LIETUVOS KNO KULTROS AKADEMIJA

Aiva Karpaviien, Angel Seibutien, Pavelas Zachovajevas

MOGAUS ANATOMIJA KAULAI. JUNGTYS

Studij knyga

Kaunas

2010

UDK 611.7(075.8) Ka463

Recenzavo: doc. dr. Graina KRUTULYT Milda GINTILIEN

Patvirtinta LKKA Leidybos komiteto 2010-02-02 posdyje (prot. Nr. LK-1)

Aiva Karpaviien, 2010 Angel Seibutien, 2010 Pavelas Zachovajevas, 2010 Lietuvos kno kultros akademija, 2010

ISBN 978-609-8040-17-3

Turinys Pratarm ....................................................................................... 4 1. AUDINIAI ............................................................................................ 5 1.1. Epitelinis audinys ................................................................... 5 1.2 Jungiamasis audinys............................................................... 7 1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys................................ 9 1.2.2. Purus jungiamasis audinys ....................................... 9 1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys ............................... 9 1.2.4. Kremzlinis audinys.................................................... 10 1.2.5. Kaulinis audinys........................................................ 10 1.3. Nervinis audinys..................................................................... 11 2. OSTEOLOGIJA .................................................................................. 12 2.1. Bendroji osteologija................................................................ 12 2.1.1. Kaulas kaip organas ................................................. 12 2.1.2. Kaul forma ir sandara ............................................. 13 2.1.3. Kaul chemin sudtis.............................................. 15 2.2. Specialioji osteologija............................................................. 16 2.2.1. Liemens kaulai.......................................................... 16 2.2.2. Pei lanko kaulai..................................................... 18 2.2.3. Rankos kaulai ........................................................... 18 2.2.4. Dubens kaulai ........................................................... 19 2.2.5. Kojos kaulai .............................................................. 20 2.2.6. Galvos kaulai ir j jungtys ......................................... 21 3. ARTROLOGIJA .................................................................................. 24 3.1. Bendroji artrologija ................................................................. 24 3.2. Specialioji artrologija .............................................................. 28 3.2.1. Stuburo kaul jungtys ............................................... 28 3.2.2. onkauli jungtys su krtinkauliu ............................. 29 3.2.3. onkauli jungtys su stuburu.................................... 29 3.2.4. Pei lanko ir rankos kaul jungtys .......................... 30 3.2.5. Dubens kaul jungtys ............................................... 32 3.2.6. Kojos kaul jungtys................................................... 33 PAVEIKSLAI ........................................................................................... 36 Kaulai ............................................................................................ 37 Snariai ......................................................................................... 72 Literatra ....................................................................................... 86 3

Pratarm
i mogaus anatomija yra atnaujintas bei papildytas 1990 met mokymo priemons (A. Seibutien) leidimas. Anatomija yra mokslas, nagrinjantis kno sandar, formas bei struktr. Viena i pagrindini io mokslo dali yra skiriama atramos judjimo aparatui, kuris sudarytas i aktyviosios dalies raumen ir pasyviosios kaul bei j jungi. ias dalis reikia mokti vienodai gerai ir sugebti gautas inias integruoti kitas disciplinas. iame leidinyje daugiau dmesio yra skiriama audini, kaul ir snari apraymui. Vaizdumui gerinti mediaga yra pagausinta paveikslais i vairi medicinos studentams skirt anatomijos atlas ir papildyta lietuvikais terminais. Taiau neteikiama ini apie mogaus anatomijos istorij, raumenin audin bei raumenis. Leidinys skirtas Lietuvos Kno Kultros Akademijos edukologijos fakulteto studentams. Jis yra naudingas ir biomedicinos fakulteto bei kit auktj mokykl studentams, bsimiems treneriams ir visiems norintiems tapti gerais kno kultros, sporto ir sveikatinimo specialistais.

1. AUDINIAI
Audiniai skirstomi keturias grupes: epitelin arba pasienin, jungiamj, raumenin ir nervin. Audinius sudaro lstels ir tarplastelin mediaga, taiau j kiekio santykis vairiuose audiniuose nevienodas.

1.1. Epitelinis audinys

Epitelinis audinys turi daug lsteli ir maai tarplstelins mediagos. Lstels yra isidsiusios ant bazins membranos, po ja yra puraus jungiamojo audinio sluoksnis. Epitelyje nra kraujagysli ir limfagysli, todl per membran lstels maitinamos, i j alinami mediag apykaitos produktai. Epiteliniai audiniai dengia iorin ir ikloja vidin organizmo paviri. Jie apsaugo giliau esanius audinius nuo sueidim, mikrob patekimo. Per epitel krauj siurbiamos maisto mediagos, vanduo ir alinami mediag apykaitos produktai. Epiteliniai audiniai gamina prakait, virkinimo sultis. Epitelinio audinio funkcijos: 1. Apsaugin. Epiteliniai audiniai sudaro odos pavirin sluoksn, ikloja vidaus organus. Jie apsaugo giliau esanius organus nuo paeidim, mikrob patekimo. 2. Maitinamoji. Per arn epitel krauj siurbiamos maisto mediagos ir vanduo. 3. Sekrecin. Epiteliniai audiniai sudaro liauk galines dalis, itekamuosius latakus, gamina sekretus: prakait, virkinimo sultis. 4. Iskiriamoji. I organizmo per epitelinius audinius iskiriami mediag apykaitos produktai. Epitelinis audinys klasifikuojamas: 1. Pagal funkcij: a) dengiamasis; b) liaukinis. 5

2. Pagal sluoksni skaii: a) vienasluoksnis; b) daugiasluoksnisi. 3. Pagal pavirinio sluoksnio lsteli form: a) plokiasis; b) kubinis; c) prizminis (stulpinis). Vienasluoksnis epitelis. Jo lstels isidsiusios ant bazins membranos vienu sluoksniu. Epitelis skirstomas pagal lsteli form: 1. Plokiasis epitelis. Lstels plokios, netaisyklingos, branduolys plokias. is audinys dengia kraujagysli, limfagysli vid, pilvo bei krtins ertmes. 2. Kubinis epitelis. Lstels kubo formos, j centre yra apvalus branduolys. is audinys dengia liauk itekamuosius latakus, inkst lataklius. 3. Prizminis epitelis. Lstels siauros, auktos, branduolys pailgas, guli ariau bazins membranos. Jis dengia virkinimo organus. 4. Prizminis virpamasis epitelis. Branduoliai isidst vairiame auktyje nuo bazins membranos, lstels turi citoplazmos iaugas plaukelius, kurie juda viena kryptimi. Jis dengia kvpavimo takus, kiauintakius. Daugiasluoksnis epitelis. Jo lstels isidsiusios keliais sluoksniais. Apatinis sluoksnis, esantis ant bazins membranos, yra prizms formos, j branduoliai pailgi. Paviriau esanios lstels yra kubo formos, j branduoliai apvals. Paiame paviriuje esanios lstels yra plokios, j branduoliai plokti. Daugiasluoksnis epitelis skirstomas pagal pavirinio lsteli sluoksnio ypatybes: 1. Plokiasis ragjantis epitelis. Paviriuje esanios lstels suragja, netenka branduolio, va ir nukrinta nuo odos. I bazins membranos puss nuolat auga naujos lstels. is audinys sudaro pavirin odos sluoksn. 2. Plokias neragjantis epitelis. Pavirinis lsteli sluoksnis nesuragjs. Jis dengia ragen, burnos, rykls, stempls gleivin. 6

3. Pereinamasis epitelis. Kai organas tuias, epitelio sluoksni daugja, lstels darosi kubins ar net cilindrins. Kai organas pilnas, isitempia, sluoksni skaiius maja, lstels pasidaro beveik plokios. Jis dengia organ, keiiani savo tr, vid (lapimo psl). I liaukinio epitelio yra sudarytos liaukos. Liaukinio audinio lstels sugeba sintezuoti ir iskirti specifinius produktus sekretus. Pagal lsteli skaii liaukos skirstomos vienalstes ir daugialstes. Daugialsts liaukos klasifikuojamos pagal sandar paprastas ir sudtingas; pagal form vamzdines, pslines ir mirias; pagal sekreto iskyrimo bd vidaus sekrecijos ir iorins sekrecijos. Paprastos vamzdins arba pslins liaukos turi dugn, kn, kaklel. Iorins sekrecijos liaukos turi lataklius, per kuriuos sekretas iteka organ ertmes arba odos paviri. Vidaus sekrecijos liaukos itekamj latak neturi, j pagamintas sekretas, hormonai, iskiriami krauj.

1.2 Jungiamasis audinys

Jungiamasis audinys turi maai lsteli, daug tarplstelins mediagos. Jungiamasis audinys dalyvauja sudarant griauius, sausgysles, raiius, gaubia vidaus organus, kraujagysles, nervus. Jungiamojo audinio funkcijos: 1. Apsaugin. Kraujo lstels fagocituoja mikrobus ir gamina antiknius. is audinys apgaubia vidaus organus, nervus, kraujagysles. 2. Maitinamoji. Kraujas ir limfa ineioja po organizm maisto mediagas. 3. Atramin. Suformuoja griauius, raiius.

Kraujas Kraujas yra skystas audinys. mogaus organizme yra 4,55 l kraujo. Kraujo lstels yra trij ri. 1. Eritrocitai. Tai raudonieji kraujo kneliai. Jie yra i abiej pusi dubusio disko formos, neturi branduolio. Eritrocito viduje esantis hemoglobinas sugeba prisijungti deguon. Eritrocitus gamina raudonieji kaul iulpai, jie gyvena 23 mnesius, suyra blunyje. 2. Leukocitai. Tai baltieji kraujo kneliai. Pagal protoplazmos ypatybes jie skirstomi grdtuosius (granuliocitus) ir negrdtuosius (agranuliocitus). Pagal tai, kaip nusidao protoplazma, granuliocitai skirstomi : a) eozinofilus; b) bazofilus; c) neutrofilus. Agranuliocitai skirstomi : a) monocitus; b) limfocitus. Granuliocit branduolys yra segmentuotas, agranuliocit branduolys apvalus, uima didij dal lstels. Leukocitus gamina raudonieji kaul iulpai, gyvena nuo 23 dien iki keli mnesi. Jie gali pereiti per kraujagysli sieneles, klajoti audiniuose, fagocituoti mikrobus. Limfocitus gamina limfmazgiai, blunis, ukrio liauka, migdolai. 3. Trombocitai. Tai maos, neturinios branduolio lstels, dalyvaujanios kraujo krejime. Gyvena apie 58 dienas. Kraujo tarplstelin mediaga yra vadinama kraujo plazma. J sudaro vanduo, baltymai, vairios organins ir neorganins mediagos. Pagrindins kraujo funkcijos yra apsaugin ir maitinamoji. Limfa Limfa yra audini skystis, esantis tarp vis organ lsteli. Jos skystj dal sudaro kraujo plazma, kuri persisunkia per kraujagysli sieneles audinius. j patenka mediag apykaitos produktai. Limfa atlieka maitinamj ir apsaugin funkcij. 8

1.2.1. Retikulinis jungiamasis audinys Retikulinio jungiamojo audinio lstels yra retikuliocitai. Jos yra netaisyklingos formos su ataugomis, kuriomis lieiasi su kitomis lstelmis ir sudaro tinkl. Tarp tinklo kilp isidsiusi tarplstelin mediaga, kurioje daug retikulini skaidul. Retikuliocitai gali itrkti i audinio, laisvai judti, fagocituoti mikrobus. is audinys sudaro kaul iulpus, blun, limfmazgius. 1.2.2. Purus jungiamasis audinys Purus jungiamasis audinys sudaro poodin sluoksn, gaubia kraujagysles, vidaus organus, nervus. Jo yra visuose organuose. Puriojo jungiamojo audinio lstels: 1. Fibroblastai jaunos lstels. Jos gamina tarplstelin mediag, formuoja randus. 2. Fibrocitai neaktyvios lstels.Tai subrend fibroblastai. 3. Plazmins gamina antiknius. 4. Putliosios gamina heparin. Tai mediaga, kuri stabdo kraujo krejim. 5. Riebalins j citoplazmoje daug riebalini laeli. 6. Pigmentins j citoplazmoje yra pigmento. 7. Histiocitai stambios lstels, kurios naikina mikrobus, svetimknius, neutralizuoja nuodingas mediagas. Tarplstelin mediag sudaro amorfin mediaga ir skaidulos. Skaidulos yra trij ri: kolagenins (jos yra storos ir tiesios), elastins (jos yra plonos, isiakojusios) ir retikulins (jos sudaro tinkl). 1.2.3. Skaidulinis jungiamasis audinys Skaidulinio jungiamojo audinio yra odos, sausgysli, raii, fascij, tarpraumenini pertvar, antkremzlio, antkaulio sudtyje. Tarplstelin mediag sudaro pluotais, pagal jgos veikimo krypt, isidsiusios kolagenins skaidulos. Sausgyslse ir raiiuose kolagenini skaidul pluotai isidst lygiagreiai, o aponeurozse, fascijose, tarpraumeninse pertvarose sluoksniais (kiekviename sluoksnyje skaidul kryptis skirtinga). 9

Skaidulinis jungiamasis audinys, kurio tarplstelin mediag sudaro elastins skaidulos, vadinamas elastiniu jungiamuoju audiniu. I io audinio sudaryti geltonieji stuburo raiiai. io audinio yra odos sudtyje. Skaidulinio jungiamojo audinio lstels vadinamos fibrocitais (jos yra suspaustos tarp skaidul). 1.2.4. Kremzlinis audinys Kremzl dengia antkremzlis. Tai yra jungiamojo audinio ploktel, per kuri vyksta mediag apykaita. Kremzlinio audinio lstels vadinamos chondrocitais. Pagal tarplstelin mediag, kremzls skirstomos tris ris: 1) hialinin; 2) elastin; 3) skaidulin. 1. Hialinin kremzl, mogui sulaukus vyresnio amiaus, yra linkusi sukaulti. Tarplstelin mediag sudaro kolagenins skaidulos. Lstels guli grupmis po kelias, apsuptos kapsule. Hialinin kremzl dengia kaul snari paviri, sudaro onkauli priekin gal, yra gerklose, gerklje, bronchuose. 2. Elastin kremzl niekada nesukaulja. Tarplstelin mediag sudaro elastins skaidulos (jos sudaro tinkl). Lstels yra tarp skaidul po 23 apsuptos kapsule. Elastin kremzl sudaro antgerkl, ausies kauel, iorin klausomj land. 3. Skaidulin kremzl sudaro tarpslankstelinius ir snarinius diskus, meniskus. Tarplstelin mediag sudaro kolagenins skaidulos, isidsiusios lygiagreiais pluotais. Lstels yra suspaustos tarp skaidul. Kremzlinis audinys atlieka atramin ir apsaugin funkcijas. 1.2.5. Kaulinis audinys Tarplstelin kaulinio audinio mediag sudaro kolagenins skaidulos. Lstels yra trij ri: 1. Osteoblastai. Tai jaunos kubo, piramids ar daugiakamps lstels, gaminanios kaulin audin, mineralines mediagas. 10

2. Osteocitai. Tai subrend osteoblastai. Jos yra netaisyklingos formos, turi ilgas ataugas, neveiklios. 3. Osteoklastai. Tai didels, daug branduoli turinios lstels. Jos ardo sen kaulin audin, formuoja augani vamzdini kaul ertmes. Beveik visus suaugusio mogaus kaulus, iskyrus raumen prisitvirtinimo vietas ir kaukols siles, sudaro ploktelinis kaulas. Jo struktrinis funkcinis vienetas yra osteonas. J sudaro tam tikra tvarka isidsiusios kaulins ploktels. Pagrindins kaulins ploktels guli koncentrikai apie osteono kanal, kuriuo eina kraujagysls ir nervai. terptins ploktels upildo tarpus tarp atskir osteon. Osteocit yra vis kaulini plokteli ertmse arba tarp j. Dviej gretim plokteli skaidulos eina beveik staiu kampu. Tai lemia ypating kaulinio audinio tvirtum.

1.3. Nervinis audinys

Nervinis audinys sudaro nerv sistem. Nervinio audinio lstels vadinamos neuronais. Neuronai yra vairios formos ir dydio. ios lstels turi kn ir dviej ri ataugas. Vien ilg, stor, lygi akson ir daug trump, plon, isiakojusi dendrit. Lstels centre yra apvalus branduolys. Dendritais nervinis impulsas eina lstel, o aksonu i lstels kno dirbant organ. Lsteli knai sudaro pilkj smegen mediag, o ataugos baltj mediag ir nervus. Tarplstelin mediag sudaro neuroglija tai vairios formos lstels, atliekanios atramin ir maitinamj funkcijas. 1

iame leidinyje nra apraytas raumeninis audinys. i mediag galima rasti kitoje literatroje.

11

2. OSTEOLOGIJA
2.1. Bendroji osteologija
Osteologija yra mokslas apie kaulus (osteon kaulas, logos mokslas). Bendroji osteologija nagrinja morfologines kaul savybes, bdingas visai kaul sistemai. 2.1.1. Kaulas kaip organas Suaugusio mogaus kaul sistem sudaro 206 kaulai. I j 85 yra poriniai, 36 neporiniai. Kaulai, susijung tarpusavyje jungtimis, sudaro griauius. Griaui funkcijos: 1. Atramin. Griauiai ilaiko pastovi kno form. Prie kaul prisitvirtina griaui raumenys. 2. Apsaugin. Griauiai suformuoja kno ertmes ir apsaugo jose esanius organus nuo sualojim, pvz., kaukols ertm apsaugo galvos smegenis. 3. Judamoji. Kai dirba raumenys, prisitvirtin prie kaul, keiiasi kno vieta erdvje. 4. Kraujo gamybos. Kauluose esantys raudonieji kaul iulpai gamina kraujo forminius elementus. 5. Mineralini mediag ir mikroelement kaupimo. Kaulinis audinys sukaupia daug mineralini mediag, ypa kalcio, fosforo, kurias organizmas, esant reikalui, gali panaudoti. Kaulai (kaip organai) atlieka specifin funkcij, turi tam tikr sandar ir susideda i vairi audini. Kaulas auga, jame vyksta mediag apykaita; jame yra kraujagysli, limfagysli, nerv. Visus gyvybinius procesus, vykstanius kauluose, reguliuoja nerv sistema. Kaulai yra sudaryti i i audini: 1. Kaulinio. Jis sudaro pagrindin kaulo dal. 2. Kremzlinio. Jis dengia kaulo snarinius pavirius. 3. Retikulinio. Jis sudaro raudonuosius kaul iulpus. 12

4. 5. 6. 7.

Riebalinio. Jis sudaro geltonuosius kaul iulpus. Skaidulinio jungiamojo. Puriojo jungiamojo. Abu jungiamieji audiniai sudaro antkaul. Nervinio.

2.1.2. Kaul forma ir sandara Kaul forma priklauso nuo paveldjimo, raumen traukiamosios jgos, atliekamo darbo, mitybos. Raumen prisitvirtinimo prie kaul vietose yra iurktum, gumbur, ataug, skiauteri, linij. Kuo stipresni raumenys, tuo rykesni ie dariniai. Greta kaul esantys organai formuoja juose duobutes, vagas, lankas, spaudus, angas. vieias kaulas yra gelsvos spalvos. Kaulas yra sudarytas i antkaulio, kaulins kietosios ir akytosios mediagos. Vis kaul, iskyrus jo galus, i iors dengia antkaulis. Kaulo galus dengia kremzls. Antkaulis sudaro du sluoksniai: 1) iorinis, kur sudaro skaidulinis jungiamasis audinys ir 2) vidinis, kur sudaro purus jungiamasis audinys. iame sluoksnyje yra lsteli osteoblast. Dl i lsteli veiklos kaulas storja, gyja kaul liai. Antkaulyje yra kraujagysli, limfagysli, nerv. Antkaulis saugo kaul, j maitina ir gamina. Paalinus antkaul kaulas t. Kraujagysls eina ir ieina i kaulo pro maitinamsias angas. Arterijos isiakoja osteon kanaluose ir kaul iulpuose. Venos prasideda i kaul iulp kapiliar. Limfagysls kaulo vid nepatenka, isiakoja tik antkaulyje. Vieni nervai baigiasi antkaulyje juntamaisiais kneliais, kiti nervai nervina kraujagysles ir kartu su jomis patenka kaul vid bei iulpus. Po antkauliu yra kietoji kaulin mediaga, o dar giliau akytoji kaulin mediaga. Kietoji kaulin mediaga sudaro kaul pavirin sluoksn. J sudaro: 1. Bendrosios kaulins ploktels. Jos yra iorje. 2. Osteonai. Jie yra po ploktelmis, isidst labai arti vienas kito. Tarpus tarp osteon upildo terptins ploktels. 13

Kaul viduje yra akytoji mediaga. Akytj mediag sudaro kaulins sijos, tarp kuri yra akui. Stambias sijas sudaro osteonai, o smulkias kaulins ploktels. Kaulins sijos isidsto pagal pagrindines spaudimo ir tempimo jg kryptis. Kaulai klasifikuojami pagal: 1. Iorin form. 2. Sandar. Pagal iorin form kaulai yra trij ri: 1. Ilgieji (rank, koj) kaulai. J iilginiai matmenys daug didesni u skersinius, tai leidia atlikti judesius didele amplitude. Ilguosius kaulus sudaro knas ir du galai artimasis ir tolimasis. 2. Trumpieji (rieo, iurnos) kaulai. J visi matmenys beveik vienodi. Tai lemia tvirt sandar ir ribot paslankum. 3. Ploktieji (dubens, kaukols) kaulai. Jie yra ploni, j skersiniai ir iilginiai matmenys yra dideli. ie kaulai formuoja kno ertmes (kaukol, duben). 4. Netaisyklingieji (stuburo slanksteliai). Jie yra sudtingos formos, atskiros j dalys gali turti vairi kaul tip bruo. Pagal sandar kaulai yra penki ri: 1. Oriniai (pleitakaulis, kaktikaulis, virutinis andikaulis, akytkaulis). J viduje yra ertms, upildytos oru. I vidaus ias ertmes ikloja gleivin. 2. Sezamoidiniai terptiniai. Tai siterp sausgysles kaulai (kelio girnel). 3. Vamzdiniai (rank, koj) kaulai. 4. Akytieji (rieo, iurnos kaulai, stuburo slanksteliai, krtinkaulis, onkauliai, raktikaulis). 5. Ploktieji (kaukols, dubens) kaulai. Vamzdiniuose, akytuose, plokiuose kauluose yra skirtingai isidsiusi kietoji ir akytoji kaulin mediaga. Vamzdini kaul kietasis sluoksnis storas, apima vis kaulo paviri. Kaulo viduje yra ertm iklota vidiniu antkauliu. Kaulo galuose isidsiusi akytoji mediaga. Akytj kaul iorje yra plona kietosios mediagos ploktel, vis kaulo vid u14

pildo akytoji mediaga (jos yra daug). Plokij kaul iorinis kietosios mediagos sluoksnis storas, kaulo vidus upildytas plonu akytosios mediagos sluoksniu. Akytojoje kaulinje mediagoje yra raudonj kaul iulp, kurie vis gyvenim gamina kraujo forminius elementus. Vamzdini kaul ertmse embrioniniu periodu ir iki 34 met amiaus yra raudonieji kaul iulpai, vliau jie nustoja gaminti kraujo forminius elementus ir, susikaupus riebaliniam audiniui, virsta geltonaisiais kaul iulpais. Vamzdini kaul galuose ir akytuose kauluose raudonieji kaul iulpai gamina kraujo forminius elementus vis gyvenim. 2.1.3. Kaul chemin sudtis Kaul sudaro: vanduo 50%, neorganins mediagos 22%, riebalai 16%, organins mediagos 12%. Toki sudt turi gyvo ir mirusio mogaus kaulai. Kaulai, kurie naudojami anatomijos usimimuose, yra kitokios sandaros, kadangi jie yra specialiai paruoti: imirkyti, i j paalinti riebalai, jie yra idiovinti ir ibalinti. 1/3 sauso kaulo mass sudaro organins mediagos ir 2/3 neorganins mediagos. Kaul organin mediaga yra oseinas, neorganins mediagos yra vairios druskos, ypa daug yra kalcio fosfat. Organini ir neorganini mediag junginiai lemia pagrindines kaul savybes lankstum, elastingum, tvirtum, kietum. Jeigu druskos rgtyje itirpintume mineralini mediag, kaulas suminktt. Jeigu sudegintume organines mediagas, kaulas tapt trapus.

15

2.2. Specialioji osteologija

Specialioji osteologija nagrinja atskir kaul sandar. 2.2.1. Liemens kaulai Liemens kaulus sudaro stuburo slanksteliai, onkauliai, krtinkaulis. Stubur sudaro 3334 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krtins, 5 juosmens, 5 krymens, 45 stuburgalio. Tai netaisyklingos formos akytieji kaulai. Slankstel sudaro priekin dalis slankstelio knas ir upakalin dalis slankstelio lankas. Ant lanko isidsiusios septynios ataugos: upakalyje viena keterin, onuose dvi skersins, viruje dvi virutins snarins, apaioje dvi apatins snarins. Tarp kno ir lanko yra slankstelio anga. Susijungusi slanksteli angos sudaro stuburo kanal. Slankstelio kno ir lanko jungties vietoje yra dubimai dvi virutins slankstelio lankos ir dvi apatins slankstelio lankos. Susijungus slanksteliams i lank susidaro tarpslankstelins angos, pro kurias ieina nugaros nervai. Atskir stuburo dali slanksteliai turi skirtum. Kaklo slanksteli knas maas, slankstelin anga didel, keterins ataugos dviaks, pirmas slankstelis jos neturi, o septinto ji atsikiusi atgal, skersinse ataugose yra skersins angos, kuriomis kyla slankstelin arterija. Labai nuo kit slanksteli skiriasi pirmas ir antras kaklo slanksteliai. Pirmas kaklo slankstelis, atlantas, neturi kno ir keterins ataugos. J sudaro priekinis ir upakalinis lankai bei onin mas. Priekinio lanko vidiniame paviriuje yra danties duobut. onins mass viruje yra virutin snarin duobut, apaioje yra apatin snarin duobut. Antras kaklo slankstelis ais, turi kn ir atsikius dant, snarins ataugos labai trumpos. Krtins slanksteli keterins ataugos pakryp emyn. Skersinse ataugose yra skersins onkaulins duobuts. Toki duobui neturi vienuoliktas ir dvyliktas, kartais deimtas slankstelis. Pirmo slankstelio kno ono viduryje yra onkaulin duobut, nuo antro iki devinto slankstelio kno ono viruje ir apaioje yra po pusduobut, deimtas turi tik pusduobut ono viruje, vienuoliktas ir dvyliktas ono viduryje taip pat turi duobut. 16

Juosmens slanksteli knai ir keterins ataugos stambios, kyo tiesiai atgal. Suaugusio mogaus krymens slanksteliai yra suaug vien kaul krykaul. Krykaulis plokiasis, trikampio formos kaulas. Virutin jo dalis vadinama pamatu, apatin virne. Dubeninis pavirius gaubtas, lygus, jame matomos skersins linijos slanksteli suaugimo vietos bei keturios poros dubenini krykaulio ang. Nugarinis pavirius nelygus, jame matomos penkios skiauters. Ties viduriu ikilusi viena vidurin krykaulio skiauter, kuri susidaro susijungus slanksteli keterinms ataugoms. Dvi tarpins skiauters susiformuoja suaugus virutinms ir apatinms snarinms ataugoms; dvi onins skiauters susidaro suaugus skersinms ataugoms. Tarp skiauteri yra keturios poros nugarini ang. Krykaulio onines dalis dengia ausinis snarinis pavirius, alia matosi krykaulio iurktuma (abiejose pusse). Krykaulio kanalas yra stuburo kanalo tsinys. Stuburgalio slanksteliai yra suaug ir sudaro stuburgal. Rykesnis yra pirmas slankstelis, kurio knas yra rutulio formos, skersins ataugos maos, viruje kyo du stuburgalio ragai. Kiti slanksteliai yra plokteli pavidalo. onkauli yra dvylika por. Tai ilgieji, akytieji kaulai. onkaul sudaro knas, priekinis krtinkaulinis galas (jaun moni jis bna kremzlinis, vliau sukaulja), upakalinis stuburinis galas. Upakaliniame gale yra onkaulio galva, kaklas, gumburlis. onkaulio vidinio paviriaus apaioje matosi onkaulio vaga. Krtinkaulis plokiasis, akytasis kaulas. J sudaro rankena, knas, kardin atauga. Krtinkaulio onuose yra septynios poros onkaulini lank, rankenoje dvi raktikaulins ir viena jungo lankos. Krtins lst sudaro krtins slanksteliai, onkauliai, krtinkaulis. Virutin krtins lstos atvar apsupa pirmas krtins slankstelis, pirmi onkauliai, krtinkaulio rankenos virutinis kratas. Apatin atvar dvyliktas krtins slankstelis, dvylikti onkauliai, krtinkaulio kardins ataugos virn. 17

2.2.2. Pei lanko kaulai Pei lank sudaro ment ir raktikaulis. Ment plokiasis trikampio formos kaulas. Ji turi du pavirius: onkaulin, kuriame yra pomentin duob, ir nugarin. Nugarin paviri ments dyglys dalija antdyglin ir podyglin duobes. Ments dyglys one baigiasi petimi. Ment turi tris kampus virutin, apatin, onin, ir tris kratus virutin, vidin, onin. oniniame kampe yra snarin duob, vir jos antsnarinis gumburlis, emiau posnarinis gumburlis. priek atsikiusi ments snapin atauga. Raktikaulis ilgasis akytasis kaulas. Jis turi kn ir du galus petin ir krtinkaulin. 2.2.3. Rankos kaulai Rankos kaulai skirstomi asto, dilbio ir platakos kaulus. asto kaulas yra astikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas. Jo artimj gal sudaro snarin galva, kuri juosia anatominis astikaulio kaklas. emiau jo yra du ikilimai didysis ir maasis astikaulio gumburliai, nuo kuri emyn leidiasi didiojo ir maojo gumburli skiauters. Abu gumburlius ir j skiauteres skiria tarpgumburin vaga. emiau gumburli yra chirurginis astikaulio kaklas. astikaulio kne matoma deltin iurktuma. Tolimajame gale yra du astikaulio krumpliai. Vidinis vadinamas skridiniu, vir jo priekyje yra vainikin duobut, upakalyje gili alknin duobut. oninis krumplys vadinamas galvute. Krumpli onuose yra du antkrumpliai vidinis ir oninis. Dilbio kaulai yra alknkaulis ir stipinkaulis. Tai ilgieji vamzdiniai kaulai. Alknkaulio artimasis galas yra storesnis u tolimj, jame matosi pusmnulin lanka, vir jos kyo alknin atauga, emiau vainikin atauga, po ja alknkaulio iurktuma. oninje pusje yra stipinin lanka. Alknkaulio knas turi atr tarpkaulin krat. Tolimajame gale yra alknkaulio galva su snariniu apvadu bei ylin atauga. Stipinkaulio tolimasis galas storesnis u artimj. Artimajame gale yra stipinkaulio galva su snariniu apvadu ir galvos duobut. emiau gal18

vos yra kaklas, dar emiau ryki iurktuma. Stipinkaulio kne yra atrus tarpkaulinis kratas. Tolimajame gale yra rieo snarinis pavirius, alknin lanka, ylin atauga. Platakos kaulai skirstomi rieakaulius, delnakaulius ir pirtakaulius. Rieakauliai yra atuoni trumpieji akytieji kaulai, isidst dviem eilm po keturis. Artimojoje eilje, skaiiuojant nuo nykio, yra laivelis, mnulis, trikampis ir irnis, tolimojoje eilje didysis daugiakampis, maasis daugiakampis, galvinis, kablinis kauliukai. Delnakauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kn ir du galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis galva. Pirtakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. J yra keturiolika. Nyktys turi du pirtakaulius pamatin ir galin. Kiti pirtai turi po tris pirtakaulius pamatin, vidurin, galin. Kiekvienas pirtakaulis turi kn, artimajame gale pamat, tolimajame gale galv (iskyrus galin). 2.2.4. Dubens kaulai Dubens kaulus sudaro du dubenkauliai. Tai ploktieji kaulai. Iki 16 met amiaus dubenkaul sudaro trys atskiri kaulai (klubakaulis, sdynkaulis, gaktikaulis), sujungti kremzle. Vliau ie kaulai suauga vien. Vis trij kaul knai, suaug vienas su kitu, suformuoja dubenkaulio gduob. Klubakaulis turi kn ir sparn. Vir sparno tsiasi klubakaulio skiauter. Priekyje ji baigiasi priekiniu virutiniu ir priekiniu apatiniu klubo dygliais, upakalyje upakaliniu virutiniu ir upakaliniu apatiniu klubo dygliais. Sparno iorinis pavirius vadinamas sdmeniniu, vidinis dubeniniu. Dubeninis pavirius yra dubs ir sudaro klubin duob, emiau jos yra lankin linija, skirianti didj ir maj dubenis. Sparno upakalinje dalyje yra ausinis snarinis pavirius, o alia jo klubakaulio iurktuma. Sdynkaulis yra dubenkaulio upakalyje. Jis turi kn, emiau jo yra sdimasis dyglys ir sdimasis gumburas. Vir sdimojo dyglio yra didioji, po juo maoji sdmenin lanka. Sdimasis gumburas pereina sdynkaulio ak.

19

Gaktikaulis yra dubenkaulio priekyje. J sudaro knas, virutin gaktikaulio aka, apatin gaktikaulio aka, svarinis pavirius. Gaktikaulis ir sdynkaulis riboja utvarin ang. Duben sudaro du dubenkauliai ir krykaulis. Jo dugn sudaro tarpviets raumenys, isidst tarp sdynkaulio, gaktikaulio, krykaulio ir stuburgalio. 2.2.5. Kojos kaulai Kojos kaulai skirstomi launies, blauzdos ir pdos. launies kaulas yra launikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kn ir du galus artimj ir tolimj. Artimajame gale yra launikaulio galva su duobe centre, emiau jos yra kaklas, one didysis gbrys, i vidaus turintis gbrin duob. Vidinje upakalinje pusje yra maasis gbrys. Upakalyje abu gbrius jungia tarpgbrin skiauter, priekyje tarpgbrin linija. emiau didiojo gbrio ikilusi ryki sdmenin iurktuma, emiau maojo gbrio skiauterin iurktuma. launikaulio knas ilinks priek. Iilgai upakalinio kno paviriaus eina iurkioji linija, kuri apaioje isiskiria dvi iukiosios linijos lpas vidin ir onin. Tolimajame gale yra vidinis ir oninis krumpliai, tarp j tarpkrumplin duob. Priekyje yra girnels snarinis pavirius, upakalyje pakinklio ploktuma. Krumpli onuose yra vidinis ir oninis antkrumpliai. Blauzdos kaulai yra blauzdikaulis, eivikaulis, kelio girnel. Blauzdikaulis yra ilgasis vamzdinis kaulas. Artimajame gale yra gaubti vidinis ir oninis krumpliai, tarp j tarpkrumplin pakyla. oninio krumplio oninje upakalinje pusje yra apvalus eivinis snarinis pavirius. Priekyje yra blauzdikaulio iurktuma. Knas trikampio formos, turintis atr tarpkaulin krat. Tolimajame gale yra apatinis snarinis pavirius, vidin kulknis, eivikaulin lanka. eivikaulis ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kn ir du galus. Artimajame gale yra galva, tolimajame onin kulknis. Girnel trikamp ploktel, siterpusi keturgalvio launies raumens sausgysl. Ji turi du pavirius priekin ir upakalin (snarin), bei du galus artimasis galas yra platus ir vadinamas pamatu, tolimasis galas virne. 20

Pdos kaulai skirstomi iurnakaulius, padikaulius, pirtakaulius. iurnakauliai yra septyni trumpieji akytieji kaulai. Tai okikaulis, kurio viruje yra skridinys; kulnakaulis, upakalyje turintis kulno gumbur, o priekyje kn; laivakaulis, kubakaulis, trys pleitukai vidinis, tarpinis, oninis. Padikauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kn ir du galus. Artimasis galas vadinamas pamatu, tolimasis galva. Penktojo padikaulio pamato one yra iurktuma. Pirtakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. J yra keturiolika. Nyktys turi du pirtakaulius pamatin ir galin. Kiti pirtai turi po tris pirtakaulius pamatin, vidurin, galin. Kiekvienas pirtakaulis turi kn, artimajame gale pamat, tolimajame gale galv, (iskyrus galin). 2.2.6. Galvos kaulai ir j jungtys Galvos kaulai skiriami veidins ir smegenins dalies kaulus. Smegenins dalies kaulai yra pakaukaulis, pleitakaulis, smilkinkaulis, kaktikaulis, momenkaulis. Veidins dalies kaulai yra akytkaulis, apatin nosies kriaukl, virutinis andikaulis, gomurikaulis, nosikaulis, aarikaulis, noragas, skruostikaulis, apatinis andikaulis, polieuvinis kaulas. Pakaukaulis yra neporinis plokiasis kaulas. J sudaro keturios dalys, kurios apsupa didij pakaukaulio ang. Tai pakaukaulio vynas, dvi onins dalys ir viena pamatin dalis. vyno vidiniame paviriuje ikils vidinis pakaukaulio gumburlis. Nuo gumburo onus eina skersini ani vagos, vir kyla virutinio strlinio anio vaga. vyno ioriniame paviriuje ikils iorinis pakaukaulio gumburlis, nuo jo onus eina virutins ir apatins sprando linijos. Pamatinje dalyje yra pakaukaulio nuokaln, ant kurios guli pailgosios smegenys. oninse dalyse yra ovals krumpliai, jungo lankos. Susijungus pakaukauliui ir smilkinkauliui i jungo lankos susiformuoja jungo anga. Pleitakaulis yra neporinis netaisyklingos formos, orinis, centrinis kaukols pamato kaulas. J sudaro knas, didieji sparnai, maieji sparnai, sparnins ataugos. Vir kno yra ikils turkikas balnas. Pro maj sparn pamat eina regimojo nervo kanalas. Tarp didij ir maj spar21

n matosi virutinis akiduobs plyys. Didiuosiuose sparnuose yra dvi angos ovali ir apskrita, pro kurias ieina galvos nervai. Smilkinkaulis yra netaisyklingos formos porinis orinis kaulas. Tai labai sudtingas kaulas, sudarytas i vyno, bgnins ir uolins dali. Visos dalys supa iorin klausomj ang, alia kurios yra andikaulin duob. Uolin dalis yra piramids formos, jos pamat sudaro spenin atauga. Piramidje yra klausos ir pusiausvyros organas, i kurio pro vidin klausomj ang ieina nervai. Uolinje dalyje yra veidinio nervo bei miego arterijos kanalai. Smilkinkaulis turi ylin, spenin ir skruostin ataugas. Kaktikaulis neporinis, plokiasis, orinis kaulas. J sudaro vynas, dvi akiduobins ir nosin dalis. Vir akiduobini dali yra antakiniai lankai, o ant vyno kaktiniai gumburai. Vidiniame paviriuje iilgai kaulo eina virutinio strlinio anio vaga. Momenkaulis porinis plokiasis kaulas. Jo onuose eina smilkinins linijos. Vidinio paviriaus viruje iilgai kaulo eina virutinio strlinio anio vaga. i vaga eina iilgai kaktikaulio, momenkauli ir pakaukaulio. Akytkaulis sudaro pagrindinius rmus nosies ertmms. Jis labai oringas, neporinis, sudarytas i staiosios ploktels, kuri eina nosies pertvaros sudt, bei gulsiosios ploktels. Ji dar vadinama akytja ploktele. alis nuo staiosios ploktels yra akytkaulio labirintai bei virutin ir vidurin nosies kriaukls. Apatin nosies kriaukl yra porin, kriaukls formos ploktel. Virutinis andikaulis porinis, orinis kaulas. J sudaro knas, kurio viduje yra ertm virutinio andikaulio antis. Kaulas turi ataugas kaktin, skruostin, dantin, gomurin. Susijungus abiej andikauli gomurinms ataugoms, susidaro kietojo gomurio priekin dalis. Dantins ataugos apatiniame krate yra atuonios dantins duobuts. Gomurikaulis yra porinis plokiasis kaulas. Jis susideda i dviej netaisykling plokteli gulsiosios ir staiosios. Gulsioji ploktel sudaro kietojo gomurio upakalin dal, staioji ploktel eina nosies pertvaros sudt. Nosikaulis porinis plokiasis kaulas. Sudaro nosies nugarl. Aarikaulis porinis plokiasis kaulas, esantis akiduobs sudtyje. 22

Noragas neporinis plokiasis kaulas, einantis nosies pertvaros sudt. Skruostikaulis porinis, plokiasis kaulas. Apatinis andikaulis neporinis kaulas. J sudaro knas ir dvi akos. Kiekvienos akos viruje yra vainikin ir snarin ataugos. Snarin ataug sudaro galva ir kaklas. Kno virutiniame krate yra eiolika dantini duobui. Polieuvinis kaulas yra pasmakrs ir kaklo priekinio paviriaus kampe. Jis yra pakabintas raiiais ant smilkinkaulio ylini ataug. Prie jo apatinio krato jungiamojo audinio plve jungiasi gerklos. Jis susideda i kno, maj ir didij rag. Kaukols kaulai susijung nepaslankiomis kaulinmis jungtimis silmis. Judrus tik vienas kaulas apatinis andikaulis. Jis jungiasi su smilkinkauliu, smilkininiu apatinio andikaulio snariu. snar sudaro smilkinkaulio andikaulin duob ir apatinio andikaulio galva. Snarys yra sudtingasis, derintinis, kompleksinis, balno formos. Jo paslankum didina viduje esantis snarinis diskas. Snar tvirtina raiiai, einantys nuo pleitakaulio ir smilkinkaulio iki apatinio andikaulio.

23

3. ARTROLOGIJA
3.1. Bendroji artrologija
Artrologija yra mokslas apie kaul jungtis (arthron snarys, logos mokslas). Bendroji artrologija nagrinja morfologines savybes, bdingas visoms kaul jungtims. Kaul jungtys skirstomos : a) tiesiogines; b) netiesiogines (snariai); c) pusiau snarius. Tiesiogins jungtys tai tokios jungtys, kurios jungia dviej kaul galus itisiniu audiniu, nepalikdamos tarpo. Kaul galus gali jungti skaidulinis jungiamasis, kremzlinis ir kaulinis audiniai. Skaidulins jungtys yra raiiai, plvs, sils. Kremzlin, tiesiogin jungtis gali bti pastovi, tai yra iliekanti vis gyvenim, ir nepastovi, kuri vyresniame amiuje sukaulja. Kaul galus gali jungti skaidulin arba hialinin kremzl. Kaulin jungtis jungia kaul galus kauliniu audiniu. Pusiau snariai jungia kaulus itisiniu audiniu, taiau io audinio viduje yra ertm pripildyta skysio. Tai tarpin jungtis. Netiesiogins jungtys (snariai) jungia kaul galus palikdamos tarp j tarp. Tai paslankios jungtys. Snar sudaro: 1. Pagrindiniai elementai: a) snariniai paviriai; b) snarin kapsul; c) snarin ertm. 2. Snariniai priklausiniai: a) diskai; b) meniskai; c) snarins lpos; d) snariniai raiiai. 24

Snariniai paviriai tai kaul galai padengti hialinine arba skaiduline (dengia maiau paslanki snari kaul galus) kremzle. Kremzls funkcijos: 1) maina trint tarp kaul; 2) gerina j slydim vienas kitu; 3) amortizuoja; 4) apsaugo kaulus nuo suaugimo. Snarin kapsul tai maielis, kuris apgaubia kaul galus. Ji sudaryta i dviej sluoksni: 1) skaidulins plvs, kuri yra iorje ir pereina antkaul. 2) tepalins plvs, kuri sudaryta i puraus jungiamojo audinio, ir i vidaus padengta vienasluoksniu plokiu epiteliu. Ji gamina lipn, skaidr skyst, kuris vadinamas snariniu tepalu. Jeigu tepalins plvs yra daug, ji gali sudaryti tepalines klostes, kurios eina snario ertm. Kai kuriose klostse kaupiasi riebalinis audinys, tokios klosts vadinamos riebalinmis. Jeigu tepalin plv suplonja, ji gali isigaubti ir sudaryti tepalinius maielius. Jie yra pripildyti snarinio tepalo, guli po raumenimis ar j sausgyslmis ir maina judani raumen bei sausgysli trint. Snarin ertm tai nedidelis plyys tarp snarinio paviriaus ir snarins kapsuls. Ji pripildyta snarinio tepalo, kuris maina trint, amortizuoja smgius. Diskai yra skritulio formos, meniskai pusmnulio formos. Jie yra snario viduje, amortizuoja, didina snari paslankum. Snarins lpos apgaubia snarin paviri ir j padidina, pagilina. Diskai, meniskai ir snarins lpos yra sudarytos i kremzli. Raiiai yra sudaryti i skaidulinio jungiamojo audinio, jie sutvirtina snarin kapsul, stabdo judesius, lemia j krypt. Raiiai gali bti isidst snario iorje arba viduje. Snariai klasifikuojami pagal: 1. Snarini paviri skaii: a) paprastieji; b) sudtingieji; 25

c) kompleksiniai; d) derintiniai. 2. Snarini paviri form: a) ritininiai (cilindriniai). Jie primena mautus vienas kit cilindrus. Vienas pavirius igaubtas, kitas gaubtas (stipininis alknkaulio snarys); b) skridininiai. Vienas pavirius dubs, kitas turi duobut su skiauterle (pirt snariai); c) elipsoidiniai. Jie yra elipss formos, vienas pavirius igaubtas, kitas gaubtas. Skersins ir iilgins igaubos nevienodos (atlantiniai pakauio snariai); d) balniniai. Paviriai primena baln, viena kryptimi igaubti, kita gaubti (krtinkaulinis raktikaulio snarys); e) krumpliniai. Tai tarpin forma tarp ritinini ir elipsoidini snari. Juos sudaro vieno kaulo igaubti krumpliai, kito kaulo atitinkamos dubos (kelio snarys); f) rutuliniai. Vienas pavirius yra rutulio formos galva, kitas gaubta duob (peties snarys). Tai paslankiausi snariai; g) rieutiniai. Tai rutulini snari atmaina. J snarin duob gili, j telpa daugiau kaip pus snarins galvos, todl j paslankumas maesnis negu rutulini snari (klubo snarys); h) plokti. J pavirius plokias, judesi amplitud maa, galimas neymus slydimas apie visas judjimo ais (tarprieakauliniai snariai). 3. Snari funkcij: a) vienaaiai. Apie vien a juda skridininiai ir ritininiai snariai. Skridininiai apie skersin a, ritininiai apie vertikali a. b) dviaiai. Apie dvi ais juda elipsoidiniai, balniniai ir krumpliniai snariai. Elipsoidiniai ir balniniai apie skersin ir sagitali ais. Krumpliniai apie skersin ir vertikali. c) daugiaaiai. Apie tris ais skersin, vertikali, sagitali juda rutuliniai, rieutiniai ir ploktieji snariai. 26

Paprastuosius snarius sudaro dviej kaul snariniai paviriai (peties snarys). Sudtinguosius snarius sudaro trij ar daugiau kaul snariniai paviriai, esantys vienoje kapsulje (alkns snarys). Snariai, kuri snarines ertmes diskai arba meniskai dalija dvi dalis, vadinami kompleksiniais (krtinkaulinis raktikaulio snarys). Du atskiri snariai, kurie gali judti tik abu kartu, o ne atskirai, vadinami derintiniais (smilkininiai apatinio andikaulio snariai). Snariai pagal funkcij klasifikuojami atsivelgiant tai, apie kiek ai jie gali judti. Skiriamos trys kno ays: 1. Vertikali. Ji yra statmena atramos plotui, eina i viraus emyn. 2. Skersin. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina i kairs dein. 3. Strlin. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina i priekio atgal. Apie kiekvien a yra atliekami du judesiai. Apie vertikali nugrimas, tai yra sukimas vid; atgrimas, tai yra sukimas ior. Apie skersin lenkimas, tiesimas. Apie strlin atitraukimas (nuo kno), pritraukimas (link kno). Snari paslankumas priklauso nuo: 1. Amiaus: vaik snariai paslankiausi, mogui senstant paslankumas maja. 2. Lyties: moter snariai paslankesni nei vyr. 3. Paros laiko: ryte paslankumas maesnis negu vakare. Optimalus paslankumas bna 1214 valand. 4. Oro temperatros: esant emai temperatrai paslankumas maesnis. 5. Individuali anatomini savybi. Snari paslankum maina: stiprs, stori raiiai; tempta snarin kapsul; stiprs, neelastingi raumenys.

27

3.2. Specialioji artrologija

Specialioji artrologija nagrinja konkrei kaul jungi sandar. 3.2.1. Stuburo kaul jungtys Stuburo kaul jungtys skirstomos: 1. Stuburo jungtys: a) slanksteli kn jungtys; b) slanksteli lank jungtys; c) slanksteli ataug (keterini, skersini, snarini) jungtys. 2. Stuburo jungtys su kaukole. Slanksteli knai jungiasi tarpslanksteliniais diskais, kuriuos sudaro skaidulinis iedas ir minktuminis branduolys, bei tiesiogine skaiduline jungtimi priekiniu ir upakaliniu iilginiais raiiais. Slanksteli lankai jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi geltonaisiais raiiais. Keterins ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi tarpketeriniais raiiais ir antketeriniu raiiu, kuris nuo keterins ataugos aies pereina ant pakaukaulio ir yra vadinamas sprando raiiu. Skersins ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi tarpskersiniais raiiais. Snarins ataugos jungiasi netiesiogine jungtimi, sudarydami tarpslankstelinius snarius. Snar sudaro aukiau esani slanksteli apatins snarins ataugos ir emiau esani slanksteli virutins snarins ataugos. Pagal snarini paviri skaii derintiniai, pagal form ploktieji. Stuburas juda apie tris ais: skersin lenkimas pirmyn ir tiesimas atgal, sagitali lenkimas onus, vertikali pasukimai onus. Stuburas su kaukole jungiasi netiesioginmis jungtimis: dviem atlantiniais pakauio ir vienu viduriniu bei dviem oniniais ainiais atlanto snariais. Atlantinius pakauio snarius sudaro pakaukaulio krumpliai ir atlanto virutins snarins duobs. Snarys yra elipsoidinis, derintinis, dviais, judantis apie skersin (galvos lenkimas ir tiesimas) ir sagita28

li (galvos lenkimas onus) a. Tarp tarp pakaukaulio ir abiej atlanto lank udaro priekin ir upakalin atlantins pakauio plvs. Vidurin ain atlanto snar sudaro atlanto priekinio lanko danties duobut ir aies danties snarinis pavirius. Snarys ritininis, vienaais, judantis apie vertikali a (galvos sukimas onus kartu su visu atlantu). oninius ainius atlanto snarius sudaro atlanto apatiniai snariniai paviriai ir aies virutiniai snariniai paviriai. Snariai ploktieji. Ainiai atlanto snariai yra derintiniai. Snarius sutvirtina sparniniai ir kryminis atlanto raiiai. Sparniniai raiiai eina nuo danties on prie pakaukaulio krumpli vidinio paviriaus. Kryminis atlanto raitis tvirtinantis dant atlante, susideda i skersini pluot, kurie eina tarp atlanto onini masi ir iilgini pluot; virutinis prisitvirtina prie pakaukaulio nuokalns, apatinis prie aies kno. 3.2.2. onkauli jungtys su krtinkauliu Pirma deimta poros jungiasi su krtinkauliu, vienuolikta ir dvylikta poros su krtinkauliu nesijungia ir baigiasi pilvo raumenyse. Pirma pora jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi, antra septinta poros jungiasi netiesiogine jungtimi krtinkauliniais onkauli snariais; atunta, devinta, deimta poros jungiasi tiesiogine kremzline jungtimi tarpusavyje ir prisijungia prie septintos poros. Snariai yra derintiniai, ploktieji, judantys apie vien sagitali a (kvepiant onkauliai pakyla, ikvepiant nusileidia). Snarius sudaro onkauli priekiniai galai ir krtinkaulio onkaulins lankos. Juos sutvirtina spinduliniai krtinkauliniai onkauli raiiai. 3.2.3. onkauli jungtys su stuburu onkauliai ir krtins slanksteliai jungiasi netiesiogine jungtimi. Susidaro du snariai onkaulio galvos ir onkaulio gumburlio snariai. Pagal snarini paviri skaii sudtingieji, derintiniai. Pagal form plokiasis onkaulio galvos snarys, ritininis onkaulio gumburlio snarys judantis apie vien sagitali a (kvepiant onkauliai pakyla, ikvepiant nusileidia). onkaulio galvos snar sudaro onkaulio galva ir slankstelio kno pusduobuts; snar sutvirtina spindulinis onkaulio galvos raitis. 29

onkaulio gumburlio snar sudaro onkaulio gumburlis ir slankstelio skersins ataugos onkaulin duobut, snar sutvirtina skersinis onkaulio raitis. 3.2.4. Pei lanko ir rankos kaul jungtys Pei lanko kaulai raktikaulis ir ment jungiasi netiesiogine jungtimi petiniu raktikaulio snariu. Snar sudaro raktikaulio petinis galas ir ments petin atauga, jo viduje yra snarinis diskas. Snarys yra paprastasis, kompleksinis, plokios formos, maai paslankus. J sutvirtina petinis ir snapinis raktikaulio raiiai. Pei lanko kaulas raktikaulis jungiasi su liemens kaulu krtinkauliu netiesiogine jungtimi krtinkauliniu raktikaulio snariu. Snar sudaro raktikaulio krtinkaulinis galas ir krtinkaulio raktikaulin lanka, jo viduje yra snarinis diskas, kuris didina snario paslankum. Snarys yra paprastasis, kompleksinis, balno formos, juda apie tris ais: apie skersin neyms sukamieji judesiai, apie sagitali pei lanko judesys auktyn ir emyn, apie vertikali pei lanko judesys pirmyn ir atgal. Snar sutvirtina tarpraktikaulinis, krtinkaulinis ir onkaulinis raktikaulio raiiai. Pei lanko kaulas (ment) jungiasi su rankos kaulu (astikauliu) netiesiogine jungtimi, peties snariu. Snar sudaro ments snarin duob ir astikaulio galva. Ments snarin duob pagilina snarin lpa. Snarys yra paprastasis, rutulio formos, labai paslankus. astas gali judti apie skersin a lenkimas, tiesimas; apie sagitali a atitraukimas, pritraukimas; apie vertikali a nugrimas, atgrimas, taip pat galimas sukimas ratu. Snar sutvirtina snapinis asto raitis, dvigalvio asto raumens ilgosios galvos sausgysl, einanti tarpgumburine vaga ir prisitvirtinanti prie ments antsnarinio gumburlio. astikaulis su dilbio kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi, sudtinguoju alkns snariu. Snar sutvirtina alutinis alknkaulio, alutinis stipinkaulio ir iedinis stipinkaulio raitis. Dilbis gali judti apie dvi ais: skersin lenkimas, tiesimas ir vertikali nugrimas, atgrimas. Alkns snar sudaro trys atskiri snariai, apgaubti viena kapsule. Tai astinis alknkaulio snarys, astinis stipinkaulio snarys ir artimasis stipininis 30

alknkaulio snarys. astin alknkaulio snar sudaro astikaulio skridinys ir alknkaulio pusmnulin (skridinin) lanka. Snarys yra paprastasis, skridinio formos, per j galimi judesiai apie skersin a lenkimas ir tiesimas. Judesius riboja kauliniai ikyuliai: lenkiant dilb alknkaulio vainikin atauga siremia astikaulio vainikin duob, tiesiant alknkaulio alkn siremia astikaulio alknin duob. Nuo vidinio astikaulio antkrumplio iki alknkaulio eina alutinis alknkaulio raitis. astin stipinkaulio snar sudaro astikaulio galvut ir stipinkaulio galvos duobut. Snarys yra paprastasis, rutulio formos, per j bt galimi judesiai apie visas tris ais, jeigu jis bt izoliuotas. Nuo astikaulio iorinio antkrumplio iki stipinkaulio eina alutinis stipinkaulio raitis, toliau jis pereina iedin stipinkaulio rait. Artimj stipinin alknkaulio snar sudaro stipinkaulio galvos snarinis apvadas ir alknkaulio stipinin lanka. Snarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vien vertikali a (dilbio nugrimas, atgrimas). Snar tvirtina iedinis stipinkaulio raitis. Jis prasideda nuo alknkaulio, juosia stipinkaulio kakl ir vl prisitvirtina prie alknkaulio. Dilbio kaul knus jungia tiesiogin skaidulin jungtis tarpkaulin dilbio plv, siterpusi tarp alknkaulio ir stipinkaulio tarpkaulini krat. Artimuosius galus jungia netiesiogin jungtis artimasis stipininis alknkaulio snarys. Jis eina alkns snario sudt. Tolimuosius galus jungia netiesiogin jungtis tolimasis stipininis alknkaulio snarys. J sudaro stipinkaulio alknin lanka ir alknkaulio galvos snarinis apvadas. Snarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vien vertikali a (nugrimas, atgrimas). Snar sutvirtina alutinis alknkaulio ir alutinis stipinkaulio raiiai. Dilbio kaulai su platakos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi stipininiu rieo snariu. J sudaro stipinkaulio rieinis snarinis pavirius ir artimoji rieakauli eil. Alknkaulis snario sudt neeina, j nuo rieakauli atskiria snarinis diskas. Snarys yra sudtingasis, elipsoidinis, kompleksinis, dviais. Plataka gali judti apie skersin a lenkimas, tiesimas ir sagitali a pritraukimas, atitraukimas. Snar sutvirtina alutiniai alknkaulio ir stipinkaulio raiiai. 31

Artimoji ir tolimoji rieakauli eils jungiasi netiesiogine jungtimi viduriniu rieo snariu. Snarys yra sudtingasis, plokiasis, maai paslankus. J sutvirtina daug raii, isidsiusi delninje ir nugarinje rieo pusje. Rieakauliai delno pusje sudaro gaubt lank, kurio kratus jungia skersinis rieo raitis. Tarp io raiio ir rieakauli susiformuoja rieo kanalas, kuriuo eina pirt lenkiamj raumen sausgysls, kraujagysls, nervai. Rieakaulius ir delnakaulius jungia netiesiogin jungtis, du rieiniai delno snariai. Vien snar sudaro didysis daugiakampis ir pirmo delnakaulio pamatas. Jis yra paprastasis, balno formos, dviais. Juda apie skersin a delnakaulio lenkimas, tiesimas ir sagitali a pritraukimas, atitraukimas. Kit snar sudaro 25 delnakauli pamatai ir tolimoji rieakauli eil (iskyrus didj daugiakamp). Snarys sudtingasis, plokiasis, maai paslankus. Snarius sutvirtina nugariniai rieiniai delno raiiai ir delniniai rieiniai delno raiiai. Delnakaulius su pirtakauliais jungia netiesiogin jungtis delniniai pirt snariai. Juos sudaro delnakauli galvos ir pamatini pirtakauli pamatai. Snariai yra paprastieji, rutulio formos, j paslankum maina skersiniai delnakauli raiiai. Per iuos snarius pirtai juda apie skersin a (lenkimas, tiesimas) ir sagitali a pirt sktimas. Pirtakauliai jungiasi netiesioginm jungtim pirt snariais. Juos sudaro pamatini pirtakauli galvos ir vidurini pirtakauli pamatai (artimieji pirt snariai) bei vidurini pirtakauli galvos ir galini pirtakauli pamatai (tolimieji pirt snariai). Snariai yra paprastieji, skridininiai, vienaaiai. Pirtai gali judti apie skersin a lenkimas, tiesimas. Snarius tvirtina alutiniai raiiai. 3.2.5. Dubens kaul jungtys Dubens kaulai klubakaulis, sdynkaulis, gaktikaulis jungiasi tiesioginmis jungtimis (iki 16 met kremzlinmis, vliau kaulinmis). Abiej dubenkauli gaktikauliai jungiasi pusiau snariu gaktine svara. Tarp tarp abiej gaktikauli svarini paviri upildo skaidulin kremzl, ku-

32

rios viduje yra svarinis plyys, pripildytas skysio. Jungtis yra beveik nepaslanki. Dubenkauliai jungiasi su liemens kaulu (krykauliu) netiesiogine jungtimi krymeniniais klubo snariais. Snarius sudaro klubakauli ausiniai snariniai paviriai ir krykaulio ausiniai snariniai paviriai. Snarys yra paprastasis, plokiasis, maai paslankus. J sutvirtina trumpi priekiniai ir upakaliniai krymeniniai klubo raiiai, klubinis juosmens raitis, einantis nuo klubakaulio skiauters iki juosmens slanksteli, krymeninis gumburo ir krymeninis dyglio raiiai, einantys nuo sdynkaulio iki krykaulio nugarinio paviriaus. 3.2.6. Kojos kaul jungtys launikaulis su dubenkauliu jungiasi netiesiogine jungtimi klubo snariu. J sudaro launikaulio galva ir dubenkaulio gduob. Gduob pagilina jos kratuose isikiusi snarin lpa. Snarys yra paprastasis, rieutinis, leidia judti launiai apie tris ais: skersin lenkimas, tiesimas; sagitali pritraukimas, atitraukimas; vertikali nugrimas, atgrimas (taip pat galimas sukimas ratu). Snar sutvirtina klubinis launies raitis, sdimasis launies raitis, gaktinis launies raitis, bei iedin juosta, juosianti launikaulio kakl ir prisitvirtinanti prie klubakaulio. launis su blauzda jungiasi netiesiogine jungtimi kelio snariu. Snar sudaro launikaulio igaubti ir blauzdikaulio gaubti krumpliai bei kelio girnel. Snarinje ertmje yra du meniskai vidinis ir oninis, riebalins klosts. Jie amortizuoja, gerina paslankum. Snarys yra sudtingasis, kompleksinis, krumplinis, dviais. Blauzda juda apie skersin a lenkimas (atgal), tiesimas (pirmyn) ir sulenkus blauzd apie vertikali a nugrimas, atgrimas. Snar sutvirtina vidiniai ir ioriniai raiiai. Snario viduje yra priekinis ir upakalinis kryminiai raiiai. Ioriniai raiiai supa snar i vis keturi pusi: alutinis blauzdikaulio, alutinis eivikaulio, kelio girnels, striinis pakinklio raiiai. Blauzdos kaulus blauzdikaul ir eivikaul jungia dvi tiesiogins skaidulins jungtys ir viena netiesiogin jungtis, blauzdikaulinis eivikaulio snarys. Artimuosius kaulo galus jungia paprastasis, plokiasis, maai 33

paslankus blauzdikaulinis eivikaulio snarys. J sudaro eivikaulio galva ir blauzdikaulio eivinis snarinis pavirius. J sutvirtina priekinis ir upakalinis eivikaulio galvos raiiai. Blauzdos kaul kn tarpkaulinius kratus jungia tarpkaulin blauzdos plv. Tolimuosius blauzdos kaul galus jungia raitin jungtis. J sutvirtina priekinis ir upakalinis blauzdikauliniai eivikaulio raiiai. Blauzdos kaulai su pdos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi blauzdiniu pdos snariu. Susijungus blauzdos kaul tolimiesiems galams susidaro duba kuri sistato okikaulio skridinys. Snarys yra sudtingasis, skridininis, vienaais. Pda gali judti apie skersin a lenkimas (emyn), tiesimas (auktyn). Snar sutvirtina alutiniai raiiai, einantys nuo blauzdos kaul link iurnos kaul. Vidinje pusje ie raiiai labai stiprs, oninje silpnesni. iurnakauliai tarpusavyje jungiasi netiesioginmis jungtimis. Tarp okikaulio ir kulnakaulio upakalini snarini paviri susidaro paprastasis paokikaulinis snarys. Tarp okikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio snarinio paviriaus susidaro sudtingasis okikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio snarys. Abu snariai funkcionuoja kartu, j dka visa pda juda apie okikaul. Abu snariai kartu sudaro daugiaa rutulin snar. Apie vertikali a galimas pdos pritraukimas, atitraukimas; apie sagitali a nedidelis pdos pasukimas vid ir ior; apie skersin a pdos lenkimas, tiesimas (papildo blauzdinio pdos snario galimybes). Tarp kulnakaulio ir kubakaulio snarinio paviriaus susidaro paprastasis, balninis kulninis kubakaulio snarys. Galimi riboti judesiai apie sagitali a, kurie palengvina pdos nugrim ir atgrim. Tarp laivakaulio ir trij pleituk snarinio paviriaus susidaro sudtingasis, plokiasis, maai paslankus pleitukinis laivakaulio snarys. Tarpiurnakaulinius snarius tvirtina daug raii, einani nuo vieno kaulo prie kito. Tviriausias raitis yra ilgasis pado, einantis nuo iurnakauli iki padikauli pamat. iurnakauliai su padikauliais jungiasi netiesioginmis jungtimis iurniniais pado snariais. Juos sudaro vis trij pleituk, kubakaulio snariniai paviriai ir 15 padikauli pamatai. Pirmo padikaulio snarys yra paprastasis, balninis. Kiti snariai yra sudtingieji, ploktieji. Snariai 34

maai paslanks, juos tvirtina nugariniai ir padiniai iurniniai padikauli raiiai. Padikauliai su pirtakauliais jungiasi netiesiogine jungtimi padiniais pirt snariais. Juos sudaro padikauli galvos ir pamatini pirtakauli pamatai. Snariai yra paprastieji, rutuliniai. Galimi pirt judesiai apie skersin a lenkimas, tiesimas ir apie vertikali a neymus sktimas. Paslankum maina skersiniai padikauli raiiai. Pirtakauliai jungiasi netiesioginm jungtim pirt snariais. Juos sudaro pamatini pirtakauli galvos ir vidurini pirtakauli pamatai (artimieji pirt snariai) bei vidurini pirtakauli galvos ir galini pirtakauli pamatai (tolimieji pirt snariai). Snariai yra paprastieji, skridininiai, vienaaiai. Pirtai gali judti apie skersin a lenkimas, tiesimas. Snarius tvirtina alutiniai raiiai.

35

PAVEIKSLAI

36

Kaulai

upakalinis gumburlis upakalinis lankas virutin snarin duobut slankstelins arterijos vaga skersin anga onin dalis danties duobut

skersin atauga

priekinis gumburlis

priekinis lankas

1 pav. Atlantas (vaizdas i viraus)

dantis

priekinis snarinis pavirius virutinis snarinis pavirius

skersin atauga slankstelio knas apatinis snarinis pavirius

2 pav. Ais (vaizdas i priekio)

37

priekinis snarinis pavirius

dantis upakalinis snarinis pavirius virutinis snarinis pavirius skersin anga slankstelio lankas

keterin atauga slankstelio knas skersin atauga

apatin snarin atauga

3 pav. Ais (vaizdas i kairs)

keterin atauga

slankstelio lankas apatinis snarinis pavirius skersin anga

slankstelio anga

upakalinis gumburlis

priekinis gumburlis

skersin atauga slankstelio knas

4 pav. Kaklo slankstelis (vaizdas i apaios)

38

virutin snarin atauga skersin onkaulin duobut virutin slankstelio lanka virutin onkaulin pusduobut slankstelio knas

skersin atauga

apatin onkaulin pusduobut apatin slankstelio lanka apatin snarin atauga keterin atauga

5 pav. Krtins slankstelis (vaizdas i deins)

virutin snarin atauga skersin atauga virutin slankstelio lanka slankstelio knas

spenin atauga

apatin slankstelio lanka keterin atauga apatin snarin atauga

6 pav. Juosmens slankstelis (vaizdas i deins)

39

krykaulio pamatas

virutin snarin atauga dubeninis pavirius

dubenins angos

skersins linijos

krykaulio virn

7 pav. Krykaulis (vaizdas i priekio)

40

nugarins angos virutin snarin atauga

krykaulio kanalas virutin snarin atauga krykaulio iurktuma

ausinis pavirius onin krykaulio skiauter

tarpin krykaulio skiauter

vidurin krykaulio skiauter

nugarinis pavirius krykaulio ragai

8 pav. Krykaulis (vaizdas i nugaros)

41

onkaulio galva onkaulio galvos skiauter onkaulio kaklas onkaulio galvos snarinis pavirius

onkaulio knas

onkaulio vaga

9 pav. onkaulis (vaizdas i vidaus ir priekio)

onkaulio galva onkaulio gumburlis

onkaulio kampas

onkaulio knas

10 pav. onkaulis (vaizdas i iors ir nugaros)

42

raktikaulin lanka pirmo onkaulio onkaulin lanka

jungo lanka

krtinkaulio rankena krtinkaulio kampas

antro onkaulio onkaulin lanka

krtinkaulio knas treio, ketvirto, penkto onkauli onkaulins lankos

eto, septinto onkauli onkaulins lankos

kardin atauga

11 pav. Krtinkaulis (vaizdas i priekio)

43

stuburgalio ragai

a)
stuburgalio ragai

b) 12 pav. Stuburgalis (vaizdas i priekio (a) ir i nugaros (b)

44

iorinis pakauio gumburlis auktutin sprando linija virutin sprando linija

iorin pakauio skiauter

apatin sprando linija krumplin duob jungo atauga jungo lanka ryklinis gumburlis pamatin dalis didioji pakaukaulio anga

krumplinis kanalas pakauio krumplys

13 pav. Pakaukaulis (vaizdas i nugaros)

45

virutinio strlinio anio vaga krymin pakyla lambdinis kratas pakauio vynas vidinis pakauio gumburlis vidin pakauio skiauter speninis kratas jungo atauga jungo gumburlis jungo lanka onin dalis pamatin dalis nuokaln riestinio anio vaga krumplinis kanalas apatinio uolinio anio vaga

skersinio anio vaga

14 pav. Pakaukaulis (vaizdas i priekio)

46

momeninis gumburas

iorinis pavirius

virutin smilkinio linija apatin smilkinio linija

15 pav. Momenkaulis (vaizdas ideins)

47

kaktikaulio vynas

kaktinis gumburas smilkininis pavirius smilkinin linija antakin anga skruostin atauga antakinis lankas kaktin lanka nosinis dyglys antakinis kratas kaktin sil nosin dalis tarpakis

16 pav. Kaktikaulis (vaizdas i priekio)

virutinio strlinio anio vaga

arterij vagos smegen vingi spaudai kaktin skiauter

skruostin atauga akiduobin dalis akloji anga smegen ving spaudai

17 pav. Kaktikaulis (vaizdas i vidaus)

48

pleitakaulio knas regos nervo kanalas maasis sparnas turkikasis balnas upakalin atauga priekin atauga

didysis sparnas apskritoji anga pleitinis lieuvlis ausies trimito anga

virutinis akiduobs plyys sparninis kanalas sparnin duob

sparnins ataugos

onin ploktel vidin ploktel

18 pav. Pleitakaulis (vaizdas i priekio)

vynin dalis andikaulin duob arterijos vaga momenin lanka

skruostin atauga

snarinis gumburlis spenin anga uolin dalis bgninis spenins ataugos plyys iorin klausomoji landa spenin atauga bgnin dalis ylin atauga

19 pav. Smilkinkaulis (vaizdas i deins)

49

akytkaulio labirintas

staioji ploktel

akytkaulio piltuvlis kablin atauga

akytkaulio psl vidurin nosies kriaukl virutin nosies kriaukl akytkaulio labirintas akytoji ploktel

20 pav. Akytkaulis (vaizdas i apaios)

21 pav. Apatin nosies kriaukl (vaizdas i ono)

50

22 pav. Nosikauliai

23 pav. Aarikaulis

24 pav. Noragas (vaizdas i ono)

51

akiduobinis pavirius skruostin atauga paakin vaga kaktin atauga priekin aarin skiauter aarin vaga paakinis kratas gumburas dantins angos paakin anga nosin lanka iltin duob

dantins kalvels

dantinis lankas

25 pav. Virutinis andikaulis (vaizdas i deins)

kaktin atauga

virutinio andikaulio antis

nosin skiauter dantin atauga

gomurin atauga

26 pav. Virutinis andikaulis (vaizdas i vidaus)

52

staioji ploktel

gulsioji ploktel

27 pav. Gomurikaulis (vaizdas i ono)

28 pav. Skruostikaulis (vaizdas i ono)

53

snarins ataugos galva

vainikin atauga

snarins ataugos kaklas

apatinio andikaulio aka

apatinio andikaulio kampas

smakrin anga

apatinio andikaulio pamatas apatinio andikaulio knas

29 pav. Apatinis andikaulis (vaizdas i priekio)

didysis ragas

maasis ragas

knas

30 pav. Polieuvinis kaulas (vaizdas i priekio)

54

petys

peties snarinis pavirius snapin atauga ments lanka virutinis kratas

virutinis kampas

ments kaklas snario duob oninis kampas pomentin duob posnarinis gumburlis vidinis kratas oninis kratas onkaulinis pavirius

apatinis kampas

31 pav. Ment (vaizdas i priekio)

55

virutinis kratas ments dyglys antdyglin duob virutinis kampas ments lanka petys snapin atauga

oninis kampas

podyglin duob vidinis kratas oninis kratas

apatinis kampas

32 pav. Ment (vaizdas i nugaros)

56

snarinis pavirius

petinis galas krtinkaulinis galas

33 pav. Raktikaulis (vaizdas i viraus)

snarinis pavirius trapecin linija

maitinamoji anga

snarinis pavirius

onkaulinio raktikaulio raiio spaudas petinis galas kginis gumburlis krtinkaulinis galas

34 pav. Raktikaulis (vaizdas i apaios)

57

astikaulio galva didysis gumburlis tarpgumburin vaga anatominis kaklas maasis gumburlis chirurginis kaklas maojo gumburlio skiauter

didiojo gumburlio skiauter

deltin iurktuma priekinis pavirius maitinamoji anga oninis kratas vidinis kratas

astikaulio knas

stipinin duob vainikin duob oninis antkrumplis astikaulio galvut astikaulio skridinys vidinis antkrumplis

35 pav. astikaulis (vaizdas i priekio)

58

astikaulio galva anatominis kaklas chirurginis kaklas didysis gumburlis

astikaulio knas

upakalinis pavirius vidinis kratas oninis kratas

alknin duob

vidinis antkrumplis alkninio nervo vaga

oninis antkrumplis

astikaulio skridinys

36 pav. astikaulis (vaizdas i nugaros)

59

alkn pusmnulin lanka vainikin atauga stipinin lanka atgriamojo raumens skiauter alknkaulio iurktuma

upakalinis kratas

tarpkaulinis kratas upakalinis pavirius

ylin atauga

alknkaulio galva

37 pav. Alknkaulis (vaizdas i ono)

60

snarinis apvadas stipinkaulio kaklas

stipinkaulio galva

stipinkaulio iurktuma

stipinkaulio knas tarpkaulinis kratas priekinis kratas priekinis pavirius

alknin lanka ylin atauga

38 pav. Stipinkaulis (vaizdas i priekio)

61

pirtakaulio knas pirtakaulio pamatas

galinis pirtakaulis pirtakaulio galva vidurinis pirtakaulis

pamatinis pirtakaulis sezamoidiniai kaulai

galva tarpkauliniai delnakauli tarpai delnakaulis knas kabliukas kablinio kauliuko kablinis irnis trikampis mnulis pamatas maasis daugiakampis didysis daugiakampis laivelis galvinis

39 pav. Platakos kaulai

62

klubakaulis klubakaulio sparnas klubakaulio skiauter

klubaduob klubakaulio skiauter

virutinis priekinis klubakaulio dyglys

virutinis upakalinis klubakaulio dyglys ausinis pavirius

apatinis priekinis klubakaulio dyglys lankin linija klubakaulio knas gaktikaulio knas utvarin skiauter gaktikaulio skiauter virutin gaktikaulio aka utvarin vaga

apatinis upakalinis klubakaulio dyglys didioji sdimoji lanka sdynkaulio knas sdimasis dyglys maoji sdimoji lanka upakalinis utvarinis gumburlis sdynkaulio aka sdynkaulis utvarin anga sdynkaulio aka apatin gaktikaulio aka

gaktikaulis svarinis pavirius

40 pav. Dubenkaulis (vaizdas i vidaus)

63

priekin sdmenin linija klubakaulio sparnas klubakaulis upakalin sdmenin linija

iorin klubakaulio skiauters lpa tarpin linija vidin klubakaulio skiauters lpa sdmeninis pavirius virutinis priekinis klubakaulio dyglys

virutinis upakalinis klubakaulio dyglys apatinis upakalinis klubakaulio dyglys didioji sdimoji lanka apatin sdmenin linija pusmnulinis pavirius sdimasis dyglys maoji sdimoji lanka sdynkaulio knas apatinis priekinis klubakaulio dyglys klubakaulio knas gduob virutin gaktikaulio aka gaktikaulio gumburlis priekinis utvarinis gumburlis gaktikaulis apatin gaktikaulio aka

sdimasis gumburas sdynkaulis sdynkaulio aka

41 pav. Dubenkaulis (vaizdas i ono)

64

launikaulio galva launikaulio kaklas didysis gbrys

launikaulio galvos duobut

tarpgbrin linija maasis gbrys

priekinis pavirius launikaulio knas

oninis antkrumplis girnelinis pavirius

vidinis antkrumplis

42 pav. launikaulis (vaizdas i priekio)

65

launikaulio kaklas gbrin duob launikaulio galva tarpgbrin skiauter maasis gbrys sdmenin iurktuma skiauterin linija didysis gbrys

vidin iurkiosios linijos lpa

onin iurkiosios linijos lpa

upakalinis pavirius

pakinklio ploktuma tarpkrumplin duob

vidinis krumplys

oninis krumplys

43 pav. launikaulis (vaizdas i nugaros)

66

girnels pamatas

snarinis pavirius

girnels virn

44 pav. Girnel (upakalinis pavirius)

girnels pamatas

priekinis pavirius

girnels virn

45 pav. Girnel (priekinis pavirius)

67

vidinis krumplis

tarpkrumplin pakyla oninis krumplis eivikaulio snarinis pavirius

plekninio raumens linija

vidinis kratas

upakalinis pavirius blauzdikaulio knas

kulknin vaga

vidin kulknis

46 pav. Blauzdikaulis (vaizdas i nugaros)

68

tarpkrumplin pakyla eivikaulio snarinis pavirius blauzdikaulio iurktuma

upakalinis pavirius tarpkaulinis kratas

oninis pavirius priekinis kratas

eivikaulio lanka vidin kulknis

47 pav. Blauzdikaulis (vaizdas i ono)

69

leivikaulio galvos virn leivikaulio galva

oninis pavirius vidinis pavirius tarpkaulinis kratas priekinis kratas

onin kulknis

48 pav. eivikaulis (vaizdas i vidaus)

70

kulnakaulis

okikaulio skridinys okikaulis

penkto padikaulio iurktuma

kubakaulis laivakaulis oninis pleitukas tarpinis pleitukas vidinis pleitukas pamatas

padikaulio knas padikaulis pamatinis pirtakaulis vidurinis pirtakaulis galinis pirtakaulis padikaulio galva pirtakaulio pamatas pamatinis pirtakaulis pirtakaulio knas

galinis pirtakaulis pirtakaulio tolimasis galas

49 pav. Pdos kaulai (vaizdas i viraus)

71

Snariai

upakalinis iilginis raitis tarpslankstelin anga

geltonieji raiiai tarpketerinis raitis

tarpslankstelinis diskas minktuminis branduolys skaidulinis iedas

antketerinis raitis virutin snario atauga skersin atauga

skaidulin jungtis

priekinis iilginis raitis

apatin snarin atauga

50 pav. Stuburo jungtys (vaizdas i ono)

72

upakalin atlantin pakauio plv

priekin atlantin pakauio plv atlantas oninio ainio atlanto snario kapsul

sprando raitis

51 pav. Stuburo jungtys su kaukole (vaizdas i ono)

pakaukaulio pamatas skersinis atlanto raitis pakaukaulis polieuvinio nervo kanalas sparniniai raiiai

atlantinio pakauio snario kapsul

iilginiai pluoteliai

atlantas krymeninis atlanto raitis

snario kapsul dangtin plv

ais

52 pav. Kaklo slanksteli jungtys su pakaukauliu (vaizdas i nugaros)

73

apatin snarin slankstelio atauga virutin snarin slankstelio atauga oninis skersinis onkauli raitis

lankinis ataugos snarys skersin atauga

onkaulio gumburlio snarys skersinis onkauli raitis onkaulio galvos snarys geltonieji raiiai

oninis skersinis onkauli raitis skersinis onkauli raitis onkaulio kaklas onkaulio galvos snarinis pavirius spindulinis onkaulio galvos raitis

53 pav. onkauli jungtys su stuburu (vaizdas i viraus)

tarpraktikaulinis raitis krtinkaulinis raktikaulio raitis krtinkaulis onkaulinis raktikaulio raitis iorin tarpionkaulin plv krtinkaulio plv spinduliniai krtinkauliniai onkauli raiiai krtinkauliniai onkauli raiiai krtinkauliniai onkauli snariai

tarpkremzliniai snariai onkauliniai kardins ataugos raiiai

54 pav. onkauli jungtys su krtinkauliu (vaizdas i priekio)

74

krtinkaulinis raktikaulio raitis snario diskas tarpraktikaulinis raitis raktikaulis

pirmas onkaulis onkaulinis raktikaulio raitis krtinkaulio rankena

55 pav. Krtinkaulinis raktikaulio snarys (vaizdas i priekio)

petys snario kapsul virutinis skersinis ments raitis dvigalvio asto raumens ilgosios galvos sausgysl

snario kapsul snarin ertm ment

56 pav. Peties snarys (vaizdas i priekio)

75

astikaulis

snario kapsul

alutinis stipinkaulio raitis iedinis stipinkaulio raitis

alutinis alknkaulio raitis

dvigalvio asto raumens sausgysl striinis raitis

stipinkaulis

alknkaulis

57 pav. Alkns snarys (vaizdas i priekio)

76

astikaulis snario kapsul astikaulio galvut stipinkaulio galva iedinis stipinkaulio raitis dvigalvio asto raumens sausgysl striinis raitis stipinkaulis alknkaulis astikaulio skridinys snario ertm

tarpkaulin dilbio plv

tolimasis stipininis alknkaulio snarys

58 pav. Alkns snarys ir dilbio kaul tarpusavio jungtys (vaizdas i priekio)

77

delniniai rieiniai delnakauli raiiai delniniai delnakauli raiiai alutiniai raiiai skaidulin maktis gilieji skersiniai delnakauli raiiai delniniai pirt snariai

skaidulin maktis

pavirinio pirt lenkiamojo raumens sausgysl giliojo pirt lenkiamojo raumens sausgysl

pirt snariai

59 pav. Platakos kaul jungtys (vaizdas i priekio)

78

tarpkaulin dilbio plv

alknkaulis

stipinkaulis tarpkaulinis rieakauli raitis stipininis rieo snarys laivelis alutinis stipininis rieo raitis tarpkauliniai raiiai maasis daugiakampis didysis daugiakampis rieinis delno snarys (nykio)

snario ertm tolimasis stipininis alknkaulio snarys snario diskas mnulis alutinis alkninis rieo raitis trikampis kablinis kauliukas galvinis kauliukas rieiniai delno snariai

rieinis delno snarys tarpkauliniai delnakauli snariai

60 pav. Stipininis rieo snarys ir platakos kaul jungtys (vaizdas i nugaros)

79

klubinis juosmens raitis

priekinis iilginis raitis

tarpkauliniai krymeniniai klubo raiiai krymeninis klubo snarys

priekiniai krymeniniai klubo raiiai didioji sdimoji anga krymeninis dyglio raitis maoji sdimoji anga krymeninis gumburo raitis priekinis krymeninis stuburgalio raitis snario (tarpgaktinis) diskas gaktin svara

61 pav. Dubens kaul jungtys (vaizdas i viraus ir priekio)

krymeninis dyglio raitis utvarin plv snario lpa iedin juosta

klubinis launies raitis sdimasis launies raitis snario kapsul

nugarinis pavirinis krymeninis stuburgalio raitis

oninis krymeninis stuburgalio raitis nugarinis gilusis krymeninis stuburgalio raitis

62 pav. Dubens kaul jungtys, klubo snarys (vaizdas i nugaros)

80

priekinis apatinis klubo dyglys klubinis launies raitis snario kapsul

utvarinis kanalas utvarin plv gaktinis launies raitis

63 pav. Klubo snario raiiai (vaizdas i priekio)

81

riebalinis audinys gduobje gduob

tiesusis launies raumuo

gduobs lpa launikaulio galvos raitis launikaulio galva

skersinis gduobs raitis utvarin plv

snario kapsul

64 pav. Klubo snarys (vaizdas i priekio)

82

girnelinis pavirius

upakalinis kryminis raitis alutinis eivikaulio raitis oninis meniskas dvigalvio launies raumens sausgysl priekinis eivikaulio galvos raitis eivikaulio galva priekinis kryminis raitis priekinis launinis menisko raitis skersinis kelio raitis vidinis meniskas alutinis blauzdikaulio raitis girnels raitis

girnels snarinis pavirius tarpkaulin blauzdos plv

65 pav. Kelio snarys (vaizdas i priekio)

83

priekinis eivikaulio galvos raitis

tarpkaulin blauzdos plv eivikaulis blauzdikaulis

priekinis blauzdinis eivikaulio raitis

66 pav. Blauzdos kaul jungtys (vaizdas i priekio)

84

eivikaulis

blauzdikaulis

upakalinis eivikaulinis okikaulio raitis paokikaulinis snarys okikaulinis kulnakaulio raitis kulninis laivakaulio raitis kulninis kubakaulio raitis kulninis kubakaulio snarys snario ertm nugarinis kubakaulinis laivakaulio raitis iurninis pado snarys pleitinis kubakaulio raitis kubakaulis tarpkauliniai padikauli raiiai

blauzdinis pdos snarys blauzdinis onkaulio raitis blauzdinis laivakaulio raitis skersinis iurnos snarys okikaulinis laivakaulio snarys laivakaulis kubakaulinis laivakaulio snarys tarppleitukinis raitis vidinis pleitukas tarpinis pleitukas oninis pleitukas iurninis pado snarys pleitinis padikaulio raitis

padinis pirto snarys

alutiniai raiiai

pirt snariai

67 pav. Pdos kaul jungtys (vaizdas i viraus)

85

Literatra
Astrauskas S., Biziuleviius S., Pavilionis S. ir kt. Medicinos termin odynas. Vilnius, 1980. Gedrimas V., Sasnauskas V. Maasis mogaus anatomijos atlasas. Vilnius, 2004. Pavilonis S., Burneikis E., Gavelis V. ir kt. mogaus anatomija. Vilnius, 1984. Seibutien A. mogaus anatomija. Vilnius, 1990. Stropus R., Tamaauskas K. A., Pauien N. mogaus anatomija. Kaunas, 2005. Terminologia anatomica. Thieme. Stuttgart, N. York, 1998. Zachovajevas P., Karpaviien A. Anatomijos praktikos darbai. Kaunas, 2001. . . (1974). . T I. , 1974.

86

K a r p a v i i e n , Aiva ; S e i b u t i e n , Angel ; Z a c h o v a j e v a s , Pavelas Ka463 mogaus anatomija. Kaulai. Jungtys : studij knyga. / Aiva Karpaviien, Angel Seibutien, Pavelas Zachovajevas ; Lietuvos kno kultros akademija. Kaunas : LKKA, 2010. 86 p.: iliustr. ISBN 978-609-8040-17-3 Studij knygoje apraomi mogaus audiniai, kaulai ir jungtys. Leidinyje gausu iliustracij apie kaul ir snari anatomin sandar, vartojami lietuviki terminai. Skiriama kno kultros ir sporto specialybi studentams, sveikatinimo ir sporto specialistams, kno kultros mokytojams. UDK 611.7(075.8)

Lietuvos kno kultros akademija Aiva Karpaviien, Angel Seibutien, Pavelas Zachovajevas MOGAUS ANATOMIJA. KAULAI. JUNGTYS Studij knyga

Redaktor I. Mickien Maketavo R. Ramanauskien

2010-09-21. 5,4 sp. l. Tiraas 100 egz. Leido Lietuvos kno kultros akademija, Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas.
_______________________________________________________________________________________

Spausdino Kauno technologijos universiteto leidykla Technologija, K. Donelaiio g. 73, LT-44029 Kaunas.

87