VILNIAUS UNIVERSITETAS

Ekonomikos fakultetas
Marketingo katedra

VYTAUTAS DIKIUS

ANKETOS SUDARYMO
PRINCIPAI

Vilnius 2011

RECENZAVO:

ISBN 978-9955-634-14-0

TURINYS
1. ANKETOS TIKSLAI, SUDARYMO NUOSEKLUMAS IR GAUNAMA INFORMACIJA 3
1.1. ANKETOS TIKSLAI IR JOS SUDARYMO NUOSEKLUMAS .................................................................................3
1.2. ANKETOS PAGALBA GAUNAMA INFORMACIJA ............................................................................................6
1.3. APKLAUSOS METODAI IR J TAKA KLAUSIMO FORMAI ...............................................................................9
1.3.1. APKLAUSA TELEFONU ............................................................................................................................ 10
1.3.2. APKLAUSA TELEFONU ............................................................................................................................ 13
1.3.3. APKLAUSA PATU .................................................................................................................................. 14
1.3.4. APKLAUSA ELEKTRONINIU BDU ........................................................................................................... 16

2. RESPONDENT NENORO IR NESUGEBJIMO ATSAKYTI SUMAINIMAS ...........18

2.1. NEATSAKYMO KLAIDOS IR J SUMAINIMAS ............................................................................................. 18
2.2. NEATSAKYMO VERTINIMO TECHNIKOS..................................................................................................... 23
2.3. NETIKSLUMAS ATSAKINJANT .................................................................................................................. 24
2.3.1. Nesugebjimas tiksliai atsakyti ......................................................................................................... 25
2.3.2. Nenoras atsakyti tiksliai ................................................................................................................... 26
2.4. APKLAUSOS ATLIKJO KLAIDOS ................................................................................................................ 27

3. KLAUSIM SUDARYMAS IR IDSTYMAS ..................................................................30

3.1. KLAUSIMO STRUKTROS PARINKIMAS ...................................................................................................... 30
3.1.1. Nestruktrizuoti klausimai ................................................................................................................ 30
3.1.2. Plataus pasirinkimo klausimai ......................................................................................................... 31
3.1.3. Arbaarba klausimai.................................................................................................................... 32
3.2. TINKAM ODI PARINKIMAS SUDARANT KLAUSIMUS ............................................................................ 33
3.3. KLAUSIM IDSTYMAS ANKETOJE ........................................................................................................... 39
3.4. GRAFINIS ANKETOS IDSTYMAS IR IANKSTINIS ANKETOS TIKRINIMAS ................................................... 44

4. NUOMONI TYRIMAI ........................................................................................................47

4.1. SKALI TIPAI ............................................................................................................................................. 48
4.1.1. Nominalin skal .............................................................................................................................. 48
4.1.2. Rangin skal ................................................................................................................................... 50
4.1.3. Intervalin skal ............................................................................................................................... 51
4.1.4. Santykin skal ................................................................................................................................. 52
4.2. NUOMONI VERTINIMO SKALI TIPAI........................................................................................................ 53
4.2.1. Grafins vertinimo skals ................................................................................................................. 54
4.2.2. Kategorij ivardijimo skals ........................................................................................................... 54
4.2.3. Rang eils vertinimo skals ............................................................................................................ 56
4.2.4. Porinio palyginimo vertinimo skal.................................................................................................. 57
4.2.5. Trupmenins vertinimo skals .......................................................................................................... 57
4.2.6. Pastovios sumos skals ..................................................................................................................... 57
4.3. NUOMONI VERTINIMO METODAI.............................................................................................................. 58
4.3.1. Likerto skal ..................................................................................................................................... 58
4.3.2. Semantinio diferencialo skal ........................................................................................................... 59
4.3.3. Stapelio skal .................................................................................................................................... 60
4.4. SKALI PATIKIMUMO IR TINKAMUMO VERTINIMAS .................................................................................. 60

5. PREKS PASIRINKIMO KRITERIJ VERTINIMO PAVYZDIAI.................................64

6. VAIZDIO VERTINIMO PAVYZDIAI ...........................................................................69
7. PASITENKINIMO VERTINIMO PAVYZDIAI ................................................................72
PRIEDAS. ANKETOS PAVYZDYS .........................................................................................78

1. Anketos tikslai, sudarymo nuoseklumas ir gaunama informacija

Skyriaus tikslai

Perskaits skyri skaitytojas:

-

supras anketos svarb apklausose, anketos sudarymo tikslus;

gebs paaikinti anketos sudarymo nuoseklum;

suinos koki nauding informacij galima gauti i moni anketos pagalba;

supras kaip skirtingi apklausos metodai gali takoti anketos pobd.

1.1. Anketos tikslai ir jos sudarymo nuoseklumas

Vykdant apklausas labai svarbu utikrinti tinkam bendravim tarp apklausos atlikjo ir
respondento. Tokiam bendavimui utikrinti svarbi apklausos atlikjo ivaizda, balso tonas, aki
kontaktas, komunikaciniai gebjimai ir apklausoje naudojama anketa. Anketa tai formalizuoti
klausimai, kuriais siekiama gauti informacijos i respondent. Tokie formalizuoti klausimai yra
reikalingi tam, kad respondentai galt pateikti informacij tokiu pat bdu ir galima bt palyginti
j atsakymus tarpusavyje. Pagrindinis anketos udavinys utikrinti tinkam bendravim tarp
apklausos atlikjo ir respondento. anketos udavin galima iskirti turi tris tikslus. Pirma, joje
turi bti suformuluoti specifiniai klausimai, kuriuos respondentas turs ir gals atsakyti. Tiek
klausimai, tiek pateikti galimi atsakymai vliau utikrins galimyb palyginti vairi moni
atsakymus t pat klausim. Antra, anketa turi motyvuoti ir paskatinti respondento sitraukim
interviu, bendradarbiavim ir dalyvavim iki pat apklausos pabaigos. Anketoje netvarkingai
idstyti klausimai sukelia papildom problem respondentui atsakyti juos ir tam tikru metu
respondentas gali atsisakyti toliau dalyvauti apklausoje. Deja, nepabaigtos apklausos metu gauta
informacija daiausiai negali bti naudojama duomen analizje, taiau tokiai informacijai gauti
buvo panaudoti tam tikri laiko ir pinig itekliai. Treias anketos tikslas sumainti atsakym
klaidas. J atsiranda, kai respondentas pateikia netikslius atsakymus uduodamus klausimus.
Kartais toki atsakym pateikimas gali bti smoningas, taiau danai pasitaiko, kad pats
klausimas ar net atskiri jo odiai nukreipia respondent neteisingo atsakymo link. Tai slygoja
klaidingos informacijos pateikim. Norint sumainti ias klaidas reikia gerai suplanuoti anket.

Sudarant anket pirmiausia nustatoma, kokia informacija bus reikalinga. Danai tokia
informacija gaunama jau formuluojant tyrimo problem, taiau, toliau planuojant tyrim, vlesni
ingsniai pradin tyrimo problem gali patikslinti. iame etape prasminga pervelgti problemos
sudedamsias dalis, tyrimo klausimus ir hipotezes. Kokios temos turi bti trauktos anket, kurios
i j yra svarbiausios, kritins, sprendiant tam tikr problem? Kokia reikalinga informacija apie
pat respondent? Svarbu gerai suprasti kas bus tiksliniais respondentais, nes nuo tikslins
auditorijos gali priklausyti odi parinkimas. Pavyzdiui, jei tikimasi, kad bus apklausiami tam
tikros srities specialistai (technikos direktoriai), anketoje galima vartoti klausimus, kurie giliau
analizuot gamybos problemas, taiau vargu ar bt prasmingi su konkreiomis finansinmis
priemonmis susij klausimai (tokie klausimai bt tinkamesni finans skyriaus darbuotojams).

Antras anketos sudarymo proceso etapas yra apklausos bdo nustatymas. Klausim sudarymas
ir apklausos bdas yra glaudiai tarpusavyje susij. Apklausa telefonu pasiymi ribotomis moni
galimybmis siminti didel informacijos kiek. Asmeninio interviu metu jo atlikjas ir
respondentas tiesiogiai bendrauja vienas su kitu, todl anketa gali bti palyginti ilga, o klausimai
sudtingi, nes visada galima pateikti paaikinim respondentui. Atliekant apklaus patu ar
elektroniniu patu apklausos atlikjas negali atsakyti respondentui ikilusius klausimus, todl
klausimai turi bti paprasti. Kartu reikalingos isamios instrukcijos, kaip pildyti anket.

Dar vienas anketos krimo ingsnis respondento nenoro ar nesugebjimo tinkamai atsakyti
klausimus sumainimas. Kaip buvo minta, vienas i anketos sudarymo tiksl yra pagerinti
komunikacijos proces tarp respondento ir apklausos atlikjo. Danai respondentai negali tiksliai
atsiminti savo veiklos praeityje, todl labai svarbu papildomais klausimais priminti praeityje
vykusi situacij. Kai kuriais atvejais gali bti taip, jog respondentas tiesiog neino atsakymo
pateikt klausim, todl reikia vertinti ar tyrimui parinkti respondentai tikrai gebs atsakyti
pateiktus klausimus. Pagaliau respondentas gali pateikti melaging informacij. Tok jo elges gali
slygoti nesupratimas kokiu tikslu renkama informacija.

Nustaius apklausos bd, ketvirtas etapas yra vertinti kiekvieno klausimo esm. Kiekvienas
anketos klausimas turi pateikti tam tikr informacij, kuri svarbi tyrimo problemai nustatyti.
Danai klausimai traukiami tik todl, kad klausimas yra intriguojantis ir domus, taiau atsakymai
j jokiu bdu nepads sprsti ikilusios problemos. Tokiu atveju klausimas turi bti eliminuotas,
siekiant negaiti laiko atsakyti klausim bei atsakymams analizuojant. Nustaius, kad

klausimas yra tikrai reikalingas, toliau btina vertinti, ar vietoj vieno klausimo nereikia dviej
klausim.

Dar kitame etape reikia labiau sigilinti toliau klausim sudarym. Tuo tikslu prasminga
suprasti kuo skiriasi struktrizuoti ir nestruktrizuoti klausimai, j privalumus ir trkumus.
Pagaliau pasirinkta viena ar kita klausimo struktra pateiks skirtingo tikslumo informacij, utikris
didesn ar maesn informacijos palyginimo lyg.
1. Nustatyti, kokia informacija yra reikalinga

2. Pasirinkti apklausos bd

3. Sumainti respondento nenor ar nesugebjim atsakyti

4. vertinti klausimo esm

5. Pasirinkti klausimo struktr

6. Parinkti tinkamus odius

7. Idstyti klausimus anketoje

8. Nustatyti anketos form

9. Patikrinti anket
1 pav. Anketos sudarymo nuoseklumas.
Apklausos rezultat tikslumas gali labai priklausyti nuo to kaip tiksliai respondentas suprato
klausim. Netinkamai parinktas odis gali suteikti visai skirting prasm skirtingiems

respondentams. Pavyzdiui vargu ar visi respondentai vienodai supras odi kartais, didelis
kiekis prasm. Todl kitas anketos sudarymo etapas tinkm odi parinkimas.

Sudarius klausimus reikalinga tinkamai juos idsti anketoje, nes tokiu budu galima sumainti
respondento nenor dalyvauti tyrime. Vargu ar daug kas sutikt dalyvauti apklausoje, jei ji
prasidt nuo klausim, kurie labai asmeniki, siejami su isilavinimu, pajamomis ar amiumi.
Pagaliau klausimus reikia idstyti anketoje taip, kad respondentas galt susitelkti ties kakokiu
objektu ir galt pateikti tiksli informacij.

Anketos formos nustatytmas susijs su jos estetine forma. is etapas apima lapo, kuriame bus
pateikiami klausimai, dydio pasirinkim tai bus A3, A4 ar A5 formato puslapis. Taip pat svarbu
nusprsti dl klausim pateikimo jie bus pateikti vienu stulpeliu ar dviem stulpeliais. Pagaliau
atsakym klausim pateikimo kryptis taip pat svarbi stulpeliuose ar eilutse. Pateikiant
klausimus taip pat reikia nepamirti ir nuorod respondentui, kurios paaikint kaip reikia pildyti
anket.

Paskutinis anketos sudarymo etapas jos patikrinimas. io etapo metu anketa ibandoma,
apklausiant kelet moni. Pastarieji vliau pateikia komentarus apie anket bendrai, apie atskirus
jos klausimus, esamus ir trkstamus atsakymus.

1.2. Anketos pagalba gaunama informacija

Apklausos itin danai naudojamos marketingo tyrimuose, nes j pagalba galima gauti daug
informacijos apie pat respondent. Apklausos metu galima suinoti respondento demografinius
duomenis: lyt, ami, isilavinim, vedybin status, vaik turjim, darbin (profesin) veikl,
ras, pajamas, gyvenamosios vietos tip ir pan.
Kartais bna labai svarbu suinoti respondento socialin priklausomyb: priklausym
religinms bendruomenms, politinms partijoms, laisvalaikio praleidimo klubams ar kitoms
takos grupms. Gyvenimo stiliai arba psichografins mogaus savybs padeda marketingo
specialistams efektyviau planuoti marketingo veikl, nes specialistai ino tikslins auditorijos
pomgius, interesus. Tiriant psichgrafines mogaus savybes, tyrimo specialistai sugalvoja eil
teigini, kurie atspindi mogaus veiklas, interesus ir poirius. Veiklos teiginiai yra susij su

darbu, hobiu, socialiniais vykiais, atostogomis, naryste klubuose, bendruomene, apsipirkimu,

sportu. Tiriant interesus, dmesys kreipiamas eim, nam aplink, profesij, poils, madas,
maist, masines informacijos priemones, pasiekimus. Vertinant moni poirius, tiriama moni
poiris save, politik, versl, ekonomik, isilavinim, prekes, ateit, kultr, socialinius vykius.
Teigini pavydiais gali bti tokie treiginiai kaip Man patinka kolekcionuoti pato enklus, A
domiuosi politiniais vykiais alyje, Man patinka stebti krepinio rungtynes per televizij. Kitu
psichografinio tyrimo pavyzdiu gali bti VALS klausimynas, leidiantis nustatyti moni
gyvenimo stilius (daugiau apie tai r. www.sri-bc.com).
Apklausos galina suinoti kaip respondentai elgsi praeityje. Marketingo specialistams yra
labai svarbu suprasti respondent elges perkant ar vartojant prekes. Todl danai klausiama ar jis
pirko prekes, kur ir kokiais kiekiais pirko, kuriuo paros, savaits, mnesio ar met laiku pirko, kiek
pinig ileido. Deja praeities elgesys ne visada leidia suprasti k ir kaip pirks respondentas
ateityje vadinasi reikalinga gauti informacij ir apie tai, k jis planuoja veikti ateityje. Tokie
tyrimai vadinami ketinim tyrimais. Siekiant kaip geriau numatyti vartotojo ketinim pirkti vien
ar kit prek, yra naudojamos specifins atsakym skals ir respondent praoma nurodyti, kuris
teiginys geriausiai atspindi j ketinim pirkti:
Tikrai pirksiu
Greiiausiai pirksiu
Neapsisprends
Greiiausiai nepirksiu
Tikrai nepirksiu
Reikia pastebti, kad tokiu bdu tiriami tik ketinimai pirkti. Marketingo specialistai gana rimtai
vertina moni ketinimus, prilygindami juos realiam elgesiui. Deja, ketinimas ir tikras veiksmas
nevisada sutampa. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu respondentai buvo praomi nurodyti savo
ketinim pirkti mikrobang krosnel per artimiausius 6 mnesius. Vliau, prajus mintam
laikotarpiui, t pai moni buvo klausiama ar jie tikrai pirko mikrobang krosnel.
Kita svarbi grup klausim, susijusi su pirkimo elgesiu, yra klausimai apie preks pasirinkimo
kriterijus. Perkant prekes respondentui ikyla problema kuri prek pasirinkti. iam pasirinkimui
respondentai naudoja skirtingus kriterijus:
ekonominius

(kaina,

garantijos

laikotarpis,

atsiskaitymo

slygos

naudojimo

ekonomikumas, akcijos),
techninius (skleidiamas triukmas, kietumas ir t.t.),

dizaino kriterijus (danai tai bna ne tik preks, bet ir pakuots ivaizda),
socialinius kriterijus - aplinkini poir tam tikr prek (draug, bendradarbi,
eimos nari rekomendacijos),
ego kriterijus respondento nuomon, patirt, susijusi su tam tikra preke.
Marketingo teorija teigia, kad preks pirkim gali slygoti preks kategorijos, preks enklo
inomumas. Apklausos pagalba galima nustatyti ar respondentas ino tiek pai preks kategorij,
tiek ir konkret preks enkl. inomumui nustatyti paprastai yra naudojama trys testai
neprimintinis inomumas, primintinis inomumas ir atpainimas. Visi ie trys testai atspindi kiek
daug ini turi respondentas apie js prek ar preks enkl. Neprimintiniam inomumui nustatyti
danai naudojamas atviro tipo klausimas Kokius majonezo preks enkus Js inote? arba
Koki preks enkl reklamas Js matte vakar per televizij? Norint vertinti primintin
inomum respondento yra klausiama Kuriuos i emiau pateikt preks enkl Js inote kaip
arbatos preks enklus? Atpastamumas paprastai yra siejamas su reklamini skelbim
atpastamumu. Paprastai parodoma reklama ir klausiama ar mogus mat t reklam, kokio tai
preks enklo reklama. Kartais tokie testai gali bti naudojami, kai reikia nustatyti ar vartotojai
atpasta kokius preks enklus naudoja tam tikra mon. Be to galima suinoti kiek daug ir k
konkreiai jis ino apie mus dominanius objektus ar reikinius.
Kiekvien respondent pasiekia vairios informacijos perdavimo priemons. Todl marketingo
specialistui svarbiais klausimais tampa klausimai susij su respondento naudojamomis
informacijos priemonmis. Kaip danai skaito vienus ar kitus urnalus, laikraius, kokias radijo
stotis klausosi ir kokios televizijos laidos jam patinka, ar naudojasi Internetu, kurios i masins
informacijos priemoni yra patikimos. Ne maiau svarbs yra ir asmenins informacijos altiniai.
Ar pasitiki informacija, gaunama i pardavj, serviso darbuotoj, draug, bendradarbi ar kit
takos grupi.
Marketingo specialistus danai domina klausimas, kodl mons vienaip ar kitaip elgiasi.
Todl atliekant apklausas yra tiriama respondent nuomon. Respondent klausiama kaip jie
vertina tam tikr preki kategorij, prek ar konkret preks enkl. Kartais labai svarbu yra
suinoti ar patikimas yra preks pardavjas (tiek mon, kiek konkretus mogus). Danai
respondento klausiama nuomons apie tam tikr preks vartojimo ar naudojimo situacij, preks
tinkamum konkreiai situacijai siekiant, kad jis perteikt savo patirt, nuomones. Marketingo
specialistui svarbu inoti respondent nuomones ne tik apie prek ar pardavimo viet, bet ir apie

kitus marketingo komplekso elementus kain, reklam, pardavim skatinimo akcijas, pardavimo
proces, pardavimo ir serviso darbuotoj elgsen.
Taigi, apibendrinant galime iskirti kelet tem, kurias gali skmingai tirti apklausos pagalba:
pirkimo elgsena;
pasirinkimo kriterijai;
vartojimo elgsena;
vartotoj pasitenkinimas;
vartotoj poreikiai;
informacijos altiniai;
vartotoj demografiniai duomenys;
vartotoj psichografiniai duomenys.

1.3. Apklausos metodai ir j taka klausimo formai

Yra iskiriami keturi pagrindiniai apklausos metodai priklausomai nuo administravimo bdo:
asmenin apklausa, apklausa telefonu, apklausa patu ir apklausa elektroniniu bdu. Toliau
kiekvienas metodas gali bti skirstomas smulkiau. Visi ie apklausos metodai pavaizduoti
paveiksle.
Apklausos
metodai

Apklausa
telefonu

Asmenin
apklausa

Tradicin

Namuose,
staigoje

Kompiuterio
pagalba

Prekybos centre,
gatvje

Apklausa
patu

Tradicin

Pato
paneliai

Apklausa
elektroniniu bdu

Elektroniniu
patu
Internetu

Kompiuterio
pagalba
2 pav. Apklausos bd klasifikavimas
9

Apklausa telefonu gali bti klasifikuojama kaip tradicin apklausa telefonu ir kompiuteriu
atliekama apklausa telefonu. Asmenin apklausa gali bti skirstoma priklausomai nuo vietos, kur ir
kaip ji atliekama: apklausa namuose (staigose), apklausa prekybos vietose, gatvse ir
kompiuteriais atliekama apklausa. Apklausa patu gali bti skirstoma tradicin apklaus patu ir
pato sra apklaus. Pagaliau apklausa elektroniniu metodu gali bti atliekama pasinaudojant
elektroniniu patu arba internetu.

1.3.1. Apklausa telefonu

Asmenin apklausa gali bti paaikinta kaip betarpikas bendravimas tarp apklausos atlikjo ir
respondento bendravimas, kai tiek subjekto esm, tiek kryptis utikrinama apklausos atlikjo,
nors respondentas turi galimyb iplsti savo poir tam tikr tem. Tai vis dar daniausiai
naudojamas apklausos metodas.

Vienas i didiausi asmenins apklausos pranaum yra galimyb paaikinti. Tais atvejais,
kai respondentas nesupranta pateikto klausimo ar atsakym, apklausos atlikjas gali paaikinti
nesuprantam od, atvej ar situacij. Be to, galima gauti isamesn atsakym ir i respondento.
Ypa tai svarbu, kai respondentas pateikia atsakym atviro tipo klausim.
Kitas asmenins apklausos privalumas yra galimyb naudoti vaizdines priemones (pvz.,
alternatyvias reklamas, skirtingas prekes ar j pakuotes). Toki vaizdini priemoni pagalba
utikrinamas geresnis bendradarbiavimas ir padidinama motyvacija dalyvauti tyrime. i savyb
taip pat leidia sumainti tyrimo savikain. Tuo atveju, kai tyrime atsakymai uima labai daug
vietos (ivardyta daug moni, preks enkl bei tas ivardijimas pasikartoja), galima apklausos
atlikjams parengti atskiras korteles. Taip galima sutaupyti l, jei reikia imtus ar net tkstanius
anket, o dalis anketos turi bti ispausdinta spalvotai. Tada yra ymiai pigiau atspausdinti
specialias korteles tik apklausos atlikjams. Tuo tarpu pastarieji parodyt ias korteles tiriamiems
respondentams.
Ypatingas asmenins apklausos pranaumas yra tai, kad apklausos atlikjas gali stebti ir
fiksuoti apklausos situacij. Kartais apklausa telefonu gali vykti respondentui netinkamomis
aplinkybmis (jis skuba, yra alia moni, kuriems girdint jis nenori bti atviras, jis gali bti
neblaivus ir pan.), todl suprantama, kad atsakymai nebus tiksls ir isams. Asmenins apklausos

10

atlikjas gali vertinti susidariusi situacij ir apklaus atidti vlesniam laikui ar net visai
nutraukti. Dar daugiau apklausos atlikjas gali fiksuoti ne tik respondento atsakymus, bet ir savo
pastabas (pvz., respondentas nurodo, kad jo pajamos yra maesns nei 400 lit per mnes, ir
pasibaigus apklausai sda prabang automobil). Be to, respondento kno kalba gali pateikti
tyrimui papildomos informacijos. Koki informacij galima ufiksuoti tik betarpikai bendraujant
su respondentu.
Dl mao atsisakiusij dalyvauti tyrime lygio asmenin apklausa turi maesn neatsakymo
paklaid (r. skyri Apklausos klaidos) nei kiti apklausos metodai. Pagrindin prieastis,
slygojanti didel sutikimo dalyvauti apklausoje laipsn yra ta, kad bendraujant tiesiogiai yra daug
sunkiau potencialiam respondentui atsisakyti dalyvauti tyrime, nei nutraukti pokalb telefonu ar
paprasiausia imesti laik iukli d.
Dar vienas asmenins apklausos pranaumas yra galimyb gauti daugiau informacijos nei
kitais atvejais, kada apklausos atlikjas maiau kontroliuoja situacij. Kaip ir atsisakant dalyvauti
tyrime, lygiai taip pat yra sunku pasakyti pakaks mandagiam ir kompetentingam apklausos
atlikjui. Todl asmenin apklausa danai tsiasi 4560 minui, o kartais dar ilgiau. Be to,
apklausos atlikjo tinkama ivaizda, mandagumas bendraujant, tiriamos srities supratimas
padidina respondento pasitikjim tiek tyrim atliekania mone, tiek paiu tyrimu.
Asmenins apklausos pobdis yra toks, kad yra reikalingas trumpesnis laikas norimai
informacijai gauti nei atliekant apklaus patu. Pagaliau asmenin apklausa leidia rinkti vairaus
tipo informacij: nuo labai trump ir paprast taip-ne atsakym iki ilg, paties respondento
savais odiais formuluojam atsakym.
Turint tiek daug pranaum, galima stebtis, kodl asmenin apklausa dar nra vienintelis
tinkamiausias informacijos rinkimo metodas. Ji kaip ir kiti metodai turi trkum. Pirma, gerai
apmokyt apklausos atlikj darbas yra labai brangus ir todl yra pigiau naudoti apklausos
telefonu metod (tam nereikia apklausos atlikjo kelions laiko). Tyrimo katai dar labiau iauga,
kai respondentai gyvena geografikai paioje teritorijoje (sivaizduokime, kad reikia apklausti
mons klientus, kuri dalis yra Rusijoje, Ukrainoje, o kita dalis Vakar Europos alyse) arba juos
yra sunku rasti ir reikia i anksto susitarti dl vizito. Paprastai is apklausos metodas yra 23 kartus
brangesnis nei apklausa telefonu.

11

Antra problema, susijusi su asmenine apklausa, yra didel apklausos atlikjo klaidos galimyb,
kuri sukelia tiesioginis apklausos atlikjo ir respondento bendravimas. i problema ikyla jei
apklausos atlikjai yra blogai apmokyti. Tada gali atsirasti nukrypimai nuo numatyt,
standartizuot procedr ar gali bti netinkamai pateikiamas klausimas, uraomi respondento
atsakymai. Pagaliau egzistuoja ir nesiningumo problema, kai apklausos atlikjai patys atsako
visus anketos klausimus ar j dal.
Pagaliau apklausos atlikjus reikia valdyti. Tuo atveju, kai tyrime turi bti apklausta 1000 ar
daugiau respondent, informacijos rinkimui yra naudojama apie 50 apklausos atlikj. O juos
reikia valdyti parinkti tinkamus kandidatus, apmokyti, kontroliuoti. Kuo sudtingesnis tyrimas,
tuo didesnis dmesys apmokymui turi bti skiriamas. Kai kuriais atvejais kartais tenka susikviesti
apklausos atlikjus i vairi miest mons pagrindin biur, kitais atvejais naudingiau vykti
atskirus miestus ir ten apmokyti apklausos atlikjus. Be to, papildom sunkum sukelia fizinis
anketos perdavimas apklausos atlikjams kituose miestuose ir upildyt anket gavimas i j.
Dl asmenins apklausos brangumo ypa spariai maja tyrim, kai asmenin apklausa
atliekama pas respondent namie ar darbe. Tokiu atveju svarbu pasirinkt respondent rasti namie
gali tekti pas j eiti du ar tris kartus. Kai asmenin apklausa atliekama biure, siekiant apklausti
mons vadov ar kit vadovaujant asmen, sunkumai prasideda nuo to, kad apsaugos darbuotojai
ar apsaugos sistemos nenori apklausos atlikjo sileisti mon. Net jei ir pasiseka j eiti,
tinkamas respondentas gali bti ivyks i mons arba bti kur nors mons teritorijoje, bet ne
savo kabinete, jis gali bti usims ir nenorti priimti apklausos atlikjo. Tam tikras barjeras,
siekiant pakliti pas reikaling respondent, gali bti ir respondento sekretor. Nepaisant vis
ivardyt problem asmenin apklausa namie ar darbo vietoje itin danai naudojama tstiniuose
tyrimuose (kurie kartojami kas tam tikr laik).
Labai populiarja apklausos gatvse, prekybos centruose. Apklausa gatvje nepareigoja
respondento sileisti apklausos atlikjo savo namus, kartu sumainamas rizikos laipsnis
respondentui. Taiau gatvje ar prekybos centre respondentas nra links daug laiko skirti
bendravimui su apklausos atlikju, todl siekiama, kad tokia apklausa bt ne ilgesn nei 2030
min. Be to, atliekant apklaus gatvje ar prekybos centre yra sunku atlikti atsitiktin respondent
atrank (r. skyri Respondent atranka). Todl gaunama informacija, kuri nereprezentuoja
visumos nuomons ar elgesio.

12

Kompiuteriu atliekamos apklausos Lietuvoje nra labai populiarios. Toks apklausos metodas
yra tinkamas respondentams, kurie nemgsta tiesioginio bendravimo su apklausos atlikju. iuo
atveju egzistuoja lietimui jautrus ekranas, kuriame yra pateikiami klausimai ir pagalbos funkcija,
jei respondentui kas nors yra neaiku. Paprastai tokie kompiuteriniai kioskai pastatomi prekybos
centruose, konferencijose ar parodose. Taiau io asmenins apklausos metodo plaiau
neaptarsime, nes jis yra ypa sudtingai pritaikomas moni apklausai.

1.3.2. Apklausa telefonu

Vienas i svarbiausi apklausos telefonu pranaum yra galimyb labiau kontroliuoti apklausos
atlikj darb. Tuo atveju, kai apklausos atlikjui suteikiama darbo vieta (ir atskiras telefonas) bei
nurodomi telefono numeriai, kuriais turi paskambinti apklausos atlikjas, skambui iklotin gali
parodyti, ar buvo skambinta pasirinkam respondentui, kiek kart buvo bandyta skambinti, kokios
trukms buvo pokalbis.
Kitas apklausos telefonu pranaumas yra maesns nei asmenins apklausos snaudos. Kadangi
visi skambuiai yra atliekami i tos pat vietos, kelions laikas ir ilaidos yra eliminuojamos. is
pranaumas ypa svarbus, kai respondentai isibarst geografikai.
Nors is metodas reikalauja nemaai apklausos atlikjo laiko, taiau jis yra praleidiamas labai
efektyviai, t. y. apklausiant respondentus. Tai labai netipika asmeninei apklausai, kur apklausos
atlikjas didesn dienos dal gali bti darbintas kaip keliautojas, o ne informacijos gavjas.
Kitas apklausos telefonu pranaumas yra greitis. Palyginti tiek su asmenine apklausa, tiek su
apklausa patu, atliekant apklaus telefonu galima kur kas greiiau surinkti reikaling informacij.
Dar vienas apklausos telefonu pranaumas yra tai, kad tiksliai inome, kas yra ms respondentas.
Jei reikia apklausti moni komercijos direktorius, tai jus kabinet su urau Komercijos
direktorius, bt keista teirautis ten esanio mogaus, ar jis yra komercijos direktorius. Taiau
realybje pasitaiko situacij, kai komercijos direktoriaus ar kito atsakingo asmens nesant savo
kabinete kitas mogus (pvz., kompiuteri specialistas) dirba prie jo stalo. Skambinant telefonu yra
natralu, kad apklausos atlikjo praymas sujungti su komercijos direktoriumi arba pasitikslina, ar
tikrai su reikiamu asmeniu jis kalbasi.

13

Tarp apklausos telefonu trkum yra maesnis informacijos kiekis ir jos nedetalumas, palyginti
su asmenine apklausa. Kadangi respondentui yra paprasta nutraukti interviu, klausimai turi bti
santykinai trumpi, paprasti ir doms. Jei tyrimo esm nra labai domi respondentui, tai patariama
interviu parengti kaip galima trumpesn. Kadangi mons bus klausinjamos apie joms skaudius ir
rpimus klausimus, tai apklausa telefonu gali tstis gana ilgai, taiau informacijos detalumas gali
bti rimta problema, kadangi tam tikri klausimai yra sudtingiau pateikiami telefonu nei atliekant
asmenin apklaus (r. skyri Anketos sudarymas).
Kitas trkumas yra visumos reprezentatyvumo nebuvimas srauose. Problema atsiranda tada,
kai atranka atliekama remiantis telefon katalogu. Mat vienai monei gali priklausyti 2 telefono
linijos, o kitai 10. Taiau iuo atveju atranka bus atliekama ne pagal telefono numerius, tai ir
minta problema nra labai aktuali.
Atsivelgiant klaidas, sukeltas apklausos atlikjo ir respondento bendravimo, apklausa
telefonu yra tarp asmenins apklausos (didesn apklausos atlikjo klaida) ir apklausos patu
(maesn apklausos atlikjo klaida).
Pagaliau dl apklausos telefonu nevaizdinio pobdio nra galimybs interviu metu naudoti
produkt pavyzdi ar kit mgini. Taiau i problema gali bti i dalies veikta arba naudojant
odin apibdinim (kai manoma), arba siuniant produktus patu, kai vizualumas yra btinas.

1.3.3. Apklausa patu

Maos apklausos patu snaudos yra ypatingas pranaumas, palyginti su asmenine apklausa ir
apklausa telefonu. Snaud pranaumas yra ypa rykus, kai respondentai yra geografikai
isibarst. Nors pato ilaidos nra maos, taiau tiek pat kainuoja sisti laik tiek tolim
kaimel, tiek tame paiame mieste.
Palyginti su kitais metodais, pato apklausai nebdingos apklausos atlikjo klaidos, nes nra
apklausos atlikjo, su kuriuo respondentas turi bendrauti tiesiogiai ar telefonu. Tai suteikia tam
tikr pranaum respondentui jis yra nestebimas ir negirdimas apklausos metu, t. y. taip
sukuriamas anonimikumo vaizdis. is anonimikumas gali bti naudingas gaunant konfidenciali
informacij, kuri bt sunku gauti kitu apklausos metodu.

14

Pato apklausos naudojimas turi pranaum leidia respondentui daug atidiau formuluoti
savo atsakymus ir tiksliau urainti atsakymus, tam skiriant savo laisvo laiko. Asmenin apklausa
ar apklausa telefonu gali bti atliekama tuo metu, kai vadovo laukia klientas, vadovas skuba
susitikim ar baigiasi darbo laikas, ar vadovas usims kita veikla ir nra links bendradarbiauti.
is lankstumas leidia respondentui surinkti informacij, kurios jis neturi esamu momentu.
Pagrindinis apklausos patu trkumas yra neatsakymo klaidos. Daugelis gavusij anketas
paprasiausia j negrina, o grinusieji ir negrinusieji anketas respondentai gali skirtis
daugeliu charakteristik, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali bti svarbios tyrimui.
Kitas apklausos patu trkumas yra ribotas informacijos, kuri mes galime gauti per i
komunikacijos priemon, kiekis ir isamumas. Ilgos anketos, tiktina, bus imestos. Praktikumo
dlei yra optimistika tiktis, kad respondentas nors upildyti anket, reikalaujani daugiau nei
20 minui laiko jai upildyti.
Be to, apklausos patu administravimas eliminuoja galimyb apklausos atlikjui paaikinti
klausimus, kurie respondentui yra neaiks, ar pabandyti gauti detalesnius atsakymus (todl itin
retai naudojami nestruktrizuoti, atviri klausimai).
Viena daniausia pasitaikani apklausos patu problem kai apklausiamos mons, kartais
nra galimybs nustatyti, ar tikrai anketos klausimus atsak pasirinktas respondentas, pvz., ar
informacij pateik tikrai generalinis direktorius, o ne gamybos direktorius ar net sekretor.
Kitas apribojimas yra susijs su papildomos informacijos kiekiu, kuris negali bti gautas
atliekant apklaus patu. Apklausos atlikjo pastebjimai asmenikai bendraujant su respondentu
jo apranga, fizin ivaizda ir kitos respondent apibdinanios charakteristikos nebus gauti.
Dar viena su apklausa patu susijusi problema yra tyrimui reikalingas laikas. Reikia praleisti
nemaai laiko ne tik rengiant anketas, bet ir atsivelgti laikui pasiekti respondent ir grti atgal
reikaling laik, taip pat anketai upildyti reikaling laik. Tai tampa problema, jei apklausos
metu vyksta rimt verslo aplinkos pasikeitim. Anksiausia atsiunt savo atsakymus respondentai
dar nieko neinojo apie pasikeitimus ir negaljo vertinti j svarbos, o vliausia atsiunt akcentavo
btent naujausias problemas, nes ankstesns problemos pasirod nereikmingos, palyginti su
pastarosiomis.

15

Taiau apklausa patu yra labai skminga priemon, atliekant tstinius tyrimus arba kai
sudaromas respondent sraas. Kadangi su respondentu yra i anksto sutarta dl nuolatinio
dalyvavimo apklausoje, tai tada pats paprasiausias bdas yra atsisti respondentui anket patu.
Tokie sraai padeda laiku gauti reikalingus atsakymus ir pasiekti aukt atsakym grinimo
laipsn.
1.3.4. Apklausa elektroniniu bdu
Apklausa elektroniniu patu i esms yra analogika apklausai patu. Kadangi nra apklausos
atlikjo, respondentui kyla analogik problem kaip ir dalyvaujaniajam apklausoje patu. Dl
didelio nereikalingo elektronini ini skaiiaus (elektronini iukli) js inut gali pasiklysti
tarp kit inui. Dar blogesn situacija, kaip vartotojai turi filtrus inutms. Kaip ir apklausos
patu atveju, bdingas emas anket grinimo laipsnis, sunku kontroliuoti, kad informacij
pateikt tikrai pasirinktas mogus. Todl atsiranda imties kontrols problema. Lygiai taip pat
egzistuoja duomen rinkimo aplinkos kontrols problema. Skirtingai nuo apklausos patu,
atliekant apklaus elektroniniu patu galima greiiau gauti atsakymus. Apklausiant gyventojus
elektroniniu patu danai kyla nesklandum, nes dalis respondent juo nesinaudoja. Organizacij
atveju tai nra problema. Elektroninis patas bt kur kas naudingesn priemon nei apklausa
patu, kai atliekami tstiniai tyrimai.

Klausimai pasikartojimui
Kodl reikalinga sudaryti anket?
Paaikinkite anketos sudarymo nuoseklum.
Koki informacij galim gauti apklausos metu?
Ivardinkite pagrindinius apklausos vykdymo metodus.
Kokie yra skirting apklausos metod privalumai ir trkumai?
Kur apklausos metod silytumte naujoti jei reikt greitai gauti informacij?
Ar sutinkate su teiginiu Apklausa elektroniniu bdu yra ymiai efektyvesnis apklausos metodas
nei asmenin apklausa?

16

Papildoma literatra
Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Sixth ed., Prentice Hall, 2010, p. 265 294
Cooper D. R., Schindler P.S. Business research methods. Ninth ed., McGraw-Hill., 2006, 242 268
Malhorta N.K. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd., 2010, p. 211 254
Wilson A. Marketing research: an integrated approach. Pearson Education. 2003, pp. 119-142

17

2. Respondent nenoro ir nesugebjimo atsakyti sumainimas

Skyriaus tikslai

Perskaits skyri skaitytojas:

-

suinos veiksnius, kurie slygoja netikslius apklausos rezultatus;

supras kodl mons atsisako dalyvauti tyrime ir kaip galima sumainti respondent nenor
dalyvauti tyrime;

gebs nustatyti situacijas, kuriose respondentas gali pateikti netiksli informacij bei inos
kaip galima bt sumainti netiksli atsakym atsiradimo tikimyb;

supras kokie tyrimo atlikjo veiksmai gali slygoti netikslius apklausos rezultatus ir kaip
galima bt juos valdyti.

2.1. Neatsakymo klaidos ir j sumainimas

Visuomenje yra paplitusi nuomon, kad galimyb gauti tiksli informacij priklauso vien tik
nuo to, kiek bus apklausta respondent. I tikro respondent skaiius turi takos rezultat
tikslumui, taiau jis priklauso ne tik nuo imties dydio. Klaidos, lemianios tyrimo rezultat
tikslum, pateikiamos 3 paveiksle.

Netikslus
klausimas

Neatsakymo
klaidos

Apklausos
atlikjo klaida

Klausimas
Atsakymas

Respondentas

Netikslumas
atsakinjant

Apklausos
atlikjas

Netikslus
atsakymo
uraymas

3 pav. Apklausos rezultat tikslum lemianios klaidos.

18

Kaip pastebime i paveikslo, apklausos rezultatai priklauso nuo tyrimo specialisto gebjimo
tinkamai pasirinkti tiriam visum bei j reprezentuojani respondent imt. Gaunam duomen
tikslumas priklauso nuo gebjimo pasiekti apklausai pasirinktus respondentus ir tikinti juos
bendradarbiauti. Marketingo tyrimo rezultatus gali ikreipti klaidingai suprantami pateikti
klausimai, respondent nenoras ar nesugebjimas tiksliai juos atsakyti. Be to, apklausos atlikjas
gali neteisingai suprasti bei urayti atsakymus, o kartais net daryti tak tam tikr atsakym
besirenkaniam respondentui. Taigi, apklausos rezultat tikslum lemia daug vairiausi grsmi,
kurias svarbu inoti ir kontroliuoti.
Neatsakymo klaidos pagrindas daniausia yra respondent atsisakymas dalyvauti apklausoje
arba apklausos atlikjo nesugebjimas surasti respondent. Atsisakymo laipsnis skiriasi
priklausomai nuo naudojamo apklausos bdo. Jis gali bti 35%, kai atliekame trump asmenin
apklaus gatvje, bei iki 3035%, kai atliekame ilgas asmenines apklausas ar apklausas telefonu.
Taiau siuniant anketas patu labai tiktina, kad sugr tik 1020% isiust anket. Didelis
atsisakymo dalyvauti apklausoje laipsnis gali bti rimta problema, nes atsisak dalyvauti
apklausoje respondentai gali labai skirtis (pagal demografines charakteristikas ar nuomones apie
tam tikr objekt) nuo t, kurie sutiko dalyvauti. mons gali atsisakyti bendradarbiauti dl
daugelio prieasi.
Pirma ir pagrindin prieastis yra baim. Nepaisant respondent noro bendradarbiauti su jumis,
juos veikia baim nesvarbu, ar bijoma sileisti apklausos atlikj mon, ar pateikti
informacijos. Augantis konkurencijos lygis reikia, kad mons tampa vis udaresns visuomenei.
Jie taip pat gali tiktis, kad apklausos atlikjas yra konkuruojanios mons darbuotojas, mokesi
inspektorius, kredito staigos atstovas ir pan. Yra ir daugiau prieasi nedalyvauti apklausoje. Kai
kurie segmentai tyrim gali suvokti kaip invazij asmenikum ar privai mon. Respondentai
gali nesutikti kalbti apie savo verslo problemas, tikdami, kad jos yra bdingos tik j monei, ir
nenordami parodyti aplinkiniams savo silpnj viet. Gali bti jauiamas prieikumas apklausos
atlikjui (jei yra aiki ir nepageidaujam asmenybi skirtum), finansuotojui (usakovui) ar
tiriamajam objektui. moni vadovai vyrai gali mieliau bendrauti su apklausos atlikjomis
moterimis nei su vyrais. Vyresnio amiaus respondentai gali nepatikliai irti apklausos
atlikjus studentus ar net moksleivius.
Prie pradedant analiz, kaip galima bt sumainti neatsakym klaidas, yra svarbu suvokti,
kodl mons sutinka dalyvauti tyrimuose. Kodl mons bendradarbiauja? Nors atsisakymas

19

dalyvauti apklausose yra auganti problema, taiau dauguma moni nori bti apklausti. Norint
suprasti atsisakymo problemas, reikia pradti nuo pasitenkinimo ir motyv, kurie gali padti
utikrinant aukt dalyvavimo laipsn. Pirma, mons yra link padti vien dl draugikumo,
politini sitikinim ar noro padti apklausos atlikjui atlikti savo darb. Toks noras ypa iauga,
kai kalbama domia tema ar esant teigiamam susitapatinimui su tyrimo usakovu ar atlikju. Antra,
interviu suteikia ans socialiniam bendravimui. Vieniiems monms tai malonus j gyvenimo
pavairinimas. Kitiems tai galimyb pasidalyti patirtimi su simpatiku klausytoju. Pagaliau kai
kurie mons bendradarbiaus dl atlygio ar tiesiogins naudos. is veiksnys turi didel tak
tyrim patu atsakymo lygiui. Kai tyrimai tampa danesni ir teikia maiau naujovikumo,
respondentai daniau klausia Kas man u tai? Toki klausim ypa danai igirsta tie, kuriems
reikia apklausti skubanius vadovus.
Stengiantis sumainti neatsakymo poveik tyrimo rezultatams, galima naudoti dvi bendras
strategijas:
1. sumainti nedalyvavusi respondent skaii;
2. suprantant, kad nepraktika stengtis sumainti nedalyvavusi respondent skaii iki nulio,
stengtis kompensuoti nebuvim gautais duomenimis.
Atliekant asmenin apklaus ir apklaus telefonu (ypa pastarj) tiesioginis bendravimas su
asmeniu padeda utikrinti, kad atsisakymo laipsnis bus santykinai emas. Apklausos atlikjo
asmenyb ir pardavimo gebjimai iuo atvilgiu daro didel tak, todl galima tiktis, kad
imanantis tyrjas bandys pasirinkti tuos apklausos atlikjus, kurie turi iuos svarbius sugebjimus
(r. skyri Apklausos atlikj mokymas). Raktas, sumainantis neatsakym atliekant iuos
tyrimus, yra gebjimas skmingai bendrauti su potencialiais respondentais.
Tuo atveju, jei respondento nra darbe, pakartotiniai vizitai ar skambinimas telefonu naudingi,
siekiant pagaliau inicijuoti ry su respondentu. Taiau kiekviena pakartotinio skambinimo banga,
tiktina, turs maesn atsakym lyg nei ankstesn. Patariama skaiiuoti koki pasirinkt
respondent dal pavyko apklausti kiekvieno pakartotinio skambinimo metu ir nutraukti pastangas
tik tada, kai tampa aiku, kad kontakt procentas smarkiai sumaja.
Neatsakymas ypa problemikas, kai apklausa atliekama patu. Dl tarpasmeninio kontakto
trkumo skmingas respondento motyvavimas atliekant apklaus patu priklausys nuo respondento
reakcijos parayt informacij ir susijusius dalykus, kurie sudaro respondento gaunam tyrimo

20

pakuot. Be to, veiksmai, atliekami tiek prie pateikiant anket patu, tiek ir j pateikus, danai
yra naudingi mainant neatsakym skaii tyrime.
emiau pateikiami tam tikri veiksmai, kurie yra tinkami ir vairiems apklausos bdams, bet
daniausia naudojami atliekant apklaus patu bei apklaus elektroniniu bdu.
A) Veiksmai, atliekami prie pateikiant anket.
Iankstinis bendravimas su respondentu telefonu, laiku ar atviruku yra gera galimyb padidinti
atsakym lyg. Tai danai bna ne daugiau nei paprasiausias skambinimas potencialiam
respondentui ir sutikimo nusisti jam anket praymas. Toks potenciali respondent atsiklausimas
gali bti labai skmingas. Malonus ir mandagus iankstinis bendravimas su potencialiu
respondentu gali bti labai efektyvi technika, utikrinant respondento bendradarbiavim
apklausoje patu ar elektroniniu patu.

B) Anketos pateikimo technikos.

Anketos ilgis. Anketos neturi reikalauti i respondento labai daug laiko. Taiau nereikia savo
klausim taip suspausti, kad jie btinai tilpt viename A4 formato lape, vien tik tam, kad anketa
uimt vien lap. Reikia traukti tik svarbius klausimus ir padaryti visk, kad jie atrodyt paprasti
ir lengvi atsakyti. Daniausia siekiama, kad atsakymas patu siuniamos anketos klausimus
uimt ne daugiau nei 2030 minui (tai nra taikytina iilginiams tyrimams).
Lydimasis laikas. Jis turi bti paprastas, domus ir tikinantis, bet neilgas. Pabandykite j
pasiirti respondento akimis. Apie j plaiau bus kalbama skyriuje Anketos sudarymas.
Atgalinis vokas. Potencialaus respondento patogumui yra rekomenduojama dti sau adresuot
vok su pato enklu, kad bt galima grinti anket.
Suasmenintas adresas. Uuot siunt anket direktoriui kur manoma nurodykite konkreius
vardus.
Piniginiai apdovanojimai. Pinig ir kitokio tiesioginio skatinimo naudojimas gali labai
padidinti pato anket grinimo laipsn. Tai tinka nepaisant to, ar respondentai yra tipiki
vartotojai, ar moni vadovai. Reikia atsiminti, kad pinig djimas su anketa yra i tikro tik
dkingumo enklas, o ne suma, kuri ketinama sumokti respondentui u jo pildant anket sugait
laik. Piniginiai apdovanojimai gali bti pakeisti kitomis vertybmis (kuponais). Be to, danai yra
naudojamos loterijos, kuri bilietais bna iki tam tikros datos isistos anketos. Pateikiant tokias
paskatas negalima pateikti sakinio pridedama dovanl yra padka u Js sugait laik, nes
anketos pildymas gali uimti valand, o gal net ir daugiau laiko, o respondentui u tai silomas

21

menkavertis atlygis. Kur kas geriau bt rayti sakin pridedama dovanl yra padka u Js
sutikim dalyvauti apklausoje. Tada dovanls primimas bus vertinamas tik kaip moralinis
sipareigojimas dalyvauti apklausoje.
vertinant galim atsilyginimo pinigais naud, darani tak grinam anket skaiiui, reikia
prisiminti, kad tikslas nra paprasiausia padidinti grinimo skaii, tenkant vienam js
ileistam piniginiam vienetui. Kadangi neatsakymo klaidos gali labai sumainti apklausos patu
rezultat tikslum, patartina ileisti 50% pinig daugiau, siekiant gauti 30% daugiau atsakyt
anket.
Kai kuriais atvejais respondentai mieliau pads atlikti tyrim, jei jiems bus pasilyta tyrimo
rezultat santrauka. mons mgaujasi skaitydami apie paius save, analizuodami, kaip j
nuomons, poiriai ir elgesys skiriasi nuo kit. Tokie pasilymai gali utikrinti naud grinant
anketas. Su tokiu pasilymu susijusios ilaidos neturi bti didels, ypa jei apibendrinama daug
informacijos viename puslapyje, patenkinant respondento smalsum ir nesigilinant technines
detales.
Kaip lydimojo laiko dal galima rayti tok sakin Jei Js nortumte gauti io tyrimo
rezultat apibendrinim, prayiau parayti man. Dar kart dkui Jums u pagalb. I tikrj tik
maas respondent procentas tikrai prays tyrimo rezultat, taiau is draugikas gestas galt
pagerinti nuostatas dl js ir js mons, bendravimo klimat tarp respondento ir js, ir
svarbiausia padt sumainti neatsakymo atvej skaii. Taiau dl per didelio orientavimosi
grtamj ry daugiau anket gali atsisti tie respondentai, kurie yra labiau isilavin, labiau
susidomj, todl galimybs tyrime suinoti apie save pat nereikia pervertinti.
C) Isiuntus anket naudotinos technikos.
Treia technik grup traukia vien ar daugiau pakartotini kreipimsi tuos, kurie neatsako
anketas. Pakartotini kreipimsi skaiius vl turi bti suvoktas kaip subjektyvus reikalas, kuris
labai priklauso nuo individualaus tyrimo svarbumo turti didel procent upildyt ir grint
originali anket. Reikia atsiminti, kad atkaklumas gauti atsakymus i respondent, kurie gali bti
nenusiteik pateikti atsakymo, kartais lemia j nerpestingum ar greitesn klausimyn upildym,
siekiant kuo greiiau j atsikratyti.

22

2.2. Neatsakymo vertinimo technikos

Nepaisant didiausi pastang, nepraktika ar nemanoma visikai eliminuoti neatsakym
klausimus, nesvarbu, ar apklausa bt atliekama patu, telefonu, ar kaip asmeninis interviu. Nors
anketos persiuntimas, pakartotinis skambinimas ir kiti veiksmai gali sumainti neatsakym skaii
iki toleruotino laipsnio, vis tiek gali reikti suprasti neatsakymo klaid tak rezultatams. Tuo
tikslu yra naudojamos tam tikros technikos.
Sprendimo takos analiz. Naudojant i technik, pirmiausia stengiamasi vertinti, ar
neatsakymas gali pakeisti sprendim. Pavyzdiui, gamintojas sukr nauj produkt ir planuoja
pradti masin jo gamyb, taiau nori isiaikinti, ar jam apsimoks j gaminti. Pagal atliktus
skaiiavimus gamintojas nustat, kad jo veikla bus nenuostolinga, jei bent 20% esam vartotoj
nupirks vien nauj produkt per metus. Apklausos metu savo nuomon pareik 60% tyrimui
pasirinkt respondent, i kuri 40% teig, kad tikrai pirks nauj produkt, t. y. taip teig bent 24%
vis tyrimui pasirinkt respondent. Dl ios prieasties tolesnis tyrimas turs labai maai naudos,
nes nesudalyvavusi respondent atsakymai vis tiek praktikai neturs takos. Ir tai bt tik
papildomas pinig ir laiko vaistymas. Deja, i technika yra sunkiai pritaikoma analizuojamu
atveju.
Struio metodas. Naudojant metod teigiama, kad tiek tyrime dalyvav, tiek ir nedalyvav
respondentai pateikt klausim atsakyt vienodai. Paprasiausiai pastarieji dl tam tikr
prieasi nenorjo ar negaljo dalyvauti tyrime. Taigi teigiama, kad buvo respondentai, kurie
neatsak pateiktus klausimus, bet ie neatsakymai nesudaro neatsakym klaidos. Taiau tai tik
savs apgaudinjimas. Pavyzdiui, pirmiau pateiktame pavyzdyje tyrjas galjo nusprsti, kad 40%
nedalyvavusi respondent taip pat pirks nauj produkt. is metodas yra labai primityvus ir
nerekomenduojama jo naudoti praktikoje.
Nedalyvavusi respondent atranka. Mokslikai daug tinkamesnis bdas sprsti neatsakymo
problem yra protingai ileisti pinigus ir laik, siekiant itirti nedalyvavusi respondent imt, ir
panaudoti duomenis darant ivadas apie visus nedalyvavusius respondentus. Metodo esm tokia:
tarkim, jums reikia apklausti 2000 moni ir turite respondent skatinimo biudet 10000 lit (po
5 litus kiekvienam respondentui). Taiau dalis respondent (pvz., 1000) geranorikai sutiko
dalyvauti tyrime ir jiems joki paskatinimo priemoni nereikjo. Liks 1000 dalyvi nesutiko
dalyvauti tyrime. Kiekvienam i j tekt po 10 lit ir skatinimo fondo, bet kain ar 10 lit
paskatint respondent dalyvauti tyrime. Todl i pastarojo 1000 respondent pasirenkama tik
23

dalis respondent 200. Tai bt pakankamas skaiius, galintis reprezentuoti 1000 nesutikusij
dalyvauti tyrime. Tokiu atveju kiekvienam i 200 respondent galima bt pasilyti jau po 50 lit
i skatinimui skirto biudeto. Pastaroji suma kai kuriems respondentams gali tapti rimtu stimulu
dalyvauti tyrime.
Tendencij analiz. Kitas su neatsakymu susijs metodas toliau urainti charakteristikas
t, kurie atsak pakartotinai paskambinus arba antr, trei ir t. t. kart nusiuntus anketas, tuomet
nustatyti, ar egzistuoja kokios nors tendencijos tarp atsakym pobdio ir anketos grinimo laiko.
Tokiu atveju mes galime norti i tendencij iplsti siekdami vertinti savo respondent
charakteristikas. Pvz., atliekant apklaus telefonu, svarbu fiksuoti, kokius atsakymus pateikia
respondentai, kuriems prisiskambinate po pirmo skambuio, ir kokius atsakymus pateikia tie,
kuriems prisiskambiname i antro, treio ar tik ketvirto karto. Kiekvien kart analizuojame, ar
gauti atsakymai skiriasi tarpusavyje, ir stengiams nustatyti kokias nors tendencijas. Ypa danai
toks metodas taikomas atliekant apklaus patu, kai fiksuojama, kaip klausimus atsako tie
respondentai, kurie atsakymus pateikia per 10 pirmj apklausos dien, per kitas 10 ir per dar
vienas 10 dien. Kartais fiksuojamas atsakym pobdis t respondent, kurie atsiunt atsakymus
be priminimo, po pirmo, antro ar net treio priminimo.
Vienos ar kitos technikos pasirinkimas turi bti atliktas remiantis: 1) nuomone, kokiu laipsniu i
tikro reikia vertinti neatsakymo tak sprendimams; 2) laiko ir finansiniais itekliais; 3) galimybe
bti suklydusiam vertinant nedalyvavusi respondent charakteristikas. Jei is paskutinis
teiginys turi didel svarb, tada patartina rasti laiko ir pinig, reikaling nedalyvavusi
respondent tyrimui atlikti.

2.3. Netikslumas atsakinjant

Kita duomen tikslum veikianti problema yra ms neatidumas atsakinjant. i klaida
atsiranda gana danai, nes kai kurie respondentai gali nesugebti ar nenorti isamiai ir tiksliai
atsakyti pateikt klausim. Danai respondentui pateikiami klausimai yra susij su temomis, apie
kurias jis nieko neino. Tokiose situacijose yra naudojami filtravimo klausimai, tiriantys, kaip
respondentas imano tam tikr tem, k jis ino apie produkto naudojim, kokia jo ankstesn
patirtis.

24

2.3.1. Nesugebjimas tiksliai atsakyti

Respondentai gali nesugebti atsakyti klausim dl neinojimo, umirimo ar nesugebjimo
ireikti mint. Visais trimis atvejais atsiranda klaida, nes respondentai bando sukurti atsakymus,
kadangi to j prao apklausos atlikjas.
Respondentai ypa nemgsta parodyti, kad jie ko nors neino, yra nekompetentingi tam tikru
klausimu. Taip gali bti, kai respondentas yra klausiamas apie kit mons darbuotoj elges ar
nuomon. Daugelis biuro administratori ar sekretori neino mons vadovo nuomons tam tikru
klausimu, taiau jie to nenori parodyti ir stengiasi atsakyti vadovams skirtus klausimus. Taiau tie
atsakymai gali labai skirtis nuo realybs. Atliekant apklaus yra labai svarbu, kad pateiktus
klausimus atsakyt tyrimui pasirinktas respondentas, o ne jam atstovaujantis asmuo.
Kartais respondentai nesugeba tiksliai atsakyti klausim, nes neprisimena kakokio objekto ar
elgesio. Tokiais umirimo pavyzdiais gali bti netipins verslo problemos, matytos ar girdtos
reklamos. Umirimas priklauso tiek nuo atsitikimo danumo, tiek nuo vykio svarbumo, taip pat ir
nuo to, kas dar vyko tuo metu. Idealiu atveju klausimai turi bti pateikiami apie dabartin situacij.
Tai gali reikti trump period (24 valandas). Deja, toks laiko periodas daniausia netenkina
tyrimo atlikj paprastai tiriamas retrospektyvinis poiris. Atsakant retrospektyvinius
klausimus reikia mintimis grti atgal, kad sustiprt atsiminimas. Taiau, kai praome apibdinti
problem svarb, respondentai klausimus daniausia vertina atsivelgdami problem svarb
einamuoju metu, o ne tai, kiek svarbios jos buvo visu tiriamuoju periodu. Dl ios prieasties yra
daug geriau klausti apie specifinius ios veiklos vykius. Atmintis taip pat gali bti pagerinta
naudojant tam tikras prisiminimo technikas. Geriausia atsiminim padidina anketoje pateikiami
galimi atsakymai, kurie lyg ir sufleruoja respondentui galimas problemas ar elgesio bdus.
Pagaliau respondentai gali nesugebti atsakyti, kadangi jie negali suformuluoti atitinkamo
atsakymo. Tai ypa bdinga atsakant tiesioginius klausimus apie motyvacij. Daugelis
pasirinkimo sprendim yra atliekami smoningai nesuvokiant prieasi. Pvz., klausiamas, kodl
elgsi vienaip, o ne kitaip, respondentas gali pateikti neisamias, pavirutinikas prieastis. ioje
situacijoje itin didel svarba tenka anketai. Siekiant tinkamai j sudaryti ir parinkti vairius galimus
atsakymus, rekomenduojama atlikti fokusuot grup, kurios tikslas numatyti galimus atsakymus
anketoje pateikiamus klausimus.

25

2.3.2. Nenoras atsakyti tiksliai

Interviu metu gali atsirasti teigiam respondento motyvacij lemiani veiksni. Net tada, kai
respondentas gali atsakyti klausim, jis gali to nedaryti, nes klausimas reikalauja per daug
pastang, esama situacija neskatina atskleisti tikro atsakymo, nra jokio teisto pagrindo praomai
pateikti informacijai arba praoma informacija yra neviea, asmenin.
Reikalingos respondent pastangos. Dauguma respondent nra nusiteik skirti daug laiko ir
pastang, kad pateikt tiksl atsakym. Tarkim, tyrj domina, i kurios maisto preki parduotuvs
skyriaus respondentas pirko prekes, kai jis lanksi parduotuvje paskutinj kart. i informacija
gali bti gauta bent dviem bdais. Tyrjas gali prayti respondento, kad pastarasis ivardyt pirktas
prekes arba paymt jas pateiktame preki srae. Antras atvejis yra tinkamesnis, nes reikalauja
maiau respondento pastang.
Situacija. Kai kurie klausimai gali bti tinkami tik esant tam tikrai situacijai. Pvz., su asmenins
higienos preki naudojimu susij klausimai yra tinkami, kai tyrim finansuoja Lietuvos medik
asociacija, bet ne statybini mediag gamintojas. Todl tyrjas kartais gali manipuliuoti situacija,
siekdamas sukurti kuo palankesn atsakymui situacij.

Teisinis pagrindas. Respondentai nenori pasidalyti informacija, jei jie tam nemato teisinio
pagrindo. Kodl suli gamintojas turt domtis respondent amiumi, pajamomis ar usimimu?
Tinkamas paaikinimas, kam tie duomenys reikalingi, gali isprsti i problem. Siekdami
nustatyti, kaip suli vartojimas skiriasi priklausomai nuo skirtingo amiaus, pajam ar
usimimo, mes nortumme pateikti klausim, susijusi su Js demografiniais duomenimis.
Kategorijos. Pateikite skaii kategorijas, o ne klausimus, susijusius su konkreiais skaiiais.
Ne klauskite, kokios respondento pajamos per mnes, o praykite nurodyti interval, kuris
tiksliausia jas atspindi: iki 400 Lt, 401800 Lt, 8011200 Lt, 12012000 Lt, 2001 ir daugiau Lt.
Susirpinimas dl asmenini klausim. Nors dauguma respondent nevertina tyrimo, kaip
siverimo asmenin erdv, j tolerancija gali baigtis dl labai detali asmenik klausim.
Nemaa dalis telefoninio ar asmeninio interviu respondent gali atsisakyti atsakinti su
pajamomis susijusius klausimus, o kiti gali ikraipyti savo atsakym. J poiriu, nra tinkama
tok klausim atsakyti nepastamam asmeniui, kuris gali panaudoti atsakym kitiems tikslams. i

26

problem tam tikru laipsniu gali sumainti konfidencialumo utikrinimas ir isamus paaikinimas
apie duomen reikalingum.
Laiko trkumas ir nuovargis. Interviu proceso ilgumas lemia atsakym tikslum. Respondentus
gali suerzinti laikas, kurio reikjo anketai upildyti. Nenuostabu, kad jie gali nusprsti pateikti
sutrumpintus atsakymus ir vengti paaikinim. Tada yra geriausia greitai pabaigti interviu. Net tie,
kurie noriai ir isamiai atsakinja klausimus, pagaliau pavargsta, jei interviu yra per ilgas
(ilgumas, inoma, yra subjektyvus nuobodus 20-ies minui asmeninis interviu gali atrodyti
ilgesnis nei vaizdingas 45-i minui asmeninis interviu domia tema).
Prestio siekimo ir socialinio trokimo klaidos pateikiant atsakymus. ia mes matysime
interviu, kaip socialins sveikos, pasekmes. Nustatyta, kad respondentas kreips savo atsakymus ta
linkme, kuri (j sitikinimu) padidins j presti apklausos atlikjo akyse. Dl to klausimai apie
prestiinius dalykus pajamas, isilavinim, skaitant laikrat praleidiam laik ar net
gyvenamj viet gali bti netinkami siekiant geriau atrodyti respondento akyse. Skirtingai nuo
to, kas yra socialiai troktama, respondentai gali nukreipti savo nuomones ar nenorti minti
netinkam dalyk, pvz., usienio kalb nemokjimo.
Paslaugumo klaidos. Apklausoje respondentai danai bna pernelyg paslaugs. Klausiant
respondent, ar vertt labiau kontroliuoti valdinink veikl, tiktina sulaukti teigiamo atsakymo.
Taip pat teigiam atsakym daniausia gausite klausim, ar planuojate daugiau l skirti
reklamai, rinkos tyrimams ar darbuotoj mokymams. Taiau tai dar nereikia, kad respondentas
ateityje tai tikrai darys. Tokiems klausimams patikrinti reikalingi kontroliniai klausimai, kuriuos
pateikiant galima bt patikrinti, ar tikrai respondentas sako ties.
Atsakym stilius. Naudojant klausimus, kuri atsakymai vertinami penki ar deimties bal
skale, danai pasireikia sistemin atsakym stiliaus klaida. Yra pastebta, kad vertindami objektus
mintomis skalmis respondentai Lietuvoje retai renkasi ekstremalius atsakymus (1 ar 10).

2.4. Apklausos atlikjo klaidos

Apklausos atlikjai labai skiriasi asmeninmis savybmis, darbo patirtimi, apklausos atlikimo
stiliais, motyvacija gerai atlikti darb. Taiau nra koki nors charakteristik, kurios galt
identifikuoti ger apklausj. Aiku, jie turi turti minimal isilavinimo lyg, ini bei

27

bendravimo gebjim. Didiausi tak pritrauktiems monms turi darbo pobdis: darbas tik dal
dienos, daniausia ne darbo metu, u kompensacij, kuri yra danai artima minimaliam darbo
umokesiui. Be to, darbas retai yra maai kontroliuojamas. Skirtumai tarp apklausos atlikj taip
pat reikia didel vairov tarp bd, kuriais apklausos atlikjas pateikia klausim ir urao
atsakym. ie skirtumai gali lemti tai, kad skirting apklausos atlikj gauti atsakymai bus sunkiai
palyginami tarpusavyje. Pagaliau tokie skirtumai atsilieps ir bendram tyrimo patikimumui.
Apklausos atlikjo spdis respondentui. Daugeliui respondent asmeninis interviu yra nauja
patirtis, apie kuri jie turi maai informacijos, todl apklausos atlikjas tampa svarbiausiu altiniu
atitinkamam elgesiui isiaikinti. Subtils patvirtinimo, pamaloninimo, padrsinimo enklai tampa
svarbs, taiau apklausos atlikjas turi bti laikomas asmeniu, galiniu suprasti respondento
poir ir elges be jokio sikiimo. is santyki tipas daniausiai usimezga, kai respondentas ir
apklausos atlikjas skiriasi pagrindinmis charakteristikomis: lytimi, amiumi, rase ir socialine
klase.
Nuomons, kurias apklausos atlikjas primeta respondentui tyrimo metu, gali turti didel tak
susidomjimo laipsniui ir norui atsakinti atvirai. Bendravimas toliau bus uslopintas, jei
apklausos atlikjas atrodys lus ar nuobodus, ar bandys ireikti susidomjim, nuolat
pertraukdamas kalbant asmen, ar bus per daug pasinrs atsakym uraym. Todl tinkama
atranka ir geras apklausos atlikjo apmokymas gali sumainti daugel i nesklandum.
Galbt bendriausia apklausos atlikj klaida yra netinkamas klausimo pateikimas. Bdas,
kuriuo apklausos atlikjas pateikia klausim bei paaikina j detales, gali priklausyti nuo apklausos
atlikjo 1) nuomons koks atsakymas klausim yra tinkamas arba 2) sitikinimo, kaip tam tikras
respondentas galt atsakyti pateikt klausim atsakymas. Tinkamas apklausos atlikj
apmokymas tampa labai svarbiu rankiu mainant ias klaidas.
Apgavyst ir melas. Kuklus darbo umokestis, kur gauna apklausos atlikjas u savo darb,
skatina j klastoti atsakymus. Papildom prieast tokiai nesiningai veiklai suteikia tai, kad
problematika stebti apklausos atlikjo veiksmus asmenins apklausos metu. Tai labai rimta
problema, nes interviu imitavimas gali bti netinkamo tyrimo prieastis. Todl dauguma
komercini tyrimo moni patikrina 1015% atlikt interviu. Be to, yra numatomos apklausos
atlikjo kontrols procedros apklausos metu.

28

Klausimai pasikartojimui
Ar sutinkate su teiginiu Apklausos rezultat tikslumas priklausos tik nuo to kiek daug buvo
apklausta respondent?
Paaikinkite kas yra neatsakymo klaida ir kodl ji svarbi vykdant apklausas.
Ar sutinkate su teiginiu Apklausos metu nemanoma visikai eliminuoti neatsakymo klaidos?
Kuri i neatsakymo vertinimo technik yra pati naudingiausia? Paaikinkite savo sprendim..
Kokios prieastys slygoja respondent nesugebjim atsakyti tiksliai? Kaip galima bt ivengti
toki klaid?
Kodl respondentai nenori tiksliai atsakyti? Ar galima kaip nors padidinti respondent nor
atsakyti tiksliai?
Ar sutinkate su teiginiu Apklausos rezultat tikslumas nepriklauso nuo apklausos atlikjo darbo?

Papildoma literatra
Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Sixth ed., Prentice Hall, 2010, p. 265 294
Cooper D. R., Schindler P.S. Business research methods. Ninth ed., McGraw-Hill., 2006, 242 268
Malhorta N.K. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd., 2010, p. 211 254
Wilson A. Marketing research: an integrated approach. Pearson Education. 2003, pp. 119-142

29

3. Klausim sudarymas ir idstymas

Skyriaus tikslai

Perskaits skyri skaitytojas:

-

gebs diskutuoti apie nestruktrizuot ir struktrizuot klausim privalumus bei trkumus;

moks parinkti tinkamus klausimui odius;

supras kaip netiksls odiai gali slygoti klaidingus respondento atsakymus;

suinos klausim idstymo anketoje principus bei patarimus kaip pateikti papildom
informacij respondentams apie anketos pildym.

3.1. Klausimo struktros parinkimas

Priklausomai nuo klausimo struktros prastai iskiriami dviej tip klausimai: nestruktrizuoti
ir struktrizuoti. Marketingo tyrimuose pastarieji dar danai skirstomi plataus pasirinkimo
klausimus, arbaarba tipo klausimus ir skales.

3.1.1. Nestruktrizuoti klausimai

Nestruktrizuoti klausimai yra atviri klausimai, kuriuos respondentas atsako savo odiais.
Nors atviri klausimai reikalauja paties respondento formuluoti atsakym, taiau reikalingi
atsakymai gali bti tiek ilgi (isams), tiek trumpi (konkrets), pvz.:

Pasakykite praome jums inom kavos preks enkl:

___________________________________________
Kiek jums met? Praome rayti sujusius metus _____________________________
Su kokia svarbiausia problema susidr Js mon prajusiais metais?
_________________________________
Labai tinka atvir klausim parinkti pirm pradedant koki nors tem. Jis leidia respondentui
pateikti bendr nuomon ar nuostatas, kurios gali padti interpretuoti atsakymus struktrizuotus
klausimus. Vienas i atvir klausim pranaum yra tai, kad juos yra lengva suformuluoti. Kitas
30

pranaumas tai, kad nra fiksuotos alternatyvi atsakym sekos, i kurios reikt rinktis. Dar kitas
atvir klausim pranaumas, kad gauti atsakymai gali iliustruoti tyrimo ataskait.
Nepaisant pranaum, atviri klausimai taip pat turi daug ir trkum, dl kuri tam tikrais
atvejais nra tinkami. Nors io tipo klausimai yra greitai ir paprastai formuluojami, taiau gautus
atsakymus gali bti sunku urayti. Paprastai atsakymai tokio tipo klausimus reikalauja kur kas
daugiau laiko ir respondento pastang nei kit tip klausimai. Respondent nor dalyvauti
apklausoje danai lemia btent laiko snaudos ir reikalingos respondento pastangos. Dl ios
prieasties

nestruktrizuoti

klausimai

yra

itin

retai

vartojami

marketingo

tyrimuose.

Rekomenduojama tokio tipo klausim vengti ir iame tyrime.

Kita su atvirais klausimais susijusi problema yra tai, kad net jei atsakymai yra skmingai
urayti odiais, kas nors turi juos redaguoti, kad galima bt sumuoti ir gauti bendras ivadas.
Tai nra labai svarbu atliekant valgomj tyrim, kur mus daniausiai domina individuals
atsakymai, o ne j sumos, atspindinios lygius ir tipus, todl toks redagavimas ir kodavimas
reikalauja daug laiko snaud bei yra sudtingas kituose tyrimo tipuose. Be to, tokia analiz turt
bti atliekama labai patyrusio tyrjo, kad bt sumainta interpretavimo klaidos galimyb.
Struktrizuoti klausimai nustato alternatyvi atsakym eil ir atsakymo form. Jie gali bti
plataus pasirinkimo, arbaarba tipo arba skal.

3.1.2. Plataus pasirinkimo klausimai

Tipinis plataus pasirinkimo formatas pateikia respondentui klausim ir kelet alternatyv.
Tuomet respondento yra praoma pasirinkti vien ar daugiau pateikt alternatyv.
Kuriame prekybos tinkle apsiperkate daniausiai?
1. Maxima
2. Rimi
3. Iki
4. Norfa
5. Aib
6. Kitame (raykite) _____________________

31

Kokius produktus pirkot praeit savait supermarkete?

Maisto preks
Nam apyvokos preks
Higienos preks
Alkoholiniai grimai
Drabuiai, avalyn
Buitin technika
aislai
Kita.....................................................................
Palyginti su atvirais klausimais, plataus pasirinkimo klausimai turi nemaai pranaum. I
esms abu ie klausimai turi prieing pranaum ir trkum, pvz., plataus pasirinkimo bdas
padeda lengviau urayti ir analizuoti duomenis, apklausjui ivengti klaidos ir redagavimo
interpretacijos. Taip pat isamius atsakymus link teikti respondentai negali to padaryti. Kitas
plataus pasirinkimo bdo pranaumas tas, kad jis yra paprastas respondentui, nes jam reikia tik
paymti atsakym, nereikia pastang suformuluoti ir pateikti mint. Todl is bdas yra patogus
siekiant gauti respondento palankum, ypa atliekant apklausas patu.

io bdo trkumai yra susij su tam tikru apribojimu pasirenkant alternatyvas. Pirma, jei
respondentas yra praomas pasirinkti tik vien alternatyv, kelios alternatyvos jam gali bti
vienodos (lygiaverts) arba gali bti, kad ne visos alternatyvos yra pamintos. Be to, kadangi
respondentas turi galimyb i pradi igirsti ar pamatyti alternatyvas, tada jis gali pasirinkti t
alternatyv, apie kuri atsakydamas atvir klausim jis bt net nesusimsts. Panaiai jei
respondentas nesutinka n su viena i alternatyv, jis gali pasirinkti lengviausi keli ir atsakyti
neturiu nuomons (jei tos alternatyvos trauktos kategorij sra). Sudarant anket reikia
numatyti atsakymus ir formuluoti klausimus, kurie bt pritaikyti savarankikai pildyti, tad yra ir
kitas trkumas: reikia daugiau pastang norint sitikinti, kad klausimas yra suprastas ir kad
atsakym sraas bus aikus. Kai respondent praoma pasirinkti i alternatyv srao, gali
atsirasti padties klaida. Priklausomai nuo klausimo pobdio ir alternatyvi atsakym
respondentas gali bti links pasirinkti pirm, paskutin ar centrin pateikt alternatyv.
3.1.3. Arbaarba klausimai.
Arbaarba klausimai i tikro yra plataus pasirinkimo klausimai, turintys tik dvi alternatyvas.
Daniausiai tos alternatyvos bna taip ir ne, sutinku ir nesutinku.

32

Js lytis? (Tinkam pabraukite)

Moteris
Vyras
Kuriose i emiau ivardint parduotuvi Jums teko pirkti drabuius 2010 m.?
Teko pirkti Neteko pirkti
Apranga
Aprangos galerija
Bershka
United Colors Of Benetton
Monton
Reserved
Zara
Imitz
Camel active
Can2
City Men&Women
Lelija
Esprit
Effigy
Etam Lingerie
Franco Feruzzi
Levis store
Lindex
Mango
Pull and Bear
S.Oliver
Stradivarius
Vero Moda
Arbaarba klausimai turi tuos paius pranaumus ir trkumus kaip ir plataus pasirinkimo
klausimai, t. y. lengvai formuluojami, uraomi, koduojami ir analizuojami. Esant tik dviem
alternatyvioms galimybms, respondentui yra paprasta atsakyti. Svarbiausia problema ta, kad kai
kurie klausimai negali bti suformuluoti kaip arbaarba klausimai.

3.2. Tinkam odi parinkimas sudarant klausimus

Kiekvieno klausimo sudarymas reikalauja odi parinkimo. Tai yra svarbus udavinys, nes
netinkama klausimo formuluot gali lemti respondento nenor atsakyti j arba netiksl atsakym
klausim. Abiem atvejais (neatsakymas klausim ar netikslus atsakymas) gali kilti daug problem
33

analizuojant duomenis. Dar daugiau toks atvejis gali sukelti vertinimo klaid, nes atsakymas
uraytas ar suprantamas netiksliai. To galime ivengti, jei atsivelgsime toliau pateiktas
rekomendacijas.
vertinti klausimo konkretum. Pirmiausia turime tiksliai nustatyti kiekvieno klausimo
konkretum (aikum). Tuo tikslu yra patariama atsakyti klausimus, kas, k, kada, kur, kodl ir
kaip. ie klausimai gali bti pagrindas ir klausimo konkretumui nustatyti. Pvz., turime klausimus:
1. Ar js perkate jogurt?
2. Ar geriate sultis?
Daniausia pasitaikanti klausim sudarymo klaida yra klausimo neapibrtumas laiko atvilgiu.
Galima numanyti, kad pirmame klausime kalbama apie praeit, taiau ji nra apibrta. Vargu ar
tyrime bus apklausiami parduotuvje esantys pirkjai. Matomai toks klausimas klaidingai
skiriamas isiaikinti mogaus elgiasiui praeityje gal tai iandiena, prajusi savait, mnuo, trys
mnesiai, vieneri metai. Antrame klausime taip pat yra neapibrtumas laiko poiriu. But
teisingiau bt klausimus formuluoti taip:
1a. Ar js esate tas mogus eimoje, kuris atsakingas u jogurto pirkim?
1b. Ar js pirkote jogurt vakar?
2. Ar grte sultis per prajusias septynias dienas?
Vartoti paprastus odius. odyno problema veikia daugum tyrj. Jie yra labiau isilavin
nei tipiniai respondentai, todl vartoja jiems inomus, bet respondentams nesuprantamus odius.
Todl tyrjams labai svarbu turti informacijos apie vidutin respondent, jo isilavinim ir tai, kad
kai kuriems respondentams kyla nesklandum atliekant prastines uduotis (upildyti blank).
Bendras patarimas yra vartoti paprastus odius, taiau net ir tada ilieka galimyb, kad
respondentas gali nesuprasti klausimo. Be to, reikia stengtis, kad ms klausimas nebt
argonikas. Pvz., turime klausimus:
Kaip js vertinate moni naudojam telemarketing?
iuose klausimuose odis telemarketingas gali bti neteisingas suprastas kaip tam tikri
marketingo veiksmai televizijoje. Telemarketingas tai marketingo veikla, kai mons darbuotojai
skambina telefonu ar atsiliepia skambuius.

34

Vengti dviprasmik odi. odiai turi bti ne tik paprasti, bet ir nedviprasmiki. Pvz.,
turime klausimus:
Kaip danai Js perkate drabuius (paymkite tinkam variant):
Danai
1.
2.
3.
4.
5.
6.

Kartais

Retai

Niekada

Supermarketuose
Parduotuvse I antr rank
Turguje
Specializuotose parduotuvse
Internetinse parduotuvse
Iparduotuvse

Bet kokiems praktiniams tikslams atsakymai iuos klausimus bus bereikmiai. odiai
retai, kartais, danai, paprastai, reguliariai yra dviprasmiki. Vienam respondentui
danai gali reikti kiekvien dien, kitam kart per savait. Todl yra daug geriau pateikti
klausim ir konkreias alternatyvas respondentui: kart per savait, kart per mnes, kart
per pusmet ir pan. Geriau tikt klausimas su tokiais atsakymais:
Kaip danai Js perkate drabuius (paymkite tinkam variant):
Kart per savait ir 2-3 kartus Kart per Reiau nei kart
daniau
per mnes mnes
per mnes
Supermarketuose
Parduotuvse I antr rank
Turguje
Specializuotose parduotuvse
Internetinse parduotuvse
Iparduotuvse
Analogik problem gali sukelti atsakymai daug, vidutinikai ar maai.
Kiek pinig js ileidiate per vien apsilankym picerijoje?
Blogas variantas
Daug
Daugiau nei vidutinikai
Vidutinikai
Maiau nei vidutinikai
Maai

Pataisytas variantas
iki 15 lit
15-30 lit
30,01 50 lit
50,01 75 litus
daugiau nei 75 litus

Ivengus dviprasmik odi galima tikslesn ir naudingesn informacij. Sudarinjant

atsatym kategorijas visada reikia atsivelgti kategorij prasmingum tiriamai problemai

35

konkreioje situacijoje. Nevertt naudoti kategorij daniau nei kart per dien, kart per dien,
kai klausiame apie lankymsi teatre ar koncerte, prieingai bt keista pateikti atsakymo kategorij
reiau nei kart per pusmet, kai kalbame apie arbatos grimo danum.
Vengti numatom alternatyv. Netiksliai ireikta alternatyva vadinama numatoma
alternatyva. Pvz.:
Ar pridtins verts mokesio sumainimas pagerint js mons veikl?
Pateiktas klausimas turi neapibrtas veiksmo alternatyvas. Be abejo, kokio nors mokesio
sumainimas palengvina mokesi nat monei, taiau yra ir kit priemoni, kurios palengvint
mons veikl. Todl respondentai, atsakydami pateikt klausim, io mokesio sumainim gali
vertinti remdamiesi skirtingomis alternatyvomis lygindami su pajam mokesio mainimu, su
socialinio draudimo mokesio mainimu ar su licenzijos vykdyti veikl idavimu nemokamai.
Tiktina, kad klausim bus atsakyta kitaip, jei jis bus konkretesnis.
Vengti numatom prielaid. Klausimai turi bti sudaryti taip, kad atsakymas klausim
nepriklausyt nuo numatom pasekmi ar galim veiksm, pvz.:
Ar Js pritariate, kad Lietuva turt kaip galima greiiau sivesti EUR?
Ar Js pritariate, kad Lietuva turt kaip galima greiiau sivesti EUR, jei tam reikt
mainti socialines imokas?
Vienas i reikalavim EURo sivedimui yra nedidelis buideto deficitas. Turint per didel
buideto deficit tekt j mainti, o viena i galim priemoni ilaid socialinms programoms
sumainimas. Kadangi vieni respondentai gali numatyti tokias pasekmes, o kiti ne, tai ir j
atsakymai gali skirtis dl pastarj neinformuotumo. iuo atveju antras klausimas yra daug
tikslesnis.
Vengti apibendrinim ir vertinim. mons vadovui pateikiamas klausimas Kokia pinig
suma, krita maisto prekms sigyti, tenka viena js eimos nariui per metus? gali sudaryti rimt
nesklandum. Idealiu atveju respondentas turt usiimti detaliu skaiiavimu, taiau labiausia
tiktina situacija, kad bus pateiktas skaiius i lub. Kur kas geriau bt paklausti, koki pinig
sum eima ileido maisto prekms tipin mnes (kartais praoma pasakyti apie paskutin mnes),

36

o vliau suinoti eimos nari skaii. Taip bus galima kur kas tiksliau nustatyti pinig sum, kuri
tenka kiekvienam eimos nariui per mnes, o vliau padauginti i 12. Taiau yra nerealu tiktis,
kad dauguma respondent nors atlikti tokius sudtingus skaiiavimus.
Vengti dvigub klausim. Kartais vienu klausimu bandoma vertinti du skirtingus objektus.
Respondentui yra sunku atsakyti tok klausim, nes jis neino, kuri klausimo dalis yra svarbesn.
Kuriame mieste gim js tvai?
Kaip Js vertinate versl kontroliuojani institucij veikl?
O Labai gerai O Gerai O Neutraliai
O Blogai
O Labai blogai
pirm klausim respondentas negalt atsakyti vienareikmikai, jei jis turi mam ir tv, o jie
yra gim skirtinguose miestuose. antr klausim taip pat sunku atsakyti vienareikmikai, nes
respondentas gali bti labai patenkintas, Valstybins mokesi inspekcijos bei kio ministerijos
darbu, taiau visikai nepatenkintas Darbo inspekcijos ar Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo
departamento veikla. iuo atveju respondentas vargu ar gals pasirinkti jam tinkam atsakym.
Norint ivengti tokio netikslumo, reikia pateikti daugiau klausim (tiksliau, alternatyvi
atsakym), juos traukti visas tyrimui svarbias kontroliuojanisias institucijas.
Vengti neaikum, neapibrtumo. Sudarant anket neretai klausimai bna neapibrti,
neaiks. Kaip vienas i elementariausi ir daniausi pavyzdi yra klausimas apie pajamas:
Kokios yra Js pajamos?
is klausimas palieka labai daug neaikum. Nra aiku, apie kok laiko period yra kalbama:
savait, mnes, metus. Taip pat nra aiku, kokios pajamos turimos omenyje: atskaiius
mokesius ar ne, eimos ar individo ir t. t. Geriau bt klausim formuluoti taip:
Nurodykite praau, kuris atsakymo variantas geriausiai atspindi js asmenines pajamas,
gaunamas per mnes, atskaiius mokesius:
1. iki 1000 lit
2. 1000-1500 lit
3. 1501-2000 lit
4. 2001-2500 lit
5. 2501-3000 lit
6. 3001 ir daugiau lit

37

Reikia pastebti, kad rekomenduojama klausim sudaryti taip, jog respondentui reikt pasakyti
atsakymo variant, o ne konkrei pajam sum. Teigiama, kad klausimas apie pajamas yra itin
jautrus, todl rekomenduotina kalbti tik apie pajam kategorij.
Vengti emocini ir presti nusakani odi. Kokie odiai kaip prezidentas,
ekspertas susieja respondent su tam tikru statusu ir todl respondentas gali tendencingai
suprasti klausim ar nors atsakyti klausim ne natraliai, o reaguodamas tam tikr status.
Dauguma ekspert teigia, kad tiesiogini mokesi mainimas lemia geresn mokesi
surenkamum. Ar Js pritariate tiesiogini mokesi mainimui?
Respondentas, perskaits klausim, pasitiks ekspertais ir nors tapti vienu i j. Toki
ekspert paminjimas gali lemti klaiding respondento atsakym.
Vengti nurodani, nukreipiani odi. Tokie odiai kaip juk taip, ar ne nurodo
respondentui kaip gali bti atsakyta tam tikr klausim.
Js monje atlyginimai nra mokami vokeliuose, juk taip?
Suprantama, kad antra klausimo dalis kreipia respondent link atsakymo, kad atlyginimai
vokeliuose nra mokami.
Vengti pasikartojani atsakym. Pavyzdiui, klausimas, turintis toliau pateiktus galimus
atsakymus, gali lemti gana dideles tyrimo klaidas.
Kiek laiko js prastai skaitote vien laikraio numer?
iki 5 minui
5-15 minui
15-30 minui
30-60 minui
Daugiau nei 60 minui
Kuriai amiaus kategorijai js priklausote?
Iki 18 met
18-30 met
30-40 met
40-50 met
50 ir daugiau met
38

Abiejuose klausimuose pasikartoja ta pati problema. Pavyzdiui, jei mogus per dien
vidutinikai 10 minui skiria laikrai skaitymui, tai atsiranda pasikartojani atsakym problema,
nes vieni respondentai bus priskirti intervalui 510 minui, o kiti t pat respondent priskirs
intervalui 5-15 minui. Analogik situacij turime ir antrame klausime, jei respondentui yra suj
40 met. Tokiais atvejais reikia stengtis, kad atsakym kategorijos nepersidengt. Pirmu atveju
treia kategorija gali prasidti atsakymu 16 minui, o ketvirta 31 minute. Antro klausimo atveju
amiaus kategorijos turt prasidti 31, 41, 51 metais.
Klausimo ilgis. Vieno tyrimo metu buvo lyginami atsakymai t pat klausim, tik pateikt
skirtingu bdu.
Koki sveikatos problem js turjote per pastaruosius metus?
Kitu klausimu js teiraujamasi apie sveikatos problemas per pastaruosius metus. To mes
klausiame kiekvieno mogaus io tyrimo metu. Koki sveikatos problem js turjote per
pastaruosius metus?
Rezultatai parod, kad atsakymai ilgesn klausim buvo isamesni, pateikiantys daugiau lig.
Tai rodo, kad:
-

ilgi klausimai geriau paaikina respondent ko yra tikimasi i respondent;

ilgi

klausimai

suteikia

laiko

respondetui

pamastymui

ir

geresniam

atsakymo

suformulavimui;
-

ilgesni klausimai gali nurodyti tyrimo ir klausimo rimtum, tuo paiu motivuoja
respondent atsakingiau pasiirti tyrim.

Klausim sudarymas gali lemti klaidingus atsakymus, taiau svarbu ne tik tinkamas klausimo
sudarymas, bet ir j idstymas anketoje.

3.3. Klausim idstymas anketoje

Prie idstant klausimus anketoje, pirmiausia reikia pateikti trump pristatym. Pristatyme turi
bti informacija, kuri padt atsakyti tokius klausimus kaip:

39

1. Apie k ia kalbama?
2. Kas tai nori inoti?
3. Kodl jiems to reikia?
4. Ar tai yra svarbu?
5.Kodl a buvau pasirinktas tyrimui?
6. Ar tai bus labai sunku?
7. Kiek laiko tai usims?
8. Ar tai man kainuos?
9. Ar a bsiu identifikuotas, ar galiu atsakyti anonimikai?
10. Kokiais tikslais tai bus panaudota?
11. Kokia man bus i to nauda?
12. Kada ir per kiek laiko a tai turiu padaryti?
I tikro pristatymas turi penkias funkcijas: tyrjo ar usakovo identifikavimo, tyrimo tikslo
nustatymo, respondento pasirinkimo paaikinimo, praymo dalyvauti tyrime, respondent
atsirinkimo. Jei pristatymas yra naudojamas atliekant apklaus patu, pristatymo tekstas turi bti
raomas firminiame mons lape. Atliekant apklaus telefonu, danai akcentuojama, kad apklausos
metu nebus siekiama k nors parduoti. Tyrimo usakovas gali bti vardijamas arba nevardijamas
priklausomai nuo to, kiek konkretus tyrimo sponsoriaus pavadinimas gali paveikti respondent
atsakym pobd. Tyrimo tikslas turi bti pateiktas aikiai ir paprastai. iuo atveju nra tinkama
labai detaliai aikinti respondentui visus tyrimo tikslus. Be to, respondentas turi inoti, kodl ir
kaip jis buvo pasirinktas tyrimui. Daniausia pasakymas, kad respondentas pasirinktas atsitiktins
atrankos bdu, yra pakankamas. Tyrimo pristatyme yra itin svarbu akcentuoti respondent
privatum. Tai galima atlikti pasilant anonimikum, kuris respondentui garantuoja, kad jo
atsakymai nebus susieti su pavarde ar kitais identifikacijos duomenimis. Kitas bdas patikinti,
kad jie bus inomi tyrimo kompanijai, taiau nebus perduodami tyrimo usakovui ar kokiai nors
kitai (treiajai) pusei.
Toliau aptarsime klausim idstymo anketoje principus. Kiekviena anketa sudaroma siekiant
isprsti nemaai skirting tiksl. Remiantis nustatytais tikslais, kiekvienam tikslui yra sudaromi
klausimai. Anketos pagrindu gaunama informacija gali bti skirstoma 1) pagrindin informacij,
2) klasifikavimo informacij bei 3) identifikavimo informacij. Pagrindin informacija yra
tiesiogiai susijusi su tyrimo problema. Klasifikavimo informacij sudaro vairiausios socialins ir
ekonomins bei demografins charakteristikos. Identifikavimo informacij sudaro pavards ar

40

pavadinimai, adresai ir telefono numeriai. Svarbiausia nuoroda, sudarant anket, yra tai, kad
pirmiausia yra renkama pagrindin informacija, tuomet klasifikavimo ir pagaliau identifikavimo
informacija. Toliau yra pateikiamos bendros nuorodos, patarianios, kaip idstyti klausimus
anketoje.
Bet kuri tema turi prasidti nuo filtruojamj klausim (pvz.: Ar js mon eksportuoja
(parduoda produkcij) usien?, Ar jums praeit mnes teko pirkti N prek, Ar js esate tas
eimos narys, kuris atsakingas u kasdienini preki pirkim?). Tokie klausimai yra vartojami,
siekiant nustatyti, ar respondentas gali atsakyti vlesnius klausimus.
Grup klausim susiejama taip, kad respondentas tam tikr laik gebt ilaikyti dmes ties
tam tikra tema. Siekiant palengvinti respondento darb atsakant pateikiamus klausimus,
rekomenduojama juos susieti pagal tam tikras temas. Danai tokios temos bna preki pirkimas,
pasirinkimo kriterijai, preki vartojimas, pasitenkinimas preke, poreikiai, inomumas ir t. t. Taip
respondentas gali susikoncentruoti ties konkreia tema ir geriau sutelkti dmes pateikiamus
klausimus.
Tam tikr tem klausimai pateikiami piltuvlio principu pradioje bendro pobdio
klausimai, o vliau pereinama prie kur kas konkretesni. Pirmiausia pateikiant bendrus klausimus,
galima sumainti tikimyb, kad atsakymai vlesnius klausimus bus paveikti ankstesni klausim
ir atsakym juos. Pvz., jei mes klausme respondento, kuo jam nepatinka jo automobilis, o paskui
pateikme klausim, ar jam apskritai patinka automobilis, yra tiktina, kad mes gautumme
negatyvumu paremtus atsakymus antr klausim.
Su produkto identifikavimu susijusius klausimus rekomenduojama pateikti kiek galima vliau.
Taip galima atitolinti moment, kada respondentas supranta tyrimo tiksl ar usakov.
Identifikavs konkret produkto pavadinim, respondentas smoningai ar nesmoningai gali
pateikti atsakymus klausimus, susijusius su produkto pirkimu, vartojimu, palankumu,
atsivelgdamas konkret pavadinim. Tokia situacija gali susidaryti pateikus klausimus tokiu
nuoseklumu:

41

Koks Js mgstamiausio okolado preks enklas ? (paymkite 1 pozicij)

1. Sostins
2. Karna
3. Princas
4. Fazer
5. Milka
6. Kitas (raykite jo pavadinim) __________________
Kaip danai Js perkate okolad? (paymkite 1 pozicij)
1. kasdien;
2. 2-6 kartus per savait;
3. Kart per savait;
4. 2-3 kartus per mnes;
5. Kart per mnes;
6. Reiau nei kart per mnes.
Tarkime, kad respondentas pasirnko antr atsakym Karna pirmame klausime.
Pateikdamas atsakym antr klausim respondentas gali smoningai ar net nesmoningai pirkimo
danum sieti su konkreiai Karnos preks enklo okolado pirkimu.
Rekomenduojama sudtingus klausimus, kurie reikalauja daug laiko j atsakymui, pateikti kaip
galima vliau. Tarkime, kad vienas i pirmj anketos klausim bt toks:
vertinkite kiek emiau ivardintoms verslo ir ekonomikos mokykloms tinka kiekvienas
apibdinimas nesvarbu, ar gerai inote tas mokymo staigas ar ne (mus domina tik js nuomon
apie jas). Kiekvieno teiginio tinkamum konkreiai mokyklai vertinkite 5-i bal skalje, kai 1
visikai netinka, o 5 laibai tinka.
Savybs
1. Lyderiai savo srityje
2. Prestiinis diplomas
3. Auktas student ini lygis
4. Kvalifikuoti dstytojai
5. Daug organizacini ir mokymo
proceso nesklandum
6. emi reikalavimai
stojantiesiems (lengva stoti)
7. emi reikalavimai studentams
(lengva mokytis)
8. Geri pastam atsiliepimai
9. Demokratiki santykiai tarp
dstytoj ir student

Vilniaus
Gedimino
technikos
universitetas

VU
ekonomikos
fakultetas

VU
Tarptautinio
verslo
mokykla

Vadybos ir
ekonomikos
universitetas (ISM)

KTU
ekonomikos
ir vadybos
fakultetas

42

Respondentas, atsakydamas tok klausim, turs vertinti kiekvieno teiginio tinkamumo laipsn
kiekvienai auktjai mokyklai. Taigi, atsakymas tok klausim pareikalaut labai daug laiko.
Pamats tok klausim tarp pirmj anketos klausim respondentas atsisakys dalyvauti apklausoje.
Taiau jei is klausimas bus venas paskutinij anketos klausim, respondentas gali bti links
ubaigti pradt darb iuo atveju atsakyti ir klausim.
Klausimus apie jautri informacij taip pat rekomenduojama pateikti kaip galima vliau.
Tokia jautria nformacija gali bti informacija apie socialiai nepriimtin elgsen, seksualinius
proius, lankymsi pas gydytojus, informacija susijusi su pinig gavimu ar klausimai susij su
religinmis temomis. sivaizduokime kaip atsakyt respondentas tokius du klausimus, einanius
vienas paskui kit.
Praome Js nurodyti savo sutikim ar nesutikim emiau patektu klausimu.
A manau, kad mogus, igeriantis daugiau nei 2 litrus alaus per savait, yra potencialus
alkoholikas.
Visikai sutinku Sutinku Nei sutinku, nei nesutinku Nesutinku Visikai nesutinku
Praome nurodyti kiek litr alaus js igeriate prast savait:
a. iki 1 litro
b. 1-2 litrus
c. 2.01 4 litrus
d. 4.01 6 litrus
e. daugiau nei 6 litrus
Suprantama, kad atsakymas pirm klausim gali takoti mogaus atsakym antr klausim.
Vargu ar daug moni, sutik su pirmo klausimo teiginiu, bus link pripainti, kad jie potencials
alkoholikai, t.y. igeria daugiau nei du litrus alaus per savait. Tokios klaidos galima bt ivengti,
jei klausimas apie alaus vartojimo kiek bt pateiktas pradioje anketos, o nuomons apie alaus
tak sveikatai klaustumte anketos pabaigoje.
Nepamirkite padkoti respondentui u bendradarbiavim. Paprastas ai u pagalb anketos
pabaigoje uima labai nedaug vietos ir tyrjo pastang ir yra tam tikras apdovanojimas
respondentui. ioje vietoje svarbu atminti, kad neverta dkoti u sugait laik, nes dauguma
moni suvokia, kad laikas kainuoja, ir nori u tai kompensacijos. Todl geriau vartoti tokius
pasakymus kaip dkojame u atsakymus, dkojame u dalyvavim tyrime, tiesiog ai.

43

Siekiant geriau suvokti klausim idstymo tinkamum danai sudaroma klausim idstymo
login schema. Toks pateikimo bdas leidia geriau suvokti atskiras temas ir padeda lengviau
priskirti atskirus klausimus atitinkamoms temoms.

3.4. Grafinis anketos idstymas ir iankstinis anketos tikrinimas

Grafinis anketos idstymas yra ypa svarbus atliekant apklaus patu ar kitoki apklaus, kai
duomenis renka pats respondentas. Prisiminkime, kad negalima respondentui sisti labai ilgos
anketos ir reikia kaip manoma labiau sumainti puslapi skaii, nepalikti dideli tarp tarp
klausim.
Klausimai turi bti sunumeruoti, nes tai pirmiausia palengvina anket suvokim. Tai ypa
svarbu, kai respondentas pats pildo anket ir tam tikrus klausimus reikia praleisti. Tokiu atveju
galima pateikti nuorodas, k turt daryti respondentas, jei pasirinko vien ar kit atsakym, pvz.
5. Ar naudojots turizmo agentr paslaugomis renkantis kelion pastaraisiais metais?
Taip
Ne
Jei pasirinkote atsakym Taip, toliau atsakykite 6 klausim, jei pasirinkote atsakym Ne,
toliau atsakykite 23 klausim.
Toks nuorod arba paaikinim, kurie klausimai turi bti atsakinjami atsakius paskutinj,
pateikimas pads respondentui ar interviu atlikjui atsakyti anketos klausimus. Tuo paiu anketa
atrodys paprasiau pildoma ir labai aiki.
Tiek pats klausimas, tiek atsakymo alternatyvos turi tilpti vien puslap, o ne pasidalyti
dviejuose. Prieingu atveju respondentas, perskaits klausim ir galimus atsakymus viename
puslapyje, pasirinks jam tinkamiausi, o vliau atsiverts kit puslap ir pastebjs dar kitus
atsakym variantus, daniausia nesistengs pakeisti savo pasirinkimo.
Pagaliau anketos ivaizda priklauso ir nuo to kaip ji atspausdinama. Kartais bna, jog anketa
sudaro daugiau nei vien A4 formato puslap. Tada patartina naudoti sulenkt didesnio formato
lap (A3). Didesnio formato lapo naudojimas utikrina, kad dalis anketos nebus pamesta.
Suprantama, anketos kopija turi bti vari, ispausdinta kokybikame popieriuje.

44

Kai pirmas juodratinis duomen rinkimo priemons variantas yra sukurtas, jis turi bti
patikrintas kaip galima artimesnmis tikram tyrimui slygomis. Tam labai danai pasitelkiami
draugai, bendradarbiai ir kolegos, taiau vis tiek reikia apklausti ir individus, kurie bus js tyrimo
objektas. Kai esame atsirink ma imt tikrinimui atlikti, galima palikti paiam respondentui
upildyti anket, siekiant nedaryti jam takos. Tai yra naudinga nepriklausomai nuo to, kokiu bdu
vliau bus apklausiami respondentai. Po tikrinimo turi bti atlikti reikalingi odi, klausim
sekos, informacijos reikalavim ir kiti pakeitimai.
Pataisius anket vl reikalingas tikrinimas, tik iuo atveju jis gali bti derinamas ir su realiu
apklausos atlikimo bdu: apklausa patu, telefonu, asmeniniu interviu ar apklausa elektroniniu
patu. Tai leis nustatyti problemas anketoje, kurios gali atsirasti, atliekant apklaus pasirinktu
bdu. Anketos tikrinimas suteikia daug pranaum, tarp j galimyb eksperimentuoti su vairiomis
klausim sekomis, potenciali galimyb pavelgti galbt netinkam klausim ar atsakym
nuoseklum.

Klausimai pasikartojimui
Ar sutinkate su teiginiu Atviri klausimai pateikia objektyvesn informacij nei udaro tipo
klausimai?
Paaikinkite kokiais atvejais labiau tinka naudoti arba-arba tipo klausimus, o kokiais plataus
pasirinkimo klausimus.
Kodl svarbu vertinti klausimo konkretum?
Kaip galima bt pakeisti dviprasmikus odius danai, kartais bei daug, vidutinikai?
Kodl klausimuose reikt vengti numatom alternatyv ir numatom prielaid?
Kaip pasikartojantys atsakymai gali takoti apklausos rezultatus?
Kaip dvigubi klausimai gali takoti apklausos rezultatus?
Kokia informacija turt bti pateikiama anketos vade ir kodl?
Kodl demografinius klausimus rekomenduojama pateikti anketos pabaigoje

Papildoma literatra

Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Sixth ed., Prentice Hall, 2010, p. 325 - 355

45

Cooper D. R., Schindler P.S. Business research methods. Ninth ed., McGraw-Hill., 2006, 306-352
Schmidt M.J., Hollensen S. Marketing research: an international approach. Prentice Hall. 2006,
138-158
Wilson A. Marketing research: an integrated approach. Pearson Education. 2003, pp. 119-142

46

4. NUOMONI TYRIMAI
Skyriaus tikslai

Perskaits skyri skaitytojas:

-

gebs atskirti duomen tipus priklausomai nuo naudojam skali tip;

suinos skali sudarymo principus;

supras kokia skal kokiai problemai matuoti yra skirta;

suinos nuomoni vertinimo metod sudarymo ir gaut rezultat analizavimo principus;

supras kaip galima vertinti tam tikros skals patikimum ir tinkamum.

monms per komunikacijos priemones kasdien perduodama vairi informacija. J mons

gauna i reklamos, straipsni, forum Internete, urnalist. Pagaliau ir patys mons bendrauja
tarpusavyje ir apsikeiia informacija. Toks bendravimas lemia moni nuomoni formavim ar
keitim. Elgesio teorij specialistai teigia, kad moni nuomons turi labai didel tak elgsenai,
todl atliekant tyrimus danai renkama informacija ne tik apie respondent elgesio faktus tyrimo
specialistus domina ir moni nuomons. iame skyriuje bus detaliau analizuojami nuomoni
vertinimo bdai.
Nuomoni vertinimas yra skaii ar simboli priskyrimas tam tikroms dominanio objekto
charakteristikoms pagal tam tikras taisykles. Nuomoni vertinimas daniausia yra susijs su
skaiiais, nes matematin ir statistin analiz gali bti atlikta tik tada, kai turime skaiius.
Atkreipkime dmes du su iuo teiginiu susijusius dalykus. Pirma, jis nurodo, kad mes tiriame
objekt parametrus, o ne paius objektus. Mes netiriame asmens, bet galime parinkti tirti individo
pajamas, socialin padt, isilavinim, svor ar bet k, kas yra susijs su mogumi. Antra,
apibrimas yra platus ir nedetalizuoja, kaip skaiiai turi bti priskirti. Tai skatina perskaityti
daugiau prasms skaiiuose, nei jie i tikro turi. Realybje skaiiai yra danai netaisyklingai
priskiriami atsakym variantams.

47

4.1. Skali tipai

Patys skaiiai turi tam tikras savybes, kurios gali pateikti mums tam tikros vertingos
informacijos. inome, kad 1 yra daugiau nei 2, 2 nei 3 ir t. t., taiau atstumas nuo 1 iki 2 yra toks
pat kaip ir nuo 2 iki 3. Be to, galima sakyti, kad 3 yra tris, o 4 keturis kartus didesnis nei 1.
Taiau kai priskiriame objekto parametrams numerius, ie ryiai nebtinai ilaikomi. Turime
nustatyti, kokios skaii savybs i tikro yra tinkamos. Mes turime nustatyti paties parametro vert
ir tada sitikinti, ar numeriai yra priskirti taip, kad tinkamai atspindi vertes. Taigi priklausomai nuo
klausimo struktros, klasifikuojam atsakym ir pai skaii savybi galime iskirti keturis
skali tipus: nominalins, rangins, intervalins ir santykins skals. Tinkamos skals pasirinkimas
tampa ypa svarbus atliekant duomen analiz, nes nuo pasirinktos skals priklausys naudojami
statistiniai kriterijai.
4.1.1. Nominalin skal
Nominalin skal skaii eil, kurioje skaiiai atlieka identifikavimo funkcij, t.y. skaiiai tik
tai paymi tam tikr objekt. Koks atsakym paymjimas skaiiais palengvina anketos rezultat
suvedim kompiuterines duomen bazes, nes galima vesti vien skaii vietoj to, kad reikt
rayti vis odin atsakym. Paprastai tokia skal naudojama, kai turime arbaarba tipo
klausimus. Tokio tipo skal gali bti naudojama, kai turime ir plataus pasirinkimo klausimus, pvz.:
Js lytis?
1. Vyras.
2. Moteris.
Kurios turizmo mons paslaugomis teko naudotis iais metais?
1. Ziptravel
2. Novaturas
3. Tez tour
4. TopTravel
5. Guliverio kelions
6. Oasis Tours
7. Tropikai
8. Via Optima
9. kita(raykite savo variant)___________

48

Kokiomis serviso paslaugomis daniausiai naudojates?

1.
Kbulo remontas
2.
Variklio remontas
3.
Vaiuokls remontas
4.
Hidraulikos remontas
5.
Stabdi sistemos remontas
6.
Pavar ds,sankabos remontas
7.
Elektros remontas
8.
Kuro padavimo,udegimo sistemos remontas
9.
Padangu montavimas
10. Tepal keitimas
11. Kita..................
Pagrindin Js mons veiklos aka: (galimas tik 1 atsakymas)
1. ems kis;
18. metalai ir metalo gaminiai;
2. mediokl ir mikininkyst;
19. mainos ir ranga;
3. uvininkyst;
20. elektrin ir optin ranga;
4. kasyba ir karjer
21. transporto priemons ir ranga;
eksploatavimas;
22. baldai;
5. maisto produktai;
23. antrinis perdirbimas;
6. grimai;
24. elektros, duj ir vandens
7. tabakas;
tiekimas;
8. tekstil ir tekstils gaminiai;
25. statyba;
9. odos ir odos dirbiniai;
26. viebuiai;
10. mediena ir medio dirbiniai;
27. restoranai, vieasis maitinimas;
11. plauiena ir popieriaus
28. transportas;
gaminiai;
29. sandliavimas;
12. leidyba ir spausdinimas;
30. ryiai;
13. naftos produktai;
31. finansinis tarpininkavimas
14. chemikalai, chemijos
32. nekilnojamasis turtas;
produktai;
33. draudimas;
15. vaistai, medikamentai;
34. vietimas;
16. guminiai ir plastikiniai
35. sveikatos prieira;
dirbiniai;
36. kita (rayti). _____________
17. kiti nemetalo mineralini
produktai;
Tokios skals duomen interpretavimas yra gana ribotas. Atliekant nominalins skals
duomen analiz galima skaiiuoti pasirinkt atsakym danumus ir t danum procentin
pasiskirstym.

49

4.1.2. Rangin skal

Rangin skal - skaii eil, kurioje skaiiai idsto objektus tam tikr nuoseklum. Toks
skaii nuoseklumas gali parodyti, kad vienas objektas yra didesnis ar greitesnis nei kitas.
Naudojant toki skal negalima nustatyti kiek vienas objektas skiriasi nuo kito ar kiek kart
skiriasi. Tokios skals pavyzdiais galt bti toliau pateikiami pavyzdiai.
Kiek vidutinikai laiko praleidiate prekybos centre Panorama vieno apsilankymo
metu?
1.
Iki 1 valandos
2.
1,01 - 2 valandas
3.
2,01 - 3 valandas
4.
3.01 4 valandas
5.
5 valandas ir daugiau
Koks yra Js namie turimo televizoriaus ekrano dydis?
1.
iki 81 cm
2.
nuo 81 94 cm
3.
nuo 95 107 cm
4.
108 cm ir daugiau
Kokios yra Js vidutins mnesio pajamos (Lt)?
1.
iki 400 lt;
2.
401-700 lt;
3.
701-1000 lt;
4.
1001-1500 lt;
5.
1501-2000 lt;
6.
2001-2500 lt;
7.
2501-3500 lt;
8.
3501-5000 lt;
9.
vir 5001 lt.
Klausime apie laiko termin, praleidiam Panoramos prekybos centre, skals verts 1, 2,
3, 4 ir 5 yra pateiktos prie kiekvienos i atsakymo alternatyvos. ios verts nurodo ne tik kur
atsakym pasirinko respondentas, bet ir kiek laiko respondentas praleidia iame prekybos
centre. Pvz., mogus, pasirinks skaii 4, praleidia daugiau laiko nei tas, kuris pasirinko
atsakym 3. Vienok skaiiai nenurodo, kiek daugiau laiko yra praleidiama. Reikia pastebti,
kad kategorijoms nustatyti gali bti naudojama bet kokia skaii seka, pvz., 10, 15, 25, 40 ir
50 ir nuo to rezultatai nepasikeis. Taigi iuo atveju mes turime kit skaii skals savyb
rang. Galime sakyti, kad skaiius 2 buvo didesnis nei numeris 1 ir, kad numeris 3 buvo

50

didesnis nei 1 ir 2. Skaiiai 1, 2, 3, 4, 5 yra suranguoti, ir didesnis skaiius reikia didesn

intensyvum. Atkreipkime dmes, kad rangins skals reikia identikum, kadangi tas pat
skaiius bus naudojamas visiems objektams, kurie yra tokie pat. Taiau tokios skals
duomen interpretavimas yra gana ribotas. Atliekant nominalins skals duomen analiz
galima skaiiuoti pasirinkt atsakym danumus ir t danum procentin pasiskirstym.
4.1.3. Intervalin skal
Intervalin skal skaii seka, kurioje atstumai tarp skaii ir j apibdinim gali bti
prasmingai interpretuojami, nes tiek atstumai tarp skaii, tiek atstumai tarp skaii. Taiau
turint toki skal, negalima skaiiuoti santykio tarp dviej skals skaii, nes ioje skalje
nra visuotinai sutarto (apibrto) 0 (pradios tako). emiau pateikiami intervalini skali
pavyzdiai.

Visikai
nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku,
nei nesutinku

Sutinku

Visikai
sutinku

Prekybos centras yra arti mano

nam

Prekybos centras yra netoli

mano darboviets

Vieojo transporto stotel yra

alia prekybos centro

Prekybos centr lengva rasti

vertinkite, kiek jums yra emiau ivardint pardavimo skatinimo akcij svarb renkantis
mineralin vanden, kai 1 reikia visikai nesvarbu, 10 - labai svarbu.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Akcija 2 u 1 kain
Akcija perki 2, 3 gauni
nemokamai
Perkant mineralin vanden
gauni dovanl
Momentin loterija
Dovan kuponai
Degustacijos

51

vertinkite 7 bal skalje Vilniaus Universiteto vaizd. Paymkite atsakym langelyje,

kuris geriausiai reikt Js nuomon. Kuo ariau bdvardi paymsite ,,x, tuo
labiau atitinka t savyb. Paymjus ,,x viduryje reikia neutralum.
1 2 3 4 5 6 7
Pigus
Brangus
Patikimas
Nepatikimas
iuolaikikas
Neiuolaikikas
Praktinis
Teorinis
Populiarus
Elitinis
Tradicinis
Naujovikas
Prestiinis
Neprestiinis
Geros reputacijos
Blogos reputacijos
Atpalaiduojantis
Kaustantis
Malonus
Nirus
Atsakymams priskirtos verts suformuoja rangin skal, taiau ioje skalje atstumus tarp
grafikai idstyt atsakym respondentas suvokia kaip lygius, ypa kai atsakymai yra
atskiriami grafikai vienodais atstumais. Treia numerini skali ypatyb yra ta, kad
intervalai tarp numeri yra reikmingi, kadangi skaiiai pasako mums, kaip toli objektai yra
pagal tam tikras savybes. Tai reikia, kad skirtumai gali bti palyginami. Skirtumas tarp 1 ir
2 yra lygus skirtumui tarp 2 ir 3, taiau dvigubai maesnis nei tarp 2 ir 4. Analizuojant pagal
i skal gautus atsakymus skaiiuojamas atsakym vidurkis.
4.1.4. Santykin skal
Santykin skal yra skaii eil, kurioje santykiai tarp skaii gali bti prasmingai
interpretuoti. is skal turi visuotinai sutart atskaitos (pradios tak).
Kokios yra Js pajamos per mnes? ________ lit.
Kaip toli yra Js darbas nuo nam? ___________ km.
Koks js amius? (Nurodykite sujusius metus): _________________ metai.
Atsakymai iuos klausimus turi natral pradin tak, vadinama nuliu. Santykin skal
skiriasi nuo intervalins skals tuo, kad pirmoji turi visuotinai priimt nul. i savyb leidia
nustatyti kiek kart tam tikras santykins skals skaiius yra didesnis ar maesnis u kit ios
skals skaii. Preki kiekis, valiuta (pajamos), atstumas, laikas (amius), auktis ir svoris
yra tokios skals pavyzdiai. Skali tipai ir statistiniai metodai, naudojami j analizei, yra
pateikiami lentelje.

52

1 lentel
Skali pavyzdiai ir analizei naudojami statistiniai metodai
Tipiniai metodai
Skal

Marketingo pavyzdiai

Apibdinimo

Nominalin

Turi ar neturi automobil; Danis, procentas

(identifikavimo)

vyras ar moteris; ino

Moda

Analizs
Ksi - kvadrat testas
2

arba neino.
Rangavimo

mons priklausymas

Mediana

(didesnis nei,

tam tikrai kategorijai

Moda

maesnis nei)

priklausomai nuo

Reikmingumo testas

darbuotoj skaiiaus
Intervalin

Vertinimo skals nuo -2

Vidurkis

Koreliacijos,

iki +2

Standartin

variacijos,

paklaida

diskriminantin
analiz

Santykin

Amius, pajamos, gis,

Vidurkis

Koreliacijos,

produkcijos kiekis

Standartin

variacijos,

paklaida

diskriminantin
analiz

ie skali tipai pateikia tik nuorod duomen analizs bd, taiau nepaaikina, kaip
skal turi bti sudaryta ir kaip respondentui reiks pasirinkti atsakym. Kitame poskyryje
mes analizuosime galimus skali tipus btent iuo aspektu, t. y. kaip skals sudaromos ir kaip
pateikiami atsakymai.

4.2. Nuomoni vertinimo skali tipai

Iskirti keturi skali tipai yra ne vienintelis skali klasifikavimas. Priklausomai nuo to
kaip skal sudaromai ir kaip respondentai paymi atsakym, iskiriamos grafins, kategorij
ivardijimo, rang eils, porinio palyginimo, pastovios sumos ir trupmenines.
Nuomoni vertinimo skals paprastai reikalauja, kad respondentas pateikt savo
nuomon apie objekt:
1. nurodydamas pozicij, kuri geriausiai aprao jo nuomon;

53

2. pasirinkdamas vien, o ne kit objekt pagal duotas savybes;

3. priskirdamas numerines vertes vienam ar daugiau objekt kaip savo pranaum
atspind vertinant savyb.
4.2.1. Grafins vertinimo skals
iuo atveju respondentas yra praomas nurodyti savo nuomon ir paymti kok nors
tak tarp galimo vertinimo alternatyv, pvz.:
Picerijoje ILI patiekal porcijos:
Didels

Lyginant su picerija FORTO, picerijos ILI picos yra

Neskanesns
Tokios pat

Maos

Skanesns

Skals gali bti lyginamosios arba nelyginamosios. Pirmame pavyzdyje pateikta skal
yra nelyginamoji, antrame lyginamoji. Nelyginamj skali atveju respondentas yra laisvas
palyginti pateiktas charakteristikas su bet kuriomis kitomis charakteristikomis. Pirmame
pavyzdyje respondentas gali vertinti picerijos patiekal porcijas atsivelgdamas kit picerij
pateikiamas picas arba atsivelgdamas ili picerijoje pateikiam kit patiek dyd.
Konstruodami grafines skales, turime bti labai atsargs, kad nepadarytume skals pabaigos
labai ekstremalios tai gali stumti respondentus skals centro pasirinkim. Pavyzdiui,
pasirinkus skalei kratutines reikmes porcijos didiausios pasaulyje porcijos maiausios
pasaulyje, dauguma respondent nurodys vidurines skals reikmes. Prieingai jei skals
pabaigos yra maai besiskirianios (porcijos didokos porcijos tinkamos), respondentai
pasirinks kratutinius atsakymus.
4.2.2. Kategorij ivardijimo skals
Sudarant kategorij ivardijimo skales respondentui pateikiami teiginiai, kurie vertinami
penki - deimties kategorij vertinimo skals. Respondentas yra praomas pasirinkti vien
atsakym i riboto skaiiaus alternatyv. emiau pateikiama keletas tokios skals pavyzdi.

54

sivaizduokite, kad sultys yra mogus. vertinkite penkiabalje sistemoje Elmenhorster

suli asmeninius bruous.
-3

-2

-1 0 1 2

iurktus
Senamadikas
Pasyvus
Sunkiai prisitaikantis
Konservatyvus

velnus
Jaunatvikas
Energingas
Lengvai prisitaikantis
iuolaikikas

Praom nurodyti, kiek pritariate iems teiginiams.

Visikai
Nesutinku Nei nesutinku, Sutinku Visikai
nesutinku
nei sutinku
sutinku
Parduotuvs interjeras modernus
1
2
3
4
5
Prekybos centro apvietimas
1
2
3
4
5
geras
Interjero spalvin gama sukuria
1
2
3
4
5
jauki aplink
Prekybos patalpos gerai
1
2
3
4
5
kondicionuojamos
vertinkite, kiek svarbs yra emiau esantys kompiuterio pasirinkimo kriterijai, kai 1 reikia
visikai nesvarbu, o 10 reikia labai svarbu.
Visikai
nesvarbu

Kompiuterio preks enklo inomumas

Monitoriaus preks enklo inomumas
Kietojo disko preks enklo inomumas
Vaizdo plokts preks enklo inomumas
CD/DVD skaitymo renginio preks enklo
inomumas

1
1
1
1
1

Labai
svarbu

2
2
2
2
2

3
3
3
3
3

4
4
4
4
4

5
5
5
5
5

6
6
6
6
6

7
7
7
7
7

8
8
8
8
8

9
9
9
9
9

10
10
10
10
10

ios skals labai danai naudojamos tyrimuose dl to, kad jos nesudtingai sudaromos
ir jas paprasta analizuoti. Taiau sudarant kategorij ivardijimo vertinimo skales, reikia
atsivelgti kelet svarbi faktori.
1. Atsakymui skirt kategorij skaiius? Teorikai kuo didesnis bus atsakym
kategorij skaiius, tuo didesnis skals tikslumas. Deja vargu ar kiekvienas mogus jauia
reikming skirtum tarp atsakym 78 ir 79 imtabalje skalje. Praktikai paprastai naudoja
57 kategorijas.
2. Atsakymui skirt kategorij apibdinimas. Su kategorij apraymais susij
sprendimai apima klausimus: naudoti skaiius ar j nenaudoti? Aprayti visas kategorijas ar

55

pateikti tik kratutinius apraymus? Ar platus turi bti odinis paaikinimas? Kadangi tokia
skal paprastai priskiriama intervalini skali kategorijai, tai stengiamasi, kad atstumai tarp
skaii atitikt tastumus tarp j apibdinim. Tai nra sunku padaryti jei turime ar maiau
atsakymo kategorij, taiau labai sudtinga sugalvoti atsakymo kategorij pavadinimus,
kurie attitikt atstumus tarp skaii, deimties bal skalei. Todl turint daugiau nei septynias
atsakymo kategorijas, j apibdinimai pateikiami tik ties kratinmis kategorijomis.
3. Neutralios kategorijos naudojimas. Skirtingi autoriai nesutaria ar skalje turi bti
neutrali, vidurin atsakymo kategorija. Vieni autoriai teigia, kad respondentai turi aik
poir aplinkos objektus ir juos reikia tik priversti pasirinkti vien ar kit pozicij. Tuo
tarpu kiti autoriai nurodo, kad neutrali nuomon taip pat gali bti labai svarbi priimant
marketingo sprendimus..
4. Skal turi bti subalansuota ar nesubalansuota? Renkantis subalansuot skal norim
kategorij skaiius yra lygiai toks pat kaip ir nenorim kategorij skaiius. Pasirinkus
nesubalansuot skal vien gali bti daugiau.
4.2.3. Rang eils vertinimo skals
Pagal i skal respondentas yra praomas sutvarkyti objekt skaii pagal tam tikrus
kriterijus, pvz., kokybs, gero skonio ar patrauklumo. Rezultatas yra paprasta rangin skal,
kuri aprao objektus nuo mgstamiausio iki maiausia mgstamo, pvz.:
Iranguokite emiau pateiktus drabui parduotuvs pasirinkimo kriterijus, kai 1 pats
svarbiausias kriterijus, o 5 pats nesvarbiausias.
___ Parduotuvs vardas
___ Parduotuvs buvimo vieta
___ Reklama
___ Mandags pardavjai
___ Preki asortimentas
Reikia pastebti, kad i skal priklauso rangini skali kategorijai. Tai reikia, kad
analizuojant duomenis turi bti skaiiuojami procentai. Taiau tokiu bdu pateiktus tyrimo
rezultatus labai sudtinga interpretuoti. Kita problema, ikylanti naudojant i skal, yra
respondent nenoras tiksliai priskirti skaiius pateiktiems objektams.

56

4.2.4. Porinio palyginimo vertinimo skal

Naudodamas porinio palyginimo skal respondentas atlieka palyginimus ir pasirenka
vien i objekt, kurie pateikiami tik po du. Kaip ir aptartoje skalje, respondentas naudoja
(arba jam yra pateikiami) atitinkamus kriterijus, pagal kuriuos atliekami palyginimai.
vertinkite, kuriai i pateikt parduotuvi labiau tikt pasakymas Gera vieta apsipirkti?
___ E5 Mode
ar ___ Apranga
___ E5 Mode
ar ___ Baltman
___ E5 Mode
ar ___ Danija
___ Apranga
ar ___ Baltman
___ Apranga
ar ___ Danija
___ Danija
ar ___ Baltman
Siekiant palyginti visus objektus, btina pateikti respondentui visas manomas poras. Por
skaiius (N) turi bti apskaiiuojamas taip: N=[n(n-1)]/2, kur n yra bendras objekt skaiius.
4.2.5. Trupmenins vertinimo skals
Trupmenin vertinimo skal reikalauja, kad respondentai vertint objekt lygindami j su
nurodytuoju. Tikslas yra nuomoni apie objektus pateikimas vertinimo skalje, pvz.:
Jei Volkswagen Passat yra vertinamas 100 tak, kai kalbame apie malonum vairuoti,
tai kiek tak gaut kiekvienas i pamint automobili, jei mes lygintumme io
automobilio malonum vairuoti su kitais automobiliais?
Volkswagen Passat
100 tak
Mazda 6
___ tak
Ford Mondeo
___ tak
SAAB 9-5
___ tak
Tokia nuomoni vertinimo skal naudojama atliekant preks testavimus, kuri metu
bandoma keletas preki ir vertinamos j tam tikros savybs.
4.2.6. Pastovios sumos skals
Naudojant pastovios sumos skal respondentui pateikiamas tam tikras bal kiekis arba
pinig sum, kuri pastarasis turi padalinti nurodyti koki dal bal ar pinig skirt vienam ar
kitam objektui.

57

Padalinkite 100 tak tarp pamint televizori pavadinim taip, kad tai atspindt Js
nuomon kiek kiekvienas i i televizori yra kokybikas
Sony
_____
Tauras
_____
Panasonic _____
Samsung
_____
Taigi praktikoje yra daniausia naudojami ei skali tipai nuomonms vertinti, taiau
svarbu inoti ne tik kaip sudaryti skal, bet ir kokie yra gaut atsakym analizs metodai.
Toliau yra pateikiami trys nuomoni vertinimo metodai, kurie daniausiai naudojami.

4.3. Nuomoni vertinimo metodai

4.3.1. Likerto skal
Naudojantis metod tyrimo specialistas pateikia grup teigini apie tam tikr objekt.
Teiginiai gali bti tiek pozityvs, tiek ir negatyvs. Respondento yra praoma pagal
penkiabal skal nurodyti savo sutikimo ar nesutikimo su kiekvienu teiginiu laipsn.
Atsakymai yra vertinami taip, kad atitikt kryptingum kiekvieno teiginio vertinimas
gerja, augant respondento sutikimo laipsniui.

Visikai
Nei sutinku,
Visikai
Nesutinku
Sutinku
nesutinku
nei nesutinku
sutinku

Manau, kad man gerai moka u darb,

kur dirbu
Mano darbe yra per maai galimybi bti
paauktintam
Kai padarau ger darb, sulaukiu tokio
pripainimo, kokio turiau sulaukti
Man patinka mons, su kuriais dirbu
Kartais jauiu, kad mano darbas
nereikmingas
Mano virininkas neteisingai elgiasi su
manimi
Pateiktos Likerto metodo skals tinkamos vertinti darbuotoj pasitenkinim darbu.
Paprastai naudojama keletas teigini vienai objekto savybei vertinti. Pateiktame pavyzdyje
teiginiai gali bti skirti vertinti santykiams su bendradarbiais bei motyvacijos priemonms.

58

Analizuojant tokios skals duomenis, sumuojami vieno respondento atsakymai visus

teiginius ir skaiiuojamas vidurkis. Toks nuomoni vertinimo metodas leidia vertinti
bendr respondento nuomon apie tam tikrus objektus ir nustatyti, kurie i j yra vertinami
pozityviau.
4.3.2. Semantinio diferencialo skal
Naudodamas i technik, pirmiausia tyrjas parenka prieingus bdvardius arba frazes
apie tam tikr objekt. Kiekvienai frazei arba teiginiui vertinti yra naudojama septyni bal
skal. Respondento papraoma perskaityti kiekvien bipolin apibdinim ir praomas
pasirinkti atsakym, kuris geriausiai apibdina jo nuomon apie objekt. Naudojant toki
skal respondentas vertina kelet objekt.
sivaizduokite, kad prekybos tinklo Maxima preks enklas Favorit yra mogus. Kaip
vertintumte jo asmenybs bruous? (Paymkite Js nuomone atitinkant laukel.
Kairiausias laukelis reikia, kad visikai sutinkate su kairje esaniu teiginiu. Deiniausias
laukelis reikia, kad visikai sutinkate su deinje esaniu teiginiu. Vidurinis laukelis reikia,
kad nei sutinkate, nei nesutinkate. )
Draugikas
Linksmas
Drovus
Jausmingas
Siningas
Patiklus
Valdingas
Iradingas
Vieas
Planuontis
Stiprus
Atsakingas
Inteligentikas
Patikimas

Nedraugikas
Rimtas
Drsus
Nejausmingas
Nesininingas
tarus
Paklusnus
Neiradingas
Privatus
Spontanikas
Silpnas
Neatsakingas
Neinteligentikas
Nepatikimas

Analizuojant duomenis, gautus naudojant semantin diferencial, sumuojami vis

respondent atsakymai vien teigin ir skaiiuojamas vidurkis. Toks analizs bdas leidia
vertinti kiekvien savyb atskirai ir pagal jas palyginti skirtingus objektus.

59

4.3.3. Stapelio skal

Ji skiriasi nuo semantinio diferencialo skals tuo, kad 1) bdvardiai arba
aikinamosios frazs yra tikrinamos atskirai, o ne kartu porose; 2) takai skalje nurodomi
skaiiais; 3) yra deimt skals pozicij vietoj septyni. Respondent yra praoma atsakyti,
kaip tiksliai kiekvienas i apibdinim paaikina dominant objekt. Duomen analiz yra
atliekama taip pat kaip ir semantinio diferencialo bdu, pvz.:
vertinkite emiau ivardint pakuots element svarb Jums renkantis pien. Praome
vertinti svarb deimties bal skalje, kai 1 visai nesvarbu, o 10 labai svarbu (apibraukite
skaii kiekvienoje eilutje):
Pakuots informacija
Pakuots dydis
Pakuots mediaga
Pakuots spalva
Pakuots forma

1
1
1
1
1

2
2
2
2
2

3
3
3
3
3

4
4
4
4
4

5
5
5
5
5

6
6
6
6
6

7
7
7
7
7

8
8
8
8
8

9
9
9
9
9

10
10
10
10
10

Stapelio skals pranaumas yra tai, kad tyrjui nebtina sugalvoti bipolinius
bdvardius, nes tai gali bti i tikro sudtinga uduotis. Sunkumas, kylantis naudojant i
skal, yra tai, kad dauguma objekto apibdinim gali bti pozityvs, negatyvs arba
neutrals ir turti takos rezultatams bei lemti respondento gebjim atsakyti. is metodas
gali bti naudojamas atliekant telefonines apklausas.

4.4. Skali patikimumo ir tinkamumo vertinimas

Atliekant nuomoni vertinim reikia atsiminti, kad jis atspinti ne faktin objekto vaizd,
o respondent suvokiam vaizd. Taiau tok suvokiam vaizd gali ikreipti vairs
veiksniai, todl, siekiant sumainti toki veiksni tak, reikia vertinti skals patikimum ir
tinkamum tam tikrai situacijai. Matematikai tai gali bti ireikta tokia formule.

Xo=XT + XS + XR, kai

Xo tyrimo metu gauti vertinimai
XT tikslios savybs reikms
XS sistemin klaida, kuri veikia rezultatus sisteminiu bdu

60

XR atsitiktin klaida, kuri priklauso nuo situacini faktori

I ios formuls matome, kad tyrimo metu gauti rezultatai atspindi tikslias reikinio savybes,
esanias tiriamoje visumoje. Taiau gauti rezultatai taip pat apima sistemin ir atsitiktines
klaidas. Skals patikimumas (reliability) - lai laipsnis, kuriuo skal pateiks tokius pat
rezultatus, jei tyrimas bt pakartotas. Patikimumas susijs su atsitiktine klaida. Jei XR lygus
0, tai tada vertinimas yra visikai patikimas. Tuo tarpu skals tinkamumas (validity) nurodo
ar gauti duomenys apima sistemin klaid.
Skals patikimumui vertinti gali bti naudojami trys metodai. Vienas i j yra
pakartotinis vertinimas. Naudojant t pai vertinimo skal atliekama keletas vertinim, kurie
kartojami kas tam tikr laik (paprastai kas dviketurios savaits), ir siekiama utikrinti kiek
galima panaesnes slygas. Vertinant dviej tyrim rezultatus ir naudojant koreliacijos
koeficient galima vertinti, kiek abiej tyrim rezultatai yra vienodi. Taiau egzistuoja
tikimyb, kad vertinant pakartotinai respondentai smoningai pateiks kitus atsakymus.
Kitas bdas vertinti skals patikimum yra alternatyvi form patikimumo
palyginimas. Tokiu atveju sudaromos dvi vienodos formos skals. Respondentai vertinami
naudojant vien ir kit form skirtingu laiku. Tada bandoma nustatyti, ar koreliacija yra
didesn tarp atsakym, kurie gauti vertinant respondentus ta paia skale, ar vertinant
skirtingomis skalmis. Taiau tokiam vertinimui reikia daug laiko, jis palyginti brangus.
Treias bdas (daniausiai naudojamas) yra vidinio suderinamumo patikimumas. Tuo
tikslu yra atliekamas padalytos puss patikimumo skaiiavimas. Skal dalijama dvi dalis
ir stebima t dali koreliacija. Auktas koreliacijos laipsnis atspindi vidin skals atitikim.
Skal gali bti dalijama atsitiktiniu bdu arba pasirenkant porinius ir neporinius klausimus,
taiau rezultatai gali priklausyti nuo to, kaip anketa padalyta. iai problemai veikti
naudojamas Cronbach alfa koeficientas. Jo reikm nurodo rezultat vidurk atlikus visus
galimus pusinius skals padalijimus. io koeficiento vert kinta nuo 0 iki 1. Nurodoma, kad
maesn nei 0,6 Cronbach alfa koeficiento vert pateikia ma skals patikimum.
Skals tinkamumas vertina ar gali bti sistemin klaida naudojamoje skals. Sudarant
skal gali bti traukas teiginys, kuris tendencingai ikreips gautus rezultatus. Skals

61

tinkamumui nustatyti gali bti atliekamas turinio tinkamumas, kriterij tinkamumas ir

konstrukcijos tinkamumas.
Turinio tinkamumas - tai subjektyvus, bet sisteminis vertinimas kaip skals turinys
atspindi vertinimo uduot. Tyrimo specialistas periri ar visi tyrimo metodikoje iskirti
reikinio elementai turi skales, kuri pagalba bus matuojamas vienas ar kitas elementas.
Kriterij tinkamumas atspindi ar skal vertina tinkamai atsivelgiant kitus prasmingus
kriterijus (demografins ir psichografins savybs ir ar atitinkamas vertinimas). Vertinami
rezultatai, naudojant du skirtingus matavimo bdus vertiname respondent ketinim pirkti
arba preferencijas ir i pirkimo paneli suinome tikr elges.
Konstrukcijos tinkamumas tikrina koki konstrukcij ar charakteristik skal vertina.
Konstrukcijos tinkamumo vertinimas atliekamas naudojant konvergencijos tinkamum ir
diskriminantin tinkamum. Konvergencijos tinkamumas tikrinama kaip koreliuoja
atsakymai apie tam tikr charakteristik, gauti naudojant dvi skirtingas skales.
Diskriminantinis tinkamumas bandoma nustatyti kaip skiriasi rezultatai nuo kit skali,
kurios tiria kitas savybes.

Klausimai pasikartojimui
Kokio tai tipo skals:
Kuriame prekybos tinkle apsiperkate daniausiai?
1. Maxima
2. Rimi
3. Iki
4. Norfa
5. Aib
6. Kitame (raykite) _____________________
Kuriai amiaus kategorijai js priklausote?
Iki 18 met
18-30 met
31-40 met
41-50 met
51 ir daugiau met

62

Kokius matematinius veiksmus rekomenduojama atlikti analizuojant rangines skales?

Intervalines skales?
Kokiais poymiais skiriasi nuomoni vertinimo skals?
Apibdinkite faktorius, kurie svarbs sudarant kategorij ivardijimo skales?
Ar sutinkate su teiginiu bet kokia penki bal skal gali bti naudojama Likerto metode?
Analizuojant Likerto metodu gautus duomenis, skaiiuojame vis respondent atsakym,
apie vien teigin, vidurk?
Ar sutinkate su teiginiu Semantinio diferencialo metodu gauta informacija yra ymiai
tikslesn nei Likerto metodu?
Skali pagalba gauta informacija tiksliai apibdina visumos charakteristikas.

Papildoma literatra
Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Sixth ed., Prentice Hall, 2010, p. 298 324
Cooper D. R., Schindler P.S. Business research methods. Ninth ed., McGraw-Hill., 2006,
356-384
Hair J. F., Black B., Babin B., Anderson R. E., Tatham R. L. Multivariate Data Analysis.
Pearson Education. 2005
Janssens W., Wijen K., De Palsmacker P. Van Kenhove P. Marketing research with SPSS.
Prentice Hall. 2008
Malhorta N.K. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd., 2010, p. 280 322
Schmidt M.J., Hollensen S. Marketing research: an international approach. Prentice Hall.
2006, 114-132
Wilson A. Marketing research: an integrated approach. Pearson Education. 2003, pp. 119142

63

5. Preks pasirinkimo kriterij vertinimo pavyzdiai

Skyriaus tikslai

Perskaits skyri skaitytojas:

-

gebs sudaryti klausimus, skirtus preks pasirinkimo kriterijams vertinti;

suinos kokie kriterijai gali bti naudojami pasirenkant prek.

Marketingo specialistus labai domina kodl mons perka vienas ar kitas prekes. Preks
pasirinkimas priklauso nuo to kiek viena ar kita prek atitinka vartotojo poreikius. Savo
poreikius vartotojai ireikia suformuluodami kriterijus, pagal kuriuos jie pasirenka vienas
prekes i visos preki visumos. Suprantama, kad skirtingi mons turi ne tuos paius
poreikius, todl j naudojami kriterijai skiriasi. Taiau danai pasitaiko, kad tam tikri
kriterijai (kaip kaina, preks technins savybs) bna svarbs didesnei daliai moni.
Marketingo specialistams svarbu inoti pagal kokius kriterijus mons renkasi prekes ir kurie
j yra svarbesni, o kurie maiau svarbs. Tokie preki parisrinkimo kriterijai gali bti susij
su preks techninmis savybmis, kaina, ivaizda ar dizainu. Be to iskiriami tokie kriterijai
kaip socialiniai, kurie susij mogaus, turinio tam tikr prek, vertinimu konkreioje
socialinje aplinkoje (bendradarbi tarpe, eimoje ir pan.). Pagaliau vartotojai, spsdami apie
preks pasirinkim, vertina ir preks tinkamum jiems patiems jos ergonomines savybes,
patogum naudoti, laikyti, vartoti.
emiau pateikta keletas skali pavyzdi, kuriomis matuojama statuso veiksni ir preks
kokybs veiksni svarba.
vertinkite emiau ivardint preks kokybs veiksni svarb Jums, kai reikia pasirinkti
kur drabu pirkti. Praome vertinti svarb penki bal skalje, kai 1 visai nesvarbu, o
5 labai svarbu (apibraukite skaii kiekvienoje eilutje).
Estetiki
1
2
3
4
5
Gerai pasiti
1
2
3
4
5
Modernaus dizaino
1
2
3
4
5
Gerai man tinkantys
1
2
3
4
5
I kokybikos mediagos
1
2
3
4
5
Klasikiniai
1
2
3
4
5

64

vertinkite emiau ivardint statuso veiksni svarb Jums, kai reikia pasirinkti kur
drabu pirkti. Praome vertinti svarb penki bal skalje, kai 1 visai nesvarbu, o 5
labai svarbu (apibraukite skaii kiekvienoje eilutje).
Jis padeda bti skmingam meilje
1
2
3
4
5
Jis parodo mano gyvenimo kokyb
1
2
3
4
5
Jis daro spd kitai lyiai
1
2
3
4
5
Lengviau pasiekiamas profesiomalumas
1
2
3
4
5
Jis atspindi aukiausios mados tendencijas
1
2
3
4
5
A jauiuosi labai pasitikiniu
1
2
3
4
5
Visi mano draugai j turi
1
2
3
4
5
Kai j turiu, su manimi geriau bendrauja
1
2
3
4
5
Jis pakelia mano vaizd
1
2
3
4
5
Pasirodymui
1
2
3
4
5
Jis pakeiia mano asmenyb
1
2
3
4
5
A tiesiog noriu tokiu budu ileisti pinigus
1
2
3
4
5
Perkant prekes danai svarbiais kriterijais mogui bna techniniai preks parametai.
emiau pateikiama keletas teigini apie dins pasirinkimo techninius kriterijus.
Skalje nuo 1 iki 5 vertinkite, koki reikm perkant dinsus Jums turi ie techniniai
kriterijai. Praome vertinti svarb penki bal skalje, kai 1 visai nesvarbu, o 5 labai
svarbu (apibraukite skaii kiekvienoje eilutje).
Kriterijai
Pasiuvimo kokyb
1
2
3
4
5
Mediagos kokyb
1
2
3
4
5
Mediagos natralumas
1
2
3
4
5
Elastanu buvimas mediagoje
1
2
3
4
5
Mediagos minktumas
1
2
3
4
5
Mediagos storis
1
2
3
4
5
Dins patvarumas
1
2
3
4
5
Dins ilgaamikumas
Spalvos patvarumas
1
2
3
4
5
Kaip buvo anksiau minta, renkantis prekes svarbiais preks pasirinkimo kriterijais gali
bti asmeniniai ir socialiniai veiksniai. Toliau pateikiami toki veiksni vertinimo
pavyzdiai.

65

Skalje nuo 1 iki 5 vertinkite, koki reikm perkant dinsus Jums turi ie asmeniniai
kriterijai. Praome vertinti svarb penki bal skalje, kai 1 visai nesvarbu, o 5 labai
svarbu (apibraukite skaii kiekvienoje eilutje).
Kriterijai
Dinsai graiai atrodo usidjus
1
2
3
4
5
Dinsai atitinka asmenin stili
1
2
3
4
5
Dinsai maskuoja figros trkumus
1
2
3
4
5
Dinsai pabria figros privalumus
1
2
3
4
5
Dinsai patogs
1
2
3
4
5
Dinsai tinka prie kit turim drabui
1
2
3
4
5
Dinsai tinkami dvti vairiomis progomis
1
2
3
4
5
Skalje nuo 1 iki 5 vertinkite, koki reikm perkant dinsus Jums turi ie socialiniai
veiksniai. Praome vertinti svarb penki bal skalje, kai 1 visai nesvarbu, o 5 labai
svarbu (apibraukite skaii kiekvienoje eilutje).
Kriterijai
Draug nuomon
1
2
3
4
5
Sutuoktinio nuomon
1
2
3
4
5
Tv nuomon
1
2
3
4
5
Vaik nuomon
1
2
3
4
5
Pardavj/konsultant nuomon
1
2
3
4
5
Stilist nuomon
1
2
3
4
5
Tokius ar panaius dinsus maiau reklamoje
1
2
3
4
5
Tokius ar panaius dinsus maiau
laikratyje/urnale
Tokius ar panaius dinsus maiau TV laidoje
1
2
3
4
5
Tokius ar panaius dinsus maiau internete
1
2
3
4
5
Tokius ar panaius dinsus dvi ymus mogus
1
2
3
4
5
Tokius ar panaius dinsus dvi daugelis
1
2
3
4
5
Marketinge danai naudojami pardavimo skatinimo veiksmai siekiant paskatinti tam
tikros preks pirkim. Toki pardavimo skatinimo veiksni pasirinkimas yra platus, taiau
vargu ar visi veiksniai yra vienodai svarbs vartotojui sprendiant dl preks pasirinkimo.
Norint tai nustatyti galima naudoti toki skal.

66

vertinkite emiau ivardint pardavim skatinimo veiksni svarb Jums renkantis kav.
Praome vertinti svarb deimties bal skalje, kai 1 visai nesvarbu, o 10 labai
svarbu (apibraukite skaii, kuris atspindi veiksnio svarb Jums, kiekvienoje eilutje)
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Lojalumo dovanos
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Nuolaidos
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
vairs konkursai
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Loterijos
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
aidimai
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Suvenyr dalinimas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Produkto pabandymas
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Akcijos
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10

Klausimai pasikartojimui
Kokie kriterijai gali bti naudojami, vertinant preki pasirinkimo kriterijus?
Ar sutinkate su teiginiu Vertinant preks pasirinkimo kriterijus, deimties bal skal
naudingesn nei penki bal skal?
Kodl vertinant preks pasirinkimo kriterij svarb geriau naudoti kategorij ivardijimo
skal, o ne rang eils skal.

Papildoma literatra
Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Sixth ed., Prentice Hall, 2010, p. 298 324
Cooper D. R., Schindler P.S. Business research methods. Ninth ed., McGraw-Hill., 2006,
356-384
Hair J. F., Black B., Babin B., Anderson R. E., Tatham R. L. Multivariate Data Analysis.
Pearson Education. 2005
Janssens W., Wijen K., De Palsmacker P. Van Kenhove P. Marketing research with SPSS.
Prentice Hall. 2008
Kamenidou I, Mylonakis J., Nikolouli K., An exploratory study on the reasons for purchasing
imported high fashion apparels. Journal of Fashion Marketing and Management, Vol. 11 No.
1, 2007, pp. 148-160
Malhorta N.K. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd., 2010, p. 280 322

67

Schmidt M.J., Hollensen S. Marketing research: an international approach. Prentice Hall.

2006, 114-132
Wilson A. Marketing research: an integrated approach. Pearson Education. 2003, pp. 119142

68

6. vaizdio vertinimo pavyzdiai

Skyriaus tikslai

Perskaits skyri skaitytojas:

-

gebs sudaryti klausimus, skirtus preks vaizdiui vertinti;

suinos kokie bdvardiai naudojami vertinant preks enklo vaizd.

Preks enklas yra svarbus preks pasikirinkimo kriterijus. Preks enklai padeda
monms iskirti vien prek i vis preki visumos,o vartotojams lengiau atpainti reikiam
prek, prisiminti reikalingos preks pavadinim. Marketingo literatroje danai preks
enklo vaizdis siejamas su mogaus asmenybe. Tikimasi, kad mogus renkasi tokius preks
enklus, kurie atspindi jo asmenyb, o kartais suteikia papildom bruo, kuri asmuo neturi,
taiau labai trokta j turti. Preks enklo asmenybs vertinimui Aakeris iskyr penkias
perks

enklo

naudingumas,

asmenybs
linksmumas);

dimensijas:

nuoirdumas

jautrumas

(drsumas,

(praktikumas,
aktyvumas,

siningumas,
iuolaikikumas,

vaizdingumas); kompetencija (patiklumas, intelektualumas, skmingumas); subtilumas

(aukiausio lygio, avingumas); patvarumas (iorinis ir vidinis, stiprumas). Taiau vertinant
preks enkl vaizd vertinamos ne tik ios savybs. Kartais autoriai pasirenka visai kitas
savybes, kurios gali bti svarbios vienam ar kitam vartotoj segmentui. Toliau pateikiama
keletas skali pavyzdiui preks enklo vaizdiui vertinti.
sivaizduokite, kad parduotuv Aprangos Galerija yra mogus. vertinkite, kiek emiau
pateiktos mogaus savybs yra bdingos parduotuvei. Savo nuomon pateikite,
apibraukdami skaii, kuris geriausiai atspindi Js nuomon apie i parduotuv,
kiekvienoje eilutje
Aprangos galerija
Santri
1
2
3
4
5
6
7 sikariavusi
Konkreti
1
2
3
4
5
6
7 Abstrakti
Pagarbi
1
2
3
4
5
6
7 Nepagarbi
Rimta
1
2
3
4
5
6
7 Linksma
Liberali
1
2
3
4
5
6
7 Konservatyvi
Drovi
1
2
3
4
5
6
7 Drsi
Nejautri
1
2
3
4
5
6
7 Jautri
Patikli
1
2
3
4
5
6
7 Budri

69

Savim pasitikinti
Tradicika
Nesavarankika
Minimalist
Atsipalaidavusi

1
1
1
1
1

2
2
2
2
2

3
3
3
3
3

4
4
4
4
4

5
5
5
5
5

6
6
6
6
6

7
7
7
7
7

Neutikrinta
Novatorika
Savarankika
Maksimalist
sitempusi

sivaizduokite, kad picerij tinklas ili yra mogus. vertinkite, kiek emiau pateiktos
mogaus savybs yra bdingos iam picerij tinklui. Savo nuomon pateikite,
apibraukdami skaii, kuris geriausiai atspindi Js nuomon apie i picerij tinkl,
kiekvienoje eilutje.
ILI
Konservatyvus 1
2
3
4
5
Liberalus
Modernus
1
2
3
4
5
Pasens
Jaunatvikas
1
2
3
4
5
Senamadikas
Lankstus
1
2
3
4
5
Nelankstus
Profesionalus 1
2
3
4
5
Nekompetetingas
Iradingas
1
2
3
4
5
Nesumanus
Svetingas
1
2
3
4
5
Atiaurus
Lyderis
1
2
3
4
5
Nelyderis
Sudtingas
1
2
3
4
5
Paprastas
Harmoningas
1
2
3
4
5
Chaotikas
Patrauklus
1
2
3
4
5
Nepatrauklus
Rpestingas
1
2
3
4
5
Abejingas
vertinkite, kiek emiau pateiktos savybs yra bdingos parduotuvei Gino rossi
(paymkite apskritim, kuris geriausiai atspindi Js nuomon apie i parduotuv).
Komunikabili
Pastovi
Dominuojanti
Nerpestinga
Drsi
Moterikai jautri
tarinjanti
Nepraktika
Diplomatika
Nerami
Radikali
Abstrakti

O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O

O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O

O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O

O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O

O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O

O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O

O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O
O

Udara
Nepastovi
Nuolanki
Susirpinusi
Drovi
Vyrikai tvirta
Pasitikinti
Praktika
Tiesi
Rami
Konservatyvi
Konkreti

70

Klausimai pasikartojimui
Kokie teiginiai naudojami preks enklo vaizdiui vertinti?
Kodl vertinant preks enklo vaizd, danai jis siejamas su mogaus savybmis?
Kodl vertinant preks enklo vaizd daniau naudojamas semantinio diferencialo metodas,
o ne Likert ar Stapel?

Papildoma literatra
Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Sixth ed., Prentice Hall, 2010, p. 298 324
Cooper D. R., Schindler P.S. Business research methods. Ninth ed., McGraw-Hill., 2006,
356-384
Hair J. F., Black B., Babin B., Anderson R. E., Tatham R. L. Multivariate Data Analysis.
Pearson Education. 2005
Janssens W., Wijen K., De Palsmacker P. Van Kenhove P. Marketing research with SPSS.
Prentice Hall. 2008
Malhorta N.K. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd., 2010, p. 280 322
Schmidt M.J., Hollensen S. Marketing research: an international approach. Prentice Hall.
2006, 114-132
Wilson A. Marketing research: an integrated approach. Pearson Education. 2003, pp. 119142

71

7. Pasitenkinimo vertinimo pavyzdiai

Skyriaus tikslai

Perskaits skyri skaitytojas:

-

gebs sudaryti klausimus, skirtus pasitenkinimui vertinti;

suinos kokios savybs gali bti vertinamos nustatant vartotoj pasitenkinim

objektu.

Marketingo literatroje vartotoj pasitenkinimas yra siejamas su j lkesi pateisinimu.

Jei vartotoj lkesiai pasiteisina, vartotojai yra patenkinti ir prieingai nepasiteisin
lkesiai sukelia vartotoj nepasitenkinim. Itin didelis vartotoj pasitenkinimas pasiekiamas
tada, kai paslauga ar produktas virija varotoj lkesius. Teigiama, kad patenkintas klientas
bus labai links naudotis tam tikros mons paslaugomis ateityje, gali daugiau pirkti preki,
palankiau vertins smulkius nesusipratimus tarrp kliento ir vartotojo, mieliau rekonkenduos ar
bent teigiamai atsilieps apie mon. Todl marketinge labai svargu suprasti kiek mogus yra
pateikintas vienu ar kitu objektu. Reikia pastebti, kad pasitenkinimas yra psichologinis
procesas ir jis glaudiai susijs su nuomone. Vadinasi norint vertinti vartotoj pasitenkinim
reikalingos skals, kurios padt nustatyti pasitenkinimo lyg. Be to reikia atsiminti, kad
teorij neleidia vertinti ogjekto, o reikalauja vertinti objekto savybes. Todl vertinant
pasitenkinim kakokiu ojektu reikia objekt iskaidyti atskiras savybes ir vertinti savybes.
emiau pateiktuose pavyzdiuose yra teiginiai, skirti vairi savybi vertinimui.
Pasitenkinimas prekmis ir preki idstymu
Teiginys

Visikai Nesutinku
nesutinku

Nei sutinku, Sutinku

nei nesutinku

Visikai
sutinku

Pardavjo kainos yra geros

Pardavjas pateikia plat preki pasirinkim
Preki idstymas yra patogus
Pardavjas reaguoja su produktais susijusias
problemas
A jauiuosi patogiai ten apsipirkdamas

72

Poiris pardavj
Teiginys

Visikai Nesutinku
nesutinku

Nei sutinku, Sutinku

nei nesutinku

Visikai
sutinku

Visikai Nesutinku
nesutinku

Nei sutinku, Sutinku

nei nesutinku

Visikai
sutinku

Visikai Nesutinku
nesutinku

Nei sutinku, Sutinku

nei nesutinku

Visikai
sutinku

Visikai Nesutinku
nesutinku

Nei sutinku, Sutinku

nei nesutinku

Visikai
sutinku

Man patinka pirkti ioje pardavimo vietoje

Tai malonus, patogus ir draugikas
pardavjas
Visumoje, a manau, kad tai geras pardavjas
Pasitikjimas pardavju
Teiginys
Man atrodo, kad pardavjas dirba mano
naudai
Pardavjas rpinasi mano gerove, ne tik
pelnu
is pardavjas yra siningas ir duoda tai, k
paada
Pardavjas stengiasi painti savo pirkj
Pasitikjimas pardavjo personalu
Teiginys
Personalas yra kompetetingas
Personalas yra draugikas
A pasitikiu pardavju ir jo personalu
Prielankumas pardavjui
Teiginys
Man patinka mano bendravimas su ito
pardavjo personalu
i pardavj rekomenduoju savo eimai ir
draugams
Ateityje taip pat ketinu rinktis i pardavj
A laikau save lojaliu io pardavjo klientu
Kartais skalje nra nurodoma kokios konkreiai savybs yra vertinamos, o pateikiamas
sraas teigini apie kakok ojbekt. emiau pateikiami teiginiai, kuriais bendrai
matuojamas pasitenkinimas parduotuve.

73

Pateikite savo nuomon apie emiau nurodytus teiginius vertindami juos skalje nuo
visikai nesutinku iki visikai sutinku.
Visikai
nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku,
nei nesutinku

Sutinku

Visikai
sutinku

i parduotuv vari
ioje parduotuvje retai pritrkstama preki
Preks idstytos informatyviai
ioje parduotuvje patogu apirti prekes
Parduotuvje optimalus preki pasirinkimas
(nei per daug, nei per maai)
Aptarnaujantis personalas lankstus ir
pasiruos padti
ioje parduotuvje greitas aptarnavimas
Personalas noriai priima atgal prekes
Jei turiu nusiskundim, inau, kad ioje
parduotuvje jie bus isprsti
ioje parduotuvje klientams leidiama
grinti prekes su defektais
ioje parduotuvje geri ipardavimai ir
specials pasilymai
Kainos ioje parduotuvje pagrstos
Preks ioje parduotuvje yra auktos
kokybs
ioje parduotuvje prekiaujama tikrai ger
gamintoj prekmis
ioje parduotuvje visada yra produkt, kuri
a pritrkstu
Kitame pavyzdyje didesnis dmesys skiriamas banko saugumui ir jos vykdomoms
procedroms. Todl iuo atveju pateikiami teiginiai susij tik su iomis banko savybmis.
Pateikite savo nuomon apie emiau nurodytus, banko paslaugas vertinanius, teiginius
vertindami juos skalje nuo visikai nesutinku iki visikai sutinku.
Teiginiai

Visikai
nesutinku

Nesutinku Nei sutinku,

nei nesutinku

Sutinku

Visikai
sutinku

Banko paslaugos finansikai saugios

Banko paslaugos utikrintai konfidencialios
Bankas socialiai atsakingas
Bankas visada kompensuoja nuostolius
Bankas lankstus paslaug teikime

74

Banko paslaug teikimo procese bna

nesklandum vykdant pavedimus internetu
Banko paslaug teikimo procese bna
nesklandum naudojantis banko trumpj
inui paslauga
Paskol teikimo procedros sudtingos
Banke daug biurokratijos
Banko paslaug teikimo procedros yra
paprastos
Dar vienas pavyzdys susijs su tiekjo vertinimu verslas verslui sektoriuje. iuo atveju
vertinamas pasitenkinimas usakyvo vykdymo procedromis, bendravimu su klientais bei
pasitenkinimas darbuotojais.
Ar pritariate pateiktiems teiginiams? (vertinkite balais nuo 1 iki 7, kur 1 reikia visikai
nepritariu, 7 visikai pritariu)
Teiginys
Balai
1 2 3 4 5 6 7
mon, kurios paslaugomis naudojasi Js organizacija, savo
veikloje taiko naujausias informacines technologijas
mons aplinka yra vizualiai patraukli
mon visada laikosi sutart termin
mon laiku suteikia paslaugas
mon teikia paslaugas operatyviai
mon nepranea mano organizacijai, kada konkreiai bus
atliktos paslaugos
mon yra atidi kliento problemoms
mon atsakingai teikia paslaugas
mon nelanko ms organizacijos jai patogiu laiku
mon utikrina reikiam konfidencialum
mon neskiria mano organizacijai individualaus dmesio
mons pateiktos ataskaitos mano organizacijai lengvai
suprantamos
Darbuotojai yra gerai apsireng
mons darbuotojai yra pakankamai kompetentingi teikti
paslaugas
Darbuotojai parodo nor padti klientams
mons darbuotojai neino mano organizacijos poreiki
Mano organizacija pasitiki mons darbuotojais
mons darbuotojai yra mandags
mons suteikt paslaug kaina atitiko j apimtis ir kokyb

75

Dar vienas pavyzdzys susijs su pasitenkinimo auktja mokykla vertinimu. ioje

anketoje vertinamas pasitenkinimas dstytojais, administracijos darbuotojais, bibliotekos
darbu bei silomomis studij programomis.
Praome Js pateikti savo nuomon apie autosios mokyklos dstytojus. Nurodykite savo
sutikim ar nesutikim su emiau pateiktais teiginiais skalje nuo 1 iki 5, kai 1 reikia js
visik nesutikim su pateiktu teiginiu, o 5 - visik sutikim.
Kriterijus

Padalomoji mediaga yra isami

Dalyk dstymas yra profesionalus
Bendravimas su studentais yra pagarbus
Dstytojai yra auktos kvalifikacijos
Apranga yra tvarkinga

Visikai
nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku,
nei nesutinku

Sutinku

Visikai
sutinku

1
1
1
1
1

2
2
2
2
2

3
3
3
3
3

4
4
4
4
4

5
5
5
5
5

Praome Js pateikti savo nuomon apie autosios mokyklos administracijos darbuotojus.

Nurodykite savo sutikim ar nesutikim su emiau pateiktais teiginiais skalje nuo 1 iki 5,
kai 1 reikia js visik nesutikim su pateiktu teiginiu, o 5 - visik sutikim.
Kriterijus

Administracijos darbuotojai yra

paslaugs
Administracijos darbuotojai isamiai
informuoja studentus
Su administracijos darbuotojais lengva
susisiekti
Administracijos darbuotojai yra auktos
kvalifikacijos
Apranga yra tvarkinga

Visikai
nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku,
nei nesutinku

Sutinku

Visikai
sutinku

Praome Js pateikti savo nuomon apie autosios mokyklos bibliotekos darb. Nurodykite
savo sutikim ar nesutikim su emiau pateiktais teiginiais skalje nuo 1 iki 5, kai 1 reikia
js visik nesutikim su pateiktu teiginiu, o 5 - visik sutikim.
Kriterijus

Mokslins literatros asortimentas yra

platus
Kompiuteri yra daug
Visada randu viet skaitykloje
Darbo laikas yra patogus
Skaitykloje yra tylu
Knyg idavimo terminas yra lankstus

Visikai
nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku,
nei nesutinku

Sutinku

Visikai
sutinku

1
1
1
1
1

2
2
2
2
2

3
3
3
3
3

4
4
4
4
4

5
5
5
5
5

76

Praome Js pateikti savo nuomon apie autosios mokyklos studij programas. Nurodykite
savo sutikim ar nesutikim su emiau pateiktais teiginiais skalje nuo 1 iki 5, kai 1 reikia
js visik nesutikim su pateiktu teiginiu, o 5 - visik sutikim.
Kriterijus

Visikai
nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku,
nei nesutinku

Sutinku

Visikai
sutinku

1
1
1

2
2
2

3
3
3

4
4
4

5
5
5

gyta specialyb paklausi darbo rinkoje

gytos inios lengvai pritaikomos
praktikoje
Atitinka iandienos realijas
inios lengvai sisavinamos
Studij programos isamios

Klausimai pasikartojimui
Kokiais mons veiklos aspektais gali bti pateikintas vartotojas?
Ar sutinkate su teiginiu Naudojant septyni bal skal gaunamas tikslesnis pasitenkinimo
vertinimas nei naudojant penki bal skal.
Kodl vertinant preks enklo vaizd daniau naudojamas Likert metodas, o ne semantinio
diferencialo ar Stapel?

Papildoma literatra
Burns A.G., Bush R.F. Marketing research. Sixth ed., Prentice Hall, 2010, p. 298 324
Cooper D. R., Schindler P.S. Business research methods. Ninth ed., McGraw-Hill., 2006,
356-384
Hair J. F., Black B., Babin B., Anderson R. E., Tatham R. L. Multivariate Data Analysis.
Pearson Education. 2005
Janssens W., Wijen K., De Palsmacker P. Van Kenhove P. Marketing research with SPSS.
Prentice Hall. 2008
Malhorta N.K. Marketing research. 6th ed., Pearson Education Ltd., 2010, p. 280 322
Schmidt M.J., Hollensen S. Marketing research: an international approach. Prentice Hall.
2006, 114-132
Wilson A. Marketing research: an integrated approach. Pearson Education. 2003, pp. 119142

77

Priedas. Anketos pavyzdys

anga:
Sveiki, mano vardas ..... A skambinu i tyrimo kompanijos ...... iuo metu mes atliekame
apklaus apie moni pasitenkinim UAB Vilniaus autobus parkas usakymu.
A. iame tyrime gali dalyvauti tik vyresni nei 16 met gyventojai. Todl norime Js
pasiteirauti ar jums daugiau nei 16 met?
1. Taip
2. Ne (paklausti ar galima bt kalbti su vyresniu nei 16 met eimos nariu pakartoti pradi.
B. iame tyrime gali dalyvauti tik tiek gyventojai, kuriems teko vaiuoti Vilniaus miesto
visuomeniniais autobusais per pastarsiais 30 dien. Todl norime Js pasiteirauti ar jums teko
vaiuoti Vilniaus miesto visuomeniniais autobusais per pastarsiais 30 dien?
1. Taip
2. Ne (paklausti ar galima bt kalbti eimos nariu kuriam teko vaiuoti pakartoti pradi.
K1. Kiek dien Jums asmenikai teko naudotis Vilniaus miesto visuomeniniais autobusais per
pastarsias septynias dienas ? (rayti skaii nuo 0 iki 7).
__________________
9 Neinau/Atsisak atsakyti
K2. Kuris i emiau pateikt teigini geriausiai paaikina kodl Js asmenikai vainjate
Vilniaus miesto visuomeniniais autobusais? (perskaityti)
1 Kadangi a nemoku vairuoti automobilio
2 Kadangi a neturiu automobilio
3 Kadangi aneinau kaip nuvaiuoti reikiam viet
4 Man labiau patinka vainti Vilniaus miesto visuomeniniais autobusais
9 Neinau/Atsisak atsakyti
(Jei K2 = 4-9, paklausti:)
K3. Kuris i emiau pateikt teigini geriausiai paaikina kodl Jums labiau patinka vainti
Vilniaus miesto visuomeniniais autobusais? (perskaityti, galimas tik vienas atsakymas)
1 Automobilio parkavimas labai brangus
2 Vaiuoti visuomeniniais autobusais pigiau nei automobiliu
3 Autobuso stotel yra alia man reikalingo objekto
4 Vaiuoju, kad ivengiau transporto spsi
5 Kita (prayti paaikinimo) ________________________
K4. Kalant apie Js prastin vaiavim visuomeniniu autobusu, koks tokios kelions tikslas?
(perskaityti, galimas tik vienas atsakymas)
1 I/ darb
2 I/ mokykl
3 I/ parduotuv
4 I/ poliklinikos ar kitos gydymo staigos
5 I/pas draugus
6 I/ asmenin versl
7 Kita (prayti paaikinimo) ________________________)
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak

78

K5. Kokiais dar tikslais vaiuodami Js naudojats visuomeniniais autobusiais?

1 I/ darb
2 I/ mokykl
3 I/ parduotuv
4 I/ poliklinikos ar kitos gydymo staigos
5 I/pas draugus
6 I/ asmenin versl
7 Kita (prayti paaikinimo) ________________________)
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K6. Ar rast dien vaiuojant visuomenniu transportu jums reikia perssti kit autobus?
1 Taip
2 Ne
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
(Jei K6 = 1, klausti K7 ir K8)
K7. Kiek kart jums tenka perssti vaiuojant viena kryptimi?
1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
K8. Kiek ilgiausiai Jums tenka praleisti laiko persdimo metu laukiant kito autobuso?
rayti skaii minutmis.
K9. Vaiuojant visuomeniniu autobusu Js daniausiai naudojats:
1 Vienkartiniu bilietu, kur bnate nusipirks i anksto
2 Vienkartiniu bilietu, kur nusiperkate pas vairuotoj
3 Elektroniniu bilietu
4 Kita (praome rayti) ___________________________
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K10 to K48. Dabar a Jums skaitysiu vairius faktorius apie visuomeninius autobusus Vilniaus
mieste. Naudojant skal nuo 1 iki 10, kai 1 yra visai nesvarbu ir 10 labai svarbu, praau vertinti
i faktori svarb renkantis viej transport.
K10. Autobus fizin bkl
K11. Transporto priemons pritaikymas negaliems asmenims.
K12. Autobuso iors vara.
K13. Autobus stotels vara.
K14. vara autobus viduje.
K15. Savalaikis ir aikus stoteli paskelbimas.
K16. Blog kvap nebuvimas autobuse.
K17. Temperatra autobuso salone.
K18. Klient pasitikjimo linijos numerio buvimas.
K19. Atsiskaitymo u vaiavim paprastumas.
K20. Dur atsidarymo paprastumas ilipimui ir lipimui
K21. Darbo laikas savaitgaliais.
K22. Galimyb ivengti kit keleivi takos (prekybos agent, neblaivi asmen ir pan.).
K23. Autobus kursavimo danis
K24. Laikas praleidiamas laukiant kito autobuso persdimo metu.
K25. Autobus vaiavimo grafikas, pateikiamas stotelje
K26. Draugikos ir geranorikos vairuotojo paslaugos.
K27. Utikrinimas, kad autobusas atvyks numatytu laiku.

79

K28. Marruto informacija autobuso viduje.

K29. Vairuotoj kompetencija.
K30. Saugumas (nusikaltin prasme) stotelse.
K31. Paslaug danumas savaitgaliais.
K32. Transporto marrut buvimas Internete
K33. Sdim viet kiekis autobuse.
K34. Autobuso vaiavimo staigumas.
K35. Stotels buvimas arti nam.
K36. Informacijos pateikimas lietuvi ir rus kalbomis.
K37. Laikymosi priemoni buvimas autobuse.
K38. Informacijos apie autobus vaiagimo grafikus gavimas telefonu.
K39. Stotels buvimas arti darbo.
K40. Autobuvo vaiavimas saugiu greiiu.
K41. Vaiavimo kaina.
K42. Kainos teisingumas.
K43. Atvej, kai dl gedimo ar avarijos autobusas neatvaiuoja, skaiius.
K44. Galimyb gauti nuolaidas mnesio bilietams.
K45. Sdim viet komfortikumas autobuse.
K46. Gerai matomi stoteli uraai.
K47. Autobuso skleidiamas triukmas.
K48. Reklamini skelbim buvimas autobusuose.
.
K49 . Bendrai vertinant skalje nuo 1 iki 10, kai 1 - labai nepatenkintas ir 10 labai
patenkintas, kaip js esate patentinti Vilniaus miesto autobus parko teikiamomis paslaugomis.
01 Labai nepatenkintas 02 03 04 05 06 07 08 09 10 Labai patenkintas
K50 iki K109. Dabar a noriau suinoti kaip patenkinti Js esate kiekvienu i emiau
ivardint Vilniaus autobus parko veiklos aspektu. Praau vertinti kiekvien faktori 10ies
bal skalje, kai 1 labai nepatenkintas ir 10 labai patenkintas.
01 Labai nepatenkintas 02 03 04 05 06 07 08 09 10 Labai patenkintas
K50. Autobus fizin bkl
K51. Transporto priemons pritaikymas negaliems asmenims.
K52. Autobuso iors vara.
K53. Autobus stotels vara.
K54. vara autobus viduje.
K55. Savalaikis ir aikus stoteli paskelbimas.
K56. Blogi kvapai autobuse.
K57. Temperatra autobuso salone.
K58. Klient pasitikjimo linijos numerio veikimas.
K59. Atsiskaitymo u vaiavim paprastumas.
K60. Dur atsidarymo paprastumas ilipimui ir lipimui.
K61. Darbo laikas savaitgaliais.
K62. Galimyb ivengti kit keleivi takos (prekybos agent, neblaivi asmen ir pan.).
K63. Autobus kursavimo danis.
K64. Laikas praleidiamas laukiant kito autobuso persdimo metu.
K65. Autobus vaiavimo grafikas, pateikiamas stotelje.
K66. Vairuotojo teikiamos paslaugos.
K67. Utikrinimas, kad autobusas atvyks numatytu laiku.
K68. Marruto informacija autobuso viduje.
K69. Vairuotoj kompetencija.

80

K70. Saugumas (nusikaltin prasme) stotelse.

K71. Paslaug danumas savaitgaliais.
K72. Transporto marrut buvimas Internete.
K73. Sdim viet kiekis autobuse.
K74. Autobuso vaiavimo staigumas.
K75. Stotels buvimas arti nam.
K76. Informacijos pateikimas lietuvi ir rus kalbomis.
K77. Laikymosi priemoni buvimas autobuse.
K78. Informacijos apie autobus vaiagimo grafikus gavimas telefonu.
K79. Stotels buvimas arti darbo.
K80. Autobuvo vaiavimas saugiu greiiu.
K81. Vaiavimo kaina.
K82. Kainos teisingumas.
K83. Atvej, kai dl gedimo ar avarijos autobusas neatvaiuoja, skaiius.
K84. Galimyb gauti nuolaidas mnesio bilietams.
K85. Sdim viet komfortikumas autobuse.
K86. Gerai matomi stoteli uraai.
K87. Autobuso skleidiamas triukmas.
K88. Reklamini skelbim buvimas autobusuose.
K89. Ar jums teko bti situacijoje, kurios metu Js btumte pasijauts (-usi) nesaugiai
autobus stotelje per pastarsias 30 dien?
1 Taip
2 Ne
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K90. Ar jums teko bti situacijoje, kurios metu Js btumte pasijauts (-usi) nesaugiai
autobuse per pastarsias 30 dien?
1 Taip
2 Ne
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K91 to K100. Dabar a pateiksiu jums eil teigini, kurie susij su saugumo padidinimu
autobus laukimo stotelse. Teiginiai bus pateikiami porose po du. Praome pasirinkti vien i
poroje teigini, kuris, Js nuomone, bt svarbesnis utikrinant saugum stotelse.
K91. 1 Geresnis stoteli apvietimas ar 2 Video kameros, filmuojanios stoteles
K92. 1 Geresnis stoteli apvietimas ar 2 Geriau tvarkomos / varesns stotels
K93. 1 Geresnis stoteli apvietimas ar 2 inojimas kada autobusas atvaiuos
K94. 1 Geresnis stoteli apvietimas ar 2 Apsaugos darbuotojai stotelse
K95. 1 Video kameros, filmuojanios stoteles ar 2 Geriau tvarkomos / varesns stotels
K96. 1 Video kameros, filmuojanios stoteles ar 2 inojimas kada autobusas atvaiuos
K97. 1 Video kameros, filmuojanios stoteles ar 2 Apsaugos darbuotojai stotelse

81

K98. 1 Geriau tvarkomos / varesns stotels ar 2 inojimas kada autobusas atvaiuos

K99. 1 Geriau tvarkomos / varesns stotels ar 2 Apsaugos darbuotojai stotelse
K100. 1 inojimas kada autobusas atvaiuos ar 2 Apsaugos darbuotojai stotelse
K101 to Q128. Dabar a pateiksiu jums eil teigini, kurie susij su saugumo padidinimu
autobusuose. Teiginiai bus pateikiami porose po du. Praome pasirinkti vien i poroje teigini,
kuris, Js nuomone, bt svarbesnis utikrinant saugum autobusuose.
K101. 1 Apsaugos darbuotojas autobuse ar 2 Vairuotojas, galintis imtis keleivi elgsenos
kontrolei reikaling veiksm
K102. 1 Apsaugos darbuotojas autobuse ar 2 Vaizdo kameros autobuse
K103. 1 Apsaugos darbuotojas autobuse ar 2 Vairuotojas, galintis greitai isikviesti apsaugos
darbuotojus
K104. 1 Vairuotojas, galintis imtis keleivi elgsenos kontrolei reikaling veiksm ar 2 Vaizdo
kameros autobuse
K105. 1 Vairuotojas, galintis imtis keleivi elgsenos kontrolei reikaling veiksm, ar
2 Vairuotojas, galintis greitai isikviesti apsaugos darbuotojus
K106. 1 Vaizdo kameros autobuse ar 2 Vairuotojas, galintis greitai isikviesti apsaugos
darbuotojus
K107. Ar ateityje ketinate naudotis Vilniaus autobus parko paslaugomis, jei bt prieinamos ir
kitos transporto priemons?
5 Tikrai taip
4 Greiiausiai taip
3 Gal taip, gal ir ne
2 Greiiausiai ne
1 Tikrai ne
K108. Ar js rekomenduotumte naudotis Vilniaus autobus parko paslaugomis savo eimos
nariams, draugams ar bendradarbiams?
5 Tikrai rekomenduoiau
4 Greiiausiai rekomenduoiau
3 Gal taip, gal ir ne
2 Greiiausiai nerekomenduoiau
1 Tikrai nerekomenduoiau
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K109. Kiek met Js gyvenate Vilniuje ar jo rajone?
Nurodyti laik metais _____________
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K110. Kiek vaiuojani transporto priemoni Js turite?
raykite automobi skaii ______________________

82

9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K111. Koks Js amius?
1 16 iki 17
2 18 iki 19
3 20 iki 29
4 30 iki 39
5 40 iki 49
6 50 iki 59
7 60 iki 69
8 70 ir daugiau
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K112. Js vidutins vieno eimos nario pajamos per mnes bt:
1 iki 500 lit
2 500 1000 lit
3 1001 1500 lit
4 1501 2000 lit
5 2501 3000 lit
6 3001 litas ir daugiau
9 Neinau/Atsisak atsakyti/Neatsak
K113. Js esate:
1 Lietuvis
2 Rusas
3 Lenkas
4 ydas
5 Kita (raykite) ________________
DKOJAME U BENDRADARBIAVIM

83