Knyga Spaudai PDF

METODIN MEDIAGA
PERKVALIFIKAVIMO PROGRAMA
FIZINIO AKTYVUMO SRITYJE DIRBANTIEMS
SPECIALISTAMS SU AUKTUOJU ISILAVINIMU
METODIN MEDIAGA

Metodins mediagos rengjai
Lietuvos sporto universiteto dstytojai:

doc. dr. Rasa Baceviien
doc. dr. Sandrija apkauskien
doc. dr. Vilma ingien
dr. Vinga Indrinien
prof. dr. Rasa Jankauskien
dr. Diana Karanauskien
doc. dr. Gediminas Mamkus
dr. Simona Pajaujien
doc. dr. Jrat Poerien
doc. dr. Ilona Tilindien
dr. Tomas Saulius
prof. dr. Saulius ukys
doc. dr. Danguol Satkunskien
dr. Kristina Visagurskien
doc. dr. Daiva Vizbarait
doc. dr. Pavelas Zachovajevas
dr. Kristina Zaienkovien
Konsultantai-praktikai:
doc. dr. Ramutis Kairaitis
dr. Aurimas Maiukas
Metodins mediagos rengimo koordinatorius doc. dr. Ramutis Kairaitis
Metodin mediaga parengta, gyvendinant dalinai Europos Sjungos lomis

finansuojam projekt Fizinio aktyvumo srityje dirbani asmen perkvalifikavimas
ir kvalifikacijos tobulinimas Nr. VP1-2.2-MM-04-V-06-012 pagal 20072013 m.
mogikj itekli pltros veiksm programos 2 prioriteto Mokymasis vis gyvenim
VP1-2.2-MM-04-V priemon Aukiausios kokybs formaliojo ir neformaliojo mokymo
paslaug teikimas (projekto vadov Ingrida Kriktaponyt)
ISBN 978-609-8078-23-7
TURINYS
SANTRAUKA............................................................................................................................................... 8
1.

EDUKOLOGIJA IR PSICHOLOGIJA............................................................................................... 9
1.1. Edukologijos pagrindai ........................................................................................................... 9
1.2. Kno kultros edukologija ................................................................................................. 14
1.3. Didaktika..................................................................................................................................... 17
1.4. Kno kultros didaktika....................................................................................................... 23
1.5. Asmens fizin saviugda........................................................................................................ 26
1.6. Neformalus ugdymas, jo samprata ir metodai............................................................. 32
1.7. Ugdymo filosofija................................................................................................................... 36
1.8. Bendroji psichologija ............................................................................................................ 40
1.9. Kno kultros ir sporto psichologija............................................................................... 43
1.10. Psichologin adaptacija fiziniams krviams................................................................ 46
1.11. Streso valdymo technikos.................................................................................................. 48
2. SVEIKATOS EDUKOLOGIJA.......................................................................................................... 51
2.1. Visuomens sveikatos samprata ir tikslai. Sveikatos samprata.
Sveikatos ugdymas ir sveikatos stiprinimas ......................................................................... 51
2.2. Rekreacinis fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo normos,
fizinio aktyvumo skatinimas, fizinio aktyvumo klitys, judamieji gebjimai.
Asmens fizinio parengtumo bkls nustatymas ir vertinimas.
Mityba ir kno mass valdymas. Emocin sveikata ir streso valdymas.
Priklausomybs ir j prevencija (tabakas, alkoholis, kvaialai)........................................ 61
2.3. Sveikatos elgesio keitimas ir sveikatos ugdymo metodologija.............................. 77
2.4. Asmens manktinimosi motyvacija ir elgesio keitimas............................................ 84
3.

ANATOMIJA...................................................................................................................................... 87
3.1. mogaus kno dalys.............................................................................................................. 87
3.2. Kaulai ir jungtys....................................................................................................................... 88
3.3. Raumenys, j sandara, klasifikacija ir veikla................................................................ 102
3.4. Vidaus organai (virkinimo ir lapimo iskyrimo sistemos)................................... 109
3.5. Kvpavimo, irdies, kraujagysli sistem veikla........................................................ 116
3.6. Analizatoriai ir endokrinins sistemos veikla.............................................................. 137
3.7. Nerv sistema........................................................................................................................ 148
4. JUDESI FIZIOLOGIJA................................................................................................................ 160

4.1. Organizmo adaptacija fiziniams krviams.................................................................. 160
4.2. Fizinio pajgumo ir fizins bkls komponentai...................................................... 166
4.3. Anaerobinis ir aerobinis pajgumas.............................................................................. 171
4.4. Judamj gebjim lavinimo fiziologiniai pagrindai.............................................. 177
4.5. Tempimo fiziologija.............................................................................................................. 180
4.6. Kno kompozicija................................................................................................................. 184
4.7. Apilimo ir atvsimo fiziologija........................................................................................ 194
4.8. Fiziologinis treniruoi krvio kompnent derinimas............................................ 196
5.

BIOMECHANIKA........................................................................................................................... 202
5.1. mogaus judesi (pratim technikos veiksm) analizs metodai..................... 202
5.2. mogaus judjimo kinematika........................................................................................ 210
5.3. Specifini judesi technikos biomechanika............................................................... 236
6. SPORTO MEDICINA..................................................................................................................... 244

6.1. Kineziterapijos pagrindai................................................................................................... 244
6.2. Asmens funkcin bkl, vertinimas ir medicinin kontrol.................................. 255
6.3. Asmens kritini bkli atpainimas.
Pirmosios medicinins pagalbos teikimas...........................................................................259
7. INFORMACINS TECHNOLOGIJOS SPORTINJE VEIKLOJE......................................... 266
7.1. Informacini technologij ir j panaudojimo sportinje veikloje vadas........ 266
7.2. Elektronins lentels, matematinis sportini rezultat
prognozavimas ir modeliavimas............................................................................................. 284
7.3. Sportini judesi filmavimo ir analizs technin ir programin ranga.............289
7.4. Kompiuteriniai tinklai, internetas, e-studijos.............................................................. 291
7.5. Informacins technologijos mano sporto akoje......................................................294
8. KNO KULTROS ETIKA............................................................................................................ 295
8.1. Etiketo pagrindai................................................................................................................... 295
8.2. Ugdytojo gebjimai ir profesin kompetencija......................................................... 300
8.3. Ugdytojo bendravimo menas.......................................................................................... 313
9. KNO KULTROS POLITIKA IR VADYBA..............................................................................321
9.1. Lietuvos ir tarptautin kno kultros politika............................................................ 321
9.2. Kno kultros teisinio reglamentavimo pagrindai................................................... 326
9.3. Lietuvos ir tarptautini kno kultros ir sporto organizacij institucin
sistema (vyriausybinis ir nevyriausybinis kno kultros ir sporto sektorius).......... 327
9.4. Sveikatos politika ir vadyba.............................................................................................. 330
9.5. Kno kultros projekt vadyba....................................................................................... 332
10. KNO KULTROS SOCIOLOGIJA........................................................................................... 333
10.1. Kno kultros funkcijos................................................................................................... 333
10.2. Tyrim metodai kno kultros sociologijoje............................................................ 336
10.3. Funkcionalistinis poiris kno kultr................................................................... 344
10.4. Savanoryst kno kultros srityje................................................................................ 346
10.5. Kno kultros vertybinis aspektas, olimpizmas...................................................... 348
11. PROFESINS KALBOS KULTRA............................................................................................. 353

11.1. Profesins kalbos kultros samprata. Profesins ir bendrins kalbos santykis.
Kalbos klaidos ir j altiniai........................................................................................................353
11.2. Profesins kalbos leksika. Terminams keliami reikalavimai. Vartotini ir
nevartotini terminai kno kultros ir sporto veikloje......................................................356
11.3. Daniausiai vartojami kno kultros ir sporto terminai usienio kalba......... 360
11.4. Termin ir tarptautini odi kiriavimas................................................................ 362
11.5. Profesin kalba elektroninje erdvje. Ramenys ir skyrybos enklai
skaitmeninje erdvje. Elektroninis patas, inuts mobiliuose telefonuose........ 364
11.6. Reikal ratai.........................................................................................................................365
12. NEGALIJ KNO KULTRA.................................................................................................. 368
12.1. Negalij taikomosios fizins veiklos koncepcija..................................................368
12.2. Kno kultros specifika dirbant su negaliaisiais.................................................... 372
12.3. Sveikatos saugos klausimai, susij su negalij kno kultra.......................... 379
12.4. Negalij elgsenos valdymo ir bendravimo pagrindai....................................... 382
13. PASIRINKTOS KNO KULTROS VEIKLOS DIDAKTIKA...................................................387
13.1. Saugaus fizinio krvio skyrimas. Pagrindiniai treniruots dsningumai....... 387
13.2. Saugios kno kultros aplinkos krimas................................................................... 401
13.3. Saugs ir nesaugs pratimai. Daniausiai pasitaikanios traumos ir j
prevencija........................................................................................................................................ 403
13.4. Tinkamas fizinio krvio skyrimas. Jgos ir aerobini treniruoi program
sudarymas....................................................................................................................................... 406
13.5. Kno painimas ir pratim atlikimo techynika. Treniruoi intensyvinimo
bdai................................................................................................................................................. 418
13.6. Individualus (grupinis) instruktavimas. Pratim atlikimo mokymo
metodologija.................................................................................................................................. 462
SANTRAUKA
Kiekvienais metais Lietuvoje didja sveikatinimo paslaug srities poreikis. Sveikiau gyventi,
daugiau sportuoti ir aktyviai ilstis nusprendia vis daugiau alies gyventoj. alies sporto
politika taip pat pamau vis labiau orientuojama sveikat stiprinani fizin veikl, skirt
vis socialini grupi monms. Nors ir ltai, taiau stiprja bendruomens, jos vis labiau
mobilizuoja mones siekdamos sau palanki sprendim sveikos aplinkos ir sveikos gyvensenos
srityje. Sveikat stiprinantis fizinis aktyvumas yra viena i pagrindini bendruomenms
reikaling veikl, kadangi visuomen sensta, o fizinio aktyvumo usimimai ne tik gerina
vyresnio amiaus moni fizin bkl, padeda ilaikyti darbingum, bet atlieka ir socialin
funkcij skatina mones bendrauti, maina socialin atskirt, skatina bendravim tarp kart.
i metodin mediaga parengta Lietuvos sporto universiteto dstytoj ir konsultantpraktik - profesional, dirbani fizinio aktyvumo srityje, gyvendinant dalinai Europos
Sjungos lomis finansuojamo projekto Fizinio aktyvumo srityje dirbani asmen
perkvalifikavimas ir kvalifikacijos tobulinimas Nr. VP1-2.2-MM-04-V-06-012 1.2.2.1 poveikl
Parengti metodin mediag perkvalifikavimo ir kvalifikacijos tobulinimo program
(moduli) perteikimui ir sisavinimui, siekiant tobulinti asmen, dirbani fizinio aktyvumo
srityje, kvalifikacij.
Perkvalifikavimo programa (modulis) asmenims su auktuoju isilavinimu apima 20 ECTS
kredit (520 studento darbo valand) ir apima 13 moduli temomis:
1. Edukologija ir psichologija.
2. Sveikatos edukologija.
3. Anatomija.
4. Judesi fiziologija.
5. Biomechanika.
6. Sporto medicina.
7. Informacins technologijos sportinje veikloje.
8. Kno kultros etika.
9. Kno kultros politika ir vadyba.
10. Kno kultros sociologija.
11. Profesins kalbos kultra.
12. Negalij kno kultra.
13. Pasirinktos kno kultros veiklos didaktika.
1. EDUKOLOGIJA IR PSICHOLOGIJA
Modulio koordinator doc. dr. Ilona Tilindien
Studentas gebs surasti profesinei veiklai aktuali ini, generuoti idjas bei taikyti
iuolaikines edukacines, psichologines technologijas ir inovatyvias problem sprendimo
strategijas praktinje veikloje; gebs veikti vadovaujantis bendramogikosiomis
vertybmis: tolerancija, atsakomybe, teisingumu, lygiateisikumu ir kt. bei nuolatinio
savs tobulinimo profesinje bei asmeninje erdvje kriterijais. Taip pat studentas
gebs valdyti ugdytini auditorij, kurti pozityv emocin klimat ir aplink, skatinani
ugdymsi, tautini kultrini tradicij, moralini vertybi formavim ir puoseljim;
gebs veikti savarankikai ir dirbti komandoje sprendiant ugdytini pedagogines ir
psichologines problemas.
Modulio turinys
1.1. Edukologijos pagrindai.
1.2. Kno kultros edukologija.
1.3. Didaktika.
1.4. Kno kultros didaktika.
1.5. Asmens fizin saviugda.
1.6. Neformalusis ugdymas, jo samprata, metodai.
1.7. Ugdymo filosofija.
1.8. Bendroji psichologija.
1.9. Kno kultros ir sporto psichologija.
1.10. Psichologin adaptacija fiziniams krviams.
1.11. Streso valdymo technikos.
1.1.
Edukologijos pagrindai

Pedagogikos terminas sudarytas i dviej graikik odi: pais, paidos vaikas
ir agein vesti. Nominali reikm bt vaiku vediojimas. Antikos graikai odiu
paidagogos vadino verg, kuris vaikus nuvesdavo mokykl ir i jos parvesdavo.
Isilavin vergai bdavo aukltojai ir mokytojai. Paidagogike (gr.) vaik ugdymo
menas. Ilgus amius ugdymo teorija buvo suprantama kaip vaik ugdymo meno teorija.
XVIII a. Imanuelis Kantas (17241804) pedagogik laiko jau ne vien vaik, bet i esms
mogaus ugdymo mokslu, ne tik menu.
Suaugusij vietimas plinta ir Rusijoje, kitose valstybse. Pedagogikos terminas
darosi per siauras visai mogaus problematikai apimti. XX a. suaugusij vietimas gyja
nauj pobd. 1965 m. liepos mn. Vyriausioje UNESCO bstinje susirink ekspertai
konstatavo, kad iuolaikin mokslo, technikos ir technologijos paanga reikalauja
EDUKOLOGIJA IR PSICHOLOGIJA
tokio ugdymo, kuris tstsi vis darbing gyvenim (pranc. permanant; angl. lifelong
education). Atsirado nauj tstinio (angl. continued) mokymo pedagogikos tobulinimo
idj. Aiku, kad senasis pedagogikos terminas netinka permanentiniam mogaus
ugdymui ymti. Apimantis vis gyvenim ugdymo mokslas reikalauja naujo termino.
Toks terminas ir yra edukologija.
odis edukologija sudarytas i lotyn kalbos odio educare ivesti kit viet,
auktyn; educatio aukljimas, ugdymas ir graik odio jogos mokslas, mintis,
odis. Nominali edukologijos reikm ugdymo mokslas. XVIII a. pabaigoje Lenkijos
ir Lietuvos Seimui nutarus steigti bajor jaunimo mokymo Edukacin komisij (1773
m.), buvo padaryta vietimo ministerij krimo Europoje pradia. Edukacijos (ugdymo,
vietimo reikme) terminas prigyja vieajame gyvenime (Jovaia, 2002).
Edukologija yra mokslas, tiriantis permanentin mogaus ir grupi ugdym
(Jovaia, 2002).
Ugdymas dvasini, intelektini, fizini asmens gali auginimas bendraujant ir
mokant (Lietuvos Respublikos vietimo statymas, 2011).
Antrojoje XX a. pusje suvokta, kad ugdymas yra permanentinis procesas, lydintis
mog vis jo gyvenim. L. Jovaios (2001) teigimu, ugdymas apima vis visuomen:
visi mes ugdytojai, visi mes ugdytiniai. Ugdymas, rao L. Jovaia (2001), yra tikslinga
ugdytojo ir ugdytinio sveika, grybmis brandinanti mogaus biofizin sandar,
psichik, santykius, kultr ir dvasi. Jeigu ugdymas yra sveika, tai jos nariai gauna
grtamj informacij apie savo elgsen (ugdytojai apie panaudot priemoni
efektyvum, ugdytiniai apie elgsenos tinkamum). Tos informacijos pagrindu
valdomas pedagoginis procesas, jis tobulinamas, gerinamas sveikos mechanizmas.
Esant teigiamai sveikai nebna sienos tarp ugdytojo ir ugdytinio. Tuomet susidaro
palankios slygos poveikiui, pedagoginei takai, poveiki visumai. Ugdytojas taip pat
ugdosi ir yra ugdomas.
L. Jovaia (1995) pateik struktrizuot ugdymo sistem (1 pav.).
Ugdymas
vietimas
Veikdinimas
inios
Prusinimas
Veiksmas
Lavinimas
Formavimas
Mokymas
Aukljimas
Globa
Rpyba
1 pav. Ugdymo sistema (Jovaia, 1995)
10
METODIN MEDIAGA / perkvalifikavimo programa fizinio aktyvumo srityje dirbantiems specialistams su auktuoju isilavinimu
vietimas ugdymas ir isilavinimo teikimas, savivieta; taip pat mokini, j tv

(globj, rpintoj), vietimo staig, mokytoj ir kit vietimo teikj, vietimo pagalbos
specialist veikl visuma (Lietuvos Respublikos vietimo statymas, 2011).
Veikdinimas - slyg prigimtinei individo saviraikai sudarymas, kai aktualizuojami
ir realizuojami jo materialiniai, kultriniai, socialiniai ir dvasiniai siekiai. Tai esmin
ugdymo funkcija, pltojanti gimtj mogaus aktyvum bei veiklum, spontanikum
bei krybikum, padedanti veikti fizin ir dvasin silpnum (Jovaia, 2002).
Globojimas - tai individo saugojimas, kad jis nepadaryt sau ir kitiems alos. i
ugdymo funkcija pirmaprad, elementari, leidianti individui laikytis biologins ir
socialins egzistencijos norm, reguliuoti elementar elges savidrausms, saiko
pagrindu (Jovaia, 2002).
Mokymas metodika pagalbos sistema individui ar grupms, siekianioms perimti
kultros ir sociumo vertybes, apimanti mokymosi motyvacijos formavim ir imokimo
veiksm organizavim (Jovaia, 2002).
Prusinimas mokymo funkcija, leidianti formuoti individo kompetencij ir
inteligencij (Jovaia, 2002).
Aukljimas - individo santyki su mikro ir makroaplinka, su transendentine btimi
reguliavimas, grindiamas tiesos, grio ir groio vertybmis (Jovaia, 2002).
Lavinimas psichini gali ir praktini mokjim bei gdi miklinimas kultros
ini pagrindu (Jovaia, 2002).
Formavimas tai toks ugdytinio veikdinimas, kuriuo gyjama nauja fizini ir psichini,
kultrini, socialini ir dvasini savybi kokyb, reikalinga pilnutiniam asmenybs
gyvenimui sociume (Jovaia, 2002).
Rpyba teikimas realini ir idealini grybi, reikaling egzistencijos poreikiams
tenkinti (Jovaia, 2002)
Nurodyt proces rezultatai: prusinimas ugdo inteligent, jo kompetencij, subtil
mstym, gebjimus; lavinimas ugdo krj; mokymas ugdo inov ir mokov;
aukljimas ugdo asmenyb; formavimas ugdo individualyb.
Ugdymo esm, jo samprat manoma visapusikiau suprasti sigilinus pastarojo
daugiamatikum. V. Aramaviit (1998) ugdym velgia kaip objektyv ir subjektyv
proces, susitikim, pedagogin situacij, tak, sveik, kryb, saviraik, prasms
atradim, vertybi internalizavim, prasms iekojim, prisitaikym ir kt. (2 pav.).
Ugdym nagrindama kaip vientis proces, didija jo esme V. Aramaviit (1998)
laiko vertybes, o tikruoju pagrindu sveik.
11
2 pav. Ugdymo raika (Aramaviit, cit. i veikauskas, 2008)

Iskirtinis dmesys atkreiptinas holistinio ugdymo esm ir supratim, juo labiau,
kad sunku rasti isam holistinio ugdymo aikinim. Prie holistinio ugdymo buvo pereita
todl, kad ankstesnis ugdymo supratimas neatitinka laikmeio dvasios (Dumien,
Bajorinas, 2006):
Ligiolinio ugdymo teorijoje i esms sivyravo materialistin pasaulira.
Daugyb ms skmi, pasiekim matuojama objektyviais, materialiniais,
kiekybiniais standartais. Skatinamas turto, grynojo pelno vaikymasis, pasiekim
lygis, visuomens nuomons apklausa, visuminis nacionalinis produktas, paleist
kosmos dirbtini palydov skaiius ir pan.
Dabartinis ugdymas pasikliauja racionalum skatinani metod svarba. Iki iol
gamtos turtus siekiama paversti turtu. Per daug vertinami profesiniai pasiekimai,
beasmen technologija vertinama labiau negu meninis ar dvasinis kvpimas.
em ir gyvenim joje irima kaip altin, kur reikia eksploatuoti. Tai, be abejo,
redukcionistikas poiris.
Manoma, kad mons pirmiausia yra ekonomins btybs, skatinamos komforto,
prabangos ir visuomenje uimamos padties trokimo. visuomen irima kaip
konkuruojani prekyviet, kurioje neivengiamai yra laimtojai ir pralaimtojai.
Manoma, kad religiniai, kalbiniai, profesiniai, lyties, rass barjerai, atsirandantys
tarp moni grupi, yra realesni ir tvirtesni negu ms bendras humanikumas
(visuomens humanikumas).
Tradicinis ugdymas padeda aminti mint pasaulir. Programos, mokymosi
priemons, mokymo bdai, valdymo metodai, poiris drausm ir jos vertinime
atspindi industrinio amiaus pasekmes.
12
Holistiniu ugdymu laikytinas toks aukljimas (plaia prasme), jei juo siekiama
(Dumien, Bajorinas, 2006):
visybinio asmenybs klestjimo, jos intelektualumo, emocionalumo, socialumo,
fizinio tobulumo, krybingumo, estetikumo ir dvasingumo klestjimo vienovs;
pagerinti moni tarpusavio santykius (moksleivi, jaunimo ir senosios kartos);
mokytoj ir mokini santyki atvirumo ir perspektyvumo; pasmerkti autoritarizm;
bendrumo jausmo sigaljimo;
propaguoti gyvenimo patirties svarb, ne siaur gdi diegim.
Ugdymas gali bti apibdinamas kaip holistinis tik tada, jei juo (Dumien, Bajorinas, 2006):
1) skatinama asmenybs raida; rpinamasi tiek intelektiniu, tiek emociniu, socialiniu,
fiziniu, krybiniu intuityviuoju, estetiniu ir dvasiniu asmenybs potencialo didjimu;
2) siekiama geresni ir tobulesni ugdytoj ir ugdomj, vaik ir suaugusij
santyki. Mokytoj ir mokini tarpusavio santykiai turt bti lygs, atviri, lanksts ir
kintami, neautoritariki ir riboti. Jais puoseljamas bendrumo jausmas;
3) vertinama gyvenimo patirtis, bet be siaur bazini gdi. Ugdymas yra augimas,
atradimas ir horizont pltimas. Tai yra sipareigojimas pasauliui, supratimo ir prasms
iekojimas. Juo siekiama daugiau negu prasto programins mediagos imokimo,
vadovlins mediagos imokimo ar standartizuoto egzamino ilaikymo skms;
4) moksleiviai skatinami kritikai vertinti kultr, dorov, politines ir gyvenimo slygas.
Holistinis ugdymas pripasta, kad kultras kuria patys mons ir gali jas keisti, jei jiems
nepavyko patenkinti svarbi mogikj poreiki. Tradicinis ugdymas, prieingai, siekia
tik perteikti esam kultr naujai kartai. Holistinis ugdymas yra radikalus siekimas.
Holistinis ugdymas tai veiksmas ir vyksmas, skatinantis gerbti krybin mogaus
prigimt, jo unikalum, asmenybikum, visuomens savitum.
Taigi, remiantis visais aukiau nusakytais ugdymo proceso dsningumais, nurodomas
is bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo tikslas pltoti dvasines, intelektines ir fizines
asmens galias, ugdyti aktyv, krybing, atsaking piliet, gijus kompetencijas, btinas
skmingai socialinei integracijai ir mokymuisi vis gyvenim (http://www.smm.lt/web/
lt/pedagogams/ugdymas/ugdymo_prog).
Kiekvienas mokytojas turi ugdyti ias moksleivi bendrsias vertybines nuostatas:
pagarb sau ir kitam, nusiteikim, santykius su monmis grsti savitarpio
supratimu, konstruktyviai sprsti konfliktus;
tolerantik poir fizinius, religinius, socialinius, kultrinius moni skirtumus;
patriotizm, pagarb tautos tradicijoms, kultros paveldui, nusiteikim j saugoti
ir pltoti;
pagarb demokratijos vertybms;
tausojant santyk su gamtine ir kultrine aplinka, jos vairove, nusiteikim
pasirinkti darnaus vystymosi principus atitinkant gyvenimo bd;
rpinimsi kitais, neabejingum viskam, kas vyksta alia;
siningum, atsakomyb u od, veiksm, poelg;
iniciatyvum, krybikum, kokybs siekim;
13
nuostat sveikai gyventi;

nuostat realiai vertinti bei nuolat tobulinti asmenin, socialin, painimo bei
kultrin kompetencij.
Savikontrols klausimai
1. Apibrkite edukologijos, ugdymo, mokymo, aukljimo ir lavinimo svokas.
2. Kodl vaikus reikia ugdyti?
3. Kuo holistinis ugdymas skiriasi nuo klasikinio ugdymo?
4. Kokios vertybins nuostatos yra pagrindins ugdant mokinius?
Literatra
Aramaviit, V. (1998). Ugdymo samprata. Mokomoji priemon. Vilnius.
Dumien, A., Bajorinas, Z. (2006). Ugdymo pagrindai. Kaunas: LKKA.
Jovaia, L. (1995). Hodegetika. Aukljimo mokslas. Vilnius.
Jovaia, L. (2001). Ugdymo mokslas ir praktika. Analitini straipsniu monografija. Vilnius, VU.
Jovaia, L. (2002). Edukologijos vadas. Vilnius: VU.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai (2003). Vilnius.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai (2008). http://
www.smm.lt/web/lt/pedagogams/ugdymas/ugdymo_prog
veikauskas, V. (2008). Sveikatos edukologija. Kaunas: KMU leidykla.
1.2.
Kno kultros edukologija

Irykindamas kno kultros ir sporto reikm visuomenje, V. Petronis apibdina
udavinius, su kuriais turi susidoroti sporto pedagogas: Fiziko lavinimo darbas nra
iaip paprastas dalykas, kur imokus bt galima automatikai atlikinti. Jis nuolat ir
nuolat reikalauja krybikumo, meils ir pasiaukojimo (...). Fiziko aukljimo darbe nuolat
turi bti iekoma nauj darb, form... (Petronis, 1935, cit. i Mikinis, 2000). Nemaus
reikalavimus kno kultros pedagogui kelia K. Dineika. Jis teigia, kad vaik aukljimas
reikalauja visapusiko mokytojo pasirengimo ir ypa mokjimo velgti vaiko siel,
painti vaiko gabumus ir negerumus ir numatyti tas slygas ir prieastis, kurios vaik
taip ar kitaip pakreipia ar nuteikia. Geras aidim vadovas turi: suprasti vaik gyvenim,
j atjausti (...), pasiymti moraliniais privalumais: bti drausmingas, pastovus, tvirto
bdo, bealikas ir linksmas, (...) esant su aidjais reikia labai save sekti. Ypa reikia
stengtis tapti susivaldymo, punktualumo, rpestingumo ir varumo pavyzdiu (Dineika,
Mantvila, 1934, cit. i Mikinis, 2000). aidimams vadovauti reikia didelio pomgio,
gebjimo ir patyrimo (Dineika, 1931, cit. i Mikinis, 2000).
Kno kultra - mogaus gyvensenos, fizinio ugdymo bei saviugdos slygotas fizinio
vystymosi rezultatas, prasmintas dvasini poreiki gyvendinimu. Kno kultra fizinio
vystymosi rezultatas, prasmintas dvasini poreiki gyvendinimu (Volbekien, 2002).
14
mogikasis kno kultros komponentas:

1. Fizins vertybs: fizin sveikata, judesi kultra, harmoningas knas, fizinis
pajgumas ir pan.
2. Dvasins vertybs: inios, gyvensena, elgsena, asmenybs savybs, nuostatos,
proiai ir pan.
Fizinis ugdymas yra mokslikai pagrstas pedagoginis vyksmas, kuriame ugdytojas
veikia ugdytin remdamasis fizinio lavinimo vertybmis. Tai tikslingas ir planingas
veiksnys, ugdytojo ir ugdytini bendradarbiavimas, gyvendinantis fizins bkls
gerinimo ir asmenybs ugdymo programa. Pamatin fizinio ugdymo(si) kryptis
yra holistin: tai mogaus fizins prigimties, o ne atskir fizinio pajgumo poymi
ugdymas, atsivelgiant ami, psichines ir dvasines nuostatas, gyvensen ir laisvo
pasirinkimo teis (Sporto termin odynas, 2002).
Vienas svarbiausi fizinio ugdymo udavini stiprinti ugdytini sveikat ir
grdinti j organizm. Moksleivi sveikatos bkl yra vienas pagrindini racionalaus
fizinio ugdymo rodikli. Kitas svarbus fizinio ugdymo mokykloje udavinys siekti,
kad moksleiviai harmoningai fizikai tobult. Harmoningas fizinis tobuljimas tai
normali vis vidaus organ ir sistem veikla, proporcingai sudtas knas, harmoningo
judjimo (motorins) savybs: jga, judesi greitis, vikrumas ir itverm (Dumien,
Bajorinas, 2006). Fizinis ugdymas yra mokslikai pagrstas pedagoginis vyksmas,
kuriame ugdytojas veikia ugdytin remdamasis fizinio lavinimo vertybmis. Tai tikslingas
ir planingas veiksnys, ugdytojo ir ugdytini bendradarbiavimas, gyvendinantis fizins
bkls gerinimo ir asmenybs ugdymo programa. Pamatin fizinio ugdymo(si) kryptis
yra holistin: tai mogaus fizins prigimties, o ne atskir fizinio pajgumo poymi
ugdymas, atsivelgiant ami, psichines ir dvasines nuostatas, gyvensen ir laisvo
pasirinkimo teis (Sporto termin odynas, 2002).
Taigi, per kno kultros pamokas stengiamasi mokin parengti judesi kultros pltotei,
integruotis visuomen, saikingai, pagal asmenines igales siekti fizinio pajgumo,
sveikatos ir mokymosi paangos, ugdyti bendruosius gebjimus: komunikacinius,
paintinius, sveikatos saugojimo ir stiprinimo, darbo ir veiklos (Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai, 2003).
Pagrindinis kno kultros tikslas prasminti kno kultros kaip bendrosios kultros
dalies suvokim, ugdyti paaugli dorovines ir sveikatinimo, socializacijos nuostatas,
smoning poir kno kultr ir j sistemingai praktikuoti.
Kno kultros tikslas ugdyti mokini sveikat stiprinanio fizinio aktyvumo
nuostatas bei gebjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo proius (Pradinio ir pagrindinio
ugdymo bendrosios programos, 2008).
Udaviniai. gyvendinant kno kultros ugdymo tiksl mokiniai (Pradinio ir
pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008):
ugdosi sveikat stiprinanio fizinio aktyvumo poreik, gebjim kritikai nagrinti
ir vertinti aktualius sveikatos tausojimo, manktinimosi ir sporto klausimus;
lavina savistabos, savikontrols ir saviugdos gdius;
lavina motorik ir kno laikysen, patiria judjimo diaugsm, ugdosi judesi
15
kultr, tenkina natral poreik judti, tvirtina saugaus elgesio nuostatas ir

nelaiming atsitikim prevencijos gdius;
mokosi suprasti ir valdyti sporto ak technik ir taktik, ugdosi bendravimo,
bendradarbiavimo komandoje ir grupje nuostatas bei elges;
suvokia fizinio ugdymosi galimybi ir judjimo form vairov, siejam su
fizinio pajgumo didinimu, judesi kultros puoseljimu, sveikatos stiprinimu ir
saviraikos galimybmis.
Fizinis ugdymas pagrindinje mokykloje ne tik gerina moksleivio judesi kultr,
sudaro galimyb fizikai tobulti ir plsti judjimo poreik, bet ir tinkamai parinkti kno
kultros turin bei mokymosi bd (ugdymo ir ugdymosi metodus, procedras), pltoja
ias vertybines paaugli nuostatas (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios
programos ir bendrojo isilavinimo standartai, 2003):
1) Iniciatyvumas, veiklumas, krybikumas, atvirumas naujoms idjoms, poreikis
fizikai tobulti. Fizinis ugdymas demokratja, kiekvienam moksleiviui: silpnesniam,
vidutini gabum ir gabiajam sudaromas manomai vienodas startas, t.y. skiriamos
su ugdytiniu suderintos kno kultros uduotys. Pedagogas ir moksleivis renkasi
manktinimosi sistem, turin ir metodus bei organizavimo ir mokymosi procedras.
Manktinantis skatinamas ugdytinio smalsumas, poreikis klausti, reikti savo nuomon,
sigilinti savo ir reali klass bei eimos galimybi situacij, fizikai tobulti, padti
organizuoti sportin veikl mokyklos bendruomenje.
2) Rpinimasis kitais, neabejingumas viskam, kas vyksta alia, atsakomyb u save
ir savo veiksmus. Per kno kultros pamokas moksleiviui sudaromos slygos manktintis
grupje ir komandoje: derinti vis dalyvi poreikius su patirtimi ir gebjimais, imtis
atsakomybs u savo ir draugo sportinius rezultatus ir jam padti. Skatinama puoselti
olimpines sporto vertybes, tautines ir pilietines kno kultros tradicijas.
3) Partneryst ir krybinis bendradarbiavimas grstas savigarba ir pagarba kitiems.
Mokytojas ir moksleivis partnerikai bendradarbiaudami gali pasirinkti isilavinimo
standartuose vardytas ugdymo sritis, kinestezini gebjim turin. Imokstama nustatyti
orientacinio psichofizinio krvio ribas, inoti atsigavimo po fizins veiklos bdus ir
priemones, vertinti savo fizin pajgum ir pasiekim paang, ugdytis pakantum ir
geranorikum vairaus fizinio isivystymo ir parengtumo bendraamiams.
Taigi, galima teigti, kad kno kultra ir sportas apima visas pagrindines mogaus
egzistencijos sferas: fizin, intelektin, emocin, estetin, socialin ir dvasin. Pozityvus
sportins veiklos poveikis nusakomas fizini gebjim pltote, tampania ir asmeninio
pasitenkinimo, ir socialinio pripainimo altiniu, orientacija harmoningum, sveikos
gyvensenos nuostat ugdym, pasitelkiant priklausomyb nuo kolektyvo ir optimali
santyki krimo tradicijas, krybikumo, kritinio mstymo skatinim.
K. Mikinis (2000), analizuodamas bsimj kno kultros ir sporto specialist
rengimo tobulinim, pabria, kad i dien sporto pedagogui nepakanka bti tik geram
savo dalyko inovui jis privalo gauti ger, humanistine edukacija paremt pedagogin
parengtum. Tai grindiama visapusiko rengimo principais, sporto pedagogo
16
asmenybs socialiniu ir kultriniu integralumu. Mokslininkas nesivaizduoja iuolaikinio

kno kultros ir sporto pedagogo kaip brandios asmenybs ir mstanio krjo, be
didels erudicijos, auktos asmenybs kultros, nepriekaitingo dorovingumo.
ios ateities mogaus ir monijos isilavinimo koncepcijos nuostatos pasaulio bei
Lietuvos pokyi kontekste itin reikmingos kno kultros specialistams ir ireikia
esmin vietimo udavin specialisto rengim orientuoti asmens kultros ugdym,
akcentuojant asmenini savybi reikm, jo vertybi skals humanistin turin. mogus,
jo asmenyb ir saviraikos slygos tampa svarbiausiais socialinio pasaulio konstravimo
orientyrais (Kno kultros ir sporto strategija 20062014 m).
1. Apibrkite kno kultros ir fizinio ugdymo svokas.
2. Kokios vertybs yra ugdomos kno kultros pamokose?
3. Ar kno kultros mokytojas mokykloje turi galimyb gyvendinti visus udavinius, kaip?
4. Kokiomis asmenybs savybmis turi pasiymti sporto pedagogas?
Literatra
Dumien, A., Bajorinas, Z. (2006). Ugdymo pagrindai. Kaunas: LKKA.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai (2003). Vilnius.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai (2008). http://
www.smm.lt/web/lt/pedagogams/ugdymas/ugdymo_prog
Mikinis, K. (2000). Kno kultros ir sporto specialist rengimo tobulinimas. Kaunas: LKKA.
Sporto termin odynas (2002). Sudarytojas: S. Stonkus. Kaunas: LKKA.
1.3. Didaktika
Didaktika terminas kils (pirm kart pavartotas 1613 m.) i senosios graik kalbos
odi didaskein - mokyti, didaktikos - pamokantis ir etimologikai reikia mokymo ir
mokymosi moksl ir men, mokymo ir mokymosi teorij ir meistrikumo svad.
Didaktika yra mokymo ir mokymosi teorija, nagrinjanti mokymo esm, jo tiksl,
principus, turin, metodus bei organizacines formas (iauiukienien, Stankeviien,
2002).
Jau senokai suabejota, ar mokymo esm - inios ir vertybs, mokslo ini pagrindai.
Spariai gausjant informacijai mogus, baigdamas vien ar kit mokykl, ieina i
jos su dalimi pasenusi ini. Be to, nemaa j dalis greitai pamirtama, kitos dalies
nereikia gyvenime. Net teigiama, kad daugumos gryn ini, t.y. mokslo pagrind, visai
nereikia. Todl keliama mintis, jog svarbiausias bendrojo lavinimo mokyklos udavinys
iuolaikinmis slygomis - imokti savarankikai gyti ini, formuoti praktinius mokjimus.
Siloma i esms perirti klasikin poir mokym, naujai sprsti klasikins didaktikos
klausimus, remiantis j asmenine patirtimi kaip svarbiausiu ini altiniu.
17
iuolaikins didaktikos esminis tikslas pagrsti, kad smoningas mokslo ini

pagrind permimas nra savitikslis, o tolesns veiklos pagrindas, taip pat ir savarankiko
nenutrkstamo (permanentinio) mokymosi, savivietos baz, ugdymo proceso sudtin
dalis (iauiukienien, Stankeviien, 2002). Mokymo tikslai skirstomi painimo tikslus
(inojimas (ini sisavinimo padarinys); supratimas (vaizdinio abstraktaus mstymo
rezultatas, pasiekiamas atskleidus daikt ir reikim ryius, j sveika ir prasm);
lavinamuosius tikslus (mokjimas (teorini, praktini ir vertinamj veiksm lavinimo
rezultatas, rodantis mokini veiklos kompetencij); sugebjimai (gabum lavinimo
rezultatas) ir aukljamuosius tikslus (sitikinimas (tiesos apie pagrindinius gamtos
ir kultros, mogaus ir moni santyki inojimo ir supratimo rezultatas, veikiantis
asmenybs emocijas ir vali, jos veikl ir elges) bei dorovinis elgesys (i pasauliros,
dorovini sitikinim ir dorovs patirties kylani motyv padarinys) (iauiukienien,
Stankeviien, 2002).
Mokymo principai pagrindins idjos, esminiai reikalavimai, padedantys realizuoti
mokymo dsnius ir dsningumus, kuriais vadovaujamasi pedagoginje veikloje
parenkant mokymo turin, mokymo metodus ir organizuojant mokym (iauiukienien,
Stankeviien, 2002).
Nurodomi ie mokymo principai (Rajeckas, 2002; iauiukienien, Stankeviien, 2002):
l) mokslikumo principas,
2) teorijos ir praktikos ryio principas,
3) ugdomojo mokymo principas,
4) frontalaus, diferencijuoto ir individualaus mokymo derinimo principas,
5) vadovavimo ir mokini savarankikumo derinimo principas,
6) vaizdumo principas,
7) prieinamumo principas,
8) sistemingumo ir nuoseklumo principas,
9) perimamumo ir dalyk ryio principas,
10) aktyvumo principas,
11) nuodugnumo principas,
12) smoningumo principas,
13) imokimo tvirtumo principas.
Plaiau apie aukiau pateiktus didaktinius principus galima pasiskaityti L.
iauiukieniens, N. Stankeviiens knygoje Bendrosios didaktikos pagrindai (2002m.).
Mokymas ir mokymasis iuolaikinje didaktikoje traktuojamas kaip: 1) asmens
vystymasis (Maslow, Rogers); 2) asmeninis ir socialinis pagerjimas (Dewey, Benne);
3) organizacinis efektyvumas (Argyvis); 4) intelekto lavinimas (Lawson), 5) socialinis
pakeitimas/pasikeitimas (Freive, Illich; cit. i Lamanauskas, 2000; Pear, 2001) ir 6) slyg
sudarymas tam tikram elgesiui ar veiklai, prusinimui, specialiu aikinimu bei pratybomis
(Barczyk, 1999), todl reikia nuolat tobulinti mokymo (ugdymo) turin, perirti jo ryius
su gyvenimu. Galima tvirtinti, kad mokymo (ugdymo) turinys nuolat ir neivengiamai
keisis, rasis vis sudtingesns mokomosios mediagos atrinkimo ir informacijos
mainimo problema (Rajeckas, 1999; , , , 2000).
18
Mokymo (ugdymo) turinys: 1) svarbiausios inios, btiniausi protiniai ir praktiniai

mokjimai bei gdiai (Rajeckas, 2002); 2) integruota vertybini nuostat, gebjim,
gdi ir ini sistema, padedanti pltoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias,
ugdyti aktyv, krybing, atsaking piliet, gijus kompetencijas, btinas skmingai
socialinei integracijai ir mokymuisi vis gyvenim (Pradinio ir pagrindinio ugdymo
bendrosios programos, 2008).
Daugelis pedagogikos mokslinink gilinosi mokymo turinio (nuo 1999 m. mokymo
turinys vadinamas ugdymo turiniu) sudarymo problemas. Todl pedagogikos moksle
esama vairi didaktini teorij takojani mokymo (ugdymo) turinio formavim.
emiau pateiktos inomiausios i j.
Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose (2003) nurodoma, kad
labai svarbus mokykloje ugdomos kompetencijos dmuo yra suprastos ir sistemingos inios.
Btina siekti, kad moksleivi gyjamos inios:
bt jiems prasmingos, t.y. atitikt moksleivi interesus ir poreikius, padt
jiems rengtis suaugusij gyvenimui ir tapti atsakingais alies pilieiais, aktyviais,
krybingais socialinio, kultrinio gyvenimo dalyviais, ekonomikai savarankikais
monmis;
bt i esms mokslins, t.y. patikimos ir teisingos, sistemingos, integruotos;
atskleidianios vairiapusius tikrovs reikini ryius ir sveikas;
tapt asmens patyrimo, kompetencijos dmeniu.
V. Rajecko (2002) teigimu, norint skmingai mokyti ir protikai lavinti ypa svarbu
sudominti mokinius pateikiama informacija, siekti, kad mokiniai kuo geriau j suprast
ir perimt, kad ji tapt asmenybs savastimi. ito siekiant pirmiausiai labai svarbu, kad
inios mokiniams bt prieinamos, kad jos kiek galima daugiau juos sudomint, kad
jas kuo lengviau simint. Tam padeda nagrinjamos mediagos ryys su gyvenimu,
su naujausiais poiriais ir vertinimais, su artimiausia aplinka ir mokini patirtimi,
tarpdalykiniai ryiai, tikslingas technini ir kit vaizdini priemoni panaudojimas ir pan.
poir labai aikiai pateikia P. Ramsten (2002). Jo teigimu, mokini mokymas
ugdymo staigose turi bti tiesiogiai susijs su besimokanij poirio, patyrimo ar
koncepcij apie juos supant pasaul keitimu. Tai turi bti bdinga j studijuojamam
dalykui. Mokym galima pagerinti atidiai nagrinjant mokini mokymsi, kuris
mokslininko teigimu gali bti 1) giluminis ar 2) pavirutinikas. Pateikiame j skirtumus:
1) Giluminis. Tikslas suprasti. Mokinys ilaiko uduoties struktr.
Akcentuojama tai kas yra ireikiama (autoriaus rodymai ar svokos, kuri reikia
problemai sprsti).
Ankstesns inios siejamos su naujai gytomis iniomis.
Tarpusavyje siejamos vairiuose mokymo dalykuose gytos inios.
Teorins idjos siejamos su kasdieniais patyrimais.
Duomenys ir argumentai tarpusavyje siejami ir atskiriami.
Turinys organizuojamas ir struktruojamas nuosekli visum.
Vidinio aspekto akcentavimas: langas, pro kur velgiami ir geriau suprantami
19
tikrovs aspektai.
2) Pavirutinikas. Tikslas tik vykdyti uduoties reikalavimus. Mokinys ikraipo
uduoties struktr.
Akcentuojami enklai (nemstant formuls, kurios reikia uduoiai sprsti).
Akcentuojamos padrikos teksto dalys.
Informacija simenama tik dl vertinimo.
Nemstant siejami faktai ir svokos.
Uduotis laikoma ioriniu, primestu dalyku.
Iorinio aspekto akcentavimas: vertinimo reikalavimai, su kasdiene tikrove
nesusijusios inios.
Tai pratinga mokymuisi, taiau jis suteikia mokiniams galimyb imituoti autentik
mokymsi ir apsimesti prie pedagogus, kad jis moka t dalyk (ypa, kai iki atsiskaitymo
lieka tik viena naktis visk moku ir atsiskaitau, bet tuoj pat ir pamirtu).
iuo metu, gyvendinant Bendrsias programas (Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai, 2008) laikomasi i
ugdymo turinio atnaujinimo krypi:
orientuoti ugdymo turin bendrj kompetencij ir esmini dalykini
kompetencij ugdym, ypa daug dmesio skiriant mokymuisi mokytis;
labiau individualizuoti ugdym, atsivelgiant skirtingus mokini poreikius;
didinti ugdymo turinio integracij siekiant, kad mokiniai geriau suprast ir galt
krybingai taikyti tai, k imoko;
suderinti dalyk turinio apimtis, atsisakant aktualum praradusi ugdymo turinio
element ir traukiant naujus, aktualius;
ugdymo turin idstyti taip, kad ugdymo turinio elementus bt lengviau
klasifikuoti (planuojant, rengiant metodin mediag, vertinant, skelbiant
elektroninje erdvje ir pan.).
Orientuojantis tok ugdymo proces, kuris traukt mokin aktyv ir smoning mokymsi, ugdymo procese taikomi aktyvs mokymo ir mokymosi metodai (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo isilavinimo standartai, 2008):
mokytojas skatina mokini savarankik mstym, j aktyv interpretacin
santyk su mokomja mediaga, mokymsi i patirties. Mokiniai mokosi aktyviai
bendradarbiaudami tarpusavyje ir su mokytoju, bendraudami su kitais monmis,
susipasta su vairiomis idjomis, daiktais, aplinkomis, technologijomis;
mokytojas mokymo metodus ir mokymosi veiklas parenka ir organizuoja taip, kad
mokymas atitikt mokini sukaupt patirt, sugebjimus, polinkius, mokymosi
stili, pasirengim mokytis, turimus iteklius ir priemones, emocin klass klimat;
mokymosi mediaga ir metodai turi skatinti vairi aktyvi mokini veikl: klausti,
tyrinti, iekoti, bandyti, pritaikyti, analizuoti, sprsti problemas, kurti. Mokiniai
turt mokytis vairaus sudtingumo kontekstuose, paliekant erdvs pasirinkti
jiems tinkam veikl ir patirti mokymosi skm.
20
Mokymo metodas - tai tam tikra mokytojo veiklos sistema, kuri taiko ne vienas
mokytojas ir ne viename dalyke. Metodas parodo, kaip mokytojas moko. Mokymo
metodas jungia bendr interaktyvi pedagogo ir ugdytinio veikl (iauiukienien,
Stankeviien, 2002).
Mokymo metodai remiasi painimo ir mstymo procesais. Vis metod vidin
struktr sudaro psichiniai procesai, vykstantys mokytojo ir mokinio smonje:
(motyvacija - suvokimas - atmintis - mstymas - vaizduot - emocijos - valia). Svarbu
mokymo metodais ugdyti vis lygi mstym ir gebjim mokytis.
Mokymo metodai skirstomi informacinius, praktinius-operacinius ir krybinius
metodus.
Informaciniai mokymo metodai - tai sistema didaktini veiksm bei bd, kurie
teikia mokiniams mokslo, technikos, gamybos, meno ir kit dalyk pagrindines inias
ir jas tvirtina. Informaciniai metodai skirstomi: teikiantieji (informacija teikiama
monologu, dialogu, vaizdu, spausdintu odiu); atgaminamuosius (gytos inios
tvirtinamos, tikrinamos, apibendrinamos).
Praktiniai-operaciniai metodai - formuoja mokjimus ir gdius veikti. Ugdomas
savarankikumas mstant ir veikiant. Jie apima pratybas, praktinius ir laboratorinius
darbus.
Krybiniai metodai padeda ugdyti kritin mstym ir mokoma sprsti
nestandartinse situacijose sutinkamas problemas. Jie apima probleminio mokymo,
euristin ir tiriamuosius metodus.
Pastaruoju metu, vis didesnis dmesys yra skiriamas netradiciniams mokymo
metodams, tokiems kaip: mini lietus, projekt metodas, darbo grupse metodas,
atvejo analizs metodas ir kt.
Laikantis didaktini princip, metod ir pasirinkus atitinkam ugdymo turin,
inotina, kad viena i pagrindini mokymo organizavimo form yra pamoka.
Pamoka baigtas, tam tikro laiko trukms mokymo organizavimo struktrinis
vienetas, pasiymintis tokiais bruoais: klase, specifine pamokos dalyvi grupe, sudaryta
i to paties amiaus ir panaaus ini lygio mokini; pamokos organizuojamos su ta
paia klase, t.y. su tais paiais mokiniais, o skmingai besimokantieji kasmet keliami
auktesn klas; mokini darbui vadovauja mokytojas, atsivelgdamas kiekvieno
mokinio savybes, taikydamas mokymo priemones ir metodus, sudaranius palankias
slygas mokiniams imokti nagrinjam dalyk pagrindus ir leidianius ugdyti j
paintinius gebjimus (, , , 2002). Kiekvienai pamokai
keliami trejopi tikslai: imokyti, iugdyti, ivystyti.
Daniausiai praktikoje taikoma teorikai pagrsta pamok klasifikacija pagal
pagrindin didaktikos tiksl (Rajeckas, 1999) (3 pav.).
21
PAMOKA
T I P A I (pagal didaktikos tiksl)
Nauj ini perteikimo
Nauj ini tvirtinimo
MIRIOJI (KOMBINUOTA, JUNGTIN)
ini, mokjim kontrols ir korekcijos
Mokjim ir gdi formavimo bei tvirtinimo
3 pav. Pamok klasifikacija pagal pagrindin didaktikos tiksl

Nauj ini perteikimo pamokos tikslas suprantamai, logikai, vaizdiai perteikti
mokiniams naujas inias.
Nauj ini tvirtinimo tikslas mokiniai turi suvokti, valdyti ir interiorizuoti naujas inias.
Mokjim ir gdi formavimo bei tvirtinimo pamokos tikslas aikinantis,
kartojant, formuluojant ivadas formuoti bei tvirtinti mokjimus ir gdius.
ini, mokjim praktinio naudojimo pamokos tikslas imokyti ir skatinti mokinius
praktikai (sprendiant atitinkamas uduotis, atliekant praktin veikl) panaudoti
valdytas inias ir mokjimus.
ini, mokjim kontrols ir korekcijos pamokos tikslas tikrinant ir vertinant
kontroliuoti mokini ini, mokjim valdymo ir imokimo lyg bei esant reikalui juos
koreguoti, papildyti.
1. Kas yra didaktika ir koki tiksl ji siekia?
2. Nusakykite mokymo princip esm.
3. Pasamprotaukite apie mokymo turinio sudarymo problematikum.
4. Kaip manote, ar iuolaikinis mokymo turinys yra tinkamas mokiniams, k reikt
koreguoti?
5. Kodl pamoka yra pagrindin mokymo forma?
6. Sukurkite netradicins pamokos plan.
Literatra
Petty, G. (2006). iuolaikinis mokymas: praktinis vadovas. Vilnius.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008). Vilnius.
Rajeckas, V. (1999). Mokymo organizavimas. Kaunas.
Rajeckas, V. (2002). Ugdymo tikslas ir udaviniai. Vilnius: Asveja.
Ramsten, P. (2002). Kaip mokyti auktojoje mokykloje. Vilnius.
iauiukienn, L., Stankeviien, N. (2002). Bendrosios didaktikos pagrindai. Kaunas: KTU.
22
1.4.
Kno kultros didaktika

Kno kultros ugdymas pagrindinje mokykloje tampa tikslingu, reikmingu
mokiniui procesu, glaudiai siejamu su bendrja kultra. Kno kultra apima emocin
psichologin, judjimo ir painimo sritis, ugdo ne tik judesi kultr ir bendrsias
mogaus vertybes, bet ir pilietin socialin, verslumo, skaitmeninio ratingumo
kompetencijas, gyvenimo gdius. Ugdant bendruosius ir specialiuosius judjimo,
sveikatos stiprinimo ir tausojimo gebjimus daugja galimybi reiktis asmens fiziniam
ir krybiniam aktyvumui bei individualumui. Paauglysts laikotarpiu itin svarbu lavinti
adaptacinius ir socialinius mokini gebjimus, derinti psichosomatin brand ir interesus,
ugdyti fizins saviraikos ir judjimo poreikius. Kno kultra yra ta sritis, kurioje i
veikl link mokiniai daniausiai patiria mokymosi skm. Mokiniai sitraukia mokymosi
turinio kryb, greiiau ivysto savo veiklos rezultat ir suvokia jo prasmingum.
Darbas pagal bendrj kno kultros program didina mokini pasitikjim savimi,
skiepija fizinio aktyvumo poreik, nusiteikim iekoti, bandyti ir rasti fizinio ugdymosi
vairov, skatina mokinius bti fizikai aktyviais ne tik per kno kultros pamokas
mokykloje, laisvalaikiu, bet ir baigus mokykl, vis gyvenim (Pradinio ir pagrindinio
ugdymo bendrosios programos, 2008).
Kno kultros tikslas ugdyti mokini sveikat stiprinanio fizinio aktyvumo
nuostatas bei gebjimus ir sistemingo fizinio aktyvumo proius.
Kno kultros dalyko schema (Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos,
2008) pateikiama 4 pav.
Kno kultra
Sveika gyvensena
Judjimo gdiai
Sporto akos
Netradicinis fizinis aktyvumas
4 pav. Kno kultros dalyko schema

Kno kultra apima ias sritis:
sveik gyvensen (savs painimas, savikontrol, fizinis aktyvumas, sveika mityba,
inios apie neigiam alkoholio, tabako ir kit psichik veikiani mediag poveik
sveikatai);
judjimo gdius (taisyklinga laikysena, taisyklingas kvpavimas, judjimo
gebjimai: bgimo, neimo, stmimo, ridenimosi, ropojimo, pusiausvyros
ilaikymo) ir intelektiniai gdiai (dmesio sutelkimas, pasitikjimas savo jgomis);
sporto akas (lengvoji atletika, judrieji aidimai, sportiniai aidimai, bendroji
gimnastika, slidinjimas, spartusis ygis, turizmas, plaukimas, orientavimosi
sportas);
23
netradicin fizin aktyvum (mokini ami atitinkanios netradicins,

neolimpins sporto akos: sportiniai okiai, aerobika, riedleni sportas, riedui
sportas, aks, achmatai, smiginis, kgliai, svarsi kilnojimas, joga, kovos menai,
lkiasvydis ir kt.).
Kno kultros pamokos didaktins nuostatos, nurodomos Bendrosiose programose
(2008):
1. Pagrindinje mokykloje mokiniai taiko ir tobulina pradinje mokykloje gytus
judjimo gdius. Pagrindins mokyklos programoje nurodomi vis sudtingesni
ir labiau integruoti judjimo bdai, ugdantys individualiuosius ir komandinius
judjimo gdius. Mokiniai turi galimyb pasirinkti vairias fizinio aktyvumo ris.
Sudaromos slygos ne tik susitelkti kelet veiklos ri ir isiugdyti specialiuosius
gebjimus, bet ir painti save, atrasti stiprisias savo ypatybes, isiaikinti poreikius,
pomgius.
2. Kno kultra pagrindinje mokykloje siekiama padti mokiniams gyti gdi,
btin vairioms fizinio aktyvumo formoms patirti, suvokti fizikai aktyvios gyvensenos
svarb, btinyb ir vert baigus mokykl, vis gyvenim.
3. Svarbu skirti dmesio visiems ugdymo proceso etapams: planavimui, organizavimui
ir vertinimui.
4. Planavimas:
4.1. Bendroji programa nubria pagrindines gaires mokytojams, planuojantiems
mokini ugdym ir mokym(si). Planuojant numatoma, ko ir kaip mokinius mokyti,
kaip mokiniai parodys, ko imoko, ir kaip bus vertinami, kaip apmstys savo mokymosi
proces ir rezultatus. Todl planuojant labai svarbu atsivelgti konkreios klass
mokini imokimo lyg ir poreikius (k jau ino, supranta, geba, kokias turi nuostatas),
mokymosi stilius ir polinkius, mokymosi viet ir laik.
4.2. Planuojama ugdymo koncentrui, metams, pusmeiui arba trimestrui, pamokai,
laikantis koncentr principo: gytos inios, gebjimai, nuostatos kaskart pltojami
vis auktesniu lygiu pagal sudtingum ir tvirtum. Koncentr principas lengvai
gyvendinamas velgiant ugdomsias veiklas (sveika gyvensena, judjimo gdiai,
sporto akos ir netradicinis fizinis aktyvumas) kaip sudedamsias ugdymo proceso dalis.
5. Organizavimas:
5.1. Kno kultros pamok veiksmingumas labai priklauso nuo tinkamo mokini
veiklos organizavimo. Mokytojas, atsivelgdamas pamokos udavinius, turin ir viet, turi
taip organizuoti mokini veikl, kad pamokos laikas bt panaudotas kuo racionaliau.
5.2. Mokini valdymo bdai turi atitikti didaktikos reikalavimus ir pamokos udavini
turin. Darbo formos priklauso nuo pamokos udavini ir turinio, mokini amiaus,
fizinio parengtumo, pamokos vietos ir inventoriaus. Kno kultros pamokose uduotims
atlikti taikomi frontalusis, grupinis ir individualusis metodai.
5.3. Mokymosi veikla turt bti organizuojama taip, kad mokiniai bendraut ir
bendradarbiaut, geriau suvokt uduot aikindamiesi tarpusavyje, patirt teigiam
emocij. Uduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos atsivelgiant fizinio
24
parengtumo lyg, t.y. vengiama per sunki, atskiram mokiniui ar grupei neveikiam
uduoi ir lygiai taip pat per lengv, nereikaling uduoi.
5.4. vairiose pamokos dalyse siloma praktikuoti aktyv savarankik darb, kurio
turin sudaro ne vien prasti ir (arba) mokytojo nurodyti fiziniai pratimai, bet ir krybins
uduotys, pvz., pasirinkti pratim, sukurti ir pagrsti jo atlikimo metodik, analizuoti ir
diskutuoti priimant sprendim. Reikia skatinti rinktis fizin aktyvum laisvalaikiu, ugdyti
vali, kuri svarbi visais gyvenimo atvejais, skiepyti gebjim atsispirti alkoholio, tabako ir
kit psichik veikiani mediag vartojimui, ivengti neigiam elgesio apraik ir pan.
Iskirtin reikm turi socialini gdi, visuotini vertybi, ini, praktini mokjim
ir gdi ugdymas, poreikis juos gyti, etikos, morals principai, sveikatos stiprinimas,
asmeninio fizinio pajgumo didinimas.
5.5. Sporto ak mokymosi tikslais parengtas slidinjimo, turizmo, plaukimo ir orientavimosi sporto programas vykdo mokyklos, turinios tam palankias slygas arba galinios pasinaudoti alia esania materialine baze (baseinu, tinkama vietove, trasomis ir kt.).
5.6. Rekomenduojama kuo daugiau pamok organizuoti gryname ore: lauko
aiktyne, parke, mike ir kt. Mokytojas privalo utikrinti mokini saug, imokyti juos
laikytis saugaus elgesio taisykli ir reikalavim.
5.7. Kno kultros pamok organizavimo vieta turi atitikti asmens saugos ir higienos
norm reikalavimus.
6. Vertinimas:
6.1. Kiekvienam mogui bdingi savi brandos tempai. Danai to paties amiaus vaikai
skiriasi fiziniu isivystymu, sveikata, fiziniu pajgumu ir fiziniu parengtumu. Mokinys turi
inoti, kodl, kaip ir u k jis yra vertinamas. Prigimtiniai fiziniai gebjimai negali tapti
vertinimo kriterijumi.
6.2. Kiekvienas mokinys gali siekti fizinio tobuljimo, ugdydamasis savo judjimo
gebjimus ir fizin parengtum, todl vertinama ne rezultatas, bet remiantis gytomis
iniomis ir asmeniniais gebjimais pasiekta paanga. Vertinant fizinius mokini
gebjimus, btina atsivelgti individualias kiekvieno mokinio galimybes.
Isamiau apie ias didaktines nuostatas galima pasiskaityti Pradinio ir pagrindinio
ugdymo bendrosiose programose (2008) (http://www.smm.lt/web/lt/pedagogams/
ugdymas/ugdymo_prog).
Praddamas dirbti su klase kno kultros mokytojas pirmiausia turt susipainti
su mokini sveikatos vertinimu ir medik rekomendacijomis, nustatyti mokini fizin
bkl (bendrj itverm). Kno kultros mokymo programoje numatytas uduotis
reikia diferencijuoti pagal mokini pajgum, palengva duodant sudtingesnes ir
sunkesnes.
Kno kultros pamokose vaikui reikia sudaryti slygas skmei patirti (skirti lygiaverius
ar silpnesnius veiklos partnerius), svarbiausia imokyti objektyviai vertinti save ir
savo veikl. Mokiniui turt bti sudaryta aplinka, kurioje jis pasijust kontroliuojs
aplinkybes, nes j kontrols praradimas tampa blogos nuotaikos ir baims prieastimi.
Kno kultros pamokoje btina paalinti prieastis, kurios sukl vaiko nepasitikjim
savimi, vengim fizins veiklos, kurioje yra rungtyniavimo element, skausming savo
neskmi igyvenim ir t.t. (Dumien, Bajorinas, 2006).
25
Mokiniui svarbu nustatyti subjektyvi skms pasiekimo tikimyb. Mokinys

prognozuoja rezultatus vertindamas savo galimybes ir situacij, kurioje jis yra. Imdamasis
veiklos mokinys vertina galimus skms veiksnius: savo asmenines savybes, kit
asmen elges, ini ir gdi kiek, savo savijaut esamuoju momentu. Jei dauguma
veiksni vertinama neigiamai, tai mokinys gali net atsisakyti tokios veiklos, jei neigiamas
vertinimas kartojasi danai, tai formuojasi neskms vengimo motyvacija. Svarbu, kad
mokinys imokt objektyviai vertinti tiek savo galimybes, tiek situacij.
1. Koks pagrindinis kno kultros pamokos tikslas?
2. Trumpai apibdinkite kno kultros pamokos didaktines nuostatas.
3. K reikia daryti, kad kno kultros pamokos mokiniams bt patrauklios, domios?
4. Pamodeliuokite efektyvios kno kultros pamokos struktr, metodus, turin.
Literatra
Nacionalinis sveikatos stiprinimo pltros veiksm planas ugdymo institucijose 20032006 metams. http.7/
infosveikata.sam.lt/files/su_pletros_ugd. inst.plan7.doc
Adakeviien, E. (1999). Vaik sveikatos ugdymas: pedagoginiu aspektu. Vilnius.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008). http://www.smm.lt/web/lt/pedagogams/
ugdymas/ugdymo_prog
1.5.
Asmens fizin saviugda

Saviugda specialiai organizuota, tikslinga individo veikla, skirta asmenybei tobulinti
(Jovaia, 1995), tai smoninga, kryptinga mogaus veikla, kuria siekiama tobulinti
savo psichines, socialines savybes pagal visuomeninio ugdymo ir socialini slyg,
visuomenei reikming vertybini orientacij model (Vaitkeviius, 1995).
V. Spurgos (2000) nuomone, saviugd reikt apibdinti kaip smoningas, kryptingas
ir sistemingas asmens pastangas, kuri tikslas slopinti ir alinti savo trkumus,
tobulinti jau turimas teigiamas savybes bei ugdytis naujas. Esminis saviugdos kaip savs
tobulinimo bruoas smoninga, kryptinga ir sisteminga veikla.
Saviugdos vyksmas slygikai skirstomas tris pagrindines dalis: inoti, norti,
mokti. inoti tai save painti ir teisingai bei vairiapusikai vertinti: norti prielaidos,
apimanios ir tobulinimosi motyvus, ir norus, mokti tai saviugdos bd, metod
imanymas ir mokjimas jais naudotis (Spurga, 2000). Pagal turin saviugda yra skirstoma
protin, dorovin, estetin, fizin.
Fizin saviugd galima apibdinti kaip savs tobulinim kno kultros ir sporto
priemonmis, taiau toks apibrimas vartotinas tik plaija prasme, kai apie fizin
saviugd kalbama kaip apie sudtin saviugdos, kartu ir ugdymo dal (Levickien, 1999).
T. Stulpinas (1995) fizin saviugd apibria kaip savanorik ir sisteming fizin
26
lavinimsi, grdinimsi, sanitarini higienini taisykli ir dienos reimo laikymsi, fizini

savo gebjim ir gdi ugdymsi bei tobulinimsi.
Pritaikius saviugdos kintamj samprat, fizin saviugd galima apibrti kaip
savanorik savs tobulinim, pasireikiant savarankiku kno kultros ir sveikos
gyvensenos ugdymusi, orientuotu asmens visybikum, kur lemia savimon, savs
sistemingo tobulinimo fizinio lavinimo priemonmis poreikis ir valios savybs (Batutis,
Gadeikis, 2009).
Pagrindiniai fizins saviugdos udaviniai yra ie (Aleksandraviien ir kt., 2011):
1. Palaikyti ir stiprinti sveikat.
2. Formuoti harmoning kn.
3. Didinti savo fizin pajgum.
4. Formuoti judamuosius gdius ir didinti j vairov.
5. Siekti kno ir dvasios harmonijos.
6. gyti teorini ir metodini fizins saviugdos ini.
7. Atgauti fizin ir protin darbingum.
G. Levickien (1999) iskyr ir aptar fizins saviugdos komponentus, kuri svarbiausi
yra savimon, saviraika, motyvacija, savivieta, saviaukla ir savimoka. Ji pirmj
viet ikelia savimon individo orientacij savyje, kuri kaip asmens veikl ir elges
reguliuojantis veiksnys lemia asmenybs poreikius, vertybines orientacijas, socialin
kryptingum, pasaulir, dorov, motyvacijos struktras. Savimon, veikdama
asmenybs struktros elementus, galina individ tapti savo veiklos subjektu. Nors
savimons uuomazgos irykja ankstyvoje vaikystje, kai vaikai ima suvokti savo,
aplinkos daikt ir kit moni skirtumus, taiau, pasak jos, teisinga teigti, kad fizins
saviugdos vyksmui subrstama tik paauglystje, kai atsiranda poreikis painti mones,
juos vertinti, siekiant vyresnij ir bendraami pripainimo. Moksleiviai perima kno
kultros vertybes, kurios padeda pltotis vairioms galioms, kai susidaro smoningas
poiris savo fizin egzistencij. Kai fizinis aktyvumas ir sveikatinimas remiasi
vidiniais vaiko poreikiais, kylaniais i jo paties, atsisakant ugdytojo prievartos, iorini
poveikio priemoni, formuojasi individo savimon, kartu vyksta ir saviugdos vyksmas
(Adakeviien, 1996).
Taigi, kaip matome, fizin saviugda yra bendrosios saviugdos dalis, turinti adekvaius
pastarajai komponentus, taiau specifines (kno kultros) priemones. Fizins saviugdos
pagrindinis tikslas yra fizini ir dvasini mogaus gali tobulinimas ir j raikos harmonija.
Pedagogas vyresnius savo aukltinius turi mokyti paius susidaryti individuali
saviugdos (saviauklos) sistem. J sudaro 5 etapai (Bitinas, 1995 ) (5 pav.).
27
Tobulinimosi tiksl suvokimas
Pirmins tobulinimosi programos sudarymas
Numatyto saviugdos plano ibandymas ir koregavimas
Praktins aukltini veiklos organizavimas

Rezultat apibendrinimas
5 pav. Saviugdos etapai
1. Tobulinimosi tiksl suvokimas. Aukltiniai gali bti susidar neisam ar net
neteising savo asmenybs tobulinimosi vaizdin. Pvz., kai valios savybi
tobulinimas yra nesiejamas su dorovine, pilietine pozicija. Todl pedagogas privalo
pasilyti aukltiniams jiems aktualius ir drauge socialiai svarbius saviauklos tikslus.
2. Pirmins tobulinimosi programos sudarymas. Aukltojas apibdina galimus
saviauklos bdus, pataria, kada ir kokiomis slygomis juos geriau taikyti, kaip
vertinti gautus rezultatus. Pagrindin aukltojo funkcija konsultavimas,
patarimai, individuali pagalba aukltiniams.
3. Numatyto saviugdos plano ibandymas ir koregavimas. iame etape aukltiniai
patikrina, ar usibrti saviauklos tikslai reals, ar pakanka valios pastang
susidarytam planui realizuoti.
4. Praktins aukltini veiklos, kuri jungiami saviauklos bdai, organizavimas. i
veikla gali bti grupin ar individuali, o saviauklos bdai pasilyti pedagogo ar
naudojant pai aukltini iniciatyv.
5. Rezultat apibendrinimas. Neretai i pradi saviauklos rezultatus apibendrina
aukltojas, taiau aukltiniui brstant, i apibendrinimo forma yra keiiama
individualiu savs vertinimu. Pedagogo udavinys patarti, kaip aukltinis gali
save aktyvinti ir kaip save analizuoti.
V. G. Krysko (, 1999) pateikia iek tiek kitokias saviugdos proceso
sudedamsias dalis (6 pav.).
28
Visuomeniniai poreikiai bei idealai
VADOVAVIMAS SAVIUGDAI
Savs painimo ir saviugdos poreikiai ir motyvai

Saviugdos tikslai ir motyvai
Metodai ir priemons
Saviugdos realizavimas praktikoje
Savikontrol, pasitikrinimas
Saviugdos proceso koregavimas
6 pav. Saviugdos procesas (pagal , 1999)

Taigi, pirmiausiai saviugdos procesas priklauso nuo visuomens ikelt reikalavim ir
poreiki bei kokius individas pripasta gyvenimikus idealus. Tai apsprendia saviugdos
turin. Todl pagrindiniu saviugdos, kaip ir bet kokios kitos veiklos, komponentu tampa
poreikiai ir motyvai. Remiantis jais, mogus isikelia (padedant kitiems arba savarankikai)
saviugdos tikslus ir udavinius ir sudaro atitinkam saviugdos gyvendinimo program
bei nustato taisykles. Realizavus (naudojant pasirinktus metodus ir priemones)
program, individas pasitikrina ar vykd ikeltus udavinius ir, ar pasiek usibrt
tiksl. Jei taip nevyko, individas su vadovaujanio saviauklai (ar savarankikai) pagalba
ieko saviugdos programos silpn viet ir koreguoja saviugdos proces.
Taigi, saviugdos esm sudaro paties mogaus savarankikas siekimas tobulti,
atsivelgti individualias savybes ir visuomens jam keliamus reikalavimus. Vadinasi,
be individuali savybi saviugda turi ir bendr bruo, kuriuos lemia socialins slygos
ir kurias turi inoti aukltojas ir aukltinis. iuos bendrus bruous pirmiausiai atspindi
saviugdos turinys ir jos organizavimo formos bei metodai.
G. Levickien (1999) teigia, kad moksleivi fizin saviugd skatina individo ir aplinkos
veiksniai, kurie sveikaudami tarpusavyje ir veikdami ta paia kryptimi sustiprina
motyvacij. Kaip vidiniai veiksniai, jos nuomone, motyvuoja moksleivi poreikiai,
interesai, poiriai, nuostatos, emocijos, jausmai ir charakterio savybs. Iorikai
motyvuoja artimiausia socialin aplinka: eima, mokykla.
Fizins saviugdos formavimuisi takos turi individuali vaiko poreiki tenkinimas, nes
nuo to priklauso moksleivio veiklos rezultatai, vaiko poiris i veikl. Jaunesniuoju
mokyklinio amiaus tarpsniu fizin aktyvum daniausiai slygoja biologinis poreikis
judti. Augant fizikai aktyvi veikla individui tampa reikminga ne tik judjimo gdiams
susidaryti, fizinms ypatybms ugdyti, bet ir kaip sveikatos palaikymo ir stiprinimo
priemon. Moksleivi fizin saviugd stimuliuoja motyvai, tiesiogiai susij su fizinmis
savybmis: fizinio tobulumo, fizinio pajgumo palaikymo ir pagerinimo siekimas, svorio
29
metimo, fizins ivaizdos ir pan. Svarbs ir socialiniai poreikiai: bendravimo, klii

veikimo, pripainimo, savs nugaljimo, lenktyniavimo, konkurencijos ir kiti motyvai,
susij su individo socializacija (Levickien, 1999).
Fizins veiklos metu igyvenamos emocijos ir jausmai (diaugsmas, nusivylimas,
nepasitenkinimas, malonumas, gda), pasak G. Levickiens (1999), asmenybei taip pat
yra motyvas veikti ir priklausomai nuo j pozityvios ar negatyvios iraikos, skatina arba
slopina konkrei veikl.
mogaus elgesys priklauso ne tik nuo individo kintamj, bet ir nuo aplinkos. Skiriant
iorinius motyvacijos skatulius kaip valdymo veiksmus, kalbama apie motyvavim
(Minkut, 1997), kai vairiais poveikio bdais stimuliuojant asmenyb, siekiama ne tik
didaktini, bet ir saviugdos tiksl. Todl fizins saviugdos formavimsi galima veikti
vairiomis edukacinio poveikio priemonmis per mikrosocialin aplink, pvz., eim
jaunesnio mokyklinio amiaus tarpsniu, kai dar labai reikmingas tv vaidmuo.
eim veikia kultriniai, ekonominiai, politiniai visuomens pokyiai, kurie keiia
eimos socialin status ir kultrinius pagrindus. Vaikai kultivuoja fizikai aktyvi veikl
tuomet, kai tvai jiems pateikia nurodymus arba patys aktyviai, savo pavyzdiu, parodo,
kaip elgtis. Mgdiodami, modeliuodami ir modifikuodami pateiktas idjas vaikai
atpasta visuomens ryius ir imoksta komunikacij su ja bd. Ugdymo ir ugdymosi
vyksme gytos inios, mokjimai ir gdiai padeda mogui sitvirtinti visuomenje,
vyksta vaiko socializacija (Bandra, 1987; cit. i Batutis, Gadeikis, 2009). eimos gyvenimo
bdas, poiris kuri nors veikl, tradicijos taip pat gali viena ar kita kryptimi paveikti
moksleivi fizin saviugd, kuri pasireikia tam tikra veikla ar poveikiu j motyvacijai
(Butcher, 1983; Sage, 1986; Craig et al., 1996; Weiss et al., 1997; cit. i Batutis, Gadeikis,
2009). Jei tvai nevertina kno kultros, kaip asmenybs visuminio ugdymo priemons,
skirdami jai vien i paskutini viet tarp vairi ugdymo form, eimose klesti alingi
proiai, kasdieninis gyvenimo stilius pasyvus, nes patys tvai nerodo asmeninio
pavyzdio (individualiai ar su eima nesportuoja, pasyviai ilsisi), tai daro tak ir vaiko
individualaus pasyvaus gyvenimo bdo nusistovjimui (Omundssen, Vaglum, 1991;
Wold, 1993; cit. i Batutis, Gadeikis, 2009), kartu ir ribotai vaiko saviugdai, atsietai nuo
fizinio tobuljimo. Nors sportas ir kno kultra ugdo vairias vertybes, tv lkesiai ir
tikjimas vaik fizinmis galiomis veikia j elges. Keliant auktus reikalavimus, galima
skatinti vaik fizin saviugd, taiau tik saikingi vidiniai reikalavimai sukuria teigiam
motyvacij, o nepagrsti lkesiai gali sukelti vaikams susirpinim ir stresus.
Vaiko poir fizin saviugd gali veikti vairios socialins ir ekonomins eimos
gyvenimo slygos. Tyrimais nustatyta fizins saviugdos priklausomyb nuo tv
isimokslinimo, j socialinio statuso (Laakso, Telama, 1978; Kardelis, 1988; Yang et al.,
1996; cit. i Batutis, Gadeikis, 2009), eimos turtingumo (Wold, 1992; Zaborskis ir kt.,
1996; Kardelis ir kt., 2001; cit. i Batutis, Gadeikis, 2009). Labiau isilavin tvai sudaro
geresnes slygas vaikams fizikai tobulintis, pirkdami daugiau sporto reikmen, sisdami
vaikus brelius, pasirinkdami fizin veikl laisvalaikiu su eima ar patys rodydami
asmenin pavyzd. Todl eima, kurios riboti finansiniai resursai, linkusi atsisakyti vairi
fizikai aktyvi veiklos form. i tendencija pastebima ir dabartinje Lietuvoje, kai u
30
papildom ugdymo staig, net mokykl papildomo ugdymo usimim lankym tenka
mokti, o nemaos dalies eim pragyvenimo lygis nra auktas. Moksleivi dalyvavimo
fizikai aktyvioje veikloje ryys su tv socialiniu statusu taip pat leidia daryti prielaid,
kad tai susij su eimos finansais, auktesniu isilavinimu ir kartu gerai suvoktu savs
tobulinimo poreikiu (Levickien, 1999).
Vaikui atjus mokykl, toliau formuojasi fizin saviugd lemiantys interesai,
mokjimai ir gdiai. Smoninga ir aktyvi moksleivi veikla sudaro motyvacines
situacijas savo kno kultros poreikiams realizuoti ir padeda savo fizinei saviugdai. Kno
kultros pamokose galima skatinti moksleivi fizin saviugd, tenkinant j poreikius,
sudarant slygas j saviraikai.
Kiti daniausiai mokslinje literatroje minimi, darantys tak fizinei saviugdai,
veiksniai iniasklaidos priemons (radijas, spauda, TV), visuomenins struktros ir
pati visuomen. Propaguodamos sveik gyvenimo bd, teikdamos ini apie fizikai
aktyvios veiklos reikm, remdamos finansikai sporto ir kno kultros renginius,
nustatydamos alies, apskrities, miesto, rajono sporto politikos prioritetus jie taip pat
turi takos moksleivi elgesio formavimuisi (Kardelis ir kt., 2001).
1. Apibrkite saviugdos, fizins saviugdos svokas.
2. Kuo saviugda skiriasi nuo ugdymo?
3. Kodl mogui saviugdos procesai yra labai svarbs?
4. Kokiu bdu vyksta fizin saviugda, kas j takoja?
5. Prisiminkite savo saviugdos, fizins procesus, ar visada juos skmingai
gyvendindavote?
Literatra
Adakeviien, E. (1996). Judjimas vaiko sveikata, stipryb, grois. Klaipda: KU.
Aleksandraviien, R., Liaudanskas, S., Liaugminien, R., Siaurodinas, A. (2011). Sveikata, fiziniai pratimai ir
asmens saviugda. Kaunas: A.Stulginskio universitetas.
Batutis, O., Gadeikis, L. (2009). Moksleivi vertybs ir teigiamas poiris fizin saviugd: formavimas, ugdymas.
Kaunas: LKKA.
Bitinas, B. (1995). Aukljimo procesas. Vilnius: Kronta.
Jovaia, L. (1995). Hodegetika. Aukljimo mokslas. Vilnius: Kronta.
Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris, V. (2001). Mokyklin kno kultra:realijos ir perspektyvos: monografija.
Kaunas: LKKA.
Levickien, G. (1999). Moksleivi fizin saviugda ir jos komponentai. Lietuvos edukologijos doktorant ir j
mokslini vadov konferencija. Kaunas.
Spurga, V. (2000). Saviugdos motyv formavimas. Pedagogika, 40, 56-65.
31
1.6.
Neformalusis ugdymas, jo samprata, metodai

Lietuvos vietimo sistema apima (Lietuvos Respublikos vietimo statymas, 2011):
1) formalj vietim (pradin, pagrindin, vidurin ugdym, formalj profesin
mokym ir auktojo mokslo studijas),
2) neformalj vietim (ikimokyklin, priemokyklin, kit neformalj vaik (taip pat
formalj vietim papildant ugdym) ir suaugusij vietim),
3) saviviet,
4) vietimo pagalb (profesin orientavim, vietimo informacin, psichologin,
socialin pedagogin, specialij pedagogin ir specialij pagalb, sveikatos prieir
mokykloje, konsultacin, mokytoj kvalifikacijos tobulinimo ir kit pagalb).
Lietuvos Respublikos vietimo statyme (2011 07 01) apibriama neformaliojo
vaik vietimo paskirtis tenkinti mokini painimo, ugdymosi ir saviraikos poreikius,
padti jiems tapti aktyviais visuomens nariais; formalj vietim papildanio ugdymo
paskirtis pagal ilgalaikes programas sistemikai plsti tam tikros srities inias, stiprinti
gebjimus ir gdius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.
Lietuvos Respublikos vietimo statyme taip pat nurodoma, jog neformaliojo vaik vietimo programas vykdo neformaliojo vaik vietimo ir kitos vietimo staigos, laisvieji mokytojai, kiti vietimo teikjai. Neformaliajam vaik vietimui priskiriamas taip pat ir formalj
vietim papildantis ugdymas, kur vykdo muzikos, dails, kitos men ir sporto mokyklos.
Neformaliojo vaik vietimo ir formaliojo vietimo programas vykdanios mokyklos yra priskiriamos atitinkamos grups ir (ar) tipo formaliojo vietimo mokykloms. Muzikos, dails,
meno, sporto krypi auktojo isilavinimo siekiantys asmenys, jeigu tai nustatyta auktosios mokyklos primimo tvarkos aprae, kartu su viduriniu isilavinimu turi bti baig vietimo ir mokslo ministro patvirtint atitinkam neformaliojo vietimo program.
Mokykla visame pasaulyje kaltinama dl nepakankamo vertybinio ugdymo,
menko vaik uimtumo. Nuolatins vietimo reformos, siekiant surasti teisingiausi
ugdymo model, vaueri sistema (kai pinigai keliauja paskui vaik), mokykl
tinklo optimizavimas, ma mokykl rpesiai ndienos Lietuvos mokykl realijos
(Kvieskien, 2000). Todl vis didesnis dmesys skiriamas papildomam ugdymui, nes
aukljimo procesas geriausiai gali bti realizuojamas draugikoje aplinkoje, kuri skatina
bendravim, leidia atvirai reikti savo nuomon, diskutuoti, kai utikrinama ugdytojo ir
ugdytinio saviraikos laisv, tarpusavio supratimas, atviros diskusijos. Palanki atmosfera
yra esminis efektyvaus asmenybs tobuljimo aspektas. Tokia atmosfera kuriama
ugdymo institucijose pamok metu, taiau geriausiai toki atmosfer sekasi kurti
papildomo ugdymo metu.
Papildomas ugdymas sudtin vietimo sistemos dalis, skirta asmenybs
gebjim ugdymui, saviraikos poreiki bei krybikumo pltojimui, kultrini vertybi
puoseljimui bei turiningo laisvalaikio praleidimui, socializacijai ir nusikalstamumo
prevencijai (Kvieskien, 2000).
32
Papildomo ugdymo tikslas rengti moksleivius savarankikam gyvenimui, plsti ir

tobulinti j fizines, protines, dorovinesdvasines galias, j interesus, skatinti visuomenin
aktyvum (Vaitkeviius, 1995).
Bendrasis papildomas ugdymas padeda kurti atvir vietos bendruomenei
bendrojo lavinimo mokykl, atliekani kultros idinio funkcijas, integruojant visus
bendruomens narius ir telkiant juos tobuljimui bei vietos problem sprendimui
(Kvieskien, 2000). Papildomu ugdymu siekiama iugdyti demokratikai organizuot,
savarankik, atsaking, humanizmo principais ir bendrosiomis vertybmis
besivadovaujant individ. J. Vaitkeviius (1995) teigimu, papildomas ugdymas ypatingai
garantuoja vaik dorovin usigrdinim, kadangi vaikas ioje veikloje dalyvauja
savanorikai ir turi galimyb bendrauti su ugdytoju ir savo nuoira priimti diegiamas
vertybes, nuostatas ne prievartinje aplinkoje.
Daugiausiai vaik laisvalaik leidia ugdymo institucijose, kuri dauguma ias funkcijas
siekia gyvendinti per papildom ugdym, kitas sociokultrines programas. Daug vaik
naudojasi papildomo ugdymo institucij paslaugomis, taiau dl j nepakankamo tinklo
bei likutinio finansavimo ne visi vaikai turi lygias galimybes jas pasirinkti. Dl savo patrauklumo bei orientacijos kultrin ugdym didel tak vaik vertybms turi vaik ir jaunimo organizacijos. Ateitininkai, skautai, maironieiai, kudirkaiiai, jaunieji kratotyrininkai
ir kitos organizacijos ne tik iradingai uima vaikus, bet ir turi susiformavusios originalias
ugdymo metodikas. Labai svarbus vaik uimtumas atostog metu ir ypa vasar, kai atostogos ilgiausios, todl reikt pltoti vaik vasaros poilsio tradicijas.
Papildomo ugdymo metu vaikai, dalyvaudami vairiuose breliuose, programose,
pilietins iniciatyvos projektuose, mokyklos reprezentaciniuose ir kituose renginiuose
ugdo atsakomyb, pilietikum, geranorikum, pakantum, draugikum ir kitas
socialines bei asmenybines vertybes.
Papildomas ugdymas grindiamas trimis pagrindiniais principais (Kvieskien, 2000):
Lygi galimybi principu siekiama tvirtinti vis vaik galimybes tobulinti savo
gebjimus bei dalyvauti uimtumo ir laisvalaikio programose.
Aktyvumo principu didaktikos postulatas organizuoti aukljimo proces taip,
kad ugdytiniai bt veikls, aktyviai dalyvaut visuose jo etapuose ir formose.
Papildomo ugdymo institucij veikloje is principas realizuojamas tarsi i dviej
pusi: a) pats ugdytinis aktyviai renkasi norim usimim ir jame dalyvauja;
b) jeigu aukltinis yra apsisprends dalyvauti tam tikroje veikloje, tai visa jo
mikrosocialin aplinka irgi aktyviai veikia j.
Labilumo principu kuris teigia, kad papildoma veikla turi bti organizuojama taip,
kad kiekvienas mogus dl vienoki ar kitoki prieasi panorjs keisti veiklos
pobd arba jos visai atsisakyti, galt sitraukti kit veikl pusjus ar net baigiantis.
Mokykla per papildomo ugdymo sistem turi sudaryti galimybes (Kvieskien, 2000;
Vaitkeviius, 1995):
tenkinti individo saviraikos poreikius pasirinktos krypties breliuose, kituose
papildomo ugdymo studijose;
33
atskleisti asmens prigimtines galias ir krybinius gebjimus;

sudaryti galimybes vystyti savo gebjimus talentingiems vaikams;
paremti speciali poreiki bei turini mokymosi motyvacijos sutrikim, vaik
ugdym;
brandinti asmens tautin ir kultrin savimon;
laisvo ir geranoriko bendravimo pagalba skatinti bendramogik vertybi
sisavinim.
Laisvu nuo pamok metu mokykla turt tapti neformali susitikim vieta
bendruomens nariams. Tuo paiu, turt bti sudarytos slygos realizuoti poreikius,
savarankikai papildyti ini stygi, kaupti bendravimo ir bendradarbiavimo patirt
visiems bendravimo nariams. Toks centras tapt kultros skleidimosi ir skleidimo idiniu,
kuriame vietos rast ir vaikai su fizinio, psichinio vystymosi, elgesio sutrikimais bei
kitokiomis negaliomis.
Papildomas ugdymas realizuojamas penkiomis pagrindinmis kryptimis
(Kvieskien, 2000):
Demokratijos ir pilietins kompetencijos ugdymas.
Saviraika, polinki pltot.
Gabum ugdymas, gebjim ir talent pltot.
Socializacija.
Vaik ir jaunimo uimtumas.
Taigi, G. Kvieskiens (2000) teigimu, dalyvavimas vaik ir jaunimo organizacijoje
vaikystje yra labai svarbus, nes: vaikai lengviau perima idealus ir vertybes; be iankstinio
pasiprieinimo sisavina elgesio modelius; imoksta bendrauti grupje ir pripainti bei
gerbti kit nuomon; gerbdami savo vadovus, organizacij, imoksta gerbti save kaip
asmenyb, puoselja savigarb.
Pvz., J. Jukaitien (1999) pristatydama darb su rizikos grups vaikais poilsio
stovyklose, pristat, ko vaikai jose imoksta ir sisavina: 1) imoksta realiai vertinti
savo gebjimo bendrauti privalumus ir trkumus; 2) mokosi atpainti savo jausmus ir
kit jausmus; 3) mokosi paklusti bendroms taisyklms; 4) mokosi veikti komandoje ir
kt. Autor teigia, kad darbas su vaikais poilsio stovyklose leidia geriau painti vaik ir
sudaro geras slygas koreguoti jo elges.
Aukljimas sportinje veikloje. Daugiausiai vaik, pagal iandien egzistuojanias
ataskaitas, lanko sporto mokyklas. Kaip jau minta, gana didel dalis moksleivi
savanorikai dalyvauja sportinje veikloje. K. Heinemanas (1980, cit. pagal Mikin, 2002)
iskiria eias vertybi grupes, dl kuri mons usiima sportine veikla:
emocijos, igyvenimai, susij su knu ir fizine bsena (savo kno jutimas,
diaugsmas dl grai judesi ir pan.),
morfofunkcinis kno tobuljimas (sveikata, fizinis pajgumas),
psichiniai igyvenimai (malonumo patyrimas, savijautos pagerinimas ir pan.),
34
socialiniai motyvai (buvimas su domiais, patinkaniais monmis),

sportini rezultat ir pergali varybose siekimo motyvai (pergals pasiekimas,
savo verts pajutimas ir pan.),
ekstrafunkciniai motyvai (turiningai praleistas laisvalaikis, pabgimas nuo
kasdienybs ir kt.).
Daugelis sporto tyrj band analizuoti bei sisteminti sportins veiklos ir mogikj
vertybi ssajas, kurios padeda asmenybei savirealizuotis. Taigi, sporto vertybi
klasifikacija gana vairi. Diaugsmingas orumo jausmas, poreikis ilavinti savo fizines
ir dvasines jgas iki toki auktum, kad galtume ikovoti pergal, o su ja garb bei
pripainim, yra slygojamas pagrindini dorovs norm (Mikinis, 2002):
dvasingumo (dvasini, vidini vertybi iauktinimas prie materialines),
kilnumo (auktesni tiksl siekimas, kuriant tarpusavio santykius sporte ir
gyvenime),
teisingumo (garbingas varyb taisykli laikymasis),
siningumo (teisingi ir garbingi sportins kovos bdai),
atsakomybs (vidin pareiga sau ir tvynei),
orumo (savo verts suvokimas),
jautrumo (sportinink igyvenim suvokimas),
nuoirdumo (nuoirdus bendravimas su savo komandos draugais ir treneriu),
darbtumo (mokjimas daug ir produktyviai dirbti),
kuklumo (reiklus savo pasiekim vertinimas) ir kt.
Taigi, sportas neatsiejamai susijs ir su bendrja kultra, dorove (geriausiai teigin
atspindi tarptautinis olimpinis Kilnaus poelgio (angl. Fair play) prizas, skatinantis
sakralikiausius sportinink poelgius). Kad ir kokiu aspektu bt aptariama sportin kova,
visur ilieka jos dorovinis atspalvis, pabriant mogaus kovos instinkto orientavim mogui
bei visuomenei naudinga linkme. Sportininkas, komanda, ddami kov visas vidines galias,
sumanum, gebjimus grietai laikosi taisykli, gerbia varovus, teigia S. Stonkus (1998).
S. Stonkus ir kt. (1998) taip pat pateikia garbingos kovos, kilnaus elgesio, ini
suteikimo ir gdi ugdymo program, kuri gali (privalo) realizuoti treneris savo
veikloje (7 pav.).
Pokalbiai, paskaitos
Moko vertinti ir gerbti varov
Film, rungtyni stebjimas ir aptarimas
TRENERIO VEIKLA
Pratina treniruotis ir varytis
siningai, garbingai
Moko objektyviai vertinti

pergal ir pralaimjim
Moko, pratina garbingai, graiai, korektikai elgtis
Moko ir pratina
laikytis aidimo taisykli
Ugdo tolerancij,
savitvard, savigarb
Rodo garbingo, graaus, kilnaus elgesio pavyzd
7 pav. Garbingos kovos, kilnaus elgesio, ini suteikimo ir gdi ugdymo programa
(pagal S. Stonk ir kt., 1998)
35
Tyrimai liudija, kad ypatingos asmenybs vertybs emocijos, valios savybs, itin
reikmingos aukljimo prasme, turi itin palanki terp augti ir vystytis btent sportinje
veikloje. Pvz., N. Stambulova (, 1999) nurodo pagrindines emocins ir valios
sferos vystymosi kryptis sporte: 1) sporto emocij ir jausm vystymasis (lenktyniavimo,
azarto, sportinio pykio, agresijos, pareigos, kilniairdikumo, patriotizmo, atsakomyb,
atkaklumo ir kt.); 2) sportins veiklos procese didja galimyb valdyti savo emocijas ir
emocines bsenas, panaudojant i savireguliacij ir kitose gyvenimo sferose; 3) valios
reguliavimo didjimas (toki valios savybi kaip atkaklumas, kryptingumas, kantrumas,
drsumas, rytingumas, savarankikumas, disciplinuotumas ir kt.).
1. Nusakykite neformalaus ir papildomo ugdymo svokas.
2. Kaip realizuojamas papildomas ugdymas?
3. Paanalizuokite, kodl papildomam ugdymui iuolaikinje mokykloje nra
skiriamas tinkamas dmesys?
4. Apibdinkite, kaip sportins veiklos pagalba yra ugdoma asmenyb?
Literatra
Jukaitien, J. (1999). Darbas su rizikos grups vaikais poilsio stovykloje. Socialinis ugdymas II. Vilnius: VPU.
Kvieskien, G. (2000). Socializacijos pedagogika. Vilnius: VPU.
Leligien, I. (1997). mogus ir socialin aplinka. Kaunas: KTU.
Mikinis, K. (2002). Sporto pedagogikos pagrindai. Kaunas: LKKA.
Neformalaus ugdymo statymas. Vilnius, 1996 04 25, Nr. 23.
Stonkus, S. ir kt. (1998). aidimai. Teorija ir didaktika. Kaunas: LKKA.
ukys, S. (1999). Sportuojani ir nesportuojani paaugli vertybins orientacijos. Sociologija: praeitis ir dabartis, 374377.
, . . (1999). : .
, 6, 37.
1.7.
Ugdymo filosofija
dr. Tomas Saulius

Kas yra filosofija? Filosofija kaip kultrinis reikinys atsirando senovs Graikijoje, VII
VI ami pr. Kr. sandroje. Nors Vakar filosofijai jau daugiau nei 2500 met, iki iol nra
vienos ir universalios filosofijos sampratos. Kiekvienas ymus filosofas savaip supranta,
kas yra filosofija.
Skirtingose filosofijos sampratose galima atrasti vien bendr bruo: tiek praeities,
tiek ir dabarties mstytojai sutinka, kad filosofija i esms nra tapati iminiai,
visapusikam iprusimui ar erudicijai. Karlas Jaspersas, ymus XX a. filosofas, teigia:
Tiesos iekojimas, o ne tiesos inojimas yra filosofijos esm.
Graikikas odis philosophia, kur vartojame iki iol, reikia iminties meil ar
iminties trokim. Filosofai neigia es imintingi ne todl, kad stokoja ini, bet
36
todl, kad stokoja galutini atsakym mogui, kaip mstaniai btybei, svarbiausius
klausimus: Kodl i vis kakas egzistuoja? Kas yra laim? Kas yra gris? Kas yra mirtis? Kas
yra mogus? Kas yra tiesa? ...
ie visada aktuals ir neatsakyti klausimai vadinami pamatiniais ar koncepciniais
klausimais, nes orientuoti pagrindines svokas (kategorijas), be kuri ms mstymas
paprasiausiai negali isiversti. Taigi, filosofijai i esms bdinga:
Nagrinti, mginti paaikinti svarbiausias svokas, be kuri negaltume mstyti,
painti pasaulio racionaliai. Bdingiausias filosofijos bruoas mginimas
atskleisti ir kritikai vertinti bendriausias svokas, kuriomis kasdien operuojame
apie jas net nesusimstydami (Thomas Nagel).
Parodyti, kiek menkai tas svokas suprantame. Filosofijai bdinga suprobleminti
tai, kas iki tol buvo savaime suprantama, prasta, kasdienika (Ernstvon Aster).
Kas yra ugdymo filosofija? Kaip atskira, savarankika filosofin disciplina ugdymo
filosofija susiformavo tik XX amiaus pirmoje pusje, ypa amerikiei filosofo Johno
Dewey (Dono Diuji, 1859-1952) dka. Taiau nra abejoni, jog filosofija nuo pat
seniausi laik ir nuolatos domjosi mogaus ugdymo problematika.
Nuo seniausi laik ir skirtingose kultrose dominuoja nuostata, kad mogumi ne
gimstama, o tampama. Kdikis tai tam tikra biologin mediaga, i kurios eima
ir visuomen, besivadovaujanti tam tikromis vertybinmis nuostatomis ir savita
pasaulira, turi suformuotitikr mog, pilnavert asmenyb, kuri sklandiai sijungt
visuomen. Tokia formavimo veikla ir vadinama ugdymu (gr. paideia, lot. educatio).
Ugdymas (plaija prasme) turi pakelti individ i gyvulikumo mogikum
(Francis Paulsenas); tai yra mogikumo ivystymas moguje (Antanas Maceina). Nors
ugdymas sutartinai laikomas btina kultros ir civilizacijos egzistavimo slyga, taiau
ugdymo tikslai ir metodai yra gana problemiki.
Antai Bertrandas Russellas teigia, kad: Ugdymas (...) reikalauja tam tikros
pozityvios sampratos apie tai, kas yra geras gyvenimas (angl. a goodlife).
Antanas Maceina paymi: Tobulinimo svoka gldi paiuose pedagoginio akto
pagrinduose. ... Pedagoginis vis taut ir vis ami darbas neturt jokios
prasms, jeigu mons netikt, kad ugdymas pagerina naujsias kartas, kad
jis rengia joms tobulesn gyvenim ... Pedagoginje kryboje tobulja ne tik
individas, bet ir pati mogikoji prigimtis.
Akivaizdu, kad pati ugdymo veikla kelia tam tikr konceptualini klausim, kurie rpi
filosofijai. Koks gyvenimas yra i tikrj geras? Koks mogus yra geras? Kaip galt bti apibrtas tobulo mogaus idealas? iuos ir panaius klausimus tikrai nelengva atsakyti. Kita
vertus, aiku, jog ie klausimai tiesiogiai siejasi su etikai (grio teorijai) rpimais dalykais.
V. Rajackas ugdymo svok apibria taip: Ugdymas visuomenins-istorins
patirties jaunajai kartai perdavimas, siekiant parengti j gyvenimui ir darbui. Taiau nra
visikai aiku, kokiomis savybmis turi pasiymti geras mokytojas ir geras mokinys,
be to, nra aiku, kaip perduodant inias galima pasiekti j supratimo. Kaip efektyviai
veikti praraj tarp inojimo ir supratimo? Aiku, kad tokie klausimai siejasi su tomis
problemomis, kurios domina epistemologij (painimo teorij). Pvz., angl matematikas
37
ir filosofas Alfredas Whiteheadasuniversiteto edukacin misij apibdina taip:

Universitetas suteikia inias, taiau jis kartu turi lavinti ir vaizduot. Universitetas,
kuriam nepavyksta to padaryti, neturi pagrindo egzistuoti.
Nemanoma bti imintingam, neturint tam tikr ini, taiau galima prikaupti
ini ir netapti imintingam.
Sugebti pavelgti problemas i daugelio perspektyv, analizuoti, rinkti
informacij, sintetinti ir lanksiai bei krybikai mstyti.
Taigi, ugdymo filosofija savo problematika yra labai artima dviem pagrindinms
filosofinms disciplinoms etikai ir epistemologijai. Galtume pateikti tok apibrim:
ugdymo filosofija tai disciplina, nagrinjanti ugdymo (edukacins) veiklos
pagrindinius principus, tikslus ir metodus.
Pasak L. Duobliens, filosofija yra naudinga vietimui ir ugdymui dl keleto svarbi dalyk:
ji padeda aikintis vietimo svokas,
atlieka normatyvin funkcij ir teikia moralinius vertinimus apie praktin veikl ir
tyrinjimus, reguliuoja vertybi ir interes konfliktus,
teikia ugdymo tikrovs vaizd,
reikalauja logikos, akivaizdumo ir kit argument, pagrindiant praktinius
veiksmus,
filosofija suteikia ugdymo mokslui galimyb svarstyti, o vliau ir diegti naujus
ugdymo metodus.
Anot graik istoriko Tukidido, senovs Atnai vis graik mokykla. Toks
apibdinimas nra atsitiktinis. Btent senovs Atnuose susiformuoja pirmoji ibaigta
vietimo sistema, kuri, iandienos terminais kalbant, apima ir ikimokyklin ugdym, ir
bendrj lavinim, ir galiausiai auktj moksl. i sistema atskleid ir iskleid kertin
graik mentaliteto bruo polink ugdyti, lavinti, t.y. rpintis tuo, kas buvo vadinama
odiu paideia (PierreHadot). Atnuose filosofija enkliai prisideda prie vietimo sistemos
tobulinimo: pvz., Platon ir Aristotel galima laikyti auktojo mokslo reformatoriais.
Sokrato, senovs graik filosofo (469-399 pr. Kr.), teigimu, nra nieko labiau dieviko
moni sprendimuose nei tai, kas lieia aukljim, ar tai paties mogaus, ar jo eimos
nari, kad dievai mums liep nagrinti ir mokytis, ir vieniems kitus mokyti.
Etin problematika Sokratui neatsiejama nuo ugdymo problematikos.
Ugdymas, anot Sokrato, turi bti individualizuotas procesas t.y. btina atsivelgti
ugdytinio asmenines savybes. Faidre jis akcentuoja kalbos gali vesti sielas.
Es mokydamas mog jis pasirenka tok kalbos bd, kuris geriausiai atitinka
mogaus, kur jis nori paveikti bei tikint, charakter.
387 metais pr. Kr. Platonas nusipirko u miesto sien, Akademo giraitje, esant
gimnazion ir ia kr savo filosofin mokykl, kuri ilgainiui gavo Akademijos vard.
Platono Akademij galima vadinti pirmuoju Europos universitetu, kur alia filosofijos
kaip pagrindinio dalyko buvo studijuojamos ir kitos disciplinos matematika,
astronomija, gamtos mokslai. Platono olos alegorijoje ugdymas yra traktuojamas kaip
ilaisvinimas i eli pasaulio, t.y. kaip vertybinis ugdytinio orientavimas: Bet kaip
akies negalima pasukti nuo tamsos vies kitaip, kaip tik pasukant vis kn, taip vis
38
siel reikia nugrti nuo inykstani dalyk; tada sielos sugebjimas painti stengs stebti
bt ir tai, kas joje rykiausia, - tai itai mes ir vadiname griu. (...) Taigi aukljimas (...) yra
menas nukreipti tokiu bdu, kokiu lengviausiai ir geriausiai galima nukreipti mog.
Platonas siek taip modifikuoti esam Atn vietimo sistem, kad ji bt pritaikyta
tobuliausiai i galim valstybs santvark. O tobuliausias, anot jo, yra btent aristokratinis
valdymas, kuomet politin galia sutelkta tam tikros moni grups elito, tikr dvasios
aristokrat rankose. Politinio elito ugdymo idj vliau perm Aristotelis, Seneka, ir
daugelis kit filosof.
Teorin pagrind Vakar vietimo sistemos optimizavimui pareng ymusis
Kvintilianas (42-118 m.). Kvintiliano veikalas Oratoriaus mokymas buvo sumanytas kaip
savotika enciklopedija, nagrinjanti ugdym (edukacij) kaip ilg proces, prasidedant
vaikystje ir pasibaigiant mogaus intelektualine branda. Kvintiliano idjos iliko
aktualios ir vlesniais laikais.
mogikoji prigimtis tai tik pirmin mediaga, i kurios mokymas, anot
Kvintiliano, suformuoja pilnavert asmenyb.
Esmin pedagogo uduotis, anot Kvintiliano, yra aikiai vertinti vaik sugebjimus.
ia es reikt remtis dviem kriterijais vaiko atmintimi ir jo polinkiu medioti
(imituoti, atkartoti).
Bet bene reikmingiausia Kvintiliano pastaba yra tokia: ankstyvuoju laikotarpiu
vaiko mokymas jokiu bdu negali bti prievartinis - Mokymas jam [vaikui] turi
tapti aidimu.
Antikiniai intelektualai (Seneka, Ciceronas, Markas Aurelijus ir kt.), o taip pat ir
vlesni filosofai - anglas Donas Lokas, pranczai Rabl, Montenis, anas akas
Ruso laiksi nuostatos, kad mokyklinis ugdymas nra efektyvus. Kvintilianas
pasisak u mokyklin ugdym: es ugdymo programa ir forma turi atitikti galutin
tiksl, t.y. paruoti visuomeninei-politinei veiklai tinkam mog, kuris gyvens
tarsi visos valstybs akivaizdoje.
Kvintiliano sitikinimu, jeigu mokinys nesivaro (nekonkuruoja) su savo
bendraamiais, jo siela apsnsta ir ima silpnti; jis arba nenori nieko naujo suinoti
ir imokti, arba klaidingai mano visk jau moks.
Johno Dewey teigimu, Ugdymas (...) yra gyvenimo procesas, o ne pasiruoimas
bsimajam gyvenimui; ugdymas yra fundamentalus socialinio progreso ir socialins
reformos metodas. Kadangi ugdymo negalima izoliuoti nuo ugdytinio privataus ir
visuomeninio gyvenimo, etin-moralin problematika ugdymui visuomet aktuali. Dewey
rao: Moral didia dalimi yra asmens sveika su socialine aplinka, lygiai kaip jimas
psiomis yra koj sveika su fizine aplinka. jimo pobdis priklauso nuo koj stiprumo ir
gdio. Bet taip pat jis priklauso nuo to, kur mogus eina: pelke ar grsta gatve, eina saugiu
aligatviu ar turi eiti tarp pavojing main. Jeigu morals standartai emi, taip nutinka
todl, kad ugdymas, kur gauna individas sveikaudamas su aplinka, turi trkum.
Bertrandas Russellas, vienas ymiausi XX a. filosof, akcentuoja neivengiamai
prievartin ugdymo pobd: (...) tam tikras absoliuios laisvs suvarymas yra
neivengiamas, norint vaikus ko nors imokyti, nebent tai bt ypatingai protingi vaikai,
39
kuriuos reikia laikyti atskirai nuo normali j bendraami. Taiau Dewey prieinasi
tokioms tendencijoms: ugdymas, anot jo, nra savitikslis; es svarbiausia yra suderinti
ugdym su esminiais mogaus poreikiais sykiu ir su laisvs saviraikos poreikiu ir
vairiomis jos formomis.
1. Kas lemia poiri ugdymo tikslus ir metodus kait?
2. Kokie yra pagrindiniai Kvintiliano edukacins teorijos principai?
3. Kiek jie yra aktuals iandien?
4. Paaikinkite, kas yra ugdymas kaip vertybinis orientavimas?
Literatra
Anzenbacher, A. (1992). Filosofijos vadas. Vilnius: Katalik pasaulis.
Balius, J. (2004). Dorovinis asmenybs ugdymas Antikos filosofijoje. Vilnius: VPU.
Duoblien, L. (2006). iuolaikinio ugdymo filosofija. Vilnius: Tyto Alba.
Ozmon, N. A.,Craver, S. M. (1996). Filosofiniai ugdymo pagrindai. Vilnius: Leidybos centras.
1.8.
Bendroji psichologija
dr. Vinga Indrinien

Psichologija tiria psichikos reikinius, j kilm, raid, dsnius ir elgesio funkcionavimo
dsningumus. Psichologij sunku apibrti jau vien todl, kad iandieninis apibrimas jau
rytoj gali pasirodyti nebetinkamas tai nuolat kintantis mokslas. Visas psichologijos akas
galime sugrupuoti dvi dideles grupes: fundamentaliosios arba pamatins akos (pvz.,
socialin psichologija) ir taikomosios akos (pvz., kno kultros ir sporto psichologija).
iandien psichologija tiria labai vairias moni psichinio gyvenimo sritis, nagrinjama,
kaip pasiekti, kad mogus gyvent fizikai ir psichologikai pilnavert gyvenim. Kaip
teigia A. Beckas (2005) didja skaiius moni, kurie praranda gyvenimo prasm,
todl jie tikslingai ieko gyvenimo prasms. Kitaip sakant, gyvenimo prasm, patiriama
gerov tampa vertybe, kuri yra ypa vertinama (Sointu, 2005). Nagrinjamas mogaus
sveikatingumo (angl. wellness) reikinys.
Sveikatingum galima traktuoti kaip asmenybs visum (Myers, Sweeney, 2005;
Adams, Bezner, Steinhardt, 1997). Remdamasis iuo poiriu A. Ivey (1989) pastebi, kad
svarbu ne isprsti problemas ar apsaugoti nuo j atsiradimo, o kiekvien problem
asmeniui padti suvokti kaip galimyb vystymuisi ir tobuljimui.
Asmenybs teorijos (A. Adlerio individualioji psichologija, A. H. Maslow humanistin
psichologija), kurias galima apibdinti pagal j holistin ir vidins laisvs poir mogaus
prigimt, prisidjo ir prie naujosios sveikatingumo sampratos. A. Adleris bandydamas
suvokti individ iskyr holizmo svarb (Myers, Sweeney, 2005). A. Adlerio teorijoje yra
akcentuojamas abipusis ryys tarp kno ir proto, ios dvi dalys yra nedalomos ir sudaro
visum. Be to, pati asmenyb suteikia krypt savo vystymuisi. A. H. Maslow teigimu
40
negalima suprasti fizins gerovs, neinant, kas yra sveikas mogus, kuris yra vieninga,
unikali ir organizuota visuma. moni savs painimo, augimo, tobulumo siekimo
poreikiai yra universals.
Pozityvistin psichologija pirmiausia nagrinja mokslinius tyrimus apie moni
stiprisias puses, j laims suvokim (Carr, 2004). Iskirtinis pozityvistins psichologijos
bruoas yra tai, kad ji domisi, kas sudaro galimybes vystyti gyvenimo gerov ir moni
pasitenkinim. Gerov siejasi su veiksniais, kurie sudaro visavert bei harmoning
gyvenimo pagrind (Carr, 2004).
Nedalomo savojo A integruotas sveikatingumo modelis (angl. The indivisible Self:
An Evidence-Based Model of Wellness) (Myers, Sweeney, 2005) yra pagrstas A. Adlerio
individualija psichologija bei interdisciplininiais tyrimais (8 pav.).
KONTEKSTAS:
KRYBINGAS A
(Mstymas kontrol emocijos, darbas,
teigiamas humoras)
Vietinis (eima,
kaiminyst bendruomen)
Institucinis (Isilavinimas
religij vyriausyb, verslas)
Globalinis (politika, kultr
globaliniai vykiai, aplink
iniasklaid visuomen)
Chronometrinis gyvenimo trukms
(nuolatinis, teigiamas, kryptingas)
FIZINIS A
(Fizinis aktyvumas,
mityba)
KOVOJANTIS A
(laisvalaikis streso
valdymas, vidin gerov
realistiki sitikinimai)
NEDALOMAS
SAVASIS A
ESMINIS A
SOCIALINIS
SOCIALINIS A
A
(Draugyst, meil)
(Draugyst,
meil)
(lyties, kultrinis
tapatumas dvasingumas
rpinimasis savimi)
8 pav. Nedalomas savasis A: sveikatingumo modelis

(pagal J.E. Myers, T.J. Sweeney, 2005)
Remiantis A. Adlerio teorija, btina atsivelgti asmenybs unikalum ir smoningum, nes kiekvienas mogus tai unikali motyv, bruo, interes bei vertybi sistema.
Nedalomas savasis A nurodo visapus sveikatingum ir akcentuoja holizm:
1. Krybingas A asmens mstymas, kontrol, emocijos, darbas bei teigiamas
humoras. Tai savybi derinys, kurias individas lavina ir vysto tam, kad galt
lengviau sveikauti su aplinkiniais. Autoriai pastebi, kad individo mstymas takoja
jo emocijas, o taip pat ir neverbalin elges (kn). Panaiai kaip individo emocinis
patyrimas takoja jo kognityvin atsak ir panaius emocinius patyrimus. Kontrol
J. E. Myers ir T.J. Sweeney (2005) apibdino kaip suvokiam individo gebjim
takoti vykius savo gyvenime. Yra inoma, kad teigiamas humoras takoja fizin ir
psichin mogaus funkcionavim. Emocijas sudaro ne tik fiziologinis suadinimas
ir raika, bet taip pat ir smoningi igyvenimai. Darbas yra labai svarbus kiekvieno
41
mogaus gyvenime, nuo tinkamo darbo labai priklauso, ar mogus gebs save
realizuoti bei ar galsime jo gyvenim pavadinti pilnaveriu.
2. Kovojantis A tai asmens laisvalaikis, streso valdymas, vidin gerov, realistiki
sitikinimai. Realistiki sitikinimai ir buvimas slytyje su realybe padeda individui
funkcionuoti esamuoju momentu ir reaguoti vykstanius vykius ia ir dabar.
Iracionals sitikinimai gali sukelti frustracij ir nusivylim. Vidin gerov gali bti
sustiprinta efektyviai susidorojant su gyvenimo pokyiais. Savaveiksmikumas
yra pasiekiamas patiriant skm kasdieniniame gyvenime. Darnos jausmas
apibdinamas komponentais: visapusis pasaulio supratimas tai savyb,
leidianti suvokti informacij kaip ril suvokiam sraut; kontrols jausmas, kuris
nurodo, kad mogus turi pakankamai gali susitvarkyti su gyvenimo keliamais
reikalavimais; prasmingumo jausmas, kuris nurodo, kad mogui verta priimti
gyvenimo ikius.
3. Socialinis A tai asmens patiriami draugysts ir meils jausmai. Draugyst, meil
ir seksualinis intymumas nra aikiai atskiriami dalykai, ios svokos danokai
painiojamos. Taiau yra aikiai inoma, kad draugyst ir intyms santykiai gerina
mogaus gyvenimo kokyb ir ilgina jo trukm. Socialin parama teigiamai siejasi
su gera fizine ir psichine sveikata.
4. Esminis A tai asmens lyties bei kultrinis tapatumas, dvasingumas bei
rpinimasis savimi.
5. Fizinis A tai asmens fizinis aktyvumas ir mityba, rpinimasis savo knu.
Individo sveikatingumo nemanoma nagrinti atsisakius aplinkos faktori, kurie
neivengiamai takoja individo sveikatingumo pojt tiek gerja, tiek blogja prasme. Visi
modelio elementai yra tarpusavyje susij ir pokyiai viename i j gali takoti pokyius
kituose elementuose (Myers, Sweeney, 2005).
1. Kokia yra mogaus sveikatingumo samprata?
2. Kokia yra mogaus gerovs samprata?
3. Kaip mogaus unikalumas ir smoningumas siejasi su jo sveikatingumu?
4. Kas tai yra nedalomas savasis A?
5. Kaip mogaus fizin saviugda siejasi su jo gerovs samprata, remiantis
sveikatingumo modeliais?
Literatra
Adams, T.B., Bezner, J.R., Steinhardt, M. (1997). The conceptualisation and measurement of perceived wellness:
integrating balance across and within dimensions. American Journal of Health Promotion, 12(3), 380-388.
Beck, T.A. (2005). Kognityvine terapija ir emociniai sutrikimai. Copyright 1976 by Aaron T.Beck. Vilnius: Via Recta.
Carr, A. (2004). Positive Psychology. The Science of Happiness and Human Strengths. New York: Brunner
Routledge.
Ivey, A. (1989). Mental health counselling: a development process and profession. Journal of Mental Health
Counselling, 11(1), 26-35.
42
Kardelien L., Rakauskien, V., Kardelis, K. (2011). Fizinio aktyvumo skatinimas taikant edukacin konsultavim.
Studij knyga. Kaunas: LKKA.
Myers, J.E., Sweeney, T.J. (2005). The indivisible Self: An Evidence-Based Model of Wellness (reprint). The
Journal of Individual Psychology, 61(3), 269-279.
Sointu, E. (2005). The rise of an ideal: tracing changing discourses of well-being. The Sociological Review, 53 (2), 255-274.
1.9.
Kno kultros ir sporto psichologija
dr. Vinga Indrinien

E.H. Erikson (1968) vienas i pirmj plaiai nagrinjo asmenybs tapatumo samprat
psichologijoje. Jis pastebjo, kad svarbiausia asmens uduotis yra identifikuoti save,
formuoti asmenybs tapatum. is procesas prasideda tik gimus, nuo pirmojo kdikio ir
mamos susitikimo, ir tsiasi vis gyvenim. Savs identifikavimo ir tapatumo formavimo
procesas paauglystje yra ypa svarbus. Ne tik dl to, kad paauglystje ir jaunystje
savojo tapatumo formavimo proces lydi kriz, bet ir dl to, kad iuo laikotarpiu savasis
tapatumas reikia ir savojo A ateities vaizdo krim, vyksta tolesn suaugusiojo raida,
formuojasi poiriai, vertybins nuostatos, o kartu ir elgsena.
Savojo A suvokimas prasideda nuo ms. Vaikai paprastai pasitiki savimi, yra patenkinti
ir savimi, ir fiziniu A, taiau vliau brstant vyksta pokyi: tiek merginos, tiek vaikinai
susirpina savo ivaizda, svoriu, kno linijomis, jauiasi maiau patenkinti savuoju A.
Tam tikras savs suvokimas neabejotinai nukreipia asmens elges kakuria linkme bei
siejasi su asmens savs vertinimu. Taigi, aikiai suvokiamas fizinis A, kuris traukiamas
gerov, sveikatingum, nukreipia aikiai motyvuot elges bti ar nebti fizikai aktyviam.
Kno vaizdas yra svarbus veiksnys, takojantis savojo A suvokim ir vystym. Pastebima,
kad fizinis A reikmingai susijs su vidine asmens darna. Be to, fizinio savojo A suvokimas
tampa vis svarbesnis kasdieniame kiekvieno asmens gyvenime (Laus ir kt., 2011).
Daugelis autori nurodo, kad fizinio A samprata tai subjektyvios asmens mintys apie
objektyvj savo kn (jo dyd, ivaizd, formas ir kt.). i asmens samprata apima keturis
svarbiausius elementus: savo ivaizdos suvokim; poir savo kn; nerim ir kitus
jausmus, susijusius su vieu savojo kno pateikimu; elges, susijus su asmens kno vaizdu,
pvz., fizin aktyvum, mityb, gyvensen ir kt. Taigi, kno vaizdo samprata apima ne tik
subjektyvias mintis, bet ir sitikinimus, jausmus bei elges, kuris turi takos fiziniam A.
Pasak K.R. Fox (1990), fizin A sudaro penki elementai: sportin kompetencija tai savo
sportini gebjim suvokimas, gebjimas imokti nauj sportini gdi, pasitikjimas
savimi sportinje aplinkoje. Manoma, kad suvokiama asmens kompetencija yra pirminis
motyvacinis veiksnys, veikiantis nepriverstin, savarankik asmens fizin aktyvum (Harter,
1985; pagal Burgess ir kt., 2006); fizin bkl; kno patrauklumas; fizin jga; fizin savivert.
Mokslininkai sutaria, kad savasis A yra daugiamatis reikinys. Savs suvokimas
susideda i specifini srii, pvz., fizinio savojo A. Savojo A ir atskir jo dali vaizdas
veikia asmens elges, pvz., fizinis A veikia asmens fizin aktyvum. Fizinis savasis A
pristatomas ir kaip daugiamatis konstruktas. Pasak H.W. Marsh (1996), fizinis A susideda
43
i 11 element: jgos, kno riebal, aktyvumo, itvermingumo ir geros fizins bkls,

sportini gebjim, koordinacijos, sveikatos, ivaizdos, lankstumo, bendros fizins
saviverts ir bendro savs vertinimo.
Remiantis hierarchiniais modeliais fizinio A konstrukt galima skaidyti vis maesnes,
konkretesnes ir specifikesnes kategorijas. Taip sportiniai gebjimai gali bti skaidomi
kitas kategorijas (pvz., gebjimas aisti krepin) ir subkategorijas (pvz., gebjimas mesti
krep). Maesns, specifins kategorijos yra dinamikesns, nepastovios, o bendrieji
veiksniai yra pastovesni. Kai kurie mokslininkai analizuoja ryius tarp skirting fizinio A
konstrukto dali. Pastebima, kad subjektyvus savo geros fizins bkls suvokimas labiau
siejasi su fiziniu savaveiksmikumu nei su subjektyviu savo fizini gebjim vertinimu,
savojo fizinio A primimu ir bendru savs vertinimu. Fizinis savaveiksmikumas labiau
susijs su savo fizini gebjim vertinimu nei su fizinio savojo A primimu ir bendru
savs vertinimu. O savo fizini gebjim vertinimas labiau siejamas su bendru savs
vertinimu ir subjektyviu savo geros fizins bkls suvokimu nei su fiziniu savs vertinimu.
Sveikas poiris savo kn labai susijs su socialine jaunuolio aplinka, taigi pirmiausia
su eima. Formuojant jaunuolio poir savo fizin kn, tio ir mamos vaidmuo yra
vienas svarbiausi. Ypa svarbus darnus jaunuolio ir jo tv santykis formuojant tinkam
poir savo kn. Nustatyta, kad per daug kontroliuojani, valding tv vaikai
(tiek merginos, tiek vaikinai) yra daniau nepatenkinti savo kno vaizdu, o merginoms
daniau bdingi valgymo sutrikimai.
Prasta socialin, ekonomin padtis gali turti takos neigiamam poiriui save.
Be to, nurodoma, kad jaunuoliai, kuri socialin, ekonomin padtis yra emesn, yra
link save sumenkinti, o menkas savs vertinimas siejasi su prastesniu rpinimusi savo
sveikata, maesniu fiziniu aktyvumu. Todl, siekiant paskatinti jaunuoli fizin aktyvum,
btina padti jiems ugdyti teigiam savs vertinim ir fizin A (Veselska ir kt., 2011).
Jau madaug trisdeimt met tyrjai nagrinja ry tarp savasties (savs suvokimo,
tapatinimo) ir sitraukimo sport bei sportini laimjim. Vienas i toki mogaus
savasties konstrukt apibdinamas kaip atletinis tapatumas (angl. athletic identity),
kuris yra siejamas ne su konkreiu elgesiu ar poiriu, o traktuojamas kaip daugiamatis
konstruktas. Atletinis tapatumas yra fizinio savojo A dalis (Anderson, 2004).
Vieni mokslininkai atletin tapatum apibdina kaip konstrukt, nusakant mogus
tapatinimsi su sportine veikla (Brewer ir kt., 1993; Anderson, 2004). Taip pat teigiama,
kad atletin tapatum formuoja asmens suvokiama sporto svarba, iskirtinumas ir
savs tapatinimas su sportu ar sportavimu (Good ir kt., 1993). Remdamiesi kiekybiniais
tyrimais, tyrjai pasil ne vien daugiamat model, kurie atskleidia atletinio tapatumo
fenomen. Toliau pristatomi keli atletinio tapatumo modeliai.
C. Anderson (2004) teigimu, atletinis tapatumas yra daugialypis asmens savs
suvokimas, kai svarbu, kaip asmuo suvokia savo sportikum (ar jis yra sportikas
ir (ar) atrodo sportikai), kiek jam yra svarbus sportavimas, manktinimasis, fizinis
aktyvumas, kokia asmens kompetencija sportuoti, ar jis geba, ar yra guds atlikti
vairi sportin veikl. C. Anderson (2004) modelyje akcentuojama ir socialins aplinkos
svarba: palaikymas, kur sportuojant, bnant fizikai aktyviam gali suteikti aplinkiniai
44
(sutuoktinis, draugas, tvai, mokytojas, ugdytojas, mentorius ir kt.). C. Anderson (2004)

manymu, visi komponentai (ivaizda, svarba, kompetencija ir paskatinimas) yra vienodai
svarbs savo atletiniam tapatumui suvokti, nors stipriausia koreliacija buvo nustatyta
tarp asmens fizinio aktyvumo ir svarbos komponento. Mokslininks nuomone, modelis
papildo teorijas, teigianias, kad ketinimai ar specifiniai planuojami veiksmai didina
tikslingo fizinio aktyvumo tikimyb. Pastebima, kad visi keturi sportinio tapatumo
komponentai glaudiai susij su asmens fiziniu aktyvumu didjant j saviraikai didja
ir asmens atletinis tapatumas bei fizinis aktyvumas.
Vis dlto yra nustatyti ir neigiami rykesnio asmens atletinio tapatumo aspektai:
asmenys, kuri atletinis tapatumas rykesnis, daniau pernelyg sitraukia sportin veikl,
o isilavinim link gyti vliau. Taiau tai bdinga asmenims, kurie usiima profesionalia
sportine veikla, t.y. siekia sporto rezultat.
Apibendrinant galima teigti, kad fizinis A yra svarbus veiksnys, ugdant asmens
sveik gyvensen. Teigiama, kad fizinis A glaudiai susijs su vairi tautybi asmen
fiziniu aktyvumu. Danai fizinis savs suvokimas yra svarbesnis veiksnys nei kno mass
indeksas. Asmens fizinio A ugdymas, tiktina, turs takos ir jo fizinio aktyvumo vis
gyvenim ugdymui. Remiantis hierarchiniais modeliais, ugdant jaunuolio fizin A,
daroma taka bendram geresniam savs vertinimui, teigiamam savajam A.
1. Kaip bt galima apibdinti asmens fizinio A samprat?
2. Kaip socialin aplinka yra susijusi su asmens fizinio A vystymu(si)?
3. Kas yra atletinis tapatumas?
4. Kokios fizinio A ir atletinio tapatumo kategorijos? Kaip bt galima jas apibdinti?
5. Kaip atletinis tapatumas ir fizinis savasis A siejasi su fiziniu aktyvumu ir sportavimu?
Literatra
Anderson, C.B. (2004). Athletic identity and its relation to exercise behavior: Scale development and validation.
Journal of Sport & Exercise Psychology, 26 (1), 3956.
Brewer, B.W., Van Raalte, J.L., Linder, D.E. (1993). Athletic identity: Hercules museles or Achilles heel?
International Journal of Sport Psychology, 24, 237254.
Burgess, G., Grogan, S., Burwitz, L. (2006). Effects of a 6-week aerobic dance intervention on body image and
physical self-perceptions in adolescent girls, Body Image, 3 (1), 5766.
Good, A.J., Brewer, B.W., Petitpas, A.J., Van Raalte, J.L., Mahar, M.T. (1993). Identity foreclosure, athletic identity,
and college sport participation. Academic Athletic Journal, 8, 112.
Fox, K.R. (1990). The Physical Self-Perception manual. Dekalb, IL: Northern Illinois University, Office of Health Promotion.
Laus, M.F., Costa, T. M.B., Almeida, S.S. (2011). Body image dissatisfaction and its relationship with physical
activity and body mass index in Brazilian adolescents. Jornal Brasileiro de Psiquiatria, 60 (4), 315320.
Marsh, H.W. (1996). Construct validity of Physical Self-Description Questionnaire responses: Relations to
external criteria. Journal of Sport and Exercise Psychology, 18 (2), 111131.
Veselska, Z., Madarasova-Geckova, A., Reijneveld, S.A., van Dijk, J.P. (2011). Socio-economic status and physical
activity among adolescents: the mediating role of self-esteem. Public Health, 125 (11), 763768.
45
1.10.
Psichologin adaptacija fiziniams krviams
dr. Vinga Indrinien

Asmens veikiamas fizinis krvis yra vienas veiksni, darani poveik jo psichinei ir
fizinei sveikatai, pasiekiamiems rezultatams. Staigus fizinio krvio ar jo intensyvumo
padidinimas gali paveikti imunin organizmo funkcij bei psichologin reakcij.
Neigiamas fizinis ir psichologinis atsakas labai priklauso ir nuo kit veiksni, pvz.,
mitybos, pervargimo, persitreniravimo ir pan. Siekiant ivengti neigiam padarini dl
fizini krvi yra siloma (Munroe-Chandler, Hall, 2007; Martens, 2004):
Fizin krv ir jo intensyvum didinti palengva ir palaipsniui.
Vengti per sunki fizini krvi, kurie neatitinka sportuojanio ar fizikai aktyvaus
mogaus jg.
Btinas geras poilsis, atsipalaidavimas.
Nustatyti stres sukelianius veiksnius, susijusius su asmens fiziniu aktyvumu ar
sportine veikla ir stengtis juos paalinti.
Kiekvienas asmuo yra individualus, kiekvieno asmens socialins aplinkybs labai
skiriasi. Tai visuomet turi vertinti treneris ar konsultantas. Todl keleto moni
fizin ar psichologin reakcija tas paias atsigavimo priemones, fizin krv, kitus
dirgiklius skirtinga.
Personalas, dirbantis su fizikai aktyviais ar sportuojaniais monmis, visada
privalo stebti savo kliento socialin kontekst. Nustatyti tuos momentus, kai
asmuo igyvena sudtingesn asmenin laikotarp (pvz., kritiniai vykiai eimoje,
laikotarpiai prie ir per egzaminus ir pan.). Be to, atkreipti dmes jei klientas m
usiimti aktyvesne sportine veikla. Tuo metu privalu ypa atkreipti dmes kliento
atsigavimo, adekvataus poilsio ir mitybos, infekcij profilaktikos priemones.
J. Taylor ir G. Wilson (2005) pastebi, kad didels reikms emocinei tampai turi
pasitikjimo savimi stoka. Taigi, fizikai aktyvaus mogaus emocins reakcijos bei
jaudulys priklauso nuo to, kiek jis mano gals pasiekti savo tikslus. Labiau neigiamai
link mstyti asmenys abejoja gal pasiekti usibrtus tikslus (pvz., ilaikyti savo fizinio
aktyvumo lyg), jie patiria didesn jaudul (tamp). I kitos puss, kartais pesimistiki
asmenys sugeba savo emus lkesius paversti motyvacija. Vliau vykdant usibrtas
uduotis j pasitikjimas savimi auga ir tai leidia pasiekti geresnius rezultatus.
Taiau tuomet, kai asmens pasitikjimas savimi labai emas, jam bdinga mstyti
iracionaliomis mintimis, kurios atspindi netikslius ir alingus sivaizdavimus apie savo
pasiekimus. Paprastai pasitikjim savimi suteikia treniruots, usimimai tai labai
priklauso nuo kartu dirbanio personalo, trenerio.
Yra iskiriamos 5 sritys, kuri vertinimas lemia psichologin tamp (Martens, 2004).
ios sritys tai: 1) reikalavimai, kurie keliami sportuojaniam asmeniui situacijoje; 2)
asmens resursai (galimybs) tuos reikalavimus gyvendinti; 3) situacijos pasekms; 4)
pasekmms priskiriama reikm; 5) kno proces sismoninimas. Psichologin tampa
gali bti susijusi ir su dmesio sutelkimu rezultatus, pasekmes, o ne pat proces.
46
Socialins per didels psichologins tampos prieastys yra kit moni, reikming
asmeniui (pvz., trenerio, draugo (-s), eimos nari, komandos nari), lkesiai. Kai
asmuo jauiasi negals pateisinti jam keliam lkesi, jis jauia grsm savivertei, o taip
pat, netiesiogiai, baim prarasti kit pritarim, palaikym.
Kadangi psichologin tamp danai nulemia neigiami ir netiksls situacijos
vertinimai, pirmoji pagalbos priemon, siekiant suvaldyti tamp, yra savs vertinimo
pakeitimas. Viskas prasideda nuo to, kad asmuo nepakankamai vertina savo galimybes
susitvarkyti su situacija. Taip vertinant savo galimybes, jam trksta tikjimo savo
sugebjimais (jei fizinis krvis yra tinkamas).
Konsultantai gali padti sportuojaniam asmeniui racionaliai vertinti savo lkesius,
susijusius su fiziniu krviu, aptardami 5 anksiau mintas vertinimo sritis (situacijos
reikalavimus, savus resursus, pasekmes, pasekmms priskiriam reikm ir kno
pojius). Tai ypa svarbu dirbant su jaunais monmis. Pasikeitus mintims, pasikeiia ir
jaudulio stiprumas, ir mogaus elgsenos atsakas.
Svarbu atsivelgti ir socialins aplinkos reikalavimus: kaip asmuo suvokia kit jam
keliamus reikalavimus, kit lkesius jo atvilgiu. Svarbus racionalumas, logiki lkesiai,
adekvats treniruoi tikslai.
Btina vertinti, kad sportuojanio asmens tikslai, susij su fiziniu krviu, bt:
pozityvs (Koks turt bti sportavimo rezultatas? Kokie tikslai ioje situacijoje?),
asmens kontrols ribos (Kas daro tak io tikslo pasiekimui? Koki veiksm galite
imtis siekiant io tikslo? K vis pirma nortumte padaryti artjant prie tikslo? Kas
gali sutrukdyti?),
pamatuojami ir apibrti laike (Kaip suinosite, kad pasiekte tiksl? Kokie veiksniai
Jums parodys, kad pasiekte tiksl? Kada is tikslas bus pasiektas? Koks rezultatas
Jums bus rodymu, kad tiksl pasiekte?)
kvepiantys ir motyvuojantys (Tikslas turi bti svarbus ir reikmingas paiam
konsultuojamam asmeniui)
nekenkiantys (Kaip tai gali paveikti Js sveikat? K reiks paaukoti? Ar tikslinga?).
Visos ios poveikio priemons maina psichologin tamp, susijusi su fiziniu krviu,
keliais atvilgiais. Pirma, asmuo pamato kitus situacijos aspektus, kurie suvokiami
kaip maiau grsmingi. Antra, ios strategijos keiia asmens nuostatas. Treia, padeda
sportuojaniam mogui vertinti fizinio krvio poveik sveikatai.
1. K galima padaryti, siekiant ivengti neigiam padarini dl fizinio krvio?
2. Kodl gali atsirasti psichologin tampa dl fizinio krvio?
3. Kaip asmens socialin aplinka yra susijusi su patiriama tampa dl fizinio krvio?
4. Kaip sportuojanio asmens emocijos, jausmai ir elgesys yra susij?
5. Kaip reikt formuluoti racionalius sportuojanio asmens tikslus, susijusius su
fiziniu krviu?
47
Literatra
Martens, R. (2004). Successful coaching. 3rd ed. Champaign, IL: Human Kinetics.
Munroe-Chandler, K., Hall, C. (2007). Psychological interventions in sport. In P. Crocker (Ed.), Introduction to
sport psychology: A Canadian perspective. Toronto, ON: Pearson.
Taylor, J., Wilson, G. (2005). Applying sport psychology: Four perspectives. Champaign, IL: Human Kinetics.
1.11.
Streso valdymo technikos
dr. Vinga Indrinien

Stresas natrali kiekvieno mogaus gyvenimo dalis, neatskiriamas bet kurios
specialybs atstov darbo bei asmeninio gyvenimo komponentas. Pats savaime stresas
nra liga, o tik apsauginis mechanizmas. Taiau ilgalaikis stresas, kuris gali bti ir nelabai
intensyvus, neigiamai veikia tiek fizin, tiek psichin sveikat, veria organizm eikvoti
energij ir ji natraliai nebeatsistato. Organizmas ima eikvoti energij, kuri turt bti
skirta kitiems tikslams (imunitetui, kokybikai protinei veiklai ir pan.), todl maja
atsparumas, blogja atmintis, darbingumas. Todl ilgalaikis stresas kenkia santykiams
su aplinkiniais, sumaina pasitenkinim gyvenimu. Be to, kiekvienas mogus vienaip ar
kitaip reaguoja vairius stresorius, taiau ne kiekvienam neigiamos situacijos sukelia
vienodas pasekmes (Krohne, 1996).
Streso veikimas arba tiesiog veikimas (angl. coping) suvokiamas kaip tam tikra
sistema, kuri apima tam tikras emocijas, poir ar elges. veikimas taip pat suprantamas
kaip sudtinis psichinis procesas, kuriuo remdamasis mogus veikia stres, sprendia
problemas ar priima sprendimus. J. B. Cohen ir R. S. Lazarus yra pastebj, jog streso
veikimas yra labiau procesas nei mogaus savyb. veikimo procesas gali bti
apibdinamas maiausiai dviem etapais (Lazarus, 1999):
konfrontavimas (Ar tai kam nors rpi?),
susidorojimas (K a galiau dl to padaryti?).
Taiau kai kurie tyrjai streso veikim nagrinja kaip konkrei strategij, t.y.
optimizmas/pesimizmas, teigiamas mstymas ar joga ir pan. ie veikimo bdai ir takoja,
kaip konkretus asmuo veikinja jo gyvenime kilus stres. Tos slygos dl kuri atsirado
ie veikimo bdai daniausiai nesisieja su konkreia streso situacija. Taigi, tie veikimo
stiliai, kuriems atsirasti turjo takos aukljimas ir tvai, apsprendia, kaip reaguos
stresori: nusialinus ar pernelyg jautriai. Be to, pastebima, kad tokie veikimo bdai
kaip optimizmas gali bti gimti. Pvz., remiantis Schulman tyrimu, buvo pastebta, kad
monozigotini dvyni optimizmo ryys buvo ymiai didesnis nei tarp dizigotini dvyni
(Butow ir kt., 1999).
Kadangi kiekvienas asmuo yra unikalus, tai emocinis, kognityvinis ar elgsenos atsakas
stres gali labai skirtis. Priklausomai nuo situacijos gali bti praktikai nenuspjami paiam individui. Tai apsunkina streso veikimo technik tyrimus ir j pritaikym praktikoje.
Kaip daniausiai minimas streso veikimo strategijas galima paminti ias: kovojimo
dvasia, neigimas ir nusialinimas, optimizmas/pesimizmas, nerimastingas ir depresyvus
48
veikimas, beviltikumas/bejgikumas, emocinis faktorius, pozityvumas ir teigiamas

mstymas, stoikas primimas.
Kaip svarbiausios streso valdymo galimybs yra ios: kurti nauj socialins pagalbos
tinkl, padti ireikti emocijas, padti susidurti su egzistenciniais klausimais, pagerinti
tarpasmeninius klausimus, stiprinti bendravim, mokyti veikinjimo gdi, mainti
sielvartavim ir skausm, padti susidurti su mirties galimybe ir suvokti ligos reikm
ar tiksl.
Pateikiama keletas streso veikimo strategij (Anshel, Si, 2008; Sutherland,
Cooper, 2009):
Mankta. Pvz., joga, pilatesas, okis ir pan. Esant emocinei tampai, stresui, mogaus
aktyvumas maja: emocijos tampa skurdesns, maja domjimasis gyvenimu,
atsiranda neveiklumas, sutrinka bendravimas, silpnja ir fizin individo veikla,
todl svarbus dalykas tampa fizinis mogaus aktyvumas, pvz., okio metu tenka
susikaupti, jausti ritm, koordinuoti savo judesius, o taip pat padeda atsikratyti
asmenini igyvenim, kyri ir nemaloni mini, pasiduoti malonioms
emocijoms ir gerai nuotaikai. Naudingiausia mankta yra tiems asmenims, kurie
patiria ma socialin palaikym i aplinkos, turi maiau optimizmo. Teigiamas
jogos efektas pasireikia daugelyje srii, susijusi su liga: pagerja miego kokyb,
nuotaika, sumaja stresas, sielvartavimas, t.y. pagerja gyvenimo kokyb.
Socialinis palaikymas. Nustatyta, kad sveiki ir teigiami socialiniai santykiai, o
ypa eimyniniai turi didels reikms streso veikai. Socialinis palaikymas
tai specifini socialini poreiki tenkinimas: artumo, saugumo, informacijos,
praktins pagalbos, nusiraminimo ir t.t. Todl trenerio socialinis palaikymas bti
fizikai aktyviam gali bti viena i svarbiausi pagalba.
Atribucijos stilius. Tai, kaip mogus paaikins vykius, turi takos jo ateities
lkesiams, todl negatyvus atribucijos stilius turi ry su vieniumo jausmu,
depresija, ema saviverte. Optimist sveikata yra geresn nei pesimist, kadangi
optimistai ir pesimistai, susidr su stresoriais, naudoja skirtingas veikimo
strategijas. Optimistai daniau sunkumus veikia susikoncentruodami problem,
o ne emocijas. Optimist proiai yra palankesni sveikatai nei pesimist. Rastas
ryys: pesimizmas nusivylimas saviudyb. Optimizmas taip pat siejamas su
tiesioginiu atsparumu stresui. Daugelis tyrj atkreipia dmes pozityvumo svarb
ne tik veikiant stres, bet ir kaip prevencin komponent. Mintis yra energija, kuri
sumodeliuoja asmens numatomus procesus.
Relaksacijos. Kvpavimo relaksacija atpalaiduoja raumenis, prapleia
kraujagysles, sumaina tamp. Danai prie pat varybas sportinink kvpavimas
tampa greitas ir pavirutinikas (t.y. negilus). Kvpavimas turi ir psichologin
reikm. Didel problema jaudinantis yra tai, kad sportininkas susitelkia
neigiamus simptomus (pvz., raumen tamp, skrandio skausmus). Giliai ir ltai
kvpdamas bei ikvpdamas, sportininkas sumaina kai kuriuos i i simptom,
o kartu padidina pasitikjim savimi ir pagerina savo nusiteikim. Be to, sutelkus
dmes kvpavim, dmesys perkeliamas nuo neigiam jausm, kuriuos kelia
49
per didelis jaudulys. Tai rodo jaudul, dl kurio kvpavimo sistema ima veikti
nepilnai ir organizmas aprpinamas nepakankamu kiekiu deguonies. Pasyvi
raumen relaksacija skirta raumen atpalaidavimui, jos dka maja tampa,
gerja miegas, normalizuojasi vidaus organ veikla, atsiranda energijos. Tempimo
pratimai taip pat ir joga, pilatesas bei E. Deikobseno progresuojani raumen
relaksacij. Ji skirta tampos paalinimui bei raumen lankstumo didinimui.
J. ulco autogenin treniruot gana populiari technika skirta bendrai
relaksacijai, kraujo apytakos, miego ir bendros savijautos gerinimui. Vizualizacija
iai relaksacijos pratim grupei bt galima priskirti ir valdomos vaizduots
tekstus. Tokia relaksacija skirta raumen atpalaidavimui, o taip pat ramybs
ir kontrols pojio sukrimui. Tiktina, kad vaizduots pagalba galima keisti
fiziologinius procesus. Taigi, sportininkai gali pasinaudoti savo vaizduote, kad
prie varybas pasiekt reikiam jaudulio lyg. Jie gali pasitelkti energizuojanius
vaizdinius (pvz., svarbi varyb, dideli pastang, skms vaizdiniai suaktyvina
fiziologinius procesus) arba raminanius vaizdinius (atpalaiduojanius, saugius,
ramius vaizdus visa tai sumaina fiziologini proces aktyvum).
1. Kokie yra streso veikimo etapai?
2. Kokias inote streso valdymo technikas?
3. Kaip mogaus individualumas yra susijs su streso valdymo technikomis?
4. Kaip mogaus mintys (mstymo predispozicija) yra susijusios su patiriamu stresu?
5. Kokias inote relaksacijos ris? Kuo jos skiriasi?
Literatra
Anshel, M.H., Si, G. (2008). Coping styles following acute stress in sport among elite Chinese athletes: A test of
trait and transactional coping theories. Journal of Sport Behavior, 31(1), 3-21.
Butow, P., Coates, A., Dunn, S. (1999). Psychosocial predictors of survival in metastatic melanoma. Journal of
Cliical Oncology, 17, 2256-2263
Krohne, H.W. (1996). Individual differences in coping. In M. Zeidner, & N. S. Endler (Eds.), Handbook of coping:
Theory, research, applications (pp. 381409). New York: Wiley.
Lazarus, R.S. (1999). Stress and emotion: A new synthesis. New York: Springer.
Sutherland, V., Cooper, C. (2009) Strategic stress management. Houndmills: Macmillan.
50
2. SVEIKATOS EDUKOLOGIJA
Modulio koordinator prof. dr. Rasa Jankauskien
Studentas inos ir supras visuomens sveikatos pagrindinius dsningumus,
pagrindinius sveikatos ugdymo principus ir tikslus, gebs nustatyti asmens ir grups
pasirengim keisti gyvensen bei motyvuoti pokyiams, gebs taikyti tinkamus sveikatos
ugdymo metodus keiiant asmens ir/ar grups gyvensen.
Modulio turinys
2.1. Visuomens sveikatos samprata ir tikslai. Sveikatos samprata. Sveikatos
ugdymas ir sveikatos stiprinimas.
2.2. Rekreacinis fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo normos, fizinio aktyvumo
skatinimas, fizinio aktyvumo klitys, judamieji gebjimai. Asmens fizinio
parengtumo bkls nustatymas ir vertinimas. Mityba ir kno mass valdymas.
Emocin sveikata ir streso valdymas. Priklausomybs ir j prevencija (tabakas,
alkoholis, kvaialai).
2.3. Sveikatos elgesio keitimas ir sveikatos ugdymo metodologija.
2.4. Asmens manktinimosi motyvacija ir elgesio keitimas.
2.1.

Visuomens sveikatos samprata ir tikslai. Sveikatos samprata.

Sveikatos ugdymas ir sveikatos stiprinimas

Iskiriami penki sveikatos apibrimo modeliai: medicinos, biomedicinos, biosocialinis,
vertybinis socialinis ir integruotasis socialinis. Daniausiai cituojamas 1946 m. Pasaulio
sveikatos organizacijos (PSO) Konstitucijoje pateiktas sveikatos apibrimas yra vertybinio
socialinio sveikatos modelio pavyzdys. Teigiama, kad sveikata gali bti apibriama ir kaip
gyventoj visapus dvasin, fizin ir socialin gerov, o ne tik lig ar negali nebuvimas.
Sveikata gali bti apibdinama kaip moni fizinio, psichologinio ir socialinio
funkcionavimo kokyb, kuri galina juos adekvaiai priimti save ir kitus vairiose
asmeninse ir socialinse situacijose (Bedworth, Bedworth, 1992). Ugdymas yra planuot
ir neplanuot mokymosi patiri kompleksas, kuris kartu su socialine, psichologine ir
fizine aplinka veikia asmens savs suvokim (Bedworth, Bedworth, 1992). Taigi, sveikatos
ugdymas apima abu iuos apibrimus. Sveikatos ugdymas apima visas asmens patirtis
planuotas ir neplanuotas, tiesiogines ir netiesiogines kurios veikia tai, kaip mons msto
apie sveikat, jauia savo sveikat ir elgiasi sveikatos srityje.
PSO sveikatos ugdym apibria kaip smoningai sudarytas slygas, kuri tikslas ne tik
suteikti ini, bet ir padti formuotis teigiamoms sveikatos atvilgiu sveikatos nuostatoms
bei sveikos gyvensenos gdiams, padti atsisakyti aling proi bei keisti poir
EDUKOLOGIJA
SVEIKATOS
IR PSICHOLOGIJA
EDUKOLOGIJA
51
sveikat. Lietuvos standartizacijos departamentas 1997 metais sveikatos ugdym (angl.

health education) apibr taip: valstybinio reguliavimo ir pilietins iniciatyvos, socialins
rinkotyros, reklamos, sveikatos mokymo ir propagandos, formuojani sveik gyvensen,
informuojani visuomen apie sveikatos slygas ir sveikatos prieiros problemas,
visuma. Be to, tame paiame dokumente pateikiamas ir sveikatos mokymo apibrimas:
Sveikatos prieiros staig veikla, kurios tikslas mokyti atskiras gyventoj grupes saugoti
ir stiprinti sveikat. domu tai, jog V. veikauskas (2005) sveikatos ugdym apibria kaip
proces, kurio metu teikiama pagalba pacientams bei j eimoms, suvokiant su sveikata
susijusi informacij. Sveikatos ugdymo procesas apima gebjim suprasti ir naudotis
sveikatos informacija tobulinim.
J. F. McKenzie, B. l. Neiger ir J. L. Smeltzer (2005) teigia, kad bendrja prasme,
sveikatos ugdymas suprantamas kaip procesas, kurio metu mons yra mokomi apie
sveikat. Taiau daniausiai mokslinje literatroje sutinkami ie du sveikatos ugdymo
apibrimai. Pirmj 2001 metais pateik JAV Jungtinis Terminologijos komitetas:
sveikatos ugdymas yra bet kokia planuoto, paremto iuolaikinmis teorijomis,
mokymo (si) patirtis, kuri suteikia asmenims, grupms ir bendruomenms galimyb
gauti informacij bei gdius, reikalingus sveikatai palankiems sprendimams priimti
(Joint Committee on Terminology, 2001). Antrj pateikia mokslininkai L. W. Green
ir M. W. Kreuter (1999), kurie sveikatos ugdym apibria kaip vairi mokymosi
patiri kombinacij, sukurt tam, kad bt sudarytos salygos laisvu apsisprendimu
grstai sveikatai palankiai veiklai. Kitais odiais tariant, siekiant gyvendinti efektyv
sveikatos ugdymo proces, btina suprasti, kokios prieastys lemia sveikatos elges,
priklausomai nuo j kurti atitinkamas mokymo (si) slygas ir formuoti mokymosi patirt,
kurti edukacines intervencijas (programas). Apibrimu taip pat sakoma, kad sveikatos
ugdymas nra atsitiktinis, o planuotas procesas. Taip pat yra pabriama, kad asmens
elgesio pokytis negali bti prievartinis, o turi bti paremtas laisvu apsisprendimu,
sitikinimais, o sveikatai palanki veikla gali bti bdinga ne tik asmeniui, bet ir grupei
ar bendruomenei. Taigi, pagrindinis sveikatos ugdymo tikslas asmens, grups
ar bendruomens sveikatos elgesio pokyiai sveikatai palankia linkme bei asmens
galinimas sveikai gyventi.
Sveikatos ugdymo pagrindas visuomens sveikatos ratingumo ugdymas. Sveikatos
ratingumas (angl. health literacy) apibriamas kaip kognityviniai ir visuomeniniai
gdiai, slygojantys asmen motyvacij ir galimyb siekti, suprasti ir naudotis
informacija visais bdais, kurie skatina ir palaiko ger sveikat (veikauskas, 2005).
Sveikatos ratingumas apima tris lygmenis funkcin, interaktyvj ir kritin sveikatos
ratingum. Funkcinio sveikatos ratingumo ugdymo tikslas siejamas su informacijos
perdavimu, interaktyvusis su asmenini gdi tobulinimu, kritinis su asmens ir
visuomens galinimu (veikauskas, 2005). Funkcinis sveikatos ratingumas suprantamas
kaip asmens elementarios inios apie savo sveikat, savo sveikatos bkl, informacija
apie sveikatos sistem, galimybes ja naudotis. Interaktyvusis sveikatos ratingumas yra
tada, kai mogus ne tik ino, bet ir geba rasti nauj ini apie sveikat, jas taikyti sau ir
kitiems. Kritinis sveikatos ratingumas suprantamas kaip gebjimas kritikai analizuoti ir
52
vertinti informacij, remtis sveikatos informacija priimant sprendimus. Bendruomeni

lygyje galinimas (angl. empowerment) sveikatos srityje reikia, kad bendruomens ne
tik ino savo opiausias problemas, taiau yra (galintos) ar turinios gali jas sprsti.
V. veikauskas (2005) atkreipia dmes, kad sveikatos ratingumo ugdymo sistemos
gyvendinimo rezultatas galinta visuomen, kuri aktyviai dalyvauja formuojant alies
sveikatos politikos prioritetus. Taigi, apibendrinant galima teigti, kad:
Sveikatos ugdymas yra planuotas, paremtas iuolaikinmis mokslo teorijomis

procesas, sudarantis slygas asmenims, grupms, bendruomenms ar visai
visuomenei per mokymo (si) patirt isiugdyti sveikatos ratingum, susiformuoti
sveikatos elgesio nuostatas ir reikalingus gebjimus laisva valia priimti su sveikata
susijusius sprendimus.
domu tai, kad 1970-1980 m. sveikatos ugdymas visame pasaulyje buvo labiau
orientuotas individualaus elgesio keitim, taiau nuo 1990 m. jis isiplt, apimdamas
grupes ir bendruomenes ir pradjo vis labiau integruotis sveikatos stiprinim (Butler,
2001). Sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo pagrindas. Sveikatos ugdymo tikslas
ugdytini sveikatos elgesio pokyiai, taiau jei jie atsiranda kartu su palankiais fizins,
socialins ir kitos aplinkos pokyiais, proces jau galima vadinti sveikatos stiprinimu
(Butler, 2001). Vienas i sveikatos ugdymo tiksl yra padti monms suprasti ry tarp
asmens vertybi, su sveikata susijusio elgesio ir jo pasekmi taip, kad kiekvienas mogus
tapt atsakingu u asmenin pasirinkim, todl sveikatos ugdytojo darb turi lydti
fundamentalus principas, kad asmenys, eimos, bendruomens gali bti mokomos
prisiimti atsakomyb u savo ir tam tikra prasme u kit moni sveikat (Butler, 2001).
Moksliniai tyrimai atskleidia, kad vien tik informacijos pateikimas yra neefektyvus
elgesio keitimo bdas, nes inios ne visada keiia poir, o poiris ne visada sutampa
su asmens elgesiu. Pvz., daugelis medik turi puikias inias apie rkymo al organizmui
ir netgi turi labai nepalank poir rkym, taiau nemaa dalis medik rko.
Pagrindins klaidos, susijusios su sveikatos ugdymo samprata, yra susijusios su poiriu,
kad sveikatos ugdym gali vykdyti bet kas, kas turi pakankamai ini apie sveikat ir
sveikatos ini perdavimas yra pagrindinis sveikatos ugdymo tikslas. Antras mitas yra
sitikinimas, kad bet kas, kas turi nemaai ini apie sveikat, gali sukurti ir vykdyti
efektyvi sveikatos ugdymo intervencij. Treias mitas yra galvojimas, kad sveikatos
ugdymas nra tarpdalykinis studij objektas. I esms sveikatos ugdymas apima
biomedicinos (biochemijos, fiziologijos, sporto fiziologijos, mikrobiologijos, visuomens
sveikatos ir kt.), socialini moksl (psichologijos, edukologijos, sociologijos, kultrins
antropologijos) inias. Ketvirtas mitas yra sitikinimas, kad sveikatos ugdymas gali bti
higienos, civilins saugos, biologijos, kno kultros pamok dalis. inoma, nortsi
tikti, kad integruotas sveikatos ugdymas, iuo metu vykdomas alies mokyklose,
yra geriau negu nieko, taiau danu atveju nesilaikant vieningos sveikatos ugdymo
programos, sunku vertinti, kiek integruotas ugdymas yra saugus ir efektyvus (ODea,
SVEIKATOS EDUKOLOGIJA
53
2005; Petronyt, Zaborskis, Veryga, 2007).

Labai danai, kalbant apie sveikat, pateikiamas LaLonde (1974) sveikatos determinant kompleksas, t.y. asmens sveikata priklauso nuo jo (jos) gyvensenos ir elgesio, genetini ir biologini veiksni, gyvenamosios aplinkos ir sveikatos prieiros sistemos.
Vliau atsirado daugyb mokslini rodym, kad asmens gyvensenai ir sveikatai didiul tak daro eimos ar asmens socialinis ekonominis statusas, nuo kurio didele dalimi
priklauso asmens mityba, fizinio aktyvumo slyg, sveikatos ir kit gyvenimo kokyb
utikrinani paslaug prieinamumas. Taigi, atkreipiamas dmesys sveikatos nelygyb
(Emerson, Graham, Hatton, 2005; Lahelma, 2006; Hagquist, 2006). Be visuomens sveikatos, reikia atkreipti dmes valstybin visuomens sveikatos prieiros bkl paprastai, kuo maiau ji ivystyta, tuo didesn tikimyb, kad u savo sveikatos elges bus
kaltinami patys mons, laikantis aukos kaltinimo pozicijos (angl. victim blaming position). P. elkis (2007) rao, kad sveikatos prieiros srityje nepakanka kurti galimybes
monms naudotis savo teismis, paliekant asmeniui paiam rpintis j gyvendinimu.
Valstyb turi efektyviai gyvendinti prisiimtus sipareigojimus, suinteresuoti visuomens
narius siekti kolektyvins naudos lig prevencijos, sveikos aplinkos krimo. Jei visuomen neformuoja savo paios sveikatos pltros ir neturi galimybi dalyvauti kontroliuojant jos bkl, tai visuomens sveikata bus nepatenkinama (elkis, 2007). Taigi, asmens,
bendruomens ir visuomens galinimas yra vienas i pagrindini visuomens sveikatos
utikrinimo veiksni, o jis gali bti pasiekiamas per sveikatos stiprinim, kuris privalo
prasidti nuo vaikysts tiek eimose, tiek ugdymo staigose.
PSO Europos regioninis komitetas ileido dokument Sveikata 2020. is dokumentas
yra Europos pltros strategijos Europa 2020 dalis. Jo pagrindinis tikslas - reikmingai
gerinti sveikat ir populiacijos gerov, mainti sveikatos netolygumus ir utikrinti
asmen orientuotos sveikatos sistemos veikl. Dokumente iskiriami keturi pagrindiniai
prioritetai: investicijos sveikat per moni galinim; taikinys irdies ir kraujagysli
sistemos bei ukreiamosios ligos; mog orientuota sveikatos sistemos pltra,
stebsena ir atsakomyb; gyvybingos bendruomens ir remianti aplinka.
Pagal nauj sveikatos ugdymo paradigm sveikatos ugdymas nra nukreiptas tik
sveikatos problem sprendimus ar specialij gebjim ugdym. Jis nra tik rkymo ar
alkoholio vartojimo, fizinio pasyvumo, nesveikos mitybos, streso ar rizikingo seksualinio
elgesio prevencija. Pagrindinis sveikatos ugdymo tikslas asmens ir/ar bendruomens
galinimas. Kadangi sveikatos rizikos situacijos kinta laikui bgant ir ateities kartos tiktina
patirs nauj ir mums galimai neinom sveikatos rizikos situacij, mokslininkai sutaria,
kad sveikatos ugdymo tikslas turi bti pirmiausiai universalij gebjim iugdymas. Tai
tokie universals gebjimai ir/ar asmens bruoai kaip gebjimas pasirinkti, gebjimas
atsispirti, pozityvus savs vertinimas, sprendim primimas, gebjimas rasti ir naudotis
informacija, gebjimas komunikuoti, tolerancija, pagarba sau ir kitiems, nuolatinis
mokymasis. Taigi, sveikatos ugdymo tikslas - padti asmeniui, grupei ar bendruomenei
gyti visumin sveikatos samprat, isiugdyti sveikatai naudingus gebjimus, proius ir
nuostatas, atsakomyb u savo ir kit sveikat, paskatinti juos rinktis sveik gyvensen.
Maa to, pabriama, kad sveikatos ugdymas tai nuolatinis mokymo ir mokymosi
54
procesas. Sveikatos ugdyme nra teising ir neteising atsakym, vieni (ugdytiniai) ino
maiau, o kiti (ugdytojai) - daugiau. Taiau visa bendruomen (mokyklos, profesin ar
geografin) mokosi, sveikatos ugdytojas taip pat mokosi. Todl sveikatos ugdymo procese
labai svarbu utikrinti laisvo apsisprendimo atmosfer, padti ugdytiniams mokytis
kritikai vertinti, galinti rinktis ir veikti, mokyti krybingumo priimant sprendimus.
Vengtina instruktavimo, treniravimo, bauginimo, aukos kaltinimo ideologija.
Asmens galinimas yra bsena, kurioje jis demonstruoja santykinai didel savo galios
lyg tai galia rinktis. Asmens galinimas susijs su vairiais sitikinimais apie sveikatos
stiprinimo reikini prieastingum ir kontrols kilm. Jis taip pat susijs su santykinai
dideliu, taiau adekvaiu savs vertinimu, gyvenimo gdiais, kurie galina asmen
kontroliuoti savo gyvenim ir sveikat. Bendruomen be galinimo yra fatalikai negali,
nepajgi imtis politini (valdymo) pokyi. Bendruomen sudaro galinti asmenys. Taigi,
fundamentiniai sveikatos ugdymo principai yra ie:
1. Sveikata yra visapusikas procesas, o ne tik lig prevencija.
2. Sveikatos ugdymas grindiamas lygybs ir socialinio teisingumo principais.
3. Sveikatos ugdymas yra asmens ir bendruomens galinimo procesas, padedantis
monms kontroliuoti savo gyvenim bei sveikat, prisiimti atsakomyb.
4. Sveikata mokoma krybikoje, o ne konservatyvioje (status quo) atmosferoje,
keliant klausimus ir iekant atsakym (Tones, 2004).
Pagrindiniai etiniai sveikatos ugdymo principai yra tokie: saugumas (nedaryti alos);
efektyvus veikimas (nauda turi viryti kain), autonomikas apsisprendimas; teisingumas
(kiekvienam asmeniui taikomos tos paios normos ir taisykls).
Visuomens sveikatos prieira apibriama kaip gyventoj visapus dvasin, fizin
ir socialin gerov (Lietuvos standartas. Sveikata. Terminai ir apibrimai, 1997). domu
tai, jog 1946 m. PSO Konstitucijoje buvo pateikiamas sveikatos apibrimas: sveikata yra
visapus dvasin, fizin ir socialin gerov, o ne tik lig ar negali nebuvimas. Visuomens
sveikatos prieira apibriama kaip visuomens ar atskir jos grupi sveikatos apsauga
ir stiprinimas (Lietuvos standartas. Sveikata. Terminai ir apibrimai, 1997). Visuomens
sveikatos prieiros statymo 2 straipsnio 2 dalyje visuomens sveikatos prieira
apibriama kaip organizacini, teisini, ekonomini, technini, socialini bei medicinos
priemoni, padedani gyvendinti lig ir traum profilaktik, isaugoti visuomens
sveikat bei j stiprinti, visuma. P. elkis (2007) pabria, kad organizuojant visuomens
sveikatos prieiros gyvendinim, nuolat tenka sprsti dilem, kaip pasiekti tinkam
valstybs priemoni ir visuomens nari pastang pusiausvyr. Indlis visuomens
sveikatos prieir, prieingai nei asmens sveikatos prieir, neturi greit ir pastebim
rezultat, nes lig prevencija, sveikos aplinkos ar sveikai gyvenanios bendruomens
krimas duos rezultat tik po daugelio met, majant visuomens sergamumui ir
mirtingumui, didjant sveikos gyvensenos proiams (elkis, 2007).
Taigi, kai kalbame apie valstybini, valdios ir valdymo organ, savivaldybi bei
visuomens sipareigojim, priemoni ir veiksm visum, skirt bendruomeni ar
visuomens sveikatai palaikyti ar stiprinti, kalbame apie sveikatos stiprinim (angl.
health promotion). Sveikatos stiprinimas yra platesnis terminas negu sveikatos ugdymas.
55
Lietuvos standartizacijos departamentas 1997 m. sveikatos stiprinim apibr taip:

valstybini, valdios ir valdymo organ, savivaldybi bei visuomens sipareigojim,
priemoni ir veiksm visuma, padedanti gausinti bei racionaliau panaudoti sveikatos
prieiros iteklius ir labiau kontroliuoti moni sveikat. JAV Jungtinis terminologijos
komitetas (2001) sveikatos stiprinim apibr kaip planuot ugdymo, politini, aplinkos,
teisini ir organizacini veiksm visum, kuri remia asmens, grupi ar bendruomeni
sveikatai palankius veiksmus ir slygas.
Sveikatos stiprinimas yra planuota ugdymo, politini, aplinkos, teisini ir

organizacini veiksm, vykdom valstybini, valdios ir valdymo organ,
savivaldybi bei remiama visuomens sipareigojim, visuma, kuri remia asmens,
grupi ar bendruomeni sveikatai palankius veiksmus ir pltoja tam reikalingas
slygas.
Taigi, sveikatos stiprinimo pagrindas yra sveikatos ugdymas, lig prevencija ir

sveikatos apsauga (Butler, 2001). Visi ie konstruktai tarpusavyje persidengia, sudarydami
taip vadinam sveikatos stiprinimo triad.
Sveikatos stiprinim sudaro sveikatos ugdymas, lig prevencija ir sveikatos

apsauga.
Lig prevencija kyla trijuose lygiuose: pirminiame, antriniame ir tretiniame.
Pirmin lig ir traum prevencija apima intervencijas, skirtas ivengti lig, susirgim,
traum ar sveikatos susilpnjimo prie jiems prasidedant. Lietuvos standartizacijos
departamentas 1997 m. pirmin lig ir traum prevencij apibria kaip organizacines,
teisines, socialines, ekonomines ir sveikatos prieiros priemones, padedanias ukirsti
keli ligoms, mainanias sergamum ir traum danum, kontroliuojanias j prieastis
ir rizikos veiksnius. Pirmin prevencija gali apimti ir intervencijas, siekiant ivengti
nenorim situacij, skaitant ntum. Tokios strategijos daniausiai apima sveikatos
stiprinim, medicinos, teisines, socialines ir ugdymo sritis. Medicininiai pirmins
prevencijos pavyzdiai planiniai skiepai, reguliars dant patikrinimai, genetiniai
vaisiaus tyrimai. Nepaisant to, medicina daugiau pastang skiria lig gydymui, o
prevencija yra patikta pavaldioms institucijoms. Teisins intervencijos pavyzdiais
gali bti statymai vaikus veti specialiose kdse, draudimas rkyti vieose vietose,
periodikas maisto tikrinimas, privalomi skiepai. Socialins intervencijos pavyzdiai
yra rekreacijos organizavimas, vandens fluoridizavimas, aplinkos sanitarija. Ugdymo
intervencijos pavyzdiais gali bti socialini gdi vaikams ir jaunimui ugdymas,
mokymas atspirti grups poveikiui, ini ir svorio kontrols gebjim teikimas, aling
proi prevencija (Petronyt, Zaborskis, Veryga, 2007), bendruomeni sveikatos
ugdymo programos.
56
Antrin lig ir traum prevencija yra lig atpainimas j ankstyviausiose stadijose

ir gydymo taikymas, siekiant sumainti ligos paplitim. Lietuvos standartizacijos
departamentas 1997 m. antrin lig ir traum prevencij apibria kaip organizacines,
teisines, socialines, ekonomines ir sveikatos prieiros priemones, padedanias ukirsti
keli ligoms, mainant lig ar traum sunki padarini danum ir neleidiant atsirasti
sunkioms patologinms stadijoms. Pvz., Lietuvoje vykdoma prostatos vio prevencin
programa, kurios metu vyresnio amiaus vyrams sudaromos slygos nemokamai
pasitikrinti dl prostatos vio, ukerta keli prostatos vio rizikai dar ankstyvose
stadijose. domu tai, jog antrinje lig ir traum prevencijoje sveikatos ugdytoj vaidmuo
yra labai didelis. Sveikatos ugdymas tampa labai svarbus motyvuojant mones nuolat
tikrintis sveikat, ypa vyresniame amiuje. vietimo ir ugdymo staigos taip pat atlieka
svarb vaidmen, reikalaudamos, kad visi mokiniai kasmet iki rugsjo 15 d. pristatyt
eimos gydytojo paymas apie mokinio sveikat. Tokia patikra leidia nustatyti regjimo,
laikysenos ir kitus sutrikimus.
Tretin lig ir traum prevencija apima intervencij, kuri padeda monms su
negalia arba jau sergantiems apriboti ligos sukeliamas pasekmes. is lygis priklauso
medicinos ir reabilitacijos sritims. Lietuvos standartizacijos departamentas 1997 m.
tretin lig ir traum prevencij apibria kaip organizacines, teisines, socialines,
ekonomines ir sveikatos prieiros priemones, padedanias sultinti jau atsiradusi lig
ar traum komplikacij tolesn raid. Reabilitacijos paslaugos, fizin ir profesin terapija
yra svarbs tretins prevencijos komponentai. Ji taip pat apima chirurgij, vaist skyrim,
gyvenimo stiliaus keitim, pvz., pacientams patyrusiems infarkt. Pacient mokymas
uima svarbi viet tretinje prevencijoje. Jie gali bti mokomi kaip elgtis po operacijos,
diabeto ar astmos atveju. Taiau reikia atkreipti dmes, kad tretin prevencija mokesi
moktojams kainuoja brangiausiai.
Sveikatos apsauga susideda i legalios ir biudetins (fiskalins) kontrols, politini
ir savanorik veiksm, skatinani sveikatos stiprinim bei lig prevencij. Dabartin
sveikatos apsauga remiasi politinmis, statym leidybos, socialinmis aplinkos
struktromis. Jos misija mainti tikimyb, kad gyventojai gyvens nesveikoje aplinkoje
arba elgsis netinkamai ir nesaugiai savo sveikatos atvilgiu. Sveikatos apsauga palengvina
tikimyb asmeniui pasirinkti sveikatai palankesn elges. Lietuvos standartizacijos
departamentas 1997 m. sveikatos apsaug apibr kaip sveikatai kenksming fizins
ir socialins aplinkos veiksni stebjim, j poveikio profilaktik ir ribojim. Sveikatos
apsaugos pavyzdiu gali bti statymai, veriantys vaiuojant transporto priemonmis
prisisegti saugos dirus, draudiantys parduoti alkohol nepilnameiams, privalomas
vaik skiepijimas, darbo saugos statymai, padidintas akcizo mokestis cigaretms ir
alkoholiui. Reikia pabrti, kad lobizmas, politiniai susitarimai, valstybi vidaus politika
danai veikia prie sveikatos apsaug. Nors tyrimai rodo, kad sveikatos apsaugos
priemons alkoholio vartojimo srityje veikia efektyviau negu sveikatos ugdymas, ali
statymai danai yra neleistinai palanks alkoholio gamintojams (Petronyt, Zaborskis,
Veryga, 2007), o tai reikia, kad didjant paaugli svaiginimosi alkoholiu procentui, alies
intervencinms programoms teks ileisti daug mokesi moktoj l.
57
Manoma, kad sveikata priklauso nuo paveldjimo, aplinkos, sveikatos paslaug

ir asmens elgsenos. Nors asmeniniai veiksniai laikomi labai svarbiais, ekonomikai
stiprios pasaulio valstybs vis labiau linkusios pripainti, kad ypa svarbu monms
sudaromos sveikatos slygos. 1986 m. lapkriio 21 d. Otavoje (Kanada) vykusioje
pirmoje tarptautinje konferencijoje sveikatos stiprinimo klausimais buvo priimta
Otavos sveikatos stiprinimo chartija, kurioje ivardintos btinos sveikatos slygos. Joje
pabriama, kad sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos politikos teisingumo, bet ir
nuo valstybs politikos. Pagrindinmis sveikat utikrinaniomis slygomis laikoma
taika, pastog, vietimas, maistas, pajamos, stabili ekologin sistema, nuolatiniai
itekliai, socialinis teisingumas, teisinga mokesi sistema. Iki Otavos chartijos labiau
buvo pabriami rizikos veiksniai, tokie kaip nesveika mityba, tabako rkymas, sdimas
gyvenimo bdas. Rizikos veiksniais laikoma mogaus elgsena, kuri susijusi su ligos ir
sueidimo rizikos pavojumi. Otavos chartija vardino rizikos slygas tolimesnius rizikos
veiksnius laiko, erdvs ir tikslo atvilgiais. Rizikos slygos - veiksniai, kurie bgant laikui
takoja mogaus sveikat tiek per rizikos veiksnius, tiek tiesiogiai per mogaus biologij
ir gali bti maai kontroliuojami sveikatos rizikoje esani asmen. Taigi, bgant laikui
rizikos slygos takoja mog per rizikos veiksnius arba per mogaus biologij, taiau
iandieniniame pasaulyje jie vis maiau yra kontroliuojami paties mogaus. Todl Otavos
chartijoje sveikatos stiprinimas apibriamas kaip procesas, galinantis mones didinti
kontrol, gerinant savo sveikat. Taigi, sveikatos stiprinimas nra tik sveikatos sistemos,
o vis politikos srii reikalas. Otavos chartijoje taip pat pabriama, kad sveikatos
stiprinimo veiklos tikslas mainti esamus sveikatos skirtumus, utikrinti vienodas
galimybes ir slygas, kad visi mons galt siekti sveikatos. Pabriama, kad viena
sveikatos sistema negali utikrinti btin sveikatos slyg. Sveikatai stiprinti btinas
vyriausybi, sveikatos, socialinio ir ekonomikos sektori, nevyriausybini ir savanorik
organizacij, vietins valdios organ, pramons ir iniasklaidos bendradarbiavimas.
ioje veikloje dalyvauja atskiri asmenys, eimos, bendruomens. Sveikatos stiprinimo
politika sieja skirtingas sritis per statym leidyb, finansavim, mokesi sistem,
organizacines struktras. Sveikatos problemos turi bti sprendiamos kompleksikai,
tarpusavio pagalba, rpinimasis vieni kitais, bendruomene, natralia gamta tai
pagrindinis sveikatos stiprinimo principas. Sveikatos stiprinimas skatina asmenin ir
socialin moni tobuljim per gaunam informacij, sveikatos mokym ir gyvenimo
gdi ugdym. ie procesai turi vykti vietimo ir ugdymo staigose, eimose ir
bendruomense. Savitarpio pagalba, vientisumas ir ekologija yra kertiniai elementai,
kuriant sveikatos stiprinimo strategijas (Ottawa Charter for Health Promotion, 1986).
Ketvirtojoje Tarptautinje sveikatos stiprinimo konferencijoje, vykusioje Dakartoje
1997 m., buvo priimta deklaracija, kurioje suformuluoti pagrindiniai sveikatos stiprinimo
XXI amiuje principai ir prioritetai, skatinant socialin atsakomyb u sveikat, skatinant
investavim sveikatos pltr, pabriant bendruomeni vaidmen bei galinim.
Dakartos deklaracijoje pabriama, kad asmens gyvenimo stilius yra sveikatos
stiprinimo tikslas, taiau dmesys yra nukreipiamas platesnes sveikatos determinantes.
Deklaracijoje pabriama, kad formuojant visuomens sveikatos politik, kuriant
58
sveikatai palanki aplink, stiprinant bendruomeni veikl, ugdant asmeninius gdius

ir perorientuojant sveikatos prieir gaunami geriausi sveikatos stiprinimo rezultatai.
Sveikatos stiprinimo strategijos gyvendinamos vietimo ir ugdymo staigose, gydymo
ir reabilitacijos staigose, darbovietse, bendruomense, savivaldos institucij lygiais.
Siekiant, kad sveikatos stiprinimo veikla bt efektyvi, mons patys turi dalyvauti
priimant sprendimus, todl labai svarbus yra asmen, grupi ir bendruomeni vietimo
ir ugdymo vaidmuo. Sveikatos stiprinimas yra pagrindinis sveikatos pltros elementas
(Jakarta Charter for Health Promotion, 1997).
2005 m. Bangoke vyko etoji sveikatos stiprinimo konferencija. Joje buvo konstatuota,
kad po Otavos chartijos 1986 m. situacija pasaulyje labai pasikeit, nes toliau didja
sveikatos skirtumai (tarp ali, ali viduje, tarp lyi), didja socialiai paeidiam
socialini grupi skirtumai, urbanizacija, vyksta globaliniai aplinkos pokyiai, pasireikia
kiti sveikatai darantys tak veiksniai, kurie pasireikia per socialinius, ekonominius,
demografinius pokyius, takodami darbo slygas, mokymosi aplink, eim, kultr,
socialin bendruomeni struktr (Bangok Charter for Health Promotion, 2005). Dl to
Bangoko chartijoje buvo suformuluotos naujos keturios sveikatos stiprinimo kryptys:
1. Sveikatos stiprinimas turi tapti pagrindiniu ali pltros klausimu, t.y. vyriausybs ir
tarptautins organizacijos bei struktros turi veikti taip, kad mat sveikatos nelygyb,
sveikatos stiprinimas tapt vietins ir tarptautins politikos dalimi.
2. Pagrindin atsakomyb u sveikat turi prisiimti ali vyriausybs, nes prasta
gyventoj sveikata ir sveikatos nelygyb takoja ali socialin ir ekonomin pltr.
3. Sveikatos stiprinimas turi tapti pagrindiniu visuomens ir bendruomeni dmesio
centru, nes pilietin visuomen ir stiprios bendruomens efektyviai veikia sveikatos
stiprinimo srityje, priversdamos valdios ir privaias struktras atsiskaityti u savo veiklos
pasekmes gyventoj sveikatai.
4. Sveikatos stiprinimas turi tapti moni ir korporacij veiklos dalimi, nes moni
ir korporacij sektorius turi tiesiogin tak, veikdamas moni sveikat, bdamas
atsakingas u darbo saug ir darbuotoj sveikatos stiprinim.
Sveikatos stiprinimas vykdomas per bendruomeni galinim. Fizin ir emocin
gerov yra skatinama, kad asmuo gali numatyti ir takoti fizins, socialins, teisins,
politins aplinkos pokyius. Kai asmuo arba bendruomen gali kontroliuoti veiksnius,
veikianius j gyvenim, tai vadinama asmens galinimu (angl. empowerment).
Platesne prasme galinimas yra daugiapakopis konstruktas, traukiantis mones,
galinius kontroliuoti ir veikti savo gyvenim fizinje, socialinje, teisinje, politinje
aplinkoje. galinti mons jauia kontrols ir veiklos tikslingumo jausmus dalyvaudami
bendruomens gyvenime, priimant politinius visuomens sveikatai aktualius
sprendimus ir pagaliau dalyvaudami demokratiniame visuomens gyvenime. Vakar
alyse vieni svarbiausi bendruomeni sveikatos altini yra jga ir kontrol. Kai
bendruomen turi jgos, ji gali numatyti, kontroliuoti ir takoti fizin, socialin, teisin,
politin aplink, prieingai, silpn bendruomen, neturini jgos ir kontrols takoja
aplinka. Mokslininkai nustat, kad yra stiprs ryiai tarp asmens ir bendruomens
jgos ir savo gali suvokimo bei suvokiamo savo sveikatos lygmens. galinimo
59
aknys gldi bendruomens psichologijoje, feminizmo teorijoje, isilaisvinimo (angl.

liberation) teologijoje ir socialinje veikloje. galinimo teorija paremta modeliu,
kuriame visuomen sudaro atskiros grups, turinios skirting jg kontroliuoti
iteklius. mons, kurie yra nepajgs arba stokoja isilavinimo, gali maai kontroliuoti
bendruomens iteklius. Todl vakar valstybse sveikatos stiprinimo pastangos
danai bna nukreiptos i jg atstovavimui. Vakar pasaulyje pirmin sveikatos
stiprinimo nuostata yra ne politikos ar vietimo skatinimas, o paprastas mogus, kurio
sveikatai gresia pavojus. Tokie mons neturi bti konsultuojami ar vieiami, jie turi
bti aktyviai traukiami sveikatingumo proces per galinim. Individualiame lygyje
galinimas apima tris sritis:
1. pasitikjimas suvokimas, kad mogus turi pakankamai reikiam gdi
gyvendinti su sveikata susijusias uduotis,
2. itvermingumas savo gyvenimo kontrols jausmas, kai gyvenimo pokyiai
priimami kaip ikiai,
3. savs vertinimas savo verts suvokimas.
1. Koks yra pagrindinis sveikatos ugdymo tikslas ir kodl jis susijs su
bendruomenikumu?
2. Kas yra sveikatos stiprinimas? Kodl sveikatos stiprinimas utikrinamas per
bendruomenes?
Literatra
Bangok Charter for Health Promotion, World Health Organization, (2005).
Bedworth, A.E., Bedworth, D.A. (1992). The Profession and Practice of Health Education. Wm. C. Brown Publishers.
Butler, J.T. (2000). Principles of Health Education and Health Promotion. Wadsworth.
elkis, P. (2007). Visuomens teiss sveikat bkl Lietuvoje. Visuomens sveikata, 3, 11-19.
Emerson, E., Graham, H., Hatton, C. (2005). Household income and health status in children and adolescents in
Britain. European Journal of Public Health, 16, 354-360.
Green, L.W., Kreuter, M.W. (1999). Health promotion planning: An educational and environmental approach (2nd
ed.) Mountain View, CA: Mayfield.
Hagquist, C.E. (2006). Health inequalities among adolescents the impact of academic orientation and parents
education. European Journal of Public Health, 17, 21-26.
Jakarta Charter for Health Promotion (1997). World Health Organization.
Joint Committee on Terminology. (2001). Report on the 2000 Joint Committee on Health Education and Promotion
Terminology. American Journal of Health Education, 32 (2), 89-103.
Lahelma, E. (2006). Health inequalities the need for explanation and intervention. European Journal of Public
Health, 16, 339.
Lalonde, M.A. (1974). New Perspective on the Health of Canadians. Ottawa, Ontario, Canada: Minister of Supply
and Services.
Lietuvos standartas. Sveikata ir apibrimai (LST 1452:1997). Lietuvos standartizacijos departamentas. Pirmas
leidimas.
60
McKenzie, J.F., Neiger, B.L., Smeltzer, J.L. (2005). Planning, implementing, and evaluating health promotion
programs. Pearson/Benjamin Cummings, 2005.
ODea, J.A. (2005). Prevention of childs obesity: First do no harm. Health Education Research, 20, 259-265.
Ottawa Charter for Health Promotion. World Health Organization, (1986).
Petronyt, G., Zaborskis, A., Veryga, A. (2007). Jaunimo alkoholini grim vartojimo rizikos veiksniai ir
prevencijos program kryptys. Medicina, 43 (2), 103-109.
veikauskas, V. (2005). Sveikatos ratingumo ugdymo sistemos ypatybs. Visuomens sveikata, 41, 1061-1066.
Tones, K. Health Promotion: Planning and Strategies. SAGE, 2004.
2.2.
Rekreacinis fizinis aktyvumas. Fizinio aktyvumo normos, fizinio aktyvumo

skatinimas, fizinio aktyvumo klitys, judamieji gebjimai. Asmens fizinio
parengtumo bkls nustatymas ir vertinimas. Mityba ir kno mass
valdymas. Emocin sveikata ir streso valdymas. Priklausomybs ir j
prevencija (tabakas, alkoholis, kvaialai)

Fizinis aktyvumas (angl. physical activity) yra judjimas, dl kurio asmens energijos
ieikvojimas tampa didesnis negu ramybs bsenoje. Daugyb fizinio aktyvumo
epidemiologijos tyrim atskleid, kad fizinis aktyvumas maina mirtingum nuo vis
prieasi, maina irdies ir kraujagysli sistemos susirgim rizik, II tipo diabeto rizik,
osteoporozs rizik, insulto rizik, kai kuri vio form rizik, padeda kontroliuoti
kno mas, gerina psichologin savijaut, maina depresijos simptomus. Pastaraisiais
deimtmeiais Vakar pasaulyje natralus moni fizinis aktyvumas smarkiai sumajo
dl technologij pltros ir kompiuterizacijos. Kadangi pagrindine mirtingumo
prieastimi Vakar pasaulyje ilieka mirtingumas nuo irdies ir kraujagysli lig, o jas
labiausiai sukelia sveikatai alinga gyvensena (maas fizinis aktyvumas (FA), nesveika
mityba (M), rkymas (R), alkoholis (A), stresas (S), FAMRAS), visos demokratins alys
pradjo iekoti efektyvi bd problemai sprsti. Vienas i pagrindini veiksni,
utikrinani asmens sveik gyvensen, yra fizin veikla (aktyvumas). Kai kurie
mons turi labai didel atletin tapatum, tuomet daniausiai tokie mons teigia, kad
negalt gyventi be sporto. Deja, dauguma moni stokoja taip vadinamo atletinio
identiteto (sportinio tapatumo). Identitetas (lot. buvimas) yra tapatyb, mogaus arba
daikto savybi visuma, pagal kuri jis yra atpastamas, atskiriamas nuo kit. Atletinis
arba sportinis identitetas tai asmens gebjimas susitapatinti su sportine veikla.
domu tai, jog tik labai nedidelei visuomens daliai daniausiai yra bdingas didelis
atletinis identitetas, o didioji dauguma moni juo nepasiymi. Todl visuomens
fizinio aktyvumo skatinimas ir turi bti pirmiausiai nukreiptas ma atletin tapatum
turinius mones. Pagrindin siekiamyb, skatinant visuomens fizin aktyvum, turi
bti tikslingos pastangos utikrinti, kad taip vadinamas rekreacinis fizinis aktyvumas
tapt alies bendrosios kultros dalimi.
61
Svarbu rekreacin fizin aktyvum atskirti nuo pasiekim sporto. Laisvalaikio arba
rekreacinis fizinis aktyvumas tai laisvalaikio fizin veikla, kurios metu asmuo nesiekia
dalyvauti aukto rango varybose. Reikt sutikti, kad laisvalaikio fizin veikla gali
turti varymosi ir pasiekim element, taiau nuo pasiekim sporto j labiausiai skiria
sportini ambicij lygmuo ir tai, kad sportiniai pasiekimai yra antraeilis, o ne pagrindinis
manktinimosi tikslas. Todl, skatinant visuomens fizin aktyvum, reikt akcentuoti
ne iorinius motyvus, tokius kaip pasiekimai, svorio kontrol, ar ivaizdos gerinimas,
socialinis pripainimas, o malonumas, interesas, gera savijauta.
Svoka fizinis aktyvumas danai keiiama svoka sveikat stiprinantis fizinis aktyvumas
(angl. health enhancing physical activity). ios svokos yra sinonimai ir daniausiai sakant
fizinis aktyvumas ar fizin veikla mintyse turimas btent sveikat stiprinantis fizinis aktyvumas. Sveikat stiprinantis fizinis aktyvumas skirstomas spontanik, neorganizuot
laisvalaikio fizin veikl, neorganizuot fizin veikl, susijusi su mobilumu ir organizuot
manktinimsi. Spontanikos fizins veiklos pavyzdiais gali bti darbas sode, pasivainjimas dviraiu, rieduiais, vaikiojimas, iuoimas, t.y. visa veikla, kuri asmuo atlieka spontanikai, sau patogiu metu. Kaip taisykl, i veikla maai kainuoja finansikai, yra patogi,
nes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) organizacijos duomenimis, j lengva
traukti asmens kasdienin veikl (u sportavim nereikia mokti, galima judti kartu su
eima savo gyvenamoje aplinkoje). PSO savo rekomendacijose politikams ir alies fizinio
aktyvumo skatinimo srities sprendim primjams teigia, kad btent spontanikas fizinis
aktyvumas ir turi bti moni fizinio aktyvumo pagrindas (A European Framework to Promote Physical Activity for Health, WHO 2007). Taiau svarbi inia yra ta, kad skatinant spontanik fizin aktyvum, btinos valstybs pastangos sudarant gyventoj fizinei veiklai
tinkamas slygas: norint, kad gyventojai bt fizikai aktyvs, urbanizuotuose regionuose
btini gerai sutvarkyti ir fiziniam aktyvumui pritaikyti alieji plotai (parkai), rekreacin infrastruktra (pvz., lauko treniruokliai, dvirai takai, vaik aidim aiktels, rengimai riedutininkams, iuoyklos, lauko baseinai ir pan.). Tai pakankamai brangiai kainuoja, taiau
laikoma investicijomis ne tik gerinant miest estetik, bet pirmiausiai moni fizin ir psichologin sveikat. Su mobilumu susijs fizinis aktyvumas yra veikla, kurios metu mogus
juda i vienos geografins vietos kit, pvz., eina psiomis ar dviraiu vaiuoja darb,
mokykl, klub. Su mobilumu susijs fizinis aktyvumas labiausiai ipltotas Skandinavijos
alyse ir Nyderlanduose. PSO atkreipia dmes, kad su mobilumu susijs fizinis aktyvumas
turt bti kiekvienos valstybs fizinio aktyvumo skatinimo prioritetas. Atliekant sociologines apklausas, nustatyta, kad dauguma moni teigia nesimanktinantys dl laiko stygiaus. Tai nra tik spekuliacija, kadangi daugelis moni urbanizuotuose regionuose dirba
po 8 ir daugiau valand. Jei po darbo reikia pasiekti sporto klub, daugeliui moni tai
tampa prabanga laiko ir finansiniu atvilgiais. Nepaisant to, organizuotas manktinimasis
sveikatingumo klubuose yra turbt geriausias sveikatos atvilgiu pasirinkimas, nes fizin
veikla pateikiama profesionaliai, danai profesionals treneriai utikrina optimal krvio
dozavim ir suplanuoja asmens fizinio pajgumo pokyius ilgam. Deja, kaip jau minta
anksiau, ios paslaugos yra prieinamos ne visoms socialinms grupms net ir gerai ekonomikai ivystytose alyse (EU Physical Activity Guidelines. Recommended Policy Actions
62
in Support of Health-Enhancing Physical Activity, Brussels, 2008).

Remiantis PSO rekomendacijomis, suaugs asmuo turi bti fizikai aktyvus ne maiau negu 30 min. kasdien. Rekomenduojama, kad 18-64 met suaug mons, kurie
nori tiesiog palaikyti ger sveikat, usiimt vidutinio intensyvumo irdies ir kraujagysli
sistem stiprinania (aerobine) veikla ne maiau 30 min. penkias dienas per savait arba
didelio intensyvumo irdies ir kraujagysli sistem stiprinania veikla usiimt maiausiai
20 min. 3 dienas per savait arba derint i dviej veikl kombinacij. Papildomai
suaug mons turi usiimti kaul ir raumen sistem stiprinania (anaerobine) veikla.
Be to, atkreipiamas dmesys, kad norint efektyviai kontroliuoti kno mas, i veikl gali
ir nepakakti.
18-64 met amiaus mons, norintys gauti papildomos naudos, turt usiimti
vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla, kuri turi trukti iki 5 val. (300 min. per savait)
arba didelio intensyvumo aerobine fizine veikla, trunkania 2,5 val. (150 min.) per savait
arba derinti abiej kombinacij. Papildomai mons, turintys didesni ambicij gerinti
savo sveikat, turt 2 kartus per savait arba daniau usiimti pratimais, lavinaniais
pagrindines raumen grupes.
Vyresni negu 64 met mons turt usiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine
veikla ne maiau 30 min. penkias dienas per savait (2,5 val. per savait) arba didelio
intensyvumo aerobine veikla maiausiai 20 min. 3 dienas per savait (1 val. ir 15 min.)
arba derinti abi veiklas. Papildomai vyresni mons turt usiimti anaerobine veikla,
kuri stiprina kaul ir raumen sistem ir atlikti specialius lankstumo bei koordinacijos
pratimus (Oja, ir kt., 2010).
Rekomendacijos vaik fiziniam aktyvumui yra panaios suaugusij, taiau vaikai
privalo bti fizikai aktyvs ne maiau negu 1 val. kasdien. Pastaruoju metu PSO atkreipia
dmes ne tik fiziniam aktyvumui skirt laik, bet ir fizins veiklos intensyvum. i
valanda, skirta fiziniam aktyvumui turi bti maiausiai vidutinio intensyvumo. Be
kasdieninio fizinio aktyvumo vaikai ir paaugliai maiausiai 3 kartus per savait turi atlikti
didelio intensyvumo fizin veikl. Be to, rekomenduojama, kad ne reiau negu 3 kartus
per savait, vaikai ir paaugliai turi atlikti kaul ir raumen sistem lavinanius pratimus
(Oja, ir kt., 2010).
Remiantis aukiau isakytais argumentais, didiausi vaik, jaunimo ir suaugusij
judjimui skirt dal turi sudaryti spontanikas ir/ar su mobilumu susijs fizinis
aktyvumas, 2-3 kartus per savait asmuo turt usiimti veikla, kuri stiprina irdies
ir kraujagysli sistem, 1-2 kartus veikla, kuri stiprina kaul ir raumen sistemas.
Maiausiai laiko suaug mons ir vaikai turt praleisti pasyviai leisdami laik prie TV ar
kompiuteri ekran. Beje, pastaruoju metu vis didesn populiarum gauna vairs fizin
aktyvum utikrinantys renginiai, tokie kaip ingsniamaiai (renginys, skaiiuojantis,
kiek ingsni asmuo nujo), elektroniniai renginiai, kurie naudojami specialiai manktai
atlikti, usiimti virtualiu slidinjimu, okiais ir pan. Jie vis labiau populiarja tarp jaunimo.
Deja, Tarptautinis moksleivi sveikatos ir gyvensenos tyrimas atskleid, kad 2010 m.
vos 17,5 proc. mergaii ir 39,5 proc. berniuk nurodomas fizinis aktyvumas atitinka PSO
rekomenduojamas normas (Zaborskis, Raskilas, 2011). Suaugusij Lietuvos moni
63
gyvensenos tyrimas atskleid, kad pakankamai fizikai aktyvs (manktinasi bent 4

kartus per savait ne trumpiau negu pus valandos) yra vos 20 proc. vyr ir moter
(Grabauskas ir kt., 2008).
Gyventoj fizinio aktyvumo skatinimas yra sudtingas valstybs udavinys. Vos keletui Europos Sjungos (ES) valstybi pavyko ilgam laikui ir enkliai padidinti savo gyventoj fizin aktyvum. Tarp j yra Skandinavijos alys ir Nyderlandai. Remiantis Sveikat
stiprinanio fizinio aktyvumo tinklo (angl. Health Enhancing Physical Activity Network,
HEPA) prie PSO rekomendacijomis, efektyvi fizinio aktyvumo skatinimo politika apima
tarpsektorin bendradarbiavim. Skatinant fizin aktyvum privalo bendradarbiauti vyriausybinis, savanorikasis ir verslo sektoriai. Taip pat btina vertikalioji ir horizontalioji
politini sprendim integracija. Vertikalioji integracija reikia, kad skatinant fizin aktyvum turime apimti nacionalin, regionin ir bendruomeni lygius. Btinos valstybinio
lygmens pastangos (efektyvi strategija, veiklos planai, efektyvi itekli skirstymo politika). Horizontalioji integracija reikia, kad skatinant fizin aktyvum turi bendradarbiauti
sporto, sveikatos, transporto, miest planavimo, vietimo ir ugdymo, socialins apsaugos sektoriai, nevyriausybins organizacijos, turi bti pltojama lyderyst. Tai reikia,
kad jei sveikat stiprinantis fizinis aktyvumas suprantamas pirmiausiai kaip su mobilumu
susijusio ir spontaniko fizinio aktyvumo skatinimas, tai jo didinimas nra vien tik sporto sektoriaus atsakomyb. iam tikslui jungiami visi su juo susij sektoriai transporto,
miest planavimo, vietimo ir ugdymo ir kt. (Review of Physical Activity Promotion Policy
Development and Legislation in EU Member States, 2010).
Taigi, apibendrinant galima teigti, kad pagrindiniai efektyvaus fizinio aktyvumo
skatinimo principai valstybiniame lygmenyje yra ie: 1) fizinio aktyvumo skatinimas turi
bti orientuotas vis populiacij, o ne pavienes moni grupes; 2) turi bti naudojama
plati fizinio aktyvumo samprata, o ne supratimas, kad fizinis aktyvumas yra tik sportas
ar organizuotas manktinimasis; 3) programas traukiami visi sektoriai (vertikalus ir
horizontalus); 4) nuolat gerinamos slygos vis socialini sluoksni moni fiziniam
aktyvumui; 5) kuriamos efektyvios fizinio aktyvumo skatinimo programos (projektai)
bendruomenms; 6) ilaikomas socialins lygybs principas, fizinio aktyvumo paslaug
prieinamumas visoms socialinms grupms; 7) naudojama mokslu grsta praktika, o ne
subjektyvs sitikinimai, kad kakas turt veikti.
Mityba ir sveikata. Nutukimas, jo paplitimas ir prieastys
Moksliniai tyrimai pagrindia mitybos ir sveikatos ry. Dl neracionalios mitybos
atsiranda irdies ir kraujagysli ligos, hipertenzija, navikai, nuo insulino nepriklausomas
cukrinis diabetas, nutukimas, osteoporoz, anemija, jodo trkumo sukelti sveikatos
sutrikimai. Hiperlipidemijos ir didel cholesterolio koncentracija kraujyje turi takos
irdies ir kraujagysli lig pasireikimui, aterosklerozei. Maistas, kuriame yra daug soij
riebal rgi, cholesterolio didina mao tankio lipoprotein (MTL) cholesterolio
koncentracij ir didina irdies ir kraujagysli lig rizik. Augaliniuose riebaluose
(aliejuose) yra daugiau polinesoij ir mononesoij riebal rgi, kurios maina
aterosklerozs rizik. Skaidulins maisto mediagos, esanios vaisiuose, darovse,
64
kruopose, nesuvirkinamos, taiau gerina arnyno peristaltik, maisto turinio slinkim

arnynu ir paalinim. Gerina arnyno bkl. Antioksidantai (vitaminai A, E, C, mineralai
varis, selenas) gaunami su augaliniais maisto produktais, padeda kovoti su laisvaisiais
radikalais, stabdo aterosklerozs progresavim.
Nutuk mons daniau turi padidjus arterin kraujo spaudim. Hipertenzijos rizik
didina didelis valgomosios druskos vartojimas. Taip pat tyrim rezultatai rodo, kad
nuo kraujo spaudimo saugo pakankamas kalio, magnio, polinesoij riebal rgi
vartojimas. Manoma, kad nutukimas didina gimdos, krties vio rizik. Nutuk mons
daniau suserga tulies psls ir storosios arnos viu. Sdytas, konservuotas, rkytas
maistas didina skrandio vio rizik. Pakankamas darovi ir vaisi vartojimas gali
sumainti rizik susirgti viu.
Isivysiusiose alyse problema tampa vis didjantis nutukimas. Nutunkama, kai
su maistu gaunama daugiau energijos nei ieikvojama. Nutukimas tai energijos
pusiausvyros sutrikimas, prasidedantis dl didelio su maistu gaunamo energijos kiekio,
palyginti su vartojimu. Nutukusiu laikomas mogus, kurio riebalinis audinys virija 25
proc. (vyr) ir 35 proc. (moter) kno mass. PSO rekomenduoja kno svor vertinti,
skaiiuojant kno mass indeks (KMI). KMI = kno mas (kg) /gio m2. Kno mas
normali, kai KMI 19-25, antsvoris 25,1-30, nutukimas, kai KMI virija 30 kg/m2. Be to,
skiriamas pirmo laipsnio nutukimas, kai KMI > 30 kg/m2, antro laipsnio, kai KMI >35 kg/
m2 ir treio laipsnio, kai KMI>4 kg/m2. Labai svarbios ir pagrindini energini maisto
(angliavandeni ir riebal) komponent proporcijos. Daug energijos turi riebalais
turtingas maistas. Riebalai gana lengvai gali kauptis ms riebaliniame audinyje.
Taiau kartais sumain riebal vartojim, mons padidina angliavandeni gaunam
su maistu kiek ir jie gali kauptis riebal pavidalu energinmis atsargomis riebaliniame
audinyje. Fizinio aktyvumo stoka taip pat skatina nutukim. Nutuk mons gyvena
trumpiau. Nutukus padidja rizika susirgti nuo insulino nepriklausomu diabetu. Jie
daniau serga snariu ligomis, taip pat daugelis kenia ir psichologines problemas.
Nutukimo plitimas iuolaikinje visuomenje vadinamas epidemija. Tai tampa pasauliniu
reikiniu, nes nutukimas plinta daugelyje valstybi ir paskutiniaisiais deimtmeiais tik
didjo. Nutukimo plitimas daugumoje pasaulio valstybi siejamas su sumajusiu fiziniu
aktyvumu bei netinkamais mitybos proiais.
Daug vartojant angliavandeni ypa cukraus ir jo gamini, nesilaikant burnos
higienos, skatinamas dant duonies atsiradimas. Per didelis ir per maas fluoro kiekis
maiste taip pat kenkia dantims.
Lietuvos gyventojams danai trksta jodo. Dl jodo trkumo sutrinka skydliauks
veikla, gali mati darbingumas, protiniai sugebjimai.
Nuo kalcio kiekio maiste priklauso osteoporozs atsiradimas. moni, gaunani su maistu pakankam kalcio kiek, kaul tankis bna didesnis ir osteoporozs rizika maesn. Ypa
svarbu, kad kalcio pakankamas kiekis bt gaunamas paauglystje, taip pat ir fizinis aktyvumas paauglystje. Vlesniame amiuje kaul sveikatai taip pat yra svarbus fizinis aktyvumas.
Geleies trkumas maiste gali bti anemijos prieastimi. Taiau anemijai ivengti be
geleies vartojimo, dar yra svarbu pakankamai gauti baltym, vitamin B ir C, folio rgties.
65
Kno vaizdas ir nepasitenkinimas savo knu. Sveikatai alinga kno mass kontrol
Kno vaizdas - tai savo kno suvokimas, poiris savo kn bei su knu ir jo
ivaizda susijusi patirtis. Kno vaizd sudaro du komponentai kno suvokimo
(pvz., netikslus ar ikreiptas savo kno apimi vertinimas) ir poirio savo kn
(Cash, Smolak, 2011; Mikinyt, Bagdonas, 2010). Poiris savo kn tai asmens
dispozicija savo kno ar jo dali atvilgiu, apimanti keturis poirio aspektus, t.y.
globalj (bendrj) pasitenkinim/nepasitenkinim savo knu, emocin (emocijos,
susijusios su savo ivaizdos vertinimu), kognityvj (sitikinimai apie savo ivaizd,
investavimas j) ir elgesio, t.y. elgesys, kuris padeda asmeniui susidoroti su kno
ivaizdos keliamais rpesiais (Tiggemann, 2011). Nepasitenkinimas knu tai asmens
savo kno form, raumeningumo, dydio ar svorio neigiamas vertinimas. Prieingai,
pasitenkinimas savo knu tai teigiamos emocijos, teigiamas poiris savo kn.
Savo kno suvokimas yra apibdinamas kaip kno paveikslas, kur mes turime savo
mintyse. is paveikslas susideda i to, kaip mes suvokiame savo kno form ir dyd. Kno
vaizdas tai savo kno suvokimas ir poiris savo kn bei su knu ir jo ivaizda susijusi
patirtis. Kno vaizd (angl. body image) sudaro du pagrindiniai komponentai: percepcinis
ir poirio. Percepcin komponent apima netiksls savo kno apimties vertinimai (pvz.,
vystantis valgymo sutrikimams, daniausiai pervertinamos kno apimtys). Poirio
komponent sudaro (ne)pasitenkinimas savo kno apimtimis ir formomis (Cash, Smolak,
2011; Mikinyt, Bagdonas, 2010).
Poiris savo kn yra daugiakomponentinis reikinys. Mokslininkai Thompson ir
Van den Berg (2004) iskyr keturis poirio savo kn aspektus: globalj (bendras
nepasitenkinimas ar pasitenkinimas knu), emocin (emocijos, susijusios su kno
vertinimu), kognityvj (sitikinimai apie savo kn, investavimas ir dmesys savo kno
ivaizdai) ir elgesio (tam tikr situacij ar objekt vengimas dl kno ivaizdos aspekt)
(Mikinyt, Bagdonas, 2010). Nuomon apie kno ivaizd lemia daug veiksni: tai, kaip
mes patys j matome; tai, kaip mes galvojame, kad mus mato kiti; kaip mes jauiams
turdami tok kn ir bdami tokios ivaizdos.
domu tai, jog skirtingose kultrose yra priimtos skirtingos fizinio patrauklumo
normos, atskiros kultros turi specifinius patrauklumo lkesius. Tyrimai atskleidia, kad
mons skirtingai elgiasi su jiems patraukliais ir nepatraukliais monmis. Skirtingas
elgesys su patraukliais ir nepatraukliais monmis iaukia skirting pastarj atsak.
Patraukli ir nepatraukli moni elgsenos skirtum rezultatas yra skirtingas savs
suvokimas, pvz., savs vertinimas, asmeniniai bruoai.
Atlikta nemaai tarpkultrini kno vertinimo tyrim, kadangi manoma, jog yra
tarpkultrini poirio kn skirtum. Danai teigiama, kad vakarietikose kultrose
vyrauja kitoks, lieknesnio kno, standartas, kuris yra ne visai priimtinas kitose kultrose.
Taiau yra nuomoni, jog intensyvi Vakar kultros (JAV) sklaida daro tak netgi Azijos
kultrai. Itin liekno kno standartas gali skatinti moni nepasitenkinim savo knu, nes
j atitikti yra gana sunku. Taiau bendros tendencijos rodo, kad idealus svoris vairiose
Europos alyse yra panaus. Jaunuols yra linkusios save laikyti stambesnmis nei yra
i tikrj, o vaikinai save laiko per lieknais (Mikolajczyk ir kt., 2010, Pajaujien, 2009). Be
66
to, vaikinai daniausiai patrauklum sieja su didesne raumen mase ir kno formomis,
kitaip nei merginos, kurioms svarbesnis yra kno svoris (Cash, Smolak, 2011). Nors
mergin rpestis savo knu yra didesnis ir plaiau paplits, taiau nereikt nuvertinti
vaikin poirio savo kn. Tyrimai atskleidia, kad kno vaizdas tampa reikmingu
veiksniu, prognozuojaniu vaikin psichologin savijaut.
Rpestis kno vaizdu ir nerimas dl kno svorio ir form yra stipriai ireiktas paauglystje (Smolak, 2011). Nustatyta, kad paauglysts metu savo kn geriau vertina berniukai,
o prasiau mergaits (Cash, Smolak, 2011). Reprezentatyvs paaugli tyrimai atskleid,
kad kas antra Lietuvos paaugl mergait yra nepagrstai nepatenkinta savo kno svoriu.
Kadangi brendimo metu didja gis ir raumenin mas, tai berniukus priartina prie kultrikai priimto raumeningo kno idealo, todl tiktina, kad anksti subrend vaikinai jaus
maesn gd dl savo kno negu tie, kuri brendimas vluoja. domu tai, jog brendimo
metu mergaits danai gana staiga priauga daug riebal mass, o tai neatitinka socialiai
garbinamo liekno standarto, paaugls dl to danai igyvena nema stres, yra daniau
negu vaikinai nepatenkintos savo knu, is nepasitenkinimas gali takoti ir bendr mergaii savs vertinim, galbt todl daugelis alyje atlikt tyrim atskleidia, kad bendras
mergaii savs vertinimas yra enkliai prastesnis negu berniuk. Todl, gyvendinant
Sveikatos ugdymo bendrj ugdymo program alies mokyklose turi bti akcentuojama
kritinio mstymo, tolerancijos, sprendim primimo gebjim lavinimo svarba, paaugliai
turi bti mokomi suprasti, kaip veikia reklama, atskirti mstymo klies ir atpainti iniasklaidoje formuojamus lyties, amiaus ir kitus stereotipus, daranius tak asmens elgesiui.
Didjant amiui asmens nepasitenkinimas savo knu maja (Cash, Smolak,
2011). Dl socialinio spaudimo atitikti liekno kno ideal daugyb jaun moni yra
susirpin savo kno dydiu ir jo formomis. Nepasitenkinimas knu paprastai kyla i
socialiai garbinam standart fiziniam patrauklumui. domu tai, jog nepasitenkinimo
savo knu ryiai su manktinimusi yra nevienareikmiki: vieni tyrimai atskleidia, kad
sportuojantys asmenys yra maiau nepatenkinti savo knais, taiau eksperimentiniai
darbai, ypa jaun moter imtyse, atskleidia, kad fizinis aktyvumas ne visada padeda
pasiekti didesn pasitenkinim savo ivaizda. Atvirkiai, manktinimosi pratybos,
vykdomos gausiai veidrodiais padengtose patalpose, sukelia didesn nerim dl
socialinio ivaizdos primimo, nepasitenkinim savo knu.
Tyrimai atskleidia, kad labiausiai nepatenkinti savo knu yra antsvor turintys asmenys,
taiau i grup paklina nemaai normalaus svorio asmen, ypa mergaii ir moter.
Tyrimai rodo, kad nepasitenkinimas savo knu nra sveikai gyvensenai motyvuojantis
veiksnys. Atvirkiai, tyrimai su paaugliais rodo, kad savo ivaizda nepatenkinti paaugliai
daniau laikosi sveikatai aling diet, vartoja lieknum skatinanias farmakologines
mediagas, vairiais bdais atsikrato suvalgyto maisto, negeria pakankamai skysi, rko,
daniau link vartoti alkohol. Nepasitenkinimas savo knu nesusijs su didesniu fiziniu
aktyvumu, atvirkiai, savo ivaizda nepatenkinti mons reiau yra link manktintis, nes
sportavimo metu knas yra ivieinamas. Be to, nepatenkinti savo ivaizda asmenys, kaip
rodo tyrimai, turi prastesn bendr savs vertinim, daniau patiria patyias, erzinim dl
kno svorio, yra udaresni ir labiau link depresij. Visi anksiau minti veiksniai siejami
67
su nutukimo isivystymu, ypa jei yra jauname amiuje. domu tai, jog ie psichologiniai ir
elgesio veiksniai veikdami kartu, prisideda tiek prie nutukimo, tiek prie valgymo sutrikim
isivystymo, todl tyrjai rekomenduoja, kad nutukimo prevencija negali bti atskirta nuo
valgymo sutrikim prevencijos.
Sveikatai alinga kno mass kontrol paprastai yra prasto savs vertinimo,
negebjimo atsispirti socialiniam spaudimui, laikino prisitaikymo prie tam tikros
sporto akos reikalavim arba rimtesni psichikos sveikatos sutrikim pasekm.
Prie sveikatai alingos kno mass kontrols galima bt priskirti farmakologini
priemoni naudojim reguliuojant kno mas, kai btino poreikio t daryti nra.
Btinu poreikiu reikt vadinti situacij, kai nutukimas kelia grsm gyvybei ir gydytojai
skiria medikamentin gydym. Taiau, kada vairs farmakologiniai svorio mainimo
preparatai, kuri rinka yra plaiai ipltota, naudojami nesant objektyvaus pagrindo, tai
laikytina tikra alingu sveikatai elgesiu. Kiti sveikatai alingo svorio mainimo elgesio
pavyzdiai yra nepagrstas ir mokslikai nepagrst diet laikymasis, badavimas, tam
tikros ries maisto valgymas ilg laik ir pan. Ypa pavojingos manipuliacijos skysiais,
kada, siekiant numesti svor, negeriama treniruots metu ir po jos, vartojami skysius i
organizmo varantys vaistai, apskritai ribojamas skysi vartojimas. Organizme trkstant
skysi, padidja kraujo klampumas, o tai apsunkina irdies darb. Tai ypa pavojinga
fizinio krvio metu. Dl ios prieasties laikui bgant gali isivystyti irdies ir kraujagysli
sistemos susirgimai. Organizmas netenka skysi ir tada, kai asmuo vairiais bdais
atsikrato suvalgytu maisto (dirbtinai sukeliant vmim, vartojant vidurius laisvinanius
vaistus, stengiantis neadekvaiai intensyviai sportuoti ir po to negerti skysi).
Manipuliacijos maistu ypa pavojingos merginoms paauglysts amiaus tarpsnyje
ir ankstyvoje jaunystje, kadangi moters riebalinis audinys glaudiai susijs su jos
reprodukcine sistema. Riebalinio audinio kiekiui sumajus iki kritins ribos, sutrinka
moters menstruacinis ciklas, o tai reikia, kad organizmas pasirengia bado slygoms,
kuriomis sveik kdik ineioti nra manoma. Jei bado periodas tsiasi ilgai, moters
reprodukcin funkcija gali sutrikti ilgam arba visikai inykti. Be to, bado slygomis
organizmas ardo pirmiausiai raumenin audin, o tik po to riebalin, kadangi raumenys
ieikvoja daugiausiai energijos, o energija bado slygomis yra taupoma. Deja, metant
svor ir pradjus valgyti, pirmiausiai atsistato btent riebalinis, o ne raumeninis audinys.
Todl bet koks nesubalansuotos dietos laikymasis, sveikatai alingas kno mass
valdymas veda prie nepageidaujam sveikatai pasekmi.
Ilg laik badaujant gali isivystyti nervin anoreksija, kurios pasekms moterims yra
sutriks arba inyks menstruacinis ciklas, moterims ir vyrams - emas kraujo spaudimas,
irdies ir kraujagysli sistemos sutrikimai, kaul retjimas (osteoporoz), dant netekimas,
raumen mass sumajimas, dehidratacija, inkst veiklos sutrikimai, nuovargis, alpimas,
susilpnjs imunitetas, plauk slinkimas, sausa oda, kno plaukuotumo didjimas. Ilg laik
bandant atsikratyti suvalgyto maisto, gali vystytis nervin bulimija, kurios pasekms yra
irdies ritmo sutrikimai, irdies sustojimas dl dehidratacijos sukelto elektrolit disbalanso
(kalio ir natrio trkumo), stempls udegimai, dant kariesas, viduri ukietjimas,
skrandio plyimai (atsirandantys dl persivalgymo).
68
Kno mass mainimo problema, strategijos. Raumenins mass didinimas

Raumen mass didinimui skirti efektyvs maisto papildai. Kreatino monohidratas.
Kreatinas yra organizme natraliai gaminamas i trij amino rgi metionino,
arginino ir glicino. Bet kokio raumens skaidul susitraukimo metu pirminis laisvosios
energijos altinis yra ATP (adenozintrifosfatas). io fosfageno raumenims maksimaliai
susitraukiant utenka tik kelioms sekundms. Taiau raumenyse yra kitas greitos
energijos altinis kreatinfosfatas, jis jungiasi su ADP (adenozindifosfatas), vyksta
kreatinkinazs reakcijos, kreatinfosfatas atiduoda fosfato grup ADP ir taip gaunamos
naujos ATP molekuls. Taip naudojant kreatinfosfat ATP resitezei galima dirbti
maksimalaus intensyvumo darb madaug 5-15 sekundi. Pats efektyviausias legalus
maisto papildas atletams, norintiems padidinti didelio intensyvumo darbo pajgum
ir raumen mas, treniruojantis yra kreatino monohidratas. Daug atlikt studij rod,
jog treniruojantis kreatino monohidratas padidina kreatino ir kreatinfosfato atsargas
raumenyse, padidina raumen jg, galingum bei raumen mas. Raumen mass
padidjim lemia ne pats kreatinas, o jo suteikiama galimyb treniruotis intensyviau,
kas sukelia didesn adaptacij krviams ir raumen hipertrofij. Taip pat nustatyta, kad
vartojant kreatin ilgiau ilaikomas didelis darbo intensyvumas bei pastebima didesn
augimo hormono ir testosterono koncentracija kraujyje po treniruots. Vienintelis
kreatino monohidrato galimas alutinis poveikis yra mass prieaugis, taiau kit alutini
poveiki longitudiniai tyrimai nenustat. Kreatino monohidratas yra pats efektyviausias
legalus erogeninis maisto papildas atletams siekiantiems pagerinti didelio intensyvumo
darbo pajgum bei priaugti raumen mass.
Kreatino monohidratas ne tik yra saugus, bet ir gali bti taikomas traum profilaktikai.
Nra joki tikinam mokslini rodym, kad ilgai arba trumpai vartojant kreatino
monohidrat yra sukeliami sveikatos sutrikimai.
Su tinkama prieira ir apdairumu kreatino monohidratas gali bti naudojamas ir
jauniems sportininkams.
Kreatino monohidratas yra plaiausiai istudijuota ir efektyviausia kreatino forma
didinanti pajgum didelio intensyvumo darbui.
Kreatino monohidrato vartojimas su angliavandeniais ir baltymais padidina
kreatino isaugojim raumenyse.
Greiiausias kreatino atsarg papildymas raumenyse yra vartojant apie 0,3
gramo kilogramui kno mass per dien ir taip vartojant maiausiai 3 dienas, o
po to vartoti 3-5 gramus per dien, kad palaikyti tas atsargas. Kitas variantas yra
pastoviai vartojamas nedidelis kreatino monohidrato kiekis (pvz., 2-3 gramai per
dien), taiau is bdas padidina kreatino atsargas raumenyse tik per 3-4 savaites.
Panaias rekomendacijas pateikia ir kiti autoriai.
Teigiama, kad kreatino monohidratas teikia naudos ne tik sportininkams, bet ir
kitoms moni grupms (pvz., senyvo amiaus monms).
Baltyminiai papildai. monms, kurie intensyviai treniruojasi reikalingas papildomas
baltym kiekis, kad baltym suvartojimas i maisto atitikt baltym sunaudojim
organizmo poreikiams patenkinti ir tam, kad bt sudarytas taip vadinamas teigiamas
69
azoto balansas. Intensyviai besitreniruojantiems, ypa jgos/galingumo sporto ak

atstovams rekomenduojama baltym paros norma yra 1,4 2 gramai per dien vienam
kno mass kilogramui, atsivelgiant pratim pobd ir intensyvum, treniruotum,
baltym kokyb, bendr dietos kaloringum. Galima teigti, kad vartojam baltym
kiekis yra tik vienas i veiksni, turini takos raumen baltym sintezei po fizinio
krvio. Baltym sintezs procesams didel tak daro ir kiti veiksniai: baltym ir
aminorgi sudtis, baltym vartojimo laikas, baltym ir kartu su jais vartojam
kit maisto mediag kiekiai. mons, kurie suvartoja per maai baltym sultina
atsigavim po treniruoi bei sumaina adaptacij fiziniams krv. Baltyminiai papildai
reikalingi tam, kad sportininkai gaut auktos kokybs baltym ir pakankamai j
suvartot. Paskutiniu metu mokslininkai ypa tyrinja skirtingo tipo baltym (pvz.,
irg, kazeino, sojos, pieno baltym ir kit) ir vairi biologikai aktyvi baltym potipi
ir peptid (pvz., laktabuminas, laktaglobulinas, imunoglobulinas ir kiti) fiziologin,
hormonin ir imunologin poveik treniruotms. Nustatyta, kad baltym ir/arba tam
tikr aminorgi vartojimo laikas turi poveik baltym sintezei bei adaptaciniams
procesams, ypa tarp netreniruot asmen. Taiau ioms studijoms reikia atlikti daugiau
tyrim. Taigi, papildomas baltym kiekis prie ir po treniruoi su svoriais skatina
raumens baltym sintez.
Nepakeiiamos aminorgtys (EAA). Tai 8 aminorgtys: leucinas, izoleucinas,
valinas, histidinas, lizinas, metioninas, fenilaninas, treoninas ir triptofanas. Nustatyta,
kad nepakeiiam aminorgi 3-6 gram vartojimas prie ir/arba po jgos krvio
skatina baltym sintez. Patvirtinant i teorij buvo vykdytas tyrimas, kurio metu
buvo vartojamas nepakeiiam aminorgi ir angliavandeni miinys ikart po
krvio ir prajus 2 valandoms po krvio. is tyrimas atskleid, kad geresnis laikas vartoti
aminorgtis yra ikart po krvio. Kadangi nepakeiiamj aminorgi sudt eina
ir akotosios aminorgtys (BCAA), gali bti, kad jos yra kaip esminis faktorius lemiantis
baltym sintez naudojant nepakeiiamas amniorgtis.
Beta-hidroksi beta-metilbutiratas (HMB). Tai cheminis junginys, kuris natraliai
susidaro kne, skylant aminorgiai leucinui. Raumenyse randamos ypa didels
leucino koncentracijos. Sportins treniruots metu raumenims tenkantis krvis lemia
leucino skilim ir HMB lygio padidjim. Vartojant HMB 1,5 3 gramus per dien bei
treniruojantis su svarmenimis, buvo pastebtas didesnis jgos ir raumen mass
padidjimas, lyginant su kontroline grupe tarp anksiau nesitreniravusi asmen. Taip
pat HMB gali sumainti katabolizm, raumens skaidul mikro paaid (raumens baltym
degradacija) po usitsusio fizinio krvio. Taiau HMB veikimas dar nra galutinai
iaikintas, nors ir daugelio tyrim rezultatai parod, kad HMB gali padidinti raumen
mas bei jg, taiau reikia atlikti daugiau studij, kad utikrinti fakt.
akotosios aminorgtys (BCAA). Atliktos studijos atskleid, jog naudojant BCAA
yra sumainamas raumens irimas (katabolizmas, raumens baltym degradacija) po/
per fizin krv. Teorikai BCAA sumaina raumens baltym irim, kas sudaro geresnes
slygas raumeninio audinio augimui.
Raumen mass didinimui skirti maisto papildai, kuri efektyvumas nerodytas.
70
Alfa - ketoglutaratas (AKG). Tai yra intarpas Krebso cikle, kuris siejasi su aerobins
energijos gamybos metabolizmu. Yra tam tikr poymi, kad AKG gali pasitarnauti kaip
antikatabolikas po operacij. Taiau nra aiku, kaip AKG gali takoti adaptacij fiziniams
krviams. Ekdisteronas. i mediaga yra igaunama i vairi oleli. Kai kurie tyrimai
su gyvnais parod tam tikrus fiziologinius pokyius, bei ios mediagos anabolin
androgenin poveik. Taiau kiti autoriai atliko tyrim, kuriame jgos sporto ak atstovai
vyrai vartojo 200mg ekdisterono per dien 8 savaites, atlikdami jgos treniruotes. Gauti
rezultatai neparod joki katabolini/anabolini hormon kiekio pasikeitim bei raumen
mass prieaugio. Nors is tyrimas neparod jokio ekdisterono efekto auginant raumen
mas, taiau negalime teigti apie jo neefektyvum, kol nra atlikta daugiau studij ia
kryptimi. Augimo hormono isiskyrim skatinantys peptidai (GHRP). Manoma, jog GHRP gali
padti reguliuoti augimo hormono isiskyrim, kas takoja raumen mass augim. Atliktas
tyrimas parod, kad farmacinis GHRP gali pakelti augimo hormono ir insulininio augimo
faktoriaus lyg treniruojantis su svarmenimis, taiau nepastebta statistikai reikmingo
skirtumo tarp tiriamosios ir kontrolins grups raumen mass prieaugyje. Ornitino alfaketoglutaratas (OKG). Manoma, kad OKG padeda reguliuoti organizme azoto balans, o
tai gali pasitarnauti sportininkams. Todl yra reikalingos isamesns studijos ia kryptimi.
Cinko/Magnio aspartatas (ZMA). Pagrindins io maisto papildo sudtins dalys yra cinko
monometionino aspartatas, magnio aspartatas ir vitaminas B-6. Manoma, kad ZMA gali
sumainti testosterono ir insulininio augimo faktoriaus (IGF-1) trkum, t.y. gali pakelti
testosterono bei IGF-1 lyg organizme, kas lemia geresn atsigavim, anabolizm ir didesn
jg. i teorij pagrindia atliktas tyrimas, kuriame vartojant ZMA padidjo testosterono
ir IGF-1 lygis organizme, kas lm didesn jgos prieaug tarp futbolinink. Kitame tyrime
jgos sporto ak atstovai naudojo ZMA, taiau nepastebta statistikai reikmingo
laisvojo testosterono lygio organizme pakilimo bei raumen prieaugio skirtumo tarp
tiriamj grupi. Kadangi cinkas yra susijs su androgen metabolizmu bei steroidiniais
receptoriais, tai io elemento trkumas gali sukelti testosterono gamybos sumajim.
Atliktoje studijoje kontrolinei grupei, kuriai nebuvo duodamas ZMA, galjo sumati i
mineral organizme tyrimo metu, kas galjo takoti tokius rezultatus. Vis dlto teigti arba
neigti ZMA efektyvum yra per anksti, tam reikia atlikti daugiau tyrim.
Raumen mass didinimui neefektyvs maisto papildai. Glutaminas. Tai viena i
daugiausiai funkcij atliekanti pakeiiamoji aminorgtis, dalyvaujanti vairiuose
fiziologiniuose procesuose. Teigiama, kad glutaminas skatina baltym ir glikogeno sintez.
Nepaisant to, kad glutaminas dalyvauja svarbiuose fiziologiniuose procesuose, nra
aiki rodym, kurie leist teigti, jog glutaminas didina lies kno mas. Norint pagrsti
glutamino tak auginant lies raumen mas, atliktas tyrimas, kuriame grup asmen,
kurie vartojo 5 gramus glutamino, 3 gramus BCAA ir irg baltymus priaugo daugiau
liesos raumen mass bei pasiek geresnius jgos rodiklius, lyginant su kita grupe, kuri
vartojo tik irg. Glutaminas gali bti naudojamas kitais naudingais tikslais, taiau aiki
mokslini rodym, kad glutaminas padidina lies kno mas, nra. Sulfo - polisacharidai
(miostatino inhibitoriai). Miostatinas arba kitaip augimo diferenciacijos faktorius 8 (GDF8), kur koduoja tam tikras genas. Miostatinas slopina raumen augim. Nustatyta, kad
71
paalinus arba uslopinus miostatino gen pelms bei galvijams stipriai padidjo
raumen mas. Atliekant tyrimus su iais gyvnais ir gavus tokius rezultatus, toks reikinys
pavadintas dvigub-raumen fenomenu, nes tai leidia raumenims augti, virijant
genetikai ukoduot raumen mas. Miostatino geno paalinimas arba uslopinimas
galt labai pagelbti kininkams auginantiems galvijus, kadangi galvijai augt
ymiai greiiau ir ymiai didesni. monms miostatino geno uslopinimas svarstomas
kaip bdas atstatyti raumenis po vairi lig, kurios sukelia raumen atrofij, taip pat
pagreitint atsigavim po raumen traum ir galiausiai padt padidinti raumen mas
bei jg sportininkams. Taigi, ankstesnse studijose vis dlto teigiama, jog miostatinas
gali reguliuoti raumen augim. Kai kurios maisto papild kompanijos teigia, kad sulfopolisacharidai (gaunami i jros dumbli Cytoseira canariensis) gali i dalies suriti/slopinti
miostatino baltym. Atliktame tyrime netreniruoti asmenys gaudavo per dien 1200
mg. Cytoseira canariensis ir treniravosi 12 savaii su svarmenimis. Nebuvo pastebta
statistikai reikming pokyi tarp tiriamosios ir kontrolins (placebo) grups raumen
mass prieaugyje, jgoje, launies apimtyje/masje ir miostatino serumo kiekyje. domu
tai, kad paios jgos treniruots gali sumainti miostatino kiek ir, kad naudojant kreatin
bei treniruojantis su svarmenimis galima tai padaryti dar labiau. Taigi, kol kas atrodo, kad
sulfo-polisacharidai nra veiksmingi slopinant miostatin, taiau dar yra maai mokslini
publikacij apie tai. Konjuguota linolenin rgtis (CLA). Atlikti tyrimai su gyvnais parod,
kad CLA gali sumainti riebal kiek kne, padidinti raumen ir kaul mas, sustiprinti
imunin sistem. Nors atlikti tyrimai parod CLA didel poveik gyvnams, taiau atlikti
tyrimai su monmis tokio didelio poveikio neparod arba jo nebuvo. Tyrim duomenys
labai prietaringi, vieni atskleid, kad CLA turi takos raumen masei, o kiti atskleid, kad
neturi. Kol tai yra diskusinis klausimas, o daugiau atlikt tyrim rodo, kad jokio poveikio
raumen masei nra, CLA galima laikyti kaip maisto papild stiprinant bendr organizmo
bkl bei padedant deginti riebalus. Prohormonai. Testosteronas ir augimo hormonas
- du svarbiausi hormonai, kurie organizme didina anabolizm (didina raumen mas,
jg) ir maina katabolizm (raumen ardym). Testosteronas taip pat nulemia antrinius
lytinius poymius. Gerai yra inoma, kad anaboliniai steroidai padeda smarkiai padidinti
raumen mas, jg, atsigavim po fizinio krvio ir kita. Taiau anaboliniai steroidai sukelia
rimtus paalinius poveikius: hormonin disfunkcij, hiperlipidemij (auktas cholesterolio
lygis), padidinta rizika susirgti irdies ir kraujagysli ligomis ir kita. Todl dauguma sporto
organizacij udraud anabolinius steroidus. Prohormonai tai natraliai gautos mediagos
savo chemine struktra panaios anabolinius steroidus, ie junginiai yra veriami
testosteron arba imituoja jo veikim. Prohormonai tapo labai populiars tarp kultrist,
kadangi jie mano, jog tai natrals anabolini/androgenini hormon skatintojai.
Prohormon galima rasti ne vieno maisto papildo sudtyje, daniausiai j sudt eina
dehidroepiandrosterono (DHEA). Taiau daugelis tyrim nustat, kad prohormonai
neturi takos testosterono lygiui organizme, jei testosterono lygis natraliai yra normalus,
netgi gali pakelti estrogen lyg, kas nra pageidautina tarp sportinink. Nors dauguma
maisto papild kompanij teigia, kad j produktuose esantys prohormonai yra saugs ir
efektyvs, taiau sportinink steroid testas gali bti teigiamas vartojant prohormonus,
72
nekalbant apie j abejotin efektyvum ir nepatvirtint saugum. Tribulus terrestris. Tai yra
augalo ekstraktas, kuris manoma, kad stimuliuoja liuteinizuojanio hormono (LH) gamyb,
kuris savo ruotu turt padidinti testosterono gamyb. Todl Tribulus terrestris kaip
maisto papildas parduodamas, teigiant, kad jis treniruojantis padidina raumen mas bei
jg. Taiau moksliniai tyrimai rodo, kad is maisto papildas neturi takos raumen masei
ir jgai. Vanadis. Tai yra angliavandenis, kuris manoma, kad takoja insulino iskyrim ir tai
gali paveikti gliukozs bei baltym sintez. Taiau tyrimais nra nustatyta, kad vartojant
vanad gali padidti raumen mas bei jga.
Antsvorio mainimui skirti efektyvs maisto papildai. Mao kaloringumo maistas
ir maisto papildai. Dauguma ios kategorijos maisto papild sudtyje yra maai
angliavandeni/riebal ir daug baltym. Tai yra maisto papildai, kurie vadinami maisto
pakaitalais. ie maisto papildai leidia monms numesti riebalin mas kiek manoma
ilaikant raumen mas, kadangi yra sumainamas angliavandeni ir riebal kiekis, o
padidintas baltym kiekis. Mokslinje literatroje, dieta, kurios kaloringumas yra maiau
nei 1000 kalorij per dien yra vadinama labai mao kaloringumo dieta.
Yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie patvirtino i diet efektyvum. Rezultatai parod,
kad asmenys vartojantys 800 kcal per dien 12 savaii bei besitreniruojantys su
svarmenimis ilaik daugiau liesos kno mass nei asmenys, kurie laiksi tokios dietos
ir treniravo itverm. Kiti tyrimai parod, kad daug baltym turinti dieta treniruojantis
yra efektyviausia metant svor ir geresn u maai riebal/daug angliavandeni turini
diet. Taigi, maisto papildai, kurie padeda ilaikyti dietos kaloringum ir sudt yra
veiksmingi, taiau tokios dietos padeda sumainti kno mas per trump laik, taiau
toki mas ilaikyti yra sunkiau. Efedra, kofeinas ir kiti termogenikai. Termogenikai yra
maisto papildai, kurie stimuliuoja simpatin nerv sistem, didina metabolizm, skatina
energijos sunaudojim ir paspartina svorio netekim. Daniausiai termogenini maisto
papild sudtyje bna efedra (efedrinas) ir kofeinas. Taiau efedra yra udrausta JAV
Food and Drug Administration (FDA), kadangi jos saugumas yra abejotinas. Daug
atlikt tyrim rodo, jog efedrino ir kofeino maisto papildai yra efektyvs mainant
kno mas. Dauguma toki tyrim buvo atlikti su virsvor turiniais asmenimis. Nors
ie tyrimai neparod dideli alutini efedrino poveiki, taiau efedrino naudojimas
didesniais kiekiais gali sukelti tam tikr alutini poveiki: nervingumas, tampa, miego
sutrikimai, nereguliarus irdies plakimas, pykinimas, galvos svaigimas, skausmas, apetito
praradimas, vmimas, sutriks kvpavimas, neprastai didelis prakaitavimas, neprastas
blykumas ir silpnumas. Taip pat yra atlikta tyrim su kitais termogenikais, taiau yra
maiau inoma apie j veiksmingum ir saugum.
Antsvorio mainimui skirti galimai efektyvs maisto papildai. Daug lstelienos turintys
maisto papildai. Vienas i seniausi ir danai pasitaikani metod slopinti apetit yra
dieta, kurios sudtyje yra daug lstelienos. Vartojant maisto produktus, kuriuose yra daug
lstelienos (vaisiai, darovs) arba maisto papildus, kuriuose yra daug lstelienos, yra ilgiau
jauiamas sotumas, taip suvartojant maiau kalorij. Todl, naudojant daug lstelienos
teorikai yra suvalgoma maiau maisto, kas leidia sumainti kno mas. Taip pat tokia
dieta leidia sumainti cholesterolio kiek, kraujo spaudim, skatina insulino iskyrim.
73
Nors yra tyrim, kuri rezultatai ir nerodo lstelienos poveikio kno kompozicijai, taiau
kai kurie tyrimai rodo, kad lstelienos turinios dietos leidia sumainti kno svor arba
leidia jo nepadidinti. Taigi, daug lstelienos turinios dietos gali sumainti kno svor bei
turi kit poveiki, kurie takoja kno kompozicij ir yra saugios sveikatai.
aliosios arbatos ekstraktas. aliosios arbatos ekstraktas iuo metu yra vienas i
labiausiai paplitusi maisto papild mainani svor sudtini dali. alioji arbata
savo sudtyje turi kofeino ir katechin. Manoma, kad alioji arbata padidina energijos
sunaudojim. Tyrimo rezultatai parod didesn svorio netekim grupje, kuri vartojo
aliosios arbatos ekstrakt. Taiau yra atlikta studij, kurios neparod tokio poveikio.
Taigi, reikalingi gilesni tyrimai ioje srityje, taiau kaip matome, aliosios arbatos poveikis
gali padti sumainti kno mas.
Valgymo sutrikimai. Integruota nutukimo ir valgymo sutrikim prevencija
Valgymo sutrikimai tai psichologinis susirgimas tarptautiniame lig klasifikatoriuje
(TLK-10-AS) koduojamas F50. Apima nervin anoreksij, nervin bulimij, persivalgym
ir kt. (TLK-10-AM sisteminis lig sraas, 2008). Mokslininkai teigia, kad valgymo
sutrikimais bent kart gyvenime yra sirg 4-6 proc. populiacijos (Treasure, Claudino,
Zucker, 2010), taiau iki ketvirtadalio populiacijos Vakar pasaulyje yra takojami
valgymo sutrikim rizikos veiksni. Valgymo sutrikimai yra sunkiai gydomi ir sukuria
didelius ekonominius katus mokesi moktojams. Valgymo sutrikim prieastys nra
iki galo inomos. Manoma, kad juos kartu veikdami sukelia biologiniai, socialiniai ir
psichologiniai veiksniai.
Nervin anoreksija - sutrikimas, kai pacientas smoningai sumaina ir palaiko ma
kno svor. Daniausiai sutrikimas pasireikia paauglms mergaitms ir jaunoms
moterims, taiau gali pasitaikyti ir tarp paaugli berniuk bei jaun vyr, vaikams prie
lytin brendim ir vyresnio amiaus moterims iki pat menopauzs. is sutrikimas yra
susijs su specifine psichopatologija, kuriai bdinga nuolatin sustorjimo ir suglebimo
baim, pasireikianti kaip kyri pervertinimo idja. Pacientai sau nusistato em kno
svorio slenkst. Paprastai pasireikia vairaus sunkumo mitybos nepakankamumas su
antriniais endokrininiais ir metaboliniais pokyiais bei kno funkcionavimo sutrikimais.
Simptomai pasireikia grietos dietos pasirinkimu, perdtu sportavimu, vmimo ir
arnyno valymo suklimu bei apetit slopinani medikament bei diuretik vartojimu
(TLK-10-AM sisteminis lig sraas, 2008).
Nervin bulimija - sindromas, pasireikiantis besikartojaniais persivalgymo
priepuoliais ir perdtu susirpinimu kno svoriu. Dl to atsiranda elgesio stereotipas,
pasireikiantis persivalgymu, lydimu vmimo arba laisvinanij medikament
vartojimo. is sutrikimas turi daug bendr psichologini poymi su nervine anoreksija,
kartu ir perdt susirpinim kno ivaizda ir svoriu. Pasikartojantis vmimas danai
sutrikdo organizmo elektrolit balans ir sukelia vairias somatines komplikacijas.
Danai, taiau ne visada, esama duomen apie anksiau buvusi nervin anoreksij, po
kurios iki bulimijos atsiradimo praeina nuo keli mnesi iki keleri met (TLK-10-AM
sisteminis lig sraas, 2008).
74
Tyrjai nustat, kad antsvor turintys ir nutuk mons daniau patiria su kno
vaizdu susijus stres, daniau yra nepatenkinti savo knais, turi prastesn bendr savs
vertinim, daniau laikosi diet, daniau patiria patyias dl kno svorio ir raginimus
j mesti. Nepasitenkinimas savo knu veria asmenis laikytis dietos. Dietos laikymasis
iaukia taip vadinam persivalgymo sindrom ir sumajus fizin aktyvum ir is
kompleksas skatina nutukimo vystymsi. Patyios dl kno svorio yra kitas nutukim ir
valgymo sutrikimus iaukiantis veiksnys. Patyios ir erzinimas dl kno svorio sukelia
nepasitenkinim dl savo ivaizdos, negatyvias emocijas ir skatina laikytis dietos. ie
trys veiksniai prisideda prie persivalgymo sindromo ir nutukimo isivystymo. Patyi
sukeliamas nepasitenkinimas savo knu veda prie diet laikymosi arba manipuliacij
maistu, o ie veiksniai gali iaukti valgymo sutrikimus. Taigi, mokslininkai nustat, kad
nutukimo ir valgymo sutrikim isivystymo veiksniai yra tie patys, todl ir nutukimo
intervencija turi bti integruojanti abu veiksnius tiek nutukim, tiek valgymo
sutrikimus. Valgymo sutrikim ir nutukimo rizikos veiksniai gali bti ie: individuals
(mityba, svorio kontrol, nepasitenkinimo savo knu lygmuo, savs vertinimas); eima
ir bendraamiai (eimos elgesio modeliai, erzinimas, patyios); mokykla ir bendruomen
(mokytoj, treneri elgesys, maisto prieinamumas); visuomen (socialins ir kultrins
normos, diskriminavimo lygmuo, iniasklaida, ini apie mityb, fizin aktyvum sklaida).
Mokslininkai pastebi, kad perduodant su nutukimu ir valgymo sutrikimais susijusias
inias stokojama darnos. Biomedicinos moksl atstovai, vykdantys nutukimo prevencij,
rekomenduoja mainti riebal suvartojim, didinti fizin aktyvum ir keisti valgymo
elges. Mokslini tyrim duomenimis, danai tokios prevencins programos didina
nutukusi moni rpest dl savo kno, mons daniau laikosi diet, patiria erzinim
ar patyias dl svorio (ypa neskms atveju).
Socialini moksl atstovai, vykdydami valgymo sutrikim prevencij, rekomenduoja
vadovautis prielaida, kad kno svoris yra genetikai nulemtas, ragina priimti save tokiu
koks esi, skatina atmesti socialiai garbinam kno vaizd, teigia, kad nra blogo maisto,
ragina vengti bet koki maisto apribojim. Tokios programos skatina mog jaustis
psichologikai gerai, taiau nepadeda jam realiai susidoroti su antsvorio problema.
Reikia pripainti, kad nutukimo ir valgymo sutrikim prevencija yra tarpdisciplinins
prigimties ir abi puss yra teisios. Todl pastaruoju metu mokslininkai ragina kurti
integruotas prevencines programas, kurios apimt abu poirius, t.y.: 1) ragint keisti
mitybos proius, taiau vengti kratutinum ir griet apribojim; 2) skatint didinti
fizin aktyvum, taiau mokyt mones teisingai dozuoti fizin krv ir teisingai pasirinkti
fizinio aktyvumo intensyvum; 3) utikrint, kad programos metu bt stiprinamas
asmens savs vertinimas, stiprinami socialiniai ryiai, kritikas mstymas atmetant
ivaizdos stereotipus (Sanchez Carracedo, Neumark Sztainer, Lopez Guimera, 2012).
Mokslininkai sutaria, kad nutukimo ir valgymo sutrikim prevencijos tikslas turt bti
asmens sveikatos elgesio (valgymo, manktinimosi), o ne svorio pokyiai. Yra kelios
integruotos nutukimo ir valgymo sutrikim prevencins programos apie kurias galima
paskaityti Internete. Tai Planet Health (JAV), New Moves (JAV) ir Healthy Budies (Kanada).
75
Svarbi informacija treneriams, sveikatos prieiros specialistams, sveikatos

program sudarytojams, sveikatos ugdytojams ir visuomens sveikatos prieiros
specialistams mokyklose, kno kultros mokytojams:
1. Rekomenduojama vengti vieo svrimo, vengti per danos ir vieos svrimo
procedros bei kritikos, susijusios su kno svoriu ir forma. ie metodai yra
potencialiai kenksmingi ir gali skatinti diet laikymsi, sveikatai aling elges ir
valgymo sutrikim rizik.
2. Rekomenduojama pripainti individualius kno form ir dydi skirtumus.
Pavojinga pagal nustatyt ideal kno svorio ar riebal kiek charakterizuoti ar
lyginti kitus. Kno svoris tiksliai neparodo fizins bkls ir fizinio pajgumo bei
kno riebal kiekio, todl nepagrstas svorio reguliavimas gali iaukti vairias
sveikatos problemas.
3. Svarbu nukreipti pagrindin informacij apie mityb visiems be iimi. Ugdytojai
turt daugiau dmesio skirti subalansuotos mitybos princip sklaidai ir vengti
teikti mokslu nepagrst informacij.
4. Motyvuojant fiziniam aktyvumui btina akcentuoti vidin motyvacij, t.y.
manktinimsi dl malonumo, intereso, energijos, sveikatos, kompetencijos. Reikt
vengti naudoti iorin motyvacij, spausti usiimti fiziniu aktyvumu ir akcentuoti
tokius santykinai iorinius manktinimosi motyvus kaip socialinis pripainimas, gera
ivaizda, apdovanojimai. Iorin motyvacija nepadeda asmeniui patenkinti trij
pagrindini psichologini poreiki (autonomijos, kompetencijos ir prisiriimo).
5. Vykdant nutukimo prevencij arba intervencines programas (asmeniui ar grupei)
btina laikytis tarpdisciplininio poirio. Nutukimo prevencijos programos turi
apimti ir valgymo sutrikim prevencij, t.y. turi bti integruotos. Vykdant jas
reikia: 1) keisti mitybos proius, taiau vengti kratutinum ir griet apribojim;
2) siekti didinti fizin aktyvum, taiau mokyti mones teisingai dozuoti fizin krv
ir teisingai pasirinkti fizinio aktyvumo intensyvum; 3) utikrinti, kad programos
metu bt stiprinamas asmens savs vertinimas, stiprinami socialiniai ryiai,
kritikas mstymas atmetant ivaizdos stereotipus.
1. Kas yra fizinis aktyvumas ir kokios jo normos? Kuo jis skiriasi nuo pasiekim sporto?
2. Kokie yra pagrindiniai bendruomeni fizinio aktyvumo skatinimo principai? Kodl?
3. Kokias priemones rinktumts skatindami alies gyventoj fizin aktyvum? Kodl
manote, kad jos bt veiksmingos?
4. Kas yra valgymo sutrikimai ir kokie veiksniai juos gali iaukti?
5. Kokie veiksniai sukelia nutukim? Kurie i j gali sukelti ir valgymo sutrikimus?
6. Jei vykdytumte nutukimo prevencin program mokykloje arba kitoje staigoje,
koks bt jos turinys? Kokias veiklas pasirinktumte, kodl?
7. Kodl svarbu, kad nutukimo ir valgymo sutrikim prevencijos programos bt
integruotos?
76
Literatra
A European framework to promote physical activity for health. World Health Organization, (2007).
EU Physical Activity Guidelines. Recommended Policy Actions in Support of Health-Enhancing Physical Activity,
Brussels, (2008).
Oja, P., Bull, F.C., Fogelholm, M., Martin, B. (2010). Physical activity recommendations for health: what should
Europe do? BMC Public Health 10:10.
Grabauskas, V., Klumbien, J., Petkeviien, J., akyt, E., Kriauionien, V., Veryga, A., Prattala, R. (2008).
Suaugusij Lietuvos moni gyvensenos tyrimas.
Review of Physical Activity Promotion Policy Development and Legislation in EU Member States, (2010).
Sanchez Carracedo, D., Neumark Sztainer, D., Lopez Guimera, G. (2012). Integrated prevention of obesity
and eating disorders: barriers, developments, and opportunities. Public Health Nutrition, 2012, 15, 2295-2309.
TLK-10-AM sisteminis lig sraas, (2008).
Treasure, J., Claudino, A.M, Zucker, N. (2010). Eating disorders. Lancet. Feb 13;375(9714):583-93.
2.3.
Sveikatos elgesio keitimas ir sveikatos ugdymo metodologija

Su gyvensena susijs elgesys sudaro asmens identiteto pagrind. Siekiant keisti
sveikatos elges ar asmens gyvensen i esms reikia keisti asmens identitet, o tai
yra laikui imlus, sudtingas, edukacini technologij reikalaujantis procesas. Sveikatos
ugdymas prasideda nuo kognityvini proces, ini didinimo, tsiasi per sprendim
primim, keiiant poir, nuostatas, vertybi sistem ir gebjim lavinim, elgesio
pokyius. Btent gebjimai, o ne inios ar nuostatos, kaip rodo moksliniai tyrinjimai,
yra labiausiai susij su elgesio pokyiais. Labai gaila, kad sveikatos ugdymas dar
labai danai tapatinamas su kognityviniais procesais (ini teikimu), o ini apie
sveikat turjimas prilyginamas pozityviam sveikatos elgesiui. Danai manoma, kad
specialaus pasirengimo neturintys pedagogai, gali bti laikomi sveikatos ugdytojais ir
integruodami kit veikl sveikatos inias bei asmeniniu pavyzdiu gali efektyviai keisti
problemik asmens elges. Deja, vairios iuolaikins elgesio keitimo ir motyvacijos
teorijos (pokyi stadij (angl. Transtheoretical model), tikjimo sveikata (angl. Health
belief model), veiklos pagrstumo (angl. The Theory of reasoned action), apsisprendimo
motyvacijos (angl. Self-determiation theory) teigia, jog asmens sveikatos elgesys yra
susijs su ymiai sudtingesniais procesais.
Taigi, su sveikata susijusio elgesio keitimas yra sudtinga ir ilgalaik problema,
nes tai reikia fundamental asmens identiteto keitim. Sveikatos ugdytojai ir kiti
specialistai danai yra sitikin, kad visi iuolaikiniai mons nori bti sveiki. Deja,
realyb yra ta, kad nemaa dalis moni negalt sutikti su tuo, kad jie siekia bti
sveiki, jiems danai yra bdingas savidestruktyvus elgesys. Savidestruktyvus elgesys
gali apimti alingus proius, riziking elges.
Ekologini sistem teorija teigia, kad mog takoja artimoji ir tolimoji aplinka
(Bronfenbrener, 1994). Gyventi normal gyvenim reikia gyventi iose sistemose,
77
t.y. mokytis, siekti usibrt tiksl, kryptingai lavintis, dirbti, sukurti eim, utikrinti
eimos finansin stabilum, sukurti patenkinamas ar geresnes buitines slygas,
utikrinti puikias atostogas, usidirbti pensij, pelningai investuoti, gauti tinkam
prieir senatvje ir t.t. is ratas, kurio esm yra i viso to jausti palaim, utikrina
asmens socializacij ir yra visuomens raidos garantas.
Deja, dalis moni, ypa jaun ir maitaujani, smoningai vengia tokio socialinio
usakymo ipildymo ir kuria savit identitet, kuris yra inertikas daugeliui tradicikai
priimtin vertybi. ie mons neaidia aidimo laimk viet po saule dl vairi
prieasi. Viena i pagrindini prieinimasis vartojimo kultrai, savitas pasaulio
suvokimas, fatalikumo kaip savo identiteto dalies suvokimas. Masin vartojimo
kultra, greiio kultas, kno ir jaunysts kultas bei taip vadinama sveikatingumo ir/
ar fizinio pajgumo isterija nemaai intelektuali moni veria formuotis kitok nei
socialiai pageidaujamas identitet.
Sociologas Z. Bauman vardina tris pagrindines iuolaikins egzistencijos Vakar
pasaulyje problemas (Bauman, 2011). Pirma i j yra pavirutiniki ir trumpalaikiai
moni santykiai, antroji asmens tapatybs nestabilumas ir treioji asmeninio
malonumo poreikis, vengiant atsakomybs. Komercializuojant kn, tampa
nebesvarbu, k knas daro, svarbiausia kaip jis atrodo (Skarderud, 2004). Intensyviai
puoseljama groio ir farmakologijos pramon bei dirbtinai kuriami vis nauji fizinio
tobulumo lkesiai stiprina sudaiktint kno suvokim, pasireikiant ne meile
sau, o savs kontrole. Pastaruoju metu Vakar mokslininkai tyrinja dvi labai keistai
susipynusias sritis. Pirmoji yra fizinio pasyvumo problema ir su juo susijusios pasekms,
tokios kaip antsvoris ir nutukimas, irdies ir kraujagysli sistemos susirgimai. Antroji
sritis - psichologins ir fizins kno garbinimo pasekms valgymo sutrikimai,
priklausomyb nuo manktinimosi, sudaiktintas kno suvokimas, perdtai stiprus
siekimas gyventi sveikai (ortoreksija), sveikatingumo rinkos farmakologizavimas.
Atrodo, kad pagrindinis dalykas, kur iandieniniame skubjime prarandame, yra
vidin darna.
Padt pablogina ir sveikatos ugdymo tiksl ikraipymas: jei vis dlto, sveikatos
ugdymas suvokiamas tik kaip specialij kompetencij lavinimas specialiose srityse
(fizinio aktyvumo, mitybos, aling proi ir kt.), tuomet prarandama sveikatos
ugdymo ir stiprinimo tiksl esm. Sveikatos ugdymas ir stiprinimas tampa nuobodus
ir prisideda prie vartojimo kultros sklaidos, nes tiesiog daugiau vartoti pradedame
dar ir dl savo sveikatos. T smoningai ar nesmoningai suvokdami mons prieinasi
socialiniam spaudimui bti sveikiems. Todl, turint mintyse nestabilios tapatybs,
santyki laikinumo, vartojimo kultros laikmeio bruous, btina sveikatos ugdymo
proces velgti kaip bendruomenikumo skatinimo, asmens galinimo, vartojimo
mainimo, taip vadinam gyvenimo gdi formavimo(si) proces.
Ms laikmeiui bdingas asmens tapatybs nestabilumas vis dlto sveikatos
ugdytojams turt suteikti vilties. Jei keisti suaugusio asmens elges, reikia ksintis
jo identitet ir jei is identitetas nra toks jau brangus ir nekintamas, galbt tai reikia
lengvesnius asmens ar grups sveikatos elgesio pokyius?. Deja, mokslini tyrim
78
rezultatai atskleidia, kad elgesio keitimas nra lengvas ar paprastas udavinys. Vis
dlto keisdami savo sveikatos elges ir priimdami nauj identitet mons susilaukia
nemao socialinio spaudimo grti prie senojo gyvenimo ritmo, o naujoji tapatyb
ne visada utikrina fizin ir psichologin stabilum. Be to, egzistuoja ne tik asmens
identitetas, taiau ir platesnis, socialinis identitetas. Socialinio identiteto teorija (Tajfel,
Turner, 1986) teigia, kad socialinis identitetas gaunamas per naryst tam tikroje
grupje. mons stengiasi pasiekti ir palaikyti pozityv socialin identitet, kuris
stiprina j savs vertinim. is pozityvus identitetas yra kuriamas per grups ir kit
grupi ar iors (ne grups) lyginim. Jei grups identitetas asmens netenkina, asmuo
grup palieka. Taigi, siekdami keisti asmens elges, mes ksinams jo asmenin ir net
socialin identitetus, todl sveikatos elgesio nuostatas lengviausia formuoti tada, kai
is asmens identitetas tik pradeda formuotis vaikystje.
Yra ne viena sveikatos elgesio keitimo teorija. sitikinim apie sveikat modelis (angl.
Health belief model, Rosenstock, 1988; Becker, 1974) teigia, kad moni veiksmus imtis
sveikesns gyvensenos i esms lemia baim susirgti bei tikjimas, kad tam tikras su
sveikata susijs elgesys sumains tikimyb susirgti. Teorija teigia, kad asmuo bus links
imtis sveikesns gyvensenos, jei suvoks, kad sveikatos problema yra rimta, suvoks savo
paeidiamum ligai, bus skatinamas aktyviai veikti (iniasklaida, gydytojai, artimieji
ir kt.). Teorija taip pat teigia, kad asmuo keiia elges, jei mano, kad sveikatos elgesio
nauda yra didesn nei sumokama kaina (1 pav.).
Individualus suvokimas
Keiiantys veiksniai
Demografiniai kintamieji
Socialiniai ir psichologiniai
kintamieji (asmenyb, SE5,
bendraamiai grups spaudimas)
Struktriniai kintamieji
Veiklos tikimyb
Suvokiama
elgesio nauda
minus kaina
(inios apie lig, persirgtos ligos)
Suvokiamas jautrumas ligai

Suvokiamas ligos rimtumas
Suvokiama grsm susirgti
Tikimyb, kad bus imtasi

rekomenduotos veiklos
Signalas veikti
(iniasklaida, kit patarimai, gydytoj

priminimai, draug ar gimini liga,
straipsniai spaudoje)
1 pav. sitikinim apie sveikat teorinis modelis (Becker, 1974)

Kita plaiai paplitusi elgesio teorija yra Pagrst veiksm teorija (angl. Theory of
reasoned action, Fishbein, 1967), kuri aikina, kaip nuostatos bei sitikinimai, poiris
79
ir ketinimas elgtis keiia asmens elges. Teorija teigia, kad sitikinimai dl elgesio (kad
elgesys lemia tam tikras pasekmes) bei elgesio idav vertinimas lemia asmens poir
tam tikr elges. Asmens sitikinimas socialini norm tam tikro elgesio atvilgiu
egzistavimu bei motyvacija elgtis lemia subjektyvi nuomon (sitikinimus ir nuostatas
elgesio atvilgiu). Asmens poiris ir subjektyvi nuomon elgesio atvilgiu siejama su
intencija veikti bei elgesiu. 1991 m. mokslininkas Ajzen model papild suvokiamos
kontrols ryiais, kurie pabria, kad tikjimas elgesio kontrole bei suvokiama elgesio
kontrols jga formuoja suvokiam elgesio kontrol. Apibendrinant, pagrindin
teorijos prielaida yra ta, kad asmens elgesys yra nulemtas asmens poirio, subjektyvios
nuomons elgesio atvilgiu bei suvokiamos elgesio kontrols (2 pav.).
sitikinimai dl elgesio
Elgesio idav vertinimas
Elgesio idav
vertinimas
Socialins normos
Motyvacija elgtis
Subjektyvi
nuomuon
Ketinimas
elgtis
Elgesys
Tikjimas elgesio kontrole

Suvokiama
elgesio kontrol
Suvokiama jga
2 pav. Pagrst veiksm ir suvokiamos kontrols modelis (Fishbein, 1967; Ajzen, 1991)
Viena plaiausiai taikom elgesio keitimo teorij yra Elgesio keitimo stadij modelis
(angl. Transtheoretical model (Prochaska, DiClemente, 1983). Teorija teigia, kad asmens
elgesys keiiasi laipsnikai, stadijomis, yra glaudiai susijs su jo motyvacija. Elgesio
pokyiams bdingos kelios stadijos: prekontempliacjos, kontempliacijos, pasirengimo,
veiklos, palaikymo ir nutraukimo. Paprastai prekontempliacijos stadijoje esantys
asmenys nei ketina, nei domisi galimybe keisti elges, nesuvokia sveikatai alingo elgesio
reikms arba tiesiog nesidomi tuo, vengia apie tai kalbti, bijo pripainti, kad j elgesys
alingas sveikatai. To prieastys gali bti vairios, taiau daniausiai bna neigimas,
ignoravimas, demoralizacija, informacijos neturjimas, turjimas nepakankamai
informacijos, bandymas atlikti k nors daug kart, bet nepavykus. Problemos suvokimas
gresia asmens savs vertinimui, todl problemos stengiamasi nepripainti. Asmenys,
esantys ioje fazje, daniausiai ikrenta i sveikatos stiprinimo program, nes nra
80
pasireng jose dalyvauti. Kontempliacijos stadijoje asmuo jau numato kada nors keisti
tam tikr elges (pvz., rkantis ino, kad rkymas yra blogai ir ada mesti per artimiausi
pusmet, taiau ne tuoj pat). Kontempliacijos stadijoje esantys asmenys vertina pokyi
kain ir numanom naud. Moksliniai tyrimai rodo, kad suvokiama nauda turi du kartus
iaugti, o kaina du kartus sumati, kad mogus pereit kit stadij. Pasirengimo
stadijoje esantis asmuo rengiasi imtis sveikatai palankios veiklos arba mesti sveikatai
aling veikl per artimiausius 6 mnesius. Danai ioje stadijoje esantys mons jau
band keisti elges per prajusius metus, yra jau pasireng dalyvauti sveikatos ugdymo
arba stiprinimo programose. Veiklos stadijoje esantys mons msi veiklos (pakeit
elges), taiau tai trunka ne ilgiau kaip eis mnesius. Todl ioje stadijoje yra didel
rizika, kad asmuo gali nutraukti sveikatai palanki veikl arba atkristi, jei jis met tam
tikr aling prot. Todl iame laikotarpyje btina skatinti pasitikjim savimi arba
pojt, kad asmuo gali susidoroti su rizikingomis situacijomis, negrtant sveikatai
aling elges. Palaikymo stadijoje yra mons, kurie pakeit sveikatos elges ir tai tsiasi
ilgiau negu pus met. Paprastai ioje fazje stengiamasi ivengti atkryi, taiau jie
retesni negu veiklos stadijoje. Pvz., rkymo metimo atveju palaikymo stadija gali trukti
nuo 6 mn. iki 5 met. Sveikatos ugdytojas ar gyvensenos konsultantas turi vertinti,
kurioje i pokyi stadij yra asmuo ir priklausomai nuo to formuoti elgesio keitimo
strategij. Svarbu, kad elgesio keitimosi stadij idstymas nra pati teorija. Teorijos
esm sudaro vairi pokyi stadijose vykstani proces analiz, svarbiausi yra ryiai
tarp stadij (konstrukt). Pokyi stadijose vykstantys procesai pavaizduoti 3 pav.
Pokyiu stadijos
Prekontempliacijos
Kontempliacijos
Pasirengimo
Veiklos
Palaikymo
Smoningumo klimas
Dramatikas ilaisvinimas
Aplinkos vertinimas i naujo
Savs vertinimas i naujo
Savs ivadavimas
Pratinimasis gyventi kitaip
Palaikantys socialiniai ryiai
Netiktumu valdymas
Stimul kontrol
3 pav. Pokyi stadijose vykstantys procesai (Prochaska, DiClemente, 1983)

Pedagogin psichologija mokymosi procese iskiria painimo, psichomotorins ir
emocins srii tikslus. inios (kognityvin) sritis leidia suprasti ugdytiniui faktus, ryius
tarp j, paaikinti vykstanius procesus. Emocijos, nuostatos ir vertybs, atskleidianios
asmens poir tam tikr objekt sudaro emocins srities tikslus. Gebjimas atlikti
81
tam tikrus veiksmus priskiriamas psichomotorinei sriiai. domu tai, jog ios trys sritys
tarpusavyje persidengia. Siekiant efektyvaus sveikatos ugdymo, priklausomai nuo tiksl,
svarbu, kad ugdymo procese nedominuot vien tik ini teikimas, kad bt veikiamas
ugdytinio emocinis pasaulis, bt iugdyti tinkami gebjimai. Remiantis tyrimais, btent
gebjimai yra labiausiai susij su konkreiais elgesio pokyiais. Vadinasi, sveikatos
ugdymo procesas galt atrodyti taip, kaip pavaizduota 4 pav.
Kognityvin sritis
Kas? Kur? Kada?
Emocin sritis
Kodl?
Psichomotorin sritis
Kaip?
Elgesys
inios
ir supratimas
Poiris, nuostatos,
vertybs
Gebjimai ir
gyvenimo gdiai
Diskusija
Debatai
Atvejo analiz
Vaidmen aidimai
Film perira
Ekskursija
Socialin reklama
Projekt rengimas
Bendraami vietimas
Burbul dialogas
Koncentriniai ratai
Diskusija
Debatai
Atvejo analiz
Vaidmen aidimai
Film perira
Ekskursija
Socialin reklama
Projekt rengimas
Bendraami vietimas
Burbul dialogas
Koncentriniai ratai
Vaidmen aidimai
Bandymas atlikti
Fizinio aktyvumo veiklos
Projektai
6 galvojanios kepurs
Problem sprendimas
Kritinis mstymas
Krybinis mstymas
Kritinis mstymas
Bendravimo gdiai
Savs painimas
Streso veikimas
Atsisakymas
Savs vertinimas
4 pav. Sveikatos ugdymo procesas

Sveikatos ugdymas yra paremtas interaktyvi mokymo ir mokymosi metod taikymu.
Mokymo metodai orientuojami ugdytin. Kitaip tariant, ugdymo procesas konstruojamas
pagal princip ugdytinis dirba, ugdytojas padeda. Taigi, sveikatos ugdymo darbe turt
dominuoti tokie metodai, kurie veria aktyviai dirbti ugdytin, o ne ugdytoj. inoma, tai
nereikia, kad ugdytojas lieka pasyvus. Kartais norint pasirengti aktyvi ugdymo metod
taikymui, reikia dar daugiau pedagoginio pasirengimo negu ruoiantis paskaitoms. Taigi,
siekiant takoti painimo srit, t.y. siekiant, kad ugdytiniai inot su sveikata susijusi
fakt, vertt taikyti tokius aktyvaus mokymo metodus kaip lankstinuk, sienlaikrai
82
rengimas (rengia ugdytiniai), klausimai atsakymai (kai klausimus uduoda ugdytojas),

bendraami vietimas (kai mediag perteikia ne mokytojas, o bendraamiai) ir t.t. Kaip
jau buvo minta sveikatos ratingumas yra sveikatos elgesio pagrindas, taiau vertt
prisiminti, kad tyrimai neatskleidia didelio ryio tarp sveikatos ini turjimo ir sveikatos
elgesio. Kad asmuo keist sveikatos elges, jis turt susiformuoti teisingas vertybines
nuostatas arba teising poir. Nuostatas ir vertybes mogus susiformuoja tada, kai
yra veikiama emocin sritis, t.y. kai bandoma sigilinti tai, kaip asmuo jauiasi, kodl jis
atitinkamai elgiasi, atsakyti klausimus ar jis/ji taip elgtsi skirtingose situacijose. Siekiant
paveikti emocin srit ir suformuoti teising poir sveik gyvensen pasitelkiami
atvejo analizs, film periros, diskusijos, debat metodai. Ugdytiniai gali bti vedami
ekskursij, dalyvauti savanorikoje ar kitoje bendruomens veikloje, dalyvauti vaidmen
aidimuose, dalyvauti aktyvioje veikloje, kuri padeda ugdytiniui atsakyti klausimus kaip
ir kodl bei kelti kitus, kvestionuoti tradicikai priimtas vertybes, stereotipus, susijusius
su lytimi, amiumi, sveikata, sijausti kito asmens kail ir pan. Lavinant gebjimus, labai
svarbu ugdytiniams leisti veiklas atlikti patiems, mokytis i patirties. Pvz., galima valand
valandas kalbti apie fizin aktyvum ir suformuoti netgi labai teigiam poir j, taiau jei
ugdytinis neturi reikiam su fiziniu aktyvumu susijusi gebjim, sunku tiktis, kad jis ar ji
imsis fizikai aktyvios veiklos. Tas pats pasakytina apie sveik mityb. Btina ne tik suteikti
ini ar suformuoti teigiam poir, bet svarbu, kad ugdytiniai patys gebt apsipirkti
maisto preki parduotuvje santykinai ivengdami produkt, turini konservant,
gebt patys pasigaminti sveiko maisto ir pan.
Ryiai tarp mokymosi proceso srii nebtinai yra tokie, kaip pavaizduota paveiksllyje.
Mokymosi procesas gali vykti ir atvirktine tvarka. Pvz., eim, kuriose didelis dmesys
skiriamas sveikai gyvensenai vaikai gali turti ir nedaug ini apie dant higien, taiau
eimoje iugdyti gebjimai ir nuostatos utikrina sveikatai palank asmens elges.
Taiau, jei sveikatos elgesio pokyi imamasi grupse, kurios toki gebjim stokoja,
inoma, pirmiausiai pradedama nuo ini (sveikatos ratingumo ugdymo). Prieingu
atveju, asmenys esantys prekontempliacijos stadijoje, nutrauks dalyvavim programoje,
nes jie stokos supratimo kodl ji jiems galt bti naudinga.
1. Kokios yra mokymo(si) sritys ir kaip jos tarpusavyje susijusios? Kuri sritis yra
labiausiai susijusi su sveikatos elgesiu?
2. Kokius sveikatos ugdymo metodus taikytumte, jei nortumte pakeisti ugdytini
poir?
3. Kokius taikant sveikatos ugdymo metodus galima iugdyti gyvenimo gdius?
Kodl taip manote?
Literatra
Ajzen, I. (1991). The theory of planned behavior. Organizational Behavior and Human Decision Processes 50 (2):
179211.
Bauman, Z. (2011). Vartojamas gyvenimas. Apostrofa.
83
Becker, M.H. (1974). The Health Belief Model and Personal Health Behavior. Health Education Monographs. Vol. 2 No. 4.
Bronfenbrener, U. (1994). Ecological models of human development. In International Encyclopedia of Education,
Vol. 3, 2nd. Ed. Oxford: Elsevier.
Fishbein, M. (1967). Attitude and the prediction of behavior. In M. Fishbein (Ed.), Readings in attitude theory and
measurement (pp. 477-492). New York: Wiley.
Prochaska, J.O, DiClemente, C.C. (1983). Stages and processes of self-change of smoking: toward an integrative
model of change. Journal of Consultation and Clinical Psychology, 51, 390395.
Rosenstock, I. M., Strecher, V. J., Becker, M. H. (1988). Social learning theory and the health belief model. Health
Education & Behavior 15, 175183.
Skarderud, F. (2004). Nerimas. Klajons po modernj A. Tyto Alba.
Tajfel, H., Turner, J. C. (1986). The social identity theory of intergroup behaviour. In S. Worchel & W. G. Austin
(Eds.), Psychology of Intergroup Relations (pp. 724). Chicago, IL: Nelson-Hall.
2.4.
Asmens manktinimosi motyvacija ir elgesio keitimas

Viena pagrindini motyvacijos teorij, vienijanti penkias smulkesnes teorijas yra
apsisprendimo motyvacijos teorija (angl. The Theory of self-determination, SDT, Deci,
Ryan, 1985; Deci, Ryan, 2008). Teorija taikoma, siekiant suprasti asmens elgesio motyvacij
(pvz., manktinimosi motyvacij) ir tam tikros motyvacijos pasekmes, konteksto
tak motyvacijai, tarpasmenin suvokim (Vansteenkiste, Niemec, Soenens, 2010).
Teorijos pagrind sudaro skirtum tarp autonomiko ir kontroliuojamo apsisprendimo
motyvacijos analiz. Autonominis apsisprendimas apima vidin motyvacij, kuri
pastebima tada, kai asmuo vertina pai veikl, su ja identifikuojasi ir tai integruoja
savo vidin A. Vidiniai motyvuoti asmenys igyvena laisvs ir savs tvirtinimo jausmus.
Vidin motyvacija utikrina trij pagrindini psichologini poreiki (kompetencijos,
autonomijos ir prisiriimo) patenkinim. Prieingai, kontroliuojanti motyvacija apima
iorin motyvacij, kurioje veiklos reguliavimas yra tik i dalies sisavintas, o pati veikla
skatinama iorini veiksni, toki kaip pripainimas, gdos vengimas, savs vertinimo
palaikymas, ego patenkinimas, spaudimas (5 pav.).
Nemotyvuotumas
Sveikata
Iorinis
reguliavimas
Nra reguliavimo
Neketinama imtis
veiklos, ji nevertinama,
Asmuo
nekompetentingas,
Stokoja kontrols
Perkeltas
reguliavimas
Paklusimas
Savikontrol
Ioriniai
Ego-traukimas
Apdovanojimai
Vidiniai
Bausms
apdovanojimai
ir bausms
Vidin motyvacija
Identifikuotas
reguliavimas
Integruotas
reguliavimas
Asmenin
svarba,
Smoningumas
Veiklos
vertinimas
Sutapimas
sismoonimas
Elgesys
sutampa
su vertybmis
Vidinis reguliavimas
Interesas
Malonumas
Vidinis pasitenkinimas
5 pav. Apsisprendimo motyvacijos modelis (Deci, Ryan, 2008)
84
Teorija teigia, kad kuo labiau asmens motyvacija elgtis yra nulemta iorinio
reguliavimo (bausmi, apdovanojim), tuo maiau yra patenkinami trys vidiniai asmens
poreikiai (autonomija, kompetencija ir prisiriimas). vairi srii tyrimai atskleidia,
kad iorinio reguliavimo dominavimas susijs su trumpiau vykdoma tam tikra veikla ir
prastesniais tos veiklos rezultatais. Daugyb tyrim sporto motyvacijos srityje atskleid,
kad asmenys, kuriuos veda ioriniai motyvai, tokie kaip baim, bausms ar apdovanojim
siekimas, o ne veiklos malonumas ar interesas, sportinje veikloje pasiekia prastesni
rezultat, o pati fizin veikla trunka trumpiau. Taigi, siekiant keisti asmens elges,
pvz., skatinti fizin aktyvum, btina akcentuoti vidinius veiklos stimulus, tokius kaip
malonumas manktintis, vidinis pasitenkinimas, veiklos domumas ir vengti bauginimo,
apdovanojim u veikl ar bausmi.
Tyrimai atskleidia, kad mons, kuriuos valdo vidin motyvacija, pasiekia geresni
profesins ar kitos veiklos rezultat, ilgiau ir skmingiau tsia tam tikr veikl ir atvirkiai
(Deci, Ryan, 2008). Asmenys, kurie manktinasi dl iorini stimul, toki kaip ivaizda,
socialinis pripainimas, ar sportuoja dl to, kad jauia kalt prie save ar kitus, daniau
link mesti sportuoti ir pasiekia prastesni rezultat. Atvirkiai, tyrimai atskleidia, kad
jei asmuo sportuoja dl funkcini kno savybi, toki kaip sveikata, energingumas,
gera savijauta, bendravimo diaugsmas ir pan., link ilgiau tsti manktinimsi, ji jiems
sukelia daugiau teigiam emocij. Taigi, sveikatos, kompetencijos, bendravimo, fizinio
pajgumo manktinimosi tikslai priskiriami vidins motyvacijos, o ivaizdos motyvas
priskiriamas iorins motyvacijos sriiai. Taiau reikt atkreipti dmes, kad santykinai
vidinius tikslus, tokius kaip sveikata, gali reguliuoti iorin motyvacija. Pvz., mogus gali
sportuoti dl sveikatos todl, kad ji jam asmenikai yra labai svarbi (padeda patenkinti tris
pagrindinius psichologinius poreikius) arba todl, kad jauia kalt arba yra spaudiamas
kit moni rpintis savo sveikata. Pastaruoju atveju, asmuo manktinimosi procese
nesijaus gerai, nes: 1) nesijaus pakankamai autonomikas (ne jis, o kiti nusprend, kad
sveikata jam turi bti svarbu); 2) nesijaus kompetentingas, kadangi sveikata greiiausiai
nra tai, kuo jis i tikro domisi; 3) nesijaus turintis stipr ry su kitais monmis, kadangi
jausis kit moni spaudiamas rpintis sveikata, nors jis pats galbt vertina visikai kitus
dalykus. Taigi, net ir deklaruodamas, kad sportuoja dl savo sveikatos mogus nebtinai
t daro nuoirdiai ir tik atliekant taip vadinam motyvacijos reguliacij analiz galima
nustatyti tikr asmens manktinimosi motyvacij (Jankauskien, Mieien, 2013).
Vis dlto, tyrimai atskleidia, kad manktinimasis dl sveikatos, net ir reguliuojamas
santykinai iorins motyvacijos, labiau patenkina asmens pagrindinius psichologinius
poreikius, nes manktinamasi dl su kno reprezentacija susijusi prieasi, toki kaip
ivaizda. Taigi, skatinant asmens fizin aktyvum, btina pabrti tas savybes, kurios bt
susijusios su trij pagrindini psichologini poreiki (autonomijos, kompetencijos ir
prisiriimo prie kit) patenkinimu.
85
1. K teigia Apsisprendimo motyvacijos teorija ir kaip ji gali bti panaudota skatinant
fizin aktyvum?
2. Pateikite vidins ir iorins manktinimosi motyvacijos pavyzdi. Kodl jie
priskirtini vidinei ar iorinei motyvacijai?
3. sivaizduokite, kad esate sporto centro rinkodaros specialistas. Sukurkite keli
sakini reklamin tekst, skatinant vidin asmens motyvacij manktintis.
Sukurkite reklam, kuri pabrt iorin manktinimosi motyvacij. Kuo jos
skiriasi?
Literatra
Ajzen, I. (1991). The theory of planned behavior. Organizational Behavior and Human Decision Processes 50 (2):
179211.
Bauman, Z. (2011). Vartojamas gyvenimas. Apostrofa.
Becker, M.H. (1974). The Health Belief Model and Personal Health Behavior. Health Education Monographs. Vol.
2 No. 4.
Bronfenbrener, U. (1994). Ecological models of human development. In International Encyclopedia of Education,
Vol. 3, 2nd. Ed. Oxford: Elsevier.
Fishbein, M. (1967). Attitude and the prediction of behavior. In M. Fishbein (Ed.), Readings in attitude theory and
measurement (pp. 477-492). New York: Wiley.
Jankauskien, R., Mieien, B. (2013). Exercise goals as predictors of body image concerns, Social Physique
Anxiety and Legal Supplement Use among fitness center exercisers. International Journal of Sport Psychology.
Rome, 44, 69-91.
Prochaska, J.O, DiClemente, C.C. (1983). Stages and processes of self-change of smoking: toward an integrative
model of change. Journal of Consultation and Clinical Psychology, 51, 390395.
Rosenstock, I. M., Strecher, V. J., Becker, M. H. (1988). Social learning theory and the health belief model. Health
Education & Behavior 15, 175183.
Skarderud, F. (2004). Nerimas. Klajons po modernj A. Tyto Alba.
Tajfel, H., Turner, J. C. (1986). The social identity theory of intergroup behaviour. In S. Worchel & W. G. Austin (Eds.),
Psychology of Intergroup Relations (pp. 724). Chicago, IL: Nelson-Hall.
86
3. ANATOMIJA
Modulio koordinatorius doc. dr. Pavelas Zachovajevas
Studentai supaindinami su anatomijos tyrimo metodais, mogaus organizmo iorine
ir vidine sandara. Pateikiamos inios apie vis lygi organizmo sandaros organizacij.
Studentai paruoiami mokslikai pagrsti ir suvokti fizinio ugdymo priemones ir metodus,
studijuoti specialisias sportines disciplinas. Studentai gebs vertinti judesiuose
dalyvaujanias funkcines raumen grupes bei j tarpusavio sveikas; mogaus kn
veikianias apkrovas ir moks koreguoti judesi atlikim; gebs apibrti ir paaikinti
procesus, vykstanius mogaus organizme, atliekant skirtingus fizinius pratimus.
Modulio turinys
3.1. mogaus kno dalys.
3.2. Kaulai ir jungtys.
3.3. Raumenys, j sandara, klasifikacija ir veikla.
3.4. Vidaus organai (virkinimo ir lapimo iskyrimo sistemos).
3.5. Kvpavimo, irdies ir kraujagysli sistem veikla.
3.6. Analizatoriai ir endokrinins sistemos veikla.
3.7. Nerv sistema.
3.1.
mogaus kno dalys

Organai, sistemos ir organ aparatai
Organas, kaip sistemos ar organ aparato dalis, anatomikai ir funkcionaliai atskirtas
nuo gretim struktr. Organu vadina kno dal, kuri ries ir individo vystymosi procese
gavo padties, formos, matmen, vidins sandaros ir funkcijos savitum ir sveikauja
su kitais organais. Organas tai konstrukcija, sudaryta i vairi audini ir skirstoma
smulkesnes dalis: skiltis, skilteles ir segmentus ir t.t. ie anatominiai dariniai, savo ruotu
sudaryti i organo struktrini-funkcini vienet. Organas tai organizmo dalis, istorikai
susiformavusi kaip vieninga visuma ir atliekanti tam tikr funkcij. Kiekvienas organas turi
jam bding form, sandar ir padt organizme. Iskiriant anatomines sistemas ir aparatus
remiasi organ vystymosi altini bendrumu ir funkcine veikla. Organai, atliekantys
bendras funkcijas ir turintys bendr kilm, sudaro anatomin organ sistem (pvz., kaul,
raumen, kvpavimo, virkinimo). Aparatai tai organ ar j sistem, turini skirting
sandar ir kilm, bet atliekani bendr funkcij organizme, visuma (pvz., atramosjudamasis, virkinimo kvpavimo bei lapimo ir lytini organ aparatai).
mogaus kno ays ir ploktumos
Anatomijoje mogaus kn priimta studijuoti vertikalioje simetrinje padtyje su
nuleistomis rankomis, delnais priek nykiais ior. Skiriamos trys ays ir trys ploktumos.
ANATOMIJA
87
Viena ploktuma eina horizontaliai ir vadinama horizontalioji, o kitos dvi eina jai staiu
kampu ir yra vertikalios, vadinamos frontalioji ir sagitalioji. Horizontalioji ploktuma
eina lygiagreiai horizonto linijai, frontalioji ploktuma skersine kryptimi, atitinkanti
kaktos ploktumai, sagitalioji ploktuma per kn i priekio atgal. Ays, einanios
horizontaliosios ir frontaliosios ploktum susikirtimo vietose vadinamos skersinmis,
einanios horizontaliosios ir sagitaliosios ploktum susikirtimo vietose sagitaliosiomis, o
esanios frontaliuj ir sagitaliuj ploktum susikirtimo vietose vertikaliosiomis.
Frontalioji ploktuma, einanti per iilgin kno a, dalina j priekin ir upakalin
skyrius. Priekinis dar vadinamas pilviniu arba ventraliniu (venterpilvas), o upakalinis
nugariniu arba dorsaliniu (dorsumnugara). Organo pavirius, nukreiptas vidurin
kno ploktum, vadinamas vidiniu arba medialiniu, o prieingas oninis arba
lateralinis. Pavirius, nukreiptas link galvos, vadinamas kranialiniu (cranialiskaukolinis)
arba virutinis, o prieingas, nukreiptas link dubens, kaudaliniu (caudalisuodeginis)
arba apatiniu. Terminai kaudaliai ir kranialiai naudojami tik kalbant apie liemen
ir kakl. Kojoms naudojami terminai, reikiantys ariau ar toliau j nutolim nuo
liemens: atitinkamai proksimalinis ir distalinis. Krypties nusakymui naudojami terminai
proksimaliau ir distaliau.
1. mogaus kno dalys.
2. mogaus sistemos.
3. mogaus organai.
4. Ays.
5. Ploktumos.
Literatra
esnys, G., Tutkuvien, J., Barkus, A. ir kt. (2008). mogaus anatomija I tomas. Vilnius. VU leidykla.
3.2.
Kaulai ir jungtys
doc.dr. Pavelas Zachovajevas

Osteologija tai mokslas apie kaulus. Suaugusio mogaus kaul sistem sudaro 206
kaulai, i kuri 85 yra poriniai (t.y 170 kaul) ir 36 neporiniai (stuburo slanksteli 26,
kaukols 22, polieuvinis kaulas 1, onkauliai ir krtinkaulis 25, virutins galns
64, apatins galns 62, klausomieji kauliukai 6). Kaulai sudaro apie 14-18 proc. kno
mass. mogaus kaulai, susijung tarpusavyje jungtimis, sudaro griauius.
Griauiai organizme atlieka atramin, apsaugin, judamj, kraujo gamybos,
mineralini mediag bei mikroelement kaupimo funkcijas.
Atramin pasireikia tuo, kad prie kaul prisitvirtina visi griaui raumenys. Griauiai
sudaro tvirt viso kno atram, ilaiko pastovi kno bei jo dali form, proporcijas.
Apsaugin funkcija pasireikia tuo, kad griauiai formuoja kno ertmes ir saugo nuo
88
paeidim jose esanius organus (kaul iulpus, smegenis, ird, plauius ir kt.).
Judamoji funkcija pasireikia tuo, kad susitraukiant raumenims, kurie prisitvirtin prie
kaul, griauiai keiia kno dali tarpusavio santyk arba kno viet erdvje.
Kaul viduje yra raudonieji kaul iulpai, kuriuose gaminami kraujo forminiai
elementai. Kauliniame audinyje bna sukauptos daugelis mineralini mediag, ypa
kalcio, fosforo, atsargos, kurias organizmas, esant reikalui, gali panaudoti.
Kaulas kaip organas atlieka specifin funkcij, turi jam pritaikyt sandar ir susideda
i keleto audini. Kaulas kaip organizmo dalis auga, kinta, jame nuolat vyksta mediag
apykaita. Tos kaul vietos, kuri mityba geresn, auga spariau. Veikiami raumen
traukiamosios jgos, irykja kaulo ikilimai. Kaul forma ir sandara kinta priklausomai
nuo atliekamo darbo, mitybos ir kit faktori.
Visus gyvybinius procesus kaule reguliuoja nerv sistema.
Kaul forma priklauso nuo paveldim faktori, raumen traukiamosios jgos,
mitybos slyg ir kt.
Pagal iorin form skiriami ilgieji, trumpieji ir ploktieji kaulai.
Ilgieji kaulai yra galnse (launikaulis, astikaulis) bei liemens srityje (onkauliai,
krtinkaulis, raktikauliai). Kaip svertai jie leidia atlikti judesius didele amplitude.
Iilginiai i kaul matmenys daug didesni u skersinius. Ilguosius kaulus sudaro trys
dalys: vidurin knas (diafiz) ir du galai (epifizs) artimasis (proksimalinis) ir tolimasis
(distalinis). Kaul galai storesni u kn. Tai padidina j jungi tvirtum bei raumen
prisitvirtinimo prie kaul kamp.
Trumpj kaul visi matmenys madaug vienodi. Tai rieo, iurnos kaulai, stuburo
slanksteliai. Nuo j priklauso i srii tvirtumas ir elastingumas.
Ploktieji kaulai yra ploni, taiau j skersiniai ir iilginiai matmenys gana dideli. Jie
formuoja kno ertmes (kaukol, duben).
Kaul sandara
Kaulo galus dengia melsvai balta hialinin kremzl. Vis kaul, iskyrus kremzlinius
pavirius, dengia antkaulis. Antkaulis tai plona jungiamojo audinio ploktel, sudaryta
i dviej sluoksni: iorinio ir vidinio. I antkaulio kaulai auga storyn, sugyja kaul
limai. Paalinus antkaul kaulas va. Po antkauliu yra kaulin mediaga (kietoji ir
akytoji). Kietoji, arba kompaktin, mediaga sudaro vis kaul paviri sluoksn. J
dengia bendrosios kietosios kaulo mediagos ploktels, o giliau, labai arti vienas kito
isidst osteonai. Kaul viduje yra akytoji kaulin mediaga, kuri sudaro kaulins
sijos. Tarp sij ertms akuts. Stambias kaulines sijas sudaro osteonai, o smulkias tik
kaulins ploktels. Kaulins sijos isidsiusios pagal pagrindines spaudimo ir tempimo
jg kryptis. Dl to spaudimo ir tempimo jga pasiskirsto tolygiai po vis kaul.
Pagal sandar kaulai skirstomi vamzdinius, akytuosius, plokiuosius, orinius ir
sesamoidinius (terptinius).
Vamzdiniai kaulai tai pagrinde galni kaulai (blauzdos , dilbio kaulai, launikaulis ir
kt.). Akytieji yra kai kurie ilgieji kaulai (onkauliai, krtinkaulis, raktikauliai) ir visi trumpieji
(stuburo slanksteliai, rieo ir iurnos kaulai). Akytuosiuose kauluose daug raudonj
kaul iulp. Ploktieji yra dubens ir kai kurie kaukols kaulai. Oriniais kaulais vadinami
ANATOMIJA
89
virutinis andikaulis, pleitakaulis ir kaktikaulis. Juose yra ertms, iklotos gleivine ir

pripildytos oro. Sesamoidiniai kaulai bna siterp sausgysles, pvz., kelio girnel. Jie
padidina raumens prisitvirtinimo prie kaulo kamp.
Kaul viduje yra kaul iulpai. Jie sudaro apie 3,5-6 proc. kno mass.
Kaul chemin sudtis
Kaul sudaro apie 50 proc. vandens, 22 proc. neorganini mediag, 16 proc. riebal ir
apie 12 proc. kit organini mediag. Madaug 1/3 sauso kaulo mass sudaro organin
mediaga oseinas, o 2/3 neorganins mediagos, i kuri daugiausia (apie 85 proc.)
yra kalcio fosfat.
Organins mediagos slygoja kaulo elastingum, o neorganins kietum, tvirtum.
mogaus kaulai labai tvirti 1 mm2 atlaiko iki 15 kg spaudim. Pvz., launikaulis atlaiko
iki 2,5 tonos krv.
Kaul gyslos ir nervai
Arterijos i antkaulio kaulo vid patenka pro maitinamsias angas, isiakoja osteon
kanaluose ir kaul iulpuose. Venos prasideda i kaul iulp kapiliar. Jos eina kartu
su arterijomis pro maitinamsias angas antkaul. Limfagysls isiakoja tik antkaulyje.
Nervai ateina antkaul, dalis j ia baigiasi juntamaisiais kneliais, o kita nervuoja
kraujagysles ir su jomis patenka kaul vid bei iulpus.
Liemens kaulai
Liemens kaulus sudaro stuburo slanksteliai, onkauliai, krtinkaulis.
Stubur sudaro 3334 slanksteliai: 7 kaklo, 12 krtins, 5 juosmens, 5 krymens,
45 stuburgalio. Tai netaisyklingos formos akytieji kaulai. Slankstel sudaro priekin
dalis slankstelio knas ir upakalin dalis slankstelio lankas. Ant lanko isidsiusios
septynios ataugos: upakalyje viena keterin, onuose dvi skersins, viruje dvi
virutins snarins, apaioje dvi apatins snarins. Tarp kno ir lanko yra slankstelio
anga. Susijungusi slanksteli angos sudaro stuburo kanal. Slankstelio kno ir lanko
jungties vietoje yra dubimai dvi virutins slankstelio lankos ir dvi apatins slankstelio
lankos. Susijungus slanksteliams i lank susidaro tarpslankstelins angos, pro kurias
ieina nugaros nervai.
Atskir stuburo dali slanksteliai turi skirtum.
Kaklo slanksteli knas maas, slankstelin anga didel, keterins ataugos dviaks,
pirmasis slankstelis jos neturi, o septintojo ji atsikiusi atgal, skersinse ataugose yra
skersins angos, kuriomis kyla slankstelin arterija. Labai nuo kit slanksteli skiriasi
pirmas ir antras kaklo slanksteliai. Pirmasis kaklo slankstelis, atlantas, neturi kno ir
keterins ataugos. J sudaro priekinis ir upakalinis lankai bei onins mass. Priekinio
lanko vidiniame paviriuje yra danties duobut. onins mass viruje yra virutin
snarin duobut, apaioje yra apatin snarin duobut. Antrasis kaklo slankstelis ais,
kuri turi kn ir atsikius dant, snarins ataugos labai trumpos.
Krtins slanksteli keterins ataugos pakryp emyn. Skersinse ataugose yra
skersins onkaulins duobuts. Toki duobui neturi vienuoliktas ir dvyliktas, kartais
deimtas slankstelis. Pirmojo slankstelio kno ono viduryje yra onkaulin duobut,
nuo antrojo iki devintojo slankstelio kno ono viruje ir apaioje yra po pusduobut,
90
deimtasis turi tik pusduobut ono viruje, vienuoliktasis ir dvyliktasis ono viduryje
taip pat turi duobut.
Juosmens slanksteli knai ir keterins ataugos stambios, kyo tiesiai atgal.
Suaugusio mogaus krymens slanksteliai yra suaug vien kaul krykaul. Krykaulis plokiasis, trikampio formos kaulas. Virutin jo dalis vadinama pamatu, apatin
virne. Dubeninis pavirius gaubtas, lygus, jame matomos skersins linijos slanksteli
suaugimo vietos bei keturios poros dubenini krykaulio ang. Nugarinis pavirius nelygus, jame matomos penkios skiauters. Ties viduriu ikilusi viena vidurin krykaulio skiauter, kuri susidaro susijungus slanksteli keterinms ataugoms. Dvi tarpins skiauters susiformuoja suaugus virutinms ir apatinms snarinms ataugoms; dvi onins skiauters
susidaro suaugus skersinms ataugoms. Tarp skiauteri yra keturios poros nugarini ang.
Krykaulio onines dalis dengia ausinis snarinis pavirius, alia matosi krykaulio iurktuma (abiejose pusse). Krykaulio kanalas yra stuburo kanalo tsinys.
Stuburgalio slanksteliai yra suaug ir sudaro stuburgal. Rykesnis yra pirmas
slankstelis, kurio knas yra rutulio formos, skersins ataugos maos, viruje kyo du
stuburgalio ragai. Kiti slanksteliai yra plokteli pavidalo.
onkauli yra dvylika por. Tai ilgieji, akytieji kaulai. onkaul sudaro knas, priekinis
krtinkaulinis galas (jaun moni jis bna kremzlinis, vliau sukaulja), upakalinis
stuburinis galas. Upakaliniame gale yra onkaulio galva, kaklas, gumburlis. onkaulio
vidinio paviriaus apaioje matosi onkaulio vaga.
Krtinkaulis plokiasis, akytasis kaulas. J sudaro rankena, knas, kardin
atauga. Krtinkaulio onuose yra septynios poros onkaulini lank, rankenoje dvi
raktikaulins ir viena jungo lankos.
Krtins lst sudaro krtins slanksteliai, onkauliai, krtinkaulis. Virutin krtins
lstos atvar apsupa pirmas krtins slankstelis, pirmieji onkauliai, krtinkaulio
rankenos virutinis kratas. Apatin atvar dvyliktasis krtins slankstelis, dvyliktieji
onkauliai, krtinkaulio kardins ataugos virn.
Pei lanko kaulai
Pei lank sudaro ment ir raktikaulis.
Ment plokiasis trikampio formos kaulas. Ji turi du pavirius: onkaulin, kuriame
yra pomentin duob, ir nugarin. Nugarin paviri ments dyglys dalija antdyglin
ir podyglin duobes. Ments dyglys one baigiasi petimi. Ment turi tris kampus
virutin, apatin, onin ir tris kratus virutin, vidin, onin. oniniame kampe yra
snarin duob, vir jos antsnarinis gumburlis, emiau posnarinis gumburlis.
priek atsikiusi ments snapin atauga.
Raktikaulis ilgasis akytasis kaulas. Jis turi kn ir du galus petin ir krtinkaulin.
Rankos kaulai
Rankos kaulai skirstomi asto, dilbio ir platakos kaulus.
asto kaulas yra astikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas. Jo artimj gal sudaro
snarin galva, kuri juosia anatominis astikaulio kaklas. emiau jo yra du ikilimai
didysis ir maasis astikaulio gumburliai, nuo kuri leidiasi emyn didiojo ir maojo
gumburli skiauters. Abu gumburlius ir j skiauteres skiria tarpgumburin vaga.
ANATOMIJA
91
emiau gumburli yra chirurginis astikaulio kaklas. astikaulio kne matoma deltin
iurktuma. Tolimajame gale yra du astikaulio krumpliai. Vidinis vadinamas skridiniu,
vir jo priekyje yra vainikin duobut, upakalyje gili alkns duobut. oninis
krumplys vadinamas galvute. Krumpli onuose yra du antkrumpliai vidinis ir oninis.
Dilbio kaulai yra alknkaulis ir stipinkaulis. Tai ilgieji vamzdiniai kaulai.
Alknkaulio artimasis galas yra storesnis u tolimj, jame matosi skridinin (pusmnulin) lanka, vir jos kyo alknin atauga, emiau vainikin atauga, po ja alknkaulio
iurktuma. oninje pusje yra stipinkaulin lanka. Alknkaulio knas turi atr tarpkaulin
krat. Tolimajame gale yra alknkaulio galva su snariniu apvadu bei ylin atauga.
Stipinkaulio tolimasis galas storesnis u artimj. Artimajame gale yra stipinkaulio
galva su snariniu apvadu ir galvos duobut. emiau galvos yra kaklas, dar emiau
ryki iurktuma. Stipinkaulio kne yra atrus tarpkaulinis kratas. Tolimajame gale yra
rieo snarinis pavirius, alknkaulin lanka, ylin atauga.
Platakos kaulai skirstomi rieakaulius, delnakaulius ir pirtakaulius.
Rieakauliai yra atuoni trumpieji akytieji kaulai, isidst dviem eilm po keturis.
Artimojoje eilje, skaiiuojant nuo nykio, yra laivelis, mnulis, trikampis ir irnis,
tolimojoje eilje didysis daugiakampis, maasis daugiakampis, galvinis ir kablinis
kauliukai.
Delnakauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kn ir du galus. Artimasis
galas vadinamas pamatu, tolimasis galva.
Pirtakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. J yra keturiolika. Nyktys turi du
pirtakaulius artimj ir tolimj. Kiti pirtai turi po tris pirtakaulius artimj, vidurin,
tolimj. Kiekvienas pirtakaulis turi kn, artimajame gale pamat, tolimajame gale
galv (iskyrus tolimj).
Dubens kaulai
Dubens kaulus sudaro du dubenkauliai. Tai ploktieji kaulai. Iki 16 met amiaus
dubenkaul sudaro trys atskiri kaulai (klubakaulis, sdynkaulis, gaktikaulis), sujungti
kremzle. Vliau ie kaulai suauga vien. Vis trij kaul knai, suaug vienas su kitu,
suformuoja dubenkaulio gduob.
Klubakaulis turi kn ir sparn. Vir sparno tsiasi klubakaulio skiauter. Priekyje
ji baigiasi priekiniu virutiniu ir priekiniu apatiniu klubakaulio dygliais, upakalyje
upakaliniu virutiniu ir upakaliniu apatiniu klubakaulio dygliais. Sparno iorinis pavirius
vadinamas sdmeniniu, vidinis dubeniniu. Dubeninis pavirius yra dubs ir sudaro
klubin duob, emiau jos yra lankin linija, skirianti didj ir maj dubenis. Sparno
upakalinje dalyje yra ausinis snarinis pavirius, o alia jo klubakaulio iurktuma.
Sdynkaulis yra dubenkaulio upakalyje. Jis turi kn, emiau jo yra sdimasis dyglys
ir sdimasis gumburas. Vir sdimojo dyglio yra didioji, po juo maoji sdmenin
lanka. Sdimasis gumburas pereina sdynkaulio ak.
Gaktikaulis yra dubenkaulio priekyje. J sudaro knas, virutin gaktikaulio aka, apatin gaktikaulio aka, svarinis pavirius. Gaktikaulis ir sdynkaulis riboja utvarin ang.
Duben sudaro du dubenkauliai ir krykaulis. Jo dugn sudaro tarpviets raumenys,
isidst tarp sdynkaulio, gaktikaulio, krykaulio ir stuburgalio.
92
Kojos kaulai
Kojos kaulai skirstomi launies, blauzdos ir pdos.
launies kaulas yra launikaulis. Tai ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kn ir du galus
artimj ir tolimj. Artimajame gale yra launikaulio galva su duobe centre, emiau jos
yra kaklas, one didysis gbrys, i vidaus turintis gbrin duob. Vidinje upakalinje
pusje yra maasis gbrys. Upakalyje abu gbrius jungia tarpgbrin skiauter, priekyje
tarpgbrin linija. emiau didiojo gbrio ikilusi ryki sdmenin iurktuma, emiau
maojo gbrio skiauterin linija. launikaulio knas ilinks priek. Iilgai upakalinio
kno paviriaus eina iurkioji linija, kuri apaioje isiskiria dvi iukiosios linijos lpas
vidin ir onin. Tolimajame gale yra vidinis ir oninis krumpliai, tarp j tarpkrumplin
duob. Priekyje yra girnels snarinis pavirius, upakalyje pakinklio ploktuma.
Krumpli onuose yra vidinis ir oninis antkrumpliai.
Blauzdos kaulai yra blauzdikaulis, eivikaulis ir girnel.
Blauzdikaulis yra ilgasis vamzdinis kaulas. Artimajame gale yra gaubti vidinis ir
oninis krumpliai, tarp j tarpkrumplin pakyla. oninio krumplio oninje upakalinje
pusje yra apvalus eivikaulinis snarinis pavirius. Priekyje yra blauzdikaulio iurktuma.
Knas trikampio formos, turintis atr tarpkaulin krat. Tolimajame gale yra apatinis
snarinis pavirius, vidin kulknis, eivikaulin lanka.
eivikaulis ilgasis vamzdinis kaulas, turintis kn ir du galus. Artimajame gale yra
galva, tolimajame onin kulknis.
Girnel trikamp ploktel, siterpusi keturgalvio launies raumens sausgysl. Ji turi
du pavirius priekin ir upakalin (snarin), bei du galus artimasis galas yra platus ir
vadinamas pamatu, tolimasis galas virne.
Pdos kaulai skirstomi iurnakaulius, padikaulius, pirtakaulius.
iurnakauliai yra septyni trumpieji akytieji kaulai. Tai okikaulis, kurio viruje yra
skridinys; kulnakaulis, upakalyje turintis kulno gumbur, o priekyje kn; laivakaulis,
kubakaulis, trys pleitukai vidinis, vidurinis, oninis.
Padikauliai yra penki ilgieji vamzdiniai kaulai, turintys kn ir du galus. Artimasis galas
vadinamas pamatu, tolimasis galva. Penktojo padikaulio pamato one yra iurktuma.
Pirtakauliai yra ilgieji vamzdiniai kaulai. J yra keturiolika. Nyktys turi du
pirtakaulius artimj ir tolimj. Kiti pirtai turi po tris pirtakaulius artimj, vidurin,
tolimj. Kiekvienas pirtakaulis turi kn, artimajame gale pamat, tolimajame gale
galv, (iskyrus tolimj).
Kaukols kaulai ir j jungtys
Kaukols kaulai skiriami veidins ir smegenins dalies kaulus. Smegenins dalies
kaulai yra pakaukaulis, pleitakaulis, smilkinkaulis, kaktikaulis, momenkaulis. Veidins
dalies kaulai yra akytkaulis, apatin nosies kriaukl, virutinis andikaulis, gomurikaulis,
nosikaulis, aarikaulis, noragas, skruostikaulis, apatinis andikaulis, polieuvinis kaulas.
Pakaukaulis yra neporinis plokiasis kaulas. J sudaro keturios dalys, kurios apsupa
didij pakaukaulio ang. Tai pakaukaulio vynas, dvi onins dalys ir viena pamatin
dalis. vyno vidiniame paviriuje ikils vidinis pakaukaulio kyulys. Nuo gumburo
onus eina skersini ani vagos, vir kyla virutinio strlinio anio vaga. vyno
ANATOMIJA
93
ioriniame paviriuje ikils iorinis pakaukaulio kyulys, nuo jo onus eina virutins
ir apatins sprando linijos. Pamatinje dalyje yra pakaukaulio nuokaln, ant kurios guli
pailgosios smegenys. oninse dalyse yra ovals krumpliai, jungo lankos. Susijungus
pakaukauliui ir smilkinkauliui i jungo lankos susiformuoja jungo anga.
Pleitakaulis yra neporinis netaisyklingos formos, orinis, centrinis kaukols pamato
kaulas. J sudaro knas, didieji sparnai, maieji sparnai, sparnins ataugos. Vir kno
yra ikils turkikas balnas. Pro maj sparn pamat eina regos nervo kanalas. Tarp
didij ir maj sparn matosi virutinis akiduobs plyys. Didiuosiuose sparnuose
yra dvi angos ovali ir apskrita, pro kurias ieina galviniai nervai.
Smilkinkaulis yra netaisyklingos formos porinis orinis kaulas. Tai labai sudtingas
kaulas, sudarytas i vyno, bgnins ir uolins dali. Visos dalys supa iorin klausomj
ang, alia kurios yra andikaulin duob. Uolin dalis yra piramids formos, jos pamat
sudaro spenin atauga. Piramidje yra klausos ir pusiausvyros organas, i kurio pro
vidin klausomj ang ieina nervai. Uolinje dalyje yra veidinio nervo bei miego
arterijos kanalai. Smilkinkaulis turi ylin, spenin ir skruostin ataugas.
Kaktikaulis neporinis plokiasis orinis kaulas. J sudaro vynas, dvi akiduobins ir
nosin dalis. Vir akiduobini dali yra antakiniai lankai, o ant vyno kaktiniai gumburai.
Vidiniame paviriuje iilgai kaulo eina virutinio strlinio anio vaga.
Momenkaulis porinis plokiasis kaulas. Jo onuose eina smilkinio linijos. Vidinio
paviriaus viruje iilgai kaulo eina virutinio strlinio anio vaga. i vaga eina iilgai
kaktikaulio, momenkauli ir pakaukaulio.
Akytkaulis sudaro pagrindinius rmus nosies ertmms. Jis labai oringas, neporinis,
sudarytas i staiosios ploktels, kuri eina nosies pertvaros sudt, bei gulsiosios
ploktels. Ji dar vadinama akytja ploktele. alis nuo staiosios ploktels yra
akytkaulio labirintai bei virutin ir vidurin nosies kriaukls.
Apatin nosies kriaukl yra porin kriaukls formos ploktel.
Virutinis andikaulis porinis orinis kaulas. J sudaro knas, kurio viduje yra ertm
virutinio andikaulio antis. Kaulas turi ataugas kaktin, skruostin, dantin, gomurin.
Susijungus abiej andikauli gomurinms ataugoms, susidaro kietojo gomurio priekin
dalis. Dantins ataugos apatiniame krate yra atuonios dantins duobuts.
Gomurikaulis yra porinis plokiasis kaulas. Jis susideda i dviej netaisykling
plokteli gulsiosios ir staiosios. Gulsioji ploktel sudaro kietojo gomurio
upakalin dal, staioji ploktel eina nosies pertvaros sudt.
Nosikaulis porinis plokiasis kaulas. Sudaro nosies nugarl.
Aarikaulis porinis plokiasis kaulas, esantis akiduobs sudtyje.
Noragas neporinis plokiasis kaulas, einantis nosies pertvaros sudt.
Skruostakaulis porinis plokiasis kaulas.
Apatinis andikaulis neporinis kaulas. J sudaro knas ir dvi akos. Kiekvienos akos
viruje yra vainikin ir snarin ataugos. Snarin ataug sudaro galva ir kaklas. Kno
virutiniame krate yra eiolika dantini duobui.
Polieuvinis kaulas yra pasmakrs ir kaklo priekinio paviriaus kampe. Jis yra
pakabintas raiiais ant smilkinkaulio ylini ataug. Prie jo apatinio krato jungiamojo
94
audinio plve jungiasi gerklos. Jis susideda i kno, maj ir didij rag.
Kaukols kaulai susijung nepaslankiomis kaulinmis jungtimis silmis. Judrus tik
vienas kaulas apatinis andikaulis. Jis jungiasi su smilkinkauliu, smilkininiu apatinio
andikaulio snariu. snar sudaro smilkinkaulio andikaulin duob ir apatinio
andikaulio galva. Snarys yra sudtingasis, derintinis, kompleksinis, balno formos. Jo
paslankum didina viduje esantis snarinis diskas. Snar tvirtina raiiai, einantys nuo
pleitakaulio ir smilkinkaulio iki apatinio andikaulio.
Artrologija yra mokslas apie kaul jungtis (arthron snarys, logos mokslas).
Bendroji artrologija nagrinja morfologines savybes, bdingas visoms kaul jungtims.
Kaul jungtys skirstomos :
a) itisines (tiesiogines),
b) netiesiogines (snariai),
c) pusiau snarius.
Itisins (tiesiogins) jungtys tai tokios jungtys, kurios jungia dviej kaul galus
itisiniu audiniu, nepalikdamos tarpo. Kaul galus gali jungti skaidulinis jungiamasis,
kremzlinis ir kaulinis audiniai. Skaidulins jungtys yra raiiai, plvs, sils. Kremzlin,
tiesiogin, jungtis gali bti pastovi, t.y. iliekanti vis gyvenim, ir nepastovi, kuri
vyresniame amiuje sukaulja. Kaul galus gali jungti skaidulin arba hialinin kremzl.
Kaulin jungtis jungia kaul galus kauliniu audiniu.
Pusiau snariai jungia kaulus itisiniu audiniu, taiau io audinio viduje yra ertm
pripildyta skysio. Tai tarpin jungtis.
Netiesiogins jungtys (snariai) jungia kaul galus palikdamos tarp j tarp. Tai
paslankios jungtys.
Snar sudaro:
1. Pagrindiniai elementai:
a) snariniai paviriai,
b) snario kapsul,
c) snario ertm.
2. Snario priklausiniai:
a) diskai,
b) meniskai,
c) snarins lpos,
d) snariniai raiiai.
Snariniai paviriai kaul galai padengti hialinine arba skaiduline (dengia maiau
paslanki snari kaul galus) kremzle. Kremzls funkcijos:
a) maina trint tarp kaul,
b) gerina j slydim vienas kitu,
c) amortizuoja,
d) apsaugo kaulus nuo suaugimo.
Snario kapsul tai maielis, kuris apgaubia kaul galus. Ji sudaryta i dviej sluoksni:
a) skaidulins plvs, kuri yra iorje ir pereina antkaul,
b) tepalins plvs, kuri sudaryta i puriojo jungiamojo audinio ir i vidaus
ANATOMIJA
95
padengta vienasluoksniu plokiu epiteliu. Ji gamina lipn, skaidr skyst, kuris

vadinamas snariniu tepalu.
Jeigu tepalins plvs yra daug, ji gali sudaryti tepalines klostes, kurios eina
snario ertm. Kai kuriose klostse kaupiasi riebalinis audinys, tokios klosts vadinamos
riebalinmis. Jeigu tepalin plv suplonja, ji gali isigaubti ir sudaryti tepalinius
maielius. Jie yra pripildyti snarinio tepalo, guli po raumenimis ar j sausgyslmis ir
maina judani raumen bei sausgysli trint.
Snario ertm tai nedidelis plyys tarp snarinio paviriaus ir snarins kapsuls. Ji
pripildyta snarinio tepalo, kuris maina trint, amortizuoja smgius.
Diskai yra skritulio formos, meniskai pusmnulio formos. Jie yra snario viduje,
amortizuoja, didina snari paslankum.
Snarins lpos apgaubia snarin paviri ir j padidina ir pagilina.
Diskai, meniskai ir snarins lpos yra sudaryti i kremzli.
Raiiai yra sudaryti i skaidulinio jungiamojo audinio, jie sutvirtina snarin kapsul,
stabdo judesius, lemia j krypt. Raiiai gali bti isidst snario iorje arba viduje.
Snariai klasifikuojami pagal:
1. Snarini paviri skaii:
a) paprastieji,
b) sudtingieji,
c) kompleksiniai,
d) derintiniai.
2. Snarini paviri form:
a) ritininiai (cilindriniai). Jie primena cilindrus mautus vienas kit. Vienas pavirius
igaubtas, kitas gaubtas (stipininis alknkaulio snarys).
b) skridininiai. Vienas pavirius dubs, kitas turi duobut su skiauterle (pirt
snariai).
c) elipsoidiniai. Jie yra elipss formos, vienas pavirius igaubtas, kitas gaubtas.
Skersins ir iilgins igaubos nevienodos (atlantiniai pakauio snariai).
d) balniniai. Paviriai primena baln, viena kryptimi igaubti, kita gaubti
(krtinkaulinis raktikaulio snarys).
e) krumpliniai. Tai tarpin forma tarp ritinini ir elipsoidini snari. Juos sudaro
vieno kaulo igaubti krumpliai, kito kaulo atitinkamos dubos (kelio snarys).
f ) rutuliniai. Vienas pavirius yra rutulio formos galva, kitas gaubta duob
(peties snarys). Tai paslankiausi snariai.
g) rieutiniai. Tai rutulini snari atmaina. J snarin duob gili, j telpa
daugiau kaip pus snarins galvos, todl j paslankumas maesnis negu
rutulini snari (klubo snarys).
h) ploktieji. J pavirius plokias, judesi amplitud maa, galimas neymus
slydimas apie visas judjimo ais (tarprieakauliniai snariai).
3. Snari funkcij:
a) vienaaiai. Apie vien a juda skridininiai ir ritininiai snariai. Skridininiai apie
skersin a, ritininiai apie vertikali a.
96
b) dviaiai. Apie dvi ais juda elipsoidiniai, balniniai ir krumpliniai snariai.

Elipsoidiniai ir balniniai apie skersin ir sagitali ais. Krumpliniai apie
skersin ir vertikali.
c) daugiaaiai. Apie tris ais skersin, vertikali, sagitali juda rutuliniai,
rieutiniai ir ploktieji snariai.
Paprastuosius snarius sudaro dviej kaul snariniai paviriai (peties snarys).
Sudtinguosius snarius sudaro trij ar daugiau kaul snariniai paviriai, esantys
vienoje kapsulje (alkns snarys).
Snariai, kuri snarines ertmes diskai arba meniskai dalina dvi dalis vadinami
kompleksiniais (krtinkaulinis raktikaulio snarys).
Du atskiri snariai, kurie gali judti tik abu kartu, o ne atskirai, vadinami derintiniais
(smilkininiai apatinio andikaulio snariai).
Snariai pagal funkcij klasifikuojami pagal tai, apie kiek ai jie gali judti.
Skiriamos trys kno ays:
1. Vertikali. Ji yra statmena atramos plotui, eina i viraus emyn.
2. Skersin. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina i vieno ono kit.
3. Strlin. Ji yra lygiagreti atramos plotui, eina i priekio atgal.
Apie kiekvien a yra atliekami du judesiai. Apie vertikali nugrimas, tai yra
sukimas vid; atgrimas, tai yra sukimas ior. Apie skersin lenkimas, tiesimas. Apie
strlin atitraukimas (nuo kno), pritraukimas (link kno).
Snari paslankumas priklauso nuo:
1. Amiaus: vaik snariai paslankiausi, mogui senstant paslankumas maja.
2. Lyties: moter snariai paslankesni nei vyr.
3. Paros laiko: ryte paslankumas maesnis negu vakare. Optimalus paslankumas
bna 1214 valand.
4. Oro temperatros: esant emai temperatrai paslankumas maesnis.
5. Individuali anatomini savybi.
Snari paslankum maina:
stiprs, stori raiiai,
tempta snario kapsul,
stiprs, neelastingi raumenys.
Stuburo kaul jungtys
Stuburo kaul jungtys skirstomos:
1. Stuburo jungtys:
a) slanksteli kn jungtys,
b) slanksteli lank jungtys,
c) slanksteli ataug (keterini, skersini, snarini) jungtys.
2. Stuburo jungtys su kaukole.
Slanksteli knai jungiasi tarpslanksteliniais diskais, kuriuos sudaro skaidulinis iedas
ir minktuminis branduolys, bei tiesiogine skaiduline jungtimi priekiniu ir upakaliniu
iilginiais raiiais.
Slanksteli lankai jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi geltonaisiais raiiais
ANATOMIJA
97
Keterins ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi tarpketeriniais raiiais ir

antketeriniu raiiu, kuris nuo keterins ataugos aies pereina ant pakaukaulio ir yra
vadinamas sprando raiiu.
Skersins ataugos jungiasi tiesiogine skaiduline jungtimi tarpskersiniais raiiais.
Snarins ataugos jungiasi netiesiogine jungtimi, sudarydamos tarpslankstelinius
snarius. Snar sudaro aukiau esani slanksteli apatins snarins ataugos ir
emiau esani slanksteli virutins snarins ataugos. Pagal snarini paviri skaii
derintiniai, pagal form ploktieji. Stuburas juda apie tris ais: skersin lenkimas
pirmyn ir tiesimas atgal, sagitali lenkimas onus, vertikali pasukimai onus.
Stuburas su kaukole jungiasi netiesioginmis jungtimis: dviem atlantiniais pakauio
ir vienu viduriniu bei dviem oniniais ainiais atlanto snariais. Atlantinius pakauio
snarius sudaro pakaukaulio krumpliai ir atlanto virutins snarins duobs. Snarys
yra elipsoidinis, derintinis, dviais, judantis apie skersin (galvos lenkimas ir tiesimas) ir
sagitali (galvos lenkimas onus) a. Tarp tarp pakaukaulio ir abiej atlanto lank
udaro priekin ir upakalin atlantins pakauio plvs.
Vidurin ain atlanto snar sudaro atlanto priekinio lanko danties duobut ir aies
danties snarinis pavirius. Snarys ritininis, vienaais, judantis apie vertikali a (galvos
sukimas onus kartu su visu atlantu). oninius ainius atlanto snarius sudaro atlanto
apatiniai snariniai paviriai ir aies virutiniai snariniai paviriai. Snariai ploktieji.
Ainiai atlanto snariai yra derintiniai. Snarius sutvirtina sparniniai ir kryminis atlanto
raiiai. Sparniniai raiiai eina nuo danties on prie pakaukaulio krumpli vidini
paviri. Kryminis atlanto raitis tvirtinantis dant atlante, susideda i skersini pluot,
kurie eina tarp atlanto onini masi ir iilgini pluot; virutinis prisitvirtina prie
pakaukaulio nuokalns, apatinis prie aies kno.
onkauli jungtys su krtinkauliu
Pirma deimta poros jungiasi su krtinkauliu, vienuolikta ir dvylikta poros su
krtinkauliu nesijungia ir baigiasi pilvo raumenyse. Pirma pora jungiasi tiesiogine
kremzline jungtimi, antra septinta poros jungiasi netiesiogine jungtimi
krtinkauliniais onkauli snariais; atunta, devinta, deimta poros jungiasi tiesiogine
kremzline jungtimi tarpusavyje ir prisijungia prie septintos poros. Snariai yra derintiniai,
ploktieji, judantys apie vien sagitli a (kvepiant onkauliai pakyla, ikvepiant
nusileidia). Snarius sudaro onkauli priekiniai galai ir krtinkaulio onkaulins
lankos. Juos sutvirtina spinduliniai krtinkauliniai onkauli raiiai.
onkauli jungtys su stuburu
onkauliai ir krtins slanksteliai jungiasi netiesioginmis jungtimis. Susidaro du
snariai onkaulio galvos ir onkaulio gumburlio snariai. Pagal snarini paviri
skaii sudtingieji, derintiniai. Pagal form plokiasis onkaulio galvos snarys,
ritininis onkaulio gumburlio snarys judantis apie vien sagitali a (kvepiant
onkauliai pakyla, ikvepiant nusileidia). onkaulio galvos snar sudaro onkaulio
galva ir slankstelio kno pusduobuts, snar sutvirtina spindulinis onkaulio galvos
raitis. onkaulio gumburlio snar sudaro onkaulio gumburlis ir slankstelio skersins
ataugos onkaulin duobut, snar sutvirtina skersinis onkaulio raitis.
98
Pei lanko ir rankos kaul jungtys

Pei lanko kaulai raktikaulis ir ment jungiasi netiesiogine jungtimi petiniu
raktikaulio snariu. Snar sudaro raktikaulio petinis galas ir ments petin atauga, jo
viduje yra snario diskas. Snarys yra paprastasis, kompleksinis, plokios formos, maai
paslankus. J sutvirtina petinis ir snapinis raktikaulio raiiai.
Pei lanko kaulas raktikaulis jungiasi su liemens kaulu krtinkauliu netiesiogine
jungtimi krtinkauliniu raktikaulio snariu. Snar sudaro raktikaulio krtinkaulinis
galas ir krtinkaulio raktikaulin lanka, jo viduje yra snario diskas, kuris didina
snario paslankum. Snarys yra paprastasis, kompleksinis, balno formos, juda apie tris
ais: apie skersin neyms sukamieji judesiai, apie sagitali pei lanko judesys
auktyn ir emyn, apie vertikali pei lanko judesys pirmyn ir atgal. Snar sutvirtina
tarpraktikaulinis, krtinkaulinis ir onkaulinis raktikaulio raiiai.
Pei lanko kaulas (ment) jungiasi su rankos kaulu (astikauliu) netiesiogine jungtimi,
peties snariu. Snar sudaro ments snarin duob ir astikaulio galva. Ments snarin
duob pagilina snarin lpa. Snarys yra paprastasis, rutulio formos, labai paslankus.
astas gali judti apie skersin a lenkimas, tiesimas; apie sagitali a atitraukimas,
pritraukimas; apie vertikali a nugrimas, atgrimas, taip pat galimas sukimas ratu.
Snar sutvirtina snapinis asto raitis, dvigalvio asto raumens ilgosios galvos sausgysl,
einanti tarpgumburine vaga ir prisitvirtinanti prie ments antsnarinio gumburlio.
astikaulis su dilbio kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi, sudtinguoju alkns
snariu. Snar sutvirtina alutinis alknkaulio, alutinis stipinkaulio ir iedinis
stipinkaulio raitis. Dilbis gali judti apie dvi ais: skersin lenkimas, tiesimas ir
vertikali nugrimas, atgrimas. Alkns snar sudaro trys atskiri snariai, apgaubti
viena kapsule. Tai astikaulinis alknkaulio snarys, astikaulinis stipinkaulio snarys ir
artimasis stipininis alknkaulio snarys. astikaulin alknkaulio snar sudaro astikaulio
skridinys ir alknkaulio pusmnulin (skridinin) lanka. Snarys yra paprastasis,
skridinio formos, per j galimi judesiai apie skersin a lenkimas ir tiesimas. Judesius
riboja kauliniai ikyuliai: lenkiant dilb alknkaulio vainikin atauga siremia astikaulio
vainikin duob, tiesiant alknkaulio alkn siremia astikaulio alknin duob.
Nuo vidinio astikaulio antkrumplio iki alknkaulio eina alutinis alknkaulio raitis.
astikaulin stipinkaulio snar sudaro astikaulio galvut ir stipinkaulio galvos duobut.
Snarys yra paprastasis, rutulio formos, per j bt galimi judesiai apie visas tris ais, jeigu
jis bt izoliuotas. Nuo astikaulio iorinio antkrumplio iki stipinkaulio eina alutinis
stipinkaulio raitis, toliau jis pereina iedin stipinkaulio rait. Artimj stipinkaulin
alknkaulio snar sudaro stipinkaulio galvos snarinis apvadas ir alknkaulio stipinin
lanka. Snarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vien vertikali a (dilbio nugrimas,
atgrimas). Snar tvirtina iedinis stipinkaulio raitis. Jis prasideda nuo alknkaulio,
juosia stipinkaulio kakl ir vl prisitvirtina prie alknkaulio.
Dilbio kaul knus jungia tiesiogin skaidulin jungtis tarpkaulin dilbio plv,
siterpusi tarp alknkaulio ir stipinkaulio tarpkaulini krat. Artimuosius galus jungia
netiesiogin jungtis artimasis stipinkaulinis alknkaulio snarys. Jis eina alkns
snario sudt. Tolimuosius galus jungia netiesiogin jungtis tolimasis stipinkaulinis
ANATOMIJA
99
alknkaulio snarys. J sudaro stipinkaulio alknin lanka ir alknkaulio galvos snarinis

apvadas. Snarys yra paprastasis, ritininis, juda apie vien vertikali a (nugrimas,
atgrimas). Snar sutvirtina alutinis alknkaulio ir alutinis stipinkaulio raiiai.
Dilbio kaulai su platakos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi stipinkauliniu
rieo snariu. J sudaro stipinkaulio rieinis snarinis pavirius ir artimoji rieakauli eil.
Alknkaulis snario sudt neeina, j nuo rieakauli atskiria snarinis diskas. Snarys
yra sudtingasis, elipsoidinis, kompleksinis, dviais. Plataka gali judti apie skersin a
lenkimas, tiesimas ir sagitali a pritraukimas, atitraukimas. Snar sutvirtina alutiniai
alknkaulio ir stipinkaulio raiiai.
Artimoji ir tolimoji rieakauli eils jungiasi netiesiogine jungtimi viduriniu rieo
snariu. Snarys yra sudtingasis, plokiasis, maai paslankus. J sutvirtina daug raii,
isidsiusi delninje ir nugarinje rieo pusje. Rieakauliai delno pusje sudaro
gaubt lank, kurio kratus jungia skersinis rieo raitis. Tarp io raiio ir rieakauli
susiformuoja rieo kanalas, kuriuo eina pirt lenkiamj raumen sausgysls,
kraujagysls, nervai.
Rieakaulius ir delnakaulius jungia netiesiogin jungtis, du rieakauliniai delno
snariai. Vien snar sudaro didysis daugiakampis ir pirmo delnakaulio pamatas. Jis yra
paprastasis, balno formos, dviais. Juda apie skersin a delnakaulio lenkimas, tiesimas
ir sagitali a pritraukimas, atitraukimas. Kit snar sudaro 25 delnakauli pamatai ir
tolimoji rieakauli eil (iskyrus didj daugiakamp). Snarys sudtingasis, plokiasis,
maai paslankus. Snarius sutvirtina nugariniai rieiniai delno raiiai ir delniniai rieiniai
delno raiiai.
Delnakaulius su pirtakauliais jungia netiesiogin jungtis delniniai pirt snariai.
Juos sudaro delnakauli galvos ir pamatini pirtakauli pamatai. Snariai yra paprastieji,
rutulio formos, j paslankum maina skersiniai delnakauli raiiai. Per iuos snarius
pirtai juda apie skersin a lenkimas, tiesimas ir sagitali a pirt sktimas.
Pirtakauliai jungiasi netiesioginm jungtim tarppirtakauliniais (pirt) snariais.
Juos sudaro artimj pirtakauli galvos ir vidurinij pirtakauli pamatai (artimieji
pirt snariai) bei vidurini pirtakauli galvos ir tolimj pirtakauli pamatai (tolimieji
pirt snariai). Snariai yra paprastieji, skridininiai, vienaaiai. Pirtai gali judti apie
skersin a lenkimas, tiesimas. Snarius tvirtina alutiniai raiiai.
Dubens kaul jungtys
Dubens kaulai klubakaulis, sdynkaulis, gaktikaulis jungiasi tiesioginmis
jungtimis (iki 16 met kremzlinmis, vliau kaulinmis). Abiej dubenkauli gaktikauliai
jungiasi pusiau snariu gaktine svara. Tarp tarp abiej gaktikauli svarini paviri
upildo skaidulin kremzl, kurios viduje yra svarinis plyys, pripildytas skysio. Jungtis
yra beveik nepaslanki.
Dubenkauliai jungiasi su liemens kaulu (krykauliu) netiesiogine jungtimi
krykauliniais klubakaulio snariais. Snarius sudaro klubakauli ausiniai snariniai
paviriai ir krykaulio ausiniai snariniai paviriai. Snarys yra paprastasis, plokiasis,
maai paslankus. J sutvirtina trumpi priekiniai ir upakaliniai krykauliniai klubakaulio
raiiai, klubinis juosmens raitis, einantis nuo klubakaulio skiauters iki juosmens
100 METODIN MEDIAGA / perkvalifikavimo programa fizinio aktyvumo srityje dirbantiems specialistams su auktuoju isilavinimu
slanksteli, krykaulinis gumburo ir krykaulinis dyglio raiiai, einantys nuo sdynkaulio

iki krykaulio nugarinio paviriaus.
Kojos kaul jungtys
launikaulis su dubenkauliu jungiasi netiesiogine jungtimi klubo snariu. J
sudaro launikaulio galva ir dubenkaulio gduob. Gduob pagilina jos kratuose
isikiusi snarin lpa. Snarys yra paprastasis, rieutinis, leidia judti launiai apie
tris ais: skersin lenkimas, tiesimas; sagitali pritraukimas, atitraukimas; vertikali
nugrimas, atgrimas, taip pat galimas sukimas ratu. Snar sutvirtina klubinis launies
raitis, sdimasis launies raitis, gaktinis launies raitis, bei iedin juosta, juosianti
launikaulio kakl ir prisitvirtinanti prie klubakaulio.
launis su blauzda jungiasi netiesiogine jungtimi kelio snariu. Snar sudaro
launikaulio igaubti ir blauzdikaulio gaubti krumpliai bei girnel. Snarinje ertmje
yra du meniskai vidinis ir oninis, riebalins klosts. Jie amortizuoja, gerina paslankum.
Snarys yra sudtingasis, kompleksinis, krumplinis, dviais. Blauzda juda apie skersin a
lenkimas (atgal), tiesimas (pirmyn) ir sulenkus blauzd apie vertikali a nugrimas,
atgrimas. Snar sutvirtina vidiniai ir ioriniai raiiai. Snario viduje yra priekinis ir
upakalinis kryminiai raiiai. Ioriniai raiiai supa snar i vis keturi pusi: alutinis
blauzdikaulio, alutinis eivikaulio, girnels, striinis pakinklio raiiai.
Blauzdos kaulus blauzdikaul ir eivikaul jungia dvi tiesiogins skaidulins jungtys
ir viena netiesiogin jungtis, blauzdikaulinis eivikaulio snarys. Artimuosius kaulo galus
jungia paprastasis, plokiasis, maai paslankus blauzdikaulinis eivikaulio snarys. J
sudaro eivikaulio galva ir blauzdikaulio eivinis snarinis pavirius. J sutvirtina priekinis
ir upakalinis eivikaulio galvos raiiai. Blauzdos kaul kn tarpkaulinius kratus jungia
tarpkaulin blauzdos plv. Tolimuosius blauzdos kaul galus jungia raitin jungtis. J
sutvirtina priekinis ir upakalinis blauzdikauliniai eivikaulio raiiai.
Blauzdos kaulai su pdos kaulais jungiasi netiesiogine jungtimi blauzdiniu pdos
snariu. Susijungus blauzdos kaul tolimiesiems galams susidaro duba, kuri sistato
okikaulio skridinys. Snarys yra sudtingasis, skridininis, vienaais. Pda gali judti apie
skersin a lenkimas (emyn), tiesimas (auktyn). Snar sutvirtina alutiniai raiiai,
einantys nuo blauzdos kaul link iurnos kaul. Vidinje pusje ie raiiai labai stiprs,
oninje silpnesni.
iurnakauliai tarpusavyje jungiasi netiesioginmis jungtimis. Tarp okikaulio ir
kulnakaulio upakalini snarini paviri susidaro paprastasis pookikaulinis snarys.
Tarp okikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio snarini paviri susidaro sudtingasis,
okikaulio, kulnakaulio ir laivakaulio snarys. Abu snariai funkcionuoja kartu, per juos
visa pda juda apie okikaul. Abu snariai kartu sudaro daugiaa rutulin snar. Apie
vertikali a galimas pdos pritraukimas, atitraukimas; apie sagitali a nedidelis
pdos pasukimas vid ir ior; apie skersin a pdos lenkimas, tiesimas ir papildo
blauzdinio pdos snario galimybes. Tarp kulnakaulio ir kubakaulio snarini paviri
susidaro paprastasis, balninis kulnakaulinis kubakaulio snarys. Galimi riboti judesiai
apie sagitali a, kurie palengvina pdos nugrim ir atgrim. Tarp laivakaulio ir
trij pleituk snarini paviri susidaro sudtingasis, plokiasis, maai paslankus
ANATOMIJA
101
pleitukinis laivakaulio snarys. Tarpiurnakaulinius snarius tvirtina daug raii,

einani nuo vieno kaulo prie kito. Tviriausias raitis yra ilgasis pado, einantis nuo
iurnakauli iki padikauli pamat.
iurnakauliai su padikauliais jungiasi netiesioginmis jungtimis iurniniais pado snariais.
Juos sudaro vis trij pleituk, kubakaulio snariniai paviriai ir 15 padikauli pamatai. Pirmo padikaulio snarys yra paprastasis, balninis. Kiti snariai yra sudtingieji, ploktieji. Snariai maai paslanks, juos tvirtina nugariniai ir padiniai iurniniai padikauli raiiai.
Padikauliai su pirtakauliais jungiasi netiesiogine jungtimi padiniais pirt snariais.
Juos sudaro padikauli galvos ir pamatini pirtakauli pamatai. Snariai yra paprastieji,
rutuliniai. Galimi pirt judesiai apie skersin a lenkimas, tiesimas ir apie vertikali a
neymus sktimas. Paslankum maina skersiniai padikauli raiiai.
Pirtakauliai jungiasi netiesioginm jungtim tarppirtakauliniais (pirt) snariais.
Juos sudaro artimj pirtakauli galvos ir vidurini pirtakauli pamatai (artimieji pirt
snariai) bei vidurini pirtakauli galvos ir tolimj pirtakauli pamatai (tolimieji pirt
snariai). Snariai yra paprastieji, skridininiai, vienaaiai. Pirtai gali judti apie skersin
a lenkimas, tiesimas. Snarius tvirtina alutiniai raiiai.
1. Griaui funkcijos. Kaul forma, sandara ir klasifikacija.
2. Snari funkcija, klasifikacija, pagrindins dalys ir priklausiniai.
3. Liemens kaulai ir j jungtys.
4. Virutins galns kaulai ir j jungtys.
5. Apatins galns kaulai ir j jungtys.
Literatra
Karpaviien, A., Seibutien, A., Zachovajevas, P. (2011). mogaus anatomija. Kaulai. Jungtys. Kaunas. LKKA.
3.3.
Raumenys, j sandara, klasifikacija ir veikla

Miologija tai mokslas apie raumenis.
Raumenys sudaro aktyvij judamojo aparato dal. Jie palaiko kn tam tikroje
padtyje, atlieka visus kno judesius, dalyvauja kramtyme, rijime, kalboje, kvpavime,
mediag apykaitoje, termoreguliacijoje, varo krauj ir limf, veikia vidaus organ
padt ir funkcij. Be to, raumenys yra ir jutimo organas impulsai i j signalizuoja apie
kno padt erdvje, kno dali tarpusavio santyk.
mogaus kne yra vir 600 griaui raumen, dauguma j poriniai, simetriki.
Jie sudaro apie 40-45 proc. vyr ir apie 30 proc. (28-35 proc.) moter kno mass, o
sportinink raumenys 45-55 proc. bendros kno mass. Raumenys mogaus kne
isidst netolygiai daugiausia (apie 50 proc.) j yra kojose, maiau rankose (30 proc.)
ir liemens bei galvos srityje (apie 20 proc.).

Raumuo kaip organas turi: 1) savo specifin sandar (sudarytas i keleto audini i
kuri pagrindinis yra skersaruois raumeninis audinys), 2) viet organizme (pvz., dvigalvis
asto raumuo yra asto priekyje, o ne kur nors platakoje) ir 3) atlieka specifin funkcij
(pvz., dvigalvis asto raumuo lenkia dilb).
Raumens dalys ir sandara
Skiriama kiekvieno raumens aktyvioji dalis knas arba pilvelis, sudarytas i
raumeninio audinio, ir pasyvioji dalis pagalbiniai raumen taisai: sausgysls, tepalins
sausgysli maktys, tepaliniai maieliai, fascijos (tai skaidulinio jungiamojo audinio
plvs), raumen laikikliai bei sesamoidiniai kaulai.
Raumens kne skiriama galva jo pradia, kuri prisitvirtina prie nepaslankios kno
dalies, ir uodega raumens pabaiga, kuri prisitvirtina prie judrios kno dalies. Dauguma
raumen prasideda ir baigiasi sausgyslmis.
Raumen nervai ir gyslos
Kraujagysls ir nervai eina raumen viduriniame jo tredalyje per t.v. raumens vartus.
Arterijos isiakoja ir apipina raumen skaidulas. Mediag apykaita vyksta per kapiliari
sienel ir sarkolem. Kai raumuo nedirba, funkcionuoja tik nedidel kapiliar dalis.
Dirbant raumeniui kraujo apytaka gali suintensyvti apie 30 kart. Venos raumenyse lydi
arterijas, jose daug votuv, kurie padeda varyti krauj. Sausgysls maiau aprpintos
krauju, negu raumenys, todl, sausgysli mediag apykaita silpnesn.
Raumen sausgyslse ir jungiamojo audinio tarpeliuose isidst limfiniai kapiliarai,
kurie raumens paviriuje sudaro limfagysli rezginius. I limfagysli limfa teka
artimiausius limfmazgius. raumenis ateina judinamieji nervai. Per juos i CNS nerviniai
impulsai patenka raumenis ir juos dirgina. Raumenyse yra sinapss motorins
ploktels ir receptoriai. Be to raumenis ateina vegetacins nerv akuts, kurios
reguliuoja juose mediag apykaitos intensyvum.
Raumen klasifikacija
1. Pagal form: ilgieji, trumpieji ir platieji.
2. Pagal funkcij: lenkiamieji, tiesiamieji, pritraukiamieji, atitraukiamieji, nugriamieji, atgriamieji, keliamieji, nuleidiamieji, sutraukiamieji, pleiamieji ir t.t.
3. Pagal sandaros sudtingum: paprastieji ir sudtingieji.
4. Pagal padt kne: paviriniai, gilieji, vidiniai, ioriniai, oniniai, priekiniai,
upakaliniai, virutiniai, apatiniai.
5. Pagal raumenini skaidul krypt: verpstiniai, pusplunksniniai, plunksniniai,
iediniai, vduokliniai.
6. Pagal snari, kuriuos kerta raumuo, skaii: vienasnariai, dvisnariai ir trisnariai.
Raumen pavadinimai
1. Pagal iorin form: rombiniai, kvadratiniai, trapeciniai, dantytieji ir kt.
2. Pagal funkcij: lenkiamieji, tiesiamieji, nugriamieji, sutraukiamieji ir kt.
3. Pagal sandaros ypatumus: dvigalvis, trigalvis, dvipilvis, pusgyslinis.
ANATOMIJA
103
4.
5.
6.
7.
Pagal raumen padt: tarponkauliniai, pakinklinis.

Pagal raumen skaidul krypt: tiesieji, striiniai, skersiniai.
Pagal raumens pradios ir pabaigos viet: snapinis asto, astinis stipinkaulio.
Pagal atsitiktinius poymius: dvyninis, juoko ir kt.
Raumenys sinergistai ir antagonistai

Evoliucijoje funkcins raumen grups susiformavo poromis. Apie kiekvien judjimo
a atliekami du prieing krypi judesiai. Dl to vienaaiai snariai turi vien por,
dviaiai dvi, triaiai tris funkcini raumen grupi poras. Todl bet kuriam judesiui atlikti
reikalingi maiausiai du raumenys, kertantys judjimo a prieingose jos pusse. Tokie
raumenys, atliekantys prieingos krypties judesius, vadinami antagonistais, pavyzdiui,
lenkiant dilb trigalvis asto raumuo yra antagonistas dvigalviui asto raumeniui. Raumenys,
kertantys snario judjimo a tik vienoje jos pusje ir atliekantys bendr darb, vadinami
sinergistais, pvz., lenkiant dilb dvigalvis asto ir apvalusis nugriamasis raumenys.
Raumen antagonizmas slyginis reikinys. Tie patys raumenys atliekant vienus
judesius yra antagonistai, o kitus sinergistai.
Liemens raumenys
1. Nugaros raumenys:
a) Paviriniai raumenys:
Paviriniai galniniai:
trapecinis raumuo,
plaiausiasis nugaros raumuo,
didysis rombinis raumuo,
maasis rombinis raumuo,
keliamasis ments raumuo.
Paviriniai savieji:
upakalinis virutinis dantytasis raumuo,
upakalinis apatinis dantytasis raumuo,
skersinis sprando/pakauio raumuo.
b) Gilieji raumenys
Gilieji ilgieji:
dirinis galvos raumuo,
dirinis kaklo raumuo,
tiesiamasis liemens/nugaros raumuo:
klubinis onkauli raumuo,
ilgiausiasis raumuo,
keterinis raumuo.
Gilieji trumpieji:
skersinis keterinis raumuo:
pusketerinis raumuo,
dauginiai/daugiaakiai raumenys,
sukamieji raumenys,
tarpskersiniai raumenys,
tarpketeriniai raumenys.
2. Krtins raumenys:
a) Paviriniai raumenys (galniniai krtins):
didysis krtins raumuo,
maasis krtins raumuo,
poraktinis raumuo,
priekinis dantytasis raumuo.
b) Gilieji raumenys (krtins sienos):
ioriniai tarponkauliniai raumenys,
vidiniai tarponkauliniai raumenys,
maieji tarponkauliniai raumenys,
gilieji tarponkauliniai raumenys,
poonkauliniai raumenys,
skersinis krtins raumenys,
keliamieji onkauli raumenys.
3. Pilvo raumenys:
a) Priekins sienos:
tiesusis pilvo raumuo,
piramidinis (nepastovus) raumuo.
b) onins sienos:
iorinis striinis pilvo raumuo,
vidinis striinis pilvo raumuo,
skersinis pilvo raumuo.
c) Upakalins sienos:
kvadratinis juosmens raumuo.
Diafragma
Kaklo raumenys
1. Paviriniai raumenys:
a) oniniai raumenys:
poodinis raumuo,
sukamasis galvos raumuo.
b) Viduriniai raumenys:
Virutiniai polieuviniai raumenys:
dvipilvis raumuo,
ylinis polieuvio raumuo,
malamasis polieuvio raumuo,
smakrinis polieuvio raumuo.
ANATOMIJA
105
Apatiniai polieuviniai raumenys:

krtininis polieuvio raumuo,
krtininis skydo raumuo,
skydinis polieuvio raumuo,
keliamasis skydliauks raumuo,
mentinis polieuvio raumuo.
2. Gilieji raumenys:
a) oniniai raumenys:
priekinis laiptinis raumuo,
vidurinis laiptinis raumuo,
upakalinis laiptinis raumuo,
maiausias laiptinis (nepastovus) raumuo.
b) Vidiniai raumenys:
ilgasis kaklo raumuo,
ilgasis galvos raumuo.
Virutins galns raumenys
1. Pei lanko raumenys:
deltinis raumuo,
antdyglinis raumuo,
podyglinis raumuo,
maasis apvalusis raumuo,
didysis apvalusis raumuo,
pomentinis raumuo.
2. Rankos / Laisvosios virutins galns raumenys:
a) asto raumenys
Priekiniai raumenys:
dvigalvis asto raumuo: ilgoji galva, trumpoji galva,
snapinis asto raumuo,
astinis raumuo.
Upakaliniai raumenys:
trigalvis asto raumuo: ilgoji galva, vidin galva, onin galva,
alkninis raumuo,
snarinis alkns (nepastovus) raumuo.
b) Dilbio raumenys:
1) Pirmasis/pavirinis sluoksnis:
apvalusis nugriamasis raumuo,
stipininis lenkiamasis rieo raumuo,
ilgasis delno raumuo,
alkninis lenkiamasis rieo raumuo.
2) Antrasis sluoksnis:
pavirinis lenkiamasis pirt raumuo.

3) Treiasis sluoksnis:
gilusis lenkiamasis pirt raumuo,
ilgasis lenkiamasis rankos nykio raumuo.
4) Ketvirtasis sluoksnis:
kvadratinis nugriamasis raumuo.
oniniai raumenys:
astinis stipinkaulio raumuo,
ilgasis tiesiamasis stipininis rieo raumuo,
trumpasis tiesiamasis stipininis rieo raumuo.
Paviriniai raumenys:
alkninis tiesiamasis rieo raumuo,
tiesiamasis pirt raumuo,
tiesiamasis maylio raumuo.
Gilieji raumenys:
atgriamasis raumuo,
ilgasis atitraukiamasis rankos nykio raumuo,
trumpasis tiesiamasis rankos nykio raumuo,
ilgasis tiesiamasis rankos nykio raumuo,
tiesiamasis smiliaus raumuo.
c) Platakos raumenys:
Delno raumenys:
nykio pakylos raumenys,
maylio pakylos raumenys,
viduriniai raumenys.

Apatins galns raumenys
1. Dubens lanko/Dubens raumenys:
a) Priekiniai raumenys:

klubinis juosmens raumuo,

didysis juosmens raumuo,

maasis juosmens raumuo,

klubinis raumuo.

b) Upakaliniai raumenys:

didysis sdmens raumuo,

vidurinis sdmens raumuo,

maasis sdmens raumuo,

tempiamasis plaiosios fascijos raumuo,

kriauinis raumuo,

vidinis utvarinis raumuo,

iorinis utvarinis raumuo,
ANATOMIJA
107
virutinis dvyninis raumuo,

apatinis dvyninis raumuo,
kvadratinis launies raumuo
2.
Kojos/apatins laisvosios galns raumenys:
a) launies raumenys:
siuvjo raumuo,
keturgalvis launies raumuo: tiesusis launies raumuo, vidinis platusis raumuo,
oninis platusis raumuo, tarpinis platusis raumuo,
snarinis kelio raumuo.
Vidiniai raumenys:
graktusis raumuo,
ilgasis pritraukiamasis raumuo,
trumpasis pritraukiamasis raumuo,
didysis pritraukiamasis raumuo,
maasis pritraukiamasis raumuo,
skiauterinis raumuo.
pusgyslinis raumuo,
pusplvinis raumuo,
dvigalvis launies raumuo: ilgoji galva, trumpoji galva.
b) Blauzdos raumenys :
priekinis blauzdos raumuo,
ilgasis tiesiamasis pirt raumuo,
ilgasis tiesiamasis kojos nykio raumuo.
Paviriniai raumenys:
trigalvis blauzdos raumuo,
dvilypis raumuo: vidin galva, onin galva,
plekninis raumuo,
padinis raumuo.
Gilieji raumenys:
pakinklinis raumuo,
ilgasis lenkiamasis pirt raumuo,
ilgasis lenkiamasis kojos nykio raumuo,
upakalinis blauzdos raumuo.
oniniai raumenys:
ilgasis eivinis raumuo,
trumpasis eivinis raumuo,
treiasis eivinis raumuo.
c) Pdos raumenys:
Padinio paviriaus raumenys:
kojos nykio raumenys,
kojos maylio raumenys,
viduriniai raumenys.
Nugarinio paviriaus raumenys:
trumpasis tiesiamasis pirt raumuo,
trumpasis tiesiamasis kojos nykio raumuo,
nugariniai tarpkauliniai padiniai raumenys.
1. Raumen dalys, sandara, funkcijos ir klasifikacija.
2. Raumen dalys ir pagalbiniai taisai.
3. Liemens raumenys ir judesiai.
4. Virutins galns raumenys ir judesiai.
5. Apatins galns raumenys ir judesiai.
Literatra
Zachovajevas, P. (2011). mogaus anatomija. Raumenys. Kaunas. LKKA.
Zachovajevas, P., Karpaviien A. (2001). Anatomijos praktikos darbai. Mokomoji priemon. Kaunas. LKKA.
3.4.
Vidaus organai (virkinimo ir lapimo iskyrimo sistemos)

Virkinimo sistema prasideda burnos ertme, i kurios maistas patenka rykl, toliau
stempl ir skrand. I ia maistas slenka arnynu, nesuvirkintos atliekos pasiekia tiesij
arn ir per iang paalinamos. Be to, virkinimo sistemai priklauso kepenys ir kasa,
gaminanios virkinimo sultis ir hormonus.
Virkinimo organai sudaro kanal, kurio ilgis svyruoja nuo 8 iki 10 metr. io kanalo
sienel sudaro trys sluoksniai: vidinis - gleivin, vidurinis - raumeninis, iorinis - purusis
jungiamasis audinys.
Gleivin sudaro vairios formos epitelinis audinys. Pvz., burnos ertms epitelis bna
daugiasluoksnis, o skrandio ir arn - vienasluoksnis. Gleivins epitelyje yra vairios
formos liauk - vamzdini, pslini, vienalsi, daugialsi - kurios iskiria gaminam
turin - sekret - virkinamj kanal, tuo paddamos virkinti maist. Gleivins epitelis
yra labai raukltas. Raukltumas padidina siurbiamj organo paviri.
Raumenin sluoksn sudaro lygij raumen skaidulos, tik virkinimo organ
pradioje ir pabaigoje jas pakeiia skersaruoi raumen skaidulos.
Purusis jungiamasis audinys dengia organus i iors ir sudarytas i puraus skaidulinio
jungiamojo audinio.
ANATOMIJA
109
Burnos organai - tai burnos prieangis, burnos ertm, gomurys, dantys, lieuvis, seili
liaukos ir iotys.
Burnos prieangis - tai siauro plyio pavidalo ertm, kuri i priekio riboja lpos, i on skruostai, o i upakalio - dantenos ir dantys. Burnos ertm riboja keturios sienels: virutin,
apatin ir dvi onins. Upakalyje ji baigiasi iotimis. Virutin sienel sudaro kietasis ir minktasis gomuriai, apatin arba dugn, - vir polieuvio kaulo esantys raumenys. onines - dantys ir dantins andikauli ataugos. Upakalin sienel - iotys - jungia burnos ertm su rykle.
Gomurys atskiria burnos ertm nuo nosies ertms. Skiriamas kietasis ir minktasis
gomurys. Kietj gomur sudaro virutinio andikaulio gomurins ataugos bei gomurikauli
horizontaliosios ploktels, kurias dengia gleivin. Minktj gomur sudaro raumenys. Jis
pasibaigia nedidele atauga - lieuvliu. Minktasis gomurys uima 1/3 gomurio.
Dantys yra abiej andikauli dantinse duobutse. dant sudaro trys pagrindins
dalys: virutin - vainikas, vidurin - kaklelis, apatin - aknis. Dantys sudaryti i dentino,
emals ir cemento. Vainik dengia emal, kaklel ir akn - cementas. Dentinas sudaro
beveik vis danties mas. Dantys yra skirstomi pieninius (j bna 20) ir pastoviuosius.
Dantys bdami panaios formos i esms kiek skiriasi, todl jie skirstomi kandius, iltis,
kaplius ir krminius. Vliausiai idygstantys dantys vadinami proto dantimis. Jie idygsta
apie 18-25 gyvenimo metus. mogus turi 32 pastoviuosius dantis.
Lieuvis dalyvauja mechanikai apdorojant maist, vertinant jo skon, padeda j nuryti.
Be to, lieuvis yra ir gars artikuliacijos padargas.
Skiriami du lieuvio paviriai: virutinis, vadinamas nugariniu ir apatinis. Lieuv sudaro
trys dalys: priekin - virn, vidurin - knas, upakalin - aknis.
Lieuvis yra sudarytas i skersaruoi, vairiomis kryptimis isidsiusi raumen, kurie
skirstomi dvi grupes. Vien grup sudaro raumenys, esantys paiame lieuvyje, kit ieinantys u jo rib.
Nugariniame lieuvio paviriuje yra keturi form speneliai: siliniai, kginiai, lapiniai,
pyliminiai. U pylimini speneli, esani lieuvio aknyje, yra limfoidinio audinio sankaupa
- lieuvio migdolas.
Seili liaukos. Burnos ertmje esanios seili liaukos skirstomos masias ir didisias.
Pagal j sekreto sudt ias liaukas galima skirstyti gleivines, baltymines ir mirisias.
Beveik vis burnos ertm ikloja maosios seili liaukos. Didij seili liauk yra trys
poros, paausins, paandins ir palieuvins. Paausin seili liauka yra paausio srityje,
sveria 30 g. Pagal savo sandar - pslelin. Turi itekamj latak, atsiveriant burnos
ertmje, paausins liaukos spenelyje.
Paandin seili liauka yra polieuvinje andikaulio duobje, sveria 10-15 g. Pagal savo
sandar yra vamzdin - pslelin. Turi itekamj latak, atsiveriant palieuvinje rauklje.
Polieuvin seili liauka yra polieuvinje rauklje, sveria 5 g. Pagal sandar - vamzdin
- pslelin. Jos itekamasis latakas atsiveria toje paioje polieuvinje rauklje.
iotys. Burnos ertm su rykle jungia iotys. iotys yra iedo formos. J virutin dal
sudaro minktojo gomurio laisvasis kratas, apatin - lieuvio aknis, onines - migdoliniai
aniai. Aniuose yra didels limfoidinio audinio sankaupos - gomurio migdolai. ios
limfoidinio audinio sankaupos yra madaug vidutins slyvos dydio.
Rykl savo forma primena piltuvl, atvir i priekio. Jos ilgis - 15 cm. Pradia - kaukols
pamatas, pabaiga - 6-7 kaklo slanksteli projekcija. emiau ios vietos rykl pereina
stempl. Rykl yra skirstoma tris auktus: virutin, vadinam nosiarykle, vidurin - burnin
rykls dal ir apatin - gerklin. Rykl i vidaus ikloja gleivin.
virutin rykls aukt atsiveria nosies ertm bei ausies trimito anga. vidurin - burnos
ertm. Apatiniame rykls aukte kryiuojasi kvpavimo ir maisto takai. Ryjamas maisto
ksnis nulenkia antgerkl ir laisvai nuslenka stempl. Rykl turi sutraukiamuosius virutin,
vidurin ir apatin, iedinius, iilginius ir keliamuosius raumenis.
Stempl prasideda nuo 6-7 kaklo slanksteli, baigiasi 11 krtins slankstelio auktyje.
Jos ilgis 25 cm, turi suploto i priekio upakal lyno form. Skiriamos trys stempls dalys:
kaklin, krtinin (ilgiausia - 15-16 cm), pilvin (trumpiausia - apie 1-2 cm). Ji tiesiogiai
pereina skrand.
Skrandis. Jis yra virutinje pilvo dalyje, po diafragma kairiojoje paonje ir pakrtinje.
Savo forma primena kriau. Jo dydis yra nevienodas, iilgin ais - 23 cm, tris 1-2 litrai.
Skiriama priekinis ir upakalinis skrandio paviriai. ie paviriai dar kitaip vadinami
sienomis ir susijungdami sudaro didij ir maj skrandio kreives. Viruje - maoji, o
skrandio apaioje - didioji kreiv.
Skrand sudaro trys pagrindins dalys: virutin - skrandis, vidurin, didiausioji, knas, apatin - prievartis. Stempl skrand atsiveria virutinje dalyje - skrandio angoje.
kair nuo ios vietos esantis ikilimas vadinamas skrandio dugnu.
Skrandio gleivinje skiriamos pirmins, antrins ir besijungianios - anastomozins
raukls. Pirmins eina iilgai skrandio ir bna pastovios, antrins raukls susidaro
susivingiavus pirminms, o besijungianios - sujungia pirmines su antrinmis.
Skrandio gleivinje yra labai daug vamzdini liauk, kurios gamina daug suli. Tarp
j iskirtin vieta tenka virkinimo fermentui pepsinui ir druskos rgiai. Apvirkintas
maistas i skrandio patenka plonj arn.
arnynas
arnynas - virkinamojo kanalo dalis tarp skrandio ir iangs. arnos skirstomos
plonj ir storj, kur dar dalijama aklj, gaubtin ir tiesij. Plonoji arna ilgiausiavirkinamojo trakto dalis (5-6m), dar skirstoma dvylikapirt, tuij ir klubin,
tarp kuri rykios ribos nra.
Dvylikapirt arna
Dvylikapirt arna (25 cm ilgio, tai atitinka 12 alia sudt pirt, apie 5 cm skersmens)
prasideda nuo skrandio prievario, apgaubia kaip pasaga kasos galv. Skiriamos 3 jos
dalys: virutin horizontalioji prasideda ties I juosmens slanksteliu ir 4-5 cm tsiasi dein,
ia daro link ir leidiasi emyn iki III juosmens slankstelio (nusileidianioji dalis) nuo ia
sukasi kair ir iek tiek pakyla vir iki II juosmens slankstelio (apatin dalis) ir daro staig
link, pereidama tuij arn. Pradin jos dalis itin plati - tai jos stormuo.
Dvylikapirt arna prisilieja prie kepen apatinio paviriaus ir deiniojo inksto.
Prieais jos apatin dal yra virutin pasaito arterija ir vena, u jos - aorta ir apatin
tuioji vena. Jos sien sudaro 3 dangalai - gleivin su pogleiviu, raumenimis ir iorinis
dangalas. Susitraukiant raumeniniam dangalui, maistas stumiamas tolyn tuij arn.
ANATOMIJA
111
Dvylikapirt arna prisitvirtinusi prie upakalins pilvo sienos.

Tuioji ir klubin arna
Jas gaubia pilvaplv, kuri sudaro pasait, pritvirtinant arnas prie upakalins pilvo
sienos, dl to ios plonosios arnos vadinamos pasaitinmis. Tuioji arna (ilgis - 2-3
m, skersmuo - apie 4 cm) - dvilykapirts tsinys, ji storesn, bet jos siena plonesn
nei klubins. Skrodiant lavon, ji visuomet yra tuia (i ia ir kilo jos pavadinimas).
Tuiojoje arnoje maistas visikai suvirkinamas bei pradedamas siurbti. Klubin arna
(ilgis 3-4 m, skersmuo 3-4 cm)siauresn, bet jos siena storesn. Jos funkcija - maisto
mediag siurbimas.
Plonoji arna uima didij pilvo ertms dal, jos tikslios topografijos nusakyti
nemanoma, ji susirango kilpomis. Pasaitin plonj arn puslankiu gaubia storoji
gaubtin arna.
Kalbant apie plonj arn, reikia suminti tris jos gleivins ypatumus. Pirmasis gleivinje yra arn dauburliai, kurie bna iki 1 mm ilgio. J daugiausia klubinje arnoje
(1 mm 2 apie 40 gauburli). Gauburliai ir nulemia aksomin plonosios arnos gleivins
vaizd. Gauburliais siurbiamos maistingosios mediagos. Jie labai padidina - iki 6-7 m
2
- siurbiamj plonosios arnos paviri.
Antroji plonosios arnos skiriamoji savyb yra jos gausios liaukos, per par iskirianios
2-3 l arnos suli.
Treioji ios arnos savyb - limfoidinio audinio sankaupos, sudaranios mazgelius.
Tuiosios arnos gleivinje limfoidinis audinys sudaro 20-30 dideli sankaup,
vadinamj Pejerio plokteli. Visa plonosios arnos gleivin yra rauklta, raukls
vadinamos iedinmis.
Klubin, paskutinioji plonosios arnos dalis, deinje klubo duobje pereina
storj arn.
Storoji arna
Storoji arna - tai ir virkinimo, ir alinimo sistemos organas. Ji prasideda nuo plonosios
klubins arnos galo ir baigiasi iange. Skiriamos 3 jos dalys: akloji gaubtin ir tiesioji arna.
Storosios arnos ilgis apie 1,5 m. Jos spindis aklosios arnos srityje - apie 7-8 cm, kitose
dalyse 4-5 cm.
Akloji arna ir kirmlin atauga. Akloji arna - tai pradin storojo arnyno dalis, lyg
aklinas 5-8 cm ilgio maielis, kabantis emiau klubins arnos jimo storosios arnos
sien, kur yra votuvas, neleidiantis maistui i storosios arnos grti klubin. Daniausiai
akloji arna esti deiniojoje klubinje duobje.
Nuo jos galo nutsta apie 10 cm ilgio ir 1 cm skersmens kirmelin atauga, kurioje
gausu limfoidinio audinio. Jos topografija vairi: daniausiai ji esti pasislpusi u aklosios
arnos ir nukreipta vir, kartais - nutsta maj duben, itin retai - link kepen ar
pereina net prieing kno pus. Manoma, kad ji svarbi apsauginms reakcijoms. Taiau
iame akliname maielyje gali usilaikyti vairios mediagos bei pakliuv svetimkniai ir
mikroorganizmai.
Kirmlin ataug turi mogus, kai kurios mogbedions. Daugelis kit gyvn ioje
vietoje turi lyg ir antrj skrand.
Gaubtin arna. Akloji arna tiesiogiai pereina gaubtin arn. Gaubtin arna
yra ilgiausia storosios arnos dalis - 1 m ilgio. Skiriamos keturios pagrindins jos dalys:
kylanioji, skersin, nusileidianioji ir riestin.
Kylanioji gaubtins arnos dalis prasidjusi aklojoje arnoje kyla deiniuoju pilvo
ertms onu auktyn (ilgis apie 20 cm), sukasi skersai, sudarydama deinj link. Nuo
ia prasideda skersin gaubtins arnos dalis (jos ilgis apie 50 cm) ir, pasiekusi virutin
kair pilvo ertms kamp, daro kairj link, leidiasi emyn kairiuoju pilvo ertms onu.
Gaubtins arnos dalis nuo kairiojo linkio vadinama nusileidianija. Jos ilgis vidutinikai
apie 15 cm. i tiesiogiai pereina susiraiiusi gaubtins arnos dal - riestin arn, kurios
ilgis apie 15 cm. Riestin gaubtins arnos dalis pereina tolesn, ketvirtj, storosios
arnos dal - tiesij. Tiesioji arna - galin storosios arnos dalis, pasibaigianti ieinamja
anga. Tiesiosios arnos ilgis - 15-20 cm. Ji turi praplatjim, vadinam ampule. Ampuls
ilgis - apie 5-7 cm. Tiesioji arna prie ieinamj ang turi du raukus - sfinkterius: vidin
ir iorin. Vidinis raukas - nevalingas. Jis udaro ieinamj ang.
Storosios arnos, kaip ir plonosios, gleivinje yra limfoidinio audinio sankaup, taiau
j daug maiau. Gleivinje yra storosios arnos liaukui.
Storosios arnos raumeninis dangalas isidsto iilginiu ir iediniu sluoksniais.
Iilginis sluoksnis formuoja tris iilgines juostas: laisvj, taukin ir pasaitin. ios juostos
prasideda nuo aklosios arnos galo ir tsiasi iki tiesiosios arnos. iedinis sluoksnis
formuoja gilius skersinius, tolygiai isidsiusius dubimus, tarp kuri yra bdingos
storajai arnai igaubos.
Iilgins juostos ir skersins igaubos yra bdingas storosios arnos sienels poymis.
Virkinimo liaukos
Kepenys yra virutiniame deiniajame pilvo ertms kampe, sveria apie 1,5 kg. Jos
turi du pavirius: virutin ir apatin bei du kratus: priekin - atrj ir upakalin - bukj.
Skiriamos dvi virutinio kepen paviriaus, betarpikai priglundanio prie diafragmos,
skiltys (jas riboja pjautuvinis raitis): deinioji - didesnioji ir kairioji - maesnioji.
Apatiniame paviriuje matomos dvi sagitaline kryptimi ir viena skersai einanios vagos,
dalijanios j keturias skiltis: deinij, kairij, kvadratin ir uodegin. Skersinje vagoje
yra kepen vartai, pro kuriuos eina kepen vena, arterija ir nervai, ieina - bendrasis
kepen latakas, limfagysls.
Deins kepen skilties apatiniame paviriuje yra dvi dubos: tulies psls ir
apatins tuiosios venos. Be to, apatiniame kepen paviriuje yra stempls, skrandio,
dvylikapirts, gaubtins arnos, inksto spaudai.
Vidin kepen sandara. Struktrinis kepen vienetas - prizmins formos skiltel,
kurios skerspjvis - apie 1-1,5 mm. Skiltel sudaro radialiniais (spinduliniais) stulpeliais
isidsiusios epitelins lstels (hepatocitai) - kepen ploktels. Kepen ploktelje
teka tulies kapiliaras, kur patenka kepen lsteli gaminama tulis. Tulies kapiliarai
jungiasi tarpskiltelinius latakus, o jie savo ruotu jungiasi dar stambesnius tulies
latakus. ie jungdamiesi sudaro bendrj kepen latak.
Kepenyse tankus kraujagysli tinklas. Veninis kraujas, pateks kepenis per vart
ven, pratekjs pro jas, suteka apatins tuiosios venos sistem.
ANATOMIJA
113
Tulies psl
Tai ertminis kriaus pavidalo, 7-10 cm. ilgio ir 3-4 cm. organas guli bendravardje
kepen apatinio paviriaus duobje. Jo talpa - 30-60 ml. Link priekins pilvo sienos
nukreipta psls kno dalis - dugnas, o prieingas susiaurjs galas - kaklas pereina
latak. Tulies psls siena susideda i 3 dangal.
Vidinis dangalas - gleivin, kurioje gausu raukli (jos isilygina, pslei prisipildius).
Gleivin dengia vienasluoksnis stulpinis epitelis su mikrogaureliais. Vidurinis raumeninis
dangalas turi lygij raumen, kolagenini ir elastini skaidul. Jam susitraukiant,
tulies psl itutinama. Iorinis tulies psls dangalas dvejopas - i iors (apatin
paviri) dengia pilvaplv, o virutinis pavirius suaugs su kepenimis per adventicij.
Psls kaklas laibdamas pereina latak. Kuris susijungs su bendruoju kepen
lataku, sudaro bendrj tulies latak, kuris atsiveria dvylikapirts arnos didiajame
spenelyje.
Kasa
Tai viena didiausi organizmo liauk, kuri yra kartu ir virkinimo, ir endokrinin
liauka. Ji gamina apie 1,5 - 4 l per par virkinimo suli (jose gausu ferment, skaidani
riebalus, baltymus ir angliavandenius), kurias savo latakais iskiria dvylikapirt
arn. Endokrinin, arba belatak, jos dalis gamina hormonus (insulin, gliukagon,
somatostatin), kurie yra svarbiausi angliavandeni apykaitai.
Kasa yra minktos konsistencijos, pilkvai rausvas organas, susidedantis i galvos,
kno ir uodegos. Jos dydis labai vairuoja (ilgis 12-22 cm, plotis 3-9 cm, storis 2-3 cm,
svoris 50-75 g). Kasa yra virutinje pilvo ertms dalyje, tarp skrandio ir upakalins
pilvo sienos (upakalinis jos pavirius lieia pilvo aort ir apatin tuij ven). Storiausia
kasos dalis - galva yra deinje stuburo pusje, ties I-II juosmens slanksteliu, siterpusi
dvylikapirts arnos link. Kasos galva pereina kn, kuris laibdamas palengva kyla
vir, o kasos uodega pasiekia kairj paonkaul ties blunimi. Kas dengia plona
jungiamojo audinio kapsul, nuo kurios vid eina jungiamojo audinio pertvarls,
dalijanios j smulkesnes skiltis ir skilteles.
Pilvaplv tarsi maias ikloja vis pilvo ertm. Pilvaplv sudaro du lapai: pasieninis ir
viduri. Pasieninis ikloja pilvo ertms sieneles i vidaus ir pereina viduri lap, dengiant
ia esanius organus. Viduri lapas parsilenkdamas formuoja maj ir didij taukines.
Maj taukin sudaro kepeninis skrandio raitis, apaugs riebalais, o didij
skrandio pasaito persilenkimas taip pat apaugs riebalais.
lapimo iskyrimo sistema. Jai priklauso inkstai, lapimtakiai, lapimo psl ir lapl.
Be to, alinti alingus mediag apykaitos produktus i organizmo padeda ir plauiai,
storoji arna, tulies iskyrimo sistema, odos prakaito ir riebal liaukos.
Inkstas
Inkstai yra porinis organas, isidst abipus stuburo 11 krtins ir 3 juosmens
slanksteli auktyje, deinysis kiek emiau u kairj. Inkstas yra pupels formos apie
10-12 cm ilgio, 6 cm skersmens, 3-4 cm storio, apie 120 g sveriantis organas. Skiriami
priekinis ir upakalinis inksto paviriai, virutinis ir apatinis galai, vidinis ir oninis kratai.
Vidiniame inksto krate yra inksto vartai. Per juos inkst eina inksto arterija ir nervai,
ieina inksto vena ir limfagysls, taip pat prasideda lapimtakis. Inksto vart gilumoje
yra inksto antis.
I iors inkst dengia skaidulin kapsul, prigludusi prie inksto audini. J gaubia
riebalin kapsul. I iors visus iuos darinius gaubia inksto fascija. Pilvaplv inkst
dengia tik i priekio.
Inksto vidin sandara. Inksto pjvyje matomi du sluoksniai: iev ir erdis. iev yra
iorje, apie 4-5 mm. storio, tamsesns spalvos. erdis yra viesesn, sudaryta i 10-15
inksto piramidi. J pamatas atsisuks inksto onin krat, o smaigalys - link inksto
anio ir pasibaigia speneliu. Tarpai tarp piramidi upildyti ievine mediaga.
Struktrinis ir funkcinis inksto vienetas yra nefronas. J sudaro inksto knelis, inksto
knelio kapsul ir inksto kanaliuk sistema.
Inksto knelis guli ievinje inksto dalyje ir plika akimi matomas kaip maytis
takelis. J sudaro kapiliar kamuollis. Kraujas inksto knelio kapiliarus patenka per
tekamj arteriol, kuri isiakoja madaug 50 kapiliar. ie kapiliarai po to susijungia
itekanij arteriol, per kuri kraujas ineamas i inksto knelio. Itekamoji arteriol
toliau skyla antr kapiliar tinkl, kuris apipina inksto kanaliukus ir po to ie kapiliarai
jau susijungia venules.
Inksto knel gaubia dvisiens taurs formos kapsul. Vidinis jos lapelis prigluds
prie inksto knelio, o iorinis pereina inksto kanaliuk. Kapsulje susirenka pirminis
lapimas. Kiekviename inkste priskaiiuojama iki 1 milijono nefron. Kiekvieno j ilgis
apie 22 mm, bendras kanaliuk ilgis yra apie 45 km.
Pirminis lapimas, tekdamas nefrono kanaliukais, koncentruojasi. krauj pro inkst
kapiliar tinkl sugrta reikalingos mediagos ir vanduo, o lapime lieka kenksmingos
organizmui mediagos, kurios paalinamos.
lapimas iteka pro spenines angutes 12 trump vamzdeli, vadinam maosiomis
inksto taurelmis. Maosios taurels jungiasi po dvi tris didesnio skersmens vamzdelius
- didisias inksto taureles. Didiosios inkst taurels susijungia inksto geldel, kuri
yra piltuvlio formos ir betarpikai pereina lapimtak. Visi trys ie dariniai (maosios ir
didiosios inksto taurels bei geldel) sudaro inksto ant. Jo sienel sudaryta i gleivins,
lygij raumen ir jungiamojo audinio sluoksni.
lapimtakis
lapimtakis yra porinis organas. Tai 30-35 cm ilgio vamzdelis, jungiantis inksto geldel
su lapimo psle.
lapimtakis leidiasi emyn juosmens slanksteli skersini ataug priekyje ir pereina
pilvo bei dubens ertmes ir lapimo psls sienel, todl yra skiriamos trys jo dalys:
pilvin, dubenin ir sienin. Pastaroji yra trumpiausia, madaug apie 2 cm ilgio ir kerta
striai lapimo psls sien. lapimtakio spindis nra vienodas, jis turi tris susiaurjimus:
ties perjimu i geldels lapimtak, ties persilenkimu per maojo dubens krat, ties
jimu lapimo psl, kur siekia apie 4 mm. Kitur lapimtakio skersmuo yra apie 7 mm.
lapimo psl
lapimo psl yra laikina lapimo talpykla. Jos talpa nevienoda - vidutinikai 500700 cm 3. Tuia lapimo psl yra maajame dubenyje u gaktins svaros. U vyr
ANATOMIJA
115
lapimo psls yra tiesioji arna, o moter - gimda ir tiesioji arna.

Pilnos lapimo psls virutin dalis (psls virn) bna atsisukusi priek ir pakyla
vir gaktins svaros, o apatin dalis (psls dugnas) atsisukusi atgal. Tarp virns ir
dugno esanti lapimo psls dalis vadinama psls knu. Skiriami plokias priekinis ir
igaubtas upakalinis psls kno paviriai.
lapimo psl atsiveria dvi lapimtaki ir viena lapls anga. lapimo psls siena
yra stora. I vidaus lapimo psl dengia gleivin, kuri bna labai rauklta dl storo
pogleivinio audinio, kai psl tuia. Prisipildius pslei, raukls isilygina. Nra raukli
tik psls dugne trikampiame laukelyje kurio kampuose yra lapimtakio ir lapls angos.
lapimtaki angas i apaios dengia plonos gleivins raukls, sudaranios funkcinius
votuvus, neleidianius grti lapimui atgal lapimtakius. Vir gleivins ir pogleivinio
audinio yra storas lygij raumen dangalas, sudarytas i trij sluoksni: iorinio - iilginio, vidurinio - iedinio ir vidinio - striinio. Ties lapimo psls kakleliu iedinis sluoksnis
sudaro sustorjus ied - psls rauk. I iors dal psls virns ir upakalinio paviriaus dengia pilvaplv. Kit psls paviri dengia purus jungiamasis audinys.
Savikontrols klausimai:
1. Virkinimo sistemos suskirstymas.
2. Virkinamasis traktas, jo dalys.
3. Skrandis.
4. arnos.
5. Virkinimo liaukos.
6. lapimo iskyrimo sistemos suskirstymas.
7. Inkstas.
8. lapimtakiai, lapimo psl.
Literatra
3.5. Kvpavimo, irdies ir kraujagysli sistem veikla

Kvpavimo sistema
J sudaro kvpavimo takai (nosies ertm, prienosiniai aniai, nosiarykl, gerklos,
kvpuojamoji gerkl, bronchai) ir plauiai. Kvpavimo procese dalyvauja kvpuojamieji
raumenys (tarponkauliniai ir diafragma).
Nosis
Tai pradin kvpavimo tak dalis, pro kuri kvepiamas oras. Nosies gleivins
plaukeliai apvalo kvepiam or, o gleivins kraujagysls j suildo.
Skiriama iorin nosis ir nosies ertm. Iorins nosies dydis vairuoja, ji isikiusi
nevienodai (tai priklauso nuo paveldjimo, rass). Skiriama nosies aknis, nosies nugara
ir nosies virn. Iorin nosis susideda i dviej nosikauli, kurie lyg tiltelis jungia abi
akiduobes, ir nosies kremzli: nosies onines sienas sudaro didiausios - onins nosies
kremzls, nerves apriboja porins didiosios sparno kremzls, iorins nosies pertvar
sudaro paslanki nosies pertvaros kremzl. Nosikauliai ir kremzls lemia nosies form.
Nosies ertm pertvara dalija dvi dalis, kuri kiekviena priekyje pro nerves jungiasi su
iore, o upakalyje - su nosiarykle. Nosies ertms dalis, esanti iorinje nosyje, vadinama
nosies prieangiu. Vis nosies ertm ikloja epitelis su tkstaniais plaukeli, riebal ir
prakaito liaukomis. Nosies ertms gleivin nuolat iskiria gleivi (vidutinikai 0,5 l per
par), kurios sulipina patenkanias dulkeles, kovoja su kvepiamo oro mikroorganizmais.
Plaukeli daugiausia yra prieangyje, kartais jie net matosi (j itin apstu vyro nosies
priengyje). Nosies gleivinje skiriama uodiamoji sritis, isidsiusi virutinje nosies
ertms dalyje, bei kvpuojamoji sritis. Gleivinje gausu kraujagysli (ant nosies kriaukli
jos sudaro rezginius), todl ir nestipriai sutrenkus nos, gali smarkiai kraujuoti.
Rykl ir kvpuojamoji gerkl
Rykl yra virutini kvpavimo tak ir virkinimo sistemos dalis, todl atlieka dvejop
funkcij: per j oras i nosies arba burnos ertms rykle patenka gerklas ir trachj, taip
pat maistas slenka i burnos ertms stempl. Skiriami trys rykls auktai: virutinis nosiarykl tsiasi nuo nosini rykls ang iki minktojo gomurio lieuvlio (kvpavimo
organas), vidurinis - burnin rykls dalis isidsto tarp gomurio lieuvlio ir virutinio
gerkl krato (kvpavimo tak ir virkinamojo kanalo susikryiavimo vieta) ir apatinis
- gerklin rykls dalis tsiasi nuo virutinio gerkl krato iki stempls. Nosies ertm,
du virutiniai rykls auktai, gerklos ir trachja sudaro virutinius kvpavimo takus, o
bronchai bei j akos iki smulkiausi akeli (bronchioli) - apatinius.
Rykl
Tai piltuvo pavidalo, i priekio suplotas 12-15 cm ilgio vamzdelis. Rykl plaiausia (4-6
cm) viruje ties kaukols pamatu (pakaukauliu), kur ji [rasideda ir siaurdama tsiasi
emyn iki VI-VII kaklo slankstelio, ia pereina stempl. Prieais rykl i viraus apai yra
nosies ertm, burna ir gerklos, jos onuose - ypa svarbus kraujagysli ir nerv pluotas
(ia tiesiasi miego arterija, vidin jungo vena ir klajoklis nervas).
Gerklos
Gerklos dalyvauja kvpavime ir gars tarime. Svarbiausia j struktra - balso stygos,
kurios virpdamos skleidia vairius garsus. Taiau gerklos atlieka ir apsaugin funkcij:
susiglausdamos jos kartu su nusileidusiu antgerkliu udaro balso ply ir neleidia maistui
ar skysiui pakliti gerkl, kai valgome ar geriame. Tuomet valgis ar grimas antgerklio
paviriumi nuslenka u gerkl esani rykl ir stempl bei patenka skrand. Kai mogus
kvpuoja, gerkl plyys praplatja, - tuomet oras patenka pro kvpuojamj gerkl ir
bronchus plauius.
Gerklos - tai iplatjusi kvpuojamosios gerkls virutin 3,5-4,5 cm ilgio dalis. Jos
yra kaklo viduryje: prasideda ties ketvirtuoju ir baigiasi ties etuoju kaklo slanksteliu,
kur betarpikai pereina gerkl. U jos isidsto gerklin rykls dalis, vir j - iotys,
burnin rykls dalis, i on - stambios kraujagysls ir nervai. I priekio gerklas dengia
kaklo raumenys, poodis, kaklo oda. Kaklo paviriuje gerkl srityje matyti gerkl kyulys,
ANATOMIJA
117
vadinamas Adomo obuolys; jis ypa rykus vyrams.

Gerklos susideda i smulkesni porini ir didesni neporini - antgerklio, iedins ir
skydins kremzli, kurias jungia raiiai, snariai, o judina gerkl raumenys.
iedin kremzl - tai lyg gerkl pamatas. Jos priekin dalis yra emesn, o upakalin
- aukta ir plati lyg ploktel. Ant jos stovi porins vedegins kremzls, panaios trisienes
piramides. Prie j pamato tvirtinasi balso stygos, kurios nutsta priek link skydins
kremzls centro bei raumenys, keiiantys balso plyio plot. Skydin kremzl yra didiausia,
stovi labiausiai priekyje, vir iedins kremzls. Ji susideda i dviej V raids pavidalu susijungusi plokteli (vyr kremzl stambesn ir labiau atsikiusi). Skydin kremzl raiiai
jungia su iedine kremzle (apaioje), polieuviniu kaulu ir antgerkliu (viruje).
Antgerklis - tai lapelio pavidalo kremzl, igaubta i priekio ir gaubta i upakalio,
apaioje sulaibjanti stiebel. Ryjant antgerklis nusileidia, utveria balso ply ir neleidia
maistui ar grimui patekti gerklas. Jo veikl tvarko galvos smegenys, taiau kartais
impuls sklidimas sutrinka, ir mogus gali paspringti (maisto daleli pakliva balso ply
ar gerkl). Tuomet kyla kosulys, ir pakliuvs ksnelis, jei jis nedidelis ir nestringa gerkl
spindyje, kartu su besiverianiu pro gerklas oru imetamas lauk.
Kvpuojamoji gerkl
Tai gerkl tsa, vidutinikai prasidedanti ties VI kaklo slanksteliu ir nusitsianti iki
IV-V krtins slankstelio, kur suskyla du pagrindinius bronchus (vaik gerkl esti 1-2
slanksteliais aukiau, augant leidiasi emyn). Gerkl - iek tiek i priekio suplotas 10-12
vamzdelis prieais stempl. Jos spindis nuolat yra atviras (skersmuo - 2-2,5 cm). Trachja
dalijama kaklin ir krtinin dalis. Kaklin dal dengia oda, poodis ir apatiniai polieuvio
raumenys (virutin jos dal dar apgaubia skydliauk). Krtinins dalies pabaigoje prie
gerkls prisilieja stambiosios kraujagysls.
Gerkl sudaro pusiedi pavidalo 16-20 kremzli, kuri laisvi galai yra upakalyje.
Kremzls sujungtos iediniais raiiais ir sudaro vamzdel, kurio upakalin siena
tarp kremzlini lank gal yra plvin (ryjant stamb ksn, ji gali linkti, taiau dl
pakankamai tvirt kremzli gerkls spindis visada yra atviras).
Gerkl akojasi deinj ir kairj pagrindinius bronchus. ioje vietoje gerkls ertm
siterpia ketera, kuri yra kosulio reflekso zona: jeigu ji dirginama (papuola svetimknis,
formuojasi navikas, didja limfmazgiai), kosima. Gerkls gleivin sudaryta i daugelio
virpamojo epitelio, joje gausu liauk, gaminani gleives.
Deinysis pagrindinis bronchas - tai lyg trachjos tsinys, jis atsiakoja nuo jos
nedideliu kampu, dl to ia daniausiai patenka svetimkni. Jo ilgis - 3-4 cm, spindis
- apie 2 cm. Kairysis bronchas atsiakoja daug staiau, yra beveik dvigubai ilgesnis (5-6
cm), o skersmuo - maesnis (apie 1,5 cm). Bronchai besiakodami smulkja. J spindis
maja, taiau bendras plotas didja. Pagrindiniai bronchai toliau skyla skiltinius:
deinysis - tris, o kairysis - du. Pastarieji toliau akojasi segmentinius bronchus
(abiejuose plauiuose j yra po 10), kuri kiekvienas skyla du. Smulkjant bronchams, j
sienoje nebelieka kremzli (tai - bronchiols). Bronchiols suskyla alveolinius lataklius,
kurie baigiasi alveoliniais maieliais ir alveolmis. Bronch isiakojimas plauiuose
vadinamas bronchiniu mediu.
Gerkl ir bronchus dengia purus jungiamasis audinys, o i vidaus ikloja gleivin, padengta virpamuoju epiteliu su pavienmis taurinmis lstelmis, gaminaniomis gleives.
Plauiai
Kairysis ir deinysis plauiai yra krtins lstoje. Platesn, apatin, plaui dalis
vadinama pamatu, siauresn, virutin, - virne. Plauiai turi tris pavirius: iorin onkaulin, apatin - diafragmin ir vidin - tarpuplaut, bei tris kratus: priekin, upakalin ir
apatin. Kairiojo plauio priekiniame krate yra irdies lanka. Vidiniame plaui paviriuje
yra irdies spaudas (kairiajame plautyje gilus, deiniajame neymus) ir plaui vartai, per
kuriuos plauius eina pagrindiniai bronchai, plaui arterijos bei nervai, o i plaui ieina
limfagysls ir po dvi plaui venas. Visi ie dariniai sudaro plaui akn. Plaui paviriuose
matomi plyiai, kurie dalija plauius skiltis. Deiniajame plautyje yra trys skiltys: virutin,
vidurin ir apatin, o kairiajame dvi - virutin ir apatin. Kiekvienas skiltelinis bronchas
eina plaui skiltel. Ji yra 10-12 mm skersmens, piramids formos. Jas vien nuo kitos
skiria purus jungiamasis audinys. Skiltels viduje skiltelinis bronchas skyla 12-18 galini
bronchioli, kuriomis pasibaigia kvpavimo takai. J sienelse jau nra kremzli. J vietoje
yra lygij raumen pluotai. Galins bronchiols skyla dvi kvpuolamasias bronchioles,
o kiekviena i j savo ruotu skyla du alveolinius lataklius, kurie pasibaigia alveoliniais
maieliais su j pakraiuose isidsiusiomis alveolmis. Alveoli sienel sudaro tik vienas
epitelini lsteli sluoksnis. Alveoles glaudiai apipina plaui kapiliarai. Vienos galins
bronchiols sistema (galin bronchiol, 2 kvpuojamosios bronchiols, 4 alveoliniai
latakliai, 4 alveoliniai maieliai bei alveols) sudaro plaui struktrin ir funkcin vienet
- kek. J yra apie 800000. Plauiuose yra apie 350 milijon alveoli, kuri bendras plotas
apie 100 m 2. Plauiuose telpa apie 3-7 litrus oro.
Krtinplv
Krtinplv yra plauius dengianti jungiamojo audinio plv. Skiriami du jos lapeliai pasienin ir plaui krtinplv. Pasienin krtinplv suaugusi su krtins lstos sienos
vidiniu paviriumi ir dengia onkaulius, diafragm bei tarpuplaut. Ties plaui vartais
pasienin krtinplv pereina plaui krtinplv, kuri dengia plaut ir i vis pusi yra
suaugusi su plaui paviriumi. Tarp abiej krtinplvs lap yra siauras, hermetikas
plyys - krtinplvs ertm. Jos sienels i vidaus iklotos mezoteliu. Kvpuojant trint
tarp lap sumaina ertmje esantis nedidelis aerozolinio skysio kiekis.
Tarpuplautis
Tarpuplautis - tai vidurinje krtins lstos dalyje esantis organ kompleksas. J i
on riboja tarpuplautin krtinplv, i priekio - lrtinkaulis, i upakalio - stuburas,
i apaios - diafragma, i viraus - virutin krtins lstos anga. Skiriamas priekinis ir
upakalinis tarpuplautis. Priekiniame tarpuplautyje yra irdis, ukrio liauka, kylanioji
aorta, virutin tuioji vena ir diafragminiai nervai. Upakaliniame tarpuplautyje gerkl, bronchai, stempl, klajokliai nervai, simpatiniai kamienai, lykin bei pusiau lykin
venos. Erdv tarp i organ upildo purus jungiamasis audinys.
irdies ir kraujagysli sistema
Kraujo ir limfos apytakos organai
Kraujo apytakos organus sudaro irdis, gyslos ir organai, gaminantys forminius
ANATOMIJA
119
kraujo elementus (kaul iulpai, limfmazgiai, blunis). Priklausomai nuo to, koks skystis
cirkuliuoja gyslomis, skiriama kraujo apytakos ir limfin sistemos. Kraujo apytakos
sistemoje cirkuliuoja kraujas, o limfinje limfa. ios abi sistemos sudaro viening visum,
nes limfin sistema yra tik papildomas skysi nutekjimo i audini kraujo apytakos
sistem kelias.
mogaus kraujo apytakos sistema yra udara. Jos centre yra irdis. Kraujagysls,
kuriomis kraujas teka i irdies, vadinamos arterijomis, o kuriomis teka ird- venomis.
Arterijos organuose pasibaigia kapiliarais, kurie pereina venas.
Kraujas organizme teka nenutrkstamai dviem kraujo apytakos ratais: didiuoju ir
mauoju. Maasis kraujo apytakos ratas prasideda deiniajame irdies skilvelyje, i kur
veninis kraujas per plaui kamien imetamas plaui arterijas ir patenka plauius.
ia jis atiduoda anglies dvidegin, prisisotina deguonies ir jau arterinis kraujas keturiomis
plaui venomis grta kairj prieird, kur ir baigiasi maasis kraujo apytakos ratas.
Didysis kraujo apytakos ratas prasideda i kairiojo skilvelio aorta, per kuri arterinis
kraujas patenka arterijas ir ineiojamas po visus vidaus organus bei audinius. Kraujas
atiduoda audiniams deguon ir maisto mediagas, paima i j anglies dvidegin bei
mediag apykaitos produktus. Jis tampa veniniu ir per virutin bei apatin tuisias
venas teka deinj prieird, kur baigiasi didysis kraujo apytakos ratas. I deinio
prieirdio kraujas teka dein skilvel.
Be i dviej rat, skiriamas dar atskiras irdies kraujo apytakos ratas.
Arterijos ir venos bna stambios magistralins kraujagysls tai aorta, plaui
kamienas, apatin ir virutin tuiosios venos. Magistralini kraujagysli akos
skirstomos ekstraorganines ir intraorganines. Ekstraorganins kraujagysls eina nuo
magistralins kraujagysls iki organo, o intraorganins isiakoja paiuose vidaus
organuose. Arterijos organuose isiakoja iki smulkiausi arterij arterioli, o ios
suskyla kapiliarus. I kapiliar tinklo prasideda venin sistema. Susijungus kapiliarams,
susidaro sunkiausios venos venuls, o joms susijungus - venos.
Kraujo apytakos sistemai bdingos tarpkraujagyslins jungtys anastomozs. Jos
gali bti tarp arterij (arterioarterins), tarp arterij ir ven (arteriovenins) ir tarp ven
(veniovenins).
Arterioarterins anastomozs jungia atskir arterini basein akas. Dl to, sutrikus
kraujo apytakai vienam baseine, organai per anastomozes aprpinami krauju i gretimo
baseino.
Arteriovenins anastomozs jungia arterioles su venomis. Per jas kraujas,
aplenkdamas kapiliarus, i arterij patenka venas. Tai padeda kraujo pasiskirstymui,
adaptuojantis prie pakitusi slyg.
Veniovenins anastomozs jungia venules su stambesnmis venomis. I j organ
viduje arba apie juos susidaro veniniai rezginiai, atliekantys kraujo rezervuaro vaidmen.
Kraujagysli sieneli sandara. Arterij ir ven sienel sudaryta i trij pagrindini
sluoksni. Vidin sudaro vienasluoksnis plokias epitelis endotelis, isidsts ant bazins
membranos. Vidurinis sluoksnis raumeninis, j sudaro lygij raumen lstels. Iorin
sluoksn sudaro purus jungiamasis audinys adventicija. Tarp sluoksni yra elastinio
jungiamojo audinio membranos. Be bendrj bruo arterij ir ven sieneli sandaroje

yra ir skirtum. Vidiniame ven, ypa galni, sluoksnyje yra daugyb venini votuv,
kurie leidia kraujui tekti venomis tik viena kryptimi link irdies. Arterij sienel storesn,
j vidiniame sluoksnyje daugiau elastini skaidul, todl jos nesublikta. Pagal sandar
skiriami trys kraujagysli tipai: elastinis, elastinis raumeninis, raumeninis. Elastinio
tipo kraujagysls yra aorta, astinis galvos kamienas, paraktin, miego ir bendroji klubo
arterijos. J sienelje gausu elastini skaidul, maiau raumenini lsteli.
Elastinio raumeninio tipo kraujagysls tai galni ir ekstraorganins arterijos. J
sienels viduriniame sluoksnyje elastins ir raumenins skaidulos susipyn.
Raumeninio tipo kraujagysls tai intraorganins arterijos, arteriols ir venuls. J
vidurinis sluoksnis sudarytas vien i raumenini lsteli.
Kapiliar sienel labai plona, sudaryta i bazins membranos ir vieno endotelio
lsteli sluoksnio. J skersmuo apie 7 mikronai. Tai sudaro palankias slygas pratekani
kapiliarais eritrocit kontaktams su juos supaniais audiniais. Ramybs bklje kraujo
apytakoje dalyvauja tik apie 20 procent vis kapiliar. Visi kiti neveikia. Fizinio krvio
metu kraujo apytak sijungia daugiau kapiliar, dl to suintensyvja mediag apykaita
tarp kraujo ir audini. Plauiuose per kapiliar sieneles krauj patenka deguonis, o
alveoles atiduodamas anglies dvideginis. Kituose organuose i kraujo audinius patenka
deguonis ir maisto mediagos, o i audini krauj paalinamas anglies dvideginis bei
mediag apykaitos produktai.
Kraujagysli sienel maitina pratekantis jomis kraujas (per endotel) bei smulkios
kraujagysli kraujagysls, kurios eina sieneli gilum. Kraujagysles inervuoja
vegetacin nerv sistema.
irdis
irdies padtis, forma, svoris
irdis yra tuiaviduris, nupjauto kgio formos organas. Jo pagrindas nukreiptas
vir, dein ir atgal, o virn priek, kair ir emyn. irdis guli krtins lstoje,
priekiniame tarpuplautyje. 1/3 jos guli deinje, o 2/3 - kairje kno pusje. Priekinis
irdies pavirius, nukreiptas iek tiek vir, yra u krtinkaulio bei onkauli kremzli.
Upakalinis pavirius nukreiptas emyn ir prigluds prie diafragmos. I on ir i dalies
i priekio irdis lieiasi su plauiais. Be paviri irdis turi du kratus: deinj atr ir
kairj buk. irdies ioriniame paviriuje yra vagos, kuriomis eina kraujagysls. Skersai,
tarp prieirdi ir skilveli, eina vainikin vaga, priekiniame irdies paviriuje, priekin
tarpskilvelin vaga, upakaliniame upakalin tarpskilvelin vaga.
irdis sudaro apie 0,5 kno mass. Vyr sveria apie 300 gr., moter apie 200 gr.,
sportinink didesn (iki 500 gr.). irdies ilgis apie 10-15 cm., plotis 9-10 cm., storis 6-7
cm. irdies dydis prilygsta vidutinikai to mogaus kumio dydiui.
irdies topografija. irdies virutin riba yra ties treiojo onkaulio kremzle,
deinioji ueina 1-2 cm u krtinkaulio deiniojo krato. irdies virn yra penktame
tarponkauliniame tarpe ties vidurine raktikaulio linija. Apatin riba eina nuo irdies
virns link krtinkaulio kardins ataugos pamato, o kair nuo irdies virns link
treiojo onkaulio susijungimo su kremzle vietos.
ANATOMIJA
121
irdies sandara. mogaus irdis sudaryta i keturi kamer dviej prieirdi ir

dviej skilveli. Iilgin pertvara dalija ird dvi dalis deinij ir kairij.
Deinysis prieirdis tai kubo formos ertm, kurios priekinje dalyje yra papildoma
ertm deinioji ausyt. dein prieird teka apatin ir virutin tuiosios venos bei
irdies vainikinis antis. Kraujas i jo per deinij prieirdin skilvelio ang iteka deinj
skilvel. Deiniojo prieirdio vidin sienel lygi, tik ausyts srityje yra ukiniai raumenys
lygiagreiai isidst raumeniniai ikilimai. Tarpprieirdinje pertvaroje matoma ovalin
duobut ovalins angos liekana. Ovalin anga funkcionuoja embrioniniu periodu ir
uanka pirmaisiais gyvenimo metais.
Kairysis prieirdis yra panaios formos, kaip ir deinysis. Jis taip pat turi papildom
ertm kairij ausyt, kurios viduje yra ukiniai raumenys. kairj prieird teka keturios
plaui venos, atneanios arterin krauj. Per kairij prieirdin skilvelio ang kraujas i
kairiojo prieirdio patenka kairj skilvel.
Deinysis skilvelis yra trisienis piramids formos ertm. Jo virutinje sienelje yra
dvi angos deinioji prieirdin skilvelio ir plaui kamieno. Skilvelio sienels virutinis
pavirius nelygus, jame matomos vairiomis skiltimis isidsiusios raumenins sijos.
Tarp i sij ikyla trys kgio formos speniniai raumenys. Nuo j virni prasideda
iame skilvelyje esanio triburio irdies votuvo sausgyslins sijos.
Kairysis skilvelis yra taip pat trisiens piramids, kurios pagrindas nukreiptas vir,
formos. Jo viduje yra stambios raumenins sijos, o tarp j ikil du speniniai raumenys.
Kairiajame skilvelyje yra dviburis votuvas, nuo kurio buri laisvj krat prie
spenini raumen eina sausgyslins sijos. Skilvelyje yra dvi angos - kairioji prieirdin
skilvelio ir aortos.
irdies sienels sandara. irdies votuvai
irdies, kaip ir kraujagysli, sienel sudaro trys sluoksniai vidinis, vidurinis ir iorinis.
Vidinis sluoksnis endokardas ikloja visas irdies ertmes, taip pat sudaro votuvus. Jis
sudarytas i jungiamojo audinio, kuriame yra elastini ir kolagenini skaidul bei lygij
raumen lsteli. I irdies ertms puss jis iklotas endotelini lsteli sluoksniu. irdies
votuvus sudaro endokardo dublikatros. Votuvai skirstomi burinius ir pusmnulinius.
Buriniai votuvai yra skilveliuose: deiniajame triburis, kairiajame dviburis. Skilveliams
susitraukiant jie udaro prieirdines skilvelio angas ir neleidia kraujui grti prieirdius.
i votuv bures kaip trikamps formos ploktels, kuri vienas kratas suaugs su
prieirdins skilvelio angos kratais, o kiti du kratai laisvai nukab skilvelio ertm. Nuo
laisvj buri krat prie skilveli spenini raumen tsiasi sausgyslins sijos, kurios skilveli
susitraukimo metu tempia bures ir neleidia joms ivirsti prieirdi pus. Esant normaliam
kraujo spaudimui, skilveli sausgyslins sijos tempiamos 2-3 kg jga, taiau j patvarumo
riba yra 7-20 kart didesn. Pusmnuliniai votuvai yra aortos ir plaui kamieno angose.
Juos sudaro trys kiens formos endokardo klostes. Skilveliams atsipalaiduojant jos prisipildo
kraujo, j kratai susiglaudia ir kraujas negali grti i stambij kraujagysli skilvelius.
irdies votuvai nulemia kraujo tekjim per ird tik viena kryptimi.
Pats storiausias yra vidurinis irdies sienels sluoksnis miokardas. Jis sudarytas i
irdies skersaruoio raumeninio audinio. Prieirdiuose miokardas yra 2-3 mm storio,
deiniajame skilvelyje 5-8 mm, kairiajame 10-15 mm storio. Taigi storesnis miokardas
tose irdies dalyse, kurios atlieka didesn darb.
Prieirdi ir skilveli miokardas yra atskiri, todl jie gali susitraukti izoliuotai. Tiek
prieirdi, tiek skilveli miokardo raumenins skaidulos prasideda nuo skaidulini
ied, supani prieirdines skilveli angas. ie iedai lyg irdies griauiai. Prieirdi
miokardas sudarytas i dviej sluoksni pavirinio, iedinio, bendro abiem
prieirdiams ir giliojo, iilginio, atskiro kiekvienam prieirdiui. Skilveli miokard sudaro
trys sluoksniai: iorinis, vidurinis ir vidinis. Iorinis sluoksnis iilginis, bendras abiem
skilveliams. Jis prasideda nuo skaidulini ied, eina emyn ir ties irdies virne pereina
vidin iilgin sluoksn. Vidurinis iedinis sluoksnis yra tarp abiej iilgini sluoksni ir yra
atskiras kiekvienam skilveliui. Pertvara tarp skilveli, iskyrus jos virutin dal, sudaryta
i miokardo ir i vidaus iklota endokardu. Virutin tarpskilvelins pertvaros dalis bei
tarpprieirdin pertvara sudarytos i dviej endokardo lapeli, tarp kuri yra skaidulinio
jungiamojo audinio sluoksnis.
Epikardas iorinis irdies sienels sluoksnis. J sudaro jungiamojo audinio plv,
suaugusi su miokardu. Laisvasis jos pavirius padengtas vienasluoksniu plokiu epiteliu
mezoteliu. Epikardas sudaro vidin irdiplvs arba perikardo lapel.
irdiplv tai udaras maias, kuris dengia ird i vis pusi. Ji sudaryta i dviej
lapeli vidinio (epikardo) ir iorinio. Vidinis lapelis iorin pereina ties irdies pamatu.
Tarp i lapeli susidaro hermetika ertm, upildyta nedideliu kiekiu serozinio skysio.,
kuris sumaina trint irdiai susitraukinjant. Apaioje irdiplv suaugusi su diafragma.
Purus jungiamasis audinys irdiplv sujungia su krtinplve. Upakalyje su stemple ir
aorta, o priekyje ji prisitvirtinusi prie krtinkaulio. Tokiu bdu irdis fiksuojama.
irdies inervacija. irdies laidioji sistema
ird inervuoja vegetacin darbo sistema. j ateina parasimpatins klajoklio nervo
skaidulos ir simpatiniai irdies nervai, kuri sudtyje yra ir judinamj, ir juntamj
skaidul. Paioje irdies sienelje yra nerviniai rezginiai, sudaryti i nervini mazg ir
skaidul. Be to, paioje irdyje yra irdies laidioji sistema, kuri garantuoja irdies ritm.
irdies laidij sistem sudaro atipins raumenins skaidulos, nervins lstels ir
nervins skaidulos. Joje skiriamas sinusinis ir prieirdinis skilvelio mazgai bei prieirdinis
skilvelio pluotas. Sinusinis mazgas yra deiniajame prieirdyje tarp virutins tuiosios
venos ir deiniosios ausyts. I jo impulsai plinta prieirdius ir prieirdin skilvelio
mazg. Prieirdinis skilvelio mazgas yra deiniojo prieirdio sienelje, tuoj vir triburio
votuvo prisitvirtinimo vietos. I io mazgo prasideda prieirdinis skilvelio arba Hiso
pluotas, gulintis pertvaroje tarp abiej skilveli. Hiso pluotas skyla dvi kojytes
deinij ir kairij, kurios isiakoja skilveli miokarde. Impulsai i prieirdinio skilvelio
mazgo per Hiso pluot ir kojytes iplinta skilveliuose.
irdies gyslos. ird maitina dvi vainikins arterijos, kurios prasideda i kylanios aortos,
vir pusmnulini votuv. Deinioji vainikin arterija eina dein ir atgal vainikine
vaga, o po to upakaline tarpskilveline vaga leidiasi emyn. Kairioji eina vainikine vaga
kair ir priek, po to priekine tarpskilveline vaga leidiasi emyn. Vainikini irdies
arterij akos turi daugybe anastomozi.
ANATOMIJA
123
irdies ven yra daugiau negu arterij. Stambiosios venos susirenka irdies vainikin
ant, esant upakaliniame irdies paviriuje, tarp prieirdi ir skilveli. is antis teka
deinj prieird. Smulkiosios irdies venos atsiveria irdies ertmes.
irdies limfagysls skirstomos pavirines ir gilisias. Pavirins sudaro tinkl po
epikardu, o giliosios po endokardu ir danai tarpusavyje anastomozuoja. Limfa i
irdies nuteka tarpuplauio limfmazgius.
Maojo kraujo apytakos rato kraujagysls.
Maasis kraujo apytakos ratas prasideda plaui kamienu, kuris kyla i deiniojo
skilvelio striai kair. Tai trumpas apie 5 cm ilgio ir 3 cm ploio kamienas. Po aortos
lanku, ties 4 krtins slanksteliu, jis dalijasi dein ir kair plaui arterijas. Plaui
arterijos kartu su bronchais eina plaui vartus, ir ia skyla deinioji tris, o kairioji
dvi skiltines arterijas. Lyddamos bronchus, jos skyla vis smulkesnes akutes ir pereina
kapiliarus, kurie tankiu tinklu apipina plaui alveoles. kapiliarai pereina venas, kurios
kiekviename plautyje susijungia dvi stambias plaui venas, ieina per plaui vartus
ir teka kairj prieird. Skirtingai negu didiajame kraujo apytakos rate, maojo kraujo
apytakos rato arterijomis teka veninis kraujas, o venomis arterinis kraujas.
Didiojo kraujo apytakos rato kraujagysls. Arterijos
Stambiausia didiojo kraujo apytakos rato arterija aorta ieina i kairiojo skilvelio. Ji
skirstoma tris dalis: kylanij, aortos lank ir nusileidianij aort. Kylanioji aorta yra
apie 6 cm ilgio Ijusi i kairiojo skilvelio, ji kyla u krtinkaulio vir ir dein. Ties antru
onkauliu ji pereina aortos lank. I kylaniosios aortos ieina jau mintos dvi vainikins
irdies arterijos, maitinanios ird. Aortos lankas guli u krtinkaulio rankenos. Jis suka
kair ir atgal, i viraus aplenkia kairj bronch ir ties 4 krtins slanksteliu pereina
nusileidianij aort. Aortos lanko akos maitina galvos, kaklo ir rank audinius.
Nusileidianioji aorta leidiasi prieais stubur iki 4 juosmens slankstelio. Ji skirstoma
krtins ir pilvo aort. Krtins aorta leidiasi emyn kartu su stemple upakaliniu
tarpuplauiu. Ties 12 krtins lanksteliu ji perveria diafragma ir patenka pilvo ertm.
Pilvo aorta nuo diafragmos tsiasi iki 4 juosmens slankstelio ir ia skyla dvi galines akas
deinij ir kairij bendrsias klubo arterijas.
Aortos lanko arterijos
I aortos lanko ieina trys stambios kraujagysls: astinis galvos kamienas, kairioji
bendroji miego arterija ir kairioji poraktin arterija.
astinis galvos kamienas tai stora trumpa (3-4 cm ilgio) arterija, kuri u deiniojo
krtinkaulinio raktikaulio snario suskyla deinij bendrj miego arterij ir deinij
paraktin arterij.
Bendroji miego arterija deinje ieina i astinio galvos kamieno, kairje i aortos
lanko, todl kairioji yra ilgesn. Bendrosios miego arterijos kyla auktyn alia gerkls ir
per virutin krtins lstos ang patenka kakl. ia jos kyla alia gerkl, o ties skydins
kremzls virutini kart suskyla iorin ir vidin miego arterijas.
Iorin miego arterija kyla vir ir ties apatinio andikaulio kampu skyla galines savo
akas pavirin smilkinio ir andin arterijas. Iorins miego arterijos akos skirstomos
priekine, virutines ir upakalines.
Priekins akos yra virutin skydliauks, lieuvin ir veidin arterijos. Virutin

skydliauks arterija leidiasi emyn ir aprpina krauju ne tik skydliauk bet ir gerklas.
Lieuvin arterija ieina aukiau virutins skydliauks arterijos, eina lieuv ir j
maitina. Veidin arterija ieina aukiau lieuvins, kyla veid ir pasiekia vidin akies
kamp. Pakeliui jos akos maitina lpas, mimikos raumenis, skruost gleivin, veido od.
Virutins iorins miego arterijos akos yra kylanioji rykls, pavirin smilkinio ir
andin arterijos. Kylanioji rykls arterija prasideda iorins miego arterijos pradinje
dalyje, kyla vir ir maitina rykl bei minktj gomur. Pavirin smilkinio arterija yra
tiesiogin iorins miego arterijos tsa. Ji kyla vir priekyje iorins klausomosios angos,
smilkinio srityje skyla galines akas, maitinanias kaktin ir momenin srit. Pakeliui i
jos atskyla akos paausio seili liauk, iorin klausomj land, ausies kauel, veido
raumenis bei od. andin arterija atskyla nuo iorins miego arterijos ties apatinio
andikaulio kaklu, aplenkia j i vidaus ir patenka sparnin gomurio duob, kur suskyla
galine akas. andin arterija maitina kramtomuosius raumenis, abiej andikauli
dantenas ir dantis, iorin klausomj land, vidurin aus, apatinio andikaulio snar.
Upakalins iorins miego arterijos akos yra galvos sukamojo raumens, pakauin
ir upakalin ausies arterijos. Galvos sukamojo raumens arterija maitina raumen.
Pakauin eina atgal, maitina pakauio srities raumenis bei od ir pasibaigia virugalvio
odoje. Upakalin ausies arterija kyla vir ir pasibaigia odoje u ausies kauelio.
Vidin miego arterija kakle nesiakoja. Ji kyla auktyn ir per smilkinkaulio miego
arterijos kanal patenka kaukols ertm, kur suskyla savo galines akas: akin, priekin
ir vidurin smegen bei upakalin jungianij arterijas. Akin arterija per pleitakaulio
regimojo nervo kanal patenka akiduob ir maitina akies obuol bei jo pridtinius
organus. Priekin smegen arterija eina vidiniu galiniu smegen pusrutuliu paviriumi ir
maitina j kaktin bei momenin skiltis. Abi priekines smegen arterijas jungia priekin
jungianioji arterija. Vidurin smegen arterija eina onine smegen vaga ir maitina
momenin bei smilkinin galini smegen skiltis. Upakalin jungianioji arterija eina
atgal ir anastomozuojasi su upakaline smegen arterija.
Poraktin arterija deinje pusje ieina i astinio galvos kamieno, kairje i aortos
lanko. Per virutin krtins lstos ang ji ieina i krtins lstos, aplenkia pirmj
onkaul, eina tarp jo ir raktikaulio onus, po to patenka paasties duob. Stambiausios
paraktins arterijos akos yra slankstelin ir vidin krtins arterijos bei skydinis kaklo
kamienas. Slankstelin arterija kyla vir skersinmis kaklo slankstelio angomis ir per
didij pakauio ang patenka kaukols ertm. Ties pailgosiomis smegenimis abi
slankstelins arterijos susijungia ir sudaro vien pamatin arterij. Pamatin arterija kyla
auktyn ir ties virutiniu tilto kratu skyla galines savo akas upakalines smegen
arterijas, kurios maitina smilkinin ir pakauin galini smegen skiltis. Slankstelins ir
pamatins arterij akos aprpina krauju nugaros ir pailgsias smegenis, smegenles,
tilt bei vidurinisias smegenis. Upakalin smegen arterija per upakalin jungianij
arterij anastomozuojasi su vidins miego arterijos akomis ir udaro arterin ied, kur
eina priekins smegen arterijos, priekin jungianioji, vidurin smegen, upakalins
jungianiosios ir upakalins smegen arterijos.
ANATOMIJA
125
Vidin krtins arterija leidiasi emyn krtins lstos viduje iilgai krtinkaulio u
onkauli kremzli. Ties 7 onkauliu ji suskyla galines akas, kurios maitina diafragm ir
tiesj pilvo raumen. Pastaroji vadinama virutine pakrtinio arterija. Ji anastomozuojasi
su apatine pakrtinio arterija, ieinani i iorins klubo arterijos.
Skydinis kaklo kamienas trumpa, stora arterija, kuri tuoj pat suskyla 4 akas,
maitinanias skydliauk, kaklo od bei raumenis.
Be i ak i poraktins arterijos ieina smulkesns akos pirmus du tarponkaulius,
sprando ir nugaros raumenis.
Paastin arterija yra poraktins arterijos tsinys. Ji eina paasties duobs gilumoje ir
skyla kelet ak: priekin ir upakalin apsukines asto arterijas, maitinanias peties
snar ir astikaul, onin krtins arterij isiakojani priekiniame dantytajame
raumenyje ir auktutin krtins arterij, maitinani didj ir maj krtins raumenis.
astin arterija yra paastins arterijos tsinys. Ji leidiasi vidiniu asto paviriumi iki
alkns duobs, kur suskyla alknin ir stipinin arterijas. Stambiausia astins arterijos
aka yra gilioji asto arterija, kuri maitina trigalv asto raumen. Ties alkns snariu i
astins arterijos atskyla virutin ir apatin alutins alkns arterijos, kurios maitina
alkns snar ir alia gulinius raumenis.
Stipinin arterija leidiasi emyn priekyje stipinkaulio. Dilbio apaioje i arterija
gerai apiuopiama. Prajusi stipinkaulio ylin ataug, stipinin arterija eina nugarin
platakos pus, po to pereina tarp tarp 1 ir 2 delnakauli ir pereina deln. ia,
susijungusi su alkns arterijos gilij aka, sudaro gilj delnin arterin lank. Stipinins
arterijos akos maitina gretimus dilbio audinius, o apatiniame jos gale atskyla pavirin
delnin aka, kuri delno srityje anastomozuojasi su alknine arterija ir sudaro pavirin
delnin arterin lank.
Alknin arterija leidiasi vidine dilbio puse, maitin gretimus audinius, o jos apatiniame gale atskyla gilioji aka, kuri su stipinine arterija sudaro gilj delnin arterin lank.
Gilusis delninis arterinis lankas guli ant delnakauli ir tarpkaulini raumen, po pirt
lenkiamj raumen sausgyslmis.
Pavirinis delninis arterinis lankas guli tuojau po delno aponeuroze ir anastomozuojasi
su giliuoju delniniu arteriniu lanku. I pavirinio delninio arterinio lanko ieina bendrosios
delnins pirt arterijos, kurios skyla dvi savsias pirt arterijas. Pastarosios eina pirt
oniniais paviriais ir ties pirt galais anastomozuojasi tarpusavyje.
Krtins aortos akos
Krtins aortos akos skirstomos pasienines ir viduri arterijas.
Pasienins akos maitina krtins lstos sien ir diafragm. Tai upakalins onkauli
ir virutins diafragmos arterijos. Upakalini tarponkaulini arterij yra 10 por , nes
du pirmuosius tarponkaulius maitina paraktins arterijos akos. Jos ieina i aortos
ir eina tarponkauliniais tarpais priek. Nuo tarponkaulini arterij atskyla akuts,
maitinanios nugaros smegenis ir j dangalus. Virutins diafragmos arterija ieina i
krtins aortos apatins dalies ir maitina diafragm.
Krtins aortos viduri akos maitina krtins lstos organus. Tai bronchins,
stemplins, irdplvins ir tarpuplautins arterijos. Jos maitina bendravardius organus.
Tarpuplautin arterija maitina tarpuplauio limfmazgius ir jungiamj audin.

Pilvo aortos akos, kaip ir krtins, skirstomos pasienines ir viduri. Pasienins akos
maitina pilvo ertms sienas. Tai apatin diafragmos arterija, kuri isiakoja diafragmos
apatiniame paviriuje, ir 4-5 poros juosmenini arterij, kurios maitina upakalin ir
onin pilvo sien.
Pilvins aortos viduri akos skirstomos porines ir neporines. Porins akos eina
porinius pilvo ertms organus ir juos maitina. Tai inksto ir vidurin antinksio arterijos
bei lytini liauk (kiauidi arba sklidi) arterija. Vidurin antinksio arterija ieina
ties 12 krtins slanksteliu ir maitina antinksius. Inksto arterija ieina i aortos ties 2
juosmeniniu slanksteliu ir patenka inkstus. Lytini liauk arterijos prasideda emiau
inksto arterijos ir leidiasi emyn duben. Vyr sklids arterija per kirknio kanal
nusileidia kapel ir ia maitina sklid bei jos prielip. Moter kiauids arterija
maitina ne tik kiauid, bet ir gimd.
Neporinms pilvo aortos akoms priklauso pilvinis kamienas, virutin ir apatin
pasaito arterijos. Pilvinis kamienas ieina i aortos 12 krtins-1 juosmens slanksteli
auktyje ir ikart skyla tris akas: kairij skrandio, bendrj kepen ir blunies arterijas.
Kairioji skrandio arterija eina kair maja skrandio kreive link skrandio ir maitina
skrand bei dal stempls. Bendroji kepen arterija eina dein ir skyla galines savo
akas, kurios maitina kepenis, skrand, dvylikapirt arn ir kas. Blunin arterija eina
kair ir maitina blun, kas bei skrand.
Virutin pasaito arterija prasideda 1 juosmens slankstelio auktyje. Jos akos maitina
kas ir dvylikapirt arn, tuij ir klubin plonsias arnas bei dal storj arn:
aklj ir kylanij bei skersin gaubtines.
Apatin pasaito arterija ieina i aortos 3 juosmens slankstelio auktyje, eina emyn
ir kair. Suskilusi galutines savo akas, ji maitina storsias arnas: nusileidianij
gaubtin, riestin bei virutin tiesiosios arnos tredal.
Bendrosios klubo arterijos akos
Ties 4 juosmens slanksteliu pilvo aorta suskyla deinij ir kairij bendrsias klubo
arterijas. Jos leidiasi emyn ir ties krymeniniu klubo snariu skyla iorin ir vidin
klubo arterijas. Bendroji klubo arterija nesiakoja.
Vidin klubo arterija nusileidia maj duben, kur skyla pasienines ir viduri akas.
Stambiausios pasienins akos yra virutin ir apatin sdmens arterijos, bei utvarin
arterija. Virutin sdmens arterija ieina i maojo dubens ertms ir maitina maj bei
vidurinj sdmens raumenis. Apatin sdmens arterija maitina didj sdmens raumen
bei sdimj nerv. Utvarin arterija praeina pro utvarin kanal, nusileidia launies
vidin paviri ir maitina launies pritraukiamuosius raumenis. Be to, vidin klubo arterija
duoda akas klubin juosmens raumen, krykaul, nugaros smegenis, klubo snar.
Vidins klubo arterijos viduri akos maitina maojo dubens ertms organus. Tai
apatin psls arterija, kuri maitina lapimo psl, makt (moter), priein liauk ir
sklins psleles (vyr), vidurin tiesiosios arnos arterija maitina tiesij arn, gimdos
arterija maitina makt, kiauintak, kiauid, gimd, vidin gaktos arterija maitina
iorinius lytinius organus.
ANATOMIJA
127
Iorin klubo arterija leidiasi emyn alia klubinio juosmens raumens ir po kirknio
raiiu patenka laun, kur jau vadinama launine arterija. Ties kirknio raiiu i iorins
klubo arterijos ieina dvi akos. Apatin pakrtinio arterija kyla tiesiuoju pilvo raumeniu
vir, maitina raumen ir anostomozuojasi su poraktins arterijos aka- vidine krtins
arterija. Gilioji apsukin klubo arterija eina vir ir on link klubikaulio skiauters ir
maitina gretimus raumenis.
launin arterija prasideda ties kirknio raiiu. Tai tiesioginis iorins klubo arterijos
tsinys. launin arterija guli tarp klubinio juosmens ir skiauterinio raumen, leidiasi
emyn i priekinio launies paviriaus pereidama vidin- upakalin. Pakinklio duobje
ji yra vadinama pakinkline arterija. launin arterija duoda kelet ak. Pavirin
pakrtinio arterija ir pavirin apsukin klubo arterija maitina pilvo od ir iorin striin
pilvo raumen, iorin gaktos arterija- iorinius lytinius organus. Stambiausia launins
arterijos aka yra gilioji launies arterija. Jos akos maitina klubo snar, launikaul,
launies raumenis bei od. Nusileidianioji kelio arterija- dalyvauja arterinio rezginio
apie kelio snar sudaryme.
Pakinklin arterija guli pakinklio duobs gilumoje ir aprpina krauju kelio snar,
sudarydama apie j arterin rezgin. rezgin sudaro 5 kelio snario arterijos: virutin ir
apatin onins, virutin ir apatin vidins bei vidurin kelio arterijos. Pakinklio duobs
paioje pakinklin arterija suskyla galines savo akas- priekin ir upakalin blauzdos
arterijas.
Priekin blauzdos arterija maitina priekin blauzdos ir pdos pus. I pakinklio
duobs per tarpkaulin blauzdos plv ji patenka priekin blauzdos paviri ir po
priekiniu blauzdos raumeniu leidiasi emyn. Nugarinje pdos pusje ji jau vadinama
nugarine pdos arterija. Ties 1 padikaulio pamatu ji suskyla galines akas, kurios maitina
nugarin pdos pus.
Upakalin blauzdos arterija leidiasi emyn upakaline blauzdos puse po trigalviu
blauzdos raumeniu, apgaubia vidin kulkn, patenka pad ir suskyla vidin ir onin
pado arterijas. Stambiausia upakalins blauzdos arterijos aka yra eivin arterija, kuri
prasideda jos pradioje, leidiasi emyn ir on, link onins kulknies. Maitina onins
blauzdos puss raumenis bei od. Be to, upakalins blauzdos arterijos akuts dalyvauja
kelios snario rezginio sudaryme.
Vidin pado arterija eina vidine pado puse link nykio. onin pado arterija eina
striai on, po to pasuka vid ir sudaro padin arterin lank. I io lanko ieina keturios
padins pdos arterijos, kurios ties pirt pamatais skyla savsias pirt arterijas.
Savosios pirt arterijos eina vidine pirt puse ir ties pirt galais anastomozuojasi.
Venos
Didiojo kraujo apytakos rato venos skirstomos tris baseinus: irdies, apatins
tuiosios ir virutins tuiosios ven. Apatins tuiosios venos baseine yra iskiriama
kepen vart venos sistema. irdies veninis baseinas surenka krauj i irdies sienels
vainikin ant, kuris teka deinj prieird. Virutin tuioji vena surenka krauj i galvos,
kaklo, dalies krtins sienos bei organ ir rank, o apatins tuiosios venos baseinas i
likusios kno dalies.
Venos organizme eina kartu su bendravardmis arterijomis. Galnse vien arterij

lydi dvi venos. Be gilij ven, yra gausus pavirini (poodini) ven tinklas. Tiek
giliosios, tiek pavirins venos yra tarpusavyje susijung jungtimis- anastomozmis. Kai
kur venos, turinios labai daug anastomozi, sudaro veninius rezginius. Apskritai ven
tinklas daug didesnis negu arterij, jose telpa 2- 3 kartus daugiau kraujo. Todl venos dar
vadinamos talpiosiomis kraujagyslmis. Bendras ven skerspjvis taip pat daug didesnis
nei arterij, todl kraujas jomis teka liau ir spaudimas jose maesnis
Virutin tuioji vena
Virutin tuioji vena surenka krauj i t organ, kuriuos aprpina krauju aortos
lankas ir krtins aorta. Virutin tuioji vena- tai trumpa 5-6 cm ilgio ir 2.5 cm storio
kamienas, gulintis u krtinkaulio ties 1- 3 onkauli kremzlmis. J sudaro susiliedamos
kairioji ir deinioji astins galvos venos. Ties virutins tuiosios venos pradia j teka
lykin vena, Lykin vena prasideda pilvo ertmje nuo juosmenini ven, kyla deinija
stuburo puse, praeina diafragm, patenka krtins lstos ertm ir ties 3 krtins
slanksteliu teka virutin tuij ven. Kairija stuburo puse kyla pusiau lykin vena,
kuri ties 8- 9 krtins slanksteliu teka lykin ven. lykin ir pusiau lykines venas teka
tarponkaulins, stemplins, bronchins, tarpuplautins, irdplvins bei diafragmins
venos. Be to jos anostomozuojasi su juosmeninmis venomis ir surenka krauj i dalies
pilvo sienos, stuburo, nugaros smegen.
astins galvos venos yra dvi - deinioji ir kairioji. Jas sudaro susiliejusios paraktin ir vidin
jungo venos. i ven susiliejimo vieta vadinama veniniu kampu. j teka limfiniai latakai.
Galvos ir kaklo venos
Stambiausia ios srities vena yra vidin jungo vena. Ji prasideda nuo jungo angos ir
yra kietojo smegen dangalo riestinio anio betarpikas tsinys. emyn leidiasi kaklu alia vidins bei bendrosios miego arterij ir u krtinkaulinio raktikaulio snario susijungia
su paraktino vena. Visus vidins jungo venos intakus priimta skirstyti intrakranialinius ir
ekstrakranialinius (cranium - kaukol). Intrakranialiniai intakai teka vidin jungo ven i
kaukols vidaus ir surenka krauj i akiduobs vidaus, galvos smegen ir j dangal. Tai
kietojo smegen dangalo virutinis ir apatinis strliniai, tiesusis, skersinis ir riestinis aniai.
Vidins jungo venos ekstrakranialiniai intakai surenka krauj i t galvos ir kaklo
srii, kurias maitina iorin miego arterija. Stambiausios venos yra veidin ir uandin,
kurios susilieja ir teka vidin jungo ven. Veidin vena eina kartu su veidine arterija
ir surenka krauj i jos maitinam srii. Uandin vena guli prie iorin klausomj
land ir surenka krauj i ausies kauelio, momenins ir smilkinins srii, taip pat i
kramtomj raumen, apatinio andikaulio. Ji anastomozuojasi su veidine vena. Be
i ven, vidin jungo ven teka smulkesns venos: lieuvin, virutin skydliauks,
ryklin, kurios surenka krauj i bendravardi organ.
Be vidins jungo venos, i galvos ir kaklo krauj surenka dvi pavirins venos: iorin
ir priekin jungo venos. Iorin jungo vena yra stambiausia poodin kaklo vena. Ji
prasideda nuo apatinio andikaulio kampo, leidiasi emyn ir teka venin kamp arba
paraktin ven. Iorin jungo vena surenka krauj i ausies, pakauio, kaklo ir sprando
srii. Ji gerai matoma vir galvos sukamojo raumens, ypa sitempus arba stovint ant
ANATOMIJA
129
rank. Priekin jungo vena prasideda pasmakrje, eina priekiniu kaklo paviriumi emyn
ir teka paraktin ven. Ji surenka krauj i priekinio kaklo paviriaus.
Paraktin vena eina alia paraktin arterijos. j neteka n viena pastovi aka.
paraktin ven kraujas ateina i paastins venos.
Rankos venos
Rank venos skirstomos pavirines ir gilisias. Visos rank venos anastomozuojasi
tarpusavyje, j sieneli viduje gausu votuv. Giliosios rank venos po dvi lydi
bendravardes arterijas, iskyrus pirt ir paastin ven. Giliosios dilbio venos prasideda i
giliojo delninio veninio lanko. Dilbyje stipinin arterij lydi dvi stipinins venos, alknin
arterij- dvi alknins venos, astin arterij- dvi astins venos, kurios susilieja vien
paastin ven, o i pereina paraktin ven. Visos sumintos venos turi daugyb intak,
kurie surenka krauj i gretim audini. Pavirins rank venos isivysiusios geriau nei
giliosios. Jos surenka krauj i odos ir poodio. Stambiausios yra karalikoji ir galvin
venos. Jos prasideda i platakos venini rezgini. Karalikoji vena prasideda platakos
nugarinje pusje i maojo pirto veninio rezginio, kyla vidine dilbio bei asto puse
vir ir teka vidin astin ven. Ties alkns duobe ji anastomozuojasi su galvine vena.
Galvin vena prasideda taip pat platakos nugarinje pusje , i nykio veninio rezginio,
kyla onine dilbio puse vir ir pereina priekin jo paviri. Ties alkns duobe ji
anastomozuojasi su karalikja vena. Anastomoz vadinama vidurine alkns vena. I jos
imamas kraujas, j virkiami vaistai. I alkns duobs galvin vena kyla vir oniniu
asto paviriumi, ties deltinio raumens pabaiga pasuka vid ir teka paastin ven.
paastin ven dar teka priekin ir upakalin apsukin asto venos, onin krtins
vena. Jos surenka krauj i bendravardi arterij maitinamj srii.
Apatin tuioji vena
Apatin tuioji vena stambiausia mogaus kno vena. Ji prasideda ties 4- 5
juosmens slanksteliu, susiliejus kairei ir deinei bendrosioms klubo venoms. Ji kyla
auktyn stuburo priekyje, aortos deinje. I pilvo ertms per ang diafragmos
sausgysliniame centre patenka krtins lst ir teka deinj prieird. apatin tuij
ven suteka kraujas i pilvo sienos, stuburo, diafragmos ir pilvo bei dubens organ.
Apatins tuiosios venos intakai skirstomi pasienines ir viduri venas.
Pasienins venos yra porins. Tai diafragmins venos, kurios surenka krauj i
diafragmos ir 4 poros juosmenini ven, pastarosios eina alia juosmenini arterij ir
surenka krauj i pilvo sienos, nugaros raumen bei ordos. jas suteka kraujas i veninio
rezginio, esanio tarp kietojo nugaros smegen dangalo ir stuburo kanalo. Juosmenins
venos anastomozuojasi tarpusavyje ir su virutins tuiosios venos intakais lykine bei
pusiau lykine venomis.
Apatins tuiosios venos viduri venos yra skirstomos porines ir neporines. Porins
venos surenka krauj i porini pilvo ertms organ. Antinkstin vena surenka krauj i
antinksio. Ji deinje pusje teka apatin tuij ven vir inkstins venos , o kairje
pusje teka inkstin ven, inksto vena i inksto. kairij inksto ven teka kairioji
antinkstin ir kairioji kiauids arba kairioji sklids venos. Lytini liauk venos lydi
bendravardes arterijas ir surenka krauj: kiauids venos i kiauidi, sklids venos
i sklidi. ios venos sudaro gausius veninius rezginius. Jos deinje pusje teka
apatin tuij ven, kairje pusje kairij inkstin ven.
I neporini pilvo ertms organ kraujas suteka vart ven ir sudaro apatins
tuiosios venos baseine atskir sistem.
Vart vena surenka krauj i viso virkinamojo trakto nuo skrandio iki tiesiosios
arnos apatins dalies, i blunies, kaso bei tulies psls. Vart vena- tai trumpas, storas
kamienas. Jis susidaro u kasos galvos, susiliejus bluninei, virutinei pasaito bei apatinei
pasaito venoms. j teka ir smulkesns venos i skrandio, kaso, dvylikapirts arnos
bei tulies psls, vart vena per kepen vartus teka kepenis. Kepenyse ji suskyla
tarpskiltelines venas, kurios eina tarp kepen skilteli, po to smulkias akutes- kepen
kapiliarus, vadinamuosius sinusoidus. ie kapiliarai yra plats, isidst kepen skiltelse
apie kepen lsteli stulpus ir glaudiai kontaktuoja su iomis lstelmis. Pratekant
kraujui pro kepenis, i jo paalinamos kenksmingos mediagos, paimami kai kuri
mediag sintezei kepenyse btini elementai, kepen lstelse sukaupiamas glikogenas.
I kepen kapiliar kraujas susirenka skiltels centre esani centrin ven. Susijungus
centrinms venoms, susidaro kepen venos, kurios teka apatin tuij ven toje
vietoje, kur j lieia upakalinis kepen pavirius. J skaiius nepastovus 2-3 stambios
ir keletas smulki. Vart vena anastomozuojasi su apatins bei virutins tuij ven
intakais. Taigi kraujas i virkinimo organ patenka pirmiausia kepenis, ia apvalomas ir
tik po to eina bendrj kraujo apytak.
Bendroji klubo vena
Kairioji ir deinioji bendrosios klubo venos susiliej sudaro apatin tuij ven.
Bendroji klubo vena susidaro ties krymeniniu klubo snariu, susijungus vidinei ir
iorinei klubo venoms.
Vidin klubo vena guli u bendravards arterijos ir surenka krauj i maojo dubens
sieneli bei organ. vidin klubo ven tek venos, ijusios i 5 venini rezgini. Tai
krymens veninis rezginys, i jo iteka onins ir vidins krymens venos, tiesiosios arnos
veninis rezginys, i jo ieina tiesiosios arnos venos, psls veninis rezginys, i jo ieina
psls venos. moters psls venin rezgin kraujas teka i lapimo psls ir lapls, o
vyr tik i lapimo psls; prieins liaukos veninis rezginys yra tik vyr organizme. Jis
surenka krauj i prieins liaukos, sklini psleli, varpos; gimdos ir makties veniniai
rezginiai, i jo ieina gimdos ir makties venos.
vidin klubo ven dar teka vidin gaktos vena, virutins ir apatins sdmens venos,
utvarins venos. ios venos surenka krauj i bendravardi arterij maitinam srii.
Iorin klubo vena eina alia iorins klubo arterijos ir yra launies venos betarpikas
tsinys. Riba tarp j laikomas kirknio raitis. iorin klubo ven teka apatin pakrtinio
vena ir gilioji apsukin klubo vena. Jos abi eina su bendravardmis arterijomis. Apatin
pakrtinio vena danai anastomozuojasi su virutins tuiosios venos akomis.
Koj venos
Koj venos, kaip ir rank skirstomos pavirines ir gilisias.
Giliosios koj venos po dvi lydi arterijas ir vadinamos j vardais. Iimt sudaro tik
pakinklin ir launin venos, kurios arterijas lydi tik po vien. Pado srityje yra dvi vidins
ANATOMIJA
131
ir dvi onins pado venos. Susiliej jos sudaro dvi upakalines blauzdos venas. Priekin
blauzdos arterij lydi dvi priekins blauzdos venos, pakinklio srityje dvi priekins ir dvi
upakalins blauzdos venos susilieja vien pakinklio ven. Pakinklio launin ir gilij
launies arterijas lydi po vien pakinklio, launin ir gilij launies ven, kurios surenka
krauj i i arterij maitinam srii.
Pavirins koj venos prasideda i venini rezgini pirt nugariniame paviriuje.
Savosios pirt venos jungiasi bendrsias pirt venas, kurios suteka pdos nugarin
venin lank. I pdos nugarins puss prasideda dvi stambios poodins kojos venosmaoji ir didioji. Didioji poodin kojos vena prasideda nuo nykio, eina vidine
pdos, blauzdos, bei launies puse ir emiau kirknio raiio teka launin ven. Ji
surenka krauj i pdos ir blauzdos vidini pusi bei vis launies poodini ven. j
teka pavirin pakrtinio vena, pavirin apsukin klubo vena, iorin gaktos vena. Jos
surenka krauj i bendravardi arterij maitinam srii. Kartais ios venos teka tiesiai
launin ven.
Maoji poodin kojos vena prasideda oniniame pdos paviriuje, i upakalio ir
apaios aplenkia onin kulkn, kyla upakaliniu blauzdos paviriumi ir teka pakinklin
ven. Ji surenka krauj i pdos ir blauzdos onins bei upakalins puss. Giliosios ir
pavirins koj venos danai tarpusavyje anastomozuojasi.
Limfin sistema
Limfin sistem sudaro limfa, gyslos, kuriomis ji teka, ir limfoidiniai organai. Limfa teka
limfiniais kapiliarais, lymfagyslmis, limfiniais kamienais, limfiniais latakais, kurie teka
virutins tuiosios venos sistem. Limfoidiniai organai- tai limfmazgiai, ukrio liauka
bei limfoidinio audinio susikaupimai migdoluose, plonj arn gleivinje ir kt. Limfin
sistema mogaus organizme atlieka kelet funkcij. Pirma, per limfin sistem limfa i
audini suteka venin sistem. Antra, limfoidiniuose organuose gaminasi forminiai
kraujo elementai. Treia, limfin sistema atlieka barjerin funkcij, nes limfmazgiai sulaiko
ir neleidia iplisti organizme mikrobams ir kitoms svetimoms organizmui mediagoms,
dalyvauja antikn gamyboje. Ketvirta, limfa dalyvauja mediag apykaitoje. Limfin
sistema neturi savo udaro apytakos rato. Ji prasideda audini tarplsteliniuose tarpuose
ir baigiasi tekdama venin sistem.
Limfa ir limfagysls
Limfa susidaro i kraujo ir audini skysio. Tai bespalvis, skaidrus skystis, upildanti
visus tarplstelinius tarpus. mogaus organizme yra 1-2 l limfos, jos sudtis panai
kraujo plazmos, tik baltym joje maiau 2-4 %. Limfoje yra fibrinogeno, todl ji krea.
Limfoje, tekanioje i odos ir raumen, baltym ir riebal maiau, negu tekanioje i
kepen ir arn. I formini element limfoje daugiausiai randama limfocit. Periferinje
limfoje j yra 90-250 viename kubiniame milimetre, o limfiniuose latakuose 2000-20000
viename kubiniame milimetre. Limfa pasipildo limfocit limfoidiniuose organuose,
daugiausia limfmazgiuose.
Limfiniai kapiliarai susidaro susijungiant tarplsteliniams plyiams. J sienel sudaro
tik endotelini lsteli sluoksnis, joje nra bazins membranos: endotelio lstels tiesiog
priglud prie alia esani audini. Dl to limfini kapiliar spindis labai vairus, siekia
nuo 5 iki 200-300 mikron. J nra smegenyse bei j dangaluose, ragenoje, akies liuke,
kremzlse, kaul iulpuose, odos ir gleivini epitelyje.
Limfagysls susidaro susijungus tarpusavyje limfiniams kapiliarams. J sandara panai
ven, tik sienel daug plonesn, o viduje- daugiau votuv, ypa galni limfagyslse.
Limfagysls skirstomos pavirines, kurios surenka limf i odos ir poodinio sluoksnio, ir
gilisias, surenkanias limf i raumen, sausgysli, nerv, kraujagysli sieneli, vidaus
organ. Tarp pavirini ir gilij limfagysli yra daugyb anastomozi. Limfagysls eina
kartu su kraujagyslmis ir nervais, kartu su jais patenka organus per j vartus.
Intraorganins limfagysls organuose sudaro limfinius rezginius apie j kraujagysles,
po to susilieja tarpusavyje ir ieina i organ, kaip ekstraorganins limfagysls. Toliau jos
teka limfmazgius.
Limfagyslmis limfa teka labai ltai venin sistem per 1 min. nuteka apie 1 ml
limfos. Limf kraujagyslmis varo susitraukdami alia esantys raumenys, greta esani
kraujagysli pulsavimas, vidaus organ peristaltika ir kitos jgos. Tekti atgal trukdo
votuvai. Limfagysls susijungia limfinius kamienus. Atliekant fizinius pratimus,
audiniuose susikaupia didelis kiekis mediag apykaitos produkt. Atstatomasis masaas
pagerina limfos nutekjim ir pagreitina mediag apykaitos produkt paalinim i
audini kartu ir atsistatymo procesus. Limfa lyg praplauna audinius.
I atskir kno dali itekj limfagysls susilieja limfinius kamienus, kurie teka
limfinius latakus.
Limfiniai latakai yra du- deinysis ir krtininis. Deinysis limfinis latakas surenka
limf i deins galvos ir kaklo puss, deins rankos ir deins krtins lstos puss. Jis
susidaro kaklo srityje, yra apie 1 cm ilgio ir teka deinj venin kamp arba deinij
paraktin ven.
Krtininis limfinis latakas surenka limf i likusios kno dalies: kairs galvos, kaklo,
krtins puss, kairs rankos ir visos apatins kno dalies. Krtininis limfinis latakas
susidaro ties pirmu juosmens slanksteliu, susiliejus 3 limfiniams kamienams: kairiajam ir
deiniajam juosmeniniams bei arniniam. Juosmeniniais kamienais limfa atiteka i koj,
o arniniu kamienu - i vidaus organ. Krtininis limfinis latakas yra 30-40 cm ilgio, 2-3
mm diametro. Pradin jo dalis iplatjusi ir vadinama cisterna. Krtininis limfinis latakas
skirstomas tris dalis: pilvin, krtinin ir kaklin. Per diafragm jis patenka krtins
lst ir kyla upakaliniu tarpuplauiu alia aortos. krtininio limfinio latako krtinin bei
kaklin dalis teka limfiniai kamienai, kurie surenka limf i kairs galvos ir kaklo puss,
kairs rankos, kairs puss krtins lstos sienos bei jos organ. Krtininis latakas ties 7
kaklo slanksteliu teka kairj venin kamp.
Limfoidiniai organai
Limfoidiniams audiniams priklauso limfmazgiai, ukrio liauka, blunis ir limfiniai
mazgeliai, esantys nosiarykls, gerkl, gerkls, bronch bei arn sienelse.
Limfmazgiai
Limfmazgiai daniausiai isidst grupmis pagal limfagysli eig ir praleidia limf
i tam tikros kno dalies arba organo. Tokie limfmazgiai vadinami sritiniais. Limfa, prie
patekdama limfinius latakus, praeina pro 2-3 limfmazgius. Visi limfmazgiai skirstomi
ANATOMIJA
133
pavirinius ir giliuosius. Paviriniai guli po oda, duobse, vagose tarp raumen. Gilieji isidst pagal stambias kraujagysles arba ties organ vartais.
Organizme j daugiau kaip 400. Limfmazgiai yra pupels formos, rusvai pilkos spalvos,
1-20 diametro dariniai. Jie padengti jungiamojo audinio kapsule, kurioje yra lygij raumen lsteli. i lasteli susitraukimas galina limf pratekti per limfmazg. Nuo kapsuls
limfmazgio vid eina jungiamojo audinio pertvarls kuriomis j patenka kraujagysls ir
nervai. Tarpus tarp pertvarli upildo retikulinis jungiamasis audinys, kuriame yra apvalios formos limfoidinio audinio susikaupimai- limfiniai folikulai. Juose brsta limfocitai ir
gaminasi antiknai. Limfmazgiuose gausu plyi, vadinam limfini ani (sinus), iklot
endoteliu. limfmazg atiteka keletas limfagysli ir atsiveria jo sinusus. Limfa, pratekdama per limfmazgi sinusus, gauna jaun limfocit bei antikn, apsivalo nuo aling arba
svetim organizmui mediag ir per 1-2 limfagysles iteka i limfmazgio vart.
Ukrio liauka
Ukrio liauka guli krtins lstoje priekiniame tarpuplautyje, u krtinkaulio
rankenos. Ji sudaryta i dviej asimetrini pailgos formos skili, suaugusi jungiamuoju
audiniu. Naujagimio ji sveria 10-15 g, 14-15 m. amiuje 25-35 g, o po jos svoris bei dydis
maja ir pagyvenusi moni ji tesveria 5-6 g.
Ukrio liauka sudaryta i skilteli. I iors j dengia jungiamojo audinio kapsul,
nuo kurios tarp skilteli siskverbia pertvarls. Per jas liaukos vid praeina kraujagysls
ir nervai. Skiltels sudarytos i epitelini liaukini lsteli ir limfocit. Jose skiriama
ievin ir erdin dalys. Manoma, kad erdinje dalyje esanios epitelins lstels
gamina hormonus. Embrioniniu periodu ir po gimimo ukrio liaukoje gaminasi maieji
limfocitai, kurie i jos patenka krauj bei limf ir sikuria limfoidiniuose organuose.
Maieji limfocitai sugeba gaminti specifinius baltymus antiknus prie mikrobus ir
kitas svetimas organizmui mediagas. Dl to ukrio liauka laikoma centriniu imunins
sistemos (imuniteto) organu.
Blunis
Blunis kartais vadinama gigantiku limfmazgiu. Ji guli pilvo ertmje, kairje paonje,
ties 9-10 onkauliais. Blunis yra tamsiai raudonos spalvos, minktos konsistencijos
organas. Jos dydis ir svoris labai svyruoja priklausomai nuo jos prisipildymo krauju.
Vidutinikai ji yra 12 cm ilgio, 8 cm ploio ir 4 cm storio ir sveria apie 160 g. Skiriami
2 jos paviriai igaubtas diafragminis ir gaubtas viduri. Pastarajam yra blunies
vartai per kuriuos blun praeina kraujagysls ir nervai. Viduri paviriumi blunis
lieia skrand, kairj antinkst ir inkst bei kasos uodeg. Blunis i vis pusi padengta
pilvaplve. Po pilvaplve randama blunies kapsul, sudaryta i jungiamojo audinio,
tarp kurio skaidul yra raumenini lsteli. Nuo kapsuls vid eina jungiamojo audinio
pertvarls, tarp kuri isidsts blunies minktimas, vadinamas pulpa. Blunies pulpa
sudaryta i retikulinio jungiamojo audinio, kuriame susikaup limfocitai ir irstantys
eritrocitai. Limfocitai sudaro baltj pulp, o eritrocitai raudonj. Embrioniniu
periodu blunis gamina visus kraujo forminius elementus, o po gimimo tik limfocitus ir
monocitus. Blunyje suyra atgyven eritrocitai ir sukaupiama geleis. Blunis dalyvauja
antikn gamyboje, dl to, paalinus blun, sumaja atsparumas infekcinms ligoms.
Be to, plaiuose blunies kapiliaruose susikaupia kraujas, todl blunis dar yra laikoma
kraujo rezervuaru. Senatvje baltoji ir raudonoji pulpa atrofuojasi.
Limfiniai mazgeliai
Limfiniai mazgeliai isidst vairi organ pagleiviniame sluoksnyje. Stambiausi
limfoidinio audinio susikaupimai yra virkinimo organuose. Didiausi i j yra gomuriniai
migdolai, esantys tarp priekini ir upakalini gomurio lank, ir rykls bei lieuvio
migdolai Visi jie sudaro vadinamj Pirogovo ied, kuris neleidia infekcijai plisti gilyn
kvpavimo takus. Smulks limfoidinio audinio mazgeliai randami viso virkinamojo
kanalo gleivinje, ypa daug j klubinje arnoje, kur jie sudaro plokteles. Be to,
ma limfini mazgeli yra bronch, lapimo tak gleivinje, apie inkstus, poodiniame
sluoksnyje ir kituose organuose.
Atskir kno dali limfin sistema
Atskir kno dali limfin sistema turi savo sandaros ypatumus. Juos btina inoti,
mokantis masao metodikos, nes masauojant rankos judesiai turi sutapti su limfos
tekjimo kryptimi.
Galvos ir kaklo limfin sistema
I galvos ir kaklo limfa suteka deinj ir kairj Jungo kamienus. Kairysis teka krtinin
latak, o deinysis - deinj limfin latak. Pakeliui limfa prateka pro siritinius limfmazgius.
Stambiausi i j yra pakauiniai, upakaliniai ausies, paausiniai ir paandiniai. Pakauiniai
limfmazgiai guli u smilkinkaulio spenins ataugos. Pro juos prateka limfa i pakauins,
smilkinins ir momenins srii. Upakaliniai ausies limfmazgiai guli u ausies kauelio.
Jie surenka limf i iorins ausies landos, ausies kauelio, bgnelio ir greta esanios
pakauins bei smilkinins srii. Paausiniai limfmazgiai yra prie iorin klausomj land,
paausins seili liaukos srityje. Pro juos prateka limfa i kaktos, smilkinio ir ausies kauelio
odos, paausio seili liaukos bei smilkininio andikaulio snario. I veido srities limfa suteka
paandinius limfmazgius, esanius emiau apatinio andikaulio kampo. Pratekjusi pro
iuos visus limfmazgius, limfa i galvos patenka kaklo limfmazgius. Skiriami paviriniai
ir gilieji kaklo limfmazgiai. I kaklo odos ir raumen bei skydliauks limfa nuteka per
pavirinius limfmazgius. Jie isidst pagal iorin jungo ven. I kaklo organ limfa nuteka
per giliuosius limfmazgius, kurie lyg grandinl guli apie vidin jungo ven.
Kaukols ertmje nra nei limfagysli, nei limfmazgi. ia limfos vaidmen atlieka
smegen skystis. Per limfinius plyius ir limfagysles jis nuteka stambius limfinius
kamienus ir limfinius latakus.
Rank limfin sistema
Visa limfa i rank susirenka paraktin kamien, kuris eina alia paraktins venos. Deinysis paraktinis kamienas teka I deinj limfin latak, o kairysis krtinin. Pagrindiniai
rankos sritiniai limfmazgiai yra paastiniai (apie 15-20 mazg). Jie guli paasties duobje
ir skirstomi paastinius ir giliuosius. Alkniniai limfmazgiai guli alkns duobje, j nedaug-2-4. Visos rank limfagysls skirstomos pavirines ir gilisias. Pavirins surenka limf i odos ir poodinio sluoksnio. Jos skirstomos vidines ir onines. Vidins lydi karalikj
ven. Jos prasideda ties 3,4,5 pirtais, kyla vir, surenka limf i vidins platakos, dilbio
bei asto puss, pakeliui prateka pro alkninius limfmazgius. onins limfagysls lydi gal-
ANATOMIJA
135
vin ven. Jos prasideda nuo 1,2 pirt, surenka limf i oninio platakos, dilbio bei asto
paviriaus. Ir onins ir vidins limfagysls teka pavirinius paastinius limfmazgius. Giliosios rank limfagysls lydi rank arterijas ir teka giliuosius paastinius limfmazgius. Be to
giliuosius paastinius limfmazgius teka limfa i pavirini paastini limfmazgi, i pieno
liaukos, nugaros, krtins ir priekins pilvo sienos virutins dalies. Tarp pavirini ir gilij
limfmazgi bei limfagysli rankose daug anastomozi.
Koj limfin sistema
Visa limfa i koj susirenka deinj ir kairj juosmeninius kamienus, kurie teka krtinin
limfin latak. Koj sritiniai limfmazgiai isidst pakinklio duobje ir kirknio srityje po
kirknio raiiu. Tiek koj limfmazgiai, tiek limfagysls skirstomi pavirinius ir giliuosius.
Pavirins limfagysls skirstomos vidines ir upakalines - onines. Vidins eina kartu
su didiosios poodins kojos venos intakais, surenka limf i vidinio pdos, blauzdos
paviriaus, launies, i dalies iorini lytini organ ir teka pavirinius kirkninius
limfmazgius. Upakalins onins limfagysks lydi maosios koj venos intakus. jas
suteka limfa i iorinio pdos krato, kulno srities, pado ir upakalinio blauzdos paviriaus.
ios limfagysls teka pakinklio limfmazgius.
Giliosios koj limfagysls eina kartu su arterijomis ir teka giliuosius kirknio
limfmazgius. Be koj limfagysli, kirknio limfmazgius atsiveria limfagysls i sdmen
srities bei pilvo sienos apatins dalies. I kirknini limfmazgi limfa teka pagal iorins
klubo arterijos eig.
Dubens ir liemens limfin sistema
I dubens sien ir organ limfagysls teka limfmazgius, isidsiusius pagal vidin ir
iorin klubo arterijas. I i limfmazgi limfa patenka juosmeninius limfinius kamienus.
I pilvo sienos apatins dalies (emiau bambos) odos limfa nuteka pavirinmis
limfagyslmis pavirinius kirkninius limfmazgius. I pilvo sienos gilij sluoksni ir
pilvo ertms organ limfa nuteka giliosiomis limfagyslmis limfmazgius, isidsiusius
apie pilvin aort ir apatin tuij ven. I i limfmazgi ij limfagysls silieja
juosmeninius kamienus arba krtinin latak. I arnyno ij limfagysls arn
pasaituose praeina per arn pasait limfmazgius ir susilieja arnin limfin kamien,
kuris silieja krtinin latak.
I krtins lstos sien ir organ giliosios limfagysls praeina per tarponkaulinius
ir tarpuplauio limfmazgius. Krtins lstos organ limfagysls sudaro stambius kairj
ir deinj bronchinius tarpuplauio kamienus. Deinysis j teka deinj limfin latak,
kairysis- krtinin latak.
1. Kvpavimo sistemos suskirstymas.
2. Kvpavimo takai.
3. Plauiai.
4. irdies ir kraujagysli sistemos suskirstymas.
5. irdis.
6. Arterijos.
7. Venos.
8. Limfoidin sistema.
Literatra
Stropus, R., Vaiekauskas, V., Tutkuvien, J. ir kt. (2008). mogaus anatomija II tomas. Kaunas. KMU leidykla.
3.6.
Analizatoriai ir endokrinins sistemos veikla

Analizatoriai - tai sudtingos sensonins sistemos, kurios priima informacij i iorins
aplinkos arba organizmo vidaus, i informacij perdirba, vertina ir suformuoja pojt.
Analizatori svok sukr I.Pavlovas, rods, kad per juos susiformuoja organizmo
savitarpio ryys su aplinka.
Kiekviename analizatoriuje skiriamos trys dalys: receptorin, laidin ir centrin.
Receptorin dalis yra periferin. J sudaro jutimo organas. mogaus organizme
informacij i iorins aplinkos priima regjimo, klausos, uosls ir skonio organai bei odos
receptoriai. I organizmo vidaus j priima receptoriai, esantys raumenyse, snariuose,
vidaus organuose, kraujagyslse bei pusiausvyros organe. Kiekvieno jutimo organo
receptoriai, iskyrus skausmo, yra specifiniai ir reaguoja tik vien energijos r, pvz.,
vies, gars arba kt. Jutimo organai iorins arba vidins aplinkos dirginim energij
transformuoja nervin impuls.
Laidin analizatori dal sudaro juntamieji nervai, centriniai laidai bei poieviniai
juntamieji centrai, per kuriuos nervinis impulsas pasiekia centrin analizatoriaus dal - jo
centr galvos smegen ievje, kur jie analizuojami ir suvokiami, kaip tam tikri pojiai.
Visus jutimo organus galima suskirstyti dvi grupes:
1. Iorini jausm organai - eksteroreceptoriai. J yra ei: odos jutimo organai, ems
traukos jutimo (gravitacijos), klausos, regos, skonio ir uosls.
2. Vidini jausm organai: a) proprioreceptoriai (gauna impulsus i judamojo aparato
receptori), b) interoreceptoriai (gauna impulsus i vidaus organ ir gysl).
Regos organas
Regjimo organas yra vienas i svarbiausi jutimo organ. Per j mes gauname apie 90
proc. visos informacijos. Regjimo organ sudaro akies obuolys ir jo priediniai organai.
Akies obuolys
Akies obuolys yra netaisyklingos rutulio formos apie 2,5 cm skersmens, sveriantis apie
7,5 g porinis organas. Skiriama priekinis ir upakalinis jo poliai, o linija, jungianti iuos polius,
vadinama akies obuolio aimi. Akies obuol sudaro kapsul ir branduolys. Kapsul sudaryta
i trij dangal: iorinio - skaidulinio, vidurinio - kraujagyslinio, ir vidinio - tinklains.
Skaidulinis akies obuolio dangalas sudarytas i skaidulinio jungiamojo audinio.
Priekin jo dalis vadinama ragena, o upakalin - odena. Ragena - tai apie 11 mm
skersmens ir apie 1 mm storio, skaidri igaubta ior ir gaubta vid ploktel. Jos
ANATOMIJA
137
epitelis yra jautriausia organizmo paviriaus vieta, nes ia juntamj nerv skaidulos
prieina iki pat epitelio iorinio paviriaus. Ragena yra skaidri, permatoma, nes sudaryta i
skaidri audinio skaidul. Ji neturi nei kraujagysli, nei limfagysli. Maisto mediagos j
patenka i apie ragen esani kraujagysli ir priekins akies kameros skysio. Kartu su
priekins akies skysiu sudaro apie 30 D abipus igaubt linz ir lauia viesos spindulius.
Odena uima 5/6 viso akies obuolio skaidulinio dangalo ploto ir palaiko akies form.
Ji yra nepermatoma, baltos spalvos. Priekyje ji pereina ragen, o upakaliniame jos
poliuje yra anga, pro kuri i akies ieina regimasis nervas. Priekin jos dalis matoma tarp
vok dar vadinama aki baltymais.
Kraujagyslinis dangalas guli po skaiduliniu. Skiriamos trys jo dalys: priekin - rainel,
vidurin - krumplynas ir upakalin - gyslain.
Gyslain - pati didiausia upakalin, kraujagyslinio dangalo dalis. Jos storis svyruoja
nuo 0,1 iki 0,2 mm. Gyslain prigludusi prie odenos vidinio paviriaus, tarp kurioir
gyslains susidaro limfinis plyys. Joje yra kraujagysli ir pigmento. Per j maitinama
tinklain. Gyslains dariniai yra rainel ir krumplynas.
Rainel - tai statmena disko formos, 0,4 mm storio ploktel. Priekinis jos pavirius
nukreiptas ragen, o upakalinis - liuk. Rainels centre yra apvali 2-8 mm diametro
anga - vyzdys. Rainelje yra vyzd pleiantis ir sutraukiantis ir sutraukiantys raumenys,
kurie keiia vyzdio diametr, priklausomai nuo patenkanio tinklain viesos
kiekio. Abu raumenys tarpusavyje suriti ir veikia vienas kit: pleiantysis atlaisvina
susitraukiantj , o sutraukiamasis itempia pleiantj raumen. Rainelje yra pigmento,
nuo kurio kiekio priklauso aki spalva: jei jo daug, akys rudos arba juodos, jei maai mlynos arba alios. Iorinis rainels kratas betarpikai pereina krumplyn.
Krumplynas yra ties ragenos perjimo oden vieta. Tai iedas, sudarytas i puriojo
jungiamojo audinio, kraujagysli ir lygij raumen. Priekinje jo dalyje yra apie 70 plon
nuo iors centr einani ataugli, kurios iskiria skyst aki kameras. Svarbiausia
krumplyno dalis - krumplyno raumuo. is raumuo jungiasi su liuko kapsule ir keiia jo
lauiamj dal. Upakalyje krumplynas pereina gyslain.
Tinklain - vidinis akies obuolio dangalas. Ji pati svarbiausia i akies obuolio dangal,
nes joje viesos dirginimai transformuojami nervin impuls. Joje prasideda regimasis
nervas. Skiriama priekin ir upakalin tinklains dalys. Priekin dalis viesai nejautri.
Upakalin - regimoji tinklains dalis - sudaryta i 10 sluoksni lsteli. Taiau svarbiausios
yra viesai jautrios lstels - lazdels ir kolbels. Tinklainje yra du skirtingos sandaros
dariniai - regimojo nervo diskas ir centrin duobut. Regimojo nervo diskas - tai vieta,
kur susirenka nervins skaidulos i visos tinklains ir suformuoja regimj nerv. Per
regimj disk praeina tinklains kraujagysls. Jame nra nei lazdeli, nei kolbeli,
todl jis dar vadinamas aklja dme. Apie 3-4 mm on nuo regimojo nervo disko yra
centrin duobut - geriausio matymo vieta, nes joje susikaup daug kolbeli. Lavon i
vieta geltona, todl ji dar vadinama geltonja dme.
Akies obuolio branduol sudaro skaidrs, vies praleidiantys dariniai: stiklaknis,
liukas, priekin ir upakalin akies kameros. Kameros upildytos skysiu, kuris maitina
begyslin akies dal.
Stiklaknis sudaro didiausi akies obuolio branduolio dal. Tai vienalyt, skaidri,
drebui pavidalo mas,upildanti akies obuol nuo liuko upakalinio paviriaus iki
tinklains. Jis padengtas plona, skaidria kapsule.
Liukas yra abipus igaubtos linzs formos, apie 4 mm storio ir 9 mm diametro,
minktos konsistensijos, visikai skaidrus organas. J dengia plona skaidri kapsul, kuri
jungia liuk su krumplyno raumeniu. Savo priekiniu paviriumi jis prigluds prie
rainels, o upakaliniu - prie stiklaknio. Akyje l laiko krumplyninis raitis.
Priekin akies kamera yra tarp ragenos ir rainels, o upakalin - tarp rainels ir
liuko. Abi akies kameros upildytos vandeningu skysiu ir susisiekia per vyzd, o likutis
paalinamas odenos venin ant.
Akies priediniai organai
Akies priediniams organams priklauso akies obuolio raumenys, akiduobs fascijos,
jungin, vokai, antakiai ir aarinis aparatas.
Akies obuolio raumenys - skersaruoiai. Tai keturi tiesieji raumenys: vidinis, oninis,
apatinis ir virutinis bei du striiniai - virutinis ir apatinis. Visi jie, iskyrus apatin striin,
prasideda nuo akiduobs dugne esanio skaidulinio iedo, o apatinis striinis - nuo
akiduobs apatins sienels. Visi ei raumenys prisitvirtina prie odenos. Akies obuolys
kartu su raumenimis apsuptas fascija. Tarp tarp fascijos ir akiduobs sieneli upildo
riebalinis audinys. Akiduob iklota antkauliu, kuris suauga su galvos smegen kietuoju
dangalu, ties virutiniu akiduobiniu plyiu ir regimojo nervo kanalu.
Jungin - tai skaidri jungiamojo audinio plvel. Ji dengia priekin akies obuolio dal,
iskyrus ragen. Viruje ir apaioje ji pereina ant vok vidinio paviriaus ir sudaro virutin
ir apatin jungins skliautus.
Vokai - tai pusmnulio formos odos raukls, esanios priek nuo akies obuolio.
Skiriami du voko paviriai, priekinis arba odos ir upakalinis arba jungins. Virutinis ir
apatinis vokai su blakstienomis riboja akies ply. Virutin vok i viraus riboja antakis,
kuris taip pat saugo ak. Vok gilumoje yra iedinis akies raumuo, o virutiniame - dar
ir virutinio voko keliamasis raumuo. I vidaus vokus dengia jungin. Voko viduje yra
labai standaus jungiamojo audinio ploktel, vadinama voko kremzle. Joje yra pakitusi
riebal liauk, atsveriani voko laisvojo krato upakalin dal.
Aar aparatas drkina ragen. J sudaro aar liauka ir aar itekamieji latakai. Aar
liauka guli oniniame virutiniame akiduobs kampe. Tai pupels formos, sverianti apie
12 g sudtin vamzdin pslelin liauka. Per par pagamina apie 1 ml aar. J sudtyje
yra enkefalin ir prolaktino, kurie velnina skersines reakcijas. Aaros, itekjusios i
liaukos, patenka apatin ir virutin jungins skliautus, sudaro aar up ir nuteka
vidiniame akies kampe esant aar eer. I ia per aar kanallius nuteka aar
maiel, o i jo per aarin nosies latak - nosies ertm. Mirkiojant aaros praplauna ir
drkina akies obuol.
Klausos ir pusiausvyros organas
Tiek klausos, tiek pusiausvyros analizatori receptorins dalys guli smilkinkaulio
piramidje ir vadinami bendru klausos ir pusiausvyros organo vardu. is organas
skirstomas tris dalis: iorin aus, vidurin aus ir vidin aus.
ANATOMIJA
139
Iorin ausis
Iorin ausis sudaryta i ausies kauelio ir iorins klausiamosios landos. Ausies
kauelis - tai 1 mm storio elastin kremzl, i abiej pusi padengta oda. Kauelio
apaioje vietoje kremzls yra tik riebalinis audinys ir i vieta vadinama ausies kauelio
skiltele. Laisvasis ausies kauelio kratas vadinamas vijokliu, o prie j esantis ikilimas prievijokliu. Priekinje ausies dalyje yra kramslys, o iek tiek atgal nuo jo priekramslys.
Ausies kauelio gaubimas betarpikai pereina iorin klausomj land, kuri turi dvi
dalis - kremzlin ir kaulin. Landa yra S formos, apie 2,5 cm ilgio, 7 - 9 mm ploio. Landos
vidus padengtas oda, kurioje daug riebalini ir ausies sier gaminani liaukui.
Iorin aus nuo vidurins skiria ausies bgnelis, sudarytas i 0,1 mm storio ir apie 11
mm skersmens, pusiau permatomo skaidulinio jungiamojo audinio piltuvlio formos
ploktels. I iors jis padengtas oda, o i vidurins ausies puss - gleivine. Centre
bgnelis links vidurins ausies pus, nes j augusi plaktuko rankena. Bgnelis ne
visose dalyse temptas vienodai.
Vidurin ausis
Vidurin aus sudaro bgnin ertm, joje esantys klausomieji kauliukai, smilkinkaulio
spenins ataugos ertms bei ausies trimitas.
Bgnin ertm yra eiasien, apie 1 cm3 dydio ertm, gulinti smilkinkaulio
piramidje. Ji iklota gleivine ir upildyta oru. Skiriamos eios bgnins ertms sienos
- iorin, vidin, virutin, apatin, priekin ir upakalin. Iorin sudaro bgnelis, vidin
skiria j nuo vidins ausies. Vidinje sienoje yra dvi angos - apvalus sraigs langelis, kuris
jungia bgnin ertm su sraigs kanalu, ir ovalus prieangio langelis udengtas kilpos
pamatu. Upakalin siena skiria bgnin ert nuo spenins ataugos, kurioje yra gleivine
iklotos ir oro pripildytos ertms. I priekins sienos prasideda ausies trimitas. Virutin
sienel skiria bgnin ertm nuo kaukols ertms, o apatin - nuo jungo venos.
Bgninje ertmje yra trys klausomieji kauliukai - plaktukas, priekalas ir kilpa sujungti tarpusavyje riboto paslankumo snariais. Plaktuko rankena augusi bgnel,
o kilpos pamatas dengia prieangio langel. Klausomieji kauliukai perduoda bgnelio
virpjimus vidin aus. Jie sudaro svert, sumainant judesi amplitud, bet padidinant
svyravim jg (bgnelio pavirius 22 kartus didesnis u prieangio langelio).
Bgnelio virpjimus sumaina bgnelio tempiamasis raumuo, o klausomj kauliuk
- kilpinis raumuo.
Ausies trimitas yra apie 35 mm ilgio ir 8 - 20 mm ploio vamzdis, jungiantis bgnin
ertm su nosiarykle. Jis sudarytas i kaulins ir kremzlins dali, kurios pereina viena
kit. J sujungimo vieta yra labiausiai siaura. Ausies trimito gleivin ikloja virpamasis
epitelis. Jos kremzlinje dalyje yra limfmazgi, kurie ia sudaro trimito migdol. Per
ausies trimito nosiaryklin ang, kuri praplatja ryjant arba iovaujant, oras patenka
bgnin ertm ir ilyginamas oro slgimas.
Vidin ausis
Vidin ausis yra sudtingiausia, vadinama labirintu. Ji guli smilkinkaulio piramidje
tarp bgnins ertms ir vidins klausomosios angos, per kuri ieina prieangio ir sraigs
nervas. Skiriamas kaulinis labirintas ir jo viduje esantis plvinis labirintas.
Kaulinis labirintas sudarytas i trij dali - prieangio, sraigs ir pusratini kanal.

Prieangis yra centrin kaulinio labirinto dalis. Tai nedidel kaulin ertm, gulinti vid
nuo bgnins ertms. Priekyje ji jungiasi su sraigs kanalu, o upakalyje - su kauliniais
pusratiniais kanalais. Kauliniai pusratiniai kanalai yra lank formos, isidst trijose,
tarpusavyje statmenose ploktumose: horizontaliojoje, sagitaliojoje ir frontaliojoje.
Kiekvieno kanalo galas baigiasi praplatjimu - kauline ampule, kuri atsiveria prieang.
Sraig - tai spiralinis kaulinis kanalas, 2,5 karto apsisuks apsisuks apie kaulin kgio
formos erd. Nuo erdies kanal isikiusi kaulin spiralin ploktel, nesiekianti
prieingos kanalo sienos. i ploktel sraigs kanal dalija du auktus, vadinamus
laiptais; virutin - priengio laiptus ir apatin - bgno laiptus.
Plvinis labirintas sudarytas i plonos pusiau skaidrios jungiamojo audinio plvels.
Jis isidsts kaulinio labirinto viduje. Plvinio labirinto vidus upildytas endolimfa, o
tarpas tarp jo ir kaulinio labirinto - perilimfa. Prieangio viduje yra plviniai apvalusis
ir pailgasis maieliai, kuriuos jungia endolimfinis latakas. pailgj maiel atsiveria
plviniai pusratiniai kanalai, visikai tokios pat formos, kaip kauliniai. Apvalusis maielis
jungiasi su plvine sraigs dalimi.
Priengio maieliai ir plviniai pusratiniai kanalai susij su pusiausvyros analizatoriumi.
Prieangio maieliuose randamos balkvos dmels, kurias sudaro plaukuotos juntamosios
lstels ir viruje esantys statolitai. mogui keiiant kno padt, statolitai mechanikai
veikia (spaudia arba tempia) plaukelius ir receptorinje lstelje atsiranda nervinis
impulsas. Tai statins pusiausvyros receptoriai, signalizuojantys apie kno padt erdvje
ir leidiantys suvokti greitjant ar ltjant judes. Plvini pusratini kanal ampulse
yra skiauters, padengtos plaukuotomis juntamosiomis lstelmis. Sukant galv ar
kn, tam tikrame pusratiniame kanale sujuda endolimfa. Ji judina ampulins skiauters
virn, o per i - ir receptorini lsteli plaukelius. Taip suvokiamas sukamasis judesys.
Tai dinamins pusiausvyros receptoriai, signalizuojantys apie mogaus kno judesius.
I priengio maieli ir plvini pusratini kanal ampuli prasideda prieangio nervas.
Plvin sraigs dal sudaro trisienis plvinis sraigs kanalas, kuris eina iilgai laisvojo
kaulins spiralins ploktels krato. Ant apatins io kanalo sienels isidst spiralinio
arba Kortijaus organo lstels, endolimfos bangavim energij transformuojanios
nervin impuls. I ia prasideda sraigs nervas.
Taigi, ausies kauelis pagauna garso bangas ir per iorin klausomj land suvirpina
bgnel. Virpesiai per klausomj kauleli grandinl ir ovalj priengio langel veikia prieangio ir bgnini laipt perilimf. ie virpesiai persiduoda sraigs perilimfai ir endolimfai.
Skysi bangavimas perduodamas pamatinei ir dengiamjai membranoms. Virpdamos
membranos lieia klausos receptorini lsteli plaukelius. ia virpesiai transformuojami
nervin impuls, kuris neuronais plinta galvos smegen iev ir ten sukelia garso pojt.
Skonio organas
Skonio organai yra skonio analizatoriaus periferin dalis, jaudinimu reaguojanti
skystas chemines mediagas ir perduodanti t jaudinim galvos smegen kamieno
branduoliams.
Skonio receptoriai yra skonio svognliuose, kuri daugiausia bna pyliminiuose
ANATOMIJA
141
ir lapiniuose lieuvio speneliuose, maiau grybiniuose. Kartais skonio svognli

pasitaiko lpose, minktajame gomuryje, antgerklyje, upakalinje rykls sienelje. J
skaiius siekia iki 2000. Kiekvieno pyliminio spenelio paviriuje yra net iki 200-300 skonio
svognli. Skonio svognl sudaro ratu isidst atramins lstels, o centre - 2-6
skonio jutimo lstels, savo luotelmis siekianios lieuvio paviri.
Uosls organas
Uosls organas yra uosls analizatoriaus periferin dalis, prisitaikiusi priimti laki
chemini mediag sukelt jaudinim. Uosle mogus suvokia kvepiamo oro ir maisto
mediag kvap. Uosls organas yra uoslins nosies srityje, virutiniame jos tredalyje.
Uoslin sritis uima 5 cm 2 plot iklot gleivine. Ji sudaryta i atramini, uoslini ir
pamatini lsteli. Uoslini lsteli bna apie 40 milijon. Jos baigiasi uosline kuokele.
Uoslins kuokels paviri dengia 6-8 judrs uosliniai plaukeliai, kurie padidina
uodiamj paviri. Uoslini lsteli ataugos ilgos. Jos susijungia 15-20 uosls nerv,
kurie per akytkaulio angeles patenka uoslin stormen.
Judamojo aparato receptoriai
Judjimo analizatoriaus receptoriai leidia analizuoti judamojo aparato bkl,
vertinti raumen susitraukimo laipsn ir amplitud, raumen ir sausgysli tempimo
laipsn, snari bkl, atskir kno dali tarpusavio santyk ir j padt erdvje.
Periferin judjimo analizatoriaus dalis - tai proprioreceptoriai: raumeniniai verpstai,
sausgysli (Goldio) organai ir snari receptoriai. Tai mechanoreceptoriai, kuri
specifinis dirgiklis yra j itempimas.
Raumeniniai verpstai - tai griaui skersaruoio raumeninio audinio receptorins
galns. Raumeniniai verpstai isimt visame raumeniniame audinyje. Ypa j daug
ten, kur btini labai tiksls judesiai. Jie yra verpsto formos, 3-5 mm ilgio ir 0,2 mm
skersmens. Raumeninis verpstas guli iilgai raumens ir raumeniui atsipalaidavus,
pailgja. I iors raumenin verpst dengia jungiamojo audinio kapsul, viduje yra
keletas plon raumenini skaidul, ant kuri apsivynioja juntamj nerv galns. Vienu
galu raumeniniai verpstai tvirtinasi prie raumenini skaidul, kitu - prie sausgysls. Jie
labai svarbs palaikant kno poz ir reaguoja raumens pailgjim arba sutrumpjim,
raumenins skaidulos tempimo laipsn.
Sausgysli organai (sausgysliniai verpetai) - yra raumen ir sausgysli jungties
vietose, aponeurozse. J ilgis apie 1 mm. Tai ant plon sausgysli skaidul apsivynioj
nerv galns, apgaubtos kapsule. Jie dalyvauja reguliuojant raumen susitraukimo
jg, prisitaikant jiems prie esamo krvio.
Raumeniniai verpstai ir sausgysli organai labai svarbs raumen - antagonist
darbe, koordinuojant j susitraukimo jg ir amplitud.
Snari receptoriai - tai laisvos arba apsuptos kapsule nervins galns, esanios
snarinse kapsulse ir raiiuose. Jie sudirginami pakeitus kamp per snarius ir
informuoja apie kno bei jo dali padt erdvje.
Oda
Oda - tai apie 1,5 mm storio bendras organizmo dangalas, atitinkantis kaul ir
raumen reljef. Jos plotas apie 1,5 - 2 m 2 . Oda apsaugo mogaus kn nuo iorini
mechanini poveiki ir mikroorganizm, su prakaitu iskiria vanden, druskas, lapal,

garindama prakait, dalyvauja termoreguliacijoje ir , be to, yra jutimo organas, kuriame
gausu lietimo, temperatros ir skausmo receptori.
Oda sudaryta i dviej sluoksni: pavirinio - epidermio ir giliojo - tikrosios odos, taip
pat odos darini.
Epidermis sudarytas i daugiasluoksnio plokio ragjanio epitelio, kurio
pavirinis lsteli sluoksnis suragja ir nusilupa. Epidermis vairiose kno vietose
yra nevienodo storio (0,04 1,5 mm). Vok ir kapelio odos jis labai plonas, o pad ir
deln - storas. Gimnastams,irklotuojams, sunkiaatleiams ir kitiems sportininkams dl
ranki spaudimo rank odoje atsiranda nuospaudos - raginio epidermio sluoksnio
sustorjimai. Gilusis epidermio sluoksnis sudarytas i cilindrini lsteli, jame susidaro
naujos epitelins lstels. Epidermio lstelse yra pigmentinio melanino, apsauganio
kn nuo ultravioletini spinduli alojanio poveikio.
Tikroji oda sudaryta i skaidulinio jungiamojo audinio, kuriame gausu elastini ir
kolagenini skaidul bei lygij raumen lsteli. Skiriami du jos sluoksniai - spenelinis
ir tinklinis. Vidutinikai tikrosios odos storis yra 1-2 mm. Spenelinis sluoksnis guli po
epidermiu ir sikverbia j speneliais, kuri viduje yra tankus kapiliar tinklas ir receptoriai.
Kaktos ir aus kaueli odoje speneli nra, o rykiausi jie pirt, deln ir pad odoje.
Speneliai isidsto odos paviriuje tam tikromis linijomis. Sudtingas j pieinys
pirtuose yra savitasa kiekvienam mogui ir svarbus kriminalistikoje identifikuojant
asmenyb pagal pirt antspaudus.
Tinklinis sluoksnis guli po speneliniu ir vadinamas paodine lsteliena. Jis sudarytas i
puraus jungiamojo audinio su riebalinio audinio sankaupomis. Riebalinio audinio storis
priklauso nuo amiaus, lyties ir konstitucijos. Daugiausia riebal susikaupia priekins
pilvo sienos ir sdmen srityje. Dl fizini pratim takos paodins riebalins lstelienos
kiekis sumaja.
Odos dariniai
Odos dariniams priklauso plaukai, nagai ir odos liaukos.
Plaukai dengia beveik vis kno paviri, taiau vairiose kno vietose jie nevienodo
ilgio, storio (0,05 - 0,5 mm) ir tankumo. Plaukas sudarytas i aknies ir stiebo. Stiebas
ikils vir odos ir prigluds prie kno, aknis guli odoje, gaubiama plauko maielio.
Prie plauko maielio prisitvirtina plauk pakeliantis raumuo, kuriam susitraukus plaukas
atsistoja. Plauk spalva priklauso nuo pigmento kiekio juose. Pagyvenusi moni
plaukuose pigmentas inyksta, plaukuose atsiranda oro pslyi, ir jie dl to prayla. Per
dien ikrinta apie 50-100 plauk. Jie auga nevienodai: galvos plaukai auga apie 4 metus,
blakstien - tris-keturis mnesius. Per vien dien galvos plaukai paauga apie 0,4 mm.
Nagai dengia rank ir koj naginius pirtakaulius. Nagas dengia rank ir koj naginius
pirtakaulius. Nagas yra keturkamps ploktels formos, sudarytas i nago aknies, kno
ir laisvojo krato. Nago aknis guli nago guolyje, po odos raukle - nago voleliu. Nuo
aknies nagas auga ilgyn. Augimu ir ragjimu nagas reaguoja daugel veiksni. Senyvo
amiaus moni nagai auga liau. Nag augimas sutrinka po persirgt lig, nervini
stres. Vasara nagai auga intensyviau negu iem.
ANATOMIJA
143
Odos liaukos pagal iskiriam sekret skirstomos prakaito, riebalines ir pieno liaukas.
Prakaito liaukos - tai paprastos vamzdins liaukos, kuri apatinis galas susisuks spiral. Jos guli giliajame odos sluoksnyje arba poodinje lstelienoje. Prakaito liauk itekamieji latakai kyla tarp odos speneli, praeina per epiderm ir atsiveria odos paviriuje.
Liaukos iskiria prakait, kur sudaro vanduo, druskos ir lapalas. Garindamas prakait,
organizmas iskiria apie 20 proc. ilumos. Daugiausia prakaito liauk yra paastyse, delnuose, paduose (300 - 400 viename kvadratiniame centimetre), nugaros odoje j maiau
(50 - 100 viename kvadratiniame centimetre), o visai nra nago guolyje, lp kratuose,
varpos galvutje ir aus bgnelyje. Prakaito liaukos funkcionuoja ne visos i karto. Kai
karta, pirmiausia prakaituoja kakta, veidas, po to - likusios kno dalys, o vliausiai - delnai ir padai. Nervins tampos slygomis pirmiausia prakaituoja delnai ir padai.
Riebalins liaukos - tai akotos pslins liaukos, kuri itekamieji latakai atsiveria
plauko maiel. Jos iskiria odos riebalus, kurie apsaugo plaukus ir epiderm nuo
perdivimo, sudaro odos apsaugin sluoksn. is sluoksnis padaro mogaus od
nepralaidi vandeniui, vairioms cheminms mediagoms ir mikroorganizmams. Odos
riebalai daro od elasting, o j rgti reakcija umua mikroorganizmus. Riebalini
liauk nra deln ir pad odoje
Pieno liaukos arba krtys yra dvi. Jos yra priekiniame krtins lstos paviriuje,
ant didiojo krtins raumens. Krtis - tai pusrutulio formos organas, kurio priekyje
yra spenelis, supamas pigmentuotos odos laukelio. Pieno liauka sudaryta i 15 - 20
atskir skili, kurios yra laikomos pakitusiomis prakaito liaukomis. Tarpus tarp skili
ir odos upildo riebalinis audinys. Kiekvienos skiltis itekamasis latakas atsiveria krties
spenelyje. Vyr pieno liaukos neisivysiusios. Moter jos pradeda vystytis lytinio
brendimo pradioje. Labiausiai pakinta ntumo metu, o po gimdymo gamina pien.
Pieno liauk veikla glaudiai susijusi su lytini organ funkcija. Berniuk ir vyr pieno
liaukos yra rudimentikos (kaip ir mergaii iki lytinio brendimo). J pieno latakai mai,
danai neturi spindio.
Odos receptoriai
Odoje randami mechanoreceptoriai, temperatros (termoreceptoriai) ir skausmo
(nocireceptoriai) receptoriai.
Mechanoreceptoriai - inkapsuliuotos nerv galns: Merkelio, Faterio - Painio,
Meisnerio (arba lytjimo), Rufinio kneliai bei Krauzs kalbos. i receptori mogaus
odoje yra apie 0.5 milijono. Tai paprastos lieiamosios lstels arba lietimo kneliai,
apsupti kapsule. Jie nevienodai isidst vairiose odos vietose. Jautriausi lietimui yra
pirt galai, lpos, nosis, maiausiai jautri - nugaros ir pilvo oda. Sportinink odos
lietimo receptorius dirgina prisilietimas prie ranki (kamuolio, rutulio, skersinio ir kt.),
prie ems bgant ir uoliuojant, prie vandens plaukiant, prie oro motocikl sporte ir kt.
Keiiant kno padt, oda tempiama arba spaudiama, sudirginami odos receptoriai. Tai
papildo judamojo aparato receptori gaunam informacij.
Temperatros (termoreceptoriai) yra dvejopi: alio (apie 250000) ir ilumos (apie
30000). Jautriausia temperatrai yra veido ir pilvo oda. Sportinink odos temperatros
receptoriai dirginami pakilus kno temperatrai intensyvios fizins veiklos metu, dl
alio poveikio slidinjant kalnuose, atliekant uolius su slidmis nuo tramplino ir t.t.
Temperatros jutimai padeda vertinti judesio savybes.
Skausmo (nocireceptoriai) receptoriai - tai laisvos nervins galns, kurios
randamos ne tik odoje, bet ir raumenyse, kauluose, vidaus organuose. Odos paviriuje
yra apie 1 mln. skausmo receptori, t.y. apie 100 viename kvadratiniame centimetre.
Skausmo receptorius sudirgina vairs dirgikliai - spaudimas, altis, kartis, elektros
srov, per stiprus raumen susitraukimas arba per didelis j itempimas. Skausm gali
justi sportininkai keldami maksimal svor, atlikdami akrobatikos ir kitus pratimus.
Boksininkams, turintiems didel sportin sta, skausmo jutimas bna susilpnjs.
Belataks liaukos
Belataks liaukos neturi itekamj latak. Jos gamina biologikai aktyvias
mediagas - hormonus. Hormonai i liauk patenka krauj ir yra ineiojami po vis
organizm.
Hormonai veikia mediag apykait, reguliuoja augim, brendim. Sudaro slygas
adaptuotis dideliems fiziniams krviams, mobilizuoja organizmo energetinius resursus,
ypa varyb metu, didina organizmo atsparum, nepalankiems aplinkos poveikiams.
Belataks liaukos sudaro viening visum. Sutrikus vienos liaukos funkcijai, sutrinka
ir kit liauk funkcija.
Belataks liaukos yra labai maos, taiau yra labai gerai aprpintos krauju. J
kapiliarai plats, kraujas jais teka ltai ir sugeba geriau paimti hormonus. Belatakes
liaukas inervuoja vegetacin nerv sistema, j veikl reguliuoja nerviniai centrai, esantys
tarpini smegen pagumburyje ir galvos smegen ievje.
Hormon gaminami tam tikri kiekiai. Belataki liauk veiklos sutrikimai sudaro
grsm mogaus sveikatai ir gyvybei.
Belatakms liaukoms priklauso: skydliauk, prieskydins liaukos, ukrio liauka,
pasmegenin liauka, konkorin liauka, antinksiai, kasa ir lytins liaukos.
Skydliauk
Skydliauk yra neporinis 30-40 g svorio organas, gulintis priekiniame kaklo paviriuje,
prie gerklas ir trachjos virutin dal. Ji sudaryta i dviej skili: deins ir kairs. Abi
skiltis jungia liaukos ssmauka. Nuo ssmaukos vir kyla nedidel piramidin skiltis, ji
bna ne visada.
Liauk i vis pusi supa skaidulin kapsul. Skaidulins kapsuls ataugos eina
liauk ir j dalina skilteles. Skaidulin kapsul ir pertvaros sudaro liaukos griauius
- strom. Skiltelse yra liaukos parenchima, sudaryta i folikul. Folikulai yra vairaus
dydio ir formos pslels, iklotos kubini epiteliu. Folikul ertm upildo skysta
mediaga koloidas, kurio sudtyje yra daug baltymo, jodtiroglobulino, jame yra daug
jodo. Jodtiroglobulinas sudaro skydliauks hormono tiroidino pagrind.
Skydliauks hormonas greitina mediag apykaitos procesus, greitina oksidacij,
skatina kaul sistemos vystymsi, reguliuoja nerv sistemos veikl, didina jos jautrum.
Prieskydins liaukos
Prieskydins liaukos yra nedidels 0,05g svorio. J bna 4; po dvi kiekvienoje skydliauks
pusje. J vieta nepastovi, taiau daniausiai jos yra prigludusios prie upakalinio
ANATOMIJA
145
skydliauks skili paviriaus. Prieskydines liaukas dengia jungiamojo audinio kapsul,

nuo kurios eina ataugos liaukos vid. Jungiamojo audinio pertvaromis eina kraujagysls
ir nervai. Prieskydini liauk parenchim sudaro susikryiuojani epitelini sij rezginys.
Prieskydini liauk hormonas paratiroidinas reguliuoja Kalcio (Ca) ir Fosforo apykait
kraujyje.
Ukrio liauka
Ukrio liauka yra limfoidinis organas.Taiau, be to, ji dar gamina hormon timozin,
kuris stimuliuoja T - limfocit brendim ir antikni sintez. Kiti jos hormonai slopina
lytini liauk funkcij brendimo periodu, veikia kaulin audin, skatina kno augim
ilgyn, gerina adaptacines organizmo reakcijas. Nepalankiomis slygomis mobilizuoja
apsaugines organizmo jgas. Jos funkcija nra galutinai itirta.
Pasmegenin liauka
Pasmegenin liauka yra tarpini smegen srityje, pleitakaulio turkikajame balne.
Su tarpinmis smegenimis j jungia piltuvlis. Ji sveria 0,5 g yra pupels formos.
Pasmegenin liauka yra neporinis organas. Ji turi dvi skiltis priekin ir upakalin, tarp
kuri yra nedidel juostels formos tarpin skiltis. Liauk dengia skaidulin kapsul.
Priekin skiltis gamina hormonus, kurie reguliuoja augim ir kit belataki liauk
veikl. ioje skiltyje yra gaminami hormonai reguliuojantys antinksi ievs, skydliaujs,
prieskydini, lytini liauk veikl (adenokortikotropinis h,tirotropinis h,paratirotropinis,
gonadotropinis).
Upakalin skiltis gamina hormonus, kurie veikia vidaus organ ir kraujagysli
raumen tonus bei lapimo iskyrim.
Konkorin liauka
Konkorin liauka yra tarpini smegen antgumburio srityje. Tai neporinis, ovalios
formos organas, sveriantis 0,2g.
Liauk dengia plonas jungiamojo audinio apvalkalas, nuo jo liauk eina ataugos,
kurios liaukos parenchim dalija atskiras skiltis. Skili parenchim sudaro grdtos
lstels. Geriausiai isivysiusi yra vaiko konkorin liauka. Septintais gyvenimo metais
liauka pradeda nykti. Ji perauga jungiamuoju audiniu, kuris joje susikaupia kalks
(smegen smlis). Liaukos funkcija nra aiki. Manoma, kad jos hormonai slopina fizin ir
lytin vystyms, blokuoja skydliauks funkcija.
Antinksiai
Antinksiai yra poriniai vir inksto esantys organai. Deinysis antinkstis yra trikampio
formos ir maesnis u kairj. Kairysis yra pusmnulio formos. Antinksiai guli 11 - 12
krtins slanksteli auktyje, apsupti inkst riebaline kapsule. Apatinis pavirius lieia
inksto virutin gal, upakalinis pavirius lieia diafragm. Priekiniame paviriuje yra
vieta, pro kuri antinkst eina kraujagysls ir nervai, vadinama antinksio vartais.
Antinkst dengia purus jungiamojo audinio kapsul, nuo kurios j eina jungiamojo
audinio pertvarls.
Antinkstis sudarytas i 2 dali: ievins ir erdins. ievins mediagos sluoksnis
storesnis, j sudaro lstels, kuri citoplazmoje yra lipoidini grdeli. Antinksi
ievje gaminami hormonai, kurie veikia vandens, drusk, lipoid ir kit mediag
apykait. iev gamina mediagas, kurios neutralizuoja nuodus, atsiradusius nuvargus

raumenims, gamina vyrikus ir moterikus lytinius hormonus.
Antinksi erdis gamina adrenalin ir noradrenalin, kurie palaiko (didina) simpatins
nerv sistemos tonus, padidina kraujospd.
Lytini liauk belatak dalis
Sklids skiltelse tarp vingiuot kanaliuk yra lstels, kurios gamina vyrik lytin
hormon - testosteron.
Kiauidje folikul epitelis gamina hormon - folikulin,o sprogusio folikulino vietoje
susidars geltonasis knas - progestern. Progesteronas veikia menstruacinio ciklo
antroje pusje, viso ntumo metu ir pirmaisiais mnesiais po gimdymo.
Testosteronas ir folikulinas nulemia antrini lytini poymi isivystym. Pirminiai
lytiniai poymiai priklauso nuo vyrik arba moterik lytini organ buvimo. Antriniai
lytiniai poymiai - tai anatominiai ir funkciniai ypatumai, bdingi tik vienai lyiai. Brendimo
metu pradjus veikti testosteronui arba folikulinui, pakinta berniuk ir mergaii ne
tik uior, bet ir psichika.Veikiant lytiniams hormonams, atsiranda keletas anatomini
skirtum tarp vyro ir moters; moterys maiau sveria, jos emesns negu vyrai. J kaulai
plonesni, visos kaul iuktumos maesns. Vyr labiau isivyst raumenys, jiems auga
barzda ir sai, plaukuotesnis knas. Moter isivysiusios pieno liaukos. Skiriasi vyr
ir moter gerkl sandara, todl j balsas skirtingas. Ypa skiriasi dubuo; moter daug
platesnis, kaulai plonesni, jungtys paslankesns.
Esant nepakankamai sklidi arba kiauidi funkcijai, organizme isivysto
prieingos lyties antriniai lytiniai poymiai.
Kasos salels
Kasa - stambi virkinimo liauka. Taiau tarp jos liaukinio audinio, ypa uodegos srityje
yra nedidels epitelinio audinio sankaupos, vadinamosios Langerhanso salels. J
bendras svoris - apie 0,7g. Jos gamina hormon insulin, kuris patenka tiesiog krauj
ir reguliuoja angliavandeni apykait; maina cukraus kiek kraujuje, skatindamas
glikogeno sintez kepenyse.
1. Analizatoriai ir j suskirstymas.
2. Regos analizatorius.
3. Klausos analizatorius.
4. Uosls analizatorius.
5. Skonio analizatorius.
6. Belataks liaukos, j suskirstymas.
7. Belataki liauk sandaros ypatumai.
8. Belataki liauk hormonai ir j funkcija.
Literatra
ANATOMIJA
147
3.7.
Nerv sistema

Nerv sistema. Bendra sistemos charakteristika
Nerv sistema sudaryta i nervini lsteli, j ataug ir tarpins mediagos. Nervins
lstels yra susitelkusios galvos ir nugaros smegenyse, i kuri prasideda nervai,
isiakojantys po visas mogaus kno dalis. Nerv sistema reguliuoja viso organizmo
veikl, padeda prisitaikyti prie nuolat kintanios aplinkos, lemia sudting socialinpsichin mogaus veikl.
Nerv sistemos yra dvi pagrindins dalys: centrin ir periferin. Centrin nerv
sistem sudaro galvos ir nugaros smegenys. Periferin nerv sistem sudaro smegenyse
prasidedantys nervai, kurie isiakoja po visas mogaus kno dalis, taip pat ne smegenyse
esantys nervini lsteli telkiniai vadinami rezginiais, mazgais arba ganglijomis. I galvos
smegen ieina dvylika por galvos nerv. I nugaros smegen ieina 31 pora nerv.
Nervus sudaro nervini lsteli ataug pluotas, kur gaubia apvalkalas, sudarytas i
specialios mielino mediagos. Kiekvienas nervas, pasieks tam tikr kno dal, akojasi
smulkesnes, o ios audiniuose suskyla galutines akeles - nerv galnes.
Pagal atliekamas funkcijas nerv sistem skirstome somatin ir vegetacin.
Somatin nerv sistemos dalis valdo skeleto ir kai kuri vidaus organ (lieuvio, gerkl,
rykls) skersaruoius raumenis ir padeda organizmui prisitaikyti prie aplinkos valingais
veiksmais, suformuoti sudtingus judesius. Vegetacin nerv sistemos dalis inervuoja
visus vidaus organus ir liaukas. Jos veikla nepriklauso nuo ms valios.
Nervini lsteli telkiniai smegenyse sudaro centrus, branduolius, kurie atsako u tam
tikr veikl. Nervini lsteli ataugos smegenyse isidsto pluotais, kurie nusidriekia
sudarydami smegen takus.
U smegen nervines ataugas purusis audinys sujungia pluotus, o pluotai
stambius kamienus, vadinamus nervais. Nerv sudtyje yra riebalini lsteli,
kraujagysli ir limfagysli. Jie sujungia smegenis su visais audiniais ir organais, visomis
kno dalimis. Nerv galns isiakoja paprastas akutes arba akutes su specialiais
taisais. Pastarosios vadinamos receptoriais. Yra kelios nerv rys.
Nervai, kuriais impulsas keliauja i vairi kno dali smegenis, vadinami centriniais,
o tie, kuriais impulsas patenka i smegen audinius - icentriniais. Icentriniai nervai
nervuojantys raumenis vadinami motoriniais, nervuojantys liaukas - sekreciniais,
slopinantys bet kokio organo veikl - slopinamaisiais, gerinantys audini mityb bei
mediag apykait - trofiniais. Informacija i iors organ smegenis surenkama
eksteroreceptori, i raumen ir sausgysli - proprioreceptori, i vidaus organ visceroreceptori, i kraujagysli - angioreceptori.
Centrin nerv sistema
Skiriamos nugaros ir galvos smegenys.
Nugaros smegenys yra stuburo kanale, apdegtos trimis dangalais ir primena ilg,
cilindrik, truput suplot i priekio 1 cm skersmens virpst. Jos prasideda ties pirmuoju
kaklo slanksteliu, baigiasi pirmojo ir antrojo juosmens slanksteli auktyje kgiu, nuo
kurio virns driekiasi plonas galinis silas. Nugaros smegenys yra 40-45 cm ilgio turi
du sustorjimus ties 5-6 kaklo slanksteliu - kaklin ir ties 10-12 krtins slanksteliais juosmenin. Sustorjim srityse yra susikaup neuronai kurie nervuoja rankas ir kojas.
Priekiniame nugaros smegen paviriuje yra gilus priekinis pliys, upakaliniame upakalin vaga, kurios nugaros smegenis dalina dvi simetrikas puses - dein ir kair.
Nugaros smegenis sudaro neuron knai, susitelk centre h raids pavidalo pilkj
mediag. J gaubia baltoji mediaga, kuri sudaro nervini skaidul pluotai. Pilkosios
mediagos centre yra smegen centrinis kanalas. Horizontaliame pjvyje pilkojoje
mediagoje skiriami priekiniai ragai, upakaliniai, o krtins dalyje ir oniniai ragai.
Priekiniai ragai yra storesni, trumpesni, juose yra motorini nervini lsteli, kuri
aksonai ieina i nugaros smegen per priekin onin vag ir sudaro priekin aknel.
Priekins aknels dar vadinamos motorinmis - jomis nervinis impulsas nukeliauja
raumenis arba kitus organus. Upakaliniuose raguose yra smulki nervini lsteli, kuri
vienos, vadinamos terptinmis, savo ataugomis jungia upakaliniuose ir priekiniuose
raguose esanias lsteles arba sujungia aukiau ir emiau gulinias nervines lsteles.
Kitos nervins lstels susitelkusios grupes sudaro nervinius centrus. J aksonai
kyla galvos smegenis, o kitomis ataugomis jos susietos su alia nugaros smegen
isidsiusiais nerviniais mazgais. I i mazg ieina nervini skaidul pluotas upakalins aknels. Upakalins aknels dar vadinamos juntamosiomis, nes jomis
dirginimai ateina i vairi kno dali. Nugaros smegen dalis, i kurios ieina priekins
ir upakalins aknels ir sudaro por nerv vadinama nugaros segmentu. Nugaros
smegenyse yra 31 segmentas: 8 kakliniai, 12 krtinini, 5 juosmeniniai ir 1 uodeginis.
Taigi i nugaros smegen ieina 31 pora nugarini nerv. Baltj nugaros smegen
mediag sudaro nervini skaidul pluotai, vadinami laidais. Santykinai deinje ir
kairje nugaros smegen pusse skiriami 3 laid pluotai: priekinis (nusileidiantieji
laidai), oninis (kylantieji ir nusileidiantieji laidai) ir upakalinis (kylantieji laidai). iais
laidais nerviniai impulsai keliauja i vieno nugaros segmento kit, i nugaros smegen
galvos smegenis ir atvirkiai ir nukeliauja vairias kno dalis.
Kiekvienas nugaros segmentas nervuoja tam tikr kno dal. Nugaros smegenys
valdo visus skeleto raumenis, iskyrus galvos raumenis, kuriuos nervuoja galviniai
nervai. Nugaros smegenyse yra liemens, galni ir kaklo raumen refleks centrai,
daug judjimo refleks centr. Tai vairs vietos pakeitimo - jimo, bgimo, paokimo;
apsigynimo - metimo, spyrimo ir kit refleks centrai. Nugaros smegen motoriniai centrai
formuoja refleksus jaudinimus ateinanius i odoje esani skausmo, temperatros
ar lietimo receptori. Jie palaiko raumen tonus, o nuo to priklauso laikysena, tam
tikra kno padtis ir poza. Nugaros smegenyse yra tutinimosi, lapinimosi ir lytini
funkcij (varpos ibrinkimo, sklos isiliejimo) gimdos raumen, vyzdio susitraukimo
ir isipltimo refleks centrai. ia yra emesnieji kraujospdio reguliacijos, prakaito
iskyrim reguliuojani refleks centrai.
Taigi, nugaros smegenyse yra pirmieji organizmo judesi reguliavimo centrai,
kuriuos, vaikui augant, vis labiau veikia ir kontroliuoja aukiau esanios galvos smegen
ANATOMIJA
149
dalys. Brstant nugaros smegenys padidja 8 kartus. 10 met mokinio yra 28-32 cm, o
suaugusio 40-45 cm ilgio. Storja nugaros smegenys ltai: 12 met yra dvigubai storesns
nei naujagimio ir daugiau nestorja. Gana anksti susiformuoja nugaros smegen laidai
ir nugaros smegen refleksai.
Nugaros smegenis dengia trys dangalai: kietasis, voratinklinis ir velnusis. Kietj dangal sudaro tvirtas skaidulinis junginys. Tai iorinis nugaros smegen sluoksnis. Po kietuoju yra voratinklinis sluoksnis. Tai plona, skaidri, be kraujagysli, jungiamojo audinio
plv. velnusis dangalas lieia smegenis ir suaugs su jomis. Jis sudarytas i puraus jungiamojo audinio, jame gausu kraujagysli. Tarp velniojo ir voratinklinio dangal yra subarachnoidin ertm, kuri upildyta skaidraus gelsvo smegen skysio (likvoro). Smegen skystis velnina, silpnina smgius ir apsaugo glen nervin audin. Per vis smegen
ilg jos fiksuojamos upakaliniu dantytuoju raiiu ir upakaline povoratinkline pertvara.
Galvos smegenys
Galvos smegenys guli kaukols dje ir skirstomos smegen kamien ir didiuosius
pusrutulius. Smegen kamien sudaro pailgosios smegenys, tiltas, smegenls,
vidurins ir tarpins smegenys. Tai seniausia galvos smegen dalis. Galins smegenys
yra sudarytos i poievio ir smegen ievs ir yra skirstomos priekin arba kaktin,
momenin, pakauio ir smilkinio sritis. Toks smegen suskirstymas yra slyginis, nes
nervins lstels, kurios skirtingose smegen dalyse, toli viena nuo kitos, kartais veikia
mogaus veikl vienodai. Pvz., ryiai tarp nervini lsteli galini smegen ievje ir
nugaros smegenyse lemia koordinuotus raumen judesius.
mogaus galvos smegenys sveria nuo 1000 iki 2200 gram. Vyr vidutinikai - apie
1400g, moter - apie 1300 g. Taiau i smegen svorio negalima sprsti apie mogaus
sugebjimus.
Pailgosios smegenys
Apaioje jos prasideda i nugaros smegen, o viruje suauga su tiltu. J forma
primena svogn. Jos guli ant pakaukalnio nuokalns. J ilgis apie 2,5 cm, o svoris - apie
7 g. Skiriami priekinis, upakalinis ir du oniniai paviriai. Priekiniame paviriuje matyti
priekinis iilginis plyys, kuris yra nugaros priekinio plyio tsinys. io plyio onuose
yra pailgi sustorjimai vadinami piramidmis. Piramids sudarytos i judinamj
laid. Apaioje dalis laid persikryiuoja. onus nuo piramidi guli ovals ikilimai alyvos. Upakalinje nugaros smegen dalyje yra nugaros smegen vidurins vagos
tsa. alia ios vagos guli graktusis ir pleitinis pluoteliai sudaryti i juntamj laid.
Pailgosiose smegenyse tsiasi nugaros smegen pluotai. Ties pailgj smegen viduriu
kiekvienoje pusje graktusis ir pleitinis pluoteliai susijungia su oniniais pluotais ir
sudaro apatines smegenli kojytes, kuriomis laidai eina smegenles.
Pailgosiose smegenyse yra pilkoji ir baltoji mediagos. Pilkojoje mediagoje yra keturi
paskutinij galvos smegen nerv branduoliai bei svarbs gyvybei centrai: irdies veiklos
ir kvpavimo, virkinimo liauk sekrecijos, iaudjimo, kosjimo, iulpimo, ryjimo ir kiti.
Alyvose yra dantytieji branduoliai, kurie dalyvauja palaikant kno pusiausvyr.
Baltj pailgj smegen mediag sudaro nerviniai laidai, kuriais nerviniai impulsai i
nugaros smegen keliauja auktesnisias galvos smegen dalis ir atvirkiai.
Upakalins smegenys
Jas sudaro tiltas ir smegenls.
Tiltas yra pailgj smegen tsa ir yra labiau priekyje. Priekinis tilto pavirius yra
igaubtas, upakalinis plokias. onuose tiltas susiaurja ir pereina du velenlius vidurines smegen kojytes. Tiltas sudarytas i baltosios ir pilkosios smegen mediagos.
Jo pilkojoje mediagoje yra keli branduoliai, tarp j V VIII galvos nerv branduoliai ir
branduoliai per kuriuos galvos smegen iev jungiasi su smegenlmis. Baltj mediag
sudaro iilginiai ir skersiniai nervini skaidul laidai. Iilgai praeina centriniai ir icentriniai
laidai. Skersai - skaidulos, kurios jungia smegen iev su smegenlmis. Be to, per vis
tilt tsiasi tinklinis darinys. Tilto branduoliai reguliuoja aarojim, seiltek, mirksjim,
kramtym.
Pailgj smegen ir tilto nugariniai paviriai sudaro rombin duobut. Rombins
duobuts pavirius nelygus, jame matosi ikilimai atitinkantys juose isidsiusius
branduolius. Rombins duobuts dugne yra V-XII galvini nerv branduoliai, daugelis
vegetacini centr bei tinklinis darinys.
Smegenls yra upakal nuo tilto ir pailgj smegen. Jos sveria apie 150 g. Turi
vidurin dal - kirmin ir du smegenli pusrutulius. Su gretimomis smegen dalimis
jungiasi smegenli kojytmis, kuri yra trys poros. Smegenli pavirius iraiytas gausi
lygiagrei plyi, kurie suskirsto jas vadinamuosius lapus, o pastarieji jungiasi skilteles.
Kirminas taip pat dalinasi skilteles ir kiekviena j atitinka pusrutuli skilteli por. Skilteli
bna viename pusrutulyje iki atuoni. Jos turi savo pastovi form, padt ir pavadinim.
Smegenli paviriuje yra pilkoji mediaga, kuri sudaro smegenli iev. Pusrutuli
gilumoje yra baltoji mediaga. Ji sudaryta i asociacini, komisrini ir projekcini nervini
skaidul. Asociacins skaidulos jungia tos paios puss pusrutuli atitinkamas dalis,
komisrins - prieing pusrutuli atitinkamas dalis, projekcins jungia smegenles su
nugaros ir galvos smegenlmis ir ieidamos i smegenli sudaro tris poras kojyi: apatin
pora jungia su pailgosiomis, vidurin - su tiltu ir virutin - su vidurinmis smegenimis.
Smegenlse yra ir pilkosios mediagos branduoli: dantytasis (didiausias), kamtinis ir
rutulinis. Brsdamos smegenls padidja 7 kartus. Intensyviausiai jos auga pirmaisiais
metais. Tai lemia io amiaus diferencijuot judesi raid. Smegenlms brstant daugja
baltosios mediagos, ypa tai pastebima ikimokykliniame ir jaunesniajame mokykliniame
amiuje, kada vis geriau koordinuojami judesiai. Smegenls reguliuoja skersaruoi
ir lygij raumen veikl. Jos dalyvauja valing judesi, atskir raumen veikloje.
Kontroliuoja trumpalaikius judesius ir tiksliai nustato judesio trukm. Tvarko judesi
koordinacij, raumen tonus.
Ketvirtasis skilvelis. Tai ertm, savo forma primenanti palapin. Jo dugn sudaro
rombin duob, stog - virutin ir apatin smegen bur, o onines sienas - apatin ir
virutin smegenli kojyts. Apaioje jungiasi su nugaros smegen kanalu, viruje - su
treiuoju skilveliu. Be to, per 3 angas jungiasi su smegen voratinkliniu dangalu kur
suteka i skilvelio skystis.
Vidurins smegenys sudarytos i keturkalnio ir smegen kojyi. Iilgai j eina kanalas,
kuris jungia ketvirt ir trei smegen skilvelius.
ANATOMIJA
151
Keturkaln sudaro du virutiniai ir du apatiniai kalneliai. Virutiniuose kalneliuose yra

svarbs poieviniai regos orientacini refleks centrai, kurie formuoja akies judesius
vies, vyzdio reakcij. Apatiniuose kalneliuose yra branduoliai - pirminiai orientaciniai
klausos analizatoriaus centrai.
Smegen kojyts - tai dvi storos jungtys, ieinanios i tilto ir nueinanios smegen
vidin dal. Jose yra pagrindiniai nusileidiantieji nerv laidai. Smegen kojytes juodoji
mediaga dalina dvi dalis: virutin - pamat ir apatin - dangt. Juodoji mediaga
sudaryta i stambi nervini lsteli ir priklauso ekstrapiramidinei sistemai, kuri tvarko
raumen tonus ir reguliuoja judesius. Vidurini smegen kojyi dangtyje yra iii akies judinamojo ir iv - skridininio galvini nerv branduoliai. Taip pat stambus porinis
raudonasis branduolys, kuris tvarko raumen tonus. Kojyi pamatas sudarytas i
smegen laid, kurie eina smegen pusrutulius. Vidurinms smegenims brstant, iek
tiek keiiasi juodoji mediaga - atsiranda lsteli be pigmento, kurios iki 16 met susitelkia
saleles. Manoma, kad ilgainiui didja ios srities lsteli taka vairios veiklos formavimui.
Keturkalnio branduoli raida yra susijusi su regos ir klausos funkcijomis.
Tarpins smegenys
Jos yra vidurini smegen priekyje, i viraus udengtos galini smegen, sudarytos i
gumburini smegen (porinis darinys), pagumburio ir treiojo skilvelio.
Gumburas yra porin, kiauinio formos, gana stambi tarpini smegen dalis. Guli ji
aukiau keturkalnio. Jame yra apie 40 pilkosios mediagos branduoli ir nemaai nervini
skaidul pluot. Pilkoji mediaga yra padengta plonu baltosios mediagos sluoksniu, o
branduoliai atskirti baltosios mediagos ploktelmis. Gumburo branduoliai skirstomi
specifinius ir nespecifinius. specifinius branduolius ateina informacija i akies tinklains,
klausos receptori, veido, liemens, galni raumen, odos, skonio ir vidaus organ, t.y. I
atskir kno dali, iskyrus uosls lauk. Branduoli nervins lstels nervinius impulsus
perduoda tam tikr jutimin smegen ievs zon, kur susiformuoja pojiai. Gumburas
yra lyg savotiki vartai, per kuriuos smon pasiekia pagrindin informacija apie aplink ir
organizmo bsen.
emiau gumburo guli pagumburis. J sudaro regimj nerv krym, regimieji
laidai, pilkasis gubrys, piltuvlis, speniniai knai. Prie jo glaudiasi pasmegenin liauka.
Pagumburio vidin sandara yra gana sudtinga. Tai daugiau nei 30 branduoli, susitelkusi
grupes. Yra tankus laid tinklas, jungiantis pagumbur su gumburu ir smegen ieve.
Kai kurie pagumburio branduoliai laidais sujungti su pasmegenine liauka. Pagumburio
srityje yra termoreguliacijos centras, centrai reguliuojantys maisto primim - alkio,
sotumo ir trokulio. Manoma, kad yra miego ir budravimo centrai, centrai formuojantys
lytins elgsenos emocin fon. Pagumburio sritis reguliuoja ir integruoja somatins bei
vegetacins nerv sistemos ir vidaus sekrecijos liauk veikl.
Gumburas ir pagumburis tvarko vidaus organ darb, mediag apykait, apetit,
mieg, kno temperatr. Juodu siejasi su tinkliniu dariniu ir limbine sistema, todl turi
takos emocijoms, elgesiui, aktyvumui, judrumui, jausmams, seksualumui, dmesiui,
atminiai ir suvokimui.
Pagumburio branduoliai brsta ne vienu metu. Priekiniai branduoliai, kurie gamina
sekret, brsta iki septintj gyvenimo met, o 13-14 metais j lstelse atsiranda
vakuoli, nuo kuri priklauso nauja sekrecins veiklos pakopa. Lytinio brendimo metais
visikai subrsta visi pagumburio branduoliai. Pagumburis yra iraizgytas sudtingo ir
tankaus kraujagysli tinklo.
Tarpinse smegenyse yra siauro plyio formos ertm. Tai treiasis smegen skilvelis. Jo
onins sieneles sudaro gumburai, dugn - pagumburis, stog - didioji smegen jungtis.
Treiasis skilvelis per smegen vandentiek susisiekia su ketvirtuoju skilveliu, per dvi
tarpskilvelines angas priekyje susijungia su galini smegen oniniais skilveliais.
Galins smegenys
Dar vadinamos didiosiomis. Tai du pusrutuliai - kairysis ir deinysis - sujungti didija
smegen jungtimi. Suaugusio mogaus didieji galvos smegen pusrutuliai sudaro apie 80
proc. visos galvos smegen mass. Kiekvienas smegen pusrutulis susideda i apsiausto,
uodiamj smegen, pamato mazg ir onini skilveli.
Apsiaustas tai vingiais ir vagomis iraiytas pusrutuli sluoksnis. Pavirin jo sluoksn
sudaro smegen iev. Po ieve yra baltoji mediaga ir susitelkusi branduolius pilkoji
mediaga. Kiekviename pusrutulyje yra skiriami trys paviriai: virutinis - oninis, apatinis
ir vidinis. Yra trys labiausiai atsikiusios dalys - poliai: kaktinis, pakauinis ir smilkininis.
Smegen pusrutuli pavirius yra iraiytas vingi ir vag. Rykiausiai matomos stambios
vagos - centrin, momenin ir smilkinin. Kiekvienoje skiltyje yra vingiai, atskirti vienas
nuo kito. Vidiniame pusrutuli paviriuje, vir didiosios jungties, matomas juostinis vingis,
kuris apaioje pereina amonio rag ir usibaigia kabliu. Apatiniame smegen pusrutuli
paviriuje matomi apatiniai, kaktinis, smilkininis ir pakauinis, paviriai.
Po smegen ieve yra pilkosios mediagos branduoliai arba itisos j grups, kurie
reguliuoja automatinius judesius ir skersaruoi raumen tonus, kartu su vegetaciniais
centrais formuoja sudtingus maitinimosi, lytinius ir kitus refleksus. Galini smegen
branduoliai turi daug ryi su smegen ieve, smegenlmis ir gumburu. Baltj pusrutuli
mediag sudaro mieliniu aptraukti nerv laidai. J yra trys grups: asociaciniai yra tuojau
po ieve ir jungia to paties smegen pusrutuli skirtingus laukus, vieni j trumpi, kiti ilgi,
tai priklauso nuo lauk nuotolio. Komisriniai laidai jungia vieno pusrutulio ievs laukus
su kito pusrutulio atitinkamais ievs laukais. Projekciniai laidai jungia smegen iev su
kamienu ir nugaros smegenimis.
Uodiamj smegen dalis silpnai isivysiusi. Skiriama centrin ir periferin dalis.
Centrin dal sudaro skliautinis vingis, amonio ragas ir dantytasis vingis, periferin uodiamasis stormuo, takas ir trikampis bei priekin aktyvioji mediaga. Skliaut sudaro
laidai, kurie sujungia poievinius uosls centrus su ieviniais.
Pusrutuli pamato mazgams priklauso pilkosios mediagos dariniai - dryuotasis knas,
utvara ir migdolinis knas. Dryuotj kn sudaro uodeguotasis ir linis branduoliai. Jie
reguliuoja nesmoningus automatinius judesius (pvz., rank judesius einant), raumen
tempim, derina prieingai veikiani raumen darb.
oniniai skilveliai. Tai galini smegen pusrutuli ertms. Skiriama kiekvieno skilvelio
centrin dalis ir trys ragai einantys kaktin, pakauin ir smilkinin sritis.
Auganio vaiko smegen mas padidja 4 kartus. Iki ketveri met jos auga ilgyn,
ANATOMIJA
153
platyn ir auktyn. Nuo 4 iki 7 met smegenys intensyviau auga auktyn. Vyresniame
amiuje atskiros dalys auga nevienodai - intensyviau kaklin ir smilkinin skiltys, o kitos
liau. Todl smegen pusrutuliai po truput susiaurja ir ilgja, pasikeiia bendra j forma.
Pirmaisias metais vis trij ri laid raida yra vienoda, o vliau intensyvesn asociacini
skaidul.
Galvos smegen ievs sandara. Smegen iev sudaryta i nervini lsteli ir
tarpins mediagos. vairiose vietose jos bna 2-5 mm storumo. ievje yra 10-18 milijard
nervini lsteli. J ataugos driekiasi vairiomis kryptimis ir jungia atskirus ievs laukus
bei smegen iev su emiau esaniomis smegen sritimis. Smegen ievs neuronai yra
vairaus dydio bei formos ir sudaro sudtingus darinius. Vienars nervins lstels yra
susitelkusios sluoksniais. Daniausia bna ei sluoksniai. Iorje yra iorinis molekulinis
ievs sluoksnis, sudarytas i nedidelio skaiiaus ma nervini lsteli. Giliau yra iorinis
grdtasis sluoksnis. Jame yra daug nedideli ovalios, trikampio ir daugiakampio formos
nervini lsteli ir maai skaidul. Trei - piramidin sluoksn sudaro vairaus dydio
piramids formos neuronai. Ketvirtas - vidinis grdtasis sluoksnis sudarytas i vairios
formos lsteli. Penktas - ganglins ievs sluoksnis sudarytas i stambi piramidini
neuron. Stambiausios io sluoksnio nervins lstels yra toje srityje, kuri reguliuoja
judesius. et - polimorfin sluoksn sudaro trikampio ir verpsts formos neuronai. Jis yra
vir galvos smegen pusrutuli baltosios mediagos. Trys virutiniai sluoksniai daugybe
asociacini laid jungia skirtingas ievs sritis. Trys apatiniai sluoksniai projekciniais laidais
daugeliu ryi sujungti su kitomis galvos ir nugaros smegen dalimis. Atskir smegen
ievs sluoksni nervins lstels ryiais susijungia sudtingas integralias struktras.
Amerikiei mokslinink nuomone smegen iev turi modulin sistem ir maiausia
tokia struktra yra minikolonl. J sudaro 110 vertikaliai isidsiusi ir tarpusavyje
susijusi atskir ievs sluoksni neuron. Minikolonls susijungia ir j paketas sudaro
makrokolonles. Pastarj ievje priskaiiuojama per 600000. Tokia sandara lemia
sudting mogaus protin veikl.
Smegen ievs funkcija vairiose vietose skirtinga. Pagal tai, kaip nervins lstels
pasiskirsiusios ir kur baigiasi tam tikri kylantys laidai i konkrei, periferijoje esani
receptori, galima iskirti pastovias zonas. ios zonos vadinamos projekcinmis arba
ievins analizatori (centrai). Priekiniame centriniame vingyje yra motorin projekcin
zona. I ia eina laidai, sujungiantys iev su viso kno skersaruoiais raumenimis ir
valdantys valingus judesius. Ucentriniame vingyje yra bendrojo jutimo zona. i srit
ateina impulsai neantys informacij i odos ir gleivini receptori. ia susiformuoja
skausmo, alio, ilumos, lietimo, kno padties jutimai. Tiek motorinje, tiek lietimo
srityse mogaus kno dalys turi savo plotelius. Aukiausiai vingiuose isidsto koj, po to
liemens, dar emiau kaklo ir galvos motorins ir jutimins sritys. ievin kairioji motorin
ir sensorin sritys yra susijusi su deinija kno puse, o deinioji - su kairija. Galvos
smegen pakauinje srityje yra regjimo zona, virutiniame smilkinio vingyje - klausos
zona, apatiniame kaktiniame ir juostiniame vingyje - uosls ir skonio zonos. Kada dvi ar
kelios zonos veikia bendrai, jos vadinamos asociaciniais centrais. Mokymui svarbs kalbos,
skaitymo, raymo asociaciniai centrai. Kalbos centr sudaro klausos zona, motorin kalbos
zona esanti kaktiniame apatiniame vingyje ir jutimin zona, esanti pakauio oninje
smegen ievs srityje. Raymo centras yra kaktinje smegen ievs dalyje.
Abiej pusrutuli ievs funkcijos iek tiek skiriasi: kairysis pusrutulis daugiau susijs su
kalbos, matematiniais, loginio mstymo sugebjimais, deinysis tvarko emocin, menin veikl, vaizduot, lemia muzikinius gabumus. mogaus sugebjimai priklauso nuo to, kuris pusrutulis vyrauja, nors kiekvienam mogui bdingas vieno ar kito pusrutulio veiklos savybs.
Smegen laidai. Smegen laidai sudaro baltj mediag. Vieni laidai isidst paiose
smegenyse (komisriniai, asociaciniai, projekciniai), kiti laidai isidriekia nuo centro iki
periferijos, yra ilgi ir sudaryti i keli neuron grandins. Kai nerviniai impulsai plinta i
periferijos smegenis, o jose i emiau esani centr aukiau esani centr aukiau
esanius, laidai vadinami centriniais arba aferentiniais, juntamaisiais. Kai nerviniai impulsai
plinta nuo centro link periferijos, laidai vadinami icentriniais arba motoriniais.
Visi centriniai nervai organuose pasibaigia receptoriais. I pastarj nervinis impulsas
plinta pirmuosius neuronus, kurie yra juntamuosiuose nugarini ir galvini nerv
mazguose. Pirmj neuron srityje nervinis impulsas persijungia naujus neuronus ir tik
pastarj ataugomis pasiekia smegen iev. Todl centriniuose laiduose skiriami trys, o
kartais ir daugiau neuron. Be to centriniai laidai susikryiuoja ir baigiasi prieingos puss
pusrutulio ievje.
centriniai arba juntamieji laidai kurie nea skausmo, temperatros jutimus vadinami
eksterorecepciniais. Laidai, kurie nea jutimus i raumen, snari ir sausgysli vadinami
propriorecepciniais.
Propriorecepcinius impulsus nea graktusis ir pleitinis pluoteliai bei nugariniai
smegenli laidai. Graktusis pluotelis nea impulsus i apatins kno dalies raumen,
snari ir sausgysli, o pleitinis - i virutins kno dalies. Nerviniai impulsai kyla
upakaliniais nugaros smegen pluotais pailgsias smegenis, gumbur iki smegen
ievs upakalinio centrinio vingio. Nugarini smegenli laidais nerviniai impulsai neami
smegenles. ie propriorecepciniai laidai garantuoja sportininkui gebjim isiugdyti
labai ivystyt raumen jutim.
Icentriniai laidai perduoda motorinius impulsus i galvos smegen nugaros smegen
priekini rag motorinius neuronus, o i ia prasideda antrj neuron aksonai, kurie
periferini nerv sudtyje nea impulsus raumenis.
Motoriniai laidai, kurie jungia smegen iev su periferija ir leidia perduoti valingus
motorinius impulsus raumenims, juos tvarkyti ir reguliuoti smoningus mogaus judesius
sudaro piramidin sistem. Pagrindinis laidas yra piramidinis. Jis prasideda centriniame
ievs vingyje i piramidini lsteli sluoksnio. Pradioje laido skaidulos yra plaiai
isisktusios. O toldamos nuo ievs sueina kompaktik pluot kuris eina smegen
kojyi pamatu, tilto pamatu, o i ia pailgosiomis smegenimis (j ikilimais - piramidmis),
kur dalis skaidul susikryiuoja ir pasiekia nugaros smegen priekini rag branduolius.
Nesusikryiavusios piramidiniu laido skaidulos eina priekiniais nugaros smegen pluotais,
pasegmeniui susikryiuoja ir pasibaigia prieingos puss priekiniuose raguose.
Nesmoningus automatinius judesius, raumen tempim reguliuoja ekstrapiramidin
sistema. Ekstrapiramidinei sistemai priklauso uodeguotasis ir linis branduoliai, juodoji
ANATOMIJA
155
mediaga ir raudonasis branduolys. Ekstrapiramidins sistemos motorins laidas

siejantis j su motoriniais smegen kamieno ir nugaros smegen branduoliais yra
raudonbranduolis nugaros laidas. Jis persikryiuoja vidurinse smegenyse, eina tiltu,
pailgosiomis smegenimis, oniniais nugaros smegen pluotais ir baigiasi priekiniuose
raguose. Reguliuoja raumen tonus, treniruots metu svarbius judesius.
Galvos smegen dangalai. Galvos smegenys dengiamos trimis dangalais: kietuoju,
voratinkliniu ir velniuoju.
Kietasis dangalas tai iorin, kieta, blizganiu paviriumi, fibrozinio audinio plv, kuri
ikloja kaukols vidin paviri ir yra suaugusi su antkauliu. Jame gausu kraujagysli ir
nerv. Nuo kietojo dangalo atskyla daugyb pertvar, kurios eina plyius tarp atskir
smegen dali ir fiksuoja smegenis. Stambiausios pertvaros yra didysis smegen
pjautuvas,smegenli pjautuvas ir smegenli padangt. Didysis smegen pjautuvas
yra pjautuvo formos vertikali ploktel esanti iilginiame smegen plyyje tarp abiej
pusrutuli. Virutinis kratas suaugs su kietuoju dangalu, suskils du lapelius sudaro
virutin strlin ant. Apatinis kratas suskils du lapelius sudaro apatin strlin ant.
iuos anius susirenka kraujas i galvos smegen. Smegenli pjautuvas tai kietojo dangalo
ploktel, kuri upakaliniu kratu suaugusi su pakaukaulio vidine skiautere, o priekiniu
kratu yra siterpusi vag tarp smegenli pusrutuli. Jo priekyje susidaro tiesusis antis.
Smegenli padangt sudaro upakalins smegen duobs stog, po kuriuo yra
smegenls. Upakalinis smegenli padangts kratas skyla du lapelius ir sudaro
skersin ant.
Ties vidiniu pakaukaulio gumburu ant atsiveria virutinis strlinis ir tiesusis aniai.
Dar yra pakauinis antis, skersinis, akytasis ir kiti. Kietojo dangalo aniai sudaro sudting
venin sistem, kuria kraujas laisvai iteka i kaukols.
Voratinklinis galvos smegen dangalas yra po kietuoju dangalu ir nuo pastarojo yra
atskirtas tarpo. is dangalas yra plona, skaidri jungiamojo audinio plv. Ji perokdama
vagas pereina nuo vieno smegen vingio prie kito. Voratinklio dangalo gaureliai dalyvauja
smegen skysio apytakoje. Pro jas smegen skystis nuteka venin sistem.
velnusis galvos smegen dangalas yra plonas, silpnas puriojo junginio sluoksnis,
betarpikai prigluds prie smegen, siskverbia smegen skilvelius, kur sudaro
kraujagyslinius rezginius, gaminanius smegen skyst.
Povoratinklin tarp, visus smegen skilvelius upildo smegen skystis. J gamina
velnusis smegen dangalas ir smegen skilveli kraujagysliniai rezginiai. Smegen skystis
bespalvis, skaidrus ,jame yra 0,2 - 0,3 proc. baltymo, 1 - 3 limfocitai 1 cm3 skysio. Skystis
cirkuliuoja, nuolat atsinaujina, jo yra 150 - 300 ml.
Periferin nerv sistema
Periferin nerv sistem sudaro nervai, nerv rezginiai ir mazgai. Nervai - tai nervini,
daniausiai ir juntamj ir motorini, skaidul pluotai, apgaubti jungiamojo audinio
dangalais, kuriuose yra riebalini lsteli, kraujagysli ir limfagysli. I galvos smegen
ieina 12 por galvini nerv, i nugaros smegen - 31 pora nugarini nerv.
Vegetacin nerv sistema
Vegetacin nerv sistema yra autonomin. Jos veikla nuo ms nepriklauso. Ji
inervuoja vidaus organus, rpinasi organizmo homeostazs palaikymu, tvarko ir derina

vidaus organ ir vidaus sekrecijos liauk veikl, audini mityb. Ji padeda organizmui
prisitaikyti prie kintani slyg. Pvz., intensyvaus fizinio krvio metu pradjus mati
deguonies kiekiui audiniuose stimuliuojamas irdies darbas ir kvpavimas. Vegetacin
nerv sistema kontroliuoja mediag panaudojim organuose. Jos skaidulos pasiekia
ir skeleto raumenis, taiau tiesiogiai j nedirgina, o traukiantis raumenims, suaktyvina
juose mediag apykait ir kartu padidina skeleto raumen darbingum. Vegetacin
nerv sistema valdo visus lygij raumen judesius ir kraujagysles, dalyvauja refleksinje
veikloje, suteikia energijos psichinms funkcijoms, svarbi mogaus elgsenai ir emocijoms.
Vegetacin nerv sistema turi centrin ir periferin dalis. Centrin dal sudaro
auktesnieji vegetaciniai centrai - branduoliai pagumburyje ir smegenlse. ie branduoliai
yra pavalds didij smegen pusrutuli ievs centrams. Auktesniems vegetaciniams
centrams yra pavalds emesnieji centrai, kurie yra vidurinse, pailgosiose ir nugaros
smegenyse. Taigi, vegetacin nerv sistema prasideda tik kai kuriose smegen dalyse.
Periferin vegetacins nerv sistemos dal sudaro vegetaciniai mazgai, nervai ir
vegetaciniai rezginiai. Vegetaciniai mazgai skirstomi tris grupes: simpatinio kamieno,
tarpinius ir galinius mazgus. Simpatinio kamieno mazgai yra isidst grandinlmis alia
stuburo. iuos mazgus pasiekia vegetacinio branduolio nervini lsteli skaidulos, todl
jie yra pirmos eils mazgai. Tarp simpatinio kamieno ir organo yra tarpiniai mazgai. Juos
pasiekia nervins skaidulos, kurios praj pro pirmos eils mazg persijungia suskildamos
kur kas daugiau skaidul. Tai antros eils mazgai. Dar yra galiniai mazgai - treios eils.
Jie guli alia inervuojam organ arba paiuose organuose, j umazgins skaidulos
labai trumpos. I mazgo iki organ vegetacins skaidulos driekiasi sudarydamos rezginius
kraujagysli sienelmis. Vegetacini skaidul yra vairiose kno dalyse. Jos ne tiek jautrios
kaip somatini nerv skaidulos. Nervinis impulsas jomis plinta kur kas liau - nuo 1 iki 30
m/s. Nervins skaidulos yra arba visai be mielino apvalkalo, arba pastarasis yra labai plonas.
Pagal tai, kaip veikia vidaus organus vegetacin nerv sistema skirstoma simpatin ir
parasimpatin.
Simpatin nerv sistema
Jos centrai yra atuntojo ant kaklinio, vis krtinini bei pirmj trij juosmenini
nugaros smegen segment oniniuose raguose. I i centr nerv skaidulos ieina
kartu su kitomis nugaros smegen priekini rag skaidulomis. Toliau simpatins nerv
skaidulos atsiskiria nuo nugarini nerv ir nueina simpatinio kamieno mazgus ir
vegetacini rezgini mazgus. Simpatinio kamieno mazgai lyg grandinl isidst abipus
stuburo. Tai atskiri mazgai, kurie tarpusavyje sujungti nervinmis skaidulomis. Skiriama
kaklin, krtinin, juosmenin ir krymin kamieno dalis. I mazg umazgins simpatins
skaidulos eina pagal arterijas sudarydamos rezginius iki organ.
Kaklin simpatinio kamieno dalis guli ant gilij kaklo raumen. J sudaro trys mazgai:
virutinis, vidurinis ir apatinis. Stambiausias yra virutinis kaklinis simpatinis mazgas. I jo
skaidulos eina link miego arterijos, sudaro apie jas rezginius ir pasiekia visus kaklo ir galvos
organus. Inervuoja seili, aar liaukas, smegen kraujagysles, veido ir galvos odos liaukas,
plauk maielius, skydliauk, prieskydines liaukas ir kt. Be to i vis trij kaklini simpatini
ANATOMIJA
157
mazg eina simpatiniai nervai ird: virutinis, vidurinis ir apatinis kakliniai irdies nervai.
Krtinin simpatinio kamieno dalis sudaryta i 10-12 mazg. I j ieinantys nervai inervuoja krtins lstos ir pilvo ertms organus, veikia irdies ritm ir irdies kraujo apytak, ipleia bronchus, slopina skrandio, arn judjim bei virkinimo suli iskyrim. Stambiausios akos yra didysis ir maasis viduri nervai, kurie pasibaigia pilvo rezginyje.
Juosmenin simpatinio kamieno dal sudaro 3-5 mazgai, i kuri eina daug smulki
ak pilvo ertms vegetacinius rezginius, kurie inervuoja diafragm, pilvo ertms
kraujagysles ir organus.
Krymenin simpatinio kamieno dal sudaro 4-5 mazgai, i kuri daug smulki akui
eina papilvs rezgin, veikia lapimo psls susitraukim, jos kraujagysles, skatina
tutinims, gimdos susitraukim.
Dalis ikimazgini skaidul praeina pro smegen kamieno mazgus ir persijungia
simpatiniuose rezginiuose. Stambiausi rezgini mazgai yra du pilvo ir virutinis pasaito.
Pilvo simpatiniai mazgai guli alia pilvinio kamieno pradios, pirmojo juosmens slankstelio
auktyje. Virutinis pasaito mazgas guli alia virutins pasaito arterijos pradios. I i
trij mazg ieina daug umazgini skaidul, kurios sudaro pilvin arba sauls rezgin.
rezgin eina ir parasimpatins klajoklio nervo akuts, jame pasibaigia didysis ir maasis
viduri nervai. Simpatins skaidulos i pilvinio rezginio patenka pilvo ertms organus.
Boksininkams labai pavojingas smgis pakrtinio srit, nes sudirginamas pilvinis
rezginys i kurio impulsai patenka pailgasias smegenis ir veikia irdies veiklos ir kvpavimo
centrus. Dl to gali atsirasti kraujagysli spazmai, pakisti kvpavimas bei irdies veikla,
sportininkas gali netekti smons.
Simpatin nerv sistema suaktyvja, kai organizmui reikia greitai veikti ir sunaudoti daug
energijos, sutelkti ir tempti jgas. Tai bna pradjus bgti, susijaudinus, kai organizm veikia
neprastos slygos. Veikiant simpatinei nerv sistemai,daniau ir stipriau susitraukia irdis,
padidja arterinis, kraujo spaudimas, cukraus kiekis kraujyje, isipleia bronchai, atsipalaiduoja lapimo psls lygieji raumenys, sultja arn peristaltika, isipleia aki vyzdiai ir kt.
Parasimpatin nerv sistema
Jos centrai yra vidurinse, pailgosiose galvos smegenyse ir nugaros smegen krymins
dalies segmentuose. I galvos smegen branduoli parasimpatins nerv skaidulos,
prajusios mazgus eina tam tikrus galvos smegen nervus. I nugaros smegen
parasimpatins skaidulos ieina drauge su atitinkamais nugaros smegen nervais.
I vidurini smegen parasimpatins skaidulos eina kartu su akies judinamuoju nervu.
Akyduobje persijungia blakstieniniame mazge ir inervuoja akies rainels bei krumplyno
lygiuosius raumenis.
I pailgj smegen parasimpatins skaidulos eina veidinio, palieuvinio rykls ir
klajoklio nervo sudtyje. Veidinio nervo sudtyje einanios parasimpatins skaidulos
inervuoja aar liauk ir visas seili liaukas, iskyrus paausin, kuri inervuoja palieuvio
rykls nervo skaidulos. Daugiausia parasimpatini skaidul ieina i klajoklio nervo. Jos
inervuoja visus kaklo, krtins lstos ir pilvo ertms organus, eina pilvinio rezginio sudt.
Parasimpatins skaidulos, ij i krykaulins nugaros smegen dalies, kartu su
simpatinmis aortos rezginio skaidulomis sudaro maajame dubenyje papilvs rezgin.
I io rezginio parasimpatins skaidulos eina maojo dubens organus ir kojas, inervuoja

apatins arnyno dalies lygiuosius raumenis ir liaukas, vidin ir iorin lytini organ dalis,
reguliuoja lapimo isiskyrim.
Parasimpatin nerv sistema graina darbingum, ieikvot energij, kaupia energij
ilsintis. Krykaulin dalis reguliuoja iskyrimo funkcijas. Veikiant parasimpatinei sistemai,
susiaurja aki vyzdiai, reiau ir silpniau susitraukinja irdis, susiaurja bronchai,
suaktyvja arnyno peristaltika ir sekrecija, atsipalaiduoja lapimo psls raukai. liaukas
atjusios parasimpatins skaidulos skatina j sekrecij. Nustatyta, kad miegant vyrauja
parasimpatin nerv sistema ir organizmas kaupia energij.
Vaik vegetacin nerv sistema subrendusi neblogai. Tam tikrais amiaus periodais
vyrauja viena arba kita vegetacins nerv sistemos dalis. Kdikystje vyrauja parasimpatin
inervacija. Todl io amiaus vaikai link sirgti vairiomis odos ir kvpavimo tak gleivini
ligomis. Darelinio amiaus vaik vyrauja daniau simpatin inervacija, bet yra ir toki,
kuriems iame amiuje vyrauja parasimpatin nerv sistema. Mokykliniame amiuje
atsiranda simpatins ir parasimpatins veiklos pusiausvyra. Taiau ir iame amiuje yra
vaik, kuri stipresn simpatin arba parasimpatin inervacija. Vaik, kuri stipresn
simpatin inervacija, oda bna blyki, sausa, jie glenesns sandaros, bijo alio, j aki
vyzdiai isiplt, nerv sistema jautresn, jie greiiau iblykta, odoje atsiranda raudon
dmi, vaikai bna jautresni. Kartais dl to atrodo labiau isiblak. Vaikai, kuri stipresn
parasimpatin inervacija, daniau serga vairiomis kvpavimo organo ligomis, jiems gali
sutrikti irdies ritmas. Mokant vaikus, labai svarbu inoti j vegetacins nerv sistemos
savybes ir atitinkamai vertinti vegetacines reakcijas.
1. Nerv sistemos dalys.
2. Nugaros smegen iorin forma ir vidin sandara.
3. Galvos smegenys, j dalys.
4. Nugariniai nervai.
5. Galviniai nervai.
6. Autonomin nerv sistema.
7. Simpatin nerv sistema.
8. Parasimpatin nerv sistema.
Literatra
JUDESI FIZIOLOGIJA
ANATOMIJA
159
4. JUDESI FIZIOLOGIJA
Modulio koordinator doc. dr. Sandrija apkauskien
Studentas gebs vertinti procesus, vykstanius mogaus organizme, atliekant
skirtingo intensyvumo ir trukms fizinius pratimus, procesus, vykstanius prie ir po
fizinio krvio, plaiau suinos apie organizmo fizins bkls komponentus, gebs
vertinti ir derinti juos.
Modulio turinys
4.1. Organizmo adaptacija fiziniams krviams.
4.2. Fizinio pajgumo ir fizins bkls komponentai.
4.3. Anaerobinis ir aerobinis pajgumas.
4.4. Judamj gebjim lavinimo fiziologiniai pagrindai.
4.5. Tempimo fiziologija.
4.6. Kno kompozicija.
4.7. Apilimo ir atvsimo fiziologija.
4.8. Fiziologinis treniruoi krvio komponent derinimas.
4.1. Organizmo adaptacija fiziniams krviams
doc .dr. Sandrija apkauskien
Lastelje vykstantys metaboliniai procesai siekia generuoti energij, palaikyti
oksidacijos redukcijos potencial ir kurti statybinius blokus biosintezei. Universalus
energetinis visus procesus aprpinantis vienetas lstelje yra ATP. Ji tiekia energij tokiems
svarbiausiems procesams kaip raumen susitraukimas, aktyvus mediag transportas,
signal sustiprinimas ir biosintez. ATP yra nuolat resintetinama i angliavandeni,
riebij rgi, amino rgi. Raumenys gali normaliai susitraukinti ir atsipalaiduoti
tik tada, kai juose yra pakankamas ATP kiekis. Kuo didesnis darbo intensyvumas, tuo
daugiau raumenini skaidul (RS) dalyvauja veikloje, tuo intensyviau jos dirba. Vadinasi,
kuo intensyvesnis darbas, tuo daugiau ATP per t pat laik reikia dirbantiems raumenims.
Raumenyse esani ATP atsarg gali utekti vos 1-2 sek. Dl to btina ias atsargas nuolat
papildyti. Yra keletas j papildymo (ATP resintezs) bd. Daniausiai ATP resintezei
naudojamas kreatinfosfatas (KP), angliavandeniai (glikogenas, gliukoz) ir riebalai. Kartais
kaip energijos altinis gali bti naudojami ir baltymai. ATP resintez gali vykti: anaerobiniu
bdu, t.y. be deguonies, kai energetiniai substratai yra KP, ADP ir angliavandeniai;
aerobiniu - su deguonimi, kai energetiniai substratai yra angliavandeniai, riebalai ir
baltymai. Koks i energijos gamybos bd naudojamas konkretaus darbo metu, priklauso
nuo i pagrindini faktori: darbo galingumo, darbo trukms, energetinio altinio
galingumo ir talpumo, deguonies tiekimo raumenims ir kit slyg. vairi ATP resintezs
bd ir energetini altini galingumo ir talpumo rodikliai pateikti 1 lentelje.
1 lentel. vairi ATP resintezs bd galingumas ir talpumas (vidutinikai 70 kg sverianio

mogaus duomenys, kai darbe dalyvauja daugiau nei 2/3 kno raumen)
ATF resintezs bdas
Galingumas,
(mol ATP/min)
Talpumas
(bendras ATP kiekis)
Anaerobinis alaktatinis (KP, ADP)
3.6
0.5
Anaerobinis laktatinis (glikogenas)
1.2
1.2
Aerobinis (glikogenas, gliukoz)
0.8
80
Aerobinis (lipidai)
0.4
6000
4.1.1.
Greitoji adaptacija
Priestartin bkl
Priestartine bkle (PB) vadinami organizmo veiklos pokyiai, atsirandantys prie
darb (ir dl bsimojo darbo). Jie apima vis organizm: danja ir gilja kvpavimas,
didja irdies danis, sistolinis kraujo tris, arterinis kraujospdis, raumenyse ir kraujyje
daugja laktato, kyla kno temperatra, didja gliukozs, leukocit, riebal rgi kiekis
kraujyje. Be to, didja CNS jaudrumas, labai aktyvja simpatin nerv sistema ir vidaus
sekrecijos liauk veikla, todl kraujyje daugja adrenalino, noradrenalino, insulino,
kortikosteroid. Atsiranda subjektyvs ir objektyvs emocinio jaudrumo poymiai:
irdies plakimas, deln prakaitavimas, burnos divimas, vyzdi isipltimas. Kartais
gali didti parasimpatins nerv sistemos poveikis vidaus organams, todl aktyvja
arnyno peristaltika, maja lapimo psls sfinkterio tonusas.
PB praktikai nepriklauso nuo ms valios. Jo susidarymo ir veiklos fiziologinis
mechanizmas rodo, kad tai yra slyginis refleksas. Susidarant PB, neslyginis dirgiklis
yra pats raumen darbas, todl pokyiai primena organizmo pakitimus raumen darbo
metu. Slyginis dirgiklis, susidarant PB ir jos metu, yra raumen darb lydinti informacija:
vairs aplinkos veiksniai, pvz., sporto renginio vaizdas, aplinka. Daugelis PB poymi
yra panas, jie nepriklauso nuo bsimosios veiklos pobdio. Tai vairios emocins
reakcijos, vegetacini sistem, vidaus sekrecijos liauk veiklos pokyiai. Taiau dalis PB
pokyi yra specifiniai, t.y. priklauso nuo bsimosios veiklos ypatum.
Remiantis psichologiniais ir fiziologiniais poymiais, galima iskirti tris PB tipus:
1) priestartin apatij, 2) kovin parengt ir 3) startin drug. Skirtum tarp j lemia
jaudinimo ir slopinimo intensyvumas CNS bei j tarpusavio santykis. Tiek psichologiniai,
tiek fiziologiniai pokyiai yra didiausi startinio drugio atveju, kai CNS vyksta labai
stiprs ir vyraujantys jaudinimo procesai. Startins apatijos metu jaudinimo procesai
CNS labai silpni, o atskiruose nerviniuose centruose gali net vyrauti slopinimas. Tarpin
ir pati optimaliausia yra kovins parengties pakopa, kai CNS iek tiek vyrauja jaudinimo
procesai, sukeliantys vidutinikus, palyginus su kitomis dviem pakopomis, pakitimus.
Tai, kokia PB yra konkreiu atveju, priklauso nuo daugelio socialini veiksni ir biologini
paties sportininko organizmo savybi. Nors PB yra biologikai svarbi organizmui, nes
parengia j bsimai veiklai, palengvindama sidirbim, kratutiniai atvejai gali neigiamai
JUDESI FIZIOLOGIJA
161
takoti bsimosios veiklos rezultat. Atsiranda praktinis poreikis koreguoti PB. Tai galima
padaryti pedagoginmis, psichologinmis ir medicininmis priemonmis.
sidirbimas
sidirbimas - tai organizmo darbo pradia, kurios metu aktyvja daugelio organizmo
sistem veikla, pasiekdama i sistem darbin lyg. Organizmas tarsi prisitaiko prie
nauj reikalavim, susijusi su veiklos atlikimu. Organizmo ir atskir jo sistem veikla
inertika, todl reikia laiko pereiti i vienos (ramybs) bkls kit (darbin). sidirbimo
metu vyksta ie pagrindiniai procesai:
1) derinami nerviniai ir humoraliniai judesi ir vegetacini sistem valdymo
mechanizmai;
2) susidaro judesi stereotipas;
3) pasiekiamas atitinkamas vegetacini sistem aktyvumas.
Pagrindinis mechanizmas, ypa darbo pradioje, reguliuojantis organizmo sidirbim,
yra CNS. Joje susidaro vadinamoji motorine dominant, kai jaudinimo procesai apima
motorinius ir judjimui svarbius vegetacinius nervinius centrus. I j sklinda nerviniai
signalai darbui reikalingus raumenis, vegetacines sistemas, kurie aktyvja. Kiek vliau
impulsai aktyvina vidaus sekrecijos liauk veikl. Posmegenins liaukos hormonai,
katecholaminai, gliukokortikoidai, insulinas humoraliniu bdu skatina organizm dirbti.
Svarbi reguliacin reikm turi proprioreceptori siuniami signalai, kraujyje padidjs
metabolit (laktato, anglies dioksido) kiekis. Visi ie veiksniai (CNS, endokrinin sistema,
proprioreceptoriai, metabolitai) aktyvina organizmo funkcijas, kurios pasiekia tok
aktyvumo lyg, koks btinas darbui atlikti.
sidirbimo procese galima iskirti kelet bendrj dsningum:
1) Nevienalaikis (heterochronikas) vairi sistem sidirbimas. vairios organizmo
funkcijos pasiekia darbin lyg ne vienu metu, darbo pradioje kinta skirtingais tempais. Svarbu sidmti, kad greiiausiai sidirba CNS ir raumenys, o daug liau - vegetacins sistemos.
2) Santykinis anaerobini proces vyravimas darbo pradioje. dsningum
slygoja ltesnis vegetacini sistem ir aerobini energetini proces sidirbimas. CNS
ir raumenys labai greitai pasiekia reikiam darbo intensyvum ir atitinkamai didina
energijos, taigi, ir deguonies poreik. Dl jau minto didesnio vegetacini sistem ir
aerobini proces inertikumo, deguonies vartojimas didja daug liau negu jo poreikis.
Net ir labai neintensyvaus darbo pradioje daugiau energijos gaunama anaerobiniu
bdu negu vlesnio darbo metu. Todl submaksimalaus ir didelio intensyvumo darbo
pradioje galimas vadinamasis mirties takas. Tai staigus savijautos pablogjimas,
noras nutraukti veikl, vairi organizmo funkcij koordinacijos sutrikimas, kur sukelia
staigus laktato koncentracijos kraujyje didjimas ir su tuo susijs ph majimas. Valios
pastangomis tsiant darb, atsiranda vadinamasis antrasis kvpavimas, kurio metu
savijauta santykikai pagerja, nes aerobiniai procesai pasiekia maksimum.
Pastovioji bkl
Atliekant didelio ir vidutinio intensyvumo darb, pasibaigus sidirbimui, deguonies
suvartojimas ir daugelio organizmo rodikli dydis kakur laiko tarp ilieka pastovs
arba iek tiek kinta. Remiantis santykiu tarp deguonies poreikio ir deguonies suvartojimo,
galima iskirti dvi pastoviosios bkls ris: tikrj ir menamj.

Tikrosios pastoviosios bkls metu deguonies vartojimas visikai patenkina deguonies
poreik. Tokia bkl bdinga vidutinio intensyvumo cikliniam darbui. Deguonies suvartojama apie 2,0 - 3,5 1/min. Darbo intensyvumas bna ne didesnis u laktatin slenkst. Visa
raumen susitraukimui reikalinga energija gaminama aerobiniu bdu. Tokio darbo metu
ne tik deguonies vartojimas, bet ir daugelis kit organizmo veiklos rodikli (kvpavimo,
irdies ir kraujagysli sistemos, kraujo) ilg laik praktikai nekinta. Darbas tikrosios pastoviosios bkls slygomis gali trukti labai ilgai ir dirbantis mogus ilg laik jauiasi gerai,
pajunta fizinio krvio aerobinmis slygomis teikiam malonum.
Menamosios pastoviosios bkls slygomis realus deguonies suvartojimas darbo metu
nepatenkina viso deguonies poreikio. Tokia bkl bdinga didelio intensyvumo darbui.
Galimi du menamosios pastoviosios bkls variantai: deguonies vartojimas i lto dirbant
didja ir deguonies vartojimas yra beveik pastovus. Pirmasis variantas bdingas tais atvejais,
kai darbo intensyvumas yra tarp laktatinio ir laktato kaupimosi slenksio. Deguonies
vartojimas dirbant didja ir darbo gale danai pasiekia maksimal lyg. Antrojo varianto
atvejais darbo intensyvumas yra tarp laktato kaupimosi slenksio ir kritinio intensyvumo.
Deguonies vartojimas jau po sidirbimo yra beveik maksimalus ir po to didja labai ltai.
Suprantama, antruoju atveju nuvargstama greiiau. Dirbant menamosios pastoviosios
bkls slygomis, dalis raumen darbui reikalingos energijos gaminama anaerobiniu bdu.
Daugelis organizmo veiklos rodikli tokio darbo metu i lto kinta, t.y. tarsi dreifuoja.
Nuovargis
Nuovargis - tai laikinas organizmo darbingumo majimas dl pokyi vairiose
organizmo sistemose, atliekant fizin darb. Nuovarg sukelianios prieastys visada
yra konkreios, t.y. priklauso nuo atliekamo darbo pobdio, intensyvumo, raumen
darbo reimo. Daniausiai darbingumas fizins veiklos metu maja dl nuovargio
CNS, endokrininje sistemoje, vegetacinse sistemose ir dirbaniuosiuose raumenyse.
Nuovarg gali sukelti hipoksija (deguonies trkumas), metabolit (laktato ir kt.) sankaupos,
energetini substrat isekimas ir kitos prieastys. Fizinio darbo metu organizmo
ar jo element darbingumas dl nuovargio maja laipsnikai, todl laiko atvilgiu
galima nuovarg nagrinti kaip proces ir jame iskirti kelet fazi: kompensuojamj,
nekompensuojamj ir visik. i fazi atskyrimo kriterijus organizmo kaip visumos
sugebjimas atlikti norim darb.
Nuovargis ciklinio darbo metu. Ciklinis darbas - tai pasikartojani, beveik vienod
(stereotipik) judesi seka (jimas, bgimas, plaukimas, vaiavimas dviraiu). Ciklinio
darbo intensyvumas gali kisti nuo labai mao (ltas jimas) iki maksimalaus (sprintas),
todl j bandoma suskirstyti intensyvumo zonas. Atsivelgiant tai, kokie ATP resintezs
bdai vyrauja, ciklin darb galima skirstyti anaerobin ir aerobin. Tai iek tiek slygikas
skirstymas, nes daugeliu atveju ATP resintez vyksta ir aerobiniu, ir anaerobiniu bdais,
tik atskir proces santykinis indlis yra nevienodas. Darb, kuriame vyrauja anaerobiniai
ATP resintezs procesai (anaerobin darb), dar galima skirstyti maksimalaus, beveik
maksimalaus ir submaksimalaus intensyvumo zonas. Darb, kai vyrauja aerobiniai
procesai (aerobin darb), patogu skirstyti maksimalaus, submaksimalus, didelio ir
JUDESI FIZIOLOGIJA
163
vidutinio intensyvumo zonas. Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas anaerobinio

darbo metu. Atliekant maksimalaus ir beveik maksimalaus anaerobinio intensyvumo
pratimus, labai svarbi tak nuovargiui atsirasti turi fosfagen (ATP, kreatinfosfato - KP)
isekimas dirbaniuosiuose raumenyse, ypa greitose, nuovargiui neatspariose (IIB tipo)
skaidulose. Tokio intensyvumo darbo pabaigoje ATP kiekis raumenyse sumaja 30-50
proc., KP - net 80-90 proc. Tokiam darbui reikia labai daug energijos per laiko vienet,
todl isekus KP, darbo galingumas neivengiamai maja (anaerobins alaktatins ATP
resintezs greitis apie 2,5-3 kartus didesnis u anaerobins glikolizs greit ir dar daugiau
- u aerobini proces greit). Submaksimalaus anaerobinio intensyvumo darbo metu
pagrindin raumen nuovargio prieastis yra laktato kaupimasis. Dl didelio laktato
kiekio kraujo ph labai maja (acidoz), o tai gali bti CNS nuovargio prieastis.
Nuovargio lokalizacija ir mechanizmas aerobinio darbo metu. Dirbant maksimalaus
ir submaksimalaus intensyvumo aerobin darb, laktato kaupimasis ir acidoz yra labai
svarbs nuovargiui atsirasti. Be to, didelio ir i dalies vidutinio intensyvumo aerobinio
darbo metu labai svarbi nuovargio prieastis raumen glikogeno isekimas. Tokio darbo
metu gali mati ir kepen glikogeno atsargos, o tai sukelia hipoglikemij ir gali slygoti
CNS nuovarg. Labai svarbi reikm CNS nuovargiui atsirasti vidutinio intensyvumo
aerobinio darbo metu turi slopinimas, kur gali sukelti serotonino (5-HT) koncentracijos
CNS didjimas. Be to, ilgai trunkant aerobiniam darbui, raumenys gali nuvargti dl
raumen skaidul ir jungiamojo audinio ma paeidim. Vegetacini sistem
pajgumas tokio darbo metu sumaja dl miokardo ir kvpavimo raumen nuovargio,
dehidracijos sukelto cirkuliuojanio kraujo kiekio majimo. Dl dehidracijos blogja
termoreguliacija, todl esant auktai aplinkos temperatrai ir didelei oro drgmei,
nuovarg, ypa CNS, gali sukelti hipertermija. vairi organizmo sistem darbingumas
gali mati dl hiponatremijos, tarplstelinio K4 koncentracijos didjimo, hormoninio
vairi proces reguliavimo sutrikimo.
Sportini aidim, dvikov metu didel tak nuovargiui turi emocijos. Jos i vienos
puss maina subjektyv nuovargio pojt, i kitos - papildomai veikia vegetacines
sistemas ir vidaus sekrecijos liaukas. Didesn svarb aidimams turi sensorini sistem
nuovargis. Dl motorini gdi sudtingumo, nuolatins situacij kaitos papildomas
krvis, tuo paiu ir taka nuovargiui atsirasti tenka CNS.
4.1.2.
Ilgalaiks adaptacijos bendrieji dsningumai
Sportins treniruots metu organizmas netenka pastovios funkcins bkls

(homeostazes), todl priverstas adaptuotis, t.y. vairios jo funkcijos ir struktros turi
prisitaikyti prie psichofizini krvi, kad organizmas galt patikimai veikti. Organizmui
bdingas unikalus adaptacinis fenomenas, vadinamas superkompensacija - tai
organizmo funkcinio pajgumo greitesnis atsigavimas po fizini krvi, palyginus su
pradinmis reikmmis. Organizmo adaptabilumas priklauso nuo greitosios (mins)
ir ltins (ilgalaiks) adaptacijos mechanizm. Daug kart naudojant fizinius krvius
dl superkompensacijos fenomeno susidaro ilgalaik adaptacija, kuriai bdingas ne
tik funkcinis, bet struktrinis pokytis, t.y. susidaro tam tikras struktrinis pdsakas.
Organizmas geba ne tik intensyviau ir ilgiau, bet ir ekonomikiau dirbti, t.y. naudojant
maiau energijos. Jis pasiymi bendrja ir specifine adaptacija prie vairi fizini krvi.
Specifin adaptacija. Jos bdingos kai kuri struktrini ir energetini komponent
pokyiui po darbo. Superkompensacijos metu organizme sukuriama daugiau struktrini
ir energetini komponent, todl organizmo darbingumas yra didesnis negu prie
atliekant krv. Superkompensacijos fenomenas didina organizmo treniruotum tiksliai
suplanuotais fiziniais krviais gali vykti vairiose organizmo struktrose, pradedant
molekulinmis ir baigiant visu organizmu, pvz., lavinant raumen itverm didja ltj,
o lavinant greitum - greitj miozino izoform kiekis.
Tarp treniruoi krvi ir organizmo treniruotume dydi nra tiesiogins priklausomybs. Organizmo adaptaciniams mechanizmams sutelkti reikia atitinkamo dydio slenkstini
krvi. Juo labiau organizmas treniruotas, t.y. juo aukiau yra adaptacijos grindys, tuo didesni turi bti ir slenkstiniai krviai. Norint lavinti vienas ar kitas organizmo funkcines savybes, treniruots krviai turi bti nuolat didinami, atsivelgiant organizmo treniruotum.
Kiekvienai organizmo funkcijai treniruoti gali bti skirti skirtingo dydio slenkstiniai krviai.
Organizmo adaptacijos galimybs priklauso ne tik nuo organizmo genetini veiksni, bet ir
nuo treniruoi krvi specifikos. Organizmo psichofizinio krvio dyd lemia atliekamo darbo intensyvumas, trukm, poilsio intervalai tarp atskir pratim, usimim kiekis, danis bei
atliekamo darbo naujumas. Juo intensyvesnis darbas, tuo jis trumpesnis ir retesnis. Didinant
fizinius krvius, organizmo treniruotumas pasiekia vadinamsias adaptacijos lubas, toliau
jis nebegerja, nors organizmas dar turi didelius adaptacinius rezervus. Pastarieji naudojami
vairi stresini situacij atvejais. Dl per dideli treniruoi krvi gali pradti mati organizmo darbingumas, t.y. prasideda deadaptacija. Organizmo deadaptacijos (persitreniravimo) poymiai: didja ramybs metu ir submaksimalaus intensyvumo darbo metu irdies
susitraukimo danis, maja hormon testosterono ir kortizolio kraujo plazmoje santykis,
nusilpsta organizmo imunin sistema. Treniruoi metu danai treniruojama ne viena, bet
kelios organizmo funkcijos, todl galutinis organizmo treniruotumas priklauso nuo skirting
treniruoi krvi sumos. Danai bna, kad dl dideli krvi, treniruojani atskir organizmo funkcij, yra slopinamas kitos, maiau krvio gaunanios funkcijos treniravimas.
Nutraukus ar sumainus psichofizinius krvius, stebimas vairi organizmo funkcij
darbingumo majimas, t.y. organizmo deadaptacija, kurios greitis priklauso nuo
sportinink treniruotume lygio bei judjimo aktyvumo jos metu. Juo labiau treniruotas
organizmas, tuo didesni organizmo funkciniai ir struktriniai pokyiai, pvz., treniruot
moni raumen glikogeno kiekis, nutraukus 4 savaitms treniruoi krvius, sumajo
apie 40 proc., o netreniruotiems asmenims jis nepakito. vairios organizmo funkcijos
nevienodais tempais kinta deadaptacijos metu, pvz., labiau maja irdies ir kraujagysli
sistemos darbingumas, raumen itverm, nei griaui raumen susitraukimo greitis,
galingumas ir atliekam judesi vikrumas. Labiau maja aerobinis raumen pajgumas
nei anerobinis, pvz., sumainus itverms lavinimo treniruoi skaii nuo 7 iki 3
kart per savait, organizmo aerobin itverm gali nemati ilg laiko tarp, o viena
treniruot per savait neleidia jos ilaikyti net 4-5 savaites. Taigi, deadaptacijos metu
JUDESI FIZIOLOGIJA
165
organizmo darbingum galima ilaikyti atitinkam laiko tarp, j treniruojant, nors ir

daug maesniais krviais. Tada galima sakyti, kad treniravimo kaina yra maesn, nes
ekonomikiau yra naudojamas treniruoi krvis.
Organizmo adaptacini mechanizm pakartotinis sutelkimas, kuris vyksta padidinus
treniruoi krvius, vadinamas organizmo readaptacija. Juo labiau maja organizmo
darbingumas deadaptacijos metu, tuo didesn readaptacijos metu treniravimo kaina.
Organizmo treniruotumas vliau atsiranda u treniruoi krvius, ir vlavimas juo didesnis, juo didesni treniruoi krviai. Tai priklauso nuo to, kad po dideli treniruoi
krvi kur laik vyksta audini regeneracija, intensyvja baltym ir energetini mediag sintez. ia organizmo adaptacijos savybe pasinaudoja sportininkai, siekiantys
aukiausios sportins formos, pvz., prie varybas jie maina treniruoi krvius, leisdami atsigauti organizmui. Be to, sportinink darbingumas, sumainus prie varybas
treniruoi krvius, neblogja ir dl tos prieasties, kad deadaptacijos metu maesniais
krviais galima ilaikyti organizmo darbingum, pvz., ilg nuotoli bgik maksimalus
deguonies vartojimas nesumajo, o raumens susitraukimo galingumas net padidjo,
kai jie prie varybas sumaino bgimo apimt nuo 81 km iki 24 km per savait.
1. Kas tai yra priestatin bsena? Kokie organizmo veiklos pakitimai pastebimi ios
bkls metu?
2. Kas yra sidirbimas? sidirbimo dsningumai.
3. Kas bdinga tikrajai ir menamajai pastoviosioms bklms?
4. Kas tai yra nuovargis, nuovargio lokalizacija, nuovargis ciklinio darbo metu?
5. Kaip suprantate deadaptacij ir readaptacij?
Literatra
Abraitis, R., Cibas, P., Kvelaitis, E., Miliauskas, R. (2006). mogaus fiziologija. Kaunas.
Stasiulis, A. (2010). Sporto fiziologijos konspektai.
McArdle, W. D., Katch, F. I., Katch, V. L. (2007). Exercise physiology. Energy, nutrition and human performance.
Lippincot Williams&Williams.
Skurvydas, A., Gedvilas, V. (2000). Fizini ypatybi lavinimo teorija ir metodika. Kaunas.
Stasiulis, A., Dubininkait, L., Vencknas T. (2006). Sporto ir pratim fiziologijos laboratoriniai darbai., LKKA.
Wilmore, J., H. (2004). Physiology of sport and exercise. Human Kinetics.
4.2.
Fizinio pajgumo ir fizins bkls komponentai

Tokie organizmo rodikliai kaip maksimalus deguonies suvartojimas, laktato slenksiai
(laktatinis slenkstis ir laktato kaupimosi slenkstis) yra vieni i svarbiausi organizmo
fizinio pajgumo ir fizins bkls komponent.
Maksimalus deguonies suvartojimas (MDS arba VO2max) yra vienas i svarbiausi
rodikli, atspindini organizmo aerobin darbingum. is rodiklis parodo organizmo

aerobini energetini proces galingum. MDS apsprendianius veiksnius iliustruoja
emiau pateikta schema (1 pav.). Pagal Fiko lygt, deguonies suvartojimas yra lygus
minutinio kraujo trio ir arterinio veninio deguonies skirtumo sandaugai. Minutinis
kraujo tris (MKT) savo ruotu priklauso nuo sistolinio kraujo trio (ST, irdies
istumiamo kraujo kiekio per vien sistol) ir SD. Panaaus amiaus monms labiausiai
MKT nulemia ST, kadangi maksimalusis SD nedaug skiriasi. Dl itverms treniruots
poveikio maksimalusis SD gali iek tiek (6-12 tv./min) sumati. Labiausiai maksimalusis
SD priklauso nuo amiaus, t.y. jis su amiumi maja. Apytikriai skirtingo amiaus
moni SD galima apskaiiuoti pagal formul 220-amius. Arterinis veninis deguonies
skirtumas parodo, kiek deguonies, esanio arteriniame kraujyje pasiima audiniai, vis
pirma sunkiai dirbantys raumenys. Tai, kiek deguonies pernea arterinis kraujas lemia
plaui ventiliacija ir deguonies difuzijos krauj greitis, o taip pat hemoglobino (Hb)
kiekis kraujyje. Sveik moni kraujas tiek ramybje, tiek ir sunkiai dirbant maksimaliai
prisotina krauj deguonimi. Esant kvpavimo sistemos sutrikimams, emo slgio
slygomis, taip pat didelio meistrikumo itverms sportininkams sunkaus krvio metu,
gali sumati arterinio kraujo prisotinimas deguonimi, o tuo paiu ir MDS. Tai, kiek
deguonies i pratekanio kraujo bus suvartota dirbaniuose raumenyse priklauso nuo
j kraujotakos (kapiliarizacijos), o taip pat raumen kompozicijos, raumen skaudulose
esanio mioglobino, mitochondrij kiekio ir aerobins oksidacijos ferment aktyvumo.
Manoma, kad dirbant stambioms raumen grupms (bgant, irkluojant akademine
valtimi) MDS tarp to paties amiaus sportinink labiausiai priklauso nuo MKT (1 pav.,
kair). Pastarj, kaip minta, labiausiai nulemia ST, todl treniruot asmen SD atliekant
panaaus galingumo darb bna maesnis (1 pav., dein).
MDS
Minutinis kraujo tris
ST
irdies
dydis
SD
CKK
Amius
Treniruotumas
Miokardo galingumas
Arterinis-veninis deguonies skirtumas
%LRS
PV
Hb%
Kapiliarizacija
Mioglobinas
Aerobins oksidacijos ferment aktyvumas
Mitochondrijos
1 pav. Maksimal deguonies suvartojim limituojantys veiksniai.

(MDS maksimalus deguonies suvartojimas; ST sistolinis kraujo tris; CKK
cirkuliuojanio kraujo kiekis; SD irdies susitraukim danis; proc. LRS lt raumen
skaidul procentas; PV plaui ventiliacija; Hb proc. - kraujo hemoglobino koncentracija)
JUDESI FIZIOLOGIJA
167
MDS yra stipriai genetikai determinuotas rodiklis. Jo santykinis dydis (ml/kg/min.) jau
10-12 met amiuje pasiekia suaugusi moni lyg, todl gali bti atrankos kriterijumi
aerobins itverms reikalaujanias sporto akas. Brandaus amiaus ir senjimo laikotarpiu
MDS i lto maja. Nustatyta, kad tai priklauso nuo mogaus fizinio aktyvumo (3 pav.):
kuo jis didesnis, tuo maesnis su amiumi susijs pokytis.
MDS padidjimas dl itverms treniruoi nebna didesnis kaip 25-50 proc. Be to, kuo
emesnis pradinis lygis, tuo pastebimas didesnis prieaugis. Absoliutus MDS ireikiamas l/
min. Jis, be ankiau schemoje pateikt veiksni, priklauso nuo mogaus antropometrini
duomen. Informatyvesnis yra santykinis MDS, kuris ireikiamas mililitrais O2 vienam kilogramui kno mass per minut (ml/kg/min.). MDS rodiklis dar priklauso nuo atliekamos
veiklos pobdio. Kuo daugiau raumen dirba, tuo is rodiklis didesnis. Be to, kuo labiau testavimo krvio pobdis atitinka sportins veiklos specifik, tuo auktesnis testuojamojo MDS.
Laktatiniai slenksiai. Kol darbas nesunkus, raumen susitraukimui reikalinga energija
gaminama daugiausia aerobiniu bdu. Ir prieingai, labai sunkaus darbo metu didij
dal susitraukimui reikalingos ATP raumenys gamina anaerobiniu bdu. Dirbant nuosekliai
sunkjant darb, pvz., bgant vis didesniu greiiu, perengus tam tikr intensyvumo rib,
aerobiniai procesai nebespja tiekti visos darbui reikalingos energijos, todl sijungia ir
anaerobiniai procesai. Tai slygoja ir vis greitesni raumen skaidul sijungimas didjant
darbo intensyvumui (2 pav.). laipsnik perjim nuo visikai aerobins ATP resintezs
prie kuo toliau tuo labiau anaerobins resintezs apibdina taip vadinami anaerobins
apykaitos slenksiai. Taigi, atliekant neintensyv darb, praktikai vis energij raumenys
pasigamina aerobiniu bdu. Be to, kuo darbas bus lengvesnis, tuo santykinai daugiau
energijos gausime i riebal. Didjant darbo intensyvumui, vyksta du pagrindiniai
pasikeitimai ATP resintezje. Pirma, didja santykinis (ir absoliutus) angliavandeni indlis,
ir antra, nuo tam tikro darbo intensyvumo, dal ATP raumenys gauna anaerobiniu bdu. Tas
paskutinis darbo intensyvumas, kur virijus raumen energetin aprpinim sijungia ir
anaerobiniai ATP resintezs bdai, vadinamas laktatiniu (anaerobiniu, aerobiniu) slenksiu
(LaS). Kaip matome i 3 pav. pavaizduotos kreivs, laktato koncentracija kraujyje vir io
krvio pradeda ltai didti virydama ramybs lyg (1-1,5 mmol/l).
Dirbanios raumen skaidulos (%)
100
2B
80
2A
60
1
40
60 % MVJ
(60 k/min.)
20
0
20
40
60
80
100
Darbo intensyvumas (% nuo VO2 max)
2 pav. Skirtingo tipo raumen skaidul sijungimas ir indlis atliekant nuosekliai

sunkjant krv
3 pav. vairi ATP resintezs bd absoliutaus ir santykinio indlio aprpinant raumenis

energija sunkjanio darbo metu schema
Laktatas, bdamas tarpiniu rgiu anaerobins glikolizs produktu, didina terpje H+
jon koncentracij. Taiau pradioje laktato kiekis raumenyse ir kraujyje didja ltai. Tik
nuo tam tikro krvio jo koncentracija didja spariai. Tas paskutinis galingumo lygis, kur
perengus laktato kiekis kraujyje labai greitai didja, vadinamas laktato kaupimosi slenksiu (LKS). Laktato koncentracija kraujyje pasiekia vidutinikai apie 4 mmol/l lyg ir toliau
spariai didja. Laktato kaupimosi dirbaniuose raumenyse ir kraujyje greiiui, o tuo paiu
ir LKS lygiui turi takos laktato likvidavimo greitis (3 pav.).
Didjant darbo intensyvumui, plaui ventiliacija taip pat didja. Tai lemia didjantis or-
JUDESI FIZIOLOGIJA
169
ganizmo deguonies poreikis, o taip pat vis didesnis aerobins oksidacijos metu susidaranio CO2 kiekis. Tarp faktori, nulemiani plaui ventiliacijos prieaugio pokyt po krvio,
kuris atitinka LaS, yra CO2 koncentracijos kraujyje padidjimas. Padidjusi CO2 ir H+ jon
koncentracija kraujyje dirgina periferinius ir centrinius chemoreceptorius, kurie refleksikai
aktyvina pailgosiose smegenyse esanio kvpavimo centro veikl, ko pasekoje greiiau
didja plaui ventiliacija.
Darbo metu laktat likviduoja ltos raumen skaidulos, nesunkiai dirbantys ar nedirbantys raumenys, kepenys, inkstai, miokardas. Kai laktato likvidavimo greitis tampa ymiai
maesnis u jo produkavimo greit, stebimas ymus laktato koncentracijos padidjimas
tiek dirbaniuose raumenyse, tiek ir kraujyje. Buferins sistemos (karbonatai, fosfatai, baltymai ir kt.) nebesugeba palaikyti vidins terps rgi ir arm pusiausvyros, dl to organizmo vidins terps reakcija pasislenka rgij pus. Laktatas ia vaidina didiausi
vaidmen. To pasekoje maja pH, t.y. didja H+ jon koncentracija. is procesas vadinamas
acidoze. Dirbant tarp laktatinio slenksio ir LKS, organizmo vidins terps pastovum kur
laik palaiko buferins sistemos. Taiau perengus LKS, jos negali kompensuoti visos didelio pieno rgties kiekio sukeltos acidozs, todl pH krenta. pH sumajimas sumaina
daugelio ferment aktyvum, taip pat sutrikdo nervini lsteli veikl, skatina jose apsauginio slopinimo atsiradim, pablogina jaudinimo proces perdavim per nervin raumenin sinaps, sumaja miozino ATP-azs aktyvumas ir ATP skilimo greitis. Visi ie faktoriai
nulemia tai, kad dirbant tokiomis slygomis (vir LKS), darbo trukm negali bti ilga, labai
greitai atsiranda nuovargio poymiai. domu, kad net pasiekus LKS, bendras raumen ir
viso organizmo aerobini proces intensyvumas dar nepasiekia savo maksimumo. Jie pasiekia maksimum tik dar iek tiek padidinus darbo intensyvum. Anaerobins apykaitos
slenksiai, kaip ir MDS, atspindi aerobin organizmo darbingum. Taiau, jei MDS parodo
aerobin organizmo galingum, tai anaerobins apykaitos slenksiai leidia tiksliau vertinti, kokia io galingumo dalis realizuojama grynai aerobini energetini proces sskaita
arba jiems vyraujant, o taip pat dalinai atspindi organizmo galimybes neutralizuoti anaerobins glikolizs metabolit poveik. i slenksi inojimas labai svarbus dozuojant treniruoi krvius, numatant j poveikio organizmui krypt, prognozuojant mogaus galimybes aerobins itverms reikalaujaniose sporto akose, pasirenkant varyb taktik ir t.t.
1. K parodo MDS?
2. Kokie fiziologiniai faktoriai nulemia MDS?
3. Koki sporto ak atstovams yra bdingas auktas MDS ir kodl?
4. Kuo skiriasi LS ir LKS?
5. Dl koki prieasi didja plaui ventiliacija didinant darbo galingum?
6. Kodl pasiekus LaS plaui ventiliacija pradeda didti greiiau?
Literatra
Stasiulis, A., Dubininkait, L., Vencknas, T. (2006). Sporto ir pratim fiziologijos laboratoriniai darbai, LKKA.
Wilmore, J.H. (2004). Physiology of sport and exercise. Human Kinetics.
4.3.
Anaerobinis ir aerobinis pajgumas

4.3.1.
Anaerobinis pajgumas
Priklausomai nuo krvio intensyvumo ir trukms ATP resintez raumenyse gali vykti
trimis skirtingais bdais. Kai ATP resintez vyksta naudojant fosfagenus ir glikolizs
reakcijas, t.y. nenaudojant deguonies, raumenys energija aprpinami anaerobiniu
bdu. Veikiant fermentams kreatinkinazei ir adenilatkinazei, kada nesusidaro laktato,
ATP resintez vadinama alaktatine. Kai aktyviai dalyvauja glikogenolizs ir glikolizs
reakcijas katalizuojantys fermentai ir susidaro laktatas ATP resintez vadinama laktatine.
Intensyvaus anaerobinio darbo metu glikolizs greitis gali padidti iki 1000 kart
lyginant su ramybe. Be to, maksimalaus nepertraukiamo krvio metu ATP resintez
vyksta dalyvaujant ne vienai energetinei sistemai, bet praktikai veikia visos energetins
sistemos, nors j indlis dirbani raumen aprpinim yra skirtingas.
Sporto mokslininkams, kurie nori vertinti sportinink anaerobin pajgum, reikt
remtis tokiomis prielaidomis. Pirma, manoma, kad raumenyse ATP atsarg utenka tik keliems susitraukimams ir, kad tai geriausiai vertinama imatavus raumen jg ir maksimali momentin gali. Antra, maksimalus fizinis krvis, trunkantis kelias sekundes ar daugiau
yra daugiausiai anaerobinis. Taiau, tam tikrais atvejais svarbu surinkti duomenis apie sportinink anaerobin pajgum darbe, trunkaniame apie 2 min. ar daugiau. Taigi, galima
testuoti tris skirtingas anaerobinio pajgumo ris, susijusias su atliekamo darbo trukme.
Anaerobinis pajgumas maos trukms (maksimalaus anaerobinio intensyvumo) darbe
J apibdina darbas, atliktas 10 s maksimalaus fizinio krvio metu. I dalies tai gali bti
anaerobinio alaktatinio pajgumo (galingumo) matavimas, kuris vis pirma priklauso nuo
ATP koncentracijos raumenyse, fosfagenins sistemos ir anaerobins glikolizs. io testo
metu didiausias anaerobinis pajgumas per sekund turt bti madaug lygiavertis
maksimaliai momentinei galiai.
Anaerobinis pajgumas vidutins trukms (beveik maksimalaus anaerobinio
intensyvumo) darbe
J apibdina darbas, atliktas 30 sek. maksimalaus fizinio krvio metu. I dalies, pagal
intensyvum ir trukm, jis gali bti lygiavertis taip vadinamam Wingate testui. io testo
rodikliai labiausiai priklauso nuo anaerobins ATP resintezs, kur pagrindinis yra laktatinis
komponentas (apie 70 proc.), svarbus alaktatinis (apie 15 proc.) bei aerobinis (apie 15
proc.) komponentai. Tokio testo pabaigoje (per paskutines 5 sek.) darbo intensyvumas, gal
bt, netiesiogiai atspindi anaerobin laktatin galingum. Taiau, mintas 30-ties sekundi
testas neatspindi viso anaerobinio laktatinio pajgumo.
Anaerobinis pajgumas didels trukms (submaksimalaus anaerobinio
intensyvumo) darbe.
J apibdina darbas, atliktas 90 sek. maksimalaus fizinio krvio metu. Tokiomis slygomis
darbingumas priklauso tiek nuo anaerobins, tiek ir nuo aerobins ATP resintezs. Tai yra
JUDESI FIZIOLOGIJA
171
didiausia darbo trukm, vertinant sportinink anaerobin pajgum. Tokie testai ne tik
leidia nustatyti bendr anaerobin pajgum maksimaliomis slygomis, bet ir imatuoti
darbingumo sumajim nuo vienos testo atkarpos iki kitos.
Raumen struktra
Tiktina, kad raumen architektra turi reikms jgai ir darbo galingumui, kur
raumenys gali pasiekti. Sarkomer isidstymas bei ilgis, raumen skaidul ilgis, raumen
skerspjvio plotas ir bendra raumen mas yra struktriniai elementai, kurie be abejo
padeda raumenims dirbti anaerobinmis slygomis, ypatingai kalbant apie darbo
galingumo absoliuias reikmes.
Sportininkai, kurie treniruojasi anaerobinmis slygomis ir dalyvauja sporto
varybose, reikalaujaniose didelio anaerobinio darbingumo, kartais turi didesn greit
skaidul procent negu itverms sportininkai ir nesportuojantys asmenys. Nustatyta,
kad raumen kompozicija koreliuoja su anaerobiniu darbingumu. Stipresn koreliacija
buvo vyr negu moter, treniruot negu netreniruot asmen ir stipresn su maksimaliu
darbo galingumu ir maos trukms anaerobiniu darbu negu vidutins ar didels trukms
anaerobiniu darbu. Taigi, didelis greit skaidul procentas ir didelis raumens paviriaus
plotas, uimtas greit skaidul, gali bti naudingas anaerobiniam pajgumui maos
trukms darbe. Didelis greit skaidul santykis ar plotas raumenyje pirmiausiai gali bti
svarbus maksimaliai momentinei galiai ir maos trukms anaerobiniam darbui.
Energijos substrat atsargos
Labai trumpo maksimalaus darbo metu energija susidaro dka fosfagen ir
angliavandeni skilimo ir tokio darbo metu kretinfosfato bei glikogeno atsargos senka.
Svarbiausias KP vaidmuo raumenyse yra buferiuoti (palaikyti) ATP ir ADP koncentracijas.
Todl nepanau, kad raumen glikogeno ir KP kiekio pokyiai yra tiesiogiai susij su
individualiais anaerobinio darbingumo skirtumais.
Metabolit susikaupimas
Anaerobins glikolizs reakcijos prasideda beveik i karto prasidjus raumen
susitraukimui. inoma, kad anaerobinio darbo metu kaupiantis laktatui kartu didja
vandenilio jon (H+) koncentracija organizmo skysiuose. Manoma, kad gebjimas
prieintis acidozei didina anaerobin darbingum. Vis dlto, nerasta rodym, kad
darbingumas ar gebjimas kaupti laktat, pakinta padidinus bazi atsargas. Yra
duomen, kad raumens membrana nepralaidi HCO3-. Kitaip tariant, pvz., vartojant
NaHCO3, buferinis talpumas padidt tik ekstralstelinje terpje. Taiau, kartotinio
didelio intensyvumo darbo metu arminis suvartoto HCO3- poveikis yra didesnis, kadangi
atsigavimo tarp krvio metu daugiau H+jon iteka i raumens.
Metabolini reakcij efektyvumas
ATP resintezs greitis anaerobiniame darbe taip pat priklauso nuo metabolini reakcij,
atsaking u KP ar glikogeno energijos atsipalaidavim. Tiesioginis fosfato perneimas i KP
ADP, katalizuojant fermentui kreatinkinazei, leidia pagreitinti ATP resintez. Griaui raumen
kreatinkinazei bdingas labai didelis aktyvumas ir lyginant skirtingas gyvn ris, didiausios
kreatinkinazs aktyvumo reikms bdingos tiems, kurie sugeba staiga ivystyti didel greit.
Glikolizs ar glikogenolizs greitis gali bti stimuliuojamas arba slopinamas vairi signal
(hormon, jon ir metabolit). Glikolizs kontrol didia dalimi yra slygota dviej ferment fosfofruktokinazs ir fosforilazs, katalizini ir reguliacini savybi. Intensyvaus darbo metu H+
jon padaugja, ir tai greitai maina pH raumenyse. Maksimalaus darbo metu griaui raumenyse taip pat padidja amoniako, kuris susidaro i AMP dezamininimo bdu, koncentracija. is
pokytis yra labiau ireiktas asmenims, kuri raumenyse yra didelis greit skaidul procentas.
Vis dlto amoniakas aktyvina fosfofruktokinaz ir gali buferiuoti interlstelinio pH pokyius.
Fosforilaz kaip ir fosfofruktokinaz, beveik visikai nuslopinama kai pH yra apie 6,3. iomis
slygomis, ATP resintezs greitis, palaikomas glikolizs, turt bti daug maesnis.
Metabolini reakcij ekonomikumas taip pat priklauso nuo raumen skaidul,
traukt darb, skaiiaus ir tipo.
Deguonies perneimo sistema
Deguonies perneimas ir suvartojimas gali bti reikmingas 90 sek. ar net trumpesniam
maksimalaus intensyvumo darbe. Akivaizdu, kad kuo ilgesn darbo trukm, tuo svarbesn
aerobin ATP resintez. Kai maksimalaus intensyvumo darbas trumpas, deguonies pristatymo sistemos nefunkcionuos maksimaliai, ir aerobin oksidacija prisids maai. Atliekant
darb, trunkant nuo 60 iki 90 sek., jos sps pakankamai suaktyvti, todl tokio darbo pabaigoje substrat oksidacija mitochondrijose bus reikminga. Taigi, asmenys, kurie gali
greitai mobilizuoti deguonies pristatymo ir panaudojimo sistemas ir turi didel aerobin
pajgum turs pranaum vidutins ir didels trukms anaerobinio darbo metu.
Paveldimumas
Anaerobinis darbingumas maos trukms darbe yra gana reikmingai takojamas
genotipo. Apie paveldimumo poveik didesns trukms anaerobiniam darbui
patikim duomen nra. Bet buvo nustatyti genetiniai efektai skaidul isidstymui
ir ferment aktyvumui griaui raumenyse; taip pat neymus genetinis efektas
kreatinkinazs maksimaliam aktyvumui (apie 15 proc. pakitim), vidutinis genetinis
efektas fosfofruktokinazei (nuo 30 proc. iki 50 proc.) ir didelis genetinis efektas
laktatdehidrogenazs aktyvumui (apie 70 proc.). Reikia pripainti, kad paveldimumas
yra susijs su anaerobinio darbingumo fenotipo pokyiais ir takoja treniruots poveik.
Treniruot
Treniruot padidina darbingum bet kokios trukms anaerobiniame darbe.
Treniruots poveikis yra gana individualus ir moterims iek tiek didesnis.
4.3.2.
Aerobinis pajgumas
Aerobinis pajgumas - sugebjimas kiek galima ilgiau atlikti vidutinio intensyvumo

darb, kurio metu praktikai visa organizmui reikalinga energija gaunama aerobiniu
bdu. Toks pajgumas labai svarbus ilg ir superilg nuotoli bgikams, slidininkams,
dviratininkams, jikams. Pakankamai auktas jos isivystymo lygis reikalingas ir sportini
aidim bei dvikov atstovams. Nors organizmas visada dirba kaip vieninga visuma,
siekianti organizmui naudingo rezultato (funkcins sistemos teorija), patogumo
dlei visus aerobin itverm nulemianius faktorius galima suskirstyti raumeninius,
vegetacinius ir centrinius nervinius.
JUDESI FIZIOLOGIJA
173
Raumeniniai aerobin itverm nulemiantys faktoriai

1. Lt raumen skaidul (RS) procentas dirbaniuose raumenyse.
Geri ilg nuotoli bgikai, slidininkai, dviratininkai turi apie 70 proc. ir daugiau io
tipo skaidul. Jos pagal savo morfofunkcines savybes geriausiai tinka ilgam neintensyviam darbui. Didelis io tipo RS atsparumas nuovargiui susijs su j nedideliu skerspjviu, mau susitraukimo greiiu ir jga (visa tai nulemia nedideles energijos snaudas per
laiko vienet ), gera kapiliarizacija (jei 3 greitoms neatsparioms nuovargiui RS vidutinikai tenka 1 kapiliaras, tai 1 ltai RS - 3 kapiliarai), didesniu mitochondrij, mioglobino
kiekiu, auktesniu oksidacini ferment aktyvumu, geriau ireiktu gebjimu panaudoti
energijai gaminti lipidus.
2. Greit atspari nuovargiui RS kiekis dirbaniuose raumenyse.
Praktikai nra raumen, kuriuos sudaryt vien tik ltos RS. Net ir geriausi stajeri
raumenyse yra apie 20-30 proc. greit RS. Kaip taisykl, dauguma j yra greito atsparaus
nuovargiui potipio. Jos reikalingos kaip parama ltoms RS kompensuojamo nuovargio
fazje, palaikant darbo intensyvum ir tuo padidinant darbo maksimali trukm. Jei
lt RS procentas raumenyse daugiau determinuotas genetikai, tai greit RS potipi
santykis treniruojamas. Kai kurie tyrjai aptiko, kad io tipo RS ir motoriniai vienetai gali
dirbti su sijungdami veikl pertraukomis.
3. RS adaptacijos ilgalaikiam aerobiniam darbui lygis.
Tiek lt, tiek ir greit RS savybs iek tiek (daugiau kiekybiniu poiriu) yra
treniruojamos. Aerobin itverm nulemia toki RS savybi ivystymo lygis:
a) kapiliarizacijos (kuo daugiau kapiliar supa skaidul, tuo daugiau energetini
mediag ir deguonies ji gali gauti),
b) mitochondrij kiekis ir isidstymas ( kuo jos stambesns ir kuo j daugiau, be to,
kuo jos isidst ariau skaidulos membranos, tuo daugiau energijos RS gali pasigaminti
aerobiniu bdu),
a) aerobins oksidacijos ferment aktyvumas,
b) mioglobino kiekis,
c) glikogeno kiekis,
d) triglicerid kiekis,
e) riebij rgi panaudojimo efektyvumas.
Vegetaciniai aerobin itverm nulemiantys faktoriai
1. Kvpavimo sistema utikrina deguonies pristatym krauj ir anglies dioksido
paalinim i kraujo su ikvepiamu oru. Nors i sistema vidutinio intensyvumo darbe
nedirba maksimaliu pajgumu, didel jo trukm kelia jai kelet reikalavim. Tiesa, kai
kurie mokslininkai mano, kad kvpavimo sistema retai limituoja sveik moni aerobin
darbingum. Vis dlto, aerobinei itvermei turi takos tokios ios sistemos savybs:
a) gyvybin plaui talpa (GPT),
b) difuzins plaui savybs,
c) kvpavimo raumen atsparumas nuovargiui.
GPT labai priklauso nuo antropometrini duomen, todl yra didele dalimi
genetikai determinuota. Didesn GPT leidia sportininkui kvpuoti giliau ir reiau, dl
to jo alveoli ventiliacija, esant vienodai plaui ventiliacijai bna didesn. Difuzins

plaui savybs priklauso nuo GPT (ji nulemia alveolinio kapiliarinio barjero stor,
o taip pat difuzijos plot) bei alveoli kraujotakos. Kvpavimo raumen atsparumas
nuovargiui priklauso nuo t pai savybi, kaip ir aukiau aprayt griaui raumen
atsparumas nuovargiui. Pvz., plaui ventiliacijos lyg, sudarant 80 proc. maksimalios
valingos plaui ventiliacijos, ilg nuotoli bgikai ilaiko 11 min., o netreniruoti
asmenys - tik 3 min. Be to, atliekant vienod darb sportinink plaui ventiliacija
maesn, kadangi j ventiliacinis deguonies ekvivalentas didesnis. Manoma, kad
kvpavimo sistemos vaidmuo aerobinei itvermei didesnis tarp aukto lygio
sportinink, turini gerai ivystyt irdies ir kraujagysli sistem, o taip pat dirbant
emo slgio slygomis.
2. irdies ir kraujagysli sistema pristato krauj, o su juo reguliuojanias energetines
mediagas bei deguon dirbantiems raumenims ir kitiems organams. irdies darbo
naumas gali bti vertinamas pagal minutin kraujo tr (MKT), kuris lygus sistolinio
trio (ST) ir irdies susitraukimo danio (SD) sandaugai. Labiausiai MKT nulemia ST,
kadangi maksimalus SD labiausiai priklauso nuo amiaus, t.y. beveik nesiskiria tarp
vienodo amiaus moni. Nustatyta, kad maksimalus SD yra net iek tiek maesnis gera
aerobine itverme pasiymini asmen tarpe. ST dyd nulemia ie pagrindiniai faktoriai:
a) irdies ir jos ertmi dydis,
b) irdies raumens susitraukimo galingumas,
c) diastolje ird pritekanio kraujo kiekis.
Manoma, kad irdies dydis yra labai svarbus rodiklis, daugiau priklausantis nuo
genetini faktori, nors treniruojantis pastebimas nedidelis irdies isipltimas
(diliatacija). Be to, geriems stajeriams bdinga vidutinio dydio miokardo hipertrofija,
padidinanti irdies susitraukimo galingum. Btent toks adaptacijos tipas (taip
vadinama tonogenin diliatacija) laikomas optimaliausiu aerobins itverms poiriu,
kadangi jis, esant pakankamam cirkuliuojanio kraujo kiekiui (CKK), didina irdies
darbo ekonomikum ir atsparum nuovargiui ilgame darbe. Be to, irdies raumens
atsparumas nuovargiui priklauso nuo koronarins kraujo apytakos intensyvumo ir
stabilumo, irdies raumens kapiliarizacijos, mitochondrij isivystymo, aerobins
oksidacijos ferment aktyvumo ir kiekio, energetini itekli pakankamumo. CKK
laikomas vienu i svarbiausi aerobin itverm, irdies ir kraujotakos efektyvum
utikrinani faktori. Paprastai, gera aerobine itverme pasiymintys sportininkai turi
1.0-1.5 l daugiau cirkuliuojanio kraujo.
Didesn j cirkuliuojanio kraujo kiek nulemia padidjs bendras baltym kiekis
kraujyje. Aerobin itverm lavinantis darbas stimuliuoja baltym (daugiausia albumin
ir globulin) sintez kepenyse. Pagal gerai inom Franko-Starlingo dsn, kuo daugiau
kraujo priteka ird diastols metu, tuo daugiau jo istumiama sistols metu. Didesnis
CKK padidina bendr hemoglobino kiek, o tuo paiu ir kraujo deguonin talpum. CKK
didinimas yra ymiai efektyvesnis kelias, negu hemoglobino koncentracijos padidinimas,
kadangi pastaruoju atveju padidja kraujo klampumas, o tai neigiamai atsiliepia
kraujotatakai, ypa kapiliarinei bei papildomai apkrauna ird. Didesnis CKK naudingas
JUDESI FIZIOLOGIJA
175
dar ir ta prasme, kad padidina organizmo skysi atsargas, o tai leidia efektyviau
reguliuoti kno temperatr prakaitavimo bdu, suintensyvinti, esant poreikiui, odos
kraujotak. Taigi, didesnis CKK maina neigiam hipertermijos poveik organizmui. Be
to, didesniame CKK labiau atskiediami metabolitai (pvz., laktatas). Aerobine itverme
pasiymini sportinink eritrocituose 15-20 proc. didesn 2,3 - bifosfoglicerat
koncentracija, dl to jie lengviau atiduoda deguon audiniams.
3. Kepenys. Labai svarbios aerobinei itvermei yra glikogeno atsargos kepenyse.
J padidjimas atitolina hipoglikemij, kuri pasireikia ilgai trunkaniame vidutinio
intensyvumo darbe ir ypa neigiamai veikia CNS darbingum.
Centriniai nerviniai aerobin itverm nulemiantys faktoriai
1. CNS atsparumas hipoglikemijai.
Pastaruoju metu manoma, kad jis susijs su nervini lsteli sugebjimu naudoti
ATP resintezei riebalines mediagas, kuris padidja aerobins itverms treniruoi
poveikyje.
2. CNS atsparumas hipertermijai.
3. Nerv sistemos tipologins savybs.
Paprastai gera aerobine itverme pasiymintys sportininkai turi stipri pusiausvyr,
nerv sistem.
4. Adekvatus kraujo paskirstymas ir perskirstymas.
Nustatyta, kad pastoviai lavinant aerobin itverm konkreioje veikloje susiformuoja
specialus gdis, kurio dka vegetacin nerv sistema didiausi kraujo kiek nukreipia
darbui atlikti labiausiai reikalingus raumenis, sumaindama nedirbani raumen
ir vegetacini sistem (virkinimo, alinimo) kraujotak. Be to, labai svarbus kraujo
perskirstymas darbo metu, kai atsiranda poreikis suintensyvinti odos kraujotak,
padidinti kraujo tiekim kvpavimo raumenims ir irdiai.
1. Apibdinkite svok anaerobinis pajgumas.
2. Kaip suprantate aerobin pajgum?
3. Kokie veiksniai nulemia aerobin pajgum?
4. Veiksniai, nulemiantys anaerobin pajgum.
5. Kokiose sporto akose anaerobin alaktatin itverm ivystyta geriausiai?
6. Kokiose sporto akose aerobin itverm ivystyta geriausiai?
Literatra
Skurvydas, A., Gedvilas, V. (2000). Fizini ypatybi lavinimo teorija ir metodika. Kaunas,
Stasiulis, A., Dubininkait, L., Vencknas, T. (2006). Sporto ir pratim fiziologijos laboratoriniai darbai, LKKA.
Wilmore, J. H. (2004). Physiology of sport and exercise. Human Kinetics.
4.4.
Judamj gebjim lavinimo fiziologiniai pagrindai

mogaus elgesio pagrindin forma aplinkoje yra judamoji veikla. Auktesns formos:
analiz, atmintis, mstymas vystsi kartu su darbo veikla ir su specialiomis grynai
mogikomis judesi formomis, susijusiomis su odine signal sistema kalba, ratu,
skaitymu.
Galima skirti kiekvieno judamojo akto motorinius (judjimo) ir vegetacinius
komponentus. Motoriniai (judjimo) komponentai garantuoja tam tikros pozos
palaikym ir judesius, vegetaciniai btin mediag apykaitos lyg, kraujotakos
pakitimus, irdies ir kvpavimo veikl ir kt.
Motorins sistemos pagrindins funkcijos yra judamj akt gyvendinimas ir btinos
pozos palaikymas. mogaus judamojoje veikloje skiriami valingieji, nevalingieji judesiai
ir pozos. Valingieji judesiai ir pozos tobulja dalyvaujant smonei, o pagal valdymo
lyg gali vykti ir nesmoningai. Vyraujant vaidmen atliekant valinguosius judesius turi
ievs auktesns integracins sritys (kaktos srityje ir kt.). Nevalingieji judesiai ir pozos
atliekami nesmoningai ir tai pirmiausia neslyginiai refleksai (orientavimosi, apsauginiai
ir kt.). Nevalingaisiais tampa tie valingieji judesiai ir pozos, kurie daug kart kartojant
suautomatja. Nevalingj judamj veikl gyvendina atskiri nerv sistemos skyriai.
Tiesiogiai griaui raumenis valdo nugaros smegen motoneuronai. Nugaros smegen
veikla garantuoja sudting raumen koordinacij, esant elementariems judamiesiems
refleksams lenkiamj, tiesiamj susikryiuojani raumen, taip pat reguliuoja
raumen tamp (tonus). Sudtingesni refleksai vyksta, dalyvaujant auktesnms nerv
sistemos dalims smegen kamienui, poieviniams mazgams, smegenlms, o smoningi
ir tikslingi judamieji veiksmai dalyvaujant didij pusrutuli ievei.
Sportiniai gdiai pagal savo fiziologin prigimt yra pilnai gyti, o ne gimti gdiai.
Svarbiausia slyga gytiems refleksams sustiprinti yra indiferentinio (neesminio) dirgiklio
sustiprinimas neslyginiu arba anksiau gerai tvirtintu slyginiu dirgikliu.Sudarant
motorin gd, sustiprinimas vyksta ne beslyginiu dirgikliu, o sudtingo slyginio
dirgiklio takoje, kurio veikimas i anksto individualaus gyvenimo metu jau tvirtintas
ir gijo didel reikm. Tokiu dirgikliu (sustiprinimu) gali bti odiai teisingai, gerai,
auktas varyb rezultatas, pasitenkinimo jausmas ir t.t.
Slyginio reflekso susidarymo esmin slyga yra pakankamas fizinis ir fiziologinis
slyginio ir beslyginio dirgiklio stiprumas. Pasirodo, kad dirgiklis, sukeliantis apsaugin
refleks, gali tapti slyginiu maisto dirgikliu, nes mitybos reflekso biologin reikm
pasirod didesn nei apsauginio reflekso. Dl abiej signalini sistem socialins
reikms, mogus gali uslopinti pirmos signalins sistemos dirgikli pasireikimus.
Sporte socialiniai faktoriai pvz., siekimas dalyvauti tarptautiniuose susitikimuose, ginti
savo kolektyvo garb, ikovoti asmeninius laimjimus, patekti geresn komand
slopina baims jausm, susieidim, traum pavoj, motociklininkams, gimnastams,
boksininkams ir t.t.
JUDESI FIZIOLOGIJA
177
Pedagogui svarbu pasiekti, kad sportinis susidomjimas bt svarbesnis faktorius nei

apsauginio pobdio reakcijos.
Dirgiklio pakankama fizin jga taip pat yra esmin slyginio reflekso susidarymo
slyga. Slyginiai refleksai silpnus dirgiklius susidaro sunkiau nei stipresnius. Todl,
dstytojas, pedagogas neturi kalbti labai tyliai, nurodymai kno kultros pamokose
turi bti aiks, girdimi. Ypa svarbi naujo slyginio reflekso susidarymo slyga yra
pakankamas smegen ievs lsteli jaudrumas. Pvz., jeigu organizmas pavargs arba
mieguistas, tai slyginio reflekso susidarymas apsunkintas, jei didij purutuli ievs
jaudrumas sumajs, tai judesi jga, amplitud ir tikslumas neatitiks tiems, kurie btini,
kad susiformuot sudtingi koordinuoti sportiniai judesiai. Todl atliekami judesiai
nebus tiksls, t.y. judesiai bus sisavinami neteisingai, su klaidomis. Todl apmokymo
proceso metu btina sudaryti tokias slygas, kuriose neatsirast klaid. Judamj
gdi pakeitimas, permokymo sunkumas veria pedagog pasirinkti teising
metodik jau nuo apmokymo pradios. Sportininko negalavimas arba pervargimas
trukdo treniruoi proceso efektyvumui. Organizmo bloga bkl gali usifiksuoti
didij pusrutuli ievje pakankamai ilgam laikui, priklausomai nuo slyg, kurios
buvo. iuo atveju slygos gali tapti signalu organizmo nepatenkinamai bklei. Su
panaiais pavyzdiais mes susitinkame ir buityje ir sportinje veikloje. Literatroje
apraytas atvejis susidariusio taip vadinamo patologinio slyginio reflekso vidutini
nuotoli distancij bgikui. is sportininkas varyb ivakarse apsinuodijo maistu.
Apsinuodijimo metu sportininkas vm, jaut skausmus pilve, sutriko arnyno veikla.
Kit dien prie varybas sportininko savijauta pagerjo, jis nuslps nuo trenerio savo
bkl, dalyvavo varybose 800 m bgime. Bgimo metu jis pajuto pykinim, stiprius
skausmus pilve ir galvos svaigim. Sportininkas buvo priverstas nutraukti bgim, nes
jam vl atsirado visi apsinuodijimo maistu reikiniai. Po io vykio sportininkui, kai tik
jis ruodavosi bgti mint distancij, pasireikdavo bloga savijauta, skausmai pilve,
pykinimas. Sportininko 800 m distancijos bgimo rezultatas pasidar blogas ir ilg laik
negerjo. Kitas distancijas sportininkas bgiojo skmingai ir joki negalavimo reikini
nebuvo. miai atsirandanio negalavimo mechanizmas tik vienai distancijai yra slyginis
refleksas ir visi reikiniai sportininko smegenyse siedavosi btent su 800 m distancija.
Trenerio, pedagogo udavinys ugesinti neigiam slygin refleks, t.y. paalinti tuos
signalinius dirgiklius, kurie j palaik, pvz., sportininkui reikjo pasilyti bgti 200 m
nuotolius, bet 800 m distancijos tempu.
Sportinje praktikoje danai sutinkami neigiamai ir teigiamai veikiantys slyginiai
refleksai. Kad treneris galt juos iaikinti ir atsivelgti, jis turi inoti pagrindinius
auktosios nervins veiklos dsnius. Btina inoti, kad centrins nerv sistemos
optimalaus jaudrumo sudarymui didel reikm turi grietas reimo laikymasis, teisinga
treniruoi, varyb organizacija ir t.t. Sportinis reimas svarbus organizmo funkcijoms,
nes susidar slygins refleksins reakcijos turi reikm viso organizmo tonusui, atliekant
fizinius krvius. Todl nuo atitinkamo efektyvaus reimo priklauso sportini pasiekim
skm. Organizuojant rinktini komand paruoim, sudarant treniruoi plan, btina
atsivelgti treniruoi proceso reim, numatyti varyb par skaii ir dienos laik.
Didij pusrutuli ievs optimalaus jaudrumo sudarymui didel vaidmen

turi pramankta. Pramanktos reikm vairiapusika, bet pagrindin jos reikm
dominants sudarymas. Tokios dominants nebuvimas blogina rezultat ipildym.
inomi atvejai, kai netiktai paskelbtos papildomos varybos, netgi auktos klass
sportininkams blogindavo rezultatus, nes jie nesugebdavo mobilizuoti organizmo
galimybes, t.y. sudaryti reikiam dominant.
Naujo slyginio reflekso susidarymui btina, kad didij pusrutuli iev bt laisva
nuo kitos veiklos, t.y., kad kokie nors kiti paaliniai dirgikliai nesukelt nereikaling
smegen ievs proces, galini sukelti kitas reakcijas. Paalini jaudinimo idini
buvimas ievje padidina kit jos ploteli jaudrum ir tuo paiu trukdo duotojo
reflekso susidarymui. Pvz., gimnastui atrodo, kad atlikus pratimus ant vieno prietaiso
yra tikslingiau i karto pereiti ant kito prietaiso, o po to vl ant pirmojo, nes tokiu bdu
susiglaudins pamoka ir darbas ant vieno prietaiso bus aktyviu poilsiu darbui ant kito
prietaiso. Tokia praktika parod, kad pratimai ant vieno prietaiso trukdo pratimams ant
kito. Tai paaikinama tuo, kad procesai, vykstantys nervinse lstelse, yra inertiki ir
ryi susidarymas dar kur laik tsiasi pratimui pasibaigus.
1. Judamosios veiklos motoriniai komponentai.
2. Judamosios veiklos vegetaciniai komponentai.
3. Naujo slyginio reflekso susiformavimo ypatumai ir reikm.
4. Didij smegen pusrutuli ievs vaidmuo judamj gebjim lavinime.
Literatra
Kvelaitis, E., Ratkeviius, A., Miliauskas, R (1993). Kompiuterizuoti fiziologijos praktikos darbai. 12 dalis.
Vitkien, I. N., apkauskien, S. (2009). mogaus fiziologija (nerv sistema ir judjimo aparatas). LKKA, Kauna.
Vitkien, I. N. (2002). Auktosios nervins veiklos raida ir ir fiziologiniai mokymo mechanizmai. LKKA.
JUDESI FIZIOLOGIJA
179
4.5.
Tempimo fiziologija

Judamoji sensorin sistema skirta judjimo aparato bklei analizuoti jo judjimui
ir padiai erdvje nustatyti. Informacija apie griaui raumen susitraukimo laipsn,
sausgysli tempim, snarini kamp pakitim yra btina judamiesiems aktams ir
pozoms reguliuoti.
Periferin judamosios sensorins sistemos dalis tai proprioreceptoriai, isidst
raumenyse, sausgyslse ir snariniuose maieliuose. I j impulsai per juntamsias
propriorecepcines skaidulas patenka aferentinius neuronus ir nugaros smegen mazgus.
Toliau impulsai eina antruosius neuronus pailgosiose smegenyse. I ia persijungia
treiuosius neuronus gumburo branduoliuose (tarpinse smegenyse). I gumburo
informacija patenka didij pusrutuli ievs upakalin centrin ving ir i dalies
priekinio centrinio vingio neuronus. Dalis keli i proprioreceptori eina smegenli
iev. Proprioreceptoriams priklauso raumenins verpsts, sausgysliniai organai (arba
Goldio organai) ir snari receptoriai (snarini kapsuli ir raii receptoriai). Visi ie
receptoriai yra mechanoreceptoriai, kuri specifinis dirgiklis yra j isitempimas.
4 pav. Raumenin verpst (Vitkien, 1999)

1 aferentin skaidula; 2 pagrindins ekstrafuzins raumenins skaidulos
(perpjautos); 3 intrafuzins raumenins skaidulos (verpsts viduje); 4 verpsts
apvalkalliai; 5 branduoliai; 6 branduolio krepelis; 7 juntamosios nervins
galns; 8 eferentins gama skaidulos; 9 sausgysl
5 pav. Raumen verpsts susideda i intrafuzini raumenini skaidul, sensorini

galni ir y-motoneuron akson
A. Intrafuzins raumenins skaidulas dengia kapsul, kuri i iors yra panai j verpst.
B. Raumen verpstse yra trys intrafuzini skaidul tipai: (1) dinamins ir (2) statins
branduoli maielio bei (3) branduoli grandinls skaidulos (Kvelaitis ir kt., 1993).
Raumenins verpsts isidsiusios lygiagreiai su raumeninmis skaidulomis (4,
5 pav.). Kiekviena verpst padengta jungiamojo audinio kapsule, centrinje dalyje
kapsul iplatja ir sudaro branduolin maiel. Verpsts viduje yra nuo 2 iki 14
plon intrafuzini raumenini skaidul, kurios yra 2-3 kartus plonesns nei griaui
raumen skaidulos (ekstrafuzins). Abiejuose galuose raumen verpsts jungiamojo
audinio dariniais tvirtinasi prie ekstrafuzini raumenini skaidul jungiamojo audinio.
Intrafuzini raumenini skaidul centre beveik nra aktino ir miozino filament,
todl ios skaidulos susitraukia periferinse dalyse, o centrin dalis funkcionuoja kaip
itempimo receptorius. Intrafuzins raumenins skaidulos yra dvejopos: 1)branduolinio
maielio skaidulos, kuri branduoliai susikaup maiel skaidulos centre; 2)branduoli
grandinls skaidulos, kuri branduoliai centrinje recepcinje dalyje yra isirikiav
grandinl. Branduoli grandinls skaidulos yra dvigubai plonesns ir trumpesns u
branduoli maielio skaidulas.
Aferentin inervacija. Kiekvien intrafuzin skaidul inervuoja storos 1317 mm
skersmens Ia grups nervins skaidulos, kurios centre sudaro spirals pavidalo galnes,
JUDESI FIZIOLOGIJA
181
vadinamas pirminmis verpsi galnmis. Kiekvien raumen verpst inervuoja viena

Ia skaidula, isiakojanti kelias spiralines galnes. Dauguma intrafuzini raumenini
skaidul turi dar ir antrines verpsi galnes, kurias sudaro viena arba dvi smulkesns II
grups nervins skaidulos. ios skaidulos bna alia pirmini galni (5 pav.).
Motorin
inervacija.
Intrafuzines
raumenines
skaidulas
inervuoja
-motoneuron (gama-motoneuron) aksonai. Ekstrafuzines raumenines skaidulas,
kurios neeina raumenines verpstes, inervuoja -motoneuronai (alfa-motoneuronai).
Raumen verpstes inervuoja tik -motoneuronai, j akson sinapss yra periferinse
intrafuzini raumenini skaidul dalyse. mogaus nugaros smegenyse randama nedaug
-motoneuron (beta-motoneuron), inervuojani ir intrafuzines, ir ekstrafuzines
raumenines skaidulas.
Raumen verpsi reakcija tempim. Ltai tempiant raumen verpstes, kartu
aktyvuojamos pirmins ir antrins verpsi galns. J impulsacijos danis didja
proporcingai tempimo laipsniui - tai verpsi receptoriaus statinis atsakas. Tempiant
raumen verpstes vis didesniu greiiu, ypa padidja pirmini galni impulsacijos
danis, antrini galni impulsacijos danis maai kinta.
is padidjs pirmini galni atsakas staig tempim vadinamas dinaminiu atsaku.
Nustojus didti receptoriaus ilgiui, pirmini galni impulsacijos danis greitai sumaja
iki statiniam atsakui bdingo lygio. Staigiai sutrumpjus verpstms, taip pat sumaja
pirmini galni impulsacijos danis.
Dinamins branduoli maielio skaidulos slygoja dinamin verpsi atsak, statins
branduoli maielio ir branduoli grandinls skaidulos statin verpsi atsak.
Motoneuronus, inervuojanius intrafuzines raumenines skaidulas, galima skirti du
tipus: statinius ir dinaminius. Jaudinant statinius g-motoneuronus, padidja statinis
verpsi atsakas, jaudinant dinaminius dinaminis.
Sausgysli itempimo receptoriai isidst griaui raumen sausgyslse tose
vietose, kur raumenins skaidulos pereina sausgysles. Tai Goldio receptoriai, esantys
ant plon sausgysli skaidul, padengti sausgysline kapsule (6, 7 pav.). Kiekvien
Goldio receptori inervuoja viena Ib aferentin skaidula, kuri receptoriuje isiakoja
daugel plon nervini galni, nepadengt mielinu (6, 7 pav.). Goldio receptoriai
taip pat pasiymi statiniu ir dinaminiu atsaku. Stipriai susitraukiant raumeniui,
kolagenins skaidulos suspaudia nervines galnes ir tada labai padidja Goldio
receptori impulsacijos danis, kuris bna proporcingas raumen susitraukimo jgai,
deformuojaniai receptori. Sausgysli organai informuoja nervinius centrus apie
raumens sitempimo laipsn, isitempimo greit. Raumen verpsts vis pirma reaguoja
raumens ilgio, o Goldio receptoriai raumens jgos pokyius.
Visi mogaus skersaruoiai raumenys turi raumen verpsi ir sausgysli Goldio
receptorius. Verpsi skaiius priklauso nuo raumens dydio ir funkcijos. Smulkiuose
rank raumenyse verpsi 40, o trigalviame asto 500. Visuose mogaus raumenyse
apie 20000 verpsi. Daugiausia verpsi yra platakos raumenyse iki 130 verpsi 1g
raumen audinio. ie raumenys prisitaik atlikti tikslius judesius. imtui verpsi tenka
5080 sausgysli Goldio organ.
6 pav. Goldio receptorius (Vitkien, 1999)

1 aferentin skaidula; 2 raumenins skaidulos; 3 sausgysl; 4 kapsul;
5 juntamosios nervins galns
7 pav. Goldio sausgysli receptorius (organas) yra ties raumens ir sausgysls jungtimi.
Kiekvien Goldio receptori (organ) inervuoja viena Ib nervin skaidula, kur receptoriuje
isiakoja smulkias nervines galnes, nepadengtas mielinu. Kolagenins skaidulos yra tarsi
peraustos nervinmis galnmis. Itempus receptori, kolagenins skaidulos suspaudia
nervines galnes, kurios atsako tai impusacijos danio padidjimu (Kvelaitis ir kt., 1993)
JUDESI FIZIOLOGIJA
183
Snari receptoriai informuoja apie atskir kno dali padt erdvje priklausomai vienas nuo kito. ie receptoriai tai laisvosios nervins galns arba nervins galns specialiose kapsulse. J itempimas, pasikeitus snario kampui, sukelia aferentinse skaidulose
impulsacij. Vieni receptoriai siunia informacij apie snario padt ir j impulsacija vyksta
vis laik reikalingam kampui palaikyti. Kiti snari receptoriai sujaudinami tik judesio per
snar metu, t.y. siunia informacij apie judesio greit. Signalai, einantys i raumens skaidul receptori, sausgysli organ, snarini maieli ir odos taktilini receptori, vadinami kinestetiniais, t.y. informuojaniais apie kno judes. J dalyvavimas judesi reguliacijoje yra skirtingas. Snari recepcija leidia mogui geriau skirti judesius per snar, negu
raumens tempimo skirtumus statinse padtyse arba palaikant svor.
1. Kas yra proprioreceptoriai? Kokius inote?
2. Raumenini verpsi reakcija tempim.
3. Kokius inote sausgysli itempimo receptorius, koks j veikimo mechanizmas?
4. Snari tempimo receptoriai. Kokia j paskirtis?
Literatra
Kvelaitis, E., Ratkeviius, A., Miliauskas, R. (1993). Kompiuterizuoti fiziologijos praktikos darbai. 12 dalis.
Lippincot Williams, Williams.
Vitkien, I.N. (1999). Sensorins sistemos: mokomoji priemon. Kaunas: LKKA.
4.6.
Kno kompozicija

Raumenys- tai tam tikri mechanizmai, kurie susitraukdami chemin energij paveria
mechanine (darbu ir iluma). Griaui raumenys sudaro 4050 proc. kno mass. Dar 10
proc. kno mass tenka irdies ir lygiesiems raumenims. Raumenys dirglus audinys. Raumenys kartu su sausgyslmis sudaro judjimo aparat, leidiant mogui judti erdvje.
Raumen reikm tokia: 1)judina kn erdvje arba atskiras kno dalis viena kitos atvilgiu (lokomocija); 2)suteikia knui form; 3)gamina ilum; 4)lygij raumen funkcija.
Skiriami tokie raumenys: 1)skersaruoiai, 2)irdies ir 3)lygieji raumenys (8pav.). Taip
pat raumenys gali bti skiriami pagal mioglobin: 1)baltieji, 2)raudonieji.
a.
b.
c.
8 pav. Raumenini skaidul tipai: a skersaruoiai griaui,

b irdies ir c lygij raumen skaidulos (Wilmore, 2004)
Pagrindins skersaruoi raumen funkcijos yra tokios: 1) atlieka lokomocij,
2) palaiko kno poz, 3) ilumos gamyb. Skersaruoiai raumenys pasiymi iomis
savybmis:
Dirglumas. Raumenis inervuoja motoneuronas. Galimi tokie dirginimai:
a)tiesioginis,
b)netiesioginis (adekvatus dirgiklis).
Kontraktilikumas. Tai raumens gebjimas susitraukti. Paveikus dirgikliui, susidaro
raumens veikimo potencialas, kuris sklinda raumeninmis skaidulomis ir sukelia viso
raumens susitraukim, t.y. atlieka mechanin darb.
Abipusis laidumas. Raumuo praleidia dirginimus abi miofibrils puses.
Tonusas. Raumenys gauna i motoneuron pastovius impulsus, kurie palaiko
raumen tonus. Nerviniai centrai jauia, kokia raumens bkl periferijoje. Priklausomai
nuo to motoneuronais sklinda impulsai. Tonusas raumenims susitraukiant padidja.
Elastikumas (tamprumas). Paleidus tempt raumens juostel, ji grta pirmin
padt. Tamprumas priklauso nuo raumenini skaidul ilgio ir jungiamojo audinio.
Plastikumas. Deformuota raumens forma dar kur laik ilieka pakitusi, nors dirgiklis
ir nebeveikia.
Visos ivardytos raumen savybs suteikia kno paviriui tam tikr reljef, pagal kur
galima vertinti mogaus griaui raumen funkcij ir treniruotum.
Raumenys, iklojantys vidaus organ sieneles, vadinami visceraliniais (vidiniais), jie
skiriasi nuo skersaruoi raumen tuo, kad neturi skersaruoikumo, todl vadinami
lygiaisiais raumenimis. Tarpin padt tarp skersaruoi ir lygij raumen uima irdies
raumuo, nors jis skersaruois, bet savo struktra ir funkcijomis skiriasi nuo skersaruoi
raumen. Skersaruoiai raumenys ivysto didesn jg, negu lygieji, taiau lygij
tonusas stipresnis ir pastovesnis.
JUDESI FIZIOLOGIJA
185
4.6.1.
Raumens struktra
9 pav. Raumens struktra (McArdle ir kt., 2007)

Griaui raumuo sudarytas i grups raumenini pluoteli, kiekvienas i j sudarytas
i tkstani raumenini skaidul, kuri kiekis nusistovi per 4-5 mn. nuo gimimo (8
pav.). K tik gimusio kdikio skaidul storis sudaro 1/5 suaugusio mogaus skaidul
storio. Raumenini skaidul skersmuo gali rykiai keistis treniruojantis. Normalus skaidul
storis siekia 10-80m. Raumenin skaidula yra pagrindinis raumens struktrinis vienetas.
Raumenins skaidulos storis yra apie 10100m, ilgis 1-40cm.
Raumenins skaidulos sukelia jg, kuri per ias jungiamojo audinio plveles perduodama
sausgyslms ir kaulams (su sausgyslmis kolageninmis skaidulomis jungiasi jungiamojo
audinio tarpsluoksnis ir raumenini skaidul pluotus jungiantis raumens dangalas).
Raumenin skaidula i iors padengta plona tampria membrana - sarkolema. Jos
membrana panai kit membran struktr, i dalies nervini. Raumenini lsteli
membrana yra svarbi susidarant ir praleidiant impulsus. J sudaro du sluoksniai: tikrosios
plazmos membrana ir iorinis apvalkalas. Iorinis apvalkalas raumenini skaidul galuose
susilieja su sausgysls skaidulomis, kurios susijungusios pluotus, sudaro sausgysles.
Raumenins skaidulos vidus vadinamas sarkoplazma. J sudaro dvi dalys.
Pirma - sarkoplazminis matriksas - skystis, kuriame nugrimzd raumenins skaidulos
kontraktiliniai (sutraukimo) elementai - miofibrils. skyst sudaro tirps baltymai
(pvz., mioglobinas), glikogeno granuls, riebal laeliai, fosfat turinios mediagos ir
kitos maos molekuls ir jonai. Antra sarkoplazmos dalis - sarkoplazminis tinklas. Tai
sudtingai tarpusavyje susijusi element sistema itst maieli, iilgini vamzdeli,
isidsiusi lygiagreiai tarp miofibrili.
Raumenin skaidul viduje perkerta skersini vamzdeli T-sistema. J membranos
struktra panai sarkolemos struktr. Skersiniai vamzdeliai susijungia su raumenins
skaidulos pavirutine membrana ir sujungia jos vidines dalis su tarplsteliniu tarpu.

Iilginiai vamzdeliai priglunda prie skersini ir sudaro vadinamsias cisternas kontakto
zonoje, ias cisternas nuo skersini vamzdeli skiria tarpas. Iilginiame skaidulos pjvyje
matoma struktra triada sijungianti skersin vamzdel su prigludusiomis prie jo i abiej
pusi cisternomis.
Sarkoplazminis tinklas turi svarbi reikm perduodant jaudinim i skaidulos
pavirins membranos vid miofibrilms ir susitraukiant. Per sarkoplazmin tinkl ir
skersinius vamzdelius taip pat gali vykti apykaitini produkt iskyrimas (i dalies pieno
rgties) i raumenins lstels tarplstelin tarp ir toliau krauj.
Raumenin skaidul sudaro nuo keli imt iki keli tkstani miofibrili, kurios
sudarytos madaug i 1500 plon aktino ir 3000 stor miozino filament (sil) (10pav.).
10 pav. Raumenins skaidulos struktra (McArdle ir kt., 2007)

Miozino ir aktino silai i dalies persidengia, todl viesias juostas sudaro tik aktino
silai, kurie izotropiki poliarizuotai viesai ir vadinami I-juostomis. Tamsiose juostose
yra miozino filamentai ir aktino sil galai. Tamsios juostos vadinamos A-juostomis,
nes jos yra anizotropikos poliarizuotai viesai. Nuo miozino filament kyo smulks
atsiakojimai, vadinami skersiniais tilteliais, kuri nra centrinje miozino dalyje. Aktino
silai tvirtinasi prie abiej Z-linijos gal. Z-linija tsiasi per visas raumenines skaidulas,
miofibriles ir sujungia jas vien darin, todl aikiai skiriamos tamsios juostos. Tai
bdinga griaui ir irdies raumenims, kurie vadinami skersaruoiais.
Tarp dviej Z-linij esanti dalis vadinama sarkomeru. Tai pagrindin pasikartojanti
raumens struktra. Centrinje A-disko dalyje yra H-zona (viesi zona). H-zonos viduryje
matyti M-linija, kurioje miozino silai yra susipyn vienas su kitu. H-zona atsiranda tik
itempiant raumenin skaidul (11pav.).
JUDESI FIZIOLOGIJA
187
11 pav. Aktino ir miozino filamentai (Kvelaitis ir kt., 1993)

Miozino filamentus (silus) sudaro daugelis miozino molekuli (12 pav.). Kiekviena
miozino molekul susideda i 2 sunkij grandi HMM ir 4 lengvj grandi
LMM. Abi miozino sunkiosios grandys yra susisuk, taiau viename gale jos atsiskiria ir
sudaro po vien miozino galvut. Miozino galvut turi vietas, kurios pasiymi ATP-azs
aktyvumu ir geba jungtis su aktinu. Miozino galvut geba skaldyti ATP molekules, o
atsipalaidavusi energija panaudojama mechaniniam darbui - raumens susitraukimui.
Kitas dviej susisukusi miozino sunkij grandi galas vadinamas uodega.
12 pav. Miozino struktra (Kvelaitis ir kt., 1993)

Miozino galvut ir miozino uodegos dalis sudaro skersinius tiltelius, kurie isikia i miozino sil kno (13pav.). Skersiniai tilteliai driekiasi visas puses nuo miozino silo. Centrinje miozino silo dalyje, skersini tilteli nra, nes jie pakryp abu sarkomero galus.
13 pav. Miozino molekuls schema (Kvelaitis ir kt., 1993)
Aktino filamentai sudaryti i aktino (A), tropomiozino (Tm) ir trij troponino baltym (TnC,
TnI, TnT). Aktino erd sudaro dvi F-aktino susisukusios grandys (14pav.). aktino sil sudt
eina ir 2 tropomiozino molekuli grandins, kurios yra prisitvirtinusios prie F-aktino sil ir
isidsto dviej aktino grandi sudarytame dubime. Periodikai prie tropomiozino grandini tvirtinasi trij troponino baltym kompleksas, sudarytas i troponino C (TnC prijungiantis Ca++), troponino I (TnI- slopinantis) ir troponino T (TnT- tropomiozin prijungiantis).
14 pav. Aktino filamento struktra (Kvelaitis ir kt., 1993)

4.6.2.
Nervo-raumens aparatas
Griaui raumen susitraukimas vyksta dl nervini impuls, kurie eina i speciali

nervini lsteli motoneuron. Raumenys ir juos inervuojantys motoneuronai sudaro
nerv ir raumen, arba judjimo, aparat (15pav.).
Motoneuron ryys su raumenimis vyksta per motoneuron aksonus. Tai ilgos
ataugos, einanios nuo motoneuron kn ir periferini nerv sudtyje pasiekianios
raumenis. Raumens viduje kiekvienas aksonas labai isiakoja ir sudaro galutines akeles.
Kiekviena galutin akel pasibaigia vienoje raumeninje skaiduloje, sudarydama nervo
ir raumens sinaps (16pav.). Vienas motoneuronas inervuoja tiek raumenini skaidul,
kiek jo aksonas turi galutini akeli. Motoneuronas, jo aksonas ir raumenins skaidulos,
kurios inervuoja t akson, kartu sudaro motorin vienet (15 pav.), kuris yra nerv
aparato pagrindinis funkcinis struktrinis vienetas.
15pav. Motorinis vienetas (McArdle, 2007)
JUDESI FIZIOLOGIJA
189
16 pav. Nervo ir raumens sinaps (Kvelaitis ir kt., 1993)

4.6.3.
Raumens kompozicija
Raumen kompozicija skirtingo tipo raumenini skaidul santykis raumenyse tai

vienas i svarbiausi raumen susitraukimo funkcij nulemiani faktori.
Raumenys impulsus gauna tik per motoneuronus, kurie yra nugaros smegen
priekiniuose raguose. Todl vienas protoneuronas, jo aksonas su galinmis akelmis
ir grup raumenini skaidul vadinami motoriniu vienetu (15pav.). Nuo motoneurono
dydio priklauso terminali ir inervuojam raumen skaiius. Todl skiriami didieji
(greitieji), maieji (ltieji) ir tarpiniai motoneuronai. Kuo didesnis motoneuronas, tuo
daugiau inervuoja raumenini skaidul. Sujaudinus motoneuron, susitraukia visos
raumenins skaidulos, kurios sudaro sinapses su to motoneurono aksono terminalmis.
Vieno motoneurono inervuojamos skaidulos maai skiriasi viena nuo kitos, nes raumen
skaidulos prisitaiko prie savo motoneurono. Taiau labai skiriasi raumenins skaidulos
skirting motorini vienet, nes jos aktyvuojamos skirtingais reimais.
Skiriami trys raumenini skaidul tipai pagal susitraukimo greit ir atsparum
nuovargiui (17pav.):
1)ltos, atsparios nuovargiui (1 tipas),
2)greitos, santykikai atsparios nuovargiui (2A tipas),
3)greitos, neatsparios nuovargiui (2B tipas).
17 pav. Raumenini skaidul tipai (McArdleir kt., 2007)

Ltosios, atsparios nuovargiui (1 tipo) raumenins skaidulos pasiymi mau miozino
ATP-azs aktyvumu ir galinga aerobine energijos apykaita. Juose daug mitochondrij
ir mioglobino, todl io tipo raumenins skaidulos yra raudonos. Motoriniai vienetai
ir raumenys (pvz., m.soleus), sudaryti i i skaidul, susitraukia ir atsipalaiduoja ltai,
taiau yra labai atspars nuovargiui.
Greitosios, santykikai atsparios nuovargiui (2A tipo) raumenins skaidulos uima
tarpin padt tarp 1 ir 2B raumenini skaidul. Jos pasiymi dideliu miozino ATP-azs
aktyvumu ir gerai ivystyta tiek aerobine, tiek anaerobine energijos apykaitos sistema.
Todl ios skaidulos susitraukia greitai ir yra santykikai atsparios nuovargiui.
Greitosios, neatsparios nuovargiui (2B tipo) raumenins skaidulos pasiymi dideliu miozino ATP-azs aktyvumu ir vyraujania anaerobine energijos apykaita. iose raumeninse skaidulose yra maai mitochondrij ir mioglobino, todl jos yra baltos. Motoriniai vienetai ir raumenys, sudaryti i i skaidul, greitai susitraukia ir atsipalaiduoja. ios raumenins skaidulos
neatsparios nuovargiui, nes greitai sunaudoja energij ir silpna aerobin energijos apykaita.
ie trys raumenini skaidul tipai skiriasi ir pagal ivystomos jgos dyd. Greitosios neatsparios nuovargiui raumenins skaidulos (2B tipo) vidutinikai ivysto 100 kart didesn jg
negu ltosios (1 tipo) skaidulos. Ivystoma jga skiriasi dl to, kad didieji motoriniai vienetai,
nervuojantys 2B tipo skaidulas yra patys didiausi pagal raumenini skaidul skaii ir j
raumenins skaidulos stambiausios. Maj motorini vienet, nervuojani 1 tipo raumenines skaidulas, i skaidul skaiius yra pats maiausias, o paios skaidulos yra smulkiausios.
Tiek valing, tiek refleksini judesi metu anksiausiai aktyvuojasi mai motoriniai
vienetai (1 tipo), sudaryti i nedidelio raumenini skaidul skaiiaus. Didinant valingas
pastangas arba stiprinant refleksin jaudinim, aktyvuojasi vis didesni motoriniai vienetai,
JUDESI FIZIOLOGIJA
191
susidedantys i didesnio raumens skaidul skaiiaus ir pasiymintys didesne jga (2A ir 2B

tipo). is vyksmas vadinamas motorini vienet traukimu darb (rekrutavimu). Motoriniai
vienetai traukiami darb pagal dyd.
vairiuose mogaus kno raumenyse ltj ir greitj raumenini skaidul santykis yra
nevienodas ir vairi moni labai skirtingas. Raumen bendrj fiziologin charakteristik
j jg, susitraukimo greit, itverm daniausiai rodo dviej tip skaidul procentinis
santykis. Kuo daugiau raumenyje greitj skaidul, tuo jis greiiau susitraukia ir didesn
didiausioji jga, kuri raumuo ivysto greitai susitraukdamas, tuo greiiau didja raumen
tampa susitraukimo pradioje (didesnis jgos gradientas arba staigioji jga). Kadangi
greitosios skaidulos energijos gamybai naudoja anaerobin glikolitin keli, raumenyse,
turiniuose daugiau toki skaidul, laktato koncentracija didesn negu raumenyse, kuriuose
daugiau ltj skaidul. Greitieji raumenys labiau pritaikyti trumpalaikiam darbui. Atvirkiai,
kuo raumenyse daugiau ltj skaidul, tuo jie itvermingesni ir turi savyb atlikti ilgalaik
darb. mogui senstant, greitj raumenini skaidul skaiius raumenyse maja. Greitosios
skaidulos taip pat plonja (hipotrofuojasi) su amiumi greiiau nei ltosios skaidulos. Tai i
dalies susij su pagyvenusi moni fizinio aktyvumo sumajimu, ypa didelio intensyvumo
fizinio krvio sumajimu, kuriems reikia greitj raumenini skaidul aktyvaus dalyvavimo.
To paties mogaus vairs skeleto raumenys turi nevienod skirting tip RS-
santyk, pvz., blauzdos plekninis raumuo turi 80 proc. I tipo RS-; rankos nykio
pritraukiamasis 78 proc.; blauzdos dvilypis 57 proc.; keturgalvio launies oninis
platusis 54 proc.; iedinis akies 16 proc. Aukto meistrikumo greiio jgos sporto
ak atstov raumenyse vyrauja greito susitraukimo RS-os (apie 60-80 proc.), o itverms
ciklini sporto ak atstov raumenyse lto tipo RS (2 lentel).
2 lentel. Sportuojani ir nesportuojani asmen raumen kompozicija
Sporto aka
Lytis
Raumuo
Kanojos irkluotojai
V
M
V
M
V
M
V
V
V
V
Rutulio stmikai
Blauzdos
dvilypis
Blauzdos
dvilypis
oninis
Platusis
Deltinis
Blauzdos
dvilypis
Deltinis
Blauzdos
dvilypis
oninis
platusis
Blauzdos
dvilypis
Sprinteriai
Ilg nuotoli
bgikai
Dviratininkai
Plaukikai
Sunkiaatleiai
Nesportuojantys
V
M
Skerspjvio plotas, m2
lt
greit
RS
RS
5,878
6,034
3,752
3,930
8,342
6,485
4,441
4,128
6,333
6,116
5,487
5,216
-
Proc.
lt RS
24
27
79
69
57
51
67
Proc.
greit RS
76
73
21
31
43
49
33
44
56
5,060
8,910
71
29
4,920
7,040
38
62
6,367
6,441
47
53
4,722
4,709
52
48
3,501
3,141
Sportinje praktikoje, atrenkant jaunuosius sportininkus vairias sporto akas,

individualizuojant treniruoi krvius, raumen kompozicijos vertinimas turi didel
reikm. Tiesioginis io rodiklio nustatymas yra atliekamas raumen biopsijos bdu, paimant
raumeninio audinio gaball (bioptat) ir histocheminiais tyrim metodais, nustatomas
vairi ferment (oksidacini arba glikolitini) aktyvumas RS-ose, juos daant. Tai sudtingas,
invazinis, traumuojantis raumen, raumen kompozicijos nustatymo bdas. Todl yra
iekoma vairi tyrimo metod, kuri pagalba galima bt netiesiogiai sprsti apie skirtingo
tipo RS- santyk raumenyse. Atsivelgiant skirting tip RS- funkcini charakteristik
(susitraukimo greit, jg, ivystom galingum, atsparum nuovargiui) ypatumus, galima
pasinaudoti tokiais testavimo metodais, kurie charakterizuoja skeleto raumen greiio
jgos rodiklius bei vargstamum. Tai galima atlikti vairi fizini pratim pagalba: atliekant
vertikalius uolius, pedaliuojant veloergometru, bgant ir t.t. Nustatant greiio jgos
rodiklius, btina registruoti atliekam fizini pratim vienkartinio arba trumpalaiki (5-15
sek.) ciklikai besikartojani judesi parametrus: judesio atlikimo greit, jgos ivystymo
greit (jgos gradient), maksimali jg, ivystom galingum ir t.t. ie pratimai turi bti
atliekami maksimaliu intensyvumu, maksimaliomis valios pastangomis. vertinant raumen
atsparum nuovargiui, tiriamasis privalo atlikti parinkt fizin pratim taip pat maksimaliu
intensyvumu (galingumu) ilgesn laiko tarp (1 min. ir daugiau). iuo atveju nustatoma, kaip
kito (majo) raumen susitraukimo funkcij charakterizuojantys rodikliai. Pagal princip
Skandinavijos mokslininkai (Bosco ir kt., 1983) pasil metodik, kurios pagalba nustatoma
koj tiesj raumen kompozicija, atlikus 60 sek. vertikalius uolius maksimaliomis
pastangomis. Nustatomas atlikto darbo vidutinis galingumas per pirmas ir paskutines
15 uoliavimo sek. Vidutinis galingumas per pirmas 15 sek. charakterizuoja koj raumen
greiio jgos ypatyb, o skirtumas tarp io rodiklio ir vidutinio galingumo darbo pabaigoje
vargstamum (arba atsparum nuovargiui). Galima teigti, kad kuo didesnis pradinis darbo
galingumas ir vargstamumas, tuo didesnis kiekis raumenyse vyrauja greito susitraukimo tipo
RS-. Atliekant tok testavim, gali bti pasirenkama ir kita lokomocij ris (bgimas, darbas
veloergometru ar darbas kito tipo ergometru, vaiavimas dviraiu ir t.t.).
1. K vadiname raumen kompozicija?
2. Kokius inote raumen kompozicijos nustatymo metodus?
3. Kuo ir kodl skiriasi vairaus tipo raumen skaidul susitraukimo galingumas?
4. Kuo ir kodl skiriasi vairaus tipo raumen skaidul atsparumas nuovargiui?
5. Kuo skiriasi skirtingos specializacijos sportinink raumen kompozicija?
Literatra
Kvelaitis, E., Ratkeviius, A., Miliauskas, R. (1993). Kompiuterizuoti fiziologijos praktikos darbai. 12 dalis.
Lippincot Williams, Williams.
Stasiulis, A., Dubininkait, L., Vencknas, T. (2005). Sporto fiziologijos ir pratim fiziologijos laboratoriniai darbai. Kaunas.
JUDESI FIZIOLOGIJA
193

Vitkien, I. N., apkauskien, S. (2009). mogaus fiziologija (nerv sistema ir judjimo aparatas). LKKA, Kaunas.
4.7
Apilimo ir atvsimo fiziologija

4.7.1.
Pramanktos fiziologin charakteristika
Pramankta - tai smoningai prie treniruot ar varybas atliekama speciali fizin

veikla. Ji sprendia iuos pagrindinius udavinius:
optimizuoja priestartin bsen,
pagreitina sidirbim,
pagerina tolimesns veiklos rezultat.
Paprastai, pramankta skirstoma bendrj ir specialij. Bendrojoje dalyje atliekami
bendro pobdio pratimai (jimas, bgimas, gimnastikos pratimai), o specialioje dalyje
- artimi bsimai veiklai pratimai.
Bendroji pramanktos dalis turi tok poveik organizmui:
1. Padidina sensorini ir motorini, vegetacini nervini centr jaudrum, suaktyvina
vidaus sekrecijos liaukas, pagerindama organizmo funkcij reguliavim.
2. Suaktyvina deguon transportuojani sistem veikl. Tai sumaina deguonies
deficit sidirbimo metu, sumaina mirties tako tikimyb.
3. Pramankta turi teigiam poveik termoreguliacijai, suaktyvindama odos kraujotak
ir sumaindama prakaitavimo slenkst.
4. Pramankta padidina kno, ypa raumen temperatr. Tai padidina raumen
susitraukimo galingum, impuls sklidimo greit nervais, sumaina kraujo klampum,
padidina metabolizmo greit, gerina raumen aprpinim deguonimi.
5. Turi prietraumin poveik, padidindama raumen, sausgysli, raii elastingum,
pagerindama ekstrapoliacij.
Specialioji pramanktos dalis suadina ir pritaiko prie reali slyg bsimai veiklai
reikalingus motorinius gdius.
Pramanktos trukm priklauso nuo daugelio faktori: bsimos veiklos pobdio,
aplinkos slyg, individuali organizmo ypatybi ir t.t. Intervalas tarp pramanktos
pabaigos pabaigos ir pagrindins veiklos pradios pradios neturt viryti 15 min.
Pramanktos vaidmuo nevienodas vairiose sporto akose. Pramankta santykinai
svarbesn prie maksimalaus intensyvumo, jgos ir greiio reikalaujani veikl, negu
prie neintensyvi ilgai trunkani veikl.
4.7.2.
Atsigavimas
Atsigavimu sporto fiziologijoje vadinami procesai, kurie vyksta organizme po fizinio

krvio. Tai perjimas nuo greitosios organizmo adaptacijos prie ilgalaiks, kuri didina
organizmo darbingum. Atsigavimo metu vyksta dvi proces grups: 1) homeostazs

reguliacija; 2) vairi energetini ir struktrini komponent sintez. Jiems bdinga
keletas bendrj dsningum.
Aerobinis atsigavimo pobdis. Visa atsigavimo procesams reikalinga energija gaunama
aerobiniu bdu, todl deguonies vartojimas po bet kokio fizinio darbo padidja. Tai
vadinama deguonies skola. Nemaa jos dalis susijusi su vadinamuoju deguonies trkumu
dirbant, kur galima apibrti kaip skirtum tarp teorinio deguonies poreikio ir realaus
deguonies vartojimo. Organizmas po darbo tarsi susigrina t deguonies kiek, kurio
trko dirbant. Taiau faktikai deguonies skola yra didesn u deguonies trkum.
Deguonies vartojimo po darbo kreiv turi dvi bdingas dalis: pirmomis atsigavimo
minutmis deguonies vartojimas maja spariai, o po to daug liau ir ilieka padidjs
net iki 2-3 par. Pirmoji dalis, kuri trunka 2-3 min., vadinama greituoju deguonies skolos
komponentu, o antroji - ltuoju deguonies skolos komponentu. Greitojo komponento
metu deguonis daugiausia skiriamas ATF ir KF atstatyti, deguonies atsargoms veniniame
kraujyje ir raumenyse papildyti. Ltojo komponento metu deguonies daugiausia
vartojama laktatui paalinti, taip pat KF, angliavandeni, riebal ir baltym sintezei
aprpinti energija. Tiek greitojo, tiek ir ltojo komponent metu atitinkamo deguonies
kiekio reikia intensyvesnei negu ramybs metu irdies ir kvpavimo veiklai aprpinti.
Atsigavimo fazs. Atsigavim galima skirstyti tokias fazes: greitj, ltj,
superkompensacijos ir vlyvj. Pirmj dviej fazi metu organizmo darbingumas yra
maesnis negu prie darb, treiosios fazs metu padidja, o ketvirtosios - panaus kaip
ir prie darb. Sportinei treniruotei labai svarbi treioji faz, kuri laiduoja treniruotume
augim. Padidjusio darbingumo esm - energetini ir struktrini komponent sintez
didesn u darbin lyg.
Superkompensacijos dydio priklausomyb nuo atlikto darbo apimties. i priklausomyb
turi S raids form. Kai atlikto darbo apimtis labai maa, superkompensacijos praktikai
nra. Kai atlikto darbo apimtis didesn u atitinkam slenkstin rib, kuo daugiau darbo
atliekama, tuo didesn superkompensacija. Taiau, jei darbo apimtis labai didel,
superkompensacija labai sumaja arba visai inyksta.
1. Kaip skirstoma pramankta?
2. Pramanktos poveikis organizmui.
3. Aerobinis atsigavimo pobdis.
4. Kokios yra atsigavimo fazs?
5. Kas yra superkompensacija?
Literatra
Skurvydas, A. (2008). Judesi mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinimas,
treniravimas, metodologija. LKKA.
Stasiulis, A., Dubininkait, L., Vencknas, T. (2006). Sporto ir pratim fiziologijos laboratoriniai darbai. LKKA.
JUDESI FIZIOLOGIJA
195

4.8.
Fiziologinis treniruoi krvio komponent derinimas

Jgos ir greitumo lavinimo fiziologiniai pagrindai
Raumuo skirtingai adaptuojasi prie jgos, galingumo, greitumo ir itverms
reikalaujanio darbo. Lavinant raumen jg ar greitum, padidja miofibrili kiekis
(raumenin skaidula pastambja), hipertrofuojasi raumenins skaidulos, padidja
citoskeleto ir jungiamojo audinio mas, danai stebimas raumenini skaidul
skaiiaus padidjimas (hiperplazija), padidja specifin raumens jga, t.y. raumens
jga, prilyginta vienam raumens skerpivio ploto vienetui, gali padaugti sarkomer
(raumuo pailgja). Specifin raumen jga gali padidti ne dl miofilament
pastiprjimo, o dl raumens susitraukimo mechanikos pagerjimo. Trys pagrindiniai
stimulai skatina raumen hipertrofij: 1) metabolinis (kai sumaja raumeninje
skaiduloje energetinis potencialas ir padidja neorganinio fosfato, kreatino, ADP
ir vandenilio jon koncentracija), 2) hormoninis (testosterono, insulino ir augimo
hormono koncentracijos padidjimas) ir 3) mechaninis stimulas, kai dl raumens
susitraukimo ar itempimo per citoskelet yra aktyvuojamas raumens baltym
sintezs mechanizmas. Greitumo lavinimo metu labiau pakinta sarkoplazminio
tinklo apimtis, fermento miozino ATP-azs aktyvumas, baltymo parvalbumino kiekis,
todl padidja raumens susitraukimo galingumas, greitis, atsipalaidavimo greitis,
o maksimali raumens susitraukimo jga nepakinta. Raumens adaptacija prie fizinio
darbo priklauso nuo jo susitraukimo tipo bei ilgio, pvz., dirbant ekscentriniu rimu
ir didele susitraukimo jga, labiau sintetinamos lto tipo miozino sunkiosios grandys
ir padidja sarkomer skaiius. Lavinant raumen jg, ypa, kai padidja j mas,
raumens susitraukimo ir atsipalaidavimo greitis gali net sumati.
Raumens susitraukimo greitis ar jga gali padidti ne tik dl raumenini faktori, bet ir
dl nervini, t.y. dl motorinio vienet impulsavimo, rekrutavimo, sinchronizacijos ir raumen tarpusavio koordinacijos pagerjimo. ios MV aktyvavimo savybs gali pagerti ir
dl refleks suaktyvjimo, pvz., tempimo reflekso. Tada padidja raumens susitraukimo
jga ar greitis, o raumens mas nepakinta. Pradiniuose treniruoi etapuose raumen jga
labiau padidja dl nervini mechanizm poveikio, o vlesniuose dl raumen hipertrofijos, kuri ypa priklauso nuo hormon (testosterono, augimo hormono ir insulino) poveikio.
iuo metu manoma, kad didelio meistrikumo sportininkams raumen jga didja
i esms dl dviej mechanizm: nervini ir nuo hormon poveikio priklausianios
raumen hipertrofijos.
Judjimo gdi formavimosi fiziologiniai pagrindai
Automatikai, t.y. be smoningos kontrols atliekami judesiai vadinami judjimo
(motoriniais) gdiais, kurie pasiymi kintamumu (variabilumu), kas leidia imokt
judes atlikti vairiose slygose, ir stabilumu, rodaniu jo atsparum vairiems j

trukdantiems dirgikliams. Procesas, kurio metu imokstama nauj judjimo gdi,
vadinamas judesi mokymu (motoriniu mokymu). Iskiriamos susipaininimo,
asociacin ir automatizacijos gdi formavimosi fazs, kuri metu vyksta tam tikri
galvos smegen ievs srii (motorins, premotorins, sensorins ir kt.), bazalini
ganglij, smegenli funkciniai ir struktriniai pokyiai (manoma, kad didiausi
pokyiai vyksta sinapsse). Pirmos gdi formavomsi fazs metu judesiai atliekami
neefektyviai, reikalaujant daug nervini pastang, antroje fazje - efektyviau ir maiau
apie j galvojant, nes susidaro ryiai (asociacijos) tarp atskir centrins nerv sistemos
dali, o treioje fazje - beveik automatikai ir stabiliai. Susidars motorinis gdis
paprastai ilieka vis gyvenim.
Dabartiniu metu labiausiai paplitusi motorini gdi formavimosi teorija, vadinama
schemos teorija. i teorija pasiymi iais ypatumais:
1. Kai susiformuoja motorinis gdis, CNS susidaro judesi atlikimo schema.
Schema - tai judesio atlikimo lankstus planas, kuris gali bti koreguojamas priklausomai
nuo judesi atlikimo slyg. Kuo lankstesn schema, tuo imoktas vienose situacijose
judesys lengviau perkeliamas kitas.
2. Kuo daugiau susiformuoja judesi atlikimo schem, tuo lengviau galima imokti
nauj judes.
3. Kuo geresni ir prasmingesni ryiai tarp atskir schem, tuo ilgiau motorinje
atmintyje isilaiko motorinis gdis. Norint efektyviau imokti sudting judesi ar j
kombinacij, danai bandoma tam tikrus judesio elementus pagal prasm ar panaum
apjungti tam tikr sistem. Pvz., nustatyta, kad ymiai greiiau simename raides, kai
bandome i j sudaryti odius. Ir jei pasisieka rasti prasming odi, tai per trump
laiko tarp galime demonstruoti geras siminimo savybes. Tas pats principas taikomas
ir judesi imokimui: i gerai inom judesi element galima konstruoti sudtingas
judesi kombinacijas. Norint efektyviai susiformuoti gd, btina pirmiausiai iekoti
ryio su anksiau imoktais judesiais ir, remiantis ankstesne patirtimi, kurti naujus
judesius. Btina mokytis judesi krybos.
4. Norint, kad greitai ir stabiliai susiformuot motorinis gdis, mokymasis turi bti
aktyvus, t.y. mogus turi aktyviai planuoti judesio atlikim ir stengtis plan gyvendinti.
Kitaip tariant, prie atliekant judes CNS turi bti bsimo judesio vaizdas, kuris vadinamas
eferentine kopija.
5. Judesi mokymo ir lavinimo efektyvumas priklauso nuo nusiteikimo, domumo,
motyvacijos bei supratimo, k ir kaip reiks atlikti. Jei vaikas pats nori imokti judes, to
siekia ir ino, kaip tai atlikti, tai jis ymiai greiiau j sisavins. Tiek per didel, tiek ir per
maa motyvacija neleidia efektyviai mokytis nauj judesi ar atlikti anksiau imoktus
sudtingus judesius. Todl judesi imokimo ir atlikimo efektyvumas didia dalimi
priklauso nuo limbins sistemos funkcijos.
6. Tarp atliekam judesi efektyvumo ir j imokimo lygio nra tiesioginio ryio.
Jei per usimim atrodo, kad mediaga efektyviai sisavinama, tai dar negarantuoja
ilgalaikio gdio susiformavimo.
JUDESI FIZIOLOGIJA
197
Norint efektyviai suformuoti motorin gd, btina veikti 3 pagrindinius etapus:

pasirengimo, judesi atlikimo ir vertinimo. Kiekvienas i i etap takoja judesi
mokymo efektyvum. Pvz., kai vaikas pamato, kad jam sekasi, tas dar labiau stimuliuoja
j mokytis. is dsnis vadinamas efekto dsniu.
gdi formavimosi tempai priklauso nuo j susiformavimo laipsnio. Pvz., kuo
labiau itobulintas judesys, tuo maesni jo tolimesnio lavinimo tempai. Kai pradedama
mokytis, tai labai greitai sigyjame motorini gdi, taiau tolimesnis j tobulinimas
gali utrukti vis gyvenim. Tai gdi formavimosi dsnis. Be to, nemanoma judesi
ilavinti iki visiko tobulumo - tai begalinis procesas.
Itverms lavinimo fiziologiniai pagrindai
Nuovargis ir itverm visada konkrets. Todl lavinti galima tik koki nors konkrei
itverms r, o ne itverm. Jau minjome, kad galima iskirti maiausiai 4 itverms
ris: anaerobin alaktatin, anaerobin laktatin, aerobin ir statin. Tikslinga, ypa
lavinimo prasme, anaerobin laktatin ir aerobin itverm suskirstyti globalin ir
lokalin (pagal dirbani raumen kiek: jei dirba < 1/3 kno raumen kalbame apie
lokalin itverm, o kai > 2/3 - apie globalin).
Bet koki itverm nulemia tam tikros vairi organizmo sistem savybs ir t sistem
tarpusavio sveika, t.y. tam tikra funkcin sistema. Todl svarbu suprasti, kad mes galime
lavinti tiek visa funkcin sistem, nulemiani konkrei itverm, tiek ir selektyviai
takoti atskirus jos elementus. Tai priklauso nuo to, kok fizin krv mes atliksime. Ypa
tai aktualu treniruojant aukto lygio sportininkus, tarp kuri danai sultja varybini
rezultat augimas. tai btina atsivelgti naudojant koncentruotus treniruoi krvius.
Aerobins itverms lavinimui naudojami 2 pagrindiniai metodai: itisinis ir
intervalinis. Pagrindiniai krvio parametrai, kurie nulemia adaptacijos specifikum ir
dyd yra tokie: darbo intensyvumas, darbo trukm, treniruoi danumas, treniruoi ir
poilsio kaita mikro ir ilgesniame cikle, minimalus treniruoi kiekis, sukeliantis didiausi
poveik.
Darbo intensyvumas
Minimalus darbo intensyvumas, didinantis aerobin itverm, ypa aerobin
organizmo galingum, yra lygus laktatiniam slenksiui (LS). Didiausi efekt sukelia
darbas, kurio intensyvumas lygus laktato kaupimosi slenksiui (LKS).
Darbas, kurio intensyvumas maesnis negu LS, reikalauja labai didels trukms ir
lavina daugiausia aerobini energetini proces talpum, ypa riebal panaudojimo
energijai gaminti galimybes. Tokio intensyvumo darbas tik neymiai apkrauna deguon
transportuojanias ir vartojanias sistemas. Deguonies suvartojimas bna maesnis
negu 50 proc. maksimalaus. iuo atveju daugiausia dirba tik ltos raumen skaidulos
ir tai daro ne maksimaliu intensyvumu. Palyginus nedaug apkraunamos ir irdies
kraujagysli ir kvpavimo sistemos.
Jei dirbama didesniu u LKS intensyvumu, labai sumaja maksimali galima darbo
trukm, labai iauga ir dirbant spariai didja anaerobini energetini proces indlis,
kaupiasi laktatas, dl to aerobins itverms prieaugis tokio darbo metu bna maas.
Toks darbas jau dalinai lavina anaerobin laktatin itverm.
Praktikai treniruojantis geriausia krv dozuoti pagal darbo intensyvum. Taip pat
galima naudotis SD, tik reikia inoti jo reikmes, atitinkanias mintus slenksius. Be to,
SD, pagal kur vertiname treniruotje atliekamo darbo intensyvum, btina matuoti tik
pasibaigus sidirbimui, t.y. 5-6 darbo minut. Jei neinome tiksli testavimu nustatyt
SD reikmi ties LS ir LKS, jas apskaiiuoti galime naudodamiesi taip vadinamu SD
rezervu. Pastarasis rodiklis apskaiiuojamas i maksimalaus SD (220-amius) atimant
SD ramybje. Pvz., jei sportininkui 20 met, o jo SD ramybje - 60 k/min, tai jo SD
rezervas lygus 220-20-60=140. inant rodikl, galima apskaiiuoti apytiksles SD
reikmes ties abiem slenksiais. Nustatyta, kad LS pasireikia ties SD, gaunamu prie
SD ramybje pridjus 60 proc. SD rezervo, o LKS - prie SD ramybje pridjus 80 proc.
SD rezervo. Taigi, pavyzdyje paminto sportininko LS bna, kai SD lygus 144 k/min
(140/100*60)+60), o LKS - kai SD lygus 172 (140/100*80)+60). Labiausiai ios formuls
tinka bgimui ir akademiniam irklavimui. Kitose ciklins veiklos ryse btina atsivelgti
dirbani raumen kiekio skirtum. Pvz., dirbant veloergometru, SD ties anaerobiniais
slenksiais bna 15-20 k/min maesnis.
Taigi, taikant itisinio darbo metod, optimaliausias darbo intensyvumas lavinant
aerobin itverm - tarp LS ir LKS.
Taikant intervalin metod, rekomenduojama dirbti kritiniu darbo intensyvumu.
Tai toks intensyvumas, kai deguonies suvartojimas yra maksimalus. intensyvum
apytikriai galima apskaiiuoti pagal absoliui MDS reikm, o taip pat pagal SD.
Intensyvumas laikomas pakankamu, kai 1 darbo intervalo (2-4 min trukms) gale SD
bna maksimalus (220-amius). Dirbant tokiu intensyvumu, visos aerobin galingum
lemianios organizmo sistemos dirba maksimaliu apkrovimu.
Darbo trukm
Dauguma autori sutinka, kad minimali darbo trukm dirbant itisiniu metodu - 1015 min. Trumpesnis darbas i esms apsiriboja organizmo sidirbimo faze, nesukelia
ymesnio nuovargio, dl to gali turti treniruojam poveik tik labai emo treniruotumo
monms. Maksimali darbo trukm priklauso nuo varybins veiklos specifikos
(trukms) ir treniruoi tikslo bei treniruotumo (adaptacijos) lygio. Ilgiau treniruojantis,
rekomenduojama darbo trukm didinti, bet ne daugiau kaip 5-10 proc. per savait.
Taikant intervalin metod minimali darbo trukm turt bti 2-4 min., maksimali 15-20 min. Poilsio interval trukm apytikriai atitinka darbo trukm, poilsis turt bti
aktyvus (dirbama intensyvumu, ne didesniu u LS), siekiant greiiau likviduoti organizme
susikaupus laktat.
Treniruoi danumas
Minimalus treniruoi kiekis, sukeliantis efekt - 2-3 treniruots per savait.
Maksimalus - 4-5 per savait. Treniruojantis 1 kart per savait treniruotumas negerja, o
treniruotiems monms gali net pradti mati, kadangi kiekviena treniruot atliekama
vlyvojoje atsigavimo fazje ar net prasidjus deadaptacijai. Toks treniruoi danumas
gali tik palaikyti aerobin itverm tam tikrame lygyje, jei kitomis dienomis atliekamas
kitokio pobdio darbas, arba sultinti treniruotumo majim. Optimaliausias
treniruoi danumas - 3 kartai per savait. iuo atveju daugelis moni gali pradti
JUDESI FIZIOLOGIJA
199
kiekvien treniruot bdami superkompensacijos fazje, ir dl to treniruotumas nuolat

gerja. Dirbant 4-5 kartus per savait, organizmas nespja visikai atsigauti iki sekanios
treniruots, dl to kiekviena nauja treniruot pradedama ltojoje atsigavimo fazje.
Tokiu danumu gali treniruotis tik auktesnio lygio sportininkai, taikantys koncentruot
krvio planavimo metodik. Btina atsiminti, kad tokiu atveju po tam tikro koncentruot
krvi laikotarpio btinas specialus 7-10 dien atsigavimo mikrociklas, kurio metu
organizmas atsigauna iki superkompensacijos fazs, ir tuo paiu pagerja darbingumas.
Treniruoi idstymas
Yra duomen, kad dirbant 3 kartus per savait treniruoi idstymas aerobins
itverms prieaugiui ypatingos reikms neturi. Vis dlto, sveikatos, o taip pat
psichologiniu poiriu, ymiai naudingiau ir maloniau dirbti kas 2-3 dienos, kai kiekviena
treniruot pradedama superkompensacijos fazje. Rekomenduojama, ypa dirbant
daugiau 3 kart per savait, krv planuoti bang principu. iuo atveju mikrociklo
efektas labai priklauso nuo skirtingos apimties treniruoi tarpusavio isidstymo.
emiau pateiktoje lentelje pateikta apibendrinta mediaga apie aerobins itverms
lavinimo pagrindinius krvio parametrus.
3 lentel. Pagrindiniai krvio parametrai lavinant aerobin itverm
Metodas
Intensyvumas
Trukm, min
Treniruoi
danumas, k/sav.
Darbo pobdis
Poveikis
organizmui
Kiti niuansai
Itisinis
Tarp laktatinio ir laktato kaupimosi
slenksi
>10-15
2-5
Specifinis
1. Didelis energijos ieikvojimas
be ekstremalaus atramos judjimo
aparato ir kit fiziologini sistem
apkrovimo
2. Isekina raumen glikogen.
3. Skatina riebal metabolizm.
4. Didina CKK.
5. Didina aerobins oksidacijos
ferment aktyvum.
6. Didina atsparum hipertermijai.
7. Didina AAS.
8. Didina kvpavimo eaumen ir
miokardo atsparum nuovargiui.
Daugiau tinka jauniems ir maiau
treniruotiems sportininkams
Intervalinis
Kritinis (deguonies suvartojimas
maksimalus)
>2-4, darbo ir poilsio trukm
sutampa,
poilsis - aktyvus
2-5
Specifinis
1. Didina MDS.
2. Didina maksimal vegetacini
sistem galingum.
3. Didina CKK.
4. Didina kraujo buferin talpum.
5. Didina aerobini proces
galingum.
6. Gerina laktato likvidavim.
Daugiau tinka suaugusiems gerai

treniruotiems sportininkams
4 lentel. Anaerobins itverms lavinimas

Itverm
Anaerobin
alaktatin
Darbo intensyvumas
Maksimalus
Darbo trukm
20 - 25 sek.
Treniruoi danumas, k/sav

2 -5
Siekiama apkrauti
galingiausius ATF
resintezs bdus
Siekiama isekinti KF
ir ATF raumenyse ir
nuvarginti CNS
Anaerobin
laktatin
Submaksimalus
1 - 3 min.
Dirbant reiau 2 k/sav, net

ir menkai treniruotiems
zmonms prasideda
deadaptacija, t.y.
treniruotumas blogja
2 -5
Siekiama, kad darbas

trukt ilgiau ir bt
mobilizuojama
anaerobin glikoliz.
Siekiama, kad
susikaupt daug laktato
ir bt traeniruojami
laktato likvidavimo ir
atsparumo acidozei
mechanizmai.
Dirbant reiau 2 k/sav.,

net ir menkai treniruotiems
zmonms prasideda
deadaptacija, t.y.
treniruotumas blogja
1. Fiziologiniai pokyiai, vykstantys raumenyse lavinant jg arba greitum.
2. Fiziologiniai pokyiai, vykstantys raumenyse, lavinant itverm.
3. Kaip treniravimosi intensyvumas slygoja greiio, jgos, itverms ugdym?
4. Darbo trukm ir treniravimosi danumas itverms lavinimui.
5. Anaerobins alaktatins ir anaerobins laktatins itverms lavinimo ypatumai.
Literatra
Stasiulis, A., Dubininkait, L., Vencknas, T. (2006). Sporto ir pratim fiziologijos laboratoriniai darbai. LKKA
Skurvydas, A. (2008). Judesi mokslas: raumenys, valdymas, mokymas, reabilitavimas, sveikatinimas,
treniravimas, metodologija. LKKA
JUDESI FIZIOLOGIJA
201
5. BIOMECHANIKA
Modulio koordinator doc. dr. Danguol Satkunskien
Studentas inos mogaus judesi (pratim technikos veiksm) analizs metodus;
moks analizuoti judesi kinematinius parametrus, gebs nustatyti pratim technikos
klaidas.
Modulio turinys:
5.1. mogaus judesi (pratim, technikos veiksm) analizs metodai.
5.2. mogaus judjimo kinematika.
5.3. Specifini judesi technikos biomechanika.
5.1.
mogaus judesi (pratim technikos veiksm) analizs metodai

Biomechanika kaip mokslas nagrinja gyvn ir mogaus organ mechanines savybes
ir aktyvius judesius remiantis mechanikos dsniais ir gyvo organizmo anatominiais ir
fiziologiniais ypatumais.
Biomechanika - tai gyvn aktyvi judesi, j vidaus organ mechanins veiklos tyrimai.
Sporto ir fizini pratim biomechanika - bendrosios biomechanikos dalis, nagrinja
mogaus mechanin judjim fizini pratim metu; tiria sportininko motorin veikl,
susidedani i glaudiai susijusi judesi; nagrinja biologines ir mechanines judjimo
prieastis, t prieasi tak motorini veiksm atlikimui. Sporto pratim atlikimo
technikos pagrindus nusako biomechaniniai judjimo dydiai.
Pagrindinis sporto biomechanikos udavinys - jgos panaudojimo, atliekant fizin
pratim, efektyvumo vertinimas. Judesiai nagrinjami norint nustatyti, nuo ko priklauso
j veiksmingumas, kokiomis slygomis ir kaip geriau juos atlikti. Judesi ypatumai
priklauso nuo sportininko kno sudjimo, atramos ir judjimo organ sistemos
mechanini savybi, amiaus, lyties ir treniruotumo.
Geriausi sportini rezultat sportininkas gali pasiekti tobulai valdydamas judesius ir
j sistemas, racionaliai pritaikydamas juos prie funkcini savo organizmo galimybi, t.y.
jis turi sukurti racionali sportin technik. Reikia nuolat stebti technikos tobuljim
treniruoi metu, parinkti specialius fizinius pratimus ir treniruoklius, padedanius
geriau valdyti racionali technik ir vertinti treniruoi metod veiksmingum.
Sportininko judesiai analizuojami ne tik siekiant patobulinti sportininko technik, bet ir
ivengti traum, gerinti judesi mokymo kokyb, tobulinti sporto inventori ir kt.
Tradicikai sportininko techninis pasirengimas vertinamas vizualiai stebint judes
ir lyginant j su pasirinktu etalonu. Technikos etalonu laikoma aukiausi rezultat
pasiekusio sportininko technika arba judesio atlikimo apraas, kuris taip pat atitinka tam
tikr etalon.
Kokybin ir kiekybin judesi analiz

Remdamiesi savo iniomis bei patirtimi, treneriai stebdami aukltin daniausiai
atlieka kokybin judesi analiz subjektyviai vertindami mechaninius technikos
veiksm parametrus. iems parametrams apibdinti daniausiai naudojami apraomojo
pobdio palyginimai: liau, greiiau, aukiau, emiau, trumpiau, ilgiau, stipriau,
lengviau, maiau, daugiau ir t.t. Daugeliu atveju kokybin judesi analiz atliekama
stebint sportininko judesius akimis. Tokiu atveju stebjimo rezultatas priklauso nuo
regos ypatum, trenerio pastabumas bei patirties.
Yra nustatyta, kad regos sistema nra pajgi smoningai apdoroti ir tuo labiau
isaugoti atmintyje didel kiek informacijos (per sekund mogus gali smoningai
apdoroti tik 40-100 bit ir i j tik 1-10 bit lieka atmintyje), todl ji iskiria tik svarbiausi
vaizdin informacij ir j apdoroja. Pvz., buvo nustatyta, kad i vis uolio pagatu
technikos vertinimo kriterij koj mosto amplitud yra reikmingiausia. Galima manyti,
kad koj mosto amplitud yra labiausiai pastebima ir lengviausiai vertinama, lyginant su
kitais kriterijais (uolio aukiu, keli tiesimu, pd lenkimu, nuokimo technika), todl
regos sistema btent vaizdin pasirenka tolimesniam apdorojimui.
Danai neapdairus etalono sekimas duoda prieing rezultat: sportininko rezultatas
nustoja kilti, nes etalonin technika duotajam sportininkui yra nepasiekiama arba
nepriimtina dl jo kno sudjimo, atramos ir judjimo organ sistemos mechanini
savybi ypatum, fizinio ar psichinio parengtumo lygio ir kit individuali savybi.
Judesio veiksmingum lemia ne tiek vizualus jo atitikimas sektinam etalonui, kiek tam
tikri judesio biomechaniniai parametrai. Pirmiausia btina isiaikinti pagrindinius
sportin rezultat lemianius judesio rodiklius, vertinti j reikmingumo lygius, t.y.
sudaryti prioritetin eil, kurios pagrindu bt galima parengti duotojo sportininko
judesi tobulinimo program. Tam reikia atlikti kiekybin judesi analiz.
Kiekybin judesi analiz judesi mechaninius parametrus apibdina skaiiais, gautais
atliekant tikslius matavimus specialia ranga. Isami kiekybin judesi analiz reikalauja
ne tik specialios rangos, bet ir specifini ini bei gdi. Be to, isami kiekybin judesi
analiz reikalauja dideli laiko snaud. Daniausiai isami kiekybin technikos veiksm
analiz atliekama tik didelio meistrikumo sportininkams, nes didjant sportininko
meistrikumui, maja technikos klaid, jos tampa sunkiai pastebimos bei odiais
apibdinamos.
Treneriai kokybinius judesi stebjimo (1 pav.) rezultatus danai papildo kai kuriais
kiekybiniais technikos veiksm rodikliais, kuriuos nustato naudodami kiekvienam
prieinamas matavimo priemones - centimetrin juost, chronometr, vaizdo kamer.
JUDESI FIZIOLOGIJA
203
1 pav. Kokybinei analizei naudojama judesio videograma

Filmavimas leidia surinkti pakankamai daug kokybins informacijos: stebint atskir
kno dali padtis ir j tarpusavio ry, vertinant judes, j apraant: ltas, greitas,
nekoordinuotas, koordinuotas, savalaikis ir kt.
Kokybins judesi analizs etapai
Siekiant pagerinti pratim atlikim naudojant kokybin judesi analiz, btina atlikti
keturis ingsnius:
1. Sukurti teorin judesio model ir j apibdinti nusakant, kaip tas judesys turi atrodyti.
Btina nusprsti, kas bus analizuojama stebint pratim.
2. Stebti judesi atlikim. Apibdinti, kaip aukltinis atlieka pratim. Ar judesiai
koordinuoti (atsivelgiant meistrikumo lyg), kintantys, savalaikiai?
3. Palyginti pratimo model su atlikto pratimo technika. Nustatyti ir vertinti aukltinio
technikos klaidas.
4. Pateikti aukltiniui stebjimo rezultatus bei duoti nurodymus, kaip itaisyti klaidas.
Atliekant judesio kokybin analiz, j galima suskaidyti sudedamsias dalis ar fazes ir
atlikti taip vadinam fazi analiz.
Judesi technikos modelio sudarymas
Sportini judesi technikos apraymai yra pateikiami vadovliuose, treneriams ir
mokytojams skirtuose urnaluose, vaizdo juostose. Pateikta informacija turi bti kritikai
vertinta klausiant savs: Kodl is judesys atliekamas btent taip?, Ar visi sportininkai
rankos most turi atlikti btent tokiu bdu?, Koks io judesio ar jo elemento tikslas?,
Kodl ioje fazje liemuo sukasi btent taip? ir kt. Btina suprasti, kad t pat rezultat
galima pasiekti skirtingu bdu. tai kodl, prie pradedant analizuoti tam tikr technikos
veiksm, btina susidaryti judesi model paremt savo iniomis, patirtimi bei supratimu.
Kitas, labai svarbus, judesio modelio sudarymo etapas yra judesio tiksl ir udavini
apraymas, naudojant mechaninius terminus. Kuo tiksliau bus vardintas judesio tikslas,
tuo geriau bus atlikta judesi analiz, nes be tiksliai vardinto tikslo sunku nustatyti
pagrindinius efektyvios judesio technikos mechaninius rodiklius.
Lyginamoji analiz
Yra naudojami keli bdai, leidiantys nustatyti didiausi tak rezultatui turinius
biomechaninius judesio parametrus. Vienas i j yra lyginamoji analiz (2 pav.). Naudojant
modernius biomechaninius tyrimo metodus: didelio danio filmavimo kameras,
jgos platformas ir kt., atliekama didels imties vairaus meistrikumo sportinink
technikos veiksm analiz, kurios metu nustatomi tam tikri duotojo techninio veiksmo
biomechaniniai rodikliai.
2 pav. Lyginamoji technikos analiz

Tiriamieji suskirstomi grupes pagal savo meistrikum, apskaiiuojami gaut
biomechanini rodikli grups aritmetiniai vidurkiai, kurie lyginami tarpusavyje
nustatant skirtum patikimum. Tikimasi, kad rodikliai, kuri skirtumai tarp meistrikumo
grupi yra patikimi, reikmingai veikia siekiam rezultat (lemia sportininko techninio
pasirengimo lyg). Pvz., Lietuvos ir pasaulio elito uolinink tol technikos rodikli
analiz parod, kad Lietuvos uolinink sibgjimo greitis ir ilkimo greitis (3 pav.)
patikimai nesiskiria nuo geriausi pasaulio uolinink tol rodikli, taiau j energijos
transformacijos indeksas patikimai maesnis. Tai susieta su maesniu ilkimo kampu (4
pav.), kur slygoja atsispyrimo judesi technika bei atsispyrimo galingumas.
JUDESI FIZIOLOGIJA
205
Vx pastatymo
12
Vx ilkimo
**
Greitis, m/s
10
8
6
4
2
0
Lietuvos
Pasaulio
Pasaulio
Pasaulio
7,83 0,16m
8,14 0,08m
8,53 0,12m
8,93 0,05m
3 pav. Lietuvos ir pasaulio skirtingo meistrikumo uolinink tol horizontalus

kno mass centro greitis kojos pastatymo ant atsispyrimo lentels momentu
(vx pastatymo) ir ilkimo momentu (vx ilkimo). Paveiksle pateikti grupi viso
uolio ilgio vidurkiai su standartiniu nuokrypiu. * skirtumo tarp Lietuvos ir
pasaulio uolininki patikimumo lygmuo p < 0,05, ** p < 0,01
Vx pastatymo
12
Vx ilkimo
**
Greitis, m/s
10
8
6
4
2
0
Lietuvos
Pasaulio
Pasaulio
Pasaulio
7,83 0,16m
8,14 0,08m
8,53 0,12m
8,93 0,05m
4 pav. Lietuvos ir pasaulio skirtingo meistrikumo uolinink tol kno mass centro
ilkimo kampas. Paveiksle pateikti grupi viso uolio ilgio vidurkiai su standartiniu
nuokrypiu. * skirtumo tarp Lietuvos ir pasaulio uolininki patikimumo lygmuo p < 0,05
Ssaj metodas
Kitas bdas remiasi ssaj metodu. Yra apskaiiuojami koreliacijos (ssaj stiprumo)
koeficientai tarp rezultato ir biomechanini judesi parametr, bei nustatoma vidin
koreliacija tarp vairi nagrinjamo judesio parametr (koreliacin matrica). Koreliacijos
koeficiento dydis parodo atitinkamo parametro takos judesio rezultatui reikmingum.
Tuo remiantis, sudaroma judesio ar technikos elemento biomechanini parametr
prioritetin eil.
Regresin analiz leidia nustatyti judesio rezultato ir tam tikro biomechaninio
rodiklio priklausomybs charakter. Esant linijinei priklausomybei, galima tiktis,
kad nepriklausomai nuo sportininko meistrikumo, pagerinus judesio atitinkam
biomechanin parametr, pagers technikos veiksmo rezultatas. Nelinijin
(progresuojanti) priklausomyb rodo, kad duotasis judesio biomechaninis parametras
didesn tak daro auktesnio meistrikumo sportinink rezultatui (staiausia kreivs
liestin). Apverstos U raids formos priklausomyb (parabolin) rodo, kad egzistuoja
individuali optimali duotajam sportininkui judesio parametro reikm, leidianti jam
pasiekti geriausi rezultat.
Akivaizdu, kad aukiau pamintas technikos veiksm prioritetini biomechanini
parametr nustatymas ir juo paremtas sportininko technikos tobulinimo metodas, yra
subjektyvus, Galimos stebjimo ir interpretavimo klaidos, kurios sportininko rengimo
programoje gali duoti neigiam rezultat.
Lyginamosios analizs ir ssaj metodo trkumai:
judesi biomechanini parametr parinkimo atsitiktinumas (nepagrstai
pasirenkami keli i daugelio galim);
nepakankamai objektyvus prioritetins eils sudarymo pagrindas; nepagrstas
pasitikjimas gautais koreliacins duomen analizs rezultatais sudaro prielaid
tyrjui bti alikam formuluojant ivadas (siekiant ivengti klaid formuluojant
ivadas, koreliacins duomen analizs rezultatus btina pagrsti/paaikinti
logikos ir mechanikos dsniais);
nepakankama tyrim apimtis, j epizodikumas ir specifikumas. Sudarius
nepakankamai didel tiriamj grup, kai kurie svarbs parametrai gali likti
nenustatyti (statistini duomen patikimumui reikia pakankamo dydio tiriamj
imties);
empirinis io metodo pagrindas slygoja tam tikrus technikos modelio
netikslumus, nes eksperimentu gauti duomenys priklauso nuo taikyt tyrimo
metod (pasirinkt rodikli analiz lemia tyrjui prieinama matavimo ranga).
Teorin analiz (mechanikos dsni taikymas)
Sportini judesi technikos biomechaninis modelis sudaromas teorins analizs
pagrindu remiasi koordinacini judesi biomechaniniais principais. Trys judesio
biomechaninio modelio krimo ingsniai:
1.
Judesio tikslo apibrimas, t.y. siekiamo rezultato vardijimas, atsivelgiant
aukltinio meistrikumo lyg.
2. Judesio rezultato skaidymas. Norint palengvinti judesio modelio krim,
JUDESI FIZIOLOGIJA
207
kartais yra neivengiama judesio rezultat suskaidyti atskiras, nuosekliai isidsiusias

dalis, kuri visuma lemia viso technikos veiksmo rezultat. Toks skaidymas manomas
tik tais atvejais, kai varyb rezultatas yra nuotolis arba laikas. Pavyzdiui, uolio tol
rezultatas skaidomas tris dalis: atsispyrimo nuotolis + skrydio nuotolis + nuokimo
nuotolis. 100 m plaukimo rezultatas skaidomas starto trukm, plaukimo trukm ir
poskio trukm.
3.
Svarbiausi judesio parametr nustatymas, t.y. rezultat lemiani veiksni
nustatymas. ie parametrai turi bti nuosekliai idstyti. Galimi du bdai: a) idstymas
pagrstas sudtimi ir b) mechaniniais ryiais (5 ir 6 pav.).
Starto trukm
Atremties trukm
Skrydio trukm
Slinkimo trukm
5 pav. Plaukimo starto trukms sudedamos dalys

Atremties trukm
Reakcijos trukm
Kno padtis
Pasiruoimo trukm
Atsispyrimo trukm
BMC poslinkis
BMC greitis
Atsispyrimo jgos impulsas
Kno mas
6 pav. Plaukimo starto kontakto su bokteliu (atremties) trukms sudedamos dalys

ir mechaniniai ryiai
Technikos veiksmo teorinio modelio pasirinkimas priklauso nuo analizei keliam
udavini. Pvz., analizuojant plaukik galimybes varytis (varyb rezultato analiz),
plaukimo technikos analiz remiasi plaukimo tempo, t.y. grybnio ilgio ir grybio danio
analize, nes ie du plaukimo technikos rodikliai turi stipri ssaj su plaukimo greiiu.
Taiau grybnio ilgis ir danis yra tarpusavyje susij parametrai, todl siekiant patobulinti
plaukimo technik i parametr analiz nra veiksminga. Kadangi ryys tarp grybnio
ilgio ir tempo yra neigiamas, grybnio ilgis gali padidti paprasiausiai sumainus
plaukimo temp. Todl padidinus grybnio ilg ir sumainus temp plaukimo greitis
nepadids. Vien tik grybnio ilgio didinimas, neturint tam tikros plaukimo technikos
gerinimo strategijos, gali duoti neigiam efekt. I to seka, kad plaukimo grybnio ilgio ir
grybio danio analiz yra informatyvi, siekiant nustatyti plaukiko galimybes varytis su
kitais plaukikais, taiau nepakankamai informatyvi, norint sukurti plaukikui individuali

grybnio technikos gerinimo strategij.
Plaukimo technikos analizs modelis paremtas judesi biomechaniniais principais
vertina plaukik supani aplink, t.y. plaukik stabdanisias ir varanisias jgas,
bei energetines snaudas. Modelyje nurodyti ne tik biomechaniniai principai, bet
j pagrindu suformuluoti judesi tikslai ir udaviniai bei nurodyti kritiniai technikos
veiksmo momentai. Tuo remiantis sukuriama plaukimo technikos gerinimo strategija (7
pav.) paremta trimis pagrindiniais udaviniais:
1. Plaukiant ltai ir greitai sumainti stabdanios jgos impuls (hidrodinamin
pasiprieinim).
2. Padidinti varanios jgos impuls.
3. Sumainti metabolins energijos snaudas (mainti pasiprieinimo impuls ir
didinti varaniosios jgos impuls).
Pagrindiniai udaviniai
Mechanikos dsnis
Judesi tikslai
Udaviniai
Sumainti stabdanij
jg impuls
Padidinti varanij
jg impuls
Sumainti energijos
snaudas
Kno judjimo pokytis priklauso nuo j veikiani jg dydio ir veikimo trukms
Padidinti varanisias jgas

Kuo anksiau pradti
vandens ugriebim
Padidinti varanij jg veikimo trukm

Prailginti
traukimo faz
Kuo greiiau perneti

rank vir vandens
7 pav. Plaukimo technikos gerinimo strategija

Sportinink technikos veiksm biomechanikos analiz
Parengtas sportinio judesio biomechaninis modelis leidia tikslingiau atlikti
judesi analiz, vertinti sportininko technin parengtum, nustatyti technikos klaidas
bei numatyti technikos tobulinimo galimybes. Yra aiks svarbiausi judesio technikos
biomechaniniai rodikliai, kurie gali bti imatuojami tiesiogiai arba netiesiogiai.
Tiesioginiai matavimo metodai kai matuojamas btent tas dydis, kuris mums
reikalingas. Pvz., jg galima pamatuoti jgomaiu, judesio trukm laikmaiu, snario
kamp - goniometru. Tinklininkai ar plaukikai naudoja specialias pirtines su jose taisytais
tenzodavikliais. Tai leidia imatuoti smgio ar grybnio jg. Plaiai naudojamos jgos
platformos, kuriomis tiriamos bgik, uolinink, krepinink ir kit sportinink fiziniai
gebjimai dinamin jga, oklumas, greitumas. Jgos platforma leidia tyrinti atramos
reakcijos jgos kitim realiame laike einant, bgant, atliekant uolius. i platforma
taip pat naudojama moni pusiausvyros stabilumui tirti. Pagreiiui matuoti plaiai
naudojami akselerometrai. Jie naudojami ne tik analizuoti kno ar jo dali judjim, bet
ir tirti dinamins pusiausvyros stabilum. Sporte danai tenka matuoti sukamj judesi
kampo pokyius, kampinius greiius ir kampinius pagreiius. iuos dydius registruoti ir
matuoti patogu goniometrais arba inklinometrais. Daniausiai goniometrija naudojama
JUDESI FIZIOLOGIJA
209
su kitais metodais. Pvz., atliekant uol auktyn i vietos, registruojama atramos reakcijos
jga ir koj snari kamp kitimas.
Taiau ne visada turimomis priemonmis galima atlikti tiesioginius matavimus. Tada
naudojami netiesioginiai metodai, kurie norim biomechanikos dyd leidia apskaiiuoti
remiantis kitais inomais dydiais. Universaliausias ir geriausias vis kinematini rodikli
registravimo bdas yra filmuotos mediagos analiz. Judesiai gali bti filmuojami viena
arba keliomis vaizdo kameromis ir analizuojami naudojant specializuotas kompiuterines
judesi analizs programas.
1. K nagrinja sporto biomechanika?
2. Kuo skiriasi kokyb judesio analize nuo kiekybins?
3. Kokie yra kokybins judesio analizs etapai?
4. Kaip atliekama sportinink judesi technikos lyginamoji analiz?
5. Kaip atliekama technikos rodikli ssaj analiz?
6. Kokie yra lyginamosios analizs ir ssaj metodo trkumai?
7. Kaip sudaromas sportini judesi technikos biomechaninis modelis?
8. Kokios yra judesi biomechanini rodikli matavimo priemons?
Literatra
Muckus, K. (2006). Biomechanikos pagrindai: Vadovlis. Kaunas: LKKA, 304 p.
McGinnis, P. M. (2005). Biomechanics of sport and exercise. 2nd ed. Human Kinetics
5.2.
mogaus judjimo kinematika

Kinematika yra mechanikos dalis, nagrinjanti mechaninio judjimo formas.
Norint itirti mogaus kno judjim, t.y. jo padties kitim erdvje, pirmiausia reikia
mokti nustatyti jo padt. Taiau ia kyla kai kuri sunkum. Juk kiekvienas knas turi
matmenis. Mechaninio judjimo tyrim galima supaprastinti, vietoje kno svokos
vedus abstraki materialiojo tako svok. Materialiuoju taku suprantamas nykstamai
ma matmen fizikinis knas. Kn galima laikyti materialiuoju taku, jei tiriamos
aplinkos atvilgiu kno matmenys labai mai ir kno vieno tako judjimas nusako viso
kno judjim. Kadangi vairios mogaus kno dalys juda skirtingose erdvs vietose,
nustatant kno ar jo dali padt erdvje, btina i anksto pasakyti, kokiam materialiam
objektui prilyginamas mogaus knas.
Atskaitos sistema. mogaus ir kit kn judesius galima imatuoti tik lyginant j
padt kito laisvai pasirinkto kno atvilgiu. Knas, kurio atvilgiu nurodoma padtis,
vadinamas atskaitos knu. Atskaitos knas suprantamas kaip materialusis takas, t.y.
nekreipiama dmesio atskaitos kno matmenis. Pagal atskaitos kn tariame, kad
atskaitos sistema yra judanti arba nejudanti (8 pav.). Daniausiai atskaitos kn susiejame
su kuriuo nors ems taku. Per pasirinkt atskaitos kn ivedamos koordinai ays.
Tuomet kno padt nusako koordinats.
8 pav. em ir irklavimo treniruoklis - nejudantis atskaitos knas (paymtas mlynai),

valtis judantis atskaitos knas (paymtas geltonai)
Tako padiai nustatyti erdvje daniausiai vartojama dvimat (ploktumin) ar trimat
(erdvin) staiakamp koordinai sistema (9 pav.) arba polin koordinai sistema.
9 pav. Dvimat (deinje) ir trimat (kairje) staiakamp koordinai sistema

Koordinai sistema - tai metodas kiekvienam erdvs takui priskirti j atitinkani
skaii sek. Koordinai sistemos pagalba galima nustatyti kno, jo segmento padt
erdvje, sprsti atstumo tarp dviej tak, tako priklausymo duotai geometrinei figrai,
naujos tako padties j perklus duotu atstumu inoma kryptimi ir kitus panaius
udavinius. Jei knas juda tiese, jo padt nusako viena koordinat, ploktumoje - dvi,
erdvje - trys. Takas, kur atitinka i nuli susidedanti skaii seka, paprastai vadinamas
koordinai pradia. Koordinai sistema gali bti kno viduje ar iorje. Slenkamajam
kno judjimui analizuoti vartojama staiakamp koordinai sistema, o sukamajam
judjimui polin koordinai sistema (10 pav.). mogaus knas sudarytas i grandi
(kno dali), tarp savs sujungt jungtimis (snariais). mogaus kno dali judesiai
yra sukamieji, todl nagrinjant mogaus kno dali tarpusavio judjim daniausiai
vartojama polin koordinai sistema.
JUDESI FIZIOLOGIJA
211
10 pav. Staiakamp (kairje) ir polin (deinje) koordinai sistema. A) snari padtis

staiakampje koordinai sistemoje atskaitos pradios atvilgiu (0) nustatoma pagal
j projekcijas koordinai ayse: kelio koordinats (xk, yk), iurnos snario (x, y); B) kelio
snario padt polinje atskaitos sistemoje atskaitos pradios atvilgiu (0) nusako sukimosi
spindulys r (blauzdos ilgis) ir kampas
Staiakampi koordinai ai susikirtimo takas laikomas atskaitos pradia. Vartojant
staiakamp koordinai sistem snari padtis atskaitos pradios atvilgiu nustatoma
pagal j projekcijas koordinai ayse (9 pav.). Horizontalioji ais vadinama abscisi
aimi, o vertikalioji kordinai aimi. Snari projekcij nuotolis nuo atskaitos pradios
vadinamas snari koordinatmis. Kai snariai juda erdvje atskaitos pradios atvilgiu,
keiiasi j projekcij padtys ayse ir i projekcij nuotoliai nuo atskaitos pradios.
Vartojant polin koordinai sistem, kelio snario padt atskaitos pradios atvilgiu
nusako sukimosi spindulys r (blauzdos ilgis) ir kampas . ia atskaitos pradia laikoma
slygin atskaitos linija, einanti per sukimosi a (iurnos snar 9 pav.). Kelio snariui
keiiant padt sukimosi aies 0 atvilgiu, kinta blauzdos kampas .
Biomechanika naudoja du kno segment kamp skaiiavimo metodus. Pirmasis
metodas leidia apskaiiuoti absoliut kamp, t.y. segmento pasvirimo kamp fiksuotos
atskaitos sistemos atvilgiu. is kampas aprao segmento padt erdvje (9 B pav.).
Skaiiuojant absoliut kamp koordinai sistemos pradia perkeliama proksimalin
arba distalin segmento gal (pvz., skaiiuojant launies pasvirimo kamp, koordinai
sistemos pradia perkeliama klubo snario centr arba kelio snario centr). Abiem
atvejais segmento padtis bus matuojama nuo horizontalios deiniosios koordinai
aies prie laikrodio rodykl, todl kampo dydis priklausys nuo koordinai pradios
padties. Skaiiuojant segmento absoliut kamp, turi bti aikiai apibrta, kuriame
segmento gale yra koordinai sistemos pradia.
Antrasis metodas leidia apskaiiuoti reliatyv kamp, t.y. kamp tarp dviej
segment iilgini ai (1). Reliatyvus kampas nenurodo segmento padties erdvje,
nes, pvz., ranka, sulenkta per alkn 90, gali bti vairiose padtyse. Reliatyvus kampas
vadinamas tarpsegmentiniu arba snario kampu. Analizuojant mogaus judjim
daniausiai naudojamas reliatyvus snario kampas paskaiiuotas neutralios snario
padties atvilgiu, nes toks kampas aikiau aprao snario padt ir judjim (atitinka
anatomijoje apraytas snari judjimo kryptis), turi didesn praktin pritaikomum.
Poslinkis. Takui judant, keiiasi jo padtis koordinai sistemoje (11 pav.). Pvz.,
triuolininko kno mass centras i padties x3, y3 kojos pastatymo momentu pasislinko
padt x5, y5 uolio metu. Kryptin atkarpa tiess, jungianios pradin tako padt su
galine, vadinama poslinkiu (S). Poslinkis yra vektorinis dydis. Jo kryptis nuo pradinio
tako (x3, y3) galinio (x5, y5) link, o dydis lygus tiess atkarpos, jungianios galin ir pradin
padt, ilgiui. Poslinkio krypt galima ireikti laipsniais paskaiiavus poslinkio vektoriaus
pasvyrimo kamp. Kampo dydis (poslinkio kryptis) priklauso nuo kno poslinkio
vertikale (Sy) ir horizontale (Sx) kryptimi santykio. Duotuoju atveju horizontalus poslinkis
Sx yra lygus koordinai x3 ir x5 pokyiui: Sx = x5-x3, vertikalus poslinkis Sy lygus koordinai
y3 ir y5 pokyiui: Sy = y5 - y3. Poslinkis S yra Sx ir Sy atstojamasis vektorius, kurio dyd,
taikant vektori sudties lygiagretainio taisykl ir Pitagoro teorem, galima paskaiiuoti
naudojant i formul: S = (Sx2 + Sy2).
Poslinkio vektoriaus kamp apskaiiuojame naudojant tangento funkcij: tg = Sy / Sx.
11 pav. Judanio kno padties kaita koordinai sistemoje. Sx- horizontalus kno
poslinkis, Sy vertikalus poslinkis, S suminis poslinkis
uolio nuotolis, ingsnio ilgis, grybnio ilgis, yrio ilgis, rutulio, disko, ieties metimo
rezultatas ir pan. yra horizontalus kno poslinkis, kuris matuojamas pasirenkant ne kno
mass centro padt, bet tam tikr kno tak. Pvz., ingsnio ilgis einant ar bgant
tai atstumas tarp prieing kojos pd kontakto su atrama viet. Gali bti matuojamas
atstumas nuo vienos kojos kulno iki kitos kojos kulno arba nuo vienos kojos pirt iki
kitos kojos pirt (12 pav.)
12 pav. ingsnio ilgis einant ir bgant

Kalbant apie tako poslink, svarbu inoti tik pradin ir galin tako padt, nekreipiant
dmesio, kokiu keliu jis t padt pasiekia. Jei juddamas knas gro savo pradin
padt, poslinkis bus lygus nuliui. Pvz., jeigu bgikas bgdamas stadione ratu sustoja
toje paioje vietoje i kurios pradjo bgti, jo kno poslinkis bus lygus nuliui, nesvarbu
kiek jis rat nubgo.
JUDESI FIZIOLOGIJA
213
Sukamajam judjimui poslink nusako poskio kampas (). Kampinis poslinkis yra
vektorinis dydis, todl kalbant apie kampin judjim btina nurodyti sukimosi krypt.
iam tikslui danai naudojama deins rankos taisykl. Jei prie judjimo ploktumos
pridsime deins platakos iorin krat taip, kad atkitas nyktys bus statmenas
tai ploktumai, tai kiti sulenkti rankos pirtai rodys teigiam kampo matavimo krypt.
Snari kampinio judjimo teigiamai krypiai nustatyti svarbu inoti kno ir snari
judjimo ploktumas ir ais (13 pav.).
13 pav. mogaus kno ploktumos ir ays

Snari judjimo ploktumos ir ays. Snari judesiai strlinje ploktumoje
skersins aies atvilgiu parodyti 14 pav., kaktinje ploktumoje strlins aies atvilgiu
15 pav. ir skersinje ploktumoje staiosios aies atvilgiu 16 pav.
14 pav. Snari judesiai strlinje ploktumoje skersins aies atvilgiu

(McGinnis, 1999)
15 pav. Snari judesiai kaktinje ploktumoje strlins aies atvilgiu (McGinnis, 1999)
16 pav. Snari judesiai skersinje ploktumoje staiosios aies atvilgiu

(McGinnis, 1999)
Danai kampinio judjimo kryptis lyginama su laikrodio rodykls judjimo kryptimi.
Tuomet sakoma, kad knas juda pagal laikrodio rodykl arba prie laikrodio rodykl.
Jei laikrodio nugarin pus pridsime prie ploktumos taip, kad sukimo ais bt
statmena laikrodio paviriui, o jos kryptis eit nuo laikrodio priekinio paviriau pirmyn,
sukimasis prie laikrodio rodykl yra teigiamas, pagal laikrodio rodykl neigiamas.
Pvz., klubo ir kelio lenkimas atliekamas strlinje ploktumoje skersins aies atvilgiu
yra teigiamas kampinis judjimas, tiesimas neigiamas. Tarkim, kad pradinis kelio lenkimo
kampas yra 63, o galinis (koj pastaius ant atramos) 0. Kampinis poslinkis = 63 - 0
= 63 (17 pav.). iuo atveju blauzda sukasi prie laikrodio rodykl, todl kampinis
poslinkis yra teigiamas. Po atsispyrimo blauzda juda pagal laikrodio rodykl, todl
kampinis poslinkis yra neigiamas: = 0 - 48 = -48. Kelio snario kampinis poslinkis
viso analizuojamo judesio metu (17 pav. 1-4-ta kno padtis) yra 63 - 48 = 15. Klubo
snario kampinis poslinkis: 35 - 45 =-10.
JUDESI FIZIOLOGIJA
215
17 pav. Kelio ir klubo snari kampai einant sportiniu jimu

Trajektorija. Analizuojant kn judjim svarbu inoti ne tik pradin ir galin kno
padt, bet ir kokios yra tarpins padtys. Sujungus tarpines padtis linija gauname kno
judjimo erdvin piein, kuris vadinamas trajektorija (18 pav.). Trajektorijos ilgis rodo
tako nueit keli. Tako nueitas kelias, skirtingai negu poslinkis, yra skaliarinis dydis.
Sukamajam judjimui nueit keli nusako kampinis nuotolis.
18 pav. Kno tak trajektorijos

Pagal trajektorijos form kn judjimas skirstomas tiesiaeig ir kreivaeig. Taiau,
kn padtis ir judjimas yra reliatyvs, o tai reikia, kad skirting atskaitos sistem
atvilgiu ir kn padtis, ir judjimas skirtingi. Pvz., vaiuojant dviraiu rato krato takas
A atskaitos sistemoje XY bria kreiv, kuri vadinama cikloide (cikloid plokia kreiv,
kuri bria apskritimo, be slydimo riedanio tiese, takas) (19 pav.). Atskaitos sistemos
XY (rato aies) atvilgiu takas A juda apskritimu.
19 pav. Rato krato trajektorija skirting atskaitos sistem atvilgiu. XY - nejudanti

atskaitos sistema, XY judanti atskaitos sistema
Tiesiaeigis judjimas yra ideali svoka. Kadangi judant kn gali veikti vienokia
ar kitokia jga ar klitis, gamtoje stebime vairius kreivaeigius judjimus. Kiekvienos
kreivos trajektorijos atskirus lankus galima nagrinti kaip kno judjim apskritimais su
skirtingais spinduliais (20 pav.). Trajektorijos kreivumas K yra atvirkias dydis kreivumo
spinduliui R: K = 1 / R. Tai yra, kuo maesnis kreivumo spindulys, tuo didesnis trajektorijos
kreivumas. Jei takas juda apskritimu, trajektorijos kreivumas yra pastovus. Poslinkio (S)
kryptis bet kuriame trajektorijos take sutampa su trajektorijos liestins kryptimi.
20 pav. Kreivos trajektorijos kreivumo spindulys R ir poslinkio vektorius S

Labai danai sportininko ar sportinio rankio judjimas erdvje apraomas trijose ploktumose, todl vertinant sportin technik svarbu analizuoti judjimo trajektorij skirtingose ploktumose. Pvz., 21 pav. pateiktos trij didelio meistrikumo sportinink disko judjimo trajektorijos, kurios parodo sportinink technikos panaumus ir skirtumus.
JUDESI FIZIOLOGIJA
217
21 pav. Trij didelio meistrikumo diskinink disko judjimo trajektorijos: zy ploktuma

(vaizdas i ono); zx ploktuma (vaizdas i nugaros); xy ploktuma (vaizdas i viraus)
Atskaitos sistemos laikas. Atskaitos sistemai reikalingas laiko matavimas materialiojo

tako trajektorijos atskir tak laikui nustatyti. Galima sivaizduoti, kad laikrodiai idstyti
vairiuose koordinai sistemos takuose ir suderinti, sinchronizuoti elektromagnetiniais
signalais. Taip suprantamas atskaitos sistemos laikas klasikinje mechanikoje.
22 pav. Kno mass centro x koordinats kitimo grafikas bgant i emo starto
Koordinai idstymas laike leidia nustatyti kno padt erdvje bet kuriuo laiko
momentu. Pvz., bgiks kno mass centro x koordinats kitimo grafikas bgant i
emo starto leidia tiksliai nustatyti jos nubgt nuotol pirm ingsni metu (22 pav.).
Atskaitos takas yra starto linijos ym. Prajus 0,34 sek. po starto signalo bgik kirto
starto linij (koordinat 0). Pirmo ingsnio pradioje (0,54 sek. po starto signalo) ji buvo
0,54 m, o antro ingsnio pradioje (0,8 s po starto signalo) 1,6 m atstumu nuo starto
linijos. Prajus 1 sek. po starto signalo bgiks nubgtas nuotolis yra 2,58 m.
Snario kampo grafikas leidia aprayti snari judjim, nustatyti kampin poslink.
Kadangi snari kampai gali bti skaiiuojami keliais bdais (skaiiuojamas kampas tarp
segment arba anatominis snario kampas nuo neutralios snario padties) pateiktos
kamp reikms turi bti paaikintos. Pvz., 23 pav. pavaizduotas klubo snario kampo
grafikas rodo, kaip kinta launies padtis vertikalios tiess, einanios per klubo snar,
atvilgiu. Kelio snario kampo grafikas rodo kelio lenkim ir tiesim itiestos per kelio
snar kojos atvilgiu. ia pilnai itiesto kelio kampas lygus 0. iurnos kampo grafikas
demonstruoja pdos lenkimo arba tiesimo kamp neutralios pdos padties atvilgiu
(90 kampas tarp blauzdos ir pdos yra prilyginamas 0). I pateikt grafik matome,
kad klubo snario lenkimo kampas 38, tiesiamo -1, kelio snario lenkimo kampas 90,
tiesimo - 34, iurnos snario lenkimo kampas 36 , tiesimo 14.
JUDESI FIZIOLOGIJA
219
23 pav. Klubo, kelio ir iurnos kamp kaita bgant ant bgtakio 7,5 m/s greiiu
Laiko rodikliai. Biomechanikoje, nagrinjant judesius, susiduriama su tokiais laiko
rodikliais: laiko momentas ti., judesio trukm, judesi danis. Laiko momentas parodo,
kada judesys prasidjo ir kada baigsi. Pvz., analizuojant dziudo imtyni metim per pet
(IPPON-SEOI-NAGE), judesys suskaidomas fazes, kuri pradia ir pabaiga apraoma laiko
momentais (24 pav.). Pirma faz (Kuzushi) prasideda kairs kojos kulno atitraukimo nuo
atramos momentu (t = 0 sek.) ir baigiasi kairs kojos visos pdos pastatymo ant atramos
momentu (t = 0,25 sek.). ios fazs metu sportininkas perkelia ir pastato savo kair koj
tarp prieininko koj, pasisukdamas nugara prieinink. Antra faz (Tsukuri) prasideda
kairs kojos visos pdos pastatymo ant atramos momentu (t = 0,25 sek.) ir baigiasi kai
pasisuks dubuo palieia prieinink (t = 0,39 sek.). ios fazs metu sportininkas pasuka
duben tiek, kad siremt prieininko dein dubens dal. Sportininkas pasisuka nugara
prieinink. Treia faz (Kake) prasideda prieininko palietimu dubeniu (t = 0,39 sek.)
ir baigiasi, kai krisdamas prieininkas palieia ranka atram (t = 0,98 sek.). ios fazs metu
atliekamas metimas: tiesiamos rankos pirmyn, tiesiamos kojos per kelio snarius, kylant
dubeniui pakeliamas prieininkas ir metamas per pet.
24 pav. Metimo IPPON-SEOI-NAGE fazi pradios ir pabaigos momentai

ufiksuoti dviem kameromis: 1) Kuzushi fazs pradia, 2) Tsukuri fazs pradia,
3) Kake fazs pradia, 4) Kake fazs pabaiga
Judesio trukm apskaiiuojama inant judesio pradios ir pabaigos laiko momentus.
Jei judesys prasidjo akimirk t1, o baigsi akimirk t2, judesio trukm bus lygi t2-t1.
Pateiktame dziudo metimo per pet technikos pavyzdyje galima apskaiiuoti fazi ir viso
judesio trukmes. Kuzushi fazs trukm = 0,25 sek. 0,00 sek. = 0,25 sek.. Tsukuri fazs
trukm = 0,39 sek. 0,25 sek. = 0,14 sek. Kake fazs trukm = 0,98 sek.-0,39 sek. = 0,59
sek. Viso judesio trukm = 0,98 sek. - 0,00 sek. = 0,98 sek.
Atskir judjimo fazi santykis vadinamas judesio fazine struktra (25 pav., 26 pav).
jimo ciklo fazin struktra pateikta 24 pav. jimo ciklas suprantamas kaip tos paios
kojos atremties ir mosto pirmyn iki kitos atremties periodikas pasikartojimas.
25 pav. jimo ciklo fazin struktra. KK kairioji koja, DK deinioji koja
JUDESI FIZIOLOGIJA
221
26 pav. Skirtingo meistrikumo plaukik delfinu rank ir koj judesi fazi struktrin
analiz. VT1 varaniosios jgos sukrimas koj judesiais, VT2 varaniosios jgos
sukrimas rank judesiais
Ciklini judesi fazin struktr patogu vaizduoti laiko ayje (25 pav.). I ciklinio
judesio fazins struktros daug k galima sprsti apie sportininko meistrikum.
Skirtingo meistrikumo plaukik plaukimo delfinu rank ir koj judesi fazi analiz
(26 pav.) rodo skirting grybnio rankomis santykin trukm ir, tuo paiu, plaukimo
efektyvum. Plaukiko, kurio grybnio fazi schema pateikta kairje, varanios jgos
sukrimas sudaro 66 proc. ciklo trukms. Kito plaukiko (schema deinje) varanios
jgos sukrimas sudaro tik 55 proc. ciklo trukms.
Analizuojant sportininko varybin veikl matuojama nuotolio ir jo atkarp veikimo
trukm. Pvz., 100 m plaukimo rezultatas yra 100 m nuotolio veikimo trukm, kuri
sudaro starto atkarpos (15 m), poskio atkarpos (15 m) ir plaukimo atkarpos (70 m)
trukms. i atkarp trukm susijusi su sportininko starto, poskio ir plaukimo technika,
todl varybins veiklos analiz leidia vertinti plaukik technin parengtum.
Bgimo nuotol galima iskaidyti vienodo ilgio atkarpas ir uregistruoti j veikimo
trukmes. Analizuojant atkarp trukmi pokyt, lyginant skirting sportinink duomenis
galima nustatyti stiprisias ir silpnsias sportinink parengtumo sritis. Kartojant nuotolio
atkarp trukms analiz po tam tikro treniruoi ciklo galima vertinti treniruoi poveik
rezultatui. Palyginkite geriausi pasaulio sprinteri 100 m nuotolio atskir 20 m atkarp
bgimo trukmes (1 lentel).
1 lentel. Geriausi pasaulio sprinteri 100 m nuotolio atskir 20 m atkarp bgimo

trukms (IAAF, 2009)
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Sportininkas
Usain Bolt
Asafa Powell
Tyson Gay
Maurice Greene
Carl Lewis
Jim Hines
020 m
(s)
2,89
2,88
2,93
2,89
2,96
2,90
2040 m
(s)
1,77
1,77
1,79
1,80
1,81
1,80
4060 m
(s)
1,66
1,67
1,68
1,70
1,69
1,70
6080 m
(s)
1,64
1,66
1,66
1,70
1,67
1,80
80100 m
(s)
1,73
1,76
1,71
1,71
1,73
1,75
100 m
Rezultatas (s)
9,69
9,74
9,77
9,80
9,86
9,95
Ciklini judesi (bgimo, plaukimo, irklavimo, slidinjimo, iaurietiko jimo ir pan.)

vieno ciklo trukm vadinama periodu. Cikliniams judesiams vartojamas rodiklis
judjimo tempas arba judesi danis. Jis parodo, kiek cikl (ingsni, grybni, yri)
sportininkas atlieka per laiko vienet. Judesi danis atvirkias dydis judesio (ciklo)
trukmei: f = 1 / (t2 t1).
Cikl danis (judesi tempas) danai naudojamas ciklinse sporto akose vidutiniam
judjimo greiiui ireikti. Esant tam paiam ingsnio (grybnio, yrio) ilgiui, didjant
judesi daniui, dids judjimo greitis, nes vidutinis greitis (vvid.) gali bti ireiktas kaip
vidutinio ingsnio ilgio (lvid.) ir danio sandauga (fvid.): vvid. = lvid.fvid.
Vidutinis ingsnio ilgis - tai vidutinis horizontalus poslinkis vieno ingsnio metu.
Apytiksliai vidutin ingsnio ilg galima paskaiiuoti nueit atstum padalinus i
ingsni skaiiaus. ingsni skaiius, veikiant tam tikr nuotol, atspindi judjimo
temp (ingsni dan), nes kuo daugiau ingsni tuo didesnis j danis. Apytiksliai
paskaiiuoti vidutin temp galima ingsni skaii padalinus i rezultato (nuotolio
veikimo trukms). Naudodami 2 lentelje pateiktas 100 m bgimo rezultato ir
apytiksles ingsni skaiiaus reikmes paskaiiuokite sportinink vidutin ingsni ilg
ir vidutin ingsni dan.
2 lentel. 100 m nuotolio rezultatas ir ingsni skaiius (IAAF, 2010)
Eil. Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
Sprinteris
Usain Bolt
Asafa Powell
Tyson Gay
Maurice Greene
Carl Lewis
Rezultatas (s)
9,69
9,74
9,77
9,80
9,86
ingsni skaiius
41
43
44
45
43
Ciklinse sporto akose ingsnio ilgis ir ingsnio danis tampriai susij. Vienam i i
rodikli didjant, kitas maja. Geriausi pasaulio sprinteri bgani 11,36-12,05 m/
sek. greiiu ingsnio danio ir ilgio priklausomyb pateikta 27 pav.
JUDESI FIZIOLOGIJA
223
ingsnio ilgis (m)
2,9
2,8
2,7
2,6
2,5
2,4
2,3
4
4,2
4,4
4,6
4,8
ingsnio danis (/s)

27 pav. Bgimo ingsnio danio ir ilgio priklausomyb bgant
11,36-12,05 m/sek. greiiu
Plaukikas, siekdamas maksimaliai inaudoti raumen jg, didina pagrindins grybnio
fazs trukm, todl didja grybnio ilgis. Taiau, didesn pagrindins grybnio fazs trukm
padidina grybnio trukm, o tai sumaina grybnio dan. Sportininkai ciklinse sporto
akose didindami vien i i parametr (ilg arba dan) turi atsivelgti kito parametro
pokyt ir vertinti abiej parametr pokyio tak judjimo greiiui (28 pav.).
28 pav. Plaukimo greiio, grybni danio (tempo) ir ilgio priklausomyb

Judesi tempas siejamas su sportinink funkciniu parengtumu, ingsnio (grybnio,
yrio ir pan.) ilgis fiziniu. ie parametrai danai naudojami analizuojant sportinink
varybin veikl, nes atspindi sportinink meistrikumo lyg.
Kampiniame judjime (pvz., dviraio pedal sukimas, uoliai, sukiniai dailiajame

iuoime, persivertimai, mostai, apsisukimai gimnastikoje ir pan.) periodu vadinamas
laikas per kur knas apsisuka apskritimu. Jei sukimosi laikas yra t ir knas apsisuko N
kart, tai periodas T apskaiiuojamas sukimosi laik dalinant i apsisukim skaiiaus
(T = t / N). Periodas T matuojamas sekundmis.
Kno apsisukim apskritimu skaiius per 1 s vadinamas daniu. Jeigu per laik t knas
apsisuko N kart, tai sukimosi danis (f) apskaiiuojamas apsisukimo kartus dalinant
i sukimosi laiko (f = N / t). Danis matuojamas apsisukimais sekundei. Kno sukimosi
periodas ir danis yra atvirkiai proporcingi dydiai.
Vienas apsisukimas yra 360o. Apskritimo ilgis C = 2r, kai r = 1, C = 2. Vadinasi,
360o = 2. Tai yra per vien apsisukim spindulys pasisuka 6,28 radian kampu.
Radianas yra toks kampas tarp dviej spinduli, kai lanko ilgis l lygus spinduliui r
(31 pav.).
Kokiu kampiniu greiiu () juda knas galima apskaiiuoti inant apsisukimo period
(T) arba sukimosi dan (f). Todl kampin greit galima ireikti: = 2 / T arba = 2f. Taip
apskaiiuotas kampinis greitis yra vadinamas kampiniu daniu. SI sistemoje, kampinis
danis matuojamas radianais per sekund.
Kampinis danis yra svarbus rodiklis analizuojant dviratinink, negalij veimli
lenktyninink, pedaliavimo arba veimlio stmimo technik, sportinink funkcinio
pasiruoimo lyg.
Ryys tarp linijinio ir kampinio judjimo. Sportininko kno mass centro linijinis
judjimas yra jo kno segment kampinio judjimo rezultatas (29 pav.). rankio linijinis
judjimas priklauso nuo sportininko kno segment kampinio judjimo (30 pav.). Todl
labai svarbu suprasti, koks yra ryys tarp linijinio ir kampinio judjimo.
29 pav. Sportininko kno mass centro judjimas uolio metu yra linijinis,
koj segment (launies, blauzdos, pdos) judjimas kampinis
30 pav. Ieties mass centro judjimas yra linijinis, sportininko rankos

segment (asto, dilbio, platakos) judjimas yra kampinis
JUDESI FIZIOLOGIJA
225
Tarkime, kad mogus, itiess rank pirmyn pasisuko i iaurs vakarus. Jo rankos
pirtai pajudjo lanku l i tako A B, atlikdami poslink S (31 pav.). Knas pasisuko apie
sukimosi centr O. Ranka kaip apskritimo spindulys r pasisuko poskio kampu . Kai
lanko ilgis l yra lygus spinduliui r poskio kampas lygus 1 radianui (1 rad = 57,3 o). Knui
judant apskritimu lanko ilgis l atitinka kelio svok. Ireikus poskio kamp radianais
lanko ilgis (l) lygus poskio kampo pokyio ir spindulio r sandaugai (l = r).
31 pav. Kampinio ir linijinio judjimo ryys. Knui judant apskritimu lanko

ilgis l yra poskio kampo ir spindulio r sandauga
Akivaizdu, kad esant tam paiam poskio kampui, apskritimo lanko ilgis l priklauso
nuo spindulio r ilgio. Pvz., lenkiant alkns snar kampu , rieas (A) ir pirtai (B) i
pradins padties pasislenka galin A ir B (32 pav.). Kadangi pirtai yra toliau nuo
snario nei rieas (atitinkamai spindulys r2 > r1 ) j nueitas kelias (apskritimo lanko ilgis) l2
yra didesnis u rieo (l2 > l1).
32 pav. Rieo ir pirt nueitas kelias lenkiant alkns snar. - kampo poslinkis,
spindulys r1 rieo atstumas nuo sukimosi centro (alkns snario),
spindulys r2 pirt atstumas nuo sukimosi centro, l1 rieo nueitas kelias
(apskritimo lanko ilgis), l2 pirt nueitas kelias
Greitis. Greitis nusako, kiek pasikeiia kno padtis kito kno atvilgiu per laiko
vienet. Tiesiaeigio tolygiojo judjimo atveju, kai knas per bet kuriuos vienodus laiko
tarpus vienodai pasislenka, greitis lygus poslinkio ir laiko, per kur jis vyko, santykiui
ir ymimas raide v (v = S / t). Greiio vienetas yra metras sekundei. Tolygiojo tiesiaeigio
judjimo atveju knas juda tiese pastovaus didumo greiiu. Kadangi poslinkis vektorinis
dydis, o laikas skaliarinis dydis, tai greitis taip pat yra vektorinis dydis. Poslinkio ir greiio
kryptys sutampa (33 pav.), todl galima urayti, kad horizontalus greitis (vx) yra lygus
horizontalaus poslinkio (Sx) ir laiko, per kur jis vyko, santykiui (vx = Sx / t), o vertikalus
greitis (vy ) yra lygus vertikalaus poslinkio (Sy) ir laiko, per kur jis vyko, santykiui (vy = Sy / t).
33 pav. Poslinkio (raudoni) ir greiio (juodi) vektoriai rodo judjimo krypt po atsispyrimo.
Sx horizontalus poslinkis, Sy vertikalus poslinkis, S suminis poslinkis, vx horizontalus
greitis, vy vertikalus greitis, v suminis greitis
Tiesiaeigio tolygiojo judjimo atveju kno poslinkis bet kuriuo momentu randamas
greit padauginus ir judjimo trukms (S = vt). Poslinkio projekcijos (horizontalus ir
vertikalus poslinkis) randamos atitinkamai: Sx = vxt ir Sy = vyt. Nordami nustatyti kno
koordinates (vadinasi ir jo padt) duotuoju momentu reikia inoti pradines koordinates
(x0 ir y0), judjimo greiio projekcijas (vx ir vy) ir judjimo trukm (t):
x = x0 + vxt
y = y0 + vyt
Tolyginis judjimas palyginti retai pasitaiko. Danesnis judjimas yra netolyginis.
Tai toks judjimas, kai kno poslinkiai per vienodus laiko tarpus nelygs, todl greitis,
keiiantis laikui, kinta. Uregistravus sportininko kno mass centro judjimo greit ciklo
metu (plaukiant, einant, bgant, irkluojant ir pan.), pastebsime, kad jis nra pastovus.
Pvz., plaukiko kno mass centro greitis labiausiai kinta plaukiant krtine (34 pav.), nes
io stiliaus technika reikalauja sulenkti kelius, dl ko padidja vandens pasiprieinimo
jgos, kurios stabdo plaukik.
JUDESI FIZIOLOGIJA
227
34 pav. Kno mass centro greiio kitimo grafikas plaukiant krtine. Skaiiais paymtos
kreivs vietos atitinka kno poz numerius
Vadinasi, judantis knas turi tam tikr greit bet kuriuo laiko momentu ir bet
kuriame trajektorijos take. O skirtumas tarp tolygiojo ir netolygiojo judjimo yra tas,
kad pirmuoju atveju greitis visuose trajektorijos takuose ir bet kuriuo momentu yra
vienodas, o antruoju jis kinta kiekviename trajektorijos take ir kiekvienu momentu.
Greitis kuriuo nors momentu arba kuriame nors kelio take vadinamas momentiniu
greiiu. Momentinis greitis yra vektorinis dydis. Jo vektorius nukreiptas taip pat, kaip
ir poslinkio. Momentinio greiio svok lengviau suprasti sivaizduojant, kad laikas,
per kur juda knas, yra padalintas daugyb ma tarp. Tie laiko tarpai mainami tol,
kol judjimo per kiekvien t tarp jau nebegalima atskirti nuo tolygiojo. Gal gale
laiko tarpai tampa tokie mai, kad j jau nebemanoma atskirti nuo momento, o kno
nueinam kelio ruo nuo tak. Padalin ma poslink i atitinkamo laiko tarpo,
gauname momentin greit.
Momentinio greiio pokytis cikle yra plaiai naudojamas analizuojant ciklini sporto
ak technik. Nustaius didelius momentinio greiio pokyius galima teigti, kad
sportininko judjimas nra ekonomikas, nes greiio pokyiai reikalauja papildom
energijos snaud. Tai reikia, kad sportininkas sunaudos daugiau metabolins energijos
tam paiam darbui atlikti. Jis greiiau pavargs ir, nepaisant gero fizinio ir funkcinio
pasirengimo, pralaims varovui.
Nagrindami netolygin judjim danai vartojame vidutinio greiio svok. Norint
apskaiiuoti vidutin greit, reikia inoti vis nueit keli ir judjimo laik: vvid = S / t.
Vadinasi, vidutinis greitis rodo, kokio ilgio keli knas vidutinikai nujo per laiko vienet.
Tarkime, kad akademin valtis 2000 m nuotol nuplaukia per 8 min. Vadinasi per 1
min. vidutinikai ji nuplaukia 250 m, o per 1 s 4,17 m: vvid. = 2000 m / 480 s = 4,17 m/s.
Varyb protokolas rodo, kad valtis atskiras nuotolio atkarpas nuplaukia per skirting
laik: po starto ji plaukia greitdama kol pasiekia tam tikr greit, vliau jos greitis
didja arba maja priklausomai nuo sportininko pajgumo ir pasirinktos taktikos.
Apskaiiuodami vidutin greit tai neatsivelgiame, nes laikome, kad valtis per kiekvien
sekund nuplaukia vienod atstum.
Remiantis 2013 met Europos irklavimo empionato vienviei vali vyr 2000 m
finalinio plaukimo protokolo duomenimis apskaiiuokime Mindaugo Grikonio ir jo
varov vidutines 500 m atkarp plaukimo greiio reikmes. Mindaugo Grikonio valtis
pirm 500 m atkarp nuplauk per 1 min. 54,99 sek., antr per 2 min. 0,39 sek., trei per 1
min. 59,91 sek. ir ketvirt per 1 min. 54,19 sek. Apskaiiuot vidutin kiekvienos atkarpos
plaukimo greit, kuris yra atitinkamai 4,35 m/sek., 4,15 m/sek., 4,17 m/sek. ir 4,38 m/sek.
atidkime grafike kartu su kit irkluotoj atitinkamomis reikmmis (35 pav.).
Nepaisant to, kad inome atskir atkarp greit, skaiiuojant viso nuotolio vidutin
valties greit negalima sudti atskir atkarp greiius ir padalinti i atkarp skaiiaus. Viso
nuotolio vidutinis greitis nra atkarp greii aritmetinis vidurkis. Viso nuotolio vidutinis
greitis apskaiiuojamas vis nuotol (2000 m) dalinant i rezultato (7:49,48, t.y. 453,43 sek.).
35 pav. Valties vidutinis plaukimo greitis atskirose 5000 m

atkarpose plaukiant 2000 m nuotol
Kalbant apie sukamj judjim, vartojamas kampinis greitis. Jis parodo, kaip
pasikeiia kno poskio kampas per laiko vienet. Kampinio greiio matavimo vienetai
yra: laipsniai per sekund (/s), radianai per sekund (rad/s) arba apsisukim skaiius per
minut (aps/min). Kampin greit galima laikyti vektoriumi, atidtu sukimosi ayje taip,
kad, irint i jo galo pradi, knas suktsi prie laikrodio rodykl. Kampinis greitis
paprastai ymimas graikika raide .
Kaip ir slenkamojo judjimo atveju, skiriamas vidutinis ir momentinis kampiniai
greiiai, kurie ireikiami taip: vid = / t. Kampinis momentinis greitis parodo kampo
pokyio spart bet kokiu laiko momentu (36 pav.). Analizuojant kampo ir kampinio
greiio grafikus, galima nustatyti sportininko technikos trkumus ir klaidas. Kadangi
kampinio poslinkio ir kampinio greiio vektori kryptis sutampa, keiiantis judjimo
krypiai, keiiasi kampinio greiio enklas.
JUDESI FIZIOLOGIJA
229
36 pav. Klubo snario kampo ir kampinio greiio kitimas laike bgant 7 m/s greiiu
Analizuojant sportinink technik danai naudojama didiausia snario kampinio
greiio reikm. Pvz., rieo, alkns, peties, klubo, kelio ir iurnos snari kampinio
greiio reikmi metant kamuol krep analiz (37 pav.), leidia nustatyti taiklaus ir
netaiklaus metimo snari kinematikos skirtumus.
Kampinis greitis (laipsniai/s)
1400
1200
Taiklus
Netaiklus
1000
800
600
400
200
0
Rieas
Alkn
Petis
Klubas
Kelis
iurna
37 pav. Snari kampinio greiio maksimalios reikms

taiklaus ir netaiklaus metimo krep metu
Vidutinis kampinis greitis svarbus rodiklis atliekant uolius, sukinius dailiajame
iuoime, persivertimus, mostus, apsisukimus gimnastikoje, smgius rakete ar lazda
aidiant tenis ar beisbol ir pan. Nuo vidutinio kampinio greiio priklauso ar sukiniai,
apsisukimai bus ubaigti laiku ir sportininkas skmingai nusileis ant ems ar ners
vanden, ar bus atmutas kamuolys, bei kok greit jis gis.
inome, kad jei knas ar takas juda kreiva trajektorija, poslinkio (S) kryptis kinta.
Bet kuriame trajektorijos take ji sutampa su trajektorijos liestins kryptimi. Kreivaeigio
judjimo linijinio greiio vektoriaus kryptis (v) bet kuriame trajektorijos take taip pat
sutampa su trajektorijos liestins kryptimi. Todl labai svarbu, kurioje rankio judjimo
trajektorijos vietoje ileidiamas rankis, nes jo judjimo kryptis priklausys nuo
linijinio greiio vektoriaus krypties (38 pav.). Kno momentinis greitis, sutampantis su
trajektorijos liestine, vadinamas tangentiniu greiiu.
38 pav. Kjo metimo trajektorija ir momentinio greiio kryptis

Ryys tarp linijinio ir kampinio greiio. Tarkime, kad per tam tikr laik (t) takas
apsuko rat, apibrdamas apskritim, kurio ilgis l = 2r. Abi lygybs puses padalinkime
i laiko (t): l / t = 2r / t. Gauname, kad tako nueitas kelias per laiko vienet (tai yra
linijinis greitis v) yra lygus poskio kampo per laiko vienet (tai yra kampinio greiio ) ir
sukimosi spindulio sandaugai: v = r.
Daugelio sporto ak rezultatas susijs su rankio linijiniu greiiu, kuris gyjamas
atliekant kampin judjim. Pvz., disko, kjo, kamuoliuko ilkimo greitis priklauso ne
tik nuo kno ir rankos sukimosi greiio, bet ir sportininko antropometrini rodmen.
Sportininkas ilgesnmis rankomis turi privalum prie varovus, nes sukantis vienodu
kampiniu greiiu jo rankis gys didesn linijin greit. Golfas, tenisas, skvoas, ledo
rutulys, badmintonas, beisbolas naudoja inventori (lazdas, raketes), kuris tarsi prailgina
sportininko rank. Smgiuojant lazda ar rakete kamuoliuk tolimesniu jos galu
pasiekiamas didesnis kamuoliuko linijinis greitis negu metant j ranka. Golfo aidjai
naudoja skirtingo ilgio lazdas. Ilgesns lazda naudojamos tada, kada kamuoliuk reikia
nusviesti toliau, trumpesns kada ariau. Teniso rakets laikymo bdas (ariau ar toliau
rankenos galo) taip pat leidia padidinti arba sumainti kamuoliuko greit.
Norint pasiekti didesn kamuoliuko greit smgiuojant j lazda ar rakete svarbu vertinti
j padt sukimosi aies atvilgiu. Sukimosi spindulys, nuo kurio priklauso galinio tako
greitis, yra statmuo ivestas nuo sukimosi aies iki galinio tako, o ne rank ar lazdos ilgis
(39 pav.). Todl metant, atmuant, smgiuojant ranka, lazda ar rakete svarbu nustatyti
kur yra sukimosi ais ir kokio ilgio smgio metu yra sukimosi spindulys.
JUDESI FIZIOLOGIJA
231
39 pav. Sukimosi ais ir lazdos galvuts sukimosi spindulys

Pagreitis. Sportininko judjimo greitis nra pastovus, jis kinta kiekvienu momentu.
Ar svarbu inoti, kaip kinta sportininko greitis? Paanalizuokime gerai inom sprinteri
100 m bgimo greiio kait (40 pav.). Grafike pateikti duomenys bgim, kuri rezultatai
atitinkami: Usain Bolt 9,69 sek., Maurice Greene 9,8 sek., Carl Lewis 9,92 sek., ir Jim
Hines 9,95 sek. Bgant pirmus 30 metr vis bgik greitis tolygiai didjo. Toliau kiekvieno
atleto greitis kito individualiai. Maurice Greene didiausi greit pasiek nubgs 50 m ir iki
finio jo greitis nekito. Jim Hines didiausi greit pasiek kaip ir Maurice Greene, vliau jo
greitis sumajo (tarp 60 m ir 80 m atym), o per paskutinius 20 m padidjo. Carl Lewis
didiausias greitis pasiektas ties 60 m atyma, po to jo greitis majo. Usain Bolt greitis
spariai didjo bgant pirmus 40 m, vliau bgimo greiio didjimo sparta sumajo.
Didiausias Usain Bolt bgimo greitis pasiektas ties 80 m atyma. Per paskutinius 20 m
bgimo greitis sumajo ir pasiek kit bgik greit. Kaip matome, rezultat lemia ne tik
tai, koks yra pasiektas didiausias greitis, bet ir kaip jis kinta, kokia greiio kitimo sparta.
Greiio kitimo spart apibdina pagreitis.
40 pav. 100 m bgimo greiio kaita
Jei kuriuo nors laiko momentu greitis lygus v0, o po mao laiko tarpo t jis bus lygus
v, tai rodo, kad per laik t jis pakito dydiu v = v - v0. Vadinasi, per laiko vienet jis
pasikeiia dydiu v / t. Greiio kitimo greitis vadinamas pagreiiu ir ymimas raide
a (a = v / t). Pagreiio matavimo vienetai yra metrai padalinti i sekunds kvadratu
(m/s2). Kai laiko tarpas t didelis apskaiiuotas pagreitis laikomas vidutiniu pagreiiu, nes
netolygiai judantis knas kiekviename trajektorijos take ir kiekvienu momentu turi tam
tikr pagreit. Pagreitis, kuriuo knas juda tam tikrame trajektorijos take arba tam tikru
momentu, vadinamas momentiniu pagreiiu.
Pagreitis parodo ne tik greiio kitimo greit, bet ir greiio kitimo pobd. Pagreitis yra
vektorinis dydis kaip ir greitis. Kai greitis didja, greiio pokytis per laik yra teigiamas,
todl pagreitis irgi yra teigiamas. iuo atveju greiio pokyio ir pagreiio vektori kryptys
sutampa. Sakoma, kad knas juda greitdamas. Kai greitis maja, greiio pokytis per
laik yra neigiamas, todl pagreitis irgi yra neigiamas, greiio pokyio ir pagreiio vektoriai
nukreipti prieingomis kryptimis. iuo atveju sakoma, kad knas juda ltdamas.
Uregistrav ar apskaiiav pagreit galime vertinti sportininko judjimo greiio pokyio
galimybes. Pvz., trump nuotoli bgikams gebjimas gyti didesn greit sigreitjimo
metu yra labai svarbus, nes rodo jo pajgum pasiekti geresn rezultat. Tarkime, kad
pradinis bgiko greitis (po atsispyrimo nuo atramli) yra 3 m/sek. Per 1 s sportininkas padidino greit iki 5 m/sek.. Apskaiiuojame vidutin pagreit avid. = (5 m/sek. - 3 m/sek.)/ 1 sek. =
2 m/sek.2. Jeigu pagreitis ilikt nepakits, tai dar po 1 s greitis siekt 7 m/sek., dar po
1 sek.9m/sek. Kai pagreitis, slenkant laikui, nekinta, sakoma, kad judjimas yra tolygiai
kintamas. Tuomet inant pagreit a, galima rasti greit bet kuriuo laiko momentu prie
pradinio greiio pridjus pagreiio ir laiko sandaug (v = v0 + at). Duotuoju atveju,
sportininko greitis po 2,5 sek. bus lygus v = 3m/sek. + (2m/sek. 2,5 sek.) = 8 m/sek. Jeigu
sportininkas gebt bgti tokiu paiu pagreiiu toliau tai po 1,5 sek. jo greitis bt: v = 8
m/sek. + (2m/sek.2 1,5 sek.) = 11 m/sek.
Tolygiai kintanio judjimo atveju galima apskaiiuoti kno poslink bet kuriuo laiko
momentu pagal formul: S = v0t + at2 / 2.
Dabar galime apskaiiuoti, kok atstum mintas sportininkas nubgs per 5 sek.:
S = 3 m/sek. 5 sek. + 2 m/sek.2 (5 s)2 / 2 = 15 m + 25 m = 40 m.
Jei pagreitis, slenkant laikui, kinta, sakoma, kad judjimo pagreitis yra kintamas. inant
tako judjimo pagreit, galima surasti jo greit bet kuriuo laiko momentu ir nueit keli.
Visada, kai knas greitja ar ltja, pradeda judti, sustoja, keiia judjimo krypt,
jis turi tam tikr pagreit. I kur atsiranda pagreitis? Kodl knas pradjo judti, pakeit
greit, pakeit judjimo krypt ar sustojo? I pirmo Niutono dsnio inome, kad knas
keiia savo bsen tik jeigu j veikia kokia nors jga. Taigi, kai matome, kad sportininko
greitis padidjo arba sumajo, arba pasikeit judjimo kryptis reikia sportinink
paveik tam tikra jga, nors mes jos ir nematome.
Ar knas turi pagreit, kai jis juda pastoviu linijiniu greiiu kreiva trajektorija ar a
pskritimu? inome, kad kreivaeigio judjimo momentinis greitis vis laik keiia krypt
(jo vektorius sutampa su trajektorijos liestine). Jeigu judjimo kryptis kinta, knas yra
veikiamas jgos. Tokiu atveju kno judjimas turi pagreit. Pagreitis yra greiio pokytis
JUDESI FIZIOLOGIJA
233
per laik, todl i galinio greiio vektoriaus v atimame pradinio greiio vektori v0
(41 pav.). Greiio pokyio vektorius (v - v0) sudaro tam tikr kamp su greiio kryptimi.
Kadangi pagreiio vektoriaus kryptis sutampa su greiio pokyio vektoriaus kryptimi, tai
pagreiio vektorius taip pat sudaro kamp su greiio kryptimi. is pagreitis vadinamas
centriniu pagreiiu (ac). centrinio pagreiio vektorius nukreiptas apskritimo vid. Jis yra
momentinis, nes kinta jo kryptis.
Kai kno momentinio greiio (tangentinio greiio) modulis kinta, jo tangentinis
pagreitis (at) sutampa su momentinio greiio v kryptimi pagal trajektorijos liestin.
Kreivaeigio judesio linijinis pagreitis a yra vektorin centrinio ir tangentinio pagreii
suma (41 pav.). Linijinio pagreiio modul galima paskaiiuoti inant centrinio ir
tangentinio pagreii reikmes: a = ( ac2 + at2).
41 pav. Kreivaeigio judjimo greiio ir pagreiio vektoriai

Kalbant apie sukamj judjim vartojamas kampinis pagreitis, ymimas graikika raide .
Jis parodo, kiek pasikeiia kampinis greitis per laiko vienet ( = / t). Kampinis pagreitis yra
tuomet, kai knas sukasi greitjaniai arba ltjaniai arba pasikeiia sukimosi aies kryptis.
Ryys tart linijinio ir kampinio pagreiio
Kai kampinis greitis () besisukanio kno padidja, kno bet kurio tako (nesanio
sukimosi centre) linijinis greitis (v) padidja proporcingai sukimosi spindulio (r) ilgiui
(v = r). Todl kampinis ir tako linijinis pagreitis taip pat susij. Kai kampinis pagreitis
() besisukanio kno padidja tako tangentis pagreitis (at ) padidja proporcingai
sukimosi spindulio ilgiui (at = r).
Tolygiojo sukamojo judjimo kampinio ir tako linijinio (tangentinio) greiio skaitin
vert yra pastovi. Tokiu atveju kampinis pagreitis () ir linijinis tangentinis pagreitis (at )
lygs nuliui. inome, kad keiiantis judjimo krypiai (besisukanio kno judjimo kryptis
kiekvienu laiko momentu kinta), kno judjimas turi pagreit, nes j veikia jga keiianti
judjimo krypt. Kai knas sukasi apskritimu, palaikyti jo judjimo trajektorijai reikia jgos
veikianios apskritimo centr, todl pagreitis, rodantis linijinio greiio krypties kitimo
spart, taip pat nukreiptas apskritimo centr ir vadinamas centriniu pagreiiu (ac) (42 pav.).
42 pav. Takui judant apskritimu centrinis pagreitis nukreiptas apskritimo centr link
sukimosi aies. r sukimosi spindulys, ac centrinis pagreitis, v linijinis (tangentinis)
pagreitis
Linijinio greiio krypties kitimo sparta priklauso nuo to, kaip greitai knas sukasi
(t.y. nuo kno sukimosi kampinio greiio, ) ir kaip toli nuo sukimosi aies yra takas
(t.y. nuo sukimosi spindulio, r). centrinio pagreiio skaitin reikm galima paskaiiuoti
naudojant i formul: ac = 2r. centrinis pagreitis su tangentiniu greiiu susijs tokia
priklausomybe: ac = v2 / r. Taigi, centrinis pagreitis yra tiesiog proporcingas kampinio
greiio kvadratui ir tangentinio greiio kvadratui. Jeigu kampinis greitis yra pastovus
(nekinta), tai centrinis pagreitis yra tiesiogiai proporcingas sukimosi spinduliui (kuo
takas yra toliau nuo sukimosi aies, tuo didesnis centrinis pagreitis). Jeigu tangentinis
greitis yra pastovus, tai centrinis pagreitis yra atvirkiai proporcingas sukimosi
spinduliui (kuo takas yra toliau nuo sukimosi aies, tuo maesnis centrinis pagreitis).
Pagreit sunku suprasti, nes negali taip paprastai stebti kaip poslink, trajektorij
ar greit. Pagreiio suvokim dar labiau apsunkina tai, kad judjimo ir pagreiio kryptis
ne visada sutampa. Dl i prieasi pagreiio dydiai retai naudojami sportininko
technikai aprayti ar varybinei veiklai tirti. Taiau, dabartiniu metu pagreitis gali bti
tiesiogiai imatuotas naudojant akselerometrus, kurie tvirtinami prie sportininko kno.
inant kno mas galima paskaiiuoti kn veikiani jg atstojamosios dyd ir krypt.
Daugelyje sporto ak svarbu ne tik greitai pasiekti didel greit, bet greitai ir sustoti.
Todl inant pagreit galima paskaiiuoti kokio dydio jgos reikia knui sustabdyti,
kokio dydio yra smgio jga.
1. Kas yra atskaitos sistema?
2. Kaip nustatoma tako ar kno padtis erdvje?
3. Kas yra judesi tempas (danis) ir kaip jis matuojamas?
4. Kas yra tako poslinkis ir kaip jis apraomas?
5. Kas yra trajektorija ir nueitas kelias?
JUDESI FIZIOLOGIJA
235
6. K rodo linijinis ir kampinis judjimo greitis?

7. Kokia kreivaeigio judjimo greiio vektoriaus kryptis?
8. K rodo linijinis ir kampinis pagreitis?
9. Kas apibdina greiio vektoriaus krypties kitim kreivaeigiame judjime?
Literatra
Muckus, K., (2006). Biomechanikos pagrindai: vadovlis. Kaunas: LKKA, 304 p.
McGinnis, P. M., (2005). Biomechanics of sport and exercise. 2nd ed. Human Kinetics.
5.3.
Specifini judesi technikos biomechanika

iame skyriuje nagrinsime specifinius judesius, kuri tikslas istumti kn (rank)
or. Imest, istumt or kn judjimas vadinamas balistiniu judjimu. is terminas
pasiskolintas i mechanikos mokslo srities - balistikos, kuri tiria sviedini, kulk, bomb,
granat judjim.
Sporte balistinis judjimas stebimas gana danai: beisbole, uoliuose vanden,
dailiajame iuoime, krepinyje, golfe, tinklinyje, lengvojoje atletikoje ir kt. Balistinio
judjimo kinematika ypatinga tuo, kad ore esant kn veikia tik oro pasiprieinimo ir
ems traukos jgos. Kai oro pasiprieinimas yra labai maas, jo poveikio kno judjimo
kinematikai galime nepaisyti. ems traukos ignoruoti ir tuo labiau ivengti negalime.
Analizuojant kn judjim ore turime suprasti, kad vertikalus greitis per 1 s neivengiamai
padids arba sumas 9,81 m/sek. (priklausomai nuo to ar knas kris ar kils auktyn).
Kn kritimas, kai neveikia oro pasiprieinimas, vadinamas laisvuoju kn kritimu. Tokiu
atveju kn veikia tik ems traukos jga. Laisvasis kn kritimas yra tolygiai greitjantis
judjimas. Jo nuostabi savyb yra ta, kad kritimo pagreitis nepriklauso nuo kno mass.
Laisvojo kritimo pagreitis ems paviriuje yra g = 9,8 m/sek.2, vadinamas gravitaciniu
pagreiiu. Jis iek tiek skirtingas vairiose ems paviriaus vietose dl to, kad ems
spindulys nra vienodas ir, kad em sukasi. Maiausias ems spindulys ties pusiauju,
todl ir laisvo kritimo pagreitis g ioje vietoje yra maiausiais, t.y. 9,780 m/sek.2. Didiausias
laisvo kritimo pagreitis yra ties poliais, g = 9,832 m/sek.2. Lietuvoje g = 9,814 m/sek.2.
Mes analizuosime balistin kn judjim, kai j veikia tik ems traukos jga.
Balistinio judjimo trajektorija ir greitis
Kai kuri sporto ak ar tam tikro technikos veiksmo rezultatas priklauso nuo kno
vertikalaus poslinkio (pvz., uolio aukt, uolio su kartimi, uoliuko blokuojant kamuol
ir pan.), kit nuo horizontalaus poslinkio (uolio tol, rutulio stmimo, triuolio, kjo
metimo ir pan.). Balistinio judjimo horizontalus ir vertikalus poslinkis priklauso nuo
judjimo trajektorijos, kuri lemia pradinis kno greitis, ilkimo kampas ir auktis.
Tarkime, kad vartininkas spiria kamuol aikt, suteikdamas kamuoliui horizontal
pradin greit v0x = 19,00 m/sek. ir vertikal pradin greit v0y = 14,71 m/sek. Jeigu, oro
pasiprieinim laikome nereikmingu, horizontalus kamuolio greitis vx bet kuriuo laiko
momentu bus lygus pradiniam greiiui vx = v0x (43 pav.). Vertikalus kamuolio judjimas
dl ems traukos jgos turi pagreit, kurio vektorius vis laik yra nukreiptas emyn.
Todl, kamuolio judjimas auktyn yra tolygiai ltjantis (pagreiio ir greiio vektori
kryptys prieingos), o judjimas emyn yra tolygiai greitjantis (pagreiio ir greiio
vektori kryptys sutampa). Kamuolio vertikal greit bet kuriuo laiko momentu galima
apskaiiuoti naudojant i formul: vy = v0y gt.
20
15
Vx(t)
Vy(t)
Greitis (m/s)
10
5
0
-5
-10
-15
-20
0,5
1,5
Laikas (s)
2,5
43 pav. Horizontalus vx ir vertikalus vy kamuolio greitis skrydio metu

Aukiausiame kamuolio skrydio trajektorijos take, kamuolio greitis yra lygus 0.
I formuls vy = v0y gt galime apskaiiuoti laik, per kur kamuolys pasieks aukiausi
trajektorijos tak: thmax = vy0 / g . Duotuoju atveju thmax = 14,71 m/sek. / 9,81 m/sek.2 = 1,5 sek.
ra thmax iraik poslinkio projekcijos y ayje formul y = y0 + v0yt 0,5gt2, gauname
skrydio aukio (h) iraik: h = vy02/2g. Naudojant i formul apskaiiuosime kamuolio
skrydio aukt h = (14,71 m/sek.)2 / 2 9,81 m/sek.2 = 11,04 m.
Kamuolio poslinkio projekcija x ayje yra pradinio greiio ir laiko sandauga (x = v0xt).
Taigi, kamuolio skrydio ilgis proporcingas skrydio trukmei (laikui, kur kamuolys skrieja
oru). inome, kad kamuolio judjimo emyn laikas yra lygus jo judjimo auktyn laikui.
Todl, duotuoju atveju kamuolys bus ore 3 sek. per kurias nuskries 57 m atstum (44 pav.).
Skrydio aukt (h) galima apskaiiuoti inant skrydio trukm (t): h = g(0,5t)2 / 2.
JUDESI FIZIOLOGIJA
237
60
Poslinkis (m)
50
x(t)
y(t)
40
30
20
10
0
0,5
1,5
Laikas (s)
2,5
44 pav. Kamuolio poslinkio projekcija x ir y ayje

Balistinio judjimo trajektorija dviej koordinai sistemoje yra simetrika
aukiausio trajektorijos tako atvilgiu. Galima sakyti, kad esant nereikmingai maam
oro pasiprieinimui, kampu horizont mestas knas juda parabole. Tok judjim galima
aprayti lygtimi: y = y0 + a(x - x0) - b(x - x0)2. Kai x0 = y0 = 0, parabol eina per koordinai
pradi y = a(x) - b(x)2 (45 pav.).
12
y(t) (m)
10
8
6
4
2
0
10
20
30
x(t) (m)
40
50
60
45 pav. Kamuolio judjimo trajektorija

inant greiio projekcijas x ir y koordinai ayse (ilkimo horizontal ir vertikal greit) galima apskaiiuoti greiio (v) didum (modul) ir krypties kamp () pagal ias formules:
v = (vx2 + vy2),
cos = vx / v arba sin = vy / v, arba tg = vy / vx.
Balistinio judjimo kryptis
Kno ilkimo kampas lemia trajektorijos form. Jeigu ilkimo kryptis lygiagreti
horizontalei (ilkimo kampas lygus 0) kno judjimo trajektorija bus emyn
besileidianti parabols ak. Tarkim, biatlono autuvas iauna kulk lygiagreiai
horizontalei 380 m/sek. greiiu. Atstumas iki taikinio 50 1m. Jeigu kulkos neveikia oro
pasiprieinimo jga, ji taikin pasieks po 0,132 sek. (t = 50 m / 380 m/sek.). Per laik
kulka gis vertikal neigiam greit -1,29m/s (vy = 0 m/sek. 9,81 m/sek.2 0,132 sek.), o
jos horizontalus poslinkis bus lygus 0,085 m (y = (9,81 m/sek.2 (0,132 sek.)2) / 2). Taigi,
kulka pasieks taikin 8,5 cm emiau pradinio kulkos ilkimo aukio (46 pav.).
0
y koordinat (m)
0,00
-0,02
10
20
30
40
50
60
x koordinat (m)
-0,04
-0,06
-0,08
-0,10
46 pav. Horizontaliai iautos kulkos judjimo trajektorija (vx = 380 m/s, vy = 0 m/s)
Kai ilkimo kryptis statmena horizontalei (ilkimo kampas lygus 90) kno judjimo
trajektorija yra ties (nes parabol yra labai siaura ir jos kylanti aka sutampa su
besileidiania). Tarkime, kad gino metu teisjas imeta kamuol auktyn 5,42 m/sek.
greiiu. Pradinis kamuolio auktis 1,8 m. Kamuolys kyla auktyn tolygiai ltdamas, kol
pasiekia 3,27 m aukt. Aukiausiame trajektorijos take kamuolio greitis lygus 0 m/s.
iame take, kamuolys keiia judjimo krypt, todl keiiasi greiio enklas. Krentant
kamuolys juda tolygiai greitdamas ir, jeigu krepininkai jo nepalieia, ilkimo auktyje
(1,8 m) jo greitis lygus ilkimo greiiui su minuso enklu (47 pav.).
47 pav. Imesto kamuolio auktyn lkimo trajektorija ir greitis

inodami pradin kamuolio greit galime apskaiiuoti, kada kamuolys pasieks
aukiausi judjimo trajektorijos tak t = V0y / g = 5,42 m/sek. / 9,81 m/sek.2 = 0,55 sek.
Kuriuo momentu aidjai turi paokti dl ginijamo kamuolio, kad laimt j nepaeidiant
JUDESI FIZIOLOGIJA
239
taisykli? Jeigu sportininkas paoka aukt 0,5 m, jo mass centro vertikalus greitis atitrkimo
nuo ems momentu lygus 3,13 m/s (V0y = 2gh = (2 9,81 m/sek.2 0,5 m) = 9,81 m2/sek.2
= 3,13 m/sek.). Tarkime, kad sportininkas ikls rank siekia 2,68 m. Tokiu atveju, platakos
pirtai didiausiame auktyje (3,18 m) bus po 0,32 sek. (t = V0y / g = 3,13 m/sek. / 9,81 m/sek.2
= 0,32 v). aidimo taisyklse nurodyta, kad kamuolys gali bti paliestas tik po to, kai jis buvo
pasieks aukiausi tak, tai yra aidjas gali paliesti tik krentant kamuol. Jeigu aidjo
atitrkimo nuo ems ir kamuolio ilkimo momentai sutampa arba sportininkas atitrksta
nuo ems 100 ar 200 ms vliau, jis palieia kylant kamuol (48 pav. 1 ir 2 uolis). Paoks 300
ms vliau aidjas negali paliesti kamuolio, nes rankos ir kamuolio trajektorijos nesusikerta
(48 pav. 3 uolis). iam aidjui didiausia tikimyb laimti kamuol yra tuomet, kai jis atitrks
nuo ems prajus 400 ms po kamuolio ilkimo (48 pav. 5 uolis).
48 pav. Kamuolio ir aidjo itiestos rankos auktyn pirt auktis nuo kamuolio
ilkimo pradios momento atliekant uol skirtingu laiku: 1 uolis - aidjo atitrkimo
nuo ems momentas sutampa su kamuolio ilkimo momentu; 2 uolis - aidjas
atitrksta nuo ems 0,1 sek. vliau; 3 uolis 0,2 sek. vliau; 4 uolis 0,3 sek. vliau;
5 uolis 0,4 sek. vliau; 6 uolis 0,5 sek. vliau
Kai ilkimo kampas yra tarp 0 ir 90, greiio projekcijas v0x ir v0y galima apskaiiuoti:
v0x = v0cos() ir v0y = v0sin(). Vertikal greit vy ir poslink (y koordinat) bet kuriuo laiko
momentu galima apskaiiuoti naudojant ias formules: vy = v0sin0 - gt, y = y0 + v0sin0t
0,5gt2.
Horizontalus greitis vx bet kuriuo laiko momentu lygus pradiniam v0x greiiui
(vx = v0cos0 = constant) (49 pav.), poslink x galima apskaiiuoti pagal formul: x = x0 +
v0cos0t.
Teorikai apskaiiuotos balistinio judjimo trajektorijos, esant skirtingiems ilkimo
kampams, pateiktos 50 pav. Ilkimo kampas lemia trajektorijos aukt, horizontal
poslink ir trukm. Tarkime, vienas kamuolys ilekia or 30, o kitas 60 kampu. Jeigu
j ilkimo greiiai vienodi, jie nuskries vienod horizontal nuotol. Taiau, pirmuoju
atveju kamuolio skrydio trukm lygi 1sek., o antruoju - 1,7 sek..
49 pav. Balistinio judjimo trajektorija ir greiio vektoriai skirtinguose trajektorijos

takuose: v greitis, vx horizontali greiio dedamoji, vy vertikali greiio dedamoji
50 pav. Teorins balistinio judjimo trajektorijos kintant ilkimo kampui (). h

trajektorijos auktis, L horizontalus poslinkis, t lkimo trukm
Priklausomai nuo to, koks yra judjimo tikslas, kinta optimalaus kno ilkimo kampas.
Metim ir uoli metu uregistruoti ilkimo kampai: rutulio stmimo 26 41 , ieties
metimo 26 40 , disko metimo 27 43 , kjo metimo 37 44 , uolio tol 18 27 ,
uolio tol i vietos 25 31 , uolio aukt 50-58 . Kai kuriais atvejais, kai judjimas
nukreiptas emyn (pvz., tinklinio kamuolio smgis i viraus) ilkimo kampas yra
neigiamas: uolio nuo tramplyno su slidmis ilkimo kampas - 4 , teniso kamuoliuko
padavimo kampas -3-15 .
JUDESI FIZIOLOGIJA
241
Balistinio judjimo pradinis auktis

Nuo kno ilkimo aukio priklauso balistino judjimo trajektorijos auktis ir
horizontalus poslinkis. Pvz., jeigu atletas 2,2 m auktyje 40 kampu istumt rutul 13,3
m/s greiiu, rutulys nulkt 20,07 m. Sumainus ilkimo aukt iki 1,70 m ir nepakeitus
kit rodikli ( = 40 , v = 13,3 m/s) rutulio rezultatas sumat iki 19,56 m (51 pav.).
51 pav. Rutulio judjimo trajektorija keiiant pradin aukt: H rutulio ilkimo auktis,
V greitis, - kampas
Daugelyje sporto ak rezultat lemia sportininko ar jo imesto or rankio judjimo
trajektorija. Svarbu suprasti, kad kai sportininkas arba rankis ilekia or, jokie tolimesni
sportininko veiksmai neturi takos nei jo kno mass centro nei rankio mass centro
judjimui. Knas ore juda pagal balistinio judjimo dsnius. Jo trajektorij lemia pradinis
greitis, ilkimo kampas ir auktis.
Balistinio judjimo trukm
Priklausomai nuo situacijos, sportininkas, atlikdamas judesius, siekia skirting tiksl:
kuo aukiau arba toliau paokti, kuo toliau numesti rank, nuspirti kamuol, kuo tiksliau
pataikyti taikin, kuo ilgiau ilaikyti kamuol ore arba kuo greiiau perduoti kamuol
komandos draugui (tai yra sumainti kamuolio lkimo trukm).
Balistinio judjimo trukm priklauso nuo pradinio vertikalaus greiio, ilkimo
aukio ir kampo. Gimnastai, akrobatai ar uolininkai vanden siekia padidinti skrydio
trukm, kad suspt pilnai atlikti reikiamus judesius. Jiems svarbu atsispyrimo metu
suteikti knui kuo didesn vertikal greit ir ilkimo kamp (tarp 45 ir 90). Kuo
didesnis pradinis auktis, tuo ilgiau knas skries, nes padids judjimo emyn trukm.
Smgiuojant kamuol, pvz., atliekant baudos smg vartus, svarbu, kad kamuolys kuo
greiiau (per trumpesn laik) pasiekt vartinink, kad is nespt sureaguoti. iuo atveju
siekiama suteikti kamuoliui kuo didesn pradin horizontal greit ir sumainti ilkimo
kamp ( < 45). aidiant tinklin, tenis kamuolio skrydio trukm sumaja, kai smgis
kamuol nukreipiamas emyn, suteikiant kamuoliui neigiam pradin vertikal greit ir

ilkimo kamp.
1. Apibdinkite tolygiai greitjant judjim.
2. K vadiname balistiniu judjimu?
3. Kas lemia balistinio judjimo trajektorij?
4. Kaip nuo ilkimo kampo priklauso kamuolio skrydio nuotolis?
5. Kaip padidinti skrydio trukm, nekeiiant kamuolio pradinio greiio?
6. Kaip kinta balistinio judjimo horizontalus ir vertikalus greitis?
7. Kaip apskaiiuoti uolio aukt, inant jo trukm?
8. Ar sportininko judesiai atliekami ore gali pakeisti jo mass centro judjimo
trajektorij ir greit?
Literatra
Hamill, J., Knutzen, K.M. (2003). Biomechnical basis of human movement. 2nd ed. Lippincott Williams &Wilkins.
Muckus, K. (2006). Biomechanikos pagrindai: Vadovlis. Kaunas: LKKA, 304 p.
McGinnis, P. M. (2005). Biomechanics of sport and exercise. 2nd ed. Human Kinetics.
JUDESI
SPORTO
FIZIOLOGIJA
MEDICINA
243
6. SPORTO MEDICINA
Modulio koordinator doc. dr. Rasa Baceviien
Studentas inos ir gebs atpainti bei vertinti asmens kritines bkles, su sveikata
susijusius rizikos veiksnius ir suteikti pirmj pagalb, gebs vertinti judjimo sistemos
pokyius, esant sveikatos sutrikimams ir parinkti tinkamas kineziterapijos priemones.
Modulio turinys
6.1. Kineziterapijos pagrindai.
6.2. Asmens funkcin bkl, vertinimas ir medicinin kontrol.
6.3. Asmens kritini bkli atpainimas. Pirmosios medicinins pagalbos
teikimas.
6.1.
Kineziterapijos pagrindai

Kineziterapija _ gydymas judesiu (lot. kinezis - judesys, terapia - gydymas) _ yra viena
pagrindini reabilitacijos priemoni. Tinkamas judesys padeda pagerinti ir ilaikyti
kaul ir raumen, irdies kraujagysli ir kit sistem funkcin bkl. Sudarant ligoniams
kineziterapijos priemoni plan, btina vertinti ne tik bendr ligoni bkl, biosocialini
funkcij sutrikimus, bet ir pakenkt organ ar sistem bkl.
Kineziterapija viena i pagrindini reabilitacijos ir sveikatos grinimo priemoni.
Judesys fizini veiksni visumos dalis, natrali biologin organizmo funkcija.
Judjimas fiziologinis organizmo augimo, vystymosi ir formavimosi stimuliatorius.
Tinkami kno judesiai padeda atnaujinti, pagerinti ir ilaikyti kaul, raumen, irdies
kraujagysli bei kit sistem funkcin bkl ir tai yra tiesiausias kelias lig gydym,
sisenjusi sveikatos sutrikim alinim bei sveikatos gerinim.
Kineziterapijos procedr tikslas yra suadinti organizmo atstatomsias reakcijas, nes
tinkamo judesio metu isiskirianti energija iaukia teigiam organizmo reakcij.
Geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai kineziterapija yra pritaikoma individualiems
mogaus poreikiams. Prie skiriant kineziterapijos procedras btina vertinti ligos
pobd, prieast, adaptacines organizmo galimybes, asmens fizin isivystym, jo ami,
profesijos ypatumus.
Bet koki pratim taikymas turi bti tikslingas ir teikti gydomj poveik, todl taikant
kineziterapij keliami udaviniai:
1. saugoti ir palaikyti ligonio organizmo funkcini sistem lyg,
2. apsaugoti nuo komplikacij, kurios gali atsirasti dl priverstinio nejudrumo,
3. stimuliuoti visas funkcines organizmo sistemas, kad kovoti su liga,
4. pagreitinti sutrikusi funkcij atsigavim, alinti ligos poymius,
5. atstatyti organizmo funkcin pilnavertikum.
Kineziterapijos principai
Atliekant kineziterapijos procedras, reikia laikytis tam tikr fiziologikai pagrst
pedagogini princip. Kineziterapija - ne tik gydymas, bet ir fiziologinis procesas.
Laipsnikumas. iuo principu vadovaujamasi didinant krv. Gydomojo kurso metu
pamau didinamas kineziterapijos seans skaiius, judesi amplitud, kartojim
skaiius, intensyvumas, sudtingumas.
Sistemingumas. Kineziterapijos procedros atliekamos ilg laik, nedarant ilgesni
pertrauk. Fiziologiniai pokyiai, atsirandantys organizme sistemingai kartojant fizinius
pratimus, gerina organ ir sistem funkcin bkl, atstato ir stiprina sveikat. Pratimus
kartojant reguliariai ir ilg laik, pasiekiamas superkompensacijos efektas po dozuoto
fizinio krvio organuose atsistato ieikvotos energetins mediagos su tam tikru
pertekliumi, kas slygoja galimyb didinti fizin krv.
Individualumas. Vadovaujantis iuo principu, reikia sigilinti patologinio proceso
pobd, prieast, adaptacines kompensacines organizmo galimybes, ligonio fizin
isivystym, ami, profesij.
Smoningumas. Smoningas ir valingas ligonio dalyvavimas gydymo procese,
bendradarbiavimas su kineziterapeutu turi reikms procedr efektyvumui.
Visapusikumas. Kineziterapijos procedros turi veikti ne tik paeist organ, bet ir
vis organizm, lavinti neurorefleksinius, endokrininius humoralinius mechanizmus,
didinti organizmo adaptacines galias.
Skiriami bendrieji (stiprinantys organizm ir iaukiantys adaptacinius pakitimus) bei
specialieji (aktyvuojantis reikiam funkcin sistem) pratimai.
Pratim poveikis funkcines sistemas efektyvumas priklauso nuo parenkam
fizini pratim, nuo j kartojimo eilikumo, nuo pratim kartojimo skaiiaus (per vien
usimim, per savait, per gydymo cikl).
Fizini pratim skyrimas - fizinio krvio dozavimas.
FIZINIS KRVIS = DANUMAS, TRUKM, INTENSYVUMAS
danumas kartai/savait,
trukm kaip ilgai (laikas t),
intensyvumas kaip daug ir kaip greitai atliekame.
Kineziterapijos metodai. Atsivelgiant ligonio bkl, skiriami aktyvs ir pasyvs
kineziterapijos metodai. Aktyvs tokie metodai, kada mogus pats juda. Pasyvs _ kada
mogus yra pasyvus, o vairias manipuliacijas rankomis, prietaisais, aparatais atlieka
gydytojas, medicinos sesuo, kineziterapeutas ar kineziterapeuto padjjas. Aktyviosios
kineziterapijos priemons _ aktyvs valingi judesiai, gimnastikos pratimai, taikomojo ir
sportinio pobdio pratimai, aidimai. Pasyvioji kineziterapijos ris skirstoma masa,
mechanoterapij, tempimo terapij. Pagrindins priemons saul, vanduo ir oras.
Pasyvs nevalingi judesiai atliekami personalo ir atliekami aparatais.
Aktyvs judesiai. Kineziterapijai naudojami vairiausi ri judesiai ir gamtiniai
veiksniai: oras, vanduo, saul. Aktyvs judesiai, atliekami paties ligonio be kit pagalbos,
yra susij su nerviniais impulsais, einaniais i tam tikr centr galvos smegenyse
raumenis.
SPORTO MEDICINA
245
Pasyvs judesiai. iems judesiams nereikia aktyvaus, valingo paciento dalyvavimo,

aktyvaus raumen susitraukimo. Aktyv vaidmen atlieka kitas asmuo ar specials
aparatai. Pasyvs nevalingi judesiai naudojami tais atvejais, kai aktyvi valing judesi
nra ar dl ligos jie labai riboti. Biologinis ir fiziologinis i judesi pagrindas yra
refleksinis mechanizmas. J metu dirginami receptoriai.
Kineziterapijai bdingi metodiniai ypatumai:
1. mogus palaipsniui pripranta valdyti pagrindines ir tipines judesi ris ir savo
paeistos kno dalies veiksmus i pradi valdydamas paprastus judesius.
2. Priklausomai nuo gydymo uduoties, poveikis nukreiptas atskiras raumen
grupes ir snarius tikslu atstatyti ir stiprinti atskiras nusilpusias ar prarastas savybes
ar funkcijas.
3. Naudojami vairs fiziniai pratimai, tiksliai apibrti pagal vykdymo pobd bei
norim tiksl, kad atsistatyt paeistos funkcijos.
4. Fiziniai pratimai palaipsniui ir nepertraukiamai daromi sunkesni ir sudtingesni.
Kineziterapija vandenyje. Visus anksiau ivardintus judesius galima atlikti ir vandenyje.
Vanduo, kuriame atliekami judesiai, papildomai veikia mogaus organizm ir sudaro
specifines slygas procedrai atlikti. mogaus kn vandenyje veikia hidrostatinis slgis.
Dl slgio, veikianio krtins lst ir pilv, kvpti darosi sunkiau, o ikvpti lengviau Dl
kompresijos periferinius kraujo indus palengvja ir pagreitja kraujo tekjimas irdies
link. Todl jimas vandenyje naudojamas gydant paeistas koj venas. Antra, organizm
veikia vandens keliamoji jga. Taip galima treniruoti atramos ir judjimo aparat. Treias
veiksnys _ vandens temperatra, kuri parenkama, atsivelgiant lig ir norim gydymo
poveik. Ketvirtas veiksnys _ vandens pasiprieinimas, kuris turi maai takos judesius
atliekant ltai, taiau kai judesiai staigesni ir greitesni, jis veikiamas sunkiau. Naudojant
vandens srov, gali bti atliekamas hidromasaas.
Atliekant pratimus vandenyje reikia vertinti tai, kad:
1. sumaja kno svoris (svarbu ilaikyti pusiausvyr pagalbins palaikomos
priemons ratai, antrankiai, plds ir kt.),
2. palengvja judesiai per snarius.
iltas 36 37 C vanduo maina raumen tonus, atpalaiduoja kontraktras, gerja
kraujotaka, maja skausmas.
altesnis (28 35 C) vanduo stimuliuoja nerv sistem. emesns temperatros
vanduo tinka gydant nutukim, nes skatina mediag apykait.
Grdinimasis vyksta nuo auktesns temperatros vandens pereinant prie emesns.
Tinkamiausia 24 25C temperatra. Procedros trukm priklauso nuo ligonio bkls ir
susirgimo tipo, nuo 5 10 min. iki 30 min. Jei nra kontraindikacij, net iki 1 valandos.
Reikalavimai baseinams. Vaik gydymo staigose basein gylis nuo 50 80 cm ir
maiau, vidutinis baseinas suaugusiems turi bti 8/5 arba 7/4 metr, o gylis neturi viryti
1,5 m. Pageidautina, kad bt galima utikrinti norim gyl arba bt dugno nuolydis (7
proc. nuo horizontalios linijos). Baseinuose turi bti gera ventiliacija, pageidautina, kad
prijimas bt i vis pusi, barjero auktis 50 60 cm nuo grind, kas suteikia galimyb
aptarnaujaniam personalui pakankamai ger prijim prie ligonio nelipant vanden. I
vidins baseino puss turi bti turklai, leidiantys ligoniams usikabinti u j rankomis.
Tokiu bdu padeda atlikti judes arba stabilizacij. Mokant ligonius vaikioti daromas
specialus koridorius baseine su lygiagreiai einaniais turklais. Labai svarbus renginys
sunkiems ligoniams liftas, padedantis jiems patekti basein.
Mechanoterapija - sutrikusi judjimo funkcij lavinimas, pritaikant specialius aparatus.
Manualin terapija - vairios manipuliacijos rankomis.
Ergoterapija (darbo terapija), parenkami pratimai, mituojantis darbo operacijas.
Kineziterapija turi didel naud monms, keniantiems nugaros, stuburo,
snari skausmus. Kineziterapija gali bti ir kompleksin nutukimo gydymo dalis,
normalizuojanti mediag apykait bei gerinanti bendr vidaus organ veikl. Ypatingai
ryki kineziterapijos naud ir sveikatos pagerjim junta tie asmenys, kurie kenia nuo
irdies veiklos ir kraujotakos sutrikim, isipltusi ven, ukalkjusi kraujagysli ar turi
irdies yd. Kineziterapijos usimimai gerina smegen veikl, padeda atsipalaiduoti,
didina serotonino kiek bei gerina nuotaik.
Kineziterapija skiriama, kai tik ligonis suserga.
INDIKACIJOS
1. Patologins raumen silpnumo ligos, ypa kai ore judesiai apsunkinti, periferini
nerv paeidimai, o ypatingai polineuritas, poliomielitas, vangs paralyiai.
2. Pirminiai ir udegiminiai arba degeneraciniai snari paeidimai su iplitusiomis
kontraktromis ir polinkiui fibrozei: reumatiodinis antritas, Bechterevo liga
chroniniai antritai ir kt.
3. Ligoniai po traum ir ortopedini operacij, esant atramos judjimo aparato
paeidimams ir ribota snari judesi amplitude su kantraktromis, raumen
silpnumu ir funkcijos sutrikimu, po amputacij, trofikos sutrikimai imobilizacij
pasekoje ir kt.
4. Nutukimas (lengvesnio laipsnio), kai kurios neurozi formos, pradins hipertonijos
ir stenokardijos pradins formos, vlyvosios miokardo infarkto reabilitacijos
stadijos ir kt.
5. Kitos ligos. Pvz., vaik skleroz, apatini galni venins kraujotakos sutrikimas,
diskopatijos, disk ivaros, seni radikulitai ir kt.
KONTRAINDIKACIJOS:
1. irdies susirgimai, ypa dekompensacijos stadijos. Dani aritmijos priepuoliai.
2. Visos infekcini susirgim mios stadijos. Ligoniai su padidinta temperatra
nepriklausomai nuo jos kilms negali atlikinti pratim ankiau nei 72 valandos
po temperatros susinormalizavimo.
3. Ireiktos hipotonijos ar hipertonijos formos (jei sistolinis kraujo spaudimas
daugiau nei 220 mmHg, diastolinis daugiau nei 120 mmHg; jei sistolinis kraujo
spaudimas maiau nei 90 mmHg ir diastolinis maiau nei 50 mmHg).
4. Bronchin astma su danais priepuoliais.
5. Sergantys epilepsija, o taip pat ligoniai su ireiktu debilumu (bei su tais ligoniais,
su kuriais sunku bendrauti ir susikalbti dl sunkios ligonio bkls ar psichikos
sutrikim).
SPORTO MEDICINA
247
6. Infekuotos odos aizdos ir egzemos.

7. Ligoniai su nelaikymu ir pragulomis (iskyrus tuos atvejus, kai procedr galima
atlikti atskiroje vonioje).
8. Esant kraujavimo ar tromboembolij komplikacij galimybei.
9. mus ligos periodas ir progresuojanti eiga.
Visas kineziterapijos gydymo kursas slygikai dalinamas 3 periodus:
1 periodas ligos pradia, ireikti ligos simptomai, yra sumaintas ligonio aktyvumas.
iuo periodu skiriamas tausojantis krvis, vystomas kompensacinis mechanizmas.
Periodo trukm priklauso nuo ligos pobdio, eigos ir ligonio individuali savybi.
2 periodas sveikimo arba sualoto organo gijimo, taikomas tausojantis treniruojantis
krvis, didinamas specialij pratim skaiius.
3 periodas pasveikimo, (stebimi tik judjimo atramos aparato ar fiziologiniai funkcij
sutrikim liekamieji reikiniai); reikia likviduoti liekamuosius reikinius bei normalizuoti
buitinius profesinius gdius. Taikomi pratimai su rankiais, prietaisais, bet grietai
individualizuoti fizinio krvio dyd.
Visais periodais labai svarbus yra emocinis fonas (taikyti muzik, aidimus, pokalbis).
Prie vis metodikos ypatum yra svarbu parinkti tinkam fizin krv. Kineziterapijoje
fizinis krvis bna:
1. Tausojantis (minimalus) krvis ligoniui yra leidiama atlikti pratimus distalinms
galni dalims (plataka, pda, dilbis, blauzda), stiprinti statin raumen tempim,
kvpavimo pratimus, pasyvius pratimus. is reimas daniausiai taikomas guljimo
reimo metu.
2. Tausojantis treniruojantis (optimalus) krvis besigydantiems poliklinikose,
sanatorijose. Pratimai taikomi ne tik smulkioms, bet ir stambioms raumen
grupms, kartojami dinaminiai kvpavimo pratimai. Taikant judjimo reim,
1 periode pratim kartojim skaiius 4-5, 2 periode 6-8, 3periode iki 15
kart. Reikalaujama pratimo atlikimo tikslumo. Todl padidjus fiziniam krviui,
reikalingas atsistatymas.
3. Treniruojantis (maksimalus) krvis taikomas jau klinikai pasveikus, siekiant
sustiprinti organizm, atstatyti darbingum. Krvis leidiamas visas, tik reikia
atsivelgti ligos kontraindikacijas.
Fiziniai pratimai parenkami atsivelgiant ligos: form, stadij ir eigos sunkum,
bendr ligonio bkl, fizin pasirengim.
Skiriant fizinius pratimus, btina nurodyti:
1. optimali pradin padtis (ieities padtis),
2. kartojim skaiius,
3. pratim atlikimo tempas ir poilsio intervalai,
4. judesio amplitud ir atlikimo tikslumas.
Fizinio krvio dozavimas priklauso ir nuo raumen grups dydio, dalyvaujanio
judesyje. Kuo maesn yra raumen grup, tuo maesnis ir krvis bei atvirkiai. Norint
taikyti laipsnikumo princip, btina pratimus pradti nuo ma raumen grupi,
pereinant prie didesni.
Krv takos ir pratim kartojim skaiius bei pratimo atlikimo tempas (ltas, greitas,
vidutinis). Ne visada greitas tempas reikia didel krv.
Fizinio krvio reguliavimo principai:
Kai didiname danum = mainame intensyvum, mainame trukm ( laik).
Kai didiname treniruots. intensyvum = mainame trukm, mainame danum.
Kai didiname treniruots laik = mainame intensyvum, mainame danum.
Jei nors vien i krvio komponent didiname nors 5 proc., kitus btinai mainame
20 proc.
Kas savait kelti (didinti) krv (t dviej sumaint) tik 5 proc. iki tol, kol vl bus
pasiektas pradinis lygis.
Bet koks atsirads skausmas gali reikti blog treniruoi metodik.
PERSITRENIRAVIMAS (per daug ir per greitai norime pasiekti rezultat), kad to
nebt, reikia:
1. krv didinti tik 5 10 proc. per savait,
2. atsiradus bet kokiems nuovargio poymiams mainti krv,
3. po bet kokio krvio knas privalo ilstis,
4. rezultato gerinimo siekti ne vien krvio dka, bet ir reguliuojant mityb, atstatymo
priemones,
5. treniruokits palaipsniui (nordami bgti maraton, pradti nuo 3 km distancijos),
6. pasirinkdami maksimalius krvius, palikite vietos sveikam mstymui,
7. teisingai organizuota treniruot:
a) pramankta (5 min paruoti kn bsimam darbui, optimali t = 38 38,5C,
raumenys ir raiiai elastingiausi),
b) tempimo pratimai (5 10 min. Jie apilimo metu sumaina skausm: jis
blokuojamas, nebejauiama ir tai didina traumingum),
c) apilimas (5 min pratimai skirti pagrindiniam aktyvumui),
d) pagrindinis aktyvumas,
e) atalimas ir itempimas (10 min negalima staiga baigti usimimo, atsigavimas),
8. reikalavimas teisingos pratimo atlikimo technikos gali bti traumos prieastimi.
Optimalu:
1. 3 5 k/sav. nuolat, 2 k/sav. joki pokyi neduoda.
2. t = 15 60 min. ( > 45 min kelia rizik).
3. Intensyvumas 70 85 proc. nuo max SD, pradti nuo 40 60 proc. nuo max SD.
Max SD = 220 amius.
Fizinis krvis taip pat priklauso nuo kno ar jo dalies atramos ploto nuo pradins
pratimo padties (Pp):
1. keiianios kno atremties plot (gulint, sdint, stovint), skirtingai veikia atskiras
raumen grupes, pakeldamos apkrautos kno dalies raumen tonus,
2. izoliuotos, naudojamos galnms bei j segmentams, norint lokaliai veikti tik tam
tikrus raumenis ar snarius,
3. keiianios kno ar jo dali svorio centr, leidia reguliuoti fizin apkrovim,
4. palengvinanios, sumaina bendr apkrovim, leidia lengviau atlikti norim
SPORTO MEDICINA
249
pratim. Pasilenkus pirmyn lengviau sulenkti rank per peties snar),

5. antalgins, (skausm mainanios), taikomos prie atskir susirgim ir vairi
paeidim,
6. drenains, sergant kvpavimo sistemos ligomis, pratimai atliekami specialiose
padtyse, kuriose esant lengviau ir geriau pasialina sekretas.
Fizinis krvis vertinamas medicinins pedagogins kontrols metu, sekant pulso
kitim, kvpavimo dan, kraujospdio kitimus, iorinius nuovargio poymius.
TOLERANCIJA FIZINIAM KRVIUI:
Pradin nuovargio stadija:
Veido oda iek tiek paraudusi.
Kvpavimas vienodai padanjs.
Prakaitavimas neprakaituoja arba iek tiek paastys ir kakta.
Laikysena nepakitusi, eisena vali, sutelktas dmesys, judesiai tiksls.
Vidutin nuovargio stadija:
Veido oda gerokai parauds.
Kvpavimas padanjs su giliu ikvpimu.
Prakaitavimas labai prakaituoja.
Laikysena nesutelktas dmesys, netiksliai vykdo komandas, nederina kvpavimo.
Neleistino nuovargio stadija:
Veido oda staigiai parausta.
Kvpavimas danas pavirutinis kvpavimas.
Prakaitavimas bga prakaitas nuo viso kno.
Laikysena vangi, atsilieka nuo tempo, nereaguoja komandas.
Savikontrol: lengvai pakilti 4 t aukt laiptais ir skaiiuoti puls. Jei pulsas pakilo
iki 10 proc. nuo pradinio labai geras rodiklis; 20 30 proc. - geras; 50 proc. - vidutinis;
daugiau nei 50 proc. - blogas.
Staiga atsiradus nuovarg ar dusul reikia suvokti, kad fizin veikla yra negalima
nutraukti usimim.
Reikalavimai kineziterapijos salei
Grupini pratyb sal turi bti apie 100 150 m ploto ir 5 6 m aukiu. Kiekvienam
ligoniui turi bti ne maiau kaip po 4m .
Sal individualiems usimimams 80 100m.
Kabinetas skirtas funkciniams tyrimams 60 80m su bosais.
Turi bti laukiamoji sal, duai, sanitariniai intarpai, sandlio patalpos, mediag
sandlis, atviros vietos doziniam vaikiojimui, kartu su aidim aiktele.
Reikalingi dokumentai kineziterapijos vykdymui:
a) ligonio paso duomenys, staigos siuntimas,
b) ligos diagnoz, papildoma informacija apie gretutinius susirgimus,
c) btina nurodyti gydym kitomis priemonmis ir metodais,
d) apraomas funkcinis ligonio stovis su nuorodomis kineziterapij,
e) kineziterpinis gydymas,
f ) taikomos priemons, bdai,

g) bendras judjimo krvis ir procesas,
h) priemons trauktos gydymo proces,
i) kiti gydymo rezultatai.
Visi gyvi organizmai valgo, kvpuoja ir juda. Pastaroji funkcija mogui yra labai svarbi,
ypa tada, kai kalbame apie jo sveikat ir gyvenimo kokyb. Gebjimas savarankikai
judti suteikia nepriklausomum nuo aplinkos ir atspindi judjimo sistemos funkcijos lyg.
Judjimo sistema, kuri sudaro pasyvioji dalis griauiai ir aktyvioji dalis raumenys,
yra daniausiai paeidiamos. Paeidus mogaus griaui raumen sistem, pakitimai
atsiranda ne tik paioje sistemoje, taiau pasikeiia viso organizmo veikla.
Paeidimas arba trauma fizinio aktyvumo metu, sportuojant, vadinama sportine trauma.
1 pav. Raumens jungtis su kaulu per sausgysle

(http://www.physioweb.org/muscular/sk_muscle.html)
Kiekvienas raumens galas jungiasi su kaulu per sausgysl (1 pav.). Raumens vidinio
ir iorinio dangal kolagenins skaidulos pereina sausgysles. Tokiu bdu raumenins
skaidulos atsiduria skaidulinio jungiamojo audinio tinkle. Raumens ivystoma jga
perduodama kaului per jungiamj audin ir sausgysles. Raumuo, pritvirtintas prie
kaulo, veikia j kaip svert. Iors jgos prieinasi raumen jgos veikimui, todl jos
vadinamos pasiprieinimo jgomis.
Raumen susitraukimai yra klasifikuojami pagal raumens tempimo ir pasiprieinimo
jgos santyk arba pagal i jg moment tarpusavio santyk.
Paeidimas vyksta tik tada, kai bet kuris audinys yra veikiamas didesne jga, nei
audinys turi jgos dyd sudaryti tam pasiprieinim, t.y. iors jga didesn u audinio
atsparumo jg.
Bet kurio audinio paeidimo vietoje vyksta udegiminis procesas.
SPORTO MEDICINA
251
Udegimo poymiai:
1. Paraudimas atsiranda dl kraujagysli isipltimo ir kraujo padaugjimo
udegimo idinyje.
2. Patinimas dl eksudacijos proceso ir padaugjusi proliferacini struktr.
3. Kartis suplds kraujas padidina udegimo vietos temperatr.
4. Skausmas jauiamas dl nervini lsteli mechaninio spaudimo udegiminiu
patinimu.
5. Sutrikusi funkcija esant skirtingo intensyvumo skausmui ir audini paeidimui.
Skiriamos mios ir ltins traumos. Skiriamasis maus raumen paeidimo poymis yra:
Skausmas,
raumeninis volelis,
skausmas raumens prisijungimo vietoje,
ribotas judesi atlikimas,
raumens jgos pokyiai.
Paeidim klasifikavimas
I laipsnis, kai paeidiama apie 5proc. skaidul. Esant tokiam paeidimui reikalingas
2-3 savaii poilsis;
II laipsnis - stipresnis paeidimas daniausiai bna po stipraus sumuimo, paeidiami
didesni raumens pluotai. Poilsis 3-6 savaits.
III laipsnis raumens plyimas, reikalingas chirurginis gydymas, kad bt atstatytas
raumuo. Reabilitacija apie 3 mn.
I ir II laipsnio raumen paeidimai labai skausmingi ir gali pasireikti raumens
silpnumas.
I laipsnio paeidimo poymiai:
mikroskopiniai paeidimai (vyksta cheminiai procesai),
skausmas atsiranda tik vliau arba gali jo visai ir nebti (todl atletai danai tsia
veikl),
raumens ivaizda ir mobilumas geras,
palpuojant galima uiuopti lokal skausm,
aktyvi veikla normali,
skausmas atsiranda ramybje.
II laipsnio paeidimo poymiai:
paeidiama daugiau RS,
skausmas stiprus ir danai pasikartojantis,
sportininkas nustoja judti, gali lubuoti,
vliau stebimi pakitimai iorje,
palpuojant jauiamas lokalus ir iplintantis skausmas,
judrumas limituotas, judesiai skausmingi.
III laipsnis raumens plyimas vyksta dl daugybs prieasi:
plyus raumeniui girdimas pokteljimas,
stiprus skausmas,
palpacija skausminga,
labai greitas patinimas,

ioriniai pokyiai.
Gydymas
1 etapas pirmas 2-3 dienas 6-8k/d RICE (20 min). Joki pratim!
2etapas 4-6 d. atlikti masa ledu (1min) 3-4k/d;
Bipoliarin raumen stimuliacija aplink skausmo viet (7min),
PNF 3-4k/d (ne anksiau nei 6 dien po paeidimo),
Galimi pratimai vandenyje 1-2k/d (10 20 min)
Vliau pagrindiniai KT pratimai 3k/sav.
3 etapas raumen stimuliacija kartu su ultragarsu 1k/d.
alio terapija + masaas ledu (7 min),
Lengvi pratimai + PNF 2-3k/d su ledo aplikacijomis,
Pasiprieinimo pratimai (10 kart. X 3serijos) 1k/d.
4 etapas ilieka pagrindin pratim programa, prie pratimus atlikti masa ledu (7 min),
Didinti jgos, greiio ir itverms rodiklius.
5 etapas grainti sportin veikl.
Raumens neveiklumo ir imobilizacijos efektai:
1. Jei raumuo po operacijos, traumos ar kitais atvejais ilg laik yra neapkraunamas
(neaktyvus), jis atrofuojasi sumaja raumenini skaidul diametras, priklausomai
nuo sportininko kultivuojamos sporto akos kinta I ir II tipo skaidul santykis.
2. Imobilizavus galn, labiausiai atrofuojasi I tipo skaidulos: jos suplonja, jose
sumaja oksidacini ferment aktyvumas.
3. Izometriniai pratimai leidia palaikyti pakankam metabolin aktyvum II tipo
skaidulose, taiau I tipo skaiduloms reikia dinamini pratim.
4. Jei galn nejudamai imobilizuota (gipso tvarstis), izometriniai pratimai i esms
neefektyvs. Geriau naudoti i dalies mobilius tvarus, kurie leist atlikti dinaminius
pratimus.
5. Elektrin raumen stimuliacija padeda sustabdyti I tipo skaidul diametro
majim ir palaikyti oksidacini ferment aktyvum.
Traum gydymas gali bti usitss dl to, kad reikalingas laikas aplinkiniams
audiniams sugyti. Labai svarbu sportuojaniajam prisiminti, kad pilna atsparumo riba
atsistato nuo 6 mn. iki 1 met. Jei audinyje yra udegimas, stiprumo riba labai greitai
blogja iki 50 proc. is blogjimas vyksta per pirmas 24 48 val. ir iki 5 dien. Nuo 5
d. stiprumo riba pradeda didti (spartus kolagenini skaidul didjimo procesas).
Kolagenas didina atsparumo jg.
Traumos gydomos priklausomai nuo traumos tipo ir stiprumo. Taiau yra pagrindinis
vis traum gydymo principas:
RICE kertinis akmuo sportini traum savaiminiam gydymui.
Ramyb. Po traumos reikalinga 24-72 valand (priklausomai nuo paeidimo
sunkumo) pilna ramyb.
SPORTO MEDICINA
253
Ledas. Ataldyta paeista vieta sumaina tinim, kraujavim, skausm ir udegim.

Norint pasiekti didiausio efekto, led reikia pridti per pirmas 10-15 minui nuo
paeidimo. Ledas dedamas ant paeistos vietos nuo 10-30 minui, su pertraukomis kas
30-45 minui per pirmas 72 val. nuo paeidimo pradios.
Spaudimas. Siekiant sumainti kraujavim paeist viet, reikia taikyti saiking, bet
pastov spaudim. Suverta vieta, gali bti netgi tada, kai ji ataldoma.
Paklimas. Norint apsaugoti paeist viet nuo tinimo, kraujo, skysio susikaupimo,
btina laikyti paeist viet pakelt nuo 24-72 valand. Jei yra galimyb, paeist koj ar
rank laikyti aukiau galvos.
RICE pradtas naudoti 15-20 minui po paeidimo, gali keliomis dienomis ar
net savaite pagreitinti sportininko atsistatym. RICE svarbiausia funkcija - sumainti ir
sulaikyti udegim, patinim.
1 lentel. Traum klasifikacija ir pagalbos priemons
Paeidim kategorija
Lengvi
Netakoja veiksm atlikimui
Skausmas juntamas tik po treniruots
Paeista sritis nejautri prisilietimui
Patinimo nra arba jis minimalus
Spalvos pakitimo nra
Vidutiniai
Pratim atlikimas truput ribojamas
Skausmas prie ir po treniruots
Paeista sritis vidutinikai jautriprisilietimui
Lengvas patinimas
Nedidelis spalvos pasikeitimas
Sunks
Skausmas iki, per ir po treniruots,
Pratim atlikimas sutriks dl skausmo,
Stiprus skausmas, lieiant paeist viet,
Matomas rykus patinimas,
Spalvos pasikeitimas.
K reikia daryti
Sutrumpinti treniruoi program
Pakeisti pratimus, kurie nukraut paeist viet
Taikyti RICE metod ir prieudegimines priemones
Paeistai vietai suteikti ramyb

Pakeisti pratimus, kurie nukraut paeist viet
Taikyti RICE metod ir prieudegimines priemones
Laipsnikas sugrimas prie pilno fizinio darbingumo
Nutraukti sportinius usimimus.

Kreiptis gydytoj.
1. Kas yra kineziterapija?
2. Koki princip laikomasi, taikant kineziterapij?
3. Kokias inote nuovargio stadijas?
4. Kokias inote kontraindikacijas kineziterapijai?
5. Kokius inote krvio dozavimo principus?
6. Kas yra trauma?
7. Kodl vyksta audinio paeidimas?
8. Kokie yra udegimo poymiai?
9. Kaip klasifikuojami paeidimai?
10. Koks svarbiausias traum gydymo metodas?
Literatra
Kriinas, A. (2008). Reabilitacijos pagrindai.Vitae Litera.
Skyrius, J. (2007). Sporto medicina. Kaunas. Lietuvos kno kultros akademija.
6.2.
Asmens funkcin bkl, vertinimas ir medicinin kontrol

mogus jauiasi sveikas, kai jo organai ir sistemos dirba darniai. Bet koks vidinis ar
iorinis veiksnys (dirgiklis) gali ir suardyti organ ir j sistem tarpusavio veikl. Tuo
veiksniu gali bti fizinis krvis ar atskiras fizinis pratimas. Todl vertindami mogaus
organ ir sistem funkcin bkl, analizuojame fiziologines reakcijas organuose ar
sistemose, kurios fizinio krvio metu ar atsigavimo laikotarpiu. Neretai funkcins
bkls vertinimas yra svarbus ir ramybs metu, nes ilgalaikis fizinis krvis gali paveikti
organizmo funkcijas ne tik teigiamai, bet ir neigiamai.
Funkcinei bklei vertinti taikomi vairs funkciniai mginiai tai organizmo reakcijos
vienok ar kitok dozuot krv tyrimas. Neretai praktikoje funkcinio mginio terminas
pekeiiamas test, o funkcin diagnostika testavim. Atliekant funkcinius mginius
vertinama mogaus/sportuojaniojo bkl bei ufiksuojami galimi organ ar sistem
patologiniai pokyiai, kurie iorikai ar vertinant subjektyviais pojiais yra nepastebimi
Funkcini mgini metu daniausiai parenkami dozuoto ar maksimalaus fizinio
krvio testai. Organizmo reakcija bet kok krv parodo nagrinjam rodikli pokyius,
pagal kuriuos ir vertiname j funkcin bkl.
Daniausiai naudojamas fizinis krvis pagal tip:
1. nepertraukiamas vienodo intensyvumo krvis (visiems tiriamiesiems yra vienodas
arba priklauso nuo kno mass, lyties, amiaus ir fizinio pasirengimo),
2. nepertraukiamas krvis kurio, galingumas didja tolygiai arba beveik tolygiai,
3. palaipsniui didjantis krvis su poilsio pertraukomis po kiekvieno laiptelio ar be
poilsio pertrauk,
4. nepertraukiamas laipsnikai didjantis be poilsio pertrauk.
Sporto medicinoje visi funkciniai mginiai skirstomi 2 stambias grupes:
Funkciniai mginiai atskir organizm sistem funkciniai bklei vertinti, kuri metu
apie organizmo reakcij poveik sprendiama pagal vienos kurios nors konkreios
(pvz., kvpavimo) sistemos rodikli kitimus.
Funkciniai mginiai viso organizmo kaip vieneto funkcinei bklei vertinti, kai
organizmo reakcij poveik rodo keli arba daugumos organizmo sistem
rodikli kitimai.
Organizmo reakcijai bet kok krv tiriami rodikliai pirmiausia uraomi ramybs
metu prie krv (pradiniai duomenys). Vliau, nuo keliam udavini, registruoti galima
krvio metu, tuoj pat po krvio ar organizmo atsigavimo metu.
Funkciniai mginiai pagal rezultat registravim skiriami:
1. Momentiniai, kai skiriamas vienkartinis krvis ir nustatoma organizmo reakcija j.
SPORTO MEDICINA
255
2. Kartotiniai, kai pats krvis kartojamas kelet kart ir po kiekvieno krvio tiriami
funkciniai rodikliai.
3. Kombinuoti, kai skirtingi krviai ir po kiekvieno registruojami funkciniai rodikliai.
Atliekant funkcinius testus sportuojantiesiems daniausiai vertinami irdies ir kraujagysli (KS) bei kvpavimo sistemos. Pagrindin i sistem vertinimo prieastis jos utikrina
viso organizmo gyvybin veikl bei reikmingai veikia atskiras sistemas. Pastarosios sistemos
kartu su kitomis organizmo sistemomis aprpina dirbanius organus ir raumenis maisto mediagomis, palaiko organizmo vidins terps pastovum, o sportuojant ar atliekant fizinius
pratimus irdies kraujagysli sistema greiiausiai sureaguoja ir tai leidia sprsti apie bendr
organizmo funkcionalum bei ios sistemos prisitaikymo prie fizinio krvi ypatumus.
Daniausiai registruojami ir vertinami KS funkciniai rodikliai:
irdies susitraukim danis (SD).
Pulsas (ritmikumas ir skaiius).
Arterinis kraujo spaudimas (AKS).
Elektrokardiograma (EKG).
Vertiname:
rodikli pokyius,
pasikartojim,
intervalus,
laik.
Apie KS prisitaikym prie fizini krvi sprendiama vadovaujantis dviem kriterijais:
1. KS reakcija konkret fizin krv (normotonin, distonin, laiptin, hipertonin,
astenin).
2. Pulso ir kraujospdio atsikrimo trukme, pobdiu ir laipsniu po krvio.
Kvpavimo sistema aprpina organizmo lsteles ir audinius deguonimi bei i j
paalina anglies dvidegin. i procesas vyksta trim etapais:
1. Plauiai juose i aplinkos pateks deguonis perduodamas krauj ir i pastarojo
paalinamas anglies dvideginis.
2. Kraujo, irdies bei kraujagysli sistema duj perneimas i plaui ir atgal.
3. Lstel vidinis kvpavimas oksidacijos redukcijos procese.
Daniausiai registruojami ir vertinami kvpavimo sistemos funkciniai rodikliai:
Kvpavimo tipas.
Kvpavimo danis.
Gyvybin plaui talpa (GPT).
Maksimalus deguonies suvartojimas (MDS).
Kvpavimo raumen funkcinis pajgumas (spirometrija).
Fizinis isivystymas yra vienas pagrindini sveikatos rodikli. Jau seniai pastebta, kad
sveikata priklauso nuo fizinio isivystymo. Vien pagal sveikatos bkl galima teisingai
vertinti fizin isivystym, kaip morfologini ir funkcini rodikli visum.
Svarbus suaugusi moni fizinio isivystymo kriterijus yra kno sudjimo ypatumai.
Kno sudjimas tai atskir kno dali dydiai, formos proporcijos (vairi kno dydi
santykiai) ir tarpusavio isidstymo ypatumai.
mogaus fizinio isivystymo ir kno sudjimo ypatumus nusako jo konstitucija,

t.y. slygikai stabili mogaus organizmo morfologini ir funkcini savybi visuma,
gyjama dl paveldjimo ir ilgalaikio intensyvaus aplinkos poveikio. mogaus
konstitucij nulemia palyginti stabils organizmo struktros ir funkcijos rodikliai, nuo
jos tipo daigiausia priklauso mogaus organizmo reaktyvumas ir atsparumas.
Asteniko tipo moni bna dirglesn nerv sistema, danai sutrinka vidaus organ
funkcija, jie turi polink neurozes ir sumajus arterin kraujo spaudim, tuberkulioz,
skrandio ir dvylikapirs arnos opalig. Jie reiau serga ateroskleroze, nutukimu, diabetu.
Normasteniko tipo asmenys energingi, pasitikintys savo jgomis. Jie link sirgti
virutini kvpavimo tak ir judamojo aparato ligomis, turi polink neuralgij, irdies
vainikini kraujagysli ateroskleroz, miokardo infarkt.
Hipersteniko tipo mons mgsta bendrauti, judrs, praktiki. Nuo kit skiriasi
didesniu kraujo spaudimu, dominuojaniais asimiliacijos procesais, padidjusia lytini
liauk ir antinksi funkcija. io tipo mons link sirgti nutukimu, diabetu, ateroskleroze,
hipertonine liga, tulies psls disfunkcija bei akmenlige.
Kno kompozicijos vertinimas pagal imatuotas riebalines odos raukles (ROR) ir
atliktus skaiiavimus gana tiksliai leidia nustatyti tiriamojo santykin riebal mas,
kno riebal kiek kilogramais ir aktyvi kno mas. Tiriamiesiems riebalins odos
raukls (ROR) matuojamos trijose kno vietose: trigalvio asto raumens, antdyglin ir
launies merginoms, bei krtins, pilvo ir launies vaikinams. Pagal iuos matavimus yra
apskaiiuojama santykin kno riebal mas ir vertinama pagal literatroje pateiktas
normas.
Fizin bkl vertinama fizinio isivystymo rodikliais (gis, kno svoris, forsuota
gyvybin plaui talpa (FVC), platakos suspaudimo jga) ir irdies ir kraujagysli
sistemos rodikliais ramybs metu (pulsas ir sistolinis arterinis kraujo spaudimas) ir po
fizinio krvio (pulso atsistatymo greitis po 20 pritpimo). Tai daugeliui prieinami, paprasti
ir integruoti tyrimo metodai, nereikalaujantys specialaus pasiruoimo ir sudting
matavimo priemoni panaudojimo.
Fizinis pajgumas vertinamas test rinkiniu EUROFIT. Jo paskirtis imatuoti su
sveikata susijus fizin pajgum, matuojant ir vertinant moni fizinio pajgumo
poymius, susijusius su sveikata, stiprinti moni sveikat, funkcin pajgum ir didinti
gyvenim gerov. Fizinis pajgumas vertinamas matuojant fizines ypatybes: itverm,
jg, lankstum, pusiausvyr, koordinacij, vikrum bei greitum. Fizins ypatybs
vertinamos specialiais atlikties testais. Fizinio pajgumo vertinimo testai Eurofit yra
informatyvs, praktiki, paprasti ir juos galima atlikti prastinmis slygomis. Tam
nereikia erdvi patalp ar sudtingos laboratorins rangos. Naudojant nedidel kiek
matavimo prietais ir instrument jie gali bti atlikti paprastoje sporto salje. Testuoti
gali specialiai parengti asmenys, turintys testavimo gdi, suprantantys kiekvieno
testo logik ir interpretacij, pripastantys tiksl testavimo procedros ir slyg
standartizavim. Eurofit test rezultatai vertinami lyginant juos su ankstesni tyrim
pagrindu sudarytomis referencinmis skalmis.
2 km jimo testas naudojamas norint nustatyti tiriamojo irdies ir kraujagysli
SPORTO MEDICINA
257
bei kvpavimo sistem funkcin bkl apskaiiuojant fizinio pajgumo indeks.

Tiriamasis spariu ingsniu turi nueiti 2 km atstum. Fiksuojamas 2 km veikimo laikas ir
skaiiuojamas pulsas i karto po finio. Pagal specialias formules apskaiiuojamas fizinio
pajgumo indeksas bei VO2max.
Juosmens/dubens santykis apskaiiuojamas norint vertinti tiriamojo kno riebal
pasiskirstym organizme. is rodiklis skaiiuojamas liemens apimt (cm) dalinant i
dubens apimties (cm). Liemens apimt rekomenduojama matuoti siauriausioje liemens
vietoje, dubens plaiausioje jo vietoje. Pagal juosmens / dubens santyk nustatomas
ltini neinfekcini lig, susijusi su virsvoriu rizikos laipsnis.
Liemens raumen jgos itverms testu nustatoma pilvo ir nugaros srities raumen
jgos itverm bei i raumen santykis. is testas nurodo liemens raumen funkcin
bkl, o santykiu vertinamas liemens raumen disbalansas. Kuo didesnis disbalansas
tarp i raumen grupi tuo mogus turi didesn rizik patirti nugaros skausmus bei
vystytis stuburo ligoms. Liemens raumen jgos itverm vertinamas atlikties testais.
Baecke kasdieninio fizinio aktyvumo klausimynu nustatomas tiriamojo bendras
fizinio aktyvumo lygis bei vertinamas fizinis aktyvumas darbe, sportinje veikloje bei
laisvalaikiu. Klausimyn sudaro 16 klausim. Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas
naudojamas norint nustatyti tiriamojo 7 pastarj dien fizinio aktyvumo lyg.
Klausimyne pateikiami 7 klausimai, kuriuose praoma respondento nurodyti kiek
dien, kiek valand ir minui per pastarj savait tiriamasis usiima labai intensyvia,
vidutinikai intensyvia fizine veikla, kiek laiko praleido vaikiodami ir sddami.
Fizinio pajgumo vertinimo testai Eurofit yra informatyvs, praktiki, paprasti ir
juos galima atlikti prastinmis slygomis. Tam nereikia erdvi patalp ar sudtingos
laboratorins rangos. Naudojant nedidel kiek matavimo prietais ir instrument jie
gali bti atlikti paprastoje sporto salje. Testuoti gali specialiai parengti asmenys, turintys
testavimo gdi, suprantantys kiekvieno testo logik ir interpretacij, pripastantys
tiksl testavimo procedros ir slyg standartizavim. Eurofito test rezultatai vertinami
lyginant juos su ankstesni tyrim pagrindu sudarytomis referencinmis skalmis.
Medicinin pedagogin kontrol tai gydytojo ir trenerio (pedagogo) atliekami
tyrimai treniruoi ir varyb metu, jie leidia vertinti fizini krvi tak sportininko
organizmui.
Medicininiai ir pedagoginiai stebjimai yra btini dl keleto prieasi:
Sprsti apie organizmo funkcij atsistatym po treniruoi ar varyb vien pagal
sportininko savijaut ir darbingum negalima, nes jie kur laik gali bti geri
funkcijoms ir neatsistaius.
Usitsus organizmo funkcij atsistatymo periodui, tolesns treniruots
neefektyvios, jos net gali sukelti patologinius procesus sportininko organizme. Dl
to reikia sekti organizmo funkcijas ir pagal jas koreguoti krvius.
Kiekvienas sportininkas savaip reaguoja fizin krv, dl to ie stebjimai leidia
individualizuoti treniruotes, geriau jas planuoti.
Medicinins pedagogins kontrols metu:
vertinamos treniruoi vedimo slygos ir organizavimas.
Patikrinama trenerio ar pedagogo darbo kokyb medicininiu poiriu.

Patikrinama sportinink sveikatos bkl arba vertinami jos pakitimai.
Iaikinamos galimos organizmo sutrikim bsenos ir patologiniai pakitimai, kurie
gali atsirasti treniruoi metu.
vertinamas specialus sportininko treniruotumas, nustatant organizmo funkcin bkl.
vertinimas taikomas treniruoi krvio ir sistemos tinkamumas sportininko fiziniam
pasiruoimui, kad bt galima tobulinti planavim ir individualizuoti treniruotes.
Po dideli fizini krvi parenkama ir vertinama medicinins, pedagogins ir
psichologins priemons ir metodai, reikalingi organizmo funkcijoms atstatyti
(medikamentai, fizioterapija, vairios masao rys, vandens procedros, pirtis.
Medicinins kontrols metu gydytojas pakartotinai vertina fizini pratim poveik
sportininko organizmui, kur anksiau tyr gydytojo kabinete, tyrimai atliekami
betarpikai treniruoi ar varyb metu padeda patikslinti sportininko organizmo
funkcins bkls kitimus, be kuri negalima vertinti treniruotumo lygio.
1. Kuo ir kaip vertinama organizmo funkcin bkl?
2. Kas yra testas?
3. Kas registruojama funkcini mgini metu?
4. Koks fizinis krvis taikomas testuojant?
5. Kokios gyvybikai svarbiausios funkcins sistemos?
6. Kokie KS testavimo metu registruojami rodikliai?
7. Kvpavimo sistemos svarba viso organizmo veiklai.
8. Kam reikalinga medicinin pedagogin kontrol sportuojaniam asmeniui?
Literatra
Skyrius, J. (2007). Sporto medicina. Kaunas. Lietuvos kno kultros akademija.
6.3.
Asmens kritini bkli atpainimas. Pirmosios medicinins pagalbos teikimas

mogaus gyvybikai svarbiausios sistemos yra irdies kraujotakos bei kvpavimo
sistemos ir vis sistem ir organ veikl reguliuojanti centrin nerv sistema. Sutrikus
bet kurios i i trij sistem veiklai, ikyla pavojus mogaus sveikatai ir gyvybei. Bet
koks irdies veiklos sutrikimas trikdo vis organizmo kraujotak, o jai sustojus organus
nebepatenka kraujas, o su juo ir deguonis. Jautriausiai deguonies trukum reaguoja
smegenys negrtami pakitimai gali atsirasti jau po keli minui, o nekvpuojant
mogus gali mirti per 8 10 min. Todl labai svarbu yra laiku suteikti pirmj pagalb.
Pirmoji medicinin pagalba teising ir tiksling veiksm seka, kuri gelbsti mogaus gyvyb.
Teikiant pirmj pagalb naudojamos vairios priemons ir mediagos, kurios leidia
sustabdyti sveikatai aling poveik. Taip isaugoma mogaus gyvyb.
SPORTO MEDICINA
259
Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:

nutraukti alojant poveik,
atstatyti ar kompensuoti gyvybines funkcijas,
stabilizuoti bkl, kol bus suteikta profesionali medicinin pagalba.
Prie suteikiant pirmj pagalb btina:
1. vertinkite grsm savo ir nukentjusiojo gyvybei, jei toki yra, stenkits jas
paalinti.
2. vertinkite nukentjusiojo smoningum. Garsiai klauskite, kaip jis jauiasi ir
kas atsitiko? velniai pajudinkite per peius. Jei tariate stuburo ar kaklo traum,
judinti grietai draudiama.
3. Jei nukentjusysis neatsako, kvieskite greitj medicinin pagalb, pats nedelsiant
pradkite suteikinti pirmj pagalb.
3 kritins sveikatos bkls:
1. Be smons.
2. Be smons ir sustojs kvpavimas.
3. Be smons, sustojs kvpavimas ir sustojusi irdies veikla.
Paciento bkls vertinimas
Pirmiausia reikia sitikinti, ar mogus yra smoningas. velniai purtydami u pei,
klauskite kas atsitiko? (2 pav.). Jei nukentjusysis nekreguoja gars ir prisilietimus,
neatsako klausimus, konstatuotame, kad mogus yra be smons.
2 pav. Ar mogus smoningas? (Koster ir kt., 2010)

Veiksm planas:
1. Kvieiame pagalb.
2. Nukentjusysis paguldomas ant kieto pagrindo.
3. Veikti pagal ABC plan.
ABC veiksm planas

A (angl. Airway) atverkite keli orui:
1. Paguldykite asmen ant nugaros.
2. Atverkite kvpavimo takus, uddami vien rank ant kaktos, velniai atlokite
galv ir keldami apatin andikaul vir, praiodinkite nukentjus (3 pav.).
mogui be smons gulint ant nugaros, atsipalaiduoja raumenys ir lieuvis
ukrenta, dl ko nukentjusysis gali udusti. Pakeldami smakr pakeliame lieuvio
akn, atveriame kvpavimo takus.
3 pav. Galvos atloimas ir smakro paklimas (Koster ir kt., 2010)

3. Patikrinkite ar nukentjusysis kvpuoja ar juda krtins lsta, ar yra kvpavimo garsas, ar jauiamas kvpavimas priartinus savo ak prie nukentjusiojo pravertos burnos
ir palaikius 8 10 s. Akis pajaus ir sukreguos ikvepiamo ilto oro srov (4 pav).
4 pav. Kvpavimo vertinimas irti, klausyti, jausti (Koster ir kt., 2010)

Nesmoningas mogus, kurio kvpavimas ir irdies veikla nra sutrikusi, turi bti
paguldomas stabili padt ant ono, kad neuspringt skrandio turiniu (5 A,B,C,D pav.).
SPORTO MEDICINA
261
5 pav. (A) Artimiausi rank sulenkdami per alkn delnu vir atitraukite nuo kno. (B)
Tolimesn rank sulenkite per krtin ir nugariniu platakos paviriumi priglauskite prie
nukentjusiojo skruosto. (C) Laisva ranka paimkite u tolimesns kojos aukiau kelio ir
kelkite j vir pd ilaikydami ant ems. (D) Padtis suteikta. Laikykite galv atlot,
kad kvpavimo takai likt atviri. Veidas turi bti palenktas emyn, kad skysiai laisvai
itekt i burnos (Koster ir kt., 2010)
B (angl. Breathing) utikrinkite kvpavim.
Antras B ingsnis visada atliekamas tik vykdius visus pirmojo A ingsnio etapus.
Dirbtinis kvpavimas gali bti atliekamas burna burn, jei nukentjusiojo burna yra
sunkiai sualota, ar jos negalima praverti burna nos.
1. Apiokite nukentjusiojo burn, kad nelikt tarp orui ieiti ir uspauskite
nukentjusiojo nos.
2. pskite oro nukentjusiojo plauius ir irkite ar pakyla krtin. Jei pakyla,
atlikite dar vien ptim. Jei krtin nepasikelia puiant or, kartokite kvpavimo
tak atvrimo procedr (A). Gaivinant per minut atlikti 20 ptim. Nuolat
atlikime kvpavimo vertinim (4 pav.) Jei dar kart atvrus kvpavimo takus
nepavyksta psti oro nukentjusiajam, iekoti ar nra svetimknio ir j paalinti.
C (angl. Circulation) utikrinkite kraujotak.
Atlik du veiksmingus ptimus, vertinkite nukentjusiojo kraujotak iuopdami
puls nukentjusiojo kakle, aste, kirknyje. Ne medikams pulso iuopti nra btina, nes
40 proc. atvej jo nepavyksta uiuopti net tada, kai jis yra taip tik gaitamas laikas. Tad
vertinkite kitus kraujotakos poymius nukentjusiojo judesius ir kvpavim. Bandykite
igirsti irdies darb. Kraujotakos vertinimas trunka ne ilgiau kaip 10 s. Jei kraujotakos
poymi nra, pradedamas iorinis irdies masaas. Masaui atlikti btinos 3 slygos:
1. kietas pagrindas,
2. apnuoginta krtins lsta,
3. teisingai surastas takas ir tinkamai udta ranka ant krtins lstos.
Atsiklaupiame ant abiej keli, per 2 pirtus nuo krtinkaulio apaios link galvos
surandame spaudimo tak, remiame j delno pagrind (6 A pav.), kit deln dedame vir
pirmojo (6 B pav.), suneriame ir atloiame pirtus (6 C pav.), rankos pilnai itiestos ir statmenos
krtinei, nugara tiesi, staigiu fiksuotu judesiu spaudiame ir atleidiame vertikaliai emyn (6
D pav.), kad krtinkaulis pasislinkt 45 cm, paspaudiame 5060 kart/min
SPORTO MEDICINA
263
6 pav. Padkite vienos rankos delno pagrind ant paciento krtins vidurio (A), kitos rankos
delno pagrind udkite ant pirmosios rankos (B), Sukryiuokite rank pirtus. Rankos turi
bti tiesios (C), Spauskite krtinkaul bent 5cm gilyn (D) (Koster ir kt., 2010)
Jei kraujotakos poymi nra, tada atlikite krtins lstos paspaudimus:
1. Delnai vienas ant kito dedami ant krtinkaulio tarp speneli. Rankas per alknes
laikyti itiestas.
2. Naudokite savo kno svorio jg atlikdami krtins lstos paspaudimus.
Paspaudimai turi bti greiti, 2 4 cm gylio. Atliekama apie 100 paspaudim per
minut (kartojimo danis 15 paspaudim ir 2 ptimai, kartojame 4 kartus.
Tikriname ir vertiname kvpavimo ir kraujotakos sistem veikl).
Tskite gaivinim iki nukentjusysis atsigaus, atvyks greitoji medicinos pagalba arba
ikils pavojus js gyvybei.
Prisiminti:
1. Pirmoji pagalba prasideda nuo gyvybini funkcij utikrinimo.
2. Be smons esaniam mogui negalima duoti joki vaist ar laiuk, nes tai
svetimknis burnoje ir mogus gali udusti.
3. Apie 70 proc. mirties atvej prieastis yra kvpavimo tak neprieinamumas.
4. Nesmoningas mogus guldamas ant nugaros gali udusti dl lieuvio ukritimo.
5. Veiksm seka, teikiant pirmj pagalba btina: veiksmas B galimas tik po visikai
atlikus veiksm A.
6. Nukentjusiojo bklei vertinti pasitelkiame savo akis, ausis ir rankas.
7. Ioriniam irdies masaui labai svarbu rank padti ant krtinkaulio, o ne ant
kairs krtins lstos puss. Spaudiant sulauomi daniausiai 4 5 6 onkauliai, kuri
lgaliai gali paeisti irdies raumen.
8. Iorinis irdies masaas atliekamas tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba ar
atsistaius kvpavimui.
1. Kam reikalinga pirmoji medicinin pagalba?
2. Kokios gyvybikai svarbiausios mogaus funkcins sistemos?
3. Koks pirmosios pagalbos veiksm planas?
4. Kokia turi bti nukentjusiojo kno padtis suteikiant pirmj pagalb?
5. Kaip vertinti nukentjusiojo smoningumo lyg bei kvpavim?
Literatra
Koster, R.W., Baubin, M. A., Bossaert, L. L., Caballero, A., Cassan, P., Castrn, M., Granja, C., Handley, A. J.,
Monsieurs, K. G., Perkins, G. D., Raffay, V., Sandroni, C. (2010). Europos gaivinimo tarybos 2010 met gaivinimo
rekomendacijos.
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS SPORTINJE

SPORTO MEDICINA
VEIKLOJE
265
7. INFORMACINS TECHNOLOGIJOS
SPORTINJE VEIKLOJE
Modulio koordinatorius dr. Gediminas Mamkus
Studijuojant modul bus supaindinta su iuolaikinmis informacinmis
technologijomis, j vystymosi tendencijomis, nuotolini studij ypatumais, IT
panaudojimo sporte galimybmis. Studijuojant bus gyti darbo gdiai su elektroninmis
lentelmis ir j taikymu sportinje veikloje, supaindinta su sportini judesi filmavimo
ir analizs pagrindais, imokta susikurti vietin skaitmenini rengini tinkl. Taip pat
bus supaindinta su darbo internete ypatumais: informacijos paieka, svetaini krimu,
debes kompiuterija, e-studij resursais.

Modulio turinys
7.1. Informacini technologij ir j panaudojimo sportinje veikloje vadas.
7.2. Elektronins lentels, matematinis sportini rezultat prognozavimas ir
modeliavimas.
7.3. Sportini judesi filmavimo ir analizs technin ir programin ranga.
7.4. Kompiuteriniai tinklai, internetas, e-studijos
7.5. Informacins technologijos mano sporto akoje.
7.1.
Informacini technologij ir j panaudojimo sportinje veikloje vadas
dr. Gediminas Mamkus

7.1.1.
Kompiuterinis ratingumas
Naudojimasis kompiuteriu labai panaus vaiavim automobiliu, nes vienu ir

kitu atveju sdi ir valdai automobil ar kompiuter. Tik skirtumas tas, kad vaiavimo
automobiliu tikslas yra vienas: i tako A nuvykti tak B. O asmuo valdantis kompiuter
gali naudot j daugeliui tiksl: ruoti tekstinius dokumentus, atlikti skaiiavimus, isisti
el. laikus, naryti interneto tinkalapiuose, aisti aidimus, klausytis muzikos ir dar
daug k. Ir tai nra vienintelis skirtumas. Kiekvienas vairuotojas pradioje turi daug
mokytis ir gyti teorini ini bei su instruktoriaus pagalba imokti jas taikyti praktinio
vairavimo metu. Tik skmingai ilaiks egzamin vairuotojas gauna teis savarankikai
vairuoti automobil. Kompiuterio vartotojas daniausiai visko mokosi pats. Be abejo,
galima pasinaudoti vairi teikiam mokymo kurs paslaugomis ar pasiklausti draug,
susirasti reikiamos pagalbos internete, paskaityti knyg ar urnal. Neabejotinai, dirbant
kompiuteriu taip pat privalu turti tam tikr rinkin ini ir gdi.
Europoje vykdomos vairios skaitmeninio ratingumo skatinimo programos ir
iniciatyvos. Prognozuojama, kad 2020 m. daugiau kaip 90 proc. darbo viet Europoje
bus reikalingos kompiuterins inios ir gdiai. 2013 m. rugsjo mn. Europos
Sjungoje paskelbta atviresnio vietimo iniciatyva. Ja siekiama paskatinti jaunim

gyti btin kompiuterini ini ir gdi, suteikti daugiau itekli mokiniams,
studentams, organizacijoms ir mokytojams bei pagerinti IT infrastruktr ir ry.
Paskelbdama naujj strategij u vietim atsakinga Europos Komisijos nar
Androulla Vassiliou pasak: Vien suprasti, kaip naudotis taikomosiomis programlmis
arba programomis, nepakanka. Reikia jaunimo, kuris gebt pats tokias programas
kurti. Siekdama paskatinti atviresnio vietimo iniciatyv, Komisija sukr interneto
svetain Open Education Europa (http://openeducationeuropa.eu/lt/home_new).
ioje svetainje talpinamos nuorodos vairius nemokamus vietimo iteklius, tokius
kaip kursai, mokymosi mediaga ir pan. staigos ir besimokantys asmenys svetainje
gals naudotis ir dalintis iais itekliais.
Kita iniciatyva, kuri vykdoma Europoje yra Europos kompiuterinio ratingumo
paymjimo (European Computer Driving Licence, ECDL) programa, kuri yra i
atitinkamos pasaulins programos (International Computer Driving Licence, ICDL).
ECDL standartas pasiymi tuo, k kompiuterio vartotojas turi inoti apie informacijos
technologij ir asmeninius kompiuterius bei kokius asmenini kompiuteri ir
populiariausios j taikomosios programins rangos panaudojimo gdius jis turi gyti.
ECDL standarto numatytos btinos ini sritys ir gdi grups yra apraytos ECDL
programoje. ECDL programos tikslas ivardinti faktus, kuriuos reikia inoti, bei gdius,
kuriuos reikia gyti pagal standarto reikalavimus.
ECDL programoje nekalbama apie mokymo metodus, technologij ir programas. Ja
yra numatyta vieningi visai Europai kompiuterinio ratingumo egzamin reikalavimai
ir t egzamin laikymo tvarka. Technologijos keiiasi. Keiiams ir mes. Todl sukurta
naujoji ECDL programa remiantis testuojamj poreiki pasikeitimais. Ir nesvarbu kas
esi: studentas, darbuotojas, arba tiesiog nori patobulinti savo inias ir gdius. Naujasis
ECDL silo naujus modulius, nauj lankst sertifikavim ir nauj mokymosi model visam
gyvenimui.
Naujosios ECDL programos struktra ir moduliai yra tokie:
naudojimosi kompiuteriu pradmenys,
darbo internete pradmenys,
tekst rengimas,
skaiiuokls,
duomen bazs,
pateiktys,
bendravimas internete.
7.1.2.
iuolaikins tecnologijos ir j pritaikymo pavyzdiai
iandien gyvenanioms kartoms gali atrodyti, kad radijas, televizija, telefonai ar

internetas mus supa vis aminyb. Taiau vilgterjus i atradim istorij, reikt
pripainti, kad ios technologijos dienos vies ivydo slyginai visai neseniai. Pirmasis
laidinis telefono aparatas, kad ir koks primityvus bt buvs, pasirod dar 1876 m.,
INFORMACINS TECHNOLOGIJOS SPORTINJE VEIKLOJE
267
radijas, kuris buvo madaug televizoriaus dydio - 1923 m., televizija (tuometiniam
televizoriui, ko gero, reikt itutinti kambario) - 1932 m. Atsirasti internetui ir j ivystyti
prireik dar beveik 60 met. Ji pasaulyje pasirod 1990 m.
Neilgai trukus -1992 m. pasirod mobilusis telefonas. iandien be i technologij,
turbt, sunkiai sivaizduotume savo gyvenim. Skundiams ir esame labai nepatenkinti,
kai vidur dienos isikrov telefonas, ar darbe pastebime, kad savo mobilj palikome
namuose. Netgi tai atrodo kaip didiausia tragedija, jei keletas valand ar minui
esame be ryio su pasauliu.
iuolaikins technologijos atveria daugyb nauj galimybi. iandiena savo
kompiuteryje ar internete galite rayti, skaityti, kalbtis vienas su kitu ir matyti vienas
kit, klausytis muzikos, irti filmus, rayti juos, gauti ir sisti informacij, derinti ir
pasirayti sutartis, vykdyti finansines operacija, apsipirkti ir dar daugyb kit dalyk.
Daugel i paslaug teikia ir visai mai deln telpantys renginiai. Paimkime iandienos
mobilj telefon. Jis atlieka ne tik savo pagrindin telefono funkcij, bet ir kompiuterio,
fotoaparato, filmavimo kameros, navigacijos renginio bei dar begal kit. Tai tampa vis
patogiau ir darosi neatsiejama ms gyvenimo dalimi. iandiena mobiliuoju telefonu
ir internetu naudojasi nuo septynmei ar dar jaunesni vaik, iki garbaus amiaus
senoli.
E. popierius, e. knygos
Informacija, kuri pateikiama ant popieriaus laikraiuose, urnaluose ar knygose
sklaidoma vis reiau, lyginant su internetiniais ir kitais elektroniniais altiniais. Norint
skaityti elektronin knyg, reikia sigyti special toki leidini skaitytuv, kuris kainuoja
madaug nuo 300 iki 1000 Lt.
Ne maa investicija. Taiau, inant, kad lietuvikos elektronins knygos kainuoja apie
30 proc. pigiau nei popierins ir, jei esant nuolatinis knyg skaitytojas, perkate 10-20
knyg per metus, tokios ilaidos atsiperka greiiau nei per metus.
Kaip dauguma mobilij technologij ir plokij ekran, planetiniai kompiuteriai
yra pagrsti LCD (Liquid Crystal Display) technologija. LCD ekrano bda yra jo spindjimas
ir blyksjimas. Tai vargina akis, tad perskaityti vis roman prastame ekrane gali bti
sunku. Vietoje LCD ekran dauguma e. knyg skaitykli ekran paremti elektroninio
popieriaus technologija, kuri sukr bndrov E Ink. Elektroninis popierius ne
skleidia, o atspindi vies, t.y. tekstas panaus raal ant popieriaus, j galima skaityti
net vieiant saulei. Kita vertus, jo negalima skaityti patamsyje - dar vienas panaumas
prast popieri. Be to, elektroninio popieriaus ekranas energij vartoja tik tuomet, kai
reikia pakeisti tekst ar atvaizd, vadinasi skaitykls eikvoja labai maai energijos. 2012
m. duomenimis 40 milijon skaitykli turjo E Ink ekranus.
E. popierius gali vaizduoti 4096 skirtingas spalvas. Per artimiausius metus E. popieriaus
kokyb stipriai pagers. Standartu taps sparios reacijos lanksts ekranai su rykiomis
spalvomis ir 300 DPI (tak colyje) raika (dabar 160). Ne tik mokyklose, bet ir kitur
prastas knygas pakeis e. knygos, o moksleiviai ir studentai jas specialiu raikliu gals
brktelti pastab. Elektroninis popierius, kuriam bdingos beveik tos paios vartotojui
patogios savybs, kokiomis gali pasigirti ir prastas popierius, neabejotinai taps ateities
laikrai ir urnal forma. Milimetro storio lankstus plastiko ekranas su spalvotais ir
galbt net judaniais vaizdais turs belaid prijim prie interneto, todl laikrat bus
galima atnaujinti, pasirodius paskutinms naujienoms. Technologijoms atpigus, e.
popierius pasirodys vairesniuose kontekstuose. Gatvse matysime metro ilgio reklamas
su besikeiianiais vaizdais, su mumis ims bendrauti beveik viskas, kas mus supa
kasdieniniame gyvenime. Js snieglent, pvz., gals nurodyti iuoimo krypt, o kredito
kortel nurodyti sskaitos likut. Didiausiu knygynu Jungtinje Karalystje laikomas
Amazon.com paskelb, kad elektronini knyg parduoda daugiau nei popierini.
100 tradicini knyg tenka 114 e-knyg, skirt Kindle skaityklei. Kompanija teigia,
kad palyginus su tradiciniu skaitytoju ir pirkju, kiekvienas Kindle vartotojais perka
keturis kartus daugiau. Amazon taip pat pastebi, kad pardavimus ymiai pagerino ir
autorinio publikavimo (angl. self-publishing) paslauga nuo prajusios vasaros taip
publikuojani savo kryb autori skaiius padidjo 400 proc. Tarp taip publikuot
knyg yra ir bestseleri, pvz., britas Kerry Wilkinsonas taip pardav 300 000 savo darb
kopij. Panai situacija yra ir Jungtinse Valstijose. Be abejo Amazon tik vienas i knyg
platintoj, ir nors didiausias, nebtinai atspindi tiksli rinkos situacij. Kada taip nutiks
Lietuvoje? Turbt dar negreit. iuo metu turime vos kelet skaitmenini parduotuvi,
prekiaujani e-knygomis (knygute.lt, skaitykle.lt), ir j kainos dar per maai skiriasi nuo
popierini versij, kai tuo tarpu Amazon skaitmeninis leidinys gali kainuoti ir iki keli
kart pigiau. Lietuvio kienei dar nemaai kainuoja i paios skaitykls - pardavim
sprogimo galima tiktis i kainai nukritus emiau 100 lit.
Imanusis namas
Svoka imanusis namas arba protingas namas vartojama jau keliolika met,
taiau danas dar j supranta savaip. Vieniems tai yra muzikos paskirstymas po visus
kambarius, kitiems patogus vies ar mikroklimato valdymas, tretiems energij
taupanios technologijos. Taiau imaniojo namo samprata apima gerokai daugiau.
Lietuvik imanj nam kuria Moderni nam krimo klasteris (MONAK). iuo
metu jis telkia 13 moni, taiau prie projekto nori jungtis dar kelios deimtys bendrovi.
Pirmiausia imanij sistem krjai msi virtuvs, kuri yra kito vedijos inicijuoto
projekto Comfort in Living, priklausanio Baltijos jros regiono strategijai, dalis. Virtuv
turi bti pritaikyta senjor poreikiams.
Gaudami Europos Sjungos (ES) dalin finansavim imaniosios virtuvs prototipo
msi ne tik Lietuvos, bet ir panas Latvijos, Lenkijos, vedijos, Suomijos ir Danijos
bendrovi klasteriai. Projekto Comfort in Living idj su usienio partneriais pradjome
gvildenti dar 2007 m. iandien turime didiul ali tinkl ir kiekviena alis turi savo
uduot, apie susitarimo dl imaniosios virtuvs detales pasakoja Aldona Matukien,
Piet Lietuvos verslo kooperacijos centro (PLVKC), MONAK nario, prezident. Latviai
atsakingi u imaniosios virtuvs dizain, lenkai rpinasi imani ir ergonomik bald
konstrukcij krimu. Lietuvos uduotis utikrinti tinkamus informacini technologij
(IT) sprendimus.
269
Protingo namo sistema gali atlikti tokias funkcijas:

lauko apvietimas,
sauno, baseino paruoimas,
vdinimo sistemos valdymas,
vart valdymas,
aliuzi valdymas,
aplinkos laistymas,
interjero apvietimas,
elektros prietais valdymas,
ledo tirpinimas,
mikroklimato utikrinimas,
teritorijos stebjimas,
jimo kontrol,
apsaugos sistemos integracija,
duj nuotkio aptikimas,
vandens nuotkio aptikimas,
gyventoj informavimas,
parodym i apskaitos rengini surinkimas,
meteo duomen pateikimas,
valdymas internet,
valdymas TV pagalba,
valdymas distanciniu pulteliu,
valdymas LCD panele.
Visos ios funkcijos gali bti panaudojamos ir eksplotuojant sporto baz,
organizuojant jos veikl.
Bsto kompiuterin sistema namuose pakelia konfort auktesn lyg, supaprastina
namo rangos valdym, didina saugum, leidia taupyti energetinius iteklius, didina
bsto vert.
Daugiau informacijos rasite iuo adresu: http://www.protingi-namai.lt/.
iuolaikin buitin technika
2013 m. lapkriio mn. urnalo Verslo klas numeryje apraytos 2013 m. buitins
technikos tendencijos. Prie keliarius metus vyravo miniatirizacijos epidemija, o iuo
metu, prieingai makronizacijos manija. Didja ekran matmenys: televizori, mobilij
telefon bei planetini kompiuteri. Dar neseniai plitusios 3D vaizdo technologijos,
netapo masinis reikinys. Prieastis gali bti paprasta: papildomi akiniai nra patogu. Todl
3D nepatogumus bandoma kompensuoti dideli ekran ir ypa auktos raikos Ultra
HD (Ultra High Density) technologijomis. Tai ypa didels istriains (ne maesns nei 55
coli 140 cm) ir raikos (8 milijon pikseli, o tai keturis kartus daugiau nei tradiciniuose
auktos raikos HD ekranuose) televizoriai. Trksta vienos smulkmenos turinio.
Paprasiausiai sakant per juos dar nra k rodyti, o ir dabartins televizijos infrastruktra
neturi technini galimybi tokiems ekranams teikti signal.
iandienos Samsung ir kit kompnij imanieji televizoriai (Smart TV) valdomi ne

tik nuotoliniais pulteliais, bet ir balsu bei judesiu: galime perjungti kanalus, keisti balso
lyg, ikviesti paslaug, priartinti vaizd ir t.t. Televizoriai, kuriuose montuota kamera,
gali ne tik filmuoti, bet ir atpainti vartotojo veid. Jei televizorius prijungtas prie
interneto, js galite ne tik naryti po tinklalapius, naudotis el. pato ar socialini tinkl
(facebook, twitter) paslaugomis, bet ir turite galimyb parsisisti ir naudotis imaniems
televizoriams skirtomis programlmis, dalyvauti vaizdo pokalbiuose, sukurti belaidio
ryio nam tinkl ir mgautis turiniu (nuotraukomis, filmais, muzika) i suderinamos
rangos (kompiuteri, telefon, vaizdo kamer ir kt.). iuolaikinis imanusis TV aparatas
nesivaizduojamas be Full HD ir 3D technologij, kurios stebim vaizd padaro
uburianios kokybs. Philips sukr virtuvin kombain su beviele Wi-Fi jungtimi
atsisiuntus recept ir j sudjus ingradientus, nebereikia rpintis, k pamaiyti, ar nuolat
stebti, kiek laiko kas daroma tuo pasirpina programa.
3D spausdintuvai
Kas yra toji paslaptingoji 3D spausdinimo technologija? Ar tikrai ateis laikas, kai
kiekvienas namuose galsime isispausdinti vaistus, naujas kepenis ar automobil? Kaip
tai gali padti treiojo pasaulio alims?
Daugeliui 3D spausdinimo koncepcija i pradi atrodo keistai. Mes visi prat, kad,
paspaudus mygtuk Spausdinti, ilenda popieriaus lapas su jame esaniu vaizdu arba
tekstu. O ia vietoj lapo gauname trimat objekt. 3D spausdinimo principas tapatus
mums prastam, taiau skiriasi viena esmin detal. vairi spalv raal naujojoje
technologijoje pakeit vairios mediagos, tokios kaip popierius, plastikas ar metalas.
Spausdintuve esanti programin ranga nuskaito norimo objekto parametrus ir sluoksnis
po sluoksnio pradeda atgaminimo proces. Turbt geriausiai vizualiai veikimo
princip pavaizdavo film Misija nemanoma krjai, kur kiekviename filme galime
stebti idealiai mogaus veido bruous atitinkani kauki gamyb.
Objektas gali bti konstruojamas keliais bdais. Spausdintuvas gali ipurkti miltelius
ir vliau juos milimetras po milimetro, sluoksnis po sluoksnio lydyti ar lipdyti lazeriu ir
kitomis mediagomis. Vietoj milteli gali bti purkiamas skystas plastikas, kuris vliau
apdorojamas ultravioletiniais spinduliais. Sudtingoms struktroms, kuriose gausu
ertmi, gali bti naudojamas specialus gelis. iuo metu technologija leidia gaminti
daiktus i vairi ri plastiko, keramikos, gumos, net maisto ar kno audini. Kai kurie
spausdintuvai gali gaminti objektus, sudarytus i keli ri mediag.
Pamette detal? Sulo bald rankenl, o kitos neturite? Reikia varto, kurio negalite
rasti parduotuvje? Tai visai ne problema. Js galite tai atsispausdinti savo namuose,
naudodami trimat spausdintuv pagal norimo daikto brin. Atrodo fantastikai, taiau
iandien su 3D spausdintuvu manoma jei ne viskas, tai beveik viskas, kas gimsta js
fantazijoje.
Pasaulinje praktikoje 3D spausdintuvas taikytas vairioms pramons akoms:
projektams ir briniams, reikalingas architektams ir ininieriams, naudotas prototip,
ginkl gamybai, netgi medicinai ir dar neseniai buvo sietas su fantastikos sritimi, nes
271
trimaiu spausdintuvu, naudojant sudtingas technologijas, gali bti atspausdinami

muzikos instrumentai, automobilio kbulas, netgi mogaus organai andikaulis,
trachja ir pan. ir skmingai implantuojami mogui. Dabar 3D spausdintuvas tampa
prieinamas ir buityje kasdieniam naudojimui.
Elektroninis paraas
Elektroninis paraas (e. paraas, kitaip skaitmeninis paraas) tai kodas, kuris
susiejamas su elektroniniu dokumentu ir leidia patikrinti jo autentikum bei nustatyti
pasiraiusj asmen.
E. parau galima patvirtinti bet kokio tipo kompiuterin dokument netgi paveiksliukus
ar garso raus. Daniausiai e. paraas naudojamas elektroniniu bdu pasiraant sutartis, e.
patu pateikiant praymus vieojo administravimo subjektams ir t. t.
E. parau pasiraytus dokumentus iuo metu priima savivaldybs, Sodra, Centrin
projekt valdymo agentra, Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba, kai kurios
ministerijos bei kitos institucijos.
E. parao statymas visas valdios institucijas pareigoja priimti iuo parau pasiraytus
elektroninius dokumentus ir draudia juos atmesti vien dl tos prieasties, kad jie
pasirayti elektroniniu bdu.
E. para galima gauti kartu su asmens tapatybs kortele, taip pat i keleto galiot
staig.
E. paraas bna stacionarusis, kai norint juo pasinaudoti reikia tam tikros technins
ir programins rangos, pavyzdiui, asmens tapatybs kortels skaitytuvo, kompiuterio,
program, ir mobilusis, kai e. paraas diegtas tiesiog mobiliojo telefono SIM kortelje.
Vartotojo autentifikavimas tai asmens tapatybs patvirtinimas vienoje ar kitoje
e. paslaugas teikianioje interneto svetainje, pavyzdiui, elektronins bankininkysts
atveju ar isiimant bei pratsiant verslo liudijim ir kt. is patvirtinimas reikalingas
siekiant, kad paslaugos bt teikiamos btent tam asmeniui.
Anksiau patvirtinti tapatyb buvo galima tik per kuri nors internetins
bankininkysts sistem, todl nesinaudojani e. bankininkyste galimybs buvo
ribojamos. Dabar patvirtinti tapatyb galima neieinant i nam ar darbo naudojant
elektroninio paraso arba mobiliojo elektroninio paraso priemones.
Technologij kaita
Spariai augant technologij tobuljimo tempui labai sunku pasakyti, ko galime
laukti po keleri met, bet galime pabandyti nuspti, ko neliks. Imanieji telefonai
istumia kompaktikus fotoaparatus, Netflix paslauga tampa patrauklesn u DVD ir
Blu-ray diskus ir t.t.
Portalas Time.com pateikia penkis technologij produktus, kuri po puss
deimtmeio niekas nebenaudos, tai:
Blu-ray ir DVD grutuvai,
Dial-up interneto ryys,
Kompaktiki skaitmeniniai fotoaparatai,
Automobilio rakteliai,
GPS imtuvai.
Daugiau apie paskaitykite Ekonomika.lt straipsnyje 5 technologijos, kuri nebeliks
per 5 metus (nuorod rasite literatros srae).
7.1.3.
Skaitmenins technologijos
Informacija kompiuteryje raoma, saugoma, tvarkoma. inoma, kyla klausimas

kokiu pavidalu i informacija saugoma ir kiek vietos ji uims kompiuterio atmintinje, t.y.
kokia ios informacijos apimtis. Svarbs ir kiti klausimai: kiek informacijos telpa vairiose
kompiuterio laikmenose, kokiais vienetais matuojama, kaip apskaiiuojama. Atmintin
tai kompiuterio viduje ar ioriniuose renginiuose esanti vieta, kurioje saugoma informacija.
Kas tai yra skaitmenins technologijos? Visi skaitmeniniai prietaisai ir renginiai dirba
tuo paiu principus. Skaitmeninis reikia elektronin technologij, kuri generuoja, saugo
ir apdoroja duomenis naudodama dvi bsenas: jungta ir ijungta. jungta bsena yra
ireikiama arba atstovaujama skaiiumi 1, o ijungta skaiiumi 0. Taigi, duomenys,
kurie perduodami arba saugomi skaitmenini technologij pagalba yra ireikiami kaip
nuli (0) ir vienet (1) sekos.
Toks kodavimo bdas yra vadinamas binariniu arba dvejetainiu. Kiekvien i i
bsen atskirai priimta vadinti bitu. Kitaip tariant, informacijos kiekis perduodamas
arba saugomas vienu nuliu arba vienetu yra bitas. Bitas tai anglik odi binary digit
(dvejetainis skaiius) sutrumpinimas (angl. bit). O atuoni bit seka (arba atuoni
skili dvejetainis skaiius, arba atuoni nuli ir vienet kombinacija) vadinama baitu
(B) (pvz., 01001011). Baitas tai kompiuterio atmintins talpos vienetas, kur sudaro
atuoni bitai. Vadinasi, kompiuterio atmintins talpos maiausias matavimo vienetas
vadinamas bitu. Taiau bitas labai maas informacijos matavimo vienetas.
Todl praktikoje paprastai vartojami didesni. Kompiuterio atmintins talpa vis didja,
todl reikia vis didesni matavimo vienet. Madaug tkstant kart didesnis vienetas
ymimas KB ir vadinamas kilobaitu. Tai nra tikslu, kadangi jis nra tiksliai tkstant
kart didesnis.
1 KB = 1024 B, t.y. apytiksliai 1 tkstantis bait. Tokiu bdu, informacijos kiekis gali
bti ireikiamas taip:
1 bitas (b) = 0 arba 1
1 baitas (B) = 8 b (atuoni bitai)
1 kilobaitas (KB) = ~1000 B (apie 1 tkstantis bait)
1 megabaitas (MB) = ~1000 KB (apie 1 tkstantis kilobait)
1 gigabaitas (GB) = ~1000 MB
1 terabaitas (TB) = ~1000 GB
1 petabaitas (PB) = ~1000 TB
1 eksabaitas (EB) = ~1000 PB
1 zetabaitas (ZB) = ~1000 EB
1 jotabaitas (YB) = ~1000 ZB
273
Iki skaitmenini technologij elektronini duomen perdavimui buvo naudojamos

analogins technologijos, kurios transformuodavo duomenis vairaus danio ar
amplituds elektrinius signalus, o pastarieji bdavo perduodami tam tikro danio
neaniomis bangomis.
Skaitmenin televizija tai tokia televizija, kurioje vaizdas ir garsas perduodami
skaitmeniniu pavidalu. Ji veikia panaiai kaip kompiuteris, kuriame visa informacija yra
ukoduota dviej skaii nulio ir vieneto seka. Jei paverstumme TV signalus viesa
ir juos smarkiai sultintumme, pamatytumme daugyb trump blyksni. Tikrovje,
ie blyksniai keiiasi miliniku greiiu, per sekund j gali bti deimtys ar imtai
milijard.
Teksto kodavimas. Kaip galtume apskaiiuoti, kiek bait tekstins informacijos yra
viename ms vadovlio puslapyje? Suskaiiuojame, kiek vidutinikai eilui telpa
vien puslap: apytiksliai 40. Eilutje yra madaug 65 enklai (skaitant ir tarpus - tai irgi
enklas). Vadinasi, viename vadovlio puslapyje yra apie 4065 = 2600, t.y. 2600 enkl.
Kadangi vienas enklas uima 1 bait, vadinasi vadovlio puslapyje yra 2600 bait, arba
apie 2,5 KB, informacijos.
Taiau, ar pakanka 1 baito vienam enklui? inome, kad kompiuteriai sukonstruoti i
element, kurie gali turti tik dvi bsenas. Vadinasi nordami kur nors praneim rayti
kompiuter, turime j ukoduoti. Galima pamanyti, kad mogus kompiuteriui savo
praneim turi perrayti nuli ir vienet kalba. I tikrj, taip niekas nedaro. Kadangi is
veiksmas gana paprastas, grietai nusakomas taisyklmis, tai galima j automatizuoti
kodavim atlieka pats kompiuteris.
Koduoti labai paprasta, kai abi abcls turi vienod skaii enkl tereikia sudaryti
abiej abcli enkl poras. Taigi vienu dvejetains abcls enklu (1 bitu) galima
koduoti tik, pavyzdiui, dvi raides turini abcl, kadangi bitas gali turti tik dvi
reikmes: 0 arba 1. Norint dvejetaine abcle koduoti abcl, turini daugiau negu du
enklus, kiekvien pastarosios enkl tenka ymti keliais dvejetainiais simboliais. I dviej
dvejetaini simboli ( 2 bit) galima sudaryti keturias skirtingas kombinacijas: 00 10 01 11.
Taigi, dviem dvejetainiais simboliais (2 bitais) galima koduoti abcl, turini ne
daugiau kaip keturis enklus. Pavyzdiui, itaip galima ukoduoti keturi aritmetini
operacij enklus: 00 10 + 01 : 11.
I trij dvejetaini simboli (3 bit) galima sudaryti 8 kombinacijas: 000 010 100 110
001 011 101 111.
Vadinasi, trimis dvejetainiai kodais jau galtum ukoduoti, pvz., savaits dienas. J
yra septynios, todl vienas kodas likt laisvas.
Bendrai kalbant, kuo didesnis skiriam dvejetaini enkl kiekis (bit skaiius), tuo
daugiau j kombinacij, kitaip tariant, ukoduoti galtum didesn kiek nedvejetains
sistemos enkl, pvz., abcls raides (didisiais ir masiais), skaiius, skyrybos enklus,
specialius simbolius. Kiek enkl, kur galtum ukoduoti dvejetainiais kodais, galima
nustatyti dvejet paklus laipsniu n, kur n yra dvejetaini enkl kiekis (bit skaiius). Jei
enklus koduotum 8 bitais (atuoni 0 ir 1 kombinacijomis), ukoduoti galtum 256
enklus, nes 28 = 256.
Kompiuterio klaviatroje yra daugiau nei 100 simboli. irint aukiau pateikt
lentel, matyti, kad reikt pasirinkti bent jau 7 bit dvejetain kod, kuris leidia
ukoduoti 128 simbolius. Taip ir buvo padaryta pirmuosiuose kompiuteriuose. Vliau
tokio kiekio simboli nepakako, todl buvo pasirinktas 8 bit kodavimo sistema, kuri
leido ukoduoti 256 simbolius. Taigi viena raid ar bet kuris kitas enklas koduojamas
atuoniais dvejetainiais simboliais, t.y. skiriami 8 bitai, pvz., A = {01000001}, a =
{01100001}, B = {01000010}, b = {01100010} ir t.t.
Kai kodavimui naudojamas 1 bitas (8 dvejetainiai enklai), sudaromose kod
lentelse galima sutalpinti tik keli ali ramenis. Todl vien Europos valstybi kalboms
reikia keliolikos kod lenteli. O kur Azijos kalb hieroglifai. Vis dlto gerai bt vis
pasaulio kalb enklus koduoti viena ir ta paia lentele visiems bt patogiau. Tam
reikia vienam simboliui skirti ne 8, bet daugiau bit 16 ar net daugiau.
iuo tikslu buvo pradtas kurti Unikodas (universalus kodas). Vienam simboliui ia
skiriama 16 bit. Taigi vienoje kod lentelje gali tilpti 216 = 65536 simboliai. Pirmoji
unikodo versija buvo sukurta 1995 m. Unikodo projektavimas tsiamas: pagrindinis
darbas upildyti laisvas vietas naujais simboliais.
Unikodu galima urayti labai daug simboli, kol kas visiems pakanka vietos. Taiau
ateityje gal neuteks ir ios didiuls kod lentels, todl lygiagreiai su Unikodu kuriama
lentel, kurios vienam simboliui skiriami 32 bitai, t.y. 4 baitai. ios lentels pirmj 216
simboli kodai su sutampa su Unikodu. Todl galima sakyti, kad 32 bit kodavimo
lentel yra Unikodo tsinys.
Dirbdami kompiuteriu ekrane matome (arba per ausines girdime) dekoduot
informacij. Tai informacija, specialiomis programomis i dvejetainio kodo paversta
mums suprantama forma.
Dekodavimas vyksta naudojant t pat kod, pagal kur informacija buvo ukoduota,
tik prieinga kryptimi.
Grafins informacijos kodavimas. Kompiuterio monitoriaus (taip pat ir televizoriaus)
ekrane vaizdas formuojamas panaiai kaip mozaika i mayi staiakampi spalvot
takeli, kurie vadinami pikseliais. Atitinkamai padidinus vaizd ie pikseliai puikiai
matosi (1 pav.).
275
1 pav. Pikseliai: A normalaus dydio paveikslas, kuriame iskirti atskirus pikselius

nemanoma; B 10 kart padidintas akies fragmento vaizdas su 24 bitais skirtais ukoduoti
pikselio spalvas; C tas pats vaizdas kaip ir B, taiau pikseli spalv
kodavimui skirtas tik 1 bitas
Toks vaizdas vadinamas takine (rastrine) grafika. Tokio tipo vaizdai gaunami
fotografuojant skaitmeniniais fotoaparatais, nuskanavus fotonuotrauk ar bet kok
kit dokument arba nupieus piein su Paint, Corel PhotoPaint ar su panaiomis
programomis. ie paveikslai daniausiai saugomi failuose, kuri prievardiai bna BMP,
PNG, GIF, JPG (JPEG), TIF (TIFF). fail i eils raoma ukoduota kiekvieno tako spalva.
Nuo to, kiek dvejetaini enkl (bit) skiriama kiekvieno tako spalvos ukodavimui,
priklauso spalv skaiius tame take. Jei skiriamas tik vienas bitas, takas gals turti tik
dvi spalvines bsenas: juod arba balt, kaip pavaizduota 1C pav. 1A ir B paveiklsuose
matome vaizd, kuriame kiekvieno pikselio spalva ukoduojama 24 bitais, o tai reikia,
kad kiekvienas toks pikselis turi beveik 17 milijon, o tiksliau 16 777 216 spalv.
Takins grafikos paveikslo vaizdo kokyb priklauso nuo ekrano skiriamosios gebos
(ekrane esani tak skaiiaus) (angl. resolution). Paprastai i charakteristika ireikiama
tak skaiiumi colyje (1 colis = 2,54 cm), pavyzdiui, 150 tak colyje arba 150 dpi (angl.
dot per inch). Tai reikia, kad horizontaliai ir vertikaliai viename kvadratiniame colyje
sutalpinama po 150 tak. Kuo tak daugiau, tuo j matmenys maesni ir vaizdas, kur
matome, mums atrodo vientisesnis, geresns kokybs. Be abejo, tiek nuo skiriamosios
gebos, tiek spalv skaiiaus priklauso ir grafinio failo dytis, t.y. kok kiek atminties jis
uims. Kuo geresn skaitmenins grafikos kokyb, tuo daugiau reikalaujama atminties.
Sakykime, kad televizoriaus ekrane yra 500 eilui, o kiekvienoje eilutje po 500 takeli.
Vadinasi, vis ekran galima suskaidyti 500500 = 250000 takeli. Jeigu vaizdas
nespalvinis, t.y. kiekvienas takelis tik juodas arba tik baltas, tai kiekvienam jam siminti
reiks 1 bito, o visam vaizdui 250000 bit, arba madaug 30 KB, atminties. Tai bus
tik labai kontrastingas vaizdas, sudarytas i balt ir juod takeli, be pustoni (kaip
1C pav.). Norint iskirti skirtingo viesumo pustonius, atminties reiks daugiau. Pvz.,
kiekvieno takelio 3-4 pustoniams siminti prireiks dviej bit, 5-8 pustoniams 3 bit.
Visam vaizdui i 8 pustoni siminti prireiks tris kartus daugiau atminties (apie 90 KB).
Iki iol kalbjome apie rastrinius (takinius) atvaizdus. Kitas kompiuterins grafikos
tipas yra vektorinis. Vektoriniuose grafiniuose failuose yra matematikai apraytos
paveikslo vaizdavimo taisykls. Visas paveikslas yra sudarytas i vektori, pavyzdiui,
paveiksliukas, kuriame pavaizduotas kvadratas, apraomas keturiais vektoriais, kurie
turi savo dyd, krypt ir spalv. Tokie failai turi vien didel privalum pakeitus j dyd
nenukenia kokyb. O keiiant rastrinio paveiksllio dyd, jo kokyb prastja, atskiri takai
tampa vis labiau pastebimi. Vektorins grafikos format pavyzdiai: Adobe Illustrator
.ai; CorelDRAW .cdr; DWG .dwg; Scalable Vector Graphics .svg.
Garso kodavimas. Garsas yra bangos. Garsas pasieks aus, priveria vibruoti
aus bgnelius ir paveria bangas bioelektrinius signalus (nervinius impulsus). Oru
sklindantis garsas, pateks mikrafon, pakeiiamas elektroniniu signalu, kurio tampa ir
danis kinta laike. Garso ploktje is signalas skaitmeninamas veriamas dvejetainiu
kodu ir po to raomas kompiuterio atmintin.
Skaitmenizuojant signal garso banga yra atkartojama matuojant tamp tkstanius
kart per sekund ir saugant tas reikmes kompiuteryje. raius gars kompiuter ir jo
klausant, jis turi 2 savybes: bit kiek (angl. bits) ir dan (angl. sample rate). Pakankamai
populiari yra CD kokyb: 16 bit ir 44,1 KHz.
Bitai paprasiausias bdas tai paaikinti palyginti su video. Kompiuteris atvaizduoja
8 bit, 16 bit, 32 bit spalvas ir t.t. iuo atveju, bitai nurodo kiek skirting spalv gali
bti atvaizduota. Su garsu panau kiek skirting tamp gali bti ukoduota. Taigi, 8
bitai 256 skirtingos amplituds, 16 bit 65536 amplituds.
Danis nurodo kiek kart per sekund garso banga yra matuojama. CD kokybei
igauti yra matuojama 44.1 KHz arba 44100 kart per sekund.
7.1.4.
Belaids technologijos
Belaid pel, belaid klaviatra, belaid laisvj rank ranga, belaidis tinklas ir t.t.
Tai alternatyva tradiciniams laidiniams prietaisams ir tinklams. Belaidio ryio pavyzdiai
yra gerai inomi jau seniai, tai radijas ir televizija. Belaidiam ryiui tarp kompiuterini
rengini yra naudojamos dvi technologijos: Bluetooth ir Wi-Fi.
Bluetoth
Bluetooth tai duomen persiuntimo radijo bangomis, kuri danis 2,54 GHz,
technologija. i technologija leidia keistis informacija tarp toki rengini kaip mobilieji
277
telefonai, fotoaparatai, spausdintuvai ir kompiuteriai. Duomenis galima persisti iki

100 m atstumu, renginiai gali bti ir skirtingose patalpose. Pagal galingum Bluetooth
renginiai skirstomi tris klases:
Galingiausi I klass renginiai, kurie gali utikrinti ry 100 m atstumu.
II klass renginiai informacij persiunia esant 10 m atstumui,
III klass tik 1 m atstumu.
Wi-Fi
Wi-Fi tai dar viena technologija leidianti nutiesti kompiuterin tinkl be laid.
Egzistuoja daugyb io ryio standart. Taiau greitai veikia tik vienas 802.11n. Jis
neretai vadinamas tiesiog N raide. Neiojamasis kompiuteris ant sofos, internetinis
radijas virtuvje, imanusis telefonas kienje visi ie renginiai prie internet jungiasi
bevieliu Wi-Fi ryiu. Taiau, ar jis veiks patikimai, priklauso nuo Wi-Fi ryio standarto.
iuo metu naujausias, patikimiausias ir spariausias yra Wi-Fi N standartas (802.11n).
Priklausomai nuo naudojamos antenos tipo, N standarto maksimali sparta gali
siekti nuo 150 iki 600 Mbps (megabit per sekund). Daniausiai neiojamuosiuose
kompiuteriuose ir marrutizatoriuose diegiama N standarto ranga veikia 300 Mbps
greiiu. Patys naujausi ir galingiausi noutbukai jau moka ispausti ir 450 Mbps. Bent
jau teorikai. Daniausiai N standarto aparatai kalbasi 2,4 GHz bang diapazone.
Taiau geresni marrutizatoriai papildomai naudoja ir 5 GHz bangas. N renginiai gali
bendrauti ir senesni standart ranga, tiesa, tuomet teks pasitenkinti ankstesns kartos
silomomis galimybmis.
Kokie yra N standarto privalumai?
Didesn duomen perdavimo sparta. N standarto Wi-Fi ryys veikia ymiai greiiau
u savo pirmtakus. Tiesa, maksimali teorin rib pasiekti beveik nemanoma. Nedideliu
nuotoliu vienas nuo kito esantys renginiai gali perduoti ir priimti duomenis apie 100
Mbps Sparta (palyginimui G standartas pasiekia 24 Mbps greit). Taigi, naudodamiesi N
standartu galsime dirbti beveik taip pat greitai kaip ir naudodami laidin 100 megabit
ry: DVD filmo kopijavimas utruks maiau nei 10 minui.
Didesnis veikimo nuotolis. N standarto Wi-Fi ryys yra atsparesnis vairioms klitims.
Jis gali prasimuti pro keturias sienas, beveik neprarasdamas duomen perdavimo
spartos. Tuo tarpu G standarto bangos jau po trij sien sultja iki 10 Mbps greiio.
Galimybs ir atsparumas trukdiams. 2,4 GHz daniu miestuose veikianius Wi-Fi
renginius atakuoja vairs prieai labiausiai duomen perdavimui kenkia kita elektros
ranga, pvz., mikrobangs krosnels ar troleibus linijos. 5 GHz radijo bang diapazone
trukdi bna gerokai maiau. Deja, juo sklindantis signalas greitai ugsta ir yra
pasiekiamas maesniu nuotoliu.
Kita bda 5 GHz bangas naudoja tik nedaugelis neiojamj kompiuteri; WiFi ry turintys imanieji telefonai i viso su juo nedraugauja. Tad marrutizatori
gamintojos vis daniau kuria modelius, galinius veikti abiem bang diapazonais i
karto. Jie apjungia geriausias N standarto savybes ir gali dirbti su visais beviel Wi-Fi ry
turiniais renginiais.
Beviel elektra
2011 m. svetainje Technologijos.lt Sauliaus ukausko atspausdintas straipsnis
pavadinimu Beviel elektra... udo? Cituojant straipsn jame raoma, kad Greiiau jau
ne. <...> Taiau net jei ir naibo pdas ar platak pirtus, bevieliu bdu perduodama
elektra yra pakankamai saugi. Dar 1899 m. serb ininierius Nikola Tesla Kolorado
Springse (JAV) pastat madaug 40 metr aukio, 12 mln. volt tampos elektros rit
ir bevieliu bdu ieb 200 elektros lempui, o elektros energij be laid buvo galima
tiekti net 40 km spinduliu. Spusteljus jungikl, nuo milinikos rites oko daugyb aib,
taiau niekas i netoli buvusij sueistas nebuvo.
Taip pat iame straipsnyje raoma 2006 m. Masaiusetso technologij instituto (MIT)
fizikos profesorius Marinas Soljaiius (Marin Soljacic) bevieliu bdu ieb kambar
apvieiani 60 vat elektros lemput. M. Soljaiius triuk atliko pasinaudodamas
taip pat elektromagnetine indukcija, taiau iek tiek kitokiu bdu. <> Beje, M.
Soljaiius yra bendrovs WiTricity savininkas. Bendrov gamina rang, kuri patalpoje
(pavyzdiui, garae) bevieliu bdu geba generuoti 3 tkst. vat. Su tiek elektros galima
pradti galvoti ir apie beviel elektromobili baterij krovimo bd.
Stanfordo universiteto mokslininkai sukr aukto efektyvumo krovimo sistem, kuri
naudodama magnetinius laukus, bevieliu bdu, tarp keli pd atstumu esani metalini
rii, perduoda didel elektros srov. Ilgalaikis tyrimo tikslas yra sukurti elektrin greitkel,
kuris bevieliu bdu galt pakrauti judanius automobilius bei sunkveimius. i nauja technologija turi potencialo enkliai prailginti elektrini automobili nuvaiuojam atstum ir
neatpastamai pakeisti vaiavim greitkeliais. Mes norime, kad vairuotojai bet kuriame greitkelyje galt pasikrauti savo automobilius, teig Shanhui Fan, elektrotechnikos profesorius.
Jau minto MIT mokslininkai kr kompanij, kuri specializuojasi stacionari
krovimo sistem krim ir tobulinim. Tyrj kuriamos sistemos, mainai pastatytai
garae arba gatvje, gali perduoti apie 3 kilovat elektros energij. Mokslininkai svarst
ar ios sistemos modifikacijos galt perduoti 10 kilovat energij 6,5 pdos atstumu.
i galimyb leist pakrauti greitkeliu judani main. Sistemos veikimo principas:
rits, prijungtos prie elektros srovs, bt montuotos greitkel. Signal priimanti rit,
primontuota prie automobilio dugno, mainai vaiuojant rezonuot ir taip sukurt
magnetin lauk, kuris nuolatos perdavint elektr, reikaling pakrauti baterijai.
Powermat susivienijo su Qualcomm ir Samsung tam, kad kurt Alliance
for Wireless Power (aljansas bevielei energijai), trumpiau vadinamu A4WP. Pasak
A4WP tinklapio, konsorciumas sutelks dmes naujai beviels energijos perdavimo
technologijai, kuri turt suteikti erdvin laisv kraunant elektrinius prietaisus
automobiliuose, ant stal paviri ir turs galimyb vienu metu krauti kelis renginius.
io aljanso nars sipareigojo ne tik technologikai vystyti, taiau ir ibandyti
produktus, sertifikuoti bei pltoti reguliavimo atitikties procesus, kad tai tapt globaliu
standartu. Grup suinteresuota standart prastumti kuo daugiau manom industrij: rankinius prietaisus, buitin technik, puslaidininki taisus, automobilius, baldus,
bandymo rang, mobiliuosius operatorius. Samsung kompanija silo bevielius pakrovjus savo imaniajam Galaxy S4 telefonui.
279
7.1.5.
Debes kompiuterija
Debes kompiuterijos svoka (ang. cloud computing) buvo apibrta tik visai
neseniai. Prie kelet mnesi JAV standart agentra NIST (The National Institute of
Standards and Technology) paskelb 16-t ir galutin ios svokos apibdinim. NIST
oficialiai skelbia, kad debes kompiuterija yra modelis, kuris leidia visur, patogiai,
pagal poreik (on-demand) per tinklo prieig naudotis bendrais kompiuteriniais
itekliais (pavyzdiui, kompiuteriniai tinklai, serveriai, duomen laikmenos, taikomosios
programos ir programins rangos tarnybos), tuos iteklius valdant su minimaliu
paslaug tiekjo sikiimu.
NIST apibrimas apibdina 5 esmines debes kompiuterijos charakteristikas:
pagal poreik savarankikai vykdomos paslaugos (on-demand self-service);
plati tinklo prieiga (broad network access);
itekli telkimas (resourse pooling);
didelis lankstumas ir pltra (rapid elasticity and expansion);
paprastai matuojamos paslaugos (measured service).
NIST iskiria tris debes kompiuterijos paslaug formas infrastruktra, platforma,
programin ranga. Kitaip ios trys kategorijos apibdinamos kaip IaaS (infrastructure
as a service), PaaS (platform as a service), SaaS (software as a service). Taip pat
vardijami keturi debes kompiuterijos idstymo modeliai privatus, bendrijos,
vieas ir hibridinis (daniausiai naudojama privatus, vieas ir hibridinis debesis). Toliau
pateiktoje 1 lentelje mint ri paslaug pavyzdiai ir platesnis apibdinimas.
Apibendrinant, galima teigti, jog debes kompiuterija tai protingesn
naujos kartospriegloba. Duomen centrai upildomi dedikuota serverine ranga, kur
utikrinamas elektros energijos tiekimas, pastovus interneto ryys, serverins rangos
kondicionavimas, programins rangos stabilus veikimas. Vartotojai nuomoja t itekli
dal pagal poreik, atsiskaitydami panaiai, kaip u elektros energij mnesio pabaigoje,
pagal skaitliuko parodymus.
Vienas i geriausi ir seniausi debes kompiuterijos pavyzdys GMail. Js
pato dut galbt yra kakur Google Malaizijos duomen centro serveriuose, taiau
jums visikai nereikia rpintis nei serveriais, nei programine ranga. El. patas veikia be
ms sikiimo, turime utektinai disko talpos savo pato dutje. Aiku, i debes
technologija pastaruoju metu aktyviai transformuojasi ir silo vairi inovatyvi
sprendim.
Cisco Pasaulio debesijos indekso (Pasaulinis debesijos technologij pltros
indeksas) ataskaitoje Lietuva minima kaip viena i ali lyderi, kurios yra pasirengusios
milinikiems duomen srautams. Prognozuojama, kad nuo 2012 iki 2017 m. pasaulio
debesijos duomen srautas iaugs 4,5 karto, ir tai sudarys beveik du tredalius vis
duomen centr srauto. Ataskaitoje numatoma, kad pasaulio duomen centr srautas
nuo 2012 iki 2017 m. iaugs trigubai, ir iki 2017 m. kasmet pasieks 7,7 zetabaito. Taigi
tokius duomen srautus Lietuva ir gals priimti.
1 lentel. Debes kompiuterijos paslaug rys

Paslaugos
pavadinimas
IaaS
(Kompiuteriniai
itekliai)
Apibrimas
Pavyzdiai
Infrastruktra kaip paslauga (IaaS) leidia

vartotojams naudotis serveri, duomen
saugykl itekliais bei tinklo ranga pagal
poreik. Paslaug teikjas utikrina fizins
kompiuterins infrastruktros veikim, tuo
tarpu vartotojas naudojasi ipirktais itekliais,
paliekant operacins sistemos ir program
valdym jo atsakomybje.
PaaS
Platforma kaip paslauga (PaaS) vartotojui
(Programuotoj suteikia ne tik infrastruktrinius iteklius, bet
instrumentai)
ir operacin sistem kartu su programomis,
programavimo kalbomis, bibliotekomis ir
kitais rankiais bei paslaugomis. Paprastai
vartotojai moka u aplinkos naudojimo laik
ir reikalingus resursus. PaaS auditorija
programuotojai, programins rangos krjai.
SaaS
Vartotojas interneto pagalba gali naudotis
(Programos
konkreiomis programomis (pvz., elektroniniu
verslui)
patu, CRM, ERP ir kitomis). Vartotojui
nereikia joki investicij, mogik itekli ar
infrastruktros, kuri reikia diegti ir valdyti.
Amazon, Rackspace,
GoGrid, Hosting.com, CSC
(Lietuvoje:Bluebridge,
Baltnetos komunikacijos, BDC,
Hostex)
Windows Azure, Google

Apps engine, Force.com,
GigaSpaces Cloud, Zoho
Creator, BungeeConnect,
openspaces.org, Cloud
Foundry
Google Apps,Office
365, Salesforce CRM, Gmail,
Facebook, Reval, Antenna
Software, Cloud9 Analytics,
Netsuite, SuccessFactors,
RightNow Technologies
Tarp 39 pasaulio ali, kurios priskirtos prie debesijai fiksuotame tinkle pasirengusi
valstybi srao, Lietuva pasiymi kaip turinti vien didiausi parsisiuntimo ir klimo
greit bei maiausi vidutin delsos trukm. Lyginant debesijai pasirengusi ali
vartotoj interneto duomenis matyti, kad Lietuva yra ketvirta pasaulyje (27,377 kb/s)
pagal vidutin parsisiuntimo spart po Honkongo (33,340 kb/s), veicarijos (29,160 kb/s)
ir Piet Korjos (28,840 kb/s), aplenkdama tokias alis lyderes kaip Singapras (27,765
kb/s) ar Japonija (26,494 kb/s).
Ataskaitoje numatoma, kad pasaulio duomenis labiausiai augins debesijos srautas.
Didels raikos (HD) vaizdo transliacijos, debesijoje Pateikiami privats duomenys ir
vaizdo pokalbiai tik keli pavyzdiai i daugybs debesijoje teikiam paslaug, avini
savo vartotojus ir pasaulio duomen centruose padidinsiani debesijos sraut nuo 1,2
zetabaito (zetabaitas yra lygus trilijonui gigabait) 2012 m. iki 5,3 zetabaito 2017 m., o
tai yra beveik 4,5 karto.
7,7 zetabaito lygu 107 trilijonams valand transliuojamos muzikos, arba 8 trilijonams
valand auktos raikos vaizdo ra transliacijoms pasaulio gyventojams iki pat 2017 m.
Portalo Outsourcing Center ekspertai iskiria penkias debes kompiuterijos
tendencijas, kurios lems debesijos vystymsi artimiausiu metu.
Debes kompiuterijos paplis vyriausybini organizacij tarpe, o tai j naudojim
padidins tkstanteriopai. Pirmj debes kompiuterijos vartotoj, galini brangiai
mokti u novatorikas paslaugas, laikai baigsi, tad vartotoj skaiius enkliai augs, o
didieji paslaug teikjai bus priversti mainti kainas ir iekoti naujovik verslo modeli
281
debesis perkeliami didiuliai duomen kiekiai pareikalaus nauj j apdorojimo ir

analizs galimybi. inoma, teks sprsti privatumo ir duomen apsaugos klausimus, o
tam prireiks atraus, krybiko ir novatoriko poirio.
1. Privats, vieieji, hibridiniai debesys maiysis dar smarkiau.
2. Toki paslaug, kaip virtualus darbalaukis (Display as a Service) poreikis augs, tad
paslaug teikjai iekos bd suderinti vairias debesijos paslaugas ir jas pltoti.
3. Paslaug teikjai supaprastins naudojimsi debes kompiuterijos paslaugomis.
Sudtingas debes valdymas taps paprastesniu, o klientai gals lengviau keisti
vidinius procesus ir pritaikyti juos debesims.
Papildoma veikla:
pademonstruoti debes kompiuterijos pavyzdius (Dropbox, Golfbox, RunKeeper);
susipainti su Google debes kompiuterijos paslaugomis.
7.1.6.
Teledarbas
Dar 1996 m. startavo Europos Komisijos remiamas Europos teledarbo vykstymo

(European Telework Development, ETD) projektas. Bendrja prasme su teledarbu mes
susiduriame tuo atveju, kai iuolaikins telekomunikacijos yra naudojamos vairi
darb vykdymui per atstum. iuo atveju darbo vykdytojas yra tam tikru atstumu nuo
tos vietos, kurioje naudojami jo darbo rezultatai arba paprastai atliekamas jo darbas.
Pakankamai daug moni dabar turi asmeninius kompiuterius namuose, todl manoma,
kad teledarbas yra susijs su darbu namuose. Bet i tikrj io termino prasm yra ymiai
platesn. Sraas galim teledarbo form yra labai platus, todl emiau mes pateikiame
tik kelet bding pavyzdi:
Teledarbas namuose arba prijimas prie darbo vietos per atstum (telecommuting),
kai pastovieji arba laikinieji darbuotojai, uuot ivaiav darbo viet (darbdavio
patalpas), dirba savo namuose.
Mobilusis darbas, kai vadovai, ekspertai arba aptarnavimo personalas naudoja
iuolaikines telekomunikacijas ilgalaikiams kontaktams su usakovais palaikyti,
tuoj pat suteikiant usakovui paslaugas ir galimybes, kurios anksiau reikalavo
pastovaus darbo vykdytoj buvimo savo biuruose ir j apsilankymo pas usakovus.
Telecentrai, suteikiantys monms galimyb dirbti alia j gyvenamosios vietos,
kai jie nenori dirbti namuose, o antra vertus, nenori vaistyti laiko, pinig ir jausti
nepatogum vykstant iki darbo vietos.
Telekotedai - tai ypatinga telecentr klas. Jie gavo tok pavadinim dl savo
buvimo kaime. Telekoted judjimas prasidjo Skandinavijoje ir dabar pasiek
kitas Europos vietas. Dauguma j silo vartotojams tam tikr bazin paslaug
kompleks: darbas su kompiuteriais, tekstini redaktori ir elektronini lenteli
naudojimas, elektroninis patas ir prijimas prie globalini tinkl. Tie, kurie turi
nuosavus kompiuterius, gali prieiti prie brangesns rangos, pvz., auktos kokybs
spausdintuv.
ETD palaiko ir aprpina ETO (Europe Telework Online) svetain http://www.eto.

org.uk. Tai yra projekto, kuriame dalyvauja apie 30 organizacij - partneri, centrinis
informacinis mazgas. Jame galima rasti labai daug informacijos, susijusios su teledarbu,
teleprekyba ir telekooperacija. Paminsime tik kelet paslaug ir galimybi, kurias
suteikia is projektas:
Automatikas vyki kalendorius, kur bet kokia organizacija gali dti duomenis
apie savo renginius.
Informacijos altini DB (duomen baz). Pagrindiniai DB skyriai yra ie: teledarbas
ir prijimas prie darbo vietos per atstum, teleprekyba ir elektronin komercija,
telekooperacija, saugumas ir slaptumas ir kt. Kiekviename skyriuje galima rasti
nuorodas atitinkanius i tematik informacijos altinius - diskusij grupi
sraai, knygos, straipsniai ir t.t. iuo momentu visas nurodym skaiius yra 1617.
Vlgi bet kokia organizacija gali patalpinti savo informacij DB.
Nurodymai (su komentarais) kitus tinklapius, susijusius su teledarbu, teleprekyba
ir telekooperacija.
Danai uduodami klausimai (FAQ) ir atsakymai.
Realaus laiko diskusij (pagal interesus) palaikymas.
Naujien ir skelbim paslaugos.
Informacijos paiekos galimybs.
Papildoma veikla:
isiaikinti kuo skiriasi teledarbas nuo namudinio darbo;
susipainti su teledarbo teisine situacija Lietuvoje ir Europoje.
Literatra
BDC Institute. Penkios Debesijos naujovs 2013 m.: http://www.bdcinstitutas.lt/straipsniai/debesukompiuterijos-sprendimai/penkios-debesijos-naujoves-2013-metais/
Delfi.lt. Lietuva viena i geriausiai pasaulyje debesijai pasirengusi ali: http://www.delfi.lt/mokslas/
technologijos/lietuva-viena-is-geriausiai-pasaulyje-debesijai-pasirengusiu-saliu.d?id=63107532
Delfi.lt. Technologij tendencijos 2013 m.: ko galime tiktis?: http://www.delfi.lt/mokslas/technologijos/
technologiju-tendencijos-2013-metais-ko-galime-tiketis.d?id=60231995
ECDL: http://www.ecdl.lt
Manchester Metropolitan University: BSc Sport and Exercise Science (distance learning): http://www2.mmu.
ac.uk/study/undergraduate/courses/2013/10059/
Open Education Europa: http://openeducationeuropa.eu/lt/home_new
Ryi technikos naujienos. Europos darbo rinkos, naudojanios iuolaikines telekomunikacijas, vystymas :
http://rtn.elektronika.lt/rtn/9904/etd.html
Technologijos.lt. Debes kompiuterija. I dalis: Kas gi tai yra?: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/
it/S-26182/
The Information Society. ETD - European Telework Development: http://www.ecoplan.org/commons/infosoc/articles/ee-etd1.htm
283
7.2.
Elektronins lentels, matematinis sportini rezultat prognozavimas ir

modeliavimas
7.2.1. Bendroji skaiiuokls Microsof Excel 2010 charakteristika

Skaiiuokl tai populiari programa skirta projektuoti ir tvarkyti elektroninius
dokumentus, kuriuose duomenys gali bti pateikiami lenteli ir diagram forma, su jais
atliekami skaiiavimai.
Populiariausia skaiiuokle galima vadinti Microsoft Excel program, kurios
darbins aplinkos bendrasis vaizdas su jos programos ir duomen valdymo
elementais pateiktas 2 pav. Excel 2010 versijoje duomen vedimo lentel turi 16 384
stulpelius (angl. columns) ir 1 048 576 eilutes (angl. rows). Palyginimui, ankstesnse
ios programos versijose tebuvo 256 stulpeliai ir 65 536 eiluts. Tokiu bdu, bendras
langeli (angl. cells) skaiius duomenis vesti buvo 16 777 216, o dabar vir 17
milijard (tiksliai17 179 869 184).
Kaip matyti 2 pav., stulpeliai yra sunumeruoti (pavadinti) raidmis: A, B, C ir t.t.
Paskutinio stulpelio pavadinimas yra XFD. O eiluts turi numeracij skaiiais. Stulpeli
pavadinimai ir eilui numeriai suformuoja dvimat koordinai sistem, kuri leidia
vardinti kiekvieno darbins lentels langelio adres. 2 pav. lentelje staiakampiu
paymtas aktyvus langelis, kurio adresas yra B2.
Matome, kad adreso pirmasis raidinis elementas nusako stulpelio pavadinim,
o antrasis skaitmeninis eiluts numer. Stulpelio pavadinimas gali bti raomas ir i
maosios raids, pvz., b2.
Langeli adresai yra trij ri:
1) santykinis adresas , pvz., B2;
2) absoliutus adresas , pvz., $B$2;
3) mirus adresas , pvz., $B2 arba B$2.
Pabandykime pasiaikinti, kuo ie adresai skiriasi. vairiuose langeliuose esantys
duomenys skaiiavimams skirtas formules ar funkcijas raomi kaip t langeli adresai,
pvz., D5 langelyje norime suskaiiuoti duomen esani B5 ir C5 langeliuose sum, tokiu
bdu paymj D5 langel, jame raome toki formul =B5+C5. Jei turime duomenis
analogikai suraytus daugyb eilui ir, jei kiekvienoje eilutje reikia atlikti tuos paius
matematinius skaiiavimus, vien kart parayt formul patogu yra nukopijuoti kitus
langelius. Jei formulje rayti santykiniai adresai, toki formul nukopijavus viena ailute
emiau, joje adresas pasikeiia taip pat per vien eilut, pvz., D5 langelyje esani formul
=B5+C5 nokopijavus D6 langel, naujoji formul iame langelyje bus =B6+C6, ir t.t. Tai
reikia, kad per kiek eilui emyn i formul kopijuosime, per tiek eilui formulje
pasikeis eilut ymintis adresas. Analogikai vyksta, jei formul kopijuojama langelius
esanius kairje arba deinje, tik tokiu atveju adrese keiiasi stulpelio pavadinimo
reikm.
Vadinasi, ivada tokia: langeli santykiniai adresai formulse arba funkcijose keiiasi
juos kopijuojant.
2 pav. Programos Microsoft Excel 2010 lango elementai

Absoliutaus adreso pavyzdyje prie stulpelio pavadinim ir eiluts numer raomi
dolerio ($) enklai. Tokiu bd, abu adreso elementai (stulpelio pavadinimas ir eiluts
numeris) kopijuojant formul ar funkcij su absoliuiais langeli adresais bet kuria
kryptimi nesikeiia.
Miriuose adresuose dolerio enklas fiksuoja tik vien adreso elemnt (stulpelio
pavadinim arba eiluts numer). Pavyzdiui, inome, kad formul kopijuosime tik
emyn. Vadinasi, formulje su santykiniais adresais keisis eiluts numeris. Nordami, kad
eiluts nukeris nesikeist, prie j vedame $ enkl. Prie stulpelio pavadinim nebtinas
$ enklas, nes formuls kair arba dein nebus kopijuojama.
Turbt pastebjoje, jog apraydami paprastos sumos formuls pavyzdius su
santykiniais adresais, priekyje rame lygybs enkl (=). Norime pabrti tai, kad
visos formuls ir funkcijos Excel programoje pradedamos rayti enklu =, pvz., formul
=(B5+C5)*1,25 arba einamosios dienos funkcija =TODAY().
Uraant lentelje alia esani langeli bloko (langeli grups) adres, nurodomas
pirmojo (kairiojo-virutinio) langelio ir paskutiniojo (deiniojo-apatinio) langelio
adresai, kurie atskiriami dvitakiu (:), pvz., B2:E7. Uraius iuos adresus per tak
kablel (B2;E7), bus suprantama, kad kreipinys yra ne blok langeli, o tik langelius
B2 ir E7. Priminsime pagrindini matematini veiksm enklus:
sudtis +
atimtis
dalyba /
daugyba *
klimas laipsniu ^
Kvadratins aknies itraukimui jau naudojama atitinkama Excel programos funkcija,
pvz., kvadratin aktis i skaiiaus 9 uraoma taip: =SQRT(9). Kit daniau naudojam
funkcij pavyzdiai pateikiami emiau:
aritmetinio vidurkio, pvz., =AVERAGE(C3:C12),
standartinio nuokrypio, =STDEV(C3:C12),
sumos =SUM(C3:C12),
285
skaitmenini ra kiekis, =COUNT(C3:C12),

vis ra kiekis =COUNTA(C3:C12),
maiausia reikm =MIN(C3:C12),
didiausia reikm =MAX(C3:C12),
einamoji data =TODAY(),
rang =RANK(C3;C3:C12;0) arba =RANK(C3;C3:C12;1),
atsitiktini skaii =RAND(),
atsitiktini skaii intervale =RANDBETWEEN(1;1000),
ir kt.
Jau ankiau paminjome, kad stulpelio pavadinimas adrese gali bti raomas tiek
i didiosios, tiek i maosios raids. Taip pat ir su funkcijomis, j pavadinimai gali bti
raomi ir maosiomis raidmis.
Svarbus ir labai patogus programos elementas dirbant su duomenimis, juos vedant,
yra formuli juosta. Ji bna po ranki juosta ir vir duomen vedimo lentels (3 pav.).
i programos elementas gali bti jungiamas ir ijungiamas taip: 1) valdymo juostoje
spausti skirtuk View; 2) ranki grupje Show ties rankiu Formula Bar reikia udti
varnel arb j nuimti.
Langelyje vedant duomenis ar raant formules ir funkcijas, vedamas turinys taip pat
matosi formuli juostoje. Ypatingai tai naudinga dirbant su formulmis ir funkcijomis.
vedus formul, lentelje matome ios formuls apskaiiuot skaii. Taiau paymjus
io skaiiaus langel, formuli juostoje matoma pati formul.
7.2.2.
Sportini lenteli krimas
Excel programa gali bti labai naudinga, kai vairius sportins veiklos duomenis
reikia pateikti lenteli forma ar digramose. Trenerio, sportininko, vadybininko, varyb
organizatoriaus ar teisjo veikloje tai gali bti planuojam ir atliekam fizini krvi
apskaitos lentels ir diagramos, paraikos varyboms, starto protokolai, darbiniai
varybini vairi procedr ir rezultat protokolai, galutiniai rezultat protokolai,
statistin varybini rezultat analiz ir t.t. Kuriant tokias lenteles galima pasinaudoti
ne tik paios lentels projektavimo ir duomen vedimo priemonmis bei galimybmis,
bet ir panaudoti vairias papildomas formules ir funkcija palengvinanias dokumento
paruoim. Pvz., jei pateikiant paraik varyboms, reikialinga nurodyti dalyvi ami
varyb dien. Tokiu bdu, pasinaudojus dat vedimo formatais ir i varyb datos
atmus sportininko gimimo dat, viename i paraikos stulpeli automatikai skaiiuosis
sportininko amius. Darbiniuose varyb rezultat vedimo protokoluose pagal sporto
akos specifik gali bti numatyti vairs tarpiniai skaiiavimai ar, pvz., pagal tam tikr
algoritm rezultato keitimas takais, keli bandym vidurkio ar sumos nustatymas ir kt.
Visa tai jums automatikai padt padaryti tokiose lentelse i anksto vestos formuls ir
funkcijos. Sporto varybose danai pasitaiko burt traukimo procedros, kurioms galima
bt panaudoti atsitiktini skaii generavimo funkcijas =rand() ar =randbetween().
Pagaliau, galutini rezultat protokole naudojant duomen riavimo rankius galima
irikiuoti duomenis pagal tam tikrus poymius (ami, grup, rezultat, ...).
Panaudojus funkcij =rank() galima nustatyti uimt viet varybose. Vienu odiu,
gerai inant Excel programos savybes atsiranda galimyb labiau automatizuoti, padaryti
patogesnes vairias sportins veiklos procedras.
iai temai skirtose pratybose bus galimyb gyti atitinkam darbo su Excel programa
ini ir gdi kuriant vairios paskirties lenteles ir protokolus sportinei veiklai.
7.2.3. Sportini rezultat prognozavimas ir modeliavimas pagal tiesin ir
modifikuot eksponentin funkcijas
Organizuojant ir planuoajnt sportin veikl tenka numatyti pavieni sportinink,
komand, alies ar pasaulio sporto vykstymosi tendencijas. Tam taikomi mokslinio
prognozavimo metodai.
Prognoz (gr. prognosis mumatymas) kokio nors reikinio, tarp j ir sporto,
ateities arba raidos mokslinis nustatymas. Prognozavimas bendrja prasme mogaus
paintin veikla, skirta nagrinjamo objekto ar reikinio raidai nustatyti. Sporto
prognozavimas tai mokslinis sporto perspektyv numatymas remiantis objektyvi
dsni imanymu ir esamos bkls analize.
Prognozavimas vyksta trimis etapais. Pirmajame etape nagrinjama, kokios buvo
objekto ar reikinio ypatybs praeityje, j vystymosi dsningumai ir nustatomi galutiniai
prognozavimo udaviniai. Antrajame etape sudaromas prognozuojamojo reikinio modelis
ir nustatomas prognozavimo metodas. Remiantis pirmj dviej etap duomenimis,
treiajame etape nustatomis prognozavimo rezultatai ir padaromos ivados.
Prognozs gali bti trumpalaiks, visutins trukms ir ilgalaiks. Trumpalaiks
prognoses paprastai sudaromos turint tiksl numatyti atskirus sportinink arba komand
galimybes po tam tikro rengimo etapo arba prie varybas. Ilgalaiks prognozs
sudaromos keleri met laikotarpiui turint tiksl numatyti atskir sporto ak, komand
ir perspektyvi sportinink rezultat raidos tendencijas.
Naudojant ekstrapoliacijos metod remiamasi ankstesni duomen kitimo per tam tikr
laikotarp pobdiu (proceso dinamika), ireiktu matematine ar grafine forma. Tikintis, kad
procesas ir toliau vystysis panaiai, galima grafik pratsti ateit ir i jo arba matematikai
apskaiiuoti nagrinjamo rezultato reikm ateityje. i reikm ne visuomet gali bti tiksli.
Labiausiai tai slygoja ankstesni rezultat sklaida, galinios pasireikti naujos
slygos, aplinkybs, tendencijos (pvz., pasirinkta nauja racionalesn sportin technika,
komand atvyko didesnio meistrikumo sportininkai ar/ir treneriai, naudojamos naujos
technologijos, tobulesn ranga, treniruoi metodai).
Vienas svarbiausi trenerio veiklos udavini yra numatyti savo aukltini rezultat
kaitos tendencijas, galim rezultat kaitos modeli krimas ir bandymas juos
gyventinti. ia mums gali pasitarnauti vairi matematini udavini sprendimai taikant
ekstrapoliacijos metod. Kai kalba eina apie matematinius skaiiavimus, neabejotinas
pagalbininkas treneriui sprendiant iuos udavinius yra programa Excel.
Paprasiausias ir daniausiai prognozavimui naudojamas proceso modelis yra tiesin
287
priklausomyb, kuri uraoma pirmojo laipsnio lygtimi:

y =a +bx
ia, y priklausomas kintamasis (prognozuojamas rezultatas, tiriamasis rodiklis);
a lygties laisvasis narys;
b krypties (arba nuolydio) koeficientas;
x nepriklausomas kintamasi (laiko eilut).
emiau pavaizduotas Excel programoje atliekamo vertikalaus uolio rezultat
prognozavimo pavyzdys (3 pav.).
3 pav. Sportininko testavimo rezultat (vertikalaus uolio) prognozavimi duomenys ir

diagrama pagal tiesin funkcij
Kaip ir kiekviena prognoz, taip ir prognozavimo rezultatai apskaiiuoti pagal
tiesin funkcij turi tam tikras paklaidas ir yra apytiksliai. Sportiniai rezultatai ilgalaikje
perspektyvoje nekinta tiesikai, todl prognoz pagal tiesin funkcij gali bti labiau
trumpalaik. Kitas prognozavimo modeliai priskiriami netiesinms funkcijoms.
Daniausiai tokios sportinio rezultato kaitos tendencijos apibdinamos kaip didjanios
ltjaniu tempu. Dauguma gamtoje vykstani proces tiskliausiai apraomi
modifikuota eksponentine funkcija. Joms vykstant funkcijos reikm kinta nuo pradins
laipsnikai majaniu tempu iki ribins nusistovjimo reikms, kuri procesas pasiekt
po neribotai ilgo laiko tarpo.
Modifikuota eksponentin funkcija apraoma tokia lygtimi:
y =K -aebx
ia, y priklausomas kintamasis (prognozuojamas rezultatas, tiriamasis rodiklis);
K riba prie kurios artja funkcija;
a lygties laisvasis narys;
b krypties (arba nuolydio) koeficientas;
e 2,71828... (natrinio logaritmo pagrindas);
x nepriklausomas kintamasi (laiko eilut).
Lygties rodikliai a ir b apskaiiuojami pagal tas paias formules kaip ir tiesinje

funkcijoje. Todl, prie tai tenka modifikuoti netiesin funkcij, kitaip tariant j paversti
tiesine. Po vis tarpini transformacij i lygtis gauna tok pavidal:
ln(K - y) =ln(a) +bx
4 pav. Sportininko testavimo rezultat (vertikalaus uolio) prognozavimo duomenys ir

diagrama pagal modifikuot eksponenin funkcij
Remdamiesi ir 4 ir 5 pav. pateiktais pavyzdiais, pratyb metu pabandysime susipainti
su toki sportinio rezultato prognozavimo udavini sprendimais. Isiaikinsime j
taikymo pagrstum.
1. Koks yra apytikslis Excel 2010 programos lentels stulpeli ir eilui skaiius?
2. Kaip uraomas lentels langelio adresas?
3. Koki ri yra langeli adresai ir koks skirtumas tarp j?
4. Kaip uraomas langerli bloko adresas?
5. Kokiu enklu pradedamos rayti formuls ir funkcijos?
6. Kam naudinga formuli juosta ir kaip ji jungiama ir ijungiama?
7. Kokiems sportins veiklos dokumentams parengti gali bti naudojama Excel
programa?
8. K reikia terminai prognoz, prognozavimas ir sportinis prognozavimas?
9. Kodl tiesin funkcija labiau tinka trumpalaikiai prognozei?
10. Koks yra modifikuotos eksponentins funkcijos rezultat kaitos pobdis?
7.3.
Sportini judesi filmavimo ir analizs technin ir programin ranga
iuolaikins informacins technologijos iuo metu leidia kokybikai ir tiksliai fiksuoti

sportins veiklos vaizdus ir juos analizuoti. Pirmiausiai, kiekviena sporto aka turi savo
289
specifik ir rekomendacijos kiekvienai j gali skirtis. Paprastai, galima rasti vairios

mokslins ir metodins literatros iais klausimais . Vienas pavyzdi gali bti susijs su
golfo sporto aka. M. Breed ir G. Midland (2008) turi ileid knyg, kurioje pateikiamos
isamios golfo mosto video analizs rekomendacijos. Tokio tipo publikacijose nurodomos
rekomenduojamos filmavimo kamer padtys, j charakteristikos, analizuojami rodikliai
ir j standartins reikms.
Kalbant apie paios vaizdo kameros savybes reikt iskirti tokias:
skaitmenin kamera;
kamera su LCD ekranu, kurio istriain 2,5 colio ir daugiau;
kamera turt bti valdoma nuotoliniu bdu;
taip pat kameros valdymas ir ant jos paios;
turt bti galimyb perirti vaizd po kadr;
kadr danis 100 kadr per sekund ir daugiau;
urakto greitis (angl. shutter speed) maiausiai 1/1000, daniausiai 1/2000 1/4000.
Kita labai svarbi vaizd analizs pus yra programin ranga. Jos pasirinkimas
ir funkcionalumas yra gana platus. Su kiekviena i j isamiai galima susipainti
internetinse svetainse. Pateikiame keletos sportini judesi vaizd analiz program
pavadinim su j internetiniais adresais:
Coachs Eye http://www.coachseye.com
Dartfish http://www.dartfish.com
Kinovea http://www.kinovea.org
MotionPro http://www.motionprosoftware.com
MotionView http://www.allsportsystems.com
Quintic http:// www.quintic.com
SiliconCoach http://www.siliconcoach.com
Steva http:// www.stevasports.com
V1 http://www.v1sports.com
Labai pigi (tik 4,99 $) Coachs Eye programl skirta mobiliems renginiams
(imaniesiems telefonams, plametiniams kompiuteriams) ir yra sukurta tiek iOS, tiek
Android operacinms sistemoms.
Dartfish programa skirta individualioms ir komandinms sporto akos. Turi vis
eil skirting versij. Tai i tikrj galingas produktas, taiau ir brangus. Nemokamai
bandomaja versija galima naudotis 30 d.
Kita taip pat verta dmesio profesionali programa Quintic. Jos paskirtis individualios
technikos analiz. Nemokama versija leidiama naudotis 21 d. Programa taip pat
pakankamai brangi.
V1 programa skirtai individualios technikos analizei tokiose sporto akose:
golfas, beisbolas, tenisas, amerikietikas futbolas, gimnastika, slidinjimas. iuo metu
memokamai platinama V1 Home 2.0 Basic versija, su kuria galima atlikti bazin
judesi analiz. Gerokai pranaesnis vartotojams silomas V1 Home 2.0 Premium
produktas kainuojantis tik 39,99 $.
Aiku, profesionali ios programos versija V1 Pro kaina jau siekia daugiau nei 1200 $.
Taip pat platinamos i program mobiliosios modifikacijos. Android operacinei sistemai

nemokamai. Daugelio treneri dmes gali patrautkti programa Kinovea, kuri yra
nemokamai platinama internete, o instaliuojant kompiuter galima pasirinkti ir lietuvik
versij. Programa turi isam naaudojimosi ja vadov. Pratyb metu palanuojama detaliau
susipainti su programos savybmis ir gyti pagrindinius darbo su ia programa gudius.
1. Kokios ries kamera rekomenduojama sigyti?
2. Kokie turt bti kameros valdymo ypatumai?
3. Koks rekomenduojamas kameros kadr danis?
4. Koks rekomenduojamas kameros urakto greitis?
5. Kurios i ivardint program skirtos mobiliesies renginiams?
Literatra
AB SEB bankas (2014). Elektroninis ir mobilusis elektroninis paraas.
https://www.seb.lt/el-bankininkyste/paslaugos-internetu/elektroninis-ir-mobilusis-elektroninis-parasas
Baca, A. (2006). Computer science in sport: an overview of history, present fields and future applications (part
I). International Journal of Computer Science in Sport Special Edition, 2,25-35.
BDC Institute (2013). Penkios Debesijos naujovs 2013 m.:http://www.bdcinstitutas.lt/straipsniai/debesukompiuterijos-sprendimai/penkios-debesijos-naujoves-2013-metais/ComputerBuild Lietuva (2011). Viskas
apie naujausi Wi-Fi standart.
Danieviius, J., Gonestas, E. (2001). Matavimai ir test teorija. Kaunas, LKKA.
7.4.
Kompiuteriniai tinklai, internetas, e-studijos
Mobiliosios technologijos
2012 m. toliau augo informacini ir ryi technologij naudojimas. Informacins
visuomens pltros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (toliau IVPK) usakyto
tyrimo duomenimis, 2012 m. IV ketv. 25 proc. gyventoj jungsi prie interneto
naudodami mobiliuosius renginius - mobiliuosius ir imaniuosius telefonus, planetinius
kompiuterius, 21 proc. tai dar reguliariai (bent kart per mnes ar daniau). Palyginimui,
2012 m. I ketvirt 21 proc. gyventoj jungsi prie interneto naudodami mobiliuosius
renginius, 16 proc. tai dar bent kart per mnes arba daniau.
Jau kelis metus i eils elektronikos rinkoje stebima ta pati dinamika: beveik vis
rengini, iskyrus imaniuosius telefonus ir planetinius kompiuterius, pardavimai krenta.
CEA (Consumer Elekctronics Association) prognozuoja, kad 2013 metais i tendencija bus
ypa ryki. Asociacijos atstov duomenimis, labiausiai iemet kris skaitmenini kamer,
tradicini mobilij telefon, plazmini televizori, MP3 ir MP4 grotuv bei DVD ir Bluray leistuv pardavimai. Daugelio i rengini funkcijas gali atlikti imanusis telefonas,
tad nieko nuostabaus, kad specializuot rengini populiarumas nyksta, o telefonai kyla.
K tik pasirodiusi operacins sistema Windows 8 suteik planetiniams
kompiuteriams dar vien stipr kozir kovoje prie stalinius bei neiojamuosius
291
giminaiius. 2013 metais tradicin kompiuterin technika bus ir tolia perkama, taiau
didiausi peln atne btent tabletai.
Vis maiau moni pirks spausdintuvus ir daugiafukcinius aparatus namams.
Elektronins iniasklaidos ir elektronini knyg laikais ie renginiai naudojami vis reiau.
Imanieji telefonai ir planetiniai kompiuteriai keiia ne tik ms gyvenim, bet ir
padeda j isaugoti. ie daiktai jau skirti ne vien tik komunikacijai ir laisvalaikiui, pasaulyje
atsiranda vis daugiau sprendim, kurie paveria imaniuosius renginius personaliniais
gydytojais ir sporto treneriais. Pavyzdiui, telefonai gali stebti ms bkl ir praneti
apie pavojingus pokyius gydytojams, priminti, kad jau laikas igerti vaistus arba padti
laikytis dietos. Gamintojai kuria vairiausius priedus, kuriuos galima neioti ant pirto,
rankos arba krtins, ir kurie bevieliu ryiu perduoda duomenis apie ms kn
telefone arba planetje diegt aplikacij arba tiesiogiai internet.
CES atstovai teigia, kad per ateinanius penkerius metus dvim sporto ir sveikatinimo
rengini kiekis iaugs iki 169,5 milijon ir jais bus galima matuoti bei stebti beveik
visus mogaus sveikatos rodiklius.
Papildoma veikla:
supaindinti su mobili rengini (imanij telefon ir planetini kompiuteri)
galimybmis;
pademonstruoti kelias su sporto ir sveikatinimo sritimis susijusias mobilisias
technologijas ir aplikacijas.
Nuotolins studijos
Nuotolins studijos (angl. distance education) formaliosios studijos, vykstanios
virtualiojoje studij aplinkoje ir sudaranios slygas studento/klausytojo (toliau
studento) ir dstytojo sveikai joje bei galimybes studijuoti lanksiai, savarankikai,
individualiu tempu, dstytojui ir studentui veiklas atliekant jiems patogiu laiku,
pasirinktoje vietoje ir be tiesioginio kontakto. Nuotolins studijos paprastai
organizuojamos virtualioje mokymosi aplinkoje. Virtuali mokymosi aplinka (VMA) (angl.
virtual learning environment) informacin sistema, kurioje yra rankiai elektroninei
mokymosi (tekstinei, grafinei, vaizdo, garso) mediagai pateikti, mokymosi veikloms
organizuoti, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokaniaisiais. Tai aplinka, kurioje
galima talpinti mokymosi mediag, atlikti testus ir vairias uduotis bei mokytis
tinkamoje vietoje, patogiu laiku ir tempu.
Prielaidos diegti nuotolines studijas:
Technologij tobuljimas, ekonomin pltra, profesij raida kelia poreikius gyti,
tobulinti, gilinti, plsti ar keisti savo kompetencijas ir kvalifikacij.
Dalis moni negali palikti darbo ir nam (dl uimtumo darbe, eimynini
aplinkybi, dl ivykimo komandiruotes, sporto varybas, stovyklas, dl
negalumo ir kt.) bei vykti mokymo institucijas siekti isilavinimo ar kvalifikacijos
pagerinimo. Ypatingai tai aktualu itstini studij studentams, tstini studij
centr klausytojams.
Nuotolini studij priemons sukuria studij erdv, utikrinani individuali

mokymosi prieig, galimyb mokytis aktyviai bendraujant ir bendradarbiaujant,
dalytis patirtimi, studijuoti patogioje vietoje, patogiu metu ir individualiu tempu,
neatsitraukiant nuo darbo ar kitos veiklos.
diegtos nuotolins studijos suteikia galimyb padidnti mokymo proceso
racionalum ir sumainti auditorini valand skaii. Tai gali sudaryti prielaidas
suaktyvinti akademins institucijos darbuotojus, kad jie didesn dal laiko skirt
kitai reikmingai veiklai, pvz., mokslinei.
Nuotolins studijos lemia savarankik studij dominavim ir yra patrauklios
motyvuotiems studentams. Savarankikumas neatsiejamas nuo motyvacijos, o
dstytojo vaidmuo yra iekoti bd stiprinti student motyvus.
Ekonomine prasme, dl diegiam nuotolini studij ir didjanio studij
prieinamumo gali didti studijuojanij kiekis ir finansins pajamos, nedidti
arba mati ilaidos auditorijoms ir kitai studentams btinai infrastruktrai.
5 pav. LSU virtuali mokymosi sistema Moodle

Nuotolins studijos studij organizavimo bdas, praturtinant studijas informacini
technologij taikymu, pilnai ipildant visus universitetini studij program apra
reikalavimus. Nuotoliniu bdu gali bti organizuojamos vis studij pakop ir form
(nuolatini ir itstini) studij program dalykai, moduliai ar j dalys. Nuotoliniu bdu
gali bti teikiama ir visa laipsn suteikianti arba laipsn nesuteikianti studij programa.
emiau esaniame paveiksle (5 pav.) pateikiame titulin Lietuvos sporto universiteto
virtualios mokymosi aplinkos tinklap (http://emokymas.lsu.lt).
Pasaulyje egzistuoja ne viena sporto ir sveikatos moksl studij programa, kuri
teikiama nuotoliniu bdu. Vienas i pavyzdi yra Manesterio Metropolijos universiteto
pirmosios pakopos studij programa sporto mokslo (angl. sport and exercise science),
293
kuri pabaigus suteikiamas moksl bakalauro (angl. bachelor of science, BSc) kvalifikacinis
laipsnis. Tai unikali programa Jungtinje Karalystje, kri teikiama tik nuotoliniu bdu.
Tai taip pat pirmoji programa alyje, kurios studentai ir dstytojai naudoja specialiu
usakymu sukurta e-knyg programa iBooks (http://en.wikipedia.org/wiki/IBooks).
Visi studentai gauna planetinius kompiuterius iPad, kuriuose naudojant interaktyvij
iBooks programa studijuoja fiziologij, biomechanik, psichologij ir praktinius gdius.
iBooks tai tekstin, grafin, vaizdo mediaga, interaktyvios uduotys, vaizdo paskaitos.
Papildoma veikla:
pademonstruoti nuotoliniu arba miriu bdu teikiamo modulio aplink virtualioje
mokymosi aplinkoje;
pateikti sporto ir sveikatingumo specialistams skirt ir nuotoliniu bdu teikiam
moduli, kurs pavyzdi.
1. K reikia ECDL programa ir kokio jos esm?
2. Kokios pagrindins uklausos formavimo taisykl Google paiekos sistemoje?
3. Kas yra debes kompiuterija? Pateikite pavyzdi.
4. Apibdinkite teledarbo svok.
5. Kokius renginius priskirtum mobiliosios technologijoms ir kokios j vystymosi
tendencijos?
6. Apibrkite nuotolines studijas, j pliusus ir minusus.
7.5. Informacins technologijos mano sporto akoje
Informacini technologij taikymas konkreioje sporto akoje apima visas pries tai
aptartas informacini technologij silomas galimybes.
8. KNO KULTROS ETIKA

Modulio koordinatorius dr. Tomas Saulius
Iklaus modul studentai inos pagrindinius pedagoginio etiketo principus,
j praktinio taikymo aspektus, suvoks etiketo ir etikos ssaj, atskirs tolerancijos ir
abejingumo apraikas, moks paaikinti etikos ir morals esminius skirtumus, atpainti
esmines morals normas savo profesinje veikloje. Studentai susipains su sporto
etikos kodeksu. Modulis taip pat studentus supaindina su pagrindinmis ugdymo
paradigmomis, irykina j svarbiausius skirtumus, susieja naujj mokymosi paradigm
su sporto ir fizinio aktyvumo srityje dirbani specialist realijomis. alia to, akcentuojami
kiekvienam ugdytojui btini gebjimai ir vaidmenys. Iklaus modul studentai gebs
identifikuoti skirtingus pedagoginio meistrikumo lygmenis, vertinti bendravimo su
skirting amiaus grupi ugdytiniais niuansus, atpainti konflikto prieastis ir pasirinkti
efektyvias j sprendimo strategijas.
Modulio turinys
8.1. Etiketo pagrindai.
8.2. Ugdytojo gebjimai ir profesin kompetencija.
8.3. Ugdytojo bendravimo menas.
8.1.
Etiketo pagrindai
dr. Tomas Saulius

Daugelis sporto ak turi nerayt taisykli, kurios slygoja sportinink elgsen. Kai
kurios i i taisykli susijusios su siningu aidimu ar sportininko statusu; kitos taisykls
priklauso etiketui, apibria prastin poir aidimo eig. (...) Profesionaliame sporte numatytos baudos u etiketo paeidimus, ypa susijusius su apranga (Chandler ir kt., 2007).
K. Mikinio (1998) teigimu, etiketas yra paproiais virtusios mogaus elgesio taisykls;
j reikt skirti nuo mandagumo, t.y. beslygikos pagarbos kitam nuostatos. Anot V.
emaiio (1997), etiketas (pranc. etiquette kortel) visuma elgesio taisykli, kurios
apima bendravimo su monmis iorin pasireikim (elgesys su aplinkiniais, kreipimosi
ir sveikinimosi formos, elgesys vieose vietose, manieros, drabuiai ir t.t.
V. emaitis (1997) iskiria tris pagrindinius pedagogo etiketo aspektus: 1) pedagogo
kalbos kultra, 2) pedagogo manieros, 3) pedagogo ior.
1) Pedagogo kalbos kultra. Reikia atminti, kad kalba yra pagrindin pedagoginio
darbo priemon. Jos funkcijos: perduoti ugdytiniams inias ir pasiekti adekvat j
sismoninim, supratim; utikrinti konstruktyvi sveik su ugdytiniais; daryti poveik
ugdytini smonei, sprendimams ir poelgiams. Pagrindiniai reikalavimai pedagogo
kalbai yra tokie:
a) Kalbos aikumas ir santrumas. Pedagogo kalba privalo bti sklandi, raiki,
KNO KULTROS ETIKA
295
taisyklinga. Dert vengti toki populiari odi-parazit: reikia(si), vadinasi, inai,

supranti ir pan. Nelestina savo poir ar emocijas reikti odeliais aha, oho, hm ir
pan. Pedagogui neleistina kalbti pernelyg greitai ar tuiaodiauti.
b) Kalbos tonas. Pedagogo didiausias trkumas neiraikinga, monotonika kalba.
c) Kreipiniai. Nepagarbus kreipimasis ugdytin ikart ukerta keli pedagogikai
efektyviai komunikacijai. mokinius leistina kreiptis senaisiais, i lietuvi kalbos
bandytais istumti kreipiniais: ponia, ponas, panel, ponaitis. Pageidautina mokin
kreiptis vardu. Kreipimasis pavarde yra pernelyg oficialus. Bendraujant su vaikais tinka
kreipinys tu, taiau dera atminti, kad brstant mokiniams kaip asmenybms skleidiasi
ir j orumo jausmas, tad vyresnij klasi mokinius pageidautina kreiptis js (iskyrus
tuos atvejus, kai pedagogas dirba su ta paia ugdytini grupe daug met).
2) Pedagogo manieros. Manieros - tai neodins (neverbalins) komunikacijos
forma. Manieros apima vairiausias kalbos savybes, tonus, intonacij, mimik, gestus,
frazeologija ir t.t. Geros pedagogo manieros yra paprastos, natralios. Reikt vengti
toki kratutinum kaip susikaustymas, kalbjimo pavertimas raportu, taip pat
pedagogui nepritinka ir pernelyg laisva laikysena (rank laikymas kiense, sdjimas
ant stalo, rymasis ugdytini akivaizdoje ir pan.).
3) Pedagogo ior. Tai, kaip pedagogas laikosi, rengiasi nra jo privatus reikalas.
Mokytojas Jokbas skiauteris ra: Mes visada turime atsiminti, kad mokiniai mus
stebi. Stebi, ir labai daug stebi. Pastebi net smulkmenas, kurias mes n dmesio, rodos,
nekreiptume. Bet vaikai i smulkmen daro ivadas. Ar jos teisingos, ar neteisingos
kitas klausimas (cituojama pagal emait 1997). Pedagogo laikysena gali demonstruoti
jo orum ar nepasitikjim savimi. Jam netinka vaikytis naujausi mad, taiau jo
apsirengimas turi demonstruoti ger estetin skon.
Pasak K. Mikinio (1998), skmingo pedagoginio darbo svarbi prielaida - pedagoginis
taktas, t.y. pedagogins morals realizavimo trenerio veikloje forma, kai sutampa
mintis ir veiksmas, tai dorovinis elgesys, saiko jutimas bendraujant su aukltiniais, j
tvais, kolegomis. Taktikas treneris yra tas, kuris:
gerbia kiekvien savo aukltin,
atsivelgia kiekvieno aukltinio psichikos bsen,
pasitiki savo aukltiniais,
yra nuosekliai ir pagrstai reiklus,
visada ramus, ilaiko pusiausvyr,
geba palaikyti tinkamus formalius ir neformalius santykius,
bendraudamas su aukltiniais jauia saik girdamas ir peikdamas, praydamas ir
sakydamas, rodindamas ir tikindamas, skatindamas ir bausdamas,
nemoralizuoja, nekimba dl kiekvienos smulkmenos, eidiamai nereplikuoja,
neakcentuoja aukltini trkum, neeidinja, nra iurktus, pernelyg grietas,
aukltini negsdina, nepravardiuoja,
geba ,, vidine klausa suvokti, jog padar kak ne taip, ir tuoj pat taisyti padt.
Etiketas neatsiejamas nuo morals ir etikos. Plaiausia prasme terminas moral
iandien nusako tam tikros bendruomens ar moni grups pripaint elgesio taisykli
visum, socialinius elgesio standartus. Etikos terminas paprastai reikia mogaus

profesinje srityje priimtus elgesio standartus. Pedagogas, kaip mogus, kaip racionali
ir sociali btyb, turi vadovautis morals normomis. Pedagogas, kaip savo srities
specialistas, turi vadovautis tam tikromis etikos normomis. Nemorals poelgiai atrodo
es blogesni nei neetiki poelgiai. Prekybininkas, kuris usiprao pernelyg didel kain,
arba padvt main pardavjas, kuris atsuka atgal hodometr (t.y. nuvaiuoto kelio
skaitikl), yra neetiki, taiau taip sakyti apie serijin udik, prievartautoj ar sadist bt
pernelyg velnu. Jeigu igirsiu, kad buvai apkaltintas neetiku elgesiu, pagalvosiu apie
tavo profesij, bet jeigu igirsiu, jog buvai apkaltintas nemoraliu elgesiu, pagalvosiu
apie gerokai rimtesn nusiengim (Garner 1998).
Anot K. Mikinio (1998), pagrindiniai trenerio etikos udaviniai yra ie:
Padti aukltiniams atskleisti bendrsias mogaus vertybes ir jomis grsti savo
gyvenim. Treneris ugdo dorinms vertybms atvir mog, gebant smoningai,
laisvai ir atsakingai kurtis savo gyvenim.
Padti iekoti atsakym gyvenimo prasms klausimus, remiantis savo asmenine
patirtimi, tautos ir monijos iminties lobiais.
Skatinti krybin sportuojanio jaunimo patirties, tradicins iminties ir
iuolaikini gyvenimo reikalavim bei vertybi sveik, lemiani nuolatin
aukltinio savivokos raid.
Tyrinti realius sporto pedagog veiklos procesus, teikti praktines rekomendacijas,
kaip etikai ugdyti sportininkus.
Etikai viesti sporto pedagogus. Ugdyti j etik nusiteikim, t.y. pasiryim
visada elgtis pagal dorovs normas.
Diegti sporto pedagogui ir sportuojaniam jaunimui keliamus etinius reikalavimus.
Skatinti asmenybs darnos siek bei sins ugdymosi poreik.
Supaindinti aukltini tvus ir visuomen su pagrindiniais etiniais reikalavimais,
keliamais sportininkui.
iandien vis daniau akcentuojama tolerancijos reikm. Tolerancija (pakanta)
yra sitikinimas, kad negalima kitis kito mogaus elges ar veiksmus, jei jie mums
nepatinka. Tolerancija manoma tik tada, kai turime tvirt moralini sitikinim,
kuri pagrindu vertiname kitus. Toleruojame vairias situacijas, asmenis, j poelgius
ir veiksmus, pairas bei sitikinimus, organizacijas. Toleruojame tai, k vertiname
neigiamai, su kuo nesutinkame, kas sukelia nemalonum, nepatinka, nervina. (...) Kas
patinka, to geidiame, o ne toleruojame (Plekaitis, 1998).
Tolerancijos prielaida laisvas apsisprendimas. Paksti i prievartos, neturint jokios
kitos alternatyvos tai nelaikytina tikra tolerancija. Tolerantiko rasisto paradoksas:
Ar laikytinas tolerantiku mogus, kuris mano, kad juodaodiai yra emesns rass
atstovai, taiau nepuola j audyti, bet, prieingai, pas juodaod mechanik remontuoja
savo main ir pan. Ne, toks mogus nelaikytinas tolerantiku. Tolerancija reikalauja,
kad turtume racional pagrind kit vertinti neigiamai, o ne tik apeliuotume rasines,
kultrines ir pan. skirtybes (Rainer, 2012).
Sporto etikos kodeksas (cituojama pagal K. Mikin 1998)
KNO KULTROS ETIKA
297
vadas
1. Europos Tarybos Sporto etikos kodeksas Sininga kova - kelias pergal yra
pareikimas, kuriame idstyti Europos ministr, atsaking u sport, poiris ir tikslai.
2. Pagrindinis Kodekso principas - kad etiniai sumetimai, lemiantys sining kov,
turi bti privalomi, o ne pasirinktini visoje sportinje veikloje, sporto politikoje ir menedmente, taikomi vairiems sugebjim ir atlikimo lygiams, tiek rekreaciniame, tiek
varybiniame sporte.
3. Kodeksas pateikia tvirt etin pagrind, padedant kovoti su dabartins visuomens
daromu spaudimu, kuris yra links ardyti tradicinius sporto pagrindus, paremtus
sininga kova ir sportiniu meistrikumu bei savanorikumu.
Kodekso esm
4. Kodekse didiausias dmesys ir rpestis yra skiriamas vaik ir jaunimo siningai
kovai, nes iandienos vaikai ir jaunimas yra rytdienos suaugusieji ir sporto vaigds.
Kodeksas yra skirtas toms staigoms ir suaugusiems asmenims, kurie turi tiesiogi ar
netiesiogi tak jaun moni dalyvavimui ir traukimui sportin veikl.
5. Kodekse vartojamos tokios svokos, kaip vaik ir jaunimo teis dalyvauti sportinje
veikloje ir patirti joje malonum, bei institucij ir suaugusij pareiga skatinti sining
aidim ir utikrinti, kad ios teiss bt gerbiamos.
Siningos kovos apibrimas
6. Svoka sininga kova reikia daugiau nei aidim pagal taisykles. Tai reikia ir
draugikum, pagarb kitiems ir teising nuostat kovoje. Sininga kova apibriama ne
kaip elgesio taisykls, o kaip mstymo bdas. Jos problematika apima tokius reikinius,
kaip apgaudinjimas, psichologinis spaudimas, dopingas, iurktus elgesys (tiek odinis,
tiek fizinis), inaudojimas, nelygios slygos, besaikis komercinimas ir korupcija.
7. Sininga kova yra teigiama svoka. Kodekso poiriu, sportas yra tokia socialin
ir kultrin veikla, kuri, jei siningai vykdoma, turtina visuomen ir palaiko draugyst
tarp taut. Taip pat sportas yra ir individuali veikla, kuri, jei atliekama siningai, leidia
painti, ireikti ir turtinti savo asmenyb, asmeni Sporto ir joms giminingos organizacijos
11. Sporto ir joms gimining organizacij pareigos yra ios:
Kuriant palankias slygas siningai kovai
11.1. Paskelbti aikius apibrimus, kas yra etikas, neetikas elgesys, ir laiduoti, kad
visuose sportins veiklos lygiuose bt taikomi atitinkami pastovs paskatinimai arba
nuobaudos.
11.2. Utikrinti, kad visi sprendimai sporto srityje atitikt Etikos kodeks.
11.3. Prizais, vietimo mediaga ir vairiomis lavinimo priemonmis gilinti siningos
kovos supratim. Taip pat reikt stebti ir vertinti tokios veiklos poveik.
11.4. Kurti sistemas, kurios alia varybins skms vertint ir sining kov bei
individual pasiekim lyg.
11.5. Teikti pagalb ir param visuomens informavimo priemonms, kad jos remt
sining kov.
Dirbant su jaunimu
11.6. Garantuoti, kad varyb struktra atitikt specifinius jauno mogaus ir auganio
vaiko poreikius bei skatint vairi lygi veikl - nuo rekreacinio iki didiojo sporto.
11.7. Paremti taisykli pakeitimus, pagal specifinius labai jaun ir nesu-brendusi
dalyvi poreikius bei sining kov labiau pabrti negu varybinius laimjimus.
11.8. Utikrinti priemones, sauganias nuo inaudojimo vaikus, ypa tuos, kurie
pasiymi ankstyvais gebjimais.
11.9. Laiduoti, kad visi asmenys, esantys arba susij su organizacijomis, atsakingomis
u jaunim ir vaikus, turt atitinkam vadovavimo, lavinimo, vietimo ir treniravimo
kvalifikacij, o ypa, kad jie suprast brstanio vaiko biologinius ir psichologinius pokyius.
Individai
12. Individuals asmenys turi ias pareigas:
Asmeninis elgesys
12.1. Savo elgesiu turi bti teigiamas pavyzdys vaikams ir jaunimui, jokiu bdu
nestiprinti, nedemonstruoti ir neskatinti nesiningos kovos ir imtis tinkam kovos su
blogu elgesiu priemoni.
12.2. Laiduoti savo pai atitinkam isilavinimo ir kvalifikacijos lyg atitinkant vaiko
poreikius vairiose sportins veiklos srityse.
Dirbant su jaunimu
12.3. Pagrindiniu dalyku laikyti jauno sportininko, vaiko sveikat, saugum ir gerov tai yra svarbiau negu pergals arba mokyklos, klubo, trenerio ar tv reputacija.
12.4. Suteikti vaikams tok sportin patyrim, kuris skatint ilgalaikius gyvenimikus
su sveikata susijusio fizinio aktyvumo gdius.
12.5. Vengti elgesio, traktuojanio vaikus paprasiausiai kaip maus suaugusius,
sismoninti fizinius ir psichologinius vaik pokyius, atsirandanius brendimo
laikotarpiu, bei j poveik sportinei veiklai.
12.6. Vengti nurodym, neatitinkani vaiko gebjim.
12.7. Akcentuoti dalyvio pasitenkinim savo veikla ir niekada nedaryti jokio spaudimo,
kuris paeist vaiko teis pasirinkti, dalyvauti jam ar ne.
12.8. Kreipti vienod dmes tiek gabius, tiek nelabai gabius vaikus ir alia varybins
skms pabrti bei vertinti asmeninius pasiekimo lygius ir meistrikum.
12.9. Skatinti vaikus kurti aidimus su savitomis taisyklmis, papildomai prisiimti
trenerio, aptarnautojo ir teisjo pareigas, vesti naujas skatinamsias ir baudiamsias
priemones u sining arba nesining aidim, asmenikai atsakyti u savo veiksmus.
12.10. Suteikti kuo daugiau informacijos vaikui, jaunuoliui ir jo eimai apie galim
rizik ir pagundas siekiant labai ger sportini rezultat.
1. Kas yra pedagoginis etiketas?
2. Kokios yra pagrindins pedagoginio etiketo taisykls?
3. Kas yra pedagoginis taktas? Kuo jis yra aktualus pedagoginiame darbe?
4. Kas yra etika? K reikia morals terminas?
5. Kuo skiriasi tolerancija ir abejingumas?
6. Kokie sporto etikos kodekso principai yra aktualiausi iandien?
KNO KULTROS ETIKA
299
Literatra
Chandler, T., Cronin, M., and Vamplew, W. (2007). Sport and Physical Education: The Key Concepts. London and
New York: Routledge.
Garner, R. (1996). Beyond Morality (Ethics and Action). Philadelphia: Temple University Press.
Mikinis, K. (1998). Trenerio etika. Vadovlis. Kaunas: viesa.
Plekaitis, R. (1998). Tolerancija. Vilnius: Pradai.
Rainer, F. (2012). Toleration. In: E. N. Zalta (ed.) 2012. The Stanford Encyclopedia of Philosophy. <http://plato.
stanford.edu/archives/sum2012/entries/toleration/>.
emaitis, V. (1997). Pedagoginis etiketas. Vilnius: Ethos.
8.2.
Ugdytojo gebjimai ir profesin kompetencija
dr. Tomas Saulius

Kno kultros mokytojas arba kokios nors sporto akos treneris vis pirma yra
pedagogas (ugdytojas). Tai pirmiausiai reikia: kno kultros mokytojo ar trenerio darbas
anaiptol neapsiriboja tik fizine mogaus (ugdytinio) plotme. Tarpukario Lietuvoje primus
Fiziko aukljimo rm statym (1932 m.), Lietuvos aidas ra: Itisos tautos fizikas
aukljimas turi bti suprastas ne tik kaip krato gyvos jgos lavinimas, bet ir kaip dvasini,
patriotizmo ir valstybingumo jausm ugdymas. Anot Vydno, ugdymo paskirtis - tai
prigimtini mogaus gali iskleidimas ir stiprinimas, dorovini jausm, intelektini jg
ir fizini gali tobulinimas (cituojama pagal K. Mikin, 2010). i nuostata, be abejo, yra
aktuali ir iandien.
S. alkauskis akcentuoja tokius mokymo principus (iauiukien ir kt. 2011):
Pasauliros principas. Mokymas yra neatsiejamas nuo pasauliros: nuo realaus
nusistatymo tikrov, nuo pasaulio supratimo ir savs suvokimo kaip didiojo
pasaulio aktyvios dalels.
Universalumo principas apsprendia idjas, kad kiekvienas mogus bt mokomas
pilnutiniu bdu, mokomas visoms gyvenimo sritims, lavinamos jo visos galios.
Aikiai ir tiksliai suformuluoto tikslo principas. Mokyme iskirtini tolimesnieji ir
artimesnieji tikslai. Tolimesnieji - paties gyvenimo tikslai. Taiau j siekiama per
artimesnius tikslus, t.y. pastov nusiteikiam gyvenimo tikslams pasiekti.
Ugdymo pareig atlikimus atitinkantis principas. Perteikiamosios ir ivystomosios
ugdymo pareigos yra privalomos. Gyvenime yra objektyvioji ir subjektyvioji pus.
Ugdyme paisoma pedagogini grybi, kurios yra perteikiamos ugdytiniams kartu
su ugdomosiomis vertybmis, kurios tinka ugdytini asmenybi tapsmui.
Mokymo individualizavimo principas. Jis reikalauja, kad mokymo udaviniai,
priemons, metodai ir kiti dalykai bt individualizuojami, t.y. pritaikomi prie toki
individuali ugdytinio ypatybi, priklausani nuo amiaus, lyties, individualybs,
temperamento, intelektualini gabum, socialinio savitumo ir t. t.
Mokytojo asmenybs reikmingumo principas. Tai pasakytina apie dor, dvasing,
intelektual mokytoj, kai jo veiklos motyvacijoje dominuoja dvasini vertybi
poreikis, profesionalumas, kompetentingumas, mogikumas, kultringumas ir

inteligencija.
Mokymo baigimo ir savarankikumo principas. Taikant j siekiama, kad ugdytinis
sistemingai tobulint save, bt labiau atsakingas ir savarankikas, drausmingas ir
pareigingas.
B. Bitinas iskiria tokius mokymo principus (iauiukien ir kt., 2011):
Humanistinio kryptingumo principas. Ugdytojai turi teis pasirinkti bet kuri
vertybi sistem, kurios struktroje mogus kaip vertyb uima dominuojani
viet. Ugdytojas turi teis humanikum traktuoti sociocentrini, antropocentrini
ar transcentrfni vertybi sistemos pagrindu, bet kiekvien kart humanikumas
turt lemti vis ugdymo proces.
Mokymo per veikl kit labui principas. Asmenybs pozicija formuojasi ta linkme,
kuria organizuojamas ugdytini gyvenimas ir veikla. Humanika dorovin pozicija
formuojasi skmingai, kai ugdytiniai skatinami ir pratinami daryti gerus darbus
kit moni labui, estetin - kai jie prasmingai paiso groio dsni, pilietin - kai
jie praktikai rpinasi socialins aplinkos tobulinimu, religin - kai pastarieji patiria
pozityvius emocinius igyvenimus atlikdami religines priedermes, o teigiam poir
j darb ir mokymsi mokiniai formuojasi, kai patiria veiklos skm, suvokia jos
socialin ir asmenin prasmingum. iuo principu atsisakoma odio bei prievartos
priemoni pervertinimo, taip pat ugdytinio kaip pedagoginio poveikio objekto
traktavimo.
Ugdytini bendruomens sutelktumo principas. Ugdytojas rpinasi didesns
ar maesns asmen grups ugdymu. Tokiomis slygomis ugdymas skmingas,
jei ugdytojui pasiseka sutelkti ugdytinius t vertybi pagrindu, kurios ireiktos
mokymo tiksluose. io principo gyvendinimas reikalauja siekti pavienio ugdytinio
ir sutelktos bendruomens harmonijos, padti jiems veikti tarpasmeninius
prietaravimus, teikti individuali pagalb tiems ugdytiniams, kurie nepriima
paangi vertybi bei norm, funkcionuojani grupje.
Mokymo sistemingumo principas. Jis grindiamas ivada, kad mokymas yra sistema ugdomj situacij, kuri kiekviena remiasi ankstesni situacij rezultatais ir
rengia dirv naujoms. Sistemingumas reikalauja i ugdytojo tinkamai parinkti dalinius, tarpinius ir artimiausius tikslus, atitinkanius mokymo turin, veiksmingus mokymo metodus, nuolat tirti mokymo rezultatus ir pagal juos koreguoti tolesn eig.
Mokymo proceso dalyvi bendradarbiavimo principas. Mokymo procese
ugdytojas atlieka patarjo, konsultanto, padjjo funkcijas. Jis skatina paius
ugdytinius organizuoti savo veikl vis savo gyvenim. Ugdytojas su ugdytiniais
aptaria bendruosius j asmenybs raidos tikslus, veiklos perspektyvas, ugdytinius
instruktuoja, teikia jiems grupin ir individuali pagalb. io principo realizavimas
reikalauja organizuoti ugdym taip, kad ugdytiniai imokt ir prast savarankikai
realizuoti jiems keliamus reikalavimus.
Mokymo rezultatyvumo principas. Juo ireikiamas reikalavimas ugdomj darb
organizuoti taip, kad bt pasiektas norimas asmenybs pozicijos lygmuo.
KNO KULTROS ETIKA
301
iandien pedagogui savo darbe svarbu atsivelgti esmin pokyt perjim nuo
senosios mokymo paradigmos prie naujosios mokymosi paradigmos. Mokymosi
proceso tikslas - pasirengti aktyviam, savarankikam ir produktyviam gyvenimui
visuomenje. io tikslo siekiant, besimokantysis ir jam padedantis mokytojas mokymosi
procese praeina keturias mokymosi fazes (...): ini primimas; ini apdorojimas; ini
isaugojimas; ini panaudojimas (iauiukien ir kt., 2011).
1 lentel. Pagrindiniai mokymo ir mokymosi paradigm teiginiai (iauiukien ir kt., 2011)
Mokymas
ini perteikimas
Pabriamas mokytojo
svarbumas
Eil.
Nr.
Pagrindinis
teiginys
1.
Vaidmens
santykis
2.
Mokytojo vaidmuo
ini perteikimas
(paprastai prie klas);
profesionalizmas kaip
savitas savarankikumas
3.
Mokinio vaidmuo
Gan pasyvus informacijos

primimas; individualus
darbas
4.
Poiris mokymo
program
Nekintamas; hierarchin
gradacija, i anksto
apibrtas turinys
5.
Mokymosi patirtis
Fakto, svok ir gdi

inojimas; daugiausia
dmesio esmei ir rezultatui
6.
Proceso kontrol
7.
Motyvacija
8.
Vertinimas
9.
Poiris mokymo
program
Atsakingas mokytojas;
struktrinis mokymasis
Daniausiai iorin
Orientuotas rezultat:
laimjim testavimas;
remiasi kriterijumi
(normomis)
Nekintamas; hierarchin
gradacija, i anksto
apibrtas turinys
Mokymasis
ini valdymas
Partneryst, mokytojas tarsi
mokinys
Palengvinti mokymsi
(paprastai maose grupse);
bendradarbiavimu
pagrstas abipusio veikimo
profesionalizmas
Aktyvus dalyvavimas, daniausiai
bendradarbiaujaniose
komandose; atsakomyb u savo
mokymsi
Dinamikas; laisvesnis mediagos
parinkimas, integracija
Daugiausia dmesio mokymosi
procesui: mokymuisi,
visuomeniniams ir bendravimo
gdiams
Atsakingas mokinys: jis pats
vadovauja mokymuisi
Daniausiai vidin
Orientuotas proces: proceso
vertinimas, savs vertinimas;
rmimasis kriterijumi
Dinamikas; laisvesnis mediagos
parinkimas, integracija
1 pav. Tradiciniai mokytojo vaidmenys (iauiukien ir kt., 2011)
KNO KULTROS ETIKA
303
2 pav. Besikeiiantys mokytojo vaidmenys (iauiukien ir kt., 2011)
Gebti tinkamu momentu

duoti reikiamus patarimus,
nurodymus komandos nariams
Ne tik paiam tikti tuo.

ko siekiama, bet ir gebti
kvpti pasitikjim kitiems
Gyventi idja
Darbo ir pomgio vienov
Reikalavimai
aidim komandos treneriui
TRENERIS - GRUPS LYDERIS
mogus, kuriuo
gali pasikliauti aidjai
Bti atidus kitiems,

gebti sigilinti
j problemas
Suvokti kylani konflikt

prieastis, nebijoti j
ir gebti juos sprsti
Ne tik paiam bti entuziastu,

bet ir gebti entuziazmu
udegti kitus
Kompetentingas
iekantis naujovi
Gebti tikinamai reikti

mintis ne tik verbaliniu bdu,
bet ir kno kalba
Bti principingam ir
pirmiausia reikliam sau
3 pav. Trenerio veiklos koncepcijos elementai (pagal A. Skarbali, 2003)

Kaip tampama geru pedagogu? Mes galime lengvai atpainti ger pedagog, bet
mums gana sunku j charakterizuoti, apibdinti. Aiku, kad geras pedagogas nuo blogo
skiriasi tam tikrais, specifiniais bruoais.
2 lentel. Studeni ivardytos teigiamos ir neigiamos kno kultros mokytoj savybs
(pagal Adakeviien, 2004)
TEIGIAMOS
Asmeninis pavyzdys
Gebjimas bendrauti
Demokratiki santykiai su mokiniais
Reiklumas
Savo dalyko imanymas
Objektyvumas
Organizuotumas
Grietumas
Gera ivaizda
Optimizmas
Mokjimas perteikti informacij
Individualus prijimas prie mokinio
Humoro jausmas
Fizinis parengtumas
velnumas
proc.
21,4
21,4
19,0
14,3
11,9
11,9
11,9
9,5
7,1
7,1
4,8
4,8
4,8
2,4
2,4
NEIGIAMOS
Neorganizuotumas
Autokratinis vadovavimo stilius
Nesuinteresuotumas darbu
Nesiskaitymas su mokini nuomone
Neadekvatus vertinimas
Nemokjimas perteikti informacijos
Grietumas
Nra asmeninio pavyzdio
Konfliktikumas
Savo dalyko neimanymas
Vlavimas
Nereiklumas
proc.
28,6
23,8
9,5
9,5
9,5
9,5
7,1
7,1
4,8
2,4
2,4
2,4
Abstrakiai kalbant, geras pedagogas yra tasai, kuris skatina mokini mokinimsi.
inoma, mokymas yra sudtingas procesas, kurio negalima suvesti (redukuoti)
vien element ar kelet element. Atskaitos takas galt bti pastebjimas, kad
geri pedagogai ities nori bti gerais pedagogais (Beidler); efektyvs pedagogai
itvermingai, atkakliai siekia bti efektyviais (Siedentop) (cituojama pagal Butler, 2002).
KNO KULTROS ETIKA
305
Reikia atminti, kad bet koks gero pedagogo kompetencij sraas nra tiksli
instrukcija, kaip pasiekti skm ioje srityje. Veikiau tai tra tik orientyrai sunkiame
pedagogo kelyje.
3 lentel. Pedagogo vaidmenys, darantys tak ugdytiniui (pagal Butkien ir Kepalait, 1996)
Pedagogas atsakingas u psichologin atmosfer klasje. Tai takoja
bendravimas su ugdytiniais. Kaip klass lyderis, pedagogas turi protingai
Pedagogas
naudoti savo autoritet, formuoti vaik savikontrol, skatinti tinkam
klass lyderis
elges, nepamirdamas atsivelgti ugdytini poreikius, taip pat modeliuoti
teisingas pairas bendraklasius, dalyk, mokykl bei socialinius
reikinius.
Kaip io vaidmens atlikjas, pedagogas turi bti lankstus bei atsivelgiantis
Pedagogas ugdytini poreikius. Pedagogas ugdytiniams perduodamas inias, pleia
dalyko dstytojas
ugdytini dalykinius sugebjimus.
Pedagogas didiausi dmes turt skirti sau, kad suvokt pat save. Nes
kiek pedagogas supranta savo elgesio tak kitiems, tiek jis supras ir savo
Pedagogas ugdytinius. Tik tas pedagogas, kuris supranta savo silpnsias ir stiprisias
aukltojas
savybes, priima save tok, koks jis yra ir gerbia, gali priimti, gerbti, auklti
savo ugdytinius.
iuo atveju, pedagogo ryys su ugdytiniu yra toks glaudus, besireikiantis
vairiose gyvenimo srityse ir apimantis plat interes spektr, kad gali
Pedagogas kaip
turti takos ugdytinio gyvenimo krypiai. Toks ryys atsiranda natraliai ir
vyresnysis draugas
nesisieja su mokymusi. Tokios pedagoginio darbo ypatybs daug reikalauja
i pedagogo kaip asmenybs.
V. emaitis mokymo-mokymosi efektyvum sieja su pedagoginiu autoritetu,

apimaniu labai plat pedagogo charakteristik spektr. ia pedagoginis autoritetas
bendrja prasme traktuojamas kaip gebjimas daryti tak ugdytiniams.
Pedagoginis autoritetas
Profesinis pedagogo
pasirengimas
Dalykinis pedagogo
autoritetas
Dorovin pedagogo
taiga
Universalus
isilavinimas
Kompetetingumas
Gerumas
Oraanizuotumas
monikumas
Puikus dalyko
imanymas
Drausmingumas
Teisingumas
Gebjimas inias
taikyti praktikoje
Pedagoginis
meistrikumas
Charakterio
tvirtumas
Pagarba ir meil
vaikams
4 pav. Pedagoginio autoriteto sandai (pagal emait, 1998)
Galima iskirti tokias bendras gero pedagogo charakteristikas (pagal Butler, 2002):
toks pedagogas daug dmesio skiria instruktavimui (aikinimu, kokiais bdais
pasiekiami keliami tikslai),
jis stengiasi perteikti ugdytiniams savo aukiausius lkesius; ugdytiniams
skiepijamas poiris, kad manoma daug pasiekti savarankiku, nuosekliu darbu;
toks pedagogas kelia auktesnius tikslus nei jo kolegos, vadovaudamasis nuostata
galima padaryti (angl. can do),
skiria pakankamai dmesio ne tik turiniui, bet ir organizaciniams klausimams.
I koleg isiskiria tie pedagogai, kurie pasiymi nuoirdiu ir entuziastingu savo
darbo atlikimu, tstiniu trokimu tobulti kaip savo srities specialistui ir asmenybei. Prie
gero pedagogo charakteristik priskirtinos ir ios (pagal Butler, 2002):
Pedagogas pirmenyb teikia savo asmenini savybi puoseljimui, o ne
profesiniam pasirengimui.
Tokie pedagogai yra ugdytini gerbiami, o ne j bijoma.
J elgesys autentikas be apsimetinjimo, vaidybos.
Jiems bdinga empatija (gebjimas sijausti kito padt, bsen).
Atvirumas (ugdytini pasilymams, naujoms galimybms).
Poiris kiekvien mokin kaip unikal individ.
Toks pedagogas usitarnauja pagarb, o ne jos reikalauja kaip savaime suprantamo
dalyko.
L. Jovaios (1993) teigimu, pedagogin meistrikum lemia tokie mokjimai:
sudominti ir palaikyti dmes,
sudtingus dalykus dstyti paprastai,
sunkius padaryti lengvais,
greitai ir tiksliai velgti aukltini,
bsenas ir reaguoti jas pedagogikai,
valdyti save,
visk daryti kuo geriau.
Anot K. Mikinio (1988), pedagoginis meistrikumas tai kompleksas btin trenerio
veiklai gebjim, pagrst specialisto erudicija, kultra ir reikmingomis pedagoginiam
darbui asmeninmis savybmis. Pedagoginio meistrikumo svoka apima vairius
gebjimus: gebjim organizuoti, valdyti ir optimizuoti mokymo bei aukljimo proces;
gebjim suburti darn aukltini kolektyv; gebjim sukurti pedagoginiam darbui
palank psichologin mikroklimat. K. Mikinis (1988) iskiria penkis pedagoginio
meistrikumo lygius:
Labai emas (reproduktyvus). Pedagogas sugeba perteikti informacij taip, kaip
pats j supranta. Treneris pagal pavyzd sugeba parodyti pratimus ir pratim
kombinacijas. Tai sukaustyto, abloniko mokymo lygmuo.
emas (adaptyvus). Pedagogas sugeba perteikti turimas inias, atsivelgdamas
aukltini individualias savybes. Taiau iame lygmenyje pedagogas nesugeba
optimizuoti mokymo proceso, taisant aukltini daromas klaidas.
Vidutinis. Pedagogas atsivelgia aukltini individualias savybes, geba
KNO KULTROS ETIKA
307
prognozuoti galimas problemas mokymo procese ir tinkamai pasirinkti j

neutralizavimo priemones. Taiau iame meistrikumo lygmenyje skmingai
sprendiami tik lokalinio pobdio udaviniai, pedagogas nemato savo darbo
visuminio konteksto.
Labai auktas. Pasieks lygmen pedagogas geba krybingai ir skmingai sprsti
aukltini mokymo, lavinimo, aukljimo udavinius. Jis ieko nauj sprendimo bd,
neapsiribodamas esamais modeliais, ablonais. Vidutin pedagoginio meistrikumo
lyg pasiekia madaug 17 proc. Treneri, o aukt ir labai aukt apie 3 proc.
K. Mikinis (1988) nurodo tokius esminius pedagoginio meistrikumo komponentus:
1) specialisto erudicija ir kultros lygis, 2) reikmingos pedagoginiam darbui asmenins
savybs, 3) pedagoginiai gebjimai.
1) Specialisto erudicija ir kultros lygis. Erudicija (lot. eruditio mokslingumas,
isilavinimas) platus apsiskaitymas vairiose srityse, visapusikas isilavinimas.
Dinamikame ir modernjaniame pasaulyje pedagogas negali bti tik siauros srities
specialistas. Interes ribotumas, pasauliros skurdumas tai veikia kaip aukltinius
atstumiantys, pedagogin autoritet pakertantys veiksniai. Pedagogas, siekiantis
aukiausi standart ir rezultat savo profesinje veikloje, privalo bti ne tik tam tikros
srities auktos kvalifikacijos specialistas, bet ir brandi asmenyb, aukiausios dvasins
kultros mogus. Pedagogas darbas sietinas ne tik su ini, informacijos teikimu,
instruktavimu, bet ir pavyzdio rodymu, skiepijant morals normas ir principus. Anot K.
Mikinio (1988), isilavinusiam mogui bdinga:
ini trokimas, t.y. aktyvus santykis su aplinkiniu pasauliu ir paiu savimi;
gebjimas stebti, mokjimas kelti klausimus ir iekoti juos atsakym;
mokjimas velgti nagrinjamo reikinio raid, gebjimas numatyti;
mokjimas savarankikai kaupti inias, jas sisteminti;
mokjimas organizuoti savo protin darb;
mokjimas sprsti mokslo ir gyvenimo problemas;
poiri gyvenim aikumas ir smoningumas, siekimas savo inias panaudoti kit
labui.
Bene svarbiausias pedagogui yra nuolatinio tobulinimosi siekis, t.y. nuoirdus
trokimas tapti savo darbo meistru (Mikinis 1998). Tai nra enciklopedini ini ar
diplom ir kompetencijas ar kvalifikacijas liudijani sertifikat kaupimo procesas.
Nuolatinis tobulinimasis tais bendr ir profesini ini, gebjim bei individualios
patirties sintez (siejimas), iekant nauj sprendim vairiose situacijose.
2) Reikmingos pedagoginiam darbui asmenins savybs. Pasak L. Jovaios (1993),
pedagogo asmenybs teigiami bruoai, yra: domjimasis iuolaikine kultra ir jos valdymo
poreikis; bendravimo su jaunja karta poreikis, rpinimasis jos ateitimi; siekis perteikti
jaunimui kultros vertybes, ugdyti visapusikai ir harmoningai brandi asmenyb; darbas
ir gyvenimas iuolaikins kultros aukiausi laimjim dvasia, noras bti pavyzdiu
kitiems; gebjimas daryti intelektualin, emocin, praktin poveik mokini veiklai ir elgesiui.
Pedagogo asmenybs trkumai: specialybs pervertinimas (dmesys tik mokymo turiniui);
metodikos pervertinimas, ignoruojant mokinio asmenyb; nesugebjimas atsivelgti
mokinio individualyb ir mokymo situacij mokinys laikomas tik mokymo objektu;

formalizmas ir pedantikumas, bukaprotikas smulkmen vertinimas, neatsivelgiant
mokinio psichik; hipertrofuotas dmesys kam nors; rmimasis jga (autokratija).
Anot K. Mikinio (1988), asmenybs bruoas tai psichin savyb, turinti visuomenindarbin reikm. Asmenybs bruoai apibdina vis mog kaip nedalom visyb
ir kartu parodo jo visuomenin reikmingum. Psichin savyb apibdina tik individo
skirtingumus, o asmenybs ir individo skirtingumus, ir jo socialinius darbinius
bendrumus, t.y. mog kaip veiklos ir elgesio subjekt.
a) Pedagoginis pastabumas ir pedagogin nuojauta. Tai ne tik juslumo organ
jautrumas, ilavjimas, bet ir gebjimas velgti reikmingas detales, prieastinius,
loginius ryius, susieti, sintezuoti vairaus pobdio informacij, gebjimas greitai
susiorientuoti konkreioje situacijoje. Pastabus pedagogas geba atskirti, ar jo aukltinis
meluoja, geba velgti jo poelgi motyvus, atskirti tipikus ir netipikus jo poelgius ir
pan. Pastabumas padeda ivengti konflikt ar juo efektyviai sprsti.
b) Pedagoginis taigumas. Tai gebjimas priversti aukltin susikaupti, daug dirbti
ir pasiekti ger rezultat. Tai galima apibdinti kaip gebjim parinkti reikiamus odius
esamoje situacijoje, i aukltinio sulaukiant pageidaujamos reakcijos. Pedagoginis
taigumas yra ne savosios valios primetimas aukltiniui, bet aukltinio valios nukreipimas
ir puoseljimas.
c) Dmesio paskirstymas. Tai gebjimas vienu metu atlikti skirtingus veiksmus
(darbus). Taisant vieno aukltinio klaid, tuo pat metu pedagogas turi matyti, k daro kiti
jo aukltiniai. Dmesio paskirstymas yra su pedagoginio darbo patirtimi gyjama savyb.
d) Atminties operatyvumas tai gebjimas atsiminti esamu momentu aktualiausi
informacij.
e) Pedagogikai kryptingas mstymas. Pedagogas pateikia informacij, kurios
prasm turi pirmiausiai pats sismoninti. Taiau jis taip pat turi atsivelgti tai, kiek
jo pateikiama informacija yra suprantama aukltiniams. Pastanga mstyti prisiimant
aukltinio mstymo perspektyv, ini vertinimas i aukltinio poirio tako tokia
mini eiga vadinama pedagogikai kryptingu mstymu. iuo atveju svarbiausias
rodiklis pateikiam ini sisavinimas, o ne j kiekis. Anot F. Dystervgo, Blogas
pedagogas paskelbia ties, o geras moko j rasti (cituojama pagal K. Mikin 1988).
f) Reakcijos adekvatumas ir mobilumas. Tai gebjimas operatyviai ir teisingai
sprsti pedagogines problemas konkreiose praktinse situacijose. ia itin svarbu gebti
teisingai vertinti situacij (velgti esminius faktorius), mstyti krybikai, neablonikai.
Treneris negali i anksto numatyti vis galim veiksm, todl gana daug k reikia keisti
paioje veikloje. Reakcijos adekvatumas ir mobilumas padeda numatyti visas galimas
pasekmes ir ilaikyti iniciatyv (Mikinis, 1988).
3) Pedagoginiai gebjimai. Anot L. Jovaios (1993), gebjimas tai fizin bei psichin
galia atlikti tam tikr veiksm, darb, tai mokjimo prielaida ir padarinys. Pasak K.
Mikinio (1988), Gebjimais vadinamos asmenybs individualios ypatybs, atitinkanios
tam tikros veiklos reikalavimus ir lemianios tos veiklos skm. Gebjimai formuojasi
priklausomai nuo vairi faktori: individualios patirties, jutim organ funkcionalumo,
KNO KULTROS ETIKA
309
intelekto, vaizduots, jausm, valios, charakterio ypatybi, temperamento, fizini savybi.

a) Specials profesiniai gebjimai. Trenerio kaip pedagogo darbas priklauso nuo jo
pasirengimo ir planavimo. Svarbiausia yra ivengti automatiko, mechaniko pratim
kartojimo, nesismoninant j reikms platesniame kontekste. Aukltiniams turi bti
i anksto aiks pamokos (treniruots) tikslai, udaviniai ir priemons jiems pasiekti.
Usimim formos gali bti vairios: (i) individuali pamoka-treniruot (kiekvienam
aukltiniui skiriamos skirtingos uduotys); (ii) grupin pamoka-treniruot (aukltiniai
suskirstomi grupes, skirtingoms grupms duodamos skirtingos uduotys); (iii)
komandin pamoka-treniruot (mokomasi komandini veiksm, taktinis pasirengimas);
(iv) frontali pamoka-treniruot (visi aukltiniai gauna tas paias uduotis); (v) pamokatreniruot ratu (rengiamos kelios stotys, kuriose atliekamos tam tikros, i anksto
numatytos fizinio, techninio, taktinio rengimo uduotys).
b) Organizaciniai gebjimai tai trenerio gebjimas greitai ir efektyviai taikyti
organizacines inias praktikai, atsivelgiant turim patirt ir susidariusi situacij
(Mikinis 1988). Trenerio kaip pedagogo pastangos yra nukreiptos aukltini grups
suvienijim (konsolidavim) tam tikram tikslui pasiekti. ia itin svarbu derinti interesus
ir skirti udavinius taip, kad kiekvienas aukltinis jaustsi svariai prisideds prie tiksl
gyvendinimo. Udaviniai turi bti skiriami atsivelgiant aukltini asmenines savybes,
suvokiant, kad ne kiekvienam bdingas siekis bti lyderiu ir pan. Kiekvieno pedagogo
organizaciniai gebjimai yra sietini su skmingu pedagogins veiklos integravimu
gyvenim. Pagrindiniai organizacini gebjim komponentai yra tokie: mokjimas
nustatyti bsimos veiklos tiksl; mokjimas numatyti konkreius veiklos udavinius;
mokjimas planuoti savo ir aukltini veikl; mokjimas tinkamai paskirstyti darb;
mokjimas veikl traukti visus aukltinius; mokjimas tikinti, sukelti savo aukltini
entuziazm; mokjimas kontroliuoti aukltini veikl; mokjimas susiorientuoti
nenumatytose situacijose; mokjimas apibendrinti nuveikt darb ir u j atsiskaityti
(Mikinis, 1988).
c) Komunikaciniai gebjimai galina efektyv bendravim su aukltiniais, j tvais,
kolegomis, vadovais ir t.t. Pedagoginis darbas grindiamas glaudiais socialiniais ryiais.
Moksleivi apklausa (Mikinis, 1988) irykino tokius pedagogo skm laiduojanius
veiksnius:
mokjimas suprasti mones, matyti juose ir gera, ir bloga (30,2 proc. apklaustj),
mokjimas bendrauti su vaikais, bti jiems domiam (23,3 proc.),
mokjimas valdyti savo emocijas ir elgsen (21 proc.),
mokjimas kitiems perduoti savo inias, sitikinimus, jausmus (15,4 proc.),
pedagoginis taktas (7,1 proc.).
Apibendrinant galima sakyti, kad pilnavertis bendravimas yra toks, kuriame
pedagogas gali atsiskleisti kaip asmenyb ir suteikia galimyb atsiskleisti savo aukltini
unikalumui, kuriame irykja ir sitvirtina geriausi pedagogo ir jo aukltini bruoai.
d) Ekspresiniai gebjimai tai mokjimas valdyti od, mint ir jausm, mokjimas
kalba, gestais, mimika ir pantomimika aikiai ir tiksliai reikti savo mintis ir jausmus
(Mikinis, 1988). T pai informacij galima perteikti skirtingais odiais ir pedagogui
ypa aktualu parinkti tokius odius, kuriuos suprast jo aukltiniai. Mokymas nra
savosios erudicijos demonstravimas. Pedagogo kalba turt bti gyva, suderinta su
neodine raika. Humoras yra svarbi bendravimo priemon, kurios funkcijos vairios sudrausminti, atkreipti dmes, sumainti emocin tamp ir pan.
5 pav. Pagrindinius jausmus ireikianios mimikos poymi schema

(pagal K. Mikin, 1998)
K. Mikinis (2010) akcentuoja tokius pagrindinius reikalavimus treneriui kaip pedagogui:
1. Suformuoti tam tikr gyvenimik aukltini filosofij. iuo atveju gyvenimo
filosofija terminas nurodo pagrindinius asmens gyvenimo orientyrus, jo vertybi
sistem, poreik gilintis save, gebjim velgti savo ydas ir nor iekoti bd tobuljimui.
Ugdytini vertybs ir pasaulira danai yra tik besiformuojantys, apibrtumo
stokojantys dalykai ir trenerio dalyvavimas iame formavimosi procese yra btinas.
Treneris turi parengti savo aukltin gyvenimui taip, kad jis inot ir vertint aminsias
vertybes, tokias kaip Tvyn, tautin savimon, gris, tiesa, eima, gimtoji kalba, bt
darbtus, siningas ir pan. (Mikinis, 2010).
KNO KULTROS ETIKA
311
2. Gerai painti savo aukltinius. Kiekvienas mogus yra individualus, tarsi atskira,
udara visata. Kiekvienas mogus suvokia, msto, mokosi, veikia savaip. Pvz., vienam
ugdytiniui sudrausminti reikia grietesnio odio, kitam velnesns pastabos. Vienas
kritik reaguoja skausmingai, kitas j priima be ypating emocij. Efektyviam ugdymui
btinas pedagogo dmesys ioms ypatybms. Treneriui btina inoti: sportinink
supani aplink, eim; elgesio ir veiklos motyvus; eimos nari konfigracij;
charakterio, temperamento ypatumus; asmenybs dimensijas (ekstraversij, introversij);
lyi skirtumus; vertybines orientacijas; aukltini intelekt; kai kuriuos asmenybs
bruous; motyvacij sportui, sportinei skmei ir kt. (Mikinis, 2010).
3. Bti savikritikam. Savikritikumas tai gebjimas save, savo poelgius ir savo
situacij pasiirti tarsi i alies, kit akimis. Sporte siekiama aukiausi rezultat
ir nesmoningai tikimasi lengv, greit pergali. Ambicingas mogus paprastai links
sau priskirti nuopelnus, o kitiems atsakomyb u neskmes. Deja, to neivengia ir
treneriai. Savikritikas treneris yra isiugds savimon, aukt dorovin kultr, didel
principingum, geba objektyviai vertinti savo ir aukltini poelgius, geba nustatyti
tinkam santyk su savo aukltiniais, nepervertina savs, nemonopolizuoja tiesos,
daugiau gilinasi savo, o ne kit klaidas (Mikinis, 2010).
4. Gebti valdytis. Kai susiduria skirtingi charakteriai, kai viskas vyksta ne pagal
numatyt plan, labai lengva prarasti savikontrol. Pedagogui tai yra neleistina,
apmaudi klaida. Tam, kad valdyt edukacin proces, ilaikyt pedagogin autoritet,
treneris privalo suvaldyti savo emocijas, ilaikyti sveik nuovok. Todl treneriui reikia:
neusisklsti savyje, kai supyksta. Imokti kartais nusileisti; gebti iklausyti aukltin, j
nuteikti, tikinti, padrsinti; vengti kategorikumo, santriai velgti aukltini daromas
klaidas, niekada nepasiduoti tiui; vengti iurktumo, riksmo, gsdinimo, kerto;
neskubti griebtis bausmi; inoti, kad pareig autoritetas turi paklusti idj, fakt
svarumui, kad negalima monopolizuoti tiesos; vengti elgesio netolygumo; nebti
autokratu; nepainioti humanizmo su liberalizmu. (Mikinis, 2010).
5. Suvokti savo atsakomyb u ger tarpusavio sveik. Autoritarizmas ir rykts
principas ugdomojoje veikloje paprastai neduoda norimo rezultato: maai kam patinka
bti eminamiems ar tapti svetimos valios laidininkais. Spaudiama spyruokl anksiau
ar vliau atsitiesia. Treneris turt siekti umegzti su ugdytiniais draugysts, geranoriko
bendradarbiavimo ry. Verta vadovautis principu Treneris vyresnysis sportininko
draugas. Kad treneris prisiimt vis atsakomyb u ger tarpusavio sveik, jis turi:
laikyti save pagrindiniu i santyki organizatoriumi; savo veikloje atsisakyti prievartos,
iurktaus pedagoginio spaudimo; ilaikyti pusiausvyr tarp reiklumo ir pagarbos; gebti
bti domus, darbe vengti monotonijos; mokti ilaikyti atitinkam atstum - jis turt bti
nei per didelis, nei per maas; gerai sismoninti sporto pedagogo profesijos specifik ir
reikalavimus jai; laikyti prioritetu savo aukltini interesus ir kt. (Mikinis, 2010).
6. Vadovautis pedagogikos principais. Jeigu treneris vadovaujasi didiausios
finansins naudos ar panaiu principu, vargu ar jo darbas praturtins aukltin kaip
asmenyb ir kaip sportinink. Treneris savo darbe turi vadovautis pedagoginiais
principais, praktikuoti tokias elgesio formas, kurios stiprina trenerio kaip mogaus ir
pedagogo autoritet. Dl to jis turi: neskubti griebtis bausmi ar kit administracini

poveikio priemoni, nepriekaitauti dl kiekvienos smulkmenos; nepatekti
sociologizavimo koncepcij tak - irti, ko pats nepadar, o maiau kaltinti kitus;
nebti nei konformistu, nei rigidika asmenybe; mylti savo aukltinius, visada
diaugsmingai juos sutikti ir pan. (Mikinis, 2010).
1. Kokie ugdymo (mokymo) principai yra patys svarbiausi?
2. Kuo skiriasi mokymo ir mokymosi paradigmos?
3. Kokie yra pagrindiniai pedagogo vaidmenys?
4. Kas yra pedagoginis autoritetas?
5. Kas yra pedagoginis meistrikumas?
6. Kokie yra pedagoginio meistrikumo lygmenys? (Pateikite labai aukto
meistrikumo lygmens pedagog pavyzdi.).
7. Kokie yra pagrindiniai pedagoginio meistrikumo komponentai?
8. Kokie, Js manymu, yra efektyviausi aukltini pasauliros formavimo
bdai?
Literatra
Butkien, G., Kepalait, A. (1996). Mokymasis ir asmenybs brendimas: Pedagogins psichologijos vadas
studentams, mokytojams, tvams. Vilnius: Margi ratai.
Butler, L. F. 2002. Teaching Lifetime Sports. Westport: Bergin and Garvey. Jovaia L. (1993). Pedagogikos terminai.
Kaunas: viesa.
Mikinis, K. (1988). Trenerio pedagoginio meistrikumo pagrindai. Kaunas: viesa.
Mikinis, K. (1998). Trenerio etika. Vadovlis. Kaunas: viesa. Mikinis, K. (2010). Apie trenerius, sport ir
sportininkus. Straipsni rinkinys. Kaunas: Naujasis laikis.
Skarbalius, A. (2003). Trenerio filosofija. Treneris, Nr. 1, 13-18.
iauiuknien, L., Stankeviien, N., iuas, R. (2011). Didaktikos teorija ir praktika. Vadovlis auktosioms
mokykloms. Kaunas: Technologija.
emaitis, V. (1998). Pedagoginis autoritetas. Vilnius: Ethos.
8.3.
Ugdytojo bendravimo menas
doc. dr. Diana Karanauskien

Pasak J. Vabalo-Gudaiio, ,,... tik bendraudami mons vieni kitus labiausiai veikia
ir ugdo, tik bendravimo procese sukuriami svarbiausi mogaus charakteriobruoai,
ipuoseljama jo dorov (cituojama pagal K. Mikin, 2010). K. Mikinio (1998) teigimu,
bendravimas vienu metu gali reiktis vairiais aspektais: kaip informacijos perteikimo
ir pasikeitimo mechanizmas; kaip sudtinga moni tarpusavio santyki sveika; kaip
abipusio painimo ir suvokimo vyksmas; kaip asmenybs dorovinio brendimo prielaida;
kaip palankaus emocinio tono sukrimo priemon; kaip tam tikro poveikio slyga ir t. t.
KNO KULTROS ETIKA
313
6 pav. Klasikin odins komunikacijos samprata (pagal Jackendoff 1994)
30%imas
j
l
ka b
45%
klausymas
9%
s
rayma
% as
16 tym
ai
sk
7 pav. Bendravimo elementai (pagal Naucknait, 1998 ir Mikin, 1998)
Asmenybi
susidrimas
mstysena
Situacinis
bendradarbiavimas
Neutralumas
Draugyst
Karas
Taika
Nepaskelbtas
karas
Nesuvoktas
prieikumo jausmas
Atvirumas
Meil
Asmeninis situacinis
bendradarbiavimas
8 pav. Konflikto kontinuumas (pagal Mikin 1998)
Pagal K. Mikin (1998) konflikto prieastys gali bti vairios:

1. Nesusipratimai. Vienos alies reakcija yra kitokia nei tikjosi kita alis. Sportininkas
savaip interpretuoja trenerio odius, uuot pasitikslins, isiaikins, k jis i tikrj
turjo mintyse.
2. Nesiningumas. Tai yra labai dana konflikto prieastis. Sportininkas nesako
treneriui tiesos (kad nesilaik sportinio reimo, nesitreniravo) arba treneris nesako
sportininkui tiesos (kad nepaims komand, neve usien...), arba nutyli ties, atvirai
nepasako savo ketinim. Nenuoirdumas sukelia vadinamj nebyl konflikt, o jis gali
tstis labai ilg laik (Mikinis, 1998).
3. Aplaidumas. Treneris umirta savo paadus, nesilaiko odio, vengia atsakomybs,
primeta atsakomyb sportininkui ir pan. Trenerio neveiklumas tam tikrose situacijose
yra lygiavertis neteisingiems poelgiams.
4. Nuostatos. Daniausiai konfliktai kyla btent dl nuostat. Jeigu treneris i anksto
yra nusiteiks sportininko atvilgiu negatyviai, tuomet tai neivengiamai takos trenerio
poelgiu ir bendravimo su tuo sportininku pobd. Btent nuostata konkretaus mogaus
atvilgiu lemia, regis, atsitiktinius, spontanikus dalykus pernelyg kritikas pastabas,
paaip, pykio protrkius ir pan. Svarbiausias reikalavimas treneriui siekti suprasti savo
aukltinius, nepriklausomai nuo pirmini spdi j atvilgiu. Treneris turi vadovauti
sveiku protu, tvirtomis nuostatomis, o ne spontanikomis emocijomis.
5. Ypatingas pasitikjimas savo nuomone ir sitikinimais, neteisingi vertinimai.
Treneriui itin sunku sutarti, rasti bendr kalb su savo aukltiniais, jei jis visada mano
ess absoliuiai teisus, jeigu laiko save neklystaniu. Netgi i pairos nesuderinamos
nuomons gali bti abi teisingos. Kompromiso paiekos gali duoti geresn rezultat nei
kategorikas savosios nuomons laikymasis. Kita vertus, bet koks pedagogas gali savo
nuomon laikyti teisinga tik tada, jei geba j argumentuotai, logikai pagrsti diskusijoje,
tikinti aukltinius, dalindamasis savo patirtimi ir kalbdamas proto kalba.
6. Nesugebjimas nustatyti tam tikr rib. Treneris, kaip ir kiekvienas pedagogas,
turi mokti aikiai ir konkreiai idstyti savo reikalavimus aukltiniams. Jiems turi bti i
anksto aikios aidimo taisykls, ir sankcijos u j nesilaikym. Jei aukltinis nemato to,
kas yra leistina, rib, jam nebus aiki ir bausmi u netinkam elges prasm.
7. Netinkamas konflikto sprendimas. Pedagogo nenoras operatyviai ir atvirai
sureaguoti netinkam aukltinio elges (nuostata nenoriu pyktis, nenoriu erzinti ir
pan.) gali tik sukomplikuoti situacij, paatrinti konflikt. Pavluota pedagogo reakcija
gali bti aukltini nesuprasta (jie gali nevelgti prieastinio ryio tarp konkrei savo
poelgi ir trenerio moralo). Pedagogas turi velgti ir perteikti aukltiniams problemos
esm, o ne gilintis smulkmenas, antraeils reikms detales.
8. Baim. Baim yra daugelio konflikt prieastis. J galima laikyti svarbia
varomja jga, slypinia u nesiningumo, per didelio pasitikjimo savo vertingumu,
nesugebjimo nustatyti rib ir kitoki gynybini veiksm, neleidiani bendrauti
dorai ir atvirai. Aukltinis, pajuts, kad sivl konflikt su treneriu ir pajuts jo grsm,
nusprendia, jog bti siningam nesaugu, gali susilaukti kerto, prieikumo. Baim, kad
jis gali k nors prarasti (savo viet komandoje, atlyginim ir kt.), velia j atvir konflikt
KNO KULTROS ETIKA
315
arba pasyv konfliktavim. Treneris tai gali priimti kaip ik savo asmenybei. Kartais i
baims (kad nuo jo nenusigrt, kad jo nenuimt...) treneris leidiasi, kad jam ulipt
ant galvos, nusileidia, ir tada pasyvus konfliktas bna i jo puss (Mikinis 1998).
9. Slapti kslai. moni poelgiai slygoti tiek aiki, sismonint, tiek slapt,
nesismonint motyv. Btent todl pedagogas turi bti atidus tiek savo paties, tiek
ir savo aukltini poelgiams. ia itin svarbs analitiniai pedagogo gebjimai. Pvz.,
sportininkas vidutiniokas gali pataikauti treneriui vien manydamas, kad treneris daro
jam nuolaid, j proteguoja.
10. Konkuravimas, o ne bendradarbiavimas. Sporte mons labiau link konkuruoti
nei bendradarbiauti. Treniravimasis, varybos, rezultat demonstravimas visa tai
aukltini danai traktuojama kaip kova u viet po saule. Btent todl vieno grups
nario pasiekimai daniau sukelia ne kit grups nari diaugsm, bet pavyd ar
prieikum. Jei vienas i aukltini demonstruoja didesn entuziazm, rodo asmenin
iniciatyv, kiti aukltiniai tai gali laikyti mginimu siteikti treneriui ar lipimu per galvas.
Treneriui itin svarbu sutelkti draugik aukltini komand, kurioje vieno mogaus
pasiekimai traktuojami kaip visos komandos bendr pastang rezultatas.
27
32
36
41
43
45
50
56
60
68
72
Udarumas,
kontakt
Atsakomybs
vengimas
Nesavikritikumas
Melavimas, isisukinjimas
Pretenzingumas.
Nepasitenkinimas viskuo ir visada
Pavyduliavimas
Isiblakymas.
Nesugebjimas susikoncentruoti
Nekultringas elgesys. Chamikumas
Tingjimas. Pavirutinikas poiris darb

Trenerio nurodym nevykdymas
Sportinio reimo nesilaikymas
Gobumas,
turto trokimas
17
Nesiningumas,
melavimas
25
Nedmesingumas,
nejautrumas
Atsakomybs vengimas
30
37
Smilkmenikas sportinink
veiklos reglamentavimas
42
Aerolo efekto nepaisymas
42
odi ir veiksm vienovs

nesilaikymas
50
Netaktikumas, iurktumas, autoritarikumas
55
58
Klaidos baim, didel psichin tampa
60
Neturiningas bendravimas
Nesiskaitymas su sportininko asmenybe
54
9 pav. Sportinink ir treneri nurodyti negatyvs bendravimo veiksniai

(pagal Mikin, 2010)
Masin
Organizuota
Grupin
Ta r p a s m e n i n
Asmenin
10 pav. Komunikacijos rys (pagal Naucknait, 1998)
Komunikacij ri charakteristikos (pagal Naucknait, 1998):
Masin komunikacija kalbama monms, atsitiktinai susibrusiems vienoje
vietoje (masins komunikacijos priemonms priskiriamas radijas ir televizija). ios
ries komunikacija yra viea, monologin.
Organizuota komunikacija kalbama kokiu nors tikslu susirinkusiems monms
(posdis, diskusija, paskaita, mitingas). iuo atveju kalbjimas yra i esms
monologinis.
Grupin komunikacija grupje kalbama, sprendiant kok nors klausim, paprastai
grups nariai pasidalina funkcijomis (tokios komunakcijos formos yra diskusija,
debatai, forumas, simpoziumas ir pan.). Derinamas monologinis ir dialoginis
kalbjimas.
Tarpasmenin komunikacija bendravimas nedidelje (3-5 moni grupelje),
dalinantis nuomonmis, patirtimi ir pan. Kalbjimas privatus, dialoginio pobdio.
Asmenin komunikacija bendrauja du mons. Ir iuo atveju kalbjimas yra
privatus, dialoginis.
4 lentel. Moters ir vyro psichikos ypatumai (pagal Mikin, 1998)
Moters ypatumai
Suvokimas
Didesnis bendras jautrumas. Ypa jautri
tokiems trkumams, kaip netaktikumas,
melagingumas, nevalyvumas ir pan.
Mstymas
Daniau konkretus, vaizdinis, vientisas,
labiau priklauso nuo jausm, instinkt,
intuityvus
Valia
Paprastai vidutinika. Silpna valia
nelaikoma dideliu trkumu.
Vyro ypatumai
Maesnis bendras jautrumas. Jautriau
reaguoja iors poymius (kaip atrodo,
kokia apranga...)
Abstraktesnis, teorinis, kritinis, labiau
diskursyvaus (pagrsto logika, samprotavimais)
pobdio. Mano, jog taip, kaip msto jis, turi
mstyti ir kitas
Stipri. Valios stoka laikoma
dideliu trkumu
KNO KULTROS ETIKA
317
Moters ypatumai
Interesai
Siauresni, bet gilesni; vyrauja humanitariniai:
domjimasis monmis, j santykiais, meile,
eima, kalbomis, literatra, muzika, madomis.
Diaugiasi ir didiuojasi savo ivaizda.
Jausmai
Gilesni, pastovesni, subtilesni, turi daugiau
atspalvi. Maesnis iorinis jausm
efektyvumas. Stipriau pasireikia empatija.
Rykesni neurotiniai simptomai. Moterys
altruistikesns, religingesns. Tarpusavio
bendravimas daniausiai pagrstas
asmenine simpatija. Taiau neapykanta labai
hiperbolizuota, daniausiai nesugebama su
ja susidoroti, t. y. veikti save.
Vyro ypatumai
Platesni, labiau susij su gamta, technika,
politika, verslu, sportu, vadyba, reiau su
abstrakiomis problemomis. Kryptingi.
Bdingas siekis nugalti, valdyti (vaik
karo aidimai). Nukreipti daiktus, susieti
su dinamizmu (mainos, judjimas, greitis,
karas...). Pasiymi kratutinumais.
Rykesni, audringesni, bet daniau nelabai
stiprs, neilgai trunkantys. Maiau gilinasi
kito mogaus jausmus.
Balso
stiprumas
Kalbos
pobdis
Asmeniniai kontaktai
(nuo 0,6 m iki 1,0 m)
silpnas
privatus
Maa udara grup

(0,6 m1,5 m)
silpnas
privatus
Maa atvira grup

(1,5 m2,5 m)
vidutinis
pokalbio
vidutinikai
garsus
vieo
pokalbio
garsus
ikilmingas
Distancija
Maa auditorija
(1,8 m3,0 m)
2050
m.
Didel auditorija
(3,0 m6,0 m)
>50
m.
11 pav. Kalbjimo pobdis, balso stiprumas ir distancija (pagal Naucknait, 1998)

Bendravimo su 7 - 12 met sportininkais ypatumai (pagal Mikin, 2010):
Tokio amiaus vaikai link mgdioti suaugusi elges, todl trenerio elgesys turi
bti korektikas.
Tokio amiaus vaikams bdinga laki vaizduot, jie tendencingai reaguoja trenerio
pastabas. Todl treneriui btina vengti dviprasmybi, melo.
io amiaus vaikams didel poveik daro vyresni, 13-16 met vaikai. Jeigu vyresnieji
turi sportini nuopeln, jie galt bti taigiu, sektinu pavyzdiu jaunesniesiems.
Todl dert skatinti bendravim tarp skirting amiaus grupi aukltini.
Vaikai mel traktuoja kaip gudrumo iraik, savo kalt pripasta nenoriai.
Treneris turt ne vieai demaskuoti melag, bet bendrai paaikinti nesiningo
elgesio pasekmes.
Suaugusi logika neturi didels takos io amiaus vaikams. Vaikai msto ne
abstrakiomis svokomis, bet vaizdais.
io amiaus vaikai labai vertina, kai su jais bendraujama kaip su suaugusiais.
Tokio amiaus vaikai labai atriai reaguoja savo neskmes, todl treneris turt su
jais labai atsargiai kalbti apie tai, kas jiems nesiseka.
Bendravimo su 13 - 16 met sportininkais ypatumai (Mikinis, 2010). Treneris,
bendraudamas su tokio amiaus sportininkais turi:
inoti, kad io amiaus aukltiniai nra atsikrat vaikik stereotip, elgesio
modeli. Trenerio uduotis padti jiems iskirti gyvenimo prioritetus, susivokti.
inoti, kad paauglystei bdingas konfliktikumas. Treneriui btina padti jiems
suvokti konflikt al jiems patiems ir aplinkiniams.
inoti, kad paaugliai nori bendrauti su suaugusiais tame paiame lygmenyje.
Jie reikalauja pagarbos ir pripainimo, ir maitauja, jeigu j poreikius
neatsivelgiamas.
inoti, kad io amiaus aukltiniai mgina suvokti savj A, sismoninti savo
tapatum. iame procese jie mgina susitapatinti su inomais monmis,
vaigdmis.
inoti, kad io amiaus aukltiniai morals, elgesio normas laiko j laisvs
suvarymo formomis. Treneriui btina paaikinti aukltiniams, kad j laisv
apraikos neturt varyti aplinkini moni laisvs, kad kiekvienas individas
gyvena ir realizuojasi socialiniame kontekste.
inoti, kad paaugliai link perimti bendraami vertybes. Bendr vertybi
pagrindu usimezga stipresni draugysts ryiai.
inoti, kad io amiaus aukltiniai yra hiperkritiki, kategorika, taip pat gana
pavirutiniki.
inoti, kad paaugliai link pervertinti savo galimybes. Jie bloguojasi nuo to, kas
eidia j savimeil. Dl savo neskmi link kaltinti kitus, o ne save. Treneriui
aktualu padti aukltiniams susiformuoti adekvaius savs vertinimo standartus.
Toks darbas reikalauja atsargumo ir subtilumo.
inoti, kad iame amiuje formuojasi aukltini charakteris.
Bendravimo su 17 - 20 met sportininkais ypatumai (Mikinis, 2010). Treneris,
bendraudamas su ios amiaus grups sportininkais turi:
inoti, kad iame amiuje aukltiniai nepatiria ryki vystymosi pokyi.
iame amiuje stiprja aukltini savimon, rykja savigarba.
KNO KULTROS ETIKA
319
io amiaus aukltiniai siekia bti originals.

inoti, kad iame amiuje siekiama elgesio autonomijos (teiss savarankikai
sprsti rpimus klausimus), emocij autonomijos (teiss turti potrauki,
nepriklausani nuo kit), vertybi autonomijos (teiss turti savo pairas) ir kt.
Suaugusi moni (taip pat trenerio) noras spaudimu, jga reguliuoti jaunuoli
pairas, potraukius, vertybes, sukelia prieinimsi, kirina ir neduoda naudos
(Mikinis, 2010).
1. Kas, Js supratimu, yra bendravimo menas? Kokie yra pagrindiniai bendravimo
elementai?
2. Kokios yra svarbiausios konflikt prieastys?
3. Pakomentuokite sportinink ir treneri nurodyt neigiam bendravimo veiksni
skirtumus.
4. Kaip galima ivengti konflikt pedagogo darbe?
5. Kokios yra pagrindins komunikacijos rys?
6. Kokios ries komunikacija yra esmin Js darbe? Kaip utikrinti jos sklandum?
Literatra
Jackendoff, R. (1994). Patterns in the mind. Language and human nature. New York: Basic Book.
Mikinis, K. (1998). Trenerio etika. Vadovlis. Kaunas: viesa.
Mikinis, K. (2010). Apie trenerius, sport ir sportininkus. Straipsni rinkinys. Kaunas: Naujasis laikas.
Naucknait, Z. (1998). Ikalbos mokymas. Vadovlis. Kaunas: viesa.
9. KNO KULTROS POLITIKA IR VADYBA

Modulio koordinator doc. dr. Vilma ingien
Besimokantys sieks suprasti alies ir tarptautines kno kultros politines
nuostatas; susipains su Lietuvos Respublikos (LR) ir Europos Sjungos (ES) statymais,
reglamentuojaniais kno kultros pltr ir organizacij veikl; inos kno kultros ir
sporto organizacij veiklos valdymo skirtingus kontekstus; susipains su Lietuvos ir
tarptautine sveikat stiprinanio fizinio aktyvumo politika; susipains su kno kultros
projekt valdymo pagrindinmis nuostatomis.
Modulio turinys
9.1. Lietuvos ir tarptautin kno kultros politika.
9.2. Kno kultros teisinio reglamentavimo pagrindai.
9.3. Lietuvos ir tarptautini kno kultros ir sporto organizacij institucin
sistema (vyriausybinis ir nevyriausybinis kno kultros ir sporto sektorius).
9.4. Sveikatos politika ir vadyba.
9.5. Kno kultros projekt vadyba.
9.1.
Lietuvos ir tarptautin kno kultros politika

ioje temoje bus aptariama Lietuvos ir tarptautin kno kultros politika, jos raida
ir tendencijos. Politika (gr. politik (epistm) valstybs valdymo menas), valstybs
reikal tvarkymo teorija ir praktika; visuomenin veikla, sauganti klasinius interesus, pvz.,
vidaus politika, usienio politika, ekonomin politika, finansin politika (Tarptautini
odi odynas, 2008).
Sporto termin odyne aikinama odio Sportas kilm ir funkcijos. Sportas angl
kalbos odis sport, aikinamas per tris pagrindines funkcijas:
1. socialinis reikinys, neatsiejama visuomens kultros dalis;
2. fizini ir dvasini mogaus gali pltojimas varymosi metu;
3. visos fizinio aktyvumo formos, gerinanios moni fizin parengtum bei dvasin
bsen. (Stonkus, 2002). Sport senj prancz desport reikia laisvalaikis, o graik
kalba varymsi. Taigi, pateikiami du prieingi ir kartu jungiantys poliai.
Pagal Druker (2009) Svarbiausias vadybos udavinys yra: galinti mones kartu siekti
rezultat (veiklos) remiantis bendrais tikslais, vertybmis, teisinga struktra ir mokymu
bei vystymu, kuri reikia rezultatams pasiekti ir reaguoti permainas. Pagrindinis valdymo
klausimas: Kaip suburti vairi sugebjim ir isilavinimo mones siekti bendr tiksl?
Sporto valdymas, pagal Chelladurai (2001) tai sritis/veikla susijusi su ribot moni
ir materialini itekli, tinkam technologij ir nenumatyt situacij koordinavimu
produktyviai sporto paslaug gamybai ir mainams.
KNO KULTROS
KNO KULTROS
POLITIKA
SOCIOLOGIJA
IR VADYBA
321
Sportas kaip socialinis ir kultrinis reikinys apima ini sistem, tam tikras veiklos
formas ir sporto organizacijas, kurios realizuoja veiklas erdvs ir laiko perspektyvoje
(Laskien, 2003).
Sporto sistem sudaro ios dedamosios: organizacijos, statiniai, renginiai, los,
programos, specialistai, dokumentai ir taisykli rinkiniai ir pan. Taiau svarbiausia
sporto sistemos dalis yra dalyvis. Sporto sistemos dalyv apibriame pagal ami, lyt,
isilavinim, socialin status ir pan. Taiau svarbiausia yra dalyvio motyvai usiimti viena
ar kita sporto aka, fizinio aktyvumo forma. Dalyvio motyvai gali bti: siekti sportinio
rezultato, tobulinti savo kn, bendrauti ir atrasti draug, bendramini, gerinti sveikat
ir pan. Dalyvio sporto veikla gali bti aktyvi (pasirenkant tam tikr aktyvumo form) ir
pasyvi (sirgalius, fanas ir pan.).
Sporto politika tai kiekviena sport nukreipta visuomenin individ ar institucij
veikla. Analizuotini ie aktuals klausimai: sporto sistemos sudedamosios dalys;
institucijos ir organizacijos; mons atsakingi u veikl; sporto-politins akcijos;
socialiniai interesai; planai ir programos; sporto politika kaip politins kultros forma,
kaip socialin politika, kaip vietimo politika; sporto politikos takos sporto ir socialinei
sistemai.
Egzistuoja du prieingi poiriai sporto politikos poiriai: sportas kaip politikos
priemon ir sportas kaip politikai laisva galimyb: 1) planavimas ir sprendim primimas
vietins ir usienio sporto politikos srityje; 2) sporto politika yra sporto mokslo dalykas,
kaip sporto sociologijos dalis.
Galima iskirti iuos politinius sporto vystymo aspektus (Guldenpfenning, 2000):
Sportas kaip politinis simbolis: sporto renginiai kaip simbolin bendrj socialini
struktr ir fakt iraika (pvz., surinktos los i sporto rengini skiriamos IV aukoms.).
Sportas kaip politins akcijos objektas: kaip tiesiogin ar netiesiogin politin socialini
interes ir gali taka viskam kas vyksta (pvz., bgimas Medinink aukoms atminti).
Sportas kaip politins veiklos sritis: kaip vidinis sporto vystymo tiksl ir priemoni
konfliktas ir spaudimas sporto viduje ar iorje (pvz., politikai sporto organizacij
vadovai, prezidentai.).
Sportas kaip politin priemon: kaip daugiau ar maiau teisinta sporto funkcionalizacija
ir instrumentalizacija bendriems socio-politiniams-ekonominiams tikslams, kurie ieina
u artimiausios sferos rib ir turi takos visuomenei (pvz., sporto vystymo nuostatos
vairi partij programose).
Kaip teigia R. Tamulaitien, S. Norkus (2012) yra labai svarbu nustatyti politini
partij kno kultros ir sporto pltojimo program tak valstybs sporto politikos
formavimui, irykinti, kiek ji atitinka visuomens lkesius, suponuotus Europos
kultros konvencijos (2001), kurioje akcentuojamas tolerancijos, lygybs ir demokratijos
principais paremtas ir visiems prieinamas sportas .
Nuo 1998 m. Europos Komisija akcentuoja, kad sportas atlieka 5 funkcijas: vietjik,
sveikatos stiprinimo, socialin, kultrin ir rekreacin.
Valstybs tikslai sporte yra geresn moni sveikata, pozityvesnis alies vaizdis
usienyje, darbo viet krimas ir padidjs visuomens saugumas (Houlihan, 2009).
Valdia turt ikelti du svarbiausius tikslus: dalyvavimo sporte ir fizinje veikloje

augimas (dl pastebimos naudos sveikatai) skms tarptautinse varybose ilaikymas,
ypa to sporto, kuris yra labiausiai svarbus visuomenei, pirmiausia dl gerai jaustis
(angl. feel good) faktoriaus asocijuojamo su laimjimais.
Pagal J. F. Nys (2009) valstyb vaidina stamleidysts vaidmen paskelbiant taisykles ir
btinus standartus kaip statymai, sakymai ir potvarkiai; valstyb vertina sporto judjim
ir visuomen suteikiant akreditacijas, diplomus ir teikia informacij bei statistik;
valstyb vertina ir skatina dalyvavim sporte, ypa t moni, kurie yra diskriminuojami
ar neturi palanki slyg usiimti profesionaliu sportu; valstyb priiri sportinink
sveikat pltodama specializuotos medicinos aptarnavim ir kovoja prie draudiam
preparat vartojim; valstyb utikrina alies vaizdio pltr per tarptautini
varyb organizavim, nacionalini komand ilaikym auktame varymosi lygyje ir
nacionalini lyderi irinkim tarptautines sporto ak federacijas; valstyb skatina
tarptautin bendradarbiavim ir suteikti subsidijas maiau isivysiusioms alims.
gyvendinant sporto politikos nuostatas yra nuolatinai atliekami dalyvavimo sporte
tyrimai tarptautiniu ir alies lygiu. Europoje pradti tyrimai 1998-1999 m. kuomet Europos
Komisijos usakymu Jungtin Karalysts ir Italijos mokslininkai iniciavo pirmuosius
dalyvavimo sporte tyrimus pavadintus COMPASS. Vliau buvo atlikti EUROBAROMETER
tyrimai 2004 ir 2010 m.
Lietuvoje atliekami tstiniai tyrimai Lietuvos 7-80 met amiaus gyventoj poiris
kno kultros ir sporto pratybas 2002 m., 2007 m., 2011m. ir Lietuvos gyventoj fizinis
aktyvumas 2013 m.
Tikslinga aptarti iuos Europos kno kultros ir sporto raidos etapus.
Amsterdamo deklaracija (1997) paymi socialin sporto reikm, ypa puoseljant
tapatyb ir sutelkiant bendruomen, ragina ES institucijas siklausyti sporto asociacijas,
sprendianias svarbius sporto veiklos klausimus ir akcentuoja specialaus dmesio
skyrimo btinyb mgjikam sportui (29 straipsnis).
1999 m. Europos Komisijos teikimu buvo suburta darbo grup, kuri pareng
dokument Europos sporto modelis. Dokumente apibdinama sporto organizacija
ir valdymas Europoje, iskiriamos pagrindins Europos sporto savybs: piramids
struktra, sporto federacij monopolinis vaidmuo, sporto organizacijos autonomija,
jimo ir ikritimo principas, sporto sistemos lankstumas ir atvirumas ir kt. Taip pat
dokumente akcentuojamas klubo vaidmuo pltojant sporto veikl, puoseljamas
tautinio identiteto sipareigojimas ir pabriama tarptautini varyb svarba isaugant
ali sporto tradicijas kultrinius skirtumus. Be to, dokumente aptariamos chuliganizmo
ir brutalaus elgesio, finansins, sporto ir televizijos bei kt. problemos (ingien, 2008).
Deklaracija dl specifini sporto savybi buvo priimta 2000 m. Nicoje (Italija),
(Declaration on the specifity of sport, 2000). Dokumente buvo pateikta masinio sporto
pltros btinyb, irykintas sporto federacij vaidmuo, pabriamas tinkamai taikytina
sporto treniravimo politikos ir jaunj sportinink apsauga, aidj perjimo i klubo
klub klausimai, analizuojama sporto ekonomin situacija ir finansinis solidarumas
vystymas. Deklaracija buvo svarbus impulsas politiniam sprendimui priimti dl
KNO KULTROS SOCIOLOGIJA
323
paskelbimo 2004 m. Europos vietimo per sport metais.

ES lygiu buvo sudarytas vietimo per sport met patariamasis komitetas, kuriame
buvo atstovai i 25 ES valstybi ir Norvegijos, Islandijos bei Lichtenteino nacionalini
koordinuojani tarnyb. Europos Komisijos vietimo ir kultros direktorato Sporto
skyrius ir ali Nacionalins koordinavimo tarnybos buvo atsakingos u vairi priemoni
diegim ir gyvendinim.
Buvo teikiama informacija ir reklama, pltojant vietimo per sport idj, buvo
atliktos keturios mokslo tiriamosios studijos, taip pat vykdyti Europos lygmens renginiai
ir gyvendinti projektai: savanori projektas (Europos futbolo empionatas, Portugalija);
Olimpini mokslo empion stovyklos projektas (Olimpins aidyns, Atnai) ir kt. bei
suteikta finansin parama 19 Europos lygio projekt (dalyvaujant atuonioms ir daugiau
ali). ES alys gavo dalin finansin param gyvendinti nacionaliniu lygmens projektus.
Apibendrinus vietimo per sport met rezultatus, EK iniciavo ir sudar darbo grup,
kuri dviej met veiklos rezultate sukr pagrindin Europos sporto politikos dokument
Baltj knyg dl sporto (2007). Knyga apibria sporto srit ir jos specifikum:
vertina esam padt sporto srityje ir nurodo kryptis kaip sprsti problemas, su kuriomis
susiduria sportas ES. Dokumente apibdinamas sporto vaidmuo ES, sporto ekonominiai
aspektai, atskleidia sporto specialias organizacines ypatybes, sporto sveik su ES
politikos sritimis ir pan. Knygoje numatyti 58 veiksmai, kurie buvo pavadinti Pjero de
Kuberteno veiksm planu.
2009 m. gruodio 1 d. sigaliojusia Lisabonos sutartimi ES buvo suteikta konkreti
kompetencija sporto srityje. Sutarties dl ES veikimo 165 straipsnyje nurodoma, kad
Sjunga prisideda prie Europos sporto reikal skatinimo, kartu atsivelgdama jo
specifin pobd, savanorika veikla paremtas struktras bei jo socialin ir vietimo
funkcij. Nustaius konkrei ES kompetencij sporto srityje, valstybi nari
bendradarbiavimas ir veiksm koordinavimas tapo oficialus.
Tolesni ES veiksm planai yra numatyti Komunikate sportui (2011), o prioritetai
Europos sporto klausimams sprsti yra traukti ES darbo plan sporto srityje 2011-2014.
Siekiant skmingai gyvendinti numatytus tikslus EK sudar parengiamj veiksm
prioritetus (1 lentel) ir sukr eias formalias darbo grupes:
1) Sportas, sveikata ir dalyvavimas (angl. Sport, Health and Participation);
2) Sporto statistika (angl. Sport Statistics);
3) Tvarus sporto finansavimas (angl. Sustainable Financing of Sport);
4) Antidopingas (angl. Anti-Doping);
5) vietimas ir mokymas sporte (angl. Education and Training in Sport);
6) Geras valdymas sporte (angl. Good Governance in Sport).
1 lentel. Europos Komisijos prioritetai sporto srityje

Metai
2010
2011
2012
2013
Prioritetai
skatinti sveikat stiprinani fizin veikl;
remti vietim ir mokym sporte;
puoselti Europos pagrindines vertybes, skatinant negali asmen sport;
remti lyi lygyb sporte.
kovoti su dopingu;
skatinti socialin traukt sporte ir per sport;
skatinti savanori dalyvavim sportinje veikloje.
smurto ir netolerancijos sporte prevencija ir kova su jais;
novatoriko poirio skatinimas siekiant stiprinti sporto veiklos organizavim Europoje.
gero valdymo ir dvikrypts karjeros sporto srityje stiprinimas, remiant savanori,
treneri, vadov ir ne pelno sporto organizacij darbuotoj mobilum;
sportinink, ypa jauniausi, apsauga nuo pavoj sveikatai ir saugai, gerinant
treniruoi ir varyb slygas;
tradicini Europos sporto ak ir aidim skatinimas.
Europos Taryba (ET) sporto srityje dirba vadovaudamasi Europos kultros konvencija.
Pagrindiniai ET principai darbui ioje srityje yra tolerancija, lygyb ir demokratija.
Siekdama isaugoti kilnius sporto idealus ir sporto prieinamum visiems, ET remia
sport visiems, kovoja su dopingu ir brutaliu sporto sirgali elgesiu, padeda alims
narms pertvarkyti ir tobulinti nacionalines sporto sistemas.
1. Kaip galima apibrti kno kultros ir sporto politik?
2. Kokie yra valstybs tikslai sporte?
3. Kokie yra Europos Komisijos prioritetai kno kultros ir sporto srityje?
4. Kokie pagrindiniai dokumentai apibria kno kultros ir sporto politikos
nuostatas?
Literatra
Baltoji knyga dl sporto http://ec.europa.eu/sport/white paper/doc/wp_on_sport_lt.pd
Chelladurai, P. (2001). Managing organizations for sport and physical activity:a systems perspective Scottsdale :
Holcomb Hathaway
Drucker, P. F. (2009). Drukerio mokymo pagrindai. Vilnius: R grup
Guldenpfenning, S. Political science of sport. (2000). I ISCSSE VADE MECUM. Directory of sport science 2nd
edition. Psl.125-129. Berlin: ICSSPE
Houlihan, B. (2009). Government objectives and sport. W. Andreff, S. Szymanski Handbook on the economics of
sport (p. 255 257). Cheltenham: Edward Eglar Publishing.
Laskien, S. (2003). iuolaikins sporto organizacijos vadybiniai aspektai. Ugdymas. Kno kultra. Sportas:
Lietuvos kno kultros akademijos urnalas.ISSN1392-5644.Kaunas:Lietuvos kno kultros akademija. Nr.
2(47),p.37-44
Laskien, S. (2003). Sporto mokslo epistemologin ekologija. Sporto mokslas: Lietuvos sporto mokslo tarybos,
Lietuvos olimpins akademijos, Lietuvos kno kultros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto urnalas.
325
Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras. ISSN 1392-1401. Nr. 4(34), p. 11-17.
Lietuvos 780 met amiaus gyventoj poiris kno kultros pratybas ir dalyvavimas jose. (2002, 2007,
2011). http://kksd.lt/index.php?1590309353
Nys, J. F. (2009). Central government and sport. W. Andreff, S. Szymanski Handbook on the economics of sport
(p. 260 261). Cheltenham: Edward Eglar Publishing.
Sporto termin odynas. (2002) Sud. S.Stonkus. Kaunas: LKKA
Sporto vadovo knyga: studij knyga. (2009). Sud. V. ingien. Kaunas: LKKA
Tamulaitien, R., Norkus, S. (2012). Lietuvos politini partij sporto politikos programini nuostat analiz.
Sporto mokslas, (67), 19-26.
Tarptautini odi odynas (2007). Sud. V.Vaitkeviit. Vilnius: odynas
9.2.
Kno kultros teisinio reglamentavimo pagrindai

1990 m. kovo 11 d. grinus Lietuvai valstybingum alyje buvo pereita prie europinio
sporto valdymo modelio, kur apibria pagrindiniai ET dokumentai: Europos sporto chartija,
Europos sporto visiems chartija, Europos sporto visiems chartija: negalieji, Europos sporto
etikos kodeksas, Antidopingo konvencija, Antidopingo konvencijos papildomas protokolas,
Europos konvencija dl brutalaus irov elgesio per sporto varybas ir ypa per futbolo
rungtynesir kt.
statymin aplinka: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 str. nusako Valstyb skatina
visuomens kno kultr ir remia sport (1992).
Sporto veikl reglamentuoja LR Kno kultros ir sporto statymas (2008), LR Kno kultros
ir sporto rmimo fondo statymas (2007) ir teisiniai, normatyviai dokumentai.
Siekiant skatinti sporto sistemos pltr, diskutuoti aktualiais klausimais ir numatyti ateities
perspektyvas alyje organizuoti keturi sporto kongresai 1992 m., 1996 m., 2000 m. ir 2005 m.
2000 m. sporto kongreso metu pirm kart po Lietuvos Nepriklausomybs atgavimo buvo
priimta LR Kno kultros ir sporto strategija 2000-2012 metams. 2005 m. buvo atnaujintas
sporto veiklos pltr numatantis dokumentas ir priimta LR Kno kultros ir sporto strategija
2005-2015 metams.
2011-2020 m. Valstybin sporto pltros strategija turi keturis pagrindinius tikslus, kiekvienas tikslas realizuojamas per numatytus udavinius gyvendinant numatyt rezultato kriterij.
XVI LR Vyriausybs programos dalyje Sporto politika (284-301) numatytos sporto
veiklos vystymo gairs. Teigiamas, kad bus siekiama gyvendinti Valstybin sporto pltros
strategij ir rengti programas naudingas alies region gyventojams, kad fizinis aktyvumas,
sveika gyvensena bt prieinami bendruomense, seninijose.
Kno kultros ir sporto departamento prie LRV (KKSD) misija yra praturtinti Lietuvos moni gyvenim per kno kultr ir sudaryti slygas atsiskleisti talentams sporte. Strateginis
KKSD tikslas yra sudaryti slygas ugdyti sveik ir fizikai aktyvi visuomen, profesionaliai
rengti talentingus sportininkus atstovauti aliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose. Tikslas yra gyvendinamas kartu su kitomis suinteresuotomis valstybs ir savivaldybi
institucijomis ir staigomis, nevyriausybinmis organizacijomis gyvendinant kno kultros ir

sporto politik, sveikos gyvensenos programas; skatinant Lietuvos Respublikos gyventojus
nuolat sportuoti, kad jie bt sveiki ir darbingi, kultringai ilstsi; sudarant slygas sporto
organizacijoms rengti didelio meistrikumo sportininkus, kurie atstovaut Lietuvos Respublikai tarptautinse varybose ir propaguojant kno kultr ir sport.
Kno kultros ir sporto departamento prie LRV 2013 - 2015 met strateginis veiklos
planas numato du veiklos prioritetus: pirma, utikrinti talentingiausi olimpins pamainos
sportinink rengim ir atstovavim aliai svarbiausiuose tarptautiniuose sporto renginiuose
ir antra, sudaryti slygas ugdyti sveik ir fizikai aktyvi visuomen.
Sporto teisiniai santykiai apima sporto organizacij veiklos reglamentavimo,
profesionalaus sporto organizavimo ir valdymo (sutartys, agent veikla, ginai, tarptautiniai
konfliktai, moni teisi paeidimas, sportinink perjimo i klubo klub reglamentavim
ir pan.), susitarim dl varyb baigties (manipuliavimas sporto rezultatais), pinig plovimo,
nelegali layb, korupcijos ir kitus aktualius klausimus.
1. Kokie teisiniai dokumentai reglamentuoja kno kultros veikl?
2. Koks LR Konstitucijos straipsnis reglamentuoja valstybs ir kno kultros
santykius?
3. Koks KKSD strateginis tikslas?
4. Kokius tikslus gyvendina KKSD, realizuojant 2011-2020 m. Valstybin sporto
pltros strategij?
5. Kokios yra esmins sporto politikos gairs XVI LRV programoje?
Literatra
European Sports Charter (1992). http://www.coe.int/t/dg4/epas/resources/charter_en.asp
Lietuvos Respublikos Konstitucija. (1991). http://www3.lrs.lt/home/Konstitucija/Konstitucija.htm
Kno kultros ir sporto departamento prie LRV 2013 - 2015 met strateginis veiklos planas. http://kksd.lt/index.
php?1234157877
Kno kultros ir sporto statymas. (2008) http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=454243
The Code of Sports Ethics. (1992). http://www.coe.int/t/dg4/epas/resources/charter_en.asp
2011-2020 m. Valstybin sporto pltros strategija. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=395701
XVI Lietuvos Respublikos Vyriausybs programa. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=439761
9.3.
Lietuvos ir tarptautini kno kultros ir sporto organizacij institucin

sistema (vyriausybinis ir nevyriausybinis kno kultros ir sporto sektorius)

Organizacij tipai ir funkcijos. Organizacijos pagal valdymo lyg gali bti skirstomos
tarptautines, regionines, nacionalines ir vietines.
Organizacijos gali bti klasifikuojamos vairiai: formalios ir neformalios, didels
327
ir maos. Organizacijos pagal juridin veiklos form gali bti priskiriamos vieajam
(valstybiniam), nevyriausybiniam ar privaiam sektoriui. Trij sektori derm pavaizduota
(1 paveikslas).
VALSTYB
Pelno
Ne pelno
Formali
Vieasis
sektorius
Viea
Privati
Nevyriausybinis
sektorius
Komercinis
sektorius
RINKA
Neformali
Neformalus
sektorius
PILIETIN VISUOMEN
1 pav. Nevyriausybinis sektorius gerovs trikampio modelyje (Pestoff, 1995)

Kiekviena organizacija yra registruojama remiantis tam tikrais statymais ir norminiais
aktais, kurie apibria organizacijos veiklos pobd. Nevyriausybin organizacija yra
registruojama pagal asociacij statym, fond statym ar viej staig statym.
Privati mon gali bti registruojama kaip individuali mon, akcin bendrov.
Organizacijos tip priskiriant tam tikram sektoriui apibdina trys pagrindiniai poymiai:
steigimas, finansavimas ir veikla (2 lentel).
2 lentel. Organizacij tipai ir jiems bdingi poymiai

Organizacij
tipai/poymiai
Steigimas
Finansavimas
Veikla
Valstybin
Nevyriausybin
Privati
Aukiau stovinti org.

Biudeto los
Grietai
reglamentuota
Vieningos idjos asmenys

Nario mokestis
Sutarta ir numatyta
nuostatuose
Investitoriai
Klient los
Numatyta
verslo plane
Kno kultra Lietuvoje organizuojama ir valdoma nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu.

alyje veikia Lietuvos mokini neformaliojo vietimo centras, kuris organizuoja Lietuvos
mokini olimpin festival, profesinio mokymo staig aidynes, sporto mokymo staig
varybas ir kt. renginius. Masin kno kultros organizavimo funkcij vykdo ir asociacija
Sportas visiems. Tai visuomenin organizacija, savanorikais pagrindais vienijanti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje registruotas respublikines visuomenines
kno kultros, sporto ir turizmo organizacijas, pltojanias sveikat stiprinani kno
kultr ir mgj sport. Pagrindinis asociacijos tikslas yra siekti visuomenins gerovs
kno kultra ir sportu stiprinant moni sveikat, propaguoti sveik gyvensen,
organizuoti kno kultros, neprofesionalaus sporto ir poilsio renginius vairiaus amiaus
monms. Asociacijos nariai jungia beveik 500 klub ir teikia jiems organizacin,
metodin pagalb, rengia respublikines varybas, empionatus, pirmenybes ir
organizuoja bendras ventes, mokomuosius renginius. Asociacija Sportas visiems yra
Tarptautins Sporto visiems organizacijos (TAFISA) ir Tarptautins sporto ir kultros
asociacijos (ISCA) nar.
Savivaldos lygmeni alyje veikia 95 sporto mokymo staigos (SM) ir vir 1200 sporto
klub. SM teikia viesias paslaugas ir yra atsakingos u kuo didesn fizinio aktyvumo
skatinim bei saugaus, sveiko ir produktyvaus gyvenimo stiliaus poreikio formavim ir
pltojim. SM veikl nusako 2000 m. lapkriio 1 d. sigaliojusieji SM bendrieji nuostatai.
iuose nuostatuose SM apibdinama kaip vaik ir jaunimo papildomo ugdymo
savivaldybs arba valstybin staiga, sudaranti slygas saviraikai per sport. SM
bendrieji nuostatai nusako sporto mokyklos tikslus per sport skatinti vaik ir jaunimo
saviraik, iekoti talenting sportinink, sporto mokslo bei medicinos specialist
parengtomis bei praktikoje patvirtintomis priemonmis remti sportininkus, galinius
deramai atstovauti aliai olimpinse aidynse, pasaulio ir Europos empionatuose,
kituose tarptautiniuose renginiuose.
Europos kno kultros ir sporto organizacij institucin sistem sudaro visa eil
organizacij, kurios turi takos vykdomai kno kultros politikai ir sprendia aktualius
klausimus (3 lentel).
329
3 lentel. Europos kno kultros ir sporto sektoriaus tarptautins organizacijos

Organizacijos pavadinimas
Europos sporto mokslo,
vietimo ir uimtumo tinklas
(European network of Sport
Sciences, Education and
Employment, ENSSEE)
Europos sporto ir uimtumo
observatorija (European
Observatoire of Sport and
Employment, EOSE)
krimo Paskirtis ir veiklos tikslai

metai
1989
skatinti didesn Europos bendradarbiavim dl
mokslini tyrim, vietimo ir uimtumo sporte ir
padidinti student, dstytoj ir specialist mobilum,
siekti vietimo ir mokymo sistem konvergencijos su
sportu susijusi profesij Europos Sjungoje.
2002
Europos kno kultros

2001
asociacija (European Physical
Education Association, EUPEA)
tarnauti kaip ini altinis ir strateginis pagalbininkas

remiant sporto sektoriaus pltr (uimtumas,
standartai, profesinis mokymas ir t.t.); skatinti dialog
ir stiprius ryius tarp uimtumo, vietimo ir mokymo
nacionaliniu ir ES lygmeniu, siekiant sukurti tvirt
tinkl, ir utikrinti, kad sektorius galt prisistatyti ES
lygiu turti geresn supratim apie realius poreikius ir
pokyius darbo rinkoje.
misija yra skatinti ir ginti kno kultr kaip svarbi
vietimo srit mokyklos sistemoje ir jaun asmen
mokyme.
1. Kaip skirstomos ir klasifikuojamos organizacijos?
2. Kokie poymiai iskiria organizacijas pagal sektorius?
3. Kokios tarptautins organizacijos sudaro Europos kno kultros sistem?
4. Kokie yra pagrindiniai kno kultros suinteresuotieji?
5. Kaip organizuojama ir valdoma kno kultra alyje?
Literatra
http://www.eupea.com/
http://www.sportasvisiems.lt/
http://www.lmssc.smm.lt/
Pestoff, V. A. (1995). The third sector and civil society some conceptual reflections. Lecture at the Nordic Research
Seminar on the Third sector between the civil soiety and the welfare state, May 4-5, Denmark.
9.4.
Sveikatos politika ir vadyba

gyvendinant prioritet skatinti sveikat stiprinani fizin veikl, 2008 m. buvo sukurtos
ES fizinio aktyvumo gairs, kurias patvirtino ES darbo grup Sportas ir sveikata, taip pat
is dokumentas buvo patvirtintas ir ES valstybi nari sporto ministr, j susitikimo metu
2008 met lapkrit. Dokumento tikslas kvpti valdios institucijas priimti nacionalines fizinio aktyvumo gaires. Drauge su visa Europa siekti, jog visuomen tapt sveikesne. Didelis
dmesys ES fizinio aktyvumo gairse (2008) yra skiriamas vaik ir jaunimo fizinio pasyvumo problemoms sprsti. Dl pasikeitusio gyvenimo bdo, pomgi, technikos naujovi da-
bartinis jaunimas vis maiau juda, aidimus lauke keiia laikas prie kompiuterio ar televizijos
ekran. Rezultate to, kyla vis daugiau problem dl nutukimo, bei kit ltini lig.
Fizikai aktyvus gyvenimo bdas turi daugyb socialini ir psichologini privalum,
be to, yra tiesioginis ryys tarp fizins veiklos ir gyvenimo trukms. Fizikai aktyvs
mons gyvena ilgiau, be to, yra laimingesni. Tendencija bti fizikai aktyviu maja.
Moksliniais duomenimis rodyta, jog 40-60 proc. europiei gyvena fizikai pasyviai, o
tai keli didel susirpinim. Komisijos manymu, visos alys nars turi turti nacionalines
fizins veiklos gaires, kurios padt valstybinms staigoms ir privaiam sektoriui dirbti
drauge, siekiant skatinti fizin veikl. Tai taip pat padt valstybines las nukreipti tuos
projektus, kurie skatina visuomen daugiau judti (ES fizinio aktyvumo gairs, 2008).
Europos Komisija, priimdama dokument, ragina alis, parengti nacionalinius
planus, remianius fizin aktyvum alyje. Gairs yra skirtos sprsti sprendim primim
visais lygiais (Europos, nacionalini, regionini, vietos), tiek visuomenje, tiek privaiame
sektoriuje. Darbo komisija sudaryta i 22 ekspert, atstovaujani Europos Sjungos
alims narms, prim veiksm plan sudaryt i 41 gairs. Siekiant padidinti gyventoj
fizin aktyvum, gairs akcentuoja tarpsektorinio bendradarbiavimo svarb tarp: sporto;
sveikatos; vietimo; transporto, aplinkosaugos, miest planavimo ir visuomens saugumo;
darbo aplinkos ir paslaug pagyvenusiems monms teikiani organizacij. Dokumente
numatyti du fizinio aktyvumo skatinimo politini veiksm kriterijai vertinantys politikos
diegimo procesus ir rezultatus. Atkreipiamas dmsys visuomens informatyvumo
svarb organizuojant vieinimo kampanijas ir skatinant Europos sveikatinant fizin
aktyvum tinklo (angl. Health enchancing physical activity, HEPA) veikl.
Tolesni Europos Komisijos sporto politikos veiksmai buvo numatyti Komunikate
sportui (2011), o numatyti prioritiniai klausimi ir j sprendimo bdai buvo traukti ES
darbo plan sporto srityje 2011-2014. Siekiant skmingai gyvendinti numatytus tikslus
EK sudar parengiamj veiksm prioritetus ir sukr eias formalias ekspert grupes.
Viena grup Sportas, sveikata ir dalyvavimas (angl. Sport, Health and Participation) ir
toliau rm Komisijos iniciatyv skatinti sveikatinamj fizin aktyvum.
2012 m. lapkriio mn. Komisija pripaino tolesn sveikatinamj fizinio aktyvumo
skatinimo poreik ir pasil Europos tarybai rekomendacijas dl sveikatinamojo fizinio
aktyvumo vertinimo sandaros, remiantis ES FAG numatytais tam tikrais kriterijais
vardintoms svarbiausioms tarpsektorinms sritims.
1. Kokiu tikslu buvo sukurtos ES fizinio aktyvumo gairs?
2. Kokie pagrindiniai klausimai teikiami gairms?
3. K siekiama gyvendinti fizinio aktyvumo veiksm planu?
Literatra
ES fizinio aktyvumo gairs (2008). http://ec.europa.eu/sport/library/documents/c1/eu-physical-activityguidelines-2008_lt.pdf
European network for the promotion of health-enhancing physical activity, [interaktyvus]. [irta 2013-12-20].
331
<http://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/physical-activity/activities/hepa-europe>.
Rezoliucija dl 20112014 m. Europos Sjungos darbo plano sporto srityje (2011) [interaktyvus]. [irta 2013-1220]. <http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2011:162:0001:0005:LT:PDF>.
9.5.
Kno kultros projekt vadyba

Projektas tai laikina veikla, galinti peraugti pastovi, nukreipta tam tikro tikslo
pasiekim, turinti savo pradi ir pabaig bei iteklius. Projekto tikslai gali skirtis nuo
bendrj organizacijos tiksl, dideli projekt planavimui, gyvendinimui ir stebjimui
gali bti sukuriamos specialios laikinos organizacins struktros projekto grup, viena
ar kelios darbo grups.
Projektai gali bti skirstomi pagal apibrtus tikslus, sprendiamas problemas, j
aktualum ir sprendim naujum, pagal sudt ir veiklos srities struktr, pagal veiklos
sritis, trukm ir pan.
Projektas pasiymi iomis savybmis: tikslo unikalumas; apibrta trukm ir itekli
ribotumas. Iskiriamos ios projekto vykdymo ir valdymo fazs: inicijavimas, planavimas,
vykdymas, kontrol, stebjimas, ubaigimas.
Svarbu nusprsti ir sutarti dl projekto paskirties, reikalinga apibdinti vaidmenis
projekte, organizacijos vadovyb turt sutarti dl projekto rib ir turinio, paskirti
projekto vadovus ir teikti veiklos apimties valdymo klausimus, sudarytinas projekto
veikl tvarkaratis, btinas nuoseklus ir pagrstas itekli ir ilaid planavimas, atsakingi
asmenys turi prisiimti projekto rizikos valdym, reikalingas beslyginis komunikavimas
projekte. Vykdant projekt reikalinga projekto eigos kontrol, nuolatinis dmesys
pokyi valdymui. Paskutin projekto veiklos faz yra projekto ubaigimas ir btinj
projekto dokument archyvavimas.
1. Kaip apibriame projekt?
2. Kokios yra projekto rengimo stadijos?
3. Kokios yra svarbios projekto valdymo dalys?
Literatra
Kazilinas, A. (2008). Strateginis projekt valdymas. Vilnius: MRU.
Kruinskas, R., iutien, R. ir kt. (2012). Projekt valdymas: pagrindiniai ingsniai nuo inicijavimo iki igyvendinimo.
Kaunas: KTU leidykla Technologija.
Neverauskas, B., Stankeviius, V. ir kt. (2011). Projekt valdymas. Kaunas: KTU leidykla Technologija.
Zuzeviit, V., vinien, V. (2011). Projekt vadyba vietime. Kaunas: Pasaulio lietuvi centras.
Zuzeviit, V., vinien, V. (2007). Projekt rengimas ir valdymas. Kaunas: VDU.
10. KNO KULTROS SOCIOLOGIJA

Modulio koordinatorius prof. dr. Saulius ukys
Studentai inos ir supras esmines kno kultros ir sporto funkcijas bei vertybes.
Supras esmines sociologini tyrim svokas bei gebs planuoti sociologin tyrim.
Supras savanorysts veiklos ypatumus, naud bei vertinimo kriterijus. inos olimpizmo
ir olimpinio ugdymo samprat ir gebs vertinti j vaidmen iuolaikiniame pasaulyje.
Modulio turinys
10.1. Kno kultros funkcijos.
10.2. Tyrim metodai kno kultros sociologijoje.
10.3. Funkcionalistinis poiris kno kultr.
10.4. Savanoryst kno kultros srityje.
10.5. Kno kultros vertybinis aspektas, olimpizmas.
10.1.
Kno kultros funkcijos

Kultra plaija etnografine prasme suprantama kaip kompleksin visuma, apimanti
inias, tikjim, men, moral, teis, paproius ir visus kitus gebjimus ir proius, gytus
mogaus, kaip visuomens nario (Bieliauskas, 1993). Tarptautini odi odyne (1985)
kultra apibriama, kaip ugdymas, aukljimas, lavinimas, apdirbimas, tobulinimas,
vystymas. mogaus bei visuomens veiklos produktai. Kokybs laipsnis pasiektas
kurioje nors srityje, iprusimas. Taiau reikia pripainti, jog vieno kultros apibrimo nra.
Kno kultra yra svarbi asmens ir visuomens bendros kultros dalis. Tai mogaus
gimto kno branda, tobulumas ir gali lygis, atitinkantis asmenybs nuostatas,
dvasinius poreikius, kultros normas. Kno kultra atsiranda mogaus socializacijos ir
kultrinimo vyksme, apima specialias kno kultros ir sporto, anatomijos, pedagogikos,
edukologijos, psichologijos, fiziologijos ir kit moksl inias, sporto priemones, rang,
pratyb, varyb, buities ir asmens higien, grdinimsi, sveik gyvensen ir elges. Kno
kultra atveria galimybes patirti itreniruoto, stipraus ir sveiko organizmo, grai kno
judesi keliam diaugsm, kuria asmens saviraikos prielaidas. Kno kultra yra fizins
ir dvasins mogaus raidos vyksmas ir rezultatas (Sporto termin odynas, 2002). Taip
pat kno kultra apibriama kaip smoninga mogaus fizinio aktyvumo form visuma,
kurios tikslas sveikatinti ir visapusikai darniai pltoti mogaus fizines ir estetines galias.
vairios kno krimo ir perkrimo formos linkusios institucionalizuotis ir pasireikia kaip
aidimai (pramogos), mankta, sporto ir turizmo vairov. i kno kultros samprata yra
Europos civilizacijos ali vietimo ir pedagogikos pagrindas (Krawczyk, 1995).
Kno kultra suprantama ne tik kaip rezultatas, o kaip procesas. Skirti galima dvi
pagrindines kno kultros kryptis: kno kultra moni fizinio tobulinimo veiksnys ir
333
kno kultra uimtumo, laisvalaikio ir rekreacijos forma ir priemon.

Esminiai kno kultros rodikliai (Vilkas, 2006):
vairaus amiaus visuomens nari fizinio tobulumo rodikliai, sporto rezultatai.
Visuomens nari judjimo aktyvumas, masiniai renginiai.
Kno kultros, sporto srities specialist rengimo sistema, j kvalifikacija.
Materialin baz, sporto sistema, j panaudojimas fiziniam aktyvumui skatinti.
Mokslo laimjimai, mogaus fiziniam tobulinimui skirti literatros altiniai,
iniasklaida.
Norint vardinti kno kultros funkcijas (paskirt), reikia suprasti jos poveik mogui,
jo santykiams su j supania aplinka, suvokti jos ypatyb tenkinti ir ugdyti asmens ir
visuomens poreikius. Paymtina, kad kno kultros funkcijos realizuojamos aktyvia
fizine mogaus veikla. Per kno kultros funkcijas irykja jos turinys, o su juo ir
reikm mogui bei visuomenei. ios funkcijos glaudiai susijusios su jos formomis,
struktrinmis jos dalimis. Kno kultros ri visuma ir jos ryys su pagrindinmis
mogaus veiklos sritimis charakterizuoja bendr kno kultros, kaip vieningo socialinio
edukacinio reikinio, struktr (Vilkas, 2006).
KNO KULTROS FUNKCIJOS
Bendrakultrins,
aukljamosios ir kitos
Specialiosios kno
kultros funkcijos
Estetin
Lavinamoji
Normatyvin
Sportin
Informacin
Rekreacin
Reprezentacin
Reabilitacin
1 pav. Kno kultros funkcij struktra ir turinys (Vilkas, 2006)

Specialiosios kno kultros funkcijos. Skiriamos visai kno kultrai bdingos
funkcijos ir funkcijos, bdingos tik atskiroms jos rims. Specialiosios kno kultros
funkcijos apima tas ypatybes, kurios suteikia galimyb mogui tenkinti poreik judti
ir fizikai tobulintis visais amiaus tarpsniais. Specialiosios funkcijos pagal poymius
skirstomos ias grupes:
bendrojo fizinio vystymosi ir rengimosi, sveikatos stiprinimo neatsivelgiant
mogaus ami, lyt, fizinio subrendimo laipsn, taip pat fizini ypatybi ir gebjim
tobulinimo, nauj mokjim ir gdi formavimo; rengimo ekstremalioms

gyvenimo slygoms, involiucijos (senjimo) proces ltinimo, sveikos gyvensenos
ugdymo, sveikatinimo ir kt.;
mogaus rengimo darbinei (profesiniai) veiklai (fizinio darbingumo didinimas,
veikla esant kenksmingoms darbo slygoms, veikiant hipokinezijai ir
hipodinamijai);
mogaus aktyvaus fizinio judjimo poreikio tenkinimo laisvalaikiu, aktyvaus
poilsio organizavimo;
mogaus organizmo funkcini rezerv ir adaptacini galimybi pltros;
specifinio kryptingumo, kuris pasireikia per fizini pratim mokjim ir gdi
formavim, fizini ypatybi lavinim.
Specialioji lavinamoji kno kultros funkcija realizuojama per vairaus tipo ugdymo
institucij (ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo mokykl, auktj specialiojo
rengimo mokykl) fizinio ugdymo sistem. Specifins lavinamosios kno kultros
formos iraika kno kultros pratybos, kno kultros pamokos ir kt. Taip pat
specialij lavinamj kno kultros funkcija eina fizinis ugdymas.
Specialioji sportin kno kultros funkcija realizuojama per sport.
Specifins rekreacins kno kultros funkcijos realizuojamos panaudojant kno kultr
laisvalaikiu, atitolina, alina psichofizin ir emocin nuovarg. Tai laisvai pasirenkama
veikla, mogaus adaptacini, fizini, emocini, dvasini gali atgavimo ir ugdymo kno
kultros priemonmis procesas, padedantis optimizuoti genetin ir socialin mogaus
funkcionalum. Pagrindin rekreacins kno kultros kryptis yra mogaus organizm
tausojanios sveikos gyvensenos pltra.
Reabilitacin kno kultra padeda atkurti sutrikusias mogaus organizmo funkcijas. Tai
koordinuotas kompleksinis medicinini, pedagogini, socialini ir profesini priemoni
naudojimas i dalies arba visai netekusi darbingumo moni paeistoms organizmo
funkcijoms, taip pat socialinms funkcijoms ir darbingumui atkurti. Tai sportuotojo ar
sportininko sveikatos ir specialaus treniruotumo atgavimas po ligos, traumos ir kitos
bsenos.
Bendrajai kultrai bdingos funkcijos. ios funkcijos vienokiu ar kitokiu bdu reikiasi
ir kno kultros plotmje. Tai estetins, normatyvins, informacins ir kt. funkcijos.
Estetins kno kultros funkcijos. Jos tiesiogiai susijusios su mogaus pareikiu fizikai
tobulintis. Pagrindins estetins vertybs yra fizins ir dvasins raidos harmonija, judesi
tobulumas, kno sandaros, laikysenos grois.
Normatyvins kno kultros funkcijos. J esm yra ta, kad naudojant kno kultros
priemones vairiais amiaus tarpsniais btinos tam tikros reglamentavimo ir vertinimo
formos fizinio parengtumo normatyvai, sporto rezultat normos ir klasifikacijos, fizini
krvi normavimo taisykls, bendrieji fizinio tobulumo kriterijai ir kt.
Informacins kno kultros funkcijos. Jos pagrindinis vaidmuo kaupti ir perduoti
i kartos kart inias apie mogaus fizinio tobulinimo reikm ir galimybes. inios
kaupiamos ir kitose kultros srityse, o moksliniai kno kultros srities tyrimai papildo
kit mokslo srii inias. Tikslas teikti informacij apie sporto renginius ir sportinius
335
rezultatus plaiajai visuomenei.

Reprezentacins kno kultros funkcijos susijusios su tam tikros moni grups,
kuri reprezentuoja valstyb, taut, kno kultra. Valstybs sporto komandos, atskiri
sportininkai dalyvaudami tarptautiniuose sporto forumuose atstovauja valstybei.
1. Apibdinkite kno kultros samprat.
2. Apibrkite kno kultros funkcij samprat.
3. Kokios yra bendrakultrins, aukljamosios kno kultros funkcijos?
4. Kokios yra specialiosios kno kultros funkcijos?
5. Kokie esminiai skirtumai tarp bendrakultrini, aukljamj ir specialij kno
kultros funkcij?
Literatra
Bieliauskas, ., Jukneviius, S. (Sud.). (1993). Kultros prigimtis. Vilnius: Valstybinis leidybos centras.
Krawczyk, Z. (1995). Sociologia kultury fizycznej. Warszava: AWF Jozefa Pilsukego.
Stonkus, S. (Sud.). (2002). Sportini termin odynas. Kaunas: LKKA.
Tarptautini odi odynas. (1985). Vyriausioji enciklopedij redakcija.
Vilkas, A. (2006). Kno kultros teorijos vadas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla. Prieiga per
internet: http://www.biblioteka.vpu.lt/elvpu/56712.pdf
10.2.
Tyrim metodai kno kultros sociologijoje

10.2.1. Mokslo ir mokslinio tyrimo samprata, tyrim tipai
Mokslas yra tokia moni veikla, kurios pagrindin funkcija gauti ir teorikai susisteminti objektyvias inias apie tikrov (Kardelis, 2002). Mokslas tiesos atradimo, patvirtinimo ir prognozavimo sistema, kuri priklauso nuo subjekto gebjim ir objekto sudtingumo. Mokslo tikslas suprasti realyb (atrasti ir/arba sukonstruoti ties). Mokslines inias,
ties apie realyb padeda gauti veikla, vadinama moksliniu tyrimu (Skurvydas, 2010).
odis tyrimas kils i prancziko odio rechercher, kurio prasm yra keliauti per kur
nors, apvelgti (Charles, 1999). Tyrimas yra apibriamas kaip sistemingas, valdomas
bei kritikas, paremtas praktika ikeltos hipotezs apie spjamus ryius tarp reikini
vertinimas (Kardelis, 2002).
Sociologinis tyrimas sistema logikai nuosekli metodologini, metodini ir
organizacini technini procedr, atspindini vien tiksl patikim duomen apie
tiriamj reikin ar proces gavim (Valackien, Mikn, 2008).
Bendrja prasme mokslini tyrim pagalba siekiama atrasti ties. Kitaip tariant,
mokslinio painimo esm sudaro mokslins tiesos paiekos. Taigi, mokslinio painimo
paskirtis teikti monijai patikim ir nauj, iki tol niekam neinom teigini apie
nagrinjam realyb. Taiau mokslini tyrim tikslus galima detalizuoti, t.y. tyrimais
siekiama (Skurvydas, 2008):
Isiaikinti tam tikr realiai egzistuojani situacij ar problem.
Pateikti problemos sprendimo bdus.
Paaikinti ir prognozuoti nauj fenomen elgsen.
Sukonstruoti naujus tyrimo bdus, sistemas, metodologijas.
Ianalizuoti bendruosius tyrimo principus ir problemas.
Tyrimai pagal j taikym, keliamus tikslus, j organizavimo ir vykdymo metodologinius ypatumus skirstomi vairius tipus. Paia bendriausia prasme tyrimai skirstomi teorinius/ fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus. Teorini/ fundamentalij tyrim
paskirtis teorij (Teorija tai mokslikas pagrstas tikrovs aikinimas) ir hipotezi, kurios
gali ir neturti praktinio pritaikymo dabar ar ateityje, vystymu ir tikrinimu. Tuo tarpu taikomojo tyrimo paskirti siejama su praktini problem sprendim, atsakymo ias problemas ar klausimus paieka, siekiant gautus duomenis pritaikyti praktikoje.
Dar tyrimai pagal metodologij skirstomi dvi stambias grupes tai eksperimentinius
ir neeksperimentinius tyrimus. Eksperimentinis tyrimas: tai empirinis tyrimas, padedantis
planingai valdant (keiiant, koreguojant) proceso ar reikinio slygas, patikrinti
prieastini reikini ryi hipotezes. Kitaip tariant, eksperimentiniu tyrimu tyrjas
smoningai manipuliuoja tam tikromis slygomis, kurios lemia atitinkamus (tyrj
dominanius) vykius (Kardelis, 2002).
Tyrimo tipai pagal keliamus tikslus skirstomi apraomuosius, aikinamuosius,
koreliacinius (ryinius), bandomuosius.
Apraomasis tyrimas siekia sistemingai aprayti situacij, problem, reikin, fenomen
ar poir apie tam tikr svarstom problem.
Koreliaciniu (ryiniu) tyrimu siekiama isiaikinti ar nustatyti ryio, bendrumo ar
tarpusavio priklausomybs buvim tarp dviej ar daugiau situacijos atvej (ar kintamj).
Aikinamasis tyrimas siekia paaikinti kodl ir koks ryys yra tarp dviej situacijos ar
reikinio iraik.
Bandomojo tyrimo tikslas yra inagrinti tam tikr srit, kuri maai inoma ar ityrinti
tam tikro tyrimo atlikimo galimybes.
Pagal tyrimo organizavimo metodologinius ypatumus tyrimai skirstomi trumpalaikius
ir ilgalaikius.
Trumpalaikiai tyrimai paprastai atliekami vien kart, jie vyksta palyginti neilgai.
Trumpalaiki tyrim tikslas ufiksuoti tam tikr situacij konkreiu metu. Pvz., nustatyti
vyresnij klasi mokini fizinio aktyvumo motyvacij. Atliekant ilgalaikius tyrimus
tiriamasis objektas stebimas ilg laik. iais tyrimais siekiama isiaikinti ar nustatyti tyrj
dominanio objekto kait laike, jo raid. Pavyzdiui, mokini poirio kno kultros
pamok kait nelygu amius. Atkreiptinas dmesys, kad tyrj dominantis objektas
periodikai tiriamas naudojant t pai metodik ir esant apytikriai vienodoms tyrimo
slygoms. Taigi, stebint kaip kinta mokini poiris kno kultros pamokas nelygu
amius, kiekvien kart reikia rinkti duomenis naudojant t pat poirio klausimyn
(jeigu naudojamas klausimynas).
337
10.2.2. Mokslinio tyrimo planavimas

Tyrimo planavimas tam tikra prasme primena kelions planavim. Taigi, tyrimo
kelions planavimas susijs su dviem svarbiais klausimais:
K Js norite atrasti?
Kitaip tariant, kok tyrimo klausim (problem) norite rasti atsakym.
Kaip gauti duomenis norint atsakyti keliam klausim?
Reikia paymti, kad atsakymo keliamus klausimus paieka susijusi su tam tikrais
ingsniais, kurie detalizuoja tyrimo planavim. i ingsni arba kitais tyrimo element
detalizavimas susijs su tyrimo proceso struktr. Atkreiptinas dmesys, kad nra
vieno vieningo pasilymo kokius elementus traukti tyrimo planavim, taiau bendri
dsningumai yra ir juos iliustruoja pirma schema.
Tyrimo problemos formulavimas
Literatros studijavimas
Tyrimo koncepcijos krimas
Tyrimo klausim, hipotezs (i) pasirinkimas
Tyrimo tipo pasirinkimas
Tyrimo duomen rinkimas
Tyrimo duomen analiz
Ivad ir rekomendacij formulavimas

2 pav. Mokslinio tyrimo proceso struktra (Gratton, Jones, 2010)
Tyrimo problema ireikiama iniomis apie tai, kas moksle neinoma, ir pateikiama
atskleidiant konkretaus objekto painimo prietaravimus. Mokslinio tyrimo problema
atsiranda tada, kai ji atspindi vadinamj problemin situacij atsiradus prietaravim
tarp inojimo apie moni poreikius kokiems nors rezultatyviems praktiniams ar
teoriniams veiksmams ir neinojimo, kokiomis priemonmis, bdais ar metodais tuos
btinus veiksmus realizuoti. Tyrimo problema formuluojama klausimu. Pavyzdiui,
kokios yra mokini nepasitenkinimo kno kultra prieastys. Savaime suprantama, kad
neutenka vien suformuoti problemin klausim. Svarbu pagrsti kodl toks klausimas
yra aktualus. Be to, netgi labai aikiai suformuluotas probleminis klausimas neturs
reikms jeigu nebus galima surinkti duomen.
Tiek pai tyrimui aktuali klausim (problem) paieka, tiek j pagrindimas tiesiogiai
susijs su literatros analize. Nors yra vairi literatros altini, taiau moksle svarbiausi
moksliniai altiniai, t.y. moksliniai straipsniai moksliniuose urnaluose, moksliniai
praneimai mokslini konferencij mediagoje, monografijos, disertacijos. Mokslins
literatros studijavimas planuojant, atliekant bei atlikus tyrim leidia:
susipainti su teorijomis bei koncepcijomis, kurios susij su tyrimu;
padeda sutelkti dmes ties tyrimo klausimais;
suinoti apie naujausius kit specialist darbus;
padeda kelti hipotezes;
padeda pasirinkti metodikas ir metodus;
padeda apibrti tyrimo kintamuosius;
prireikus koreguoti tyrim eig;
palyginti savo duomenis su kit tyrj darbais;
rasti paaikinim, jeigu literatros duomenys neatitinka tyrime gaut rezultat.
Suformulavus ir pagrindus tyrimo problem formuluojamas tyrimo tikslas. Tikslas
atspindi tiriamojo darbo problemos pagrindin idj, viso tyrimo kryptingum. Tai
rezultato, kur tyrjas numato ir kurio siekia, suvoktas vaizdas. Paprastai formuluojamas
vienas tyrimo tikslas (nors kai kuriais atvejais j bna ir keli). Taigi, jeigu tyrimo tema
Mokini nepasitenkinimo kno kultra prieastys, tyrimo tikslas isiaikinti mokini
nepasitenkinimo kno kultra prieastis.
Planuojant tyrim keliami ir tyrimo udaviniai. Udaviniai tarsi iskaido tyrimo tiksl
sudtinus smulkesnius klausimus kuriuos atsakius bus pasiektas/gyvendintas tyrimo
tikslas. Taigi, udaviniai ikelia klausimus, kuriuos turi bti gaunamas atsakymas apie
tyrimo tikslo gyvendinim.
Planuojant tyrim formuluojama hipotez (ar hipotezs). Mokslinje praktikoje
neretai patys tyrimai pradedami siekiant patikrinti keliamas naujas hipotezes. Tyrimo
hipotez teiginys, rodantis, k tyrjas tikisi savo tyrimu atskleisti. Tyrimo hipotez
konstatuojamasis teiginys apie ryius tarp dviej ar daugiau kintamj (Skurvydas,
2010). Atkreiptinas dmesys, jog mokslin hipotez tai ne iaip spjimas. Hipotezi
krimas manomas tik labai kruopiai inagrinjus esamas mokslines inias, isiaikinus,
kas anksiau buvo atrasta tyrinjamoje srityje, kas dar nepakankamai ityrinta ir pan.
Tokiu bdu, hipotez daniausiai neturi prietarauti anksiau nustatytiems faktams.
Atkreiptinas dmesys, jog moksline prasme geresn ta hipotez, kuri kiek galima
konkreiau numato laukiamus rezultatus. Savaime supranta, planuojant tyrim i
pradi ne visuomet pavyksta suformuluoti labai konkrei hipotez. Dl to pirmins
hipotezs vadinamos darbinmis hipotezmis i kuri vliau turt bti sukonkretinta
pagrindin ar kelios pagrindins hipotezs. Kita vertus, net ir labai konkreti hipotez bus
maai vertinga jei jos nebus galima empirikai patikrinti, t.y. surinkti duomen.
Formuluojant tyrimo problem svarbu apibrti tyrimo objekt. Tyrimo objektu gali
bti vairs socialins realybs reikiniai, moni veikla bei patys mons, t.y. visa tai, k
yra nukreiptas painimo procesas. Galima teigti, kad tyrimo objektas tai, kas bus tiriama
(apimant arba ne tiriamj kontingent) (Kardelis, 2002). Svarbu atminti, kad nereikt
painioti tyrimo objekto su tiriamj kontingentu. Maai verts tyrimo objektu nurodius
339
mokinius, nes tai tiriamieji ir visai neaiku k ketinama tirti.

Kuomet aiki tyrimo problema, suformuluoti tyrimo tikslas ir udaviniai, apibrtas
objektas, svarbu numatyti tiriamuosius ir pasirinkti tinkamus tyrimo metodus.
Daniausiai atsakymo keliam problemin klausim paieka susijusi su tam tikrais
tiriamaisiais, tiriamj grupmis ar populiacija. Populiacija visuma, kuri tiriame.
Imtimi vadinama objekt populiacijos dalis, atrinkta tirti. Pvz., ketinant tirti Kauno
miesto dvyliktok fizin aktyvum populiacij ir sudarys visi Kauno miesto dvyliktokai.
Tiriamj imtis tokiu atveju bus tam tikras parinktas dvyliktok skaiius, kuriuos ityrus
bus daromos ivados apie visus Kauno miesto tokio amiaus mokinius. Imties dydis
priklauso nuo populiacijos dydio, tyrimo patikimumo lygmens bei imties statistins
paklaidos. Taip pat gali lemti ir pasirinkti tyrimo metodai. Taip pat svarbus ne tik tiriamj
skaiiaus nustatymas (tam galima pasitelkti vairias formules, lenteles ar internetinmis
skaiiuoklmis.
Planuojant tyrim neutenka numatyti tik tiriamj skaiiaus, ne maiau svarbu
pasirinkti tiriamj atrankos bd. Skiriama tikimybiniai tiriamj grupi parinkimo
bdai (atsitiktin atranka, sistemin atranka, stratifikuota bei klasterin atranka) ir
netikimybiniai tiriamj grupi parinkimo bdai (patogioji atranka, kvotin atranka,
tikslin atranka, sniego gnits/ kamuolio atranka (Kardelis, 2002).
Tyrimo metodas tai rezultat gavimo ir j interpretavimo bdas (Kardelis, 2002).
Tinkam tyrimo metod pasirinkimas labai svarbus j pagalba yra surenkami reikalingi
atsakyti keliamus klausimus duomenys. Tyrimo metod yra vairi, taiau j pasirinkimas
priklauso nuo keliamo tyrimo tikslo, tyrimo objekto ir netgi nuo to kokios tiriamj
grups bus tiriamos. Pvz., tyrimo objektu pasirinkus mokini agresij rungtyniaujant,
reikia pasirinkti tyrimo metod, kuris leist surinkti duomenis apie agresijos raik.
Pasirinkus netinkam tyrimo metod (pvz., apklaus patu) gali nepavykti surinkti
reikiam duomen arba tie duomenys nebus patikimi ar valids.
10.2.3. Sociologinio tyrimo metodai
10.2.3.1. Stebjimas
Mokslinis stebjimas tai kryptingai organizuotas aplinkos daikt ir reikini
suvokimas. Jis glaudiai susijs su jutiminiu painimu. Be to, mokslinis stebjimas
yra tikslingai organizuotas procesas, kuris kontroliuojamas pagal koki nors teorij
ar hipotez, kai tuo tarpu kasdienis stebjimas labiausiai remiasi praktine patirtimi
(Kardelis, 2002).
Mokslinis stebjimas skiriasi nuo paprasto kasdienio stebjimo, nes:
vykdomas siekiant numatyto tikslo ir norint isprsti tyrimo programoje ikeltus
udavinius;
planuojamas pagal i anksto parengt procedr;
visi stebjimo duomenys fiksuojami stebjimo protokoluose ar dienoraiuose
pagal nustatyt sistem;
informacija, surinkta stebjimo metu, pagrsta ir kontroliuojama.

Stebjimas taikomas kai:
informantai neino tiksli atsakym (pvz., negali apibdinti savo elgesio tam
tikroje aplinkoje ar situacijoje);
siekiama painti fizin tiriamos problemos aplink;
siekiama geriau suprasti moni tarpusavio santykius;
siekiama inagrinti tam tikr vyki detales;
siekiama itirti neodin komunikacij;
kai negalima naudoti kit tyrimo metod;
kai objekt galima stebti;
kai norima atskleisti subtilesnius grups elgesio aspektus ir bandant paaikinti tai,
kas tiesiogiai galbt nra stebima.
Stebjimo atlikimas:
Apibrkite stebjimo kintamuosius, t.y. k norite stebti. Taip pat ar norite
kiekybinius duomenis rinkti, ar kokybinius.
Apibrkite imt (kiek reikia stebti). Kai apibriate stebjimo kintamuosius, reikia nusprsti, kokius asmenis ar grupes reiks stebti. Taigi, reikia pasirinkti stebjimo laik.
Nusprskite kaip fiksuosite stebjimo informacij.
Atlikite bandomj tyrim.
Stebjimo registravimo rys:
Nepertraukiamas registravimas. Atliekant stebjim tiriamj elges galima
aprayti (daniausiai tai atliekama pasirinkus kokybin tyrim).
Interval registravimas, t.y. dominanio elgesio fiksavimas pasirinktais intervalais.
Trukms registravimas.
Stebim poymi danumo (pasikartojimo) registravimas.
Stebim poymi rangavimas.
10.2.3.2. Apklausa
Apklausa yra skatinani veiksm seka, naudojama atsakymams i tiriamj ir
informant gauti ir tirti (Kardelis, 2002). Tyrime apklausa paprastai atliekama interviu
(pokalbio) arba anketins apklausos bdu.
Apklausos rys:
anketin apklausa;
interviu;
anketin apklausa patu;
apklausa telefonu;
apklausa internetu;
ekspert apklausa.
Anketin apklausa
Anketin apklausa daniausiai atliekama ratu tiriamiesiems pateikiant klausim
rinkin, vadinam anketa arba klausimynu.
341
Anketos sudarymo stadijos:

isiaikinkite tyrimo tiksl/udavinius;
apibrkite populiacij ir tiriamj imt (tai susij su socialine - demografine
anketos dalimi);
detalizuokite tyrimo objekt, apibrkite tiksliai tyrimo klausimus/udavinius;
apgalvokite koki reikia klausim bei atsakym;
paraykite klausimus (ar pasirinkite Jums tinkamus kit mokslinink jau
sugalvotus);
patikrinkite ar klausimai dera su tyrimo objekto kintamaisiais, tyrimo udaviniais;
atlikite bandomj tyrim ir jeigu reikia pakoreguokite klausimus;
atlikite apklaus.
Prie kuriant anket, klausimyn pirmiausia reikia isiaikinti, koki reikia duomen,
siekiant atsakyti tyrimo tiksl. Einama nuo bendro tikslo link smulkesni klausim,
siekiant atskleisti tyrimo objekto savybes, poymius, pasireikimo intensyvum ir pan.
Pagal klausim pateikimo form jie gali bti udaro ir atviro tipo. Udaro tipo
klausimai turi i anksto numatytas atsakym alternatyvas. Atviro tipo klausimai neturi i
anksto numatyt atsakym alternatyv.
Sudarant klausimyn kartais neivengiama klaid. Pamintinos ios klaidos:
pateikiami per daug sudtingi klausimai;
klausimai neatspindi tiriamojo reikinio;
nekonkrets atsakymai klausim;
pateikiami dvigubi klausimai;
tam tikr atsakymo variant stimuliuojantys klausimai;
naudojami neigiami ar dvigubai neigiami klausimai;
naudojami klausimai, kurie gali bti neteisingai interpretuojami;
danai naudojami klausimai, kurie prasideda odeliu Kodl
danai naudojami arba-arba tipo klausimai;
per danai naudojami negaliu atsakyti atsakymai.
Interviu
Interviu apima informant klausinjim ir dm klausimsi. Interviu siekiama suvokti
informant patirt, suinoti nuomones tiriamu klausimu, kurias jie isako savais odiais
(Kardelis, 2002).
Interviu paskirtis:
Naudojama kaip informacijos, susijusios su tyrimo tikslu, rinkimo priemon.
Jis naudojamas kaip priemon keliamai hipotezei patikrinti.
Jis gali bti naudojamas su kartu su kitais tyrimo metodais.
Taip pat interviu tinka, kai:
Norime atsakyti klausimus kodl ir kaip, o ne kaip daug, kada.
Tyrimas taikomas maai populiacijai tirti arba ji tik tokia apskritai egzistuoja.
Daroma prielaida, jog informacija labai skiriasi tarp respondent ir kiekybiniais
metodais j nustatyti gali bti sudtinga.
Tyrimu siekiame isiaikinti kakok fenomen ir surinkus pradin informacij

planuoti tolimesnius tyrimus.
Lyginant su kitais tyrimo metodais interviu turi pranaum, nes:
leidia informantams isakyti savo patirt savais odiais;
galima interviu eigoje gauti netikt duomen;
leidia vertinti papildom informacij, pvz., kno kalb, balso intonacij ir pan.
leidia tyrjui geriau supaindinti informant su tyrimo problema;
leidia geriau paaikinti, kaip bus garantuojamas informanto konfidencialumas;
leidia tirti tokius asmenis ar grupes, kurias gali bti sudtinga tirti naudojant
anketas.
Interviu uduodami klausimai gali bti susij su: elgesiu, nuomonmis, jausmais,
iniomis, pojiais bei demografiniais duomenimis.
Skiriami bendrja prasme tokie interviu tipai:
neformalizuotieji interviu (giluminis, nestruktruotasis, nestandartizuotasis);
formalizuotieji interviu (struktruotasis, standartizuotasius).
Pagal dalyvaujani informant (informantas asmuo i kurio imamas interviu)
skaii interviu gali bti individualus, diad ir grupinis (pvz., grpin diskusija) (Bitinas,
Rupien, ydinait, 2008).
Individualus giluminis interviu tai gudusio tyrjo ir informanto dialogas, siekiant
gauti svarbios ir detalios informacijos, kuri galima bt nagrinti.
Interviu metu duomenys gali bti fiksuojami:
juos raant garso juost, i jos vliau transkribuojant;
juos raant garso juost, bet interviu metu isakytas mintis fiksuojant ratu;
interviu metu duomen garso juost nerainjant.
1. Kokie yra mokslini tyrim tikslai?
2. Kokie yra tyrimo planavimo etapai?
3. Kuo svarbi mokslins literatros analiz planuojant ir atliekant tyrimus?
4. Kuo svarbs tyrimo metodai?
5. Kada geriau pasirinkti stebjim, kada anketavim ir kada interviu?
Literatra
Bitinas, B., Rupien, L., ydinait, V. (2008). Kokybini tyrim metodologija: vadovlis vadybos ir
administravimo studentams. Klaipda: KU.
Charles, C.M. 1999). Pedagoginio tyrimo vadas. Vilnius: Alma litera.
Kardelis, K. (2001). Mokslini tyrim metodologija ir metodai. Kaunas: Judex.
Gratton, Ch., Jones, I. (2010). Research methods for sports studies. London: Routledge.
Skurvydas, A. (2008). Senasis ir naujasis mokslas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras.
Skurvydas, A. (2010). Apie moksl, ties ir paang. Kaunas: Vitae Litera.
Valackien, A., Mikn, S. (2008). Sociologinis tyrimas. Metodologija ir atlikimo metodika. Kaunas: Technologija.
343
10.3.
Funkcionalistinis poiris kno kultr

Tarptautini odi odyne (1985) funkcionalizmas apibriamas i keli perspektyv,
kaip XX a. moderniosios architektros kryptis, pagrsta funkcinio tikslingumo estetika;
psichologin teorija, aikinanti organizmo funkcionavim aplinkoje; filosofin
koncepcija, didiausi reikm teikianti funkcijos svokai ir funkcin priklausomyb
laikanti lemiama. Taiau funkcionalizmas yra viena i sociologini teorij ar teorini
sociologijos rakurs. Kadangi iame skyriuje nagrinjami klausimai labiau i sociologins
perspektyvos, btent funkcionalizmo sociologijoje samprat detaliau aptarsime.
Pagal funkcionalizm, viduomen yra sudtinga sistema, kurios atskiros dalys veikia
drauge, kad sukurt stabilum bei solidarum (Giddens, 2005). Vadovaujantis tokiu
poiriu reikia gilintis visuomens dalis vien su kita ir visa visuomene siejanius
santykius. Taigi, aktualu kaip vienos institucijos veikia su kitomis. Atitinkamai svarbiomis
tampa visuomens institucijos bei j atliekamos funkcijos. I funkcionalizmo poirio
visuomen apskritai vertinama kaip visuma socialini institucij, kurios atlieka
specifines funkcijas siekiant utikrinti tstinum ir darn. Be to, funkcionalizmas
akcentuoja moralinio konsenso svarb visuomenje, t.y. daugumos visuomens moni
ipastamas panaias vertybes, o tai svarbu palaikant tvark ir pusiausvyr (kas yra
normali visuomens bsena) (Giddens, 2005).
Beje, aptariant funkcionalizm svarbu apibrti ir funkcijos samprat, kuri taip
pat vairi. Tarptautini odi odyne (1985) funkcija (lot. functio atlikimas, veikla)
apibriama kaip paskirtis, pareigos, veiklos sritis. Taiau ji kur kas konkreiau
apibdinama matematikoje. Taigi, i funkcionalizmo perspektyvos kno kultr ir sport
galima analizuoti gilinantis funkcijas (o konkreiau paskirt, jos dalyvi pareigas bei
veiklos sritis).
Ankstesniame poskyryje buvo minta, kad kno kultra atlieka vairias funkcijas,
kurios apibendrintai pateiktos kaip bendrakultrins, aukljamosios ir atitinkamai
specialiosios funkcijos. Aptariant kno kultros samprat minta, kad vairios kno
krimo ir perkrimo formos linkusios institucionalizuotis ir pasireikia kaip aidimai
(pramogos), mankta, sporto ir turizmo vairov (Krawczyk, 1995). Antai sport galima
nagrinti kaip socialin institucij ir kaip institucionalizuot aidimo form. Beje, odis
institucija Tarptautini odi odyne (2002) apibriamas kaip moni susivienijimas,
sjunga tam tikram tikslui pasiekti arba kaip nusistovjusi visuomeninio santykiavimo
forma. Taip pat pakankamai detaliai od apibdino L. Schneideris (1964) teigdamas,
jog jis rodo socialinio gyvenimo aspektus, kuriame savitos vertybins orientacijos ir
interesai koncentruojami apie didel ir svarb socialin reikal ... kuriame reikiasi saviti
socialins sveikos bdai. Jie pabria svarb socialin fenomen.
Sportas kaip institucionalizuotas aidimas vertinamas dl to, kad aidimo elementas
taip pat bdingas ir sportui. Taigi, sportas kaip institucionalizuotas aidimas vertinamas
kaip savita, ilgalaik moni kultros forma ir socialin struktra, kuri kartu apima vertybes,
normas, sankcijas, inias ir socialinius vaidmenis. Be to, institucionalizuot sporto prigimt

atskleidia jam bdinga organizacin, technologin, simbolin ir edukacin sritys. Be to,
sportas susijs su kitomis socialinmis institucijomis ekonomika, ugdymas, politika,
eima (McPgherson, Curtis, Loy, 1989). I dalies tai, kas paminta sietina ir su kno
kultra. Taiau egzistuoja ir skirtumai. Pvz., sporto organizacin sritis siejama su sporto
komanda ir jos valdymu, kuris kartais (ypa profesionalus sportas) labiau primena verslo
organizacijos valdym, siekiant labai aiki tiksl. Mokyklins kno kultros kontekste
tikslai taip pat aiks, taiau jie nukreipti asmens ir visuomens poreiki tenkinim.
Tuo tarpu sportinje veikloje siekiami tikslai, tiksliau j realizavimo priemons, kartais
kelia susirpinim. Pvz., maai abejojama, jog vienas pagrindini tiksl sporte yra noras
nugalti. Pats toks tikslas savaime nra blogas, taiau kai jo siekiama neleistinomis
priemonmis, tai kelia abejones paios sportins veiklos paskirtimi visuomenje. Taiau
tai nepaneigia galimybs sportinje veikloje ugdyti visuomenje vertinamas vertybes,
tokias kaip pagarba kitiems, siningumas, draugikumas, bendruomenikumas ir pan.
Kita vertus, lieka aktualu nuolat vis i naujo vertinti kno kultros ir sporto paskirt
atsivelgiant vykstanius pokyius.
1. Apibdinkite funkcionalizmo samprat.
2. Pagalvokite kokia yra kno kultros ir sporto paskirtis.
3. Ar kno kultra bei sportas savo paskirtimi prisideda prie visuomenins tvarkos?
Literatra
Giddens, A. (2005). Sociologija. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika:
Krawczyk, Z. (1995). Sociologia kultury fizycznej. Warszava: AWF Jozefa Pilsukego.
McPherson, B.D., Curtis, J.E., Loy, J.W. (1989). The social significance of sport: An introduction to the sociology of
sport. Champaign IL: Human Kinetics.
Schneider, L. (1694). Institution. In J. Gould, L. (Williaqms (Ed.). A dictionary of the socia sciences (pp. 338). New
York: Free Press.
Tarptautini odi odynas. (1985). Vyriausioji enciklopedij redakcija.
10.4.
Savanoryst kno kultros srityje

Savanoryst yra veiksmai kylantys i valinio mogaus noro atlikti tam tikr darb
nesitikint u tai gauti materialins naudos. mogus atliekantis tokius veiksmus
(atliekantis tam tikrus darbus savanorikai ir nesitikdamas u tai atlygio) vadinamas
savanoriu. Pagrindinis tokio mogaus tikslas padti kitiems, siekti visuomenins
naudos, bet ne asmenins.
Savanoryst apibriama kaip laisvas sipareigojimas atlikti visuomenei nauding,
taiau maai arba visai neapmokam darb (Sporto savanori sjunga).
345
Savanorikas darbas tai galimyb kiekvienam, nepriklausomai nuo lyties, tautybs,

religini bei politini sitikinim, amiaus ir sveikatos, panaudoti savo sugebjimus ir
patirt, realizuoti savo pomgius, gyti nauj ini bei gdi, susirasti nauj draug,
tapti reikalingu kitiems, gerai praleisti laisvalaik, sitraukti darb ir dalyvauti visuomens
gyvenime, keiiant j pagal bendruomens poreikius (Sporto savanori sjunga).
Savanoryst - bet kokia neapmokama, laiko snaud reikalaujanti veikla, kai
atliekami veiksmai, naudingi individams, grupms, artimiesiems arba aplinkai (Institute
of Volunteering Research, 2002).
Savanoris - asmuo, kuris savo laisv laik skiria tam, kad padt visuomenei arba
organizacijai (Volunteering Development England).
Savanoriavimas sporte apibriamas kaip individuali savanori pagalba kitiems
sporte, negaunant atlygio bei nepatiriant koki nors ilaid (Sporto savanoriai
Anglijoje). Atkreiptinas dmesys, kad i samprat eina savanoriai, savanoriaujantys
organizacijose (oficials savanoriai) ir padedantys sportinje veikloje, o taip pat per
organizacijas veikiantys asmenys (neoficials savanoriai). Taiau i savanorika veikla
neapima laiko, praleisto keliaujant, kuris galt papildyti laisvo laiko praleidim.
Savanori teikiamos naudos vertinimo kriterijus:
savanoriai pagerina, papildo teikiamas paslaugas,
jie yra lanksts ir danai gali dirbti sutartomis valandomis,
vartotoj nuomone, jie nra apmokami, bet motyvuojami kitaip nei pinigais,
vartotojai ne visada mato savanorius ir darbuotojus pagal statymus tame paiame
kontekste lygindami j gali ir kontrol gyvenime,
jie gali bendrauti su visuomene,
savanoriai pateikia nauj ir krybing idj, ini ir patirties,
jie yra skirtingi (Parish, 2003).
Skiriami ie pagrindiniai savanorysts principai:
Laisva valia. Savanorika veikla yra pasirenkama laisva valia.
Nauda. Savanorika veikla siekiama suteikti naudos visuomenei ir kiekvienam jos
nariui atskirai. Kartu savanorika veikla naudinga ir paiam savanoriui.
Bdas sprsti problemas. Savanoriavimas yra priemon sprsti aktualias socialines,
aplinkosaugines, bendruomenines ir kt. problemas.
Pagarba. Savanoriavimas rodo pagarb kit teisms, mogikajam orumui ir
kultrai.
Lygyb. Savanoryst auktina mogaus teises ir moni lygyb.
Teistumas. Savanoriavimas yra teista veikla, per kuri pilieiai gali dalyvauti savo
bendruomens veikloje.
Finansikai neatlygintina veikla. Savanorikas darbas nra apmokamas ir nra
apmokamo darbo pakaitalas. Savanoriai nepakeiia nuolatini darbuotoj ir
nekelia grsms j darbo vietoms.
Savanoryst turi itin didel reikm sporto sektoriuje, lyginant su kitomis sritimis.
Savanoriai yra svarbiausias sporto rengini gyvendinimo elementas. Didiausi sporto
rengini, toki kaip Olimpini aidyni, Europos ir Pasaulio empionat skmingas
vykdymas priklauso btent nuo aktyvaus savanori dalyvavimo, kurie vykdo plataus
spektro uduotis, susijusias su valdymu ir administravimu. sitraukti savanoryst sporte
turi takos vairs veiksniai (3 pav.).
Asmeniniai/ socialiniai veiksniai: amius,
lytis, tautyb, eimynin padtis
Ekonominiai veiksniai:
pajamos, darbo valandos ir kt.
Sprendimas imtis
savanorikos veiklos
Sportiniai veiksniai: asmeninis

dalyvavimas, eimos sitraukimas
3 pav. Veiksniai, turintys takos sitraukimui sporto savanoryst (Burgham ir kt., 2005)
1. Apibrkite savanorysts samprat.
2. Kokie veiksniai lemia sitraukim savanoryst?
3. Kokia savanorysts nauda tiek sporto pasaulyje, tiek apskritai visuomenje?
Literatra
Burgham, M., Downward, P. Why volunteer, time to volunteer? A case study from swimming. Prieiga per internet:
<http://web.ebscohost.com/bsi/pdf?hid=21&sid=75651cbd-dbf0-469f-90ab-7a859e758945%40sessionmgr
11&vid=14>
Institute of Volunteering Research. (2002). Research Bulletins: 1997 National Survey of Volunteering in the UK. I
ESRC Question bank Surveys. Prieiga per internet: <http:www.ivr.org.uk/nationalsurvey.htm>.
Parish, A., Heath, J., Hassan, M. (2003). Changing the Face of Social Services: Volunteers Adding Value in Service
Delivery. The National Centre of Volunteering.
Savanoryst Lietuvoje. Kas. Kaip. Kur? Prieiga per internet: http://www.3sektorius.lt/docs/Kas_kaip_
kur_2013-01-15_14_56_14.pdf
Savanoryst Lietuvoje. Lietuvos gyventoj apklausos rezultatai, 2010, gruodis. Prieiga per internet: http://
www.3sektorius.lt/docs/savanoryste_lietuvoje2010_2013-01-17_15_47_11.pdf
Sporto savanoriai Anglijoje. Prieiga per internet: http://www.sportengland.org/
Volunteering Development England. Prieiga per internet: http://www.vde.org.uk/index.htm>
347
10.5.
Kno kultros vertybinis aspektas, olimpizmas

10.5.1. Vertybi samprata
Vertybs apibriamos kaip ilgalaikis tikjimas tuo, kad tam tikram veiklos principui
ar egzistenciniam idealui asmenikai ar visuomenine prasme teikiama pirmenyb
koki nors alternatyv arba prieing veiklos princip ar egzistencini ideal atvilgiu
(Rokeach, 1973). Vertybs yra sudtingos nuostatos, kuri turin sudaro mintys,
vaizdiniai ir emocijos apie daikt ir reikini reikmingum asmenybms ir grupms.
Vertybs parodo kas individui ar grupei svarbu, jos veikia kaip motyvuojantis veiksnys,
suteikiantis veiksmams krypt ir intensyvum, tarnauja tarsi standartai vertinant elges.
Vertybi sistema formuojasi asmenins patirties metu bei internalizuojant individui
svarbioje grupje dominuojanias vertybes (Schwartz, 1994). Taigi vertybs veikia ms
sprendimus tam tikrose situacijoje.
Sociologijos, socialini moksl ir psichologijos literatroje vertybi svoka
apibriama dvejopai:
plaija prasme kaip realios tikrovs reikini ir daikt reikmingumas pagal j
atitikim arba neatitikim visuomens socialini grupi ar asmenybs poreikiams;
siaurja prasme vertybs yra kaip moraliniai ir estetiniai reikalavimai, sukurti
mogaus kultros ir besireikiantys kaip visuomens smons produktas (iuas,
Ratkeviien, 2000).
Skiriami penki vertybms bdingi bruoai:
1. vertybs yra susijusios su sitikinimais ir idjomis;
2. vertybs yra susijusios su troktamu elgesiu, tam tikra veiksmo baigtimi;
3. jos gali nepasiduoti veikiamos tam tikros specifins situacijos, t.y. tam tikroje
specifinje situacijoje vadovaujamasi jau susiformavusia vertybi sistema;
4. jos tarnauja vertinant reikinius bei juos renkantis;
5. vertybs yra sutvarkytos tam tikra hierarchine seka pagal svarb, o tai ir skiria jas
nuo nuostat (Lee, Cockman, 1995).
10.5.2. Fizinio ugdymo bei Olimpijos aidyni ypatumai: etini sporto ideal itakos
Kno kultros ir sporto vertybi analiz neatsiejama nuo istorinio konteksto, o
konkreiai nuo antikos laikotarpio. is laikotarpis svarbus dl vyravusio poirio
mogaus fizin ugdym ir vykusi Olimpijos aidyni. Galima teigti, kad daugelis etini
ideal, kurie ilieka aktuals ir iuo metu, ypa analizuojant vaik ir suaugusij sport,
siejamos su Olimpijos aidynmis. Nors pripastama, kad paties sporto itakos paioje
senovs Graikijoje atsekamos daug imtmei prie oficialij Olimpijos aidyni pradi
(776 m. per. kt.) (Mikinis, 2002; Varkeleviius, 2009).
Senovs Graikijoje mogaus kno ir dvasios vienovs klausimas buvo aikinamas
remiantis makrokosmoso ir mikrokosmoso paralelizmo principu. Kno ir dvasios

vienovs princip ireik kalokagatijos idealas. Du bdvardiai kalos ir agathos reikia
dviej prieing mogaus buvimo charaktreristik suvienijim. Kalos reikia geras ar
graus ir atspindi mogaus kno fizines kokybes, o agathos apibdina moralin gro ar
meno gebjimus.
Antikinje Graikijoje ugdant jaunim buvo siekiama:
vystyti ger sveikat;
ger skon;
diegti geras, kilnias manieras;
vystyti fizinius gebjimus formuojant stipr ir gra kn;
vystyti intelektinius gebjimus.
Olimpijos aidyni pagrindiniai bruoai:
Panaiai kaip ir kitos to meto aidyns, Olimpijos aidyns buvo atletizmo, religijos,
ugdymo, kultros ir meno miinys.
Apie aidynes pranedavo trys pasiuntiniai spondophoroi. Paliaubos tssi
mnes, o nuo V am. pr. m. e. tris mnesius. J metu negalimi prieiki veiksmai
elidje ir aplink j.
aidyni reikmingum liudija ir tai, kad j metu tie patys graikai, kurie stodavo
vienas prie kit mio lauke, susirinkdavo pasivaryti vienas su kitu draugikose
aidynse.
Sportininkai, dalyvaujantys aidynse, turjo pasiymti, bti apdovanoti aidos.
Apdovanojimas laimjusiam sportininkui laukini alyv vainikas.
Graikai neturjo tokios svokos, kaip rekordas (ukys, 2005).
Olimpijos aidyni lugim lmusios prieastys:
Nuo etojo amiaus pr. m. e. gimnazijas pradjo kontroliuoti filosofai ir oratoriai/
retorikai, kurie patrauk jaunim toliau nuo fizins veiklos.
Didesnis dmesys pradtas skirti karinei veiklai, o ne sportinms varyboms. Be to,
didesn reikm pradta skirti ryt prabangai ir reginiams nei graik varybinei
dvasiai. Tam takos turjo ryt misticizmas.
Romnai i prigimties buvo kariai. Varybos be materialios naudos jiems buvo
kakas nesuprantama. Vliau jie band nukopijuoti graik agones, kuris isigim
pig regin. Jie pakeit garbing varymsi iaur, kruvin, nemonik
spektakl.
Nuo ketvirto amiaus pr. m. e. pergal galima buvo nupirkti.
Perimtos Olimpijos aidyni organizavimo teiss, i aidyni vaizdis, prestias
blso.
Kiti veiksniai: privilegijos, suteikiamos romn olimpini aidyni nugaltojams,
Romos imperijos politinis lugimas, moralin kriz, ilgai truk perversmai,
filosofijos susilpnjimas, neoplatonizmo ir neopytagorizmo misticizmas, didiulis
moni susimaiymas ir galiausiai krikionyb, su savo geresnio gyvenimo po
mirties paiekomis (ukys, 2005).
349
10.5.3. Olimpizmo samprata

P. de Coubertin Olimpizmo termin oficialiai ved 1912 metais. Olimpinje chartijoje
(2006) teigiama, jog Olimpizmas gyvenimo filosofija, auktinanti ir darni visum
jungianti kno, valios ir proto savybes. Egzistuoja ir daugiau Olimpizmo apibrim.
Pvz., Sportini termin odyne (2002) teigiama, kad Olimpizmas tai gyvenimo
filosofija, adinanti kno, valios, dvasios ir proto harmonij, kurianti gyvenimo stili,
grindiam diaugsmu, aukljamosiomis gerojo pavyzdio vertybmis ir svarbiausiais
jgos ugdymo principais; visuomeninis reikinys dalyvavimas olimpiniame sjdyje, to
sjdio rmimas.
Olimpizmas socialin jaunimo filosofija apima daug vertybi: amin, universali,
susijusi su mogaus dvasiniu ir fiziniu groiu, tolerancija, kultringu elgesiu, su
nuolatiniu siekimu tobulti (Mikinis, 2003).
Olimpizmas i prigimties humanistin pasaulira, kuri moguje ugdo
geranorikum, taiklum, bendradarbiavimo siekim, savitarpio pagalb ir supratim,
meil monms; modeliuoja mogaus vertas mogikojo gyvenimo formas; mog, jo
gyvyb, sveikat, garb ir laisv laiko prioritetinmis vertybmis (, 2000).
Pagrindiniai olimpizmo principai minimi Olimpinje chartijoje:
1. Olimpizmas - gyvenimo filosofija, auktinanti ir darni visum jungianti kno,
valios ir proto savybes. Jungdamas sport su kultra ir vietimu, olimpizmas siekia
kurti gyvensen, pagrst diaugsmu dl dt pastang, tiki gero pavyzdio
aukljamja galia ir visuotini etikos princip gerbimu.
2. Olimpizmo tikslas - sportu ugdyti harmoning mog, siekiant sukurti taiki
visuomen, besirpinani mogaus orumo saugojimu.
3. Olimpinis sjdis, kurio aukiausioji valdia - TOK, yra vis olimpizmo vertybes
pripastani asmen ir institucij suderinta, organizuota, visuotin ir nuolatin
veikla. Olimpinis sjdis apima penkis emynus. Jo kulminacija - pasaulio
sportinink susibrimas didelje sporto ventje - olimpinse aidynse.
Olimpinio sjdio simbolis yra penki sunerti iedai.
4. mogus turi teis sportuoti. Kiekvienas asmuo turi turti galimyb sportuoti
nepatirdamas jokios diskriminacijos ir jausdamas olimpin dvasi, kuri reikalauja
abipusio draugikumo, solidarumo ir kilnaus elgesio supratimo. Sporto
organizavim ir vadyb turi kontroliuoti nepriklausomos sporto organizacijos.
5. Su olimpiniu sjdiu nesuderinama jokia diskriminacijos alies ar asmens
atvilgiu forma i rasini, religini, politini, lytini ar kitoki paskat.
6. Priklausymo olimpiniam sjdiui kriterijus yra Olimpins chartijos laikymasis ir
TOK pripainimas.
10.5.4. Olimpinio ugdymo samprata
Apibriant olimpinio ugdymo samprat paymtina, jog Olimpizmo filosofija
orientuota ne tik profesional sportinink, bet kiekvien asmen, ne tik trump period,
bet vis gyvenim, ne tik varybas bei pergal, bet dalyvavim ir bendradarbiavim,
ne tik sportin veikl, bet asmenybs ir socialinio gyvenimo tobulinim (Parry,
2006). iame kontekste olimpinis ugdymas vertinamas kaip vertybi ugdymas (Binder,
2005), kurio metu ne tik supaindinama su olimpiniu sjdiu, olimpiniais idealais bei
vertybmis, bet skatinama jas taikyti tiek sportinje, tiek ir kasdienje veikloje.
Atkreiptinas dmesys, kad egzistuoja vairs poiriai olimpin ugdym. D.
Majauskien (2013) apibendrino vairi mokslinink, sporto pedagog isakytas mintis
apie olimpin ugdym:
Olimpinis ugdymas - ypatinga pedagogin veikla, kurios tikslas pritraukti vaikus
ir jaunim prie Olimpizmo ideal ir vertybi. Olimpinis ugdymas, kaip vietimo
variantas vykdo atitinkam pedagogin veikl, kuri remiasi olimpins filosofijos
idjomis, olimpizmo idealais ir principais, kadangi jis vykdomas olimpinio
judjimo ribose (C, 2007).
Olimpinis ugdymas yra pedagogin koncepcija, kuri remiasi olimpizmu, kaip
vertybi ir sporto altiniu, keiiant mogaus savybes mokymo procese (Nowocie,
2010).
Olimpinis ugdymas tai procesas ir rezultato pasiekimas, imokimas, siekimas,
gijimas visumos sisteming mokslo ini, mokjim, gdi Olimpinio judjimo
srityje (Vaceba (), Juchimukas (), (2007).
Olimpinis ugdymas tai sportuojanio asmens dorovini nuostat ugdymas
(Faminas, 2002).
Lietuvoje nuo 2000 met vykdoma Vaik ir jaunimo olimpinio ugdymo programa.
ioje programoje pabriama, kad olimpins vertybs turi bti integruojamos ne tik
kno kultros, bet ir kit mokomj dalyk pamokas, irykinant kiln ir garbing elges
ne tik sportuojant, bet ir kasdieniniame gyvenime (Varkuleviius, 2009). Paymtina,
kad olimpinio ugdymo programos turinys siejamas ne su atskiru mokomuoju dalyku,
bet integruojamas vis formalj ir neformalj ugdymo proces.
1. Kas yra vertyb?
2. Kodl svarbu suprasti sporto vertybes?
3. Pagalvokite, kokios prieastys, lmusios antikos Olimpijos aidyni lugim, ilieka
aktualios ir iuolaikinms olimpinms aidynms.
4. Kaip olimpizmas apibriamas Olimpinje chartijoje?
5. Pagalvokite, kokia olimpinio ugdymo reikm mokykloje.
Literatra
Binder, D. (2005). Teaching Olympism in schools: Olympic education as a focus on values education. A paper
presented at the Centre for Olympic Studies, University of Barcelona, 2005. Barcelona: Centre dEstudis (UAB).
Prieiga per internet: http://olympicstudies.uab.es/lec/pdf/binder.pdf
iuas, A., Ratkeviien, V. (2000). Vertybini jaunimo orientacij tyrimai Lietuvoje. Sociologija: praeitis ir
dabartis. Mokslins konferencijos praneim mediaga (pp.19-25). Kaunas.
351
Majauskien, D. (2013). Olimpizmo raika ir derm su mokyklos kultra ir prosocialiu elgesiu. Daktaro disertacija
(Socialiniai mokslai, edukologija). Kaunas: LSU.
Mikinis, K. (2002). Sporto pedagogikos pagrindai. Kaunas: LKKA.
Mikinis, K. (2003). Moksleivi olimpinis vietimas ir kultra. Olimpinis vietimas ir kultra. Mokslins
konferencijos mediaga (pp.3136). Vilnius.
Lee, M.J., Cockman, M. (1995). Values in childrens sport: Spontaneously expressed values among young
athletes. International Review of the Sociology of Sport, 30(3/4), 337-348.
Olimpin chartija (2006). Vilnius: Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
Parry, J. (2006). Sport and Olympism: Universals and multiculturalism. Journal of the philosophy of sport, 33,
188-204.
Rokeach, M. (1973). The nature of human values. New York: The Free Press.
Schwartz, S.H. (1994). Are there universal aspects in the structure and content of human values? The Journal
of Social Issues, 50, 1945.
ukys, S. (2005). Socialiniai, etiniai sporto aspektai. Kaunas: LKKA.
Stonkus, S. (Sud.). (2002). Sportini termin odynas. Kaunas: LKKA.
Varkeleviius, J. (2009). Olimpins dvasios neugesinsi. Radvilikio r. savivaldybs administracija.
, . . (2000). :
. . e . : . . . .
11. PROFESIN KALBOS KULTRA

Modulio koordinator dr. Diana Karanauskien
Studentas inos, koki valstybins kalbos gdi reiks profesinje veikloje, siekiant
skmingos karjeros, suvoks pagrindines profesins kalbos normas, gebs ivengti
netaisyklingos kalbos variant, taisyklingai ir stilistikai vieai kalbti, teikti pasilymus
oficialija sakytine ir raytine kalba, moks kai kuriuos svarbiausius profesins kalbos
terminus angl kalba.
Modulio turinys
11.1. Profesins kalbos kultros samprata. Profesins ir bendrins kalbos santykis.
Kalbos klaidos ir j altiniai.
nevartotini terminai kno kultros ir sporto veikloje.
11.3. Daniausiai vartojami kno kultros ir sporto terminai usienio kalba.
11.4. Termin ir tarptautini odi kiriavimas.
11.5. Profesin kalba elektroninje erdvje. Ramenys ir skyrybos enklai
skaitmeninje erdvje. Elektroninis patas, inuts mobiliuosiuose telefonuose.
11.6. Reikal ratai.
11.1.
Profesins kalbos kultros samprata. Profesins ir bendrins kalbos santykis.

Kalbos klaidos ir j altiniai

Profesin kalbos kultra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojomas, kaip
elgesio kultra yra pavyzdingas ar bent tinkamas elgesys, kno kultra gera treniruoto
kno veikla, arba mokslas, kaip kn treniruoti ir ilaikyti sveik. Kalbos kultra reikia
disciplin, aikinani, koki yra kalbos klaid, kaip j ivengti ir siekti geros kalbos
kultros (Celeien, Deulskien, 2008).
Siaurja prasme kalbos kultra yra kalbos taisyklingumas. Turime vartoti teisintus
odius ir normines j reikmes, taisyklingus odi junginius bei sakinius. Taisyklingumas
btinas tiek raytinei, tiek sakytinei profesinei kalbai.
Plaija prasme kalbos kultra be taisyklingumo apima dar ir kalbos estetik, ir kalbos
etik, taip pat ir komunikacin kalbos kultr: ar mogus sugeba ne tik taisyklingai
kalbti, bet ir graiai, kultringai bendrauti, patraukti, sudominti, daryti poveik.
Profesins kalbos estetikai svarbu, kad kalba bt ne tik taisyklinga, bet ir grai
vaizdinga, odinga, taigi. Visada turime galvoti, k, kam, kokiu tikslu ir kokiomis
aplinkybmis sakome ar raome, ir tai inodami kiekvienu konkreiu atveju pasirenkame
tinkam funkcin stili: oficialj (administracin arba mokslin) ar laisvj (buitin, menin,
publicistin).
PROFESIN KALBOS KULTRA
353
Kalbos estetika susijusi su retorikos (ikalbos meno ir mokslo) reikalavimais. Reikia

mokti intonacija, pauzmis, pabrti svarbesnes mintis, sakinius, odius, saikingai
naudoti gestus, mimik, pantomim.
Kalbin mandagumo iraika yra kalbos etiketas. Jis atspindi tam tikros bendruomens
bendravimo normas, kai dalyviai umezga kontakt, j palaiko ir baigia, atsivelgdami
savo socialinius vaidmenis, status bndruomenje, tarpusavio santykius ir bendravimo
aplinkybes. sidmtina, kad praom niekada nevartojamas terptiniu odiu, jis visada
eina prie bendrat. Reikia sakyti ne ueikite, praom, o praome ueiti. Pasiraant
siuniam tekst prasta pridti mandagumo odius su pagarba (ikilminga), pagarbiai
(trumpiau, paprasiau), arba Jus gerbiantis (gerbianti).
Kad gerai atlikt savi funkcijas, profesin kalba turi bti nedarkoma, tinkamai
vartojama, prireikus tikslinama, kuriami nauj veiklos srii terminai.
Nevartotini terminai. Profesins kalbos kultros kaip praktinio kurso tikslas
apsaugoti visuomen, specialistus nuo pasitaikani kalbos klaid, mokyti jas painti,
aikinti, kaip, kokiais bdais kuri klaid taisyti. Nevartotinas kakieno sukurtas terminas
yra kalbos kultros klaida.
Profesinei kalbos kultrai rpi nemotyvuoti kalbos norm paeidimai, kurie
daniausiai bna netyiniai. Tai tos kalbos klaidos, kuri specialistai vartosenoje (net
vieoje) padaro todl, kad nepakankamai moka bendrin kalb, neino jos norm.
Netinkantys bendrinei kalbai odiai ir junginiai yra tokie, kaip: neuilgo, pilnai sutinku,
atstovavo Lietuv, ir pan.
Tyiniai kalbos norm paeidimai yra tokie, kai specialistas ino, kaip turi bti bendrinje
kalboje, bet su ta norma nesutinka, jai prieinasi, arba pasiduoda madai. Pvz., tokie odiai,
kaip sponsorius (j puikiai pakeiia rmjas, elpjas), menederis (vadybininkas).
Profesins kalbos klaid prieastys yra kelios:
Kit kalb poveikis. Tai didiausias kalbos klaid altinis. Kalboje atsiranda be reikalo
pasiskolint odi barbarizm (pvz., bik (vok.) =truput, imidas (angl.) = vaizdis);
vertal (pvz., isireikimas = posakis, savistovus = savarankikas). Danai lietuvikas odis
vartojamas ne savo reikme: ino (=moka) kalb, nusiimti (=nusivilkti) drabuius; i kit
kalb paimami j sintakss dalykai: savaits laikotarpyje (=per savait). Kitos kalbos taip
paveikia tart bei kiriavim.
argonas ir slengas. argonas - tai yra netaisyklinga, tyia ikraipyta (net paeidiant
gramatikos sistem), vulgari, vairiomis svetimybmis uterta kalba. argonikai nekant
net siekiama, kad paaliniai ne visk suprast. Yra nusikaltli, gatvs argonas, kur
profesinje kalboje panaudoj specialistai negeba tinkamai vertinti ir tokiu bdu gali
pakenkti savo profesinei karjerai (pvz., kreipinys virininke kils i kaljimo kultros).
Bdingi argono bruoai - odi trumpinimas ir kitoks ikraipymas: vidiakas (=vaizdo
magnetofonas), babks (=pinigai), krtas (=kietas), chebrantas (=drauguis) ir kt.
Atlaidiau irima sleng. Tai kalba su odiais ir posakiais, vartojamais tam tikr
profesij (sportinink, dailinink ir lt.) arba tarpsluoksni moni (paaugli, jaunimo).
Jeigu slengas per daug neutertas svetimybmis, laisvuose stiliuose jis toleruojamas.
Kalbos labai nepagadins jaunimo vartojamas varom (=einam).
Reikiamo kalbos stiliaus nepaisymas. Kartais neapgalvotai vieno stiliaus terminus

keliame kit, pvz., mokslinio stiliaus pasakym regos organai vartojame laisvuosiuose
stiliuose, kur tinka tik akys; tarmikas posakis sopa galv netikt oficialiame stiliuje, kur
sakytume skauda galv.
Kalbos klaidas nustatyti, vertinti ir taisyti padeda kalbos praktikos patarimai,
sinonim odynai. Klaid ivengsime, jei rpinsims j prevencija (Norvaiien, 2006).
1. Kas yra kalbos kultra?
2. Kok vaidmen taisyklinga, kultringa kalba vaidina sporto ir sveikatingumo
specialisto darbe?
3. Parenkite plan, kaip kontroliuosite ir tobulinsite savo kalbos kultr profesinje
veikloje.
4. Itaisykite kalbos klaidas (parengta pagal L. O. Gudzineviit ir kt. (2006)):
1) Kad ivengti traum, reikia bti atsargiems.
2) Ieities padtis: rankos pakeltos, kojos pei plotyje.
3) Daugelis absolvent dirbs treneri pareigose.
4) Vakar Lietuvos krepininkai aid prie ispanus.
5) Kurios i i savybi labiausiai avi iame treneryje?
6) Kad mes kuo greiiau sugrtume t sportin form, kurioje buvome.
7) Mes i treniruot dirbsime prie kvpavimo gerinimo.
8) Keturiems sportininkams pavyko nuokti vir 4 metr.
9) Nedaug jg liko ir pas jus.
10) Ai labai, kad dalyvavote ms programoje.
5. Palikite taisyklingus variantus, netaisyklingus ibraukite (pagal D. Norvaiien
(2006)):
1) Ji sunkiai (perne, pakl, ikent) skausm. 2) Ar (neperdedi, neperlenki) taip
kalbdamas? 3) Sunku jus (perprasti, perksti, suprasti). 4) (Apturjau, patyriau) gd. 5)
Paad privalote (itesti, ipildyti, vykdyti). 6) Man grso js (imetinjimai, priekaitai,
prikaiiojimai). 7) Tavo laikysena (neteisinga, netaisyklinga). 8) Nustebom suinoj, kad
js turite toki (idirbt, atidirbt, ibaigt, tobul) technologij. 9) Ji labai greitai suspjo
man visk (iguldyti, ipasakoti, idstyti).
Literatra
Irtmonien, G., ukys, J. (2000). Kalbos patarimai kno kultros ir sporto specialistams. Kaunas: LKKA, Naujasis lankas.
Celeien, V., Deulskien, J. (2008). Profesins kalbos pagrindai. Kaunas: Technologija.
Norvaiien, D. (2006). Lietuvi kalbos kultra: mokymo priemon kolegijoms. iauliai: K.J. Vasiliausko leidykla Liucijus.
Gudzineviit, L. O., Kardelien, L., Kardelis, K., Mykolaitien, L. (2006). Kno kultros ir sporto specialist
kompetencija: mokslo darbai ir profesin kalba. Vilnius: Gimtasis odis.
355

nevartotini terminai kno kultros ir sporto veikloje
Leksika yra kalbos odi visuma. Profesins kalbos odius, j parinkim ir vartojim
tiria kalbos mokslo aka leksikologija. Didioji lietuvi profesins kalbos leksikos dalis yra
normin, vartotina. Taiau pasitaiko ir nevartotin odi (emgulien, Rimkus, 2012).
Svarbiausia pagrindinio odyninio fondo dalis yra savieji odiai, sudarantys
galimyb nuolat susikalbti ta paia kalba. Ms kalbos branduolys aminieji odiai,
tai em, oras, vanduo, ugnis, tvas, motina ir kt. Skolini yra vairi ri. Vieni j ms
kalbai reikalingi, kiti ne. Vartotinos dvi rykesns svetimos leksikos grups: senieji,
tikrieji, skoliniai ir tarptautiniai odiai.
Senieji skoliniai pasiskolinti labai seniai. Jie yra prisitaik prie lietuvi kalbos sistemos,
paprastai nra kuo j pakeisti, todl laikomi vartotinais ir dedami visus norminamuosius
odynus. Daugiausia skolini yra i german (gatv, pinigas, amatas, kambarys, meistras)
ir slav (cukrus, grybas, ilkas) kalb. Lietuvi kalboje yra skolini ir i lotyn kalbos. Jie
daniausiai vartojami vairiems terminams sudaryti: dekanatas, docentas, konstitucija,
rektorius.
Tarptautiniai odiai irgi yra svetimi, bet j neivengia n viena civilizuota tauta. Jie
yra bendrinei lietuvi kalbai priimtini skoliniai, reikiantys tarptautiniam bendravimui
svarbias mokslo, technikos, politikos, kultros, meno svokas. Drsiai vartotini tie
tarptautiniai odiai, kuriems nra pakait, pavyzdiui, mokslo srii pavadinimai istorija,
gimnastika, akrobatika. Kai kurie tarptautiniai odiai (elektra, patas, telefonas) taip j
ms buit, kad be j savo kalbos nesivaizduojame.
Tarptautini odi vartojimas labai priklauso nuo funkcinio kalbos stiliaus.
Oficialiuosiuose kalbos stiliuose (moksliniame, administraciniame) j vartojame daugiau.
Ypa jie pravarts kaip tiksls terminai. Vis dlto negerai, kai profesinje kalboje beveik visi
odiai tarptautiniai: toki kalb sunku suprasti. Todl tarptautiniai odiai, kur manoma,
keiiami savais: vietoj diametras vartojamas skersmuo, vietoj faktorius - veiksnys.
Dabar po tarptautini odi priedanga plinta daug naujj skolini i Vakar kalb,
ypa anglybi. Daugelis naujj odi nra jokie tarptautiniai odiai, o paprasiausi
barbarizmai. Tik vienas kitas i j teisinamas kaip kokios nors srities terminas, taiau
didiuma profesinje kalboje pasitaikani anglybi keistinos savais odiais: turi bti
elektroninis patas (ne emailas ar imeilas), spausdintuvas (ne printeris), neiojamasis
kompiuteris (ne laptopas). Suabejojus, ar koks tarptautinis odis lietuvi kalbai tinka,
kuriomis reikmmis jis vartotinas, kaip j taisyklingai rayti, tarti ir kiriuoti, reikia tikrintis
tarptautini odi ar atitinkamos srities termin odynuose.
Vertiniai yra odiai ar posakiai, sudaryti pagal kitos kalbos odi darybos
dsnius. Jie iversti paskiemeniui i kit kalb odi. Vertiniai yra dviej ri. Vieni
j reikalingi, nes pleia bendrins kalbos odyn, o kiti nevyk dar vadinami
vertalais. Tai nekrybikai, netinkamai arba be reikalo isiversti odiai, kuriems
pakeisti paprastai yra sav. Toki vertal vengiama vartoti tiek bendrinje, tiek
profesinje kalboje. Tie vertiniai, kurie neprietarauja ms kalbos odi darybos
dsniams yra reikalingi ms kalbai. Taip sitvirtino odiai: asmenyb, padtis, sin,
laikratis, posdis, tarptautinis. I verstini nevartotin daiktavardi mintini: gerbvis
(= gerov), lygsvara (= pusiausvyra), geradjas (= geradarys). Prie nevartotin verstini
veiksmaodi ir j vedini priskiriami: apsprsti (= lemti, nulemti), isireikti (= pasakyti,
sakyti, suformuluoti), takoti (= veikti, paveikti, darytipoveik). Pasitaiko ir nevartotin
verstini nekaitom kalbos dali prieveiksmi, dalelyi, jungtuk: neuilgo (=
netrukus, tuoj, greitai), vienok (= bet, taiau, vis dlto). Atskirai mintini nevartotini
verstiniai odi junginiai. J pasitaiko nemaai ir daniausiai tai yra didels klaidos:
ant tiek (= kiek, tiek). Ant kiek (= Kiek) udirbu, ant tiek (= tiek) ileidiu. Ant dien (=
iomis dienomis) baigsiu darb.; eina kalba,eina klausimas, eina svarstymas (= kalbama,
svarstoma). Eina kalba (= Kalbama) apie naujus treniruoklius.; kaip taisykl (= paprastai,
daniausiai). Jis, kaip taisykl (= kaip paprastai, kaipprats), vluos.; kas lieia (= o, o dl).
Kas lieia mankt (= Dl manktos; O dl manktos) jau susitarm.
Vertal profesinje kalboje vengiama, jie keiiami krybikesniais, savarankikai
sudarytais odiais ar posakiais.
Semantizmai tai savos kalbos odiai, kartais vartojami svetima, jiems nebdinga
reikme ar keliomis reikmmis. Daniausiai geras lietuvikas odis netinkama reikme
pavartojamas dl kit kalb poveikio, kai nekritikai perimama svetimos kalbos
atitinkamo odio platesn reikmi sistema. Reiau ne ta reikme pavartojamas
nesuprastas lietuvikas odis, ypa kai imamas i senj rat arba i kurios nors tarms.
Pvz., odis aplamai ryt auktaiiams reikia sujauktai, netvarkingai, pavirutinikai,
todl aplamai nevartotinas reikme apskritai:
Aplamai (= Apskritai; Apskritai imant; I esms) js gerai darote pratim.
Svetima reikme pavartojami vairi kalbos dali odiai, taiau daniausiai veiksmaodiai:
Gautis - nevartojamas savaiminio rezultato reikme: Kas ia gavosi (= pasidar, ijo)?
Rastis - nevartojamas reikme bti: Kur tu randiesi (= esi)?
Reikia - nevartojamas reikme vadinasi, taigi: Reikia (= Vadinasi, Taigi) mums dar
trksta jgos.
Skaityti - nevartojamas reikme laikyti, manyti: Skaitoma (= Manoma), kad svoriui
kontroliuoti labiausiai tinka aerobiniai pratimai.
Statyti - nevartojamas reikme kelti: Statyti (= Ikelti) kandidatr.
Pasitaiko ir kit kalbos dali odi, pavartojam svetima reikme:
Davinys - nevartojamas reikme duomuo: Apklaus daviniai (= duomenys) teikia vili.
Eil - nevartojamas reikme daug, daugelis, keletas: Tam turi takos ir eil (= daug)
kit faktori.
Pastovus, pastoviai - nevartojamas reikme nuolatinis, nuolat: Tai pastoviai (= nuolat)
atnaujinamas leidinys.
Pilnas, pilnai - nevartojamas reikme visas, visikas, visikai: Dar nra pilnos (= visos)
informacijos.
357
Sekantis - nevartojamas reikme is, itoks, kitas: Kaune dabar veikia sekantys (= ie)
sporto klubai.
Tamprus, tampriai - nevartojamas reikme glaudus, glaudiai: Palaiko tamprius (=
glaudius) ryius su visuomene.
Svetimybs arba barbarizmai, - tai kit kalb odiai, turintys pakait ir
nepageidaujami profesinje lietuvi kalboje. tai keletas barbarizm ir j taisykling
pakait pavyzdi: apart (= be, iskyrus, be to); trafas (= bauda); imiera (= dydis); niras
(= virv); knopk (= smeigtukas, mygtukas); ta (= rankin).
Hibridai - tai odiai, turintys i kit kalb pasiskolint darybos element - priedl,
priesag ar sudurtinio odio akn. Hibrid bna vartotin ir nevartotin. Vartotini tie
hibridai, kuriuose yra lietuvi kalboje teisint tarptautini odi element. Daniausiai
imamas tarptautinio odio kamienas ir pridedama lietuvik priedli, priesag:
suorganizuoti, susisteminti, ipakuoti, pakuot. Kartais vienas kamienas lietuvikas, kitas
tarptautinis: viesoforas, ultragarsas, hidrorenginys, mikrobanga, superlaidus.
Nevartotino hibrido kuri nors reikmin odio dalis (aknis, priedlis, priesaga) lietuvi
kalboje neteisinta - yra svetimknis. itokie netinkamai sudaryti odiai gali bti laikomi
barbarizm ataka ir vadinami daliniais barbarizmais. Dani hibridai, kuri aknis yra
barbarizmo, o priedlis ar priesaga lietuvika, pvz., nevartotinas odis miera, tai netinka ir
imiera (= dydis, numeris). Pasitaiko ir hibridini drini; viena aknis sava, kita barbarizmo:
liuoslaikis (= laisvalaikis). Yra hibrid su svetimu priedliu, ypa da-: dabaigti (= baigti,
pabaigti), damokti (= primokti), o dar daugiau j bna su svetimomis priesagomis, ypa
avas, -avoti, -ka: smliavas (= smlinis, smlio spalvos), kaimynka (= kaimyn).
Neteiktini sudurtiniai odiai. Tokie odiai, kurie sudaryti i vieno ar keli odi
pradios ir paskutinio viso odio: genrangovas (= generalinis rangovas), medpunktas (=
medicinos punktas), dietgydytojas (= dietologas).
Kiekvienas odis, kaip kalbos dalis, turi tam tikras gramatines kategorijas, kurios
apibria jo paskirt ir vartojim sakinyje ar odi junginyje. Gimins vartojimo klaida
moter pareigybs, titulo, mokslinio laipsnio, profesijos nusakymas vyrikosios
gimins forma: Mano pusseser Jolanta dirba ekspertu (= eksperte).Paskait skait
profesorius (= profesor) Vilija Dagien. Taiau vartojama vyrikoji gimin, kai tie dalykai
pasakomi apibendrintai ir tinka abiem lytims (neminimi vardai, pavards): Pasitarime
dalyvavo direktorius ir jo pavaduotojas. Arba kai moterikoji lytis akivaizdi, bet reikiami
apibendrinti oficials pavadinimai: Jai suteiktas humanitarini moksl daktaro (ne
daktars) laipsnis. Profesor dabar eina katedros vedjo (ne vedjos) pareigas. Nusakant
dat, btina moterikosios gimins forma (derinama su odiu diena). Kartais kalboje
dar pasakoma: Kelinto iandien? Egzaminas bus vasario deimto. O turime sakyti: Kelinta
iandien? Egzaminas bus vasario deimt.vardis keletas ir kuopiniai skaitvardiai su
priesaga et- bendrinje kalboje neturi moterikosios gimins form, todl visur
vartotinos j vyrikosios gimins formos: Keletas (ne Keleta) sporto sali ..... Susitikome po
keleto (ne po keletos) savaii.
Skaiius. Oficialiuosiuose kalbos stiliuose nevartotina vienaskaitini daiktavardi
daugiskaita, ypa jeigu daiktavardiai abstrakts ir reikia neskaiiuojamus dalykus:
Reikia baigti sporto klub remont (ne remontus), sutvarkyti j aplink (ne aplinkas),
nes remontas ir aplinka reikia neskaiiuojamus dalykus. Ir prieingai: nevartotina
daugiskaitini daiktavardi vienaskaita. Reikia sakyti: Ten kasamos anglys (ne anglis).
Kartais vienaskaita iek tiek neprastai, bet taisyklingai vartojama, kai kalbama
apibendrintai: Tokia informacija naudinga skaitytojui. Vienaskaita, ne daugiskaita geriau
tinka su odiais profesija, amatas, specialyb: trenerio (ne treneri) profesija.
Laipsniai. Laipsniuojami kokybiniai bdvardiai, reikiantys kintamj ypatyb,
bdvardjantys neveikiamieji dalyviai ir kai kurie prieveiksmiai. Nra gerai, kai laipsnius
vis daniau bandoma nusakyti samplaikiniu bdu dviej odi junginiais su labiau,
labiausiai: i mediaga labiau tvirta (= tvirtesn). Isirinkau labiausiai ger (= geriausi)
viet.
Labiau, labiausiai netinka prie auktesniojo ir aukiausiojo laipsnio form. Sakytina:
Jis sumanesnis (ne labiau sumanesnis) u tave. Tarptautiniai bdvardiai optimalus,
maksimalus, minimalus, ekstremalus, elementarus i prigimties rodo apibrt, lyg ir
nekintam ypatybs kiek, todl geriau j nelaipsniuoti. Labiau tinka: Iekome optimali
(ne optimalesni) sprendim. Tai galima padaryti su minimaliomis (ne minimaliausiomis)
darbo snaudomis.
Profesin specialybs kalba - tai bendrins kalbos sudedamoji dalis. Ji vartojama tam
tikros srities specialist su tam tikrais profesionalizmais (odiai, posakiai, vartojami tam
tikros profesijos moni; tai oficials terminai; nekamoji profesin kalba). Raomajai
specialybs kalbai bdingas dalykinis - mokslinis stilius, kuriuo raomi vairi anr
akademiniai darbai. Specialybs kalbos objektas - sakytin ir raytin tam tikros srities
specialybs kalba (Celeien, Deulskien, 2008).
Lietuvos Respublikos standarte Terminologijos principai ir metodai (1115-90),
parengtame pagal atitinkam tarptautin standart (ISO 704-87), apibdinti svarbiausi
terminams keliami reikalavimai:
1. Kalbinis taisyklingumas.
2. Savos kalbos pirmumas.
3. Pastovumas.
4. Vienareikmikumas.
5. Aikumas.
6. Nuoseklumas.
7. Tikslumas.
8. Stilistinis neutralumas.
9. Ekonomikumas.
10. Darybimis patogumas
1. Autosportas, motosportas ar automobili, motocikl sportas.
2. Ar taisyklingas pasakymas mesti baud?
3. Ar taisyklingas sakinys: Varybos vyko anksiau laiko?
4. Ar vartotinas pasakymas kultivuoti sporto ak?
359
5. Ar vartotinas sporto (teniso) terminas geimas?

6. Ar vartotinas sporto terminas kontaktinis sportas?
7. Ar vartotinas terminas parolimpins aidyns?
8. Ar vartotinas odis stresorius?
9. K siloma vartoti vietoj angl. extreme?
10. Kas yra vestibulinis aparatas?
11. Koks angliko sporto termino longitudinal study lietuvikas atitikmuo?
12. Koks angliko sporto termino team building lietuvikas atitikmuo?
13. Kuris terminas vartotinas:orientacinis sportas ar orientavimosi sportas?
Literatra
emgulien, R., Rimkus, G. (2012). Specialybs kalba ir veiklos dokumentavimas. Klaipda: LPM.
11.3.
Daniausiai vartojami kno kultros ir sporto terminai usienio kalba

2002 m. ileistas enciklopedinisSporto termin odynas, kuriame pateikiama apie 6
500 lietuvik bendrj sporto ir gretim srii termin su angl, rus ir vokiei kalb
atitikmenimis; apraomos seniausios ir didiausios sporto organizacijos, ymiausi veikjai
ir sportininkai. odyno terminai taip pat skelbiami Lietuvos Respublikos termin banke.
Sporto ir sveikatingumo specialistui pravartu mokti daniausiai vartojamus terminus
angl kalba, be kuri sunku bt isiversti dirbant usienyje ar Lietuvoje su usienieiais
sveikatingumo ir sporto klub lankytojais. Silome trump pratim ir fizinio pajgumo
odynl angl kalba.
Barbara Robb, Cynthia Haines
Exercise and Fitness Glossary (www.everydayhealth.com/fitness/basics/fitnesterms.aspx)
Aerobic (aerobinis). Involving repetitive use of the large muscles, temporarily
increasing heart rate and respiration.
Balance (pusiausvyra). The ability to maintain bodily equilibrium while standing still
or moving.
Balance training (pusiausvyros ugdymas). Activities designed to improve challenges
to balance.
Body composition (kno sandara). The proportion of lean mass (composed of
muscle, bone, vital tissue and organs) and fat in the body.
Bone-strengthening activity (kaulus stiprinanti fizin veikla). Physical activities
that involve impact or tension on the bones, promoting bone growth and strength.
Lifting weights, running, and jumping rope are examples.
Cardio-respiratory endurance (irdies ir kvpavimo sistemos itverm). The ability
to deliver oxygen and nutrients to tissues over a sustained period of time.
Duration (trukm). How long it takes for an activity or exercise to be performed.

Exercise (mankta, pratimas). Repetitive physical activity performed in order to
improve or maintain physical fitness or health.
Flexibility (lankstumas). The range of motion possible at a joint, or the ability to use
joints and muscles through their full range of motion.
Flexibility exercise (lankstumo pratimas). Exercise designed to improve the ability
of a joint to move through a full range of motion.
Intensity (intensyvumas, stiprumas). The amount of effort required for an activity
or exercise.
Isometric exercise (izometrinins pratimas). Contraction of muscle without
shortening of the muscle, as when pushing against an immovable object.
Lifestyle activities (kasdien veikla). Activities performed regularly in daily life, such
as climbing stairs or walking.
MET (metabolinis ekvivalentas). The abbreviation for metabolic equivalent.
Metabolic equivalent is a unit of energy expenditure, or metabolic cost, of physical
activity. One MET is the rate of energy expenditure while sitting at rest.
Moderate-intensity physical activity (vidutinio intensyvumo fizin veikla). Physical
activity that increases heart rate and respiration, while still allowing conversation.
Muscle-strengthening activity (raumenis stiprinanti veikla). Activity or exercise
designed to work one or more muscle groups.
Muscular endurance (raumen itverm). The ability of muscles to sustain repeated
contractions.
Muscular strength (raumen jga). The ability of a muscle to exert force.
Physical activity (fizin veikla). Any movement that increases energy expenditure
above a baseline level.
Physical fitness (fizinis pajgumas). The ability to perform daily routines without
getting overly tired.
Progression (judjimas priek, progresas). An increase in the intensity, frequency,
and/or duration of an activity over a period of time.
Repetitions (kartojimai). In strengthening activities, the number of times a weight
is lifted.
Resistance training (jgos, pasiprieinimo ugdymas). Exercise applying resistance
to movement, such as using weights or stretch bands.
Strength (jga). The ability of a muscle or muscle group to exert force.
Vigorous-intensity physical activity (labia intensyvi fizin veikla). Physical activity
that increases heart rate and respiration to the point that only a few words can be spoken
before pausing to catch ones breath.
1. Koki (kokias) usienio kalbas mokate?
2. Kokias altiniais naudojats, mokydamiesi savo specialybs termin usienio
kalbomis?
361
3. Kaip vertinate kno kultros ir sporto termin vartojimo iniasklaidoje

taisyklingum?
4. Koki tak js inomi profesiniai terminai usienio kalba turi j vartojimui
gimtojoje kalboje?
5. Koki galimybi turite gerai imokti profesin usienio kalb?
Literatra
Robb, B., Haines, C. (2013). Exercise and Fitness Glossary. Everyday Health [irta 2013 m. rugsjo 12d.].
Prieiga per internet: www.everydayhealth.com/fitness/basics/fitnes-terms.aspx
Stonkus, S. (2002). Sporto termin odynas. Kaunas: LKKA.
11.4.
Termin ir tarptautini odi kiriavimas

Vieno skiemens irykinimas kit to odio skiemen atvilgiu yra odio kirtis
(Celeien, Deulskien, 2008). Kiriuoti gali bti ir trumpieji, ir ilgieji skiemenys.
Norint taisyklingai kiriuoti tekst, reikia nustatyti kirio viet, kiriuoto skiemens
ilgum ir priegaid. Tai mes nustatome pagal garsin skiemens sandar, t.y. i klausos,
pagal kiriuoto skiemens viet odyje ir pagal odyn. Mokantis kiriavimo, laikomasi
kiriavimo taisykli. Kirio vietos dsningumus tiriantis ir apraantis mokslas vadinamas
akcentologija. Trumpojo kiriuoto skiemens pagrind sudaro trumpas balsis, jis ymimas
kairiniu kirio enklu ( \ ). Priegaid yra ilgojo kiriuoto skiemens tarimo bdas, tam tikros
kiriuoto skiemens dalies irykinimas. Lietuvi kalboje yra dvi priegaids tvirtagal
ymima riestiniu (~) kirio enklu. Riestinis kirio enklas raomas vir balsi, dvibalsi ir
dvigarsi antrojo dmens, pvz.: klias, lentl, dokumetas. Tariant tvirtagalius dvigarsius,
pailginamas, pabriamas j antrasis dmuo. Tvirtaprad priegaid ymima deininiu (/)
kirio enklu. Deininis kirio enklas raomas vir balsi, dvibalsi ir dvigarsi pirmojo
dmens, pvz., klnas, lngas. Tariant tvirtapradius dvigarsius pailginamas, pabriamas
pirmasis j dmuo.
Kaitom odi antrojo nuo galo skiemens priegaids taisykl (emgulien, Rimkus,
2012):
Jei linksniuojamojo odio vienaskaitos galininko priepaskutinis skiemuo yra tvirtagalis
ar trumpas, kirtis visuomet nuoka galn iuose linksniuose:
1) daugiskaitos galininke, pvz., diagrm - diagrams,autobs - autobuss;
2) vienaskaitos nagininke, turiniame galnes -(i)a, -e, -(i)u, pvz., detl detal,
olimpid olimpiad;
3) vienaskaitos vietininke, turiniame trump galn -e, pvz., rt rat, rt rat,
bet varkl varklyje.
Vienaskaitos nagininke ir daugiskaitos galininke kirtis galn nenuoka, jei:
1) priepaskutinio skiemens priegaid yra tvirtaprad, pvz., drb drbu drbus,
rikm rikme rikmes;
2) kiriuotas yra ne priepaskutinis, o tolesnis nuo galo skiemuo, pvz., mdiag

mdiaga mdiagas.
Jei veiksmaodio esamojo ar btojo kartinio laiko III asmens priepaskutinis skiemuo
yra tvirtagalis ar trumpas, tai I ar II asmuo visada kiriuojami galnje: ena ein, ein,
kaba kalb, kalb, n neia, nee. Jei esamojo ar btojo kartinio laiko III asmens
priepaskutinis skiemuo yra tvirtapradis, visos t laik formos kiriuojamos pastoviai:
knda kndu, kndi, dainoja dainoju, dainoji, mli mliu, mli, sekia sekiu,
seki, br briau, brei.
Lietuvi bendrins kalbos kiriavimo, kaip ir tarties, pagrindas yra vakar auktaii
kauniki kiriavimo sistema. I esms taip pat kiriuoja ir piet auktaiiai (dzkai). Taiau
beveik pus Lietuvos kirt daugiau ar maiau atitraukia: kuo toliau iaur, tuo labiau.
emaiiai, atitraukdami kirt, palieka vos jauiam kiriuk ir odio gale, todl jiems
nustatyti tikrj kirio viet nra sunku. Sunkiau ryt auktaiiams. Daugelis ryt auktaii
kirt atitraukia i trumpos galns ilgj priepaskutin skiemen (slyginis atitraukimas):ia
mokykla (= mokykl), skaitom vadovlius (= vadovlis), o iaurs panevikiai kirt
atitraukia dar intensyviau (visuotinis atitraukimas):ak(a)(=ak), ir pan.
Pagrindiniai lietuvi kalbos kiriavimo sunkumai, ypa ios kalbos besimokantiems
usienieiams, yra du: okinjantis kirtis ir savitos priegaids.
Latvi kalboje kirtis dl finougr kalb poveikio yra pastovus pirmame odio
skiemenyje. Pranczai kiriuoja savo odi paskutin skiemen, lenkai antrj nuo
galo. O lietuvi kirtis okinjantis: gali bti ir galnje, ir bet kuriame odio kamieno
skiemenyje. Be to, lietuvi kalba turi priegaides, kuri neturi daugelis indoeuropiei
kalb, nors kai kuri j kirtis okinjantis, pavyzdiui, rus kalbos. Lietuvi bendrins
kalbos kiriuot skiemen priegaids yra dvi: tvirtaprad ir tvirtagal.
Dabar Lietuvoje daug kas, daniau jaunimas, vis ilgj balsi ir sutaptini dvibalsiie,
uopriegaids i klausos jau nebeskiria. Tai labai didels klaidos. Yra ir maesni (tarmini)
priegaidjimo klaid.
Kiriavimo klaidos, kuri daniausiai daroma, yra arba kiriavimo sistemos paeidimas,
arba skirtingas, negu bendrinje kalboje prasta, pavieni odi kiriavimas.
Pavojingiausios kiriavimo klaidos yra kiriavimo sistemos paeidimai, t.y. kirio
okinjimo dsni linksniuojant arba asmenuojant nepaisymas linksnio ar asmens ne
to skiemens kiriavimas. itokios klaidos i esms griauna bendrins kalbos kiriavimo
sistem ir laikomos labai didelmis. O lietuvi kalbos kiriavimo sistemos pagrindas
yra priepaskutinio skiemens taisykl, kuri btina gerai sidmti ir grietai taikyti. Ji
apima ir linksniuojamuosius, ir asmenuojamuosius odius.
Pagrindiniai tarties klaid altiniai yra ie:
Kit kalb taka: kirtis perkeliamas ilguosius skiemenis; ilginami trumpieji balsiai
net ir galnse (pvz., turi); kietieji priebalsiai tariami vietoj minktj; vienbalsinami
kiriuoti dvibalsiai ie, uo, ir kt.
Tam tikros tarmi ypatybs: kirio atitraukimas; visikas nekiriuot ilgj priebalsi
trumpinimas; kiriuot priebalsi ilginimas negaliniuose skemenyse; laisvesnis
minktj priebalsi vartojimas.
363
Raybos taka. Tariama ul, ioko, bet reikt tarti tik vien , . Netaisyklingai be j
tariama iiekojo, nes j neraomas.
Anatomins fiziologins kalbos padarg ydos. Tariant r nevirpa lieuvio galas.
1. Kodl taisyklingas kiriavimas yra svarbus profesinje kalbos kultroje?
2. Kas daugiausia turi takos netaisyklingam kiriavimui ir tarimui?
3. Kok spd padarytumte klientams darbo aplinkoje, netaisyklingai kiriuodami
profesinius terminus?
4. Kaip stengiats imokti taisyklingo kiriavimo?
Literatra
emgulien, R., Rimkus, G. (2012). Specialybs kalba ir veiklos dokumentavimas. Klaipda: LPM.
11.5.
Profesin kalba elektroninje erdvje. Ramenys ir skyrybos enklai skaitmeninje erdvje. Elektroninis patas, inuts mobiliuosiuose telefonuose

Kai tik buvo sukurtos ir visuotinai sigaljo iuolaikins technologijos, ne i karto buvo
susirpinta, kad ioje srityje bt kuriamos lietuvikai rayti leidianios programos.
Suprantama, tai sudtingas ir ne toks spartus, kaip nortsi, procesas. Taiau neskms
m rykti labai greitai: laiku nepritaikius nauj technologij, pradjo formuotis
neigiami vartotoj raymo elektroninje erdvje proiai (Celeien, Deulskien, 2008).
valgantis po internet akis bado vadinamasis veplavimas lietuvik raidi
keitimas lotynikas arba j kombinacijas. Taip i vartosenis traukiasi net taisyklingi
vardai ir pavards, dl kuri netikslaus pateikimo gali kilti nesusipratim. Taiau technika
neturt versti atsisakyti gilias tradicijas turinios rato kultros, o turi bti pritaikyta prie
moni poreiki.
Tam, kad lietuvi kalba skmingai gyvuot informacinse sistemose, prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybs yra kurtas Informacins visuomens pltros komitetas, kuris
stengiasi puoselti lietuvi kalb skaitmeninje erdvje, sprendia daugyb lietuvi
kalbos elektronineje terpje pasitaikani problem (adresas www.likit.lt)
Elektroniniu patu, skirtingai nuo daugelio kit program, nra prasms naudotis
pavieniui elektroniais laikais su kitais monmis keiiamasi tik naudojantis kompiuterine
ranga. Vis korespondent programos turi bti tinkamai suderintos tam skirti laik
perdavimo ir koduoi standartai.
Telekomunikacij inuts (dar vadinamos SMS inutmis) nuo elektronin laik
skiriasi tuo, kad paprasiau apipvidalinamos, netruti antrai, jomis keitimasis
informacija bna operatyvesnis.
iuo metu klii naudoti lietuvikos abcls raides elektroniniame pate,
mobiliuosiuose telefonuose i esms nra.

Lietuvikame tekste pasitaikaniuose usienio kalb odiuose raomos tarptautins
raidins santrumpos, nelietuviki simboliniai pavadinimai ar svetimvardiai, gali bti
vartojamos ir kitos tarptautins raids. Tarptautins raidins santrumpos raomos
taip kaip originalo kalboje pvz., CD-RW (daugkartinio raymo kompaktinis diskas), IQ
(inteleto koeficientas).
Nelietuviki simboliniai pavadinimai raomi be galni, pvz., bankas Parex, taiau prie
labai paplitusi vienaodi nelietuvik pavadinim gali bti pridedamos lietuvikos
galns, pvz., internetas.
Dl to, kad kur laik nebuvo lokalizuot tekst redagavimo program ir lietuvikos
klaviatros su reikalingais enklais, danai pasitaiko renkant tekst kompiuteriu raybos
klaid su brkniu ir kabutmis. Lietuvikuose tekstuose naudojami trij ri brkniai:
brknelis, minuso enklas ir brknys. protis vietoj brkni rayti brknelius atjo i
to laiko, kai kodavimo lentels turjo tik vienos ries brkn.
Bene daugiausia nesusipratim sukelia kabui raymas. Skiertingose kalbose
vartojamos skirtingos kabuts. Lietuvikos kabuts . Tokias turi ir vokieiai, ekai,
islandai ir slovakai.
1. Su kokiomis problemomis susiduriama vartojant lietuvi kalb elektroninje
erdvje?
2. Ko reikia, kad elektroninius laikus bt galima rayti lietuvikai?
3. Kaip reikia elgtis su usienio odiais lietuvikame tekste?
4. K reikia nelietuviki simboliniai pavadinimai?
5. Ar raant vairiomis kalbomis vartojamos to paios kabuts?
Literatra
11.6.
Reikal ratai

Kanceliarin kalba - tai oficialioji staig ir j dokument kalba. Ja raomi
administraciniai ir tarnybiniai dokumentai, vairs tvarkomieji ir kitokie reikal
ratai. Kanceliarin kalba kartais tiesiog ir vadinama reikal rat kalba (Celeien,
Deulskien, 2008).
Kanceliarin kalba yra bendrins kalbos atmaina, turinti tam tikr savo ypatybi.
Kadangi tai bendrins kalbos dalis, jai privalomi bendrieji normins kalbos reikalavimai,
dsniai ir taisykls, kas i esms prietarauja bendrins kalbos taisyklms, netinka nei
kanceliarinei kalbai. Bet kaip bendrins kalbos speciali atmaina, ji turi tik ioje srityje
tevartojam raikos bd ir ypatum, pagal kuriuos skiriasi nuo kit srii kalbos.
365
Kanceliarin kalba sau prisitaiko tradicinius raikos bdus, ieko egzistavusi, bet
plaiau nevartot reikini, kuriasi visai nauj odi, konstrukcij ar pasakym, kuri
iki tol kalboje nebuvo. Tik toji kryba, kaip sakyta, negali paeisti esmini kalbos dsni.
Tos sritys, kuriose kanceliarin kalba vartojama (ratvedyba, administraciniai,
tarnybiniai ir kiti reikal ratai), turi savo poreiki, kuriuos kalba turi tenkinti, vadinasi,
reikia juos atsivelgti. Dokumentams svarbu tikslus, nuoseklus, loginis mini dstymas,
j kalba turi bti tiksli, konkreti, be dviprasmybi ar emocini atspalvi. Dokumentai
konkreius dalykus ar reikinius spraudia tam tikrus rmus, todl ia vartojamos
apibrtos svokos ir terminai, standartiniai posakiai; nustatyta tvarka kuriamos, net
formulmis veriamos itisos teksto atkarpos (dalys).
Kanceliarin kalb veikia ir dokument forminimo reikalavimai.
simintini raybos dalykai. Adreso raymas. Kai nurodomas kokios nors gatvs,
prospekto, aljos ar pan. pavadinimas, btina nurodyti ir nomenklatrinio odio
sutrumpinim:Gedimino pr. 10, neGedimino 10;Antakalnio g. 20-15, neAntakalnio 2015;Roi al. 15, neRoi 15.
Jei vietovs ar gatvs pavadinimas dviodis, abu odiai pradedami rayti didiosiomis
raidmis:Kazl Rda, Geleinio Vilko g.,neKazl rda, Geleinio vilko g.
Jei gatv pavadinta mogaus pavarde, pavadinim eina ir pirmoji vardo raid: V.
Kudirkos g., J. Basanaviiaus g., ne Kudirkos g., Basanaviiaus g. Jei gatv pavadinta
mogaus slapyvardiu, vardo raids nereikia rayti:Maironio g., emaits g.
Datos raymas.Kai data raoma miriuoju bdu ar ymimi tik metai arba metai su
mnesio pavadinimu, tarp skaii, ymini metus ir dienas, ir sutrumpinimm.ird.btini
tarpeliai: 2002 m. gruodio 1 d., 2001 m. spalio mn., 2000 m., ne 2002m. gruodio 1d.,
2001m. spalio mn., 2000m. Kai data raoma miriuoju bdu, po mnesio pavadinimo
neraomamn.:2001 m. sausio 25 d., ne2001 m. sausio mn. 25 d.
Lietuvikos kabutsraomos taip:...., atidaromos apaioje dviem maais devynetukais
( kodas Alt 0132), udaromos viruje dviem maais eetukais ( kodas Alt 0147),
pvz.:sprendimas Nr. 10Dl negyvenamj patalp nuomos, UAB Vilmeta, ne Vilmeta
ar kitaip.
Skirtinasbrknelis- ir vidutinio ilgiobrknys. Kai nurodomas laikotarpis apima
kelet met, tarp metus ymini skaii raomas vidutinio ilgio brknys (kodas Alt
0150), o tarp nepaliekama, pvz.,19851990 m., ne1985-1990 m.; 19992001 m., ne19992001 m.Brknelis raomas nurodant pato kod:LT-01001.
Tarpaibtini tarp dviej sutrumpinim:t. y., . m., a. k., e. p., doc. dr., l. e. ... pareigas,
net.y., .m., a.k., e.p., doc.dr., l.e. ... pareigas. Negalima odi jungini sutrumpinim skirti
striuoju brkneliu:a. k., nea/k,p. d., nep/d.
Tarpasbtinas ir tarp vardo pirmosios raids ir pavards:R. Simonaitis, J. Buien, neR.
Simonaitis, J.Buien.
Nurodanttelefon, faks numeriuspo sutrumpinimtel.arbafaks.dvitakis raomas,
kai pateikiami du ar daugiau numeri; jei nurodomas tik vienas numeris, dvitakio
nereikia, pavyzdiui: tel.: 210 0000, 210 0001; faks. 222 2222, o nefaks.: 222 2222. Jei
telefono ir fakso numeriai sutampa, galima rayti taip:Tel. / faks.(8 ~ 5)222 2222.
enklas ~ raomas toje telefono numerio vietoje, kur turi bti toninis signalas, jis
skiriamas i abiej pusi tarpais. Skliausteliai nurodo, kad suskliausti skaitmenys tos
paios numeracijos zonoje nerenkami, todl raant mobilij telefon numerius jie
nevartotini, pvz.: tel.: (8 ~ 37)333 3333, 444 44 44.Mobil. tel. 8 ~ 666 21 212.
Elektronin patgalima trumpinti:el. patas, e. patas, el. p., e. p., o nee-patas, e-p.
1. Kokie yra pagrindiniai rat kalbos reikalavimai?
2. Kokius dokumentus Jums tenka rengti savo profesinje veikloje? Kokie jiems
keliami reikalavimai?
3. Kokiais informacijos altiniais naudojats, nordami tinkamai parengti
dokumentus?
4. Kokie dokumentai nustato iuo metu Lietuvoje naudojam dokument rengimo
ir forminimo tvark?
5. Ar gebtumte parayti savo gyvenimo apraym ir motyvacin laik?
Literatra
367
12. NEGALIJ KNO KULTRA

Modulio koordinatorius dr. Jrat Poerien
Suteikiamos inios apie rekomenduotinas ir nerekomenduotinas fizines veiklas ir
manktinimosi alternatyvas skirting negali turintiems asmenims, galimas aidim
modifikacijas bei apie sveikatos saugumui pavojingas situacijas ir bdus j ivengti.
Suteikiami gebjimai ir kompetencijos: 1) gebti nustatyti specialiuosius poreikius
fizinio ugdymo procese ir vertinti negalaus asmens pasirengim jame dalyvauti; 2)
gebti efektyviai instruktuoti, t.y. planuoti, vesti ir vykdyti individualias ar grupines
fizins veiklos pratybas priklausomai nuo negalios tipo ir sunkumo laipsnio; 3) gebti
etikai, laikantis profesins etikos, bendrauti ir bendradarbiauti su negaliais asmenimis.
Modulio turinys
12.1. Negalij taikomosios fizins veiklos koncepcija.
12.2. Kno kultros specifika dirbant su negaliaisiais.
12.3. Sveikatos saugos klausimai, susij su negalij kno kultra.
12.4 Negalij elgsenos valdymo ir bendravimo pagrindai.
12.1.
Negalij taikomosios fizins veiklos koncepcija

Svoka taikomoji fizin veikla (angl. adapted pysical activity) suprantama kaip bet
kokia fizin veikla (vandenyje ar sausumoje, organizuota ar neorganizuota, specialiose
ar integruotose institucijose, su kompensuojamosiomis priemonmis ar be j, ir t. t.),
negalij atliekama fizikai juos ugdant per fizinio ugdymo pamokas (angl. physical
education), poilsio metu rekreacijos tikslais (angl. recreation), kasdieninio gyvenimo
fizini gdi ir veiksm gijimo ar atgavimo fizins reabilitacijos (angl. physical
rehabilitation), psichologins bsenos bei bendravimo gdi gijimo ir atgavimo
psichosocialins (re)abilitacijos tikslais (angl. psychosocial (re)habilitation) bei sportins
veiklos negaliesiems (angl. disability sport) metu.
Rekreacijos svoka i esms apibdina nuolat poilsio metu vykstant pirmin
ar kartotin nuostat, poirio ir sieki krimo psichologin vyksm, kuris skatina
gyvenimo diaugsmo, prasms ir malonumo gyventi suvokim. Taikomojoje fizinje
veikloje rekreacija yra vienas i jos tiksl, siekiant padti negaliesiems ugdyti j poir,
supratim (pripainim) ir proius, padedanius aktyviai, sveikai ir maloniai ilstis.
Negalij reabilitacijos svoka reikia vyksm, kurio tikslas yra suteikti galimyb
negaliesiems gyti, atgauti arba palaikyti optimal fizini, jutimini, psichologini ir/ar
socialini funkcij lyg, padedant juos keisti savo gyvenim, siekiant atgauti paeistas
funkcijas ar sumainti liekamuosius funkcij sutrikimo reikinius.
Negalij sportas (angl. disability sport) gali bti rekreacinis - sporto ak ar j
element taikymas negalij rekreacijos tikslais, ugdomasis - sporto ak ir j element

taikymas fizinio ugdymo tikslais ir varybinis - negalij sporto akos kultivavimas siekiant
varybini rezultat. Pastarasis gali bti organizacinis (pradedant treniruotis ir dalyvauti
varybose vietiniu lygiu) ir elitinis (dalyvaujant varybose nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu).
Yra iskiriamos keturios taikomosios fizins veiklos (TFV) kaip mokslo krypties
centrins idjos:
1. psichomotorini problem ekologins sistemos;
2. fizin veikla;
3. aptarnavimo veikla;
4. negalij galinimas.
Jas atskirai aptariant galima suvokti taikomosios fizins veiklos mokslo krypties labai
plai, bet struktrizuot ini ir mokslini tyrim apimt bei jo skirtumus nuo kit
mokslo krypi.
Pagrindins taikomosios fizins veiklos mokslo ir studij krypt takojanios teorijos:
1. Asmens saviraikos teorija. Saviraikos teorija remiasi TFV mokslas ir praktika,
pripastant, kad paslaugas negaliesiems reikia teikti laikantis hierarchins tvarkos.
Norint pasiekti negali moni savigarbos lyg turi bti patenkinti emiau esantys
trkumo poreikiai.
2. Asmens visaverio funkcionavimo teorija. Kiekvienas individas turi ideal savj A
ir real/tikr savj A, kurie tuo maiau tarp savs skiriasi, kuo aktyviau asmuo gyvena,
t. y. visavertikiau funkcionuoja. Individas nesmoningai siekia realaus ir idealaus savojo
A sutapimo. Asmens visaverio funkcionavimo teorijos inios yra plaiai taikomos
TFV srityje, nes ia susiduriama su negaliais vaikais, kuri realaus ir sivaizduojamo A
skirtumai labai dideli, o ikreipimo ir atmetimo apsauginiai mechanizmai labai pastebimi.
3. Ekologin arba lauko teorija. Ekologins teorijos esmin idja yra individo ir jo
fizins bei socialins aplinkos tarpusavio ryi sistemos (ekosistemos) pokyiai, kurie gali
vykti kintant visoms ekosistem sudaranioms grandims, bet ne tik individui.
4. Normalizacijos teorija. Normalizacijos svoka reikia vyksm, kurio metu negaliems
asmenims sudaromos tinkamiausios ir labiausiai sveikj gyvenim, mokymsi ir darb
atitinkanios slygos. i teorija nenagrinja klausim, susijusi, kaip kartais klaidingai
manoma, su siekiu negalius mones padaryti ,,normaliais. Ji analizuoja vairias idjas ir
teorinius poirius, kaip galij aplink padaryti prieinam negaliesiems ir kaip jiems
suteikti tokias paias, normalias (pagal alies kultros ir ekonomikos lyg) galimybes
visose gyvenimo srityse.
5. Socialin painimo teorija. Teorijos esm sudaro idja, kad mogaus funkcionavimo
visuomenje fenomenas geriausia gali bti paintas ir paaikintas trij vienas nuo
kito priklausani ir vienas kit veikiani veiksni pagrindu. Asmenika mogaus
socialinio gyvenimo esm gali bti atskleista vertinant asmens elgesio, painimo kaip
psichologinio veiksnio ir jo aplinkoje vykstani vyki tarpusavio ryi savitumus.
6. Asmens veiksmingumo teorija. Paties asmens suvoktas savo veiksmingumas yra
specifin pasitikjimo savimi forma, pasireikianti savo galimybi vertinimu esant
NEGALIJ KNO KULTRA
369
konkreiai situacijai, t.y. asmens nuomon apie tai, ar jis pats galt atlikti vien ar kit
konkret veiksm.
7. Asmens apsisprendimo (nusistatymo) teorija. Asmens apsisprendimo teorijoje
teigiama, kad nuo paties asmens suvoktos gyvenimo vyki kontrols pobdio, artimai
susijusio su motyvacijos vyksmu, priklauso numatyt gyvenimo tiksl gyvendinimas ir
asmens psichologin gerov.
8. galinimo teorija. galinimo teorija nagrinja ir pagrindia nuostatas, kuri pagrindu
socialinms maumoms arba nedidelms socialinms grupms priklausantiems
asmenims sudaromos slygos patiems apsisprsti dl aplinkini jiems teikiamos
pagalbos, j gyvenimo iorins kontrols ir vadovavimo bei asmenins atsakomybs u
savo veikl. galinimas suprantamas kaip vyksmas ir kaip atitinkama veikla, kuri asmeniui
suteikia gali valdyti savo gyvenim, ugdyti gyvenime reikalingus bendruosius gdius,
naudotis itekliais ir lomis, jausti atsakomyb u save, kitus ir savo aplink bei gyti
lygiavert kitiems asmenims tak visuomenje.
Negalij fizinis ugdymas yra labai veiksminga j socialins integracijos prielaida.
Taiau tinkamai pedagoginiu, psichologiniu ir organizaciniu poiriu taikomas
integruotas fizinis ugdymas, kai kno kultros pamokoje kartu dalyvauja gals ir
negals mokiniai, jau yra ne tik prielaida, bet tiesioginis abipuss socialins integracijos
vyksmas. Integruotos kno kultros pamokose, susidarant vairioms fizins ir emocins
tampos situacijoms, gals ir negals moksleiviai, padedami pedagogo, tarpusavyje
tiesiogiai bendrauja, derina ir vertina savo elges, analizuoja nepageidaujam emocij
apraikas, keiia savo poir vieni kitus ir gyja nauj, neprast socialinio bendravimo
gdi. iam integruoto fizinio ugdymo procesui turi vadovauti ar j koreguoti speciali
ini ir gdi gijs specialistas. Svarbu suvokti, kad fizin veikla turi bti pritaikyta prie
kiekvieno negalaus moksleivio poreikio, negalusis neturi prisitaikyti prie veiklos.
Negalij fizinis ugdymas apima visas negali vaik raidos sritis: kognityvin,
emocin ir psichomotorin. Jo iskirtinumas yra tai, kad pagrindinis dmesys ia yra
skiriamas ini kaupimui ir gdi krimui per psichomotorin srit. inios ir gdiai
gali bti perkeliami kit mokymosi bei laisvalaikio veikl. Jau nebra abejoni, kad
fizin veikla teigiamai veikia kdiki, jaunuoli ir suaugusij raid. Apibendrinant
mogaus raid apimani komponent fizini, judamj, fizinio pajgumo ir
aidimo psichomotorin reikm sietina su patyrimo danumu ir treniravimo daniu
daugelyje specifini srii. Tinkama yra visa veikla: refleksiniai judesiai, elementars
judesiai, skaitant laikysenos kontrol, pagrindiniai judesiai, tokie kaip, jimas, bgimas,
ropojimas ir kiti stambiosios motorikos judesiai, kultrikai nulemti judesiai, skaitant ir
specifinius sportinius judesius, fizinis pajgumas, okis, aidimas. Specialistai gali padti
negaliesiems gyti gdi kiekvienoje i i srii. Kaip ir galieji, taip ir negalieji vaikai
turi imokti gerai atrodyti, taisyklingai judti, ilaikyti judesi lyg ir gebti dalyvauti
vairioje veikloje, pagal j potencialias galimybes. Visas psichomotorini gebjim lygis
suteikia galimyb negaliesiems gyventi prast gyvenim. Vaik savivert veikia j raid.
Pvz., nuo to, kaip vaikas bus priimtas savo bendraami grupje, labai priklausys nuo jo
imokt veiksm. Todl fizinis ugdymas turi daryti tik teigiam tak skmingai vaik
raidai ir teigiamai savivertei. Fizinis ugdymas padeda vaikams skmingai bendrauti su
aplinkiniais, formuoti moralines nuostatas, kurios yra priimtinos visuomenei. Tai yra puiki
galimyb bendrauti vairioje aplinkoje ir gali padti tiek sveikiesiems, tiek negaliesiems
priimti asmeninius moni skirtumus.
Taikomojo fizinio ugdymo programoms yra keliami ie tikslai ir udaviniai:
1. takoti sveikatos bkl:
paalinti sveikatos sutrikim,
stabilizuoti sveikatos sutrikim ir ivengti sveikatos pablogjimo,
sumainti sveikatos sutrikimo simptomus,
sudaryti slygas asmens adaptacijai
grdinti organizm,
reguliuoti sveiko gyvenimo proius.
2. Ugdyti:
judjimo ir kit motorini gdi sisavinim,
motorin raid,
specialius sporto gdius,
kno pusiausvyros ilaikym,
fizin itverm,
vairi sporto ak veiksmus,
teikti teorines inias,
skatinti fizikai judti.
3. Socialiai ugdyti:
vertinti save ir kitus,
painti save ir kitus,
pripainti save kolektyvo nariu,
identifikuoti save,
sudaryti tinkamas gyvenimo ir ugdymo slygas.
4. Psichologikai ugdyti:
gerinti psichologines funkcijas ir slygas,
pakeisti elges ir veiklas,
teigiamus jausmus, savs ir savo poreiki suvokim,
motyvacij.
vardinkite taikomosios fizins veiklos svok ir j ianalizuokite.
Kokios pagrindins taikomosios fizins veiklos sritys?
Iskirkite taikomosios fizins veiklos (TFV) kaip mokslo krypties centrins idjas ir
pakomentuokite kaip Js jas suvokiate.
Ivardinkite pagrindins taikomosios fizins veiklos mokslo ir studij krypt
takojanias teorijas.
NEGALIJ KNO KULTRA
371
Pateikite pavyzdi, kuriomis teorijomis Js galite vadovautis savo esamame ar

bsimame darbe.
Literatra
Adomaitien, R., Augustinaityt-Jurikonien, G., Mikelkeviit, J., Morknien, A., Ostaseviien, V.,
Samsonien, L., Skuas, K. (2003). Taikomoji negalij fizin veikla. Kaunas.
Adomaitien, R., Ostaseviien, V., Skua, K.; Porien, J. (2007). Pedagog kvalifikacijos klimas darbui su vairias
negalias turiniais mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose. Pedagog kvalifikacijos klimo centras, Kaunas.
Galkien, A. (2006). Mokini, turini specialij poreiki, ikiai integruoto ugdymo paradigmai Lietuvoje.
Pedagogika: mokslo darbai. Nr. 84, p. 146 152.
Sherrill, C. (2007). Adapted physical activity, recreation and sport: Crossdisciplinary and lifespan (7th ed.). Boston,
MA: McGraw-Hill Higher Education.
12.2.
Kno kultros specifika dirbant su negaliaisiais

Prie aptariant kno kultros specifik, dirbant su negaliais moksleiviais, trumpai
pateiksime negalios apibrim ir negalios tipus.
Negalia yra fizinis arba protinis sutrikimas, kuris apriboja ar pakenkia esminms
gyvybinms funkcijoms (klausai, regai, kalbjimui, judjimui), rpinimuisi savimi,
tobuljimui, ar darbui, atimantis, sumainantis ar apribojantis asmens galimyb
usiimti kasdiene veikla ir jaustis pilnaveriu visuomens nariu. Nagrinjant negali
trukms aspektu galima iskirti gimta negali (bkl, pasireikianti gimimo metu) ir
gyta negali (bkl, isivysiusi po gimdymo). Pagal sunkumo laipsn negalia gali bti
lengva (minimaliai sutrikdo kasdien veikl), vidutin (kasdien veikla bei funkcijos
sutrikdomos tam tikru mastu) ir sunki (mogus yra neveiksmingas, negalios paprastai
bna kompleksins).
Fizin negalia tai fiziniai ir judjimo sutrikimai, kurie gali bti labai vairios kilms
ir sukeliantys skirtingas pasekmes (pvz., nugaros smegen paeidimai, cerebrinis
paralyius, galni amputacija, sunki isetin skleroz, raumen distrofijos, dizmelijos
ir t.t.). Vieni j paveldimi, kiti gyjami dl traum ar persirgt lig. Ne visi fiziniai ir
judjimo sutrikimai sukelia tokias pasekmes, dl kuri asmeniui btina speciali pagalba.
Siloma labiau atsivelgti tuos sutrikimus, dl kuri asmuo turi speciali poreiki, kurie
trukdo dalyvauti fizinje ar rekreacinje veikloje prastinmis slygomis (Adomaitien ir
kt., 2003).
Sensorin negalia - tai aklumas, kurtumas, kalbos sutrikimas. Regos sutrikimai tai regimj poji ir suvokim sutrikimai, kurie trukdo normaliai raidai, mokymuisi,
orientavimuisi erdvje, savarankikam gyvenimui. Nustatomi matuojant regjimo
atrum ir akiplot. Klausos sutrikimai - tai slygikai nuolatinai pastebimi, trukdantys
bendrauti girdimojo jutimo ir suvokimo nesklandumai, kurie nustatomi matuojant
absoliuios poji slenksius (audiometrija) - klausos tyrinjimas (atrumo nustatymas).
Kalbos ir komunikacijos sutrikimai - tai yms slygikai nuolatiniai bendravimo,

kalbjimo ir kalbos nukrypimai nuo prast bendravimo bei kalbjimo norm
(Adomaitien ir kt., 2003).
Protin negalia ar intelekto sutrikimai - tai protini gebjim nuo normos
nukrypimas, sukeliantis elgesio, emocij bei socialinio prisitaikymo problem. Intelekto
sutrikimai skirstomi neym, vidutin, ym ir labai ym. Intelekto sutrikimai
nustatomi vertinant vaik iki 18 met intelekto koeficient bei intelekto funkcionavim
atitinkamuose taikomj gdi srityse (pvz., bendravimas, apsitarnavimas, gyvenimas
namuose, socialiniai gdiai visuomeniniame gyvenime ir t.t.) (Adomaitien ir kt., 2003).
Daugelis vaik su negalia dalyvaudami aidimuose patiria tam tikrus suvarymus, kai
tuo tarpu j bendraamiai mgaujasi fizine veikla pamok metu. Todl fizins veiklos
specialistai turt keisti savo tradicinius veiklos metodus ir mokymo stili, ranga, ir aplink,
prisitaikant prie vaik su negalia poreiki. Visi pritaikymai yra rankis skirtas individualizuoti
kno kultros (fizins veiklos) pamok (usimim) vaikams, pasiymintiems skirtingais
gebjimo lygiais. Kiekvienoje klasje (grupje), galima atrasti vaikus, pasiyminius
skirtingais fizini gebjim lygiais, nepriklausomai nuo to ar jie yra galieji ar negalieji.
Vadinasi, fizins veiklos pritaikymo strategijos neturi bti naudojamos iimtinai tik vaikams
su negalia, jos gali bti tinkamos ir silpnesns sveikatos galiesiems vaikams.
Prietais ir rangos modifikacijos. Modifikuojant specifines vairiems aidimams
skirtas priemones ar prietaisus, aidimas gali bti organizuojamas taip, kad tuo paiu
metu grupje gali aisti skirting gebjim vaikai. Pavyzdiui, mokantis krepinio
gdi galima panaudoti balion, kad sultt aidimo tempas, ar galima naudoti
maesn ar didesn kamuol, spalving kamuol ar kamuol su skambuiais viduje, lengv
ar sunk kamuol, minkt kamuol ir t.t. priklausomai nuo individuali vaiko su negalia
savybi ir veiklos udavini.
Keletas bd kaip pritaikyti fizins veiklos priemones ir prietaisus, maksimalizuojant
vaik su negalia skming dalyvavim fizinje veikloje:
pagalbins priemons daikto manipuliavimui, pvz., pirtin su lipdukiniais dirais,
kad negalusis ilaikyt raket;
technologiniai renginiai, padedantys valdyti sporto priemones jungiklio pagalba,
pvz., kamuoliuko stmimas boccia aidime;
negalij veimliai ar ortopediniai prietaisai, kuriuos vaikai su negalia naudoja
kasdieninje veikloje. Jie gali bti suprojektuoti sportinei veiklai, pvz., sdimos
slids, triraiai.
Taisykli ar uduoties pakeitimas. Taisykls turi bti modifikuojamos (pritaikytos)
taip, kad negalieji bt skatinami tapti pilnaveriais savo komandos nariais. Jos gali bti
atliekamos ir adaptuojant tam tikras uduotis ar gdius, kurie bus reikalingi aidime.
Inkliuzin kno kultra nereikia, kad visi vaikai turi atlikti t pai veikl tuo paiu metu.
Kiekviena uduotis gali bti vykdoma skirtingai ir skirtinguose sunkumo lygmenyse.
Mokomosios instrukcijos. Kno kultros mokytojas pirmiausia turi nustatyti
mokomosios instrukcijos metod. Nuo informacijos pateikimo ir gdi mokymo bd
priklauso mokymosi apimtis ir kokyb. Mokomosios instrukcijos apima du aspektus -
NEGALIJ KNO KULTRA
373
mokomj stili ir komunikacijos stili. Kai kurie vaikai su negalia geriau atsako tiesiogines
instrukcijas ar komandas, nurodant k tiksliai reiks daryti, tuo tarpu kai kiti geba suvokti
uduoties interpretacijas ir vykdyti kompleksin uduot savarankikai. Kno kultros
mokytojas gali sporto sal ar aidim aiktel padalinti maesnius vienetus (stoteles),
kur kiekvienas plotas skirtas mokiniui mokytis, atlikti specifinius gdius ar sportin
veikl. Tokiu bdu galima uduoties instrukcijas perduoti individualiai ar maoms
grupms, priklausomai nuo veiklos tipo bei negali vaik gebjim sukaupti dmes
uduoties aikinim. Vaikams, turintiems jutimines negalias (pvz., regjimo ar klausos
sutrikimai), itin svarbus mokytojo bendravimo stilius pateikiant uduoties instrukcijas.
Galima naudoti odines instrukcijas ir paaikinimus, demonstravim ir fizin raginim ir/
ar manipuliacij kno dalimis. odin instrukcija turi bti aiki ir konkreti, pabrianti tik
paias svarbiausias uduoties uuominas (replikas). Po uduoties paaikinimo, reikt
patikrinti ar negalusis suprato uduot ir jei btina, j pakartoti, kad visi vaikai gali
igirst. Jei yra klasje yra sutrikusios klausos vaik, mokytojui reikia stovti veidu juos,
kad ie vaikai galt matyti mokytojo lpas arba mokytojas turt vartoti gest kalb.
Bendraami nuorodos ir globa. Vyresnij pagalba yra puikus bdas negaliems
vaikams suteikti tam tikrus vaidmen modelius. Tradicikai toki pagalb daniausiai suteikia
taikomosios fizins veiklos specialistai, socialiniai darbuotojai ar suaug savanoriai. Taiau
suaugusio buvimas gali varyti socialines sveikas tarp negali vaik ir j bendraami.
Bendraami uduoties parodymas (demonstravimas) yra ypa veiksminga instrukcijos
forma sutrikusio intelekto vaikams. iuo atveju, negalusis dirba poroje su galiu vaiku.
Aplinkos pritaikymas. Fizins veiklos aplinka turi bti pritaikyta atsivelgiant
negalaus moksleivio poreikius, pvz., rengti pandusai ar keltuvu negalij veimlio
vartotojams, nenaudojam prietais paalinimas siekiu utikrinti saugum sutrikusios
regos vaikams ir t.t. Aplinkos pritaikymas gali bti siejamas ir su specifiniu aidimu, pvz.,
sumainti ar padidinti veiklos viet, nuleisti arba pakelti tinkl ar krep. Lytjimo enklai
gali padti sutrikusios regos vaikams.
Kno kultros ypatumai regos negaliesiems
Daugelis tyrim rodo, kad regos negali turintys vaikai pasiymi emu fiziniu
pajgumu. Daugelis motorini gdi jiems susiformuoja pavluotai, prasta tiek
statin, tiek dinamin pusiausvyra, sutriks jimas, judjimas. Tyrimai rodo, kad kartais
pusiausvyra yra prastesn dalin aklum turini nevisikai akl, kurie gali pasitikti
tik raumeniniu ar proprioreceptiniu atsakomuoju ryiu pusiausvyrai ilaikyti. Tyrjai
daniausiai atkreipia dmes, kad ne genetini veiksni nulemtas negalumas riboja
judjimo galimybes, bet daniausiai tai susij su tv ar kit aplinkini moni perdta
globa, nedrsinaniu poiriu negalj. Todl jiems nra susiformavs poreikis judti.
Visikai akliems nuo gimimo asmenims yra sunku suvokti judesi struktr, pat judesio
model, kur reikia atlikti vienu ar kitu specifiniu atveju. Sutrikusios regos vaikai atsilieka
ir vikrumu, judesi greiiu bei tikslumu, itverme ir jga.
Kno kultros pratyb pradioje pirmiausia reikia sitikinti, kad regos negali turintis
vaikas yra ne tik susipains su aplinka, kurioje yra (sporto prietaisai, priemons, kampai,
laiptai ir t.t.), bet ir gali saugiai judti toje aplinkoje. Be to, ie vaikai turi inoti, kur yra
persirengimo kambarys, tualetas, duas, sportins veiklos zonos, kaip atsidaro durys,
ar yra spynos, uraktai, kodai ir t.t. Fizins veiklos metu reikia naudoti ger apvietim,
dideles, rykias vaizdines priemones, o sporto prietaisai turt spalviniai stipriai
kontrastuoti su sien ar grind spalva, kad bt aikiau matomi iek tiek matantiems
vaikams kno kultros pratyb metu mokytojas gali naudoti plojim, trepsjim,
vilpuk, kitus garsinius signalus ir komandas. Reikt stengtis naudoti tuos paius
odius ar garsus vienam ar kitam veiksmui atlikti, kalbti ar duoti signal bnant tiesiai
prieais ar tiesiai u regos sutrikimus turinio vaiko. i vaik grupei taip gali bti taikomi
taktiliniai bei kinestetiniai mokymo bdai, pavyzdiui vaikas gali liesti mokytoj.
Regos negal turintys vaikai pasiymi ir ydinga laikysena (susikaustymas, tampa
virutinje kno dalyje, apvals peiai, pasilenk pirmyn, siekiant uiuopti prieais
esanius daiktus, danai stebimas lingavimas atgal, kad apsaugot galv). Virutins
kno dalies tampa sukaustyti rank judesiai per peties snar, sutrumpj krtins
raumenys parodo, kad asmuo nra pakankamai utikrintas apatins kno dalies judesiais
ir, kad nra pakankama ios kno dalies bei juosmeninio korseto raumenyno jga bei
mobilumas, maai rotacini judesi juosmeninje stuburo dalyje. Visa tai persiduoda
virutin kno dal, atsirandania raumen tampa bei mobilumo majimu stengiantis
ilaikyti kno pusiausvyr. Taigi, reikt programoje naudoti btent tokius pratimus,
kurie stiprint silpnus raumenis bei itempt sutrumpjusius ir temptus. Reikt
apmokyti ir atlikti atpalaiduojanius tiek statinius tiek dinaminius pratimus.
Sutrikusios regos vaik bgimas ir metimas yra apsunktas dl sutrikusio ar
nepakankamai gero kno sivaizdavimo ir suvokimo. Todl reikt leisti akliesiems liesti
metaniojo ar bganiojo rankas bei kojas, bgti mokinti leidiant jam bgti tarp dviej
bganij, odiu komentuoti veiksmus, kuriuos norima, kad negalusis atlikt bei
padti jam atlikti judesius manualini nukreipiant reikiamas kno dalis judesiui. Kartais
dl sutrikusio savo kno suvokimas, pirmiausia prie atliekant pratimus, reikt atlikti
veiksmus, kurie reikalauja atskir kno dali atpainimo, atskir kno dali tarpusavio
sryio, atskyrimo vien kno dali nuo kit.
Vaikams, turintiems regos negali btina treniruotis ir atlikti nesudtingus jg bei
itverm ugdanius pratimus. Jg galima ugdyti nesudtingais pratimais atliekant
stmim, tempim, klim. Tai galt bti izometriniai pratimai, svorio klimas
(pradioje imokstant pai pratimo atlikimo technik, o po to atliekant pratim su
svoriu kamtiniu kamuoliu, svarmenimis), lipimas gimnastikos sienele, lipimas virve.
Svarbu nepamirti, kad dideli svori klimas yra pavojingas vaikams sergantiems
glaukoma, nes toks pratimas gali padidinti spaudim akies obuolyje. Pagrindiniai
itverm ugdantys pratimai, kuriuos skmingai gali atlikti regos negalieji: bgimas,
uoliukai vietoje, laipiojimas ant suoliuko ar laipteli.
Kno kultros ypatumai klausos negaliesiems
Klausos negali turintys vaikai pasiymi statins ir dinamins pusiausvyros sutrikimais,
judesi koordinacija, maesniu greiiu ir jga dalinai dl socialins atstumties. Kurtieji turi
NEGALIJ KNO KULTRA
375
sunkum atliekant net ir paprastas psichomorines uduotis, einant pirmyn kulnas prie
pirt ant buomo, okinjant ir plojant, reaguojant signal. enkl. Kalbant apie kurtumo
negali turini asmen raumen jg bei itverm, tyrimai yra prietaringi, taiau
daugelis tyrj sutinka, kad i ypatybi pasireikimas tiesiogiai priklauso nuo tikslinio
treniruotumo ir niekaip tiesiogiai nesusijs su kurtumu, todl kurtieji gali pasiekti t pai
jgos ir itverms rezultat kaip ir galieji, jeigu tik yra pakankamas motyvacijos lygis.
Klausos negalieji dalinai arba visai negirdi, todl pirmiausia duodant jiems nurodymus
reikt remtis j rega. Reikt naudoti vizualines priemones: uraus ant lentos, skaidres, video juostas, veidrodius. Daugel nurodym stengtis parodyti rankomis gest kalba, o taip
pat drsinti juos naudoti ilikusias klausos galimybes. Danai vaikai su klausos sutrikimais
link sirgti aus infekcijomis, todl reikt vengti tokios treniruots aplinkos, kur yra dideli
temperatros pokyiai, drgm, dulks. Taip pat danai ie negalieji turi nuolatin spengim
ausyse (tinnitus), todl treniruoi metu reikt vengti per didelio garso, triukmo.
iems vaikams reikalingi fizines ypatybes (jg, itverm, lankstum) lavinantys fizins
veiklos usimimai. Tiek statin tiek dinamin pusiausvyra yra sutrikusi vaikams turintiems
vidins ausies komplikacij. Todl reikt vengti pratim ant aukt prietais (aukto
buomo, virvs, koptli) ir judri pratim, kuriuose kiti knai juda atsitiktine tvarka.
Vaikams turintiems nepakankam pusiausvyr tikslingiausia atlikti j gerinanius pratimus.
Net jei pusiausvyros centrai yra negrtamai paeisti, pusiausvyra gali bti pagerinta
tobulinant igryninant kitus pojius (ypa kinestetinius ir vizualinius). Paprasti saugs
pusiausvyros pratimai ant ems gali bti atliekami su atrama arba be jos ant minktos,
velnios dangos. iems vaikams reikt vengti pratim ant aukto buomo, sienels,
virvs. Taip pat nepatartini pratimai, kuriuose reikia atlikti daug sukini. Paprasti uoliukai,
spyruokliuojantys judesiai puikiai vysto pusiausvyr ir koordinacij. Reikia nepamirti, kad
visus nurodymus reikia pasakyti prie atliekant pratim, nes okinjant ar spyruokliuojant
vaikas nematys ir negals suprast jam duodam uduoi ar nurodym.
Kno kultros ypatumai fizikai negaliems
Labai sunku apibendrinti kno kultros ar kitos fizins/sportins veiklos organizavimo
ypatumus fizin negal turintiems vaikams, nes kaip minjome, negalios labai skiriasi,
todl ir parenkama veikla gali bti labai vairi. Pateikiame kelis bendrus metodinius
nurodymus kno kultros pamokos organizavimui:
Fizini pratim pritaikymas turi bti pratim krybikas ir visuomet akcentuoti tai,
k negalus vaikas geba ir nori atlikti.
Nerekomenduojama jokia fizin veikla, kuri sukelia didiul tamp, pervargim.
Naudojami prietaisai, rankiai turt bti adaptuoti negaliesiems vaikams,
atsivelgiant j gebjimus ir poreikius.
Integruotos kno kultros metu pratim tempus turi bti priderintas prie
negalij gebjim.
Kno kultros pamokos metu galima leisti negaliems vaikams patiems kurti
pratimus, ranki panaudojimo bdus, judjimo kelius, patiems rasti sveikas
vienas su kitu ar galiais grups nariais. J iniciatyv ir krybikum reikt skatinti.
Kita vertus, vaikams reikt pagal j fizines galimybes stengtis ugdyti maksimaliai
technikai teisingus judesius, taisykling laikysen, ranki pamim, nes jie
danai mieliau naudojasi jiems prastais lengvesniais bdais, kurie ne visuomet
yra biomechanikai taisyklingi.
Kno kultros pamokos metu tempimo pratimus, kurie ne tik utikrina tam tikr
fizini pratim atlikim, bet ir padeda kasdieniam negaliojo funkcionavimui.
Jeigu fizikai negalus vaikas neturi pakankamos liemens kontrols, reikt
kno kultros pamokos metu j stiprinti, o atliekant manipuliacijas rankomis su
rankiais, utikrinti papildom liemens kontrol vimlyje, kad negalus vaikas
sukoncentruot dmes pratimo atlikim ir neeikvot energijos liemens kontrolei.
Daug pratim fizikai negals vaikai gali atlikti ant grind tai gali bti ir jgos, ir
tempimo, ir atsipalaidavimo pratimai.
Svarbs yra itverms, psichomotorins reakcijos, koordinacijos, pusiausvyros ugdymo pratimai, nes visos ios savybs fizin negali turintiems vaikams labai susilpnja.
Kno kultros ypatumai sutrikusio intelekto asmenims

Sutrikusio intelekto vaik fizinis ugdymas reikalauja grietos struktros, tikslumo ir
vertinimo. Kno kultros mokytojui, treneriui ugdant protins negalios vaikus yra tam
tikri reikalavimai (bendra metodika, tikslai, informacija), kurie yra labai svarbs. Kadangi
i vaik bendravimas yra ypa sudtingas ne tik dl psichikos reikini sutrikim,
bet ir dl neiugdytos valios, jausm, paeist judesi, vis pirma labai svarbu, kad
pedagogas, be bendrj reikalavim tokiems vaikams individualizuot metodus ir
priemones kiekvienam vaikui atskirai pagal jo poreikius. Labiau turi bti atsivelgiama
vaiko vystymosi nei chronologin ami, todl, kad vystymosi amius apibudina
bendr vaiko funkcionavim, o chronologinis tik nurodo biologin ami. Sutrikusio
intelekto vaik fizins bkl ir motorikos gdiai atsilieka lyginant su prastos raidos
vaikais, o su amiumi skirtumas didja, todl fizinio ugdymo ir motorinio aktyvumo
programa turi bti individualiai parengta pagal kiekvieno vaiko raidos lyg. i vaik
kardiorespiratorin itverm yra silpna, jie greit pavargsta, todl kno kultros pamoka
turi bti sudaryta nuolat keiiant didesns itverms reikalaujant krv su ltesnio tempo
pratimais (greitas - ltas - greitas - ltas). Galvojant apie i vaik savarankik gyvenim
po mokyklos, reikia numatyti, kad jie realiai usiims tokia rekreacine fizine veikla, kuri
nereikalaus mstymo ir smoningo planavimo, todl reikia stengtis, kad treniruoi
metu iugdyti gdiai galt bti savarankikai ir noriai naudojami u mokyklos rib.
Sutrikusio intelekto vaikai geriausiai atlieka konkreias nesudtingas veiklas.
Sudtingumas ir abstraktumas juos glumina. Geriausiai jie sisavina veikl tiesiog j
atlikdami. Todl reikia stengtis supaprastinti uduotis, atlikti tik vien ar du naujus pratimus
kno kultros metu. Nekeiskite veiklos pobdio vienos pamokos metu. Kno kultros
mokytojas pats turi demonstruoti pratim, komentuoti j odiu ir padti vaikui atlikti j t.y.
naudotis multisensorin metod. Net ir imokt pratim ir jau manomai suformuot gd
reikia kartoti kit pamok, po savaits, po mnesio, po puss met ir taip toliau. Sutrikusio
intelekto asmenims priklausomai nuo j sutrikimo laipsnio gdiai greit prarandami. Taip
NEGALIJ KNO KULTRA
377
pat btinai pakartokite tas paias veiklas keisdami aplinkybes (fizins veiklos vieta, laikas,
kita muzika, kamuolio dydis, kietumas, spalva). Pabandykit priartinti veikl prie natrali,
prast slyg. iems vaikams yra sunkiai suvokiamas prieasties-rezultato ryys, saugumo
prielaidos jiems nesuprantamos (nebk - nukrisi, neok - paslysi).
Dl ribot atminties ir dmesio sukaupimo galimybi sutrikusio intelekto vaikams
reikt parinkti ne daug taisykli reikalaujanias veiklas. Uduotis formuluoti reikt
trumpam periodui. Grups, kuriose yra integruoti sutrikusio intelekto vaikai, turi bti
nedidels, o norint, kad susidaryt gdis reikia nuolat kartoti t pai veikl. Ilaukite
atsako uduot, sutrikusio intelekto vaikai ypa vidutinio ir sunkaus protinio atsilikimo,
uduotis atlieka udels. Naudokite rykius stimulus ryks rankiai, priemons,
apdovanojimai. Sutrikusio intelekto vaik kalba yra skurdi, todl ir kno kultros
mokytojas turt naudoti paprastus, aikius odius, kuo dagiau rodant veiksmus.
Stenkits imokinti nauj odi ir vaikus, bet neverskite j mokytis. Danai sutrikusio
intelekto vaikai yra nusivyl, neadekvaiai save sivaizduoja.
Nereikia pamirti, kad sutrikusio intelekto asmen pagrindiniai poreikiai yra tokie
patys kaip ir galij, todl reikt ugdyti vaikus naudojantis iems vaikams pritaikytomis
ugdymo metodikomis, taiau remtis visomis raidos sritimis - psichomotorine, socialine,
profesinio bei akademinio ugdymo. Sutrikusio intelekto vaik raidai lemiam reikm
turi ankstyvoji intervencija, t.y iki 5 met. Kuo anksiau pradedamas psichomotorinis
ugdymas tuo maiau galime sulaukti antrini neigiam pokyi - ydingos laikysenos,
nepakankamo fizinio ir motorinio isivystymo.
Lengvo intelekto sutrikimo vaik psichomotorin raida skiriasi nuo galij
silpnesniu bendru fiziniu pasirengimu, antsvoriu, j pusiausvyra, vikrumas, kiti
motoriniai gdiai ymiai atsilieka nuo gali bendraami. iems vaikams reikia
didels pratim, fizini pratyb vairovs, kad kiekvienas galt atlikti uduotis pagal
savo individuali gebjim lyg. Rekomenduojama taikyti visos paros subalansuot
vaiko mitybos ir fizinio aktyvumo rim, todl yra btinas mokytoj, treneri,
tv nuolatinis bendradarbiavimas. Lengvo intelekto sutrikimo vaikai gali imokti
pakankamai socialumo ir bendravimo gdi, todl labai naudingos yra pratybos
grupje. Rengiant usimim program lengvo intelekto sutikimo vaikams, reikia
nepamirti, kad ie vaikai labiau yra panas galius asmenis nei skiriasi nuo j, todl
reikt akcentuoti j gebjimus, bet ne negali.
Vidutinio intelekto sutrikimo vaik tokios fizins ypatybs kaip statin, dinamin
jga, greitis, itverm yra maiau ilavintos nei turini lengv intelekto sutrikim.
Taiau lankstumas yra panaus. Taip pat ir antsvoris turi tendencij didti lyginant
su lengvesnio atsilikimo vaikais. Statin bei dinamin pusiausvyra, kno suvokimas,
bendras judrumas, metimo, gaudymo, traukimo gebjimai yra prastesni. ie vaikai
gali isiugdyti bazinius bendravimo gdius, todl reikia skatinti kalbti, vardinti
pratimus, kryptis, emocijas, daiktus ir veiksmus. Nurodymus kno kultros mokytojas
turi duoti aikius, vienareikmius. Danai nepasisekimas veikloje iems vaikams sukelia
agresij, lengvo streso metu jiems reikalinga pagalba, todl reikia vengti per sunkios
veiklos, stebti vaiko emocijas, nukreipti jo dmes nuo nepasisekimo.
1. Apibdinkite fizins veiklos pritaikymo pagrindinius principus.
2. Kokioms klausos negalij fizinms ypatybms ugdyti reikt skirti daugiausia
dmesio?
3. vardinkite kno kultros ypatumus sutrikusios regos vaikams.
4. Inagrinkite sutrikusio intelekto kno kultros ypatumus.
5. Naudodamiesi pateikta mediaga sudarykite mokomosios aplinkos plan fizins,
regos ir klausos negalias bei intelekto sutrikimus turintiems vaikams.
Literatra
Adomaitien, R., Ostaseviien, V., Skuas, K., Porien, J. (2007). Pedagog kvalifikacijos klimas darbui su vairias
negalias turiniais mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose. Pedagog kvalifikacijos klimo centras, Kaunas.
Aleksandras, A., Papievien, V., Venclovait, L., Peinas, E. (2008). Negalij lygum ir kaln slidinjimo teorija ir
mokymo metodika. Kaunas.
Emeljenovas, A. ir kt. (2014). Kno kultra. Vadovlis. Kaunas.
Mikelkeviit, J. (2003). Sutrikusio intelekto ir psichikos negalij taikomoji fizin veikla. Vadovlyje R.
Adomaitien sud. Taikomoji negalij fizin veikla. Kaunas, LKKA.
Navardauskien, L., Rklaitien, D. (2008). Negalij okio teorija, metodika ir organizavimas. Kaunas.
Rklaitien, D., Navardauskien, L. (2008). Negalij bendrosios ir ritmins gimnastikos teorija, metodika ir
organizavimas. Kaunas.
Sherrill, C. (2007). Adapted physical activity, recreation and sport: Crossdisciplinary and lifespan (6th ed.). Boston,
MA: McGraw-Hill Higher Education.
Skuas, K., Vozbutas, S. (2008). Veimli krepinio ir negalij plaukimo teorija ir metodika. Kaunas.
Venclovait, L., Alekrinskis, A., Peinas, E., Papievien, V. (2008). Negalij lygum ir kaln slidinjimo teorija ir
Volungeviius, G., Alekrinskis, A., Peinas, E. (2008) Negalij dvirai turizmo ir orientavimosi, sporto teorijos ir
12.3.
Sveikatos saugos klausimai, susij su negalij kno kultra

Sportas ir kno kultra stiprina ir aktyvuoja daugel organ ir sistem: gerja snari
paslankumas, didja judesi amplitud bei tikslumas, plaui gyvybinis tris, aerobin
ir anaerobin raumen itverm, stiprja irdies ir kraujagysli sistema, didja bendroji
organizmo itverm, treniruojama imunin sistema ir pan. Taiau sportuojaniam
vaikui neivengiamai kyla raumen, raii, sausgysli, snari ir kaul paeidimo bei
kitoki traum rizika. Esant dideliems krviams, daniausiai sualojama silpniausia vieta
struktroje. Raumenys daniausiai paeidiami toje vietoje, kur jungiasi su sausgysle,
sausgysls - toje vietoje, kur jungiasi su kaulu, raiiai - ties susijungimu su snariais, kaulai
NEGALIJ KNO KULTRA
379
skyla ploniausiose, maiausio tankio vietose ir pan. Net jei vaikai labai atsargs, net jei
mokytojui pakanka profesionalumo ir kompetencij, greiiausiai vis tiek nepavyks ivengti
sualojim sportuojant ar mikrotraum. Net sudting pratim atliekant labai technikai
ar atsargiai aidiant komandin aidim (ypa krepin, rankin ar futbol), netyia krypteli
iurnos snarys, slysteli koja, staigiai ar nekontroliuojamai suktelimas liemuo ar neatsargiai
nusileidiama po uolio.
Sualojimo prieastis gali bti netinkama treniruoi metodika, bloga sporto rengini
bkl (ypa sals ar aiktyno danga) ar netinkama sportuojaniojo avalyn. Taip pat po kurio
laiko gali irykti mikrotraum pasekms reguliariai darant pratimus, kuri poveikis yra
alojantis, perkraunant vienus kno raumenis, o kit pakankamai neapkraunant. Sualojimus
sportuojant slygikai galima apibudinti kaip sualojimus, patiriamus per kno kultros
pamokas, treniruotes, varybas. Komandinse ir kontaktinse sporto akose sualojim
ivengti, deja, nemanoma. Taiau organizuoto sporto sualojimai sudaro maesn ir lengviau
pasiduodani organizuotai profilaktikai sualojim dal. Tai daniausiai sumuimai, aizdos,
poodins kraujosruvos, reiau galvos ir galni sualojimai ar kaul liai. Jie daniausiai
vyksta, kai neapil, be pramanktos moksleiviai pradeda intensyviai bgioti, dl moksleivi
nedrausmingumo, dl per didelio moksleivi skaiiaus sporto aiktyne ar salje. Taip pat
sualojimai sportuojant dar skirstomi mius, ltinius ir pervargimo.
ms sualojimai - tai netiktai patiriami sualojimai, kuriems taikoma TLK-10
klasifikacija. Lengvas mus sualojimas, suteikus kvalifikuot pagalb ar gavus tinkam
gydym, praeina be liekamj reikini. Pavyzdiui, sausgysli, raii ar raumen
patempimas ar vienkartinis plyimas, odos ar paodio sueidimai, snari panirimas ar
net nesudtingi liai (be dislokacijos, nevisiki liai) yra pagydomi. Tai tiesiogiai priklauso
nuo patirto sualojimo sunkumo. Pagrindinis prevencini akcij ar ilgalaiki program
dmesys yra nukreiptas btent mius sualojimus, kurie patiriami staiga, netiktai.
Kartotiniai (ltiniai) sualojimai tai kelet kart pasikartojantys tie patys sualojimai sportuojant (dl gimt vaiko anatomini savybi, raidos ypatybi ar netaisyklingo
judesio atlikimo), kurie sukelia pakitimus lsteli, audini ar sistem struktroje ir gali
peraugti ltin susirgim ir tuo pat metu apriboti funkcij. Tai, pvz., kartotinis iurnos
snario panirimas, peties snario dalinis inirimas, tos paios raumen grups patempimas, raiio ar sausgysls plyimas (pavyzdiui, Achilo sausgysls, kelio snario vidinio
menisko) ir pan. iuos sualojimus moksleiviai patiria gana retai, jie bdingesni kultivuojantiems tam tikras sporto akas.
Kai kurie sualojimai patiriami persitreniravus ar pervargus, kai fizinis krvis neatitinka
vaiko fizinio pasirengimo, paeidiami metodiniai reikalavimai parenkant fizinius
pratimus ar juos atliekant. ie sualojimai pasireikia liguista savijauta, skausmais,
patinimais, udegimais, pablogja fizini pratim atlikimo technika, sumaja bendras
darbingumas.
Lietuvos Respublikos kio ministerijos pagal Kno kultros ir sporto departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybs duomenis parengtoje Lietuvos sporto objekt pltros
strategijoje 20062013 metams pabriama: alyje nepakankamai spariai daugja
sporto bazi, sporto bazi bkl prasta ir j skaiius neatitinka Lietuvos gyventoj ir
didelio meistrikumo sportinink poreiki. Ypa bloga alies plaukimo basein bkl,
jie nepritaikyti vairias negales turintiems asmenims. Sporto sali nra 185 vidurinse ir
pagrindinse mokyklose, dalyje mokykl nerengti sporto aiktynai. alyje taip pat trksta
stadion, aidim aikteli, ledo aikteli ir kit sporto statini. Apibendrinant galima
iskirti kelet faktori nusakani negalij kno kultros saugos klausimus:
Neracionalus kno kultros pamok organizavimas:
per didels grups salje ar aiktyne,
netinkamas aidim grupi sudarymas per didels ar per daug grupi,
nevienodas fizinis pajgumas,
netinkamas inventoriaus idstymas salje ar netinkamas keitimasis inventoriumi,
Kno kultros mokytojas neturi asistent - padjj
Kno kultros pamok ir pratyb metodikos trkumai:
kno kultros pamok nereguliarumas arba pastovus gydytoj atleidimas nuo
dalyvavimo kno kultroje,
neteisingas krvio paskirstymas pamok metu bei danai taikomas maksimalus krvis,
individualaus ir gerai diferencijuoto mokymo, atsivelgiant vaiko specialiuosius
poreikius stoka,
netinkama pramanktos ar fizini pratim mokymo metodika,
Skurdi mokykl materialin-technin baz:
maos ir altos sporto sals su slidia ir nelygia danga,
kieta ir nelygi stadion ir bgimo takeli danga,
blogos bkls sporto inventorius,
pai mokini netinkama apranga ir avalyn,
netinkama sporto sali ir aikteli sanitarin bkl bloga ventiliacija, drgm,
netinkama temperatra ar apvietimas, nra du ir tualet.
Saugaus elgesio taisykli paeidimai: nedrausmingumas, isiblakymas ir nedmesingumas, pedagogo nurodym nesilaikymas, neleistini veiksmai, reimo ignoravimas.
1. Nusakykite, kaip Js suprantate sveikatos saug negalij kno kultroje.
2. Kuo skiriasi ms ir kartotiniai sualojimai?
3. Kokie didiausi kno kultros pamok ir pratyb metodikos trkumai?
4. Ivardinkite saugaus elgesio taisykli paeidimus.
5. Naudodamiesi savo patirtimi (savo paties mokymosi mokykloje, darbo aplinkos
ir t.t.), apibendrinkite sveikatos saugos trkumus negalij kno kultroje ir
pateikite plan, kaip juos bt galima paalinti.
Literatra
Sveikatos mokymo ir lig prevencijos centras (2011). Mokini sualojim profilaktika. Metodins
rekomendacijos. Vilnius.
NEGALIJ KNO KULTRA
381
12.4.
Negalij elgsenos valdymo ir bendravimo pagrindai

Tinkami vartoti odiai: ,,negalusis, ,,mogus, turintis negali, ,,negalus mogus,
,,mogus su negalia. Netinkami vartoti odiai: ,,invalidas, ,,mogus, turintis invalidum,
,,mogus su nukrypimais, ,,luoas, ,,nesveikas. Taip pat reikt pabrti, kad netinkami
vartoti palyginimai: ,,sveikieji ir invalidai, ,,normals ir negalieji, ,,normals mons ir
mons, turintys negali, ,,sveikieji ir negalieji. Vietoje i palyginim rekomenduojama
vartoti ,,negalieji ir neturintys negalios asmenys, ,,neturintys negalios ir negals
mons, ,,asmenys, turintys fizin negalia ir ios negalios neturintys ir pan.
Pabriant mogaus asmenyb, o ne jo negali, rekomenduojama mog ar moni grup
vardinti ,,mons su negalia ar ,,mons, sergantys tam tikra liga, ,,mons su regjimo sutrikimais, ,,kurias mogus. Nevadinti mogaus lig ar negali pavadinimu, pvz., epileptikas,
,,daunas, kurtysis, ,,nebylys, ,,kurnebylys ir pan. Rekomenduojama nurodyti mog kaip ir
prasta (pvz., vardu ar pavarde) arba prireikus rekomenduojama vartoti ,,asmuo, turintis epilepsij, mogus, turintis klausos sutrikim. Jei reikia kalbti apie mogaus lig ar bkl, galima
paklausti paties mogaus su negalia, kaip jam paiam tinkamiausia vardinti jo bkl.
Bendraudami su mogumi, turiniu negali ar kitok sutrikim, ilikite dmesingi, rams. Priimkite mog tok, koks jis yra, priimkite asmens kitonikum ir su kiekvienu
elkits kaip su individu. Prie padedant negaliajam, visada turi bti klausiama jo, ar jam
reikalinga pagalba. Taip parodoma pagarba jo laisvei. Paprastai mons su negalia apie
savo bkl patys ino geriausiai, todl galima j pai paklausti, ar (kaip) jiems padti.
Nereikia pagalbos silyti primygtinai. Jei silymas padti nebus priimtas, nesieiskite.
Su kiekvienu mogumi, turiniu negali, kalbkite pagal jo ami (jei turite informacij apie
jo ami), o ne pagal jo ivaizd ar elges. Jei atvyko mogus su negalia, lydimas kito mogaus,
bendraukite pirmiausiai su negaliuoju. Lydinio asmens pagalbos papraykite tik tuo atveju, jei
su negaliuoju bendravimas neveiksmingas.
Su negaliu mogumi bendraukite atvirai, nesivarykite pasakyti, jeigu ko nors
nesupratote, papraykite pakartoti. Daugeliu atvej mons bus patenkinti, kai
papraysite pakartoti, kad juos igirstumte ir suprastumte. Nedarykite prielaid dl
mogaus su negalia gebjim ir nesprskite u j.
Fizinio kontakto atveju bkite atsargs. Kai kuriems negaliems asmenims rankos padeda ilaikyti pusiausvyr. Tokiais atvejais, bandydami paimti u rankos, galite sutrikdyti
negalaus mogaus pusiausvyr. moni, turini negali, pagalbins priemons (negaliojo veimliai, ramentai, vaiktyns ir pan.) yra j privaios erdvs dalis, todl nelieskite j.
Negalij elgsenos valdymo ir bendravimo pagrindai
Bendravimas su vaiku, judaniu negaliojo veimlio pagalba:
atsisskite ar pritpkite, kad js akys bt tame paiame lygmenyje, kaip ir vaiko
veimlyje. Jei tai nemanoma, stovkite truput toliau nuo veimlio, kad jam,
sdiniam veimlyje, nereikt irti sitempus;

jei susitinkate su vaiku pirm kart, paklauskite, kokios yra sdiniojo veimlyje
galimybs, tai yra ar jis gali bent kiek vaikioti;
vaikui persiklus i veimlio kd ar ant grind, veimlio nenustumkite per toli
- jis turi bti lengvai pasiekiamas.
Bendraudami su vaiku, turiniu klausos sutrikim, laikykits i patarim:
atsistokite prieais vaik pakankamai arti, kad jis matyt js veido ir lp judesius.
Kalbdami neusidenkite burnos, neatsukite nugaros, stenkits nevaikioti (kai
kalbantysis juda, sudtinga skaityti ,,i lp);
supaindinkite panekov su pokalbio tema;
palaikykite aki kontakt, irdami tiesiai vaik, su kuriuo bendraujate. Net jei
bendraujate vertjo pagalba, vis tiek kalbkite, irdami kurij;
kalbkite trumpais ir tiksliais sakiniais, ltai ir aikiai, ilaikykite natral ton ir
temp. Tarp sakini darykite pauzes;
jei vaikas su klausos sutrikimais dmiai iri js lpas, galima suprasti, kad jis
skaito i lp judesi. Tuo metu, kai jam k nors sakote, odius tarkite aikiai, bet
nepersistenkite, nes tokiu bdu ikraipysite natralius lp judesius ir bus sunku
suprasti informacij;
jeigu matote, kad vaikas nesuprato informacijos, pakartokite fraz. Jeigu nesiseka
susikalbti, odius uraykite. Naudokite vizualines priemones, pvz., dalomj
mediag, paveikslus ir kt.;
jeigu vaikas naudojasi klausos aparatu, nekalbkite labai garsiai, neaukite, nes
klausos aparatas padeda klausos sutrikim turiniam mogui priimti prasto garso
stiprumo informacij. Kalbant labai garsiai klausos aparatas gali ikraipyti odius;
papraykite, kad vaikas, turintis klausos sutrikim, priimt informacij pakartot.
Tokiu bdu sitikinsite, ar informacija buvo suprasta;
nestovkite tiesioginje viesoje (pvz., nugara saul);
perdtai negestikuliuokite;
kalbdami nevaikiokite.
Bendraudami su vaiku, turiniu regjimo sutrikim, laikykits i patarim:
Daugiau nei 80 proc. sutrikusios regos vaik gali matyti. Net visikai regos netek gali
skirti objekt, kontrus, viesos buvim ar nebuvim, viesos projekcij ir i kurios puss
i gali sklisti. Regjimo negali turintys vaikai aplinkoje orientuojasi ir informacij gauna,
lytdami aplinkoje esamus daiktus ir (arba) klausydamiesi. Jie paprastai gali gauti ir
pateikti informacij Brailio ratu -skaitymo ir raymo sistema, kuri sudaro ikils takai ir
kuriuos neregiai gali perskaityti, liesdami pirtais. Baltoji lazdel skirta akliems monms,
kad ja naudodamiesi galt pajusti kelyje esamas klitis ir orientyrus.
Kviesdami akl vaik savo sporto sal nepamirkite aikiai apibdinti galim klii
ar nepatogi jim: kur durys, laiptai ar yra koki papildom klii jime.
Jei bendraujate triukmingoje aplinkoje, pvz., sporto salje, aklo vaiko nepalikite
NEGALIJ KNO KULTRA
383
nebaig pokalbio ar i karto po pokalbio neperspj, kad js pasitraukiate, nes aklasisi

kalbs ir nepastebs, kad jo niekas nesiklauso. Nordami aklam vaikui nusakyti daikt
buvimo viet, nurodyti atstum ir kurioje pusje nuo aklo mogaus yra daiktas,
pavyzdiui, ,,kd jums i deins, madaug per du ingsnius.
Aklo vaiko niekada nepalikite atviroje vietoje ar erdvje, kurioje nra apiuopiam
orientyr. Geriausia akl mog palydti iki sporto sals sienos ar kokio kito orientyro,
nuo kurio jis jau galt pats pasirinkti savo judjimo krypt.
Kaip elgtis lydint akl ar silpnareg:
lyddami aklj nepamirkite pasilyti savo paranks;
negriebkite patys aklo u rankos ar paranks ir nestumkite jo prie save;
eidami pro duris ar siaur viet, visada eikite pirmas, o aklj veskite paskui save;
nekliudykite ir netrukdykite aklajam naudotis jo turima baltja lazdele;
aikiai nurodykite judjimo kryptis, pvz., ,,eikite iki turkl pabaigos ir tada
pasukite dein.;
eidami apibdinkite aplink, nurodydami bet kokias netoliese esamas klitis, pvz.,
laiptus vir ar emyn, sienos kamp ir pan.;
jei laiptais kylate ar leidiats kartu su aklajam vaikui pasakykite: Atsargiai, dabar
lipsime (ar leisims) laiptais. Ir pasil parank ramiai lipkite. Jeigu manoma,
pasakykite kelis laiptus reiks veikti (pvz., ,,dabar leisims trimis laiptais emyn);
jei akl vaik lydite laiptais emyn, pasakykite jam, kad jau artjate prie paskutiniosios
pakopos, perspkite, kad vieni laiptai baigiasi ir prasids kiti.
Bendraudami su vaiku, turiniu kalbos sutrikim, laikykits i patarim:
Bendraudami su vaiku, turiniu kalbos sutrikim, atidiai klausykits, k jis kalba,
pateikite trumpus klausimus, kuriuos galt trumpai atsakyti. Jo kalbos netaisykite,
bet galite pasitikslinti, ar gerai igirdote. Jei vaikui pakartojus nesupratote, k jis norjo
pasakyti, papraykite, kad jis tai parayt popieriaus lape arba raskite kit bd tsti
bendravim. Suteikite sunkiai kalbaniam vaikui pakankamai laiko, kad jis galt atsakyti
klausim arba sureaguoti tai, kas yra sakoma. Danai tai utrunka ilgiau nei prasta.
Pagalba mikiojaniam vaikui:
nesilykite vaikui, kuris mikioja, liau kalbti arba nesinervinti. Daugeliu atvej
dl tokio paraginimo mikiojimas tik dar labiau sustiprja;
susilaikykite nuo patarim ,,kalbk liau, ,,kvpk arba ,,atsipalaiduok, nes jie ne
tik nepadeda, bet ir apsunkina bendravim;
nepertraukinkite mikiojaniojo, nebandykite pabaigti u j mini, sakini,
odi: tai gali bti vertinta kaip nedmesingumas ir mogaus laikymas bejgiu.
Bendraudami su vaiku, turiniu proto negali, laikykits i patarim:
Bendraudami su vaikais, turiniais protin negali, vartokite trumpus, aikius
sakinius, paprastus odius. Jeigu mintis yra sudtinga, pabandykite j supaprastinti

arba padalinti maesnes dalis. Bkite kantrus, lankstus ir skirkite jam laiko, iklausykite
ir sitikinkite, kad j supratote ir jis jus suprato. Vaikai su protine negalia gali bti sunku
greitai priimti sprendimus. Skirkite pakankamai laiko jiems gerai pagalvoti.
Su iais vaikais kalbkite trumpais sakiniais, paprastais odiais, be uuomin, ne
abstrakiai, o konkreiai. Pasak sakin, sitikinkite, kad panekovas suprato, k pasakte,
paklauskite, ar suprato. Skirkite pakankamai laiko, kad vaikas galt perteikti jums
tai, k norjo pasakyti arba parodyti. Stenkits, kad pokalbis neutrukt labai ilgai,
nes vaikai, turintys protin atsilikim, daug informacijos negali siminti. Danai jie nori
patikti visiems, todl kartais gali sutikti su viskuo - net nesuvokdami, ar to nori, ar ne.
Jei ikyla svarbus klausimas, btina vaiko dar kart pasiteirauti: ar suprato informacij,
o geriausia - paprayti, kad pakartot. Jei vaikas kartoja js odius, pasiteiraukite dar
kart, klausim suformuluokite kitaip, kad atsakyt savo odiais.
Bendraudami su vaiku, serganiu autizmu, laikykits i patarim:
Autizmas tai neurologinis elgesio sutrikimas, kurio pagrindiniai bruoai yra:
neirjimas akis, prastai reaguojama bei naudojamasi veido iraika, kno poza bei
gestais, pastebimi kalbos sunkumai bei apskritai sugebjimas kokiu nors bdu suprasti
ar perduoti informacij. Jei kalba, neretai jis informacij priima ir perduoda perdaug
raidikai nesupranta perkeltins odi reikms, neskiria emocini niuans, negali
suvokti, kad su juo bandoma umegzti kontakt. Jam gali bti bdingas kokio nors
judesio kartojimas, kurios nors kasdiens, buitins veiklos ar jos aplinkos ritualizacija.
Jis gali ,,prisiriti prie kokio nors daikto (gali bti koks nors paprastas nam apyvokos
daiktas). Paprastai neigiamai reaguoja bet kok aplinkos pasikeitim (pvz., bald
perstatym). Du tredaliai vis autizmu sergani moni pasiymi emesniu intelektu.
Kaip elgtis bendraujant su mogumi, serganiu autizmu:
Prie praddamas bendrauti, sitikinkite, kad vaikas iri jus.
Jei panekovas turi rankose kok nors neprast daikt, nereikalaukite jo padti al.
Kalbdami ar aikindami nevartokite odi ,,perkeltins prasms, vaizding
posaki ar ironijos, nejuokaukite, nes autizmu sergantis vaikas nesuvoks j
prasms arba supras visk paodiui.
Pageidautina kalbti ltai, ramiu, tyliu balsu, ypa apie aplinkybes, kurios jam gali
sukelti stres (pvz., dienotvarks pasikeitimas). Be to, per daug emocingas tonas
vaik gali iblakyti ir sutrikdyti.
Stenkits bti kantrus. Pateiks informacij, padarykite pertrauk ir palaukite
atsakymo. Susilaikykite nuo pakartojimo, kol vaikas nepaprays.
1. vardinkite taikomosios fizins veiklos svok ir j ianalizuokite.
2. Apibdinkite fizins veiklos pritaikymo pagrindinius principus.
3. Kokioms klausos negalij fizinms ypatybms ugdyti reikt skirti daugiausia
dmesio?
NEGALIJ KNO KULTRA
385
4. Naudodamiesi pateikta mediaga sudarykite mokomosios aplinkos plan fizins,

regos ir klausos negalias bei intelekto sutrikimus turintiems vaikams.
5. Apibdinkite bendravimo ypatumus su monmis, turiniais regos, klausos,
pichin fizin negalias bei paaikinkite bendravimo skirtumus su skirtingas
negalias turiniais vaikais.
6. Atlikite praktin uduot porose. Imituokite aklj ir lydint asmenius ir pabandykite
pavaikioti mokymosi aplinkoje. Aptarkite patyrimus.
7. Atlikite praktin uduot Skaitymas i lp porose. Susskite vienas prieais kit.
Vienas i poros stenkits be balso ar nabdesio perskaitykite partneriui odius i
susidaryto odi srao. Perskaits vien od, duokite partneriui laiko j urayti.
Kiekvien od perskaitykite ne daugiau kaip 3 kartus. Partneris usikims ausis
turi bandyti i lp perskaityti odius ir juos urayti. Aptarkite patyrimus.
Literatra
Samsonien, L., Skuas,K. (2003). Taikomoji negalij fizin veikla. Kaunas.
Adomaitien, R., Ostaseviien, V., Skuas, K.; Porien, J. (2007). Pedagog kvalifikacijos klimas darbui su
vairias negalias turiniais mokiniais bendrojo lavinimo mokyklose. Pedagog kvalifikacijos klimo centras,
Kaunas.
Aleksandras, A., Papievien, V., Venclovait, L., Peinas, E. (2008). Negalij lygum ir kaln slidinjimo teorija
ir mokymo metodika. Kaunas.
Navardauskien, L., Rklaitien, D. (2008). Negalij okio teorija, metodika ir organizavimas. Kaunas.
Negalij reikal departamento prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos (2012). Negalij aptarnavimo
vieajame ir privaiame paslaug sektoriuje rekomendacijos. Vilnius.
Ostaseviien, V., Masiulionien, G., Gaiauskien, A., Tilindien, I., Gricien, V., eilien, I., Porien, J.,
Adomaitien, R. (2008). Specialij poreiki vaik elgesio ir emocij sutrikim vertinimas ir j ugdymas per
taikomj fizin veikl. Kaunas : UAB Vaist inios, 2008.
Rklaitien, D., Navardauskien, L. (2008). Negalij bendrosios ir ritmins gimnastikos teorija, metodika ir
organizavimas. Kaunas.
Sherrill, C. (2007). Adapted physical activity, recreation and sport: Crossdisciplinary and lifespan (6th ed.).
Boston, MA: McGraw-Hill Higher Education.
Skuas, K., Vozbutas, S. (2008). Veimli krepinio ir negalij plaukimo teorija ir metodika. Kaunas.
Venclovait, L., Alekrinskis, A., Peinas E., Papievien, V. (2008). Negalij lygum ir kaln slidinjimo teorija ir
Volungeviius, G., Alekrinskis, A., Peinas, E., Negalij dvirai turizmo ir orientavimosi, sporto teorijos ir
13. PASIRINKTOS KNO KULTROS

VEIKLOS DIDAKTIKA
Modulio koordinatorius dr. Ramutis Kairaitis
Studentas susipains su pagrindiniais sveikatingumo pratyb dsningumais, moks
juos taikyti praktikoje. inos dinamini pratyb komponentus ir moks juos naudoti
skiriant saug fizin krv. Susipains su sportuojaniojo tiksl ir udavini nustatymo
metodologija, imoks sudaryti jgos ir aerobini treniruoi sportavimo programas.
Susipains su kno raumenimis, inos juos lavinanius pratimus, j atlikimo technik.
inos pratimus raumenims lavinti su tanga, svarmenimis, treniruokliais, kno svoriu bei
j atlikimo ypatumus. Gebs pademonstruoti pratimus, moks imokyti klient uimti
teising pradin padt, taisyti atliekam pratim klaidas.
Modulio turinys
13.1. Saugaus fizinio krvio skyrimas. Pagrindiniai treniruots dsningumai.
13.2. Saugios kno kultros aplinkos krimas.
13.3. Saugs ir nesaugs pratimai. Daniausiai pasitaikanis traumos ir j
prevencija.
13.4. Tinkamas fizinio krvio skyrimas. Jgos ir aerobini treniruoi program
sudarymas.
13.5. Kno painimas ir pratim atlikimo technika. Treniruoi intensyvinimo bdai.
13.6.
Individualus (grupinis) instruktavimas. Pratim atlikimo mokymo
metodologija.
13.1.
Saugaus fizinio krvio skyrimas. Pagrindiniai treniruots dsningumai

Sveikatingumo pratyb pagrindiniai tikslai yra pagerinti irdies ir kvpavimo sistemos
bkl, padidinti raumen jg ir itverm, ilavinti lankstum, subalansuoti kno riebal
ir raumen santyk. Papildomai gali bti keliami ir kiti tikslai: lavinti pusiausvyr, vikrum,
koordinacij, gydyti (kartu su medikais) vairius nesunkius susirgimus. Nepaisant
to, kuriam i ivardyt tiksl yra skiriama treniruot, jai galioja bendri dsningumai.
Pagrindiniai treniruots dsningumai (Baechle ir kt., 2000; Heyward, 1998; ACSM
Guidelines, 2000, Fleck ir kt., 2004) yra ie:
specifikumas;
virkrvis;
krvio didinimo laipsnikumas (angl. rate of progression).
Kai kurie autoriai (Heyward, 1998; Brooks, 1998; Stopani, 2006) dar iskiria ir kitus
dsningumus:
individualumas;
PASIRINKTOS KNO KULTROS VEIKLOS DIDAKTIKA
387
variatyvumas;
palaikymas.
Treniruots specifikumas
Viena i svarbiausi treniruots koncepcij, kuri atsivelgiama sudarant bet
kurios treniruots program, yra specifikumas. Terminas pirm kart pavartotas
T. L. DeLorme 1945 m. (DeLorme, 1945). Specifikumas apibriamas kaip organizmo
fiziologini, mediag apykaitos (metabolini) proces, ir adaptacijos specifikumo
priklausomyb nuo krvio specifikumo. Kitaip tariant, apkrovos tipas lemia adaptacijos
tip. Pvz., cikliniai pratimai, apkraunantys dideles raumen grupes, geriausiai tinka
lavinti irdies ir kvpavimo sistem. Tempimo pratimais lavinamas lankstumas. Pratimai
su pasiprieinimais yra tinkamiausi lavinti raumen jg. Jei j tikslas yra padidinti
maksimali jg, tai pratim treniruots intensyvumas (veikiamo pasiprieinimo dydis),
kartojim skaiius, pertraukos tarp serij turi bti parenkamos taip, kad jgos didjimas
bt optimalus. Jei pratim su pasiprieinimais tikslas yra pagerinti atletin kurios nors
sporto akos sportinink pasirengim, tai atliekami pratimai turi imituoti vyraujanius
tos sporto akos judesius, o pratim atlikimo greitis turi bti panaus t judesi greit.
Virkrvis
Virkrvis suprantamas kaip treniruots metu organizmui tenkani didesni nei
prasta krvio komponent visuma. Kad raumens jga ir itverm didt, jis turi gauti
didesn nei prasta krv.
Kalbant apie jgos pratybas, virkrvis gali bti pasiekiamas:
didinant pasiprieinim ar keliam svor (didinant pratimo intensyvum);
didinant kartojim skaii veikiant pasirinkt pasiprieinim;
didinant serij skaii;
mainant pertraukas tarp serij ir pratim;
taikant kitus treniruoi intensyvinimo bdus.
Jgos treniruotje daniausiai taikomas virkrvio bdas yra pratimo intensyvumo
didinimas (rankio svorio didinimas). Priimtiniausias metodas didinti rankio svor yra
atlikti pasirinkt kartojim skaii tinkamai parenkant pasiprieinim. iuo atveju krvio
intensyvumui nustatyti naudojamas MK (maksimali kartojim) matas galina savaime
didinti pratimo intensyvum (pasiprieinim). Jei treniruots programoje nurodoma
atlikti 8 MK, tai reikia, kad reikia atlikti 8 kartojimus, kuri paskutinis turi bti atliekamas
didiausiomis pastangomis. Didjant raumen jgai, po tam tikro laiko bus galima atlikti
daugiau kartojim, todl rankio svor teks padidinti. Taip rankio svoris bus didinamas
priklausomai nuo adaptacijos proces greiio.
Kitas metodas didinti pratimo intensyvum (rankio svor) yra veikti pasiprieinimus, kurie
bna nurodomi 1MK procentais. Tai susij su periodiku 1MK nustatymu. Sveikatingumo
pratybose 1MK dl traum tikimybs nra rekomenduojamas, todl daniau metod
taiko didelio meistrikumo sportininkai. Kad didt raumens didiausioji jga, krvio
intensyvumas turt bti maiausiai 60 proc. maksimalaus ir didesnis (McArdle ir kt., 1996;
McDonagh ir kt., 1984). Greitesnis jgos prieaugis pastebimas esant beveik maksimaliems
krviams 80100 proc. maksimalaus krvio (Stone ir kt., 1978). Sveikatingumo reikmms,
remiantis ACSM rekomendacijomis, daugeliui vidutinikai aktyvi asmen jgai ugdyti
pakanka 4060 proc. MK krvio (ACSM Resource Manual, 1978). Norint lavinti raumen
itverm, intensyvumas gali bti apie 30 proc. maksimalaus krvio, taiau reikt, kad
raumenys dirbt iki nuovargio ribos (Heyward, 1998).
Nors teorikai virkrvis gali atsirasti didinant serij ar kartojim skaii, is metodas turi
labai ribotas galimybes ir yra reiau taikomas. Kartojim skaiius jgos pratybose turi gana
siauras ribas (pvz., 612 kartojim didinant hipertrofin raumen jg). Serij skaiius taip
pat negali bti labai didinamas (retai atliekama daugiau kaip 45 vieno pratimo serijos).
Virkrvis didinant treniruots apimt (didinant pratim skaii, serij ar kartojim
skaii) jgos pratybose taikomas labai atsargiai, nes yra pavojus persitreniruoti. Tai ypa
aktualu pradedantiesiems ir vidutinio meistrikumo atletams (Stone ir kt., 1982).
Kultrizmo treniruotse vienas i plaiai taikom virkrvio instrument yra
pertrauk tarp serij ir pratim trumpinimas. Raumen hipertrofins jgos treniruotse
ios pertraukos sudaro nuo 0,5 iki 1,5 min, raumen itverms lavinimo periodais ir prie
varybas (kultrizmo treniruotse) pertraukos nevirija 0,5 min.
Kultrizmo treniruotse vienas i daniausiai taikom virkrvio metod yra
specialiosios treniruots intensyvinimo priemons. Jos aptariamos skyriuje Treniruots
intensyvinimo bdai.
Krvio didinimo laipsnikumas
Kiekvienas virkrvis sukelia organizmo atsak, kuris gali bti nusakomas atsigavimo
po krvio ir adaptacijos proces visuma. Adaptacijos proceso metu organizmas prisitaiko
prie krvio ir virkrvio. Kad treniruot bt veiksminga, jos akstinai turi bti toliau
didinami. Bendriausias reikalavimas didinant krv yra laipsnikumas. Krvis turi bti
didinamas laipsnikai, nes treniruojantis per daug ar per danai padidja persitreniravimo
ir traum tikimyb. Krvio didinimo laipsnikumas parenkamas vertinant daug veiksni:
sportuojaniojo treniruotum, treniravimosi tikslus, individualias adaptavimosi savybes ir
kt. Jgos treniruots krvis gali bti didinamas didinant pratim intensyvum (veikiam
pasiprieinim), treniruots apimtis, mainant pertraukas tarp serij. Viena i pagrindini
taisykli didinti tik vien krvio komponent. Vienu metu padidinus kelet ar visus
komponentus, kyla traum ir persitreniravimo pavojus. Danai laikomasi toki taisykli:
Padidinus bet kur treniruots komponent, niekas nekeiiama madaug dvi
savaites, kad organizmas prisitaikyt. Tik tada vienas i komponent didinamas.
Prie didinat bet kur komponent, sportininkas neturi jausti raumen skausmo, o
paskutin treniruot turi bti atliekama lengvai.
Bet kuris krvio komponentas neturt bti padidintas daugiau kaip 5proc.
Individualumas
Sudarant treniruoi programas, reikia vertinti kiekvieno besitreniruojanio asmens
individualius poreikius ir galimybes. Pvz., treniruot, skirta raumen masei didinti,
turt skirtis, priklausomai nuo to, kiek raumen mass norima padidinti ir per kok
laik, kokio lygio yra atletas (pradedantysis, vidutinio treniruotumo ar patyrs), koks
389
yra atleto sudjimas (griaui struktra, raumenynas), koks yra genetikai paveldtas
atleto mediag apykaitos greitis ir t.t. Aiku, kad patyrusio atleto treniruot skirsis nuo
pradedaniojo daugeliu treniruots komponent (intensyvumu, pratim skaiiumi,
pertrauk tarp serij ilgumu).
Kultrizmo literatroje neretai galima rasti patarim nekopijuoti empion
treniruoi, nes tai pavyzdiai, tinkami nedaugeliui. Manoma, kad patarimai, kaip
treniruotis, taikytini tik pradedaniajam. Vliau pats sportininkas turi rasti individualias,
jam labiausiai tinkamas treniruots programas.
Variatyvumas
Bet kuri treniruots programa po tam tikro laiko tampa neefektyvi, nes organizmas prie
jos prisitaiko. Reikalingi nauji akstinai. Tai gali bti pakit treniruots komponentai, taiau
jie turi savo ribas. Todl veiksmingesni program instrumentai organizmui adaptavusis
prie tam tikros programos yra periodizacija ir vairs treniruots intensyvinimo bdai.
Palaikymas
Kai besitreniruojantis pasiekia usibrtus tikslus, treniruoi krviai gali bti skirti
tik pasiektam lygiui palaikyti. Bet kuri fizin ypatyb jga, raumen itverm nestovi
vietoje. Ji arba ugdoma, arba siekiama grti pradin padt. Taiau bet kuri ypatyb
galima palaikyti, skiriant tam palaikomsias treniruotes. Kalbant apie jgos treniruot,
intensyvumas, skaiius ir apimtis tam tikru laikotarpiu gali mati ir bti nukreipti tik
pasiektiems rezultatams palaikyti.
13.1.1. Jgos treniruots tipai
Galima iskirti du pagrindinius treniruots raumen apimtims, jgai ir itvermei
lavinti tipus:
statin (izometrin) treniruot;
dinamin treniruot.
Dinamin treniruot dar skirstoma :
izotonin treniruot;
izokinetin treniruot.
Kai kurie autoriai iskiria dinamin treniruot su kintamu (didjaniu, majaniu ar
hiperboliniu) pasiprieinimu, dinamin ekscentrin treniruot (Fleck, 2004; ACSM, 1998).
Kultrizmo ir sveikatingumo pratybose pagrindine laikoma dinamin izotonin
treniruot. Terminas izotoninis reikia nekintam raumens sitempim kintant jo ilgiui.
Toks terminas nra tikslus treniruoi su laisvais svoriais ar treniruokliais atveju, nes
raumens apkrova kinta (priklauso nuo kamp per snarius), nepriklausomai nuo to, kad
veikiamo pasiprieinimo dydis nekinta. Todl dinamin izotonin treniruot siloma
vadinti dinamine treniruote su pastoviu pasiprieinimu (Fleck, 2004; ACSM, 1998), arba
sutrumpintai dinamine treniruote (Heyward, 1998).
Statin ir dinamin izokinetin treniruot kultrizmo ir sveikatingumo pratybose taikoma
retai. ie du treniruoi tipai daniau taikomi kit sporto ak didelio meistrikumo sportinink
treniruotse. Kai kuriais atvejais ie du treniruoi tipai taikomi sveikatingumo pratybose.
13.1.1.1. Statin (izometrin) treniruot

Izometrin treniruot reikia raumens sitempim nekintant jo ilgiui. Raumens
sitempimo laipsnis gali kisti. Tokia treniruot gali bti atliekama naudojant
pasiprieinimui bet kok nejudam objekt atram, didelio svorio tang ar apkraut
treniruokl, kurio judamosios dalies nestengiama pajudinti. Treniruot taip pat gali
bti atliekama silpnesn raumen grup apkraunant stipresne. Pvz., bandyti sulenkti
rank per alkn, kita ranka spaudiant lenkiamj emyn. Trigalvis asto raumuo yra
didesnis u dvigalv, taigi dvigalvis asto raumuo gals ivystyti maksimal sitempim,
nenugaldamas trigalvio raumens pasiprieinimo.
Izometrine treniruote susidomta 1953 m. Vokietijos mokslininkams T.Hettinger ir E.
A. Muller (Hettinger, Muller, 1953) paskelbus tyrimus, kuriais buvo nustatyta, kad raumens
jga padidja 5proc. per savait, jam izometrikai sitempiant 2/3 maksimalaus pajgumo.
Toks raumens sitempimas buvo atliekamas 6 s po vien kart per dien penkias dienas
per savait. Toks trumpas treniravimosi laikotarpis, didelis jgos prieaugis ir tai, kad
treniruot gali bti atliekama bet kur ir be sudting ranki, padar j populiari 1950
1960 m. Didiausias tokios treniruots trkumas buvo tai, kad jga padiddavo tik toje
raumens sitempimo padtyje, kurioje atliekama treniruot (Gardner, 1963). Taigi, norint
padidinti jg visame judesio kelyje, reikt atlikti izometrin treniruot esant vairiems
snario kampams. Pvz., atliekant kojos tiesim atsisdus, reikt izometrikai tempti
raumenis kelio snario kampams esant 30, 60, 90, 120, 180 laipsni.
Izometrin treniruot danai taikoma reabilitacijos tikslams, ypa tais atvejais, kai dl
koki nors prieasi judesys yra nemanomas. Izometrin treniruot dl kvpavimo
sulaikymo jos metu yra nerekomenduotina asmenims, turintiems aukt kraujospd ar
kitoki irdies ir kvpavimo sistemos negalavim.
Tolimesniais tyrimais (Alway ir kt., 1990; Davies ir kt., 1988; Carolyn ir kt., 1992;
Garfinkel ir kt., 1992) nustatyti izometrins treniruots pagrindiniai parametrai.
1 lentel. Izometrins treniruots parametrai
Lavinama
ypatyb
Intensyvumas
Trukm
Statin jga
100 proc. MV*
5 s / sitempiama 510
Statin itverm
60 proc. MV
ar maiau
Iki nuovargio
Kartojimai Danumas
5 dienos /
sav.
5 dienos/
sav.
Programos
trukm
4 sav.
ar daugiau
4 sav.
ar daugiau
Pastaba. * Maksimalus valingasis sitempimas (MV).

MV suprantamas kaip didiausio pasiprieinimo veikimas esant tam tikram
nuovargio laipsniui. Sakykime, kad atliekame pratim, kurio nustatytas kartojim
skaiius yra 911. Paskutinis kartojimas (tai gali bti 9-asis, 10-asis, ar 11-asis), kur
galime atlikti sutelk visas jgas ir po kurio daugiau kartojim nebestengiame atlikti,
bus atliekamas maksimalaus valingojo sitempimo (MV) slygomis. Jga, ivystoma io
391
kartojimo metu, nebus maksimali, nes raumuo jau i dalies bus pavargs, taiau atlikti
paskutin kartojim tursime didiausiomis pastangomis. Taigi, maksimalus valingasis
sitempimas (MV) nereikia, kad raumuo maksimaliai sitempia ir ivysto didiausi jg,
veikdamas didiausi pasiprieinim (1 MK)
Kultristams aktuals duomenys apie tai, koki tak izometrin treniruot turi raumen
masei. Tyrimais nustatyta (Kanehisa, Myashita, 1983; Kitai, Sale, 1989), kad izometrin
treniruot padidina ne tik raumens jg, bet ir raumens sausgysls skerspjv. Sausgysls
skerspjvio padidjimas paprastai siejamas su raumens hipertrofija, taigi galima bt
manyti, kad padidja ir raumens mas. Vlesni tyrimai (Davies ir kt., 1988), matuojant
raumens skerspjv kompiuterine tomografija, parod, kad raumens skerspjvis padidja
5,4 proc., o jga iauga 15,4 proc. po ei savaii izometrins treniruots.
Vlesni tyrimai rod (Alway ir kt., 1989; Alway ir kt., 1990), kad izometrin treniruot turi takos I ir II tipo raumens skaidul hipertrofijai, atliekant submaksimalius ir
maksimalius valinguosius raumen sitempimus. Taip pat nustatyta, kad raumens hipertrofija dl izometrins treniruots skirtingoms raumen grupms yra skirtinga. Galima teigti, kad izometrin treniruot gali nedaug padidinti raumens mas, o raumens
jga padidja ne dl raumens hipertrofijos, o labiau dl nervins raumens adaptacijos.
13.1.1.2. Dinamin izokinetin treniruot
Dinamin izokinetin treniruot sutrumpintai vadinama izokinetine treniruote
(Heyward, 1998; Fleck, 1987; Fleck, 2004). Izokinetinis judesys yra toks, kurio metu judesio
greitis yra pastovus. Ar raumuo sitemps maksimaliai (didiausiomis valios pastangomis),
ar minimaliai, judesio greitis bus tas pats. Izokinetiniai judesiai sportinje ar kasdienje
veikloje pasitaiko retai. Izokinetin apkrova daniausiai taikoma laboratorinje aplinkoje
ir reabilitacijos tikslams.
Izokinetiniuose prietaisuose (dinamometruose) pasiprieinim sukelia elektromagnetins
ar hidraulins jgos. Elektroninis treniruoklio valdymas utikrina pastov judesio greit (kampin greit) nuo 0 iki 500laipsni/s ir daugiau. Teorikai izokinetinio judesio metu motyvuotas
asmuo valios pastangomis gali tempti raumenis maksimaliai vis judesio amplitud.
Kalbant apie izokinetin apkrov, reikia atsivelgti tai, kad izokinetiniais prietaisais
raumenis galima apkrauti koncentrins ar ekscentrins judesio fazs metu pasirinktinai.
Pvz., raumuo gali bti apkraunamas tik koncentrins judesio fazs metu. Tai laikoma svarbia ios treniruots teigiama ypatybe. Apkraunant raumenis tik koncentrins judesio fazs
metu, jie nra taip smarkiai uteriami metaboliniais lakais ar mechanikai paeidiami,
kaip dinamins treniruots su ekscentrine faze metu. Dar vienas ios treniruots pranaumas yra tas, kad maksimal raumens sitempim galima sukelti visoje judesio amplitudje.
Be to, ios treniruots metu galime parinkti judesio greit, bding tam tikrai sporto akai.
Izokinetin treniruot gali bti naudojama raumen jgai, galingumui ir itvermei
lavinti. Liekamasis treniruots efektas yra didesnis, kai treniruot atliekama esant
didesniems greiiams 180300 laipsni/s, palyginti su treniruote maesniais greiiais
3060 laipsni/s. Reikia paymti, kad izokinetin apkrov sukeliantys prietaisai yra
brangs, todl sporto klubuose retai naudojami. Daniausiai tokie prietaisai naudojami
mokslinse laboratorijose ar reabilitacijos klinikose.
2 lentelje pateikiami rekomenduotini izokinetins treniruots reimai (Heyward, 1998).
2 lentel. Izokinetins treniruots parametrai
Lavinama
ypatyb
Intensyvumas Kartojimai Serijos Greitis
Izokinetin
jga
Izokinetin
itverm
Maks.
sitempimas
Maks.
sitempimas
Treniruoi
danumas
215
24180/
sek.
35 d/sav.
Iki
nuovargio
>180/sek.
35 d/sav.
Treniruoi
programos
trukm
6 sav. ir
daugiau
6 sav. ir
daugiau
13.1.1.3. Dinamin treniruot

Dinamin treniruot kartais klaidingai vadinama izotonine (pastovus raumens
sitempimas kintant jo ilgiui) treniruote. Taiau dinamins treniruots metu pastovus yra
tik rankio svoris. Atliekant judes, keiiasi kampai, taigi kinta ir raumens sitempimas. Toki
treniruot tiksliau bt vadinti dinamine treniruote su pastoviu ioriniu pasiprieinimu
arba sutrumpintai dinamine treniruote.
Dinamin treniruot iuo metu yra populiariausia treniruot, skirta raumen masei,
jgai ir itvermei lavinti. J praktikai taiko daugelis sportuojanij, nepriklausomai
nuo lyties ar amiaus. Treniruots metu atliekami koncentriniai ir ekscentriniai judesiai
su laisvais svoriais, treniruokliais ar inaudojant savo kno mas. Pagrindiniai dinamins
jgos treniruots komponentai pateikiami 1 paveiksle.
Intensyvumas
Serij ir kartojim
skaiius
Pertraukos
tarp serij
Pratim seka
Treniruots
apimtis
Pratim
klasifikavimas
1 pav. Dinamins jgos treniruots komponentai

Pratim intensyvumas
Pratimo intensyvumas jgos treniruotje yra ireikiamas dviem bdais:
vieno maksimalaus kartojimo procentais (proc. 1 MK);
maksimaliu kartojim skaiiumi (MK).
Jei intensyvumas ireikiamas 1 MK procentais, turime inoti, koks yra 1 MK, t.y.
periodikai tikrinti sportinink ir nustatyti jo didiausij jg. io metodo tikslumas
393
priklauso nuo to, kaip danai nustatomas 1 MK pavieniams pratimams. Pradedantiesiems

ir sveikatingumo pratybas lankantiems tai nra rekomenduotina dl traum tikimybs.
is metodas danai taikomas sunkiosios atletikos, jgos trikovs ir kitose sporto akose,
kuri treniravimosi tikslas yra didiausiosios jgos lavinimas.
Jei intensyvumas ireikiamas maksimaliu kartojim skaiiumi, kartojimai turi bti
atliekami iki momentinio nuovargio ribos. Keliamas svoris ar veikiamo pasiprieinimo
dydis tiesiogiai susij su kartojim skaiiumi (kuo didesnis svoris, tuo maiau kartojim
galima atlikti). Atlikt kartojim skaiius netiesiogiai rodo keliamo svorio dyd, jei
kartojimai atliekami iki momentinio nuovargio ribos. Pvz., 10 MK reikia, kad sportininkas
atliko deimt kartojim maksimaliomis pastangomis ir kad daugiau kartojim tos serijos
metu jis negali atlikti. Toks pratimo intensyvumas daniausiai pasirenkamas kultrizmo
ar sveikatingumo pratybose.
Tarp abiem bdais ireikiamo intensyvumo egzistuoja priklausomyb. Tyrimais
nustatyta, kiek galima atlikti maksimali kartojim, jei keliamas svoris yra maesnis
nei maksimalus (Brzycki, 1993; Chapman ir kt., 1998; Lander, 1984; Morales ir kt., 1996;
Baechle, 2008). Skirting tyrim rezultatai skiriasi madaug 0,52 proc.
Santykis tarp krvio dydio, ireikto 1 MK procentais, ir maksimalaus kartojim
skaiiaus pateiktas 3 lentelje (Brzycki, 1993; Baechle, 2008).
3 lentel. Santykis tarp 1 MK procentais ir maksimalaus kartojim skaiiaus MK
Proc. 1 MK
60
65
67
70
75
77
80
83
85
87
90
93
95
100
Maksimalus kartojim skaiius MK

1520
15
12
11
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
Lentelje pateikti duomenys gali bti panaudoti nustatant treniruots su

pasiprieinimu intensyvum. Visgi tai nra nekintami dydiai, santykis gali keistis,
priklausomai nuo daugelio prieasi: treniruoi stao, pratimo, atliekamo su laisvais
svoriais ar treniruokliais, nuo to, ar treniruojamos maos, ar didels raumen grups,
nuo pratimo intensyvumo. Lentels duomenys labiausiai atitinka tikrov, kai krviai yra
didesni arba lygs 75 proc. 1 MK, o kartojim skaiius maesnis arba lygus 10.
Pratim klasifikavimas
Daniausiai pratimai skirstomi atsivelgiant tai, kiek raumen apkraunama ir kiek snari
grupi dalyvauja judesyje. Pagal kriterij pratimai skirstomi daugiasnarinius (angl.
multijoint) ir vienasnarinius (angl. single-joint). Kultrizmo ir sveikatingumo literatroje ie
pratimai daniau vadinami baziniais ir lokaliaisiais pratimais. Atliekant bazinius pratimus,
judesyje dalyvauja dvi ar daugiau snari grupi. Baziniai pratimai apkrauna vien ar
daugiau dideli raumen grupi (agonistus), taip pat padedanius atlikti pratim raumenis
(sinergistus) ir laikanius kn tam tikros padties (stabilizuojamuosius) raumenis. Pvz.,
atliekant tangos spaudimo gulomis pratim, be krtins ir trigalvi asto raumen, kuriems
tenka pagrindinis krvis (agonistai), papildomai apkraunami ir deltiniai raumenys. Jie iame
pratime atlieka padedanij (sinergistai) raumen vaidmen. Be pagrindini ir padedanij
raumen, apkraunama dar viena raumen grup raumenys, padedantys ilaikyti kn tam
tikros padties. Net ir gulint ant suolelio, koj ir nugaros raumenys yra apkraunami, norint
ilaikyti kn stabil. Raumenys, kurie palaiko pastovi kno padt atliekant bazin pratim,
vadinami stabilizuojamaisiais. Lokalieji pratimai apkrauna maas raumen grupes, be to, nei
padedantieji, nei stabilizuojamieji raumenys nra apkraunami. Atliekant lokaliuosius pratimus,
judesyje daniausiai dalyvauja tik viena snari grup. Toki pratim pavyzdiai galt bti
koj tiesimas sdint, tangos ar svarmen klimas atrmus ast atram ir pan.
Bazini (daugiasnarini) pratim grupje kartais dar iskiriami struktriniai
pratimai. Tai pratimai, kuriuos atliekant dalyvauja visas knas ir kuriems atlikti
reikalinga koordinacija. Daugelio sporto ak ir kasdienio gyvenimo veiksmai (pvz.,
svorio klimas nuo ems, lipimas laiptais) yra struktrini pratim pavyzdiai.
Treniruotje atliekami struktrini pratim pavyzdiai pritpimai su tanga ant
pei, mirties trauka, tangos paklimas nuo ems iki krtins ir jos iklimas vir
galvos (sunkiaatlei atliekamas per varybas veiksmas).
4 lentelje pateikiamas bazini ir lokalij pratim suskirstymas pagal raumen
grupes. Kai kurioms raumen grupms negalime nustatyti tikslios ribos tarp i pratim.
Teisingiau bt, jei pateiktus lentelje kiekvien kno dal lavinanius pratimus bt
irima kaip palaipsniui pereinanius i bazini lokaliuosius, kur pirmieji pratimai
kiekvienai raumen grupei yra baziniai, o paskutiniai lokalieji (Kairaitis, 1990).
Baziniai pratimai lavina dideles raumen grupes, atliekami su nemaais svoriais
ir yra nepamainomi didinant raumen mas ir jg. Treniruots pagrind turt
sudaryti baziniai pratimai, nepriklausomai nuo sportininko stao. Vidutinio ir didelio
stao sportinink treniruot gali sudaryti (kiekvienai raumen grupei) vienas ar du
baziniai ir vienas ar du lokalieji pratimai. Taip pat lokalij pratim gali bti daugiau
norint padidinti raumen reljefingum ar prie varybas kultrizmo treniruotse.
Lokalij pratim reikm didesn moter, vaik ir vyresnio amiaus asmen grupse.
Struktriniams pratimams skiriama vis daugiau dmesio, ypa kai norima taupyti laik.
Reikia vertinti tik tai, kad imokti juos atlikti reikia ilgesnio laiko nei imokti lokaliuosius
(Chilibeck, 1998). Be to, pradedantieji, norintys treniruotje sujungti daug bazini
ir struktrini pratim, turt skirti dmesio ir vis kn stabilizuojani pratim
atlikimui, kad bt ivengta traum.
395
4 lentel. Baziniai ir lokalieji pratimai raumen grupms lavinti

RAUMEN GRUP
KRTINS
RAUMENYS
NUGAROS
RAUMENYS
PEI
RAUMENYS
DVIGALVIAI
AST
RAUMENYS
TRIGALVIAI
AST
RAUMENYS
DILBI
RAUMENYS
PILVO
RAUMENYS
PRATIMAI
1. tangos spaudimas gulint
2. tangos spaudimas sdint ant nuoulnaus suolelio
3. Atsispaudimai (nuo lygiagrei, grind, suolelio)
4. Svarmen leidimas alis gulint ar sdint ant nuoulnaus suolelio
5. Pratimai su treniruokliais
1. tangos traukimas pasilenkus
2. Prisitraukimai prie skersinio
3. Vieno svarmens traukimas pasilenkus
4. Pasilenkimai gulint knibsiomis treniruoklyje
5. Pratimai su treniruokliais: treniruoklio rankenos traukimas krtins link,
sprando link, pilvo link
1. tangos spaudimas nuo pei sdint arba stovint
2. tangos spaudimas nuo sprando sdint arba stovint
3. Svarmen spaudimas nuo pei
4. Svarmen klimas alis pasilenkus
5. Svarmen (ar vieno svarmens) klimas alis stovint
6. Rank atitraukimas sdint treniruoklyje
1. Rank lenkimas su tanga stovint
2. Rank lenkimas su svarmenimis sdint ar stovint
3. Rank lenkimas su tanga ar svarmenimis atrmus alknes nuoulni
atram
4. Pratimai su treniruokliais
1. Rank tiesimas su tanga gulint
2. Rank tiesimas su tanga arba svarmenimis stovint arba sdint
(pranczikas spaudimas)
3. Rank tiesimas traukiant treniruoklio ranken emyn
4. Rankos tiesimas su svarmeniu pasilenkus
1. Rie lenkimas su tanga
2. Rie tiesimas su tanga
1. Pasiklimai gulint ant horizontalios ar nuoulnios atramos
2. Susirietimai (angl. crunches): gulint, paklus kojas ant atramos, traukiant
lub lyn, treniruoklyje
3. Koj klimas gulint ant horizontalios ar nuoulnios atramos, kabant ant
skersinio
4. Koj leidimas alis gulint ant nugaros
5. Pasisukimai alis stovint ar sdint
RAUMEN GRUP
LAUN
RAUMENYS
BLAUZD
RAUMENYS
PRATIMAI
1. Pritpimai su tanga
2. Pritpimai laikant tang priekyje
3. tpstai
4. Svorio spaudimas kojomis
5. Koj tiesimas sdint
6. Koj lenkimas gulint
1. Pasistiebimai stovint
2. Pasistiebimai sdint
3. Pd klimas sdint treniruoklyje
Kai kurios sporto organizacijos (pvz., National Academy of Sports Medicine NASM)
stabilizuojamuosius pratimus rekomenduoja atlikti visiems pradedantiems lankyti
jgos treniruotes. Tik po tam tikro laikotarpio (stabilizacijos etapo) galima pradti
lavinti kitas ypatybes (jg, raumen apimtis, galingum). Stabilizacijos etapo tikslas
yra padidinti raumen, stabilizuojani snarius, ar raumen, palaikani kno padt,
jg ir itverm. Tokios treniruots lavina ryius tarp nerv ir raumen sistem, danai
jos atliekamos nestabilioje aplinkoje (aplinkoje, kur papildom dmes reikia skirti kno
stabilumui - stovint ant judamosios atramos, stovint viena koja, gulint ant gimnastikos
kamuolio ir pan.). i treniruoi virkrvis gaunamas didinant pratimo atlikimo laik,
aplinkos nestabilum, bet ne apkrovos dyd.
Stabilizacijos etapas padidina sportuojaniojo lankstum, pagerina snari ir laikysenos
stabilum ir parengia sportuojantj jgos treniruotei. Teigiama, kad stabilizuojamieji pratimai
vlesniuose jgos treniruots etapuose turt bti atliekami prie bet kurios raumen grups
treniruot. Jie turt bti skirti tai raumen grupei, kuri jgos treniruots metu bus treniruojama. Ypating dmes reikt skirti raumenims, kurie lemia liemens-klubo komplekso (angl.
core) stabilum (NASM, 2008; NASM, 2010).
Pratim seka
Pratim seka numatomas pratim eilikumas per vien treniruot. Gerai parengta
treniruot apima maiausiai po vien pratim kiekvienai pagrindinei raumen grupei.
Pagal lavinamas raumen grupes pratimai skirstomi lavinanius:
krtins,
nugaros,
pei,
rank (dvigalvius, trigalvius, dilbio),
koj (keturgalvius laun, dvigalvius laun, blauzd),
pilvo raumenis.
Yra keletas bendr pratim sekos dsningum. Viena i daniausiai literatroje
randam rekomendacij yra tokia: treniruots pradioje atlikti bazinius (daugiasnarinius)
pratimus, apkraunanius dideles raumen grupes (keturgalvius launies raumenis,
nugaros raumenis, krtins ir pei raumenis ir pan.). Vliau gali bti atliekami lokalieji
(vienasnariniai) pratimai, kurie apkrauna maesnes raumen grupes (Baechle, 2006;
397
Earle, 2006; Fleck, 2003; Pauletto, 1986). Praktikai i rekomendacija daugiau taikoma
vairi sporto ak atletinio rengimosi programose. Kultrizmo ir sveikatingumo
pratybose toks pratim eilikumas gali bti tik tada, kai vienos treniruots metu atliekami
tik baziniai pratimai. Jei tos paios treniruots metu atliekami baziniai ir lokalieji pratimai,
tada po bazinio (vieno ar keli) pratimo kuriai nors raumen grupei atliekami lokalieji
pratimai (vienas ar keli), skirti tai paiai raumen grupei. Pvz., treniruojant koj raumenis
pirmiausiai atliekamas bazinis pratimas (pritpimai su tanga), o vliau lokalusis (koj
tiesimas sdint treniruoklyje). Tik visikai baigus vienos raumen grups treniruot
pereinama prie kitos raumen grups, kuri lavinama tokia pat tvarka.
Kita, reiau taikoma rekomendacija, yra atvirkia pirmajai, t.y. patariama pirmiau atlikti
lokalj pratim, vliau tai paiai raumen grupei atlikti bazin (Wathen, 1994; Schwarzenegger, 1985). Teigiama, kad maesni raumenys, pavarg nuo lokalaus krvio, negals padti
tos paios grups raumenims, kurie bus smarkiau apkraunami. i rekomendacija praktikai
taikoma retai. Tokia rekomendacija paremta vadinamuoju pre-exhaustion principu. Tokia
pratim seka kartais taikoma raumen grupms apildyti. Kartais lokalieji pratimai atliekami prie bazinius norint pajusti raumen, o vliau j apkrauti baziniais pratimais.
Labai danai rekomenduojama (Schwarzenegger, 1985; Fleck ir kt., 2004; Baechle,
2005; Stopani, 2006) pradti treniruoti kno apatins dalies raumenis ir palaipsniui kilti
vir, arba pradti treniruoti kno viraus raumenis ir palaipsniui leistis emyn.
Kartais rekomenduojama pakaitomis atlikti pratimus virutins ir apatins kno dalies
raumenims (Fleck, 2003; Pauletto, 1986). Tai suteikia poilsio vienai raumen grupei, kai
kita treniruojama. Be to, taip taupomas laikas tarp serij, nes nereikia skirti tiek laiko
raumenims atsigauti, kaip atliekant kelias to paties pratimo serijas. Jei pratimai, sekantys
vienas po kito, apkrauna skirtingas raumen grupes ir yra atliekami su su labai maomis
pertraukomis tarp j, tokia treniruot vadinama treniruote ratu. Treniruot ratu tampa
vis populiaresn tarp sveikatingumo grupi lankytoj, nes uima nedaug laiko ir turi
teigiam poveik irdies ir kvpavimo sistemai.
Dar vienas patarimas, danai taikomas kultrist treniruotse, yra pakaitinis
pratim, kuriuose traukiama, ir pratim, kuriuose stumiama, atlikimas (Baechle,
2006; Schwarzenegger, 1985). Pvz., tangos spaudimo gulint pratimas kaitaliojamas
su tangos traukimo pasilenkus pratimu. ie pratimai gali bti atliekami vienas po kito
ar sujungti vadinamj superserij, kai atlikus pirmojo pratimo serij i karto daroma
antrojo pratimo serija.
Serij ir kartojim skaiius
Optimalus serij ir kartojim skaiius priklauso nuo keleto veiksni, i j svarbiausi yra
ie: sportininko staas, treniruots tikslas (jga, hipertrofija, lokalioji raumen itverm),
treniruoi ciklo faz ugdomoji ar palaikomoji.
Viena ar kelios serijos
Nors praktikai per jgos treniruot patariama atlikti tris ir daugiau kiekvieno pratimo
serij, mokslininkai plaiai diskutuoja, ar tai yra btina. Maksimalios jgos padidjimas
nustatytas atliekant tik po vien pratimo serij treniruotje (Marcinik ir kt., 1991; Graves
ir kt., 1991; Marx ir kt., 2001). Nustatyta, kad jgos padidjimas nelabai skiriasi atliekant
vien, dvi ar tris serijas po 1012 MK pradedantiesiems pirmuosius treniruoi mnesius
(Graves ir kt., 1988). Amerikos sporto medicinos koledas (ACSM, 1998, 2005) asmenims,
kuri tikslas yra sveikatingumas, rekomendavo vienos treniruots metu atlikti po
vien serij nuo 8 iki 12 kartojim visoms pagrindinms raumen grupms. ios
rekomendacijos nra skirtos treniruotiems asmenims ar tiems, kuri tikslas yra gerokai
padidinti jg ar hipertrofij. iuo metu mokslininkai sutaria, kad viena pratimo serija
gali bti rekomenduojama: a)pradedantiesiems; b)sportuojantiems, kuri treniruots
laikas yra ribotas; c)palaikanioms jg treniruotms.
Raumen jga
Nors vienos serijos kai kuriems atletams gali pakakti, tai daryti nra rekomenduotina
ilgesn laik ar patyrusiems sportininkams. Didesnis jgos ir raumen apimi (hipertrofijos)
padidjimas atsiranda atliekant daugiau nei vien serij (McGee ir kt., 1992; Kraemer ir kt.,
2000; Marx ir kt., 2001). Isamioje mokslini tyrim apvalgoje (Fleck, 2004) nustatyta, kad
25 serijos arba 36 serijos lemia smarkiausi jgos padidjim. Taip pat nustatyta, kad
lokaliesiems pratimams optimalus serij skaiius jgai didinti yra 13. Rekomenduojamas
kartojim skaiius lavinant jg kinta nuo 1 iki 6 (Baechle, 2006; Kraemer, 1983).
Raumen hipertrofija
Raumen hipertrofijos didinimui didels takos turi treniruots apimtis. Nustatyta,
kad raumen hipertrofijai serij ir kartojim skaiius turt bti didesnis nei jgai
didinti (Fleck, 1987; Hedrik, 1995; Tesch, 1992). Daniausiai rekomenduojama atlikti
36 serijas kiekvienam pratimui. Nors dauguma tyrim atlikti darant po vien ar du
pratimus raumen grupei, taiau didesnis raumen augimo efektas yra atliekant tris ir
daugiau pratim vienai raumen grupei (Snyder, 1987; Hedric, 1995; McArdle, 2007).
Rekomenduojamas kartojim skaiius yra nuo 6 iki 12. Pradedantiesiems ir vidutinikai
treniruotiems sportininkams kartojim skaiius yra ariau virutins ribos, t.y. 812, o
didelio meistrikumo atletams rekomenduojama 610 kartojim.
Raumen itverm
Raumen itverms didinimui didiausi tak turi kartojim skaiius.
Rekomenduojama atlikti 12 ir daugiau kartojim vienos serijos metu. Rekomenduojamas
serij skaiius 2-3 serijos kiekvienam pratimui (Fleck, 1987; Fleck, 2004; Tesch, 1992).
Bendra treniruots apimtis nra didel, nes keliamas svoris yra lengvas. Serij ir kartojim
skaiius priklauso nuo sportininko treniruotumo ir tiksl.
Serij ir kartojim skaiiaus bei lavinam ypatybi priklausomyb pateikiama 5 lentelje.
5 lentel. Kartojim skaiiaus ir lavinam ypatybi priklausomyb
Treniruots tikslai
Jga
Hipertrofija
Itverm
Serijos
26
36
23
Kartojimai
16
612
1220
Pradedantieji daugiausia dmesio turt skirti baziniams pratimams, todl
399
rekomenduojama atlikti maiausiai po vien bazin pratim kiekvienai raumen grupei

(madaug devyni pratimai). Nors pradedantiesiems rekomenduojama atlikti bazinius
pratimus, visgi jiems ie pratimai turt bti skiriami atsivelgiant pradedaniojo
koordinacijos ypatybes. Pvz., niekada nesportavusiam asmeniui pritpimai su tanga ar
tangos traukimas pasilenkus yra gana sudtingi pratimai, gresia traum pavojus. Jiems
tokie pratimai gali bti keiiami pratimais su treniruokliais.
Kiekvieno pratimo serij skaiius pradedaniajam retai virija tris, o kartojim skaiius
pradedaniajam, noriniam padidinti raumen apimtis ir jg, gali bti rekomenduotas
nuo 6 iki 12. Serij ir kartojim skaiius pradedaniojo treniruotje didinamas palaipsniui.
Vienas i galim laipsniko serij ir kartojim skaiiaus didinimo pavyzdi pateikiamas
6 lentelje.
6 lentel. Laipsnikas serij ir kartojim skaiiaus didinimas
Savait
1 savait
2 savait
37 savait
89 savait
1012 savait
Serijos
12
2
3
12
12
34
Kartojimai
812
812
812
812
810
810
Po 10-12 savaii treniruot gali bti pradta pildyti lokaliaisiais pratimais. Kiekvienai
raumen grupei galima skirti papildomai po vien lokalj pratim. Lokalij pratim
vedimas treniruot turi iimi. Jei po 3-4 mnesi pradini treniruoi sportininkas
patenkintas paanga ir savijauta, galima tsti pradines treniruotes, sudarytas tik i
bazini pratim. Jei keliami svoriai, raumen mas ir jga didja, tada nra reikalo keisti
treniruot. Prajus ne maiau kaip vieneriems metams, treniruot gali sudaryti vienas
bazinis ir vienas lokalusis pratimas kiekvienai raumen grupei. Jei sportininko tikslas
yra lavinti raumen mas ir jg, serij skaiius gali bti 3-4, o kartojim - 6-8 (iskyrus
pilvo, dilbi ir blauzd raumenis, kuriems kartojim gali bti atliekama daugiau). Jei
treniruotse daugiau dmesio skiriama lokaliajai raumen itvermei, serij skaiius gali
likti toks pat 3-4, o kartojim reikt atlikti daugiau nei 12.
1. Kokie yra pratim sekos pagrindiniai dsningumai?
2. Kokie yra pagrindiniai treniruots komponentai ir kaip juos suprantate?
3. Paaikinkite termin maksimalus valingasis sitempimas.
4. Kokiais atvejais statin treniruot yra pranaesn, lyginant su dinamine?
Literatra
ACSMs guidelines for exercise testing and prescription. (2000). 6-th ed. Champaign, IL: Human Kinetics.
Alway, S. E., Sale, D. G., MacDougall, J. D. (1990). Twitch contractile adaptations are not depend on the intensity
of isometric exercise in the human triceps surae. European Journal of Applied Physiology 60:8690.
Baechle, T. R., Earle, R. W. (2000). Essentials of strength training and conditioning. Champaign, IL: Human Kinetcs.
Baechle, T. R., Earle, R. W. (2006). Weight training. Steps to success. Champaign, IL: Human Kinetcs.
Carolyn, B., Cafarelli, E. (1992) Adaptations in coactivation after isometric resistancentraining. Journal of
applyied sport science, 5:6670.
Davies. J., Parker, D. F., Rutherford, O. M., Jones, D. A. Changes in strenght and cross section area of the elbow
flexors as a result of isometric strenght training. European Journal of applied Physiology 57:66770, 1988.
Fleck, S. J., Kraemer, W. J. (2004) Designing resistance training programs. Champaign, IL: Human Kinetcs.
Gardner, G. W. (1963). Specificity of strength changes of the exercised and non-exercised limb following
isometric training. Research Quarterly, 34: 98101.
Garfinkel, S., Cafarelli, E. Relative changes in maximal force, EMG, and muscle cross-section area after isometric
training. Medicine and science in sports and exercise. 24:122027, 1992.
Hettinger T., Muller E. A. Muskellesitung und muskeltraining. European Journal of Applied Physiology, 15:111
126, 1953.
Heyward, V. H. (1998). Advanced fitness assessment and exercise prescription. Human Kinetcs, IL.
Stopani, J. (2006). Encyclopedia of muscle and strength. IL: Human Kinetics.
13. 2.
Saugios kno kultros aplinkos krimas
dr. Aurimas Maiukas, dr. Ramutis Kairaitis

Saugi kno kultros aplinka priklauso nuo bendr saugumo taisykli laikymosi,
higienos slyg utikrinimo, inventoriaus saugumo. Klientai privalo susipainti su
saugumo taisyklmis prie pradedant treniruotis.
13.2.1. Tipins taisykls treniruokli salse
1. Sportuoti galima tik dvint tvarkingus sporto drabuius ir vari (ne lauko) sporto
avalyn. Draudiama sportuoti basomis, avti futbolo sportinius batelius ar pliao
lepetes. Nerekomenduojama avti bateli plokiais ir plonais padais.
2. Galima atsineti vanden plastikiniuose (nedtaniuose) buteliuose. Valgyti
treniruoi vietoje draudiama.
3. Draudiama mtyti tang skridinius, svarmenis ant grind.
4. Perneant tangas, svarmenis, btina apsiirti, ar nebus kliudoma kitiems
besitreniruojantiems nariams.
5. Baigus pratim, tanga, skridiniai, svarmenys sudedami viet.
6. Per poilsio pertrauk draudiama sdti ant treniruoklio.
7. Atliekant nugaros ir koj pratimus su dideliais pasiprieinimais, rekomenduojama
naudoti special nugaros dir.
8. Draudiama daryti pratimus su maksimaliais svoriais be trenerio ar partnerio
pagalbos.
401
9. Draudiama naudotis neveikianiu treniruokliu.

10. Savarankikai sportuoti treniruokli salse leidiama nuo 14 met.
11. Neblaivs asmenys neleidiami.
13.2.2. Taisykls grupini treniruoi salse
1. Prie pasirenkant grupini treniruoi r rekomenduojama pasitarti su treneriu.
2. Pavlav grupin treniruot >7 min. neleidiami sal.
3. Draudiama grupinse treniruotse naudotis mobiliaisiais telefonais ir garsiai
nektis tarpusavyje.
4. Galima atsineti vanden tik plastikiniuose (nedtaniuose) buteliuose.
5. Nerekomenduojama grupinse treniruotse kramtyti kramtomosios gumos.
6. sal galima eiti tik su varia sporto avalyne.
7. Baigus grupin treniruot kiekvienas tvarkingai sunea ir viet padeda inventori.
8. Po treniruots su vienkartiniais rankluostliais nuluostome prakait nuo kilimli,
grind, inventoriaus.
9. Neblaivs asmenys neleidiami.
13.2.3. Pagrindiniai higienos reikalavimai sporto salse
Sporto salse turi bti nuolat palaikoma tvarka ir vara. Kiekvien dien turi bti
plaunamos grindys (naudojama chemija grind valymui neturi paviri paversti slidiais),
valomi visi paviriai nuo dulki. Minktos treniruokli dalys turi bti dezinfekuojamos
bent kart per dien.
Optimali sali temperatra 18-21C. Pastoviai turi bti tiekiamas vieias oras per
vdinimo sistem.
Tamsiu paros metu turi bti pakankamas apvietimas. Rekomenduojamas iltas
baltos spalvos spektras.
Muzikinis fonas turi bti toks, kad alia esantys klientai galt ramiu balsu susikalbti.
13.2.4. Inventoriaus saugumas
Instruktoriai privalo pastoviai sekti inventoriaus bkl (treniruokli trosus, skriemulius,
guolius, kardiotreniruokli laidus ir pan.). Pastebjus netvarking inventori sutaisyti,
sureguliuoti - jei utenka kompetencijos. Jei gedimas rimtesnis, reikia udti lentel,
kad inventoriaus vienetas yra netinkamas naudoti ir informuoti atsakingus asmenis, kad
bt organizuotas remontas.
1. Kokia apranga ir avalyn rekomenduojam treniruokli salje?
2. Ivardinkite, kas yra draudiama treniruokli salje.
3. Ivardinkite, kas yra draudiama grupini treniruoi metu.
4. Kokie yra reikalavimai mikroklimatui salse?

5. Kokias inventoriaus savybes instruktorius turi tikrinti salse kiekvien dien?
13.3. Saugs ir nesaugs pratimai. Daniausiai pasitaikanios traumos ir j
prevencija
dr. Ramutis Kairaitis, dr. Simona Pajaujien
Nedaugelis moni susimsto, kad treniravimasis vietoje sveikatinimo gali sukelti
rimt problem, o fiziniai pratimai gali bti nesaugs, sukelti grsm sveikatai. Netinkami
pratimai, nedozuojamas krvis, netaisyklinga technika gali duoti nepageidaujamus
rezultatus. Atsakomyb u tai turt prisiimti treneris. Pasirinkdamas pratimus, treneris
turt sitikinti, kad jie yra saugs, veiksmingi ir atitinka klient pajgum. Nereikt
pratim skirstyti saugius ar draudiamus. Tie patys diskusijas keliantys pratimai gali
bti ir visikai saugs (tinkamai atliekant) ir alingi (netechniki judesiai, blogas fizinis
pajgumas). Tai priklauso nuo to, kas? kada? kiek? ir kaip? juos atlieka. Fizini pratim
saugumas turt bti vertinamas remiantis:
anatomijos ir biomechanikos dsningumais (svarbu inoti, koks ir kokios
amplituds judesys per tam tikr snar yra saugus);
judesi kokybe ir sparta.
Judesio kokyb tai tiksls ir techniki judesiai. Pratimas yra netinkamas mogui, kai
jis nepajgia taisyklingai atlikti viso pratimo ar atskir judesi.
Judesio sparta vidutin, valdoma. Jeigu atliekant pratim judesiai per greiti,
nevaldomi, tuomet judesio amplitud gali bti per didel, viryti leistin, saugi
(balistinis raumen tempimas).
Kai kurie pratimai turt bti atliekami labai apdairiai arba neatliekami visikai,
kadangi jie yra labai rizikingi ir suteikia daugiau alos nei naudos. Daugelio sueidim
prieastis, atliekant pratimus (ypa aerobinius), yra per didelis vienos kno dalies
apkrovimas vienu metu. Taisyklingai atliekant pratimus, neturi bti jauiama skausmo.
Skausmu organizmas siunia pavojaus signalus, kuri privaloma paisyti. Treneriui reikt
vadovautis principu nepakenk.
Prie krvio mogus adaptuojasi 2 bdais:
1. Fizikai stiprja (jei krvis atitinka parengtum).
2. Pradeda silpnti (kai krviai per dideli).
Nuolatins bdos prasideda laipsnikai, vliau virsta sualojimais, jeigu nekreipsime
juos dmesio. Mikrotrauma tai sualojimas, kuris vyksta dl nuolat pasikartojani
judesi, paeidiani snari, raii ir sausgysli vientisum. Jei ir toliau apkrausime t
viet, nuolatinis sueidimas virs stipria trauma. Stipraus sueidimo pradia netikta, jis
paprastai pasireikia specifinio atsitikimo metu.
Taisyklingai atliekant pratimus, neturi bti jauiama skausmo. Skausmu organizmas
siunia pavojaus signalus, kuri privaloma paisyti. Treneriui reikt vadovautis principu
nepakenk.
403
Treneriai turt inoti, kad reikia nutraukti manktinimsi ir kreiptis medikus,

pastebjus iuos pavojaus enklus:
neprast nuovarg,
pykinim,
svaigim,
spaudim krtinje ar bet kok skausm srityje nuo andikaulio iki juosmens,
nebevaldomus raumenis,
didel dusim,
alergines reakcijas (pvz., brim),
pablogjus regjimui.
Kad sveikatingumo treniruots nedaryt alos, siloma laikytis i princip:
Ilaikyti taisykling (ypa nugaros, dubens) padt.
Per stipriai nelenkti koj per kelio snarius. Tokie pratimai, galintys sukelti kelio
snario hiperfleksij (t.y. 120 ar daugiau), yra nesaugs dl didelio spaudimo
tarp kelio girnels ir launikaulio snarini paviri.
Nepertempti snari (kelio, alkns) ir stuburo. Vengti per didels amplituds
judesi.
Nedaryti staigi ir stipri pasukim. Nedaryti dviej stuburo judesi kartu, pvz.,
kai pasilenkus dar suktis al.
Vengti judesi, kurie labai spaudia tarpslankstelinius diskus.
Vengti judesi, kuri metu galima sutrenkti snarius ir kremzles. Ypa rizikingi yra
uoliukai, nusileidiant ant vienos kojos.
Vengti rykaus spyruokliavimo atliekant tempimo pratimus.
Pratim metu nesulaikyti kvpavimo.
Dirbant su pradedaniais sportuoti, vyresnio amiaus arba riboto fizinio parengtumo
monmis rekomenduojama atsisakyti kai kuri pratim (7 lentel).
4 lentel. Rizikingi pratimai ir galimas j poveikis

Pasilenkimai pirmyn susikprinus arba koj
pirt siekimas susikprinus sdint
Pasilenkimas pirmyn
barjeriniame ingsnyje
launies iorins puss ir sdmen
stiprinimo pratimai gulint ant ono, gulint
nevisai ant ono ir remiantis tik alkne
irkls, dviratis atliekami maesniu
nei 90 kampu nuo grind
Tiesi koj klimas gulint ant nugaros ir
sdimasis i ios padtis tiesiomis kojomis
Atsitpimai, atsisdimai ant blauzd

Galvos mostai atgal, staigs poskiai
apie statmenj a, 360 ratai galva
Malnas pasilenkimai emyn tiesiomis
kojomis ir darant sukamuosius judesius
Per didelis isilenkimas atgal:
atsilenkimai, tiltai atgal, krepeliai
Koj mostai atgal isilenkus, asilo mostas
vak, plgas
Ypa stipriai spaudiama priekin

tarpslankstelini disk pus juosmens srityje
Didelis spaudimas one esanios kojos vidiniam
kelio raiiui slygoja skausm ir sausgysls
nestabilum
Spaudiami stuburo tarpslanksteliniai
diskai, skatinama skolioz
Didinama juosmens lordoz
Sukuriamas labai didelis jgos momentas,
kuris didina juosmens lordoz, traumuojami
tarpslanksteliniai diskai, ypa pavojingas jau
turintiems juosmenins stuburo dalies patologij
Slygoja keli, iurn snari, raii
pertempimus, snari kremzls paeidimus
(ypa turintiems antsvorio)
Gali uspausti tarpslankstelin arterij, nerv
akneles, suadinti disk degeneracij, sukelti
galvos svaigim
Suspaudiami tarslanksteliniai juosmenins
stuburo dalies diskai, pertempiamos keli
sausgysls
didina juosmenins stuburo dalies apkrov, gali
net paeisti tarpslankstelinius diskus.
aloja stuburo juosmenins dalies
tarpslankstelinius diskus
Silpnesniems monms gali sualoti kaklin
stuburo dal
1. Kokie yra pagrindiniai principai, kuri laikantis sveikatingumo treniruots
nedaryt alos?
2. Paaikinkite, kaip suprantate judesio kokyb.
3. Kokia sparta rekomenduojama atlikti pratimus?
4. Mokkite paaikinti ir parodyti, kokie pratimai gali bti rizikingi ir kodl.
Literatra
Aleksandraviien, R., Stasiuleviien, L., Zaienkovien, K. (2012). Aerobikos ABC. Kaunas: LKKA
Baublien, R. (1995). Saugi pratim parinkimas manktai. LKKA.
Howley, E., Franks, B. (1997). Health Fitness Instructors Handbook. Champaign: Human Kinetics.
Pajaujien, S. (2009). Grupini pratyb su muzika metodika ir technika. Kaunas: LKKA
405
13.4.
Tinkamas fizinio krvio skyrimas. Jgos ir aerobini treniruoi program

sudarymas

13.4.1. Poreiki analiz ir sportavimo tikslai
Profesionalus specialistas (instruktorius, treneris), prie sudarydamas sportavimo
program, turi nustatyti, kokie yra pagrindiniai sportavimo tikslai. Tai yra dviej ingsni
procesas, susidedantis i:
informacijos surinkimo;
sportuotojo tiksl nustatymo.
13.4.1.1. Informacijos surinkimas
Informacijos surinkim galima suskirstyti tris etapus:
1. sveikatos bkls klausimynas;
2. interviu;
3. testavimas.
Sveikatos bkls klausimynas. Btina surinkti pradin informacij apie noriniojo
sportuoti sveikat. Tai leidia nustatyti, ar asmuo gali ir kokiais krviais gali sportuoti. Taip
pat i ios informacijos galima sprsti, ar asmeniui reikalinga nuodugnesn sveikatos
patikra, kuri turt bti atliekama medicinos staigoje. Daniausiai taikomas metodas
yra sveikatos bkls klausimyno (PAR-Q Physical Activity Readiness Questionnaire)
upildymas. Nors klausimyn apimtys bna vairios, dauguma autori (Chisholm ir kt.,
1975; Thomas ir kt., 1992; ACSM, 1995) silo supaprastint klausimyn (8 lentel), kuris
yra daniausiai naudojamas praktikai.
8 lentel. Sveikatos bkls klausimynas
Klausimas
Ar gydytojas kada nors Jums nustat irdies sutrikim ir rekomendavo tik medicinikai
pagrst aktyvum?
Ar po fizini pratim Jums skauda krtin?
Ar pastaraisiais mnesiais poilsio metu Jums skaudjo krtin?
Ar dl galvos svaigimo prarandate smon ir pusiausvyr?
Ar Jus kamuoja kaul bei snari ligos ir ar jos pamja atliekant fizinius pratimus?
Ar gydytojas nuolat irao Jums vaist nuo kraujospdio ar irdies lig (pvz., vaist,
skatinani skysi isiskyrim)?
Ar vardytumte kitas prieastis, dl kuri negalite manktintis be gydytojo pritarimo?
Pastaba. i anketa skirta 1569 met asmenims. Vyresniojo amiaus asmenims, jei jie
nebuvo fizikai aktyvs, prie pradedant sportuoti btina medicinin patikra.
Asmeniui, atsakiusiam TAIP nors vien klausim, btina medicinin patikra.
Interviu. Interviu, arba pokalbis (teisingiau pokalbiai, nes jie tsiasi tol, kol sportuotojas
lanko pratybas), leidia susipainti su sportuotojo tikslais, poreikiais, treniruots suvokimu,
suprasti, k jis nori pasiekti. Tai labai papildo informacij, gaut i klausimyno. Vliau pokalbiai padeda koreguoti treniruot, daugiau motyvuoti sportuotoj siekti treniruots tiksl.
Pokalbio metu reikt isiaikinti ir tai, kiek laiko sportuotojas gali skirti pratyboms
savaits ar mnesio cikle.
Testavimas (pasirinktinai). Nereikt painioti testavimo su medicininiais tyrimais, jei
tokie, sprendiant i klausimyno, yra btini. Sveikatingumo pratybose, be raumen jgos
ar itverms lavinimo, btina lavinti ir kitas sveikatai svarbias ypatybes, todl testavimas
leidia nustatyti ypatybi lavinimo prioritetus. Sveikatingumo pratybose testavimas
gali bti naudojamas ir kaip motyvacijos rankis, rodantis sportuotojo paang. Kas 46
savaites atliekamas testavimas gali rodyti sportuotojui jo paang.
Ar reikia nustatyti maksimali jg asmeniui, pirm kart rankose laikaniam tang,
kad bt galima nustatyti pratim intensyvum 1 MK procentais? Aiku, kad nebtina.
Visikai nebtina, kad sportuotojas atsidurt didels rizikos situacijoje, kuriai jis nra
pasirengs. Be to, tai prietarauja ir palaipsniam svorio didinimui, kaip vienam i
bendriausi treniruots (virkrvio) dsningum.
13.4.1.2. Sportuotojo tikslai ir udaviniai
Danai treniruokli salse galima sutikti asmen, kuri sportavimo staas yra didelis,
taiau rezultatai menki. Viena i io reikinio prieasi yra aiki sportuotojo tiksl
nebuvimas. Specialisto (instruktoriaus, trenerio) kartu su sportuotoju nustatyti tikslai
teikia daugyb privalum (Egan, 1990):
Sutelkia dmes. Turintis aikius tikslus mogus elgiasi tikslingai, pavyzdiui,
nevaikto po sal iekodamas, kur treniruokl reikt pabandyti.
Mobilizuoja, suaktyvina energij ir pastangas. To nereikt suprasti kaip proto
koncentracijos pratim, taiau tai danai paadina sportuotoj veikti.
Padidina usispyrim ir atkaklum siekiant tikslo.
Motyvuoja sportuotoj rasti strategij tikslui pasiekti.
Tikslai. Kaip apibrti tiksl? Uraykite tikslus, pasitelkdami veiksmaodius. Pvz.,
tikslai gali bti:
sumainti riebalin antsvor 10 kg;
sumainti kraujospd;
pagerinti raumen tonus;
padidinti raumen jg ir apimtis.
Udaviniai. Udaviniai numato, k reikt padaryti, norint pasiekti tiksl.
Pvz., jei tikslas yra sumainti riebalin antsvor, udaviniai gali bti tokie:
407
tris kartus per savait atlikti jgos pratybas sporto klube;

kas antr dien sportuoti su dviraiu treniruokliu namuose;
vien pratyb metu sudeginti 200 kcal;
laikytis kartu su instruktoriumi sudarytos dietos.
Jei tikslas yra padidinti koj raumen jg ir apimtis, udaviniai gali bti tokie:
imokti taisyklingai atlikti pritpimus su tanga;
konsultuotis su treneriu ir labiau patyrusiais sportavimo draugais apie koj
raumen lavinim;
du kartus per mnes daryti pritpimus su tanga (su maksimaliu svoriu).
Kai kurie ekspertai silo paprast ir veiksming technik udaviniams sudaryti (Francis,
1990). i technika numato, kad udaviniai turi atitikti penkis kriterijus. Jie turi bti:
specifiki;
pamatuojami;
orientuoti pasiekimus;
reals;
terminuoti.
i technik sutrumpintai galima pavadinti SPORT (terminas sudarytas i kiekvieno
udavinio pirmj raidi).
Specifikumas. Udavinys turi numatyti, kuris fizinio pajgumo/sveikatingumo
komponentas bus lavinamas.
Pamatuojamumas. Jei negalime pamatuoti sportuotojo pasiekim, kaip inosime,
ar jis tobulja? Raumen apimtis, jg, itverm, KS sistemos pajgum, antsvor,
lankstum galima pamatuoti. Pradinis ir periodinis i savybi testavimas yra geriausios
motyvacins strategijos. Ne visi udaviniai gali bti objektyviai imatuojami. Pvz.,
jei udavinys yra geresn savijauta, galima naudoti reiting skal nuo 1 iki 10, kur
blogiausi savijaut atitinka 1, o geriausi 10 (Clark ir kt., 1993).
Orientuotumas pasiekimus. Sportuojantis mogus turi suprasti, ko siekiama.
Pasakymas pagerinti tangos spaudimo rezultat yra neteisingas. Tinkamas udavinys
yra po ei mnesi atlikti 60 kg svorio tangos spaudim gulint 3 serijas po 10 kart.
Realumas. Stengtis ivengti udavini, kurie dl daugybs prieasi nra reals.
Udaviniai yra reals, jei:
yra tinkamos sportuoti slygos (vieta, ranga ir pan.);
sportuotojo galimybs leidia tai pasiekti (fizin bkl, genetins ypatybs);
turi didel prioriteto laipsn (to labai nori sportuojantis mogus) (Egan, 1990).
Terminuotumas. Terminai yra vienas i labiausiai motyvuojani veiksni. Parinkus
realius terminus, tiktina, kad udaviniai bus gyvendinti. Terminai gali bti ilgalaikiai
(vieneri ar keleri metai) ir trumpalaikiai. Pvz., pagerinti tangos spaudimo gulint rezultat
10 kg per 6 mnesius yra realus ilgalaikis udavinys. iam udaviniui gyvendinti gali bti
taikomas ir trumpalaikis udavinys pagerinti tangos spaudimo rezultat po 1,5kg kas
du mnesius.
13.4.2. Pratyb danumas ( mikrociklai)

Pratyb danumas nusakomas pratyb skaiiumi per tam tikr period, kuris daniausiai bna viena savait (Heyword, 1998; ACSM, 2000). Kiti autoriai pateikia kit io termino
samprat, pagal kuri pratyb danumas nusako, kiek kart per savait yra apkraunamas tas
pats raumuo ar raumen grup (Fleck ir kt., 2004; Baechle ir kt., 2006). Jei vien pratyb metu
krv gauna visos raumen grups, abi ios pratyb danum nusakanios sampratos gali
bti vartojamos, taiau sveikatingumo praktikoje danai taikomos vadinamosios atskyrimo
(angl. split) pratybos, pagal kurias raumen grups apkraunamos skirtingomis dienomis. Todl sveikatingumo praktikoje pratyb danum prasta apibrti antruoju metodu, kuris rodo,
kiek kart per savait ar kelias savaites apkraunamas tas pats raumuo ar raumen grup. is
metodas leidia tiksliai nustatyti apkraunam raumen ar raumen grupi poilsio pertraukas.
Vieni i labiausiai pratyb danum lemiani veiksni yra sportuojanio mogaus sportavimo staas ir jo tikslai. Pratyb skaiius per savait priklauso ir nuo sportuojanio amiaus,
bendros sveikatos bkls, gyvenimo bdo, kurioje sportavimo ciklo (anginje, pagrindinje
ar palaikomojoje) fazje atliekamos pratybos. Pvz., kad bt palaikomi pasiekti jgos rezultatai, pakanka raumenis apkrauti 12 kartus per savait (Fleck ir kt., 2004; ACSM, 2002).
Bendriausia rekomendacija dl pratyb danumo pradedaniajam yra tokia: turi praeiti maiausiai viena diena, taiau ne daugiau kaip trys dienos tarp tos paios raumen
grups apkrovos.
Pradedantiesiems, nesugebantiems susitelkti ir smarkiai apkrauti raumenis, raumenims
atsigauti danai pakanka 2448 valand. Vidutinikai treniruotiems sportuojantiems monms is periodas gali trukti iki 4872 valand. Didelio treniruotumo ir vyresnio amiaus
sportuojantiems neretai visiko atsigavimo laikotarpis trunka daugiau kaip 72 valandas (Baechle ir kt., 2000). Todl pradedantysis gali apkrauti visas raumen grupes du ar tris kartus per
savait, o vidutinio ir didelio treniruotumo sportuojantieji, nors ir atlieka daugiau treniruoi
per savait, taiau tas pats raumuo apkraunamas reiau. Virutins kno dalies raumenys po
krvio atsigauna greiiau nei apatins dalies raumenys (Hofman ir kt., 1990). Greiiau atsigaunama po krvio atliekant lokaliuosius pratimus, o ne bazinius (Staron ir kt., 1989).
Didjant sportuojanio mogaus staui, didja pratyb skaiius per savait, taiau
tos paios raumen grups apkraunamos reiau.
Literatroje apie jgos lavinim treniruojam raumen danum savaits ar panaios
trukms laikotarpiu prasta nusakyti mikrociklais. Skirtingai nuo daugelio sporto ak, sveikatingumo pratyb mikrociklai gali turti savo pavadinimus. Tai tikriausiai susij su tuo, kad
ios sveikatingumo mikrocikl yra daug, ir vienu sakiniu apibrti raumen apkrovimo danum yra patogu. Mikrocikl pavadinimai pateikia i pagrindin informacij: kiek raumen
grupi apkraunama vien pratyb metu ir kokia yra sportavimo bei poilsio dien seka.
Mikrociklai skirstomi dvi pagrindines grupes: viso kno mikrociklai ir atskyrimo
mikrociklai (angl. split system). Sportuojant pagal viso kno mikrociklus, visi kno
raumenys apkraunami vien pratyb metu, o sportuojant pagal atskyrimo mikrociklus
ne. odis atskyrimo rodo, kad raumenys slygikai suskirstomi grupes, t.y. tarsi atskiriami
ir apkraaunami skirtingomis dienomis.
409
Atskyrimo mikrocikl pavadinimai pateikia informacij apie tai, kiek grupi suskirstyti
visi raumenys. Pvz., dviej dien atskyrimo mikrociklas rodo, kad raumenys suskirstyti
dvi grupes ir kiekvienos grups raumenys apkraunami skirtingomis dienomis. Trij dien
atskyrimo mikrociklas rodo, kad raumenys suskirstyti tris grupes ir kiekviena grup
aapkraunama skirtingomis dienomis.
Pavadinime bna ir nuoroda (du ar daugiau skaii) sportavimo ir poilsio dien sek
mikrocikle. Pirmasis skaiius nuorodoje reikia sportavimo dien skaii, o antrasis poilsio dien skaii. Tarp i skaii bna pliuso enklas, rodantis, kad treniruoi dienas
keiia poilsio dienos. Taigi, uraas 2+1 reikia, kad dvi dienas i eils sportuojama, vien
dien ilsimasi ir taip tsiama toliau; 3+1 reikia, kad tris dienas i eils sportuojama,
vien dien ilsimasi ir taip tsiama toliau.
Kartais poilsio ar sportavimo dienos pasiskirsto kitaip. Danai pasitaikantis uraas
2+1/ 2+2 reikt tok sportavimo ir poilsio dien eilikum: dvi dienas sportuojama,
vien dien ilsimasi, vl dvi dienas sportuojama, dvi dienas ilsimasi ir t.t.
Sportuojant pagal mikrocikl, kurio visas pavadinimas yra dviej dien atskyrimo
mikrociklas 2+1 reikt, kad visi kno raumenys suskirstyti dvi dalis ir kad dvi dienas
sportuojam (viena raumen dalis apkraunama pirm dien, kita dalis apkraunama antr
dien), o trei dien daroma pertrauka. Po to sportuojam bei ilsimasi tokiu pat eilikumu.
Kai kurie mikrociklai tsiasi daugiau nei savait, t.y. sportavimo ir poilsio dienos
sutampa tik po keli savaii. Taiau net ir ilgesns trukms mikrocikluose raumen
apkrovos dien skaiius per savait kinta nedaug, todl analizuojant, kaip danai
apkraunami raumenys (tai daugelio sporto ak traktuojama kaip savaits laikotarpio
apkrova), i esms remiamasi mikrociklais.
Nors debatai apie tai, kiek kart per savait turt bti akraunamas raumuo, kad
bt pasiekta optimali rezultat, nesibaigiantys, visgi galima pateikti daniausias
rekomendacijas. Literatros altini metaanaliz (Rhea ir kt., 2003) rodo, kad pradedaniajam labiausiai rekomenduotinas raumen apkrovos danumas yra trys kartai
per savait. Taigi, labiausiai rekomenduojamas mikrociklas pradedaniajam (Baechle
ir kt., 2006; Baechle ir kt., 2008; Clark ir kt., 1993) yra trij treniruoi per savait viso
kno mikrociklas. Toks mikrociklas buvo populiariausias tarp pradedanij Lietuvos
kultrizmo ir sveikatingumo klubuose prie du ar tris deimtmeius (Kairaitis, 1991). Jis
populiarus Lietuvos sveikatingumo klubuose ir iuo metu. Populiarumo prieastys yra
tos, kad treniruojantis pagal mikrocikl pasiekiama norim rezultat ir kad jis leidia
labai tiksliai planuoti ne tik sportuojaniojo laik (sportuojama tomis paiomis savaits dienomis), bet ir sporto sali apkrovim (galima tiksliai prognozuoti, kiek asmen
sportuos bet kuri savaits dien).
Vyresniojo amiaus pradedantiesiems, taip pat asmenims, siekiantiems keli
tiksl (pvz., lavinantiems raumen jg ir aerobin itverm), rekomenduojami dviej
dien atskyrimo mikrociklai. Tokie mikrociklai taip pat rekomenduojami ir vidutinikai
treniruotiems sportuotojams.
Vidutinio ir didelio treniruotumo sportuojantiesiems daniausiai rekomenduojami
trij dien atskyrimo mikrociklai, taip pat keturi ir daugiau dien atskyrimo mikrociklai,
pagal kuriuos raumenys skirstomi tris ar daugiau grupi, o kiekviena i j apkraunama

skirtingomis dienomis.
13.4.3. Viso kno mikrociklai
Viso kno trij pratyb per savait mikrociklas - toks io mikrociklo pavadinimas yra
prastas tarp sveikatingumo klub lankytoj, nors taikant aukiau apraytj mikrocikl
pavadinim schem, io mikrociklo pavadinimas bt viso kno mikrociklas 1+1/1+1/1+2).
Mikrociklo trukm viena savait. is mikrociklas yra populiariausias sveikatingumo
pradedanij pratybose. Pavadinimas rodo, kad sportuojama tris kartus per savait.
Kiekvien pratyb metu apktraunamos visos raumen grups.
Sportuoti galima pasirinkti nelyginmis dienomis pirmadien, treiadien, penktadien
(6 lentel, 1 variantas), arba lyginmis antradien, ketvirtadien, etadien (9 lentel, 2
variantas). Sportavimo ir poilsio dienos bet kurios savaits laikotarpiu nekinta. Tai yra
vienas i mikrocikl privalum, leidiantis tiksliau planuoti sportuojanio asmens laik.
9 lentel. Trij pratyb per savait viso kno mikrociklas (1+1/1+1/1+2)
Savait
Diena
1 variantas
2 variantas
Savait
Diena
1 variantas
2 variantas
P
X
T
X
T
X
1 savait
K
P
X
X
3 savait
K
P
X
X
P
X
T
X
P
X
T
X
2 savait
K
P
X
X
4 savait
K
P
X
X
Pastaba. treniruots diena; poilsio diena.

Maiau populiars yra kiti - viso kno - mikrociklai, kuriuose sportavimo ir poilsio
dien seka gali bti idstyta kitaip (10 lentel).
10 lentel. Galima sportavimo ir poilsio dien seka viso kno mikrocikluose
Savait
Diena
1+1
1+2 / 1+3
1+2
Savait
Diena
1+1
1+2 / 1+3
1+2
P
X
X
X
P
X
X
1 savait
K
P
X
X
X
3 savait
T
K
P
X
X
X
X
T
X
S
X
A
X
X
X
S
X
2 savait
K
P
X
X
X
P
X
X
A
X
4 savait
T
K
P
X
X
X
411
Viso kno mikrociklo 1+1 trukm yra dvi savaits, t.y. sportavimo ir poilsio dienos
sutampa kas dvi savaites. Pirmj savait visi raumenys apkraunami keturis kartus,
antrj savait tris kartus.
Viso kno mikrociklo 1+2 /1+3 trukm yra viena savait, t.y. sportavimo ir poilsio
dienos sutampa kas savait, o visi kno raumenys apkraunami du kartus per savait.
Viso kno mikrociklo 1+2 trukm yra trys savaits, sportavimo ir poilsio dienos
sutampa kas tris savaites, o visi kno raumenys apkraunami du ar tris kartus per savait.
13.4.4. Atskyrimo mikrociklai
Dviej dien atskyrimo mikrociklai. Didjant sportuojanio staui, didja atliekam
pratim skaiius. Jei vien pratyb metu apkraunami visi kno raumenys, kiekvienam
skiriama po kelet pratim - pratyb laikas pailgja. Taip pat didjant sportuojanio
staui, didja atliekam pratim intensyvumas (keliami didesni svoriai, raumenys gauna
didesnius krvius).
Dl i prieasi stengiamasi viso kno raumenis suskirstyti kelet grupi ir juos
apkrauti ne per vien treniruot. Taip sutrumpinamas pratyb laikas ir padidinami atsigavimo periodai tarp tos paios raumen grups apkrovos, nors pratyb skaiius per
savait padidja. Pagrindins prieastys, dl kuri didja pratyb skaiius per savait, yra
ios: a) pailgjs pratyb laikas; b) pailgjs atsigavimo po krvio periodas. prasta manyti, kad jgos pratyb trukm (su pramanktos ir atvsimo faze) neturt viryti 6090
min. Jei is laikas virijamas, gali neutekti organizmo energini mediag, naudojam
jgos pratyb metu (ATF, kreatinfosfato, glikogeno raumenyse/ kraujyje ir kepenyse) ir
bus sportuojama nepakankamai intensyviai.
Didjant pratim intensyvumui (keliant didesnius svorius), reikalingas ilgesnis atsigavimo po krvio laikotarpis. Pradedaniajam, kuris sportuoja pagal viso kno mikrociklus tris kartus per savait, atsigavimo periodai sudaro 48 valandas, o vidutinikai treniruotam sportuotojui reikia ilgesni pertrauk. Todl vidutinikai treniruoti sportuotojai
renkasi atskyrimo mikrociklus, kurie suteikia didesnius poilsio tarp pratyb periodus.
Labiausiai iems sportuotojams rekomenduojami dviej dien atskyrimo mikrociklai
(angl. 2day split workauts). Sportuojant pagal iuos mikrociklus, pratyb skaiius per savait padidja, taiau poilsio periodai tarp tos paios raumen grups apkrovos iauga.
Kiekvien pratyb metu apkraunama tik dalis kno raumen. Taip ivengiama galimo
persitreniravimo, o raumen atsigavimo periodai po krvio tampa ilgesni.
Pagal iuos mikrociklus gali sportuoti ir vyresniojo amiaus pradedantieji, kuriems
raumen atsigavimo laikas yra ilgesnis, taip pat kelias fizines ypatybes vienu metu lavinantys sveikatingumo pratyb lankytojai.
Populiariausias yra dviej dien atskyrimo mikrociklas 2+1/2+2 (11 lentel). Pagal
mikrocikl sportuojama dvi dienas i eils, treij dien daroma pertrauka, vliau
sportuojama vl dvi dienas i eils ir daroma dviej dien pertrauka. Tai yra vienos savaits
mikrociklas, kurio metu atliekamos keturios pratybos, o kiekviena raumen grup
apkraunama du kartus. Sportavimo ir poilsio dienos bet kuriame savaits mikrocikle
nesikeiia. Tai laikoma io mikrociklo pranaumu. Priklausomai nuo pasirinkto varianto,

galima susiplanuoti pratybas taip, kad jos vykt savaitgaliais, galima pasirinkti variant,
pagal kur bt sportuojama tik vien savaitgalio dien, arba pasilikti savaitgalius laisvus
nuo pratyb.
11 lentel. Dviej dien atskyrimo mikrociklas 2+1/2+2
Savait
Diena
1 variantas
2 variantas
3 variantas
Savait
Diena
1 variantas
2 variantas
3 variantas
P
X
P
X
A
X
X
A
X
X
1 savait
K
P
X
X
X
X
X
X
T
3 savait
K
P
X
X
X
X
X
X
T
X
X
X
X
P
X
P
X
A
X
X
A
X
X
2 savait
K
P
X
X
X
X
X
X
T
4 savait
K
P
X
X
X
X
X
X
T
X
X
X
X
Panaus yra dviej dien atskyrimo mikrociklas 2+1, pagal kur sportuojama dvi dienas
i eils, treij dien daroma pertrauka (12 lentel). Tai yra keturi savaii mikrociklas,
kuriame sportavimo ir poilsio dienos kiekvien savait skiriasi ir pasikartoja tik kas
ketvirtj savait. Tai kartais sudaro nepatogum planuojant sportuojanio laisvalaik.
Be to, pagal i program atliekama daugiau pratyb per savait (keturios arba penkios).
Dl mintj prieasi is mikrociklas yra maiau populiarus. Dl panai prieasi
maiau populiarus yra ir dviej dien atskyrimo mikrociklas 1+1.
12 lentel. Dviej dien atskyrimo mikrociklas 2+1 ir 1+1
Savait
Diena
Mikrociklas 2+1
Mikrociklas 1+1
Savait
Diena
Mikrociklas 2+1
Mikrociklas 1+1
P
X
X
A
X
A
X
1 savait
K
P
X
X
X
X
T
T
X
X
3 savait
K
P
X
X
S
X
X
P
X
P
X
2 savait
T
K
P
X
X
X
A
X
X
4 savait
T
K
P
X
X
X
X
X
S
X
S
X
Trij dien atskyrimo mikrociklai. Didel sportavimo sta turintys atskiras raumen
grupes per savait apkrauna dar reiau. Vienas i populiariausi trij dien atskyrimo
mikrocikl yra trij dien atskyrimo mikrociklas 3+1 (13 lentel). Pagal mikrocikl
sportuojama tris dienas i eils, o ketvirt dien ilsimasi. Per savait atliekamos penkios
arba eios pratybos, taiau ta pati raumen grup apkraunama vien ar du kartus per
413
savait. Tai yra penki savaii trukms mikrociklas, ir jame sportavimo ir poilsio dienos
sutampa tik kas penkt savait. Mikrocikl danai renkasi varybose dalyvaujantys
kultristai, kiek reiau jis taikomas sveikatingumo pratybose.
13 lentel. Trij dien atskyrimo mikrociklas 3+1
Savait
Diena
Mikrociklas 3+1
P
X
A
X
T
X
1 savait
K
P
X
Savait
Diena
Mikrociklas 3+1
P
X
T
X
3 savait
K
P
X
X
S
X
A
X
T
X
S
X
P
X
A
X
2 savait
K
P
X
S
X
4 savait
K
P
X
X
Galimi ir kiti, ne tokie populiars, trij dien atskyrimo mikrociklai (14 lentel),
kuriuose treniravimosi ir poilsio dien seka skiriasi nuo aptartojo 3+1 mikrociklo.
14 lentel. Trij dien atskyrimo mikrociklai 5+2 ir 6+1
Savait
Diena
Mikrociklas 5+2
Mikrociklas 6+1
P
X
X
A
X
X
T
X
X
1 savait
K
P
X
X
X
X
Savait
Diena
Mikrociklas 5+2
Mikrociklas 6+1
P
X
X
A
X
X
T
X
X
3 savait
K
P
X
X
X
X
P
X
X
A
X
X
T
X
X
2 savait
K
P
X
X
X
X
P
X
X
A
X
X
T
X
X
4 savait
K
P
X
X
X
X
13.4.5. Raumen treniravimo seka viso kno mikrocikluose

Viso kno mikrociklai labiausiai rekomenduojami pradedantiesiems. Treniruots
metu apkraunami visi kno raumenys. Dl ios prieasties raumen apkrovos sekai
viso kno mikrocikluose taikomi dsningumai, galiojantys ir vienoms pratyboms. Viena
i daniausiai rekomenduojam raumen apkrovos sek viso kno mikrocikluose yra
vadinamoji i viraus emyn arba i apaios auktyn (15 lentel). Pirmu atveju pratybos
pradedamos nuo koj raumen pratim, o vliau galima pasirinkti vien arba kit sekos
variant. Antru atveju pratybos pradedama nuo krtins arba nugaros pratim.
15 lentel. Galima raumen akrovos seka viso kno mikrocikluose

Apkrovos seka i apaios vir
I variantas
II variantas
Koj raumenys
Koj raumenys
Nugaros raumenys
Krtins raumenys
Krtins raumenys
Nugaros raumenys
Pei raumenys
Pei raumenys
Rank raumenys
Rank raumenys
Pilvo raumenys
Pilvo raumenys
Apkrovos seka i viraus apai

I variantas
II variantas
Nugaros raumenys
Krtins raumenys
Krtins raumenys
Nugaros raumenys
Pei raumenys
Pei raumenys
Rank raumenys
Rank raumenys
Koj raumenys
Koj raumenys
Pilvo raumenys
Pilvo raumenys
Pastaba. Pilvo raumenys gali bti apkraunami arba pratyb pradioje, arba pabaigoje.
Kiek reiau rekomenduojama pratim seka yra tokia, kai pratyb pradioje atliekami
pratimai kojomis, o vliau pratimai kaitaliojami: pakaitomis atliekami pratimai, kuriuose
vyrauja traukimo ir stmimo judesiai (16 lentel, I ir II variantai). Taip pat neretai pasitaiko
pratim seka, kai pradioje pratyb atliekami traukimo ir stmimo judesiai, o pabaigoje
atliekami pratimai, skirti koj raumenims (16 lentel, III ir IV variantai). Atliekant daugum
pratim, skirt krtins, pei, trigalviams asto raumenims lavinti, vyrauja stmimo
judesiai (pvz., tangos spaudimas gulint, tangos spaudimas nuo sprando ir kt.), o atliekant
daugum pratim, skirt nugaros, dvigalviams asto raumenims lavinti, vyrauja traukimo
judesiai (pvz., tangos traukimas pasilenkus, prisitraukimai prie skersinio ir kt.).
16 lentel. Galima raumen apkrovos seka viso kno mikrocikluose
I variantas
Kojos / traukimas /
stmimas
Koj raumenys
Nugaros raumenys
Pei
onin dalis
Dvigalviai asto
raumenys
Krtins raumenys
II variantas
Kojos / stmimas /
Traukimas
Koj raumenys
Krtins raumenys
Pei
priekin dalis
Trigalviai asto
Raumenys
Pei onin dalis
Pei priekin dalis
Nugaros raumenys
Trigalviai asto
raumenys
Pilvo raumenys
Dvigalviai asto
Raumenys
Pilvo raumenys
III variantas
Traukimas /
stmimas / kojos
Nugaros raumenys
Pei onin dalis
Dvigalviai asto
raumenys
Krtins
raumenys
Pei priekin dalis
Trigalviai asto
raumenys
Koj
raumenys
Pilvo raumenys
IV variantas
Stmimas /
traukimas / kojos
Krtins raumenys
pei priekin dalis
Trigalviai asto
raumenys
Nugaros
raumenys
Pei onin dalis
Dvigalviai asto
raumenys
Koj
raumenys
Pilvo raumenys
13.4.6. Raumen treniravimo seka atskyrimo mikrocikluose

Dviej dien atskyrimo mikrociklai. Vidutinik sta turintiems sportuotojams
daniausiai rekomenduojami dviej dien atskyrimo mikrociklai. Sportuojant pagal
tokius mikrociklus, raumenys suskirstomi dvi grupes ir apkraunamo skirtingomis
dienomis (17 lentel).
415
17 lentel. Galima raumen apkrovos seka dviej dien atskyrimo mikrocikluose

I variantas
virus / apaia
laun keturgalviai
raumenys
laun dvigalviai
raumenys
Blauzd raumenys
II variantas
stmimas / traukimas
laun keturgalviai
raumenys
Krtins raumenys
Deltini r. priekin dalis
Blauzd raumenys
Trigalviai asto r.
Nugaros
raumenys
laun dvigalviai
raumenys
Deltini raumen onin dalis
Pilvo raumenys
Dvigalviai asto raumenys
Krtins raumenys
1 pratybos
(pirma
diena)
2 pratybos
(antra
diena)
Nugaros raumenys
Pei raumenys
Rank raumenys
Pilvo raumenys
III variantas
liemuo / kojos, rankos
Krtins raumenys
Nugaros raumenys
Deltini r. priekin dalis
Deltini r. onin dalis
Trapecinis raumuo
laun keturgalviai
raumenys
laun dvigalviai
raumenys
Trigalviai asto raumenys
Dvigalviai asto
raumenys
Pilvo raumenys
Daniausiai pasitaikantis raumen suskirstymas yra toks: vien treniruot apkraunami

virutins kno dalies raumenys, o kit apatins. Pilvo raumenys gali bti apkraunami
vienoje ar abiejose pratybose. Galimi ir kiti raumen suskirstymo grupes variantai.
Trij dien atskyrimo mikrociklai. ie mikrociklai labiausiai tinka didel sportavimo
sta turintiems. Kartais pagal juos sportuoja ir vidutinio stao sportuotojai. Daniausiai
pasitaikanti raumen grupi apkrovos seka tokiose programose pateikiama 18 lentelje.
18 lentel. Galima raumen apkrovos seka trij dien atskyrimo mikrocikluose
I variantas
II variantas
Krtins raumenys Krtins raumenys
1 pratybos
Nugaros raumenys Nugaros raumenys
(pirma
diena)
Pilvo raumenys
Pilvo raumenys
III variantas
Krtins raumenys
Pei raumenys
Trigalviai asto
raumenys
Nugaros raumenys
Dvigalviai asto
raumenys
IV variantas
Nugaros raumenys
Dvigalviai asto raum.
Koj raumenys
2 pratybos
(antra
Pilvo raumenys
diena)
Pei raumenys
3 pratybos Pei raumenys

(treia
Rank raumenys
diena)
Koj raumenys
Koj raumenys
Trigalviai asto raum.

Kojraumenys
Pilvo raumenys
Pilvo raumenys
Pilvo raumenys
Rank raumenys
Krtins raumenys
Pei raumenys
Populiariausias trij dien atskyrimo mikrociklas yra 3+1. Pagal j tris dienas i eils
sportuojama, o ketvirtj ilsimasi. Tokiam mikrocklui labiausiai tinka I ir II pratim sekos
variantai. Teorinis I varianto sekos paaikinimas: krtins raumen pratimai papildomai
apkrauna trigalvius asto raumenis, o nugaros pratimai dvigalvius asto raumenis. Todl
antr dien rekomenduotina atlikti koj pratimus, leidiant pailsti rank raumenims.
Trei dien apkraunami pei ir rank raumenys, tada daroma pertrauka, kuri leidia
atsigauti ioms raumen grupms.
II variantas rank raumenims leidia pailsti tada, kai apkraunama kojos. III ir IV variantas leidia dvigalvius ir trigalvius ast raumenis apkrauti skirtingomis dienomis. Krtins
ir pei pratimai duoda nema krv trigalviams raumenims, todl reikia bti atsargiems,
neperkrauti palyginti nedidels trigalvi raumen grups. Nugaros raumen pratimai apkrauna dvigalvius raumenis, todl taip pat reikia sportuoti atsargiai. Galimi ir kiti raumen
grupi sekos variantai, kurie turt bti parenkami kiekvienam sportuotojui individualiai.
1. Kokie yra sportavimo programos komponentai ir j eilikumas?
2. Kokia yra SPORT technika sportuotojo udaviniams sudaryti?
3. Kokie mikrociklai yra labiausiai rekomenduotini pradedaniajam?
4. Kokie mikrociklai daniausiai rekomenduojami vidutinio ir didelio stao
sportuotojams? Kaip trumpai juos apibdinsite?
5. Kokios yra labiausiai rekomenduotinos raumen grupi apkrovos sekos viso kno
mikrocikluose?
6. Kokios yra labiausiai rekomenduotinos raumen grupi apkrovos sekos dviej
dien atskyrimo mikrocikluose?
7. Koks bt pratyb plan pradedaniajam (pratyb skaiius per savait, pratimai, j
seka, serij ir kartojim skaiius), noriniam padidinti kno raumen mas ir jg.
Literatra
ACSMs guidelines for exercise testing and prescription. (2000). 6-th ed. Champaign, IL: Human Kinetcs.
American College of sport medicine. (2002). Position stand. Progression models in resistance training for healthy
adults. Medicine and Science in Sports and Exercise 34:364380.
Baechle, T. R., Earle, R. W. (2006). Weight training. Steps to success. Champaign, IL: Human Kinetcs.
Chisholm, D. M., Collis, M. L., Kulak, L. L. Physical activity readness. (1992). Br Col Med Journal, 17, 375378.
Clark, J., Clark, S. (1993). Prioritize Organize: The Art of Getting and Done. Shawnee Mission, KS: National Press.
Egan, G. (1990). The skilled Helper. Pacific Grove, CA: Brooks/Cole, Francis L. Setting goals. IDEA Today. May: 810.
Fleck, S. J., Kraemer, W. J. (2004). Designing resistance training programs. Champaign, IL: Human Kinetcs.
Heyward, V. H. (1998). Advanced fitness assessment and exercise prescription. Human Kinetcs, IL.
Hoffman, J. R., Kraemer, W. J., Fry, A. C., Deschenes, M., Kemp, M. (1990). The effects of self-selection for frequency
of training in a winter conditioning program for football. The Journal of Applied Sport Science Research. 4:7682.
Staron, R. S., Malicky, E. S., Leonardi, M. J., Falkel, J. E., Hagerman, F. C., Dudley, G. A. (1989). Muscle hipertrofy and fast
fiber type conversation in heavy resistance-trained women. European Journal of Applied Physiology Pcc Physiol 60:7179.
Kairaitis R. (1991). Treniruoi planavimas. Kultrizmas. Kaunas: UAB Sportkoop, Spindulys.
Rhea, M.R., Alvar, B.A., Burkett, L.N., Ball, S.D. (2003). Medicine and Science in Sports and Exercise. Vol. 35, No3, 456-464.
Thomas, S. Reading, J., Shepard, R. J. (1992). Revision of the physical activity readness questionnaire (PAR-Q).
Canadian Journal of Sport Science (17) 4, 338345.
417
13.5.
Kno painimas ir pratim atlikimo technika. Treniruoi intensyvinimo

bdai
dr. Ramutis Kairaitis

13.5.1. rankio sumimas (griebtis)
Yra du pagrindiniai sumimo bdai: pronuotas sumimas, kitaip vadinamas sumimu
i viraus (delnais nuo savs) (2apav.), ir supinuotas sumimas, kitaip vadinamas sumimu
i apaios (2 b pav.). Retesnis mirus sumimas, kai viena ranka suimama i viraus, o
kita i apaios (2 cpav.). Dar retesnis sumimas, panaus supinuot sumim, tik iuo
atveju nyktys prispaustas kitais pirtais (2 dpav.). Kartais, kai platakos yra nukreiptos
viena kit, svarmen ar treniruoklio rankenos sumimas bna neutralus.
2 pav. rankio sumimo bdai

Priklausomai nuo rankio sumimo ploio, skiriamas platus, vidutinio ploio ir siauras
sumimas (3pav.). Atliekant daugel pratim, rekomenduojamas pei ploio sumimas.
3 pav. rankio sumimo plotis

13.5.2. Kvpavimas
Pats bendriausias patarimas yra toks: sunkesnje judesio fazje reikt ikvpti, o lengvesnje kvpti. Pavyzdiui, atliekant rank lenkim su tanga stovint, sunkiausia judesio faz yra tangos klimas iki padties, kurioje kampas per alkns snar bna 90 laipsni. ioje judesio fazje rekomenduojama ikvpti. kvpti reikt leidiant tang emyn.
Atliekant kai kuriuos pratimus, rekomenduojama kvpavim sulaikyti. Tai pratimai,
kuriuos atliekant veikiamas didelis pasiprieinimas (juos atlieka patyr atletai), arba
pratimai, kuriuos atliekant yra stuburo traum rizika. Pasiekus sunkiausi judesio faz
sulaikytas kvpavimas padidina slg pilvo ertmje, tai stabilizuoja stubur ir padeda
ivengti traum. Pvz., pritupiant su tanga, pradinje padtyje kvepiama ir, sulaikius
kvpavim, leidiamasi emyn. Tada keliamasi, ir tik visikai atsistojus (ar kai judesys
tampa lengvesnis) ikvepiama. Kvpavim sulaikyti nerekomenduotina asmenims,
turintiems sveikatos sutrikim (pavyzdiui, sergantiems irdies ir kraujagysli ligomis).
Kartais galima vadovautis ir patarimu negalvoti apie kvpavim. Sportininko
kraujotaka ir kvpavimas priklauso nuo pratimo pobdio (ar krtins lsta ipleiama,
ar slegiama), krvio intensyvumo, trukms ir pan., bet ne nuo jo valios. Todl galima
tiesiog negalvoti apie kvpavim ir kvpuoti intuityviai.
13.5.3. Nugaros raumen lavinimo pratimai ir j ypatumai
Stambiausi nugaros raumenys (4pav.) yra ie:
trapecinis raumuo (trapezius);
podyglinis raumuo (infraspinatus);
maasis apvalusis raumuo (teres minor);
didysis apvalusis raumuo (teres major);
platusis nugaros raumuo (latissimus dorsi);
didysis rombinis raumuo (rhomboideus major);
4 pav. Stambiausi nugaros raumenys
419
Nugaros raumenims priskiriami ir tiesiamieji liemens raumenys: ilgiausiasis raumuo

longissimus; kvadratinis juosmens raumuo quadratus lumborum; klubinis onkauli
raumuo iliocostalis.
13.5.3.1. tangos traukimas pasilenkus
Pagrindinis krvis tenka virutinei nugaros raumen daliai. Papildomai apkraunami
liemens tiesiamieji, dvigalviai asto ir koj raumenys.
Tai vienas i pagrindini pratim nugaros raumen virutins dalies masei vystyti.
Atlikimo technika. Pasilenkite iki madaug 45 laipsni kampo ir suimkite tangos
virbal truput plaiau nei pei ploiu (5 pav.). Kojos iek tiek sulenktos per kelius,
nugara tiesi, galva pakelta, vilgsnis nukreiptas pirmyn. kvpkite ir sulaik kvpavim
traukite tang pilvo raumen virutins dalies link. Pasiek galutin judesio tak,
ikvpdami leiskite tang pradin padt.
Pradin padtis
Galutinis judesio takas
5 pav. tangos traukimas pasilenkus

13.5.3.2. Vieno svarmens traukimas pasilenkus
Pagrindinis krvis tenka plaij nugaros raumen apatinei daliai. Papildomai
apkraunama vidurin nugaros raumen dalis, dvigalviai ast raumenys.
Atlikimo technika. Pasilenkite ir suimkite svarmen neutraliai, o kita ranka atsiremkite
suolel. Atramine koja galima remtis suolel, kita koja turi bti iek tiek sulenkta per kel,
nugara kiek ilenkta. Traukite alkn pagal kno linij vir, stengdamiesi kuo labiau
traukti darb nugaros raumenis (6 pav.). Stenkits pakelti alkn kiek galima aukiau.
Atlikdami judes stebkite, kad liemuo bt stabilus. Virutiniame take alkn turi bti
kiek aukiau u nugaros linij, o petys kiek pakeltas. Svarmen nuleiskite itiestos
rankos padt.
Pradin padtis
6 pav. Vieno svarmens traukimas pasilenkus

Atlik numatyt kartojim skaii, darykite pratim kita ranka. Labai svarbu, kad
pratimo metu knas bt stabilus, todl perkelkite didesn savo svorio dal ant rankos,
kuria remiats suolel.
13.5.3.3. Prisitraukimai prie skersinio ir pratimai su vertikalaus lyno treniruokliais
Pagrindinis krvis tenka nugaros platiesiems, didiesiems apvaliesiems, rombiniams
raumenims ir apatinei trapecinio raumens daliai. Papildomai apkraunami dvigalviai
ast ir dilbi raumenys.
Atlikimo technika. Suimkite skersin delnais nuo savs (pronuotai) kiek plaiau nei
pei ploiu. Rankas visai itieskite. I pradins padties traukits vir, kol paliesite
skersin sprandu arba smakru, kaip parodyta 7paveiksle. Tada keiskite judesio krypt ir
grkite pradin padt.
Patarimai ir komentarai
Tai vienas pagrindini pratim, padedani suformuoti V raids pavidalo nugar.
Prisitraukimus galima daryti ir sumus skersin delnais save (supinuotai) (8pav.). Taip
labiau apkraunami rank raumenys. iuos prisitraukimus sportininkai atlieka reiau.
Atliekant prisitraukimus pronuotu sumimu, didesnis krvis tenka nugaros plaij
raumen virutinei daliai, jei sumimas supinuotas ar neutralus (vartojant speciali
ranken) didesnis krvis tenka nugaros plaij raumen apatinei daliai.
421
7 pav. Prisitraukimai prie skersinio

sumus delnais nuo savs (pronuotai)
8 pav. Prisitraukimai prie skersinio

sumus delnais save (supinuotai)
9 pav. Treniruoklio rankenos traukimas link krtins sumus delnais nuo savs (pronuotai)
Prisitraukim variant technika ir raumens apkrovimo zonos analogikos atliekant
pratimus su treniruokliais, kuri lynas yra vertikalus (9pav.). Treniruokliai leidia
reguliuoti pasiprieinimo dyd ir atlikti reikiam kartojim skaii negalintiems
prisitraukti 810 kart (pvz., moterims), k rekomenduoja daugelis treniruoi
program.
Jei treniruoklio ranken suimsime delnais nuo savs (pronuotai) 10 pav.), bus
labiau apkraunama virutin nugaros plaij raumen dalis, o jei delnais save
(supinuotai) labiau lavinama apatin nugaros plaij raumen dalis. Toks
rankenos sumimas smarkiau apkrauna ir dvigalvius ast raumenis, o ranken
galime traukti tik link krtins.
Pratimas gali bti atliekamas ir naudojant speciali ranken, leidiani pratim
atlikti sumus siaurai (11pav.). Tai neutralus sumimas (delnai pasukti vienas kit).
iuo atveju dvigalvis asto raumuo yra palankiausios padties (nei supinacijos, nei
pronacijos), neisukamas, todl gali ivystyti didel jg ir stipriai apkrauti nugaros
raumenis.
10 pav. Treniruoklio rankenos

traukimas link sprando
11 pav. Treniruoklio rankenos

traukimas link krtins sumus siaurai (neutraliai)
13.5.3.4. Pasilenkimai romnikoje kdje

Pagrindinis krvis tenka tiesiamiesiems nugaros raumenims. Papildomai apkraunami
dvigalviai launies ir sdmeniniai raumenys.
Pratimas atliekamas treniruoklyje (romnikoje kdje).
Atlikimo technika. Atsigulkite knibsiomis taip, kad visas dubuo ir klubo snarys
bt ant minktos atramos. iurnas ukikite u specialaus tvirtinimo. Pasilenkite
emyn, rankas sudkite u galvos (12pav.). Esant normaliai ilenktai nugarai, kelkits kol
liemuo atsidurs kiek aukiau nei kojos. Pasiek virutin tak, grkite pradin padt.
Pradin padtis
12 pav. Pasilenkimai romnikoje kdje
423
13.5.3.5. Treniruoklio rankenos traukimas link pilvo

Labiausiai apkraunama apatin plaij nugaros raumen dalis ir didieji apvalieji
raumenys, papildomai trapecinis, rombiniai ir deltini raumen upakalin dalis,
astiniai raumenys.
Atlikimo technika. Patogiai atsisd nugar itieskite, kojas iek tiek sulenkite per
kelius, pdas atremkite speciali atram. Alknes spausdami emyn, traukite svor
savs link. Galutiniame judesio take alkns turi iek tiek isikiti u vertikalios pei ir
nugaros linijos. Tada keiskite judesio krypt ir grkite pradin padt (13pav.).
Pradin padtis
13 pav. Treniruoklio rankenos traukimas link pilvo

13.5.4. Pei lanko raumen lavinimo pratimai ir j ypatumai
Pagrindinis pei lanko raumuo yra deltinis raumuo (deltoideus). J sudaro trys dalys:
priekin, vidurin, upakalin (14pav.).
14 pav. Deltinis raumuo (deltoideus)
13.5.4.1. tangos spaudimas nuo sprando

Pagrindinis krvis tenka priekinei ir vidurinei deltinio raumens daliai, papildomas
trigalviams ast raumenims.
Atlikimo technika. Pratim galima atlikti sdint arba stovint, taiau daniausiai jis
atliekamas sdint (15pav.). Usikelkite tang ant pei ir suimkite jos virbal plaiau nei
pei ploiu taip, kad kiekvienos rankos delno atstumas nuo peties kiekvienoje pusje
bt 1220cm. Alkns pradinje padtyje turi bti nukreiptos alis ir emyn. tangos
virbal laikykite rankose, iskirtiniais atvejais galite j atremti virutin trapecinio
raumens dal. kvpkite ir tiesdami rankas kelkite tang vir. Pasiek galutin judesio
tak ikvpkite. Nugara turi bti ilenkta anatomikai normaliai, vilgsnis nukreiptas
pirmyn arba iek tiek emyn.
Tai vienas i pagrindini pratim, ugdani deltinio raumens mas ir jg. Jis
taikomas beveik visais treniruoi periodais. Daniau atliekamas sdint, nes is
bdas geresnis, norint atlikti pratim tiksliau ir, kas labai svarbu, ivengti nugaros
traum. Kai pratimas atliekamas stovint, reikia, kad liemens raumenys bt
stiprs, nes izometrikai susitraukdami jie ilaiko nugar tiesi. Jei judesio metu
stuburas yra nestabilus, atsiranda didel rizika j traumuoti. Kai pratimui pasunkinti
naudojamas didesnis svoris, patariama usijuosti special dir.
Kartais pratimas atliekamas su svarmenimis (16pav.). is bdas leidia padidinti
judesio amplitud ir kiek kitokiu kampu apkrauti raumenis. Be to, atliekant pratim
su svarmenimis, galima spausti nuo pei po vien rank. Tada ranka itiesiama ir
svoris pakeliamas daug aukiau nei atliekant pratim abiem rankomis.
15 pav. tangos spaudimas

nuo sprando sdint
16 pav. Svarmen spaudimas

nuo sprando sdint
425
17 pav. Svorio spaudimas nuo pei

treniruoklyje
Pei lanko raumenis galima lavinti svor spaudiant specialiuose treniruokliuose
(17 pav.). Priklausomai nuo ranken padties (lygiagreiai pei linijai arba
priekyje jos), lavinamos skirtingos deltinio raumens dalys.
13.5.4.2. Svarmen klimas alis
Pagrindinis krvis tenka vidurinei deltinio raumens daliai, papildomas priekinei
deltinio raumens daliai ir trapeciniam raumeniui.
Atlikimo technika. Atsistokite taip, kad pdos bt pei ploiu ir iek tiek pasuktos
ior. Pradinje padtyje svarmenis laikykite truput per alknes sulenktose rankose
(18pav.). Pradin padtis gali bti vairi: svarmenis galima laikyti prie save, prie laun,
u savs (179a, b, cpav.).
18 pav. Svarmen klimas alis stovint
a)
b)
c)
19 pav. Svarmen klimas alis (trejopa pradin padtis)

Neitiesdami per alknes, kelkite rankas alis, kol jos atsidurs pei lygyje arba kiek aukiau. Keliant rankas iki horizontalios linijos (20 pav.), pagrindinis krvis tenka deltini raumen
viduriniajai daliai, keliant vir horizontalios (21 pav.) papildomai apkraunamas trapecinis raumuo. Judesio metu rieus sukite iorn taip, kad maieji rank pirtai bt aukiau u kitus.
20 pav. Svarmen klimas

alis iki horizontals
21 pav. Svarmen klimas

alis vir horizontals
13.5.4.3. Svarmen klimas alis pasilenkus

Pagrindinis krvis tenka upakalinei deltini raumen daliai, papildomai apkraunami
nugaros ir koj raumenys.
Atlikimo technika. Atsistokite taip, kad kojos bt pei ploiu ir truput sulenktos
per kelius. Pam svarmenis, pasilenkite priek, kad nugara bt beveik lygiagreti
grindims. Kiek sulenktomis per alkns snarius rankomis kelkite svarmenis alis iki
horizontalios padties (22pav.). Rie padtis turi bti tokia pat, kaip ir darant svarmen
klimo alis pratim. Stenkits, kad judesio metu nugara bt tiesi, vilgsnis nukreiptas
pirmyn, liemuo stabilus.
427
Pradin padtis
22 pav. Svarmen klimas alis pasilenkus

Gerai upakalin deltini raumen dalis lavinama ir atliekant pratim su specialiu
treniruokliu, kuriame kno padtis ne horizontali, o vertikali. Pradin padtis ir galutinis
judesio takas parodyti 23 paveiksle. is pratimas labiausiai lavina upakalin deltini
raumen dal, podyglin raumen, maj apvalj raumen, o judesio gale suartinant
mentes, apkraunami trapecinis ir rombiniai nugaros raumenys.
Pradin padtis
23 pav. Rank atitraukimas sdint treniruoklyje

13.5.5. Krtins raumen lavinimo pratimai ir j ypatumai
Krtins raumenys yra vieni i stambiausi kno raumen. J ivystymas turi didiul
reikm ne tik siekiant tobulos kno formos, bet ir rezultat kitose sporto akose.
Yra trys pagrindiniai krtins raumenys (24pav.):
didysis krtins raumuo (pectoralis major);
maasis krtins raumuo (pectoralis minor), kur dengia didysis krtins raumuo;
priekinis dantytasis raumuo (serratus anterior).
24 pav. Krtins raumenys

13.5.5.1. tangos spaudimas gulint
Pagrindinis krvis tenka krtins raumenims, papildomas deltini raumen
priekinei daliai ir trigalviams ast raumenims.
Atlikimo technika. Pratimas atliekamas gulint ant horizontalaus suolelio, pdas
visikai padjus ant ems pei ploiu, keliai sulenkti madaug 90 laipsni kampu
(25pav.). Galva, peiai ir sdmenys turi bti ant suolo, o apatin nugaros dalis turi bti
natraliai ilinkusi. tanga nukeliama arba j paduoda partneris.
tangos virbalas laikomas delnais vir, iek tiek plaiau nei pei ploiu. Kitaip
pamimo plotis gali bti nustatomas stebint alkns snario kamp, kai tangos
virbalas lieia krtin. Sumimas laikomas normaliu, kai alkns snario kampas
sudaro madaug 90 laipsni (26 pav.). Taip pamus lengviau ikelti didelius svorius,
nes apkrovimas optimaliai pasiskirsto tarp judesyje dalyvaujani raumen. kvepiama
ir, sulaikius kvpavim, tanga leidiama emyn, o tik palietus virbalu krtin keliama
auktyn. Ikvepiama, kai rankos visikai itiesiamos ar judesys tampa lengvesnis.
429
25 pav. tangos spaudimas

gulint
26 pav. tangos spaudimas gulint

(taisyklingas alkns snario kampas)
Jei tangos virbalas suimtas siaurai (510 cm tarp deln) (27 pav.), beveik
visas krvis tenka trigalviams ast raumenims. Toks spaudimas labiau tinka
pastariesiems, bet ne krtins raumenims lavinti.
Jei norite, kad pagrindinis krvis tekt trigalviams ast raumenims, leiskite
alknes alis, o jei laikysite alknes ariau kno, didelis krvis teks ir priekinei
deltini raumen daliai.
Jei naudojamas didelis pasiprieinimas, btina dviej arba vieno partnerio
prieira. Jei priiri tik vienas partneris, jis turi stovti u sportininko galvos ir,
atliekant pratim, laikyti delnus po tangos virbalu.
Pradin padtis
27 pav. tangos spaudimas gulint siaurai sumus

Pratim galima atlikti ir su svarmenimis, laikant juos rankose ir spaudiant nuo
krtins (28 pav.). iuo atveju pratim galima atlikti didesne amplitude, labiau
apkraunant krtins raumen iorin dal. Svarmenis galima suimti ir neutraliuoju
bdu (delnai nukreipti vienas kit). Taip bus daugiau apkraunama krtins
raumen virutin ir deltini raumen priekin dalis.
28 pav. Svarmen spaudimas gulint sumus pronuotai (pradin ir galutin padtis)

13.5.5.2. Svarmen leidimas alis gulint
Pagrindinis krvis tenka didij krtins raumen oninei ir apatinei daliai. iek tiek
apkraunami deltiniai ir rank raumenys.
Atlikimo technika. Pratimas daniau atliekamas iek tiek sulenktomis per alknes
rankomis. Tai padeda atlikti pratim su didesniu pasiprieinimu nei tada, kai rankos
itiestos. Atsigulkite ant suolelio, rankas su svarmenimis pakelkite taip, kad visai itiestos
jos bt vienoje vertikalioje linijoje su peiais. Svarmenis laikykite sum neutraliai
(delnai pakreipti vienas kit). Rankas su svarmenimis leiskite kiek galima emyn ir
alis, tuo pat metu lenkite jas per alkns snar. Pasiek galutin tak, rankas nuleiskite
emiau nugaros linijos (29pav.).
Pradin padtis
29 pav. Svarmen leidimas alis gulint

3.5.5.3. Atsispaudimai nuo lygiagrei
Pagrindinis krvis tenka krtins ir trigalviams ast raumenims. iek tiek apkraunama
priekin deltini raumen dalis.
431
Atlikimo technika. Pratimas gali bti atliekamas sumus neutraliai ar delnais nuo savs
(pronuotai) (30 pav.). Pronuotas sumimas galimas tik atliekant pratim treniruoklyje
(lygiagretse) su specialiomis rankenomis. Abiem atvejais pradinje padtyje remiamasi
visai itiestomis rankomis, vilgsnis nukreiptas tiesiai pirmyn. Leidiamasi emyn tol,
kol pajuntamas tempimas pei snariuose. Tada greitai keiiama judesio kryptis, t.y.
pradedama keltis. Sumus neutraliuoju bdu, emutinje padtyje alkns turi bti
nukreiptos atgal (31 pav.). Jei suimama delnais nuo savs (pronuotai), emutinje
padtyje alkns turi bti nukreiptos alis.
30 pav. Atsispaudimai
nuo lygiagrei sumus neutraliai
31 pav. Atsispaudimai nuo lygiagrei.

Taisyklinga alkni padtis sumus neutraliai
13.5.5.4. Atsispaudimai nuo grind

Pagrindinis krvis tenka krtins, trigalviams ast raumenims ir priekinei deltinio
raumens daliai.
Atlikimo technika. Pratimas gali bti atliekamas remiantis grindis delnais, pirtus
pasukus priek ir remiantis delnais, pasuktais vid madaug 45 laipsni kampu. Delnais
ir itiest koj pirtais remiamasi grindis ir leidiamasi emyn (32pav.).
32 pav. Atsispaudimai nuo grind (pradin padtis)
Pasiekus emiausi tak, judesio kryptis keiiama ir grtama pradin padt. Pirmuoju
atveju (pirtai nukreipti pirmyn), rankos juda iilgai ir arti liemens, antruoju (platakos
pasuktos vid) rankos nukreiptos ir juda statmenai liemeniui (alkns alis).
Jei pirtai nukreipti priek, o astai juda iilgai ir prie pat liemens, pagrindinis krvis
tenka virutinei krtins raumen daliai, deltini raumen priekiui ir trigalviams
raumenims. Trigalviams raumenims tenka gana didelis krvis, nes tik dalis krtins
raumen dalyvauja atliekant judes.
Jei pirtai pasukti vid, o astai juda statmenai liemeniui, apkraunamas visas
krtins raumuo, deltini raumen priekin dalis ir trigalviai ast raumenys.
Trigalviai ast raumenys bus apkraunami ne taip stipriai, kaip darant
atsispaudimus priek nukreiptais pirtais. io atsispaudim varianto poveikis
labai panaus tangos spaudim gulint.
Atsirmimo grindis plotis taip pat turi takos tam, kuri raumen grup gaus didesn
krv. Jei atsiremsite grindis siauriau nei pei ploiu, beveik visas krvis teks
trigalviams ast raumenims. Jei atsiremsite daug plaiau nei pei ploiu, beveik
visas krvis teks krtins ir pei raumenims.
Pratim galite pasunkinti atsirm koj pirt galais ne grindis, o auktesn
atram taip, kad kojos bt aukiau nei grind, kurias remiasi rankos, linija.
13.5.6. Rankos raumen pratimai ir j ypatumai
Rankos raumen grupes galima skirstyti priekins ir upakalins dalies asto ir dilbio
raumenis.
Priekinje dalyje skiriami dvigalvis asto raumuo (biceps brachii) ir asto raumuo
(brachialis) ( 33 pav.).
Upakalinje dalyje skiriama trigalvis asto raumuo (triceps brachii) (34 pav.).
Dilbio raumenys, i kuri vienas stambiausi yra astinis stipinkaulio raumuo
(brachioradialis) (33 pav.).
433
33 pav. Priekins asto ir dilbio dalies raumenys
34 pav. Trigalvis asto raumuo

13.5.7. Dvigalvio asto raumens lavinimas
Dvigalv asto raumen (biceps brachii) sudaro ilgoji ir trumpoji io raumens dalys
(galvos). Kultristai prie ios raumen grups priskiria dar ir astin raumen (brachialis)
(35 pav.).
35 pav. Rank raumenys i priekio ir nugaros

13.5.7.1. Rank su tanga lenkimas stovint
Pagrindinis krvis tenka dvigalviams asto raumenims. Papildomai apkraunami
deltini raumen priekin dalis ir dilbio raumenys (ypa astinis stipinkaulio raumuo).
Atlikimo technika. Stovima tiesiai, pdos madaug pei ploiu. tanga suimama
supinuotai (delnais i apaios) ir iek tiek siauriau nei pei ploiu. Rankos visikai
itiesiamos, stovima tiesiai, nesusmukus. Lenkite rankas su tanga (36pav.). Judesio metu
peiai ir alkns fiksuojami (yra pradinje padtyje). Vliau rankos nuleidiamos iki pradins
padties, judesys kartojamas.
Pradin padtis
36 pav. Rank su tanga lenkimas stovint
435
Nuo tangos virbalo sumimo ploio priklauso, kuri dvigalvio asto raumens galva
bus labiau apkraunama. Jei suimama pei ploiu, apkraunamos abi dvigalvio
asto raumens dalys. Sumus siauriau, labiau apkraunama iorin dvigalvio asto
raumens dalis (ilgoji galva). Sumus plaiau nei pei ploiu, daugiau apkraunama
vidin dvigalvio asto raumens dalis (trumpoji galva) (37pav.).
37 pav. Labiausiai apkraunamos dvigalvi asto raumen dalys,

atliekant rank lenkim su tanga sumus siaurai ir plaiai
13.5.7.2. Rank su tanga lenkimas, atrmus alknes nuoulni atram

Pagrindinis krvis tenka apatinei dvigalvi asto raumen daliai (prie alkns).
Papildomai apkraunamos vidurin ir virutin dvigalvi asto raumen dalys bei dilbi
raumenys.
Atlikimo technika. Atsisskite patogiai taip, kad peiai bt vir atramos, kuri atremiami
astai. Paimkite rankas tang. Rankos per alknes turi bti iek tiek sulenktos ir atremtos
atram (38pav.). Lenkite rankas tol, kol pasieksite 90 laipsni kamp per alknes. Grkite
pradin padt, taiau rankas itieskite taip, kad alkns snario kampas bt 1020 laipsni.
38 pav. Rank lenkimas su tanga atrmus alknes nuoulni atram
13.5.7.3. Rank su svarmenimis lenkimas stovint arba sdint

Pagrindinis krvis tenka dvigalviams asto raumenims (vidurinei j daliai). Papildomai
apkraunami priekin deltini raumen dalis ir dilbi raumenys.
Atlikimo technika. Atsistojama pei ploiu, rankose laikomi svarmenys (sumimas
neutralus). Rankos lenkiamos per alknes, tuo paiu metu supinuojant (sukant delnus
nuo savs). Judesys kartojamas (39pav.).
Pradin padtis
39 pav. Rank su svarmenimis lenkimas stovint

Norint gerai ilavinti dvigalvius asto raumenis, nepakanka vien tik lenkimo judesi.
Dvigalviai asto raumenys ne tik lenkia rank, bet ir dalyvauja atgriant dilbius
(supinuoja). Atliekant pratimus su tanga, akcentuojamas tik lenkimo judesys,
platak padties keisti nemanoma, o atliekant pratimus su svarmenimis, tai
daryti galima. Taip atliekant pratimus ne tik lavinami raumenys, bet ir irykinamas
j atskyrimas.
Rank lenkimo judesys maiau izoliuojamas atliekant pratim stovint, todl taip
lengviau veikti didesn pasiprieinim. Ir sdint, ir stovint galima svarmenis kelti
abiem rankomis kartu ir pakaitomis (40pav.). Keliant pakaitomis, lengviau sutelkti
dmes treniruojamj raumen, todl pastarasis variantas labiau mgstamas.
437
40 pav. Rank su svarmenimis lenkimas sdint

13.5.8. Trigalvio asto raumens lavinimas
13.5.8.1. Rank su tanga tiesimas gulint
Pagrindinis krvis atliekant pratim tenka trigalviui asto raumeniui, daugiau
apkraunant vidin jo dal (ilgj galv). Papildomai apkraunama priekin deltini
raumen dalis ir dilbio raumenys.
Atlikimo technika. Atsigulkite ant suolelio. Suimkite tangos virbal itiestomis
rankomis taip, kad tarpas tarp deln bt madaug 25 cm. Geriau pratim atlikti su
lankstytu virbalu, kad sumimas bt neutralus arba artimas jam. Rankos turi bti
itiestos taip, kad su horizontalia linija sudaryt 45laipsni kamp. Lenkite rankas per
alknes taip, kad delnai, pasiekus emiausij tak, bt u galvos. Judesio metu ir
galutiniame take laikykite alknes toje paioje vietoje. Pasiek galutin tak, keiskite
judesio krypt, tiesdami rankas per alknes grkite pradin padt (41pav.).
Pradin padtis
41 pav. Rank su tanga tiesimas gulint
13.5.8.2. Rank su tanga arba svarmenimis tiesimas stovint arba sdint (pranczikas
spaudimas)
Pagrindinis krvis tenka trigalviams asto raumenims. Labiausiai apkraunama ilgoji
raumens galva (42pav.).
Pradin padtis
42 pav. Rank tiesimas su tanga

Atlikimo technika. Atsistokite tiesiai, pdos pei ploiu. Suimkite tang siaurai.
Geriau pratim atlikti su lenktu tangos virbalu vadinamuoju EZ virbalu. Itieskite
rankas su tanga vir galvos, tai yra pradin padtis. Lenkite rankas per alknes ir leiskite
tang emyn tiek, kiek galite. Pasiek emiausi padt, tieskite rankas ir kelkite tang
auktyn iki pradins padties. Alkns viso judesio metu fiksuojamos ir nukreiptos
vertikaliai auktyn.
13.5.8.3. Rank tiesimas traukiant treniruoklio ranken emyn
Pagrindinis krvis tenka trigalviams asto raumenims. Papildomai apkraunami dilbio
raumenys.
Atlikimo technika. Atsistokite tiesiai, pdos iek tiek plaiau nei pei ploiu.
Atsistokite prie lub lyn ir suimkite ranken pronuotai (delnais nuo savs) taip, kad
kampas per alkni snarius bt iek tiek maesnis nei 90 laipsni. Tieskite rankas,
taiau alkni padties nekeiskite, taip pat nelenkite rank per rie snarius (43pav.).
Visai ities rankas, grkite pradin padt ir kartokite pratim.
439
43 pav. Rank tiesimas traukiant treniruoklioranken emyn

Pratim galima atlikti ir su tokia rankena, kuri leidia pradins padties metu
suimti neutraliai (44 apav.), o tiesiant rankas sukti delnus nuo savs (pronuoti).
Kai astas sukamas vid (nugriamas) veikiant pasiprieinim, iek tiek
apkraunamas alknkaulis, prie kurio tvirtinasi trigalvis asto raumuo. Dl to
jo apkrovimo kampas keiiasi, papildomai apkraunami ir alkns tiesiamieji
raumenys bei pronuojantys dilbio raumenys.
Jei rankena suimama i viraus ir tarpas tarp deln yra nedidelis (madaug 20cm),
labiau apkraunama iorin raumens dalis. Dar daugiau iorin raumens dalis
apkraunama, kai pratimas atliekamas naudojant ne ranken, o virv (sumimas
neutralus) (44 bpav.).
Jei tiesi rankena suimama delnais save, labiau apkraunama vidin raumens
dalis. Toks pratimo variantas daniau atliekamas prie varybas, siekiant geresnio
trigalvio asto raumens dali atskyrimo (44cpav.).
Atliekant pratim, viso judesio metu alknes reikia laikyti alia liemens. Jos taip
pat gali bti iek tiek priekyje liemens, taiau svarbiausia, kad bt fiksuojamos
lenkiant ir tiesiant rankas.
a)
b)
c)
44 pav. Rank tiesimas traukiant treniruoklio ranken emyn vairiai sumus
3.5.9.
Pilvo raumen lavinimo pratimai ir j ypatumai
Pilvo raumenis (musculi abdominis) sudaro:

tiesusis pilvo raumuo (rectus abdominis);
iorinis striinis pilvo raumuo (obliquus externus abdominis);
vidinis striinis pilvo raumuo, esantis po ioriniu (obliquus internus abdominis);
skersinis pilvo raumuo (transversus abdominis) yra po vidiniu striiniu raumeniu
(u jo yra vidaus organai).
Tiesj pilvo raumen sausgysliniai intarpai dalija 45 dalis (45pav.).
45 pav. Pilvo raumenys

13.5.9.1. Pasiklimai gulint
Pagrindinis krvis tenka tiesiojo pilvo raumens virutinei daliai. Papildomai
apkraunami visi pilvo raumenys.
Atlikimo technika. Atsigulkite ant nugaros. Kojos sulenktos per kelius. Pdos gali
bti laisvai atremtos grindis arba tvirtinamos prie gimnastikos sienels, taip pat jas
gali prilaikyti partneris. Rankas laikykite priglaustas prie on arba sukryiuokite ant
krtins, jei norite padidinti pasiprieinim.
kvpkite ir, sulaik kvpavim, kelkite galv ir peius nuo grind (46 pav.). Kelkits,
kol liemuo su grindimis sudarys madaug 3045 laipsni kamp. iame judesio take
pradkite ikvpti. Grkite pradin padt, t.y. trumpam padkite galv ant grind ir vl
kartokite pratim (46 a, b ir cpav.).
441
46 pav. Pasiklimai gulint

13.5.9.2. Susirietimai (angl. crunches)
Pagrindinis krvis tenka tiesiajam pilvo raumeniui. Papildomas krvis likusiems
pilvo raumenims.
Atlikimo technika. Pratimas atliekamas panaiai kaip ir pasiklimai gulint. Skiriasi tik
tai, kad iki 1520 laipsni kampo keliama tik galva ir peiai (47pav.). Pratimas gali bti
atliekamas gulint ant grind su sulenktomis per kelius kojomis ir atremtomis grindis
pdomis, su pakeltomis ir per kelius sulenktomis kojomis, udjus blauzdas ant suolelio
(47 pav.) arba specialiame treniruoklyje (48pav.).
Pradin padtis
47 pav. Susirietimai gulint ant ems, udjus blauzdas ant suolelio
48 pav. Susirietimai specialiame pilvo raumen treniruoklyje

Atlikti pratim specialiame treniruoklyje yra patogu, nes galima pasirinkti
pasiprieinimo dyd, jis labai tinkamas pradedantiesiems. Apkraunamas tiesusis
pilvo raumuo, iorinis striinis raumuo, keturgalvis launies raumuo ir plaiosios
fascijos keliamasis raumuo.
Atliekant pratim ant grind, sportininkams nerekomenduojama grti pradin
padt, t.y. viso pratimo atlikimo metu galva neturi bti nuleidiama ant grind, o
peiai pakelti taip, kad pilvo raumenys negalt atsipalaiduoti.
Sveikatingumo grupse rekomenduojama grti pradin padt prie atliekant kit
kartojim, nes, kai galva padedama ant grind, raumuo akimirk atsipalaiduoja.
Taip sportuojant hipertrofuodami pilvo raumenys nesutrumpja ir nepakenkia
taisyklingai laikysenai.
Pratimas gali bti atliekamas visikai susirieiant (iek tiek keliant peius ir duben)
arba tik i dalies (keliant arba galv ir peius), arba tik keliant duben (atvirktinis
variantas parodytas 49paveiksle). Pirmuoju atveju apkraunami visi pilvo raumenys,
keliant tik galv ir peius labiau apkraunama virutin pilvo raumen dalis, o
keliant tik duben ir kojas apatin.
Taip pat susirietimai gali bti atliekami ir atsiklaupus, veikiant lub lyno
pasiprieinim, kaip parodyta 50 paveiksle. Pratimas gali bti atliekamas su
poskiais galutiniame judesio take. Taip atlikdami pratim, niekada nenaudokite
didelio svorio, stenkits pajausti tempim, ypa tiesiojo pilvo raumens.
443
Pradin padtis
49 pav. Atvirktiniai susirietimai gulint
Pradin padtis
50 pav. Susirietimai traukiant lub lyn

13.5.9.3. Koj klimas gulint
Pagrindinis krvis tenka tiesiojo pilvo raumens apatinei daliai. Papildomai apkraunami
kiti pilvo raumenys
Atlikimo technika. Atsigulkite ant nugaros. Rankas laikykite ant grind, itiestas
prie on delnais emyn. Kelkite sulenktas per kelius kojas iki tokios padties, kad
launys su grindimis sudaryt stat kamp (51pav.). Tai yra pradin padtis. kvpkite
ir sulaik kvpavim kelkite duben ir kojas krtins link. Kojos turi bti keliamos taip,
kad spaudiant rankas emyn bt atliekamas ir dubens snario judesys. Galutiniame
judesio take launys turi beveik liesti krtin. Leisdami duben ir kojas emyn, ikvpkite
ir pratim kartokite.
Pradin padtis
51pav. Koj klimas gulint

13.5.10. launies raumen lavinimo pratimai ir j ypatumai
launies raumenys skirstomi priekin, vidin ir upakalin dalis. inotini didiausi
raumenys priekinje (keturgalvis raumuo), upakalinje (dvigalvis, pusgyslinis,
pusplvinis raumuo) ir vidinje (launies pritraukiamieji, graktusis, skiauterinis) dalyje.
Keturgalvis launies raumuo (52pav.) yra didiausias ir stipriausias viso kno raumuo.
J sudaro keturios galvos:
tiesusis launies raumuo (rectus femoris);
onininis platusis raumuo (vastus lateralis);
vidinis platusis raumuo (vastus medialis);
tarpinis platusis raumuo (vastus intermedius), kur dengia tiesusis launies raumuo.
Be keturgalvio launies raumens, priekinje launies dalyje yra ir kit raumen, i
kuri inotini:
siuvjo raumuo (sartorius);
tempiamasis plaiosios fascijos raumuo (tensor fasciae latae).
445
52 pav. Priekins launies puss raumenys

Upakalins launies dalies (53 pav.) pagrindiniai raumenys yra:
dvigalvis launies raumuo (biceps femoris);
pusgyslinis raumuo (semitendinosus);
pusplvinis raumuo (semimembranosus).
53 pav. Upakalins launies puss raumenys
13.5.10.1. Pritpimai su tanga

Pagrindinis krvis tenka keturgalviui launies raumeniui, papildomas krvis
nugaros, sdmeniniams, launies dvigalviams raumenims.
Atlikimo technika. Atsistokite taip, kad pdos bt madaug pei ploiu, pirtai
nukreipti pirmyn arba kiek alis (54pav.). tangos virbal laikykite u galvos ant pei ir
guldykite ant trapecinio raumens. Suimkite virbal iek tiek plaiau nei pei ploiu. Giliai
kvpkite ir sulaik kvpavim tpkite iki launys pasieks madaug horizontali padt.
Tada kelkits vir ir, visikai atsistoj, ikvpkite. Judesio metu kulnai tvirtai remiasi
grindis; liemuo palinksta priek, sudarydamas madaug 45 laipsni kamp su vertikalia
linija; nugara tiesi arba normaliai anatomikai ilenkta (svarbu, kad nugara ir apatiniame
judesio take bt normaliai anatomikai ilenkta); vilgsnis nukreiptas priek.
54 pav. Pritpimai su tanga

Iki iol diskutuojama, kaip giliai reikia tpti. Kai kurie sporto medikai teigia, kad gils
pritpimai gali paeisti kelio snarius. Taiau pasaulinio lygio sunkiaatleiai atlieka
pratim pritpdami labai giliai ir nesiskundia keli snari traumomis daniau u
kultristus ar kitus sportuotojus. Manoma, kad keli snarius galima paeisti tada,
kai pratimas atliekamas netaisyklingai. Svarbu, kad tupiant keliai bt vertikalioje
linijoje su pdomis ir neisikit pirmyn. Jei kulnai pakils nuo ems, keliai labiau
isiki priek ir taip dar labiau padids kelio snari apkrova. Atliekant pratim,
kulnai gali pakilti dl Achilo sausgysls ir/ar upakalins launies dalies raumen
nepakankamo lankstumo. Jei i raumen grupi lankstumas nepakankamas, i
pradi galima naudoti paauktinim. Vliau, kai raumenys pasidaro pakankamai
lanksts, paauktinimo nebereikia.
Norint saugiai atlikti pritpimus, reikia atsivelgti apatins nugaros dalies
raumen pajgum. Tupiant svarbu visose judesio fazse, ypa apatinje, ilaikyti
447
normaliai ilenkt (ne sulenkt) nugar (55a, c pav.). Jei apatiniame judesio take
nugara yra apvali (55 b, d pav.), priekin slanksteli ir disk dalis apkraunama,
ir svoris, tenkantis stuburui, pasiskirsto netolygiai. Todl, jei apatiniai nugaros
raumenys yra silpni, btina juos stiprinti.
Be to, svarbu, kad pratimo metu js vilgsnis bt nukreiptas pirmyn ir kiek
vir. Kai kurie sportininkai vilgsn nukreipia auktyn per daug. Taip lengviau
ilaikyti ilenkt nugar, bet rizikuojama prarasti orientacij ir pusiausvyr.
a)
b)
taisyklinga nugaros padtis
c)
d)
netaisyklinga nugaros padtis
55 pav. Pritpimai su tanga

Norint apkrauti keturgalv launies raumen skirtingais kampais, pritpimai gali
bti vairinami: pdos statomos viena arti kitos ar plaiai praergtos, pasuktos
labiau ar ne tiek daug alis, ar nukreiptos priek. Taiau nerekomenduojama
daryti pritpim vid pasuktomis pdomis, nes leidiantis labai didel apkrova
tenka keli snariams.
Pritpimus galima atlikti ir laikant tang priekyje (56 pav.). Svoriai tada bna
maesni, lengviau ilaikyti nugar tiesi, maesnis krvis tenka nugaros apaiai.
Be to, is pratimas kiek kitaip veikia keturgalv launies raumen: labiau ugdo
iorin launies dal, kartu padeda i dal atskirti nuo kit ir maiau apkrauna
sdmeninius raumenis. Atliekant pratim taip pat svarbu, kad apkrovimas
tolygiai pasiskirstyt abiem pdoms, nes svor koncentruojant ant kuln ar pirt,
padidja keli snari apkrova.
Pritpimai gali bti atliekami ir su svarmenimis (57pav.). Taip labiausiai apkraunami
keturgalviai launies ir sdmeniniai raumenys.
Galima pritpimus atlikti ir specialiame treniruoklyje, kaip parodyta 58paveiksle.
Toks pratimo variantas yra saugesnis.
56 pav. Pritpimai laikant tang priekyje
57 pav. Pritpimai
su svarmenimis
58 pav. Pritpimai
specialiame treniruoklyje
13.5.10.2. Svorio spaudimas kojomis

Pagrindinis krvis tenka launies keturgalviui raumeniui. Papildomai apkraunamas
sdmeninis raumuo.
Pratimas atliekamas su treniruokliu (59pav.). Yra labai vairi svorio spaudimo kojomis
treniruokli. J konstrukcija skiriasi, spaudimo kampas juose kinta nuo horizontalaus iki
beveik vertikalaus, taiau visuose treniruokliuose judesys panaus. Lenkite kojas per
keli snarius iki 90 laipsni kampo ir keiskite judesio krypt. Spaudiant svor kojomis,
skirtinga pd padtis nulemia skirting apkrovim laun raumenims.
449
Pradin padtis
59 pav. Svorio spaudimas kojomis

Tai bene vienintelis pratimas, savo poveikiu galintis prilygti pritpimams su tanga
ant pei. Nepaminjome, kad pritpimai su tanga, kai kuri treneri nuomone,
yra nepakeiiamas pratimas lavinant keturgalv launies raumen. Visgi svorio
spaudimo kojomis pratimas, jei yra atliekamas su pakankamai dideliu svoriu, yra
tiek pat efektyvus, kaip ir pritpimai.
Jei atliekamas taisyklingai, pratimas beveik neapkrauna stuburo. Svarbu tai, kad
nuleisdami svor, kojas per kelio snar lenktumte tik iki 90 laipsni kampo. Jei
leidia lankstumas, galima leisti svor emiau ir kelius nuleisti prie krtins. Taip
atlikdami pratim, padidinsite laun tiesiamj raumen apkrovim. Taiau, jei
lankstumas nra pakankamas, o keli snariai leidiant svor beveik priartja prie
krtins, dubens juosta ilinksta ir nugara tampa apvali. Taip atliekant pratim,
galima pakenkti stuburui.
is pratimas leidia daugiau dmesio skirti treniruojam raumen pajautimui, nes
nereikia sutelkti dmesio, norint ilaikyti pusiausvyr ar tiesi nugar.
Atliekant pratim su dideliu pasiprieinimu, labai svarbu valdyti judes take, kai
keliai pasiekia liemen. Leidiant platform emyn, valdydami pasiprieinim,
launies tiesiamieji raumenys turi stipriai ekscentrikai susitraukti. emiausiame
take ie raumenys susitraukia koncentrikai, priversdami svor judti auktyn.
Neleiskite platformai judti atgal per greitai, nes toks judesys stipriai apkraus keli
ir laun snarius, ypa jei judesys atliekamas didele amplitude.
Pratimas daniau taikomas norint lavinti tam tikr keturgalvio launies raumens
dal. Jei kojos laikomos arti viena kitos, o pdos atremtos tiesiai ir lygiagreiai viena
kitai daugiau lavinama iorin keturgalvio raumens dalis. Jei kojos atremtos
kiek plaiau, o pdos pasuktos alis, lavinama vidin keturgalvio raumens dalis.
60 paveiksle pavaizduota skirtinga pd padtis, atliekant svorio spaudim
kojomis, ir jos taka apkraunant laun raumenis.
a)
b)
c)
d)
60 pav. Skirtinga pd padtis atliekant svorio spaudim kojomis

Pagrindinis krvis tenka:
a) sdmeniniams raumenims ir dvigalviui launies raumeniui,
b) laun keturgalviams raumenims,
c) laun pritraukiamiesiems raumenims (vidin laun dalis),
d) laun keturgalviams raumenims (iorin laun dalis).
13.5.10.3. Koj tiesimas sdint
Pagrindinis krvis tenka keturgalviui launies raumeniui, kiek didesnis tiesiajam
launies raumeniui ir keturgalvi raumen galvoms prie keli snari.
Atlikimo technika. Atsisskite tiesiai taip, kad keliai bt ant suolelio krato, ir
nuleiskite kojas emyn 90 laipsni kampu. Ukikite iurnas u vidini minkt atram,
pasireguliuokite j aukt. Atsisskite tiesiai arba atsilokite ne daugiau kaip iki 45 laipsni
kampo su vertikalia linija. Tada tieskite kojas iki horizontalios padties, kol visikai jas
itiesite (61pav.). Paskui kojas lenkite atgal, kol kelio snario kampas bus 90 laipsni, ir
kartokite pratim.
61 pav. Koj tiesimas sdint treniruoklyje
451
13.5.10.4. Koj lenkimas gulint

Pagrindinis krvis tenka launies dvigalviams raumenims, ypa prie keli snari.
Papildomai apkraunami dvilypiai blauzd raumenys.
Atlikimo technika. Pratimas atliekamas su treniruokliu, gulint ant pilvo (62 pav.),
stovint (63pav.) arba sdint. Atlikimo technika yra panai naudojant vairius treniruoklius.
Pasirinkite pasiprieinimo dyd. Atsigulkite taip, kad js keliai isikit u suolo, ant kurio
gulite, krato. Ukikite iurnas u minkt atram i vidins puss ir rankomis laikykits
u speciali ranken. Lenkite kojas per keli snarius. Virutiniame judesio take js
blauzdos turi bti iek tiek u vertikalios linijos (jos priekyje). Grkite pradin pozicij,
valdykite judes. Atlikite pratim vidutiniu tempu.
Pradin padtis
62 pav. Koj lenkimas gulint treniruoklyje
63 pav. Kojos lenkimas stovint treniruoklyje

13.5.10.5. tpstai
Pagrindinis krvis tenka sdmeniniams raumenims ir, priklausomai nuo ingsnio,
ilgio keturgalviams launies raumenims (trumpas ingsnis) arba dvigalviams launies
raumenims (ilgas ingsnis).
Atlikimo technika. Stovdami tvirtai ir tiesiai, tang usidkite ant pei i priekio
ir laikykite j plaiau nei pei ploiu. Vietoje tangos itiestose rankose galima laikyti
svarmenis (64 pav.). enkite ilg ingsn pirmyn, laikydami nugar tiesiai ir normaliai
ilenkt. Apatiniame judesio take liemuo turi bti tiesus, o koja, kuriai tenka didiausias
apkrovimas, per kelio snar sulenkta 90 laipsni kampu. Kita koja turi bti sulenkta ar
visai itiesta ir atpalaiduota (64, 65 pav.). Turite jausti sulenktos kojos tempim ir stipresn
itiestos kojos launies lenkiamj raumen tempim. Jei lankstumas pakankamas, kojos
keliu lieiamos grindys. I ios padties kelkits, stipriai tiesdami sulenkt koj. tpst
kartokite kita koja. Pratim reikia daryti vidutiniu greiiu ir visa judesio amplitude.
64 pav. tpstai su svarmenimis
65 pav. tpstai su tanga
is pratimas bus efektyvus tik tada, kai liemen laikysite tiesiai. Kai kuriems
sportuotojams stinga lankstumo, todl darydami tpst i pradi jauia stipr
launies lenkiamj raumen tempim. Taiau, atliekant pratim ltai ir laipsnikai
(pradedant nedideliu apkrovimu arba visai be jo), lankstumas lavja ir pratim
galima atlikti teisingai.
Pratimo su tanga metu (kaip ir darant pritpimus), liemen reikia laikyti tiesiai, kad
nesumat pratimo efektas ir papildomai nebt apkraunami apatins nugaros
dalies raumenys, ypa naudojant didel apkrovim.
Daniausia klaida palinkimas priek liudija apie nepakankam klubo snario
paslankum ir nugaros tiesiamj raumen apatins dalies jg. Palinkimas
pirmyn pavojingas ne tik stuburui, bet ir keli snariams, nes netaisyklingai
atliekant pratim, padidja jiems tenkantis krvis.
Jei sunku ilaikyti liemen tiesiai, galite daryti tpstus be svorio. Apatinje
padtyje, laikydami liemen tiesiai, leiskits emyn kiek galite ir 1020 s atlikite
tempimo veiksm. Vliau bandykite tai daryti su nedideliu svoriu. Daugeliui
sportuotoj utenka tangos virbalo svorio.
453
13.5.11. Blauzdos raumen lavinimo pratimai ir j ypatumai

Stambiausi blauzdos raumenys priekinje dalyje yra priekinis blauzdos (tibialis
anterior) ir ilgasis tiesiamasis kojos pirt (extensor digitorum longus) raumenys.
Stambiausi upakalins dalies raumenys yra dvilypis (gastrocnemius) ir plekninis (soleus)
blauzdos raumenys (66pav.). Dvilypis raumuo turi vidin ir iorin dal (galv). Plekninis
raumuo yra plokias ir beveik visas yra po dvilypiu blauzdos raumeniu.
66 pav. Blauzdos raumenys

13.5.11.1. Pasistiebimai stovint
Pagrindinis krvis tenka dvilypiams blauzdos raumenims. Papildomai apkraunami
plekniniai raumenys.
Atlikimo technika. Pratimas gali bti atliekamas laikant tang ant pei arba sumus
svarmen, kaip parodyta 67paveiksle. Patogiausia pratim atlikti treniruoklyje (68pav.),
tada nereikia papildom pastang pusiausvyrai ilaikyti. Ulipkite ant treniruoklyje
esanios platformos arba lentels ir pakikite peius po svirtimis, kurios laiko svor.
67 pav. Pasistiebimai
stovint su svarmeniu
68 pav. Pasistiebimai
stovint treniruoklyje
Daugumos treniruokli ios svirtys yra emiau nei mogaus pei lankas, todl
jums teks pritpti, norint atsistoti pradin pozicij. iek tiek prilenkite kojas per kelius
ir sitikinkite, kad js nugara yra tiesi. Itieskite kojas. Visais atvejais pasistiebimai
atliekami laikant nugar tiesiai ir nelenkiant koj per kelius. Leidiamasi emyn iki tol,
kol pradedama jausti achilo sausgysli ir blauzdos raumen tempim. Tada stiebiamasi
kiek manoma auktai (kojos viso judesio metu yra itiestos), grtama pradin padt.
Svarbu pratim atlikti didiausia amplitude, t.y. pasikelti kiek galima aukiau ir
nusileisti kiek galima emiau. Nordami taisyklingai atlikti pratim, turite sitikinti,
kad pakyla, ant kurios stovite, yra pakankamai aukta, o svoris ne per didelis.
Jei negalite atlikti judesio pakankama amplitude, sumainkite pasiprieinim.
Jei ir sumainus pasiprieinim negalite pakankamai pasistiebti, vadinasi, js
sausgysls labai tvirtos, todl, nordami savo blauzdos raumen efektyviai lavinti,
turite atlikti tempimo pratim kulknies snario paslankumui gerinti (pvz., didels
amplituds pritpimai be svorio, nekeliant kuln nuo ems).
Jei pratimo metu pdos yra lygiagreios viena kitai, abi dvilypio blauzdos raumens
dalys apkraunamos beveik vienodai; jei pdos pasuktos vidun (70a pav.), didesnis
krvis tenka iorinei daliai, o jei iorn (70bpav.) vidinei.
a)
b)
70 pav. Skirtinga pd padtis atliekant pasistiebimus treniruoklyje
455
13.5.12. Treniruoi intensyvinimo bdai

Bet kuris svori kilnojimo metodas yra veiksmingas, taiau iki tam tikro laiko, t.y.
vykus raumen adaptacijai reikalingi nauji akstinai, kad raumen mas ir jga didt.
Labiausiai jgos treniruotse paplits naujas akstinas raumenims didti ir stiprti yra
pratimo intensyvinimas didesnio nei prasta pasiprieinimo nugaljimas. Kai keliose
treniruotse galima atlikti daugiau nei numatyta kartojim, reikia padidinti rankio svor.
Taiau is bdas yra ribotas - negalima didinti rankio svorio ilg laik.
Treniruots intensyvumo didinimo bdas mainant pertraukas tarp serij taip pat gana
ribotas, nes nustatytas pertrauk tarp serij intervalas didinant raumen mas ar jg
gana siauras (nuo 1 iki 4 min). Todl kultrizmo laboratorijose - sporto salse atrasta
daugyb metod, padedani didinti raumen jg ir apimtis bei ivengti vadinamj
treniruoi stagnacijos period, atsirandani raumenims adaptavusis prie krvi.
Dauguma intensyvinimo bd nra patikrinti moksliniais tyrimais. Norint rodyti
intensyvinimo bd veiksmingum didinat raumen jg ir apimtis bei iekant i bd
taikymo srii, reikia daugiau tyrim.
Nepaisant to, kad mokslini tyrim trksta, intensyvinimo bdai yra veiksmingas
instrumentas, didinantis jgos treniruots vairovs galimybes. Jie plaiai taikomi
praktikai. ie bdai gali bti grupuojami pagal sportuotojo treniruotum, t.y. skirti
pradedantiesiems, vidutinikai treniruotiems ir didelio treniruotumo sportininkams.
13.5.12.1 Serij sistema (angl. set system)
Treniruoi su pasiprieinimais istorijoje esama rekomendacij atlikti tik po vien
kiekvieno pratimo serij (Liederman, 1925; Peterson, 1975). Serijos bdavo atliekamos
su vidutiniais pasiprieinimais, 810 MK, dideliais (iki 5 min) poilsio intervalais. Jei
treniruot sudaryta i 12 pratim, atliekama tik 12 serij.
Vienos serijos sistema ir iuo metu rekomenduojama rekreacinio sporto ir
sveikatingumo grupi lankytojams (ACSM, 1998; Swain ir kt., 2007). Kai kurie tyrimai
rodo, kad sveikatingumo tikslams beveik nra skirtumo atlikti vien ar daugiau pratimo
serij (ACSM, 2002). Visgi daugyb tyrim rodo, kad geresni rezultatai gaunami atliekant
daugiau nei vien serij (Kraemer ir kt.,1997, 2000; Marx ir kt., 2001; Burst ir kt., 2001).
iuo metu jgos treniruotse rekomenduojama kiekvien pratim atlikti daugiau
nei po vien serij (daniausiai po 3-4 kiekvieno pratimo serijas). Tokia rekomendacija
paremta pakankamais moksliniais tyrimais ir, svarbiausia, praktine patirtimi.
Vienos serijos sistema yra veiksminga ir gali bti rekomenduojama pradedantiesiems
sveikatingumo pratyb lankytojams. Kultristai i sistem taiko tik iskirtiniais atvejais, kai
nra laiko atlikti daugiau serij treniruots metu ar kai norima tik ilaikyti pasiektus rezultatus.
13.5.12.2. Piramids principas (angl. triangle system)

Ten, kur darb atliekant bazinius pratimus traukiamos didels raumen grups ir
daug raumen, be tinkamos pramanktos, skirtos tai raumen grupei, pratim atlikti
yra pavojinga. Raumuo turi bti pakankamai parengtas, t.y. turi bti atlikta pramankta.
Todl vienas i daniausiai taikom treniravimosi metod yra palaipsnis svorio didinimas
mainant kartojim skaii. Pradins serijos atliekamos darant daug kartojim, taip
leidiant raumeniui apilti, o vlesnse serijose pasiprieinimas didinamas. Pradedama
nuo madaug 60 proc. 1 MK pasiprieinimo, su kuriuo galima atlikti apie 15 kartojim.
Pasiprieinimas padidinamas ir atliekama kita 1012 kartojim serija. Taip svoris didinamas,
kol paskutinse serijose atliekami tik 68 kartojimai maksimaliomis pastangomis.
metod daniausiai taiko sunkiaatleiai, jgos trikovininkai, kultristai. Jei norima
didinti jg, rekomenduojama (Fleck ir kt., 2004) atlikti serijas: 110, 18, 16, 14,
12, 11. Raumen mass ir jgos didinimui (hipertrofijai) rekomenduojama atlikti
serijas (Kairaitis, 1991): 115, 112, 110, 16, 16.
Pateikti pavyzdiai - tik viena piramids briauna, t.y. lengva sunki dalis. Taiau
kartais taikoma ir kita piramids briauna - sunki lengva dalis, kai po keli apilimo
serij, atliekam su nedideliu svoriu, atliekama serija su maksimaliu svoriu. Vliau svoris
mainamas, o kartojim skaiius didinamas.
13.5.12.3. Superserij principas (angl. super-set system)
Du pratimai skirtingoms (ar tai paiai) raumen grupms, atliekami vienas po kito
su minimaliomis pertraukomis, sudaro superserij. Daniausiai pasirenkami pratimai,
apkraunantys raumen agonist ir antagonist. Pvz., atliekamas pratimas dvigalviui asto
raumeniui ir i karto po jo pratimas, apkraunantis trigalv asto raumen. Pertraukos
tarp pratim yra tik tokios, kokios reikalingos prieiti prie kito rankio. Tokia pratim
atlikimo metodika pasirenkama auginant raumen mas ir didinant jg. Teigiama,
kad taip raumenys geriau reaguoja krv, nes agonistui susitraukiant antagonistas yra
itempiamas ir parengiamas darbui bei gali ivystyti didesn jg. Be to, sutaupoma
laiko, nes galima daryti maesnes pertraukas tarp serij. Populiariausios superserijos
yra sudarytos i pratim, apkraunani krtins ir nugaros raumenis, dvigalvius asto ir
trigalvius asto raumenis, keturgalvius laun ir dvigalvius laun raumenis (19 lentel).
457
19 lentel. Superserij pavyzdiai

Treniruojami raumenys
Superserija
1 superserija
Krtins ir nugaros
raumenys
2 superserija
3 superserija
1 superserija
Dvigalviai ast
raumenys ir trigalviai
ast raumenys
2 superserija
3 superserija
laun keturgalviai
raumenys ir laun
dvigalviai raumenys
1 superserija
2 superserija
Pratimai
tangos spaudimas gulint
Treniruoklio rankenos traukimas link sprando
tangos spaudimas sdint ant nuoulnaus suolelio
Vieno svarmens traukimas pasilenkus
Rank pritraukimas sdint peck-deck treniruoklyje
Puloveris sulenktomis rankomis
Rank lenkimas su tanga stovint
Rank tiesimas traukiant treniruoklio ranken
emyn
Rank lenkimas su svarmenimis pakaitomis
Atsispaudimai nuo lygiagrei
Rank lenkimas su tanga atrmus alknes
nuoulni atram
Rankos tiesimas su svarmeniu pasilenkus
Svorio spaudimas kojomis
Koj lenkimas gulint
Koj tiesimas sdint
Kojos lenkimas stovint
Jungtins serijos (angl. compound sets). Jei superserija atliekama vienam, o ne

keletui skirting raumen, toki serij prasta vadinti jungtine. iuo atveju atliekami du
pratimai, skirti tam paiam raumeniui. Daniausiai tai bna bazinis ir lokalusis pratimas
ar du lokalieji pratimai vienas po kito. Bendras reikalavimas parenkant pratimus: pratimai
turi apkrauti to paties raumens skirtingas dalis. Pavyzdiui, treniruojant peius, pratimai
gali bti parinkti taip: tangos spaudimas nuo pei ir svarmen klimas alis stovint.
Pirmasis pratimas daugiau apkrauna deltini raumen priekin dal, o antrasis deltini
raumen onin dal. Kiti pratim parinkimo pavyzdiai:
1. Koj raumenys. Pirmas pratimas svorio spaudimas kojomis, pdos arti viena kitos
(laun raumen lateralin dalis); antras pratimas koj tiesimas sdint (laun
raumenys prie kelio snario).
2. Krtins raumenys. Pirmas pratimas tangos spaudimas sdint ant nuoulnaus
suolelio (krtins raumen virus); antras pratimas svarmen leidimas alis
gulint (krtins raumen iorin dalis).
Jungtins serijos vartojamos tik didelio meistrikumo sportinink, taiau labai
atsargiai, nes padidja persitreniravimo pavojus. Taip kartais prie varybas treniruojasi
kultristai, kai treniruoi tikslas yra ugdyti raumen reljef. Jungtins serijos taip pat
rekomenduotinos lokaliajai raumen itvermei padidinti.
13.5.12.4. Atskyrimo mikrociklai (angl. split system)

Optimalus jgos treniruoi danumas pradedantiesiems yra trys kartai per savait.
Kiekvienos treniruots metu treniruojamos visos raumen grups. Kiekviena raumen
grup iuo atveju vidutinikai ilsisi po 48 val. Didjant sportuojaniojo patyrimui ir staui,
didja naudojami pasiprieinimai, vis daugiau pratim atliekama kiekvienai raumen
grupei, pailgja treniruots laikas ir padidja pavojus persitreniruoti. Taip pat padidja
besitreniruojaniojo gebjimai smarkiau apkrauti raumenis. inant, kad kai kurioms
(didelms) raumen grupms atsigauti po krvio reikia 4872 ir daugiau valand, matyti, kad
treniruojant t pai raumen grup kas 48 val., padidja pavojus persitreniruoti. Kad bt
to ivengta, naudojami atskyrimo mikrociklai (angl. split systems). Taikant juos, raumenys
slygikai skirstomi grupes, ir kiekviena grup treniruojama skirtingomis dienomis (atskirai).
Visi kno raumenys gali bti suskirstomi dvi, tris, keturias ir daugiau grupi.
Pradedantiesiems, be viso kno mikrocikl, danai rekomenduojami dviej dien
atskyrimo mikrociklai. iuos mikrociklus danai renkasi ir vidutinio treniruotumo
sportininkai. Populiariausias i i mikrocikl yra 2+1 / 2+2, pagal kur sportuojama ir
ilsimasi tomis paiomis savaits dienomis.
Vidutinio ir didelio treniruotumo sportininkams rekomenduojami trij dien
atskyrimo mikrociklai. Populiariausi i mikrocikl yra trij dien 3+1 mikrociklas.
13.5.12.5 Apgauls principas (itingas, angl. cheating system)
Apgauls, arba itingo, principo (angl. cheat apgaul) tikslas yra atlikti keletu
kartojim daugiau, kai daugiau kartojim taisyklingai atlikti nebestengiama. Tarkime,
atliekamas pratimas dvigalviams asto raumenims rank lenkimas su tanga stovint.
Taisyklingai keliant galima atlikti eis kartojimus. Kai daugiau kartojim jau nebegalime
atlikti, padedame liemeniu ir kojomis pakelti tang, o nuleisti tang (atlikti ekscentrin
judesio faz) stengiams taisyklingai. Tokiu stiliumi atliekama dar keletas kartojim,
daniausiai iki tol, kol galima kontroliuoti nuleidimo greit. Koj ir liemens judesiai nebna
labai smarks. Paprastai kojomis ar liemeniu padedama toje judesio fazje, kai judesys
yra sunkiausias. Pvz., sunkiausia apraytojo pratimo judesio faz yra tada, kai rankos
visai nuleistos ir rank reikia pradti kelti. Tada ir padedama liemens ir koj judesiais. Kai
kurie autoriai (Kraemer, 2004) apgauls princip traktuoja kiek kitaip. Jie teigia, kad is
principas leidia atlikti serij su didesniu pasiprieinimu. Kalbant apie ankstesn pratim,
bt teigiama, kad atliekant j apgauls principu bt keliama didesnio svorio tanga nei
atliekant pratim taisyklingai. Taiau klasikin itingo apibrtis reikia, kad pasitelkus
princip atliekami keli papildomi kartojimai, kai daugiau kartojim taisyklingai atlikti
nebestengiama. Jei atliekant pratim jau pirmj kartojim negalima atlikti taisyklingai,
vadinasi, pasirinktas per didelis rankio svoris.
459
13.5.12.6. Treniravimo pirmumas (angl. the priority principle)

Didinant raumen mas, po tam tikro laikotarpio pastebima, kad viena ar kelios
raumen grups pradeda atsilikti. Todl rekomenduojama t raumen grup treniruoti
pradioje treniruots, kai turimos energijos atsargos yra didiausios. i rekomendacija
gali bti taikoma net pradedantiesiems, kai i karto galima nustatyti neproporcingai
silpnai ivystyt raumen grup, kuriai lavinti reikt skirti daugiau dmesio. i
rekomendacija gali bti taikoma ir tiems, kurie turi prioritetinius treniruoi tikslus.
iems tikslams pasiekti, pratimai turt bti atliekami treniruots pradioje.
13.5.12.7. Pripumpavimo metodas (flaingas, angl. flushing system)
Vienas i kultrist treniruoi tiksl yra pripumpuoti raumenis laikinai padidinti
raumen apimtis treniruots metu ir po jos. Raumen apimtys gali padidti trumpam
dl pritekanio raumen skaidulas vandens. Dirbaniose raumens skaidulose kaupiasi
energini mediag skilimo produktai, o tai lemia, kad vanduo spariau patenka
skaidulas. Kuo daugiau vandens patenka skaidulas, tuo labiau jos padidja ir yra
tempiamos i vidaus. is laikinas skaidul itempimas (tarsi baliono priptimas) padaro
raumenis didesnius ir, manoma, turi takos biocheminiams signalams, lemiantiems
raumen hipertrofij. inoma, kad laikinas raumens skaidul apimi padidjimas
yra vienas i baltym sintez reguliuojani veiksni (Waldeger ir kt., 1997). Visgi
iam teiginiui pagrsti trksta daugiau mokslini tyrim. Kita hipotez teigia, kad
treniruojamus raumenis su krauju patenka daugiau mediag (augimo hormono,
testosterono), kurios suaktyvina raumen ir jungiamojo audinio lsteli receptorius. iai
hipotezei taip pat trksta mokslini rodym.
Praktikai is metodas yra taikomas ir duoda teigiamus rezultatus, siekiant padidinti
raumen hipertrofij, iplsti kraujagysli ir kapiliar tinkl, iugdyti raumen
reljefingum. io metodo esm yra ilaikyti intensyvesn kraujo pritekjim raumen ar
raumen grup kuo ilgesn laik (angl. flush tekti).
Taikant metod, atliekami vienas ar keli nedidelio intensyvumo (rankio svoris
toks, kad galima atlikti 1015 kartojim) pratimai tai paiai raumen grupei ar
raumeniui. Pratimai atliekamai su nedidelmis pertraukomis. Rekomenduojama atlikti
lokaliuosius pratimus, kuriuos geriau atlikti su treniruokliais, ne su laisvais svoriais.
Toks pratim atlikimas padeda utikrinti pastovesn ir ilgiau trunkani apkrov vis
judesio amplitud. Daniausiai taikoma flaingo metodika yra tokia: baigus raumen
grup treniruoti su didelio intensyvumo pratimais (kartojim skaiius 68), atliekamos
23 kito pratimo (lokaliojo) serijos tai paiai raumen grupei flaingo metodu (1015
kartojim, 1030 s pertraukos tarp serij). Taip dar labiau skatinamas kraujo pritekjimas
raumenis, anksiau sukeltas didelio intensyvumo pratim. Be to, pratsiama spartesnio
kraujo pritekjimo raumenis trukm. Flaingo metodu yra pagrsti keli, kiek reiau
taikomi, intensyvinimo bdai: sunki lengva sistema ir pripumpavimo pabaigoje metodas
(Stoppani, 2006; Wuebben, 2009).
Sunki lengva sistema (angl. heavy-to-light system). Treniruojantis pagal i technik,

atliekamos kelios sunkios serijos, po kuri kelios lengvos to paties pratimo serijos.
Teigiama, kad sunkios serijos geriau apkrauna greitas raumen skaidulas, o lengvos
sukelia raumen kapiliarizacij. Raumen grupei gali bti atliekamas tik vienas pratimas
ar du skirtingi pratimai (20 lentel).
20 lentel. Sunkios lengvos sistemos pavyzdiai
Raumen
grup
Krtin
Nugara
Peiai
Kojos
Vienas pratimas
Pratimas
tangos spaudimas
gulint
tangos traukimas
pasilenkus
tangos traukimas
pasilenkus
tangos spaudimas
nuo pei
tangos spaudimas
nuo pei
Pritpimai su tanga
Pritpimai su tanga
ant pei
Du skirtingi pratimai
ser.
4
ser.
4
kart.
6
12
12
15
kart. Pratimas
6
Rank pritraukimas sdint
12
peck-deck treniruoklyje
tangos traukimas
6
pasilenkus
Treniruoklio rankenos
15
traukimas link sprando
tangos spaudimas
6
nuo pei
Svarmen klimas
12
alis stovint
6
Pritpimai su tanga
15
15
3
4
3
4
3
Koj tiesimas sdint
Jei raumen grupei atliekami du pratimai, pirmasis pratimas yra bazinis, o antrasis
lokalusis. Antrojo pratimo tikslas yra padidinti ir ilaikyti kraujo pritekjim raumenis
ilgesn laik (raumenis pripumpuoti).
Galima pastebti, kad i sistema labai nedaug tesiskiria nuo labiausiai prasto flaingo
metodo: vienas ar du sunks pratimai, po kuri seka vienas lengvas pratimas (raumen
grups treniruots pabaigoje), skirtas raumeniui maksimaliai pripumpuoti.
Pripumpavimo pabaigoje metodas (angl. finish pump method). Kitas flaingo
taikymo pavyzdys yra vadinamasis pripumpavimo pabaigoje metodas. Raumen
grups treniruot pradedama sunkiais pratimais ir tsiama vis lengvesniais. Pavyzdiui,
krtins raumenys pradedami treniruoti atliekant tangos spaudimo gulint pratim (23
serijos po 68 kartojimus), vliau atliekamas svarmen spaudimas sdint ant nuoulnaus
suolelio (3 serijos po 810 kartojim), dar vliau svarmen leidimas alis gulint (3
serijos po 1012 kartojim), o pabaigoje gali bti atliekamas rank pritraukimo traukiant
du lub lynus pratimas (23 serijos po 1520 kartojim). Pratim intensyvumas nuo
pirmojo link paskutiniojo vis maja pratimai vis labiau skiriami palaikyti intensyvesn
kraujotak raumenyse.
1. Kokie raumenys labiau lavinami atliekant prisitraukimus prie skersinio ir sumus
skersin supinuotai?
461
2. Kokie pagrindiniai raumenys traukiami darb atliekant tangos traukimo

pasilenkus pratim?
3. Kokie pratimai labiausiai lavina deltini raumen iorin dal?
4. Kokie pratimai labiausiai lavina deltini raumen upakalin dal?
5. Koks pratimas geriausiai apkrauna iorin virutin krtins raumen dal?
6. Kaip reikia atlikti atsispaudimus nuo lygiagrei, norint daugiau lavinti krtins, o
ne trigalvius ast raumenis?
7. Kokiems raumenims tenka didiausias krvis, atliekant rank lenkimo su tanga
pratim ir sumus tangos virbal pronuotai?
8. Kaip reikia atlikti pritpim su tanga pratim, norint labiau lavinti oninius
plaiuosius laun raumenis?
9. Kokie raumenys labiausiai apkraunami, atliekant tpst su tanga pratim,
priklausomai nuo ingsnio ilgio?
10. Kaip kinta raumen apkrova, priklausomai nuo pd padties, atliekant svorio
spaudimo kojomis pratim?
Literatra
Baechle, T. R., Earle, R. W. (, 2000) Essentials of strength and conditioning. National strength and conditioning
association. Human Kinetics.
Delavier, F. Strength training anatomy. (2010).Champaign: Human Kinetics.
Fleck, S. J., Kraemer, W. J. (1997). Designing resistance training programs. Human Kinetics.
Howley, E. T., Franks, B. D. (2003). Health fitness instructors handbook. Human Kinetics.
Kairaitis R. (2012). Jgos treniruot. Kultrizmas. Sveikatingumas. LSU.
Yessis, M. (1992). Kinesiology of exercise: a safe and effective way to improve athletic performance. Master Press.
Schwarzcnegger, A., Dobbins, B. (1987). Encyclopedia of modern bodybuilding. Simon and Schuster, Inc,
Zachovajevas, P., Karpaviien, A. (2001). mogaus raumenys ir j funkcins galimybs. Anatomijos praktikos
darbai: mokomoji priemon. Kaunas: LKKA.
13.6. Individualus (grupinis)

metodologija
instruktavimas.
Pratim
atlikimo
mokymo
dr. Simona Pajaujien , dr. Aurimas Maiukas

iandien yra inoma begals bd, kurie padeda lavinti itverm, lankstum, jg
ir judesi koordinacij. Taiau nuolatins pratybos be emocij greitai pabosta. Muzika,
okis, teigiantis ir profesionalus treneris tai svarbiausi dalykai, suteikiantys pratyboms
emocij ir spalv.
Aerobika tai viena i rekreacinio fizinio aktyvumo form, kur pagal muzik
atliekami bendrojo lavinimo pratim kompleksai, skirti visoms kno raumen grupms
manktinti ir lavinti. Aerobika danai asocijuojasi su D. Fondos laik judjimu, vaizdo
kasetmis, aptemptomis triko ir energingais okiais pagal muzik. Dabar danesnis
terminas grupins pratybos pagal muzik. Tai daug platesn svoka, nes aerobikos ri
ir fizinio aktyvumo form pastaruoju metu vis daugja: populiarja tempimo pratymai
(tempyba), Pilates, jogos, oki usimimai, dvirai aerobika, pratimai su kamuoliais,
vandens aerobika ir t.t., tai tiesiog netelpa viename odyje aerobika.
Grupini pratyb su muzika tikslas gerinti su sveikata susijusio fizinio pajgumo
komponentus ir manktinantis padti monms gyventi sveikiau ir laimingiau. iu
pratyb metu lavinamas KS pajgumas, raumen jga ir itverm, lankstumas,
palaikomas tinkamiausias svoris ir kno kompozicija. Vis aerobikos treneri svarbiausias
tikslas siekti, kad vien pratyb metu bt lavinami ie komponentai. Taiau kartais
tai tiesiog nemanoma dl pratyb specifikos, antai kno dizaino pratybose labiau
akcentuojama raumen jga ir itverm, okio ar dvirai pratybose KS stiprinimas, o
tempimo pratybose lankstumo gerinimas.
vairios grupini usimim rys gali bti pritaikomos skirtingam sportuojani
asmen kontingentui: vienokios pratybos labiau tinka moksleiviams, studentams,
kitokios monms, kuri fizinis parengtumas yra blogesnis (pradedantiems), dar
kitokios turintiems antsvor, judjimo ir sveikatos apribojim. Kai kurios pratybos
yra didiulio intensyvumo ir tinka sportikiems, aktyviems vyrams ir moterims. Be to,
skirting poreiki ir pomgi mons gali rinktis jiems labiau prieinamas ar mgstamas
grupines pratybas. Toks fizinis aktyvumas bus kur kas paveikesnis ir naudingesnis.
Grupini pratyb su muzika klasifikacija. Visas grupines pratybas galima suskirstyti
kelis pogrupius.
Pagal fizinio pajgumo komponentus:
Raumen stiprinimo kno dizainas, VKD, AKD, pilvo raumen, pratybos ratu,
pratybos su tangutmis.
KS stiprinimo mao poveikio, miraus poveikio, laipiojimo, oki, dvirai
pratybos.
Raumen ir KS stiprinimo intervalins pratybos, vandens aerobika, pratybos su
kamuoliais, miraus poveikio+, laipiojimo+ .
Lankstumo, raumen tempimo ir stiprinimo Pilatesas, joga, tempimo pratybos.
Pagal choreografijos sudtingum:
Nechoreografins kno dizainas, intervalins pratybos*, pratybos ratu, VKD,
AKD, pilvo raumen, pratybos su tangutmis, Pilatesas, joga, dvirai aerobika,
vandens aerobika*, pratybos su kamuoliais*, kovins pratybos*.
Choreografins mao poveikio, miraus poveikio, laipiojimo, oki pratybos.
okio klubinio, pilvo, Lotyn Amerikos oki pratybos.
*ios pratybos priklausomai nuo aerobikos trenerio metodikos gali bti priskiriamos
ir prie choreografini, ir prie nechoreografini pratyb.
Suprantama, kad naujas mogus, atjs sporto klub ir susidrs su tokia didele
pratyb pasila, daniausiai sutrinka, pasirenka bet kokias pratybas arba eina vedamas
draug ar simpatij treneriui, arba tada, kada gali (prie ar po darbo, piet pertraukos
metu). Taiau visada pradedaniam asmeniui, ir ne tik jam, reikt padti pasirinkti
tinkam pratyb r. Kiekvieno mogaus fizinis pajgumas ir sveikata skiriasi, todl ir
463
pratybos turt skirtis ir atitikti sportuotojo lkesius.

Bendros rekomendacijos, kaip rinktis grupines pratybas:
Pradedantiems asmenims kno dizainas, vandens aerobika, pratybos su kamuoliais,
mao poveikio, intervalins pratybos, pratybos ratu, Pilatesas, joga ir kitokios pratybos,
jeigu jos yra paymtos, kaip pradedantiems sportuotojams!
monms, turintiems antsvor vandens aerobika, pratybos su kamuoliais, Pilatesas,
mao poveikio pratybos, kno dizainas, pratybos ratu, dvirai pratybos.
monms, turintiems didel antvor ir snari bd vandens aerobika, pratybos
su kamuoliais, Pilatesas.
Vedant grupines pratybas su muzika labai svarbu taisyklinga laikysena ir pratim
atlikimo technika, nes tai utikrina pratyb saugum ir paveikum. I laikysenos
galima net sprsti apie mogaus asmeninius ypatumus: gera laikysena atspindi darn,
harmoning, savimi pasitikinio mogaus gyvenimo bd. Kprinimasis ir asimetriki
nukrypimai rodo silpnus raumenis, o kai kada ir asmens udarum, nedrs, dvejojim.
Netaisyklinga laikysena blogas protis, kur galima koreguoti, o stuburo ikrypimas
patologinis vyksmas, liga, kuri reikia gydyti!
Gera stovsena yra kai irint i ono, vienoje tiesje yra peiai, klubai, keli snariai
ir pdos skliautai (71 pav.).

71 pav. Netaisyklinga ir taisyklinga stovsena

Pagrindin aerobikos stovsen apibria ie reikalavimai:
kojos laun atstumu, pdos ir keliai pasukti iek tiek or,
keliai lengvai sulenkti,
liemuo stabilus ir tvirtas (pilvo ir sdmen raumenys tempti),
dubuo vienoje ploktumoje,
krtinkaulis pakeltas,
ments patrauktos atgal emyn,

peiai vienodo aukio,
kaklo slanksteliai itempti,
virugalvis nukreiptas lubas.
13.6.1. Pagrindiniai ingsniai, judesiai ir j pavadinimai

Grupinse pratybose su muzika, atliekant vairius judesius ir pratim derinius,
naudojami pagrindiniai (baziniai) ingsniai, kurie turi visame pasaulyje nusistovjusi
technik ir pavadinimus (21 lentel). Lietuvoje aerobikos pratybose vartojami, ir angliki,
ir lietuviki pavadinimai. ie ingsniai yra mao ar didelio poveikio. Mao poveikio
ingsni viena pda visuomet turi slyt su eme (114 ingsniai).
21 lentel. Mao ir didelio poveikio aerobikos pagrindiniai ingsniai
Nr.
1
2
3
ingsnio pavadinimas Kiek skaii

sudaro
2 ir
jimas (Walk, march)
daugiau
V raids ingsnis (V
4
step)
Pristatomasis ingsnis
2
(Step touch)
Kryminis ingsnis
(Grape vine)
Tapteljimo ingsnis
pirt galais lieiant
grindis (Tap step)
Atviras ingsnis arba
nuo kojos ant kojos
(side to side).
Kojos lenkimas atgal
(Leg curl) arba kulnas
atgal (Heel back)
Atlikimas
vairiomis kryptimis.
V pavidalo ingsnis, atliekamas pirmyn, atgal.
ingsnis al, pristatant kit koj. Atliekamas
dein ir kair, pirmyn ir atgal.
1 ingsnis deine al, 2 ingsnis kaire,
kryiuojant atgal u deins, 3 ingsnis deine
al, 4 kairs kojos pristatymas prie deins.
Atliekamas alis.
Tapteljimas grindis pirtais.

Atliekamas pirmyn ar al.
Svorio perkeliamas nuo vienos kojos ant kitos,

laisv koj paliekant atstatyt al ant pirto.
Svorio perklimas nuo kojos ant kojos, lenkiant

koj per kel atgal (madaug iki 90).
Diazo kvadrato
ingsnis (Jazz square)
Mambo ingsnis
(Mambo step)
1 ingsnis deine koja pirmyn, 2 ingsnis

kaire, kryiuojant prie dein, 3 ingsnis
deine al, 4 kair koja pristatoma. Galimas
variantas, kai kryiuojama pirmu ingsniu.
1 ingsnis deine pirmyn, 2 ingsnis kaire
vietoje, 3 ingsnis deine atgal, 4 ingsnis
kaire vietoje. Atliekamas pirmyn, atgal, kampus,
al, darant sukin. Keiiant koj, derinamas su
ia ia ia ingsniu.
465
Nr.
ingsnio pavadinimas Kiek skaii

sudaro
10
tpstas (Lunges)
11
12
13
Spyruokliuojamasis
ingsnis (Shuffle)
Kelio klimas (Knee
lift) *
Fiksuotas kulnas (Heel
dig) *
2
4
2
2
14
Mostas (Kik) *
15
Spyris (Skip)*
16
Bgimas (Run)
2 ir daugiau
17
uoliukas (Jump)
18
19
uoliukai ergtai ir
suglaustai (Jumping
2
jack)
uoliukai nuo kojos ant
2
kojos (Pony)
20
vytuokl (Pendelum)
21
Tvisto uoliukas (Twist

jump)
Atlikimas
Laikant svor ant kairs, deine koja ingsnis
atgal arba al. Keliai ir pdos pasukti viena
kryptimi.
Atliekamas judant deine 3 spyruokliuojaniais
ingsniais, 4 pristatoma kair koja.
Kelio klimas pirmyn, al. Atliekamas ir darant
uoliuk.
Kulno statymas pirmyn, al. Atliekamas ir
darant uoliuk.
Tiesios kojos mostas pirmyn, al. Atliekamas ir
darant uoliuk.
Spyris koja pirmyn, kampus, alis. Didelio
poveikio, derinamas su uoliuku ar bgimu.
vairiomis kryptimis.
uoliukas auktyn suglaustomis kojomis. Knas
tiesus, nusileidiant amortizuoti. Atliekami
pirmyn, atgal, alis.
uoliuku plaiai keliai sulenkti, pdos kampus.
Nusileidiant amortizuoti.
uoliukas deine koja al ir 3spyruokliuojamieji
ingsneliai (ia ia ia) vietoje, tas pats kaire.
uoliukai paeiliui mojant deine ir kaire koja al
tarsi vytuojant.
Laikant liemen tiesiai, apatins kno dalies
(suglaust pd) pasukimas uoliuku kampus.
* ie ingsniai gali bti mao ir didelio poveikio.

Tai pagrindiniai ingniai. I j sudaromi vairs ingsni deriniai.
Papildomi ingsniai:
ingsnis kelio mostas (spyris pirmyn, al). Daniausiai atliekami pakaitiniai po
vien (2 sk.) ar trigubi kelio klimai (4 sk.).
Pritpimas (angl. squat). Ramus taisyklingas pritpimas laikant kojas ergtai arba
engiant al, pirmyn ar atgal (4 sk.).
ingsnis ia ia ia (angl. Cha cha cha). Daniausiai naudojamas kaip jungiamasis
ingsnis keiiant koj (2 sk.).
Beveik visi ingsniai gali bti atliekami vietoje arba judant vairiomis kryptimi,
kartojant nustatyt skaii kart (2, 4, 8) ir keiiant ritm arba intensyvum.
Rank judesiai ir j pavadinimai. Grupinse aerobikos pratybose danai naudojami
tiksls rank judesiai, kurie taip pat turi savo pavadinimus. Rank judesiai gali bti
naudojami, atliekant pratimus su vairiu pasiprieinimu (svareliais, tangutmis,
tampriomis juostomis):
Rank lenkimas (angl. Biceps curl) (laikant ast prispaust prie kno).
Rank tiesimas (angl. Triceps curl) (laikant alknes atgal arba alis).
Priekinis rovimas (Upright row) (keliant rankas, kumiai prie krtins, alkns
alis, peiai nuleisti).
Rank klimas pirmyn, alis (Front or Lateral arm raise) (tiesi rank klimas
pirmyn, alis).
Rank glaudimas (Chest fly or Overhead fly) (lengvai sulenkt rank glaudimas
pirmyn, auktyn).
Spaudimas nuo krtins pirmyn, auktyn (Chest press, Overhead press) (kumi
nuo krtins stumimas pirmyn, auktyn).
Petelik (Butterfly) (per alknes statmenai sulenkt rank suglaudimas krtins
auktyje).
Suplojimas (clap). Labai tinka pratyboms pagyvinti ir ritmui pajausti.
13.6.2. Muzika grupinse pratybose
Muzika vis ri aerobikos pratybose yra labai svarbi. Ji lemia judesi ar pratim
atlikimo greit, nuotaik, skatina, atpalaiduoja, taigi nuo jos priklauso pratyb
intensyvumas. Kai kuriose pratybose (priklausomai nuo vadovaujanio trenerio)
nra btina klausytis ritmo ir pagal j atlikti judesius (Pilatesas, joga). Tada muzika
turt skambti ramiau, kad neugot trenerio sakom nurodym. Taiau net ir toks
muzikinis fonas padeda lengviau pakelti krv, mogus gali atsipalaiduoti, susitelkti
savo kn.
Daugelyje grupini pratyb ri treneris privalo jausti muzik, jos ritm ir dirbti pagal
j, o ne alia jos. Kartais sveikatingumo centr lankytojai prao pagroti j mgstam ar
i nam atnet kompaktin ploktel, nesuprasdami, kad tokia muzika ne visada tinka
grupinms pratyboms.
Muzika grupinms pratyboms turi speciali reikalavim. Ji turi bti:
ritminga, iuolaikika, nuotaikinga, atitinkanti pratyb turin (pvz., Lotyn
Amerikos okiams)
vientisa, be pertrauk
sudaryta i 32 di (skaii).
Gerai siklausius iuolaikin populiari muzik, juntama, kad 8 gretimi diai visada
priklauso vienai besikartojaniai melodijai. Kiekviena tokia dalis (su 8 diais ir akcentu
ant pirmojo) vadinama muzikine fraze. Taip pat galima pajusti, kad 4 tokios frazs (po 8
dius) sukuria vienet, vadinam muzikiniu bloku (arba muzikos periodu). Toks blokas
yra vis aerobikos judesi ir derini pagrindas. J sudaro 32 (= 4 8) skaiiai. Ne specialiai
aerobikai rayta muzika, ypa per priedainius arba muzikinius perjimus, neretai vietoj
32 skaii muzikinio bloko turi 36 ar 40 skaii. O kadangi visi choreografijos ir pratim
junginiai sudaromi i 32 skaii, tai gali komplikuoti pratyb sklandum.
Svarbu sidmti, kad norint atlikti ingsnius su muzika reikia pradti su 1 diu, nes
pavlavus ir pradjus su 3 ar 10 reik, jog dirbama alia muzikos.
467
13.6.3. Choreografijos metodai

Kad grupins pratybos vykt sklandiai ir nepertraukiamai, treneris turt inoti
ir mokti vairias ingsni ir judesi jungimo galimybes ir choreografijos krimo
metodik. Vieni ingsni jungimo metodai labiau tinkami pradedantiems asmenims,
kiti paengusiems lankytojams. Kuriant derinius, reikt neperkrauti kurios nors vienos
grups raumen ar snari ir ivengti nuobodumo. Svarbu suderinti koj ir rank
judesius, ilaikyti pusiausvyr apkraunant kairs ir deins kno pusi raumenis ir
atliekamais mao ir didelio poveikio ingsniais valdyti pratyb intensyvum.
Profesionalus treneris nauj ingsni ir derini mokym atlieka sklandiai,
nesudtingai, aikiai, naudoja vaizdo ir odinius instruktavimo enklus, tai dar labiau
palengvina imokti nauj mediag ir stiprina sportuotoj pasitenkinim.
Reikia nepamirti, kad pratyboms kuriama choreografija turi bti ne tik visapusikai
suderinta ir domi, ji turi bti nesunkiai imokstama vairaus pajgumo sportuotojams.
Mokymo vyksmas uima didel dal aerobikos pamokos, todl visas dmesys turt
bti skiriamas jam. Danai pasitaiko, kad treneris naudoja nukopijuot choreografij
(i seminar, vaizdo mediagos ir pan.). Taiau ger choreografij gali sugadinti
neprofesionalus jos mokymas. Tik perjs visus choreografijos krimo ingsnius ir
valds choreografijos sudarymo technikas instruktorius gali be priekait perteikti tai
sportuotojams grupje. Nereikt pradedaniam treneriui imtis sudting jungini ar
kopijuot ingsni derini. Treneris turt mokyti tiek, kiek gali sukurti pats. Seminar
ir kit altini mediaga turt tapti idj ir naujo impulso kurti pagrindu. Bkite
originals!
Toliau keletas choreografij krimo metod.
LINIJINIS. is metodas naudojamas, kai trenerio tikslas imokyti nauj ingsni ir j
variacij, kuriuos vliau bus galima naudoti deriniuose. Tai judesi seka, kuri nesikartoja
pagal tam tikr pavyzd ar ratu. Galima varijuoti nuo ingsnio prie ingsnio. Esm yra
ta, kad imokoma judesio, jis kartojamas, keiiamas ir paskui pamirtamas mokoma
kito, tolesnio ingsnio. Rekomenduojama mokyti nuo pagrindinio (lengviausio) varianto,
kartoti j laipsnikai sunkinti: pridti rankas, keisti judjimo kryptis, ritm, didinti
intensyvum.
1. Imokstama V raid.
2. Imokstama A raid (atvirkia V).
3. V raid atliekama darant posk.
4. V raid darant posk ir rank judesius.
i metod rekomenduojama naudoti pradedani sportuotoj pratybose, kad jie
gaut ingsni gdi. Jis leidia instruktoriui sudaryti judesi enciklopedij, kurios
inias bus galima naudoti bet kuriuo metu. Linijinis metodas taip pat gali bti naudojamas
apilimo, atvsimo ir raumen stiprinimo metu. Trkumas jis greit nusibosta.

UODEGL. io metodo esm jungiami tik du, vienas paskui kit einantys ingsniai.
Tiesiog pasilo patys dalyviai.
1. Imokstamas ingsnis A.
2. Imokstamas ingsnis B.
3. Kartojama ABABAB...
4. Imokstamas C.
5. Kartojama BCBCBC... (ingsnis A nebeatliekamas.)
6. Imokstamas D, tada kartojama CDCDCD ir t. t.
PRIDTINIS. Tai judesi junginys tam tikra tvarka, kuria jie bus atliekami toliau.
Kiekvienas imoktas ingsnis jungiamas prie ankstesnio ir kartojamas naujas ciklas. ia
labai svarbu skaiiavimas, nes vis derin turi sudaryti skaiius 32.
1. Imokstamas ingsnis A.
2. Imokstamas ingsnis B.
3. Kartojama AB...
1. A. jimas 8
2. A. jimas 4
B. V raid 4
4. Imokstamas C.
5. Kartojama A+B+C...(derinys i 8 arba 16 sk.)
3. A. jimas 4
B. V raid 4
6. Imokstamas D.
7. Kartojama A+B+C+D (derinys i 16 arba 32 sk.)
C. pristatomasis . 8
4. A. jimas 4
B. V raid 4
C. pristatomasis . 4
D. uoliukas nuo kojos ant kojos 4
Taip sukuriamas ibaigtas blokas i 32 skaii. Tada galima sukurti dar vien blok ir
juos abu sujungti. Tai vienas populiariausi derini krimo metod.
BLOKINIS.
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Imokstamas ingsnis A.
Imokstamas ingsnis B.
Kartojami A+B
Imokstamas C.
Imokstamas D.
Kartojami C+D
Sujungiami (A+B)+(C+D)
469
Galima taip pat sukurti E+H ir prijungti prie A+D.

Daniausiai per pratybas naudojami trys blokai. Vis blok pradinis ingsnis turt
skirtis. Pageidautina (ir btina laipiojimo pratybose), kad blokas sklandiai pasikartot
pradedant abiem kojomis. Kai kurie treneriai atlieka nebtinai vienodus derinius,
siekdami apkrauti abi puses, tiesiog vienas blokas labiau skiriamas deinei, kitas kairei
pusei (kojai). Jei sukurtas derinys simetrikai kartojamas kita koja, pratyboms pavairinti
galima visus blokus perskelti, t. y. sujungti:
I blokas D koja + II blokas K koja + III blokas D koja (ir viskas i pradi K, D, K).
Norint pavairinti ir pasunkinti derin, kuris nors blokas gali baigtis nusisukus arba kitoje
laiptelio pusje. Tada, tolesnis blokas prasids ten, kur baigsi ankstesnis.
PIRAMIDINIS. Judesi arba ingsni seka, prasidedanti dideliu kartojim skaiiumi ir
laipsnikai j mainant, kol pasiekiama tikslin derinio pabaiga.
1.
2.
3.
4.
5.
A.
8
B.
8
C.
8
D.
8
Tada mainamas kartojim skaiius 421
is metodas leidia klientams gerai jaustis atliekant derin, nes ilgai kartodami, spja
j geriau imokti. Daniausiai i metodika taikoma kno dizaino pratybose, kai jungiami
keli (sklandiai pereinantys) raumen stiprinimo pratimai.
Pavyzdiui:
8 pritpimai
+8 svarmen klimai alis
4
4
2
2

13.6.4. odiniai ir regimieji instruktoriaus enklai
1 pritpimas
1 svarmen klimas
Kad grupins pratybos vykt sklandiai, aikiai ir motyvuotai, btinas ne tik puikus
pratim planas ar gera choreografija, bet ir tikslus, aikus, vadovavimas pratyboms.
Grupje visada yra moni, kuri skirtinga vyraujanti informacijos primimo sitema:
vieni labiau reaguoja regimuosius (matomus) enklus, kiti odinius nurodymus. Visi
manomi trenerio bendravimo su grupe bdai, priklausomai nuo j paskirties gali bti
skirstomi tokias grupes:
1. Pratim mokymo ir j taisyklingo atlikimo bdai.
2. Klaid taisymo bdai.
3. Krvio intensyvumo reguliavimo bdai.
4. Pratyb organizavimo ir nuotaikos palaikymo bdai.
Profesionalus grupini pratyb instruktorius turt naudoti visus manomus bdus
ir enklus, kad padidint pratyb veiksmingum ir palengvint imokti pratimus (22

lentel). Instruktoriaus enklai per pratybas turi bti tiksls, rytingi, trumpi ir aiks,
rodomi laiku.
ODINIAI (verbaliniai) enklai:
odiniai terminai ir nurodymai (judesio pavadinimas, terminai jo pradiai,
pabaigai, pradedaniai kojai nusakyti, laikysenai ir technikai apibdinti).
Skaiiavimas (judesi kartojim skaiius didjania arba majania tvarka).
Kalbin motyvacija (paraginimai, kritika, pagyrimas).
Specials signalai, garsai (vilpteljimas, plojimas, spragteljimas, kteljimas).
REGIMIEJI (vizualiniai) enklai:
Kno kalba (laikysena, judesi technika).
Mimika, veido iraika (pvz., ypsena)
Gestai (pvz., galvos linkteljimas).
Specials enklai ir simboliai.
Paprastai grupini pratyb metu odiniai ir regimieji enklai naudojami kartu, nes
klientai lengviau priima komandas (kas neigirdo ar nesuprato, dar gali pamatyti). Kad
enklai ir odins komandos laiku pasiekt tiksl, jie turi bti duodami i anksto (2 4
skaiiai prie).
22 lentel. Regimieji (vizualiniai) enklai
Komanda nurodymas
(lietuvikai anglikai)
Paskirtis
Dar 4, ...
4 more, ...
Skaiiavimas
Vietoje
March
jimas vietoje
Atlikimas
471
Pirmyn
Forward
Krypties nusakymas
pirmyn
Atgal
Back
Krypties nusakymas atgal
Deinn/kairn
Direction (right/left)
Krypties nusakymas al
Ratu/poskis
Turn step/circle/pivot
Nurodymas poskiui
Stok
Stop (hold/stay)
Derinio sustabdymas
ir nurodymas laikytis
pagrindinio ingsnio
Nuo pradi
From the top
Derinio kartojimas nuo

pradi
Tiesiog irkit
Watch me
Dmesio atkreipimas
ir, palikus grup prie
pagrindinio ingsnio,
naujo judesio ar derinio
parodymas
Mao poveikio
judesiai
Low impact
Judesio intensyvumo
mainimas
473
Didelio poveikio
judesiai
High impact
Gerai, puiku
Well done, Good job
Judesio intensyvumo
didinimas
Paskatinimas, pagyrimas
V raid
V step
ingsnio apibdinimas
Kryminis
Grape vine
ingsnio apibdinimas
Veidrodinis vadovavimas pratyboms. Aerobikos sals paprastai turi rengtas vien

ar dvi veidrodines sienas, kurios leidia instruktoriui vesti pratybas nugara mones.
Taiau ne visada yra tokios slygos, be to geras instruktorius turi gebti bet kada atsisukti
veidu grup ir tsti pratybas taip, kad mons nesusitrukdyt ir lengvai galt pakartoti
judesius. Tai vadinama veidrodiniu darbu, kuris turi daug privalum:
Atsisukus grup, palaikomas aki kontaktas ir kartu artimesnis, iltesnis, labiau

skatinantis ryys su monmis.
Aikiau skamba, rykiau matomos ir todl lengviau suprantamos komandos.
Treneris gali greiiau sureaguoti bet kok klient neaikum ar netikrum
atliekant judesius.
Aikiau pastebimi su sveikata ar intensyvumu susij poymiai (ibals ar raudonas
veidas, kvpavimo ritmas, orientacija ir pan.).
Sudtingesni pratimai matomi aikiau, kai jie parodomi i vis pusi.
Maiau pagund treneriui usiirti savo atvaizd veidrodyje.
Toks vadovavimas labiau priartina instruktori prie grups ir pratybos neatrodo
tarsi jo pasirodymas.
Veidrodin atlikim rekomenduojama naudoti apilimo fazje, pagrindini ar
nesudting ingsni metu, raumen stiprinimo ir tempimo dalyse. Veidrodinis pratyb
vedimas yra gana sunki, reikalaujanti ilgesns praktikos technika.

13.6.5. Grupini pratyb struktra ir metodika
Kiekvienos aerobikos grupins pratybos, nepriklausomai nuo ries turt ilaikyti
rekomenduojam aerobikos pamokos struktr. Taip sudaromos kuo palankiausios
slygos vienas pratybas traukti visus su sveikata susijusio fizinio tinkamumo
komponentus. Taiau nra grieto nustatyto standarto ar formos, nes skirtingose
pratybose gali kisti jas sudarani dali trukm, pobdis, pratim parinkimas.
Rekomenduojama, kad grupines pratybas sudaryt 4 dalys:
1. Apilimas (71015 min).
2. Aerobin dalis (2030 min).
3. Raumen stiprinimo dalis (1520 min).
4. Tempimas ir atpalaidavimas (710 min).
Apilimo tikslai: pasirengti pratyboms psichologikai; pasirengti pratyboms
fiziologikai; ivengti traum. Atliekami vairs jimai, pratimai rankoms, pei lankui,
liemeniui, kojoms. Apilti naudojam pratim turt bti nesudtinga technika, jie turi
bti inomi ir kartojami daugiau kart. Judesiai atliekami nedidele amplitude, kuri ylant
didja. Neretai naudojami judesiai, kurie bus atliekami aerobins dalies deriniuose.
Pratimai atliekami vidutine sparta, krvio intensyvumas didja laipsnikai (iki 60%
nuo didiausiojo SD). Raumen tempimo pratimai. atliekami apilimo pabaigoje. Kad
nesumat SD, atliekamas pagrindini raumen grupi dinaminis tempimas
Pagrindinje pratyb dalyje gerinamas irdies ir kraujagysli, kvpavimo sistem
funkcinis pajgumas, judamojo aparato funkcijos, lavinama judesi koordinacija. SD
neturi viryti 85% didiausiojo. Lavinant aerobin itverm, gerja raumenini skaidul
isivystymo lygis: gerja kapiliarizacija (kuo daugiau kapiliar supa skaidul, tuo daugiau
energini mediag ir deguonies ji gali gauti), didja mitochondrij kiekis ir isidstymas
(kuo jos stambesns ir kuo j daugiau, tuo daugiau energijos raumenin skaidula gali
pasigaminti aerobiniu bdu), didja mioglobino, glikogeno kiekis, gerja aerobins
475
oksidacijos ferment aktyvumas. Lavinant aerobin itverm taip pat gerja irdies
darbo naumas: didja irdies raumens susitraukimo galingumas, irdies ir jos ertmi
dydis, ird pritekanio kraujo kiekis. Pagrindin pratyb dal uima aerobikos pratim
junginiai, i kuri sudaroma pamokos choreografija. Svarbu tai, kad fizin krv reikia
parinkti atsivelgiant ami bei fizin pajgum, gebti j individualizuoti. Aerobikos
pratimus galima atlikti skirtingu intensyvumu, nepaeidiant aerobinio treniravimosi
princip. Aerobins dalies pabaigoje mainant judesi amplitud ir intensyvum
(23 min. poaerobinis atvsimas (angl. cool down) pereinama prie atskir raumen
grupi stiprinimo pratyb dalies.
Baigiamojoje aerobikos pratyb dalyje atliekami tempimo pratimai, kurie gerina
snari ir raii paslankum, raumen kraujotak, sausgysli ir raumen tamprum.
Pasirenkami tinkamiausi, labiausiai linkusi susitraukti ir daugiausiai per pratybas
apkraut raumen grupi tempimo pratimai. Rekomenduojama atlikti tempimo
pratimus, ilaikant padt iki 2030sek., sutelkiant dmes tempiamas raumen grupes,
taiau nepertempiant j. Tempimo metu neturi bti jauiamas skausmas, bet turi jaustis
malonus tempimo pojtis. Tempimo pratimai gali bti derinami su atskir raumen
grupi atsipalaidavimo ir kvpavimo pratimais. Jie gali bti atliekami sdomis, gulomis
ar staiomis nedidele sparta.
1. Kokie yra pagrindiniai grupini pratyb privalumai ir trkumai?
2. Kokie yra baziniai aerobikos ingsniai?
3. Kokia yra aerobins pamokos struktra?
4. Kokia yra muzikos reikm aerobikos treniruotje?
5. K atspindi muzikiniai diai?
6. Kokie yra choreografijos sudarymo bdai?
7. Apibdinkite piramidin choreografijos sudarymo bd.
8. Kuo skiriasi odiniai ir regimieji trenerio enklai?
9. Paaikinkite, kas yra veidrodinis vadovavimas treniruotei.
10. Mokkite parodyti ir apibdinti odinius ir regimuosius instruktoriaus vadovavimo
grupei enklus.
Literatra
Aleksandraviien, R., Stasiuleviien, L., Zaienkovien, K. (2012). Aerobikos ABC. Kaunas.
Kennedy-Armbuster, M.S., Yoke M. M. (2009). Methods of Group Exercise Instruction. Champaign: Human
Kinetics.
Pajaujien, S. (2009). Grupini pratyb su muzika metodika ir technika. Kaunas: LKKA.
477
Perkvalifikavimo programa fizinio aktyvumo srityje dirbantiems

specialistams su auktuoju isilavinimu
Perkvalifikavimo programa fizinio aktyvumo srityje dirbantiems
specialistams su auktuoju isilavinimu / Metodin mediaga
Kaunas: Lietuvos sporto universiteto dstytojai, 2014. 478 p.: iliustr.
ISBN 978-609-8078-23-7
METODIN MEDIAGA
Pareng Lietuvos sporto universiteto dstytojai

Maketavo ir spausdino: UAB INDIGO print
Piliakalnio g. 1, 46223 Kaunas, tel. (8 37) 20 58 38
info@indigoprint.lt www.indigoprint.lt

Knyga Spaudai PDF

Enviado por

Dados do documento

Título original

Direitos autorais

Formatos disponíveis

Compartilhar este documento

Compartilhar ou incorporar documento

Opções de compartilhamento

Você considera este documento útil?

Este conteúdo é inapropriado?

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

Knyga Spaudai PDF

Enviado por

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

METODIN MEDIAGA

FIZINIO AKTYVUMO SRITYJE DIRBANTIEMS

Metodins mediagos rengjai

Lietuvos sporto universiteto dstytojai:

Metodin mediaga parengta, gyvendinant dalinai Europos Sjungos lomis

4. JUDESI FIZIOLOGIJA................................................................................................................ 160

6. SPORTO MEDICINA..................................................................................................................... 244

11. PROFESINS KALBOS KULTRA............................................................................................. 353

doc. dr. Ilona Tilindien

1 pav. Ugdymo sistema (Jovaia, 1995)

vietimas ugdymas ir isilavinimo teikimas, savivieta; taip pat mokini, j tv

2 pav. Ugdymo raika (Aramaviit, cit. i veikauskas, 2008)

nuostat sveikai gyventi;

Kno kultros edukologija

doc. dr. Ilona Tilindien

mogikasis kno kultros komponentas:

kultr, tenkina natral poreik judti, tvirtina saugaus elgesio nuostatas ir

asmenybs socialiniu ir kultriniu integralumu. Mokslininkas nesivaizduoja iuolaikinio

iuolaikins didaktikos esminis tikslas pagrsti, kad smoningas mokslo ini

Mokymo (ugdymo) turinys: 1) svarbiausios inios, btiniausi protiniai ir praktiniai

Nauj ini tvirtinimo

MIRIOJI (KOMBINUOTA, JUNGTIN)

ini, mokjim kontrols ir korekcijos

Mokjim ir gdi formavimo bei tvirtinimo

3 pav. Pamok klasifikacija pagal pagrindin didaktikos tiksl

Kno kultros didaktika

doc. dr. Ilona Tilindien

Netradicinis fizinis aktyvumas

4 pav. Kno kultros dalyko schema

netradicin fizin aktyvum (mokini ami atitinkanios netradicins,

Mokiniui svarbu nustatyti subjektyvi skms pasiekimo tikimyb. Mokinys

Asmens fizin saviugda

doc. dr. Ilona Tilindien

lavinimsi, grdinimsi, sanitarini higienini taisykli ir dienos reimo laikymsi, fizini

Tobulinimosi tiksl suvokimas

Pirmins tobulinimosi programos sudarymas

Numatyto saviugdos plano ibandymas ir koregavimas

Praktins aukltini veiklos organizavimas

Visuomeniniai poreikiai bei idealai

Savs painimo ir saviugdos poreikiai ir motyvai

Saviugdos realizavimas praktikoje

6 pav. Saviugdos procesas (pagal , 1999)

metimo, fizins ivaizdos ir pan. Svarbs ir socialiniai poreikiai: bendravimo, klii

Neformalusis ugdymas, jo samprata, metodai

doc. dr. Ilona Tilindien

Papildomo ugdymo tikslas rengti moksleivius savarankikam gyvenimui, plsti ir

atskleisti asmens prigimtines galias ir krybinius gebjimus;

socialiniai motyvai (buvimas su domiais, patinkaniais monmis),

Moko vertinti ir gerbti varov

Film, rungtyni stebjimas ir aptarimas

Moko objektyviai vertinti

Moko, pratina garbingai, graiai, korektikai elgtis

Rodo garbingo, graaus, kilnaus elgesio pavyzd

dr. Tomas Saulius

ir filosofas Alfredas Whiteheadasuniversiteto edukacin misij apibdina taip:

dr. Vinga Indrinien

8 pav. Nedalomas savasis A: sveikatingumo modelis

Kno kultros ir sporto psichologija

dr. Vinga Indrinien

i 11 element: jgos, kno riebal, aktyvumo, itvermingumo ir geros fizins bkls,

(sutuoktinis, draugas, tvai, mokytojas, ugdytojas, mentorius ir kt.). C. Anderson (2004)

Psichologin adaptacija fiziniams krviams

dr. Vinga Indrinien