GENEROLO JONO EMAIIO LIETUVOS KARO AKADEMIJA

Carl von Clausewitz

APIE KAR
I dalis

Vilnius 2008

UDK 355 (075.8) Cl 37

Versta i vokiei kalbos: Carl von Clausewitz, Vom Kriege. UllsteinVerlag, Berlin 1980.

Atsakingasis redaktorius doc. dr. Pranas Jankauskas Vertja Violeta Kulikauskien Kalbos redaktor Jolanta Budreikien

Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, 2008

ISBN 978-9955-423-74-4

TUriNYS
Pratarm............................................................................................................5 PIRMOJI DALIS. APIE KARO PRIGIMT..................................................7 1 skyrius. KAS YRA KARAS?....................................................................7 2 skyrius. TIKSLAS IR PRIEMONS KARE.........................................27 3 skyrius. KARO GENIJUS......................................................................41 4 skyrius. APIE PAVOJ KARE..............................................................58 5 skyrius. APIE FIZIN TAMP KARE...............................................60 6 skyrius. INIOS, GAUNAMOS KARE...............................................62 7 skyrius. TRINTIS KARE. .......................................................................63 8 skyrius. BAIGIAMOSIOS PIRMOSIOS DALIES PASTABOS.........66 ANTROJI DALIS. APIE KARO TEORIJ.................................................68 1 skyrius. KARO MENO KLASIFIKACIJA..........................................68 2 skyrius. KARO TEORIJA.....................................................................76 3 skyrius. KARO MENAS AR KARO MOKSLAS...............................95 4 skyrius. METODIKUMAS.................................................................98 5 skyrius. KRITIKA................................................................................104 6 skyrius. APIE PAVYZDIUS.............................................................123 TREIOJI DALIS. APIE STRATEGIJ....................................................130 1 skyrius. STRATEGIJA..........................................................................130 2 skyrius. STRATEGIJOS ELEMENTAI..............................................138 3 skyrius. MORALINS JGOS............................................................139 4 skyrius. PAGRINDINS MORALINS GALIOS............................141 5 skyrius. KARIUOMENS LOV.....................................................142 6 skyrius. DRSA....................................................................................146 7 skyrius. TVIRTUMAS.........................................................................150 8 skyrius. SKAIIAUS PRANAUMAS ..............................................151 9 skyrius. NETIKTUMAS....................................................................156 10 skyrius. GUDRUMAS........................................................................160 11 skyrius. JG SUTELKIMAS ERDVJE........................................162 12 skyrius. JG SUTELKIMAS LAIKO ATVILGIU.....................163 13 skyrius. STRATEGINIS REZERVAS................................................170 14 skyrius. JG TAUPYMAS..............................................................173 15 skyrius. GEOMETRINIS ELEMENTAS..........................................174 16 skyrius. APIE PRASTOVAS KARO VEIKSMUOSE.....................176 17 skyrius. IANDIENINIO KARO POBDIS..................................180 18 skyrius. TAMPA IR RAMYB........................................................181

KETVIRTOJI DALIS. MIS. ....................................................................184 1 skyrius. Apvalga............................................................................184 2 skyrius. Mio pobdis. ................................................................185 3 skyrius. Mis.....................................................................................186 4 skyrius. Tsinys.................................................................................189 5 skyrius. Apie mio reikm......................................................196 6 skyrius. Mio trukm.................................................................198 7 skyrius. Mio sprendimas........................................................199 8 skyrius. Abiej pusi susitarimas vykdyti m.........205 9 skyrius. Generalins kautyns. J sprendimas..........208 10 skyrius. Tsinys. Pergals taka..........................................213 11 skyrius. Generalini kautyni pritaikymas. Tsinys...............................................................................218 12 skyrius. Strategini priemoni naudojimas pergalei pasiekti. .......................................................224 13 skyrius. Atsitraukimas po pralaimto mio...........233 14 skyrius. Naktinis mis..............................................................235 PENKTOJI KNYGA. GINKLUOTOSIOS PAJGOS..............................240 1 skyrius. APVALGA............................................................................240 2 skyrius. KARO TEATRAS, KARIUOMEN, YGIS......................240 3 skyrius. JG SANTYKIS..................................................................242 4 skyrius. KARIUOMENS RI SANTYKIS................................245 5 skyrius. KARIUOMENS KOVOS RIKIUOT...............................254 6 skyrius. BENDROJI KARIUOMENS RIKIUOT.........................260 7 skyrius. AVANGARDAS IR SARGYBOS SAUGA. ..........................266 8 skyrius. PRIEAKINI DALINI VEIKSMAI...............................274 9 skyrius. ISIDSTYMAS STOVYKLOJE..........................................278 10 skyrius. YGIAI..................................................................................280 11 skyrius. YGIAI. Tsinys ..................................................................286 12 skyrius. YGIAI. Tsinys ..................................................................290 13 skyrius. ISIDSTYMAS PATALPOSE...........................................293 14 skyrius. KARIUOMENS APRPINIMAS...................................299 15 skyrius. OPERACIN BAZ............................................................313 16 skyrius. SUSISIEKIMO LINIJOS.....................................................317 17 skyrius. VIETOV. .............................................................................321 18 skyrius. DOMINAVIMAS VIETOVJE.........................................324

Carl von Clausewitz (Karlas Klauzevicas) gim 1780 metais birelio 1 d. Burge (prie Magdeburgo). 1793 m. bdamas keturiolikmeiu jaunuoliu dalyvauja Reino kampanijoje kovodamas prie revoliucin Pranczij. 1806 m. dalyvauja kare prie Napoleon. 1812 metais palieka prs kariuomen ir pereina tarnauti Rusijos carui Aleksandrui I. Tarnauja Rusijoje iki 1814 m. Dalyvauja miuose prie Borodino, emutins Elbs ir Olandijoje. Carl von Clausewitz 1815 m. grta Prs kariuomen, tarnauja Bliucherio korpuse generolu-kvartirmeisteriu, dalyvauja kautynse prie Linji ir Vaterlo. 18181830 m. Berlyno karo mokyklos direktorius. Kartu su kitais Napoleono ir revoliucini kar dalyviais C. Clausewitz igyveno skaud vis nusistovjusi ir ,,amin karo meno 1718 imtmeio nuostat ir norm lugim. Kovos laukuose prie puikiai idresuotas samdini kariuomenes stojo revoliucijos laik masins kariuomens. Nauja kariuomen, kvpta revoliucijos lozung, panaudojo ir naujus kovos bdus, pakeitusius linijin, tiksliai apibrt Frydricho II samdini taktik. Kabinetini kar strategija revoliuciniuose karuose pasikeit visiko sutriukinimo strategij. Jenos ir Auertedto mi laukuose kartu su prs kariuomene uvo ir visos senos, prastos sampratos apie karo men. Taigi pasidar aiku, kad vadovaujantis nusenusiomis sampratomis negalima paaikinti prs kariuomens pralaimjimo prieasi ir surasti bd jos karinei galiai atgimti. Mginimai pakartoti prancz kariavimo bdus ir atmesti Frydricho laik taktik, kai yra senoji kariuomens struktra, buvo nemanoma. Prancz revoliucijos principai nugaljo ir karo mene. J virenyb pripaino ir Prsijos karo vadai, tarp kuri buvo ir C. Clausewitz. Jie pasisak u karin reform, u visuotin karo prievol likviduojant baudiav. Ianalizavs 15661815 m. laikotarpio daugiau nei 130 kautyni ir ygi jis para savo pagrindin darb ,,Apie kar, kuris, deja, buvo neubaigtas. is darbas buvo paskelbtas jo monos Marijos 1832 m. po jo mirties (mir 1831-

12-16). Taiau is neubaigtas darbas, kur autorius vadino ,,beforme mini krva, vertas daug daugiau nei tai, k dav karo ir karo meno teorija. C. Clausewitzo nuopelnas, kad jis pirm kart ikl pagrindines karo teorijos problemas. Jis nekuria aminos ubaigtos strategijos teorijos, nepristato savo knygos kaip vadovlio su paruotomis formuluotmis. Strategijos udaviniu mato karo ir karo meno reikini tyrim. Jis mgina atverti karo dialektik, ikelti pagrindinius principus ir objektyvi proces dsningumus. C. Clausewitz nesusiaurino savo tyrim vien iorins strategijos formos nagrinjimu, bet pavelg giliau visuomeninius santykius. Pagrindin jo mokymo mintis karas kyla i politikos poreiki, karas yra politikos tstinumas kitomis priemonmis. is supratimas duoda galimyb parodyti, kokie skirtingi gali bti karai dl skirting motyv ir t slyg, i kuri jie kyla. Pabrdamas karo ypatumus jis tvirtina, kad karas yra tik dalis visumos, o ta visuma yra politika. Politika nustato ir karo pobd, o karo meno kaita yra politikos vaisius. Daug dmesio C. Clausewitz skiria moraliniams elementams, armijos lovei, karo genijui, tvirtumui ir gudrybms kare. Be abejo, daugelis C. Clausewitzo teigini ir ivad paseno. Pasikeit technika ir ginkluot, taktika, operacinis menas ir strategija. Taiau jo darbas yra vienas i geriausi, k dav 19 amiaus karo teorijos mintis. Todl C. Clausewitzo darbai, jo karo teorija yra studijuojami karo meno istorijos kursuose.

PIRMOJI DALIS

APIE KARO PRIGIMT

1 skyrius KAS YRA KARAS?

1. vadas
I pradi mes aptarsime atskirus ms dalyko elementus, po to kiekvien dal ir paskiausiai vis dalyk, kiek jis tarp savs yra susijs, t. y. pereisime nuo paprasto iki sudtingo. Taiau ia, labiau negu bet kur kitur, reikia pradti nuo poirio visumos esm; ms dalyke, labiau negu kituose, galvodami apie atskir dal btinai turime susieti su visuma.

2. Apibrimas
Mes nenorime pateikti sunkiai suvokiamo valstybje priimto teisinio karo apibrimo: ms pagrindinei miniai bus tinkama svoka dvikova. Karas yra niekas kitas, kaip iplsta dvikova. Jeigu mes norsime aprpti kaip vien visum vis begalin daugum atskir dvikov, i kuri susideda karas, tada geriausia sivaizduoti dviej imtyninink kov. Kiekvienas i j siekia fizine jga priversti kit vykdyti jo vali; kiekvieno artimiausias tikslas sutriukinti prie ir tuo paiu padaryti j nesugebant toliau prieintis. Taigi karas prievartos aktas, turintis tiksl priversti prieinink vykdyti ms vali.

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Prievarta naudoja men pasiekimus, moksl atradimus ir iradimus, kad priepastatyt kitai prievartai. Nepastebimi, beveik neverti dmesio apribojimai, kuriuos ji sau taiko kaip tarptautins teiss normas, lydi prievart, i esms nesumaindami jos veiksmingumo. Taigi fizin prievarta (todl, kad moralin prievarta be valstybs ir statymo svok neegzistuoja) yra priemon, o tikslas primesti prieui ms vali. Kad pasiektume tiksl, mes turime nuginkluoti prie, neduoti jam galimybs prieintis. ia ir gldi supratimas apie karo veiksm tiksl. Jis slepia tiksl, kuris skatina kar, ir iki tam tikro momento istumia j kaip kak tiesiogiai paiam karui nepriklausant.

3. Radikaliausi priemoni naudojimas.

Kai kurie filantropai sivaizdavo, kad nuginkluoti ir sutriukinti prie galima nenatraliu bdu, be kraujo praliejimo, ir kad ito turi siekti karo menas. Kaip bebt viliojanti tokia mintis, taiau ji yra klaidinga ir j reikia paneigti. Karas pavojingas dalykas, o klaidos, kurios atsiranda dl gerairdikumo iklimo, jam yra paios pratingiausios. Fizins prievartos naudojimas visa galia jokiu bdu nepaalina proto paramos, todl tas, kuris ia prievarta naudojasi niekuo nesuvarytas ir negaildamas kraujo, gauna didiul pranaum prie prie, kuris to nedaro. Tokiu bdu vienas diktuoja statym kitam; abu prieininkai kiek manoma sutelkia pastangas, ir tai tampai nra kit rib, iskyrus tas, kurios laikomos vidinmis priesvaros jgomis. Taip ir reikia irti kar; bt nenaudinga, netgi neprotinga i pasibjaurjimo jo iaurumu ileisti i omens jo gamtines savybes. Kad civilizuot taut karai ne tokie iaurs ir griaunantys nei laukini taut karai, lemia tiek visuomens raidos lygis, kur yra pasiekusios kariaujanios valstybs, tiek ir j tarpusavio santykiai. Karas kyla i valstybi visuomenins padties ir j savitarpio santyki, yra j slygojamas, ribojamas ir silpninimas. Bet visa tai netaikoma tikrajai karo esmei, o ateina i iors.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

traukimas pai karo filosofij apribojimo ir nuosaikumo principo atrodo visika nesmone (beprasmybe). Apskritai kova tarp moni vyksta dl dviej visikai skirting element: prieikumo jausmo ir prieiko ketinimo. Esminiu io ms teiginio poymiu pasirinkome antrj, kaip bendresn. Negalima sivaizduoti netgi paties pirminio, artimo instinktui neapykantos jausmo be kokio nors prieiko ketinimo; tuo tarpu danai bna prieiki ketinimai, kai nra jokio ar net nors kiek su juo susijusio neapykantos jausmo. Laukinse tautose vyrauja ketinimai, kuriuos nulemia jausmai, o civilizuot taut ketinimai lemiami proto. Taiau is skirtumas atsiranda ne dl laukins bsenos ar civilizacijos, bet dl su iais skirtumais susijusi aplinkybi, organizacijos ir t. t. Todl kai kuriais atvejais jie gali ir nebti reikmingi, bet apskritai pamus, tai akivaizdu; vadinasi, ir civilizuotos tautos gali igyventi abipus neapykant. Aikja, kaip klaidinga bt kar tarp civilizuot taut laikyti tik protiniu j vyriausybi aktu ir sivaizduoti j kaip kak labai atsiet nuo bet kokios aistros. iuo atveju bt utek tik fiziniu aspektu vertinti ginkluotsias pajgas ir j nepanaudojant isprsti gin, o remtis susiklosiusiais santykiais, t. y. reali kov pakeisti savotika algebros formule. Teorija jau pltojosi ia kryptimi, bet paskutinieji karai mus igyd nuo toki suklydim. Jei karas yra prievartos aktas, tai jis btinai siskverbia jausm sfer. Jei pastarieji ir ne visada bna jo altinis, tai vis vien karas madaug linksta prie j, o tai iek tiek priklauso ne nuo tautos civilizacijos lygio, bet nuo prieing interes svarbos ir stabilumo. Taigi mes matome, kad civilizuotos tautos neudo belaisvi, nesiaubia kaim ir miest, o tai yra todl, kad vis daugiau karo veiksmams vadovauja protas, kuris ir nurodo veiksmingesnius prievartos taikymo bdus, negu ie grubs instinkto pasireikimai. Parako iradimas ir laipsnikas aunamojo ginklo tobulinimas pakankamai akivaizdiai liudija tai, kad ir kultros augimas n kiek neparalyiuoja ir nepaneigia paioje karo svokoje gldinio siekio sunaikinti prieinink.

10

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Taigi mes kartojame savo teigin karas yra prievartos aktas ir jos naudojimui nra rib; kiekvienas i kovojanij diktuoja statymus kitam; vyksta varybos, kurios teorikai abu prieininkus gali nuvesti iki kratutinum. Tai ir yra pirmosios sveikos esm ir pirmasis kratutinumas, su kuriais susiduriame.

4. Karo veiksm tikslas yra neleisti prieui prieintis

Anksiau minjome, kad karo veiksmais siekiama nuginkluoti prie, neleisti jam prieintis. Dabar parodysime, kad is apibrimas yra btinas teoriniam karo supratimui. Kad priverstumme prie vykdyti ms vali, turime sukurti jam daug sunkesn padt, negu ta auka, kurios mes i jo tuo tarpu reikalaujame; inoma, tokia nenaudinga padtis turi bti ilg laik, kitaip prieas lauks palankesnio momento ir prieinsis. Taigi visi pokyiai, susij su karo veiksm tsimu, turi dar labiau sunkinti prieo padt; btent taip turi jaustis prieas, atsidrs tokioje padtyje. Pati blogiausia padtis, kuri gali patekti kariaujanioji alis, tai visikas negaljimas prieintis. Todl siekdami karo veiksmais priversti prie vykdyti ms vali, i tikrj mes turime j nuginkluoti arba stumti toki padt, kuri tiesiogiai grasint netekti bet kokios galimybs prieintis. Taigi aikja, kad karo veiksm esm nuginkluoti prie, atimti i jo galimyb tsti kov, t. y. reikia j sutriukinti. Karas negali bti gyvosios jgos veiksmas prie negyvj mas, o esant visikai pasyviai vienai aliai, jis visikai nesivaizduojamas. Karas visada yra dviej gyvj jg susidrimas; todl abi alys turi siekti galutinio karo veiksm tikslo (prieo sutriukinimo). Taigi mes vl susiduriame su sveika. Jei prieas nesutriukintas, a turiu saugotis, kad jis nesutriukint mans, taigi a nesu savo veiksm eimininkas todl, kad prieas man diktuoja savo statymus lygiai taip pat, kaip a diktuoju jam. Tai ir yra antroji sveika, lemianti antrj kratutinum.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

11

5. Ribin jg tampa
Nordami sutriukinti prie, mes turime sulyginti savo pastangas su jo pasiprieinimo jga; pastaroji yra dviej glaudiai susijusi veiksni rezultatas: priemoni, kuriomis jis disponuoja, ir jo valios nugalti. Prieo itekliai iki tam tikro dydio gali bti nustatomi (nors ir ne visai tiksliai) todl, kad viskas ireikiama skaiiais. Daug sunkiau vertinti jo vali nugalti; jos matas gali bti tik siekiai, skatinantys prieinink kariauti. Nustat nurodytu bdu (su inomu tikimybs laipsniu) jo pasiprieinimo jg, vertiname savo jgas ir stengiams bti pranaesni arba, jei tai nemanoma, stipriname jas iki aukiausio mums pasiekiamo laipsnio. Bet to paties siekia ir ms prieas; taigi vl i naujo atsiranda varybos, kurios jau i esms yra kratutinumo siekis. Tai yra treioji sveika ir treiasis kratutinumas, su kuriais mes susiduriame.

6. Tikrov, lemianti pasikeitimus

Priklausydamas abstraktaus supratimo sferai, protas neturi rib, bet gali pasiekti kratutinum. Ir tai visikai natralu, nes jis susijs su kratutinumais su jg konfliktu, skatinamu valios ir nepaklstaniu jokiems kitiems statymams, iskyrus vidines paskatas. Todl, jei mes nustatydami tikslus remsims abstrakiu karo supratimu, kaip vieninteliu atramos taku, ir naudojamais itekliais, tai, esant nuolatiniai sveikai tarp prieik ali, btinai prieisime kratutinum, kuris dl vos pastebim gudri logini samprotavim yra tik aidimas. Jei grietai laikydamiesi absoliutaus karo supratimo vienu plunksnos brkteljimu ubrauktume visus sunkumus ir su loginiu nuoseklumu laikytumms to poirio, kad visada reikia bti pasirengusiems sutikti ginkluot pasiprieinim ir patiems sutelkti didiausias pastangas, tai toks pasakymas bt tik knyginis isigalvojimas, neturintis nieko bendra su tikrove. Netgi, jei numatytume, kad i didiausia tampa, kuri galima lengvai nustatyti, yra kakas absoliutaus, tai vis vien reikia pripainti, kad mogaus protas sunkiai paklust tokioms loginms fantasmagorijoms. Daugeliu atve-

12

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

j reikt beprasmik energijos snaud; tai prietaraut kitiems valstybs politikos principams; pareikalaut toki valios pastang, kurios neatitikt numatyt tiksl ir negalt bti sutelktos todl, kad moni valia niekada nesemia savo jgos i logini gudravim. Visikai kitas vaizdas bus tuo atveju, kai mes nuo abstrakcijos pereisime prie tikrovs. Abstrakcijos srityje vyravo optimizmas. Mes sivaizdavome abi alis vienodas. Kiekviena i j ne tiktai siek tobulumo, bet ir pasiek j. Bet ar tai manoma tikrovje? Tai galjo bti tik tuo atveju: 1) jei karas bt visikai izoliuotas aktas, kylantis visai netiktai ir nesusijs su prie tai buvusiu valstybs gyvenimu; 2) jei jis priklausyt tik nuo vieno lemiamo momento arba nuo i eils vienu metu vykstani lemiam akt; 3) jei jis jau lemt galutin sprendim ir jam takos neturt iankstin politin padtis, kuri susiklostys po jo baigimo.

7. Karas niekada nra izoliuotas aktas

Reikia atkreipti dmes pirmj slyg, kad prieininkai vieni kitiems nra visikai abstrakts asmenys; negali jie bti abstrakts ir atsivelgiant pasiprieinimo veiksn, kur lemia ne iorins slygos, o tik valia. i valia nra visai neinoma; jos ,,rytoj daroma iandien. Karas neprasideda netiktai; jo plitimas negali bti akimirkos reikalas. Todl kiekvienas i abiej prieinink gali sprsti apie kit remdamasis tuo, kas jis yra ir k jis daro, o ne tuo, tiksliau pasakius, kuo jis galt bti ir k turt daryti. mogus dl savo netobulumo niekada nepasiekia absoliuiai geriausio, taigi abipusis neapskaiiavimas yra nuosaikumo pradia.

8. Karas nra vienas smgis, bet ilgalaikis veiksmas

Antroji slyga pera toki pastab. Jeigu karo baigtis priklausyt tik nuo vieno lemiamo momento arba nuo keleto vienalaiki lemiam akt, tai visi pasirengimai bt skirti pagrindiniam tikslui, nes bet koks aplaidumas bt

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

13

nepataisomas. Tokiu atveju prieo pasirengimai, nes jie mums inomi, bt buv vienintelis dalykas i tikrovs pasaulio, kuris mums duot tam tikr mat, visa kita priklausyt abstrakcijai. Bet kadangi karo sprendimai yra nuosekls aktai, tai natralu, kad kiekvienas pirmesnis aktas su visais su juo susijusiais reikiniais gali bti matu kito; tokiu bdu ir ia tikrov istumia abstrakcij ir silpnina kratutinumo siek. Be abejo, kad bet kuris karas baigtsi vienu lemiamu ar keliais vienalaikiais lemiamais susidrimais, jeigu skirtos kovai priemons bt arba galt bti sutelktos i karto. Neskmingas sprendimas neivengiamai menkina kovos priemones ir, jeigu jos visos bt panaudotos pirmame myje, tai kitas bt nemanomas. Karo veiksmai, kurie vykt po to, i esms bt tik tsinys pirmj. Taiau mes matme, kad jau rengiantis karui konkreios aplinkos suvokimas istumia abstrakt suvokim ir vietoj didiausios tampos susiformuoja realus mastelis, tokiu bdu jau vien dl tos prieasties prieininkai, veikdami kartu, neprieis jg tempimo ribos, ir ne visos jgos bus i pradi istatytos. Bet pagal i jg prigimt ir pobd jos negali bti panaudotos ir veikti visos kartu. I ties ios jgos tai ginkluotosios pajgos, alis su savo geografine padtimi ir gyventojais ir sjungininkai. alis ir jos gyventojai, be to, kad ji yra vis ginkluotj pajg altinis, tikrja to odio prasme, sudaro vien i pagrindini rodikli, nulemiani karo eig; dalis alies teritorijos eina karo veiksm teatr; neeinanios j sritys daro jam didel tak. inoma, galima daryti prielaid, kad vienu metu kar sitrauks visos mobiliosios kovins pajgos; bet tai nemanoma tvirtovi, upi, kaln, gyventoj atvilgiu, odiu, visos alies atvilgiu, jei ji nra tokia maa, kad pirmasis karo veiksmas apimt j vis. sjunginink bendradarbiavimas taip pat nepriklauso nuo kariaujani ali valios. Tarptautini santyki prigimtyje slypi tokios tvarkos veiksniai, kurie slygoja vlesn sjunginink sitraukim kar; kartais sjungininkai teiks pagalb tik tada, kai bus atkuriama prarasta pusiausvyra.

14

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Toliau mes isamiau nagrinsime t aplinkyb, kad dalis pasiprieinimo pajg, kurios negali i karto pradti veikti, danai sudaro kur kas didesn jos dal, negu atrodo i pirmo vilgsnio; dl to, netgi tais atvejais, kai vyksta stiprus pirmasis lemiamas susidrimas, kuris suardo jg pusiausvyr, visgi pastaroji gali bti atkurta. ia mes tik nurodysime, kad karo prigimtis neleidia sutelkti vis pajg vienu metu. ia aplinkybe negalima remtis, norint sumainti jg tamp per pirmj lemiam veiksm; juk neskminga pirmojo susidrimo baigtis visada yra esminis nuostolis, kurio niekas savarankikai nemgins bandyti. Kuo reikmingesn bus pirmoji pergal, tuo didesn tak darys kitoms, nepaisant to, kad ji nra vienintelis veiksnys, lemiantis galutin pergal. Taiau numatymas galimybs atitolinti pergal lemia tai, kad mogaus protas dl nenoro per daug tempti jgas dangstosi iuo atsikalbinjimu ir nesutelkia reikaling jg pirmajam veiksmui. Visos ios klaidos, kurias viena alis leidia sau dl savo silpnumo, yra objektyvus veiksnys kitai aliai sumainti tamp; ia vl ikyla sveika, dl kurios maja kratutinumas iki saikingo tampos laipsnio.

9. Karo pabaiga niekada nra absoliuti

Pagaliau netgi paskutin, lemiam viso karo veiksm negalima irti kaip absoliut, nes nugaltoji alis jame danai mato tik laikin blogyb, kuri gali bti itaisyta ateityje politiniais santykiais. Kiek toks poiris turi susilpninti tamp ir pastangas, aiku savaime.

10. Tikrovikas gyvenimas ugoia kratutinumus ir abstrakt suvokim

Taigi karas atmeta rst jg tempimo dsn. Jeigu nebijoma ir nesiekiama kratutinum, tai protas gali nustatyti reikiamos jg tampos ribas. Duomenys, gauti i tikroviko gyvenimo, vertinami remiantis tikimybs dsniais. Jeigu abu prieininkai jau nebra abstrakios svokos, o yra atskiros valstybs

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

15

ir vyriausybs, jeigu karas jau ne abstraktus supratimas, o savotikai besirutuliojantys veiksmai, tai neinomyb pads iaikinti tikrovs reikiniai. Remdamasi organizacijos pobdiu, prieininko bkle ir padtimi ir vadovaudamasi tikimybi teorija, kiekviena i kovojani ali savaip vertins kito ketinimus ir atitinkamai numatys savo veiksmus.

11. Pirmoje vietoje politinis karo tikslas

ia ir vl ms tyrim lauk patenka tema, kuri jau nagrinjome: politinis karo tikslas. Kratutinum siekimas ketinimas nuginkluoti prieinink, j sutriukinti iki io laiko gerokai deng karo tiksl. Kadangi kratutinumai praranda savo gali, o kartu su jais dingsta ir siekis sutriukinti prieinink, todl politinis tikslas vl ikeliamas pirmj viet. Jeigu visi svarstymai dl reikalingos jg tampos yra tik tikimybi apskaiiavimas, remiantis tam tikrais asmenimis ir aplinkybmis, tai politinis tikslas, kaip pirminis motyvas, turi bti esminis io komplekso veiksnys. Kuo maesns aukos mes reikalaujame i savo prieininko, tuo maesnio pasiprieinimo galime laukti i jo. Bet kuo nereikmingesni ms reikalavimai, tuo silpnesnis bus ir ms pasirengimas. Taigi, kuo nereikmingesnis ms politinis tikslas, tuo maesn vert jis mums turi ir tuo lengviau atsisakyti jo siekti, todl ms pastangos bus menkesns. Taigi politinis tikslas, esantis pirminis karo motyvas, yra tikslo, kuris turi bti pasiektas karo veiksmais, taip pat ir btin pastang jam pasiekti, matas. Kadangi mes susiduriame su realybe, o ne su abstrakiomis svokomis, tai ir politin tiksl negalima irti abstrakiai; jis priklauso nuo abiej valstybi tarpusavio santyki. Vienas ir tas pats politinis tikslas gali turti nevienod poveik ne tik vairioms tautoms, bet ir tai paiai tautai skirtingomis epochomis. Todl politin tiksl galima laikyti matu tik atsakingai suprantant jo poveik masms, kurias jis turi ijudinti. tai kodl karo metu btina atsivelgti prigimtines i masi savybes. Lengva suprasti, kad ms skaiiavim rezultatai gali bti labai skirtingi priklausomai nuo to, ar masms turi reikms elementai, kurie didina ar maina karo tamp. Tarp dviej taut, dviej

16

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

valstybi gali bti tokie tempti santykiai, jie gali bti sukaup tiek prieik element, kad visikai nereikmingas karui politinis pretekstas didins tamp, kuri virys io politinio preteksto reikm ir sukels tikr sprogim. Visa tai susij su pastangomis, skatinamomis abiejose valstybse politinio tikslo, taip pat tikslo, kuris bus ikeltas dl karo veiksm. Kai kada politinis tikslas gali sutapti su kariniu, pavyzdiui, inom srii ukariavimas. Kartais politinis tikslas nebus tinkamas tam, kad ireikt karo veiksm tiksl. Tuomet vietoj jo turi bti ikeltas kitas, kur galima laikyti politinio tikslo ekvivalentu ir tinkamu pakeisti j sudarant taik. Bet ir tuomet reikia nepamirti kiekvienos suinteresuotos valstybs savybi. Bna aplinkybi, kai ekvivalentas turi aikiai viryti reikalaujamo politinio kompromiso dyd, kad pasiekt j. Politinis tikslas turi lemiam reikm karo mastui, kuo abejingiau mons iri kar ir kuo maiau tempti santykiai dl kit klausim tarp abiej valstybi. Bna atvej, kai tik jis vienas lemia abipuses pastangas. Jeigu karo veiksm tikslas turi atitikti politinius tikslus, tai pirmasis silpns priklausomai nuo pastarojo ir tuo labiau, kuo labiau tvirts politini tiksl galia. Tuo paaikinama, kodl karas, nekeisdamas savo prigimties, gali pasireikti vairiomis reikmingomis ir intensyviomis formomis, pradedant naikinaniu karu ir baigiant tik paprastu ginkluotu stebjimu. Pastarasis kelia mums kit klausim, kur mums teks aikintis ir kur atsakysime tik gerai inagrinj.

12. Tai nepaaikina pauzi tarp karo veiksm

ar gali karas nutrkti nors vienai akimirkai, kad ir kokie nedideli bt abiej prieinink politiniai reikalavimai, kad ir koks nereikmingas bt udavinys, kuris keliamas karo veiksmams? Tai klausimas, kuris skverbiasi pai esm. Kiekvienas veiksmas reikalauja tam tikro laiko j atlikti, kur mes pavadinsime veiksm tsimu. Jis gali bti ilgesnis arba trumpesnis priklausomai nuo veikianios alies skubjimo.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

17

is didesnis ar maesnis skubotumo laipsnis iuo metu ms nedomina. Kiekvienas atlieka veiksmus savaip. Ltesnysis atliks liau ne todl, kad nort skirti tam daugiau laiko, o todl, kad tai bdinga jo prigimiai, o skubdamas jis tai atlikt kur kas blogiau. Taigi laikas priklauso nuo vidini prieasi, o jo snaudos sudaro veiksm tsimsi. Jeigu mes kiekvienam veiksmui kare suteiksime bding jam trukm, tai bsime priversti bent jau i pirmo vilgsnio pripainti, kad bet kurios laiko snaudos (t. y. karo veiksm pristabdymas) beprasms. Nereikia umirti, kad ia kalbama ne apie vieno ar kito prieo pasislinkim priek, o apskritai apie progresuojani karo veiksm eig.

13. Veiksm sustabdymo pagrindas gali bti tik vienas ir jis visada atrodyt galimas tik i vienos puss
Jei abi alys pasireng kovai, tai jas paskatino tam tikras pradinis prieikumas; iki to laiko, kol jos sudjo ginklus, t. y. sudar taik, is prieikumas ilieka; jis gali laikinai susilpnti kurioje nors kariaujanioje alyje tik su ta slyga, kad ji nori ilaukti tinkamo savo veiksmams momento. I pirmo vilgsnio galt atrodyti, kad i slyga turt bti ryki tik vienoje alyje, nes tuo paiu ji tampa kitai aliai prieingu pradu. Jei vienas suinteresuotas veikti, kitas suinteresuotas ilaukti. Visika jg pusiausvyra negali pristabdyti karo veiksm, nes iuo atveju alis (puolanioji), kelianti teigiam udavin, turi tsti puolim. Pagaliau sivaizduokime pusiausvyr ta prasme, kad tas, kurio politinis karo tikslas yra teigiamas, o btent yra stipresnis motyvas pulti, tuo metu turi maesnes pajgas, taigi pusiausvyra yra motyv ir jg darninimas; iuo atveju reikia pasakyti, jeigu nra pagrindo laukti pusiausvyros permain, abiem alims dert sudaryti taik; jeigu numatoma pusiausvyros pasikeitim, tai ji gali bti palanki tik vienai aliai, o kit turi skatinti veikti. Mes matome, kad pusiausvyros supratimas nepaaikina veiksm pristabdymo ir iuo atveju svarbiausia ilaukti palankaus momento.

18

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Tarkime, kad viena i dviej valstybi ikl teigiam tiksl: ukariauti inom prieo srit, kad pasiekt reikiam nuolaid sudarant taik. Ukariavus politinis tikslas pasiektas, poreikis veikti dingsta, ateina nusiraminimas. Jeigu ir prieas pasirengs susitaikyti su ia skme, jis sudarys taik; prieingu atveju jis veiks. sivaizduokime, kad po keturi savaii jis bus geriau tam pasirengs, tokiu bdu jis turs pakankam motyv atidti savo veiksmus. Bet logikai mstant, atrodyt, prieinga alis turt bti priversta nuo io momento veikti, kad neduot nugaltajam laiko pasirengti naujai kovai. iuo atveju, suprantama, numatomas abipusis aplinkybi vertinimas.

14. Tuomet atsirast karini operacij nepertraukiamumas, kuris vl reikalaut didiausi pastang
Jeigu toks karo veiksm nepertraukiamumas i tikrj bt, tai jis ir vl vest abi alis kratutinumus. Nuo tokios veiklos, neturinios pertraukos ir poilsio, dar labiau pakilt nuotaika ir suteikt kovai dar didesn ir stichins jgos laipsn. Dl nepertraukiamumo veiksmai vykt daug nuosekliau, atsirast nepaeidiamas prieastinis ryys, taip pat vienkartinis veiksmas bt kur kas reikmingesnis, taigi ir pavojingesnis. Taiau mes inome, kad karo veiksmai retai arba netgi niekada nevyksta nepertraukiamai. inoma daugelis kar, kuriuose operacijos vyko labai trumpai, kitas laikas buvo leidiamas pertraukoms. Ir vis tik i kar negalima pripainti anomalija. Pertraukos, vykstant karo veiksmams, visikai galimos ir neturi bti laikomos prietaravimais karo prigimiai. Mes dabar rodysime, kad taip yra.

15. Taigi ia ikeliamas poliarikumo principas, t. y. grieta prieyb

sivaizduodami vieno karvedio interesus kaip dyd, visada prieing kito interesams, mes pripastame, kad yra tikros prieingybs poiris. Toliau mes skirsime iam principui vis skyri, bet ia pasakysime apie j tai k.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

19

Prieingybs principas stiprus tik tada, kai jis taikomas vienam ir tam paiam dalykui, kur teigiamas dydis ir jo prieingyb (neigiamas dydis) vienas kit beslygikai sunaikina. Kautynse abi alys siekia laimti; tai tikra prieingyb; vieno pergal sunaikina kito pergal. Bet jeigu kalbama apie du skirtingus reikinius, turinius bendr ry, kuris nra jiems bdingas, tai prieingi yra ne ie reikiniai, o j santykiai.

16. Puolimas ir gynyba skirtingos prigimties ir nevienodos jgos reikiniai, todl prieingyb jiems netaikoma
Jeigu egzistuot tik viena karo forma, btent prieo puolimas, ir nebt gynybos arba, kitaip tariant, jeigu puolimas skirtsi nuo gynybos tik teigiamo tikslo siekimu, bdingu pirmajam ir visai nebdingu antrajam, tai tokioje kovoje bet kokia vieno pergal bt netektimi antrajam, o prieingyb bt labai ryki. Taiau karo veiksmai pasireikia dviem formomis puolimu ir gynyba, kurie, kaip mes vliau matysime i tikr pavyzdi, visikai skirtingi savo prigimtimi ir nelygs savo jgomis. Todl prieingyb yra j poiriuose lemiam moment, t. y. m, bet ne paioje gynyboje ar puolime. Jei vienas karvedys nori atidti lemiam moment, tai kitas turi norti j pagreitinti, bet tik su slyga, kad jis pasiliks prie pasirinktos kovos formos. Jeigu A suinteresuotas pulti prie ne dabar, o po keturi savaii, tai B suinteresuotas, kad j atakuot dabar, o ne po keturi savaii. ia ir yra tiesiogin priepriea; bet i to negalima daryti ivados, kad B suinteresuotas dabar pulti A; tai yra visai kito pobdio reikinys.

17. Prieingybs poveik danai sunaikina gynybos pranaumas prie puolim; tuo paaikinamos pertraukos tarp karo veiksm
Jeigu gynyba stipresn u puolim (t mes toliau rodysime), tai kyla klausimas, kiek naudinga vienai aliai atidti sprendim, kiek naudinga gy-

20

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

nyba kitai aliai? Kur to nra, ten prieingybs neturi pusiausvyros, taigi karo veiksmai bus slygojami kit samprotavim. Taigi mes matome, kad varomoji jga, bdinga prieingiems interesams, gali pradingti gynybos ir puolimo jg skirtumuose ir pasidaryti nereikminga. Taigi, jei tas, kuriam esamas momentas yra palankus, yra tiek silpnas, kad negali atsisakyti gynybos privalum, tai jam tenka tenkintis laukimu nelabai palankios savo ateities. Galbt jam vis dlto bus naudingiau ir nepalankioje ateityje gintis, negu dabar pradti puolim ar sudaryti nepalanki taik. Remiantis tuo, kad ms sitikinimu gynybos (teisingai suprastos) pranaumas nepaprastai didelis ir daug didesnis negu gali atrodyti i pirmo vilgsnio, tai tuo ir galima paaikinti daugum pertrauk tarp karo veiksm, jokiu bdu neprietaraujani paiai karo prigimiai. Kuo kare siekiami nereikmingesni tikslai, tuo danesns ir ilgesns bus pertraukos dl skirting abiej kovos form (puolimo ir gynybos). Visa tai patvirtina praeities patirtis.

18. Antroji prieastis yra netinkamas situacijos vertinimas

Karo veiksmus pristabdyti gali ir nepakankamas susidariusios situacijos vertinimas. Kiekvienas karvedys tiksliai ino tik savo padt. Vaizd apie prieo padt jis susidaro neturdamas visikai patikimos informacijos. Karvedys gali klysti samprotaudamas, o dl ios klaidos galvoti, kad atjo momentas prieui veikti, tuo tarpu kai i tikrj reikjo veikti jam paiam. Toks nepakankamas situacijos vertinimas gali, inoma, paskatinti ne laiku veikti, taip pat ir be reikalo susilaikyti nuo veiksmo; taiau tai neskatina nei karo veiksm stabdymo, nei j greitinimo. Taiau nepakankamas padties suvokimas visada turi bti vertinamas kaip viena i natrali prieasi, neprietaraujani karo prigimiai ir galini pristabdyti karo veiksmus. Jeigu atkreipsime dmes tai, kad mes visada link ir turime daugiau pagrindo pervertinti prieo jgas, negu nevertinti j (tokia mogaus prigimtis), tai reikia pripainti, kad nepakankamas padties vertinimas labai slygoja karo veiksm stabdym ir yra tampos mainimo pradia.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

21

Pertrauk galimyb savo ruotu karo veiksm rutuliojimsi nea saikingumo prad, nes pauzs laikui bgant iek tiek maina karo spart, pristabdo artjant pavoj ir padeda atkurti pajg pusiausvyr. Kuo didesns tampos buvo padtis, dl kurios kilo karas, tuo jis intensyvesnis ir tuo trumpesns bus pertraukos ir, atvirkiai, pauzs bus tuo ilgesns, kuo maesn karo tampa. Didesni tiksl siekimas didina vali siekti pergals, o ji, kaip mes inome, yra svarbus veiksnys, kuriantis jg.

19. Danos prastovos tarp karo veiksm dar labiau nutolina kar nuo absoliutaus karo, t. y. dar labiau j daro priklausom nuo galimybi vertinimo
Kuo liau vyksta karo veiksmai, tuo danesns ir ilgesns pertraukos, tuo lengviau bna itaisyti klaid, tuo drsesn darosi veiksmus atliekanti alis darydama prielaidas, tuo maiau ji priartja prie kratutinum ir visk sprendia vertindama galimybes (tikimybes). Kad vertint padt, kuri lemia kiekvieno konkretaus atvejo prigimtis, greita ar lta karo veiksm eiga suteikia iek tiek laiko.

20. Norint paversti kar aidimu, reikalingas tik atsitiktinumo elementas, kurio niekad nestokojama
Matome, kiek objektyvi karo prigimtis leidia numatyti galimybes; dabar trksta tik vieno elemento, kad paverst j aidimu, atsitiktinumo. Jokia kita mogaus veikla nesusijusi su atsitiktinumu taip visapusikai ir taip danai kaip karas. Kartu su atsitiktinumu kare didel reikm turi rizika, o kartu ir laim.

21. Karas pavirsta aidimu ne tik pagal savo objektyvi, bet ir subjektyvi prigimt
Jeigu nagrintume subjektyvi karo prigimt, t. y. tas jgas, kuriomis tenka kariauti, tai jis mums dar labiau pasirodys panaus aidim. Sti-

22

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

chija, kurioje vyksta karin veikla tai pavojus; vyrikumui suteikiamas svarbiausias vaidmuo. Tiesa, vyrikumas gali susigyventi su imintingu iskaiiavimu, bet abi ios savybs yra visikai skirtingos prigimties ir atspindi skirtingas mogaus dvasines jgas; prieingai, drsa, tikjimas savo laime, rytas, narsumas yra ne kas nors kita kaip vyrikumo, iekanio neinomos rizikos, nes ten jo stichija, pasireikimas. Taigi nuo pat pradi mes matome, kad absoliutas, vadinamasis matematinis, niekur karo meno sumanymuose neturi tvirto pagrindo. Jau nuo pirmj ingsni iuos skaiiavimus sibrauna vairios galimybs, skms ir neskms tikimyb. ie elementai siskverbia visas kariavimo detales ir vadovavim karo veiksmams, o lyginant su kita moni veikla, daugiau daro pana kort aidim.

22. Tai daniausiai pasireikia dvasine mogaus prigimtimi

Nors ms protas nuolatos siekia aikumo ir apibrtumo, bet ms dvasi danai traukia neinomyb. mogaus dvasia beveik niekada neina kartu su protu siauru filosofini tyrinjim ir logini ivad taku; juk eidamas iuo keliu jis beveik nesmoningai pasiekia tokias sferas, kur viskas, kas jam gimininga ir artima, atrodo nutol, lik toli praeityje; todl mogaus dvasia ir jo vaizduot labiau mgsta bti atsitiktinum ir laims karalystje. Vietoj skurdios btinybs jis mgaujasi galimybmis; kvepiamas j vyrikumas gauna sparnus. Taigi rizika, drsa ir pavojus virsta ta stichija, kuri jis puola kaip drsus plaukikas galing srov. Ar teorija j ia turi palikti ir save patenkindama eiti pirmyn absoliui ivad ir taisykli keliu? Jeigu taip, tai ji nenaudinga gyvenime. Teorija turi atsivelgti mogik prigimt ir suteikti tinkam viet vyrikumui, drsai ir net narsai. Karo men pltoja gyvi mons ir moralins jgos; i to seka, kad jis niekada nebus absoliutus ir tikras. Rizikai visada lieka erdv ir, be to, plati, tiek mauose, tiek ir didiuliuose veiksmuose. Rizikai priepastatoma drsa

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

23

ir pasitikjimas savo jgomis. Kiek dideli pastarieji, tiek didel gali bti ir rizika erdv palikta neinomybei. Todl drsa ir pasitikjimas savo jgomis kare yra esminiai pradai; todl teorija turi formuluoti tik tokius dsnius, kur galt laisvai pasireikti visos btinos ir taurios karins dorybs visuose lygmenyse ir pasikeitimuose. Ir rizika turi iminties ir netgi atsargumo, tik jie matuojami ypatingais matmenimis.

23. Karas visada lieka rimta priemon rimtam politiniam tikslui pasiekti
Priimtinas karo apibrimas Koks karas, koks jam vadovauja karvedys ir kokia teorija, kuri j reglamentuoja. Bet karas nra aidimas, jis ne paprastas skms ir rizikos aidimas, ne laisvo kvpimo menas; jis rimta priemon pasiekti rimt tiksl. Visos vaivorykts spalvos, kurios lydi skm kare, vis aistr kaita, drsa, fantazija ir kvpimas, kurie sudaro turin, visa tai yra tik specifiniai karo, kaip priemons, ypatumai. Karas moni visuomenje itis taut ir, be to, civilizuot taut karas visada kyla dl politins padties ir dl politini motyv. Taigi jis yra politinis aktas. Jeigu jis bt tobulas, niekuo nesuvarytos agresijos pasireikimas, kaip mes j apibrme vartodami abstraki svok, tai jis turt nuo pat pradios uimti j suklusios politikos viet, kaip visai nuo jos nepriklausomas. Karas bt istms politik, o vadovaudamasis savo dsniais, panaiai kaip sprogusi mina, nebepaklust jokiam vadovavimui, nei valdymui, o veikt priklausomai nuo savo sandaros. Taip iki iolei ir buvo sivaizduojama, nes nesuderinamumas tarp politikos ir strategijos vesdavo prie teorinio painimo bandym. Taiau esm yra kita, o toks paties pradmens sivaizdavimas yra klaidingas. Tikrasis karas, kaip matome i to, kas pasakyta, nra kratutinumas, isprendiantis savo tamp vienu vieninteliu bdu. J veikia jgos, kurios randasi nevienodai ir netolygiai; kartais j prasiverimo utenka tam, kad veikt pasiprieinim, kur sukelia inercija ir trintis, kartais jos yra per

24

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

silpnos, kad atlikt bet kok veiksm. Karas yra, kiek inoma, prievarta, iek tiek audringas ir todl madaug greitai panaikinantis tamp ir sekinantis jgas. Kitaip tariant, karas greiiau arba liau pasiekia fini, bet jis trunka pakankamai ilgai todl, kad nukreipt j ta ar kita linkme, t. y. ilaikyt jo pavaldum vadovaujaniai protingai valiai. Jeigu remtis tuo, kad karo pradia yra inomas politinis tikslas, tai suprantama, kad motyvai, dl kuri kilo karas, lieka pirmas ir aukiausias suvokimas, su kuriuo turi skaitytis karo vadovyb. Bet tai nereikia, kad politinis tikslas yra despotikas statym leidjas; jam tenka atsivelgti priemoni, kuriomis jis naudojasi, prigimt, priklausomai nuo to danai keistis i esms; taiau politinis tikslas yra tas, k vis pirma reikia atkreipti dmes. Todl politika bus pagrindin linija viso karo metu ir darys jam nuolatin tak, inoma, kiek tai leis prigimtis jg, kurias suadina karas.

24. Karas yra tik politikos tsimas kitomis priemonmis

Taigi mes matome, kad karas yra ne tik politinis aktas, bet ir tikras politikos ginklas, politini santyki tsinys, j gyvendinimas kitomis priemonmis. Tai, kas joje dar ilieka savita, priklauso tik jos priemoni savitumui. Karo menas apskritai ir karvedys kiekvienu atveju turi teis reikalauti, kad politikos kryptis ir ketinimai nebt priepastatomi karinms priemonms. is reikalavimas visai nra nereikmingas, bet kad ir kiek didel bt jo taka politikos sumanymams, visgi poveik tenka priimti tik kaip j pakeitim todl, kad politiniai ketinimai yra tikslas, karas priemon, o priemons niekada negalima sivaizduoti be tikslo.

25. Karo rys

Kuo didesni ir tvirtesni karo motyvai, tuo labiau jie palieia visos tautos bv; kuo labiau tempti santykiai iki karo, tuo labiau karas priarts prie savo abstrakios formos, tuo labiau bus keliamas tikslas sutriukinti prie, tuo labiau kariniai ir politiniai tikslai sutaps, tuo labiau karas virs daugiau kariniu,

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

25

maiau politiniu. Kuo silpnesni karo motyvai ir tampa, tuo maiau jgos elementas (prievarta) sutaps su diktuojama politikos linija, tuo labiau karas nutols nuo savo natralios krypties. Kuo labiau politinis tikslas skiriasi nuo idealaus karo tikslo, tuo labiau atrodo, kad karas virsta politiniu. Bet mes, kad skaitytojas teisingai sivaizduot, turime pastebti, kad i natrali karo tendencij mes suprantame tik kaip filosofin, ities login tendencij, o ne tikrj susirmusi jg tendencij, nereikia ia turti omenyje, pavyzdiui, vis dvasini jg ir kovojanij aistr. Tiesa, pastarosios kartais yra tiek audrintos, kad sunku jas stabdyti vadovaujantis politika; nors daniausiai toki prietaravim nebna, nes esant tokiems stipriems impulsams atsirast ir atitinkamas didingas politinis planas. Tais atvejais, kai planas nukreiptas maus siekius, paprastai ir masi dvasini jg pakilimas pasirodo neymus, o itas mases greiiau reikia raginti nei slopinti.

26. Visos karo rys gali bti traktuojamos kaip politiniai veiksmai
Taigi grtant prie pagrindins minties, yra teisinga, kad esant vienai karo riai politika tarsi visikai dingsta, tuo tarpu, kai yra kita, politika labai sureikminama. Bet vis dlto galima tvirtinti, kad ir pirmoji karo ris yra tokia pat politin, kaip ir antroji. Jeigu irsime politik kaip suasmenintos valstybs prot, derinius, apimanius jos iskaiiavimus, kai gali eiti ir tokie deriniai, kuriems esant susidariusi santyki pobdis sukelia pirmojo pobdio kar. Antrojo pobdio karas, galima bt manyti, daugiau aprpiamas politikos tik tuo atveju, jei slyginai politika laikytume ne visapusik siskverbim, o atsarg, dargi nesining gudravim, vengiant atviro jg naudojimo.

27. Tokio poirio pasekms karo istorijos supratimui ir teorijos pagrindams

Taigi mes matome, pirmiausia, kad bet kokiomis slygomis mes neturime sivaizduoti karo kaip kako savarankiko, o tik kaip politikos ginkl; itaip

26

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

sivaizduojant galima ivengti prietaravim visai karo istorijai. Tik taip sivaizduojant i didel knyga darosi suprantama. Antra, btent is supratimas mums parodo, kokie skirtingi turi bti karai savo motyvais ir tomis aplinkybmis, i kuri jie kyla. Pirmasis, pats didiausias, pats rytingiausias sprendimas, kuris tenka valstybs veikjui ar karvediui, yra tas, kad jis turi teisingai atpainti nurodytame elgesyje prasidedant kar; jis neturi laikyti karo tuo, kuo jis, esant ioms aplinkybms, negali bti, neturi siekti j dirbtinai pakeisti. Tai ir yra pirmasis, isamiausias strateginis klausimas; vliau apie tai kalbsime plaiau nagrindami karo plan. Kol kas mes apsiribosime tuo, kad nustatysime pagrindin poir kar ir jo teorij.

28. Teorijos ivados

Taigi karas bna ne tik tikras chameleonas, nes kiekvienu atveju truput keiia savo prigimt, bet ir savo bendromis formomis, vyraujaniomis tendencijomis yra keista trejyb, susidedanti i prievartos, kaip pirminio savo elemento, neapykantos ir prieikumo, kuriuos reikia traktuoti kaip akl instinkt; atsitiktinumas ir tikimybs aismas daro j laisva dvasine veikla; jis pavaldus politikai, kaip jos ginklas, dl ko jis pavaldus tiesiog protui. Pirmoji i i trij dali daugiau nukreipta mases, antroji daugiau karved ir kariuomen, treioji vyriausyb. Aistros, siliepsnojanios karo metu, turi egzistuoti tautose dar prie prasidedant karui; umojis, kuris gauna drsos ir talento, aismas tikimybi ir atsitiktinumo karalystje priklauso nuo individuali karvedio savybi ir kariuomens ypatum; politiniai karo tikslai iimtinai priklauso tik vyriausybei. ios trys tendencijos, atstovaujanios lyg ir trims skirtingiems dsniams, gldi giliai dalyko esmje ir tuo pat metu yra kintamo dydio. Teorija, kuri bandyt nepaisyti bent vienos i j arba mgint nustatyti tarp j nepagrst santyk, tuoj pat susidurt su tokiais tikrovs prietaravimais, kad bt paneigta.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

27

Todl teorijos udavinys ilaikyti pusiausvyr tarp i trij tendencij, kaip tarp trij traukos centr. ios sudtingos uduoties sprendimo iekojimas yra viename ios knygos skyriuje, pavadintame ,,Apie karo teorij. Bet kuriuo atveju tik k suformuluotos karo svokos taps pirmuoju viesos spinduliu, kuris nuvies dstom teorij, ir suteiks mums galimyb isiaikinti milinik jos turin.

2 skyrius TIKSLAS IR PRIEMONS KARE

Pirmajame skyriuje susipainome su sudtinga ir kintania karo prigimtim. Dabar pradsime tyrinti karo prigimties tak tikslui ir priemonms. Jeigu pradsime nuo karo veiksm tikslo, kur karas turi bti orientuotas apskritai, kad bt patikimas politikos ginklas, tai pamatysime, kad is karo tikslas taip pat kinta, kaip kinta politinis tikslas priklausomai nuo karo slyg. Jei vl grime prie abstraktaus karo supratimo, tai reiks pasakyti, kad politinis karo tikslas yra u jo rib, nes, jeigu karas yra prievartos aktas, kuriuo siekiama priversti prie vykdyti ms vali, tai pagrindin esm yra sutriukinti prie, t. y. neleisti jam prieintis. I pradi, remdamiesi realiais faktais, nagrinsime teorija grindiam tiksl; tikrov mums pateikia daug tinkam atvej. Vliau, nagrindami karo plan, mes smulkiai itirsime, k reikia nuginkluoti valstyb, nesudaryti jai galimybs prieintis; kol kas mes iskirsime tris elementus, kurie yra bendros sampratos objektai, apimantys visa kit. Tai ginkluotosios pajgos, teritorija ir prieo valia.

28

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Prieo ginkluotosios pajgos turi bti sunaikintos, t. y. joms turi bti sudarytos tokios slygos, kad jos negalt tsti kovos. Reikia turti omenyje, kad ateityje mes prieo ginkluotj pajg sunaikinim suprasime btent itaip. Teritorija turi bti ukariauta, nes prieingu atveju ji gali bti nauj ginkluotj pajg altinis. Bet netgi ir pasiekus pirmj ir antrj tiksl, negalima laikyti, kad karas (prieika tampa ir prieikas jg veikimas) nutrauktas, kol nepajungta prieo valia, t. y. jo vyriausyb ir sjungininkai nepriversti pasirayti taikos, arba kol tauta nepaklsta, nes net ir tada, kai visikai uvaldome al, kova gali vl siplieksti alies viduje arba padedant sjungininkams, esantiems u jos rib. Aiku, kad toks atvejis gali bti ir sudarius taik, bet tai tik rodo, kad ne kiekvienas karas lemia galutin sprendim ir baigiasi galutine atomazga. Bet sudarant taik ugsta daugyb kibirki, kurios pamau bt blsusios, abiej ali tampa sumaja, nes visi protai, kurie nusiteik taikai, o toki kiekvienoje tautoje ir, juo labiau kai vairios aplinkybs, yra nemaai, atsisako bet kokio pasiprieinimo. Bet kokiu atveju sudarius taik galima laikyti, kad tikslas pasiektas ir karo tsimas neturi prasms. Kadangi i trij anksiau nurodyt element ginkluotosios pajgos skirtos kratui ginti, tai natrali veiksm eiga nukreipta tam, kad vis pirma sunaikint ginkluotsias pajgas, po to ukariaut al, o ios dvi skmingai vykdytos operacijos ir padtis, kuri mes tada uimsime, privers prie sudaryti taik. Paprastai prieo ginkluotosios pajgos naikinamos pamau ir nuosekliai, ingsnis po ingsnio ukariaujama alis. Todl viena daro tak kitai; teritorijos praradimas savo ruotu silpnina prieo ginkluotsias pajgas. Bet toks eilikumas, aiku, nebtinas ir todl ne visada taip bna. Prieo ginkluotosios pajgos, vengdamos patirti juntamus smgius, gali atsitraukti iki prieingos alies sienos arba u jos rib. Tokiomis aplinkybmis didesn alies dalis arba visa alis bus ukariauta. Taiau io abstraktaus karo tikslas neleisti prieui prieintis tik kratutin priemon, kurioje sukoncentruota visa kita, politiniam tikslui pasiek-

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

29

ti; i tikrj visikas prieo nuginklavimas ne visada vyksta ir nra btina slyga taikai sudaryti, todl negali bti teorijoje priimtas kaip neginijamas dsnis. Yra daugyb pavyzdi, kai taika buvo sudaryta anksiau, negu viena i kariaujani ali galjo bti pripainta nepajgi prieintis, netgi anksiau, negu vyko aikus pusiausvyros paeidimas. Be to, jeigu nagrinsime konkreius pavyzdius, tursime pripainti, kad daugeliu toki atvej, o btent, kai prieas daug stipresnis, jo sutriukinimas bt bevaiss fantazijos aidimas. Prieastis, kodl tikslas, suformuluotas remiantis abstrakiu karo supratimu, ne visada yra priimtinas tikrame kare, skiriasi tuo, k mes nustatme ankstesniame skyriuje. Jeigu karas bt toks, kok j abstrakiai suprantame, tai tarp dviej valstybi, kuri jgos pastebimai nelygios, jis bt absurdikas, nemanomas. Fizini jg nelygyb neturt perengti tos ribos, kuri gali subalansuoti moralins jgos; o i riba Europos alyse, esant dabartinei ms visuomens padiai, netoli. Todl, jeigu karai ir vyksta tarp valstybi, turini tokias nelygias jgas, tai vyksta dl to, kad karas, koks jis yra i tikrj, danai labai skiriasi nuo jo pradinio, abstraktaus suvokimo. Yra dvi aplinkybs, kurios gali bti, iskyrus visik nepajgum prieintis, taikos sudarymo motyvu. Pirmoji netiktina pergal, antroji per daug didel jos kaina. Kaip mes isiaikinome ankstesniame skyriuje, karas apskritai nukrypsta nuo grieto vidins btinybs dsnio ir eina padties vertinimo keliu; o tai bna juo daniau, juo daugiau karas turi prisitaikyti prie t santyki, dl kuri jis kilo, juo menkesni motyvai ir i santyki tampa. Aikja, kad pajgum vertinimas gali lemti taikos sudarym. Taigi ne visuomet yra btina kariauti, kad visikai bt sutriukinta kita alis. Jeigu abipuss tampos prieastys nra labai svarbios, reikia manyti, kad uteks vien tik vienos bsim neskmi mklos, kad priverst nuolaidiauti al, kuriai i mkla pasirod. Jeigu kita alis tuo sitikinusi, tai natralu, kad ji sieks tik sudaryti t galimyb ir nepasuks aplinkiniu keliu siekti visiko prieo sutriukinimo.

30

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Dar didesn tak taikos sudarymo sprendimui turi samprotavimai apie jau panaudotas ir bsimas jgas. Kadangi karas nra tik aklas aistr aktas, o jame vyrauja politinis tikslas, tai pastarojo vert turi nustatyti t auk, kuriomis mes pasiruo nupirkti laimjim, dyd. Tai vienodai susij tiek su dydiu, tiek ir su aukojamu tam laiku. Taigi, kai tik reikalaujama daugiau jg, nei galima vertinti keliam politin tiksl, pastarojo tenka atsisakyti; todl sudaroma taika. Karuose, kur nei viena, nei kita alis nepajgi visikai neleisti prieui prieintis, abiej ali taikos sudarymo motyvai tai didja, tai maja, priklausomai nuo bsim pergali tikimybs ir reikaling jg vertinimo. Jeigu ie motyvai abiem alims vienodi, tai jos susidert abiem priimtinomis slygomis isprendusios savo politines pretenzijas; kai taikos sudarymo poreikis sustiprja vienoje alyje, jis turi susilpnti kitoje; bet jeigu abiej ali motyvai pasirodys pakankami, tai taika bus sudaryta, inoma, su nauda tai aliai, kurios taikos sudarymo paskatos bus silpnesns. Mes smoningai nenurodome to skirtumo, kuris btinai daro tak karo veiksmams teigiamai arba neigiamai veikdamas politinio tikslo prigimt. Nors tai ir turi didel reikm, kas bus parodyta vliau, ia mes turime laikytis prasto poirio. Pradiniai politiniai tikslai vykstant karui labai keiiasi ir gal gale gali virsti visikai kitokiais, nes juos veikia pasiektos pergals ir su jomis susijusios pasekmmis. ia ikyla klausimas: kaip galima paveikti tikimyb laimti? Pirmiausia, aiku, dl t priemoni, kurios lemia prieo ginkluotj pajg sunaikinim ir teritorijos ukariavim; bet ios priemons jau iek tiek skiriasi nuo t, kuriomis buvo siekiama sutriukinti prie. Visai ne vienas ir tas pats, kai mes puolame prie numatydami po pirmojo smgio visus kitus tam, kad sutriukintume jo ginkluotsias pajgas, ar kai mes norime pasitenkinti viena pergale, galinia palauti prieo pasitikjim, duoti jam pajusti ms pranaum ir tokiu bdu sukelti baim dl ateities. Jeigu ms tikslas toks, mes sieksime sutriukinti jo pajgas tiek, kiek reikalauja ms tikslas. Jeigu mes neturime tikslo sutriukinti prie, tai ir prieo teritorijos ukariavimas bus

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

31

kita priemon. Tikroji triukinamj operacij esm yra sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas, o teritorijos ukariavimas yra tik jo padarinys. teritorijos umim anksiau negu sutriukinamos prieininko pajgos, visada reikia irti kaip neivengiam blogyb. Prieingai, tuo atveju, kai ms uduotis nra sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas ir kai mes utikrinti, kad ir prieas nemgina sprsti gino kovos lauke ir net bijo to, tai silpnai arba visai nesaugomos srities umimas jau duoda naudos. Jeigu tokia skm yra pakankamai reikminga, kad sukelt prieininkui baim dl galutins karo baigties, tai gali bti trumpiausias kelias sudaryti taik. Dabar mes susiduriame su dar viena ypatinga priemone, kaip pasiekti pergal nesutriukinant prieo ginkluotj pajg. Tai tiesioginis spaudimas politiniams santykiams. Kai kada galima atlikti veiksmus, kurie atkirst arba paralyiuot prieo sjungininkus, uverbuot mums nauj sjunginink, sudaryt mums palankias politines kombinacijas ir t. t.; visa tai padidina skms tikimyb, o is kelias numatom tiksl, lyginant su ginkluotj pajg sutriukinimu, gali pasirodyti daug trumpesnis. Kito klausimo esm, kokios gali bti poveikio priemons, didinanios prieo nuostolius, t. y. didinanios jo aukas. Prieo jgos nuostoliai yra jo ginkluotj pajg isekinimas, tai pasiekiame stengdamiesi jas naikinti ir ukariaudami jo sritis. Artimiausioje apvalgoje paaiks, kad ir smgiai, kertami prieo ginkluotosioms pajgoms ir jo teritorij ugrobimas, turintis tiksl padidinti prieo jg nuostolius, turi skirting reikm, lyginant su tais paiais veiksmais, kai siekiama sutriukinimo. Nesvarbu, kad is skirtumas daugeliu atvej bus labai nedidelis; i tikrj esant nors ir maam prieikumui, netgi menkiausias santyki pablogjimas gali turti reikms jgos naudojimo bdui. iuo atveju mes tik norime parodyti, kad esant konkreioms slygoms, be prieo pajg sunaikinimo, yra ir kit bd pasiekti numatom tiksl, o jie neturi vidini prietaravim, nra absurdiki ir netgi nra klaida. Be i nurodyt bd, yra dar trys savotiki bdai, kurie tiesiogiai didina prieo jg nuostolius. Pirmasis tai siverimas, t. y. prieo teritorijos u-

32

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

mimas, bet ne tam, kad siekiama j ilaikyti sau, o turint tiksl surinkti i jos kontribucij arba netgi tik nuniokoti. Svarbiausia bus ne ukariauti al, ne sutriukinti prieo pajgas, o padaryti jam, kaip prieui, nuostoli. Antrojo bdo esm ta, kad ms veiksmai bt tikslingi didinti prieo nuostolius. Nieko nra lengviau, kaip numatyti dvi skirtingas ms ginkluotj pajg pastang kryptis; i j viena labiau priimtina tada, kai numatoma sutriukinti prie; kita naudingesn, jeigu apie sutriukinim netgi negali bti kalbama. Priimta laikyti vien krypt daugiau karine, o antr daugiau politine. Taiau irdami i aukiausios padties pozicij, mes prieisime prie ivados, kad jos abi vienodai karins ir kiekviena i j tikslinga tiek, kiek atitinka konkreias slygas. Treias kelias prieo isekinimas pagal j apimani atvej skaii svarbiausias. Mes primme i svok ne vien dl to, kad vienu odiu apibrtume priemon, bet ir todl, kad ji visikai ireikia atitinkant supratim; tai ne tik retorin kalba, kaip galt atrodyti i pirmo vilgsnio. Isekinim mes suprantame kaip pamau artinant prieo fizini jg ir valios isekim dl ilg laik trunkanio veiksmo. Jeigu mes norime pasiekti pranaum prie prie kovodami trumpai, tai turime pasitenkinti maesniais tikslais todl, kad didelis tikslas reikalauja daugiau jg. Pats menkiausias tikslas, kok mes galime ikelti sau, tai tik pasiprieinimas, t. y. kova neturint pozityvios [puolimo] uduoties. Tuo atveju ms priemons i dalies bus didiausios, o dl to ir rezultatas garantuotas. Kaip ilgai gali tstis atsisakymas pozityvi uduoi? Aiku, pasiprieinimas neturi bti pasyvus, nes paprastas smgi atrmimas nebt kova; pasiprieinimas tai jau veikla, kuri turi sunaikinti tiek prieo pajg, kad is bt priverstas atsisakyti savo sumanymo. To mes ir sieksime kiekvienu atveju, ir ia pasireikia negatyvi [gynybin] ms uduoties prigimtis. inoma, i neigiama uduotis kiekvienu atveju negali duoti tokio rezultato, kok duot teigiama uduotis tomis paiomis aplinkybmis, kai yra prielaida, kad j lyds skm. Bet toks ir skirtumas, kad pirmoji lengviau pavyksta, i to seka, kad ji garantuota. veiksmingumo prasme, tai, ko trksta susidrimo metu esant neigiamai uduoiai, reikia kompensuoti laiku, t. y.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

33

kovos trukme; taigi i neigiama uduotis, kurios principas pasiprieinimas, kartu yra ta natrali priemon, dl kurios pasiekiamas pranaumas vykstant ilgai kovai su prieu, t. y. j isekinant. ia ir yra pagrindinis skirtumas tarp puolimo ir gynybos, apimantis vis karo srit. ios temos dabar mes toliau nenagrinsime, o pasitenkinsime tik pastaba, kad ir i paios neigiamos uduoties iplaukia visi su ja susij pranaumai, taip pat dar stipresns kovos formos; ia gyvendinamas filosofinis skms dinamikos dsnis, nustatantis priklausomyb tarp skms dydio ir jos utikrinimo. Visa tai mes apvelgsime toliau. Neigiama uduotis (vis priemoni sutelkimas paprastam pasiprieinimui) sudaro palankiausias kovos slygas; jeigu is pranaumas pakankamai didelis, kad sumaint prieo persvar, tai vien kovos trukms utenka tam, kad prieui reikt tiek padidinti jgas, kad tai nebeatitikt jo politinio tikslo ir priverst j atsisakyti kovos. Taigi matome, kad prieo isekinimas apima nemaai atvej, kai silpnasis gali skmingai kovoti prie stiprj. Frydrichas Didysis Septyneri met kare neturjo nei vienos galimybs sutriukinti austr monarchijos ir tiesiog bt prauvs, jeigu bt kovojs kaip Karlas XII. Bet tausojantis jg naudojimas per 7 met laikotarp parod prie j susivienijusioms valstybms, kad jo prieo jg netektys ir nuostoliai darosi kur kas didesni, negu jie tikjosi karo pradioje ir jie sudar taik. Taigi kare tiksl galima pasiekti vairiais bdai, todl ne kiekvienu atveju yra btinyb sutriukinti prie. Prieo ginkluotj pajg sunaikinimas, jo provincij umimas, laikinas j okupavimas siekiant inaudoti j iteklius, tai priemons, tiesiogiai didinanios politin spaudim, ir pagaliau pasyvus prieo ipuoli laukimas, tai tik priemons, i kuri kiekviena priklausomai nuo konkrei aplinkybi gali bti panaudota, kad palaut prieo vali. Galime paminti kelet, kaip trumpiausi bd pasiekti tiksl; pavadinsime juos ad hominem (asmeninio pobdio) argumentais. Kurioje mogaus veiklos srityje nesutinkame i asmenini santyki kibirki, galini perokti bet kurias materialias utvaras. Jos kare turi iskirtin reikm, kur veikj

34

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

asmenyb tiek kabinete, tiek ir lauke turi labai svarbi reikm. Mes apsiribosime ia tik uuomina, nes bt pedantika mginti klasifikuoti iuos metodus. Remiantis jais, galim bd pasiekti karo veiksm tiksl skaiius auga iki begalybs. Reikia vengti nepakankamo skirting bd pasiekti tiksl vertinimo; negalima j laikyti retomis iimtimis, taip pat pripainti nereikmingais tuos karo eigos skirtumus, kurie yra j slygojami. Verta tik akylai siirti politini tiksl vairov, kurie gali sukelti kar ir nors apytiksliai vertinti atstum, skiriant naikinamj kar, kuriame pastatyta ant kortos politin btis, nuo karo, sukelto atgyvenanios arba net priverstins sjungins sutarties. Tarp dviej i karo ri yra daug pakop, pasitaikani tikrovje. Teorija, atmetusi vien i j, tokiu pat bdu galt nusisukti ir nuo vis, t. y. visikai prarasti kontakt su tikrove. itaip apskritai yra su tikslu, kurio siekiama kare; dabar pakalbsime apie priemones. Priemon yra tik viena mis. Kaip susiklostyt karas, kaip toli jis bt nuo grubaus neapykantos ir nirio pasireikimo kumtynse, kiek prie jo nebt pridta svetimo miui elemento mis visada yra karo svoka todl, kad mis yra pradinis punktas, i kurio isirutulioja visi karo reikiniai. Kad visada yra taip, nepaisant begals vairovi ir sudting tikrovs derini, patvirtinama visai nesunkiu rodymu. Viskas, kas vyksta kare, vyksta naudojant ginkluotsias pajgas; o ten, kur naudojama ginkluota jga, t. y. ginkluoti mons, ten turi bti supratimas apie m. Taigi visa, kas susij su ginkluotosiomis pajgomis j sukrimas, isaugojimas ir naudojimas, eina karins veiklos srit. Ginkluotj pajg sukrimas ir j isaugojimas, be abejons, tik yra priemons, naudojimas tikslas. Kova kare nra pavieniai susirmimai, o yra visuma, apimanti daug grandi. ioje didiulje visumoje galime nustatyti dvejop vienyb, turini tai subjekto, tai objekto reikm. Kariuomen organizuota taip, kad tam tikra kari grup surenkama vienet, o jis savo ruotu yra dar didesnio vieneto

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

35

dalis ir t. t. Kiekvieno i j mis taip pat sudaro atskir visum. vien visum m jungia jo tikslas, t. y. jo objektas. Kiekviena visuma, kuri mes galime iskirti, vadinama miu. Jeigu bet kok ginkluotj jg pritaikym turime omeny kaip m, tai ginkluotj pajg panaudojimas yra ne kas kita, kaip reikiamo skaiiaus atskir mi organizavimas ir tvarka. Taigi kiekviena karin veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su miu. Kareiv paaukia, rengia, apginkluoja, moko, jis miega, valgo, geria ir ygiuoja tik dl to, kad reikiamu momentu ir reikiamoje vietoje stot m. Jeigu visos karins veiklos gijos veda m, tai mes, nustat mio tvark, jas i karto aprpsime. I mio reglamento ir jo gyvendinimo, o ne i aplinkybi, buvusi prie m, gaunami visi rezultatai. Myje visa veikla nukreipta sunaikinti prie arba, tiksliau, jo kovin pajgum; tai aiku i odio mis prasms. Todl prieo ginkluotj pajg sunaikinimas visada yra priemon mio tikslui pasiekti. taip pat nebtinai mio tikslas gali bti tik sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas, gali bti ir visai kitas tikslas. Jeigu, kaip mes matme, prieo sutriukinimas nra vienintel priemon politiniam tikslui pasiekti, jeigu yra ir kiti objektai, kuri siekiama kare kaip tikslo, tai savaime aiku, kad ie objektai gali tapti atskir karo veiksm tikslu ir, inoma, mi tikslu. Bet ir tais atvejais, kai bendras tikslas yra prieo ginkluotj pajg sutriukinimas, pavieniai miai, esantys triukinimo elementais, nebtinai turs artimiausi tiksl sunaikinti ginkluotsias pajgas. Jei prisimintume vairius ginkluotj pajg padalinius ir daugyb aplinkybi, darani tak j panaudojimui, tai bus aiku, kad ir tokios ginkluotos jgos mis reikalauja daugybs suskaidym, pavaldum ir derini. Kartu atskiriems ginkluotj pajg nariams gali bti keliama daugyb skirting tiksl, kurie tiesiogiai nenukreipti sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas, jie bus galbt auktesnio pasirengimo laipsnio ir pads naikinti tik netiesiogiai. Kai batalionas gauna sakym, pavyzdiui, imuti prie i kurios nors vietos, kalno ar pan., tai toki objekt umimas paprastai reikia tiesiogin tiksl, o

36

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

ten esanio prieo pajg sunaikinimas bus tik priemon arba alutinis reikalas. Jeigu prie galima ivaryti tik paprastu jgos demonstravimu, tai tikslas jau pasiektas; bet paprastai tas kalnas ar tiltas uimamas tik todl, kad bt visikai sunaikintos prieo ginkluotosios pajgos. Jeigu tokie reikiniai vyksta mio lauke, tai tas pats tik didesniu mastu kartojasi karo veiksm teatre, kur viena prie kit stovi jau ne dvi kariuomens, bet dvi valstybs, dvi tautos, dvi alys. ia pasireikia vairiausi santyki, inoma, jie tarp savs persipina, o klostytis jie gali bet kokia tvarka. Todl pirm priemon nuo galutinio tikslo visada skiria skirtingi tarpiniai tikslai. Taigi daugelis prieasi lemia, kad prieais esanio prieo sunaikinimas nra vieno mio tikslas, o tik priemon. Visais tokiais atvejais nekalbama apie tokio pobdio naikinim, nes iuo miu nra matuojamos jgos ir jo reikm nra atsieta, o atsivelgiama jo galutin rezultatas. Tok jg palyginim, esant akivaizdiai nelygybei, galima atlikti ir aritmetiniais skaiiavimais. Tokiais atvejais mis nevyks, nes silpnesnis laiku atsitrauks. I to seka, kad ne visada sunaikinti myje dalyvaujanias ginkluotsias pajgas yra mio tikslas, jis gali bti pasiektas be susidrimo, tik ikeliant klausim dl mio ir su juo susijusius santykius. Todl aiku, kodl buvo galimos kampanijos, vykdomos su didele tampa, kuriose miai i tikrj nevaidino svarbaus vaidmens. Karo istorija tai patvirtina imtais pavyzdi. Mes nenagrinsime, ar danai toks sprendimas be kraujo praliejimo buvo teisingas, t. y., ar nebuvo vidinio prietaravimo karo prigimiai, taip pat ar galt ilaikyti atri kritik kai kurios ymybs, pelniusios sau lov iuose ygiuose; mums svarbu tik parodyti toki karo eig. Karas turi tik vien priemon m, bet kovos vairove mis mums atveria skirtingiausius bdus, susijusius su jo daugeriopais tikslais, o ms tyrimas lyg ir nepasistmjo pirmyn. Bet taip nra, nes i vienintels ios priemons seka svarbiausioji ms tyrimo gija, einanti per vis sudting karin veikl ir jungianti j.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

37

Mes traktavome prieo ginkluotj pajg sunaikinim kaip vien i tiksl, kuri galima siekti kare, palik atvir klausim apie tai, koki reikm jis uima tarp kit tiksl. Kiekvienu atveju tai priklausys nuo aplinkybi; kol kas is klausimas buvo iki galo neisprstas. Dabar mes vl prie jo grtame; pasistengsime nustatyti, kiek svarbu sunaikinti ginkluotsias prieo pajgas. Mis tai vienintelis veiksmas kare; myje prieo ginkluotj pajg sunaikinimas leidia pasiekti tiksl. Tai yra teisinga net tuo atveju, jei mio i tikrj ir nebuvo, nes vienos alies vengimas sivelti m yra prielaida, kad toks sunaikinimas buvo vertinamas kaip neabejotinas. Taigi prieo ginkluotj pajg sunaikinimas yra vis karo veiksm, kuriais jis remiasi, pagrindas. Jis yra vis kovos derini, kurie stkso ant jo, kaip arka ant atramos, paskutinis atramos takas, i to seka, kad visi veiksmai vykdomi su prielaida, kad jei mis, kuris yra j pagrindas, tikrai vyks, tai jis bus skmingas. Mis didelse ir maesnse karinse operacijose yra tas pats, kaip finansinse operacijose mokti grynaisiais; kaip bebt toli tas mokjimo laikas, kaip neretai ateina kautyni momentas, kada nors jis vis vien ateis. Jeigu klausim sprendimas ginklu sudaro vis karo veiksm pagrind, i to seka, kad prieas bet kur i j gali paralyiuoti rengdamas sau nauding m. Nra btina, kad i skm bt pasiekta tame myje, kuriuo mes tiesiogiai rmms analizuodami savo derin; t pat rezultat duoda ir kiekvienas kitas mis, jeigu tik jis pakankamai reikmingas; kiekvienas laimjimas myje, t. y. bet koks dalinis prieo ginkluotj pajg sunaikinimas, turi takos kitoms mio dalims; iuo atveju ginkluotosios pajgos panaios skyst, kur ismus vienoje vietoje, sumainamas bendras jo lygis. Taigi prieo ginkluotj pajg sunaikinimas visada yra aukiausia, veiksmingiausia priemon, kuriai nusileidia visos kitos. inoma, mes galime ginkluotj pajg sunaikinimui suteikti didesn reikm darydami prielaid, kad visos kitos slygos yra lygiaverts. Bt didel klaida i to daryti ivad, kad elgimasis be atodairos visada nugals apdairum. Beatodairikai puldami mes greiiau sunaikinsime savo jgas, o

38

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

ne prieo, aiku, to mes neturime daryti. Gerokai didesn reikm tenka ne bdui, o tikslui, ir mes tik sulyginame vieno tikslo vykdymo rezultatus su kito tikslo vykdymo rezultatais. Kai mes kalbame apie prieo pajg sunaikinim (mes tai ypa pabriame), mes nepareigoti i svok apibdinti tik materialiniais itekliais; mes turime omeny ir moralines jgas, nes fizins ir moralins jgos glaudiai susijusios ir neatskiriamos viena nuo kitos. Bet btent ia, kai mes remiams neivengiamu poveikiu, kur stiprus naikinimo aktas (svari pergal) turi visoms likusioms operacijoms, mes turime atkreipti dmes tai, kad moralinis elementas yra nelabai apibrtas, jeigu galima taip pasakyti, o todl lengviau iplinta visose ginkluotosiose pajgose. Priesvara dominuojaniai svarbai sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas, lyginant su visomis kitomis priemonmis, yra rizika ir didel auk kaina; pastarj galima ivengti tik pasirenkant kitus bdus. Kad i priemon brangi, aiku savaime, nes, esant kitoms toms paioms slygoms, sav ginkluotj pajg netektys ir nuostoliai tuo didesni, kuo labiau ms ketinimai orientuoti prieo pajg sunaikinim. i priemon pavojinga tuo, kad veiksmingumas, kurio mes siekiame, neskms atveju atsigr prie mus paius su didiausiais nuostoliais mums. Todl kiti bdai skms atveju kainuoja pigiau, o neskms atveju ne tiek pavojingi. Taiau tai teisinga tik su slyga, kad iuos metodus taiko abi alys, ir btent, kad prieas eina tais paiais keliais, kaip ir mes; jeigu jis pasirinks stojim lemiam m, bsime priversti, nors ir prie savo vali, pasirinkti t pat. Tokiu atveju viskas priklausys nuo naikinamojo mio baigties; aiku, kad esant kitoms vienodoms slygoms, mums iame myje bus prastesns slygos, nes i dalies savo ketinimus ir priemones orientavome kitas uduotis, ko nepadar ms prieas. Du skirtingi tikslai, i kuri vienas nesudaro kito dalies, vienas kit atmeta; taigi jga, kuria siekiame vieno tikslo, negali tuo pat metu bti skirta kitam. Todl, jeigu viena kariaujanti alis nusprend rimtai ginklu ispsti klausim, tai ji jau turi didesn skms tikimyb, jeigu tik utikrinta, kad kita alis neina tuo paiu keliu, o turi kit tiksl. Kas usi-

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

39

br t tiksl, elgsis teisingai tik tuo atveju, jei jis turi pagrind manyti, kad ir jo prieas ginklu neieko rimt sprendim. Viskas, k mes kalbjome apie kit uduoi ir jg krypt, yra teigiami tikslai, kuriuos, be prieo naikinimo, galima kelti kare ir kurie netaikomi paprastam pasiprieinimui, o parinkti siekiant isekinti prie. Paprastame pasiprieinime nra teigiamos uduoties; ms pajgos negali bti atitrauktos prie kitus objektus todl, kad skirtos paralyiuoti prieo ketinimus. ia mums reikia inagrinti kit prieo pajg sunaikinimo aspekt, btent savo pajg isaugojim. ie abu siekiai visada eina drauge ir nuolat sveikauja. Jie yra esmins, neatskiriamos vieno ir to paties ketinimo dalys. Mums lieka tik isiaikinti, kokios bus pasekms, jeigu vienas ar kitas siekis gys persvar. Siekis sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas turi teigiam tiksl ir veda pozityvius laimjimus, kuri vainikavimu bus prieo sutriukinimas. Savo ginkluotj pajg tausojimu siekiama neigiamo tikslo, nes tokiu bdu apribojami prieo siekiai, t. y. tik prieinamasi, dl ko pasiekiamas toks veiksm udelsimas, kuris isekins prieo jgas. Teigiamo tikslo siekimas skatina naikinti, neigiamo tikslo siekimas laukti. Kiek toli gali ir turi siekti toks laukimas, mes nurodysime aptardami puolim ir gynyb, prie kuri itak vl grome. Kol kas tik atkreipsime dmes, kad laukimas neturi bti visikai pasyvus, kad su laukimu susijusiuose veiksmuose dalyvaujani prieo ginkluotj pajg sunaikinimas taip pat gali bti tikslas, kaip ir bet kokia kita priemon. Todl bt esmin klaida manyti, kad neigiamas siekis btinai veria atsisakyti rinktis tiksl sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas ir rinktis sprendim be kraujo praliejimo. Neigiamo siekio persvara, inoma, gali duoti tok pretekst, bet toks sprendimas visada susijs su rizika nepasirinkti teisingo kelio; pastarasis priklauso nuo slyg, kurios nepaklsta ms valiai, o priklauso prieo valiai. is be kraujo praliejimo kovos bdas jokiu bdu negali bti traktuojamas kaip natrali priemon, galinti isaugoti ms ginkluotsias pajgas; prieingai, jeigu is

40

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

metodas neatitiks situacijos, tai atves visik j prat. Daugelis karvedi darydavo toki klaid ir praudydavo save. Vienintel login neigiamo siekio pasekm sprendimo atidjimas, leidiantis iek tiek save apginti laukiant lemiamo momento. To padarinys, kiek leidia situacija, atidjimas veiksm tam tikram laikui, nes su tuo yra susijusi erdv, o tai reikia perklim j kit erdv. Bet atjus momentui, kai, nepaisant esmini nuostoli, atidti sprendimo negalima, neigiamo metodo pranaumus reikia laikyti inaudotais ir iuo momentu turi ikilti siekis sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas, siekis, sustabdytas iki tol persvara, bet kurio niekada nebuvo atsisakyta. I to, kas pasakyta anksiau, matome, kad kare daug bd lemia skming pabaig politinio tikslo pasiekim; bet priemon tam yra tik viena mis; todl viskas paklsta aukiausiam dsniui ginklo naudojimui. Ten, kur prieas i tikrj j apeliuoja, atsisakyti ios aukiausios instancijos negalima. Kariaujanti alis, norinti eiti kitu keliu, turi bti utikrinta, kad prieas neapeliuos arba ioje aukiausioje instancijoje savo proces pralaims. odiu, prieo ginkluotj pajg sunaikinimas vyraujantis ir svarbiausias tikslas i vis, kurie gali bti siekiami kare. K gali duoti kare kitokie deriniai, mes suinosime vliau ir, inoma, tik nuosekliai prie to eidami. ia mes apsiribojame tik vienu bendru j galimybi, kaip esani nukrypimu nuo abstraktaus karo supratimo, sukelto iskirtini aplinkybi, pripainimu. Bet i karto turime patvirtinti, kad kruvinas krizs isprendimas, siekis sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas pirmagimis karo vaikas. Tegu atsargus karvedys, kai yra keliami nereikmingi politiniai tikslai, silpni karo motyvai, nedidel jg tampa, kabineto tyloje ir karo lauke menikai ieko keli taikai pasiekti be dideli krizi ir kraujo praliejimo, vertina specifines prieo kariuomens ir vyriausybs silpnybes. Jeigu jo prielaidos pakankamai motyvuotos ir duoda pagrind tiktis pergals, mes neturime teiss jo dl to smerkti, taiau turime pareikalauti, kad jis vis laik atsimint, kad eina apylankomis, kur j gali uklupti karo dievas. Karvedys net trumpai akimirkai negali nuleisti aki nuo prieo, kitaip jis rizikuoja patirti prieo kardo smgius turdamas rankoje tik dabitos pag.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

41

Mes aprame, kas yra karas, kokie jo tikslai ir priemons, kaip jis tikrovje tai daugiau, tai maiau nutolsta nuo pradinio abstraktaus supratimo vis laik likdamas jo takoje, tikrinamas aukiausiu sprendimo ginklo dsniu. Ivadas i to, kas pasakyta, turime ufiksuoti savo smonje ir kiekvien kart atsivelgti nagrindami kitus klausimus, jeigu mes norime suprasti tikrus santykius tarp j ir savit kiekvieno j reikm ir nepatekti didiulius tikrovs prietaravimus, o pagaliau ir neprietarautume sau.

3 skyrius KARO GENIJUS

Kiekviena specifin veikla, kuri atlikti reikia tobulai, reikalauja atitinkam gabum. J atsiskleidim liudija didiausi laimjimai, apdovanotasis jais vadinamas genijumi. Mes gerai inome, kad is odis, plaija prasme ir aikinimu, turi daug reikmi, tad daugeliu atvej odiais sunku ireikti genijaus esm. Kadangi mes nepretenduojame nei filosofo, nei gramatikos specialisto vard, tai tegu mums bus leista vartoti od prasta reikme ir termin genijus suprasime kaip ypa didelius gebjimus, pasireikianius tam tikroje veikloje. Kad isiaikintume i svok ir geriau susipaintume su jos turiniu, btina nors trumpai inagrinti iuos gebjimus, itaip iauktintus. Bet mes negalime apsiriboti tuo, kas pasireikia nepaprastai dideliu talentu, genijumi, visa to odio prasme, nes is supratimas neturi grieto apibrimo; mes apskritai inagrinsime dvasines jgas, nukreiptas karin veikl, kurioje mes galsime matyti karo genijaus esm. Mes kalbame apie visum, nes karo genijus negali turti tik kok nors vien gebjim (pvz., vyrikum), turi atsi-

42

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

skleisti kiti gebjimai (proto ir dvasini savybi) arba nepriimtina karui j orientacija; prieingai, jis turi harmoningai deranius gebjimus, i kuri tas ar kitas vyrauja, bet netrukdo vienas kitam. Jeigu mes i kiekvieno kario pareikalautume, kad jis bt karo genijumi, tai ms kariuomens bt neskaitlingos. Karo genijus charakterizuojamas savotiku dvasini jg kryptingumu ir jis retai atsiranda toje tautoje, kur dvasinms savybms keliami patys vairiausi reikalavimai ir kur jie vairiapusikai ugdomi. Kuo maiau vairiapusika tautos veikla, kuo didesn karin veikla, tuo daniau turi atsirasti karo genijus. Bet tai reikia tik jo paplitim, jokiu bdu ne jo lyg, nes pastarasis priklauso nuo bendro tos tautos dvasini savybi lavjimo. Jeigu mes pairsime pirmykt karing taut, tai pamatysime, kad karingumas, lyginant su civilizuotomis tautomis, daug labiau paplits tarp pavieni asmen, nes pirmiausia tai bdinga kiekvienam kariui, tuo tarpu civilizuoti mons kariais tampa tik veriami btinybs, o ne dl vidini paskat. Taiau tarp pirmyki taut niekada neatsiranda tikrai ymaus karvedio ir juo labiau tokio, k galtume pavadinti karo genijumi; tam reikalingas toks protini gebjim iugdymas, kokio pirmykiai mons negaljo turti. Savaime aiku, kad civilizuotoms tautoms gali pasireikti kariniai polinkiai ir siekiai, o kuo jie stipresni, tuo daniau auktinama kariuomen ir irykja pavieni asmen karin dvasia. Taiau kai tai sutampa su auktu dvasingumo lygiu, tai paius ymiausius karinius veikjus mes randame btent tokiose tautose; to rodymas yra pranczai ir romnai. Bet ymiausi i ir kit taut karvedi, igarsinusi save kare, vardai pasirod tik pasiekus aukiausi civilizacijos lyg. Jau tai rodo, koki didel reikm genijui turi protiniai gebjimai. Inagrinsime it klausim isamiau. Karas tai pavoj sritis, tai reikia, kad vyrikumu (drsa) matuojama svarbiausia karo kokyb. Drsa bna dviej prigimi: pirmoji drsa jauiant pavoj savo gyvybei (asmenin drsa) ir antroji drsa prisiimant atsakomyb u koki nors valdi arba jauiant vidins sins atsakomyb. ia kalbsime tik apie pirmj.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

43

Asmenin drsa taip pat yra dviej ri: pirmoji mogus gali bti abejingas pavojui dl savo asmenini savybi, dl nevertinimo gyvenimo ar i pripratimo, bet kuriuo atveju tai bus lyg nuolatin bsena. Antroji drs gali paadinti teigiamos paskatos, pvz., savigarba, meil tvynei, kvpimas ir t. t. iuo atveju drsa ne bsena, o nuotaikos, jausm pasireikimas. Suprantama, abiej tip drsa pasireikia skirtingai. Pirmoji drsos ris patikimesn; ji prigimtin ir niekada mogus jos nepraras; antroji padeda pasiekti auktesni rezultat; pirmoji susijusi su itverme, antroji su narsumu; pirmuoju atveju protas lieka blaivus, antruoju kartais paatrja, sutap abu ie tipai duoda pat tobuliausi drsos tip. Karas tai fizini pastang ir kani sritis, kad nepalt po j nata, reikia fizini ir dvasini jg (nesvarbu, ar gimt, ar iugdyt), kurios leist mogui itverti sunkumus. mogus, turintis i savybi ir vadovaujantis sveiku protu, puikus karo rankis; ios savybs labai paplitusios pirmyktse ir pusiau civilizuotose tautose. Tsdami tyrim pastebsime, kad karas reikalauja i savo adepto iskirtini protini gebjim. Karas nra patikimumas; trys ketviriai to, kuo remiasi veiksmai kare, gaubiami neinomybs, o tam, kad atskleist ties, pirmiausia reikalingas sveikas, lankstus, valgus protas. Kartais protas gali atsitiktinai surasti ties, kit kart didele drsa uglaistyti klaid, bet vertinant laimjimus apskritai, proto trkumas daniausiai btinai iryks. Karas tai atsitiktinumai: tam neinomajam teikiama tokia plati erdv todl, kad niekur monijos veikla neturi tokio glaudaus slyio su juo, kaip kare; jis padidina situacijos neapibrtum ir paeidia vyki eig. ini ir prielaid netikrumas, nuolatiniai atsitiktinumai sukelia tai, kad kariaujantysis i tikrj nuolat susiduria su visai kitomis slygomis, negu buvo manyta; tai negali neatsispindti jo plane arba gal gale jo situacijos sivaizdavime, kuri buvo plano pagrindas. Jeigu nauj duomen taka tokia ryki, kad keiia visas prielaidas, tai vietoj j turi atsirasti naujos, bet tam

44

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

paprastai trksta duomen, nes veiklos sraute vykiai aplenkia sprendimus ir nelieka laiko ne tik nuodugniai apsvarstyti nauj padt, bet ir gerai apsidairyti. Kur kas daniau ms sivaizdavimo apie padt pakeitimas ir susipainimas su netiktu atsitiktinumu pasirodo nepakankamas, kad visai sulugdyt ms ketinimus, bet vis tiek jie gali neisipildyti. Paintis su aplinka gerja, bet dl to ms neutikrintumas nemaja, o prieingai didja. To prieastis yra ta, kad mes ne i karto gauname reikaling ini, o pamau jas kaupiam. Ms sprendimams nuolat tak daro nauji duomenys ir ms dvasia vis laik turi bti budri. Norint skmingai atlaikyti i nuolatin kov su netiktumu, reikia turti dvi savybes; pirma, prot, sugebant savo vidine viesa apviesti sutirtjusias sutemas ir apiuopti ties, antra, drs, kad sekt paskui i silpn prasiskverbiani provaist. Pirmoji savyb vadinama pagal prancz posak coup doeil (intuicija matavimas i akies), antroji rytingumu. Kare vis pirma mus domina miai. Svarbs mio elementai yra laikas ir erdv. Tais laikais, kai rytingi raitinink veiksmai kovos lauke turjo lemiam reikm, greitas ir iradingas sprendimas buvo suprantamas pagal teising laiko ir erdvs vertinim: i ia kilo tas pavadinimas, pabriantis tik tiksl matavim i akies. Daugelis, kurie ra apie karo men, j apibr to odio siaurja prasme. Taiau nereikia pamirti, kad gana greitai itaip buvo apibdinami visi skmingi sprendimai, priimti veiksmo metu, pvz., skmingai pasirinkta atakos vieta ir t. t. Todl posakis coup doeil reikia ne tik fizin vertinim i akies, bet ir dvasin suvokim. inoma, kad is posakis ir jo prasm priskiriama taktikai, bet be j negali apsieiti ir strategija, nes ir strategijai reikalingi greiti sprendimai. Jeigu i samprat suvokti be to, kas jai suteikia ypa vaizding ir iek tiek apibrt atspalv, tai ji reik ne k kita, kaip greit tiesos suvokim, visai nesuprantam vidutiniam protui arba jam suprantam tik po ilg svarstym ir apmstym. Kiekvienu atveju rytingumas yra drsos pasireikimas; kai jis darosi pastoviu charakterio bruou, jis rodo dvasinius gdius. ia turima minty ne drs fizinio pavojaus akivaizdoje, o drs atsakomybs atvilgiu, kai

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

45

igyvenamas moralinis pavojus. drsos tip danai vadina courage desprit (tarpinis tarp intuicijos ir mato i akies), nes jo pagrindas yra intelektas, taiau jis yra charakterio pasireikimas, o ne proto. Vien tik apdairumas toli grau dar ne drsa; labai danai patys apdairiausi mons yra nerytingi. I pradi protas turi paadinti drsos, kuri paskui j palaikys ir ne ant savo pei, pojt, nes greitai besikeiiant vykiams, mogui daugiau dominuoja jausmai negu mintys. Taigi rytingumu mes vadiname gebjim veiksmo metu, kai nra pakankamai duomen, atsikratyti abejoni, kani ir svyravim. Ne visai tiksliai pasakius, rytingumu vadinamas ir prastas polinkis rizikuoti, drsa, narsa, lumas. Taiau tuo atveju, kai mogus turi pakankamai duomen (nesvarbu ar jie subjektyvs, ar objektyvs, pagrsti ar ne), kalbti apie jo rytingum nra jokio pagrindo, nes rytingumas numato abejones, kuri ia nra. Turint pakankamai duomen galima kalbti tik apie jg ir silpnum. Mes nesam tokie pedantai, kad pradtume gin dl mao netikslumo vartodami prastus odius; ms pastabos tikslas tik paalinti galimus neteisingus prietaravimus. Taigi rytingumas, nugalintis abejones, gali bti suadintas tik proto, savotiku jo siekiu. Mes tvirtiname, kad platus akiratis kartu su drsa dar nra rytingumas. Bna dvasikai akyl moni; sprendiant sunkiausius klausimus jiems netrksta drsos, jie pasiry daug u k prisiimti atsakomyb, bet sunkiomis akimirkomis jie negali priimti jokio sprendimo. J drsa ir valgumas yra kiekvienas sau, ir todl nesusij su treija savybe rytingumu. Pastarj slygoja tik protas, kuris pripasta rizikos btinyb ir ugdo vali. Tokia savotika proto sankloda, kuri mogui padeda nugalti svyravimus ir nerytingumo baim, ir yra tai, kas sudaro ryting, tvirt charakter; todl riboto proto mons negali, ms supratimu, bti rytingi. Jie sunkiu metu gali veikti nesvyruodami, bet tuomet jie tai daro negalvodami, o kas veikia negalvodamas, negali grumtis su savimi neabejodamas. Toks veiksm bdas kartais gali atrodyti skmingas, bet mes vl kartojame: tik bendras laimjim lygis rodo esant karo genij. Jeigu ms tvirtinimas pasirodys keistas kai

46

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

kam, kas pasta kitokius husar karininkus, kupinus ryto, bet kuri negalima priskirti prie tikrj mstytoj, priminsime, kad ia kalbama apie ypating proto kryptingum, o ne apie ypatingus protavimo gabumus apskritai. Taigi mes manome, kad rytingum iuo atveju lemia ypatinga proto sankloda ir btent tokia, kuri bdinga greiiau tvirtiems negu iskirtiniams protams; tok rytingum mes galime patvirtinti dar ir tuo, kad yra daug pavyzdi, kai mons, uimdami emesnes pareigas, rod didiausi ryt, o pakil auktesnes pareigas prarasdavo t ryt. Jie jauia btinyb priimti sprendim, bet baiminasi dl neteisingo sprendimo, o kadangi jie negali aprpti jiems pavesto reikalo, j protas praranda pirmykt gali, o jie darosi tuo nedrsesni, kuo labiau suvokia savo nerytingum, kuris juos sukausto, nes jie buvo prat visk daryti rytingai, nerpestingai. Nagrindami coup doeil ir rytingumo svokas mes priartjome prie giminingos sampratos nuovokumo. Karas yra atsitiktinum sritis, o nuovoka yra ne kas kita, kaip padidjs gebjimas nugalti netiktumus. Nuovoka avimasi, kai vykusiai atsakoma neinom klausim ir greitai bei iradingai veikiama ikilus netiktam pavojui. is atsakymas arba veiksmai gali ir neatrodyti kakokie ypatingi, taiau tai bus padaryta laiku. Tas, kas ramiai aptariant atrodo paprasta ir nedaro spdio, patinka kaip momentins nuovokos rezultatas. Pati svoka nuovoka taikliai apibdina, kaip spariai protas suteikia pagalb. Ar reikia priskirti i nuostabi mogaus savyb ypatingai proto sandarai arba bendrai darniai pusiausvyrai, priklauso nuo atvejo kilms, bet buvimas to ir kito yra btinas. Iradingas atsakymas greiiau nurodo proto smojingum, skmingi veiksmai ikilus netiktam pavojui dvasin pusiausvyr. Jeigu mes inagrinsime keturis elementus, sudaranius atmosfer, kurioje vyksta karas, pavoj, fizin tamp, neinomyb ir atsitiktinum, tai bus aiku, kad reikalinga didel dvasin ir fizin jga, kad ioje stichijoje bt galima drsiai ir utikrintai irtis priek. i jga, priklausomai nuo form, kurias ji gauna esant skirtingoms aplinkybms, pasakotj ir ataskait apie karo veiksmus rengj vadinama energija, tvirtumu, itvermingumu, nuovoka arba charakteriu. Visi ie skirtingi herojikos prigimties pasireikimai

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

47

gali bti nagrinjami kaip vienas elementas valios jga, kuri, priklausydama nuo aplinkybi, gauna skirtingas formas; taiau, kiek ios sampratos bt tarpusavy artimos, j turinys yra skirtingas; ms tyrimo naudai isiaikinsime jas smulkiau. Kad bt aiku, nurodysime, kad sunkumas, nata arba pasiprieinimas (vadinkite tai, kaip norite, tai, kas sudaro vado vidini jg tamp) yra labai menkas tiesiogins prieo veiklos rezultatas jo pasiprieinimas ir elgesys. Prieas pirma tiesiogiai veikia tik vado asmenyb, bet nesikia jo, kaip vado, veikl. Kai prieas prieinasi ne dvi, o keturias valandas, tai asmenikas pavojus vadui ilieka dvi valandas ilgiau, bet pavojus juo maesnis, juo auktesn vado padtis. Vyriausiajam vadui pavojaus laipsnis lygus nuliui. Antra, atkaklus prieo prieinimasis tiesiogiai daro tak vadui dl neteki ir atsakomybs. Rpestis, susijs su iomis aplinkybmis, pirmiausia ibando vado vali ir sukelia jam tamp. Bet mes tvirtiname, kad tai nra pati didiausia nata, kuri jam tenka neti, nes iuo atveju jis turi susitvarkyti tik pats su savimi. Visi kiti poveikiai, kuriuos sukelia prieo prieinimasis, nukreipti karius, kuriems jis vadovauja, o tai veikia vad. Iki to laiko, kol kariai, nestokodami ryto, kovoja drsiai ir noriai, vadui retai tenka parodyti didel dvasios stipryb siekiant savojo tikslo; taiau ikilus sunkumams, o tai atsitinka, kai i kari pareikalaujama didels tampos, kai reikalai neisisprs savaime (tarsi gerai patepta maina); tiems sunkumams nugalti vadui reikia dideli valios pastang; tie sunkumai nra tiesioginis nepaklusnumas ar prietaravimas, nors kai kuriais atvejais bna ir toki nesusipratim, bet tai yra fizini ir moralini jg nuosmukis ir vidins kanios matant kruvinas aukas; vadui tenka grumtis su tais sunkumais paiam, o po to igyventi tarp savo pavaldini, kuri igyvenimai, nuotaikos, jaudinimasis ir siekiai jam tiesiogiai persiduoda. Kai pradeda silpti kai kuri kari jgos, j pai valios pastang nebeutenka; visa masi inertikumo nata pamau pereina vadui ir paklsta tik jo valiai; savo irdies ugnimi, savo dvasios jga jis turi paadinti kari vilt, kiek jis pajgs tai padaryti, tiek ikils vir j, bus j valdovu. Jeigu to nra, jeigu jo drsa nepakankama, kad vl udegt kit

48

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

ryt, mass patrauks j emesn gyvulikos prigimties srit, kai bgama nuo pavojaus ir nepastama gdos jausmo. tai toji nata, kuri turi pakelti mio metu drsus ir valingas vadas, jei jis nori pasiekti k nors simintin. i nata didja kartu su masi augimu, taip pat pagal didjani nat vadas turi turti tuo daugiau jgos, kuo auktesnis jo uimamas postas. Veiksm energija atspindi stimul, kurie sukelia veiksmus, jg, o stimulo altinis gali bti tiek protas, tiek ir emocijos. Emocijos btinos, kai veiksmai reikalauja dideli pastang. Reikia pripainti, kad i vis jausm, kurie pripildo mogaus ird mio metu, nei vienas nra toks stiprus ir pastovus kaip garbs ir lovs trokimas, kurie taip eminami vokiei kalboje pakeiiant juos dirbtiniais garbtroka ir meile lovei. Tiesa, piktnaudiavimas iais didiais siekiais kare nulm iaukianius poelgius mogaus rass atvilgiu, taiau pagal savo pradus ie jausmai priklauso patiems ikiliausiems, kokie tik bdingi mogaus prigimiai. Kare tai tikras gyvenimo alsavimas, kvepiantis didiul kn. Visi kiti paplit ir ikils jausmai, kaip meil tvynei, fanatizmas, kerto jausmas, vairi veiksni suadintas kvpimas, nenuslopina garbs ir lovs trokimo. ie jausmai gali suaudrinti mini ir pakelti jos dvasi, bet jie nesustiprins vado valios, negu pasireikianti jo bendraygi valia, kas yra btina, jeigu jis privalo siekti ypating rezultat. Kiti jausmai, kaip garbs trokimas, nepaveria kariuomens kovini laimjim asmenines vado savybes, kurias jis puoselja visomis savo jgomis; jis kruopiai aria, sja ir, inoma, jis surenka gaus derli. Btent is vis vad siekis, pradedant nuo aukiausio ir baigiant emiausiu, konkurencija ir stimuliavimas skatina kariuomens veiksmingum ir utikrina jai skm. Ar buvo kada nors ymus karvedys, netroktantis garbs, ir ar galimas toks reikinys? Tvirtumas reikia valios pasiprieinim vienkartiniam smgiui, o itvermingumas pasiprieinim ilgalaikiam spaudimui. ios savybs labai artimos ir danai viena svoka vartojama vietoj kitos, taiau negalima nepaminti rykaus j skirtumo; tvirtumas, lyginant su pirmuoju stipriu spdiu, gali remtis tik jausmais, itvermingumas daugiau reikalauja proto paramos, nes jis semia savo jg i ilgalaiks planingos veiklos.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

49

Inagrinkime temperament. Vis pirma kyla klausimas, kaip mes j suprantame. inia, ne staigs ir audringi protrkiai, nes tai prietaraut prastam odio vartojimui, o sugebjimas paklusti protui netgi didiausio siaudrinimo momentu, pai audringiausi jausm skuryje. Ar vien tik nuo proto priklauso i savyb? Mes tuo abejojame. Tas faktas, kad sutinkami iskirtini protini gebjim mons, bet nevaldantys savs, negali bti prieingo rodymas. Bt galima paprietarauti, kad ia reikalingas ypatingos sanklodos protas, galbt ne tiek visa apimantis, bet atrus. Bsime ariau tiesos, jei darysime prielaid, kad viena i temperamento savybi yra paklusti protui net ir didelio susijaudinimo metu; i savyb vadinsime savitvarda. Tai yra visikai ypatingas jausmas, kuris tvirtos dvasios monms suteikia pusiausvyr siliepsnojus aistroms, nors j nepaalino, taiau tuo paiu utikrina proto vyravim. i atsvara mogiko orumo jausmas, kilniausia pasididiavimo ris ir giliausi dvasios poreikiai veikti visur ir visada kaip btybei, apdovanotai protu. Todl mes ir pasakysime: temperamentingas yra tas, kuris nepraranda pusiausvyros netgi didiausio susijaudinimo momentais. Nagrindami pavienius mones pagal j temperament, mes vis pirma pamatysime mones flegmatikus ar apatikus, antra labai pasiduodanius spdiams, bet kuri jausmai neperengia nustatyto intensyvumo laipsnio, jautrius, bet ramius mones, treia labai jautrius mones, kuri jausmai suliepsnoja greitai ir audringai kaip parakas, bet trumpam laikui, ir ketvirta mones, kurie nepasiduoda maiems spdiams ir apskritai isijudina tik i lto, pamau, bet kuri jausmai stiprs ir pastovs. Tai stipri, gili ir paslpt aistr mons. i skirting temperament aknys, matyt, siejasi su riba, kur mogaus organizmo fizin prigimtis susilieia su dvasine; temperamentas priklauso nuo ios amfibijos nerv sistemos, kurios viena pus nukreipta materij, kita dvasi. Mums su ms menku filosofiniu pasirengimu neverta ilgiau sustoti prie io painaus ir sudtingo klausimo, bet svarbu trumpai paminti, kaip ios skirtingos prigimtys pasireikia karinje veikloje ir ar i j galima tiktis rykios dvasins jgos.

50

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Apatikus mones nelengva ivesti i pusiausvyros, bet tai i tikrj nra dvasins jgos poymis, nes ia i viso ji nepasireikia. Taiau nereikia pamirti, kad tokie mons kare dl savo pastovios pusiausvyros turi inomus, nors ir vienapusikus pranaumus. Jie nejauia btinybs veikti, jiems trksta impulso aktyvumui, bet utai jie retai gali k nors sugadinti. Skiriamasis antrosios kategorijos bruoas veiklumo pasireikimas dl nereikming prieasi ir prislgta bsena, kai prieastys rimtos. Didels nelaims atveju jie sugeba rodyti ypating aktyvum; visos tautos nelaim juos stumia nevilt, taiau nepaskatina veikti. Tokiems monms kare netrksta nei aktyvumo, nei pusiausvyros, bet jie nepajgs atlikti k nors nepaprast; iimt sudaro atvejis, kai ios kategorijos mons turi labai atr prot ir is paskatins juos atlikti k nors reikming. Taiau tokios prigimties monms retai bdingas stiprus, nepriklausomas protas. Greit usidegantys, audringi mons maai tinkami praktiniam gyvenimui, o tuo paiu ir karui. Taiau jie labai impulsyvs, bet neilaiko ilgos tampos. Jei tokie mons daugiau rodo drsos ir trokta garbs, tai juos skmingai galima panaudoti kare eiti emesnes pareigas remiantis tuo, kad karo veiksmai, kuriems vadovauja neaukto rango vadas, bna nepalyginamai trumpesni. Danai ia pakanka vieno drsaus sprendimo, dvasini jg protrkio. Drsus puolimas, galingas ,,valio keli minui dalykas, tuo metu, kai drsiai pradtas puolimas usitsia vis dien, o ygis itisus metus. Tokiems monms, kuri jausmai prasiveria spontanikai, dvigubai sunkiau ilaikyti dvasin pusiausvyr, todl jie greit praranda sveik prot, o tai yra blogiausia, kas gali atsitikti vadovaujant karo veiksmams. Taiau tvirtinimas, kad greitai usiliepsnojantys charakteriai niekada nebna stiprs, t. y. negali ilaikyti pusiausvyros didelio suadinimo laikotarpiu, prietaraut patiriai. Kodl iems monms neturt bti bdingas orumo jausmas, jei j dauguma priklauso kilniausios prigimties monms? Bet paprastai jie retai spja parodyti ias savybes, o vliau danai tai pereina gdos ir grauaties

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

51

jausm. Kai savikontrols ugdymas ir gyvenimika patirtis juos anksiau ar vliau imokys bijoti savs, kad stipraus susijaudinimo metu paiu laiku pajust gldini j krtinje atsvar savigarbos jausm, jie sugebs parodyti didel valios jg. Gal gale mons, i pairos rams, bet giliai jauiantys, priklausantys prie tai mintam tipui, kaip kaitra liepsnai, gali savo titanika jga pajudinti ir ridenti didel krovin, kur mes suprantame kaip sunkumus, susietus su karine veikla. J jausm poveikis panaus dideli masi judjim, nors lt, taiau visk griaunant. Nors tokie mons ir ne tiek pasiduoda upldusiems jausmams ir nebna patirt varg tiek imuami i vi, taiau bt neteisinga galvoti, kad jie niekada nepraranda pusiausvyros ir nepasiduoda aklai aistrai; greiiau atvirkiai, taip atsitiks kiekvien kart nesant ididumo arba nepakankamo savitvardos jausmo. Daniausiai tai bdinga ymiems pirmyki taut monms, kai nepakankamas proto isivystymas duoda laisv aistroms. Taiau ir kultringose tautose ir paiuose tautos kultriniuose sluoksniuose bna, kad mones nunea aistr audros, kaip nunedavo senovje elniai miko gldum priritus prie j brakonierius. Taigi kartojame dar kart: temperamentingas mogus geba ne tik stipriai jausti, bet ir ilaikyti pusiausvyr didiausi ibandym metu ir gebti, nepaisydamas audros irdyje, paklusti, kaip audros blakomo laivo kompaso rodykl, menkiausiems proto nurodymams. Svok charakterio jga arba tiesiog charakteris mes suprantame kaip tvirt sitikinim gynim, nesvarbu, ar tie sitikinimai remiasi sava ar svetima poiri sistema, ar jie atsiranda i princip, norm, akimirksnini spdi ar kit proto apraik. Taiau is pastovumas nepriimtinas, jeigu nuomons danai keiiasi. Nuomoni kaita gali bti ne tik dl svetimos takos, bet ir dl savo proto evoliucijos; pastarasis rodo ypating to asmens nepastovum. Aiku, kad apie mog, kiekvien minut keiiant savo pairas, nors visi pokyiai ieit i jo paties, negalima sakyti, kad jis turi charakter. Taigi charakter priskiria arba tam, kurio sitikinimai isiskiria dideliu nekintamumu,

52

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

nes jie labai pagrsti ir aiks, o dl to nesikeiia; arba tam, kurio, kaip ir flegmatiko, ltai funkcionuoja protas, ir todl nra pagrindo keisti nusistovjusius sitikinimus; arba pagaliau tam, kurio akivaizdiai pasireikia valia, vadovaujama proto ir iki tam tikro laipsnio atmetanio poiri kait. Kare, veikiant daugybei stipri spdi, esant duomen ir vertinim nepatikimumui, yra kur kas daugiau galimybi mogui nukrypti i pasirinkto kelio, suklysti paiam ir suklaidinti kitus, o tai bna daniau negu kitoje mogaus veikloje. Pavoj ir kani akivaizdoje jausmai lengvai gali nugalti prot; prieblandos viesoje sunku susidaryti gil ir aik supratim apie visus reikinius, tad poiri kaita darosi daugiau suprantama ir atleistina; ia galima tik apiuopti ir pajusti ties, o turint tokius neisamius duomenis, ir veikti. Niekur nesutinkama toki skirting poiri kaip kare. spdi, kurie prietarauja sitikinimams, srautas nesustoja. Netgi didiausias flegmatikiausias protas vargu ar gali nuo to apsaugoti. spdiai per daug stiprs ir ryks ir tuo pat metu nukreipti prie dvasin pusiausvyr. Tik bendri principai ir pairos, kurie skatina veiksmingum i aukiausio poirio tako, gali bti aikaus ir gilaus supratimo rezultatas; nuomon apie kiekvien atvej laikosi j kaip laivas, pritvirtintas inkaru. Sunkiausia neatitrkti nuo i ankstesni samprotavim atsidrus nuomoni ir reikini, kurie kasdien randasi, sraute. Tarp individualumo ir principo danai bna plati erdv, kuri ne visada galima upildyti pakankamai aikiais samprotavimais; ia btinas ir pasitikjimas savimi, ir nra bereikmis tam tikras skeptikumas. Danai ia niekas negali padti, iskyrus vien vadovavimo taisykl, kuri, atsidurdama u mstymo skliaut, gali viepatauti vir j. Tai tokia taisykl: visais abejotinais atvejais laikytis savo pirmosios nuomons ir atsisakyti jos tik gavus tikrai tikinam duomen. Reikia tvirtai tikti pasiteisinusi pagrindini princip teisingumu, o keiiantis reikiniams neumirti, kad tikslumas pastarj yra emos prabos. Jeigu visais abejotinais atvejais teiksime pirmum savo pirminiams sitikinimams ir taip paliudysime ms itikimum arba pastovum, tai ms veiksmuose atsispinds stabilumas ir nuoseklumas, kurie laikomi charakteriu. Nesunku suprasti, kiek dvasin pu-

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

53

siausvyra padeda stiprinti charakter. Stiprios dvasios mons labai danai turi ir tvirt charakter. Charakterio tvirtumas skatina ios ydingos atmainos usispyrimo atsiradim. Kiekvienu atveju sunku pasakyti, kur baigiasi pirmas, o prasideda antras, bet skirtum nustatyti nesunku. Usispyrimas nra proto trkumas; ia svoka mes nustatome pasiprieinim teisingam ir geresniam esamo reikinio supratimui; inoma, toks pasiprieinimas negali bti proto, to ms sugebjimo suprasti, reikinys. Usispyrimas tai temperamento yda. Valios nepaslankumas ir nepakantumas kit prielaidoms kyla i ypating ambicij, kurioms didiausias pasitenkinimas galti savo protu valdyti save ir kitus. Galtume pavadinti usispyrim savotika garbtroka, jeigu tai nebt kakas iek tiek geresnio; garbtroka pasitenkina matomu, usispyrimas remiasi teikiamu pasitenkinimu. Charakterio tvirtumas virsta usispyrimu kiekvien kart, kai prietaravimas svetimiems poiriams kyla ne i pasitikjimo savo sitikinim teisingumu ir ne i sekimo aukiausiuoju principu, o dl prietaravimo jausmo. Jeigu is apibrimas, kaip mes anksiau pripainom, maai padeda praktikoje, visgi jis sutrukdys vertinti usispyrim kaip charakterio tvirtumo auktesn laipsn. Jeigu usispyrimas darosi panaus charakterio tvirtum, tai jis vis vien nra auktesnis charakterio bruoas, o kakas visikai skirtinga; bna labai usispyrusi moni, kurie dl nepakankamo proto pasirodo silpno charakterio. Ms apibdinto ymaus karvedio meistrikumas apima savybes, kuriose kartu pasireikia protas ir dvasia. Inagrinkime vien karins veiklos aspekt, galbt pat rykiausi, jei ne svarbiausi, nepriklausant nuo dvasios jg ir keliant reikalavimus tik protiniams gebjimams. Jis kyla i karo santykio su vietove ir eme. is santykis vis pirma neginijamas; juk negalima sivaizduoti koki nors suformuotos kariuomens veiksm neapibrtoje erdvje. Antra, jis turi lemiam reikm, nes modifikuoja vis pajg veiksmus, o kartais juos visikai pakeiia, treia, tai jis remiasi paiomis menkiausiomis tos vietovs savybmis, o tai apima plai erdv.

54

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Taigi karo ir vietovs santykis karinei veiklai suteikia ypatingo savitumo. Jei mes pairsime kit mogaus veikl, kuri siejasi su vietove (kalnakasyba, mediokl ir mikininkyst), tai vis i veikl riboja vidutins erdvs, kurias galima gana tiksliai itirti per trump laik. Tuo tarpu karo vadas priverstas pritaikyti savo veikl prie erdvs, kurioje jam teks veikti ir kurios nei apirti, nei itirti, nepaisant visos energijos, nesugebs; nuolatin vyki kaita retai leis detaliai su ia erdve susipainti. inoma, jo prieas yra tokioje pat padtyje, bet, pirma, sunkumai, bendri abiem pusms, ir lieka sunkumais, taiau turintis patirties ir talento vadas, nugaljs tuos sunkumus, pasiekia didel pranaum. Antra, tokia lygyb veikiant sunkumus bna tik apskritai, bet ne kiekvienu konkreiu atveju; paprastai vienas i abiej prieinink (ginantysis) visada geriau susipains su vietove negu kitas. savit sunkum turi nugalti ypatinga proto savyb, kuri vadinama vietovs pajautimu. Tai gebjimas greitai ir tiksliai geometrikai suvokti bet kuri vietov ir dl to kiekvien kart joje lengvai orientuotis. Tikrov sukuria i dalies regjimas, i dalies protas, kuris i ini ir patyrimo papildo tai, ko trksta, o i matyt detali sudaro visum. Taiau, kad ta visuma aikiai ir tikrovikai atsispindt smonje, tapt paveikslu, mintyse nubraiytu emlapiu, kurio atskiros detals neisibarsto ir ilgai ilieka atmintyje, reikalinga dvasin jga, kuri mes vadiname sivaizdavimu, fantazija. Jeigu genialus poetas ar dailininkas pasijus eistas dl to, kad mes fantazijai, j deivei, priskiriame toki veikl, jeigu jis kraipys peiais igirds, kas pasakyta, kad iradingas mediotojas turi ger vaizduot, tai mes mielai nusileisime, kad kalbama apie labai ribot fantazijos taikymo srit. Bet kaip ten bebt, i savyb, tegu ir labai maai, turi rasti pritaikym, nes visai pastarosios neturint, mogui sunku susidaryti tikr daikt vaizd. Mes pripastame, kad gera atmintis iuo atveju suteikia esmin pagalb; bet klausimas, ar galima laikyti atmint savarankiku dvasiniu gebjimu, ar j fiksuoja ir stiprina fantazija, lieka atviras; atmint ir vaizduot sunku sivaizduoti izoliuotas vien nuo kitos. inoma, didel reikm turi gdiai ir valgumas. ymus maralo Liuksemburgo generolas Piusegiuras sako, kad i pradi maai pasikliov savo

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

55

jgomis, todl pastebjo, kad jis kiekvien kart iklysdavo i kelio, kai jam tekdavo vykti tolimas vietoves. Suprantama, io talento pritaikymas pleiasi kylant rangui. Jeigu husaras ar jgeris, vykdydami yg ar valgyb, esant nedaugeliui orientyr, ribotam supratimui, vidutinei vaizduotei, privalo lengvai orientuotis keliuose ir takeliuose, tai karvedys turi suvokti visos srities ir netgi alies geografinius ypatumus, visada mintyse matyti keli krypt, upi tkm, kaln grandini idstym ir, be to, sugebti detaliai suprasti vietov. Nors pagalb bendriems vaizdiniams jie semiasi i visoki praneim, emlapi, knyg, atsiminim, o aikintis detales jam padeda aplinkiniai, taiau neabejotina, kad didelis talentas privalo lengvai ir greit suvokti vietov; tai suteikia vado veiksmams lengvesn ir utikrint eig, maiau atitveria nuo inomo vidinio bejgikumo ir daro j labiau nepriklausom nuo kit. Nurodytas gebjimas beveik vienintel paslauga, kuri vaizduot gali duoti karinje veikloje. Visur kitur i deiv gali duoti daugiau alos negu naudos. Taigi mes, matyt, apvelgme visas proto ir dvasios jg pasireikimo formas, kurioms karin veikla teikia savo uklausimus. Visur protas prisistato kaip didiul pagalbin jga, todl aiku, kad paprastai pasireikdamas, karinei veiklai tinkamai gali vadovauti tik iskirtinio talento mons. Jei is poiris bus priimtinas, tai nereiks laikyti prieo pozicij apjim (veiksm i esms pat paprasiausi ir tkstanius kart kartot) protins veiklos pasiekimu. Tiesa, atsirado protis priepastatyti paprast, ger kareiv mstaniam arba iradingam, daug idj turiniam protui, spinduliuojaniam visapusiku isilavinimu. is priepastatymas gal nra nerealus, bet jis dar nerodo, kad kareivio aunumas yra tik jo drsa; netgi dl to, kad btum geras kareivis, reikia turti proting galv, tinkam savotikam darbui. Turime paminti gana dan reikin, kai mons, pasiek auktus postus, praranda sugebjim dirbti, nes esamas j akiratis pasirodo nepakankamas. Pabriame, kad kalbama apie ypatingus laimjimus, suteikianius lov toje srityje, kuriai tas

56

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

asmuo pasivent. Kiekviena vadovavimo kare pakopa sukuria savo btinj protini gebjim, garbs ir pagarbos klod. Didiul praraja atskiria karved, kuris vadovauja visam karui arba kariniams veiksmams atskirame karo teatre, nuo jam tiesiogiai pavaldi moni; pastarieji daug daugiau tiesiogiai vadovaujami ir priirimi, o j protin veikla yra kur kas labiau apribota. Tai paaikina paplitusi nuomon, kad tik aukiausiame poste reikalingas iskirtinis protas, o emesnms vadovavimo grandims utenka vidutinio proto. Danai pastebime protini gebjim sumajim karuose prailusio vado, uimanio ariausias prie karo vado vadovaujamas pareigas, kur vienpus veikla padar ribot; ir nepaisydami, kad j gerbiame u jo drs, mes link ypsotis dl jo ribotumo. Mes neketiname ginti iuos aunius mones; talentai j dl to nepadids, mes tik norime parodyti, kokie jie yra i tikrj, ir isklaidyti iliuzijas, kad kare, be protini gebjim, vien tik drsa galima pasiekti ypating rezultat. Jeigu net emesniame poste i vado, kuris nori ikilti, reikalaujame iskirtini dvasini gebjim ir didiname reikalavimus kiekvienai pakopai, tai savaime aiku, kad mes ne taip vertiname tuos, kurie garbingai uima kariuomenje antr viet. J iorinis paprastumas alia visainio mokslininko, valdininko ir posdiuose diskutuojanio valstybs veikjo neturi ms klaidinti dl j krybikos proto prigimties. Tiesa, kartais bna, kad gyja reputacij mons, uimantys emesnius postus, ir po to pasiekia auktesnes pareigas, nors i tikrj jie neatitinka pastarj. Jei jie ten neturi pakankamai krvio, tai nekyla pavojus, kad atsiskleis j nekompetentingumas, ir negalima tiksliai sprsti, kokia lov jiems i ties priklauso. Tokie mons prisideda prie to, kad susiklosto neigiama nuomon ir apie asmenybes, kurios tuos postus uima pelnytai. Taigi, kad pasiekt ypating rezultat kare ir auktesnse bei emesnse pakopose, reikalingas savitas genijus. Bet istorija ir ainiai genijais laiko tik tuos protus, kurie blizgjo vad postuose kaip karvediai. Tai aikinama nelabai dideliais reikalavimais dvasiai ir protui uimant post. Kad visas karas ar didel jo dalis bt ubaigta pergale, btina sigilinti aukiausius

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

57

valstybinius savitarpio ryius. iuo atveju strategija ir taktika susilieja vien, o karvedys tampa ir valstybs veikju. vedijos karalius Karlas XII neturjo didiojo genijaus vardo, nes jis nemokjo savo karinius laimjimus panaudoti auktesniems tikslams, kad pasiekt ryki rezultat; Pranczijos karalius Henrikas IV taip pat nelaikomas genijumi, nes negyveno tiek ilgai, kad jo karin veikla bt susieta su keliomis valstybmis ir jis ibandyt savo jgas gerokai sunkesnmis aplinkybmis, kai kilns jausmai ir riterikumas prieui tokios takos neturi, kaip turi nugaljimas vidinio pasiprieinimo. Pirmajame skyriuje mes stengms, kad skaitytojas pajust tai, k karvedys turi aprpti vien pavelgs, ir teisingai tai vertint. Kartojame: karvedys, taps valstybs veikju, vis vien turi pasilikti karvediu; viena vertus, jis privalo vienu vilgsniu aprpti valstybs savitarpio ryius, kita, aikiai suprasti, k jis gali pasiekti savo turimomis priemonmis. Esant neapibrtiems savitarpio santykiams, tenka pasverti daugyb dydi, kuri daugum galima vertinti tiktai tikimybi teorijos dsniais. Jeigu karo vadas to nevelgs savo atriu protu, tai atsiras ivad ir mstym maiatis ir negalima bus daryti teising ivad. iuo atvilgiu Bonapartas buvo visikai teisus, kai jis kalbjo, kad daugelis klausim, keliam karo vadui, yra matematinis udavinys, kuris bt vertas Niutono ir Eulerio pastang. Svarbiausia, ko reikalaujama i aukiausi dvasini jg, yra vientisumas ir analiz; pakil tok nuostab minties blyksn, galint akimirksniu suvokti ir paaikinti tkstanius miglot sivaizdavim, kiekvieno i kuri isiaikinimas nuvargint eilin prot. Taiau i aukiausia dvasin veikla, is genijaus vilgsnis nebt taps istorijos pasiekimu, jeigu j neremt tos charakterio ir temperamento savybs, apie kurias mes kalbjome anksiau. Paprastas tiesos painimas yra tik labai silpna paskata mogaus veiklai, ia ir yra tas didelis skirtumas tarp painimo ir valios, tarp ini ir gebjim. Labiausiai mog skatina veikti jausmai ir tas galingas palaikymas, kur duoda lydiniai, jei taip galima pasakyti, temperamento ir proto, apie kuriuos mes kalbjome anksiau. Tai rytingumas, tvirtumas, itverm ir

58

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

tvirtas charakterio. Pridursime: jeigu i didesn protin ir dvasin karvedio veikla nepaliudyt apie save pasiekimais ir ja galima bt tik tikti, jinai retai paklit istorijos puslapius. Kas bna inoma apie karo vyki eig, yra paprasta ir vienalytika. Pasakojimai neduoda galimybs suprasti apie tuos sunkumus, kuriuos tenka veikti. Tik retai karvedi ar j patiktini atsiminimuose ar tiriant kur nors istorin vyk pasiseka dienos vies itraukti dalel daugelio sil, kurie sudaro vyki audin. Didiausia dalis t samprotavim ir tos vidins kovos, kurie buvo prie kur nors didel vyk, smoningai slepiami, nes jie susij su politiniais interesais arba tiesiog umirtami, arba juos irima kaip pastolius, kurie turi bti paalinti, pasibaigus statybai. Mes nebandysime daug tiksliau apibrti aukiausias dvasines jgas ir atsisakome nustatyti kai kurias proto savybes. Bet klausim, koks protas labiausiai atitinka karo genij, remdamiesi karins veiklos ir tikrovs patirtimi, pasakysime: greiiau kritikas, negu krybikas, greiiau platus, negu krypstantis vien pus; kartai galvai priepastatome alt ir pastarajai mes patiktume kare ms broli ir seser gerov, tvyns garb ir saugum.

4 skyrius APIE PAVOJ KARE

mons, neiband karo pavoj, sivaizduoja j patrauklesn negu bauginant. kvpimo svaigulyje aibikai pulti prie kas tada skaiiuoja kulkas ir kritusius nuo j; kelioms akimirkoms umerkus akis nerti mirties pasitikti, ar skirta ji tau ar kitiems, ir visa tai prie pat pasiekiant pergal; beveik skinant vis pastang vaisius, kuri itroks garbs jausmas, argi tai taip

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

59

sunku? inoma, nesunku, bet ir ne taip lengva, kaip gali atrodyti. Vis pirma toki akimirk bus maai; pavojus bet kokiu atveju nra momentinis, kaip daugeliui atrodo, jo negalima ikart praryti, o teks priimti po truput praskiest laiku, kaip sugedusius vaistus. Palydkime naujok mio lauk. Artdami prie jo girdime, kad patrank gausmas kiekvienu momentu darosi vis aikesnis, pagaliau girdimas sviedini kaukimas, patraukiantis naujoko dmes. Sviediniai krenta jau arti tai prie j, tai u jo. Mes skubame prie kalvos, kur sikr korpuso vadas su savo gausia palyda. ia krenta daugiau sviedini, o granat sprogimai tiek dani, kad reali tikrov siskverbia jaunuolio smon. Staiga matote, kaip nukautas krenta js pastamas; granata pataik rikiuot ir sukl nevaling sumait. Js pradedate jausti, kad ilaikyti vidin ramyb ir susikaupim darosi sunku; net patys drsiausieji darosi neatids. engsime ingsn pai kov, kuri siauia prie mus, beveik kaip spektaklis. Prisiartiname prie artimiausio divizijos vado, ia sviedinys lekia paskui sviedin, ms pai patrank gausmas didina neatidum. Nuo divizijos prie brigados generolo. is, ibandytos drsos, bet irgi atsargus, slepiasi u kalvos, namo ar medi. Didjanio pavojaus enklas karte beldia laukus ir stogus, sviediniai su kauksmu pralekia pro mus ir vir galv visomis kryptimis vilpia autuv kulkos. Dar vienas ingsnis kariuomens link, ir mes prie pstinink, su neapraomu itvermingumu valand valandas atlaikani ugnies m. ia oras pripildytas kulk vilpimo, duodani ini apie savo artum trumpu atriu garsu, kai jos per col pralekia nuo js galv, aus ir paios sielos. neramiai plakani ird nepertraukiamais kankinamais diais beldiasi uuojauta sualotiems ir nukautiems ms akyse. Nei vienas i i skirting pavoj pakop naujokams nepraeis nepajutus, kad mintis ia paadino kitas jgas ir jos spinduliai lta kitaip, negu kitoki aplinkybi skatinamos protins veiklos; pasakysime daugiau reikia bti iskirtiniu, ypatingu mogumi, kad dl patirt pirm spdi gebtum akimirksniu priimti sprendimus. Tiesa, pratimas greit atbukina iuos spdius;

60

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

po pusvalandio pasidarai beveik abejingas visam tam, kas supa, bet visikos ramybs ir natralaus dvasios lankstumo paprastas mogus nepasiekia, todl reikia pripainti, kad ia neutenka prast dalyk; juo platesn veikla, juo didesni reikalavimai. Btina pakili, gimta drsa, garbs trokimas arba pripratimas prie nuolatini pavoj, kad ioje vis veikl sunkinanioje aplinkoje darbo rezultatas nebt maesnis u t norm, kuri kabinete atrodo tokia paprasta. Pavojus vienas i trinties element kare; teisingas jo sivaizdavimas yra btinas norint painti karo esm. Todl mes ir palietme i svok.

5 skyrius APIE FIZIN TAMP KARE

Jeigu niekam nebt leista isakyti samprotavim apie karo vykius kitaip, nei viskas vyko t akimirk, kai jis stingo nuo alio ar kent kart ir trokul, prislgtas alkio ir nuovargio, mes, inoma, maiau turtume tikrai objektyvi samprotavim, bet u tai jie bt subjektyvs, t. y. turt savyje tiksl pasisakaniojo santyk su objektu. Tai matyti jau i to, kokie menki ir bejgiki yra maiusij samprotavimai apie pratingo vykio rezultatus, ypa jei jie tuo metu buvo t nelaiming vyki dalyviai. Pastarasis, ms nuomone, galt bti takos, kuri duoda fizin tampa, matas ir reikm, kuri jai reikt suteikti analizuojant reikinius. Yra reikini, kuriems kare negalima nustatyti koki nors norm, sunku pritaikyti kok nors mat. Btent jiems priklauso fizin tampa. Gebjimas, kol jis nebus ieikvotas, itverti fizin tamp yra vis jg koeficientas, ir niekas tiksliai negali pasakyti, koki rib jis gali pasiekti. Bet puiku: kiek stipres-

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

61

nis aulys gali daugiau tempti lanko templ, tiek galingesniam dvasia pasiseka kare i savo kariuomens pasiekti kur kas didesnio jg tampos laipsnio. inoma, yra dvi jgos tampos rys. Viena, kai po baisaus sutriukinimo, suduusi gabalus, kaip sugriuvs pastatas, apsupta pavoj kariuomen ieko isigelbjimo su didiausia fizini jg tampa. Antra, kai karvedys, prims sprendim, veda pergaling, kupin pasididiavimo, diaugsmo armij. tampos laipsnis, kuris pirmu atveju sukelia tik uuojaut, antru atveju sukelia avi nuostab, nes ia j pasiekti buvo gerokai sunkiau. Taigi ir nepatyrusiai akiai aiki viena i aplinkybi, kuri slapia udeda grandines dvasios polkiui ir slapia sekina jos jgas. Nors ia kalbama tik apie tamp, kurios kariuomens vadas reikalauja i savo kariuomens, virininkas i savo pavaldini, tiksliau, apie nars, kuri reikia pasiekti, ir apie men, be kurio jos negalima ilaikyti, bet negalima nekalbti ir apie fizin tamp, kuri patiria karo vadas ir virininkas. Siningai atlik karo tyrim iki ios vietos, turime taip pat atkreipti dmes ir io sluoksnio lyginamj svor. ia mes apvelgiame klausim apie fizin tamp todl, kad i tampa, kaip ir pavojus, yra pagrindin trinties prieastis, taip pat ir dl to, kad dl sukeltos nepamatuojamo dydio trinties ji darosi panai elastinius knus, kuri trinties jga, kaip inoma, sunkiai apskaiiuojama. Kad mes nepiktnaudiautume sprendim prielaidomis, atsikalbinjimais, sunkiomis slygomis kare, gamta mums dav vidin jausm, kaip ms sprendim vadov. Kaip vienas mogus nieko nelaimi, jeigu remsis savo silpnybmis, kai jis eistas ir paemintas, ir atvirkiai, pasirodys geriausioje viesoje, jei jam pavyks atmesti meit arba auniausiai atkeryti, taip nei vienas karvedys ir jokia kariuomen pavoj, sunkum ir tampos aikinimu nepateisins gdingo pralaimjimo; taiau tie patys sunkumai galt gerokai sustiprinti pasiektos pergals spindes. Taip rodomas atlaidumas, kur links ms protas, pralaimjusiam, slopinamas ms jausmais, i esms esantiems aukiausio lygio samprotavimu.

62

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

6 skyrius INIOS, GAUNAMOS KARE

odiu inios mes apibdiname vis aib ms turim duomen apie prie ir jo al. Tai ms idj ir veiksm pagrindas. Reikia tik sijausti io pagrindo prigimt, jo nepatikimum ir kintamum, kad pajustume, kaip pavojingai laikosi ant jo karo statinys, kaip lengvai jis gali nugriti ir mus palaidoti po savo griuvsiais. Reikia tikti tik patikimais praneimais ir niekada nereikia atsisakyti inomo netikrumo jausmo apie tai parayta visose instrukcijose, knygose; bet tai yra tik knygin paguoda ir priklauso iminiai, kurios imasi sistem sudarytojai, mokyklini vadovli raytojai, neturdami nieko geresnio. Dauguma praneim, gaunam kare, prietarauja vienas kitam; klaiding praneim dar daugiau, o pagrindin j dalis maai patikima. I kario iuo atveju reikalaujama gebti atskirti, kuris pasiekimas suvokiamas sveiku supratimu, dalyko ir moni painimu. Vertinant skirtingus duomenis, reikia vadovautis j pasireikimo tikimybe. Nemaai sunkum kyla jau sudarant pirmuosius planus kabinetuose, dar ne kare. Karo sumaityje ie sunkumai bna nepalyginamai didesni; ten viena inia veja kit; dar gerai, jeigu prietaraudamos viena kitai ilaiko inom pusiausvyr ir sukelia abipus kritik. Kur kas blogiau nepatyrusiam mogui, kai atsitiktinumas jam nepadaro ios paslaugos; viena inia pradeda remti, tvirtinti ir viryti kitas, vaizdas nuspalvinamas vis naujomis spalvomis, pagaliau jis atsiduria prie btinyb priimti skubot sprendim; kas greit bus pripainta kvailyste, o inios, kurios tai sukl, melu ir klaida. Trumpai tariant, dauguma ini yra klaidingos, o moni baiktumas semia i j mediag naujam melui ir netiesai. Yra bendra taisykl: kiekvienas links labiau tikti blogiu, negu griu; kiekvienas links truput padidinti blog. Gresiantys pavojai, apie kuriuos praneama tokiu

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

63

bdu, panas jros bangas, kurios nors ir nuslgsta, bet vl sugrta be jokios matomos prieasties. pasitikintis savo ini pranaumu vadas privalo stovti tvirtai kaip uola, kuri sudta abejoni bangos. Tai nelengvas vaidmuo; kas i prigimties neapdovanotas altakraujikumu, neugrdintas karo patirties ir abejoja savo sprendimais, turi vadovautis taisykle: nepaisant savo vidini sitikinim nusigrti nuo bgtavim vilties kryptimi, tik tai jam pads ilaikyti tikr pusiausvyr. Teisingas i sunkum, sudarani vien i didiausi trini kare, vertinimas leidia matyti daiktus kitoje viesoje, negu buvo apie juos manyta i pradi. Jausm spdis yra didesnis negu proto apskaiiavimas, o tai siekia taip toli, kad beveik jokia svarbi operacija nevyko be to, kad karo vadui pirmosiomis akimirkomis nebt tek nugalti vl ikylani abejoni. Todl eiliniai mons, kurie pasiduoda kit takai, daniausia bna nerytingi, kai tenka veikti. Jie galvoja, kad aplinkybs yra kitokios, negu jiems atrod, ir todl labiau jie pasiduoda svetimai takai. Bet ir tas, kuris pats sudar plan ir dabar visk mato savo akimis, lengvai suabejoja savo pirmuoju sprendimu. Tvirtas pasitikjimas savimi turi apsaugoti vad nuo tokio spaudimo momento. Jo ankstesnieji sitikinimai pasitvirtins toliau rutuliojantis veiksmams, kai udangos, kurias likimas istumia karo scen su tirtais pavojaus paveikslais, bus atitrauktos ir horizontas praplats. Tai yra viena i didiausi praraj, skiriani plano sudarym ir jo vykdym.

7 skyrius TRINTIS KARE

Kol mogus asmenikai nesusipains su karu, jis nesupras, kur yra sunkumai, apie kuriuos nuolat kalbama, kokios genijaus savybs ir ypatingosios dvasins jgos reikalingos karvediui. Viskas atrodo taip paprasta; reikia-

64

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

mos inios pavirutinikos, kombinacijos nereikmingos; palyginus su tuo, paprasiausias auktosios matematikos udavinys daro didesn spd savo moksline didybe. Taiau tam, kas mat kar, viskas aiku; nepaisant to, yra labai sunku nurodyti, kas pakeiia it paprast sudting ir aprayti nematom ir visur veikiant veiksn. Viskas kare yra labai paprasta, bet is paprastumas tik irykina sunkumus. ie sunkumai kaupiasi ir sukelia toki trint, apie kuri mogus, nemats karo, negali turti teisingo supratimo. sivaizduokite keliautoj, kuriam reikia iki nakties veikti dvi stotis; 45 valandos pato arkliais plentu vieni niekai. tai jis jau priepaskutinje stotyje, bet ia blogi arkliai arba nra joki, o toliau kalnuota vietov, netik keliai; ateina tamsi naktis. Jis diaugiasi po vis varg pasieks kit stot ir ten rads menk prieglobst. Taip kare, kur tak daro daugyb smulki aplinkybi, kurias sunku aprayti, mogus atsilieka nuo numatyto tikslo. Galinga gelein valia nugali visas ias trintis, ji suardo visas klitis; taiau ir pati i maina genda. Mes danai grime prie io teiginio. Kaip obeliskas, kur nutiestos visos pagrindins miesto gatvs, karo meno centre viepatauja tvirta ididios dvasios valia. Trintis vienintel svoka, kuri apskritai pamus atskiria tikr kar nuo popierinio. Karo maina kariuomen ir visa, kas jai priklauso, savo esme labai paprasta, ir todl atrodo, kad j lengva valdyti. Bet nepamirkime, kad nei viena i jos dali nesudaryta i vieno gabalo; viskas galutinai susideda i atskir individ, kuri kiekvienas visur jauia trint. Teorikai atrodo viskas gerai: bataliono vadas atsakingas u gauto sakymo vykdym; kadangi batalione vyrauja drausm, o vadas mogus, perjs ibandymus, tai velenas ant geleins aies turi suktis maai besitrindamas. Bet i tikrj yra ne taip, o atjus laikui atsiveria visa, kas yra perdta ir netikra, kai taip sivaizduojama. Batalionas susideda i moni, o atsitiktinai kiekvienas i j, netgi pats nereikmingiausias, gali sulaikyti kok nors veiksm arba sukelti kit tvarkos paeidim. Pavojai ir fizin tampa kare padidina bdas tiek, kad jas reikia irti kaip pagrindin trinties altin. i baisi trintis, kuri negali kaip mechanikoje bti sukoncentruota nedaugelyje viet, susijusi su atsitiktinumu ir

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

65

sukelia reikinius, kuri negalima i anksto numatyti, nes jie daniausia yra atsitiktiniai. Tokiu atsitiktinumu gali bti, pvz., oro slygos. ia rkas sutrukd laiku pastebti prie, laiku paleisti ugn i patrankos, perduoti praneim vadui; ten dl lietaus vienas batalionas neatjo, kitas negaljo ateiti laiku, nes vietoj trij valand, skirt ygiui, prireik atuoni, kitoje vietoje kavalerija negaljo pradti atakos, nes klimpo lapioje emje. Mes pateikme ias 23 smulkmenas dl aikumo, kad skaitytojas suprast, k autorius turi galvoje. Apie tokius sunkumus galima parayti knygas. Kad ito nedarytume ir vis dlto duotume skaitytojui aik supratim apie daugum sunkum, su kuriais tenka susidurti kare, mes norjome atspindti ms mintis keliais paveikslais, taiau bijome nuvarginti. Apsiribosime keliais pavyzdiais: tegu atleidia mums juos skaitytojai, seniai mus suprat. Veiksmas kare yra tarsi judjimas prieprieinje aplinkoje. Kaip negalima vandenyje lengvai ir aikiai atlikti prastus ir nesudtingus judesius, paprast jim, taip ir kare prastini jg neutenka, kad ilaikyt vidutin lyg. Todl ir tikras teoretikas panaus plaukimo mokytoj, kuris judesius, reikalingus atlikti vandenyje, moko sausumoje. ie judesiai rodosi juokingais ir keistais tam, kas irdamas juos neprisimins vandens. Taigi atsiranda teoretik, kurie niekada nebuvo pasinr vanden arba nieko negali apibendrinti i savo patyrimo ar dl nepraktikumo, t. y. moko, k kiekvienas ir be j jau gali, vaikioti. Kiekvienas karas yra kupinas tik jam bding reikini. Jis kaip neityrinta jra pilnas povandenini akmen. Karvedys j niekada nemat, bet turi pajusti ir mokti aplenkti nakties tamsoje. Jeigu dar pakils prieingas vjas, t. y. dar atsiras nepalankus atsitiktinumas, prireiks didiausio meno, dvasios tvirtumo, jg tampos, o i toli stebiniam atrodys, kad viskas vyksta savaime. Paintis su ia trintimi pagrindin lovingo karinio patyrimo, kurio reikalaujama i gero generolo, dalis. inoma, generolas, ypating dmes skiriantis triniai, jei ji jam dar ir imponuoja, nebus pats geriausias (tokie bijantys generolai sutinkami tarp praktik). Trinties supratimas generolui reikalingas, kad kur reikia galt j nugalti ir nelaukti

66

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

tikslumo ten, kur dl trinties jo negali bti. Teorikai trint itirti iki galo negalima, bet netgi jei tai bt galima padaryti, vis vien neutekt gdi vertinti t takt, kuris daug reikalingesnis lauke tarp smulki ir skirting reikini, negu sprendiant didelius, svarbius klausimus, kai galima tartis su savimi ir su kitais. Kaip taktas, beveik virts pratimu, visada veria pasauliet veikti, kalbti ir judti korektikai, taip ir karin patirt turintis vadas visada maiems ir dideliems vykiams, taip sakant kiekvienam karo pulsui, teisingai priims sprendim ir vadovaus. Kai yra patirtis ir gdiai, pati mintis sako: taip tinka, o taip ne. Jis taip lengvai nepatenka blog padt, kas kare greitai pakerta pasitikjim ir yra labai pavojinga. Trintis arba tai, kas iuo atveju taip vadinama, padaro taip, kad i pirmo vilgsnio atrodo lengva, o i ties yra sunku. Mes dar vliau grime prie ito ir tada mums bus aiku, kad norint tapti puikiausiu karvediu, reikia, be patyrimo ir stiprios valios, turti iskirtini dvasios savybi.

8 skyrius BAIGIAMOSIOS PIRMOSIOS DALIES PASTABOS

Mes nurodme pavojus fizin tamp, nepakankam ini lyg ir trint kaip karo elementus, kurie sunkina bet koki veikl. iuos elementus ir j trukdant poveik galima pavadinti trintimi. Ar nra jokios alyvos, velninanios i trint? Tokiu tepalu gali bti tik kariuomens sitraukimas kar, bet i priemon ne visada priklauso nuo karo vado ir kariuomens. protis pratina kn prie didels tampos, siel prie pavoj, prot prie atsargumo paveikiant pirmam patirtam spdiui susidrus su pavojumi.

Pirmoji dalis

Apie karo prigimt

67

protis padeda gyti to brangaus apdairumo, kuris kyla nuo eilinio husaro ir pstininko iki divizijos vado ir palengvina karvedio veikl. Kaip mogaus akis tamsoje ipleia vyzd, kuris pagauna t nedidel kiek viesos, pamau pradeda skirti daikt kontrus ir pagaliau gana gerai atskiria daiktus ir patenkinamai juos mato, taip ir patyrs kareivis orientuojasi kare, kai tuo tarpu naujokui viskas skendi tamsoje. Nei vienas karvedys negali turti traukimo kar patirties. Taikos meto mokymai yra tik silpnas jo pakaitalas; is pakaitalas silpnas lyginant su tikra karo patirtimi, bet nepalyginamas su gdiais, gyjamais kariuomens mechaninio mokymo metu. Pratyb organizavimas taikos metu, traukiant dal trinties element, ugdo vad gebjimus samprotauti, valgum, netgi ryt ir turi netgi didesn reikm nei galvoja tie, kas nesusipains su tuo praktikai. yra be galo svarbu, kad bet kurio rango karikis karo metu ne pirm kart susidurt su trinties reikiniais, kurie paprastai i pradi sukelia nuostab ir sutrikim. Jeigu jis buvo nors kart su jais susidrs anksiau, tai jie jau jam pusiau pastami. Tai susij ir su fizine tampa. Reikia treniruotis, norint parengti ne tik kn, bet svarbiausia prot. Kare naujokas karys links laikyti, kad neprastos jg tampos i jo reikalaujama dl dideli klaid, klaidiojim ir bendro vadovavimo sutrikimo; tai padvigubina jo slog jausm, bet visa tai inyksta, jei jis bus parengtas tam per pratybas taikos metu. Svetim kariuomeni karinink, turini karo patirties, pritraukimas yra kita, siauresn, bet vis dlto gera priemon gyti karo gdi taikos metu. Europoje retai bna visur taika, o kitose pasaulio vietose karai niekad nesibaigia. Todl valstyb, ilg laik gyvenanti taikos slygomis, turt nuolat pritraukti pasiymjusius iuose karo veiksm teatruose karininkus arba sisti ten savo karininkus, kad jie gyt karo patirties. Koks bebt maas i karinink skaiius, palyginus su visa kariuomene, j taka bus ryki. J patirtis, protavimas, charakterio bruoai daro tak pavaldiniams ir draugams; be to, tais atvejais, kai jie negali uimti atsaking post, juos galima irti kaip mones, inanius vietov tam tikruose karini veiksm teatruose; daugeliu atvej i j galima gauti daug naudingos informacijos ir patarim.

68

ANTROJI DALIS

APIE KARO TEORIJ

1 skyrius KARO MENO KLASIFIKACIJA

Karas tikrja savo prasme yra mis, nes mis yra vienintelis lemiamas vairiapusikos veiklos aktas, suprantamas plaija odio karas prasme. Mis yra dvasini ir fizini jg ibandymas abipusio ali susidrimo metu. Aiku, kad dvasini jg ibraukti negalima, nes dvasin bsena turi lemiam tak kovinms galioms. Nuo sen laik kovos btinyb versdavo mog iradinti specialias priemones, kurios duot jam pranaum myje. Dl to mio esm keiiasi; kokios ries mis bebt, jo idja nepasikeit ir jis lemia karo esm. Iradim pagrindas yra ginklai ir kariuomens organizacija. Prie pradedant kar reikia pagaminti ginklus ir rengti karius. is darbas kryptingai organizuojamas, kad atitikt mio prigimt, o ji tai diktuoja. Bet tai dar ne mis, o tik pasirengimas jam. Kad ginklai ir organizacija nra esminis mio supratimas, aiku, nes ir paprastos kumtyns, apsieinanios be j, vis vien yra kova. Mis lemia ginkluot ir kariuomens organizacij, bet i tuo paiu modifikuoja m; tarp j yra tarpusavio ryys. Visgi mis lieka savita veiklos ris ypa todl, kad vyksta ypatingoje stichijoje. i stichija pavojus. ia daugiau nei bet kur kitur reikalingas darb paskirstymas; kad paaikt praktin io teiginio reikm, utenka prisiminti, kaip sumaniausi vienos srities veikjai pasirodydavo absoliuiai netinkamais pedantais kitoje srityje.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

69

Visai nesunku tiriant atskirti vien veiklos r nuo kitos, jeigu nagrintume ginkluotsias pajgas, mums esanias priemone, kaip pateikt dyd; dl j tikslingo panaudojimo uteks mokti suvokti j pagrindines savybes. Taigi karo menas, siauru ios svokos supratimu, yra menas, kaip kovojant panaudoti turimus iteklius, todl nra geresnio pavadinimo kaip karo vykdymas. Taiau, inoma, karo menas plaija prasme aprpia ir kitas veiklos ris, skirtas tik karui, vis darb, skirt ginkluotosioms pajgoms sukurti, j komplektavim, apginklavim, aprpinim ir mokym. Dl to, kad teorija nenukrypt nuo tikrovs, labai svarbu atskirti i dviej veiklos ri tyrim. I tikrj, jeigu karo meno teorija prasidt nuo ginkluotj pajg struktros, kuri slygoja karo vedim, priskirt jas karo vykdymui, tai tokia teorija tikt tik tuo nedaugeliu atveju, kai ginkluotosios pajgos tiksliai jas atitinka. Atvirkiai, jei mes norime turti teorij, kuri atitikt daugum atvej ir niekada nebt visai netinkama, tai mes turime j kurti normali ginkluotj pajg, kokios jos bna daniausiai, pagrindu, bet ir ia tik naudojant pagrindinius duomenis. Taigi karo vedimas tai ginkluotj pajg idstymas ir mio vykdymas. Jeigu kova bt vienintelis aktas, tai nebt jokio pagrindo toliau skirstyti karo vedimo teorijos, taiau kova susideda i didesnio ar maesnio skaiiaus atskir ubaigt akt, kuriuos mes vadiname atskirais miais, kaip rame 1 dalyje, ir kurie sudaro naujas visumas. I ia atsiranda du visikai skirtingi veiklos bdai: 1) i atskir mi organizavimas ir vedimas; 2) j derinimas su bendru karo tikslu. Pirmuoju atveju praktika, antruoju teorija. Pirmasis vadinamas taktika, antrasis strategija. Skirstymas strategij ir taktik iuo metu yra labai paplits; kiekvienas daugma apibrtai ino, kuriai i dviej srii jis turi priskirti kiekvien reikin, netgi nesuprasdamas io skirstymo pagrindo. Net jeigu iuo skirstymu naudojasi nesmoningai, tai turi turti tvirt pagrind. Mes j nustatme ir galime sakyti, kad ms paiek kelrodiu buvo bendrai priimti odi deriniai. Kai kuri raytoj bandymus laisvai nustatyti ias svokas, neatsi-

70

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

velgiant reikini esm, turime laikyti kaip neturinius bendro iplitimo. Taigi, pagal ms dalinim, taktika yra mokslas apie ginkluotj pajg panaudojim myje, o strategija mokymas apie mi panaudojim karo tikslams. Toliau detaliau nagrindami m, mes sugebsime aikiai nubrti atskiro arba savarankiko mio supratim ir nustatyti prielaidas, kurioms esant suformuojamas bendras suvokimas; mums priimtina pastaba, kad mio vienyb tam tikroje erdvje (vienalaikiai miai) sutampa su atitinkamo vado vadovavimo ribomis, o vieno laiko ribos (jei miai seka vienas po kito) driekiasi iki kiekvieno mio visiko krizs veikimo momento. Faktas, kad galimi abejotini atvejai, btent tokie, kai keli miai gali bti nagrinjami kaip susiliejantys vien, negali prietarauti ms skirstymo sistemai todl, kad prietaraus bet kokiai realiai skirstymo sistemai, skirtumai tarp kuri paprastai isilygina laipsnikais perjimais. Bna ir toki kovins veiklos akt, kuriuos galima priskirti ir strategijai, ir taktikai, pvz., veiksmai labai itstose pozicijose, kurios panaios pasienio linij, kai kuri upi perkl rengimas ir t. t. Skirstymas strategij ir taktik suprantamas ir apima tik ginkluotj pajg panaudojim. Tuo tarpu kare yra daug veiklos ri, kurios padeda naudoti ginkluotsias pajgas, bet nuo karo veiklos jos skiriasi, nors kartais priartja prie jo, kartais bna visai svetimos jam. Visos ios veiklos rys padeda isaugoti ginkluotsias pajgas. Panaiai kaip ginkluotj pajg krimas ir mokymas, kuris organizuojamas prie jas panaudojant, taip ir j isaugojimas yra susijs su j panaudojimu, ir tai yra btina slyga. Be to, atidiau nagrinjant, visos veiklos rys turi bti nagrinjamos kaip pasirengimas miui, bet pasirengimas tiek susijs su kovine veikla, kad jis neatsiejamas nuo kovos veiksm vis laik, kol jie tsiasi. Todl mes turime teis atskirti ias veiklos ris kaip ir kit parengiamj veikl nuo karo meno, suprantamo siaurja prasme, t. y. nuo tiesioginio karo vykdymo, ir tai daryti mus veria bet kokios teorijos reikalavimas atskirti nevienarius reikinius vien nuo kito. Kas priskirs vis maisto aprpinimo ir administravimo rutin karo vykdymui?

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

71

Nors jie ir turi nuolatin ry su pajg panaudojimu, bet i esms priklauso skirtingiems dalykams. Treiajame knygos skyriuje mes kalbjome, kad tuo tarpu, kai kova ar mis yra vienintel tikra veikla, kit vis veikl gijos trauktos m ir aprpiamos jo. Tuo mes norjome pasakyti, kad visoms kitoms veikloms mis nurodo objektus, kuri jie turi siekti pagal savo ypatumus. ia mes smulkiau apibdinsime juos. Veiklos objektai, nepriklausantys mio sferai, nepaprastai skirtingi. Kai kurie i j, viena vertus, yra kovos dalis ir tolygs jai, kita vertus, j tikslas isaugoti ginkluotsias pajgas. Kiti be iimties skirti tik ginkluotosioms pajgoms isaugoti, o sveikaudami daro alutin tak miui. Veiklos objektai, dar esantys paios kovos dalimi, yra ygiai, stovyklos, postoviai, nes jais apibdinama inoma kariuomens bkl, o ten, kur turima galvoje kariuomen, mio idja turi bti akivaizdi. Kiti, iskirtinai turintys tak tik ginkluotj pajg isaugojimui, tai kariuomens maitinimas, sueistj ir ligoni slaugymas, ginkluots ir amunicijos papildymas. ygiai atitinka kariuomens panaudojim. ygiai mio metu, paprastai vadinami evoliucija, dar nra tikrasis ginkl panaudojimas, bet jie taip glaudiai ir neivengiamai su tuo susij, kad sudaro neatskiriam dal to, k mes vadiname miu. ygis ne mio metu yra ne kas kita kaip strategini iankstini nurodym vykdymas. Jie nurodo, kada, kur ir kokiomis pajgomis turi vykti mis, o vienintel to vykdymo priemon yra ygis. Todl ygiai ne mi metu yra strategijos priemon, bet nepriklauso vien tik jai, nes kariuomen ygyje kiekvienu momentu gali pradti m; todl yg kontroliuoja tiek strategijos, tiek ir taktikos dsniai. Kai mes kolonai nurodome keli iapus ups arba kalnyno, tai yra strategin uduotis, nes joje yra planas smogti prieui, jei mis prasidt ygio metu, ioje ups ar kalnyno, o ne prieingoje pusje. Jei kolona, uuot jusi slnio keliu, eis gretima auktuma, o dl patogumo bus padalinta kelet maesni kolon, tai jau bus taktin uduotis, nes ji

72

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

paremta tuo, kokiu bdu, jei bus mis, mes ketiname panaudoti ginkluotsias pajgas. Judjimo tvarka priklauso nuo kovins parengties ir priskiriama taktikai, nes ji yra ne kas kita, kaip iankstin galimo mio kovos rikiuot. Kadangi ygis yra priemon, kuria strategija paskirsto savo veiksmingus pradus, t. y. mius, tai pastarieji priklauso strategijai tik savo rezultatais, bet ne faktika eiga; todl ms neturi stebinti, kad analizuojant danai priemon atsiranda vietoj veiksmingo prado. Taip danai kalbama apie lemiamus, sumanius ygius turint galvoje tas mi kombinacijas, kurias jie atved. Tokia sivaizdavim kaita visai natrali, o kalbos glaustumas pageidautinas, kad reikalaujant jo atsisakyti, bet vis dlto toks posakis yra tik sivaizdavim poslinkis, kurio tikrosios prasms nedera paleisti i akiraio, kad nepatekt klaiding keli. Toks klaidingas kelias yra priskyrimas strateginiams derinimams jgos, nepriklausanios nuo taktini skmi. Derina ygius ir manevrus, pasiekia numatyt tiksl, nes, be to, nra ir kalbos apie m; taigi daroma ivada, kad yra priemoni nugalti prie ir be mio. Toliau aprayme mes tursime galimyb nurodyti vis io teiginio, galinio sukelti rimt padarini, klaidingum. Taiau nors yg ir galima laikyti visikai integruota kovos dalimi, bet su juo yra susij klausim, kurie nepriklauso nei taktiniams, nei strateginiams. Jiems priklauso visa tvarka, naudojama tik kariuomens patogumui: pvz., tilt statymas, keli tiesimas ir t. t. Tai yra tik papuoalai; jie gali bti labai artimi kariuomens panaudojimui ir beveik su jais sutapti, pvz., tilto statymas prieui stebint, ir visgi jie yra paalin veikla, kuri nagrinjimas neeina karo vykdymo teorij. Stovyklas, kurias mes, prieingai nuolatinms dislokavimo vietoms, suprantame kaip bet kok susitelkim, btent paruotos kariuomens idstymo tvark poilsiaujant, bet tuo paiu yra prielaida, kad tai kovos punktai; jos turi pagrindines mio linijas ir padt, i kurios isirutulioja bet koks mis. Tokiu bdu stovykl idstymas yra esmin tiek strategijos, tiek ir taktikos dalis.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

73

Nuolatins dislokavimo vietos pakeiia stovykl, kad suteikt kariuomenei geresnes poilsio slygas; taigi pagal viet ir uimam plot jie, kaip ir stovyklos, priklauso strategijai, o pagal vidin organizacij, orientuot m, yra taktikos objektas. Tiesa, be kariuomens poilsio, kariuomens idstymas nuolatinse dislokavimo vietose ir stovykloje turi ir kit tiksl, pvz., dengti reikiam rajon, ilaikyti t ar kit pozicij; bet danai tikslu gali bti tik pirmasis. Priminsime, kad tikslai, kuri siekia strategija, gali bti labai vairiapusiki, nes viskas, kas jai naudinga, gali bti io mio tikslas, bet ir ilaikymas priemoni (kariuomens), kurios padeda vykdyti kar, pagal galimybes danai taps atskir jos kombinacij tikslu. Taigi, kai panaiu atveju strategija reikalinga tik kariuomenei isaugoti, tuomet mums dar nesvetima i sritis ginkluotj pajg naudojimas, nes bet koks j idstymas bet kuriame karo teatro punkte btent numato j naudojim. Bet jeigu kariuomens isaugojimas stovyklose ir nuolatinse dislokacijos vietose skatina toki veikl, kuri nra ginkluotj pajg naudojimas, kaip emini rengimas, palapini statymas, aprpinimas maistu arba varos palaikymas stovyklose ir nuolatinse dislokavimo vietose, tai nepriklauso nei taktikai, nei strategijai. Netgi apkas kasimas, idstymas ir rengimas, kurie, akivaizdu, yra mio organizavimo dalis, btent yra taktikos objektas, taiau nepriklauso karo vykdymo teorijai; reikaling tam ini ir gdi turi turti imokytos ginkluotosios pajgos. Mokant mio tai yra savaime suprantama. I objekt, kurie btini ginkluotosioms pajgoms isaugoti ir nei viena dalimi nesutapatinami su miu, visgi ariausiai jo nei kiti yra kariuomens maitinimas, nes i veikla turi bti vykdoma kasdien ir kiekvienam individui. Tokiu bdu ji apima vis karin veikl jos strateginje dalyje. Mes sakome jos strateginje dalyje todl, kad imant pavien m retai aprpinimo maistu klausimas gali turti esmins takos mio planui, nors itaip gali ir bti. Didiausia sveika yra tarp maisto tiekimo kariuomenei ir strategijos; gana

74

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

danai bna, kad rpestis dl maisto labai lemia pagrindin strategin kampanijos arba karo linij. Bet kaip danai is rpestis nedaryt didels takos, kariuomens aprpinimas maistu visada lieka veikla, kitokia nei jgos naudojimas ir lemianti j tik savo rezultatais. Kur kas toliau nuo ginkluotj pajg naudojimo yra kiti administracins veiklos objektai, apie kuriuos mes kalbjome. Rpinimasis sueistaisiais yra svarbus visos kariuomens gerovei, bet vykdomas tik nedidelei daliai individ, esani kariuomens sudtyje, ir todl turi tik labai silpn ir, be to, alutin tak kit veikl panaudojimui. Amunicija papildoma periodikai, o ne nuolatos, todl tik retai bus svarstoma sudarant strateginius planus. Bet ia reikia mums padaryti iimt, kad ivengtumme nesusipratim. Tam tikrais atvejais ie klausimai gali turti lemiamos reikms. Ligonini ir audmen sandli nutolinimas gali labai danai bti vienintelis labai svarbi strategini sprendim pagrindas; io fakto mes negalime nei paneigti, nei palikti elyje. Bet kalbame ne apie i fakt reikm tam tikrais atvejais, o apie abstraki karo vykdymo teorij, ir mes tvirtiname, kad tokie atvejai yra reti ir kad ligoni ir sueistj slaugymo, ginkluots, audmen papildymo metodams reikia teikti reikm kuriant karo teorij. Taiau tikslinga karo teorij traukti vairius metodus ir sistemas, kurie papildo ias teorijas ir j ivadas; bet kuriuo atveju tai susij su kariuomens aprpinimu maistu. Apibendrindami iuos samprotavimus mes pasakysime, kad skirtingos veiklos rys, susietos su karu, pasidalija dvi pagrindines kategorijas: tokias, kurios yra tik paruoiamosios karui, ir pat kar. io dalijimo turi laikytis teorija. inios ir gdiai, susij su pasirengimu, nukreipti ginkluotosioms pajgoms kurti, mokyti ir isaugoti. Mes nediskutuosime dl to, kok bendr pavadinim reikia duoti iai veiklai, bet matome, kad ji apima artilerij, fortifikacij, taip pat elementarij taktik, vis ginkluotj pajg organizavim, administravim ir kitas panaias priemones. Pati karo teorija nagrinja i priemoni, sukurt karo tikslams, panaudojim. I mint priemoni ji rei-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

75

kalauja tik ivados, btent duomen apie i priemoni, kurios skirtos karui vykdyti, savybes. i karo teorij mes ir vadiname karo menu siaurja prasme arba karo vykdymo teorija, arba ginkluotj pajg panaudojimo teorija, kas mums reikia t pat. i teorija usiims miu, esaniu tikra kova, ygiais, stovykl ir nuolatiniu idstymu dislokavimo vietose, kaip bviu, beveik atitinkaniu m. Kariuomens aprpinimas kaip veikla, neeinanti mio turin, bus vertinama tik savo galutiniais rezultatais, kaip ir kiti duomenys apie padt. Siauresne prasme karo menas skirstomas taktik ir strategij. Taktika usiima pavienio mio nagrinjimu, strategija pastarojo rezultat panaudojimu. Abi jos susijusios su ygiais, stovykl ir nuolatinio idstymo dislokavimo vietose klausimais tik per m, ir ar ie klausimai yra taktiniai ar strateginiai priklauso nuo to, ar jie susij su mio apiforminimu ar jo reikme. Galbt atsiras skaitytoj, kurie manys, kad nereikalingas dviej tiek gimining objekt taktika ir strategija atskyrimas todl, kad atskyrimas neturi takos karo vykdymui. Taiau reikia bti dideliu pedantu, kad iekotum tiesioginio teorinio poveikio kovos lauke. Pirmoji bet kokios teorijos uduotis susisteminti ypa painias sampratas ir vaizdinius; tik susitarus dl pavadinim ir samprat galima tiktis aikiai ir lengvai isiaikinti visus klausimus ir tiktis, kad laikaisi tos paios nuomons kaip ir skaitytojas. Taktika ir strategija viena su kita susijusios laiku ir erdve, bet kartu skirtingos savo veiklos esme; mes jokiu bdu negalime aikiai suprasti j vidini dsni ir abipusi santyki tiksliai nenustat j svok. Tam, kam visa tai nra svarbu arba atsisako nuo bet kokio teorinio svarstymo, arba dar nekentjo nuo supainiot ir neaiki supratim, neturini tvirto pagrindo, neatvedani prie kokio nors teigiamo rezultato; panas supratimai apie karo vedim, kartais lkti, kartais fantastiki, kartais plaukiojantys tutumoje, taip danai pateikiami mums odiu ir ratu dl tos prieasties, kad dar retai iuos klausimus liet mokslinio tyrimo dvasia.

76

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

2 skyrius

KARO TEORIJA
1. Ginkluotj pajg parengimas pirminis karo meno supratimas
Anksiau karo menas buvo suprantamas tik kaip ginkluotj pajg parengimas. svoka karo menas arba karo mokslas reik ini ir gdi visum, kuri susijusi su materialiais daiktais. renginiai, ginkl gaminimas ir naudojimas, tvirtovi statymas ir apkas kasimas, kariuomens organizavimas ir jos judjimo bdai buvo i ini ir gdi objektai, kurie buvo nukreipti tam, kad parengt karui reikalingas ginkluotsias pajgas. Kartu neperengdavo materialins srities rib, o kar buvo irima kaip vienos kariaujanios alies veikl. I esms tai buvo tik laipsnikas perjimas nuo amato prie subtilaus mechaninio meno. Viso to santykis su miu buvo madaug toks, kaip meistro, kaldinanio pagas, su fechtavimusi. Apie veiksmus pavojaus akimirk nuolat besikeiianioje aplinkoje, apie tikrus drsos ir dvasios pasireikimus reikiamoje vietoje nebuvo n kalbos.

2. Karas pirmiausia pasireikia mene apgulti tvirtoves

Apgulos metu pirm kart atsirado kakas panaaus vadovavim miui, t. y. poymiai tokio dvasios pasireikimo, kuriam perduota i veiklos sritis. Bet visi ie dvasios pasireikimai daniausiai tuoj pat siknydavo materialiai kaip prieigos, tranjos, baterijos ir t. t. ir buvo tik gija tam, kad uvert ant jos vis materialin kryb. Bet itose apgulose galjo reiktis tik dvasin pus, ir tuo galima buvo tenkintis.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

77

3. Po to tuo keliu pasuko taktika

Vliau taktika band suteikti savo krybos mechanizmui bendros tvarkos pobd, kuris atitikt priemons (t. y. kariuomens) savybes; is bandymas, aiku, nukelia teorij mio lauk, bet jame nebuvo erdvs laisvai minties ir valios veiklai; ten veik kariuomen rikiuoi ir kovos tvarka paversta automatu; paprasta komanda priversdavo j veikti kaip laikrodio mechanizm.

4. Mintys apie karo vykdym bdavo retos ir pasireikdavo kitu pavidalu

Buvo spjama, kad tikrasis karas vykdomas laisvai, t. y. konkreioje aplinkoje naudojamos reikalingos priemons negali bti teorijos objektu, bet turt bti arena natraliems mogaus gabumams pasireikti. Po truput, kai karas nuo vidurami kumtyni keitsi tikslingesn ir sudtingesn form, mogaus mintyse kaupsi tam tikr samprotavim, bet jie prabgomis pasirodydavo tik atsiminimuose ar pasakojimuose ir daniausia neskelbiant autoriaus.

5. Mstymai apie karo vykius skatina teorijos pltot

Kai ie mstymai vis daugiau kaupsi, o istorij buvo pradta irti kritikiau, atsirado vis didesnis poreikis tam tikro atramos tako, kuris virto taisyklmis ir principais, kad tokie bdingi karo istorijai ginytini klausimai ir prietaringos nuomons galt rasti sprendim. is prietaring nuomoni skurys, neturintis centro ir koki nors apiuopiam dsni, turjo atstovauti nemaloniems mogaus proto reikiniams.

6. Siekimas nustatyti teigiam mokym

Tokiu bdu atsirado pastangos nustatyti pagrindinius teiginius, taisykles ar net karo vykdymo sistemas. Tinkamai nesigilin tuos begalinius sunkumus, kurie ikyla norint parengti teigiam mokym apie karo vykdym,

78

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

ikl udavin. Karo vykdymas, kaip parodme anksiau, isipleia visas puses, tuo tarpu kai kiekviena sistema, kiekvienas mokslinis statinys turi ribojanios sintezs prigimt; i ia atsiranda niekaip nesuderinami prietaravimai tarp tokios teorijos ir praktikos.

7. Materialiniai apribojimai
Teoretikai pakankamai greitai pajuto visus ios uduoties sunkumus ir man tur teis jos vengti. Todl jie vl nukreip savo principus ir sistemas tik materialius veiksnius ir vienpusikus veiksmus. Jie norjo, kaip moksle apie pasirengim karui, pasiekti inom teigiam rezultat atsivelgdami vien tai, k galima tiksliai apskaiiuoti.

8. Kiekybinis pranaumas
Kiekybinis pranaumas yra materialus objektas. I vis veiksni, kurie lemia pergal, pasirinko j todl, kad kiekybin pranaum derindami su laiku ir erdve galjo nustatyti matematiniais dsniais. Priimdami visas kitas aplinkybes lygiomis i abiej pusi ir dlto viena kit panaikinaniomis man, kad galima atsiriboti nuo j. Tokia prielaida turjo teis gyvuoti tuo atveju, jei tai bt daroma laikinai turint tiksl inagrinti vien veiksn pagal su juo susijusias aplinkybes; bet nuolatos laikyti kiekybin pranaum vieninteliu dsniu ir matyti formulje ,,reikiamu laiku reikiamame punkte sukurti kiekybin pranaum vis karo meno paslapt, tai reik sukurti apribojimus, visikai nepajgianius atlaikyti galingo tikro gyvenimo spaudimo.

9. Kariuomens aprpinimas
Buvo padarytas bandymas susisteminti kit materialin veiksn. kariuomen buvo irima kaip organizm, reikalaujant maitinimo; kariuomens aprpinim ikl kaip pagrindin pradin didelio karo vykdymo dsni prielaid.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

79

Aiku, ir ia gavo tam tikr skaii, bet ie skaiiai, apibendrinantys daugel ivestini prielaid, negaljo isilaikyti prie praktik.

10. Baz
Kakoks maiktuolis paband vien svok baz sutalpinti daugel skirting dalyk, tarp j atsirado net keletas dvasini veiksni; kariuomens maisto produktai, kariuomens komplektavimas ir amunicijos atsargos, ryi su tvyne utikrinimas ir pagaliau atsitraukimo saugumas, jei to prireikt. i svoka i pradi pakeit visus kitus veiksnius; po to jos apimtis pakeit j pai ir pagaliau santykis, kur sudaro kariuomen su ia baze, pakeit pastarosios suvokimo apimt, o visa tai buvo padaryta norint gauti gryn geometrin rezultat, neturint jokios verts. Aiku, kad taip turjo atsitikti, nes nei vienas i i pakeitim negaljo bti padarytas neprietaraujant tiesai ir neatsisakius dalies suformuluoto supratimo turinio. Pradin svoka reik tikr strategijos poreik, o pasikeitusi padar teorijai tikr paslaug, bet vartoti j nusakant anksiau mintus poymius, be abejo, neleistina; tai turjo nulemti vienpuses ivadas, kurios teoretik pastmjo dar toliau visai neteisinga kryptimi, o btent baz apimanios formos vyraujaniai reikmei nustatyti.

11. Vidins linijos

Kaip reakcija i klaiding krypt buvo sukurtas kitas geometrinis principas vadinamasis vidini linij principas. Jis remiasi teisingu pagrindu ta tiesa, kad mis yra vienintel lemiama priemon kare, bet visgi dl savo iimtins geometrins prigimties jis ne kas kita, kaip kita vienpusikumo forma, kuri niekada negals viepatauti tikrajame gyvenime.

12. Visi panas mginimai turi bti atmesti

visus iuos bandymus sukurti teorij galima irti kaip ingsn tiesos link tik j analitinje dalyje; sintetinje dalyje, rengianioje sakymus ir tai-

80

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

sykles, jie visai netinkami. Jie siekia apibrt dydi, tuomet kai kare viskas yra neapibrta, ir skaiiavimai apima aikiai kintamus dydius. Jie nukreipia tyrim tik materialius dydius, kai tuo tarpu kariniai veiksmai persmelkti dvasini jg ir poveiki. Jie visada nagrinja tik vienos puss veiksm, kai tuo tarpu karas yra pastovi prieing pusi sveika.

13. Genijus iimtis i taisykls

Viskas, kas nebuvo pasiekiama menku vienpusiku tyrimu, buvo u mokslo aptvaro ir buvo genijaus sritis, kuris lyg ir nevaroma bendr taisykli. Vargas kariui, kuris turjo taikstytis su iomis skurdiomis taisyklmis, kurios genijui buvo per prastos, per kurias jis galjo ididiai perengti ir netgi aipytis i j. Tuo tarpu tai, k daro genijus, turi bti geriausia taisykl, ir teorija nieko geresnio padaryti negali, kaip parodyti, k ir kaip dar genijus. Vargas tai teorijai, kuri prietarauja protui! io prietaravimo ji nesuvelnins jokiais susitaikymais, juo labiau ji nusiemins, juo labiau i tikro gyvenimo j stums patyios ir paniekinimas.

14. Sunkumai, su kuriais susiduria teorija, nagrinjanti dvasinius dalykus

Kiekviena teorija darosi gerokai sudtingesn nuo to momento, kai palieia moralines vertybes. Architektra ir statyba tiksliai ino savo udavinius, kol usiima materialiais dalykais; mechanins ir optins konstrukcijos gin nekelia. Taiau kai tik pradedamas aikinti moralinis j poveikis, kai tik pradeda rykti dvasiniai spdiai ar jausmai, visa statym leidyba dingsta neaikiose idjose. Medicina daugiausia usiima fiziniais reikiniais, ji tiria gyv organizm,

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

81

kuris, bdamas pasmerktas aminai kaitai, po dviej mnesi darosi kitoks, negu buvo anksiau; tai gerokai apsunkina jos udavinius ir ikelia gydytojo mstym aukiau u jo inias; bet dar sunkesnis atvejis, kai susimaio ir dvasiniai susirgimai, ir kiek aukiau mes ikeliame psichiatro darb.

15. I karo teorijos negali bti paalinti moraliniai elementai

Karin veikla niekada nebna nukreipta tik prie materij, taiau visada tuo pat metu ir prie moralines jgas, kvepianias i materij; atskirti jas vien nuo kitos nemanoma. Moralinius dalykus galima atskirti tik vidine nuojauta, o ji kiekvieno mogaus kitokia, bet danai ir to paties mogaus skirtinga vairiu laiku. Kadangi pavojus yra bendra stichija, kurioje sukasi visa karin veikla, tai sprendimai ia priklausys nuo drsos ir pasitikjimo savo jgomis. Pastarieji yra ta prizm, per kuri pereina visi vaizdiniai anksiau, negu jie pasiekia prot. Ir visgi negalima abejoti tuo, kad ios moralins vertybs gali bti objektyviai vertintos vien remiantis patirtimi. Kiekvienas ino moralin netikto upuolimo, atakos i sparno ar unugario poveik. Kiekvienas prieo drs vertina maiau, jei jis traukiasi, ir rodo visikai kit drs persekiodamas prie, negu bdamas persekiojamas. Kiekvienas sprendia apie prie pagal pasakojimus apie jo talent, jo ami ir patirt ir tuo vadovaujasi savo veikloje. Kiekvienas kruopiai vertina savo ir prieo kariuomens nuotaikas. Visi ie ir panas dvasins prigimties poveikiai patvirtinti ir nuolatos kartojosi kare; todl mes turime teis paisyti j ir laikyti tam tikrais dydiais vertinimo kriterijais. Ir kas likt i teorijos, kuri j nepastebt? Aiku, ios tiesos turi bti atsiradusios i praktikos, o su psichologinmis ir filosofinmis gudrybmis neturi sietis nei viena teorija, nei vienas karvedys.

82

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

16. Pagrindinis karo vykdymo teorijos sunkumas

Kad aikiai suvoktume sunkumus uduoties, kuri yra kiekvienoje karo vykdymo teorijoje, ir turtume galimyb padaryti ivad apie pobd, kur turt turti i teorija, mes privalome siirti pagrindines savybes, lemianias karins veiklos prigimt.

17. Pirmoji savyb moralins jgos ir poveikis (Prieikumo jausmas)

Pirmoji savyb gldi moralinse jgose ir jos poveikiuose. Mis pirmiausia yra prieikumo jausmo iraika: tiesa, ms didiuosiuose miuose, kuriuos mes vadiname karu, prieiki jausmai tampa tik prieikais ketinimais; bet paprastai nra mogaus prieikumo jausmo kitam atskirai paimtam prieui. Taiau niekada neapsieinama be toki jausm. Nacionalin neapykanta, kuri gldi ir ms karuose, daugma pakeiia vieno individo asmenin neapykant kitam. Bet ten, kur akivaizdiai nra ir nebuvo neapykantos i pradi, ten prieikumo jausmas atsiranda kovos metu. Prievarta, kuri mums kakas primeta vadovaudamasis gautu sakymu, sukelia mums kerto ir atpildo jausm anksiau, negu ms jausmai bus nukreipti prie t valdi, kuri sako veikti prie ms nor. Tai yra mogika, o gal, jei norite, nemonika, bet taip yra. O teorijoje prasta irti m kaip abstrakt jg mat be jokio noro; ir tai yra viena i tkstanio klaid, kurias teorijos, neatsakydamos u j pasekmes, smoningai numato. Be paia kovos prigimtimi sukeliamo moralini jg paskatinimo, yra dar kiti, beveik savarankiki, bet giminingi kovai ir lengvai su ja suderinami dalykai: garbs, valdios trokimas, entuziazmas ir t. t.

18. spdiai, kuriuos sukelia pavojus (Drsa)

Taigi mis pagimdo pavojing stichij, kurioje yra visa karin veikla, judanti kaip paukiai ore arba uvys vandenyje. Pavojus veikia dvasi arba tie-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

83

siogiai, t. y. instinktyviai, arba per prot. Tiesioginis pavojaus atspindys yra noras jo ivengti, o negalint to padaryti baim ir siaubas. Jeigu tokio poveikio nra, vadinasi is instinktas atsveriamas drsa. Taiau drsa jokiu bdu nra proto aktas, o priklauso tokiam pat jausmui kaip ir baim; ji nukreipta fizin savisaug, o drsa moralin. Drsa kilnus instinktas, kuris neleidia savs inaudoti kaip negyvo rankio, atliekanio tiksliai nurodyto dydio veiksmus. Taigi drsa nra tik paprasta pavojaus atsvara, skirta neutralizuoti jo poveik, o yra savarankika emocija.

19. Pavojaus taka

Kad teisingai vertintume pavojaus poveik monms, dalyvaujantiems kare, reikia apsiriboti vien tik fiziniu pavojumi. Pavojus veikia vad ne tik tuo, kad jis asmenikai j junta, bet ir tuo, kad j patiria visi jam patikti mons; pagaliau pavoj patiria ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai dl vado atsakomybs, kuri deimteriopai padidja vadui suvokus atsakomyb. Kas galt patarti, ar pradti didiules kautynes nejauiant didesns ar maesns dvasins tampos dl pavojaus ir atsakomybs, susijusio su tokiu atsakingu sprendimu? Galima tvirtinti, kad veikla kare, nes tai yra tikra veikla, o ne tik buvimas, niekada nebna be pavojaus.

20. Kitos moralins jgos

Apvelgdami ias moralines jgas, sukeliamas pavoj ir neapykantos, kurie bdingi karui, neatmetame ir kit moralini jg, lydini mog per jo gyvenim; ir kare jos ras pakankamai vietos. Tiesa, galima pasakyti, kad nedidels aistros bus priverstos nurimti iame rimtame gyvenimo tarpsnyje, bet tai tinka tik asmenims, veikiantiems emiausiose pakopose; pereinant nuo vieno pavojaus, nuo vieno sukrtimo prie kito, jie istumia i akiraio visas kitas gyvenimo aplinkybes, atprantama nuo melo ir apgauls, nes mirties neapgausi ir jai nesumeluosi, ir taip pasiekiamas kareivio charakterio paprastumas geriausias kario rango poymis.

84

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Bet aukiausiuose postuose yra kitaip, nes kuo aukiau mogus ikyla, tuo platesnis turi bti jo akiratis, todl ten atsiranda vairiapusi interes ir adinamos vairios aistros, ir gerosios, ir blogosios. Pavydas ir kilnumas, ididumas ir kuklumas, pyktis ir susijaudinimas viskas gali bti veiksmingomis jgomis ioje didelje dramoje.

21. Proto ypatumai

Kariaujanio asmens proto savitumai, kaip ir jo temperamentas, taip pat turi didel tak. I fantastiko, egzaltuoto, nesubrendusio proto galima laukti vieno, i altakraujiko ir stipraus kito.

22. I dvasins individualybs darnos atsiranda vairs keliai, kurie veda tiksl
Yra didel dvasini individualum vairov: j taka labiau pasireikia aukiausiuose postuose, nes ji didja kylant juos. Ji daniausiai ir slygoja t vairov keli, kurie veda tiksl, ir suteikia tikimybi ir laims aismui toki skirting galimyb dalyvauti vykiuose, apie kuriuos kalbjome pirmojoje dalyje.

23. Antroji savyb gyva reakcija, t. y. atoveiksmis

Antrasis karo veiksm ypatumas tai gyvas atoveiksmis ir i jo iplaukianti sveika. Mes nekalbame apie tai, kaip sudtinga apskaiiuoti io atoveiksmio jg, nes mes turjome j galvoje kaip sunkumus, sutinkamus teorijoje nagrinjant proto apraikos klausimus; mes turime omenyje tai, kad atoveiksmis pagal savo prigimt prieinasi bet kokiam planingumui. Poveikis prieui, naudojant kokias nors priemones, yra individualiausias i vis karins veiklos srii; tuo tarpu kiekviena teorija privalo klasifikuoti reikinius ir niekaip negali traukti savo turin grynai individual veiksn. Jo vertinimas turi bti paliktas asmeninei nuomonei ir talentui. Todl natralu, kad tokioje

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

85

veikloje kaip karin, kur planas sudarytas vertinant aplinkybes apskritai, taip danai paeidiamas netiktais individualiais reikiniais, apskritai daug kas turt bti palikta talentui; tokiu atveju naudotis teorijos nurodymais tenka maiau negu kitoje kurioje nors srityje.

24. Treioji savyb nepatikimi duomenys

Savotik sunkum kare sudaro duomen nepatikimumas; visi veiksmai vyksta iki tam tikro laipsnio kaip migloje, be to, daniausiai ir rkas arba mnulio apvietimas sudaro didesns apimties ir keistok rib iliuzij. Visa tai, k slepia is silpnas apvietimas, turi atspti talentas arba tenka pasikliauti laime. Tokiu bdu vl reikia pasitikti talentu arba nepakankamai suvokiant tikrov tiesiog pasikliauti atsitiktinumu.

25. Teigiamas mokymas nemanomas

Esant tokiai daikt prigimiai, turime pripainti, kad visai negalime karo meno kurti remdamiesi teigiama moksline sistema, kuria karo veikjas bet kuriuo atveju galt vadovautis. Jis gaut vis ini, reikaling jam, u mokslins sistemos rib ir prieingas jai; kok visapusik statin bepateikt sistema, bt toks pat rezultatas, apie kur mes kalbjome, o btent: talentas ir genijus veikia u dsni rib, teorija tampa prieingybe tikrovei.

26. Ieitys teorijai kurti (Sunkumai ne visur vienodi)

I i sunkum atsiveria dvi ieitys. Vis pirma tai, k mes esame pasak apie karo veikl apskritai, netaikoma vienodai veiklai uimant bet kokius postus. emesnse vadovavimo pakopose daniausiai keliami reikalavimai bti drsiam ir pasiaukojaniam; ia kur kas maiau susiduriama su supratimo ir samprotavimo sunkumais. Reikini sritis udaresn, tikslai ir priemons kiekybiniu atvilgiu labiau

86

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

apriboti, duomenys tikslesni: danai juos galima nustatyti netgi i akies. Bet kuo aukiau kylame hierarchijos laiptais, tuo daugiau sunkum, su kuriais susiduria aukiausiasis vadas savo veikloje, beveik visada turintis remtis genijumi. Suskirst karin veikl i esms, matysime, kad sunkumai ne visur vienodi. Jie maja, kai veiksmai gauna materialin iraik, ir auga pereidami dvasin pasaul, motyv srit, ugdani vali. Todl lengviau teorikai numatyti vidin mio tvark, jo organizavim ir vykdym, negu jo rezultat panaudojim. Ten kovojama fiziniais ginklais i vienos ir i kitos puss, ir, nors moralins jgos daro tak iai kovai, visgi fiziniai elementai ilaiko savo teises. Taiau dl mi materialiniai laimjimai tampa motyvais ir mums tenka turti reikal iimtinai su dvasine prigimtimi. odiu, taktika teorijai sudarys kur kas maiau sunkum nei strategija.

27. Teorija turi bti samprotavimai, o ne mokymas

Antroji ieitis, duodanti galimyb sukurti teorij, yra toks poiris: teorija nebtinai turi bti teigiamas mokymas, t. y. veiksmo vadovas. Visais atvejais, kai kokia nors veikla labai susijusi su tais paiais klausimais, tais paiais tikslais ir priemonmis, nors ir truput skirtingais, su daugybe kombinacij, ie klausimai turi bti isamaus svarstymo objektas. Toks nagrinjimas ir yra esmin kiekvienos teorijos dalis ir turi teis tok pavadinim. Tai yra analitinis objekto tyrimas, numatantis tiksli paint su juo, o patikrinus praktikai, ms atveju t. y. karo istorija, isam jo painim. Juo daugiau nagrindami pasiekiame galutin tiksl, juo labiau pereinama i objektyvios ini formos subjektyvi mokjimo form; tokiu bdu ji ilaikys savo veiksmingum ir ten, kur dalyko prigimtis leidia sprsti tik talentui. Jeigu teorija tiria objektus, sudaranius karo esm; jeigu ji dar aikiau iskirs tai, kas i pradi mums atrodo labai susij; jeigu ji pakankamai gerai nustatys visas priemoni savybes ir numatys tiktinus j poveikio rezultatus; jeigu ji aikiai nustatys tiksl prigimt ir nuvies protinga kritika vis karo sfer, tai

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

87

tuo vykdys esmin savo udavinio dal. Ji bus kelrodiu tam, kas nori painti kar i knyg; ji visur nuvies jam keli, palengvins visus ingsnius, ugdys jo samprotavimus ir neleis klysti. Jeigu specialistas praleis pus savo gyvenimo isamiai nagrindamas neaik klausim, tai aiku, jis engs toliau negu tas, kuris panors pasiekti tai per trump laik. Kad nereikt kiekvienam vis mediag tvarkyti i naujo ir j apdoroti, bet tai galt rasti iaikint ir sutvarkyt, tam ir egzistuoja teorija. Teorija turi lavinti bsimo karvedio prot arba, tiksliau, vadovauti jo saviugdai, bet neturi lydti jo mio lauke; imintingas aukltojas nukreipia ir palengvina jaunuolio protin lavinim nevesdamas jo u virvels vis gyvenim. Jeigu i samprotavim, kuriuos ikelia teorija, savaime susikurs principai ir taisykls, ir jeigu tiesa pati isilies j kristalin form, tai teorija neturi prietarauti iam natraliam proto dsniui; atvirkiai, ten kur skliautas baigiasi tokiu boktu, ji dar labiau istums j pirm plan; bet tai padarys j tik tam, kad patenkint filosofin mstymo dsn ir akivaizdiai parodyt t tak, kur sueina visos linijos, bet ne todl, kad sudaryt tinkam naudojimuisi mio lauke algebros formul; juk ios taisykls ir principai taip pat turi greiiau nurodyti pagrindines savarankikai mstanio proto linijas negu kelrodes, tiksliai nurodanias keli.

28. Esant tokiam poiriui teorija galima, inyksta jos prietaravimas praktikai
Vadovaujantis iuo poiriu susidaro galimyb patenkinamai, t. y. naudingai ir neprietaraujant tikrovei, sukurti karo vykdymo teorij; tik nuo protingo elgesio su ja priklausys jos suartjimas su praktika tiek, kad inykt nesmoningas prietaravimas tarp teorijos ir praktikos. Pastarj danai sukeldavo neprotinga teorija, atsiribojanti nuo sveiko proto, taiau danai riboto proto monms ir nevykliams buvo prieastis pasilikti j gimtame sukauljime.

88

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

29. Taigi teorija nagrinja tiksl ir priemoni prigimt. Taktikos tikslas ir priemons
Teorijos udavinys isiaikinti priemoni ir tiksl prigimt. Taktikos priemon yra imokytos ginkluotosios pajgos, kurios privalo kautis myje. Tikslas pergal. Tiksliau i samprat apibrime toliau nagrindami m; ia mes apsiribosime nurodymu pasiektos pergals poym prieo pasitraukim i mio lauko. i pergal lemia, kad strategija pasiekia t tiksl, kur ikl iam miui ir kuri apibria tikrj pergals reikm. ita reikm, be abejo, turi inom poveik pergals prigimiai. Pergal, orientuota prieo ginkluotj pajg silpninim, yra kakas kita nei pergal, leidianti mums uimti tam tikr pozicij. Tokiu bdu mio reikm gali turti didel tak jo organizavimui ir vykdymui, o btent, bti taktikos nagrinjimo objektu.

30. Aplinkybs, visada susijusios su priemoni naudojimu

Kadangi visada tam tikros aplinkybs lemia m ir turi jam didesn ar maesn tak, todl jos turi bti ianalizuotos tyrinjant ginkluotj pajg naudojim. ios aplinkybs yra vietovs ypatumai, paros metas ir oro slygos.

31. Vietovs ypatumai

Vietovs ypatumai, kurie suprantami kaip pati vietov, taip ir ems pavirius, galt, tiksliai kalbant, neturti takos, jeigu mis vykt visikai plokioje ir neustatytoje lygumoje. Stepse taip ir bna, bet kultivuotose Europos vietovse tai beveik nesivaizduojama. Tarp civilizuot Europos taut vargu ar gali bti sivaizduojamas bent vienas mis, kuriam neturt takos vietov ir ems pavirius.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

89

32. Paros laikas

Paros laikas turi takos miui dl skirtumo tarp dienos ir nakties, bet priklausomyb nuo to siekia dar toliau, nes kiekvienas mis turi savo trukm, o dideli miai tsiasi daugel valand. Organizuojant dideles kautynes, be abejo, bus labai svarbu, ar jos prasids ryt ar antrojoje dienos pusje. inoma, daugelis mi vyks tokiomis slygomis, kai dienos laikas neturs reikms; daugeliu atvej i slyg taka labai maa.

33. Oro slygos

Oro slygos dar reiau turi reikming tak miui; daniausiai tam tikr tak turi rkas.

34. Strategijos tikslai ir priemons

Pagrindin strategijos priemon yra pergal, t. y. taktin skm, o jos tiksl paskutinje instancijoje sudaro tos aplinkybs, kurios turi tiesiogiai lemti taikos sudarym. Strategijos priemoni panaudojimas iam tikslui pasiekti lygiai taip pat susijs su aplinkybmis, turiniomis didesn ar maesn tak.

35. Aplinkybs, kurios lemia priemoni naudojim

ios aplinkybs yra: vietov ir ems pavirius, pirmoji suprantama kaip alis ir mons visame karo veiksm teatre; paros laikas, i samprata isipleia iki met laik; pagaliau oro slygos ir j neprasti reikiniai, pvz., stiprus altis ir t. t.

36. Jie sukuria naujas priemones

Strategija iuos dalykus susieja su mio skme, taigi suteikia iai skmei ir paiam miui ypating reikm, kelia jam ypating tiksl. Kadangi is tikslas nra tas, kuris tiesiogiai lemia taikos sudarym, t. y. bus tarpinis tikslas,

90

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

jis turi bti laikomas priemone, ir todl mes galime laikyti skmes miuose ar vis reikmi pergales kaip strategijos priemones. Pozicijos umimas yra panai kovin skm, susijusi su teritorija. Bet ne tik pavienius mius su j ypatingais tikslais reikia laikyti priemone, bet ir kiekvien auktesn visum, kuri gali susidaryti i mi derini, nukreipti vien tiksl. iemos ygis yra kombinacija, susijusi su met laiku. Taigi tikslais lieka tik tie reikiniai, kurie tiesiogiai lemia taik; visus iuos tikslus ir priemones nagrinja teorija vadovaudamasi j veiksmingumo prigimtimi ir savitarpio ryiais.

37. Tyrim reikalaujanias priemones ir tikslus strategija ima i patirties

Pirmas klausimas: kaip teorija pasiekia isamaus i reikini ivardijimo? Jei tai bt filosofinio tyrimo uduotis, tai ji pasimest tarp vis sunkum, kurie dl logins btinybs imetami i karo eigos ir jo teorijos. Todl teorija remiasi patirtimi ir tyrimui ima tuos derinius, kurie jau paymti karo istorijos. Tokiu bdu sukurta teorija bus atitinkamai ribota, nes atitiks tik tas slygas, kurias pateik karo istorija. Bet toks apribojimas jau todl btinas, kad viskas, k aikina teorija, jau arba iversta bendrj kalb i karo istorijos darb, arba priepastatyta ir sulyginta su istoriniais duomenimis. Beje, toks apribojimas gyvuoja daugiau mintyse negu tikrovje. Didelis io bdo pranaumas yra tas, kad teorija ia negali paklysti svajonse, mstymuose, prielaidose, bet vis laik remiasi praktika.

38. Kaip toli turi siekti priemoni analiz

Kitas klausimas: kaip toli turi siekti teorija analizuodama priemones? Akivaizdu tik tiek, kiek reikia naudojant ias priemones atsivelgti j specifines savybes. Taktikai ypa svarbi vis ri auli ginkl toliaauda ir veiksmingumas, bet ginkl konstrukcija, nors ir slygojanti ias savybes, visai nesvarbi, nes karo eigai svarbu ne anglis, siera, varis ir alavas, i kuri gaminamos

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

91

patrankos ir parakas, bet pagamintas ginklas ir jo veiksmingumas. Strategija naudojasi emlapiais nesirpindama trigonometriniais skaiiavimais; ji nenagrinja klausimo, kaip sutvarkyti krat, auklti mones ir valdyti juos, kad pasiekt geriausi rezultat kare, bet ji ima duomenis tokius, kokie jie yra Europos valstybse; reikia tik atkreipti dmes tuos atvejus, kur yra kokie nors ryks nuokrypiai, galintys turti pastebim tak karui.

39. Didelis ini supaprastinimas

Lengva suvokti, kad tokiu bdu objekt, kuriuos reikia teorikai inagrinti, skaiius labai sumaja ir karui reikalingos inios labai ribojamos. Didel ini ir gdi vairov, kuri reikalinga karinei veiklai ir pasiruoimui karui, bet pirmiau negu kariuomen prads kar ir anksiau negu inios ir gdiai pasieks galutin savo veiklos tiksl, jie susilieja nedaugel svarbi ivad, panaiai kaip alies vandenys susibga upes, kol pasiekia jr. Tik su turiniomis tak karo jroje ivadomis turi susipainti tas, kuris paauktas jam vadovauti.

40. Tai paaikina, kodl taip greitai formuojasi didieji karvediai ir kodl bti karvediu nereikia bti mokslininku
I tikrj is ms tyrinjim rezultatas yra toks btinas, kad bet kuris kitas sukelt ms tarim dl savo teisingumo. Tik tai paaikina, kad kare danai gerai pasirodydavo aukiausius postus uimantys mons, netgi kariuomens vadai, kuri veikla anksiau buvo visikai kitos pakraipos. Be to, talentingi karvediai niekada nra kil i daug inani arba mokyt karinink klass, bet i moni, kurie gyveno aplinkoje, daugeliu atvej nereikalaujanioje gyti ini. Todl visada bdavo ijuokiami kaip apgailtini pedantai tie, kurie tvirtino, kad bsimo karvedio aukljim reikia arba bent jau naudinga pradti nuo vis karo reikalo detali studij. Nesunku rodyti, kad tokios detalios inios greiiau kenkia, nes mogaus mstymas ugdomas

92

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

iniomis ir mini, kurios jam perteikiamos, tkme. Tik dideli siekiai j gali padaryti didel; mai padaro j smulkmenik, jei tik jis neatstumia smulkmenikumo, kaip jam visikai svetimo.

41. Ankstesn prietara

Kadangi daugelis nekreipdavo dmesio paprastas inias, reikalingas kare, o suvesdavo ias inias bendr krv su visa daugybe tarnybins informacijos ir gdi, tai susidurdavo su tikroviko pasaulio prietara ir ieit rasdavo tik tame, kad visk priskirdavo genijui; genijui nereikalinga teorija ir ne genijams kuriamos teorijos.

42. Todl neig bet koki ini naudingum ir visk priskirdavo gimtiems gabumams
mons, kuri gimtas sveikas protas ilaik savo teises, aiku, jaut, kokia didel praraja tarp tikro genijaus ir mokyto pedanto; jie pasidar tam tikro tipo laisvamaniais, neig bet kok tikjim teorija ir karo vykdym laik natralia mogaus funkcija, kuri jis atlieka daugma gerai priklausomai nuo gimt savybi. Negalima neigti, kad ie mons buvo ariau tiesos negu tie, kurie teik reikm neteisingoms inioms; taiau i karto matyti, kad is poiris yra neabejotinai sureikminamas, kad tai yra perdta. Jokia mogaus proto veikla negalima be tam tikr sivaizdavim; bet dauguma i sivaizdavim ne gimti; juos mogus gyja ir jie sudaro jo ini esm. Klausimas yra, kokios ries turi bti ie sivaizdavimai; tai mes, atrodo, nustatme pasak, kad karo tikslams jie turi bti nustatomi tais klausimais, su kuriais tiesiogiai susiduria kare.

43. inios turi atitikti uimamas pareigas

Karinei veiklai inios turi bti skirtingos pagal virininko uimam padt; jos pasirodys nukreiptos maesnius ir labiau ribotus ar konkreius objektus, kai uimamas kuklus postas, ir didesnius, daugiau apimanius, kai

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

93

virininkas uima auktas pareigas. Buvo karvedi, kurie bt nesublizgj eidami kavalerijos pulko vado pareigas, bet buvo ir atvirkiai.

44. Reikalingos kare inios yra labai paprastos, bet jas pritaikyti nelengva
Nors kare reikalingos inios labai paprastos, nes susikoncentruoja nedidel objekt skaii ir, be to, apima tik j galutines ivadas, mokti jas pritaikyti nra taip lengva. Su kokiais sunkumais apskritai susiduria veikla kare, rame pirmojoje knygoje; nesustoj prie t, kuriuos galima nugalti tik drsa, tvirtiname, kad ir tiesiogin protin veikla kare nesunki tik emesniuose postuose; auktjant pareigoms, didja ir sunkumai, o aukiausiame kariuomens vado poste protin veikla priklauso prie sunkiausi, kokios tik tenka mogaus protui.

45. Kokios turi bti ios inios

Karvediui nereikia bti istorijos tyrintoju, nei valstybs teiss inovu, taiau jis turi bti susipains su aukiausiomis valstybs gyvenimo sritimis, jis turi inoti vyraujanias kryptis, vyraujanius interesus, einamuosius klausimus, jis turi bti pastamas su pagrindiniais politikos arenoje veikianiais asmenimis ir teisingai juos vertinti. Nra btina, kad jis bt subtilus mogaus prigimties stebtojas ar mogaus charakterio inovas, bet jis turi painti charakter, mstysen ir paproius, ypa trkumus ir pranaumus t, kuriems jis turi vadovauti. Jam nereikia nieko suprasti apie veimo rang arba arkli kinkin pabklui veti, bet jis turi mokti tinkamai vertinti kolonos ygio trukm esant bet kokioms aplinkybms. Viso io painimo negalima pasiekti mokslinmis formulmis ar dlionmis, kimbaniomis viena u kitos kaip krumpliaraiai; jos pasiekiamos tik tada, kai mogus periri klausimus, taip pat jam bdingas atrus mstymas ir gera vaizduot. Uimant aukt post btinos inios, kurios gali bti gytos nagrinjimo keliu, t. y. savotikas nagrinjimas ir sugebjimas mstyti; is talentas panaus

94

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

bit, renkani med i gls, sugeba tam tikru dvasiniu instinktu itraukti i po iorini gyvenimo apvalkal j esm; jis semia savo inias ne tik i periros ir studij, bet tiesiog i gyvenimo. Gyvenimas su savo turtingais pamokymais nesugebs iugdyti niuton ir euleri, bet gali patobulinti Konde ir Frydricho skaiiavimo galimybes. Taigi, kad apgintume valg prot, reikaling karinei veiklai, nebtina sakyti neties arba rodyti betiksl pedantikum. Niekada dar nebuvo riboto proto ymaus karvedio, bet labai dani atvejai, kai ypa pasiymdavo mons, uimantys emesnius postus, taiau emiau nei vidutinyb pasirodydavo tie, kurie sdi auktuose postuose, nes jiems neuteko gabum. Savaime aiku, kad iuo atveju yra skirtumas ir tarp vyriausi vad post, tam tikrais atvejais priklausomai nuo j galiojim apimties.

46. inios turi tapti gdiais

Dabar mums lieka priminti dar vien slyg, kuri reikalinga karo vykdymui painti daugiau negu bet kam kitam, o btent is painimas turi visikai susilieti su dvasine veikla, netekti bet kokio objektyvumo. Beveik visuose kituose menuose ir gyvenimo veiklose veikiantis asmuo gali remtis tiesomis, kurias jis tiesiog galjo imokti, kuri prasm ir dvasia jau nesikeiia ir kurias itraukia i dulkt foliant. Netgi tiesos, kuriomis jis vadovaujasi kasdien, gali likti jam kakuo ioriniu. Kai architektas ima rankas plunksn, kad sudtingais skaiiavimais nustatyt savo statinio stiprum, tai tokiu bdu gauta tiesa nra jo dvasios iraika. I pradi jis turjo nustatyti reikalingus duomenis, po to jis juos apdorojo matematiniais skaiiavimais, kuri dsni jis neatrado, o vidin j logik galbt iuo momentu ne iki galo supranta; jis naudoja j kaip mechanin priemon. Kare taip niekada nebna. Dvasin reakcija, danai besikeiianti vyki eiga veria asmen kare turti visas savo sukauptas inias; jis turi bti pajgus kiekviename ingsnyje priimti reikaling sprendim. Tokiu bdu inios per toki visik asimiliacij su dvasia ir gyvenimu turi pavirsti tikrais gdiais. Tai yra prieastis, kodl viskas atrodo taip

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

95

lengva ymiems karo veikjams ir viskas priskiriama prigimtiniam talentui; mes sakome prigimtiniam talentui todl, kad pabrtume jo skirtum nuo talento, iauklto ir iugdyto mokymosi ir stebjimo bdu. Mes manome, kad nagrindami aikiai nustatme karo vykdymo teorijos uduot ir nurodme jos sprendimo bd. I dviej srii, kurias padalijome karo vykdym taktika ir strategija, strategija, be abejo, kelia didiausi sunkum, nes pirmoji turi beveik udar rat dalyk, o pastaroji nukreipta tikslus, tiesiogiai lemianius taikos sudarym, isiskleidia berib galimybi srit. Kadangi tiksl privalo turti omenyje beveik iimtinai tik karvedys, tai is sunkumas yra toje strategijos dalyje, kurioje veikia pastarasis. Todl strategijos teorija, ypa susijusi su svarbiausiais klausimais, turi kur kas daniau perirti reikinius ir tenkintis tuo, kad padt veikjui taip sijausti vyki esm, kuri susiliejusi su jo mstymu, palengvins jo ingsnius ir suteiks jiems pasitikjimo, bet niekad neprivers jo atsisakyti savs ir tapti objektyvios tiesos parankiu rankiu.

3 skyrius KARO MENAS AR KARO MOKSLAS

Dar nevienodai vartojami odiai

(gdiai ir inios. Mokslo tikslas tik inios, meno tikslas gdiai) Iki iol neapsisprsta dl i dviej termin pasirinkimo ir nesivaizduojama, kas turi lemti apsisprendim, nors reikalas gana paprastas. Mes jau anksiau minjome, kad inios yra kita negu gdiai. Abi ios svokos yra

96

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

tiek skirtingos, kad, atrodo, sunku jas supainioti. gdi i ties negalima aprayti jokioje knygoje, taigi ir menas neturt bti knygos antrat. Jei jau pratome vienu bendru pavadinimu meno teorija, arba paprastai menas, apibdinti visas reikalingas menui inias, kurios atskirai galjo sudaryti skirtingus mokslus, tai yra nuoseklu, ir toliau reikia laikytis skirstymo principo vadinant menu visa tai, kas turi krybini gdi naudojimo tiksl, pvz., statybos menas, o mokslu tai, kur tikslas tik inios, pvz., matematika, astronomija. Savaime aiku, kad kiekvienoje meno teorijoje gali bti skirting moksl deriniai; tai neturi ms klaidinti. Verta dmesio, kad nra ir moksl, kurie visai isiverst be meno; matematikoje, pvz., skaiiavimas ir algebros taikymas yra menas, o tai driekiasi toli u i rib. Prieastis ta: kiek grubus ir juntamas bt skirtumas tarp ini ir gdi sudtinguose mogaus ini rezultatuose; pastebti iuos du pradus moguje ir visikai juos atskirti nepaprastai sunku.

Sunkumai atskiriant painim nuo mstymo (Karo menas)

Kiekvienas mstymas jau yra menas. Ten, kur logika deda brkn (daro ivadas), kur baigiasi prielaidos, sudaranios painimo rezultatus, ir kur prasideda mstymas, ten prasideda ir menas. Be to, pats suvokimas protu taip pat yra mstymas, taigi ir menas; t pat galima pasakyti ir apie suvokim jausmu. Taigi, jeigu negalima sivaizduoti mogikos btybs vien su gebjimu suvokti, be samprotavimo gebjim, ir atvirkiai, tai taip pat negalima visikai atskirti vieno nuo kito meno ir mokslo. Juo daugiau ios silpnos provaists gauna realias iorinio pasaulio formas, juo labiau jos skiriasi viena nuo kitos; ir vl ten, kur kryba ir krimas yra tikslas, ten viepatauja menas, mokslas viepatauja ten, kur tikslas yra tyrimas ir inios. I to, kas anksiau pasakyta, savaime aiku, kad tiksliau yra sakyti karo menas, o ne karo mokslas. Mums teko udelsti, taiau be i svok apsieiti nemanoma. Bet dabar mes galime tvirtinti, kad karas nra nei menas, nei mokslas, tie-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

97

siogine odio prasme; to nesupratimas buvo atramos takas, nuo kurio jo klaidingi keliai, lyginant kar su kitais mokslais arba menais, ir ivesta daug netiksli analog. Tai jautsi ir anksiau, todl ir tvirtino, kad karas yra amatas; bet tai tvirtindami daugiau prarado, negu atrado, nes amatas yra tik emiausios kategorijos menas, o bdamas toks yra pavaldus inomiems ir siauriems dsniams. Tiesa, kur laik karo menas buvo amat srityje ir btent kondotjer epochoje. Bet toki krypt jis gavo ne dl vidini, bet dl iorini prieasi; kiek maai jis buvo tos epochos metu natralus ir reikalingas, liudija karo istorija.

Karas tai moni bendravimo aktas

Taigi mes sakome, kad karas nepriklauso nei menui, nei mokslui, o priklauso visuomeninio gyvenimo sriiai. Karas tai reikming interes susidrimas, kuris sprendiamas liejant krauj, ir tiktai tuo jis skiriasi nuo kit visuomenini konflikt. Kar labiau nei su kitais menais galima sulyginti su prekyba, kuri taip pat yra moni interes ir veiklos konfliktas; daug artimesn karui yra politika, kuri galima priimti kaip savotik didelio masto prekyb. Be to, politika yra tas fonas, kuriame rutuliojasi karas; politikoje uslptai jau nubrti karo kontrai, kaip gyv btybi savybs j uuomazgoje.

Skirtumas
Esminis skirtumas tarp karo ir kit men yra tas, kad karas nra valios veikla, pasireikianti prie negyvj materij, kaip tai yra mechaniniuose menuose, arba nukreiptas prie gyvus, bet pasyviai j poveikiui pasiduodanius objektus, pvz., mogaus jausmai ir dvasia, kaip tai yra dailiuosiuose menuose. Karas yra valios veikla prie gyv reaguojant objekt. Tokio pobdio veiklai maai tinka scheminis mstymas, bdingas menams ir mokslams; tai i karto darosi aiku ir tuo paiu suprantama, kodl nuolatiniai bandymai ir dsni, panai tuos, kurie kyla i negyvosios materijos pasaulio, ikraipy-

98

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

mai turjo nuolatos klaidinti. Nepaisant to, btent pagal mechanini men pavyzd norjo sukurti karo men. Jo sutapatinimas su dailiaisiais menais sutiko t klit, kad jie patys maai pasiduoda taisyklms ir dsniams, ir visi bandymai sukurti tokius dsnius buvo pripainti kaip vienpusiki ir nepatenkinami, juos visada panaikindavo nuomoni, jausm ir paproi srautas. i ms darbo dalis turi inagrinti klausim apie tai, ar gyvj jg konfliktas, kuris usimezga ir sprendiamas kare, pavaldus bendriems dsniams ir ar gali jie bti tinkama vadovaujania karins veiklos gija, bet savaime aiku, kad is, kaip ir kiekvienas objektas, neperengiantis ms proto rib, turi bti daugma iaikintas tirianiu protu per jo vidinius ryius. Ir vieno to jau uteks, kad suprast teorijos svok.

4 skyrius METODIKUMAS

Kad sau paaikintume metodo ir metodikumo svok, turini kare didel reikm, mes turime pavelgti login hierarchij, kuri, panaiai kaip valdia, valdo veiksmus. Dsnis pats bendriausias supratimas, taip pat tinka ir painimui, ir veiksmui; savo tiesiogine prasme turi kak subjektyvaus ir savavaliko, bet, nepaisant to, ireikia kaip tik tai, nuo ko priklausome ir mes, ir visi daiktai, kurie yra alia ms. Dsnis, kaip painimo objektas, yra sveika daikt ir j poveikio; kaip valios objektas jis lemia veiksm ir iuo atveju tolygus paliepimui ir draudimui. Principas yra toks pat dsnis veiksmui atlikti, bet ne jo formalia galutine reikme; jis tik dsnio protas ir dvasia; ten, kur tikrojo pasaulio vairiapusi-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

99

kumas netelpa ibaigt dsnio form, principas duoda samprotavimui daugiau laisvs j pritaikant. Todl, kad plaiam samprotavimui tenka motyvuoti tuos atvejus, kur principas nepritaikomas, jis yra paskutinis atramos takas ir kelrod vaigd veikianiajam. Principas objektyvus, jei jis yra objektyvios tiesos rezultatas, ir tuomet jis vienodai veikia visus mones. Jis subjektyvus ir laikomas maksimaliu, jei turi subjektyv santyk ir turi poveik tik tam, kas j sau susikr. Taisykl danai suprantama dsnio prasme ir tokiu bdu lygiavert principui, nes sakoma: nra taisykls be iimi, taiau nesako: nra dsnio be iimi; tai yra poymis to, kad taisykl turi didesn laisv j taikant. Kita prasme taisykle naudojamasi kaip priemone painti paslpt ties pagal iskirtin, labiau iorin poym, kad susiet su iuo poymiu dsn, kurio poveikis taikomas visai tiesai. iai kategorijai priklauso visos aidimo taisykls, visi sutrumpinti matematikos veiksmai ir t. t. Potvarkiai ir nuostatai tai tokie veiksm apibrimai, kuriais apima visum smulki, tiksliau nurodani keli aplinkybi, kurios labai skaitlingos ir nereikmingos, kad bt trauktos bendr dsn. Pagaliau metodas, veikimo bdas tai pasirinktas i keleto kit, nuolatos pasikartojantis bdas, o metodikumas kai veikla nustatoma ne principais ar individualiu nurodymu, o nustatyt metod taikymu. Taigi btina, kad atvejai, pritaikyti iam metodui, bt esminiais bruoais vienodi; kadangi visi atvejai visikai vienodi negali bti, svarbu, kad vienod atvej bt kiek galima daugiau, kitaip tariant, kad metodas bt pritaikytas tikimiesiems atvejams. Taigi metodikumas remiasi ne atskiromis konkreiomis prielaidomis, o vidutine pasikartojani atvej tikimybe ir skirtas tam, kad nustatyt vidutin ties, kurios nuolatinis naudojimas gyja mechaninio pobdio gdi; btini veiksmai atliekami beveik negalvojant. Dsnio svoka painimo kare prasme yra beveik nereikalinga, nes sudtingi karo reikiniai nepakankamai reguliars, o reguliars nepakankamai sudtingi, kad jais bt galima pasiekti ko nors daugiau negu paprasta tiesa. O ten, kur pakanka paprast odi ir paprast sivaizdavim, ten

100

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

sudtingi sivaizdavimai ir odiai darosi bereikmiai. Veiksmo atvilgiu dsnio svoka negali bti pavartota teorijoje, nes besikeiiantys ir daugiareikmiai karo reikiniai neturi svok, gantinai bendr, kad tai pavadintume dsniu. Taiau principai, taisykls, potvarkiai ir metodai karo teorijai yra btinos svokos tiek, kiek jos lemia teigiam mokym, nes pastarajam tiesa gali gauti tik i kristalizuot form. Kadangi taktika yra ta karo dalis, kur teorija gali greiiau pltotis teigiam mokym, ias svokas sutiksime daniau. Nenaudoti raitinink be reikalo prie dar neisklaidytus pstininkus; audyti tik nuotoliu, utikrinaniu veiksming ugn; tausoti pagal galimybes jgas mio pabaigai tai taktikos principai. Visi ie nuostatai nebna absoliuiai vykdomi kiekvienu atveju, bet jie visada turi bti veikianiojo smonje, kad jis nepraleist galimybs pritaikyti i ties tinkamoje tam situacijoje. Kai pagal neplanin maisto ruoim prieo bryje daroma ivada apie greit jo stojim kov, kai smoningas kariuomens irikiavimas atviroje vietoje mio metu nurodo demonstracin atakos pobd, tai tiesos painimo bd galima pavadinti taisykle todl, kad remiantis vienu matomu poymiu daroma ivada apie siekius, kuriems is poymis priskiriamas. Jeigu yra taisykl su dviguba energija pulti prie, kai jis tik pradeda atitraukti savo baterijas i mio lauko, tai mes su tuo vienetiniu reikiniu siejame tam tikr ms veiksm, nukreipt prie spt tokiu bdu prieo padt, eig: mes numatome, kad jis nori ivengti mio tsinio, pradeda trauktis ir tuo metu nepajgus nei pakankamai prieintis, nei ivengti mio atsitraukdamas. Praktin teorija, kuri padeda pasirengti karui, karo vykdym traukia nuostatus ir metodus, nes jie kaip veiklos principai skiepyti parengtoms ginkluotosioms pajgoms. Visi rikiuots statutai, mokymo nuostatai, lauko tarnybos statutas yra nuostatai ir metodai; rikiuots statute vyrauja pirmieji, lauko tarnybos statute antrieji. Su iais nurodymais susijs tikras karo vyk-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

101

dymas, jis priima juos kaip nustatytus veikimo bdus; kaip tokie jie turi bti traukti karo vykdymo teorij. Bet ginkluotj pajg naudojimo negalima reglamentuoti oficialiais nuostatais, nes tokie nuostatai nenumato pajg naudojimo laisvs. Btent metodai, esantys bendrais udavini vykdymo bdais, numatytais, kaip kalbjome, tikimiems atvejams, ir yra pagrindiniai principai ir taisykls, jie gali bti taikomi karo teorijoje, kadangi j nepateikia tokiais, kokie jie i tikrj nra; j negalima laikyti absoliuiomis veiksmo vykdymo sistemomis, o tik geriausiomis bendromis formomis, kurias galima pasirinkti ir kurias galima kreiptis, uuot primus individual sprendim. Danas metod taikymas kare mums atrodo neivengiamas ir btinas; prisiminkime, kaip danai mums tenka veikti remiantis tik prielaidomis arba esant neinomybei, nes prieas visaip mums trukdo suinoti visas aplinkybes, kurios gali turti takos ms sprendimams, arba nra laiko joms nustatyti; bet netgi jeigu mes i tikrj susipainome su visa padtimi, vis vien bt negalima atitinkamai suderinti ms nurodym, kurie negali bti tiek sudtingi; dl to ms veiksmai visada turi bti numatyti inomoms vairioms situacijoms. Atsiminkime, kiek daug gali bti ma aplinkybi, susijusi su kiekvienu atveju, kurias reikt atsivelgti; todl nra kitos ieities, kaip laikyti jas viena kit perdengianiomis ir rengti visus savo nurodymus remiantis tuo, kas yra bendra ir labiausiai tiktina. Pagaliau reikia atsivelgti, kad didjant emesniosios grandies vad skaiiui, valgumo ir pasirengimo sprendimo primimui kiekvienam i j gali bti tuo maiau vietos, kuo didesn veikla suteikiama emesnms hierarchijos pakopoms; aiku, kad ten, kur negalima remtis niekuo kitu, iskyrus statutais ir patirtimi, iam supratimui reikia padti atitinkamu metodikumu. Juo galima remtis samprotaujant, o kartu jis sulaikys nuo fantastini, ikreipt sivaizdavim, kuri ypa reikia vengti toje srityje, kur patirtis pasiekiama labai brangiai. Metodikumas neivengiamas, taigi turime pripainti, kad jis turi ir teigiam naud, o btent: nuolat kartojamais tomis paiomis formomis pratimais pasiekiama sparta, formuojami gdiai, ugdomas tikslumas ir pa-

102

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

sitikjimas vadovaujant kariuomenei, tai maina natrali trint ir padeda lengviau veikti karo mainai. Tokiu bdu metodas bus taikomas tuo daniau ir tuo bus labiau neivengiamas, kuo emiau veikla nusileis pareigybi pakopomis, o kelyje vir jo taikymas mas, o visai inyks aukiausiuose postuose. Todl jis suras daugiau vietos taktikoje nei strategijoje. Aukiausiu supratimu karas susideda ne i begalybs ma vyki, kurie savo vairumu perdengia vienas kit ir kuriuos, gerai tai ar blogai, galima valdyti madaug geresniu metodu, bet i atskir dideli lemiam vyki, kiekvienas i kuri reikalauja ypatingo individualaus poirio. Karas nra jav laukas, kuriuos galima beatodairikai pjauti geresniu ar blogesniu dalgiu, bet tai yra dideli mediai, prie kuri reikia prieiti su kirviu vertinus kiekvieno kamieno savybes ir augimo krypt. Kiek metodikumas gali bti taikomas karinje veikloje, itai, inoma, lemia ne rangas ar uimama padtis, bet reikalo esm, tik todl, kad aukiausieji postai aprpia plaiausias veiklos ris, metodikumas susijs su jais maiausiai. Nekintama kovos rikiuot, nekintamas avangardo ar prieakini post organizavimas tai metodai, kuriais vadas ne tik savo pavaldiniams, bet tam tikrais atvejais ir sau suria rankas. Tiesa, tai gali bti sugalvota ir paties karvedio, atitinkamai konkreioms aplinkybms, nes ios taktikos formos pagrstos bendromis kariuomens ir ginkl savybmis, jos gali bti teorijos objektas. Taiau reikia rytingai atmesti bet kok metod, kuriuo bt planuojama nulemti karo ar kampanijos planus ir pateikti juos kaip gaminamus staklmis. Kol nra priimtinos karo teorijos, t. y. supratingo karo vykdymo nagrinjimo, metodikumas ugo ir aukiausi veikl, nes mons, dalyvaujantys ioje veikloje, ne visada turjo galimyb paruoti ir ipltoti savo mokslin veikl net ir geresnmis gyvenimo slygomis. Jie negali susivokti nepraktikame ir prietaringame teorijos ir kritikos sutapime, taiau jiems bdingas sveikas protas tai atmeta; todl jiems nelieka kito supratimo, iskyrus patirt; todl ir tais atvejais, kai reikalingas laisvas asmeninis supratimas, jie naudo-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

103

jasi tomis priemonmis, kurias jiems duoda patirtis, t. y. mgdioja bdingus karvediui veiksmus, dl ko savaime kyla metodikumas. Kai mes matome, kaip Frydricho Didiojo generolai puolimui naudoja vadinamj skersj kovos rikiuot, kaip Prancz revoliucijos generolai naudoja apjim ilgomis mio linijomis, o Bonaparto aukltiniai energingai, kruvinai atakuoja sutelktomis grandimis, matome priemoni pasikartojime aikiai sismonint metod ir kad metodikumas gali siekti ir aukiausias vadovavimo sferas. Jeigu patobulinta teorija palengvins karo tyrinjim, iaukls prot ir samprotavim moni, uimani aukiausius postus, tai metodikumas neisipls taip plaiai, o liks btinybe, jei gal gale savo turin sems i teorijos, o ne vien tik bus aklas pamgdiojimas. Kaip puikiai atlikt savo darb didis karvedys, visgi tame bde, kokiu jis tai daro, yra kakas subjektyvaus, ir jeigu jis turi savo stili, tai jame atsispindi didel dalis jo asmenikumo, o tai gali labai neatitikti to, kur jis mgdioja. Tuo tarpu bt neteisinga ir negalima i karo ibraukti subjektyv metodikum arba stili. j reikia irti kaip iaikinim io karo individualumo takos atskiriems jo reikiniams. Tik tokiu bdu galima patenkinti ypatingus to karo reikalavimus, nenumatytus ir neapvelgtus teorijoje. Visikai natralu, kad revoliuciniai karai turjo savo veiksm bd. Kokia teorija galjo numatyti i anksto j ypatumus? Bet blogis tas, kad toks ieinantis i konkretaus atvejo stilius pats save pergyvena, ilieka nepakisdamas, kai tuo tarpu aplinkybs jau nepastebimai pasikeit; t ir turi sutrukdyti teorija savo aikia ir protinga kritika. Kai 1806 metais prs generolai princas Louisas prie Zalfeldo, Laurencijus Donbergeas prie Jenos, Gravertas priekyje Kapeldorfo ir Riuchelis u to paties kaimo, panaudodami Frydricho Didiojo mio rikiuot, puol atvirus ties nasrus, tai pasireik ne tik vienas atgyvens stilius, bet ir skurdus protas, iki kurio kada nors prived metodikumas. Ir jie praud Hoenlohio kariuomen taip, kaip dar nei viena kariuomen niekada nebuvo praudyta kovos lauke.

104

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

5 skyrius KRITIKA

Teorins tiesos visada daro didesn tak praktiniam gyvenimui per kritik, negu idstytos kaip mokymas, nes kritika, bdama teorins tiesos priedlis tikriems vykiams, ne tik j priartina prie gyvenimo, bet labiau pripratina ir prot prie i ties, nuolat jas naudodama praktikai. Todl mes manome, kad btina nustatyti tok pat poir kritik kaip ir teorij. Mes atskiriame kritin istorinio vykio atpasakojim nuo paprasto pasakojimo, kuris tik pateikia vykius vienus po kit, vos paliesdamas j artimiausi prieastin ry. Tokiame kritiniame atpasakojime gali pasireikti trys proto veiklos tipai (bdai). Pirmasis istorinis tyrimas ir abejotin fakt nustatymas. Tai ir bus istorinis tyrimas, neturintis nieko bendra su teorija. Antrasis pasekmi i prieasi gavimas. Tai ir yra tikras kritinis tyrimas. Jis teorijai btinas, nes viskas, kas teorijoje gali bti nustatyta arba patvirtinta, arba nors paaikinta, remiantis patyrimu, pasiekiama tik tokiu bdu. Treiasis naudot priemoni tikslingumo vertinimas. Tai kritika tiesiogine prasme, apimanti pagyras ir priekaitus. ia jau teorija tarnauja istorijai arba tiems pamokymams, kuriais galima remtis i istorijos. iose dviejose paskutinse i ties istorinio tyrimo kritinse dalyse svarbu sekti reikinius iki j pradini element, t. y. iki nepaneigiam ties, ir nesustoti, kaip danai bna, pusiaukelje; t. y. nesustoti prie koki nors laisvamanik prielaid arba ateities vaizdini. Analizuojant ivadas neretai sutinkamos nenugalimos iorins klitys todl, kad tikrosios prieastys kartais lieka visikai neinomos. Gyvenime nebna to taip danai, kaip kare, kur vykiai retai bna visai aiks, o dar reiau

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

105

veiksm motyvai, kurie arba smoningai veikiani asmen slepiami, jeigu jie keitsi, arba buvo atsitiktiniai. Todl kritinis pasakojimas turi eiti sutartinai su istoriniu tyrimu ir visgi danai lieka toks neatitikimas tarp prieasties ir ivados, kad kritika negali duoti sau teiss irti inomus rezultatus kaip btinas tam tikr prieasi ivadas. Taigi atsiranda neivengiamos spragos, t. y. istorini vyki atkarpos, kuri mokymui panaudoti negalima. Viskas, ko teorija gali reikalauti, kad tyrimas bt atliktas iki tos spragos, o spragos atvilgiu atsisakyti bet koki ivad. Tikras blogis bna tada, kai, trkstant tiksli duomen, yra pripastama tik tai, kas i dalies inoma, kurios pakanka ivadoms paaikinti, t. y., kai tam i dalies inomam suteikiama nepelnyta reikm. Be io sunkumo, kritinis tyrimas susiduria su kitu pakankamai rimtu vidiniu sunkumu, nes veiksmai kare retai iplaukia i vienos paprastos prieasties, bet daugeliu atvej bus rezultatas keli prieasi; todl nepakanka siningai ir nealikai pasekti vykius iki pat j pradini altini, bet reikia dar ir nustatyti kiekvienos i j takos dal. Dl to reiks inagrinti prieasi prigimt, ir tokiu bdu kritinis tyrimas gali atvesti tikrj teorijos srit. Kritinis isiaikinimas, btent priemoni vertinimas, kelia klausim, kokie buvo taikyt priemoni poveikio rezultatai ir ar jie atitiko veikiani asmen ketinimus. i priemoni poveikio ypatingumas skatina tirti j prigimt, t. y. vl gilintis teorijos srit. Mes matme, kad kritikoje viskas veria siekti akivaizdi ties, nesustoti prie sav prielaid, nebtin kitiems, tokioms prielaidoms gali bti priepastatyti kiti, galbt taip pat nepagrsti tvirtinimai. Tada nebus galo visikai bevaisiams ginams, taigi ir nebus joki pamokym. Mes matome, tiek prieasi tyrimas, tiek ir priemoni vertinimas skatina gilintis teorij, t. y. srit tokios bendros tiesos, kuri iplaukia ne tik i inomo, konkretaus atvejo. Todl, jei mes tursime tinkam teorij, tai nagrindami faktus remsims tuo, kas joje iki galo nustatyta, ir galsime nutraukti tolesnius ios krypties tyrimus. Bet ten, kur tokios teorins tiesos nra, tyrim teks tsti iki pradini element. Jei tokia btinyb pasitaiko danai,

106

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

tai raytojas, inoma, sigilina daugyb smulkmen; jis turs daug darbo ir neturs galimybs visk vertinti skirdamas reikiam dmes. Siekdamas nustatyti kurias nors savo tyrim ribas, jis turs priimti nepagrstas prielaidas, kurios galbt pakankamos autoriui, bet liekanios netikromis kitiems, nes jos savaime nra aikios ir niekieno nerodytos. Taigi tinkama teorija yra esminis kritikos pagrindas ir be protingos teorijos kritika nepasieks tokio lygio, kad ji i tikrj tapt pamokoma, btent kai ji pasiekia tam tikr rodym tikimumo ir nepaneigiamumo laipsn. Bet bt svajinga viltis tikti tokios teorijos galimybe, teorijos, kuri bt visos abstrakios tiesos saugotoja ir perleist kritikai vien udavin kiekvienam atvejui pritaikyti tinkam jam teorin dsn; bt juokingas pedantikumas reikalauti, kad kritika kiekvien kart pagarbiai sustot prie ventos teorijos slenksio. Ta pati analitinio tyrimo dvasia, kuri kuria teorij, turi vadovauti ir kritikos darbui. Tokiu bdu kritika mintis gali ir turi pereiti teorijos srit ir detaliai isiaikinti tuos punktus, kurie jai tuo metu turi ypating reikm. Prieingai, kritika visikai nepateisins savo paskirties, jei ji nusileis iki bedvasio teorijos taikymo. Visa teigiama teorinio tyrimo dalis, visokie principai, taisykls ir metodai praranda savo charakterio bendrumo ir absoliuios tiesos pobd tapdami teigiamu mokymu. Jie yra tam, kad silyt savo paslaugas, o samprotavimams visada lieka teis sprsti, ar jie tinka iuo atveju ar ne. Kritika vertindama niekada neturi naudotis teorinmis prielaidomis kaip dsniais ir normomis, bet tik taip, kaip jais privalo naudotis esantys kare asmenys, t. y. tik samprotavim atramos takas. Nors taktika laikosi nuostatos, kad bendroje kovos rikiuotje kavalerija turi bti ne vienoje linijoje su pstininkais, o u j, bet visgi bt neprotinga smerkti kiekvien nukrypim nuo ios tvarkos; kritika turi itirti io nukrypimo pagrindus ir, jei j nepakanka, ji turi teis remtis teorija. Toliau, jei teorija nustat, kad ataka, vykdoma dalimis, maina pergals tikimyb, taip pat bt neprotinga visur, kur tik tokia ataka ir neskm sutapo, be tolesnio tyrimo laikyti, kad pastaroji yra pirmosios pasekm, arba ten, kur toki atak lydjo skm, laikyti neteisinga i teorijos nuostat. Tyrimas bdingas kritikai; negalima leisti joki kratu-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

107

tinum. Tokiu bdu kritika kaip pagrindu remiasi analitini teorijos tyrim rezultatais; tai, kas jos jau yra nustatyta, kritika nenustatins i naujo; ji ir rengiama teorijoje tam, kad jau paruota bt perduota kritikai. Kritikos uduotis (tirti prieastin ry ir panaudot priemoni tikslingum) bus nesudtinga tais atvejais, kai prieastis ir ivados, tikslas ir priemon turi artim ry. Jeigu kariuomen upuol netiktai ir dlto ji negaljo protingai ir tvarkingai panaudoti savo galimybi, tai netikto ipuolio pasekms aikios. Jeigu teorija nustat, kad aprpianioji ataka myje atnea didesn, bet maiau utikrint skm, kyla klausimas, ar tas, kas vykd i atak turjo tiksl pasiekti didel pergal; teigiamo atsakymo atveju priemons buvo panaudotos tikslingai. Jeigu jis iuo veiksmu norjo geriau utikrinti savo skm ir jei jis savo veiksmus planavo neatsivelgdamas konkrei situacij, bet vadovaudamasis bendra apsupamosios atakos prigimtimi, kaip tai buvo imtus kart, tai jis neteisingai suprato tokios atakos prigimt ir padar klaid. Panaiais atvejais kritinio tyrimo ir vertinimo uduotis nesunki ir kiekvien kart ji bus lengva, jei mes apsiribosime artimiausi pasekmi ir tiksl tyrimu. Tai galima padaryti asmenikai: tereikia i bendr ryi su vyki eiga iskirti tiriam reikin ir nagrinti j tik vienu aspektu. Bet kare, kaip ir apskritai pasaulyje, viskas, kas priklauso visumai, yra tarpusavyje susij; taigi kiekviena prieastis, kokia maa ji nebt, isaugo savo tak iki karo veiksm pabaigos ir daro nors maiausi tak, ir keiia galutin rezultat. Taip pat ir kiekvienos priemons naudojimas turi bti susijs su galutiniu tikslu. Taip galima sekti prieasties veiksm tiek ilgai, kiek tai verta; taip pat galima vertinti priemoni panaudojimo tikslingum ne tik artimiausiam tikslui pasiekti, bet ir tiksl vertinti tik kaip priemon siekti dar auktesnio tikslo ir eiti ia kryptimi, kol bus pasiektas tikslas, kurio nebereikia tikrinti todl, kad jo btinyb nekelia abejoni. Daugeliu atvej, ypa, kai kalbama apie dideles, rytingas priemones, nagrinti reiks iki galutinio tikslo, btent iki to, kuris atves taik.

108

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Aiku, kad nuolat kopiant, kiekvienas naujas pasiektas etapas vertinamas esant naujam poiriui. Todl ta pati priemon, kuri, viena vertus, atrod naudinga, o kita vertus, svarbesn, gali bti atmesta. Reikini prieasi tyrimas ir taikom priemoni tikslingumo vertinimas visada eina drauge kritikai nagrinjant kur nors akt, nes tik prieasi tyrimas ikelia tuos klausimus, kurie usitarnauja bti vertinimo objektu. Slinkdami auktyn ir emyn ia grandine, mes susiduriame su aikiais sunkumais. Kuo labiau iekoma prieastis, nutolusi nuo inomo vykio, tuo daugiau kit prieasi turime atkreipti dmes; be to, reikia nustatyti ir vertinti j poveik, nes kuo aukiau yra kiekvienas reikinys, tuo didesnis jg ir aplinkybi skaiius j slygoja. Kai mes nustatysime kautyni pralaimjimo prieastis, tai, aiku, tuo paiu nustatysime ir t dal tolesni vyki prieasi, kurios tenka pralaimtam miui, bet tik vien dal vis prieasi, nes galutin rezultat susilies pagal aplinkybes didesniu ar maesniu kiekiu taip pat ir pasekms, sukeltos kit prieasi. Tokia pat vairov atsiranda vertinant priemoni tikslingum, vertinant auktesn koncepcij, nes kartu su ja auga ir priemoni, taikom siekiant auktesnio tikslo, skaiius. Galutinio karo tikslo siekia visos kariuomens, todl reikia atsivelgti visk, kas vyko ar galjo vykti. inoma, tai gali kartais labai iplsti ms tyrim lauk ir kyla pavojus paklysti; didiausias sunkumas tas, kad tenka daryti daugyb prielaid apie reikinius, kuri nebna, bet jie galimi, ir todl negali bti nenagrinjami. Kai Bonapartas 1797 met kovo mnes su ital kariuomene i Taljamento puol erchercog Karl, tai padar jis su ta mintimi, kad priverst karved imtis ryting veiksm anksiau, negu jis susps pritraukti nuo Reino j laukiant pastiprinim. Jei tai irti kaip priimtin ryting akt, tai priemon buvo parinkta skmingai, k pasiekimas ir patvirtino, nes erchercogas buvo dar toks silpnas, kad Taljamente tik paband prieintis, o kai pamat, kad jo prieas labai stiprus ir rytingas, tai atsitrauk ir atlaisvino kelius Alpes. Bet kokiam tikslui Bonapartui reikjo ios skms kaip priemons? Kad pats prasivert austr monarchijos ird, palengvint abiej Reino kariuo-

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

109

meni puolim ir umegzt artim ry su jomis. Taip Bonapartas irjo reikal ir iuo atvilgiu jis buvo teisus. Bet, jei pairtume kritikiau, btent prancz direktorijos poiriu, kuri galjo ir turjo numatyti, kad Reino kampanija galjo prasidti tik po ei savaii, tai Bonaparto siverim per Alpes galima irti kaip perdtai riziking ingsn. Austrams reikjo tik perkelti i Reino tirij didel rezerv, kur erchercogas galjo panaudoti prie ital kariuomen, ne tik i bt buvusi sutriukinta, bet bt pralota ir visa kampanija. Tokie svarstymai ir uvald Bonapart Vilacho vietovse ir privert j labai noriai sutikti su Leobensko taikos sutartimi. Taiau jei kritika pakils dar vienu laipteliu auktyn ir isiaikins, kad pas austrus tarp Vienos ir erchercogo Karlo kariuomens nebuvo joki rezerv, tai paaiks, kad tolesnis Bonaparto puolimas kl grsm Vienai. Tarkime, kad Bonapartas inojo, kad sostin atvira ir kad jis turjo persvar prie erchercog; tuo atveju jo skubotas puolimas prie austr monarchijos ird pasidaro jau ne betikslis; bet jo valgumas priklaus nuo to, koki reikm austrai skyr Vienos isaugojimui. Jeigu i reikm buvo tokia didel, kad austrai sutikt sudaryti taik tomis slygomis, kokias Bonapartas rengsi jiems pasilyti, tai grsm Vienai reikia irti kaip galutin karini veiksm tiksl. Jeigu Bonapartas turjo kok nors pagrind tai numatyti, kritika ia galjo ir sustoti, bet jeigu Vienos umimas buvo tik prielaid sritis, kritika vl turt kelti klausim: kas bt atsitik, jei austrai bt nusprend paaukoti Vien ir bt atsitrauk toliau ios plaios teritorijos gilum? Bet klausim suprantama sunku atsakyti neatsivelgiant tolesni vyki tarp kariuomeni abipus Reino tikimybes. Esant didelei prancz persvarai (130000 moni prie 80000) j skm beveik nekl abejoni, bet ia ikilo naujas klausimas: kaip prancz direktorija panort j panaudoti? Pranczai galjo skmingai brautis iki Austrijos monarchijos prieing sien, t. y. iki tos valstybs visiko sutriukinimo, arba pasitenkinti didels teritorijos ukariavimu, kaip ustatu sudarant taik. Dl abiej atvej reikia isiaikinti laukiamo rezultato tikimyb ir tik priklausomai nuo jos nustatyti galim prancz direktorijos sprendim.

110

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Tarkime, apsvarst nustatme, kad galutiniam Austrijos imperijos sugriovimui prancz pajg nebt utek, todl toks bandymas ioje kryptyje bt savaime pakeits vis situacij, o tik ukariavimas ir ilaikymas didels teorijos dalies bt stms pranczus toki strategin padt, kur j jg tikriausiai bt nepakak. is rezultatas turjo daryti tak vertinant strategin ital kariuomens padt, o tai bt paskatin j neturti dideli vili. Tai, aiku, ir privert Bonapart, netgi esant beviltikai erchercogo padiai, sudaryti Campo-Formio taik tokiomis slygomis, kurios nereikalavo i austr dideli auk; austrai neteko tiktai toki provincij, kuri jie nebt galj atgauti netgi po paios skmingiausios kampanijos. Taiau pranczai nebt galj tiktis sudaryti ir i nuosaiki Camp-Formio taik, i to seka: nebt galj padaryti savo puolimo tikslu, jeigu nebt buv ikelti du samprotavimai. Pirmas ikeltas klausimas: kaip patys austrai vertino kiekvien i dviej baigi, ar bt laik iuos rezultatus, nepaisant abiem atvejais tikimos galutins skms, vertus t auk, kurios buvo susietos su karo tsimu ir kuri jie galjo ivengti nelabai nuostolingos taikos kaina. Antras klausimas formuluojamas itaip: ar bus Austrijos vyriausyb pajgi ramiai vertinti galim atkaklaus prieinimosi skm ir ar nepasiduos melancholijai po pirm laikin neskmi? Pirmo klausimo esms svarstymas nra tik laisvas proto aismas, bet turi toki didiul praktin reikm, kad ikyla kiekvien kart, kai svarstomas koks nors orientuotas kratutinybes planas, kuris gana danai ir prieinasi jo vykdymui. Antro klausimo nagrinjimas taip pat btinas, nes kariaujama ne su abstrakiu, bet su realiu prieu, kur nuolat reikia matyti. Ir turbt drsus Bonapartas neprarado io poirio, t. y. vertino t siaub, kuris jo pirma jo rstaus kardo. Tas pats vertinimas 1812 m. atved j ir Maskv. ia jis apsiriko; siaubas truput buvo igyvendintas prie tai vykusioje gigantikoje kovoje; 1797 m. is siaubas, aiku, dar buvo stiprus, o pasiprieinimo, pasiekianio kratutinum, paslaptis tada dar nebuvo iaikinta; bet ir 1797 m. jo drsa bt atneusi neigiam rezultat, jei numatydamas tai jis nebt rads ieit sudarydamas Camp-Formio taik.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

111

ia mes nutrauksime svarstym; to, kas pasakyta, utenka, kad sivaizduotume paveiksll, rodant, su kokiu plaiu umoju, vairove ir sunkumais susiduria kritinis nagrinjimas, jei jame siekiami ribiniai tikslai, o tai btina, kai kalbama apie didelius, lemiamus aktus. I ms nagrinjimo matyti, kad, be teorinio siskverbimo esm, kritinio nagrinjimo reikmei didiul tak daro gimtas talentas, nes nuo jo daugiausiai priklausys tinkamas reikini tarpusavio ryi nuvietimas ir esmingiausi reikini santyki iaikinimas i j begalybs. Taiau talentui ia keliamas ir kitas udavinys. Kritiko svarstymo esm yra vertinti ne tik vien naudotas priemones, bet ir visas galimas; o pastarsias dar reikia nurodyti, t. y. irasti; apskritai pamus, negalima peikti vien priemon, jeigu negali nurodyti kitos geresns. Koks bebt maas daugeliu atvej galini kombinacij skaiius, negalima neigti, kad silydami dar nenaudotas priemones, mes ne tik darome paprast buvusi vyki analiz, bet ir usiimam kryba, kuri negali bti nurodyta, o priklauso tik nuo proto galimybi. Mes toli nuo to, kad matytume genialumo aren ten, kur visk galima susieti nedaugel praktikai galim ir labai paprast derini; mes laikome juokinga, kai pozicijos apjimo sumanymas laikomas genialumo riba, kas danai pasitaiko; taiau is krybinis saviveiklos aktas reikalingas ir jis i esms lemia kritin vertinim. Kai Bonapartas 1796 metais nutar nutraukti Mantujos apgult, kad sutelktomis pajgomis stot prie atskiras prieo kolonas, ygiuojanias vaduoti tvirtovs, kad sumut jas po vien, tai buvo teisingiausias kelias lovingas pergales. ios pergals i tikrj buvo pasiektos ir pasikartojo naudojant tas paias priemones dar su didesniu spindesiu, kai buvo daromi pakartotini bandymai ateiti pagalb iai tvirtovei. Apie tai visi vienu balsu atsiliepia ne kitaip, kaip su susiavjimu. Bet Bonapartas galjo engti ingsn birelio 30 d. tik visikai atsisaks Mantujos apgulties, nes primus tok sprendim nebuvo galima isaugoti apgulties priemoni, o ios kampanijos metu gauti kitas buvo nemanoma. Ir

112

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

i ties apgultis po to perjo tik paprast blokad, ir tvirtov, kuri tsiant apsupt bt greitai kritusi, prieinosi dar eis mnesius, nepaisant vis Bonaparto pergali atvirame lauke. Kritika ioje kampanijoje velg visikai neivengiam blog, nes ji negaljo nurodyti geresnio pasiprieinimo bdo. Prieinimasis einaniai vaduoti kariuomenei viduje cirkumvalacins linijos turjo toki blog lov ir paniek, kad niekam nekilo mintis iuo bdu pasinaudoti. Taiau Liudviko XIV laikais is metodas taip danai pasiekdavo tiksl, kad galima t aplinkyb irti kaip tam tikr mad, nes nei vienam mogui nekilo mintis panaudoti tai po imto met. Jei bt taikytas is metodas, tai ianalizuotos aplinkybs parodyt, kad 40000 geriausi pasaulyje pstinink, kuriuos turjo Bonapartas cirkumvalacinje linijoje prie Mantuj, maai tegaljo bijoti 50000 austr, kuriuos Vurmzeris ved vaduoti apgultos tvirtovs ir kurie vargu ar bt idrs atakuoti prancz pozicijas. Mes nepateiksime tolesni ms tvirtinimo rodym, taiau galvojame, kad to, kas pasakyta, pakanka tam, kad bt atkreiptas dmesys tai svarstant kitas priemones. Ar pradjs veikti pats Bonapartas galvojo apie i priemon, mes nesprsime; nei jo memuaruose, nei kituose spausdintuose altiniuose apie tai nra jokio pdsako; visa vlesn kritika apie tai netgi negalvojo todl, kad akis visikai atprato nuo tokios priemons. Nedidelis nuopelnas prisiminti i priemon, nes utenka tik isivaduoti nuo mading poiri; taiau tai reikalinga tam, kad j nagrindami galtume lyginti su ta priemone, kuri naudojo Bonapartas. Koks bebt to palyginimo rezultatas, kritika negali jo praleisti. Kai Bonapartas 1814 met vasar kovose prie Etos, ampobero, Monmiraliu sumu Bliucherio kariuomen, po to paliks j nukreip jgas prie varcenberg ir sumu j prie Montro ir Mormano, visi stebjosi tuo, kaip Bonapartas, permesdamas savo pagrindines pajgas, puikiausiai pasinaudojo sjunginink, kurie puol atskirai, klaida. Jei tie puiks smgiai, smogiami visas puses, vis dlto neigelbjo Bonaparto, tai, kaip jis man, nebuvo jo kalt. Niekas iki io laiko nekl klausimo, koks bt buvs rezultatas, jei Bonapartas nuo Bliucherio nebt pasuks prie varcenbergo, bet bt tss

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

113

smgius Bliucheriui ir bt j persekiojs iki Reino. Mes sitikin, kad bt vyks galutinis visos kampanijos perversmas, ir pagrindin sjunginink kariuomen nebt buvusi nukreipta Paryi, o bt atsitraukusi u Reino. Mes nereikalaujame, kad ms sitikinimams pritart kiti, bet nei vienas ekspertas neabejos, kad kritika turi usiimti ios alternatyvos nagrinjimu, jei jau apie j kalbama. iuo atveju priemon, lyginama su jau panaudota, buvo daug artimesn pastarajai, negu ankstesniam atvejui, bet ir to niekas nenagrinjo, nes visi aklai jo viena kryptimi veikiami iankstins nuostatos. Dl btinybs nurodyti geresn priemon, keiiani atgyvenusi, atsirado ta kritikos ris, kuria beveik be iimties naudojamasi, btent: apsiribojama tik tariamai geresnio bdo nurodymu nepateikiant jo naudai joki rodym. Dl to nurodytas veiksm metodas ne visiems atrodo rodytas. Kiti elgiasi taip pat, ir kyla ginas, neturintis jokio protingo pagrindo. Karinje literatroje toki pavyzdi apstu. rodymas, kurio mes reikalaujame, reikalingas visur, kur silomos priemons pranaumas ne toks aikus, kad nekilt joki abejoni. rodymo esm yra ta, kad kiekvien t priemoni reikia itirti, kuo jos ypatingos ir kiek jos atitinka ikelt tiksl. Jeigu prieita prie paprast ties, tai ginas pagaliau turi baigtis arba atvesti prie nauj ivad, nes esant kitokiam metodui argumentai u ir prie visikai vienas kit panaikina. Jeigu, pavyzdiui, mes, nepatenkinti tuo, kas pasakyta, nusprstume pateiktame pavyzdyje rodyti, kad nepertraukiamas Bliucherio persekiojimas bt buvs geresnis sprendimas negu puolimas prie varcenberg, tai atsiremtume ias paprastas tiesas. 1. Bendra taisykl naudingiau smgius tsti viena kryptimi, negu permetinti savo jgas i vienos vietos kit todl, kad, pirma, toks jg perklimas reikalauja laiko ir, antra, ten, kur moralins jgos dl enkli nuostoli palautos, naujos pergals lengviau pasiekiamos; taigi nekeisdami smgi krypi, gytos persvaros mes nepaliekame nepanaudotos.

114

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

2. Nors Bliucheris buvo silpnesnis u varcenberg, bet dl savo sumanumo buvo kur kas pavojingesnis, tai greiiau jis buvo traukos centras, kuris savo kryptimi trauk visa kita. 3. Nuostoliai, kuriuos patyr Bliucheris, buvo beveik lygs pralaimjimui, todl Bonapartas gijo toki persvar, kad dl Bliucherio atsitraukimo iki Reino nekilo abejoni, nes ioje linijoje jis negaljo gauti dideli pastiprinim. 4. Joks kitas galimas pasiekimas neisiskirt taip rykiai, nepasirodyt vaizduotei tokiu miliniku pavidalu; esant nerytingam, atsargiam kariuomens vadovavimui, koks aikiai buvo varcenbergo vadovavimas, tai turi bti vertinama kaip vienas i pagrindini dalyk. Nuostoliai, kuriuos patyr Viurtenbergo sosto pdinis prie Monro ir grafas Vitgenteinas prie Mormano, kunigaikiui varcenbergui turjo bti pakankamai tiksliai inomi. Tie patys pralaimjimai, kuriuos bt patyrs Bliucheris savo visai atskiroje ir apribotoje kryptyje nuo Marno iki Reino, bt pasiek varcenberg kaip sniego lavina. Nevilties manevras, panaudotas Bonaparto kovo pabaigoje prie Vytri, buvo bandymas paveikti sjungininkus gsdinant nutraukti j komunikacijas, tai, aiku, buvo gsdinimo principas, taiau aplinkybs jau buvo visai kitos, nes Napoleonas jau patyr neskm prie Laono ir Arsi, o Bliucheris su 100000 kari kariuomene prisijung prie varcenbergo. inoma, bus moni, kuri ms ivados netikins, bet gal gale jie neturs galimybs mums paprietarauti: ,,Tuo tarpu, kai Bonapartas, juddamas Reino link, bt kls grsm varcenbergo bazei, varcenbergas bt kls grsm Paryiui taigi Bonaparto bazei, nes mes savo ankstesnmis ivadomis ir norjome rodyti, kad varcenbergas net nebt pagalvojs ygiuoti Paryi. Savo pateiktais pavyzdiais i 1796 m. ygio mes pasakytume, kad Bonapartas mat priimtame sprendime pat patikimiausi bd sumuti austrus; jeigu tai ir bt taip, tai tikslas, pasiektas tokiu bdu, bt tik tuias karo ygdarbis, kuris negaljo turti ymios takos Mantujos lugimui. Kelias, kur

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

115

mes silome, ms nuomone, daug patikimiau galjo sutrukdyti apgulos likvidavim, bet jeigu mes, prancz karvedio suvokimu, ir nemanme, kad yra taip, ir jei manytume, kad jis duoda maiau ans skmei, tai vis vien vien svarstykli lkt bt tek dti daugiau aprpint, bet beveik netinkam, tai reikia menk pasiekim, o kit ne visai tiktin, bet kur kas reikmingesn pasiekim. Taip keliant klausim drsiausias yra antrasis sprendimo bdas, tuo tarpu irint pavirutinikai atrodys atvirkiai. inoma, Bonaparto ketinimai buvo labai drss, taigi reikia manyti, kad jis ne iki pabaigos isiaikino to atvejo prigimt ir nevertino savo sprendimo pasekmi taip, kaip mes jas dabar sivaizduojame po realaus bandymo. Kad kritika, nagrindama priemones, danai turi remtis karo istorija, yra natralu, nes patyrimas karo mene yra vertesnis u visas filosofines tiesas. Taiau aiku, is istorinis rodymas tikras tik esant tam tikroms slygoms, apie kurias mes kalbsime kitame skyriuje. Deja, ios slygos taip retai ipildomos, kad, remiantis istorija, daniausiai atsiranda dar didesn svok painiava. Dabar mums reikia inagrinti dar vien svarb klausim, btent: kiek leidiama, arba net btina kritikai nagrinjant konkret atvej pasinaudoti turimais smulkesniais duomenimis apie vykius, taip pat i vyki rezultatais; kitaip tariant, kada ir kur kritika turi atsitraukti nuo i duomen, kad galt kiek galima tiksliau sijausti veikus asmen. Kai kritika nori pagirti ar papriekaitauti veikianiajam, tai aiku, ji turi pasistengti tiksliai perimti jo pozicij, t. y. palyginti visk, k jis inojo, kas skatino j taip veikti, ir atmesti visk, ko veikjas neinojo ar negaljo inoti; taigi pirmiausiai reikia atmesti duomenis apie tai, kok rezultat dav atlikti veiksmai. Bet tai tik tikslas, kurio reikia siekti, bet negalima iki galo pasiekti, nes padtis, kurios fone vyko koks nors veiksmas, niekada negali bti matoma kritiko tokia, koki j mat veikiantysis asmuo. Didel dalis nereikming aplinkybi, kurios galjo turti takos priimant sprendimus, dingo negrtamai; apie kitus, subjektyvius, veikianiojo asmens pagrstus motyvus nerandame joki nuorod. Apie pastaruosius suinome vliau i pai veikj arba jiems artim moni memuar, o memuaruose viskas pateikiama

116

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

bendrais bruoais, kartais pasakojama ne visikai atvirai. Taigi kritikui truks daug ko, kas gyva buvo veikianiojo smonje. Kita vertus, dar sunkiau kritikai nekreipti dmesio tai, kas jai labai gerai inoma. Tai lengva tik atsitiktini, t. y., jei nekeiia padties i esms, prisiplakusi prie j aplinkybi atvilgiu, taiau tai labai sunku ir nepasiekiama esmini reikini atvilgiu. I pradi pakalbsime apie galutin rezultat. Jei jis neiplaukia i atsitiktini reikini, tai beveik nemanoma, kad to inojimas neturt takos samprotavimams apie tuos vykius, i kuri jis atsirado, nes mes iuos reikinius matome jo viesoje ir per j galutinai susipastame su jais ir mokoms juos tinkamai vertinti. Karo istorija su visais savo reikiniais, yra kritikai pamokym altinis, ir natralu, kad pastaroji nagrinja reikinius toje viesoje, kuri suteikia vis reikini nagrinjimas. Todl, jei kritika kartais ir nort nematyti rezultat, jai iki galo tai niekada nepavykt padaryti. Bet taip yra ne tik su galutiniu rezultatu, t. y. su tuo, kas bna vliau, bet ir su atitinkamo momento padtimi, t. y. su tais duomenimis, kurie apibria veiksm. Daugeliu atvej kritikos dispozicijoje j bus daugiau, negu j turjo veikiantysis; galima galvoti, kad juos galtume nekreipti dmesio, bet i ties taip nra. Buvusi ir esam aplinkybi inojimas remiasi ne vien tik tam tikrais praneimais, bet daugiausia prielaidomis ir spliojimais; be to, retai gaunami praneimai apie ne visai atsitiktinius reikinius, apie kuriuos nebuvo spliojim ir prielaid, jie ir pakeiia tiksl praneim, jeigu jo nra. Todl aiku, kad vliausia kritika, kuri ino visas prie tai buvusias aplinkybes, turi veikti objektyviai uduodama sau klausim, kur i tuomet neinom aplinkybi galima bt laikyti tiktin. Mes tvirtiname, kad iuo atveju visikai atmesti inomus duomenis i savo samprotavim tiek pat negalima ir dl t pai prieasi, kaip ir nematyti galutinio rezultato. Taigi, jei kritika panors girti arba peikti kur nors konkret veiksm, tai jai visuomet, bet tik iki tam tikro laipsnio, pavyks atsidurti veikusio tada asmens vietoje. Daugeliu atvej tai pasiekiama nevirijant to, kas reikalinga, kitais atvejais tai gali ir visai nepasisekti; to nereikia pamirti.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

117

Taiau nra jokios btinybs ir netgi nepageidaujama, kad kritika visikai susitapatint su veikianiuoju asmeniu. Kare, kaip ir bet kurioje veikloje, susijusioje su menu, reikalinga iugdyta gimta dovana, vadinama meistrikumu. Jis gali bti didelis ir maas. Pirmu atveju jis gali bti auktesnis nei kritiko gabumai, nes koks kritikas rytsi ksintis Frydricho ar Bonaparto meistrikum. Taiau kritika negali susilaikyti nuo ymi talent svarstymo ir jai reikia suteikti galimyb panaudoti daug platesn akirat. Aiku, kritika negali pavymui dideliam karvediui sprsti ikilusius udavinius, tik remtis turimais duomenimis, kaip tai galima bt buv patikrinti matematinio udavinio sprendim: ji turi i pradi pagarbiai susipainti su aukiausia genijaus kryba remdamasi jo pasiekimais ir tiksliu vis veiksm koordinavimu, po to istudijuoti, remdamasi faktais, tuos pagrindinius ryius tarp vyki, t tikrj j reikm, kuriuos mokjo perprasti genijaus vilgsnis. Net ir bet kokio, netgi paties kukliausio meistrikumo atvilgiu reikia, kad kritika uimt auktesnes pozicijas, kad pasismusi objektyvi mstymui reikaling ini, ji bt ne tokia subjektyvi ir kad ribotas kritiko protas nematuot kit savo matu. Tokia gana aukta kritikos padtis, jos pagyrimas ir peikimas, paskelbti po isamaus siskverbimo visas reikalo aplinkybes, neturt eisti ms jausm; pastarasis galimas tada, kai kritikas ikelia pirmiausiai savo asmenyb ir pradeda kalbti tokiu tonu, lyg visa imintis, kuri jis pasiek iki galo susipains su visais vykiais, yra jo asmeninis talentas. Kaip bebt grubi tokia apgaul, taiau tuia savigarba mielai prie jo prilimpa ir, be abejons, kad tai sukelia kit nepasitenkinim. Bet danesni atvejai, kai tokia savigarba nebdinga kritikai, o tik priskiriama jai skaitytojo; jeigu ji nesiima tam tikr saugumo priemoni, tai tuoj pat gimsta apkalta dl gabum samprotavimams nebuvimo. Kai kritikas nurodo Frydricho ar Bonaparto klaidas, tai nereikia, kad jis pats, isakydamas kritikus samprotavimus, bt nepadars toki klaid; jis net galt sutikti, kad i karvedi vietoje jis galjo padaryti daug didesni

118

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

klaid, bet jis nagrinja ias klaidas pagal vykius ir j ry ir i karvedio reikalauja valgumo, kad jis turjo numatyti jas. Taigi kritika yra samprotavimas, pagrstas vykiais, ryiu tarp j ir galutiniu rezultatu. Bet rezultatas gali turti takos samprotavimams ir visai kitaip; bna, kad juo paprastai naudojasi kaip t ar kit veiksm teisingumo ar neteisingumo rodymu. Tai galima pavadinti samprotavimais pagal pasiekimus. Toks samprotavimas atrodyt beslygikai nepriimtinas, ir vis tik taip nra. Kai Bonapartas 1812 metais ygiavo Maskv, viskas priklaus nuo to, ar jis privers imperatori Aleksandr jo sostins ukariavimu ir prie tai buvusiais vykiais sudaryti taik, kaip jam tai pavyko priversti imperatori Franc 1805 m. ir 1809 m. po mi prie Austerlico ir Vagramo; nes, jei jis nepasiekt taikos Maskvoje, jam nelikt nieko kita kaip grti atgal, t. y. patirti strategin pralaimjim. Mes neapsistosime prie to, k dar Bonapartas, kad pasiekt Maskv, ir ar nebuvo daug kas praleista, kad paskatint imperatori Aleksandr priimti sprendim sudaryti taik; nekalbsime apie tas lugdanias aplinkybes, kurios lydjo atsitraukim ir kuri prieastys tikriausiai buvo karas. Nepriklausomai nuo to, klausimas lieka tas pats, nes kad ir kokie puiks buvo ygio rezultatai iki uimant Maskv, viskas lm tai, ar visa tuo bus baugintas imperatorius Aleksandras tiek, kad sudaryt taik. Jeigu atsitraukimas ir nebt susijs su naikinimu ir timis, ygis vis dlto buvo reikmingas strateginis pralaimjimas. Jeigu imperatorius Aleksandras bt sutiks su jam nepalankia taika, tai 1812 met ygis bt buvs lygiavertis Austerlicui, Fridlendui ir Vagramui. Tuo tarpu ir ios kampanijos, jei nebt sudaryta taika, tikriausiai bt atvedusios panaias katastrofas. Koki jg, men ir drs bepanaudot ukariautojas, is paskutinis klausimas, pateiktas likimui, likt visur tas pats. Bet nejaugi iuo pagrindu turtume neigti 1805, 1807 ir 1809 met ygius ir remdamiesi tik 1812 met kampanija tvirtinti, kad jie visi neprotingumo krinys, j laimjimai prietarauja prigimiai ir 1812 metais strategin tiesa pagaliau triumfavo prie akl skm. Tai bt primesta paira, tironikas samprotavimas, kur galima rodyti tik pusiau, nes joks mogikas

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

119

vilgsnis negali atsekti vyki grandies iki galutinio sprendimo, kur priima nugalti monarchai. Dar maiau pagrindo teigti, kad 1812 met ygis vertas tos paios skms, kaip ir ankstesnieji, ir jeigu jis nesibaig skme, tai yra kakas nenatralu. I tikrj juk negalima vertinti imperatoriaus Aleksandro atkaklumo kaip nenormalaus. Kas gali bti natraliau, kaip pasakyti, kad 1805, 1807 ir 1809 m. Bonapartas teisingai vertino savo prieininkus, o 1812 metais jis suklydo; vadinasi, tuomet jis buvo teisus, o iuokart ne, ir be to, abiem atvejais btent todl, kad to mus moko galutinis rezultatas. Visi veiksmai kare, kaip jau minjome, yra nukreipti tikimus, o ne abejotinus rezultatus; to, ko trksta neabejotinam, turi bti patikta likimui ar skmei, kaip mes tai vadiname. Tiesa, mes galime reikalauti, kad laims dalis bt kiek galima maesn, bet tik konkreiu kiekvienu atveju: t. y. kiekvienu atveju i dalis turi bti maiausia, bet i vis atvej mes nebtinai turime pasirinkti t, kuriame maiausiai abejoni. Tai bt buv, pagal ms teorin nuostat, didel klaida. Bna atvej, kai didiul rizika pasirodo esanti didiule imintimi. Tame, k veikiantysis pateikia likimui, matyt, nra jokio jo nuopelno, o todl ioje dalyje nra ir jo atsakomybs; bet tuo paiu mes negalime nepritarti kiekvien kart, kai karvedio lkestis pasiteisina. Kai nepasiteisina, jauiame tam tikr nepasitenkinim. Toliau ir neturi tstis samprotavimai apie teising ir klaiding, kuriuos mes suprantame tik kaip galutin rezultat arba tiksliau, kur mes randame jame. Taiau negalima nepripainti, kad pasitenkinimo jausmas, kur ms smon junta dl tikslaus veiksmo, ir nepasitenkinimas nepavykus, visgi remiasi miglota nuojauta, kad tarp skms, priskirtos laimei, ir veikianiojo asmens genijaus yra trapus, nematomas protiniu poiriu ryys, ir i prielaida mums teikia pasitenkinim. Toks poiris pasitvirtina tuo, kad ms susidomjimas didja ir pereina tam tikr jausm, kai to paties veikianiojo asmens skms ir neskms danai kartojasi. I ia aikja, kodl laim kare priima daug kilnesn atvaizd, nei laim aidime. Visur, kur vado, kur lydi skm, interesai nesikerta su ms, mes su malonumu seksime jo laimjimus.

120

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Taigi kritika po to, kai ji pasvr visk, kas priklauso mogaus apskaiiavimo sriiai, ir gali bti patvirtinta, turi leisti daryti galutines ivadas tai daliai, kurioje slaptas daikt vidinis ryys nesiknijo matomus reikinius. Ji turi, viena vertus, atitverti nebyl aukiausio teismo nuosprend nuo neabot nuomoni spaudimo, kita vertus, prietarauti nevykusiems sprendimams, kuriuos gali leisti i aukiausia instancija. is nuosprendis pagal galutin rezultat visada privalo patvirtinti tai, ko negali painti mogaus protas. j tenka kreiptis su klausimu apie dvasines jgas ir j poveik i dalies todl, kad apie jas galime sprsti su maiausiu patikimumu, i dalies todl, kad jos artimos valiai ir j lengvai nulemia. Ten, kur sprendim lemia baim ar drsa, tarp jausmo ir valios negali bti nieko objektyvaus, todl ia jau imintis ir iskaiiavimas neturi takos galimai reikinio pabaigai. Dabar leisime sau isakyti kelet pastab apie kritikos rankius, o btent apie kalb, kuri ji vartoja, nes kritika tam tikru laipsnis yra karini veiksm palydovas: juk vertinanti kritika ne kas kita kaip samprotavimas, kuris vyksta prie veiksm. Todl mes laikome, kad labai svarbu, kad kritikos kalba turt tok pat pobd, kok turi turti samprotavim kalba kare; kitaip ji praranda praktikum ir neduoda kritikai kelio gyvenim. Nagrindami klausim apie karo teorij kalbjome, kad ji turi ugdyti vad prot arba, tiksliau, vadovauti j ugdymui. Ji neskirta tam, kad aprpint vad mokymu arba sistemomis, kuriomis jis galt naudotis kaip paruotais proto rankiais. Jei kare vertinant konkret atvej joki mokslini pagalbini linij ne tik nereikia, bet ir neleistina, jei tiesa ia nepasireikia pagal sistem apipavidalinta ir nebna i antr rank, o tiesiogiai vertinama proto, tai taip pat turi bti ir kritiniame nagrinjime. Tiesa, mes matome, kad kiekvien kart, kai labai sudtinga nustatyti reikini prigimt, kritika turi remtis galutinmis pripaintomis teorijos tiesomis. Panaiai taip, kaip kare veikiantysis labiau paklsta ioms teorinms tiesoms tada, kai sujungia savo mstym su j dvasia, negu jis mato jose tik nelankst dsn, taip ir kritika neturi jomis naudotis kaip svetimais dsniais

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

121

ar algebros formulmis, kurias taikant nereikia iekoti nauj rodym. Tokiu bdu kritika vengia paslaptingos ir painios kalbos ir liesis paprasta, visada iraikinga kalba. inoma, tai ne visuomet gali bti pasiekiama, bet toks turi bti kritiko idstymo siekis. Jis turi naudoti kaip galima maiau sudting atpainimo form ir niekada nesinaudoti mokslini pagalbini linij konstravimu kaip nuosavu tiesos nustatymo aparatu, bet visk irti paprastu ir nevaromu protu. Taiau is imintingas siekis, jei galime taip pasakyti, vyravo tik nedaugelyje kritini nagrinjim, daugelis i j i tam tikros savigarbos lenksi prie idjinio pompastikumo. Pirmoji blogyb, su kuria danai tenka susidurti, tai negalus visai neleistinas inom vienpusi sistem, kaip formalaus dsnio, taikymas. Bet visada nesunku parodyti vis toki sistem vienpusikum, ir reikia tai padaryti nors kart, kad visam laikui pakirst j teisminio nuosprendio autoritet. ia mes turime reikal su tam tikru reikiniu, todl galimas sistem skaiius gali bti nedidelis, o paios jos atnea dar maesn blog. Daug didesn ala yra tame pagalbiniame terminologij, technini odi ir metafor rinkinyje, kuris paskui save velka sistemas ir kuris, kaip palaida minia, kaip armijos gurguoli veikai, praradusi savo principus, pakrikai visur valkiojasi. Kritikas, nepakils iki vieningos sistemos arba todl, kad nei viena i j jam nepatiko, arba todl, kad jam nepavyko kuri nors i j perprasti iki galo, vis vien stengiasi panaudoti jos nors dalel, kaip kreipianij gair, kad rodyt, kuo klaidingas buvo tas ar kitas karvedio jimas. Dauguma i viso nemoka mstyti nesiremdami tai en, tai ten kokiu nors karo mokslo fragmentu. Maiausi i fragment, kurie suvedami tik techninius terminus ir metaforas, danai yra ne daugiau kaip kritinio pasakojimo pagrainimas. Dalyko esm yra ta, kad terminologija ir techniniai odiai, priklausantys kuriai nors sistemai, praranda savo teising prasm, jei tik j kada nors turjo, kai tik jie iimami i sistemos ir naudojami kaip aksiomos ar maos tiesos kristalai, kurie neva labiau tikinami negu kasdien kalba.

122

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Taigi taip ir ijo, kad ms teorins ir kritins knygos, vietoje paprasto nedirbtinio ir aikaus samprotavimo, kai autorius gal gale pats ino apie k jis kalba, o skaitytojas supranta, k jis skaito, kupinos i dirbtini posaki, kurie sudaro tamsias sankryas, kuriose autorius ir skaitytojas isiskiria skirtingas puses. Bet danai bna dar blogiau: danai jos bna kaip kevalas be branduolio. Autorius danai pats aikiai neino, k jis iuo atveju galvoja, ir nusiramina turdamas neaikius sivaizdavimus, kurie paprastoje kalboje jo paties nepatenkint. Treioji kritikos blogyb yra piktnaudiavimas istoriniais pavyzdiais ir noras pasipuikuoti apsiskaitymu. Kas yra karo meno istorija, mes jau kalbjome, bet ms pairas istorinius vykius ir apskritai apie karo istorij idstysime atskirame skyriuje. Faktas, apie kur usimena tik prabgom, gali bti pavyzdiu dl visai prieing pair, o trys keturi pavyzdiai, itraukti i labiausiai nutolusi epoch ir ali, itraukti i pai vairiausi aplinkybi ir suversti krv, daniausiai imua i vi ir supainioja samprotavim neturdami jokios rodymo jgos. Jeigu pairti tai dienos viesoje, tai pavyzdiai daniausiai bna paprasiausias lamtas, o autoriaus ketinimai ribojasi noru pasipuikuoti apsiskaitymu. K gali duoti praktiniam gyvenimui ie neaiks, pusiau teisingi, supainioti, laisvi vaizdiniai? Taip maai, kad daniausia dl j teorija, nuo to laiko, kai ji gyvuoja, yra visika prieingyb praktikai ir danai tampa pajuokos objektu moni, kuri negalima laikyti neturini aukt savybi kovos lauke. Tai nebt nutik, jei teorija paprasta kalba natraliai nagrindama klausimus, sudaranius karins veiklos esm, bt bandiusi nustatyti tai, kas gali bti nustatyta, jeigu ji be klaiding pretenzij ir puoni mokslini form ir istorini apvalg, bt ariau reikalo esms ir eit ranka rankon su monmis, kurie paaukti vadovauti karo veiksmams, remdamiesi tik savo protu.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

123

6 skyrius APIE PAVYZDIUS

Istoriniai pavyzdiai visk daro aik, o be to, yra geriausias rodymas praktiniame moksle. Daugiau nei bet kur kitur tai matyti karo mene. Generolas arngorstas, kuris savo veikale ,,Palydovas geriau u visus ra apie tikrj kar, tvirtina, kad karo reikal supratimui didiausi reikm turi istoriniai pavyzdiai, ir jais naudojosi menikai. Jeigu jis bt igyvens t kar, kuriame uvo, 4-oji dalis jo pertvarkyto darbo apie artilerij bt davusi puikiausi rodym to, kaip jis stebjo ir dar ivadas remdamasis karo patirtimi. Taiau raytojai teoretikai labai retai taip gerai moka naudoti istorinius pavyzdius; be to, bdas, kuriuo jie naudojasi, ne tik nepatenkina proto, bet ir eidia j. Todl mes manome, kad yra svarbu smulkiau inagrinti pavyzdius ir piktnaudiavim jais. Neginytina, kad karo meno inios yra praktinis mokslas ir nors kartais jos ivedamos i reikini savybi, bet su iomis savybmis reikia i pradi susipainti praktikai; be to, praktinis taikymas keiiasi veikiant skirtingomis aplinkybmis, veiksmo niekada negalima suprasti iki galo vien tik i naudot priemoni savybi. Parako, io didiulio veiksnio karinje veikloje, veikim mes painome tik j naudodami; dar ir dabar mes tsiame jo savybi tyrimus. Kad ketinis sviedinys dl parako gavs 1000 pd per sekund greit, sunaikins bet koki gyv btyb, kuri palies, savaime aiku, ir tam nereikia bandym; bet kiek imt alutini aplinkybi daro tak jo veikimui galima nustatyti tik praktikai! Taiau mums tenka susidurti ne vien su materialiu pasauliu; mus domina moralin taka, o kad imoktume vertinti pastarj, nra kito kelio tik praktika. Amiaus viduryje, tik k iradus aunamj ginkl, jo veiksmingumas buvo silpnesnis nei dabar, taiau moralin taka buvo daug dides-

124

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

n. Reikjo paiam stebti vieno dalinio stipryb, iauklto tarnaujant Bonapartui ir jam vadovaujant pergalinguose ygiuose, kai jis buvo veikiamas nepertraukiamos stiprios artilerijos ugnies, kad suprastume, k gali pasiekti karinis dalinys, ugrdintas ilga treniruote pavojams ir kupinas visapusiko pergals jausmo, pats sau keliantis aukiausius siekius. Kas to nemat, tas negali tuo patikti. Kita vertus, praktika rodo, kad ir dabar tarp Europos kariuomeni galima rasti toki, kurios po 23 patrank vi isibgios. Taiau joks pagrstas praktika mokslas, tuo paiu ir karo meno teorija, savo ivad nuolat negali grsti istoriniais rodymais; kai kuriais klausimais bt nelengva surasti rodym kaip praktikos duomen. Kai kare sitikina, kad inoma priemon veiksminga, tai j naudoja vl; vienas perima j i kito, tai tampa tiesiog mada. Tokiu bdu i priemon, remiantis praktika, pasidaro visuotin ir eina teorij, kuri tenkinasi tuo, kad remiasi praktika, kad paaikint, i kur i priemon, bet ne tam, kad praktikoje surast jos reikms rodym. Visai kitaip bna, kai tenka naudotis praktika, kai reikia paalinti plaiai paplitusi priemon, isiaikinti abejotin ar vartojam nauj; tada reikia rodymui pateikti pavyzdi i istorijos. Istorini pavyzdi naudojimas reikalingas dl keturi prieasi. Pirma, pavyzdiu galima naudotis kaip paprastu mini aikinimu. Bet kokio abstraktaus svarstymo metu lengva bti neteisingai suprastam arba visai nesuprastam; tada, kai autorius to bijo, jis remiasi istoriniu pavyzdiu, kad reikiamu bdu paaikint savo mint ir pasiekt abipus supratim tarp savs ir skaitytojo. Antra, pavyzdys gali turti taikomj reikm, nes jis duoda galimyb parodyti, kaip traktuojamos tos smulkios aplinkybs, kurios apskritai ireikiant mint negaljo bti visikai aprptos; pastarojo ir yra skirtumo tarp teorijos ir praktikos esm. Abu ie atvejai priklauso istoriniams pavyzdiams; du kiti priklauso istoriniams rodymams. Treia, galima pateikti istorin fakt, kad patvirtint tai, kas buvo pasakyta. To utenka visais atvejais, kai nori rodyti vien tik kokio nors vykio arba ivad galimyb.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

125

Ketvirta, galima sukurti kok nors pamokym, visapusikai idsius t ar kit istorin fakt arba kelet fakt; toks pamokymas tampa rodymu. Pirmuoju atveju pakanka priminti fakt, nes jis naudojamas vienapusikai. Netgi istorin tiesa yra nelabai reikminga; igalvotas pavyzdys galt turti toki pat reikm; istoriniai pavyzdiai turi t reikm, kad jie paimti i praktikos. Antrasis atvejis numato smulkesn fakto idstym, bet ir ia tikslus tikrovs atitikimas nebtinas. Treiuoju atveju utenka vien nurodymo nekeliant abejoni fakt. Jeigu pateikiama prielaida, kad prie inom slyg pozicij tvirtinimas gali pasiekti tiksl, tai utenka nurodyti Bulcenvicho pozicijas, kad bt pagrstas is tvirtinimas. Taiau, jeigu kurio nors istorinio fakto apraymas turi rodyti koki nors ties, turini bendr bruo, tai is atvejis turi bti inagrintas smulkiai ir isamiai tuo atvilgiu, k mes tvirtiname; kitaip tariant, jis turi bti atidiai atgamintas skaitytojo akyse. Kuo maiau mes tai galsime padaryti, tuo silpnesnis bus rodymas ir tuo daugiau reiks stokojani kiekvienam faktui rodym pakeisti dideliu kiekiu kit atitinkani fakt; tai bus pagrindas manyti, kad konkrei slyg, kuri nustatyti negalime, taka, esant pakankamam fakt kiekiui, bus anuliuota. Jeigu remdamiesi praktika norime rodyti, kad kavalerijai geriau bti u pstinink, negu vienoje linijoje su jais, arba kad nesant enkliai jg persvarai pavojinga giliai apglbti prie nesujungtomis kolonomis karo teatre arba myje strategikai arba taktikai, tai pirmuoju atveju neutenka ivardinti keleto pralot mi, kur kavalerija buvo idstyta pstinink sparnuose, ir keleto ilot, kur ji buvo u jos, o antruoju atveju neutenka prisiminti apie mius prie Ripolio ir Bagramo, apie austr puolim ital fronte 1876 m. arba apie prancz puolim tais paiais metais vokiei fronte, bet tai reikia rodyti nuodugniai inagrinjus visas aplinkybes ir pavienius vykius ir isiaikinti, kokiu bdu ios idstymo arba puolimo formos galjo nulemti nepalanki baigt. Taip pat bus iaikinta, kiek tos formos turi bti atmestos;

126

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

pastarj reikia nustatyti btinai, nes paprastai j neigimas neatitiks tiesos. Mes pripainome, kad kai visapusikas fakto nustatymas nemanomas, tai stokojani rodym aplinkyb galima pakeisti tam tikru kiekiu pavyzdi, taiau negalima neigti, kad tai pavojingas bdas, kuriuo danai piktnaudiaujama. Vietoj vieno labai kruopiai aprayto fakto, danai pasitenkina tuo, kad pamini 34 faktus ir taip sudaro stipri rodym matomum. Tuo tarpu bna klausim, kai visas tuzinas duot pavyzdi nieko nerodo todl, kad kalbama apie pasikartojanius reikinius; taigi nesunku parinkti kit tuzin reikini su prieinga baigtimi. Jeigu mums vardins dvylika pralot kautyni, kur buvo atakuojama atskiromis kolonomis, tai mes galime ivardyti dvylika kautyni, ilot naudojant t pat bd. Matome, kad tokiu bdu negalima gauti jokios ivados. Jeigu apgalvosime, kas pasakyta, tai bus aiku, kad lengvai galima piktnaudiauti istoriniais pavyzdiais. Tiksliai, detaliai neatkurtas, o tik pavirutinikai paliestas vykis, kaip daiktas, kur irima i tolo; mes negalime atskirti jo detali, nes jis vienodai atrodo i vis pusi. Tokie pavyzdiai i tikrj gali bti pai prietaringiausi nuomoni patvirtinimas. Vieni laiko Dauno ygius imintingo atsargumo pavyzdiu, kiti nerytingumo ir kuklumo. Bonaparto ryting yg per Norijsko Alpes 1797 m. galima nagrinti kaip rytingumo pavyzd, taiau jame galime matyti ir tikrj neapgalvojim. Jo strategin 1812 m. pralaimjim, viena vertus, galima svarstyti kaip energijos pertekliaus pasekm, kita vertus, laikyti jos trkumu. ios mintys i tikrj buvo pareiktos, todl nesunku suprasti, kaip jos galjo atsirasti; kiekviena i j savotikai pie ryius tarp reikini. Savaime aiku, kad ios prieingos nuomons negali bti vienu metu pripaintos, o kuri nors i j turi bti neteisinga. Aiku, mes turime bti dkingi puikiajam Fekjerui u daugyb pavyzdi, esani jo memuaruose, i dalies todl, kad jie pateik mums daugyb istorini duomen, kuri kitaip mes btume netek, i dalies todl, kad Fekjeras savo memuaruose pirm kart pateik nauding teorini, t. y. abstraki sivaizdavim, sveik su praktiniu gyvenimu, todl, kad jo pateiktus

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

127

pavyzdius galima irti kaip paaikinim ir daug tikslesn jo teorini tvirtinim apibrim. Jis vargu ar pasiekia savo tiksl skaitytoj atvilgiu, kur sau ikl istorikai rodyti teorines tiesas; nors jis kartais smulkiai aprao vykius, taiau daug ko trksta, kad vidinis duot fakt ryys reikiamai padaryt tak pateiktoms ivadoms. Paprastas nukreipimas istorines tiesas turi t trkum, kad dalis skaitytoj, nepakankamai susipain su iais vykiais arba ne visai juos atsimenantys, negali sismoninti t mini, kurias turjo galvoje autorius; skaitytojui arba belieka bti pavaldiam spdiams, kuriuos jam teikia autorius, arba laikyti klausim atvir. Tiesa, labai sunku taip atkurti arba atskleisti skaitytojams istorin vyk, kad juo galima bt naudotis kaip rodymu. Raytojas bus suvarytas duomen trkumo, taip pat laiko ir darbo apimties. Taiau mes tvirtiname, kad ten, kur kalbama apie tai, kad reikia pareikti nauj nuomon arba isiaikinti abejones, vienas rimtas vykio apraymas daugiau pamokantis nei deimt pavirutinik. Pagrindin tokio pavirutiniko idstymo bda ne ta, kad raytojas tai daro nepagrsdamas, lyg jis galt k nors rodyti, o ta, kad jis niekad su iais vykiais nuodugniai nesusipains ir kad dl tokio lengvabdiko, pavirutiniko poelgio su istorija atsiras imtai netikr poiri ir teorinis proektorizmas, kuris niekada nebt atsirads, jeigu raytojas bt suprats savo pareig, viskas, kas nauja, k jis viliasi ileisti pasaul ir k jis siekia rodyti istorija, ivesti, be abejoni, i tikslaus vyki ryio. sitikin istorini vyki panaudojimo sunkumu, i btinybs teikti jiems nurodytus reikalavimus, teks sutikti su tuo, kad paskutini kar istorija visada turi bti pati patikimiausia sritis, i kurios parenkami pavyzdiai todl, kad ji pakankamai inoma ir inagrinta. Pastarasis priklauso ne tik nuo to, kad anksiau buvo kitos slygos, todl kitaip pltojosi ir karas, kas daro tada vykusius veiksmus maiau pamokanius ir praktikai maiau mums reikmingus, bet ir dl to, kad laikui bgant karo istorija, panaiai bet kuri kit, pamau netenka daugelio smulki bruo ir aplinkybi, kurios pradioje dar buvo. Ji vis labiau netenka savo

128

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

atspalvio ir gyvumo, kaip ibluks ir pasens paveikslas, kad gal gale lieka tik bendri bruoai ir nedaugelis atsitiktinai isilaikiusi smulkmen, dl to gaunani didesn reikm. Jeigu mes pavelgsime iuolaikinio karo esm, tai sitikinsime, kad pradedant karu dl Austrijos palikimo, bent jau ginkluots atvilgiu, turiniu panaum iuolaikinius ir nepaisant tiek dideli, tiek ma pokyi, vis dlto slygos artimos iuolaikiniams, kad i j paimta daug pamokamo. Visai kitaip atrod karas dl Ispanijos palikimo, kai aunamasis ginklas nebuvo taip itobulintas, o kavalerija buvo pagrindin kariuomens ris. Kuo toliau mes grtame praeit, tuo maiau naudinga karo istorija ir tuo labiau ji darosi neturtingesn ir maiau turinti prasms. Labiausiai netinkama ir nuobodi, reikia pripainti, yra senj taut istorija. is netinkamumas nra absoliutus; jis susijs tik su klausimais, kurie priklausomi nuo tikslios painties su tokiomis aplinkybmis arba reikiniais, kurie daro tak karo vykdymui. Kaip maai inotume apie austr ir veicar kov eig, kovas tarp burgund ir prancz, mes vis pirma ia matome aikiai ireiktus pstinink virenybs bruous geriausios kavalerijos atvilgiu. Bendras poiris kondotjero epoch moko mus to, kaip karo vykdymas priklauso nuo ginkl, kuriais naudojasi valstyb, nes jokiu kitu laiku ginkluotosios pajgos, kuriomis naudojosi kare, neturjo tokio savarankiko rankio ir nebuvo taip atskirtos nuo kito valstybs ir tautos gyvenimo, kaip ioje epochoje. Tas nuostabus metodas, kuriuo Roma antrojo Pun karo metu kariavo su Kartagena, t. y. puldama juos Afrikoje ir Ispanijoje, tuo metu kai Hanibalas dar nebuvo nugaltas Italijoje, gali bti pamokomo svarstymo objektas, nes bendras i valstybi ir j kariuomeni jg ir slyg santykis, kuo buvo pagrstas is alutinis pasiprieinimas, pakankamai inomas. Bet kuo labiau mes gilinsims smulkmenas ir tolsime nuo bendr aplinkybi ir santyki, tuo maiau nagrindami nutolusius amius surasime pavyzdi ir praktini duomen, nes mes negalime nei reikiamai vertinti atitinkam reikini, nei sulyginti su ms visikai pasikeitusiomis priemonmis.

ANTROji dalis

Apie karo TEORIJ

129

Gaila, taiau visada raytojai turjo polink kalbti apie senovs vykius. Nekalbsime dabar, koki reikm tam turjo garbtroka ir arlatanizmas, bet daugeliu atvej nematme garbing sieki poymi ir karto noro imokyti ir tikinti, o tokiomis slygomis mes negalime nematyti iose apvalgose nieko kita, kaip grai lopini, udengiani tarpsnius ir klaidas. Kokie bebt dideli nuopelnai parodyti karo men istoriniais pavyzdiais, kaip t mgino padaryti Fekjeras! Bet tam vargu ar utekt mogaus gyvenimo, jeigu primintume, kad tas, kuris nort to imtis, turi tam pasiruoti patirdamas ilg kovos praktik. Tas, kas jauia potrauk tokiam darbui, tegu susiruoia iam naudingam darbui, kaip tolimai kelionei. Tegu jis paaukoja savo laik ir nebijo joki darb, tegu nebijo jokios emikos valdios ir io pasaulio didij, tegu jis pasikelia vir savo garbtrokos ir netikros gdos, kad, cituodamas prancz kodeks, pasakyt ties, tiktai ties, vis ties.

130

TREIOJI DALIS

APIE STRATEGIJ
1 skyrius STRATEGIJA

Strategijos svoka apibrta antrosios dalies antrajame skyriuje. Strategija yra mio panaudojimas karo tikslams. I ties ji turi omenyje tik m, taiau jos teorija turi nagrinti ir ios ypatingos veiklos palydov, t. y. tiek paias ginkluotsias pajgas, tiek ir j pagrindinius santykius todl, kad m rengia jos ir jos jam daro didiausi tak. Pat m strategija turi tyrinti atsivelgdama jo pasekmes ir moralines jgas, turinias jam didiausi tak. Strategija tai mio panaudojimas karo tikslams, taigi ji turi ikelti visiems kovos veiksmams tok tiksl, kuris atitikt karo esm. Ji sudaro karo plan derindama su siekiamu tikslu atlikti kovos veiksmus, kurie turi atvesti prie j pasiekimo; kitaip tariant, ji numato atskir kampanij projektus ir duoda juose nurodymus atskiriems miams. Kadangi dauguma i veiksm gali bti suplanuoti atsivelgiant ketinimus, kurie danai nepasitvirtina, o daugelis detalesni apibrim visai negali bti padaryta, tai i to seka, kad strategija pati turi bti karo veiksm teatre, kad vietoje pasirpint detalmis ir padaryt tuos pakeitimus, kuri reiks. Tokiu bdu ji nei akimirkai negali atsitraukti nuo kovos veiksm. Ne visada buvo laikomasi io poirio, bent jau kas susij su bendru vadovavimu; tai rodo anksiau buvs pratimas strategijos viet matyti vyriausybje, bet ne kariuomenje, kas gali bti leistina, kai vyriausyb taip

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

131

arti kariuomens, kad j galima irti kaip kariuomens vyriausij bstin. Jei mes prisimisime i pirmosios dalies, kiek didiausi objekt palieia karas, tai suprasime, kad sugebjimas atsivelgti visus juos reikalauja ret dvasini gebjim. Valdovas ar karvedys, kuris moka nukreipti kar pagal savo tikslus ir priemones, daro nei daug, nei maai, geriausiai parodo savo genialum. Bet io genialumo poveikis pasireikia ne tik naujomis sugalvotomis veikimo formomis, kurios tuoj pat krist akis, bet ir laimingu galutiniu visumos rezultatu. Teorija seks strategij iame karini veiksm sumanyme arba, tiksliau pasakius, ji nuvies reikini esm ir vidinius ryius ir iskirs t nedaugel, kas atrodo kaip principas arba taisykl. Jeigu prisiminsime i I dalies, kaip daug k palieia karas, suprasime, kad apskaiiuoti visus iuos dydius galima tik turint nepaprast prot. Valdovas ar karvedys, sugebantis nukreipti paties vadovaujam kar, tiksliai atitinkant jo tikslus ir priemones, ir darantis nei per daug, nei per maai, tuo geriausiai parodo savo genialum. Taiau genialumas pasireikia ne vien tik nauj kovos veiksm iradimu, tutuojau pamatomu, kiek visos kampanijos skminga baigtimi. Susiavjimo vertos teisingai ir taikliai pateiktos prielaidos ir tyli harmonija visos vyki eigos, pasireikianti tik galutine bendra skme. Tyrjas, kuris praddamas nuo galutins skms negali surasti ios harmonijos pdsak, danai ieko genialumo ten, kur jo nra ir negali bti. Paprastai priemons ir formos, kurias naudoja strategija, yra tokios paprastos ir pastamos, nes taip danai kartojasi, kad blaiviai mstaniam mogui gali bti juokinga, kai jis danai girdi, kaip kritika apie tai atsiliepia perdtai nenatraliai. Tkstant kart atliktas apjimas giriamas kaip genialumo bruoas arba kaip valgumas, net kaip vis apimantis mokslas. Ar gali knyg pasaulyje bti kvailesni svaiiojim? Dar yra juokingiau, jeigu pridtume, kad btent ta pati kritika i paties nepadoriausio poirio, i teorijos imeta visas dvasines vertybes ir nori tu-

132

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

rti reikal tik su materialiais reikiniais. Tokiu bdu viskas apibdinama dviem trimis matematiniais jg pusiausvyros ir kiekybinio pranaumo laike ir erdvje bei keliais kamp ir linij santykiais. Jei i tikrj viskas sueit tok santyk, tai i tokio kratinio vargu ar bt galima sudaryti uduot mokiniui. Bet nustatysime visiems laikams: apie mokslines uduotis ir formas ia nra n kalbos; materiali daikt santykiai yra labai paprasti; sunkiau suprasti pastatytas ant kortos moralines jgas. Bet ir ioje srityje moralini reikini persipynim ir didel moralini dydi ir j santyki vairov galima rasti tik aukiausiuose strategijos sluoksniuose, ten, kur ji ribojasi su politika ar valstybs valdymu, tiksliau ten, kur ji yra ir viena, ir kita. Taiau ir iuo atveju, kaip mes sakme, greiiau kalbama apie jg tampos laipsnio nustatym, negu apie atlikimo form. Ten, kur vyrauja pastaroji, kaip tai bna atskiruose dideliuose ir mauose vykiuose kare, moralini princip kiekis jau enkliai sumaja. Tokiu bdu strategijoje viskas nepaprastai paprasta, bet i to negalima daryti ivados, kad viskas buvo ir nepaprastai lengva. Jeigu pagal valstybs santykius ir padt buvo sprendiama, k turi ir k gali pasiekti karas, tai rasti keli tam nesunku; bet sekti tuo keliu, vykdyti plan iki pabaigos, neleisti sau imt kart nukrypti nuo jo dl vairi paskat, tam reikia ne tik stipraus charakterio, bet ir viesaus, tvirto proto. Todl i tkstani moni, i kuri vienas pasiymi protu, kitas valgumu, treias drsa ir stipria valia, galbt nei vienas ir neturi i vis savybi, kurios padt jam i vidutinybi tapti karvediu. Gali pasirodyti keista, kad priimti svarb sprendim strategijoje reikalinga daug tvirtesn valia negu taktikoje, bet tuo neabejos tie, kurie ino kar i ios puss. Taktikoje akimirka pati jus patraukia nesulaikoma jga; veikiantysis jauia, kad j nea vyki skuriai, prie kuriuos jis negali kovoti nerizikuodamas sukelti pratingiausi pasekmi; jis slopina savyje kylanias abejones ir drsiai tsia umojus. Strategijoje, kur viskas vyksta daug liau, ten daugiau erdvs savoms ir kit abejonms, prietaravimams, taip pat ir ap-

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

133

gailestavimams dl praeities. Kadangi strategijoje netenka taip kaip taktikoje matyti savo akimis nors pus to visko, taiau tik nuspti ar sivaizduoti, tai ir sivaizdavimas yra ne tiek tvirtas. Todl daugelis karvedi, ten kur jie turjo veikti, tpioja vietoje tarp menam sunkum ir abejoni. vilgtelkime istorij; susikaupkime ties Frydricho Didiojo 1760 m. kampanija, kuri pasiymjo puikiais ygiais ir manevrais, tikru strateginio meno meistrikumu, kaip mums tai pateikia kritika. Ar mes turime avtis tuo, kad karalius sprend apeiti tai deinj Dauno sparn, tai kairj, tai vl deinj ir t. t.? Ar mes tame privalome velgti gili imint? Ne, mes to neturime daryti, jei norime vertinti natraliai ir be pagrainim. Pirmiausiai mes turtume stebtis karaliaus imintimi, kuris, siekdamas didelio tikslo ir turdamas ribotas priemones, niekada nesim veiksm, kurie neatitiko t priemoni, bet vykd veiksmus tiek, kiek reikjo pasiekti t tiksl. Toki imint karvedys parod ne tik ios kampanijos metu, bet ir per visus tris karus, kuriuos kariavo. Paversti Silezij patikimu taikos uostu buvo jo tikslas. Vadovaudamas nedidelei valstybei, daug kuo panaiai kitas, tik pranaesnei kai kuriose valdymo akose, jis negaljo tapti Aleksandru Didiuoju, o kaip vedijos karalius Karlas XII, jis kaip ir pastarasis, galjo tik prasiskelti sau galv. Todl jo kariavime mes velgiame t santri jg, kuri visada viepatauja pusiausvyroje, kurioje niekada netrksta energijos ir kuri sunki akimirk padidja iki tikrai vertos nuostabos ir kit akimirk vl nurimsta, paklusdama pai subtiliausi politini sieki aidimui. Nei tutyb, nei ambicijos, nei kerto jausmas negali jo imuti i to kelio, ir is kelias yra vienintelis, kuris j atved laiming gino pabaig. Kaip menki ie odiai, kad tinkamai parykint t didiojo karvedio bruo; ir tik atidiai pavelgus laiming ios kovos pabaig ir isiaikinus prieastis, kurios dar jai tak sitikini, kad tik skvarbus karaliaus vilgsnis j laimingai ved per visas klitis. Tai viena pus, kuria mes avims, pasireikusi karvedio 1760 met kampanijoje ir visose kitose, bet ypa 1760 m., nes nei jokioje kitoje jam

134

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

neteko su tokiais maais nuostoliais ibalansuoti tarp enkliai pranaesns prieo jgos. Kita pus susijusi su vykdymo sunkumais. Apjimo ygius kair ar dein suplanuoti nra sunku; nesunku prieiti prie ivados, kad visada reikia laikyti sutelkt saujel savo kari, kad visada reikia turti galimyb prieintis iblakytam prieui ir papildyti savo silpnas jgas greitu j permetimu; i to matyti, kad panaus iradimas negali kelti ms nusistebjimo, o dl tiek paprast dalyk nelieka nieko kita, kaip prisipainti, kad jie yra paprasti. Bet tegu kuris nors karvedys pabando pakartoti tai, sekdamas Frydrichu Didiuoju. Daug vliau raytojai, kurie buvo liudininkais, daug svarst apie pavoj, netgi apie neatsargum, susiet su tomis stovyklomis, kurias um karalius, ir mes neabejojame, kad tuo metu, kai jis buvo jose, tie pavojai atrod trigubai didesni negu vliau. T pat galima pasakyti ir apie ygius, atliekamus prieo akivaizdoje, danai netgi prieais prieo patrankas. Frydrichas Didysis atliko tuos ygius arba apsistodavo tose stovyklose todl, kad Dauno veiksmuose, jo bde uimti pozicijas, jo atsakomybs jausme, jo charakteryje jaut t garantij, dl kurios jo stovyklos ir ygiai, nors ir buvo rizikingi, bet ne beprotiki. Bet reikjo karaliaus drsos, valios ir ryto tam, kad matyt aplinkybes tokiu kampu ir nenukrypt i kelio pajuts pavoj, apie kuri raoma ir kalbama prajus trisdeimiai met. Nedaugelis karvedi, patekusi Frydricho Didiojo situacij, bt laik galimybe pasinaudoti iomis paprastomis strategijos priemonmis. Buvo dar kitas vykdymo sunkumas. Karaliaus kariuomen ioje kampanijoje nuolat judjo. Du kartus ji jo blogais alutiniais keliais nuo Elbs Silezij (birelio ir rugpjio pradia) Dauno pdomis turdama unugaryje Lasi. Ji turjo bti pasirengusi miui kiekvien akimirk ir menikai organizuoti ygius, kas, be abejo, sukelia didel tamp kariuomenei. Nors kariuomen ir lydi tkstaniai veim, trukdani ygiui, taiau jos aprpinimas labai menkas. Silezijoje iki pat mio prie Lignics, atuonias paras be pertraukos ji buvo priversta ygiuoti nakt, vis laik judti pirmyn ir atgal greta prieo

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

135

fronto; tai kelia siaubing jg tamp ir susij su dideliais nuostoliais. Ar galima daryti prielaid, kad visa tai galjo vykti be didels trinties? Ar gali karvedys taip lengvai valdyti kariuomen, kaip matininkas ranka valdo astroliabij? Ar alkstani ir itrokusi kari skundai neskaudina vado ir aukiausiojo vado irdies? Ar j skundai ir abejons lieka neigirstos? Ar paprastam mogui utekt drsos pareikalauti tokios aukos i savo kari ir ar tokios pastangos nebt sumainusios kariuomens dvasios ir drausms, odiu, nepakenkt karinei lovei, jeigu nebt didelio pasitikjimo karvediu? tai kam reikia jausti pagarb; tokiu vykdymo stebuklu mes turime avtis. Bet tai galime pajusti tik tuomet, kai tai patirsime patys; tas, kas kar ino tik i knyg ir i pratyb rikiuots aiktje, tam i priesvara neegzistuoja; tegu jis patiks visu tuo, ko pats nepatyr. Mes norjome paaikinti ms mintis ir baigdami skyri norime pasakyti, kad mes charakterizuosime pavienius strategijos elementus, kurie, ms nuomone, svarbiausi, nepriklausomai nuo to, ar jie materials ar protiniai; mes laikysims ms metodo pereiti nuo paprasto prie sudtingo ir baigsime viso karinio akto vidiniu ryiu, t. y. karo ir kampanijos planais. Prie esamo punkto idsius kariuomen, mis visada galimas, bet i ties ne visuomet turi vykti. Ar t galimyb reikia vertinti kaip kak realaus? Aiku, taip. Ji visada bus dl pasekmi ir dl j poveikio, ir jo taka, kokia bebt, visada pasireik.

galimus mius reikia irti kaip realius dl j pasekmi

Kai isiunia br, kad bganiam prieui utvert atsitraukimo keli, ir jis po to pasiduoda be mio, tai jo sprendim nulemia tik tas mis, kur jam silo isistas brys. Kai ms kariuomens dalis uima prieo srit, likusi be gynybos, ir tuo atima i prieo galimyb enkliai papildyti savo pajgas, tai mes isaugome i vietov dl to mio, kur iskirta ms kariuomens dalis numato tuo atveju, jeigu prieas nort vl susigrinti t srit.

136

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Abiem atvejais vien tik mio galimyb sukelia inomas pasekmes, ir tuo bdu i galimyb pasireikia keliais tam tikrais reikiniais. Tarkime, prieas abiem atvejais prie ms pajgas priepastat savas, pranaesnes u ms, ir privert tuo atsisakyti numatyto tikslo; tuomet j tikslas likt nepasiektas, bet mis, kur mes silme prieui ioje vietovje, vis vien nebt liks be pasekmi, nes jis pritrauk prieo pajgas. Netgi tuo atveju, jeigu tai mums bt atne vien al, visgi negalima sakyti, kad i grupuot, ie galimi miai bt neturj joki pasekmi, iuo atveju jie mums yra lygiaveriai pralaimtam miui. Tai parodo, kad prieo ginkluotj pajg sunaikinimas ir prieo galios sutriukinimas pasiekiamas tik myje, tikrame arba pasilytame, bet nepriimtame.

Dvejopas mio tikslas

Mio veikimas yra dvejopas: tiesioginis ir alutinis. alutinis yra tuomet, kai prisideda kiti dalykai, kurie tampa mio tikslu, jie nenumato ginkluotj prieo pajg sunaikinimo, o tik gali turti takos, nors ir alutiniu keliu, bet su didele jga. Artimiausiu kautyni tikslas gali bti srii, miest, tvirtovi, keli, tilt, parduotuvi umimas ir t. t., bet niekuomet is tikslas nebus galutinis. iuos dalykus visada reikia vertinti kaip persvaros siekimo priemones, kad pabaigoje prieui bt pasilyta myje tokia padtis, kuri jam bt nepriimtina. Todl visus iuos dalykus reikia irti kaip tarpines grandis, lygias veikianio principo palydovui, o ne kaip pat veikiant princip.

Pavyzdiai
Kai 1814 metais sjungininkai um Bonaparto sostin, karo tikslas buvo pasiektas. Pradjo daryti tak politiniai susiskaldymai, kuri aknys buvo Paryius, ir didiulis trkis sukl imperatoriaus lugim. Visa tai reikia nagrinti remiantis tuo poiriu, kad su Paryiaus lugimu Bonaparto ginkluotosios pajgos ir j sugebjimas prieintis staiga labai sumajo, o

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

137

sjunginink pranaumas iaugo tokiu mastu, kad bet koks tolesnis pasiprieinimas buvo negalimas. Btent is negalimumas ir dav taik Pranczijai. Jeigu sivaizduotume, kad sjunginink pajgos tuo momentu dl iorini aplinkybi bt sumajusios ta paia proporcija ir bt dings j pranaumas, tai tuo paiu bt dingusi ir visa Paryiaus umimo reikm. Mes perirjome iuos pavyzdius tam, kad parodytume vienintel tikr ir natral dalyko vaizd; i ia iplaukia ir jo reikm. is poiris tiesiogiai grina mus prie klausimo: kokia bus galima karo ir kampanijos, dideli ir ma mi, kurie gali bti pasilyti kariaujanioms alims viena kitai, baigtis. Tik is klausimas lemia rengiant karo ar kampanijos plan, koki veiksm reikia imtis i anksto.

Kieno poiris kitoks, tas klaidingai vertina kitus klausimus

Jeigu nepratinsi savs irti kar arba atskir kampanij kaip grandin, susidedani tik i mi, kurie visada seka vienas po kito, jeigu pasiduosi tam sivaizdavimui, kad geografini punkt umimas ar neapsaugot provincij ukariavimas savaime yra kakas esminio, priartsi prie to, kad vertinsi tai kaip laimjim, kur galima pavymui pasisavinti. velgdami geografinio punkto umim itaip, o ne kaip visos grandins grand, mes galime ir nekelti sau klausimo, ar neturs tai ateityje svarbi padarini. Kaip danai mes randame panai klaid karo istorijoje. Norisi pasakyti: taip, kaip pirklys negali atidti ir skaiiuoti grynu pelnu atskiro sandrio peln, taip ir kare negalima atskirti vienintel skm nuo bendros skms. Panaiai kaip pirklys turi operuoti visu savo turtu, taip pat ir kare tik galutinis rezultatas nusprs, kieno pusje yra pergal, kieno pralaimjimas. Jeigu mintis visada bus nukreipta kelet mi, kiek tai galima i anksto numatyti, tai ji visada bus tiesiame kelyje tiksl, ir jg judjimas gaus t greit, t. y. siek, nor, o veiksmas t energij, kuri reikalinga ir kurios nesutrukdys alutins takos.

138

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

2 skyrius STRATEGIJOS ELEMENTAI

Prieastis, kurios lemia mi panaudojim strategijoje, galima suskirstyti vairi ri elementus, btent: moralinius, fizinius, matematinius, geografinius ir statistinius. Pirmajai kategorijai priklauso viskas, k vadiname dvasinmis savybmis ir j poveikiu, antrajai kategorijai priklauso ginkluotj pajg dydis, j sudtis, ginkluots persvara ir t. t. Treiajai kategorijai priklauso operacij kryptys, koncentriniai ir ekscentriniai judjimai, nes j geometrin prigimtis turi reikm, ketvirtajai vietovs taka: dominuojantys punktai, kalnynai, ups, mikai, keliai; penktajai kategorijai priklauso kariuomens aprpinimo priemons ir t. t. Tai, kad mes iuos elementus nagrinjame i pradi atskirai yra gerai; tai isiaikin mes galime vertinti didesn ar maesn kiekvienos i kategorij vert. irdami jas atskirai, matome, kad kai kurios i j praranda savo svarb. Pvz., i karto aikiai jauiama, kad operacinio pagrindo vert, netgi jeigu nagrintume j tik operacijos linijos krypties atvilgiu, net ir taip paprastai keliant klausim, maiausiai priklauso nuo geometrinio elemento, t. y. nuo kamp, kuriuos sudaro ios linijos, negu nuo keli bsenos ir vietovs, kur jie yra. Bet jeigu bt kas nors sumans strategijos klausimus nagrinti tik pagal iuos elementus, tai bt pati blogiausia mintis, nes konkreiose karinse operacijose ie elementai glaudiai ir sudtingai susij, o mes pasinertume negyv analiz ir kaip komare bandytume nutiesti tilt i ios nebties konkretaus pasaulio reikinius. Tesaugo dangus kiekvien teoretik nuo tokios pradios. Mes laikysims tikrovs reikini ir neanalizuosime daugiau, negu to reikia konkreiu atveju, kad mintis bt aiki skaitytojams; ta mintis kyla mums ne i spekuliatyvaus tyrimo, o i spdi apie vientisus karo reikinius.

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

139

3 skyrius MORALINS JGOS

Mes vl grtame prie to dalyko, minto treiojo skyriaus antrojoje dalyje, nes moralins jgos kare uima pai svarbiausi viet. ios moralins jgos kiaurai permerkia vis karo stichij; jos labiausiai artimos valiai, nes valia yra moralin jga ir jos i anksto susitapatina su ja, susilieja vien, o valia yra tai, kas ijudina ir vadovauja visoms materialioms jgoms. Gaila, taiau moralini jg neapiuopia knygin imintis, nes j negalima ireikti nei skaiiais, nei kategorijomis; jas galima tik jausti ir stebti. Kariuomens, karvedio ir vyriausybs dvasia ir moralins savybs, provincij, kuriose vyksta karas, nuotaikos, pralaimjim moralinis poveikis tai duomenys, kurie labai vairiapusikiai santykiauja su siekiamu tikslu ir padtimi, kurioje mes buvome, taip pat jie turi skirtingiausi tak. Nors knygose apie tai maai arba visai neraoma, vis tik ie dalykai priklauso karo meno teorijai lygiai taip pat, kaip visa, k sudaro karas. Turiu dar kart pakartoti: skurdi ta filosofija, kuri pagal senus pavyzdius usklendia visas savo taisykles ir principus toje sienos pusje, u kurios prasideda moralini jg sritis, ir kuri, kai tik moralins jgos pasirodo scenoje, pradeda vardinti iimtis; iimtys apipavidalinamos mokslikai ir pavirsta taisyklmis; kai kada iekome atramos remdamiesi genijumi, kuris aukiau u taisykles, kuo duodama suprasti, kad taisykls ne tik raomos kvailiams, bet ir paios turi bti kvailos. Net jeigu karo meno teorija negaljo nieko kita padaryti, kaip tik priminti apie iuos reikinius ir rodyti btinum tinkamai vertinti vis moralini jg reikm ir atsivelgti jas, tai ji jau bt ipltusi savo ribas moralini reikini karalyst ir io poirio nustatymu i anksto bt pasmerkusi tuos, kurie bandys stoti prie jos teism vien tik su fizini jg analize.

140

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Ir visose savo vadinamosiose taisyklse teorija negali atsiriboti nuo moralini norm, nes fizini jg veikimas visai susilieja su moralini jg veikimu, ir jos negali bti iskirtos atskirai i io lydinio taip, kaip iskiriami metalai i metalo lydinio cheminio proceso metu. Bet kurioje taisyklje, priklausanioje fizinms jgoms, teorija turi vadovautis apskaiiavimu tos dalies, kuri gali tekti moralinms jgoms; kitaip teorija nusileis iki kategorik nuostat, kurios bus arba labai drovios ir ribotos, arba labai reiklios ir iplstos. Net labiausiai negyvos teorijos, tiesa, visai nesmoningai turjo persikelti i proto karalij, nes nemanoma patenkinamai paaikinti, pvz., kokios nors pergals poveikio nekreipiant dmesio jos moralin spd. Todl daugel reikini, kuriuos mes prabgomis nagrinjame iame darbe, sudaryti pusiau i fizini, pusiau i moralini prieasi ir pasekmi. Galima pasakyti: fiziniai reikiniai yra kaip medin kriauna, kai tuo tarpu moraliniai tikras igalstas kardas, nukaltas i tauraus metalo. Istorija geriausiai liudija moralini dydi vert, joje rykiausiai surandama j netiktina taka; tai tas istorijos pamok taurumas ir tobulumas, kuriais aukljamas karvedys. Reikia pastebti, kad rodymai, kritiniai tyrimai ir moksliniai traktatai iuo atveju neturi tokios reikms kaip jausmai, bendras spdis ir atskiri proto blyksniai, sjantys tuos iminties grdus, kurie turi praturtinti dvasi. Mes galjome perirti pagrindinius moralinius reikinius kare ir su kruoptumu darbtaus docento pamginti isiaikinti, k galima gera ar bloga pasakyti apie kiekvien i j. Bet toks metodas veda labai nuvalkiotas vietas ir kasdienines tiesas; taip analizuojant greitai pradingsta tikroji dvasia ir analiz nepastebimai pakeiiama pasakojimu apie tai, k ino kiekvienas mogus. Todl mes atiduodame pirmenyb, iuo atveju daugiau negu bet kada, ilaikyti ms eskizin, muzikin dstymo form; mes bsime patenkinti, jeigu mums pasiseks bendrai pabrti ios karo reikal puss reikm ir padaryti suprantam t dvasi, kuria persmelkti io darbo poiriai.

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

141

4 skyrius PAGRINDINS MORALINS GALIOS

Tai karvedio talentas, kariuomens lov ir kariuomen sudaranios tautos dvasia. Kuri i savybi turi didesn vert, apskritai nustatyti niekas negali, nes jau savaime yra sunku pasakyti apie kiekvienos j reikm, tai dar sunkiau palyginti tas reikmes vien su kita. Svarbiausia per maai nevertinti nei vienos. Tuo tarpu mogikasis samprotavimas savo kaprizingu perjimu nuo vieno kratutinumo prie kito ypa links ignoruoti tai vien, tai kit moralin norm. Geriausiai pateikti tikinamus istorijos rodymus, liudijanius apie neginijam vis trij veiksni reikm. Be abejons, pastaruoju metu Europos valstybi kariuomens pasiek beveik vienod mokymo ir kovinio parengimo lyg; kariavimas, pasak vieno filosofo, gavo toki natrali form, pavirto vienodos ries metodu visose kariuomense, todl nereikia tiktis, kad karvediai panaudos ypatingus, tikslija to odio prasme, dirbtinius veiksmus (kaip ambi Frydricho II kovos rikiuot?). Tautos dvasia atsispindi kariuomenje (entuziazmas, fanatizmas, tikjimas, sitikinimai), rykiausiai pasireikia kovojant kalnuose, kur kiekvienas kareivis paliktas sau. Jau vien todl kalnai yra geriausia kovos arena savanorikai kariuomenei. Meistrikas kariuomens rengimas ir ugrdintas vyrikumas, sujungiantis pavienius padalinius vien visum, rykiausiai pasireikia atvirame lauke. Karvedio talentui didiausia erdv atsiranda raiytoje, kalnuotoje vietovje. Kalnuose jis visikai gali valdyti kolonas ir vadovauti joms visoms netausodamas savo jg; atvirame lauke yra paprasiau ir nesekina savo jg. Karvedio sumanymai turi bti orientuoti iuos neginijamus tarpusavyje susijusius momentus.

142

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

5 skyrius KARIUOMENS LOV

Karin lov labai skiriasi nuo paprastos drsos ir dar daugiau nuo kvpimo, dl kurio rengiamas karas. Tiesa, drsa jo btina sudedamoji dalis, bet todl, kad ji, nors ir yra bdinga mogikai prigimiai savyb, gali bti iugdyta kare kiekvienam kariui dl proio ir pratyb, tik ji jam turi kit krypt, negu kitiems monms. Jinai netenka jam potraukio nevaldomai veiklai ir jgos pasireikimui, bdingo kiekvienai asmenybei, ir savanorikai darosi pavaldi aukiausiems reikalavimams: paklusnumui, tvarkai, taisyklms ir metodui. kvptas siekio, dl kurio kariauja, pagyvina armijos karin lov ir stiprina jos aistr, bet nra btinas jos elementas. Karas yra apibrtas dalykas (toks karas ir liks, nors ir kokius interesus jis bepaliest, ir netgi tuo atveju, kai kar paaukti visi ios tautos vyrai, galintys neioti ginkl), dalykas, skirtingas ir atskirtas nuo kitos mogaus veiklos. Bti persunktam io reikalo dvasia ir esme ir suadinti savo galimyb, ir pasisemti jg, iki galo aprpti tai protu, dl pratyb pasiekti pasitikjimo ir greiio, visikai jame itirpti, i mogaus pavirsti vykdytoju to vaidmens, kuris mums tame reikale numatytas, taip pasireikia kiekvienam individui kariuomens lov. Kaip mes besivaizduotume idealaus mogaus ir kario, kaip vienos asmenybs, aukljim, kaip besivaizduotume kar bendra nacionaline besirutuliojanio prieinga kondotjer epochai kryptimi, vis dlto niekada nepavyks panaikinti profesini karins veiklos ypatum, o kol jie ta veikla usiima, matys save kaip ypating korporacij, kurios tvarkoje, dsniuose ir paproiuose ufiksuoti karo veiksniai. Taip bus i tikrj. Bt buvusi didel klaida, esant rytingam norui analizuoti kar i aukiausio tako, nepakankamai vertinti ios specialios atsiribojimo dvasios (esprit de Corps), kuri iek tiek

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

143

gali ir privalo bti bdinga kariuomenei. Tai, k mes vadiname kariuomens love, korporacin dvasia yra tam tikru laipsniu jungianioji priemon, suponuojanti j sudaranias prigimtines jgas. Ant korporacins dvasios lengviau iauga karo lovs kristalai. Kariuomen, ilaikanti nustatyt rikiuot veikiant udaniai ugniai, nepuolanti panik sivaizduojamo pavojaus atveju, o realiai suvokianti situacij, ginanti kiekvien kovos lauko pd, kariuomen, didi pasiekt pergali sismoninimu, kuri ir mirtino pavojaus atveju, po pralaimjimo isaugo pavaldum ir nepraranda pagarbos ir pasitikjimo savo vadais, kariuomen, kurios fizins jgos, kaip atleto raumenys, usigrdino igyvenant netektis ir kovojant, kuri iri i tamp kaip priemon, vedani pergal, o ne kaip prakeikim, tvyrant vir jos vliav, kariuomen, kuriai apie visas pareigas ir gerus darbus primena trumpas katekizmas, susidedantis i vieno kio kio apie jo ginklo garb, tokia kariuomen i tikrj kupina karins dvasios. Galima puikiai kautis kaip vandejieiai ir atlikti didius darbus kaip veicarai, amerikieiai ir ispanai neirykinant karo lovs; galima skmingai vadovauti reguliariai kariuomenei, kaip tai dar princas Savoiskis ir Malboras, neturint jos palaikymo. Todl mes negalime tvirtinti, kad be karo lovs negali bti skmingo karo, ir mes su ypatingu atkaklumu tai kartojame, kad akcentuotume supratim, kur mes ia ikeliame, kad sivaizdavimai nesusiliet bendrose formose ir nesusidaryt nuomon, kad karin lov gal gale yra viskas. Tai ne taip, kariuomens karin lov yra tam tikras moralinis dydis; karo veiksmus galima planuoti ir be jos, ir tokiu bdu j vertinti kaip rank, kurio naum galima kainoti. Charakterizav j itaip, pairsime, k galima pasakyti apie jos tak ir apie tas priemones, kuriomis galima tai pasiekti. Karin lov kariniams daliniams yra tai, kas karvedio genijus yra visai kariuomenei. Karvedys gali vadovauti tik visai kariuomenei, o ne kiekvienai atskirai daliai, o ten, kur jis negali vadovauti visumai, ten jos vadu turi bti karin dvasia. Karved irenka vadovaudamiesi gandais apie jo ypatingas savy-

144

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

bes, auktesniuosius didesni dalini vadus skiria po kruoptaus j vertinimo; bet is vertinimas vis labiau silpnja leidiantis hierarchijos laiptais, todl skirdami emiausias pareigas mes negalime grsti savo sprendim individualiomis savybmis. Individualias spragas ia turi upildyti karinis aunumas. Tok pat vaidmen atlieka prigimtins susiruousios kariauti tautos savybs: drsa, iradingumas, usigrdinimas darbais ir nepritekliais, entuziazmas. Tokiu bdu ios savybs gali pakeisti karin dvasi ir atvirkiai. Taigi aikja: 1. Karin lov bdinga tik reguliariosioms kariuomenms; joms ji reikalinga labiausiai. Nereguliariojoje kariuomenje karo metu j gali pakeisti prigimtins savybs, kurios tada greiiau pasireikia. 2. Reguliariajai kariuomenei kariaujant su tokia pat prieo kariuomene, karin lov maiau reikalinga, negu reguliariajai kariuomenei kariaujant su nereguliarija, nes pastaruoju atveju pajgos yra skaidomos ir kai kurie padaliniai palikti patys sau. Ten, kur kariuomen galima laikyti sutelkt, karvedio genijus turi ypating reikm ir papildo tai, ko trksta kariuomens dvasiai. Apskritai karin lov reikalinga juo labiau, juo labiau karo teatras ir kitos aplinkybs apsunkina karo eig ir juo labiau iblakytos pajgos. Vienintel ivada, gaunama i i ties, yra ta, kad, jeigu kariuomenei pritrksta ios vidins jgos, karins lovs, reikia organizuoti kar kaip galima paprastesniu bdu arba padvigubinti rpesius kitiems kariuomens organizacijos klausimams ir nelaukti tik i reguliariosios kariuomens to, k gali padaryti kariuomen, nusipelniusi io pavadinimo. Taigi karin kariuomens lov yra svarbiausia moralin potencija kare, ir ten, kur jos trksta, mes matome jos pakeitim kitomis jgomis, pvz., karvedio dvasiniu didingumu, kvepianiu tautos entuziazmu, arba mes matome, kad rezultatai neatitinka pastang. Kiek daug sprendia i dvasia, kariuomens savybs, rdos iki tauraus metalo sodrinim mes matome pas makedonieius, kuriems vadovavo Aleksandras, pas Romos legionierius, kuriems vadovavo Cezaris, pas ispan pstininkus, kuriems vadovavo Aleksandras Farnesas, pas vedus, kuriems vadovavo Gustavas Adolfas ir Karlas XII, pas prsus, kuriems

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

145

vadovavo Frydrichas Didysis, ir pas pranczus, kuriems vadovavo Bonapartas. Reikia smoningai umerkti akis prie istorinius faktus, jei nenorime pripainti, kad nuostabios i karvedi pergals ir j tvirtumas paiose sunkiausiose padtyse buvo galimos tik dl kariuomens, turinios moralin potencial. i dvasia gali rutuliotis tik i dviej altini, kurie gali j pagimdyti tik kartu. Pirmasis tai keliolika kar ir pergali, antrasis yra kariuomens veikla, pasiekianti kartais aukiausi tampos laipsn. Tik tokioje veikloje karys vertina savo jgas. Karvedys, reikalaujantis i savo kari kiek galima daugiau, gali bti labiau sitikins, kad is reikalavimas bus vykdytas. Karys tiek pat didiuojasi veiktais sunkumais, kiek ir nugaltais pavojais. Tik nuolatins veiklos ir pastang dirvoje idygsta is lovs daigas, bet tik su slyga, kad j ildo pergals sauls spinduliai. Kai i io daigo iaugs galingas medis, tai jis sugebs prieintis paioms didiausioms nelaimi ir pralaimjim audroms ir dar kai kur laik net inertikai ilaikys taikos ramyb. Taigi karo lov gali kaltis tik kare ir vadovaujant didiam karvediui, bet ilikti gali per kelias kartas, netgi ir vadovaujant vidutiniam karvediui, ir ilgus taikos metus. Su ia sukilninta, sutaurinta kooperatine ugrdint kari dvasia, nusta rand, nereikt lyginti savigarbos ir ididumo, bding reguliariosioms kariuomenms, sulipdytoms visum tik karini nuostat. Bdingas sunkus rimtumas ir grieta tarnybin tvarka gali padti ilgai ilaikyti karin lov, bet pagimdyti jos negali: ji turi savo vert, bet pervertinti jos nedert. Tvarka, gdiai, pasididiavimas, gera valia, puiki nuotaika yra taikos metu iugdytos kariuomens savybs, kurias reikia joje vertinti, bet kurios savarankikos reikms neturi. Tokioje kariuomenje visuma palaiko visum ir vienas trkimas gali suskaldyti vis mas, kaip tai bna su staiga ataldytu stiklu. Ypa greitai geriausia nuotaika pasikeiia silpnadvasikumu pasitaikius pirmai neskmei, ir, jei taip galima pasakyti, neskm ipuiama baim pranczikai Sauve qui peut (gelbkits, kas galite). Tokia kariuomen pajgi kam nors tik karvedio dka ir niekam pati. Jai reikia vadovauti su dvigubu atsargumu iki tol, kol pergals ir tampa pads peraugti reikiam jg. Todl saugokims supainioti kariuomens dvasi su nuotaika.

146

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

6 skyrius DRSA

Koki viet ir koki reikm drsa uima dinamikoje gyvos jgos sistemoje, kur ji priepastatoma atsargumui ir apdairumui, mes nagrinjome skyriuje apie pergals utikrinim ir parodme, jog teorija neturi teiss usiimti statym, ribojani ryt, leidyba. i kilnaus polkio jga, kuria mogaus siela ikeliama vir paio baisiausio pavojaus, turi bti kare svarstoma kaip bdingas veikiantis principas, t. y. jg altinis. I tikrj kokioje mogaus veiklos sferoje drsa gali naudotis tokiomis neginytinomis pilietybs teismis, kaip ne kare? Pradedant gurguolininku ir bgnininku ir baigiant karvediu, ji yra kilniausia doryb tarsi plienas, nuo kurio priklauso ginklo atrumas ir vilgesys. Pripainkime: kare drsa turi ypatingas privilegijas. Be erdvs, laiko ir jg apskaiiavimo, reikia iek tiek procent pridti drsai; ten, kur drsa turi persvar prie prie, ie procentai visuomet bus paimti prieingos puss sprag sskaita. Todl drsa yra krybin jga. Tai nesunku rodyti filosofikai. Visuomet, kai drsa susiduria su nedrsa, jos galimybs laimti yra didesns, nes nedrsa jau yra prarasta pusiausvyra. Tik tokiais atvejais, kai drsa susiduria su protingu atsargumu, kuris, galima sakyti, tiek pat drsus ir stiprus kaip ir drsa, drsa gali pralaimti; bet tai bna retai. Tarp vis atsargi moni dauguma toki yra dl bailumo. Masse drsa tai jga, kurios didjimas negali atneti nuostoli kitoms jgoms, nes mas sujungta rmais, kovos rikiuots struktra ir tarnyba su vadovybs valia, todl jai vadovauja svetimas protas. ia drsa lieka tik kaip itempta spyruokl, visada paruota paleisti. Kuo aukiau mes kilsime vadovavimo laiptais, tuo btinesnis yra mstantis protas, kuris bna greta drsos, kad pastaroji netapt betiksl, nebt

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

147

aklas aistros postmis, nes kuo auktesnis rangas, tuo maiau reikms turi asmeninis pasiaukojimas, tuo didesn reikm turi kit isaugojimas ir bendra gerov. Taigi tai, kas sureguliuojama masse tarnybos tvarka, augusia krauj ir kn, tas vadui turi sureguliuoti mstym, ir todl ia atskiro poelgio drsa gali tapti klaida. Bet vis vien tai bus grai klaida, kuri neturi bti irima taip, kaip kitas klaidas. Gerai yra tai kariuomenei, kur danai pasireikia nesavalaik drsa ta veli augalija, ji stiprios dirvos liudininkas. Netgi nesmoning drs, t. y. betiksl drs, negalima prastai vertinti, i esms tai yra ta pati dvasin jga, tik pasireikianti kaip ypatingos ries aistra, neprotaujant, ir tik ten, kur ji prietarauja paklusimui, kur ji su paniekinimu atmeta aukiausios valios reikalavimus, j reikia irti kaip pavojing blogyb, taiau ne dl jos paios, o turint galvoje nepaklusnumo fakt, nes kare nra nieko svarbiau u paklusnum. Skaitytojai sutiks su mintimi, kad esant vienodoms galimybms, kare daugiau gali pakenkti bailumas nei drsa. Atrodyt, kad protingo tikslo iklimas turt padti pasireikti drsai; taigi sumainti jos vidin kain; i tikrj yra kaip tik atvirkiai. Dvasios jgos praranda didel dal savo galios dl aiki mini ar netgi savitvardos. Todl drsa pasireikia tuo reiau, kuo aukiau mes kylame tarnybins hierarchijos pakopomis; net jei protas ir supratimas nekilt kartu hierarchijos laiptais, tai vis dlto vadams j skirtinguose postuose objektyvs dydiai, slygos ir prieastys primetamos i alies tokiu kiekiu ir tokia jga, kad juos tai apsunkina juo labiau, kuo maiau jie gali sprsti apie tai savarankikai. Tai kare ir patvirtina pagrindin gyvenimo patirties ivad, ireikt prancz patarle: Tel brille au second, qui seclipse au premier (danai spindi antraisiais vaidmenimis tie, kurie blso pirmuosiuose). Beveik visi generolai, kuriuos istorija pateikia kaip vidutinius ar netgi nerytingus karvedius, emesniuose postuose isiskyr drsa ir rytu. Tarp drsaus poelgio motyv, kuriuos slygoja btinyb, reikia daryti skirtum. i btinyb turi skirtingus laipsnius. Jei ji btina, jei virininkas, siekdamas savo tikslo, susiduria su dideliais pavojais ir priima rytin-

148

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

g sprendim, kad ivengt kito tokio pat didelio pavojaus, tai ia galima tik avtis jo rytu, kuris isaugo savo vert. Kai jaunuolis oka per gili bedugn, nordamas parodyti jojiko men, tai jis drsus; kai jis tai daro bgdamas nuo persekiotoj gaujos, tai jis rytingas. Bet kuo maiau suvokiama btinyb ir kuo didesn santyki skaii turi aprpti ms protas, kad paint j, tuo maiau tokia btinyb paeidia drsos teises. Kai Frydrichas Didysis 1756 m. suprato karo neivengiamum ir galjo isigelbti nuo ties tik aplenks savo prieus puolimu, jam buvo btina pradti kar, bet tai buvo kartu ir kratutinis drsus sprendimas; tik nedaugelis moni jo vietoje bt rysi tam. Nors strategija yra tik karvedi ir vadov, uimani auktus postus, veiklos sfera, visgi drsa, kaip ir kitas kovinis aunumas, svarbi ir kitiems kariuomens nariams. Su kariuomene, sudaryta i drsios tautos dalies, kurioje nuolat puoseljamas drsos jausmas, galima rytis visai kitiems veiksmams, nei su ta, kuriai i lov svetima; todl kalbdami apie drs turjome omeny kariuomen. Bet ms tema yra karvedio drsa, nors mums maai lieka k nors apie tai pasakyti, kai jau charakterizavome karin lov. Kuo aukiau kylame tarnybins hierarchijos laiptais, tuo labiau veikloje dominuoja mintis, supratimas ir protas, tuo labiau antrj plan nutolsta drsa, kuri yra temperamento savyb; todl ji retai irykja auktesniuose postuose, bet tuo labiau tada verta ji avesio. Drsa, vadovaujama iskirtinio proto, yra herojaus enklas; i drsa pasireikia ne tuo, kad bti drsiu prie daikt prigimt, paeidiant tikimybs dsnius, bet energetiniu palaikymu to aukiausio sumanymo, kuris vykdomas aibiku greiiu ir tik pusiau smoningai genijaus ir intuicijos, kai jie daro savo pasirinkim. Kuo daugiau prot kvepia drsa ir valgumas, tuo toliau jie sklendia savo skrydyje, tuo daugiau visa apimantis tampa vilgsnis ir tuo labiau utikrintas bus rezultatas; visada ilieka nuostatos, kad kuo auktesnis tikslas, tuo didesn jo ssaja su pavojumi. Ar paprastas mogus, nekalbant apie silpn ir neryting, sivaizduojamo veiksmo sferoje ramiai stebdamas savo kambaryje, toli nuo

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

149

pavoj, prieis prie teising ivad, kiek, aiku, tai manoma be tiesioginio stebjimo, bet jei j visur persekios pavojai ir atsakomyb, jis praras aik poir, o jei jis likt dl aplinkos, taiau bet kuriuo atveju prarast rytingum, nes ia niekas jam padti negali. Mes manome, kad karvedys, neturintis drsos, nesivaizduojamas, taigi tokiu niekad nebus mogus, neturintis ios gimtos temperamento jgos: todl mes laikome j pirma karvedio karjeros slyga. Kita vertus, reikia kelti klausim, kiek ios gimtos jgos, iugdytos ir pakeistos aukljimu ir gyvenimu, liks mogui, kai jis pasieks savo aukt post. Kuo daugiau jis isaugos i jg, tuo galingesni bus genijaus sparn mostai, tuo auktesnis bus jo skrydis. Rizika vis didja, bet ir tikslai pleiasi. Ar ieina tolesns kreipianiosios linijos i atskiros btinybs ar jos stiebiasi statinio, pastatyto garbs trokimu, virn, kaip veikia Frydrichas ar Aleksandras, kritiniam vertinimui tai neturi didels reikms. Jei pastarj daugiau skatina fantazija, nes jis dar drsesnis, tai pirmj labiausiai tenkina protas, nes jo veiksmuose daugiau vidins btinybs. Dabar privalome paminti dar vien svarbi aplinkyb. Drsos dvasia gali siskverbti kariuomens kn ir krauj arba todl, kad ji bdinga tautai, arba todl, kad yra skmingo karo, vadovaujamo drsaus karvedio, vaisius; pastaruoju atveju jos i pradi nebus. Taiau ms laikais beveik nra kitos galimybs ugdyti j tautai kaip kare, ir btent karvediui drsiai vadovaujant. Tik karas gali pasiprieinti tam dvasios lepumui, tam malonum vaikymuisi, kurie maina tautos, apimtos visuotinio gerumo ir sitraukusios didjani taiki santyki sfer, dvasi. Tik tuomet, kai tautos charakteris ir sitraukimas kar palaiko vienas kit, tauta gali tiktis uimti tvirt pozicij politiniame gyvenime.

150

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

7 skyrius TVIRTUMAS

Skaitytojas tikisi ia susipainti su linijomis ir kampais, bet vietoj i piliei i mokslo pasaulio randa mones i paprasto pasaulio, kuriuos jis vos ne kiekvien dien sutinka gatvje. Taiau autorius negali nei per plauk pasidaryti didesnis matematikas, negu jam leidia jo dalykas, ir jo nebaugina tas nepasitenkinimas, kur jam gali parodyti skaitytojas. Kare daugiau negu apskritai pasaulyje reikiniai yra kitokie, nei mes sivaizdavome; i arti jie atrodo kitaip, negu i toli. Su kokia ramybe architektas gali irti, kaip ikyla statinys, kur jis suprojektavo. Nors gydytojas veikloje ir labai veikiamas daugelio atsitiktini ir neitirt reikini, vis tiek jis tiksliai ino taikomas priemones ir j veikim. Ne taip yra kare: kare karved uklumpa banga teising ir klaiding praneim; klaid, darom i baims, aplaidumo, skubotumo ir atkaklumo, pasireikiani dl teising ar neteising poiri, dl klasting ksl arba i tikro ar netikro pareigos jausmo, dl tingumo ar nuovargio; jis apsuptas atsitiktinum, kuri niekas negaljo numatyti. Trumpai tariant, jis veikiamas imtu tkstani spdi, kuri daugumos tendencija yra nerami, tik maumos drsinanti. Ilga karin patirtis padeda greitai vertinti visus iuos reikinius pagal j vert; drsa ir vidin stipryb padeda atsilaikyti prie juos, kaip uola bang mai. Kas nusprst pasiduoti iems spdiams, negalt vykdyti nei vienos uduoties iki pabaigos, todl tvirtas priimt sprendim gynimas, kol nra svariausi argument prie juos, yra btina atsvara. Be to, kare beveik nebna sumanym, kurie nereikalaut dideli pastang, darbo ir praradim, o jeigu silpna mogaus prigimtis pasirengusi nusileisti, tai pasiekti tiksl gali tik didel valios jga, toks pasiryimas, kuriuo stebsis pasaulis ir palikuonys.

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

151

8 skyrius SKAIIAUS PRANAUMAS

Jis taktikoje ir strategijoje atstovauja bendriausiam pergals principui, ir mes turime j inagrinti kaip visum; mes leidome sau ipltoti i mint tokiu bdu. Strategija lemia viet, kurioje vyksta mis, laik, kada is mis vyksta, ir jgas, kurios dalyvauja myje. Taigi duodama iuos tris nurodymus, ji daro reikming tak mio rezultatui. Kai taktika sureng m ir rezultatas aikus, ar tai pergal, ar pralaimjimas, strategija panaudoja rezultat taip, kaip to reikalauja karo tikslas. is karo tikslas daniausiai bus tolimas; artimas jis bus tik retais atvejais. Keletas kit pavaldi jam tiksl bus tik priemons. ie tikslai, kurie yra priemons dl aukiausi tiksl, praktikoje gali bti skirtingi; netgi galutinis tikslas, viso karo tikslas bna skirtingas kiekviename kare. Mes susipainsime su iais klausimais nagrindami skirtingus reikinius, sveikaujanius su jais; ms udavinys neaprpia, jeigu tai bt ir galima aprpti, viso dalyko. Todl kol kas mes nekalbsime apie mio panaudojim. Netgi ir tie nurodymai, kuriais remdamasi strategija daro tak mio rezultatui, ne tokie paprasti, kad juos galtume aprpti analizuodami i karto. Strategija, nurodydama laik, viet ir jgas, gali i tikrj tai padaryti keliais bdais, kiekvienas i kuri skirtingai nulemia tiek mio rezultatus, tiek ir jo pasekmes. Mes inagrinsime juos i eils, kai susipainsime su klausimais, slygojaniais mio panaudojim. Jeigu mes atmesime visas atmainas, kurias turi mis priklausomai nuo jo paskirties ir tos padties, i kurios jis iplaukia, ir jei pagaliau mes nenagrinsime kariuomens kokybs, kuri visada turi konkrei reikm, tai liks tik plikas mio supratimas, t. y. neapibrtos kovos, kuriose mes neiskiriame nieko, tik kari skaii.

152

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Tokiu atveju is skaiius ir nulems pergal. Jau i io begalinio ms mini nukrypimo, kur mes turjome padaryti, kad pasiektume punkt, galime daryti ivada, kad skaiiaus pranaumas myje yra tik vienas i veiksni, i kuri susideda pergal; taigi skaiiaus pranaumu mes ne tik nepasieksime visko arba pagrindinio, bet galbt pasieksime tik labai maai, priklausomai nuo to, kaip susiklostys kitos susijusios aplinkybs. Bet ir skaiiaus pranaumas gali turti skirting laipsn; jis gali bti dvigubas, trigubas, keturgubas ir t. t. Kiekvienam aiku, kad didelis pranaumas, turi nulemti visk. Reikia sutikti su poiriu, kad skaiiaus pranaumas yra reikmingiausias mio veiksnys, bet jis turi bti pakankamai didelis, kad tapt priesvara visoms kitoms aplinkybms. Tiesiogin ivada i to, kas pasakyta: lemiamoje vietoje reikia traukti m kaip galima daugiau kariuomens. Ar uteks jos, ar ne, taiau iuo poiriu bus padaryta viskas, k leido padaryti ms itekliai. Tai pirmas strategijos principas. Ta bendra forma, kuria mes j idstme, jis vienodai tinka graikams ir persams, anglams ir maratams1, pranczams ir vokieiams; Kad turtume galimyb pasisakyti konkreiau, tursime omeny ms europines slygas. Kadangi ginkluots, organizacijos ir mokymo poiriu kariuomens daugiau panaios; yra tik vienas skirtumas, pasireikiantis tai vienoje, tai kitoje pusje, o btent skiriasi karin lov ir karvedio talentas. Jei mes pervelgsime iuolaikins Europos karo istorijos puslapius, tai niekur nesutiksime pavyzdio, kuris primint Maraton. Frydrichas Didysis prie Leutheno su 30000 kari sumu 80000 austr, prie Rosbacho su 25000 sumu 50000 sjunginink; taiau tai vienintelis pergals pavyzdys prie prie, du ar daugiau kart stipresn. Karlo XII pergals prie Narvos parodyti mes neturime teiss. rusus tuo metu vargiai galima buvo irti kaip europieius, o reikmingos io mio aplinkybs nepakankamai iaikintos. Bonapartas prie Drezdeno turjo 120000 prie 220000,
1

Maratai tauta, gyvenusi Centrinje Indijoje, 18 amiuje ukariauta angl (Red.).

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

153

t. y. dvigubos persvaros nebuvo. Frydrichui prie Kolino nepasisek su 30000 prie 50000 austr, kaip ir Bonapartui tbtiniame myje prie Leipcigo, kur jo jgos siek 160000 prie 280000 sjunginink; pastarj persvara irgi nebuvo dviguba. Taigi aiku, kad iuolaikinje Europoje netgi talentingiausiam karvediui labai sunku pasiekti pergal prie du kartus stipresn prie. Jeigu dviguba persvara lemia pergal prie ymiausi karved, tai galime neabejoti, kad paprastomis slygomis dideliuose ir mauose miuose reikminga jg persvara gali bti ir maesn u dvigub ir to uteks, kad bt pasiekta pergal, nors ir nepalankios kitos slygos. Galima sivaizduoti ribot vietov, kur ir deimteriopa jg persvara bt neutektina, kad palaut pasiprieinim; taiau tokiu atveju i viso negali bti kalbos apie m. Taigi mes manome, kad ms slygomis, kaip ir visose panaiose situacijose, jg santykis lemiamame punkte didiulis dalykas ir bet kuriuo atveju i vis slyg yra pats svarbiausias. Kariuomens skaiius lemiamoje vietoje priklauso nuo bendro kariuomens dydio ir nuo jos panaudojimo meno. Taigi pirmosios taisykls esm: pradti kar kuo galima didesne kariuomene. Tai atrodo bendra taisykl, bet i tikrj ne taip. Kad parodytume kaip ilgai kariuomens dydis nebuvo pripastamas svarbus, utenka paminti, kad daugelio XVIII amiaus kar istorij, netgi pai isamiausi, kariuomens dydis arba visai neminimas, arba minimas tik tarp kitko ir jam neteikiama ypatingos reikms. Tempelgofas yra pirmasis, kuris 7-eri met karo istorijoje nuolat teikia iuos duomenis, bet ir tai tik pavirutinikai. Netgi Massenbachas daugeliu atvej kritinje apvalgoje apie prs kampanijas Vogezuose 1793 ir 1794 metais daug kalba apie kalnus ir lygumas, kelius ir takelius, bet nei odiu neusimena apie abiej pusi pajgas. Kita rodymo esm yra keista idja, kuri skland galvose keli kritikai nusiteikusi raytoj, kurie teig, kad yra tam tikras kariuomens dydis, kur galima pripainti geriausiu, kakoks norminis dydis; ginkluotosios pajgos, virijanios dyd, bus greiiau nepaslankios, nei naudingos. Pagaliau yra

154

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

daug pavyzdi, kai ne visos ginkluotosios pajgos i tikrj buvo panaudotos myje arba kare todl, kad skaiiaus pranaumui neteik tokios reikms, koki jis turi i tikrj. Jeigu mes tvirtai sitikin, kad esant ymiai jg persvarai galima pasiekti visk, tai toks aikus sitikinimas negali nedaryti takos visam pasiruoimui karui, kad ruotumms kariauti su kiek galima didesne kariuomene ir arba patiems pasiekti persvar skaiiumi, arba apsaugoti save nuo didels prieo kariuomens persvaros. tai k galima pasakyti apie absoliui kariuomens jg, kuria vykdomas karas. Absoliut kariuomens dyd nustato vyriausyb, ir nors nuo to nustatymo jau prasideda tikroji karin veikla, o toks nustatymas sudaro jos esmin dal, taiau daugeliu atvej karvediui, kuris vadovaus kare iai kariuomenei, reiks irti jos skaii, kaip real dyd, galbt dl to, kad jis nedalyvavo priimant sprendim arba todl, kad aplinkybs sutrukd suformuoti kariuomen reikiamo dydio. Tokiu bdu karvediui lieka viena: meniku i ginkluotj pajg panaudojimu siekti santykins jg persvaros lemiamame punkte netgi tada, kai absoliuti persvara bus nepasiekiama. Paiu svarbiausiu dalyku yra laiko ir erdvs apskaiiavimas: tai dav pretekst strategijoje irti it skaiiavim kaip dalyk, apimant vis ginkluotj pajg panaudojim. ia kryptimi nujo taip toli, kad pradjo velgti ymi karvedi taktikoje ir strategijoje ypating slapt dal, specialiai pritaikyt tam. Taiau is laiko ir erdvs sugretinimas, jeigu jie iki tam tikro laipsnio ir yra strategijos pagrindas, ir sudaro jos kasdienin duon, taiau nra joje pats sunkiausias ir pats atsakingiausias momentas. Jeigu mes, neturdami iankstins neigiamos nuomons, pervelgsime karo istorij, tai surasime, kad klaidos, padarytos skaiiuojant, bt didels neskms prieastis strategijoje, pasitaiko labai retai. Taiau, jei meistriko laiko ir erdvs derinimo samprata turi atspindti visus atvejus, kai spariais ygiais rytingas ir veiklus karvedys su ta paia kariuomene sumu kelet

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

155

prie (Frydrichas Didysis, Bonapartas), mes veltui klaidiosime iuose slyginiuose posakiuose. Daiktus reikia vadinti savo vardais, kad bt aiku ir tiksliai sivaizduojama. Teisingas savo prieinink vertinimas (Daunas, varcenbergas), rizika prie juos laikinai palikti tik nedideles jgas, formuot ygi verlumas, greit atak akiplikumas, didesnis aktyvumas, kur didis mogus rodo pavojaus metu, tai tikrosios pergals prieastys. K tai turi bendra su gebjimu teisingai suderinti tokius du paprastus dalykus laik ir erdv. Bet ir rikoetuojani jg aidimas, kai pergals prie Rosbacho ir Monmiralio dav reikiam umoj pergalms prie Leiteno ir Monro, ir aidimas, kuriam didieji karvediai ne kart patikdavo savo likim gynybiniame kare, visgi, jeigu kalbtume aikiai ir atvirai, yra reti atvejai istorijoje. Daug daniau santykin jg persvara, t. y. menikas jg persvaros sutelkimas lemiamame punkte, bna pagrstas teisingu io punkto vertinimu ir teisinga kryptimi, kuri kariuomen gauna i pat pradi, rytingumu, kuris reikalingas, kad nekreipt dmesio smulkmenas svarbij naudai, t. y. laikyti savo pajgas sutelktomis. Tai bdingi Frydricho Didiojo ir Bonaparto bruoai. Manome, kad tuo, k pasakme, mes priskiriame reikiam reikm skaiiaus pranaumui; j reikia irti kaip pagrindin mint ir pagal galimyb reikia iekoti visur ir pirmuiausia. Taiau laikyti j dl ios prieasties reikiama pergals slyga bt visikas ms dstomos minties nesupratimas; mes siekme tik paaikinti, koki reikm reikia skirti pajg skaiiui myje, jeigu mes surinksime visas galimas pajgas, tai visikai patenkinsime princip, o vertin padt iki galo galime isprsti klausim, ar reikia dl jg nepritekliaus vengti mio ar ne.

156

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

9 skyrius NETIKTUMAS

Jau praeitame skyriuje isiaikinome, kad bendras siekis lemia turti jg persvar, o i to ieina kitas siekis, kuris gali bti toks pat bendras. Tokiu siekiu yra siekis nustebinti prie netiktumu. is netiktumas daniausiai yra vis sumanym pagrindas todl, kad be jo jg persvara lemiamame punkte nesivaizduojama. Taigi netiktumas yra jg persvaros sudarymo priemon, bet j reikia irti kaip savarankik princip dl jo moralinio poveikio. Tuo atveju, kai pasiekiamas visikas netiktumas, tai sutrikdomas prieas ir silpnja jo dvasia; o kiek tokie reikiniai padidina skm, tam yra daugyb pavyzdi, ir ma, ir dideli. ia apskritai kalbama ne apie netikt upuolim, kuris priskiriamas atakai, bet apie siekius savo veiksmais uklupti prieinink nepasiruous, ypa j nustebinti netiktu ms jg paskirstymu, kas gali bti ir gynyboje, o taktinje gynyboje tai turi ypating reikm. Mes sakome: netiktumas yra vis be iimties veiksm pagrindas, bet skirtingo lygio, priklausomai nuo paios priemons prigimties ir nuo kit aplinkybi. i skirtum aknys yra kariuomens, karvedio ir netgi alies vyriausybs ypatumuose. Slaptumas ir greitis yra du veiksniai, sudarantys netiktum, ir abu jie turi omenyje didel vyriausybs ir karvedio energij, o kariuomenje ypa rimt poir tarnyb. Esant ilepintiems ir nerpestingiems kariams negalima tiktis netiktumo. Taiau kiek bendras ir btinas netiktumo siekis ir kaip, be abejo, inomas jo poveikis, kuris visada bus, bet teisinga ir tai, kad labai retai pasiekiamas visikas netiktumas; tai yra natralu. Todl mes susidarytume visai klaiding nuomon, jeigu sivaizduotume, kad iskirtinai ia priemone galima daug pasiekti kare. Mintyse tai atrodo ypa viliojaniai,

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

157

bet praktikai viskas daugeliu atvej ustringa dl trinties mainoje. Taktikoje netiktumas paprastas reikinys todl, kad laiko ir erdvs duomenys daug maesni. Todl strategijoje netiktumas gali bti vykdytas tais atvejais, kai strategins priemons yra ariau taktikos, ir sunkiau pasiekiamas, kai jie kyla auktyn, artindamiesi prie politikos. Karo rengimas prastai uima kelet mnesi, kariuomens surinkimas j sutelkimo punktuose numato parduotuvi ir sandli rengim, taip pat kariuomens ygius, kuri kryptys gana greitai aptinkamos. Todl labai retai bna, kad viena valstyb netiktai dl kitos paskelbt jai kar arba kad bendra smgio kryptis bt netikta jo prieui. XVII ir XVIII amiuose, kada karas daugiausiai vykdavo apsupant tvirtoves ar miestus, tam buvo skiriamas ypatingas dmesys, karo menas netgi turjo ypating skyri netikta tvirtovi blokada; bet ir tai labai retai pavykdavo. Dar daugiau galimybi panaudoti netiktum ikyla iuo metu; danai bna daug lengviau laimti vien perjim ir dl to perimti kuri nors pozicij, punkt, tiekimo keli ir t. t. Aiku, jeigu netiktumas iuo atveju pasiekiamas lengviau, tai maja jo veiksmingumo laipsnis, ir atvirkiai. Tas, kas galvoja, kad toks ma veiksm netiktumas gali bti susijs su kuo nors dideliu, pvz., ilotomis kautynmis, uimtu dideli itekli sandliu, tas galvoja apie kak galim, bet nevykus istorijoje; apskritai galima rasti labai nedaug pavyzdi, kad dl toki veiksm ieit kas nors reikminga, i ko mes galime daryti ivad apie sunkumus, susietus su juo. inoma, kreipiantis panaiais klausimais istorij, nedert sekti tuo ar kitu istorins kritikos arkliuku, jo sentencijomis ir terminologijomis, o reikia tiesiog pasikliauti faktais. inoma, pvz., 1761 m. Silezijos kampanijos diena, kuri tam tikra prasme gavo lov. Tai liepos 22 d., kada Frydrichas Didysis ilo keli Niusen prie Neiss prie generol Dauton, jis ukirto galimyb susijungti austrams ir rusams Virutinje Silezijoje ir tuo pasiek veiksm atidjim 4 savaitms, bet jeigu atidiai perskaitytume i veiksm apraymus, padarytus inomiausi istorik, ir sigilintume juos be ankstesnio nusistatymo, mes negalime suteikti perjimui, kur vykd Frydri-

158

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

chas liepos 22 d., tos reikms ir apskritai nerasime visuose madinguose apmstymuose apie iuos vykius nieko, iskyrus prietaravimus; Dautono veiksmuose ioje manevrinje epochoje mes irsime daug nemotyvuot veiksm. Kas, i tikrj isiilgs tiesos ir aiki rodym, skaitysis su tokio tipo istoriniais liudijimais. Kai kampanijos metu, panaudojant netiktumo princip, tikimasi pasiekti reikming rezultat, tai, inoma, turi omenyje energing veikl, greitus sprendimus, forsuotus ygius, kurie turi bti atliekami atitinkamomis priemonmis; bet visa tai, netgi pasiekus aukiausi laipsn, ne visada duoda laukiam rezultat; mes galime sitikinti tuo dviej karvedi pavyzdiu, i ties laikom ymiausiais io dalyko meistrais Frydricho Didiojo ir Bonaparto. Pirmasis 1760 m. liepos mnes netiktai metsi i Bauceno Lassi ir Drezden, bet nieko iais veiksmais nepasiek, greiiau atvirkiai, jo reikalai po to pablogjo, nes buvo paimta Glaco tvirtov. Bonapartas 1813 m. du kartus visikai netiktai po Drezdeno puol Bliucher, nekalbant apie jo siverim i Virutins Luzacijos Bohemij, ir abu kartus nepasiek laukiamo rezultato. Tai buvo tik oro virpinimas, kuris prived tik prie betikslio laiko ir jg vaistymo, o prie Drezdeno galjo sukelti nepaprastai pavojing padt. Taigi, kad netiktumu bt pasiekti dideli rezultatai, neutenka vien tik energijos, jgos ir vado ryto; reikalingos ir kitos palankios slygos. Mes nesirengiame visai neigti i dideli rezultat galimybi ir tik nurodome j ry su palankia padtimi, kuri ne visada bna ir kuri sukelti vadas ne visada gali. Tie patys karvediai rodo mums ryki pavyzdi. Prisiminkime ymi Bonaparto 1814 met operacij prie Bliucherio kariuomen, kai pastaroji, atsiplusi nuo pagrindins kariuomens, leidosi iilgai Marnos. Netiktas dviej dien perjimas vargu ar gali duoti reikming rezultat. Bliucherio kariuomen, isitsusi per tris perjimus, buvo sumuta dalimis ir patyr nuostoli, lygiaveri generalini kautyni netekiai. Tai buvo iimtinai netiktumo pasekms todl, kad jeigu Bliucheris bt numats toki Bonaparto galimyb pulti, jis visai kitaip bt organizavs yg. Pastarasis, inoma, i aplinkybi

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

159

neinojo, ir tokiu bdu jo naudai simai laimingas atsitiktinumas. Tiksliai taip pat prie Leipcigo 1760 m. Frydrichas Didysis pasiek auni pergal todl, kad nakt prie m pakeit pozicij, tik k prie tai uimt; tai buvo visikas netiktumas Laudonui, kuris neteko 70 patrank ir 10 000 kareivi. Nors Frydrichas Didysis tuo metu ir suprato btinyb, kaip galima daugiau judti i vienos vietos kit, kad tokiu bdu arba ivengt kautyni, arba sumaiyt prieininko planus, vis vien pozicij pakeitimas nakt i 14 15 nesiek io tikslo, o karaliaus odiais, buvo padaryta todl, kad pozicija, kuri jis um 14 d., jam nepatiko. Tokiu bdu ir iuo atveju atsitiktinumas turjo didel reikm. Be sutapimo Laudano puolimo su naktiniu prs poslinkiu ir nepraeinama vietove rezultatas bt buvs kitoks. Auktose ir aukiausiose strategijos srityse taip pat yra netiktumo pavyzdi, lmusi rimt pasekmi; priminsime tik apie aunius Didiojo Kurfiursto ygius prie vedus i Frankoni Pomeranij ir i Brandenburgo Marki prie Pregelio, apie 1757 m. yg, apie ym Bonaparto yg per Alpes 1800 m. Pastaruoju atveju kariuomen kapituliavo ir atidav vis karo teatr, tik nedaug truko, kad 1757 m. kita kariuomen neatiduot savo teatro ir savs kartu. Pagaliau kaip pavyzd visikai netikto karo galime paminti Frydricho Didiojo siverim Silezij. Visur iais atvejais rezultatas buvo didiulis ir sukreiantis. Taiau panas reikiniai retai randami istorijoje. Su jais negalima maiyti t atvej, kai valstyb dl nepakankamos energijos ir veiksm (1756 m. Saksonija ir 1812 m. Rusija) laiku nepasiruo karui. Dabar reikia padaryti vien pastab, susijusi su reikalo esme. Tik tas gali nugalti netiktumus, kas diktuoja kitam jo veiklos dsn. Dsn diktuoja tas, kas veikia turdamas ger pagrind. Jeigu mes nustebinsime prie kvaila priemone, tai, matyt, ms nelauks geras rezultatas, o mums teks galbt atlaikyti atsakomj smg; bet kokiu atveju prieas nebus nusivyls ms siurprizu, nes dl ms neskms jis suras priemon nukreipti nuo savs blog. Todl, kad puolimas numato daugiau teigiam veiksm, negu gynyba, tai ir netiktumas daniau pasiseka puolaniajam negu besiginaniajam; taiau ir gynyboje netiktumas, kaip mes matysime vliau, neatmetamas. Gali bti ir

160

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

abipusis netiktumas tiek i puolaniojo, tiek ir i besiginaniojo puss, ir tada laims tas, kas tiksliau pataik tak. Taip, matyt, ir turjo bti; taiau praktinis gyvenimas neilaiko ios tiesios linijos, tiesiog dl paprastos prieasties. Moralin taka, sukelta netiktumo, danai paveria pai blogiausi padt gera tam, kieno pus linksta netiktumas ir neduoda galimybs prieingai pusei priimti proting sprendim. ia daugiau nei kitose ms darbo vietose mes neturime omenyje vien tik vyresniojo vado, bet ir visus kitus vadus, nes netiktumo poveikis skiriasi tuo, kad jis paeidia ir gerokai sumaina bendr ry ir vienyb ir atidaro erdv kiekvieno asmenybei pasireikti. Daug priklauso nuo bendr slyg, kuriose vyksta abiej ali sveika. Jeigu viena i j dl bendros moralins persvaros gali sukelti dvasin nuopuol ir skubot sprendim kitai, tai ji panaudos netiktum siekdama didesni rezultat ir skins vaisius netgi ten, kur turjo patirti neskm.

10 skyrius GUDRUMAS

Gudrumas numato kok nors paslpt ketinim ir priepastatomas paprastam tiesioginiam, t. y., kaip atrus protas priepastatomas tiesioginiam rodymui. Jis nieko bendra neturi su tikinimo priemonmis, interesais, jga, bet jis labai panaus apgaul, kuri irgi slepia savo ketinimus. Jis yra apgaul net ir tada, kai jau viskas baigsi, taiau jis skiriasi nuo apgauls, tik naudojasi jos vardu, todl kad tiesiogiai nepaeidia duoto odio. Gudrus sukelia prieo, kur nori apgauti, samprotavimuose toki klaid, kurios nuvieia jam tikrov ne taip, kaip yra, ir nukreipia j neteisingu keliu. Todl galima

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

161

sakyti: panaiai kaip atrus protas yra idj ir vaizd aismas, tai gudrumas yra veiksm aismas. I pirmo vilgsnio atrodo teisinga, kad strategija gavo pavadinim i gudrumo ir kad prie vis tikr ir atrodani permain, kuriomis veikiamas karo vykdymas nuo graik laik, visgi nurodo specifin strategijos esm. Jeigu priskirtume taktikai prievartos vykdym, t. y. mi vedim, o strategij laikytume menu skmingai panaudoti j galimybes, tai atrodyt, kad be temperamento, aitrinamo garbs trokimo, kuris kaip spyruokl palaiko nuolatin spaudim arba kaip stipri, prie niek nesilenkianti valia ir t. t., nra kitos artimiausios prigimtins savybs, kuri vadovaut ir kvpt gyvenim strateginei veiklai, kaip tiktai gudrumas. Jau nuolatinis poreikis nugalti netiktumus, apie tai mes kalbjome praeitame skyriuje, rodo, kad bet kokio netiktumo pagrindas yra tam tikras gudrumo grdas. Kaip benortume matyti karvedius, besivaranius slaptumu, miklumu ir gudrumu, tenka prisipainti, kad ios savybs maai pasireikia istorijoje ir tik kai kuriais atvejais isiskiria i bendros santyki ir aplinkybi visumos. Prieastis gana paprasta ir apskritai sutampa su tuo, k aptarinjome praeitame skyriuje. Strategija neino jokios kitos veiklos, kaip pasinaudojimas miais ir susietomis su tuo priemonmis. Ji nevienija, panaiai kaip kasdieniniame gyvenime, veiksm srii, nusakom tik odiais, t. y. patikinimais, paaikinimais ir t. t., o ie nedaug reikiantys odiai ir yra daugiausia tos priemons, kuriomis gudrus skleidia migl. Tinkami kare veiksmai: planai ir sakymai, rengiami tik iaip sau, melagingi duomenys, apgalvotai pateikiami prieui, ir t. t. strategijos srit paprastai taip silpnai veikia, kad jais naudojamasi labai retai, ypa palankiomis slygomis, todl j negalima priskirti karvedio laisviems veiksmams. Tokio pat tipo veiksmai, kaip ir pasinaudojimas miais, pasiek lyg, gebant sudaryti prieui tam tikr spd, o patys reikalauja dideli jgos ir laiko snaud ir tuo didesni, kuo didesn darbo apimtis. Paprastai nenorima turti toki snaud, o vadinamosios demonstracijos strategijoje retai daro laukia-

162

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

m poveik. I tikrj neatsargu ilg laik naudoti dideles pajgas, nes visada rizikuoji nepataikyti ir prarasti ias jgas, kai j reikia lemiamame punkte. i aiki ties karvedys igyvena pats, todl jam inyksta noras aisti atliekant netikrus judjimus. Privalomas rimtumas veria daryti privalom darb. Taigi tokiam aidimui nelieka erdvs. Trumpai tariant figroms ant strategijos achmat lentos nepakanka judrumo, kuris sudaro gudrum ir stichij. I viso to darome ivad, kad utikrintas ir taiklus vilgsnis atrodo naudingesn, reikalingesn karvedio savyb, negu gudrumas, nors i savyb nieko negadina, jeigu ji neivystyta kit temperamento savybi sskaita, kas danai bna. Kuo silpnesns pavaldios strateginiam vadovavimui pajgos, tuo labiau strategin vadovyb links prie gudrybs. Neskaitlingai ir silpnai kovojaniai pusei, kuriai jau negali padti nei atsargumas, nei imintingumas tuo metu, kai j palieka suprats savo bejgikum menas, gudrumas dar silo savo paslaugas, kaip vienintelis gelbjimo inkaras. Kuo beviltikesn padtis, tuo labiau viskas susikoncentruoja vien lemiam smg, tuo labiau gudrumas siejasi su drsa. Atsiriboj nuo vis tolim iskaiiavim, atsisak vis poiri tai, kad atsiskaityt ateityje, drsa ir gudrumas, palaikydami vienas kit, sukoncentruos silpn tikjimo ybsjim vien tak, vien spindul, kuris dar gali sukelti ybsn.

11 skyrius JG SUTELKIMAS ERDVJE

Geriausia strategija visada bti kiek galima stipresniam; tai vis pirm reikia bti kiek tai galima stipriam, o po to ir lemiamame punkte. Todl be tampos, kurianios ginkluotsias pajgas ir ne visada priklausomos nuo

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

163

karvedio, nra strategijoje auktesnio ir paprastesnio dsnio, kaip is: laikyti savo pajgas sutelktas. Neverta atskirti nuo bendr pajg kokios nors j dalies be kratutinio poreikio. Mes laikoms io kriterijaus tvirtai ir matome jame patikim vadov. Mes nuosekliai inagrinsime protingus atvejus, kurie gali bti dalies jg iskyrimo pagrindas. Toliau mes pamatysime, kad is principas ne bet kokiame kare turi tas paias pasekmes, bet kad jos keiiasi atitinkamai su tikslais ir priemonmis. Gali atrodyti netiktina ir vis dlto tai atsitikdavo imtus kart, kad ginkluotosios pajgos buvo skaidomos ir iskirstomos vien tik vadovaujantis tradiciniu panaudojimo bdu be aikaus supratimo, kam to reikia. Jeigu jg sutelkimas bus priimtas kaip norma, o bet koks skaidymas ir iskirstymas bus laikomas iimtimi, kai tai motyvuota, tai ne tik ios kvailysts bus ivengta, bet ir bus ukirstas kelias daugeliui prielaid iskirstyti jgas.

12 skyrius JG SUTELKIMAS LAIKO ATVILGIU

iuo atveju mes susiduriame su samprata, kuri pritaikius kasdieniniame gyvenime sukeliama nemaai nesusipratim. Todl reikalingas aikus idstymas ir nustatymas susiet su ia svoka sivaizdavim, ir mes tikims, kad mums vl bus leista atlikti nedidel analiz. Karas tai dviej prieing jg susidrimas, kur aiku, kad galingesn ne tiktai sunaikina kit, bet ir traukia j savo judjim. Taigi ia i esms neturi bti itempto laiko (nuoseklaus) jgoms panaudoti; vienalaik vis skirt iam smgiui jg tampa atrodo kaip pagrindinis karo dsnis.

164

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Taip ir yra i tikrj, bet tik tiek, kiek kova panai mechanin susidrim; ten, kur ji isilieja ilgalaik viena kit naikinani jg sveik, ten, aiku, galima sivaizduoti itempt laiko atvilgiu i jg veiksm. tai atsivelgiama taktikoje todl, kad ugnies mis yra bet kokios taktikos pagrindas, bet gali bti ir dl kit prieasi. Kai kovoje dalyvauja 1000 prie 500, tai j bendras jg nuostolis susideda i prieo ir sav jg netekties; 1000 moni audo dvigubai daugiau, negu 500, bet ir pataikymas 1000 moni didesnis, nes reikia tiktis, kad jie stovi tankiau, negu pastarieji. Jeigu mes galtume manyti, kad ir pataikym skaiius du kartus didesnis, tai abiej pusi nuostoliai bt vienodi. I 500 moni, sakykime, 200 bt ivesta i rikiuots ir tiek pat i 1000 moni. Jeigu pas tuos 500 bt rezerve dar tiek pat moni, kurie iki to laiko nebuvo veikiami ugnies, tai i abiej pusi bt lik po 800 moni, i kuri vienoje pusje 500 visikai nauj, turini vis ovini atsarg ir vis jgos, o kitoje tie patys 800 moni, bet visi vienodai susierzin, be reikiamos ovini atsargos ir susilpnjusiomis jgomis. Aiku, ms prielaida, kad 1000 moni vien tik dl pranaumo skaiiumi turi netekti dvigubai daugiau moni, negu j vietoje bt netek 500, nepagrsta; reikia atsivelgti, esant pradiniam jg paskirstymui, tuos didelius nuostolius, kuri netenka paliks pus savo jg, pastats save blogesn padt; lygiai taip pat reikia leisti daugeliu atvej sivaizduoti ir t galimyb, kad pirmuoju momentu 1000 moni gali pasiekti kok nors rezultat; jie pvz., imu i pozicij savo prie ir privers j trauktis. Ar gals ios dvi persvaros suvienodinti patirt nenaud likdamos su 800 moni, suerzint kova su prieu, nors ir silpnesniu, taiau turiniu 500 nauj moni? Tolesn analiz ito isprsti negali, ia reikia kreiptis patyrus, o iuo atveju neatsiras nei vieno karininko, turinio nors menk kovos patirt, kuris apskritai pamus nepripaint persvaros tai pusei, kurioje yra naujos jgos. Matome, kad traukimas m i karto per daug jg gali bti nenaudingas, nes koki naud mes btume beturj dl persvaros pirmuoju momentu, o paskui mes galime bti u tai nubausti.

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

165

Taiau is pavojus atsiranda todl, kad irykina netvark, isiderinim ir jg susilpnjim, odiu tai kriz, kuri bet koks mis sukelia ir ne nugaltoj gretose. io momentinio susilpnjimo metu nauj prieo jg pasirodymas gali turti lemiam reikm. Bet ten, kur baigiasi is isiderinimo reikinys, susijs su pergale, ir lieka tik moralins persvaros jausmas, kur duoda kiekviena pergal, ten ir naujos pajgos nesugebs pataisyti blog padt, jos bus trauktos bendr sraut. Sumut kariuomen, palaikom stipraus rezervo, negalima jau rytoj vesti pergal. ia mes pasiekiame pat reikmingiausi skirtum tarp taktikos ir strategijos. Reikalas tas, kad taktiniai laimjimai myje ir iki jo pabaigos daniausiai pasiekiami, kai yra veiksm isiderinimas ir jg susilpnjimas; strateginis laimjimas, t. y. pasiekimas visumos, ikovota pergal, nesvarbu didel ar maa, jau netelpa iuose rmuose. Tik tada, kai pavieni mi rezultatai sudarys savarankik visum, ateina strateginis rezultatas, bet tada baigiasi ir krizs faz, kovins pajgos gauna pradin bkl, jos bus tik truput susilpnintos faktika kari netektimi. I io skirtumo darome ivadas, kad taktika leidia itst laiku pajg traukim m, strategija leidia tik vienalaik. Jeigu taktikoje a negaliu isprsti visk pirmu mginimu, jeigu a privalau bijoti kito momento, tai savaime aiku, kad dl pirmos skms aprpinimo a panaudosiu tik tiek jg, kiek man atrodys reikia, kitas laikysiu u j paeidiamumo tiesiogine ugnimi ir tiesioginio mio rib, kad turiau galimyb naujas jgas priepastatyti naujoms prieo jgoms ir galiau pribaigti jomis susilpnintas prieo jgas. Strategijoje ne taip. Vis pirma kaip mes k tik parodme, jei ne atsakomieji prieo veiksmai po to, kai rezultatas jau pasiektas, nes su iuo rezultatu baigiasi ir kriz; antra ne visos strategins jgos btinai bna susilpnintos miais. Nukentjusiais bna tik tie daliniai, kurie tiesiogiai dalyvauja taktiniame susidrime su prieu, t. y. sivelia pavienius mius; taktika neturi nenaudingai be tikslo sekinti jgas, o

166

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

panaudoti jas tik, jei reikia, bet ne visas tas, kurios strategikai susidrusios su prieu. Daliniai, kurie dl pajg persvaros maai arba visai nesikov ir kurie vien tik savo buvimu dar tak skmingai baigiai, po mio liks tokie pat, kokie buvo iki jo ir bus tiek pat tinkami naujam miui, tarsi jie bt buv visai nepaliesti. Savaime aiku, kiek tokie daliniai, utikrinantys persvar, paremia bendr skm; nesunku suprasti ir tai, kad jie enkliai sumaina netgi ms dalini, dalyvavusi taktiniuose susidrimuose, nuostolius. Taigi, jeigu strategijoje nuostoliai nedidja didjant panaudotam pajg skaiiui, o danai netgi sumaja, jei, be to, rezultatas tuo labiau garantuotas, tai savaime aiku, kad strategijoje kuo daugiau panaudosime jg, tuo geriau, o turimos jgos turi bti panaudotos vienu metu. Taiau mums reikia apginti savo nuomon ir i kitos puss. Iki iol mes kalbjome apie pat m. Mis yra tikra karin veikla, taiau mums reikia skaitytis ir su monmis, laiku ir erdve, kurie yra ios veiklos palydovai, ir atkreipti dmes j poveikio rezultatus. Darbai, pastangos ir netektys yra savotiki naikinantieji pradai kare, i esms nepriskiriami miui, taiau su juo susieti, be to, tokie pradai, kurie daniausiai apima strategij. Tiesa, atlikti darbus, patirti tamp ir nepritekli tenka ir taktikoje, be to, aukiausiu laipsniu, taiau taktiniai veiksmai neilgalaikiai, todl palyginti nedideles j pasekmes maiau kreipiamas dmesys. Taiau strategijoje, kur laikas ir erdv daug platesn, i prad veiksniai bus ne tik juntami, bet kartais bus ir lemiantys. Danai bna, kad pergalinga kariuomen netenka daug daugiau moni nuo lig, negu miuose. Jeigu mes priimsime i griovimo sfer strategijoje taip pat, kaip mes priimame ugn ir m taktikoje, tai mes, inoma, galsime daryti prielaid, kad viskas paveikta io griovimo kampanijos arba kitos strategins atkarpos ir taip susilpninta, kad nauj jg pasirodymas gali turti lemiam reikm. Todl ir strategijoje, atrodyt, yra tas pats pagrindas siekti pirmos skms panaudojant maiausiai jg, kad bt sutaupytos jgos mio pabaigai. Kad tiksliai vertintume i mint, kuri praktikoje daugeliu atvej bna

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

167

teisinga, mums reikia atkreipti dmes atskirus, susijusius su ja sivaizdavimus. Vis pirm nereikia painioti paprasto papildymo su naujomis, dar neliestomis jgomis. Labai retai bna toki ygi, kuri pabaigoje tiek nugaljusiajam, tiek ir nugaltajam nebt labai reikalingas nauj jg pritraukimas; bet ne apie tai ia kalbame todl, kad panaus jg papildymas nebt reikalingas, jeigu tos jgos i pat pradi bt buvusios didesns tokiu pat skaiiumi. Kad nauja kariuomen, pirm kart vykdanti yg, savo moraliniu potencialu bt aukiau kariuomens, jau veikianios fronte, panaiai kaip taktinis rezervas turi persvar prie tuos dalinius, kurie jau labai nukentjo myje, tai prietarauja visiems praktikos duomenims. Tokiu pat laipsniu kaip nepasisekusi kampanija atima i kariuomens vyrikum ir moralines jgas, skmingoji, atvirkiai, pakelia j kain iuo atvilgiu, o vidurkis i kampanij abu ie poveikiai vienas kit atsveria; tikrja nauda lieka kovin patirtis. Be to, mes privalome turti omenyje pasisekusias kampanijas, o ne neskmingas, nes neskming pastarj eig galima i anksto numatyti su tam tikra tikimybe; taigi joms ir taip neuteks jg, o galvoti apie tai, kad reikia isaugoti pabaigai dal i jg, neverta. Jeigu is punktas paalintas, tai klausiama: ar padidja ginkluotj pajg netektys didjant pastangoms, tampai ir nepritekliams, didjant ginkluotosioms pajgoms, kaip tai bna myje? Ir klausim teks duoti neigiam atsakym. tamp tuo ar kitu laipsniu daniausiai sukelia pavojai, kuriais persmelkta kiekviena karo veiksm akimirka. Visur prieintis iems pavojams su pasitikjimu tsiant savo darb, tai kas sudaro esm t skirting veiksm, i kuri susideda taktin ir strategin kariuomens tarnyba. i tarnyba tuo sunkesn, kuo silpnesn kariuomen, ir tuo lengvesn, kuo reikmingesn jos persvara prie prie. Kas tuo gali abejoti? Kampanija prie gerokai silpnesn prie, inoma, pareikalaus maesns jg tampos, negu prie lyg, o ypa prie stipresn. Tai taikoma jg tampai. Truput kitaip su nepritekliais. Pastarieji i esms slygojami dviej prieasi: maisto trkumo ir patalp stokos ar tai

168

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

butuose, ar gerai parengtose stovyklose. Tie ir kiti nepritekliai, inoma, tuo didesni, kuo didesn kariuomen sutelkta vienoje vietoje. Argi skaiiaus pranaumas neduoda galimybs isiplsti ir uimti daugiau erdvs ir daugiau priemoni gauti ir sukaupti produkt? Kai 1812 m. siverimo Rusij metu Bonapartas sutelk vis nematyt iki iol kariuomen viename kelyje ir tuo paiu sukl tiek pat negirdt nepritekli, tai reikia priskirti jo pagrindiniam principui: lemiamame punkte bti kiek galima stipresniam. Ar pereng iuo atveju rib taikydamas savo princip tai klausimas, kurio mes dabar nesvarstysime, taiau neabejotina viena, kad jei jis bt norjs ivengti i nepritekli, jam reikjo veikti platesniame fronte; Rusijoje utenka erdvs, ir apskritai erdvs utenka visada. Todl i to negalima daryti prielaid rodymui, kad vienalaikis ginkluotj pajg panaudojimas yra nepritekli altinis. Padarysime prielaid, kad klimato slygos ir susieta su karu tampa sukelia tam tikr nuostoli netgi toje kariuomens dalyje, kuri dl persvaros galima bt buv pataupyti vlesniam laikui, jeigu neturtume omeny tos pagalbos, kuri ji turi suteikti kovojaniai kariuomenei, visgi mes privalome aprpti visk vienu vilgsniu ir paklausti savs: ar padengia i netektis t persvar, kuri mes gyjame dl turimos skaiiaus persvaros? Mums reikia paliesti dar vien svarb punkt. Kiekviename myje galima lengvai numatyti tas jgas, kurios reikalingos pasiekti numatyt svarb rezultat, taigi ir nustatyti jg pertekli. Strategijoje, reikia pripainti, to padaryti negalima, nes strategin skm nra toks apibrtas objektas, kaip taktin, ir neturi toki artim rib. Todl tai, k taktikoje galima laikyti jg pertekliumi, strategijoje reiks laikyti priemone rezultato pltrai, jei toks atvejis bus. Didjant rezultatui, auga ir naudos procentai, taigi jg persvara per trump laik gali duoti toki vaisi, kuri negalima pasiekti tausojant jgas. 1812 m. Bonapartui pavyko dl didiuls jg persvaros pasiekti Maskv ir j uimti, jeigu jam dl ios persvaros bt pavyk sutriukinti rus kariuomen, jis tikriausiai Maskvoje bt sudars taik, kuri pasiekti

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

169

kitais metodais bt buv sunkiau. is pavyzdys tik turi patvirtinti ms mint, o ne rodyti, nes rodymams reikia ilg samprotavim, kurie ia bt ne vietoje. Visi ie apmstymai nukreipti tik prie nuosekl jgos panaudojim, bet ne prie rezerv apskritai, kuris iuose samprotavimuose turimas omenyje, bet kuris, kaip mes pamatysime kitame skyriuje, susijs su visai kitomis svokomis. Taigi mes norime rodyti tik tai, kad, jeigu taktikoje jau tik vienas ilgalaikis tiesiogins ginkluotj pajg naudojimas jas sekina, o laikas yra vienas i jg majimo veiksni, strategijoje to nesimato. Naikinamasis poveikis, kur laik strategijoje darantis tak ginkluotosioms pajgoms, susilpnja dl naudojam jg dydio, i dalies yra kompensuojamas kitais bdais, todl strategija negali numatyti sau tikslo panaudoti laik kaip sjunginink, traukiant m savo pajgas nuosekliai. Mes sakome, laikas apskritai, nes ta svarba, kuri laikas turi ir privalo turti vienai i kovojani pusi dl kit susijusi aplinkybi, kitoki nei laikas, yra kakas visai kita, nes turdamas iokios tokios prasms ir reikmingumo bus ms svarstymo objektas kitoje vietoje. Taigi dsnis, kur mes mginome pltoti, itoks: visos skirtos ir esanios ms inioje jgos strateginiam tikslui pasiekti turi bti panaudotos vienu metu, o j panaudojimas bus tuo efektyvesnis, kuo labiau jos bus sutelktos vienam veiksmui vienu momentu. Taiau strategijoje tam tikr viet uima ir atkaklumas ir itsti laiko atvilgiu veiksmai; taiau mes galime tai nutylti, kad tai yra viena i pagrindini galutinio rezultato pasiekimo priemoni; mes turime omenyje besitsiant nauj jg iskleidim. Tai bus atskiro skyriaus pavyzdiu ir ia mes apie tai primename tam, kad neklaidintume skaitytojo. Dabar mes paliesime tem, labai artim k tik apvelgtai; tik baig jos tyrim galsime tinkamai idstyti vis klausim, mes turime omenyje strategin rezerv.

170

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

13 skyrius STRATEGINIS REZERVAS

Rezervas turi dvi paskirtis, kurias reikia skirti: pirma mio tsimas ir atnaujinimas, antra panaudojimas nenumatytais atvejais. Pirmoji paskirtis numato naud, kuri gaus panaudoj ginkluotsias pajgas, todl tai nra strategijos sritis. Tie atvejai, kai kariniai daliniai i unugario nukreipiami kur nors punkt, kur prieas pradeda nugalti; be abejo, turi bti priskirti antrai paskiri kategorijai, nes pasiprieinimas, kur ia tenka daryti, matyt, tinkamai nebuvo numatytas. Karinis dalinys, iimtinai skirtas tsti m, paliktas tam tikslui unugaryje, nepasiekiamas ugnies ir esantis vyresniojo myje vado inioje, bus taktinis, o ne strateginis rezervas. Taiau poreikis turti tam tikras pajgas nenumatytam atvejui, gali bti sutinkamas ir strategijoje, o todl gali bti reikalingas ir strateginis rezervas, bet tik ten, kur galimas nenumatytas atvejis. Taktikoje, kur mes daugiausia suinome apie prieo kslus tuo momentu, kai jie atsiveria ms vilgsniui ir kur kiekvienas mikelis, kiekviena vietovs raukl gali juos slpti, reikia, inoma, bti pasiruousiems susidurti su nenumatytu atveju ir turti galimyb pastiprinti tuos atskirus ms isidstymo punktus, kurie pasirodyt labai silpni ir suderinti ms veiksmus su prieo veiksmais. Strategijoje taip pat gali pasitaikyti panai atvej, nes strateginiai veiksmai tiesiogiai susieti su taktiniais. Ir strategijoje daug daroma savo nuoira priklausomai nuo situacijos, naudojantis nepatikimais ir kasdien, kas valand ateinaniais praneimais ir pagaliau priklausomai nuo reali mi rezultat; todl esmin strateginio vadovavimo slyga, atitinkamai neinomumo laipsniui, yra laikymas unugaryje dalies ginkluotj pajg tolesniam j panaudojimui.

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

171

Kaip inoma, tai visada daroma gynyboje, ypa ginant alies sienas, upes, kaln keteras ir t. t. Taiau toks neapibrtumas maja, kai strategija nutolsta nuo taktikos ir visai nutrksta tose srityse, kur ji susisieja su politika. Kur prieas siunia m savo kolonas, galima suinoti tik tada, kai tai bus matoma; kur jis kelsis per up, suinome pagal kai kuriuos pasiruoimo poymius, kurie pasirodo i anksto; i kurios puss jis siver ms al, paprastai apie tai rao visi laikraiai iki to, kai nuskamba pirmas vis. Kuo didesni umojai, tuo sunkiau nustebinti jais. Laikas ir erdv tokie dideli, o santykiai, i kuri isirutulioja veiksmai, tiek inomi ir stabils, kad bendra ivada arba daroma laiku arba j galima patikimai nustatyti iankstine analize. Kita vertus, ir rezervo, jeigu toks bt, naudojimas negarantuoja, kad darys didesn tak prieo priemonms. Mes matome, kad tas ar kitas kiekvieno mio sprendimas pats yra niekinis ir kad visi miai randa savo baigt tik pagal pagrindinio mio pasekms. Bet ir vis mi pasekms turi tik santykin reikm: jie bna skirting laipsni priklausomai nuo to, koki didel ir reikming dal vis ginkluotj pajg sudaro tos, kurios buvo nugaltos. Pralaimjimas, vyks susiduriant vienam korpusui, gali bti uglaistytas armijos pergale; netgi armijos pralotos kautyns gali bti ne tik atsvertos kautynmis, ilotomis didesns armijos, bet netgi pavirsti laimingu reikiniu (abi kautyni dienos prie Kulmos, 1813 m.). niekas tuo neabejoja, bet tiek pat aiku, kad kiekvienos pergals reikm (laiminga kiekvieno mio pabaiga) yra tuo tvirtesn, kuo didesn nugalta prieo kariuomens dalis, ir kad dl to sumaja galimybs grinti tai, kas prarasta, nes tam daro tak aplinkybs. Nuodugniau mes su tuo susipainsime kitoje vietoje; ia utenka tik atkreipti dmes neginijam ios progresijos gyvavim. Prie i dviej samprotavim dar pridsime treij: itemptas laiko atvilgiu ginkluotj pajg panaudojimas taktikoje visada siekia perkelti lemiam moment viso kovos akto pabaig; atvirkiai, strategijoje vienalaikio jg panaudojimo dsnis beveik visada priveria siekti pagrindinio sprendimo

172

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

(kuris nebtinai bus paskutinis) didiojo karo akto pradioje. iuose trijuose nuostatuose rasime pakankamai pagrindo tam, kad pasakytume: strateginis rezervas tuo maiau reikalingas, tuo labiau nenaudingas ir netgi pavojingas, kuo platesn ir vairesn io rezervo paskirtis. Nesunku nustatyti t rib, u kurios strateginis rezervas pradeda prietarauti savo paskiriai: jis yra lemiamame susidrime. Vis jg panaudojimas turi bti susietas su lemiamu susidrimu ir bet koks rezervas (susidedantis i pasiruousios miui ginkluotos jgos), skirtos panaudoti po lemiamo akto, bt nesmon. Taigi, jeigu taktika rezerve turi priemoni, kuriomis gali ne tik atremti nenumatytus prieo veiksmus, bet ir pakeisti niekada nepasiduodani sumanymams kovos baigt, esant nepalankiai jo eigai, tai strategijai tenka atsisakyti nuo ios priemons gal gale pagrindinio sprendimo atvilgiu. Apskritai neskmes vienoje vietoje ji gali uglaistyti skme kitoje ir tik retu atveju jg permetimu i vieno punkto kit, bet ji niekada neturi laikyti unugaryje dal jg, kad pataisyt galim neskm. Mes pripainome nesmoning strateginio rezervo, neturinio dalyvauti pagrindiniame susidrime, idj; tai nekelia abejoni, kad mes niekada nebtume susigund j analizuoti taip, kaip mes tai padarme paskutiniuosiuose skyriuose, jeigu po kit sivaizdavim i idja nebt gavusi naudingesn vaizd ir nepasirodyt kartais umaskuotu pavidalu. Vieni joje mato strateginio imintingumo ir matymo vaisi, kiti atmeta j, o su ja ir bet koki mint apie rezerv, taip pat ir taktin. i idj maialyn prasismelkia ir gyvenim. Jeigu mums reikalingas auniausias io sambvio pavyzdys, tai reikia tik atsiminti, kad Prsija 1806 m. paliko 20000 moni rezerv, vadovaujam princo Viurtembergo, idstyt Brandenburgo provincijoje; is rezervas jau negaljo laiku suskubti prie Zaade ups, o kiti 25000 tos paios valstybs moni liko Ryt ir Piet Prsijoje; juos planavo mobilizuoti kaip rezerv vliau. Pateikus iuos pavyzdius turbt nebus mums priekait, kad mes kovojame su vjo malnais.

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

173

14 skyrius JG TAUPYMAS

Samprotavimus, kaip mes jau kalbjome, retai pasiseka susiaurinti iki vienos nepertraukiamos linijos dl princip ir pair. Visada lieka tam tikra erdv. Taip bna bet kokiame taikomajame mene. Dl groio linij nra joki abscisi ir ordinai; apskritimo ir elipss nenubraiysi algebros formulmis. Taigi veikjas privalo pasitikti subtiliu samprotavim taktu, kuris iplaukia i natralaus proto valgumo, rutuliojasi paskends samprotavimuose ir beveik nesmoningai suranda teising keli, tai supaprastinti dsn, nukreipiant j rykiai isiskirianius daiktus, kurie ir tarnauja iam veikjui vadovaujaniomis taisyklmis, tai iekoti atramos atrastame metode ir paversti j savo lazda. Tokiu supaprastintu poiriu arba protine nuojauta mes numatome kit poir: visada prisilaikyti bendros vis jg sveikos; kitaip tariant, akylai irti, kad niekada joks dalinys nelikt be darbo. Kas laiko savo jgas ten, kur prieas joms neduoda pakankamai darbo, kas veria dal savo jg ygiuoti, t. y. palieka juos beveiksmius tuo momentu, kai prieo kariuomen smogia, tas blogai eimininkauja. iuo poiriu itaip reikia suprasti jg eikvojim: tai blogiau nei betikslis jg panaudojimas. Jeigu reikia veikti, tai vis pirma btina, kad veikt visi daliniai todl, kad net pati netikslingiausia veikla pritraukia ir uima tam tikr prieo jg dal; tuo tarpu visikai neuimtos pajgos, laikinai kaip ir neegzistuoja. Be abejo, is poiris atitinka trij paskutinij skyri mint; tai ta pati tiesa, tik vertinta platesniu poiriu ir pristatyta vienoje vietoje.

174

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

15 skyrius GEOMETRINIS ELEMENTAS

Iki kokio masto geometrinis elementas arba kovini jg rikiuots forma kare gali tapti vadovaujaniu principu, galime matyti ilgalaikje fortifikacijoje, kur geometrija beveik iimtinai tinka viskam nuo didelio iki mao. Taktikoje ji irgi turi didel reikm. Ji sudaro taktikos pagrind, suprantant siaurai, t. y. mokym apie kariuomens judjim; geometriniai kampai ir linijos, tarsi statym leidjai, kurie vieni paaukti bti gino teisjais, sklando vir lauko fortifikacijos ir net tuomet, kai mokoma, kaip parengti pozicijas ir kaip jas pulti. iame geometrijos vyravime yra kakas neteisinga, o kai kur tik tuia imon; taiau iuolaikinje taktikoje, kur kiekviename myje stengiamasi apsupti prie, geometrinis elementas vl gavo didel tak; jo taikymas nesudtingas, bet nuolat kartojasi. Taiau taktikoje, kur viskas yra daug dinamikiau, kur moralins jgos, individualios savybs ir konkretus atvejis daro daug didesn tak, negu tvirtovi kare, geometrinis elementas negali vyrauti taip pat, kaip jis vyrauja pastarajame. Strategijoje jo reikm dar maesn. Tiesa, ir ia jg paskirstymo formos ir ali, ir valstybi sien apibrtumas turi didel reikm, taiau geometrinis pradas nra sprendiantysis kaip fortifikacijoje ir ne toks svarbus kaip taktikoje. Kaip pasireikia i taka, mes tursime galimyb pakalbti pakankamai daug svarstydami klausimus, kuriuose geometrinis elementas pasireikia ir nusipelno dmesio. iuo atveju mes norime pabrti skirtum tarp strategijos ir taktikos. Taktikoje laikas ir erdv yra pakankamai mai. Kai grup, supama prieo i sparn ir unugario, tai labai greitai gali bti toks momentas, kai visi atsitraukimo keliai bus atkirsti; tokia padtis gali sudaryti slygas, kad negalima bus toliau vykdyti m; grup privalo arba prasiverti, arba pakeisti

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

175

susidariusi padt, i aplinkyb suteikia veiklum visoms kombinacijoms, nukreiptoms prie apsupt; ie veiksmai isirutulioja i t bgtavim, kokius jie teigia prieui dl galim pasekmi. Todl geografin ginkluotj pajg grupuot yra svarbus galutinio rezultato veiksnys. Taiau strategijoje geometrinis apipavidalinimas gauna tik silpn atspind dl dideli laiko ir erdvs matmen. Negalima audyti i vieno karo teatro kit. Praeina savaits ir mnesiai, kol vyks numatytas strateginis apjimas. Be to, erdvs tokios didiuls, kad tikimyb netgi geriausiu atveju smogti skaudant tak nedidel. Taigi strategijoje io tipo kombinacij veiksmas, t. y. geometrinis elementas, kur kas maesnis, o skms taka, faktikai pasiekta iame punkte, daug reikmingesn. i skms taka gana ilgai trunkanti, kad parodyt vis savo veiksmo jg pirmiau, negu jam tai sutrukdys ir netgi j sustabdys prieingo pobdio rpesiai. Todl mes nebijome pripainti nustatyt ties, kad strategijoje skaiius ir umojis pergaling mi daug svarbiau nei to fasado, kuriame ie miai tarpusavyje sujungti, linijos. Kaip tik atvirktinis poiris buvo mgstamiausia naujausios teorijos tema. Tuo norjo suteikti strategijai didesn reikm. Strategijoje mat vlgi didesn proto funkcij, ir tai galjo sutaurinti kar arba, kaip kalbjo, keisdami naujas sampratas, padaryti j daugiau mokslik. Mes laikome vienu i pagrindini iuolaikins teorijos nuopeln nuplti nuo i papaikusi idj j neutarnaut reputacij; taigi geometrinis elementas yra svarbiausia samprata, i kurios ios idjos iplaukia, todl mes ypa ikeliame punkt.

176

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

16 skyrius APIE PRASTOVAS KARO VEIKSMUOSE

Jeigu irsime kar kaip abipusio naikinimo veiksm, tai reikia sivaizduoti abi puses, besiverianias priek, ir taip pat reikia sivaizduoti kiekvieno atskiro momento atvilgiu vien pus laukiani ir tik kit ygiuojani pirmyn, nes aplinkybs niekada negali likti vienodos vienai ir kitai pusei. Laikui einant bus pasikeitim, i ko paaiks, kad dabartin akimirka yra palankesn vienai pusei negu kitai. Jeigu darysime prielaid, kad abu karvediai gerai imano aplinkybes, tai vienam yra pagrindas veikti, kitam laukti. Tas pats tikslas nebna abiem pusms kartu pulti, bet taip pat ir kartu laukti. is abipusis iskyrimas to paties tikslo yra ne i bendro prieingybs tikslo ir neprietarauja antrosios dalies penktajam skyriui, bet todl, kad abiem karvediams ta pati situacija yra pagrindas, kuris lemia j veiksmus, padties pagerinim ar pabloginim ateityje. Jeigu darysime prielaid, kad yra vienodos galimybs, ir tursime galvoje, kad karvediui nepakankamai susipainus su kito karvedio padtimi sivaizduojama tokia lygyb, tai skirtingi politiniai tikslai atmeta pauzs galimyb. Viena i pusi privalo, politikai vertinant, bti puolanija, nes, jei bus abipus gynyba, nebus karo. Bet kadangi puolaniojo tikslas teigiamas, o gynybos tik neigiamas, tai pirmajam priklauso teigiami veiksmai, nes tik taip jis gali pasiekti teigiam tiksl. Tokiu atveju, jei abi puss yra tokioje pat padtyje, teigiamas tikslas paskatina puolantj aktyviems veiksmams. Todl prastovos kariniuose veiksmuose prietarauja reikalo prigimiai, nes abi kariuomens, kaip prieingos puss, turi viena kit naikinti, kaip ugnis ir vanduo negali bti pusiausvyroje, bet veiks vienas kit, kol vienas i j visikai inyks. K galima pasakyti apie du kovotojus, kurie valand valandas laiko vienas kit apglb, nedarydami jokio judesio? Karo veiksmai turi vykti kaip usuktas mechaninis laikrodis. Kokia laukin bt karo prigimtis,

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

177

ji priklauso mogikoms silpnybms, o prietaravimas, kad mogus, viena vertus, ieko ir sukuria pavojus, kita vertus, j bijo, nieko nenustebins. Jeigu mes pairsime karo istorij apskritai, tai mes rasime joje prieingyb nepaliaujamai eiti tiksl, kuomet prastovos ir neveikimas pasirodys natrali kariuomens bsena karo metu, o veiksmai iimtis. Tuomet galtume suabejoti nustatytu supratimo teisingumu. Bet kai karo istorija patvirtina abejones daugybe jos pateikt fakt, pastarieji karai vl patvirtina ms nuomon. Revoliucinis karas parodo savo realyb ir patvirtina btinum. Jame ir ypa Bonaparto ygiuose karo veiksmai pasiek t rib neinant energijos laipsn, kur mes irime kaip natral statym, t. y. karo statym. is laipsnis yra galimas, o kadangi galimas, tai jis yra btinas. I tikrj, kaip galt protas pateisinti jg eikvojim, koks bna kare, jeigu veiksmai nebt tikslas? Kepjas krosn krena tik tada, kai jis nori kepti duon. Arklys kinkomas tada, kai rengiamasi vaiuoti: tai kodl eikvoti didiausias jgas kare, jei tai nieko nesukels, o tik panaias prieo pastangas? tai kiek galime pasakyti ginant bendr princip, o dabar apie jo modifikacijas, t. y. artimiausi paskirt, nes ji iplaukia i dalyko prigimties, o ne i konkrei savybi. Turime paminti tris prieastis, kurios sudaro vidin atsvar ir stabdo greit ir nesulaikom laikrodio mechanizmo susidvjim. Pirmoji stabdanti aplinkyb yra natrali baim ir mogaus dvasios nerytingumas, slegiantis moralinis pasaulis, kur sukelia ne traukos, o atstmimo jgos, o btent pavojaus ir atsakomybs baim. Karo liepsnose paprastos prigimties mons pasirodo esantys sunkesnio charakterio; judjimas truks ilgesn laik, jeigu jie gaus stiprius ir besikartojanius impulsus. Retai pakanka tik sivaizduoti karo tiksl, kad nugalt sunkum. Ir jeigu nevadovaus karingas ir sumanus protas, kuris kare jauiasi kaip uvis vandenyje, arba jei i viraus nebus didelio spaudimo, tai stovjimas vietoje taps norma, o judjimas pirmyn iimtimi. Antroji prieastis yra mogiko valgumo ir sprendim, kurie kare yra didesni negu kitur, netobulumas, nes ne kiekvien akimirk gerai inoma ir

178

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

sava padtis, o prieo, nes jis yra usimaskavs, galima nuspti tik i menk duomen. Todl danai atsitinka, kad abi puss mato t pat objekt savo pranaumui, o padtis labiau atitinka vienos puss interesus. Taip gali kiekvienas galvoti, kad elgiasi imintingai, kai jie laukia kito momento, kaip jau buvo minta antrosios dalies penktajame skyriuje. Treioji prieastis, kuri kaip stabdys stabdo ir kartkartmis visikai sustabdo main, yra didesnis gynybos sustiprinimas: A gali jaustis silpnas, kad pult B, bet i to neseka, kad B yra pakankamai stiprus pulti A. Jgos papildymas, kur duoda gynyba, ne tik prarandamas pereinant gynyb, bet perduodamas prieui taip, kaip a plius b skirtumas ir a minus b lygu 2b. Todl gali bti, kad abi puss ne tik jauiasi silpnos pulti, bet ir i ties yra tokios. Ir taip rpestingas protingumas ir pavojaus baim karo meno viduje randa patogi pozicij, kad rodyt savo teisum ir paabot elementar karo neabotum. Taiau ios prieastys sunkokai paaikint ilgas prastovas, kurias inome i ankstesni, be dideli interes sukelt kar, kai dykinjimas um devynias deimtsias laiko, palyginus su praleistu su ginklu laiku. is reikinys priklaus nuo takos, kuri sudar vienos puss reikalavimai ir kitos padtis ir nuotaikos kariaujant, kaip mes rame skyriuje apie karo esm ir tikslus. ie dalykai gali padaryti toki tak, kad gali kar padaryti kompromisiniu. Danai karai bna ne daugiau kaip ginkluotas neutralumas arba grsminga deryb parama, arba saikingas bandymas atsidurti palankesnje padtyje ir ilaukti, arba nemaloni sjungininko pareiga, kuri atliekama kiek galima maiau eikvojant savo jgas. Visais atvejais, kai interes susidrimas maas, prieikumo nuotaikos silpnos ir nra stipraus stimulo labai pakenkti prieui, o i jo puss nejauiamas didelis pavojus, taigi, kai nra didelio abipusio susidomjimo, vyriausyb nenori per daug rizikuoti. I to ir kyla rami karo eiga, kai tikroji prieika karo dvasia sukaustoma grandinmis. Kuo daugiau karas tokiu bdu bus kompromisinis, tuo labiau teorija pasiges to tvirto tako ir gilesnio pagrindimo, btinumo bus vis maiau,

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

179

atsitiktinum vis daugiau. Bet ir tokiame kare gali pasireikti protas: tikriausiai, ia daugiau vietos protui ir vairesnei veiklai negu kitokiame kare. Azartinis aidimas su aukso luitais, atrodo, pavirsta komerciniu aidimu graiais. Ir itame lauke, kur kariavimas upildo laik smulkiais dalykais: susidrimais prieakiniuose postuose, kur balansuojama tarp rimt dalyk ir pokt, itstu kariuomens idstymu, kuris neatnea jokios naudos, pozicijomis ir ygiais, kuriuos paskui mokslininkai pripasta tik dl to, kad juos slygojusi maa prieastis pasirodo nereikminga istorijai ir nieko nesako sveikam protui. Btent ia kai kurie mokslininkai ir suranda tikr karo men. iuose seno karo paraduose jie randa vis teorij tiksl, proto viepatavim vir materijos, o pastarj met karai jiems atrodo grubiomis mutynmis, kurios nieko nemoko ir kurias reikia irti kaip grim barbarikum. Tokia paira taip pat smulkmenika kaip ir jos objektas. Kur nra didels jgos, dideli aistr, lengviau apsukriam protui rodyti savo aidim; bet argi vadovauti didelei jgai, vairuoti laiv audros metu nra auktesn proto veikla? Ar fechtavimo menas nra kita kariavimo ris, nra jo dalis? Ar pirmasis nepriklauso antrajam, kaip judjimas laive, kaip paties laivo judjimas? Juk tai gali vykti tik esant tai slygai, kad prieas to geriau nedarys. Ir ar mes inome, kiek jis vykdys ias slygas? Ar neuklupo ms prancz revoliucija, ms, sitikinusi sen metod tikrumu, ir ar nenublok ms nuo Chalono iki pat Maskvos? Ir ar Frydrichas Didysis ne taip uklupo austrus, sitikinusius sen karo gdi tikrumu, panaiu bdu, ir ar nesudrebino j monarchijos? Vargas vyriausybei, kuri su savo kompromisine politika sutiks prie, kuris neino apribojim, kuriam nra statym, kuris panaus audring stichij. Tuomet energijos ir veiklos stoka nusvers prieo svarstykles; tuomet nebus lengva fechtuotuojo poz pakeisti lengvaatleio, ir danai pakanka mao smgio, kad visk sugriaut. Pateikti pavyzdiai rodo, kad kampanijos metu karo veiksmas vyksta su pertraukomis ir kad tarp kruvin veiksm yra stebjimo laikas, kai abi puss ginasi, ir kad auktesnis vienos puss tikslas duoda jos veiksmams puolimo pradi ir veria j uimti aktyvias pozicijas, o tai keiia jos padt.

180

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

17 skyrius IANDIENINIO KARO POBDIS

Dmesys, skiriamas iandieninio karo pobdiui, turi didel tak ms prielaidoms, ypa strateginms. Nuo tada, kai prastins ankstesns priemons dl Bonaparto drsos buvo paverstos niek ir beveik vienu smgiu buvo sunaikintos pirmo rango valstybs; nuo tada, kai ispanai savo atkaklia kova parod, kiek daug galima pasiekti ginklu ir tautos sukilimu, nepaisant j silpnumo pavieniui, nuo tada, kai Rusija 1812 met kampanijos metu pamok, pirma, kad didelio masto imperija nenugalima, antra, kad skms tikimyb ne visais atvejais maja, kai prarandi mius, sostines ir provincijas (kas anksiau visiems diplomatams buvo nenuneigiamas principas, kad jie tokiais atvejais visada buvo pasireng laikinai taikai), bet danai savo alies centre besiginantysis gali pasirodyti stipriausias, kai prieo puolimo jga isekusi, o gynyba su didele jga pereina puolim, nuo tada, kai Prsija 1813 m. parod, kad staigus pastiprinimas milicijos pajgomis gali padidinti kariuomens jg eis kartus ir kad milicij visais atvejais galima panaudoti alies viduje ir u jos rib, taigi visi ie atvejai parod, kad tautos nuotaikos ir atsidavimas tvynei yra didiulis veiksnys, lemiantis valstybs jg, jos gebjim kariauti ir sudarantis jos ginkluotsias pajgas, ir po to, kai vyriausyb susipaino su visomis iomis pagalbinmis priemonmis, nereikia laukti, kad ji j nepanaudot bsimuose karuose, ar tai bt grsm jos egzistencijai, ar tai skatint garbs trokimas. Kad karai, kurie vyksta apsunkindami abiej pusi tautas, turi bti organizuojami kitais pagrindais, negu tie, kur viskas apskaiiuota nuolatins kariuomens dalyvavimu, yra aiku. Reguliariosios profesionalios kariuomens buvo panaios laivyno pajgas, sausumos pajgos pagal savo santyk su likusia valstybs dalimi panaios jr pajgas, todl sausumos karo menas buvo panaus jr mio taktik, kas visikai prarasta iuo metu.

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

181

18 skyrius TAMPA IR RAMYB

Dinamikas karo statymas

Mes matme 16 skyriuje, kiek ilgja kampanij metu prastov laikas, palyginus koks buvo veiksm laikas. Jeigu, kaip buvo minta ankstesniame skyriuje, iuolaikiniams karams bdingas visikai kitas pobdis, tai aiku, kad karo veiksmai bus nutraukti po ilgesnio ar trumpesnio laiko, ir tai reikalauja detaliau inagrinti abi susidariusias padtis. Kai prasideda pertrauka karo veiksmuose, kai nei viena i abiej pusi nenori nieko pozityvaus, yra ramyb ir pusiausvyra, bet pusiausvyra platesne reikme, ne tik fizini ir moralini jg, bet ir vis santyki ir interes. Kai tik viena i abiej pusi ikelia nauj pozityv tiksl ir pradeda veiksmus, kad j pasiekt, nors tai bt tik pasirengimas, o kai kita pus pradeda prieintis, atsiranda jg tampa; tai tsiasi tiek ilgai, kol priimamas sprendimas, t. y. kol viena pus atsisako savo tikslo arba kita pus jam nenusileidia. Po io sprendimo, pagrsto abiej pusi karini kombinacij taka, seka judjimas viena ar kita kryptimi. Jei is judjimas isenka ar dl sunkum, kuriuos reikia veikti, ar savo vidini klii, ar dl nauj ikilusi priesvar, ateina arba naujas ramybs laikas, arba nauja tampa ir sprendimas, po kurio seka naujas judjimas, daugeliu atvej prieinga kryptimi. Abstraktus pusiausvyros, tampos ir judjimo atskyrimas yra reikmingesnis praktiniams veiksmams, negu tai galt atrodyti i pirmo vilgsnio. Ramybs ir pusiausvyros bsenos gali pasireikti visokeriopa veikla, btent, kuri remiasi atsitiktinmis prieastimis, o ne dideli pasikeitim tikslais. Tokia veikla gali apimti reikmingus mius, net pagrindinius mius, bet ji yra kitokios prigimties ir todl daniausiai kitokio poveikio.

182

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Jeigu bus tampa, tai sprendimo miu pasekms visada veiksmingesns, i dalies dl didesns valios jgos ir dl didelio aplinkybi spaudimo, i dalies dl to, kad viskas parengta ir nukreipta didel judjim. Sprendimas panaus paslptos minos veikim, kai tuo tarpu vykis ramybs laikotarpiu daugiau ar maiau panaus gryname ore parako mass sprogim. tampa daniausiai gali bti vairi laipsni ir gali pereiti ramybs bsen per tiek daug pakop, kad emiausiose pakopose maai skirsis nuo pastarosios. Esmin nauda, gauta i ios apvalgos, yra ivadoje, kad visos priemons tampos metu yra reikmingesns ir veiksmingesns negu tos, kurios naudojamos pusiausvyros metu, ir j reikmingumas didja didjant tampai. Kanonados prie Valmos pasekms buvo reikmingesns negu mio prie Hochkircho. Mes turime visikai kitaip isidstyti teritorijoje, kuri mums uleido prieas, priklausomai nuo to, ar is poelgis slygotas to, kad prieas nesugebjo jos apginti ar kad prieas atsitrauk ketindamas priimti sprendim palankesnmis aplinkybmis. Kai prieas yra strateginiame puolime, viena klaidingai pasirinkta pozicija, vienas klaidingas ygis gali turti lemiam pasekmi, kai pusiausvyros metu ios klaidos turi pasireikti labai aikiai, kad sukelt kokius nors prieo veiksmus. Dauguma ankstesni kar vyko, kaip minjome, pusiausvyros periodu arba nedideli tamp metu, tai vykiai retai sukeldavo dideles pasekmes, danai tai bdavo atsitiktiniai veiksmai, skirti karaliens gimimo dienai (Hochkirchas), kartais ginklo gerbimo proga (Kunersdorfas) arba patenkino karvedio tuiagarbikum (Freibergas). Mes galvojame, jog yra labai svarbu, kad karvedys deramai vertint padt ir bt taktikas, o 1806 met kampanijos pavyzdys parod, kaip danai trksta to takto. Didels tampos metu, kai btinas skubus sprendimas, kuris turjo su visomis pasekmmis pareikalauti vis karvedio dvasini jg, pasirod toki priemoni projektai ir i dalies buvo vykdomi tokie veiksmai (rekognoskuot Frankonijos kryptimi), kurie galjo atneti tik ma skm ir

TREIOji dalis

Apie STRATEGIJ

183

tik pusiausvyros momentu. Dl vis i priemoni, neusi painiav, buvo pamirta tai, kas galjo igelbti. Mes apvelgme skirtumus, kurie reikalingi tolesnei teorijos pltotei, nes visa, k mes toliau dstysime apie puolim ir gynyb, susij su krizine bsena, kurioje jgos yra tampos ir judjimo metu, ir todl, kad mes irime t veikl, kuri gali vykti pusiausvyros metu, tik kaip pasekmes, nes kiekviena kriz yra tikras karas, o i pusiausvyra pateikia tik jo atspind.

184

KETVIRTOJI DALIS

MIS
1 skyrius Apvalga

Po to, kai mes ankstesnje knygos dalyje apvelgme objektus, kuriuos galima traktuoti kaip veiksmingus karo elementus, dabar apvelgsime m, kaip karin veikl, kuri fiziniu ir moraliniu poveikiu aprpia vis karo tiksl. Mio konstrukcija priklauso taktikos prigimiai, mes tai panagrinsime tik trumpai, kad susipaintume su reikiniu apskritai. Artimiausi tikslai suteikia kiekvienam miui savit pobd; su artimiausiais tikslais mes susipainsime ateityje. Bet tas savitas pobdis, lyginant su mio savybmis, beveik nereikmingas, daugelis mi panas, todl, nenordami kartotis, mes inagrinsime m apskritai, kol kalbsime apie jo artimesn panaudojim. Kitame skyriuje keliais odiais charakterizuosime iuolaikin m pagal naudojam taktik, nes jis yra ms sivaizdavimo apie m pagrindas.

KETVIRTOji dalis

MIS

185

2 skyrius Mio pobdiS

Pagal svokas, kurias mes davme kalbdami apie strategij ir taktik, savaime suprantama, kad, jei keiiasi vieno prigimtis, tai turi tak kitam. Jeigu taktiniai reikiniai kiekvienu atveju turi visikai kit pobd, tai j privalo turti ir strateginiai, jei jie turi ilikti nuosekls ir logiki. Todl svarbu pagrindin m, prie nagrinjant j strategikai, charakterizuoti pagal jo nauj pobd. Kas dabar yra daroma iuolaikiniame myje? Karius ramiai irikiuoja alia ir vien paskui kit, ma j dal irikiuoja tinkama rikiuote ir leidia iai daliai valand valandas kovoti myje, kuris kartkartmis pertraukiamas ir palaikomas pavieniais maais kavalerijos ir durtuv atak smgiais. Kai ios kariuomens dalies kovin dvasia isenka ir i jos lieka tik idagos, ji grinama atgal ir pakeiiama nauja. Tokiu bdu mis baigia degti kaip drgnas parakas i lto ir, kai nakties ydas suteikia ramyb, nes nieko jau nebegali atskirti ir niekas nenori pasitikti aklu atsitiktinumu, tuomet vertinama, kiek liko abiejose pusse galini kovoti kari, kurie dar neprarasti, kaip ibls vulkanai. Aikinamasi, kiek prarasta ir kiek uimta teritorijos, ir kokia unugario aprpinimo perspektyva, vertinama drsa ir bailumas, protingumas ir kvailumas, kurie pasireik tiek savo, tiek prieo pusje ir nustatomas vienas pagrindinis rezultatas, kuris slygoja sprendim, ar palikti kovos lauk, ar kit ryt atnaujinti m. is vaizdas nra ubaigtas iuolaikinio mio paveikslas, o tik turi atspindti jo pagrindin ton, jis tinka ir puolantiesiems, ir besiginantiesiems, j galima traukti tam tikr bruo, priklausomai nuo tikslo, vietovs, nepakeiiant tono i esms.

186

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Bet iuolaikini mi pobdis nra atsitiktinis, jie tokie dl to, kad abiej pusi karins organizacijos turi madaug t pat karo meno lygmen ir karo stichija, udegta dideli nacionalini interes, prasiver ir pateko savo natralias ves. Esant ioms dviem slygoms mi pobdis liks toks. is bendras iuolaikinio mio sivaizdavimas mums bus ne kart naudingas, kai mes ateityje norsim nustatyti kai kuri koeficient vert, t. y. jg, vietovs susijusias aplinkybes. Tik dideliems ir lemiamiems miams tinka is atvaizdavimas, mai miai, kaip ir dideli, savo pobd pakeit, bet maiau. To rodymas priklauso taktikai, bet mes tursime galimyb keliais trichais padaryti aikesn objekt.

3 skyrius MiS

Mis yra tikra karin veikla, visa kita yra jos palydovas. Taigi inagrinkime jo prigimt. Mis yra kova, o jo tikslas yra sunaikinti arba nugalti prie; prieas kiekviename myje yra ginkluota jga, kuri mums trukdo. Tai yra paprastas sivaizdavimas, mes prie jo grime; bet kol galsime tai padaryti, turime papildyti kitais. Jeigu mes sivaizduosime valstyb ir jos ginkluotsias pajgas kaip visum, tai geriausiai sivaizduoti kar kaip vien didel m; primityviomis laukini taut slygomis taip ir buvo. Ms miai susideda i daugybs dideli ir ma, sekani vieni po kit arba vienalaiki mi, ir is veiklos susiskaidymas atskirus veiksmus turi savo pagrind slyg vairovje, i kuri pas mus kyla karas.

KETVIRTOji dalis

MIS

187

Jau paskutinysis ms kar tikslas, politinis, nra paprastas ir, jeigu taip bt, tai veiksmas yra susijs su daugybe slyg, kad tikslas gali bti pasiekiamas ne vienu dideliu veiksmu, o daugybs maesni ar didesni, kurie susiejami visum. Mes anksiau esame sak, kad kiekvienas strateginis veiksmas gali bti prilygintas miui, nes ten naudojamos ginkluotosios pajgos, ir tuo visada remiasi mio idja. Taigi strategijos srityje mes galime vis karin veikl suvesti pavienius mius ir usiiminti tik pastarj tikslais. Mes susipainsime su iais ypatingais tikslais nuosekliai, priklausomai nuo klausim, kurie juos slygoja. Reikia pastebti, kad kiekvienas mis, maas ar didelis, turi savo tiksl, kuris pavaldus visumai. O jeigu taip yra, tai prieo nugaljim reikia irti kaip priemon iam tikslui pasiekti. Taip yra i ties. Bet is rezultatas yra teisingas ir svarbus tik tuomet, kai siejam vien visum visus sivaizdavimus. K reikia nugalti prie? Tai jo ginkluotj pajg sunaikinimas, ar tai bt mirtis, sueidimai, ar kitas bdas, kad tai bt visam laikui arba tokiu mastu, kad prieas nebegalt toliau tsti kovos. Mes tvirtiname, kad daugeliu atvej, ir ypa dideliuose miuose, ypatingas tikslas, kuris individualizuoja t m ir jungia j su visuma, yra tik silpna modifikacija bendro tikslo arba su tuo susijs alutinis tikslas, pakankamai svarbus, kad individualizuot m, bet visada nereikmingas lyginant su bendru tikslu. I ia seka, kad jeigu vykdomas paalinis tikslas, tai vykdoma tik maa dalis mio paskirties. Jeigu is tvirtinimas yra teisingas, tai teks pripainti, kad kiekvienas poiris prieo pajg sunaikinim tik kaip priemon, o tikslas visuomet bus kitas, teisingas tik savo forma, bet jis gali suformuoti neteisingas ivadas, jeigu pamirtama, kad prieo pajg sunaikinimas yra io mio tikslas ir kad tai yra tik silpna modifikacija siekimo sunaikinti prie. Toks pamirimas paskutinij kar periodu lm klaiding pair ir tendencij atsiradim, pagamino sistemos likuius, dl kuri teorija tikjosi pakilti tuo aukiau paprasto amato, kuo maiau joje bus siekimo naudotis tikru instrumentu, btent sunaikinti prieo kovines pajgas. Beje, tokia sistema negalt atsirasti, jeigu nebt klaiding prielaid ir

188

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

vietoj prieo pajg sunaikinimo nebt keliami kiti tikslai, kuriuos vykdius bt laukiama svarbi rezultat. Mes kiekvien kart kovosime su tokiomis sistemomis, bet negalime nenagrinti mio, nepatvirtin jo reikms ir tikrosios verts. Kaip mes rodysime, kad prieo pajg sunaikinimas yra svarbiausia daugeliu atvej? Kaip galime prietarauti galimybei ypatinga subtilia forma, sunaikinant tiesiogiai nedideles prieo pajgas, menikai suduotais smgiais paralyiuoti prieo vali, kad bd bt galima irti kaip didel kelio, vedanio tiksl, sutrumpinim? inoma, mis viename punkte gali turti didesn reikm negu kitame, inoma, strategijoje reikm turi mi idstymas ir j tarpusavio ryys, strategijos esm ir yra iame mene, mes neneigiame to, bet mes tvirtiname, kad didiausi reikm visada turi prieo pajg sunaikinimas. i pagrindin reikm mes norime suteikti naikinimo principui. Turime priminti, kad ia strategijos, ne taktikos sritis, ir todl kalbame ne apie priemones, kurios gali bti pastarosios dispozicijoje, kad sunaikint enklias prieo pajgas. Tiesioginis sunaikinimas yra taktiniai laimjimai, viskas yra tai, kad dideli taktikos laimjimai gali lemti didelius strateginius laimjimus arba, kaip mes minjome, taktiniai laimjimai kare yra svarbiausi. io tvirtinimo rodymas yra paprastas; tai yra laikas, kurio reikalauja kiekviena sudtin (menin) kombinacija. Ar paprastas smgis, ar sudtingesnis, meninis, duos didesn poveik, gali bti isprstas pastarojo naudai, jeigu prieas yra pasyvus. Bet kiekvienas sudtingas smgis reikalauja daugiau laiko, o is laikas turi jam bti duotas ir dar tam, kad kontrsmgis prie vien dal nesumenkint visos kariuomens pasirengimo reikiamiems veiksmams. Jeigu prieas apsisprendia paprastesniam smgiui, kuriam reikia maiau laiko, tai jis gyja pranaum ir trukdo didelio plano skmei. Todl vertinant sudting smg reikia atsivelgti pavojus, kurie ikyla pasirengim metu, ir j galima panaudoti tik tuomet, kai nereikia bijoti i prieo trump laik trunkanio smgio; jei tai danas atvejis, reikia paiam pasirinkti trumpesn keli ir ia prasme supaprastinti tiek, kiek reikalauja prieo charakteris, slygos, kuriose yra prieas, ir kitos aplinkybs.

KETVIRTOji dalis

MIS

189

Taiau mes netvirtiname, kad paprastas smgis pats geriausias, bet kad nereikia usimoti plaiau, negu leidia vietov, nereikia pralenkti prie kuriant sudtingus planus, atvirkiai, reikia stengtis pralenkti prie prieingoje kryptyje. Jeigu patyrinsime i prieingybi pamatus, pamatysime, kad viename yra protingumas, kitame drsa. Labai klaidinga manyti, kad nuosaiki drsa, suporuota su dideliu protu, duoda didesn poveik, negu nuosaikus protas su didele drsa. Bet jei negalvosime apie iuos elementus, nepateisinamus logikai, tai neturime teiss suteikti protui persvar prie drs toje srityje, kuri vadinama pavojumi ir kurios veiklos laukas turi bti traktuojamas kaip drsumo sritis. Prie ios abstrakios svokos mes pridursime, kad patirtis neduoda kitokio rezultato ir yra vienintel prieastis, nukreipianti mus ta kryptimi. Kas objektyviai susipasta su istorija, turi pripainti, kad energija visada daugiausiai prisidjo prie skms kariaujant. Kaip mes irutuliosime princip irti prieo ginkluotj pajg sunaikinim ne tik kare, bet ir atskirame myje, kaip pagrindin dalyk, ir pritaikysime princip visoms formoms ir slygoms, kurios skatina santykius, slygojanius kar, pamatysime vliau. Jau praddami nagrinti tem mes stengiams atskleisti principo svarb, pasiek rezultat grime prie mio.

4 skyrius TSiNYS

Ankstesniame skyriuje mes sustojome prie to, kad prieo sunaikinimas yra svarbiausias mio tikslas, ir specialiai nagrindami bandme rodyti, kad tai yra tiesa daugeliu atvej ir dideliuose miuose, nes prieo ginkluo-

190

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

tj pajg sunaikinimas yra dominuojanti pradia kare. Kitus tikslus, kurie gali bti ikelti alia prieo ginkluotj pajg sunaikinimo ir iek tiek gali dominuoti, mes charakterizuosime kitame skyriuje ir vliau susipainsime ariau; ia mes j nenagrinsime pripaindami, kad prieo sunaikinimas yra pakankamas kiekvieno mio tikslas. Kaip reikia suprasti prieo sunaikinimas? J skaiiaus sumajimas po ms smgio. Jei ms pajgos skaiiumi didesns u prieo, tai, inoma, ms kari praradimo skaiius bus maesnis negu jo, ir todl tai galima vertinti kaip ms naud. Kai mes iuo metu nagrinjame m be kit tiksl, tai mes privalome paalinti ir t tiksl, kur didesniam prieo ginkluotj pajg sunaikinimui mis naudojamas tik netiesiogiai, mio tikslu ia mes laikome tik laimjim, kur mes gyjame iame abipusio griovimo procese, nes tai yra visos kampanijos naudos ir praradim skaiiavimas ir kuris ioje pabaigoje visada parodo gryn naud. Bet koks kitas pergals prie prie bdas turt savo pagrindim kitais tikslais arba duot reliatyvi, laikin naud; pavyzdys turt mums tai paaikinti. Jeigu mes savo prie dirbtinai pastatme jam nepalanki padt, kad jis negali tsti mio nepatekdamas rimt pavoj, o po pasiprieinimo traukiasi, tai galime sakyti, kad iame punkte mes j nugaljome: bet jei mes nugaldami turjome toki pai nuostoli kaip ir prieas, tai paskaiiavus vis kampanijos naud ir praradimus i ios pergals nieko neliks. Todl prieo nugaljimas, t. y. jo pastatymas toki padt, kad atsisakyt mio savaime, neturi bti trauktas tikslo nustatym, todl lieka tik ta nauda, kuri mes padarme griovimo procese. Bet ia priklauso ne tik praradimai, kurie atsiranda mio eigoje, bet taip pat tie, kurie atsiranda kaip tiesiogin pasekm po nugaltos puss pasitraukimo. Kaip rodo patyrimas, materialinis ginkluotj pajg nuostoli skirtumas tarp laimjusij ir pralaimjusij mio eigoje retai bna enklus, danai nebna jokio, didiausius nuostolius pajunta pralaimjusi pus atsitraukimo pradioje, ko nepajunta nugaltojai. Nedidelius likuius jau sutriukinto ba-

KETVIRTOji dalis

MIS

191

taliono sumes krv kavalerija, pavarg atsiliks, sudauyti pabklai ir veimai liks stovti, kiti negali bti greitai igabenti blogais keliais, juos pasieks prieo raitininkai, nakt paklydusios kolonos be pasiprieinimo pateks prieo rankas, taigi pergal gauna form po to, kai jau yra pasiekta. ia slypt prietaravimas, jeigu tai neisisprst kitu bdu. Ne tik fizinius, asmeninius ir materialinius nuostolius patiria abi ginkluotj pajg puss mio eigoje, moralins jgos taip pat palauiamos ir sunaikinamos. Tai nra tik moni, irg netekimas ir pabkl praradimas, bet pakrinka tvarka, maja drsa, pasitikjimas, susitelkimas ir vidinis ryys. Tuomet visk sprendia moralins jgos, ios jgos visk sprendia tais atvejais, kai nugaltojo nuostoliai vienodi su pralaimjusiojo. Mio metu sunku vertinti abiej pusi fizinius nuostolius, bet moralinius ne. io santykio rodikliai yra du reikiniai, pirmasis tai vietovs, kur vyksta mis, praradimas, antrasis tai prieo rezerv persvara. Kuo daugiau ms rezervai tirpsta palyginus su prieo, tuo daugiau mums reikia jg, kad ilaikytume pusiausvyr, jau ia yra prieo moralinis pranaumas, kuris karvedio sieloje sukelia kartlio ir savos kariuomens nevertinimo jausm. Bet svarbiausias dalykas yra tas, kad kariuomens, ilg laik kariavusios, yra kaip idegs lakas: jos iaud visus audmenis, j fizins ir moralins jgos iseko, j drsa palauta. Jeigu irti toki kariuomen kaip visum, nepaisant jos skaiiaus sumajimo, ji yra nebe ta, kokia buvo prie m, o moralini jg netekimas pasireikia rezerv sumajimu. Prarastos ems ir nauj rezerv trkumas yra dvi pagrindins prieastys, kurios lemia atsitraukim, bet mes neiskiriame bendrame plane ir kit prieasi, kurios gali bti tarp dalini. Kiekvienas mis yra kruvinas ir alinantis sskait suvedimas, fizini ir moralini jg naikinimas. Kas pabaigoje turi daugiau vien ir kit, tas yra nugaltojas. Myje moralini jg nuostoliai yra dominuojanti prieastis, kuri lemia sprendim, po jo davimo nuostoliai didja toliau ir veiksmo pabaigoje pasiekia kulminacin tak, taigi jis yra ir priemon gauti peln griaunant fizines

192

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

jgas, kas ir buvo tikrasis mio tikslas. Danai prarasta tvarka ir vienyb atskir vienet pasiprieinim padaro pragaiting: visumos drsa palauta, pirmin tampa dl pergals ir pralaimjim, kuri vert pamirti pavoj ir buvo ikis drsai, dabar liko kaip bausm. Tokiu metu ir turi pasinaudoti nugaltojas, kad gaut naud i fizini jg naikinimo, tai k jis pasieks, bus jo reali nauda. Moralins prieo jgos ir tvarka bus atkurtos, drsa sugr ir daugeliu atvej liks tik nedidel dalis gautos persvaros, o kartais jokios. Kartais prieas siplieskus kerto jausmui gali pereiti puolim, nors retais atvejais. Rezultatai, pasiekti sueistj, belaisvi ir ukariaut pabkl atvilgiu, niekada nebus nubraukti. Mio nuostolius sudaro uvusieji, sueistieji, po mio prarasti pabklai ir belaisviai. Pirmaisiais nugaltojas daugiau ar maiau dalinasi su pralaimjusiuoju, paskutiniais ne, todl ie nuostoliai yra daugiau vienos puss, daniausiai didesne dalimi. Todl visada belaisvius ir ginklus buvo irima kaip pergals trofjus ir kaip mat, nes j kiekis atspindi pergals mat. Net moralinio pranaumo laipsn galima nustatyti pagal tai, ypa, jei palygintume su iais trofjais uvusij ir sueistj skaii: ia pasireikia naujas moralini jg veikimo laipsnis. Mes sakme, kad moralins jgos, prarastos myje, pamau atkuriamos, kartais nelieka net sunaikinimo pdsak, tai daugiausiai bna maoms dalims, reiau didelms. Tai gali bti ir ginkluotj pajg atvejis, bet retai arba niekada valstybs ar vyriausybs, kuriai priklauso kariuomen. ia jg santykis vertinamas labiau bealikai ir auktesniu poiriu, ir pagal prieo rankose likusij skaii, ir pastarj santyk su uvusiaisiais ir sueistaisiais lengvai nustatomas savo silpnumo ir nepakankamumo laipsnis. Apskritai, mes neturtume labai emai vertinti prarast moralini jg pusiausvyr, nes tai neturi absoliuios verts ir nra galutin laimjim suma; tai gali gauti toki reikm, kad visk paneigs su neveikiama jga. Tai danai gali tapti vis veiksm tikslu, apie k mes kalbsime kitoje vietoje. ia mes turime panagrinti kai kuriuos pradinius moralini jg persvaros santykius.

KETVIRTOji dalis

MIS

193

Pergals moralin taka didja ne tik proporcingai dalyvavusi myje ginkluotj pajg dydiui, bet didjania progresija auga priklausomai nuo mio apimties ir intensyvumo. Sumutos divizijos isidstymo tvarka greitai atkuriama; kaip sustingusi galn suildo viso kno iluma, taip ir sumutos divizijos drsa atgimsta, kai tik ji prisijungia prie kariuomens. Jeigu nedidels pergals rezultatai po to nedings visikai, tai prieui jie bus i dalies ding. Ne taip bna, kai visa kariuomen patiria pralaimjim neskmingame myje. Didel liepsna pasiekia didesn kaitrumo laipsn negu daugelis ma. Kita slyga, kuri lemia moralins pergals reikm, tai ginkluotj pajg, kovojani viena su kita, santykis. Sumuti daugum maomis pajgomis yra dvigubas laimjimas, bet parodo didesn, bendresn pranaum, susidrimo su kuriuo nugaltasis turt ateityje bijoti. Taiau i tikrj tokio atvejo taka beveik nepastebima. Veiksmo momentu supratimas apie prieo tikrsias pajgas yra toks neapibrtas, sav jg vertinimas toks neteisingas, kad pranaesnis nepripasta jg neatitikimo arba ilg laik nepripasta apskritai, dl ko jam pavyksta ivengti moralins alos, kuri galt i ia atsirasti. Tik vliau istorija atskleidia i jg, isivadavusi i gnybt, kuriuose j laik neinojimas, tutyb, o ir apgalvotas iskaiiavimas, tuomet ji apsupa garbs aureole kariuomen ir karved, bet jos moralinis reikmingumas negali veikti seniai prajusi vyki. Jeigu belaisviai ir ukariauti pabklai knija pergal, apiuopiam raid, tai visa kovos organizacija remiasi jais; prieo sunaikinimas yra ia tik priemon. Koki tak tai turi mio tvarkai, strategijai tai nesvarbu, bet paties mio eigos nustatymas susijs su ja ir btent su savo unugario saugumu ir grsme prieo unugariui. Nuo to labai priklauso belaisvi ir ukariaut pabkl skaiius: ia taktikos ne visada pakanka, jeigu strategijos slygos jai labai prietaraus. Grsm bti priverstam kovoti dviem frontais ir pavojus prarasti atsitraukimo galimyb paralyiuoja pasiprieinimo vali ir turi poveik pergals ir pralaimjimo alternatyvai. Be to, pralaimjimo atveju didina nuostolius ir kartais priveda prie visiko sunaikinimo. Tokiu bdu unugaris, kuriam gresia pavojus, pralaimjim padaro kartu ir labiau tiktin, ir lemiam.

194

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

I ia kyla tikras instinktas vykdyti vis kar, ypa didelius ir maius mius: btent aprpinti savo unugar ir nugalti prie, jis kyla i pergals suvokimo, kuris, kaip mes matme, yra dar kakas kita, negu tik udymas. iame siekyje mes matome pirm tikresn mio apibrim ir btent visikai bendr. I ties sunku sivaizduoti m, kuriame is siekis nepasireikt kartu su paprastu jg pridjimu. Net pats maiausias brys nepuls prieo negalvodamas apie savo atsitraukim ir daugeliu atvej nestos prieo atsitraukimo keli. Kaip danai supainiotais atvejais is instinktas sutinka klitis savo tiesiame kelyje, kaip danai turi nusileisti auktesniems samprotavimams; tai nagrindami nueitume labai toli, ia mes pasitenkinsime ikeldami j kaip bendr, natral mio statym. Jis yra visur veiksmingas, visur spaudia savo natralia jga ir tampa taku, apie kur sukasi visi taktiniai ir strateginiai manevrai. Jei pairsime bendr pergals svok, rasime tris elementus: 1. Prieo fizini jg praradim. 2. Moralini jg isekim. 3. Atvir prisipainim, kad atsisako savo plan. Abiej pusi praneimai apie uvusiuosius ir sueistuosius nebna tiksls, retai teisingi, o daugeliu atvej su igalvotais nukrypimais. Net praneimai apie trofj skaii retai bna pateikiami patikimai, o kur jie nra labai reikmingi, gali palikti abejoni dl pergals tikrumo. Dl moralini jg nuostoli taip pat nra patikimo mato, iskyrus trofjus; daugeliu atvej atsisakymas kovos yra vienintelis tikras pergals rodymas. Tai yra kalts pripainimas kaip vliavos nuleidimas, iuo vieninteliu atveju kaip pripainimas prieo pranaumo ir teisumo, ir is bruoas nusieminimo ir gdos, kur reikia ypa iskirti i kit paeistos pusiausvyros moralini pasekmi, sudaro esmin pergals bruo. Ji yra vienintel, kuri daro spd visuomens nuomonei, bet ne kariuomenei, turi poveik abiem kariaujanioms tautoms ir vyriausybms, ir kitoms alims, kurios kartu dalyvauja. Bet savo plan atsisakymas neprilygsta ijimui i kovos lauko, net jeigu

KETVIRTOji dalis

MIS

195

mis buvo ilgas ir atkaklus, niekas apie sargybos apsaug, kuri atsitrauk po atkaklaus mio, nepasakys, kad ji atsisak savo uduoties net miuose, kai uduotis yra sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas, ijimo i mio lauko negalima visada traktuoti kaip atsisakym atlikti uduot, pavyzdiui, numatytu atsitraukimu, kai ginama teritorija pda u pdos; tai priklauso ten, kur mes kalbsime apie ypatingus mio tikslus; ia mes norime atkreipti js dmes, kad daugeliu atvej atsisakym savo plan sunku atskirti nuo ijimo i kovos lauko ir kad spdis, kok tai daro kariuomenei ir u jos rib, yra svarbus. Karvediams ir kariuomenei, kurie dar negijo tvirtos savo reputacijos, tai yra sudtingas dalykas, nors kartais pagrstas susiklsiusi aplinkybi; kur keletas mi, pasibaigiani atsitraukimu, gali pasirodyti kaip keletas pralaimjim, nors i ties taip nra, ir tai gali turti neigiamos takos, o atsitraukiantysis negali ivengti ios moralins takos, nes, kad skmingai vykdyt savo ketinimus, jis turi savo plan paskelbti, kas prietaraut jo interesams. Kad atkreiptume dmes ios pergals svarb, norime priminti Sooro m, kurio trofjai nebuvo reikmingi (keletas tkstani belaisvi ir dvideimt patrank) ir kur Frydrichas Didysis pergal paskelb tuo, kad dar penkias dienas pasiliko mio lauke, nors dl jo atsitraukimo Silezij jau buvo nusprsta ir tai atitiko susiklsiusias aplinkybes. Jis man, kad moralin ios pergals reikm priartins prie taikos, kaip jis pats sak. Bet prireik dar keli pergali, btent myje prie Katholischo-Hennersdorfo ir Kesseldorfe, kol buvo sudaryta taika. Bet negalima tvirtinti, kad pergal prie Sooro buvo lygi nuliui. Jei pergal sukreia moralines jgas ir dl to gyjamas enklus trofj skaiius, tai pralaimtas mis yra visikas pralaimjimas, kuris yra rezultatas ne kiekvienos pergals. Kadangi esant tokiam pralaimjimui pralaimjusio moralins jgos pakrinka kur kas labiau, tai danai nebesugebama pasiprieinti, ir visas veiksmas yra pasitraukimas i mio, t. y. bgimas. Jena ir Belle-Alliance yra pralaimjimas, bet Borodino ne. Ar be pedantikumo galima ia nurodyti, kok ribos poym, nes reikiniai yra skirtingi tik pagal laipsnius, neaiku, bet labai svarbu nustatyti svokas, ku-

196

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

rios charakterizuoja pagrindin reikini dal, dl teorinio sivaizdavimo aikumo, o ir ms terminologijos trkumas yra tas, kad mes tuo paiu odiu apibriame pergal visikai sumuus prie ir pergal, kai prie lydi neskm.

5 skyrius Apie mio reikm

Po to, kai ankstesniame skyriuje inagrinjome m absoliuiu pavidalu, tartum sumaint viso karo paveiksl, atsigrime dabar tuos santykius, kuriuose mis su kitomis dalimis yra kaip visumos dalis. Pirmiausiai paklausime apie artimiausi reikm, koki gali turti mis. Kadangi karas yra abipusis naikinimas, tai atrodyt ir ms vaizduotje, o gal ir i tikrj, kad visos kiekvienos puss jgos susivienyt sudarydamos didiausi ir stipriausi karin darin. itaip sivaizduoti yra teisinga ir to laikytis bt naudinga, todl maus susidrimus reikia irti kaip btinas atliekas, pvz., droles. Tuo tarpu reikalai niekada taip lengvai nedaromi. Kad mi skaiius auga iskirstant ginkluotsias pajgas yra aiku, todl kiekvieno mio tikslai bus nagrinjami kartu su pajg skirstymu. Bet iuos tikslus ir mius galima skirstyti tam tikras klases, kad bt lengviau su tuo susipainti. inoma, kiekvieno mio tikslas yra sunaikinti prieo pajgas, bet su tuo susij gali bti daugiau tiksl ir jie gali bti dominuojantys, todl reikia atskirti tuos atvejus, kai prieo sunaikinimas yra svarbiausias udavinys, nuo t, kurie yra daugiau kaip priemon. Be prieo ginkluotj pajg sunaikinimo, vietos ar objekto ilaikymas gali bti bendra mio paskirtis ir tokiu atveju kuris nors i j gali bti vien ar kelet kart dominuojantis. Abi karo formos: puolimas ir gynyba, apie kurias mes greitai kalbsime, nekeiia pir-

KETVIRTOji dalis

MIS

197

mosios i mio paskiri, bet keiia abi paskutinisias ir paveikslas turt atrodyti itaip: Puolamasis mis 1. Prieo pajg sunaikinimas 2. Punkto umimas 3. Objekto umimas Gynybos mis 1. Prieo pajg sunaikinimas 2. Punkto gynyba 3. Objekto gynyba

Tuo tarpu, atrodo, ios paskirtys neimatuoja visos veiklos apimties, turime prisiminti rekognoskuotes ir demonstracijas, kuriose n vienas i mint objekt nra mio tikslas. Tikriausia tai mums leist traukti ketvirt punkt. Tiksliau sakant, per rekognoskuotes, kur prieas turi parodyti savo jgas, per pavojaus signalus, kur jis nuvargsta, demonstracijose, kur mes norime j sulaikyti arba priversti pasukti kit punkt, visi ie tikslai pasiekiami netiesiogiai, kaip bet kuris i trij ikelt udavini, daniausiai antras, nes prieas, kuris nori atlikti rekognoskuot, turi apsimesti lyg nort mus upulti i ties ir sumuti arba istumti i pozicij ir t. t. Bet is pavaizdavimas nra tikras tikslas ir mes keliame klausim tik dl pastarojo, todl prie trij puolaniojo tiksl turime pridti ketvirt, btent, kad priverstume prie engti klaiding ingsn. Toks tikslas yra tik puolant, jis yra dalyko prigimtyje. Kita vertus, mes privalome pastebti, kad kurio nors punkto gynyba gali bti dviej ri: arba absoliuti, t. y. beslygika, kai punkto visikai negalima atsisakyti, arba reliatyvi, t. y. slygojama kit aplinkybi, kai jis reikalingas tik kuriam nors laikui. Pastarasis danai pasitaiko saugos dalini ir ariergardo miuose. Kad skirting mio uduoi prigimtis turi esmin tak jo organizacijai, tai aiku. Kitaip elgiamasi, kai tik norima istumti prieo br i pozicij, negu, kai norima j visikai sutriukinti; kitaip, kai norima apginti kur nors punkt bet kuria kaina, negu, kai norima sulaikyti prie kuriam nors laikui; pirmuoju atveju dl atsitraukimo maai tesirpinama. Paskutiniu atveju tai yra pagrindinis dalykas ir t. t.

198

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Bet ie samprotavimai priklauso taktikai ir mes pateikiame pavyzdi, kad aikiau suvoktume. Tai, k gali pasakyti strategija apie skirtingus mio tikslus, bus nagrinjama skyriuje, kuris aikinsis iuos tikslus. ia yra tik keletas bendr pastab. Pirmoji, kad tiksl svarbumas maja ta tvarka, kokia ji pas mus nurodyta aukiau, antroji, kad pagrindiniame myje visada turi dominuoti pirmasis i i tiksl; pagaliau, kad abu pastarieji gynybos miai yra tokie, kurie neduoda procent, jie yra btent neigiami ir gali bti naudingi tik netiesiogiai, kai palengvina k nors teigiam. Todl blogas strategins padties enklas, kai tokie miai darosi dani.

6 skyrius Mio trUkm

Jei nagrinsime m apskritai, o nesiesime su visomis ginkluotosiomis pajgomis, tai jo trukm gaus savit reikm. mio trukm kuriuo nors atvilgiu reikia irti kaip antraeil rezultat. Nugaltojui mis niekada nesibaigia per greitai, pralaimjusiajam niekada nesitsia per ilgai. Greita pergal yra aukiausiasis pergals pasiekimas; vlyva mio baigtis pralaimjus yra tam tikra neskms kompensacija. Tai apskritai yra teisinga, bet praktikai tai pasidaro svarbu tiems miams, kurie reikmingi santykinai kaip gynybiniai. ia visa skm danai yra tik mio trukm. Tai yra pagrindas, kodl mes j traukiame strategini element skaii. Mio trukm priklauso nuo jo esmini duomen. ie duomenys yra: absoliutus kariuomens dydis, abiej pusi kariuomens pajg ir ri santykis ir vietovs savybs. 20000 kari isenka ne taip greitai kaip 2000;

KETVIRTOji dalis

MIS

199

prie dvigubai ar trigubai stipresn prie neatsilaikysi taip ilgai, kaip prie prie, kurio pajgos vienodos, kavalerijos mis isisprendia greiiau kaip pstinink mis, o vien pstinink mis greiiau, negu kartu su artilerija, kalnuotose vietovse ir mikuose judama priek liau, negu lygioje vietoje; visa tai savaime aiku. I to seka, kad reikia atsivelgti kariuomens skaitlingum, kariuomens ri santyk ir isidstym, jeigu rezultatai priklauso nuo mio trukms. Beje, i taisykl ms nagrinjimui maiau svarbi, mes tik norime su ja susieti pagrindinius rezultatus, kuriuos apie objekt mums duoda patirtis. Paprastos divizijos, turinios nuo 8000 iki 10000 vis kariuomens ri kari, pasiprieinimas prie pranaesn arba vienodo pajgumo prie ir ne visai palankioje vietovje tsiasi daugel valand, o kai prieas maai pranaesnis ar silpnesnis, tai turbt ir pus dienos; korpusas i 3 ar 4 divizij laimi dvigubai laiko, 800010000 kari kariuomen tris ar keturis kartus daugiau. Tiek ilgai gali pajgos bti paliktos paios sau, o mis nebus padalytas, jei iuo metu galima traukti kitas pajgas, kuri veiksmingumas su vykusio mio rezultatais greitai silieja visum. iuos skaiius mes pamme i patirties, bet mums svarbu tiksliau charakterizuoti mio lmimo moment ir jo pabaig.

7 skyrius Mio SpreNdimaS

Joks mis neisisprendia vienu kuriuo nors momentu, nors bna svarbi moment, kurie ir nulemia m. Mio pralaimjimas yra laipsnikas svarstykli nusileidimas. Bet kiekviename myje yra momentas, kai j galima laikyti isprstu, nes mio atnaujinimas bt naujo pradia, o ne senojo

200

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

tsinys. Labai svarbu apie laik turti aik supratim, kad bt galima sprsti, ar atskubjus pastiprinimui naudinga atnaujinti m. Danai miuose, kuri neskmingos eigos negalima pakeisti, veltui aukojamos naujos pajgos; danai praiopsoma iplti pergal ten, kur dar bt galimyb. ia du pavyzdiai, kurie negalt bti akivaizdesni. Kai princas Hohenloheas prie Jenos su 35000 kari pradjo m prie 60000 ar 70000 kari, kuriems vadovavo Bonapartas, ir j pralaimjo, bet taip pralaimjo, kad 35000 moni buvo visikai sumuti, generolas Riuchelis paband atnaujinti m su 12000 kari, kurie taip pat buvo akimirksniu sumuti. T pai dien prie Auerstedto 25000 moni, nors ir neskmingai iki pusiaudienio kovsi prie Davous, kuris turjo 28000 kari, bet kariuomen dar nesuiro, o j nuostoliai nevirijo prieo nuostoli, kuris neturjo raiteli ia buvo praleistas momentas panaudoti 18000 kari i generolo Kalkreuto rezervo, kad pakreipt m, kuris, esant tokioms aplinkybms, nebt pralaimtas. Kiekvienas mis yra visuma, kuriame daliniai miai susijungia bendr rezultat. is bendras rezultatas ir yra mio sprendimas. is rezultatas nebtinai turi bti pergal, ta prasme, kaip mes pateikme etajame skyriuje, nes danai neturjo atitinkamos krypties, kartais tam nebuvo tinkamos galimybs, nes prieas galjo labai anksti atsitraukti, bet daniausiai net ten, kur vyko atkaklus pasiprieinimas, sprendimas priimamas anksiau, negu bus ta skm, kuri sudaro pergals svok. Taigi mes klausiame: kokia yra sprendimo akimirka, t. y. ta, kur naujos pajgos, inoma, atitinkamos, negali pakeisti neskmingo mio pabaigos? Jeigu paliktume parodomuosius mius, kuriems pagal j prigimt nereikia sprendimo, tai toks momentas yra: 1. Jeigu mio tikslas yra mobilaus objekto turjimas, tai lemiamas momentas yra jo praradimas. 2. Kai toks tikslas buvo vietovs turjimas, tai lemiamas momentas daniausiai bna jos praradimas, bet ne visada, o tuo atveju, kai ta vietov

KETVIRTOji dalis

MIS

201

ypa tiko gynybai; lengvai prieinama vietov, kaip ji bebt svarbi, yra vl lengvai uimama. 3. Visais kitais atvejais, kur tos abi aplinkybs dar nenulm mio, bet ypa, kai svarbiausias tikslas yra sunaikinti prieo ginkluotsias pajgas, sprendimas priimamas tuo momentu, kai nugaltojas nebna isisklaidymo ir tam tikro bejgikumo bsenos, kur baigiasi palankus jg tampos naudojimas, apie kur mes kalbjome 12 skyriaus 3 dalyje. Dl ios prieasties mes perklme punkt strategin mio vieningum. Taigi mis, kuriame pirmaujantieji nepakriko ir liko tinkamos bsenos arba tik su maa savo jg dalimi, tuo tarpu, kai ms pajgos daugiau ar maiau buvo isklaidytos, mio atnaujinti jau negalima, lygiai taip pat, kaip tada, kai prieas suspjo visikai atkurti savo kovos geb. Kuo maesn dalis pajg, kurios i ties kovoja, kuo didesn ta pajg dalis, kuri kaip rezervas tik savo dalyvavimu padeda pasiekti sprendim, tuo maiau naujos prieo ginkluotosios pajgos gali mums pergal vl iplti i rank, ir tas karvedys, kaip ir ta kariuomen, kuri pasiek daugiausiai kaudamasi myje tausodama jgas ir panaudodama moralin stiprij rezerv tak, eina tikriausiu keliu pergal. Pastaruoju metu tenka iuo atvilgiu pripainti didel prancz meistrikum, ypa kai vadovavo Bonapartas. Toliau momentas, kai nugaltojui baigiasi mio kriz ir sugrta buvs tinkamumas, ateina greiiau tiems, kuri yra maesnis vienetas. Kavalerijos saugos postas, kuris intensyviai persekioja savo prie, per kelet minui vl atgaus pirmykt tvark ir kriz ilgiau nesitsia; visam kavalerijos pulkui reiks daugiau laiko; dar daugiau pstininkams, jei jie isiskirst atskiras auli linijas, ir dar daugiau vis kariuomens ri briams, jei j viena dalis pam i krypt, kita kit ir mis lm tvarkos paeidim, kuris dar pablogjo, nes viena dalis neino, kur yra kiti. Taigi ateina momentas, kai nugaltojas vl suieko naudot instrument, kuris visas susimai ir pakliuvo netvark, truput pataiso, patalpina tinkam viet ir vl sutvarko mio dirbtuv, toks momentas ateina visada tuo vliau, kuo didesnis vienetas.

202

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

is momentas ateina vliau, jeigu naktis nugaltoj uklumpa krizs bsenos, ir dar vliau, jei vietov raiyta ir udara. Bet dl i abiej punkt turime pastebti, kad naktis yra didel apsaugos priemon, nes tik retai bna aplinkybs, tinkamos laukti didels skms i naktini puolim, kaip buvo 1814 metais prie Laono, kur Vorkas, susidrs su Narmontu, parod deram pavyzd. Taip pat udara ir raiyta vietov yra apsauga ilgesniais krizs periodais nugaltojui prie galim reakcij, t. y. kontrpuolim. Taigi abi ios aplinkybs naktis ir udara bei raiyta vietov daugiau apsunkina negu palengvina atnaujinti t pat m. Iki iol mes nagrinjome pagalb tai pusei, kuri pralaimi, tik kaip ginkluotj pajg ipltim, taigi, kaip i unugario ateinant pastiprinim, kuris yra prastas atvejis. Visikai kitas atvejis, kai i pagalba ateina prieo sparn arba unugar. Apie puolimo i sparno ar unugario poveik kalbsime kitoje vietoje, nes tai priklauso strategijai, puolimas, ia turime omeny, kaip mio atnaujinimas, priklauso pirmiausia taktikai, ir tik todl, kad ia kalbame apie taktini veiksm rezultatus ir, kaip jau minjome, su ms samprotavimais turime siskverbti taktikos srit. Ginkluotj pajg kryptis prieo sparn ir unugar gali labai sustiprinti j efektyvum, bet tai bna ne visada, gali taip pat ir labai susilpninti veikim. Konkreios slygos, kuriose vyksta mis, sprendia klausim kaip ir kitus, ir mes negalime daugiau nieko konkretesnio pasakyti. iuo metu mums svarbs du punktai: pirma, puolimas i sparno ir unugario paprastai palankiau veikia skm po sprendimo negu pat sprendim. O atnaujinant m reikia vis pirma iekoti palankaus sprendimo, o ne skms dydio. iuo atvilgiu reikia manyti, kad pagalba, kuri skuba miui pastiprinti, bus mums nenaudinga, jei nukreipta prieo unugar ar sparn, nes veikia atskirai nuo ms, negu jei jie su mumis tiesiogiai susivienyt. inoma, daugeliu atvej bus itaip: bet reikia pasakyti, kad daug atvej rodo prieingai ir btent dl antro punkto, kuris mums ia yra svarbus. is antras punktas yra moralin netiktumo jga, kuri daniausiai lydi

KETVIRTOji dalis

MIS

203

suskubusio miui atnaujinti pastiprinimo pasirodym. Netiktumo poveikis puolant i sparno ir unugario visada bna labai stiprus ir ta pus, kuri yra su pergale susijusios krizs bsenos, jausdamiesi iblakyti usitsusios kovos nedaug tegali jam pasiprieinti. Kas to nejauia, kad puolimas sparn ar unugar turi ma reikm mio pradioje, kai jgos, sukoncentruotos ir parengtos tam netiktumui, galutinio mio akimirk gaus visai kit svor. Taigi mes turime pripainti, kad daugeliu atvej parama prieo sparn ar unugar daug veiksmingesn; ji yra toks pat svoris, bet slegia ilgesn svirt, kad mio atnaujinimas tokiomis aplinkybmis galimas su tokiomis paiomis pajgomis, kuri neutekt, jei jas naudot tiesioginje puolimo kryptyje. ia, kur poveikis ivengia bet kokio apskaiiavimo, nes moralins jgos laimi pranaum, yra platus laukas drsai ir rizikai. iuos klausimus reikia atkreipti dmes, turi bti atsivelgta ir visus kartu veikiani pajg momentus, kai abejotinu atveju tenka priimti sprendim, ar galima atnaujinti nuostoling m, ar ne. Jei mis vertinamas kaip nebaigtas, tai naujas mis su atskubjusiomis param pajgomis sudaro su ankstesniuoju vien rezultat, ir pirmasis nuostolis neskaitomas. Ne taip bna, kai mis bna ubaigtas, ia bna du atskiri rezultatai. Jeigu pastiprinimo jga tik santykin, t. y. pati negali lygintis su prieo, yra sunku tiktis palankios antro mio skms; bet jei ta jga yra pakankamai stipri, kad pradt antrj m, nepaisant pirmojo rezultato, tai jei pastiprinimas gali kompensuoti pirmojo mio neskm antrojo skme, bet negali padaryti, kad nebt neatsivelgiama pirmj. Myje prie Kunersdorfo Frydrichas Didysis pirmuoju puolimu um kairj rus pozicijos sparn ir pam 70 pabkl, bet mio pabaigoje visk prarado ir pirmojo mio rezultatas buvo nubrauktas. Jei bt galima ia sustoti ir antrj mio dal atidti kitai dienai, tai net Frydrichui pralaimjus antrj m, pirmojo pranaumas bt ilygins antrojo neskm. Bet jei pavyko sustabdyti neskming m ir iki jo pabaigos pakreipti savo naudai, tai i ms apskaitos ne tik dingsta su juo susijs minusas, bet jis yra dar didesns pergals pagrindas. Kuo daugiau sumuta ms ginkluotj pajg,

204

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

tuo daugiau prieo pajg jos isekino, taigi ir prieo kriz bus didesn, ir tuo ms naujo pastiprinimo persvara bus didesn. Jei galutinis rezultatas bus ms naudai, jei i prieo rank mes iplime mio lauk ir jo trofjus, tai visos dl to prarastos ms jgos pasirodys mums naudingos, o pradinis pralaimjimas bus pakopa didesn triumf. Patys puikiausi kariniai veiksmai, kurie ms prie bt auktai ikl pergals atveju, kad jis galt nekreipti dmesio prarastas pajgas, palieka dabar tik gailjimsi dl paaukot i pajg. itaip pergals stebuklas ir pralaimjimo prakeiksmas pakeiia specifin element reikmingum. Tai yra ir tuomet, kai ms pajgos yra pranaesns ir gali dar daugiau smogti prieui u jo pergal, yra geriau ubgti u aki neskmingo mio baigiai, pasukti j savo naudai, negu pradti kit m. 1760 metais prie Liegnico feldmaralas Daunas paband padti generolui Laudonui, kol jo mis tssi, bet jis neband, kai mis nepavyko, kit dien pulti karali, nors tam jg jam netrko. Dl ios prieasties kruvini avangardo miai, kurie rengiami prie kautynes, turi bti traktuojami kaip piktadariki ir, jei galima, reikia j vengti. Mums reikia inagrinti dar kit ivad. Jei ubaigtas mis yra ubaigtas reikalas, tai jis negali bti pagrindas nutarti pradti kit; sprendimas pradti kit m turi iplaukti i vis kit aplinkybi. Bet iai ivadai prieinasi moralin jga, kuri mes turime atsivelgti: tai yra kerto jausmas. Jis gyvena kiekvieno sieloje, pradedant karvediu ir baigiant jaunesniuoju bgnininku, ir niekada kariuomen nebna geriau nusiteikusi, kai reikia atitaisyti klaid. Bet tai bna tik su prielaida, kad sumuta dalis nesudaro enklios dalies, nes is jausmas pradings supratus savo bejgikum. Todl natralus poreikis inaudoti i moralin jg, kad susigrint prarast, ir po to, jei leidia aplinkybs, siekti kito mio. Natralu, kad kitas mis daniausiai turi bti puolimas. Daugelyje pakartotin mi randama tokio kerto pavyzdi, dideli mi atsiradimo prieastis daniausiai yra kitos, kad juos galt sukelti tokia silpnesn jga.

KETVIRTOji dalis

MIS

205

Neginijamai tokiu jausmu vadovavosi kilnusis Bliucheris 1814 m. vasario 14 d. su treiuoju korpusu eidamas t pat mio lauk po to, kai prie tris dienas prie Montmirelio buvo sumuti du jo korpusai. Jeigu jis bt inojs, kad ten sutiks dar pat Bonapart, tai svarios prieastys bt j palenkusios atidti savo kert; bet jis tikjosi atkeryti Narmontui, o vietoj kilnaus kerto vaisi jis patyr nuostoli dl neteising skaiiavim. Atstumai, tarp kuri galima idstyti kariuomenes vien nuo kitos, skirti bendram miui. is idstymas tokiu poiriu priklauso taktikai, nes susijs su vienu ir tuo paiu miu; bet jis gali bti vertinamas taip tik tuomet, jei idstymas yra taip arti, kad du atskiri miai nemanomi, ir erdv, kuri uima visa kariuomen, vertinama strategikai tik kaip takas. Bet kare bna, kad dvi pajgas, skirtas vykdyti t pat smg, tenka idstyti taip toli vien nuo kitos, kad jas sujungti bendram miui ir yra pagrindinis udavinys, bet negalima atmesti atskir mi galimybs. Toks idstymas yra strateginis. Tokios ries idstymas yra: atskir dalini ir kolon, avangardo, onini korpus, rezerv ygiai, kurie skirti daugiau negu vienam strateginiam punktui pastiprinti, atskiriems korpusams sujungti i tolim postovi ir t. t. Matome, kad toks idstymas nuolatos pasitaiko ir yra kaip keiiama moneta strateginiame kyje, kai tuo tarpu pagrindiniai miai ir viskas, kas stovi vienoje linijoje su jais, yra auksins monetos ir taleriai.

8 skyrius Abiej pUSi SUSitarimaS vYkdYti m

Joks mis negali bti vykdomas be abiej pusi sutikimo, o i ios idjos, kuri sudaro dvikovos pagrind, kilo istorik frazeologizmas, t. y. savotikas

206

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

istorijos raytoj posakis, kuris danai gund neapibrtais ir klaidingais sivaizdavimais. Raytoj samprotavimai danai sukasi apie t pat tak, kad kuris nors karvedys pasil m kitam, o pastarasis pasilym prim. Tarp kitko mis yra besikeiianti dvikova, o jo pagrindas yra ne tik abipusis kovos trokimas, t. y. abipusis sutikimas, bet ir tikslas, kuris susijs su miu; pastarieji visada priklauso didesnei visumai, nes ir karas apskritai vertinamas kaip bendra kova, kurios tikslas politinis, nulemtas politini slyg, keliamas kitam, daugiau apimaniai visumai. Taigi tik noras vieno nugalti kit atsiduria antrame plane, nebebna nepriklausomas, jis tampa nervu, skatinaniu judjim tik vykdant aukiausi vali. Senovs tautose, kuriantis nuolatinms kariuomenms, mio pasilymo prieui iraika turjo didesn prasm negu ms dienomis. Senovs tautose viskas buvo nukreipta tai, kad palygint jgas atvirame lauke, be joki klii, ir karo meno esm buvo kariuomens organizacija, irikiavimas, t. y. kovos rikiuot. Kadangi j kariuomens reguliariai maskuodavosi savo stovyklose ir stovyklos uimam pozicij irjo kaip nelieiam, tai mis buvo galimas tik tada, kai prieas palikdavo savo stovykl ir pasirodydavo pasiekiamoje vietovje. Todl, kai sakoma, kad Hanibalas tariamai sil m Fabijui, taigi pastarojo atvilgiu tai nieko nereikia, tik tai, kad mis nejo jo plan, o tai nerodo nei fizinio, nei moralinio Hanibalo pranaumo; bet pastarojo atvilgiu pasakymas yra teisingas, nes sako, kad Hanibalas i tikrj norjo mio. Pirmuoju naujj kariuomeni metu miai ir kovos vyko panaiomis slygomis. Didels mass buvo vedamos m ir kovodavo kovos rikiuote. iai masei, kaip bejgei ir nepaslankiai visumai, reikjo lygios vietovs, jos visai netiko puolimui, o ir gynybai nelygioje, kalnuotoje vietovje. Taiau gynjai rasdavo priemoni, kad ivengt mio. ios slygos tolygiai silpndamos isilaik iki pirmj Silezijos kar, ir tik Septyneri met kare prieo puolimas net ir neprieinamose vietovse vis labiau darsi tikslingas ir virto

KETVIRTOji dalis

MIS

207

paproiu; nors vietov nenustojo ir toliau bti pastiprinimu tam, kas naudojosi jos parama, bet nustojo bti uburtu ratu, kuris uburdavo natralias karo jgas. Per 30 met karas dar labiau paeng ta linkme ir tam, kas nori sprsti miu, niekas negali sutrukdyti, jis gali surasti savo prie ir j pulti; jei jis to nedaro, tai jam negalima primesti, kad jis nenorjo mio, ir pasakymas, kad jis, neva, pasil m, kurio jo prieas neprim, reikia ne daugiau kaip: jis nerado nauding sau slyg miui, kas yra prisipainimas, kad nurodytas pasakymas netinka ir jis nori j tik umaskuoti. Beje, besiginantysis, jei jau negali dabar atsisakyti mio, tai gali bent jo ivengti, jeigu paliks savo pozicij ir atsisakys io vaidmens; puolaniajam i skm yra jau pus pergals ir jo laikino pranaumo pripainimas. Todl ms dienomis tokio sivaizdavimo, kur galima priskirti dvikovai, negalima taikyti neveiklumui tik pagrainant odiais t, kuriam priklauso iniciatyva, btent puolaniajam. Dabar galima laikyti, kad puolantysis nori mio, kol atsitraukia, jis gali pareikti, kad, jeigu jo nepuola, jis nesilyt mio, jei tai nebt savaime suprantama. Kita vertus, dabar t, kuris gali ir nori ivengti mio, sunku priversti stoti m. O todl, kad puolantj ne visada patenkina ta nauda, kuri jis gauna dl io atsitraukimo, ir tikra pergal jam darosi btinyb, tai kartais panaudojamos menikai tos retos priemons, kad tok prieinink priverst kautis. Svarbiausios priemons yra, pirma, prieininko apsuptis, kad negalt atsitraukti arba bt apsunkintas atsitraukimas tiek, kad jis pasirinkt m, ir antra, pulti prieinink. Pastarasis bdas, kurio pagrindas ankstesniais laikais buvo judjimo bejgikumas, ms dienomis maai veiksmingas. Judrios iuolaikins kariuomens nebijo pradti atsitraukim net prieo akyse, o apsunkinti j gali tik labai nepalankios vietovs slygos. Toks atvejis galt bti mis prie Neresheimo, kur pateik erchercogas Karlas 1796 m. rugpjio 11 d. atiauriose Alpse nordamas palengvinti savo atsitraukim; turime prisipainti, mes niekada negaljome visikai suprasti io ymaus karvedio ir autoriaus mini. Mis prie Rosbacho patei-

208

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

kia kit pavyzd, nes vyriausiasis sjunginink kariuomeni vadas neturjo ketinim pulti Frydrich Didj. Apie m prie Sooro karalius pats pasak, kad stojo m tik todl, kad atsitraukimas prieo akivaizdoje pasirod rizikingas; be to, karalius pateikia ir kitas sprendimo kautis prieastis. Apskritai reikia pasakyti, kad iskyrus netiktus puolimus nakt, tokie puolimai bna retai, o atvejai, kai prieas priverstas kautis dl apsupimo, bna tik atskiriems korpusams, pavyzdiui, Finkscheo prie Makseno.

9 skyrius GeNeraliNS kaUtYNS. J SpreNdimaS

Kas yra generalins kautyns? Tai pagrindins ginkluotj pajg dalies mis, bet mis, kurio tikslas alutinis, nra nereikmingas, ne paprastas bandymas, kurio atsisakoma, kai tik pamatoma, kad tiksl pasiekti sunku, bet tempta kova dl pergals. Taip pat su pagrindiniu miu gali bti susij alutiniai tikslai ir jis gali gauti ypating atspalv dl t aplinkybi, i kuri jie kyla, nes generalins kautyns yra susijusios su visuma, jos yra tik visumos dalis; kadangi karo esm yra kova ir generalins kautyns yra pagrindini pajg mis, tai jas reikia irti kaip tikr karo traukos centr. Apskritai io mio skiriamasis bruoas yra tas, kad jis labiau nei kuris kitas mis vyksta savaime. Tai turi takos mio sprendimui, pergals pasekmms, o teorija yra kaip priemon tikslui pasiekti. Todl mes j irime kaip ypating ms nagrinjimo objekt ir, btent ia, kol paminsime kitus tikslus, kurie gali bti su juo susij, bet kurie, jeigu m galima vadinti generalinmis kautynmis, i esms negali pakeisti jo pobdio.

KETVIRTOji dalis

MIS

209

Jeigu generalins kautyns vyksta savaime, tai sprendimo prieasi reikia iekoti jose, kitaip sakant, generalinse kautynse pergals reikia siekti iki tol, kol tam atsiranda nors maiausios galimybs; j atsisakyti galima tik tada, jeigu iaikja, kad neutenka pajg, o ne dl koki kit prieasi. Kaip tiksliau nustatyti t moment? Kai ilg laik naujajame karo mene pagrindin slyga yra kariuomens idstymas ir dirbtin tvarka, dl kurios kariuomens drsumas gali pasiekti pergal, sprendimas yra ios tvarkos suardymas. Sumutas sparnas lm ir kit dar besilaikani dali likim. Kai kitoje epochoje gynybos esm buvo glaudus kariuomens ryys su vietove ir jos klitimis taip, kad kariuomen ir pozicija buvo viena visuma, tai sprendimas buvo svarbaus ios pozicijos punkto umimas. Buvo sakoma: pozicijos raktas prarastas ir todl j ginti toliau negalima, mio tsti nemanoma. Abiem atvejais sumutos kariuomens atrod kaip nutrkusios instrumento stygos, kurios atsisako tarnauti. Dabar kariuomen vedama m tam tikra rikiuote, bet i tvarka nesudaro esminio lemiamo momento, ir dabar naudojamasi vietovs klitimis pasiprieinimui sustiprinti, bet jos nebra vienintel atrama. Mes pabandme antrajame ios knygos skyriuje apvelgti dabartinio mio prigimt. Pagal vaizd, kur mes i to susidarme, kovos rikiuot yra tik teisingas pajg idstymas patogesniam j naudojimui, o mio eiga yra abipusis ltas jg sekinimas, kad pamatyt, kas greiiau isekins savo prie. Sprendimas ubaigti m kyla generalinse kautynse daniau, negu bet kuriame kitame myje, i likusi nepanaudot rezerv santykio, nes tik jie dar turi moralin jg, o su jais negalima lyginti griaunamj mio element, iblakyt ir sunaikint batalion. Prarastos vietovs taip pat yra prarast moralini jg matas, kaip mes esame minj kitur, tai reikia taip pat atsivelgti, bet labiau kaip padarytus nuostolius, negu kaip paius nuostolius; ir visada nebuvusio kautynse rezervo skaiius yra abiej karvedi dmesio centre.

210

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Paprastai kautyns i pat pradi gauna krypt, nors ir bna maai pastebimos. Danai i krypt i anksto nulemia priemons, skirtos miui, toks atvejis rodo to karvedio valgumo trkum, kuris pradeda m tokiomis nepalankiomis slygomis, danai pats to nesuprasdamas. Net ir ten, kur taip nra, daikt prigimtyje yra, kad mio eiga yra ltas pusiausvyros pasikeitimas, i pradi, kaip mes minjome, nepastebimas ir kiekvienu momentu stiprja, ir darosi akivaizdus; toks generalini kautyni eigos supratimas artimesnis tiesai, negu j palyginimas su vytuokls svyravimu i deins kair, kaip paprastai atrodo dl ikreipt mi apraym. Tegu net ilg laik nedaug bna paeista pusiausvyra arba, jei buvo paeista vien pus, greitai atkuriama, kad bt paeista kit pus, tai daugeliu atvej bna, kad pralaimjs karvedys mio pabaig numato dar prie atsitraukim ir kad atvejai, kur kokia nors detal paveikia nelauktai ir stipriai vis eig, daugiausiai sutinkami tik tuose pagrainimuose, kuriais kiekvienas stengiasi pagrainti pasakojim apie savo pralaimjim. ia mes galime remtis tik patyrusi moni nuomone, kurie, be abejo, patvirtins ms odius ir ms pairas rems prie tuos skaitytojus, kurie i savo patirties nepasta karo. Tokios mio eigos neivengiamumo rodymas savo prigimtimi nuvest mus toli taktikos srit, kuriai priklauso i tema; ia mes usiimame tik taktikos veiksm rezultatu. Kai sakome: nugaltas karvedys paprastai neskmingo mio baigt numato anksiau nei tas momentas, kai jis rytasi netsti mio, mes leidiame, kad galimi atvirktiniai atvejai, kitaip mes tvirtintume prietaraujani mint. Jeigu bet kuriuo lemiamu momentu, kur priima kautyns, reikt irti kaip pralaimtas kautynes, tai nevertt stengtis duoti kautynms kit krypt ir tai neturt didels reikms atsitraukimui. Bet bna atvej, kai kautyns lemtingai pasisuka vien pus, o sprendimai keitsi vienas po kito, bet tai ne prasti, o reti atvejai: bet tokiais atvejais ir pasikliauja kiekvienas karvedys, nuo kurio nusisuka laim, ir jis privalo jais pasikliauti tol, kol yra kokia nors pasikeitimo galimyb. Jis tikisi tai pasiekti sukurdamas didesn tamp, pakeldamas dar likusias moralines j-

KETVIRTOji dalis

MIS

211

gas, pasinaudodamas savo pranaumu ar laimingu atsitiktinumu ir elgiasi taip iki to laiko, kol jame kovoja drsa ir valgumas. Apie tai mes pakalbsime daugiau, bet prie tai norime nurodyti, kokie yra prarastos pusiausvyros poymiai. Kautyni skm sudaro kiekvieno mio rezultat suma; i mi rezultatai ufiksuojami trimis skirtingais objektais. Pirma, moralin vad jga. Jeigu divizijos vadas mat, kaip buvo sumuti jo batalionai, tai atsilieps jo elgesiui ir praneimams, o ie savo ruotu turs takos vyriausiojo vado priemonms. Taigi ir kiekvieno neskmingo mio rezultatai, kurie paskui isilygina, nedingsta ir spdiai sumuojasi karvedio sieloje be dideli pastang ir net prie jo vali. Antra, greitesnis ms kariuomens sumajimas, k nesunku nustatyti esant ltai iuolaikinio mio eigai. Treia, vietovs praradimas. Visi ie dalykai kaip kompasas padeda karvedio akiai nustatyti krypt, kuri priima jo vadovaujamas mis. Jeigu jis prarado itisas baterijas ir nepam nei vieno prieo, jeigu jo pstinink batalionus sutriukino prieo raitininkai, kai tuo tarpu prieo batalionai visur sudaro neprasiskverbiam mas, jeigu kovos rikiuots ugnies linija prie savo vali atsitraukia atgal i vieno punkto kit, jeigu tam tikr punkt umimui veltui dedamos pastangos, ir besiartinantys batalionai pakrinka nuo prieo kartei kruos, jeigu ms baterij ugnis greitai silpnja, nes su sueistj briais atsitraukia ir nesueistieji, jeigu paeidus mio plan atkertamos paviens dalys ir jos patenka nelaisv; atsitraukimui pradeda grsti pavojus: tai karvedys privalo visuose iuose reikiniuose nustatyti krypt, kuria dabar pakrypsta mis. Kuo ilgiau tsiasi ta kryptis, kuo didesn tampa, tuo sunkiau bus pakreipti m, tuo labiau artja akimirka, kai jis turi atsisakyti mio. Apie t akimirk mes norime dabar pakalbti. Mes jau ne kart sakme, kad santykis nauj nepanaudot rezerv yra galutinio sprendimo pagrindas; karvedys yra tas, kuris, matydamas didel prieo pajg persvar, nusprendia atsitraukti. iuolaikini mi savyb

212

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

yra ta, kad neskms ir praradimai, vyk j eigoje, gali bti atitaisyti traukus naujas jgas, nes naujesni mi tvarka ir bdas, kai kariuomen traukiama m, leidia naudotis jomis visur ir kiekvienoje padtyje. Taigi, kol karvedys, kuriam mis, rodosi, pasisuka nepageidaujama kryptimi, turi rezervo persvar, jis neatsisakys mio. Bet nuo tos akimirkos, kai jo rezervai lieka silpnesni u prieo, reikia laikyti sprendim privalomu ir tai, k jis nusprs, priklauso nuo karvedio drsos ir itverms, kurie gimti ir kurie kartais gali pereiti neproting usispyrim. Kaip karvediui pavyksta nustatyti abipusi rezerv santyk yra karvedio mokjimo gdi reikalas, apie k kalbti ia nepriklauso, mus domina tik rezultatas, kuris susiformuoja kaip jo poiris. Bet is rezultatas dar nra sprendimo momentas, nes tai nepanau motyv, kuris atsiranda pamau; jis yra bendra sprendimo kreipianioji, o kad bt priimtas pastarasis, reikia ypating paskat. Jie yra du, kurie vis kartojasi, btent atsitraukimo pavojus ir artjanti naktis. Jeigu atsitraukimui su kiekvienu ingsniu, kur duoda mis savo eigoje, gresia vis didesnis pavojus ir rezervai taip sumajo, kad j neuteks atremti prie, tai nelieka nieko kita, kaip pasiduoti likimui ir gelbtis atsitraukiant, kas udelsus bus nemanoma. Naktis paprastai ubaigia visus mius, nes naktinis mis naud ada tik ypatingomis slygomis; nes naktis labiau negu diena tinka atsitraukimui; tai tas, kuris mano, kad tai neivengiama arba labiausiai tiktina, teikia pirmenyb tam panaudoti nakt. Bet, be i dviej paprast ir svarbi prieasi, gali bti ir daugiau maesni, individualesni, kuri neivardysi, suprantama, nes kuo labiau mis linksta paeisti pusiausvyr, tuo daugiau tai veikia kiekvienas dalinis rezultatas. Vienos baterijos praradimas, skmingas dviej trij prieo raitinink pulk prasiverimas gali duoti pradi brstaniam sprendimui atsitraukti. Pabaigoje turime aptarti t punkt, kur karvedio drsa ir valgumas turi itverti kov tarpusavyje. Nors, viena vertus, pergalingas nugaltojo ididumas, nepalenkiama

KETVIRTOji dalis

MIS

213

gimto usispyrimo valia ir atkaklus pasiprieinimas, vertas kilnaus susiavjimo, nenori trauktis i mio lauko, kur jie turs palikti savo garb, kita vertus, proto valgumas pataria neatsisakyti visko iki galo, nerizikuoti, o isaugoti nors tiek, kiek btina tvarkingai atsitraukti. Reikt vertinti drs ir itverm kare, nes kartais lieka maai perspektyv nugalti tam, kuris negali apsisprsti siekti pergals visomis jgomis, tuomet ateina momentas, kai tolesnis usispyrimas jau vadinamas desperatika kvailyste, ir joks kritikas negali tam pritarti. ymiausiame myje i vis, myje prie Belle-Allianceo, Bonapartas panaudojo savo paskutines jgas, kad pasukt mio eig savo naudai, mio, kurio eigos nebuvo galima pakeisti, prarado paskutin skatik, o po to pabgo kaip elgeta i mio lauko ir i savo valstybs.

10 skyrius TSiNYS. PergalS taka

Galima pagal savo poir stebtis nepaprastomis pasekmmis, kurias turjo kai kurie dideli miai, lygiai kaip ir menka skme kituose. Dabar mes trumpai aptarsime takos, kuri turi didel pergal, prigimt. Mes galime lengvai iskirti tris dalykus: taka paiam pergals instrumentui, btent karvediams ir j kariuomenms; taka suinteresuotoms valstybms ir tikram rezultatui, susidedaniam i to, kaip ios takos veiks tolesn karo eig. Kas galvoja tik apie nereikming nuostoli skirtum, kuris karo lauke susideda i uvusij, sueistj, belaisvi ir prarast ginkl, tam pasekms, kurios atsiranda i io reikinio, atrodo nesuprantamos, bet tai yra visikai natralu.

214

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Mes jau 7 skyriuje kalbjome, kad pergals dydis auga ne proporcingai nugalt pajg dydiui, bet didesniu laipsniu. Moralins pasekms, kurias turi didelio mio pabaiga, didesns yra nugaltajam negu nugaljusiajam, jos yra didesni fizini jg praradimo prieastis, tai turi poveik moralinms jgoms, dl ios sveikos ie nuostoliai auga ir stiprja. iam moraliniam poveikiui reikia skirti didel reikm. Jis abiejose pusse vyksta skirtingomis kryptimis; kaip atima jgas nugaltajam, taip pakelia nugaltojo jgas ir skatina veikl. Bet pagrindin taka pasireikia nugaltajam, nes ia ji yra nauj praradim prieastis, be to, ji yra vienodos prigimties su pavojumi, sunkumais ir praradimais, taigi su visomis sunkinaniomis aplinkybmis, tarp kuri vyksta karas, ir todl tarytum sudaro su jomis sjung ir didja j skatinama, kai tuo tarpu tos paios aplinkybs nugaltojui darosi svarios, matuojant jo drsos polk. Taigi matome, kad pralaimjusiojo kritimas yra emiau pirmykts pusiausvyros lygio ir daug didesnis nugaltojo pakilimas vir jo, todl kalbdami apie pergals poveik mes turime omeny jos poveik nugaltai kariuomenei. Jei jis stipresnis po didelio mio, negu po mao, tai jis kur kas didesnis po generalini kautyni, negu po maesns svarbos mio. Generalins kautyns yra savaime dl pergals, kuri jos turi duoti ir kurios siekia su didiausia tampa. ia, ioje vietoje, i valand veikti prie yra uduotis, kuri nukreiptas karinis planas su visomis jo gijomis, ia susieina visos nutolusios viltys ir neaiks sivaizdavimai apie ateit; likimas pasirodo prie mus, kad atsakyt pat drsiausi klausim. Tai yra dvasin tampa ne tik karvedio, bet ir visos kariuomens iki gurguolininko, tiesa, maesnio intensyvumo ir svarbumo. Visais laikais ir pagal daikt prigimt generalins kautyns nebuvo neparengtos, neplanuotos, aklos tarnybins instrukcijos, bet visada nuostabus veiksmas, kuris savaime ar i dalies vad valia isiskyr i paprast veiksm, kad pakelt vis dalyvi dvasin tamp. Bet kuo didesn i tampa generalinse kautynse, juo stipresnis turi bti jos poveikis. Vlgi iuolaikini mi moralin pergals taka turi bti didesn negu buvo ankstesnje karo istorijoje. Jeigu jie, kaip buvo pavaizduota, yra tikras

KETVIRTOji dalis

MIS

215

jg igrimas, tai ias kautynes daugiausia ir lemia i jg suma tiek materialini, tiek ir moralini, labiau nei atskiri potvarkiai ar atsitiktinumai. Padaryt klaid galima itaisyti kit kart, i laims ir atsitiktinumo galima laukti daugiau naudos, bet materialins ir moralins jgos taip greitai nesikeiia, o todl, matyt, ir tas pergals nuosprendis turi didesn reikm visai ateiiai. Tiesa, nedaug kautyni dalyvi susimst apie t skirtum, bet kautyni eiga pera toki ivad kiekvieno smonei: kas jose dalyvauja, o pasakojimas ataskaitose kaip bebt pagraintas tam tikrais epizodais, daugiau ar maiau parodo pasauliui, kad pabaigos prieastys yra daugiau visumoje, negu detalse. Tas, kas niekada nedalyvavo didelse pralaimtose kautynse, vargu ar gali susidaryti gyv ir tikrovik spd, o abstraktus sivaizdavimas apie iuos ar tuos maus praradimus niekada neatstos tikrojo pralaimt kautyni supratimo. Akimirkai sustosime prie io vaizdo. Pirma, kas veikia vaizduot ir, galima pasakyti, prot nelaimingame myje, tai kariuomens jg majimas, po to vietovs praradimas, kuris visada svarbus, taip pat ir puolaniajam, kai jis patiria neskm; po to pradins tvarkos suardymas, dalini susimaiymas, atsitraukimo pavojai, kurie visada daugiau ar maiau pasireikia, iskyrus nedaugel iimi, tada atsitraukimas, kuris daniausiai pradedamas nakt arba tsiasi itis nakt. Jau pirmo ygio metu mes priversti palikti ivargusius ir isiblakiusius, kartais paius drsiausius, kurie myje drsiai isiver priek ir laiksi ilgiau u kitus, pralaimjimo jausmas, mio lauke apms tik vyresniuosius karininkus, dabar nusileidia visomis pakopomis iki eilini, sustiprintas baisaus spdio, nes drss bendraygiai, kurie myje pasidar mums ypa brangs, lieka prie rankose, pralaimjimo jausmas dar sustiprja dl didjanio nepasitikjimo vadais, kuriuos kiekvienas jiems pavaldus daugiau ar maiau kaltina dl savo tui pastang. Ir toks pralaimjimo pojtis nra kas nors sivaizduojamo, su kuo galima susitvarkyti, dabar tai tikrov, kad prieas pasirod stipresnis u mus, i ties galjo slpti daug prieasi, todl

216

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

jos nepastebjome anksiau; bet baigiantis miui ji irykja tokiu akivaizdumu, kur anksiau galbt matme, bet neturdami vilties atsitiktinumui priepastatme tikjimui laime, likimu, lia drsa. Dabar pasirod, kad to neutenka ir mums atsiveria rsti tiesa. Visi ie spdiai dar toli nuo panikos baims, kuri niekada nebna pralaimt kautyni pasekme apsiginklavusios kariniu aunumu kariuomens ir retai kurios kitos; nurodyti spdiai turi kilti ir paioje auniausioje kariuomenje, o jeigu jie bna velnesni dl sitraukimo kar, proio laimti, gilaus pasitikjimo karvediu, tai pirm akimirk j niekada netrksta. Taip pat jie nra tik prarast trofj pasekm; ie paprastai prarandami vliau ir tai iaikja ne taip greitai; i spdi netruks ir pamau paeidiant pusiausvyr, jie visada turs reikm pergals takai, jais galima visada pasitikti. Prarast trofj skaiius taip pat sustiprina iuos spdius, tai mes jau sakme. Aiku, kiek kariuomen, bdama tokios bkls, nusilpusi kaip rankis, kuris, kaip minjome, suranda nauj prie visuose prastuose sunkumuose, susijusiuose su karu, pasirod pajgi naujomis jgomis sugrinti prarast. Prie kautynes abiejose kariuomense buvo menama, ar tikra pusiausvyra, dabar i pusiausvyra paeista ir reikia iorins prieasties, kad j atkurt vl, bet kuri nauja tampa be iorins atramos atne tik nauj praradim. Taigi ir pati maiausia pergal prie pagrindines ginkluotsias pajgas duoda pagrind pastoviai kreipti svarstykli rodykl emyn, kol naujos aplinkybs pakreips kitaip. Jeigu tokios aplinkybs toli ir nugaltojas nenuvargstantis prieas, troktantis garbs, siekiantis aukt tiksl, tai reikalingas geras karvedys ir ugrdinta kariuomens karin dvasia, kad neleist prasiverti bsimam jg persvaros srautui, bet sumaint jo protrk nedideliu daugkartiniu pasiprieinimu iki to laiko, kol iseks pergals jga ties tam tikra pasiekim riba. Ir itaip apie pralaimjimo poveik tautai ir vyriausybei; tai yra staigus tempt vili griuvimas, savigarbos jausmo nuslopinimas. Vietoje i su-

KETVIRTOji dalis

MIS

217

naikint jg tokiu bdu atsiradusi tutum silieja baim su jai bdinga ekspansyvia jga ir ubaigia paralyiavim. Tikr nervin smg gauna vienas i atlet nuo elektros kibirkties, kuri sukelia generalins kautyns. Ir is poveikis, kokiu skirtingu laipsniu pasireikt ia ar ten, niekada visikai neatsitraukia. Uuot kiekvienas rytingai atskubt atremti nelaim, kiekvienas bijo, kad jo pastangos bus bergdios ir nerytingai sustoja tuo momentu, kai turt skubti, arba nuleidia rankas visk palikdamas lemiai. Taiau pasekms, kurios bna dl pergals, priklauso i dalies nuo nugalinio karvedio charakterio ir talento, taiau daugiau nuo aplinkybi, i kuri iplaukia pergal ir kurias ji veda. Be karvedio drsos ir iniciatyvumo pati puikiausia pergal neduos ger rezultat, ir dar greiiau isenka jos jga dl aplinkybi, jei jos yra prieingos tai pergalei. Visikai kitaip, negu Daunas, pergale prie Kolino bt pasinaudojs Frydrichas Didysis ir visikai kit pasekmi bt pasiekusi Pranczija, negu prsai kautynse prie Leutheno. Su aplinkybmis, kurios leidia laukti dideli pasekmi i didels pergals, mes susipainsime, kai nagrinsime objektus, susijusius su tuo, ir tik tada paaiks tas neatitikimas, kuris i pirmo vilgsnio yra tarp pergals dydio ir jos pasekmi ir k danai link priskirti nugaltojo energijos trkumui. ia, kur mes susiduriame su generalinmis kautynmis, mes apsistosime nurodydami tai, kad atvaizduotas pergals poveikis visada yra aikus ir jis didja su pergals didjimu, didja juo labiau, kuo kautyns labiau buvo generalins, tai reikia, kuo labiau jose buvo suvienytos ginkluotosios pajgos, o ginkluotosiose pajgose yra visos valstybs jga. Ar turi teorija pripainti pergals poveik kaip kak btin, ar neturi, o prieingai, siekti rasti trkum ir taip paralyiuoti poveik? Atrodo, taip natralu patvirtinti klausim; bet saugok mus, dangau, nuo tokio daugelio teorij suklydimo, kai dl to atsiranda vienas kit naikinantis pro ir contra. Bet kuriuo atveju is poveikis yra btinas, nes tai yra daikt prigimtyje, ir bus ir tada, kai mes rasime priemoni tam pasiprieinti taip, kaip patrankos sviedinys juda ems sukimosi kryptimi, nors iautas i ryt vakarus ir dl

218

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

prieingo judjimo prarado dal greiio. Visas karas kyla i moni silpnumo ir nukreiptas prie j. Kai mes toliau svarstysime savo samprotavimus dl to, koki priemoni galima imtis po pralaimto mio, priemoni, kuriomis galtume naudotis paiu sunkiausiu momentu, kai mes ir tokiomis slygomis tiksime galimybe, vl visk itaisyti: tai nereikia, kad mes sitikin, kad galima tokio pralaimjimo pasekmes palaipsniui padaryti lygias nuliui, nes pajgos ir priemons, kuri reikia atkrimui, galima bt panaudoti teigiamiems tikslams; ir tai susij tiek su moralinmis, tiek ir materialinmis jgomis. Kitas klausimas, ar pralaimtos generalins kautyns nepaadins jg, kurios niekada nebt egzistavusios. Toks atvejis visikai galimas, ir jis kitose tautose yra pasitaiks. Bet i sustiprinta atgalin taka nra karo meno sritis, pastaroji gali tai atsivelgti tik ten, kur tam yra visos prielaidos. Jeigu bna atvej, kai pergals pasekms pasirodo greiiau pragaitingos, atvej, kurie priklauso reiausioms iimtims, tai reikia juo labiau kreipti dmes t pasekmi skirtum, kur gali sukelti viena ir ta pati pergal priklausomai nuo nugaltos liaudies ir valstybs pobdio.

11 skyrius GeNeraliNi kaUtYNi pritaikYmaS. TSiNYS

Kaip bebt apipavidalintas karas tam tikrais atvejais ir k dl to turtume pripainti btinu kare, turime prisiminti karo svok, kad su sitikinimu pasakytume: 1. Prieo ginkluotj pajg sunaikinimas yra jo pagrindinis principas ir pagrindinis kelias vis teigiam veiksm tiksl.

KETVIRTOji dalis

MIS

219

2. is pajg sunaikinimas pasiekiamas daugiausia tik myje. 3. Tik dideli bendro pobdio miai duoda dideli rezultat. 4. Didiausi rezultatai pasiekiami tada, kai miai jungiami dideles kautynes. 5. Tik generalinse kautynse karvedys valdo instrument savo rankomis, ir tai yra daikt prigimtyje, kad jis mieliausiai tai patiki savo rankoms. I i ties iplaukia dvigubas dsnis, kurio dalys sustiprina viena kit, ir btent, kad prieo pajg sunaikinimo reikia iekoti didelse kautynse ir j rezultatuose ir kad dideli kautyni pagrindinis tikslas turi bti prieo pajg sunaikinimas. Tiesa, sunaikinimo strategija daugiau ar maiau randama ir kitose priemonse, bna atvej, kai nedideliame myje, esant palankioms aplinkybms, gali bti sunaikintas labai didelis skaiius prieo ginkluotj pajg (Maxenas), kita vertus, generalinse kautynse gali vyrauti kaip labai svarbus tikslas posto umimas ar usitikrinimas: bet apskritai dominuoja viena, kad generalins kautyns skirtos prieo ginkluotosioms pajgoms sunaikinti ir kad tai galima pasiekti tik generalinse kautynse. Todl btent generalines kautynes reikia irti kaip koncentruot kar, kaip svarbiausi viso karo ar karo ygio punkt. Kaip sauls spinduliai surenkami gaubto veidrodio centre pilnam sauls vaizdui ir duoda didiausi kaitr, taip jgos ir aplinkybs susivienija generalinse kautynse ir gauna didiausi efektyvum. Ginkluotj pajg sukoncentravimas didel visum, kuris daugiau ar maiau vyksta visuose karuose, jau rodo tiksl, su ia visuma suduoti smg arba savanorikai kaip puolantysis, arba spaudiant prieui kaip besiginantysis. Ten, kur nra lemiamo smgio, ten pirmaprad nesantaikos motyv simai kiti stabdantys motyvai, veiksmas pasirodo silpnesnis, pakeistas arba visikai pristabdytas. Bet ir itos abipuss neveikimo bkls, kuri buvo pagrindinis daugelio kar tonas, generalini kautyni idja liko abiej pusi taikymo taku, tolimu idinio punktu j orbit konstrukcijai.

220

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Kuo labiau karas tampa tikru karu, kuo labiau jis yra susikaupusios neapykantos ir nesantaikos vykdymas, kuo labiau siekiama abipusio nugaljimo, tuo labiau susivienija visa veikla kruviname myje ir tuo labiau ieina priek generalins kautyns. Visur, kur didelis, teigiamas, taigi labai apimantis prieo interesus tikslas, yra karo tikslas, generalins kautyns yra natraliausia priemon, todl ji yra ir geriausia, kaip mes vliau parodysime, ir ji nubaudia tuos, kurie i baims vengia j prie didel sprendim. Teigiamas tikslas priklauso puolaniajam ir todl generalins kautyns daniausiai yra jo priemon. Bet neapibrdami tiksliau svok puolimas ir gynyba, turime pasakyti, kad daugeliu atvej ir besiginanti alis turi tik i veiksming priemon, kad jos pagalba anksiau ar vliau atitikt savo padties poreikius ir isprst savo udavin. Generalins kautyns yra kruviniausias sprendimo bdas; nors jos nra abipuss udyns ir j poveikis yra daugiau palauti prieo drs, o ne karius, k mes isamiai nagrinsime kitame skyriuje, bet kraujas visada yra j kaina, o jo pobd lemia pjautyns, todl karvediui dreba mogaus irdis. Bet dar daugiau dreba mogaus dvasia dl minties apie vienu sykiu priimt sprendim. Viename erdvs ir laiko take ia sukoncentruotas visas veiksmas ir tokiomis akimirkomis mums prabunda slogus jausmas, lyg tokioje anktoje erdvje ms jgos neturi galimybs parodyti vis savo veiksmingum, lyg mes ilodami laiko atvilgiu daug laimime, nors laikas mums nra skolingas. Tai tik apgaul, bet ir su ja reikia skaitytis, btent i silpnyb, kuri apima mog, priimant didelius sprendimus, karvedio sieloje pabunda ypatinga jga, kai jis turi ypatingos reikms objekt pastatyti ant smaigalio. Taip vyriausybs ir karvediai visada iekojo keli, kad ivengt generalini kautyni, kad tiksl pasiekt be j arba nepastebimai isisukt nuo j. Istorikai ir teoretikai stengsi iuose ygiuose ir karuose rasti ne tik praleist generalini kautyni ekvivalent, bet ir auktesn men. Tokiu bdu mes ms laikais priarttume prie to, kad karo ekonomijoje generalines kautynes

KETVIRTOji dalis

MIS

221

vertintume kaip blog, neivengiam dl padaryt klaid, irtume kaip nesveik reikin, kur atsargus, gerai organizuotas karas niekada negali atvesti; tik tie karvediai usitarnauja laurus, kurie sugeba vykdyti kar be kraujo praliejimo ir karo teorija, tikras braman mokslas, tam ir yra, kad imokyt to. Ms laik istorija sugriov tokias iliuzijas, bet nei vienas mogus negali garantuoti, kad jos vl nesugr ilgesniam ar trumpesniam laikui ir likim vadovai netrauks tokias beprotystes, pakartojanias mogikas silpnybes, taigi artimas mogaus irdiai. Gali bti, kad ateis toks laikas, kad Bonaparto ygiai ir kautyns bus vertinamos kaip grubumas ir kvailumas ir vl su malonumu ir pasitikjimu bus grimasi galantikomis pagomis. Jeigu teorija gali nuo to apsaugoti, tai ji suteiks didel paslaug tiems, kurie paklausys jos spjimo. Tepavyksta mums itiesti pagalbos rank tiems, kas ms brangioje tvynje turi veiksming nuomon iais klausimais, kad jiems pasitarnaut vadovu ioje srityje ir paskatint juos dorai vertinti reikalo esm. Ne tik karo suvokimas nulemia tai, kad mes iekotume didelio sprendimo didelse kautynse, bet ir patirtis. I seno tik didels pergals dav dideli rezultat, puolaniajam btinai, besiginaniajam iek tiek. Pats Bonapartas nebt pasieks vienintelio savo ries Ulmo, jeigu jis bt bijojs kraujo praliejimo; tikriau sakant, tai yra jo ankstesni ygi pergali antrasis derlius. Tai nra tik drss, auns karvediai, kurie band savo darb vykdyti didele lemiam mi drsa, to siek visi galingi karvediai; ir i j mes laukiame isamaus atsakymo klausim. Mes nenorime girdti apie karvedius, kurie neva laimi be kraujo praliejimo. Jeigu kruvinos kautyns yra baisus reginys, tai jos turi bti prielaida vertinti kar rimiau, bet ne tai, kad leist palengva atbukinti monikum, kol pagaliau ateis kakas su atriu kalaviju ir nukirs mums rankas. Dideles kautynes mes vertiname kaip pagrindin sprendim, bet ne vienintel, kurio gali prireikti karui ar karo ygiui. Tik dabartiniu metu danai pasitaik atvej, kai didels kautyns lm vis kar, tai priklauso reiausioms iimtims.

222

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Sprendimas yra dideli kautyni rezultatas, inoma, priklauso ne nuo pai kautyni, t. y. nuo jose sutelkt ginkluotj pajg dydio ir nuo pergals intensyvumo, bet taip pat nuo daugybs kit aplinkybi, susiet su ginkluotosiomis pajgomis ir valstybe, kuriai jos priklauso. Bet, kai turimos pagrindins pajgos ivedamos didij dvikov, tai yra pagrindinis sprendimas, kurio dyd galima numatyti daugeliu atvej, bet ne visada. is sprendimas gali pasirodyti ne vienintelis, taiau pirmasis turs takos ir kitiems sprendimams. Todl numatytos generalins kautyns pagal savo santyk tam tikru laipsniu visada laikomos laikinu svorio centru, pagrindiniu visos sistemos punktu. Kuo daugiau karvedys jaus tikr karo dvasi, kuri yra ir kiekvieno mio dvasia, jaus mintimis, t. y. smone, kad jis turi sumuti, ir sumu savo prie, tuo greiiau jis visk mes ant pirmj kautyni svarstykli, tiksis ir sieks jose visk ikovoti. Bonapartas vargu ar bt pradjs kur nors savo ygi be minties pirmame myje sumuti savo prie; ir Frydrichas Didysis prastesnmis slygomis, ribotesnse krizse galvojo taip pat, kai jis su nedidele kariuomene rus ir imperijos kariuomens unugaryje stengsi pralauti sau keli. Sprendimas, kur duoda generalins kautyns, priklauso i dalies, kaip minjome, nuo pai kautyni, t. y. nuo ginkluotj pajg, dalyvaujani kautynse, skaiiaus ir pasiektos pergals dydio. Kaip karvedys, kas susij su pirmu punktu, gali padidinti kautyni rezultatus, aiku savaime, ir mes apsiribosime pastebdami, kad su generalini kautyni apimtimi daugja ir atvej, kurie sprendiami j pagalba, todl karvediai, kurie pasitiki savo jgomis, mgo didelius sprendimus, visada rasdavo galimyb panaudoti juose didel dal savo ginkluotj pajg, neprarasdami nieko esminio kituose punktuose. Kas susij su skme, tiksliau tariant, pergals intensyvumu, priklauso nuo i aplinkybi: 1. Nuo taktins formos, kokia vyksta kautyns. 2. Nuo vietovs prigimties. 3. Nuo kariuomens ri santykio.

KETVIRTOji dalis

MIS

223

4. Nuo jg santykio. Kautyns tiesiu frontu ir be apjimo retai duos dideli rezultat, negu tos, kuriose nugaltasis buvo apeitas arba kuriose jis kovsi daugiau ar maiau artimu frontu. Raiytoje ar kalnuotoje vietovje rezultatas yra dar maesnis, nes ia smgio jga visur susilpnjusi. Jei nugaltojas turi vienod ar didesn kavalerij, tai persekiojimo poveikis ir tuo paiu didel dalis pergals rezultat yra neskaiiuojami. Pagaliau savaime suprantama, kaip pergal pasiekta esant didelei jg persvarai, jeigu ta persvara pasinaudota apjimui ar fronto pakeitimui, duos dideli rezultat, negu jei nugaltojas buvo silpnesnis kaip nugaltasis. Kautyns prie Leutheno lyg veria mus abejoti praktiku io principo teisingumu, bet mums tebus leista pasakyti nra taisykls be iimties. Visuose iuose keliuose karvedys turi priemoni suteikti savo kautynms lemiam pobd; tiesa, tada didja pavojai, kuriuos jis lenda, bet iam moralinio pasaulio dinaminiam statymui pavaldi visa jo veikla. Nieko svarbumu kare negalima lyginti su generalinmis kautynmis ir aukiausia strategijos imintis pasireikia jai reikaling priemoni gavimu, teisingu kautyni nustatymu pagal viet, laik ir pajg krypt ir j rezultat panaudojimu. Betgi i i objekt svarbos neseka, kad jie yra labai sudtingi ir paslaptingos prigimties; atvirkiai, ia viskas yra labai paprasta, kombinacij menas labai ribotas, bet didelis poreikis tikslaus reikini vertinimo, energijos, tvirto nuoseklumo, jaunatviko iniciatyvumo didvyrik savybi, prie kuri mums teks sugrti. Taigi ia reikalaujama maai, k galima imokti i knyg, ir daug, k, jeigu ir galima imokti, tai kitu bdu. Impulsas, t. y. paskata generalinms kautynms, laisvas, utikrintas judjimas j link, turi kilti i savo jgos pajautimo ir btinybs supratimo, kitais odiais: is impulsas turi kilti i gimto drsumo ir plai gyvenimo slyg uatrinto vilgsnio. Dideli pavyzdiai yra geriausi mokymo meistrai, bet, tiesa, bus blogai, jei teorini prietar debesys simaiys tarp ms, nes net sauls spindulys lta

224

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

ir nusidao debesyse. Tokius prietarus, kurie susidaro kuriuo nors laiku kaip nuodingas rkas, sulauyti yra neatidliotina teorijos pareiga, nes kas melaginga sukurta mogaus protu, gali sunaikinti tas pats protas.

12 skyrius StrategiNi priemoNi NaUdojimaS pergalei paSiekti

Sunkiausia, kiek galima geriau parengti pergal, tai nematomas strategijos nuopelnas, u kur ji retai pagiriama. Spindinti ir lovinga strategija pasirodo tada, kai jau ikovota pergal. Kok ypating tiksl turi kautyns, kaip jos daro tak visai karo sistemai, iki kiek veda pergals kelias pagal santyki prigimt, kur yra j virn visa tai mus domins vliau. Bet visomis manomomis slygomis lieka tikra, kad be persekiojimo jokia pergal negali turti dideli rezultat, ir tai, kad koks trumpas gali bti pergals kelias, jis visada turi tstis toliau u pirmuosius persekiojimo ingsnius ir, kad to nekartotume susidarius bet kokioms aplinkybms, sustosime akimirkai prie io btino priedo prieo pasiprieinimo nugaljimo. Sumuto prieo persekiojimas prasideda nuo tos akimirkos, kai prieas atsisako mio ir palieka savo pozicijas; vis ankstesni judjim atgal ir pirmyn ia priskirti negalima, nes jie priklauso pai kautyni raidai. Paprastai pergal yra ia parodytu momentu, nors neabejotina, bet dar labai maa ir silpna savo apimtimi ir tarp tvirt vyki dar neduot daug teigiam pranaum, jeigu jau pirm dien nebt papildyta persekiojimu. ia, kaip mes jau sakme, imamas pirmas trofj, kurie knija pergal, derlius. Apie persekiojim mes dabar ir kalbsime.

KETVIRTOji dalis

MIS

225

Paprastai abi alys kautynes pradeda su labai nusilpusiomis fizinmis jgomis, nes judjimai, tiesiogiai einantys prie kautynes, daniausiai turi neatidliotin reikalavim pobd. Pastangos, kurios vainikuoja ilgos kovos pabaig, ubaigia isekim; prie to prisideda ir aplinkyb, kad nugaljusioje pusje, kaip ir pralaimjusioje, dalys persimaiiusios ir nebra pirmins organizacins struktros; jie taip pat turi poreik, kad juos sutvarkyt, surinkt iblakytus, aprpint naujais audmenimis tuos, kas iaud savo atsargas. Visos ios aplinkybs perkelia ir nugaltoj krizs padt, apie k mes jau kalbjome. Jeigu sumutas prieas buvo tik pavaldi dalis, kuri gali priimti ir pridengti kitos dalys, arba, jei jis laukia enklaus pastiprinimo, tai nugaltojui gali grsti pavojus prarasti pergal, ir tokie samprotavimai greitai padaro gal persekiojimui arba maiausiai udeda jam stiprias vadias. Bet net ten, kur nereikia bijoti, kad atvyks rimtas pastiprinimas nugaltajam, aukiau nurodytomis aplinkybmis nugaltojas sutinka rimt priesvar savo persekiojimo proveriui. Tiesa, pastaruoju atveju jau nereikia bijoti dl pergals praradimo, bet galimi nuostolingi miai ir jie gali enkliai susilpninti gyt pranaum. Be to, visa mogaus fizins prigimties jga su savo poreikiais ir silpnybmis susijusi su karvedio valia. Visiems iems tkstaniams, kuriems jis vadovauja, reikia ramybs ir poilsio, kad atgaut jgas, j poreikis, kad bt nustatyta pavoj riba; tik nedaugelis, kuriuos galima laikyti iimtimi, mato ir jauia u esamos akimirkos rib, tik tas nedaugelis isaugo erdv savo drsai, kad, kai visa, kas btina, jau vykdyta, jie dar galvoja apie tuos laimjimus, kurie tokiu momentu atrodo tik pergals papuoimu, kaip triumfo prabanga. Bet visi tkstaniai turi balso teis karvedio taryboje, nes visose vadovavimo pakopose ie fiziniai mogaus interesai turi tikr laidinink karvedio ird. Pastarasis savo ruotu daugiau ar maiau isekintas dl savo vidins veiklos dvasins ir fizins tampos, ir taip atsitinka, kad tik dl i mogik prieasi padaroma maiau, negu galjo bti padaryta, o tai, kas daroma, priklauso nuo garbs trokimo, energijos ir galbt vyriausiojo vado grietumo. Tik tuo galima paaikinti nedrs bd persekioti po pergals, kuri dav jiems pranaum ir kur galime matyti daugelyje karvedi. Pirmj

226

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

persekiojim mes apribojame pirmja diena ir daugiausiai naktimi, nes u io laiko ribos btinyb duoti pailsti savai kariuomenei privers pristabdyti tolesnius veiksmus bet kuriuo atveju. is pirmasis persekiojimas turi skirtingas natralias pakopas. Pirmoji yra, kai persekioja vien tik raitininkai; tai yra daugiau bauginimas ir stebjimas, negu tikras spaudimas, nes paprastai utenka maiausio ems ruoo, kad sulaikyt persekiotoj. Kiek daug gali raitininkai prie atskiras nusilpusios ir iblakytos kariuomens dalis, prie visum, visgi jie tra tik pagalbin kariuomens ris, nes atsitraukiantysis savo atsitraukimo priedangai naudoja naujus rezervus ir todl gali pasiprieinti naudodamas visas kariuomens ris pirmame nereikmingame ems ruoe. Tik i tikrj bganti, visikai iblakyta kariuomen yra iimtis. Antroji pakopa yra, kai persekioja stiprus vis kariuomens ri avangardas, kur dalyvauja didesn dalis, inoma, raitinink. Toks persekiojimas prie stumia iki kitos jo stiprios pozicijos, jo ariergardo arba kitos jo kariuomens sustojimo vietos. Danai abiem nebna greitai tokios galimybs, ir persekiojimas tsiasi ilgiau; bet danai neperengia dviej valand, nes po to avangardas nejauia pakankamai paramos. Treioji ir stipriausia persekiojimo pakopa yra, kai pergalinga kariuomen eina priek kiek leidia jos jgos. iuo atveju sumuta alis palieka daugel pozicij, kurias jai duoda vietov, vien tik imantis atakos ar apjimo, o ariergardas dar maiau links sivelti atkakl pasiprieinim. Visais trim atvejais naktis, jeigu ji prasideda iki persekiojimo pabaigos, padaro persekiojimui gal, ir nedaugelis atvej, kai taip nebna ir persekiojimas tsiamas per nakt, traktuojami, kaip ypatinga sustiprinta jo pakopa. Jeigu pagalvosime, kad naktiniuose miuose viskas daugiau ar maiau priklauso nuo atsitiktinumo ir kad kautyni pabaigoje tvarkingas ryys ir vyki eiga bus suardyti, bus suprantamas siaubas abiej karvedi tsti veiksmus nakties tamsoje. Jeigu skms neutikrina visikas sumuto prieo isklaidymas arba pergalingos kariuomens karinio aunumo ypatingas pranaumas, tai paliekama labiau lemiai tai, kas negali priklausyti net drsiau-

KETVIRTOji dalis

MIS

227

sio karvedio interesams. Daniausia naktis ubaigia persekiojim net tais atvejais, kai mis jau buvo nulemtas prie jai prasidedant. Ji leidia pralaimjusiam pailsti ir pradti abiem pusms rinkti savo pajgas, o jeigu jis nakt vykdys atsitraukim, tai suteiks galimyb iloti erdv. Po tokios pertraukos pralaimjusiojo padtis kur kas geresn. Daug kas persimai ir pasimet, vl atrandama, audmenys papildomi, visuma sustatyta nauja tvarka. Tai, kas vyks tarp jo ir nugaltojo, bus naujas mis, o ne tsa senojo, ir nors naujas mis ir neada visikai skmingos pabaigos, tai vis tiek yra naujas mis, o ne surinkimas nugaltojo pabert nuolau. Tais atvejais, kai nugaltojas tsia persekiojim vis nakt, nors tik padedamas stipraus avangardo, susidedanio i vis kariuomens ri, tai enkliai padidina pergals poveik, apie k byloja miai prie Leutheno ir Belle-Allianceo. Visa tokio persekiojimo veikla yra daugiausia taktin, ir mes apsistojame ties ja tik, kad bt aikesnis skirtumas, kur taktika suteikia pergals poveikiui. is pirmasis persekiojimas iki artimiausios prieo pozicijos yra kiekvieno nugaltojo teis ir beveik nepriklauso nuo jo tolesni plan ir slyg. Pastarosios gali sumainti enkliai teigiamus pergals rezultatus, bet padaryti negalim jos pirmj panaudojim negali, jei tokie atvejai ir manomi, tai labai reti, kad jie negali turti takos teorijai. Ir ia reikia pasakyti, kad pastarj kar pavyzdiai atvr visikai nauj energijos lauk. Ankstesniuose, kuri pagrindas ir ribos buvo siauresns, kaip daugelio atvej, ypa dl persekiojimo, susidar nebtinas tradicinis apribojimas. Svoka garb ikovoti pergal karvediams atrod pati svarbiausia, todl jie maiau galvojo apie tikr ginkluotj prieo pajg sunaikinim, is ginkluotj pajg sunaikinimas atrod tik viena i daugelio priemoni kare, net ne pagrindin, jau nekalbant, kad vienintel. Tuo mieliau jie slpdavo pagas dklus vos prieas suddavo savo ginklus. Karvediams atrod natralu baigti kautynes, kai tik buvo priimtas sprendimas ir tolesnis kraujo praliejimas atrod nereikalingas iaurumas. Jeigu i klaidinga filosofija ir neapm viso sprendimo, ji dav poir,

228

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

esant kuriam sivaizdavimas apie vis jg isekinim ir fizin nebegaljim tsti kov buvo lengvai priimtas ir reikmingas. Tiesa, lengvai ateina mintis apie savo pergals instrumento isaugojim, kai turi vien instrument ir numatai, kad greitai ateis tas laikas, kai jo ir taip nepakaks vykdyti tam, kas reikalinga, k paprastai lemia bet koks puolimo tsimas. Vien is apskaiiavimas neteisingas tiek, kiek tolesnis jg praradimas, kuris galt bti, kai yra persekiojama, visikai neatitikt prieo nuostoli. Bet toks vertinimas galjo bti ir tada, kai prieo ginkluotj pajg sunaikinimas nebuvo laikomas svarbiausia uduotimi. Todl mes matome, kad ankstesniuose karuose tikri didvyriai, kaip Karlas XII, Marlboroughas, Eugenas, Frydrichas Didysis, ten didino savo pergales, kai jie buvo pakankamai rytingi vykdydami intensyv persekiojim, kiti karvediai paprastai pasitenkino tik kautyni lauko umimu. Pastaruoju metu didesn energija, kuri karo vykdymas gavo isipltus tiems interesams, i kuri ji atsirado, sugriov iuos dirbtinius barjerus; persekiojimas tapo pagrindine nugaltojo uduotimi, trofj skaiius iaugo, ir, jei iuolaikiniuose miuose bna atvej, kur to nra, jie priklauso iimtims ir motyvuojami ypatingomis aplinkybmis. Prie Goerscheno ir Bautzeno visikam pralaimjimui sutrukd didel sjunginink raitinink persvara, prie Grosbereno ir Denevico ved sosto pdinio nepalankumas, prie Laono silpna asmenin senojo Bliucherio bkl. Taip pat Borodino yra ia priklausantis pavyzdys, ir mes negalime susilaikyti nepasak kelet odi apie tai i dalies, kad netikime, kad is reikalas gali bti sutvarkytas tik nepritarimu Bonapartui, i dalies todl, kad gali pasirodyti, lyg tokie atvejai priklausyt t atvej skaiiui, kurie laikomi retomis iimtimis, kai aplinka jau mio pradioje pagauna ir sukausto karved. Btent prancz raytojai ir didieji Bonaparto gerbjai (Bodenkuras, ambre, Segiuras) jam priekaitavo, kad jis i mio lauko neivijo iki galo rus kariuomens ir jai sutriukinti nepanaudojo paskutini savo jg, nes tai, kas buvo tik pralaimtas mis, bt visikas pralaimjimas. Tai mus nuvest toli, jei bandytume isamiai aprayti abiej kariuomeni padt, bet yra aiku, kad Bonapartui persikeliant per Nemun, jo korpusuose, kurie vliau

KETVIRTOji dalis

MIS

229

kovojo prie Borodino, buvo 300 000 kari, i kuri buvo lik 120 000, todl Bonapartui galjo kelti tai susirpinim, kad jam neliks pakankamai pajg ygiuoti Maskv, kuri buvo punktas, nuo kurio, atrod, viskas priklauso. Pergal, kuri jis ikovojo, leido jam bti sitikinusiam, kad jis uims i sostin, nes buvo netiktina, kad rusai per atuonias dienas galt surengti antras kautynes; taiau Maskvoje jis tikjo rasti taik. Tiesa, sutriukinta rus kariuomen jam i taik padaryt tikresn, bet pirma slyga buvo nueiti iki Maskvos su tokia jga, su kuria jis sostinei ir per j valstybei ir vyriausybei pasirodyt kaip valdovas. K jis i tikrj atved iki Maskvos, to jau neuteko, kaip parod tolesni vykiai, bt dar blogesnis atvejis, jeigu sutriukinant rus kariuomen, bt sutriukinta sava kariuomen; t Napoleonas jaut vis laik, ir tai j pateisina. Bet dl to io atvejo nereikia priskirti tiems, kur aplinka neleidia karvediui persekioti prie net ikovojus pergal. Pergal buvo nulemta 4 valand, bet rusai savo rankose dar laik kautyni lauko dal ir nenorjo jo atlaisvinti, taiau atnaujindami puolim bt parod didiul pasiprieinim, kuris bt, be abejo, pralaimjimas, bet bt prieui kainavs daug kraujo. Todl m prie Borodino reikia priskirti toms kautynms, kurios, kaip ir prie Bautzeno, nebuvo iki galo baigtos. Pralaimjs prie Bautzeno norjo kuo greiiau palikti mio lauk, prie Borodino nugaltojas norjo pasitenkinti puse pergals ne todl, kad sprendimas jam bt pasirods abejotinas, bet kad nebuvo pakankamai turtingas u visk sumokti. Sugrkime prie ms objekto, i ms svarstym iplaukia, kad energija, su kuria vykdomas pirmas persekiojimas, ir lemia pergals vert, nes persekiojimas yra antrasis pergals aktas. Daugeliu atvej jis yra svarbesnis u pirmj, o strategija, kuri iuo atveju priartja prie taktikos, kad i jos rank priimt ubaigt darb, savo autoritet parodo reikalaudama to pergals ubaigimo. Bet pergals veiksmai retais atvejais sustoja prie pirmo persekiojimo, ir dabar prasideda tikrasis kelias, o pergal suteikia reikiamos energijos. keli, kaip mes sakme, slygoja daugelis aplinkybi, apie kurias ia nekalbsime. Bet mes privalome inagrinti visk, kas siejasi su persekiojimu, kas turi bendr pobd, kad nekartotume kiekvien kart, kai tai galtume sutikti.

230

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Tolesniame persekiojime galima skirti tris pakopas: judjimas paskui prie, tikras spaudimas, lygiagretusis persekiojimas, kad atkirst keli atsitraukiantiems. Paprastas judjimas paskui prie motyvuoja prieo atsitraukim iki tol, kol jis tik vl pradeda m su mumis, jo utekt isemti gyto pranaumo poveik ir ms rankas perduoti visk, ko negali pasiimti nugaltasis: sueistuosius, ligonius, atsilikusius, krovinius ir veimus. Bet is paprastas judjimas paskui prie nepadidina jo kariuomens pakrikimo, is atsiranda po kit dviej pakop. Jeigu mes, uuot pasitenkin tuo, kad uimame prieo stovyklas, ir uimame t teritorij, kuri jis mums paliko, imams priemoni vis daugiau ir daugiau reikalaudami i jo, savo avangardu puldami jo ariergard, kai tik jis nori sustoti pailsti, tai itai pagreitins prieo judjim ir sukels jo pakrikim. Bet pastarj slygos bgimas be poilsio, kur turi gauti prieo atsitraukimas. Niekas nedaro kareiviui labiau slegianio spdio, kaip ta akimirka, kai jis po varginanio ygio nori pailsti, o prieo pabklai vl pradeda audyti; jeigu tie spdiai kartojasi kas dien, tai gali prieui sukelti panik baim. Tuose igyvenimuose yra nuolatinis pripainimas btinybs paklusti prieo valiai ir nesugebti pasiprieinti, o is supratimas gali tik labai sumainti kariuomens moralin jg. io spaudimo poveikis labiausiai dids, jei dl to prie privers atlikti naktin yg. Jei nugaltojas, leidiantis saulei, prie ibaido i stovykl, kuri is buvo pasirinks ar kariuomenei, ar ariergardui, tai pralaimjs bus priverstas ygiuoti nakt arba maiausiai pakeisti savo sustojimo viet, perkeldamas j atgal, kas beveik yra tas pat; nugaltojas gali nakt praleisti ramiai. Tiesa, ygi ir sustojim pasirinkimo organizavimas priklauso tuo atveju nuo tiek daug aplinkybi, ypa nuo aprpinimo maisto produktais, dideli vietos rib, nuo dideli miest, tai bt pedantika geometriniais idstymais bandyti parodyti, kaip persekiojantysis atsitraukianiajam primeta savo vali, priveria ygiuoti naktimis, pats nakt ilsisi. Bet praktikai tai gyvendinama ir aiku, kad ygi organizavimas persekiojant gali turti i tendencij, o tada persekiojimo efektyvumas labai padidja. Jeigu praktikai tai retai daroma, tai

KETVIRTOji dalis

MIS

231

dl to, kad toks bdas sunkesnis ir persekiojaniai kariuomenei, lyginant su normaliu sustojim paskirstymu ir dienos metu. Iygiuoti anksti ryt, per pietus sirengti stovykl, kit dienos dal panaudoti savo poreikiams patenkinti ir nakt skirti poilsiui, yra kur kas patogesnis metodas, negu savo judjim derinti su prieo judjimu, vis laik paskutin minut priimti sprendim, tai ryt, tai vakar iygiuoti, nuolatos bti daugel valand prieo akivaizdoje, apsikeiiant su juo pabkl viais, rengti susiaudymus, organizuoti apjimus, trumpam panaudoti daug taktini priemoni, kurios yra reikalingos. Visa tai labai slegia persekiojani kariuomen, o kare, kur sunkum tiek daug, mons visada nori nusimesti nuo savs sunkumus, kurie neatrodo btini. ie samprotavimai gali bti taikomi visai kariuomenei ir stipriam avangardui. Dl i mint prieasi retai pasitaiko antro laipsnio persekiojimas, nuolatinis spaudimas persekiojamajam. Pats Bonapartas 1812 m. ygio Rusij metu maai taik bd dl tos akis krentanios prieasties, nes sunkumai ir praradimai io ygio metu grs jo kariuomens sunaikinimu dar iki tikslo pasiekimo; prieingai, pranczai kit ygi metu visada pasiymjo savo energija. Paskutinis treias efektyviausias persekiojimo laipsnis yra gretutinis ygis artimiausi atsitraukimo tiksl. Kiekviena sumuta kariuomen turi artimesn ar tolimesn punkt, kur pasiekti jai labai svarbu, ar tai bt todl, kad tolesnis atsitraukimas gali bti pavojingas, arba labai svarbu, kad atsitraukiantysis pirmiau nei prieas pasiekt t punkt, pvz., sostins, sandlio ir t. t., ar pagaliau, kad kariuomen iame punkte gali vl atgauti pasiprieinimo sugebjim, pvz., sutvirtintoje pozicijoje, susijungiant su kitais briais ir t. t. Jeigu nugaltojas alutiniu keliu pasuks t punkt, yra aiku, kad nugaltasis paspartins savo atsitraukim, pabaigoje pavirstant bgim. Pralaimjs turi tris kelius tam pasiprieinti. Pirmas bt pulti prie ir netiktu puolimu tiktis pasiekti skm, kurios nugaltajam sunku tiktis, tai prielaida karvedio ir kariuomens drsos, kuri, nors ir nugalta, bet nepatyr visiko pralaimjimo. Antras kelias yra atsitraukimo pagreitinimas. Bet to ir siekia nugaltojas,

232

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

toks bdas greitai nuvargina kariuomen, kuri turs daug nuostoli dl atsilikusi bri, sugadint pabkl ir vis ri veim. Treias kelias yra nukrypti al, kad bt galima apeiti artimiausius punktus dideliu atstumu nuo prieo ir vykdyti yg liau, maesne apkrova, taip atsitraukimo skubum padaryti maiau kenksming. Paskutinis kelias yra vis blogiausias, nes j reikia vertinti kaip nauj paskol, kuri ima negalintis mokti skolininkas ir kas jam lemia dar didesn neskm. Tiesa, bna situacij, kai galima rekomenduoti keli, kitais atvejais jis bna vienintelis, taigi yra pavyzdi, kai jis buvo skmingas, bet apskritai yra tikra, kad j veda ne aikus supratimas, kad iuo keliu galima pasiekti savo tiksl, bet kitas, neleistinas tai susidrimo su prieu baim. Vargas tam karvediui, kuris pasiduoda tokiam jausmui. Kaip labai nukentt kariuomens moralins jgos ir kaip teisingi bt rpesiai dl nuostoli kiekvien kart susidrus su prieu, baimingas vengimas bet kokio susidrimo galimybs tik pablogina. Bonapartas 1813 metais nebt perkls per Rein 30 00040 000 moni, kurie jam liko po mio prie Hanau, jeigu bt ivengs to mio ir sugalvojs persikelti per Rein prie Manheimo ar Koblenco. Tik nedideliais miais, kurie kruopiai parengiami ir vykdomi, kai pralaimjs gali pasinaudoti vietovs privalumais, nes jis yra gynjas, galima pakelti kariuomens moralines jgas. Netikima yra maiausios skms taka. Bet btent toks nukrypimas labiausiai padeda nugaltojo uduotims ir danai baigiasi visiku pralaimjusio sutriukinimu. ia mes turime prisiminti, kad kalbama apie vis kariuomen, o ne apie atskir br, kuris, bdamas atkirstas, aplinkiniu keliu bando prisijungti prie kit. Pastaruoju atveju slygos yra visai kitos ir danai pavyksta. is bgimas tiksl turi vien slyg, kad persekiojanios kariuomens brys eit paskui persekiojamj tiesiu keliu, kad visk, kas pasilieka, surinkt ir sudaryt spd, kad prieas yra arti. T praleido Bliucheris savo pavyzdiniame persekiojimo ygyje i Belle-Allinaceo iki Paryiaus. Tiesa, tokie ygiai silpnina ir persekiojamj, ir j nereikia rekomenduoti, jeigu prieo kariuomen pradeda kov su naujomis didelmis pajgomis, kurioms vadovauja patyrs karvedys, ir jeigu j sutriukinimas iki galo ne-

KETVIRTOji dalis

MIS

233

parengtas. Bet ten, kur galima panaudoti i priemon, ji veikia kaip didel maina. Sutriukinta kariuomen praranda daug sueistj, atsilikusij, jos dvasia dl ties baims susilpnja, taigi pabaigoje apie pasiprieinim nebegalvojama, kiekvien dien prarandama tkstaniai belaisvi, netgi jei nebuvo mio. Toki skms akimirk nugaltojui nereikia bijoti savo jg padalinimo, kad visk, k gali pasiekti jo kariuomen, sukti vien verpet, atkirsti atskirus brius, uimti nepasirengusias gynybai tvirtoves, didelius miestus ir t. t. Jis gali sau visk leisti, kol susikurs nauja situacija, ir kuo daugiau jis sau leis, tuo vliau tai bus. Toki puiki veiksm ir persekiojimo pavyzdi Bonaparto kare netrko. Turime prisiminti kautynes prie Jenos, Regensburgo, Leipcigo ir BelleAllianceo.

13 skyrius AtSitraUkimaS po pralaimto mio

Pralaimtame myje palauiama kariuomens jga, dar labiau moralin negu fizin. Antrosios kautyns, nepasinaudojus myje naujomis palankiomis aplinkybmis, lems visik sutriukinim, o galbt ir t. Tai karin aksioma. Pagal daikt prigimt, atsitraukimas tsiasi iki to punkto, kur atsikuria jg pusiausvyra, ar tai bt pastiprinimas, ar svarbios tvirtovs priedanga, ar dideli ems ruoai, ar prieo kariuomens isklaidymas. Praradim laipsn, pralaimjim dyd nutolins ar priartins io pusiausvyros momento atjimas, dar daugiau jis priklauso nuo prieo charakterio. Danai bna, kad patyrusi pralaimjim kariuomen sustoja nedideliu nuotoliu, nors jos padtis nei kiek nepasikeit po mio. To prieastis arba moralinis prieo silpnumas, arba

234

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

gauta kautynse persvara pasirod nepakankama daryti atkakl spaudim. Siekiant pasinaudoti prieo silpnybmis ar klaidomis ir neatsitraukti toliau, negu veria aplinkybs, svarbiausiai todl, kad palaikyt moralines jgas kiek galima pranaesniu lygiu, reikalingas ltas atsitraukimas su nepertraukiamu prieinimusi, drsus prieinimasis, drsus atkirtis kiekvien kart, kai tik persekiojamasis nori inaudoti savo pranaumus. Didij karvedi ir kariuomeni atsitraukimas visada primena sueisto lito atsitraukim, ir tai yra neginytinai geriausia teorija. Tiesa, danai minutmis, kai norjosi ieiti i sunkios padties, praddavo vykdyti paprastus formalumus, kurie slygodavo dideles laiko snaudas ir tapdavo pavojingi, nes tokiais momentais svarbu pagal galimybes greiiau pasitraukti. Patyr vadai iai taisyklei teik didel reikm. Bet toki atvej nereikia painioti su atsitraukimu po pralaimt kautyni. Kas tikisi per kelet greit ygi gyti pranaum ir lengviau uimti tvirt padt, daro didel klaid. Pirmieji judjimai turi bti kiek galima neyms, apskritai reikia laikytis principo nepasiduoti prieo valiai. io principo laikytis nesiveliant su puolaniu prieu kruvinus mius negalima, bet is principas vertas i auk. Be jo judjimas darosi skubus ir greitai pavirsta gritimi, ir vien atsilikusieji virija nuostolius, kurie bt ariergardo miuose, be to, prarandami likuiai drsos. Stiprus ariergardas, sudarytas i geriausi bri, kuriam vadovauja drsiausias generolas ir kuriam param teikia visa kariuomen svarbiu momentu, vietovs inaudojimas, stiprus atkirtis visuomet, kai prieo avangardo drsa ir vietovs slygos sudaro tinkamas slygas, nedideli mi parengimas ir vykdymas tai priemons sekti iuo principu. Atsitraukimo sunkumai natraliai yra didesni ar maesni priklausomai nuo daugiau ar maiau palanki kautyni slyg, kaip jos i tikrj buvo itvertos. Kaip, kai iki paskutins galimybs prie enkliai skaitlingesn prie kovoja nugaltasis, netenkama galimybs tvarkingai atsitraukti, rodo kautyns prie Jenos ir Belle-Allianceo. Kartais pasigirsdavo bals, kad atsitraukiant reikia pasidalinti, trauktis atskirais briais ar net ekscentrikomis kryptimis. Apie pasidalijim kolo-

KETVIRTOji dalis

MIS

235

nas, kuris vykdomas dl didesnio judjimo patogumo, kai lieka galimi bendri kariniai veiksmai, ia nekalbsime. Bet koks kitas pasidalijimas yra pavojingas, prietarauja daikt prigimiai ir yra didel klaida. Kiekvienos pralaimtos kautyns turi silpninant ir demoralizuojant poveik, o pirmasis poreikis, kad vl susirinkt ir atkurt tvark, yra drsa ir pasitikjimas. Idja trikdyti prie tuo metu, kai jis siekia pergals, atskirais briais i abiej sparn, yra gryna anomalija, t. y. ji dar galt imponuoti bailiui ir bt priimtina, bet tuo atveju, jei nra tikrumo dl prieo silpnumo, geriau jos atsisakyti. Jeigu strategin padtis po kautyni reikalauja, kad atskiri briai mus pridengt i kairs ir i deins, tai reikia daryti tik tai, ko negalima ivengti; jg padalinim reikia irti kaip blog, taip pat pirm dien po kautyni tai gyvendinti yra sunku. Kai Frydrichas Didysis po kautyni prie Kolino ir Prahos apgulties panaikinimo atsitrauk trimis kolonomis, tai vyko ne dl pasirinkimo, o todl, kad jo ginkluotj pajg pozicija ir Saksonijos priedanga neleido nieko kita. Po kautyni prie Brienneo Bonapartas isiunt Marmont Aub, kai tuo tarpu pats per Sen pasuko Troyes; jei jam nieko nenutiko bloga, tai todl, kad sjungininkai, uuot vykd persekiojim, pasidalino patys; dalis (Bliucheris) pasuko Marn, dalis (varcenbergas) i baims bti per silpni priek stmsi labai ltai.

14 skyrius NaktiNiS miS

Kaip vykdomas naktinis mis ir kokie jo eigos ypatumai, yra taktikos objektas; mes j nagrinjame tik tiek, kiek jis apskritai yra savita priemon. I esms kiekvienas naktinis puolimas yra nelauktas didesnio laipsnio puo-

236

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

limas. I karto tai pasirodo kaip labai veiksmingas bdas, nes mums atrodo, kad besiginantysis yra upuolamas netiktai, o puolantysis visada tam, kas vyksta, pasirengs. Kokia nelygyb. Fantazija pieia vienoje pusje visikos sumaities paveiksl, o kitoj pusje puolantj, uimt tik tuo, kad surinkt skms derli. I ia danos naktinio puolimo idjos moni, kurie niekam nevadovauja ir u niek neatsakingi, tuo metu, kai tikrovje jis retai pasitaiko. is sivaizdavimas kyla i prielaidos, kad puolantysis ino visas gynybos priemones, nes tos priemons yra priimtos ir gyvendintos i anksto ir negali bti nepastebtos rekognoskuots, t. y. valgymo ir tyrimo, prieingai puolaniojo priemons, kaip priimta vykdymo metu, turi likti prieui neinomos. Bet pastaroji prielaida ne visada bna teisinga, o pirmoji dar maiau. Jei mes esame nuo prieo nutol tiek, kaip kad jis bt mums prie akis, kaip austrai prie Frydrich Didj iki kautyni prie Hochkircho, tai ms inios apie jo isidstym visada bt ne visos; j altinis yra rekognoskuots, patruliavimas, belaisvi ir nip praneimai; visos ios inios jau niekada nebus tikros, nes gaunamos iek tiek pasenusios, o prieo isidstymas nuo to laiko gali bti pasikeits. Ankstesniais laikais, ankstesnei taktikai ir stovykl rengimo sistemai esant, buvo kur kas lengviau suinoti prieo buvimo viet nei dabar. Palapini linij lengviau atskirti negu emini ar lauko stovykl, idstyt kolonomis, kokios yra danai ms dienomis. Galima aprpti akimis vietov, kur turi lauko stovyklas divizija, ir vis vien neturti tikro supratimo. Bet prieo isidstymas nra visa tai, k mes turime inoti. Priemons, kurias besiginantysis naudoja kautyni metu yra taip pat svarbios ir susideda juk ne i tuio audymo. ios priemons daro iuolaikini kar naktinius puolimus sudtingesnius, negu ankstesniuosius, nes iuolaikiniuose karuose jos gauna persvar prie priemones, priimtas i anksto. Ms kautynse besiginaniojo isidstymas daugiau laikinas, negu galutinis, o todl iuolaikiniuose karuose jis gali daugiau uklupti prie nelauktais smgiais negu anksiau. Tai, k puolantysis naktinio puolimo metu ino apie besiginantj, nra pakankama tam, kad padengt tiesioginio stebjimo duomenis. Bet besiginantysis i savo puss turi net

KETVIRTOji dalis

MIS

237

ma pranaum, nes jis jauiasi geriau negu puolantysis toje vietovje, kuri sudaro jo pozicijas, kaip namie, kaip gyventojas orientuojasi savo kambaryje tamsoje geriau negu svetimas. Besiginantysis, lyginant su puolaniuoju, gali greiiau surasti kiekvien karin dalin ir lengviau j pasiekti. I to seka, kad naktinio puolimo metu puolaniajam reikia taip pat gerai matyti, kaip ir gynjui, ir tik svarbios aplinkybs gali pastmti naktiniam puolimui. ios prieastys daniausiai susijusios su pavaldiais kariuomens daliniais ir retai su paia kariuomene, i to seka, kad naktiniai puolimai paprastai gali bti tik nereikminguose miuose ir retai didelse kautynse. Antraeil prieo kariuomens dal galime pulti su gerokai didesnmis pajgomis, kad j apsupus visikai sunaikint arba nelygioje kovoje padaryt dideli nuostoli, jeigu tam bus palankios kitos aplinkybs. Bet tokie ketinimai negali pavykti be didelio netiktumo, nes tok nuostoling m nesivelt n vienas silpnas prieo dalinys, o atsitraukt. Bet didel netiktumo laipsn, iskyrus nedaug iimi, kai vietov udara, galima pasiekti tik nakt. Taigi, jei norime i prieo antraeili dalini klaidingo isidstymo turti toki naud, tai turime pasinaudoti nakties metu, kad vykdytume iankstinius pasirengimus, o mis gali bti suplanuotas anksti ryt. I to atsiranda maos operacijos prie avanpostus ir kitus maus brius; i veiksm smaigalys nukreiptas tai, kad jg persvara ir apjimu traukt prie jam nenauding m, i kurio jis negalt ieiti be dideli nuostoli. Kuo didesnis upultas korpusas, tuo sunkesn operacija, nes stipresnis brys turi daugiau vidini pagalbini priemoni, kad utst m, kol atvyks parama. Dl tos prieasties visa prieo kariuomen prastomis aplinkybmis negali tapti panaaus puolimo objektu, nes, nors ir negali laukti paramos i alies, pati turi pakankamai priemoni, kad atremt tok puolim i keli pusi, ypa ms dienomis, kai visi daliniai parengti tokiam puolimui. Ar prieo puolimas bus skmingas i vairi pusi priklauso nuo kit aplinkybi, ne nuo netiktumo. Nenagrindami ia i aplinkybi, pasakysime, kad didels

238

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

skms galimybs susijusios su apjimu ir kartu su dideliu pavojumi, o, be konkrei aplinkybi, mums teis tam duoda didelis skaitlinis pranaumas, kok mes galime turti prie antraeil prieo kariuomen. Bet apsupimas ir apjimas nedidelio prieo brio ir btent nakt tamsoje yra labiau gyvendinamas, nes tos jgos, kurias mes tam panaudojame, kiek jos viryt prie skaitlingumu, tiktina sudarys tik antraeil ms kariuomens dal, ir todl jomis galima greiiau rizikuoti, negu visk statyti ant kortos. Taip pat didel dalis, jei ne visa kariuomen, bus atrama iai rizikuojaniai daliai, o tai labai maina operacijos pavoj. Bet ne tik rizika, o ir naktini operacij vykdymo sunkumai apriboja j panaudojim maomis grupmis. Kadangi netiktumas yra j tikroji prasm, tai pirmoji vykdymo slyga yra galimyb prisiartinti slapta, o tai padaryti lengviau nedidelmis grupmis, negu didelmis, visos kariuomens kolonomis retai vykdoma. Dl i prieasi tokios operacijos svarbios atskiriems avanpostams, o prie didesnius brius taikomos tuo atveju, jei ie yra be avanpost, kaip buvo Frydrichui Didiajam prie Hochkircho. Toks atvejis reiau pasitaikys visai kariuomenei negu nedideliems briams. Pastaruoju metu, kai karas vykdomas greiiau ir energingiau, daniau gali bti atvej, kai briai isidsto arti vieni kit, nestato stipri avanpost, nes tas ir kitas pastebimas krizs momentu, kuris bna prie priimant sprendim. Taiau tokiu metu kovin abiej pusi parengtis bna geresn; prieingai, ankstesniuose karuose buvo paplits paprotys, kad kariaujanios kariuomens matyt vienos kit stovyklas; tarp j nebuvo kit ketinim, kaip laikyti vienos kit paabotas ir ilgesn laik. Danai Frydrichas Didysis sustodavo alia austr itisoms savaitms taip arti, kad galdavo pasikeisti patrank viais. is karo vykdymo metodas labiau tinka naktiniams puolimams, iuo metu jo atsisakyta, ir kariuomens, kurios ms laiku nebra tokie savarankiki organizmai aprpinimo ir apgyvendinimo atvilgiu, paprastai randa btinyb isidstyti vienos nuo kit atstumu, veikiamu per dienos yg. Jeigu mes dabar atidiau pairsime kariuomens naktin puolim, paaiks, kad tokiai operacijai retai bus pakankamai motyv, kurie gali bti:

KETVIRTOji dalis

MIS

239

1. Visikas prieo neatsargumas arba lumas, kuris bna retai ir ten, kur pasitaiko, j pasireikimas paprastai pateisinamas didesniu moraliniu pranaumu. 2. Panika baim, kuri pagauna prieo kariuomen arba ms moralini jg pranaumas toks, kad utenka pakeisti vadovavimo krypt. 3. Btinyb prasiverti, jei prieo kariuomen skaitlingesn ir mus apsupo, nes tada viskas remiasi netiktumu, o uduotis tik skmingai prasiverti leidia didesn jg suvienijim. 4. Pagaliau beviltika padtis, kai ms pajgos neatitinka prieo pajg taip, kad tik labai rizikuojant galima skm. Bet visais atvejais ilieka prielaida, kad prieo kariuomen yra mums prie akis ir avangardas jos nedengia. Beje, daug naktini puolim organizuojama taip, kad baigtsi prasidedant dienai, tik prisiartinimas ir pirmas puolimas vykdomas tamsoje; tokiu bdu puolantysis gali geriau pasinaudoti sumaitimi, kuri sukl prieui miai, kurie prasideda vintant, o naktis panaudota tik priartjimui, jau neturi bti priskiriami naktiniams miams.

240

PENKTOJI KNYGA

GINKLUOTOSIOS PAJGOS
1 skyrius APVALGA

Ginkluotsias pajgas mes nagrinsime: 1. pagal j skaitlingum ir sudt, 2. pagal j bkl ne kautynse, 3. atsivelgdami j aprpinim maisto produktais, 4. ir pagaliau j bendruose santykiuose su vietove. Taigi ioje knygoje mes nagrinsime tuos ginkluotj pajg santykius, kuriuos reikia vertinti kaip btinas kovos slygas, bet kurios nra kova. Su ia kova jie yra glaudiai susij ir todl apie panaudojim myje bus danai kalbama, bet prie tai turime kiekvien inagrinti pagal j esm ir savybes.

2 skyrius KARO TEATRAS, KARIUOMEN, YGIS

Dalyko prigimtis neleidia tiksliai apibrti i trij skirting sudedamj dali: laiko, mass ir erdvs, bet, kad nebtume kartais neteisingai suprasti, turime patikslinti ias svokas, kurias mes danai vartojame.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

241

1. Karo teatras
Paprastai karo teatru laikoma karo apimtos erdvs dalis, kuri turi pridengtas ribas ir tokiu bdu tam tikr savarankikum. i priedanga gali bti tvirtovs, didels klitys vietovje, taip pat didelis atstumas nuo kitos erdvs, kurioje vyksta karas. Tokia dalis yra ne tik visumos dalis, ji pati yra maa visuma ir dl to permainos, kurios vyksta karo apimtoje erdvje, turi jai ne tiesiogin, o alutin tak. Jeigu norima nustatyti tiksl poym, tai tokiu gali bti tik galimyb sivaizduoti vienoje teatro pusje puolim, o kitoje tuo paiu metu atsitraukim, arba gynybos veiksmus viename, o puolimo veiksmus kitame. Bet ios svokos mes ne visada laikysims, ji ia gali reikti tik esmin poym.

2. Kariuomen
Pasitelkus pagalb karo teatro svok lengva pasakyti, kas yra kariuomen. Tai kariai, kurie yra viename ir tame paiame karo teatre. Bet i svoka neapima vis io odio reikmi. Bliucheris ir Velingtonas vadovavo 1815 metais dviem atskiroms kariuomenms, nors jos buvo viename karo teatre. Todl kitas kariuomens svokos poymis yra vyriausioji kariuomens vadovyb. is poymis artimas pirmajam, nes esant teisingai organizacijai viename karo teatre turi bti vienas vyriausias vadas ir is vadas turi atskirame karo teatre turti tam tikr savarankikumo laipsn. Vien tik absoliutus kariuomens skaitlingumas reikia jos pavadinimui maiau, negu gali atrodyti i pradi. Nes ten, kur keletas kariuomeni veikia kartu viename ir tame karo teatre ir vadovaujant vienai aukiausiai vadovybei, jie turi pavadinim ne dl skaitlingumo, bet atsinea i ankstesni santyki (1813 m. Silezijos kariuomen, iaurs kariuomen ir kt.), o didiul kariuomen, kuri turi bti karo teatre, dalinsis brius, o ne kariuomenes, nes tai prietaraut pavadinimui, kuris turi gilias aknis. Kita vertus, bt pedantika pretenduoti kariuomens pavadinim kiekvienam partizan briui, kuris savarankikai veikia kurioje nors provincijoje, bet reikia pastebti,

242

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

kad nieko nestebina, kai kalbama apie Vendeero kariuomen revoliucini kar metu, nors pastaroji kartais nebuvo daug pajgesn u tok br. Tokiu bdu kariuomens ir karo teatro svokos susijusios ir slygoja viena kit.

3. ygis
Nors danai ygiu vadinami tie kariniai veiksmai, kurie per metus vyksta visuose karo teatruose, bet paprastai ta svoka vadinami veiksmai, kurie vyksta viename karo teatre. Blogiau yra, kai ia svoka apsiribojama vykiais per metus, nes karai jau neskirstomi metinius ygius pagal ilgalaik iemos postovi umim. Bet kadangi vykiai, vykstantys viename karo teatre, susiskirsto laiko atkarpas, btent tuomet, kai baigiasi tiesioginiai kokios nors reikmingesns katastrofos tyrimai ir atsiranda naujos komplikacijos, tai reikia atsivelgti iuos natralius periodus, kad bt priskirti vieniems metams (ygiui) absoliui vyki dal. Niekas nenutrauks kampanijos prie Nemuno 1812 m., kur buvo kariuomen iki 1813 m. sausio ir nepriskirs prancz atsitraukimo iki Elbs 1813 met ygiui, nes akivaizdu, kad tai sudaro dal j bendro atsitraukimo i Maskvos. Kad i svok nustatymas neturi didesnio iskirtinumo nra didelio nuostolio, nes jos neskirtos kaip filosofiniai apibrimai bti kit apibrim altiniu. Jos yra tik tam, kad suteikt kalbai aikumo ir tikslumo.

3 skyrius JG SANTYKIS

Atuntajame treiosios knygos skyriuje mes nurodme, koki reikm kautynse turi skaiiaus pranaumas ir bendras jg pranaumas strategijoje,

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

243

i ia iplaukia jg santykio svarba, apie kuri turime padaryti kelet ma pastebjim. Jeigu mes nagrinjame be iankstinio nusistatymo iuolaikini kar istorij, turime pripainti, kad skaitlinis pranaumas gyja vis didesn lemiam reikm; taigi mes privalome princip lemiamose kautynse bti kiek galima stipresniems vertinti daugiau, negu buvo anksiau. Kariuomens drsa ir dvasia visais laikais kl fizines jgas ir tai darys ateityje; mes istorijoje randame periodus, kai kariuomens apginklavimo persvara nulm moralin persvar; kitkart moralin persvar slygojo didelis kariuomens judrumas; po to naujos vedamos taktins sistemos, po to karo menas susiavjo vietovs panaudojimu pagal plaius, daug apimanius principus, ioje srityje kartais pavykdavo vienam karvediui prie kit gyti pranaum; bet is siekis greitai dingo ir turjo uleisti viet natralesniems ir paprastesniems bdams. Pairj pastarj kar patirt, be iankstins nuomons, turime pasakyti, kad nei ygiuose, nei lemiamuose miuose, btent generalinse kautynse, panai atvej jau nepastebta, kaip prisimename prie tai buvusios knygos antrajame skyriuje. Ms laik kariuomens pasidar labai panaios ginkluote, mokymu, kad tarp geriausi ir blogiausi nra ypa didelio skirtumo. Pajg rengimas dar turi esmini skirtum, bet daniausiai vieni yra iradjai ir iniciatoriai, o kiti pamgdiotojai. Net pavalds karvediai, bri ir divizij vadai visur laikosi t pai pair ir metod, kas siejasi su profesija, taigi be vyriausio vado talento, kur bt sunku sivaizduoti kokiu nors santykiu su liaudies ir kariuomens kultriniu isivystymu ir kuris, prieingai, yra atsitiktinumo reikalas, vien kariuomeni traukimas kar jau gali suteikti vienos puss pranaum prie kit. Kuo didesn pusiausvyra, tuo daugiau takos turi skaitlinis jg santykis. iuolaikini kautyni pobdis yra tos pusiausvyros rezultatas. Verta, be iankstinio nusistatymo, tik paskaityti Borodino mio apraym, kur pirmoji pasaulio kariuomen palyginta su rus kariuomene, kuri daugeliu savo organizacijos ir atskir dali parengimu galjo bti pripainta daugiau atsilikusia. Kautyni metu nepastebima n maiausio didelio meno ar inteligentikumo pasireikimo; tai ramus jg imatavimas, o kadangi jos buvo

244

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

beveik lygios, tai negaljo bti nieko kita, kaip ltas svarstykli lkts pasikeitimas t pus, kurioje buvo stipri vadovavimo energija ir didel kariuomens karin patirtis. Mes irinkome ias kautynes kaip pavyzd btent todl, kad jose skaiiumi jgos buvo lygios. Mes netvirtiname, kad visos kautyns tokios, bet daugelio pagrindinis tonas toks. Kautynse, kur puss ltai ir metodikai matuoja jgas, i jg perviris turi duoti vienai utikrint skm. I tikrj mes veltui iekosime toki kautyni iuolaikini kar istorijoje, kur bt laimta pergal prie dvigubai stipresn prie, kas ankstesniais laikais pasitaikydavo daniau. Didiausias ms laik karvedys Bonapartas visose savo laimtose kautynse, iskyrus 1813 m. kautynes prie Drezdeno, visada sugebjo suburti stipresn arba tik maai kuo nusileidiani prieui kariuomen, o ten, kur tai nepavyko, kaip prie Leipcigo, Brieneo, Laono, Belle-Allianceo, jis pralaimjo. Absoliutus dydis strategijoje yra daniausiai duotas, jo karvedys jau negali pakeisti. Bet negalima dl to daryti ivados, kad negalima kariauti su silpnesne kariuomene. Karas ne visada yra laisvas politikos sprendimas ir maiausiai bna toks ten, kur jgos nevienodos; i to seka, kad kare galimas bet koks jg santykis, ir keista bt karo teorija, kad jos nebt ten, kur labiausiai jos reikia. Koks bebt pageidautinas jg santykis, teorijos poiriu, netgi jei nra to santykio, teorija negali pasakyti, kad j iuo atveju neatsivelgiama. ia negalima nustatyti joki rib. Kuo jgos silpnesns, tuo maesni turi bti tikslai ir trukm. Susidrus abiem pusms, silpniausia pus negali nusileisti erdve, jei taip galime pasakyti. Kokius pakeitimus kare padaro jg dydis, galsime isiaikinti nuosekliai, priklausomai nuo to, kiek mes susidursime su iuo klausimu; ia pakanka pateikti bendr poir, kad bt dar aikiau, turime pridurti tai. Kuo daugiau trksta jg nelygi kov trauktai pusei, tuo didesn turi bti vidin tampa ir energija, kuri sukelia pavojai. Ten, kur stebimas atvirktinis atvejis, kur vietoj heroizmo pasireikia silpnadvasikumas, karo menui nra vietos. Jeigu su ia energija suderintas protingas nuosaikumas vykdant numatytus tikslus, atsiranda puiki smgi ir atsargaus susilaikymo aidimas, kuo mes avims Frydricho Didiojo karuose.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

245

Bet kuo maiau gali pasiekti nuosaikumas ir atsargumas, tuo svarbesn vis jg energija ir tampa. Ten, kur jg neatitikimas toks didelis, kad joks sav tiksl suvarymas negali igelbti nuo ties, arba galima pavoj trukm tokia ilga, kad ir jg taupymas nepads pasiekti tikslo, vis jg tampa turi bti nukreipta vien smg; jau nelaukiant paramos i niekur, paskutin savo vilt mato moraliniame pranaume, kuris kiekvienam drsiam mogui suteikia drsos; kratutin drs jis traktuos kaip aukiausi imint, imsis drsios gudrybs, damas gys teis bsimam prisiklimui.

4 skyrius KARIUOMENS RI SANTYKIS

Mes kalbsime tik apie tris pagrindines kariuomens ris: pstininkus, raitininkus ir artilerij. Tebus man leista pateikti analiz, kuri priklauso taktikos sriiai, bet btina tiksliam mstymui. M sudaro dvi dalys: naikinimas ugnimi ir dvikova arba individualusis mis. Pastarasis yra puolimas arba gynyba (puolimas ir gynyba yra, kur kalbama apie elementus, suprantama absoliuiai). Artilerija veikia naikinimo ugnimi principu, raitininkai individualiu miu, pstininkai ir tuo, ir kitu bdu. Individualaus mio gynybos esm yra tvirtai stovti, tarytum leidus em aknis, atakos esm yra judjimas. Raitininkai neturi pirmos galimybs, bet turi pranaum antruoju atveju. Taigi tai tinka tik atakai. Pstininkai turi pastovumo savyb, bet ir judjimo galimyb taip pat. I io elementari jg paskirstymo iplaukia pstinink pranaumas ir universalumas, lyginant su kitomis kariuomens rimis, nes jie apima visas tris elementarias jgas.

246

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Todl aiku, kad vis trij kariuomens ri sujungimas leidia panaudoti visas jgas kare, nes dl tokio sujungimo mes gyjame galimyb nordami sustiprinti t ar kit prad, kuris visada yra pstinink viena ar kita proporcija. Naikinimo ugnimi principas iuolaikiniuose karuose turi didiausi veiksmingum; taip pat aikiai matyti, kad individualj m reikia irti kaip tikr mio pagrind. Kare kariuomen, kuri sudaro vien artilerija, bt nesusipratimas, kariuomen, kuri sudaro raitininkai, galima, bet jos jgos turt ma intensyvum. Kariuomen, susidedanti tik i pstinink, ne tik galima, bet ir daug stipresn. Atsivelgiant savarankikum, yra tokia kariuomens ri tvarka: pstininkai, raitininkai ir artilerija. Bet lyginant pagal svarb ir vertinant atskirai yra kitaip, negu imant visas ias akas kartu. Kadangi naikinimo principas yra veiksmingesnis negu judjimo principas, tai pstinink nebuvimas susilpnint kariuomen maiau, negu artilerijos nebuvimas. Kariuomen, kuri sudaro tik artilerija ir pstininkai, nors bt sudtingoje padtyje susidrusi su vis trij ri kariuomene, bet, jei nesanius joje raitininkus pakeist reikiamas skaiius pstinink, tai pakeitus veikimo bd susidorot panaudodama taktinius veiksmus. inoma, bt sunkiau su avanpostu, ji negalt pakankamai energingai persekioti sumuto prieo ir atsitraukimas pareikalaut daug pastang, bet t sunkum nebt tiek, kad priverst j atsisakyti nuo veiksm mio lauke. Prieingai, tokia kariuomen suvaidint savo vaidmen prie kit kariuomen, kuri sudaryt pstininkai ir raitininkai; sunku sivaizduoti, kad i kariuomen galt atsilaikyti prie vis ri kariuomen. Kad ie samprotavimai apie atskir ginkl ri palyginimo reikm yra abstrakcija, priklausanti tik daugeliui atvej, pasitaikani kare, savaime aiku ir tai nra ketinimas atrast ties priskirti kiekvien atskir kautyni padiai. Batalionas, esantis avanposte arba atsitraukiantis, turbt nors turti eskadron, o ne kelias patrankas. Raitininkams ir raitajai artilerijai, persekiojaniai prie, nereikalingi pstininkai.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

247

Susumav iuos samprotavimus, darome ivad: 1. Pstininkai yra savarankikiausia kariuomens ris. 2. Artilerija neturi savarankikumo. 3. Sujungus ias kariuomens ris pstininkai yra svarbiausi. 4. Lengviausia apsieiti be raitinink. 5. Didiausia jga yra sujungus visas tris kariuomens ris. Jei galima palyginti jg snaudas, koki reikalauja atskir kariuomens ri sukrimas ir ilaikymas, o paskui ir kiekvienos j naudingum kare, tai turt bti apibrtas rezultatas, kuris ireikt santyk tarp j. Bet tai tik vaizduots vaisiai. Netgi pirmj io santykio nar sunku nustatyti, vienas veiksnys yra pinigins ilaidos, kurias galima nustatyti, antras mogaus gyvenimo vert, kurio niekas nenori ireikti skaiiais. Ta aplinkyb, kad kiekviena i i trij kariuomens ri pagal pirmenyb remiasi atskira valstybs jga, pstininkai gyventoj skaitlingumu, raitininkai irg skaiiumi, artilerija pinigais, duoda nereikaling duomen, kuri dominavim ir galime pamatyti atskir taut ir epoch istorijoje. Bet negalint apsieiti be palyginim mast, mes esame priversti vietoj pirmojo proporcijos nario apskritai pasinaudoti tik vienu jo veiksniu, kur mes i ties galime nustatyti, o btent pinigini snaud dydiu. Dl to mes tiksliai galime pasakyti, kad pagal patirt 150 irg turintis eskadronas, 800 moni batalionas ir 8 patrank baterija yra beveik vienodi pagal formavimo kain dydiai, taip pat ir pagal ilaikymo snaudas. Kas susij su kitu io santykio nariu, btent, kiek kiekviena kariuomens r galima lyginti su kita, tai nustatyti jam bding dyd dar sudtingiau. Iki tam tikro laipsnio tai bt galima, jeigu tai bt susij su vienu naikinimo principu, bet kiekviena kariuomens ris turi savo paskirt ir veiklos sfer, pastaroji yra ne tiek apibrta, kad negalt bti didesn ar maesn, tai sukelia tik pakeitimus karo eigoje, o neatnea lemiamo nuostolio. Danai remiamasi, kai kalbama apie i patirt ir karo istorijoje tikimasi rasti i tvirtinim pagrindim, bet kiekvienas turi pripainti, kad tai tik frazs, nesiremianios neivengiamu, ir todl neturi verts ms tyrimui.

248

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Jeigu ir sivaizduotume apibrt dyd, kuris duoda geriausi i trij kariuomens ri santyk, tai bt ne koks nors iekomas X, bet vaizduots aidimas, taiau visgi galima pasakyti, kokie tyrimai yra vienos kariuomens ries didels skaiiaus persvaros arba didelio trkumo rezultatas su tos paios prieo kariuomens rimi. Artilerija sustiprina griovimo ugnimi prad, tai pats baisiausias ginklas, o jo trkumas susilpnina kariuomens jg. Kita vertus, ji yra nejudriausia kariuomens ris ir todl daro kariuomen sunkiasvor; be to, jai visada reikia kariuomens priedangos, nes ji visai nepritaikyta individualiam miui; jei ji per didel skaiiumi, kaip dengimo daliniai, kurie skirti jai, ne visada gali atlaikyti puolant prie, tai danai j tenka prarasti, tada atsiranda dar vienas trkumas, o btent, kad i trij kariuomens ri patrankos ir veimai greitai gali bti panaudoti prie mus. Raitininkai padidina kariuomens judrum. Jei j skaiius nedidelis, tai susilpnina karo vyki raid, nes viskas vyksta liau (psiomis) ir visk reikia organizuoti atsargiau, pergal pjt ienauja ne dalgiu, o pjautuvu. Per didelis raitinink skaiius nevertinamas kaip ginkluotj pajg silpnumo altinis, kaip vidaus nepatogumas, tokiu jie bus netiesiogiai, j ilaikymo prasme, turint galvoje, kad vietoj 10 000 raitinink, buvo galima turti 50 000 raitinink. ie savitumai, iplaukiantys i kurios nors kariuomens ries pertekliaus, tuo svarbesni karo menui, siauresne odio prasme, kad pastarasis mums nurodo turim ginkluotj ri taikymo metodus, ios pajgos priklauso vyriausiajam vadui kaip ubaigta visuma, jos nustatymui jis didelio vaidmens nevaidina. Taigi, jei mes norime sivaizduoti karo vykdymo pobd, pakitus dl kurios kariuomens ries pertekliaus, tai jis bus toks. Artilerijos perteklius sukelia pasyvius gynybos veiksmus, isigelbjimo iekant tvirtintose pozicijose, dideliuose ems plotuose, netgi kaln pozicijose, kad artilerijos gynyba ir apsauga tekt gamtinms klitims, o prieas patekt atvir ugn. Visas karas vyks rimtu, formaliai pamatuotu menueto tempu.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

249

Prieingai, artilerijos trkumas mus skatins teikti pirmenyb aktyviam judjimui. Perjimai, pastangos taps ms savotiku ginklu, karas gaus savotik, pagyvint uslpt pobd, rimti vykiai bus ikeisti smulkias monetas. Esant labai skaitlingai kavalerijai, mes iekosime plaios lygum erdvs ir mgsime spart judjim. Bdami labai toli nuo prieo, mes naudosims ramybe ir patogumais, bet jam neleisime tuo naudotis. Mes darysime drsius apjimus ir drsiai judsime, nes mes erdvs eimininkai. Kadangi diversijos ir upuolimai yra pagalbins karo priemons, mes tursime galimyb jomis lengvai pasinaudoti. Kavalerijos trkumas maina kariuomens judrum, nestiprinant naikinamojo prado, kaip tai yra esant artilerijos pertekliui. Tuomet atsargumas ir metodikumas lemia karo pobd. Nuolatinis buvimas alia prieo, siekiant neileisti jo i aki, greit neatsargi judesi atsisakymas, visuomet ltas sukoncentruot pajg perklimas, pirmenyb teikiama raiytai vietovei ir gynybai, o ten, kur turi bti puolimas, trumpiausias nukreipimas prieo kariuomens svarbiausi centr tai natralios tokio atvejo tendencijos. ios skirtingos kryptys, priimamos pagal karo vykdymo bd, priklausomai nuo tos ar kitos kariuomens ries pertekliaus, retai bus tiek takingos, kad vienos nustatyt operacijos eig. Jeigu mes pasirenkame strategin puolim arba gynyb, veiksmus tame ar kitame karo teatre, generalines kautynes ar kitokias naikinimo priemones, tai vadovaujams kitomis esminmis aplinkybmis, kaip belaikytume antraeil pagrindu. Bet net tuo atveju, kai pagrindiniai klausimai isprsti remiantis kitais duomenimis, lieka erdv pasireikti takai, kuri rodo tos ar kitos kariuomens ries perteklius, nes puolant galima bti atsargiems ir metodikiems, gynyboje drsiems ir iradingiems, ir taip visose karinio gyvenimo srityse. Viena vertus, karo prigimtis gali daryti tak atskir kariuomens ri santykiui.

250

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Pirma: liaudies karas, kuris remiasi landveru ir landturmu, turi organizuoti didel skaii pstinink, nes tokiame kare juntamas didesnis trkumas apginklavimo l negu moni, ir kai tokiais atvejais ginklavimas apribojamas paiais btiniausiais dalykais, tai galima daryti prielaid, kad vietoj vienos atuoni pabkl baterijos gali bti panaudotas ne vienas pstinink batalionas, o du ar net trys. Antra, jei kovoje silpnoji pus negali su stiprija rungtis dl didelio skaiiaus moni apginklavimo, tai artilerijos didinimas yra trumpiausias kelias, kad savos silpnos pajgos gaut nors koki pusiausvyr, nes tokiu bdu isaugomi mons ir padidinamas esminis sav ginkluotj pajg principas naikinimo pradia. Be to, tokiu atveju karo teatras apribojamas anktomis ribomis, ir tokia kariuomens ris yra tinkamiausia. Frydrichas Didysis msi toki priemoni paskutiniaisiais Septynmeio karo metais. Treia, kavalerija yra judjimo ir ryting veiksm ginklas, todl jos sudties padidinimas daugiau nei norma yra svarbu plaiose erdvse, esant dideliam manevringumui ir norint suduoti lemiam smg. To pavyzdys yra Bonapartas. Kad puolimas ir gynyba negali patys iuo atveju turti takos, mums bus aiku tik tada, kai kalbsime apie ias karins veiklos ris. Tik norime pastebti, kad abi puss tiek puolanioji, tiek besiginanioji yra toje paioje vietovje, ir tikslai j gali bti tie patys. Prisiminkime 1812 m. yg. Pagal paplitusi nuomon, viduramiais kavalerija skaiiumi buvo didesn u pstininkus, o is santykis iki pat ms dien buvo nepalankus kavalerijai. Taiau tai i dalies nesusipratimas. Kavalerijos skaitlingumas, lyginant su pstininkais, buvo kiek didesnis, kuo nesunku sitikinti perirjus duomenis apie vidurami ginkluotsias pajgas. Prisiminkime pstininkus, kurie sudar kryiuoi kariuomen ar paskui imperatorius eidavo ygius Italijoje. Bet kavalerijos reikm tais laikais buvo kur kas didesn. Tai buvo gerokai galingesn kariuomens ris, j sudar atrinkta liaudies dalis, nors nusileisdama skaiiumi, ji buvo vertinama kaip pagrindin, pstinink beveik nevertino ir beveik apie juos neusimindavo, todl susiklost nuomon,

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

251

kad tais laikais j buvo labai maai. Tiesa, nedideliuose karuose Vokietijoje, Pranczijoje, Italijoje daniau negu dabar galjo pasitaikyti, kad neskaitling kariuomen sudar vien raitininkai, nes jie buvo pagrindin kariuomens ris, taigi nebuvo joki prietaravim, taiau toki atvej negalima laikyti lemianiais bendr norm, nes pastaroji nustatoma remiantis didelmis kariuomenmis. Tik tuomet, kai vykdant kar bet koki reikm praranda feodaliniai santykiai, o karai vykdomi imant kariuomen samdomus kareivius, kuriems mokama, Trisdeimtmeio karo ir Liudviko XIV laikais baigsi maai nauding didelio pstinink skaiiaus panaudojimas, gal tada bt sugrta prie raitinink, jei dl aunamojo ginklo patobulinimo pstininkai nebt gij didesns reikms, tuo jie isaugojo pranaum skaiiumi prie kavalerij, iuo laikotarpiu pstinink ir kavalerijos santykis, kai pstinink buvo maai, buvo ireiktas skaiiais 1:1, o kai pstinink buvo labai maai, tai j santykis su kavalerija buvo 3:1. Nuo to laiko vis tobuljant aunamajam ginklui kavalerijos reikm majo. Tai suprantama, taiau nurodytas tobulinimas susijs ne tik su tuo ginklu ir mokjimu juo naudotis, bet ir su mokjimu panaudoti naujovikai apginkluot kariuomen. Kautynse prie Molvicos prsai savo mokjim itobulino iki aukiausio laipsnio, kurio viryti nepavyko ir vlesniais laikais. Bet pstinink panaudojimas raiytoje vietovje ir aunamojo ginklo naudojimas auli myje pradtas taikyti vliau ir turi bti vertinamas kaip didiulis ingsnis pirmyn naikinimo akte. Ms nuomone, kavalerijos ir pstinink santykis maai pasikeit skaitlingumo atvilgiu, bet reikm ios ir kitos kariuomens ries labai pasikeit. I pirmo vilgsnio atrodo prieingai, bet esm kitokia. Todl, kad viduramiais pstinink persvara skaiiumi buvo didesn negu kavalerijos dl tos prieasties, kad viskas, ko nebuvo galima parodyti kaip gerokai brangesns kariuomens ries, buvo pateikiama kaip pstininkai, taigi pstininkai buvo kaip ieitis i sunkios padties, o raitininkai niekada negaljo pasiymti skaitlingumu, jei j skaitlingumas buvo nustatomas grietai pagal j reikm. Tuomet aiku, kodl praradus didel to reikmingumo dal, raitininkai visgi

252

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

pakankamai ilaik j tam, kad isilaikyt tuo skaitlingumo santykiu su pstininkais, kok ir dabar ilaiko. Turime pastebti, kad maiausiai nuo austr palikimo kar, raitinink santykis su pstininkais nepasikeit, svyravo tarp 1/4, 1/5, 1/6. Turbt tai rodo, kad toks santykis tenkina, o juo ireikiamas tas dydis, kur tiesiogiai nustatyti nra galimybs. Mes visgi tuo abejojame ir manome, kad raitinink skaiiui didinti turjo reikms kokie nors ypatingi pagrindai. Rusija ir Austrija yra valstybs, kurios gali padidinti savo pajgas, nes j sudt dar eina ir totori organizacij liekan. Bonapartui niekada nepakako pajg saviems tikslams, galimyb sustiprinti kariuomen buvo tik padidinus pagalbines kariuomens ris, kurioms reikia daugiau pinig negu moni. Nereikia pamirti, kad dl jo dideli ygi raitininkai turjo turti didesn vert negu paprastais atvejais. Frydrichas Didysis baimingai perskaiiuodavo kiekvien naujok, kur jis galjo isaugoti aliai, jo planas buvo savo kariuomen ilaikyti stipri usienio valstybi sskaita. Kad jis tam turjo prieasi, suprantama, jei pagalvosi, kad jis prarado prs ir vestfalijos provincijas i nedideli savo vald. Kadangi raitininkams reikia maiau moni, jie greiiau papildo gretas verbuodami; be to, tai priklaus ir nuo karo vykdymo, kuris buvo grindiamas judjimo pranaumu; taigi, kai jo pstinink skaiius majo, raitinink skaiius iki Septyneri met karo pabaigos didjo. Bet io karo pabaigoje kavalerija skaiiumi vos siek vien ketvirtj dalyvavusi myje pstinink. Beje, Napoleono laikais randame daug pavyzdi, kai kariuomens, turinios silpn kavalerij, visgi laimdavo. Geriausias to pavyzdys mis prie Grossgoerscheno. Bonaparto jgos buvo, jei skaiiuoti divizijas, dalyvavusias myje, 100 00 kari, i j 5 000 raitinink, 90 000 pstinink, sjungininkai turjo 70 000, i j 25 000 raitinink ir 40 000 pstinink. Taigi Bonapartas, turdamas 20 000 raitinink maiau nei prieas, turjo 50 000 pstinink daugiau, o reikjo pstinink turti 100 000 daugiau. Jeigu jis laimjo kautynes, turdamas toki pstinink persvar, tai kyla klausimas,

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

253

ar galt pralaimti, jei santykis bt 140 000 su 40 000? Tiesa, po kautyni paaikjo didelis ms raitinink pranaumas, nes Bonapartas beveik nepagrob joki trofj. Taigi laimti kautynes dar ne viskas, bet ar tai nra esm? Taip samprotaujant kyla abejoni, ar per 80 pastarj met iliks santykis tarp raitinink ir pstinink natralus ir kils i absoliuios verts, mes esame daugiau tos nuomons, kad i dviej kariuomens ri santykis toliau pasikeis buvusia kryptimi ir pastovus raitinink skaiius bus maesnis. Jei kalbsime apie artilerij, tai ginkl skaiius nuo j iradimo, inoma, didjo, jie lengvjo ir buvo tobulinami; bet nuo Frydricho Didiojo laik iki ms dien artilerijos santykis su pstininkais lieka pastovus du ar trys pabklai 1000 kari, inoma, kampanijos pradioje, nes artilerija maja ne tokia progresija kaip pstininkai, todl pabaigoje is santykis didja ir gali bti 34 pabklai 1000 kari. Ar toks santykis natralus, ar pabkl skaiius gali didti be nuostoli vykdant kar, gali atsakyti tik patyrimas. Pateiksime pagrindin ms svarstym rezultat: 1. Pstininkai yra pagrindin kariuomens ris, kuriai kitos dvi yra pavaldios. 2. Jei yra trkumas i dviej kariuomens ri, tai galima kompensuoti dideliu menu ir energinga veikla vykdant kar su prielaida, kad pstininkai atitinkamai stipresni ir geresni. 3. Sunkiau apsieiti be artilerijos nei be kavalerijos, nes ji yra pagrindinis naikinimo pradas ir jos veiksmai kare glaudiai siejasi su pstinink veiksmais. 4. Kad naikinimo akte artilerija yra stipriausia kariuomens ris, o kavalerija silpniausia, klausim reikia kelti taip: kiek neribotai galima stiprinti artilerij nedarant alos ir isiversti su maiausiu skaiiumi kavalerijos?

254

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

5 skyrius KARIUOMENS KOVOS RIKIUOT

Kovos rikiuot tai tas paskirstymas ir sujungimas kariuomens ri atskiras visumos dalis ir ta j rikiuots forma, kuri turi ilikti per vis kar arba kampanij. Pirmiausia tai yra taikos meto kariuomenes organizacijos pagrindas ir j sudaro atskiri daliniai: batalionai, eskadronai, pulkai ir baterijos kaip vienetai, i kuri sudaromi didesni junginiai iki visumos kaip to reikalauja padtis. Be to, rikiuot lemia ir elementari taktika, pagal j kariuomen taikos metu mokosi ir praktikuojasi, o karo metu tenka j irti kaip kak maai kintani. Taip pat rikiuot susiejama su kariuomens panaudojimo slygomis kare, o tai bendrai nustato t normali tvark, kuria kariuomen stoja m. itaip buvo visais laikais, kai didels kariuomens ieidavo yg; buvo netgi epocha, kai kariuomens rikiuots forma buvo pripastama paiu reikmingiausiu mio veiksniu. Kai XVIIXVIII amiuose aunamojo ginklo tobulinimas privert enkliai padidinti skaii ir rikiuoti juos ilgomis linijomis, kovos rikiuot pasidar paprastesn, taiau jos idstymas buvo sudtingas ir dirbtinis. Tuo pat metu neinojo, kur rikiuoti kavalerij be idstymo sparnuose, kur neaud ir kur jai buvo erdv veiksmams ant arkli; tokiu bdu kovos rikiuot sujungdavo kariuomen udar nedalom visum. Reikjo tik perskirti kariuomen per pus ir ji tapdavo panai padalint per pus sliek; sparnai tsdavo gyvenim ir judjim, taiau jau negaljo vykdyti savo uduoi. Kariuomen buvo lyg ukeikta savo visuma ir visada, kai reikjo iskirti koki nors dal, reikjo daryti nedidel reorganizacij ir viskas virsdavo dezorganizacija. ygio metu kariuomen tam tikra prasme buvo u statymo rib. Jeigu prie-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

255

as arti, tai ygis turjo bti organizuotas labai iradingai; vien i linij arba sparn tekdavo vesti per vairiausias natralias klitis, nedideliu atstumu nuo pagrindini pajg, toki ygi galimyb tekdavo tiesiog vogti i prieo, o vienintel aplinkyb, kuri dar i chronik vagyst nebaudiam, buvo ta, kad ir prieas buvo veikiamas to paties prakeikimo. Todl, kai antrojoje XVIII amiaus pusje prieita prie minties apie tai, kad kavalerija taip pat gali saugoti sparnus, kai ji idstyta kariuomens unugaryje, kaip ir esanti fronto linijoje, ir kad pirmuoju atveju ji gali bti panaudota ir daugeliui kit tiksl, be nuolatinio varymosi su prieo kavalerija, tuo buvo padarytas didelis ingsnis priek; taigi kariuomen per vis front, t. y. jos pagrindin iskleidim, pasirod sudaryta i vienod nari. J galima buvo padalinti bet kok skaii dali taip, kad kiekviena dalis buvo panai kitas ir visum. Kariuomen nustojo bti nedaloma visuma ir pasidar daugianar visuma ir tuo paiu pasidar paslanki ir lanksti. Dalys lengvai galjo atsiskirti nuo visumos ir vl su ja susijungti, kovos rikiuot buvo nepaeidiama. Tokiu bdu atsirado junginiai, sudaryti i vis pajg ri, o tiksliau pasakius, dl to jie pasidar galimi, nes j poreikis atsirado daug anksiau. Natralu, kad visa i revoliucija slygojama kautyni form. Kakada kautyns atstovaudavo visam karui ir visada jos liks jo esm. Apskritai kovos rikiuot priskiriama daugiau taktikai negu strategijai; ia nuoroda altin norime tik pabrti, kaip taktika, dalinama maesnes visumas, jau paruo dirv strategijai. Kuo didesns darosi kariuomens, kuo plaiau jos idstomos didelse erdvse ir kuo vairesni atskir dali veiksmai susiejami vien su kitomis, tuo didesn erdv strategijai. Kovos rikiuot, kaip mes j suprantame, turi sveik su strategija, kuri pasireikia tuose kratutiniuose takuose, kur taktika ir strategija susietos tarpusavyje, btent tais momentais, kai bendra jg grupuot pereina ypating mio dienotvark. Dabar apvelgsime tris punktus: kariuomens skirstym, skirting ri ginkl sujungim ir rikiuot ir inagrinsime juos strategine prasme.

256

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

1. Skirstymas. Strategijos poiriu niekada nereikt uduoti klausimo apie tai, kokio dydio turi bti divizija arba korpusas, o tik apie tai, kiek divizij arba korpus turt bti kariuomenje. Nra nieko nepaslankesnio kaip kariuomen, padalyta tik tris dalis, nekalbant jau apie dalijim dvi dalis; toks dalijimas beveik neutralizuoja kariuomens vad. Dideli ir ma dalini skaiiaus nustatymas, tiek elementarios taktikos pagrindu, tiek ir aukiausi taktini samprotavim pagrindu, atveria plai erdv savivalei ir vienam Dievui teinoma visuma samprotavim, ikilusi ioje erdvje. Atvirkiai, poreikis tam tikro dalini skaiiaus, einanio savarankik vienet, yra visikai apibrta ir aiku, taigi ta mintis turi strategin pagrind nustatyti skaii, o i ia ir jgai didesni vienet; maesni dalini skaiiaus nustatymas, pvz., batalion, kuop ir t. t., yra taktikos udavinys. Negalima sivaizduoti paties maiausio atskiro vieneto, kuriame negalima bt atskirti trij dali, viena i kuri gali bti isista priek, viena sulaikyta unugaryje; inoma, keturios dalys suteikia dar daugiau patogum; tai seka i to, kad vidurin dalis, kaip pagrindins pajgos, turi bti didesn u kitas; samprotaujant toliau galima prieiti iki atuoni dali, kas mums atrodo labiausiai tinkama kariuomenei, jeigu turtume vien dal kaip nuolat vykdani avangardo uduotis, tris kaip pagrindines jgas, btent: deinj sparn, centr ir kairj sparn, dvi dalis kaip rezerv ir pagaliau vien, kad skirtume kair, kit dein. Bt pedantika teikti iems skaiiams ir figroms ypating reikm, taiau manome, kad jie atspindi paprast, visada pasikartojant strategin idstym, dl ko ir yra labai patogus skirstymas. Tiesa, vadovavimas kariuomenei, kaip ir bet kokiam vienetui, supaprastja, kai kariuomens vadui reikia turti reikal ne daugiau kaip su trimis arba keturiais tiesiogiai jam pavaldiais vadais; taiau u paprastum karvedys dvigubai sumoka. Pirma, kuo ilgesn hierarchijos laiptin, kuria turi nusileisti sakymai, tuo daugiau jie praranda greit, jg ir tikslum; tai atsitinka, kai tarp kariuomens vado ir divizij vad yra korpus vadai; antra, vadas tiek netenka savo valdios ir veiksmingumo, kuo platesn jo tiesiogini pavaldini veikla.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

257

Vadas, vadovaujantis 100 000 moni, padalyt atuonias dalis, turi daug stipresn valdi, negu tuo atveju, kai tie patys 100 000 padalyti tik tris dalis. Tam yra daug prieasi; svarbiausia i j ta, kad kiekvieno dalinio vadas mano, kad jis turi koki nors teisi pavaldius dalinius, ir todl prietarauja beveik kiekvien kart, kai kuri nors j dalis atimama i jo trumpesniam ar ilgesniam laikui. Kas turi bet koki kovos patirt, tam viskas aiku. Kita vertus, negalima neribotai didinti ir atskir dalini skaii vengiant netvarkos. Kariuomens, susidedanios i atuoni dali, tabui valdyti jau nelengva ir skaii didinti iki deimties nereikia. Divizijoje, kur sakym perdavimo priemons ribotos, tinka dar maesni skaiiai: 4, daugiausia 5. Jeigu ie veiksniai (5 ir 10) pasirodyt nepakankami, t. y., jei tuo atveju brigados bt per daug skaitlingos, tekt terpti ir korpus organizavim, taiau reikia turti omenyje, kad sukuriama nauja valdia, kuri tuo paiu labai sumaina visas kitas instancijas. Kaip turime suprasti per daug skaitling brigad? Paprastai j sudaro nuo 2000 iki 5000 moni, be to, yra du pagrindimai pateisinti paskutin rib; pirmas tas, kad brigada sivaizduojama kaip dalinys, kuriam gali tiesiogiai vadovauti vienas mogus, t. y., kai vadovauti galima tiesiog balsu, antras, palikti enkli pstinink dal be artilerijos nepageidautina, o pirminis dviej kariuomens ri sujungimas savaime sudaro ypating padalin. Nesigilinsime ias taktines plonybes ir paliksime nuoalyje gin apie tai, kada ir kokiu santykiu turi vykti vis trij ginkl ri sujungimas: ar divizijos, turinios nuo 8 000 iki 12 000 moni, ar korpusuose su 20 00030 000 moni. Netgi patys ariausi io sujungimo prieininkai neprietaraus ms tvirtinimui, kad tik toks sujungimas duoda savarankikum daliniams ir kad tiems daliniams, kuriems karo metu tenka danai bti izoliuotiems, tai yra pageidautina. Kariuomenje i 200 000 moni, padalytoje 10 divizij, kiekviena i kuri turi 5 brigadas, brigada turt 4 000 moni. ia mes nematome jokios anomalijos. Tiesa, toki kariuomen galima padalyti ir 5 korpusus, o kiekvien korpus keturias divizijas, o divizij keturias brigadas;

258

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

brigados turs po 2 500 moni; taiau kalbant teorikai, pirmasis dalijimas mums atrodo geriausias, nes antrajame dalijime gauname viena hierarchine pakopa daugiau ir, be to, dalijimas 5 dalis per maas todl, kad j daro nepakankamai lanksi; t pat galima pasakyti ir apie korpus, susidedant i 4 divizij, o brigada i 2 500 moni silpna; toki brigad bus 80, tuo tarpu pirmame dalijime j 50. Ar verta atsisakyti t privalum tam, kad kariuomens vadui reiks turti reikal tik su perpus maiau generol. Savaime aiku, kad ne tokiose skaitlingose kariuomense dalijimas korpusus dar labiau nepateisinamas. Tokie bendri samprotavimai iuo klausimu. Konkretus atvejis gali, inoma, turti pagrindim, kurie duos kit sprendim. Pirmiausia reikt pripainti, kad jeigu dar galima valdyti atuonias ar deimt divizij, sujungt kariuomen lygumoje, tai esant itemptam frontui kalnuose, vadovauti joms bt nemanoma. Plati up, dalijanti kariuomen dvi dalis, privers paskirti atskir vad kiekvienoje pusje. Trumpai tariant, gali bti imtai vietini konkrei aplinkybi, prie kurias neisilaiko abstrakios taisykls. Taiau praktika moko mus, kad ie abstrakts pagrindai taikomi daniausiai ir istumiami tam tikrais atvejais daug reiau, negu galima buvo tiktis. Mes leisime sau trumpai apibrti vis i samprotavim esm, lygindami atskiras, labiau reikmingas pastabas. Laikydami, kad visumos nariai yra tik tie, kurie gaunami pirmu dalijimu, t. y. tiesiogiai pavalds, sakome: 1. jeigu visuma turi daug nari, tai ji darosi nelanksti; 2. jeigu visumos nariai per daug dideli, tai sumaina aukiausios vadovybs jg; 3. kiekvieno j jga sumaja dl dviej prieasi: pirma dl netekties, nes perduodama per nauj pavaldi grand; antra dl laiko, kuris reikalingas perdavimui, utsimo. Visa tai yra pagrindas, kad greta stovini vienet skaiius bt kuo didesnis, o pavaldi grandi skaiius kiek galima maesnis. Riba ia nustatoma tuo, kad kariuomens vadovyb gali efektyviai vadovauti ne daugiau

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

259

kaip atuoniems deimt nari, o emesns instancijos tiktai keturioms arba eioms. 2. Kariuomens ri sujungimas. Strategijai kariuomens ri sujungimas kovos rikiuotje svarbus tik atvilgiu t dalini, kurie danai isidst atskirai, be to, jie gali bti priversti atskirai stoti m. Tam natraliai skirti yra tik pirmos eils nariai ir daugiausia tik jie, nes kaip mes tursime galimyb sitikinti, atskir grupi sudarymas daniausiai susietas su visumos samprata ir jos poreikiams tenkinti. Todl, tiksliau tariant, strategija turt reikalauti nuolatinio vis ri pajg sujungimo tik korpusuose, o jei tokio vieneto nra, tai divizijose, ir leisti emesnio lygio nariams tik laikin susijungim, kai to reikia. Nesunku pastebti, kad korpusai, kai jie pasidaro dideli nuo 30 000 iki 40 000 moni, tik retais atvejais uims vien neperskirt pozicij, taigi tokie dideli korpusai reikalauja sujungti vis ri pajgas ir divizijose. Tas, kas nieku laiko udelsim, vykstant esant bet kokiam skubiam perdislokavimui, kai tenka pstininkams priskirti kavalerijos dalin, kuris turi atvykti i pakankamai nutolusio punkto, mes nekalbame apie sumait, kuri tokiu momentu gali bti, tas neturi jokios karins patirties. Klausimai, tikslinantys trij kariuomeni ri sujungim, nustatantys, iki koki rib jis turi nusileisti, kaip glaudiai jie turi bti sujungti, kokie turi bti ilaikyti santykiai, kokie kiekvieno tipo ginkl rezervai turi bti palikti, visikai priklauso taktikai. 3. Rikiuot. Sprendimas klausimo, kokiuose erdviniuose santykiuose tarpusavyje turi bti idstytos kovos rikiuotje atskiros kariuomens dalys, taip pat visikai priklauso taktikai todl, kad apibriamas tik kautynmis. Tiesa, yra ir strateginis idstymas, bet jis iimtinai priklauso nuo io momento udavini ir reikalavim, o tas, kas yra jame racionalaus, neeina samprat kovos rikiuot, todl mes j nagrinjame kitame skyriuje. Kariuomens kovos rikiuot yra jos padalijimas ir tinkamas irikiavimas kautynms apskritai. Dalys turi bti taip sujungtos, kad taktiniai ir strateginiai ios minuts reikalavimai lengvai bt vykdomi bet kokios atskiros da-

260

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

lies, paimtos i visumos. Kai tik dings ios minuts poreikis, daliniai i karto uima savo vietas; tokiu bdu kovos rikiuot tampa pirma pakopa ir pagrindu teigiamo metodikumo, kuris kare, kaip vytuokls judesiai, reguliuoja visk ir apie kur mes kalbjome 4-ame antrosios dalies skyriuje.

6 skyrius BENDROJI KARIUOMENS RIKIUOT

Tarp kariuomens sutelkimo ir galutinio sprendimo, kai strategija nukreips kariuomen lemiam punkt, o taktika nurodys kiekvienam daliniui jo viet ir uduotis, daugeliu atvej yra nemaas laiko tarpsnis. Taip pat viena lemiama katastrofa atskirta laiku nuo kitos. Anksiau tokie periodai iki tam tikro laipsnio nebuvo laikomi karu. Prisiminkime Liuksemburg, kuris sitvirtins stovykloje vykd ygius. Mes velgiame io maralo veiksmus todl, kad jis igarsjo savo stovyklomis ir ygiais, todl gali bti laikomas atstovu tos epochos, be to, mes apie j i istorijos daugiau inome, negu apie bet kur kit karved. Stovyklos paprastai unugariu rmsi up, pelk arba gil griov, k dabar laikytume nesmone. Frontas nebuvo nukreiptas t krypt, kur buvo prieas, ir danai buvo atvej, kai stovykla buvo idstoma unugariu prie, o frontu savo pus. Toks negirdtas ms laikais veiksm bdas gali bti paaikintas tik tuo, kad pasirinkdami stovyklavietes vadovaudavosi tik patogumu, o idstym stovyklose irjo ne kaip tikr kar, galima sakyti, kaip u scenos udangalo, kur nereikia varytis. Kad unugariu visada rmsi tam tikr gamtin klit, galima paaikinti kaip tam tikr vienintel saugumo garant, kur reikjo turti tokio karo metu. Juk tokia priemon niekuo nepadt, jei mus priverst stoti m tokioje stovykloje. Taiau to

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

261

beveik ir nereikjo bijoti, nes kautyns vykdavo vos nesusitarus abiem pusms, kaip dvikovos, kai vykstama abiem pusms priimtin viet. Kadangi kariuomens, i dalies dl kavalerijos, kuri netgi savo lovs saullydyje, ypa prancz, buvo laikoma pagrindine kariuomens dalimi, i dalies dl kovos rikiuots netobulumo, negaljo kautis bet kokioje vietovje, isidsiusi raiytoje vietovje, ji buvo lyg ir saugoma neutralios teritorijos; todl kad ir patys negaljo inaudoti ios teritorijos, tai atiduodavo pirmenyb ieiti prieprieiais puolaniam prieui. Tiesa, mes inome, kad kautyns, vadovaujamos Liuksemburgo prie Fleriuso, Stekenkeno ir Neervindeno, vyko visai kita dvasia, taiau tai buvo nauja ymaus karvedio kryba, nukrypstanti nuo sen metod; stovykl rengimo metodo tai dar nepaveik. Visi pasikeitimai karo mene visada isirutulioja lemiam veiksm sferoje, o per juos keiiasi ir visi kiti veiksmai. Kiek irjo isidstym stovykloje kaip tikr kar, rodo posakis ,,jei eini kar, kuris buvo taikomas partizanui, kuris buvo siuniamas i stovyklos stebti prie. Nedaug nuo to skyrsi ir ygiai, kai artilerija visikai atsiskirdavo nuo kariuomens, kad judt saugesniais ir geresniais keliais, o abi kavalerijos dalys keisdavosi vietomis sparnuose, kad garb bti deiniajame sparne atitekt po lygiai abiem pusms. Dabar nuo Silezijos kar laik, bvis iki mio tiek persmelktas mio dvasia, kad negalima j atskirti vieno nuo kito. Anksiau kampanijos metu mis buvo ginklas tiesiogine prasme, o bvis iki jo tik rankena; pirmasis plienin gelet, antrasis tik pritvirtintas prie jo geleinis strypas, ir visuma susiddavo i skirting dali, o dabar m reikia irti kaip amenis, o bv ne myje kaip atvirktin ginklo pus, visuma yra gerai nukaltas metalas, kuriame negalima atskirti, kur prasideda plienas ir kur baigiasi geleis. Tas iki mio bvis kare ms laikais nustatomas tarnybos organizavimu ir tvarka, kur kariuomen atsinea i taikos meto tvarkos, i dalies strateginiais ir taktiniais io momento reikalavimais. Yra trys ginkluotj pajg bviai: isidstymas patalpose, ygiai, stovyklos. Visi jie vienodai priklauso taktikai ir strategijai. Susieti vieni su kitais, kartais siveria i vienos srities

262

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

kit; danai taip bna ir daugelis klausim gali bti vienu metu svarstomi ir kaip taktiniai, ir kaip strateginiai. Pakalbsime apie ias tris bkls formas ne myje bendrais bruoais, nesusiedami j su ypatingais tikslais; todl mes turime pirmiausia inagrinti bendr kovos jg grupuot, nes ji tiek dl stovyklos, tiek ir isidstant patalpose ir ygyje yra aukiausios kategorijos tvarka. Jeigu nagrintume ginkluotj jg grupuot apskritai, t. y. nesiedami su ypatingais tikslais, tai galime j aprpti kaip visum, t. y. kaip visum, skirt bendram smgiui, nes bet koks nukrypimas nuo ios formos jau numatyt kok nors ypating tiksl. Tokiu bdu atsiranda kariuomens, nesvarbu didels ar maos, samprata. Toliau ten, kur nra koki nors ypating tiksl, pirmame plane yra isaugojimas, taigi kariuomens saugumas. Taigi kariuomen privalo turti galimyb funkcionuoti be ypating nepritekli ir ji turi turti galimyb pradti m susitelkusi ir nepatekti nepatogi padt, tai dvi btinos slygos. I ia gaunamos ir kitos funkcionavimo ir saugumo slygos: 1. lengvas maisto produkt tiekimas; 2. patogus idstymas; 3. unugario utikrinimas; 4. laisva vietovs erdv prieakyje; 5. grupuots idstymas raiytoje vietovje; 6. strateginiai atramos punktai; 7. atitinkama grupuot. Dl kai kuri punkt turime pateikti paaikinim. Pirmi du punktai skatina iekoti rajon, apgyvendint ir su ipltota infrastruktra, dideli miest ir vai keli. Tai reikalinga daugiau bendram sprendimui nei daliniams. Tai, k mes suprantame kaip unugario aprpinimas, yra atskleista skyriuje apie susisiekimo linijas. Artimiausia ir svarbiausia slyga yra uimti front, statmen krypiai, kuris turi pagrindin atsitraukimo keli, netoli nuo ms isidstymo.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

263

Dl ketvirto punkto, tai nors ms kariuomen negali stebti visos prie j esanios vietovs, kaip tai ji gali daryti isidsiusi kautynms, taiau jos strategine akimi yra avangardas. Priekyje esantys raiti patruliai, valgai ir t. t.; aiku, kad jiems lengviau stebti atviroje vietovje nei raiytoje. Penktas punktas yra tik antroji ketvirto punkto dalis. Strateginiai atramos punktai skiriasi nuo taktini dviem savybmis: pirma, tuo, kad nra btinumo, kad kariuomen tiesiogiai su jais bt susieta ir, antra, kad jie turi bti daug didesni. Prieastis ta, kad strategija pagal savo esm vykdoma daug platesnse laiko ir vietovs erdvse negu taktika. Taigi, jei kariuomen isidstys 1 mylios nuotoliu nuo jros pakrants arba didels ups kranto ir strategikai remsis juos, tai prieas neturs galimybs i erdv panaudoti strategikai apeiti. Jis negali siterpti j kelioms dienoms ar savaitms, myli arba vis perjim atstumu. Prieingai tam, keli myli skersmens eer vargu ar galima strategikai laikyti klitimi; veikiant strategijai bdingais veiksm bdais, keletas myli kair ar dein nesudaro problem. Tvirtovs gali bti strateginiais atramos punktais, nes jos pakankamai reikmingos ir gali leisti vykdyti puolamuosius veiksmus labai nutolus nuo j. Kariuomens isidstymas atskiromis grupmis slygojamas arba ypating tiksl ir poreiki, arba bendro tipo samprotavim; ia galime kalbti tik apie pastaruosius. Pirmas bendras poreikis avangardo ir kit dalini, skirt prieui stebti, idstymas prieakyje. Antra tai, kad labai didelje kariuomenje ir rezervai idstomi keli myli atstumu unugaryje, kas reikalauja idstyti juos atskira grupe. Pagaliau pridengti abu sparnus paprastai reikia atskirai idstytais korpusais. ia neturima omenyje, kad tam skiriama kariuomens dalis, kad gint erdv, esani sparnuose, kad silpn punkt padaryt neprieinam prieui. Kas tada saugos sparno sparn? Toks paplits sivaizdavimas visika nesmon. I esms sparnai nra silpna kariuomens dalis, nes prieas irgi turi

264

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

sparnus ir jis negali grasinti ms sparnams, nekeldamas pavojaus saviems. Tik tuo atveju, kai slygos nelygios, kai prieo kariuomen stipresn u ms arba turi geresnes susisiekimo linijas, sparnai pasidaro silpniausia kariuomens dalis; taiau ia mes nesvarstome i ypating atvej, taigi nekalbame ir apie t atvej, kai sparne esaniam briui i tikrj bus pavesta kartu su kitomis kombinacijomis ginti erdv, esani ms sparne, nes tai neaprpia bendros tvarkos kategorij. Taiau jei sparnai ir nra ypa silpnos vietos, vis tik jie labai svarbs, nes ia dl galimybs apeiti pasiprieinimas ne toks paprastas kaip fronte, priemons darosi sudtingesns ir reikalauja daugiau laiko ir pasiruoim. Dl i prieasi daugeliu atvej darosi btina apginti sparnus nuo nenumatyt prieo priemoni; tai pasiekiama sutelkiant sparnuose daugiau kariuomens, negu reikia paprastam stebjimui. Kuo jos daugiau, tuo sunkiau bus j nublokti ir tam reiks daugiau laiko, didesni prieo pajg iskleidimo, o tai aikiau atskleis prieo ketinimus; jau tuo bus pasiektas ms tikslas; tas, kas turi sekti, jau priklauso nuo ypating plan, numatyt tokiai eigai. Todl dalinius, dislokuotus sparnuose, galima irti kaip oninius avangardus, sulaikanius prieo judjim erdvje, esanioje u ms sparn, ir suteikianius mums laik, reikaling imtis atitinkam priemoni prieprieai. Jeigu numatomas i dalini atsitraukimas prie pagrindini pajg, o pastarosios neprads atsitraukti, tai aiku, kad jos turi bti idstytos ne bendro fronto linijoje, o truput prieakyje, nes atsitraukimas netgi tada, kai j pradeda, nepradj rimto mio, neturi bti sparne. I i vidini atskiros rikiuots pagrind ir natraliai ieina sistema i keturi arba penki atskir grupi; ie skaiiai skiriasi priklausomai nuo to, ar rezervas yra prie pagrindini pajg ar ne. Tiekimo ir kariuomens idstymo klausimai, kuriuos tenka atsivelgti sprendiant rikiuots klausim, reikia turti omenyje ir esant grupinei rikiuotei. Tiekimo ir apgyvendinimo rpesiai yra tokie patys, kaip ir idstyti anksiau reikalavimai; stiprinant vienus, reikia ne per daug mainti kitus.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

265

Daugeliu atvej skirstant kariuomen penkias atskiras dalis paalinami sunkumai, susij su maitinimu ir idstymu, todl kiki rpesiai niekuo nesiskiria. Dabar mums belieka inagrinti atstumus tarp atskirai idstyt kariuomens dali, kurie leist ilaikyti tiesioginio palaikymo galimyb, t. y. vienu laiku stoti m. Prisiminsime tai, kas buvo pasakyta ankstesniuose skyriuose apie mio trukm ir pabaig; iuo atvilgiu, kaip kalbjome, absoliui duomen bti negali, nes iuo klausimu absoliuti ir lyginamoji kariuomens jga, pajg rys ir vietovs slygos turi didiul tak; reikia apsiriboti tik bendrais samprotavimais ir turti omenyje vidutines ivadas. Atstum iki avangardo idstymo nustatyti lengviausia: nes jis atsitraukia prie pagrindini pajg, todl is atstumas gali prilygti dideliam perjimui, o avangardas nerizikuoja bti trauktas atskiras kautynes. Taiau jo nedert idstyti toliau, negu reikalauja kariuomens saugumas, nes kuo toliau jam teks trauktis, tuo daugiau jis turs nuostoli. Su sparnuose esaniais daliniais susij tai, kaip mes jau sakme, normalios divizijos, kurias sudaro 800010000 moni, mis trunka kelet valand, netgi pus dienos iki jo pabaigos; todl galima nebijoti idstyti divizij atstumu, lygiu keletui jimo valand, t. y. 34 mylios. I io natralaus kariuomens, padalytos keturias penkias grupes, esanias viena nuo kitos nurodytais atstumais, idstymo ikyla inomas metodikumas, kuris automatikai iskleidia kariuomen, jei tik tam neturi rykios takos ypatingi siekiami tikslai. Nors mes ir darome prielaid, kad ios atskiros grups pritaikytos rengti m atskirai ir kad kiekviena i j gali bti priversta tai daryti, taiau i to negalima daryti ivad, kad tikrasis tokio idstymo udavinys yra vykdyti mius atskirai; paprastai atskiro idstymo btinyb yra tik laikinas bvis. Kai tik prieas prisiartins prie kariuomens, kad miu pasiekt tiksl, strategijos periodas baigiasi, viskas sutelkiama miui, ir tuo paiu pranyksta atskir grupuoi tikslai.

266

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Kai prasideda kautyns, bet kokie samprotavimai apie maist ir idstym nereikalingi; prieo stebjimas fronte ir sparnuose ir jo puolimo silpninimas tinkamu atsaku jau vykd savo udavin, o visi dabar siekia vieninteli generalini kautyni. Geriausiu samprotavim kriterijumi apie teising grupuot bus mintis, kad jg dalijimas yra nuolaida reikalavimams, btina blogyb, o galutiniu idstymo tikslu yra bendras mis.

7 skyrius AVANGARDAS IR SARGYBOS SAUGA

Avangardo ir sargybos saugos klausimai yra tokie, kuriuose taktins ir strategins gijos susipina kartu. Viena vertus, juos reikia priskirti mio tvarkai, duodaniai miui tam tikr apipavidalinim ir aprpinaniai taktini plan vykdym, kita, jie danai bna atskir mi prieastis ir dl artimesnio ar tolimesnio idstymo nuo pagrindini pajg turi bti nagrinjami kaip atskiros strategins grandies grandys; toks j atskiras idstymas ir skatina mus, papildomai idstytam praeitame skyriuje, iek tiek ties jais apsistoti. Kariuomenei, ne visai pasiruousiai miui, visada reikalingi prieakiniai briai, kad i anksto bt perspta apie prieo prisiartinim ir atlikt valgyb anksiau, nei prieas atsiras pagrindini pajg matomumo ribose, nes tai yra truput toliau nei pasiekiama ginklu. Kokioje padtyje bt mogus, jeigu jo akys matyt ne toliau, kaip pasiekia jo rankas! Sargybos sauga kariuomens akys; tai buvo pasakyta seniai. Taiau prieakini dalini poreikis ne visada bna vienodas; jo laipsniai skirtingi. Jgos, atstumas, laikas, vieta, slygos, karo pobdis, netgi atsitiktinumas visa tai daro jam tak, todl

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

267

nereikia stebtis, jeigu karo istorijoje avangardo ir sargybos saugos panaudojimas sivaizduojamas ne paprastais bruoais, o kaip netvarkinga vairiausi pavyzdi aib. Matome, kad kariuomens saugumas patikimas tik tam tikram briui avangardui, tai ilgai saugos post grandinei; kartais sutinkame t ir kit vienu metu, o kartais nei apie vien nekalbama; tai ygiuojanios kolonos turi vien bendr avangard, tai kiekviena turi savo atskir. Mes pamginsime susidaryti aik vaizd iuo klausimu ir pairsime, ar negalima aprpti praktik keliomis atskiromis pagrindinmis taisyklmis. Jeigu kariuomen ygiuoja, tai didesnis ar maesnis brys sudaro jos prieakin dal, t. y. avangard, o atsitraukiant ariergard. Jeigu kariuomen idstyta patalpose arba stovyklavietje, tai jos prieakin dalis susidaro i ilgos silpnos prieakini post grandins sargybos saugos. I esms kariuomen, bdama vietoje, gali ir privalo bti pridengta didesnje erdvje, negu kai ji ygiuoja. Taigi pirmu atveju savaime ikyla post grandies, antru sutelkto brio sampratos. Avangardas ir sargybos sauga bna skirting pajgum, pradedant enklia grupuote i vis pajg ir baigiant husar pulku; pradedant sutvirtinta uimta vis pajg daliniais gynybos linija ir baigiant paprastai isistais u stovyklos rib poriniais patruliais ir piketais. Todl i prieakini padalini uduotys keiiasi pradedant paprastu stebjimu iki pasiprieinimo puolaniajam; toks prieinimasis daromas ne tik tam, kad duot laik pagrindinms pajgoms pasiruoti miui, bet ir tam, kad priverst prie i anksto isiskleisti, kas padidins jo veiksm ir stebjimo reikm. Avangardo ir sargybos saugos jga daugiau ar maiau priklausys nuo to, kiek laiko reikia kariuomenei pasiruoti, taip pat kiek ms organizuojamas pasiprieinimas suderintas su prieo ypatingomis priemonmis. Frydrichas Didysis, kur galima laikyti labiausiai pasiruousiu miui ir kuris ved savo kariuomen kautynes tiesiogiai jai sakindamas, neturjo poreikio stipriai sargybos saugai. Todl danai matome j isidsius stovykloje prieo akivaizdoje ir save aprpinant tai husar pulku, tai lengv pstinin-

268

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

k batalionu arba poriniu patruliu ir piketais, kurie isisti i stovyklos. ygi metu keli tkstaniai kavalerist, daniausiai deiniojo sparno pirmosios linijos, sudar avangard; baig perjim jie prisijungdavo prie pagrindini pajg. Tik kai kuriais atvejais buvo sudaromas nuolatinis avangardo brys. Jeigu nedidel kariuomen stengiasi veikti verliai, visa savo jga, kad pasinaudot savo meistrikumo pranaumu ir vadovybs rytingumu, tai vykti turi po prieo nosimi taip, kaip veik Frydrichas Didysis prie Daun. Perklimas pagrindini jg svorio centro atgal ir sudtinga saugos sistema visikai bt suvariusi jo pranaum. Klaidos ir kartis iuo atvilgiu galjo vien kart atvesti pralaimjim prie Gochkircho, bet tai neliudija prie tok veiksm bd; atvirkiai, tai ir rodo karaliaus meistrikum, kad per visus Silezijos karus buvo tik vienos kautyns prie Gochkircho. Tuo tarpu matome, kad Bonapartas, kuris turjo ir puiki kariuomen, ir ryto, visada ygiavo turdamas stipr avangard. Tai lm dvi prieastys. Pirmoji buvo slygojama taktikos pasikeitim. Dabar jau neveda visos kariuomens, kaip vieneto, m, nevaldo jos paprastais nurodymais ir kautyns neisprendiamos drsa ir menu kaip didel dvikova; tenka pritaikyti savo kovines pajgas prie vietovs slyg ir aplinkybi; kovos rikiuot, taigi ir kautyns tapo daugianariu vienetu; i ia netgi paprastas sprendimas isirutulioja sudting plan, o trumpa komanda daugiau ar maiau ilgesn dispozicij; tai reikalauja laiko ir atitinkamo momento duoti tinkam nurodym parinkimo. Antroji prieastis yra didels iuolaikins kariuomens. Frydrichas Didysis ved kautynes 3000040 000 kareivi, o Bonapartas 100 000200 000. Mes atrinkome iuos du pavyzdius todl, kad i toki ymiausi karvedi galime laukti, kad jie neparinks be jokio pagrindo kokio nors nekintamo veiksm bdo. Apskritai avangardo ir sargybos saugos naudojimas dabar labai paplito. Bet ir Silezijos kar laikais ne visi elgsi kaip Frydrichas Didysis; mes matome daug stipresn austr sargybos saugos sistem ir danesn didelio avangardo iskyrim, kam jie turjo pakankam pagrind pagal savo padt ir aplinkybes. Taip pat matoma didel vairov ir iuolaikiniuose

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

269

karuose. Netgi prancz maralai Makdonaldas Silezijoje, Udino ir Njus Branderburge veikia su kariuomenmis, kurias sudar 6000070000 moni, taiau apie jok avangard nerandame nurodym. Iki dabar kalbjome apie avangard ir sargybos saug turdami omenyje j jg; yra ir kitas skirtumas, kur mes turime inagrinti. Reikalas tas, kad kai kariuomen, uimanti tam tikr erdv, juda bendru frontu pirmyn arba atgal, ji gali visoms savo kolonoms, judanioms tolygiai, turti bendr avangard ir ariergard arba atskirus avangardus ir ariergardus kiekvienai kolonai. Kad isiaikintume klausim, turime nukreipti ms samprotavimus tokiu keliu. I esms, jeigu yra atskiras brys, pavadintas avangardu, tai jis skiriamas tik apsaugoti ygiuojanias centre pagrindines pajgas. Jeigu jos ygiuoja arti esaniais keliais, kurie lengvai gali bti uimti avangardo, tai bus jo pridengti, tai aiku onins kolonos nereikalauja ypatingos priedangos. Tos paios kolonos, kurios kaip atskiri briai ygiuoja nutolusios viena nuo kitos, turi paios pasirpinti isisti savo prieakines dalis. Kolonos, esanios centre, pagrindini pajg sudtyje, dl keli isiskyrimo gali bti toli nutolusios viena nuo kitos ir centro, paios turi pasirpinti savimi. Tokiu bdu atsiranda tiek avangard, kiek lygiagreiai ygiuojani kolon; jeigu kiekvienas i j bus enkliai silpnesnis, negu vienas bendras, tai jie bus priskirti taktinmis priemonmis, o strateginiu poiriu avangardo nebus. Jeigu centre esanios pagrindins pajgos turs prieakiniame dalinyje vien didesn br, tai pastarasis bus visos kariuomens avangardas ir daugiausia vykdys jo udavinius. Kokia bus prieastis to, kad centrui priskirti didesn prieakin dalin negu sparnams? Tam yra trys pagrindins prieastys: 1. Paprastai centre ygiuoja didesn kariuomens dalis. 2. I visos juostos, kuri uima kariuomen, centras lieka svarbiausia dalis, nes visi planai susieti su juo, todl ir kovos laukas bna ariau jo, negu ariau sparn.

270

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

3. Esantis centre brys, jei ir negali saugoti sparn, kaip tikras j prieakinis brys, visgi nors ir alutiniu bdu daro tak j saugumui. Reikalas tas, kad prastais atvejais prieas negali aplenkti io brio tam tikru atstumu, kad k nors nuveikt sparnuose, o pats tuo atveju gali bti atakuotas sparn arba unugar. Nors prieakinio brio taka prieui ir nepakankama, kad turt visik sparn saugumo tikimyb, taiau tai gali paalinti daugum nemalonum, kurie alutinms kolonoms jau bus nebaiss. Taigi, jeigu vidurins kolonos prieakin dalis daug stipresn nei onini kolon ir sudaro atskir avangard, tai jo udavinys jau nra prieakinio dalinio udavinys apsaugoti kariuomen, esani u jo, nuo netikto prieo puolimo, o yra strategins uduoties vykdymas. io brio panaudojimas gali sprsti uduotis, nustatanias ir jo praktin panaudojim: 1. Tais atvejais, kai reikia daug laiko atitinkamai isidstyti, vykdyti stipresn pasiprieinim ir priversti prie pulti su didesniu atsargumu taigi auktesniu laipsniu vykdyti prast prieakini dalini udavin. 2. Jeigu pagrindin kariuomen labai skaitlinga, tai reikia ilaikyti i nejudri mas truput toliau, palaikant netoli prieo judresn priekin br. 3. Kai kitos prieastys priveria mus laikyti pagrindines pajgas toli nuo prieo, visgi reikia turti arti jo br prieui stebti. Mintis apie tai, kad tam tikslui utekt silpno stebjimo posto arba partizan, paneigiama tuo, kad juos lengva nustumti, be to, ir stebjimo priemoni jie turi maiau nei didelis brys. 4. Persekiojant prie tik avangardo briui, kurio sudt reikt traukti didesn kavalerijos dal, galima daug greiiau persidislokuoti, vakare vliau sustoti nakvynei, ryt anksiau pasiruoti, negu veikiant visai kariuomenei. 5. Pagaliau atsitraukiant, kaip ariergardas, ginti pagrindines natralias linijas. Ir ia centras turi didiausi reikm. I pirmo vilgsnio gali

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

271

pasirodyti, kad tokiam ariergardui gresia pavojus bti apeitam i sparn. Taiau nereikia umirti, kad jei prieas ir pasislinks kiek toliau sparnuose, jam reiks pereiti t atstum, kuris skiria j nuo centro, kad i tikrj grasint bendram ariergardui. Taiau padtis tuoj pat pasidaro daug sudtingesn, jei centras pradeda atsitraukti greiiau u sparnus: ikart susidaro prasiverimo spdis; is spdis savaime darosi pavojingas. Niekada poreikis susitelkti nebna toks stiprus ir taip gyvai juntamas kiekvieno, kaip atsitraukiant. Sparn paskirtis gal gale yra ta, kad prisijungt prie centro. Kai tiekimo slygos ir keli tinklas veria trauktis plaiu frontu, paprastai is judjimas lemia sutelkt centr idstym. Jeigu prie to, kas pasakyta, dar pridtume, kad prieas irgi paprastai slenka savo pagrindines jgas turdamas centre ir daro ia pagrindin spaudim, tai reikia pripainti, kad centro ariergardas turi ypating reikm. Taigi atskiro avangardo brio isiuntimas pirmyn tikslingas visais tais atvejais, kai yra vienas i nagrint uduoi. Taiau j beveik niekada nebna, jei centras nra stipresnis u sparnus. Pastarasis buvo pas Makdonald, kai jis 1813 m. puol Silezij prie Bliucher ir per paskutinj jo mar prie Elbs. Abu turjo po tris korpusus, kurie jo lygiagreiomis kolonomis trimis skirtingais keliais. Todl niekur ir nekalbama apie i kariuomeni avangardus. Taiau tokio idstymo trimis vienareikmmis kolonomis negalima rekomenduoti, kaip ir kariuomens skirstymo tris dalis, kas daro j nepaslanki; tai buvo ms nurodyta anksiau. Idstant kariuomen centru ir dviem sparnais, kuriuos mes anksiau pripainome labiausiai natraliais, kol ikyla kokios nors ypatingos uduotys, avangardo brys, atitinkantis paprasiausi sumanym, bus centro prieakyje, taigi ir prie abiej sparn front; kadangi onins kolonos i esms turi t pai paskirt pagrindini jg sparn atvilgiu, kaip avangardas j fronte, tai danai gali atsitikti, kad onins kolonos bus vienoje linijoje su avangardu, o kai kada, priklausomai nuo aplinkybi, gali bti netgi toliau priekyje.

272

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Apie avangardo jg kalbti netenka. iuo metu nusistovjo beveik teisingas paprotys iam tikslui skirti vien ar kelet aukiausi vienet, kuriuos dalinasi visuma, sustiprinant j kavalerija; taigi tai bus korpusas, jeigu kariuomen susideda i korpus, viena ar kelios divizijos, jeigu ji susideda i divizij. Lengva pastebti, kad ir iuo atvilgiu kariuomens dalijimas didesn nari skaii duoda tam tikr privalum. Atstumas, kuris turi bti iki avangardo, visikai priklauso nuo aplinkybi; bna atvej, kai jis yra toliau nuo pagrindini jg nei per vien dienos perjim; kartais jis idstomas prie pat front. Daugeliu atvej j matome nuo 1 iki 3 myli atstumu ir tai liudija, kad danai padtis reikalauja tokio atstumo; bet i to negalima daryti bendro vadovavimo principo. Iki io momento mes samprotavimuose visikai nelietme sargybos saugos; grime vl prie jos. Kai mes pradioje pasakme, kad sargybos sauga talkina kariuomens buvimui vietoje, o avangardas ygyje, tai mes siekme priskirti ias sampratas j altiniui ir prie tai ivesti tarp j rib; taiau aiku, kad tiesiogiai laikantis io apibrimo, mes nugrimztame pedantizm. Kai kariuomen ygyje vakar sustoja nakvynei, kad ryt ygiuot toliau, tai avangardas daro t pat ir kiekvien kart stato savisaugai ir kariuomens saugai sargybos saug, taiau tas nepaveria avangardo sargybos daliniu. Nagrindami sargybos saug, kaip kak prietaring avangardui, mes pamatysime avangardo virtim sargybos dalimi tik su slyga, kad pagrindin kariuomens dalis, sudaranti prieakin dal, isimtys atskiruose punktuose ir i jos sutelkto brio liks labai maai arba nieko, taigi ilg post linijos samprata vyraus vir sutelkto brio sampratos. Kuo trumpesnis poilsio laikas, tuo paprastesn gali bti sargybos sistema; darant perjimus i dienos dien prieas neturi galimybs isiaikinti, k dengia sauga, o ko nedengia. Taiau kuo ilgesnis sustojimas, tuo konkreiau turi bti organizuotas ir stebjimas, ir vis prieig priedanga. Taigi daniausia, esant ilgesniam sustojimui, avangardas vis daugiau ir daugiau bus item-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

273

piamas sargybos saugos linij. Ar pavirs jis ja galutinai, ar sujungto brio samprata liks vyraujania, priklauso nuo dviej aplinkybi. Pirmoji prieo kariuomens artumas, antroji vietovs savybs. Jeigu kariuomens, lyginant j fronto tstinum, yra labai arti viena kitos, tai avangardo buvimas nereikalingas; saug vykdys keli smulks postai. Apskritai sutelktam briui, maiau tiesiogiai dengianiam prieigas, reikia daugiau laiko ir erdvs, kad daryt tak, todl tais atvejais, kai kariuomen uima plai erdv, kaip tai bna isidstant patalpose, jai tenka isidstyti dideliu nuotoliu nuo prieo, kad prieigas prie j galt saugoti sutelkti briai; todl, pvz., iemojimo patalpos paprastai dengiamos saugos ukard. Antroji slyga vietovs savybs; ten kur stipri vietin linija duoda galimyb nedidelmis jgomis surengti stipri saugos linij, ta slyga, aiku, neliks nepanaudota. Pagaliau iemojimo patalpose atiaurus oras gali paversti avangard post linij, kad lengviau j idstyt patalpose. Stipri saugos linij naudojimas buvo itobulintas angl-oland kariuomenje 17941795 m. iemos ygio metu: sargybos linija, sudaryta i atskir pozicij, kurias um itisos vis kariuomens ri brigados, palaikomos rezervo. arngorstas, buvs prie ios kariuomens, naudojo i priemon prs kariuomenje, kuri 1802 m. um Passarg Ryt Prsijoje. Taiau toks sargybos metodas retai taikomas ms laikais, daniausia todl, kad karai pasidar manevriniai. Taiau netgi ten, kur jam panaudoti atsirasdavo patogus atvejis, j praleisdavo, pvz., Maratas prie Tarutino. Jei jis bt daugiau pailgins gynybos linij, tai nebt prarads avangardiniame myje trij deimi patrank. Negalima neigti, kad atitinkamomis slygomis i priemon gali duoti daug naudos, apie k mes dar kalbsime kitur.

274

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

8 skyrius PRIEAKINI DALINI VEIKSMAI

Kariuomens saugumas, kaip matme, priklauso nuo to poveikio, kok avangardas ir oniniai briai darys puolaniam prieui. tuos brius, jiems kovojant su pagrindinmis prieo pajgomis, visada reikia irti kaip silpnus. Todl reikia paaikinti, kaip jie gali atlikti savo paskirt be dideli nuostoli dl jg nelygybs. J paskirtis stebti prie ir sultinti jo puolim. Silpnoji pus negali patenkinti netgi pirmo reikalavimo todl, kad j lengvai galima istumti, ir todl, kad jos priemons, t. y. akys, negali matyti toli. Taiau stebjimas privalo pasiekti ir auktesn lyg: reikia, kad prieas bt priverstas iskleisti prie prieakin br savo pajgas ir atskleist ne tik savo jgas, bet ir planus. Tam utenka tik turti prieakinius dalinius; jiems tik reikia palaukti prieo isiskleidimo atakai ir pasitraukti. Be to, jie privalo sumainti prieo puolimo spart, o tam reikia tikro pasiprieinimo. Kaip sivaizduoti t laukim iki paskutins minuts ir pasiprieinim su slyga, kad prieakiniai daliniai ne visada bus pavojuje, kuriame gali netekti daug pajg? Tai galima todl, kad ir prieas juda turdamas avangard prieakyje, o nepuola ikart visa turima jga. Avangardas gali bti stipresnis u ms prieakin br ir to prieas sieks; prieo kariuomen gali bti nuo jo ariau, negu mes nuo savo avangardo, o todl, kad ji jau puola, tai greiiau ateis mio lauk, kad visa savo galia palaikyt savo avangardo verlum. Taiau jau pirmas etapas, kai ms prieakinis brys kovos su prieo avangardu, madaug lygia jga, duoda tam tikr laiko rezerv ir leidia kur laik stebti besiartinant prie, nekeldamas pavojaus savo pajg atsitraukimui.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

275

Taiau vykdomas prieakinio brio pasiprieinimas atitinkanioje pozicijoje nesukelia vis t pasekmi, kuri bt galima laukti kitais atvejais, esant tokiai jg nelygybei. Pagrindinis pavojus kovojant su didesnmis prieo pajgomis tas, kad gali bti apsuptas ir paveiktas aprpianios atakos pasekmi. Taiau pavojus iuo atveju sumaja, nes puolantysis niekada tiksliai neino, kiek arti yra pati kariuomen, o todl bijo, kad jo pasistos apsupti kolonos nepatekt tarp dviej ugni. Todl puolantysis visada laiko savo atskiras kolonas madaug viename lygmenyje ir tik tada, kai iki galo isiaikina prieininko padt, pradeda atsarg ir lt jo sparn apjim. Toks atsargumas ir ltas isiaikinimas duoda prieakiniam briui laiko atsitraukti ir tikram pavojaus atsirasti. Tikro pasiprieinimo trukm frontaliajai atakai ir apjimui priklauso nuo vietovs ypatum ir pastiprinimo artumo. Jei is pasiprieinimas vyks per ilgai, dl nesusipratimo arba i pasiaukojimo, kad duot kariuomenei reikaling laik, to pasekm visada bus dideli nuostoliai. Tik paiais reiausiais atvejais, tada, kai stambi vietin gynybin linija sudaro tam patogumus, tikras kovinis pasiprieinimas gali turti didel reikm. Apskritai nedideli kautyni, kurias gali vesti prieakinis brys, trukm pati savaime neleidia iloti daug laiko. Paskutinis susideda i trij dali, btent: 1. dl atsargaus, lto prieo skverbimosi; 2. dl tiesioginio pasiprieinimo trukms; 3. dl atsitraukimo. is atsitraukimas turi vykti taip ltai, kiek tai leidia saugumas. Ten, kur vietov leidia vl uimti pozicij, ji turi bti panaudota, kad priverst prie vl ruotis atakai ir apjimui, ir tokiu bdu leis iloti dar iek tiek laiko. Naujojoje pozicijoje galbt bus galima pradti ir tikr m. Mes matome, kad pasiprieinimas ir atsitraukimas yra tarpusavyje susieti; trukm, kurios neutenka iems miams, kompensuojama j pakartojimu. Toks priekyje esanio brio pasiprieinimo bdas. Jo pasiprieinimo rezultatas priklauso nuo brio dydio, vietovs slyg, atstumo, kur jis turi nueiti atsitraukdamas, ir to palaikymo, kur jam suteiks pagrindins pajgos.

276

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Nedidelis dalinys, netgi esant lygioms jgoms, negals taip ilgai prieintis, nei didelis brys, nes kuo didesns mass, tuo daugiau laiko reiks bet kokioms uduotims vykdyti. Kalnuotoje vietovje judjimas vyksta liau, o pasiprieinimas atskirose pozicijose ilgesnis ir saugesnis; tokios pozicijos yra kiekviename ingsnyje. Atstumas nuo prieakinio brio slygoja jo atsitraukimo laik, taigi didesnis atstumas duoda ir daugiau laiko pasiprieinimui; nes toks brys dl savo sudties negali ilgai prieintis ir neturi pakankamo palaikymo, t atstum jis slyginai praeis greiiau, negu bdamas ariau pagrindini pajg. Palaikymas, kuris bus skirtas iam briui, aiku, darys tak jo pasiprieinimo trukmei, nes visa, k reikia daryti atsitraukiant dl atsargumo ir apsisaugojimo, kenkia pasiprieinimui ir trumpina jo laik. enklus laiko skirtumas dl prieakinio brio prieinimosi gaunamas, jeigu prieas susiduria su juo antroje dienos pusje; nakt retai judama priek, todl laiko iloimas bus didesnis. Pvz., 1815 m. prie pirmj prs generolo Citeno 30 000 moni korpus buvo Bonapartas su 120 000 moni; kelyje tarp arlerua ir Linji, kurio ilgis tik 2 mylios, Citenas sugebjo prs kariuomens sutelkimui iloti daugiau nei 24 valandas. Pirmoji ataka prie generol Citen prasidjo birelio 15 d. 9 val., o kautyns prie Linji prasidjo birelio 16 d. 2 val. Tiesa, generolas Citenas turjo dideli nuostoli nuo 5000 iki 6000 moni umut, sueist ir paimt nelaisv. Jeigu mes atsivelgsime praktik, tai galima padaryti toki ivad, leidiani samprotauti iuo klausimu. 10 00012 000 moni divizija, sustiprinta kavalerija, veikianti prieakyje perjimo 34 mylios atstumu, gals sulaikyti prie, skaitant sulaikymo ir atsitraukimo laik, netgi prastoje, nelabai tinkamoje gynybai vietovje, pusantro karto ilgiau, negu reikt laiko judant atsitraukimo juosta; jeigu divizija bus prieakyje tik u 1 mylios, tai prieo sulaikymas 23 kartus pailgs, nei tas laikas, kurio reikt paprastam ygiui. Taigi esant 4 myli atstumui, kai paprastas perjimo laikas lygus 10 val., galima iloti 15 val. nuo to momento, kai pasirodo enklios prieo pajgos

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

277

prie pozicij, iki to momento, kai jos bus pasirengusios upulti ms pagrindines pajgas. Jeigu avangardas yra tik u 1 mylios, tai laikas, kuris praeis iki galimo ms upuolimo, virys 34 valandas, galbt net dvigubai daugiau, nes laikas, reikalingas prieui iskleisti savo pajgas prie ms avangard, bus inomos trukms; avangardo prieinimosi laikas jo pirmojoje pozicijoje bus netgi ilgesnis nei pozicijoje, esanioje toliau nuo pagrindini pajg. I ia ivada, daug kart patvirtinta kovos praktika: esant pirmam variantui prieui bus nelengva pradti atakuoti mus t pai dien, kai jis imu i pozicij ms avangard. Netgi antru variantu prieas privalo bent jau pastumti ms avangard pirmoje dienos pusje, kad jam likt laiko kautynms. Kadangi esant pirmam variantui pagalb mums ateina naktis, matome, kaip daug laiko galima iloti nuklus avangard toliau priek. Anksiau mes paymjome paskirt bri, esani kariuomens sparnuose: j veikimo bdai priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybi. Paprasiausia juos nagrinti kaip onuose sutelktus avangardus, kurie truput ikelti priek, traukiasi prie pagrindini pajg stria kryptimi. Kadangi ie briai yra ne kariuomens prieakyje ir negali taip lengvai bti jos palaikomi, kaip tikri avangardai, tai jiems bt didesnis pavojus, jeigu ir prieo smgis sparnuose daugeliu atvej nebt silpnesnis; gal gale oniniai briai turi daugiau erdvs atsitraukti ir nekelia kariuomenei tokio tiesioginio pavojaus, kok gali sukelti bgantis avangardas. Kavalerijos pasiuntimas mgstamiausias ir geriausias bdas pridengti atsitraukiant prieakin br. Esant dideliam atstumui galima rezerv idstyti tarp kariuomens ir prieakinio brio. Darydami galutin ivad galime pasakyti, kad prieakiniai briai daro reikiam tak ne tiek realiu jg tempimu, kaip savo buvimu, ne tiek tais miais, kuriuos jie i tikrj vykdo, kiek tuo, kad turi galimyb vykdyti tuos mius. I tikrj jie negali sustabdyti prieo puolimo, taiau kaip vytuokls svoris jie gali j pristabdyti ir reguliuoti, dl ko prieo puolimas gali bti tinkamai apskaiiuotas.

278

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

9 skyrius ISIDSTYMAS STOVYKLOJE

Mes nagrinjome tris kariuomens padtis ne ms strateginiu atvilgiu, t. y. tiek, kiek jos lemia viet, laik ir ginkluotj pajg skaii. Visos tos temos, kurios apima vidin mio organizavim ir perjim m, priskiriamos taktikai. Stovyklos idstymas, k mes suprantame kaip bet kok kariuomens idstym, iskyrus idstym patalpose arba palapinse, eminse arba po atviru dangumi, strategikai galima prilyginti miui, tolygiam ios kariuomens grupuotei. Taktikai tai ne visai atitinka, nes dl skirting prieasi stovyklai galima parinkti kitoki viet, negu ta, kuri numatyta kautynms. Po to, kai mes visk pasakme apie kariuomens idstym, t. y. apie viet, kuri turi uimti atskiri jos daliniai, stovykl vietos mums duoda galimyb pateikti kelet istorini samprotavim. Ankstesniais laikais, iki kariuomens pasidar didels, o karai ilgesni ir susieti atskir dali visum, iki prancz revoliucijos, kariuomen isidstydavo stovykloje palapinse. Tai buvo prasta padtis. Suilus orams jie palikdavo savo iemojimo patalpas ir uimdavo jas tik prasidjus aliams. idstym iemojimo patalpose galima irti kaip taik period, nes iuo metu pajgos buvo neutralizuotos ir viso laikrodio mechanizmas lyg ir sustabdytas. Idstymas poilsiui prie iem tiesiogine prasme ir bet koks idstymas patalpose trumpam laikui ir ribotoje vietovje buvo tik pereinama, iskirtin padtis. Kaip toks pakartotinas ir savanorikas jg neutralizavimas galjo atitikti ir ms laikais atitinka karo esm ir tikslus, aikintis ia ne vieta; prie to grime vliau; dabar mums utenka nustatyti, kad taip buvo.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

279

Nuo prancz revoliucijos kar kariuomen visai atsisak palapini dl didelio skaiiaus gurguoli, kuri tam reikjo. Viena vertus, pasirod naudingiau, kai kariuomen sudaro 100 000 kari, turti ne 6 000 arkli palapinms veti, o 5 000 kari kavalerij arba vien kit imt papildom pabkl, kita vertus, esant greitiems ir tolimiems perjimams tokios gurguols tapo nata ir maai duodavo naudos. Bet tai sukl du neigiamus reikinius: kovins pajgos greiiau bdavo ieikvotos, o alis daugiau skurdinama. Kokia bebt silpna priedanga i paprasto audinio, visgi negalima nepripainti, kad netekusi jo apsaugos, kariuomen neteko ilgam laikui tam tikr patogum. Per vien dien palapins nauda maai suvokiama, nes nuo vjo ir alio palapin beveik neapsaugo, o nuo drgms labai silpnai; taiau is neymus skirtumas, kai jis kartojasi 200300 kart per metus, darosi esminis. Natrali to pasekm yra moni netektis dl lig. Nebtina smulkiai aikinti, kaip nesant palapini alinama alis. Todl galima bt galvoti, kad palapini atsisakymas gali daryti tak karo intensyvumo majimui; reikt daugiau ir ilgiau bti patalpose, o nesant priemoni stovykloms rengti ne kart atsisakyti nuo isidstymo, kur galima bt daryti turint palapines. Tokios ir bt buvusios pasekms, jeigu iame amiuje karas nebt i pagrind pasikeits. Jo stichin ugnis pasidar tokia pragaitinga, o energija tokia galinga, kad dingo ir reguliars ramybs periodai; visos jgos nesulaikomu srautu dabar versi lemiam kov, apie k kalbsime vliau. Esant tokioms aplinkybms aiku, kad negaljo bti ir kalbos apie kok nors ginkluotj pajg panaudojimo keitim, kuriam galjo daryti tak palapini sunaikinimas. Dabar isidstoma po atviru dangumi arba eminse bet kokiu oru, bet kuriuo met laiku ir bet kokioje vietovje, kaip to reikalauja tikslai ir bendras veiklos planas. Ar visais laikais ir esant bet kokioms aplinkybms karas turs t energij, pakalbsime vliau: ten, kur kare nra energijos, palapini nebuvimas, be abejons, gali turti tak jam vykdyti; taiau kad toks atgalinis veiksmas

280

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

kada nors bt pakankamai stiprus, kad vl atstatyt palapini stovyklas, abejotina. Karo stichijai atsivr platesns sienos; jis gali grti pirmykius siaurus rmus tik periodikai, tam tikram laikui, tam tikromis aplinkybmis, po to vl prasiver visa savo nesuvaldoma jga u j rib. O nuolatin kariuomens organizacija turi bti numatoma tik tokiems periodams.

10 skyrius YGIAI

ygiai yra tik paprastas perjimas i vienos isidstymo vietos kit ir pavalds dviem pagrindinms slygoms. Pirmoji tai kariuomens patogumas, kad veltui neeikvot jg, kurios gali bti panaudotos geriau; antroji judjimo tikslumas, kad atitikt ms skaiiavimus. Jei panort, pasisti 100 000 moni viena kolona, taigi vienu keliu, be atstum tarp dali, tai tokios kolonos galas niekada neatvykt paskirt viet t pai dien kartu su kolonos pradia; reikt arba judti labai ltai, arba visa mas, kaip krentantis vanduo, itikt daugel la, o toks susiskaldymas kartu su didele jg tampa, kuri tekt daliniams, judantiems ilgos kolonos gale, greitai sukelt jai nesivaizduojam smy. Vengdami ios kratutinybs, mes organizuojame perjim tuo lengviau ir tiksliau, kuo maesn irikiuotos kariuomens kolona. I ia iplaukia btinyb dalinti jgas, o i btinyb neturi nieko bendra su tuo dalinimu, kuris bna rikiuojant kariuomen. Taigi padalinimas ygio kolonas, nors apskritai pamus ir daro tak bendrai grupuotei, taiau visikai jos neatitinka. Didel kariuomens dal, kuri nori sutelkti viename punkte, teks isklaidyti dalis ygio metu. Netgi tada, kai kiekviena rikiuot lemia atskir yg, gali vyrauti arba rikiuots, arba ygio slygos. Jei, pavyzdiui, gru-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

281

puot turi omenyje tik poils ir laukti mio nereikia, tai vyrauja svarstymai susieti su ygiu, o pastarieji slygojami ger vai keli pasirinkimu. Turint omenyje iuos skirtingus ygius, vienu atveju pasirinks kelius, atitinkanius isidstym kareivinse ir stovyklose, kitu atveju pasirinks kareivines ir stovyklas priklausomai nuo keli. Tais atvejais, kai laukiama kautyni ir reikia sutelkti pajgas atitinkamame punkte, neteks galvoti apie tai, kad prireikus ves kariuomen paiais prasiausiais keliais. Jeigu kariuomen, tarkime, dar tik pakeliui karo teatr, tai kolonoms irenka artimiausius vaius kelius, o isidstymo vietas ir stovyklas atranda netoli nuo j, kokie teks. koki i dviej kategorij nepatekt kiekvienas konkretus perjimas, visgi bendra iuolaikinio karo meno taisykle yra ta, kad visur kur galimas mis, t. y. visoje karo teritorijoje, kolonos bt organizuotos taip, kad jose esanios kariuomens pajgos galt vesti savarankik m. i slyga vykdoma sujungiant tris kariuomens ris, esminiu visumos padalijimu ir atitinkamo vadovavimo organizavimu. Taigi nauja kovos rikiuot daniausiai atsiranda dl ygio slyg, o j organizavimas duoda didiausi naud. Kai praeito imtmeio viduryje, ypa Frydricho II karo teatre, pradjo kariuomens perdislokavim irti kaip ypating smogiamj prad ir pradjo ikovoti pergal dl netikt perdislokavim, tai nebuvimas kovos rikiuots nulm dirbtinius ir nepaslankius ygi planus. Norint arti prieo vykdyti kok nors perdislokavim, reikia visada bti pasiruousiam miui; taiau tokio pasiruoimo niekada nebuvo, jeigu armijos nebuvo sutelktos, nes tik paskutiniu atveju kariuomen sudar koving visum. Antrj linij, judant sparnams, kad ji bt tinkamu atstumu nuo pirmos, t. y. ne toliau kaip , mylios, teko vesti su didelmis pastangomis vos vos ir tai tik gerai inant vietov, nes kur galima surasti mylios atstumu du vaius kelius, lygiaverius vienas kitam? Tas pats buvo ir su kavalerijos kolonomis, judaniomis i on, kai buvo judama prieo link. Kita bda buvo su artilerija, kuriai reikjo atskiro pridengto pstinink kelio, nes pstija turjo sudaryti nepertraukiam linij, o artilerija bt padariusi jos ilgas, itemptas kolonas dar daugiau itemptomis ir bt sumaiiusi visus atstumus. Reikia tik perskaityti Tempel-

282

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

gofo nurodymus dl ygio Septyneri met kare, kad gerai sivaizduotume visas ias aplinkybes ir tuos kelius, kuriais karas tada buvo susietas. Taiau po to naujausiame karo mene atsirado kariuomens skirstymas dalis; didiausios i j turi bti traktuojamos kaip maj visuma, galinios myje atkurti visus visumos veiksmus, tik bus vienintelis skirtumas, kad jie bus trumpi; dabar tais atvejais, kai numatoma smogti bendr smg, jau nereikia laikyti kolon arti viena kitos, kad jos galt susijungti prie praddamos m; pakakt, kad toks susijungimas vykt mio metu. Kuo maesn kariuomen, tuo ji judresn, tuo maiau ji reikalauja bti padalinta, ne dl pergrupavimo, o dl btinumo veikti mass bejgikum. Nedidel dalis eis vienu keliu, o jeigu jai reikia judti keliomis kryptimis, tai visada galima surasti tam reikalingus kelius. Kuo didesns pajgos, tuo didesnis poreikis dalinti, didinti kolon skaii ir poreikis vai ir dideli keli; tai reikalauja didinti atstum tarp kolon. Atvirkiai proporcingas, kalbant matematikai, iam dalijimo poreikiui yra su dalijimu susijs pavojus. Kuo maesns dalys, tuo greiiau jos turi suskubti viena kitai pagalb; kuo jos didesns, tuo ilgiau jos gali bti paliktos vienos. Reikia tik prisiminti, kas apie tai buvo pasakyta anksiau ioje knygoje ir turti omenyje, kad kultringoje vietovje keli myli nuotoliu nuo pagrindinio kelio galima surasti lygiagreius vaius kelius, kad suprastume, kad ygio organizavimui nebus dideli sunkum, kurie neleist greitai judti ir tiksliai atvykti su reikiamomis sutelktomis jgomis. Kalnuose, kur lygiagrei keli yra daug reiau, o ry tarp j palaikyti daug sunkiau, atskir kolon galimyb pasiprieinti bus daug didesn. Kad geriau suprastume klausim, inagrinsime j konkreiai. Divizija, turinti 8000 moni, uima kartu su savo artilerija ir gurguole erdv, pereinam per 1 valand; taigi, jei vienu keliu juda dvi divizijos, tai antroji atvyks po valandos; divizija, net kovodama su didesnmis prieo pajgomis, gali isilaikyti kelet valand; taigi antroji divizija net blogiausiu atveju, kai pirmajai tenka sitraukti kov tuoj pat, atvykt ne per vlai. Toliau nei vienos valandos ygio atstumu nuo didelio kelio i kairs ir deins, visada kultringose Vidurio Europos alyse bus galima rasti alutini keli, kuriais

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

283

kariuomen gali pasinaudoti, kad ivengt judjimo be keli, kaip tai danai atsitikdavo Septyneri met kare. Be to, praktikai nustatyta, kad kariuomen, susidedanti i 4 divizij ir kavalerijos rezervo, gali net ir blogais keliais per 8 valandas vykdyti 3 myli yg. Laikykime, kad pagal kiekvienos divizijos gilum reikia po 1 val., tiek pat kavalerijos ir artilerijos rezervams; tada visas perjimas bus veiktas per 13 valand. Tai nedaug laiko; iuo atveju vienu keliu pereis iki 40 000 moni. Taiau esat tokiam moni skaiiui, galima rasti ir pasinaudoti tolesniais keliukais, taigi dar labiau sutrumpinti perjimo laik. Jeigu kariuomen, kuri turi judti vienu keliu, bus didesn, nei nagrinta, tai mes turtume reikal su tuo atveju, kai jos atvykimas vien ir t pai dien nebt taip reikalingas, nes ms laikais tokios kariuomens nesivelia m pirmj susidrime su prieu moment, paprastai tik kit dien. Mes parodme iuos konkreius atvejus ne tam, kad ianalizuotume i esms vis klausim, o tam, kad geriau paaikintume ms mint ir parodytume praktikai, kad iuolaikinis karas, ygi organizavimas nesudaro daug ypating sunkum, nes patys greiiausi ir tiksliausi perjimai jau nereikalauja ypatingo meno ir kruoptaus susipainimo su vietove, kaip tai buvo Septyneri met kare Frydrichui Didiajam vykdant greitus ir tikslius ygius; be to, galima pasakyti, kad dabar jie vykdomi paprastai, dl esminio kariuomens dalijimo, bet kuriuo atveju tam nereikia sudaryti dideli plan. Anksiau kautynms vadovavo paprastomis odinmis komandomis, o perjimai reikalavo dideli paaikinim; ms laikais kovos rikiuots reikalauja paaikinim, o ygiui beveik utenka vienos komandos. Kaip inoma, visi ygiai skirstomi lygiagreius ir statmenus. Lygiagrets dar vadinami sparn ir jie keiia geometrin dalini isidstym; tas, kas rikiuojantis stovjo greta, ygyje bus vienas u kito, ir atvirkiai. Nors ygio kryptimi gali bti kiekvienas kampas iki stataus, taiau ygio tvarka turi bti priskirta tam arba kitam tipui. Tik taktikoje bt manoma atlikti tiksliai geometrin imatavim ir tai tik tuo atveju, jeigu pasinaudotume tam vadinamuoju judjimu kolonoje eil-

284

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

mis, kas esant dideliam kari skaiiui nemanoma. Nepaisant to, tai vykdoma strategijoje. Dalimis, keiianiomis savo geometrinius santykius, buvo, esant ankstesnei kovos rikiuotei, sparnai ir linijos, prie naujos paprastai aukiausieji padaliniai: korpusai ir divizijos, netgi brigados, priklausomai nuo to, kokias dalis skirstoma visuma. Taiau ir ia daro tak anksiau pastebtos ms ypatingos naujos kovos rikiuots savybs: jau nra ankstesns btinybs, kad visi bt susirink iki kovos veiksm pradios, o rpinamasi tuo, kad visi sutelkti daliniai sudaryt visum. Jei dvi divizijos idstytos taip, kad viena stovi u kitos ir atlieka rezervo vaidmen, o reikia istoti prie prie dviem keliais, tai niekam neateis galv padalyti kiekvien divizij abiejuose keliuose; net negalvodami kiekvienai divizijai skirs atskir keli ir privers jas judti lygiagreiai, paliekant kiekvienam divizijos vadui rpintis rezervo skyrimu miui. Vadovavimo vientisumas daug svarbesnis, nei pirminis geometrinis santykis: jeigu divizijos atvyks be mio paskirt pozicij, tai jos gali uimti pirmykt viena kitos atvilgiu pozicij. Kai dvi greta esanios divizijos turi vykdyti onin yg dviem keliais, tai dar maiau galima tiktis minties nurodyti unugaryje esantiems daliniams arba eelonams kiekvienos i i divizij eiti unugaryje; aiku, nurodys kiekvienai divizijai atskir keli ir tokiu bdu ji ygio metu bus rezervas kitai divizijai. Jeigu kariuomen, sudaryta i 4 divizij, i kuri 3 idstytos fronte, o ketvirta rezerve, turi judti prieo link tokia pat tvarka, tai natralu bus nurodyti kiekvienai i trij divizij, esani pirmojoje linijoje, atskir keli, o ketvirtj sisti u tos divizijos, kuri yra viduryje. Jeigu ie trys keliai bt labai nutol vienas nuo kito, tai galima bt judti ir dviem nebijant, kad tuo bus padarytas koks nors nuostolis. Tas pats yra prieingu oninio ygio sparn atveju. Kitas klausimas tai kolon rikiuot i kairs ir deins. ygiuojant sparne tai vyksta savaime. Niekas neueis i deins, kad judt kair. Judant pirmyn ir atgal ygio tvarka turi pritapti prie padties numatyto kelio iskleidimo vietovs atvilgiu. Taktikoje tai bna daugeliu atvej, nes atstumai ia maesni, taigi lengviau galima numatyti geometrinius santykius. Strategijoje tai visikai ne-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

285

manoma, ir jeigu mes matome kartkartmis kai kuri analogij su taktika, tai yra tikras pedantizmas. Tarp kitko, anksiau visa ygio tvarka buvo taktikos reikalas, nes ir ygyje kariuomen buvo nedaloma visuma, o reikm turjo tik bendras visumos mis; todl, pvz., verinas, gegus 5 d. puldamas i Brandeiso rajono, negaljo nematyti, kairje ar deinje kelio yra jo bsim kautyni laukas, ir jam reikjo vykdyti savo ym kontratakuojamj yg. Kai senos kovos rikiuots kariuomen judjo prieo link keturiomis kolonomis, tai abu kavalerijos pirmosios ir antrosios linij sparnai sudar abi iorines kolonas, o pstinink abiej linij sparnai dvi vidurines kolonas. ios kolonos galjo pradti judjim arba visos i deins arba kairioji i deins, o deinioji i kairs; pastaruoju atveju rikiuot vadinosi ,,i vidurio. Visos ios rikiuots formos buvo susietos su bsimu iskleidimu, bet i esms btent iuo atvilgiu buvo beprasms. Kai Frydrichas Didysis pajudjo kautyni lauk ties Leitenu, jis isirikiavo sparnais keturiomis kolonomis i deins; jie lengvai, k iauktino visi istorikai, galjo parengti linijin kovos rikiuot tik todl, kad atsitiktinai jis panoro atakuoti kairj austr sparn, taiau jeigu jis bt panorjs apeiti deinj sparn, tai jam bt reikj kaip prie Prahos vykdyti kontratakuojamj yg. Jeigu net tada ios formos neatitiko tikslo, tai ms laikais iuo atvilgiu jos atrodyt vaik aidimas. Kaip anksiau, taip ir dabar niekas neino kovos lauko vietos to kelio atvilgiu, kuriuo tenka judti, o nedidelis laiko praradimas, atsirandantis dl neteisingos rikiuots i deins arba kairs, ms laikais turi maesn reikm negu anksiau. Taigi nauja kovos rikiuot duoda savo teigiam tak; visikai neturi reikms, kokia divizija atvyks pirmoji ir koki brigad pirmj ves ugn. Esant tokioms slygoms kolon judjimas i kairs ir deins turi tik t reikm, kad jeigu tai daroma paeiliui, tai tas ilygina sunkumus, tenkanius kariuomenei. Pastarieji sudaro nors ir vienintel, taiau svarbi pagund ilaikyti rikiuot, kai atliekami dideli perdislokavimai. Esant ioms slygoms rikiuot ,,i vidurio, kaip tam tikra ygio rikiuot, pati atkrinta ir gali atsirasti tik atsitiktinai; ygis ,,i vidurio vienos kolonos

286

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

strategijoje yra nonsensas, nes jis pareikalaut dviej keli. Taigi ygio rikiuot priklauso daugiau taktikai, nei strategijai, nes i esms ji yra visumos iskaidymas dalis, kurios po ygio turi susijungti visum. Kadangi iuolaikiniame karo mene jau nekreipia dmesio tai, kad dalys bt kartu, o ygyje, atvirkiai, jas atskiria viena nuo kitos ir palieka veikti savarankikai, tai lengvai gali atsitikti, kad dl to bus miai, kuriuose dalys privals isilaikyti paios ir kuri kov suma sudarys bendras kautynes. tai kodl mes taip ilgai privaljome sustoti ties iuo klausimu. Kadangi rikiuot trimis greta isidsiusiomis dalimis, kaip mes matme anksiau, yra pati natraliausia tais atvejais, kai nedominuoja koks nors specialus tikslas, tai i ia isirutulioja ir ygio rikiuot trimis didelmis kolonomis, kaip pati natraliausia. Dabar mums belieka tik paymti, kad kolonos samprata nustatoma ne tik ypatingu keliu, kuriuo juda inoma kariuomens dalis, bet kad iuo pavadinimu tenka paymti strategijoje kiekvien kariuomen, ygiuojani tuo paiu keliu vien u kitos kelet dien, nes skirstymas kolonas btinas, kad sutrumpint ir palengvint perjimus, nes nedidelis moni skaiius visada juda lengviau ir greiiau, negu didelis. tiksl galima pasiekti ne tik tuo, kad veda kariuomen skirtingais keliais, bet ir tuo, kad j veda ir tais paiais keliais, taiau skirtingomis dienomis.

11 skyrius YGIAI Tsinys

Dl ygio nuotolio ir reikalingo tam laiko privalu laikytis bendr norm, kurias duoda praktika.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

287

iuolaikinms kariuomenms seniai nustatyta, kad per vien dien galima daryti 3 myli perjim. Vykdant ilg yg tenka dienos norm sutrumpinti iki 2 myli, todl kad siterpia dienos sustojimai, skirti tvarkyti visus sutrikimus. 8 000 moni divizija lygioje vietovje ir vidutiniais keliais vykdo 810 valand yg, kalnuose 1012 valand. Jeigu vienoje kolonoje yra kelios divizijos, tai perjimas trunka 23 val. ilgiau, jeigu net neskaityti to laiko, kiek vliau iygiuoja kitos divizijos. Taigi matome, kad esant tokiems perjimams diena pakankamai uimta ir kad kareivio, prislgto savo natos, 1012 val. jg tampos negalima lyginti su paprastu 3 myli pasivaikiojimu, kur vienias keliautojas gali nueiti neblogu keliu per 5 valandas. Atskiri pagreitinti perjimai neturi viryti 5, daugiausia 6 myli, o pakartotiniai 4 myli. 5 myli perjimas jau reikalauja keli valand poilsio ir 8 000 moni divizija netgi geru keliu j vykdys ne greiiau kaip per 16 valand. Jeigu perjimas siekia 6 mylias ir jame dalyvauja keletas divizij, tai jam reikia skirti ne maiau kaip 20 valand. ia turima omenyje perjim i vienos stovyklos kit, kur vykdo kelios divizijos, sutelktos kartu, nes tai priimtas bdas, nenaudojamas karo teatre. Jeigu ygiuoja kelios divizijos vienu keliu, tai sutelkimas ir ijimas pirmj divizij turi bti pradtas truput anksiau, todl ir nakvyns viet jos ateis anksiau. Taiau is skirtumas nebus lygus visam divizijos traukimui ygio kolon ir kuris jai reikalingas tam, k pranczai taip taikliai pavadino isiliejimu. Taigi tuo tik truput sutaupomos kareivi jgos, o kiekvienas perjimas enkliai pailgja laiko atvilgiu didjant jame dalyvaujanios kariuomens skaiiui. Tik kai kuriais atvejais bna galimyb divizijai tokiu bdu vykdyti sutelkim ir ygiavim brigadomis, skirtingu laiku, todl mes ir primme divizij kaip vienet. Nors esant ilgiems perjimams toli nuo prieo, kai kariuomen pereina i vieno idstymo punkto kit nedideliais eelonais be susitelkimo punkt, perjimai gali bti ir ilgesni, taiau kelias ir taip pailgja, tais nukrypimais nuo kelio, kurie reikalingi patalpoms uimti.

288

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Perjimai, kuri metu daliniai turi kiekvien dien susitelkti divizijas ar net korpusus ir isidstyti patalpose, reikalauja daugiausiai laiko, juos galima rekomenduoti tik turtingoje vietovje ir esant nelabai skaitlingai kariuomenei; tik tokiomis slygomis idstymas po stogu ir lengvesnis tiekimas atpirks ilgesn jgos tampos laik, kuris tenka kareiviams. Prs kariuomen, atsitraukdama 1806 m., be abejo, prisilaik klaidingos sistemos idstydama kareivius dl maisto tiekimo pagerinimo kiekvien nakt patalpose. Maisto produktus galima buvo pristatyti stovyklavietes ir kariuomenei nebt reikj, esant perdtam jg eikvojimui, sugaiti 14 dien tam, kad nueit 50 myli. Taiau ios erdvs ir laiko normos enkliai keiiasi ygiuojant blogais keliais ir kalnuotoje vietovje; net ir konkreiu atveju sunku nustatyti laik, reikaling perjimui, tuo sunkiau nustatyti koki nors bendr taisykl. Todl teorija gali tik apsaugoti nuo pavojaus t klaid, kurios gali bti. Siekiant j ivengti reikalingas kratutinis atsargumas skaiiuojant ir visada reikia palikti tam tikr atsarg nenumatytiems atvejams, kurie gali sultinti judjim. Reikia atsivelgti ir oro slygas, ir kariuomens bkl. Nuo tada, kai buvo atsisakyta palapini ir pradjus kariuomens maitinimui produkt rekvizicij vietoje, gurguoli sumajo; natralu, kad turjo paspartti kariuomens judjimas, btent ir pailgti dienos perjimai. Taiau taip bna esant tik tam tikroms aplinkybms. ygiai karo teatre i to maai ilo, nes inoma, kad visais atvejais, kai tam tikras udavinys reikalavo perjim, virijani priimt norm, gurguoles arba palikdavo unugaryje, arba pasisdavo pirmyn ir laik toli nuo kariuomens, kol vyko ygiai. Tokiu bdu gurguols ir anksiau neturjo takos judjimui ir jeigu jos pasidar nereikalingos, tai su jomis nesiskait, kaip jos nuo to nekentt. Todl Septyneri met kare mes stebjome tokius perjimus, kurie ir ms laikais negali bti pranokti; kaip pavyzd parodysime Lassi yg 1760 m., kai jis turjo palaikyti rus yg Berlyn. Jis nuygiavo nuo veidnico per Luzanij iki Berlyno keli, lyg 45 mylioms, per 14 dien ir darydavo 4 myli per dien, kai 15 000 moni korpusui ir ms laikais bt kakas ypatinga.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

289

Kita vertus, kaip tik pakeitus maisto tiekimo sistem, iuolaikins kariuomens ygiai turi stabdantj prad. Jei kariuomen turi pati igauti dal produkt, kas danai bna, tai atima daugiau laiko, nei paprastas duonos gavimas i duonvei. Be to, esant ilgesniems perjimams negalima idstyti didels kariuomens stovykl viename punkte; divizijas tenka idstyti atskirai, kad lengviau bt gauti visk, ko reikia. Pagaliau, retai bna, kad dalis kariuomens, btent kariuomens, btent kavalerija, nebt idstyta patalpose. Visa tai trunka pakankamai ilgai. Todl matome, kad kai Bonapartas 1806 m. persekiojo prs kariuomen ir stengsi j atkirsti, o Bliucheris 1815 m. planavo t pat padaryti su prancz kariuomene, tai abu jie per 10 dien nujo tik 30 myli, greitis, kur netgi Frydrichas Didysis sugebjo pasiekti perjimuose i Silezijos Saksonij ir atgal, nepaisant gurguoli, kurias jis temp su savimi. Vis dlto karo veiksm teatre dideli ir mai kariniai daliniai labai ilo paslankumo ir valdymo kokybs poiriu sumaindami gurguoli skaii. Pirma esant vienodam kavalerijos ir pabkl skaiiui kariuomenje dabar maiau arkli, taigi rpesiai dl paaro maja; antra isidstant pozicijose nra ankstesnio suvarymo, nes nereikia nuolat turti omenyje didiul isidriekusi gurguoli uodeg. ygiai, panas tuos, kuriuos atliko Frydrichas 1758 m., kai baigsi Olmiuco apgula, turdamas 4000 veim, kuri priedangai teko iskirti pus kariuomens atskirais batalionais ir briais, ms dienomis nepasisekt esant paiam nerytingiausiam prieininkui. Tolimam kariuomeni perdislokavimui, pvz., nuo Tago iki Nemuno, gurguoli atsisakymas jauiamas labiau, nes dl likusi kariuomenje veimo priemoni priimta dienos perjim norma ir lieka ta pati, visgi kai kuriais atvejais j galima atsisakyti su maesniais nuostoliais. Apskritai sumainus gurguoli skaii labiau taupomos jgos, negu greitinamas judjimas.

290

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

12 skyrius YGIAI Tsinys

Dabar mes privalome inagrinti t ardomj tak, kuri daro ygiai ginkluotosioms pajgoms. Ji tokia didel, kad mes j galime laikyti aktyviu pradu, lygiaveriu kovoms. Vienintelis saikingas perjimas nesukels instrumento [kariuomens red.] susidvjimo, keletas toki perjim btinai darys tak jos bviui, o keletas sunki perjim, be abejo, turs nepalyginamai didesn tak. Karo veiksm teatre produkt stoka, gyvenimo slygos, prasti keliai ir btinumas bti nuolatins kovins parengties yra prieastys, sukelianios neimatuojam jg tamp, dl ko mons, galvijai, veimo priemons ir apranga darosi netinkami. Priimta sakyti, kad ilgas poilsis kariuomenei nenaudingas, kad jis sukelia daugiau lig, negu saikinga veikla. inoma, ligos yra ir bus, kai kareiviai sutelkti, anktai idstyti; taiau tokios pat nepavykusios nakvyns, sukelianios ligas, bna ir ygyje. Taiau negalima sutikti su tuo, kad oro trkumas ir negaljimas dl anktumos judti bus i susirgim prieastys, nes ir t, ir kit galima gauti darant pratimus ore. Prisiminkite, koks bus skirtumas palijusiam ir sutrikusiam mogaus organizmui, ar jis susirgs kelyje, klampodamas purv, eidamas per liet, slegiamas savo natos, ar kambaryje; netgi i stovyklos j greitai nukreips artimiausi gyvenviet ir jis gaus gydytoj pagalb, tada kai ygyje jis liks gulti ilgas valandas kelkratyje be jokios pagalbos ir po to atsiliks slinks paskui kariuomen. Kokia daugyb lengv susirgim tokiu bdu pereina sunkias ligas, kiek sunki lig darosi mirtinos! Juk dulkse, svilinant saulei netgi saikingas perjimas baisiai suadina ir sukelia kankinant trokul; kareivis

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

291

godiai veriasi prie alto vandens altinio ir suranda jame lig ir mirt. Savo pastabomis nenorjome kovoti u aktyvumo mainim kare; instrumentas tam ir yra, kad juo naudotsi, o jeigu jis nuo to naudojimo susidvi, tai yra natralu. Mes tik norime nurodyti viskam tinkam viet ir paprietarauti teorinms pagyroms, bet tie staigs antpuoliai, aibiki perjimai, veiksmai be miego ir poilsio nieko nekainuoja; jie sutapatinami su turtingiausiais klodais, kuri karvediai neinaudoja. Su iais klodais yra taip pat, kaip su sidabro ir aukso kasyklomis; mato tik produkt ir nekelia klausimo, kiek kainavo darbas j gaunant. Nors ilgame ygyje toli nuo prieo, ne karo veiksm teatre, ygio slygos bna lengvesns ir dienos netektys maiau reikmingos, taiau susirgs paia lengviausia liga paprastai ilgam ikrenta i rikiuots, nes sveikstantieji jau negali pavyti vis toliau ir toliau ygiuojanios kariuomens. Kavalerijoje arkli, nutrintomis nugaromis ir lubuojani, skaiius didja didjania progresija, o gurguolse daug kas lta ir ieina i rikiuots. Todl po 100 ir daugiau myli ygio kariuomen silpnja, ypa kavalerijos ir gurguoli atvilgiu. Jeigu tokie perdislokavimai bus reikalingi paiame karo veiksm teatre, t. y. prieo akivaizdoje, tai abi nepalankios aplinkybs susilieja vien ir netektys, esant dideliam kariuomens skaiiui, taip pat kitoms nepalankioms aplinkybms gali pasiekti nesivaizduojam mast. Pateikime kelet pavyzdi, kad suteiktume pasakytam didesn apibrtum. Kai 1812 m. birelio 24 d. Bonapartas persikl per Nemun, jo didiulis centras, su kuriuo jis po to ygiavo prie Maskvos, apm 301 000 moni: prie Smolensko i j 13 500 buvo skyriuose; taigi turjo likti 287 500 moni. Tuo tarpu rikiuotje buvo tik 182 000 moni; taigi netektys siek 105 500 moni. Jei dar prisiminsime, kad iki to vykio tik du ymesni miai: vienas tarp Davu ir Bagrationo, kitas tarp Marato ir Ostermano-Tolstojaus, tai prancz netektys miuose vargu ar buvo didesns nei 10 000 moni; taigi tos netektys, kuri kariuomen neteko ligoniais ir atsilikusiais per 52 dienas nuygiavus madaug 70 myli, siek 95 000 moni, taigi visos kariuomens.

292

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Trimis savaitmis vliau, prie Borodino m, ios netektys siek 144 000 moni (skaitant ir netektis miuose), o po 8 dien Maskvoje 198 000. Apskritai netektys ioje kariuomenje pirmuoju puolimo periodu kiekvien dien sudar 1150, o antruoju periodu 1120, treiuoju 119 viso skaiiaus, turto periodo pradioje. Tiesa, Bonaparto ygiavim nuo persiklimo per Nemun iki paios Maskvos galima laikyti nepertraukiamu; taiau nereikia pamirti, kad jis truko 82 dienas, kuri metu nueita vos 120 myli ir kad du kartus prancz kariuomen formaliai buvo sustojusi: i pradi 14 dien Vilniuje, po to 11 dien Vitebske, ir tuo metu atsiliekantys kariai turjo laiko prisijungti prie kariuomens. io 14 savaii ygio metu nei met laikas, nei keliai nebuvo prasti, nes buvo vasara, o keliai, kuriais ygiavo, daugiausia buvo smlti. Taiau didiul kariuomen, sutelkta viename kelyje, produkt trkumas ir atsitraukiantis prieas, bet nebgantis, sudar sunkinanias yg aplinkybes. Mes nekalbsime apie prancz kariuomens traukimsi nuo Maskvos iki Nemuno, taiau turime paminti, kad j persekiojanti rus kariuomen, ijusi nuo Kalugos su 120 000 moni, atvyko Vilni turdama 30 000 moni. Visiems inoma kaip maai per t laik ji neteko kautynse. Dar vienas pavyzdys i kampanijos, vykusios nedidelje erdvje, taiau isiskirianios daugeliu perdislokavim pirmyn ir atgal, btent i Bliucherio veiksm Silezijoje ir Saksonijoje 1813 m. Priklausantis iai kariuomenei Jorko korpusas pradjo yg rugpjio 16 d. su 40000 moni, o atvyko prie Leipcigo spalio 19 d. su 12 000. Pagrindiniai miai, kuriuose is korpusas kovojo prie Goldbergo, Levenbergo, kautynse Kacbache prie Vartenburgo ir Mekerno (Leipcigo), kainavo jam, pai autoritetingiausi raytoj duomenimis, 12 000 moni, tuo tarpu kitos netektys per 8 savaites siek 16 000 moni, t. y. 25 visos kariuomens. Taigi reikia bti pasiruousiam didelei savo jg netekiai, jeigu numatomas labai judrus karas: tai reikia numatyti veiksm plane ir pirmiausia pasirpinti papildymu.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

293

13 skyrius ISIDSTYMAS PATALPOSE

Naujausioje karo meno istorijoje idstymas patalpose vl pasidar btinas, nes yra nereikalingos palapins ir gurguols, kurios dar kariuomen nepriklausom. Kaip plaiai bebt naudojamos emini stovyklos ir stovyklaviets po atviru dangumi, vis dlto negali sudaryti nekintamo kariuomens idstymo bdo, nes anksiau ar vliau, priklausomai nuo oro slyg, kariai pradt sirgti ir ieikvot be reikalo savo jgas. 1812 m. ygis Rusij yra vienas i nedaugelio, kai esant atiauriam klimatui kariuomen per 6 mnesius beveik visai negyveno patalpose. Bet kas atsitiko dl tokio jg tempimo, kur galima pavadinti ekstravagantiku, jeigu i klasifikacija dar daugiau neatitiko ios priemons politins idjos. Dvi aplinkybs gali trukdyti kariuomens idstym patalpose: prieo artumas ir perdislokavimo sparta. Dl i prieasi patalpos paprastai greitai paliekamos, kai tik prasideda rytingi veiksmai, ir j neuima, kol ie veiksmai baigiasi. Naujausiuose karuose, t. y. visuose tuose ygiuose, kurie vyko ms akyse paskutinius 25 metus, karo stichija veik su jai bdinga energija. iuose karuose buvo didiausias aktyvumas ir jg tampa; taiau visi ie ygiai buvo neilgi, retai tsdavosi pus met, danai utekdavo keli mnesi, kad pasiekt numatyt tiksl, t. y. padt, kai nugaltasis buvo priverstas sudaryti paliaubas arba netgi taik arba ateidavo momentas, kai nugaltojo pergals impulsas nusilpo kovoje. iais kratutiniais tampos periodais negaljo bti kalbos apie idstym patalpose, nes net pergalingo postmio metu persekiojant, kai jokie pavojai negrs nugaltojui, perdislokavimo sparta neleido daryti tokio palengvinimo. Kai vyki eiga dl tos ar kitos prieasties bna maiau verli ir vyksta lygiavertis jg svyravimas, kariuomens idstymas patalpose yra elementas

294

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

rpestingo jai dmesio. is poreikis daro nedidel tak ir karui: pirma, kad ilot laiko ir aprpint saugum stato stipresnius sargybos postus ir didesn, toliau priekyje esant avangard ir, antra, kreipia didesn dmes, kiek vietov sukultrinta ir turtinga, o ne jos taktinius privalumus ir tak bei linij geometrinius santykius. Prekybos miestas su 20 00030 000 gyventoj arba didelis kelias, prie kurio isidst daugyb gyvenviei, teikia gerus patogumus dideli kariuomeni sutelktam idstymui, o is idstymas atveria toki galimyb jas valdyti ir toki erdv veiksmams, kad ie privalumai padengia visus taktinius privalumus, kuriuos galt suteikti kitas rajonas. Mums teks padaryti tik kelet pastab dl idstymo tvarkos, nes tai yra taktikos klausimas. Kariuomens idstymas patalpose bna dviej tip priklausomai nuo to, ar tai yra pagrindinis ar alutinis udavinys. Jeigu kariuomens grupuot pavaldi iimtinai taktiniams ir strateginiams tikslams ir jei kariuomens buiiai palengvinti skirtos patalpos yra netoli j veiklos punkto, kas daniausiai bna su kavalerija, tai patalpos yra antraeilis dalykas; jos pakeiia stovykl ir turi bti tokio ploto, kad daliniai galt laiku priimti reikiam kovos padt. Jei kariuomen idstoma patalpose poilsiui jgoms atkurti, tai idstymas patalpose bus pagrindinis udavinys, o kitos priemons, taigi ir tikslinis sutelkimo punkt parinkimas, turi tik prie to prisiderinti. Pirmas klausimas, kur reikia inagrinti tai kariuomens idstymo rajono forma. Paprastai ji yra staiakampio formos, sudaranti tarsi pailg paprast taktins kovos rikiuots iskleidim. Priekyje jo bus sutelkimo punktas, o aukiausios vadovybs tabas unugaryje. ios trys slygos trukdo sutelkti visus dalinius iki prieo pasirodymo, dar daugiau beveik prietarauja tam. Kuo labiau idstymo rajono forma artinasi prie kvadrato arba apskritimo, tuo lengviau sutelkti kariuomen nustatytame punkte, btent centre. Kuo daugiau unugaryje nukeltas sutelkimo punktas, tuo vliau j pasieks prieas ir tuo daugiau laiko liks mums susitelkti. Susitelkimo punktas, esantis isidstymo rajono unugaryje, niekada negali bti pavojingas. Atvirkiai, kuo toliau priek ikelta pagrindin buvein, tuo anksiau ji gauna prane-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

295

imus ir tuo geriau apie visk ino karvedys. Taiau nurodytos slygos nra nepagrstos ir jas reiks atsivelgti. Didindami idstymo rajon plot, turime omenyje geresn alies priedang, kuri prieas kitu atveju galt inaudoti rekvizicijomis. Taiau i slyga nelabai svarbi ir ne visai teisinga. Ji teisinga tik tada, kai kalbama apie kratutinius sparnus, ir neteisinga, kai kalbama apie tarpus tarp dviej kariuomens dali, kuri idstymo rajonai sugrupuoti greta j sutelkimo punkt, nes tok tarp nedrs sibrauti joks prieas. Tai ne taip svarbu ir todl, nes yra paprastesns priemons apginti artimiausius rajonus nuo prieo rekvizicij, neskaldant savo kariuomens. Ikeldami susitelkimo punkt pirmyn, turime tiksl pridengti idstymo rajon nuo prieo atakos. Tai susieta su tokiais sivaizdavimais. Pirma greitai surenkamas dalinys visada palieka po savs patalpose vis uodeg atsiliekanij: ligoni, gurguoli, itekli ir t. t., kurie bt patek prieui, jei susitelkimo punktas bt unugaryje. Antra reikia turti omenyje, kad prieas, iblaks avangard arba apjs j dideliais kavalerijos daliniais, gali upulti pavienius batalionus ir pulkus. Irikiuotas kovai brys, kur sutiks prieo kavalerija, kaip bebt silpnas ir nors gal gale bus sumutas, visgi sulaikys jos skverbimsi ir tuo paiu bus ilota laiko. Kas dl pagrindins bstins vietos, tai vyravo nuomon, kad nra toki priemoni, kurios iki galo aprpint jos saugum. Vadovaudamiesi iais skirtingais samprotavimais, manome, kad geriausia idstymo patalpose rajono forma ir struktra yra staiakampis, labiau primenantis kvadrat ar apskritim, su susitelkimo punktu viduryje, o esant didesnms pajgoms su pagrindine bstine, idstyta prieakinse linijose. Tai kas apskritai buvo pasakyta dl kariuomens idstymo sparn dengimo, tinka ir iuo atveju; todl kiekvienas brys i kairs ir deins turi turti savo susitelkimo punktus, taip pat kaip ir pagrindins pajgos, nors ir galvojama stoti m kartu. Be abejo, jeigu atkreipsime dmes tai, kad, viena vertus, vietovs slygos, kokia nors gamtin klitis slygoja natral susitelkimo punkt, o, kita

296

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

vertus, jos savo gyvenvietmis ir miestais slygoja idstym patalpose, tai sitikinsime, kaip retai geometrin figra turi lemiam reikm; vis dlto tai parodyti mes laikome reikalingu todl, kad ji, kaip bet koks bendras dsnis, maesne ar didesne galia pasireikia kaip atskir reikini visuma. Atsivelgiant naud, kuri duoda vietov kariuomens idstymui, reikt nurodyti ir maskuojamj vietovs savybi poveik, nes tai leist tinkamai isirinkti patalpas isidstymui, o vietovs prieo puss link organizuoti didelio skaiiaus ma grupi stebjim. Taip pat naudinga idstyti kariuomen u tvirtovi; tvirtovs gulos skaiius negali bti numatytas, taiau jos prie skatina bti atsargiems ir kelia daugiau pagarbos mums. Apie tvirtintus iemos bstus mes numatome kalbti atskirame skyriuje. Kariuomens idstymas dislokacijos vietoje, skiriasi nuo jos idstymo ygio metu tuo, nes pastaruoju atveju vengiama plstis plot, o isidstoma iilgai pagrindinio kelio, kas sudaro slygas greitai susitelkti, jeigu toks idstymas neisitsia daugiau nei per vien perjim. Visais tais atvejais, kai mes, kalbant technine kalba, esame prie prie, t. y. visais atvejais, kai abu avangardai perskirti tik nedidele erdve, idstymo rajono ilg ir laik, reikaling kariuomenei sutelkti, lemia avangardo ir priekins saugos jga ir idstymas; tais atvejais, kai j jgos ir idstymas lemiamas prieo padtimi ir aplinkybmis, tai atvirkiai, isidstymo plotis priklausys nuo laiko, kur duos mums prieakini dalini pasiprieinimas. Kaip mes turime sivaizduoti priek pasist bri prieinimsi, mes jau kalbjome 8 skyriuje. I pasiprieinimo laiko reikia atimti laik, skirt padiai vertinti ir nuorodoms kariuomenei kilti davimo, ir tik tai, kas liks po tokio atmimo, bus laikas, panaudotas kariuomens judjimui susitelkimo punkt. Siekdami ufiksuoti ms sivaizdavim apie tai, kaip tai paprastai vyksta, turime pastebti, kad jeigu isidstymo rajono spindulys bt lygus atstumui rajono nuo avangardo, o susitelkimo punktas bt madaug rajono centre, tai laikas, ilotas dl prieo sulaikymo, bt liks praneimams ir sakymams perduoti; daugeliu atvej jo visikai utekt, netgi jei praneimai apie prieo

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

297

puolim perduodami ne viesos signalais, signaliniais viais ir t. t., o tiesiog per pasiuntinius, t. y. vieninteliu utikrintu bdu. Taigi, jei avangardas yra u 3 myli, galima uimti patalpoms erdv madaug 30 kvadratini myli. Vietovje su vidutiniu gyventoj tankiu, ia gali bti iki 10 000 kiem, kas 50000 moni kariuomenei, be avangardo, sudarys vidutinikai 4 mones kieme. Toks idstymas patalpose sudaryt didelius patogumus; esant du kartus didesnei kariuomenei 9 mons tekt vienam kiemui, vis dlto patalpos nebt per daug anktos. Kai avangardas negali bti toliau nei 1 mylia, mes turtume 4 kvadratini myli rajon, nors ilotas laikas sumaja ne visai proporcingai atstumui tarp avangardo ir pagrindini jg, o esant 1 mylios atstumui galima bt tiktis 6 val., visgi prieui esant taip arti reikia bti labiau atsargiems. Aiku, tokioje anktoje erdvje 50 000 moni kariuomen galt kaip nors isidstyti patalpose tik esant dideliam gyventoj tankiui. Matome, koki reikm turi dideli arba vidutiniai miestai, suteikiantys galimyb idstyti nuo 10 000 iki 20 000 moni viename punkte. I to atrodyt turi sekti, kad jei prieas nelabai arti, o mes turime atitinkam avangard, tai galima likti patalpose, nors ir turime prieais sutelktas prieo jgas, kas ir buvo padaryta Frydricho Didiojo 1762 m. pradioje prie Breslau, o 1812 m. Bonaparto prie Vitebsko. Taiau, turint prie save susitelkus prie, nors ir netekt bijoti dl susitelkimo esant pakankamam atstumui iki prieo ir imantis atitinkam priemoni, visgi nereikia umirti, kad kariuomen, uimta greitu susitelkimu, nieko kito daryti negali ir kad iuo momentu ji negali panaudoti susidariusi padt, o todl netenka enklios savo operacini galimybi dalies. I ia ivada, kad tik trijuose atvejuose kariuomen galima idstyti patalpose: 1. kai t pat daro prieas; 2. kai to reikalauja kariuomens bkl; 3. kai artimiausi kariuomens veikl riboja tvirtintos pozicijos gynyba ir viskas koncentruojama tai, kad laiku bt sutelkta kariuomen.

298

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Puik idstytos patalpose kariuomens sutelkimo atvej matome 1815 m. kampanijoje. Generolas Citenas su 30 000 moni sudar Bliuscherio kariuomens avangard prie arlerno, kuri buvo numatyta sutelkti prie Sombrefo, tik u 2 myli unugaryje. Labiausiai nutolusios nuo Sombreto patalpos buvo u 8 myli, btent i vienos puss u Siney, i kitos Ljeo pus. Taiau kariuomen, idstyta u Siney, susirinko prie Linji prie kelias valandas iki kautyni, o idstyta Ljeo kryptimi (Biulovo korpusas), irgi bt buvusi vietoje, jei ne atsitiktinumas ir netinkamai organizuota ryi tarnyba. Neginijama, kad prs kariuomens saugumu pasirpino nepakankamai; pateisinimui reikia pasakyti, kad nurodytas idstymas vyko tada, kai prancz kariuomen buvo idstyta dar didesnje erdvje. Taigi klaida tik ta, kad tos priemons nebuvo pakeistos tuoj pat gavus pirm praneim apie prancz kariuomens judjim ir apie Bonaparto atvykim. Vertas dmesio tas samprotavimas, kad prs kariuomen galjo susitelkti prie Gombrefo dar iki prieo atakos. Tiesa, Bliucheris gavo praneim apie prieo puolim 14-osios nakt, t. y. prie 12 valand iki to, kol generolas Citenas buvo i tikrj upultas, ir tik tada buvo pradta telkti kariuomen, bet jau 15 d. ryt. 9 val. generolas Citenas buvo paioje ugnyje ir tik iuo momentu generolas Tilmanas gavo Siney sakym ygiuoti Namiur. Taigi jam teko i pradi surinkti korpus, po to nueiti 6,5 myli iki Sombrefo; tam reikjo 24 valand. Tuo paiu laiku galjo atvykti ir generolas Biulovas, jeigu sakymas pulti bt jam teiktas laiku. Bonapartui pavyko 16 d. pradti Liuji puolim tik 2 valand po pusiaudienio. Baim turti Velington i vienos puss, Bliucher i kitos, kitais odiais jg neatitikimas paaikina t neskubjim; matome, kiek netgi pats rytingiausias karvedys stabdomas atsargiu mginimu, kuris visada bdingas esant sudtingoms aplinkybms. Dalis ia pateikt samprotavim, matyt, turi daugiau taktin, nei strategin pobd, taiau mes leidome sau truput ieiti i savo dalyko rib, nei pasisakyti nevisikai aikiai.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

299

14 skyrius KARIUOMENS APRPINIMAS

Kariuomens aprpinimas dl dviej prieasi iuolaikiniame kare turi daug didesn reikm, nei tai buvo anksiau. Vis pirma todl, kad iuolaikins kariuomens daug didesns, nei vidurami ir netgi nei jos buvo senovje. Jeigu ir anksiau buvo kariuomens, skaiiumi lygios iuolaikinms, o kartais enkliai didesns u jas, tai buvo retas ir praeinantis reikinys. Naujojoje karo istorijoje, nuo Liudviko XIV laik, kariuomens buvo labai skaitlingos. Antra prieastis gerokai reikmingesn ir specifikai priklausanti naujiesiems laikams. Ji pasireikia didesniu iuolaikini kar vidiniu ryiu, nuolatins kovos parengties reikalavimu, keliamu juos vykdanioms ginkluotosioms pajgoms. Dauguma ankstesni kar susiddavo i atskir, nesusiet vienas su kitu kampanij, kurias skyr pauzs, kuri metu karas faktikai visikai nevykdavo arba ginkluotosios pajgos tiek toli atsitraukdavo viena nuo kitos, kad kiekviena i dviej kariuomeni galjo usiimti savo poreiki patenkinimu, nekreipdama dmesio prie. Naujj laik karai, t. y. po Vestfalio taikos sutarties, vyriausybi pastangomis gavo ryki form; karo tikslai visur yra vyraujantys, o dl kariuomens aprpinimo jie suformuoja toki organizacij, kuri visada galt patenkinti reikalavimus. Tiesa XVII ir XVIII amiaus karuose taip pat buvo didels pertraukos, kurios buvo panaios visik karo sustabdym, suprantame reguliar iemojimo stovykl umim. Taiau ir iemojimo stovykl umimas sutapo su karo tikslais; tai lm atiaurus met laikas, o ne kariuomens aprpinimo klausimai, o atjus vasarai jos buvo paliekamos, nes iltuoju met periodu buvo numatyti nepertraukiami kariniai veiksmai. is teisingas ir rykus karini veiksm organizavimas buvo galimas valstybms, daugiausia tik po

300

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

to, kai vietoj feodalini draugovi atsirado samdyta kariuomen. Priverstins pareigos isigim piniginius mokesius, o asmenin tarnyba arba visai inyko pakeiiant j verbavimu, arba liko tik dl emiausi visuomens sluoksni, be to, dvasininkai (kaip dabar yra Rusijoje ir Vengrijoje) irjo rekrut tiekim kaip savotik duokl, imokam monmis. Bet kokiu atveju kariuomens, kaip parodme kitoje vietoje, tapo tiesioginiu kabinet instrumentu, ir j pagrindu buvo finansai arba piniginiai valstybs itekliai. Tas pats, kas vyko su kariuomens sandara ir jos papildymu, turjo atsitikti ir su jos aprpinimu. Jei visuomens luomai buvo atleisti nuo tarnybos kariuomenje pakeiiant piniginiu kompensavimu, tai ir pastarj negalima buvo jiems skirti paprastu bdu. Vyriausyb, idas turjo prisiimti kariuomens aprpinimo rpesius ir negaljo leisti bti savo alies viduje jos paios sskaita. Taigi vyriausyb buvo priversta irti kariuomens aprpinim kaip reikal, visikai gulant ant jos pei. Todl kariuomens aprpinimas pasidar sudtingesnis dl dviej prieasi: pirma, jis buvo iskirtinai vyriausybs reikalas, antra, ginkluotosios pajgos vis laik turjo bti prieo akivaizdoje. Teko ne tik sukurti atskir karin kast (Kriegsvolk), bet ir specifin tiekimo sistem ir pagal galimybes j pltoti. Maisto atsargos buvo ruoiamos i dalies perkant, i dalies tiekiant i valstybini saugykl, be to, ne tik buvo tiekiamos i atskir provincij, bet ir buvo kaupiamos sandliuose, o i j buvo iveiojamos daliniams specialiai parengtomis gurguolmis; duona buvo kepama kepyklose, netoli dalini, i kur jie pasiimdavo j kitomis gurguolmis, kurios pagaliau buvo perduotos kariuomenei. Mes atkreipme dmes i sistem ne tik todl, kad ji paaikina ypating kar bruo, kuriuose ji veik, bet ir todl, kad ji niekad negali dingti ir jos esminiai bruoai vl bus sutinkami. Tokiu bdu karin organizacija turjo tendencij po truput darytis vis labiau nepriklausoma nuo liaudies ir alies. I to darome ivadas, kad karas darosi labiau teisingas, suderintas ir daugiau laikosi karo tikslo, t. y. politinio tikslo, bet tuo paiu jis yra daugiau apribotas savo veiksmais, daugiau sutelktas, o jo energija gerokai suma-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

301

jo. Dabar kariuomen buvo prirakinta prie savo sandli; jos veiksm ratas ribojamas gurguoli veikla. Natralu, kad viskas buvo nukreipta galim taupym ilaikant kariuomen. Kareivis, aprpintas ykiu duonos gabalu, danai sverdjo, slinko kaip elis, nuo isekimo ir tarp vis nepritekli jo neguod jokia viltis dl padties pagerjimo. Tas, kuris nevertina tokio blogo kareivi ilaikymo, o mato tik tai, k pasiek Frydrichas Didysis su kariais, kurie taip buvo maitinami, iri reikal neobjektyviai. Sugebjimas iksti nepriteklius sudaro vien i graiausi kareivio savybi, be to nebna kariuomens su tikra kovos dvasia; taiau tokie nepritekliai turi bti laikini, kuriems tak daro iorins aplinkybs, o ne paseka stichins nelaims, kuri virst sistemingu reikiniu arba bt rezultatas abstraktaus minimali poreiki skaiiavimo. Pastaruoju atveju nepritekliai lems fizini ir moralini jg silpnjim. Tai, k pavyko padaryti su savo kariuomene Frydrichui Didiajam, mums gali bti matu, nes ir jo prieai laiksi tos paios sistemos, o i dalies mes neinome, k jis bt dars, jeigu bt turjs galimyb sudaryti tokias gyvenimo slygas, kokias Bonapartas sudarydavo kiekvien kart, kai tai jam leido aplinkybs. Taiau arkliams netaik ios sistemos, nes paar dl jo apimties sunkiau veti. Vienas paaro davinys sveria deimt kart daugiau, negu maisto davinys, o arkli skaiius kariuomenje sudaro daugiau nei 110 moni skaiiaus: iuolaikinse kariuomense nuo iki , anksiau netgi nuo iki . Tokiu bdu vis paaro davini svoris virijo vis maisto davini svor tris, keturis ir net penkis kartus; todl patenkinti iuos poreikius stengsi vairiausiais bdais ir net paiu tiesioginiu bdu paaro ruoimu. Tai buvo naujas rykus suvarymas karo metu. Pirma paaro ruoimas ikl vien i pagrindini reikalavim, kariauti prieo teritorijoje, o antra paaro ruoimas neleido ilg laik bti toje paioje teritorijoje. Jau Silezijos karuose paaro ruoimas gerokai sumajo; sigaljo sitikinimas, kad jie sukelia daug didesnius sunkumus aliai, negu poreiki padengimas rekvizicijomis ir pristatymais. . Kai prancz revoliucija privert vl mesti karo teatr daug moni, tai vyriausybs priemons pasirod nepakankamos, o visa karin sistema dl ri-

302

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

bot priemoni, nors vis tiek aprpinama, buvo sutriukinta; sutriukinant visum, buvo sutriukinta ir ta jos dalis, apie kuri kalbame, btent kariuomens aprpinimo sistema. Nelabai rpindamiesi sandliais ir dar maiau galvodami apie organizavim to mechaninio laikrodio mechanizmo, kuris priveria judti, kaip ratuk sistem, atskiras gurguoli dalis, revoliucijos vadai siunt savo karius kar, var m savo generolus, maitino, papild, gaivino ir kvpdavo visus tuo, kas rekvizavo, plikavo, vag visa tai, ko jiems reikjo. Karai, kuriuos vykd Bonapartas ir kurie buvo rengiami prie j, um vidur tarp i kratutinum, t. y. jie naudojosi i vis priemoni tomis, kurios jam labiau tiko esant naujausiai kariuomens tiekimo sistemai, pagrstai tuo, kad naudotis, nesiskaitant su nuosavybs teise, visu tuo, k gali duoti vietov, galimi keturi keliai, btent: nam eiminink aprpinimas, atsarg rinkimas paios kariuomens, bendra rekvizicija ir sandliai. Paprastai vienu metu naudojami visi keturi bdai, be to, vienas i j yra vyraujantis; taiau bna atvej, kai naudojamas tik vienas i j. 1. Aprpinimas i nam eiminink arba bendruomens, kas yra vienas ir tas pats. Jeigu turti omenyje, kad bet kurioje bendruomenje, netgi dideliuose miestuose, kur ji iimtinai sudaryta tik i vartotoj; visgi yra maisto atsarg kelioms dienoms, tai aiku, kad pats miestas sugebs vien dien imaitinti idstyt jame kariuomen, lygi gyventoj skaiiui, o kai kareivi skaiius maesnis nei gyventoj, tai ir kelet dien tam nereikt koki nors iankstini priemoni. Didesniuose ar maesniuose miestuose tai duoda gana patenkinam rezultat, nes tokiu bdu galima pamaitinti enkli kariuomens dal, sutelkt vienoje vietoje. Nedideliuose miesteliuose ir kaimuose rezultatas bt nepakankamas, nes 30004000 gyventoj kvadratins mylios plote, kas sudaro didel tank, aprpint maistu tik 30004000 kareivi; esant dideliam kariuomens skaiiui tai pareikalaut tokio jg iskaidymo, kuris bt negalimas dl kit prieasi. Taiau lygumose ir netgi nedideliuose miestuose, reikiam maisto produkt kur kas daugiau; valstieio duonos atsargos, skaiiuojant vidutinikai, paprastai skirtos jo eimos maitinimui vien dvi savaites; ms galima gauti bet kuri dien, darovi atsargos paprastai yra iki kito

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

303

derliaus. Todl imaitinti kariuomen, virijani gyventoj skaii tris keturis kartus kelet dien, nra sunku, jeigu ioje vietovje kariuomens dar nebuvo, o tai gana gerai. Esant tokioms slygoms kolona i 30000 moni uimt iki keturi kvadratini myli teritorij su gyventoj tankiu 20003000 moni kvadratinje mylioje, jeigu nuolatos negalima uimti vidutinio miesto, tai priverst isiplsti iki 2 myli plot. Tokiu bdu kariuomen i 90000 moni, kurioje iki 75000 kari, jeigu ji juds trimis keliais, trimis lygiagreiomis kolonomis, turs uimti erdv 6 myli frontu. Jei ios stovyklos bus uimamos nuosekliai ygiuojani kolon, tai vietiniai valdiai teks imtis ypating priemoni, kas nesukels sunkum, jeigu kalbame apie maisto tiekim papildomai 23 dienoms. Taigi, jei u i 90000 moni per dien bt praj dar tiek pat, tai ir jiems nebt tek kentti maisto nepritekli, o apskritai tai sudaro didel skaii 150000 kari. Dar maiau sunkum dl arkli paaro, nes jo nereikia malti, kepti, o todl, kad vietiniams arkliams paaro atsargos kaupiamos iki kito derliaus, tai netgi ten, kur gyvuli laikymas tvartuose maai praktikuojamas, sunku laukti paar nepakankamumo; taiau paar tiekimo jau reiks reikalauti ne i eimininko, bet i bendruomens. Taiau organizuojant yg reikia atsivelgti vietovs slygas ir neskirti kavalerijos stovyklai prekybos ir gamykl teritorij ir nenukreipti kavalerijos tokias vietas, kur yra nepakankamai paaro. Taigi bendra ivada i ios pavirutinikos apvalgos ta, kad vietovje su vidutiniu gyventoj tankiu, btent 20003000 moni kvadratinje mylioje, 150000 kari kariuomen gali surasti maitinim 12 dienoms pas nam eimininkus ir bendruomen, nepaisant gana riboto jg iskleidimo, galt dalyvauti bendruose kovos veiksmuose; taigi toki kariuomen galima ilaikyti ygio metu be sandli ir kokio nors kito pasiruoimo. i ivad rmsi visos prancz kariuomens priemons per revoliucinius karus ir prie Bonaparto. Jos nujo nuo Eo iki emutinio Dunojaus ir nuo Reino iki Vyslos be joki kit maisto tiekimo priemoni, tik su nam eiminink ilaikymu. Todl, kad j veiksmai, remdamiesi fizine ir moraline persvara, buvo lydimi neabejotina skme ir bet kokiu atveju nebuvo stabdo-

304

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

mi nerytingumu ir apdairumu, tai j judjimas pergalingu keliu daugeliu atvej atrod kaip nepertraukiami perjimai. Jeigu aplinkybs maiau palankios, jeigu vietov ne taip tankiai apgyvendinta arba jeigu tarp gyventoj daugiau amatinink negu valstiei, jeigu em nederlinga, tai, inoma, rezultatai bus maiau palanks. Bet reikia prisiminti, kad padidindami rajono plot nuo 2 iki 3 myli, tai tuoj pat gauname beveik du kartus didesn plot, t. y. 9 kvadratins mylios vietoj 4; taip isiskleidus dar galima vykdyti bendrus kovos veiksmus; aiku, kad netgi esant nepalankioms aplinkybms, bet btinai judant pirmyn, apraytas kariuomens aprpinimo bdas visikai galimas. Taiau kai tik prireiks keli dien sustojimo, tuoj pat atsiras dideli nepritekliai, jeigu nebus imtasi kit priemoni. Yra tokios dvi priemons, be kuri ir dabartin kariuomen negali ibti. Pirma, gurguoli kariuomenei priskyrimas, kuriomis veama duonos ir milt atsargos, kaip pai reikalingiausi kariuomens aprpinimo produkt 34 dienoms; jeigu dar pridurti 34 dien atsargas, kurias kareivis neasi pats, tai gaunamos atsargos, nors ir silpno maitinimo, 8 dienoms. Antra, geras intendantros organizavimas, kuri sustojus bet kuriuo momentu produktus atvea i toli taip, kad kiekvienu momentu galima pereiti nuo vienos maitinimo sistemos prie kitos. Nam eiminink maitinimas turi t didiul persvar, kad nereikalauja joki veimo priemoni ir gaunamas trumpiausiu laiku; bet jis planuojamas sivaizduojant, kad visi kariai bus idstyti namuose. 2. Tiekimas rekvizicij bdu. Kai atskiras batalionas rengia stovykl arti keli kaim, tai jis gali reikalauti i j duokls tiekti jam maisto atsargas; tokiu atveju tarp io ir anksiau nagrinto bdo nebt esmini skirtum. Taiau paprastai bna, kad daug didesn kariuomen isidsto nakvynei viename kokiame nors punkte, tai didesniam vienetui, pvz., divizijai arba brigadai, nelieka nieko kita, kaip rekvizuoti visk, ko reikia tame rajone, o po to gautus produktus padalyti. Jau i pirmo vilgsnio matyti, kad tokiu bdu gauti produktus didelei kariuomenei negalima. Produkt, gyt tokiu bdu tam tikrame rajone, kiekis

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

305

bus daug maesnis, lyginant su tuo, kur gali gauti kariuomen i nam eiminink. Kai 30 ar 40 kari eis valstieio nam, jie sugebs ineti ir paskutines atsargas; taiau karininkas, kur pasiunt su keliais kareiviais paimti maist, neturi nei laiko, nei priemoni surasti ias atsargas, danai neutenka ir veimo priemoni; todl pasiseks paimti tik ma dal esam atsarg. Kita vertus, kariuomen, sutelkta rajone, tokia didel, kad rajonai, i kuri galima bt pakankamai greitai pristatyti reikiamus produktus, pasirodys per mai, kad patenkint visus poreikius. Kas gali bti, kai 30000 moni vienos mylios spinduliu, t. y. 34 kvadratini myli plote, rekvizuos maisto produktus? Bet ir tai retai jiems pavyks, nes dauguma artimiausi kaim bus apsupti atskir karini dalini ir pastarieji su niekuo nenors dalytis. Pagaliau esant tokiai sistemai, bna didiausias nekikumas, nes kai kurie daliniai ima daugiau nei reikia, daug prapuola be reikalo ir t. t. Taigi galutin ivada tokia: tiekimas rekvizicijos bdu gali bti skmingai naudojamos tik nelabai dideli dalini, pvz., 800010000 moni divizija, net ir tuo atveju rekvizicij galima irti tik kaip btin blogyb. Paprastai is bdas yra neivengiamas puolimo ygyje tiems daliniams, kurie atsiduria tiesiog prie prie, pvz., avangardas, onin sauga. Jie pasiekia tokius punktus, kur joki priemoni i anksto negalima imtis, o patys tiek nutolsta nuo atsarg, surinkt kitiems kariuomens daliniams. Toliau bd naudos partizan briai, palikti patys sau; pagaliau tai darys visada, kai nra nei laiko, nei priemoni kitais bdais gauti produkt. Kuo geriau kariuomen prisitaik vykdyti teising rekvizicij ir kuo daugiau leidia laikas ir aplinkybs pereiti prie io tiekimo bdo, tuo geresni bus rezultatai. Taiau daugeliu atvej tam neutenka laiko, nes tai, k kariuomen tiesiogiai sau paima, tuo greiiau visa tai ir gauna. 3. Tiekimas naudojant teising rekvizicij. Tai yra paprasiausia ir veiksmingiausia vis iuolaikini kar produkt tiekimo priemon. Nuo prie tai nagrinto bdo skiriasi tuo, kad rekvizicijai pritraukiama vietin valdia. Atsargos iuo atveju neatimamos priverstiniu bdu, kur jos

306

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

bebt, taiau gaunamos vykdant proting prievol. Tokia prievol gali bti vykdyta tik vietins valdios. ia laiko reikalas. Kuo daugiau turima laiko, tuo gausesn bus prievol, tuo ji bus maiau apsunkinta, tuo geresnis bus jos pristatymas. Netgi galima i dalies pirkti grynais pinigais, kas priartins tiekim prie tiekimo i sandli. Sutelkus ginkluotsias pajgas savo alyje, taip pat traukiantis, is bdas nekelia joki sunkum. Atvirkiai, bet kokio siskverbimo rajon, kurio mes nebuvome um, metu turime labai maai laiko, kad sukurtume atitinkam struktr paprastai tik t vienintel dien, kuri avangardas lenkia kariuomen. Avangardas paprastai ir pateikia silym vietos valdiai ir nurodo davini ir racion kiek, kur jie turi paruoti toje ar kitoje vietoje. Kadangi maistas ir paaras gali bti pristatyti tik i artimiausi rajon, t. y. i apskrities, nutolusios ne daugiau kaip 23 mylios nuo numatyto punkto, tai didiulei kariuomenei ie greitai rengti punktai pasirodyt nepakankami, jeigu kariuomen nesivet keli dien maisto atsarg. Intendantros udavinys paskirstyti tokiu bdu gautus produktus iduodant juos tik tiems daliniams, kurie patys nieko neturi. Taiau su kiekviena ateinania diena sunkumai mas todl, kad didjant dien skaiiui ir atstumams, kuriais gali bti pasiekiamos maisto atsargos, didja kvadratu rekvizicijos plotas, taip pat ir produkt kiekis. Jeigu pirm dien produktai galjo bti tiekiami tik i 4 kvadratini myli ploto, tai kit dien, galima panaudoti 16 kvadratini myli, trei dien 36, tokiu bdu rekvizicijos plotas antr dien bus 12 myli didesnis negu pirm dien, o trei 20 myli didesnis nei antr. Savaime aiku, kad mes nurodome bendr tendencij, nes gali bti vairi aplinkybi, ribojani i progresij; svarbiausios i j yra tos, kad rajonai, kuriais jau jo kariuomen, negali dalyvauti tiekime tolygiai kaip kiti. Kita vertus, reikia turti omenyje ir tai, kad tiekimo spindulys gali didti kiekvien dien ne 2 myliomis, o gal ir 34, kai kuriose vietose net daugiau. Kad tokie priverstiniai tiekimai i tikrj vykt, nors didesnioji j dalis, pasirpins vykdanioji atskir karini komand valdia, suteikta valdinin-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

307

kams, o dar daugiau takos daro atsakomybs baim, nuobaudos ir iaurumai, kurie tokiais atvejais spaudia gyventojus. Taigi ne ms udavinys ia atskleisti visas intendantinio mechanizmo veikimo detales; mes ia aptariame tik rezultat, kuris gali bti pasiektas iuo bdu. Ivada, kuri mes gauname vadovaudamiesi sveiku protu ianalizav bendras slygas ir kuri patvirtina karo praktika, pradedant revoliucija, yra tokia: netgi pati skaitlingiausia kariuomen, jeigu ji vea su savimi keli dien maisto atsargas, be abejons, gali bti ilaikoma produkt rekvizavimu, atliekamu kariuomenei engiant rajon ir uimant i pradi tik artimiausius rajonus, o po to isipleiant vis didesn ir didesn erdv, organizuojant rekvizicijas dalyvaus vis auktesns ir auktesns administracins institucijos. ita priemon neturi joki rib, tik isekinim, skurd ir alies nualinim. Juo ilgesn laik utrunka vienoje vietoje kariuomen, juo tiekimas pamau pasiekia aukiausias alies institucijas, o pastarosios, aiku, visk padarys tam, kad paskirstyt i duokls nat pagal galimyb lygiau ir sumaint pirkimo nat; net ir pati valstyb, kariaujanti svetimoje teritorijoje, kai jos kariuomen lieka svetimoje alyje ilgesn laik, paprastai nesielgia grubiai ir be gailesio ir neukrauna visos maisto tiekimo natos okupuotai teritorijai. Tokiu bdu rekvizicij sistema po truput, natraliai prisiartina prie tiekimo i sandli sistemos, nepereidama, aiku, iki galo pastarj ir nebaigdama daryti savo takos karini dalini judjimui, nes yra didelis skirtumas, ar alis lieka tikru kariuomens tiekju, nors jos itekliai ir papildomi atsargomis, atvetomis i toli, arba kariuomen, kaip tai buvo XVIII amiaus karuose, organizuoja savo visikai savarankik sistem, o alis, kaip paprastai, visai nedalyvauja. Esminis skirtumas yra naudojimasis vietinmis veimo priemonmis ir vietinmis kepyklomis. Dl to yra nereikalingi didiulis, visada kenkiantis reikalui karo transportas. Nors ir dabar nei viena kariuomen negali visikai apsieiti be produkt gurguoli, taiau dabar j enkliai maiau ir skirtos daugiausia tam, kad permest vienos dienos likuius kitai. Tokios ypatingos slygos, kokios buvo Ru-

308

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

sijoje 1812 m., gali priversti ir dabartiniame kare turti didiules gurguoles, taip pat veti su savimi kepyklas. Taiau tokios aplinkybs yra iimtys, todl kad nedanai atsitinka, kad 300000 moni judt 130 myli alies gilum vienu keliu ir tokiose alyse kaip Lenkija ir Rusija prie derliaus numim. Netgi panaiose alyse karin maisto tiekimo sistema turs tik pagalbin reikm, o vietini itekli rekvizicija turi vis tiek bti kariuomens tiekimo produktais pagrindas. Nuo pirm Pranczijos revoliucinio karo laik, rekvizicija buvo prancz kariuomens tiekimo pagrindas; ja buvo priversti pasinaudoti ir kovojantys prie j sjungininkai. Dabar sudtinga laukti, kad rekvizicijos kada nors atsisakyt. Jokia kita sistema nesuteikia tiek energijos, paprastumo ir nepriklausomybs nuo karo. Paprastai per pirmas 34 savaites veiksmai bet kuria kryptimi nesutinka joki sunkum, o po to pagalb ateina sandliai, galima tvirtinti, kad tokiu bdu karas gauna visik veiksm laisv. Nors ir gali ikilti sunkum dideli viena kryptimi, maesni kita, bet priimant sprendim, bus aiku viskas pasverta, taiau niekur nra absoliuiai negalima, todl kariuomens aprpinimas maisto produktais niekada neturs lemiamos reikms. Tik vienas atvejis bus iimtis tai atsitraukimas prieo alyje. Panaiu atveju atsiranda daugiau nepalanki tiekimui slyg. Judjimas darosi nepertraukiamas, paprastai be sustojim, todl laiko paruoti atsargas neutenka. Aplinkybs, kuriomis pradedamas atsitraukimas, jau paios savaime yra nepalankios. Taigi traukiantis visada reikia laikytis kartu ir negali bti kalbos apie idstym namuose arba apie judjim kolonomis plaiu frontu; prieiki alies santykiai neleidia rinkti atsargas vien tik rekvizuojant be karini komand dalyvavimo; pagaliau toks momentas yra tinkamiausias, kad bt sukeltas pasiprieinimas, pasireikt bloga vietini gyventoj valia. Visa tai slygoja, kad tokiais atvejais paprastai reikia apsiriboti anksiau paruotomis komunikacijos linijomis. Kai 1812 m. Bonapartas nusprend pradti atsitraukim, jis galjo tai padaryti tik tuo keliu, kuriuo atjo ir kaip tik dl maisto tiekimo, nes bet kokiame kitame kelyje bt laukusi neabejotina ir greita tis; vis dlto Bonaparto

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

309

smerkimas, kuris buvo pasakytas iuo atvilgiu netgi prancz raytoj, neturi jokios prasms. 4. Tiekimas i sandli. is tiekimo bdas skirtsi nuo nagrinto i principo tik tuo atveju, jei jis gyt tok pat pobd, kur turjo XVII amiaus pabaigoje ir vis XVIII ami. Taiau ar atsiras vl kada nors tokia pati struktra? Tiesa, sunku sivaizduoti, kaip gali bti organizuotas tiekimas, jeigu kar ves didels kariuomens 7, 10 ar 12 met, sukoncentruotos vienoje vietoje, kaip tai buvo Nyderlanduose, prie Reino Lombardijoje, Silezijoje ir Saksonijoje; kokia alis sugebs taip ilg laik bti tiekimo ir pagrindiniu kariuomeni ilaikymo altiniu, be to, kad nebt visikai sulugdytos ir, aiku, jos pamau pasidarys negalios vykdyti udavin. Taiau natraliai kyla klausimas: ar karas nustato tiekimo sistem, ar pati tiekimo sistema nulemia kar? tai mes atsakysime: i pradi tiekimo sistema nulemia kar, nes tai neprietarauja kitoms slygoms, nuo kuri priklauso karas; kai pastarosios pradeda labai prieintis, karas pradeda daryti tak tiekimo sistemai ir nustato jos pagrindus. Karas, kuriame numatytas tiekimas rekvizavimo bdu ir poreiki patenkinimas vietinmis priemonmis, turi tok pranaum prie aprpinim tik i sandli, kad pastarasis atrodo kaip visai kitoks bdas. Todl n viena valstyb neapsisprs su iuo antruoju karo bdu stoti prie pirmj; jeigu ir atsirast toks karo ministras, kurio ribotas supratimas ir neimanymas nevertint beslygin nauj metod pranaum, ir kariuomen pradt kar pagal sen sistem, tai greitai aplinkybs priverst j tai daryti ir imtis rekvizavimo. Jeigu tursime omenyje, kad didels sandli sistemos snaudos darys tak ginkluots ir kovini jg mainimui, todl bus aiku, kad kiekvienoje valstybje laisv pinig nebna, o tik sandli sistem naudoti nra galimybs, iimt gali sudaryti atvejis, kai abi kariaujanios alys iuo atvilgiu susitart diplomatiniu keliu; taiau tai yra tik paprastos fantazijos aidimas. Taigi tiktina, kad karai prasids taikant rekvizavim; ar daug ta ar kita vyriausyb nors padaryti, kad j papildyt dirbtina tiekimo sistema, tur-

310

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

dama tiksl pagailti savo alies ir t. t., apie tai mes nekalbsime; bet kokiu atveju daug padaryta nebus, nes tokiais momentais viskas daroma tam, kad patenkint btiniausius poreikius, o prie pastarj dirbtin produkt tiekimo sistema dar jai nepriskiriama. Taiau tais atvejais, kai karas savo rezultatais nebus toks rytingas ir tiek plaiai apimantis savo perdislokavimais, kiek tai turt bti pagal jo prigimt, rekvizavimas prads tiek alinti al, kad teks arba sudaryti taik, arba imtis priemoni, mainani karo veiksm rajono alinim, ir priminti savarankik kariuomens aprpinim produktais. Tai teko daryti pranczams su Bonapartu Ispanijoje; bet pirmasis atvejis bus daug daniau. Daugelyje kar valstybs alinimas tiek iauga, kad vietoje daug kainuojanio karo vykdymo linkstama pripainti, kad geriau sudaryti taik. Taigi naujas karo bdas ir i ios puss veria sutrumpinti karo vedimo laik. Taiau mes visai neatmetame galimybs kar su sena tiekimo sistema; spaudiant susidariusiems tarp ali santykiams ir esant kitoms palankioms slygoms ji galbt kada nors vl atsiras; taiau mes jau nepripastame, kad tokia forma yra natrali, tai bus nenormalus reikinys, kur gali leisti aplinkybs, taiau kuris jokiu bdu neisirutulios i tikrosios reikms. Dar maiau mes turime irti i form kaip monikesn, kaip ingsn priek pltojant kar, nes karas yra nemonikas reikinys. Taiau koki tiekimo sistem beirinktume, aiku, kad turtingoje ir tankiai apgyvendintoje vietovje aprpinti bus lengviau, negu neturtingoje ir retai apgyvendintoje. ia turi reikm ir gyventoj tankis; tai matyti i dvigubo santykio, kur ji turi palyginus su alies atsargomis; pirma ten, kur daug naudoja, turi bti ir daug atsarg; antra didesniam moni tankiui paprastai atitinka ir didesnis derlingumas. Nors iuo atvilgiu iimt sudaro sritys, kuriose gyvena gamykl darbininkai, ypa jeigu ios sritys, kas bna neretai, sudaro kaln lygumas su nederlinga eme, taiau visada lengviau aprpinti kariuomen alyje, tankiai apgyvendintoje, negu retai apgyvendintoje. Nra abejoni, kad 400 kvadratini myli, kur gyvena 400000 moni, kokia bebt derlinga em, ne taip lengvai i-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

311

maitins imtatkstantin kariuomen, kaip tos paios 400 kvadratini myli su 2 mln. moni. Be to, prisideda ir ta aplinkyb, kad tankiai apgyvendintose alyse sausumos ir vandens keli tinklas tankesnis ir yra geresns bkls, veimo priemoni daugiau ir prekybos santykiai lengvesni ir patikimesni. Taigi imaitinti kariuomen Flandrijoje daug lengviau negu Lenkijoje. tai kodl karas savo daugiatkstantinmis burnomis visada mieliau prisisiurbia prie dideli keli, miest, derling dideli upi, slni ir uost. Darosi aikus bendras poveikis, daromas kariuomens tiekimo operacij krypiai ir formai, karo teatro parinkimui ir komunikacijos linijoms. Riba, iki kurios sklinda is poveikis ir reikm, gaunama skaiiuojant tiekimo sunkumus arba lengvum, aiku, priklauso nuo to bdo, kaip bus vykdomas karas. Jei jis bus su atitinkania j dvasia, t. y. su visa neribota stichijos jga, su bdingais jam mio siekiais ir rytingais veiksmais, tai kariuomens tiekimas bus svarbus, taiau antrinis reikalas; jei yra tik ongliravimas ir kariuomens juda pirmynatgal daugel met tos paios srities teritorija, tai maistas kariuomenei kartais tampa svarbiausiu dalyku, intendantas tampa karvediu, o karo vykdymas transporto valdymu. Galima nurodyti daugyb ygi, kuri metu nieko nevyko, tikslai nebuvo pasiekti, be tikslo buvo eikvojamos jgos ir visa tai pateisindavo maisto trkumu; Bonapartas danai kalbjo: ,,A nenoriu girdti apie maist. Tiesa, is karvedys vaizdiai parod savo ygius Rusij, kaip, nesiskaitant su iuo klausimu, galima pasiekti kratutinum; jeigu ir negalima sakyti, kad jo ygis patyr neskm tik dl maisto, k mes galime tarti, taiau neabejotina, kad nepakankamas Bonaparto dmesys kariuomens tiekimo klausimams paaikinamas nematytas jo kariuomens majimas puolant ir visika tis traukiantis. Nepaneigdami Bonaparto aistringo aidjo prado, kuris danai rydavosi beprotikomis kratutinybmis, visgi galime pasakyti, kad jis ir prie j buvusieji revoliucijos generolai, tiekimo poiriu, sulugd labai valding prietar ir parod, kad tiekim reikia irti kaip vien karo slyg, o ne kaip jo tiksl. Be abejo, su nepritekliais kare yra tas pats, kaip su fiziniu jg tempi-

312

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

mu, kaip ir su pavojais: reikalavimai, kuriuos karvedys gals kelti kariuomenei, nra riboti; tvirto charakterio mogus pareikalaus daugiau negu velnus, jausmingas; bet ir dydis to, k kariuomen gali duoti, gana skirtingas, priklausomai nuo to, ar palaiko kari jg ir vali pripratimas, kovos dvasia, pasitikjimas ir meil karvediui arba prasminta itikimyb tvynei. Mes paprastai galime nustatyti, kad nepritekliai ir poreikiai, kokias auktumas bepasiekt, turi bti matomi kaip laikina bsena ir btinai pasikeis visik patenkinim, o kartais ir daugiau. Ar gali bti kas nors jaudinanio sivaizduojant tkstanius kareivi, blogai aprengt, neani 3040 svar krovin, vargiai einani itisas dienas, bet kokiu oru, bet kokiais keliais, nuolat rizikuojani gyvybe ir sveikata, negalini netgi prisivalgyti susenusios duonos? Kai inai, kaip tai danai atsitinka kare, sunkiai gali suprasti, kaip tokia padtis nesukelia danesni valios ir jg sutrikimo ir kaip vien tik mogaus sivaizdavim siekis savo nuolatiniu poveikiu gali sukelti ir palaikyti toki tamp. Taigi, kas stumia kareivius didelius nepriteklius siekdamas didi tiksl, tas, ar vadovaudamasis monikumu, ar vien iskaiiavimu, turi turti omenyje ir j apdovanojim, kuriuo jis po to u tai turs usimokti. Dabar mums reikia apvelgti t skirtum, koks yra tiekiant maisto produktus puolime ir gynyboje. Gynyba gali nepertraukiamai naudotis visu tuo, k ji pareng kariuomens aprpinimui. Taigi besiginantieji neturt jausi nepritekli, ypa ginantis savo alyje; taiau i nuostata ilaiko savo jg ir ginantis prieo alyje. Atvirkiai, puolanioji alis nutolsta nuo savo maitinimo altini ir todl privalo vis judjimo pirmyn laik ir pirmas savaites po sustojimo rasti vis sau reikaling maist kiekvienai dienai, be to, neapsieinama be trkum ir sunkum. Dviem atvejais ie sunkumai pasiekia aukiausi tak. Pirma, puolant prie jo pabaig; tada dar prieo atsargos yra jo rankose, o puolantysis turi palikti savo atsargas unugaryje; jis privalo laikyti savo jgas sutelktas ir todl negali panaudoti dideli erdvi; netgi jo transportas negali sekti paskui j, nes prasidjo kovinis perdislokavimas. Jeigu iam momentui deramai nepa-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

313

siruo, tai lengvai gali atsitikti, kad kariuomen kelet dien iki pagrindini kautyni prads jausti nepritekli, o tai nebus tinkama priemon skmingai traukti juos m. Antra, maisto produkt nepriteklius daugeliu atvej pasireikia prie pat pergal, kai komunikacijos linijos bna itsusios, ypa jeigu karas vyko neturtingoje maai apgyvendintoje, gali bti ir prieikai nusiteikusioje vietovje. Koks didelis skirtumas tarp susisiekimo nuo Vilniaus iki Maskvos, kur kiekvien veim teko atimti jga, ir susisiekimo nuo Kelno per Lje, Luven, Briusel, Mons, Kambre iki Paryiaus, kur utenka komercinio susitarimo arba vekselio tam, kad gautum milijon maisto davini. Kartais dl pasunkjusio maisto produkt tiekimo blso didiausi pergali viesa, mao jgos ir atsitraukimas, virstantis btinybe, gaudavo tikro pralaimjimo poymi. Paaro arkliams, kaip mes pradioje minjome, daniausiai utenka, taiau tutjant vietovei jo neuteks pirmiausia, nes paar dl jo apimties sunkiau pristatyti i toli, o arkliai dl paaro nebuvimo sta greiiau, nei mons, negav maisto. Dl ios prieasties skaitlinga kavalerija ir artilerija gali tapti tikra kariuomens nata ir jos silpnjimo pradu.

15 skyrius OPERACIN BAZ

Kai kariuomen imasi kokios operacijos, pvz., upulti prie jo teritorijoje ar isidstyti savo pasienyje, ji isaugo neivengiam priklausomyb nuo aprpinimo altini ir turi su jais palaikyti ry, nes jie yra jos egzistavimo ir ilikimo slyga. i priklausomyb didja intensyviai ir ekstensyviai su kariuomens didjimu. Bet isaugoti kariuomens ry su visa alimi ne visada ga-

314

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

lima ir netgi nereikia, tas ryys turi bti su ta alies dalimi, kuri yra tiesiogiai u kariuomens ir kariuomen j dengia. Toje alies dalyje bus rengti maisto sandliai ir bus sukurta organizacija, kuri nuolatos rpinsis papildymu. i alies dalis yra kariuomens ir vis jos operacij pagrindas, ji turi bti vertinama kaip kariuomens visuma. Jeigu atsargos bus dl saugumo laikomos tvirtintose vietose, tai bazs svoka apims didesn vietov, bet ji nesusieta su ia slyga, kurios daugeliu atvej i viso nebna. Net ir prieo alies dalis gali bti kariuomens baz ar bazs dalis. Kai kariuomen siskverbia prieo al, daug savo poreiki ji tenkins i uimtos teritorijos, bet ia reikalinga prielaida, kad iame rajone mes btume eimininkai, t. y., kad btume tikri, kad ten ms nurodymai bus vykdyti. is tikrumas nesiekia toliau vietos, kur yra ms nedidels gulos ar judrs briai, kurie kelia gyventojams baim, bet tai pakankamai ribotos vietos. Pasekm ta, kad erdv prieo alyje, i kurios galima tenkinti vis ri poreikius, daugeliu atvej neatitinka kariuomens poreiki ir yra nepakankama, taigi daug turi tiekti sava alis, esanti tiesiogiai u kariuomens ir laikoma iuo atveju btina bazs sudedamja dalimi. Kariuomens poreikiai turi bti skirstomi dvi kategorijas, btent tas, kurias turi patenkinti kiekviena apgyvendinta alis, ir tas, kuri altinis yra tik toje teritorijoje, kur buvo sukurta kariuomen. Pirmosios yra maisto, o antrosios papildymo altinis. Pirmsias gali tiekti ir prieo alis, antrsias tik sava alis, pvz., mones, ginklus, audmenis. Kai kuriais atvejais bna iimi, bet retai ir ma, todl minti skirtumai yra svarbs ir yra ryi su sava alimi svarbumo rodymas. Maisto atsargos paprastai laikomos nesustiprintose vietose prieo ir savoje alyje, nes negali bti pakankamai tvirtovi greitai suvartojam produkt dideliems kiekiams saugoti, kurie pareikalaujami tai ten, tai kitur, be to, j nuostoliai santykinai lengvai kompensuojami, prieingai, ginkl, audmen ir ginkluots atsargos ir j papildymas neturi bti laikomi neapsaugotose vietose netoli karo teatro, juos geriau tiekti i tolimesni viet, prieo alyje juos reikia laikyti btent tvirtovse. I to matyti, kad bazs reikm slygoja papildymo priemons daugiau negu maisto produktai.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

315

Kuo didesnis kiekis i abiej kategorij priemoni bus sukauptas dideliuose sandliuose, kuo daugiau atskiri altiniai bus sutelkti didelius surinkimo telkinius, tuo daugiau jie bus laikomi alies atstovais, ir bazs svoka bus priskiriama didelms atsarg vietoms; bet niekada nebus taip, kad tik ie punktai atstovaut bazei. ie papildymo ir maisto altiniai bus turtingi, jeigu tai bus didels ir turtingos teritorijos dalys, jeigu bus sukoncentruota greitam veikimui stambius centrus ir vienu ar kitu bdu pridengta, jei bus netoli kariuomens, juos ves geri keliai, nusities plaiai u kariuomens arba net i dalies apims kariuomens uimt dal, tai, viena vertus, sukurs kariuomenei ger sveik gyvenim, kita vertus, jos judjimui suteiks laisv. Visus iuos kariuomens pranaumus bandoma susumuoti vien bazs svok. O pranaumus ir trkumus, atsirandanius dl maisto papildymo ir tiekimo altini, bandyta ireikti ios bazs santykiu su operacijos tikslu atsivelgiant, kok kamp sudaro galutini tak isidstymas. Bet krenta akis, kad visos ios geometrins subtilybs yra aidimas, nes jos sudarytos i keli sivaizdavim, kurie remiasi tiesa. Kariuomens baz, kaip matme, sudaro trys pakopos: vietins priemons, sandliai, esantys atskiruose punktuose, ir teritorijos, i kurios renkamos juos atsargos. ios pakopos erdvs atvilgiu nesutampa, negali bti sutelktos vienoje linijoje, kuri turi atvaizduoti bazs itstum plot ir daugiau sivaizduojama kaip laisvai besitsianti nuo vienos tvirtovs iki kitos, ar i vieno miesto kit, ar iilgai alies politins sienos. Nemanoma nustatyti ir kokio nors santykio tarp i pakop, nes j turinys visada iek tiek susipyns. Vienu atveju apylinks tiekia kai kurias papildymo priemones, kurias kitu atveju tenka atgabenti i toli, kartais tenka veti i toli ir maisto produktus. Kartais artimiausios tvirtovs bna dideli placdarmai, uostai, prekybos centrai, kuriuose yra visos valstybs ginkluotosios pajgos, kitu atveju tvirtov yra tik silpnas ems pylimas, kurio neutenka net savai gynybai. Taigi visos ivados, gautos i operacins bazs ir operacini kamp, visas karo vykdymas, kuris tuo remiasi, nes jos pobdis yra geometrinis, niekada neturjo takos tikram karui, o idj pasaulyje slygojo ikreiptus siekimus. Taiau i sivaizdavim pagrindas yra tiesa, o klaidingos tik ja besiremian-

316

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

ios ivados, todl tok poir galima sutikti ir ateityje. Taigi mes galvojame, kad reikia pripainti bazs tak operacijoms, ir paymime, kad nra btina supaprastinti bazs supratim, remiantis vien keliais sivaizdavimais, pagrstais naudojamomis taisyklmis, o btina kiekvienu atveju turti galvoje tuos dalykus, kuriuos mes ivardijome. Jeigu imtasi priemoni aprpinti kariuomen maisto produktais ir papildyti jos atsargas reikiamame rajone ir reikiama kryptimi, tai ir t rajon net savoje alyje reikia vertinti kaip kariuomens baz, nes jos pakeitimui visada reiks laiko ir jg snaud. Net savo alyje kariuomen negali kiekvien dien keisti savo bazs, todl jos veiksmai pasirenkant operacij krypt iek tiek yra apriboti. Jei, kai vykdomos operacijos prieo alyje, nortume ms alies sien su ja vertinti kaip kariuomens baz, su tuo bt galima sutikti, nes visur galima organizuoti atitinkamus renginius, bet kiekvienu momentu tai netikslinga, nes ne visur tie renginiai bt rengti. Kai 1812 metais rus kariuomen atsitrauk nuo prancz kariuomens, pastaroji vis Rusij galjo laikyti savo baze, juo labiau kad ios alies platumos jai suteik didiuli erdvi, kur tik ji pasisukt. Toks sivaizdavimas nebuvo iliuzija, jis pasiteisino tikrovje, kai vliau pranczus i vis pusi pradjo pulti kitos rus kariuomens. Taiau kiekvienu kampanijos periodu rus kariuomens baz nebuvo berib, o j apibr daugiausia tie keliai, kuriais judjo transportas kariuomens link ir atgal. is bazs apribojimas sutrukd rus kariuomenei vliau, kai ji tris dienas kovsi prie Smolensko, pradti atsitraukim ne Maskv, o kita kryptimi, kaip buvo siloma, staiga pasukti Kalug, kad atitraukt prie nuo Maskvos. Toks atsitraukimo krypties pakeitimas buvo galimas tik su slyga, kad tai buvo numatyta i anksto. Mes minjome, kad priklausomyb nuo bazs didja ekstensyviai ir intensyviai su kariuomens didjimu, kas yra savaime suprantama. Kariuomen panai med; gyvybingum ima i ems, kurioje auga, kai medis maas, nesunku j persodinti kit viet, bet kuo jis didesnis, tai darosi vis sunkiau. Ir maa dalis turi savo gyvybs kanalus, bet lengvai ileidia aknis ten, kur jis yra; ne taip yra su didele kariuomene. Visada, kai kalbama apie bazs

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

317

tak operacijai, vis sivaizdavim pagrindas turi bti matas, kur slygoja kariuomens dydis. Be to, maistas, pagal mogaus prigimt, jo egzistavimui yra svarbesnis u esamo momento poreiki patenkinim, maisto papildymas yra svarbesnis kariuomens egzistavimo palaikymui ilgesn laikotarp. To prieastis, kad maistas gaunamas tik i konkrei altini, tuo tarpu kitus mintus dalykus galima gauti vairiausias bdais. Tai dar labiau padidina bazs tak operacijoms. Kokia didel bt bazs taka, nereikia pamirti, kad ji priklauso tokio pobdio takai, kuri pasireikia tik po ilgo laiko tarpsnio. Beje, visada lieka klausimas, kas per t laik gali atsitikti. Operacins bazs pranaumas retai i pradi turs lemiamos takos pasirinkti t ar kit operacij. Tiesioginius sunkumus, kurie gali kilti i tos puss, galima pakeisti priepastatant jiems veiksmingas priemones, danai tie trukdymai sulunga prie lemiamos pergals gali.

16 skyrius SUSISIEKIMO LINIJOS

Keliai, kurie veda nuo kariuomens isidstymo tas vietas, kur sukaupti jos papildymo ir aprpinimo altiniai ir kurias ji pasirenka atsitraukimui, turi dvejop reikm: pirma, jie yra susisiekimo keliai, skirti nuolatiniam kariuomens maisto tiekimui, antra, atsitraukimui. Ankstesniame skyriuje mes kalbjome, kad nors kariuomen, esant iuolaikiniam aprpinimui, tenkinasi to rajono, kuriame isidsiusi, vietinmis priemonmis, ji turi bti vertinama kaip visuma su savo baze. Susisiekimo

318

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

linijos priklauso tai visumai, jos sukuria bazs ry su kariuomene ir jas reikia vertinti kaip kariuomens gyvybines arterijas. Vis ri tiekimai, audmen transportavimas, ten ir atgal judantys eelonai, patas, kurjeriai, ligonin, sandliai, artilerijos parkai, administracins staigos, kuriuos sieja ie keliai ir kuri bendra vert turi lemiam reikm kariuomenei. ie gyvybs kanalai neturi bti pertraukiami, nei per daug ilgi ir varginantys, nes ilgame kelyje kariuomen praranda dal savo pajgumo ir to pasekm vargana kariuomens bkl. Antra, kaip atsitraukimo keliai, jie yra strateginis kariuomens unugaris. Abiej paskiri keli vert apibria j ilgis, skaiius ir padtis, t. y. bendra kryptis ir kryptis artimiausi kariuomens rajon, keli savybs, reljefo sudtingumas, gyventoj ir kariuomens santykis ir nuotaikos ir pagaliau j priedanga, kuri sudaro tvirtovs arba vietovs klitys. Bet ne visi keliai ir gatvs, kurie veda nuo kariuomens isidstymo jos gyvenimo ir jg altin, yra tikros susisiekimo linijos. Nors kartais jomis galima naudotis ir todl jas galima vertinti kaip susisiekimo linij sistemos papildym, bet pati sistema ribojama tik tais keliais, kurie rengti specialiai tai paskiriai. Tikromis susisiekimo linijomis laikomi keliai, kuriais pasiekiami sandliai, ligonins, sustojimo vietos, pato stotys, iems keliams priirti skiriami komendantai, juose paskirstomi lauko andarai ir gulos. Bet ia pasireikia esminis, kartais nematomas skirtumas tarp kariuomens savo alyje ir kariuomens prieo alyje. Nors kariuomen, kuri veikia savo alyje, turs tokias organizuotas susisiekimo linijas, bet nebus priversta apsiriboti tik jomis ir, jei btina, gals j atsisakyti ir pasirinkti kit keli, kuriuo gals pasinaudoti, nes visur jie yra namie, turi savo gali ir randa atjaut ir param. Jeigu net kiti keliai ne tokie geri ir maiau tinkami jai judti, tai vis tiek j pasirinkimas nesudaro neveikiam sunkum, todl kai kariuomen priversta keisti fronto krypt, ji nelaiko to nemanomu. Prieo alyje daniausiai kariuomen kaip susisiekimo linijas irs tik tuos kelius, kuriais jau jo anksiau, i ia iplaukia didelis skirtumas pasekmi, kurias sukelia menkos ir nepastebimos s-

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

319

lygos. Kariuomen, puolanti prieo alyje, pagal judjim sutinka staigas, kurios sudaro susisiekimo linij esm. Dl to, kad kariuomens buvimas sukl gyventojams baim, ias priemones veria irti kaip neivengiam btinyb, ji gali priversti gyventojus ias priemones irti kaip viso karo blogybi suvelninim. Nedidels gulos, paliekamos kur nors unugary, palaiko ir aprpina sistem. Bet, jei mes sumanytume pasisti savo intendantus, etap komendantus, andarus, lauko pat ir kit tvarkos aparat tolim keli, kur dar neprajo kariuomen, tai gyventojai tai vertint kaip nat, nuo kurios jie mielai isilaisvint, ir jeigu lemiami pralaimjimai ir nelaims nepanardint prieo alies panik baim, su iais valdininkais bt elgiamasi prieikai, jie patirt nuostoli ir bt ivyti. Taigi, kad paklust nauji keliai, reikalingos gulos, ir didesns nei paprastai, ir vis tiek lieka pavojus, kad gyventojai bandys pasiprieinti ioms guloms. odiu, prieo alyje kariuomen netenka paklusnumo instrumento, ji privalo tvirtinti savo administracinius organus ir sutvirtinti j autoritet ginklu, tai nemanoma pasiekti vienu akimirksniu, be auk ir sunkum. I to seka, kad kariuomen prieo alyje dar reiau gali persikelti i vienos bazs kit pakeisdama susisiekimo sistemas kaip savo alyje, kur tai dar manoma; tai lemia didelius kariuomens judjimo apribojimus. Taip pat susisiekimo linij pasirinkimas ir rengimas susijs su jas ribojaniomis slygomis. Tai turi bti ne tik didesni keliai, bet turi bti tuo naudingesni, kuo bus reikmingesni ir turtingesni, ir apgyvendinti miestai, kuriuos jie aptarnauja, taip pat kuo daugiau tvirtint punkt juos saugo. Taip pat didel reikm turi ups, kaip vandens keliai, ir tiltai, kaip perjimo punktai. Todl susisiekimo linij padtis, taip pat keliai, kuriuos kariuomen pasirenka puolimui, tik iki tam tikro laipsnio priklauso nuo laisvo pasirinkimo; j padt riboja geografins slygos. Visos aukiau mintos slygos, kartu pamus, nustato, ar kariuomens baz yra stipri ar silpna; i ivada, palyginta su prieo kariuomens susisiekimo vertinimu, nustato, kas i dviej prieinink turi didesnes galimybes atkirsti kito susisiekimo linijas ar net atsitraukimo kelius, t. y. pagal technin

320

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

vertinim, apeiti. Iskyrus moralin ar materialin tos ar kitos puss pranaum, apjimo skm priklauso nuo susisiekimo linij pranaumo, nesant to pranaumo, prieinga pus atsilygina tuo paiu. is apjimas dl dvigubos keli reikms turi du tikslus. Pirmasis tikslas yra sutrukdyti ar visikai pertraukti prieo aprpinim, kad priverst jo kariuomen atsitraukti. Antrasis tikslas yra atimti prieui atsitraukimo galimyb. Dl pirmo tikslo reikia pasakyti, kad trumpalaikis susisiekimo linij pertraukimas, esant iuolaikiniam aprpinimui, retai pastebimas; reikia iek tiek laiko, kad susikaupt kasdieniai nedideli nuostoliai, tada j suma atlygins tai, ko trksta svarbumo prasme kiekvienam i j. Atskira operacija, nukreipta prieo sparn, galjo suduoti lemiam smg toje epochoje, kai buvo dirbtin aprpinimo sistema ir keliais pirmyn ir atgal vainjo tkstaniai veim su miltais, bet ms dienomis tai nepadarys jokio poveikio, nors ir bt skmingai vykdyta; geriausiu atveju jos pagalba pavykt ugrobti kok transport ir i dalies susilpninti, bet neslygoti atsitraukimo btinybs. Todl operacijos, nukreiptos prieo sparn, kurios ir anksiau buvo madingos knygose, negu tikrame gyvenime, iuo metu pasirodo dar nepraktikesns ir galima pasakyti, kad tik labai ilgos susisiekimo linijos, esant nepalankioms aplinkybms, ypa jeigu kiekvienu momentu galima laukti ginkluot liaudies masi upuolimo, gali padaryti sparno apjim pavojing. Kas susij su atsitraukimo atkirtimu, nereikia pervertinti siaur atsitraukimo keli pavoj. Pastarojo laiko patyrimas rodo, kad turint ger kariuomen ir drsius vadus, sugavimas yra sunkesnis negu prasiverimas. Ilg komunikacij sutrumpinimo ir aprpinimo priemons yra labai ribotos. Keleto tvirtovi umimas kariuomens isidstymo ir jos unugario keli rajone, o jei toki nra, punkt sutvirtinimas, geras elgesys su gyventojais, gera drausm keliuose, policijos organizavimas uimtoje srityje, keli gerinimo darbai, tai nedidels priemons, kad sumaint blog, o paalinti jo, inoma, negals.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

321

17 skyrius VIETOV

Nepriklausomai nuo materialini priemoni, kurios yra io skyriaus viena tema, vietov glaudiai susijusi su karine veikla, btent turi lemiam tak miui, tiek jo eigai, tiek ir pasirengimui, ir vykdymui. Prancziko odio terrain reikms poiriu mes nagrinsime vietov. io veiksnio taka pasireikia taktikos srityje, bet jos rezultatai pasirodo strategijoje; kautyns kalnuose savo pasekmmis yra kitas reikinys negu kautyns lygumoje. Bet kol mes neinagrinjome puolimo ir gynybos, mes negalime nagrinti klausimo apie pagrindini vietovs ri tak ir turime pasitenkinti bendra charakteristika. Vietovs taka karinei veiklai btent yra: klitys, trukdanios prijim; klitys, trukdanios stebti, ir gali bti priedanga nuo ugnies. Prie i trij galima priskirti visas kitas. Be abejo, is vietovs trigubas poveikis turi tendencij padaryti karin veikl vairesn, sudtingesn ir menikesn, nes tai yra dar trys dydiai, kurie tarpusavyje susij. Visikai atviros lygumos, t. y. vietovs, kuri neturi jokios takos, svoka i tikrj yra vartojama tik labai ma dalini, bet tik tam tikru momentu. Kai veikia kur kas didesni daliniai ir ilgesn laiko tarpsn, vietovs savybs turi tak veiksmams, visai kariuomenei, netgi kiekvienu momentu, pvz., vargu ar yra toks atvejis, kad vietov neturt takos kautynms. Taigi vietovs taka visada aiki, bet ji gali bti stipresn ar silpnesn priklausomai nuo alies gamtos. Jeigu mes apvelgsime daugyb reikini, tai rasime, kad vietov nutolsta nuo svokos lygus atviras laukas trimis bdais: pirma, reljefo forma, su auktumomis ir emumomis, antra, mikais, pelkmis, eerais, kaip natraliais reikiniais, ir visu tuo, kas susij su ems kiu. Vietovs taka karo veiks-

322

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

mams priklauso nuo vis trij i veiksni. Jeigu mes j patyrinsime, tai pamatysime, kad yra kalnuota vietov, maai apdorota vietov su mikais ir pelkmis ir intensyvios emdirbysts vietov. Visais iais atvejais karas apsunkinamas ir reikalauja didelio meno. Kas susij su ems kiu, tai kiekvienoje alyje jis skirtingas, labiausiai ems dirbimas pasireikia Flandrijoje, Holsteine ir kitose alyse, kur al kerta daugyb griovi, tvor, gyvatvori ir pylim, daugyb pavieni gyvenviei ir nedidels krmokni grups. Lengviausia kar vykdyti bus alyje, kuri yra lygi ir saikingai vystomas ems kis. Bet tai teisinga tik bendrais bruoais ir su slyga, kad mes nenagrinsime tos naudos, kuri gynybai suteikia vietins klitys. Kiekviena i trij vietovs ri veikia trigubai: kaip prijimo, matomumo ir priedangos klitys, ir kiekviena kitaip. Mikingoje vietovje apsunkintas matomumas, kalnuotoje prijimas, o intensyvaus ems kio rajonuose abu sunkumai pasireikia vienodai. Turtingoje mik vietovje didel erdvs dalis yra nepasiekiama, nes, be i sunkum, blogas matomumas neleidia pasinaudoti takeliais ir perjomis, tai i dalies supaprastina veiksmus, tokius sunkius ioje aplinkoje. Todl, nors mikingoje vietovje nelengva sutelkti jgas miui, ia nra tokio jg suskaldymo, koks bna kalnuose ir raiytoje vietovje, kitaip tariant, ia suskaldymas neivengiamas, bet ne toks ymus. Kalnuose dominuoja prijimo sunkumai, pasireikiantys dviem atvilgiais: ne visur galima praeiti, o ten, kur galima, viskas vyksta liau ir su didelmis pastangomis. Todl kalnuose judjimo greitis labai sumaja ir veiksmai itsiami laiko atvilgiu. Bet kalnuota vietov skiriasi nuo kit dar ir tuo, kad vienas jos punktas visada dominuoja prie kit. Kitame skyriuje mes kalbsime apie dominavim apskritai, ia tik paminsime, kad i savyb slygoja jg suskaldym kalnuotoje vietovje, nes punkt reikm pasireikia tuo, koki tak jie turi kitiems punktams. i trij vietovs bding bruo kratutinis pasireikimas sukelia veiksmus, kurie susilpnina vyriausiojo vado tak dalyko baigiai tokiu laipsniu,

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

323

kokiu pavaldini reikm iki eilinio pasireikia stipriausiai. Suprantama, kuo labiau suskaidyta kariuomen ir maesnis matomumas, tuo daugiau kiekvienas paliekamas veikti savarankikai. Tiesa, kuo didesnis kariuomens suskaidymas, proto taka dl karo veiklos vairovs ir sudtingumo turi padidti; tokiu atveju ir vyriausiasis vadas turs galimyb parodyti vis valgum, bet mes turime pakartoti, kad kare pavieni rezultat suma turi didesn reikm, negu ta forma, kuria jie susij tarpusavyje. Taigi, jei mes, tsdami mint, sivaizduosime ms didel kariuomen isklaidyt didel auli grandin, kur kiekvienas karys vykdo maas savas kautynes, tai kur kas svarbiau bus atskir pergali suma, negu j tarpusavio ryys, nes ger derini veiksmingumas gali kilti i teigiam rezultat, ne i neigiam. Taigi visk lems drsa, sumanumas ir iuo atveju kiekvieno kario dvasia. Tik tais atvejais, kai abi kariuomens yra lygiaverts arba abiej specifiniai savitumai ilygina vienas kit, karvedio talentas ir valgumas gali vl bti lemiami. Taigi matyti, kad nacionaliniuose karuose, kur, jeigu nra drsos ir sumanumo pranaumo, tai kovin kiekvieno kario dvasia yra pakili, liaudies auktiniai, kai yra didelis pajg isklaidymas ir labai raiyta vietov, gali parodyti savo pranaum ir ilaikyti j ilgesn laik, nors paprastai tokio pobdio ginkluotosioms pajgoms trksta toki savybi, kurios reikalingos suburti netgi ir ne tokius stiprius brius. Taip pat ginkluotj pajg prigimtis tarp dviej kratutinum turi tam tikr atspalvi; jau savo alies gynyba suteikia nuolatinei kariuomenei tautin atspalv ir naudoja j tam tikriems veiksmams. Bet, jeigu kariuomenei neutenka i savybi ir sugebjim, o pastarieji rykiai pasireikia prieui, tai ji turi vengti suskaidymo ir raiytos vietovs. Bet raiytos vietovs ivengimas retai priklauso nuo ms valios. Negalima sau pasirinkti karo teatro, kaip pagal daugel savybi pasirenkamos preks. Mes matome, kad kariuomens, kurioms pagal prigimt naudingiau susitelkti mases, vis sumanum panaudoja, kad gyvendint savo karo vykdymo sistem nepaisydamos vietovs savybi. Bet jie privals susidurti su kitais trkumais, pvz., prastu aprpinimu, bloga nakvyne, o mio metu puolimu i vis pusi, bet nuostoliai, jei jie atsisakyt savo ypating privalum, bt daug didesni.

324

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

Abi prieingos kryptys, t. y. ginkluotj pajg sutelkimas ir isklaidymas, pasireikia tokiu laipsniu, kokiu abi i ginkluotj pajg savybs krypsta vien ar kit pus; bet ir kratutiniu atveju viena pus negali likti vis laik sutelkta, o kita negali laukti pergals vien tik dl isklaidyt veiksm. Taip pranczai Ispanijoje buvo priversti iskaidyti savo pajgas, o ispanai gindami savo emes liaudies sukilimo metu turjo ibandyti dal savo pajg dideliuose miuose. Be ito santykio, kok turi vietov ir em bendroms ir politinms ginkluotj pajg savybms, svarbiausia yra kariuomens ris. Sunkiai pereinamose vietovse, ar tai bt kalnai, mikas ar emdirbysts kultivuojami laukai, suprantama, didelis skaiius raitinink yra netikslingas, taip pat yra su artilerija mikingose vietovse, ia trks erdvs, kad j tikslingai panaudot. Maiau nuostolinga iai kariuomens riai yra intensyvios emdirbysts rajonai, o dar maiau kalnai. Tiesa, abiem atvejais kalnai suteikia priedang nuo ugnies, o visur pereinantys pstininkai turi galimyb sunkiuosius pabklus pastatyti kebli padt. Taiau ir ten, ir ia netrksta erdvs panaudoti daug artilerijos, o kalnuose ji turi t pranaum, kad ltesnis prieo judjimas sustiprina jos ugnies efektyvum. Neginijamai yra lemiamas pranaumas, kur pstininkai turi prie kitas kariuomens ris sunkiai pereinamose vietovse, ir iuo atveju j skaiius gali enkliai viryti prast santyk.

18 skyrius DOMINAVIMAS VIETOVJE

odis dominuoti karo mene turi burt gali ir i ties iam elementui priklauso didel dalis, bene didesn pus takos, kuri turi vietov ginkluotj pajg veiksmams.

PENKTOji dalis

GINKLUOTOSIOS PAJGOS

325

Kiekvienas jgos pasireikimas i apaios vir yra sunkesnis negu atvirkiai, taigi iai slygai priklauso ir mis, o tai slygoja trys prieastys. Pirma, kiekviena auktuma vertinama kaip prijimo klitis, antra, i viraus apai audoma nors ir nedideliais nuotoliais, bet pataikoma lengviau, skaitant geometrinius santykius, treia, iuo atveju yra geresnis matomumas. Kai visi ie duomenys jungiami myje, mums nesvarbu, mes imame t pranaum sum, kuriuos taktika gauna i vietovs valdymo ir i visum vertiname kaip pirmj strategin pranaum. Bet pirmasis ir paskutinis minti pranaumai turi vl pasirodyti strategijoje, nes ygiuojama ir atliekami stebjimai strategijoje taip pat kaip ir taktikoje; jeigu tokiu atveju auktesn pozicija yra prijimo klitis to, kuris yra emiau, tai yra antrasis pranaumas, geresnis matomumas yra treiasis pranaumas, kurio strategija i to negali igauti. I i element susideda dominavimas, valdymas; i i altini iplaukia pranaumo ir tvirtumo jausmas to, kuris stovi viruje ir mato savo prie, esant apaioje, ir nerim, ir silpnum to, kas stovi apaioje. Galimas dalykas, kad is bendras spdis turi net stipresn real pagrind, nes nauda dl vadovaujamos padties labiau sutampa su jausminiais sivaizdavimais, negu juos mainanios aplinkybs; tada i sivaizdavimo tak reikia irti kaip nauj element, sustiprinant komandavimo reikm. Bet palengvinto judjimo nauda nebtinai ir ne visada bna aukiau stoviniojo pusje, ji yra tik tuo atveju, jei kitas nori pas j; ios naudos nra, jeigu abi puses skiria slnis; nauda bna net emiau stoviniojo pusje, jeigu prieininkai nori susitikti lygumoje (kautyns prie Hohenfriedbergo). Taip pat plataus akiraio privalumai turi savo apribojim: mikinga vietov apaioje ir net kaln masyvas, ant kuri stovi, danai trukdo matyti. Bna daug atvej, kai vietovje veltui iekotum auktesns pozicijos, irinktos pagal emlap, privalum; kartais net atrodys, kad pozicijoje daugiau visai prieing trkum. Bet ie trkumai nepanaikina t pranaum, kuriuos turi stovintysis aukiau ir puolime, ir gynyboje. Kelet odi pasakysime, kaip i nauda pasireikia abiem atvejais.

326

Carl von ClauseWitz

APIE KAR

I trij strategini vietovs auktesns pozicijos pranaum: didesns taktins jgos, pasiekimo sunkum ir didesnio matomumo, pirmieji du yra tokios ries, kad jais pasinaudoti gali tik besiginantysis, nes tik tas, kas stovi vietoje, gali ja pasinaudoti, nes kitas juddamas negali jos pasiimti; treiu pranaumu gali pasinaudoti tiek besiginanioji, tiek ir puolanioji puss. I ia seka, kaip svarbu besiginaniajam dominavimas vietovje, o tai pasiekiama tik kaln pozicijose, vadinasi, reikia pabrti io pranaumo svarb, kuri duoda gynybai kaln pozicijos. Bet io pranaumo svarba gali pasikeisti dl kit aplinkybi, apie kurias mes kalbsime kitoje knygoje apie gynyb kalnuose. Taip yra su gynyba. Kas susij su puolimu, naudojamasi beveik tais paiais vietovs pranaumais, kokius i to gauna gynyba. Juk strategin puolim sudaro ne vienas aktas, kaip taktinio puolimo. Strategijoje puolimas nra nepertraukiamas laikrodio mechanizmo judjimas, bet tai vyksta tam tikrais tarpais po trumpesni ar ilgesni pertrauk ir pastarj met puolanioji pus turi tas paias slygas kaip gynyba ir tokiu pat laipsniu kaip ir prieas.

Generolo Jono emaiio lietuvos karo akademija

Carl von Clausewitz APIE KAR

I dalis

Redagavo Jolanta Budreikien Maketavo Dalia ukaitien 2008-10-08. Tiraas 134 egz. Usakymas GL-466. Ileido Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, ilo g. 5A, Vilnius LT-10322 Spausdino Krato apsaugos ministerijos Leidybos ir informacinio aprpinimo tarnyba, Totori g. 25/3, LT-01121 Vilnius