Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

GYDYMO ĮSTAIGŲ STRUKTŪRA

• Pirminė sveikatos priežiūra:

• Medicinos punktas
• Ambulatorija
• PSPC
• Poliklinika
• Greitoji Pagalba
• Antrinė sveikatos priežiūra:
• Ligoninės
• Reabilitacijos centrai
• Diagnostikos centrai
• Sanatorijos
• Gimdymo namai
• Tretinė sveikatos priežiūra
• Klinikos
• Universitetinės ligoninės
• Aukštos specializacijos centrai
Pirminės sveikatos priežiūros veiklos kryptys:
• Sveikatos mokymas
• Prevenciniai patikrinimai
• Pagrindinės visuomenės sveikatos paslaugos
• Šeimos sveikatos priežiūra
• Imunizavimas
• Neatidėliotinos pagalbos teikimas nelaimingų atsitikimų ar staigios ligos atveju
• Pagrindinės diagnostikos ir gydymo priemonės invalidams ir šeimoms.

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ HIGIENINIS, SANITARINIS, GYDOMASIS APSAUGINIS REŽIMAS

Stacionarių įstaigų režimas:

• Patalpų higieninis režimas
• Pacientų ir medikų asmens higiena
• Patalpų, inventoriaus, slaugos priemonių ir instrumentų sanitarinis režimas
• Vidaus tvarkos taisyklės
• Individualus pacientų režimas
• Gydomasis apsauginis režimas
Apšvietimas:
• Medicinos įstaigose turi būti natūralus apšvietimas
• Šviestuvai uždari
• Prie kiekvienos lovos 2 lizdų rozetė 1,7m aukštyje (išskyrus psichiatrijos ir pediatrijos skyrius)
• Kiekvienoje palatoje turi būti naktinis pašvietimas nišoje virš durų 0,3m nuo grindų, o psichiatrijos ir
pediatrijos skyriuose 2,2m nuo grindų
Apšildymas:
• Radiatorių temperatūra neturi viršyti 85˚C
• Patalpose turi būti apie 20˚C, operacinėse ir gimdyklose 25˚C
Ventiliacija:
• Turi būti natūrali ir mechaninė tiekiamoji bei ištraukiamoji ventiliacija
• Operacinių, narkozės, pooperacinių palatų, gimdyklų, reanimacijos salių ir intensyvios terapijos, neišnešiotų
naujagimių ir traumuotų vaikų palatose santykinis oro drėgnumas turi būti 50-60%.

MEDICININIŲ PRIEMONIŲ IR INVENTORIAUS DEZINFEKCIJA

Chloramino tirpalo ruošimas:

0,5% 5g chlorkalkių + 995ml H2O
1% 10g chlorkalkių + 990ml H2O
2% 20g chlorkalkių + 980ml H2O
3% 30g chlorkalkių + 970ml H2O

-1-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

5% 50g chlorkalkių + 950ml H2O

Dezinfekcija pagal laiko trukmę:
• 1val- vienkartiniai ir daugkartiniai švirkštai, adatos, spjaudyklės, taurelės vaistams, taurės, vata, basonai,
klizmų ir zondų antgaliai, pirštinės
• 30min- termometrai
Dezinfekcija pagal tirpalo koncentraciją:
• 5%- vienkartiniai švirkštai ir adatos, spjaudyklės
• 3%- daugkartiniai švirkštai ir adatos
• 1%- termometrai, vata, basonai, vonios, tualetai, palatos, radiatoriai, spintelės, palangės, taurelės
vaistams, taurės
Skreplių nukenksminimas:
• 15min virinami 2% sodos tirpale
• 2val laikomi užbėrus sausų chlorkalkių
• 2val laikomi užpylus 5% aktyviojo chloramino tirpalu.
Gyvsidabrio surinkimas:
• Popieriaus lapu surinkti į hermetišką indelį su kamščiu ir užpilti sieros milteliais
• Surinkti į hermetišką indą su kamščiu, suvynioti į keletą plastikinių maišelių ir išmesti į šiukšlių dėžę.

Microbac Forte- paviršiams valyti ir dezinfekuoti.

Sveikatos priežiūros įstaigose naudojami:
0,25% - 4val
0,5% - 1val
1,0% - 30min
1,5% - 15min
TBC sukėlėjui:
2,0% - 2val
2,5% - 1val
3,0% - 30min
Maisto pramonės įstaigose ir viešojo maitinimo įstaigose:
0,25% 1val mažai užterštiems paviršiams
0,5% 1val labai užterštiems paviršiams

Sekusept pulver- instrumentų, paviršių plovimo ir dezinfekavimo priemonė.

0,5% tirpalui reikia 20g miltelių ir 4l vandens
2% tirpalui reikia 20g miltelių ir 1l vandens
Instrumentams dezinfekuoti:
2,0% - 1val
Paviršiams plauti:
0,5% - 4val
1,5% - 1val
2,0% - 15min

SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ PATALPŲ, INVENTORIAUS, SLAUGOS PRIEMONIŲ IR INSTRUMENTŲ

SANITARINIS RĖŽIMAS

• Patalpos, grindys, palangės, baldai, įrenginiai valomi 2k per parą

• Valymo inventorius ženklinamas pagal patalpas ir darbų paskirtį, laikomas specialioje patalpoje
• Skyrių, palatų ir kitų funkcinių patalpų generalinis valymas- ne rečiau kai 1k/mėn
• Operacinių, tvarstomųjų, procedūrinių generalinis valymas 1 kartą per 3 dienas
• Patalpos per orlaides vėdinamos ne mažiau kaip 4k/dieną
• Ligonių skalbiniai keičiami 1 kartą/sav, gimdyvių- kasdien
• Infekcinių ir chirurginių skyrių skalbiniai turi būti nukenksminami prieš plovimą
• Ligonis atvykęs į stacionarą patikrinamas dėl utėlėtumo, nukarpomi nagai, maudomasskyriuje išduodami
ligoniui individualūs naudojimo reikmenys: stiklinė, spjaudyklė, basonas
• Medicinos personalas prieš kiekvieno ligonio apžiūrą turi plauti rankas.

VIDAUS TVARKOS TAISYKLĖS

-2-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

Individualus rėžimas: skiriamas kiekvienam ligoniui atskirai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.

I arba griežtas lovos rėžimas: negalima net vartytis
II arba lovos rėžimas: galima vartytis, atsisėsti lovoje
III rėžimas: galima atsikelti, vaikščioti po palatą
IV rėžimas: leidžiama vaikščioti po skyrių ir ligoninės teritoriją

Gydomojo apsauginio rėžimo elementai:

• Tvarkinga ligoninės aplinka
• Kuo ilgesnis fiziologinis miegas
• Kuo mažiau neigiamų emocijų, skausmo pojūčių
• Individualus rėžimas atitinkantis ligonio aktyvumą
• Triukšmą mažinančios priemonės

LIGONIO PRIĖMIMAS Į STACIONARĄ. PRIĖMIMO KAMBARYS

Ligonį guldant į stacionarą, pildomos šios formos:

• Stacionarių ligonių registracijos žurnalas
• Ligos istorijos pasinė dalis (pildoma iš asmens dokumento)
• Temperatūros lapas
• Išrašo iš stacionaro lapo statistinė kortelė
• Paskyrimų lapas
• Slaugos planas
• Alfabetinis ligonių žurnalas

Gydytojas nustato diagnozę ir skiria medikamentinį gydymą, dietą, rėžimą, transportavimo būdą, sanitarinį apšvarinimą,
reikalui esant- rentgeną, laboratorinius tyrimus.

Ligonių transportavimo būdai:

• Vežant kėdėje
• Nešama neštuvais
• Vežama vežimėliu
• Nešama ant rankų
• Lydima

Neštuvų nešimo taisyklės:

• Nešti galva į priekį, kad būtų galima stebėti paciento veidą
• Neštuvus laikyti horizontaliai; lipant laiptais į viršų galva priekyje, žemyn- kojos
• Eiti taip, kad neštuvai nesiūbuotų.

ANTROPOMETRIJA

Antropometrija- mokslas apie žmogaus kūno matmenų ir kitų pagrindinių fizinių charakteristikų matavimą.
Antropometrija skirstoma į:
• Somatometrija- viso kūno matavimas
• Cefalometrija- galvos apimties matavimas
• Kraniometrija- kaukolės matavimas
• Osteometrija- kaulų matavimas
• Taikomoji- viso kūno matmenų nustatymas ir jų taikymas baldų, rūbų, avalynės projektavime ir gamyboje.

Kūno masės nustatymas svarstyklėmis, kurių tikslumas >100g. Pacientai sveriami priėmimo kambaryje. Svėrimo
sąlygos:
• Sveriama tuo pačiu metu (iki 12val)
• Pacientas turi būti nevalgęs, negėręs, nusišlapinęs, pasituštinęs
• Pacientas turi būti tik su apatiniais drabužiais
• Lipant ant svarstyklių, jos turi būti uždarytos
• Stovima centre.

-3-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

Ūgio matavimas ūgio matuokle:

• Matuojamasis stovi tiesiai, įkvėpęs ir sulaikęs kvėpavimą
• Matuoklę turi liesti kulnais, sėdmenimis, mentėmis
• Duomenys užrašomi 0,5cm tikslumu
• Galva laikoma taip, kad akys ir ausies kaušelis būtų viename lygyje.

Krūtinės apimties matavimas:

• Matuojama centimetrine juostele
• Apjuosiama po mentėmis ir ties krūtų speneliais (vyr.) ar IV šonk. (mot.)
• Tiriamasis stovi atsipalaidavęs, nuleistomis rankomis
• Matuojama įkvėpus, iškvėpus ir po to sulaikius kvėpavimą
Norint sužinoti krūtinės ląstos ekskursiją matuojama 2 kartus: įkvėpus ir iškvėpus. Matavimų skirtumas rodo krūtinės
raumenų pajėgumą.
Vidutinė krūtinės ląstos apimtis:
• Vyrams 88-92cm
• Moterims 83-85cm

Spirometrija:
• Matuojama spirometru
• Tiriamasis po 2 gilių įkvėpimų ir iškvėpimų trečią kartą giliai įkvėpęs orą tolygiai išpučia į spirometro kandiklį
• Nosis užspaudžiama, kad neišeitų oras
• Vidutinė plaučių talpa: vyr. 3-4l, mot. 2,5-3l

Dinamometrija- tai riešo ir pirštų lenkiamųjų raumenų jėgos matavimas.

• Matuojama dinamometru
• Matuoti geriausia stovint
• Ranka ištiesiama ir sulemkiama 45 laipsnių kampu
• Registruojami 3 kiekvienos rankos bandymai
• Vidutiniai duomenys: vyr. dešinio riešo 40-45kg, mot. dešinio riešo 30-35kg
• Kairio riešo parodymai 10kg mažesni.

BUDĖJIMO PRIĖMIMAS IR PERDAVIMAS

Budėjusi slaugytoja perduodama budėjimą kitą slaugytoją supažindina su:

• Budėjimo metu įvykusiais įvykiais
• Gydytojų paskyrimų vykdymu (atliktos injekcijos, tyrimai , kt. procedūros) ir neatliktomis užduotimis,
nurodant neatlikimo priežastį
• Pereinant palatas su naujais, karščiuojančiais, sunkiais ligoniais, skyriaus sanitarine būkle.
Perduodant budėjimą taip pat:
• Perduodamas medicininis inventorius (švirkštai, AKS aparatai, termometrai it kt.)
• Nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų apskaitos žurnalo įrašai sutikrinami su „A“ spintoje esančių
medžiagų likučiais. Priimanti slaugytoja pasirašo.
• Dalyvaujama skyriaus penkiaminutėje, kur trumpai supažindinama su skyriaus būkle.

ASMENS HIGIENA. UTĖLĖTUMAS

Jie pacientas utėlėtas:

• Plaukai kerpami mašinėle, kuri dezinfekuojama 70% spirito tirpale 30min
• Utėlės naikinamos šiais preparatais: 10% žibalo-muilo emulsija, dikrezilis, čemeryčių vanduo, gyvsidabrio
tirpalas.

TERMOMETRIJA

Temperatūra pagal aukštumą skirstoma į:

• Subnormalią (35-36˚C)
• Normalią (36-36,9˚C)
• Subfebrilią (37-38,9˚C)

-4-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Vidutinę (38-38,9˚C)
• Aukštą (39-40˚C)
• Hiperpiretinę (>41˚C)

Karščiavimo kreivės:
• Pastovus karščiavimas- kai temperatūra pakyla iki 39˚C ir paros bėgyje svyruoja 1laipsniu (esant skiltiniam
plaučių uždegimui).
• Išsekinantis karščiavimas- karščiuojama ilgai, temperatūra svyruoja 4-5 laipsniais (esant sepsiui)
• Atvirkštinis karščiavimas- kai vakarais temperatūra žemesnė nei rytais (sergant tuberkulioze)

KARŠČIUOJANČIŲ LIGONIŲ SLAUGA

Karščiavimo periodai:
• Kilimo
• Maksimalaus pakilimo
• Kritimo ( staigus kritimas-krizė, laipsniškas-lizė)

Temperatūros matavimas burnoje:

• Jei ligonis valgė šilto ar šalto maisto, matuoti po 15min
• Termometras dedamas po liežuviu
• Paprašyti paciento, kad susičiauptų, bet nesukąstų dantų
• Laikoma 2-3min (Hg termometru), 10-20s (elektroniniu termometru)
Kontraindikacijos:
• Vaikai iki 6m.
• Psichiniai, nesąmoningi ligoniai
• Burnos ertmės operacijos
• Kai prijungtas dirbtinio kvėpavimo aparatas

Temperatūros matavimas ausyje:

• Ausies kaušelis patempiamas, kad būtų matyti landa
• Laikoma 5min gyvsidabrio termometru, elektroniniu- pagal instrukcijas
Temperatūros matavimas per rectum. Indikacijos:
• Kai neįmanoma matuoti kitaip
• Kūdikiams
Kontraindikacijos:
• Patologiniai pakitimai tiesiojoje žarnoje
• Tiesiosios žarnos operacijos
• Spazmai
• Sergant leukopenija
Darbo eiga:
• Reikalingas tepalas, pirštinės ir rankšluostis
• Apsimauname pirštines
• Pacientas paguldomas ant šono sulenktomis kojomis
• Naujagimis guldomas kniūbsčias
• Išangė patepama vazelinu
• Pirštais praskečiami sėdmenys
• Paprašome giliai įkvėpti
• Termometrą įvedame: suaugusiam 4cm, naujagimiui- 2cm
• Hg termometrą laikome: suaugusiam 2min, naujagimiui- 5min

Temperatūros matavimas pažastyje:

• Pažastis turi būti švari
• Termometras dedamas smailiuoju galu
• Laikoma: suaugusiam 9-10min, vaikui- 5min

Termometrų rūšys:

-5-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Cheminis
• Temperatūrai jautri juostelė
• IR spindulių
• Nekenksmingų metalų junginių (indis, alavas, galis)
• Elektroninis
• Kalbantysis.

TERMOMETRŲ SKALIŲ IR LAIPSNIŲ PERSKAIČIAVIMAS

F- Farenheito skalė
C- Celsijaus skalė

F= x
C= (x-32)*5/9

C= x
F= (x*9/5)+32

PULSO SKAIČIAVIMAS IR ŽYMĖJIMAS

Pulsas čiuopiamas:
• Dažniausiai ant stipininės arterijos, tačiau galima ir ant miego ar smilkininės arterijos
• 3-4 pirštai uždedami išilgai arterijos taip, kad smilius, didysis ir bevardis būtų ties nykščio pagrindu
• Nykščio prilaikoma ranka
• Pirmąkart tiriant skaičiuojamas abiejų rankų pulsas
Pulso ypatybės:
• Dažnis; normalus dažnis 60-80 tv/min, moterų 80 tv/min, vyrų 60-70 tv/min, kūdikių 140 tv/min, sportininkų
retas 50 tv/min; dažnas pulsas- tachikardija, retas- bradikardija; pulsas padidėja karščiuojant, dirbant,
susijaudinus; tachikardija- vienas iš širdies ir kraujagyslių nepakankamumo požymių.
• Ritmas; tarpai tarp tvinksnių yra maždaug tolygūs;
• Pilnis; vertinamas pagal tai, kaip kraujas užpildo kraujagyslę; normalus pulsas būna gero pilnio, sunkiai
sergant- siūlinis.
Pulsas:
• tiriamas 2k per parą,
• žymimas temperatūros lape raudonu rašikliu,
• 1 padala iki žymės 100 lygi 2tv./min, aukščiau žymės 100- 4tv./min

KRAUJOSPŪDŽIO MATAVIMAS IR ŽYMĖJIMAS

Kraujospūdis- jėga, kuria tekantis kraujas slegia vidinę arterijos sienelę.
Priklauso nuo:
• Širdies susitraukimo jėgos
• Periferinio kraujagyslių pasipriešinimo
• Kraujagyslių elastingumo
Skiriamas:
• Sistolinis (maksimalus)
• Diastolinis (minimalus)
AKS matavimo aparato sandara:
• Manžetė
• Manometras
• Guminis balionėlis
• Fonendoskopas
AKS matavimo metodika:
• Nematuojama tik parūkius ar pavalgius
• Rekomenduojama prieš matavimą pailsėti
• Matuojama atsisėdus ar gulint
• Ranka apčiuopiama arterija
• Manžetė uždedama ant žąsto taip, kad jos apatinis kraštas būtų 2-3cm aukščiau alkūnės duobės
• Ant arterijos uždedamas fonendoskopas

-6-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Ranka turi būti širdies lygyje

• Balionėliu į manžetę pripučiama tiek oro, kad slėgis būtų 30mmHg didesnis už arterijos
• Oras pamažu išleidžiamas per fonendoskopą klausant pirmo tvinksnio
• Oras toliau pamažu išleidžiamas, kol tvinksniai nutyla
• Tvinksnių pradžia- sistolinis kraujospūdis, paskutinis tvinksis- diastolinis.
• Žymimas temperatūros lape raudonu rašikliu stulpeliais, kur 1 padala lygi 10mmHg.

KRAUJOTAKĄ VEIKIANČIOS PRIEMONĖS

Odą veikiant įvairiais dirgikliais, refleksiškai susitraukia ar išsiplečia paviršinių ir gilesnių sluoksnių bei organų
kraujagyslės.

Vandens procedūros
Priklauso: vonios, dušai, aptrynimai, apipylimai, apvyniojimai.
Procedūros skirstomos į:
• Bendrąsias, veikiančia visą kūną
• Vietines, veikiančias atskiras kūno dalis.
Gydomosios vonios pagal vandens sudėtį skirstomos į:
• Gėlo vandens
• Aromatines
• Vaistines
• Mineralines
Pagal vandens temperatūrą ir procedūros trukmę vonios skirstomos į:
• Šaltas (iki 20˚C); trukmė 2-5min. Poveikis: grūdina, gerina medžiagų apykaitą, dirgina CNS
• Vėsias (20-33˚C); trukmė 2-5min. Poveikis: tonizuoja
• Indiferentines (34-36˚C); trukmė iki 30min. Poveikis: tonizuoja, paskui pradeda slopinti
• Šiltas (37-39˚C); trukmė 5-30min. Poveikis: malšina skausmą, ramina CNS
• Karštas (40-42˚C); trukmė 5-10min. Poveikis: greitina medžiagų apykaitą, malšina skausmą, didina
prakaitavimą, migdo, slopina.
Po vandens procedūrų pacientas turi bent 30min pabūti patalpoje.

Garstyčių trauklapiai
Indikacijos:
• Kvėpavimo takų ligos (bronchitai, tracheitas, plaučių uždegimas)
• Širdies susirgimai (hipertonija, stenokardija)
• Radikulitas
Kontraindikacijos:
• Odos ligos
• Kraujavimas
• Aukšta temperatūra (>39˚C)
• Navikai
Darbo eiga:
• Patikrinti lapelių kokybę
• Įmerkti į 45-50 laipsnių temperatūros vandenį 3-5s
• Patogiai paguldyti ligonį
• Uždėti trauklapius ant reikiamos vietos
• Laikyti 5-15min, vaikams 3-5min
• Nuėmus trauklapius odą nuvalyti drėgna servetėle.

Garstyčių vonios
Indikacijos:
• Viršutinių kvėpavimo takų kataras
• Bronchitas
• Plaučių uždegimas
• Inkstų geldelių uždegimas
Darbo eiga:
• 10l vandens imama 50g garstyčių miltelių
• Turinys iškošiamas per marlę

-7-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Vandens temperatūra 37˚C

• Procedūros trukmė 5-8min
• Po procedūros nuprausiama švariu vandeniu, nušluostoma, guldoma į lovą/

Garstyčių vonios kojoms

Indikacijos:
• Viršutinių kvėpavimo takų kataras
• Bronchitas
• Tracheitas
• Hipertonija
Darbo eiga:
• Vandens temperatūra 40-50˚C
• Procedūros trukmė 20-30min
• 10l vandens imama 100g garstyčių
• Procedūros metu užklojame, po procedūros guldome į lovą.

Taurės
Indikacijos:
• Bronchitai, plaučių uždegimai
• Pleuritas
• Nervų ir raumenų uždegimai
Kontraindikacijos:
• Kraujuojant iš plaučių
• Tuberkuliozė
• Navikai
• Išsekimas
• Aukšta temperatūra
Priemonės:
• Taurės
• Vata
• Vazelinas
• Spiritas
• Laikiklis
• Degtukai
Darbo eiga:
• Taurės turi būti švarios, neįtrūkę, neįskilusiais kraštais
• Ligonis patogiai paguldomas
• Oda ištrinama vazelinu ir išmasažuojama
• Į taurę įvedus degantį laikiklį, dėti ant reikiamos vietos
• Laikoma 10-15min, kol atsiranda kraujosruvos
• Nuėmus taures, oda nuvaloma ir liepiama pagulėti 30min
Taurės dedamos:
• Nugaros srityje tarp stuburo ir menčių
Taurių dėti negalima:
• Ant juosmens (inkstų)
• Ant stuburo
• Širdies plote
• Moterims ant krūtų
Komplikacijos:
• Nudegimai, jei taurės kraštai įkaitę
• Pūslelės, jei laikoma per ilgai.

Dėlės
Indikacijos:
• Cerebralinis paralyžius

-8-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Stenokardija
• Miokardo infarktas
• Tromboflebitas
• Širdies nepakankamumas
• Kepenų susirgimai
• Hemorojus
• Radikulitas
• Hipertonija
Kontraindikacijos:
• Anemija
• Hipotonija
• Odos ligos
• Hemofilija
• Vartojant antikoaguliantus
Procedūros eiga ir ypatumai:
• Naudojamos medicininės dėlės
• Viena dėlė išsiurbia 10-12ml kraujo
• Vienam ligoniui gali būti dedama 4-12 dėlių
• Prieš procedūrą dėlių dėjimo vietoj nuskutami plaukai
• Oda nuvaloma spiritu, nuplaunama vandeniu ir sausai nušluostoma
• Dėlė imama pincetu ir dedama į mėgintuvėlį
• Mėgintuvėlis standžiai prispaudžiamas prie odos ir laukiama kol dėlė įsisiurbs
• Po 30-60min dėlė nušoka
• Įkandimo vietos dezinfekuojamos.

Termoforai
Paskirtis:
• Atpalaiduoja lygiųjų raumenų spazmus
• Gerina kraujotaką
• Mažina skausmą
• Pagreitina uždegimo rezorbciją
Indikacijos:
• Esant kūno atšalimui
• Esant hipertoninei krizei
Kontraindikacijos:
• Ūmūs pilvo skausmai
• Sumušimai
• Kraujavimas
• Navikai
Gydomasis poveikis priklauso nuo veikimo trukmės, o ne nuo temperatūros.

Ledo pūslės
Indikacijos:
• Kraujavimas iš vidaus organų
• Karščiavimas
• Skausmas ir patinimas po sumušimų
Darbo eiga:
• Pūslė pridedama smulkių ledo gabaliukų
• Apvyniojama medžiaga
• Dedama ant skaudamos vietos
• Laikoma kiek reikia.

Šildomieji kompresai
Šildomieji kompresai sukelia ilgalaikį kraujagyslių išsiplėtimą, todėl palengvėja kraujotaka. Jie mažina skausmą,
pagreitina uždegimo rezorbciją.
Indikacijos:
• Vidurinės ausies uždegimas

-9-
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Para po sumušimo
Kontraindikacijos:
• Aukšta temperatūra
• Alergija
• Pūliniai odos susirgimai.
Eiga:
• Imamas 8 sluoksnių marlės gabalas
• Jis suvilgomas kambario temperatūros vandeniu
• Uždedamas 2-3cm didesnis klijuotės sluoksnis
• Ant klijuotės uždedamas dar 2-3cm didesnis vatos sluoksnis
• Kompresas pritvirtinamas tvarsčiu
• Laikoma 8-10val.
Jei kompresas pusiau spiritinis:
• Oda patepama spiritu, kad nenudegintų
• Marlė suvilgoma vandens spirito (1:1) mišiniu
• Laikoma 4-6val.

Šaldomieji kompresai
Indikacijos:
• Susižeidus
• Kraujuojant iš nosies ar kitų vietų
Eiga:
• Kelių sluoksnių marlė suvilgoma šaltame vandenyje
• Uždedama ant reikiamos vietos
• Laikoma 2-3min, kol sušyla
• Pakeičiama kitu pavilgu.

SERGANČIŲJŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOMIS SLAUGA

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų simptomai:

• Smarkus širdies plakimas ramybės būsenoje
• Skausmas širdies plote; būna stenokardinis ( spaudžiančio pobūdžio, pasireiškia fizinio krūvio metu, plinta į
kairę ranką, kaklą, praeina nuo nitroglicerino0 ir kardialginis (duriančio pobūdžio, mažiau intensyvus, širdies
srityje, pasireiškia susinervinus, praeina išgėrus analgetikų).
• Dusulys. Būna nuolatinis ir priepuolinis. Atsiranda dėl plaučių funkcijos sutrikimo, įtakoto kraujo stazės juose.
Iš pradžių- tik fizinės įtampos metu, vėliau ir ramybės būsenoje. Esant ryškiam dusuliui padeda pusiau sėdima
padėtis. Priepuolinis dusulys (širdies astma) reiškiasi esant ūmiam kairiojo skilvelio nepakankamumui.
Dažniausiai ištinka naktį: kvėpavimas paviršutiniškas, dažnas, oda išblyškusi, cianotiška.
• Edema- skysčio susikaupimas audiniuose dėl vandens apykaitos sutrikimo. Sukelia dešinės širdies pusės
nepakankamumas. Pasireiškia antroje dienos pusėje. Vaikštantiems pacientams pirmiausiai ištinsta kojos,
gulintiems- juosmuo.
• Cianozė pasireiškia sergantiems lėtiniu kraujotakos nepakankamumu dėl veninės stazės ir įvairių organų
pilnakraujiškumo. Oda pamėlynuoja dėl deguonies stokos.
• Apalpimas –tai lengvas ūminis kraujagyslių nepakankamumas. Pradiniai požymiai:
• Didelis silpnumas
• Pykinimas
• Galvos svaigimas
• Rankų, kojų tirpimas
• Sąmonės netekimas
Apalpus:
• Oda išbąla
• Kojos šaltos
• Kvėpavimas retas, paviršutiniškas
• Vyzdžiai siauri
• Pulsas retas ir silpnas
• Raumenys atsipalaidavęs

- 10 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Trunka nuo kelių sekundžių iki 1-2min

Pirmoji pagalba apalpus:
• Ligonis guldomas ant lovos
• Kojos pakeliamos aukščiau
• Atsagstomi veržiantys drabužiai
• Atidaromas langas ir įleidžiama oro
• Ant vatos užlašinama amoniako ir duodama pauostyti
• Jei reikia po oda įšvirkščiama kofeino
• Mirties baimė

NAUJAUSI RADIOLOGINIAI DIAGNOSTINIAI TYRIMAI

Kompiuterinė tomografija
Leidžia greitai ir tiksliai nustatyti įvairių kūno vietų pakitimus. Tomografija taikoma ūmioms ligoms diagnozuoti.
Lietuvoje yra apie 17 tomografų. Pirmasis jų įsigytas 1972m.
Aparatas organą tarsi supjausto į dalis ir pateikia skersinius pjūvius. Naudojami rentgeno spinduliai. 1KT atitinka 20-
100 rentgeno nuotraukų. Nėščioms šis metodas netaikomas, nebent reikia gelbėti pacientės gyvybę. Diagnozė
tikslinama leidžiant kontrastines medžiagas.
KT skiriama:
• Po galvos traumų
• Esant navikams
• Vaikams, įtariant vystymosi sutrikimus
• Krūtinės, pilvo organų diagnozei patikslinti.
Ligonio paruošimas:
• Tiriant pilvą iš vakaro ligonis turi būti nieko nevalgęs ir klizmuotas, prieš tyrimą geria kontrastinį skystį.

Magnetinis rezonansas
Veikimo esmė:
• Vandenilio atomų organe ar organų sistemoje skaičiavimas
• Ten kur šių atomų daugiau- ten diagnozuojama patologija
Diagnozuojami:
• Galvos ir nugaros smegenų pakitimai
• Sąnarių patologijos
• Meniskų ir diskų plyšimai
Žala:
• Visiškai nekenksmingas, nes nenaudojami rentgeno spinduliai
• Nėra kontrastinės medžiagos.

Gama kamera
Tiriamos įvairių organų funkcijos. Tiriamajam į veną suleidžiama specialios medžiagos (izomerų), kurie spinduliuoja
gama spindulius.
Taikoma ankstyvai vėžio diagnostikai.

Ultragarsinis tyrimas
Pilvo organų ultragarsinis tyrimas:
• Ligonis turi būti nevalgęs ir negėręs gazuotų gėrimų
• Dieną prieš tyrimą išgerti „Espumisan“ 2 tab.x 3k
• Tyrimo dieną „Espumisan“ 2 tabletes ryte
Šlapimo pūslės ultragarsas:
• Tyrimo dieną ligonis neturi nieko valgyti, bet išgerti 1 litrą skysčių
• Dieną prieš tyrimą 2tab x 3k. „Espumisan“ , tyrimo dieną 2 tab. Ryte nevalgius
Stemplės ultragarsas:
• Tyrimo dieną ligonis nieko nevalgo
• Dieną prieš tyrimą 2tab x 3k „Espumisan“ , tyrimo dieną 2tab ryte.
• Prieš pat tyrimą išgeriama bario sulfato (kontrastinė medžiaga).

VAISTAI. VARTOJIMO BŪDAI. SLAUGYTOJO ATSAKOMYBĖ

- 11 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

Slaugytojos vaidmuo paskirstant vaistus:

• Duoti reikiamą vaistą, reikiamam pacientui, reikiamą dozę, reikiamu būdu, reikiamu laiku
• Žinoti apie vaistus jų pagrindinį farmakologinį poveikį, įprastai vartojamas dozes, intervalą tarp dozių, kokiu
būdu veikia organizmą, pageidaujamą efektą, vartojimo kontraindikacijas, šalutinį poveikį, sąveiką su kitais
vaistais
• Žinoti apie pacientą: persirgtas ligas, vaistus, kuriuos vartoja, alergiją, kaip asmuo reaguoja į susidariusią
situaciją ir paskirtus vaistus.
Saugus vaistų paskirstymas ligoninėje:
• Skirstant vaistus svarbu atsižvelgti į gydytojo paskyrimus:
• Atidžiai perskaityti, jei reikia perklausti
• Patikrinti, ar pacientas tas pats asmuo, kuriam paskirti vaistai
• Pasitikrinti vaistų etiketę, vaistų kiekį ir vartojimo tinkamumą
• Išimant iš pakuotės palyginti kas parašyta ant etiketės ir paskyrime
• Vaistai duodami tik iš pakuotės
• Paciento asmenybė turi būti patikrinta labai atidžiai
• Neduokite jokių vaistų, jei nesuprantate jų paskyrimo tikslo
• Vaistai saugomi arba laikomi užrakinti
• Visi skysti vaistai prieš naudojimą suplakami
• Duoti tik tuos vaistus, kuriuos paruošė vaistininkas ar slaugytoja
• Patikrinti ar pacientas vaistus išgėrė

Vaistų vartojimo būdai:

• Enteralinis- per virškinamąjį traktą
• Parenteralinis- aplenkiant virškinamąjį traktą
• Peroralinis- per burną
• Sublingvalinis- po liežuviu
• Subkutaninis- po oda
• Intramuskulinis- į raumenis
• Intraveninis- į veną
• Inhaliacinis- įkvepiant
• Rektalinis- per tiesiąją žarną
• Vaginalinis- per makštį.

Vidinių vaistų poveikis:

• Vietinis
• Rezorbcinis
• Refleksinis
Vidiniai vaistai:
• Milteliai
• Piliulės
• Tabletės
• Žvakutės
• Tinktūros
• Lašai
• Ekstraktai
• Mikstūros
• Kapsulės
• Vaistų klizmos
• Lipnios juostelės

Išorinių vaistų poveikis:

• Veikiantys odą
• Veikiantys gleivinę
Išoriniai vaistai:
• Tepalai
• Tirpalai

- 12 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Lašai
• Milteliai

Parenteraliniam vaistų vartojimo būdui priklauso:

• Injekcijos, infuzijos
• Tepalai
• Inhaliacijos
• Lašai į ausis, akis, nosį
Enteraliniam vaistų vartojimo būdui priklauso:
• Visi vaistai vartojami per burną.

Smarkiai skrandžio gleivinę dirginantys vaistai išleidžiami kapsulėmis, kurių apvalkalas ištirpsta tik plonajame žarnyne.

Vaistų vartojimas per remtum:

• Sisteminio veikimo
• Rezorbuojasi į kraują
• Nedirgina virškinamojo trakto
• Įdedami gulint ant šono ar ant nugaros praskėstomis kojomis.

Vaistų laikymo taisyklės

Visi vaistai laikomi procedūriniame kabinete, rakinamose ir nerakinamose spintose, seife.
Narkotinių medžiagų laikymas:
• Laikomos seife
• Registruojamos žurnale
• Seifo durų vidinėje pusėje turi būti Lietuvoje naudojamų narkotinių medžiagų sąrašas su nurodytomis
vienkartinėmis ir paros dozėmis
• Tuščios ampulės saugomos.
Apie narkotines medžiagas turi būti pažymėta:
• Gydytojo paskyrimo lape (pasirašo ir gydytojas, ir slaugytoja)
• Ligos istorijoje (pasirašo ir gydytojas, ir slaugytoja)
• Narkotinių medžiagų apskaitos žurnale. (pasirašo slaugytoja)

Vaistų laikymas spintoje:

• 1 lentynoje- tabletės, vitaminai, širdies lašai
• 2 lentynoje- įvairūs sterilūs tirpalai
• 3 lentynoje- išoriniai vaistai (tepalai, spiritas)
• 4 lentynoje- dezinfekciniai tirpalai
Ypatingų laikymo sąlygų reikalaujantys vaistai:
• Šviesoje skylantys vaistai (kalio permanganatas, sidabro nitratas) laikomi tamsaus stiklo flakonėlyje ir tamsioje
vietoje
• Vakcinos, skiepai, antibiotikai, užpilai, nuovirai- ne aukštesnėje kaip 10 laipsnių temperatūroje, šaldytuvo
durelėse
• Atskiesti antibiotikai galioja parą, jei laikomi šaldytuve.
Antibiotikų atskiedimas
Antibiotikai- antimikrobiškai veikiančios medžiagos.
Skiriami:
• Ilgo veikimo
• Trumpo veikimo
Antibiotikai skiedžiami 0,9% NaCl tirpalu, po atskiedimo šaldytuve gali būti laikomi 1 parą.
Penicilinas. Išleidžiamas po 1 000 000 ir 500 000 VV.
Norint suleisti 1 000 000 VV penicilino imama 10ml fiziologinio tirpalo ir 1g antibiotiko flakonėlis.
Norint suleisti 500 000 VV penicilino, imam 10 ml fiziologinio tirpalo ir 0,5g antibiotiko flakonėlis.
Streptomicinas. Išleidžiamas flakonėliuose po 1g ir 0,5g.
1g streptomicino atskiesti naudojama 4ml 0,9% NaCl tirpalo.
Gentamicinas. Išleidžiamas ampulėmis po 1ml- 40mg ir 2 ml-80mg.

INJEKCIJOS

- 13 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

Vaistų įsiurbimas
Reikalingos priemonės:
• Sterilus švirkštas
• Sterilus pincetas
• Sterilūs vatos tamponai
• Dildė ampulei atidaryti
• Medikamentai
• Žirklės
• Tacelė
• Vienkartinės pirštinės
Eiga:
• Patikrinti švirkšto ir adatos pakuočių hermetiškumą, galiojimo laiką
• Surinkti švirkštą
• 3 kartus perskaityti vaistų pavadinimą, dozę, seriją, galiojimo laiką
• Paėmę vaistų dėžutę nuo lentynėlės (užrašą ant dėžutės)
• Prieš išimdami ampulę iš dėžutės (užrašą ant dėžutės)
• Prieš įsiurbdami vaistus į švirkštą
• Vaistus įsiurbkite prie paciento lovos
• Nukratykite vaistus iš ampulės kakliuko
• Nuvalykite ampulės kakliuką steriliu vatos tamponu, suvilgytu spiritu
• Įpjaukite kakliuką dilde, dar kartą nuvalykite ir nulaužkite
• Vatą su ampulės nuolauža išmeskite į takelę
• Jei vaistai bus siurbiami iš flakonėlio, paimkite jį kaire ranka, perskaitykite vaisto pavadinimą, žirklėmis
nuimkite centrinį metalinį dangtelį
• Spiritu suvilgytu vatos tamponu nuvalykite guminį kamštį, o panaudotą vatą išmeskite į tacelę
• Paimkite švirkštą: I-III-IV pirštai ant cilindro, II- ant adatos kaniulės, V- ant stūmoklio šono
• Kita ranka nuimkite adatos dangtelį
• Paimkite ampulę laisvąja ranka tarp II-III pirštų kakliuku žemyn
• Adatą įkiškite į ampulę neliesdami jos sienelių arba paimkite flakonėlį tarp I-II pirštų ir įkiškite adatą 2-3cm
• Pakelkite ampulę ar floknėlį dugnu į viršų
• Įtraukite vaistus, bet ampulės nenuimkite
• Išstumkite orą iš švirkšto, nuimkite amulę ir įdėkite ją į tacelę
• Nuimkite adatą
• Pakeiskite ją sterilia

Į odą
Atliekamos:
• Diagnostikai
• Vietinei anestezijai
• Alerginiams mėginiams
Vieta:
• Dilbio vidinio paviršiaus vidurinis trečdalis
• Apatinė mentės sritis
• Viršutinė krūtinės dalis
Priemonės:
• Sterilus švirkštas
• 2-3 sterilūs vatos tamponai
• Sterilus pincetas
• Medikamentai
• Dildė amulei atidaryti
• Tacelė
• spiritas
Eiga:
• patikrinkite švirkšto įpakavimo hermetiškumą ir galiojimo laiką
• surinkite švirkštą

- 14 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• paruoškite vaistus: perskaitykite pavadinimą, galiojimo laiką

• sutraukite vaistus į švirkštą pagal taisykles ir pakeiskite adatą
• nuvalykite dilbio vidinio paviršiaus vidurinio trečdalio odą spiritu suvilgytu vatos tamponėliu
• kaire ranka ištempkite odą
• dešine ranka atsargiai įdurkite adatą į oda tiek, kad pasislėptų jos nuopjovos spindis
• suleiskite vaistus
• jei injekciją atlikote teisingai- turi atsirasti pūslelė
• panaudotas priemones sutvarkykite pagal reikalavimus.

Diagnostiniai odos mėginiai

1. Lopelio aplikacinis mėginys.:
• Naudojami vandenyje netirpstantys vaistai
• Jų milteliai beriami ant vandenyje sumirkytos marlės ir uždedami ant odos
• Lopelis apdengiamas vandens nepraleidžiančia medžiaga
• Rezultatai tikrinami po 24 valandų
• Odos paraudimas, niežėjimas, pūslelės- jautrumo vaistams požymiai
2. Lašo mėginys:
• Vartojami normalios koncentracijos tirpalai
• Tirpalas užlašinamas ant dezinfekuotos odos dilbio vidinėje pusėje
• Kitoje rankoje ant tos pačios vietos užlašinamas izotoninio natrio chlorido tirpalo lašas
• Jei per minutę mėginio vieta parausta ar pradeda niežėti – reikia tuoj pat nuplauti
vandeniu
• Reakcija pasireiškti gali po 12-48 val
3. Skarifikavimo mėginys:
• Daromas, kai abejotini lopelio ir lašo mėginių duomenys ar kai jie neigiami
• Ant dilbio vidinio paviršiaus dezinfekuotos odos užlašinama normalios koncentracijos
vaistų lašas
• Sterilia adata į šį lašą įbrėžiama trim brūkšniais taip, kad nepasirodytų kraujo
• Ant kitos rankos atliekamas kontrolinis mėginys su NaCl izotopiniu tirpalu
Vertinama taip:
a) Kai abiejų rankų reakcija vienoda, mėginys neigiamas
b) Kai skarifikuota vieta paraudusi, mėginys abejotinas
c) Kai skarifikavimo vietoje tik patempus odą matoma 2-3mm pūslelė, mėginys neintensyvus
d) Kai susidaro iki 5mm skersmens paraudimas, gerai matomas neįtempus odos- mėginys vidutinio
intensyvumo
e) Kai susiformuoja pūslelė ir iki 10mm paraudimas, atsiranda bendri neryškūs šalutiniai pojūčiai
(šilumos jutimas, silpnumas, prakaitavimas, pykinimas, stiprus širdies plakimas)- reakcija intensyvi
f) Kai šie požymiai labai ryškūs, o pūslelė ir paraudimas didesni kaip 10mm- reakcija labai intensyvi
• Reakcija pasireiškia per 1-20min, net ir po 12-48val
4. Intrakutaninis mėginys:
• Daromas tik išimtiniais atvejais, nes gali sukelti anafilaksinį šoką
• Atliekams praėjus 24-48val po neigiamo ar abejotino skarifikavimo mėginio
• Į vidinio dilbio paviršiaus odą įšvirkščiama labai mažai vaistų
• Kitoje rankoje į tą pačią vietą įšvirkščiama NaCl izotopinio tirpalo
• Vertinama taip pat kaip skarifikavimo mėginys, tik intrakutaninio mėginio reakcija
ryškesnė.
Odos alerginių mėginių kontraindikacijos:
• Kai yra ryški alergija
• Sergant širdies ir kraujagyslių, kepenų, inkstų nepakankamumu ir kraujo ligomis
• Paūmėjus tuberkuliozei ir reumatui
• Sergant ūminėmis infekcinėmis ligomis
• Paūmėjus psichikos ligoms
• Antroje nėštumo pusėje

Į poodį
Indikacijos:
• Insulino terapija

- 15 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Heparino terapija
• Kita
Atliekama:
• Žąsto ar šlaunies išoriniame paviršiuje, viduriniame trečdalyje
• Po mente
• Į pilvą
• Virš klubakaulio skiauterių.
Priemonės:
• Sterilus švirkštas, 2 sterilios adatos
• 3-4 sterilūs vatos tamponai
• Sterilus pincetas
• Spiritas
• Medikamentai
• Dildė ampulei nupjauti
• tacelė
Eiga:
• sutraukite vaistus į švirkštą
• dezinfekuokite injekcijos vietą
• Kaire ranka odą suimame į raukšlę
• Dešine ranka staigiu judesiu adatą bedame į raukšlės pagrindą iš apačios į viršų arba iš viršaus į apačią 30-40˚
kampu
• Įdūrę atleiskite raukšlę ir patraukite stūmoklį atgal
• Sušvirkškite vaistus
• Prispauskite vatos tamponą, suvilgytą spiritu ties dūrio vieta
• Dešinės rankos staigiu judesiu ištraukite adatą
• Dūrio vietą užspauskite spiritu suvilgytu tamponėliu

Insulinas
Insuliną gamina kasos Lagerhanso B ląstelės. Jis reikalingas sergantiems diabetu, nes reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.
Pagal veikimo trukmę skirstomas į:
• Trumpo veikimo
• Ilgo veikimo
Pagal gamybą insulinas yra:
• Natūralus (iš raguočių ir kiaulių kasų)
• Pusiau sintetinis žmogaus insulinas
• Pagamintas genų inžinerijos būdu.
Nuo 1999m. 1ml insulino yra 100 tarptautinių veikimo vienetų (TV)
Saugojimas:
• Šaldytuve, durų apatinėje lentynėlėje
• Pradėtas insulinas kambario temperatūroje tinka vartoti 1mėn
• Saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos
• Neužšaldyti
• Negalima kratyti.
Švirkščiama į:
• Trumpo veikimo- pilvo paodį, rečiau į sėdmenų paodį
• Ilgo veikimo- šlaunų, sėdmenų paodį
• Keičiant injekcijos vietą
Adata turi būtinai patekti į paodį, o ne į raumenis; leidžiama griežtai pagal valgymo grafiką, prieš valgį.

Heparinas
Tai natūralus antikoaguliantas. Jis sutrikdo kraujo krešėjimo fazes, pailgina krešėjimo laiką, slopina trombų susidarymą
kraujagyslėse.
Švirkščiama:
• Į pilvo sritį virš klubikaulio skiauterių, nes taip sumažinama hematomos rizika.

Į raumenis
Atliekamos:

- 16 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Sėdmenų viršutiniame šoniniame kvadrate

• Viduriniame priekiniame ar išoriniame šlaunies trečdalyje
Pasiruošimas procedūrai:
• Aptarkite procedūrą su pacientu
• Kruopščiai nusiplaukite rankas ir dezinfekuokite jas
• Paruoškite priemones procedūrai
• Užsimaukite vienkartines pirštines
Priemonės:
• Sterilus švirkštas ir 2 sterilios adatos
• Sterilūs vatos tamponai
• Spiritas
• Medikamentai
• tacelė
Eiga:
• surenkame švirkštą
• įsiurbiame vaistus
• dezinfekuojame injekcijos vietą
• paimame švirkštą dešine ranka
• Kaire ranka ištempiame odą
• Dešine ranka staigiu judesiu bedame adatą stačiu kampu (į sėdmenis), 45˚kampu (į šlaunį)
• Įvedame 2/3 adatos ilgio
• Patraukiame stūmoklį atgal, kad įsitikintume, jog nepataikėme į kraujagyslę
• Suleidžiame vaistus
• Prie dūrio vietos pridedame spirite suvilgytą vatos tamponėlį
• Ištraukiame adatą
• Prispaudžiame vatos tamponėlį prie injekcijos vietos
Kad raumeninė injekcija būtų neskausminga:
• Jei ligonis guli ant šono, turi sulenkti kojas per kelius
• Jei ligonis guli ant pilvo, pėdos turi būti pasuktos į vidų
• Leidžiant į deltinį raumenį- sulenkti ranką per alkūnę
• Jei pacientas labai bijo- užpurkšti anestezuojančio skysčio
• Jei vaistai traukiami iš flakonėlio, pakeisti nubukintą adatą nauja
• Durti staigiu judesiu, o adatą ištraukti atsargiai
• Vaistus leisti iš lėto.

Į veną
Venos punkcija- įdūrimas į veną adata.
Atliekama:
• Norint suleisti vaistus
• Norint paimti kraują tyrimams
• Norint nuleisti kraują
• Norint perpilti kraują
Įdūrimo vieta:
• Alkūnės linkyje
• Dilbio srityje
• Riešo srityje
• Vaikams- galvos venos
Indikacijos:
• Kai reikalinga skubi medicininė pagalba
• Ūmus širdies nepakankamumas
• Kraujuojant
• Apsinuodijus
• Esant gydytojo paskyrimui.
Pasiruošimas procedūrai:
• Aptarkite su pacientu
• Nusiplaukite rankas ir nusivalykite jas antiseptiku

- 17 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Paruoškite priemones procedūrai

Priemonės:
• Sterilus 10-20ml talpos švirkštas ir 2 intraveninės adatos
• 4-5 sterilūs vatos tamponai
• Sterilus pincetas
• Guminė timpa
• Spiritas
• Tacelė
• Vienkartinės pirštinės
Eiga:
• Įtraukite vaistus į pincetą
• Patikrinkite ar švirkšte nėra oro
• Adatą pakeiskite sterilia
• Vatą suvilgykite spiritu
• Pasodinkite ar paguldykite pacientą, ištieskite jo ranką
• Uždėkite timpą 10-15cm aukščiau punkcijos vietos
• Kairės rankos pirštais apčiuopkite geriausiai prisikildžiusią veną
• Dar kartą patikrinkite ar švirkšte neliko oro burbuliukų
• Nuvalykite dūrio vietą vienu vatos tamponu didesnį plotą, braukdami viena kryptimi, kitu tamponu- injekcijos
vietą spiraliniu judesiu nuo centro, periferijos link.
• Odą virš venos prispauskite kairės rankos II-uoju pirštu;
• Švirkštą laikykite dešine ranka: I-III-IV pirštai ant cilindro, II- ant adatos kaniulės, V-ant stūmoklio šono
• Duriant adatos nuopjova turi būti į viršų
• Durdami adatą laikykite lygiagrečiai su vena, pradurkite odą, paskui įdurkite į veną; jei pataikėte į veną,
pajusite lyg pakliuvote į tuštumą
• Patraukite stūmoklį atgal; turi pasirodyti kraujo
• Įdūrę, kairės rankos II-III pirštais apglėbkite cilindrą, nykščiu stumkite stūmoklį
• Vaistus leiskite lėtai, žiūrėkite ar jie nesikaupia poodyje
• Suleidę vaistus ištraukite adatą
• Dūrio vietą užspauskite steriliu, spirite suvilgytu tamponu

Injekcijų komplikacijos
• Infiltratas (uždegimas). Pasireiškia skausmu, paraudimu, sukietėjimu injekcijos vietoje. Atsiradimo priežastys:
• Negiliai suleisti vaistai
• Netinkama injekcijos vieta
• Pastovus leidimas į tą pačią vietą
• Infekcijos patekimas:
• Esant nesteriliems švirkštams
• Nuo nešvarių rankų
• Netinkamai paruoštos injekcijos vietos
• Bloga vaistų rezorbcija:
• Seniems žmonėms
• Išsekusiems ligoniams
• Neteisingai suleidus riebalinius vaistus
• Suleidus hipertoninius tirpalus (sol.10% NaCl, sol. 10%CaCl2)
• Abscesas (pūlinys)
• Adatos užlūžimas. Jai užlūžus ištraukiama pincetu. Tam, kad adata nenukeliautų į gilesnius sluoksnius,
bedama tik 2/3 jos ilgio.
• Medikamentinė embolija. Atsiranda suleidus riebalinius vaistus į kraujagyslę:
• Jei riebaliniai vaistai patenka į arteriją, jie sutrikdo audinių mitybą ir sukelia audinių
nekrozę bei iškritimą
• Jei į veną- lašelis gali nukeliauti į plaučius , atsirasti dusulys, cianozė, plaučių arterijos
embolija, ištikti mirtis.
• Oro embolija- tai oro burbuliuko patekimas į kraujagyslę. Atsiranda, jei iš švirkšto neišstumiamas oras.
• Suleisti ne tie vaistai. Taip atsitikus, aplink injekcijos vietą ratu turi būti daromos NaCl izotopinio tirpalo
injekcijos, kad vaistų koncentracija sumažėtų.

- 18 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Nervo pažeidimas. Gali būti:

• Cheminis- kai vaistai patekę šalia nervo ir jį dirgina
• Mechaninis- kai injekcijos metu pažeidžiamas pats nervas
• Alerginės reakcijos. Pasireiškia:
• Išbėrimais
• Alergine sloga
• Gerklų pabrinkimais
• Astmos priepuoliais
• Anafilaksinis šokas- tai pati stipriausia alerginė reakcija. Pasireiškia:
• Dideliu silpnumu
• Prakaitavimu
• Pablyškusia oda
• Šąlančiomis rankomis ir kojomis
• Sumažėjusiu AKS
• Dažnu ir silpnu pulsu.
Ištikus anafilaksiniam šokui:
• Jei vaistai leisti į veną- uždėti timpą aukščiau injekcijos vietos, o į kitos rankos veną
suleisti antihistamininių vaistų
• Jei vaistai leisti į paodį ar raumenis- aplink injekcijos vietą suleisti nedidelį kiekį
adrenalino, atskiesto fiziologiniu tirpalu.

Kraujo paėmimas vakuuminiu mėgintuvėliu

Pasiruošimas procedūrai:
• Informuokite pacientą apie procedūrą
• Kruopščiai nusivalykite rankas ir dezinfekuokite jas
• Paruoškite priemones procedūrai
Priemonės:
• Vakuuminis mėgintuvėlis
• Adatos laikiklis
• Sterili dvigalė adata
• Spiritas
• Timpa
• Guminė pagalvėlė
• Sterilios servetėlės ar vatos tamponai
• Tacelė
• Vienkartinės pirštinės
Procedūros eiga:
• Pasodinkite pacientą ar paguldykite jį ant nugaros
• Po alkūne pakiškite guminę pagalvėlę
• Užsimaukite pirštines
• Timpą užveržkite 10-15cm aukščiau dūrio vietos
• Pirštais apčiuopkite geriausiai prisikildžiusią veną
• Nuvalykite odą 1-2 spiritu suvilgytais vatos tamponais
• Nuo dvigalės adatos nuimkite vieną gaubtuką ir įsukite adatą į laikiklį, nuimkite kitą gaubtuką
• Paimkite laikiklį dešinės rankos I-III-IV pirštais, II pirštu laikykite adatos kaniulę
• Punktuodami adatą laikykite 15˚ kampu
• Kaire ranka fiksuokite plastmasinį laikiklį su adata. Vakuuminį mėgintuvėlį iki galo įkiškite į plastmasinį
laikiklį
• Nuimkite timpą
• Kraujo pripildytą mėgintuvėlį išimkite iš plastmasinio laikiklio
• Mėginį kelis kartus apverskite, bet nekratykite
• Ištraukite adatą iš venos
• Uždėkite vatos tamponėlį, suvilgytą spiritu
• Kai kraujas nustos tekėti užklijuokite sterilų tvarstį.

- 19 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Priklijuokite etiketę ant mėgintuvėlio, kurioje būtų užrašytas paciento vardas, pavardė, palatos nr., skyrius,
data.
• Susitvarkykite darbo vietą ir panaudotas priemones pagal taisykles.

INTRAVENINĖS INFUZIJOS

Intraveninė infuzija- tai skysčio suleidimas į organizmą srovele arba lašais.

Slaugytoja atsakinga už infuzijos paruošimą, jos atlikimą ir paciento stebėjimą.
Indikacijos:
• Vandens ir elektrolitų poreikiui tenkinti
• Dehidratacijos korekcijai
• Elektrolitų disbalanso korekcijai
• Osmosinio slėgio sutrikimų korekcijai
• Vaistams vartoti
• Parenterinis maitinimo būdas
Tirpalų rūšys:
• Koloidiniai (plazma, kraujas, albuminas)
• Angliavandeniai (gliukozė, fruktozė, sorbitas)
• Amino rūgštys (hidrolizinas, poliaminas)
Intraveniniai tirpalai pagal osmosinį slėgį skirstomi į:
• Izotoninius- 0,9% NaCl, 5% gliukozės, Ringerio laktato tirpalai
• Hipotoninius- 0,45% NaCl, 0,33% NaCl, 2,5% gliukozės tirpalai
• Hipertoninius- 10% gliukozės, 10% CaCl2, 5% gliukozės tirpalas dedamas į 0,9%, 0,45%, 0,33% NaCl
tirpalus, 5% gliukozės tirpalas dedamas į Ringerio laktato tirpalą
Žmogaus kraujo osmosinis slėgis 275-295 mOsm/l.
Filtrai naudojami infuzijų metu, kad apsaugotų nuo:
• Bakterijų
• Virusų
• Grybelinių infekcijų
• Oro embolijos
Tirpalų lašinimo greitis skaičiuojamas 2 būdais:
• ml/val; sulašinti skirto skysčio kiekis mililitrais padalijamas iš numatomos lašinimo trukmės valandomis
• lašai/val; skysčių kiekis mililitrais padauginamas iš 20 ir padalijamas iš infuzijos trukmės minutėmis
Periferiniai kateteriai. Jų įvedimas ir priežiūra
Periferinis kateteris- tai plastikinis vamzdelis su adata- metaliniu kištuku
Kateteris įvedamas 2 būdais:
• tiesioginiu, kai kateterio adata laikoma nuopjova į viršų 15-20˚ kampu, vienu metu praduriama ir oda ir
vena; taikomas stambesnėms venoms
• netiesioginiu, kai pirma praduriama oda, tada sumažinamas kampas ir praduriama vena; taikomas
periferinėms venoms
Kateterio įvedimas:
• įdurkite kateterio adatą laikydamiesi visų venos punkcijos taisyklių
• kai kateteryje pasirodo kraujo ir nebejaučiame pasipriešinimo, kateterį pastumiame dar 0,5cm
• atleidžiame timpą
• nuimame apsauginį gaubtelį
• suimame kateterio stebulę ir ištraukiame kištuką
• kateterį į veną įvedame iki stebulės
• prijungiame infuzinę sistemą prie kateterio stebulės
• patikriname ar nėra infiltracijos požymių
• patikriname kateterį
• fiksuojame kateterį.
Kateteris gali būti įvedamas į:
• Alkūninės venos: alkūnės, karališkoji, medialinė žąsto
• Plaštakos venos: nugarinis plaštakos veninis tinklas
• Pėdos venos: mažoji poodinė pėdos vena
• Galvos venos: kaktinė, smilkininė, paausinė

- 20 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

Hepatitas B .Saugumo taisyklės

Užsikrėtimo būdai:
• Per adatas (perpilant kraują, akupunktūros metu, tatuiruojant, atsitiktinai įsidūrus užkrėsta adata, narkomanams
dalijantis bendra adata)
• Per odos sužeidimus
• Per gleivines
• Per užkrėstus įrankius
• Per organizmo skysčius ( sperma, seilės, kt.)
Slaugytoja turi kruopščiai atlikti procedūrą ir saugoti save.
Užkrečiamai medžiagai patekus ant rankų dezinfekuojama 0,5% chlorheksidino tirpalu, paskui nuplaunama vandeniu su
muilu.

Venų punkcijos komplikacijos

• Vaistų skirtų leisti į veną patekimas šalia jos. Dūrio vietoje matomas pabrinkimas, jaučiamas skausmas. Jei
vaistai pateko šalia venos ir stipriai jos nedirgina, bandoma pakartotinai įvesti sterilią adatą. Jei suleista
hipertoninių tirpalų- steriliu švirkštu bandoma ištraukti sušvirkštus medikamentus ir rekomenduojama uždėti
pusiau spiritinį šildomąjį kompresą.
• Hematoma. Atsiranda perdūrus abi venos sieneles, neužspaudus venos spirituota vata prieš ištraukiant adatą,
kai adata ištraukiama iš venos neatleidus timpos. Pirma pagalba: ledo pūslė, kitą dieną- šildomasis kompresas
• Oro ir medikamentinė embolija
• Alerginės reakcijos
• Nervo pažeidimas
• Tromboflebitas- venos sienelės uždegimas, kurio metu susidaro krešulys. Simptomai: skausmas, pabrinkimas,
patinimas šalia venos. Atsiranda dėl dažnų injekcijų į tą pačią veną arba dūrio neaštria adata.
• Sepsis- tai kraujo užkrėtimas. Atsiranda dėl grubių aseptikos pažeidimų
• Infekcijos (hepatitas B, AIDS) perdavimas.

SERGANČIŲ KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOMIS SLAUGA

Yra 3 kvėpavimo tipai:

• Krūtininis
• Pilvinis
• Mišrus
Suaugęs žmogus kvėpuoja 16-20 k/min, kūdikis 40-45 k/min
Pagrindiniai kvėpavimo sistemos ligų požymiai:
• Dusulys
• Asfiksija- kvėpavimo nutrūkimas dėl deguonies stokos
• Astma
• Kosulys
• Skrepliavimas
• Kraujavimas iš plaučių
• Skausmas

Dusulys pagal priežastį skirstomas į:

• Plautinį
• Širdinį
• Hematogeninį
• Nervinį
Pagal kvėpavimo fazių sutrikimą skiriamas:
• Inspiracinis
• Ekspiracinis
• Mišrus
Pirmoji pagalba ištikus dusulio priepuoliui:
• Atleidžiami veržiantys drabužiai
• Suteikiama pusiau sėdima padėtis
• Atidaromas langas
• Duodama deguonies kaukė

- 21 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Ligonis nepaliekamas vienas, jam neleidžiama blaškytis

• Pakviečiamas gydytojas (per kitą asmenį).

Kosulys būna:
• Refleksinis
• Centrinis
Pagal trukmę kosulys būna:
• Priepuolinis
• Periodiškas
• Nenutrūkstamas
Pagal tembrą kosulys būna:
• Trumpas ir negarsus
• Lojantis
• Begarsis
Pagal pobūdį kosulys:
• Sausas
• Drėgnas
Kosinčiojo slauga:
• Pasistengti pašalinti kosulio priežastį
• Jei kosulys sausas- tinka įvairios kosulį lengvinančios priemonės: trauklapiai, šildomieji krūtinės kompresai,
taurės, garstyčių vonios, karšti gėrimai, inhaliacijos.
• Jei sunku atkosėti skreplius- reikalingi skreplius skystinantys vaistai

Skrepliai- tai patologiškai pakitęs plaučių ir kvėpavimo takų sekretas, kuris išsiskiria kosint. Jų ypatybės yra:
• Kiekis-nuo kelių spjūvių iki 1-2l per parą
• Kvapas- nebūdingas; atsiranda sergant plaučių pūline infekcija, navikais, gangrena
• Spalva ir konsistencija:
• Gleivingi- skysti, skaidrūs, klampūs- sergant plaučių uždegimu, bronchine astma
• Seroziniai- skysti, skaidrūs putoti
• Pūliniai- tirštesni, žalsvi- plaučių abscesas
• Kraujingi- TBC, navikai
Slaugytoja privalo išmokyto ligonius, ypač sergančius TBC:
Stengtis nekosėti, kai arti yra žmonių, o kosint užsidengti nosine
Nespjaudyti skreplių ant grindų, žemės
Nespjaudyti skreplių į nosinę
Rinkti skreplius į specialias kišenines užsukamas spjaudykles, į kurias dezinfekcijos tikslais įpilama 1/3 jos tūrio
5% chloramino tirpalo (t.p., kad skrepliai nepridžiūtų).
Skrepliai nukenksminami 3 būdais:
• 15min virinami 2% sodos tirpale
• 2val laikomi užbėrus sausų chlorkalkių
• 2val laikomi užpylus 5% aktyviojo chloramino tirpalu.
Paros skreplių kiekis matuojamas ir užrašomas temperatūros lape.

Kraujavimas iš plaučių būna dvejopas:

• Kraujoplūdis
• Kraujo priemaiša skrepliuose
Dažniausiai iš plaučių kraujuojama sergant:
• TBC
• Plaučių vėžiu
• Bronchektazija
Slauga:
• Ligoniui būtina fizinė ir psichinė ramybė
• Kosint pakeliamas galvūgalis, vėliau vėl guldomas lygiai
• Skiriamas kraujavimą stabdantis gydymas
• Kai žinoma iš kur kraujuoja, galima pridėti ledo pūslę
• Maitinamas tik šaltu maistu.

- 22 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

Sergant kvėpavimo sistemos ligomis dažniausiai skauda krūtinę, tiksliau jos šonus (ypač sergant pleuritu). Slaugytoja
turėtų ligoniui:
• Suteikti tokią padėtį, kad mažiau skaudėtų
• Uždėti taures, garstyčių trauklapius, jei gydytojas paskyrė.

Skreplių rinkimas tirti

• Mikroskopiniam tyrimui skrepliai renkami iš ryto, ligoniui nevalgius, į švarų uždaromą indelį.
• Bakteriologiniam tyrimui skrepliai renkami taip: išryto ligonis išsiskalauja burną vandeniu, atsikrenkščia ir
išspjauna skreplius į sterilų užsukamą indelį.
• Tuberkuliozės sukėlėjui nustatyti skrepliai renkami visą parą į užsukamą kišeninę spjaudyklę.

Pleuros punkcija
Reikalingos priemonės:
• Dezinfekuojančių priemonių
• Anestetikų
• Švirkšto anestetikams ir kelių adatų
• Žane tipo švirkšto ir adatos punkcijai
• Guminio vamzdelio su kaniule
• Spaustuko
• Kelių mėgintuvėlių
• Sterilių vatos tamponų
• Pleistro
• Sterilaus tvarsčio
• Pinceto
Pleuros punkciją atlieka gydytojas. Slaugytojos funkcijos procedūros metu:
• Paruošti priemones
• Prieš procedūrą paaiškinti ligoniui jos svarbą ir jį nuraminti
• Pasodinti pacientą ant kėdės veidu į atlošą
• Duriant prilaikyti paciento rankas
• Per visą procedūrą stebėti paciento būklę
• Po procedūros nuvežti pacientą į palatą
• Įspėti pacientą, kad po procedūros jis turi gulėti bent 2val.
• Nunešti mėginius į laboratoriją.

Bronchoskopija
Bronchoskopija- trachėjos ir bronchų apžiūra bronchoskopu.
Slaugytoja:
• Palydi nevalgiusį ir negėrusį pacientą į procedūros kabinetą
• Po procedūros parveža ligonį į palatą ir stebi jo būklę 1-2val

Oksigenoterapija
Oksigenoterapija- tai gydymas deguonimi, skiriamas sergant įvairiomis kvėpavimo sistemos ligomis, širdies ir
kraujagyslių nepakankamumu, apsinuodijus smalkėmis, kai pacientui trūksta deguonies.
Gydymui vartojamas deguonies ir anglies dvideginio mišinys, nes grynas deguonis slolina kvėpavimo centrą.

Deguonis tiekiamas centralizuotai arba iš balionų, prie kurių svarbu laikytis šių saugumo taisyklių:
• Neliesti baliono riebaluotomis rankomis
• Vežti kaip įmanoma atsargiau
• Laikyti sausoje vietoje, vertikalioje padėtyje, ne aukštesnėje kaip 35˚C temperatūroje, ne arčiau kaip 2m nuo
šilumos šaltinio
• Rūkyti ir degti ugnį prie baliono draudžiama
• Nestovėti prieš deguonies srovę kai ventilis atsuktas, nes gali pažeisti akis.

SERGANČIŲJŲ INKSTŲ IR ŠLAPIMO TAKŲ LIGOMIS SLAUGA

Pagrindiniai inkstų ir šlapimo takų ligų simptomai:

• Padažnėjęs šlapinimasis; dėl šlapimo pūslės ligų, moterims- dėl ginekologinių ligų

- 23 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Šlapimo nelaikymas- nevalingas šlapimo pasišalinimas

• Šlapimo susilaikymas; dėl urologinių ligų, sutrikusios šlapimo pūslės inervacijos
• Sunkus šlapinimasis; dėl susiaurėjusios šlaplės, sutrikusios šlapimo pūslės inervacijos
• Poliurija- gausus šlapinimasis; dėl inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimo, diuretikų, sergant cukriniu
diabetu
• Oligurija- sumažėjęs šlapimo kiekis; formuojanti edemai, gausiai vemiant, viduriuojant, prakaituojant
• Anurija- šlapimo neišsiskyrimas; dėl 6 priežasčių:
• Inkstų nebuvimo
• Inkstų arterijų trombozės ar embolijos
• Toksinių, uždegiminių, degeneracinių pakitimų
• Mechaninio šlapimtakių nepraeinamumo
• Stipriai sumažėjusio AKS
• Įvairių nervinių dirgiklių
• Edemos
• Hipertonija
• Uremija- kai inkstai negali koncentruoti pirminio šlapimo
• Inkstų diegliai; dėl akmenligės
Šlapimo ypatybės:
• Spalva
• Drumstumas
• Santykinis tankis
• Kvapas
• Proteinurija-baltymas šlapime
• Piurija- pūliai šlapime
• Hematurija- kraujas šlapime
• Cilindrurija- leukocitinių cilindrų išsiskyrimas su šlapimu
• Bakteriurija – mikroorganizmų išsiskyrimas su šlapimu

Kateterizavimas
Paskirtis:
• Šlapimui nuleisti
• Paimti šlapimą tyrimams
• Suleisti vaistus į šlapimo pūslę
• Išplauti šlapimo pūslę
Kontraindikacijos:
• Sužalota šlapimo pūslė ar jos takai
Kateteriai būna:
• Minkšti
• Kieti
Pagal medžiagos pobūdį:
• Metaliniai
• Plastmasiniai
• Guminiai
Pagal paskirtį:
• Vyriški
• Moteriški
Slaugytoja dirba tik su guminiu kateteriu.

Moters šlapimo pūslės kateterizavimas

Priemonės:
• 2 sterilūs pincetai
• Sterilus padėklas
• 4 sterilūs vatos tamponai
• Sterilus vazelinas/ glicerinas
• Indas šlapimui nuleisti

- 24 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Dezinfekuojantis tirpalas (silpnas kalio permanganatas)

• Kateteris
• Basonas
Pasiruošimas procedūrai:
• Slaugytojas privalo švariai nusiplauti rankas ir užsidėti pirštines
• Pacientė paguldoma ant nugaros praskėstom kojom
• Po sėdmenimis pakišamas basonas
• Iš viršaus pilant dezinfekuojantį skystį pincetu laikant vatos tamponą ir braukiant iš viršaus žemyn
nuplaunamos didžiosios lytinės lūpos
• Po to ta pačia kryptimi nuplaunamos mažosios lytinės lūpos ir šlaplės anga
Darbo eiga:
• Po apiplovimo ištraukiamas basonas ir padedamas indas šlapimui nuleisti
• Dešine ranka pincetu imamas kateteris 3-4cm žemiau aklinojo galo
• Kitas kateterio galas suspaudžiamas tarp tos pačios rankos III-IV pirštų
• Kateteris užpilamas vazelinu
• Kairės rankos pirštais praskečiamos didžiosios lytinės lūpos
• Į šlaplės angą įvedamas kateteris maždaug 4-6cm
• Pradeda tekėti šlapimas; jam baigiant tekėti pūslė paspaudžiama per pilvo sieną
• Jei šlapimo pūslė plaunama, kateteris neištraukiamas.
• Panaudojant Esmarko indą ir Žanė tipo švirkštą suleidžiama 100-150ml skysčio
• Po to leidžiama tam skysčiui ištekėti.
• Jei kateterį reikia palikti ilgiau, naudojamas folinis kateteris
• Po procedūros į kateterį sušvirkščiama 5-10ml oro arba fiziologinio tirpalo, kad kateterio balionėlis išsipūstų ir
jis neiškristų
• Kateteris fiksuojamas kryžminiu būdu prie šlaunies
• Išimant folinį kateterį svarbiausia nepamiršti ištraukti suleisto skysčio ar oro, kad nebūtų sužalota pūslė.

MAITINIMO BŪDAI

Skiriami 2 maitinimo būdai:

• Natūralus maitinimas
• Dirbtinis maitinimas

Dirbtinio maitinimo būdai:

• Per skrandžio zondą
• Per skrandžio ar plonųjų žarnų operacinę fistulę
• Per tiesiąją žarną
• Parenteralinis
Indikacijos:
• Rijimo sutrikimai
• Stemplės susiaurėjimas ar nepraeinamumas
• Prievarčio susiaurėjimas
• Stemplės, skrandžio operacijos
• Nepaliaujamas vėmimas
• Gausus skysčių netekimas
• Sąmonės praradimas
• Įvairios psichozės

Maitinimas per skrandžio zondą.

Priemonės:
• Sterilus plonas zondas
• Vazelinas
• Piltuvėlis/ Žanė tipo švirkštas

- 25 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Skystas maistas
Eiga:
• Sutepame zondą vazelinu
• Zondas apatine nosies landa, gerkle, rykle įvedamas į skrandį
• Pro laisvą zondo galą švirkštu ar per piltuvėlį pilamas maistas
• Jei zondas paliekamas, jis fiksuojamas prie skruosto.

Maitinimas per skrandžio fistulę

Indikacijos:
• Stemplės nepraeinamumas
• Prievarčio susiaurėjimas
Eiga:
• Į fistulę įkišamas nuolatinis ar laikinas drenavimo vamzdelis
• Į jo laisvą galą įstatomas piltuvėlis, pro kurį mažomis porcijomis pilamas maistas
• Palaipsniui maisto kiekis didinamas

Maitinimas per tiesiąją žarną

Indikacijos:
• Netekus daug skysčių
• Visiškas stemplės nepraeinamumas
• Po stemplės ir skrandžio operacijų
Privalumai:
• Didėja diurezė
• Skatinamas toksinių medžiagų pasišalinimas
Naudojami tirpalai:
• 0,9% NaCl
• 5% gliukozės tirpalas
Priemonės:
• Esmarko indas/ guminis balionėlis
• Vienkartinės pirštinės
• Vazelinas
Eiga:
• Likus 30min iki maitinimo per remtum padaroma valomoji klizma
• Į tiesiąją žarną suleidžiamas tirpalas

Parenteralinis maitinimo būdas

Indikacijos:
• Kai negalima maitinti enteraliniu būdu dėl ligų
• Gausus vėmimas
• Po stemplės, skrandžio, žarnyno operacijų
Naudojami tirpalai:
• Aminorūgštys
• Ringerio laktatas
• Albuminai
• 5% gliukozės

KLIZMOS

Klizmavimas- tai skysčio suleidimas į storojo žarnyno apatinę dalį gydymo ar diagnostikos tikslais.

Valomoji klizma
Indikacijos:
• Virškinamojo trakto, šlapimo išskyrimo organų rentgenologiniai-endoskopiniai tyrimai
• Prieš operacijas
• Prieš gimdymą
• Esant vidurių užkietėjimui
• Po apsinuodijimo

- 26 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Prieš kitų rūšių klizmas

Kontraindikacijos:
• Kraujavimas iš virškinamojo trakto
• Tiesiosios žarnos piktybiniai navikai
• Uždegimai
• Pirmosios dienos po žarnų operacijos
• Edemos
Priemonės:
• Esmarko indas
• Antgalis
• Vazelinas
• Klijuotė
• Basonas
• 1,5l šilto vandens (25-30˚C)
Eiga:
• Į Esmarko indą pripilama vandens, į kurį galima įdėti muilo drožlių, druskos, aliejaus
• Indas pakeliamas 1m virš lovos
• Atsukus srovės reguliatorių iš sistemos išleidžiamas oras
• Antgalis patepamas vazelinu
• Ligonis paguldomas ant kairio šono ar ant nugaros sulenktomis kojomis
• Antgalis įvedamas į tiesiąją žarną 3-4cm bambos kryptimi, po to dar 8cm gilyn palei uodegikaulį
• Suleidžiama skysčio

Riebalinė klizma
Priemonės:
• Guminis balionėlis
• Dujų vamzdelis
• Vazelinas
• 200ml skysto vazelino
Eiga:
• Į guminį balionėlį pripilama skystų pašildytų riebalų (vazelino)
• Pacientas paguldomas ant šono
• Suleidžiami riebalai
• Paciento paprašoma pagulėti 30-60min

Hipertoninė klizma
Naudojami tirpalai:
• 10% NaCl
• 20% MgSO4
Suleidžiamo tirpalo kiekis: 100ml
Skysčio temperatūra: 37-38˚C
Eiga: kaip ir riebalinė klizma
Trukmė: 20min

Sifoninė klizma
Indikacijos:
• Apsinuodijimai
• Įtariant žarnų nepraeinamumą
• Norint gerai išvalyti žarnyną
Priemonės:
• 2 stori 1m ilgio zondai, sujungti stikliniu vamzdeliu
• Esmarko indas
• 10-12l vandens (30˚C)
• Klijuotė
• Vazelinas
• Vienkartinės pirštinės
Eiga:

- 27 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

• Ligonis paguldomas ant kairiojo šono

• Antgalis įvedamas 30-40cm į žarnyną
• Prijungiamas Esmarko indas su vandeniu
• Piltuvėlis laikomas ligonio lygyje
• Paskui Esmarko indas keliamas į viršų, kad skystis sutekėtų
• Po to jis leidžiamas žemiau ligonio
• Jei vanduo pasidaro nešvarus, jis išpilamas į kitą indą ir procedūra kartojama.

Lašelinė klizma
Indikacijos:
• Organizmo dehidratacija
• Po valomosios klizmos praėjus 30-40min
Priemonės:
• Esmarko indas
• Lašintuvas
• Vazelinas
Naudojamas tirpalas:
• 5% gliukozės
• Fiziologinis
Eiga:
• Išleisti orą iš sistemos
• Antgalis sutepamas vazelinu ir įvedamas 20cm
• Sulašinama 3-4l tirpalo per parą
• Lašinimo greitis 60-80 lašų/min

Vaistų klizma
Atliekama: po valomosios klizmos, norint suleisti vaistus
Priemonės: Žanė tipo švirkštas arba guminis balionėlis
Vaistų temperatūra: 38-40˚C
Kiekis: iki 100ml
Rekomenduojama po klizmos pagulėti 1val, kad vaistai rezorbuotųsi.

TURINYS

Gydymo įstaigų struktūra 1

Sveikatos priežiūros įstaigų higieninis, sanitarinis, gydomasis apsauginis rėžimas 1
Medicininių priemonių ir inventoriaus dezinfekcija 1
Sveikatos priežiūros įstaigų patalpų, inventoriaus, slaugos priemonių ir instrumentų sanitarinis rėžimas 2
Vidaus taisyklės 2
Ligonių priėmimas į stacionarą. Priėmimo kambarys 3
Antropometrija 3
Budėjimo priėmimas ir perdavimas 4
Asmens higiena. Utėlėtumas 4
Termometrija 4
Karščiuojančių ligonių slauga 5
Termometrų skalių ir laipsnių perskaičiavimas 6
Pulso skaičiavimas ir žymėjimas 6
Kraujospūdžio matavimas ir žymėjimas 6
Kraujotaką veikiančios priemonės 7
Vandens procedūros 7
Garstyčių trauklapiai 7
Garstyčių vonios 7
Garstyčių vonios kojoms 7
Taurės 8
Dėlės 8
Termoforai 9

- 28 -
Bendrosios praktikos slauga Slaugos technika

Ledo pūslės 9
Šildomieji kompresai 10
Šaldomieji kompresai 10
Sergančiųjų širdies ir kraujotakos sistemos ligomis slauga 10
Naujausi radiologiniai tyrimai 11
Kompiuterinė tomografija 11
Magnetinis rezonansas 11
Gama kamera 11
Ultragarsinis tyrimas 11
Vaistai. Vartojimo būdai. Slaugytojo atsakomybė 11
Vaistų laikymo taisyklės 13
Antibiotikų atskiedimas 13
Injekcijos 13
Vaistų įsiurbimas 13
Į odą 14
Diagnostiniai odos mėginiai 14
Į poodį 15
Insulinas 16
Heparinas 16
Į raumenis 16
Į veną 17
Injekcijų komplikacijos 18
Kraujo paėmimas vakuuminiu mėgintuvėliu 19
Intraveninės infuzijos 19
Periferiniai kateteriai. Jų įvedimas ir priežiūra 19
Hepatitas B. Saugumo taisyklės 20
Venų punkcijos komplikacijos 20
Sergančiųjų kvėpavimo sistemos ligomis slauga 21
Skreplių rinkimas tirti 22
Pleuros punkcija 22
Bronchoskopija 23
Oksigenoterapija 23
Sergančiųjų inkstų ir šlapimo takų ligomis slauga 23
Kateterizavimas 24
Moters šlapimo pūslės kateterizavimas 24
Maitinimo būdai 25
Klizmos 26
Valomoji klizma 26
Riebalinė klizma 26
Hipertoninė klizma 27
Sifoninė klizma 27
Lašelinė klizma 27
Vaistų klizma 27
Turinys 28

- 29 -