IAULI UNIVERSITETAS

Mykolas Pelika, Loreta Kelpien

UDK 744:62(075.8) M. Pelika, L. Kelpien. Ininerin grafika I. Vaizduojamoji geometrija. Mokomoji knyga. iauliai: U leidykla, 2007, 80 p.

ININERIN GRAFIKA I

VAIZDUOJAMOJI GEOMETRIJA
Mokomoji knyga

Knyga skirta dalyko Ininerin grafika pirmajai daliai, kuri dert vadinti Vaizduojamoji geometrija. Joje nagrinjami elementari geometrini kn vaizdavimo techniniuose briniuose pagrindai. Daugiausia dmesio skirta epiros sudarymo principams, taip pat pateikti svarbiausi aksonometrijos, altiplano bei perspektyvos sudarymo aspektai. iuo leidiniu gali naudotis vis technologijos moksl krypties studentai, bet labiausiai tinkamas statybos ininerijos pagrindini studij klausytojams, kai Vaizduojamosios geometrijos apimtis yra madaug 2 kreditai. Leidin rekomendavo iauli universiteto Technologijos fakulteto taryba Recenzavo: doc. dr. Leonas Paulauskas, doc. dr. Sergjus Rimovskis, lekt. Artras Sabaliauskas. Redaktor Birut Kucinien ISBN 978-9986-38-836-4 Mykolas Pelika, 2007 Loreta Kelpien, 2007 V iauli universiteto leidykla, 2007

IAULIAI, 2007

-4-

VADAS TURINYS Ininieriai, architektai bei menininkai pirmiausia mintyse sukuria bsimo objekto vizij, o vliau t vizij pateikia briniuose. Pagaminti detal ar pastatyti objekt gali tik tie specialistai, kurie geba suprasti brinius. Svarbiausias ininerinis dokumentas yra brinys, kurio sudarymo princip moko Vaizduojamoji geometrija (anksiau j vadino Braiomoji geometrija), kaip viena i Ininerins grafikos dalyko dali. Daiktai gali bti vaizduojami ant vairi paviri: ploktum, keval, kupol. Vieni briniai gali bti gana vaizds ir lengvai suprantami (aksonometrija, perspektyva), kiti suvokiami tik iklausiusij vaizduojamosios geometrijos dalyk (epira, altiplanas). Be to, vienuose briniuose daiktai vaizduojami tik vienoje projekcijoje, kituose dviejose ir daugiau projekcij. Taip pat vienuose briniuose daikto projekcijos sudaromos naudojant tarpusavyje lygiagreius projektavimo spindulius, kituose einanius i vieno projektavimo (stebjimo) centro. Techniniuose dokumentuose patys populiariausi briniai yra epira, arba ortogonalins projekcijos, arba staiakamps projekcijos. J sudarymo metodas sukurtas prie por imt met ir nepakito iki i dien. Kadangi io tipo briniai nevaizds, todl jiems knygelje ir skiriama daugiau dmesio. Knygoje apstu netradicini metodini ypatum, kurie padeda studentui lengvai suvokti nagrinjam mediag, aikinimai nesikartoja, o nuorodos yra labai konkreios. Be to, terminai, pavartoti vadovliuose [16] ir standartuose [710], kurie autori nuomone neteiktini, pateikiami skliausteliuose. Studentams, skaitantiems leidin kompiuteryje, patogumo dlei ekrane vienu metu rodomi du puslapiai: viename brinys, antrame tekstas. Autoriai sitikin, kad j silomi terminai, dstymo metodika bei sprendimo bdai pasiteisins ir prigis ne vien auktosiose mokyklose, bet ir praktikoje.

VADAS .......................................................................................... 4 1. EPIRA 1.1. 1.2. 1.3. 1.4. 1.5. 1.6. 1.7. 1.8. 1.9. 1.10. 1.11. 1.12. 2. Ortogonalinio projektavimo esm ................................... 5 Tako epira..................................................................... 7 Tiess epira .................................................................. 13 Ploktumos epira.......................................................... 19 Kampai tarp tiesi ir ploktum .................................... 27 Tiesi ir ploktum sankirta .......................................... 29 Projekcij pertvarkymas ................................................ 37 Linijos, paviriai, knai ................................................. 45 Paviri sankirta su ploktumomis bei tiesmis ............ 53 Dviej paviri sankirta ................................................. 57 Geometriniai knai su nuopjovomis ir ipjovomis ........ 59 Paviri iklotins .......................................................... 63

VIENPROJEKIAI BRINIAI 2.1. 2.2. 2.3. Aksonometrija................................................................ 65 Altiplanas ....................................................................... 69 Perspektyva.................................................................... 71

AUTORI BAIGIAMASIS ODIS ............................................ 77 LITERATRA .............................................................................. 78

-5-

-6-

1. EPIRA
1.1. Ortogonalinio projektavimo esm
F

II I -Y

+Z

VI V P

Vaizduojamas daiktas talpinamas Dekarto koordinai sistemoje, kuri sudaro trys tarpusavyje statmenos projekcij ploktumos: H horizontalioji, F frontalioji, P profilioji. J sankirtos tiess yra koordinai ays X, Y, Z (1.1 pav.). H, F, P ploktumos dalija erdv atuonias dalis oktantus, kuri numeriai 1.1 paveiksle paymti romnikais skaiiais (I, II, ..., VIII). Statmen H, F, P ploktumoms spinduli, einani per vaizduojam daikt, sankirtoje su iomis ploktumomis gaunamos daikto projekcijos: horizontalioji, frontalioji ir profilioji. Brinio ploktuma prastai sutapdinama su H ploktuma, P ploktuma sukama apie Z a, o F apie X 1 a 1.1 paveiksle parodytomis kryptimis iki sutapimo su brinio ir H ploktuma. Toks trij projekcij (daniausiai pakanka dviej projekcij) plokias brinys sutapdintoje ploktumoje vadinamas epira, arba ortogonalins projekcijos, arba staiakamps projekcijos. Kad epiroje projekcijos viena kitos nedengt, daniausiai daiktas talpinamas I erdvs oktante (1.2 paveikslas). iuo atveju horizontalioji projekcija epiros brinyje visada yra emiau frontaliosios, o profilioji deinje frontaliosios projekcijos. Atkreipkite dmes Pinokio nosies visas tris projekcijas. Daugumoje braiomosios geometrijos vadovli brinio ploktuma sutapdinama su F ploktuma, t. y. epiros brinys nagrinjamas kaip esantis vertikalioje ploktumoje, pavyzdiui, ant auditorijos lentos arba kompiuterio ekrane. Kadangi studentai braio, analizuoja ir dstytojui pateikia brin, esant ant horizontalaus ar neymiai palinkusio stalo, todl jiems lengviau suprantama epira, kai brinio ploktuma yra sutapdinama su H projekcij ploktuma (r. 1.1 pav. ir kitus ioje knygoje).

+X III IV +Y VII VIII -Z H

-X

1.1 pav. Ortogonalini projekcij ploktum ir erdvs oktant padtis

a) F

Z P

b) F

Z P

X H Y

Y a)

H Y

1.2 pav. Pinokis aksonometrijoje (a) ir epiroje (b)

-7a) b) Z F A'' y A X z 0 A' x P A''' X F

-8-

1.2.

Tako epira

Z P A'' z x 0 Y y A'''

Per tak A ivedus spindulius, statmenus H, F ir P ploktumoms, sankirtoje su ploktumomis gaunamos tako A projekcijos: horizontalioji projekcija A', frontalioji A", profilioji A''' (1.3 pav., a). 1.3 paveiksle, a parodyto vaizdaus aksonometrinio brinio tikslus pavadinimas yra praulnioji frontalioji dimetrija, techninje kalboje danai vadinama kabinetin aksonometrija. Plaiau apie aksonometrijas 2.1 skyrelyje, o dabar pakanka inoti, kad toliau tekste bus naudojama kabinetin aksonometrija. Joje Y ais bei tak y koordinats yra du kartus trumpesns negu natroje ir epiroje, o koordinats x ir z yra tokios paios kaip epiroje ir realybje. Tako A padt erdvje galima apibdinti trimis koordinatmis: x tako A nuotolis nuo P ploktumos; y nuotolis nuo F ploktumos; z nuotolis nuo H ploktumos. Transformavus projekcij ploktumas rodykli kryptimis, ortogonalins tako A, esanio I-ame erdvs oktante, projekcijos (epira) bei jo teigiamos koordinats x, y, z pavaizduotos 1.3 pav., b. Nedert stebtis, kad 1.3 pav., b teigiama Y ais brinyje pavaizduota du kartus: nuo koordinai pradios O apai ir deinn. Tai dsninga, nes Y ais iliko ant nejudintos H ploktumos, o nukreiptoji deinn um i padt, nes pasisuko kartu su P ploktuma. Studentams patartina patiems imatuoti 1.3 paveiksle pavaizduoto tako A koordinates (13; 20; 16). Jeigu 1.3 paveiksle, b bt duotos tik horizontalioji ir frontalioji tako A projekcijos, tai profiliajai projekcijai surasti galima bt pasinaudoti bet kuria i trij pagalbini linij, nubrt tuiajame brinio ketvirtadalyje. Priimtinausia pasinaudoti mlynja pusiaukampine (bisektrise). Keli I oktante esani tak (A, B ir C) epiros sudarymas pagal kabinetin aksonometrij pateiktas 1.4 paveiksle. prastai takai ymimi didiosiomis raidmis arba arabikais skaiiais.

y A' H

45

1.3 pav. Takas A aksonometrijoje (a) ir epiroje (b)

a)

b) B''

Z B''' C''' 0 Y B' A'''

B'' A''C'' X C' A A' B' Y B C 0 B''' C''' A''' C' X

A''C''

A'

1.4 pav. Bendrosios padties takai aksonometrijoje (a) ir epiroje (b)

-9a) BB'' b)

- 10 Z

Z B'''

B''

B'''

To paties tako dvi gretimos ortogonalins projekcijos visada yra vienoje ryio linijoje, statmenoje ias projekcijas skirianiai aiai (1.3 pav., b: A'A'' X, A''A''' Z; 1.4 pav., b: B'B'' X, B'B''' Y, B''B''' Z).

A''

A'' B' 0C''' CC'C'' AA' A''' Y A' X

B' C'C''

0C'''

A''' Y

Takai, priklausantys kuriai nors projekcij ploktumai ar aiai, yra ypatingos padties takai, maiausiai viena j koordinat lygi nuliui: 1.5 paveiksle A takas priklauso horizontaliajai ploktumai, B frontaliajai, C X aiai. Supratusiems aukiau idstyt mediag silome pairti 1.6 pav. pavaizduot tak D, esant VIII erdvs oktante. Epiroje io tako visos trys projekcijos yra viename brinio ketvirtadalyje, netoli viena nuo kitos, todl net ir nesudting iame oktante esani detal bt sunku pavaizduoti bei j suprasti. Rekomenduojame studentams patiems imatuoti tako D koordinates (-20; 25,5; -20). Kaip studentas suprato tako epiros sudarymo principus, geriausia tikrinti atvirktine uduotimi pagal pateikt tako epiros brin jis turt parodyti reali tako padt erdvje (sutapdinant tak su pietuko ar tuinuko smaigaliu) ir mokti greitai nustatyti epiroje pavaizduot tak tarpusavio padt.

1.5 pav. Ypating padi takai aksonometrijoje (a) ir epiroje (b)

a) X F z P x y D' D'' D''' D

b) X 0 x

y D'' D' Y

z D'''

1.6 pav. Tako D, esanio VIII erdvs oktante, aksonometrija (a) ir epira (b)

- 11 -

- 12 a) A''

1.7 paveiksle pateikta tako A parodymo erdvje (realioje padtyje) seka: 1 etapas: pietuko smaigalys priglaudiamas prie horizontaliosios tako projekcijos ( prie A 1.7 pav., a); 2 etapas: ploktuma F kartu su tako frontalija projekcija pasukama apie X a iki vertikalios padties

Kirpimo

Kirpimo A' F A'' A z Pietuko smaigalio padtis 3-iame etape z A'' X z A' Pietuko smaigalio padtis 1-ame etape

linija

(lapas prie tai kerpamas paymtas kirpimo linijas);

irklmis

pagal

1.7 paveiksle,a
X Ploktumos F lenkimo vertikali padt linija

3 etapas: pietuko smaigalys pakeliamas vir tako A' vertikalia kryptimi atstumu, lygiu tako frontaliosios projekcijos aukiui vir X aies, t. y. lygiu tako koordinatei z. Tik 3-iame etape parodyta reali tako A padtis vienareikmikai atitinka epiroje pavaizduotas tako staiakampes projekcijas A' ir A''. Ger vaizduot turintieji studentai galt apsieiti be 2-ojo etapo, t. y. galt neatlenkti F ploktumos iki vertikalios padties. Savikontrolei pabandykite pietuko smaigaliu parodyti padt erdvje t tak, kurie yra pavaizduoti 1.21.5 paveiksluose. Rodant erdvje tak D (1.6 pav.), dert prie 1.6 pav., b pavaizduoto tako D' priliesti vertikalaus pietuko smaigal ir papildomai tarti odius, pavyzdiui: takas D yra ant io pietuko tsinio tik per dyd z emiau brinio, tai yra H ploktumos. Danai reikalingos ne absoliutins tak koordinats, o santykins, tai yra turim inoti, kiek vienas takas kito atvilgiu yra aukiau arba toliau. Todl kartais epiroje ays X, Y, Z ir koordinai pradia 0 nerodomi. Be to, epiroje sudaromos tik frontalioji ir horizontalioji projekcijos, nes dviej projekcij pakanka atkurti realiam daikto vaizdui.
(1.7 pav., a)

b)

Ploktumos F atlenkimas 2-ame etape

Tak aukiai bei auki skirtumai nustatomi tik i epiros frontaliosios projekcijos, o tak nuotoliai nuo ms (arba nuo F ploktumos) tik i horizontaliosios projekcijos.

1.7 pav. Realios tako A padties erdvje parodymo schema: a) tako A epira; b) tako A ir pietuko smaigalio padtys aksonometrijoje; c) studentas, vadovaudamasis b briniu ir 3 postulatu, turi prie epiros brinio a parodyti tak A erdvje

linija

- 13 -

- 14 -

C' A''

Pagal 1.8 paveiksle pateikt tak epir galima teigti: aukiausias erdvje yra A takas, emiausias C takas; ariausias mus yra B takas, toliausias nuo ms yra C takas; takai A, B, K, E, G yra I, C takas yra III, D takas yra VI erdvs oktante. Konkuruojantys takai tai vienas kit dengiantys takai, 5 kuri projekcijos vienoje projekcij ploktumoje sutampa. 1.8 paveiksle frontaliai konkuruojantys takai yra B ir K (sutampa j frontaliosios projekcijos) bei horizontaliai konkuruojantys takai E ir G (sutampa j horizontaliosios projekcijos). Frontaliojoje projekcijoje nematomas takas K, nes j udengia ariau ms esantis B takas; horizontaliojoje projekcijoje nematomas G, nes j udengia aukiau jo esantis E takas. 1.3. Tiess epira

B''K''

E''

D''D'

G'' X C '' A' K' E'G' 0

B'

1.8 pav. vairios padties tak epira

Norint pavaizduoti tiess atkarp epiroje, utenka sudaryti dviej atkarp ribojani tak projekcijas, o jas jungianios tiess ir yra duotosios tiess projekcijos (1.9 paveiksle atkarpa AB). Kai vaizduojamoji ties yra neriboto ilgio, tai ji ymima maosiomis lotynikomis raidmis. Tiess AB ir l yra pirmame oktante (1.9 pav.). Jeigu ties AB sivaizduotume be galo ilg, tai take A ji kirst ploktum H ir pereit ketvirt oktant, o take B kirst ploktum F, paklidama antr ir dar toliau et oktantus. Ties l kirst antr, trei ir septint oktantus.
A'

B''

l''

A'' B' l'

1.9 pav. Tiesi AB ir l epira

- 15 -

- 16 -

Reali tiess padtis erdvje (natroje) pagal pateikt epiros brin pietuku parodoma taip: - 1 etapas: pietukas udedamas ant tiess (ar jos atkarpos) epiros brinio horizontaliosios projekcijos AB (1.10 pav., a); 6 2 etapas: nekeiiant 1-ame etape gautojo pietuko kampo su F ploktuma, jo galai nuo H ploktumos pakeliami aukt, lyg tiess galini tak koordinatms zA ir zB. Ribotos vaizduots studentai ties erdvje galt pietuku parodyti, panaudodami papildomai tarpin etap, tai yra kirpdami 1.10 paveiksl, a ir F ploktum per X a atlenkdami iki vertikalios padties (pagal 3 postulat). Siekdami pasitikrinti pietuku parodykite erdvje tieses, pavaizduotas 1.9; 1.11; 1.12 ir 1.13 paveiksle, taip pat nurodykite oktantus, kuriuos kirst pavaizduot tiesi tsiniai. Pavyzdiui, 1.11 paveiksle ties CD yra I oktante, prakirtusi F ploktum, ji lst II oktant; prakirtusi P ploktum, lst V oktant; ties t i I oktanto pereit tik IV oktant. Pagal padt erdvje tiess bna: lygio tiess (lygiagreti H ploktumai ties yra horizontal h, lygiagreti F frontal f, lygiagreti P ploktumai profil p); statmenos bet kuriai projekcij ploktumai, arba nubrtos per konkuruojanius takus, pavyzdiui, tiess BK ir EG 1.8 paveiksle. Daugumoje vadovli jos vadinamos projektuojaniomis tiesmis; bendrosios padties. Dabar nesunku patiems parodyti 1.11 paveiksle pavaizduotas tieses erdvje bei teigti, kad jame pavaizduotos tiess yra: AB bendrosios padties; CD lygiagreti horizontaliajai ploktumai, t. y. ji yra lygio ties horizontal; EG frontal; t statmena H ploktumai (horizontaliai projektuojanti); m ir horizontal, ir frontal, ir statmena P ploktumai ties. Akcentuojame: C'D' horizontals horizontalioji projekcija, arba lygio tiess vienvard projekcija.

a)

A''

Kirpimo

Kirpimo zB B zB B'

linija

zA B'' F ploktumos lenkimo vertikali padt linija

B'

A' b) F A'' pietuko padtis 2-ame etape A F B'' A'' X zA B''

A'

pietuko padtis 1-ame etape

1.10 pav. Realios tiess AB padties erdvje parodymo schema: prie epiros brinio (a) studentas ties parodo pietuku, vadovaudamasis 6 postulatu ir aksonometrijos briniu (b)

linija

- 17 -

- 18 -

7 8

Takas priklauso tiesei, jei jis yra ant vis tiess projekcij (1.11 paveiksle takas L priklauso tiesei AB, o takas K
yra alia jos).

A'' z K'' L'' B'' C'' h'' D'' E'' G'' f '' t'' m''

Tik lygio tiess vienvardje projekcijoje matome tikrj tiess atkarpos ilg (pavyzdiui, 1.11 paveiksle C'D' =CD,
E''G'' =EG).

Bendrosios padties tiess atkarpos AB tikrasis ilgis yra stataus trikampio natroje ABN (1.12 pav., a) ir jam lygaus A'B'B epiroje (1.12 pav., b) ambin A'B. Be to 1.12 pav., a aksonometrijoje aikiai matomas tiess AB polinkio H ploktum kampas . Tiess atkarpos tikrasis ilgis yra ambin papildomo stataus trikampio, kurio vienas statinis yra viena atkarpos 9 projekcij, o kitas statinis atkarpos kitos projekcijos koordinai skirtumas. Tiess polink projekcij ploktum atspindi kampas tarp tiess projekcijos ir ambins (atkarpos tikrojo ilgio) 10 papildomame trikampyje, sudarytame vienvardje projekcij ploktumoje. Jei iekomas polinkis F ploktum, tai papildomas status trikampis sudaromas prie frontaliosios tiess projekcijos, jei iekomas polinkis H ploktum prie horizontaliosios tiess projekcijos. 1.12 paveiksle, b aliame pagalbiniame trikampyje paymtas || parodo tiess AB tikrj kamp su H ploktuma. Norint sudalyti tiess atkarp duotu santykiu, nebtina dalyti atkarpos tikrj ilg; pakanka sudalyti duotu 11 santykiu bet kuri tiess projekcij (1.11 paveiksle takas L
dalija AB ties pusiau, ir visikai nesvarbu, kuri jos projekcij pirmiau dalijame).

A' K' L' B' C' y

h' f' D' CD H; E' EG F; G' t H; t'

m'

1.11 pav. vairios padties tiesi ortogonalins projekcijos

a) F B''

b)

B'' z

z A'' A X A' H

B z N B' X

A''

A' || B'

Kai ant bendrosios padties tiess reikia paymti tak, tam tikru atstumu nutolus nuo vieno jos galo, tekt t atstum atidti tik ant atkarpos tikrojo ilgio, tai yra ant papildomo trikampio ambins; grintas pradines projekcijas tas atstumas tapt trumpesnis.

z B

1.12 pav. Bendrosios padties tiess atkarpos tikrojo ilgio bei polinkio H ploktum nustatymas

- 19 a) F mF'' mF B'' m'' A'' mH'' X A m' B' m mF' B

- 20 b) B'' m'' A'' X mH'' mF' B' mF'' mF

Kartais ties pavaizduojama pdsakais, tai yra takais, kuriuose ties arba jos tsinys kerta horizontalij ir frontalij projekcij ploktumas (1.13 pav.). Epiroje pratsus tiess horizontalij projekcij iki sankirtos su X aimi, gaunama jos frontaliojo pdsako horizontalioji projekcija mF. Frontalioji jo projekcija mF turi bti AB tsinio ir vertikalios ryio linijos, einanios per tak mF, sankirtoje. Analogika seka yra nustatomas tiess horizontalusis pdsakas mH. 1.4. Ploktumos epira

A' mH' mH

m'

A' mH' mH

Epiroje ploktum galima pavaizduoti: trimis takais, nesaniais vienoje tiesje; tiese ir taku alia jos; dviem susikertaniomis ar lygiagreiomis tiesmis; daugiakampiu; plokia kreive; pdsakais. 1.14 pav., a ploktuma pavaizduota trimis takais (trikampiu ABC), kuri koordinats uraytos paveikslo lentelje. Kaip matome, mintu atveju brinyje tenka atidti 9 koordinates. Todl danai ploktumos vaizduojamos pdsakais, nes tada pakanka atidti tik 3 koordinates (1.14 pav., b taip atidta ploktuma ). Ploktumos pdsakai tai tiess, kuriomis duota ploktuma kerta H ir F projekcij ploktumas. 1.14 pav., b linija H bendrosios padties ploktumos horizontalusis pdsakas, F frontalusis pdsakas. Ploktumos koordinat x yra frontaliojo bei horizontaliojo pdsak sankirtos su X aimi nuotolis nuo koordinai pradios; koordinat y horizontaliojo pdsako H ir Y aies sankirtos nuotolis nuo tako 0; koordinat z frontaliojo pdsako F ir Z aies sankirtos nuotolis nuo koordinai pradios.

1.13 pav. Bendrosios padties tiess pavaizdavimas pdsakais aksonometrijoje (a) ir epiroje (b)
a) Koord. x y z A B 35 20 27 4 8 32 C 5 20 12 A'' X B' 0 X x z H C' A' Y Y 0 B'' Z b) Koord. x y z F y 17 -20 -15 Z

C''

1.14 pav. Bendrosios padties ploktuma pavaizduota trimis takais (a) ir pdsakais (b) epiroje

- 21 a)

- 22 C''

Kirpimo

Kirpimo B'' zB C' B' C'' C zC B'' C' B'' B

linija

A'' zA

zC

Pagal padt erdvje ploktumos bna: - lygio kai ploktuma yra lygiagreti kuriai nors projekcij ploktumai; - statmenos projekcij ploktumoms; - bendrosios padties. Kai ploktuma epiroje pavaizduota trikampiu, tai studentas toki ploktum galt braiymo priemone trikampiu erdvje parodyti taip: 1 etapas: trikampis udedamas ant epiros horizontaliosios projekcijos taip, kad jo virni isidstymas 12 bt kuo panaesnis ploktumos horizontalj vaizd; 2 etapas: nekeiiant 1-ame etape gautojo trikampio kampo su F ploktuma, jo virns nuo H ploktumos pakeliamos aukt, lyg ploktumos tak z koordinatms. Studentas pirmame etape braiymo trikamp turt udti ant trikampio A'B'C' (1.15 pav.,a), o antrame etape trikampio virnes turt pakelti nuo brinio ploktumos aukiais zA, zB ir zC. 1.15 pav.,b alias trikampis yra studento naudojamas braiymo trikampis, taigi jis nebtinai turi tiksliai sutapti su pavaizduotu ABC.

Lenkimo linija

A' b) F

Trikampio padtis 2-ame etape

A''

A''

C''

zA

A'

B' Trikampio padtis H 1-ame etape

1.15 pav. Realios ploktumos ABC padties erdvje parodymo schema prie epiros brinio (a) tai atlieka studentas, vadovaudamasis 12 postulatu ir aksonometrijos briniu (b)

linija zB

- 23 b) '' F

- 24 c)

Kirpimo linija

Techniniuose briniuose apstu detali paviri, kurie yra statmeni H, F ar P projekcij ploktumoms (tokie paviriai kit autori vadovliuose vadinami projektuojaniais), ir vienoje i projekcij gali bti vaizduojami tik linija. Todl labai svarbu suvokti j padt erdvje. F ploktumai statmenoji ploktuma turi bti vaizduojama tik jos frontaliuoju pdsaku (1.16 pav., a), H ploktumai statmenoji ploktuma tik jos horizontaliuoju pdsaku (1.17 pav., a), nes kitas pdsakas visada yra statmenas X aiai (r. 1.18 paveiksle pavaizduoto ploktumos frontaliojo pdsako F padt). 1.16 pav., a duotoji ploktuma yra statmena projekcij ploktumai F, taigi jos frontalioji projekcija ir frontalusis pdsakas sutampa. Norint parodyti erdvje tikslinga: 1) kirpus popieri pagal 1.16 pav., c kirpimo linijas, atlenkti ploktum F per X a (nurodyt lenkimo linij) reali vertikali padt; 2) rausvai nudayt 1.16 pav., c ploktumos dal per '' ties atlenkti taip, kad kampas tarp ir F ploktum bt status. Kai duotoji ploktuma yra statmena H ploktumai (1.17 pav., a), tai kirpus popieri pagal 1.17 pav., c parodyt kirpimo linij alsvai nuspalvot ploktumos dal (1.17 pav., c) belikt atlenkti per ties ' taip, kad kampas tarp H ir ploktum erdvje tapt status i operacij turi atlikti studentas. Kai bendrosios padties ploktuma pavaizduota pdsakais, tai ji erdvje braiymo trikampiu parodoma, priglaudiant vien trikampio kratin prie horizontaliojo ploktumos pdsako, o kit trikampio kratin priglaudiant prie frontaliojo ploktumos pdsako (prie tai frontalusis pdsakas kartu su F ploktuma turi bti atlenkti vertikali padt). Pabandykite braiymo trikampiu parodyti erdvje 1.14 paveiksle pdsakais pavaizduot ploktum ir 1.18 paveiksle pavaizduotas ploktumas , , .

Z ''

'' Lenkimo linija

X X H X

Lenkimo linija

1.16 pav. Statmenoji F ploktuma: a) epiroje; b) aksonometrijoje; c) parodymas erdvje (i operacij pagal 1.16 pav., b turi atlikti studentas)

a)

b)

c)

X ' ' H

X Kirpimo linija Lenkimo linija '

1.17 pav. Statmenoji H ploktuma: a) epiroje; b) aksonometrijoje; c) parodymas erdvje (i operacij

pagal 1.17 pav., b turi atlikti studentas)

Kirpimo linija

a)

- 25 -

- 26 -

Takas priklauso ploktumai, jei jis yra tiesje, esanioje toje ploktumoje. 1.18 paveiksle takas 1 yra ploktumoje , nes yra ant jos horizontaliojo pdsako H; takas G yra ploktumoje , nes yra ant jos mlynai pavaizduotos frontals; 1.19 pav., a takas 1 yra trikampyje ABC, nes yra ant jo kratins BC; 1.19 pav., b takas N yra trikampyje KLM, nes yra ant jo frontals KL. Taiau 1.19 pav., a pavaizduotas takas D nepriklauso ABC, nes nepriklauso nei tiesei A1, nei jokiai kitai tiesei trikampyje. Kai takai priklauso ploktumoms, statmenoms H ar F ploktumas, tai galima per tuos takus tiesi nebrti: 1.18 paveiksle takas E visada bus ploktumoje , jei jo frontalioji projekcija bus ant ploktumos frontaliosios projekcijos ''; takas 1 visada bus ploktumoje , jei jo horizontalioji projekcija bus ant ploktumos horizontaliosios projekcijos . Ties priklauso ploktumai, jei ji su ploktuma turi nors 14 du bendrus takus. 1.19 pav., a ties A1 priklauso ABC ploktumai. Ploktumos lygio ties tai linija, priklausanti duotai ploktumai ir lygiagreti kuriai nors projekcij ploktumai: 1.19 paveiksle,a ties A1 yra ABC horizontal, ties KL ploktumos KLM frontal (1.19 pav., b), ties 12 123 horizontal (1.19 pav., c). Ploktumos polink bet kuri projekcij ploktum atspindi ploktumos polinkio tiess kampas su ta paia projekcij ploktuma. Ploktumos polinkio ties duotos ploktumos linija, statmena atitinkamai ploktumos lygio tiesei. 1.19 pav., b ties MN ploktumos KLM polinkio ploktum F ties, nes ji statmena frontalei KL; ties 23 - 123 polinkio H ploktum ties, nes ji statmena pastarojo trikampio horizontalei 12 (1.19 pav., c). Pagal 10 postulat nubrus papildom stat trikamp M''MN'' gaunamas tiess MN, taigi ir KLM kampas su F ploktuma, o trikampyje 2'3'2 gaunamas tiess 23 bei 123 kampas su H ploktuma. Beje, ties 32 rodo skysio, ulainto ant tako 3, tekjimo krypt duotja 123 ploktuma.

13

B'' F E'' X G' E' C' A' H H 1' 1' H A'' C'' F G'' 1'' F

1''

B'

1.18 pav. Ploktum epiros

a) B'' A'' D'' h'' 1''

b) MN

y M''

c) 3'' z

K'' C'' N'' f '' L'' 1'' h'' 2''

K' A' h' D' B' 1' C'

N'

f' y M' L'

1' h' 2' z 2 23 3'

1.19 pav. Ploktumos lygio ir polinkio tiess

- 27 -

- 28 -

1.5.

Kampai tarp tiesi ir ploktum

l'' t'' e'' 1 2' m'' A'' n''

Gali bti lygiagreios, susikertanios ir prasilenkianios tiess. Jeigu duotos tiess ar bent viena i j yra profil, tai j tarpusavio padiai nustatyti daniausiai tikslinga epiroje pabraiyti ir profilij projekcij. Tarpusavyje lygiagrei tiesi projekcijos visose 15 projekcij ploktumose turi bti lygiagreios (1.20
paveiksle t l, nes t' l' ir t'' l'').

e'

1' 2' n'

16

Tiesi sankirtos takas turi ilikti tiesi susikirtimo taku bet kurioje projekcijoje (1.20 paveiksle tiess m ir n susikerta
take A, o tiess m ir e yra prasilenkianios. Takai 1 ir 2 yra konkuruojantys, bet ne tiesi m ir e sankirtos takai: skaitykite 5 postulat).

t'

m'

l'

A'

t l,

m n,

me

Konkuruojanios tiess tai tokios linijos, kuri projekcijos vienoje projekcij ploktumoje sutampa. 1.21 paveiksle sutampa tiesi l ir g horizontaliosios projekcijos, taigi l ir g yra konkuruojanios tiess; taip pat sutampa m ir t tiesi frontaliosios projekcijos, taigi m ir t yra konkuruojanios tiess. Kai kampo kratins lygiagreios kuriai nors projekcij ploktumai, tai toje projekcijoje kampas matomas 18 tikruoju dydiu. Kampas tarp bendrosios padties tiesi epiroje projektuojamas ikreiptai (ne tikru dydiu).

17

1.20 pav. Lygiagreios, susikertanios ir prasilenkianios tiess

a) l'' A'' g'' A' B''

b)

D''

c) t m'' n''

C''

f ''

Kai kampas tarp tiesi epiroje pavaizduotas staiu, o viena io kampo kratin yra arba horizontals hori19 zontalioji, arba frontals frontalioji projekcija, tai erdvje tos tiess yra tarpusavyje statmenos. 1.21 paveiksle tiesei AB yra statmenos tiess l ir g, nes status kampas su horizontale AB epiroje matomas horizontaliojoje projekcijoje; bendros padties tiesei CD statmen galima nubrti tik kaip jai statmen lygio ties (pavyzdiui, frontal f); kampas tarp tiesi m ir n net abiejose projekcijose yra status, taiau tiess m ir n erdvje nestatmenos, nes n viena j nra lygio ties.

C' B' f' l' g' D' l AB, g AB, f CD,

m' t'

n'

n m.

1.21 pav. Konkuruojanios ir tarpusavyje statmenos tiess

- 29 -

- 30 a) 1'' 2'' l'' m'' e'' l' n' k' m' 2' 1' n (kl), m (kl), t , p . e' p' g' f' ' h' t' p'' t'' f '' '' h'' g'' b)

20

ploktumai (kl), nes m yra lygiagreti joje esaniai tiesei 12, o ties n iai ploktumai nelygiagreti).

Ties lygiagreti ploktumai, jei ji yra lygiagreti nors vienai ploktumos tiesei (1.22 pav., a ties m yra lygiagreti Dvi ploktumos tarpusavyje lygiagreios, jei vienos ploktumos dvi susikertanios tiess yra lygiagreios kitos ploktumos dviem susikertanioms tiesms (1.22

n'' k''

21

paveiksle, a ploktuma (em) yra lygiagreti ploktumai (kl), nes m12 ir el ).

Ties statmena ploktumai, jei ji yra statmena dviem 22 susikertanioms tos ploktumos tiesms. Atsivelgiant 19 postulat, pastarj teigin galima perfrazuoti taip: ties yra statmena ploktumai, jei tiess projekcijos yra statmenos ploktumos horizontals horizontaliajai ir ploktumos frontals frontaliajai projekcijai. 1.22 paveiksle, b ties t , nes t' h' (taigi t h) ir t'' f'' (taigi t f); ties p nra statmena ploktumai , nes ji nestatmena nei ploktumos frontalei, nei horizontalei. Dvi ploktumos tarpusavyje yra statmenos, jei vienos 23 ploktumos ties yra statmena kitai ploktumai. 1.22 paveiksle, b ploktuma yra statmena ploktumai (gt), nes pastarosios ties t yra statmena ploktumai . (pagal 22 postulat). 1.6. Tiesi ir ploktum sankirta Kai duotoji ploktuma yra statmena kuriai nors projekcij ploktumai, tai ploktumos ir tiess sankirtos takas matomas vienoje projekcijoje (1.23 paveiksle sankirtos takai 1'' ir 2' ), belieka j perkelti kit tiess projekcij. Duotosios tiess matomum nesunku nustatyti, jei suvokiama jos ir ploktumos padtis erdvje. Jeigu neaikus 1.23 paveikslas, tai analizuokite 1.10, 1.16 ir 1.17 paveikslus.

1.22 pav. Tiess ir ploktumos tarpusavio padtys

a)

l'' 1''

b) t'' 2''

''

1' l' t'

2'

'H

1.23 pav. Tiess ir ploktumos, statmenos F (a) bei H (b), sankirta

- 31 -

- 32 B'' 5'' 1''

Tiess ir bendrosios padties ploktumos sankirtos takas nustatomas ploktumoje nubriant ties, konkuruojani 24 su duotja tiese. Bendras ioms tiesms takas yra duotos ploktumos ir tiess sankirtos takas. 1.24 paveiksle duotai t tiesei trikampyje pabriama konkuruojanti ties 12 (jei umirote, tai skaitykite 17 postulat); abiej i tiesi sankirtos takas K yra ir duotoje ploktumoje, nes yra ant joje nubrtos konkuruojanios tiess 12, ir duotoje linijoje t; taigi takas K yra duotos tiess t ir ABC sankirtos takas. Norint nustatyti tiess matomj ir nematomj dalis, patartina ties bei ploktum parodyti pietuku ir trikampiu erdvje, taiau neginytinas sprendimas yra pasiekiamas tik tada, kai panaudojami konkuruojantys takai (r. 5 postulat). 1.24 paveiksle frontaliojoje projekcijoje konkuruoja takas 2, priklausantis tiesei AC, ir takas 3, priklausantis tiesei t. Stebint horizontalij projekcij galima teigti, kad takas 2 yra ariau ms nei takas 3; taigi frontaliojoje projekcijoje mes kartu su 2 taku matome ploktum ABC, o tiess t dalis 3''K'' udengta, nematoma. Stebint frontalij projekcij galima teigti, kad takas 5 (ant tiess t) yra aukiau u ploktum (jos tak 4), taigi, horizontaliojoje projekcijoje tiess dalis 5'K' kartu su 5 taku yra matoma, o jos atkarpa nuo sankirtos tako K' iki ploktumos kratins B'C' yra nematoma. Norint nustatyti dviej bendrosios padties ploktum sankirtos ties, jose nubriamos konkuruojanios tiess 25 ir nustatomi joms bendri takai. Per maiausiai du bendrus takus nubrta ties yra duot ploktum sankirtos linija. 1.25 paveiksle duotose ploktumose ir nubriamos konkuruojanios tiess 12 ir 34 (nes j frontaliosios projekcijos 1''2'' ir 3''4'' sutampa); horizontaliojoje projekcijoje nustatomas ioms tiesms bendras takas M; duotoms ploktumoms antras bendras takas N nustatomas nubriant konkuruojanias tieses 56 ir 78; ties MN yra ir ploktum sankirtos linija, nes nubrta per bendrus abiem ploktumoms takus M ir N.

K''
A'' 4'' B' 1' 3' 2''3'' C''

t'' t'

A' 4'5'

K'
2' C'

1.24 pav. Tiess ir ploktumos sankirta

1'' '' 5''

2''

M''

3'' ''

4''

6'' N''

7''

8''

1' ' 5' 2' 6' N' M' 7' 3' ' 4' 8'

1.25 pav. Dviej ploktum sankirta

- 33 -

- 34 a) M'' B'' A'' f '' A' C'' A' n' B' f' h' M' C' c) M KM A'' K'' B'' y M' C' M'' 2' K' 1' n' B' h'' n'' C'' A'' b) M''

Tako atstumas nuo ploktumos gali bti nustatomas tokia seka: 1) per duot tak briama duotai ploktumai statmena ties. 1.26 paveiksle, a per duot tak M ploktumai ABC statmena ties n nubrta vadovaujantis 22 postulatu, tai yra ties n' turi bti statmena h' , o n'' statmena f ''; 2) nustatomas io statmens ir ploktumos sankirtos takas. 1.26 paveiksle, b sankirtos takas K nustatytas pagal 24 postulat, naudojant konkuruojanias tieses n ir 12; 3) nustatomas atkarpos, esanios tarp sankirtos ir duotojo tako, tikrasis ilgis. 1.26 paveiksle, c sudaromas pagalbinis status trikampis (pagal 9 postulat), o jo ambin M0K'' yra lygi tako M nuotoliui nuo ABC. Savikontrolei studentams patartina patiems nustatyti tiess n matomum H ir F projekcijose (1.26 pav. b).

B'' 1'' K'' 2'' n''

1.27 paveiksle pavaizduota dviej riboto dydio ploktum, t. y. ABC ir DEG sankirtos tiess bei i trikampi matomumo nustatymo seka: 1) iuo atveju vadovautis 25 postulatu nra tikslinga, nes gali tekti brti labai daug konkuruojani tiesi, kol bt nustatyti abiem trikampiams nors du bendri takai; 2) paprasiau trikampi sankirtos linij nustatyti vadovaujantis 24 postulatu, t. y. iekoti vieno trikampio kratini ir kito trikampio ploktumos sankirtos tak. Taigi net neturintiems vaizduots studentams pakakt iekoti daugi daugiausia tik ei kratini sankirtos su trikampiais tak; 3) eliminuojame tas kratines, kurios negalt kirstis su riboto dydio trikampi ploktumomis. I 1.27 paveikslo, a akivaizdu, kad kratin BC negali kirstis su DEG (nes B'C' yra alia D'E'G'), o ties DG negali kirsti trikampio ABC (nes D'G' yra alia A'B'C');

C'' A' B' K' y M'

C'

1.26 pav. Tako M atstumo nuo ploktumos nustatymo seka

- 35 -

- 36 a) A'' D'' B'' b) A'' 1'' K'' G'' A' C'' E' 2' G' B' G' 1' 3' D' C' c) A'' 1''8'' K'' G'' 3'' A' 8' G' 1' 3'5' D' C' K' M' 9' 10' B' C'' 6'7' E' 7'' D'' 5'' 6'' M'' 9''10'' E'' D' C' K' M' E'' G'' A' 2'' 3'' C'' 4' E' B' E'' M'' D'' 4'' B''

trikampiui ABC, nes yra ant jo kratins AC, taip pat jis priklauso trikampiui DEG, nes K yra ant jo tiess 12), nuo tako K' vesdami ryio linij, gauname sankirtos

4) iekome kratins AC ir DEG sankirtos tako (pagal 24 postulat), t.y. trikampyje DEG briame ties 1''2'', konkuruojani su A''C'' (1.27 pav., b). Surad tiess 12 horizontalij projekcij 1'2', pamatome, kad ji ir ties A'C' turi bendr tak K' (takas K priklauso

tako frontalij projekcij K'' ant tiess A''C''; 5) iekome kratins DE ir trikampio ABC sankirtos tako, t.y. trikampyje A'B'C' briame ties 3'4', konkuruojani su tiese DE. ioms tiesms ir kartu duotiems trikampiams bendras takas yra M; 6) per takus M ir K briame abiej duot trikampi sankirtos linij KM; 7) duot trikampi matomumui nustatyti tikslinga pasinaudoti konkuruojaniais takais (apie tai galite prisiminti, jei perskaitysite 5 postulat bei 1.24 paveikslo tekstin dal); 8) ianalizav konkuruojani tak 3 ir 5 padt (1.27 pav., c), teigiame, kad takas 3 yra emiau nei takas 5, todl horizontaliojoje projekcijoje takas 3' yra nematomas (j udengia takas 5), o kartu su juo nematoma ir kratins AC dalis 3'K' (nes takas 3 yra ant kratins AC). Kit kratini matomumui horizontaliojoje projekcijoje nustatyti pakakt geros vaizduots, o prieingu atveju rekomenduojama skaityti 10 punkt; 9) paymj konkuruojanius takus 1 ir 8 abiejose projekcijose, galime teigti, kad toliau nuo ms ir todl nematomas frontaliojoje projekcijoje yra takas 8'', o kartu su juo nematoma ir kratins AC dalis 8''K''; 10) paymj konkuruojanius takus 6 ir 7 abiejose projekcijose, galime konstatuoti, kad horizontaliojoje projekcijoje yra nematomas takas 7', o kartu su juo ir kratins E'G' dalis (1.27 paveiksle,c ji paymta brknine linija); 11) sulygin konkuruojanius 9 ir 10 takus, galime konstatuoti, jog frontaliojoje projekcijoje yra nematomas takas 10'', o kartu su juo yra nematoma kratins DE dalis 10'' M ''; 12) brinys tapt dar vaizdesnis, jei trikampi matomos dalys nuspalvinamos skirtingomis spalvomis.

B''

1.27 pav. Dviej trikampi sankirtos tiess bei matomumo nustatymo seka: a) uduoties slygos; b) trikampiams bendr tak paieka; c) trikampi matomumo nustatymas

- 37 a)

- 38 F B'' A'' A'' A X A B' A' H A' X1 ' H A B X B' BB

b)

1.7.

Projekcij pertvarkymas

B''

Projekcij pertvarkymas (projekcij ploktum keitimas, sukimas apie horizontalias ir vertikalias ais, sukimas apie lygio ties, pagalbinis projektavimas) naudojamas iraikingesnms ir parankesnms daikto projekcijoms gauti, taip pat vairi udavini sprendimo keliams supaprastinti.

1.7.1. Projekcij ploktum keitimas Keiiant projekcij ploktumas, naujoji ploktuma turt ilikti statmena vien i esam projekcij ploktum. Be to, pageidaujamas rezultatas greiiau gaunamas, kai naujoji projekcij ploktuma bna lygiagreti ar statmena duotai tiesei, ploktumai, paviriui. 1.28 paveiksle naujoji projekcij ploktuma yra lygiagreti tiesei AB ir taip pat yra statmena H ploktumai. Duotoji ties projektuojama ploktum jai statmenais spinduliais. Po to naujoji ploktuma su naujja projekcija yra sukama apie ios ploktumos pdsak H (apie nauj a X1) iki ji sutaps su buvusia jai statmena ploktuma (iuo atveju, iki sutaps su ploktuma H). Pagal 2 postulat epiroje ryio linijos tarp gretim projekcij visada lieka statmenos jas skirianiai aiai (naujos ploktumos pdsakui H ). I 1.28 paveikslo, a matyti, kad takai A ir B pakil vir H ploktumos tiek pat, kiek ir j projekcijos F bei naujoje projekcij ploktumoje. Tako projekcija naujojoje projekcij ploktumoje nuo jos pdsako (naujosios aies) nutolusi tiek, kiek keiiama 26 projekcija nutolusi nuo senosios aies (arba, naujasis nuotolis lygus treiajam atstumui, skaiiuojant nuo naujosios aies atgal). 1.29 paveiksle nustatytas bendros padties trikampio tikrasis dydis keiiant projekcij ploktumas du kartus. ia pirmame keitime naujoji ploktuma yra statmena H ploktumai ir duotam trikampiui (iuo atveju, statmena trikampio horizontalei h). Antrame keitime nauja ploktuma statmena ploktumai ir lygiagreti duotam trikampiui (brinyje lygiagreti jo projekcijai ABC). Tak padtis naujose ploktumose nustatyta vadovaujantis 2 ir 26 postulatais, be to aikumo dlei tokiais paiais simboliais 1.29 paveiksle yra paymti vienodi projekcij nuotoliai.

X1'H

|AB|

1.28 pav. Tiess tikrojo ilgio nustatymas, keiiant projekcij ploktum

B'' A'' h'' 1'' C'' X B' B A' h' 1' A B |ABC| C

1) 2) 3)

h, nes H h'; ABC, nes ABC; ABC=|ABC|

'X2

C' H ' X1

1.29 pav. Trikampio tikrojo dydio nustatymas, keiiant projekcij ploktumas

- 39 -

- 40 a) B'' i'' |MN| j''A'' B' B1' j' |AB| A' i'M' N1' B1'' M'' N' b) N'' N1''

1.7.2. Sukimas apie horizontalias ir vertikalias ais Takas, sukamas apie a, erdvje juda apskritimu, kuris pavaizduojamas: apskritimu projekcij ploktumoje, statmenoje sukimo aiai; tiese, statmena sukimo aiai, projekcij ploktumoje, lygiagreioje tai aiai.

27

1.30 paveiksle, a takas B'' padt B1'' juda apskritimo lanku, nes sukasi apie statmen F ploktumai a j, o linija B'B1' projektuojama tiese, statmena aiai j'. Patartina figr sukti apie a, kol ji taps lygiagreti ar statmena projekcij ploktumai. 1.30 pav., a ties AB pasukta apie a j iki lygiagreios H ploktumai padties, todl A'B1' =AB. 1.30 pav., b ties MN pasukta apie vertikali a i kol MN tampa frontale. Taigi linija N'N1' yra apskritimo lankas, o N''N1'' - ties, statmena aiai i''. Projekcij ploktumoje, statmenoje aiai, figros vaizdas po pasukimo ilieka toks pat, kaip ir prie pasukim. 1.30 paveiksle A''B'' = A''B1''; M'N' = M'N1'; C'D'E' = C1'D1'E1'; C1''D1''E1'' = C2''D2''E2''. Sukimo ays epiroje gali bti nerodomos, o pasukus nauj projekcij galima perstumti patogi brinio viet. Toks bdas vadinamas plokiai lygiagretus perstmimas. Pasinaudojant iuo bdu 1.30 pav., c nustatytas CDE tikrasis dydis. Pirmame etape CDE pasuktas apie brinyje neparodyt vertikali a (1.30 pav., c), kol trikampio horizontal tapo statmena F ploktumai (C1'11' X). Frontaliosios tak projekcijos nustatytos vertikali ir horizontali ryio linij sankirtoje. Be abejons, trikampio frontalioji projekcija turi bti ties, nes horizontal C1 ia projektuojama taku. Antrame etape CDE pasuktas apie brinyje neparodyt statmen F ploktumai a, kol duotasis trikampis virto horizontalia ploktuma, taigi C2'D2'E2' = CDE.

c) C''

D'' 1''

D1'' C1''11''

h''

E'' D' 1' h' E' C' C1' h1' D1' 11'

E1'' E1'

E2'' E2' |CDE|

C2''

D2''

D2'

C2'

1.30 pav. Tiess AB tikrojo ilgio nustatymas, pasukant apie horizontali a j (a) bei vertikali a i (b) ir trikampio tikrojo dydio nustatymas plokiai lygiagreiu perstmimu (c)

- 41 -

- 42 a) C'' b) C''

1.7.3. Sukimas apie lygio ties Sukamas apie lygio ties takas erdvje juda apskritimu, kuris projektuojamas tiese, statmena lygio tiess vien28 vardei projekcijai (statmena horizontals horizontaliajai arba frontals frontaliajai projekcijai). 1.31 paveiksle dvi susikertanios tiess AC ir BC sukamos apie nubrt ploktumos horizontal h iki lygiagreios H ploktumai padties. Pasukto tako C padtis nustatoma, vertinant, kad C'C1' h' (19 ir 28 postulatai) bei C1'M' = CM (9 postulatas). Be abejo, A1'B1'C1'=ABC, ia visi jo kampai bei kratins matyti tikraisiais dydiais. 1.7.4. Pagalbinis projektavimas Tako pagalbin projekcija (arba elis) tai takas, kuriame pagalbinio projektavimo (arba sauls) spindulys, 29 einantis per duotj tak, kerta esam projekcij ploktum ar kit paviri. Dert prisiminti tiess ir ploktumos sankirt (skaitykite 1.6 skyrel), o pagalbinio projektavimo spindul traktuoti kaip ties. Be to, patartina sault dien stebti, kaip daiktai meta elius ant vairi paviri. 1.32 pav., a pagal parodyt pagalbinio projektavimo krypt s tiktinas tako A elis ant F ploktumos, todl pirmiausiai per A' tak briamas lygiagretus s' spindulys iki X aies, t. y. ploktumos F horizontaliosios projekcijos. Po to per tak A'' briamas lygiagretus s'' spindulys iki sankirtos su ryio linija. is sankirtos takas AF ir yra tako A elis ant F ploktumos. Tako B elis tiktinas ant H ploktumos, nes yra arti jos. Todl pirmame etape per B'' tak briamas lygiagretus s'' spindulys iki X aies. Antrame etape per tak B' briamas lygiagretus s' spindulys iki sankirtos su ryio linija, taigi takas BH ir yra tako B elis ant H ploktumos. Tiess elio lio takas KH KF (r. 1.32 pav., c) nustatomas surandant tiess el (AHBH ar AFBF) ir ant projekcij ploktum, nesani pirmame oktante. Taigi tiess AB elis yra mlyna lautin linija AFKFBH, o pagal raudon rodykl nesunku nustatyti, kad ant X aies elis krinta nuo tiess tako K.

z h'' A'' M'' B'' A'' C C' M'' z C' h'' B''

A'A1' A' h' M' B' M' B'B1' || h'

C1'

1.31 pav. Kampo tarp dviej tiesi nustatymo, pasukant apie lygio ties h, seka
a) A'' s'' X s' A' BH B' A' BH B' BF A' K' BH B' BF AF B'' b) A'' AF B'' c) A'' K'' AH AF B'' KHKF

1.32 pav. Tiess AB eli ant H ir F ploktum nustatymo seka

- 43 a) 1'' 3'' 3S'' 2''

- 44 b) A'' B'' 1''st B''s C'' B'' D'' A''s

Pastat ir detali eliai epiroje daniausiai braiomi esant 45 kampui tarp sauls spindulio s projekcij ir X aies. 1.33 paveiksle, a yra pavaizduoti palapins ir vertikalaus stulpo eliai ant vis galim ploktum. Kaip matome, palapins elis yra tik ant horizontalaus ems paviriaus (paveiksle paymtas pilka spalva). Jeigu nesuvokiate, kaip ia yra nustatyti atskir palapins tak eliai, dert atidiau analizuoti 1.32 paveiksl ir aikinant tekst. Atkreipiame dmes 1.33 pav., a pavaizduoto stulpo elio nustatymo ypatumus: - vertikalaus stulpo 12 elis horizontaliojoje projekcijoje btinai turi bti ant aliai paymtos linijos, esanios ia matomuose paviriuose. i linija perkeliama frontalij projekcij; - tako 1 elis nustatomas sauls spindulio s'' ir alios linijos sankirtoje. Taigi takas 1st'' yra tako 1 elis ant palapins stogo; - stulpo 12 elis turi du lio takus. Pavyzdiui, takas 3s yra ir ant palapins sienos, ir ant stogo laito. I tako 3s'' briant prieingos krypties spindul, galima nustatyti, kad ia el meta takas 3''. Viso stulpo elis mlynai paymta stora lautin linija. 1.33 paveiksle, b yra pavaizduoti tik stulpo AC su spyriu BD eliai (mlyna spalva) ant ems bei vertikalios namo sienos. ia pravartu pirmiau nustatyti tako B nesam el ant ems - B', taigi spyrio elio linija, pasiekusi sien, lta ir pasibaigia take Bs''. Statybiniuose briniuose pastat frontalioji projekcija (fasadas) bei horizontalioji projekcija (planas) prastai bna ant atskir lap. Kad nereikt vartinti abiej lap, pastat manoma suvokti stebint vien jo fasad, jeigu jame yra pavaizduoti eliai. tai 1.34 paveiksle yra pateiktos nedetalizuoto pastato (nra lang atbrail, karnyz) abi projekcijos, taiau stebint vien frontalij projekcij galima teigti: - fasade paymtas elio plotis a yra lygus lodijos gyliui; - fasade paymtas elio auktis b yra lygus balkono ploiui; - fasade paymtas elio plotis d yra lygus deiniosios namo dalies priekins sienos gilinimui kairiosios fasadins sienos atvilgiu.

B' B's A's 3S' 1' 2' 3' 1'st A' B' C' D'

1.33 pav. Palapins ir stulpo su atotampa eliai

a D'' d

DS s'' 45 45 s'

K'' KS b

D'

1.34 pav. Pagalbinio projektavimo panaudojimas pastato eliams fasade sudaryti

K'

- 45 -

- 46 a) 2''

1.8.

Linijos, paviriai, knai

Linija tai aib jai priklausani tak, arba tako judjimo trajektorija. Linijos yra: tiess (apie jas mums jau daug inoma), plokios kreivs (apskritimas, elips, parabol ir kt.) bei erdvins kreivs (pavyzdiui, sraigtins linijos). 1.35 pav., a pavaizduota apskritimo, esanio ploktumoje , epira (raudonos linijos). io apskritimo centras sutampa su taku C, spindulio ir apskritimo tikrasis dydis mlyna linija pateiktas 1.35 pav., b. Akivaizdu, kad jo frontalioji projekcija turt bti isigimusi ties, sutampani su '' projekcija, o atkarpos 1''C'' ir C''2'' (kaip frontals frontalioji projekcija) turi bti lygios duotajam spinduliui R. Skersmuo 34 paymtas ant horizontals, todl 3'C' = C'4' = R. Taigi skersmuo 3'4' bus elipss didioji ais, o jai statmena linija 1'2' elipss maoji ais. Kitus elipss takus galima surasti, pasinaudojant apskritimo stygomis horizontalmis. Todl patartina prie apskritimo frontaliosios projekcijos nubrti papildom pusapskritim (mlynas puslankis), ir jame pasirinktas pusstyges reikt perkelti horizontalij projekcij, pavyzdiui, atkarpa ED''= 5'D' = D'6'. Kai yra inoma elipss didioji ais 34 bei maoji ais 12, tai elips patartina braiyti pagal schem, pateikt 1.35 pav., b. Tikslinga per mintus elipss takus nubrti du apskritimus ir bet kok spindul, pavyzdiui AC. Spindulys kerta abu pagalbinius apskritimus. I i sankirtos tak keliami statmenys atitinkamas bsimos elipss ais: i didesnio apskritimo tako A didij a 34, o i maesnio apskritimo tako B maj 12. i pagalbini statmen sankirtoje gaunamas bsimos elipss takas 7. Analogikai jam nustatomi takai 8, 9, 10, ir per juos briama elips. Akivaizdu, kad apskritimas, esantis lygio ploktumoje, vienoje i projekcij bt ties, lygiagreti X aiai, o kitoje apskritimo lankas. Apskritimas, esantis bendros padties ploktumoje, epiroje abiejose projekcijose projektuojamas elipsmis. Jeigu ploktumoje dar nebt nubrtos lygio tiess, tai tekt abiejose projekcijose nubrti frontal ir horizontal. Dabar paaikinsime apskritimo epiros sudarymo principus, kai ploktuma duota susikertaniomis jos lygio tiesmis h ir f.

3'' C'' 4''

D'' 1'' E

''F
6'

4'

1'

D'

C'

2'

5' 3' b) A 7 B 1 C 2 4 10

R 8

1.35 pav. Apskritimo, esanio statmenoje F ploktumoje , epira (a) ir elipss braiymo schema (b) -

- 47 -

- 48 f '' b) h'' 1'' 6' 4' R 1' C' 2' f' 1' C' 2' 4' 4'' 6'' C'' E'' 5'' 3'' B'' z 3' B' 8'' 6'' B'' 4'' C'' 5'' 7'' 4' 8' 6' 8' 2' y 1' C' 2' 3'' 2'' 3' 5' B'

1.36 paveiksle pavaizduota apskritimo, esanio bendros padties ploktumoje (hf), epira. Tariame, kad buvo duota apskritimo centro tako C padtis bei spindulio R dydis. Frontaliojoje projekcijoje elipss didioji ais 1''2'' bt ant frontals frontaliosios projekcijos f '', taigi turi bti lygi vaizduojamo apskritimo skersmeniui 2R. Horizontaliojoje projekcijoje elipss didioji ais 3'4' turi bti ant horizontals horizontaliosios projekcijos h' ir ilgis 3'4' = 2R (1.36 pav., a). Gabs studentai galt patys iprotauti, kaip per gautus keturis takus nubrti elipses abiejose projekcijose (dert atidiai analizuoti 1.35 pav., b ir jo tekstin dal). Beje, visiems studentams patartina nustatyti elipsi maj ai ilg ir padt. Frontaliojoje projekcijoje elipss maoji ais turi eiti per tak C'' ir turi bti statmena didiajai aiai 1''2'' (skaitykite 19 postulat). I pradi briama bet kokio ilgio atkarpa C''E''; nustatomas jos tikrasis ilgis E0C'; ant ios linijos atidedamas spindulys R = C'50 bei takas 50 grinamas ant atkarpos projekcijos C'E'. Taigi atkarpa 5''6'' yra elipss frontaliojoje projekcijoje maoji ais (1.36 pav., b). Elipss horizontaliojoje projekcijoje maoji ais turi ilikti statmena didiajai aiai 3'4' (1.36 pav., c). Todl i pradi pakanka nubrti bet kokio ilgio atkarp C'K' ir C''K''; nustatyti jos tikrj ilg; ant jo atidti spindul R; tak 70 grinti ant C''K'' ; ties 7'8' yra elipss horizontaliojoje projekcijoje maoji ais. Tolesnis elipss braiymas (jei nepakanka paymt atuoni tak), pavaizduotas 1.35 paveiksle, b bei apraytas paaikinamajame tekste. Bendros padties apskritimo epira pateikta 1.36 pav., d, kuriame irykintos elipsi maosios ir didiosios ays. Manome, kad 1.36 paveiksle panaudotas apskritimo epiros braiymo metodas yra gana sudtingas, ir gebantis tai suprasti studentas vertas pretenduoti aukiausi bal. Projektavimo praktikoje bendrosios padties apskritimo ploktuma danai transformuojama lygio ar statmen H ar F ploktumai padt, tada viena jo projekcija yra ties, o kita gali bti arba ties, arba apskritimas.

a) R 4'' 1'' C'' 3''

2''

2''

3' h' c) 6'' 4'' K'' 1'' 7'' 70 4' 6' K0 y C'' 5'' 3'' 8'' 2'' d)

z E0 50

E' 5'

1''

1' K'

C'

7'

7' 3' 5'

1.36 pav. Apskritimo, esanio bendros padties ploktumoje, epiros sudarymo seka

- 49 -

- 50 a) K '' b) K ''

Knas tai erdvs dalis, apribota vienu ar keliais paviriais (briaunainiai: prizms, piramids; sukiniai: cilindras, kgis, rutulys, helikoidai ir kt.). 1.371.39 paveiksluose pavaizduoti elementars geometriniai knai, kuri paviriuose esanios linijos bei takai paymti ta paia spalva visose projekcijose. Tokia braiymo sistema nenaudotina techninje braiyboje, taiau labai gerai padeda lavinti vaizduot bei tikrinti studento gebjimus. Daniausiai paviri suvokimas tikrinamas tokia uduotimi: dstytojui vienoje projekcijoje paymjus tak ar linij, esani kno paviriuje, studentas j privalt pavaizduoti arba parodyti kitose projekcijose bei natroje. Takas priklauso paviriui, jei jis priklauso linijai, esaniai tame paviriuje. Linija yra ant paviriaus, jei visi jos takai priklauso paviriui.

7''
A'' 3''4'' 1'' 2'' B'' C '' C' C '' C' 4' A' 3' 1'2' B' A' A'' 5''

6'' N''

8''
B''

5'

N'

B'

7'

8'
6'

30

K'

K'

Norint rodyti tako priklausomyb paviriui, tame paviriuje per tak briama patogios padties ir formos linija (ties, daugiakampis, apskritimas), ir abiejose projekcijose tako projekcijos turi bti ant nubrtos linijos projekcij. 1.37 paveiksle, a takai 1, 2, 3, 4 priklauso trikamps piramids paviriui, nes yra ant jos briaun; takas N (1.37 pav., b) yra alia piramids paviriaus, nes nepriklauso nei tiesei 56, esaniai trikampyje ABK, nei tiesei 78, esaniai piramids one KBC; 1.38 paveiksle takas 4 yra prizms paviriuje, nes priklauso 56 tiesei, esaniai prizms one (bc). 1.37 ir 1.38 paveiksluose parodyta piramids ir prizms briaun matomumo nustatymo seka: kairje pusje (a) kn briaunos nerykios, o deinje (b) nematomos briaunos paymtos brknine linija. ia briaun matomumui nustatyti pasitelkti konkuruojantys takai 1 ir 2, 3 ir 4. Jeigu Jums neaiku, kaip jais naudotis, tai skaitykite 5 postulat ir nagrinkite 1.8 bei 1.24 paveikslus.

1.37 pav. Trikamps piramids briaun matomumo nustatymo seka

a) 1'' a'' 2'' 5'' 3''4 c'' b'' 6'' b) b'' a'' c''

5' 1'2' b' a' 3' 4' 6' c'

c' b' a'

1.38 pav. Trikamps prizms briaun matomumo nustatymo seka

- 51 -

- 52 a) b) 3'' 5''

Dstytojui baksteljus pietuku tak 1 (1.39 pav., a) ir teigiant, kad jis yra kgio paviriuje, studentas turt suvokti, kad ia galimi du takai: takas 1 nematomas ir esantis ant kgio pagrindo; takas 2 matomas, per kur, vadovaujantis 30 postulatu, galima nubrti arba ali ties, arba mlyn apskritim, esanius kgio oniniame paviriuje, takas 2'' taip pat bus matomas, nes yra artimesniame mus kgio oniniame paviriuje. Kai pavirius yra statmenas projekcij ploktumai (projektuojantis), o viena jo projekcija yra virtusi ties, lautin, apskrit ar kitoki linij, tai paviriuje esantys takai btinai turi bti ant tos linijos. Pavyzdiui, dstytojui pietuku 1.39 pav., b baksteljus tak 3 ir tarus, kad jis yra ant paviriaus bei matomas, studentas turt suvokti, kad takas turt bti ant virutinio cilindro pagrindo (kadangi pagrindas yra horizontalus ir F ploktumoje projektuojamas tiese, tai takas 3 turt bti ant ios tiess); dstytojui pietuku 1.39 pav., a baksteljus tak 1 ir tarus, kad jis yra ant paviriaus bei H projekcijoje nematomas, studentas galt per tak nebrti jokios linijos, nes F ploktumoje jinai sutapt su kgio pagrindo projekcija apatine tiese. Atkreiptinas dmesys kontrines linijas 1.39 paveiksle kiekviena j pavaizduota ta paia spalva visose projekcijose. Sudaromoji 45 horizontaliojoje projekcijoje yra kontre, o F projekcij j reikt perkelti tik ryio linijomis, statmenomis sivaizduojamai X aiai (ia ji atsidr viduryje brinio, bet ne kontre). Taigi nebtinai vienoje projekcijoje kontre esanti linija, turi ir kitoje projekcijoje ilikti kontrine linija. Daniausiai studentams sunku suprasti rutulio epir (r. 1.39 pav., c). Papraius frontaliojoje projekcijoje esant kontrin apskritim b parodyti kitose projekcijose, daug student klaidingai parodo H ir P projekcijose nubrtus rutulio kontrinius apskritimus (iuo atveju privalt rodyti juodas linijas b ir b). Dstytojui pietuku baksteljus tak A (1.39 pav., c) ir tarus, kad jis yra ant rutulio paviriaus bei matomas, studentas galt per tak rutulio paviriuje nubrti patog apskritim, pavyzdiui, horizontal ir ia projektuojam alia tiese. Ant ios alios apskritimo linijos turt bti ir kitos tako projekcijos: nematoma A', matoma A'''.

2'' 1''

4''

3'

1' 2'

5'

4' c) b''' b''

A''

A'''

b'

A'

1.39 pav. Takai ir linijos, priklausanios kgio (a), cilindro (b) bei rutulio (c) paviriui (kiekviena j paymta ta paia spalva visose projekcijose)

- 53 a)

- 54 B'' 4'' A'' 1'' K'' 6'' 8'' t'' C'' A' 1' K' 6' 8' t' 3' C'
b) B'' 3'' 1'' 7'' 9'' M'' 10'' C'' 4'' 8'' 2''

1.9.

Paviri sankirta su ploktumomis bei tiesmis

5'' 7'' 3'' 2'' L''

Kadangi ploktuma yra atskiras paviriaus atvejis, todl paviri ir ploktumos ar tiess sankirtai nagrinti naudotini 17, 24 ir 25 postulatai su neymiais pakeitimais, btent: Konkuruojanios linijos tai tokios linijos (gali bti net 31 erdvins kreivs), kuri projekcijos vienoje projekcij ploktumoje sutampa. Norint nustatyti erdvinio paviriaus ir ploktumos sankirtos linij, juose tikslinga nubrti konkuruojanias 32 linijas. Bendri ioms linijoms takai bus bendri duotam paviriui ir duotai ploktumai. 31 ir 32 postulatuose urayti sprendimo bdai gali bti nenaudojami, jei nors vienas i susikertani paviri yra statmenas projekcij ploktumai. 1.40 pav., a iekant cilindro ir ploktumos sankirtos linijos, i anksto dert velgti, kad ji yra ant cilindro oninio paviriaus, taigi jos horizontalioji projekcija sutampa su cilindro kontriniu apskritimu. Tada bereikt pasirinktus sankirtos linijos takus perkelti frontalij projekcij vadovaujantis 30 postulatu, pavyzdiui: horizontaliojoje projekcijoje ant sankirtos linijos (apskritimo) pasirenkamas takas 3, per j trikampyje nubriama ties t ir perkeliama frontalij projekcij, o ant jos ir takas 3. Tokiu pat bdu perkeliami frontalij projekcij kiti sankirtos takai ir ibriama sankirtos linijos frontalioji projekcija. Kai vaizduot ribota, sankirtos takus 1.40 pav., a galima bt nustatyti briant konkuruojanias linijas ir cilindro paviriuje, ir trikampio ploktumoje, pavyzdiui, brinyje sutampanias su tiese KL. iai tiesei konkuruojanti bei cilindro paviriuje esanti linija frontaliojoje projekcijoje matytsi cilindr ribojaniu staiakampiu. Abiej linij sankirtos takai 1 ir 2 yra bendri ir ABC ploktumai, ir cilindro oniniam paviriui. Atkreiptinas dmesys 1.40 pav., b pavaizduot tak M: jis jokiu bdu negali bti sankirtos linijos tarp duotos ploktumos ir sferos (rutulio) paviri takas, nes M priklauso tiesei BC, o takas N sferos paviriui. ia sankirtos takams nustatyti pasinaudojame konkuruojaniomis linijomis, pavyzdiui ruda tiese 12, esania

B' 4' 5' 7'

2' L'

N ''

5''

6'' D'' B' 3' 9' 10' 1' 7' 8' 2' M' N ' C' 4'

A''

5' A' D'

6'

1.40 pav. Erdvini paviri ir ploktum sankirta

- 55 -

- 56 a) m'' 1'' m''' 1'''

ploktumoje ABCD, bei rudu apskritimu, esaniu rutulio paviriuje; i rud linij sankirtoje nustatyti 7 ir 8 takai perkeliami frontalij projekcij; jie bendri abiems duotiems paviriams, taigi per juos turi eiti iekoma raudona paviri sankirtos linija (elipss epiroje, o natroje apskritimas). Mlyn konkuruojani linij sankirtoje nustatyti 9 ir 10 takai perkeliami frontalij projekcij; jie bendri abiems duotiems paviriams, taigi per juos turi eiti iekoma raudona paviri sankirtos linija (epiroje elipss, o natroje apskritimas). alia konkuruojanti linija 56 ir alias apskritimas neturi bendr tak, taigi ios linijos pasirinktos per emai. Norint nustatyti erdvinio paviriaus ir tiess sankirtos takus, tikslinga erdviniame paviriuje nubrti linij (ploki kreiv arba lautin), konkuruojani su duotja tiese.

2'' m' 1'

2'''

2'

33

b)

c)

A'' 1''

1.41 paveiksle, a galima nesivadovauti 33 postulatu ir cilindro paviriuje nebrti konkuruojanios linijos, jei velgiama, kad ties l kirs ritinio onin paviri take 1 bei pagrind take 2. T rodo surastos i tak antrosios projekcijos. 1.41 paveiksle, b tiess t ir piramids paviriaus sankirtos takai nustatyti, nubriant duotajai tiesei frontaliai konkuruojani linij 123, esani piramids paviriuje. Horizontaliojoje projekcijoje nustatomi ioms linijoms bendri takai K ir L ; nustatomos j frontaliosios projekcijos; takai K ir L priklauso ir duotajai tiesei t , ir piramids paviriui (nes yra ant jo paviriuje nubrtos raudonos lautins linijos 123), taigi jie yra tiess ir piramids paviriaus sankirtos takai. 1.41 paveiksle, c praulniojo cilindro ir tiess sankirtos takai nustatyti pasinaudojant pagalbiniu projektavimu H ploktum (pagal 29 postulat). ia pagalbinio projektavimo kryptis s lygiagreti cilindro sudaromosioms ir jo sukimo aiai, todl oninis cilindro pavirius horizontaliojoje ploktumoje projektuojamas apskritimu. Tada aikiai matomus tiess ir cilindro paviriaus sankirtos takus 1H ir 2H belieka grinti ieities projekcijas ir nustatyti tiess AB matomum.

t'' L'' K'' 1'' 2'' 3'' 2'' B'' s''

2H AH 1' 3' L' 2' t' 1' 2' A' 1H

BH

s'

B'

K'

1.41 pav. Tiess ir paviriaus sankirtos tak nustatymas, naudojant statmenus pavirius (a), konkuruojanias linijas (b) ir pagalbin projektavim (c)

- 57 a)

- 58 b)
1'' 3''4'' 5''6'' 7''8'' 2'' S''

1.10. Dviej paviri sankirta Dviej paviri sankirtos linijai nustatyti rekomenduotinas paprasiausias sprendimo bdas apima tokius etapus: - abiej duot objekt paviriuose briamos patogios konkuruojanios linijos; 34 - nustatomi bendri konkuruojanioms linijoms takai; - per bendrus konkuruojanioms linijoms takus, automatikai bendrus ir duotiems paviriams, briama paviri sankirtos linija. 1.42 pav., a ir kgio, ir rutulio paviriuje briamos, pavyzdiui, mlynos frontaliai konkuruojanios linijos. Jos erdvje yra horizontals apskritimai, kurie frontaliojoje projekcijoje matomi tiese, o horizontaliojoje mlynais apskritimais. iems apskritimams bendri takai yra matomi tik horizontaliojoje projekcijoje tai takai 5 ir 6, kurie frontalij projekcij perkeliami ant t pai mlyn linij. Nubriamos kitos frontaliai konkuruojanios linijos ir nustatomi kiti abiem apskritimams, taip pat kgio ir rutulio paviriams bendri takai. Per juos nubrta raudona erdvin kreiv 135728641 yra kgio ir rutulio paviri sankirtos linija. 1.42 pav., b raudona linija pavaizduota praulnaus kgio ir trikamps prizms paviri sankirtos linija. ia nubr alias frontaliai konkuruojanias linijas, turime suvokti, kad natroje j forma yra: kgio paviriuje apskritimas, o prizms paviriuje lautin U raid panai linija. i ali linij sankirtoje esantys takai 4 ir 5 yra bendri abiem duotiems paviriams, taigi per juos turi eiti paviri sankirtos linija. Analogikai nubr rudas konkuruojanias linijas, gauname sankirtos tak 1; nubr mlynas konkuruojanias linijas, nustatome bendr abiem paviriams apskritimo lanko dal 23. Praktikoje danai susiduriama su tokiais objektais, kuri paviri sankirtos linijos 2-ose ar net 3-ose projekcijose sutampa su kontrine linija ar jos dalimi. Tokiais atvejais valgus studentas galt nesivadovauti 34 postulatu ir, negaidamas laiko, spalvotai paymti paviri sankirtos linijas. 1.43 paveiksle raudonai paymta trikamps prizms ir stataus cilindro paviri sankirtos linija, kuri su kontrinmis

01'' 03'' 4'' 5'' 02'' 2'' 3'' A''

1'' B''

C''

4'

6' 1' 5'

8' 02' 2' 7' 2' A' 03' 01' 3' 4' 1' B' C' 5' S'

3'

1.42 pav. Paviri sankirtos linijos nustatymas

3''9'' 2''8'' 1''7'' 4''10'' 6'' 12'' 5''11'' 12''' 9''' 8'''10'' ' 7'''11''' 2'''4''' 6''' 1'''5''' 3'''

8' 7'

9' 12' 10' 11'

1' 2 '

4' 3' 6'

5'

1.43 pav. Prizms ir cilindro paviri sankirta

- 59 -

- 60 -

linijomis sutampa dviejose projekcijose, belieka j perkelti profilij projekcij. I frontaliosios projekcijos galima sprsti, kad prizm galt kirstis tik su cilindro oniniu paviriumi, kuris horizontaliojoje projekcijoje matomas apskritimo lanku (r. 1.43 pav.). Taigi ant io lanko turt bti sankirtos linija. I horizontaliosios projekcijos galima sprsti, kad paviri sankirtos linija turt bti tik ant prizms oninio paviriaus, kuris F ploktumoje projektuojamas trikampiu, j, kaip sankirtos linij, ir reikt paymti raudonai. Labai danai praktikoje tenka sujungti du vienodo skersmens vamzdius (pavyzdiui, norint pagaminti keturak). J paviri sankirtos linijos yra dvi plokios elipss, kurios 1.44 paveiksle paymtos raudonomis linijomis. Dviejose projekcijose jos sutampa su vamzdi kontriniais apskritimais, nes jais projektuojami cilindrini vamzdi oniniai paviriai. Kitaip sakant, vis keturi vamzdi galus dert pjauti, panaudojant ablonin ploktum, 45 kampu palinkusi vamzdio iilgin a. Tam tikrais atvejais nustatyti paviri sankirtos linij, naudojant vien tik konkuruojanias linijas, yra sudtinga. Tada duoti paviriai gali bti kertami koncentriniais arba ekscentriniais rutuliais, bendrosios padties ploktumomis, pasinaudojant pagalbiniu projektavimu [15]. 1.11. Geometriniai knai su nuopjovomis ir ipjovomis Kno su nuopjova ar ipjova epira sudaroma tokia seka: 1 etapas: nubriamos visos linijos, kurios po atlikt pjvi atsiranda pirminio kno paviriuje; 2 etapas: nubriamos linijos, susidariusios naujuose pjvi paviriuose kaip pjvi lio linijos; 3 etapas: nubriamos ipjov kontrins bei ipjov briaun linijos, susidariusios pirminio kno viduje; 4 etapas: panaikinamos pirminio kno kontrini linij bei briaun dalys, kurios buvo ipjautos ar nupjautos.

2''5'' 1'' 3''

5'''

2''' 1'''3'''

4''3'''

6'''

4'''

5'6' 1' 3'

2'4'

1.44 pav. Vienodo skersmens vamzdi sankirta

a) b)

35

1.45 paveiksle pavaizduoti cilindras ir kgis su paprastomis nuopjovomis, o po kiekvieno pjvio paviriuje gautos linijos paymtos skirtingomis spalvomis. Atkreipiamas dmesys aliai paymt ties,

1.45 pav. Status cilindras ir kgis su nuopjovomis

- 61 -

- 62 a) b)

susidariusi nupjauto cilindro paviriuje kaip dviej pjvi lio linij. Jeigu Jums neaiku, kaip i frontaliosios projekcijos ritinio ir kgio paviriuje esanti mlyna pjvio linija perkeliama kitas projekcijas, tai atidiai skaitykite 30 postulat. 1.46 paveiksle, a pateikta tik viena schematin rutulio su nuopjovomis projekcija, o b dalyje tikslesns ios detals trys projekcijos, kai a dalies vaizdas yra sutapatintas su b dalies frontalija projekcija. ia tomis paiomis spalvomis paymtos tik pirminio kno rutulio paviriuje po pjvi susidariusios keturios linijos, kurios natroje yra apskritimo lanko dalys. 1.46 paveiksle, b spalvomis nra iskirtos trys pjvi lio linijos (pagal 35 postulato 2 etap), nes daug kur jos sutampa su kitomis linijomis. Lio linijas (briaunas) bei pjvi ploktumas dstytojui praant turt parodyti studentas. 1.47 paveiksle, a pateikta nupjauto kgio epira, kuriame yra igrtos vertikalios ir horizontalios cilindrins kiauryms. ia panaudoti visi 35 postulate ivardyti etapai. Mlyna spalva pavaizduota kgio oniniame paviriuje susidariusi erdvin briauna, kaip horizontalaus cilindrinio paviriaus (kiauryms) ir kgio paviriaus sankirtos linija. Atkreiptinas dmesys alias linijas kaip dviej cilindrini paviri sankirtos kreives: ia jos btinai turt bti pavaizduotos tik profiliojoje projekcijoje, taiau dl vaizdumo alia spalva paymtos ir kitose projekcijose. 1.47 paveiksle, b pateikta rutulio, kuriame yra igrtos vertikalios ir horizontalios cilindrins kiauryms, epira. ia nepanaudotas 35 postulato 1 etapas, nes nra joki ploki pjvi. Mlyna spalva pavaizduotos sferos paviriuje susidariusios plokios briaunos, kaip horizontalios kiauryms (cilindro) ir rutulio paviriaus sankirtos linijos: jos H ir P ploktumose projektuojamos tiesmis, natroje ir F projekcijoje apskritimais. Vertikali kiaurym rutulio paviriuje (r. 1.47 pav., b) taip pat sudaro du violetinius plokius apskritimus. Abiej cilindrini kiaurymi sankirtos linija privaloma paymti P ploktumoje, bet dl vaizdumo alia linija paymta ir kitose projekcijose.

1.46 pav. Rutulys su ipjovomis (spalvotai paymtos tik rutulio paviriuje susidar linijos)
a) b)

1.47 pav. Nupjauto kgio ir rutulio su dviem cilindrinmis kiaurymmis epira

- 63 K''

- 64 A1''K'' =AK B1''K'' =BK C1''K'' =CK K j'' C A'' C'' B'' B' A' K' j' C' B1'' C1'' A1'' B

1.12. Paviri iklotins Sudarant paviri iklotines tikslinga inoti jog: 1) reikalingi paviri ir j charaktering linij tikrieji dydiai; 2) daugiakampius patogu skaidyti trikampius, o pastaruosius perkelti norim brinio viet pasinaudojant ukiri bdu; 3) cilindro oniniame paviriuje jo sukimosi aiai (kartu ir jo sudaromosioms) statmena linija iklotinje yra ties, 36 statmena sudaromosioms; 4) kgio oniniame paviriuje jo sukimosi aiai statmena linija iklotinje yra lankas apskritimo, kurio centras kgio virn, o spindulys kgio sudaromosios iki vaizduojamos linijos ilgis; 5) neiklojami paviriai suskaidomi kiek galima maesnes dalis (slyginai iklojamas ploktumoje) ir nustatomi t dali tikrieji dydiai. 1.48 paveiksle sudaryta pateiktos epiroje praulnios piramids iklotin. Kadangi pagrindas ABC horizontaliojoje projekcijoje matomas tikruoju dydiu (nes lygiagretus H ploktumai), iklotin perkeliama ukiri bdu. Tuo tikslu patogioje vietoje paymima kratin AB, o takas C nustatomas lankeli (ukiri), briam spinduliais AC ir BC atitinkamai i tak A ir B, sankirtoje. Analogikai nustatoma piramids virns padtis bei kiti takai. Kadangi piramids onins briaunos esamose projekcijose nesimato tikraisiais ilgiais, tai vadovaujantis 1.7.2 skyrelio mediaga j tikrieji ilgiai nustatyti pasukant jas apie vertikali a j iki lygiagrei F ploktumai padi. Rutulio pavirius nra iklojamas, todl tekt vadovautis 36 postulato 5 dalies nurodymu, ir paviriaus iklotin turt susidti i atskir segment (1.49 pav., b arba c). Taigi ems pusrutulio ar rutulio geografijos emlapiai yra labai netiksls, ir pagal tokius emlapius atstum nustatyti nerekomenduojama juos galima matuoti tik ant gaublio.

B1'

C1'

A1' A C

1.48 pav. Praulnios piramids epira ir jos iklotin

a) b)

c)

1.49 pav. Rutulio iklotins

- 65 -

- 66 Z Z

2. VIENPROJEKIAI BRINIAI 2.1. Aksonometrija Aksonometrija (aksonometrin projekcija) yra vaizdus 37 vienprojektis brinys, gautas daikt lygiagreiais spinduliais projektuojant brinio ploktum. Aksonometrin (arba brinio, arba paveikslo) ploktuma gali bti bet kokios padties ploktuma. Jeigu ji yra bendrosios padties, tai projektavimo kryptis s prastai bna statmena iai ploktumai . Kai yra lygiagreti bet kuriai epiroje nagrintai H, F, P ploktumai, tai kryptis s turi bti praulni i ploktum. 2.1 paveiksle matomoji bendrosios padties aksonometrins ploktumos dalis yra balta, ji su H,F,P ploktumomis kertasi pdsakais H, F, P. Per i pdsak sankirtos takus aksonometrinje ploktumoje btinai turi eiti aksonometrins koordinai ai projekcijos, taigi belieka nustatyti tik koordinai pradios tako aksonometrin projekcij O. Tik 2.1 paveiksle dl vaizdumo aksonometrins koordinai ai projekcijos paymtos raudonai bei simboliais X, Y, Z, o toliau tekste bei aksonometriniuose paveiksluose paliekami tokie patys ai ymjimai kaip ir epiroje. prastai daikto orientavimas staiakampje koordinai sistemoje, brinio ploktumos padtis ir projektavimo kryptis laisvai pasirenkami, taiau vaizduojamo daikto kontrins linijos bei paviriai negali bti statmeni aksonometrinei ploktumai. Pastaruoju atveju aksonometrija tapt viena i epiros projekcij, taigi tokio brinio nebt galima suprasti. Takai aksonometrijoje atidedami tik pagal j koordinates 38 epiroje. 2.2 paveiksle, a ties AB yra pavaizduota epiroje, o jos kabinetin aksonometrija (tiksliau praulnioji frontalioji dimetrin aksonometrija, apie j jau buvo rayta 1.2 skyrelyje) pateikta 2.2 pav., b. ia pirmiausia ant X aies aksonometrijoje tikruoju ilgiu atidedama tako B koordinat xB , po to ant Y aiai lygiagreios ryio linijos du kartus trumpesn u yB atkarpa ir galiausiai ant lygiagreios Z aiai ryio linijos tikruoju ilgiu koordinat zB. Analogikai aksonometrijoje pavaizduojamas A takas.

F s 0 X X H Y Y 0 P

2.1 pav. Aksonometrijos sudarymas

a) B'' Z b) Z

A'' X

zB 0 xB X A xB 0 yB/2

zB

A'

yB

B'

2.2 pav. Tiess AB epira (a) ir kabinetin aksonometrija (b)

- 67 -

- 68 -

Aksonometrinio aies ilgio santykis su tikruoju jos ilgiu vadinamas koordinai aies ilgio ikreipimo koeficientu. prastai charakteringi daikto matmenys yra lygiagrets koordinai aims, taigi automatikai ie matmenys aksonometrijoje pakinta tuo paiu koordinai aies ilgio ikreipimo koeficientu. Labai danai aksonometrins ploktumos padtis ir projektavimo kryptis parenkama taip, kad daikto matmen ikreipimo koeficientai ai X, Y, Z kryptimis bt arba vienodi (pavadinime iuo atveju vartojamas terminas izometrin aksonometrija), arba vienos i ai ikreipimas dvigubai skirtsi nuo kit dviej ai (pavadinime dimetrin aksonometrija). Kai projektavimo kryptis yra statmena paveikslo ploktumai, tai aksonometrijos pavadinime bna odis staiakamp, kitais atvejais praulnioji. Taigi aksonometrijos ri gali bti be galo daug. Techninje braiyboje populiari aksonometrij rys, koordinai ai X, Y, Z padtys brinio ploktumoje bei i ai ilgi ikreipimo koeficient verts parodytos 2.3 paveiksle. Standartinje staiakampje izometrinje aksonometrijoje patogumo dlei koordinai ai ilgio koeficientai yra suapvalinti ir prilyginti vienetui (r. 2.3 pav., a), o staiakampje dimetrinje (r. 2.3 pav., c) panaudoti koeficientai 1 ir 0,5. I paveikslo matyti, kad ant kubo on esantys apskritimai staiakampse aksonometrijose projektuojami elipsmis. Main briniuose paranki kabinetin aksonometrija (praulnioji frontalioji dimetrin aksonometrija), nes detali linijos, pjviai ar paviriai, lygiagrets frontaliajai ploktumai, braiomi tikruoju dydiu (pvz., apskritimas projektuojamas apskritimu). Reiau naudojama praulnioji frontalioji izometrin aksonometrija, nes joje kubas tampa panaesnis prizm (r. 2.3 pav., b). Architektai miest kvartalus bei sodyb sklypus vaizduoja planometrinje aksonometrijoje (praulniojoje horizontaliojoje izometrinje aksonometrijoje), nes joje kvartalo planas braiomas toks pats kaip ir epiros horizontaliojoje projekcijoje. Taigi belieka plan pasukti 45 kampu ir vertikalia kryptimi atidti vaizduojam tak aukius (r. 2.3 pav., d). ioje aksonometrijoje kampas tarp X ir Y ai projektuojamas status, o apskritimas plane ir ioje aksonometrijoje vaizduojamas apskritimu.

a) staiakamp izometrin aksonometrija

Z 1 120 1 X 120 120

b) praulnioji frontalioji izometrin aksonometrija

Z 1 135 X 1 1 Y

1 Y

c) staiakamp dimetrin aksonometrija

Z 1 97 X 1 0,5 Y 131

d) planometrin aksonometrija
Z 1 135 1 X 1 Y

2.3 pav. Koordinai ai padtys ir j ilgio ikreipimo koeficientai vairiose aksonometrijose. Vaizdumo dlei apaioje pateiktos kubo ir ant jo sien nubrt apskritim aksonometrijos

- 69 -

- 70 a)

Apskritimo bei kit kreivi aksonometrija sudaroma vadovaujantis 38 postulatu, t. y. kiekvienas ant kreivs lanko esantis takas aksonometrijoje gali bti atidedamas pagal jo koordinates i epiros brinio. 2.2. Altiplanas Altiplanas (altitudins projekcijos, geodezin nuotrauka) yra ems teritorijos tik horizontaliosios projekcijos 39 brinys, kuriame pagal pavaizduotas horizontales (izohipses) galima nustatyti ems paviriaus tak aukius. ems paviriaus ar daikto atvaizdavimo altiplane eiga: a) duotas pavirius kertamas pagalbinmis horizontaliomis ploktumomis; b) nustatomos duoto paviriaus ir pagalbini ploktum sankirtos linijos. ios linijos yra lygiagreios H ploktumai, todl vadinasi horizontals, arba izohipss (visi linijos takai yra vienodame auktyje); c) ibrtos horizontals projektuojamos nulinio lygio H ploktum. Horizontals paymimos skaiiais (altitudmis), apibdinaniais j aukt vir slygins nulinio lygio H ploktumos (pavyzdiui, vir Baltijos jros lygio). 2.4 paveiksle, a altiplane pavaizduota vietov su kalva ir dauba, 2.4 paveiksle, b ios vietovs paviriuje esanios linijos AB iilginis profilis, 2.4 paveiksle, c 3 metr aukio keturkamp nupjautin piramid. Vandens tekjimo paviriumi krypt rodo paviriaus didiausio polinkio linija, kuri tame paviriuje visada yra statmena horizontalms (skaitykite 1.4 skyrelio paskutin pastraip). Paviriaus nuolyd galima nustatyti pasinaudojant pagalbiniu staiuoju trikampiu: io trikampio vienas statini yra atstumas tarp duot tak plane (H ploktumoje), o kitas altitudi tarp tak skirtumas. Taigi 2.4 paveiksle, c masteliu M1:500 pavaizduotos piramids deiniojo laito nuolydis yra i = 1 : 2,5 = 0,4 = 40% = 2148', o lktesnio kairiojo laito nuolydis i = 1 : 5 = 0,2 = 20% = 1120.

85

86

A
85 86 84 83

86

89 88 86 87

86

b)
86 85 84 83 82

AB

c)

a a 5m b

1m

3 2 1

1m

b 2,5 m

M 1 : 500

2.4 pav. Sklypo altiplanas (a), linijos AB iilginis profilis (b) ir keturkamps nupjautins piramids altiplanas (c)

- 71 -

- 72 a)
6'' t'' 5''

2.3. Perspektyva Perspektyva (perspektyvin projekcija) tai vaizdus brinys viename paviriuje, sudarytas pasinaudojant centrinio projektavimo (stebjimo) principais. Jei perspektyva sudaryta kupolo paviriuje, ji vadinama skliautin, jei cilindro paviriuje panoramin, jei vertikalioje ploktumoje linijin. ia pateiksime tik linijinei perspektyvai sudaryti naudojamo architekt metodo esm. Pastato linijinei perspektyvai sudaryti reikalingi: - pastato epira (fasadas ir planas); - vertikali paveikslo (brinio) ploktuma ; - stebjimo takas S ir per j einanti horizontali horizonto ploktuma bei horizonto linija h. 2.5 paveiksle, a udaviniui paprastinti brinio ploktuma tyia nubrta per deinj vart virpst 15, taigi is perspektyvoje (2.5 paveiksle, b) bt atvaizduojamas take 10 tikruoju aukiu. Stebjimo tako (projektavimo centro) S bei horizonto ploktumos padtis pasirinkta laisvai. Bet kokio objekto perspektyvai sudaryti btina siminti iuos postulatus:

40

h ''

2 4''

1 3'' K2'

4' t'

3' 1'5' 10 30

2' 6'

20

H h t K1' S'

41

Bet kokia ties perspektyvoje yra nukreipta jos toliausio tako perspektyv ( tiesi sueigos tak).

Tiess toliausio tako perspektyva yra spindulio, lygia42 gretaus vaizduojamai tiesei ir einanio i S stebjimo tako, sankirtos su paveikslo ploktuma takas. Taigi vart skersinio (tiess t) toliausio tako perspektyvai gauti tikslinga brti per tak S lygiagret tiesei t spindul S'K1', o takas K1 btinai turi bti ant horizonto linijos h. Beje, takas K1 yra taip pat ir pagalbini tiesi 12 bei 34 toliausi tak perspektyvin projekcija. Virpstas 26 paveikslo ploktumoje turt matytis vertikalia, bet trumpesne u tikrj ilg atkarpa vir tako 20: takas 2 turi bti ant tiess 10K1, takas 6 ant tiess 5K1. Tiesi 13 ir 24 toliausi tak perspektyva pagal 42 postulat yra takas K2, o takas 3 perspektyvoje turt bti vir tako 30, bet btinai ant tiess 10K2.

b)
t 6 K1 4 2 K1' 20 1 10 3 30 t K2' h K2 5

2.5 pav. Linijins perspektyvos sudarymas

- 73 -

- 74 a)

Kad pastato perspektyva bt vaizdi, btina vykdyti tokius reikalavimus: 1) optimalus regjimo kgio kampas turi bti 2837 (arba stebjimo
tako S nuotolis nuo paveikslo ploktumos turi bti 1,5-2 kartus didesnis u pastato ilgiausi briaun);

h ''

2) paveikslo ploktuma su fasadu turt sudaryti 2535 kamp; 3) regjimo tako S padtis horizonto ploktumoje turi bti tokia, kad i jo einantis ploktumai statmenas spindulys paklit regjimo kgio vidurin tredal. 2.6 paveiksle,a pavaizduoto pastato perspektyvos sudarymo eiga: parenkama paveikslo ploktumos ir stebjimo tako S padtis; pagal 41 postulat nustatomi pastato horizontalij briaun sueigos takai K1 ir K2 (t. y. S'K1'1'2'; S'K2'1'7' ); nustatomos regjimo spinduli, nukreipt pastato takus, sankirtos su paveikslo ploktuma horizontaliosios projekcijos (ant t tiess takai 10, 20, 30...); paveikslo ploktumos pdsakas H (arba ties t) su atymtais takais perkeliamas laisv brinio viet (patogiausia bt alia fasado). Keiiant ios tiess mastel, tuo paiu masteliu reikt keisti ir vertikalius atstumus; horizontali briauna 12 perspektyvoje prasideda take 10=1 ir nukreipta sueigos tak K1; takas 2 yra ant vertikalios ryio linijos, ivestos per tak 20; horizontali briauna 17 perspektyvoje prasideda take 10=1 ir nukreipta sueigos tak K2; takas 7 yra ant vertikalios ryio linijos, ivestos per tak 70; vertikali briauna tikruoju ilgiu atidedama take 10 (nes priklauso ploktumai), arba take 4P ir 42 (nes 2.4 paveiksle iuos takus priartintos briaunos); analogikai nustatomos ir kitos statinio briaunos bei takai. domumo dlei 2.6 paveiksle parodyta, kad tako 4 perspektyv galima gauti kaip tiesi 4'4P ir 4'42 sankirtos tak. Ties 4'4P perspektyvoje projektuojasi tiese 4PP, o ties 4'42 tiese 42K2; tiesi 4PP ir 42K2 sankirta ir yra tako 4 perspektyvin projekcija.

K2' H h t 5' 6' 2' 4' 3' 30 40 4P 42 K1' S' 7' 1' P0 6 0 20 10 70

b)

K1

P 8 4 3 42 4P 40 2 7 70 3 0 2 0 P0 6 0 1 0

K2

8 t

2.6 pav. Pastato linijins perspektyvos sudarymas

- 75 -

- 76 a)
1'' 3'' S'' P''

Taigi atliktus veiksmus apibendrinanius postulatus galima urayti taip: Bet kokio tako perspektyvin projekcij galima nustatyti kaip dviej per duot tak nubrt patogi krypi 43 tiesi perspektyvini projekcij sankirtos tak. Statmen brinio ploktumai tiesi toliausio tako 44 perspektyva yra svarbiausias paveikslo takas P. Vertikalios tiess ir perspektyvoje ilieka vertikaliomis. eliai perspektyvoje gali bti sudaryti esant vairioms Sauls padtims. Daniausiai sauls spindulys yra 45 kampu palinks H ploktum ir lygiagretus paveikslo ploktumai. 2.6 paveiksle pavaizduotas tik tako 8 elis ant ems paviriaus takas 8. Apskritai eliai gali kristi ant vertikali kit statini sien, nuoulni ar horizontali stog ir ems lait. Jeigu neaiki elio svoka ir sudarymo principai, atidiai paskaitykite apie pagalbin projektavim 1.7.4 skyrelyje. Kambario ir jame esani daikt pavaizdavimas aksonometrijoje suteikt mums ikreipt vaizd: tik frontalioji perspektyva (2.7 pav., b) yra panai ms akimis regim vaizd ir leidia teisingai projektuoti kambario interjer. Terminas frontalioji perspektyva reikia, kad paveikslo ploktuma yra lygiagreti frontaliajai ploktumai F. domumo dlei ties t ir visos ant jos esanios atkarpos 2.7 paveiksle, b yra atidtos 2 kartus ilgesns nei 2.7 pav., a. Todl ir vertikalios atkarpos, besilieianios su paveikslo ploktuma, turi bti 2 kartus ilgesns nei epiros frontaliojoje projekcijoje. 2.7 paveiksle, b matome, kad statmenos brinio ploktumai kambario briaunos perspektyvoje yra nukreiptos tak P, kuris danai literatroje yra vadinamas svarbiausias paveikslo takas. Manome, kad kambario perspektyvos sudarymo princip nereikia komentuoti, o jeigu Jums neaiku, tai atidiai analizuokite 2.6 paveiksl. Pravartu sidmti: vidurio tak perspektyvoje galima paymti kaip striaini sankirtos tak 2.7 paveiksle, b taip nustatyta viestuvo tako 3 perspektyva.

2'' 1' 2' 3'

H t 1P 10 P0 20 2P

S'

b)

3 1 P

2 t 10 20 2P

2.7 pav. Kambario epira (a) ir frontalioji jo perspektyva (b)

- 77 -

- 78 -

AUTORI BAIGIAMASIS ODIS Gerb. Skaitytojau, tikims, kad i knyga suteik Jums pakankamai reikaling ini apie daikt vaizdavimo bdus, ypa apie daugumai student sunkiausiai suvokiam brin epir. Jeigu Jums teko skaityti ir kit autori nagrinjama tema paraytus vadovlius, tai tikriausiai pastebjote, kad ioje knygoje yra esmini metodini ypatum:

LITERATRA 1. Ininerins grafikos teoriniai pagrindai / Dalia Bendikien, Robertas Kerys. Kaunas : Technologija, 2005, 194 p. 2. Ininerin grafika / Vytautas Sliesorinas, Jonas Jurgaitis, Vladimiras iuprinas. Vilnius : iburio l-kla, 1998, 478 p. 3. Braiomoji geometrija / Arvydas Jonas Irikeviius, Nijol Bulvien. Vilnius : VPU leidykla, 2005, 117 p. 4. Ininerin grafika / Dalia Bendikien, Graina Pietarien. Kaunas : Technologija, 2005, 47 p. 5. Engineering graphics / Pranas Gerdinas. Vilnius : Technika, 2004, 96 p. 6. Ininerin grafika. Paskait konspektas / Aleksandra Laimut Gulbinien, Pranas Kumpikas, Algimantas Vasylius, Mykolas muida. Kaunas : Technologija, 2007, 65 p. 7. LST EN ISO 5456-1:2002 lt. Techniniai briniai. Projekcij metodai. 1 dalis. Trumpa apvalga (ISO 5456-1:1996). Vilnius : 2002, 8 p. 8. LST EN ISO 5456-2:2002 lt. Techniniai briniai. Projekcij metodai. 2 dalis. Staiakamps projekcijos (ISO 5456-2:1996). Vilnius : 2002, 11 p. 9. LST EN ISO 5456-3:2002 lt. Techniniai briniai. Projekcij metodai. 3 dalis. Aksonometrins projekcijos (ISO 5456-3:1996). Vilnius : 2002, 12 p. 10. LST EN ISO 5456-4:2002 en. Techniniai briniai. Projekcij metodai. 4 dalis. Centrin projekcija (ISO 5456-4:1996). Vilnius : 2002, 36 p.

panaudoti originals paveikslai, skirti lengviau suvokti epiroje pateikto tako, tiess bei ploktumos reali padt erdvje; epiroje, sutapdinant projekcijas vien ploktum, apie a X sukama ne horizontalioji, bet frontalioji ploktuma; daugelyje paveiksl sprendimai pateikti etapais; danai atskiros linijos ir takai yra paymti skirtingomis spalvomis; atsisakyta danai nebtino kirtimo pagalbinmis projektuojaniomis ploktumomis; vesti nauji terminai: konkuruojanios tiess bei konkuruojanios linijos; siloma keisti kelet seniau vartot termin naujais, pavyzdiui: braiomoji geometrija keisti vaizduojamoji geometrija; ortogonalins projekcijos epira, altitudins projekcijos altiplanas, perspektyvins projekcijos perspektyva; daugumoje paveiksl konkuruojanios linijos pavaizduotos dvigubomis spalvotomis linijomis (tai padeda lengviau suprasti brin, nors techniniuose briniuose bna tik vienguba linija); patogumo dlei labai reikmingi teiginiai bei postulatai yra sunumeruoti, todl patogu skaitytoj nukreipti konkrei viet; tekstin dalis pateikta greta paveiksl, todl nagrinjant bet koki tem nereikia lap vartyti, o monitoriaus ekrane ikart matomi abu puslapiai.

Tikims, kad ms silymai prigis ne tik universitetuose, bet ir praktikoje.

Btume Jums dkingi, jei aptiktas klaidas ar savo nuomon pateiktumte autoriams elektroniniu patu: mykolas.p@tf.su.lt .