Knygneiai

Nuslopinus 18631864 m. sukilim Lietuvoje, 1865 m. rugsjo 23 d. Rusijos vidaus reikal ministras Piotras Valujevas, tsdamas represijas, ileido aplinkrat Nr. 141, draudiant spausdinti lotynikomis raidmis, lietuvi ir emaii tarmmis. Taip buvo formintas spaudos draudimas. Pasiprieinim spaudos draudimui i pradi organizavo katalik banyios atstovai. Vyskupas Motiejus Valanius kr pirmj inom lietuvik knyg platinimo, knygnei organizacij. Knygneyst atsirado kaip pasiprieinimas caro valdios veiklai, nukreiptai prie Lietuvos katalik banyi, udraudus lietuvikas maldaknyges ir diegiant provoslavyb. Vyskupas Motiejus Valanius per Auktaitijos viesuol Jurg Bielin 18661867 m. persiunt kunigui Jonui Zabermanui pinig Maj Lietuv spaustuvs atidarymui, o netrukus ir 9 broir tekstus, raginanius kovoti prie rusinimo politik. Vliau atsirado kiti spaudos platinimo centrai. Svarbiausi j Sudarge su kun. Martynu Sedereviiumi, ilo Pavupio dvare su Vladu Putvinskiu, Povilu Viinskiu ir Morta Zaunite, Sein kunig seminarijoje, Kauno kunig seminarijoje, Kretingos vienuolyne. Vilniuje kun. Juozapas Ambraziejus-Ambrozeviius, in. Jonas Bortkeviius, dr. Andrius Domaeviius, Jonas Jasmantas, Donatas Malinauskas, Povilas Matulionis, Elijoius Noneviius, Liepinskis, kun. Valentinas Urbanaviius, broliai Antanas, Jonas ir Petras Vileiiai apsijung organizacij Dvylika Vilniaus apatal, kuri siek i lenk valdomos kurijos susigrinti bent vien banyi lietuviams. 1901 m. organizacija savo tiksl pasiek lietuviai atgavo v. Mikalojaus banyi. emaitijoje spaud aktyviai platino kun. Marcijonas Povilas Jurgaitis, Dominykas Vias, Suvalk krate Petras Mikolainis-Noveskis, Juozas Kancleris (sumutas andar buvo iprotjs), Vilniaus krate kun. Silvestras Gimauskas, Ryt Lietuvoje Stanislovas Didiulis, Rygoje policininkas Juozas MiliauskasMiglovara. Vliau susikr veiklios knygneysts organizacijos Garvi, Sietynas, Atgaja , Teisyb, Prievarta, Aurin, Atala, Lizdas, Akstinas, Spindulys, Svirplys, iburlis, vaigd, Mintaujos gimnazist Kdikis. Lietuviki leidiniai spausdinti tuometinje Vokietijos teritorijoje Tilje, Ragainje, Vydno kaimynystje Bitnuose, Priekulje, Klaipdoje. Knygneyst glaudiai susijusi ir su taip vadintomis daraktori mokyklomis. Ilgainiui Lietuvoje neliko nei vieno miestelio ar banytkaimio, kur nebt galima sigyti lietuvikos spaudos. Itis platintoj armij sudar zakristijonai, kaplierininkai, pamaldios moterls ir save paventusios vienuolystei. Apie veiklos mast kalba skaiiai: 19001902 m. caro valdiai pavyko konfiskuoti net 56 tkst. spaudini. Knygneiai, sulaikyti prie tuometins Vokietijos Rusijos sienos, caro andar buvo muami, kankinami, o pastebti ir nesustoj audomi vietoje. Sugautus ir nuteistus knygneius daniausiai tremdavo Sibir, kartais Mogiliovo, Smolensko sritis, sodindavo kaljim nuo 1 iki 5 met laikotarpiui. is kultrinis sjdis, kurio dalyviai daugiausia buvo valstieiai, ir kuris laikomas lietuvi tautinio sjdio dalimi, padjo pamatus Lietuvos nepriklausomybs atkrimui 1918 m. ir iliko svarbiu tautins savimons isaugojimui ligi i dien. Daugelio knygnei atsiminimai ir istorijos buvo ileistos 1926 m. knygoje Knygneys. Jurgis Bielinis, knygneys, sukrs lietuvikos spaudos nelegalaus platinimo tinkl, gim 1846 m. kovo 16 d. i diena kalendoriuose minima kaip Knygneio diena.