/sveikatos prieþiûra uþsienyje/
Sveikatos apsaugos sistema Ðvedijoje –
Skandinaviðka kokybë sektinas pavyzdys
S
ocialdemokratiškomis vertybėmis garsėjanti Švedija šiandien
visame pasaulyje laikoma beveik idealiu gerovės valstybės
pavyzdžiu. Čia gana didelė paslaugų sektoriaus dalis priklauso
valstybinėms įmonėms. Sveikatos apsauga taip pat priskiriama viešajam sek-
toriui, tačiau Švedijoje gydymo paslaugų teikimas yra itin aukštos kokybės,
gydytojų motyvacija didelė, pacientai patenkinti. Bet apie viską iš pradžių.
Sutvarkytas gydymo
paslaugø teikimas
Pagal tarptautinius sveikatos standartus, Švedija de-
monstruoja tikrai neblogus rezultatus. Pakankamai
„
mažas sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis,
nedidelis kūdikių mirtingumas (3, 4 mirtys 1000
gyventojų). Tokį lygį pasiekti prireikė ne vienerių
Pirminis lyg- metų. Švedai nuolat tobulina savo pirminį gydymo
lygį, kuriame intensyviai darbuojasi bendrosios
muo Ðvedijoje
praktikos gydytojai (BPG), fizioterapeutai, slaugės.
nëra valstybës Visi jie teikia paslaugas sveikatos centruose, kur
ypač pabrėžiama komandinio darbo svarba.
monopolizuo- Pirminis lygmuo Švedijoje nėra valstybės mo-
nopolizuotas. Kiekvienam šeimos gydytojui sutei-
tas. Kiekvie- kiamos galimybės atidaryti savo privatų kabinetą.
Atskirai egzistuoja dar ir privačios slaugių klinikos,
nam ðeimos teikiančios bazines gydymo paslaugas, įvairūs vai-
kų ar gimdymo namai. Ikimokyklinio amžiaus vai-
gydytojui su- kams užtikrinamas nemokamas gydymas ir konsul-
tacijos, nėščioms moterims visą jų nėštumo laiko-
teikiamos gali- tarpį gydymo paslaugos taip pat nieko nekainuoja.
Nuolat plėtojama BPG veikla sudaro puikias
mybës atidary- galimybes pacientams gydytis namie. Peršalus ar
lengvai susižeidus į namus atvyks asmeninis šei-
ti savo privatø mos gydytojas, įvertins negalavimus, suteiks visą
reikiamą pagalbą. Savaime suprantama, sunkiau
kabinetà.“ sergantis pacientas turi gydytis ligoninėje.
54
Administracinë struktûra
Švedijos sveikatos apsaugos sistema organizuoja-
ma trimis lygiais: centrinės valdžios, apygardos ir
savivaldybių. Pirmoji – centrinė valdžia – priima
esminius teisės aktus, kurie nulemia sistemos po-
būdį visos šalies mastu. Tuo tarpu apygardos ir sa-
vivaldybės sprendžia detalesnes problemas valdo-
mose teritorinėse gydymo įstaigose.
Vis dėlto didžiausia atsakomybė už sveikatos ap-
saugos sistemą tenka Švedijos sveikatos ir sociali-
nių reikalų ministerijai (Socialdepartementet). Ji ruo-
šia siūlymus, rekomendacijas parlamentui (Riksda-
gui) dėl naujų teisės aktų, reglamentuojančių svei-
katos apsaugą, be to, leidžia ir savo įsakymus, nuta-
rimus. Dalį kompetencijos su ministerija dalijasi dar
dvi institucijos. Tai Nacionalinė sveikatos ir gero-
vės taryba, veikianti kaip patariamasis organas Vy-
riausybei, ir Švedijos sveikatos apsaugos technolo-
ginio įvertinimo taryba. Pastaroji analizuoja, kaip
galima kuo efektyviau panaudoti lėšas ir investici-
jas, skiriamas sveikatos priežiūrai.
Žemesniu – savivaldos – lygmeniu organizuoja-
mas detalus gydymo įstaigų darbas. Sprendimai pri-
imami bendradarbiaujant vietos valdžios instituci-
joms ir visų ligoninių, klinikų, gydymo centrų vado-
vams. Labai dažnai aktualūs klausimai nagrinėjami
konsultuojantis su kitomis savivaldybių institucijo-
mis sudarytose regioninėse tarybose. Jų bendradar-
biavimo dėka Švedijoje priimti teisės aktai, numatan-
tys kuo greitesnį paciento aptarnavimą. Jau nuo 1992-
ųjų pirmojo gydymo lygmens darbuotojai privalo su-
teikti pagalbą pacientui tą pačią dieną, kai jis jos pa-
prašo. O planinis gydymas privalo būti įgyvendin-
tas per tris mėnesius. Tokiu būdu švedai užtikrino
orientacijos į pacientą įgyvendinimą.
Sistemos finansavimo ypatumai
Sveikatos apsaugos išlaikymui Švedijos vyriausy-
bė kasmet numato apie 8,5 procento nuo bendrojo
vidaus produkto (BVP). Norėdama padidinti šių lė-
šų panaudojimo efektyvumą, vyriausybė nuspren-
dė smarkiai išplėtoti pirminį gydymo lygmenį, nes
kaip tik tada pacientas išgydomas esant anksčiau-
sios stadijos ligai. Būtent šeimos gydytojų kabine-
tų plėtra leidžia mažinti išlaidas, skiriamas antriniam
ir tretiniam lygiams, kadangi nebereikia daug mokė-
ti už brangias technologijas ir vaistus.
Kitas sistemos optimizavimo metodas – dali-
nis privalomasis sveikatos draudimas. Nustačius gy-
dymo paslaugų įkainius, nuspręsta padengti tik kai
kurias paslaugas, už likusias susimokėti turi pats
2005 septintas numeris, FARMACIJA IR LAIKAS
pacientas. Tarkim, šeimos gydytojo konsultacija kai-
nuoja nuo 100 iki 150 Švedijos kronų (nuo 37,70 iki
56,55 Lt.). Tiesa, esama ir kai kurių teigiamos diskri-
minacijos formų. Pavyzdžiui, jaunimui iki 20 metų
visos gydymo paslaugos yra nemokamos.
Įdomu tai, kad asmuo, už gydymo paslaugą su-
mokėjęs daugiau nei 900 kronų, 12 mėnesių nuo
sumokėjimo datos konsultuojasi ir gydosi nemo-
kamai. Tokia schema padeda pacientui taupyti. Pa-
našių lengvatų gauna nėščios moterys, lėtinėmis li-
gomis sergantieji, pensininkai.
Europietiðkas farmacijos
sektorius
Švedijos farmacijos sektoriaus reguliavimas pritaiky-
tas Europos Sąjungoje galiojamiems standartams. Nau-
jų vaistų registravimą vykdo Medicininių produktų
agentūra (Läkemedelsverket). Ji vykdo registraciją ir
atlieka kontrolės funkcijas. Šiuo metu Švedijoje įregist-
ruota virš 6000 preparatų. 2002-aisiais metais įsteigta
visiškai nauja institucija – Farmacinių mokėjimų taryba
(Läkemedelsförmånsnämnden) – tiria mažmeninę vais-
tų rinką ir sprendžia, kokie vaistai turėtų būti kompen-
suojami valstybės. Derybose su gamintojais ji taip pat
nustato mažmenines vaistų kainas.
Pagal naują direktyvą, kompensuojamas recep-
tinis vaistas, išrašytas gydytojo, pacientui pageidau-
jant turi būti keičiamas į pigiausią vaistinėje esantį
alternatyvų generiką. Perkant vaistus pacientas taip
pat remiamas valstybės papildomomis priemonėmis.
Kaip ir mokant už gydymo paslaugas, suveikia „lu-
bų“ sistema: nusipirkęs vaistų daugiau nei už 900
kronų, visus metus žmogus gali pirkti receptinių vais-
tų ne daugiau nei už 1800 kronų. Jeigu matoma, kad
šis limitas bus viršijamas, vaistai parduodami nemo-
kamai arba su didelėmis nuolaidomis.
Mažmeninę vaistų prekybą, kaip ir visose kitose
valstybėse, vykdo vaistinės. Tačiau jos priklauso vals-
tybės monopoliui – Nacionalinei Švedijos vaistinių
korporacijai, kuri dabar valdo apie 900 vaistinių vi-
soje šalyje. Tik ji turi išskirtinę teisę pardavinėti vais-
tus tiek visuomeninėse, tiek ligoninių vaistinėse.
Švedijoje nustatyta griežta tvarka, kaip pacientui
atlyginama žala dėl nepageidautino vaistų poveikio.
Tokias kompensacijas turi išmokėti farmacijos kompa-
nijos, pagaminusios žalingą vaistą. Tiesa, dažniausiai
šias išlaidas už vaistų gamintojus padengia draudikai.
Studijø pobûdis
Sveikatos apsaugos specialistus rengia Lundo, Ge-
teborgo, Linkepingo, Stokholmo (Karolinska Ins-
titutas) ir kiti universitetai. Kiekvienais metais įvai-
rias medicinos ir farmacijos studijas pradeda apie
5000 studentų. Mokslų teorinė dalis visuomet in-
tegruojama su intensyvia praktika, kuri atliekama
FARMACIJA IR LAIKAS, 2005 septintas numeris
Stadsholmenas, Stokholmas, Ðvedija
gydymo įstaigose. Lankydamas paskaitas studen-
tas privalo dar ir darbuotis BPG kabinete ar klini-
koje. Tokiu būdu siekiama, kad įpusėję studijas bū-
simieji medikai būtų susipažinę su sveikatos ap-
„
saugos sistema ir joje vyraujančio darbo specifika.
Po penkerių studijų metų būtina atlikti pusės metų
trukmės stažuotę, o po to dar ir 18 mėnesių dirbti Maþmeninæ
„namų gydytoju“, t. y. lankyti pacientus namuose.
Tik tuomet suteikiama registruoto gydytojo licenci- vaistø prekybà,
ja. Norintieji specializuotis turi tęsti studijas, kurių
trukmė priklauso nuo pasirinktos kvalifikacijos. Rei- kaip ir visose
kėtų pažymėti, kad nemažai baigusiųjų medicinos
ar farmacijos studijas renkasi tolesnę mokslo karje- kitose valstybë-
rą Švedijos medicinos tyrimų laboratorijose, farma-
cijos bendrovėse, taip pat biotechnologijų įmonėse. se, vykdo vais-
Sëkmingai dirbanti tinës. Taèiau
farmacijos pramonë
Dėl gausių investicijų ir mokslinių interesų pakanka-
jos priklauso
mai sparčiai auga Švedijos farmacijos pramonė. Šian-
dien ji – viena svarbiausių šalies ekonomikos sričių.
valstybës mo-
Joje darbuojasi apie 20 000 specialistų, kasmet suku-
riančių virš 40 milijardų kronų apyvartą. Net 90 pro-
nopoliui – Na-
centų pagamintų vaistų eksportuojama į užsienio vals- cionalinei Ðve-
tybes. Pastaraisiais metais medicinos produktų eks-
portas Švedijoje viršijo importą, todėl vaistų preky- dijos vaistiniø
bos balansas buvo teigiamas (28 mlrd. kronų).
Pagrindinės šio produkto kūrėjos – viena didžiau- korporacijai.“
sių pasaulyje farmacijos kompanijų – „AstraZeneca“,
kitos šiek tiek mažesnės – „Ferring“, „Fresenius Ka-
bi“, „Pharmalink“ ir „Recip“. Anksčiau aktyviai vei-
kusi korporacija „Pharmacia“ atiteko Jungtinių Ame-
rikos Valstijų milžinei „Pfizer“, ir nemažai jos veik-
los buvo perkelta į kitas šalis. Kartu su kitų šalių kapi-
talo farmacijos kompanijomis „Pharmacia“ Švedijo-
je iki šiol pagamina nemažą kiekį vaistų.
Švedijos vaistų gamintojai nuolat investuoja ne-
mažus pinigus į naujų vaistų atradimus, tobulina
senas pasitvirtinusias formules bei aktyviai ben-
dradarbiauja su valstybės institucijomis. Taip sie-
kiama sukurti kuo efektyvesnę ir žmonėms priimti-
nesnę sveikatos apsaugos sistemą. Būtent įvairių
institucijų, pacientų organizacijų ir verslo subjektų
bendradarbiavimas yra Švedijos sveikatos apsau-
gos sistemos sėkmės receptas.
Parengë M. Neliupðis
55