1. FIZIOLOGIJOS REIKM IR RYYS SU KITAIS MOKSLAIS. SVARBIAUSI FIZIOLOGIJOS RAIDOS BRUOAI. GRAFINIS METODAS.

Fiziologija glaudiai susijusi su zoologija, morfologija, genetika, biochemija, biofizika, patologija, sociologija, praktine medicina, psichologija, pedagogika. Fiziologijos reikm sujungia ir vertina organizmo fizikinius, biologinius, biocheminius procesus bei reikinius. Galenas (131-201) naudojo visekcijas, pirmasis fiziologijoje pritaik eksperiment, apra iorinio kvpavimo mechanizm, para knyg Apie mogaus kno dali naud. Hipokratas (460-377 m.pr.m.e.) nurod, kad organizmo veiklos pagrindas yra 4 sultys: kraujas, gleivs, geltonoji ir juodoji tulis, band aikinti fiziologinius procesus. Servetas (1509-1553) apra maj kraujotakos rat. Harvjus (1578-1657) apra sisitol ir diastol, pulso susidarymo mechanizm, didiojo kraujo apytakos rat. Haleris (1708-1777) iaikino kvpavimo mechanizm, garso ir kalbos atsiradim, nustat, kad tulis yra kepen produktas, virkinantis riebalus, vertino smegenli f-jas, pailgj smegen svarb. Jis mokymo apie dirglum pradininkas. Para fiziologijos vadovl. Eksperimentins fiziologijos pradininkas. Galvanis (1737-1798) elektrofiziologijos pradininkas. Miuleris (1801-1858) hematologijos pradininkas, para fiziologijos vadovl. Liudvigas (1816-1895) subr fiziolog mokykl, sukonstravo kimograf, srovs laikrod, dieg grafin tyrim metod. Rubneris (1854-1932) nustat vairi produkt kaloringum, j oksidacijos efektyvum, ved matavimo vient-kalorij, tyr mitybos fiziologij. Seenovas (18291905) rusu fiziologijos pradininkas, sukr reflekso teorij. Pavlovas (1849-1936) tyrinjo irdies veiklos nervins reguliacijos mechanizmus, atrado trofinius irdies nervus, gavo nobelio premij, iaikino kaip susidaro slyginis refleksas. eringtonas sinapss fiziologinis iaikinimas. Eklsas iaikino sinapsinio perdavimo mechanizm. 16a. kurta Vilniaus akademija. Pirmasis universitetas Lietuvoje, kuriame buvo pradta dstyti fiziologija (18a.) (Steponas Laurynas Bizis). Kaune 1920-1966 dst vl.Laas, nuo 1966 m. iki 1993 m. katedrai vadovavo prof. B.Padegimas, nuo 1993 m. iki 2002 m. prof. R.Abraitis, nuo 2002 m. prof. E.Kvelaitis. 2. AKTYVI IR PASYVI PERNAA PER LSTELS MEMBRAN. Pasyviam transportui priklauso paprasta ir palengvinta difuzija. Paprasta difuzija gali vykt dviem keliais: per lst membr bilipidin sl ir pro kanalus (poras) lst membr. Difuzija per membranos bilipidin sluoksn prikl nuo med tirp lipiduose: gerai tirpstanios riebaluose chem med lengvai praeina per last membr. Vandens ir kt riebaluose netirpstani med difuzija iuo keliu lb prikl nuo molekuls diametro: mao diametro vandens malek lengvai difunduoja iluminio judjimo dka per lst membr, o didesnio diametro molek, pvz.: gliukozs, membr pralaidumas yra labai maas. Difuzija pro kanalus (poras) Ist membr ypa bdinga jonams. Joninius kanalus sudaro transport balt, penetruojantys membran. io balt viduje yra vandens molekulmis iklotas kanalas, kurio diametras <1 nm, todel pro j gali difunduoti tik maos molek. Jonai juda pro kanal pagal konc grad ir veikiami potencial skirtumo abipus membr. Kanalai yra selektyv8s atskiriems jonams, pvz.: Na+, K+, Ca++. Selektyvum utikrina kanalo sieneli elektrinis krvis, kuris slygoja atitinkam jon difuzij pro kanal ir neleidia difunduoti kitoms med. Membr pralaid tiesiogiai proporcingas kanal tankiui ir temp. Esant aukt temp, iluminis jon judjimas didja, ir atitinkamai padidja j difuzija pro kanalus membr. Palengvinta difuzija vyksta, dalyvaujant membr transportiniam balt, kuris palengvina atitinkamos med transport per membr pagal konc grad. t.y. nenaudojant ATF energijos. iuo bdu gali buti transportuojama gliukoz ir amino rgtys. Aktyvus transportas Aktyvaus transportnio proceso pvz yra Na +/'K+ siurblys. is transport balt keisdamas savo konformacij, pernea Na+ ir K+ jonus prie konc grad. Jo veikimo schema: kai trys Na+ jonai prisijungia prie transport balt vidinje membr pusje ir du K jonai prisijungia prie jo iorinje membr pusje, aktyvinama balt ATFazin funkcija. Tada jis skaido 1 ATF molek ADF ir fosfat, o isiskyrusi energija panaudojama trij Na+ jon transportui lst ior, tuo paiu metu perneant du K+ jonus lst vid. Kadangi io ciklo metu transportuojamas nevienodas jon sk abi membr puses, Na+/K+ siurblys yra etektrogenikas, t.y. padidina potencial skirtum abipus membr. Na+/K+ siurblys gali bti elektroneutralus, jeigu io aktyvaus transporto metu nevyksta potencial skirtumo abipus lst membr pakitimai. Na+/K+ siurblio veikla utikrina Na+ ir K+ jon konc grad palaikym: Na+ konc didesn bna lst iorje, o K lst viduje.i jon konc grad labai svarbus potencial skirtumo abipus last membr susidarymui. Na/K siurblio palaikomas Na jon konc grad yra lb svarbus kit med transportui, kuris vad antriniu aktyviu transportu . 1. Tos paios krypties med transportas kotransportas vyksta dalyvaujant membr transport balt, kuris turi dvi prisijungimo vietas ior savo dalyje: vien Na jonui, o kit gliukozei. Kadangi Na konc lst ior daug kart didesn negu lst viduje, Na jonai jungiasi prie transport balt molek ir veriasi lstels vid pagal konc grad. Baltymo pernejo konformaciniai kitimai vyksta tik tada, kai prie jo iorins dalies prisijungia ir gliukoz. Tuo metu Na jonai ir gliukoz transportuojami lst vid. Gliukozs transportas vyksta prie konc grad ir jis labai priklauso nuo Na jon konc grad: padidjus intralst Na jon konc, Na jon konc grad sumaja, ir gliukozs transportas nutrksta. 2. Prieinis med transportas vyksta, panaudojant taip pat Na jon konc grad. Trys Na jonai, prisijung prie transport balt iorinje membr dalyje ir juddami lst vid pagal konc grad, slygoja balt pernejo komformac pakitimus ir vieno Ca jono perneim i lst vidaus jos ior prie Ca jon konc grad. Antrinio aktyvaus transporto netiesiog energ altinis yra ATF, kur naudoja Na/K siurblys, palaikydamas Na jon konc grad. 3. EPITELINIS PERNEIMAS IR JO REIKM. Daugelyje kno viet med turi bti transportuojamos per epitelin sl. Toks med transportas vyksta, pvz.: inkst kanalliuose, arnyne, iorins sekrecijos laukuose... Galimi du med transporto keliai per epitel: 1) paralst kelias, t.y. pro

tarpus tarp epitelio lst, 2) translst kelias, t.y. med transportavimas per epitelio lst membr. Med, kurios transportuojamos aktyviai, gali pereiti per epitel tik translst keliu, kadangi aktyviam transportui yra btina lst membr. Epitelio lstels pasiymi asimetrinmis membr savyb, t.y. apikalins (ior) membr, kuri kontaktuoja su skysiu, esaniu spindyje, savybs skiriasi nuo bazolateralins (vid) membr, nukreiptos tarplst ertm, savybi. Tankiame absorbciniame epitelyje, epitelins lst spind nukreiptoje pusje tarpusavyje yra susijung glaudiomis jungtimis, kurios nepraleidia H2O ir jon paralst keliu. Todl H2O ir jame itirpusi med apykaita vyksta tik per epitelio membr, pasiyminias nevienodu pralaidumu atskiriems jonams. Na+ jonai pasyviai difunduoja pagal konc grad pro apikal membr kanalus (porus). K+ jonai difunduoja per bazolateral membr, kuri yra labai pralaidi K+ jonams, taiau labai maai pralaidi Na+ jonams. Padidjus intralst Na+ konc, i epitelins lst vidaus Na+ jonai aktyviai transportuojami, dalyvaujant Na+/K+ siurbliui, per bazolateral membr tarplst ertm. Na+/K+ siurblys transepitelinio Na+ jon transporto varomoji jga, kadangi jis palaiko ma intralst Na+ konc ir didel intralst K+. Kit med (gliukozs, amino rg) transportas per epitel labai priklauso nuo Na+ jon transporto, pvz.: gliukoz per apikal membr lst patenka kartu su Na+ jonais (kotransportas), ir jos intralst konc didja. Per vidin membr gliukoz transportuojama i lst tarplst ertm palengvintos difuzijos bdu pagal konc grad. Kai kuriose epitelinse lst, pvz.: inkstuose henls kilpos kylanioje dalyje, arnyne, Cl- jonai patenka lst per apikal membr antrinio aktyvaus transporto bdu,kuris priklauso nuo Na+ jon. H2O difunduoja per epitel pagal osmosin dsn, t.y. i tirpalo, kuriame itirpusi daleli (jon) konc yra maa, tirpal, kurioje didesn konc. kadangi glaudios jungtys tarp epitelio lsteli udaro paralstel H2O keli, svarbi reikm transeptiteliniam H2O transportui turi aktyvus jon transportas. Veikiant Na+/K+ siurbliui, kuris randasi vidins puss membr, susidaro didel Na+ jon konc siauruose lateral tarplstel plyiuose, ir H2O difunduoja translst keliu, veikiamas osmosinio gradiento. 4. MEMBRANINIS RAMYBS POTENCIALAS. Matuojant membr potenc lst ramybje, nustatomas ramybs potenc V, kuris yra neigiamas. Vadinasi, vidin membr pus elektroneigiama iorins atvilgiu. Ramybs potenc lemia netolygus jon pasiskirstymas abipus lst membr ir selektyvus jos joninis laidumas. Lst vidinj terpj (citoplazmoje) yra daug dideli organini, daniausiai rgi, monomerini ir polimerini jon, kuriems membr yra nepralaidi tai neskvarbieji jonai. iems jonams prikl aminorgtys, balt, kurie turi neigiam krv ir elektriniame lauke juda anodo link, jie vadinami organiniais anijonais. Membr yra laidi maiems K + ir Na + jonams (skvarbieji jonai), kurie elektriniame lauke juda katodo link ir vad neorganiniais katijonais. Skvarbus yra ir neorganinis anijonas Cl-. Dl elektrostatins sveikos organiniai anijonai pritraukia maus neorganinius katijonus ir atstumia Cl -. Tokiu bdu jon krviai yra kompensuojami . Elektrostatin sveika yra labai stipri, todl tik maai jon turi nekompensuot krv. Na+ ir Cl- jon konc lst iorje yra daugiau kaip 10 kart didesns negu citoplazmoje, o K + jon konc, atvirkiai, apie 30 kart didesn citoplazmoje negu iorinj lst terpje. Skvarbij jon konc skirtumas abipus lst membr yra vad konc grad. Ramybs metu labiausiai skvarbs yra K + jonai jie svarbiausi ramybs potencialui atsirasti. ie jonai labiausiai kompensuoja didel vidin neigiam krv, todl j konc lst viduje yra didel. Membr potencialo kitimai Esant lst ramybs bsenoje ir neveikiant jokiems vid ar ior dirgikliams, ramybs potenc nekinta. io potenc skirtumo abipus membr absoliutus maj vad depoliarizacija (pvz.: nuo -70 mV iki -50 mV), o didj hiperpoliarizacija (pvz.: nuo -70 mV iki -90 mV). Membr potenc kitimus gali sukelti du pagr veiksniai: l) jon konc, vadinasi, ir elektrovaros jeg pokyiai; 2) membr laidumo jonams kitimai. 5. VEIKIMO POTENCIALAS, FAZS IR J KILM. Pagr inform perdavimo organizme bdas yra membr potenc kitimai, kuriuos sukelia trumpalaikiai membr laidumo jonams didjimai ar majimai. Staigus impulsinis membr potenc kitimas, kuris rodo aktyvi dirgliosios lst reakc sujaudinim, vad veikimo potenc. Jis yra svarbus signal nerv ir kt dirgl lst sist. Veikimo potenc prikl nuo membr potenc valdom Na +, K+ ir Ca2+ kanal atsidar ir usidar. ie kanal vad elektriniais joniniais kanal. Veikimo potenc slenkstis, fazs ir j jonin kilm. Tai galina taikyti potenc fiksavimo metod. Metodo esm: neigiamo grtamojo ryio princ veikianti elektronin schema ilaiko membr potenc pasirinkt dyd. Dirgiklis sukelia dirgliosios lst veikimo potenc, jeigu depoliariz jos membr iki slenksio. Elektros srov, kuri leidiama pro dirginant mikroelektrod lst vid, sukelia nedidel depoliariz. Depoliariz pasiekus slenkst, prasideda regeneratyvin depoliariz. Jos metu labai didja membr laidumas Na + (kai kuri lsteli Ca2+) jonams. ie katijonai juda lst vid pagal elektrochem grad ir depoliariz membr. Didjanti membr depoliariz aktyvina vis daugiau elektrini Na + kanal ir didina lstel einani Na + jon srov. Tuo bdu depoliarizuojanti Na + srov pati save stiprina kaip lavina per teigiam grtamj ry. is proc vad regeneratyviniu, jis trunka apie 1 ms. Veik potenc dalis, atitinkanti regeneratyvin proc, vad depoliariz faze. Depoliariz fazs pabaig Na+ srov tiek sumaja, kad susilygina su prieingos krypties K+ srove, ir membr jonin srov tampa lygi 0. iuo momentu membr krvis ir potenc nustoja didti, membr potenc pasiekia maksimum. Po depoliariz fazs seka repoliariz faz, kurios metu Na+ srov lst vid rykiai maja ir nutrksta, o K+ srov didja. Tok Na+ srovs kitim lmia inaktyvacija, bdinga Na+ laidumui. Inaktyvacijos esm: dl milisekundins depoliariz pradeda mati padidjs Na + laidumas. Majant Na + laidumui, K+ laidumas dl membr depoliariz didja. Repoliariz fazje vyrauja i lst ieinani K+ jon srov dl dviej veiksni: 1) padidjs g K ir 2) ilieka didelis K+ jon elektrocheminis gradientas. Daugumai nervini lst po veik potenc bdinga pdsekin hiperpoliariz. J sukelia besitsiantis K+ jon padidjs laidumas. Ilgai trunkanti pdsekin hiperpoliariz yra bdinga plonoms nervinms skaiduloms ir daugeliui neuron, ypa

po dirginimo dideliu daniu. I dalies pdsekin hiperpoliariz sukelia ir suaktyvjusi elektrogeninio Na+-K+ siurblio veikla. 6. DIRGLUMO FAZS IR J RYYS SU VEIKIMO POTENCIALU. Veik potenc ir pdsekini potenc metu lst dirglumas fazikai kinta. Membr potenc pasiekus slenkst ir vykstant regeneratyv depoliariz, dirglumas staigiai maja, ir lst tampa nedirgli dl Na + laidumo inaktyvac ir K + laidumo aktyvac. i nedirglumo bsena yra vad absoliuiosios refrakter faze, kurioje jokie dirgikliai negali sukelti llst atsako. Po ios fazs seka reliatyviosios refrakter faz, kurioje stipresni negu prast dirgikliai gali sukelti atsak, t.y. slenkstis ilieka didesnis u norm, o lst dirglumas sumajs. Reliatyvioji refrakter paaikinama pdsekine hiperpoliariz, nes jos metu reikia stipresns srovs norint pasiekti Na + laidumo regeneratyvin aktyvacij. Neuronuose po stipri dirgikli sukeltos veik potenc salvs, pdsekin hiperpoliariz ir reliatyvioji refrakter trunka ilgiau negu po vieno impulso. Tai atsitinka del to, kad aktyvinamas kitoks K + laidumas negu tas, kuris lemia veik potenc repoliariz. Ilgalaiks pdsekins hiperpoliariz svarb veiksnys yra nuo Ca 2+ priklausantis K + laidumas. Veik potenc kilm yra susijusi su elektr joniniais kanal , kurie valdomi membr potenc. iuolaikin molekul biolog ir elektrofiziolog metodai galino itirti i membr kanal struktr ir veikim. 7. NERVINI SKAIDUL KLASIFIKACIJA IR J SAVYBS. Pagal fiziologinius kriterijus,buvo matuojamas jaudinimo sklidimo greitis, skirst 3 pagr. grupes: A, B, C. Pagal jaudinimo plitimo greit A skirst dar 4 pogrupius: alfa , beta , gama , delta . A () grups skaid yra mielinins, storesns, vidutinis nervinio impulso greitis jomis 70-120m/s. ioms nervinms skaid prikl motoriniai nervai. Likusi A grups pogrupi skaid plonesns, j dirglumas maesnis; nervinis impulsas jomis plinta liau. Tai daugiausia taktilinius, temperatros ir kai kuriuos skausmo impulsus perduodanios nervins skaid. pogrupio skaid perduoda padirginimus i nugaros smegen (arba motor impulsai) raumen verpsi receptoriams. B grupei prikl mielinins , daugiausia preganglins vegetacins nerv sist skaid. j dirglumas maas, o veik potenc trunka ilgesn laik. C grupei prikl plonos, nemielins skaid, nervinis impulsas plinta ne greiiau kaip 3-4m/s. Tai daugiausia simpatins postganglins vegetacins ir ltos skausmo skaid. Pagal morfologinius kriterijus. Ji buvo sudaryta matuojant aferentini skaidul diametr ir dabar naudojama sensorinms skaid apibdinti. Aferentiniai pagal savo diametr skirstomi 4 grupes: I, II, III, IV. I-III grups skaid i esms atitinka A grupei prikl nervini skaid charakteristika, o IV-skaidul. I a aferentai i raumen verpsi; I b aferentai i sausgysli recept; II aferentai i odos lietimo recept, III i raumen gilij mechanorecept; IV nemielizuotos ltos skausmo skaid. Skirtingu grupi nervins skaid yra nevienodai jautrios mechan spaudimo, chemini med ir deguonies trkumo poveikiui. 8. NERVINIO IMPULSO SUSIDARYMAS IR PLITIMAS MIELININMIS IR NEMIELININMIS SKAIDULOMIS. Nervinmis skaid plintantys veik potenc, kurie dar vad nerviniais impulsais, pernea info ir utikrina nervin reguliacij organizme. Jaudinimo plitimo mechanizmas skiriasi priklausomai nuo nervini skaid tipo. Plintant jaudinimui nemielinizuotose nervinse skaid, veik potenc susidarymo vietoje membr depoliariz ir pasikeiia jos poliuringumas: lst vidus tampa elektroteigiamas iors atvilgiu. Nesujaud skaid dalies membr poliaringumas yra prieingas, todl susidaro potenc skirtumas ne tik abipus, bet ir iilgai membr. Susidariusi elektros srov, kuri pernea katijonai, nervins skaid viduje nukreipta i sujaud dalies (teig. polius) nesujaudint gretim dal (neigiam. polius), o skaid iorje i nesujaud dalies (teig. polius) sujaud dal (neig. polius). ios ratins elektros srovs sukelia gretimos nesujaud skaid dalies elektronin depoliariz, kuriai pasiekus slenkstinio potenc lyg, vyksta autoregenatyvin depoliariz, ir susidaro veik potenc. Tokiu bdu jaudinimas veik potenc pavidalu tolygiai plinta i vienos skaid dalies gretim iilgai visos nemielinizuotos nervins skaid membr. Nerv skaid, kurios padengtos mielino dangalu, ratins el. srovs elektronikai plinta i sujaud Ranvje ssmaukos nesujaud, kadangi mielinas pasiymi izoliacinmis savyb, t.y. jo vara yra labai didel. Pro mielinu dengt membr praktikai neteka jokia srov, todl membr depoliariz gali vykti tik Ranvje ssmaukose, kurios yra prisitaik veik potenc generavimui: Na+ kanal tankis jose apie 100 kart didesnis negu nemielizuot nerv. skaid membr. Jaudinimas plinta i vienos Ranvje ssmaukos kitas, utrukdamas tik ssmaukose, kadangi tarp j sklidimas vyksta elektros srovs plitimo greiiu. Ranvje ssmaukose elektroniniam potenc pasiekus kritins depoliariz lyg, sukeliamas veik potenc. Toks jaudinimo plitimas mielinizuotose nerv skaid vad saltatoriniu (uoliku) plitimu, ir jis ymiai greitesnis negu tolygus jaudinimo plitimas nemielinizuotose nerv skaid. Veik potenc plintant tolygiai, bendra aktyvuot Na+ kanal suma yra didesn negu saltatoriniu plitimo metu. Na+/K+ siurblys, kuris palaiko Na+ ir K+ jon konc pastovius grad, naudodamas ATF energij, daugiau aktyvuojamas tolygaus jaudinimo plitimo metu, todl saltatorinis jaudinimo plitimas ekonomikesnis energetiniu poiriu. Btina paymti, kad pilnai ublokavus Na+/K+ siurblio veikl, jaudinimo plitimas nerv skaid nenutrksta tuoj pat. Melinituotos nerv skaid gali perduoti iki keli tkst. veik potenc metu Na+ jon srautas lst vid nedaug pakeiia Na+ konc grad. 9. IMPULSO PERDAVIMAS NERVO-RAUMENS JUNGTYJE. VEIKSNIAI, TAKOJANTYS PERDAVIM. Kad vykt raumens susitraukimas, motoneurono aksonu atjs jaudinimas turi patekti raumenin skaid. Motoneuron aksonas raumenyje suskyla smulkesn atsiakojimus, t.y. terminales. Kiekv nervo terminal (galin ploktel) sudaro nervo ir raumens jungtis (sinapses) su viena raumen skaid. Tarp aksono terminals ir raumen skaidulos lieka siauras sinapsinis plyys. Aksono terminalje yra daug mitochondrij, kurios tiekia energij mediatoriaus acetilcholino gamybai, o jis absorbuojamas daugel sinapsini psleli. Kai motoneurono aksonu plintantis veik potenc pasiekia galin ploktel, madaug apie 300 acetilcholino psleli itutina savo turin sinapsin ply, ir vyksta signalo perd cheminiu bdu, t.y. dalyvaujant mediatoriui acetilcholinui. Acetilcholino isiskyrim i presinapsins nerv galns dalies sukelia nerv terminals depoliariz veik potenc metu, kuri atidaro potenc valdomus Ca++ kanalus presinapsinje membr. Ca++ jonai difunduoja i ekstralstelinio skysio galins ploktels citoplazm pagal konc grad. Ca++ jon konc padidjimas presinapsinje nerv terminals dalyje sukelia actetiltcholino psleli susiliejim su presinapsine membr ir acetilcholino isiskyrim sinapsin ply.

Prajus tik 1ms po acetilcholino isiskyrimo didesn acetilcholino dalis difunduoja i sinapsinio plyio, o acetilcholinesteraz suskaldo jo likusi dal. Taigi, 1ms beveik visada utenka raumen skaid membr sujaudinimui. Atsidarius acetilcholino valdomiems joniniams kanalams, raumens skaid membr pralaidumas teigiamiems jonams padidja kelet tkst. kart. Daugiausia skverbiasi pro juos Na+. Taigi, atsidarius kanalams, lst vid daugiausia skverbiasi Na+ jonai, ir 1ms utenka, kad Na jonai depoliariz raumen skaid membr ir sukelt galins ploktels potenc. is potenc depoliariz raumens skaid membr iki slenkstinio lygio, ir sukelia veik potenc, kuris toliau plinta raumens skaid membr. 10. ELEKTROMECHANINIS RYYS GRIAUI SKERSARUOIUOSE RAUMENYSE. ELEKTROMIOGRAFIJA. Nervo ir raumens sinapsje susidars veik potenc sklinda raumen skaid membr 4-5 m/s greiiu abi puses. Taiau raumen skaid yra per daug storos. Kad veik potenc, plintantis pavirine membr, galt sukelti pastebim jon srov raumens skaid viduryje esaniose miofibrilse. Todl jaudinimas raumens skaid vid perduodamas specialia, 50nm diametro skersini vamzdeli sist, vad T-sistema. T-sistema prasideda pavirinje membr ir turi laisv susisiekim su ekstralsteline terpe, supania raumen skaid pavir. induoli raumenyse kiekv sarkomeras turi po dvi T-vamzdeliams (iilgai miofibrilms) driekiasi iilgini vamzdeli sist, vad sarkoplazminiu retikulumu. Sarkoplaz retik vamzd ties T-sistemos vamzd baigiasi galinmis (terminalinmis) cisternomis, kurios sudaro specialias baltymines strukt, panaias pd, jungianias T-sistem ir sarkoplaz retik bendr sist, vad triada. Sarkoplaz retik neturi susisiekimo su ekstralsteline terpe ir jo galinse cisternose yra susikaup Ca jonai. S.k. membr randasi Ca2+ siurbliai, kurie, naudodami ATF energij, nuolat transportuoja Ca jonus i raumens skaid sarkoplazmos sarkoplaz retik. T-sistema lst vid pateks veik potenc, veikdamas per pdos strukt, sukelia Ca jon isiskyrim i sarkoplaz retik. Pdos strukt dalyje, susisiekianioje su T-sistema, yra potenc valdomas Ca2+ jon kanalas, o kitame gale, susisiekianiame su sarkoplaz retik, randasi sarkoplaz retik Ca2+ jon kanalas. Manoma, kas veik potenc pakeiia potenc valdom ca jon kanal erdvin strukt. is pdos strukt pasikeitimas mechanikai atidaro sarkoplaz retik Ca jon kanal. Pagal konc gradient Ca jonai difunduoja i sarkoplaz retik sarkoplazm, supani miofibriles, ir daug kart padidina intralstelin Ca jon konc. Tai sukelia aktino ir miozino sveik, kuri nulemia raumens skaid susitraukim. drus adatin elektrod raumen, galima uregistruoti atskir motorini vienet suminius veik potenc, kurie atspindi atskiro motorinio vieneto raumen skaid veik potenc vektorin sum. Didinant valingo raumens susitrauk jg, didja aktyvuot motorini vienet impulsacijos danis ir rekrutuojama vis daugiau nauj motorini vienet. Tada atskir motorini vienet veik potenc susilieja, ir j jau nemanoma atskirti vienas nuo kito, ir registruojama taip vad interferencin elektromiograma (EMG). Elektrin raumens aktyvum galima uregistruoti naudojantis plokiais paviriniais elektrodais, udtais ant odos tiesiai vir tiriamo raumens, ir gauta kreiv vad pavirine EMG. Uregistruoti atskir motorini vienet veik potenc, naudojant pavirin EMG, yra sunku, kadangi oda veikia kaip izoliacin med, sumaindama atskir motorini vienet veik potenc registruojam amplitud, o giliai raumenyje esani raumen skaid veik potenc visai nepavyksta uregistruoti. Taiau sumin pavirins EMG amplitud yra proporcinga aktyvuot motorini vienet kiekiui, j impulsacijos daniui ir raumens jgai. Prie atliekant judes, kuriame dalyvauja sinergistins ir antagonistins raumen grups, pirmiausia sumaja antagonistini raumen EMG aktyvumas. Judesio pradioje aktyvuojasi sinergistiniai raumenys, vliau antagonistai, o po j vl sinergistai. is trifazinis raumen aktyvacijos pvz (sinergistas antagonistas sinergistas) judesio metu pavirinje EMG uregistruojamas kaip EMG amplituds trifazinis padidjimas. 11. RAUMENS SUSITRAUKIMO MECHANIZMAS. Kai tik Ca jon konc lst padidja, tropininkas-C susijungia su Ca jonais (1 troponino-C molekul gali prisijungti iki 4 Ca jon). Tai sukelia troponino komplekso erdvins strukt pakitimus. Troponinas-C paalina slopinant troponino-I poveik, kuris neleidia skersiniams tilteliams reaguoti su aktyviomis aktino vietomis. Tuo pat metu troponinas-C per troponin-T perduoda signal tropomiozinui, ir visas troponin ir tropomiozino kompleksas pasislenka dubin tarp dviej aktino grandi. Atileidia prisikabinusiems prie aktino skersinaims tilteliams ivystyti jg ir sukamuoju (rotaciniu) judesiu patraukti aktino filamentus sarkomero vid. Susitraukiant raumeniui, sarkomer ilgis (atstumas tarp Z-linij) sutrumpja, taiau nepakinta neskatino, nei miozino filament, ir persidengimo laipsnis tarp aktino ir miozino filament pastebimai padidja. Raumens susitraukimas vyksta pagal slenkani sil (filament) mechanizm, t.y. miozino skersiniai tilteliai sukimba su aktino silais ir traukia juos sarkomeros vid. Skersini tiltel jgos ivystymo ciklas prasideda dar prie miozino galvui sukibim su aktino silais. Pirmasis ingsnis tai ATF molekuls prisijungimas prie miozino galvuts. Vliau seka ATF hidroliz, susidarant ADF ir neorganiniam fosfatui, taiau hidrolizs produktai dar lieka prikib prie miozino galvuts. Sekanio etapo metu miozino galvut prisijungia prie aktino filamento, ir tuo pat metu atsijungia neorganinis fosfatas. is proc vyksta tik tada, kai intralstelins Ca jon konc padidjimas sukelia konfirmacinius pakitimus aktino filamentuose. Toliau seka miozino skersini tilteli sukamasis judesys, kuris paslenka aktino filament sarkomero vid, ivystydamas jg. Tuo pat metu atsijungia ADF molekul ir susidaro rigoro kompleksas patvarus aktino ir miozino sil jung. Prie miozino galvuts prisijungus sekaniai ATF molekulei, aktino ir miozino jung suyra, ir raumuo atsipalaiduoja. Manoma, kad miozino skersiniai tilteliai gali bti silpnos ir stiprios jungties su aktinu bsenoje. Pakitus aktino sil erdvinei strukt ir nuo miozino galvuts atsijungus neorganiniam fosfatui, miozino skersiniai tilteliai pereina i silpnos jungties stiprios jungties bsen, ir vyksta jgos ivystymas miozino skersini tilteli ir aktino filament sukibimas ir atsijungimas, skylant ATF molekulei, vyksta ciklikai. Intralstelin Ca jon konc, reguliuodama aktino filament pakitimus, nulemia neorganinio fosfato atsijungimo nuo miozino galvuts ir perjimo stiprios jungties bsen greit. Susitraukimas: 1)ATF dalyvauja ir skaidoma miozino ATFazs,2) miozino skersiniai tilteliai vyksta prisijungimo ir atsijungimo cikl kaita,3) Miozino ATFazs aktyvuoja padidjusios intralst Ca2+ jon konc. 12. RAUMENS ATSIPALAIDAVIMO MECHANIZMAS. RAUMENS ENERGETIKA.

Raumuo atsipalaiduoja, kai Ca2+ jonai grainami atgal sarkoplaz retik, ir intralstelin Ca jon konc sumaja. Tai nuslopina miozino ATF-azs ferment, nes, esant nedidelei intralstelinei Ca jon konc, tropomiozinas ublokuoja aktyvsias aktino vietas. Atsipalaidavimas: 1) ATF dalyvauja, taiau ne skaidoma ATFazs,2) miozino skersiniai tilteliai atsijung nuo aktino,3) Miozino ATFazs nuslopina sumajusios intralst Ca2+ jon konc. 13. SKERSARUOI RAUMEN SKAIDUL KLASIFIKACIJA. MOTORINI VIENET TIPAI. Pagal laik nuo atsikiro susitraukimo pradios iki maks jgos lygio ir atsparum nuovargiui, motoriniai vienetai skirstomi 3 tipus: 1) greiti, greitai vargstantys (FF), 2) greiti, atspars nuovargiui (FR), 3) lti, atspars nuovargiui (S). i motorini vienet raumen skaid skiriasi biocheminmis ir histologinmis ypatybmis. FF motorini vienet raumen skaid pasiymi dideliu ATF-azs aktyvumu ir vyraujania anaerobine med apykaitos sist. iose raum. skaid yra maai kapiliar, mitochondrij bei mioglobino (kuris gali prisijungt deguon), todl skaid baltos spalvos.. Motoriniai vienetai (m.v.) ir raumenys (r.) sudaryti i i skaid pasiymi greitu susitraukimu ir atsipalaidavimu. Jos nra atsparios nuovargiui, nes joms bdingas didelis energijos sunaudojimo greitis ir silpnai isivystyta aerobin med apykaitos sist. S pasiymi mau miozino ATFazs aktyvumu ir galinga aerobine med apyk sist. Jose yra daug kapiliar, mitochondrij ir mioglobino, todl S skaid raudonos spalvos. M.v. ir r. sudaryti i i skaid, susitraukai ir atsipalaiduoja ltai, taiau atspars nuovargiui. FR skaid uima tarpin padti tarp S ir FF m.v. skaid. Jos pasiymi dideliu miozino ATF-azs aktyvumu, ir gerai ivystita ir aerobin ir anaerobin med apyk sist. Todl ios skaid susitraukia greitai, taiau yra atsparios nuovargiui. 14. RAUMENS SUSITRAUKIMO RYS. TETANUSAS. RAUMENS JGOS REGULIAVIMO MECHANIZMAS. Raumens susitraukimo tipai Yra ie pagr raumens susitrauk tipai: izometrinis (raumuo didina jeg, taiau jo ilgis nekinta) ir dinaminis (raumuo didina jeg, kintant jo ilgiui). Dinaminis susitrauk skirst koncentrin (raumens ilgis maja) ir ekscentrin (ilgis didja). Remiantis tuo, kaip kinta susitrauk metu raumens ilgis ir jga, koncentrinis susitrauk skirst i izokinetin (nekintamas snario sukamojo judesio greitis), izotonin (tai tik laboratorinmis slygomis nustatytas susitrauk, kai raumuo trumpja, o jo jga nekinta). Net vieno judesio metu raumens susitrauk tipai gali bti skirtingi, pvz., uolio metu bna ekscentrinis, izometrinis ir koncentrinis susitrauk. Dirginant raumen didesniu kaip 20 Hz daniu, intralstelin Ca 2+ jon konc tarp atskir dirgikli sumaja neymiai, kadangi sarkoplaz retik Ca 2+ siurbliams nebeutenka laiko grinti didesn isiskyrusi Ca 2+ jon dal atgal sarkoplaz retik. Raumens susitrauk tada gauna lygaus tetanuso form, kuriai bdingi nedideli jgos svyravimai. Kuo trumpesn atskiro raumens susitrauk trukm, tuo reikalingas didesnis dirginimo danis, norint sukelti lygj tetanus. Atskiro raumens susitrauk trukm labai prikl nuo Ca 2+ siurblio pajgumo. Jis nulemia greit, kuriuo Ca 2+ jonai grinami atgal sarkoplaz retik. Ca 2+ siurblio pajgumas prikl nuo temperat. Sumajus temperat, atskiro raumens susitrauk trukm pailgja, ir sumaja dirginimo danis, kurio reikia norint sukelti lygj tetanus. Sukeliant lygj tetanin raumens susitrauk, minimalus laikas tarp atskir dirginim negali bti trumpesnis u refrakterin period, kurio trukm madaug atitinka raumen skaid veik potenc trukm. Raumens susitrauk jga, kuri pasiekiama tetaninio susitrauk metu, yra ymiai didesn u atskiro susitrauk jg. 15. RAUMENS NUOVARGIS. JO TIPAI IR MECHANIZMAI. Raumen nuovargis tai raumen susitrauk jgos ir galingumo maj. Jo prieastys : 1) ATF hidrolizs ir resintezs greiio maj; 2) metabolit susikaupimas (ADF, neorganinis fosfatas, AMF); 3) acidoz H + kaupimasis raumen skaid; 4) elektrinio signalo perdavimo sutrikimas; 5) raumen, mechanikos sutrikimas (sarkomer, citoskeleto irimas). ie mechanizmai gali bti tarpusavyje susij, pvz., dl acidozs maja ATF hidrolizs ir resintezs greitis. Atsivelgiant atliekamo darbo specifik (darbo intensyvum, trukm, darbo ir poilsio santyk, raumens susitrauk tip), nuovargio mechanizmai gali pasireikti tam tikrose raumen skaid vietose: 1) nervo-raumens sinapsje; 2) sarkolemoje; (3) T sistemoje; (4) jungtyje tarp T sistemos ir sarkoplazm tinklo; 5) sarkoplazm tinklo Ca2+ kanaluose; 6) Ca2+ siurblyje; 7) troponino tropomiozino komplekse; 8) miozino jungimosi su aktinu jungtyje ir 9) sarkomer ar citoskeleto mechanikoje. Manoma, kad nuovargio mechanizm pagr paskirtis saugoti nuo sutrikim, atsirandani dl sunkaus fizinio darbo, raumens strukt ir jo energetik. Yra tokie raumen nuovargio tipai: 1) Dideli dani nuovargis, atsirandantis maks intensyvumo, bet ne ilgai trunkanio darbo metu (ypa, jei darbas atliekamas be poilsio pertraukli). Tada blogja nervoraumens sinapss veikla, veik potenc sklidimas T sistema ir miozino skersini tilteli jungimasis su aktinu, todl maja raumens susitrauk jga, galingumas bei atsipalaidav greitis. Raumuo greit atsigauna po tokio darbo. 2) Metabolinis nuovargis, kurio metu labiausiai maja ATF hidrolizs bei resintezs greitis, energetini med raume nyse kiekis, ypa kreatinfosfato ir glikogeno, maja miofibrili jautrumas Ca 2+ jonams. Susikaup metabolitai blokuoja miozino skersini tilteli ciklisk darb, todl maja raumens susitrauk jga, galingumas ir jo atsipalaidav greitis. Raumuo ltai atsigauna i ios bsenos. Raumens atsipalaidav greitis nuovargio metu ltja, ir todl gerja raumens sumavimasis lygiojo tetanuso form. i raumens bsenos informac aferentinmis skaid perd motoneuronams, kurie maina impulsavimo dan. Tai laiduoja efektyvesn bei ekonomikesn raumens susitrauk nuovargio metu. Motoneuron impulsavimo danio prisitaikymas (majimas) prie raumens nuovargio vad raumens "imintimi". 3) Maj dani nuovargis, kurio metu raumenyse blogja impulso perd nuo T sistemos iki sarkoplazm tinklo, sumaja Ca 2+ jon iskyrimo i sarkoplazm tinklo greitis bei kiekis, nors maks tos bsenos raumens susitrauk jga ar greitis gali bti maiau pakit. ios nuovargio bsenos energetiniai substratai nemaja ir nesikaupia metabolitai. Raumens atsigavimas i tos bsenos gali utrukti net iki keli dien. 4) Struktrinis nuovargis atsiranda intensyvaus ekscentrinio darbo metu. Tada gali i dalies suirti sarkomerai, tam tikros miofibrils ar kiti citoskeleto baltymai, tai maina raumens susitrauk jeg ir greit. i bsena gali atsirasti ir intensyvaus darbo pradioje, ir raumen atsigavimo po intensyvaus darbo metu. 16. RAUMEN SUSITRAUKIMO GALINGUMAS. PRIKLAUSOMYB JGA GREITIS. AMINIAI GRIAUI SKERSARUOI RAUMEN KITIMAI.

Priklausomyb: jga greitis Priklausomyb tarp raumens susitrauk maks greiio ir susitrauk jgos yra hiperbols formos. Didel svor raumuo gali pakelti tik susitraukdamas nedideliu greiiu, o maks susitrauk greitis nustatomas, kai raumuo susitraukia be jokio papildomo svorio. Atliekant judes labai dideliu greiiu, nespja sukibti daug miozino skersini tilteli su aktinu, todl ir jga yra maa. Raumens susitrauk galingumas yra lygus susitrauk jgos ir greiio sandaugai arba atliktam darbui per laiko vienet. Kai raumuo susitraukia izometrinmis sl, susitrauk greitis lygus nuliui, todl ir raumens darbas neatliekamas. Raumuo bna galingiausias, kai ior pasiprieinim yra apie tredal maks izometrins jgos. Raumen augimas, vystymasis ir senjimas Raumenims augant ir vystantis, didja j mas. Naujagimio kno raumenys sudaro 25%, o suaugusi moni apie 40% kno mass. Raumen augim bei vystymsi reguliuoja hormonai, ypa testosteronas, augimo hormonas ir skydliauks hormonai, nervin aktyvacija ir raumens mechaniniai dirgikliai. Paauglysts metu berniukams apie 10 kart padaugja testosterono, tai skatina raumen hipertrofij. Raumen hipertrofija pasireikia raumenini skaid baltym (miozino ir aktino filament, sarkoplazm tinklo, mitochondrij, citoskeleto) kiekio didjimu. Raumenims augant ir vystantis pasikeiia baltym izoform kokyb, pvz., intensyvaus lytinio brendimo metu (apie 12-14 met) raumenyse ypa daugja greitj miofilament ir greitj sarkoplazm tinklo baltym ir galutinai diferencijuojasi skirtingo tipo raumen skaid. Tai greitina raumen susitrauk ir atsipalaidav, gerina j adaptacij tam tikram fiziniam darbui. Senjimo metu bna ie struktr ir funkc raumen pokyiai: maja raumen skaid, raumen skaid mas, sarkoplazm tinklo tankis, Ca2+ siurbli, todl maja viso raumens mas (raumens hipotrofija), daugja jungiamojo audinio ir blogja raumens tamprumas. Senatvje maja greitojo susitrauk raumen skaid, todl atitinkamai maja sen moni raumens jga, jo susitrauk ir atsipalaidav greitis. 17. LYGIJ RAUMEN SUSITRAUKIMO MECHANIZMAS. LYGIJ RAUMEN TIPAI. Lygij raum tipai Lygieji raum, atsivelgiant strukt ir funkc ypatybes, skirst du pagr tipus: 1) atskirojo vieneto tipas ir 2) daugini vienet tipas. Kadangi yra lygij raum, kurie turi abiej i tip savybes, todl dar iskiriamos miriosios formos. Atskirojo vieneto tipas . io tipo lygij raum lst jungiasi tarpusavyje per maos varos plyines jungtis, todl elektrinis signalas greitai plinta po visas lst, ir jos reaguoja kartu kaip atskiras funkc vienetas. Atskirojo vieneto lygieji raum yra virkinimo trakte, lapimo pslje, lapimtakiuose ir gimdoje. Jiems bdingas ltasis spontaninis (savaiminis) aktyvumas, panaus kaip irdies, tik daug ltesnis. Vegetacin nerv sist gali tik moduliuoti miogenin ritmik visceralini lygij raum aktyvum. Daugini vienet tipas . iam tipui prikl akies rainels, krumplyno, sklids prielipo ir seklini latak raum. Juos sujaudina vegetacin nerv sist, kurios skaid inervuoja beveik visas lst. is neurogeninis aktyvumas gali atsirasti tam tikrose lst ar j grupse, kuri veikimas neprikl nuo kit to paties raum lst ar j grupi. Vadinasi, tame paiame lygiajame raum gali veikti daug funkc vienet. Miriosios formos . Daug lygij raum, pvz., kraujagysls, turi abiej tip savybes. Jiems bdingas ir neurogeninis, t.y. vegetacins nerv sist sukeltas, ir miogeninis, t.y. pai lygij raum generuotas, aktyvumas. i form yra daug, nes vegetacins nerv sist skaid sustorjim (varikozi) ir tarplstel plyini jungi tankis labai skiriasi lygiuosiuose raum. Atitinkamai lygiajame raum gali labiau pasireikti daugini vienet ar atskirojo vieneto tip savybs. Slenkani miofilament mechanizmas. Lygij raum lst susitraukia panaiai kaip skersaruoiai raum, ciklikai veikiant skersiniams tilteliams ir aktinui slenkant miozino atvilgiu. Susidar tempimo jgos per tankiuosius knelius ir tarpinius filamentus perd lst citoskeletui, todl lygij raum lst sutrumpja. Lygiuosiuose raum miofilamentai slenka liau , o ATF ir deguonies sunaudojama daug maiau negu skersaruoiuose raum. Tai lemia maas miozino ATFazs aktyvumas ir miozino kiekis lygij raum lst. Lygieji raum yra prisitaik atlikti ilgai trunkanius ir maai energijos sunaudojanius tonusinius susitrauk, pvz., kraujagysli lygij raum tonusas lemia ilgalaik arterin kraujo spaudim. Lygiesiems raum taip pat bdingi faziniai susitrauk , pvz., ritmiki arnyno lygij raum judesiai. Laisvj Ca2+ jon konc sarkoplazmoje ir miofilament jautrumas Ca2+ jonams reguliuoja susitrauk bsen. Ca2+ jonai lemia lygij ir skersaruoi raum susitrauk. Kadangi lygij raum lst sarkoplazm tinklas yra negausus, laisvj Ca2+ jon konc didjimas sarkoplazmoje yra susijs ne tik su j isiskyrimu i sarkoplazm tinklo, kaip griaui raum, bet ir su Ca2+ jon judjimu i tarplstel terps lst pagal elektrochemin grad pro Ca 2+ joninius kanalus. Lygiuosiuose raum nra skersaruoiams raumenims bdingo troponino, todl Ca 2+ jonai jungiasi su kalmodulinu, kuris gali prijungti iki 4 Ca2+ jon. Susidars a 2+ - kalmodulino kompleksas aktyvina miozino lengvosios grand kinaz. is fermentas pernea neorganin fosfat nuo ATF ant miozino lengvosios grand, t.y. katalizuoja miozino fosforilinim, kuris yra btinas aktyvinti miozino ATFaz. i etap lygij raum susitrauk mechanizmas skiriasi nuo skersa ruoi raum, kuri miozino fosforilinimas nra btinas aktyvinti miozino ATFaz. Fosforilintas miozinas sveikauja su aktinu, ir toliau vyksta skersini tilteli ciklas, panaiai kaip skersaruoiuose raum, tik daug liau. Tonusiniai susitrauk. Ilgai susitraukiant lygiesiems raum, susidaro "urakinta" skersini tilteli bsena, kurioje defosforilinti miazino skersiniai tilteliai lieka prisijung prie aktino. Ca2+ sensitizacija ir desensitizacija . Lygij raum susitrauk reguliuoja ne tik laisvj Ca 2+ jon sarkoplazmos konc, bet ir miofilament jautrumas Ca 2+ jonams. Kai miozino fosfatazs yra slopinamos, kontraktiliniai balt pradeda susitraukti, esant maesnei negu prastai Ca 2+ jon konc sarkoplazmoje, t.y. didja miofilament jautrumas Ca 2+ jonams (Ca2+ sensitizacija). Slopinant miozino lengvosios grand kinaz, maja miozino fosforilinimas ir miofilament jautrumas Ca 2+ jonams (Ca2+ desensitizacija). Tokiu bdu kintant miofilament jautrumui Ca 2+ jonams, gali bti reguliuojami lygij raum susitrauk, ypa tonusiniai. 18. ELEKTROMECHANINIS IR FARMAKOMECHANINIS RYYS LYGIUOSIUOSE RAUMENYSE.

Atsipalaidavusios lygij raum lst laisvj Ca 2+ jon konc yra labai maa (apie 10 -7 mol/l). Yra du pagr lygij raum laisvj Ca2+ jon konc didinimo mechanizm: 1) elektromechan ir 2) farmakomechan ryiai. Elektromechan ryys . Veik potenc ar ilgalaik depoliarizac sukelia potenc valdom (elektrini) sarkolemos Ca2+ kanal atsidarym, pro kuriuos Ca 2+ jonai juda i tarplstel terps (1,25 mmol/l Ca 2+ jon) sarkoplazm ir sukelia lygij raum susitrauk. Membr potenc pakitimus gali sukelti miogeniniai ir neurogeniniai mechanizm, o medikamentai, pvz., Ca 2+ kanal blokatoriai (Ca2+ antagonistai), slopina elektromechanin ry ir atpalaiduoja lygiuosius raum. Farmakomechan ryys. Neurotransmit, hormonai ir tam tikri farmakolog preparatai gali didinti laisvj Ca 2+ jon konc sarkoplazmoje ir nepakeisti membr potenc. Susijung su specif recept sarkolemoje, jie atidaro receptoriaus valdomus Ca2+ kanalus arba per inozitoltrifosfat (IP3) sukelia Ca2+ jon isiskyrim i sarkoplazm tinklo. IP 3 ir diacilglicerolis (DAG) susidaro i membr fosfolipido fosfatidilinozitoldifosfato (PIP 2, veikiant fosfolipazei C (FLC), kuri aktyvina G balt. DAG aktyvina proteinkinaz C (PKC), kuri tiesiogiai nesukelia Ca 2+ jon isiskyrimo, taiau turi takos tonusiniams lygij raum susitrauk ir Ca2+ sensitizacijai atsirasti. 19. LYGIJ RAUMEN ATSIPALAIDAVIMO MECHANIZMAI. LYGIJ RAUMEN PLASTIKUMAS. Lygusis raum atsipalaid, kai sumaja laisvj Ca2+ jon konc sarkoplazmoje. J maina: 1) sarkoplazm tinklo Ca2+ siurblys, kuris grina Ca2+ jonus sarkoplazm tinkl, naudodamas ATF energij; 2) sarkolemos Ca2+ siurblys, perneantis Ca2+ jonus i lst prie konc grad; 3) Na+-Ca2+ prieinis perneimas, kurio metu 3 Na+ jonai, juddami lst vid pagal konc grad, sukelia vieno Ca2+ jono perneim i lst. Sumajus laisvj Ca2+ jon konc sarkoplazmoje, slopinama miozino lengvosios grand kinaz, ir miozinas defosforilinamas, veikiant miozino fosfatazms. Membr hiperpoliarizacija ir ciklini nukleotid konc didjimas sukelia lygij raum atsipalaidav: K+ kanal aktyvinimas gali sukelti membr hiperpoliarizac ir lygij raum atsipalaidav. Tokiu veikimu pasiymi endotelio iskiriamas hiperpoliarizuojantis faktorius - EDHF ir kai kurios farmakologins med, pvz., K+ kanal aktyvatoriai. Daugelis neurotransmiteri, hormon ir farmakologini preparat sukelia lygij raum atsipalaidav ir nekeiia membr potenc. Jie didina ciklini nukleotid (cAMF ir cGMF) konc sarkoplazm. Padidjusi cAMF konc, pvz., aktyvinant adrenoreceptorius lygiuosiuose raum, didina Ca 2+ jon grinim sarkoplazm tinkl, todl maja laisvj Ca2+ jon konc sarkoplazm, ir lygieji raum atsipalaiduoja. Analogikai veikia ir cGMF konc didjimas, kuris pasireikia, pvz., veikiant azoto oksidui (NO), kuris isiskiria i endotelio ar vegetac nerv sist skaid. Isiskyrs i parasimpatini nerv skaid galni, inervuojani varpos akytknio arterijas, NO sukelia it kraujagysli lygij raum atsipalaidav, tai slygoja varpos sustandjim (erckcija). Nustatyta, kad padidjusi ciklini nukleotid konc slopina miozino lengvosios grand kinaz, ir tokiu bdu maina miofilament jautrum Ca 2+ jonams (Ca 2+ desensitizacija). Lygij raum piastikumas Lygieji raum mechan itempim reaguoja dvejopai: 1 ) aktyviuoju miogeniniu susitraukimu - Bayliss'o efektas; 2) pasyviuoju atsipalaidavimu plastikumas. Lygij raum pasyvj reagavim j itempim, pvz., didjant slapimo triui lapimo pslje ar kraujo triui kraujagysli sist, rodo ltesnio tsumo reikinys. Jo metu, padidjus triui, staiga didja pradinis spaudimas dl lygij raum tamprumo , o vliau spaudimas pamau maja, nors tris lieka toks pat. is spaudimo majimas rodo lygij raum plastikum, t.y. sugebjim pasyviai atsipalaiduoti, persitvarkant aktino ir miozino miofilament tarpusavio padiai ir dalyvaujant lst citoskeletui. i lygij raum savyb yra svarbi, kaupiantis didesniam skysio triui, nedidinaniam spaudimo tuiaviduriame organe, pvz., lapimo pslje ar kraujagysli sist. Pasiekus organui tam tikr kritin tr, lygij raum plastikumas jau nebesugeba kompensuoti rykaus spaudimo didjimo, pvz., sukeliamas lapinimosi reflex. 20. SINAPSINIS SIGNALO PERDAVIMAS CENTRINJE NERV SISTEMOJE. CNS neuron postsinapsiniai elektriniai reikiniai daniausiai vyksta, prajus kelioms deimtosioms milisekunds nuo presinapsinio nervinio impulso pradios. is sinapsinis udelsimas rodo, kad elektros srov tiesiogiai neperduodama i presinapsinio aksono postsinapsin neuron. Vadinasi, sinapsinis signalas perduodamas CNS irgi cheminiu bdu, t.y. veikiant neurotransmiteriui, panaiai kaip nervo-raumens jungtyje, taiau yra svarbi skirtum: (1) CNS sinapss, atsivelgiant veikim, skirstomos jaudinanias ir slopinanias, o mogaus nervo-raumens jungtyje perduodamas tik jaudinimas; (2) raumenin skaidul inervuoja vienas motorinis aksonas, tuo tarpu tipin smegen lstel inervuoja tkstaniai akson, kuri kiekvienas sudaro vien arba kelias maas sinapses; (3) dl daugins inervacijos kiekvienas aksonas sukelia nedidel postsinapsin potencial, tuo tarpu galins ploktels potencialo amplitud visada virija slenkst; (4) vadinasi, norint sukelti veikimo potencial neurone, reikalingas daugelio CNS sinapsi veikimas, o nervo-raumens jungties viena sinaps laiduoja signalo perdavim raumeninei lstelei; (5) smegenyse signal tarp neuron pernea daugelio ri neurotransmiteriai, tuo tarpu motorinis aksonas iskiria tik ACh nervo-raumens sinapsje. 21. CNS NEUROTRANSMITERI RYS IR J VEIKIMAS. Pagal sukeliam efekt neurotransmiteriai gali bti jaudinantys (glutamatas, aspartatas) ir slopinantys (GABA, glicinas). Jaudinantys neurotransmiteriai atidaro postsinapsinje membranoje Na kanalus. Na jonai pagal elektrochemin gradient eina lstel, tuo sumaindami neigiam lstels vidaus potencial, t.y. sukeldami depoliarizacij jaudinant postsinapsin potencial (JPSP). JPSP pasireikia tuo, kad lstels vidus pasidaro labiau teigiamas, negu buvo ramybje. Slopinantieji neurotransmiteriai atidaro postsinapsinje membranoje kanalus, laidius K ir Cl jonams. K jonai pagal elektrochemin gradient ieina i lstels, Cl eina vid, sukeldami hiperpoliarizacij slopinant postsinapsin potencial (SPSP). SPSP pasireikia tuo, kad lstels vidus pasidaro labiau neigiamas negu buvo ramybje. 22. JONOTROPINIAI IR METABOTROPINIAI RECEPTORIAI. JAUDINANTIS IR SLOPINANTIS POSTSINAPSINIAI POTENCIALAI. Jonotropiniai receptoriai yra joniniai kanalai, kurie atsidaro, kai dvi glutamato molekuls prisijungia prie receptoriaus; Metabotropiniai receptoriai netiesiogiai per antrinius signalo perdaviklius valdo daug jonini kanal ir reguliuoja lstels biocheminius procesus. Jonotropiniai glutamato receptoriai dar skirstomi du pogrupius: 1) jautrs N-metil-D-aspartatui

(NMDA) ir 2) nejautrs iam farmakologiniam preparatui (ne NMDA) kanalai, panas nervo-raumens jungties N cholinorcceptorius-kanalus. Pro atidaryt ne NMDA kanal juda Na+ ir K+ jonai. Na+ jon srautas lstels vid vyrauja dl t pai prieasi, kaip ir nervo-raumens jungtyje, sukeldamas postsinapsins memb ranos depoliarizacij, kuri vadinama jaudinaniu postsinapsiniu potencialu (JPSP).t ramybs potencialui, Mg 2+ jonai iors eina kanalo por ir ukema j, taiau vykstant depoliarizacijai, elektrostatins jgos maiau traukia Mg 2+ jonus, ir pora tampa nebeublokuota. Vadinasi, NMDA kanal valdo ne t i k neurotransmiteris glutamatas, bet ir membraninis potencialas. Kadangi NMDA kanalas atsidaro ir usidaro labai ltai, tai jo srov lemia JPSP vlyvj faz. Pagrindinis neurotransmiteris, sukeliantis slopinim galvos ir nugaros smegenyse, yra GABA. Ji veikia du postsinapsins membranos receptori tipus: (1) jonotropinius receptorius-kanalus GABAA, laidius Cl jonams, ir (2) metabotropinius receptorius GABA B, kurie per antrinius signalo perdaviklius ilgesniam laikui aktyvina K + kanal. Kai GABA prisijungia prie i receptori, sukelia postsinapsins membranos hiperpoliarizacij, vadinam slopinaniu postsinapsiniu potencialu (SPSP). Maiau paplits slopinantis neurotransmitcris glicinas aktyvina nugaros smegen ir smegen kamieno Cl kanalus, panaius GABAA kanalus. SPSP metu lstels vidus tampa labiau neigiamas negu buvo ramybs bsenos metu dl Cl jon srauto lstels vid ar K + jon ijimo i lstels. Poslsinapsinis slopinimas pasiymi iuo pagrindiniu veikimu: (1) hiperpoliarizuoja membran ir nutolina membranin potencial nuo slenksio, todl veikimo potencialui sukelti reikia didesnio JPSP; (2) atidarius Cl ar K + kanalus, didinamas lstels laidumas ir tuo bdu mainamas JPSP. 23. SIGNAL INTEGRAVIMAS NEURONUOSE. ERDVIN IR LAIKIN SUMACIJA. ELEKTROTONIS SIGNALAS IR JO PLITIMAS. Kiekv neuronas sudaro tkstanius sinapsi su kt neuronais, o kadangi mogaus CNS yra apie 10 11 neuron, tai bendrasis sinaps sk siekia 10 14. Taigi sinaps mogaus smegenyse yra daugiau negu vaigdi mus galaktikoje. Sinaps jungi vietos yra isidst visame neurono paviriuje. Sinapss skirst, atsivelgiant lokalizacij, aksodendritines, aksosomatines ir aksoaksonines. Dendrodendritins ir somasomatins sinapss taip pat yra nustatytos, taiau j nedaug. Aksodendritini sinapsi potenc danai pasiekia som ir aksono pradin segment elektrotoninio plitimo bdu. Pradinio segmento slenkstis yra emiausias, apie 10 mV depoliarizacijos, jame ir kyla nervinis impulsas. Kai vis aktyvij sinapsi sukelta pradinio segmento sumin depoliarizac pasiekia slenkst, veik potenc toliau plinta aksonu. Tokiu bdu nerv lst perd signal. Vienas aksonas jungiasi su postsinaps neuronu, sudarydamas vien ar kelias sinapses. Jo nerv impulsas sukelia vieno ar keli transmiter kvant iskyrim CNS. i kvant sukeliamas postsinaps potenc vad individualiuoju. Tipik individualij postsinaps potec amplitud CNS neuronuose < 1 mV, todl reikia daug jaudinai sinapsi, norint depoliarizuoti neurono membr iki slenksio ir sukelti veik potenc. Neuronas integruoja visus, jaudin ir slopin sinapsi, gaunamus signalus. Dl integravimo neurono prad segmentas gali generuoti arba negeneruoti veik potenc remiantis dsniu viskas arba nieko . Taigi neurono sugebjimas generuoti nerv impuls prikl nuo sinaps potenc, dan elektrotonikai plintani pradinio aksono segmento link, sumavimosi. Vadinasi, signalo perd prikl nuo elektrotonini neurono savybi. Viena i i savybi, kuri apibdina membr laiko konstanta i, lemia laikin sumacij neurone. Jos metu vienas po kito sekantys tos paios sinapss signalai sumuojasi postsinaps dalyje. Kai i didel, postsinaps potenc gsta ltai. iuo atveju vienas po kito sekantys postsinaps potenc dengia vienas kit, ir pradiniame segmente susidaro j potenc suma, todl lengviau pasiekiamas slenkstis. Dendritas yra skaid medis. Jo ak ilgio konstanta lemia erdvin sumacijq neurone. Pradiniame segmente sumuojasi signalai, ateinantys madaug tuo paiu metu i skirting sinapsi. Kai didel, skirtingose sinapsse sukelti postsinaps potenc neugsta pakeliui dendrituose ir pasiekia pradin segment, todl jie sumuojasi ir depoliarizuoja pradin segment iki slenksio. Jeigu JPSP plinta dendritais tik elektrotoniniu bdu, tai sinapsi lokalizacija daro impulso generavimui neurone tak: juo toliau nuo aksono pradinio segmento yra lokalizuota sinaps, juo maesn tiesiogin poveik ji turi nerv impulsui atsirasti. iuo atveju aksosomatins sinapss turi didesn tiesiogin tak impulsui generuoti negu toli dendrituose esanios aksodendritins sinapss. Daugelyje neuron yra dendritini elektrini kanal, pro kuriuos gali tekti depoliarizuojanti srov. Tuo atveju dendritini sinapsi JPSP gali aktyvinti iuos kanalus ir stiprinti depoliarizuojani srov. Vadinasi, dendritiniai JPSP gali plisti pradin segment efektyviau negu elektrotoniniu bdu. Dendritiniai JPSP kartais svarbs ir tuo atveju, jei j elektrinis signalas nepasiekia pradinio segmento, nes tam tikri dendritai sekretuaja transmiter. i savyb turi visi smegen kamieno dendritai. Tuo budu jie veikia gretimus neuronus. 24. SLOPINIMAS CENTRINJE NERV SISTEMOJE, JO RYS IR MECHANIZMAI. Fleksoriaus reflex ir odos (kutaniniai) reflex. Daugelis segmentini nugaros smegen reflex skirti gintis, pvz., anksiau mintas mirksjimo (ragenos) reflex ir lenkiamt raum reflex, kai galun atitraukiama nuo skausmo dirgiklio. Fleksoriaus reflex sukelia nociceptori dirginimas, veikiant stipriam smgiui, kariui ar elektros srovei. Jei skausmo dirgiklis veikia kojos pad, koja sulenkiama per iurnos, kelio ir klubo snarius, susitraukiant visiems lenkiamiesiems kojos raum. io reflex polisinaps grand dalyvauja bent 2 tarpiniai neuronai. Kai susitraukia kairs kojos lenkiamieji raum, vyksta tos paios kojos antagonistini, t.y. tiesiamj raum, atsipalaidav, kur sukelia motoneuron reciprokinis slopinimas, dalyvaujant slopinantiesiems tarpiniams neuronams. Prieingo poveikio suklimas antagonistikai veikianioje raum grupje vad reciprokine inervacija. Pirmini aferent presinaps slopinimas . Raumen verpsts Ia grups aferentini skaid dirginimas sukelia j slopinim presinaps dalyje. is neigiamas grtamasis ryys prie CNS ejimo" saugo nuo per didelio sensorins info srauto CNS, tai galima palyginti su automatine garso kontrole magnetofono mikrofone. Presinaps slopinim gali sukelti ir vairs CNS centrai, ypa motoriniai, nes pirmini aferent presinaps slopinimas yra svarbi motorikos valdymo dalis. I auktesni CNS centr ateinantys signalai veikia per tuos paius tarpinius neuronus, kurie dalyvauja segmentiniame slopinime. ie signalai gali bti jaudinanio arba slopinanio pobdio. Su monmis atlikti

tyrimai parod, kad valingai sutraukiant raumen, maja presinaps slopinimas Ia aferent monosinaps kontakto su to paties raumens motoneuronais vietoje. Taigi pirmini aferent presinaps slopinimas yra pirmoji pakopa, apdorojant sensorin info CNS. Grtamasis motoneuron slopinimas - kontrol prie ijimo". Pilkojoje nugaros smeg med nuo a motoneuron akson atsiakoja plonos kolaterals, grtanios atgal ir sudaranios sinapses su tarpiniais neuronais, kurie slopina iuos motoneuronus. Pirm kart i neigiamo grtamojo ryio sist apra B.Renshaw Rockfeller'io universitete, todl danai slopinantys tarpiniai neuronai vad Renshaw lst, o j sukeliamas postsinaps slopinimas - Renshcaw slopinimu. Auktesnieji CNS centrai gali reguliuoti grtamj motoneuron slopinim, jaudindami arba slopindami Renshaw lst. 25. KONVERGENCIJA IR DIVERGENCIJA. OKLIUZIJA IR FACILITACIJA. Kiekv neuronas siunia impulsus daugeliui kit neuron t.y. divergencija. Jos dka impulsas labai iplinta. Kai su vienu neuronu sinaps sudaro daug kit neuron tai konvergencijos reik. Okliuzijos reik kai stipriai dirgindami neuronus, sumin rezultat gauname maesn negu susumavus atskirai. Jei silpnesnis dirgiklis pvz JPSp slenksio PV, tai suminis rezult didesnis nei pavieni dirginam neuron suma facilitacija. O. Ir F. Reikm: dka facilitacijos CNS silpni dirgikliai neinyksta , o dka okliuzijos stiprs dirgikliai saugojami nuo perdirginimo. 26. SMEGEN IEVS PROJEKCINS IR ASOCIACINS SRITYS. PROJEKCINIAI IR ASOCIACINIAI CENTRAI. KOMPENSACIJA. Sensorika yra kno jutimai. Smegen iev skirstoma : 1) projekc sensor zonas (nes jas projektuojasi laidaiarba nervai i recept). Kiekvienam jutimui yra sava sensor projekc zona. Zonos: a) regos (pentininj vagoj), b) somatosensor (gyrus postcentralis) c) klausos (temporal). ios zonos atsako tik vien tam tikr dirginim. 2) motorin projekc zona (ji yra gyrus precentralis). I jos impulsai projektuojasi tiesiogiai alfa-moto neur. Projekc zonoms bdinga somatotropin organizacija tos kno paviriaus dalys kurios erdvje yra alia viena kitos, tai ir smeg ievje jos projektuojasi alia viena kitos. Pirmiausia sensorin info patenka pirmines sensorines zonas, o i j antrines s.z. (jie gali atsakyti kelis dirginimus). 3) asociacins ievs zonos, j f-jos neapibrtos. Motorin projekc zona taip pat turi antrin motorin zon. Funkcijas pirmins ir antrins zonos iliustruoja paeidimai: 1) jei paeidiama pirmin sensorin zona, tai pasireikia tam tikros funkc dingimu (pvz. paeisim iev gali inykti klausa, regjimas); 2) pirmin motorin zon tai vyksta prieingos puss raum paralyius, nes piramidse susikryiuoja laidai (ievinis aklumas akys sveikos, bet mogus nemato). 3) jei paeidus antrin s.z. pasireikia agnozija (suvokimo sutrikimas, pvz mogus mato, bet neatpasta veid). Antrins zonos reikmingos stimulo suvokimui; 4)jei paeidus antrin motorin zon vyksta apraksija (negaljimas atlikti tam tikros sudtingos veiksm sekos, pvz rayti, po insulto). Kompensacija dalinis arba visikas atsisakymas funkc po paeidimo, kur atlieka gretimos sritys, i dalies ar visikai perima paeistos srities funkc. Geresnes galimybes kompensuoti turi asociacins zonos. 27. REFLEKSAS. REFLEKSO LANKAS, REFLEKSO IEDAS. GRYNASIS IR BENDRASIS REFLEKSO LAIKAS. REFLEKS KLASIFIKACIJA. BESLYGINIAI IR SLYGINIAI REFLEKSAI. Nerv sist strukt vienetas- yra nerv last neuronas, o pargindinsi veiklos mechanizmas reflex . Reflex tai efektoriaus atsakas recept padirginim, perduota per CNS su grtamja info apie atsako rezultat, kai atsakas virsta motoriniu rezultatu. Reflex lankas tai recept efeteriniai laidai cns eferentiniai laid efektorius-. Reflex lankai tai supaprastintas reflex iedas. Reflex klasifikacija: 1) pagal recept: a) ekstrarecept reflex tie, kurie yra kno paviriuje (odos, akis, ausis, uosl); b) propriorecept reflex kno viduje (raum, sausgyslse, snariuose); c) interorecepc r. yra vidaus organuose. 2) pagal centr lokalizacija: a) nugaros smeg r.; b)pailg smeg r.; c) vidurini smeg r.; 3) pagal sinapsi skaii reflex lanke: a) monosinaps, b) disinaps, c) polisinaps; 4) gimti (neslyginiai) iulpimo, vyzdio, lapinimosi; ir gyti (slyginiai) jie susidaro gyvenimo eigoje, arba neslygini reflex pagrindu. Reflex laikas yra bendrasis ir grynasis l. Bendrasis reflex laikas yra trukm nuo recept padirginimo iki efektoriaus atsako. (laikas, per kur recept dirgikl transformuoja nerv impuls, kol pastarasis patenka centr; laikas, kol impulsas praeina i aferentini neuron eferentinius per vien ar kelias sinapses, kol pasiekia atsakomj organ, ir laikas, kuris praeina iki efektoriaus veikimo pradios). Grynasis r.l. - yra daug trumpesnis, tai laikas, kuris reikalingas praeiti pro nerv centr. Laikas prikl nuo sinapsi sk, taip pat nuo dirgiklio stiprumo, kuo stipresnis tuo greiiau praeina, o nuvargus nerv centrui, reflex laikas pailgja. Beslyg ir slyg reflex beslygi gimti, gyvenimo eigoje nekinta, slyg susidaro gyvenimo eigoje ir tam tikrom slygom. iam r. susidarymui turi reikms smegenls ir smegen iev. (pvz, beslyginis, kai moliusko koj elektra padirginam.... ir slyg., kai dirginam elektra kartu ir viesa , tai jungus vies, gaunamas reflex). 28. NUGAROS SMEGEN VAIDMUO MOTORIKAI. RAUMEN TONUSAS. RAUMEN PROPRIORECEPTORI FUNKCIJA. NUGAROS SMEGEN PAEIDIMO PASEKMS. -moto neur. tiesiogiai inervuoja skersaruoius raumenis. Jeigu ryys tarp -moto n ir raum nutrksta, tai raum atrofuojasi. Todl centrai esantys -moto n vad pirminiais motoriniai centrais. Stuburo smeg funkcijos motorikai: 1. Raum tonuso palaikymas palaikymas refleksikai per nugaros smeg reflex, kuri centrai vad propriocepc. Propriorecept yra raum verpsts ir goldio recept. Verpsts yra raum ilgio davikliai. Jos prijungtos lygiagreiai raum skaid. Verpsts dirgikliai raum itempimai. ir -moto n aktyvuojami kartu. Goldio recept jgos davikliai. Jie aktyvuojami tada, kai padidja raum jga. ir -moto n nervuoja aukiausi centrai: tinkl darinys, ievs piramidiniai laidai. Priekin tinkl darinio dalis aktyvina ir -moto n kartu, o upakalin slopina. 2. Nugaros smegenyse yra eksteroreceptori reflex centrai. 3. Nugaros smeg yra stereotipini judesi centrai (jimas, plaukimas, kasymasis). Stuburo smeg paeidimo pasekms: spinalinis okas (inyksta visi reflex). Reflex po oko atsistato, o valingi judesiai ne.

29. T IR H REFLEKS TYRIMAS. T refleksai sukelaimi neurologiniu plaktuku suduodant sausgysl. Tai raumens itempimo refleksas, nes jame pagrindin vaidmen atlieka raumens verpsi timpteljimas. T reflekse dalyvauja tik receptoriai, pasiymintys dideliu jautrumu staigiam raumens ilgio pasikeitimui, t.y. pirmins verpsi nervins galns, kurios nulemia dinamin verpsi atsak. iuo refleksu galime vertinti reflekso lanko bkl viariuose nugaros smegen segmentuose. Monosinapsin raumens itempimo refleks galima sukelti ir elektros impulsais dirginant raumens Ia aferentus, tokia reflekso suklimo forma inoma kaip H refleksas. Jis sukeliamas stimuliuojant blauzdos nerv pakinklio duobutje, o atsakas registruojamas elektromiografijos metodu. Ia aferentai yra storiausi, todl dirgliausi. Dirginant nerv maa elektros tampa, pirmiausia padirginami Ia aferentai, sujaudinimas plinta reflekso lanku ir EMG uregistruojamas H reflekso atsakas. Toliau didinant dirginimo tamp, sujaudinama vis daugiau nervini skaidul, ir H reflekso atsakas didja. Pasiekus tam tikr tampos slenkst sujaudinami ir motoneuron aksonai, kurie perduoda jaudinim tiesiai raumenines skaidulas. Tuo momentu atsiranda M banga. Toliau didinant stimuliacijos tamp, i pradi didja ir M banga ir H reflekso atsakas. Dar labiau didinant tamp, didja M banga, o H refleksas pradeda mati, ir pasiekus maksimal M bangos did, H reflekso atsakas visikai inyksta. Yra sujaudinamos ne tik aferentins, bet ir eferentins nervins skaidulos. Jaudinimas plinta abi puses nuo padirginimo vietos. Ortodromine ir antidromine kryptimi plintantys motoneuron akson veikimo potencialai susiduria ir panaikina vienas kit, kadangi jaudinimas negali perokti aksono atkarpos, kuri po veikimo potencialo tampa trump laik visikai nedirgli. Didinant dirginimo tamp, sujaudinama vis daugiau eferentini skaidul ir antidrominis veikimo potencialo plitimas panaikina refleksin atsak vis didesniame motoneuron akson skaiiuje. 30. SMEGEN KAMIENO (PAILGJ SMEGEN, TILTO, VIDURINI SMEGEN) IR TINKLINIO DARINIO VAIDMUO MOTORINMS ORGANIZMO FUNKCIJOMS. Pro iuos darinius praeina motoriniai laidai i ievs smegenles. Po to prasideda savi motoriniai laidai. Prasideda raudon brand, po to tractus vestibulospinalis ir i tinkl darinio prasideda retikulospinaliniai traktai. Keturkalnyje yra orientacini regos ir klausos reflex centrai. Vidurini ir emesnij (tiltas ir pailgosios smeg) smegen motoriniai centrai yra svarbs kno pozos palaikymui erdvje. Raudon brand: atlikus pjv, po juo pasireikia decerebracinis rigidikumas (raum sitempimas; padidja raum tonusas). is brand didina lenkj tonus. Vestibulinis brand didina tiesj tonus. Pailgosiose smeg yra daug gyvybikai svarbi reflex automatini centr. I j inomi kvpavimo ir rijimo centrai. 31. STRIOPALIDARIN SISTEMA. JOS REIKM MOTORINMS ORGANIZMO FUNKCIJOMS. Striopalidarin sist, tai smegen pamato mazgai arba didij pusrutuli. Pamato mazgai: 1) blykusis kamuolys (pallidum) yra motorikos aktyvintojas; 2) dryuotasis knas (striatum) motorikos slopintojas. Smegen iev i dalies perm striopalidarins sist funkc, bet jos sutrikim nekompensuoja. Pvz , jei suardomas blykusis kamuolys, tada sivyrauja motorikos slopinimas, hipokinez pasireikia sukaustyti judesiai, sustings veidas, sunku judti. Taip pat pasireikia tremoras (drebuliai) pvz jei mogus sdi ramiai prasideda tremoras (drebulys). Visa tai bdinga Parkinsono ligai. Jei paeidiamas dryuotasis knas tai bna hiperkinetika, tai kai daug judesi atlieka. Taigi juos paeidus bly. Ir dry. Tai trukdo atlikti valingus judesius. Vadinasi, striopalidalin sist svarbi valingiams judesiams atlikti. Striopalidalin sist dalyvauja judesi sumanyme ir j realizavime. Smegenli pusrutuliu iev irgi dalyvauja sumanymo judesio procese. Panai funkcija. 32. TARPINI SMEGEN (GUMBURO IR PAGUMBURIO) VAIDMUO MOTORIKAI. SMEGENLI VAIDMUO JUDESI REGULIACIJAI. Gumburas sujungia asociacins ievs zon su pirmine motorine zona per striopalidarin sist. Smegenls tai gerai isivyst organai, turintys gerus ryius su kitom smegen dalim ir eferentinius ryius veikia visus nusileidianius motorinius laidus. Smegenls skirstomo : kirmin ir pusrutulius. Kirminas susijs su raum tonuso palaikymu, pusiausvyros palaikymu, turi reikm aki judesiams. Pusrutuliai susij su kalba, tikslingais judesiai, labai svarbs imokimui. Dl pusrutuli paeidim (sutrinka judesio perprogramavimas): 1) supinacio-pronacio negaljimas; 2) intencinis tremoras; 3) kalba tampa monotonika, skanduota; 4) dismetrija. Smegenli motorins funkcijos: 1) judesi koordinacija; 2) derina valingus judesius su pozos palaikymo judesiais; 3) girdesio komparacija; 4) dalyvauja judesi sumanymo realizavime judjimo program. 33. GALVOS SMEGEN IEVS VAIDMUO MOTORIKAI. PROJEKCINIAI IR ASOCIACINIAI MOTORINIAI CENTRAI. PAKENKIMO PASEKMS. APRAKSIJOS. Sensorika yra kno jutimai. Smegen iev skirstoma : 1) projekc sensor zonas (nes jas projektuojasi laidaiarba nervai i recept). Kiekvienam jutimui yra sava sensor projekc zona. Zonos: a) regos (pentininj vagoj), b) somatosensor (gyrus postcentralis) c) klausos (temporal). ios zonos atsako tik vien tam tikr dirginim. 2) motorin projekc zona (ji yra gyrus precentralis). I jos impulsai projektuojasi tiesiogiai alfa-moto neur. Projekc zonoms bdinga somatotropin organizacija tos kno paviriaus dalys kurios erdvje yra alia viena kitos, tai ir smeg ievje jos projektuojasi alia viena kitos. Pirmiausia sensorin info patenka pirmines sensorines zonas, o i j antrines s.z. (jie gali atsakyti kelis dirginimus). 3) asociacins ievs zonos, j f-jos neapibrtos. Motorin projekc zona taip pat turi antrin motorin zon. Funkcijas pirmins ir antrins zonos iliustruoja paeidimai: 1) jei paeidiama pirmin sensorin zona, tai pasireikia tam tikros funkc dingimu (pvz. paeisim iev gali inykti klausa, regjimas); 2) pirmin motorin zon tai vyksta prieingos puss raum paralyius, nes piramidse susikryiuoja laidai (ievinis aklumas akys sveikos, bet mogus nemato). 3) jei paeidus antrin s.z. pasireikia agnozija (suvokimo sutrikimas, pvz mogus mato, bet neatpasta veid). Antrins zonos reikmingos stimulo suvokimui; 4)jei paeidus antrin motorin zon vyksta apraksija (negaljimas atlikti tam tikros sudtingos veiksm sekos, pvz rayti, po insulto).

Kompensacija dalinis arba visikas atsisakymas funkc po paeidimo, kur atlieka gretimos sritys, i dalies ar visikai perima paeistos srities funkc. Geresnes galimybes kompensuoti turi asociacins zonos. 34. GALVOS SMEG IEVS VAIDMUO SENSORIKAI. PAGR SENSORINS ZONOS. PAKENKIMO PASEKMS. AGNOZIJOS. Galvos smeg ievje yra zonos: 1) somatosensorin (bendro jutimo projekcin zona), gyrus postcentralis i zon i viso kno pav ateina sensoriniai imp; 2) regos projekcin zona pakauinje smeg dalyje, pentininje vagoje (sulcus calcarinus); 3) klausos smilkinio virut vingyje; 4) uosls amonio rago vingyje ir limbinje sist; 5) skonio limbinje ievje. Pakenkimas: sensorins zonos, tai atitinkamai isivystys.1) regos ievinis aklumas 2) klausos - ievinis kurtumas 3) somatosensorin ievin anestezija. Esant ieviniams pakenkimams beslyg refleks ilieka. Agnozijos suvokimo sutrikimas (mogus mato ir girdi, bet neatpains paystamo mogaus kol j nepamatys). T.y. ievinis kurtumas. Jis atsiranda kai paeidiama sensorinio projekcinio centro centrin dalis. O paeidus periferin dal, bus klausos sutrikimas prikl nuo paeisto centro. Agnozijos asociacin centr einanio sensorinio projekcinio centro asociacins zonos paeidimas. 1) alfa stereognoz nematant daikto negali nustatyti kas tai. 2) optin agnoz kai mato, bet neskiria daikt. Tam, kad atskirt reikia paliesti. 3) sensorin afazija kai sutrinka gars suvokimas ir vertinimas, kalba. Itaria, bet nesuvokia. 35. NUG SMEG REIKM SENSORINMS FUNKC. BELIO MAANDI DSNIS. BRAUN SEKARO SINDR. Stuburo smeg praeina visi laidai.( Gracilis ir cuneatus) iais takais neami imp i proprioreceptori ir i kno pavirini lytjimo recept. Nerviniai imp, kuriuos sukelia odos, raumen bei sanari recept padirginimas, per upakalines nerv smeg akneles patenka atitinkamus nugaros smeg segmentus. Juose upakal aknels akojasi. Vienos j tiesiogiai ar per tarpinius neuronus susisiekia su motoriniais neuronais, kai kurios perjusios baltj med, leidiasi emyn, bet daugiausiai nervini skaid kyla auktyn ta paia arba kita nugaros smeg puse. centrins juntamosios nerv skaid sudaro nugaros smeg centrinius laidus. Skausmo ir temp jutimus praleidianios skaid jusios upakalinius nug smeg ragus, sudaro sinapses su antru neuronu. Jo aksonai per priekin komisr pereina prieingos puss baltj med, susidaro nugarinis gumburo laidas. I odos taktilini ir spaudimo recept nerv imp eina su grakiuoju ir pleitiniu pluoteliu. Dalis nerv imp i raumen proprioreceptori, sausgysli ir raii nug smeg taip pat praeina tais pluoteliais. Kit dal inform i proprioreceptori perduoda priekiniai ir upakaliniai nugariniai smegenli laidai. Visos kitos aferentins skaid patenka nug smeg pilkj med ir sudaro sinapses. Nuo upakalini rag pagrinde esani tarpini Klarko lst, taip pat i dalies nuo komisrini lst prasideda priekinis ir upakalinis nugariniai smegenli laidai. Nutraukus iuos laidus sutrinka sudtingi judesiai tonusas, pasireikia ataksija. Tada paralyiaus nebna, o sutrikimai primena smegenli paeidimo simptomus. pjovus nug smeg iki puss, pasireikia Braun Sekaro sindromas. Pirmiausiai pastebimi ryks piramidins sist paeidimai. Isivysto tos paios puss valingo raumenyno paralyius. Kartu su valingais imp emiau pjvio nepatenka ir statiniai imp i ekstrapiramidins sist, todl emiau pjvio esani skersaruoi ir lygij raum tonusas bei reflex sumaja. Prajus tam tikram laikui raum tonusas sunormalja. Gilieji jutimai sutrinka paeidimo pusje o temp ir skausmo sveikoje pusje. 36. GUMBURO IR TINKL DARINIO VAIDMUO SENSORINMS FUNKC. Tinklinis darinys(TD) visa specifin inform, praeinanti pro pailgsias ir vidurines smeg aukiau esanius CNS darinius bei projekcines smeg zonas, akson kolateralmis patenka kamieno TD. Pro ias kolaterales patenkantys imp aktyvina tam tikrus TD elementus. I TD iev sklinda ne lokalizuoti o difuzikai generalizuoto pobdio dirginimai. I TD aferentins skaid perduoda imp gumb brand ir iev. Impulsacija i TD aktyviausiai pasireikia kaktins skilties laukuose, bet ji bna ir momenins ir pakauins skilties laukuose. Eferent skaid, dalyvaujanios sensorinse f-jose pasiekia limb sist dalis. Dl TD veiklos smeg ievje pasireikia nespecifin generalizuota aktyvacija, kuri stimuliuoja ir didina ievs tonus bei aktyvum specifiniu keliu einantiems imp priimti, analizuoti ir sintezuoti. is darinys turi takos vis cns dali jaudrumui bei tonusui. Veikiant TD refleksins reakcijos esti stipresns, tikslesns ir aktyvesns. Gumburas lb svarbus aferentini sensorini laid surinkjas ir centrins inform perdavjas. Jame yra daug nerv lst kn sudarani brand, ofunkcikai centrus. I gumburo prasideda paskutinij neuron aksonai. Gumb susijungs su ekstrapiramidine sist ir TD, dl to palaiko netiesioginius ryius su prieingos puss kamieno ir nug smeg. Yra specifiniai ir nespecifiniai brand. Nuo specif brand einanios skaid baigiasi 3-4 ievs sluoksnio sensorinje projekcinje ir asociacinse zonose. Vieni specif brand yra projekciniai perjungiamieji, kiti asociaciniai. perjungianiuosius brand ateina skaid i triakio nervo brand, nugarinio gumb laido; pailgj smeg branduoliuose persijungusios pleitinio ir grakiojo laido skaid. Visais iais laidais gumb specif perjung brand ateina inform i eksteroreceptori, proprioreceptori ir interoreceptori. Be to medialin kelin kn klausos nervu ateina inform i klausos receptori, o lateralin kelin kn regimuoju nervu i regjimo recept. Asoc gumb brand vis inform ir aktyvacij gauna i gumb perjungiaij brand ir j perduoda ievs asociacines zonas, i kuri apdorota inform grta gumb. iais ratais cirkuliuodama sensorin inform apdorojama ir virsta jutimais. Nespecif brand.staigiai ir trumpai aktyvina smeg pusrutuli ievs strukt konkreiai dalyvaujanias vienose ar kitose refleksinse reakc ir pastiprina tuo metu veikianios sensorins inform poveik ievei. 37. SENSORIN SIST (ANALIZATORIUS). SAND IR BENDRIEJI BRUOAI. Jutimo organai padeda prisitaikyti prie aplinkos. Analizatoriai inform primjai ir apdorotojai. Fizin, chemin inform transformuoja elektrin. Inform nervais i analizatoriaus keliauja CNS. Analizatoriai naudojami: sukelti ir apdoroti, kontrolei kno judesiams, reguliuoti gyvo org f-jas (kvpavim, irdies veikl). Zona i kurios imp susirenka 1 lst recepcinis laukas pagr inform primjas ir apdorotojas. Analizatori klasifikacija: rega, klausa, uosl, skonis, lytjimas. Analizatorius lb sudtinga sist, kuri sudaro jo periferijoje esantys laidai, recept, nervai ir CNS, smeg ievje esantys centrai. Recept transformuoja padirginim nerv imp, kuris centriniais laidais (laidine analizatoriaus dalis) patenka smeg iev, ten yra analizuojamas ir vertinamas. Analizatoriaus strukt: 1. periferin dalis receproriai. Jais gali bti vairios dirgikliui inkapsuluotos nervins galns arba recepcijai prisitaikiusios nerv lst. esanios org periferijoje ar vid org; 2. laidin dalis centriniai laidai, nervai, kuriais imp sklinda i recept poievinius centrus ir smeg iev; 3. centrin analizatoriaus dalis randasi smeg. ievje. Nerv imp pateks ia, vertinamas, analizuojamas ir sukelia pojt. 38. RECEPTORIAI, J PASKIRTIS, KLASIF, GENERATORINIS POTENC.

Receptoriai (r): 1. ioriniai 2. vidiniai. Arba 1. foto r- viesos dirgiklius; 2. fono r- garso dirgiklius; 3. gusto r skonio; 4. stibo r uosls; 5. stato r kno ir galvos padiai justi; 6. tango r- lietimo; 7. mechano r- spaudimo; 8. termo r- ilumos ir alio; 9. chemo r- kraujo chem sudties pakitimus; 10.osmo r- osmosinio slgio pakitimus. Recept, kurie reaguoja dirgikl, ateinat i objekto, esanio tam tikru atstumu, vad distanciniu. Kai padirginimui btinas kontaktas su objektu, tokie recept vad kontaktiniais. Analizatoriai pasiymi lb dideliu jautrumu. Minimalus dirginimo intensyvumas, kuris jau suadina jautrum, vad absoliuiu jutimo slenksiu. Adekvatus dirgiklis kuriam recept dirginimo slenkstis pats emiausias. Padirginimo metu recept atsiranda recepcinis t.y. generatorinis potenc (gp). Jis panaus lokalin potenc t.y. jis didja prikl nuo dirgiklio stiprumo. Veikiant dirgikliu, receptoriaus membr padidja pralaidumas Na jonams ir vyksta depoliarizacija. Kai gp pasiekia nerv skaid membr kritins depoliarizacijos rib, jis paveikia pirmj ranvj ssmauka ir susidaro nerv imp, kuris centrinmis skaid sklinda analizatoriaus centr. Adaptacija. Jeigu dirgiklis yra stiprus ir veikia ilgai, tai recept jautrumas maja, o jei jis silpnas ir veikia trumpai padidja. Toks recept jautrumo kitimas, veikiant dirgikliui, vad adaptacija. Ji bdinga visiems recept. Gana greitai adaptuojasi uosls, regjimo, taktiliniai recept beveik nesiadaptuoja proprioreceptoriai. Vykstant adaptacijai aferentinse skaid laipsnikai maja gp ir imp danumas. 39. REGJIMO SENSORINS SIST PERIFERIN DALIS AKIS. REDUKUOTA AKIS. Akis sudaryta i: 1) receptorins dalies tinklains 2) dioptrinio aparato 3) vairs lauiamieji pav. Akies tinklainje yra juntamj lst kolbeli ir lazdeli. Jos isidsiusios po vis tinklain, iskyrus aklj dm (regos nervo ijimo vieta). Rykiausia regos vieta fovea centras, kurioje yra daug kolbeli. Tinklains kolbels ir lazdels isidsto netolygiai. Tinklains periferijos link maja kolbeli ir daugja lazdeli. Paioje periferijoje tik lazdels. Kolbels funkcionuoja: pakankamas apvietimas, reaguoja spalv dirgiklius. Lazdels funkcionuoja prieblandoje, nereaguoja spalv dirgiklius. Apsprendia juodai balt matym. Pagr. Akies lauiamieji pav.: 1) ragenos priekinis ir upakalinis pav 2) lio priekinis ir upakalinis pav 3) akies kamer skysiai 4) stiklaknis. Tarp raum ir rainels yra kraujagysli rezginiai, kurie gamina kamer skyst, kuris palaiko akispd. Nuteka per venin ant. Vaizdas perjs per visus lauiamuosius pav, tinklainje apverstas ir sumaintas. Redukuota akis. Tai toks akies modelis, kuriame smoningai nekreipiamas dmesys ragenos, skysi ir stiklaknio gebjim lauti spindulius ir laikoma, kad akyje yra tik 1 lauiantis pavirius (lis). 40. TINKLAINS RECEPTORIAUS LAUKAS. ELEKTRINIAI TINKLAINS REIK. Tinklain sudaryta i 3 sluoks: 1) fotoreceptori 2) bipolini lst 3) ganglini lst. Tarp 1 ir 3 yra amakrinini lst kurios jungia. Jos sudaro horizontalius ryius, kuri dka gali keistis receptorinins tinklains laukas. Plotas, i kurio imp ateina 1 gangl lst vad tos lst recepciniu lauku. G.p atsirads recepciniame lauke perduodamas bipolines bei ganglines lst. Pastarosiose nerv imp jau generuojamas ir plinta regimojo nervo skaid. Yra nustatyti 3 ri recepciniai laukai:1) laukai, kuriuos apvietus ganglin lst atsiranda imp; 2) laukai, reaguojantys viesos ijungim; 3) laukai, reaguojantys viesos ijungim ir jungim. Taip ukoduota inform plinta laidine regos analizatoriaus dalimi. 41. SENSORINS REGJIMO SIST LAIDIN IR CENTRIN DALYS. I akies i vidins ir iorins pusi laidai susirenka pluot. I iorinio ploto laidai eina iki hiasma optica, kryiuojasi, o medialiniai eina toje paioje pusje. Persikryiav laidai eina poievinius centrus: 1) keturkalnio virutinius kalnelius (orientaciniai refleksiniai centrai t.y. nesmoningo aki ir galvos orientavimo viesos pus, centrai); 2) iorinius kelinius knus; 3) tarpini smeg tarpin pagalv. I poievini centr laidai eina centrin dal (smeg pusrutuli ievje pentininje vagoje ir medialinio pakauinio smilkinio vingyje) ievinis centras. 42. AKIES AKOMODACIJA, JOS NUST. REFRAKCIJOS TRKUMAI, J KOREKCIJA. Akies prisitaikymas rykiai matyti skirtingai nutolusius daiktus vad akomodacija. Daiktas matomas rykiai, jei jo atvaizdas susidaro tinklainje. Neakomoduota akis prisitaikiusi matyti daiktus rykiai, kai nuo j sklinda lygegrets spind t.y. daiktas yra begalybje. Jei daiktas esti ariau, turi sijungti akomodacijos aparatas. Akomodacijoje dalyvauja lis. Jos metu keiiasi lio pav kreivumas. Kai akis akomoduoja, krumplyniniai raum susitraukia, krumplyniniai raiiai atsipalaiduoja, lis labiau isigaubia, jo lauiamoji geba padidja ir akis prisitaiko rykiai matyti artimus daiktus. Akomodacij galima ireikti akomodacijos sritimi t.y. ilgio vienetais tarp rykiai matomo artimiausio ir rykiai matomo tolimiausio tako. Akies refrakcijos trkumai. Ametropin akis kai lygegriats spind nensusikerta tinklainje. Ametropins akys gali bti toliaregs (hipermetropins), kai spind susikerta u tinklians. Kai spind susikerta prie tinklain, akis yra trumpareg (miopin). 43. RAINELS FUNKCIJA. OPTINIAI AKIES TRKUMAI. PERIFERIN REGA, JOS NUST. Rainels funkcija: 1) suteikia akiai spalv; 2) reguliuoja viesos kiek, patenkant ak; 3) siaurina ar pleia vyzd. Rainel dayvauja adaptacijoje. Be to udengdama lio kratus, ji maina sferin aberacij. Ir tuo padeda tinklainje susidaryti rykiam vaizdui. Vyzd siaurina siaurinantys cirkuliariai isidst raum. Ipleia radialiai isidst vyzd pleiantys raum. Rainel pleiant raum nervuoja simpatinis nervas, o siaurinant parasimp. Padidjus simpatins nerv sist tonusui vyzdys isipleia, o padidjus parasimpatinei veiklai vyzdys susitraukia. Veikiant viesai, vyzdys susiaurja ir isipleia refleksikai. Tai vyzdio reflex. Opt akies trk. Sferin aberacija. Lio kratai ir jo centrin dalis lygegriaius spind lauia skirtingai: kratai stipriau, o centrin dalis silpniau.todl spind ij i vieno tako, nevienodai ldami lauianiuose akies pav, nesurenka vl vien tak tinklainje. Todl vaizdas tinklainje gali bti ne visai rykus. Chromatin aberacija. Lio kratai ir jo centr dalis skirtingai lauia vairi spalv spind. Difrakcija tai viesos bang limas ties klitimis. Jei vyzdys bna susiaurjs tai difrakcija buna stipri ir ne visi spind susirenka tinklainje. Jei akies lauiamieji pav vairiuose meridianuose buna nevienodai igaubti tai pasireikia astigmatizmas. Todl tinklainje susidaro ikreiptas daikto vaizdas. Visiems mons bdingas nedidelio laipsnio astigmatizmas, todl tolimas viesos altinis atrodo lyg su spind. Jis gali bti: horizontalus, vertikalus, mirus. Lauianij pav nepakankamas centravimas. Akies optin sist nra tiksliai konc, t.y. optin akies ais linija jungianti ragenos centr su lio centru, nesutampa su iros linija, jungiania ragenos centr su centrine duobute. Entoptiniai reikiniai tai matymas daikt, esani paioje akyje. Skaidriose akies terpse pasitaiko ne visai skaidri darini, kuri elis krenta tinklain ir susidaro spdis kad regimajame lauke yra defektas.

44. SPALVINIS REGJIMAS. JO SUTRIKIMAI. mogus su normaliu spalviniu regjimu gali skirti apie 7 mln. vairi spalvini atspalvi. Dabar laikomasi trikomponemts spalv jutimo teorijos. Pagal i teorij yra 3 spalvos: violetin, alia, raudona. Visos kitos spalvos tai t spalv atitinkamo intensyvumo miinys, dl ne vienodo receptoriaus dirginimo intensyvumo. Yra 2 ri receptoriai: 1) dominatoriai: a) reaguoja visas spektro spalvas, o ypa gelton; b) reaguoja apvietimo intensyvum. 2) moduliatoriai: a) reaguoja violetin, ali, raudon spalvas; b) spalv kokyb. Spalvos skirstomos: 1) chromatins tokios, kurias mes matome 2) achromatins tai vairaus intensyvumo pilka spalva a) techninis spalvas maiome paletje b) optinis kai sukant centrifugoje mlyn ir gelton spalvas matysime balt. Spalvos, kurias sumaiius gauname balt prieins. Sutrikimai: jei mogus neskiria kai kuri spalv arba vis daltonikas. Jei nejuntama vieno komponento (violetinio, alio ar raudono) tai dichromazija. Jei neskiria raudonos protanopija, alios deoteranopija, violetins tritanopija. 45. JAUTRUMAS VIESAI. AKIES ADAPTACIJA. REGJIMO ATRUMAS. REGJIMO ATRUMO NUST. Minimalus energijos kiekis, kuris sukelia viesos pojt, vad absoliuiu viesos jautrumu ir sudaro apie 1 3 kvantus. Ne visos tinklains vietos yra jautrios viesai. Centrinje duobutje daugiau yra kolbeli. periferij j maja. Kolbels viesos ir spalv receptoriai. Periferinje tinklains dalyje daugiausiai yra lazdeli, jos yra prieblandos matymo receptoriai. Veikiant stipriai viesai, akies jautrumas viesai maja. ia akies prisitaikymas viesos adaptacija. Veikiant silpnai viesai, akies jautrumas viesai didja ir is prisitaikymas vad tamsos adaptacija. Adaptacijoje dalyvauja: 1) vokai veikiant stipriai viesai prisimerkiam 2) rainel vyzdys siaurja ar platja 3) retinomotoriniai reik: a) pigmento migracija veikiant stipriai viesai tinklin sluoksn apgaubia recept. Jis yra maiau dirginami. O esant silpnai viesai pigmentas tinkliniam sluoksny atsitraukia nuo recept ir lengviau padirginami b) receptori judjimas - jie patys gali slptis tarp pigmentini lst c) amakrinins lst dka horizontali ryi, esant silpnai viesai receptorinis laukas didja. O esant stipriai viesai receptorinis laukas maja, gali net sumati iki 1 ganglins lst, 1 bipolins lst, 1 fotoreceptoriaus. 4) regjimo pigmentai tinklains lazdelse rodopsinas, o kolbelse jodopsinas. ie pigmentai chromoproteidai, lb svarbs adaptacijai. Veikiant viesai ie pigmentai iblunka, vyksta transizomerizacija ir receptori jautrumas viesai maja. Tamsoje ie pigmentai atsistato ir jautrumas viesai padidja. Majant akies adaptacijai tamsai t.y. maja matymas prieblandoje, pasireikia vitakumas. J gali sukelti funkc vitamino A stoka bei morfologiniai tinklains pakitimai. Regjimo atrumas akies geba matyti atskirai 2 arti vienas kito esanius daiktus kaip 2, o ne kaip vien. Taip bna kai tarp 2 dirginam recept yra 1 nedirginamas. T.y. jei i dirginamj regos recept tak sklindantys spind sudaro 1 laipsnio kamp. Jei dirginami du alia vienas kito esantys recept, matomas 1 takas. Regjimo atrumas centrinje duobutje atriausias, o link periferijos jis maja. RA priklauso ne tik nuo recept tankumo tinklainje, bet ir nuo viesos kontrasto. RA nustatomas tam skirtomis lentelmis. Jos sudarytos i raidi ar enkl, kuri detal i tam tikro atstumo matoma 1 laipsnio kampu, o visa detal matoma 5 o kampu. RA, kur galima apskaiiuoti pagal V=d/D d-atstumas i kurio tiriamasis mato enkl, D-atrumas i kurio tiriamasis turt matyti. Ir jeigu tiriamasis mato daikt i 10 metr ir turtu matyti i 10 metr tai regos atrumas lygus 1. Jei tiriamasis i 5 metr mato tai ka turtu matyti is 10 metr V=5/10=0,5. 46. KONTRASTAS. PDSAKAI. IRADIACIJA. BINOKULINIS REGJIMAS. irint pilk porpierl juodame ir baltame fone, jis atrodo nevienodo viesumo. Tai yra viesos kontrastas. Jis prikl nuo horizontali ryi tinklainje. J dka signalai i gretim srii gali sumuotis arba slopinti vienas kit (kolateralinis slopinimas). Kai baltas daiktas turi fone papildomos spalvos atspalv tai vad simultaniniu kontrastu. Ilgai irint raudon pav ir po to nukreipus vilgsn balt, bus matoma alia spalva baltame fone. Tai sukcesyvinis kontrastas. Kontrasto reik vyksta todl, kad ilgai irint vienos spalvos daikt, akies jautrumas maja, bet lieka nepakits visoms kitoms spektro spalvoms, kurios susimaio ir gaunama papildoma spalva. Teigiami ir neigiami pdsakai. Paveikus ak dirgikliu, jutimas ilieka trump laik. Todl greitai besisukanio rato stipinai susilieja vien.ratu bgantis viesos altinis sudaro vientis rat. Tai teigiamas pdsakas. Kai irima viesos altin, o paskui jis ijungiamas, tai jo vietoje kur laik matomas tamsus daiktas. Tai neigiamas pdsakas. Iridiacija. juodas kvadratas baltame fone atrodys maesnis, negu tokio pat dydio baltas kvadratas juodame fone. is reikinys vad iridiacija vyksta dl kolateralinio slopinimo tinklainje. binokuliarinis regjimas matymas abiem akim. Kiekvienoje akyje susidaro po atskir matomo daikto atvaizd, cns centruose jie sumuojasi ir matomas vienas daiktas. Tinklaini vietos, kuriose, susidarant vaizdui, gaunamas vieno daikto vaizdas vad identikomis, arba takais, kurie yra abiej aki duobutse. Visuma erdvs tak, kurie susidaro identikuose tinklains takuose ir matomi kaip vienas vad horopteriu. Jei vaizdas fiksuojamas ne identikuose takuose jie vad disparatiniais takais. 47. STEREOSKOPINIS REGJIMAS. DAIKT DYDIO VERTINIMAS. JUDJIMO VERTINIMAS. ILIUZIJOS. Stereoskopinis regjimas sugebjimas pajusti reljef. io regjimo mechanizmas i vidutini, artim ir tolim atstum atstum skirtingi. 1) i vidutinio atstumo reguliuoja binokulinis regjimas (jei per lang iriu tak, tai nesuprasiu ar tas takas yra ant lango, ar dar kur nors). 2) i artim atstum t.y. darbo vietos ribose. alia binokulinio regjimo yra akomodacinis mechanizmas. Jei vilgsn fiksuosime arti esant daikt, tai toli esantys daiktai bus neryks. 3) i tolim atstum nei binokulinis regjimas, nei akomodacija padti negali, nes spind ateina lygiagreiai. Todl vertinimas vyksta pagal gretimai esanius daiktus. Daikt dyd vertiname pagal jo atvaizdo dyd tinklainje. Taiau nemanoma vertinti didelio dydio neinant atstumo, nes toliau esani daikt atvaizdas tinklainje yra maesnis ir jie atrodo maesni. Daikt dydio vertinimas daikt ilgio skirtum galima pastebti, kai jis sudaro 1/60 1/100 daikto ilgio dal. vertinant daikt dyd, kartu reikia vertinti ir atstum, nes toliau daikt atvaizdis tinklainje yra maesnis, tuo paiu ir jie atrodo maesni. mogus prats lyginti daiktus su mogaus masteliu, pagal kur vertinami ir kit daikt dydis. Tai pat svarbu regjimo iliuzijos, t.y. dydio ir formos vertinimo klaidos. Daikt dydi reikia vertinti atsargiai, nes tai priklauso nuo nuotolio, aplink esani daikt, daikto ir aplinkos spalvos bei jo formos. Judjimo vertinimas. Jis vyksta jei daiktas juda tol ar artyn. Jei daiktas juda artyn, turi reikms akomodacija ir binokulinis paralaksas pvz, daiktui artjant, kampas tarp iros linij didja, t.y. vyksta konvergacija (iros linij kampo kaita). Jei daiktas juda tol vertinimas vyksta pagal gretimai esanius daiktus. Jei daiktas juda pro al judjimo suvokimui turi takos atvaizdo slinkimas tinklainje. Jei akis stebi judant daikt, tai atvaizdas tinklainje neslenka,

nes akys paios juda. iuo atveju judjimo suvokimui turi takos impulsai patenkantys i akies raumen proprioreceptori, nes j dirginim sukelia aki judesiai. Taip bna kai daiktas juda iki 15 laipsni diapazono. Jei daigiau tai jau pasisuka ir galva, tuomet vertinama pagal kaklo raumen proprioreceptori informacij. Be periferini mechanizm, esani receptoriuose, daikt savybms suvokti turi didel tak ir CNS. ievje procesai yra analizuojami, ir tik tada gaunamas ibaigtas daikt savybi atspindys. Iliuzijos neteisintas daikto dydio, formos ir judesio vertinimas. 1) judjimo iliuzijos sdint stoviniame traukinyje kaip pro al vaiuoja kitas, atrodo, kad ir mes vaiuojame. 2) daikto dydio iliuzijos dydis priklauso nuo j supani daikt dydio. Mnulis horizonte atrodo didelis, o zenite maas. 48. KLAUSOS SENSORIN SIST. PERIFER DALIES AUSIES ATSKIR DALI FUNKC. RECEPT PADIRGINIMO MECHANIZMAS. Klausos analizatorius yra skirtas pajusti skirtingus danumus, tembr, intensyvum, garso krypti bei tono aukt. io analizatoriaus dka oro bangavimas transportuojamas nervin. Aus sudaro:1) iorin ausis, 2) vidurin ausis, 3) vidin ausis. Iorin ausis: 1) ausies kauelis, 2) iorin klausomoji landa. Iorin ausis pagauna ir nukreipia garso bangas bgnel ir suvirpina j. Bgnelis virpa visus tonus vienodai. Vidurine ausis. Iorin ausi nuo vidurins skiria bgnelis. Vidurinje ausyje yra klausomieji kauliukai, kurie sudaro svirte, sumainantys virpesiu amplitude, bet padidinantys svyravimo jg. Vidin ausis pvz: austachijaus vamzd susisiekia su nosiarykle. Vidin ausis- sudaryta i : 1) vestibiulinio aparato skirto pusiausvyros ir kno bei galvos judesi recepcijai. 2) Sraigs t.y. klausos analizatoriaus recepcins dalies. Sraig sudaryta i kaulinio labirinto, upildyta perilimfa, ir plvinio upildyta endolimfa. Jos virpjimai transformuojami nervin impuls, einant centrin klausos analizatoriaus dal. Padirginimo mechanizmas. Oro banga suvirpina bgnel, jo virpesiai perduodami virp kauliukus, o pastarieji per prieangio langel vidins ausies skyst ir perilimf. Perilimfa virpina bazin membr ir ant jos esanio spiralinio organo juntamj lst plaukelius. Jie ugauna membrana tektorija ir generuojamas receptorinis potenc. 49. SENSORINS KLAUSOS SIST LAIDIN IR CENTRIN DALYS. I kortijaus organo laidai ateina ganglio kochleare. T.y. pirmas klausos analizatoriaus neuronas i sraigs mazga eina rombines duobs sraigs nervo brand. I j dalis skaid eina tos paios puss, o kita dalis kitos puss alyvin branduol. Nuo ia laidai eina mirs (i abiej aus recept), dalis pereina kit pus, o kiti nervuoja aukiau esant centr, kuris yra lemniscus lateralis srityje. I ia dalis skaid eina tos paios puss, o kita dalis prieingos puss keturkalnio apatinius kalnelius. Keturkalnyje yra klausos poieviniai orientacij refleks centrai (orientuoja galv i garso altinio pus). Dalis tos paios, o kita dalis prieingos puss medialiniu keliniu knu, o i ia eina virutin smilkinio ving, kur yra pirminis klausos centras. (Med knuose vyksta tam tikro laipsnio integracija ir koordinacija). 50. GARSO SAVYBS. TON AUKIO SUVOKIMAS. AUDIOMETRIJA. Skiriami tonai ir esiai. esiai - tai garsai susidarantys i daugelio vairi dani, garso bang. Ton charakteristika: 1)Tono auktis prikl nuo graso bangos danio. Kuo didesnis danis, t.y. kuo dansi virpesiai, tuo juntamas auktesnis tonas. Ausis pajgia suvokti nuo 16-20 Hz. 2) Garso stiprumas, prikl nuo virpesi amplituds. Ireikiamas decibelais. 3)Garso tembras (skambesys) garso atspalvis, nes garso kreiv nebna lygi sinusoidinei. Dl skirting virtoni , kurie usikloja ant pagr tono vienas garsas skiriasi nuo kito. Tonu aukio suvokimas: 1)Rezerfordo teorija - kuo daniau virpa bgnelis, tuo daniau dirginami bazins membr recept, o nuo j dirginimo danumo prikl auktis. Kalbos diapazone - kuo danesnis virpesys, tuo didesn impulsacija, taiau vliau paaikjo kad klausos nerv dl jo refrakterinio periodo danesni kaip 1000 Hz virpesiai neperduodami, todl ir Rezerfoido teorija tinka aikinti tik em ton recepcijai. 2)Bekesi teorija jei tonas auktas, virpesiai dani, banga trumpa, mazginis takas randasi ariau sraiges pamato. Jei tonas emas virpesiai didesni, banga yra ilga mazginis takas yra ariau virns. Bazin membr virpdama atitinkamoj vietoj suvirpina spiralinio organo lst ir atsiranda generatorinis potenc. Trkumas ios teorijos, kad jauiami ir tokie tonai, kurie pagal bangos ilg ieit u sraigs rib, todl veikiant ia teorija naudojama aukt ton recepcijai aikinti. Audiometrija. Eudiometru tiksliai kiekybikai ireikiamas ton aukio girdimumo diapazonas. Be to galima kiekybikai (decibelais) nustatyti, kok maiausi vairi ton stiprum tiriamasis girdi. Visa tai tiriama orinio ir kaulinio laidumo poiriu. Tiriant orin laidum, ausin dedama ant ausies, o kaulin ant kaukols spenins ataugos. Paymjus abscisi ayje ton danius, ordinai ayje pamatuotus slenksius ir sujungus nustatytus takus, gaunama kreiv slenksi audiograma. 51. VESTIBIULINIS APARATAS. JO ATSKIR DALI VAIDMUO KNO PADTIES IR JUDJIMO VERTINIMUI. Pusiausvyros analizatoriaus periferin dalis tai vidins ausies dalis, skirta kno padties ir jo judjimo erdvje recepcijai. J sudaro prieangis (vestibulum) ir trys pusratiniai kanalai, isidst trijose viena kitai statmenose ploktumose. Kauliniame labirinte yra plvinis labirintas, kurio forma beveik tokia, kaip kaulinio labirinto. Prieangyje yra apvalusis maielis ir pailgasis maielis. pastarj atsiveria pusratiniai kanalai. Tarp kaulinio ir plvinio labirinto sien yra skysio perilimfos, o plviniame labirinte endolimfos. Prieangio apvaliajame ir pailgajame maieliuose yra balkv dmi. Tai recepcini lst sankaupos, siterpusios tarp atramini lst. Recepcins lst baigiasi plaukeliais, padengtais drebuius panaia med, ant kurios yra kristalai otolitai. Jie, mogui keiiant kno padt, einant greiiau ar liau, judant auktyn ar emyn, mechanikai veikia plaukelius, juos spausdami arba temdami. Toks mechaninis poveikis transformuojamas nervin impuls. Jeigu judesys yra tolyginis (nei greitja, nei ltja), tai otolitai plaukeli neveikia. Registruojant biosroves judesio pradioje ir pabaigoje, matome, kad imp tolyginio judesio metu negeneruojami. Jie atsiranda tik judesio prad ar pabaigoje. Pusratiniai kanalai sueina pailgj maiel ir baigiasi sustorjimu plvinmis ampulmis, kuriose yra recepcins plaukuotos lst, sudaranios skiauteres. Sukantis galvai ir visam knui, dl inercijos endolimfa stengiasi likti pradinje padtyje ir ugauna skiauteri plaukelius, juos deformuoja, palenkdama vien ar kit pus priklausomai nuo sukamojo judesio krypties. Kadangi pusratiniai kanalai yra 3-jose ploktumose, tai sukimasis bet kuria kryptimi ir bet kokioje ayje sukelia vieno ar kito kanalo endolimfos judjim skiauters atvilgiu ir tada pajuntamas sukamasis judesys. 52. SKONIO IR UOSLS SENSORINS SIST.

Uosls ir skonio sensorins sistemos yra pritaikytos justi chemines med, patenkanias i aplinkos, t.y. vertinti kvpuojamojo oro ir maisto savybes. Uosls sensorin sistema. Uosls recept yra isidst uoslinje srityje, virutins nosies kriaukls uodiamajame neuroepitelyje. Receptorins lst yra nervins kilms, atsinaujina kas 60-70 dien. Recept lst, kuri membr turi iaugli (plaukeli), didinani receptorini pav, yra isidsiusios tarp atramini ir panirusios gleives epiteliocit. Uosls recep lst gali bti padirgintos, kvpus duj ar gar. ios med sukelia recepcin generatorin ilgai trunkant (kelet sek) potenc, kuris perduod uodiamj stormen ir, ukoduotas danuminiu principu, - CNS. Laki med pirmiausia sveikauja su gleivmis, turi itirpti jose arba bti prijungta perklikli, kad pasiekt recept membr. Kiekv recept yra jautrus daugeliui (bet ne visoms) kvapij med, be to, skirtingos med skirtingai, t.y. turi savo jautrumo spektr. Visuotinai priimtos kvapij med klasif nra. Laikoma, kad maiausiai galima iskirti 6 kvap ris: gli, eterin, muskusin, kamparo, puvsi, atr. Uosl yra labai jautri. Jautrum rodo slenkstis. Slenkstis tai maiausia med konc, sukelianti med kvapo suvokim. Slenkstis nustatomas tam tikr konstrukcij prietaisais olfaktometrais. Uosls jutimai svarbs apetitui atsirasti, maitinimosi paskatoms kilti, maisto tinkamumui vertinti. Uosls sensorinje sist svarbi viet uima limbin iev, kuri yra atsakinga ir u emocij formavimsi, todl gana rykus kvap jutimo emocinis veiksnys: tam tikri kvapai sukelia malonum arba pasibjaurjim. Skonio jutimas. Skonio juntamosios (receptorins) lst yra epitelins kilms. Recept kartu su atraminmis lst susitelk skonio svognliuose. Svognli yra lieuvio virutinio pav pyliminiuose, nedaug lapininiuose speneliuose. iek tiek recept yra gomuryje ir ryklje. Skiriamos 4 skirtingos skonio kokybs: saldus, kartus, rgtus, srus. Kaip ir uosls, skonio recep turi jautrumo spektr atsako dirginim visais 4 skonio komponentais, taiau nevienodu intensyvumu. Recept, geriausiai reaguojantys kart skon, telkiasi prie lieuvio aknies. Sald skon lieuvio kratu, rgt kratai, sr galu. Kit skonio komponent recept netolygiai pasiskirst lieuvio virutins dalies onuose ir ant galiuko. Kad pasiekt skonio svognlyje esant recept, med turi bti skysta arba itirpusi seilse ar vandenyje. Netirpios med nesukelia skonio pojio. Sr skon daniausiai sukelia drusk jonai, rgt- H+ jonai, sald cukrs ir aldikliai , kart augalins kilms med alkaloidai (chininas ir kt). Tirpi med sukelia receptorin potenc, depoliarizuodama recept membr. Skonio jautrum apibdina skonio suvokimo slenkstis. Slenkstis tai maiausia med konc, sukelianti skonio pojt. Skonio suvokimo ypatumai. Med skonis prikl ir nuo med konc, uosl, lytjimo, temp. 53. ODOS JUTIMAI. LIETIMO, SPAUDIMO (MECHANORECEPCIJA), TEMP RECEPCIJA. SKAUSMAS, NUSKAUSMINIMAS, NIEJIMAS. ESTEZIOMETRIJA. Lietimo, spaudimo, temp. Lietimo (tai Meisnerio kneliai ir plauk folikul recept, reaguojantys lytjim. ie recept greitai adaptuojasi, reaguoja jgos kitimo greit, o nuolatin spaudim nereaguoja) recept yra odoje ir kai kuriose gleivinse (nosies ertms, burnos). Tai Meisnerio kneliai. Be to, jutimui justi padeda ir plaukai. Lietimo jutimus sukelia odos deformacija, jei visas knas ar galn spaudiama i vis pusi vienodai, tai spaudimo nejuntama. Lietimo jutimus galima tirti esteziometru. Recept odos pav yra isidst nevienodai. Daugiausia j yra veido odoje, rank pirtuose, maiausiai blauzdos, launies, nugaros srityje. Nuo recept tankumo prikl ir lietimo jutim erdvinis slenkstis maiausias atstumas tarp dviej lieiamj tak, kurie dar juntami kaip du, o ne kaip vienas takas. Erdvin slenkst galima nustatyti esteziometru. Spaudimo recept Painio ir Goldio Mazonio kneliai reaguoja gilesni sluoksni deformacij, didesns jgos veikim. I lietimo ir spaudimo recept imp centrini nerv upakalinmis aknelmis perd nugaros smegenims. I ia imp plinta auktesniuosius centrus grakiuoju pluoteliu ir per gumbur patenka ievin analizatoriaus dal upakalin centrin ving. Temperatros jutimo recept yra skirtingi aliui ir ilumai. alio recept yra Karuzs kolbels, o ilumos Rufinio kneliai. Jie isidst odoje, akies ragenoje, gleivinse ir centrinje nerv sist pagumburyje bei nugaros smeg. Temp jutim intensyvumas prikl nuo dirgiklio poveikio vietos , dirginamojo pav ploto ir ypa nuo prie tai buvusios temp poveikio. Pvz: pabuvus iltoje aplinkoje, geriau juntamas altis. Skausmo jutimai atsiranda, kai organizm veikia koks nors alingas faktorius. Skausmas signalizuoja apie organizmui gresianti pavoj. Skausmas padeda organizmui apsisaugoti, bna ligos pradios arba tam tikros ligos simptomas. Jei skausmas utrunka ilgai ir bna stiprus, jis sukelia refleks grandin, atitinkamus judesius pavojui paalinti, vegetacines reakc (vyzdiai isipleia, kvpavimas danja, irdies veikla). Skausmas nuslopina visus kitus tuo metu pasireikianius refleksus. Vadinasi, skausmo dirgiklis plaiai iplinta CNS, apima daugel organ ir tampa bendra viso organizmo reakcija. Smeg pusrutuli iev sugeba diferencijuoti signalus, gaunamus i periferijos, ir dl to mes galime lokalizuoti skausmo pojt. Jam susidaryti svarbu ar iev slopinama ar dirginama. Smeg pusrutuli iev yra nuolat budri dl aferentini impuls, sklindani i tinkl darinio,todl pastarasis susidarant skausmo pojiui, atlieka svarb vaidmen. Niejimas jausmas, sukeliantis kasymosi refleks. Niejimas ir skausmas glaudiai tarpusavyje susij. Niejimas bdingas tik odai ir gleivinms, o vidaus organams ne. Tyrimai parod, kad niejimo ir skausmo takai odoje sutampa, ir laisvas nervines galnes galima laikyti skausmo ir niejimo recept. Silpnas skausmo recept padirginimas sukelia niejim. Preparatai, paalinantys skausmo jutim paalina ir niejim. Esteziometrija tai lytjimo ir kito sensorinio jautrumo matavimas. Esteziometrijai naudojami prietaisai vadinami esteziometrais. J sudaro dvi kojyts, kuri nuotol galima keisti. 54. VEGETAC IR SOMAT FUNKC. VEGETAC NERV SIST. SIMPAT IR PARASIMPAT NERV SIST STRUKT IR FUNKC YPATYBS (CENTRAI, SKAIDULOS, GANGLIJAI). Somatin valingoji, vegetacin nevalingoji. Vegetacin: 1) simpatin; 2) parasimpatin. Vegetacin NS inervuoja lygiuosius raum, kaikas ir irdies raum. Lygieji raum yra lti ir pasiymi savaiminiu tonusu. Vegetacin NS reguliuoja inervuojam raum darb. Pirmini centr lokalizacija: simpat ir parasimpat centrai lokalizuoti skirtingose vietose. Parasimpat centrai smegen kamiene, krymeninje stuburo smeg dalyje. Simpat krtins ir liemens segmentuose. Vegetacins NS skaid skiriasi tuo, kad persijungia ganglijuose. Skaid, kurios ieina i pirminio centro ir eina iki ganglijo vad preganglinmis, o kurios i ganglijo postganglinmis. Parasimpat dalies preganglins skaid daniausiai ilgos ir ganglijai isidst netoli organo arba paiame organe. Postganglins yra trumpos. Simpatins NS preganglins trumpos (dl to ganglijai isidst simpatiniame kamiene), o postganglins ilgos. Ne visi simpat ganglijai yra simpat kamiene, dalis j yra pilviniam rezginy ir pasaito ganglijuose.

Ganglijai yra pilkosios med sankaupos u CNS rib. Ganglijams bdingos visos centr savybs: 1) vienpusis laidumas; 2) erdvin ir laikin sumacija; 3) impulso transformacja; 4) okliuzija, facilitacija. 55. VEGETAC NERV SIST MEDIATORIAI. CHOLINERGINS IR ADRENERGINS SKAID. M-, NCHOLINORECEPT; , ADRENORECEPT. Ir simpat ir parasimpat preganglins skaid iskiria acetilcholin, todl jos vad cholinerginmis. Postganglins skaid parasimpatinj sist taip pat cholinergins, o simpatins iskiria noradrenalin ir adrenalin, todl vad adrenerginmis. Iimtis yra prakaito liaukos, jas inervuoja simpat postganglins skaid, bet vad cholinerginmis. Receptoriai: ganglijuose (j neuronuose) yra N-cholino recept. Skersaruoiuose raum irgi yra N-cholino recept, bet jie nra tapats. Skersaruoi raum N-cholino recept blokuoja kurare med, o ganglij N-cholino recept blokuoja ganglijo blokatoriai, kurare med neblokuoja. M-cholino recept yra parasimpatin NS inervuojaniuose organuose. Jie jautrs muskarinui. M-cholino recept blokuoja atropinas. Adrenoreceptoriai yra inervuojamuose organuose simpatinje NS. Jie skirst ir . - daug jautresni noradrenalinui nei adrenalinui, o atvirkiai. skirst 1 (postsinapsinj membr) ir 2 (presinapsinj membr), skirst 1 (postsinapsinj membr) ir 2 (presinapsinj membr). Recept esantys presinapsinj membr reguliuoja mediatoriaus iskyrim sinapsin ply. Kai NA paveikia 2 recept, vyksta reguliacija (-). 2 recept yra jautrs adrenalinui, o adrenalino daug iskiria antinksiai. Adrenalinas veikia 1 recept ir 2 recept skatina NA isiskyrim sinapsje (+) grtamojo ryio bdo. Neigiamojo grtamojo ryio bdu sumainamas NA iskyrimas, o teigiamuoju grtamuoju bdu padidinamas NA iskyrimas). Teigiama grtamja ryio reakcija greitai aktyvinama simpatin reakcija. 56. SIMPAT IR PARASIMPAT NERV SIST BEI J MEDIATORI POVEIKIS VEGETAC ORGANUS. VEGETAC REFLEX. Daugeliui organ bdinga dviguba simpatin ir parasimpatin inervacija. Daniausiai ios sist veikia prieingai, bet tiesioginio antagonizmo tarp j nra, nes jos viena kit papildo. Simpat NS veikla aktyvja, kai organizmas patenka tokias slygas, kai reikia sutelkti ir tempti jgas darbui atlikti. Parasimpat NS aktyvja poilsio ar miego metu. Kaip veikia kokius organus: 1) vyzd - PNS siaurina, SNS pleia; 2) bronchus PNS siaurina, SNS pleia; 3) irdies ritm PNS slopina, SNS skatina; 4) skrandio sekrecija ir motorika PNS skatina, SNS neveikia arba silpnai slopina; 5) arnyn PNS skatina, SNS neveikia arba silpnai slopina; 6) lapimo psl PNS skatina, SNS slopina. Poveikis prikl nuo mediatori. Skirtingi mediatoriai organ funkcij veikia skirtingai. Tas pats mediatorius gali veikti skirtingai tai prikl nuo to, kokie recept yra tame organe. Skirtingi recept yra susij su skirtingais signal perdavimais. Vegetacini refleks ir somatini skirt: 1) reflekso lank sudaro tos paios dalys. Icentrin dalis skiriasi: 1) persijungimas ganglijuose; 2) vegetacins skaid yra plonesns, plinta liau nei somatins. Klasifikacija: Priklausomai nuo to kokioje organ sist veikia: 1) virkinimo; 2) kraujagysli sist. Pagal recept ir efektoriaus lokalizacij: 1) Kutanovisceraliniai recept odoj, o efektorius vidaus organuose; 2) Viscerovisceraliniai- recept ir efekt yra vidaus organuose; 3) Viscerokutaniniai- recept vidaus organe, o efekt odoje; 4) Visceromusculiniai recept yra vidaus org, o efekt raumenyse. 57. NUG SMEG, PAILG IR VIDUR SMEG BEI TINKL DARINIO IR SMEGENELI REIKSM VEGETAC FUNKC REGULIACIJAI. Nug smeg yra vegetacini refleks centrai su valingu komponentu. Pagr ten esantys centrai: defekacijos, slapinimosi, erekcijos, ejakuliacijos, gimdymo, lytini reakcij. Parasimpat yra krymeninj daly, simpat juosmeninj. Pirminiai centrai pasiymi savaiminiu tonusu, bet vegetacini centr aktyvumas emas. Nupjovus nug smeg, po nupjovimo inyksta ir vegetaciniai refleksai. mogui okas praeina po ilgo laiko tarpo (po puss met) vliau atsistato ir netgi suaktyvja, bet vyksta nevalingai. Izoliuot nug smeg vegetaciniai refleksai gana patenkinamos bkls. Tinkl darinyje yra labai svarbs refleksiniai automatiniai centrai: kvpavimo, cirkuliaciniai, su virk funkc susij, ryjimo, vmimo, seili iskyrimo. Tinkl darinio centrai veikia pirminius centrus, kurie yra stuburo smeg. Smegenls ir vidurins smeg nra reikmingos vegetacinms funkc. Suardius smegenles vegetacins funkc sultja. Vidurini smegen reikm nenustatyta. 58. TARPINI SMEG (GUMBURO IR PAGUMBURIO) REIKM VEGETAC FUNKC REGULIACIJAI. Gumburas vegetaciniu poiriu nereikmingas. Jis yra paskutin centrini neuron persijungimo vieta prie impulsams patenkant galvos smegen iev. Pagumburis pagr vegetacini funkc reguliatorius. Pritaiko vidaus organ veikl prie besikeiiani slyg, koordinuoja organ tarousavio veikl. Vegetacins NS veikl integruoja su somatins NS ir su endokrinins sist veikla. Pagumburis yra svarbiausias centras palaikantis organizmo homeostaz : palaiko kno temp, maisto med konc kraujyje, duj konc. Pagumburyje yra labai daug branduoli: 1) priekins dalies brand reguliuoja PNS veikl. 2) Tarpins dalies brand reguliuoja med ir energijos apykait, kraujo osmosin slg, homeostazs rodiklius. 3) Upakalins dalies brand reguliuoja SNS veikl. Pagumburyje yra termoreguliacijos centrai priekinje dalyje esantys centrai susij su fizine termoreguliacija (ilumos isiskyrimas aplink). Upakalinje dalyje esantys centrai susij su chemine termoreg, t.y, ilumos gamyba. Pagumburyje funkc poiriu galima iskirti medialin ir lateralin dalis. Funkcikai svarbesnis medialinis hipotalamusas. Med hipotalamas tarpin dalis tarp nervinio ir humoralinio poveikio liaukas. Ji iskiria skatinanias hormon isiskyrim med (liberinai) ir slopinanias hormon isiskyrim med (statinai, inhifuojantys faktoriai). Hipofizs dalys (priek-adenohipofiz, tarpin, upak neurohipofiz). Organizmo endokrinin liauk funkc pagrinde reguliuoja priek hipofizs dalies iskiriami hormonai (tropiniai jie gaminasi paioj liaukoj, isiskyr veikia kitas endokrinines liaukas, reguliuodami j veikl). 59. GALVOS SMEG IEVS VAIDMUO VEGETAC FUNKC REGULIACIJAI. LIMBIN SIST. Tai aukiausias, bet ne pagr vegetac funkc reguliatorius, kadangi visoms vegetac funkc galima susidaryti. Savireguliacija, kad ievs dalyvavimas yra btinas: 1) senoji iev esanti medialinj pusrutuli daly, dar vad limbine ieve. Jei dirginame

ios ievs priekin dal, tai bus tokie patys pakitimai kaip ir dirginant pagumburio priekin dal, o jei upakalin dal tai vyraus simpatinis poveikis, kaip ir dirginant pagumburio upakalin dal. Priekin ios ievs dalis daugiausiai surita su frontalinm skiltim. Frontalins skiltys pritaiko vegetacines funkc prie pakitusi slyg. Suardius limbin iev, vegetacins funkc beveik nepakinta. Chirurgo sikiimas i srit tk kritiniais atvejais galimas,nes suardius vien keiiasi asmenyb, pakinta elgesys visuomenj, eimoj, o vegetacins funkc nekinta; 2) naujoji iev sudaro kaktins skiltys tiesiogiai susijusios su pagumburiu, temporalins su hipokampu ir migdoliniais knas. Dirginant kaktin skilt atsiranda virk, kraujotakos ir lytins sist pakitimai. Konkreios f-ins vietos dar nra nustatytos. Limbin sist centrin viet uima pagumburis, tiek f-ikai, tiek geometrikai ir morfologikai. Ji susideda i limbins ievs ir poievini centr. Jai prikl strukt, reguliacins, vegetac funkc. Limbin sist padeda atsirasti motyvacijai ir emocijoms su rykiu vegetaciniu komponentu, taip i sist dalyvauja taip pat ir auktosios nervins veiklos funkc. Jai prikl ios strukt: galvos smeg kaktin momenin dalis; gumburo priekiniai brand; pagumburis; skliautinis bei dantytasis vingiai; amonio ragas; uodeguotasis branduolys; utvara; migdoliniai knai. 60. PIRM IR ANTR SIGNAL SIST. SMON. KALBA. PUSRUTULI FUNKC LATERALIZACIJA. Pirmoji signalin sist, tai konkrei signal atjusi i periferijos vertinimas. Iors suvokimas. i sist turi mons ir gyvuliai. Antroji signal sist yra surita su kalba, bet tai ne kalba, tai abstraktus apibendrintas tikrovs suvokimas = abstraktus mstymas kalbos pagrindu. Ji bdinga tik mogui. odis sudaro galimyb abstrakiai logikai mstyti, nesudarant konkretaus to daikto vaizdo. Pas daugel moni mstymas suritas su pirma signaline sist. Tokie mons vad meninio tipo monmis. Pas kuriuos dominuoja antra signalin sist tai mokslinio tipo mons. Smegen pusrutulis, kuriame yra kalbos centrai, vad dominuojaniu. Daugelio moni kalbos centrai yra kairiajame pusrutulyje. Jis isiskiria ir motoriniais gdiais, pasireikianiais tuo, kad daugelis moni yra denerankiai. Taiau deinysis pusrutulis pasiymi kitomis savybmis. Kalbos atsiradimas. Kalba yra rankis, padedantis inias, mintis ir jausmus reikti odiu, ratu. odi suvokimas i odi yra aukiausias sensorins integracijos lygis. Urayta kalba padeda perteikti inias i kartos kart. Kalbos struktra. Garsai, sudarantieji odius, vad fenomenais. Raids yra tik fonem grafinis uraymas. Maiausiai reikmingi vienetai kalboje yra morfemos trumpos fonem sekos. Morfem deriniai sudaro odius. Daniausiai kalbos sritis dominuojaniame pusrutulyje yra didesn u t pai srit kitame pusrutulyje. is skirtumas bdingas jau vaisiui. Tai rodo, kad kalbos vystymasis yra gimtas proc. Kalbos funkc lokalizuojasi smeg ievs srityse, vad Wernicke ir Broca sritim kalbos ireikim. Kalbai suvokti reikia, kad garsin ar regimoji inform pasiekt kalbos centrus. Kalbos ir erdvs suvokimas siejasi su nedominuojaniu pusrutuliu. Nedominuojanio pusrutulio sritis padeda suprasti kalbos intonacij, o sritis, atitinkanti Broca srit, padeda ireikti intonacij. Efektyvi kalbos komponent lokalizacija deinejame pusrutulyje yra lyg veidrodinis atspindys kognityviniu kalbos aspekt, lokalizuot kairiajame pusrutulyje. Paeidus deinj pusrutul frontalinje srityje, ligonio kalba yra be intonacijos, joje neatsispindi diaugsmas ir lidesys. Nedominuojanios pusrutulio upakalins parietalins ievs paeidimai nesukelia kalbos sutrikim, o tik ypatingus painimo defektus. Tai savo kno vaizdo ir aplinkins erdvs kairiosios pus agnozija, pasireikia ignoravimo sindromu. 61. SMEG IEVS FUNKC ORGANIZACIJA. ELEKTROENCEFALOGRAFIJA. SUKELTO POTENC METODAS. Nors ir yra skirtum, taiau ievs funkcin organizacija vairiose smeg srityse yra panai, turi panaius aferentinius ir eferentinius ryius. I ievs ieinanios skaid (eferentai): projekcins (eina poievines sritis); asociacins (eina kitas to paties pusrutulio ievs sritis); komisrins (eina kit smegen pusrutul). iev ateinanios skaid (aferentai): talamokortikalins (ateina i gumburo); asociacins; komisrins. Naujosios ieves sluoksniai: 1) Sudaro giliau esani piramidini last virniniai dendritai ir vaigdini lst aksonai (sudaro vietinius iedinius ryius). 2-3) yra maos piramidins lst, kuri aksonai eina kit ievs srii tuos paius sluoksn sudarydami tarpievinius ryius. 4) ateina centrins skaid i spec gumburo brand. iame sluoksnyje yra grdtosios ir negrd sritys. 5) dominuoja didels piramidins lst, j aksonai eina gilisias ir tolimsias smeg sritis (nugaros smeg). 6) piramidins lst, j aksonai eina gumbur. Smegen elektrinis aktyvumas, registruojamas elektrodais, udtais ant galvos pav, vad elektroencefalograma (EEG). EEG bangos tai nuolat besikeiiantys elektriniai svyravimai. Ramybje atsipalaidavus ir usimerkus registruojami ritmiki svyravimai vad ritmu, ypa ryks pakauio srityje. Greitesni u juos daniausiai neritmiki svyravimai vad aktyvumu. Sukelto potenc metodas: be savaiminio smegen elektrinio aktyvumo (EEG) galima dar uregistruoti sukelt aktyvum. Bang seka, uraoma projekcinje zonoje tuoj pat po dirgiklio vad sukeltu potenc (pvz. padirginus periferin nerv, sukelt potenc galima uregistruoti prieingoje pusje somatosensorins ievs srityje). Be somatosensorinio sukelto potenc dar registruojami viesos ir garso sukelti potenc. Sukelti potenc yra dalis didesns klass, vadinamj su vyki susijusi potencialu. 62. MOTYVACIJOS. MOTYVACIJ SUSIFORMAVIMAS IR KLASIF. Klasifikacija: 1) emesns tiesiogiai susijus su homeostatiniais palaikymais. Ar kai organizmui trksta med. 2) Auktesns jos nesuritos su homeostazs palaikymu, o suritos su individualiais interesais. 3) auktosios susijusios su visuomens interesais ir formuojasi esant ekstremaliom slygom. Motyvacija tai CNS bkl esanti prie tam tikr veiksm ir j apsprendianti. Tai noras paskata atlikti kok nors veiksm. Kai pakinta homeostazs kuri nors konstanta, reaguoja pagumbury esantys centrai, homeostazs recept ir sijungia reguliacinis mechanizmas ir i vidini savo rezerv stengiasi sureguliuoti i konstant. Jei nepakanka, yra formuojama motyvacija atlikti tam tikr veiksm, kad patenkinti motyvacij. Padirginus pagumburio motyvacinius centrus nerviniai imp plaiai cirkuliuoja limbinj ievj ir pagumburyje. is cirkuliacinis ratas pavadintas Mauoju Peipso ratu, nes btent jis rodo, kad limbins sist strukt pasiymi cikline savybe. Labai danai j traukiamos ir kitos limbins sist strukt, kur taip pat vyksta cirkuliacija ir is cirkuliacijos ratas vad didiuoju Peipso ratu. Motyvacija veikia dominants principu, ji trunka iki tada kol neateina jos viet nauja motyvacija. 63. EMOCIJOS. J SUSIFORMAVIMAS IR REIKM.

Emocijos subjektyvus motyvacijos vertinimas, t.y. nuotaika. Nuotaika. Jos gali bt teigiamos arba neigiamos. Kiekvien motyvacij lydi neigiamos emocijos. Kai motyvacija yra patenkinama, neigiamos emocijos virsta teigiamomis, o jei ji nepatenkinama neigiamos emocijos gilja. Emocij morfologinis substratas yra limbin sist. Emocij iraikos bdai: a) valdomais komponentais (garsin, motorin iraika.), kai pakinta kalba, elgesys, kvpavimas, ia dalyvauja galvos smeg iev; b) nevaldomas komponentas vegetacin iraika, kai neprikl nuo ms valios, pakinta irdies darbas, kraujagysli sist, virk sist. Teigiamos emocijos trunka trumpai, neigiamos ilgai. Ypa pavojingos usitsusios neigiamos emocijos, nes kuo daniau jos kartojasi, tuo jos darosi ilgesns ir tas j susikaupimas ir ilgumas veda prie depresijos. Jei tarp neigiam emocij siterpia teigiamos, tai neigiamos emocijos trumpja. Tiek verksmas, tiek lidesys, diaugsmas, juokas yra normalus reik. Jie turi kaitaliotis tarpusavy. 64. ATMINTIS. ATMINTIES MECHANIZMAI, TIPAI IR ETAPAI. Atmintis tai praeities raas CNS. Atminties etapai: 1) dmesys; 2) siminimas; 3) atsiminimas. Dmesys tai esmins inform atrinkimas nuo neesmins. mog veikia vairs dirgikliai ir visa pirmin inform yra apdorojama ir atsirenkama ko reikia. Neesmin inform yra ublokuojama. Likusi inform yra apdorojama ir formuojasi trumpalaik, o po to ir ilgalaik atmintis. siminimas tai atmintis. siminimo teorijos: a) nervin teorija pagal j nerve sklindantys nerv imp sukelia neuron cheminius bei strukt pakitimus ir sudaro naujas j grandines. b) biochemin teorija turi reikm biocheminei neuron grandini konformaciniai pakitimai, kurie priveda prie naujai sintezuojamo baltymo, kuris ir yra inform saugotojas. Biochemini pakitim dka vyksta konsolidacija trumpalaiks atminties pavertimas ilgalaike. Nustatyta, kad efektyviausiai konsolidacija veikia miego metu ir dalyvaujant hipokampui. Atsiminimas a) diferencijuojame ar tikrai norime t informacij atsiminti. b) vyksta sudtinga analiz ir dka jos pavyksta atsiminti. 65. MIEGAS. MIEGO MECHANIZMAI, MIEGO FAZS. ELEKTROENCEFALOGRAFINIAI PAKITIMAI MIEGO METU. Elektroencefalogramos (EEG) registravimas padejo geriau itirti mieg. Miegas tai periodin f-ja, pasikartojanti paros arba cirkadieniniu ritmu, kaip dalis bendro miego ir budravimo sekos. Miego kartojimasis yra susijs su viesos ir tamsos period kaita, nors vyksta ir be jos, nes hipotalame yra autogeninis organizmo laikrodis. Miegas yra nevienalyt bsena, jame pagal EEG galime iskirti 4-5 stad, kurios per nakt kelis kartus ciklikai pasikartoja. Umigus ritmas inyksta: 1) Vietoj jo atsiranda emos amplituds svyravimai (teta ir beta); ios stad pabaigoje kartais matomi smails vertex potenc; 2) toliau atsiranda vadinamosios verpsts (primena alfa bangas bet prikl beta bang diapozonui), pasirodo paviens ltos bangos (Kkomplexai); 3) bangos ltja, j amplitud didja; 4) pagaliau EEG matomos vien didels beta bangos. Progresyvus bang ltjimas gerai atspindi vis giljant mieg ir vis didjant paadinimo slenxt. Raum tonusas taip pat palaipsniui maja. Visos ios stad danai priskiriamos lt bang miegui, nors kartais taip vad tik giliausios jos stad. Toliau stad kartojasi atgaline tvarka ir madaug po 1,5 val. nuo umigimo sugrtama prie emos amlituds dani svyravimo, panaiu kaip 1 stad. Tai vad greit bang miego stad, kitaip, paradoxinio miego stad. Paradoxas ia tas kad EEG darosi panai desinchronizuot EEG budravime ar tik k umigus, o paadinimui reikia stipresnio dirgiklio, negu lt bang miego metu. Miegas ioje stad gilus. ios miego stad atskyrim palengvina kt 2 rodikliai, kuriuos btina registruoti tiriant mieg: elektromiograma (EMG) ir elektrookulograma (EOG). EMG rodo dar pilnesn raum atsipalaidavim, negu lt bang miego metu, o EOG matomi geriti aki judesiai. Todl i miego stad dar vad REM. Toki cikl per nakt pasikartoja 3-5. Ciklai tarpusavyje iek tiek skiriasi. Giliausia lt bang miego stad paprastai pasireikia tik 1 cikle, link ryto lt bang miegas trumpja, o paradoxinis ilgja. Su miego ciklais kinta ne tik EEG, raum tonusas, bet ir daugelis vegetacini organizmo f-j: kvpavimas, irdies darbas ir t.t. Miego mech. Sapnai, vartymasis, aki judesiai ir kt aktyvumo reikiniai rodo, kad miegas nra visika smeg ramyb. T patvirtina ir experimento metu uraomas atskir ievs neuron aktyvumas: lt bang miego metu jis maja, paradoxinio miego metu didja iki budravimo aktyvumo, nors yra kitox. Miego metu mokymasis nevyxta, bet tvirtinama tai, kas imokta dien. Todl kas imokta i vakaro, geriau prisimenama, nei kas imokta neseniai ryte. Daug maiau u miego reikinius inomos miego prieastys ir mechanizmai. Nra pakankamai irodyta kam reikalingas miegas, nors vyrauja nuomon, kad fjoms atsistatyti. Vis dl to aiku, kad mieg ir bdravim tvarko smegen kamieno struktros. 66. MAISTO MEDIAG KALORINGUMAS. Maisto mediag energetin vert nusakoma tarptautiniais SI sistemos vienetais dauliais. Taiau iki iol danai vartojami senieji vienetai kalorijos ir kilokalorijos. Todl maisto mediag energetin vert daniausiai vadinama maisto mediag kalorine verte, arba tiesiog maisto mediag kaloringumu. Nordami suinoti, kiek energijos gauname su maistu, turime inoti maisto mediag energetin vert kaloringum. Maisto mediag kaloringumu vadinamas energijos kiekis, kur iskiria sudegdamas organizme vienas gramas maisto mediagos. 'lai nustatyti padeda kalorimctrin bomba. Kalorimctrin bomba - tai hermetikas plieninis cilindras, kuriame gryno deguonies aplinkoje sudeginamas inomas maisto mediagos kiekis ir matuojama isiskyrusi iluma. Kiek ilumos iskiria angliavandeniai ir riebalai, sudegdami kalorimetrinje bomboje, tiek jie ilumos iskiria ir organizme. Baltymai organizme iskiria ilumos kiek maiau negu kalorimetrinje bomboje, nes organizme svarbiausias, galutinis baltym skilimo produktas yra lapalas, o jis dar gali deguonies aplinkoje (kalorimetrinje bomboje) iskirti papildom ilumos kiek. 67. TIESIOG IR NETIESIOG KALORIMETRIJA. KVPAV KOEFIC IR JO REIKM. Tiesiogin kalorimetrija tai metodas, pagrstas isiskyrusios ilumos kiekio matavimu. Jis rodo energetini proces intensyvum, taigi ir energetini mediag suvartojim. Prie nustatant ilumos isiskyrim netiesiogins kalorimetrijos bdu, reikia inoti vadinamj kvpavimo arba respiracijos koeficient (RQ), nes energijos apykaita yra glaudiai susijusi su kvepiamojo O 2 naudojimu ir CO2 iskyrimu i organizmo su ikvepiamu oru. Kvpavimo koeficientas yra ikvpto CO2 trio ir kvpto O2 trio santykis.

Suinoj sunaudoto deguonies kiek per laiko vienet, galime apskaiiuoti iskirtos ilumos kiek. Netiesiogin kalorimetrija remiasi sunaudoto deguonies per laiko vienet nustatymo bdais. Norint netiesiogins kalorimetrijos bdu nustatyti iskirtos ilumos kiek, reikia inoti kalorin ekvivalent (vadinamj energetin ekvivalent). Tai ilumos kiekis, kuris isiskiria sunaudojant vien litr O 2. Jis priklauso nuo suvartot maisto mediag. O2 priklauso nuo RQ. Suinoj, kiek deguonies tiriamasis sunaudojo per laiko vienet, apskaiiuojame, kiek jo sunaudot per par. Po to padauginame i kalorinio ekvivalento. 68. PAGR MED APYKAITA, JOS NUST. SPECIF DINAM MAISTO MED VEIKIMAS. Isiskyrs ilumos kiekis, atspindintis pagrindinms gyvybinms organizmo funkcijoms sunaudotos energijos kiek, vadinamas pagrindine mediag apykaita (PMA). PMA nustatomas tiesioginiais ar netiesioginiais kalorimetrijos bdais. PMA atspindi energijos sunaudojim pagrindinms funkcijoms palaikyti, t.y. ji naudojama irdies, kvpavimo , ekskrecijos ir kit gyvybikai btin sistem veiklai. ilumos isiskyrimas ir energijos naudojimas didja valgant ir dar kelias valandas po to, nors fizinio darbo mogus neatlieka. i maisto mediag savyb, didinanti energijos apykait, vadinama specifiniu dinaminiu maisto mediag veikimu (SDV). SDV priklauso nuo maisto sudties. 69. DARBAS IR ENERG APYKAITA. FIZINIO AKTYVUMO KOEF (FAK). JO PRIKLAUSOMYB NUO FIZINIO AKTYVUMO. Dirbant fizin darb, energijos naudojimas ir ilumos iskyrimas didja, todl dirbdamas mogus su maistu turi gauti daugiau energetini mediag negu reliatyvios ramybs" metu. Pagal atskir profesij moni darbo sunkum visi darbuotojai skirstomi keturias grupes : I grup dirbantys labai lengv fizin darb (studentai, tarnautojai, mons dirbantys protin darb). ios grups moni FAL yra 1,5 labai maas aktyvumas (sslus); II grup dirbantys lengv fizin darb (gydytojai, medicinos seserys, agronomai, vairuotojai, aptarnavimo sferos darbuotojai ir kt.). FAL yra 1,7 maas aktyvumas; III grup dirbantys vidutinio sunkumo fizin darb (chirurgai, lengvosios pramons darbuotojai, vadybininkai, nam eimininks, komunalinio kio darbuotojai ir mones, dirbantys mechanizuot fizin darb). FAL yra 2,0 vidutinis aktyvumas; IV grup dirbantys sunk fizin darb (sportininkai, kininkai, statybininkai ir kit pramons ak darbuotojai, dirbantys nemechanizuot ir i dalies mechanizuot darb). FAL yra 2,2 didelis aktyvumas. Norint apskaiiuoti reikiam energijos kiek, reikia jo PMA dauginti i fizinio aktyvumo koeficiento (t.y. 1,5; 1,7; 2,0 arba 2,2). 70. RUBNERIO IZODINAMIJOS DSNIS. MITYBOS FIZIOLOGINIAI PAGR. Energetiniu poiriu galima vienas mediagas keisti kitomis. Tai Rubner'io izodinamijos dsnis. Taiau Rubner'io izodinamijos dsn galima taikyti labai ribotai ir trump laik, nes organizmas, negaudamas baltym, negauna plastini statybini" mediag savo lstelms ar j struktroms atsinaujinti ir baltymini komponent sintezei. Taigi baltymus negalima visikai pakeisti riebalais ir angliavandeniais. Riebalus negalima pakeisti baltymais ir angliavandeniais. Angliavandeniai, kaip ir baltymai bei riebalai, yra btini. Mitybos fiziologijos klausimai turi didel reikm ne tik gydomajai, bet ir profilaktinei medicinai. Tiek isekimas, tiek nutukimas yra neigiami reikiniai, taiau retai mogus maitinasi racionaliai, t.y., atsivelgdamas maisto racion (baltym, riebal, angliavandeni, mineralini mediag, vitamin ir kt. kiek), kuris priklauso nuo maisto davinio (atitinkam maisto produkt kiekio). Skiriant ar rekomenduojant maisto davin, reikia vertinti vis slyg kompleks, kuris susijs su fiziniu aktyvumu, amiumi, pai maisto produkt savybmis ir daugeliu kit veiksni. Davinio energetin vert turi atitikti fizin aktyvum. Per para btina suvartoti nuo 21 iki 43 ml/kg vandens kno svoriui. Be baltym, riebal, angliavandeni, mineralini mediag ir vandens, mogus turi gauti ir pakankam kiek vitamin. 71. VANDENY IR RIEBALUOSE TIRPSTANTYS VITAMIN, J REIKM. Vitaminai skirstomi riebaluose tirpius (A, D, E, K) ir vandenyje tirpius (visi likusieji). Jie yra btini organizmui. Tirps riebaluose: A (retinolis, antikseroftalminis): 1. Dalyvauja regjimo procese ir tamsos adaptacijoje; 2. palaiko odos ir gleivins normali bkl; 3. btinas normaliam organizmo augimui; 4. atlieka antioksidantine funkcij. D (kalciferolis, antirachitinis): Reguliuoja kalcio ir fosforo apykait. E (tokoferolis, antisterilinis): 1. atlieka antioksidantine funkcij (apsaugo lsteli membran lipidus); 2. apsaugo eritrocirus nuo hemolizs. K (filochinonas, antihemoraginis): Dalyvauja kraujo krejimo sistemos faktori biosintezje : protrombino (II faktoriaus); prokonvertino (VII); Kristalas (IX); Stiuarto (X). Tirps vandenyje: B1 (tiaminas, antineuritinis): 1. Dalyvauja angliavandeni, baltym ir riebal apykaitoje; 2. btinas normaliam organizmo augimui; 3. svarbus irdies, nerv ir virkinimo sistem veiklai. B2 (riboflavinas, augimo vitaminas): 1. Btinas normaliam organizmo augimui; 2. btinas lsteli kvpavimui, energijos gamybai bei nervinio audinio funkcionavimui; 3. apsaugo tinklain nuo UV spinduli. PP(B3) (nikotinamidas, nikotino rgtis, antipelagrinis): 1. dalyvauja lsteli oksidacijos ir energijos apykaitos procesuose; 2. btinas replikacijos ir reparacijos procesuose; 3. svarbus irdies-kraujagysli, virkinimo ir nerv sistem veiklai. B5 (pantoteno rgtis, antidermatitinis): 1. Btinas hemo, riebal rgi, steroidini hormon, acetilcholino sintezje; 2. svarbus irdies, inkst ir nerv sistem veiklai. B6 (piridoksolis, antidermatitinis): 1. Dalyvauja mediag apykaitoje, eina daugelio ferment sudt; 2. dalyvauja skydliauks hormon biosintezje bei serotonino, noradrenalino, histamino susidaryme; 3. skatina hemoglobino gamyb; 4. dalyvauja baltym, lipid ir angliavandeni apykaitoje. H(B8) (biotinas, antiseborjinis): 1. Svarbus angliavandeni sintezei (gliukoneogenezei); 2. svarbus riebal rgi sintezei (lipogenezei). B9 (folio rgtis, antianeminis): 1. Dalyvauja hemoglobino, eritrocit, leukocit ir trombocit gamyboje; 2. dalyvauja nukleorgi biosintezje ir lsteli dalijimesi; 3. svarbus augimui ir vystymosi procesams. B12 (kobal aminas, antianeminis): 1. Dalyvauja hemopoezje, skatinant normalu eritrocit brendim; 2. dalyvauja nukleorgi biosintezje; 3.dalyvauja angliavandeni ir lipid apykaitoje; 4. btinas normaliam organizmo augimui. C (askorbo rgtis, antiskorbutinis): 1. Atlieka antioksidantin funkcij; 2. skatina audini regeneracij, DNR susidarym lsteli branduoliuose; 3. svarbus serotonino, noradrenalino, tulies rgi biosintezje; 4 svarbus endokrinini liauk veiklai; 5. svarbus kraujagysli sieneli pralaidumui; 6. didina fagocitin aktyvum ir organizmo atsparum infekcijai.

72. POIKILOTRMINIAI IR HOMOJOTERMINIAI GYVNAI. VIDUTIN KNO PAVIRIAUS TEMPERATRA, BRANDUOLINS ZONOS IR APVALKALO TEMPERATRA. KNO TEMPERATROS MATAVIMAS. Kno temperatra nekinta, nes kiek ilumos pagaminama, tiek jos ir iskiriama. Kno temperatros pastovumas vadinamas izotermija, tai viena i homeostazs konstant. Izotermija bdinga iltakraujams gyvnams (paukiams, induoliams), tarp j ir mogui. Jie dar vadinami homojoterminiais gyvnais. Jie gali ilaikyti nekintam kno temperatr, nors aplinkos temperatra labai svyruoja. Tie gyvnai, kuri kno temperatra priklauso nuo aplinkos temperatros, vadinami poikiloterminiais, arba altakraujais gyvnais. J termoreguliacijos mechanizmai nra isivyst, todl altuoju met laiku poikilotermini gyvn mediag apykaita sultja, motorinis aktyvumas gali sumati iki visiko nejudrumo. ilum, kuri gamina mogaus organizmas, iskiria aplink kno pavirius. Todl tos kno dalys, kurios yra ariau paviriaus, turi emesn temperatr, o tos, kurios yra organizmo viduje auktesn. Tos sritys, kurios yra organizmo viduje, ar ariau centro, dar vadimamos branduolio sritimis, o tos, kurios periferijoje apvalkalo sritimis. Apvalkalo srities temperatra labai priklauso nuo aplinkos temperatros, o branduolio sritis ilaiko gana pastovi temperatr. Odos temperatra taip pat nra visur vienoda. Danai vartojamas terminas vidutin odos temperatra. Tai keli odos viet temperatros vidurkis. Ji yra apie 33-34oC. Vidutins odos temperatros matavimas gana ilgai trunka ir yra sudtingas, todl apsiribojama paasties duobs temperatros matavimu, kur temperatra yra 36,5 37C. i temperatra nra pastovi ir paros metu svyruoja. Taip pat vidaus (branduolio) temperatra matuojama termometr kius iang, ji apytiksliai auktesn 0,5oC ir nepriklausoma nuo aplinkos temperatros kaip kad paasties duobutje matuojama temperatra. 73. FIZIN TERMOREGULIAC. ILUMOS ATIDAVIMO I ORGANIZMO BDAI IR KELIAI. CHEMIN TERMOREGULIAC. ILUMOS GAMYBOS PROCESAI. Termoreguliacija, vykstanti gaminant ilum, yra chemin termoreguliacija, o atiduodant j fizin termoreguliacija. i proces pusiausvyra slygoja pastovi kno temperatr izotermij. ilumos gamyba vyksta nuolat. Ramybs metu pus visos temperatros gaminama kepenyse ir raumenyse. Kituose organuose iluma gaminama ne taip intensyviai. Fizinio darbo metu ilumos gamyba raumenyse smarkiai padidja. ilumos iskyrimas vyksta perneant ilum i vidins zonos (branduolio) paviriaus (apvalkalo) zon. Tai vadinama vidine ilumos tkme. Po to vykstantis ilumos iskyrimas i kno paviriaus aplink vadinamas iorine ilumos tkme. Vidin ilumos tkm priklauso nuo audini laidumo ilumai ir, ypa nuo kraujotakos ypatybi. Iorin ilumos tkm - tai ilumos iskyrimas i kno paviriaus. J sudaro: iskyrimas laidumu, konvekcijos bdu, spinduliavimu, garinimu. ilumos atidavimas laidumu vyksta tada, kai knas lieiasi su kietu altu daiktu. Konvekcijos bdu iluma atiduodama, kai suildytas oras kyla nuo kno paviriaus , o jo viet patenka altas oras. Spinduliavimu iluma atiduodama odai spinduliuojant infraraudonuosius spindulius. Garinimu iluma atiduodama, igarinant vanden nuo kno paviriaus ar gleivini, dengiani kvpavimo takus. Be i pagrindini yra maiau svarbesni ilumos atidavimo bd. Tai ilumos paalinimas su ikvepiamuoju oru, su lapimu, imatomis. 74. NERVIN IR HUMORALIN TERMOREGULIAC MECHANIZMAI. Kno temperatros pastovumas izotermija yra ilaikoma reguliuojant ilumos gamybos ir atidavimo procesus. Nervins reguliacijos pagrindiniai centrai yra pagumburyje. Didel reikm turi refleksinis reguliavimas, bet jis yra ne vienintelis. Padeda elgsena bei smoninga veikla. Aplinkos temperatros pokyiai veikia branduolio ir apvalkalo zonose esanius ilumos ar alio receptorius. Nerviniai impulsai (nervinis kelias) veikia CNS, kur svarbiausias yra pagumburis. Be to, pagumbur veikia ir pakitusios temperatros kraujas (humoralinis kelias). ie poveikiai, tiek nervinis, tiek humoralinis, skatina veikti vegetacins sistemos organus, kurie didina ar maina ilumos gamyb ar jos isiskyrim aplink. Reguliuoti padeda ir somatin sistema (drebulys). Humoralinei kno temperatros reguliacijai svarbi tak turi skydliauk ir jos hormonai. Jie veikia energijos apykait bei kno temperatr. Jei hormon daugja, kno temperatra kyla, o pagrindin apykaita taip pat padidja. Hormon kiekiui sumajus, vyksta atvirkias procesas kno temperatra maja, o pagrindin apykaita taip pat sumaja. Panaus poveikis bdingas ir antinksi erdins dalies hormonams (adrenalinui ir noradrenalinui). Jie veikia ruduosius riebalus, sukeldami "termogenin efekt", didindami pagrindin apykait. J poveikis, palyginus su skydliauks hormon poveikiu, yra trumpalaikis. Netiesioginiu bdu kno temperatros reguliacijai gali turti takos daugelis endokrinini liauk. 75. KR IR KR APYTAK REIKM. KR FUNKC IR KR SAVYBS. KR KIEKIS. KR SUDTINS DALYS. HEMATOKRITAS. N vienas organizmo audinys, n viena lstel negalt normaliai vykdyti savo gyvybini funkcij, jeigu negaut maisto mediag, deguonies ir nuolat neiskirt aplink gyvybins veiklos produkt. Tai organizmui atlikti padeda kraujas. Suaugs mogus turi apie 5 l kraujo, kuris sudaro 6-8% jo kno mass. Kraujo funkcijos: 1) perneimo duj, maisto mediag, metabolit, vitamin, hormon, jon, ilumos perneimas; 2) homeostazs palaikymo, pvz., pastovaus pH ir jon pasiskirstymo palaikymas; 3) apsaugin krejimo sistema saugo organizm nuo kraujo netekties, o imunin sistema nuo svetimkni siskverbimo. Lstels sudaro apie 45% kraujo trio tai atitinka hematokrito rodikl, o likusius 55% sudaro kraujo plazma. Plazma be kreuminio baltymo fibrinogeno vadinama serumu. Visi lsteliniai suaugusio mogaus kraujo komponentai vystosi kaul iulpuose. O vaisiaus vyksta ir blunyje bei kepenyse. Skiriamos trys kraujo lsteli vystymosi formos: 1) eritropoez raudonj kraujo kneli (eritrocit) susidarymas; 2) trombopoez trombocit vystymasis; 3) leukopoez baltj kraujo kneli (leukocit) gamyba. Raudonasis kraujas Moterims hematokrito rodiklis normaliai lygus 37-47%, o vyrams 42-52%. Praktikai hematokrito rodiklis danai tapatinamas su eritrocit kiekiu {eritrokritas). Hematokrito rodiklis gali padidti dl fiziologini pokyi: 1) netekus vandens, stipriai prakaituojant; 2) intensyviai dirbant raumenims, kai padidja kapiliar skysio filtracija tarplstelin terp ir mobilizuojami eritrocitai i kaul iulp; 3) prisitaikant prie santykinio O 2 majimo. Padidjus hematokrito rodikliui, labai padidja vidin kraujo trintis, t.y. kraujo klampumas, todl didja pasiprieinimas bei irdies darbas.

76. KR KLAMPUMAS. ERITROC NUSD GREITIS (ENG). JO NUST IR REIK. Moterims hematokrito rodiklis normaliai lygus 37-47%, o vyrams 42-52%. Praktikai hematokrito rodiklis danai tapatinamas su eritrocit kiekiu. Padidjus hematokrito rodikliui, labai padidja vidin kraujo trintis, t.y. kraujo klampumas, todl didja pasiprieinimas bei irdies darbas. Eritrocit nusdimo greitis - nespecifinis mginys udegimui nustatyti Eritrocit santykinis tankis didesnis negu plazmos, todl stoviniame kraujyje eritrocitai ltai nusda. Matuojant eritrocit nusdimo greit (ENG), nustatomas viesaus, be nusdusi eritrocit plazmos stulpelio auktis izotoniniame, nekreaniame dl citrat poveikio kraujyje. ENG vyrams normaliai lygus 3-6 mm/val., o moterims 8-10 mm/val. Hematokrito rodiklio majimas lemia ir ENG didjim. Esant udegiminiams procesams ar augliams, ENG gali padidti daug kart. ENG didjim lemia plazmos baltym pokyiai. Normaliomis slygomis albuminai, turintys neigiam krv, stabdo eritrocit nusdim. Tai vadinama suspensijos stabilizavimu. Esant udegiminiams pakitimams, t.y. padidjus antikn sintezei ir tuo paiu metu sumajus albumin sintezei, ENG padidja. 77. KRAUJO PH IR JO PASTOVUMO PALAIKYM (BUFERINS SISTEMOS). Nekintaniai pH reikmei ilaikyti organizmas naudoja chemin buferin mechanizm. Remiantis Bronstedo apibrimu, bufer turi sudaryti sujungta rgties ir armo pora, kuri H jonus gali atiduoti arba prisijungti. Buferinje sistemoje H jon sujungimo efektyvumas priklauso nuo armo kiekio, OH jon sujungimas nuo rgties kiekio ioje sistemoje. Buferio armo ir rgties kiekis priklauso ne tik nuo bendrosios koncentracijos bet ir nuo buferio disociacijos laipsnio. Kai pH = pK, tai buferio arm rgties koncentracijos yra lygios. Jei pH < pK, vyrauja buferio rgtis, o esant pH > pK, vyrauja buferio armas. Kraujo plazmos pH, kaip ir tarplstelinio skysio pH, lygus apie 7,4. Lsteli vidins terps pH svyruoja nuo 6,8 iki 7,2. Tik organizmo sekretuose ir inkst kanalli skystyje pH reikms gali perengti ias ribas. Tai rodo, kad organizmui svarbios tik tos buferins sistemos, kuri pK' yra tarp 6 ir 8, o j koncentracija audiniuose pakankamai didel. ias slygas atitinka tik organiniai ir neorganiniai fosfatai, baltymai ir bikarbonat/ CO2 sistema. Fosfat buferis. Kraujyje i sistema nra svarbi, nes jos koncentracija yra per maa (apie 1 mmol/l). Baltym buferis. Hemoglobinas yra svarbiausias buferis eritrocituose. Jo buferinio veikimo grafikas fiziologinmis slygomis yra beveik tiesinis tai idealus buferis su pastoviu buferiniu talpumu. Bikarbonat buferis. Bikarbonat buferis yra per daug nutols nuo organizmo pH reikms, taiau io buferio efektyvumas ilieka dl keli prieasi. Pirma, didel io buferio koncentracija kraujyje. Antra, vienas io buferio komponentas yra dujos (CO2), kuri kiek kraujyje ir visame organizme ilaiko nekintam kvpavimo sistema. 78. KRAUJO OSMOSINIS SLGIS. HEMOLIZ. Tirpal osm. slg. priklauso nuo itirpusi med daleli kiekio. Kraujo plazmoje yra daug itirpusi baltym (7-8%) ir nedaug minerl drusk dar maiau gliukozs. Taiau kraujo plazmos osm smg beveik iimtinai priklauso nuo mineralini drusk, nes, druskoms disocijavus jonus, j susidaro labai daug. Nuo itirpusi minerl drusk ir gliukozs priklausanti osmosinio slgio dalis (apie 7 atm)vadinama kristaloid, o nuo baltym (neymi slgio dalis) onkotiniu. Nuo onkolinio slgio priklauso vandens pasiskirstymas tarp audini. Bene didiausi reikm, reguliuojant osm kraujo slg, turi pogumburis ir pasmegenins liaukos upakalin dalis. Padaugjus rajuje adiuretino, lapimo kanalli epitelis i pirminio lapimo krauj intensyviau siurbia vanden. Todl kraujo plazmoje padaugja vandens, sumaja drusk konc ir osmosinis slgis. Diurez irgi sumaja. Sumajus kraujo osm slgiui, susilpnja pogumburio nervini branduoli dirginimas, suletja adiuretino gamyba ir maiau patenka jo krauj, padidja diurez. Prakaito liaukos atlieka pana vaidmen kaip inkstai., iskirdamos tai skystesni, tai koncentruotesni prakait. Kraujo plazmos baltymai prijungia tai daugiau tai maiau vandens. Todl kinta laisvo vandens kiekis, tuo paiu ir osm slgis. Padidjus drusk konc ir kraujo plazmos osm slgiui, baltymai maiau prisijungia vandens, ir atvirkiai. Pakitus kraujo osm slgiui, pakinta ir vandens bei drusk difuzijos kryptis., tai priklauso nuo j konc gradiento krypties. Osmosinio slgio pastovumas apsaugo kraujo knelius ir kitas organizmo lst nuo deformacijos ir suirimo. Kraujo dao med hemoglobinas bna pusiau pralaidios membranos apgaubtose eritrocituose. jei eritrocit membrana suyra ar itirpsta (hemoliz), hemoglobino tirpalas i eritrocit patenka aplink juos esant skyst ir j nudao. Visi tirpalai, kuri osm slgis didesnis u kraujo (7atm) - hiperosmosiniais, arba hipertoniniais tirpalais. Juose eritrocitai i pradi susirauklja, o vliau gali suirti j membrana ir ivykti hemoliz. Kai tirpalo osm slg maesnis u kraujo - hipoosmosiniu arba hipotoniniu , jame eritrocitai didja , bringsta ir, sprogus j membranai, hemolizuojasi. Hemolizavs kraujas jau yra tirpalas, bet ne suspensija. Todl jam bdingas skaidrumas. Hemoliz nepageidautina, nes isivysto hemoglobinemija (kai laisvo hemoglobino konc kraujyje virija 150mg % ), kuri sukelia hemoglobinurij (hemoglobinas paalinamas su lapimu). Isivysius hemolizei, susidars laisvas hemoglobinas veikia angrioreceptorius kaip nuodas ir sukelia audring audini reakcij, taip pat dl hemolizs padidja kraujo klampumas. 79. KR PLAZMOS SUD. BALT, J FUNKC. KT SUD KR PLAZMOS DALYS. Plazma sudaro apie 55% kraujo trio, taiau tai gana nedidelis tris, palyginus su organizmo intersticiniu (audini) skysiu. Kapiliaruose vykstantys difuzijos, filtracijos ir reabsorbcijos procesai utikrina greit ma jon ir molekuli apykait tarp kraujo ir intersticinio skysio. Plazmos ir intersticinio skysio, t.y. vidins terps, fizikini ir chemini savybi pastovumo ilaikymas yra vis kno lsteli augimo ir veiklos pagrindas. Plazmos ir intersticinio skysio jonin sudtis yra beveik vienoda, taiau plazmoje yra daugiau baltym (protein), kuriems kraujagysli sienels yra beveik nepralaidios. Plazmos baltymai atlieka svarbias kraujo funkcijas Daugelis plazmos baltym gaminami kepenyse. Tarp j daugiausia yra albumin ir globulin, kuri molekulin mas daug didesn negu albumin. Plazmos baltymai sukuria koloidoosmosin slg, kuris plazmoje yra didesnis negu intersticiniame skystyje, nes stambiamolekuliniai baltymai beveik neprasiskverbia pro kapiliar endotel. Jie sulaiko skysius kraujagysli spindyje ir prieinasi j filtracijai kapiliaruose. Kai organizme sumaja cirkuliuojanio kraujo tris, pvz., oko metu, o

krauj leidiama izotoninio NaCl tirpalo, tai daugiausia jo pereina intersticin skyst, kurio tris daug didesnis negu plazmos. Kai dl badavimo ar baltym trkumo sumaja kno baltym rezervas, tada labai maja plazmos albumin kiekis, normaliai sudarantis 80% koloidoosmosinio slgio. Sumajus plazmos koloidoosmosiniam slgiui, skystis pereina i kraujagysli spindio intersticin tarp, pvz., atsiranda patinim, arba tuiavidures kno ertmes, pvz., kaupiasi pilvo ertmje. globulin pogrupiui priklauso imunoglobulinai (Ig), kurie dalyvauja imuniniame atsake. Kit pogrupi globulinai pernea hormonus, metal jonus, riebalus ir hemoglobin. Daugiau negu pus kraujo plazmos Ca2+ jon yra sujungti su plazmos baltymais ir bikarbonatais. Didjant plazmos pH, laisvi, biologikai aktyvs Ca2+ jonai sujungiami, j kiekis plazmoje maja. Nerv ir griaui raumen dirglumas didja, majant laisvj Ca2+ jon koncentracijai plazmoje, todl kyla traukuli pavojus. Plazmos baltymai pasiymi buferinmis savybmis, t.y. jie gali sumainti pH svyravimus, prisijungdami H+ ar OH-. 80. KR FORM ELEMENT. J FUNKC. HEMOGLOB FUNKC. HEMOGLOB PATOLOG JUNG. Kraujo forminiai elementai yra 3 ri: eritrocitai raudonieji kraujo kneliai, leukocitai baltieji kraujo kneliai, ir trombocitai kraujo ploktels. Eritrocitai raudonos, bebranduols abipus gaubto disko formos lstels.Tokia forma padidina j paviri. Eritrocitus raudonai nudao juose esantis baltymas hemoglobinas, kuriame yra daug geleies. Dl to ir hemoglobinas, ir kraujas yra tamsiai raudonos spalvos. Hemoglobinas gali lengvai prisijungti deguon ir taip pat lengvai j atiduoti. Hemoglobino ir deguonies junginys yra skaisiai raudonas, todl kraujas, kuriame yra daug deguonies, taip pat yra skaisiai raudonas ir vadinamas arteriniu krauju. Hemoglobino ir deguonies junginys yra nepatvarus ir aplinkoje, kur yra maai deguonies, suyra susidaro laisvas hemoglobinas ir laisvas deguonis. Laisvas hemoglobinas lengvai prisijungia audini lstelse susidarius anglies dioksid. Kraujas, prisotintas anglies dioksido, yra tamsiai raudonos spalvos ir vadinamas veniniu krauju. Be to, hemoglobino ir anglies dioksido junginys irgi yra nepatvarus ir plauiuose lengvai suskyla. Laisvas anglies dioksidas paalinamas i plaui su ikvepiamu oru. Taigi svarbiausia eritrocit funkcija yra deguonies perneimas i kvpavimo organ visas kno lsteles. Kartu eritrocitai padeda i audini paalinti anglies dioksid. Nuolat rkanio mogaus kraujyje visada bna anglies monoksido (CO) smalki. Jos su madaug 10 % kraujyje esanio hemoglobino sudaro patvar, neskylant jungin, taigi eritrocitai plaui lsteles gali nuneti maiau deguonies. Leukocitai baltieji kraujo kneliai. Visi jie turi branduol, yra bespalviai, nevienodos formos ir atlieka skirtingas funkcijas. Vien leukocit citoplazma grdta. Tai granuliocitai neutrofilai, bazofilai ir eozinofilai. Kit citoplazma negrdta. Tai agranuliocitai monocitai ir limfocitai. Pagrindin leukocit funkcija saugoti organizm nuo mikroorganizm, svetim baltym, svetimkni, patenkani krauj ir audinius. 81. PIRM IR ANTR HEMOSTAZ. KR KREJ IR JAME DALYVAUJANT FAKTORIAI. KR KREJ GREIIO NUSTATYMAS. Didel kraujo netektis yra pavojinga gyvybei, todl kraujavimo sustojimas (pirmin hemostaz) ir kraujo krejimas (antrin hemostaz) yra svarbios apsaugins funkcijos. Esant kraujagysli arba audini paeidimui, pirmiausia aktyvinama pirmin hemostaz. Ji trunka nuo 1 iki 3 minui. Paeistos kraujagysls gali susitraukti dl j sienels tempimo arba dl trombocit faktori isiskyrimo. Maesni kraujagysli defektai udengiami, vykstant trombocit agregacijai. Trombocit prilipim prie nepaeist kraujagysli sieneli slopina kraujo tkm ir endotelio iskiriamas kraujagysles atpalaiduojantis faktorius azoto oksidas (NO), ir prostaciklinas (PGI2), taip pat isiskiriantis i kraujagysli endotelio lsteli. Paeidus kraujagysli endotel, ie slopinamieji veiksniai nustoja veikti. Po trombocit kontakto su kolageno skaidulomis, vyksta trombocit adhezija, jie vienasluoksne plvele udengia endotelio paeidimo viet. Jeigu paeidimas didesnis ir paeidiami gilesni krajagysls sienels sluoksniai, trombocitai kontaktuoja su tipo kolageno skaidulomis. Vyksta vis didjanti trombocit agregacija. Vliau vyksta viskozin metamorfoz (grtamoji agregacija). Veikiant isiskyrusiam tromboksanui A2 i tekanio kraujo gaudomi papildomi trombocitai, vyksta negrtamoji agregacija ir susidaro trombocit kamtis. is trombocit kamtis laikinai udengia kraujagysls defekt, kol pradeda veikti antrin hemostaz. Vidin sistema kraujagysli spindyje garantuoja antrins hemostazs proces. Antrins hemostazs metu i plazmoje esani neaktyvi faktori kaskadiniu bdu vienas po kito aktyvinami krejimo faktoriai. Audiniuose, t.y. kraujagysli iorje, iorin sistem aktyvina i suirusi lsteli membran isiskyr fosfolipidai. Iorins sistemos veikimo metu abiej sistem veikimo galinis kelias yra bendras. Trombinas skaido fibrinogen tirpius fibrino monomerus, kurie polimerizuojami dar vandenyje tirpius fibrino silus. ios staiga atsirandanios plazmos krejimo savybs vadinamos tromboplastino aktyvumu. Veikiant fibrin stabilizuojaniam faktoriui ir paeistos srities subendoteliniam fibronektinui, fibrino silai su juos patekusiomis kraujo lstelmis sudaro mir, arba raudonj, kreul. Jis prilimpa prie aizdos krat ir susitraukia, veikiamas viskozins trombocit metamorfozs metu isiskyrusio trombostenino. Vyksta kreulio retrakcija, kurios metu galutinai udengiamas defektas, o fibrinas nebetirpsta vandenyje. Toliau gyjant aizdai ir veikiant i trombocit isiskyrusiam augimo faktoriui ir trombocit 4 faktoriui, mir kreul palaipsniui keiia atkeliav leukocitai, kraujagysl rekanalizuojama, t.y. epitelio lstels dengia defekto viet arba jungiamojo audinio lstels, esanios aizdos kratuose, kreul keiia randu. 82. KR GRUP, KR TIPAI. REZUS FAKT. HLA SIST. KRAUJO PERPYLIMAS. KRAUJO GRUPI NUSTATYMAS. Antigenai tai baltymai, kurie patek svetim organizm sukelia antikn gamyb. Visi kraujo komponentai pasiymi antigeninm savybm. Jos svarbios kraujo perpylimui. Kraujo perpylimui svarbs eritrocit membranos baltymai. Antiknai turi 2 aktyvius centrus antigenams. Antiknai suria eritrocitus krvelmis agliutinacija. Agliutinav eritrocitai ukema kraujagysles, sukelia hemotransfuzin ok. Pagal eritrocit membranos antigenus, kraujas skirstomas grupes (ABO). moni kraujas yra 4 kraujo grupi: 0 (1); A (2); B (3); AB (4). Rh eritrocit membran rezus faktorius. Vis moni eritrocitai

membranose turi agliutinogen, o kraujo plazmoj yra agliutininai (antiknai). Agliut. Gamintis nereikalinga imunizacija.Jie bna kraujo plazmoj nuo gimimo. Jei susitinka B ir beta arba A ir alfa kraujo perpylimo metu vyksta agliutinacija. Rh faktoriaus sistema: 85 proc m turi faktori - Rh+; 15 proc neturi RhAntikn prie Rh faktori nra. Jei Rh- mogui perpilsim Rh+, m imunizuojamas, gaminami antiknai. Antr kart perpylus prasideda agliutinacija. Rh+ turiniam mogui galima perpilti Rh+ ir Rh-. Svarbus ntumo metuy. Jei motina Rh-, o tvas Rh+, tai didel tikimyb, kad vaikas pavelds Rh+, nes jis dominuoja Rhatvilgiu. Galimo poveikiai: 1. ntumo metu viskas bna gerai. Motina gimdymo metu gali bti imunizuota. 2. Nt metu jau yra antiknai prie Rh faktori ir jei jie pereina placentos barjer, paeidia vaisiaus eritrocitus ir vyksta eritroblastoz, vystos gelta, Kiekvienas mogus turi skirting kraujo grup. 1 kr grup universals donorai, 4 kr grup universals recipientai. 1 gr plazmoje yra alfa ir beta agliutinin, todl plazmos galima perpilti tik tam tikr kiek. Perpilant didel kiek ios plazmos, 1gr donoro agliutininai nepraskiediami recipientoplazma ir prasideda agliutinacija. Prie perpylim kraujas maiomas. Stebima ar nra agliutinacijos. Kartais perpilamas to paties m kraujas jam paiam. Danai naudojami kraujo pakaitalai. Antigen yra ir leukocit membranose, kurie vadinami HLA. Yra apie 100 HLA. Jie svarbios reikms kraujo perpylimui neturi. Leukocitai turi tokius antigenus, kaip ir kitos branduolins lstels. Jei antigenai nesutampa donoro ir recipiento, tai vyksta transplanto atmetimo reakcija. Retai jie sutampa. 83. IRDIES ELEKTRIN AKTYVUM. PAGR IRDIES RITM VEDL AUTOMATIZ JONINIS MECHANIZMAS. irdis pasiymi automatizmu, nes el.imp. joje kyla savaime, t. y spontanikai, todl net izoliuota nuo organizmo irdis gali generuot el.imp., kurie sukelia susitraukimus. Normaliai elekt. imp. atsiranda pirmiausiai irdies laidiosios sistemos sinuatrialiniame mazge, p lstelse, kurios didiausiu daniu generuoja VP ir jos yra pagr. irdies ritmo vedlys. irdies ritmo vedlio lstelms bdingas ypatingas VP, kuris turi lt spontanin diastolin depoliarizacij, kuri lemia irdies ritmo lstels membranos ypatingas laidumas jonams. Yra 4 veiksniai takojantys automatizm: 1.Repoliarizacijos pabaigoje savaime pradeda mat ritmo vedlio lstels membranos laidumas K jonams, kurie juda i lstels pagal konc gradient. Todl i jon perneama srov Ik pradeda mati. Kadangi irdies ritmo vedlio lstels pasiymi nuolatiniu laidumu Na jonams, todl i jon srov pastovi, kuri ymima IB,Na. i srov pradeda depoliarizuot P lstels membran ir prasideda spontanin diastolin depoliarizacija. 2.Esant max neigiamoms potencialo reikmms (hiperpoliarizacijai), atsidaro membranos jon kanalai ir pro iuos kanalus pagal konc ir el. gradient difunduoja Na jonai ir sukelia jon srov Ih ir i srov greitina spontanin diastolin depoliarizacij. 3.Priklauso nuo Ca jon kanal atsidarymo. Pirmiausiai atsidaro trumpalaikiai Ca jon kanalai, kurie vadinami T kanalais. Pro juos pagal konc gradient difunduoja Ca jonai sukeldami srov ITCa. i srov greitina spontanin diastolin depoliarizacij. 4.Priartjus prie slenkstinio potencialo lygio, kai atsidaro Ca jon ilgai veikiantys kanalai ir sukelia jonin srov I LCa. Susidars VP iplinta kaimynines lsteles per plyines jungtis, nes jos pasiymi maa vara ir dideliu elektriniu laidumu. 84. IRDIES AUTOMATIZM GRADIENT IR JO REIKM. Visos irdies laidiosios sistemos lstels pasiymi spontanine diastoline depoliarizacija. Sinuatrialinio mazgo P lsteli ji vyksta greiiausiai, nes anksiausiai pasiekia slenkstin potencial, todl jos ir yra pirmos eils irdies ritmo vedlys. Kitose laidiosios sistemos lstelse spontanin diastolin depoliarizacija vyksta liau ir jas el.imp. i sinuatrialinio mazgo pasiekia anksiau nei j spont diast depolairizacija pasiekia slenkstin lyg, todl jos vadinamos latentiniais irdies ritmo vedliais. Jie pasireikia, kai nustoja veikti pagrindinis irdies ritmo vedlys ir tada perima jo f-jas II eils irdies ritmo vedlys, esantis atrioventrikuliniame mazge, taiau irdies ritmas tampa retesnis (40 60 k/min). Jei sutrinka impuls generavimas atrioventrikuliniame mazge, tada pradeda veikti treios eils latentiniai ritmo vedliai, esantys purkinje lsteli sistemoje skilveliuose. irdies ritmas dar sultja. i hierarchija tarp irdies ritmo vedli, kuriai bdingas automatizmo sumajimas tolstant nuo irdies vedlio, tai ir vadinama irdies automatizmo gradientu. J nulemia skirtingas spont.ltos diast.depoliarizacijos greitis irdies laidiosios sist.lstelse, kuris normaliai maiausias bna purkinje skaidulose. 85. ELEKTRIN JAUDINIM PLITIMAS IRDYJE. ELEKTROKARDIOGRAFIJA IR VEKTORKARDIOGRAFIJA. Spontanikai susidarius VP sinoatrialiniame mazge, sujaudiinimas iplinta gretimas prieirdio miokardo skaidulas. Didesniu greiiu sujaudinimas plinta maais skaidul pluoteliais, jungianiais sinoatrialin ir atrioventrikulin mazgus. Prajus apie 40 ms nuo VP susidarymo sinoatrialiniame mazge, sujaudinimo banga jau pasiekia atrioventrikulin mazg. Prieirdi jungties su atrioventrikuliniu mazgu zonoje, paiame atrioventrikuliniame mazge ir pereinamoje zonoje atrioventrikulin (Hiso) pluost VP plinta labai Itai ir utrunka ioje irdies laidiosios sistemos srityje apie 120 ms. Tok lt sujaudinimo plitim, kuris vadinamas atrioventrikuliniu udelsimu, nulemia keletas faktori: 1) labai maas skaidul dydis ioje irdies dalyje, 2) nedidelis kiekis ioje zonoje tarplstelini kontakt, pasiymini maa vara ir utikrinani greit sujaudinimo sklidim gretimas Isteles. Atrioventrikulinis udelsimas turi svarbi fiziologin reikm: skilveli sujaudinimas prasideda pasibaigus prieirdi sujaudinimui ir j susitraukimui. Purkinje skaidul sistema, kuria sujaudinimas i atrioventrikulinio mazgo plinta skilveli darbin miokard, utikrina labai greit sujaudinimo iplitim skilveliuose, kadangi Purkinje skaidulos yra labai didels ir sudaro daug tarplstelini kontakt. Normaliai utenka apie 30 ms, kad sujaudinimas nuo Hiso pluoto iplist visu endokardiniu skilveli paviriumi iki galini Purkinje skaidul atak. Sujaudinimui pasiekus galines Purkinje skaidul atakas, jis toiiau plinta skiiveli darbinio miokardo skaidulomis, taiau gerokai maesniu greiiu. Jaudinimo plitimas i endokardo epikard skilveli darbinio miokardo skaidulomis utrunka apie 30 ms, o viausiai sujaudinami kairiojo skilvelio pagrindo subepikardiniai sluoksniai. Greitas imp. plitimas Purkinje sistemoje utikrina sinchronik skilveli darbinio miokardo skaidui sujaudinim ir susitraukim. Kita svarbi Purkinje sistemos fiziologin ypatyb yra susijusi su VP trukme, kuri Purkinje skaidulose virija skilveli darbinio miokardo VP trukm. Didesn VP trukm nulemia ilgiau trunkant refrakterijos period

Purkinje skaidulose, ir jos sugeba nepraleisti didelio danumo i m p u l s skilveli darbin miokard, t.y. atlieka "danuminio filtro" f-j. Tokiu bdu skitveli darbinis miokardas apsaugomas nuo per dan sujaudinim, kurie gali sukelti neefektyvius skilveli susitraukimus. Elektrokardiografijos bdu yra registruojami irdies elektriniai reikiniai, kurie per skyst ir laidi vidin terp silpndami iplinta kno paviri. EKG tiesiogiai neregistruoja irdies mechanini reikini. Vektorkardiografija. irdies elektrins veiklos ciklo metu integralinis vektorius, keisdamas savo krypt ir dyd, savo virne nubria tris nevienodo dydio kilpas, kurias uregistravus gaunama vektorkardiograma. Sujaudinimui plintant prieirdiais, registruojama P kilpa, kuri yra maiausia. Skilveli sujaudinimio metu integralinis vektorius nubria QRS kilp, kuri yra didiausia. Skilveliams repoliarizuojantis susidaro T kilpa. 86. ELEKTROMECHAN RYYS MIOKARDE. Ryys tarp elektrinio sujaudinimo ir mechaninio miokardo susitraukimo. Miokardo VP skiriasi nuo laidiosios sistemos VP, nes jam nebdinga savaimin diastolin depoliarizacija. Fazi joniniai mechanizmai: 0 faz Depoliarizuojasi membrana iki slenkstinio lygio, atsidaro elektriniai Na kanalai, pro kuriuos Na jonai difunduoja lstelis vid pagal elektrochemin gradient ir is procesas vyksta kaip lamina. i faz vadinasi regeneracin depoliarizacija. I faz kai Na kanalai inaktyvuojasi, o tuo pat metu atsidaro elektriniai K jon kanalai, kuri atsidarymas vyksta daug liau nei Na ir K jonai difunduoja i lstels pagal konc gradient. Ji vadinama pradin repoliarizacija. II faz Plato faz. Jos metu membranos potencialas nekinta. Jos metu lstel pro L tipo kanalus difunduoja Ca jonai. Tuo pat metu pro elektrinius K kanalus ieina K jonai i lstels. ie prieing krypi jon srautai lemia tai, kad membranos potencialas, kur laik nekinta. III faz Galutin repoliarizacija. Jos metu ltai inaktyvuojasi Ca kanalai ir vyksta toliau K jon ijimas i lstels, kol pasiekiamas ramybs membranos potencial. Panaiai kaip griaui skersaruoiuose raumenyse VP plisdamas skersini vamzdeli T sistema paveikia elektrinius kanalus pdos struktroje, jungianioje T sistem su sarkoplazminiu tinklu ir sukelia Ca jon isiskyrim pagal koncentracijos gradient. VP su plato faze atidaro elektrinius Ca kanalus L tipo, pro kuriuos i lstels iors lstels vid difunduoja Ca jonai ir sukelia 2 poveikius: 1. sukelia Ca jon isiskyrim i sarkoplazminio tinklo galini cistern, vyksta Ca jon sukeltas Ca jon isiskyrimas 2. jie papildo vidines Ca jon atsargas, kurios naudojamos sekantiems susitraukimams. Ca jonai lstels viduje jungiasi su baltymu troponinu C ir tada vyksta miozino skersini tilteli ciklas, kurio metu aktino silai slenka miozino sil atvilgiu link sarkomero vidurio, todl vyksta sarkomero visos skaidulos trumpjimas, kuris vadinamas miokardo susitraukimu. 87. MIOKARD SUSITR IR ATSIPALAIDAV MECHAN. MIOKARDO REFRAKTER LAIKOTARP IR JO REIK. Ilga miokardo VP trukm nulemia ilg absoliuios refrakterijos period, ir sekantis sujaudinimas miokarde gali vykti tik pasibaigus refrakterijai, kai jau bna prasidjus r.atsipalaidavimo faz. Miokardo susitraukimas. Susidares VP miokardo iorine membrana (sarkolema) plinta skersinius vamzdelius (Tsistema), kuriais sujaudinimas toliau sklinda, sukeldamas Ca isiskyrim i sarkoplazminio tinklo (retikuliumo) galini cistern. Pagal koncentracijos gradient Ca difunduoja i j susikaupimo vietos galinse cisternose sarkoplazm, ir intralstelin laisv Ca koncentracija padidja. ie jonai per kelet milisekundzi pasiekia sarkomero struktras ir jungiasi su troponinu C. Toliau kontraktilini baltym (aktino ir miozino) sveika vyksta analogikai kaip skeleto raumenyse, sukeldama aktino ir miozino siul liauim vienas kito atvilgiu ir sarkomero trumpjim, t. y. raumens susitraukim. Kuo labiau padidja intralstelin Ca kancentracija, tuo daugiau skersini tilteli dalyvauja jgos ivystymo cikle, ir atitinkamai didja irdies raumens susitraukimo jga. Miokardo atsipalaidavimas vyksta sumajus Ca koncentracijai sarkoplazmoj. i koncentracij maina keletas mechanizm: 1. Ca jon siurblys. Jis yra sarkoplazminiame tinkle ir sarkolemoj. Abu jie prie koncentracijos gradient, naudodami tiesiogiai ATP energij pernea Ca jonus. 2. Na/Ca priein pernea, kurios metu lstel 3 Na jonai juda pagal konc gradient, o 1 Ca jonas ineamas i lstels prie konc gradient. Naudoja Na/K siurblio sukurt Na jon gradient. Yra vaistai, kurie slopina Na/K siurbl, tai ird veikiantys gliukozidai ir tada sumaja Na gradientas ir maiau Ca jon ineama i lstels, todl susitraukimo jga didja. 88. SPAUDIMO IR TRIO KITIM IRD CIKLO METU. FONOKARDIOGRAFIJA. Prasideda sistol. Jos metu tris nekinta, o spaudimas kyla. Prasideda izovolumetrinis susitraukimas, nes tris ilieka pastovus, o spaudimas didja. Tris nekinta, nes visi votuvai usidar. ios fazs metu girdimas irdies pirmas tonas. Toliau vyksta sistol, atsidaro aortos pusmnuliniai votuvai ir vyksta kraujo istmimo faz. Skilveli tris maja, o spaudimas didja dl vykstanio susitraukimo. Baigiasi sistol ir prasideda diastol. Pradioje spaudimas maja, o tris pastovus ir vadinama Izovolumetrinio atsipalaidavimo faze. Girdimas 2 irdies tonas. Toliau vyksta kraujo prisipildymo faz. Jos metu tris didja ir neymiai didja spaudimas. Skilvelio diastols pabaigoje susidars spaudimas vad. galiniu diastoliniu spaudimu ir jis atitinka priekrv, t.y. krv prie skilvelio susitraukim. Pokrviu vad. diastolinis spaudimas aortoje ar plaui arterijose, kur reikia viryti skilvelio susitraukimo metu, norint istumti krauj aort ar plaui arterijas. Skirtumas tarp galinio diastolinio ir diastolinio trio sistolinis tris-parodo kraujo tr, kur istumia irdis vieno susitraukimo metu. Santykis tarp sistolonio trio ir galinio diastolinio trio vadinamas istmimo fraksija (IF). Jei IF maja, tai rodo irdies nepakankamum.

Deiniojo skilvelio spaudimo ir trio kitimai vyksta tokia pat seka, tik maximalus sistolinis spaudimas yra apie 5 kartus maesnis, nei kairiajam. Trio kitimai vienodi, nes abu skilveliai istumia vienod tr kraujo. Fonokardiografija. irdies mechanins veiklos metu susidarantys emo danio virpesiai iplinta krtins sienel, juos galima uregistruoti su specialiu mikrofonu tai fonokardiografija. irdies veiklos ciklo metu fonokardiogramoje galima uregistruoti 4 irdies tonus, i kuri du pirmieji yra svarbiausi. 89. PRIEIRD SUSITR REIKM. IRD DARBAS IR ENERGIJOS POREIKIS. Prieirdi susitraukimas normalaus irdies ritmo slygose turi labai nedidel reikm skiiveli prisipildymul, taiiau, didjant irdies daniui ir trumpjant diastols trukmei, prieinidi susitraukimo indlis skilveli prisipildym krauju didja. Dl ios prieasties virpant prieirdiams, kai j susitraukimai bna labai dani ir neefektyvus, irdies prisipildymo krauju sutrikimai pasireikia tik flzinio krvio metu, t.y. padidjus irdies daniui. Prieirdiai susitraukia apie 0,1s ir po j susitraukimo vyksta skilveli susitraukimas, kuris trunka 0,3s, o atsipalaidavimas 0,5s. Vis laik, kai skilveliai susitraukia ir atsipalaiduoja, prieirdiai yra diastolje, taigi prieirdi atsipalaidavimas trunka 0,8s. Atsipalaidavimo trukm priklauso nuo irdies danio. Didjant irdies daniui diastol trumpja. Kairysis skilvelis atlieka 5 6 kartus didesni darb nei deinysis skilvelis. Kraujo greitinimo darbas padidja fizinio krvio metu, o taip pat sumajus aortos tamprumui dl aterosklerozs. Energij reikaling darbui atlikti irdis gauna i vairi substrat, i kuri: 1. riebal rgtys 2. gliukoz 3. pieno rgtis iuos substratus oksiduojant vyksta ATP sintez. Energijos trkumas irdyje daniausiai pasireikaine dl substrat stygiaus, o dl deguonies stygiaus (hipoksija). Tai pasireikai susilpnjus ird maitinanioms arterijoms. Maja irdies aprpinimas krauju ir deguonimi ir tai pasireikia fizinio krvio metu. 90. INTRAKARDIALIN IRD VEIKL REGULIAC. HETEROMETRINIAI IR HOMEOMETR REGULIAC MECHANIZMAI. Intrakardialiniai reguliacijos mechanizmai yra paioje irdyje Padidjus diastols metu ird pritekanio kraujo triui, sistols metu didja i skilveli istumiamo kraujo tris. is irdies prisitaikymas prie pritekanio kraujo trio vadinamas Frank'o-Starling'o mechanizmu. Jis susijs su miokardo skaidul itempimu prie joms susitraukiant: juo daugiau itempiamos miokardo skaidulos diastols metu, juo stipriau jos susitraukia, vykstant sistolei. Isitempiant miokardo skaiduloms, didja aktino ir miozino miofilament tarpusavio persidengimas sarkomere, todl daugiau miozino skersini tilteli gali susijungti su aktinu, o nuo j skaiiaus priklauso raumens jga. Troponino C afinitetas ir miofilament jautrumas Ca2+ jonams didja (Ca2+ sensitizacija), itempiant miokardo skaidulas, tai taip pat lemia j susitraukimo jgos didjim. Kadangi i irdies reguliacija vyksta kintant miokardo skaidul ilgiui, ji dar vadinama heterometrine reguliacija. Homeometrin reguliacija. Ji vyksta nekintant miokardo skaidul ilgiui ir priklauso nuo laisvj Ca2+jon koncentracijos sarkoplazmoje. Homeometrins reguliacijos pavyzdys yra laiptinis fenomenas, kai staiga padidjus irdies jaudinimo daniui, miokardo susitraukimo jga pamau didja. is susitraukimo jgos didjimas vyksta dl laipsniko laisvj Ca 2+jon koncentracijos didjimo sarkoplazmoje. Ca2+jonai patenka lstel veikimo potencialo plato fazs metu, todl padidjus veikimo potencial daniui, suminis Ca2+ jon srautas per minut taip pat didja. Padidjusi sumin Ca2+ jon srov lstel lemia laisvj Ca2+ jon koncentracijos ir nuo jos tiesiogiai priklausanios miokardo susitraukimo jgos didjim. Postekstrasistolin potenciacija. Ji bna po miokardo prielaikinio susitraukimo (ekstrasistols), kur gali sukelti jaudinimas, plintantis ne i pagrindinio irdies ritmo vedlio, o i latentinio ritmo vedlio arba miokardo ektopinio idinio. Prielaikinis miokardo susitraukimas bna silpnesnis negu normalus, taiau po kompensacins pauzs kitas susitraukimas bna daug stipresnis. Tai lemia heterometrine ir homeometrin reguliacija. Remiantis Frank'o-Starling'o mechanizmu, maesnis skilvelio prisipildymas prie ekstrasistolin susitraukim, lemia maesn jo jg. Kompensacins pauzs metu, kai diastol trunka ilgiau negu prastai, daugiau kraujo priteka skilvel, labiau itempiamos jo skaidulos, ir stipresnis bna postekstrasistolinis susitraukimas. Nors heterometrine reguliacija yra svarbi postekstrasistolinei potenciacijai, taiau ji taip pat sukeliama izoliuotoje izovoliumetrikai susitraukianioje irdyje, kai skilvelio tris nekinta. Kadangi Ca 2+ jonai grinami sarkoplazmin tinkl ir perneami galines cisternas diastols metu, prielaikinio sujaudinimo metu maiau Ca 2+ jon isiskiria i sarkoplazminio tinklo dl labai sutrumpjusios diastols, todl ekstrasistolinis susitraukimas bna silpnesnis negu normalus. Postekstrasistolinis susitraukimas (PE) bna stipresnis, nes kompensacins pauzs metu daugiau Ca 2+ jon susikaupia sarkoplazminiame tinkle ir daugiau isiskiria, tai sukelia stipresn miokardo susitraukimo jg (homeometrin reguliacija). is poveikis ilieka dar kelet susitraukim. 91. VEGETACIN NERV SIST POVEIKIAI IRD IR J MECHANIZMAI. Poveikis. Simpat inervuoja visas sirdies dalis, tuo tarpu parasimpat daugiau tik priesirdzius.POVEIKIAI:1)Chronotropinis -poveikis sirdies dazniui.Parasimpat.- poveik.(mazina SD). Simpat. + poveik. (didina SD). 2)Dromotropinis - impulso laidumui.(EKGPQ segmente)Parasimp. neigiamu poveikis(mazina impulsu laiduma). Simpat. N. skaidulos pasizymi teigiamu poveikiu (didina impulsu laiduma ).-poveikis- AV mazgo gaistis, PQ integralas dideja.+poveikis AV mazgo gaistis sumazeja,PQ intervalas trumpeja.3)Inotropinis - irdies susitraukimo jegai. Parasimpat. poveikis(veikia I priesirdius),simpat. +poveikis(priesirdzius ir skilvelius). Ramybes metu vyrauja parasimpat. Tonusinis poveikis(n.vagus). Jei nupjausim visus nervus, irdies daznis padides(transplantacijos metu). Poveikiu mechanizmai:I )simpat. N. s.Issiskiria noradrenalinas, jis veikia receptorius 1 adrenoreceptoriussignalas perduodamas baltymuiGs(stimuliacija), sis aktyvina fermentya adenitilciklaze.Jis vercia ATP I cATP(centrinis signalo perdavejas).cAMP veikia I proteokinazes, kurios aktyvina ir jos fosforilina Ca+2 kanalu baltymus membranoj. Jie atsidaro ir padid. Ca srautas I last. vidu.Sie pagr. Mechanizmai sukelia 3 poveikius:1)Padidejes Ca srautas greitina diastoliu depoliarizacija sinuatr. Mazge. +chromotropinis. 2)Greiteja depoliarizacija, greiciau plinta sujaudinimas mazge +dromotropinis.3)padidejus miokardo membr

laidumui Ca jonams, padideja intralast. Ca konc., nuo jos priklauso susitraukimo miokarde jega.+inotropinis. II)Parasimp. n. s. poveikio mechanizmai. Isskiria acetilcholina, jie veikiaH2-cholino receptorius.juos paveikus yra 2 keliai: 1) Greitesnis, atidaromi ligandu valdomi chem kanalai, pro juos is last. difunduoja K+ jonai ir tai sukelia membr. Hiperpoliariz. 2)Susijes su Gi baltymo. Jie slopina ferm. Adenililciklaze ir maziau susidaro cAMP, maziau aktyvinamas proteinkinazes todel maziau atsidaro Ca kanalu ir sumazeja Ca srautas I last.Sie mechanizmai sukelia visus triju mechanizmu poveikius. 92. HUMORALIN IRDIES VEIKLOS REGULIACIJA (HR) Katecholaminai (adrenalinas - 80%ir noradrenalinas - 20%) pastoviai isiskiria nedideliais kiekiais i antinksi erdins dalies ir cirkuliuodami kraujuje, paveikia vairi organ ir audini kraujagysles. Hormonin reguliacija turi maesn tak kraujotakai negu nervin ir lokalin reguliacija. Katecholamin poveikis kraujagyslms priklauso nuo adrenergini receptori tipo, kuris vyrauja atitinkamoje kraujotakos srityje: alfa-adrenoreceptori dominavimas kraujagysls lygij raumen membranoje nulemia vazokonstrikcines reakcijas, veikiant katecholaminams, o betaadrenoreceptori dirginimas sukelia kraujagysls lygij raumen atsipalaidavim (vazodilatacij). Noradrenalinas aktyvuoja alfa-adrenoreceptorius, o adrenalinas - abu adrenoreceptoriu tipus. _ Nedidels fiziotogins cirkuliuojaniio adrenalino koncentracijos sukelia vazodilatacij tik kai kuriuose audiniuose: skeleto raumenyse, miokarde ir kepenyse, kadangi juose dominuoja betaadrenoreceptoriai. Betaadrenoreceptori sujaudinimo slenkstis yra emesnis negu alfaadrenoreceptori, todl nedidels adrenalino koncentracijos sukelia vazodilatacij, o didesns vazokonstrikcij, kadangi dirginant abu adrenoreceptori tipus kartu,vyrauja alfaadrenoreceptori sukeliamas efektas. Katecholamin isiskyrimas sustiprja streso, fizinio krvio metu, o taip pat esant hipotenzijai ir hipoglikemijai. ymiai padidjs cirkuliuojaniio adrenalino kiekis tiesiogiai sukelia skeleto raumen kraujagysli susitraukim, o tai turt slygoti kraujotakos sumajim intensyviai dirbaniame raumenyje. i vazokonstrikcin katecholamin poveikio reakcij kompensuoja lokalin kraujotakos reguliacija, kuri sukelia ryki metabolin vazodilatacij skeleto raumenyse fizinio krvio metu. Kiti humaraliai veiksniai jonai. Tarp j K+ jonai. J koncentracija lsteli iorje daug kart maesn nei viduje (~30 kart). Todl K iorin koncentracija gali lengvai pakist organizme padidjus K jon isiskyrimui su lapimu ar gaunant per didel kiek , pvz. su vaistais. Jei koncentracija padidja vadinama HIPERKALEMIJA. Padidjus iorj K jon membrana depoliarizuojasi, nes sumaja K jon koncentracijos gradientas abipus membranos. Jei dep-ja bna didel ir ilgalaik, ji inaktyvuoja elektr. K jon kanalus, todl maja irdies dirglumas, automatizmas, impulso plitimas, irdis gali sustot. irdis operacij metu naudojama kardiopleginiai tirpalai irdiai sustabdyti. Jei K jon sumaje iorje, vystosi HIPOKALEMIJA. Tada koncentracijos gradijentas abipus memranos K jonams padidja ir vystosi HIPERPOLERIZACIJA. Membranos potencialas nutolsta nuo slenksio, dl to gali sutrikti impulso plitimas irdyje, pasireikti atrioventrikulin blokada.Ca jonai. Padidjus j koncentracijai lstels iorje vystosi HIPERKALCEMIJA, irdies susitraukimo jga gali padidti. Jei sumaje HIPOKALCEMIJA. 93. FUNKC KRAUJAG SISTEM ORGANIZACIJA. MIKROCIRKULIACIJA. Pagal funkcija kraujagysls skirstomos:1. Amortizuojamos kraujagysls elastinio tipo kraujagysls(aorta, stambios arterijos). Pulsuojani kraujo srov istumiama i skilveli paversti nenutrkstama. Sistols metu, kai itempiamos aortos sienels, jos grta pradin padti diastols metu, veikiant elastinms jgoms ir pastumia krauj periferij. Kraujui grt neleidia pusmnuliniai votuvai.2. Rezistencins kraujagysls nulemia pasiprieinim kraujo tkmei(arteriols). J spindis maas, o sienelje yra santykinai storas lygi raumen sluoksnis. Raumen susitraukimas maina spind, o atsipalaidavimas didina. Pro kraujagysl pratekanio kraujo tris Q proporcingas spindio kitimui ketvirtame laipsnyje. 3. Sfinkteriai distaliniame prekapiliariniame artijoli gale, prie kapiliar tinkl. Raumen susitraukimas ar atsipalaidavimas nulemia aktyvi kapiliar skaii, pro kuriuos teka kraujas.4. Nuosrvio tai arteriovenins anastomozs, kuriomis kraujas tiesiai i arterioli patenka venules ir aplenkia kapiliar tinkl. Jos gausios odoje ir tai svarbu atliekant termoreguliacin funkcij.5. Apykaitos priklauso kapiliarai, nes juose vyksta apykaitos procesai: difuzija, filtracija, reabsorbcija. 6. Talpiosios sutalpina didiausi kraujo tr(venos). Jose apie 60% cirkuliuojanio kraujo. Venos tasios, todl gali sutalpinti papildom kiek kraujo be dideli spaudimo kitim. Dl to skysiai lainami venas. Mikrocirkuliacija. Kraujo apytakos dalis, apimanti smulkiausias arterioles, prekapiliarus, sfinkterius, kapiliarus, venules. Kapiliaruose yra apie 5% viso cirkuliuojanio kraujo trio, taiau juose vyksta svarbs apykaitos procesai, nes kapiliar sienel labai plona ir kraujas juose teka liausiai. O tai priklauso nuo didelio bendro kapiliar skerspjvio ploto, kuris didesnis 1000 kart u aortos. Aortoje kraujo tekjimo greitis didesnis. 94. APYKAIT PROCESAI KAPILIARUOSE, J MECHANIZMAI. Apykaitos procesai kapiliaruose Trys skirtingi apykaitos procesai vyksta per kapiliar sienel: 1) difuzija; 2) filtracija ir reabsorbcija; 3) pinocitoz. Difuzija. Tai pagrindinis duj, vandens, maisto mediag bei metabolit perneimo mechanizmas tarp kapiliaruose esanio kraujo ir audini, nes difuzija vyksta labai greitai ir pro didiul apykaitin kapiliar paviriaus plot. Kraujui tekant kapiliaru, difunduojani molekuli i kapiliaro audinius ir atgal kiekiai yra beveik vienodi, todl kraujo tris dl difuzijos proceso nekinta. Riebaluose tirpstanios mediagos, pvz., O2, CO2, alkoholis, lengvai difunduoja pro vis kapiliar membranos paviriaus plot. Riebaluose netirpstanios mediagos, pvz., vanduo, gliukoz, lapalas, NaCl, difunduoja pro poras, esanias kapiliaro sienelje tarp aplinkini endotelio lsteli. Stambiamolekuliniai junginiai, pvz., albuminai, difunduoja labai sunkiai, nes j diametras danai bna didesnis negu kapiliaro sienels por diametras. Jis yra tam tikr audini skirtingas. Filtracija ir reabsorbcija. Nuo i proces priklauso bendrasis skysi pasiskirstymas abipus kapiliar sienels. Keturios varomosios jgos, kurias pirmasis apra E.H. Starling'as (Starling'o jgos), veikia skysi judjim per kapiliaro sienel: 1) hidrostatinis, t.y. skysio, spaudimas kapiliaro spindyje PK; 2) hidrostatinis spaudimas intersticinje ertmje kapiliaro iorje Pi; 3) kraujo plazmos koloidoosmosinis (onkotinis) slgis K, kur sudaro baltymai, nes jie traukia vandens molekules; 4) intersticinio skysio koloidoosmosinis (onkotinis) slgis i. PK ir i skatina skysio filtracij i kapiliaro vidaus jo ior, o tam prieinasi Pi ir K. i keturi jg suma lemia skysio trio Q judjim filtracijos arba jai prieinga reabsorbcijos kryptimi: Skysi filtracija kapiliare vyksta, kai Q > 0; reabsorbcija vyksta, kai Q < 0.

Hidrostatinis spaudimas kapiliare PK maja, artjant nuo arterinio link veninio jo galo, dl pasiprieinimo kraujo tkmei, kuris kapiliaruose yra didelis. Kadangi koloidoosmosiniai slgiai i ir K maai kinta, panaiai kaip ir hidrostatinis spaudimas intersticiniame tarpe Pi, is PK majimas lemia, kad skysio filtracija, vykstanti arteriniame kapiliaro gale, virsta reabsorbcija veniniame jo gale. Kadangi virtimas i filtracijos reabsorbcij vyksta ne kapiliaro viduryje, o daugiau veninje jo pusje, intersticinje ertmje lieka 10% filtruoto skysio, kuris nereabsorbuojamas. Normalus bendrasis filtruoto skysio tris per par sudaro 20 l, o reabsorbuojama -18 1. Kiti 2 l patenka limfin sistem, i kurios filtratas, prajs per limfmazgius, limfinius latakus suteka stambisias venas. Limfin sistema sugrina atgal kraujo apytak baltymus, daugiausia albuminus, kurie iek tiek filtruojasi pro kapiliar sienel, taiau negali reabsorbuotis. Reikia paymti, kad filtracijos reabsorbcijos santykis skiriasi tam tikr audini kapiliaruose. Pinocitoz. iuo bdu didels riebaluose netirpstanios molekuls psleli viduje perneamos tarp kraujo ir intersticinio skysio per kapiliar endotel. Pinocitozini psleli skaiius audini kapiliar endotelyje skiriasi, pvz., raumenyse j yra daugiau negu plauiuose ar smegenyse. Veninje kapiliar dalyje pinocitozini psleli yra daugiau negu arterinje. 95. VEIKSN TAKOJANT FILTRAC IR REABSORBC KAPILIARUOSE. LIMFIN APYTAKA. Filtracija ir reabsorbcija. Nuo i proces priklauso bendrasis skysi pasiskirstymas abipus kapiliar sienels. Keturios varomosios jgos, kurias pirmasis apra E.H. Starling'as (Starling'o jgos), veikia skysi judjim per kapiliaro sienel: 1) hidrostatinis, t.y. skysio, spaudimas kapiliaro spindyje PK; 2) hidrostatinis spaudimas intersticinje ertmje kapiliaro iorje Pi; 3) kraujo plazmos koloidoosmosinis (onkotinis) slgis K, kur sudaro baltymai, nes jie traukia vandens molekules; 4) intersticinio skysio koloidoosmosinis (onkotinis) slgis i. PK ir i skatina skysio filtracij i kapiliaro vidaus jo ior, o tam prieinasi Pi ir K. i keturi jg suma lemia skysio trio Q judjim filtracijos arba jai prieinga reabsorbcijos kryptimi: Skysi filtracija kapiliare vyksta, kai Q > 0; reabsorbcija vyksta, kai Q < 0. Hidrostatinis spaudimas kapiliare PK maja, artjant nuo arterinio link veninio jo galo, dl pasiprieinimo kraujo tkmei, kuris kapiliaruose yra didelis. Kadangi koloidoosmosiniai slgiai i ir K maai kinta, panaiai kaip ir hidrostatinis spaudimas intersticiniame tarpe Pi, is PK majimas lemia, kad skysio filtracija, vykstanti arteriniame kapiliaro gale, virsta reabsorbcija veniniame jo gale. Kadangi virtimas i filtracijos reabsorbcij vyksta ne kapiliaro viduryje, o daugiau veninje jo pusje, intersticinje ertmje lieka 10% filtruoto skysio, kuris nereabsorbuojamas. Normalus bendrasis filtruoto skysio tris per par sudaro 20 l, o reabsorbuojama -18 1. Kiti 2 1 patenka limfin sistem, i kurios filtratas, prajs per limfmazgius, limfinius latakus suteka stambisias venas. Limfin sistema sugrina atgal kraujo apytak baltymus, daugiausia albuminus, kurie iek tiek filtruojasi pro kapiliar sienel, taiau negali reabsorbuotis. Reikia paymti, kad filtracijos reabsorbcijos santykis skiriasi tam tikr audini kapiliaruose. Limfinis apsauginis mechanizmas pradeda veikti padidjus hidrostatiniam spaudimui intersticiniame tarpe. Jis padeda greiiau paalinti filtruoto skysio pertekli i intersticins ertms limfine sistema. Limfagysls nesublikta, nes jos yra prisitvirtin prie supani audini, o limfos grim atgaline kryptimi stabdo limfagysli votuvai. Kol padidjs limfos tekjimas sugeba kompensuoti padidjusi filtracij kapiliaruose, tol edemos neatsiranda. Tai rodo limfins sistemos svarb ir paaikina, kodl po chirurgini operacij, kuri metu paalinami navikinio proceso paeisti limfmazgiai, operuotose kno dalyse pasireikia limfin edema. 96. VIETIN KRAUJOT REGULIAC, MIOGENINIAI IR METABOLINIAI AUTOREGULIAC MECH. Vietin kraujotakos reguliacija Organ ar audini aprpinimas krauju priklauso nuo kintamojo poreikio, pvz., ramybs metu jis yra maesnis negu maksimalios funkcijos slygomis. Kraujotaka daugiausia gali padidti griaui raumenyse ir odoje, o maiausiai inkstuose ir smegenyse. Jeigu vis organ ir audini kraujotaka tuo paiu metu padidt maksimaliai, tai bt didesn u irdies minutinio trio padidjimo galimybes, todl vietin kraujotakos reguliacija pritaiko tam tikr organ ir audini aprpinim krauju, atsivelgiant kintant j poreik. Organ ir audini sugebjimas reguliuoti savo aprpinim krauju vadinamas autoreguliacija. Autoreguliacijai yra svarbs: 1) miogeniniai veiksniai; 2) metabolitai ir 3) endotelio iskiriami faktoriai. Miogenin autoreguliacija Smulkiosios arterijos ir arteriols gali palaikyti nekintam organo kraujotak, nors spaudimas kinta. i kraujagysli savyb lemia Bayliss'o efektas, t.y. j lygieji raumenys reaguoja susitraukimu mechanin itempim, kur sukelia spaudimo didjimas. Miogenin autoreguliacija daugiausia bna gyvybikai svarbiuose organuose, pvz., smegenyse, inkstuose, irdyje, o visikai jos nebna plaui kraujagyslse, kurios gali pasyviai isiplsti, didjant spaudimui, ir padidinti mauoju apytakos ratu tekanio kraujo tr. Metabolin autoreguliacija Daugelyje audini yra tiesiogin priklausomyb tarp j energijos apykaitos (O 2 sunaudojimo) ir aprpinimo krauju. Intensyviosios mediag apykaitos metu susidar metabolitai (H+, K+ jonai, adenozinas) sukelia vietin vazodilatacij. H+ jon koncentracijos didjimas (acidoz), susijs su CO2 parcialinio slgio didjimu, ipleia kraujagysles, nes inaktyvina elektrinius Ca2+ kanalus. Padidjusi K+ jon koncentracija tarplstelinje terpje didina lygij raumen membranos laidum K+ jonams, todl mebraninis potencialas artja prie K+ pusiausvyros potencialo, vyksta membranos hiperpoliarizacija, dl kurios kraujagysls lygieji raumenys atsipalaiduoja. Btina paymti, kad labai padidjus K+ jon koncentracijai tarplstelinje terpje, maja transmembraninis K+ jon gradientas, todl membrana depoliarizuojasi, ir lygieji raumenys susitraukia. Adenozinas, kuris susidaro skylant ATF, sukelia kraujagysli lygij raumen atsipalaidavim tiesiogiai, veikdamas A2 adenoreceptorius, ir netiesiogiai, slopindamas noradrenalino isiskyrim i simpatini nervini galni sustorjim (varikozi), inervuojani kraujagysli lygiuosius raumenis. Sumajs O2 parcialinis slgis (hipoksija) taip pat pasiymi vazodilataciniu veikimu, nes sukelia kraujagysles pleiani faktori isiskyrim i endotelio. 97. KRAUJAG ENDOTEL FUNKCIN REIKM. Kraujagysli endotelis iskiria daugel vazoaktyvi mediag. Nustatyta, kad jis iskiria faktori, kuris atpalaiduoja kraujagysles (EDRF). io faktoriaus negausus iskyrimas i endotelio vyksta kai kuriose kraujagyslse nuolat (bazalinis EDRF). J papildomai stimuliuoja staigus kraujo tkms padidjimas stambiose arterijose, pO2 sumajimas, ATP, ADP, neuromediatorius acetilcholinas, audini hormonai bradikininas, substancija P, o kai kuriuose kraujagyslse histaminas bei

serotoninas. Neseniai buvo nustatyta, kad is faktorius tai azoto monooksido (NO) radikalas, kurio veikimas yra. Endotelio lstelse taip pat susidaro prostaciklinas, kurio isiskyrim stimuliuoja tie patys poveikiai, kurie sukelia EDRF isiskyrim, ir jis veikia analogikai kaip EDRF, t.y. atpalaiduoja kraujagysli lygiuosius raumenis ir slopina trombocit agregacij. Endotelis iskiria ne tik vazodilataciniu, bet ir vazokonstrikciniu veikimu pasiyminias mediagas. Joms priklauso kai kurie prostanoidai, kurie susidaro i arachidono rgties, veikiant fermentui ciklooksigenazei. Jie gali sukelti stambi arterij usitsus susitraukim (spazm) hipoksijos metu. Endotelinas gali sukelti 2 - 3 val. trunkani ilgalaik labai stipri vazokonstrikcij. Labai svarbi yra kraujagysli endotelio ir trombocit sveika. Aktyvuoti trombocitai iskiria ATP, ADP, tromboksan A 2 (TXA2), transformuojant augimo faktori (TGF) ir serotonin (5-HT), o taip pat slygoja trombino susidarym i protrombino. I trombocit isiskyr ATP, ADP ir trombinas, o taip pat serotoninas, stimuliuodamas 5-HT 1 receptorius endotelio lstelse, sukelia EDRF isiskyrim, kuris neigiamo grtamojo ryio principu prieinasi kraujagysls spazmo isivystymui ir kraujo kreulio (trombo) susiformavimui. Transformuojantis augimo faktorius ir trombinas stimuliuoja endotelino produkcij endotelio lstelse, o tromboksanas A2 ir serotoninas, stimuliuodamas 5-HT2 receptorius lygij raumen membranoje, sukelia tiesiogin kraujagysls lygij raumen susitraukim. vairs patologiniai procesai, pvz.: ateroskleroz, hypertenzija, diabetas, slopina kraujagysles atpalaiduojanio faktoriaus iskyrim i endotelio lsteli ir nulemia vazokonstrikcines reakcijas. Sumajs NO radikalo isiskyrimas i kraujagysli endotelio slygoja padidjusi trombocit ir kraujagysls sienels sveik, kuri gali sukelti vazospazm ir tromb susidarym. 98. NERV KR APYTAK REGULIAC. HUMORAL KR APYTAK REGULIACIJA. i nervin reguliacija padeda sisteminei kraujo apytakai prisitaikyti prie kintani slyg, pvz., kno padties keitimo, fizinio krvio. Nervin reguliacij papildo hormonai (humoralin reguliacija). Nervin kraujo apytakos reguliacija Barorecepciniai refleksai. Baroreceptoriai reaguoja kraujagysls sienels tempim, didjant spaudimui. Didiausias baroreceptori tankis yra miego antyje ir aortos lanke. Jie reaguoja proporcingai ir diferencijuotai arterinio kraujo spaudimo kitimus (PD receptoriai). Baroreceptori refleksai greitai prieinasi arterinio kraujo spaudimo didjimui ar majimui, t.y. stabilizuoja arterin kraujo spaudim, todl jie vadinami arterinio spaudimo buferine sistema. Nutraukus aferentin impulsacij i baroreceptori, arterinio kraujo spaudimo svyravimai paros laikotarpiu, pvz., dirbant, miegant, labai didja. Kadangi baroreceptoriai pasiymi adaptacija, jie atlieka trumpalaik arterinio kraujospdio reguliacij, taiau negali garantuoti ilgalaiks reguliacijos. Nuolat didjant arteriniam kraujo spaudimui (hipertenzija), i pradi impulsacija i baroreceptori danja, taiau po keli valand ar par baroreceptori impulsai dl adaptacijos retja iki prastinio normalaus danio, nors arterinis kraujo spaudimas lieka tiek pat padidjs. Kardiopulmoniniais receptoriais vadinami tempim reaguojantys receptoriai, esantys emo spaudimo sistemoje, pvz., prieirdiuose, plaui arterijoje. Prieirdi A receptorius aktyvina prieirdio susitraukimas, o prieirdi B receptorius pasyvusis tempimas, prisipildius prieirdiams kraujo. Visikai nutraukus impulsacij i kardiopulmonini receptori, vidutinis arterinis spaudimas didja. Chemorecepciniai refleksai. Kai arterinis kraujo spaudimas sumaja emiau kritins reikms, chemoreceptori sankaup maitinanioje arterijoje ltja kraujo tkm, ir dirginami chemoreceptoriai. Impulsai i chemoreceptori aktyvina simpatinius neuronus pailgosiose smegenyse, kurie sukelia periferin vazokonstrikcij ir arterinio kraujo spaudimo didjim. is refleksas padeda normalizuoti arterin kraujo spaudim, kai jis labai sumaja. Neryks arterinio spaudimo kitimai, pvz., irdies ciklo metu, chemoreceptori neveikia. Iemin CNS reakcija. Labai greitai didina arterin kraujo spaudim (Cushing'o refleksas). Tai refleksinis apsauginis mechanizmas, pasireikiantis, kai arterinis kraujo spaudimas sumaja tiek, kad kelia smegen neuron uvimo pavoj. Centrin kraujo apytakos kontrol. Joje pirmiausia dalyvauja kraujo apytak reguliuojantys neuronai pailgosiose smegenyse. Rostralinje ventrolateralinje pailgj smegen dalyje esantys simpatiniai neuronai pasiymi tonusiniu aktyvumu, kuris pasiekia kraujagysli lygiuosius raumenis ir palaiko j tonus. Pagumburis veikia kraujo apytak reguliuojanius neuronus pailgosiose smegenyse, ir aliarminmis, ir apsauginmis situacijomis sukelia sudtingas irdies ir kraujagysli sistemos reakcijas: irdies minutinio trio, arterinio kraujo spaudimo ir griaui raumen kraujotakos didjim. Smegen iev reguliuoja laukimo ir startines reakcijas, kuri metu griaui raumen kraujotaka, irdies minutinis tris ir arterinis kraujo spaudimas didja prie laukiam fizin krv. Humoralin kraujo apytakos reguliacija Katecholaminai. Simpatini neuron smegenyse sujaudinimas sukelia katecholamin isiskyrim i antinksi erdins dalies. Adrenalinas lemia irdies minutinio trio persiskirstym tarp organ ir audini. Tiesiogiai veikdamas ird, adrenalinas didina irdies dan ir sistolin tr, t.y. didina irdies minutin tur, taiau vidutinis arterinis spaudimas tiesiogiai nuo adrenalino didja labai nerykiai, nes periferijoje vyrauja vazodilatacinis poveikis. Padidjus noradrenalino koncentracijai cirkuliuojaniame kraujyje, vyrauja adrenoreceptori sukelta vazokonstrikcija, todl arterinis kraujo spaudimas didja. Renino- angiotenzino- aldosterono sistema. Sumajus inkst kraujotakai, didja renino isiskyrimas i inkst. Reninas paveria plazmos baltym angiotenzinogen angiotenzinu I, kur endotelio lsteli membranoje esantis angiotenzin konvertuojantis fermentas - ACE paveria angiotenzinu II, pasiyminiu labai stipriu vazokonstrikciniu poveikiu. Angiotenzinas II yra stipriausias antinksi ievins dalies hormono aldosterono isiskyrimo dirgiklis. Aldosteronas didina Na+ reabsorbcij inkst distaliniuose kanalliuose, ir dl osmosini jg poveikio organizme susilaiko vanduo, tokiu bdu didinami cirkuliuojanio kraujo tris ir arterinis kraujo spaudimas. Aldosterono poveikis palaiko ilgalaik arterinio kraujospdio reguliacij. Antidiurezinis hormonas - ADH (vazopresinas). Jo isiskyrim i upakalins hipofizs dalies slopina impulsai i prieirdi tempimo receptori, kurie reaguoja padidjus cirkuliuojanio kraujo tr. Sumajus impulsacijai i i receptori, taip pat veikiant angiotenzinui II arba dirginant osmoreceptorius kepenyse ir pagumburyje, ADH isiskyrimas

didja. Jis didina inkst surenkamj kanalli ir latak pralaidum vandeniui, todl organizme sulaikomas vanduo ir didja cirkuliuojanio kraujo tris. ADH pasiymi vazokonstrikciniu poveikiu. Atriopeptinas. Prieirdiuose susidars atriopeptinas, isiskiria kraujo apytak, kai prieirdiai itempiami. Atriopeptinas sukelia poveikius, kurie maina arterin kraujo spaudim ir cirkuliuojanio kraujo tr. 99. REGION KRAUJOT (VAINIKINS, SMEGEN, INKST, PLAU) YPATUM. KVP FAZS. IOR KVP MECH. KVP RS. TARPPLEURINIS SLGIS. KVP PERIODO CHARAKTER. PLAUI TRIAI IR TALPOS. SPIROMETR, SPIROGRAF. Vainikin kraujotaka kinta irdies ciklo metu ir priklauso nuo deguonies poreikio miokarde Faziniai vainikins kraujotakos kitimai. Kairioji ir deinioji vainikins arterijos, itekanios i aortos ani, aprpina ird krauju. Skirtingai nuo kit kraujotakos region, vainikin kraujotaka labai kinta irdies sistols ir diastols metu. Sistols pradioje kraujo tkm kairija vainikine arterija visikai nutrksta, nes miokardas susitraukia, ir spaudimas arterijos iorje susilygina ar net bna didesnis u spaudim aortoje. Deinysis skilvelis ivysto maesn spaudim, todl spaudimo gradientas tarp aortos ir deiniosios vainikins arterijos ilieka viso irdies ciklo metu, ir kraujotaka deiniojoje vainikinje arterijoje kinta proporcingai spaudimo kitimams aortoje. Diastols metu labai didja kraujotaka kairiojoje vainikinje arterijoje, nes miokardas atsipalaiduoja, ir spaudimas aortoje bna daug didesnis u spaudim arterijoje. Veninio kraujo tekjimas i vainikins sistemos deinj prieird didja irdies sistols metu, o labai maja diastols metu. Smegen kraujotakos ypatumai. Smegen kraujotaka, kuriai tenka apie 13% irdies minutinio trio, maksimaliai gali maai padidti. Rykiausias dirgiklis, sukeliantis smegen kraujagysli vazodilatacij, yra CO2 parcialinio slgio didjimas (hiperkapnija). Smegen kraujotakai labai svarbi yra miogenin autoreguliacija, kuri garantuoja nekintam smegen kraujotak, kintant hidrostatiniam spaudimui, pvz., keiiant kno padt. Mediagos, patenkanios i kraujo smegen audinius, turi pereiti per endotelio lsteles ir j membranas. Smegen kraujagyslinio rezginio endotelio lstels nra taip glaudiai susijung kaip kit smegen kraujotakos dali, todl jame filtruojasi kraujo plazma, kuri po aktyvios apykaitos per endimos lsteli sluoksn sudaro smegen skyst. Jo sudtis atitinka kraujo plazmos ultrafiltrat, kuriame beveik nra stambiamolekulini jungini. Smegen skystis upildo smegen skilvelius, cisternas ir subarachnoidinius tarpus. Plaui kraujotaka Arterinio kraujo prisotinimas O2 ir CO2 priklauso ne tik nuo alveoli ventiliacijos, difuzini plaui savybi, bet ir nuo plaui perfuzijos krauju. Plauiai yra vienintelis organas, per kur prateka visas minutinis kraujo tris. Kadangi kraujagysli pasiprieinimas plauiuose yra palyginus maas, spaudimas plaui arterijoje yra taip pat nedidelis. Kraujagysli pasiprieinimas, intensyvjant kraujotakai, maja. Pirmiausia dl padidjusio spaudimo prasideda plaui kraujagysli dilatacija. Be to, atsidaro rezerviniai kapiliarai, nes ramybs metu funkcionuoja tik apie 50% plauiuose esani kapiliar. Dl to didja difuzijoje dalyvaujantis pavirius, o kartu O2 ir CO2 difuzijos greitis. Duj apykaitos efektyvumas labai priklauso nuo ventiliacijos ir perfuzijos santykio. Tam tikr plaui region kraujotaka skiriasi. Tai pirmiausia priklauso nuo kno padties. Esant vertikaliai kno padiai, plaui pagrinde vyksta intensyvesn kraujotaka negu virnje. Esant horizontaliai kno padiai ir fizinio krvio metu is nehomogenikumas labai maja. Be to, plauiuose gali atsirasti vietiniai prisitaikomieji pakitimai. Jei dl blogesns ventiliacijos tam tikrose plaui dalyse maja parcialinis O2 slgis, tai refleksikai maina t dali kraujotak. Taip ilaikomas normalus ventiliacijos ir perfuzijos santykis, o kraujas patenka geriau ventiliuojamas plaui dalis. Inkst kraujotaka yra labai didel. 90% inkst kraujo trio teka ievje, o kita jo dalis erdyje. Maas inkst erdins dalies aprpinimas krauju lemia, kad ioje inkst dalyje vyrauja anaerobin apykaita, o inkst ievje aerobiniai procesai. Atitinkamai kinta ir parcialinis O2 slgis, kuris maiausias yra inkst vidins erdies piramidi virnse. Daugiausia kraujo spaudimas maja aferentinse ir eferentinse arteriolse. Kvpavimo metu ne tik tiekiamas deguonis (O2) organizmo gyvybiniams procesams palaikyti, bet ir alinamas anglies dioksidas (CO2), todl palaikoma organizmo rgi ir arm pusiausvyra. Organizmo gyvybiniams procesams reikalinga energija, kurios poreikis nuolat kinta. Daugiausia jos yra gaunama aerobins oksidacijos metu, todl reikalingas O2. Dl plaui ventiliacijos O2 nuolat patenka alveoles, i j difunduoja krauj ir nuneamas organus. Ten vl difuzijos bdu O2 patenka lsteles. Vykstant mediag apykaitai, susidaro CO2, kuris prieinga kryptimi paalinamas aplinkos or. Yra ios mogaus kvpavimo fazs: 1) iorinis kvpavimas (plaui ventiliacija), kurio metu vyksta oro apykaita tarp aplinkos ir plaui alveoli; 2) duj difuzija plauiuose; 3) kvpavimo duj perneimas kraujyje; 4) duj difuzija audiniuose ir 5) audini kvpavimas. Iorinis kvpavimas ir jo mechanika Tarp aplinkos ir plaui oras pasikeiia iorinio kvpavimo dka. J sudaro du besikeiiantys ciklai: kvpimas ir ikvpimas. Sveiko suaugusio mogaus kvpimas yra trumpesnis negu ikvpimas. kvpimo mechanizmas kvpimas prasideda susitraukiant pagrindiniams inspiraciniams raumenims diafragmos ir ioriniams tarponkauliniams bei tarpkremzliniams. kvepiant diafragma, kuri yra stipriausias ir pagrindinis kvpavimo raumuo, susitraukia ir sustorja, jos abu skliautai nusileidia, pakratys atsitraukia nuo krtins lstos sien. Tai didina krtins lstos tr vertikaliai. Ioriniai tarponkauliniai ir tarpkremzliniai raumenys, pakeldami onkaulius, didina krtins lstos tr sagitaliai ir transversaliai. Pagalbiniai inspiraciniai raumenys susitraukia tik suintensyvjus kvpavimui dl fizinio krvio ar patologijos, pvz., itikus bronchins astmos priepuoliui. Jiems priklauso rombiniai, trapecinis, ments keliamasis, krtins didysis ir maasis, priekiniai dantytieji ir kiti krtins lstos, taip pat rijimo, gomurio ir net veido raumenys. Plauius i vis pusi gaubia krtins lstos kaulai ir raumenys, o nuo pilvo ertms juos skiria diafragma. I vidaus krtins lst gaubia krtinplv (pleura), kuri sudaro du lapeliai. Vienas jos lapelis pasienin krtinplv gaubia krtins lstos

sienel, kitas lapelis plaui krtinplv dengia plauius. Tarp j susidaro vadinamoji krtinplvs (tarppleurin) ertm, kuri atmosferos nepasiekia, ir oro joje nra. Inspiraciniams raumenims susitraukus, krtins lstos tris didja. Sumajus slgiui krtinplvs ertmje, alveols pleiasi, slgis jose pasidaro maesnis u atmosferos, ir oras eina plauius. kvepiama. kvpimo pabaigoje oro slgis alveolse susilygina su atmosferos slgiu. Slgis krtinplvs ertmje bna maesnis u atmosferos slg, nes veikia vadinamoji plaui tamprioji trauka. Plaui audinys yra labai tamprus, t.y. nustojus veikti deformuojaniai jgai, jis sugeba grti pradin bkl. Slgis reikalingas nugalti plaui sieneli audinio pasiprieinim, ir vadinamas plaui tamprija trauka. Krtinplvs ertms slgis dl plaui tampriosios traukos visada bna maesnis u atmosferos. is slgis daniausiai apibdinamas kaip neigiamas krtinplvs ertms slgis, nes jis maesnis u atmosferos slg, t.y. neigiamas atmosferos slgio atvilgiu. Ikvpimo mechanizmas Ramiai kvpuojant, ikvepiama dl to, kad atsipalaiduoja inspiraciniai kvpavimo raumenys (diafragma ir ioriniai tarponkauliniai bei tarpkremzliniai raumenys), ir or, esant plauiuose, pradeda spausti krtins lsta, pilvo organai ir, svarbiausia, plaui tamprioji trauka. Oro slgis alveolse tampa didesnis u atmosferos slg, dl to oras i plaui plinta aplink, prasideda ikvpimas. Giliau ikvepiant, dalyvauja pagrindiniai ikvpimo raumenys vidiniai tarponkauliniai. Labai giliai ir greitai ikvepiant, pradeda veikti ir pagalbiniai ikvpimo raumenys: apatinis upakalinis dantytasis, kvadratinis juosmens raumuo, pilvo raumenys. Kvpavimo rys. Atsivelgiant tai, kurie raumenys daugiau skatin kvpavimo judesius, yra trys kvpavimo rys: krtininis, pilvinis ir mirusis. Krtininio kvpavimo metu daugiau veikia tarponkauliniai raumenys, o pilvinio diafragma. Miriojo kvpavimo atveju funkcionuoja visi kvpavimo raumenys. Nustatyta, kad moterims bdingas krtininis kvpavimas, vyrams pilvinis. Dirbant fizin darb bna mirusis kvpavimas. Naujagimiams bdingas pilvinis kvpavimas. Plaui triai ir talpos Nuo krtins lstos padties priklauso oro kiekis plauiuose. Yra 4 pagrindins krtins lstos padtys: maksimalaus kvpimo, maksimalaus ikvpimo, ramiai kvpuojant kvpimo, ramiai kvpuojant - ikvpimo. Oro kiek plauiuose rodo plaui tris. Tris, kur galima suskirstyti smulkesnes dalis, vadinamas talpa. Normalaus ikvpimo pabaiga laikoma pagrindu, nustatant tr ir talp. Yra ie plaui triai ir talpos: Kvpuojamasis tris: kiekis, kur mogus, ramiai kvpuodamas kvepia ir ikvepia. Rezervinis kvpimo tris: maksimalus oro kiekis, kur galima papildomai kvpti po ramaus kvpimo. kvpimo talpa: rezervinio kvpimo ir kvpuojamojo trio suma arba oro kiekis, kur ramiai kvpuojant ikvpus galima maksimaliai kvpti. Ji apibdina plaui kvpimo pajgum. Rezervinis ikvpimo tris: maksimalus oro kiekis, kur galima papildomai ikvpti po ramaus ikvpimo. Ikvpimo talpa; rezervinio ikvpimo ir kvpuojamojo trio suma arba oro, kiekis, kur ramiai kvpuojant kvpus galima maksimaliai ikvpti. Ji apibdina plaui ikvpimo pajgum. Gyvybin plaui talpa: oro kiekis, kur galima po maksimalaus kvpimo maksimaliai ikvpti. J sudaro kvpuojamasis tris, rezervinis kvpimo ir rezervinis ikvpimo triai. Liekamasis tris: oro kiekis, liks plauiuose po maksimalaus ikvpimo. Funkcin liekamoji talpa: oro kiekis, liks plauiuose po ramaus ikvpimo. J sudaro rezervinio ikvpimo trio ir liekamojo trio suma. Bendroji plaui talpa: oro kiekis, esantis plauiuose po maksimalaus kvpimo. J sudaro gyvybins plaui talpos ir liekamojo trio suma. I nurodyt rodikli didiausi reikm turi kvpuojamasis tris, gyvybin plaui ir funkcin liekamoji talpos. Gyvybin plaui talpa (GPT). Ji rodo plaui ir krtins lstos tamprum. Jos dydis priklauso nuo amiaus, lyties, antropometrini duomen, kno padties, treniruotumo, ir kt. veiksni. GPT ir jos triai nustatomi spirometru, o metodas vadinamas spirometrija. Norint stebti kvpavim ilgesn laik, patogiau naudotis atvirosiomis spirometrinmis sistemomis. iuo atveju naudojami pneumotachografai, kuriais galima urayti oro srauto dyd (trio greit). Tiriamasis kvpuoja pro special vamzdel, kuriame yra renginys, sukeliantis pasiprieinim. Kai oras eina pro vamzdel, atsiranda, nedidelis slgi skirtumas, kuris matuojamas specialiais slgio davikliais. is slgi skirtumas tiesiog proporcingas oro srautui, t.y. oro kiekiui, pratekaniam per laiko vienet. J galima urayti, ir toks uraas vadinamas pneumotachograma. 100. PLAU VENTILIACIJ RODIKL. KVEPIAMOJO, IKVEPIAMOJO IR ALVEOLIN ORO SUDTIS. Plaui vent.- oro patekimas plauius ir ijimas i j. J apibdina: 1) minut. kvp. tris oro kiekis, kur kvep. ir ikvep. per 1min. Vyr 4-6l, moter 3-5l; 2) max pl. ventiliacija oro kiekis, praeinantis pro plaucius max danai ir max giliai. Apie 100l per min.; 3) alveoli vent. koef oro kiekis, kuris pasikeiia alveolse 1 kvp. ir ikvp. ciklo metu. Apie 10% nuo viso alveolse asanio oro; 4) kvp. rezervo rodiklis rodo, kiek galima padidinti plaui vent. max giliai ir max danai kvpuojant lyginant su normaliu kvpavimu; 5) negyvoji erdv oro kiekis, kuris nedalyv. duj apykaitoje. Skiriamas: a) anatominis negyvas tarpas oras esantis kvp. takuose, apie 150ml; b) funkcinis oras esantis alveol., kuriose nevyksta duj apyk. su krauju. Reikm: apsaugo alveoles nuo aplink. temp. svyrav. drgms, dulki, v mikroorganizm. Oro sudtis: kvp oras 21% (O2); 0,03% (CO2); 79% (N2). Ikvp oras 16% (O2); 4% (CO2); 79% (N2). Alveolinio 14% (O2); 5,5% (CO2); 80% (N2). 101. DUJ APYKAITA PLAUIUOSE. kvp.oro sudtis gali keistis priklaus.nuo to kokioj aplinkoj esame. Ikvp.oro sud. irgi gali keistis, prikl.nuo plaui vent. ir med.apyk. Alveol.oro sudtis yra pastovi ir tai viena i organizmo konstant. Tai svarbu utikr.nuolat.duj difuzij plau. Galima imatuoti alveol.oro sudt po norm.kvp.ir ikvp. ir paskutin frakcij surinkus talp galima nustatyti jo sudt.

Duj difuzij plau.slygoja parcialini slgi skirtumas tarp alveol.ir kraujag. Slgi skirtumas yra pagr. varomoji jga! Principas: max atiduoti, max pasiimti. Duj apyk.priklauso nuo plaui vent., perfuzijos(pl.aprpinimo krauju), nuo duj difuzijos. Duj dif. charakt.-duj dif.greitis (dif.koeficientas) Krogo koef. Tai duj kiekis, kuris esant 1mmHg slgio skirtumui per 1 min.pereina i alveoli krauj. CO2 dif.vyksta 25k. greiiau negu O2. Atskirose pl.dalyse ventil.ir perfuzja skiriasi.Ventil.plaui pagrinde intensyvesn, o virnse ltesn. Ger pl.kap. kraujo sisotinim slygoja tai, kad jie yra l.mao skersmens, todl eritrocitai slenka jais l.ltai,liesdamiesi prie endotelio. 102. KVP DUJ PERNE KR. OKSIHEMOGLOBINO DISOCIACIJA. ANGLIES DIOKSIDO JUNG KRAUJY. O2 perneimas kraujyje. O2, kaip ir CO2, kraujyje esti dvejopo pavidalo: 1) chemikai susijungs ir 2) fizikai absorbuotas. Nustatyta, kad fizikai absorbuoto O2 kraujo plazmoje yra tik 0,3%. Kitas O2 kiekis kraujyje perneamas susijungs su hemoglobinu (Hb). Organizme niekada visas Hb nesusijungia su O2. Viena, iek tiek veninio kraujo patenka tiesiai arterin krauj, antra mogaus kraujyje yra nedidelis kiekis methemoglobino, kuris negali perneti O2. Fiziologinmis slygomis Hb prisijungus O2 ir virtus oksihemoglobinu, geleies atomas bna dvivalentis. Todl iuo atveju bna oksigenizacija, o Hb ir O2 junginiui iirus deoksigenizacija. Oksihemoglobino kiekis priklauso nuo Po2 kraujyje. Majant Po2, Hb oksigenizacija i pradi maja ltai, po to greiiau, ir i "S" raids formos kreiv vadinama O2 disociacijos kreive. Kreivs statumas priklauso nuo kraujo deguonins talpos, taigi, ir nuo Hb koncentracijos. O2 disociacijos kreivs forma turi labai svarbi biologin reikm. Virutin plokioji jos dalis garantuoja beveik pilnutin O2 prisotinim, esant gana dideliam Po2 svyravimui. Staioji O2 disociacijos kreivs dalis sudaro palankias slygas oksihemoglobino disociacijai audiniuose, kur, net iek tiek sumajus Po2, Hb iskiria daug O2. Labai svarbi yra PCO2 ir pH taka. Abu ie rodikliai glaudiai tarpusavyje susij. Padidjus Pco2, maja pH, ir tai maina Hb afinitet O2. is vadinamasis Bohr'o efektas teigiamai veikia O2 apykait audiniuose ir plauiuose. Net ir nedaug padidjus CO parcialiniam slgiui kraujyje, jis greitai susijungia su Hb, ir stabdo oksihemoglobino susidarym. Tai gali sukelti mirt dl O2 trkumo. CO2 perneimas Nors CO2 tirpesnis beveik 20 kart u O2, taiau daugiausia jo perneama kraujyje jungini pavidalu. Audiniuose susidars CO2 dl parcialinio slgio skirtumo patenka kapiliarus. iek liek jo lieka fizikai absorbuota, o kitas dalyvauja cheminse reakcijose. Taigi CO2 perneamas iais pagrindiniais bdais: 1) 12% CO2 perneama per fizikai absorbuot ar nedisocijuot angliargts form; 2) 11% perneama karbohemoglobino pavidalu; 3) 27% perneama bikarbonat pavidalu eritrocituose, o kitas (50%) perneamas plazmoje taip pat bikarbonat pavidalu. Kraujyje perneamo CO2 koncentracija priklauso nuo jo parcialinio slgio. CO2 disociacijos kreivei nebdingas prisotinimas, t.y. didjant PCO2, susijungusio kraujyje CO2 vis daugja. ios kreivs padtis labai priklauso nuo Hb oksigenizacijos. Juo Hb maiau oksigenizuotas, tuo daugiau CO2 gali sujungti kraujas, esant tam paiam Pco2. Tai vadinama Haldane efektu. 103. DUJ APYKAITA AUDINIUOSE. Duj apykaita audiniuose vyksta prieinga kryptimi negu plauiuose. Kraujas atnet O2 atiduoda audiniams, o i j pasisavina CO2. Duj difuzij ir jos krypt audiniuose, kaip ir plauiuose, lemia parcialini slgi skirtumas. Dl to CO2 difunduoja i lsteli audini skyst, o i j krauj. O2 parcialinis slgis citoplazmoje yra tik keli mmHg, audini skystyje apie 20-40, taiau atitekaniame kraujyje beveik 100 mmHg. Tai lemia O2 difuzij i kraujo audinius. Lstelse O2 apykaita vyksta mitochondrijose. Kad jose bt normals aerobins oksidacijos procesai, reikalingas minimalus kritinis O2 slgis. Kadangi iilgai kapiliar O2 parcialinis slgis maja, o kai kurios lstels yra skirtingai nutol nuo kapiliar, PO2 audiniuose kinta nevienodai. Kai audiniuose vyksta intensyvi mediag apykaita, kai kuriose lstelse Po 2 gali sumati maiau u kritin. Toks O2 trkumas vadinamas hipoksija. Jei O2 slgis sumaja iki nulio, ir audiniai visikai jo negauna, tai vadinama anoksija. Ypa O2 tiekimo sutrikimams jautrios smegen lstels. Norint palaikyti normal PO2 audiniuose, btina nuolatin j kraujotaka, nes O2 atsargos lstelse yra labai maos. 104. NERVIN KVPAV REGULIACIJA. KVPAV RITMIKA, KVPAVIMO CENTRAI IR J VEIKLA. Normoje kvpavimas yra ritmikas. Ritm reguliuoja periferiniai ir centriniai mechanizmai. Periferiniai: kvpavimo centras aferent.impuls. gauna i plaui alveoli, kvpav.tak gleivins, lyg.raumen ir kvpav.raumen mechanoreceptori. kvpimo metu alveols isipleia, dirginami mechanorecept. dl to padanja n.vagus impulsacija kvp.centr. taip refleksikai dirginami kvp.centro ekspiraciniai neuronai ir vyksta ikvpimas. Ikvpus vl dirginami mechanorec., impulsai eina inspiracinius neuronus ir yra skatinamas kvpimas. Centriniai: kvpavimo centrai slygoja ritmik kvpimo keitimsi su ikvpimu. Nervinis kvp.ritmas kinta 3 fazm: 1) inspiracija (kvp.); 2) postinspiracija (jos metu pasyviai ikvepiame); 3) ekspiracija (jos metu vyksta aktyvus ikvpimas). Kvpavimo centras pailg smeg tinkliniame darinyje. Kvpavimo ritmo stabilizavimui ir koordnavimui yra btinas tiltas, kuriame yra pneomotaktilinis centras. Kvpuojamieji neuronai yra 3 ri: 1) inspiraciniai (veikia kvpimo metu); 2) postinspiraciniai (veikia pasyvios ikvp. fazs metu); 3) ekspiraciniai (veikia aktyvios fazs ikvp metu). Ritmikas kvpimo keitimas ikvpimu, susijs su vis i neuron aktyvumo kitimu. 105. HUMORALIN KVEPAV REGULIACIJA Ji priklauso nuo: 1. Pco2 padidjs arteriniam kraujyje hiperkapnija. Padidja plaui ventiliacija. Jei Pco2 padidja iki 70 mmHg ir daugiau, tai plaui ventiliacija pradeda mati, nes CO2 konc slopina kvpavimo centr. Chemoreceptoriai, reaguojantys kitimus isidst: a) mieginiame kamuolyje i j impulsai patenka pailgsias smegenis ir veikia kvpavimo centr, dl to kvpavimas padanja ir pailgja; b) Aortos lanko preganglijuose; c) Smegen kamiene. Receptoriai reaguoja kamieno ir smegen skysio Pco2 kitimus. 2. Po2 slgio. Sumajus hipoksija, plaui ventiliacija padidja iki 50-60 mmHg. Sumajimas rykiausiai veikia plaui veikl. Chemoreceptoriai isidst: a) mieginiam kamuolyje; b) aortiniuose kneliuose

3. priklauso nuo H+ jon konc: kai terp rgtja, plaui ventiliacija didja, terpei armjant plaui ventiliacija maja. 4. adrenalinas padidina plaui ventiliacij. 5. Progesterono konc padidjimas sukelia plaui ventiliacijos padidjim. 6. Skydliauks hormonai padidjus j konc plaui ventiliacija suaktyvja. Kvpavimo centr stimuliuoja: 1. stiprus alio/ kario veikimas odos receptorius; 2. Padidjus kno temp kariuojant (nuolatinis veikimas); 3. Skausmas Kvpavimo centr slopina: 1. gili hipotermija, atalimas; 2. padidjusi impulsacija i baroreceptori. Kai padidja spaudimas labia smarkiai, tai kvpavimas pasidaro pavirinis. 106. KVEP PAKITUSIOM SALYGOMIS. YPATINGI KVPAVIMO JUDESIAI. Kvpavimas kinta, pakitusiomis slygomis: 1) fiz. krvio metu; 2) sumajus atmosferos slgiui; 3) padidjus atmosferos slgiui. 1. Fiz krvio metu plaui ventiliacija padidja proporcingai energijos sunaudojumui: a) suintensyvja raumen kraujotaka; b) Padidja minutinis irdies tris; c) Padidja eritrocit hemaglobino konc trio vienete, kraujas sutirtja, netenkant H 2O pro od ir plauius; d) Padidja CO2 konc reumenyse; e) Padidja temp raumenyse dl intensyvios med apykaitos; f) Padidja oksihemaglobino disociacija O2 utilizacija. Fiz krvio metu i raumenu ieina CO2, patenka krauj, dirgina chemorecept i kuri impulsai plinta kvpav centr ir skatina jo veikl, dl to plaui ventiliacija padidja. 2. sumajus atmosferos slgiui: kylant kalnelius, atmosferos slgis maja ir maja Po 2 slgis, todl plauiuose pablogja O2 difuzija krauj. Dl to vystosi hipoksija ir dl to padidja plaui ventiliacija. Toliau kylant kalnus iki 2 km., ypating pakitim nebna, o 4-5 km. auktyje vystosi auktum liga, kuri pasireikia silpnumu, AKS sumajimu, galvos skausmai, kvpavimas perimitrikas, nereguliarus. 3. didjant atmosf slgiui: leidiantis jros gilum atmosferos slgis didja, didja ir Po 2, kraujyje daugiau itirpsta azoto ir kai mogus greitai pereina normalaus atmosferos slgio zon, ikyla vandens paviri, jo kraujyje susidaro burbuliukai, kurie gali ukimti kapiliarus, sukelti dujin embolij. Ypatingi kvpav judesiai: 1) kosjimas apsaug refleksas, jo metu vyksta gilus kvpimas, balso plyys usidaro. Staigiam ikvpimui vykstant balso plyys atsidaro. 2) iaudjimas apsaug refleksas nosies ertms mechanin nosies gleivins padirginim. Vyksta gilus kvepimas, nosies choanos usidaro minktuoju gomuriu. Greitai atsidarius stipri srov paalina dirgikl ikvpimo metu. 3) iovulys po gilaus kvpimo einantis gilus ikvpimas. Jis vyksta dl CO2 konc padidjimo, nors O2 deficito nra. 4) agsjimas j sukelia diafragmos pilvinio pav dirginimas. Tuomet vyksta greitas kvpimas, kurio pabaigoje usidaro balso plyys, o dirginama diafragma skatina ikvpim. 107.VIRKINIMAS BURNOJE. KRAMTYMAS, IULPIMAS, RIJIMAS. iulpimas naujagimiai maist gauna iulpdami. Jis yra refleksinis aktas, o jo centras pailgosiose smegenyse. Kramtymas kramtymo udavinys susmulkinti maist, kad virkinimo sultys galt j suvirkinti. Dantys leidia maist atkasti yra kandiai, krminiai dantys smulkina. Apatin andikaul judina stiprs kramtymo raumenys, j kelia vir dvipilviai, malamieji ir smakriniai palieusio raumenys.. iedinis raumuo neleidia maistui ikristi i burnos. Refleksinis kramtymo centras yra pailg smegenyse.i centro impulsai kramtymo raumen plinta apatinio ando nervo, veidinio, palieuvinio nervo motorinmis akelmis. Kramtymo judesiai veikia seili sekrecija, sekrecin bei motorin skrand f-j, kraujo apytaka, suaktyvina med apykait.i sukramtyto ir seilmis suvilgyto maisto susidaro ksnis, kuris turi bti nurytas. Skiriamos 3 fazs: 1)valinga ji priklauso nuo mogaus valios, gali sultinti pagreitinti, atgal grinti, bet vos tik ksnis praeina per gomurio lankus atgal jau nebegalima grinti tada prasideda 2)nevalinga (refleksin faz) nosiarykle usidaro per viena, dvi sekundes ksnis patenka stemple 3) maisto perjimo stemple faze, ten stempls raumen peristaltiniai judesiai stumia ksn prie skrandio. Perjus skrandio rauk, rijimo procesas baigiasi. Rijimas refleksinsi aktas, kur suadina minktojo gomurio padirginimas. J tvarko smegen iev ir kt centrins sistemos dalys. Suardius pailg smegenis rijimas nebemanomas. 108. SEILI SUDTIS IR FIZIOLOG REIKM. SEILI ISISKYRIM IR JO REGULIAC. Seili sudtis: 99% H2O, apie 1% sausj med (org ir neorg) organins baltymas mucinas (seili slidum), lapalo amoniako, amino rg, monosacharidu amilz, maltoz, fermentai. Neorg K, Na, Mg, Cl, Po4, so4. Fiz reikm: 1.fermentas ptialinas suskaldo polisacharidus (krakmol,, glikogen) ir disacharidus (maltoz), ferm maltaz suskaldo maltoz iki gliukozs. 2.Dl H2O, jos mirko, suskystina sausas maisto med. 3.nuo mucino maisto med pasidaro slidios, lengva nuryti, 4. seils atskiedia ir neutralizuoja burna patekusias rtis, armus. 5. seils praplauna burn, 6.sunaikina dal esani burnoje mikrob. Veikiant maisto med, isiskiria seils. Pagal iskiriam sekret seili liaukos skirstomos : serozines (iskiria paausin liauka, seilse yra daug baltym, nra mucino), mukozines (poleuvin l, daug mucino) ir mirs (paandin l, yra baltym ir mucino) jas inervuoja parasimpatiniai ir simpatiniai nervai. Impulsai perduodami seili sekrecijos centr pailgosiose smegenyse. Seili sekrecija reguliuojama refleksiniu bdu. Receptoriai, kuri dirginimas sukelia seili sekrecija yra isidst burnos gleivinje. Dirginant simpatinius nervus, seili isiskiria daugmaiau. Kraujo pritekjimas seili laiukuose reguliuojamos ir nerviniu ir humoraliniu bdu. Parasimpatins skaidulos seili laiuk kraujagysles ipleia, o simpatins sutraukia. Humoraliniu bd seili liauk kraujagys ipleia bradikininas ir kalikreinas. 109. VIRK SKRANDYJE, SULI SUDTIS IR FIZIOL REIKM. NERVIN IR HUMORALIN SKARANDIO SULI ISISKYR REGULIAC. Skrandio sultis gamina liaukos, kurios bna: skrandyje, dugne ir prievartyje. Skrandio suli sudtis. Grynos skrandio sultys yra skaidrios, vandeningos, bespalvs, rgios reakcijos specifinio kvapo, turi nedaug gleivi, turi daugiau ar maiau neorg med, organini med, ferment. Pepsin iskiria pagrindins skrandio liauk lstels. Jos iskiria neaktyv pepsinogen, o HCl paveria j pepsin. Gastriksinas aktyvesnis u pepsin. Skrandio sultys pasiymi lipoliziniu ir amiloliziniu weikimu. Manoma kad amilaz ir lipaz i kraujo paima skrandio dugno ir prievario liaukos.skrandio suli

rgtingumas priklauso nuo suli iskirimo greiio. Skrandio mukoidinio sekreto isiskyrim reguliuoja nerviniai ir humoraliniai mechanizmai. Kai dirginamas klajoklis nervas visuomet isiskiria daugiau mucino. Skrandio gleivi isiskirim skatina histaminas, gastrinas, adrenokortikotropinis hormonas, seratoninas, mechaninis dirginimas. Skrandio gleivin gamina ir iskiria vidin ( kastlio) faktori, kurio reikia kobalamin rezorbcijai. Trkstant vidinio faktoriaus vystosi piktybin maakraujyst. Skrandio liauk pagrindini lsteli veikla reguliuojama nerviniu ir humoraliniu bdu. J veikl skatina cholinerginiai mechanizmai, gastrinas, histaminas, adrenokortikotropinis hormonas, kortizinas. Skrandio sultys suskaldo baltymus iki albumozi ir pepton. Skrandyje pradedamas virkinti jungiamasis audinys. Pepsinas virkina net kaulus, kuriuos dekalcinuoja HCl. Riebalai skrandyje nedaug pakinta. Skrandio suli isiskyrimas. Refleksin faz. Kai maistas yra kramtomas, ryjamas, padirginami burnos, rykls, gomurio skonio receptoriai, i kuri skonio nerwais impulsai perduodami centr, o i ten per klajokl nerv duodamas sakymas skrandio liaukoms sekretuoti. Sekrecins skrandio liauk skaidulos eina ir simp nerwais. J dirginimas sukelia negausi suli sekrecij. Suli sekrecija sukelia ir mechaninis skrandio gleivins padirginimas. Humoralin faz. Skiriamos 2 grups chemini med sukeliani liauk sekrecij. Vienas i j gamina skrandio ir 12kapirts gleivin- virkinimo hormonai (gastrinas, enterogastrinas). Kitos patenka skrand su maistu- maisto med ir j skilimo produktai. Chemins med per krauj weikia sekrecines skrandio liaukas. Gastrinas pasiymi dideliu aktyvumu, suadina labai gausi skrandio sulin sekrecij. Jo iskyrim skatina klajoklis nerwas. arnin faz. Skrandio suli sekrecija suadinama : 1. veikiant tiesiogiai maistui, taip pat biologikai aktyvioms med arnyno cheminius, osmosinius ir mechaninius receptorius. 2. veikiant skrandio sekrecin aparat cheminmis med rezorbuotmis i arnyno krauj. Endokrinins liaukos. Adrenalinas ir posmegenins liaukos upakalins dalies hormonai slopina, o skydliauks, prieskydins liaukos bei adrenokortikotropinis hormonas skatina sekrecij. 110. VIRK DVYLIKAPIRTJE ARNOJE. KASOS SULI SUD IR FIZIOLOG REIKM BEI ISISKYRIMO REGULIAC. I skrandio maisto turinys patenka 12-kapirt arn. ia j veikia sultys, kurias iskiria kasa, kepenys ir arnos liaukos. Kas sudaro daugyb skilteli. Liaukuts turinios itekamj latakl sudaro egzokrinin liaukos dal kuri gamina kasos sultis. Kas inervuoja klajoklis ir viduri nervas. Jos nerv akels susijungia su gretim org skrandio, kepen, 12-kapirts- nerv akelmis. Grynos kasos sultys yra skaidrus, tirtas, lipnus, armins reakcijos skystis. Sausos suli liekanos susideda i organini (baltymai, gleivs) ir neorg med. Per par kasos suli isiskiria apie 1,5l. kasos sultyse yra stipri ferment baltymams, riebalams ir angliavandeniams virkinti. Kasa gamina neaktyvius profermentus- tripsinogen ir chimotripsinogen, dl to ji nesuvirkina pati savs bei savo itekamj latak.tripsinas bet kurioje baltymo molekuls vietoje nutraukia peptidines jungtis, dl to atsiranda didels baltymo molekuls skeveldros, kurias toliau skaldo karboksipeptidaz. Riebalams virkinti kasos sultyse yra kasos lipaz ir fosfolipaz A. lipaz isiskiria neaktyvi, j aktyvina kinaz. Lipaz skaldo neutralius riebalus glicerin ir riebiasias rgtis. Fosfolipaz aktyvina tripsinas. Ji veikia lecitin, paversdama j izolecitinu ir irebiaja rgtimi.angliavandenius virkina amilaz. Jai veikiant krakmolas ir glikogenas paweriamas maltoze. Pastarj iki gliukozs skaldo jau maltaz, kuri gali skaldyti ir sacharoz nes pastarajai wirskinti nra specif fermento. Laktoz skaldo laktaz. Kasos sultys pradeda skirtis nuo valgymo pradios prajus 2-3 min. ir isiskiria kelias val. Iskyrimo reguliacija. Suli iskyrimas reguliuojamas refleksiniu ir humoraliniu bdu. Seili, skrandio ir kasos refleksogenin zona yra burnos gleivins chemoreceptoriai. centriniai impulsai skonio( slyginio reflekso atveju uosls, regjimo) centriniais nervais. centr. imp. smegen kamiene per tarpinius neuronus susijungia su sekrecinmis klajoklio ir simpatinio nervo skaidulomis. Humoralinis reguliavimas. Veikiant druskos rgiai, arn sienelse pasigamina speciali med sekretinas, kuris rezorbuojasi krauj ir kartu su juo pritekdamas prie kasos padirgina jos liaukin aprat. Sekretinas yra polipeptidin med. Buwo rasta dar 1 med pankreociminas, kuri taip pat skatina suli sekrecij. Sekrecija tada neesti gausi bet joje daug ferment. Kasos suli sekrecij skatina gastrinas bei insulinas (kontroliuoja chimotripsino ir amilazs sintez). Gliukagonas slopina suli sekrecij. Sekrecij skatina HCl, skrandio sultys, H2O, riebalai, uog sunka. 111. KEPEN F-JOS. J REIKM VIRKINIME. TULIES FIZIOLOGIN REIKM. JOS ISISKYRIMO REGULIAC. Kepen ir tulies svarba virkinimui. Kepen funkcin svarba: 1) jose i gliukozs susidaro glikogenas, vyksta glikogenoliz ir gliukoneogenez; 2) kepenys dalyvauja aminorgi sintezje bei apykaitoje: vykstant aminorgi dezamininimui susidar toksiniai amonio dariniai kepenyse virsta lapalu. Jose gaminami kraujo plazmos baltymai protrombinas, fibrinogenas, V, VII, IX ir XI kraujo krejimo faktoriai, albuminai; 3) dalyvauja riebal apykaitoje; 4) kepenyse sintetinami vitaminai A ir D, kaupiasi vitaminai K, I3 I2, PP; 5) kepenys dalyvauja purinini mediag, vandens, geleies, vario ir kil mediag apykaitoje; 6) jose susidaro poriniai junginiai, kurie neutralizuoja virkinimo metu susidariusias toksines mediagas; 7) kepenys yra svarbus kraujo rezervuaras jos gali talpinti iki 20% viso organizmo kraujo; 8) kepenys gamina ir iskiria tul. Tul nuolat gamina hepatocitai, ji kaupiama tulies pslje. Virkinant maist ir atsidarius raukui, tulis patenka dvylikapirt arn. Tul sudaro tulies rgtys, fosfolipidai, baltymai, cholesterolis ir bilirubinas. Svarbiausia tulies dalis tulies rgtys, kurias sintetina hepatocitai. Hidroksilinant cholesterol kepen lstelse, gaminamos pirmins tulies rgtys, kurios tirpsta neutralioje ir silpnai arminje terpje. Porins tulies rgtys geriau tirpsta vandenyje ir dalyvauja riebal virkinime bei j rezorbcijoje. Klubinje arnoje, veikiant bakterijoms, pirmins tulies rgtys dchidroksilinamos ir susidaro antrins tulies rgtys, kurios rezorbuojamos vart sistemos venin krauj. Esant pakankamai tulies rgi koncentracijai plonojoje arnoje, susidaro micels. Tul kepenys iskiria nuolat. Tulis renkasi tulies pslje. TuIies svarba: 1) aktyvina kasos ferment poveik; 2) emulguoja riebalus; 3) sudarydama miceles, ji padeda perneti riebal rgtis; 4) aktyvina vitamin A, D, E, K ir karotin rezorbcij; 5) tulis kartu su kitomis virkinimo sultimis neutralizuoja rgt skrandio turin ir slopina pepsino aktyvum; 6) skatina arnyno peristaltik, slopina virkinimo trakto mikroorganizm poveik; 7) tulis paalina i organizmo hormon apykaitos produktus, lapal, bilirubin, vairias vaistines mediagas. 112. PLONJ ARN REIKM VIRKINIME. J MOTORIKOS IR SEKREC REGULIAV.

Pl. arnos yra keletros metr nuo 3-6. jos f-jos: 1.sekrecin, 2.motorin, 3.rezorbcin. 1.sekrecin j (isiskyrim) vykdo kasos fermentai. Pati pl arna sekretuoja sultis , taiau j sudty ferment nra, tik H2O, gleivs ir elektrolitai. Sultys- gleivs esti arminis dl mucino. Ertminis virkinimas, be jo dar vyksta pasieninis virkinimas, kuriam svarbs enterocit membr fermentai. 2.Motorika: dalyvauja 2sluoksniai lyg raumen ir 2 nervini rezgini. Pl arnos judesiai iskiriami ie: 1) vytuokliniai j (juos nulemia arnos iilgini raumen susitraukimai ir atsipalaidavimai. ie judesiai arnos turin gerai suplaka ir sumaio su virkinimo sultimis) 2) segmentiniai j (tam tikra jos arnos dalis sismaukia, vliau toji dalis atsipalaiduoja, o sismaukia kita ir t.t.. ie judesiai iminko arnos turin). 3) peristaltiniai (1cm/min priklauso nuo iedini ir iilgini raumen susitraukimo.smindis sumaja, alia padidja..stumti arnos turin nuo prievario link ieinamosios angos, pl. arnos perist jud baigiasi ties klubins arnos votuvu).peristaltiko kryptis jau uprogramuota nerviniuose rezginiuose. Pl arnos motorin f-j reguliuoja CNS per klajokl ir simpatinius nervus. Klajoklis yra pl arnos motorinis nervas, kurio padirginimas sukelia ir sustiprina arnos susitraukimus. Simpatiniai nervai motorika slopina. Perpjovus klajokl nerv, nevyksta esmini pakitim, tik arna liau susitraukinja, o simpatinius stipriau. arnos susitraukimus gali paveikti daugelis veiksni: skatina mechaniniai dirgikliai (kieti maisto prod), chem med ( rugt, druskos, tulis, kraujyje co1 padidjimas, ema temp. slopina aukt temp., o2, adrenalinas, morfijus... arnos mot fjai susilpnjus viduriai ukietja, o sustiprjus viduriavimas. Enterocit memb fermentai skaido: 1) anliav: laktoz, sacharoz, maltoz. 2)balt hidrolizuojantys ; dipeptitazs, aminopeptitazs. 3) rieb arn lipaz. 113. STORJ ARN VAIDMUO VIRK. DEFEKACIJA. St arnoj virkinimas nevyksta, jame rezorbuojamas H2O ir kt pl arnoje nerezorbuotos med. I pl arnos patenka iki 1,5 l/para turinio. Vykdo sekrecin f-j (murinas). , kuris saugo arnos sienel nuo bakterij veikos produkt. ios bakt yra naudingos, nes vykdo angliavand rgim ir baltym pvim. T procesu metu susidaro CO2 metanas, H2S, H2O, alkoholis, i balt - indokas, skatolas fenolas. Kai mikroflora normali tai yra pusiausvyra. Bakterijos svarbios nes gamina vit K ir B grups, riboflavin, aktyvuoja kasos fermentus, saugo arnyn nuo patologini suklj. Vykstant st arnoje H2O rezorbcijai, skystas tirinys virtsa tirta fekaline mase. J sudaro: nesuvirkinta ir nerezorbuoto maisto liekanos, bakterijos, nusilupusi arnyno gleivini epitelis, virk suli liekanos. Ibuvimo norma iki 72val. Motorika. 1)peristaltika (antiperistaltika{dl j st arn turinys ibva ilgiau}). 2)segmentacija. Persitaltiniai judesiai nustumia fekalin mas prie tiesiosios arnos. Tiesiosios arnos gleivins padirginimas einaniomis fekalijomis mum pasako apie nora tutintis (negalima dl rauko). Kad vykt tutinimas, btina nuslopinti nugaros smegenyse esant tutinimosi centr, kuri tada atpalaiduoja vidin rauk. Nerviniai rezginiai skatina defekacija- refleksinis dirgiklis. Dubeninai viduri nervai yra motoriniai tiesios arn nervai, juos padirginus t.arn raumenys susitraukia, raukai atsipalaiduoja. Refleksinis tutinimosi centras yra nug smegen juosmeninje dalyje, del jo veiklos usidaro refleksikai ieinamoji anga. 114. VAIRI MAISTO MEDIAG REZORBCIJA. REZORBCIJOS MECHANIZMAS. PASIENINIS VIRKINIMAS. Jis vyksta pl arnos epitelyje, kuris padengtas kutikula (sudarytas i daugybs mikrogaureli). Mikrogaureli zonoje vyksta galutin maisto med rezorbcija (hidroliz ir aktyvus transmembraninis transportas). Membr virkinimas, t.y. galutin hidroliz ir rezorbcija. Mem virkinim veikia antinksi, pasmegenins liaukos bei skydliauks hormonai. Rezorbcija tai maisto med perjimas pro virk trakto sieneles krauj ir limf, t..y organizmo vid. Svarbiausia rezorbcijos vieta yra pl arna, kurios plotas su gaureliais ir rauklmis sudaro apie 5-7kvad m. Rezorbcijai turi takos- osmosas, kuo didesn arnos turinio konc, tuo maesn rezorbcija; gaureli judesiai juos reguliuoja nerv sistema arba humoraliniu bdu ( horm vilikininas). Angl rez. Virkinimo suli veikiami angliavandeniai suskyla iki monomer ir tada rezorbuojasi. . monosacharidai (monomerai) praeidami pro arn epitel, patenka kraujagysles ir pro vart vena kepenis. Angliavandeniu rezorbcija skatina insulinas ir I3 (trijodotiroksinas). Riebal rezo. Riebalai+tulis=emulguoti riebalai. Veikiami lipazs riebalai suskyla glicerin ir riebisias rgtis. Toliau veikiant tuliai susidaro micelles mikrolaeliai. Jie patenka enterocit vid, ir ten susidaro chilomikronai, susidaro trigliceroliai, kurie patenka limf. Balt r. veikiant fermentams virkinimo metu baltym suskyla iki amino rg, pastarosios rezorbuojas krauj, patenka vart venos sistem, o pro jas kepenis. Rgi rezorbcija vyksta dalyvaujant aktyviam membr transportui. Amino rg turi savo pernejus jas per enterocito membr pernea insulinas. H2O rezorbuojamas difuzijos bdu. H2O ir jame itirpusi daleli re vyksta pinocitozs bdu. Pl arnos turinys izoosminis. Vitaminai riebaluose tirps kartu su riebal micelmis. Rezorbuotas vanduo organizmo vl panaudojamas seili ur kt virk suli gamybai. 115. NE INKST KILMS EKSKRECIJA. IOJE EKSKRECIJOJE DALYVAUJANTYS ORGANAI. alinimas - isiskyrimas med i kr.plazmos ir organizmo vidins terps. Jis btinas homeostazs palaikymui. Pagr. alinimo organas inkstai (alina susikaupusias kai kurias med, vaistus, nuodingos med.); oda ( H2O, druskas, lapal..); virkinimo traktas (bilirubin hemoglobino irimo produktas, paalina nesuvirkinamas liekanas). Jei inkst f-ja sutriktu, tai ir alinimas sutrikt. 116. INKST F-JOS. INKST STRUKT IR FUNKC VNT. F-j nulemia intensyvi inkst kraujotaka, kuri sudaro 20-25% irdies minutinio trio. Visas kraujas patenka per 4-5 min kiekviena min. 120ml skysio filtruojasi inkstuose, per para 180 l. F-jos:, 1)alina galutinius med apykaitos produktus (lapal, kreatin, druskas, vaistai, nuodingos med...); 2)reguliuoja H2O ir elektrolit kiek organizme (H+, Na+, K+, Cl-), o tai padeda reguliuoti: a) kr. osmosin slg, b) kraujospd, c) palaiko organizmo vidins terps pH. 3)endokrinin. Gamina hormon ERITROPEON skatina kraujo kneli gamyba., taip pat sekretuoja (pakamuolinis kompleksas) renin, kuris dalyvauja reguliuojant kraujospd ir palaikant elektrolit balans. Inkst str ir funkc vienetas nefronas. Abiejuose inkstuose yra apie 2 mil nefron. Tarp nefron yra jungiamasis audinys. Nefron sudaro inksto knelis (j sudaro dvisien kamuollio kapsul, kuri apgaubia kapiliar kamuoll) ir kanalli sistema. I inksto knelio ertms prasideda proksimalinis vingiuotas kanallis. erdinje inksto dalyje jis sudaro Henls kilp (nusileidianios ir kylaniosios dalys) ir grta ievin inksto dal.tada tampa distaliniu ving kanal, kuris atsiveria surinkimo kanall.

117. PIRMINIO LAPIMO SUSIDARYMAS. GLOMERULIN FILTRAC. VEIKSN TAKOJANTYS GLOMERULINS FILTRAC GREIT (GFR). KLIRENSAS. GFR NUSTAT lapimas susidaro per 2 etapus. Pirminis lapimas susidaro filtracijos bdu, kraujo plazmai i kapiliar kamuollio filtruojantis Kamollio (Boumeno) kapsul. Pro j praeina, tik skystoji plazmos dalis H2O ir plazmoje itirpusios med., elektrolitai. 1-inis lapim yra ultrafiltras ir jo sudtis yra tokia pat kaip ir kraujo plazmos, tik joje nebus baltym (nes filtras praleidia tik mao dydio molekules, tad baltymas filtrat nepatenka).taigi 1-inis lapimas yra kraujo plazmos filtratas. Jo per par susidaro 150-180L. Filtracija vyksta dl kraujo (hidrostatinio) spaudimo, kuris paprastai priklauso nuo irdies darbo bei arterioli tonuso. Dka aukto kraujospdio kamuolli kapiliaruose apie 60 mmHG, susidaro filtracinis spaudimas, vyksta filtracija. Taippat dl kraujyje esani med koncentracijos. Filtr spaud P = P (kr. spaud) B (Boumeno kaps spaud) S (koloidinis- osmosinis slg) = 60-15-25 = 20 mm//Hg. Efektyv filtracijos spaudim apsprendia GFR-125 ml/min, tai filtrato kiekis susidarantis abiejose inkstuose. Per para susidaro 180L 1-inio lapimo. P k hidrost spaudimas kapiliaruose ~ 60 mm Hg (2kart.didesnis). i jga skatina filtracija, hydrostat spaud Baumano kapsuleje PB=15mmHg prieinasi filtracijai, kraujo plazmoj koloidoosmosinis slegis k priklauso nuo plazmos baltym.konc. 25mmHg prieinasi filtracijai. B koloidoosmosinis slegis. Baum. Kaps. nulemia baltym konc. normaliai ji yra lygi 0 (konc). Filtras baltymu nepraleidia. Filtracijos greitis priklauso nuo vas afferens ir v efferens (tek ir itek arterijos) spindio. Greitis yra palaikomas vienam lygi. GFR nuo kraujo spaudimo nepriklauso. Jei pvz kraujospdis pakyla, tai inkst kraujagysl susitraukia,, jei padidja krgysl. atsipalaiduoja. Jei inkstai sveiki tai GFR dydis yra pastovus. J pamatavus galima nustatyti inkst veikl. mogui jis matuojamas netiesioginiu bdu, Klirenso metodu. Klirensas- kraujo tris, kur inkstai per minut sugeba apvalyti nuo tam tikr med C = UxV/P u-med konc lapime, p tiriam medz konc kr plazmoje v-iskiriamas lapimo tris per laiko vienet. Daniausiai nustatomas kreatinino, lapalo, inulino , bei diodrasto klirensas. 118. ANTRINIO (GALUTINIO) LAPIMO SUSIDARYMAS. NEFRONO KANAL F-JOS. REABSORBCIJA IR SEKRECIJA, J MECHANIZMAI. 2-inis lapimas susidaro reabsorbcijos ir sekrecijos bdu inkst kanalliuose. Praeidamas pro proksimalin vingiuot inkst kanall inkstai reabsorbuoja 65proc, 20proc hemls kilpoj, 14-15proc distalinse vingiuot kanal. Reabsorbacija vyksta i kanalli kraujagysles, tam labai svarbus epitelinis. i reabsorbcija vyksta per epikalin ir bazolateral inkst kanalli membran. Mechanizmai: 1) Antrine aktyvi pernaa, prieingu krypi (antiportas) , reikalingas baltymas. Na i spindio juda lst. pagal konc grad (j sukuria Na-K siurblys) taip pat su Na neama gliukoz, o i lst. inesamas H (vyksta j sekrecija).Na ineami prie konc grad, vadinasi Na yra reabsorbuojami. 2)tos paios krypties antrine aktyvi pernaa (symportas) dalyvauja Na. Jie juda pagal konc grad, pries konc. Grad. X med.(X gliukoze, visikai reabsorbuojama) amino.skyla H ir HCO3, kurie yra reabsorbuojami vidin terp, nes vyksta antiportas su Cl-. B lastele- pernesejai baltymai yra skirtingose membr.Bazolateralines membr.priesinis pernesimas H+ ir Na+. Vyks H+ reabsorbcija-antrine aktyvi pernaa. Apikaline membr-HCO3 jonai yra sekretuojami spindi mainais Cl jonus. ios last svarbios organizmo rgi - arm pusiausvyrai palaikyti. Cl jonams rezorbcijai svarbu potencialas, H2O osmosinis slgis. vairi med reabsorbcija vyksta skirtingai Na, gliukoz, amino rg,ir kt medz reabsorbuojamos aktyviai vykstant gyvybiniams procesams rezorbcijai, sekrecijai. H2O, Cl reabsorb pasyviai difuzijos ir osmosiniu bdais. Henls kilpoje reabsorb 25-28proc H2O. Nusileid kilp dalies epitelis praleidia H2O, o kylant sugeba reabsorbuoti Na, bet H2O nepraleidia. Osm lapimo slg nusileidianioje kanallio dalyje didja (dl H2O reabsorb), o kylant (dl Na reabsorbacijos) maja. Be reabsorb kanalliai sugeba ir sekretuoti. Paprastai kanalliai sekretuota svetimas organizmui med, taip pat vaistus. jie nepraeina pro inkst filtrat. 2-ajam lapimui bdinga: nra balt ir gliukoz, padidja lapalo elektrolit konc (pvz jei per daug H2O praskiestas l, jei per maai koncentruotas). 119. VANDENS APYKAITA. VANDENS PASISAVINIMAS IR PAALINIMAS. ORGANIZM SKYS TRIO IR OSM SLG REGULIAV. NA IR K EKSKRECIJOS REGULIAVIMAS. LAPIMO KONC MECHAN. Pagr mog kno sudedamoji dalis - H2O 65proc.suaugusio kno mass. Kuno H2O skirstomas kelet dali:2/3 vandens yra lstelse (intraceliuline terpe), 1/3 yra ekstraceliulinej terpj. i terpe skirstoma I intersticine terpe, kuriai tenka ekstralast.terpes, sudaro kraujo plazma(2-3l). H2O paalinimas ir pasisavinimas. H2O yra dinaminej pusiausvyroj, j nuolatos gaunam ir prarandam, kasdien pasikeiia ne maiau 5l H2O.H2O iskyrimo keliai:1)su lapimu 1-1.5l per par; 2)prakaitas 300-500ml; 3)su imatom ~100ml; 4)su ikv. oru ~500ml 5)su maistu ir grimais ~2l per para; 6)~300ml susidaro vykstant oksidacinms reakcijoms (oksidacinis H2O). H2O i virkinimo trakto reab kaip izotoninis tirpalas, kuris susidaro i gauto H2O ir virk.trakto sekreto. Su seilmis skrandio, kasos sult., tulimi isiskiria 8l H2O. Bendras H2O turis virk. trakte per para sud.10 l.Didioji dalis reab.arnyne (2/3plonoj,1/3-storoj arnose). H2O isiskyrimas per inkstus priklausomas nuo jo suvartojimo. H2O alinimas DIUREZ. Jei daug suvartoja ir maai prakaituoja bus praskiestas, ji sgali buti 10kart labiau praskiestas u kr plazmoj. Jei labai prakaituojama (nra alinamas H2O) tai lapimas koncentruotas, 4kart drusk konc didesn negu kr plazmoj. Yra btinas lapimo kiekis 1-1,5l. Tai toks kiekis, kad pakakt itirpusioms druskoms alinti. H2O iskyrimas vyksta distal vingiuot ir surenkamuosiuose kanalliuose. H2O reguliacija vykdo hormonai. Pagr hormonas ADH (antidiuretinis horm), dl jo padidja inkst sieneli pralaidumas. Jo isiskyrimas priklauso nuo osmo receptori dirginimo. Jie yra vart ven srityse ir pagumburyje. Kai organizme H2O perteklius sumaja osm kr plazmos slgis. Kai slg maas ADH neisiskiria, o kai ji nesigamina, tai ie kanalliai nepraleidia H2O (nes j sienels nepralaidios H2O, kai nra ADH tai alinamas H2O). O kai trksta H2O tai tada padidja osm slgis ir taip pradedama dirginti receptori. Tada isiskiria hormonas ADH, kur gamina pogumburis. ADH sukelia trokul (motyvacija atsigerti ), taip CNS veikia inkst dist ir surenk kanallius. ADH sukelia kanalli pralaidum H2O. J (kanal) dka, H2O yra grinamas atgal organizm. ADH svarbus lapimo konc. Aldosteronas antinksi iskiriamas hormonas. Ji iskiriamas, kai Na sumaja arba K- padidja konc kr plazmoje. ALD veikia distalin kanall. Stimuliuoja nauj na/k siurblio gamyb ir isiskyrim distal kanallo membran. To pasakoje isiskiria K lapim, o Na grinamas organim.ALD: sulaiko Na (Kuo daugiau H2O tuo daugiau sulaiko Na), didina cirkuliuojanio kraujo tr kraujospd, maina isiskyrimo lapimo kiek. Prieinga kryptimi veikia hormonas atriopeptidas isiskiria i prieirdi, tada kai padidja kr spaudimo tris. Jis maina Na reabsorbcija ir didina H2O paalinim su lapimu.

Inkstai taip pat iskiria renin, kuris reguliuoja kraujospd ir osm slg Jis iskiriamas i drumstos dms molekuli. Reninas skatina angiotenzino susidarym.jis aktyvus peptidas, kuris didina kraujagysli tonus, spaudim Jis sukelia poveikio ; trokulio jausmas hipovoleminis trokulys , ilgalaike ir stipria vazokoncstrikcija, dl kurios maja glomerulu fltr greitis (GFR), skatina aldosterono isikyrima kuris didina Na ir H2O reab.inkstu dist kanalliuose. organizmo skysio trio reguliavimo mechanizmai yra maiau jautrus, negu osmosinio slgio. Trio reguliavimo mechanizmai aktyvuojasi tada kai suminis kraujo turis yra iki tokio lygio , kuris kelia pavoju arterinio kraujo spaudimo pastovumui. II lapimo kiekis yra l. Susijs su GLF, todl jislabai svarbus galutinio lapimo susidaryme. 120. INKSTU VAIDMUO RGI IR ARM PUSIAUSVYROS ORGANIZME PALAIKYMUI. LAPINIMOSI MECHANIZMAI. Inkstai dalyvauja pH palaikyme. Jie alina H ir bikarbonato selektyvum. pH reguliavimas vyksta dist kanalliuose. Jas vykdo jungiamosios lstels A ir B tipo. A alina H jon, B-HCO3 priklausomai nuo organizmo poreikio (alina arba H arba HCO3). rug-arm pusiausvyra palaikyt naudojami 3 mechanizmai ; 1)bikarbonato (HCO3) sekrecija ir iskyrimas su lapimu arba reabsorbcija . 2) H+ sekrecija ir iskyrimas su lapimu , kai vidin terp rgtja, arba H+ reabsorvuojasi , kai vid terp armj. 3) Amonio jono (NH4) iskyrimas su lapimu. Jis susidaro NH2+H+ =NH4+ lapinimasis yra nug. smegen refleksas, kur gali palengvinti t.y. slopinti auktesnieji centrai, esantys galvos smegenyse. I inkst geldeli lapimas iteka lapimtakius, kurie peristaltiniais judesiais varo lapim lapimo psl. Dl vadinamj gleivins votuv lapimas negali grti atgal. lapimo psl atlieka 2 f-jas: kaupim ir paalinim lapimo. Prisipildant lapimo pslei nuo 200-400ml , tada pradeda kilti spaudimas.spaudimas pradeda dirginti receptorius esanius lapinimosi centruose., kuris yra krymeniniuose segmentuose. I lap centro impulsas sklinda lapimo psl. Eferentiniai impulsai, plintantys i nugaros smegen lapinimosi centro, lapimo psls raumenis sutraukia, jos rauk raumenis atsipalaiduoja, ir vyksta lapinimasis. lapinimas vyksta refleksikai. 121. ENDOKRIN LIAUK IR HORMON VEIKL BENDRA CHARAKTER. PAGR REGULIAC MECHAN. Hormonai (biolog aktyvios med, kurios maina konc sekretuojamos med krauj) atlieka humoralin reguliacija. Ji lta ir ilgalaik. Svarbi: 1.energijos apykaita, 2.drusk ir H2O balansui, 3.augimui ir vystymuisi, 4.dauginimuisi Jie info atiduoda visoms lstelms. Nervine sist. yra greita. Priima tik tie, kas turi specifinius receptorius. Rakto-spynos mechanizmas. Pagal chemin prigimt: 1)amino rg dariniai adrenalinas, melatoninas; 2)baltymai adrenokortikotropinis horm, somatotropinis, insulinas; 3) steroidai - lyt hormonai, antinksiai. Kaip ir nerv sist, endokr liauk sist bdinga hierarchija., endokrinins liaukosglandrotropiniai hormonailiborinai, statiniai... n.s. pagumbhipofizis endokrinins liaukos. Per pagumburi vyksta koordinacija tarp n.s. ir e.s. E.s. bdingas grtamasis ryys. 122. PAGUMBUR IR PASMEGEN LIAUKOS RYYS. HIPOFIZS HORM. Pogumburis ir pasmegenin liauk yra centrin valdanioji dalis. Pogumburis. Pagumbur ir pasmegenins liaukos upakal dal sieja nervinis ryys. Pogumburio- pasmegenins liaukos sistema integruoja ir koreliuoja endokrinini liauk fj.pagumburis reikmingas, integruojant pasmeg liauk veikl. Pag-pasmeg liaukos sistemos branduoliuose nervin organizmo f-j reguliacija transformuojama hormonin, ir atvirkiai. yra svarbesnis. Jis gauna vis info nerv apdoroja ir priima sprendimus, kokius iskirt hormonus hipofizei.I. Pagumbur ir neurohipofiz sieja nerviniai ryiai (i pasmeg liauk upakalins dalies). Isiskiria 2 hormonai: 1.ADH didina H2O siurbim, kraujo tr, spaudim. Jei neisiskiria ADH necukrinis diabetas, dl H2O diurezs. 2.Oksitoninas svarbus gimdyme, stimuliuoja lyg raumen susitraukimus, sukelia pieno tekjim indant. II. Pagumbur ir adenohipofiz sieja humoraliniai ryiai (i priekins dalies). Pagumburis iskiria libarin ir statinin. Libarinas skatina ADH isiskyrim, o statininas slopina. Jie atneami per krauj (humoralinis ryys). adenohipofiz gamina 6 hormonus: 1)AKTH adrenokortikotropinis h. Skatina antinksi ivils dalies hormon isiskyrim, 2)TTH tirotropinis h. Skatina skydliauki augim, 3)FSH folikulus stimuliuojantis h. Skatina lytini liauk isiskrym, folikul augim kiauidse, 4)LT liuteinizacijos h. Lytini lst atrinkim. Kartu su FSH lyt ciklo metu folikul augim, ovuliacija bei folikulo sekrecija, 5)LGH prolaktinas krt augim ntumo metu ir pieno gamyba, 6)STH somatotropinis h. Augimo hormonas, tvarko med apykait. Jis aktyviai dalyvauja anaboliniuose procesuose- skatina raumenyse baltym sintez, mass augimas , kepenyse -kaul augimas audini ir organ mass augim, riebaliniame audinyje skatina riebal skaidym mass majim. Jei STH trksta vaikystje pasireikia hipofiznis nanizmas (vaikiko sudjimo, mao ugio bet psichika isivysiusi gerai), jei sugaugusiame trksta tai nieko nebna. Jei perteklius vaikystj gigantizmas (kaulai greiiau ilgja aukti), jei suaugusiam akromegalija (kno dalys auga neproporcingai, ilgja pdos, platakos, lpos storos, oda raukltas stora). 123. ANTINKSI IEVS IR ERD DALIES HORM, J VAIDMUO ORGANIZM ADAPTAC. Antinksiai endokrinins liaukos, esanios ant inkst. Sudaryti i ievins ir erdins dalies. ios dalys gamina skirtingus hormonus. ievins dalies hormonai skirstomi dar 3 grupes: 1)gliukokortikoidus kortizol, 2)mineralkortikoidai aldosteron, 3)lytiniai hormonai androgenus, estrogenus.1) gliukok.-kartizolio efektai: metabolinis poveikis degina maisto med, greitina baltym skilim, slopina jungiamojoaudinio vystymsi bei imunines reakcijas (todl naudojami po organ transplantacijos), slopina udimo procesus (alerginiams udegimams gydyti). Gliukokortikoidai svarbs organizmo prisitaikymui prie streso (temp, nerviniu, patologiniai veria organizm adaptuotis, fizinis darbas). 2)minerslk.- aldosterono efektai: jo isiskyrim skatina K konc. maina K rezorbcija. Sulaiko H2O, reguliuoja kraujospd,3)lytin -iki paauglysts reikmina ir po menopauzs. F-jos: esant antinksi hiperfunkcijai pasireikia Kuingo sindr (apvalus menulio formos veidas, suplonjus oda), jei dl trkumo - Adesono liga (emas spaudimas, silpnumas). erdin d. gamina ir kaupia adrenalin 80%, noradrenalin 20%, o isiskiria po nerv stimuliavimo. Jie veikia taip, kad raumenys dirbt gerai. Adrenalinas didina irdies minutin tr, ipleia bronchus, spartina kraujo mobilizacija i rezervuar. Dl stipri emocij isiskiria daugiau noradrenalino, o dl maiau ryki stresini faktori adrenalinas. Noradrenalinas stipriai sutraukaikraujagysles, didina diastl ir sistolin kraujospd. Noradrenalinui labiau bdinga mediatorin, o adrenalinui hormonin f-j. erdins d hormonai padeda prisitaikyti prie streso. 124. SKYDLIAUK HORM VAIDMUO.

Skydliauk yra platus kraujagysli tinklas.yra priekinje kaklo dalyje. J inervuoja nervins skaidulos, einanios i kaklo mazg, ir klajoklis nervas. Ji iskiria2 hormonus: T3 trijodtironinas ir T4 tetrajodtironinas (tiroksinas). T3 aktyviausias (suskyla per 1 diena) i T4 susidaro T3 (per 7 dienas) reikia gauti 150mg jodo per diena. Bdinga: sintezei reikalingas jodas, kaupiama jodo sankaupos, skydliaukje yra siurbliai. F-jos: 1) veikia metabolizm. Stimuliuoja ilumos gamyba, aktyvina organizmo med apykait, dl to sunaudojama daugiau O2. 2) veikai organ augim ir vystymsi (plauk folikul, dant, odos) 3)nerv sistemos jautrumui ir vystymuisi. Skydliauks hiperfunkcija Bazedovo liga arba tireotoksikoz (suintensyveja pagr med apykaita, tachikardija, praplatja aki vyzdiaiisprogsta akys, dreba rankos. Ligoniai nervingi). Hipofunkcija vaikystje kretinizmas (mao gio, nevisai proporcingas , protinis atsilikimas), suaugusiam miksedema (med apykaita sultja, , nutunka, oda bna sausa, h2O kaupiama po oda, intelektualinis f-jos sumajimas). Endeminis gys skydliauks hipofunkcija, dl jodo trkumo maiste, iauga skydliauk (nra jodo, tai negaminamas hormonas, tai skatina hipofizis isiskyrim. Tada liauka auga, o horm negaminami). 125. KASOS ENDOKRIN F-JA, JOS HORM REIKM ANGLIAVANDENI APYK. Kasa yra sudtingas endokrinins ir egzokrinins ( organus arnyne) sekrecijos organas. 1-3% kasos svorio tenka langerhanso salelms, jos iskiria hormonus. Jas sudaro 3 tip lstels: a) A (alfa)- gamina gliukagon, b) B(beta) insulin, c)D(delta) somatostatin. Insulino f-jos: maina gliukozs konc kraujyje- skatindamas glikogeno sintez, intensyvina gliukozs patekim audinius, skatina gliukozs skaidym lstelse. Veikia anabolikai skatina baltymo sintez ir kaupimsi, insulino isiskyrim. Reguliacija: jei didja gliukozs, insulino irgi didja. Teig.gri ryys. Hipoglikeminis veikimas. Gliukagonas didina gliukozs konc kraujyje. Skatina gliukozs sintez i amino rg., stimuliuoja baltymo skaidymkatabolikai. Somatostatinas - slopina insulino ir gliukogono veikima, sekrecija. Slopina virk.trakto sekrecija/rezorbcija. Reguliuoja energiniu med atsargas, reguliuoja homeostaz. Kasos hipofunkcija sumaja insulino (cukrinis diabetas padidja gliukozs konc kraujyje hiperglikemija, pradeda isiskirti per inkstus su lapimu,; riebal ir baltym apykaita sutrinka, ikvp ore padaugja acetono). 126. PRIESKYD LIAUK, IOBRIALIAUK IR KANKOR LIAUK HORM, J REIKM. Prieskydin yra prisiliejusios 4 irnio dyd prie upakalini skydliauks paviri. Gamina hormon paratireoidin, jo efektai prieingi kalcitoginams. Didina Ca konc kr plazmoj. Jis skatina Ca ir F rezorbcija arnyne ir inkst kanalliuose. Stimuliuoja Ca perneim i kaulinio audinio krauj. Jei paratireoidino hipersekrecija tai pasireikia kaul demineralizacija (Ca kiekio sumajimas kauluose). Hiposekrecija vystosi tetanija (tempti raum, dreba, skausmingi susitraukimai), nes maja Ca konc kraujyje, tai padidina griaui raumen dirglum. iobrialiauk yra u krtinkaulio virutins dalies.gamina horm timozin ir timopoetin. F-ja dalyvaujant su kitoms endokrininmis liaukoms, turi takos organizmo augimui, lytiniam brendimui ir imunitetui.Kartu ji yra imunins sistemos dalis. Jose formuojasi T tipo limfocitai, kurios dalyvauja susidarant organizmo lsteliniam imunitetui. Sunaikina svetimas last. makrofagai i kaul iulp ieina plazmocidai. B limfocitai humoraliniam imunitetui. Ji funkcionuoja iki lytinio brendimo. Kankorin yra upakalinje smegen kamieno dalyje. Iskiria melatonin, kuris pasigamina i serotonino. Jos horm gamyba takoja viesos tamsos kaita. iemos metu jo gamyba didja, vasaros maja. Reguliuoja org.bioritmus, kintant viesos ir tamsos periodui. Adaptuoja endokrininiu liauk aktyvacija paros/sezono metu.. Padidjus melatonino kiekiui smegen skystyje slopinami hipofizs horm gonadotropinai (lyt liauk) gamyba. 127. LYT LIAUK. VYR IR MOT LYT HORM, J REIKM. Lytinius hormonus gamina lytins liaukos. Taiau hormonai iskiriami pirmiausia pagumburis GL hipofiz LH ir FSH lytins liaukos. Vyr lyt liauka sklids, jos gamina testosteron. Ypa svarbus LH testosterono gamybai, o FSH lyt lst vystymuisi. Kad btu pilnavertis lst vystymasis svarbu abu hormonai ir LH ir FSH. Testo skatina pirmini ir antrini lyt poym formavimsi, lyt organ vystymsi, plaukuotum, kaul raumen augim, balsto styg, gerkl sustorjim. Testo kiekis beveik visada pastovus. Mot lyt liauk- kiauids. Yra 2 mot hormon grups estrogen ir prostogen. Estrogen f-jos: slygoja antrini lyt poym formavim, su progesteronu reguliuoja lyt ciklo fazes., paruoia organizm apvaisinimui, adina lyt potrauk. Estrogenai slopina odos riebal liauk aktyvum. Progesteronas (ntumo hormonas)- j iskiria geltonknis. Prog yra estrogen antagonistas. Jis skatina gimdos gleivins ivejim, paruoia mot org vaisiui ineioti, gimdyti ir kdikiui maitinti(krt liaukinio audinio susidarym). Netumo metu j gamina placenta. Didelis progesterono kiekis naikina ovuliacija. 128. NEUROENDOKRIN MOTERS LYT CIKLO REGULIAC. LYT VYST FIZIOLOG. Moters ciklas susideda i 2j fazi: folikulin (folikulo brendimas) ir liuteinin (geltonknio susiformavimo ir jo hormon iskyrimas). 1)folikulins fazs pradioj didja hipofizis horm iskyrimas (LH ir FSH), ie hormonai stimuliuoja folikul augim, susidaro grafo pslel. Augdami folikulai vis daugiau iskiria estrogeno, o jis stimuliuoja gimdos gleivins ivejim ovuliacijos metu. Prie ovuliacij labiau padidja hipofizis hormon iskyrim. Tai sukelia grafo pslels sprogim ir kiauinliai ertm. Grafo vietoje susiformuoja geltonknis, toliau jis sekretuota progesteron ir estrogen. Taiau progesteron sintetina daugiau, todl liuteininj fazj daugiau progesterono, tai ir ivejimas endometrit didesnis. Sumajus konc hipofizis hormon, slopinama folikul augim. Po koki 8d geltonknis ima generuoti, tada sumaja estr ir proget. Dl i hormon sumajimo prasideda edometrij degeneracija. Kai sumaja lyt hormon, tai vl stimuliuojama, hipofizs hormon padaugja, o tai skatina folikul augim. Vl ciklas prasideda i naujofolikulins fazs metu reguliacija keiiama i + grtamuoju ryiu, todl viskas ciklika. 129. DIFUZ ENDOKRIN SIST. AUDINI HORM. Skiriamos ios audini horm grups: 1) veikianios organizmo vystymsi: timozinas (kankor), tiroksinas (skyliaukj) 2) neurohormonai: iskiria nerv sistemaoksitocin, vazopresin, adrenalinas, serotoninas, noradrenalinas. 3) virkinimo trakto: gastrinas, sekretinas, vilikininas.. 4) kraujo apytakos: Histaminas gamina bazofilai: sutraukia lyg r. stipriai aktyvina HCL isiskyrim skrandyje. Dalyvauja udegiminse reakcijose. Didina kraujagysli pralaidum. Seratoninas - didina kraujo krejim skatina lyg raumen susitraukim. Prostaglandinai iskiria prostata ir kiti audiniai skirstomi : a)prostaciklinus- j gamina kraujagysli endotelis, slopina k raujo krejim, ipleia kraujagysles. b)prostaglandinas F2alf kraujagysli tonus

didina, sutraukaigimdos raumenis. Opiatai. Beta endorfinas: sukelia neuronu hiperpoloarizacija. Pasizymi analgeziniu veikimu. Susidaro kraujyje NO, kuris ipleia krauj, reninas.