Amerikiei Stafordyro terjero ir amerikiei pitbulterjero skirtumai

Pradiai, kad viskas bt kiek aikiau, gal vertt pavelgti kelet uniuk:

Kaip matote, vaizduojami gyvnai daugiau ar maiau panas (atrodo panaaus tipo) ir daugelis unimis nesidomini moni juos visus ar beveik visus nurayt kaip

pitbulterjerus. Atkreipkite dmes, kad ADBA pitbulterjeras, kakiek labiau ilaiks kovini ir sportini un tip, gerokai skiriasi nuo kit un. iaip kalbant apie panaumus/skirtumus reikt minti pitbulius, stafus ir stafbulius, taiau a, atsivelgdama aukiau esant paveiksll ir kitus niuansus, sivaizduosiu, kad Stafordyro bulterjer nuo t kit dviej veisli pasistengs mogus sugebs atskirti. Dar pitbulterjerais kartais vadina ir bulterjerus, kurie juos visikai nepanas (bulterjerai turi specifin galvos form, ji tokia specifin, kad apie kitus skirtumus net neverta kalbti, sidmkit pagaliau), prie io nesusipratimo plitimo nemaai prisideda ir laisvamaniai urnaligos, ddami savo straipsnius labai neaikias nuotraukas . Gal kiek probgomis reikt paminti ir amerikiei bully, kuris kai kuriais atvejais diskusijas apie staf/pit skirtumus gali neti dar daugiau armo. Man jie nepatinka, esu subjektyvi, tai mutantai, galbt buivolo ir pitbulio meils vaisius. Pradjo jie viestis nuo 1990 met, turi ir pit , ir amstaff` kraujo. Realiai veisle lyg ir nelaikomi (vlgi poirio klausimas), taiau kadangi j ivaizda labai jau nutolusi nuo originalaus tiek pitbulterjero, tiek Stafordyro terjero varianto ir daugelis i un augintoj greiiausiai baisisi susid ariusia situacija, tie bully daug kur vis iskiriami ar tai atskir veisl, ar kategorij. Esu skaiiusi, kad j augintojai jauiasi skaudinti, kadangi kai kuriose parodose pit augintojai i j tyiojasi. Beje, kakur visai neseniai radau pasakym, kuris man labai patinka Bandogs are bred to work from working dogs, AmBullies are bred to make money from money making dogs. Su stafais ir pitais bda tame, kad kartais juos vien nuo kito atskirti tikrai sunku. T lemia daug prieasi, kurios priklauso netgi nuo ms poirio, k laikome pitbulterjeru. JAV pit bull reikia ne veisl, o tip. Tam tipui priklauso amerikiei Stafordyro terjerai, amerikiei pitbulterjerai, Stafordyro bulterjerai, priklausomai nuo valstijos veisli gama gali skirtis, o kartais uniui utenka turti kok nors pana bruo ir jis jau bus pitbuli tipo atstovas kas domisi, ino, kad toji mas (kartais daugyb skirting veisli) statistikoje paprasiausiai vadinami pitbulterjerais Taigi, jei visus tuos unis irsime kaip t pai veisl, tik skirtingas jos atmainas (yra ir toki poiri), skirtum iekoti neverta. A pati, inoma, juos visus skirstau atskiras veisles, vien dl to, kad patys pitai ir stafai atsiskyr daugiau kaip prie 70 met. un veisli svok plaiai naudoti imta apie 1800, kai pradta organizuoti j parodas. I pradi unys skirstyti tipus retriveriai, pointeriai, spanieliai, greihaundai, aviganiai, gyvuli unys, skalikai, mastifai ir buldogai, taip pat keletas aislini ar pet tip o

un Kai parodos ipopuliarjo, unis m veisti taip, kad jie atitikt grietus ratu parengtus standartus, kuriuose aprayta moni nuomon apie tai, kaip jie turi atrodyti. Gal gale un tipus pradjo skirstyti veisles. Nustojus veisti dl darbini savybi ir persiorientavus ivaizd, daug veisli kaip darbins tapo visikai nebefunkcionalios. Dauguma bull tipo terjer augintoj savo unis stengsi nuo toki parod laikyti kuo toliau ir ilg laik jiems neblogai seksi. Ir dabar daugelio tikrai darbui auginam un savininkai sako, kad groio parodos pridaro problem veislei, tad jie arba visai atsiriboja nuo visoki FCI, arba apsilanko tik tiek, kad surinkt veisimui btinus minimalius vertinimus. 1936 metais AKC pitbulterjerus pripaino pavadino juos Stafordyro terjerais ir perspjo, kad apie bet kokias pjautynes teks pamirti (dl to ir pavadinim pitbulterjeras, labai jau akivaizdiai susijus su kovomis, teko pakeisti). Veisls standartas sudarytas remiantis grynaveislio pitbulterjero Colby`s Primo aprau. 1972, kad bt ivengta painiavos su anglikaisiais sfatbuliais, veisl pervadinta amerikiei Stafordyro terjer vardu. AKC uregistruotus pitbulterjerus, tapusius Stafordyro terjerais, imti veisti ir auginti ne kovoms ar sportui, o parodoms ir kaip numyltinius. Parodiniai gyvnai veisiami, kad atitikt ivaizdos standartus (tad bna vienodesns ivaizdos), o darbins savybs paprastai visai paliekamos umartyje. Dalis t un buvo registruojami ir kaip stafai, ir kaip pitai (pvz., UKC), dalis pitbulterjer augintoj ranka numojo parodas ir toliau unis augino kovoms, dl geimo (geimas nra agresyvumas tai noras vykdyti uduot bet kokia kaina, nekreipiant dmesio isekim ar traumas), itverms ir pan. Susidar labai domi padtis, kuri tsiasi iki i laik. Galima sakyti, kad ta pati veisl pitbulterjeras 1930 metais buvo padalinta dvi dalis, kurias daugiau kaip 70 met veis skirtingiems tikslams. Va ia ir kyla klausimas, ar tos dvi dalys tik du tos paios veisls tipai, ar jau dvi atskiros veisls. velgiant AKC/FCI staf ir ADBA/AADR pitbulterjer, susidaro nuomon, kad juos galima skirtingomis veislmis, nes skirtumai gana akivaizds.

vadinti

Dalis UKC pitbulterjer yra savotiki tarpiniai variantai dl to, kad jie bna arba pitai, arba stafai, arba staf/pit mirnai.

AKC amstaffai, registruoti ir UKC kaip pitbulterjerai

Taiau ioje vietoje ibalo ugn gali pilti kai kuri kit veisli pavyzdiai. Egzistuoja didelis skirtumas tarp gyvn, kurie net tam paiam kinolog klube registruoti tuo paiu pavadinimu, taiau vieni veisiami darbui, kiti - parodoms. Va parodiniai ir darbiniai (veisiami medioklms) angl seteriai: j ivaizda skiriasi enkliai. Kakodl danai bna taip, kad kuo uo geriau pasirodo medioklje ar lauko bandymuose, tuo daugiau jo ivaizda bna nutolusi nuo standartinio parod varianto. Nors visi dabartiniai angl seteriai (kaip ir pitai bei stafai) kil i t pai un kamieno, per daug met parodini ir darbini un ivaizda bei temperamentas atsiskyr. Seteris parod vaigd turs puik, gra kail (kuris dirbant lauke gali pridaryti problem), stor snuk ir sunki galv, jis bus ramus ir tylus, jam trks mediokls draivo. Darbinis seteris bus maesnis (svers 14 25 kg), jo kailis retesnis, i bdo is uo ymiai aktyvesnis, turi stipr nor medioti ir gerai jauia

paukius. Kok un rinksits, priklauso nuo poirio ir poreiki jei nesate mediotojas, darbinis variantas tik pridarys problem.

Kakas panaaus yra ir su haskiais. Rimti lenktyninkai varybose retai naudoja grynaveislius Sibiro haskius jie gras, bet ne tokie greiti bei itvermingi, kaip vadinamieji Aliaskos haskiai, kuriuos parodoje apaukt mirnais.

enkliai skiriasi ir vokiei aviganiai - didelis skirtumas tarp parodoms ir darbui veisiam un. Kai kuri kit veisli, pvz., greihaund ar vipet, darbini (veisiam lenktynms) ir parodini un skirtumai pastebimi tik ekspertams. Lenktyninis greihaundas maesnis, trumpesnis ir ne toks stambus, kaip parodinis. Be to, jis raumeningesnis, tie raumenys geriau apibrti. Lenktyninio greihaundo kaklas storesnis ir trumpesnis, o galva masyvesn, negu parodinio. Manoma, kad lenktyni greihaundai ilgiau gyvena, taiau jie

labiau link kaul v, galbt tai dl patiriamo streso. Ar geriau veislinis parodinis uo, ar ne - pasirinkimo reikalas. Daugeliui moni ymiai geriau ir patogiau auginti parodin ar pet gyvn darbiniai unys standartiniam vartotojui su vidutiniais reikalavimais gali pridaryti pernelyg daug problem. Gerai, jei turime grynaveislius amstaff ir pit tada galime juos sugretinti ir drsiai lyginti tuos skirtumus. Aiku, lyginant didel kiek toki un, atsiras neatitikim. Pvz., gali pasitaikyti red nose stafas (taip, tikimyb visada yra) ar pitas stafikesne galva. Bet vis viena mes tursime kok nors kilms rodym ir inosime, apie k kalbama. Blogiau, jei uo neturi kilm rodani dokument ar ivis neinome, kas uns tvai tada, norint bent dalinai nuspti, kas ten per padaras, reikia iekoti poymi ir veisl spti i t poymi gausos (taip sakant, dlioti pliusiukus), yra iokia tokia rizika nepataikyti. Net ekspertai irdami un ne visada gali atskirti, ar tai pitbulterjeras, ar stafas kartais iri un, matai, kad jis lyg ir pitas, bet regi jame ir kakoki stafik bruo.

unys, turintys ir stafo, ir pitbulterjero kraujo

nelabai k orientuoto (iskyrus pinigus) veisimo pitbulterjer atstovai, arba pitbulterjerai i serijos nei is, nei tas

Pirmiausia atkreipkime dmes veisli standartus: Lygindami standartus, patys galite rasti neatitikim ir panaum. A paminsiu kai kuriuos bendresnius ir daniau pasitaikanius skirtumus (bet kuriuo atveju jie nieko 100 proc. negarantuoja). Stafas kaulingesnis, tvirtesnio sudjimo, kresnesnis, stambesnis, sunkesnis, turi labiau ireikt priekin kno dal, pabrtas priekines kojas, platesn ir gilesn krtin, negu pitbulterjeras. Daug deimtmei Stafordyro terjerai veisti ringo judsenai kad vizualiai uo idealiai judt, todl ir turime tuos, lyginant su pitbulterjeru, perdtus peius ir galv. Pitbulterjeras lengvesnis, liesesnis, jo labiau pabrtos upakalins kojos. Vir juosmens pitas turi nedidel ark, kuri jam suteikia tam tikr energingesn, smarkesnio tipo uns, vaizd. AKC standarte minimas stafo kryiaus nuolydis neturt bti painiojamas su ta pitbulika arka. Ankstyvoje vaikystje pitbulterjer uniukai panaesni vokiei dogo uniukus. Pitbulterjeras gali sverti 13 (daniau nuo 18) 27 kg, stafas - 20 35 kg. Negrynakraujai pitbulterjerai paprastai bna kiek didesni u tikruosius, parjusius i kovini linij. Tie ne tokie tikri pitai veisiami ne dl koki nors savybi, o tiesiog todl, kad yra pitai. Paprastai daugiausia problem ir sukelia tokie neaikaus veisimo unys, nors dauguma j irgi bna pakankamai stabils ir mieli. Deja, nelabai kas su jais atsakingai dirba, sdi prie j veisimo ir panaiai. ie gyvnliai danai (kaip ir negrynakraujai amstaffai) atsiduria prieglaudose.

pitbulterjeras (ADBA registracija)

Daugelis pitbulterjerus sieja su raudona nosim, taip pat marmurine (merle) spalva. Na gerai, ta vadinamoji raudona spalva pitams tikrai gan bdinga (sudtinga pamatyti red nose staf), taiau merle spalva pitbuli veislje atsirado greiiausiai dl to, kad kur nors neaikiomis aplinkybmis koks debilas sukrymino savo pit su kitos veisls unimi. Marmurins spalvos pitas klykte klykia, kad jis yra mirnas. Lietuvoje marmurini pit kaip ir nepamatysit, nes ta nelaim atsitiko kakur Amerikoje, o unys i u Atlanto mus pasiekia retai (nebent bna kakelintas kisieliaus vanduo i lenk, kurie mgsta kartas nuo karto parsiskraidinti kok amerikietik pitbuliuk), jie kur laik veisti kaip grynakraujai, po to standartuose atsirado punktas, minintis, kad i spalva itin nepageidaujama (tada daug augintoj pyko, verk ir panaiai). Stafas negali bti ne tik red nose, bet ir juodos su rudiu, kepen spalvos ar turti daugiau kaip 80 proc. baltos i un ivaizdoje pigmentacijai skiriamas didesnis dmesys, tad kaip vien i skirtum galima paminti ir aki apvadus staf tamsiai apvestomis akimis pamatysite ymiai daniau, negu pitbulterjer.

retas reikinys - red nose stafas. Registruotas AKC ir UKC

Stafo galva atrodo stipresn (neinau kaip ireikti t spdio pateikim), jo skruost raumenys rykesni. UKC pito galva maesn, labiau plytos formos, plokia kaukole. Kai kur usimenama ir apie antaki lank, kaukols kaktins dalies formos skirtumus stafai kaktos silje turi raukl, o pitbulterjer kakta glotniai apvali ir siauresn. Amerikiei

Stafordyro

terjer

akys

apvalesns,

pitbulterjer

labiau

migdolo

formos.

Bent anksiau parodiniai stafai turdavo kirptas ausis tai suteikdavo j ivaizdai graumo, gal dar elegancijos, tam tikr bruo pabrimo ir, aiku, piktesn ivaizd. Pitbulterjerams ausys taip pat danai karpomos, ypa jei jie UKC kilms. Pastebjau, kad ADBA/AADR tipo pitams, darbiniams bei koviniams unims ausys trumpinamos daug reiau. Daugeliui paprast vartotoj un bd skirtumas nelabai aktualus. Dauguma pit gali bti agresyvesni kitiems unims, nors toks elgesys, daugiau ar maiau ireiktas, bdingas abiems veislms. Pitui danai bdingas ir stipresnis geimas, nes ji ilgiau veistas dl ios savybs koviniai unys buvo auginami jgai, itvermei, greiiui ir tam jau mintam geimui. Stafai, veisiami vien parodoms, prarado daug k, dl ko buvo auginti pitbulterjerai taiau buvo stiprintos j socialins, nerv sistemos stabilumo savybs. Pitbulterjeras greitesns reakcijos, jis labiau bekompromisis. Danai sakoma, kad pitbulterjer, nors jis ir labiau links tikti mogui, sunkiau dresuoti. Negalima sakyti, kad pitbulterjero agresija nemotyvuota taiau rimtai siutinus tok un, prastais bdais sustabdyti j gali bti sunku. Stafas kiek socialesnis, ne toks drovus, danai lengviau dresuojamas.

www.pitbuliai.lt