iuo metu televizija yra ne tik pramoga, ini bei informacijos altinis, bet ir puiki reklamos priemon.

mons vis daugiau laiko praleidia prie televizoriaus ekran, todl reklama jiems yra gerai pastama, suaugusieji danai ignoruoja rodomas reklamas, nekreipia jas dmesio, o vaikai prieingai, spalvota reklama juos tiesiog traukia, todl nieko keisto, kad reklamos vis daniau yra skiriamos patiems silpniausiems ms visuomens nariams vaikams. TNS (tyrim biuras) tarnybos duomenimis, 2012 metais reklama, kuri buvo skirta vaikams, sudar 2,4% visos rinkos, tai reikia, kad reklam vaikams buvo investuota daugiau nei 30mln. lit. Kadangi vaikai itin imls reklamai, vis daniau galima igirsti, kad jie sigeidia kako, k mat televizoriaus ekranuose, formuojama nauja vartotoj rinka, kuri bus paveikta reklamos bei jos neigiam padarini. Taigi, ar etika orientuoti reklam vaikus, kurie dar neturi aikaus supratimo, kuri charakteris bei gebjimas rinktis dar nra susiformavs? Mano nuomone, tai nra etika. Kadangi vaikai neturi patirties, todl jiems labai sunku atsispirti reklamos takai, jie dar nesugeba nusprsti, kas yra vertinga, o kas ne. Reklama veikia vaik mstym ir prioritetus, ypa jautrs reklamai yra iki mokyklinio amiaus vaikai. James U. McNealas teigia, kad jau bdami 3-4 met vaikai sugeba atskirti preks enkl - tai reklamos taka. Pasak verslo konsultanto bei eimos banko krjo Vytauto ulo, vaikai daug greiiau sigeidia reklamuojam daikt - aisl, saldumyn ir t.t. Kadangi vaikai danai patys negali sigyti norim daikt, jie tampa irzls ir ima versti tvus tenkinti j norus. Tai bandoma pasiekti niurnjimu, klykimu, verklenimu bei demonstruojamomis aaromis tai zyzimo faktorius. Tokiu bdu vaikai kalba tvus nupirkti j norim daikt, o tai griauna tv ir vaik tarpusavio santykius. Maos dovanls perkant kakok daikt taip pat yra manipuliavimas vaikais. Dar neseniai televizoriaus ekranuose mirgjo mieli mayiai aisliukai puponautai, kurie buvo adami, jei bus perkamas vienas ar kitas daiktas prekybos centruose. Nordami gauti aisliuk, vaikai naudodavosi zyzimo faktoriumi, kad tvai sigyt tam tikras prekes, o maieji gaut isvajotj aisliuk. Tai formuoja supratim, kad vaikas gaus visk, k tik nori, jei tik ims verkti ar klykti, bet nereikia pamirti, kad danai per televizij reklamuojami aislai yra ne pigs, todl tvai turi rinktis ar nupirkti j norim aisl ar girdti nuolatin zyzim ir verklenim, kuris, psichologs Ritos ukauskiens teigimu, baigiasi tik vaikui sulaukus 6-10 met. Taigi, reklamos poveikio kurstomi konfliktai dl reikalavim bei zyzim pirkti tam tikrus daiktus kyla visose eimose, ypa emiausios socialins ir ekonomins padties,

kuriose vaikai daugiausia laiko praleidia prie televizoriaus ekran. Reklama ne tik skatina vaikus verklenti, bet ir formuoja j mitybos proius. Ankstyvoje vaikystje formuojasi vaik mitybos proiai. Beveik kasdien per televizori reklamuojami salds gazuoti grimai, vairiausi jogurtai, msainiai, todl vaikui susiformuoja poiris, kad toks maistas yra sveikas ir naudingas. Pasaulins Sveikatos Organizacijos duomenimis, daugelyje pasaulio ali vis danesni vaik nutukimo atvejai, kasmet nutukusi vaik skaiius didja 2%. 2010m. nutukusi vaik, kurie yra jaunesni nei 5 metai, skaiius buvo didesnis nei 42 milijonai. Tai skatina maisto reklama per televizij, kai yra reklamuojamas labai riebus, srus ar saldus maistas. Retai matoma viei darovi reklama, daniau ivystama McDonalds reklamuojami msainiai, kurie nra nei maistingi, nei sveiki. TNS duomenimis didiaj dal reklamos, kuri buvo skirta vaikams, um maisto produkt, ypa okoladini batonli reklama, kuriai buvo skiriami net 43%. Reklamose vaizduojama, kad okolad valgantys vaikai yra laimingi ir visada besiypsantys, apie galimas nutikimo problemas nra usimenama. Vaikai patys ima rinktis, k valgyti, o ko ne. Jie vietoj sviesto vis daniau renkasi margarin, kur reklamuoja mielas Delma personaas. Taip pat vis daniau atsisako namie ruoiamo maisto, vietoj jo pasirinkdami t, kur mat televizoriaus ekranuose. Nutukimas yra ne vienintel problema, kuri sukelia reklama, cukrinis diabetas taip pat yra viena j. Visiems inoma Coca- Cola reklama, kurioje vaizduojamas besiypsantis Kald Senelis geriantis Coca- Col. Grai muzika, kaldin nuotaika, kaip gi vaikas gali pagalvoti, kad gerti grim yra nesveika, jei net Kald senelis j mgsta? Todl galima daryti ivad, kad vaikus orientuota reklama nra etika, kadangi ji daro tiesiogin tak vaik blogam mitybos proi formavimuisi, vliau tai gali turti didiul tak vaik sveikatai. Reklama formuoja vaiko pasaulir, jo aplinkos supratim. Kartais ji gali sukurti neteising aplinkos vertinim. Pasak vaiko teisi apsaugos patarjo Egidijaus Meiliaus, dl reklamos vaikas gali susidaryti klaiding spd, pavyzdiui, jam igrus pieno, jis bus nenugalimas ir itin stipus, ar jaunai merginai suvalgius jogurt, ji pasidarys itin energinga ir liekna. Vaikai turi suprasti, kad realiame pasaulyje taip nebna, tik kaip jiems tai paaikinti, kai jei kasdien tai mato reklamose. Reklama taip pat gali paveikti vaik protin ir moralin raid. Europos ekonomikos ir socialini reikal komiteto pirmininkas Staffan Nilsson teigia, kad labiausiai tam takos turi reklama, kuria yra skatinamas smurtas arba tam tikro pobdio smurtinis elgesys, pavyzdiui, aislai arba vairiausi aidimai, kurie skatina kovoti, petis

vieniems su kitais, tai skatina vaik agresij. Tokie vaikai daniausiai turi neteising vertybi sistem. A. Barik rao, kad reklamos skatina materializm, vaikams itin svarbu materialiniai dalykai. Vaikai tampa agresyviais vartotojais, kuriems vienu svarbiausiu dalyku tampa kuo daugiau pirkti, nors pats pirkimas danai bna neapgalvotas ir neracionalus . Taigi, reklama ne tik formuoja netinkam vaik pasaulio supratim, bet ir daro juos agresyvesniais, vaikui svarbu tampa pirkti kuo daugiau. Klaidingas pasaulio suvokimas vaikui gali pakenkti ateityje, tvams bus sunku iaiskinti, kodl gyvenime nra taip kaip reklamoje. Apibendrinus galima teigti, kad vaikus orientuota reklama etiniu poiriu nra priimtina,vaikai yra paeidiamiausia visuomens dalis, o dl reklamos jie tampa irzls, ima vis daniau tvams zyzti, kad jie pildyt visus j norus, o tai sukelia problemas ne tik vaikams, bet ir visai eimai. Be to, reklama formuoja prastus vaik mitybos proius, didina nutukusi vaik skaii bei susirgim cukriniu diabetu rizik. Be visa to, reklama skatina vaik agresyvum bei formuoja prast vaiko pasaulir, kai vaikas sunkiai geba suprasti, kad realiame gyvenime taip kaip reklamoje nra. Vaikai turi diaugtis vaikyste, o ne galvoti apie tai, kok nauj daikt sigyti, kaip kart ireikalauti, kad tvai j nupirkt.

LITERATROS SRAAS 1. Europos sjungos teiss aktai [ interaktyvus] [irta 2013 11 26] prieiga per internet http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:52012IE0138:LT:NOT 2. Her instituto oficiali svetain [ interaktyvus] [irta 2013 11 26] prieiga per internet http://www.herinst.org/sbeder/children/children.html#.Uqn5N9JdVQF 3. Interneto dienratis [ interaktyvus] [irta 2013 11 26] prieiga per internet

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-05-02-egidijus-meilus-vaikai-irreklama/61947 4. Jaunj urnalist studija [ interaktyvus] [irta 2013 11 26] prieiga per internet http://avangardas.lt/aktualijos/938-vaikai-reklamos-kaitai.html 5. Oficiali Pasaulins sveikatos organizacijos svetain [ interaktyvus] [irta 2013 12 05] prieiga per internet http://www.who.int/dietphysicalactivity/childhood/en/ 6. Paneimas apie reklam vaikams [ interaktyvus] [irta 2013 11 26] prieiga per internet http://www.apa.org/pi/families/resources/advertising-children.pdf