V Y T A U T O D ID IO J O U N IV E R S IT E T A S EKO N O M IKO S IR V A D YB O S FAKULTETAS

Kristina LEVIA U SKA IT Giedrius RKYS

VALSTYBS

FINANSAI
Vadovlis

VYTAUTO DIDIOJO UNIVERSITETO LEIDYKLA K aun as, 200 3

U D K 336(075.8) Le384

Vytauto D idio jo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto tarybos 2003 m. birelio 23 d. posdio sprendimu rekomenduota leidin spausdinti.

Recenzentai: doc. dr. V. Pukelien prof., habil dr. Z. Lydeka

ISBN 9 9 5 5 -5 3 0 -9 1 -X

Kristina Leviauskait, G iedrius Rkys Vytauto D idiojo universitetas

TURINYS

VADAS

.................................................................................................................................................... 6

1 TEMA. FINANS ESM IR FU N K C IJO S .................................................................................. 9 1.1. Finansini santyki e s m ..................................................................................9 1.2. Bendrojo nacionalinio produkto, nacionalini pajam ir finans sryis................................................................................................................. 13 1.3. Finans fu n k c ijo s .............................................................................................. 15 2 TEMA. FINANS SISTEM A ..........................................................................................................18 2 .1 . Valstybs finans s iste m a ............................................................................. 18 2 .1 .1 . Valstybs finans struktra - institucinis aspektas 18 2 .1 .2 . Valstybs finans struktra - ekonominis aspektas .... 22 2 .2 . Investavimo procesas ekonominje siste m o je................................. 25 2.3. Finans rin k o s ........................................................................................................28 2 .3 .1 . Finans rink klasifikavim as.........................................................29 2 .3 .2 . Lietuvos nacionalin vertybini popieri b ir a 32 2.4. Finansins institucijos .....................................................................................35 2 .4 .1 . Finansini institucij klasifikavim as.........................................36 2.4.2. Finansini institucij charakteristika ir veiklos pobdis ..3 7 2 .4 .3 . Bank sistem a.........................................................................................43 2 .5 . Finans-kredito sistema v a lsty b je .......................................................... 47 3 TEMA. VALSTYBS B IU D ETA S ...............................................................................................51 3 .1 . Valstybs biudeto sandara ir formavimo p rin c ip a i......................51 3 .1 .1 . Biudeto esm ir fu n kcijo s............................................................. 51 3 .1 .2 . Pagrindiniai biudeto formavimo principai ....................... 52 3 .1 .3 . Biudeto sa n d a ra ..................................................................................53 3 .2 . Biudeto pajamos ir biudeto ilaid o s................................................... 55 3 .2 .1 . Biudeto pajam k la s ifik a c ijo s ................................................... 56 3 .2 .2 . Biudeto ilaid klasifikacijo s......................................................57 3.2.3. Biudeto subalansavimo problema. Biudeto deficitas ...5 7 3 .3 . Lietuvos Respublikos biudeto sandara ir struktra......................60 3 .3 .1 . Lietuvos Respublikos biudeto sa n d a ra ................................ 60 3 .3 .2 . Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi biudet pajam k la s ifik a c ija .....................................................................62

3 .3 .3 . Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi biudet ilaid k lasifik a c ija ......................................................................... 65 4 TEMA. BIUDETO PROCESAS .................................................................................................69 4 .1 . Biudeto projekto su d arym as...................................................................... 70 4 .2 . Biudeto projekto svarstymas ir biudeto p ri m im a s................. 72 4 .3 . Biudeto vykdymas ir kontro l................................................................... 73 5 TEM A. M O K E S IA I...................................................................................................................... 77 5 .1 . M okesi, rinkliav ir kit biudeto pajam esm ....................... 77 5 .2 . Efektyvios mokesi sistemos formavimo p rin cip a i......................81 5 .3 . Mokesi e le m e n tai...........................................................................................88 5 .4 . Tiesioginiai ir netiesioginiai m o kesiai..................................................88 5 .5 . Lietuvos Respublikos mokesi sistema. Mokesi reformos kryptys. Lietuvos Respublikos mokesi sistema ir reformos kryptys. Lietuvos mokesi sistemos harm onizavim as, integruojantis Europos Sjung................................. 89 5 .5 .1 . Lietuvos Respublikos mokesi sistem a................................. 89 5 .5 .2 . Lietuvos mokesi sistemos harm onizavimas, integruojantis Europos S ju n g ................................................................ 98 6 TEMA. VALSTYBINIAI SPECIALS (NEBIUDETINIAI) F O N D A I........................ 103 6.1. Socialinio draudimo fondai. Valstybinis socialinis draudimas L ie tu v o je ................................................................................................ 103 6.2. Pensij fondai. Pensij sistemos reforma L ie tu v o je 105 6 .2 .1 . Pensinio draudimo sistem os....................................................... 105 6.2.2. Pensij sistemos ir pensij reformos vairiose alyse 111 6 .2 .3 . Dabartin Lietuvos pensij sistem a......................................... 114 6 .2 .4 . Lietuvos pensij sistemos trkumai ir jos reformavimo galimybs. Pensij sistemos reforma Lietuvoje ...1 1 9 6.3. Sveikatos draudimo fondai. Privalomas valstybinis sveikatos draudimas Lietu vo je.......................................................................... 121 6 .3 .1 . Sveikatos draudimo sistem modeliai. Sveikatos draudimas vairiose a ly se .....................................................121 6 .3 .2 . Sveikatos draudimas Lietu vo je................................................. 124 6.4. Kiti specials nebiudetiniai fondai. Nebiudetiniai fondai L ie tu v o je ..................................................................... 127 6 .4 .1 . Blokados fondas................................................................................. 129 6 .4 .2 . Privatizavim o fondas....................................................................... 129 6 .4 .3 . Garantinis fondas.............................................................................. 130 6 .4 .4 . Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fo n d a s.......................................................................................... 130

7 TEM A . V A LSTYBIN IS KREDITAS. V A LSTYBS S K O L A ..................................... 135 7.1. Valstybinio kredito finansin esm ir vaidmuo valstybs fin ansavim e.......................................................................................................... 7 .1 .1 . Poirio j valstybs skolinimsi e v o liu cija ...................... 7.1.2. Veiksniai, lemiantys vyriausybs skolinimosi poreik ... 7 .1 .3 . Valstybinio kredito fo rm o s......................................................... 7.2. Valstybs skolos instrum entai................................................................. 7.3. Valstybs skolos vertinimo kriterijai ir ro d ik lia i......................... 7.4. Valstybs skola L ie tu v o je .......................................................................... 7.5. alies rizika. Kredito reitingai................................................................. 7 .5 .1 . Pagrindiniai tarptautiniai kredito reitingai........................ 7 .5 .2 . Alternatyvios alies rizikos vertinimo sistem os 7 .5 .3 . alies rizikos vertinimo pagrindiniai k rite rija i 135 135 137 138 139 141 142 144 146 149 150

8 TEM A . V IETIN IA I (SA VIVA LD YBI ) FIN A N S A I..................................................... 155 8.1. Savivaldybi biudet form avim as..................................................... 8.2. Savivaldybi biudet pajam os............................................................ 8.3. Savivaldybi biudet ila id o s.............................................................. 8 .4 . Savivaldybi skolinim asis. Savivaldybi skolinimosi galimybs ir apribojimai L ie tu v o je ............................................................... 155 156 157 158

9 TEM A . V A LSTYBS FIN AN S K O N T R O L ............................................................. 161 9 .1 . Valstybs finans kontrols esm ir tu rin y s .................................. 161 9 .2 . Valstybs finans kontrol L ie tu v o je ................................................. 163 10 TEM A . V A LSTYBS FIN AN S P O L IT IK A ................................................................. 168 10.1. Valstybs finans va ld ym a s.................................................................. 168 10.2. Valstybs finans politikos e s m ....................................................... 170 10.3. Lietuvos Respublikos valstybs finans p o litik a ..................... 172 LITERAT RA ...................................................................................................................................... 177

VADAS

is vadovlis skirtas Vytauto D idiojo universiteto studentams, kuri stu dij programas yra traukta "Valstybs finans" disciplina. Taiau, ms nuo mone, knygoje pateikta mediaga gali bti naudinga ir kit Lietuvos universi tet studentams bei visiem s, besidomintiems valstybs finans klausimais, ka dangi ios srities altini lietuvi kalba kol kas nra daug, autoriai daniau nagrinja vien ar kit valstybs finans tem, taiau glaustos ir sistemikos, apimanios visus pagrindinius su ia finans sfera siejamus ir "Valstybs fi nans" kurse nagrinjamus klausimus, mokomosios mediagos iki iol netu rjome. vertinant, kad po nepriklausomybs atstatymo Lietuvoje vyko ir tebe vyksta esminiai ir dinamiki pokyiai ms valstybs finans sistemoje, tebesi tsia reformos, siejamos su eurointegraciniais procesais, parengti vadovl, ku riame bt pateikti ne tik bendri teoriniai valstybs finans klausim ai, bet atsi skleist ir valstybs finans sistemos Lietuvoje ypatumai bei praktika, nebuvo lengvas udavinys. Taiau, ms nuomone, studijuojantiems Valstybs finan sus Lietuvos universitetuose btent lietuvikasis kontekstas yra aktualus ir bti nas, nes daugelis dalyk kiekvienoje valstybje dl jos raidos ypatum turi savo specifini bruo. ia tinka prisiminti Vytauto D idiojo universiteto pro fesoriaus Vlado Jurguio odius, jog "...tikro ji kiekvienos tautos konstitucija yra jos finans sutvarkymas" (V.Jurgutis, 1938). Todl net ir vertindam i, kad kai kurie knygoje pateiktos mediagos pasikeitimai dl objektyvi valstybs finans sfer reglamentuojani statymini akt ir dokument pokyi gali mi jau jos leidybos eigoje ir vliau, vis dlto galvojame, kad daugelis pagrindi ni dalyk Lietuvos finans sistemoje, valstybs finans valdyme jau gali bti nagrinjami, aptariami ir vertinami kaip susiformav, nors ne visada pasiek norim isivystymo lyg, efektyvum. Visa m ediaga "Valstybs finans" vado vlyje suskirstyta 10 tem, ku rios apim a pagrindines "Valstybs finans" kurse nagrinjam as sritis. 1 te moje supaindinam a su finans mokslo esm iniais bruoais, finansai apib dinam i kaip ekonom in ir istorin kategorija, aptariam os finans fu n kcijo s. Knygos 2 tema skiriam a finans sistem ai ir jos dalyviam s bei valstybs vaid m eniui bendroje finans sistem oje aptarti, valstybs finans sistema pristatoma tiek in stitucin iu, tiek ekonom iniu aspektu. Mums atrod tik slin

ga 2 tem praplsti akcentuojant, kad reikia skirti valstybs finans sistem nuo finans sistemos valstybje. Pastaroji svoka apim a ym iai platesn sfer negu tik valstybin io sektoriaus fin ansai. Todl trumpai apibdinti vals tybje vykstant investavim o proces, jo d a lyviu s, finans rinkas ir finans institucijas bei valstybs vaidm en i gyvybikai svarbi kiekvienos nepri klausom os alies institut fu nkcio navim u i mums atrod btina. 3 ir 4 temo je visapusikai aptariamas valstybs biudetas: biudetin sandara, biudeto subalansavim o problem a, biudeto procesas. 5 tema skirta m okesi siste m ai. Nors tai labai plati tema, bet, nepaeidiant viso Valstybs finans, kaip d iscip lin o s, turinio ir apim ties proporcij, ioje tem oje alia pagrindi ni teorini klausim isam iau aptariam e tik kai kuriuos svarbiausius Lie tuvos m okesi sistemos m okesius. Norintys geriau susipainti su apm o kestinim u, m okesiais, m ediagos gali rasti, kadangi m okesi tema ir kiti autoriai Lietuvoje jau yra para ne vien mokymo priem on (r. E.Bukevii t, 2 0 0 3 ; E.B u kevii t, V.Pu kelien, 1998 ir kt.). Speciali (nebiu detini) valstybs fond kontekste (6 tema) aptariam os valstybs so cia li nio draudim o, pensij draudim o, privalom ojo sveikatos draudim o sistemos, analizuo jam os jose pastaruoju metu vykstanios reformos, j prieastys. Vad ovlyje taip pat su paindinam a su valstybs skolinim osi instrum entais, bdais, valstybs skolos vertinim o kriterijais ir ro dikliais (7 tema). 8 tema skiriam a savivaldybi finansam s, jo je nagrinjam i savivaldybi fin ansavi mo teoriniai aspektai ir savivaldybi finansavim o praktika bei problemos Lietuvoje. Paskutiniosiose dviejose temose (9 ir 10) aptariam i aktuals, bet daniau praktiniais, o ne teoriniais aspektais nagrinjam i valstybs finans kontrols ir valstybs finans politikos klausim ai. Vad ovlyje aptariam i ir teoriniai i veiklos sfer p rin cip a i, ir j realizavim o praktika Lietuvoje. Vad ovlyje po kiekvienos temos pateikiam as esm ini ioje tem oje nau dojam svok svadas, taip pat klausim ai temos kartojim ui. Tikim s, kad tai pads visiem s, studijuojantiem s "Valstybs finans" kurs, geriau sisa vinanti m ediag. Knygos pabaigoje pateikiam e rekom enduojam os litera tros sra, taip pat nuorodas svarbiausius dokumentus ir statym inius aktus, reglam entuojanius atskiras su valstybs finansais susijusias sritis Lie tuvoje ir galiojusius rengiant vad o vl. Tikim s, kad pakankam ai isamus literatros altini sraas sudarys galim yb studijuojantiem s valstybs fi nansus papildom ai g ilin tis ir domtis atskirais klausim ais, glaustai pateikia mais vad o vlyje.

Autoriai dkoja vadovlio recenzentams - Tarptautins auktosios vady bos mokyklos prorektoriui mokslui prof. habil.dr. Zigmui Lydekai bei Vytauto D idiojo universiteto Ekonomikos katedros vedjai doc.dr. Violetai Pukelienei u vertingas pastabas ir patarimus. Autoriai bus dkingi u pastabas ir pasilymus, kuri laukiame adresu: Kristina_Levisauskaite@ fc.vdu.lt; g.ruskys@vb.lt Su pagarba - autoriai

1 T EM A

FINANS ESM IR FUNKCIJOS

1.1. F IN A N S IN I S A N T Y K I ESM Finansai yra ekonomin kategorija. Taiau, norint giliau suprasti daugelio ekonomini kategorij (svok) esm, btina vertinti ne tik joms bdingus eko nominius ypatumus, bet ir atskleisti j formavimosi prielaidas bei pokyius, ta kojusius i kategorij reikimosi mast, bdus, formas. Todl ir finansai turt bti nagrinjami ne tik kaip ekonomin, bet ir kaip istorin kategorija. Finansai kaip istorin kategorija Finansai yra istorin kategorija, kadangi nagrinja ekonominius santykius, kurie atsiranda formuojant, paskirstant ir naudojant valstybs pinigines las (fondus), atsivelgiant visuomenin formacij (santvark), egzistuojani vals tybje. Paia savo prigimtimi finansai yra glaudiai susij su valstybe, kuriai jos funkcij vykdymui ir yra btinos pinigins los. Valstyb prisiim a daugiau ar maiau funkcij ir ji negali vykdyti t funkcij neturdama l. Todl valsty b privalo sprsti savo l suformavimo, paskirstymo, panaudojimo klausi m. Taip pat reikia kontroliuoti, ar teisingai panaudoja savo las. Valstybs finans esm, j vaidmen ir paskirt apibria paios valstybs prigimtis, valstybs funkcijos, taip pat gamybos bdas ir gamybini santyki charakteris, todl vairiose ekonominse formacijose valstybs finansai labai skiriasi. Finansai kaip svoka atsirado kartu su prekybini - pinigini santyki atsira dimu, vystantis ir stiprjant valstybs funkcijoms ir poreikiams. Terminas "finan sai" kildinamas i lotyniko odio "financia", kuris reikia grynus pinigus, paja mas. Btent tokia pradine reikme finansai buvo pradti naudoti XIII - XV a. Italijoje (bet is terminas nereik valstybs finans). Kodl Italijoje? Tuo laiku Italijos miestai Florencija, Venecija, G enuja tapo stambiais Europos prekybos ir bankininkysts centrais ir finans (pajam, pinig) reikm juose gavo svar bi reikm anksiau nei kitur. Vliau finans terminas iplito ir kitose alyse, gavo tarptautin aspekt ir buvo pradtas naudoti jau kaip platesn svoka,

siejama su pinigini santyki sistema, pinigini itekli valstybje m obilizavi mu valstybs politinms ir ekonominms funkcijoms gyvendinti. Ikikapitalistinje valstybs formacijoje valstybs pajamos ir ilaidos dau giausiai turjo natrin iraik. D idiausia valstybs poreiki dalis buvo pa tenkinama imant vairias duokles arba mokesius natra. Tuo metu valstyb buvo tapatinama su karalium i, monarchu ir los buvo reikalingos ilaikyti tik dvarui. Atgalinio l paskirstymo nebuvo. L formavimas vyko tik viena kryptimi. Kadangi finansai susij su operacijom is, kurios turi pinigin iraik, todl ankstyvosiose ikikapitalistins valstybs stadijose tokios svokos kaip "valstybs finansai" dar nebuvo. Karaliaus, monarcho asmeninis turtas ir vals tybs idas buvo dar neatskirti. Vystantis kapitalistinei visuomenei vis didesn reikm gavo valstybs pi nigins pajamos ir ilaidos, o natrini mokesi, duokli dalis valstybs id vis majo. Tas procesas tapo tuo intensyvesnis, kuo labiau pltsi prekini-pinigini santyki sfera ir kuo labiau pltsi, vairjo valstybs funkcijos. Svokos "valstybs finansai", "valstybs biudetas", "valstybinis kreditas" ga lutinai sitvirtina tada, kai valstybs idas atskiriamas nuo asmenins monar cho kasos ir jo turto. Kapitalistinje santvarkoje finans svoka jau naudojama ir platesne prasme, apimdama ir valstybs finansus, ir privai m oni, korpo racij (fabrik) finansus. ios dvi sistemos (valstybs ir moni finans) susidu ria per prievolin sistem - mokesius. Per j yra derinami interesai. sivyravus kapitalistiniams santykiams pasidar aiku, kad yra toki funkcij, kuri pats vienas mogus ar mon negali isprsti (karin gynyba, vieoji tvarka, sociali nis aprpinimas, kt.). Vyriausybs ilaid istorin apvalga XIX am iuje klasikins ekonomikos mokyklos alininkai daniausiai pasi sak u valstyb su m inim aliom ekonomikos funkcijom is. Klasikiniai ekono mistai galvojo, kad vyriausybs vaidmuo turt bti apribotas nacionaline gy nyba, policija ir administravimu. Taip pat klasikiniai ekonomistai buvo tarp pirmj, kurie pasisak u valstybin vietim. Valstybs vaidmen ir jo pokyius geriausiai atskleidia ali vyriausybi ilaid kitimas. Nuo 1870 m. visose dabartinse industrinse alyse vyriausy bs ilaidos spariai augo. Labiausiai vyriausybs ilaidos augo iki 1980 m. a 1870 m. vidutins valstybs ilaidos industrinse alyse sudar kiek daugiau nei 10% nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), o 1990 m. - jau apie 43% nuo BVP. Vyriausybs ilaid kitimo tendencijos vairiose valstybse per pastarj imtmet pateiktos 1 lentelje. 10

1 lentel Bendrj vyriausybs ilaid augimas 1870-1996 m. (procentais nuo BVP)

Valstybs Australija Austrija Pranczija Vokietija Italija vedija Jungtin Karalyst JAV Vidurkis 19 a. pabaiga, apie 1870 m. 18.3 10.5 12.6 1().() 13.7 5.7 9.4 7.3 10.8 Prie I pas. kar 1913 m. 16.5 17.0 17.0 14.8 17.1 10.4 12.7 7.5 13.1 Po 1pas. karo 1920 m. 19.3 14.7 27.6 25.0 30.1 10.9 26.2 12.1 19.6 Prie II pas. kar 1937 m. 14.8 20.6 29.0 34.1 31.1 16.5 30.0 19.7 23.8 Po II pas. karo 1960 m. 21.2 35.7 34.6 32.4 30.1 31.0 32.2 27.0 28.0 1980 m. 34.1 48.1 46.1 47.9 42.1 60.1 43.0 31.4 41.9 1990 m. 34.9 38.6 49.8 45.1 53.4 59.1 39.9 32.8 43.0 1996 m. 35.9 51.6 55.0 49.1 52.7 64.2 43.0 32.8 45.0

altin is: Tanzi Vito, Schuknecht Ludger (2000). Public Spending in the XXth Century. - p. 6-7.

Pirmasis pasaulinis karas gana stipriai takojo vidutin valstybs ilaid au gim. Tai daugiausia buvo susij su karinmis ilaidomis. Pranczijoje, Vokie tijoje, Italijoje, Jungtinje Karalystje, t.y. alyse, kurias labiausiai paliet ka ras, jau 1937 metais valstybs ilaidos virijo 25% nuo BVP. Po Antrojo pasaulinio karo (ypatingai 1960-1980 m. periodu) vyriausybs ilaid augimas buvo itin spartus. Valstybs finansai gavo nauj aspekt. Jie buvo vis labiau naudojami kaip rankis perskirstyti nacionalines pajamas tarp socialini klasi, irta perskirstoma nacionalini pajam dalis smarkiai augo. Politiniuose sluoksniuose apie 1980 m. (XX a. 8 deimtmetyje) vl buvo pasisakoma labiau u maesn valstybs vaidm en. Politikoje pasirod tokie ym s ir takingi politikai bei didelio vyriausybs vaidmens oponentai kaip Margaret Thatcher OK ministr pirminink) ir Ronald Reagan OAV preziden tas). Nepaisant to, valstybs ilaid dalis ir toliau didjo, taiau ne tokiu dide liu tempu kaip anksiau. Dar vienas valstybs vaidmens didjimo indikatorius - tai dirbanij skai ius vieajame (valstybiniame) sektoriuje. 1870 m. industrinse valstybse vals tybiniame sektoriuje vidutinikai dirbo 2 .4 % vis dirbanij, o 1994 m. is skaiius jau siek apie 18 .4 % (r. 1 pav.) Jeigu nagrinsime subsidijas ir transferinius mokjimus, tai tendencijos i lieka tos paios. XIX a. pabaigoje vidutinis subsidij ir transferini mokjim lygis buvo 1% nuo BVP. Didiosios depresijos metais tas lygis iaugo ir siek 4 .5 % nuo BVP. Ypatingai subsidijos irtransferai padidjo 1960-1980 m. laiko tarpiu ir 1980 m. jos siek apie 20% BVP, arba apie 50% vis vyriausybs ilaid (Tanzi, Schuknecht, 2000). 11

altin is: Tanzi Vito, Schuknecht Ludger (20 00).Public Spending in the XX Century. - p.26.

1 pav. Dirbanij skaiius industrinse alyse valstybiniame sektoriuje, procentais nuo bendro uimtumo Finansai kaip ekonomin kategorija "Finansai" kaip svoka paprastai asocijuojasi su tais visuomens gyvenime vykstaniais procesais, kuriuos lydi pinigins los (tiek grynaisiais, tiek negry naisiais pinigais). Taiau pinigini l judjim as pats savaim e dar neatsklei dia finans ir finansini santyki esms. Finansini santyki esm - gamybi niai santykiai. Finansai kaip ekonomin kategorija egzistuoja ne todl, kad jie ireikiami pinigini l judjim u, bet todl, kad jie susij su gamybiniais (ekonominiais) santykiais. Finansai yra ekonomin kategorija, kadangi ireikia ir atskleidia egzis tuojanius visuomenje ekonominius santykius, turinius objektyv pobd ir specifin visuomenin paskirt. Finans kaip ekonomins kategorijos ypatybs: 1. Ekonominiai santykiai, kurie sudaro ios kategorijos pagrind, visada turi pinigin iraikos form. 2. Finansams bdingas paskirstomasis santyki pobdis. 3. Finansiniai santykiai visada susij su pinigini pajam ir sankaup, gau nani finansini itekli pavidal, formavimu. Finansai - tai piniginiai santykiai, atsirandantys bendrojo nacionalinio pro dukto verts ir dalies nacionalini pajam paskirstymo ir perskirstymo proce se, kuri tikslas - ekonomini subjekt ir valstybs pinigini pajam ir san kaup formavimas ir j panaudojimas gamybos pltimui, dirbanij skatini mui, visuomens socialini ir kit poreiki patenkinimui. 12

1.2. B EN D R O JO

N A C IO N A L IN IO P R O D U K T O ,

N A C IO N A L IN I PAJAM IR FIN A N S SRYIS Bendrasis nacionalinis produktas (BNP) - tai pinigais ireikta preki ir paslaug, pagamint alyje per laikotarp (daniausiai per metus) vert. BNP = C + lg + G + E - I , (1)

ia C - asmeninio vartojimo ilaidos, sudaranios didiausi BNP dal. Jos ski riamos tris pagrindinius komponentus - ilgalaikio vartojimo preks, trumpalai kio vartojimo preks ir paslaugos. Ig - tai bendrosios individualios vidaus investicijos (ilaidos, skirtos nau joms monms, gyvenamiesiems namams statyti, rengimams sigyti, atsargoms papildyti). G - vyriausybs ilaidos prekms, paslaugoms ir investicijoms. Vyriausyb samdo mokytojus ir tokiu bdu teikia vietimo paslaugas, samdo policininkus, kad palaikyt tvark ir saugum ir panaiai. Vis lygi valdia, tiek vietin, tiek valstybs mastu, vartoja las visuomenini grybi teikimui. BNP neskaito mi transferiniai mokjimai (pensijos, paalpos, stipendijos). E - preki ir paslaug eksportas. Jei preks, pagamintos alyje, parduoda mos usienyje, j vert turi bti traukta BNP. Paslaug eksportas - tai, pavyz diui, turist, atvykusi i usienio, Lietuvoje gaunamos paslaugos. Eksportu taip pat laikomos ir tos palkanos, kurias usienieiai moka Lietuvos pilie iams. I - preki ir paslaug importas. Eksporto ir importo skirtumas vadinamas grynuoju eksportu. Praktikoje labiau yra paplits kitas rodiklis, ireikiantis preki ir paslaug, pagamint alyje per atitinkam laikotarp, vert - Bendrasis vidaus produk tas (BVP, ang. GDP) - tai BNP, iskaiiavus i jo duotos alies investitori pajamas u investicijas usienio alyse ir pridjus pajamas, kurias gauna usie nieiai u investicijas duotos alies ekonomik. Bendrajam vidaus produktui vertinti naudojami trys metodai: gamybos, pajam ir ilaid. Kaip matome i pateiktos 2 lentels, didij dal BVP Lietuvoje sudaro nam kio vartojimas, t.y. asmenins pajamos: 2000 m. Lietuvoje nam kio vartojimas BVP struktroje sudar net 64,3 % , vyriausybs vartojimo dalis 21,5 % . Taiau vyriausybs ilaid daliai BVP pastaruoju metu galima paste bti didjimo tendencij. 13

2 lentel BVP komponentai Lietuvoje, skaiiuojant ilaid metodu (mlrd. Lt)

Komponentai Nam kio vartojim as Bendros investicijos Vyriausybs vartojim as Preki ir paslaug grynasis eksportas (E-l) Bendrasis vidaus produktas 1997 m. 24,94 10,18 7,28 -4,05 38,35 1998 m. 27,13 10,49 10,48 -5,11 42,99 1999 m. 27,93 9,65 9,46 -4,40 42,64 2000 m. 28,88 9,29 9,65 -2,89 44,93

altin is: Vilniaus Banko makroekonomin apvalga. V., 2001.

Nacionalins pajamos (NP) - tai suma pajam, atitenkani visiems gamybos veiksniams (atlyginimas u darb, u darbint nuosav ir skolint kapi tal, ems, kito turto nuoma ir pan.). Nacionalini pajam komponentai yra darbo umokestis, palkanos, renta, pelnas. Bendrojo nacionalinio produkto ir nacionalini pajam ry atskleidia mo kjim apytakos paprastoje ekonominje sistemoje schema (2 pav.). BNP

Vartotojai Nacionalins pajamos

Gamintojai

2 pav. Mokjim apytaka paprastoje ekonominje sistemoje Virutinis lankas 2 paveiksle rodo vartotoj mokjimus gamintojams u prekes ir paslaugas. is lankas vertina bendrj nacionalin produkt. Apatinis lankas ekonominje sistemoje vertina nacionalines pajamas, kurios parodo, kaip gamintoj ir paslaug teikj (t.y. verslo) pajamos vl sugrta vartotojams darbo umokesio, rentos, palkan ir pelno pavidalu. Nacionalins pajamos glaudiai susijusios su asmeninmis pajamomis, ka dangi pajamos, gautos u gamybos veiksnius, atitenka asmenims. Didioji nacio nalini pajam dalis - tai monms tenkanios asmenins pajamos. Taiau na cionalins pajamos nra lygios asmenini pajam sumai dl keletas prieasi. Prieastys, dl kuri asmenins pajamos maja: dalis moni pelno atitenka valstybei kaip moni pelno (pajam) mokestis; dal pelno mons pasilieka gamybos pltimo finansavim ui. Tik dividen dai tampa asmenini pajam dalim i; 14

 asmenins pajamos apskaiiuojamos, prie tai atskaiius mokas priva lomojo socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondus. Asmenins pajamos didja nesikeiiant nacionalinms pajamoms, kadangi vyriausyb perveda las socialinio draudimo, pensij, nedarbo ir kitus fon dus, moka stipendijas besimokantiems. Tokie mokjimai yra vadinami transferiniais mokjimais. Transferiniai mokjimai didina asmenines pajamas, bet nedi dina gamybos veiksni apimties, todl jie nacionalines pajamas neskaitomi. 1.3. FIN A N S F U N K C IJO S Funkcija yra kokio nors objekto savybs iorinis pasireikimas duotoje san tyki sistemoje. Finans kaip ekonomins kategorijos esms pasireikimas visuomeniniame gyvenime siejamas su finans funkcijomis.

Finans funkcijos

Paslirstymo

Kontrols

Finans paskirstymo funkcija pasireikia aprpinant kiekvien kins veik los subjekt btinais jam finansiniais itekliais, kurie panaudojami specialios tikslins paskirties l forma. Paskirstymo funkcijos pagalba gyvendinamas pirm inis naujai sukurtos verts paskirstymas ir pirm ini pajam formavimas: pelno, atskaitym am ortizacijai, atskaitym socialiniam draudimui ir kt. Skirs toma gali bti ne tik valstybs, bet ir verslo firm lygyje.. Paskirstymo funkci jos subjektas gali bti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie dalyvauja visuom e nins gamybos procese ir kuriems suformuojami tiksliniai piniginiai fondai (los). Finansii kontrols funkcija pasireikia finans gebjimu kiekybikai ireikti reprodukcijos proceso eig, "praneant" apie jo trkumus ar nukrypimus ir tuo paiu sistemingai kontroliuojant atsirandanias visuomenje disproporcijas pi nigine iraika. Finans kontrols funkcija pasireikia nuolatiniu palyginimu pi nigini l realaus judjim o, paskirstymo ir panaudojimo su numatomu, siek tinu. Kontrols funkcijos dka visuomen gali suinoti, kaip skirstomos pinigi ns los, ar laiku finansiniai itekliai patenka vairiems kio subjektams, ar

15

ekonomikai ir efektyviai tie itekliai panaudojami. Finans kontrols funkcijos pagrind sudaro finansini itekli pinigine forma judjim as. Finans kontrols funkcijos realizavimo instrumentas yra finansin infor macija. J sudaro finansiniai rodikliai, pateikiami buhalterinse, statistinse ir operatyvinse ataskaitose. Ypatingai svarbus yra finansins informacijos patiki mumo klausimas (Pvz., stambios JAV korporacijos Enron lugimo viena i pa grindini prieasi buvo ikreiptos, suklastotos finansins informacijos patei kimas ataskaitose akcininkam s, investuotojams ir kitiems su kompanijos veikla susijusiems kio subjektams). Kontrols funkcija gali bti vykdoma plaiau ar siauriau, apimdama plates n ar siauresn finans veiklos srit. Finans kontrols funkcijos gyvendinimo isamumas ir gilumas priklauso nuo visos alies ekonomikos finansins draus ms. Finansin drausm - tai privaloma visoms monms, staigoms, organiza cijoms ir pareignams finansinio kio vedimo tvarka, nustatyt norm ir taisyk li laikymasis, finansini sipareigojim vykdymas.
SVARBIAUSIOS SVOKOS

Bendrasis vidaus produktas Ekonomin kategorija Finansai Finansin drausm Finans funkcijos Finansin informacija Finansiniai santykiai Istorin kategorija Kontrols funkcija Nacionalins pajamos Paskirstymo funkcija Transferiniai mokjimai/transferai Valstybs finansai

KARTOJIM O KLAUSIMAI

1. 2. 3. 4. 5.

Kodl finansai yra ekonomin kategorija? Kodl finansai yra istorin kategorija? Kaip susij alies bendrasis vidaus produktas ir valstybs finansai? Kas yra transferiniai mokjimai? Kodl alies gyventoj asmenini pajam suma nelygi alies nacionali nms pajamoms per t pat laikotarp? Nurodykite prieastis, dl kuri asmenins pajamos didja/maja nacionalini pajam atvilgiu.

16

6. 7. 8. 9. 10.

Kokios yra finans funkcijos ir kaip jos pasireikia? Kodl finansai gali atlikti kontrols funkcij? Apibdinkite, kas yra finansiniai santykiai. Pateikite finans apibrim. Kaip suprantate finansin drausm? Kodl ji yra svarbi?

17

2 T EM A

FINANS SISTEMA

1.1. V A LST Y B S FIN A N S S T R U K T U R A Valstybs finans struktr galima nagrinti 2 aspektais: instituciniu ir eko nominiu aspektu. 2.1.1. VALSTYBS FINANS STRUKTRA - INSTITUCINIS ASPEKTAS Valstybs finans sistem sudaro visuma finansini grandi, kuri paskir tis aprpinti valstyb piniginmis lomis, btinomis jai vykdant ekonomines, socialines ir politines funkcijas. Valstybs finans ekonominis turinys nevienareikmis; valstybs finans struktr traukiamos kelios savarankikos grandys, kuri kiekviena atlieka spe cifin funkcij. valstybs finans struktr traukiamos ios grandys: 1. vairi valstybs valdymo lygi biudetai: federalinis - valstybs; federacijos subjekt - valstij, em i, srii, region, etc; vietiniai - savivaldybi. 2. Nebiudetiniai fondai arba specials vyriausybiniai fondai. 3. Valstybinis kreditas. 4. Valstybini moni finansai. Kadangi funkcin vis ivardint finans sistemos grandi paskirtis yra skirtinga, tai valstyb j dka daro poveik labai plaiam ekonomini ir socia lini proces spektrui, taip pat akini ir teritorini valstybs problem spren dim ui. Valstybs biudetas Tai yra svarbiausia grandis valstybs finans sistemoje. Valstybs biude tas yra stambiausias centralizuotas piniginis fondas, kurio sudarymu ir panau dojimu rpinasi ir u j visikai atsako vyriausyb.

18

Biudeto pagalba vyriausyb gali sukoncentruoti savo rankose didij na cionalini pajam dal, perskirstydama jas finansiniais metodais. Todl biu detas yra pagrindin finansin baz numatytoms valstybs funkcijom s vykdy ti. ioje finans sistemos grandyje sukaupiamos, sukoncentruojamos didiau sios valstybs pajamos ir finansuojamos svarbiausios valstybs ilaidos,susiju sios su jos funkcij vykdymu. Biudete tarpusavyje susiejami pagrindiniai fi nansiniai elementai - m okesiai, skolos ir ilaidos. Biudete sukaupt pinigini l dka valstyb gyvendina savo pagrindi nes politines funkcijas ir udavinius, kurie susij su valstybs interes gynimu tiek vidaus, tiek iors atvilgiu. Valstybs biudetas taip pat panaudojamas valstybs ekonominiams procesams reguliuoti. Per biudeto pajam ir ilaid mechanizm valstyb daro tak visuomeninei gamybai, siekdama skatinti jos augim, gyventoj uimtum, palaikyti btin vartojimo ir realizacijos lyg. Valstybs biudetas glaudiai susijs ir su kitomis finans sistemos grandi mis. Jis yra lyg koordinuojantis centras, galintis suteikti kitoms grandims btin finansin pagalb. Ta pagalba gali bti suteikta biudeto subsidij, kredit, garantij forma ir gali garantuoti daugiau maiau normal kit finansini gran di finansavim. Svarbus vaid m uo b iud etini santyki sistem oje tenka ir vietiniams biudetams. Pastaruoju metu vairiose valstybse per vietinius biudetus per skirstoma vis daugiau per valstybs finans sistemos sukaupiam l, kadan gi didja vietini valdios organ vaidmuo ir j taka valstybs gyvenim ui, pleiasi vietinio kio apimtis, pleiasi ir tampa sudtingesns vietini valdios organ funkcijos. Vietiniai biudetai vis daniau naudojami ekonomini pro ces reguliavim ui, daro tak gamybini jg pasikeitimui, formuoja teritorin infrastruktr ir 1.1. Labai svarb vaidmen vietiniai biudetai atlieka vykdant socialines programas, finansuojant vis didjanias socialines ilaidas. Federacini vienet ir vietini finans (kartu ir biudet) struktra priklau so nuo valstybs sandaros ir atitinkamo valstybs adm inistracinio padalijim o. Apie biudeto sandar plaiau bus kalbama 3 temoje. Nebiudetiniai fondai ie fondai taip pat yra valdomi valstybs, teritorini ar vietini valdios organ ir i j yra finansuojam a viena ar kita valstybs valdym o sfera. Organi zaciniu poiriu jie yra atskirti nuo vis valdym o lygi biudet ir yra i dalies nepriklausomi. Nebiudetiniams fondams priskiriami tokie, kaip socialinio drau dimo fondas, privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti tiksliniai valstybs ar regiono priklausomybs fondai. 19

Nebiudetini fond pagrindin paskirtis - tikslini priemoni finansavi mas, panaudojant specialius tikslinius atskaitymus ir kitus l altinius. Tiksli n paskirtis pasireikia tiek formuojant fond, tiek paskirstant las i tokio fondo. Tikslin fond paskirtis yra j privalumas. Fond tikslas nusakomas daniausiai jau paiu pavadinimu.Toki tikslini priemoni finansavimo at skyrimas i biudetini itekli leidia: 1 .Iplsti l altini, skiriam ioms priemonms finansuoti, struktr ir apimt papildomom pajamom, sukauptom i finansini itekli, savanori k na ir auk, pajam u paskolas ir kt. altini. 2 .Garantuoti, utikrinti visik toki l panaudojim pagal nustatyt tikslin paskirt. Kadangi patenkanios biudet los nra konkreiai i anksto susie tos su tiksliniu j panaudojimu, todl biudetas toki garantij neduoda. Nebiudetini fond, kaip savarankikos valstybs finans sistemos gran dies, funkcionavim o reikm ypatingai iauga ekonominio ir finansinio nesta bilumo alyje slygomis. Autonominis nebiudetini fond statusas leidia ga rantuoti svarbiausi socialini priemoni finansavim. Skirtingai nuo valsty bs ir vietini biudet, nebiudetiniai fondai yra ym iai maiau reglamen tuoti ir kontroliuojami. iuos fondus daniausiai galima panaudoti ym iai ope ratyviau ir efektyviau. Nebiudetiniai fondai atlieka ir finansini l rezervo vaidm en: tokio rezervo kartais prireikia centinei ar vietinms valdiom s susi drus su finansiniais sunkumais. Nebiudetini fond dka padidja finansi ni itekli manevringumas visoje vieningoje valstybs finans sistemoje. Nebiudetini fond vairov yra didel. Visus nebiudetinius fondus gali ma sugrupuoti pagal 3 pav. pateikt klasifikacij. Valstybinis kreditas Jo esm sudaro valstybs kreditiniai santykiai, kurie atsiranda m obilizuo jant laikinai laisvas m oni, organizacij ir gyventoj las ir perduodant jas valstybins valdios institucijoms laikinam naudojimui, tokiu bdu utikrinant valstybini ilaid finansavim. Valstyb pritraukia laikinai laisvas las i fizini ir juridini asmen pla tindama finans rinkose vairius vyriausybs vertybinius popierius: ido vek selius, obligacijas, kt. Pagrindins valstybinio kredito formos yra paskolos ir ido paskolos, ileidiant vertybinius popierius. Pagrindin valstybinio kredito paskirtis - btin l skolinim asis, kad b t galima subalansuoti pajamas ir ilaidas. Valstybiniai kreditiniai itekliai lei dia padengti biudeto deficit. 20

Valstybini moni finansai Valstybini moni dka valstyb bando isprsti prietaravimus tarp priva ios nuosavybs savinink interes ir visos valstybs bendranacionalini eko nomini interes. Privaios struktros nukreipia savo veikl ten, kur tikimsi gauti daugiau pelno, jos nesidomi maai pelninga ar visai nepelninga veikla. Bet ir tos nepel ningos struktros, jei jos btinos valstybei ir jos gyventojams, turi egzistuoti. Tuo privalo pasirpinti valstyb. I kitos puss, valstybs danai ilaiko savo takoje paias pelningiausias sritis. Paprastai valstybins mons vyrauja bazinse alies ekonomikos akose, infrastruktr formuojaniuose sektoriuose (ryi, kom unikacij, transporto ir pan.), taip pat sektoriuose, kurie vertinami kaip strategikai svarbs valstybei. Valsybins mons gali bti steigiamos atskiruose alies kio sektoriuose ar akose, tokiu bdu neleidiant susiformuoti privaioms monopolinms struk troms. Valstybini moni finansai turi utikrinti alies ekonomikos valstybinio sek toriaus funkcionavim . Valstybins mons veikia kaip ir kitos mons, moka mokesius. Papildomai valstybins mons dar moka valstybinio kapitalo mo kest. Pastaruoju metu valstybse pastebima ios finans sistemos grandies vaid mens majim o tendencijos. Tai susij su vykstaniais privatizacijos proce 21

sais. Privatizacijos politikos tikslas - padidinti kio objekt finansin efektyvu m, pirmiausia t objekt, kurie iki tol buvo valstybs nuosavyb. Iekoma intensyvesni i objekt valdym o ir kininkavim o juose bd. 2.1.2. VALSTYBS FINANS STRUKTRA - EKONOM INIS ASPEKTAS Valstybs finans sistem galima apibdinti ne tik kaip institucini gran di visum , bet ir kaip dviej ekonomini element - pajam ir ilaid visum . Tokiu bdu valstybs finans struktroje galima iskirti dvi posiste mes: valstybs pajamas ir valstybs ilaidas. ie elementai objektyviai iryk ja valstybs finans funkcionavim e, kuriame pasireikia du glaudiai tarpusa vyje susij procesai: finansini itekli vairiom s valstybs struktroms pritrau kimas ir l panaudojimas vairioms valstybs reikmms. Pirmasis procesas siejamas su valstybs pajam svoka, antrasis - su valstybs ilaid svoka.Taigi, valstybs pajamas ir valstybs ilaidas galima apibrti taip: Valstybs pajamos - finansini santyki dalis, susijusi su finansini itek li valstybei (vairioms jo s struktroms) ir valstybinms mons formavimu. Valstybs ilaidos - finansini santyki dalis, susijusi su valstybs centra lizuot ir decentralizuot pajam panaudojimu. Valstybs pajam ir valstybs ilaid skirstymas parodytas 3 lentelje. 3 lentel Valstybs pajam ir valstybs ilaid rys
Valstybs pajamos Centralizuotos D ecentralizuotos Valstybs ilaidos T iesio g ins valstybs ilaidos V alstyb in i m o n i , staig ilaidos

Valstybs pajamos yra skirstomos centralizuotas ir decentralizuotas. A kum uliuojam i valstybje finansiniai itekliai vadinam i centralizuo tais, o valstybinse monse - decentralizuotais. Centralizuotos valstybs pajamos sudaromos i mokesi, i valstybs usienio ekonomins veiklos ir gyventoj m okjim. Prie centralizuot priskiriamos pajamos, kurios sukaupiamos per vis valstybs valdym o lygi biudetus, taip pat per nebiudetinius fondus ir netgi valstybs kredito pavidalu. Decentralizuotos pajamos formuojamos i valstybini moni pinigini pajam ir sankaup. Svarbus udavinys valstybs finans valdym e yra numatyti optimalias vals tybs pajam paskirstymo proporcijas (tarp centralizuot ir decentralizuot itekli), kadangi per proces galima visikai vykdyti vairi interes paten 22

kinim ir per valstybs pajam takos didinim siekti efektyvesnio kininkavi mo. Valstybs pajamas galima nagrinti ir pagal tai, kas yra pirminiai pajam altiniai. Pagrindinis valstybs pajam formavimo altinis yra nacionalins pa jam os. Taiau kartais, ypatingai esant sudtingoms slygoms valstybje (karas, stichins nelaims ir pan.), svarbiu valstybs pajam altiniu gali tapti anks iau sukauptas nacionalinis turtas, pvz., aukso atsarg pardavimas, valstybinio turto privatizavim as u pinigus ir 1.1. Decentralizuot l pagrindinis formavi mo altinis yra valstybini moni pelnas. Visus valstybs pajam altinius galima skirstyti 2 grupes - vidinius ir iorinius. Vidiniam s priklauso alies viduje sukuriamos nacionalins pajamos ir nacionalinis turtas, kurie panaudojami valstybei priskirtoms funkcijom s vyk dyti. Ioriniams priklauso nacionalins pajamos, o ypatingais atvejais ir nacio nalinis turtas kitos alies, jei tos alys tarpusavyje vykdo atsiskaitymus tam tik r mokesi ir sipareigojim forma, taip pat usienio paskolos. Pagrindiniai valstybs pajam formavimo bdai yra ie: 1 .Mokesiai ir rinkliavos. 2 .Valstybs skolinim asis. 3 .Pinig em isijos. Santykis tarp i pajam formavimo bd skiriasi ir vairiais valstybi vys tymosi istoriniais periodais priklauso nuo toki veiksni, kaip valstybs finan s politikos turinys, kininkavim o slygos, konkreti ekonomin ir socialin padtis, ikylani socialini problem gilumas ir atrumas. Valstybini pajam, formuojam vairiais metodais, visuma ir j suderin tas panaudojimas sudaro valstybs pajam sistem. Svarbiausi viet valstybs pajam sistemoje uim a mokesiai. Mokesiai valstybje atlieka ne tik fiskalin, bet ir ekonomin bei socialin vaidm en. Aprpindami valstybins valdios institucijas btinais pinigini l altiniais, mokesiai atlieka fiskalin vaidm en. Ekonominis mokesi vaidmuo pasirei kia j taka visuomenins gamybos vystym ui, kio struktros tobulinim ui. Mo kesi pagalba sprendiami svarbs socialiniai udaviniai: reguliuojamos vairi socialini grupi gyventoj pajamos ir pan. Pastaruoju atveju pasireikia mo kesi socialinis vaidmuo. Antrasis pagal svarb pajam formavimo bdas yra valstybs skola. Skolos panaudojamos n e tik biudeto deficitui dengti, bet ir kapitaliniams djimams, projektams finansuoti, ypatingai investuojant las ekonomikos valstybin sek tori. Valstybs skol vaidmuo ypatingai iauga alies ekonomikos krizs sly 23

gomis, kada padidja vairi finansins sistemos grandi tempimas: kai spar iai didinamos karins ilaidos, kai sueina terminas imokti ankstesnes vals tybs skolas, kai pleiamos socialins programos ir t.t. Valstybs skolinasi da niausiai parduodamos vyriausybs skolos vertybinius popierius monms ir gyventojams per finans rink. Tarp mokesi ir valstybs skol yra glaudus ryys, kadangi mokesiai yra skol padengimo finansinis pagrindas. Auganios valstybs ilaidos, susijusios su skol padengimu ir palkan u jas mokjimu, reikalauja didinti mokes ius. I kitos puss, siekdamos trumpalaiki politini tiksl, mainant sociali n tamp, kartais vyriausybs, turinios finansavimo problem, priima spren dimus nedidinti mokesi, bet daugiau pasiskolinti. Taiau tai gali pasiteisinti tik tais atvejais, jei valstyb skolinasi palankiomis slygomis. Treiasis valstybs pajam m obilizavim o metodas yra pinig emisijos. Emi sij valstyb panaudoja tik tuo atveju, jei mokesi plaukos ir paskolos neu tikrina augani valstybs ilaid padengimo, o finans rinkoje susiklosto to kia padtis, kuri yra nepalanki naujoms paskoloms suformuoti (paskol verty biniams popieriams ileisti). Taiau pinigin em isija, jeigu ji nesusijusi su ki ns veiklos apyvartos poreikiais, o skirta biudeto deficitui padengti, veda padidint infliacij ekonomikoje. Todl alys paprastai stengiasi nenaudoti io metodo. Ivardinti valstybs pajam formavimo metodai naudojami sudarant biu detinius fondus. Formuojant nebiudetinius fondus, daugiausiai naudojami tiksliniai mokesiai arba nemokestiniai mokjimai. Valstybs pajamos gali bti gaunamos ir ne i mokesi altini. Prie toki pajam pirmiausiai priklauso pajamos, gautos eksploatuojant valstybs nuo savyb, ir pajamos, pardavus arba inuomavus valstybs turt. ios pajamos gali bti visikai ar dalinai trauktos valstybs biudet arba nukreiptos ati tinkamas valstybines mones. Valstybs ilaidos turi garantuoti valstybins veiklos sferos poreiki paten kinim . Todl valstybs ilaid turinys susijs su valstybs funkcijom is - eko nomine, socialine, valdym o, gynybine. Valstyb vykdo savo funkcijas arba tiesiogiai per valstybins valdios organ sistem, arba per jai priklausanias mones, staigas, organizacijas. Todl visos valstybs ilaidos skirstomos tie siogines valstybs ilaidas ir valstybini moni, staig, organizacij ilaidas (r. 4 lentel). Valstybs ilaidos ekonomikos srityje turi svarbi reikm visam alies kiui: j dka keiiama visuomenins gamybos struktra, didinamas mokslinis ir tech ninis potencialas, modernizuojamos mons, atskiros kio akos. Valstybins 24

4 lentel Valstybs ilaid klasifikacija

Ilaidos ekonomikos srityje Ilaidos, susijusios su valstybs socialins funkcijos vykdym u Valstybs valdym o ilaidos Valstybs gynybos ilaidos_________________________________________

Tiesiogins valstybs ilaidos

Valstybini moni, staig, organizacij ilaidos

ilaidos daro tak valstybinei politikai alyje, gamtos apsaugos priemoni vyk dymui, ekologikai vari technologij diegimui alyje. Svarb ekonomin ir socialin vaidmen atlieka ir decentralizuotos valsty bs ilaidos, kurios susijusios su valstybini m oni, staig, organizacij veik la. Valstybini moni ilaidos apima 2 ri ilaidas: 1) susijusias su mons kine veikla (einamja ir investicine); 2) susijusios su mons darbuotoj po reiki ir viso mons kolektyvo poreiki patenkinimu. D idelis dmesys yra skiriamas valstybs ilaid sudarymo principams. Svar biausi principai yra ie: T. L tikslins paskirties principas. is principas numato, kad valstybs ilaidos turi bti daromos grietai pagal tikslin paskirt, pagal finansiniuose planuose numatytas ilaid susidarymo kryptis. Valstyb privalo nustatyti pri oritetus valstybs l panaudojim ui, remiantis valstybs ekonomine politika ir turimais finansiniais itekliais. 2.Sunaudojam itekli negrintinumo principas. Jis reikia, kad los,

sunaudotos alies kio finansavim ui, socialinm s ir kitoms valstybs reikmms, nereikalauja j grinimo. Tokia l panaudojimo tvarka i esms skiriasi nuo kreditini l panaudojimo. Taiau is principas turt bti siejamas su l rezultatyviausiu investavimu. 3. Ekonomijos reimo laikymosi principas. Jis siejamas su efektyviausiu l panaudojimo procesu. is principas ne visada sietinas su ilaid sum ai nimu, bet btinai numato pat tikslingiausi l panaudojim. 2.2. IN V E ST A V IM O P R O C E S A S E K O N O M IN JE SISTEM O JE Nagrinjant valstybs finansus btina atsiminti, kad kiekvienoje valstybje akum uliuojam i finansiniai itekliai yra ym iai didesni negu tie, kuriais dispo nuoja pati valstyb kaip vienas i subjekt, alia kurio egzistuoja ir kiti, for muojantys ir panaudojantys jiem s priklausanius finansinius iteklius savaran kikai. Tiesiogin ssaja tarp valstybs ir verslo moni bei gyventoj finansi25

ni itekli atsisp in d i per m o k e siu s, i ku ri v a lsty b su fo rm u o ja d id i j d a l savo p a ja m . Ju rid in ia i ir fiz in ia i asm enys sa v o p ajam as po m o k e si gali panau doti savo n u o i ra . D a lis j , in o m a , sk iria m a v a rto jim u i, o lik u s io s , taip v a d in a m o s " la ik in a i la isvo s" lo s, gali bti in ve stu o jam o s. In vestavim o pro ceso stru kt ra, pateikta 4 p a ve ik sle , p aro do, kaip v a lsty b je g a lim a "d a r b in ti" las. Kartu io je s ch e m o je p aro d o m a, k o kiu bdu g a lim a gauti p a p ild o m fin a n sin i ite k li . P irm in is in v e stav im o tik slas yra isaugoti arb a p a d id in ti in ve stito riau s tu ri m o k ap ita lo vert . B tin a slyg a - p o re ik is tu rim o m s in ve stito riau s lo m s pa n au d o ti. In vestavim o p ro cesas ir yra tas m e c h a n iz m a s, k u rio pagalb a tu rin tys tam tikru la ik o ta rp iu la isv a s l a s, t.y . j p e rte k li , g ali su teikti ja s naudoti k itie m s, k uriem s l tuo m etu tr ksta. T aig i, in v e stav im o pro ceso m etu g a lim a ap jungti l (fond) tie k ju s su l (fond) v arto to jais, t.y. tais, ku riem s re i k aling o s los savo nu m atytai v e ik la i v yk d y ti ar p l sti, k itiem s p o re ik iam s ten k in ti.

Finansins institucijos Netiesioginis investavimas 1. 2. 3. 4. 5. T au p o m ieji bankai K o m e rcin iai bankai Kredito o rg an izacijo s (unijos) D rau d im o firm os (vairs in ve sticin iai fondai

Fo id (l) tiekjai 1. 2. 3. 4. Indivic duals asm enys Verslo subjektai V y ria i syb ir vietin v a ld ia U sie iio investuotojai

Tiesioginiai sandoriai

Fond (l) vartotojai 1. V yriau syb ir vietin va ld ia 2 . V erslo subjektai 3 . In d ivid u al s asm enys 4 . U sie n io skolin in kai

Finansins rinkos 1. 2. 3. Kapitalo (ilg alaik) rinka Pinig (trum palaik) rinka Preki rin ka (bira)

Tiesioginis investavimas

4 pav. Investavimo proceso struktra 26

I schemos 4 pav. matyti, kad fond tiekjai ir fond vartotojai gali bendra darbiauti tiesiogiai, t.y. naudojant tiesiogin investavimo bd per finansines rinkas arba netiesiogiai, t.y naudojant netiesiogin investavimo bd per tar pininkus, kuri vaidmen atlieka finansins institucijos. Taip pat galimi ir tie sioginiai sandoriai tarp fond tiekj ir fond vartotoj. Finansins institucijos yra tokios organizacijos, kurios priima depozitus (in dlius) ar kitais bdais sukaupia laisvas las i fond tiekj ir po to skolina ias las kitiems arba investuoja ten, kur los reikalingos. Finansins institu cijos utikrina l tiekjams tam tikras pajamas, kartu sumainant l tiek j rizik. L tiekjai patys kreipiasi tarpininkus, ir is procesas yra savano rikas. Finansins institucijos atlieka tarpininko vaidmen netiesioginiame fi nansavime. Fond tiekjai, investuodami per finansines institucijas, tampa pasyviais in vestavimo proceso dalyviais, nes finansins institucijos darbina joms patiktas las savo nuoira. Tik nukreipdamas savo las finans rinkas investuotojas pats gali priimti sprendimus, kada ir kokius vertybinius popierius investuoti, tuo paiu prisimdamas atsakomyb u bsimas pajamas ir investavimo rizik. Finans rinkos yra tokie sambriai, kuriais pasinaudodami fond tiekjai ir fond vartotojai atlieka finansines operacijas. Tokios operacijos daniausiai atliekamos vertybini popieri birose, naudojantis finans makleri paslau gomis. Kapitalo rinkoje prekiaujama ilgalaikiais skolos vertybiniais popieriais (terminas ilgesnis nei 1 metai) ir akcijom is; pinig rinkoje - trum palaikiais vertybiniais popieriais (terminas trumpesnis nei 1 metai). Nagrinjant l srautus investavimo proceso struktroje, velgiant i fi nansini institucij pozicij, galima iskirti tokius l srautus vairiose finan sinse institucijose: 1. L srautas i fond tiekj, ateinantis tiesiai finansines institucijas, po to perduodamas tiesiai fond vartotojams. Pvz., kom erciniai bankai priima indlius ir suteikia paskolas. 2. L srautas i fond tiekj, ateinantis tiesiai finansines institucijas, po to per finans rink patenka pas fond vartotojus. Pvz., draudimo firmos, pensij fondai surenka tam tikra forma las, o po to investuoja kit subjekt vertybinius popierius. 3. L srautas i fond tiekj per finans rinkas patenka finansines institucijas, o i i taip pat per finans rinkas patenka fond vartotojams. Pvz., investiciniai fondai iplatina savo vertybinius popierius, o gautas las inves tuoja kit subjekt vertybinius popierius. 27

4. L srautas i fond tiekj j finans rinkas, po to finansines instituc jas. Pvz., investuojama komercini bank akcijas. Skirtingose valstybse investavimo proceso dalys, jungianios l tiekjus su l vartotojais, yra skirtingai isivyst. Vienose alyse finans sistema yra daugiau paremta finans rinkomis, j ivystymu; kitose - finansini institucij ivystymu (komercini bank ivystymu). Konkreti susiformavusi finans siste ma priklauso nuo istorikai susiklosiusi aplinkybi, nuo investavimo tradici j , kultros ir kit ekonomini bei finansini veiksni. Tokiose valstybse kaip JAV, Jungtin Karalyst, O landija dominuoja finans rinkos bei j ivystymu paremtos finans sistemos. Kaip taisykl, iose valstyb se taip pat stipriai ivystyti investiciniai bei pensij fondai, kuri skmingam egzistavimui reikalinga stipri finans rinka. Tuo tarpu Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, Pranczijoje bei kitose emynins Europos alyse dominuoja komerci ni bank ivystymu paremtos finans sistemos. Komercini bank dalis finan sinio tarpininkavimo sferoje iose valstybse sudaro nuo 70% iki 85% (BIS). Kokia investavimo proceso struktra formuojasi Lietuvos valstybje? Kapi talo rinkos teisin ir institucin baz buvo kuriama "plynam e lauke", skirtingai nuo bankinio ir draudimo sektori, kuri startines pozicijas lm jau veikian ios valstybs struktros. Taigi, tiek istorikai susiklosiusios aplinkybs, tiek investavimo kultros nebuvimas, tiek kiti svarbs veiksniai lm, jog Lietuvoje finans sistema taip pat yra daugiau paremta komercini bank ivystymu. 2.3 . FIN A N S R IN K O S Finans rinkos atlieka vien i svarbiausi ekonomini funkcij, nukreip dama vien ekonomini subjekt sutaupytas (laikinai laisvas) las kitiems, kuriems ios los reikalingos ir kuriems t l trksta savo veiklai vystyti ar plsti. Esant tiesioginiam finansavim ui, skolininkai skolinasi laisvas las tie siogiai i skolintoj, parduodami jiem s savo vertybinius popierius (kurie kar tais dar vadinami finansiniais instrumentais). Vertybiniai popieriai yra tam tikras j savininko reikalavimas arba teis j vertybini popieri ileidjo (skolininko) peln ar turt. Taigi, vertybiniai po pieriai yra turtas tam, kuris juos nusiperka, ir sipareigojimai tiems, kurie verty binius popierius parduoda. Be finansins rinkos labai sunku nukreipti laisvas las ten, kur yra geros investavimo galimybs. Irtiem s, kurie turi laisv l, irtiem s, kuriems j rei kia, be finansins rinkos bt sudtinga patenkinti savo interesus. Taigi, finan sins rinkos leidia loms judti i t, kurie neturi rezultatyvi investicij ga 28

limybs, pas tuos, kurie tokias galimybes turi. Tokiu bdu finansins rinkos padeda didinti gamyb, jos efektyvum. Finansins rinkos taip pat takoja tie siogiai vartotoj gerbv, nes leidia laiku sigyti tai, kas jiem s reikalinga. Kas atsitikt, jeigu nutrkt tas ryys tarp perteklini kio subjekt ir deficitini kio subjekt? Tuo atveju dingt investicij finansavimo altiniai, nelikt l naujiems renginiams, vairiom s naujovms. Bt stabdoma technin paan ga, moni pltra. Tokiu bdu nebebt sukuriamos naujos darbo vietos, pra randama galimyb mainti nedarb. Sustojusi technin paanga stabdo pro dukcijos kiekio augim, o visa tai slygoja bendro ekonomikos augimo sult jim . Yra du keliai kaip firmos, individuals asmenys gali udirbti l i finansi ns rinkos: 1) vertybini popieri, kurie utikrina einamsias pajamas dividen d arba palkan pavidalu sigijim as; 2) papildom l parduodant anksiau sigytus vertybinius popierius u kain, kuri auktesn u pirkimo kain, gavi mas. Tradiciniai ir daniausiai pasitaikantys moni ileidiam i vertybiniai po pieriai yra skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) ir akcijos. 1 . Skolos vertybiniai popieriai (obligacijos) - tai tokie VP, kurie yra skoli ninko sutartimi sipareigojimas imokti j savininkui pastovi pinig sum nustatytais laiko periodais (palkanas) iki vertybini popieri galiojimo termi no pabaigos, kada galutinai apmokama vertybiniame popieriuje nurodyta su ma - nominali vert. Skolos vertybiniai popieriai gali bti ilgalaikiai (j galio jim o terminas ilgesnis nei 1 metai) ir trum palaikiai (galiojimo terminas trum pesnis nei 1 metai). 2. Akcijos - tai tokie VP, kurie suteikia j savininkams teis dal firmos pelno ir dal firmos turto proporcingai turimam akcij skaiiui nuo viso akcij kiekio firmoje. Paprastai akcij savininkas jam priklausani pelno dal gauna dividend pavidalu. A kcijos yra ilgalaikiai vertybiniai popieriai ir neturi galio jim o termino. Taip pat akcijos suteikia balsavimo teis visuotiniame akcinink susirinkim e, tuo bdu suteikdamos akcij turtojams galimyb dalyvauti fir mos valdyme. 2.3.1. FINANS RINK KLASIFIKAVIMAS Pagal finansini aktyv cirkuliacijos termin skiriamos pinig ir kapitalo rinkos. Pinig rinka, kurioje prekiaujama tik trum palaikiais skol vertybiniais po pieriais (galiojimo terminas trumpesnis nei 1 metai). 29

Kapitalo rinka, kurioje prekiaujama ilgalaikiais skolos vertybiniais popie riais (galiojimo terminas ilgesnis nei 1 metai) ir akcijom is. Pagrindiniai poymiai, skiriantys kapitalo ir pinig rinkas: Cirkuliacijos laikotarpis: Pinig rinka - <1 m. Kapitalo rinka - > 1 m. Rizikos laipsnis: Kadangi pinig rinkoje vertybiniai popieriai cirkuliuoja trumpesn laikotar p nei kapitalo rinkoje, tai ie vertybiniai popieriai pasiymi maesniu rizikos laipsniu. Taip yra todl, kad per trumpesn laikotarp yra maesn tikimyb pakisti palkan normai ar pasikeisti visai alies makroekonominei situacijai. Taip pat pinig rinkos vertybiniai popieriai yra likvidesni. Fond (l) tiekjai: Pinig rinkoje pagrindiniai fond tiekjai - kom erciniai bankai, nefinansi ns verslo staigos, turinios laikin fond pertekli. Kapitalo rinkoje pagrindiniai fond tiekjai - bankai, draudimo kompani jos, pensij fondai, teikiantys ilgalaikes paskolas dideliais kiekiais. Pinig skolinimo tikslai: Pinig rinkoje pasiskolinti pinigai daugeliu atvej yra naudojami einamo sioms reikmms tenkinti, apyvartiniam kapitalui finansuoti. Kapitalo rinkoje pasiskolinti pinigai daugumoje atvej yra nukreipiami in vestavim ui. Finansins priemons: Pinig rinkoje: pervedamieji bank indli sertifikatai, komerciniai popieriai, bank akceptai, perduodamieji kontraktai, komerciniai vekseliai, ido vekseliai. Kapitalo rinkoje: paprastosios akcijos, privilegijuotos akcijos, korporacij obligacijos, konvertuojami vertybiniai popieriai (obligacijos, privilegijuotos ak cijos), vyriausybs obligacijos, vietini valdios organ obligacijos. Pagal vertybini popieri pirkimo ir pardavimo sandori nuoseklum ski riamos pirmins ir antrins rinkos. Pirmin rinka, kurioje parduodama nauja vertybini popieri em isija, o pajamos u parduotus vertybinius popierius tiesiogiai atitenka emitentui. Antrin rinka, kurioje atliekami pirkimo - pardavimo sandoriai su jau i platintais pirm inje rinkoje, t.y. anksiau ileistais vertybiniais popieriais. Pirm inje rinkoje vertybiniai popieriai pirm kart patenka rink, kai kio subjektas juos parduoda finansiniam s tarpininkams - investiciniam s bankams,

30

finans makleri monms Pirm in rinka yra daugiau kategorija, o ne grietai fiksuota sandori vykdymo vieta. Ji gali bti suprantama kaip bet kuri vieta, kur mon - pirmins vertybini popieri em isijos ileidj - ir i vertybini popieri em isijos pirkjas susitinka ir atlieka pirkimo-pardavimo sandor. V liau vykstantys sandoriai pagal savo pobd yra antriniai, nes jais vykdomos jau iplatint pirm inje rinkoje vertybini popieri perpardavimo operacijos. Vien kart pardavusi savo ileistus vertybinius popierius akcin bendrov pa prastai nedalyvauja tolesnje j apyvartoje, iskyrus atvejus, kai ji pati nu sprendia supirkti dal savo akcij siekdama specifini tiksl (pvz., palaikyti auktesn akcij kain antrinje rinkoje, sumainus apyvartoje cirkuliuojan i akcij kiek). Svarbu paymti, kad realias investicijas galima finansuoti tik i pirminje rinkoje parduot akcij. Antrinje rinkoje vykstanios operacijos nepadidina firmos pinigini l, taiau egzistuojant tokioms rinkoms akcijos yra patrauk lesns ir atsiranda daugiau galimybi didinti realias investicijas. Antrin rinka padeda nustatyti vertybini popieri kainas pirminje rinkoje, ypatingai tada, kai mon jau yra anksiau ileidusi tokios paios ries vertybini popieri. Antrins ir pirmins rinkos kainos yra labai artimos. Antrins rinkos gali bti organizuotos dviem bdais: 1. Bira, kai vertybini popieri pirkjai ir pardavjai (arba j finans mak leriai) susitinka nustatytoje vietoje ir joje atlieka visus pirkimo - pardavimo sandorius. 2. Elektronin sandori be tarpinink biroje vieta, kai finans makleriai palaiko kontaktus kompiuterinio ryio pagalba, suinodami apie vertybini popieri kainas rinkoje ir sudarydami pirkimo - pardavimo sandorius. Vertybinii popieri rinkos gali bti klasifikuojamos ir pagal kitus poymius: Pagal emitentus: Vyriausybs vertybini popieri rinka, kurioje cirkuliuoja centrins val dios, municipalitet ar atskir vyriausybs institucij ir staig ileisti vertybiniai popieriai. Privataus sektoriaus vertybini popieri, kuriuos ileidia pramons kom panijos, kom erciniai bankai, investiciniai fondai ir kt. privaios instituci jos, rinka. Tarptautins rinkos, kuriose prekiaujama usienio subjekt ileistais ver tybiniais popieriais. 31

Pagal ekonomin vertybini popieri prigimt: Nuosavybs vertybini popieri, atspindini nuosavybs santykius, rin ka - akcij rinka. Skolos vertybini popieri,kurie atspindi kreditinius santykius, rinka o bligacij, ido vekseli rinka. Ivestini vertybini popieri - konvertuojam obligacij, konvertuoja m privilegijuot akcij, opcion, iankstini sandori (forvard), atei ties sandori (fjueri), apsikeitimo sandori (svop)rinkos. Pagal vertybini popieri pajam imokjim: Vertybini popieri su fiksuotomis pajamomis - obligacij, privilegijuo t akcij - rinkos. Vertybini popieri su kintamomis pajamomis rinkos - akcij rinkos. Teritoriniu poiriu: regionins (vietins) rinkos, nacionalins rinkos, pasaulins (tarptautins) vertybini popieri rinkos. 2.3.2. LIETUVOS NACIONALIN VERTYBINI POPIERI BIRA Nacionalin vertybini popieri bira (NVPB) buvo steigta Lietuvos V y riausybs sprendimu 1993 m. balandio 20 d. Bira registruota vertybini po pieri komisijoje 1993 m. gegus 11 d. Pirmoji prekybos sesija vyko 1993 m. rugsjo 14 d. Pradiniame etape visa kapitalo rinkos teisin ir institucin baz buvo sukurta su Pranczijos biros, centrinio depozitoriumo, Vertybini popieri komisijos aktyvia ir visapusika pagalba.Modelio pasirinkim nulm po masinio privatizavimo atsirad rinkoje apie 2000 akcini bendrovi ir imtai tkstani akcinink, kuriems turjo bti sudarytos palankios slygos disponuoti savo nuosa vybe. Visos akcins bendrovs turjo tapti atsakingais Vertybini popieri komisi jai (VPK) ir rinkai emitentais, kuri akcijomis laisvai prekiaujama biroje.Nuo pat pradi buvo pasirinkta optimali vertybini popieri forma - nematerials VP, kuri nuosavybs teis teisinama raais VP sskaitose. Ekonomikos mastu tai lei do utikrinti maiausias V P pirmins ir antrins apyvartos, saugojimo ir atsiskaity m snaudas emitentams, finans tarpininkams ir j klientams. Nemateriali VP forma utikrina efektyviausi investuotoj nuosavybs teisi apsaug. Lietuvos vertybini popieri rinkos institucijos Klientas - pirkjas ar pardavjas, kuris naudojasi m aklerio paslaugomis perkant - parduodant vertybinius popierius. 32

Finans maklerio mon (FM) - specializuota mon, kurios veikla yra operacijos su V P bei konsultavimas V P em isijos ir apyvartos klausimais. Vertybini popieri komisija - institucija, ginanti investitori interesus ir utikrinanti tinkam vertybini popieri rinkos prieir, reguliavim bei funk cionavim . Nacionalin vertybini popieri bira - institucija, koncentruojanti vis Lietuvoje vieai apyvartai skirt vertybini popieri pasil ir paklaus, orga nizuojanti prekyb iais vertybiniais popieriais bei pateikianti informacij apie V P ir j emitentus. Centrinis depozitoriumas (LCVPD) - institucija, kurios paskirtis organizuo ti, vykdyti bei kontroliuoti dematerializuot V P judjim o apskait. Kliringo bankas - institucija, kurios paskirtis vykdyti piniginius atsiskaity mus pagal biroje sudaryt sandori tarp FM) rezultatus. Lietuvoje Kliringo banko funkcijas atlieka Lietuvos Banko Atsiskaitym centras. Garantinis fondas - i Biroje veikiani FM na suformuotas piniginis fondas, kurio pagrindinis tikslas - utikrinti, kad visi Biroje sudaryti sandoriai bt vykdyti. Lietuvos nacionalins vertybini popieri biros prekybos sistema Biros prekybos sistema yra visikai kompiuterizuota. Prekyba vykdoma tik nematerialiais vertybiniais popieriais. Biroje gali bti sudaromi centrines rin kos ir tiesioginiai sandoriai. Be i sandori, Biroje gali bti sudaromi ir san doriai pagal specialias taisykles (pvz., valstybs turto pardavimas, oficialus pasi lymas, akcij paketo pardavimas ir kt.). Pagrindin Biros centrins rinkos u duotis -sud aryti Biros nariams galimyb pateikti vie pavedim pirkti ir/arba parduoti vertybinius popierius. Centrinje rinkoje naudojamas pavedim rin kos modelis, t.y. kaina priklauso nuo gaut pavedim.Kainos(pajamingumo) kitimas prekybos sesijos metu ribojamas. Atnaujinant prekyb sustabdytais ver tybiniais popieriais, nustatant jiem s kain pirm kart ir kai kuriais kitais atve jais kainos (pajamingumo) kitimo ribos gali bti panaikintos. Prekyba vertybiniais popieriais centrinje rinkoje skiriama du etapus prekybos sesijos atidarym ir nepertraukiam prekyb. Prekyba vyksta tokiu nuoseklumu: 1. Klientas pateikia pavedim FM pirkti ar parduoti vertybinius popierius. 2. FM pateikia kliento pavedim pirkti ar parduoti VP Nacionalinei ver tybini popieri birai. 3. NVPB pateikia Finans maklerio monei prekybos sesijos rezultatus. 33

4. NVPB pranea Kliringo bankui apie btinas sukaupti FM kliringo s skaitose las. 5. 6. 7. 8. NVPB pranea Centriniam depozitoriumui apie V P judjim . Klientas arba FM perveda reikalingas las kliringo sskait Kliringo banke. Kliringo bankas pranea apie sukauptas kliringo sskaitose las N VPB. LCVPD pranea NVPB apie sskaitose esamus vertybinius popierius.

9. NVPB pateikia mokjimo pavedimus Kliringo bankui kredituoti FM pirkj ir debetuoti FM - pardavj sskaitas. 10. Kliringo bankas pateikia FM iraus i sskait apie vykdytas operacijas. 11. FM pateikia klientams iraus i sskait, patvirtinanius nuosavybs teis. Supaprastintas prekybos NVPB mechanizmas pateikiamas 5 paveiksle.

5 pav. Supaprastinta prekybos NVPB schema

NVPB akcij indeksai N VPB iuo metu yra skaiiuojam i trys akcij indeksai: kapitalizuot kain indeksai LITIN ir LITIN-G bei kain indeksas LITIN-10. Pats indeksas ireikia santyk tarp akcij bendros kapitalizacijostam tikru lai ko momentu irt pai akcij bendros kapitalizacijos pradiniu indekso skaiiavi mo momentu, t.y. bazins kapitalizacijos. Didesns kapitalizacijos emisijos turi didesn lyginamj svor indekse ir tuo paiu daro svaresn tak indekso poky iams. kapitalizuot kain akcij indeks LITIN, LITIN-G sudt traukiamos ak cijos pagal j priklausomyb Biros prekybos sraams. skaiiavimo baz gali bti trauktos tik paprastos vardins akcijos. Privilegijuotos akcijos, investicini akcini bendrovi akcijos ir teiss sigyti akcijas i indeks baz netraukiamos. Vieno emitento skirtingos emisijos indeks traukiamos kaip skirtingos akcijos. 34

LITIN-tO indeksas yra kain tipo indeksas, kur skaiiuojant nra vertina mi akcij apyvartos, em isijos dydiai, kapitalizacijos, su dividendais susij pakeitimai. Indekso baz sudaro aktyviausiai prekiaujam akcij deimtukas. Bet kurios bendrovs akcij, traukiam indekso skaiiavim o baz, skaiius nustatomas pagal tai, kiek tos emisijos akcij galima bt sigyti u 1000 lit indekso bazs sudarymo dien, mokant tos dienos rinkos kain. Indekso baz je vienos akcijos dalis lygi 10% , o akcijos lyginamasis svoris indekse priklauso nuo akcijos kainos pokyi. Indekso reikms pokyiai priklauso tik nuo akci j rinkos kain pokyi visum os. Visi NVPB skaiiuojam i akcij indeksai i reikiami punktais. Pradiniu skaiiavim o momentu kiekvieno indekso vert buvo prilyginta 1000 punkt. Indeks skaiiavim ui yra naudojamos akcij rin kos kainos litais. Vertybiniams popieriams, esantiems O ficialiajam e srae, skaiiuojam as LITIN indeksas. is sraas sudarytas 1997 m. balandio 7 d ., nuo tos dienos yra skaiiuojam as ir indeksas. Pradiniu jo skaiiavim o momentu LITIN indek so bazje buvo keturi vertybiniai popieriai, o iuo metu (2002.02.19) - atuoni vertybiniai popieriai. LITIN-G indeksas pradtas skaiiuoti nuo 1996 m. sau sio 2 d. visoms NVPB kotiruojamoms akcijom s. 2.4. FIN A N S IN S IN S T IT U C IJO S Investavimo procese los gali patekti i l tiekj l vartotojams ne vien per finans rinkas. Yra ir kitas kelias - per tarpininkus, kurie padeda in vestuoti laikinai laisvas fizini ir juridini asmen las ir utikrinti finansavi m tiems, kuriems jis reikalingas.. i finansini tarpinink vaidmen atlieka finans institucijos. Finansins institucijos atlieka labai svarb vaidmen finans sistemoje. V i s pirma, finansins institucijos padeda smulkiems taupytojams (nedideli laisv l savininkams) usidirbti papildom pajam i palkan, o smulkiems sko lininkams sudaro galimyb gauti paskol, kurios kitaip pastarieji negaut. Stam biems skolininkams taip pat finansini institucij dka atsiranda galimyb gauti didesnes paskolas, nes ios institucijos sukaupia dideles las. Taigi, finans sistema negalt efektyviai veikti be finansini institucij, kuri dka patenki nami vairi finansavimo proceso dalyvi lkesiai. Antra vertus, finansiniai tarpininkai btini dar ir dl to, kad tiek l skolin tojams, tiek skolininkam s partnerio suradimas finansinje rinkoje yra brangus ir darbui imlus procesas, kadangi reikalinga isami inform acija, sugebjimas forminti sandorius.

35

2.4.1.

FINANSINI INSTITUCIJ KLASIFIKAVIMAS

Finansins institucijos gali bti klasifikuojam os vairiai: pagal l sukau pimo bd, pagal l panaudojimo ypatybes ar pagal atliekamas tarpininka vimo funkcijas. Pagal l sukaupimo bd finansins institucijos skirstomos depozitines ir nedepozitines. Depozitins institucijos priima indlius i fizini ir juridini asmen ir, sukaupusios reikiamus iteklius, teikia paskolas kio subjektams ir gyvento jams bei vykdo kitas finansines operacijas. Nedepozitines institucijos sukaupia las vairi mok, periodini na pagalba ir investuoja sukauptus finansinius iteklius tam tikromis j veiklos pobd ir strategij atitinkaniomis slygomis. Prie depozitinijinansini institucij priskiriama: Komerciniai bankai Taupomieji bankai Taupymo ir paskol asociacijos Kredito unijos Prie nedepozitini finansini institucij priskiriama: Draudimo firmos Pensij fondai Investiciniai fondai Rizikos kapitalo fondai

Nedepozitines finansins institucijos dar gali bti skirstomos kontraktines (draudimo kom panijos, pensij fondai) ir investicines (investiciniai fondai). Pagal atliekam tarpininkavimo funkcij ypatybes visas finansines institu cijas galima suskirstyti finansinius tarpininkus ir investicinius bankus. Finansiniai tarpininkai apima tiek depozitines, tiek nedepozitines finansi nes institucijas, kurios kaupia las vairi indli, mok, na pavidalu ir panaudoja sukauptus finansinius iteklius vairioms paskoloms teikti arba ver tybiniams popieriams antrinje rinkoje sigyti. Investiciniai bankai platina naujas vertybini popieri emisijas pagal i anks to nustatyt kain arba nuperka visus ileistus naujus vertybinius popierius pagal sutart kain, o po to parduoda juos finans rinkoje pagal rinkos kain. Padidintos rizikos institucijos. 36

Rinkos slygomis finansiniais tarpininkais gali bti privaios ir valstybins finansins institucijos, kurios konkuruoja tarpusavyje. Pavyzdiui, bankai gali bti suformuoti tik i privataus kapitalo arba dalyvaujant ir valstybiniam kapi talui. Pensij fondai, draudimo firmos gali bti ir valstybiniai, ir privats. Per valstybines finans institucijas valdios organai gali remti svarbias valstybines struktras, projektus ar suteikti specifines paskolas gyventojams - bsto sigiji mui, mokesiui u moksl ir pan. 2A .2. FINANSINI INSTITUCIJ CHARAKTERISTIKA IR VEIKLOS POBDIS Komerciniai bankai yra tokie finansiniai tarpininkai, kurie sukaupia las i terminuot, neterminuot, ekini (iki pareikalavimo) indli ir kurie sukaup tas las naudoja komercinms, vartotojikoms ir hipotekinms paskoloms teikti. Hipotekin paskola - tai paskola su ustatu nekilnojamuoju turtu arba eme. LR komercini bank statyme pateiktas toks komercinio banko apibri mas: "Bankas - tai akcinio kapitalo pagrindu veikianti mon, kuri veriasi indli bei kit grintin l primimu ir paskol teikimu bei prisiima su tuo susijusi rizik ir atsakomyb, taip pat usiim a kita io statymo nustatyta veik la ,..." Bank sistema ir bank veiklos principai pristatomi 2.4 .3 sk. Taupomieji bankai - tokios finansins institucijos, kurios sukaupia las i terminuot ir neterminuot indli, priklausani pirmiausia individualiems asmenims ir teikia pirmiausiai vartotojikas ir hipotekines paskolas bei perka Vyriausybs vertybinius popierius. Lietuvoje specializuot taupomj bank nra, visi bankai veikia aptarnaudami tiek kom ercinius, tiek privaius klientus. Taupymo ir paskol asociacijos paprastai surenka las i smulki taupyto j terminuot ir neterminuot taupomj indli pavidalu ir po to jas skolina vartotojams neilgam laikotarpiui arba teikia tikslines hipotekines paskolas. D i del dalis i asociacij l investuojama gyvenamj nam statybas. Lietu voje taupymo ir paskol asociacij kol kas dar nra. Kredito unijos yra paprasiausios finansinio tarpininkavimo institucijos, ku rios pritraukia susivienijusi pagal tam tikrus principus asmen santaupas ir teikia paskolas bei finansin param tik tos unijos nariams. iuo metu tokios unijos (draugijos) paplit daugelyje ali. Kredito unijos didiausi vaidmen vaidina finansuojant tuos kio subjektus, individualius 37

vartotojus, kuriems bankai maai kreipia dmesio, t.y. smulkaus verslo at stovai, nepasiturinios gyventoj grups, pan. Kredito unijos steigiasi i gy ventoj grupi pagal vien kur j bendr interes princip: profesin, tauty bs, religin, vietovs ir pan. U nij kapitalas formuojamas daniausiai m o kant paj, o gautos los naudojamos trumpalaikms paskoloms (daniau siai vartojim o tikslam s). ios institucijos kartais dar perka Vyriausybs verty binius popierius. Kredito unij steigimsi ir veikl Lietuvoje reglamentuoja LR Kredito unij statymas. 2002 m. sausio 1d. Lietuvoje veik 41 kredito unija, vienijusi 10758 narius. Vytauto D idiojo universitete Akadem in kredito unija pradjo veikti 1997 m. gegus 22 d., jos steigjais buvo universiteto studentai, dstytojai ir absolventai. Draudimo firmos Jos sukaupia las parduodamos draudimo polisus (sutartis). Kadangi drau dimo kompanijos akum uliuoja dideles las ilgam laikui, tai leidia joms in vestuoti laisvas las fiksuot pajam vertybinius popierius (pvz.,obligacijas) arba moni akcijas. Danai draudimo firmos didel l sum investuoja vyriausybs vertybinius popierius. LR Draudimo statymas apibria draudimo veikl kaip finansin kin veik l, kuria siekiama apsaugoti fizini ir juridini asmen turtinius interesus, vy kus statymo ar draudimo sutartyje nustatytiems vykiam s (draudiminiams vy kiams). Kalbant apie draudimo veikl svarbu skirti terminus "draudjas" ir "draudi kas". Draudjas - asmuo, sudars su draudimo mone draudimo sutart ir priva lantis mokti draudimo mokas (premijas) bei turintis teis gauti atsitikus drau diminiam vykiui draudimo imok. Draudikas (arba draudimo mon) - mon, statymo nustatyta tvarka gavu si draudimo veiklos licencij, vykdanti draudimo, taip pat su draudimu susiju si veikl ir sipareigojanti draudjui draudimo sutartyje numatyt draudim i ni vyki atvejais mokti draudimo imokas. Draudimas gali bti privalomasis arba savanorikasis. Skiriamos 2 draudimo akos: gyvybs ir negyvybs draudimas. Gyvybs draudimo akai priskiriamos ios grups: 1) sutuoktuvinis ir gim i m draudim as; 2) gyvybs draudimas, kai investavimo rizika tenka draudjui; 3) kitas gyvybs draudimas. 38

Ne gyvybs draudimo akai priskiriam os ios grups: 1) draudim as nuo nelaim ing atsitikim ; 2) draudim as ligos atvejui; 3) sausumos transporto priem oni, iskyrus geleinkelio transporto priemones, draudim as; 4) gele in kelio transporto priemoni draudim as; 5) skraidym o aparat draudim as; 6) laiv (jr, eer, upi ir kanal) draudim as; 7) veam krovini draudi mas; 8) turto draudimas nuo gaisro ar gamtini jg; 9) turto draudim as nuo kit a l ; 10) sausumos transporto priemoni civilin s atsakomybs draudi mas; 11) skraidymo aparat civilins atsakomybs draudimas; 12) laiv (jr, eer, upi ir kanal) civilins atsakomybs draudimas; 13) bendrosios c iv ili ns atsakomybs draudimas; 14) kredito draudimas; 15) laidavimo draudimas; 16) finansini nuostoli draudimas; 17) teismo ilaid draudimas; 18) pagal bos draudimas. Draudimo mons yra padidintos finansins rizikos mons, todl j steigi masis ir veikla statymais grietai reglamentuojama. Vienas i i moni veik los rizik ribojani rodikli yra jos nuosavo kapitalo dydis. Remiantis iuo metu dar veikianiu LR draudimo statymu, draudim o m oni statinis kapi talas turi bti ne m aesnis kaip: 1) gyvybs draudim vykdaniose monse 4 m ln. Lt; 2) ne gyvybs draudim, iskyrus kredito draudim, vykdaniose monse - 2 mln. Lt; 3) kredito draudim vykdaniose monse - 7 mln. Lt. Taiau jau nuo 2004 m. sausio 1 d. Lietuvoje sigalioja naujas draudimo staty mas, kuris numato dar grietesnius reikalavimus vairias draudimo ris vyk danioms monms, didinant reikalavimus btinoms loms sukaupti garanti niame fonde: gyvybs draudimo mons turs sukaupti 3 m ln. eur (apie 10 m ln.Lt.), o ne gyvybs - 2 mln. eur (apie 7 mln. Lt). Naujieji reikalavimai suderinti su Europos Sjungos alyse galiojaniais draudimo moni veiklos rizik ribojaniais rodikliais. Draudimo kompanijos pritraukia dideles las, nes dauguma firm ir gy ventoj draudiasi. Draudimo kompanijos privalo patiktus joms fondus pa naudoti saugiai, efektyviai, kad galt laiku ir iki galo vykdyti draudimo imo kjimo slygas. Draudimo firmos savo veikloje kruopiai analizuoja ir vertina nuostoli dengimo tikimyb. Pensij fondai ie fondai aprpina gyventojus pajamomis ijus pensij, tam tikslui kaup dami las darbdavi ir pai darbuotoj na pagalba. Sukauptas pensij fond las klientai bet kada paimti negali, todl tos los daniausiai naudo jamos ilgalaikms investicijoms. Didiausia i fond l dalis investuojama kokybikas akcijas, obligacijas, taip pat Vyriausybs obligacijas, nekilnoja 39

mj turt. Paprastai pensij fond veikla grietai reglamentuojama statymais, siekiant m inimizuoti j veiklos rizik. Vienas i svarbiausi rizik ribojani veiksni yra pensij fondo investicij portfelio struktros apribojim ai. Dl to pensij fondai vykdo gana konservatyvi investavimo politik, apsiribodami em a ar vidutine rizika. Pensij fondai gali bti privats ir valstybiniai. Privats pensij fondai val domi privai institucij (bank, draudimo kompanij ir kt.). Valstybiniai pen sij fondai valdomi alies vyriausybs. LR Pensij fond statym e pensij fondo veikla apibriam a kaip finansi n-kin veikla, kuria siekiam a sukaupti senatvei papildomas gyventoj pa jam as, pensij sutari pagrindu renkant pinigines las, investuojant ar reinvestuojant ias las diversifikuot investicij portfel bei statyme ir pensij programoje nustatytomis slygom is jos dalyviam s mokant pensij imokas. Lietuvoje pensijos imokos pensij programos dalyvio pasirinkim u gali bti mokamos iais bdais: 1) vienkartine imoka; 2) reguliariai dalim is; 3) nuperkant pensij anuitet draudim o bendrovje, vykd an io je gyvybs draudi m. Taiau iki iol pensij fondai Lietuvoje taip ir nepradjo veikti. Tik primus 2002 m. pabaigoje LR pen sij sistem os reformos statym ir teisinus savano rikj valstybin kaupiamj draudim Lietuvoje atsirado realios galimybs iems fondams kurtis. Pirmieji pensij fondai Lietuvoje prads veikti nuo 2004 m. sausio 1 d. Pensij fond vieta valstybs pensij sistemoje ir pensij sistemos reforma Lietuvoje bus plaiau aptarta 6 temoje. Investiciniai fondai Investiciniai fondai - tai investicins bendrovs, ileidianios iperkam sias akcijas (ar surenkanios pajus) ir taip sukauptas daugelio investuotoj pi nigines las investuojanios organizuotose vertybini popieri rinkose koti ruojamus vertybinius popierius. I i vertybini popieri investiciniai fondai sudaro valdomus diversifikuotus investicij portfelius.Investiciniai fondai su daro galimyb j akcininkam s turti labiau diversifikuotus individualius inves ticij portfelius (terminas "diversifikacija" investavime reikia rizikos iskaidym). Investiciniai fondai gali bti atviri ir udari. Atviruose investiciniuose fonduose investuotojai gali gana greitai, pri klausomai nuo konkretaus fondo, tapti jo veiklos dalininkais arba palikti fon d (fondas iperka savo akcijas), jei jiem s nepatinka fondo veikla. Kolektyvi nis l investavim o principas suteikia jiem s toki galim yb, nes investuoja 40

ma kapitalo rinkoje parduodamus likvid iu s finansinius instrumentus. In vestuotojais tokiuose fonduose gali bti bet kokie fizin iai ir ju ridiniai asme nys, norintys investuoti savo las. Investuotoj skaiius atviruose investici niuose fonduose neribotas. Esant atviram fondo tipui, akcijos gali bti par duotos tik io fondo viduje. Udaruose investiciniuose fonduose pinigins los taip pat sukaupiamos ileidiant akcijas ar obligacijas, taiau tai daroma tik vien kart pagal i anksto nustatyt bendr em isijos apimt. Udarasis fondas nesipareigoja su pirkti i akcinink ileistas akcijas. i fond akcijom is prekiaujama vertybi ni popieri birose. Udaro tipo investiciniai fondai pagal kapitalo suforma vim panas paprastas akcines bendroves. Pagal galiojant LR investicini bendrovi statym investicins bendrovs Lietuvoje gali bti i ri: 1) investicins kintamojo kapitalo bendrovs (atvirieji investiciniai fondai); 2) udarieji investiciniai fondai; 3) kontroliuojaniosios investicins bendrovs. statyme pateikiami ie vairi ri investicini bendrovi apibrim ai: 1. Investicin bendrov yra laikoma investicine kintamojo kapitalo ben drove, jeigu jos turimas investicij portfelis yra diversifikuotas, o ileistos ar ileidiamos akcijos yra iperkamosios akcijos, kuri savininkai turi teis bet kuriuo metu jas grinti bendrovei ir gauti u tai proporcing dal jos nuosav (grynj) aktyv. (Atkreipkite dmes, kad tai yra atvirasis investicinis fondas). 2. Investicin bendrov yra laikoma udaruoju investiciniu fondu, jeigu jos turimas investicij portfelis yra diversifikuotas ir ji nra ileidusi iperka mj akcij. 3. Investicin bendrov yra laikoma kontroliuojanija investicine ben drove, jeigu jos turimas investicij portfelis nra diversifikuotas ir ji nra ilei dusi iperkamj akcij. (Labai svarbu sidmti, kad io tipo investicins ben drovs nra laikomos investiciniais fondais). Kadangi investiciniai fondai yra sukurti vairi investuotoj poreiki paten kinim ui, j veiklos tikslai, strategija, investavimo sritys gali skirtis. Ivesticini fond klasifikavim as pateiktas 5 lentelje. Galima iskirti ias problemas Lietuvoje: investicini fond steigimo ir veiklos organizavimo

ivestavimo alternatyv vertybini popieri rinkoje stoka;

profesionalaus valdytojo problema; 41

5 lentel Investicini fond klasifikavimas

Investiciniai fondai pagal investicij pobd N e kiln o ja m o jo turto P inig rinkos V ertyb in i popieri M ir s Fondai pagal gaut pajam skirstym Fondai pagal tai, kur investuoja Investiciniai fondai pagal investicij politik A tv iro tip o ir u d aro tipo In ve sticij augim o Pajam B alansuotas tarp augim o ir pajam

A tv iro tip o ir u d aro tipo P eriod ikai im o kantys p ajam d al V iso s in ve sticij galim yb s R ein vestu o jan tys gautas p ajam as S p e cia lizu o ja si investuoti atskirose alyse S p e cia lizu o ja si investuoti atskirose pram ons akose Indeks p a vy zd iu sudaryti fondai Etin iu p rincip u sudarom i fondai
a ltin is: K uzm ickas D ., e p inskis J. In ve sticin ia i fondai ir finans vald ym as. // O rg a n iza cij vadyba: sistem iniai tyrim ai. 19 97, Nr 4 , p. 7-23.

investicij likvidum o problem a; vietos investuotoj stokos problema.

Pirm asis ir kol kas vienintelis Lietuvoje veikiantis atvirasis investicinis fon das yra NSEL 30 indekso fondas. Investicin kintamojo kapitalo bendrov NSEL 30 indekso fo n d a s- tai bendrov, fondo akcij emitentas, disponuojan tis investuotoj lom is ir ileidiantis fondo akcijas bei iperkantis savo akci jas i investuotoj. Tai reikia, kad investuotojas gali n e tik nusipirkti, taip pat ir bet kada pareikalauti, kad fondas ipirkt savo akcijas ir sumokt u jas tos dienos akcij kain. NSEL 30 indekso fondo akcij em isija yra neriboto dy dio , t.y. naujiem s investuotojams fondas ileidia nauj akcij . NSEL 30 indekso fondo akcija - tai Lietuvos nacionalins vertybini popie ri biros 30 bendrovi akcij "krepelis", kur sudaro 30 didiausios kapitalizacijo s bendrovi vertybiniai popieriai. i bendrovi akcijos trauktos bir os O fic ia l j ir Einam j sraus ir prekyba jom is gali vykti kasdien. NSEL 30 indeksas - tai rodiklis, atspindintis krepelio vert. Jis skaiiu o ja mas remiantis kapitalizacija, pakoreguota pagal "la isv ", t.y. realiai esani prekyboje, akcij skaii ir j kain. NSEL 30 indeksas yra perskaiiuojam as kiekvien ketvirt pagal "laisv " akcij kiekio pokyius bei atsivelgiant nu statytus likvidum o reikalavim us. Fondo akcijo s kaina yra skaiiuojam a kiek vien dien. 42

Rizikos kapitalo fondai (angk. k. - venture capital) Tai tokie fondai, kurie daniausiai investuoja smulki ir riziking moni akcijas, kurioms pltrai reikalingos los, taiau tas las pritraukti atviroje rin koje jos yra per smulkios, o kredit gavimas taip pat komplikuotas. Be to, inves tuojama j naujai besikuriani moni akcijas, tokiu bdu utikrinant tam tikr pradin kapital. Rizikos kapitalo fond tikslas yra padidinti mons vert ir po to akcijas parduoti kitiems investuotojams, firmos savininkams arba teikti viej pasilym (IPO - initial public offering) atviroje rinkoje. 2.4.3. BANK SISTEMA Kiekvienoje valstybje svarb vaidmen vaidina bank sistema. Svarbiau sia finans bei bank sistemos funkcija yra mobilizuoti krato finansinius i teklius ir nukreipti juos kuo efektyvesn panaudojimo sfer. Priklausomai nuo vykdom operacij pobdio, galima iskirti 3 pagrindi nes bank grupes: centrinis bankas universals arba kom erciniai bankai specializuoti bankai. Visos ios bank grups valstybje funkcionuoja kaip vieninga sistema (6 pav.). Centrinis bankas vykdo pinig em isij, depozit ir m inimali rezerv poli tik, valdo operacijas, susijusias su vyriausybs vertybiniais popieriais, ir regu liuoja bei kontroliuoja valstybs bankins veiklos sfer. Komerciniai arba universals bankai vykdo praktikai visas bank opera cijas, iskyrus pinig em isij. J pagrindin veikla - kreditinis klient aptar navim as. Specializuoti bankai vykdo kreditin - finansin veikl, orientuot speci finius banko tikslus. Inovaciniai bankai finansuoja nauj technologij parengim ir sisavinim. Investiciniai bankai teikia ilgalaikius kreditus juridiniam s ir fiziniam s as menims, taip pat platina firm nauj em isij vertybinius popierius. Hipotekiniai bankai skolina pinigus, ustatant em ar kit nekilnojamj turt. Sakiniai bankai finansuoja atskiras alies kio sritis ir j kio subjektus: ems kio, transporto, statybos, pramons ir kt. Biriniai bankai finansuoja bir sandorius, prekyb vertybiniais popieriais.

43

6 pav. Bank sistema Lietuvos bank sistema iuo metu (pagal Lietuvos Banko 2003 03 01 d. duomenis) Lietuvoje veikia 9 komerciniai bankai, 2 usienio bank atstovybs ir 4 usienio bank skyriai. Vis i bank prieir ir kitas centrinio banko funkcijas atlieka Lietuvos Bankas (7 pav.). Bank veikl Lietuvoje reglamentuoja LR Komercini bank statymas, o centrinio banko veikl - LR Lietuvos Banko statymas. Visi Lietuvoje veikiantys bankai yra universals komerciniai bankai. Taiau 2002 m. vasario pradioje Vertybini popieri komisija uregistravo Vilniaus banko bsto kredit ir obligacij bank. Tai pirmasis specializuotas komercinis bankas Lietuvoje. 100% naujo banko akcij valdys Vilniaus bankas. Pagrindin V B bsto kredit ir obligacij banko veikla bus teikti paskolas su nekilnojamojo turto ustatu. Banko kreditavimo altinis bus ne gyventoj indliai, o skolinima sis tarpbankinje rinkoje ir hipotekos vertybini popieri ileidimas. Reali veikla bus pradta tik tada, kai centrinis bankas suteiks veiklos licencij. 44

Lietuvos bankas

Komerciniai bankai AB bankas"Hansabankas" A B k io bankas A B bankas "Snoras" A B bankas " N O R D A B Lietuva" A B V iln iau s bankas A B iauli bankas A B l AREX BAN KAS A B V B bsto kredit ir obligacij bankas U A B Sampo bankas

Usienio bank atstovybs Austrijos akcins bendrovs C A IB

Usienio bank skyriai Lenkijos Respublikos akcins bendrovs Kredyt Bank S .A . V iln iau s skyrius

Investmentbank Aktiengesellshaft atstovyb V iln iu je Raiffeisen Bank Polska S .A atstovyb V iln iu je . Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius Vokietijos Federacins Respublikos banko Norddeutsche Landesbank G irozen trale V iln iau s skyrius Vokietijos Federacins Respublikos banko V ER EIN S U N D W E S T B A N K A G V iln iau s skyrius

7 pav. Lietuvos bank sistema

C en trin is bankas ir jo funkcijos Lietuvos cen trin io banko fu n kcija s atlieka Lietuvos bankas, kuris n uo savy bs teise priklauso Lietuvos valstyb ei. Pagrindinis Lietu vo s banko tikslas - siek ti kain stabilum o. L ietu vo s bankas pagal savo k o m p e te n c ij p a la ik o L ie tu v o s R e sp u b liko s V y ria u sy b s e k o n o m in p o litik , k ie k ji n ep rietara u ja Lietu vo s banko p a g rin d in iam tik s lu i. Lietuvos bankas, gyvendindamas pagrindin tiksl, atlieka ias funkcijas: vykdo Lietuvos R espublikos pinig e m isij ; form uoja ir vykdo pinig p o litik ; nustato lito kurso reguliavim o sistem ir skelb ia o ficia l lito kurs; vald o , naudoja Lietuvos banko u sien io atsargas ir jo m is disp o n u o ja; atlieka valstybs ido agento fu n k c ija s; iduoda bei ataukia lice n c ija s Lietuvos Respublikos kredito staigom s ir

p rii ri j v e ik l , taip pat iduoda ir ataukia leidim us steigti u sien io valsty bi kredito staig skyriu s bei atstovybes ir jiem s veikti bei p rii ri u sien io valstybi kredito staig skyri , ve ik ia n i Lietuvos R esp u b liko je, v e ik l sta tym ir kit teiss akt nustatyta tvarka; 45

 nustato Lietuvos Respublikos kredito staig ir usienio valstybi kredito staig skyri, veikiani Lietuvos Respublikoje, finansins apskaitos princi pus ir atskaitomybs tvark; kuria ir valdo tarpbankin l pervedimo sistem ir nustato reikalavi mus tarpbankins l pervedimo sistemos dalyviam s; renka pinig ir bank, mokjimo balanso, Lietuvos finansins ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia ios statistikos surinkim o, atskaitomy bs, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokjim balans. Lietuvos bankui vadovauja Lietuvos banko valdyba. Valdyb sudaro Lietu vos banko valdybos pirm ininkas, trys jo pavaduotojai ir septyni nariai. Lietu vos banko valdybos pirm ininku, jo pavaduotojais ir valdybos nariais gali bti tik Lietuvos Respublikos p ilieiai, jeigu jiem s iki paskyrimo dienos nesukak 65 metai. Lietuvos banko valdybos pirm inink penkeriems metams skiria ir atleidia prie termin Seimas Respublikos Prezidento teikim u. Lietuvos ban ko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria ir atleidia prie termin Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdy bos pirmininko teikim u. Lietuvos banko valdybos pirm ininkas, jo pavaduoto jai ir valdybos nariai ias pareigas gali bti skiriam i ne daugiau kaip dvi ka dencijas i eils. Centrinio banko savarankikumas priklauso nuo jo ryi su alies vyriausy be. Praktika rodo, jog centrinio banko veikla efektyvesn, kai jis gali vykdyti nepriklausom nuo vyriausybs pinig politik. vairiose alyse vyriausybs taka centriniam bankui nevienoda: pvz., Anglijoje - labai stipri, o JAV centri nis bankas (Federalin Rezerv sistema) yra labai savarankikas. Komerciniai bankai ir j veikla Lietuvos komercini bank veikl reglamentuoja LR Kom ercini bank sta tymas. Jame nurodoma, kad bankas turi teis atlikti ias operacijas: priimti indlius ir kitas grintinas las klientams atidarytas sskaitas ir jas tvarkyti; duoti ir imti paskolas; mus; atlikti kt.); 46 iduoti piniginius laidavim us, garantijas ir kitus laidavimo sipareigoji ileisti mokjimo dokumentus (ekius, akredityvus, vekselius ir kt.) ir jais operacijas; atlikti operacijas su vertybiniais popieriais (akcijom is, obligacijom is ir

atlikti operacijas usienio valiuta; pirkti ir parduoti tauriuosius m etalus; ileisti ir tvarkyti kreditines pinigines priem ones; priimti saugoti i klient vertybes ir nuomoti klientams banko saugyklo

je seif kameras vertybm s ir dokumentam s saugoti; teikti paslaugas ir konsultacijas bank veiklos, finans ir kliento investi cij tvarkym o klausim ais; atlikti kitas Lietuvos banko nustatytas finansines operacijas. 2 .5 . F IN A N S - K R E D IT O SIS T EM A V A LST Y B JE Valstybs finans - kredito sistema yra visum a pinigini santyki, sfer bei grandi, kuri kiekviena skiriasi l pritraukim o altiniais, l panaudoji mo form om is, metodais bei savo vaidm eniu ekonom inje sistem oje. 6 lentel je parodytos pagrindins finans-kredito sistemos sudedamosios dalys. ioje sistem oje finansai suvokiam i siaurja prasme - tik kaip vairi valstybje vei kiani subjekt nuosavos arba jom s prilygintos los, o kreditas siejam as su skolint l panaudojim u vairi valstybs subjekt finansavim ui. Finanskredito sistem valstybje galim a vertinti kaip ivystyt tik tada, kada gerai veikia abiej jos pagrindini sudedam j dali m echanizm ai. R eikia pabrti, kad valstybs ir jos ekonom ikos spartesniam vystym ui btina patikim a ir gerai ivystyta kredito sistema.

6 lentel Finans kredito sistema valstybje

FIN ANSAI Valstybs (centrins valdios) finansai: V alstyb s biudetas V alstyb in io s o c ia lin io draud im o fondas V alstyb in io p rivalom ojo sveikatos draud im o fondas Kiti va lstyb in iai nebiud etiniai fondai Savivaldybi (vietins valdios) finansai: S a viv ald y b i b iudetai Saviv ald y b i n ebiu d etiniai fondai moni ir organizacij finansai: V alstyb in i m o ni finansai Priva i m o n i finansai Individuali asmen finansai KREDITAS

Valstybinis kreditas Bankinis - kom ercinis kreditas Bankinis vartotojikas kreditas kio subjekt prekybinis kreditas Tarptautinis kreditas

47

SVARBIAUSIOS SVOKOS

akcijos akcij rinkos indeksai antrin rinka atviri investiciniai fondai bank sistema centrinis bankas centrinis depozitoriumas depozitins finansins institucijos draudimo firmos finans-kredito sistema finans maklerio mon finans rinkos finans institucijos finans sistema valstybje gyvybs draudimas investavimo procesas investiciniai bankai inovaciniai bankai hipotekiniai bankai investiciniai fondai investicin kintamojo kapitalo bendrov kapitalo rinka kliringo bankas kom erciniai bankai kredito unijos kontroliuojanti investicin bendrov Nacionalin vertybini popieri bira nebiudetiniai fondai nebiudetiniai fondai/specials vyriausybiniai fondai nedepozitins finansins institucijos netiesioginis investavimas negyvybs draudimas obligacijos pensij fondai pinig rinka pirmin rinka rizika rizikos diversifikavim as rizikos kapitalo fondai specializuoti bankai taupymo ir paskol asociacijos

48

taupomieji bankai tiesioginis investavimas udari investiciniai fondai valstybs biudetas valstybs centralizuotos pajamos valstybs decentralizuotos pajamos valstybs finans sistema valstybini moni finansai valstybs ilaidos valstybs pajamos valstybinis kreditas verslo draudimas vertybini popieri kom isija

K A R T O JIM O K LA U S IM A I

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

15. 16. 17. 18.

Apibdinkite valstybs finans stuktr instituciniu aspektu. Apibdinkite valstybs finans struktr ekonominiu aspektu. Pakomentuokite, kuo skiriasi valstybs finans sistema ir finans siste ma valstybje ? Kas yra valstybs biudetas? Kaip suprantate valstybin kredit? Kokiomis savybmis pasiymi nebiudetiniai fondai? Kaip klasifikuo jami ie fonfdai pagal j funkcijin paskirt? Kas sudaro valstybini moni finansus? Apibdinkite pagrindinius motyvus, dl kuri rinkos ekonomikos sly gomis valstybse ilaikomas valstybini moni sektorius. Kokie yra valstybs pajam altiniai? Kokiais bdais/metodais valstyb gauna pajamas? Kaip idstytumte juos pagal svarb, formuojant valstybs finans sistem? Kuo skiriasi tiesioginis investavimas nuo netiesioginio? Kokia investavimo proceso esm? Kas yra pagrindiniai io proceso da lyviai? Nurodykite l tiekjus investavimo procese pagal j svarb. Nurodykite l vartotojus investavimo procese jiem s nukreipiam l m ajim o tvarka ir paaikinkite, kodl daniausiai j isidstymas yra btent toks. Kokias funkcijas atlieka antrin vertybini popieri rinka? Kuo skiriasi pirmin ir antrin vertybini popieri rinka? Kokias funkcijas Lietuvos nacionalinje vertybini popieri biroje at lieka centrinis depozitoriumas ir kliringo bankas? K parodo akcij rink indeksai? 49

19. Kas yra kredito unija? 20. Kokius inote specializuotus bankus? Kurie i j priskiriam i prie rizi kingiausi dl savo veiklos specifikos? 21. Kokios yra pagrindins centrinio banko funkcijos? 22. Kokias inote nedepozitines finansines institucijas? Trumpai jas apib dinkite. 23. Kuo skiriasi atviri investiciniai fondai nuo udar? 24. Kaip investiciniai fondai diversifikuoja investicij rizik? 25. Kuri draudimo ris yra rizikingesn - gyvybs ar negyvybs draudimo ir kodl?

50

3 T EM A

VALSTYBS BIUDETAS

3.1 . V A LST Y B S B IU D E T O S A N D A R A IR FO R M A V IM O PR IN C IPA I 3.1.1. BIUD ETO ESM IR FUNKCIJOS Valstybs biudeto ekonomine esme sudaro piniginiai santykiai, atsiran dantys tarp valstybs ir fizini bei juridini asmen dl nacionalini pajam perskirstymo. ie piniginiai santykiai yra vadinami biudetiniais santykiais. Biu detiniai santykiai susij su pinigini l centralizuoto fondo formavimu ir jo panaudojimu bendravalstybiniams poreikiams patenkinti. Valstybs biudetas yra didiausias centralizuotas valstybs fondas, per kur akumuliuojama pagrindin dalis l, reikaling valstybei deleguotoms funk cijoms finansuoti. U valstybs biudeto sudarym ir vykdym yra atsakinga alies Vyriausyb. LR biudeto sandaros statyme biudetas apibdinamas kaip valstybs pajam ir ilaid planas biudetiniams metams. Valstybs biudetui, kaip ir valstybs finansams, bdingos 2 funkcijos: pa skirstomoji funkcija ir kontrols funkcija. Biudeto paskirstomosios funkcijos turinj apibdina finansini itekli per skirstymo procesai tarp atskir visuomenins gamybos dalyvi. Per biudet vykdomas vairi lygi (valstybs, savivaldybi) ir tip (tarpakinis, tarpregioninis) l perskirstymas. Biudeto kontrols funkcija pasireikia tuo, kad biudetas objektyviai - per valstybs pinigini l fondo formavim ir panaudojim - atspindi ekonomi nius procesus, vykstanius ekonomikos struktrinse grandyse. Dl to biude tas gali "signalizuoti" apie tai, kaip los patenka valstybs inion i vairi kio subjekt ir kiek atitinka valstybs centralizuotais itekliais finansuojamus po reikius. Biudetinio mechanizmo dka praktikai galima sprsti labai svarbius vals tybs udavinius:

51

1. Ekonomikos valstybinis reguliavimas. Biudeto dka valstyb gali to bulinti visuomenins gamybos struktr. iam tikslui valstyb naudoja vairias tiesioginio ir netiesioginio poveikio ekonomikai priemones: moni subsidija vim , valstybs investicijas ir pan. 2. Gamybini proces valstybje skatinimas. Teisingai sureguliuotas biu detinis mechanizmas realiai takoja mokslo ir technikos paang alyje, ga mybos materialins ir technins bazs atnaujinim ir tobulinim. 3. Socialini proces valstybje skatinimas. Valstybs biudeto l dka finansuojama daug valstybs gyventoj socialinio aprpinimo srii: vieti mas, sveikatos apsauga, socialinis aprpinimas. Valstybs teigiamus so ciali nius poslinkius lemia btent valstybs biudete numatytos socialins sferos finansavimo los. Jos atspindi ir valstybs socialin politik. 4 . Valstybs biudetins politikos vykdymas. Valstybs biudetin politi k atspindi atskiri biudeto pajam ir ilaid straipsniai, parodantys finansavi mo altinius ir valstybs biudeto l panaudojimo kryptis. 3.1.2. PAGRINDINIAI BIUDETO FORMAVIMO PRINCIPAI Norint, kad valstybs biudetas iki galo atlikt savo funkcijas ir udavinius, j sudarant laikomasi tam tikr princip. I j svarbiausi yra 4 principai: Biudeto Biudeto Biudeto Biudeto vieningumas pilnumas realumas (teisingumas) vieumas

Biudeto vieningumo principas reikia, kad valstyb gali turti tik vien na cionalin biudet, apimant visas valstybs ilaidas ir pajamas. Biudeto vie ningumas ireikiamas ir per egzistuojani viening biudetin sistem valsty bje, ir per standartizuotus finansinius dokumentus, ir per viening biudeto pajam ir ilaid klasifikacij. Biudeto pilnumo principas papildo biudeto vieningumo princip: kiek viename biudeto straipsnyje turi bti parodomos visos atitinkamo straipsnio ilaidos ar pajamos. Tai palengvina valstybs finans kontrols funkcij. Biudeto realumo (teisingumo) principas nukreiptas prie biudeto falsifi kavimo galimyb. is principas numato valstybs finansini operacij, susiju si su pajamomis ir su ilaidomis, teising atvaizdavim biudete, atitinkant patvirtintas biudete ilaid sumas. Biudeto vieumo principas reikalauja vieai skelbti valstybs biudet, t.y. suteikti valstybs pagrindinms pajamoms ir ilaidoms vieum. 52

3.1.3. BIUDETO SANDARA Biudeto sandara - tai biudetins sistemos, veikianios pagal valstybs biudet reglamentuojanius statymus, organizavimas ir ios sistemos suda rymo principai. Biudeto sandar konkreioje valstybje lemia tos valstybs konstitucin sandara. Skiriamos 2 pagrindins valstybs sandaros formos: unitarin valstyb (pvz., Pranczija, Italija, Japonija, Lietuva) ir federacin valstyb (pvz., JAV, Ka nada, Vokietija, veicarija). Unitarinse valstybse yra dvi valdymo grandys: centrin ir vietin. Federa cinse valstybse yra trys valdym o grandys: centrin, federacijos subjekt ir vietin. Unitarinse valstybse biudetin sistem, apimani vis teritorini - ad ministracini vienet biudetus, sudaro 2 grandys: valstybs biudetas ir vieti ni valdios organ (savivaldybi) biudetai (7 lentel). 7 lentel Unitarins valstybs biudeto sandara
1 g ra n d is 2 g ra n d is V a ls ty b s b iu d e ta s V ie tin s v a ld io s o rg a n (s a v iv a ld y b i ) b iu d e ta i

Pagrindin vaidmen unitarini valstybi biudeto sandaroje vaidina valsty bs biudetas, kurio dka centrin valdia akumuliuoja savo inioje didij perskirstom per finansin sistem nacionalini pajam dal. Valstybs biude tas atlieka svarb vaidmen reguliuojant valstybs ekonomik ir socialinius pro cesus, takojant investicijas, stiprinant valstybs ekonomin ir politin gali. Per valstybs biudet surenkamos pagrindins pajamos (pelno mokestis, fizi ni asmen pajam mokestis, akcizas, PVM). Per valstybs biudet padengia mos ir svarbiausios valstybs ilaidos, susijusios su valstybs valdymo funkcij atlikimu, gynybos, socialini irekonomini funkcij vykdymu. Vietiniai biudetai yra priklausomi nuo vietos savivaldos organ ir atlieka vietins valdios aprpi nimo reikalingas finansiniais itekliais funkcij. Kiekvienas administracinis teritorinis vienetas turi savo biudet. ie biudetai yra atskirti nuo centrinio valstybs biudeto ir funkcionuoja autonomikai. Juos sudaro, tvirtina ir vykdo atitinkami vietins valdios organai ir jie formaliai nesusij su valstybs biude tu. Taiau praktikai egzistuoja didel vietins valdios organ priklausomyb nuo centrins valdios, todl vietiniai biudetai atlieka centrins valdios eko 53

nomins ir socialins politikos "nejo" vaidmen ir yra tarpin grandis valsty bs finans sistemoje. Vietiniai biudetai naudojami vykdant udavinius, ku riuos centrin valdia perkelia savivaldybms, siekdama didesnio manevringu mo ir isilaisvinimo nuo antraeili problem. Vietins valdios biudetai for muojami i antraeili altini, prie kuri priskiriami vietiniai mokesiai (turto, ems, verslo), vairios rinkliavos, municipalins nuosavybs naudojimo paja mos. Taip pat svarb vaidmen atlieka dotacijos i valstybs biudeto, kurios suteikia savivaldos organams ne tik finansin param, bet ir padidina j priklau somyb nuo centrins valdios. Be to, daugelyje ali savivaldybs savo porei ki finansavimui plaiai naudoja vietins valdios vidines paskolas (skolos ver tybinius popierius). iomis paskolomis paprastai dengiamas vietini biudet deficitas. Prie vietins savivaldybs ilaid, be administracini, dar priskiria mos vietinio kio valdymo ilaidos (komunalinio kio moni, keli remonto ir statybos moni ir pan.), taip pat dalis vietimo ir sveikatos apsaugos ilaid. Federacinse valstybse biudeto sistema susideda i trij grandi: valsty bs (federalinio) biudeto, federacijos nari (vienet) biudet ir vietini biu det (8 lentel). 8 lentel Federacins valstybs biudeto sandara
1 grandis 2 grandis 3 grandis V alstybs (federalinis) biudetas Federacijos nari (vienet) biudetai Vietins va ld io s organ (savivald yb i ) biudetai

Pavyzdiui, JAV biudetin sistem sudaro federalinis biudetas, 51 valstijos biudetas ir net keliasdeimt tkstani vietini administracini padalini (ap skrii, municipalitet, miest ir pan.) biudetai. Vokietijoje biudetin sistem sudaro federalinis biudetas, 10 emi biudetai ir bendruomeni biudetai. Taiau federacini valstybi biudetinse sistemose jauiam a finans val dymo centralizavimo tendencija, dl ko federacijos vienet biudetams tenka maesnis vaidmuo ir todl federacijos vienet biudetai tampa labai artimi sa vo esme vietiniams biudetams. Svarbiausias vaidmuo biudetinje sistemoje tenka federaliniam biudetui, kuris yra centrins valdios finansavim o pagrindas. Pvz., JAV federaliniam biu detui tenka apie 60% vis l, praeinani per biudetin sistem, Kanado je - apie 5 0 % , Vokietijoje - daugiau kaip 4 0 % . Federaliniam biudetui pri skiriamos pagrindins pajamos ir svarbiausios valstybs ilaidos. Pvz., JAV fede54

raliniam biudetui tenka daugiau kaip 80% vis individuali pajam mokesio pajam ir korporacij pelno mokesio pajam. Tuo tarpu didioji dalis akcizo mokesio pajam yra valstij ir vietini valdios organ finansavimo altinis. Federaliniam biudetui priskiriamos tokios svarbios ilaidos, kaip ekonomins, dalis socialini, karins, valstybs skolos padengimo, administracins. Federacijos vienet sprendiamiems udaviniams ir finansuojamoms sri tims priklauso administracinis valdymas, gamybins ir ems kio veiklos ska tinimas, socialini klausim sprendimas (dalis i klausim sprendiama kartu su federaline valdia), teissaugos institucij, policijos ilaikymas. Federacini vienet pajamas sudaro plaukos i jiems priklausanio turto, turto mokesiai, vairi rinkliav pajamos. Svarbus vaidmuo formuojant federacijos vienet pa jamas tenka ir dotacijoms i federalinio biudeto. Pvz., JAV dotacij apimtis sudar apie 25% nuo vis valstij ir vietins valdios pajam. Pagrindin dota cij dalis paprastai turi tikslin paskirt ir jos skiriamos atitinkam program realizavimui (M ikesell, 1991). Vietini valdios organ funkcijos, j biudet pajam ir ilaid sudtis federacijos slygomis ilieka tokia pati, kaip ir unitarinje valstybje. Prioriteti n i biudet sritis - socialini sfer finansavimas. 3.2. B IU D E T O PAJAM OS IR B IU D E T O ILA ID O S Tiek biudeto pajamos, tiek biudeto ilaidos gali bti klasifikuojam os pa gal vairius kriterijus. Biudeto pajam ir ilaid klasifikacija - tai tam tikras pajam ir ilaid grupavimas, kurio pagrindu priimamas vienas kuris nors po ym is. Teisingai pasirinkta ir sudaryta biudeto pajam klasifikacija leidia tiksliai nustatyti biudeto l panaudojimo tikslus, vyriausybs finans politi kos udavinius, kryptis. Biudetin pajam klasifikacija taip pat parodo biu detini itekli altinius ir atskir visuomens grupi dalyvavim o laipsn juos formuojant. 3.2.1. BIUD ETO PAJAM KLASIFIKACIJOS Biudeto pajamoms valstybi biudet sudarymo praktikoje naudojamos tokios klasifikacijos: Pagal pajam altinius Teisin klasifikacija Finansin klasifikacija Ekonomin klasifikacija 55

Pagal pajam altinius biudeto pajamos grupuojamos taip: plaukos i mo kesi ir rinkliav, valstybini moni ir organizacij plaukos, plaukos u vals tybs turt ar jo panaudojim, valstybs skolos. Remiantis LR biudeto sandaros statymu Lietuvos valstybs biudeto paja mas sudaro: pajamos i mokesi; pajamos i valstybs turto; valstybs biudetini staig pajamos, gautos u teikiamas paslaugas; pajamos u valstybs l likuius einamosiose sskaitose; pajamos, gautos i skolinink, kuriems suteikta paskola su valstybs garan tija arba kurie paskolas yra gav valstybs vardu pagal sutartinius sipareigojimus; gaunama negrintina finansin parama (pinigins los); kitos pajamos. Teisin pajam klasifikacija iskiria biudeto pajamas, kuri susidarymui reikalingas tiesioginis valstybins valdios sikiimas (mokesiai, baudos), ir pa jamas, kurioms toks tiesioginis sikiimas nereikalingas (pvz., netiesioginiai mo kesiai, mokestis u paslaugas). Ekonomin pajam klasifikacija remiasi pajam grupavimu pagal pajam altinio ypatumus ekonomikoje/ pajam altinio charakter (pvz., pajamos i fizini asmen, pajamos i juridini asmen, pajamos i tiesiogini mokesi, i netiesiogini mokesi). Finansin pajam klasifikacija remiasi pajam grupavimu pagal disponavi mo jomis slygas: negrinamosios (pastoviosios) pajamos ir grinamosios (lai kinosios) pajamos. 3.2.2. BIUDETO ILAID KLASIFIKACIJOS

Skiriamos klasikins ir naujos biudet ilaid klasifikacijos. Klasikins biu deto ilaid klasifikacijos yra ios: inybin Daiktin (akin) Ekonomin Miri Naujos biudeto ilaid klasifikacijos: Tikslin Funkcin

56

Esant inybinei klasifikacijai biudeto ilaidos grupuojamos pagal ministeri jas, inybas, po to j viduje iskirstomos pagal valdybas, departamentus, sekto rius, skyrius ir kitus administracinius padalinius. Tokia klasifikacija danai ne parodo tikrj asignavim i biudeto l tiksl, ilaid charakterio. Pagal akin klasifikacij biudeto ilaidos grupuojamos pagal kio akas ar valdymo sritis. Ilaidos skirstomos j grupes, skyrius, kurie atitinka j akin po bd (pvz., vietimas: pradins mokyklos, vidurins mokyklos, gimnazijos, auk tosios mokyklos ir t.t.). akin klasifikacija ym iai realiau, tiksliau atspindi ilai d tikslus. Ekonomin klasifikacija numato biudeto ilaid skirstym pagal kinius principus arba pagal gamybinius (ekonominius) elementus: kapitaliniams dji mams, darbo umokesiui, subsidijoms ir 1.1. Miri klasifikacija - kai biudeto ilaidos grupuojamos derinant kelis poy mius (pvz., akin ir ekonomin). Valstybi biudet sudarymo praktika rodo, kad btent miri ilaid klasifikacija sudarant biudetus yra pati populiariausia. Taikant miri klasifikacij biudeto ilaidos gali bti sugrupuojamos naudojant matric, kurios eilutse yra parodomos biudeto ilaidos pagal vien kriterij (pvz., akin poym), o stulpeliuose - pagal kit kriterij (pvz., laikantis ekono minio grupavimo). Toks ilaid grupavimas biudete leidia giliau analizuoti, kaip valstyb naudoja biudetines las, kokius ekonomikos sektorius finan suoja, koks yra santykis tarp iandieninio valstybs poreiki finansavimo ir in vesticij ekonominiu-socialiniu proces skatinim ir vystym, 1.1. Tikslin klasifikacija - biudeto ilaid grupavimas, kuris remiasi valstybs bendranacionaliniais, ekonominiais, politiniais ir socialiniais tikslais ir jas ati tinkaniomis programomis. Funkcin klasifikacija pagrsta biudeto ilaid grupavimu pagal pagrindi nes valstybs funkcijas (pvz., socialins ilaidos, sveikatos apsauga, vietimas, gynyba ir pan.). Toliau ios ilaidos dar gali bti skirstomos pagal atskiras ilaid kategorijas. 3.2.3. BIUDETO SUBALANSAVIMO PROBLEMA. BIUDETO DEFICITAS Bet kur biudet visada sudaro dvi dalys: biudeto pajamos ir biudeto ilaidos. Sudarant ir vykdant biudet ilaidos turi bti derinamos su pajamo mis. Biudete gali susidaryti 3 situacijos: 1. Biudeto balansas. Kada biudeto pajamos pagal savo dyd yra lygios biudeto ilaidoms. 57

2. Biudeto perteklius. Tai tokia situacija, kada biudeto ilaidos yra maes ns u biudeto pajamas. Biudeto perteklius paprastai naudojamas valstybs skolos padengimui arba kitiems tikslams (pvz., sudaromas rezervas ateities i laidoms finansuoti). Biudeto perteklius, kuris ekonomikai ivystyt ali anks tesniuose raidos etapuose pasitaikydavo sudarant biudetus, garantuodavo vals tybs finansams tam tikr stabilum, pinig apyvartos stabilum. Taiau pasta raisiais deimtmeiais daugelio ali biudetai daniau sudaromi ne su pertek lium i, o deficitiniai. 3. Biudeto deficitas. Tai tokia situ acija, kai biudeto ilaidos virija biudeto pajamas. Taiau biudeto deficitas - tai finansinis reikinys, kuris nebtinai turt bti priskiriamas ypating iskirtini ekonomini reikini kategorijai. Dabartiniu metu pasaulyje nra valstybs, kuri vienais ar kitais savo istorins raidos laikotarpiais nebt susidrusi su biudeto deficitu. Ta iau paties biudeto deficito prigimtis gali bti skirtinga, jis gali susidaryti dl vairi prieasi. Valstybs biudeto deficito prieastys: 1. Biudeto deficitas, susijs su stambi valstybini investicij alies eko nomikos vystym btinybe. iuo atveju biudeto deficitas atspindi ne krizinius procesus alyje, o pastangas utikrinti paangius poslinkius visuomenins ga mybos struktroje. 2. Biudeto deficitas, susidarantis dl ypating, danai neprognozuojam aplinkybi (karai, stambios stichins nelaims ir pan.). 3. Biudeto deficitas kaip krizini reikini valstybs ekonomikoje iraika (finansini - kreditini santyki neefektyvumas, vyriausybs nesugebjimas kon troliuoti valstybs finansin padt ir kt.). iuo atveju deficitas yra ypatingai pavojingas reikinys, reikalaujantis imtis ne tik skubi ir veiksming ekonomi ni priemoni, bet ir atitinkam politini sprendim. I nurodyt biudeto deficito prieasi aiku, kad dinam ikai besivys tanios ekonom ikos slygom is, kada egzistuoja stabils ir efektyvs tarptau tiniai santykiai, biudeto deficitas nebaisus (inom a, kiekybiniu poiriu leistinose ribose). Tokio deficito nereikia per daug dram atizuoti, kadangi besiskolindam os gyveno ir dabar gyvena daug ekonom ikai ivystyt valsty bi. M anom a, kad biudeto deficito, dengiamo i valstybs skolos, padtis yra kontroliuojam a, jei biudeto deficitas yra nedidesnis kaip 3-4% nuo BVP. Europos Sjungos alim s ir pretendentms pagal M astrichto sutartyje nusta tytus finansinio stabilumo kriterijus biudeto deficitas negali viryti 3% nuo BVP. 58

9 lentel Lietuvos nacionalinio biudeto pajam ir ilaid balansavimas

tkst. Lt Nacionalinio biudeto pajamos Nacionalinio biudeto ilaidos Perteklius/deficitas (-) 1998 m. % nuo BVP 21.8 23.1 -1.3 1999 m. tkst. Lt % nuo BVP 8.983.600 9.108.723 -125.123 21.1 21.4 -0.3 2000 m. tkst. Lt % nuo BVP 8.723.642 9.468.035 -744.393 19.3 20.9 -1.6

9.377.765 9.915.567 -537.802

Kaip matome i 9 lentelje pateikt statistini duomen, Lietuvoje biude to deficitas nra labai didelis ir nevirijo ES nustatyto kriterijaus. Taiau io de ficito nereikt painioti su alies fiskaliniu deficitu, kuris apskaiiuojamas pagal konsoliduot alies biudet, t.y. vertinus taip pat ir nebiudetinius fondus. 1999 m. jis siek 7.8 % nuo BVP, 2000 m. - 2.8 % nuo BVP, 2001 m. -1 .4 % . Kiekviena vyriausyb, esant biudeto deficitui, susijusiam su ekonomins krizs alyje procesais, turi sprsti deficito sumainimo problem. Ruoiant vy riausybs strategij biudeto deficito atvilgiu, btina atkreipti dmes tokias rekomendacijas: Biudeto deficitas yra nepageidaujamas reikinys, taiau dar didesn blogyb alies ekonomikai ir finansams yra "menamas" jo veikim as (matema tini skaiiavim o m anipuliacij dka), kadangi tuo atveju vietoj ekonomikos "gydymo", ekonomikos liga gauna uslptas formas ir tada toki lig veikti ym iai sunkiau. Biudeto balans arba jo pertekli nereikt vertinti kaip btin sveikos, dinamikai besivystanios ekonomikos bruo. Pasaulin praktika labai tiki namai parodo, kad atskiras visuomens vystymosi laikotarpiais, esant specifi nms kiekvienai valstybei slygoms, galimas ir biudeto deficitas. Biudeto deficito dydis, kaip rodo pasaulin patirtis, neturt viryti leis tinos ribos, kuri turt bti nustatyta 3-4 % nuo bendrojo vidaus produkto. Biudeto deficito padengimui gali bti naudojamos vairios valstybinio kredito formos (ir vidinio, ir iorinio). Deficito negalima dengti naujai ilei diamais popieriniais banknotais, nes iuo atveju paeidiam i pinig apyvar tos dsniai. Deficitas gali bti dengiamas tik skolinimosi pagrindu, valstybs skolos vertybini popieri iplatinimu finansinse rinkose. (Nors teorinje lite ratroje kaip galimas biudeto deficito dengimo bdas gali bti pateiktas ir pinig spausdinimas, usienio valiutos rezerv eikvojim as). Biudeto deficit galima veikti tik "gydant" pai alies ekonomik, ka dangi neutikrinus realaus ekonomikos efektyvumo valstybje, negalima pa 59

siekti ir finansinio stabilumo, nepriklausomai nuo pai paangiausi finansi ni priemoni, kuri bt imtasi. Be pamint priemoni, dar reikia atsivelgti j tai, kad pasaulinje praktiko je biudeto deficito sumainim ui plaiai naudojama tokia forma kaip usienio kapitalo pritraukimas al. Tai maina biudeto deficit netiesioginiu bdu, t.y. jeigu valstybje sudaromos patrauklios slygos usienio kapitalui, tai jis finan suoja tas sritis, kurias iaip gal reikt finansuoti biudetui. Pritraukiant usie nio investicijas biudeto deficitas taip pat mainamas ir kitu poiriu: ne tik maina biudeto ilaidas, bet ir didina biudeto pajamas, nes skmingos usie nio kapitalo investicijos kuria naujas darbo vietas, utikrina pelning moni veikl, todl didina ir biudeto mokestines plaukas. Suprasdamos ypating usienio kapitalo pritraukimo al politikos naudin gum, visos alys, skaitant ir ekonomikai isivysiusias, stengiasi skatinti kapi talo import, padidindamos j iki gana dideli sum. Pavyzdiui, 8 deimtme io pabaigoje ivystytoms ekonominiu poiriu alims teko beveik 80 % vis veam i usienio investicij. Vienas i ali naudojam bd usienio inves ticijoms skatinti - atleisti usienio investuotojus nuo mokesi mokjimo. 3.3 . L IE T U V O S R ES P U B LIK O S B IU D E T O S A N D A R A IR ST R U K T R A 3.3.1. LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDETO SANDARA Lietuvos Respublikos biudetin sistem sudaro: savarankikas LR valstybs biudetas; savarankiki vietos savivaldybi biudetai. LR valstybs biudeto ir savivaldybi biudet visuma sudaro LR nacionali n biudet (8 pav.). Lietuvos Respublikos nacionalin biudet nereikt painioti su konsoliduotu bendru alies biudetu. | konsoliduot alies biudet, arba bendrj alies biu det, traukiami valstybs ir savivaldybi biudetai, taip pat nebiudetiniai fondai ir sskaitos, kuriose laikomos valstybs los. Nacionalinio biudeto pajamas sudaro visos valstybs biudeto ir savival dybi biudet sukaupiamos los, iskyrus skolintas las. Valstybs ir savival dybi biudet pajamos ir ilaidos gali bti tik pinigins los. Lietuvos Respublikos biudetinje sistemoje skirstoma bei perskirstoma na cionalini pajam dalis, kuri skiriama valstybs vietimo, kultros, mokslo, svei-

60

Lietuvos Respublikos nacionalinis biudetas

Lietuvos Respublikos valstybs biudetas

Lietuvos Respublikos savivaldybi biudetai

8 pav. Lietuvos Respublikos biudeto sandara katos apsaugos, socialinio aprpinimo bei socialins alpos, gamtos apsaugos programoms gyvendinti, kiui pltoti, valstybins valdios ir valstybs valdy mo staigoms ilaikyti, krato apsaugai ir kitoms reikmms. Vietos savivaldybi biudet los skiriamos socialinm s, ekonominms bei kitoms vietins reik ms programoms finansuoti ir savivaldybi staigoms ilaikyti. Valstybs biudete sudaromas Vyriausybs rezervas, kuris turi bti ne d i desnis kaip 1 procentas patvirtint valstybs biudeto asignavim (ilaid) sumos. Konkret Vyriausybs rezervo dyd kasmet nustato Seimas LR Valsty bs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo staty mu. Vyriausybs rezervo los skirstomos Vyriausybs nutarimu. Vyriausybs rezervo los naudojamos tik tokioms reikmms, kuri negalima numatyti su darant valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli projek t ir priimant Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statym. ios los naudojamos stichini nelaim i ir ekologini katastrof padariniams likviduoti bei kitoms reikmms pagal Vyriausybs nu statytus prioritetus. Europos Sjunga nenustato biudetins sistemos modelio, kur valstybs ES nars turt diegti, taiau jos turi utikrinti ger finansin Europos Sjungos biudeto itekli ir ilaid valdym. Biudetas turi bti tvarkomas taip, kad b t galima efektyviai valdyti las, einanias i ES biudeto ir j. Diegiant ger finans ir biudeto valdymo praktik, Lietuvoje vykdoma biudetins sistemos reforma. Ja siekiama pagerinti LR valstybs biudeto planavim ir biudeto pro cedras, patobulinti finansini itekli valdym ir kontrol, padidinti proces

61

vieum ir skaidrum, sprsti su stojimu j ES susijusius klausimus. Nuo 2002 m. buvo reformuoti 23 nebiudetiniai fondai: dalis j buvo panaikinta, o kitus pra dta perskirstyti per nacionalin biudet. Nustatyta, kad visi Lietuvos Res publikoje surenkami m okesiai, privalomos mokos ir rinkliavos gali bti per skirstomi tik per nacionalin biudet arba Valstybin socialinio draudimo fond, Privalom ojo sveikatos draudimo fond, Privatizavim o fond, Valstybs mo ns Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fond. Keli fon das kaip specialioji programa pradedama perskirstyti per nacionalin biude t nuo 2002 m. sausio 1d. j biudeto programas buvo transformuojami ie fondai: Valstybinis sveikatos fondas, Eksporto skatinimo fondas, Energijos taupymo fondas, Kaimo rmimo fondas, Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. specialias biudeto pro gramas transformuojami ie fondai: ems reformos fondas, Valstybinis gamtos apsaugos fondas, Miko fondas, LR keli fondas, Bendrasis paramos gyvena miesiems namams, butams statyti ar pirkti fondas (plaiau apie nebiudetinius fondus Lietuvoje skaitykite 6.4 sk.) 3.3.2. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBS IR SAVIVALDYBI BIUDET PAJAM KLASIFIKACIJA Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet viening pajam ir ilaid kla sifikacij nustato LR Finans ministerija. Lietuvos Respublikos biudeto pajam grupavimo pagrind sudaro eko nomin klasifikacija ir pagal pajam altinius. LR valstybs biudeto pajamas sudaro Lietuvos Respublikos statym nustatyti mokesiai ir kitos mokos biudet. Mokestins pajamos Pajam, pelno ir kapitalo mokesiai o Fizini asmen pajam mokestis (nuo 2003 01 01 vietoje jo vestas Gyventoj pajam mokestis) o Juridini asmen pelno mokestis Turto mokesiai o Nekilnojam ojo turto mokestis o ems mokestis o ems nuomos mokestis o Mokestis u gamtos iteklius o Turto dovanojimo ir paveldjimo mokesiai

62

 Vidaus preki ir paslaug mokesiai o Pridtins verts mokestis o Akcizai Tarptautins prekybos ir sandori mokesiai o Importo mokesiai (muitai) o Eksporto mokesiai (muitai) o Pajamos i valiutini operacij o Kiti tarptautins prekybos ir sandori mokesiai Kiti mokesiai o ym inis mokestis o Prekyviei mokestis o Mokestis u aplinkos terim o Kiti mokesiai Nemokestins pajamos Pajamos u eksploatuojam valstybs, savivaldybi turt o Lietuvos banko pelno likutis o Kitos pajamos i valstybs turto: Palkanos u valstybs kapitalo naudojim Palkanos u paskolas kiniams subjektams Dividendai u akcijas Kitos o Pajamos i baud ir konfiskacijos o Kitos nemokestins pajamos: Pajamos u parduot turt, kuris nepriskirtas ilgalaikiam ir pan. Pajamos u parduot ilgalaikj turt o Pajamos u parduot ilgalaik turt o Pajamos, pardavus strategines ir nelieiamas atsargas o Kapitalas, gautas i nevyriausybini altini: I alies subjekt I usienio subjekt Gautos dotacijos o Dotacijos, gautos i usienio subjekt o Dotacijos, gautos i alies subjekt Kitos nemokestins pajamos o Konsulinis mokestis Iki 2002 m. plaukos i Fizini asmen pajam mokesio (FAPM), atskaiius 30 % Privalomj sveikatos draudimo fond, visas patekdavo savivaldybi 63

biu d etu s. N uo 2 0 0 2 m . FA PM perskirstom as per valstyb s b iu d et (taip pat ilie k a 3 0 % FA PM d a lis nuo ap skaiiu o to s jo su m o s, kuri atskaitom a j P riv a lo m o jo sveikato s d ra u d im o fondo b iud et). N ors ir nusprsta FA PM perskirstyti per valstyb s b iu d et, visgi 2 0 0 2 m . V alstybs biud eto ir sa v iv a ld y b i b iu d e t fin a n sin i ro d ikli p a tvirtin im o statym e nu m atyta, jog 2 0 0 2 m . FA PM d a lis, tenkanti sa v iv a ld y b i b iud etam s, bus 4 3 .4 6 % . N ors 2 0 0 3 m . v ie to je FA PM sig a lio jo G yv e n to j p ajam m o kestis, taiau jo perskirstym as per biud eto sis tem ilie k a panaus kaip ir FA PM . 10 lentel Lietuvos Respublikos 2002 met valstybs biudeto pajamos
PAJAM OS M O K E S T IN E S PAJAMOS Tkst. Lt 7600716

%
8 5,7

Fizini asmen pajam mokestis Juridini asmen pelno mokestis Pridtins verts mokestis Akcizai Azartini loim mokestis Transporto priemoni mokestis Mokestis u valstybinius gamtos iteklius Kiti vidaus preki ir paslaug mokesiai Tarptautins prekybos ir sandori mokesiai Mokestis u aplinkos terim
N E M O K E S T IN S PAJAMOS

1428056 348028 3858081 1582029 25000 29000 89115 119500 119000 2907
1267307

16,1 3,9 43,5 17,8 0,3 0,3 1,0 1,3 1,3 0,0
14,3

Lietuvos banko likutinis pelnas Palkanos u kapitalo naudojim Dividendai Palkanos u paskolas Palkanos u depozitus Rinkliavos Konsulinis mokestis Pajamos i patalp nuomos Biudetini staig pajamos, gautos u teikiamas paslaugas Asignavim valdytoj administruojamos pajamos Pajamos i baud ir konfiskacijos Kitos nemokestins pajamos PAJAMOS I KAPITALO I V IS O

61000 21660 28200 185662 38050 73700 11000 17960 356318 407112 34345 31700 600
8868023

0,7 0,2 0,3 2,1 0,4 0,8 0,1 0,2 4,0 4,6 0,4 0,4 0,0
100,0

altinis: LR Finans ministerija

64

Nemokestins pajamos nra lemiamas altinis Lietuvos valstybs biudete. Didiausi dal biudeto pajam sudaro mokestins pajamos. 1999 m. jos su dar apie 91.6 % vis valstybs biudeto pajam, 2000 m. - apie 90 % vis valstybs biudeto pajam. 2002 m. biudete mokestins pajamos sudar apie 86 % vis valstybs biudeto pajam. Pastebima nedidel mokestini pajam majimo tendencija. Didiausi dal vis valstybs biudeto pajam sudaro pridtins verts mo kestis. 2002 m. patvirtintame biudete (10 lentel) PVM sudar apie 43.5 % vis biudeto pajam. Antroje vietoje akcizai - 17.8 % vis pajam; treioje vietoje FAPM - 16.1 % vis pajam. Taiau Lietuvos nacionaliniam e biudete FAPM buvo antroje vietoje pagal dyd tarp vis nacionalinio biudeto pajam, nes didel FAPM dalis atiteko savivaldybi biudetams. 3.3.3. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBS IR SAVIVALDYBI BIUDET ILAID KLASIFIKACIJA iuo metu Lietuvoje sudarant valstybs ir savivaldybi biudetus yra tai komos dvi klasifikacijos: funkcin bei ekonomin. Biudeto ilaid klasifikacija pagal valstybs funkcijas Bendras valstybs valdymas: o Valstybs valdymo ilaidos o Pagalba usienio alims o Fundamentals moksliniai tyrimai ir institucijos o Valdios ir valdymo institucij aptarnavimas o Kitos valstybs ilaidos Krato apsauga Vieoji tvarka ir visuomens apsauga vietimas Sveikatos prieira Socialin apsauga, globa ir rpyba Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultra Kuro ir energijos tiekimo paslaugos ems kis, mikininkyst, emdirbyst ir veterinarija Mineralini itekli gavyba (iskyrus kur), pramon ir statyba Transportas ir ryiai Kita ekonomin veikla (turizmas, gyventoj uimtumas, socialin progra ma ir kt.) 65

Ilaidos, nepriskirtos pagrindini funkcij grupms: o Valstybs skolos aptarnavimo ilaidos o Dotacijos ir kompensacija savivaldybms o Kitos ilaidos Ekonomin biudeto ilaid klasifikacija Paprastosios ilaidos o Ilaidos prekms ir paslaugoms Darbo umokestis naai socialiniam draudimui Kitos ilaidos prekms ir paslaugoms o Skol palkanos Kitiems valdymo lygiams Ne valdymo subjektams Usienio subjektams o Subsidijos ir kitos pervedamos los Subsidijos (gamintojams, finansinms institucijoms, kt.) Pervedamos los kitiems valdymo lygiams (dotacijos) Parama eimoms (paalpos, stipendijos ir kt.) Los, pervedamos usien

Nepaprastosios ilaidos
o o o o Pagrindinio kapitalo sigijimas Strategini ir nelieiam atsarg sudarymas ems ir nematerialaus turto sigijimas Kapitalo pervedimas (alies viduje ir usien)

Paskolos, atmus grinamas las o Vidaus paskolos o Paskolos usieniui (vyriausybinms ir tarptautinms organizacijoms) Kaip matome i 11 lentelje pateiktos 2002 m. Lietuvos valstybs biude to ilaid struktros, didiausi dal valstybs biudeto ilaid sudar dota cijos ir kompensacija savivaldybms (apie 20 % ). Taip pat didel dal vis ilaid sudar valstybs skolos aptarnavimo ilaidos (11.1 % ), ilaidos vieti mui (10.8 % ), vieajai tvarkai ir visuomens apsaugai (9.8 % ), krato apsau gai (8,5% .

66

11 lentel Lietuvos Respublikos 2002 met valstybs biudeto asignavim ai (ilaidos)

I j , t kst. Lt I L A ID O S I v iso , tkst. Lt

P ap ra sto sio m s ila id o m s I j d a rb o I v iso u m o k e s iu i N e p a p ra s to sio m s ila id o m s

Bendrosios valstybs paslaugos Valstybs valdymo ilaidos Fundam entals moksliniai tyrimai Krato apsauga i j Krato apsaugos ministerija Vieoji tvarka ir visuom ens apsauga vietimas Sveikatos prieira Socialin apsauga, globa ir rpyba Sveikatingumas (sportas), rekreacija, kultra Kuro ir energijos tiekim o paslaugos em s kis, mikininkyst, uvininkyst ir veterinarija Mineralini itekli gavyba (iskyrus kur), pramon ir statyba Transportas ir ryiai i j keli programom s Kita ekonom in veikla Aplinkos ministerija ir jo s valdymo sritis Ilaidos, nepriskirtinos pagrindini funkcij grupms Valstybs skolos aptarnavimo ilaidos D otacijos ir kom pensacija savivaldybms
I V IS O :

735.042 214.001 173.031 855.181 629.421 980.608 1.084.860 599.629 652.831 251.897 6.741 658.772 74.827 763.986 660.0 0 0 87.342 4 2 .5 4 7 3.251.695 1.107.155 1.980.617
1 0 .0 0 3 .4 1 1

7,3 2,1 1,7 8,5 6,3 9,8 10,8 6,0 6,5 2,5 0,1 6,6 0,7 7,6 6,6 0,9 0,4 32,5 11,1 19,8

671.328 186.257 165.031 691.335 5 2 8 .8 8 5 914.447 1.01 7.879 537.667 640.715 215.581 6.741 573.490 47.578 554.710 4 8 5 .3 6 3 74.333 40.731 3 .1 6 6.78 9 1.031.382 1.980.617

365.443 106.034 7 8 .9 7 0 302.737 2 1 2 .0 1 9 619.175 272.813 49.247 59.599 40.256 3.7 2 4 74.380 9.168 17.301

63.714 27.744 8 .0 0 0 163.846 100.536 66.161 66.981 61.962 12.116 36.316

85.282 27.249 209.276 174.637

38.981 19.490 23.855

13.009 1.816 84.906 7 5 .773

1 0 0 ,0 9 .1 1 2 .5 9 3

1 .8 7 6 .6 7 9

8 9 0 .8 1 8

altinis: LR Finans ministerija

SVA R B IA U SIO S S V O K O S

apyskaitinis periodas biudeto deficitas biudetiniai metai biudeto pajam klasifikacija pagal altinius

67

biudeto perteklius biudeto sandara biudetiniai santykiai ekonomin biudeto ilaid klasifikacija ekonomin biudeto pajam klasifikacija finansin biudeto pajam klasifikacija funkcijin biudeto ilaid klasifikacija miri biudeto ilaid klasifikacija nacionalinis biudetas subalansuotas biudetas akin biudeto ilaid klasifikacija teisin biudeto pajam klasifikacija tikslin biudeto ilaid klasifikacija inybin biudeto ilaid klasifikacija valstybs biudetas vietiniai (savivaldybi) biudetai

K A R T O JIM O K LA U S IM A I

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13.

Kas yra valstybs biudetas? Kokius udavinius valstyb sprendia biu deto mechanizmo dka? Kuo pasiymi biudetiniai santykiai? Ivardinkite ir apibdinkite pagrindinius biudeto formavimo principus. Kaip suprantate biudeto sandar? Kuo skiriasi unitarins ir federacins valstybs biudeto sandara? Dl koki prieasi susidaro valstybs biudeto deficitas? Kokie yra valstybs biudeto deficito padengimo altiniai? Kaip takoja valstybs biudeto deficit tiesiogini usienio investicij augimas valstybje? Pakomentuokite. Kokiais bdais galima sumainti biudeto deficit? Kodl kai kurios valstybs formuoja biudetus su pertekliumi/ Apibdinkite Lietuvos Respublikos biudeto sandar. Kaip klasifikuojamos pajamos sudarant Lietuvos Respublikos biudet? Kokios yra pagrindins Lietuvos valstybs biudeto mokestins paja mos? Kokios ilaid klasifikacijos naudojamos sudarant Lietuvos Respublikos valstybs biudet?

68

4 T EM A

BIUDETO PROCESAS

Biudeto procesas - tai statymikai reglamentuota valstybini ir vietini valdios organ veikla, susijusi su valstybs ir vietini biudet sudarymu ir vykdymu. Kaip inome, biudetas yra pajam ir ilaid planas biudetiniams metams. Taiau biudetavimo procese svarbu ne tik planavimas, bet ir biudeto vykdymo eiga bei jo kontrol, kuri turi utikrinti efektyv biudeto l panaudojim.

9 pav. Biudeto proceso valdymas

I principo biudeto proces teisingai atspindi 9 pav. pateikta schema. Ji tinka tiek verslo m oni, tiek valstybs ir vietini biudet proceso valdym ui. Daniausiai valstybs ir vietiniai biudetai yra sudaromi metams. Periodas, per kur galioja patvirtintas biudetas, yra vadinamas biudetiniais metais. Taiau nebtinai biudetiniai metai savo trukme turi sutapti su kalendoriniais metais (12 mnesi). Yra ali, kurios dieg daugiamei biudet sistem. Tarp daugiameius biudetus rengiani ali yra Urugvajus, kuris sudaro pen keri met tstin biudet, vedija, sudaranti trej met biudet ir serijas 69

pratsiamj grant (dotacij). Kai kuriose Centrins ir Piet Amerikos alyse taip pat leidiam a tam tikriems fondams daryti ilaidas iki ei kit kalendori ni met mnesi. Be to, kalendorini met (12 mnesi) pradia ir pabaiga vairiose alyse taip pat gali bti skirtinga (pvz., JAV biudetiniai metai prasi deda spalio 1 d. ir baigiasi rugsjo 30 d., Japonijoje biudetiniai metai praside da balandio 1 d. ir baigiasi kovo 31 d.). Daugumoje Europos ali, kaip Lietu voje biudetiniai metai yra nuo sausio 1 dienos iki gruodio 31 dienos. Ta iau, perimdama vedijos valstybs biudeto sudarymo patirt, iuo metu jau ir Lietuva rengia ne tik vien met, bet ir sustambint trej met biudet. Lietuvoje biudeto projekto pateikim svarstyti Seimui ir biudeto proceso procedras reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 130,131 ir 132 straipsniai, taip pat Lietuvos Respublikos Biudeto sandaros statymas bei Lie tuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet sudarymo bei vykdymo bendrosios taisykls. Valstybs biudeto procesas apima tokius etapus: 1. Biudeto projekto sudarymas. 2. Biudeto projekto svarstymas. 3. Biudeto projekto primimas ir biudeto patvirtinimas. 4. Biudeto vykdymas ir kontrol. 5. Atsiskaitymas u biudeto vykdym. vairi valdi funkcin pasiskirstym biudeto procese galima apibdinti taip: Vyriausyb - sudaro biudeto projekt, teikia Seim ui, vykdo patvirtint biudet ir pateikia biudeto vykdymo apyskait Seimui. deto deto Seimas - nagrinja biudeto projekt, tvirtina biudeto statym ir biu vykdymo apyskait. Teism sistema - vaidmuo neapibrtas, daniausiai nagrinja, ar biu statymas neprietarauja konstitucijai.

Savivaldybs - statym nustatyta tvarka sudaro ir vykdo savivaldybi biudetus. 4.1. B IU D E T O P R O JEK TO S U D A R Y M A S Biudeto projekto sudarymas - viena i pai svarbiausi biudetinio pro ceso stadij. Jo metu numatomos pagrindins valstybs politinio, ekonominio, socialinio vystymo kryptys, nustatoma biudetini l apimtis ir asignavimai, t.y. biudeto projekte atsispindi valstybs biudeto politika. 70

Lietuvos Respublikos valstybs biudeto projekto sudarym organizuoja LR Vyriausyb. Biudeto projekt rengia Finans ministerija. Valstybs biu deto projektas rengiamas trejiems biudetiniams metams remiantis strategi nio planavimo principais, Biudeto sandaros statymu, kitais statymais bei tei ss aktais, alies kio pltros makroekonominmis prognozmis, Vyriausybs veiklos programa, Vyriausybs ilgalaikiu strateginiu veiklos planu, ministerij ir Vyriausybs staig strateginiais veiklos planais ir patvirtintais prelim inariais pagrindiniais nacionalinio biudeto rodikliais, taip pat valstybs biudeto asig navim valdytoj pateiktomis programomis ir ilaid smat projektais. Asig navim valdytojai programas ir ilaid smat projektus rengia vadovauda miesi nustatytais valstybs prioritetais. Asignavim valdytojai yra ministerij, departament, valstybini tarny b, moni ir staig vadovai, kurie yra atsakingi u l, skirt i valstybs ar savivaldybi biudet, tikslin panaudojim. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtini mo statymo projekte turi bti nurodyta: 1) bendra pajam suma ir j paskirstymas pagal pajam ris; 2) mok valstybs biudet, skiriam pagal statymus specialiosioms programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavim valdytojus; 3) bendra asignavim suma, j paskirstymas pagal institucijas Vyriausy bs tvirtinamoms programoms gyvendinti. Asignavimai skiriami paprastosioms ilaidoms, i j - darbo um okesiui, ir nepaprastosioms ilaidoms; 4) bendros valstybs biudeto asignavim sumos paskirstymas pagal j funkcin klasifikacij; 5) l suma valstybs biudeto apyvartos loms sudaryti (papildyti); 6) grynojo skolinimosi limitas; 7) biudetiniais metais pasiraom valstybs garantij limitas; 8) savivaldybi skolinimosi lim itai; 9) savivaldybi biudetams skiriam bendrj ir specialij tikslini do tacij sumos, bendrosios dotacijos kompensacij sumos; 10) kiekvienos savivaldybs biudeto mokestini pajam sumos; 11) fizini asmen pajam mokesio dalis (procentais), tenkanti atskiroms savivaldybm s. Realiai biudeto projekto sudaryme dalyvauja beveik visi departamentai, ministerijos, valstybins tarnybos, staigos, kuri veikla ar j reguliuojamos sferos veikla gauna finansavim (asignavimus) i valstybs biudeto. Jos patei kia savo ilaid suvestini smat projektus. Metodikai tai grietai reguliuoja 71

Finans m inisterija. Ji pateikia skaiiavim , btin LR valstybs biudetui su daryti, formas, limitus, normatyvus, nustato smat pateikimo ministerijai ter minus. Remdamasi pateiktais ilaid smat projektais ir vertinusi progno zuojam as biudetini met mokestines bei nemokestines plaukas, Finans m inisterija paruoia biudeto projekt. Valstybi biudet sudarymo metodai gali bti vairs. Pamintini ie vals tybi biudet sudarymo praktikoje daniau naudojami metodai: Programinis - tikslinis. is metodas naudojamas JAV pradedant 1960 m. Jo esm - yra nustatomas tikslas, ruoiamos plaios kompleksins programos, numatomas j finansavimas. Tai paangiausias biudeto sudarymo metodas. Konjunktrinis - neutralus. Jo esm - stengiamasi ilaikyti asignavim i valstybs biudeto proporcijas atitinkamai nacionalini pajam augimui. is metodas naudojamas Vokietijoje. Programins analizs ir apvalgos. Jo esm - numatoma keletas alterna tyvi program siekiant to paties tikslo, atliekama isami analiz ir irenkama tinkam iausia, kuri bus finansuojama i valstybs biudeto. is metodas naudo jamas Didiojoje Britanijoje. 4.2. B IU D E T O P R O JEK T O SVA RSTYM A S IR B IU D E T O PR IM IM A S Sudaryt biudeto projekt Finans ministerija pateikia LR Vyriausybei. Vy riausyb j apsvarsto ir atitinkam met valstybs biudeto ir savivaldybi biu det finansini rodikli patvirtinimo statymo projekt pateikia Seimui ne vliau kaip prie 75 kalendorines dienas iki biudetini met pabaigos. Vy riausyb, prie teikdama projekt Seimui, pateikia j susipainti Lietuvos savi valdybi asociacijai pagal Vyriausybs nustatyt finansini rodikli derinimo tvark. Seimas svarsto valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini ro dikli patvirtinimo statymo projekt atsivelgdamas Seimo komitet pasily mus bei ivadas ir papildomus praneimus Seimo statute nustatyta tvarka. Pa grindinis komitetas, organizuojantis biudeto projekto svarstym Seime, yra Biudeto ir finans komitetas. Seimas valstybs biudet ir savivaldybi biudet finansinius rodiklius vieneriems biudetiniams metams tvirtina statymu ne vliau kaip prie 14 kalendorini dien iki biudetini met pradios.

72

Biudeto svarstymas ir tvirtinimas vairiose alyse turi savo ypatybi. Daniau siai statym leidiamiesiems organams valstybs biudeto projektas teikiamas svarstyti tik po to, kai j apsvarsto ir jam pritaria alies vyriausyb. Biudet svars tymui statym leidiamoji valdia turi naudoti veikianius specialius komitetus, komisijas. Biudetini komitet teiss nustatomos tos alies teisiniais aktais. Svarbus vaidm uo svarstant ir tvirtinant biudet tenka biudetinei in icia tyvai. Biudetin iniciatyva - tai statymo leidiamojo organo teis daryti pakeitimus vyriausybs pateiktame biudeto projekte. Daugumoje ali i iniciatyva yra labai susiaurinta arba i viso nenumatyta. Lietuvoje Seimui suteiktos teiss ne tik svarstyti, bet ir silyti pataisas biudeto projekte. Sei mas gali atmesti biudeto projekt, jei jam nepritariama. Svarstydamas biu deto projekt Seimas gali didinti ilaidas tik nurodydamas i ilaid finan savim o altinius. Negalima m ainti statym numatyt ilaid, kol tie staty mai nepakeisti. Jei Seimas balsavimu patvirtina biudeto projekt, jis tampa statymu. Pasi raius Respublikos Prezidentui, is statymas sigalioja ir turi bti vykdomas kaip ir kiti statymai. Jeigu valstybs arba savivaldybi biudetai laiku nepatvirtinami, ilaidos met pradioje iki biudet patvirtinimo kiekvien mnes negali viryti 1/12 prajusi met io biudet ilaid. iuo atveju kiekvieno asignavim valdy tojo ilaidos kiekvien mnes negali viryti 1/12 prajusi met atitinkamo biudeto iam asignavim valdytojui skirt l ir skiriamos tik tstinei veiklai bei statymuose nustatytiems sipareigojimams finansuoti. 4.3. B IU D E T O V Y K D Y M A S IR K O N T R O L Lietuvos Respublikos valstybs biudeto vykdym organizuoja Vyriausy b. Valstybs biudeto kasos operacij vykdym organizuoja Finans ministe rija per Lietuvos Respublikos kredito staigas. Biudeto vykdymo etape iskiriamos 2 pagrindins sritys: 1. Biudeto pajam vykdymas. 2. Biudeto ilaid vykdymas. konkrei met biudet pajamas skaitomos tik tos gautos iki kit met sausio 10 dienos mokos, kuri mokjim pavedim vykdymo pradia nusta tyta iki gruodio 31 dienos skaitytinai, j konkrei met biudet ilaidas skaitomos perduotinos los, kuri mokjimo pavedim vykdymo pradia nustatyta iki gruodio 31 dienos skaitytinai. 73

Mokestini pajam surinkimas biudet vykdomas per valstybines mokes i inspekcijas ir j skyrius. Fiziniai ir juridiniai asmenys perveda statymais nustatytais terminais ir nustatyto dydio mokestines mokas nurodytas Valstybi ns mokesi inspekcijos ir jos teritorini skyri atidarytas sskaitas bankuose. Jeigu nevykdomas valstybs biudetas, t. y. gaunama maiau pajam negu buvo numatyta ir nepakanka valstybs biudeto apyvartos l laikinam paja m trkumui padengti, kol bus nustatyta tvarka priimtas atitinkamas biudeto statymo patikslinimas, programos finansuojamos Finans ministerijos sily mu Valstybs ido statymo nustatyta tvarka. Biudeto ilaid vykdymo pagrindas yra Finans ministerijos patvirtinta i laid smata, paskirstyta ketviriais. ioje smatoje nustatoma, kaip biudeto pajamos bus paskirstomos per metus asignavim valdytojams. Metams pasibaigus, asignavim valdytoj ir jiems pavaldi staig dispo nuojamose sskaitose esanios biudeto los, iskyrus specialiosioms pro gramoms finansuoti nepanaudotas mokas ir nepanaudotus asignavimus bai giamiems statybos objektams finansuoti, grinamos atitinkam biudet ne vliau kaip iki sausio 10 dienos. Valstybs biudeto vykdymo kontrol atlieka Valstybs kontrol, savivaldy bi biudet vykdymo kontrol atlieka Valstybs kontrol ir savivaldybi kon trolieriai. Teikiamoje Seimui Valstybs kontrols ivadoje turi bti nurodyta, ar paskirti asignavimai panaudoti programose nustatytiems tikslams, ar asignavi mai panaudoti galimu efektyviausiu bdu, ar naudojant asignavimus nepadary ta kit teiss paeidim, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai. Valstybs ir savivaldybi biudet asignavim valdytoj ir joms pavaldi ins titucij program ilaid smat vidaus audit atlieka vidaus audito tarnybos. Pasibaigus biudetiniams metams alies Vyriausyb privalo paruoti ir pa teikti statym leidiamajai institucijai - Parlamentui ataskait apie biudeto vykdym. Danai valstybse statymais yra nustatytas papildomas laikotarpis, pasibaigus biudetiniams metams, kada dar asignavim valdytojai gali panau doti jiems pasibaigusiais biudetiniais metais skirtas las i biudeto. Laikas, kuris suteikiamas atskir objekt finansavimo, numatyto pasibaigusi biude tini met biudete, ubaigimui ir finansini sskait udarymui yra vadina mas lengvatiniu terminu. is laikas valstybse labai vairuoja: nuo keli savai i net iki keli mnesi. Lietuvoje lengvatinis periodas yra numatytas iki nauj biudetini met sausio 10 d. Apyskaitin period, kuris vertinamas, Vyriausybei rengiant pasibaigusi biudetini met ataskait, sudaro biude tiniai metai kartu su lengvatiniu terminu. 74

Valstybs biudeto vykdymo apyskait Lietuvoje rengia Finans ministe rija, remdamasi valstybs biudeto buhalterins apskaitos duomenimis - j vals tybs biudet gaut pajam ir valstybs biudeto asignavim valdytoj pa naudot asignavim bei asignavim valdytoj pateiktomis j smat vykdy mo apyskaitomis. Valstybs biudeto ir savivaldybi biudet vykdymo apy skaitos privalomas dokumentas - atitinkamo biudeto vykdymo rezultat ata skaita. Finans ministerijos parengt valstybs biudeto vykdym o ataskait Vyriausyb privalo pateikti LR Seimui patvirtinti. Kada Seimas apsvarsto ir pa tvirtina prajusi met biudeto vykdymo ataskait, ubaigiamas eilinis biu deto ciklas. Lietuvoje jis trunka vidutinikai 2 metus.
S V A R B IA U S IO S S V O K O S

apyskaitinis periodas biudeto asignavimai biudeto periodas biudetiniai metai biudetin iniciatyva biudeto procesas biudeto projektas konjunktrinis-neutralus biudeto sudarymo metodas lengvatinis terminas programins analizs ir apvalgos metodas programinis-tikslinis biudeto sudarymo metodas vyriausieji asignavim valdytojai
K A R T O JIM O K LA U S IM A I

Kas yra biudeto procesas ir biudeto periodas? K galite pasakyti apie vieno ir kito trukm? 2. Ivardinkite pagrindinius biudeto proceso etapus. 3. Kokie teisiniai aktai Lietuvoje reglamentuoja biudeto proces, atski rus jo etapus ir vykdytojus? 4. Kas rengia biudeto projekt Lietuvoje? 5. Keleriems metams rengiamas Lietuvoje biudeto projektas? 6. Kokius inote valstybs biudeto sudarymo metodus? Kuris i i me tod taikomas sudarant biudet Lietuvoje? 7. Kokios yra pagrindins biudeto projekto sudedamosios dalys, kurios turi bti pateiktos svarstymui Lietuvoje? 8. Kokie yra nustatyti biudeto projekto pateikimo svarstymui LR Seime ir jo patvirtinimo terminai?

1.

75

9. Kas yra biudetin iniciatyva ir kodl valstybs j stengiasi riboti? 10. Kaip Lietuvoje numatyta sprsti valstybs ilaid finansavimo klausi m, jei biudetas nepatvirtinamas iki nauj biudetini met pradios? 11. Apibdinkite Lietuvos pavyzdiu kaip vykdomas biudetas pajam srityje. 12. Kas yra vyriausieji asignavim valdytojai? 13. Kas atlieka biudeto vykdymo kontrol Lietuvoje?

76

5 T EM A

MOKESIAI

5.1. M O K ES I , RIN KLIAV IR KIT B IU D E T O PAJAM ESM

"Pasaulyje yra du neivengiam i dalykai: m irtis ir m o kesia i."

Benjaminas Franklinas (Benjamin Franklin), 1789 m. Valstybs pareiga yra vykdyti visas tas veiklas, kuri pasilos i privai asmen nesulauktume nenaudodami prievartos. Taip pat valstyb turi utik rinti ir kai kuri produkt gamyb, teikti komercines paslaugas, kuri privaios mons nebus suinteresuotos imtis. iuo metu beveik visuotinai pripastama, kad valstybs kiimasis visuomenin gyvenim yra btinas, tik esti gan en kli nesutarim dl to kiimosi laipsnio.Valstybs funkcij vykdym ui reikia dideli finansini itekli, dl to m okesiai, kaip pagrindinis valstybs pajam formavimo bdas, yra btini. Valstybs pajamos, kurios utikrina valstybs ilaid, numatyt biudete, finansavim , gaunamos mokesi, rinkliav arba skol pavidalu, taip pat i valstybini moni. Mokesiai ir rinkliavos surenkami i privataus sektoriaus ir vyriausyb j atvilgiu neturi grinimo sipareigojim. Mokesiai yra priverstiniai, btini mokjimai valstybei, tuo tarpu rinkliavos ir skolinim asis susij su savanori kais fizinio ar juridinio asmens sandoriais su valstybs institucijomis, per ku rias formuojamos valstybs plaukos. Mokesiai yra statyminiu pagrindu besiremiantys privalomi mokjimai tam tikro valdymo lygio biudet (valstybs ar savivaldybi). Yra iskiriamos trys pagrindins mokesiu funkcijos: Fiskalin Perskirstomoji Reguliavimo Mokesi fiskalin funkcija pasireikia tuo, kad nacionalinio biudeto pa jamos pagrindinai formuojamos, remiantis alies mokesi sistema. i funkcija apima krato biudetins politikos dal. 77

Mokesi perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasirei kia tuo, kad gautos nacionalin biudet mokesi moktoj los perskirsto mos tarp alies gyventoj, kio subjekt bei veiklos sfer. Mokesi reguliavimo funkcija pasireikia tuo, kad valstyb gali skatinti alies ekonomikos spartesn pltojim arba stagnacij, smukim, kovoti su ne darbu bei takoti kitus ekonominius reikinius. Tai valstyb gali daryti per mo kesi nomenklatr, taikomus mokesi tarifus, lengvat sistem, mokesi mokjimo taisykles ir pan. Apmokestinimas perkelia l altinius i privataus sektoriaus valstybs i nion ir gali bti vertinamas dviem prietaringais aspektais. Pirma, sumainama individ galimyb valdyti savo iteklius, kadangi mokesiai sumaina pajamas, kurias jie gali panaudoti preki ar paslaug sigijimui rinkoje. Antra, pajamos, kurias vyriausyb surenka mokesi pagalba, vliau yra panaudojamos gaminti prekes ir teikti paslaugas, kuriomis individai patys nepajgia apsirpinti. Pateiktame 10 paveiksle yra pavaizduotas pajam ir ilaid cirkuliacijos proceso privaiam e ekonomikos sektoriuje schema, kartu parodant pagrindi nius takus, vietas, kuriose gali atsirasti m okesiai.Taigi, pajamos, kurias gau na nam kis (1), pasiskirsto vartojimo ilaidas (2) ir nam kio santaupas (3). Vartojimo ilaidos patenka vartojimo preki rink ir tampa plaukom is (4) firmoms, kurios parduoda tokias prekes. Santaupos patenka kapitalo rink ir yra panaudojamos investicijoms (5). Gam ybini preki rinkoje ios investici jos tampa ilaidomis ir virsta plaukom is firmoms, kurios gamina tokias prekes (6). Bendrosios pinigins plaukos (7) gali bti panaudotos firm veiklos ilai doms (8). D alis j priskaitoma ir nukreipiama nusidvjim ui padengti (9), o likusi dalis (10) sunaudojama apmokjimui u darb (11),apmokjimui u kapital pelno ir palkan pavidalu (12) ir kitoms ilaidoms itekli rinkoje. ios dalys yra imokamos gamybos veiksni tiekjams atlyginim (13) ir paja m u kapital (14) pavidalu (renta, dividendai, palkanos). Jos visos tampa nam kio pajamomis. Tiesa, dalis pelno yra neimokama dividendais ir tam pa nepaskirstytu pelnu (15). Nepaskirstytas pelnas kartu su nusidvjimo ilai domis sudaro verslo santaupas (16) ir panaiai kaip nam kio santaupos (3) panaudojamos finansuoti investicijoms arba sigyti gamybins paskirties pre kes. Tokiu bdu pinig cirkuliacijos ratas usidaro. Taiau tai nereikia, kad formuojant mokesi sistem turi bti apmokestinti visi ioje shemoje paumti takai. Mokesi sistema tik tada gali bti efektyvi ir teisinga, jei ji iven gia dvigubo to paties objekto apmokestinimo ir tolygiai paskirsto mokesi nat ekonomikos proceso subjektams. Be to, nustatant mokesius btina ver tinti, kokius tikslus ir udavinius norima isprsti per konkrei mokesi siste78

10 pav. Galimi mokesi poveikio takai (vietos) ekonomikoje per pinig cirkuliacijos proces m , kokios m okesi fu n kc ijo s i an ksiau m int yra svarb io s. P a v y d iu i, m o kesiai gali bti nustatyti nam kio pajam om s (1) take, vartojim o ila i dom s (2) take, verslo pajam om s i pardavim arba pridtinei vertei (4) take, bendrom s verslo p laukom s (7) take, verslo ilaidom s be n u sid vjim o (10) take, darbo um o ke siu i (11), pelnui (12), pajam om s atlyginim pavidalu (1 3 ), nepaskirstytam pelnui (15) ar pajam om s u kapital (1 4 ). Taiau tai tik vienas i galim apm okestinim o varian t , galim as ir kitoks m okestini tak derinys.

Mokesi teorinis pagrindimas

1 5 -1 6 a. Europos valstybse prasidjusi politins v a ld io s ce n tra liza cija sukl did eli fin an sin i problem . Iaugo ilaidos a rm ija i, karaliaus rm am s, valstyb iniam aparatui ir 1.1. Feo d aliniai m onarchai nepajg j padengti i vi79

duramiais prast pajam altini - domen ir regalij (monopolin teis gauti pajamas i monet kalimo, turgaviei rinkliav, baud ir 1.1.). Reikjo iekoti nauj valstybs pajam altini, juos teorikai pagrsti. Dl to pasidar aktuals mokesi klausimai. Nuo 17 a. vidurio iki 18 a. pabaigos buvo intensyviai ku riami apmokestinimo principai, pltojamos apmokestinimo teisingumo idjos. Daugelis Pranczijos, Anglijos, Vokietijos ir kit ali mokslinink pasisak u atsarg poir mokesius, tikslingum juos pasitelkti tik visuotin negand, karo atvejais. Pavyzdiui, Bodenas kl mokesi visuotinumo, valdanij sluoksni imuniteto udraudimo klausimus. A .Rielje sak, kad "pinigai, valdo vo imami i pavaldini, turi atitikti j mokestines galimybes, neskurdinti ir nepa kenkti turtui. Negalima pernelyg apsunkinti mokesiais, taip pat reikalauti ma iau negu reikalinga valstybei''(Rimas, Staiokas, 1996). 16 a. fiziokratai neper keliamu laik ems mokest ir sil j vesti kaip vienintel mokest, panaikinus kitas mokesi formas. J nuomone ems plotas yra ribotas, be jos nepragyven si, dl to per j galima iiekoti visus mokesius. G ana daug apie mokesi prasm ir reikalingum svarst ir ym usis eko nomistas Adamas Smitas (Adam Smith). Jis mokslikai pagrind tiesioginius asmeninius mokesius, neigiamai vertino pagalvs ir netiesioginius mokesius. Jo suformuotos keturios mokesi sistemos formavimo taisykls buvo labiau siai cituojamos vairiuose 19 a. finansiniuose veikaluose. ios klasikins ap mokestinimo taisykls apibdino mokesi kilm ir tiksl, apmokestinimo ob jekt, mokjimo terminus, bd ir sum, mokesi tarnybos organizavim, siekiant ivengti piktnaudiavim renkant mokesius. 19-20 a. i esms pasikeit mokesi, kaip apmokjimo u valstybs tei kiamas paslaugas, supratimas ir traktavimas. Tapo labai aktualus klausimas, kokie mokesiai geriau - tiesioginiai ar netiesioginiai. 19-20 am i sandroje mokesi sistemos didiausiu pasiekimu pripaintas pajam mokestis. Tuo lai kotarpiu ekonomikai isivysiusiose alyse buvo parayta daug darb, skirt tyrinti mokesius ir propaguoti juos. Pltojantis rinkos santykiams ir vystantis ekonominms valstybs funkci jom s, atsirado teorija: "m okesiai - ekonomikos stabilizavim o priemon". Ji turjo du tikslus: ideologin ir praktin. Pirmuoju buvo siekiama irykinti so iai in-ekonomin mokesi esm, pateisinti netolyg apmokestinimo didji m. Antruoju teorikai pagrind konkreias mokestines priemones didinti eko nominio augimo spart, pertvarkyti gamybos struktr. ios teorijos pradinin kas buvo D . Keinsas G- Keynes). Jo teorij esm - i valstybs biudeto kom pensuoti kiekvien gyventoj mokios paklausos trkum, taip pat smoningai riboti gamini perprodukcij. 80

20 a. atuntajame deimtmetyje ipopuliarjo pajam mokesio pakeiti mo ilaid mokesiu koncepcija. Jis vertinamas kaip pajam mokesio ati tikm uo, kuriuo apmokestinamos ne visos pajamos, bet tik j dalis, skirta var tojim ui. 5.2. E FE K T Y V IO S M O K E S I SISTEM O S FO R M A V IM O PRIN CIPA I Teorikai valstybs mokesi sistema turt bti sudaroma atsivelgiant j apmokestinimo principus ir apmokestinimui keliamus udavinius. Kiekvieno je alyje mokesi sistema kuriama ir vystoma atsivelgiant t tak, kuri daro politiniai, ekonom iniai, socialiniai veiksniai. Taigi, sunku rasti ideali, optimali mokesi sistem. Taiau samprotavimai apie tai, kas yra gera mo kesi sistema, vis dlto turi takos pasirenkant ir darant sprendimus valstybs mokesi sistemoje. Valstybs mokesi sistema reikt laikyti visum statymais reglamentuo jam , tarp savs glaudiai susiet mokesi bei rinkliav ri, privalom mo kti valstybei ar teritoriniam vienetui. Galim a iskirti iuos pagrindinius reikalavimus efektyviai mokesiu sistemai: Mokesi sistema turi utikrinti btinas valstybei pajamas. Mokesi sistema turi siekti apmokestinimo teisingumo. Mokesi sistema turi bti subalansuota, vertinant ne tik mokesi po veikio vietas, bet ir j galutinio "nusdim o" vietas (k lieia tas mokestis, kas yra apmokestinamas). Mokesi sistema turi bti elastinga. Mokesiai turt bti parenkami taip, kad minimizuot prietaravimus rinka pagrstoje ekonominje sistemoje. Mokesi sistemos administravimas turi bti paprastas ir aikus visiems mokesi moktojams. Mokesi sistema turi bti ekonomikai efektyvi. Labai svarbus klausimas formuojant mokesi sistem yra apmokestinimo teisingumas. Teisingumo principas reikalauja, kad mokesius mokt tie, ku rie naudojasi valstybs teikiamomis paslaugomis, nes jie gauna naudos, tad privalo u tai atsilyginti, o valstybei reikia gauti l toliau ias paslaugas fi nansuoti. Taiau neleistina, kad sumoktas mokestis prilygt moktojo gauna mai naudai. Apmokestinant mokesi objektus, kartu reikia atsivelgti mok tojo gebjim mokti. Dl to apibdinant apmokestinimo teisingum yra keli skirtingi poiriai. I esms galime iskirti 2 poirius apmokestinimo teisin gum: 81

1. Pripaintos naudos principas, kuris teigia, kad mokesiai privalo bti lyginami su j nauda mokesi moktojui, t.y. mokesi moktojas turt mo kti tiek, kiek jis gauna i valstybs paslaug, patarnavim pavidalu. ios te orijos krjas buvo A. Smitas (A.Sm ith.). 2. Mokumo principas, kuris teigia, kad mokesiai turi bti nustatomi atsi velgiant pirmiausiai j tai, kas juos gali sumokti, o tik vliau - kam ie mokes iai duos naudos. Gebjim as mokti skirstomas : Horizontalj teisingum, kuris reikalauja, kad individai, turintys lygias ekonomines galimybes (matuojama pajamomis, turtu ar vartojimu) mo kti mokesius, bt vienodai apmokestinami. Vertikalj teisingum, kuris pasireikia tada, kai skirtingas galimybes turintys individai apmokestinami skirtingai, t.y. taip, kaip atrodo teisinga visuomenei. Vadinasi, fiziniai ir juridiniai asmenys praktikai turt bti apmokestinami diferencijuotai. inom a, nei vieno i pamint princip nra taip paprasta interpretuoti ir gyvendinti. Taikant pripaintos naudos princip, mokesi moktojui turi bti inom a ta nauda, kuri jis gali gauti - tik tada is principas bus veiksmingas. Taikant mokumo princip privaloma inoti ir sugebti, kaip t mokum nusta tyti. Tai yra esminiai sunkumai, todl n vienas principas neturi ym esnio pra naumo praktinio realizavim o poiriu. Taip pat praktikoje nra mokesi at skyrimo pagal j panaudojimo tikslus. Neirint iuos trkumus, abu princi pai yra svarbs ir turi nors ir ribot pritaikym sudarant teising mokesi struk tr. Valstybei naudinga turti elasting plauk mokesi sistem, kuriai esant nevedami nauji m okesiai, nedidinami tarifai, o mokestins plaukos didja ne spariau nei nacionalins pajamos. Elastingumas, arba mokestini plauk automatinis reagavimas ekonomikos slygas, naudingas ekonomikos augimo poiriu. Mokestini plauk automatinis didjimas leidia ivengti dano mo kesi didinim o, kur mokesi moktojai paprastai reaguoja neigiamai. Pagal administravimo paprastumo reikalavim mokesio mimas turi bti lengvai gyvendinamas, nesudaryti moktojams rpesi, mokesi mimo ka tai turi bti m inimals ir sudaryti kuo maesn mokesi dal. Administravimo katai pateisinami tiek, kiek jie utikrina geresn visos mokesi sistemos funk cionavim ir mokestini plauk surinkim. Ekonominis efektyvumas reikalauja, kad mokesiai netrukdyt siekti eko nomini tiksl (kio stabilumo, jo augimo, visiko uimtumo), skatint iuos tikslus pasiekti, neikreipt itekli paskirstymo, nepakenkt individ darbin gumui, o prieingai - j skatint. Reikt siekti nustatyti tokius mokesius, ku 82

rie m aiausiai ikreipt krato itekli paskirstym. Apmokestinimas neturt mainti m inimalaus vartojimo, neigiamai veikti ekonomines motyvacijas. Praktikai suderinti mintuosius reikalavimus efektyviai mokesi sistemai yra sunku, todl bet kurios valstybs mokesi sistema visada yra kompromisi n. Formuojant efektyvi mokesi sistem svarbu atkreipti dmes mokesi nat. A. Lafferas (A.Laffer) sukr teorij apie mokesi normos ir biudeto plauk priklausomyb: mokesi normai (mokesi plauk santykiui su BVP), arba kitaip - natai, pasiekus tam tikr lyg, mokesi plauk augimas stabili zuojasi. Toliau didinant tarifus, mokestins plaukos pradeda mati dl padi djusio vengimo mokti mokesius, legalios ekonomikos pasitraukimo el ir dl mokesi moktoj nuskurdinimo didjaniais mokesiais, tai yra esant nepakeliamai natai (11 pav.).

Bendroji mokesi apimtis, piniginiais vienetais

11 pav. Mokesi tarif ir mokestini plauk priklausomyb (A. Laffero kreiv) Vienareikm io apmokestinimo ribos vertinim o nra ir negali bti, nes ji priklauso nuo valstybs vidini bei iorini slyg. Aiku viena, kad per di deli m okesiai slopina verslinink iniciatyv, m okesiai slepiam i, pltojasi elins ekonomikos veikla. vairi ali m okesi sistem palyginim as pa gal kai kurias pagrindines mokesi grupes ir bendr mokesi nat pateik tas 12 lentelje. Ir nors yra skirtum tarp ali , bet bendri mokesi sistem bruoai ir tendencijos lyginam ali grupje taip pat pastebimi. D idiausi dal mokesi natos sudaro m okesiai nuo darbo um okesio. iuos mo kesius eina pajam mokestis ir so cialin io draudim o mokestis. ie mokes iai yra patys teisingiausi ir reguliuojant j tarifus lengvai galim a gyvendinti teisingumo ir lygybs principus. velgiant bendr mokesi nat pastebi83

12 lentel
M okesiai vairiose Europos valstybi m okesi sistemose (m okesi p lau k santykis su BVP, % )
V alstyb V a rto jim o D a rb o u m o k e s io K ap italo M o ke si nata

Belgija Danija Pranczija Airija Italija Olandija vedija Didioji Britanija

10,7
12,1

11,8 13,0 10,7 11,5 11,9 11,9

27,8 32,4 25,6 14,4 23,7 25,5 36,4 14,4

8,1 3,6 8,9 6,7 10,1 8,9 5,8 9,6

46,6 48,1 46,2 34,1 44,5 45,9 54,1 35,9

m a t e n d e n c ija , kad ji s u d a ro a rti 5 0 p ro c . B V P . K a i k u rio s e a ly s e ji s ie k ia ie k tie k d a u g ia u n ei tre d a l B V P , o k ai k u rio s e ji ja u p e r e n g u s i 5 0 p ro c . rib . K a d a n g i y ra v a iri e k o n o m in i m o k y k l , tai y ra ir s k irtin g i p o i ria i re ik a la v im a m s e fe k ty v ia i m o k e s i s is te m a i. K a ip p a v y z d y s y ra p a te ik ia m i p ro lib e ra lio s m o k e s i siste m o s p rin c ip a i (1 2 p a v .).

12 pav. Proliberalios mokesi sistemos apmokestinim o principai (Bukeviit E., Pukelien V. (1998). - p.27). 84

5.3. M O K E S I ELEM EN TA I Kiekvienas mokestis susideda i element, toki kaip mokesio subjektas, mokesio objektas, mokesio altinis, apmokestinimo vienetas, mokesio tari fas ir mokesio lengvatos. M okesio elementai sudaro galimyb kiekvien mo kest analizuoti ir vertinti bendroje mokesi sistemoje, remiantis tais paiais pjviais, o tai labai svarbu formuojant efektyvi mokesi sistem, tolygiai paskirstant mokesi nat fiziniam s ir juridiniam s asmenims, nustatant rea lius mokesi altinius ir pan. Mokesi elementai, mokesi mimo bdas bei mokesi nustatymo metodas sudaro taip vadinam apmokestinimo in strumentarij, kuris pateiktas 13 paveiksle. Mokesio subjektas - fizinis ar juridinis asmuo, privalantis mokti staty mu nustatyt mokest. Kiekvienas mokestis turi atskirus konkreius to mokes io moktojus, priklausomai nuo mokesio paskirties. Valstybins mokesi organizacijos iuos subjektus traukia privalomj mokesi moktoj sra us. Mokesio subjektas ne visada sutampa su tikruoju mokesio moktoju (mokesio neju). Mokesio nejas juridikai neatsakingas u mokesio mo kjim (pvz., PVM , akcizai). Mokesio objektais laikomi daiktai, darbai, paslaugos, preks, pajamos, turtas ar vert, kurie yra statymu apmokestinti. Tai fizini ir juridini asmen pajamos, turtas bei parduodamo turto vert, tam tikros veiklos rys, preki bei paslaug pridtin vert, teis naudotis gamtos itekliais, vertybini popie ri finansini ir kreditini operacij rezultatai ir kiti objektai. Priklausomai nuo mokesio pobdio, mokestis turi vien ar kelis apmokestinimo objektus (pvz., ym inis mokestis turi daug apmokestinamj objekt). Mokesio altinis - tai subjekt pajamos (pelnas, darbo umokestis, renta, palkanos, dividendai), i kuri mokami mokesiai. Kartais mokesi objektai ir altiniai gali sutapti, pvz., juridini asmen pelnas, asmenins pajamos. Apmokestinimo vienetas - tai ta mokesio objekto dalis, kuriai numato mas mokesio tarifas, arba kitaip tariant - tai mokesio objekto matavimo vienetas. Pavyzdiui, pajam mokesio vienetas yra alies piniginis vienetas, ems mokesio - aras ar hektaras ir pan. Mokesio tarifas - tai mokesio dydis u vien apmokestinamo objekto vienet. Mokesi tarifai gali bti nustatyti absoliuiais dydiais ir procentais. Procentiniai mokesi tarifai praktikoje taikomi kaip proporciniai ir progresiniai, o kartais ir regresiniai (14 pav.). Proporciniai mokesi tarifai skaiiuoja85

Fizinis asmuo
Mokesio subjektas Juridinis asmuo

Pajamos (darbo umokestis, verslo pajamos (pelnas), dividendai, palkanos ir kt. Mokesio objektas Preks ir paslaugos Turtas

Sutampa su mokesio objektu Mokesio altinis Nesutampa su mokesio objektu

Piniginis (apmokestinamj pajam vienetas, apmokestinamojo turto verts vienetas ir pan.) Apmokestinimo vienetas Natrinis (preks arba paslaugos vienetas, ems ploto vienetas ir pan.)

Pastovus (absoliuti mokesio suma) Mokesio tarifas Procentinis (proporcinis, progresinis)

Numatanios apmokestinamojo objekto sumainim Apmokestinimo lengvatos Numatanios mokesio tarifo arba paties mokesio sumainim

Tiesioginis (i pajam) Mokesio mimo bdas

Netiesioginis (per kain sistem) Prie pajam altinio

Pajam deklaracija Mokesio nustatymo metodas Mokestinis kadastras

1 3 p a v . A p m o k e stin im o in s tru m e n ta riju s

(Pajuodien, 1993. p. 11 )

86

Proporcinis tarifas

Progresinis tarifas

Mokesio objektas, Lt

Mokesio objektas, Lt

Regresinis tarifas

Mokesio objektas, Lt

14 pav. M o kesi tarif rys

mi pagal vienod procent nuo bendros apmokestinamojo objekto apimties. Progresiniai tarifai didja augant objekto apimiai. Regresiniai tarifai maja augant mokesio objekto apimiai. Atskir valstybi mokesi lengvat sistemos yra skirtingos, nes kiekviena valstyb vykdo savit mokesi politik. Isivysiusi usienio ali mokesi lengvat sistemoje galima pastebti iuos dsningumus: Lengvatos taikomos tik pagrindiniams mokesiams, siekiant palengvinti mokesi nat socialiai remtiniems monms. Lengvatos nustatomos prioritetinms kio akoms (lemia alies kio efek tyv ekonomin pltojim) arba norint padidinti svarbi kio ak pelningum. Paplit tokie mokesi lengvat taikymo bdai: mainamas mokesio tarifas; didinama mokesio objekto neapmokestinamoji dalis; panaikinamas tam tikro objekto apmokestinimas. 87

Mokesio mimo bdas yra tiesioginis (i pajam) ir netiesioginis (per kai n sistem). Dl to mokesiai taip pat skirstomi tiesioginius ir netiesioginius. Mokesio suma gali bti nustatoma trimis metodais: 1. Prie pajam altinio, t.y. pajam susidarymo ar gavimo vietoje (pajam mokestis nuo darbo umokesio ir pan.). iuo metodu apmokestinamos dau giau ar maiau fiksuotos pajamos. 2. Pagal pajam deklaracij (mokesio moktojo oficial pareikim apie gautas per ataskaitin laikotarp pajamas). Tokiu metodu apmokestinami vieno asmens daugelis pajam altini ir daugiau ar maiau nefiksuotos pajamos. 3. Pagal kadastr. Kadastras yra pagal tam tikrus poymius suklasifikuotas tipini apmokestinimo objekt sraas, nurodant vidutin j pajamingum, ir paprastai naudojamas nustatant ems ir verslo mokesius. 5.4 . T IE S IO G IN IA I IR N E T IE S IO G IN IA I M O K E S IA I Bet kurios alies mokesi sistemoje galima iskirti 2 mokesi grupes: Tiesioginiai mokesiai Netiesioginiai mokesiai Tiesioginiai mokesiai - tokie, kurie nustatomi tiesiogiai mokesi subjek tams ir jie yra i mokesi moktojai. Prie tiesiogini mokesi priskiriam i: fizini asmen pajam mokestis, juridini asmen pelno mokestis, turto ir tur to nuomos mokestis, ems mokestis ir t.t. Nustatant tiesioginius mokesius bandoma atsivelgti mokesi subjekt pajamingum ir kitus veiksnius (pvz., eim ynin padtis, invalidumas ir kt.). Netiesioginiai mokesiai - tokie, kurie nustatomi prekms, paslaugoms, ir juos apmoka tie, kurie perka prekes ir naudojasi paslaugomis. Netiesioginiai mokesiai yra traukiami preki ar paslaug kain. Parduodamas prek ar paslaug, savi ninkas gauna i moktojo ir mokesio sum, kuri vliau perduoda valstybei. mokest vienodai moka turtingi ir vargingi mons, kai sigyja prek ar paslaug. 13 lentel
T ie s io g in i ir n e tie s io g in i m o k e s i p a v y z d ia i Tiesioginiai m okesiai N etiesioginiai m okesiai

Fizini asmen pajam mokestis Pelno mokestis Turto mokesiai ems mokestis

Pridtins verts mokestis Akcizo mokestis Muito mokestis

Preki ir paslaug kaina (vert + PVM)

15 pav. Netiesioginio mokesio formavimo ir mokjimo schema (pridtins verts mokesio pavyzdiu)

5.5. LIE T U V O S RESPU B LIKO S M O K ES I SISTEM A. M O K ES I REFO RM O S KRYPTYS. M O K ES I SISTEM O S H ARM O N IZAVIM A S IN T EG R U O JA N T IS EU R O P O S S JU N G 5 .5 .1 . LIET U V O S R ESPU BLIKO S M O KES I SISTEM A

Lietuvos Respublikos Mokesi administravimo statymas mokesius apibr ia kaip mokesio statyme mokesio moktojui nustatyt pinigin prievol vals tybei, kad bt gauta pajam valstybs ir savivaldybi funkcijoms vykdyti. Gana artima mokesi svokai ir rinkliavos svoka, kuri taip pat yra laikoma pinigine prievole u tam tikras asmeniui suteikiamas valstybs institucij paslaugas. Lietuvos mokesi sistema dabartiniu metu sudaro ie mokesiai, valsty bs rinkliava ir kitos mokos: 1) pridtins verts mokestis; 2) akcizas; 3) gyventoj pajam mokestis; 4) pelno mokestis; 5) moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis; 6) ems mokestis; 7) mokestis u valstybinius gamtos turtus; 8) naftos ir duj itekli mokestis; 9) mokestis u aplinkos terim; 10) konsulinis mokestis; 11) prekyviei mokestis; 1) transporto priemoni mokestis; 2) paveldimo ar dovanojamo turto mokestis; 3) mokos Valstybinio socialinio draudimo fond; 15) mokos privalomojo sveikatos draudimo fond; 16) valstybins ems ir valstybinio vandens fondo vandens telkini nuo mos mokestis;

17) mokos G arantin fond; 18) valstybs rinkliava; 19) azartini loim m okestis; 20) cukraus mokestis; 21) baltojo cukraus virkvo io mokestis (nuo 2003 01 0 1 ); 22) m okesiai u pram onins nuosavybs objekt (PN O ) registravim ; 23) muito m okesiai. Visus ivardintus m okesius, iskyrus valstybinio so cialin io draudim o ir privaloom ojo sveikatos draudim o mokas bei muito m okesius, adm inistruoja Vals tybin mokesi inspekcija. M uit mokesius administruoja LR Muitins de partamentas, o valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos drau dimo mokas - SOD RA. M o kesiai, kaip ir bet kurios kitos sistemos elem entai, gali bti klasifikuo jam i pagal vairius poym ius. Kalbant apie vairi ali mokesi sistemas da niausiai sutinkam a, jog m okesiai skirstomi valstybs ir vietinius bei pagal m okesio objekt (t.y. pagal tai, kas apmokestinama vienu ar kitu m okesiu). Lietuvos Respublikos m okesi klasifikacijas pateikia E. Bukeviit (2003). M okesius galim a iskirti valstybei skirtus (mokami valstybs biudet, priV IETIN IAI (savivaldybi) VALSTYBS

Gyventoj pajam mokestis (nuo 2003 01 01) ems mokestis Valstybins ems ir vandens telkini nuomos mokestis (iki 2003 01 01) moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis Vietin rinkliava Prekyviei mokestis Paveldimo ar dovanojamo turto mokestis

Gyventoj pajam mokestis (nuo 2003 01 01) Pelno mokestis Pridtins verts mokestis Akcizai Tarptautins prekybos ir sandori mokesiai Valstybs rinkliava Konsulinis mokestis Mokestis u valstybinius gamtos turtus Naftos ir duj itekli mokestis Mokestis u gamtos terim Transporto priemoni mokestis mokos Valstybinio socialinio draudimo fond mokos sveikatos draudimo fond mokos Garantin fond Azartini loim mokestis Preki apyvartos mokestis Cukraus mokestis Baltojo cukraus virkvoio mokestis (nuo 2003 01 01) Mokesiai u PN O registravim

16 pav. LR mokesi skirstymas valstybs ir vietinius (E. Bukeviit (2003). - p.42) 90

Pajam ir pelno

Gyventoj pajam mokestis Pelno mokestis Azartini loim mokestis ems mokestis Nekilnojamojo turto mokestis Paveldimo arba dovanojamo turto mokestis Pridtins verts mokestis Akcizai Cukraus ir jo virkvoio mokesiai Prekyviei mokestis Muitai Preki apyvartos mokestis Socialinis draudimas Sveikatos draudimas Garantinis fondas Konsulinis mokestis yminis mokestis Naftos ir duj itekli mokestis Mokestis u valstybinius gamtos iteklius Mokestis u aplinkos terim ems nuomos mokestis Keli mokestis

Turto

Vidaus preki ir paslaug

Prekybos ir prekybos sandori

Valstybinio socialinio ir sveikatos draudimo mokos

U naudojimsi alies itekliais ir valstybs teikiamomis paslaugomis

77 pav. Lietuvos Respublikos mokesi klasifikacija pagal mokesi objektus

(E. B u k e vii t (2 0 0 3 ). - p .4 3 .)

v a lo m o jo s v e ik a to s fo n d o b iu d e t ir v a ls ty b in io s o c ia lin io d ra u d im o fo n d o b iu d e t ) ir vietinius mokesius (m o k a m i s a v iv a ld y b i b iu d e tu s). K a ip p a g rin d in iu s , L ie tu v o je bt g a lim a v a rd in ti iu o s k e tu ris m o k e s iu s (n e sk a ita n t s o c ia lin io d ra u d im o m o k ): p rid tin s ve rt s m o k e st, a k c iz , ju r i d in i a sm e n p e ln o m o k est ir g y v e n to j p a ja m m o k e st.

Pridtins verts m okestis

P rid tin s ve rt s m o kest ira d o p ra n c z a s M . L o re . 1 9 5 4 m . jis a p ra io m o k e s io v e ik im o s c h e m ir p a s i l j v e sti v ie to j a p y v a rto s m o k e s io . P ran -

91

czijoje galutinai PVM vestas tik 1968 m. ir spariai plito kitose alyse. Vokie tija tapo antrja alimi, kurioje sigaliojo PVM. PVM - pats populiariausias netiesioginis mokestis. is mokestis turi plai apmokestinimo baz, juo nesudtinga apmokestinti prekes ir paslaugas, mo kesio veikimo mechanizmas trukdo ivengti apmokestinimo, lengva j surinkt, ypa kai yra vienas tarifas. Pagrindinis PVM mokest reglamentuojantis teiss aktas Lietuvoje yra LR Pridtins verts mokesio statymas. statyme PVM objektas yra apibrtas kaip preki gamybos, atliekam darb ir teikiam paslaug procese sukurta ir realizuota pridtin vert bei importuojamos preks. PVM statyme yra i vardinta visa eil preki ir paslaug, u kurias PVM nereikia mokti, pavyz diui, sveikatos prieiros paslaugas, vaik dareli ir lopeli, seneli ir in valid pensionat teikiamas socialines paslaugas, karstus, vainikus, laikinuo sius paminklus, laidojimo paslaugas, laikrai, knyg, iskyrus leidini, ku riuos urnalist ir leidj etikos komisija yra priskyrusi erotinio ir smurtinio pobdio leidini kategorijai, spausdinim, leidyb ir platinim. Mokesio moktojai yra juridiniai asmenys, tarp j ir Lietuvos Respubliko je veikiantys usienio valstybi kio subjekt padaliniai, bei fiziniai asmenys, kuri pajamos u realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas sudaro daugiau kaip 100 tkst. lit per metus. Asmenys, kuri pajamos sudaro nuo 10 tkst. lit iki 100 tkst. lit per metus, turi teis registruotis mokesio moktojais, jeigu to pageidauja. Asmenys, kuri pajamos u realizuotas prekes ir suteiktas paslaugas sudaro ne daugiau kaip 10 tkst. lit per metus, PVM nemoka, ir j u sigytas prekes ir gautas paslaugas sumoktas PVM jiems nekompensuoja mas. Asmenys, kurie nra PVM moktojai, neturi teiss io mokesio imti i preki pirkj ir paslaugos gavj. PVM u prekes ir paslaugas apskaiiuojamas: pardavjui (paslaugos teikjui) iraius pirkjui (paslaugos gavjui) sskait-faktr arba kit dokument u parduodamas prekes (teikiamas paslaugas); sumokjus kas pinigus, kai neiraoma sskaita faktra; apskaiiuojant importo skol muitinei pagal Muitins kodeks, kai pre ks importuojamos. Apmokestinamj vert, nuo kurios turi bti apskaiiuotas PVM, sudaro atlygis (iskyrus pat PVM), kur gavo arba turi gauti preki ar paslaug tiekjas (pardavjas), arba jo vardu treiasis asmuo. apmokestinamj vert visais atvejais traukiami: 92

1) visi mokesiai ir rinkliavos, iskyrus pat PVM ; 2) su preks arba paslaugos teikimu susijusi ir pirkjui tenkani pakavi mo, transportavimo, draudimo ir kit ilaid vert; 3) bet kokios subsidijos ir dotacijos, turinios takos preks ar paslaugos kainai. Pagrindiniai PVM tarifai Lietuvoje yra ie: 18% - visoms prekms ir paslaugoms (su tam tikromis statyme numaty tomis iimtimis). is tarifas yra bazinis, pagrindinis. 9% - u gyventojams teikiam ilum in energij, skirt gyvenamosioms patalpoms ildyti; biokurui, pagamintam i Lietuvos Respublikos kilms bio mass. 5 % - marrutinio keleivinio transporto paslaugoms Susisiekimo ministe rijos ir vietos savivaldos institucij nustatytais marrutais, knyg ir laikrati niam popieriui. 0 % - eksportuojamos preks, skaitant grintas atgal usien laikinai vetas perdirbti prekes ar i j pagamintus kom pensacinius produktus, taip pat u Lietuvos Respublikos rib suteiktos paslaugos (eksportuotos paslau gos). PVM laikotarpis yra vienas kalendorinis mnuo. M okesio laikotarpiui pa sibaigus, PVM moktojai privalo sumokti biudet skirtum tarp apskai iuotos PVM sumos u parduotas prekes bei suteiktas paslaugas ir atskaitomos PVM sumos. Pasibaigus PVM laikotarpiui, kiekvienas PVM moktojas ne v liau kaip iki kito mnesio 25 dienos privalo pateikti teritorinei Valstybinei mo kesi inspekcijai deklaracij apie apskaiiuot ir atskaitom PVM . Apskai iuota moktina PVM suma turi bti sumokta biudet ne vliau kaip iki nustatyto deklaracijos pateikimo termino pabaigos. U mokestin laikotarp susidars PVM skirtumas, grintinas i biudeto, pirmiausia skaitomas Mokesi adminstravimo statyme numatyta tvarka ir term inais.Kai, atlikus nurodytus skaitymus, lieka neskaitytas PVM skirtumo likutis, jo dalis gali bti grinama PVM moktojui, jeigu jis laiku pateikia deklaracijas, sumoka mokesius ir nepadaro piktybini mokesio statym pa eidim . Akcizas A kcizas - tai vienas i netiesiogini mokesi. Akcizo skirtumas nuo PVM yra tas, kad is mokestis nra grinamas ir traukiamas atskait. A kcizo mo kestis yra labai svarbus papildant biudet. 93

Daugumoje Europos ali akcizai nustatyti prekms ar paslaugoms, kurios turi neelasting paklaus (kaina didja, o apmokestinamj objekt paklausos apimtys keiiasi maai ar visai nesikeiia). Taip pat akcizais daniausiai ap mokestinamos preks, kurios yra kenksmingos sveikatai ar aplinkai. Praktikai visose alyse akcizo mokestis imamas nuo kuro, tabako ir degtins. Lietuvoje akcizo m okest reglamentuoja LR A kciz statymas. Akciz ob jektas - tai preks, patenkanios vien i akciz statyme ivardint preki grupi. T a i: 1) Etilo alkoholis - visi produktai, kuri faltin alkoholio koncentracija yra didesn kaip 22 proc. trio, iskyrus medikamentus su vaistaolm is, regist ruotus vaist registre. A lkoholiniam s grimams priskiriamas alus, vynas i vie i vynuogi, kiti fermentiniai grimai ir tarpiniai produktai. 2) Apdorotas tabakas - cigarets, cigarai ir cigarils, rkomasis tabakas. 3) Kuras - varikli benzinas, ibalas, gazoliai, skystasis kuras (mazutas), skirti naudoti kaip degalai (varikli kuras), naftos dujos ir dujiniai angliavande niai bei i produkt pakaitalai. A kcizais neapmokestinamas biologins k il ms kuras, taip pat orim ulsija, kietasis kuras, naftos dujos ir dujiniai angliavan deniai, skirti naudoti kaip kuras ildym ui. Mokesio moktojai yra nurodyt preki gamintojai ir importuotojai juridiniai ir fiziniai asmenys, taiau realiai mokest gamintojai ir importuo tojai perkelia i preki pirkjams. Nra vieningo akciz tarifo - statymas numato fiksuotus arba procenti nius skirtingo dydio tarifus iuo mokesiu apmokestinamoms prekms. Akciz mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mnuo, kuriam pasibaigus moktojai iki kito mnesio 15 dienos privalo teritorinei valstybinei mokesi inspekcijai pateikti akciz deklaracij. U savos gamybos prekes akcizai turi bti sumokti biudet iki kito mnesio 30 dienos. Gyventoj pajam mokesio statymas Lietuvoje G yventoj pajam m okesio statymas sigaliojo nuo 2003 m. sausio 1 d. is statymas visas gyventojo pajamas, laikomas io mokesio objektu, su skirsto dvi klases - A ir B. statymas teisina skirting pajam mokesio nuo vienos ir kitos klass pajam mokjimo m echanizm. Pajamos, priskiriamos A klasei, apmokestinamos taikant princip "prie altinio", t.y asmuo, imokan tis imokas, pagal mokesio mokjimo tvark priskiriamas ios klass paja 94

moms, taps pajam mokest iskaiiuojaniu asmeniu ir privals imokda mas imok iskaiiuoti mokest ir j sumokti biudet. O pajam mokest nuo B klass pajam turs sumokti pats gyventojas, kuris i pajam gavo. Todl A Ir B klass pajam atskyrimas yra labai svarbus. A klass pajamoms priskiriamos i Lietuvos vieneto, usienio vieneto per jo nuolatin buvein bei i nenuolatinio gyventojo per jo nuolatin baz gau tos pajamos, iskyrus: 1) gautus azartini loim ir loterij laim jim us; 2) gautas individualios veiklos pajamas, iskyrus sporto ir atlikj individu alios veiklos pajamas; 3) gautas pajamas ne i individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybn(iskyrus pajamas, gautas u parduot ar kitaip perleis t kilnojam j daikt, jei jam statymais numatyta teisin registracija (pvz., au tomobilis) ir jis registruotas Lietuvoje, arba nekilnojam j daikt (pvz., pasta tas, em), esant Lietuvoje). A klass pajamoms taip pat priskiriama i nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikj veiklos pajamos, palkanos ir ho norarai. B klass pajamoms priskiriamos visos gyventojo gautos pajamos, kuri ne galima priskirti A klass pajamoms. B klass pajamas eina: 1) pajamos i individualios veiklos, iskyrus sporto ir atlikj veikl; 2) pajamos, gautos i usienio vieneto ne per nuolatin jo buvein arba nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatin baz; 3) pajamos, gautos i nuolatinio Lietuvos guventojo (iskyrus su darbo san tykiais susijusias pajamas, sporto veiklos pajamas, palkanas ir honorarus); 4) pajamos, gautos u parduot ne individualios veiklos turt, iskyrus pa jamas, kurios priskiriamos A klass pajamoms; 5) ne individualios veiklos turto nuomos pajamos, gautos i nuolatinio Lie tuvos gyventojo, nenuolatinio Lietuvos gyventojo ne per jo nuolatin baz arba i usienio vieneto ne per jo nuolatin buvein; 6) pozityviosios pajamos, kuri altinis yra asmens turimos akcijos arba kitokios dalyvavimo usienio vieneto pelne formos (dalis, pajus), jeigu tai yra verslo vienetas, kuris netrauktas LR Finans ministerijos "baltj sra" ( j eina ES valstybs ir valstybs, su kuriomis Lietuva turi galiojanias dvigubo apmokestinimo ivengimo sutartis); 7) gauti azartini loim ir loterij laimjimai.

Apskaiiuojant A klass pajam mokest, NPD (neapmokestinamasis paja m dydis per mnes) ir PNPD (papildomas neapmokestinamasis pajam dy dis) nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tvams arba tviams), auginantiems vien arba du vaikus iki 18 met, u kiekvien vaik mokestiniu laikotarpiu gals bti taikomas (atimamas i pajam) tik apskaiiuojant pajam mokest nuo su darbo santykiais susijusi imok, jei gyventojas pateiks praym iuos dydius taikyti. Apskaiiuojant pajam mokest nuo kit, ne su darbo santy kiais arba j esm atitinkaniais santykiais susijusi imok, A klass paja moms nei N PD , nei PNPD mokestiniu laikotarpiu negali bti taikomos. staty me NPD yra nustatytas 290 Lt, PNPD u kiekvien vaik iki 18 met - 29 Lt, bet je i vaik augina abu tvai,kiekvienam i j galima atimti tik po pus PNPD, t. y. 14,50 Lt. Visos su darbo santykaias susijusios pajamos apmokestinamos vienu - 33 % tarifu tiek pagrindinje, tiek nepagrindinje darbovietje, taiau NPD ir PN DP atskaitomos tik i pagrindinje darbovietje apskaiiuot paja m. Pagal Gyventoj pajam mokesio statym, pajam mokest u B klass pajamas deklaruoja, apskaiiuoja ir sumoka pats tas pajamas gavs gyvento jas - mokesio moktojas. U gautas B klass pajamas mokestiniu laikotarpiu nereikia deklaruoti ir nereikia mokti pajam mokesio iki pat mokestinio lai kotarpio pabaigos.Gyventojas, gavs mokestiniu laikotarpiu B klass pajam, pajam mokest deklaruoja ir sumoka pateikdamas metin pajam mokesio deklaracij ne vliau kaip iki kalendorini met, einani po ataskaitinio lai kotarpio, gegus 1 d. Visos deklaruotos B klass pajamos apmokestinamos 15 proc. tarifu. statyme numatytos kai kurios lengvatos vlesniam deklaraci jos pateikimui ir mokesio sumokjimui asmenims, ivykstantiems ilgesniam laikui usien. statymas iskiria dvi gyventoj grupes: 1) gyventojai, kuriems metin pajam mokesio deklaracij pateikti priva loma; 2) gyventojai, kuriems metins pajam mokesio deklaracijos pateikti ne privalom a. Pirmajai grupei priklauso asmenys, kurie per mokestin laikotarp gavo ir A, ir B klass pajam. Antrajai grupei priklauso asmenys, kurie mokestiniu laikotarpiu gavo tik A klass pajam ir nepageidaujantys pasinaudoti statyme numatyta galimybe sumainti apmokestinamj pajam dyd. Teikti deklaracij turt bti suin teresuoti asmenys, kurie moka draudimo mokas pagal kaupiamojo draudimo sutartis, taip pat kai tokios mokos mokamos sutuoktinio arba nepilnamei vaik naudai. I apmokestinamj pajam taip pat galima atimti palkanas

96

u kredit gyvenamajam bstui statyti arba sigyti, u studijas (savo arba savo ne vyresnio kaip 26 met vaiko ar vaikio) auktosiose mokyklose, o steigus pensij fondus, galima bus atskaityti tokius fondus mokamas savo ir sutuok tini pensij mokas. i sum atskaitymui statymas numato tam tikrus apri bojimus, Suma, kuria galima sumainti apmokestinamsias pajamas, atimant i j nurodytas ilaidas, negali viryti 25 proc. apmokestinamj pajam. Be to, 25 proc. skaiiuojam i nuo pajam, i kuri jau atimtos neapmokestinamo sios pajamos, taip pat laidiam i ir kai kurie kiti atskaitymai. Gyventoj pajam mokesio statymo suteikiama teise sumainti apmo kestinamsias pajamas turi teis pasinaudoti tik nuolatiniai Lietuvos gyvento jai. Panaios nuostatos galioja daugelyje valstybi, nes daniausiai fizinis as muo didesn dal savo pajam gauna valstybje, kurioje jis laikomas nuolati niu gyventoju, todl btent toje valstybje jam reikt suteikti teis pasinau doti mokesi lengvatomis.Taiau integracijos procesai ir didjanti migracija sudaro prielaid vis didesniam asmen skaiiui dirbti kitoje negu rezidavimo valstybje. Todl vis daniau pasitaiko atvej, kai fizin is asmuo didesn dal savo pajam gauna valstybje, kurioje jis laikomas nuolatiniu gyventoju. Ta iau tuo atveju jis negali pasinaudoti tos valstybs nuolatiniams gyventojams teikiam om is lengvatomis. Dl ios prieasties Gyventoj pajam mokesio statymas numato, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas, kurio daugiau nei 90 proc. pajam sudaro pajamos i Lietuvos altinio, gali kreiptis Lietuvos mokesio administratori su praymu pripainti j nuolatiniu gyventoju. Pelno mokestis Juridini asmen pelno mokest reglamentuoja LR Pelno mokesio staty mas. Pagal statym numatytos ios pelno mokesi moktoj grups: Lietuvos vienetas - juridinis asmuo, registruotas Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka. Usienio vienetas - usienio valstybs juridinis asmuo ar organizacija, kuri buvein yra usienio valstybje ir kurie steigti arba kitokiu bdu organi zuoti pagal usienio valstybs teiss aktus, taip pat bet kuris kitas usienyje steigtas, kurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas. Pelno mokesiu neapmokestinami ie vienetai: biudetins staigos; Lietuvos bankas; pelno nesiekiantys vienetai; valstyb ir savivaldybs, iskyrus statymo numatytus atvejus; 97

 valstybs ir vietos savivaldos institucijos, staigos, tarnybos ar organiza cijo s; valstybin mon Indli draudimo fondas. LR juridini asmen pelno mokesio objektas yra apmokestinamasis pel nas, apskaiiuotas statymo nustatyta tvarka. 2002 m. sausio 1d. sigaliojusiu LR Pelno mokesio statymu buvo suma intas pelno mokesio tarifas bei buvo panaikinta mokesio lengvata (0% mo kesio tarifas) investuojamam pelnui. iuo metu visas juridinio asmens pelnas apmokestinamas 15 % pelno mokesiu. Taip pat numatyta mokesio lengvata smulkiam ir vidutiniam verslui - kio vienet, kuriuose vidutinis srauose esani darbuotoj skaiius nevirija 10 moni ir mokestinio laikotarpio pa mos nevirija 500 tkst. lit, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas tai kant 13 % mokesio tarif. Lietuvos vieneto gaunami dividendai u turimas Lietuvos vienet akcijas, kapitalo dal ar kit teisi turjim apmokestinami taikant 15 % pelno mokesio tarif. Pelno mokesio moktojai apskaiiuot pelno mokest sumoka Lietuvos valstybs biudet. Mokestis mokamas avansu kiekvien ketvirt dviem bdais: Pagal prajusi met veiklos rezultatus; Pagal numatom mokestinio laikotarpio pelno mokesio sum.

Pirm aisiais mokestiniais metais registruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesio atleidiam i. Avansinis pelno mokestis turi bti sumoktas ne vliau kaip paskutin kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirio dien, o u paskuti n mokestinio laikotarpio ketvirt - ne vliau kaip iki io ketvirio paskutinio mnesio 25 dienos. 5.5.2. LIETUVOS RESPUBLIKOS M OKESI SISTEMOS HARMONIZAVIMAS INTEGRUOJANTIS EUROPOS SJUNG Sukrus Europos ali Muit sjung, buvo siekiama panaikinti visas pre kybos klitis, taiau sukurti bendr tobulos konkurencijos rink nebuvo pa prasta. Mokesi sistemos vairiose ES alyse skiriasi vairiais aspektais: apmokestinimo baze, t.y. kurios preks yra apmokestinamos; mokesi dydiu; mokesi tipu. Kai kuri mokesi palyginimas tarp atskir ali pateiktas lentelse.

14, 15, 16

98

Labiausiai ES direktyvomis reglamentuojami pridtins verts mokesio ir akciz mokesio reikalavim ai. Lietuvoje esantys mokesi statymai i esms atitinka ES direktyv reikalavim us, iskyrus kelet moment. Pavyzdiui, Lie tuvoje PVM lengvat sraas kelet kart trumpintas siekiant, kad jos kuo la biau atitikt ES direktyvas, taiau vis dar taikomos kai kurios PVM lengvatos, kurios neatitinka ES acquis. Lietuvos Respublika sipareigoja, iki taps ES nare, panaikinti visas ES acquis neatitinkanias PVM lengvatas. Kur leistina, gali bti nustatyti maesni PVM tarifai. A kciz objektas Lietuvoje i esms atitinka ES direktyvas, reglamentuojan ias alkoholio, tabako ir naftos produkt apmokestinim akcizais. Kai kurios apmokestinimo akcizais nuostatos neatitinka ES teiss - dar nediegtos mokes-

14 lentel Pelno mokesio skirtumai tarp atskir ali Valstyb

Belgija Danija Pranczija Airija Italija Olandija vedija Didioji Britanija Estija

Standartinis mokesio dydis, procentais

28/41 34 33.3 21 37 35 28 21/33 0

a ltin is: Inventory of Taxes.// European Com m unities, 2000.

15 lentel Pajam mokesio skirtumai tarp atskir ali Valstyb

Belgija Danija Pranczija Airija Italija Olandija vedija Didioji Britanija

Pajam mokestis nuo darbo umokesio, procentais

2 5 -5 7 1 2 -6 5 1 2 -5 4 2 7 -4 8 1 0 -5 1 6 .3 5 - 6 0 3 0 -5 0 2 0 -4 0

a ltin is: Inventory of Taxes.// European Com m unities, 2000.

99

16 lentel
P rid tin s v e rt s m o k e s io s k irtu m a i ta rp a tsk ir ali Valstybs-ES nars Ypatingai sum aintas tarifas, proc. Sum aintas tarifas, proc. N orm alus tarifas, proc.

Belgija Danija Vokietija Graikija Ispanija Pranczija Airija Italija Kliuksemburgas Olandija Austrija Portugalija Suomija vedija Jungtin Karalyst

1 -

4 4 2,1 4 4 3
-

6 7 8 7 5,5 12,5 10 6 6 10/12 5/12 6/12 6/12 5

21 25 16 18 16 20,6 21 20 15 17,5 20 17 22 25 17,5

altin is: Tax Policy in the European U nion. // European Com m unities, 2000.

i sandli sistemos, akciz tarifai, taikomi atskiroms preki grupms, nesie kia m inim ali norm, apmokestinimo struktros irgi skiriasi. Europos Sjungoje akcizo mokesiu daugiausia apmokestinami alkoholis ir alkoholiniai grimai, tabakas ir tabako gam iniai, kuras. Pagal ES direktyv reikalavimus LR Vyriausyb turs didinti akciz tarifus Lietuvoje iki minim ali ES norm. Pirm iausia turt brangti kuras. Pvz., dyzelino akcizas 2001 m. Lietuvoje buvo 560 lit u ton, kai tuo tarpu ES reika laujama m inimali norma yra vos ne du kartus didesn ir siekia 1003 litus. Nuo 2002 m. dyzelino akcizas Lietuvoje padidintas iki 720 lit u ton. Pabrangus kurui, dids ir vartojamj preki gamybos savikaina.

S V A R B IA U S IO S S V O K O S

100

akcizo mokestis apmokestinimo instrumentarijus apmokestinimo lengvatos apmokestinimo principai apmokestinimo vienetas efektyvi mokesi sistema fiskalin mokesi funkcija

gyventoj pajam mokestis horizontalusis teisingumas mokesiai mokesi nata mokesio objektas mokesi reguliavimo funkcija mokesio subjektas mokesio altinis mokesio tarifas mokumo principas netiesioginiai mokesiai pelno mokestis perskirstomoji mokesi funkcija pridtins verts mokestis pripaintos naudos principas progresinis tarifas proporcinis tarifas regresinis tarifas rinkliavos turto mokesiai tiesioginiai mokesiai valstybs mokesiai valstybs mokesi sistema vertikalusis teisingumas vietiniai mokesiai

K A R T O JIM O K LA U S IM A I

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Pateikite mokesi apibrim. Kuo skiriasi mokesi ir rinkliav svokos? Kokios yra pagrindins mokesi funkcijos ir kuo jos pasireikia? Koks Adamo Smito indlis formuojant apmokestinimo teorinius pa grindus? Apibdinkite teorijos "mokesiai - ekonomikos stabilizavim o priemo n" esm. Kas buvo ios teorijos pradininkas? Ivardinkite ir pakomentuokite pagrindinius reikalavimus efektyviai mo kesi sistemai. Kaip suprantamas apmokestinimo teisingumas taikant pripaintos nau dos princip? Kodl yra sudtinga pritaikyti princip praktikoje? Kokia mokumo principo vertinant apmokestinimo teisingum esm? Kuo skiriasi horizontalusis ir vertikalusis teisingumas? K parodo A.Laffero kreiv? Paaikinkite, dl koki prieasi gali pa sireikti Laffero kreivs efektas didinant mokesi tarifus. 101

9. 10. 11. 12.

13. 14. 15. 16. 17. 18.

19. 20. 21.

22. 23. 24. 25.

26. 27. 28.

Koks rodiklis parodo mokesi nat valstybje? Kokie yra proliberalios mokesi sistemos ypatumai? Ivardinkite ir apibdinkite pagrindinius mokesi elementus. Kuo skiriasi proporcinis tarifas nuo progresinio? Kuris tarifas taikomas Lietuvoje gyventoj pajam mokesiui? Pateikite argumentus propor cinio ir progresinio tarifo taikymui apmokestinant gyventoj pajamas. Pateikite tiesiogini ir netiesiogini mokesi apibrimus ir i mo kesi pavyzdius. Kokie netiesioginiai mokesiai yra Lietuvos mokesi sistemoje? Kuri mokesi Lietuvoje neadministruoja Valstybin mokesi ins pekcija? Kokie mokesiai Lietuvoje formuoja valstybs biudeto pajamas? Ivardinkite turto mokesius Lietuvoje. Koks i mokesi vaidmuo for muojant valstybs pajamas? Kokia yra pridtins verts mokesio esm? Kodl dabartiniu metu pri dtins verts mokestis tampa vis svarbesnis valstybi mokesi siste mose? Trumpai pakomentuokite, kas apmokestinama pridtins verts mokes iu Lietuvoje ir kokie pagrindiniai tarifai taikomi. Kuo skiriasi akcizas nuo pridtins verts mokesio? Nurodykite, kokios pagrindins preki grups apmokestinamos akcizo mokesiu Lietuvoje. Koki ri tarifai taikomi apmokestinant prekes akcizo mokesiu? Kuriam tikslui LR Gyventoj pajam mokesio statymas numato dvi pajam klases? Kas priskiriama A ir B klass pajamoms? Paaikinkite, kam reikalinga gyventoj pajam deklaracija, numatyta LR gyventoj pajam mokesio statyme. Kokios lengvatos numatytos apmokestinant pajamas pagal LR gyvento j pajam mokesio statym? Kokios pelno mokesio moktoj grups iskirtos pagal LR Pelno mo kesio statym? Kokios Lietuvoje veikianios institucijos nra pelno mokesio subjek tai? Kokie pelno mokesio tarifai taikomi Lietuvoje? Kodl yra keli skirtingi tarifai? Ko siekiama harmonizuojant mokesi sistemas ES alyse? Ar ES direk tyvos reglamentuoja, kokios turi bti valstybi mokesi sistemos? Kurie mokesiai labiausiai reglamentuojami ES direktyvomis ir kodl? Kokie btini pakeitimai dar turs bti padaryti veikianioje Lietuvos mo kesi sistemoje, derinant j prie ES direktyvose numatyt reikalavim?

102

6 T EM A

VALSTYBINIAI SPECIALUS (NEBIUDETINIAI) FONDAI

6.1. S O C IA L IN IO D R A U D IM O F O N D A I. V A LS T Y B IN IS S O C IA L IN IS D R A U D IM A S L IE T U V O JE Valstybs socialinio draudimo sistema yra valstybs nustatyt socialini, ekonomini priemoni sistema, teikianti apdraustiesiems valstybs gyvento jams, taip pat statym numatytais atvejais ir apdraustj eimos nariams, reikalingas las ir paslaugas, je i jie negali pasirpinti i darbo ir kitoki paja m (pvz. paalpos, sveikatos draudimas). Vir 140 valstybi turi savo identifi kuotas socialinio draudimo sistemas. Pats valstybinis socialinis draudimas gali bti organizuojamas skirtingai. G alim a iskirti 3 tip socialines draudimo sistemas: 1 . Akcentuojama socialinio aprpinimo funkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek moka draudimo m ok, visi besidraudiantys aprpinami vienodai (pvz., A irija). 2. Nuosekliai laikomasi rinkos ekonomikos princip. Laikomasi principo, kad egzistuojant rinkai valstyb turi maai kitis j visas sferas, tame tarpe ir socialinio draudimo sfer. Labai diferencijuotos socialinio draudimo mokos ir jos susij su soc. draudimo imokomis tiesiogiai. Didioji soc. draudimo dalis yra privaiose rankose, o valstyb garantuoja tik m ini mum (pvz., JAV). 3. Socialinio draudimo sistemos, kurios yra socialiai orientuotos. Valstyb vaidina didel vaidmen ir stengiasi apdraustajam suteikti pakankamas soc. draudimo paslaugas (ne m inim alias). alia egzistuoja ir privati siste ma (pvz., Skandinavijos alys, Vokietija). Pirmoji socialinio draudimo sistema buvo sukurta 19 a. pabaigoje Vokieti joje kaip pramonins revoliucijos padarinys. ios sistemos pradininkas buvo Bismarkas. Europos alyse socialinio draudimo sistemos formavosi 19 a. pabai goje - 20 a. pradioje. JAV socialinio draudimo sistema buvo sukurta 1930 m. Lietuvoje socialinis draudimas savo istorij skaiiuoja nuo 1926 m. kovo 23 d., kai LR prezidentas A . Stulginskis paskelb Vyriausiosios socialinio drau 103

dimo valdybos statym. I naujo Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybs, so cialinio draudimo sistema pradta kurti po 1990 met, Juridikai i sistema teisinta dar vliau (1995-1996 m. priimti paskutinieji j reglamentuojantys statymai). Lietuva lyg ir orientuojasi treij soc. draudimo sistem tip. alia pagrindinio centralizuoto valstybs l fondo - valstybs ir savival dybi biudet - svarbus vaidmuo Lietuvoje tenka valstybinio socialinio drau dimo fondui. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas sudaromas i tikslini socialinio draudimo mok ir skiriamas pensijoms, paalpoms, ki toms socialinms imokoms bei veiklos snaudoms padengti. Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio socialinio draudimo rys: pensij draudimas, kai draudiam a pensijoms, numatytoms LR Valstybi ni socialinio draudimo pensij statyme; ligos ir motinysts draudimas, kai draudiam a ligos, motinysts ir mo tinysts (tvysts) paalpoms pagal Ligos ir motinysts so cialinio drau dimo statym; draudimas nuo nedarbo, kai draudiam a bedarbio paalpoms pagal Be darbi rmimo statym. I io draudimo l taip pat kompensuojama u kitas nedarbo priemones, numatytas Bedarbi rmimo statyme; draudimas nuo nelaiming atsitikim darbe, kai draudiama paalpoms suluoinimo darbe ir profesini susirgim atvejais ir kitoms imokoms, numatytoms LR Draudim o nuo nelaim ing atsitikim darbe statyme. Valstybinio socialinio draudimo biudeto (VSDF) pagrind sudaro privalo mojo socialinio draudimo mokos. Jas moka dirbantieji (3 % nuo gaunamo atlyginimo) ir darbdaviai (31 % nuo priskaiiuoto atlyginimo u darb). I viso socialinio draudimo mok tarifas sudaro 34 %. Be j, VSD F biudetas gauna pajam i savarankikai dirbani m oni - individuali moni savi nink, kinink, notar, savanorikai apsidraudusi asmen bei Sodros veik los. Valstybinio socialinio draudimo mok tarif paskirstymas kiekvienais me tais numatomas t met socialinio draudimo fondo biudeto patvirtinimo sta tyme.
31% 2003

darbdavi (draudj) mok tarifas tarp atskir draudimo ri m. socialinio draudimo fondo biudete paskirstytas taip:

Pensij draudimui - 23,4 % Ligos ir motinysts draudimui - 2,8 % Draudimui nuo nedarbo - 1.5 %

104

Nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig draudimui - 0,3 % Sveikatos draudimui (los,pervedamos privalomojo sveikatos draudimo fond) - 3 % . 3 % apdraustj mok tarifas atskiroms draudimo rims 2003 m. paskirs tytas taip: Pensij draudimui - 2,5 % Ligos ir motinysts draudimui - 0,5 % Valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamas sudaro: draudj privalomosios valstybinio socialinio draudimo mokos; apdraustj privalomosios valstybinio socialinio draudimo mokos; savarankikai dirbani ir jiem s prilygint asmen valstybinio socialinio draudimo mokos; valstybinio savanorikojo socialinio draudimo mokos; baudos ir delspinigiai; asignavimai i valstybs biudeto; Atgautos ankstesni met ilaidas ikeltos abejotinai atgautinos sumos; Veiklos pajamos. D idiausi dal V SD F pajam sudaro draudj mokos (apie 90 % vis pajam). Valstybinio socialinio draudimo fondo ilaidas, neskaitant ilaid atski roms socialinio draudimo rims, taip pat sudaro atskaitymai privalomojo sveikatos draudimo fond bei veiklos snaudos. Didiausia ilaid dalis tenka pensij draudimui. Valstybin socialin draudim reglamentuoja LR valstybinio socialinio drau dim o statymas. 6.2 . PEN SIJ F O N D A I.

PEN SIJ SISTEM O S R EFO R M A L IE T U V O JE 6.2.1. PENSINIO DRAUDIM O SISTEMOS

Pensij sistema yra vienas i pagrindini valstybs socialinio draudimo ir gerovs element. Per j yra realizuojamas pensinis draudimas. Pensij siste m sudaro visos pensijos (periodins imokos jos gavjui iki gyvos galvos), j teikimo institucijos ir slygos. Pensinio draudimo pati visuomen be valstybs 105

pagalbos negalt deramai usitikrinti, todl yra btinas bendradarbiavimas. Tai slygoja keletas aplinkybi: 1.N e visi mons dirbdami gali pakankamai susitaupyti pinig savo senatvei. 2. Esant hiperinfliacijos laikotarpiams sukauptos santaupos gali labai sumati. 3 .Daugelis m oni visikai negali usidirbti pinig ir tuo paiu usitikrinti pakankamai l senatvei dl invalidumo ar kit panai veiksni, todl valstyb turi jais rpintis. Todl kalbant apie pensin draudim labai svarbus klausimas yra - kok vaidmen jam e turi atlikti valstyb ir individas, kieno reikm turi bti didesn siekiant pagrindinio pensinio draudimo tikslo - utikrinti socialin apsaug senatvje? Yra laikomasi nuostatos, kad nors valstyb ir turi dalyvauti utikri nant deram socialin apsaug, taiau pensij sistema turi bti sukurta taip, kad kiekvieno individo nata valstybei bt kuo maesn. Tai yra pagrindin pensij sistemos funkcija. Pensinio draudimo itakos nra labai gilios. Pirmoji pensij sistema buvo sukurta 19 a. pabaigoje Vokietijoje. Tai buvo valstybs finansuojama pensij sistema, kurios pradininkas buvo Bismarkas. Vliau i sistema pasklido po dau gel pasaulio ali, evoliucionavo. Augant ekonomikai bei vystantis visuome nei, pensij sistema taip pat turi keistis, kad atitikt jai keliamus naujus reikala vimus. Manoma, kad iuo metu yra reikalinga daugiapakop pensij sistema, kurios kiekviena pakopa bt organizuojama skirtingais principais ir kuri galt utikrinti 2 pagrindinius senatvs apsaugos tikslus: taupymo tiksl ir perskirsty mo tiksl. Viena pensinio draudimo pakopa negali vykdyti abiej reikalavim. Pagrindiniai pensij sistemos organizavimo bdai yra: 1. Sistema, paremta einamosiomis mokomis (PAYG - pay as you go), kai mokos, surinktos i dirbanij, i karto imokamos dabartiniams pen sininkams. i sistema dar gali bti vadinam a mokesiais finansuojama sistema (nes pensijoms mokti yra naudojamos los, surinktos i dir banij asmen sumokt privalomj mokesi), "kart solidarumo sistema". 2. Fondin kaupiamoji sistema. Pensijos yra mokamos i fondo, sukaupto i ios sistemos nari mok ir jas investavus finans rinkose. Savo ruotu kiekvienoje i sistem dar galimi vairs pasirinkimai, kurie nulemia pensij sistemos struktr. Pirmiausiai aptarsime valstybins pen sij sistemos, organizuojamos PAYG principu, pasirinkimus, po to - kau piamosios sistemos silomas alternatyvas, tada panagrinsime tam tikrus j derinius, kurie galimi projektuojant pensin draudim. 106

Valstybins einam j m ok pensij sistem os Valstybins pensij sistem os d a n iau siai organizuojam o s PA YG prin cip u t. y. jos finan suo jam o s i ein am j valstybs biudeto ar sp ecialau s fondo, skirto so cialin m s im okom s, p lau k . Tokiose sistem ose rezervai je i ir kaup ia m i, tai labai ned ideli. K o kia bus valstyb in pensij sistem a, priklau so nuo jai keliam tiksl - ar p en sijom is siekiam a su m ain ti arba ukirsti k e li m o n i skurd ui senatvje, ar jo m is suteikiam os pajam os, kurios pakeist buvusias dar bo pajam as, kad m o n s, su lau k pensinio am iau s ir baig savo karjer, ne jaust staigaus savo gerovs sm ukim o . Pirm uoju atveju valstybins pensijos bna m in im alio s, antruoju - p riklau sa n io s nuo bu vu sio udarbio . M in im a lio s p e n s ijo s Tokiom is pensijo m is siekia m a ivengti sen m o ni skurdo ir jo s paprastai nra labai dosnios. io tipo pensijos gali bti d viej ri. Pirm iau siai iskiriam os taip vad in am o s pensijo s pagal p o re ik i. Tai reikia, kad teis gauti toki pensij siejam a su tu rim o m is asm ens (eim os) pajam om is ar turtu, ir pati pensija yra tik m in im alau s d y d io . ios pensijos pareikalau ja ym ia i m aesni visu om ens itekli senatvs apsaugai, nes jos i esm s priar tja prie so cialin s param os paalp, taiau j ad m inistravim as nra pigus, nes poreik pensijai btina periodikai tik rin ti, o tai yra darbui im lus ir gana brangus procesas. A tsive lg ian t pensijos pagal poreik trkum us, d anai pasirenkam as kitas sprendim as, nors ir p adidinantis ilaidas paiom s pensijo m s, taiau y m ia i su paprastinantis j ad m in istravim . Tai n ed iferencijuotos p ensijo s. Teis gauti toki pen sij d a n iau siai turi visi pen sin io am iau s alies g yven to jai. Kartais i teis gali bti siejam a su darbo stau arba su igyventu toje valstyb je la ik u . Nors tokiom s pensijom s gali bti renkam os nedidels m okos valstybs biu det, taiau jo s traktuojam os kaip so lid arum o m okestis, ir pensij dydis nuo m ok sum os nep riklauso. P e n s ijo s , s u s iju s io s su b u v u s io m is p a ja m o m is Tai pen sijos, kuri dydis priklauso nuo buvusi asm ens pajam ir nuo jo mokt m o k. Pensija laikom a ne visuom ens param a senatvje, o draudim u senatvei, taiau is draudim as yra finansuo jam as ein am j m ok p rin cipu i specialau s fondo. ios pensij schem os yra visad a siejam os su asm ens m oko m is nuo darbo pajam ir pensija yra tarsi udirbam a. Toks draudim as yra p ri valo m as visiem s dirbantiesiem s, o m ok m o kjim d a n iau siai p a sid alija dir bantysis ir jo darbdavys. Pensijos dydis kiekvienam apdraustajam skaiiu o ja-

107

mas pagal formul, kuri, be kit koeficient, eina asmens darbo staas ir udarbis ar moktos mokos. Todl pensijos yra daugiau ar maiau diferenci juotos. Nuo diferencijavim o gylio ir iuo draudimu apmokestinam sum rib priklauso l perskirstymas tarp apdraustj. is perskirstymas gali bti labai stiprus, darantis sistem ypa palankia maiau udirbantiems asmenims, arba ne toks stiprus, kai gaunama pensija yra bema proporcinga mokom. Laikan tis socialinio draudimo princip, tokia pensija turi bti mokama sulaukus pen sinio am iaus, nepriklausomai nuo kit asmens pajam. Kartais tik tokio tipo pensijos sudaro valstybin pensij sistem, taiau danai jos papildo m inim alias nediferencijuotas pensijas, tokiu bdu sudarydamos antrj valdikos pensij sistemos pakop. Kaupiamj pensij sistema Kaupiamuoju principu daniausiai finansuojamos privaios pensijos. Jos gali bti teikiamos per specialias taupymo senatvei institucijas - pensij fon dus ar draudimo kompanijas. Pensij fondai savo ruotu gali veikti monse, pramons ak mastu ar vieoje rinkoje kaip atviri verslo subjektai. Tokiu bdu gali bti finansuojamos ir valstybins pensijos, taiau tai pasitaiko gana retai. Danesni atvejai, kai valstybins pensijos i dalies yra finansuojamos PAYG principu ir i dalies kaupiamuoju principu, t. y. kai sudaromi didesni valstybi ni pensij fond rezervai, jie investuojami. Kartais ir kaupiamieji fondai gali bti finansuojami miriai - dalis pensij sipareigojim dengiama i sukaupt rezerv, kita dalis mokama i nauj apdraustj mok. Yra dvi pagrindins kaupiamj pensij organizavimo schemos - tai api brt jmok ir apibrt imok schema. Apibrt mok schemoje susitariama dl mok dydio, kurias moks ap draustasis arba jo darbdavys. Kiekvienam apdraustajam atidaroma individuali pensij sskaita, kurioje kaupiamos jo mokos ir pajamos, gautos investavus ias mokas. Atjus senatvs laikui, i ios sskaitos mokama pensija. ioje schemoje pensij fondas neprisiima tvirto sipareigojimo mokti tam tikro dydio pensij. Pensijos dydis priklauso nuo mokam mok ir jomis udirbto pelno. Tokiu b du investicij rizik prisiima apdraustasis asmuo, t. y. pensij fondas nra parei gotas dengti nuostolius, jei investicijos bna neskmingos. Taikant individualizuot apskait pensij sskaitose jas nesunku perkelti i vieno pensij fondo kit. Duomenys apie pensij sskait likuius periodi kai pateikiami pensij fond nariams, ir jie turi galimyb patys vertinti fondo veikl bei, kadangi sskaitos visikai perkeliamos, pereiti kit fond, jei i 108

veikla j netenkina. Tai skatina pensij fond konkurencij, kas leidia m ain ti sskait aptarnavimo katus, gerinti kokyb. Be to, tokia apskaita nesudaro joki klii apdraustajam keisti darboviet. Taip pat apibrt mok schema gera tuo, kad joje praktikai nra per skirstymo - kiekvienas apdraustasis gauna tik tai, k yra mokjs, ir savo in vesticij pajamas. Be to, individuali pensij sskaita yra paveldima. Dl to iki minimumo sumaja mokesi vengimas. Apibrt mok schema yra ym iai skaidresn, lengviau administruojama nei apibrt imok schema. Taiau pagal i schem pensijos iki gyvos gal vos nemokamos. U sukaupt sum rinkoje perkamas draudimo polisas arba i sskaitos mokamos imokos, kol los joje pasibaigia. Apibrt imok schema reikia, kad mogui, kuris apsidraudia pensi jai, duodami konkrets paadai, koki pensij jis gaus. Pensijos dydis da niausiai siejamas su buvusiu asmens udarbiu (kaip tam tikra dalis priepensi ns algos). Tuomet aktuarikai (naudojantis matematiniais metodais sprendia mos problemos, susijusios su neapibrtumu ateityje)skaiiuojamos mokos, kuri reiks, kad tokia pensija bt sukaupta. Kadangi mokos pensijai ir gau tos investicij pajamos yra investuojamos, todl skaiiuojant atsivelgiama busimj investicij peln. Taip pat daromos prielaidos, kaip augs asmens dar bo umokestis. mok dydis priklauso ir nuo draudimosi trukms - kuo jaunes ni mons, tuo ilgesnis j kaupimo periodas, tuo maesns mokos. Kadangi pensij fondas, veikiantis pagal apibrt imok schem, prisii ma tvirt sipareigojim mokti sutarto dydio pensij, tai nepasitvirtinus mo k skaiiavim ui naudotoms prielaidoms, susidaranius nuostolius ir pervir ilygina pats draudikas. Taikant apibrt imok schem yra sudaromos klitys darbo jgos mobi lumui. Kadangi orientuojamasi galutin pensij pagal priepensin udarb, be to, sipareigojimai vieniems schemos dalyviams dengiami kit dalyvi l omis (veikiam a draudiminiu rizikos sujungimo principu), tai sunku objekty viai vertinti tarpines apdraustojo pensij teises. Apibrt imok schem yra sudtinga administruoti, jai reikalinga nuolatin kvalifikuoto aktuarijaus prieira, stabili ekonomin aplinka.Trumpai pagrindiniai apibrt mok bei apibrt imok schem bruoai yra pateikti 17 lentelje. Siekiant sumainti aptart schem trkumus, kuriamos schemos, kurios veikia kaip tam tikras apibrt mok ir apibrt imok schem derinys. Prie toki priskirtinos apibrt mok schemos su garantuota investicij gr a. Jose taip pat atsiranda tvirtas sipareigojimas, kur btina vykdyti, taiau apdraustajam garantuojamas ne pensijos dydis, bet jo m ok prieaugis. 109

17 lentel
Apibrt mok ir apibrt imok schem palyginimas
Apibrt mok draudim o schem a Pensij fondui (arba darbdaviui) Apibrt imok draudim o schem a

. . . .

Nra ilgalaiks atsakomybs ir kaupimo rizikos Ne tokie sudtingi administruoti kaip apibrt imok planai mok ir l srautai lengvai numatomi Tikslai inomi ir ateities sipareigojim katai Pensij teiss lengvai perkeliamos Pensij draudimo taisykls aikios mokos nuosavybs teise priklauso darbuotojui Darbuotojas prisiima draudimo rizik

. . .

. . . . . .

Udeda ilgalaik kaupimo rizik Sudtinga administruoti, btinas nuolatinis aktuarinis vertinimas Reikalingas specialus planavimas, kad turto kokyb atitikt sipareigojimus Ateities katai neinomi Ilaiko monje darbo jg stabilesn Keiiant darboviet netenkama dalis pensij teisi Pensij taisykls yra labai sudtingos Pensij teiss gyjamos tik po ilgo laukimo periodo Garantijas u pensijos dyd prisiima pensij fondas

Darbuotojui

. . . .

Ko kie draudim o schem tipai naudojam i pensij fonduose atskirose a ly se, pateikta sch em o je 18 pav.. I ia m atom e, kad p o p u liariau sia yra apibrt m ok schem a su rinkos gra. Ji naudojam a il je , Len kijo je , V eng rijoje. D rau dim o schem os be jo k i garantij d a n iau siai taikom os gerai eko n om ikai isi v ysiu sio se alyse, p vz., A u stra lijo je , D . B rita n ijo je , ved ijo je.

Pensijos dydis nustatomas kaip priepensins

Pensijos dydis nustatomas kaip priepensins

Nustatomas mok dydis ir minimali

Nustatomas jmok dydis ir investicij

Nustatomas tik mok dydis be tvirto

18 pav. Pensij draudimo schem vairiose alyse palyginimas 110

vairs pensij sistemos modeliai Radikaliausias modelis - kai pensij sistemos alyje i viso nra. Apsaugos senatvje funkcij atlieka vairios privaios priemons, kuri imasi patys m o ns, bei paramos, teikiamos i valstybs biudeto, sistema. Socialin parama, skirtingai nuo pensij, kurios mokamos iki gyvos galvos, teikiama tik tam tik rais atvejais, pagal nustatytus kriterijus periodikai patikrinant, ar i ties as muo negali pragyventi be valstybs pagalbos. Tokiu atveju valstybs ilaidos yra paios maiausios, perskirstymas visuomenje taip pat. Praktikai pasaulyje egzistuoja vienos ar keli pakop pensij sistemos, kuriose imokos mokamos iki gavjo gyvos galvos. ias sistemas gali sudaryti tik valstybins pensijos, tik privaios pensijos (pvz. ilje) arba tam tikras j derinys. Savo ruotu privaios pensijos gali bti savanorikos arba privalomos. M anoma, kad geriausiai utikrinti pensin aprpinim gali 3 pakop pensi j sistema, kuri sudaro ios dalys: Valstybin pensija, garantuojanti sulaukusiems senatvs pragyvenimo mi nimum. Tai bt privalomas socialinis draudimas, kur administruoja valstybins institucijos. Privalomas pensinis draudimas, kuris teikt grynai nuo sumokt mok priklausanias pensijas. i pakopa gali bti tiek valstybin, tiek privati kaupiam oji. Savanorikas pensinis draudimas. iuo draudimu asmenys draudiasi sa vanorikai ir kiekvienas asmenikai pagal savo galimybes. Tok draudim vykdo privats pensij fondai ar draudimo kompanijos. Toki trij pakop pensij sistem, kur antroji pakopa bt organizuojama kaupiamuoju principu, Lietuvai pasil gyvendinti Pasaulio banko specialis tai. Panai princip, reformuodamos savo pensij sistemas, laikosi ir kitos Centrins ir Ryt Europos alys (Vengrija, Lenkija, Estija). 6.2.2. PENSIJ SISTEMOS IR PENSIJ REFORMOS {VAIRIOSE ALYSE Daugumos ali dabartins pensij sistemos yra paremtos PAYG principu. Todl visos industrins alys per bsimuosius deimtmeius pajus spariai sens tanios visuomens fiskalines pasekmes. Prognozuojama, kad EBPO alyse gy ventoj, senesni kaip 60 met, dalis padids nuo 20 % 1990 metais iki 30 % 2020 metais. Taiau jau dabartiniu metu industrinse alyse ilaidos pensi joms, kaip rodo 18 lentelje pateikti duomenys, siekia apie 10% BVP, o kai kuriose net apie 15 % (pvz., Italija). 111

I 8 lentel Valstybs ilaidos pensijoms 1913-1993 metais, procentais nuo BVP

Valstyb 1920 m. 1960 m. 1980 m. 1990 m. 1993 m.

Austrija Pranczija Vokietija Italija Jungtin Karalyst |AV Vidurkis

2,4 1,6 2,1 2,1 2,2 0,7 1,2

9,6 6,0 9,7 5,5 4,0 4,1 4,5

11,4 10,5 12.8 11,7 5,9 7,0 8,4

12,3 11,3 11,3 12,4 6,3 7,0 8,9

12,7 12,3 12,4 14,5 7,3 7,5 9,6

a ltin is: Tanzi Vito, Schuknecht Ludger (2000). - p .4 1 .

Esant tokiai situacijai valstybs ilaidos pensijoms tapt nebepakeliam a nata, todl pensij reformos yra vienas i aktualiausi klausim , lieiani valstybs finansus. Keletas ali pademonstravo, kaip pensij sistemos per klim as j privaias rankas gali ym iai sum ainti ilgo laikotarpio valstybs ilaidas. Pateiksime kelet pensij reform pavyzdi. ils pensij reforma ils pensij reforma vyko 1981 m ., jos model, kaip vien i galim spren dimo variant, naudoja daugelis ali, taip pat besiruoiani reformuoti savo pensij sistemas. Teigiama, kad il ekonomistams tapo tokia pati ventov, kaip musulmonams M eka, nes jos pionierika pensij reforma buvo labai sk minga. Ji ne tik isprend socialinio aprpinimo problemas, bet ir dav stipr postm kapitalo rinkos vystym uisi, santaup augimui. Pvz., nacionalins san taupos padidjo nuo 8.2 % BVP 1981 m. iki 27.6 % 1995 m., taip pat vertybi ni popieri rinkos kapitalizacija 1996 m. buvo vir 100 % BVP, kai tuo tarpu 1986 m. tesiek 24 % . Pensij fonduose buvo sukauptos didiuls los, ku rios buvo investuotos ils k. ils pensij reformos tikslas buvo pakeisti prie bankroto ribos buvusi valstybin pensij sistem, paremt socialinio draudimo principais, nauja pri vaia individualiom is kaupiamosiomis sskaitomis besiremiania pensij sis tema. Pradedantys darbin veikl visi samdomi darbuotojai privalo draustis pa gal nauj pensij sistem, o kiekvienas dirbantis mogus galjo rinktis - perei ti nauj sistem ar pasilikti senojoje. Naujoje pensij sistemoje 1994 m. drau dsi 95 % vis dirbanij, o tai rodo, kad i sistema daug priimtinesn m o nms. 112

Perjimui i senosios pensij sistemos j naujj valstybs biudete buvo sukauptas perteklius (taip pat ir naudojant las i valstybini moni privati zavim o), o kiekvienam dirbaniajam suteiktos valstybs obligacijos u mo kas, moktas senajai pensij sistemai. ios obligacijos dengiamos ijus asme niui pensij ir jas galima panaudoti kartu su pensij sskaitos lomis. O b li gacijoms buvo suteikta 4 % realios metins palkanos. Naujajai pensij sistemai mokas moka dirbantieji, kai tuo tarpu senajai didesn dal mok mokjo darbdavys. Reformos pradioje, norint kompen suoti dirbantiesiems papildomas ilaidas, darbdaviai privaljo 18 % padidinti algas, o tai sudar netgi 10 % neto udarbio prieaug. Darbuotoj privaloma moka yra 10 % udarbio. Taip pat yra papildomas 3 .5 % tarifas, mokamas invalidumo ir nali pensij draudim ui. mokos ir pen sij fond investicins pajamos neapmokestinamos. Vengrijos pensij reforma Vengrija, keisdama pensinio draudimo organizavimo principus, palaips niui pereina prie trij pakop pensij sistemos: privaloma socialinio draudimo pensija, privaloma privati pensija ir savanorikas draudimasis. Asmenys, pasirink privalomas privaias pensijas, gaus tik tris ketvirtadalius socialinio draudimo pensijos, kuri jie bt gav, jei pasilikt senojoje sistemo je. Tai reikia, kad pereidami miri pensij sistem apdraustieji atsisako dalies jau gyt savo teisi socialinio draudimo pensij, tikdamiesi gauti didesn privai pensij. A kivaizdu, kad toks sprendimas yra naudingas tik jauniems monms ir su amiumi jis darosi vis nepalankesnis apdraustajam. Kartu su socialinio draudimo pensijos dydiu skirsis ir mokos jai - asme nys, perj naujj sistem, moks maiau, nors bendras j mok tarifas nepasikeis, nes toji "sutaupytoji" dalis bus pervedama privalomj draudim pensij fonduose. Tuo paiu mokos pensijai po vien procentin punkt kas met bus perkeliamos nuo darbdavio darbuotojui. Privatus pensij draudimas pensij fonduose privalomas tik tiems asme nims, kurie pradjo darbin veikl nuo1998 m. liepos 1d. Visiems kitiems iki 1999 m. rugpjio mnesio buvo galima pasirinkti - pasilikti senojoje siste moje ar pereiti nauj. Tik vienas ketvirtadalis pensijos numatoma i privai pensij fond, nes tik tok susidarius socialinio draudimo deficit bus pajgia ma finansuoti. Pensij fond gauta investicij gra negali nukrypti daugiau nei nustaty tas m inim alus ir maksimalus gros dydis. J nustato prieiros institucija i karto metams. 113

Pensij fond privalumai ir j vaidmuo ekonomikoje Nesunku pastebti, kad pensij fond steigimas padt isprsti pagrindi nes dabartini pensij sistem problemas ir trkumus: Sumat vengimas mokti mokesius. Padidt pensijos. Ne tokios aktualios pasidaryt demografins tendencijos, nes asmenys savo pensijai kauptsi patys. Padidt asmenin atsakomyb u savo ateit. Taiau pensij fondai, be i privalum , daryt ir didel teigiam tak visai alies ekonomikai. Galt bti akcentuojami tokie pagrindiniai teigiamo i fond poveikio momentai: Padidt taupymo lygis alyje.

Susiformuot efektyvesn kapitalo rinka. Sumat darbo rinkos ikraipymai. Ryys tarp pensij fond l dydio ir rinkos kapitalizacijos taip pat yra akivaizdus. alys, turinios didesnius pensij fondus, turi ir geriau ivystyt ka pitalo rink. Koreliacijos koeficientas tarp pensij fond turto ir rinkos kapitali zacijos yra madaug 0,72. O kad pensij fond valdomos los nuolat auga, nra jokio pagrindo abejoti. Kaip rodo Pasaulio banko atlikt tyrim rezultatai, pvz., Singapre j kiekis padidjo nuo 28 % BVP 1976 m. iki 76 % 1990 m. M alaizijoje jos iaugo nuo 18 % BVP 1980 m. iki 41 % 1990 m ., o toje paioje ilje pensij fonduose sukaupt l kiekis 1994 m. buvo 43 % BVP, kai tuo tarpu 1981 m. tesiek vos 1 % . Labai svarbi prielaida pensij reformai - visuomens parama.

6.2.3. DABARTIN LIETUVOS PENSIJ SISTEMA Atkrus nepriklausom Lietuvos valstyb prasidjo valstybins socialinio aprpinimo sistemos reforma. Nuo 1995 m. sausio 1d. sigaliojus LR Valstybi nio socialinio draudim o pen sij statymui bei keliems j lydintiems Valstybini pensij statymams, Lietuva perjo prie savos pensij sistemos, kurios strukt ra pateikta 16 paveiksle. J sudaro Valstybinio socialinio draudimo pensijos, valstybins pensijos bei alpos pensijos. Valstybinio socialinio draudimo pen sijos mokamos i Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) biudeto. Valstybins ir alpos pensijos mokamos i valstybs biudeto. Valstybines pen-

114

sijas sudaro nukentjusi j asm en, m o k slin in k , I ir II laip sn io pensijos, pa reign bei kari pensijos. Jos skiriam os nep riklausom ai nuo kit asm ens gau nam pajam (taip pat ir pen sijo s, gaunam os i Sodros biudeto).

16 pav. Lietuvos pensij sistemos schema

Daugum os Lietuvos p ilie i ap r p in im senatvje garantuoja valstyb in io s o cia lin io draudim o pensijos. O i valstybs biudeto m okam os pensijos ne palyginti m aiau reikm ingos ir pagal gavj s k a ii , ir pagal fin an savim o ap im tis. V alstyb in io so cia lin io draudim o pensijos yra trij ri: Senatvs pensijos Invalidumo pensijos Nali ir nalaii (maitintojo netekimo) pensijos

A sm en im s, tuo pat metu turintiem s teis gauti senatvs ir in valid u m o v a ls tyb ines s o cia lin io draudim o pen sijas, skiriam a d id esn io ji arba j p asirin kim u vie n a i i pen sij . N ali arba n ala ii pensijos m okam os kartu su senatvs ar in valid u m o pen sijo m is. D id ia u s i skiriam pensij dal sudaro senatvs pensijos. Lietu vo s p e n sijin io d rau d im o sistem a v e ik ia e in a m j m ok p rin cip u (P A YG ). Po 19 9 5 m. im okos buvo grietai susietos su m ok m okjim u ir bu vu sio m is asm ens p ajam o m is. T ik tie asm enys, kurie yra m okj m okas, turi teis gauti s o cia lin io draudim o pen sijas. 115

Valstybin socialinio draudim o pensij sudaro pagrindin ir papildoma dalys (20 pav.). Pagrindin valstybins so cia lin io draudim o pensijos d a lis ga rantuoja m in im al pensin ap r p in im asm enim s, turintiem s btinj v alstyb i nio so cia lin io pensij draudim o sta ir atitinkantiem s kitas slygas. Pag rindi ns valstyb in s s o cia lin io draudim o pensijos dalies d yd io matas yra v alstyb i n s o cia lin io draudim o bazin p en sija. Pap ildom a valstybin s s o cia lin io drau dim o pensijos d a lis su teikia papild om pensin ap r p in im asm enim s, atsi velg ian t j draudim o sta ir d rau d iam sias pajam as, turtas per draudim o laikotarp.

20 pav. Valstybins socialinio draudimo pensijos sandara 116

Asmenys, privalomai draudiami valstybiniu socialiniu pensij draudimu

Pagrindinei ir papildomai pensijos dalims: 1) gaunantys atlyginim u darb asmenys: dirbantys pagal darbo sutartis, einantys narysts pagrindu renkamsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys ems kio bendrovse arba kooperatinse organizacijose, kandida tai notarus (asesoriai), vieojo administravimo valstybs tarnautojai; 2) valstybs politikai, teisjai, prokuratros pareignai, Lietuvos banko val dybos pirm ininkas, jo pavaduotojai ir valdybos nariai, Seimo ar Respublikos Prezidento paskirti valstybs institucij ar staig pareignai; 3) Vidaus reikal ministerijos, policijos, Valstybs sienos apsaugos tarny bos ir kit vidaus reikal staig pareignai, vidaus tarnybos dalini karinin kai, liktins tarnybos puskarininkiai ir kariai, Specialij tyrim tarnybos, Ka ljim departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, jam pavaldi staig ir valstybs moni pareignai; 4) krato apsaugos sistemos profesins karo tarnybos kariai; 5) Valstybs saugumo departamento sistemos pareignai; 6) individuali (personalini) moni savininkai, individuali (personali ni) m oni nuom ininkai, advokatai, advokat padjjai, notarai, tikrj ki ni bendrij nariai, komanditini kini bendrij tikrieji nariai (papildomai pensijos daliai draudiami nuo 2002 m. sausio 1d.). Pagrindinei pensijos daliai: 1) patentus sigij asmenys; 2) kininkai ir dirbantys kyje j kio nariai; 3) privalomosios nuolatins pradins karo tarnybos ir alternatyviosios kra to apsaugos tarnybos kariai; 4) motina (tvas), turinti (turintis) vaiko nuo vieneri iki trej met priei ros atostogas; 5) motina (tvas), nedirbanti (nedirbantis) ir neturinti (neturintis) vaiko prie iros atostog, bet auginanti (auginantis) vaik iki trej met; 6) tradicini ir kit valstybs pripaint religini bendruomeni ir bendrij dvasininkai ir tik vienuolyne dirbantys vienuoliai; 7) vienas i visikos negalios invalido tv arba asmuo, nustatyta tvarka pripaintas visikos negalios invalido globju arba rpintoju, slaugantis na muose visikos negalios invalid. Tik pagrindinei pensijos daliai draudiami asmenys apdraudiami mokant 50% bazins pensijos tarif. 3 -7 punktuose nurodyti asmenys valstybiniu so cialiniu pensij draudimu privalomai draudiami valstybs lomis. 117

Kiti asm enys gali savan orikai draustis valstyb in iu so cia lin iu pensij drau dim u.

Teis gauti senatvs pensij siejama su iomis slygomis, kurios turi bti
patenkintos: asmuo turi bti pensijinio amiaus; asmuo turi turti minimal darbo sta (15 met).

Nuo 1995 ir kiekvien vlesni met sausio I dienos iki 2001 m . sausio 1 dienos senatvs pensijos am iu s kasm et d id in am as: m oterim s - keturiais m nesiais per m etus, vyram s - dviem m nesiais per m etus. N uo 2001 m . sausio 1 dienos ir kiekvien vlesn i met sausio I dienos senatvs pensijo s am iu s did in am as m oterim s ir vyram s eiais m nesiais per metus, kol pasieks senat vs pensijos am i m oterim s - 60 m et (2006 m .), vyrams - 62 m etus ir 6 m nesius (2003 m.). B tin asis valsty b in io s o c ia lin io p en sij d raud im o staas v a lsty b in e i so c ia lin io d rau d im o senatvs p e n sijai iki 19 9 5 m . sausio 1 dien o s nustatom as 2 0 met m oterim s ir 25 m etai vyram s. N uo 19 9 5 ir kiek vie n v le sn i met sau sio 1 d ien o s btinasis draudim o staas kasm et d id in a m as v ie n e ria is m e tais vyram s ir m oterim s, kol pasiekia 3 0 m et vyrams ir 25 m etus m oterim s. Po to is staas kasm et d id in a m as v ie n e ria is m etais m oterim s, ko l pasiekia 3 0 met. Pagrindin valstyb in s so cia lin io draudim o senatvs pensijos d alis yra lygi valstyb in ei so cia lin io draudim o b azin ei p e n sijai, kai asm uo turi btinj senat vs pensijai valstyb in io s o cia lin io pensij draudim o sta. Jei asm uo neturi btinojo pensij draudim o stao, bet turi m inim al sta senatvs p e n sijai, tai pagrindin valstyb in s so cia lin io draudim o senatvs pensijos d alis ap sk aiiu o ja m a proporcingai turim am sta u i, dauginant b azin pen sij i asm ens turim o stao ir d a lijan t i btino jo. Senatvs pen sija ap skaiiu o jam a pagal form ul: PENSIJA = B + 0.005 x s x k x D + 0.005 x S x K x D ia : B - bazin pensija (ar jo s dalis). B azin s pensijos dyd nustato LR V y ria u sy b. Ji yra vienod o lygio im oka, n ep riklausanti nuo apdraustojo buvusios algos (sudaro n em aiau kaip 110 % M G L ). Indeksuojant M G L , b azin s pensijos per kam oji galia yra apsaugota nuo in flia cijo s. 2 0 0 2 m. pabaigoje nustatyta b a zi n pensija buvo 147 Lt. 118

(2 )

s - draudimo staas, gytas dirbant pagal darbo sutart, narysts ar tarny bos pagrindu iki 1994 m. sausio 1d.; k - asmens draudiamj pajam koeficientas, apskaiiuotas pagal bet kuri 5 paeiliui einani kalendorini met pajamas, gautas 1984-1993 m. laikotarpiu; S - draudimo staas, gytas dirbant pagal darbo sutart, narysts ar tarny bos pagrindu po 1994 m. sausio 1d.; K - asmens draudiamj pajam koeficientas, apskaiiuotas pagal drau diamsias pajamas nuo 1994 m. sausio 1d. Tai koeficientas, atspindintis ap draustojo asmens darbo umokesio santyk su alies darbo umokesio v i durkiu; D - vidutins mnesins draudiamosios pajamos pagal ketvirio duome nis. Jas tvirtina LR Vyriausyb. Pastarasis rodiklis yra ir pensij indeksavimo priemon, nes didjant vidutinms draudiamosioms pajamoms, didja ir pen sijos. Nuo 2000 m. Lietuvoje yra sigaliojs LR pensij fond statymas. Taiau jis sudaro teisin pagrind sukurti tik asmen papildomo savanoriko pensinio apsirpinimo sistem, todl nra veiksmingas ir nepadeda isprsti susikaupu si dabartins pensij sistemos problem. Lietuvoje kol kas nra n vieno vei kianio pensij fondo. 6.2.4. LIETUVOS PENSIJ SISTEMOS TRKUMAI IR JOS REFORMAVIMO GALIMYBS. PENSIJ SISTEMOS REFORMA LIETUVOJE Pensij sistemos, besirem ianios PAYG principais, t. y. tokios, kokia iuo metu egzistuoja Lietuvoje, sipareigojim vykdymas labai priklauso nuo mok moktoj skaiiaus ir t mok dydio. Kol mok moktoj yra kur kas dau giau nei imok gavj, m okos nedidels ir nevengiama j mokti, sistema yra finansikai stabili, taiau iems santykiam s keiiantis, gali atsirasti defici tas, ji tampa nepatikima. Tokios sistemos danai turi ir kit trkum . Nagrinjant Lietuvos pensij sistem galima iskirti tokius didiausius jos trkumus bei egzistuojanias problemas: 1. Maos pensijos. Btinj draudimo sta turini darbuotoj bendra v i dutin pensija yra apie 40 % vidutinio darbo umokesio. Pagal rodikl Lie tuva patenka maiausias pensijas turini ali grup. 2. Apdraustj ir pensinink skaiiaus santykio majimas. M ajantis ap draustj ir pensinink skaiiaus santykis yra pagrindin prieastis, dl ko Sodros 119

ilaidos auga greiiau negu pajamos ir susiformuoja nuolatinis Sodros biudeto deficitas. Pirmiausia santyk lemia blogjanti demografin situacija. Didel tak io santykio kitimui turi ir nemaas vengiani mokti mokas skaiius. 3. Akivaizdaus ryio tarp mok ir imok nebuvimas. I ties ryys tarp mok ir imok, kaip pastebjome analizuodam i pensij apskaiiavim o for mul, nra akivaizdus. Nra "lub" mokoms, taiau imok dydis ribojamas. 4. Vengimas mokti socialinio draudimo mokas. Vengimas mokti mokas pasireikia keletu aspekt: nelegalus darbas, dviguba buhalterija. Darbdavys moka 31 % i 34 % viso socialinio draudimo mokesio, todl labai padidja darbo jgos katai. Kad ilikt konkurencingos, mons priverstos slpti tikruo sius darbuotoj atlyginimus ar darbuotoj skaii. Socialinio draudimo m o kos visuomenje yra pirmiausiai suvokiamos kaip dar vienas mokestis. Be i pagrindini Lietuvos pensij sistemos problem, galima bt pami nti ir kai kuriuos kitus trkumus: Adekvataus Sodrai konkurento nebuvimas neskatina efektyvaus jos val dymo ir taupaus l naudojimo. Daugelis m oni valstybs garantuot pensij iri kaip valdios ma lon, danai net nesusimstydami, jog pastaroji yra j udirbtos los. Tai neskatina moni atsakomybs jausmo u savo likim , didina gy ventoj ekonomin pasyvum. Nemaa dalis asmen netenka Sodros sukaupt l, nes nesulauk pen sinio am iaus mirta, o j sukauptos los nra paveldimos.

Taigi, Lietuvos pensij sistema turi daug trkum, todl jos reformavimo btinyb yra pribrendusi. Ilgalaikis pensij reformos tikslas yra pakeisti pensij sistem taip, kad su lauk pensinio am iaus mons gaut didesnes pajamas nei iki iol, taiau perskirstymas bt ne padidintas, bet sumaintas, kad sistema tapt ilgalaikiai gyvybinga ir apimt visus gyventojus. is tikslas gali bti pasiektas keiiant pensij sistemos finansavimo bd ir pertvarkant valstybines socialinio draudimo pensijas. Pagrindinis reformos u davinys yra vesti kaupim pensij fonduose, nedidinant pensij draudimui skir to tarifo, t.y. dal dabartinio einamj mok sistemos socialinio draudimo tarifo perduodant kaupiamajam pensij draudimui pensij fonduose. Reformos metu turi bti pertvarkytos ir valstybins pensijos, mokamos i valstybs biudeto. Pensij reforma siekiama paskatinti taupym alyje bei sumainti mokes i vengim. Kaupiamj fond atsiradimas turt sustiprinti kapitalo rinkos augim bei finans infrastruktros pltr. 120

Turi bti sukurta tokia pensij sistema, kuri ne tik garantuot jos ilgalaik finansin stabilum ir gyvybingum, bet ir Lietuvos gyventoj pritarim. Ka dangi pensij reforma bus vykdoma ilg laik, turi bti pasiektas vis politini jg konsensusas dl reformos. 2002 m. pabaigoje priimtas LR Pensij sistemos reformos statymas, re miantis kuriuo dabartin pensij sistema reformuojama trij pakop pensij sistemos kryptimi: I pakopa - einamosiomis mokomis ir/arba mokesiais finansuojamos pensijos; II pakopa - savanorikos kaupiamojo pensij draudimo pensijos; III pakopa - papildomos savanorikos kaupimo pensijos. I pakopos pensija kiekvienam Lietuvos gyventojui turi utikrinti minimali apsaug nuo skurdo bei kompensuot dal prarast pajam senatvs ir negalios atveju. Pajam kompensavimo funkcija I pakopoje palaipsniui silpnt plto jantis II pakopai. I pakopos pensijos dydis turt priklausyti nuo valstybs igali teikti param ir nuo visuomens dalyvavimo solidarumu paremtoje sistemoje. II pakopa garantuot aikesn ir didesn nei dabar pajam, prarast dl senatvs, kompensavim. Mokant mokas kaupiamsias sskaitas, padidt gyventoj suinteresuotumas draustis. Ilgainiui ie gyventojai gaut didesnes pensijas. Pltojantis sistemai kaupiamoji dalis turt uimti vis svaresn dal. Pagal reformos statym, pradedant 2004 m. nuo privalomosios mok socia linio draudimo fond dalies bus galima atskirti dal, kuri bus nukreipiama kau piamajam draudim ui. i dalis 2004 m. sudarys 2,5 proc., o vliau kasmet bus didinama po 1 proc. iki 2007, kai pasieks 5,5 proc. III pakopa - papildomo savanoriko kaupimo - skirta tiems, kurie nort gauti papildom apsaug senatvje vir pirmj dviej pakop teikiamo lygio. Tai galt bti papildomas pensij kaupimas pensij fonduose ir/arba pensij draudimas draudimo monse.

6.3. SVEIKATOS D R A U D IM O FO N D A I. PRIVALOMAS VALSTYBINIS SVEIKATOS DRAUDIM AS LIETUVOJE

6.3.1. SVEIKATOS DRAUDIM O SISTEM M ODELIAI. SVEIKATOS DRAUDIMAS USIENIO ALYSE Tarp ali yra labai didel sveikatos draudim o sistem vairov, atsivel giant t sistem finansavim ir sveikatos prieiros paslaug teikim . Euro pos alyse labiau dom inuoja m okesiais finansuojam os ir valstybins sveika

121

tos draudim o sistemos, kai tuo tarpu JAV ym ija dalim i sveikatos draudimas yra finansuojam as privai asmen ir vykdom as per privaias institucijas. G alim a iskirti tris pagrindinius sveikatos draudimo sistem modelius: Beverido Bismarko Semakos Vakar Europos ali sveikatos apsaugos sistemos slyginai skirstomos dvi grupes: Beverido ir Bismarko modeli. Beverido, arba Nacionalin sveika tos apsaugos tarnyba, susiformavo pagal 1942 m. Beverido paskelbt ataskai t, kurioje buvo susistemintos XX a. 30-aisiais metais vedijoje gyvendintos sveikatos apsaugos sistemos, kuriose m edicininis aptarnavimas finansuojamas i bendr mokesi ir kontroliuojamas parlamento. Visos iaurs Europos a lys dieg ir isaugojo model po II pasaulinio karo. Piet Europos alys prisi jung prie ios grups 80-aisiais metais, Kanada - 70-aisiais. Dabar is modelis dominuoja isivysiusiose alyse. Beverido nacionalins sistemos modelis Finansavimas i mokesi. Finansavimas i valstybs biudeto. Nustatyti naai i privataus sektoriaus. Prieinamumas visiem s pilieiam s. Pavaldumas valstybiniam s organams. Vyriausybini institucij kontrol. Gydytoj apmokjimo u darb priklausomyb nuo aptarnaujam gy ventoj skaiiaus. Kai kurios priemokos i pacient asmeninio biudeto.

alys, kuriose taikomas Beverido modelis: A irija, Danija, G raikija, Ispani ja, Italija, Norvegija, Portugalija, Jungtin Karalyst, Suom ija, vedija. Bismarko, arba m edicininio draudimo, sveikatos apsaugos sistemos pagrindu buvo 1883 m. Vokietijoje priimti socialiniai statymai. io modelio sistemos tarpukario laikotarpiu veik Centrinje ir Ryt Europoje, o po II pasaulinio karo jos buvo vystomos toliau. Bismarko socialinio - medicininio draudimo sistemos modelis Finansavimas i privalom darbdavi ir darbuotoj na arba i mokesi.

122

 Los kaupiamos fonduose, t.y. nevyriausybinse, taiau statymais tei sintose finans valdym o institucijose. Fondai sudaro kontraktus su ligoninmis, eimos gydytojais dl m edici nos pagalbos ir moka jiems i fondo l u apdraustiesiems pacientams suteiktas paslaugas. alys, kuriose taikomas Bismarko modelis: Austrija, Belgija, Vokietija, O lan dija, Pranczija. Ryt Europos ali sveikatos apsaugos sistemos buvo pagrstos Semakos XX a. 20-j met idjomis ir i dalies panaios Beverido modelio sistemas Centralizuota Semakos modelio sistema Finansuojama i valstybs biudeto.

Kontroliuojama valstybs, remiantis centrine planavimo sistema. Teikiama visiem s nemokamai. Visi sveikatos apsaugos darbuotojai gauna atlyginimus. Nra privataus sektoriaus. Nra prioritetika, nes sveikatos apsauga neeina gamybin sektori.

alys, kuriose taikytas Semakos modelis: visos SSRS sudtyje buvusios a lys, kai kurios Ryt Europos alys. Sveikatos draudimas vaidina labai svarb vaidmen tiek velgiant i gyve nimo gerovs puss, tiek i valstybs finans puss. Ilaidos, skiriamos sveika tos apsaugai finansuoti, nuolat auga ir sudaro nema dal vis valstybs ilai d. Kai kuriose alyse sveikatos apsaugos ilaidos siekia net apie 10 % BVP (tiek valstybs, tiek privataus sektoriaus). O E C D ali sveikatos apsaugos ilai d vidurkis 1992 m. sudar apie 8.6 % BVP. JAV 1992 m. sveikatos prieiros ilaidos siek net 14 % BVP. Pagal ilaid kitimo tendencijas galime nesunkiai pastebti, kad labiau isivysiusiose alyse ilaidos sveikatos apsaugai finan suoti sudaro didesn t ali BVP dal. Tai rodo tiek t ali biudet didesnes galimybes sveikatos apsaugai finansuoti, tiek didesn gyvenimo gerov, nes asmenys daugiau ilaid skiria savo sveikatos apsaugai. Jeigu nagrinsime valstybs ilaid dal bendroje sveikatos apsaugai skiria m ilaid grupje, tai pastebsime, kad Ryt Europos alyse valstybs ilaid dalis santykinai yra didesn lyginant su Vakar Europos alim is. domu pa stebti, kad JAV valstybs ilaidos sveikatos apsaugai finansuoti sudaro tik 4 5 .7 % nuo vis ios grups ilaid; Kanadoje - 72.7 % . Ilaid struktr di dija dalim i takoja pasirinktos sveikatos draudimo sistemos bei modeliai. 123

Sveikatos prieiros sistema yra viena i labiausiai valstybs ilaid reika laujani srii. Nuo 1960 m. los skiriamos sveikatos apsaugai EBPO alyse beveik patrigubjo. Todl daugumoje ali imtasi priemoni reformuoti svei katos prieiros sektori ir labiausiai orientuojamasi j sveikatos apsaugos sis tem ilaid efektyvum. Suprantama, kad visikai perleisti sveikatos apsaugos sistemas privaias rankas nra gerai, nes nereguliuojamos sistemos turi aiki trkum. Draudi mo rinkose gana sunku apsidrausti monms, priskirtiems prie didels rizikos grups. Informacijos asimetrikumas tarp pacient ir paslaug teikj turi ta kos paslaug kain didjim ui. ie argumentai yra paremti em piriniais duome nim is: sveikatos apsaugos sistemos, kuriose nema dal sudaro privatus finan savimas, yra maiau skmingos vertinant sveikatos apsaugos kat kontroliuojamumo aspektu. Austrija, Kanada, Pranczija, veicarija ir ypatingai JAV turi didiausius sveikatos apsaugos katus pasaulyje. Taiau nepaisant dideli ka t, JAV sistema palieka didel procentin dal nedraust asmen, todl pasta ruoju metu alyje svarstomos ios sistemos reformos galimybs. 6.3.2. SVEIKATOS DRAUDIMAS LIETUVOJE Iki 1997 m. statymin sveikatos prieiros sistema Lietuvoje daugiausia buvo finansuojam a i mokesi, didioji dalis finans buvo skiriama i vietos biudet, o kita i valstybs biudeto. statyminio sveikatos draudimo elemen t buvo randama Valstybs socialinio draudimo sistemoje. Reformuojant Lietuvos sveikatos draudimo sistem, buvo aptarti vairs svei katos draudimo metodai, taiau vyraujanti idja buvo privalomojo valstybinio socialinio draudimo sistema, kuri administruoja Valstybin ligoni kasa (VLK) bei teritorins ligoni kasos (TLK). Sveikatos draudimas finansuojamas ne i vals tybs biudeto, o i atskiro nebiudetinio fondo. Draudiami beveik visi nuola tiniai alies gyventojai. ias pagrindines nuostatas ir tvirtino 1996 m. priimtas LR sveikatos draudimo statymas, kuris sigaliojo nuo 1997 m. Sveikatos draudimo rys Lietuvoje: 1. Privalomasis sveikatos draudimas. 2. Papildomasis (savanorikasis) sveikatos draudimas. Privalomasis sveikatos draudimas - valstybs nustatyta asmens sveikatos prieiros ir ekonomini priemoni sistema, garantuojanti privalomuoju svei katos draudimu draudiam iem s asmenims sveikatos prieiros paslaug teiki m bei ilaid u suteiktas paslaugas kompensavim. 124

Papildomasis (savanorikasis) sveikatos draudimas - papildomojo sveika tos draudimo sutartyse nustatytos asmens sveikatos prieiros paslaugos atly ginamos pagal ias sutartis po papildomojo sveikatos draudimo draudiminio vykio. Savanorikuoju sveikatos draudimu asmenys gali draustis draudimo kom panijose. Privalomojo sveikatos draudimo finans pagrind sudaro savarankikas vals tybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetas, netrauktas valstybs ir savivaldybi biudetus. Jis sudaromas vieneriems metams - nuo sausio 1 dienos iki gruodio 31 dienos skaitytinai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biude to projekt ir jo vykdymo metin apyskait rengia VLK (Valstybin ligoni kasa). Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto pajamos: 1. Apdraustj privalomojo sveikatos draudimo mokos. 2. Valstybs biudeto mokos u apdraustuosius, draudiam us valstybs lomis. 3. Institucij, vykdani privalomj sveikatos draudim, veiklos pajamos. 4. Papildomi valstybs biudeto asignavimai (pvz., jeigu dl fondo biudeto tvirtinimo metu nenumatyt prieasi padidja ilaidos arba sumaja pajamos). 5. Savanorikos juridini ir fizini asmen mokos. 6. I sveikatos prieiros staig TLK iiekotos los u neteistai suteiktas asmens sveikatos prieiros paslaugas. 7. statym nustatyta tvarka i fizini ir juridini asmen iiekotos los u al, padaryt apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos prieiros paslaug ilaidos buvo apmoktos i privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l. mons, staigos ir organizacijos moka 3 procent darbo umokesio dy dio privalom ojo sveikatos draudimo mokas u asmenis, dirbanius pagal darbo sutartis. i moka sumokama tokiu bdu: mons, staigos ir organizaci jos perveda 31 % nuo priskaiiuoto darbo umokesio Valstybin socialinio draudimo fond, o io fondo valdyba centralizuotai Valstybinei ligoni kasai perveda Privalomojo sveikatos draudimo fondui priklausanias mokas - 3 % nuo darbo umokesio. Be to, i biudeto privalom j sveikatos draudimo fond pervedama 30 % fizini asmen pajam mokesio plauk. ios los kartu su pajamomis, gau tomis i kit altini, suformuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biu det. D idiausi pajam dal sudaro mokos nuo fizini asmen pajam mo kesio. Antroje vietoje - valstybs biudeto mokos u apdraustuosius, drau diamus valstybs lomis. 125

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto ilaidos: 1. Asmens sveikatos prieiros paslaug apmoktos ilaidos sveikatos prie iros staigoms, su kuriomis T LK yra sudariusios sutartis. 2. Ilaid vaistams ir medicinos pagalbos priemonms sigyti kompensavi mas apdraustiesiems. 3. M edicinins reabilitacijos ir sanatorinio gydymo ilaid kompensavimas apdraustiesiems. 4 . G alni, snari ir organ protezavimo bei protez sigijimo ir kit cen tralizuotai sigyjam vaist ir medicinos priemoni ilaidos. 5. Privalom j sveikatos draudim vykdani institucij veiklos ilaid ap mokjimas (iki 2 % fondo biudeto l. Ilaid struktra pagal ekonomin klasifikacij (darbo umokestis, SO D RA ir 1.1.) rodo, kad didiausi Privalomojo sveikatos draudimo fondo ilaid dal sudaro darbo umokestis ir socialinio draudimo mokos, po to - ilaidos vais tams, maitinimas. Institucijos, vykdanios privalomj sveikatos draudim Lietuvoje: 1. Privalomojo sveikatos draudimo taryba prie LR Vyriausybs. 2. Valstybin ligoni kasa. 3. Teritorins ligoni kasos. Valstybin ligoni kasa ir 10 Teritorini ligoni kas (po vien kiekvienoje i 10 apskrii) administruoja privalomojo sveikatos draudimo sistem. Valsty bin ligoni kas priiri (kontroliuoja) Privalomojo sveikatos draudimo tary ba. Tarybos pirm ininku, kaip taisykl, renkamas Sveikatos apsaugos ministras, o tarybos nariais - kit m inisterij, profsjung, sveikatos prieiros paslaug teikj, savivaldybi ir ligoni kas atstovai. Valstybin ligoni kasa atsako u visos sveikatos draudimo sistemos veik l, vykdo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudet, ji rengia metodi kas, paskirsto pinigus ir kontroliuoja Teritorines ligoni kasas. Taip pat kontro liuoja sveikatos prieira ar farm acine veikla besiveriani m oni, staig ir organizacij paslaug, apmokam i privalomojo sveikatos draudimo biude to, kiek ir kokyb, atlieka finansin privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto l naudojimo analiz. Teritorins ligoni kasos sudaro sutartis su paslaug teikjais atitinkamoje apskrityje, apmoka u suteiktas paslaugas, kompensuoja draudiamiesiems ga

126

lni, snari ir organ protez sigijim o ir protezavimo, vaist ir medicinos pagalbos priemoni sigijimo bei sanatorinio-kurortinio gydymo ilaidas bei kontroliuoja paslaug teikj darb. Privalomojo sveikatos draudimo fondo veikim o mechanizmas parodytas schemoje 21 pav.

2 7 pav. Privalomojo sveikatos draudimo fondo veikimo mechanizmas

6.4. KITI SPECIALUS N EBIU D ETIN IA I FO N D AI

Nebiudetiniai fondai - tai specialiem s tikslams valstybs vardu gyven dinti steigiami specials fondai. Nebiudetini fond pagrindin paskirtis tikslini priemoni finansavim as, panaudojant specialius tikslinius atskaity mus ir kitus l altinius. Tikslin paskirtis pasireikia tiek formuojant fond, tiek paskirstant las i tokio fondo. Tai, kad ie fondai turi tikslin paskirt, yra j privalumas. J tikslas nusakomas daniausiai jau paiame pavadinime. 1992 m. Lietuvoje buvo tik 4 nebiudetiniai valstybs l fondai, 1998 m. j skaiius pasiek 30, 2000 m. sumajo iki 23. Dabartiniu metu Lietuvoje nebiudetini fond, diegiant ger finans ir biudeto valdymo praktik bei atlikus tam tikr biudetins sistemos pertvar kym, yra lik 6. Buvo reformuoti 23 nebiudetiniai fondai: dalis j buvo pa naikinta, o kitus pradta perskirstyti per nacionalin biudet.

127

Nebiudetiniai fondai Lietuvoje 2002 m. Valstybinio socialinio draudimo fondas Privalomojo sveikatos draudimo fondas Privatizavim o fondas Garantinis fondas Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fondas Blokados fondas

Valstybinio socialinio draudimo fondas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas yra savarankiki juridiniai asmenys. Vykdant reform buvo panaikinti ie fondai: Agrarins ems reformos fondas Lietuvos vietimo fondas Profesinio mokymo frondas Gyventoj indli kompensavimo fondas Keli eismo saugumo fondas Bendrasis but privatizavim o specialusis fondas Fondas bankrutuojani ir bankrutavusi moni darbuotoj reikalavi mams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti ( fond pakeis su biu detu nesusijs Garantinis fondas)

uv kio fondas biudeto programas buvo transformuojami ie fondai: Valstybinis sveikatos fondas Eksporto skatinimo fondas Energijos taupymo fondas Kaimo rmimo fondas Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas. specialias biudeto programas transformuojami ie fondai: ems reformos fondas Valstybinis gamtos apsaugos fondas Miko fondas LR keli fondas Bendrasis paramos gyvenam iesiems namams, butams statyti ar pirkti fondas

128

6.4.1. BLOKADOS FONDAS Blokados fondas buvo sukurtas pirmasis kaip Lietuvos valstybs visuomeni nis fondas. Jis buvo steigtas 1990 m. Taiau 1998 m. buvo priimtas statymas, kuriuo likviduotas 1990 met blokados fondas kaip valstybin - visuomenin institucija, turinti juridinio asmens teises, ir io fondo turto pagrindu buvo steig tas Blokados fondas, kuris pavaldus Finans ministerijai. Turtas turtas buvo par duotas ir gautos los pervestos specialij naujo fondo sskait. Blokados fondo pagrindin paskirtis yra sukaupti las ir susidarius ypatin goms slygoms, tokioms kaip stichins nelaims su katastrofikomis pasekm mis, ginkluotas Lietuvos Respublikos konfliktas ar tiesiogin konflikto grsm, panaudoti jas su iomis slygomis susijusiems veiksmams kontroliuoti. Tokiu bdu blokados fondas yra tarsi atsarginis maas biudetas, kuris nelaims at veju turt padti biudetui atlikti vien pagrindini savo funkcij - utikrinti socialin ir ekonomin Lietuvos piliei gerov. iuo metu io fondo paskirt bt galima apibdinti kaip kaupiamj, nes dabar praktikai jis tik kaupia las ir stengiasi jas didinti. 6.4.2. PRIVATIZAVIMO FONDAS is fondas gauna pajamas i privatizuojam valstybini m oni. Dalis io fondo l yra panaudojamos socialinm s valstybs reikmms. Taiau io fon do los galbt ne vis laik yra panaudojamos tikslingai. Kaip pavyzd bt galima paminti atvej, kai dal gaut l i Lietuvos strategini objekt priva tizavim o buvo nusprsta skirti indli atstatymui. Privatizavimo fondo pajamos: plaukos gautos i privatizavim o sandori. Palkanos u pagal privatizavim o sandorius atidtas mokas. Palkanos u suteiktus kreditus ir paskolas smulkiam ir vidutiniam ver slui skatinti i Privatizavimo fondo l. Kitos plaukos (tarptautini organizacij parama, pajamos u papildo mai teikiamas paslaugas, duomen bazs naudojim ir kitos plaukos). Privatizavimo fondo los naudojamos: Samdom ekspert paslaugoms apmokti. Teikti paskoloms u palkanas smulkiam ir vidutiniam verslui skatinti ir kitoms investicijoms Lietuvos k. Ilaidoms, susijusios su Privatizavim o komisijos techniniu aprpinimu, 129

privatizavimo srityje dirbani darbuotoj skatinimu bei kit funkcij gyvendinimu, padengti.
Garantiniam fondui. 6.4.3. GARANTINIS FONDAS Garantinis fondas buvo steigtas 2001 metais. Garantinis fondas yra pinig fondas. Garantinio fondo paskirtis - fondo las paskirstyti bankrutuojani ar bankrutavusi moni darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su iomis monmis, taip pat darbuotojams, kurie tsia darbo santykius su bankrutuojan ia mone, kai mon jiems yra siskolinusi. Garantinio fondo las sudaro: Vis m oni, viej staig, bank ir kredit unij mokos - 0.2 % pri skaiiuoto darbuotojams darbo umokesio. Privatizavim o fondo los ir valstybs biudeto los, skiriamos pagal atskir program. Los, gautos i bankrutuojani ir bankrutavusi moni Garantinio fon do kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Juridini ir fizini asmen ir m oni, neturini juridinio asmens teisi, savanorikos mokos. Garantinio fondo los kaupiamos ir saugomos Valstybs ido sskaitoje. Garantinio fondo los naudojamos tik pagal numatyt paskirt. Imok i Garantinio fondo dydis yra skaiiuojam as pagal bankrutuojanios ar bankru tavusios mons darbuotoj reikalavimus, susijusius su darbo santykiais iki mo ns bankroto proceso pradios, ir u laikotarp, ne ilgesn kaip du mnesiai nuo mons bankroto proceso pradios. Panaudojant io fondo las yra atsi skaitoma (i dalies arba visikai) su bankrutavusi moni darbuotojais. 6.4.4. IGN ALIN OS ATOMINS ELEKTRINS EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMO FONDAS Lietuvai ruoiantis stoti ES, vienas i keliam reikalavim - Ignalinos ato mins elektrins udarymas. Siekiant utikrinti keliamos slygos vykdym bu vo atidarytas specialus Lietuvos Respublikos Valstybins mons Ignalinos ato mins elektrins eksploatavimo nutraukimo fondas. io fondo las sudaro: Ignalinos AE atskaitymai nuo pajam, gaut u parduot elektros energij. 130

 Usienio ali, tarptautini organizacij bei finans institucij ir LR ju ri dini bei fizini asmen savanoriki tiksliniai naai. Los, gautos pardavus udarymo metu realizuojam turt. Fondo l palkanos ir pajamos u Fondo las, panaudotas W P (obli gacijoms) sigyti. Kitos los.

Fonde sukauptos los turs bti skiriamos: Techniniams eksploatavimo nutraukimo projektams. Radioaktyvioms atliekoms, skaitant panaudot kur, laidoti bei ilg lai k saugoti. Socialinm s Ignalinos regiono programoms finansuoti. Kompensuoti loms, kuri nebus gauta dl energetinio bloko prielaiki nio udarymo. Lietuvai vedant derybas dl stojimo Europos sjung, Europos Kom isija ES biudeto eilutje, skirtoje Sjungos vidaus politikos sritims finansuoti, pasil Ignalinos AE udarymui 2004, 2005 ir 2006 metais skirti po 70 mln. eur (po 242 mln. lit). ES valstybms narms patvirtinus pasilym, Lietuva iki 2006 met imtinai i ES bei kit valstybi donori galt gauti iki 1,295 milijardo lit negrinamos paramos. Taiau siekiant, jog ios los bt skirtos, kaip numatyta, ir panaudotos, Lietuvai reiks ipildyti kelias slygas - institucikai pasirengti ir pradti eksplo atacijos nutraukimo projektus bei utikrinti kofinansavim i nacionalini l (maiausiai 15 % nuo viso poreikio, t. y. apie 207 mln. lit). Tokias las Lietuva yra pajgi sukaupti nacionaliniame eksploatacijos nutraukimo fonde (iai dienai yra sukaupta vir 140 mln. lit). Kokiomis lomis numatoma finansuoti Ignali nos atomins elektrins udarym iki 2006 m., parodyta 19 lentelje. 19 lentel Bendros Europos Komisijos pasilymo iki 2006 m. donor ir Lietuvos los Ignalinos atomins elektrins udarymui
Bendrosios EK pasilytos ir donor konferencijoje surinktos los (1) EK pasilytos los iki 2006m. (2) Vilniaus donor konferencijoje surinktos los (3) Ignalinos atomins elektrins eksploatacijos nutraukimo fondo los I viso 65 42 107 65 8 73 Metai (mln. EUR) 2002 2003 2004 70 35 8 113 I viso 2005 70 26 8 104 2006 70 26 8 104 210 207 74 481

a ltin is: Europos komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, LR Finans m inisterija.

131

PAGRINDINS SVOKOS

asmens draudiam j pajam koeficientas bazin pensija blokados fondas nebiudetiniai fondai Beverido nacionalins sistemos modelis Bismarko socialinio-m edicininio draudimo sistemos modelis centralizuotos Semakos sistemos modelis draudimo staas garantinis fondas Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fondas kaupiamoji pensij sistema m inim ali pensija kaupiamoji pensij sistema su apibrtomis mokomis kaupiamoji pensij sistema su apibrtomis imokomis pagrindin valstybinio socialinio draudimo pensija papildoma valstybinio socialinio draudimo pensija 3 pakop pensij sistema pensij draudimas pensij sistema pensij sistema, paremta einamosiomis mokokmis (PAYG) pensij sistemos reforma privalomas pensinis draudimas privalomas sveikatos draudimas privalomojo sveikatos draudimo taryba privatizavim o fondas savanorikas pensinis draudimas savanorikas sveikatos draudimas socialinis draudimas teritorins ligoni kasos valstybin ligoni kasa valstybins pensijos valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondas valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudetas valstybinio socialinio draudimo sistema valstybinis socialinio draudimo fondas valstybinio socialinio draudimo fondo biudetas valstybinio socialinio draudimo pensijos vidutins mnesins draudiamosios pajamos 132

KARTOJIM O KLAUSIMAI

1. 2. 3.

Apibdinkite kaip suprantate nebiudetinius fondus. Kas sudaro valstybinio socialinio draudimo sistem? Kokios yra valsty binio socialinio draudimo rys? Kaip bt galima suskirstyti valstybes pagal jose veikianias socialinio draudimo sistemas? Kuriai grupei priskirtumte Lietuvoje iuo metu vei kiani socialinio draudimo sistem? Kas sudaro valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto pajamas Lietuvoje? Kokia yra socialinio draudimo fondo biudeto ilaid struktra Lietu voje? Kuo skiriasi pensij sistema, paremta einamosiomis mokomis, nuo kau piamosios pensij sistemos? Apibdinkite keli pakop pensij sistem. Kodl valstybs, reformuodamos savo pensij sistemas, pereina prie 3 pakop pensij sistem? Kokie yra kaupiamosios pensij sistemos su apibrtomis mokomis privalumai draudiamajam asmeniui? Kokie yra kaupiamosios pensij sistemos su apibrtomis imokomis trkumai draudiamajam asmeniui?

4. 5. 6. 7. 8. 9.

10. Kuo skiriasi valstybinio socialinio draudimo pensijos nuo valstybini pensij? 11. Kokie yra pagrindiniai reikalavim ai, norint gauti valstybinio socialinio draudimo senatvs pensij Lietuvoje? 12. Nuo ko priklauso bazins pensijos dydis, nustatant valstybinio sociali nio draudimo pensij Lietuvoje? 13. Kaip nustatomas asmens draudiam j pajam koeficientas? 14. Kokia Lietuvoje pradtos vykdyti pensij reformos esm? 15. Kuo skiriasi Beverido ir Bismarko sveikatos sistemos finansavimo mo deliai? Ar galima pasakyti, kuris modelis yra geresnis? kur model orientuojasi Lietuva, reformuodama savo privalomojo sveikatos drau dimo sistem? 16. Kokias funkcijas Lietuvoje atlieka valstybin ligoni kasa ir teritorins ligoni kasos? 17. Kas sudaro valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biude to pajamas Lietuvoje? Kas administruoja mokas privalomojo sveika tos draudimo fond Lietuvoje? 18. Kas finansuojama i valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudeto? 133

19. Ivardinkite, kokius, be valstybinio socialinio draudimo fondo ir vals tybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo, dar inote veikianius nebiudetinius fondus Lietuvoje. 20. Kodl po Lietuvos biudeto sistemos reformos 2001 m. nebiudetini fond skaiius ym iai sumajo?

134

7 T EM A

VALSTYBINIS KREDITAS. VALSTYBS SKOLA

7.1. V A L S T Y B IN IO K R E D IT O FIN A N S IN ESM IR V A ID M U O V A LSTYB S FIN A N SA V IM E Valstybinis kreditas sudaro specifin valstybs finans sistemos dal, susijusi su valstybs ilaid atribojimu nuo mokesi, pajam perklimu i mokesi mo ktoj - kreditoriams, skolos vertybini popieri savininkams, taip pat susijusi su svarbiomis fiskalins politikos ir pinig kontrols problemomis, j valdymu. Valstybs skola yra antrasis pagal svarb valstybs pajam altinis (po mo kesi), o sudtingomis valstybs slygomis (pvz., karo metu) ji tampa pagrin diniu altiniu, nes mokesi moktoj galimybs udirbti pajamas, peln y miai sumaja ir mokesi surenkama maiau. Valstybs kredito esm sudaro valstybs kreditiniai santykiai. ie santykiai atsiranda panaudojant laikinai laisvas m oni, organizacij ir gyventoj las ir perduodant jas valstybins valdios institucijoms laikinam naudojim ui, u tikrinant j dka valstybs ilaid finansavim . Nors iuo metu vairi valstybi praktikoje valstybinis kreditas plaiai nau dojamas, taiau valstybs finans raidoje jis atsirado ym iai vliau negu susi formavo patys finansiniai santykiai. Kaip nuolatin ir svarbi valstybs finans dalis valstybinis kreditas sitvirtino tik XVIII a. pabaigoje. Iki tol valstybi prak tikoje pasitaikydavo tik paviens valstybs skolos. Valstybs skolinim asis tapo svarbia institucija tiktai susiformavus tam tikroms palankioms slygoms. Tam, kad valstybs skolinim asis galt "gauti svor", buvo btina, kad pakankamai daug valstybs gyventoj turt pinig skolinim ui (t.y. laikinai laisv l, ku rios sudaro kreditini santyki ekonomikoje pagrind) ir kad vieoji nuomon skolinim o atvilgiu bt palanki. Savaime suprantama, kad iuo metu valsty bs kreditiniai santykiai yra pereng nacionalini sien ribas ir valstybs sko la formuojama tiek telkiant vietos subjekt, tiek usienio subjekt las. 7.1.1. PO I RIO VALSTYBS SKOLINIMSI EVOLIUCIJA Viduram iais skolinim uisi nepritar banyia. Kiekvienas, kuris skolin davo u palkanas, banyios buvo vertinamas kaip lupikautojas, gyvenantis kit sskaita. i nuostata keitsi labai pamau. 135

 Prielaidas valstybs skolinim uisi sudar pramons ir prekybos vysty masis. Tokia naujov kaip valstybinis kreditas, inom a, nebuvo lengvai, be pasiprieinim o pripainta, bet objektyvios spariai besikeiianios ekonom i ns slygos, potencialios galim ybs greiiau pasiekti su savo prekmis kitas alis ir jose sitvirtinti, reikalavo didesni pinigini l, t.y. atsirado porei kis skolintis. David Hume (1752): "Valstybs skolinim asis - tai didjantys katai vals tybei dl palkan ir neabejotina nauda privatiems savininkam s, gyvenantiems i palkan ("tinginyst"). Valstybs, kart pradjusios skolintis, nesugebs su stoti tol, kol nepasieks bankroto ribos". Adam Smith (1776): "Skolinim asis susilpnina palaipsniui kiekvien vals tyb, kuri j naudoja". ames Steaurt (1780): "Valstybs skola turt atlikti ekonomikos balansi nio rato funkcij". Alexander H am ilton (1781): "Valstybs skola yra nacionalin palaim a". Teiginys, kad labai svarbu sukurti alies kredito - vidinio ir iorinio - sistem. Bastable (1892): "Mes galime pasakyti, kad valstybei, kuri pretenduoja civilizuo t, btina sukurti kredit, kaip vien i pagrindini poym i, rodan i , jog valstyb pasiek t lyg". Argumentai valstybs skolinimosi naudai: 1. Valstybs skola yra svarbus valstybs pajam altinis, kuris dalinai gali pakeisti kit altin - mokesius. 2. Valstybs skola yra pagrindinis valstybs biudeto deficito padengimo altinis. Argumentai prie valstybs skolinimsi: 1. Valstybs skolos augimas - tai natos ukrovimas kitoms valstybs gy ventoj kartoms, nes joms teks mokti palkanas didinant mokesius. 2. Valstyb gali bankrutuoti, jei ji imoks visas valstybs skolas. 3. Valstyb gali skolintis tik iki tam tikros ribos, nes atsiranda valstybs nemokumo pavojus. Vertinant argumentus prie valstybs skolinim si, reikia atsivelgti tai, ar valstyb skolinasi alies viduje, ar usienyje - skolinimosi usienyje rizika yra didesn, tada ir argumentai prie svaresni. Negatyv poveik valstybs ekono mikai daro pirmiausia ne pati valstybs skola, o tie procentai, kuriuos palka n pavidalu valstyb turi mokti aptarnaujant skol. O skolinimosi kaina pri klauso nuo pasitikjimo valstybe lygio, todl ekonomikai stiprioms ir patiki

136

moms alims pasiskolinti tiek alies viduje, tiek usienyje nra sunku, ir skolos suteikimo slygos joms yra palankios. Skolinimosi galimybs ir ribos skirtin goms alims labai skiriasi, todl ir pateikti argumentai prie vertintini kiekvie nos valstybs atvilgiu atskirai.

7.1.2. VEIKSNIAI, LEMIANTYS VYRIAUSYBS SKOLINIMOSI POREIK Vyriausybs skolinimosi poreikis - tai per biud etinius metus susidariu si vyriausybs ilaid sum a, kuri numatoma finansuoti skolintom is lo m is. Vyriausybs skolinimosi poreikio dyd lemia trys pagrindiniai veiksniai:
1. Biudeto deficitas arba perteklius. 2. Vyriausybs skolint l perskolinimas valstybs valdymo institucijoms ir valstybs valdomoms monms. 3. Refinansuojamos skolos. Valstybs biudeto deficitas arba perteklius yra skirtumas tarp bendrj valstybs sektoriaus pajam ir bendrj jo ilaid per tam tikr laikotarp (pa prastai -v ie n e riu s metus). Pagrindinis valstybs pajam altinis yra m okesiai, taiau kai j trksta, vyriausyb kreipiasi finansines institucijas, firmas arba mones, kad paskolint l jos poreikiams finansuoti. Perskolinimas. inom a, daniausiai biudeto deficito dydis yra pagrindinis veiksnys, kuris lemia, kiek vyriausyb turt pasiskolinti. Taiau danai vy riausyb skolinasi las savo vardu vidaus arba usienio rinkose ir jas vliau perskolina kitiems valstybs valdym o subjektams ar valstybs valdomoms m o nms. Tai daroma dl keli prieasi, pvz., norint gyvendinti projektus, kuri finansavimas nenumatytas valstybs biudete, taiau jie yra labai svarbs a lies kiui (infrastruktros, energetikos, gamtosaugos pltros projektai). iems projektams reikia dideli finansini investicij, kurios bus naudojamos ne v ie nerius metus. Be to, vyriausyb, turdama iskirtin padt rinkose (geresn kredito reiting), gali pasiskolinti l kur kas pigiau ir ilgesniam laikui nei kiti valstybs valdym o ir kio subjektai. Skolos refinansavimas. Anksiau susidariusios skolos refinansavimas taip pat gali veikti vyriausybs skolinim osi poreik. Toks poreikis susidaro, kai vy riausyb ima nauj paskol, kad grint sen. Sujungus iuos tris veiksnius, gaunamas bendrasis vyriausybs skolinimosi poreikis. I ios sumos atmus grinamas paskolas, lieka grynasis vyriausy bs skolinimosi poreikis. 137

7.1.3. VALSTYBINIO KREDITO FORMOS Valstybs skola - tai vis ileist ir dar nepadengt valstybs paskol suma kartu su priskaiiuotomis u jas palkanomis, kurios turi bti imoktos nusta tytu laiku arba iki nustatyto termino. Yra skiriamos ios pagrindins valstybinio kredito formos: 1. Valstybs skolinim asis. 2. Valstybs paskol teikimas i biudeto l arba kit valstybini krediti ni fond. 3. Valstybs garantija. Pagal LR skolos statym valstybs skola yra vidaus ir usienio skolos suma. Vidaus skola - Lietuvos Respublikos turtini sipareigojim vidaus valiuta pa gal paskolos sutartis, sutartis su valstybs garantija arba kitus sipareigojamuo sius skolos dokumentus, pagal kuriuos los gautos, bet dar negrintos, suma. U sien io skola - Lietuvos Respublikos turtini sipareigojim usienio va liuta pagal paskolos sutartis, sutartis su valstybs garantija arba kitus siparei gojamuosius skolos dokumentus, pagal kuriuos los gautos, bet dar negr intos, suma. Valstybs skola gali bti skirstoma ir kitu aspektu: tiesiogin ir netiesiogin. Tiesiogin skola - tai sipareigojimai, prisiimti valstybs vardu. iuo atveju pati valstyb yra skolininkas. Valstyb tokius sipareigojimus prisiima, leisda ma finans rinkose V V P, skolindamasi i bank. N etiesiogin skola - tai suteiktos valstybs garantijos dl paskol. Valsty b iuo atveju yra garantas, vykdantis skolininko sipareigojimus, kai is turi finansini sunkum. Valstybs garantija - Lietuvos Respublikos turtinis sipareigojimas grinti vis skol arba jos dal ir apmokti kitas su skola susijusias ilaidas vidaus arba usienio kreditoriui u skolinink, u kurio sipareigojim vykdym garantuoja valstyb, jeigu is nevykdo arba vykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose sipareigojamuosiuose skolos dokumentuose numatytus sipareigojimus. Klasikinis valstybs skolinimosi bdas - vyriausybs skolos vertybini popie ri ileidimas. Jie atskirose alyse sudaro labai ym i visos skolos dal. Taip pat valstyb gali skolintis tiesiogiai i bank pasiraydama paskolos sutartis. Ypatinga valstybinio kredito forma - mintosios valstybs garantijos. Realus valstybs si skolinimas iuo atveju atsiranda ne i karto, kai suteikiama valstybs garantija, o tik tada, kai atsiranda subjekto, kuriam suteikta garantija, nemokumas, todl kar-

138

tais garantijos dar yra vadinamos "uslpta" skola. Iduodama garantijas valstyb tuo paiu imasi atsakomybs u rizik, susijusi su visos paskolos ar jos dalies nepadengimu ar nesavalaikiu padengimu ir palkan u paskol nemokjimu ar nesavalaikiu mokjimu. Svarbus valstybs garantij objektas - eksporto kreditai ir operacijos. Ypatingai plaiai tokios garantijos naudojamos JAV, Vokietijoje. Kalbant apie valstybs skol taip pat svarbios svokos yra vidaus kredito riai (rezidentai) ir usienio kreditoriai (ne rezidentai). Vidaus kreditoriai - Lietuvos Respublikos juridiniai ar fiziniai asmenys, ar ba mons, neturinios juridinio asmens teisi, paskolin l pagal paskol sutartis arba kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus. Usienio kreditoriai - usienio valstybs, tarptautins finansins organiza cijos, usienio bankai, kiti juridiniai arba fiziniai asmenys, paskolin l pa gal paskol sutartis arba kitus sipareigojamuosius skolos dokumentus. 20 lentel Valstybs skola pagal skolos priemoni tip
Visa valstybs skola Tiesiogin skola Vidaus skola Ilgalaikiai jsipareigojimai: Ido obligacijos Paskolos Kiti sipareigojimai Trumpalaikiai sipareigojimai: Ido vekseliai Paskolos Kiti jsipareigojimai Usienio skola Ilgalaikiai sipareigojimai: Ido obligacijos Paskolos Netiesiogin skola Vidaus skola Ilgalaiks paskolos Usienio skola Ilgalaiks paskolos

Trumpalaikiai jsipareigojimai: Ido vekseliai Paskolos

Trumpalaiks paskolos

Trumpalaiks paskolos

7.2. V A LST Y B S S K O L O S IN ST R U M EN TA I Valstybs skolos instrument klasifikacija: Pagal teis ileisti skolos vertybini popieri (VP) emisij: centrins vyriausybs ileidiami V P; vietins valdios ileidiami VP. Centrins vyriausybs ileidiamos paskolos paprastai sudaro didij dal vis valstybs skol (60-80 %). 139

Pagal paskol altini susidarymo viet: vielins, susiformuojanios valstybs finans rinkoje; iorins, susiformuojanios usienio finans rinkose. Pagal pajam u skolinim gavimo bd: procentins paskolos; loterij (iloiamosios) paskolos. Procentins obligacijos yra pagrindin valstybini obligacij ris. Toki VP savininkai kasmet (ar kitais nustatytais terminais) gauna tvirtas pajamas, ap skaiiuotas pagal nustatyt procentin norm (palkan norm). ios obligaci jos dar vadinamos kupono obligacijomis, t.y. mokamos palkanos pagal patei kim kupon, ir pajamos u paskolint kapital kreditoriui imokamos palaips niui per vis paskolos laik. Kita obligacij ris - diskonto obligacijos. Tokie VP nenumato procentini kupono imokjim, bet parduodami su nuolaida nuo nominalios verts, o iperkami nominalia verte. Loterijos obligacij savininkams pajamos u laimjim imokamos visos i karto iperkant obligacij. Be to, pajamos imokamos tik laimjusioms obliga cijoms. Pagal paskolos padengimo terminus: trumpalaiks paskolos; vidutins trukms paskolos; ilgalaiks paskolos. Suskirstymas pagal galiojimo terminus vairiose valstybse iek tiek skiriasi. Daniausiai trumpalaikmis vadinamos paskolos, kuri trukm iki 1 met (kar tais iki 2-3 met); vidutins trukms - nuo 2-3 met iki 10 met; ilgalaiks nuo 5-10 met iki 40-5 0 met, kartais net 100. Kartais ileidiami vertybiniai popieriai ir be galiojimo termino, t.y. nuolati niai. iuo atveju su kreditoriumi yra suderinami tik palkan procentai. Trumpalaiki paskol VP vadinami ido vekseliais. Jie daniausiai pardavi njami su nuolaida nuo nominalios verts. Pagal iplatinimo bd: pardavinjamosios paskolos; nepardavinjamosios paskolos. Pardavinjamieji V P yra platinami per vertybini popieri biras kaip ir bet kurie kiti vertybiniai popieriai. 140

Nepardavinjamosios paskolos - tai l pritraukimas per taupomsias ka sas, bankus. Jos neparduodamos per bir. Prie toki finansini instrument Lietuvoje priskiriami vyriausybs ileidiami taupomieji laktai, kurie buvo pla tinami gyventojams per komercinius bankus. Yra ir kit skolos vertybini popieri tip. Gali bti indeksuojamosios obligacijos, iperkamosios obligacijos, obligacijos su kintama palkan nor ma ir t. t. Isivysiusiose valstybse yra ileidiama daug skirting tip obligacij. Ta iau neirint skirting tip, visos obligacijos pasiymi tomis paiomis savyb mis. Valstybs skolos vertybini popieri btini rekvizitai yra ie: V P emisijos bendra suma; V P galiojimo terminas (VP ileidimo ir ipirkimo datos); VP nominali palkan norma; V P nominali vert; kitos ypatingos VP ipirkimo slygos (pvz., V P ipirkimo teis bet kuriuo momentu iki j galiojimo termino pabaigos, kt.). Skolos vertybiniu popieri vertinimo bdai gali bti ie: 1. Nominali vert - tai V P vert, nustatyta ileidiant em isij ir nurodyta VP emisijos dokumentuose. Pagal i vert paskola yra traukiama j valstybs skol ir imokama V P savininkams, pasibaigus VP galiojimo terminui. Nuo ios verts skaiiuojamos palkanos. 2. Emisijos kaina - tai VP pardavimo kaina pirminje rinkoje. 3. Rinkos kaina - tai kaina, kuria VP perkami ir parduodami antrinje rinko je. Rinkos kaina gali gana ym iai skirtis nuo nominalios. io nukrypimo dydis priklauso nuo obligacij pajamingumo, nuo reikalaujamo palkan normos rin koje lygio. 7.3. VALSTYBS SK O LO S VERTIN IM O KRITERIJAI IR RO D IKLIAI Vertinant valstybs skol ir jos augimo tendencijas kiekvienoje konkreioje valstybje, pirmiausiai reikia atsivelgti ne j absoliui skol sum, bet kai kuriuos santykinius rodiklius, kurie objektyviai rodo, kokia yra valstybs skolos nata valstybei ir ar skolinimosi tendencija palanki valstybje vykstantiems eko nominiams procesams. Bendrieji valstybs skolos rodikliai (piniginiais vienetais): 141

1 .Valstybs skola 1.1 .Vidaus skola 1 .2 .Usienio skola 2. Palkanos u valstybs skol II. Valstybs ekonomikos - finans rodikliai (piniginiais vienetais): 3. Bendrasis vidaus produktas (BVP) 4. Valstybs biudeto ilaidos 5. Valstybs eksporto suma III. Santykiniai valstybs skolos rodikliai (procentais): 6. Valstybs skolos ir BVP santykis (valstybs finansinis stabilumas) (1/3) 7 .Palkan u valstybs skol ir valstybs skolos santykis (skolos kaina) (2/1) 8 .Palkan u valstybs skol ir BVP santykis (2/3) 9. Palkan u valstybs skol ir biudeto ilaid santykis ("skolos nata") (2/4) 10. Usienio skolos ir valstybs eksporto santykis (1.2/5) (usienio skolos padengimo rodiklis) 11. Usienio skolos ir BVP santykis (1.2/3) Remiantis santykiniais skolos rodikliais (valstybs skolos ir BVP santykiu, valstybs skolos ir eksporto santykiu), Pasaulio banko atlikta studija suklasifi kuoja alis pagal siskolinimo dyd. Klasifikacija atlikta 2001 metais, ioje klasi fikacijoje Lietuva yra priskiriama prie maiau siskolinusi ali (klasifikacijoje neatsispindi O EC D alys). 7.4. V A LST Y B S S K O L A L IE T U V O JE

Skaiiuodama valstybs skol Lietuva laikosi konservatyvios skaiiavimo me todologijos, skolos sum traukiant ir paskolas su valstybs garantija. Valstybs skola pagal valiutas, kuriomis ji gauta, skaidoma vidaus ir usienio. 22 pav. pateiktos Lietuvos valstybs skolos kitimo tendencijos ir struktra 1997-2001 m.m. Didij dal Lietuvos valstybs skolos sudaro usienio skola, nors pastaruoju metu pastebima usienio skolos dalies majimo visoje skoloje tendencija. Valstybs skolinim asis yra grietai reglamentuotas LR Valstybs biudeto ir savivaldybi biudeto finansini rodikli patvirtinimo statyme, kuriuo kiekvie niem s metams yra tvirtinamas valstybs grynojo skolinim osi limitas. Svarbiausias udavinys valdant valstybs skol yra utikrinti visik valstybs ilaid finansavim laiku ir vis skolini sipareigojim vykdym kuo maesnmis ilaidomis bei rizika, nevirijant nustatyt valstybs skolos bei skolinimosi limit. 142

14000

12069 , 5 -

12724,7

12903,4

4000
5607,3

6737,4

9715,3

9897,3

9856,1

2000 0
-

1997

1998

1999

2000

2001

Visa valstybs skola Usienio skola

a ltin is: LR Finans m inisterija

22 pav. Lietuvos valstybs skolos kitimo tendencijos, laikotarpio pabaigoje mln. lit

LR Valstybs skolos statymas numato, kad sprendim imti didesn nei 40 m ln. lit usienio paskol arba suteikti garantij dl tokios sumos kitiems tikslam s nei numatyta atitinkam met valstybs biudeto statyme, priim a Seim as. Yra nustatyti grieti valstybs skolos lim itai. Lietuvos usienio skolos dydis negali viryti 85 % visos skolos. Trumpalaiks skolos negali bti didesns nei 25 % visos skolos. Taip pat nustatytas mokam u paskolas palkan limitas nuo valstybs biudeto pajam - 15 %. Savivaldybs kiekvienais biudetiniais metais turi teis skolintis savaran kikai Valstybs investicij programoje numatytiems projektams finansuoti, savivaldybs investicij projektams finansuoti bei laikinam pajam trkumui padengti. Kiekvienais metais Seimas patvirtina j skolinimosi limitus (pvz., 2002 m. - 35 % patvirtint t met savivaldybs biudeto pajam, Vilniaus savivaldybs - 50 %). 1992 m. Lietuva pradjo skolintis i tarptautini finans institucij: Tarptau tinio valiutos fondo, Pasaulio banko, Europos Rekonstrukcijos ir Pltros banko (ERPB) ir kit. 1994 m. buvo ileista pirma V V P em isija ir pradta aktyviai sko lintis vidaus rinkoje ileidiant ido vekselius. Tais metais valstyb pradjo teik ti ir garantijas dl paskol vidaus ir usienio valiuta. 1995 m. buvo iplatinti pirmos emisijos V V P usienio valiuta.1999 m. pradtos platinti 2 met trukms obligacijos bei taupymo laktai. iuo metu jau yra ileistos ir 10 met obligaci jos, kuri palkan norma siekia apie 6 % . 143

21 lentel
Lietuvos valstybs skolos rodikliai
Rodikliai

1998 1 2 22.36% 15.67% 6.70% 70.8% 29.92% 24.47%

1999 1 2 28.30% 22.78% 5.51% 80.49% 19.51% 13.32%

2 0 00 1 2 28.34% 22.04% 6.35% 77.79% 22.21% 9.04%

2 0 01 1 2 26.90% 20.55% 6.35% 76.39% 23.61% 6.23%

2002 02 25.06% 19.01% 6.05% 75.84% 24.16% 6.52%

Valstybs skolos dalis BVP Valstybs usienio skolos dalis BVP Valstybs vidaus skolos dalis BVP Valstybs usienio skolos dalis visoje skoloje Valstybs vidaus skolos dalis visoje skoloje Trumpalaiks skolos dalis visoje skoloje
a ltin is: LR Finans m inisterija.

D idiausi dal valstybs skolinimosi poreikio artimiausiais metais sudarys dl usienio ir vidaus paskol grinimo bei biudeto deficito finansavimo. Prioritetiniai skolinimosi politikos tikslai: mainti skolinius sipareigojimus usienio valiuta didinant vidaus skolos dal ir tokiu bdu skatinti vidaus taupym bei Lietuvos kapitalo rinkos pltr; mainti suteikiam garantij apimtis; efektyviai valdyti valstybs skol bei skolinimsi ir su tuos susijusi finan sin rizik. Lietuva vidutins trukms laikotarpiu planuoja ilaikyti valstybs skolos dy d, nevirijant 30% BVP (skaitant garantijas), o usienio skolos - nevirijant 23% BVP. Valstybs skolos palyginim as tarp atskir ali , kandidai ES (dalis neseniai jau pakviest ES), pateiktas 23 ir 24 pav. Valstybs skolos ir BVP santykis yra vienas i M astrichto sutartyje nurodyt kriterij ES narms ir kandidatms ir neturi viryti 60 % nuo BVP. Pagal kriterij dauguma lygi nam ali , tame tarpe ir Lietuva, atitinka ES reiklavim us, skolos lygis nra auktas. Taiau reikia atkreipti dm es, kad skolos vertinim o ir apskaitos metodologija Lietuvoje dar iki galo neatitinka ES reikalavim , be to, usie nio skola sudaro d id ij dal valstybs skolos, o tai reikalauja efektyvaus skolos valdym o. 144

altinis: The Pre-Accession Economic Programmes of Candidate Countries. An Overview. European Commission. Brussels, 20 November 2001. BG - Bulgarija, CY - Kipras, CZ - ekija, EE - Estija, HU - Vengrija, LV - Latvija, LT - Lietuva, M - Malta, PL - Lenkija, RO - Rumunija, SK - Slovakija, SV - Slovnija, TR - Turkija

2 3 pav. Bendra valstybs skola palyginus su BVP, proc. 2000 m.

altinis: The Pre-Accession Economic Programmes of Candidate Countries. An Overview. European Commission. Brussels, 20 November 2001. BG - Bulgarija, CY - Kipras, CZ - ekiia, EE - Estija, LV - Latvija, LT - Lietuva, M - Malta, PL - Lenkija, RO- Rumunija, SK - Slovakija, SV - Slovnija

2 4 pa v. Usienio skola palyginus su bendra valstybs skola., proc. 2000 m.

7.5. ALIES RIZIKA. KREDITO REITINGAI

Plaija prasme alies rizika - tai netikrumas, kuris atsiranda, kai skolinamos los kerta kitos valstybs sienas. Kitaip tariant tai rizika, kad usienio alies sko lininkas nepatenkinamai vykdys usienio valiuta prisiimtus savo skolos siparei gojimus. Kalbant apie alies rizik, is galimas sipareigojim nevykdymas ta kojamas daugiau makroekonomini nei mikroekonomini prieasi.
145

alies rizikos vertinimas turi bti paremtas alies gebjimu udirbti usie nio valiutos pajamas, kurios leist aptarnauti usienio valiutos skol. Sugebjimo vertinti alies rizik svarba augo kartu su sparia eurovaliutos skolinimo pltra nuo 1960 m. Eurokredito ir euroobligacij rink atsiradimas ir vystymasis dar labiau paskatino tiek alies rizikos vertinimo metodologij, tiek institucij, vertinani alies rizik, vystymsi. Stambs tarptautiniai bankai, kuri didel dal paskol portfelio sudaro sko los usienio ali kiniams subjektams ar usienio ali vyriausybms, da niausiai turi savo analitin grup, kuri vertina alies rizik. Maesni bankai pasitiki daugiau ioriniais vertintojais. ia reikt pastebti, kad vykstant pa saulinei kapitalo rink globalizacijai, kai rinkos tampa vis didesns ir sudtin gesns, investuotojai (iuo atveju kredito suteikjai bei skolos vertybini popie ri pirkjai) nebesugeba ir nebesuspja patys vertinti vertybini popieri koky bs. Investuotojai nori greitos ir kokybikos informacijos apie mones, todl kredito rizikos reiting nustatymas vaidina didel vaidmen informuojant juos apie mons saugum ir stabilum. Kredito reitingai yra nustatomi tiek alims, tiek atskiriems alies kiniams subjektams, ir ie reitingai yra viena i galim alies rizikos iraikos bd, nes investuotojai naudoja kredito reitingus kaip rodiklius, kurie pasako, kokia tiki myb yra atgauti savo investuotas las. Kredito reitingai, nustatyti atskiriems alies kiniams subjektams, kartu parodo ir tos alies rizik, todl yra labai pa togs naudoti ir leidia skirting ali kinius subjektus palyginti tarpusavyje. Tai yra pasiekiama laikantis principo, kad konkreios alies kinis subjektas negali turti kredito reitingo auktesnio nei tai aliai suteiktas kredito reitingas. 7.5.1. PAGRINDINIAI TARPTAUTINIAI KREDITO REITINGAI Kadangi stambiausi pasaulyje alies ir atskir kini subjekt kredito rizi k vertinani agentr (Standard &Poor's, Thomson BankVVatch, Fitch, Moody's) darbo metodai ir tikslai yra labai panas, todl detaliau panagrinsime vien i ivardint agentr: Fitch. Fitch kredito rizikos vertinimo agentra naudoja iuos reitingus: Tarptautiniai ilgalaikio kredito reitingai In vesticin ia i reitingai AAA Aukiausia kredito kokyb. is reitingas parodo pai m aiausi kredito rizik. Jie skiriami tik iskirtinai esant labai geroms galimybms laiku 146

vykdyti visus finansinius sipareigojim us. Ir sprendiant i prognozuojam rodikli, nra numatoma jokia padties pablogjimo tikimyb. AA Labai aukta kredito kokyb. is reitingas reikia labai ma kredito rizik . Jis parodo labai didel galim yb laiku apmokti visus finansinius sipareigojimus, ir i galimyb ateityje ym iai nepasikeis. A Aukta kredito kokyb. is reitingas rodo em kredito rizik. Galimyb laiku vykdyti finansinius sipareigojimus yra didel. Taiau i galimyb gali bti labiau neigiamai paveikta ekonomikos slyg ar kit aplinkybi. BBB Gera kredito kokyb. is reitingas parodo, kad iuo metu yra ema kredito rizika. Galim yb laiku vykdyti finansinius sipareigojimus yra pakankama, taiau nepalanks ekonomikos slyg pasikeitimai gali sumainti t glimyb. Tai pati emiausia investicin kategorija. Speku liacinia i reitingai BB Spekuliacinis reitingas. Jis parodo, kad yra tikimyb kredito rizikos p asireikim u i, ypa nepalankiai pasikeitus ekonom ikos slygom s. Taiau finansiniai sipareigojimai dar gali bti vykdomi. B Auktos spekuliacijos reitingas. Jis rodo, kad ymi kredito rizika yra jau dabar, taiau vis dar lieka gana ribot saugumo garantij. Finansiniai sipareigojim ai laikinai yra vykdom i, taiau j vykdym o tstinumas labai priklauso nuo palankios verslo ir ekonomins aplinkos. C C C , C C, C Aukta sipareigojim nevykdymo rizika. Finansini siparei gojim nevykdymas yra reali galimyb. Galimumas vykdyti sipareigojimus pri klauso vien nuo palankaus verslo ir ekonomikos vystymosi. I i reiting auk iausias yra C C C o emiausias C , kuris perspja dl akivaizdiai galimo sipa reigojim nevykdymo. D DD , DD, D Finansini sipareigojim nevykdymas. Vertybiniai popieriai yra ypa spekuliaciniai, o finansiniai sipareigojimai yra nevykdomi. Tarptautiniai trumpalaikiai kredito reitingai Trumpalaikiai kredito reitingai vertina tuos sipareigojimus, kurie turi bti vykdyti per trumpesn nei 12 mnesi termin. Todl nustatant iuos reitingus labai yra svarbus likvidumas. Trumpalaikio kredito investicin ia i reitingai F1 Aukiausia kredito kokyb. Rodo didiausi galimyb laiku apmokti finansinius sipareigojimus. Dar gali bti pridtas +, parodantis ypa aukt kre dito kokyb.

147

F2 Gera kredito kokyb. Patenkinama galimyb laiku apmokti finansinius sipareigojimus, bet saugumo laipsnis nra toks auktas kaip pirmuoju atveju. F3 Pakankama kredito kokyb. Galim yb vykdyti finansinius sipareigoji mus yra pakankama, taiau artimi nepalanks pasikeitimai gali takoti emesn vertinim. Speku lia ciniai re itin g a ire i k ia n ty s didesn rizik B Spekuliacinis reitingas. M inim ali galimyb mokti finansinius siparei gojimus; be to, dar yra paeidiam um as dl nepalanki trum palaiki poky i. C Aukta finansini sipareigojim nevykdymo rizika. G alim yb vykdyti sipareigojimus priklauso vien nuo palankios verslo ir ekonomins aplinkos. D Finansini sipareigojim nevykdymas. Parodo esam ar tuoj bsim finansini sipareigojim nevykdym. Taipogi prie jau aptart reiting gali bti pridti + ar -, parodantys atitinka m status pagrindini reiting kategorij viduje. ie priedai nepridedami prie A AA ilgalaiki reiting kategorijos ir prie kategorij emesni kaip C C C ir prie trumpalaiki reiting, iskyrus F1 . Keturi pasaulyje inomiausi reitingavimo agentr - Fitch, Moody's, Stan dard & Poor's ir Thomson BankVVatch kredit reitingo sistem palyginimas pa teiktas 22 lentelje. 22 lentel Skirting agentr reiting palyginimas
Reitingai Fitch Ilgalaikiai kredito rizikos reitingai Investiciniai Spekuliaciniai Trumpalaikiai kredito rizikos reitingai Investiciniai Standard& Poors Agentros Moody's Thomson BankVVatch

AAA, AA, A, BBB B B, B, CCC, CC, C, DDD, DD, D

AAA, AA, A, BBB BB, B, CCC, CC, D

Aaa, Aa, A, Baa Ba, B, Caa, Ca, C

F1, F2, F3

A l , A2, A3

Prime-1, Prime-2, Prime-3 None Prime

Spekuliaciniai

B, C, D

B, C

AAA, AA, A, BBB BB, B, CCC, CC, D TBV-1 LC-1 TBV-2 LC-2 TBV-3 LC-3 TBV-4 LC-4

148

Prie agentr Fitch, Standard & Poor's ir Thomson BankVVatch ilgalaiki kredito reiting nuo AA iki C C C gali bti pridti enklai + arba rodantys, j kuri pus labiau reitingas linksta. Agentra Moody's prie savo reiting nuo kategorijos Aa iki Caa gali pridti numerius 1, 2 arba 3. Agentros Thomson BankVVatch trumpalaikiai kredito reitingai T B V ir LC atitinkamai reikia usienio ir vidaus valiutos kredito reitingus. 7.5.2. ALTERNATYVIOS ALIES RIZIKOS VERTINIMO SISTEMOS Tam tikrais atvejais, pavyzdiui, investicij portfelio valdym ui, reikalinga iranguoti alis pagal rizik, kad bt galima jas palyginti vien su kita. Auk iau minti kredito reitingai nors ir leidia tai padaryti, taiau jais paremtas rangavimas gali bti nepakankamas, nes danai t pai kredito rizikos kate gorij patenka alys, turinios iek tiek skirting kredito kokyb. Gana populiarus ali rizikos nustatymo bdas, leidiantis j irangavim, yra kriterij tikrinimo srao metodas (angl k. - checklist approach). Taikant j metod, alies rizikos indikatoriams yra suteikiami takai (daniausiai bendroje sumoje galintys sudaryti 100 tak). Pavyzdiui, ekonominiai veiksniai gali su daryti 70 tak, o politiniai - 30 tak. 23 lentelje pateiktas galimas tak pasiskirstymas. 23 lentel
a lie s r iz ik o s v e ik s n i ra n g a v im o m e to d a s

Ekonominiai veiksniai
Mokjim balansas Usienio skolos dydis BNP augimas Infliacija Skolos aptarnavimo nata Eksporto struktra 10 10 10 10 20 10

Politiniai veiksniai
Vidinis stabilumas Iorinis stabilumas Kiti nenumatyti faktoriai 12 12 6

io metodo trkumas yra tas, kad veiksniai parenkami subjektyviai ir jie nebtinai gali takoti alies rizik. Kitas alternatyvus kai kuri bank naudojamas alies rizikos vertinimo me todas yra statistiniais skaiiavimais paremtas modelis, kuriame, remiantis dau gelio ali patirtimi, nustatomi tam tikri statistikai reikmingi veiksniai, i kuri galima sprsti apie galim sipareigojim nevykdym. Pastarojo metodo trku mas yra tas, kad jis remiasi praeitimi ir daro prielaid, kad tie patys veiksniai galios ir ateityje.

149

7.5.3. ALIES RIZIKOS VERTINIMO PAGRINDINIAI KRITERIJAI

Tarptautins kredito rizikos vertinimo agentros Fitch nagrinjami pagrindiniai kriterijai, vertinant alies rizik Ekonomins politikos vertinimas Tai procesas, kurio metu nustatomos bendrj nacionalini santaup ir investicij tendencijos, j taka mokjimo balanso einam ajai sskaitai. Sie kiama teisingai suprasti fiskalin ir monetarin politikas, kurios, agentros nuo mone, yra svarbiausi rodikliai, nusakantys einamosios sskaitos ir skolos pro blemas. Valstybs prekybos analiz i analiz apima konkurencijos vertinim, rinkos dal, geografini rink pasiskirstym, eksporto pasiskirstym tarp atskir sektori. Jeigu prekybos sek torius spariai augantis, diversifikuotas ir konkurencingas, galintis ilaikyti ar praplsti savo rinkos dal, tai jis vertinamas ypatingai gerai. Tai rodo usienio valiutos udirbimo galimyb. Taip pat vertinamas alies atvirumas tarptautinms inovacijoms, importui, investicijoms. Investicij dydis kaip BVP dalis yra svarbus rodiklis, rodantis eko nomikos bkl. Ar gali alis igyventi ekonominius sukrtimus? vertinus valstybs bendr ekonomin ir finansin padt analizuojam a, kaip sureaguot valstyb susidurdama su tarptautiniais ekonominiais sukrtimais. i jautrumo analiz suteikia aik valstybs ekonomikos ir ekonomins politikos tvirtumo vaizd nestabilumo slygomis. Politins rizikos vertinimas Yra vidinis ir iorinis politikos rizikos vertinimas. Valstybs viduje irim a, ar politin santvarka yra stabili ir tstin. Vertinant iorin rizik, tiriama karo ar okupacijos grsm. Tokie bt pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis yra nustatoma alies rizi ka ir jai suteikiamas reitingas. Taiau i tikrj yra detaliai analizuojam a dau giau kriterij, kurie susij su kitais, iauresniais alies probleminiais aspektais, kuriuos agentra turi rasti atsakymus. 24 lentelje palyginimui pateikta, kokius atskirus kriterijus, kurie sudaro valstybs rizikos vertinimo pagrind, analizuo ja Fitch ir Standard & Poor's agentros.

150

24 lentel
alies rizikos vertinimo kriterij palyginimas
Fitch agentros naudojami kriterijai Standard & Poor's agentros naudojami kriterijai 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Valstybs politin rizika Pajam ir ekonomin struktra Ekonomikos augimo perspektyvos Fiskalinis lankstumas Valstybs skolos nata Kain stabilumas Mokjim balanso lankstumas Usienio skola ir likvidumas

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14.

Demografiniai, vietimo ir struktriniai faktoriai Darbo rinkos analiz Prekybos ir nacionalinio produkto struktra Privataus sektoriaus dinamikumas Pasilos ir paklausos balansas Mokjim balansas Vidutinio ilgumo augimo analiz Makroekonomin politika Prekybos ir usienio investicij politika Bankininkyst ir finansai Valstybs usienio turtas sipareigojimai usieniui Valstyb ir jos politika Tarptautin valstybs politika

Kaip matome i 25 lentelje pateikto palyg inim o, abiej agentr vertinim o kriterijai nedaug skiriasi vienas nuo kito. Nors j skaiiu s ir nevienodas, taiau nereikia pam irti, kad dar gali bti detaliau nagrinjam i ve ik sn ia i, takojantys tuos atskirus kriterijus. Todl agentr vertinim ai praktikai duoda pana re zultat - suteiktas reitingas bna tos paios ar labai artim os riziko s kategorijos. Teorinje literatroje yra iskiriam i ie ekonomjniai veiksniai, naudojami vertinant alies rizik: Skolos aptarnavimo koeficientas Jis apskaiiuojam as kaip m etini palkan m okjim bei pagrindins skolos sumos grinam os dalies ir alies pajam u preki ir paslaug eksport santykis. Seniau 2 0 % reikm iam koeficientui buvo laikom a riba tarp vidutinio ir aukto rizikingum o ali , bet vliau i norma buvo padidinta ir dabar yra nem aai ali (daugiausia Lotyn A m erikoje), kuriom s is koeficientas virija 100 % . Bendra usienio skola Ji dan iau siai lyginam a santykyje su B N P ir eksporto pajam om is. Pavojingu skaitom as toks lygis, kai Skola/BN P pasiekia apie 50 % ir Skola/Eksportas pasie kia apie 150 % lyg. Skolos termin analiz M okjim balansas

151

Nagrinjant mokjim balans daniausiai einamoji sskaita susiejama su BNP ir preki bei paslaug eksportu. Taip pat nagrinjama eksporto struktra bei importo struktra. Bendrasis nacionalinis produktas Infliacija Ekonomin infrastruktra Natralieji itekliai Vidaus santaupos Kaip matome, didelis dmesys vertinant alies rizik tenka usienio skolai ir su ja susijusi rodikli skaiiavim u i. Taip pat galim a pastebti, kad tiek teorinje literatroje iskirti, tiek agentr praktikoje naudojami kriterijai prak tikai sutampa. Tai reikia, kad jie yra universals ir labiausiai atspindintys alies rizik. vairi vertinimo agentr nustatyti Ryt ir Centro Europos alim s kredito reitingai pateikti 25 lentelje. Palyginimas rodo, kad vairi agentr nustaty ti kredito reitingai, atspindintys skolinim o rizikos lyg tai paiai aliai, yra la bai panas, nors agentr vertinimo metodologija ir kriterijai skiriasi.

25 lentel Sali palyginimas pagal suteiktus reitingus. Reitingo agentr suteikti reitingai Ryt ir Centrins Europos bei NVS alims
alis Slovnija Vengrija Estija ekija Lenkija Latvija Kroatija Lietuva Slovakija Kazachstanas Bulgarija Rusija Rumunija Moody's Usienio valiuta Ilgalaikms paskoloms A2 A3 Baa1 Baa1 Baa1 Baa2 Baa3 Bal Baa3 Ba2 B Ba3 B2 Standard& Poor's Usienio valiuta Ilgalaikms paskoloms A AAABBB+ BBB BBBBBB BBBBB BBBBB Fitch Usienio valiuta Ilgalaikms paskoloms A AABBB+ BBB+ BBB BBBBB8BB+ BB BBB+ B

a ltin is: Moody's {2001 12 19), Standard& Poors (2002 04 22), Fitch Ratings (2002 05 02)

152

PAGRINDINS SVOKOS

bendrasis valstybs skolinimosi poreikis grynasis valstybs skolinimosi poreikis investiciniai reitingai iloiamosios (loterij) obligacijos ido obligacijos ido vekseliai kredito reitingas nepardavinjamosios paskolos netiesiogin skola pardavinjamosios paskolos palkanos perskolinimas procentins obligacijos refinansavimas reitingo agentros spekuliaciniai reitingai alies rizika taupymo laktai tiesiogin skola valstybs finansinio stabilumo rodiklis valstybs garantijos valstybinis kreditas valstybs skola valstybs skolos kaina valstybs skolos "nata" valstybs usienio skola valstybs usienio skolos padengimo rodiklis valstybs vidaus skola V P nominali vert V P rinkos kaina V P emisijos kaina

KARTOJIM O KLAUSIMAI

1. Apibdinkite valstybinio kredito esm. 2. Kokios yra valstybinio kredito formos? 3. Kokios btinos prielaidos turjo susiformuoti, kad valstybs galt pa naudoti skolinimsi savo finansini itekli papildymui? 4. Kokie argumentai daniausiai pateikiami prie valstybs skolinimsi? Ar su visais argumentais galima be ilyg sutikti? Pakomentuokite.

153

5. Pakomenmtuokite, kaip supratote A.Ham iltono tez, kad "skola yra na cionalin palaima". 6. Kokiems tikslams alys iuo metu daniausiai naudoja valstybs garanti jas? 7. Pateikite valstybs skolos apibrim. 8. Kokie veiksniai lemia valstybs skolinimosi poreik? 9. Kaip nustatomas grynasis skolinimosi poreikis? 10. Kuo skiriasi pardavinjamosios paskolos nuo nepardavinjamj? Patei kite instrument, naudojam formuojant nepardavinjamsias paskolas, pavyzdi. 11. Kodl valstybs usienio skola yra rizikingesn u vidaus skol? 12. Kokie finansiniai santykiniai rodikliai parodo: a) valstybs finansin stabilum; b) valstybs skolos kain; c) valstybs skolos "nat"; d) valstybs usienio skolos padengimo lyg? 13. Apibdinkite valstybs skolinimosi tendencijas Lietuvoje. Kokie yra pri oritetiniai Lietuvos valstybs skolinimosi tikslai dabartiniame alies rai dos etape? 14. Kas yra alies rizika? Kaip alies rizika takoja valstybs skolinimosi gali mybes? 15. Kam reikalingi kredito reitingai? Kokios yra stambiausios pasulyje kredi to reiting vertinimo agentros? 16. Kuo skiriasi investiciniai kredito reitingai nuo spekuliacini?

154

8 T EM A

VIETINIAI (SAVIVALDYBI) FINANSAI

8.1. SAVIVALDYBI B IU D ET O FORMAVIMAS

Savivaldyb vykdo vairias statymais jai priskirtas funkcijas, todl ja i, kaip ir bet kuriam kitam kiniam subjektui, yra reikalingas veiklos finansavimas. Visos savivaldybs veiklai utikrinti reikalingos pajamos ir planuojamos ilai dos yra fiksuojamos savivaldybs biudete. Kiekviena savivaldyb turi savarankik biudet, kur tvirtina savivaldy bs taryba. Lietuvoje savivaldybi biudetai tvirtinami be deficito. Savivaldybi biudet projektus rengia savivaldybi vykdomosios institu cijos, remdamosi LR Biudeto sandaros statymu, Seimo patvirtintais savival dybi biudet finansiniais rodikliais, Vyriausybs patvirtinta biudet sudary mo ir vykdymo tvarka, valstybins statistikos duomenimis, socialinm is ir eko nominmis programomis. Savivaldybi vykdomosios institucijos parengtus biudet projektus teikia savivaldybi taryboms. Savivaldybi tarybos svarsto biudet projektus, atsi velgdamos savivaldybi vykdomj institucij praneimus, tarybos komite t pasilymus bei ivadas ir vadovaudamosi taryb patvirtintais komitet dar bo nuostatais. Savivaldybi biudetus tvirtina savivaldybi tarybos. Biudetas tvirtinamas savivaldybs tarybos sprendimu. Sprendime nurodo ma: bendra pajam suma ir j paskirstymas pagal pajam ris; bendra asignavim suma ir j paskirstymas institucijoms i programoms vykdyti; Asignavim ai skiriam i paprastosioms ilaidoms, i j - darbo umokes iu i, ir nepaprastosioms ilaidoms; apyvartos l suma. Savivaldybi tarybos biudetus patvirtina per du mnesius nuo Lietuvos Respublikos valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli pa tvirtinimo. Jeigu savivaldybs biudeto projektas laiku nepatvirtinamas, ilai dos met pradioje negali viryti 1/12 prajusi met savivaldybs biudeto ilaid. Patvirtintus biudetus savivaldybi merai pateikia Finans ministeri ja i. 155

8.2.

SAVIVALDYBI BIU D ET PAJAMOS

Savivaldybi biudet pajamas sudaro: 1.Mokestins pajamos. 2.Nemokestins pajamos. 3.Valstybs biudeto dotacijos. Mokestines savivaldybi pajamas gali sudaryti dvejopo pobdio mokesiai: "nuosavi" mokesiai, kurie formuoja tik savivaldybi biudet pajamas; bendrj mokesi dalis, kada mokesi plaukos svarstant valstybs biu deto projekt paskirstomos tarp valstybs ir savivaldybi biudet tam tikru santykiu. Nuo 2002 m. Lietuvoje fizini asmen pajam mokesio dalis, tenkanti savivaldybms, yra bendrojo mokesio dalis, prie tai atskaiius mokas Pri valom j sveikatos draudimo fond ir valstybs biudet. Iki 2002 m. fizini asmen mokest buvo galima priskirti prie "nuosav" savivaldybi mokesi, kadangi jis visas, tik atskaiius mokas nebiudetin Privalom j sveikatos draudimo fond, patekdavo savivaldybi biudetus. Lietuvos savivaldybi "nuosavi" mokesiai: ems mokestis; valstybins ems ir valstybinio fondo vandens telkini, inuomot ver slinei arba mgjikai klei, nuomos mokestis; moni ir organizacij nekilnojamojo turto mokestis; ym inis mokestis; prekyviei mokestis; paveldimo ar dovanojamo turto mokestis; kitos statym numatytos mokestins pajamos.

Nemokestines pajamas sudaro: pajamos i savivaldybs turto (nuosavybs); baudos ir pajamos i konfiskacij statym nustatyta tvarka; vietins rinkliavos; savivaldybi biudetini staig pajamos, gautos u teikiamas paslaugas; kitos pajamos: o pajamos u savivaldybi l likuius einamosiose sskaitose; o pajamos u inuomotus ir parduotus nustatyta tvarka ne ems kio paskirties valstybins ems sklypus; o kitos statym numatytos nemokestines pajamos. 156

Dotacijas sudaro:
Bendrosios dotacijos: o savivaldybi gyventoj pajam mokesiui ilyginti; o savivaldybi ilaid struktr skirtum am s, kuriuos lem ia nuo savivaldybi veiklos nepriklausantys objektyvs veiksniai, ilyginti. Specialiosios tikslins dotacijos: o valstybinms (perduotoms savivaldybms) funkcijoms atlikti; o priskirtajai (ribotai savarankikai) savivaldybi funkcijai (vaik, jaunimo ir suaugusij bendrajam lavinimui organizuoti); o Seimo, Vyriausybs patvirtintoms programoms vykdyti. Pagal LR Biudeto sandaros statym savivaldybi biudet pajamas sudaro: pajamos i mokesi, gaunamos j savivaldybi biudetus pagal staty mus ir kitus teiss aktus; pajamos i savivaldybi turto; baudos statym nustatyta tvarka; vietins rinkliavos; savivaldybi biudetini staig pajamos, gautos u teikiamas paslau gas; pajamos u savivaldybi l likuius einamosiose sskaitose; pajamos, gautos Vyriausybs nustatyta tvarka paskirsius las u par duotus ir inuomotus ne ems kio paskiriai valstybins ems sklypus; valstybs biudeto dotacijos ir kitos pervestos los; kitos Lietuvos Respublikos statym nustatytos pajamos; negrintina finansin parama (pinigins los). Lietuvos savivaldybi biudet pajamos, skaitant dotacijas i valstybs biu deto, 2001 m. buvo 3210 mln. lit, 2002 m. - 3426 mln. Lit ir sudar ma iau nei tredal nacionalinio biudeto pajam. 8.3. SAVIVALDYBI B IU D ET ILA ID O S

Savivaldybi biudet asignavimai yra naudojami: savivaldybms statym deleguotoms valstybs funkcijoms vykdyti; savivaldybi taryb patvirtintoms programoms vykdyti. Detalizuojant savivaldybi biudet ilaidas, galima iskirti tokias ilaid ris: 157

 Vietos savivaldos institucij vykdomoms vietimo, kultros, sveikatos ap saugos, sporto ir gamtos apsaugos programoms bei socialins paramos progra moms finansuoti. Savivaldybi kiui pltoti ir reguliuoti. Vietos savivaldos institucijoms ilaikyti (savivaldybi administracijoms ir savivaldybi staig bei tarnyb funkcionavim ui bei j personalo darbo um o kesiui). Savivaldybs biudeto kasos apyvartos loms padidinti. Ilaidoms, susijusioms su keleivinio transporto lengvatomis, kompensuoti. Kitoms priemonms pagal LR statymus ir savivaldybi taryb sprendi mams gyvendinti. I valstybs biudeto gautus asignavimus miest ir rajon savivaldybs privalo naudoti pagal tikslin paskirt. 8 .4 . SA V IV A LD Y B I S K O L IN IM A S IS . S A V IV A LD Y B I S K O L IN IM O S I G A L IM Y B S IR A P R IB O JIM A I Savivaldybs, finansuodamos savo veikl kaip ir kiti subjektai, gali sko lintis. Taiau skolinim osi galim ybes ir mast savivaldyb privalo susieti su skolos aptarnavimo ir padengimo altiniais. Todl savivaldybm s tikslinga skolintis, kai skolintom is lomis finansuojam os ilgalaiks programos ir pro jektai, galintys ateityje utikrinti skolos padengimui reikalingas pajamas. Jei statymais nustatyta, kad savivaldybi biudetai gali bti patvirtinti tik nede ficitin iai (kaip iuo metu yra Lietuvoje), paiai savivaldybei lyg ir nereikia skolintis l biudeto deficitui dengti. Taiau danai savivaldybs susiduria su l, btin finansavim ui, trkumu vykdant biudet, kai plauk gauna ma m aiau negu planuota. Tada savivaldybs priverstos skolintis trumpiems laikotarpiam s, jei Vyriausyb negali jom s suteikti btinos finansins pagal bos. Lietuvoje savivaldybs, laikydamosi Seimo patvirtintu skolinimosi limitu. Vyriausybs nustatyta tvarka gali: 1. Imti ilgalaikes vidaus arba usienio paskolas (kuri trukm ilgesn kaip vieneri metai ir grinimo terminas ne tais paiais biudetiniais metais) arba teikti garantijas dl paskol, naudojam tik investiciniam s projektams finan suoti. 2. Imti trumpalaikes vidaus ir usienio paskolas (kuri grinimo terminas tais paiais biudetiniais metais) biudetiniais metais laikinam pajam trkumui padengti, kai nepakanka iam tikslui savivaldybs biudeto apyvartos l.

158

Vyriausybs nustatyta tvarka biudetiniais metais savivaldybms gali bti tei kiamos trumpalaiks beprocents paskolos i valstybs biudeto laikinam paja m trkumui padengti, kai nepakanka iam tikslui savivaldybs biudeto apy vartos l. Savivaldybms suteiktos trumpalaiks paskolos turi bti grintos kreditoriams sutartyse nustatytais terminais iki biudetini met pabaigos. Savivaldyb gali skolintis tik savo tarybos sprendimu ir iais tikslais: Valstybs investicij programoje numatytiems projektams finansuoti. Savivaldybs investiciniams projektams finansuoti. Laikinam pinig trkumui padengti, kai nepakanka iam tikslui savival dybs biudeto apyvartos l. Savivaldyb savo tarybos sprendimu gali skolintis tiesiogiai i vidaus ir u sienio kreditori. Yra nustatyti Lietuvos savivaldybi skolinimosi limitai. Savivaldybs skola negali viryti 35 % (Vilniaus miesto savivaldybs - 50 %) patvirtint t met savivaldybs biudeto pajam (neskaitant i valstybs biudeto savivaldybei skiriam specialij tikslini dotacij). Savivaldybms, kuri investicij pro jektai traukti Valstybs ilgalaik investicij program ir finansuojami i pa skol, gaunam su valstybs garantija ir valstybs vardu, l, Vyriausybs sprendimu gali bti nustatyti didesni skolinimosi limitai. skolinimosi limitus neskaitomos trumpalaiks beprocents paskolos, teikiamos i valstybs biu deto, skirtos laikinam pajam trkumui padengti.
PAGRINDINS SVOKOS

bendrieji mokesiai bendrosios dotacijos mokestins pajamos nemokestins pajamos "nuosavi" mokesiai pajamos i savivaldybs turto savivaldybi biudet asignavimai savivaldybs biudeto kasos apyvartos los savivaldybi biudet pajamos savivaldybs investiciniai projektai savivaldybi skolinimosi limitai specialiosios tikslins dotacijos trumpalaiks beprocentins paskolos i valstybs biudeto 159

valstybs biudeto dotacijos vietins rinkliavos

KARTOJIM O KLAUSIMAI

1. Kokie yra pagrindiniai savivaldybi pajam altiniai? 2. Kas yra savivaldybi "nuosavi" mokesiai? Kokius inote "nuosavus" Lietuvos savivaldybi mokesius? Koks i mokesi vaidmuo formuo jant Lietuvos savivaldybi biudet pajamas? 3. Kokie mokesiai formuojant savivaldybi biudetus iuo metu Lietuvo je priskirtini prie bendrj mokesi? 4 . Kas sudaro savivaldybi mokestines pajamas Lietuvoje? 5. Kokios numatytos Lietuvos savivaldybi nemokestins pajamos? 6. Trumpai apibdinkite savivaldybi biudet formavimo proces Lietu voje. Kas rengia ir kas tvirtina savivaldybi biudetus? Kokie apriboji mai nustatyti savivaldybi biudetams Lietuvoje? 7. Kokiems tikslams savivaldybms skiriamos bendrosios dotacijos? 8. Apibdinkite specialisias tikslines dotacijas. 9. Kokias savivaldybi biudet ilaid grupes galite nurodyti? Kurios i i ilaid grupi dalis Lietuvos savivaldybi biudet stuktroje yra didiausia? 1 0 .Kas yra vietins rinkliavos? Pateikite vietins rinkliavos pavyzdi. 11. Kokiems tikslams savivaldybs skolinasi? Ar yra apribojimai skolinim o si tiksl atvilgiu savivaldybms Lietuvoje? 1 2 .Kodl savivaldybs Lietuvoje skolinasi, jei pagal galiojanius statymus j biudetai privalo bti patvirtinti be deficito?

160

9 T EM A

VALSTYBS FINANS KONTROL

9.1. V A LST Y B S FIN A N S K O N T R O L S ESM IR T U R IN Y S Finans kontrol - tai finansins ir su ja susijusios kio ir valdymo subjek t veiklos patikrinimo operacij ir veiksm visuma, panaudojant specifines kontrols organizavimo formas ir metodus. Finans kontrols vykdym ui yra sukuriami specials kontrols organai, ins titucijos. Labai svarbu, kad iose institucijose dirbt auktos kvalifikacijos spe cialistai. J teiss, pareigos ir atsakomyb yra grietai apibrtos. Finans kontrols sfera yra praktikai visos operacijos, kurios atliekamos su pinigais, o kai kuriais atvejais ir be j (pvz., barteriniai kontraktai ir pan.), kada veiklos pasekms gali turti takos ir piniginiams rezultatams. Finans kontrol apima tokias tikrinimo sritis: ekonomini statym reikalavim laikym si; bendrojo v id in io produkto ir n a cio n a lin i pajam paskirstym o ir perskirstymo proporcij laikym si; biudeto sudarymo ir vykdymo laikymsi (biudeto kontrol); darbo, m ate rialin i ir fin an sin i itekli panaudojim o efektyvum monse, staigose, organizacijose ir m oni, staig finansin bkl; kitas su valstybs ekonominiais procesais susijusias sritis. Finans kontrol yra glaudiai susijusi su bendrovi, m oni, staig, or ganizacij atsakomybe u finansins drausms laikym si. i atsakomyb ga li bti ireikta tiek adm inistracinm is, tiek ekonominmis poveikio priem o nmis u disciplinos nesilaikym . Ekonomins priemons - tai finansins baudos. Kadangi finans kontrol sprendia labai svarbius, sudtingus ir v a i rius udavinius vairiose visuomens ekonom inio gyvenim o srityse ir v a i riuose kio valdym o lygiuose, todl ios kontrols organizavim ui skiriam a daug dmesio. Atsivelgiant subjektus, kurie vykdo finans kontrol, galima iskirti to kias kontrols formas:

161

1. Valstybin kontrol: - bendravalstybin, - inybin. 2. Vidin kin kontrol. 3. Visuomenin kontrol. 4. Iorin nepriklausoma kontrol - auditas. Valstybin finans kontrol gali bti bendravalstybin ir inybin. Bendravalstybin finans kontrol vykdo valstybins valdios ir valdym o institucijos. Bendravalstybins kontrols objektas gali bti bet kuris valstybs ar kio sub jektas, nepriklausomai nuo jo inybinio pavaldumo. inybin kontrol vykdo ministerij, departament kontrols-revizijos padaliniai, savivaldybi finans skyriai. J kontrols objektai - tai pavaldi staig, moni gamybin ir finan sin veikla. Vidin kin kontrol atliekama m oni, staig ekonomini tarnyb ini ciatyva (finans skyrius, buhalterija, vidaus audito skyrius). Jos objektas - pa ios mons gamybin, finansin veikla. Visuomenin kontrol atlieka visuomens iniciatyva skirtos asmen gru ps ar individuals asmenys (specialistai) savanorika, be atlyginimo. Kontro ls objektas priklauso nuo konkretaus kontrols tikslo. Nepriklausom kontrol vykdo specialios audito firmos ir tarnybos. Atsivelgiant j finans kontrols pravedimo form, finans kontrol gali bti i ri: Iankstin kontrol. Einamoji kontrol. Ataskaitin (rezultat) kontrol. Iankstin finans kontrol vykdoma finans plan, ilaid smat, biu det projekt sudarymo, svarstymo ir tvirtinimo stadijose. Todl i kontrol padeda ivengti neteisingo, neracionalaus darbo, materialini ir finansini i tekli panaudojimo, taip pat bendr neigiam kinio subjekto finansins veik los rezultat. Einamoji kontrol atliekama finansini plan, kini - finansini operacij, biudet vykdymo metu. i kontrols forma vertina, kaip laikomasi nustatyt materialini ir pinigini l naudojimo norm ir normatyv, kaip naudojamos los, biudeto asignavimai. i kontrol finans tarnybos vykdo nuolat. Ataskaitin (rezultat) kontrol atliekama pasibaigus ataskaitiniam laiko tarpiui ir finansiniam s metams. ios kontrols metu vertinamas l panaudo

162

jim o tikslingumas, finansini plan vykdym as. i analiz atliekama patikri nant buhalterines ataskaitas, galutini finansini rezultat ataskaitas. Gali bti tokie finans kontrols metodai: Patikrinimas Ityrimas A n aliz Revizija (auditas)

Patikrinimas atliekamas atskiroms staig, moni finansins - kins veik los sritims, remiantis ataskaitomis, balansais ir ilaid dokumentais. Iaikina mi finansins drausms paeidimai ir numatomos priemons neigiamoms pa sekmms paalinti. Ityrimas, kaip ir patikrinimas, apima atskiras organizacijos veiklos sritis, taiau iuo atveju kontroliuojama ym iai daugiau rodikli, vertinama i sri i finansin padtis ir jos kitimo perspektyvos, numatomas reorganizacijos btinumas. Analiz atliekama pagal periodines ir metines ataskaitas. Nustatomas pla n vykdymo lygis, l sunaudojimo normos ir 1.1. Revizija (auditas) yra vienas i svarbiausi finans kontrols metod. Tai yra visos mons, staigos kins - finansins veiklos patikrinimas u ataskaiti n laikotarp. Revizija gali bti atliekama naudojant itisin patikrinim, kada kontroliuojami visi dokumentai ir visos materialins vertybs, arba atrankin patikrinim, kada kontroliuojama tik dalis dokument. 9.2 . V A LST Y B S FIN A N S K O N T R O L L IE T U V O JE Pagrindins institucijos, atsakingos u finans kontrols srit Lietuvoje, yra Finans ministerija, Lietuvos Respublikos Valstybs kontrols departamentas, vidaus audito tarnybos valstybs institucijose ir valstybs monse. LR valstybs kontrols departamentas yra LR Seimui atskaitinga aukiau sioji ekonomins finansins kontrols valstybs institucija. Valstybs kontrol Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kit teiss akt nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Seimui: ivad dl metins valstybs biudeto vykdymo apyskaitos; ivad dl valstybs biudeto projekto; ivad dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ataskaitos dl valstybs skolos; 163

 ivad dl valstybs turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo; valstybs kontrols veiklos metin ataskait. Valstybs kontrol, realizuodama jai statymu patiktas funkcijas, kontro liuoja: Seimo kanceliarijos, Seimui atskaiting staig, Seim aptarnaujani pa dalini kin ir finansin veikl; Respublikos Prezidento kanceliarijos bei Pre zident aptarnaujani padalini kin ir finansin veikl; Konstitucinio Teis mo kin ir finansin veikl; teism, teism antstoli kontor, prokuratros ir policijos kin ir finansin veikl; Vyriausybs kanceliarijos, ministerij, Vy riausybs staig ir kit i valstybs biudeto finansuojam staig kin ir finansin veikl; kitose valstybse veikiani Lietuvos Respublikos valstybini staig kin ir finansin veikl; valstybs moni veikl; valstybs turto privatizavimo teistum; ar pa gal paskirt ir efektyviai naudojamos i valstybs biudeto gautos paskolos bei kitos valstybs subsidijos; valstybs vardu gaunam, taip pat imam su valsty bs garantija kredit gavim, panaudojim ir grinim; ar savivaldybs mons pagal paskirt ir efektyviai naudoja i valstybs biudeto gautas las; prireikus - kin ir finansin veikl savivaldybi staig bei moni, taip pat akcini bendrovi ir udarj akcini bendrovi, kuri daugiau kaip 50 procent balso teis turini akcij priklauso savivaldybms; moni, kuriose valstyb turi ne maiau kaip pus bals suteikiani ak cij, veikl; valstybei priklausani akcij atstovavim; valstybei priklausan i akcij pardavimo ar kitokio perdavimo teistum; ar pagal paskirt ir efek tyviai naudojamos i valstybs biudeto gautos paskolos bei kitos valstybs subsidijos; kin ir finansin bkl t kio subjekt, kuri paskol ar sutartini sipareigojim vykdymo garantas yra valstyb; valstybs vardu gaunam, taip pat imam su valstybs garantija kredit gavim, naudojim ir grinim; mokslo, meno, sveikatos apsaugos, gydymo ir kitas staigas, gaunanias i valstybs ir savivaldos institucij, tarptautini institucij, organizacij ir fond dotacijas ir subsidijas (toliau - subsidijas) ilgalaikiam arba trumpalaikiam tur tui sigyti, preki gamybai arba paslaug teikimui finansuoti, parduodam pre ki arba teikiam paslaug kainai sumainti. Mokesius Lietuvos Respublikoje administruoja Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos. Pridtins verts mokest taip pat administ ruoja Muitins departamentas prie Finans ministerijos, kuris, be kita ko, atsa kingas u muit administravim. Mokest u valstybinius gamtos iteklius, naf tos ir duj mokesius ir mokest u aplinkos terim kartu su Valstybine mo164

kesi inspekcija prie Finans ministerijos administruoja Aplinkos ministerija. Institucijos, atsakingos u mokesi administravim, yra atsakingos ir u mo kesi moktoj siskolinim kontrol. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statym e nustatyta, kad savivaldy bs kontrolierius yra savivaldybs kontrols institucija, tiesiogiai kontroliuo janti savivaldybs biudeto naudojim ir atliekanti vidaus audito funkcijas sa vivaldybje. Savivaldybs kontrolierius priiri, ar teistai, tikslingai ir efekty viai naudojamos savivaldybs biudeto los, kitas savivaldybs turtas ir sa vivaldybei perduotas valstybs turtas. Be kit nustatyt funkcij, jis ne reiau kaip 2 kartus per metus pateikia Finans ministerijai inform acij apie ES struk trini fond ir kit l, skiriam i ES, naudojim savivaldybje. Iankstin kontrol. Iankstins kontrols principai apibrti Lietuvos Res pu blikos biudeto sandaros statym e. Pagal Lietuvos Respublikos biudeto sandaros statym Lietuvos Respublikos valstybs biudeto vykdym organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Ka sos operacij vykdym organizuoja Finans ministerija per Lietuvos kredito stai gas. Lietuvos Respublikos valstybs biudeto vidaus kontrol vykdoma per kom piuterizuot Lietuvos Respublikos valstybs biudeto, apskaitos ir mokjim sistem, jungiani biudetines staigas, Finans ministerij, kitas ministerijas ir institucijas. ia visi mokjimai skirstomi pagal funkcin ir ekonomin klasifi kacijas. i sistema pagerina gryn pinig valdym, nes kasdien gaunami duo menys apie pajamas ir ilaidas, daromos ilaidos, kiekvienas mokjimas priski riamas konkreiai funkcinei ir ekonominei klasifikacijai ir programai. M okji mus atlieka Finans ministerijos Ido departamentas. ios sistemos vykdoma tvirta finansin kontrol utikrina, kad n viena biudetin staiga negalt ileisti pinig daugiau nei nustatytieji patvirtinto biudeto limitai. Patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybs biudetas siuniam as ministeri joms ar kitoms institucijoms, kuriose jis detalizuojamas pagal ketvirius ir ne sutrumpintas ekonomin bei funkcin klasifikacijas, nustatomi patvirtintojo biu deto limitai (kontrolin smata) kiekvienai biudetinei staigai. Kontrolin s mata pateikiama valstybs idui ir biudetinms staigoms. Patvirtinto atitin kam met Lietuvos Respublikos valstybs biudeto pakeitimus gali daryti tik Finans ministerija, gavusi Lietuvos Respublikos Seimo pritarim. Ministerijos ir kitos institucijos, nevirydamos limit, gali tik keisti smatas tarp klasifikaci j savo pavaldiom s biudetinms staigoms. Biudetins staigos teikia mokjimo paraikas ministerijoms ir kitoms ins titucijom s, kuriose prie paraik isiuntim valstybs id atliekama sma

165

tos kontrol norint sitikinti, kad atsivelgta visus smatos pakeitimus patei kiant paraikas valstybs idui. Valstybs idas atlieka toki pai smatos kontrol ir gali atmesti kiekvien mokjimo paraik, jeigu smata neatitinka nustatytj reikalavim .
PAGRINDINS SVOKOS

analiz ataskaitin kontrol auditas bendravalstybin kontrol biudeto kontrol einamoji kontrol finans kontrol iankstin kontrol iorin kontrol ityrimas kontrolin smata LR Valstybs kontrol patikrinimas revizija savivaldybs kontrolierius valstybin kontrol visuomenin kontrol vidin kin kontrol inybin kontrol

KARTOJIM O KLAUSIMAI

1. Apibrkite finans kontrols svok. 2. Kokias sritis apima finans kontrol? 3. Ivardinkite ir trumpai apibdinkite finans kontrols formas bei j vyk dytojus. 4 . Kokios yra finans kontrols rys? 5. Kokiems tikslams naudojama iankstin finans kontrol? 6. Kas kontroliuojama einamosios finans kontrols metu? 7. Kokie metodai naudojami atliekant finans kontrol? 8. Kodl auditas yra labai svarbi tiek kio subjekt, tiek valstybini insti tucij finans kontrols forma? 9. Palyginkite du finans kontrols metodus - patikrinimo ir revizijos. Ku rio i i kontrols metod rezultatai yra isamesni?

166

10. Ivardinkite pagrindines institucijas, atsakingas u finans kontrol Lie tuvoje. Kuri i i institucij turi daugiausiai galiojim? 11. Kokius pagrindinius dokumentus Valstybs kontrol privalo pateikti Lie tuvos Respublikos Seimui? 12. Apibdinkite, kokios yra Valstybs kontrols funkcijos ir kontrols sri tys Lietuvoje. 13. K Lietuvoje kontroliuoja Valstybin mokesi inspekcija prie Finans ministerijos? 14. Kokios yra savivaldybs kontrolieriaus funkcijos Lietuvoje? 15. Apibdinkite, kaip Lietuvoje vykdoma iankstin biudeto kontrol.

167

10 T E M A

VALSTYBS FINANS POLITIKA

10.1. VALSTYBS FINANS VALDYMAS

Valstybs finans valdymas apima veikl, susijusi su bendros valstybs finans politikos gyvendinimu, finans planavimu, finansini itekli koordi navimu, finans panaudojimu ekonomins ir socialins politikos vykdymui alyje, taip pat finans sistem reguliuojani teisini dokument ruoimu. Valstybs finans valdym ui priskiriamas biudeto sudarymas ir vykdymas, mo kesi surinkimas, valstybs skolos valdymas bei valstybs sipareigojim val dymas. Valstybs finans valdym e, kaip ir bet kurioje kitoje valdomoje sistemoje, iskiriami valdymo objektai ir valdymo subjektai. Valstybs finans valdymo objektai - tai vairs finansiniai santykiai vai riuose valstybs valdymo lygiuose. Valstybs finans valdymo subjektai - tai tos organizacins struktros, ku rios vykdo valdymo funkcijas (valstybs finans staigos, mokesi inspekci jos, kt.). O rganizacini struktr, kurios vykdo finans valdym , visuma vadinama finans aparatu. Finans valdyme iskiriamos kelios pagrindins funkcijos: planavimas, ope ratyvus valdymas ir kontrol. Planavimo metu kiekvienas finans valdymo subjektas vertina savo finans bkl, numato galimybes ir bdus finansini itekli didinimui ir efektyviam j panaudojimui. Planavimo proceso metu priimami valdymo sprendimai remiasi finansins informacijos analize. Labai svarbus yra ios informacijos pilnumas ir patikimumas. Finansins informacijos pagrind sudaro buhalterins, statistins ir operatyvins apskaitos ataskaitos. Operatyvus valdymas - t a i priemoni kompleksas, paruotas remiantis ope ratyvia susidaranios finansins bkls analize, siekiant maksimalaus efekto su minimaliomis ilaidomis, t.y. perskirstant finansinius iteklius. Operatyvaus val dymo esm sudaro "manevravimas" finansiniais itekliais, siekiant likviduoti "siauras" vietas, isprsti atsirandanias naujas problemas ir pan. 168

Kontrol kaip valdymo funkcija pasireikia ir planavimo, ir operatyvaus fi nans valdymo metu. Ji leidia palyginti finansini itekli panaudojimo fakti nius rezultatus su planiniais, nustatyti finansini itekli augimo rezervus, nu matyti efektyviausius bdus finansini itekli panaudojimui. Skiriamas strateginis finans valdymas ir operatyvus finans valdymas Strateginis valdymas pasireikia finansini itekli apimties ir augimo prog nozavimu tolimesnei perspektyvai, finansini itekli, btin vairi vyriausy bs program realizavim ui, nustatymu ir kt. ilgalaikiam s tikslams. i funkcij atlieka aukiausi valstybs valdym o organai: Seimas, Prezidento aparatas, Vy riausyb kartu su Finans ministerija. Operatyvj valdym vykdo finans sistemos aparatas: Finans ministerija, vietins valdios finans skyriai, nebiudetini fond valdymo organai, moni ir organizacij finans tarnybos. vairioms alims bdingas tam tikras specifinis finans valdymo funkcij pasi skirstymas tarp vairi valstybs valdios organ ir institucij. Pavyzdiui, JAV finans valdymo funkcija padalinta tarp Finans ministerijos arba Valstybs ido (ang.k. - Treasury) ir administracins - biudeto valdybos. Pagrindins Finans ministerijos funkcijos yra: finans ir mokesi politikos paruoimas, finans sta tym vykdymo kontrol, vyriausybs finans agento vaidmuo, alies prekybos politikos paruoimas ir mokjim balanso sudarymas. Administracin - biudeto valdyba atlieka vyriausybini program prognozavimo, valdymo, kontrols, ko ordinavimo ir finansavimo funkcijas. Be to, i valdyba atsako u federalinio biu deto ir finansini program paruoim, federalinio biudeto vykdymo kontrol. Ji taip pat atlieka daug administracini funkcij. Didiojoje Britanijoje finans valdymas paskirstytas tarp Ido, Muit ir akciz valdybos, Vidaus pajam valdy bos ir Centrinio banko - Anglijos banko. Idas yra svarbiausia tarnyba, kuri usi ima valstybs biudeto paruoimu ir vykdymu, finansiniu - ekonominiu progno zavim u, tarptautiniais finansiniais santykiais ir kt. Idas taip pat vykdo valstybini moni finansini l sunaudojimo kontrol. Anglijos bankas atsakingas u vals tybs skolos valdym. Be to, atskiros ministerijos yra atsakingos u kai kuri pro gram finansavim (pvz., gyvenamj nam statybos ministerija finansuoja gy venamj nam statybos programas ir pan.). Vokietijoje finans valdymas pati ktas federalinei finans ministerijai. Ji ruoia pagrindines finans, mokesi, va liut ir kredito politikos kryptis, sudaro biudeto projekt ir ilgalaikius finansinius planus, vykdo biudeto kontrol, biudeto kasos aptarnavim irt. t. Be to, egzis tuoja ir kitos finans valdyme dalyvaujanios staigos: federalin finans valdy ba, atsakinga u mokesius, federalin valstybs skolos valdyba ir kt. 169

Lietuvoje valstybs finans valdymas patiktas Finans ministerijai, kuri atsa kinga u finans, mokesi, kredit politik, valstybs biudeto projekto paruoi m ir patvirtinto Seime biudeto vykdym, valstybs skolos valdym ir kt. 10.2. VALSTYBS FINANS PO LITIKO S ESM Valstybs finans politika - tai finansini priemoni, kurias vykdo vairios finans sistemos grandys, visuma, siekiant nustatyt visuomens interesus ati tinkani tiksl. Finans politika atlieka labai svarb vaidmen gyvendinant valstybs tikslus ir udavinius. Finans politikos formavimo pagrindas yra nu statyti ilgalaikai valstybs socialinio-ekonominio vystymo tikslai ir kryptys, ku rie apsprendia finansini itekli poreik ir j efektyv panaudojim, kad bt gyvendinti usibrti tikslai. Valstybs finans politikos turin formuojantys elementai: 1. Finansini itekli vystymo program paruoimas ir pagrindimas. Jos for muojamos, remiantis ekonomikos dsni reikalavimais, visapusika kio vysty mosi padties, gamybini jg ir gamybini santyki vystymosi perspektyv, gyventoj poreiki analize. 2. Pagrindini finansini itekli panaudojimo krypi einamajam periodui ir tolimesnei perspektyvai nustatymas. Jas nustatant atsivelgiama valstybs ekonomins politikos nustatytus tikslus, vertinami tarptautiniai veiksniai ir fi nansini itekli augimo galimybs. 3. Veikla, susijusi su nustatyt program ir tiksl gyvendinimu bei ios veiklos kontrol. Priklausomai nuo sprendiam finans valdymo udavini periodo ilgumo ir pai problem charakterio finans politikoje iskiriama finans strategija ir finans taktika. Finans strategija - tai ilgalaik finans politikos kryptis, orientuojanti tolimesn perspektyv ir numatanti stambi, sudting finans problem, ati tinkani nustatyt visuomens ir valstybs ekonominio ir socialinio vystymo si strategij, sprendim. Finans strategijos ruoimo procese yra prognozuojamos pagrindins finan s vystymo tendencijos, formuojamos j panaudojimo kryptys, numatomi fi nansini santyki organizavimo principai. Ilgalaiki tiksl parinkimas ir tiksli ni program sudarymas tai pat yra neatskiriama finans strategijos dalis, lei dianti sukoncentruoti reikalingus finansinius iteklius svarbiausiems valstybs socialiniams ir ekonominiams udaviniams sprsti.
170

Finans taktika - tai konkretaus visuomens ir valstybs vystymosi etapo finans udavini sprendimas, keiiant finansini santyki organizavimo b dus, metodus, pergrupuojant finansinius iteklius. Jei finans strategija yra santykinai stabili, tai finans taktikai turi bti bdin gas lankstumas, prisitaikymas prie nuolat kintani ekonomini slyg. Finan s strategija ir taktika yra glaudiai tarpusavyje susijusios. Strategija sudaro pa lankias slygas taktini udavini sprendimui. I kitos puss, taktika, isiaikin dama svarbiausias ekonomins ir socialins sferos vystymosi problemas, lei dia iuolaikikais metodais ir per trumpiausi laik isprsti finans strategijoje numatytus udavinius. Politiniai sprendimai turi bti priimami, remiantis ekonomins logikos ds niais, tiksliais apskaiiavim ais ir numatyt finansini priemoni vykdymo pa sekmi numatymu, nes tik tuo atveju galima ivengti dan, kartais neprogno zuojam pokyi finans politikoje. Vlgi ia ypatingai svarbi pakankama ir patikima informacija apie valstybs ekonomikoje ir socialinje sferoje vykstan ius procesus, vairi finansins politikos priemoni realizavim o rezultatus. Tik tada galima paruoti efektyvi finansin politik. Reikalavimai efektyviai finans politikai: grtamojo ryio utikrinimas; finans rezultatyvumo augimas; tiesiogin priklausomyb tarp numatom panaudoti finansini l ir turim finansini itekli (finansin logika); savalaikis reagavimas konkretaus momento ypatybes, vedant politikos pakeitimus, btinus strategini udavini gyvendinimui (lankstumas); priemoni, kurios gyvendinamos vairiose finans sistemos grandyse, suderinimas tarpusavyje, orientuojant svarbiausi to etapo finans udavini sprendim (kompleksikumas). Btina derinti ekonomin ir finansin politik. Be to, siekiant optimaliai i sprsti finans udavinius, susijusius su ekonomini udavini realizavim u, b tina paruoti kelet finans politikos variant ir irinkti pat tinkamiausi tam periodui. Finansin politika turi bti orientuota vis finansini itekli efekty v panaudojim visuomens btin poreiki patenkinimui. Valstybs finans politikos realizavim ui, jos gyvendinimui praktikoje yra naudojamas finans mechanizmas. Finans mechanizmas - tai finansini san tyki organizavimo bd, naudojam ekonominio ir socialinio visuomens ir valstybs vystymo utikrinimui, visuma. Finans mechanizmas apima finansi 171

ni santyki organizavimo formas, metodus ir j kiekybinio vertinimo prie mones. Finans mechanizmo veikla remiasi statymais, teisinmis normomis, nor matyvais. Valstyb turi suformuoti tok finans mechanizm, kuris atitikt konkre taus periodo finans politikos reikalavimus ir padt t politik gyvendinti. 10.3 L IE T U V O S R ESP U B LIK O S V A LSTYBS FIN A N S PO LITIK A Formuojant Lietuvos Respublikos valstybs finans politik siekiama prisidti prie LR Vyriausybs strategini tiksl gyvendinimo, ypating dmes skiriant pa sirengimui narystei Europos Sjungoje, priemonms, utikrinanioms tolesn ir es min verslo pltros slyg gerinim bei informacins visuomens pltr. LR finans politikos pagrindiniai tikslai: 1. Pasirengti Europos Sjungos struktrins paramos naudojimui ir koordi nuoti bei vykdyti integracijos darbus finans srityje. 2. Siekti, kad funkcionuot efektyvi ir moderni mokesi sistema, bei gerin ti verslo slygas gyvendinant paangias priemones mokesi srityje. 3. Optimizuoti valstybs finansini itekli planavim. 4. Siekti, kad bt racionaliai ir taupiai naudojami valstybs piniginiai i tekliai ir gerinamas j valdymas. 5. Skatinti finans sektori pltr ir j pertvarkym, rengiantis narystei Euro pos Sjungoje. 6. Siekti efektyvios Finans ministerijos ir jai pavaldi staig veiklos. Pasirengimas Europos Sjungos struktrins paramos naudojimui ir integracijos darb finans srityje koordinavimas bei vykdymas Pagrindinis udavinys siekiant io tikslo - utikrinti skland deryb dl na rysts Europos Sjungoje proces, planuoti ir priirti Europos Sjungos fi nansin param bei pasirengti struktrini fond l valdym ui. Finans m i nisterijai nuo 2001 met vidurio pavesta koordinuoti Europos Sjungos pasi rengimo stojimui param (PH ARE, ISPA, SAPARD programos), skirt stiprinti institucij administracinius gebjimus, gyvendinti Europos Sjungos A C Q U IS ir administruoti struktrinius fondus, taip pat aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktrai gerinti bei ems kiui remti. Pagal PHARE program finansin parama Lietuvai pradta teikti 1991 m. i finansin parama buvo skirta politinei ir ekonominei transformacijai skatinti, pa dti valstybei kurti rinkos ekonomik. Nuo 1997 m. PHARE programos pagrindi 172

nis tikslas - remti ali- ES kandidai pasirengim narystei. Lietuvai per naciona lin PHARE program kasmet skiriama apie 42 mln. eur (LR Finans ministerija). ISPA programos tikslas - padti gyvendinti stojimo partnerysts ir Naciona lins aquis primimo programos tikslus aplinkosaugos bei transporto srityse. 2000-2006 m.m. ISPA biudetas Lietuvai skyr arba numato skirti 42-62 mln. eur (LR Finans ministerija). SAPARD yra specialioji ems kio ir kaimo pltros programa, kuri koordi nuoja Nacionalin mokjim agentra prie ems kio ministerijos. 2000 m. Europos Komisijos sprendimu Lietuvai kasmet skiriama beveik po 30 mln. eur, kiekvienais metais prie ios sumos pridedant po 1,7 proc. (LR Finans ministe rija). Lietuvai tapus ES nare, SAPARD program pakeis struktriniai fondai. Sanglaudos fondas sukurtas finansuoti transporto ir aplinkosaugos infra struktros pltros projektus. Sprendimus finansuoti i io fondo priima Europos Komisija. 2004 - 2006 m.m. i Sanglaudos fondo Lietuva turt gauti 543 mln. eur (LR Finans ministerija). ES struktriniai fond kartu su Sanglaudos fondu tikslas yra socialinio ir ekonominio skirtumo tarp Europos bendrijos region sumainimas ir tolygios vi sos ES raidos skatinimas. is tikslas yra vienas i bendrj ES - regionins politi kos - tiksl. Pirminiais LR Finans ministerijos skaiiavimais, per 2002-2009 m. laikotarp Lietuvos k per struktrinius ir Sanglaudos fondus turt bti inves tuota apie 9 mlrd. lit. Lietuva, tapusi Europos Sjungos nare, gaus Europos Sjungos struktrini fond param kaip vienas regionas. Pagrindas iai para mai gauti - Bendrojo programavimo dokumentas, numatantis bendros kio pltros prioritetus ir priemones. Bendrojo programavimo dokumento projektas jau bai gimas rengti. Siekiant efektyviai panaudoti Europos Sjungos struktrines las, iki 2004 met btina sukurti stiprias administracines struktras, kurios sugebt utikrinti tinkam skiriam l planavim, panaudojim ir kontrol. Finans ministerija bsima vadovaujanioji institucija administruojant Europos Sjungos struktrin param - yra atsakinga u Europos Sjungos struktrins paramos valdymo ir administravimo institucins sistemos sukrim, teiss akt, reglamentuojani Europos Sjungos struktrini l panaudojimo tvark ir atsakomyb, rengim. Siekiant narysts Europos Sjungoje svarbu, kad teiss akt nuostatos, regla mentuojanios vairias veiklos sritis, atitikt tarptautines nuostatas. Todl vienas i udavini yra teiss akt, reglamentuojani apskait ir atskaitomyb, atitin kani Europos Bendrijos Tarybos direktyvas, Tarptautinius apskaitos standartus bei Tarptautinius vieojo sektoriaus apskaitos standartus, projekt rengimas bei Tarptautini apskaitos standart galiojimo Lietuvos Respublikoje numatymas. 173

Efektyvios ir modernios mokesiu sistemos funkcionavimo siekimas bei verslo slyg gerinimas gyvendinant paangias priemones mokesi srityje Lietuvoje tsiama mokesi reforma. 2002 metais parengtas ir nuo 2003 m. sausio 1 d. sigaliojo Gyventoj pajam mokesio statymas. Mintame statymo projekte numatyta mainti gyventoj pajam mokesio nat, padidinus neap mokestinamj minimum ir j diferencijuojant atskiroms gyventoj grupms. Taip pat is statymas numato visuotin gyventoj pajam deklaravim. Siekdama ivengti dvigubo apmokestinimo, Lietuva ruoiasi ratifikuoti su tartis su alim is, kurios toki sutari su ms valstybe dar nra pasiraiusios. Siekiant didinti mokesi administravimo efektyvum, numatoma tobulinti mokesi administravimo sistem, atnaujinti valstybinio socialinio draudimo mok administravimo perdavimo Valstybinei mokesi inspekcijai parengimo darb vykdymo plan ir j vykdyti. Numatoma kontroliuoti ir koordinuoti ministerijai pavaldi institucij - Vals tybins mokesi inspekcijos ir Muitins - gyvendinam program vykdym. Bus atliekama Muitins ir Valstybins mokesi inspekcijos informacini siste m diegimo plan kontrol, gyvendinamos paeidim prevencijos ir tyrimo priemons, koordinuojamas bendr patikrinim vykdymas, nustatant ir iaiki nant statym paeidimus bei paeidimus, susijusius su neteistu muitins ver ts m ainimu, pridtins verts mokesio neteistu grobstymu. Valstybs finansini itekli planavimo optimizavimas Siekiant optimizuoti valstybs finansini itekli planavim , pirmiausia nu matoma stiprinti fiskalins politikos planavim, kurio metu bus numatomos nacionalinio biudeto pajamos, bendro alies biudeto pajamos, atliekama fiskalinio deficito analiz, makroekonomini rodikli prognozavimas, rengia ma vidutins trukms ekonomin programa bei analizuojam as numatom re form vairiuose kio sektoriuose poveikis valstybs finansams. Racionalus ir taupus valstybs pinigini itekli naudojamas ir j valdymo gerinamas Siekiant io tikslo, keliami trys pagrindiniai udaviniai: sukaupti, valdyti ir pervesti asignavim valdytojams valstybs piniginius iteklius, vykdyti j panaudojimo kontrol. J gyvendinant numatoma rengti ir teikti informacij bei atskaitomyb apie pinigini itekli sukaupim ir idavim vykdant ido procedras, apskaityti ir kontroliuoti iuos procesus. Siekiant laiku 174

pateikti informacij, utikrinti duomen isamum ir operatyvum, btina pltoti ir modernizuoti valstybs biudeto, apskaitos ir mokjim sistem; siekti, kad bt tinkam ai bei tikslingai panaudotos Europos Sjungos skiriamos finansins paramos los; laiku atsiskaityti su tarptautinmis organizacijomis u prisiimtus su Lietuvos naryste iose organizacijose susijusius sipareigojim us. J gyvendinant bus mokami narysts mokesiai tarptautinms organizacijoms. Finans sektori pltros skatinimas ir j pertvarkymas, rengiantis narystei Europos Sjungoje Siekiant io tikslo, svarbiausia utikrinti pinig, kapitalo ir draudimo rink efektyv funkcionavim bei loim verslo funkcionavim ir kontrol. Kad bt gyvendinti minti udaviniai, numatoma rengti teiss akt ir kit dokument, susijusi su vertybini popieri rinkos, investicij fond, pensij fond, bsto hipotekinio (ustatinio) finansavimo sistemos, draudimo imok investuoto jam s, draudimo, azartini loim ir loterij reglamentavimu, projektus. Efektyvios Finans ministerijos ir jai pavaldi staig veiklos siekimas Siekiant io tikslo, svarbiausias udavinys - utikrinti Finans ministerijos veiklos organizavim bei jos ir jai pavaldi staig prieir. J gyvendinant vykdoma ministerijos personalo politika, utikrinama vidaus auditori veikla, atliekamas dokument teisinis vertinimas, kompiuterins technikos prieira, vykdomi kiti darbai, susij su tinkam darbo slyg sukrim u. Vykdant minis terijai pavaldi staig prieir, numatoma parengti ir patvirtinti ministerijai pavaldi staig veiklos vertinimo kriterijus, pagal kuriuos bus atliekamas j veiklos vertinimas, metodikai vadovauti nustatant vertinimo kriterijus, anali zuoti staig metinius ir ketvirtinius veiklos planus bei parengtus teiss akt projektus.
PAGRINDINS SVOKOS

efektyvi finans politika ES struktriniai fondai finans valdymo funkcijos finans mechanizmas finans strategija finans taktika ISPA kontrol 175

operatyvusis valdymas PHARE planavimas sanglaudos fondas SAPARD strateginis valdymas valstybs finans politika valstybs finans valdymas valstybs finans valdymo subjektai valstybs finans valdymo objektas

KARTOJIM O KLAUSIMAI

1. Pateikite valstybs finans valdymo apibrim. 2. Kas yra valstybs finans valdymo objektai? 3. Kas yra valstybs finans valdymo subjektai? 4. Ivardinkite ir apibdinkite pagrindines finans valdymo funkcijas. 5. Kuo skiriasi strateginis ir operatyvusis finans valdymas? Kas yra vieno ir kito vykdytojai? 6. Kokia institucija atsakinga u valstybs finans valdym Lietuvoje? 7. Apibdinkite valstybs finans politikos esm ir turin. 8. Pateikite finans strategijos ir finans taktikos apibrimus. 9. Kokie reikalavimai keliami efektyviai finans politikai? 10. Kaip susijusi valstybs ekonomin ir finans politika? Pakomentuokite. 11. Kas yra finans mechanizmas? Koks jo vaidmuo, gyvendinant valsty bs finans politik? 12. Ivardinkite pagrindinius Lietuvos finans politikos tikslus. 13. Kokias inote ES finansins paramos programas alims-kandidatms? Ko kie i program tikslai? A r ios finansins paramos programos iliks, Lietuvai stojus Europos Sjung? 14. Apibdinkite, kas yra ES struktriniai fondai. Koks j vaidmuo, Lietuvai tapus Europos Sjungos nare? 15. Kokia Lietuvoje vykdomos mokesi reformos esm ir tikslai? 16. Kaip Lietuvoje numatoma optimizuoti valstybs finansini itekli pla navim? 17. Kokiomis priemonmis Lietuvoje numatyta siekti racionalaus ir taupaus valstybs pinigini itekli naudojimo? Kaip ie udaviniai gyvendina mi? 18. Kaip numatoma skatinti finans sektoriaus pltr Lietuvoje? Js nuo mone, kurios finans sektoriaus sritys Lietuvoje silpniausiai ivystytos? 19. Kaip numatoma tobulinti Finans ministerijos veikl Lietuvoje?

176

L IT E R A T U R A

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Bukeviit E., Pukelien V. (1998). Valstybs m okesi sistem a. Kaunas: Technologija. Bukeviit (2003). Mokesi sistema. Kaunas: Technologija. Baleviien J., Vasiljeva K. (2002). Apmokestinamj pajam rys ir pajam mokesio apskaiiavimo tvarka. //Apskaitos ir mokesi aktualijos. Nr 12. P. 22-29. European Observatory on Health Care Systems. Health Care Systems in Transition: Lithuania. 2000. G arb araviius T ., Kuodis R. (2002). Lietuvos finans sektoriaus funkcionavimas.// Pinig studijos. Nr 1. P. 18-48. Inventory of Taxes.// European Communities. 2000. Henning Charles N .( Pigott W illiam , Scott Robert Haney (1988). Financial Markets and the Economy. 5th ed. Jurgutis V. (1938). Finans mokslo pagrindai. Kaunas: viesa. struktra ir

Goniarov G . (2001). Teorija finansov i nalogi. Riga: Latvijskij Universitet (rus k.).

10. Katkus V., Martinaityt E.(2002). Pensij reforma: pensij fond sistemos Lietuvoje krimo problemos. Vilnius: LBD FI. 11. 12. 13. 14. 15. 16. Kelias j pinig sjung. Vilnius: LBD FI. 1999. Kungla Tarvo (1999). Fiscal Decentralization in Estonia.// Discussion papers, No 13. Budapest: Open Society Institute. Kuzmickas D ., epinskis J. Investiciniai fondai ir finans valdym as.//O rganizacij vadyba: sisteminiai tyrim ai. (1997). N r4 . P. 7-23. Levlauskait K. (1995). Investavimo proceso struktra ir ypatumai Lietuvoje. // Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr 1. P. 87-95. Leviauskalt K. (1996). alies rizikos ir valiutos rizikos vertinimo problema tarptautiniame kreditavime.//Organizacij vadyba: sisteminiai tyrimai. Nr 3. P. 85-95. Levlauskait K., Arm anavlius A. (2001). Lietuvos valstybs skolos restruktriza vimo galimybs, panaudojant alies vertybini poplelr rin k.//O rganizacij va dyba: sisteminiai tyrim ai. Nr 20. P. 121-133. Lietuvos integracija Europos Sjung: bankininkyst ir finansai (knyg serija). Vilnius: Lietuvos Bankas. 1997 -2 0 0 2 . Meidnas V., Puzinauskas P. (2001). M okesiai: teorija, vaidmuo, raida.Vilnius: VTIC . Mlkesell John L. (1991). Fiscal Administration Analysis and Applications for the Public sector. 3r ed. Brooks/Cole Publishing Company. Musgrave Richard A ., Musgrave Peggy B. (1989). Public Finance In Theory and Practice. 2 rd ed. Nacionalins vertybini popieri biros funkcionavimo pagrindai. Vilnius: NVPB. 1997. Nemec J., Wright G . (ed.). (1997). Public Finance. Theory and Practice In Central European Transition. Bratislava: NISPAcee.

17. 18. 19. 20. 21. 22.

177

23. 24.

O EC D Economic Surveys. Baltic States: A Regional Economic Assessment. February 2 000 . Pajuodien G .M . (1993). Mokesi sistemos formavimas isivysiusiose alyse. Vilnius: Informatikos institutas.

25. Rimas J. (2000). Vietiniai mokesiai. Kaunas: Technologija. 26. Rimas J., Staiokas R. (1996). Mokesi kilm ir socialin-ekonomin raika. Vilnius: Valstybin mokesi inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finans ministerijos. 27. Rosen Harvey S. (1992). Public Finance. 3nd ed. 28. Rutkauskas A. V. (1998). Finans rinkos ir institucijos. Vilnius: Technika. 29. Smalenskas G . (2001). Finansai. I ir III dalys. Vilnius: Homo Liber. 30. 31. 32. 33. 34. Staiokas R., Rimas J ..(1996). Savivaldybi mokesiai ir rinkliavos. Kaunas. Sundarajan V., Dattels P., Blommestein H.J. (1997). Coordinating Public Debt and Monetary Management. IMF. Tanzi Vito, Schuknecht Ludger. (2000). Public Spending in the 20th century: A Global Perspective. Cambridge University Press. Vietos savivaldybs Centrins ir Ryt Europos ir NSV alyse. Antologin apvalga. Budapetas: Vietos savivaldos ir viej paslaug institutas.1994. Wonnacott P., Wonnacott R. (1994). Makroekonomika, /red. Z Lydeka/. Kaunas: Litterae Universitatis.

L IE T U V O S R ESP U B LIK O S S EIM O IR V Y R IA U S Y B S STATYM AI IR N O R M A T Y V IN IA I AKTAI LR akcini bendrovi statymas.//Valstybs inios, 2000, Nr 64-1914. LR akciz statymas.//Valstybs inios, 2001, Nr 98-3482. LR azartini loim statymas.//Valstybs inios, 2001, Nr 43-1496. LR biudeto sandaros statymas.//Valstybs inios, 2000, Nr 61-1826. LR draudimo statymas.//Valstybs inios, 1996, Nr 73-1742. LR garantinio fondo statymas.//Valstybs inios, 2000, Nr 82-2478. LR gyventoj pajam mokesio statym as./ / Valstybs inios, 2001, Nr 73-3085. LR investicini bendrovi statym as./ / Valstybs inios, 1999, nr 98-2811. LR keli prieiros ir pltros programos finansavimo statymas.//Valstybs inios, 2000, Nr 92-2873. LR konsulinio mokesio statymas. // Valstybs inios, 1994, Nr 51-951. LR kredito unij statymas. // Valstybs inios, 2000, Nr 45-1289. LR 1990 met blokados fondo statymas. // Valstybs inios, 1998, Nr 53-1447. LR mokesio u aplinkos terim statymas. // Valstybs inios, 1999, Nr 47-1469. LR mokesi administravimo statym as./ / Valstybs inios, 1995, Nr 61-1525. LR mokesi u valstybinius gamtos iteklius satymas.// Valstybs inios, 1991, Nr 11 -274.

178

LR muit tarif statymas. // Valstybs inios, 1998, Nr 28-727. LR naftos ir duj itekli mokesio statymas. // Valstybs inios, 1992, Nr 30-929. LR paveldimo ir dovanojamo turto mokesio satymas. // Valstybs inios, 1995, Nr 52-1277. LR pelno mokesio satymas. // Valstybs inios, 2001, Nr 110-3992. LR pensij fond statymas./ / Valstybs inios, 1999, Nr 55-1765. LR pensij sistemos reformos satymas. // Valstybs inios, 2002, Nr 123-5511. LR prekyviei mokesio statymas./ / Valstybs inios, 1993, Nr 66-1246. LR pridtins verts mokesio statymas. // Valstybs inios, 2002, Nr 35-1271. LR rinkliav statymas. //Valstybs inios, 2000, Nr 52-1484. LR skolos statymas./ / Valstybs inios, 1996, Nr 1-1508. LR sveikatos draudimo statymas. // Valstybs inios, 1996, Nr 55-1287. LR valstybins mons Ignalinos atomins elektrins eksploatavimo nutraukimo fondo satymas. // Valstybs inios, 2001, Nr 64-231. LR valstybinio socialinio draudimo fondo biudeto sandaros statymas. //Valstybs inios, 2001, nr 94-3309. LR valstybinio socialinio draudimo statymas./ / Valstybs inios, 1991, Nr 17-447. LR valstybini moni statymas.//Valstybs inios, 1990, Nr 30-709. LR valstybini socialinio draudimo pensij statymas. // Valstybs inios, 1994, nr 59-1153. LR vertybini popieri vieosios apyvartos statymas. // Valstybs inios, 1996, Nr 16-412. LRVyriausybs nutarimas dl Privatizavimo fondo l apskaitos ir naudojimo tvarkos patvirtinimo. // Valstybs inios, 1995, nr 82-1876. LR ems mokesio statymas. // Valstybs inios, 1992, Nr 21-612. LR ems nuomos statymas. // Valstybs inios, 1995, Nr 53-1296.

ALTIN IAI IN TERNETE: Lietuvos Respublikos Seimas. Lietuvos Respublikos statym ir teisini akt paieka. http://www.lrs.lt Lietuvos Respublikos Vyriausyb. Teisini ir normatyvini akt paieka. http://www.lrv.lt Lietuvos Respublikos Finans ministerija, http://finmin.lt Lietuvos nacionalin vertybini popieri bira, http://www.nse.lt Lietuvos Bankas http://www.lbank.lt Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, http://www.std.lt

179

Kristina Leviauskait, Giedrius Rkys

VALSTYBS FINANSAI Vadovlis Redagavo Ugnius KETURAKIS Maketavo Janina BARANAVIIEN

Ileido Vytauto Didiojo universiteto leidykla