Genetikos Pratybos 2013

GENETIKOS PRATYBOS
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS

BIOLOGINI SISTEM IR GENETINI TYRIM INSTITUTAS

Irena ANDRIUKEVIIT, Arnas BIELEVIIUS, Natalija BULATOVA,
Aleksandr BULATOV, Algirdas GUTAUSKAS, Laimutis KUINSKAS, Jelena
LOGINOVI, Ilona Teodora MICEIKIEN, Lina MICKIEN, Asta RASKILIEN,
Margarita SRIUBIEN, Loreta ALOMSKIEN

GENETIKOS PRATYBOS

Mokomoji knyga

Kaunas, 2013

3

Aprobavo Lietuvos sveikatos moksl universiteto Biologini sistem ir genetini tyrim
institutas

Irena Andriukeviit, Arnas Bieleviius, Natalija Bulatova, Aleksandr Bulatov,
Algirdas Gutauskas, Laimutis Kuinskas, Jelena Loginovi, Ilona Teodora Miceikien, Lina
Mickien, Asta Raskilien, Margarita Sriubien, Loreta alomskien

Recenzavo LSMU prof. habil. dr. L. Kupinskas, LSMU Onkologijos klinikos dr. R.
Ugenskien

GENETIKOS PRATYBOS

Mokomoji knyga

Virel maketavo Aurelija alomskien

4
Pratarm
Genetikos dstymo pradia ne tik Lietuvos sveikatos moksl universitete, bet ir Lietuvoje,
sietina su prof. Tado Ivanausko (1882-1970) vardu. Profesorius T.Ivanauskas paskutin semestro
paskait atsinedavo plakatus su Mendelio irneliais ir paakindavo studentams udraustuosius
paveldimumo dsnius. Nuo tada genetikos studij kursas ms Universitete nujo ilg evoliucijos
keli: keitsi studij programos, mokymo priemons bei student ikiuniversitetinis paruoimas.
Kaupsi ir ms, Biologini sistem ir genetini tyrim instituto, kolektyvo patirtis. i patirtis
perduodama vis instituto darbuotoj nau (tame tarpe ir jau nebedirbani pas mus).
LSMU Biologini sistem ir genetini tyrim instituto mokomoji knyga skiriama
studijuojantiems biomedicinos mokslus, pirmiausia medicin, medicinin ir veterinarin genetik,
medicinin ir veterinarin biochemij, slaug, odontologij, visuomens sveikat. Knygoje
apraomos Genetikos studij ciklo pratybos 15 praktikos darb su minimaliais teorijos
pagrindais, papildaniais paskait mediag. Stengms praktikos darbus papildyti ir statistikos
metodais, naudojamais genetikoje. Labiausiai ir greiiausiai besivystanti molekulins genetikos
sritis nulm ir dviej nauj darb atsiradim. iek tiek pakeista ir mokomosios knygos struktra.
Knyg sudaro dvi dalys: pirmojoje knygos dalyje (1 - 7 darbai) dstomi klasikins genetikos
pagrindai, antroje dalyje (8-15 darbai) nagrinjami mogaus ir medicinins genetikos klausimai
(genealoginio, citogenetinio ir molekulins genetikos metod praktikos darbai).
Autoriai dkoja recenzentams bei visiems kolegoms, ypatingai profesoriams Algiui Bertuliui
ir Algimantui Sinkui, kuri naas yra didelis ir ioje mokomojoje knygoje.
Tikims ir laukiame pastab, pasilym bei samprotavim i ms student, kuriems ir
skiriama knyga. Labai nortume padkoti ir 2012/13 mokslo met Medicinos fakulteto pirmo kurso
1-9 grupi studentams, kuri pastab dka i mokomoji knyga tapo dar geresne.

Autoriai

5
Pirmasis darbas
LYTINIS DAUGINIMASIS. KONJUGACIJA. MEJOZ.
Turinys. Dumbli konjugacija. Mejozs proceso ypatybs, gamet susidarymas, citologinis
paveldimumo dsni pagrindimas.
Darbo priemons. Uduotys, schemos, paveikslai. Mikroskopiniai dumblio mauragimbs
preparatai.

Darbo eiga. 1. Konjugacija lytinis procesas emesniuosiuose organizmuose. Konjugacija
buvo pavadinta citologin genetins rekombinacijos iraika, kai dviej lsteli susiglaudimo
vietoje j sienels suyra, ir lstels susijungia citoplazmos tilteliu. Konjugacijos metu bakterijos
apsikeiia DNR fragmentais, klumpels lstels mikrobranduoliais. Dumblyje mauragimbje
(Spirogyra) vienos haploidins lstels turinys pereina kit haploidin lstel, sudarydamas
diploidin zigot (1.1 pav.). Mauragimbs lytinis procesas yra primityvus, nes jame dalyvauja
nespecializuotos lstels (bet kuri vieno silo lstel gali susilieti su gretimo silo lstele).

1.1 pav. aliojo dumblio mauragimbs konjugacijos schema.
[Andriukeviit, I., Bertulis, A., ir kt. (2009). Genetikos pratybos. Kaunas]
1 - dvi dumblio lstels suartja; 2-4 - citoplazmos tilteliu branduolys pereina gretim lstel; 5-6 - zigota.]
Paimkite paruot mikroskopin aliojo silinio dumblio mauragimbs (Spirogyra)
preparat. Stebkite j per maj mikroskopo objektyv. Regjimo lauke matysite ilgus, alius
silus, sudarytus i vienos eils cilindrini lsteli. Raskite mauragimbs silus, kurie isidst
lygiagreiai ir susijung poromis dka skersini iaug. Silai tarsi sudaro kopias. Tai

6
konjuguojantieji silai. Iaugomis, jungianiomis silus, vieno silo lsteli turinys pereina kito
silo lsteles. Susidaro zigotos, apie kurias formuojasi stori apvalkalliai. Taip zigotos periemoja;
pavasar zigota dalijasi mejozikai: susidaro keturi haploidiniai branduoliai, i kuri trys nunyksta.
Ketvirtasis branduolys ilieka ir dalijasi mitozikai, sudarydamas naujus silus, susidedanius i
haploidini lsteli. Nusipiekite konjuguojaniuosius mauragimbs silus ir pieinyje paymkite:
1- mauragimbs lsteles, 2- zigot.

2. Mejoz specializuot lytini lsteli susidarymas auktesniuosiuose organizmuose.
Inagrinkite pieinyje pateikt (1.2 pav.) mejozs schem. siminkite visas stadijas ir fazes,
chromosom iorins sandaros pokyius, isidstym bei judjimo pobd, konjugacij ir
krosingover.
Mejozs pirmojo dalijimosi profaz (I profaz ) trunka ilgiau negu tokia pati mitozs profaz,
yra u j daug sudtingesn ir skirstoma kelet smulkesni stadij.
1. Leptonema (plon sil stadija) matosi chromosom silai, kurie ilgesni ir plonesni
negu mitozs metu.
2. Zygonema ploni homologini chromosom silai konjuguoja per vis ilg, grieta
tvarka alelis prie alelio.
3. Pachinema (stor sil stadija) keturios konjugavusios chromatids (po dvi dvigubas
chromosomas) sudaro glaud vientis kompleks, vadinam bivalentu. Bivalent skaiius lstelje
lygus haploidiniam biologins ries chromosom skaiiui (mogaus - 23). Pachinemos stadijoje
vyksta krosingoveris, t.y bivalento chromatidi susikeitimas fragmentais.
4. Diplonema (dvigub sil stadija) konjugacija maiau glaudi, ir kiekviename bivalente
galima velgti keturis chromatidi silus. Galime pastebti chiazmas vietas kur vyko
krosingoveris. (Taigi chiazma yra citologin krosingoverio iraika). Kai bivalente yra keletas
chiazm, susidaro kilpos. Diplonemos pabaigoje chromosomos sutrumpja ir sustorja labiau negu
bet kurios mejozs stadijos metu.
5. Difuzin stadija (arba augimo stadija) bdinga tik kai kuriems gyvnams, susidarant
moterikosioms gametoms. ios stadijos metu labai padaugja citoplazmos. Citoplazma ir
branduolys grta bkl, artim nesidalijaniai lstelei. Moters difuzin stadija, trukusi iki keleto
deimtmei, pereina kitas mejozs stadijas, kol susidaro kiauialst.
6. Diakinez maksimalus diplonemini sil sutrumpjimas (arba j pakartotinis
trumpjimas, jei buvo difuzin stadija). Jos pabaigoje nyksta branduolliai ir branduolio membrana,
formuojasi verpst. Tuo baigiasi mejozs I profaz ir prasideda kitos fazs, analogikos mitozei.
Atkreipkite dmes I profazs metu vykstani homologini chromosom konjugacij.
Konjugacija mejozs metu ne vien kaip terminas sutampa su mauragimbje matyta konjugacija: jos
metu dl krosingoverio vyksta genetins mediagos rekombinacija. Tik jei moner, protist ir
gryb konjugacijos metu vykstanti rekombinacija yra pagrindinis ir danai vienintelis lytinis
procesas, tai augaluose ir gyvnuose krosingoveris yra vienas i trij kombinacinio kintamumo
komponent.

7

1.2 pav. Mejozs schema.
Dvi poros chromosom. Didesnij chromosom poroje vyks dvigubas krosingoveris. A variantas ir B
variantas rodo du skirtingus chromosom por pasiskirstymo mejozs verpstje atvejus.
Praddami pirmja metafaze, nusipiekite ssiuvinyje analogik mejozs schem, darydami
prielaid, kad krosingoveris nevyks, ir I metafazs metu galimi skirtingi sudvigubjusi
chromosom isidstymo variantai (skirtingi bivalent orientacijos deriniai). sidmkite, kad
chromosom rinkinys tampa haploidinis (dvigubas haploidinis, n2C) po pirmojo (redukcinio)

8
mejozs dalijimosi, kai isiskiria homologins chromosomos. Po antrojo (ekvatorinio) mejozinio
dalijimosi, kai isiskiria chromatids, susidaro lstels (gametos), turinios vairius nehomologini
chromosom derinius (antrasis kombinacinio kintamumo komponentas). Gametose yra viengubas
haploidinis (n) chromosom rinkinys. Mejozs proceso pabaigoje i derini (tuo paiu ir skirting
gamet) skaiius nustatomas, remiantis formule x = 2
n
, kur n viengubas haploidinis tos ries
chromosom skaiius (mogaus 23). I esms, skirting gamet skaiius mejozs pabaigoje
priklauso nuo chromosom isidstymo variant skaiiaus I metafazs metu. Nuo skirting gamet
tip skaiiaus priklauso kits karts skirting genotip ir fenotip skaiius bei santykis (1.3 pav.).

1.3 pav. Gamet susidarymo schema heterozigotiniuose organizmuose.
1 - monohibriduose, 2 - dihibriduose ir 3 - trihibriduose.
[Andriukeviit, I., Bertulis, A., ir kt. (2009). Genetikos pratybos. Kaunas.]
Monohibridai Aa, isiskyrus homologinms chromosomoms, sudaro du gamet tipus: A ir a.
Dihibridams AaBb, kurio dvi aleli poros yra skirtingose chromosom porose, galimi du skirtingi
chromosom orientacijos variantai mejozs I metafazs metu, ir atitinkamai keturi gamet tipai:
AB, Ab, aB, ab . Trihibridams AaBbCc yra vienoda tikimyb sudaryti keturis chromosom
orientacijos variantus ir atitinkamai vienoda tikimyb, lygi 1/8, sudaryti bet kur i atuoni gamet
variant: ABC, abc, aBC, Abc, AbC, aBc, ABc, abC.

9
Kiekvienos chromosom poros krosingoveris padvigubina galim gamet variant skaii.
Jei vyko k chromosom por krosingoveris, gals susidaryti 2
n+k
gamet variant. Pavyzdiui,
vykus krosingoveriui vienoje mogaus chromosom poroje, jo gametose genetin mediaga gals
sudaryti 2
24
skirting variant, vykus krosingoveriui dviejose porose - 2
25
ir t.t.
Atlikite ratu dstytojo pateiktas uduotis.
Kontroliniai klausimai
1. Nelytinio dauginimosi bdai.
2. Lytinio dauginimosi bdai.
3. Lytinio ir nelytinio dauginimosi skirtumai.
4. Mejozs biologin svarba.
5. Mejozs procesai, kurie turi takos kombinaciniam kintamumui.
6. Mejozs stadija, kurios metu vyksta krosingoveris.
7. Mejozs stadija, kurios metu vyksta konjugacija.
8. Mejozs ir mitozs proces panaumai.
9. Mejozs ir mitozs proces skirtumai.

10
Antrasis darbas
GAMETOGENEZ
Turinys. Spermatogenezs ir ovogenezs proces panaumai ir skirtumai. Lytini lsteli
morfologija. Chromosom ir chromatidi skaiiaus kitimas gametogenezs metu.
Darbo priemons. Schemos, paveikslai, uduotys.

Darbo eiga. 1. mogaus spermatogenezs schema. Vyrikos lytins lstels spermatozoidai
formuojasi sklidi skliniuose kanalliuose. I vidaus skliniai kanalliai yra ikloti
germinatyviniu epiteliu, kuris sudarytas i spermatogenini ir atramini (Sertolio) lsteli (r. 2.1
pav). Atramins lstels atlieka atramin ir trofin funkcijas, besiformuojantiems spermatozoidams.
Spermatogeninio epitelio ioriniame sluoksnyje yra spermatogonij: jos idstytos ant sklinio
kanallio bazins membranos. mogaus spermatogonijos mitozikai dalijasi ir artja prie kanallio
spindio. Tuomet prasideda lsteli mejoz. Po mejozs pasidalijusios spermatogonijos tampa
spermatozoidais. Spermatozoidai juda sklini kanalli skystyje. mogaus spermatogenezs ciklas
trunka vidutinikai 64 dienas. Kadangi spermatogonijos dalinasi mitozinio dalijimosi bdu, j
atsargos gali neisekti iki gilios senatvs.

2.1 pav. Sklini kanalli spermatogeninis epitelis:
1 - spermatogonija; 2, 3 - atramins (Sertolio) lstels; 4 - spermatogenins lstels; 5 -
spermatozoidai; 6 - tarplstelins jungtys; 7 - bazin membrana
[Vitkus, A., Baltruaitis, K., ir kt. (2003). mogaus histologija. Kaunas]
Spermatozoidai pradeda formuotis deimtaisiais - keturioliktaisiais vyr gyvenimo metais (r.
2.2 pav). Visos spermatogonijos turi diploidin chromosom rinkin, kuris nusakomas taip: 2n, 2c (n
- haploidinis chromosom skaiius, c - DNR molekuli, arba chromatidi, skaiius). Padvigubjus
chromosomoms dalis spermatogonij tampa pirmosios eils spermatocitais, kuri genetin
mediaga yra 2n, 4c. Kita spermatogonij dalis mitozs bdu tebesidalija kaip kamienins
spermatogenins lstels. Po pirmojo mejozinio dalijimosi i vieno pirmosios eils spermatocito
susidaro du antrosios eils spermatocitai, kurie turi haploidin chromosom rinkin n, taiau
kiekviena chromosoma yra sudaryta i dviej chromatidi - 2c. vykus antrajam mejoziniam
dalijimuisi, i dviej antrosios eils spermatocit susidaro keturi spermatidai, kuri kiekvienas turi

11
haploidin chromosom rinkin n, kiekviena chromosoma yra sudaryta i vienos chromatids c.
Spermatidai daugiau nesidalija ir brsta, tapdami spermatozoidais.
2. mogaus ovogenezs schema (r. 2.3 pav). Kiauialst vystosi i ovogonij - lsteli,
kurios yra kiauidi ievje. Ovogonijos isivysto i pirmini gemalini lsteli, joms dalijantis
mitozikai (apie 30 kart) per kelis pirmuosius embriono raidos mnesius. Ovogonija (2n, 2c) yra
svarbiausia lstel besivystaniame folikule. Treij prenatalinio vystymosi mnes embriono
ovogonija tampa pirmosios eils ovocitu (2n, 4c): mejoz prasideda dar prie mergaits gimim.
Taiau dalijimasis sustoja pirmojoje profazje. Mergaits kiekvienoje kiauidje yra 200 000
folikul, i j per vis gyvenim baigia brsti apie 400. Mergaitei pasiekus lytin brand prasideda
ovuliacijos ciklai, kuri metu vienas, reiau keli folikulai subrsta, ir vyksta ovuliacija (ovocito
ijimas i folikulo). Ovuliacijos metu baigiasi pirmasis mejozinis dalijimasis, ir susiformuoja
antrosios eils ovocitas (n, 2c), kur patenka beveik visa citoplazma su organoidais. Kita po
pirmojo mejozinio dalijimosi susiformavusi lstel - pirmosios eils redukcinis (polinis) knelis (n,
2c). i lstel beveik neturi citoplazmos. Po to seka antrasis mejozinis dalijimasis. Antrosios
metafazs stadijoje lstel i kiauids patenka kiauintak, kur i antrosios eils ovocito susidaro
stambi kiauialst (n, c) ir antrasis redukcinis (polinis) knelis (n, c). Kiauialst apvaisinama
kiauintakio distaliniame gale. Pasidalinus pirmosios eils redukciniam (poliniam) kneliui,
susidaro du antrosios eils redukciniai (poliniai) kneliai (n, c). Visi ovogenezs proceso eigoje
susidar poliniai kneliai vliau sunyksta.
2.1 lentel. Spermatogenezs ir ovogenezs skirtumai
Gametogenezs stadija Spermatogenez Ovogenez
Pradia
Lytin branda 10 14
gyvenimo metai
Iki etojo embriogenezs
mnesio
Trukm 60 70 dien 12 50 met
Mitozini dalijimsi
skaiius formuojantis
gametai
30 500 mitozini
dalijimsi
Apie 30 mitozini
dalijimsi
Gametogenezs metu i
vienos lstels
susidariusi gamet
skaiius
4 spermatozoidai
1 kiauialst ir 3
redukciniai (poliniai)
kneliai
Gamet susidarymo
intensyvumas suaugusio
mogaus organizme
100 200 mln.
spermatozoid viename
ejakuliate
1 kiauialst per vien
menstruacij cikl

12
V
y
s
t
y
m
o
s
i

f
a
z

Dalijimosi
mechanizmas
Lytini lsteli tipas
Chromosom
skaiius (n);
chromatidi
skaiius (c)
D
a
u
g
i
n
i
m
a
s
i
s

Mitoz:
kariokinez ir
citokinez.
Spermatogonijos
jos atsiranda
lytikai
subrendusiame
organizme
Spermatogonijos

46, 46
(2n, 2c)
A
u
g
i
m
a
s

Pirmosios eils spermatocitas
46, 92
(2n, 4c)
B
r
e
n
d
i
m
a
s

Mejoz:
redukcinis
dalijimasis.
Isiskiria
homologins
chromososmos
Antrosios eils spermatocitas

23, 46
(n, 2c)
Ekvatorinis
dalijimasis.
Isiskiria
chromatids.

Spermatidai
23, 23
(n, c)
F
o
r
m
a
v
i
m
a
s
i
s

Spermatozoidai (subrend)
23, 23
(n, c)
2.2 pav. mogaus spermatogenezs schema

13
V
y
s
t
y
m
o
s
i

f
a
z

Dalijimosi
mechaniz
mas
Lytini lsteli tipas
Chromosom
skaiius (n);
chromatidi
skaiius (c)
D
a
u
g
i
n
i
m
a
s
i
s

Mitoz:
kariokinez ir
citokinez.
Ovogonijos
atsiranda
treij
embriono
formavimosi
mnes.
Ovogonijos

46, 46
(2n, 2c)
A
u
g
i
m
a
s

Pirmosios eils ovocitas
46, 92
(2n, 4c)
B
r
e
n
d
i
m
a
s

Mejoz:
redukcinis
dalijimasis.
Isiskiria
homologins
chromosomos
Redukcinis knelis Antrosios eils
ovocitas
23, 46
(n, 2c)
Ekvatorinis
dalijimasis.
Isiskiria
chromatids.

Redukciniai kneliai
23, 23
(n, c)
A
p
v
a
i
s
i
n
i
m
a
s
Subrendusi kiauialst, turinti ir
spermatozoido branduol

46, 46
(2n, 2c)
2.3 pav. mogaus ovogenezs schema

14
Uduotys
Remdamiesi (2.2 pav. ir 2.3 pav.) schemomis, nupiekite mogaus spermatogenezs ir
ovogenezs eig. sidmkite vystymosi fazes (vystymosi sritis), procesus, lytini lsteli
pavadinimus, chromosom ir chromatidi skaiiaus pokyius.
Atkreipkite dmes spermatogenezs ir ovogenezs proces skirtumus.

Upildykite 2.2 lentel - raykite, chromosom skaii (n) ir chromatidi (DNR molekuli)
skaii (c) atitinkamose lstelse.
2.2 lentel. Chromosom skaiiaus (n) ir chromatidi (DNR molekuli) skaiiaus (c) pokyiai
gametogenezs metu
Spermatogenez
Ovogenez
Chromosom
skaiius (n)
Chromatidi
skaiius (c)
Spermatogonija Ovogonija

Pirmosios eils
spermatocitas
Pirmosios eils ovocitas

Antrosios eils
spermatocitas
Antrosios eils ovocitas ir pirmosios
eils redukcinis knelis

Spermatidas
Kiauialst ir antrosios eils
redukcinis knelis

Spermatozoidas Kiauialst
Zigota
Atlikite dstytojo pateiktas uduotis.
1. I ir II mejozini dalijimsi metafazi skirtumai.
2. I ir II mejozini dalijimsi anafazi skirtumai.
3. Kiek bivalent, chromosom ir chromatidi turi lstel I mejozinio dalijimosi profazje?
4. Mejozs faz, kurios metu isiskiria homologins chromosomos.
5. Mejozs faz, kurios metu isiskiria chromatids.
6. Gametogenezs stadija, kurios metu chromosom rinkinys tampa haploidinis.
7. Spermatogenezs ir ovogenezs skirtumai.
8. Spermatogenezs ir ovogenezs panaumai
9. Gametogenezs stadija, kurioje chromosomins mediagos kiekis yra maiausias.
10. Procesas, kurio metu atkuriamas diploidinis chromosom rinkinys.

15
Treiasis darbas
HIBRIDOLOGINIS PAVELDIMUMO TYRIMO METODAS
I dalis
Turinys. Vaisins musels (Drosophila melanogaster) laukins ir mutantins formos, lyi
skirtumai. Vaisini museli, besiskiriani viena alelini autosomini poymi pora, kryminimas.
Vaisini museli, besiskiriani susijusi su lytimi poymi pora, kryminimas.
Darbo priemons. Vaisini museli laukin ir mutantins formos, vaisins musels
chromosom genolapiai, mgintuvliai su maitinamja terpe, tuti mgintuvliai, skirti narkozei,
eteris, epetlis, raymo priemons, balto popieriaus lapas, paveikslai, schemos.

Darbo eiga. 1. Vaisins musels (Drosophila melanogaster) laukins ir mutantins formos.
Vaisini museli lyi skirtumai. Pirmiausia susipainkite su laukins formos museli svarbiausiais
poymiais. I mgintuvlio su urau Laukinis tipas (laukin, gyvenanti gamtoje musels forma)
museles perkelkite narkozei skirt tui mgintuvl. Nordami, kad musels neiskrist,
mgintuvl su muselmis velniai pakratykite dugnu deln, ir musels susitelks mgintuvlio
apaioje. Iimkite vatos tampon, mgintuvl pridenkite narkozei skirtu mgintuvliu ir apverskite
juos taip, kad mgintuvlis su muselmis bt viruje. Vl velniai pakratykite mgintuvl deln
ir, kai musels sukris narkozei skirt mgintuvl, pridenkite j suvilgytu keletu eterio la vatos
tamponu. (Nevartokite daug eterio, nes nuo didels jo dozs musels va per 3-5 minutes). Po 1-2
minui, kai musels nustos judti, ikratykite jas ant balto popieriaus lapo ir stebkite pro lup,
atsargiai vartydami epetliu (atsiminkite, narkoz trunka tik 5 min.).
Atkreipkite dmes iuos laukins formos musels poymius: pilk kno spalv, gerai
ivystytus sparnus ir raudonas akis. Tai dominantiniai poymiai (j genai ymimi + enklu arba
didija raide). Musels yra grynaveisls, t.y. homozigotins. Imokite atskirti pateles nuo patinli.
Patels didesns u patinlius, j plataus pilvelio galas smailesnis, o paskutiniai nareliai turi
pakaitomis tamsias ir viesias juosteles. Patinli pilvelis siauresnis, galas apvalus, o paskutinieji
nareliai itisai tamss (3.1 pav.).
3.1 pav. Vaisins musels (Drosophila melanogaster) laukin forma
I indelio, ant kurio urayta N, atrinkite 6 pateles (visos indelyje esanios patels yra
laukinio tipo) ir, sitikin, kad jos nuo narkozs neuv (uvusi museli sparnai itiesti vir ir
onus), suberkite pirm mgintuvl su terpe ir ukimkite vatos tamponu. Likusias museles
suberkite atgal mgintuvl su N urau.

16
Apraytu bdu umigdykite mutantini form museles, kad galtumte jas stebti. iuo atveju
mutantins musels nuo laukins formos museli skiriasi tik vienu poymiu: kno spalva, sparn
isivystymu arba aki spalva, t.y. vien knas, skirtingai nuo laukins formos, yra juodos spalvos
(ebony), kit sparnai uuomazginiai (vestigial), dar kit akys ir knas geltonos spalvos (yellow).
Tai mutantiniai recesyviniai poymiai. Kno spalvos ir sparn formos genai (ymimi atitinkamai e
ir vg) yra vaisins musels autosomose, o aki ir kno spalvos genas (X
y
) lytinje X
chromosomoje. Vadinasi, pirmieji du poymiai yra autosominiai, o treiasis susijs su lytimi (X
y
)
(3.2 pav.).

a. ebony (e) b. yellow (X
y
) c. vestigial (vg)

3.2 pav. Vaisini museli mutacijos
Remdamiesi nurodytais lyi skirtumais, atsirinkite i indelio e arba vg (js tursite tik e arba
vg indelius su patelmis ir patinliais) 2 mutantinius patinlius: (jie bus juodos spalvos arba su
uuomazginiais sparnais) ir dkite pirmj mgintuvl su terpe, o likusias museles suberkite atgal
mgintuvlius.
2. Vaisini museli, besiskiriani viena alelini autosomini poymi pora, kryminimas.
Tai monohibridinis kryminimas, atliekamas remiantis schema: Laukinis tipas ebony (arba
vestigial). Jeigu kryminate pagal Laukinis tipas vestigial schem js pirmame mgintuvlyje su
maitinamja terpe yra 2 patinliai uuomazginiais sparnais (i vg indelio) ir tame paiame indelyje
jau yra atrinktos kryminimui 6-ios laukins formos patels. Ant mgintuvlio tuu uraykite:
kryminimo dat, fakultet, grups ir darbo vietos numerius bei kryminimo schem, kuri
pasirinktu atveju bus tokia:
P: 6 VgVg 2 vgvg
Jeigu kryminate pagal Laukinis tipas ebony schem js pirmame mgintuvlyje su
maitinamja terpe yra 2 juodi patinliai (i e indelio) ir tame paiame indelyje jau yra atrinktos
kryminimui 6-ios laukins formos patels. Ant mgintuvlio tuu uraykite: kryminimo dat,
fakultet, grups ir darbo vietos numerius bei kryminimo schem, kuri pasirinktu atveju bus tokia:

P: 6 EE 2 ee
3. Vaisini museli, besiskiriani su lytimi susijusi poymi pora, kryminimas. io
kryminimo schema - Laukinis tipas yellow. antr mgintuvl su maitinamja terpe, i indelio N
atrinkite 2 patinlius (iame indelyje yra laukinio tipo patels ir patinliai) ir i indelio, paymto
X
y
, atsirinkite 6 pateles. Ant mgintuvlio uraykite tuos paius duomenis, kaip ir pirmuoju
atveju, ir toki kryminimo schem:

17
P: 6 X
y
X
y
2 X
Y
Y
sitikin, kad kryminamos musels gyvos ir pradeda judti, dkite mgintuvlius
termostat. ia, esant 24-27 C temperatrai, per 9-10 dien iaugs nauja museli karta (F
1
).
Susipainkite su vaisins musels chromosom rinkiniais (3.3 pav.). Nupiekite juos savo
darb ssiuvinyje.

1 2
3.3 pav. Vaisins musels patinlio (1) ir patels (2) chromosom diploidinis rinkinys
Tiek patinliai, tiek patels turi po 8 chromosomas: tris poras autosom (II, III, IV) ir vien
por lytini chromosom (I). Lazdels formos lytin chromosoma vadinama X chromosoma. Patel
turi dvi tokias chromosomas (XX). Patinlis kartu su X chromosoma turi dar ir dvipet lytin
chromosom, vadinam Y chromosoma (XY). Taigi, panaiai kaip ir mogaus atveju, vaisini
museli lyt lemia lytins chromosomos.
I dalies uduotys
A. Remdamiesi pateiktais tv chromosom rinkiniais (3.4-1 pav.), nupiekite chromosom
rinkinius gametose (3.4 - 2, 3 pav.) ir zigotose (3.4 - 4 pav.).

3.4 pav. A uduoties paveikslas
B. Vaisins musels chromosom genolapiuose suraskite i poymi gen lokusus (e, vg,
X
y
) ir, nupie chromosomas, rodyklmis nurodykite j viet, r. 3.5 pav. (Chromosom genolapiai
yra poymi sek ir santykini atstum tarp gen schemos).

18

3.5 pav. Drozofilos chromosom genolapis
[http://bio3400.nicerweb.com/Locked/media/ch05/05_14-Drosophila_map.jpg]

19
C. Upildykite atitinkamas 3.1 lentels skiltis.
3.1 lentel
Mutantas
Geno
ymji-
mas
Dominantinis
ar recesyvinis
genas
Chromosomos,
kurioje yra
genas, numeris
Skirtumas
nuo laukinio
tipo
Geno atstumas
nuo
chromosomos
nulinio tako
vestigial

ebony

white

Bar B
plokios
akys

cinnabar cn
rykiai
oranins
akys

yellow

Atlikite uduotis, pateiktas usimimo metu.
1. Geno, alelini gen, lokuso svokos.
2. Heterozigotinio, homozigotinio ir hemizigotinio organizmo svokos.
3. Genotipo ir fenotipo svokos.
4. Laukins ir mutantini vaisini museli form poymi skirtumai.
5. Vaisini museli patinli ir pateli ioriniai skirtumai.
6. Paveldimumo ir kintamumo svokos.
7. Alelini poymi, dominuojani ir recesyvini poymi, autosomini ir susijusi su
lytimi poymi svokos.
8. Monohibridinio kryminimo esm.
9. enklai, vartojami kryminimo schemoms urayti.
10. Vaisini museli kryminimo schemos.
11. Vaisini museli lyties paveldjimas.
12. Drosophila melanogaster chromosom rinkinys.

20
II dalis
Turinys. Vaisini museli tvini form (P) kryminimo rezultat analiz ir F
1
kartos hibrid
kryminimas. Dihibridinis kryminimas. Nepriklausomas poymi paveldjimas.
Darbo priemons. Hibridins (F
1
) musels, mgintuvliai su terpe, tuti mgintuvliai, skirti
narkozei, eteris, epetlis, lupa, raymo priemons, balto popieriaus lapas, schemos.

1. Vaisini museli tvini form (P) kryminimo, remiantis schema Laukinis tipas
vestigial (ebony) (r. treio darbo I dal), rezultat analiz ir hibrid (F
1
) kryminimas.

Umigdykite hibridines museles ir stebkite poymius: kno spalv arba sparn form,
suskaiiuokite, kiek ir koki F
1
palikuoni yra. Ssiuvinyje nubraiykite 3.2 lentel, kurios
pavyzdys pateiktas emiau ir j suraykite stebjimo duomenis.
3.2 lentel. Tvini form kryminimo rezultat analiz
Tvins
formos ir
hibridai
Itirta museli
Poymi isiskyrimo
santykis
I viso
I j
Teorikai
tiktinas
I tikrj
gautas
Laukinis tipas Vestigial (ebony)
P

F
1

F
2

Suminiai
visos grups
duomenys

Sukryminkite hibridus (F
1
), leisdami mgintuvl su terpe du patinlius ir eias pateles.
Ant mgintuvlio, alia kit duomen, uraykite toki kryminimo schem:
F
1
: 6 Vgvg 2 Vgvg

21
2. Vaisini museli tvini form (P) kryminimo, remiantis schema Laukinis tipas yellow,
rezultat analiz ir hibrid (F
1
) kryminimas.

Stebdami hibridines museles, atskirkite jas pagal aki spalv ir lyt, t.y. suskaiiuokite
atskirai patinlius ir pateles. Stebjimo duomenis suraykite 3.3 lentel.

3.3 lentel. Tvini form kryminimo rezultat analiz
Tvins
formos ir
hibridai
Itirta museli
Poymi isiskyrimo
santykis
I viso
I j
Teorikai
tiktinas
I tikrj
gautas
Laukinis tipas Yellow
P

F
1

F
2

Suminiai
visos grups
duomenys

Hibridams kryminti mgintuvl su terpe, kaip ir pirmuoju atveju, leiskite du patinlius ir
eias pateles.
Ant mgintuvlio, alia kit duomen, uraykite toki kryminimo schem:
F
1
: 6 X
Y
X
y
2 X
y
Y

22
3. Vaisini museli hibrid (F
1
) kryminimo, remiantis schema Laukinis tipas vestigial
(ebony), rezultat analiz.

Ssiuvinyje, pratsdami pradtas kryminimo schemas, suraykite F
1
hibrid gametas ir
teorikai tiktinus F
2
hibrid genotipus, fenotipus bei j santykius (r. 3.6 pav.).

3.6 pav. Monohibridinio kryminimo schema : Laukinis tipas (Vg) vestigial (vg)
Umigd hibridines museles, iskirstykite jas pagal fenotipus ir suskaiiav nustatykite j
kiekybinius santykius. Gautus duomenis suraykite 3.2 lentel.

23
Ketvirtasis darbas
MENDELIO DSNI STATISTINIS POBDIS. TIKIMYBI ANALIZS
METODAI
Turinys. Genotip ir fenotip skaiius bei j santykis. Genotipo, fenotipo tikimyb.
Darbo priemons. Uduotys, schemos, paveikslai.

Darbo eiga. 1. Matematin Mendelio dsni iraika. Mendelio dsniai priklauso tikimybini
dsni kategorijai. Tokie dsniai leidia numatyti vyki ir reikini tikimyb tam tikromis aplinkos
slygomis.
Heterozigot tv palikuoni genotipams ir fenotipams bei j santykiams nustatyti be grafinio
metodo (A) ir Peneto lentels (B)

A (grafinis metodas) B (Peneto lentel)
P: Aa Aa G a m e t o s A a
G: A, a ; A, a A AA Aa
F
1:
AA, Aa, Aa, aa a Aa aa

dar galima taikyti dvinari daugybos formul. Pagal dvinari daugybos formul:
(a+b) (a+b) = (a+b)
2
= a
2
+ab+ab+b
2
= (a
2
+2ab+b
2
)
galime teigti, kad du skirtingi nariai a ir b gali sudaryti tris skirtingas kombinacijas: a
2
, ab ir b
2
,
kuri santykis yra: 1:2:1.
Naudojantis iuo metodu, monohibridini heterozigot tv (Aa Aa) vyrik ir moterik
gamet tipai vaizduojami kaip dvinariai, pvz., (A+a) ir (A+a), kuriuos sudauginus gaunami
palikuoni genotipai:
Aa (A+a)
Aa (A+a)
(A+a) (A+a) = AA + 2Aa + aa
1 : 2 : 1
Taigi, sukryminus heterozigotinius tvinius individus, pirmojoje hibrid kartoje F
1
yra 3
skirtingi genotipai Aa, AA ir aa, o j santykis yra 1:2:1.
Palikuoni fenotip skaiius ir j santykis priklauso nuo aleli sveikos. Jeigu yra visikas
dominavimas, fenotip bus tik du:
(1 AA + 2 Aa) - dominantinis fenotipas
(1 aa) - recesyvinis fenotipas
Todl j santykis yra 3:1.
Dihibridinio, o ypa polihibridinio kryminimo atveju, kai susidaro daug skirting gamet
tip, patogiau naudotis matematiniu metodu. Pagal antrj Mendelio dsn, kiekvienas poymis
paveldimas nepriklausomai nuo kit poymi, ir gali susidaryti atsitiktiniai j deriniai. Vadinasi,
kiekviena aleli pora paveldima nepriklausomai nuo kit aleli por, taiau jos sudaro visus
galimus derinius.

24
Paraome diheterozigotini tvini form kryminimo schem:
P AaBb AaBb
Diheterozigotus ymime kaip dvinarius: AaBb (A+a) (B+b);
AaBb (A+a) (B+b)
F
1
palikuoni genotip skaii ir santyk galima apskaiiuoti taip:
i) gametos sudarytos i vis galim aleli derini (A+a) (B+b) = AB+Ab+aB+ab
ii) gamet genotipai (AB+Ab+aB+ab) (AB+Ab+aB+ab) =
= 1AABB+2AABb+1aaBB+2AaBB+4AaBb+2aaBb+1AAbb+2Aabb+1aabb;
arba 1:2:1:2:4:2:1:2:1 = (1:2:1)
2

Palikuoni fenotip skaiius iuo atveju lygus 4, nes galimos tokios dominantini ir
recesyvini poymi kombinacijos: AB, Ab, aB, ab.
Atkreipkite dmes tai, kad ia raids ymi atitinkam dominantin ir recesyvin poym.
Palikuoni fenotip santykis apskaiiuojamas taip:
(3A + 1a) (3B + 1b) = 9AB + 3Ab + 3aB + 1ab;
arba 9:3:3:1 = (3 : 1)
2

Nesunku pastebti, kad genotip ir fenotip santyk parodaniose formulse laipsnio rodiklis
yra lygus aleli por skaiiui. Vadinasi, polihibridinio kryminimo atveju ie santykiai atrodys taip:
genotip (1:2:1)
n
ir fenotip (3:1)
n

Taip, naudojantis matematinmis formulmis, galima apskaiiuoti palikuoni gamet tip,
genotip ir fenotip dan, j santyk, atsivelgiant dalyvaujani kryminime aleli por skaii.
sidmkite ias formules ir, naudodamiesi jomis, upildykite tuius 4.1 lentels langelius,
prie tai lentel perra darb ssiuvin.
4.1 lentel

Aleli por
skaiius

Fenotip
skaiius
F
2

Fenotip
santykis
F
2

Genotip
skaiius
F
2

Genotip
santykis
F
2

F
1
hibrid
gamet tip
skaiius

F
1
hibrid
galim gamet
derini skaiius
apvaisinimo
metu
n
2
n
(3:1)
n
3
n
(1:2:1)
n
2
n
4
n

1
monohibidinis
kryminimas

2
dihibridinis
kryminimas

3
trihibridinis
kryminimas

4
tetrahibridinis
kryminimas

25
Trihibridinio kryminimo atveju gausime:
P AaBbCc AaBbCc
AaBbCc (A+a)(B+b)(C+c)
AaBbCc (A+a)(B+b)(C+c)
Galimi gamet deriniai, x = 2
n
= 2
3
=8:
(A+a) (B+b) (C+c) = (AB+Ab+aB+ab) (C+c) =
=ABC+ABc+AbC+Abc+aBC+aBc+abC+abc
(ABC+ABc+AbC+Abc+aBC+aBc+abC+abc)
(ABC+AbBc+AbC+Abc+aBC+aBc+abC+abc)
Genotipai:
AABBCC+AABBCc+AABbCC+AABbCc+AaBBCC+AaBBCc+AaBbCC+AaBbCc+AABBCc+
+AABBcc+AABbCc+AABbcc+AaBBCc+AaBBcc+AaBbCc+AaBbcc+AABbCC+AABbCc+
+AAbbCC+AAbbCc+AaBbCC+AaBbCc+AabbCC+AabbCc+AABbCc+AABbCc+AAbbCc+
+AAbbcc+AaBbCc++AaBbcc+AabbCc+Aabbcc+AaBBCC+AaBBCc+AabBbCC+AaBbCc+
+aaBBCC+aaBBCc+aaBbCC+aaBbCc+AaBBCc+AaBBcc+AaBbCc+AaBbcc+aaBBCc+aaBBcc+
+aaBbCc+aaBbcc+AaBbCC+AaBbCc+AabbCC+AabbCc+aaBbCC+aaBbCc+aabbCC+aabbCc+
+AaBbCc +AaBbcc+AabbCc+Aabbcc+aaBbCc+aaBbCc+aabbCc+aabbcc.
Sugrupav narius gauname:
1AABBCC+2AaBBCC+1aaBBCC+2AaBBCC+4AaBbCC+2aaBbCC+1AAbbCC+2AabbCC
+1aabbCC+2AABBCc+4AABbCc+2aaBBCc+4AaBBCc+8AaBbCc+4aaBbCc+2AAbbCc+4Aabb
Cc+2aabbCc+1AABBcc+2AABbcc+1aaBBcc+2AaBBcc+4AaBbCc+2aaBbcc+1AAbbcc+2Aabbcc
+1aabbcc
J santykis: 1:2:1:2:4:2:1:2:1:2:4:2:4:8:4:2:4:2:1:2:1:2:4:2:1:2:1 arba (1:2:1)
3

I vis gaut genotip, vertinus dominantinius ir recesyvinius poymius, fenotip bus tik
8 (x =2
3
):
(3A+1a) (3B+1b) (3C+1c) = 27A_B_C_ + 9A_B_cc + 9A_bbC_ + 9aaB_C_ + 3aaB_cc +
+3aabbC_ + 3A_bbcc + 1aabbcc.
J santykis: 27:9:9:9:3:3:3:1 arba (3:1)
3

2. Tikimybi analizs metodai ir j taikymas, numatant poymi paveldjim.
Dl atsitiktinio gen pasiskirstymo gametas ir apvaisinimo pobdio negalima nustatyti,
kurie tv genai pateks gametas ir zigot, todl, tiriant paveldjimo dsningumus, naudojami
tikimybi analizs metodai.
Tikimyb yra atsitiktinio vykio kiekybinis matas. Jis parodo vykio dan. Pavyzdiui,
heterozigot tv (Aa Aa) palikuonio genotipas yra atsitiktinis vykis, nes pagal Mendelio dsn,
palikuoni genotipai gali bti: AA, Aa ir aa, o j santykis 1:2:1. Atsivelgiant santykin vyki
dan, galima teigti, kad genotipo Aa tikimyb yra 1/2, genotipo AA tikimyb 1/4 ir genotipo aa
tikimyb 1/4.
Kai du vykiai negali vykti vienu metu, jie yra nesutaikomi. Tada bendra vyki tikimyb lygi
atskir tikimybi sumai. Pavyzdiui, 43 europiei kraujas yra A grups, 40 - 0 grups. Asmens
kraujas gali bti tik vienos i 4 galim 0AB sistemos grupi. Vadinasi, tikimyb, kad atsitiktinio
europieio kraujas A arba 0 grups yra 83 (0,40 + 0,43 = 0,83).
Kai du ar daugiau vyki yra nepriklausomi ir gali vykti vienu metu, bendra vyki tikimyb
lygi atskir vyki tikimybi sandaugai. Pavyzdiui, tikimyb, kad atsitiktinis europietis turs A
grups krauj ir gebs jausti feniltiokarbamido (FTK) skon, bus 28 proc., nes yra inoma, kad 64
proc. europiei jauia FTK (0,43 0,64 = 0,28).

26
Norint nustatyti dviej ar daugiau nepriklausom poymi paveldjimo tikimyb, visai
nebtina itirti visus galimus palikuoni genotipus ir fenotipus. Tikimyb, kad palikuonis pavelds
tam tikr poymi derin, priklauso nuo kiekvieno poymio (ar j lemiani gen poros)
paveldjimo tikimybs.
Pavyzdiui, triheterozigot tv AaBbCc AaBbCc palikuonio, turinio fenotip ABc
(raids ymi atitinkam dominantin ir recesyvin poym) gimimo tikimyb lygi dviej
dominantini (A ir B) ir treio recesyvinio poymio (c) paveldjimo tikimybi sandaugai.
Kiekvieno dominantinio poymio paveldjimo tikimyb yra 3/4 (3A + 1a; 3B + 1b), recesyvinio
1/4 (3C + 1c), tad tikimyb, kad palikuonio fenotipas bus ABc, lygi 9/64 (3/4 3/4 1/4).
Tikimyb, kad io palikuonio genotipas bus AaBbcc, yra 4/64, nes kiekvienos poym lemianios
poros aleli isiskyrimas vyksta santykiu 1:2:1 (1AA + 2Aa + 1aa; 1BB + 2Bb + 1bb; 1CC + 2Cc
+ 1cc), tai kiekvieno genotipo (Aa ir Bb) tikimyb yra 2/4, o genotipo cc tikimyb yra 1/4. Todl
p(AaBbcc) = (2/4 2/4 1/4 = 4/64).
3. Gaut rezultat patikimumo vertinimas Chi-kvadrato testu.
Genetiniuose kryminimo eksperimentuose gauti rezultatai ne visados tiksliai pasiskirsto
pagal Mendelio dsniais numatytus santykius: 1:2:1 ar 9:3:3:1. Todl svarbu inoti, koks gali bti
fenotipini grupi dydi neatitikimas, lyginant su teoriniais skaiiavimais, jei norime, kad santykis
bt vertintas patikimai. Ar galime vienareikmikai teigti, jog monohibridinio kryminimo BbBb
eksperimento rezultatai atitinka 3:1 santyk, jei i 120 palikuoni 92 musels turi dominantinio B
geno lemiam fenotip (genotipai - BB, 2Bb), o 28 musels turi recesyvinio geno lemiam
genotip (genotipas - bb)? Kaip vertinsime eksperimento rezultat, jei santykis bus 100 ir 20 ?
Panagrinkime eksperiment rezultatus. Tarkime, kad atlikus museli, besiskiriani vienos
alelini gen poros lemiamo poymio, ms nagrinjamu atveju kno spalvos (juoda spalva b,
pilka B), pirmos hibrid kartos heterozigot kryminim Bb Bb, buvo gautas skirtingas vaisini
museli skaiius. Pirmo eksperimento metu buvo 92 pilkos ir 28 juodos musels. Antro
eksperimento metu buvo gautos - 100 pilkos ir 20 juodos musels.
Vertinant pirmo eksperimento rezultatus, galima teigti, jog poymiai pasiskirst Mendelio
numatytu santykiu 3:1, t.y. 90:30 su tam tikru nukrypimu 2 (92:28), kuris galjo susidaryti visikai
atsitiktinai. Atsitiktinumo dydis yra apibriamas kaip slyga, kad gauti rezultatai ne daugiau kaip 5
atvejais i 100 (5%) gali skirtis nuo pasirinktojo modelio, atliekant kryminimus tokiomis pat
slygomis.
Santyk 92:28 galime prilyginti santykiui 3:1, t.y. 90:30 ir vardinti kaip nulin hipotez H
0
.
Prieing teigin, kad gauti rezultatai i esms skiriasi nuo pasirinktojo teorinio modelio, vadinsime
alternatyvija hipoteze ir ymsime H
1
.
Nordami patvirtinti ms hipotez H
0
ir atmesti hipotez H
1
,

pasinaudosime Chikvadrato
testu. Chi-kvadrato testas tai metodas, kurio pagalba vis grupi (fenotip) nukrypimai yra
ireikti vienu skaiiumi
2
. Jei gauti kryminimo rezultatai nedaug skiriasi nuo teorini
skaiiavim, ir
2
dydis yra maas reikia, kad tikimyb, kad fenotipiniai nukrypimai vyko dl
atsitiktinumo, yra didel. Pasirinktas modelis yra pakankamai arba visikai teisingas ir priimame
hipotez H
0
. Jei kryminimo rezultatai i esms skiriasi nuo teorini skaiiavim, ir
2
reikm
didel reikia, kad tikimyb, kad tokie nukrypimai vyko dl atsitiktinumo, yra maa (nukrypimus
lm nevertintos aplinkybs). Pasirinktas modelis nra teisingas, H
0
atmetame ir priimame
prieing H
1
hipotez.
Bendru atveju
2
apskaiiuojamas pagal remiantis ia formule:

=
T
T F
2
2
) (
_

kur, F kryminimo metu gauti faktiniai fenotip daniai, T tiktini fenotip daniai
kiekiai, atskir fenotipini grupi suma. Jeigu yra nagrinjama daugiau fenotipini grupi
(pavyzdiui, 9:3:3:1) jos visos turi bti trauktos
2
reikms skaiiavim.

27
Apskaiiuosime pirmojo eksperimento rezultat
2
reikm turint faktinius kryminimo
rezultatus (F): 92 pilkas (Fpilkos) ir 28 juodas (Fjuodos) museles.
1. Suskaiiuosime Mendelio numatyt teorin fenotip pasiskirstym (T) santykiu 3:1.
120 : 120 = 90 : 30, t.y. 90 pilk (Tpilkos) ir 30 juod (Tjuodos) museli.
2. Rasime kokiu dydiu nukrypo eksperimento rezultatai nuo teorinio paskaiiavimo (F-T),
kiekvienai fenotipinei grupei: 92-90 = 2 ir 28-30 = -2 arba nukrypimo dydis yra 2 pilkos
ir 2 juodos musels.
3. Paklus nuokrypius kvadratu (F-T)
2
ir padalinus i teorins fenotipo kiekio reikms T, bei
susumavus visas fenotipines grupes, gauname chi-kvadrato reikm (4.2a lentel):
177 . 0
90
16
30
) 2 (
90
2
30
) 30 28 (
90
) 90 92 ( ) ( ) (

2 2 2 2 2 2
2
1
= =
+ =
=
juodos
juodos juodos
pilkos
pilkos pilkos
T
T F
T
T F
_
4.2a lentel
Genotipai
Faktinis
skaiius
(F)
Tiktinas
skaiius
(T)
Skirtumas
(F-T)
Skirtumo
kvadratas
(F-T)
2
(F-T)
2

T
EE ir Ee 92 90 2 4 0,0444
ee 28 30 -2 4 0,1333
Viso 120 120 2 =0,177

Apskaiiuosime antro eksperimento rezultat
2
reikm turint kryminimo rezultatus (F): 100
pilkas (Fpilkos) ir 20 juodas (Fjuodos) museles, viso 120.

1. Suskaiiuosime Mendelio numatyt teorin fenotip pasiskirstym (T) santykiu 3:1.
120 : 120 = 90 : 30, t.y. 90 pilk (Tpilkos) ir 30 juod (Tjuodos) museli.
2. Rasime kokiu dydiu nukrypo antrojo eksperimento rezultatai nuo teorinio paskaiiavimo
(F-T), kiekvienai fenotipiniai grupei: 100-90 = 10 ir 20-30 = -10 arba nukrypimo dydis yra 10 pilk
ir 10 juod museli.
3. Paklus nuokrypius kvadratu (F-T)
2
ir padalinus i teorins fenotipo kiekio reikms T,
bei susumavus visas fenotipines grupes, gauname chi-kvadrato reikm (4.2b lentel):
444 . 4
90
400
30
) 10 (
90
10
30
) 30 20 (
90
) 90 100 ( ) ( ) (

2 2 2 2 2 2
2
1
= =
+ =
=
juodos
juodos juodos
pilkos
pilkos pilkos
T
T F
T
T F
_
4.2b lentel
Genotipai
Faktinis
skaiius
(F)
Tiktinas
skaiius
(T)
Skirtumas
(F-T)
Skirtumo
kvadratas
(F-T)
2
(F-T)
2

T
EE ir Ee 100 90 10 100 1,1111
ee 20 30 -10 100 3,3333
Viso 120 120 10 =4.444

Gautas
2
reikmes vertinsime remdamiesi 4.3 lentele, kurioje surayti
2
reikmes atitinkantys
reikmingumo lygmenys, atitinkamai kiekvienam galimam laisvs laipsniui (df, degrees of
freedom), kurie daniausiai nusakomi kaip fenotip grupi skaiius N minus 1, df = N-1. Ms
atveju yra 2 fenotipins grups, tada df = 2-1 = 1.
I 4.3 lentels matome, kad esant 1 laisvs laipsniui, pirmojo eksperimento
2
= 0,177 reikm
yra tarp reikmingumo lygmen 0,9 ir 0,5, kas leidia teigti, kad H
0
atmesti negalime, nes galimyb
atsitiktinai susidaryti tokio dydio nuokrypiams (2) yra tarp 90 % ir 50%, arba teigiame, kad
pasiskirstymas 92:28 yra toks pat kaip ir 90:30 su maesne nei 5% (p0.05, priimtas moksle)

28
paklaida, o hipotez H
0
teisinga. Antrojo eksperimento
2
= 4.444 reikm yra tarp 0,05 ir 0,01
reikmingumo lygmen, o tai rodo, kad tikimyb susidaryti tokiems nuokrypiams (10) atsitiktinai
yra tik tarp 5 ir 1 proc. (arba 95-99% tikimyb), ir kad tokie nuokrypiai susidar ne atsitiktinai, ir
modelis 3:1 negali paaikinti eksperimento rezultat, vadinasi hipotez H
0
reikia atmesti.
4.3 lentel
Laisvs
laipsniai
p reikms
Nulins hipotezs H
0
atmesti negalime
Nulin hipotez H
0

atmetama
0,99 0,90 0,5 0,1 0,05 0,01 0,001
2
Reikms
1 - 0,02 0,45 2,71 3,84 6,64 10,83
2 0,02 0,21 1,39 4,61 5,99 9,21 13,82
3 0,11 0,58 2,37 6,25 7,81 11,35 16,27
4 0,30 1,06 3,36 7,78 9,49 13,28 18,47
5 0,55 1,61 4,35 9,24 11,07 15,09 20,52
Pastaba:
2
reikms esanios deiniojoje lentels pusje leidia atmesti nulin
hipotez H
0
su didesniu nei 95 % patikimumu (maesne nei p0.05paklaida).

Uduotis. Sukryminus dvi skirtingas irni ris buvo gautos hibridinio augalo 556 sklos i
kuri: 315 apvalios ir geltonos, 108 apvalios ir alios, 101 raukltos ir geltonos, 32 raukltos ir
alios. Suformuluokite hipotezes H
0
ir H
1
ir jas patikrinkite Chi-kvadrato testo pagalba.
Atlikite darbo metu pateiktas uduotis.
1. Antrasis Mendelio dsnis ir citologiniai jo pagrindai (ryys su mejoze).
2. Polihibridinio kryminimo esm.
3. Btinos nepriklausomo poymi isiskyrimo slygos.
4. Kada bendra vyki tikimyb lygi atskir tikimybi sumai ?
5. Kada bendra vyki tikimyb lygi atskir tikimybi sandaugai ?
6. Prisiminkite heterozigot tv palikuoni genotip ir fenotip skaii bei santyk
parodanias formules.
7. Kas yra nulin ir alternatyvioji hipotez ?
8. Kaip apskaiiuojamas Chi-kvadratas ?
9. K nusako laisvs laipsniai?
10. Kada H
0
hipotez galima atmesti ir kada priimti ?

29
Penktasis darbas
NUKRYPIMAI NUO MENDELIO DSNIAIS NUMATOMO POYMI
ISISKYRIMO
Turinys. Alelini ir nealelini gen sveika ir genetiniai reikiniai, lemiantys kitok poymi
isiskyrim negu numato Mendelio dsniai.
Darbo priemons. Uduotys, schemos, paveikslai.
Alelini gen sveika
Alelini gen sveika lemia nukrypim nuo Mendelio dsniais numatomo poymi
isiskyrimo. Alelini gen sveika skirstoma keturis ris:
a) Visik dominavim;
b) Nevisik dominavim;
c) Kodominavim;
d) Superdominavim.
Visiko dominavimo atveju heterozigotiniai organizmai (genotipas - Aa) fenotipikai
nesiskiria nuo homozigotini individ su abiem dominuojaniais aleliais (genotipas-AA). ios
sveikos pavyzdys irni skl spalvos paveldjimas.
Pvz.: kryminant geltonos spalvos irnius tarpusavyje susidaro 3/4 geltonos spalvos ir 1/4
alios spalvos irni. Kryminimo schema pavaizduota emiau:
P: Aa Aa
G: A,a ; A, a
F
1
: 1/4 AA (geltona sp.), 2/4 Aa (geltona sp.), 1/4 (alia sp.)
Nevisikas dominavimas bna tada, kai heterozigotiniai individai yra tarpinio fenotipo, todl
heterozigotinius organizmus skiriame nuo homozigotini organizm (genotipas AA) pagal
fenotip. Nevisikas dominavimas yra bdingas kai kuri augal ri ied spalvos paveldjimui.
Pvz.: kryminant augalus su rausvos spalvos iedais tarpusavyje susidaro 1/4 augal, kuri iedai
yra raudonos spalvos (genotipas AA), 2/4 augal, kuri iedai yra rausvos spalvos (genotipas Aa) ir
1/4 augal bna baltos spalvos iedais.
Kodominavimas alelini gen sveikos atvejis, kai yra abiej kodominuojani gen
veiklos produkt. ABO kraujo grup yra klasikinis kodominavimo pavyzdys. Heterozigotiniai
individai (I
A
I
B
) turi ketvirt kraujo grup. Toki moni eritrocit membranose yra ir antigeno A, ir
antigeno B. MN kraujo grup taip pat paveldima kodominantiniu bdu. moni, turini M kraujo
grup, genotipas - MM, turini MN kraujo grup genotip yra MN, turini NN kraujo grup
genotipas taip pat yra NN.
Pvz.: Dviej moni, kuri kraujo grups MM ir NN santuoka atitinka emiau pateikt
kryminimo schem.
P: MM NN
G: M; N
F
1
: MN (visi vaikai turi MN kraujo grup).
Superdominavimas sveika tarp alelini gen, kuriai bdinga tai, kad heterozigotiniai
individai Aa poymi isivystymu lenkia abu homozigotinius tvus (aa<Aa>AA).
Superdominavimas yra bdingas pjautuvins anemijos atveju. Heterozigotiniai organizmai yra

30
atsparesni maliarijai nei homozigotiniai individai (genotipas AA) ir neserga pjautuvine anemija.
Serga pjautuvine anemija homozigotiniai individai, kuri genotipas aa.
Nealelini gen sveika
Yra trys nealelini gen sveikos rys: komplementin gen sveika, epistaz ir polimerija.
1. Komplementin gen sveika reikinys, kai nealeliniai genai sveikaudami papildo
vienas kito veikim ir lemia naujo poymio atsiradim. Sukryminus du hibridus AaBb ir AaBb
tarpusavyje, dl ios sveikos skirting fenotip skaiius arba fenotip santykis yra kitoks negu
numato Mendelio dsniai. Komplementins gen sveikos metu fenotip santykis bna 9:3:3:1 arba
9:6:1. 9:3:3:1 fenotip santyk lemia skirtingi to paties poymio pasireikimai, bet ne dviej atskir
poymi deriniai.
Fenotip santykis 9:6:1 susidaro tada, kai komplementiniai dominantiniai genai veikia
savarankikai ir lemia tok pat fenotip, taiau bdami kartu lemia naujo fenotipo atsiradim.
Pavyzdiui, moligo vaisi disko form lemia kartu genotipe esantys dominuojantys A ir B genai.
Esant tik vienam i dominantini gen (A arba B) vaisiai yra apskriti. Recesyviniai aleliai
(genotipas aabb) lemia pailg vaisi form. Kryminimo rezultatai pateikti A Peneto lentelje.
A
Gametos AB Ab aB ab
AB
AABB
disko
AABb
disko
AaBB
disko
AaBb
disko
Ab
AABb
disko
AAbb
apskriti
AaBb
disko
Aabb
apskriti
aB
AaBB
disko
AaBb
disko
aaBB
apskriti
aaBb
apskriti
ab
AaBb
disko
Aabb
apskriti
aaBb
apskriti
aabb
pailgi
Kryminimo rezultatus galima numatyti ir remiantis formule (r. ketvirtj darb):
F
1
: AaBb x AaBb
F
2
: (3A+1a)(3B+1b) = 9A-B- + 3A-bb + 3aaB- + 1aabb
9/16 6/16 1/16
disko apskrit pailg
Fenotip santykis 9:3:3:1 susidaro tada, kai kiekvienas komplementinis dominantinis veikia
savarankikai ir lemia skirting fenotip, o abu dominantiniai genai kartu lemia naujo poymio
atsiradim. Sukryminus vitas, turinias irnio formos (genotipas AAbb) skiauteres su gaidiais,
turiniais ros formos skiauter (genotipas aaBB) dihibridai turi rieuto formos skiauter.
Kryminant tarpusavyje dihibridus antroje kartoje (F
2
) fenotipai isiskiria 9:3:3:1 santykiu (9/16
palikuoni turi rieuto formos skiauter, 3/16 palikuoni turi irnio formos skiauter, 3/16
palikuoni turi ros formos skiauter ir 1/16 palikuoni turi paprastos formos skiauter). io
kryminimo rezultatai pateikti B Peneto lentelje.

31
B
Gametos AB Ab aB ab
AB
AABB
rieuto
AABb
rieuto
AaBB
rieuto
AaBb
rieuto
Ab
AABb
rieuto
AAbb
irnio
AaBb
rieuto
Aabb
irnio
aB
AaBB
rieuto
AaBb
rieuto
aaBB
ros
aaBb
ros
ab
AaBb
rieuto
Aabb
irnio
aaBb
ros
aabb
paprastos
Kryminimo rezultatus taip pat galima numatyti ir remiantis formule:
F
1
: AaBb x AaBb
F
2
: (3A+1a)(3B+1b) = 9A-B- + 3A-bb + 3aaB- + 1aabb

9/16 3/16 3/16 1/16
rieuto irnio ros paprastos formos
mogaus genetikoje komplementins gen sveikos pavyzdys yra vairi kurtumo form
paveldjimas. Panagrinkime dviej negirdini moni santuok, kurioje gim normaliai girdintis
vaikas. Abi kurtumo formos paveldimos autosominiu recesyviniu bdu, bet jas lemia nealeliniai
genai.
P : AA bb x aa BB
G : Ab, aB
F
1
: AaBb Visi vaikai normaliai girdi
2. Epistaz nealelini gen sveika, kai vieno geno aleliai slopina arba modifikuoja kito
geno alelius. Genas slopintojas vadinamas supresoriumi. Slopinamas genas vadinamas hipostaziniu
genu. Sukryminus pirmos kartos F
1
diheterozigotinius hibridus tarpusavyje F
2
kartoje poymiai
isiskiria santykiais 9:3:4, 9:7, 12:3:1, 13:3 ir 15:1. Epistaz yra skirstoma recesyvin ir
dominantin.
Recesyvin epistaz yra vienguba ir dviguba. Viengubos recesyvins epistazs metu fenotip
santykiai isiskiria 9:3:4 santykiu. ios sveikos pavyzdys yra laukini peli, triui, voveri rusvai
pilkos (vadinamoji aguti), juodos arba baltos spalvos paveldjimas. iuos tris skirtingus vieno
poymio pasireikimus lemia dvi nealelini gen poros. Genai A ir B bdami kartu genotipe lemia
rusvai pilkos spalvos pasireikim. Recesyviniai aleliai bb genotipe slopina A gen, lemiant aguti
spalvos pasireikim, ir gyvnai yra balti. Jei genotipe yra dominuojantis B alelis ir nra
dominuojanio A alelio gyvnai bna juodos spalvos (genotipas aaB-). Pirmosios kartos (F
1
)
hibrid kryminimo rezultatai pateikti C Peneto lentelje.

32
C
Gametos AB Ab aB ab
AB
AABB
aguti
AABb
aguti
AaBB
aguti
AaBb
aguti
Ab
AABb
aguti
AAbb
balti
AaBb
aguti
Aabb
balti
aB
AaBB
aguti
AaBb
aguti
aaBB
juodi
aaBb
juodi
ab
AaBb
aguti
Aabb
baltii
aaBb
juodi
aabb
balti
Kryminimo rezultatai pagal formul:
F
1
: AaBb x AaBb
F
2
: (3A+1a)(3B+1b) = 9A-B- + 3aaB- + 3A-bb + 1aabb
9/16 3/16 4/16
aguti juod balt
Dvigubos recesyvins epistazs metu antroje hibrid kartoje fenotipai isiskiria 9:7 santykiu.
Pavyzdiui, kvapiojo irnio ied raudon spalv lemia A ir B genai bdami kartu. Esant vienos
nealelini gen poros recesyviniams aleliams kartu, t.y aa arba bb (genotipai aaB- arba A-bb) bei
genotipo aabb atveju, pigmentas nesusidaro ir iedai yra balti. iuo atveju recesyviniai aleliai aa
arba bb slopina dominuojani aleli A ir B veikl. Kryminimo rezultatai pateikti D Peneto
lentelje.
D
Gametos AB Ab aB ab
AB
AABB
raudoni
AABb
raudoni
AaBB
raudoni
AaBb
raudoni
Ab
AABb
raudoni
AAbb
balti
AaBb
raudoni
Aabb
balti
aB
AaBB
raudoni
AaBb
raudoni
aaBB
balti
aaBb
balti
ab
AaBb
raudoni
Aabb
balti
aaBb
balti
aabb
balti
Dominantin epistaz taip pat skirstoma viengub ir dvigub. Viengubos dominantins
epistazs metu kryminant dihibridus tarpusavy poymiai isiskiria santykiu 12:3:1 ir 13:3. ios
gen sveikos pavyzdys yra moligo vaisiaus spalvos paveldjimas. Genas B lemia gelton
moligo vaisi ir yra slopinamas dominantinio geno A. Genas A lemia balt spalv, o recesyviniai
aleliai aa ir bb kartu (genotipas aabb) ali. Sukryminus dihibridinius vaisius tarpusavy antroje
kartoje vyksta poymi isiskyrimas. Vaisiai, kuri genotipe yra dominuojantis alelis A (genotipai
A-B-, A-bb) yra baltos spalvos, vaisiai, kuri genotipas yra aaB- yra geltonos spalvos, o alios
spalvos vaisiai turi genotip aabb.
Viengubos dominantins epistazs 13:3 pavyzdys - kai kuri vit veisli plunksn spalvos
paveldjimas. C genas lemia pigmento susidarym, o genas I slopina gen. Todl spalvotas
plunksnas lemia genotipas, kuriame yra genas C, kuris sintetina pigment ir nra geno I, t.y. vit
genotipas yra C-ii. Baltas plunksnas lemia genotipas, turintis C ir I genus, neturintis geno C ir
turintis I gen arba turintis abiej gen recesyvinius alelius genotipe (ccii).

33
Dvigubos dominantins epistazs metu poymiai isiskiria 15:1 santykiu. Genai A ir B
slopina vienas kit ir recesyvines formas ir poymis irykja tik esant recesyviniam aabb
genotipui. Tokiu bdu yra paveldima kai kuri augal ied forma.
mogaus genetikoje recesyvioji epistaz yra aprayta neprastu AB0 kraujo grups
paveldjimo atveju ir vadinama Bombjaus fenomenu. Recesyvi aleli kombinacija hh slopina
kraujo grupi genus A ir B, ir galimos nelauktos kraujo grups. Todl eimoje, kurioje tvo kraujo
grup B, motinos 0 gali gimti vaikas, turintis kraujo grup AB:
P : I
B
I
B
HH x I
A
i hh Dl recesyvins epistazs motinos kraujo grup O.
G : I
B
H, I
A
h, i

h
F
1 :
I
A
I
B
Hh (Kraujo grup AB), I
B
i Hh (Kraujo grup B)
3. Polimerija reikinys, kai dvi ar daugiau gen por lemia vieno poymio atsiradim,
sustiprindami j. Tokie poymiai daniausiai yra kiekybiniai, ir juos galima iskirstyti fenotip
klases. Juos reikia imatuoti, pasverti, apskaiiuoti, t.y. vertinti kiekybikai. Toki poymi
stiprumas paprastai priklauso nuo polimerini dominantini gen skaiiaus Pavyzdiui, kvieio
grd raudon spalv lemia dviej por dominantiniai aleliai (AA, A
1
A
1
), o j recesyviniai aleliai
(aa, a
1
a
1
) taip neveikia ir recesyvini homozigot grdai yra bespalviai. Raudonos spalvos
stiprumas priklauso nuo dominantini aleli skaiiaus, nes j veika sumin. Juo daugiau
dominantini aleli, juo stipresn grd spalva, ir prieingai. Kryminant heterozigotinius hibridus
tarpusavyje, fenotip klasi skaiius palikuoni kartoje randamas pagal formul x = 2n+1, ia n yra
aleli por skaiius. Dihibridinio kryminimo atveju fenotip santykis yra 1:4:6:4:1.
Naudojant formul:
galima apskaiiuoti, kuri dalis palikuoni turs tam tikr

dominantini aleli skaii. n visi aleliai, m dominantiniai aleliai. Polimeriniai mogaus
poymai yra gis, svoris, odos pigmentacija, arterinis kraujospdis ir kt.
Genetiniai reikiniai
1. Polialelizmas reikinys, kai dl kartotini to paties chromosomos lokuso mutacij
susidaro 3 ir daugiau aleli. Kadangi lstelje yra dvi homologins chromosomos, organizmo
genotipe yra 2 tam tikro geno aleliai. Nuo i aleli derinio ir tarpusavio sveikos priklauso
fenotipas. Pavyzdiui, 9-ojoje mogaus chromosomoje yra 0AB kraujo grupi genas. Yra 3 io geno
aleliai: i
0
, I
A
, I
B
. Nuo dviej aleli derinio ir tarpusavio sveikos priklauso atitinkam antigen
sintez, kurie lemia kraujo grup.
2. Plejotropija vieno geno poveikis keliems organizmo poymiams. mogaus genetikoje
vienas i plejotropijos pavyzdi yra nebaigtins osteogenezs sindromas. Dl kolageno I geno
mutacijos bna keli organ sistem paeidimai. iems ligoniams bna mlynos skleros, kurtumas
ir patologiniai kaul liai.
3. Geno ekspresyvumas ir penetrantikumas. Geno penetrantikumas (lot. penetro
siskverbimas) tai procentais ireikiamas danis, kuriuo genas pasireikia fenotipe, kai yra
genotipas, btinas poymiui isivystyti. Pavyzdiui, viena i rachito form paveldima autosominiu
dominantiniu bdu. io geno penetrantikumas yra 70%. Taigi, paveldjus mutavus gen tikimyb,
kad mogus susirgs rachitu yra ne 100%, bet 70%. Geno ekspresyvumas geno/genotipo lemiamo
poymio intensyvumas. Pavyzdys - Marfano sindromas, kuriam esant, dalis ligoni turi vis trij
organ sistem paeidimus, kita dalis ligoni vienos ar kitos organ sistemos paeidimo neturi
(pvz., yra liuko panirimas ir krtins lstos deformacija bei voro pirtai, bet nra ir nesivysto
aortos aneurizma).

34
1. Alelini ir nealelini gen sveikos tipai ir formos.
2. Polialelizmo reikinys.
3. Fenotip klasi kiekis ir santykis komplementins sveikos atveju.
4. Fenotip klasi kiekis ir santykis recesyvins epistazs atveju.
5. Fenotip klasi kiekis ir santykis dominantins epistazs atveju.
6. Recesyvins epistazs sveikos pavyzdiai.
7. Dominantins epistazs sveikos pavyzdiai.
8. Epistaz ir komplementin gen sveika mogaus genetikoje.
9. Plejotropijos svoka.
10. Penetrantikumo ir ekspresyvumo klinikin reikm.

35
etasis darbas
SUKIBUSI GEN PAVELDJIMO DSNINGUMAI
Turinys. Sukib genai. Krosingoveris ir jo genetinis poveikis. Rekombinacijos ribos.
Darbo priemons. Paveikslai, schemos, uduotys.

Darbo eiga. 1. Sukibusi gen paveldjimas. Genai, esantys vienoje chromosomoje,
vadinami sukibusiais, t.y. tos paios chromosomos genai sudaro sukibimo grup. Vienai tokiai
grupei priklausantys genai gali rekombinuotis krosingoverio metu.
Esant visikam sukibimui, tos paios chromosomos genai mejozs metu neisiskiria ir
gametas patenka kartu. Esant nevisikam sukibimui, mejozs metu vyksta gen rekombinacija,
genai isiskiria ir patenka skirtingas gametas. Gen sukibimo tip ir gen padt galima nustatyti
dihibridini individ analizuojamojo kryminimo bdu remiantis palikuoni fenotip daniu. Kai
du genai yra vienoje sukibimo grupje (visikai sukib), palikuoni poymiai neisiskiria (6.1 A
pav.), susidaro du fenotipai santykiu 1:1. Bet esant nevisikam sukibimui (6.1 B pav.), kai tarp gen
mejozje vyksta rekombinacija, palikuonys, pagal poymi derinius, pasiskirsto 4 grupes, taiau
netolygiai - krosoverini palikuoni danis ymiai maesnis negu nekrosoverini. Rekombinacijos
danis priklauso nuo atstumo tarp gen ir ireikiamas krosingoverio daniu (morganidmis): 1
morganid = 1% krosoverini palikuoni.

Danis: 0,5 : 0,5 Danis: 0,4 : 0,4 : 0,1 : 0,1

A B
6.1 pav. A Visikai sukib genai gametas patenka kartu; B Nevisikai sukib genai pasiskirsto
skirtingas gametas
Gen padtis gali bti skirtinga. Pavaizduoto nevisiko sukibimo atveju (6.1 B pav.
kryminimo schema) abiej sukibusi gen dominantiniai aleliai yra vienoje homologinje
chromosomoje (AB), o recesyviniai kitoje (ab). Tokia gen padtis vadinama cis padtimi. Jei
sukibusi gen dominantiniai ir recesyviniai aleliai bt skirtingose chromosomose (Ab, aB) gen
padtis bt vadinama trans padtimi. Trans padties atveju genotipas yra
.

36
1 uduotis. mogaus paveldimos kataraktos ir eliptocitozs dominantiniai genai yra 1-oje
chromosomoje, o galaktozemijos recesyvinis genas 9-oje chromosomoje. Paraykite
heterozigotinio pagal visus tris poymius asmens genotip ir galimas gametas: a) esant aleli cis; b)
esant aleli trans padiai.
2. Krosingoverio genetinis poveikis. Analizuojamojo kryminimo dihibridini palikuoni
nuokrypiai nuo santykio 1:1:1:1 rodo nevisikai sukibusius genus. Mejozs metu homologins
tvins ir motinins chromosomos, sudarytos i identik seserini chromatidi konjuguoja, sudaro
chiazmas (6.2 pav.), ir tarp chromatidi vyksta krosingoveris.

6.2 pav. Homologini chromosom konjugacija.
Konjugacija ir krosingoveris Po pirmojo mejozinio Po antrojo mejozinio
dalijimosi dalijimosi
6.3 pav. Krosingoverio pasekm (paaikinimas tekste).
6.3 pav. pateikiama krosingoverio tarp A ir B lokus schema. Atkreipkite dmes, kad po
antrojo mejozinio dalijimosi dvi gametos (AB ir ab) turi tokius paius sukibusius genus, kaip ir
pradins chromosomos. T gamet chromatids nedalyvavo krosingoveryje, todl gametos
vadinamos nekrosoverinmis, arba motininmis. Kitos dvi gametos (Ab ir aB) susidar dl
chromatidi krosingoverio ir turi kitokius sukibusi gen derinius. Tokios gametos vadinamos
krosoverinmis, arba rekombinantinmis.
Keturi gamet tipai vienoda tikimybe susidaro diheterozigotoje, kai genai yra nehomologinse
chromosomose (nesukib). Taiau sukibusi gen atveju (r. 6.1B pav.) skirting gamet skaiius
yra nevienodas: nekrosoverini gamet visada yra daug daugiau negu krosoverini, nes
krosingoveris vyksta ne visose gametose.

2 uduotis. mogaus paveldimos kataraktos ir eliptocitozs dominantiniai genai yra 1-ojoje
chromosomoje. Koki palikuoni gali tiktis diheterozigotinis, sergantis katarakta ir eliptocitoze

37
vyrikis susituoks su sveika moterimi, jeigu inoma, kad yra cis gen padtis tarp t gen galimas
krosingoveris? Koki vaik poymi gali tiktis ir kodl ?
3. Dauginiai krosingoveriai. Mejozs pradioje per vis chromatids ilg gali susidaryti ne
viena chiazma, o dvi ir daugiau. Pavyzdiui, vienu metu gali vykti krosingoveris tarp A ir B aleli
bei tarp B ir C aleli. Toks vykis vadinamas dvigubu krosingoveriu.
Dvigubo krosingoverio danis lygus viengubo krosingoverio tarp A ir B aleli ir
krosingoverio tarp B ir C aleli dani sandaugai.
Jeigu krosingoveris tarp gen A ir C vyksta esant tikimybei p
1
, o tarp gen C ir B
krosingoverio tikimyb yra p
2
, ir nepriklauso nuo pirmojo krosingoverio, tai dvigubo krosingoverio
tikimyb lygi: P = p
1
p
2
. (6.4 pav.)
Konjugacija ir krosingoveris Po pirmojo mejozinio Po antrojo mejozinio
dalijimosi dalijimosi
6.4 pav. Dvigubas krosingoveris

3 uduotis. Genotipo krosingoverio tarp lokus A ir C danis 20 proc., o tarp
lokus B ir C 10 proc. Apskaiiuokite gamet su dvigubu krosingoveriu (AcB ir aCb) dan.
1. Sukibusi gen svoka.
2. Sukibimo grups svoka.
3. Visikai sukib genai ir j paveldjimas.
4. Nevisikai sukib genai ir j paveldjimas.
5. Sukibimo grups nustatymo metodai.
6. Krosingoveris, jo esm ir genetins pasekms.
7. Krosoverins gametos ir krosoveriniai organizmai.
8. Dvigubas krosingoveris.

38
Septintasis darbas
CHROMOSOM GENOLAPI SUDARYMO PRINCIPAI
Turinys. Atstumas tarp gen ir gen seka chromosomoje. Interferencija ir sutapimas.
Darbo priemons. Vaisins musels ir mogaus chromosom genolapiai, paveikslai,
schemos, uduotys.

Darbo eiga. 1. Atstumas tarp gen chromosomoje. Chromosom genolapiai yra gen sek
ir santykini atstum tarp gen schemos. Genai yra isidst chromosomoje linijine tvarka. Mejozs
pradioje homologini chromosom chromatids gali sudaryti chiazmas persikryiuoti ir iose
vietose apsikeisti aleliniais genais. Apsikeitimas genais vadinamas krosingoveriu. Juo didesnis
atstumas tarp gen, juo didesn krosingoverio tikimyb (7.1 pav.).

7.1 pav. Krosingoverio tarp gen A(a) ir B(b) tikimyb priklauso nuo atstumo tarp j (skaiiai
atitinka galimas chiazm vietas)
Todl santykin atstum tarp gen galima ireikti krosingoverio daniu. Atstumo tarp gen
vienetas krosingoverio danis 0,01 (skaiiuojant nuo visumos 1,00), arba 1% (skaiiuojant nuo
100 proc.) vadinamas genolapio vienetu (angl.map unit m.u.). Pagerbiant H.Morgan, genolapio
vienetas dar vadinamas jo vardu, morganidmis, kartais centimorganidmis.

Krosingoverio danis gali bti apskaiiuojamas pasinaudojant analizuojamojo kryminimo
rezultatais pagal formul:

ia: v krosingoverio danis, a I tipo krosoveriniai palikuonys, c II tipo krosoveriniai
palikuonys, n bendras palikuoni skaiius.
emiau pateikiami analizuojamojo kryminimo rezultatai. Remdamiesi tais rezultatais,
isprskite 1 uduot.
1 uduotis. Sukryminus diheterozigotines pilkas (B) ilgasparnes (Vg) vaisini museli
pateles su juodais (b) trumpasparniais (vg) patinais, buvo gauti 1642 palikuonys. Tarp
j 673 palikuonys buvo pilki ilgasparniai, 670 juodi trumpasparniai, 150 pilki trumpasparniai,
149 juodi ilgasparniai.
Apskaiiuokite atstum tarp kno spalvos (B,b) ir sparn ilgio (Vg,vg) gen.

39
Mejozs pradioje per vis chromatids ilg gali susidaryti ne
viena chiazma, o dvi ir daugiau. Pavyzdiui, vienu metu gali vykti
krosingoveris tarp A ir B aleli bei tarp B ir C aleli (8.2 pav.). Toks
vykis vadinamas dvigubu krosingoveriu. Jo danis lygus viengubo
krosingoverio tarp A ir B aleli ir viengubo krosingoverio tarp B ir C
aleli dani sandaugai. Vadinasi, inodami atstumus AB ir BC,
galime apskaiiuoti krosoverini gamet ir krosoverini hibrid
danius, kuriuos rastume ir atlik analizuojamj kryminim. Kita
vertus, inodami kryminimo rezultatus, galime apskaiiuoti atstumus
tarp sukibimo grups aleli.

Pavyzdiui, sukryminus individus
ir
gauname tokius hibridus:

36 %

9 %

4 %

1 %

36 %

9 %

4 %

1 %

72 % tvinis tipas
18 % viengubas
krosoverinis
tarp A ir B
8 % viengubas
krosoverinis
tarp B ir C
2 % dvigubas
krosoverinis
tarp A ir C

Norime suinoti atstumus tarp A, B ir C aleli.
Nustatant atstum AB, reikia sumuoti viengubo krosingoverio tarp A ir B (9+9) dan ir
dvigubo krosingoverio tarp atitinkam aleli dan: 18% + 2% = 20% = 20 morganidi tarp aleli
A ir B. Nustatant atstum BC, taip pat reikia sumuoti abi dedamsias: (4+4)% + 2% = 10% = 10
morganidiu tarp aleli B ir C. Tada atstumas tarp aleli A ir C lygus atstum tarp A ir B bei
atstum tarp B ir C sumai: 20 + 10 = 30 morganidi.
Atlikite 2 uduot.

7.3 pav. mogaus 9-tosios chromosomos fragmentas
2 uduotis. 7.3 pav. parodyta mogaus 9-os chromosomos sukibimo grups dalis. i
interferono trkumas, g galaktozemija, f fruktozs netoleravimas. Skaiiai rodo atstumus
morganidmis abi puses nuo centromeros; p ir q trumpasis ir ilgasis chromosomos peiai. Visi
trys genai yra recesyviniai. Parodykite galimus gamet tipus ir apskaiiuokite j santyk, jei kitoje,
homologinje, chromosomoje visi minti genai yra dominantiniai.
7.2 pav. Dvigubas
krosingoveris
[Andriukeviit, I.,
Bertulis, A., ir kt. (2009).
Genetikos pratybos.
Kaunas]

40
2. Gen sekos nustatymas chromosomoje. Gen sek chromosomoje galima nustatyti,
pasinaudojus dvigubo krosingoverio analizs rezultatais. Atlikus analizuojamj kryminim,
labiausiai tiktini yra nekrosoverinio tipo palikuonys, o palikuoni, turini dvigub krosingover,
tikimyb yra maiausia. Gen seka nustatoma, analizuojant skirting hibrid genotipus.
Pavyzdiui, sukryminus tvus AaBbCc ir aabbcc (ia vardinami tik dominantiniai ir
recesyviniai genai, o sukibimo seka nenurodoma), buvo gauti tokie palikuonys:
36 % Aabbcc 9 % aabbCc 4 % AabbCc 1 % AaBbCc
36 % aaBbCc 9 % AaBbcc 4 % aaBbcc 1 % aabbcc
72 % 18 % 8 % 2 %

Norime suinoti aleli ABC idstymo tvark chromatidse arba, kitaip tariant - kuris alelis
yra viduryje.
Apvelkime kryminimo duomenis. inome, kad vieno i tv (homozigotinio recesyvinio)
visos gametos turi tik recesyvinius genus abc. Kito i tv (heterozigotinio) gametose yra
dominantini gen. Neinome, kokia tvarka dominantiniai genai pasiskirst chromosomoje.
Atsakymo pastarj klausim galime iekoti nekrosoverini hibrid ir dvigubo krosingoverio
hibrid genotipuose. Nekrosoverini hibrid bna daugiausia, vadinasi, iuo atveju nekrosoveriniai
hibridai sudaro 72% grup. J genotipai rodo, kad heterozigotinio tvinio organizmo
nekrosoverinse gametose buvo Abc ir aBC chromosomos. Dabar pavelkime dvigubo
krosingoverio hibridus. J bna maiausiai. Vadinasi, dvigubo krosingoverio hibridai yra 2%
grupje. J genotipai parodo, kad heterozigotinio tvinio organizmo dvigubo krosingoverio gametos
buvo ABC ir abc. iose gametose dominantinis alelis A yra kartu su dominantiniais aleliais B ir C.
Nekrosoverinse gametose dominantinis A ir dominantiniai B bei C yra atskirai. Darome ivad,
kad po dvigubo krosingoverio dominantinis alelis A gali atsirasti alia dominantini B ir C tik tuo
atveju, jeigu jis yra sukibimo grups viduryje tarp kratini nari.
Vadinasi, duotos sukibimo grups seka yra tokia : BAC
Tik A aleliui esant viduryje, kaip pavaizduota 8.4 pav., po dvigubo krosingoverio palikuoni
genotipai atitinka kryminimo duomenis.
7.4 pav. Gen sekos nustatymas chromosomoje (paaikinimas tekste)
Atlikite 3 uduot.
3 uduotis. Pomidoro penktojoje chromosomoje trys sukib recesyviniai genai lemia plastides
be pigmento (a), ied be iedkoio (b), ir stieb be plauk (d). Trihibridinio analizuojamojo
kryminimo metu gaut 3000 palikuoni fenotipai pasiskirst taip:
259 be plauk (A,B,d);
40 be plauk, be iedkoio (A,b,d);
268 be pigmento, be iedkoio, be plauk (a,b,d);
941 be pigmento, be plauk (a,B,d);
931 be iedkoio (A,b,D);
32 be pigmento (a,B,D);

41
260 normals (A,B,D);
269 be pigmento, be iedkoio (a,b,D).
Nustatykite: a) trihibridini tv sukibusi gen sek; b) atstumus tarp gen.

3. Interferencija ir sutapimas. Daugelyje auktesnij organizm susidariusi viena chiazma
maina kitos chiazmos susidarymo artimiausiame chromosomos segmente tikimyb. is reikinys
vadinamas interferencija. Manoma, kad toks chiazm formavimosi majimas priklauso nuo
chromatids fizini charakteristik. Interferencijos rezultatas yra maesnis dvigub krosingoveri
skaiius, negu bt galima tiktis, inant atstumus tarp gen. Interferencijos stiprumas kinta
vairiuose chromosomos segmentuose ir ireikiamas sutapimo koeficientu, arba stebim ir
tiktin dvigub krosingoveri santykiu:

Sutapimas + interferencija = 1. Esant visikai interferencijai, dvigub krosingoveri
nepasitaiko, ir sutapimas lygus 0. Kai pasireikia visi tiktini dvigubi krosingoveriai, sutapimas
lygus 1, o interferencija lygi 0. Kai interferencija lygi 0,30, sutapimas lygus 0,70.
Pavyzdys. Atstumas tarp aleli AB = 10 morganidi, atstumas BC = 20 morganidi.
Be interferencijos galima tiktis 2% dvigub krosingoveri (0,1 0,2 =0,02 arba 2%). Jeigu
analizuojamojo kryminimo metu vyksta tiktai 1,6% dvigub krosingoveri, tai rodo, kad
sutapimas yra 0,8 (1,6/2,0) ir susidaro 80% tiktin dvigub krosingoveri. Interferencija lygi 0,2
(1,0 - 0,8), vadinasi, 20% tiktin dvigub krosingoveri dl interferencijos nesusiformuoja.
Atlikite 4 uduot.
4 uduotis. Drozofilos antrojoje chromosomoje atstumai tarp kno spalvos (B,b) ir sparn
ilgio (V,v) aleli yra 12 morganidi, o tarp sparn ilgio (V,v) ir aki formos (Y,y) 8 morganids
Sukrymintos musels, kuri genotipai yra tokie:

Gauta 1000 palikuoni. Apskaiiuokite gaut homozigotini recesyvini individ kiek, jeigu
sutapimo koeficientas yra 0,5.
1. Santykinis atstumas tarp gen.
2. Gen sekos nustatymas chromosomoje.
3. Interferencijos taka krosingoveriui.
4. Interferencija ir sutapimas.
5. Chromosom genolapiai ir j sudarymo metodai.
6. Morgano dsnio apie linijin gen isidstym chromosomoje rodymas.

42
Atuntasis darbas
GENEALOGINIS METODAS
Turinys. Genealogini schem sudarymas ir analiz.
Darbo priemons. Genealogins schemos, paveikslai, uduotys.

Darbo eiga. 1. Genealogini schem struktros principai. Surinkus inias apie poymio
paveldjim keliose eimos kartose, sudaromos genealogins schemos. Vartojama atitinkama
enkl sistema:

8.1 pav. genetini simboli schema
[http://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK5191/box/further_illus-154/?report=objectonly]

43

Genealogins schemos sudaromos pradedant probandu - asmeniu, kuris pirmasis i eimos
patenka stebjimo rat. Nubraioma probando karta, po to jo tv, seneli, tolimesni protvi
kartos bei palikuoni kartos. Nurodomi giminysts ryiai.
Kiekviena vyresn karta schemoje yra idstoma auktesniame nei probandas lygyje (vir
probando), o jaunesn karta emesniame. Vienos kartos nariai nubraiomi viename lygyje. Kartos
ymimos romnikais skaiiais, pradedant vyriausija. Vienos kartos individai ymimi arabikais
skaiiais didjania tvarka i kairs dein. Todl kiekvienas genealogins schemos narys turi savo
ifr, pavyzdiui: I-3, II-10, IV-1.
Probando sutuoktiniai gali bti neymimi schemoje, jeigu jie neturi tiriamo poymio, ir jis
niekada nebuvo pasireiks j giminje.
Prie genealogins schemos paprastai yra pridedama legenda, kurioje raomi visi inomi
duomenys apie tiriam eim, kurie padt padaryti ivad apie poymio paveldjimo pobd.
Remiantis genealoginiu metodu, galima nustatyti poymio paveldimum, paveldjimo pobd,
probando heterozigotikum, tiriamo geno penetrantikum bei ekspresyvum ir atsakyti
klausim, ar poymius lemiantys genai nra sukib. Taip pat galima apskaiiuoti tiriamo poymio
paveldjimo tikimyb probando palikuonims.
Paveldjimo tipai gali bti monogeninis ir poligeninis. Monogeninis paveldjimas yra toks,
kai poym lemia vienas genas. Poligeninis kai poym lemia daug gen. Genealoginiu metodu
daniau tiriamas monogeninis paveldjimas. Jis skirstomas autosomin ir susijus su lytimi.
Autosominis paveldjimas skirstomas dominantin ir recesyvin. Susijusio su lytimi
paveldjimo atveju genas gali bti X chromosomoje arba Y chromosomoje. Kai poym lemiantis
genas yra X chromosomoje, poymio paveldjimas taip pat gali bti dominantinis ir recesyvinis.
Kai poym lemiantis genas yra Y chromosomoje, paveldjimo tipas vadinamas holandriniu. iuo
atveju vienintelis poym lemiantis alelis nepriskiriamas nei dominantini, nei recesyvini aleli
kategorijai.
2. Genealogini schem analiz.
Ianalizuokime schem A. Atkreipkime dmes tai, kad poym paveldi apytikriai vienodas
vyr ir moter skaiius. Vadinasi, poymio paveldjimas yra autosominis. Schemoje matome, kad
poymis paveldimas i kartos kart. Bet tuo atveju, kai tvai tiriamo poymio neturi, neturi jo ir
vaikai. Todl galima manyti, kad poymis yra autosominis dominantinis. Paymj tiriamo
poymio dominantin alel A, ir recesyvin alel a, mes galime nustatyti tiriamosios eimos nari
zigotikum. Galima prognozuoti poymio arba ligos tikimyb eimos nari palikuonims.

Schema A vaizduoja autosomin dominantin paveldjim, taiau praktikoje neretai pasitaiko
atvej, kai dominantinio geno neiotojai dl nedidelio geno penetrantikumo arba ekspresyvumo
ilieka fenotipikai sveiki, ir tuomet vienoje kurioje nors kartoje asmen, turini tam tikr poym,
gali ir nepasitaikyti.
1 2 3 4 5 6 7 8 9

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
1 2 3 4 5
1 2

44
Ianalizavus schem B, matome, kad poymis paveldimas i tolimesni giminaii, t.y.
poymis bdingas ne kiekvienai kartai, taiau pasireikia ir vyrams, ir moterims. Galima manyti,
kad poymis yra autosominis recesyvinis.

Stebdami schem C matome, kad poymis yra bdingesnis vyrams, be to, poym turini
vyr ir jo neturini homozigotini moter eimose visi vaikai, nesvarbu kokia lytis, poymio
neturi. Sns nepaveldi poymio i tvo. Galima daryti ivad, kad ioje eimoje paveldim
poym lemiantis genas susijs su lytimi (yra X chromosomoje) ir yra recesyvinis.
Taiau reikt pabrti, kad, tuo atveju, kai poymis yra susijs su lytimi, heterozigotinms
moterims tikimyb pagimdyti sn, turint poym, yra 50%.
inant poymio paveldjimo tip, galima nustatyti probando zigotikum ir prognozuoti
galim palikuoni, turini iuos poymius, gimimo tikimyb. iuo atveju poym paveldsiani
vaik tikimyb probando eimoje lygi 25 proc.

Pavelkime schem D. Matome, kad poym paveldi daniausiai mergaits. Poymis
paveldimas i kartos kart, ir poym turinios heterozigots moters bei jo neturinio sutuoktinio
didesn dalis dukter, o sergani vyr visos dukros turi tiriamj poym. Galima daryti ivad,
kad poymis susijs su lytimi (genas yra X chromosomoje). Be to, genas yra dominantinis. Kai
paveldim poym turi vyras, j paveldi visos jo dukros, taiau nepaveldi sns.

45

Schemoje E matome, kad poym paveldi tik vyrai. Sns paveldi poym tesiogiai i tvo.
Galima teigti, kad poymis yra holandrinis. J lemiantis genas yra Y chromosomoje.

Kai kuriais atvejais, kai probando zigotikumo negalima nustatyti tiesiogiai, reikia remtis
lentele, kurioje pavaizduota bendr gen dalies priklausomyb nuo giminysts laipsnio.
8.1 lentel. Bendr gen dalies priklausomyb nuo giminysts laipsnio.
Giminyst Giminysts laipsnis Bendra gen dalis
Tvai, vaikas, sibsas Pirmos eils 1/2
Seneliai, vaikaiiai, dd,
teta
Antros eils 1/4
Pusiausibsas (pusbrolis,
pusseser, netikri broliai ir
seserys)
*

Treios eils 1/8
Pusiausibs vaikai Ketvirtos eils 1/16
* Netikrais broliais ir seserimis vadinami tos paios motinos, bet skirting tv, arba atvirkiai to paties tvo, bet skirting
motin vaikai.

1 2 3 4 5
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
1 2 3 4 5 6
1 2 3 4 5 6 7 8
1 2
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
1 2 3 4 5 6 7
1 2

46

Uduotys.
A. Probandas serganti brachidaktilija (anomalija, kai sutrumpja pirt kaulai) moteris.
Jos vienas brolis, sesuo ir mama taip pat serga. Kitas brolis ir kita sesuo bei tvas sveiki. Vienas
dd ir senelis i motinos puss serga, o senel, teta ir kitas dd sveiki. Sveikas dd i motinos
puss susituok su sveika moterimi ir susilauk sveiko snaus ir dviej sveik dukr. Probando
seneliai i probando tvo puss sveiki. Sudarykite genealogin schem. Nustatykite poymio
paveldjimo tip.
Paskaiiuokite sveik vaik gimimo tikimyb, jei i moteris iteks u sveiko vyro?
B. Probandas sveika moteris. Jos tvas, viena sesuo ir brolis serga fruktozurija, o motina,
kitas brolis ir sesuo yra sveiki. Probando tvo dvi seserys, du broliai bei senelis ir moiut i tvo
puss sveiki. Senel turjo dvi sveikas seseris ir du serganius brolius. Probando teta ir dd i
motinos puss serga, o seneliai sveiki. Sudarykite genealogin schem. Nustatykite ligos
paveldjimo pobd.
C. Nubraiykite savo eimos trij kart genealogin schem.
1. Svarbiausieji mogaus poymi paveldjimo tipai.
2. Svarbiausieji mogaus paveldjimo tyrimo metodai.
3. Apibdinkite monogenin paveldjim.
4. Apibdinkite poligenin paveldjim.
5. Genealoginio metodo esm.
6. Apibdinkite proband, sibs, pusiausibs.
7. enklai, vartojami sudarant genealogines schemas.
8. Genealoginio metodo panaudojimo galimybs.
9. Genealogins schemos pobdis, esant autosominiam dominantiniam, autosominiam
recesyviniam, susijusiam su lytimi recesyviniam, susijusiam su lytimi dominantiniam ir
holandriniam paveldjimui.

47
Devintasis darbas
CITOGENETINIS METODAS
Turinys. mogaus kariotipo analiz (mogaus leukocit metafazini plokteli kariograma).
Darbo priemons. mogaus kraujo leukocit metafazins ploktels nuotrauka, irkluts,
klijai.

Darbo eiga. mogaus kariotipo analiz. Pirm kart mogaus chromosomos visikai teisingai
suskaiiuotos ir mogaus kariotipas nustatytas 1956 m. Lietuvoje kariotipo pirmieji tyrimai buvo
atlikti Kauno medicinos instituto Biologijos katedroje 1970 metais.
Citogenetinio metodo esm yra normalaus kariotipo lyginimas su pakitusiu ir io darbo metu
js susipainsite su normaliu mogaus kariotipu.
Chromosomos stebimos tik besidalijanioje lstelje. Jos tiriamos tiesioginiu metodu arba
lsteli kultroje. Tiesioginiu metodu tiriamos intensyviai besidalijani audini lstels (kaul
iulp, embrionins choriono gaureli lstels). Paimtos i vairi mogaus organ arba audini ir
patalpintos maitinamasis terpes lstels dauginamos ir auginama taip vadinama lsteli kultra.
Praktiniams tikslams plaiausiai naudojama tridien mogaus leukocit kultra.
mogaus kraujo lstels periferiniame kraujyje nesidalija, todl 0,5 ml tiriamojo mogaus
kraujo specialiuose plastikiniuose indeliuose upilama audini terpe, kurioje yra preparatas,
daniausiai fitohemagliutininas, priveriantis limfocitus nuolat dalintis. Didiausias susidarani
mitozi skaiius pasiekiamas po 64-72 val., todl kultra vadinama tridiene. Kultivavimo pabaigoje
terp lainama kolcemido: is preparatas ardo mitozs dalijimosi verpst, t.y. ufiksuoja mitoz
metafazs stadijoje. Lsteli suspensija lainama ant objektinio stiklo ir daoma. Chromosomos
vertinamos pasinaudojant specialia kompiuterine programa, kuri idlioja tam tikra tvarka
chromosomas (gaunamas kariotipas - susistemintas chromosom rinkinys). Tiesa, kompiuterin
programa daro klaidas ir kiekvienas tyrimas turi bti patikrinamas citogenetiko.
Pagrindiniai mogaus chromosom skiriamieji poymiai yra chromosom ilgis ir centromeros
padtis. Centromera dalija chromosom ilgj ir trumpj peius. Chromosomos trumpasis petys
ymimas p, o ilgasis q. Pagal centromeros padt chromosomos skiriamos: metacentrin, jei
centromera yra beveik viduryje, submetacentrin, jei peiai nevienodo ilgio, akrocentrin, jei
centromera yra nutolusi nuo centro ir p petys ymiai trumpesnis u q pet (9.1 pav.).

9.1 pav. Chromosom tipai:
A - metacentrin, B - submetacentrin, C akrocentrin.

48
mogaus kariotipo metacentrins chromosomos yra 1-ji, 3-ji, 16-ji, 19-ji, 20-ji. Akrocentrins
yra 13-ji, 14-ji, 15-ji (didieji akrocentrikai) ir 21-ji, 22-ji (maieji akrocentrikai) ir Y
chromosoma. Visos likusios chromosomos yra submetacentrins.
Metafazinse chromosomose visuomet matomos centromeros (pirmin persmauka) ir ne
visuomet vadinamosios antrins persmaukos- nenusida heterochromatininiai segmentai.
Antrins persmaukos daniausiai pasitaiko 1-j, 9-j, 16-je chromosom ilgj pei
paracentromerinse dalyse ( alia centromer ) ir akrocentrini chromosom trumpajame petyje.
Akrocentrini chromosom trumpj pei galuose antrin persmauka danai atskiria
heterochromatininius darinius, vadinamuosius satelitus (palydovus). i chromosom trumpasis
petys sudarytas i pasikartojani DNR sek, programuojani ribosomins RNR sintez. Keli
akrocentrini chromosom trumpieji peiai dalyvauja formuojant branduoll, todl jie vadinami
branduollio organizatoriais (NOR, nucleolus organizating region). NOR buvimas kiekvienos
akrocentrins chromosomos paveldima savyb. Kitaip tariant, branduollio formavimas bendra
vis akrocentrini chromosom, turini aktyvius NOR, funkcija. mogaus lstelse gali bti iki 10
branduolli (nes yra 10 akrocentrini su satelitais chromosom).
Metafazs metu akrocentrins chromosomos danai yra atsisuk viena kit trumpaisiais
peiais. Tai vadinamosios akrocentrini chromosom asociacijos liekamasis interfazins
kooperacijos reikinys (chromosomos, sudar branduoll, nespjo atsiskirti). Y chromosoma
asociacijose nedalyvauja.
Paimkite mogaus leukocit metafazins ploktels nuotrauk ir ikirpkite chromosomas
pagal j kontrus. Jei yra persidengusi chromosom, perpiekite jas atskirai ir ikirpkite.
Kiekviena chromosoma turi savo homolog, todl lstelje yra po dvi vienodo dydio ir
struktros chromosomas. Sudarant kariotip, 22 autosom poros sudliojamos i eils pagal
majant j ilg. Ilgiausia chromosom pora yra Nr.1 (11 m), trumpiausia Nr.22 (2,3 m).
Lytins X ir Y chromosomos neturi eils numerio, jos klijuojamos atskirai. Remdamiesi pateikta
chromosom Denverio nomenklatra, suskirst jas homologines poras, idstykite pagal grupes
(A, B, C, D, E, F, G) ir priklijuokite ant pieimo lapo pagal grupes ir chromosom poras (9.2 pav.).
Nustatykite tiriamojo asmens lyt ir uraykite kariotipo formul: normalus moterikas
46,XX arba normalus vyrikas 46,XY.
Denverio nomenklatra buvo priimta 1960 m. Denverio mieste (JAV) vykusioje
konferencijoje. Chromosomos buvo surikiuotos pagal morfologin panaum 7 mintas grupes.
Nuo 1970 m., kai buvo atrasti nauji daymo bdai (naudojant Gimzos daus), irykinantys
chromosom skersinius ruous (G-ruous), tapo lengvai atskiriamos visos mogaus kariotipo
chromosomos. Denverio nomenklatroje pagal centromeros padt ir chromosom dyd galima
nustatyti tik chromosom priklausomyb tam tikrai grupei (A, B, C, D, E, F ar G). Daant G ruoais
galima identifikuoti visas chromosomas. G ruoais daom chromosom nomenklatra ir pakitimai
yra vertinami remiantis tarptautine standartine chromosom nomenklatra (ISCN 2013).
9.3 9.6 pav. parodytos metafazins ploktels ir kariotipai, nudaius chromosomas
vadinamaisiais G-ruoais. Kariotipo tyrimai, pavaizduoti 9.3 9.6 pav., atlikti LSMU ligonins
Kauno klinikos Laboratorins medicinos klinikoje.

49

9.2 pav. Normalus vyro kariotipas 46,XY;
(itisinis daymas; grupi viduje identifikuojamos ne visos chromosomos )

50

9.3 pav. Moters limfocito mitozs metafazin ploktel
(daymas G-ruoais)
[http://www.pathology.washington.edu/galleries/Cytogallery/]

9.4 pav. Normalus moterikas kariotipas 46,XX
(G-ruoai, identifikuojamos visos chromosomos)

51

9.5 pav. Vyro limfocito mitozs metafazin ploktel
(daymas G-ruoais).

9.6 pav. Normalus vyrikas kariotipas 46,XY
(G-ruoai, identifikuojamos visos chromosomos)

52
1. Chromosomos chemin sudtis.
2. Eukariot ir prokariot chromosom skirtumai.
3. Metafazini chromosom iorin sandara ir tipai.
4. Metafazini mogaus chromosom dydi ribos.
5. Homologini chromosom, autosom ir heterochromosom svokos.
6. Kariotipo svoka.
7. Vyro ir moters kariotip skirtumai.
8. Citogenetinio metodo esm.
9. Citogenetinio metodo taikymas.
10. Audini kultros lsteli panaudojimas citogenetikai
11. Branduolli skaiius mogaus interfazinse lstelse.
12. Apibdinkite metafazin ploktel.
13. Chromosom rinkinys ir chromatidi kiekis metafazinje ploktelje.
14. mogaus chromosom skirstymas grupes, remiantis Denvero nomenklatra.

53
Deimtasis darbas
MOLEKULIN GENETIKA (I)
Turinys. ACE geno I/D polimorfizmo nustatymas naudojant polimerazs grandinin reakcij.
Darbo tikslas. Nustatyti ACE geno alelius, turinius 285 bp dydio insercij arba delecij
ACE geno 15tame introne.
Darbo priemons. Automatiniai mikrodozatoriai, antgaliai, centrifuga, maiykl,
termoblokas, amplifikatorius.

Darbo eiga. Molekulins genetikos tyrim objektas - DNR ir gen struktros tyrimai.
Molekulins genetikos darb tikslas yra nustatyti js ACE geno alelius pagal 285 bp (bazi
poros) buvim 15 introne (insercija) arba ikrit (delecij). Dviej molekulins genetikos darb
metu js tursite iskirti i savo burnos epitelio lsteli genomin DNR, pagausinti polimerazs
grandinine reakcija ACE geno fragment ir vertinti PGR reakcijos produkt dyd bei js genotip
agarozs gelyje.
ACE (angiotensine, converting: enzymeangiotenzin konvertuojantis enzimas) genas
koduoja ferment, kuris angiotenzin I paveria fiziologikai aktyviu angiotenzinu II.
Angiotenzinas II dalyvauja reguliuojant vandens elektrolit balans organizme ir yra susijs su
renino angiotenzino - aldosterono sistema (toliau RAAS). RAAS dalyvauja cirkuliuojanio
kraujo kiekio ir kraujospdio reguliacijoje. siterpus 285 bp Alu sekai ACE geno 15tame introne
susidaro aleliai, turintys i sek (insercija I). Jei nra sekos ACE geno alelis turi delecij D.

Genotipavimo tyrimams DNR gaunama i vairi mogaus kno audini:
kraujo bandiniai DNR iskiriama i periferinio kraujo leukocit;
burnos ertms nuograndos DNR iskiriama i burnos ertms lsteli;
choriono gaureli bioptatai DNR iskiriama i choriono gaureli ir naudojama
prenatalinei (iki gimimo) diagnostikai;
plaukai, sperma DNR iskiriama teiss medicinos tyrimams.

i darb metu pirmiausia iskiriama genomin DNR i burnos epitelini lsteli
remiantis 1 priede esaniu protokolu. Prie praddami DNR iskyrim perskaitykite 1 priede
aprayt darbo eig ir tik tuomet pradkite darb.

Iskyrus DNR i bandinio, atliekamas ACE geno fragmento pagausinimas.
ACE geno fragment gausinimas PGR reakcija.
Polimerazs grandinin reakcija (toliau PGR, anglikoje literatroje - polymerase chain
reaction (PCR)) yra nukleorgi sintezs in vitro metodas, kuriuo laboratoriniame mgintuvlyje
gali bti specifikai padauginti (amplifikuoti) atskiri DNR fragmentai. PGR metodas yra labai
jautrus, todl padauginti pasirinkta DNR atkarpa gali sudaryti netgi vien milijonin genomins
DNR dal. PGR reakcija skmingai atliekama turint tik 50 pg 100 ng genomins DNR.
PGR reakcijos miinyje yra PGR reakcijos buferio (sudaro KCl, Tris ir MgCl
2
),
deoksiribonukleozidtrifosfat (dNTP - t.y dATP, dCTP, dGTPir dTTP miinys), pradmen (tai
trumpi, viengrandiai, 18-25 nukleotid ilgio, dirbtinai susintetinti fragmentai), DNR Taq
polimerazs (fermentas, atsakingas u naujos DNR grandins sintez, kuris buvo iskirtas i
termofilini bakterij (Thermus aquaticus) ir 25 mM MgCl
2
(pagal poreik).

54
PGR vykdoma trimis, ciklikai besikartojaniais etapais:
1) Denatracija vyksta 94
0
C 95
0
C temperatroje, kurios metu nutrksta vandenilins
jungtys tarp azotini bazi ir DNR grandins viena nuo kitos atsiskiria;
2) Pradmen hibridizacija pradmen prisijungimas vandenilinmis jungtimis prie jiems
komplementari dauginamos DNR srii. Hibridizacija vykdoma 40
0
C 60
0
C temperatroje,
priklausomai nuo amplifikuojamo DNR fragmento ilgio, bazi sudties ir pradmen nukleotid
sudties;
3) Naujos DNR grandins sintez vyksta 72
0
C temperatroje, reakcij katalizuojant
fermentui Taq DNR polimerazei. io proceso metu i terps imami laisvi nukleotidai ir
komplementariai jungiami naujai sintetinam DNR grandin. PGR reakcija pavaizduota 10.1
paveiksle.

10.1 pav. PGR reakcija
[Miceikien, I., Paulauskas, A. ir kt. (2002). Genetikos praktikumas. IV. DNR polimorfizmo tyrimo metodai.
Kaunas.]
Js genomin DNR turi bti amplifikuota naudojant specifinius pradmenis ir PGR reakcijos
miin.
ACE geno aleliai, naudojant genomin DNR iskirt i burnos epitelini lsteli,
pagausinami remiantis 3 ir 4 prieduose esaniu protokolu. Prie praddami PGR reakcijos
miinio paruoim perskaitykite 3 ir 4 priede aprayt darbo eig ir tik tuomet pradkite darb.

55

Specifiniai pradmenys pagausina tik tam tikr geno ACE aleli fragment. 10.2 ir 10.3
paveiksle parodytas 1mos PGR reakcijos metu pagausinta DNR seka su 285 bp insercija ir be 285
bp insercijos. Pradmen kibimo vietos pabrauktos, nukleotid seka, esanti introne, yra parayta
maosiosiomis raidmis.
ctg gag acc act ccc atc ctt tct cccatttctc tagacctgct gcctatacag tcactttt tttttttttt tgagac ggagtctcgc
tctgtcgccc aggctggagt gcagtggcgg gatctcggct cactgcaacg tccgcctccc gggttcacgc cattctcctg
cctcagcctc ccaagtagct gggaccacag cgcccgccac tac gcccggc taattttttg tatttttagt agagacgggg
tttcaccgtt ttagccggga tggtctcgatctcctgacct cgtgatccgc ccgcctcggc ctcccaaagt gctgggatta caggcgtgat
acagtcactttt atgtggtt tcgccaattt tattccagct ctgaaattct ctgagctccc cttacaagca gaggtgagct aagggctgga
gctcaagcca ttcaaccccc taccag ATC TGA CG AAT GTG ATG GCC ACG TC
10.2 pav. ACE geno I (insercija) alelis

ctg gag acc act ccc atc ctt tct cccatttctc tagacctgct gcctatacag tcactttt atgtggtt tcgccaattt
tattccagct ctgaaattct ctgagctccc cttacaagca gaggtgagct aagggctgga gctcaagcca ttcaaccccctaccag
ATC TGA CG AAT GTG ATG GCC ACG TC
10.3 pav. ACE geno D (delecija) alelis

Antra PGR reakcija skirta patikslinti insercijos ar delecijos buvim ACE gene. Todl vienas i
pradmen kimba tik insercinje sekoje ir gausinamas tik ACE geno alelis turintis 285 bp insercij.
10.4 paveiksle parodytas 2 PGR reakcijos ACE geno gausinamas (amplifikuojamas) 15 introno su
285 bp insercija fragmentas. Pradmen kibimo vietos pabrauktos, nukleotid seka, esanti introne
yra parayta maosiosiomis raidmis.
tgg gac cac agc gcc cgc cac tac gcccggc taattttttg tatttttagt agagacgggg tttcaccgtt ttagccggga
tggtctcgatctcctgacct cgtgatccgc ccgcctcggc ctcccaaagt gctgggatta caggcgtgat acagtcactttt atgtggtt
tcgccaattt tattccagct ctgaaattct ctgagctccc cttacaagca gaggtgagct aagggctgga gctcaagcca
ttcaaccccc taccag ATCTGACGAA TGTGATGGCC ACGTCCCGGA AATATGAAGA
CCTGTTA TGG GCA TGG GAG GGC TGG CGA
10.4 pav. ACE geno I alelis

1. ACE geno koduojamo fermento funkcija.
2. ACE geno I ir D aleliai.
3. Biologins mediagos rys, naudojamos DNR analizei.
4. PGR reakcijos principas.
5. PGR reakcijos sudtiniai komponentai.

56
Vienuoliktasis darbas
MOLEKULIN GENETIKA (II)
Turinys. ACE geno I/D polimorfizmo genotipo nustatytas.
Darbo tikslas. Nustatyti ACE geno I/D polimorfizm.
Darbo priemons. Automatiniai dozatoriai, centrifuga, maiykl, amplifikatorius. Js ACE
geno genotipavimo rezultatai (PGR reakcijos rezultatai) bus vertinami po horizontalios agarozs
gelio elektroforezs.

1) DNR elektroforez agarozs gelyje
DNR elektroforez atliekama horizontaliame 0,653,0 proc. agarozs gelyje arba vertikaliame
skirtingos koncentracijos poliakrilamido gelyje. Neamplifikuotos DNR molekulin mas yra didel,
todl tokia DNR frakcionuojama maesns koncentracijos (0,81,0 proc.) agarozs gelyje.
Amplifikuot DNR fragment molekulin mas yra maesn, todl jie frakcionuojami didesns
koncentracijos (1,72,0 proc.) agarozs gelyje.

Darbo eiga:
11.1 pav. Agarozs gelio paruoimas
Kaunas.]
1. Atsverkite ir supilkite 2 g agarozs stiklin kolb. kolb pilkite 100 ml 1xTBE arba
1xTAE buferio. Agarozs milteliai itirpinami 1xTAE arba 1xTBE buferyje kaitinant
mikrobanginje krosnelje tol, kol tirpalas pasidaro skaidrus ir vientisos konsistencijos. Vsinant,
indas su itirpinta agaroze maiomas atsargiai, kad nesusidaryt oro burbulai (11.1 pav.). ind su
agaroze yra lainamas etidio bromido tirpalas (0,5g/1,0ml H
2
O). Atsargiai dirbtietidio
bromidas yra mutagenas. Dirbti tik su pirtinm !

2. Atvsinta iki 65C agaroz greitai, bet tolygiai supilama paruot form. Po to gel
statomos ukos ir paliekama 1530 min. kambario temperatroje, kad gelis sustingt (Js
pagaminate 2,0 proc. agarozs gel).

57
3. Sustingus geliui, atsargiai iimamos ukos. Gelyje susiformuoja ulinliai, kuriuos ir
neamas DNR amplifikacijos produktas, sumaiytas su bromfenolio daais (20,0 l PGR mginio
+ 4,0 l dao). Prie uneant DNR mginius, gelis statomas elektroforezs vonel, upildyt
1xTAEarba 1xTBE buferiu taip, kad is apsemt gel (11,2 pav.).

4. neamas vien i ulinli 100 bp (100 bp (Loading Dye)) DNR molekulins mass
ymuo (5 l). ymuotai inom dydi DNR fragmentai, kurie elektroforezs gelyje
frakcionuojami kartu su tiriamais pavyzdiais. Pagal juos po to galima vertinti atskir DNR
fragment dyd.
11.2 pav. Gelio elektroforezs kamera
Kaunas.]
5. Elektroforez vykdoma leidiant elektros srov per gel. DNR fragmentai juda nuo katodo
link teigiamo poliaus - anodo. Fragment judejimo greitis gelyje priklauso nuo j dydio: maesni
fragmentai juda greiiau, didesni - liau. Elektroforez vykdoma 40 min., esant 110V tampai.

6. Atlikus elektroforez genotipavimo rezultatai vertinami UV viesoje.
2) Duomen dokumentavimas
Gautus rezultatus galime stebti transiliuminatoriaus pagalba UV viesoje (viesos bangos
ilgis312 nm) arba specialioje kompiuterizuotoje UV kameroje (11.3 pav.). Gelis fotografuojamas
Polaroidu (Kirby, 1992) arba kompiuterine video dokumentavimo sistema. Gautas vaizdas
perkeliamas kompiuter, kur yra analizuojamas ir isaugojamas duomen bazje.

11.3 pav. Gelio dokumentavimo ir duomen isaugojimo sistema
Kaunas.]

58

3) PGR reakcijos rezultat vertinimas

DD (1) DD (2) I D (1) I D (2) I I (1) I I (2)
475 bp

335 bp

190 bp

Skliausteliuose nurodytas PGR reakcijos numeris.
Genotipavimo rezultat vertinimas
Pirmos PGR reakcijos rezultat vertinimas:
Esant I/I genotipui susidaro vienas 475 bp dydio PGR produktas;
Esant I/D genotipui susidaro du PGR produktai: 475 bp ir 190 bp dydio PGR produktai;
Esant D/D genotipui susidaro vienas 190 bp dydio PGR produktas.
Antros PGR reakcijos rezultat vertinimas:
Esant I/I genotipui susidaro vienas 335 bp dydio PGR produktas;
Esant I/D genotipui susidaro vienas 335 bp dydio PGR produktas;
Esant D/D genotipui PGR produkto nra.

Gelio nuotrauk klijuokite ssiuvin ir paraykite gautus tyrimo rezultatus.
1. Gelio elektroforezs principas.
2. Gelio dokumentavimo sistema.
3. Pirmos PGR reakcijos rezultat vertinimas.
4. Antros PGR reakcijos rezultat vertinimas.
5. Restrikcijos reakcijos principas.
6. Sekoskaita ir jos panaudojimas molekulinje diagnostikoje.
7. ACE alelio su insercija gausinamo fragmento dydis.
8. ACE geno alelio su delecija gausinamo fragmento dydis.

59
Dvyliktasis darbas
POPULIACINIS-STATISTINIS, DVYNI IR DERMATOGLIFIKOS-
PALMOSKOPIJOS METODAI
Turinys: mogaus genetikai taikom metod aptarimas ir naudojimas.
Darbo priemons: Lupa, paveikslai, uduotys.

Darbo eiga.
1. Populiacinis-statistinis metodas.
Populiacinis-statistinis metodas naudojamas tiriant: a) paveldim lig bei jas lemiani gen
paplitim ir danius vairiose moni populiacijose; b) mutacij dsningumus; c) paveldimumo ir
aplinkos veiksni vaidmen genetini lig atsiradimui; d) paveldimumo ir aplinkos veiksni tak
mogaus fenotipiniam polimorfizmui. Gen aleli bei skirting genotip daniai idealios
populiacijos slygomis apskaiiuojami, remiantis Hardio-Vainbergo dsniu. Idealia populiacija
laikoma tokia, kurioje yra daug individ, vyksta j laisvas kryminimasis (panmiksija), nra
atrankos, mutacij ir migracijos. Idealioje populiacijoje, pagal Hardio-Vainbergo dsn, alelio A
danis (tikimyb) yra p, alelio a danis q, o j suma, arba pilna tikimyb, yra lygi vienetui
p +q =1.
Pavyzdiui, kai alelio A danis lygus 0.8, alelio a danis yra 1 0.8 =0.2
Idealioje populiacijoje dominantini homozigot (AA), heterozigot (Aa) ir recesyvini
homozigot (aa) santykis ilieka pastovus, ir genotip daniai skaiiuojami, remiantis aleli
daniais, naudojant formul:
(p +q)
2
=p
2
+2pq +q
2
=1.
iuo atveju, genotip AA danis p
2
=0.8
2
=0.64; aa danis q
2
=0.2
2
=0.04 ir
Aa danis 2pq = 20.20.8 = 0.32
Hardio-Vainbergo dsnis gali bti naudojamas ir didesniam aleli skaiiui. Pavyzdiui,
kraujo grups sistem ABO lemia trys to paties geno aleliai-I
A
, I
B
ir i
o
, kuri daniai lygus p, q ir r.
Tada vis manom genotip daniai apskaiiuojami pagal formul:
(p +q +r)
2
=p
2
+q
2
+r
2
+2pq +2pr +2qr =1
Aleliai I
A
ir I
B
yra kodominuojantys, todl galimi ei genotipai ir keturi kraujo grupi
fenotipai. Fenotip danis yra:
I kraujo grups r
2

II kraujo grups p
2
+2pr
III kraujo grups q
2
+2qr
IV kraujo grups 2pq
Btina paymti: juo labiau realioji moni populiacija skiriasi nuo idealiosios, juo maiau
tikslus yra Hardio - Vainbergo dsnio nusakomas rezultatas.
Hardio - Vainbergo dsnio taikymo pavyzdiai:
1. Europos moni populiacijoje madaug 84% nari turi rezus teigiam (RH
+
) kraujo grup.
J lemia dominantinis alelis. Jei ymsime dominantin alel raide R, o recesyvin alel raide r, tai,
remiantis Hardio-Vainbergo dsniu, moni, turini rezus teigiam kraujo grup, genotip RR ir
Rr dani suma yra p
2
+2pq =0.84, o moni, turini rezus neigiam kraujo grup, genotipo rr
danis yra q
2
=1 0.84 =0.16. Genotipo rr danis (q
2
) leidia rasti alelio r dan: 4 0 16 0 q . . = =

60
O alelio R danis p, lygus 0.6, nes: 1 0.4 =0.6. Dabar galima apskaiiuoti ir genotip RR bei Rr
danius: p
2
=0.36, ir 2pq = 20.60.4 = 0.48.
2. Yra inoma, kad raudonos ir alios spalv suvokimo sutrikimus (spalvinis aklumas -
daltonizmas) lemia X chromosomoje esanio geno mutacija. Daltonizmas yra paveldimas susijusiu
su X chromosoma recesyviniu bdu, ir visi vyrai, turintys mutavus alel serga. Skaiiuodami i
lig nulemiani mutavusi (recesyvini aleli) ir nemutavusi (dominantini aleli) dan juos
paymkime simboliais: X
d
recesyvinis alelis (tikimyb q) ir X
D
dominantinis alelis (tikimyb p).
Kadangi vyrai turi tik vien X chromosom, j genotipai bna tik dviej tip: X
D
ir X
d
, moter
genotipai yra trij ri: X
D
X
d
, X
D
X
D
ir X
d
X
d.
. Vyr daltonik danis skirting ali populiacijose
yra tas pats - 8% (q=0.08) ir vyr, skiriani spalvas danis - 92% (p=0.92). Remiantis Hardio-
Vainbergo dsniu galima nustatyti kokie yra moter dominantinio homozigotinio
(p
2
=0.92
2
=0.8464) ir heterozigotinio (2pq=20.920.08=0.1472) genotip daniai. Kadangi
daltonizmo alelis yra recesyvinis, fenotipikai sveik moter danis bus (p
2
+2pq =0.9936) ir tik
apie 0.6% (q
2
=0.08
2
=0.0064) moter turs abu daltonizm lemianius genus ir neskirs spalv.
Remiantis iais skaiiavimais galima teigti, kad moters tikimyb gimti daltonike yra maesn nei
1% ir apie 15% moter vairi ali populiacijose yra mutavusio geno neiotojos.
3. Fenilketonurija sergani homozigot danis populiacijoje gali bti tiksliai nustatytas
remiantis visuotinio naujagimi tikrinimo rezultatais. Tuo tarpu, heterozigotai yra tik i
autosomin recesyvin lig lemianio alelio neiotojai ir fenilketonurija neserga. Remiantis
Hardio-Vainbergo dsniu galima apskaiiuoti heterozigotinio genotipo dan ir panaudoti i
informacij genetins konsulatacijos metu. Pavyzdiui, yra inoma, kad Airijos gyventoj
populiacijoje fenilketonurijos danis - 1/4500 atvej (q
2
=1/4500 ir q=0.015). Dominantinio
nemutavusio alelio danis bus 0.985 (p=1q=0.985) ir heterozigotai sudarys
(2pq=20.9850.015=0.029) beveik 3% visos Airijos populiacijos. Todl, kiekvienas heterozigotinis
pagal fenilketonurij lemiant alel Airijos gyventojas turi inoti, kad jeigu jo sutuoktinis yra airis ar
air, tikimyb kad jis taip pat bus recesyvinio alelio neiotojas yra 3%. Bet jeigu sutuoktinis bus i
Suomijos (fenilketonurijos danis yra ioje alyje - 1/200000) heterozigotinio genotipo tikimyb
sumaja iki 0.6%.
2. Dvyni metodas.
Dvyni metodas leidia nustatyti genetini ir aplinkos veiksni tak tam tikriems mogaus
poymiams arba susirgimams. Naudojant dvyni metod atliekami: (a) monozigotini ir dizigotini
dvyni por palyginimas; (b) monozigotini por partneri palyginimas; (c) bendra dvyni imties
analiz.
Dvyni tipui nustatyti naudojami keli skirtingi metodai:
1. Polisimptominis metodas: dvyniai lyginami pagal iorinius poymius, pavyzdiui, pagal
antaki, nosies, aus, aki form, plauk spalv. is metodas yra paprastas, bet subjektyvus ir
maai tikslus.
2. Biocheminis metodas: kraujo grupi, kraujo baltym tyrimai, jautrumo feniltiokarbamidui
testas ir kita biochemin analiz. Monozigotini dvyni tyrim duomenys sutampa.
3. Imunologinis metodas: antigen ir atmetimo reakcij analiz. Monozigotinms poroms audini
transplantacija yra skminga.
Dvyni poros laikomos konkordantinmis pagal tam tikr tyrimui pasirinkt poym, jei abu
poros nariai turi poym. Jei poym turi tik vienas i dvyni, tokia pora laikoma diskordantine.
Tiriant monozigotinius ir dizigotinius dvynius, nustatomas taip vadinamas konkordantikumo
koeficientas, kuris lygus konkordantini por ir vis stebim por santykiui:
D C
C
pC
+
= ,
kur C, D konkordantini ir diskordantini dvyni por skaiiai.

61
DD
DD MD
pC
pC pC
H

=
1

kur H paveldimumo taka, pC
MD
, pC
DD
monozigotini ir dizigotini dvyni
konkordantikumo koeficientai.
Savo ruotu, aplinkos veiksni taka E vertinama remiantis formule: H E =1 .
Atsivelgiant H ir E reikmes, sprendiama apie genetini arba aplinkos veiksni tak
duotajam poymiui ar ligai. Pavyzdiui, jeigu H yra artimas nuliui, pagrindin tak poymiui daro
aplinkos veiksniai. Kai H reikm virija 0.7, dominuoja genetiniai veiksniai. Vidutins H reikms
(nuo 0.4 iki 0.7) rodo, kad poym lemia ir aplinka, ir paveldimumas.
Vienas i pavyzdi gali bti cukrinio diabeto liga. Jei monozigotini dvyni
konkordantikumo koeficientas cukriniam diabetui lygus 0.65, o dizigotini dvyni
konkordantikumo koeficientas 0.18, tai paveldimumo ir aplinkos taka susirgimui yra:
57 . 0
18 . 0 1
18 . 0 65 . 0
=
= H ir 43 . 0 57 . 0 1 = = E .
Vadinasi, susirgim cukriniu diabetu paveldimumas lemia ne maiau nei aplinkos veiksniai.
KMU Biologijos katedros bazje 2004 m. kovo mn. kurtas mokslinis Dvyni centras. is
centras jungia kelet universiteto padalini. Jame registruojami visi Lietuvos dvyniai ir atliekami
kardiologiniai, ortodontiniai, endokrinologiniai, genetiniai ir aki tyrimai.
Atlikite uduotis.
1. Vienos i dvyni, kaip ir jos motinos, dant emal rudos spalvos (poymis, kur lemiantis
dominantinis genas yra X chromosomoje), kitos dvyns dant emal normalios spalvos. Abiej
dvyni kraujo grup A. Tv kraujo grup AB. Nustatykite dvyni tip.
2. Ityrus 48 MD ir 35 DD poras, paaikjo, kad 38 MD ir 14 DD por abu dvyniai serga
izofrenija. Kas turi lemiamos takos ligai: genetiniai veiksniai ar aplinkos slygos?
3. Dermatoglifikos ir palmoskopijos metodas.
Dermatoglifikos ir palmoskopijos metodas remiasi deln ir pad lenkiamj raukli bei
papiliarini (spenelini) linij tyrimu. Dermatoglifinis ratas yra individualus ir ilieka visam
mogaus gyvenimui. Pagrindinis dermatoglifikos elementas yra triradiusas (delta) takas,
primenantis trij spinduli vaigd, kur labiausiai suartja papiliarins linijos. Delne prasta stebti
penkis triradiusus ties II, III, IV, V pirtais ir proksimaliniame delno gale. Pirt pagalvlse
skiriami trys papiliarini rat tipai: kilpa, ratas ir lankas. Lankas - atviras ratas be triradiuso; kilpa
i vienos puss udaras ratas su vienu triradiusu; ratas pilnai udaras ratas su dviem
triradiusais. Jei kilpa yra V pirto pus nuo triradiuso, ji vadinama ulnine, jei I pirto pus
radialine. Kartais pasitaiko ir kombinuoti sudtingesni ratai.

12.1 pav. Pagrindiniai odos rat tipai.
A ratas, B kairiosios rankos ulnin kilpa, C lankas.
12.1 pav. Pagrindiniai odos rat tipai.
A ratas, B kairiosios rankos ulnin kilpa, C lankas.

62

Kiekybikai dermatoglifinio rato vertinimas atliekamas skaiiuojant papiliarini linij kiek
tarp triradiuso ir rato centro (RC Ridge Count). Taip pat naudojamas ir bendras abiej rank
papiliarini linij skaiius (TRC Total Ridge Count). Moterims jis vidutinikai lygus 100-120, o
vyrams 120-140.
Dermatoglifikos metodas naudojamas kaip papildomas metodas nustatant dvyni zigotikum
arba identifikuojant asmen kriminalistikoje. Pavyzdiui, vienas i poymi, patvirtinantis, kad
dvyniai gali bti monozigotiniai, yra panaus dermatoglifinis ratas. Medicinoje yra inoma, kad
egzistuoja specifiniai dermatoglifiniai pokyiai sergant tam tikromis ligomis.

Delne iskiriamos 3 pagrindins lenkiamosios raukls:
didiojo pirto, skersin ir ambin. Kartais skersin ir ambin
raukls susilieja vien keturpirt raukl. Keturpirts raukls
danis nevirija 5%. Delno viruje (ties pirt pradia) yra
triradiusai a, b, c ir d, o delno apaioje yra pagrindinis triradiusas t.
Sujung triradiusus a, d ir t gautume pagrindin delno kamp, kuris
normoje nedidesnis 57. Apie galim gimt genetin susirgim
liudyt keturpirt raukl, kilpos IV ir V pirt pagalvlse ir
pagrindinis delno kampas didesnis u 60 (delnas yra trumpas ir
platus).

12.2 pav. mogaus delnas.
[Andriukeviit, I., Bertulis, A.,
ir kt. (2009). Genetikos pratybos. Kaunas]
Atlikite uduot.
Stebdami pro lup abiej rank pirt pagalvles, nustatykite kiekvieno rank pirto
papiliarinio rato tip, linij skaii, suraykite duomenis emiau pateikt lentel ir apskaiiuokite
TRC.
1
(nyktys)
2
(smilius)
3
(didysis)
4
(bevardis)
5
(maasis)
TRC
Dein ranka
Kair ranka
Viso
1. Populiacinio - statistinio tyrimo metodo esm.
2. Hardio-Vainbergo dsnis.
3. Dvyni tipai ir esminis j skirtumas.
4. Dvyni metodo esm.
5. Dvyni konkordantikumas ir jo nustatymas.
6. Dermatoglifikos ir palmoskopijos metodas.
7. Pagrindiniai dermatoglifikos elementai.

63
8. Pirt pagalvli papiliarini rat tipai.
Tryliktasis darbas
MUTACINIS KINTAMUMAS
Turinys. Gen, chromosom mutacijos, mutacij danio populiacijoje apskaiiavimas.
Darbo priemons. mogaus leukocit metafazins ploktels nuotrauka, irkls, klijai,
schemos, paveikslai.

Darbo eiga. Mutacijos - DNR struktros pakitimai, dl kuri atsiranda RNR ir koduojamojo
peptido molekuli pokyiai. Pagal genetins mediagos pokyius mutacijos skirstomos gen,
chromosom struktros ir genomines mutacijas.

1. Gen mutacijos - DNR struktros pokyiai, dl kuri atsiranda RNR ar koduojamo
baltymo struktros ir funkcij pokyiai. Gen mutacijos yra klasifikuojamos:
a) pagal genetins mediagos pakitimo pobd;
b) pagal poveik koduojamai RNR ar baltymo molekulei.
Pagal genetins mediagos pakitim yra: delecijos (ikritos), insercijos (intarpai) ir nukleotid
pakaitos. Delecijos ir insercijos gali bti skirtingo dydio: viso geno, dideli geno fragment, tik
vieno ar keli nukleotid ikritimai ar siterpimai. Nukleotid pakaitos yra dviej ri: tranzicijos
ir transversijos.
Pagal poveik RNR ar baltymo molekulei mutacijos skirstomos skaitymo rmelio
poslinkio mutacijas ir takines mutacijas.
Skaitymo rmelio poslinkio mutacijos vyksta, kai ikrinta ar siterpia vienas ar keli
nukleotidai (nukleotid skaiius nedalus i 3) ir pakinta visa po mutacijos tolesn koduojamojo
polipeptido aminorgi seka. Danai naujoje kodon sekoje susidaro beprasmis kodonas ir
sintetinamas trumpesnis, negu turi bti, baltymas.
Takins gen mutacijos, kurias sukelia nukleotid pakaitos, skirstomos :
- Missens (kitaprasmes) mutacijas. Koduojama kita aminorgtis baltymo molekulje ir
baltymo funkcija nukenia (pvz., fermento aktyvumas maja);
- Nonsens (beprasmes) mutacijas. Dl ios mutacijos kodonas, kodavs aminorgt, virsta
beprasmiu kodonu. Yra sintetinamas trumpesnis baltymas arba netgi sutrikus RNR brendimui
baltymo nebna.
- Tyliosios mutacijos. i mutacij metu daniausiai pakeiiamas treiasis kodono nukleo-
tidas. Polipeptidins grandins aminorgtis lieka nepakitusi, bet kartais gali sutrikti normalus
iRNR brendimas.
Neutralios mutacijos. Nors koduojama kita aminorgtis, bet kadangi savo radikalu ji bna
panai ankstesn aminorgt ir baltymo funkcija nesikeiia (pvz., serinas pakeistas treoninu).
Remdamiesi genetinio kodo lentele atlikite uduotis.
A. Replikacijos metu DNR srityje, esant tokiai azotini bazi sekai:
A-A-A-A-A-C-T-A-T-A-G-A-G-A-G,
I 5-osios pozicijos ikrito adeninas. Kaip pasikeis koduojamojo polipeptido struktra, vykus
iai mutacijai ? Kaip vadinasi i mutacija ?
B. mogaus normalaus hemoglobino (HbA) polipeptidins grandins atkarpos struktra
tokia: valinas histidinas leucinas treoninas prolinas - glutamo rgtis - glutamo rgtis -
lizinas. Sergant pjautuvine anemija, sintetinamas anomalinis hemoglobinas (HbS), kurio
polipeptidins grandins analogika atkarpa yra tokios struktros: valinas histidinas leucinas

64
treoninas prolinas - valinas - glutamo rgtis lizinas. Kokie pokyiai vyko DNR molekuls
srityje, koduojanioje i polipeptidins grandins atkarp ? Kaip vadinasi i mutacija ?
2. Genomins mutacijos
Tai mutacijos, kai pakinta chromosom skaiius. Chromosom skaiius gali pakisti:
1) itisu rinkiniu (poliploidija). Iki 3 proc. vis mogaus embrion yra triploidiniai, kuri
kariotipai gali bti 69,XXX, 69,XXY ar 69,XYY. Daniausiai tokie ntumai baigiasi
persileidimais, ir itin retai gimsta naujagimiai su daugybiniais apsigimimais, nesuderinamais su
gyvybe;
2) atskir chromosom skaiiumi (aneuploidija). iuo atveju padaugja kariotipe atskir
chromosom (pvz., 21 chromosomos trisomija, kariotipas - 47,XX,+21; 47,XY,+21) ar j sumaja
(pvz., X chromosomos monosomija, kariotipas 45,X). Daniausiai chromosom skaiiaus pakitim
prieastis yra chromosom ar chromatidi neisiskyrimas I ar II mejozinio dalijimosi metu (13.2
pav., 13.3 pav.). 13.1 pav. pavaizduota chromosom liga serganiojo kariotipas (daymas G bdu).
Tyrimas atliktas LSMU ligonins Kauno klinikos Laboratorins medicinos klinikoje.

13.1 pav. Dauno sindromu serganiojo kariotipas (nesubalansuota Robertsono tipo translokacija)
[Kariotipo tyrimas, atliktas LSMU laboratorins medicinos klinikoje.]
3. Chromosom struktros mutacijos
Struktrini chromosom pakitim metu kinta chromosom sandara. Yra sakoma, kad
chromosomos tik plyta. Pagrindins chromosom mutacijos skirstomos :
- delecijas (ikritas) - netenkama segmento i chromosomos vidurio ar kurio nors galo;
- duplikacijas (padvigubjimus) - tas pats chromosomos segmentas kartojasi du kartus;
- inversijas (apgras) - chromosomos segmentas pasisuka 180;
- insercijas (intarpus) chromosom siterpia naujas kitos ar tos paios chromosomos
segmentas;

65
- translokacijas - chromosomos segmentas perkeliamas kit viet toje paioje chromoso-
moje arba i vienos chromosomos perkeliamas nehomologin chromosom.
Genomines ir chromosom struktros mutacijas nustatome citogenetiniais ar molekulins
citogenetikos metodais (FISH (fluorescencin in situ hibridizacija), CGH (palyginamoji genomo
hibridizacija), aCGH (gardeli genomo hibridizacija) ar spektriniu kariotipavimu).
Darb metu, gav ligonio metafazins ploktels nuotrauk, ikirpkite chromosomas,
suskirstykite grupes, raskite homologines chromosomas ir jas irikiav suklijuokite. Tada
nustatykite chromosom skaiiaus arba struktros pokyius. Uraykite kariotipo formul ir
sindromo pavadinim. Taip pat atlikite kit uduot upildykite 13.1 lentel.
13.1 lentel.
Kariotipo formul

Fenoti-
pas
(lytis)
Mutacijos ris

Sindromo
pavadinimas
Lytinio
chromatino
skaiius
X
45,X
47,XXX
47,XXY
47,XYY
47,XX+13
47,XY+13
47,XX+18
47,XY+18
47,XX+21
47,XY+21
45,XX,rob(14q;21q)

46,XX,del(5p)

4. Populiacijos mutacij danio apskaiiavimas. Mutacij danis (I) apskaiiuojamas
remiantis formule:
N
M
I =
ia M mutant skaiius, N itirt individ skaiius.
Gen mutacijos paprastai vyksta tik vienoje i homologini chromosom, todl j danis
apskaiiuojamas gaut dyd padalijus i 2:
N
M
I
2
=
1. Ityrus 2000 asmen, nustatyta 16 serganij paveldima kataraktos forma (autosominis
dominantinis paveldjimo tipas). Koks io mutantinio geno danis populiacijoje?
2. Gimdymo namuose kiekvienais metais penkiems i 3000 naujagimi nustatomas Dauno
sindromas. Koks ios genomins mutacijos danis populiacijoje?

66
Vystymosi
faz
Dalijimosi
mechanizmas
Lytins lstels
D
a
u
g
i
n
i
m
a
s
i
s

Mitoz:
kariokinez ir
citokinez.
Ovogonijos
atsiranda treij
embriono
formavimosi
mnes.

Ovogonijos

A
u
g
i
m
a
s

DNR
reduplikacija.

B
r
e
n
d
i
m
a
s

I mejozinio
dalijimosi metu
neisiskiria
21-osios poros
chromosomos.
II mejozinio
dalijimosi metu
isiskiria
chromatids.
Susidaro
kiauialst, turinti
papildom
21-j
chromosom.

13.2 pav. 21-osios chromosom poros neisiskyrimas I-ojo mejozinio dalijimosi metu ovogenezje

Pirmosios eils
ovocitas
I eils
redukcinis
knelis
II eils
ovocitas
II eils redukciniai
kneliai
Kiauialst

67
Vystymosi
faz
Dalijimosi
mechanizmas
Lytins lstels
D
a
u
g
i
n
i
m
a
s
i
s

Mitoz:
kariokinez ir
citokinez.
Spermatogonijos
formuojasi
lytikai
subrendusiame
organizme.
Spermatogonijos

A
u
g
i
m
a
s

DNR
reduplikacija.

B
r
e
n
d
i
m
a
s

Mejoz:
redukcinis
dalijimasis.
Antrosios eils
spermatocitai

Ekvatorinis
dalijimasis.
Neisiskiria
chromatids Y
chromosomoje.

Spermatidai
F
o
r
m
a
v
i
-
m
a
s
i
s

Susiformuoja
spermatozoidai
turintys
skirting
chromosom
rinkin.

Subrend spermatozoidai
13.3 pav. Lytini chromosom neisiskyrimas II-ojo mejozinio dalijimosi metu spermatogenezje.

Pirmosios eils
ovocitas

68
1. Mutacinis kintamumas.
2. Mutacij pagal genotipo pokyius klasifikacija.
3. Gen mutacijos, j prigimtis ir pasekms.
4. Chromosomins mutacijos, j esm ir atsiradimo mechanizmas.
5. Genomini mutacij rys ir atsiradimo mechanizmai.
6. Populiacijos mutacij danio nustatymas.
7. Populiacijos gen mutacij danio nustatymas.
8. Chromosom struktros ir skaiiaus pakitim nustatymo bdai.

69
Keturioliktasis darbas
MEDICININ GENETIN KONSULTACIJA
Turinys. Medicinin-genetin konsultacija teikia informacij apie paveldimas ligas bei
atlieka mokslinius tyrimus. Prenatalin diagnostika taikoma genetikai rizikingiems ntumams,
kurie sudaro apie 8 proc. vis ntum. Medicininje-genetinje konsultacijoje naudojami ir
tikimybiniai analizs metodai.
Darbo priemons. Schemos, pieiniai, uduotys.

Darbo eiga. 1.Medicinins genetins konsultacijos (MGK) struktra ir funkcijos. MGK
staiga, teikianti informacij apie ligos ar defekto paveldjimo tikimyb. Jos tikslas - paveldim
lig diagnostika ir profilaktika.
MGK kreipiasi tvai, nordami suinoti, kokia yra tikimyb, kad tam tikr lig ar defekt
pavelds palikuonys, kokios galimybs defekt gydyti arba kokios galimybs lig diagnozuoti dar
iki vaiko gimimo. Lietuvoje gydytojai genetikai konsultuoja VU ligonins Santariki klinikos
Medicinins genetikos centre ir LSMU ligoninje. eim, kuri domina MGK, emesnio lygio
gydymo staigose turi bti ityr atitinkamo profilio specialistai (neurologai, endokrinologai,
ginekologai, onkologai ir pan.).
MGK organizacin struktra:
1. gydytojo genetiko kabinetas;
2. procedr kabinetas;
3. citogenetini tyrim laboratorija;
4. biochemini tyrim laboratorija;
5. molekulini genetini tyrim laboratorija.
Klinikiniai, molekuliniai genetiniai, imunologiniai ir kt. biocheminiai tyrimai vykdomi
ligonins, kuriai priklauso MGK, specializuotose laboratorijose.
MGK udaviniai:
1) itirti proband ir jo gimines (klinikiniu tyrimu, genealoginiu, citogenetiniu, biocheminiu,
imunologiniu, molekuliniu genetiniu ir kt. metodais);
2) nustatyti ligos diagnoz;
3) pateikti genetin prognoz eimai.
2. Prenatalin diagnostika.
Prenatalin diagnostika vaisiaus bkls ir lig, tame tarpe ir paveldim, diagnostika iki
gimimo. Sutuoktiniams suteikiama galimyb pasiruoti negalaus vaiko gimimui. Prenatalin
diagnostika skirstoma neinvazin (kai nepaeidiamos kno dangos) ir invazin.
2.1 Neinvazin prenatalin diagnostika.
Yra du pagrindiniai neinvazins prenatalins diagnostikos tyrimo metodai: biochemini
ymen tyrimas nij kraujyje (moteriai i procedra yra invazin, bet vaisiui ne) ir vaisiaus
ultragarsinis tyrimas. Biocheminiai ymenys (alfa proteinas, beta choriongonadotropinas,
estradiolis) bna pakit, jei vaisius serga chromosomine liga (Dauno ar Edvardso sindromu) ar yra
nervinio vamzdelio defektas (daugiaveiksn liga). is tyrimas atliekamas 15 - 20 ntumo savait.
Kitas neinvazinis tyrimas yra vaisiaus ultragarsinis tyrimas. Ultragarsu visos Lietuvos
niosios turi bti itirtos 18 20 ntumo savait. Ultragarsiniu tyrimu 18-20 ntumo savait
galima nustatyti kai kurias (paias aikiausias) vaisiaus vystymosi anomalijas (pvz., smegen
vanden, daugiapirtikum, irdies vystymosi anomalijas).
Ankstyvas tyrimas ultragarsu atliekamas 35 m. ir vyresnms moterims. is tyrimas (11 13
ntumo savait) gali nustatyti padidjus sprando raukls pervieiamum ar nosies kaulo
neisivystym, kuris bdingas chromosominms ligoms.

70
2.2 Invazin prenatalin diagnostika.
Invazins diagnostikos metu tyrimo mediaga bet kurie vaisiaus audiniai. Tiriamos
chromosomos (nustatomas kariotipas), DNR (monogenini lig diagnostika), atliekama vaisiaus
vanden biochemin analiz.
Daniausiai imami vaisiaus vandenys su amniocitais, tiriami choriono gaureliai ar placentos
gabaliukai (r. 14.1 pav.).
Invazins prenatalins diagnostikos metodai taikomi: jei motina vyresn kaip 35 m. ir yra
didel rizika, kad ji pagimdys chromosomine liga sergant vaik, jei yra buv ankstesni ntum
neskming baigi, jei gim vaikas sergantis chromosomine liga, jei vienas i tv yra
subalansuotos translokacijos neiotojas, jei yra giminje serganij monogenine liga.
14.1 lentel. Invazins prenatalins diagnostikos tyrimo metodai
Metodas Apibdinimas
Choriono gaureli biopsija
10 12 ntumo savait tiriami choriono
gaureliai
Amniocentez
15-20 ntumo savait tiriami amniocitai,
esantys vaisiaus vandenyse
Kordocentez
Po 20 ntumo savaits tiriamas kraujas,
paimtas i vaisiaus bambos virktels.

14.1 pav. Placentos gabaliuko pamimas
[Kuinskas, V. (1998). Tu ir tavo genai. Kaunas]
Choriono gaureli tyrimas atliekamas ntumo pradioje (10 - 12 ntumo savait). Kariotipo
tyrimui lsteli nereikia kultivuoti: choriono lstels intensyviai dalijasi mitozikai, ir po keleto
valand galima pagaminti metafazini chromosom preparatus (tiesioginis kariotipo tyrimas).
Ankstyvoji prenatalin diagnostika (iki 12-tos ntumo sav.) buvo diegta 1982-1983m., siekiant
diagnozuoti embrionams Dauno sindrom. I choriono gaureli iskyrus DNR molekulins
genetikos metodais nustatomos kai kurios paveldimos ligos (pvz., cistin fibroz, fenilketonurija,
hemofilija A). Molekulin diagnostika atliekama ne abstrakiai (pairkime, gal k rasime), o
tik tuomet, kai tariama konkreti liga ar net mutacija. Molekulins diagnostikos apimtis didja, nes

71
monogenini lig, nustatom molekulins genetikos metodais skaiius taip pat didja. io tyrimo
metu galimos komplikacijos: persileidimas (1 proc.) arba kraujavimas.
Amniocit tyrimas (15 - 20 ntumo savait) pamus vaisiaus vanden mgin daniausiai
taikomas tiriant vaisiaus chromosomas dl daniausi autosomini (13, 18, 21 chromosom
trisomijos) ir gonosomini (Ternerio, Klainfelterio ir kt.) lig. Nucentrifugavus vaisiaus vandenis,
juose plduriav amniocitai pasjami audini kultroje. ios nusilupusios lstels maai
gyvybingos, nenoriai dauginasi, ir chromosomas galima tirti tik po 12-14 dien. Todl siekiant
suinoti yra ar nra papildom chromosom taikomi molekuliniai tyrimai (mikrosatelitini ymen
tyrimai) arba interfazinio branduolio FISH tyrimai. Tiriant amniocentezs bdu taip pat gali vykti
persileidimas (0,5 proc.), tiesa, jis bna reiau negu choriono gaureli biopsijos metu.
Kordocentezs metu yra tiriamas kraujas, paimtas i vaisiaus bambos virktels. is tyrimas
yra taikomas tariant vaisiaus kraujo lig, gimtas infekcijas ir norint patikslinti gimt raidos
anomalij prieast.
3. Tikimybi analizs metod taikymas medicinins-genetins konsultacijos metu.
Ianalizuosime kelet genetini uduoi, nustatant nesveiko palikuonio gimimo rizik.
A) Kai inomi abiej tv genotipai (esant autosominiam dominantiniam, autosominiam
recesyviniam ar susijusiam su lytimi paveldjimo tipui), serganio palikuonio gimimo tikimyb
apskaiiuojama, remiantis santykiniu vyki daniu.
Pavyzdiui, esant autosominei dominantinei ligai ir Aaaa tipo santuokai, pirmo ir kiekvieno
kito serganio palikuonio gimimo tikimyb bus , arba 50 proc., nes:
P Aa aa F Aa; aa
Sergantis sveikas sergantis sveikas
Taiau tikimyb, kad gims i eils du sergantys vaikai, bus 1/4 (1/21/2), trys 1/8
(1/21/21/2) ir pan.
B) Kai liga yra autosominio recesyvinio tipo, ir inomas tik vieno tvo genotipas,
apskaiiuojant serganio palikuonio gimimo tikimyb, atsivelgiama heterozigot dan
populiacijoje.
Pavyzdiui, cistin fibroz yra autosomin recesyvin liga. Kai kuriose populiacijose cistins
fibrozs geno neiotoj (Aa) danis yra 1/33. Abu tvai sveiki, ir yra inoma, kad vienas i j yra
anomalinio geno neiotojas. Sergantis palikuonis gali gimti tiktai heterozigot santuokoje.
Tikimyb, kad ir kitas tvas, kurio genotipas neinomas, yra heterozigotas, bus 1/33, nes toks
heterozigot danis populiacijoje. Heterozigot palikuonio turinio genotip aa gimimo tikimyb
yra 1/4, nes:
P Aa Aa F AA; Aa; aa
Taigi serganio mukoviscidoze vaiko gimimo tikimyb bus 1/41/33=1/132.
C) Kai liga yra autosominio dominantinio tipo ir dominantinis genas penetrantikas,
serganio palikuonio gimimo tikimyb apskaiiuojama, atsivelgiant geno penetrantikum.
Pavyzdiui, paveldimo rachito geno penetrantikumas yra 70. Serganio heterozigoto (Bb)
ir sveikos moters (bb) santuokoje serganio rachitu vaiko gimimo tikimyb bus 7/20 (1/27/10),
nes:
P Bb bb F Bb; bb
D) Kai sutuoktiniai yra gimins, apskaiiuojant rizikos tikimyb, atsivelgiama sutuoktini
giminysts laipsn ir j giminikum su serganiais eimos nariais.
Pavyzdiui, sutuoktiniai yra pusbrolis ir pusseser. Vyras yra heterozigotas pagal
mukoviscidozs gen (Aa), mona sveika, taiau genotipas neinomas. Tikimyb, kad jiems gali
gimti mukoviscidoze sergantis kdikis, bus 1/32 (1/41/8), nes pusiausibsai turi 1/8 bendr gen
(r. 8.1 lent.), ir tikimyb, kad pusseser yra heterozigot, lygi 1/8. Tokio tipo sutuoktini (AaAa)
tikimyb susilaukti homozigoto yra 1/4 pagal recesyvin gen (aa).
r. 8.1 lentel Bendr gen dalies priklausomyb nuo giminysts laipsnio.

72
E) Daugiau nei vienos paveldimos ligos perdavimo palikuonims tikimyb apskaiiuojama taip
pat, kaip ketvirtojo darbo antrajame skirsnyje (jeigu ligas lemiantys genai yra nesukib).
F) Kai genai sukib, palikuonio, turinio tam tikr fenotip, gimimo tikimyb apskaiiuojama,
atsivelgiant krosingoverio dan.
Pavyzdiui, rezus (Rh) faktoriaus ir eliptocitozs (E) genai yra 1-ojoje autosomoje. Atstumas
tarp j - 3 morganids. Esant tokio tipo santuokai:

galime tiktis, kad heterozigotinio tvo 3 gamet bus krosoverins: 1,5 E rh, 1,5 e Rh, o
likusios, t.y. 97, nekrosoverins: 48,5 E Rh, 48,5 e rh; motinos gametos yra vieno tipo: e rh.
Taigi palikuonio, turinio normalius eritrocitus ir rh kraujo grup, gimimo tikimyb bus 1,5, o
palikuonio, turinio elipss formos eritrocitus ir Rh kraujo grup, 48,5.
sidmkime. MGK nustato ir paaikina tvams, kokia yra nesveiko vaiko gimimo rizika.
eimos planavimo klausimais konsultuoja kitos staigos.
Uduotys.
1. eimoje auga mergait, serganti fenilketonurija. Tvai atjo pasitarti MGK. Kokius
genetinius tyrimo metodus pasilysite iems sutuoktiniams ?
2. Jauna pora - 30 met vyras ir 28 met amiaus moteris - susilauk pirmagimio, serganio
Dauno liga. Atlikus kariotipo tyrim nustatyta nesubalansuota Robertsono tipo translokacija tarp 15
ir 21 chromosomos. Kokius tyrimus reikt atlikti tvams? Kodl ?

1. Medicinins-genetins konsultacijos reikm, struktra ir udaviniai.
2. Kaip suprantate termin genetikai rizikingi ntumai?
3. Invazin prenatali diagnostika:
a) kuriame ntumo laikotarpyje tyrimas atliekamas;
b) tyrimo mediaga;
c) kokias ligas galima diagnozuoti, ityrus vaisiaus kariotip;
d) kokias ligas galima diagnozuoti, ityrus vaisiaus DNR?
4. Neinvazin prenatali diagnostika:
a) kuriame ntumo laikotarpyje tyrimas atliekamas;
b) kokiu metodu tiriamas vaisius;
c) kokias vystymosi anomalijas galima nustatyti?
5. Kaip apskaiiuojama nesveiko palikuonio gimimo rizika:
a) kai inomi abiej tv genotipai;
b) kai liga autosomin recesyvin, ir inomas tik vieno tvo genotipas;
c) kai inomas geno penetrantikumas;
d) kai sutuoktiniai yra gimins;
e) esant gen sukibimui?
6. Prisiminkite, kada 2-j vyki tikimyb yra lygi t vyki tikimybi sumai ir kada
sandaugai.

73
Penkioliktasis darbas
MODIFIKACINIS KINTAMUMAS
Turinys. Modifikacinio kintamumo vertinimo metodas ir jo praktinis taikymas.
Darbo priemons. uolo gils, daro pupels, puies spygliai, liniuot, milimetrinis
popierius, schemos.

Darbo eiga. 1. Modifikacinio kintamumo dsningum vertinimo metodas.
Modifikacija yra genetikai identik organizm fenotipo pakitimas veikiant aplinkos
slygoms. Kai organizm genotipas yra vienodas, o vystymosi slygos skirtingos, organizm
poymiai (fenotipas) gali i esms skirtis. Organizm, turini vienod genotip, savyb gyti
skirtingas poymio iraikas skirtingose slygose yra vadinama modifikaciniu arba fenotipiniu
kintamumu. Modifikacinis kintamumas nepaveldimas, pasireikia tik toje kartoje, kuri veikia
modifikacij sukeliantys faktoriai. Modifikacin kintamum riboja reakcijos norma - tai organizmo
genotipe uprogramuota poymi kitimo galimyb tam tikrose apibrtose ribose (kitimo intervale).
Kai kurie organizm poymiai pasiymi plaia reakcijos norma. Tai kiekybiniai, lemiami
daugelio gen (poligeniniai) poymiai, - individ gis, kno mas, odos pigmentacija (degis),
galvij pieno riebumas, augal derlumas. Kiti poymiai pasiymi siaura reakcijos norma ir kinta
neymiai arba visai nekinta. Tai poymiai, lemiami vieno ar tik keli gen, pavyzdiui, rachitas,
fenilketonurija, kraujo grup. Kiekybiniai poymiai gali bti skirstomi iorinius poymius, tokius
kaip individ gis, kno mas, aki rainels spalva, augalo lap ilgis, gyvn svoris bei vidinius
poymius, tokius kaip eritrocit ar leukocit kiekis kraujyje, gliukozs koncentracija kraujo
plazmoje, kraujospdis. Modifikacijos padeda organizmams laikinai prisitaikyti prie besikeiiani
aplinkos slyg. Modifikacinio kintamumo tyrimai taikomi medicinoje, augalininkystje bei
gyvulininkystje.
Poymi kintamum galima tirti kiekybikai, t.y. vertinti, suskaiiuoti arba imatuoti.
Pavyzdiui, imatuojame ir suraome 50-ies atsitiktinai nuskint puies spygli ilgius 0,5 cm
tikslumu (15.1 lentel). Pastaba: spygliai turi bti nuo vienos medio akos.
15.1 lentel. 50 puies spygli ilgis, cm.
4,5 4,0 4,0 4,5 3,0 3,0 3,5 3,5 3,0 4,0
4,0 4,0 5,0 5,0 5,5 6,0 2,0 3,0 4,0 2,5
4,5 5,0 4,5 3,5 3,5 4,5 2,5 3,5 4,0 5,0
4,0 4,5 5,0 4,0 4,5 1,5 3,5 3,0 4,5 2,5
2,0 4,5 3,5 4,0 5,5 4,0 4,5 5,0 5,5 4,0

Tokia statistiniam tyrimui atsitiktiniu bdu pasirinkta tiriamj objekt matavim grup (iuo
atveju spygli ilgi grup) vadinama imtimi. Imt suskirstome klases pagal poymio kitimo
interval kas 0,5 cm ir suraome 15.2 lentels virutin eilut. Imatavus imties narius, gautas
reikmes idstome nuo maiausios reikms x
min
iki didiausios reikms x
max
ir atitinkamai pagal
klases suraome 15.2 lentels vidurinje eilutje. i eilut vadinama imties reikmi variacine
eilute. Toliau skaiiuojame poymio (ilgio) imties reikmi pasikartojimo dan m
n

(kiek kart
pasikartoja ta pati reikm) ir raome 15.2 lentels apatin eilut. i eilut vadinama imties
reikmi pasikartojimo danio eilute.

74
15.2 lentel. Puies spygli ilgi reikms ir j pasikartojimo danis klass
Klass Nr. 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
Spygli ilgis (cm) x
n
1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5 5,0 5,5 6,0
Pasikartojimo danis m
n
1 1 3 5 9 12 10 6 2 1

Remiantis ia lentele, galima sprsti apie poymio kintamum. Patys kratiniai takai
(maiausias - 1,5 cm ir didiausias - 6,0 cm) poymio reikmi isibarstymo intervalas
apytikriai rodo poymio kitimo ribas, vadinamas reakcijos norma (imties plotis).
Poymio reikmi isibarstymo intervalo vidurinis takas, vadinamas poymio vidurine
reikme, arba imties centru
a
x , yra apskaiiuojamas, poymio maiausios (x
min
) ir didiausios
(x
max
) reikmi sum dalijant i dviej.
2
max min
x x
x
a
+
= (15.1)
75 , 3
2
5 , 7
2
0 , 6 5 , 1
= =
+
=
a
x cm
iuo atveju vidurin spyglio ilgio reikm yra 3,75 cm. Poymio vidurin reikm
skaiiuojama tada, kai poymi isibarstymas yra nedidelis, ir poymi reikms nesikartoja.
Taiau jei viena kuri nors poymio reikm skirtingose klasse (ir. 12.2 lentel) pasikartoja kelis
kartus, o kita - keliolika ar keliasdeimt kart, - tada skaiiuojamas tiriamojo poymio vidutinis
dydis pagal formul:
N
x m
x
i i

=
(15.2)
Kur x
i
ir m
i
yra skirting klasi spygli ilgio ir jo pasikartojimo danio reikms (15.2
lentel), N - vis imties reikmi pasikartojimo dani suma (m
n
).

95 , 3
50
0 , 6 1 5 , 5 2 0 , 5 6 5 , 4 10 0 , 4 12 5 , 3 9 0 , 3 5 5 , 2 3 0 , 2 1 5 , 1 1
=
+ + + + + + + + +
= x cm
Sugretinus poymio vidurin reikm ( x
a
) ir vidutin dyd ( x ), galima vertinti poymio
pasiskirstymo simetrikum. Jei vidurin reikm ir vidutinis dydis sutampa - tai poymio reikmi
pasiskirstymas yra simetrikas, jei nesutampa - nesimetrikas. iuo atveju dydiai nesutampa (3,75
cm ir 3,95 cm).
Remiantis skirting klasi spygli ilgio ir jo pasikartojimo danio reikmmis, galima
paskaiiuoti kitus kiekybinius poymio kintamumo rodiklius: kintamumo isibarstym ir pokyio
laipsn.
Kintamumo isibarstym, dar vadinam kintamumo umoju, kiekybikai nusako imties
vidutinis kvadratinis nuokrypis (standartinis nuokrypis) s, apskaiiuojamas remiantis
matematins statistikos formule:
( )
N
x x m
s
i i

=
2
, kai N>30
(15.3)
Ms atveju:
92 , 0
50
) 9 , 3 0 , 6 ( 1 ) 9 , 3 5 , 5 ( 2 ) 9 , 3 0 , 5 ( 6 ) 9 , 3 5 , 4 ( 10 ) 9 , 3 0 , 4 ( 12
) 9 , 3 5 , 3 ( 9 ) 9 , 3 0 , 3 ( 5 ) 9 , 3 5 , 2 ( 3 ) 9 , 3 0 , 2 ( 1 ) 9 , 3 5 , 1 ( 1
2 2 2 2 2
2 2 2 2 2
=
+ + + + +
+ + + + +
= s
Poymio pokyio laipsnis vertinamas, remiantis vidutinio kvadratinio nuokrypio ir vidutinio
dydio santykiu s/ x :

75
23 , 0
95 , 3
92 , 0
= =
x
s

Ms nagrinjamu atveju poymio pokyio laipsnis yra nedidelis - 0,23. Juo auktesnis
nurodyto poymio pokyio laipsnis, juo didesnis yra poymio reikmi isibarstymas.
Remiantis 15.2 lentels duomenimis, poymi imties pasiskirstym pagal reikmi (variant)
dan galima pavaizduoti grafikai, nubriant kreiv. ia abscisi ayje yra atidti imties poymio
(spygli ilgio) reikms, o ordinai ayje variant danis m (15.1 pav.).

15.1 pav. Puies spygli ilgi pasiskirstymo pagal variant dan kreiv
Nubrta kreiv atspindi ms imatuot puies spygli ilgi pasiskirstym pagal variant
dan. Kreiv parodo, kad reiausiai sutinkamos paios maiausios x
min
ir paios didiausios x
max

reikms. Daniausiai pasitaiko reikms, artimos vidurinei reikmei - 3,75 cm (paymta
punktyrine linija). 15.1 pav. spygli ilgi pasiskirstymo pagal variant dan kreiv yra
netaisyklingos varpo formos, nes tiriam objekt (iuo atveju, puies spygli) imtis nra
pakankamai didel, ir poymio vidurin reikm (3,75 cm) bei vidutinis dydis (3,95 cm) nesutampa.
Juo didesn bt tiriamj objekt imtis, juo taisyklingesn form gaut poymio pasiskirstymo
kreiv. Taisyklingos varpo formos kreiv yra vadinama Gauso arba normaliojo skirstinio kreive.
2. uolo gili arba daro pupeli ilgi reikmi pasiskirstymas ir jo skaitins
charakteristikos.
Liniuote imatuokite (milimetro tikslumu) 100-o atsitiktinai paimt uolo gili arba daro
pupeli ilgius.
I gaut duomen apskaiiuokite objekt ilgio kintamum, t.y. sudarykite ilgi imties
variacin eilut x
n
ir ilgio imties reikmi pasikartojimo danio eilut m
n
. Duomenis suraykite
15.2 lentel.
Apskaiiuokite poymio vidurin reikm x , remiantis 15.1 formule.
Nubrkite ilgio imties pasiskirstymo kreiv, ir, remiantis 15.2 ir 15.3 formulmis,
apskaiiuokite uolo gili arba daro pupeli vidutin ilg, j ilgi kintamumo umojo vidutin
kvadratin nuokryp bei poymio pokyio laipsn.

1

2

6

10

1

1

3

5

9

12

0
2
4
6
8
10
12
14
1.5 2 .0 2.5 3 .0 3.5 4 .0 4.5 5 .0 5.5 6 .0
puies spygli ilgiai, cm

3,75

V
a
r
i
a
n
t

d
a
n
i
s
,

m

76
3. Uduotys.
A. I 15.3 lentelje pateikt duomen sudarykite leukocit skaiiaus imties reikmi
variacin eilut x
n
ir imties reikmi pasikartojimo danio eilut m
n
; apskaiiuokite leukocit
skaiiaus imties vidutin dyd; nupiekite leukocit skaiiaus imties pasiskirstymo kreiv.
8 7 6 9 6 7 8 6 7 8
5 7 6 7 7 5 7 11 7 6
7 7 7 6 8 10 4 6 7 10
7 7 7 6 9 6 8 6 8 9
8 7 8 5 8 8 8 6 8 9
B. Imatuokite savo grups student svor arba kraujo spaudim, arba g ir sudarykite
poymio imties pasiskirstymo variacin kreiv.
1. Svarbiausios kintamumo formos.
2. Esminis modifikacinio kintamumo ir mutacinio kintamumo skirtumas.
3. Organizm poymiai, kuriems bdingesnis modifikacinis kintamumas.
4. mogaus poymiai, kuriems bdingas modifikacinis kintamumas.
5. Poymio imties vidurins reikms, vidutinio dydio, vidutinio kvadratinio nuokrypio ir
poymio pokyio laipsnio prasm.
6. Ivados, kurias galima padaryti i poymio pasiskirstymo pagal variant dan kreivs.

77
Literatra

Pagrindin literatra
1. iGenetics :a molecular approach /Peter J. Russell. San Francisco [etc.] : Pearson/Benjamin
Cummings, 2006.
2. Thompson M.W., McInnes R.R., Willard U.F. Genetics in Medicine. 7
th
edition W.B.
Saunders Company, 2008.
3. Ranelis V. Genetika. Vilnius.:Lietuvos moksl akademijos leidykla, 2000.
Papildoma literatra
1. Emery's elements of medical genetics /Peter D. Turnpenny, Sian Ellard. Philadelphia (Pa.) :
Elsevier/Churchill Livingstone, 2012.
2. Oxford handbook of genetics /Guy Bradley-Smith ... [et al.]. Oxford ; New York : Oxford
university press, 2010.

78
1 Priedas
MOGAUS GENOMINS DNR ISKYRIMAS I BURNOS EPITELINI
LSTELI
Tikslas: iskirti genomin DNR i burnos ertms epitelini lsteli.
minys: burnos ertms epitelio lsteli nuograndos.
Aparatra, priemons: centrifuga 13 000 aps/min, termostatas, maiykl, 100 l1 ml, 20
l200 l ir 220 l talpos mikrodozatoriai. Antgaliai: 20200 l ir 1 ml talpos. 1,5 ml
mgintuvliai, pirtins, dezinfekuojanios mediagos.
Reagentai ir tirpalai: komercinis rinkinys, skirtas genomins DNR iskyrimui i vairios
biologins mediagos, 96 proc. etanolis.
Darbo etapai:
A. minio paruoimas
Informacija:
Dirbant mvti pirtines
Reagentus imti tik su variais antgaliais
Kiekvienam miniui naudoti tik varius antgalius
1. 1,5 ml Eppendorf tipo mgintuvl pilkite 200 l 1 x PBS buferio. Mginiui suteikite
kod.
2. Kelis kartus iskalaukite burn.
3. Sukindami tamponl 3060 sekundi 68 kartus pagramdykite savo skruost gleivin;
4. Tamponlis skalaukite paruotame mgintuvlyje su 200 l 1 x PBS buferio.
B. Darbo eiga
Prie pradedant darb nustatykite termostato
temperatr +56 C.
1. Mikrodozatoriumi pilkite mgintuvl 400 l lizs buferio, sumaiykite su automatiniu
dozatoriumi. Dar kart pamaiykite su maiykle;
2. Maiant inkubuokite 10 minui 56C temperatros termostate mgintuvl (maiydami);
3. Mikrodozatoriumi pilkite 200 l 96 proc. etanolio mgintuvl ir vl sumaiykite
naudodami maiykl;
4. Perkelkite mikrodozatoriumi i mgintuvlio miin kolonl (yra rinkinyje) ir
centrifuguokite 1 min. 6,000 x g (~8,000 rpm).
5. Jei liko miinio mgintuvlyje pakartokite 4 ingsn.
6. Po centrifugavimo imeskite surinkimo mgintuvl. dkite kolonl nauj mgintuvl;
7. Mikrodozatoriumi pilkite 500 l WB I buferio. Centrifuguokite 1 min 8,000 x g (~10,000
rpm).
8. Po centrifugavimo ipilkite centrifugat i surinkimo mgintuvlio ir vl dkite kolonl;
9. Mikrodozatoriumi pilkite 500 l WB II (pridkite 96 proc. etanolio WB II bufer).
Centrifuguokite 3 min 20,000 x g (14,000 aps/min).
10. Ipilkite centrifugat ir pakartotinai centrifuguokite 1 min. 20,000 x g ( 14,000 aps/min);
11. Perkelkite kolonl 1,5 ml mgintuvl ir pilkite su automatiniu dozatoriumi 30 l
eliucijos buferio.
12. Inkubuokite 2 min kambario temperatroje ir po to centrifuguokite 1 min. 8,000 x g
(~10,000 aps/min).
13. Bandin laikykite20 C.

79
2 Priedas
DNR VARUMO IR KONCENTRACIJOS NUSTATYMAS
Tikslas: nustatyti genomins DNR koncentracij ir varum spektrofotometriniu metodu.
Mginys: genomins DNR tirpalas, iskirtas i burnos epitelio lsteli.
Aparatra, priemons: spektrofotometras, spektrofotometro kiuvets, maiykl, centrifuga
13 000 aps/min, 20 l200 l ir 210 l talpos mikrodozatoriai, 10200 l ir 1 ml talpos antgaliai.
PASTABA: Nukleino rgi tirpalai sugeria 260 nm ultravioletinius spindulius. inant
praskiest DNR tirpal optinio tankio reikmes (esant 260 nm), DNR kiekis (g/ml)
apskaiiuojamas pagal formul:
C
DNR
(g/ml)

= D
260
* 50 * Praskiedimas.
50 - perskaiiavimo koeficientas naudojamas matuojant dvigrands DNR koncentracij.
Optini tanki santykis 260 nm/280 nm rodo DNR tirpal varum. Jis turi bti 1,8 2,0.
Jei tirpale yra baltym ar fenolio priemai, is santykis bus maesnis nei nurodyta.

Darbo eiga
1. junkite spektrofotometr;
2. Pasiruokite vien 1,5 ml mgintuvl;
3. pilkite 95 l dejonizuoto vandens (dd H
2
O) ir pilkite mikrodozatoriumi 5 l DNR tirpalo;
4. Tirpal gerai imaiykite maiykle;
5. junkite spektrofotometr. Aparato ekrane pasirinkite dsDNR matavimo metod;
6. vari kiuvet pilkite 100 l dejonizuoto vandens, dkite teisinga kryptimi aparat ir
spauskite mygtuk BLANK;
7. Iimkite kiuvet, atsargiai itraukite distiliuot vanden i kiuvets ir pilkite su
mikrodozatoriumi savo matuojam pavyzd. Spauskite SAMPLE. Uraykite rezultatus. Spauskite
ENTER.
8. Paruokite kiuvet kitam matavimui (plaukite su distiliuotu vandeniu ir matuokite kaip
pavyzd (spauskite mygtuk SAMPLE), kol visi parodymai rodys nul).
9. Paskaiiuokite DNR koncentracij ir bendr kiek, vertintinkite varum.

80
3 Priedas
1 ACE GENO GAUSINIMO PGR REAKCIJA
Tikslas: pagausinti ACE geno fragment.
Bandinys: genomin DNR.
Aparatra, priemons: centrifuga 13 000 aps/min, amplifikatorius, 100 l1 ml, 20 l200
l ir 220 l talpos mikrodozatoriai, 20 200 l ir 1 ml talpos antgaliai, 1,5 ml mgintuvliai,
pirtins, stoveliai, ledo konteineris.
Reagentai ir tirpalai: Taq DNA Polymerase 5U/l, 10xPGR buferis su (NH
4
)
2
SO
4
, MgCl
2
, 2
mM dNTP Mix, pradmen tirpalai
Darbo eiga
Prie paimdami reagentus btinai usidkite pirtines!
1. Pasiruokite reikaling aparatr ir darbo priemones.
2. PGR reagentus iimkite i -20C ir atilykite kambario temperatroje.
3. Pasiruokite emiau parodyt reakcijos protokol.

Eil.Nr. Mginio kodas
DNR
kiekis (l)
1. MF-Mm/Mm-G-E* 5
2. MF-Mm/Mm-G-E* 5
3. MF-Mm/Mm-G-E* 5
4. MF-Mm/Mm-G-E* 5
5. MF-Mm/Mm-G-E* 5
6. Teig.Kont. II 5
7. Teig.Kont. ID 5
8. Neigiama Kontrol Nededama

* MF-medicinos fakultetas, Mm/Mm-mokslo metai (pvz., 13/14), G-grup (pvz.,1), E-
studento eils numeris grupje (pvz.,5). Pvz., studento kodasMF-13/14-1-5
Eils numeris atitinka ymjim ant 0,2 ml PGR mgintuvli. Mgintuvlis 8 yra neigiama
amplifikacijos kontrol. iame mgintuvlyje yra tik PGR miinys, o DNR nededama. 6 ir 7
mgintuvliaiteigiamos kontrols (inom genotip DNR bandiniai, kuriuos gausite darb metu
bandinius).

4. Vienos PGR reakcijos galutinis tris 25 l (20 l Mix+5 l DNR). Apskaiiuokite reikiam
PGR miinio komponent kiek (8 reakcijoms). irkite 1 lentel.
5. atskir 1,5 ml talpos mgintuvl pilkite 8 PGR reakcijoms reikiam reagent kiek.
Pirmiausia pilkite steril vanden, po to likusius reagentus eils tvarka. Kiekvieno miinio
komponentus imkite su kitu, variu antgaliu. irkite 1 lentel.

81
1 lentel. ACE geno I ir D aleli gausinimo reakcija (1 ACE geno gausinimo PGR reakcija)
Reagentas
Galutin
koncentracija
Kiekis 1x
reakcijai
Kiekis 8x
reakcijoms
1) Sterilus vanduo 10,5 l
2) 25 mM magnio chlorido tirpalas 2 l
3) 10xPGR reakcijos buferis su (NH
4
)
2
SO
4
1x 2,5 l
4) Pradmuo ACE - 1 fov
5 CTG GAG ACC ACT CCC ATC CTT TCT 3
0,4 M 1 l
5) Pradmuo ACE - 1 rev
5 GAT GTG GCC ATC ACA TTC GTC AGA
T 3
0,4 M 1 l
6) dNTP tirpalas 20 mM 0,2 mM 2,5 l
7) Taq polimeraz ((MBI Fermentas, Vilnius,
Lietuva)
5 U/l 0,5 l
6. velniai su maiykle sumaiykite PGR miin.
7. stovel sustatykite reikiam kiek 0,2 ml talpos mgintuvli. Paymkite pagal reakcijos
protokol mgintuvlius.
8. Mikrodozatoriumi idalinkite po 20 l PGR miinio.
9. kiekvien mgintuvl su PGR miiniu nekite 5 l atitinkamo DNR tirpalo pagal
protokol.
Dmesio!
1. Kiekvienas DNR tirpalas imamas su nauju antgaliu.
2. nedami mgin mgintuvl su PGR miiniu, laikykite mgintuvl rankoje ir sitikinkite, kad
tikrai apimtas DNR tirpalo kiekis pateko PGR miin.
3. Kad nesuklystumte, kur mgin jau djote, patogu panaudot mgintuvl perstatyti kit viet.
4. Stenkits nesuterti pirtini DNR miiniu. Jei taip atsitiko, nedelsiant pakeiskite pirtines
naujomis.
5. Mgintuvlius su DNR atidarykite pinceto pagalba, kad ivengtumte pirtini uterimo DNR
tirpalu.
10. Paruotus mgintuvlius sustatykite amplifikatori. Amplifikatori udarykite, junkite.
Paleiskite amplifikacijos program ACE-1.
11. Pasibaigus PGR reakcijai, mgintuvlius su PGR produktu saugokite +4 laipsni C
temperatroje (iki 2 dviej dien), o jei ilgesn laiksaugokite -20 laipsni C temperatroje.

82
4 Priedas
2 ACE GENO GAUSINIMO PGR REAKCIJA
Tikslas: pagausinti ACE geno fragment.
Bandinys: genomin DNR.
Aparatra, priemons: centrifuga 13 000 aps/min, amplifikatorius, 100 l1 ml, 20 l200
l ir 220 l talpos mikrodozatoriai, 20200 l ir 1 ml talpos antgaliai, 1,5 ml mgintuvliai,
pirtins, stoveliai, ledo konteineris.
Reagentai ir tirpalai: Taq DNA Polymerase 5U/l, 10xPGR buferis su (NH
4
)
2
SO
4
, MgCl
2
,
2 mM dNTP Mix, pradmen tirpalai
Darbo eiga
Prie paimdami reagentus btinai usidkite pirtines!
1. Pasiruokite reikaling aparatr ir darbo priemones.
2. PGR reagentus iimkite i -20C ir atildykite kambario temperatroje.
3. Pasiruokite emiau parodyt reakcijos protokol.

Eil.Nr. Mginio kodas DNR kiekis (l)
1. MF-Mm/Mm-G-E* 5
2. MF-Mm/Mm-G-E* 5
3. MF-Mm/Mm-G-E* 5
4. MF-Mm/Mm-G-E* 5
5. MF-Mm/Mm-G-E* 5
6. Teig.Kont. II 5
7. Teig.Kont. ID 5
8. Neigiama Kontrol Nededama
* MF-medicinos fakultetas, Mm/Mm-mokslo metai (pvz., 13/14), G-grup (pvz., -1), E-
studento eils numeris grupje (pvz., -5). Pvz., studento kodasMF-13/14-1-5
Eils numeris atitinka ymjim ant 0,2 ml PGR mgintuvli. Mgintuvlis 8 yra neigiama
amplifikacijos kontrol. iame mgintuvlyje yra tik PGR miinys, o DNR nededama. 6 ir 7
mgintuvliaiteigiamos kontrols (inom genotip DNR bandiniai gausite darb metu
bandinius).

4. Vienos PGR reakcijos galutinis tris 25 l (20 l Mix+5 l DNR). Apskaiiuokite reikiam
PGR miinio komponent kiek (8 reakcijoms). irkite 1 lentel.
5. atskir 1,5 ml talpos mgintuvl pilkite 8 PGR reakcijoms reikiam reagent kiek.
Pirmiausia pilkite steril vanden, po to likusius reagentus eils tvarka. Kiekvien miinio
komponent imkite su kitu, variu antgaliu. irkite 1 lentel.

83
1 lentel. ACE geno I ir D aleli gausinimo reakcija (2 ACE geno gausinimo PGR reakcija)
Reagentas
Galutin
koncentracija
Kiekis 1x
reakcijai
Kiekis 8x
reakcijoms
1) Sterilus vanduo 10,5 l
2) 25 mM magnio chlorido tirpalas 2 l
3) 10xPGR reakcijos buferis su (NH
4
)
2
SO
4
1x 2,5 l
4) Pradmuo ACE2 fov
5 TGG GAC CAC AGC GCC CGC CAC TAC 3
0,4 M 1 l
4) Pradmuo ACE2 rev
5 TCG CCA GCC CTC CCA TGC CCA TAA 3
0,4 M 1 l
6) dNTP tirpalas 20 mM 0,2 mM 2,5 l
7) Taq polimeraz ((MBI Fermentas, Vilnius,
Lietuva)
5 U/l 0,5 l

6. velniai su maiykle sumaiykite PGR miin.
7. stovel sustatykite reikiam kiek 0,2 ml talpos mgintuvli. Paymkite pagal reakcijos
protokol mgintuvlius.
8. Mikrodozatoriumi idalinkite po 20 l PGR miinio.
9. kiekvien mgintuvl su PGR miiniu nekite 5 l atitinkamo DNR tirpalo pagal
protokol.

Dmesio !
1. Kiekvienas DNR tirpalas imamas su nauju antgaliu.
2. nedami mgin mgintuvl su PGR miiniu, laikykite mgintuvl rankoje ir sitikinkite,
kad tikrai apimtas DNR tirpalo kiekis pateko PGR miin.
3. Kad nesuklystumte, kur mgin jau djote, patogu panaudot mgintuvl perstatyti kit
viet.
4. Stenkits nesuterti pirtini DNR miiniu. Jei taip atsitiko, nedelsiant pakeiskite pirtines
naujomis.
5. Mgintuvlius su DNR atidarykite pinceto pagalba, kad ivengtumte pirtini uterimo
DNR tirpalu.

10. Paruotus mgintuvlius sustatykite amplifikatori. Amplifikatorius udarykite, junkite.
Paleiskite amplifikacijos program ACE-2.
11. Pasibaigus PGR reakcijai, mgintuvlius su PGR produktu saugokite +4 laipsni C
temperatroje (iki 2 dviej dien), o jei ilgesn laik saugokite -20 laipsni C temperatroje.

Genetikos Pratybos 2013

Enviado por

Dados do documento

Título original

Direitos autorais

Formatos disponíveis

Compartilhar este documento

Compartilhar ou incorporar documento

Opções de compartilhamento

Você considera este documento útil?

Este conteúdo é inapropriado?

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

Genetikos Pratybos 2013

Enviado por

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

GENETIKOS PRATYBOS

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS

galima apskaiiuoti, kuri dalis palikuoni turs tam tikr

gauname tokius hibridus:

Você também pode gostar