Você está na página 1de 29

Mikrobiologijos

koliokviumo konspektas

Mikrobiologijos kaip mokslo samprata ir Sakos.


ldikrobiologi.la - mokslas apie mazus, tik pro mikroskopq iZilrimus organizmus, nagrineja mikroorganizmq
su
salybes, ."i[S*E gamtos rnLdZiug,+ apykaitai, galimybes panaudoti juos Zmonijos labui ir bfidus kovoti
1.

kenksmingais.
XXa. antroje puseje mikrobiologija skilo i Sakas. Stambiausios Sakos yra:
Lendroji mikrobiologiia - tyrineja mikroorganizmq vystymqsi , bendrus
a)

jq

gyvybines veiklos

desningumus. vaidmen[ gamtoje.

nagrineja patogeniniq (ligas sukeliandiU)


(veterinarine) organizmui, tobulina, kuria
gyvulio
rnikroorganizmq savybes, jq poveiki zmogaus (medicinine) ir
rnikrobiologines diagnostikoi metodus, gydymo preparatus bei profilaktikos priemones kovai su ivairiomis

b)

medicinin6

ir veterinarind mikrobiologija

rganizm savybcs, rinla svarbiausius


C)
teChnino(pramOnino)mikrObiOlogija nagrinaa mikr
juos
chemijos ir kitose pramonds Sakose
maisto,
panaudoti
rnikrobiologinius procesus, ieSko bIdq, kaip
r.ertingiemi produktams gauti taip pat kovoti su kenksmingais mikroorganizmais.
2. ISskirtinds mikroorganizmq salybds
o maZas dydis, didelis pavirSiaus ir turio santykis;

.
o
.

greitai auga ir per trump4laik4 sukaupia daug biomases arba dideli metabolitq kiek[;
sintetina reikiamus fennentus, todel lengvai prisitaiko prie aplinkos s4lygtl;
iSplitirnas visame Zemyne ir kartu lengvas stebejimo objektas.

3. NeZalingi, sukultUrinti, kenksmingi, patogeniniai mikroorganizma,i

lrezulingi .ih.oorgrnizmai: minta negyvosiomis organinemis ir neorganinemis medziagomis; kai kurie svarb[s
gamtos medZiagq apykaitai, nes aktyviai dalyvauja skaidant gyvlnq ir augalq liekanas; dauguma atlieka
ialansuojantijl vaidmeni gyvqjq organizmq ir cheminiq junginiq pusiausryr4 gamtoje, ardo organinius
,eSvarumus, sugeba panaudoti atmosferos azotq, svarbi4 viet4uZima fotosintezes ir oksidacijos procesuose.
,sukulturinti ntikroorganizmai:dirbtinai auginti ir naudoti reikiarniems produktams gauti. Naudojami pieno,
taip patkop[stq,
cJuonos pramoneje. u'iu1.,r. u1,no, acto, citrinqrlgSdiq. glicerolio. acetono, butanolio gamyboje
agurkq, vaisiq rauginimas. paSarq silosavimas.

ienksiingi ntih.obrganizniai;skaidydarni produktq sudetines

dalis pablogina jq kokybE. Jie sukelia Zmogaus,

g1'vuliq, augalq Iigas.


*iatogeniniii
ntikioorganiznrui; prasiskverbia I kr:nq. sunaikina dali jo lqsteliq bei audiniq ar kitaip kenkia ir taip
sLikelia 1ig4. Labiausiai paplitq patogeniniai mikroorganizmai 1'ra virusai, bakterijos ir grybai.
d. Technine mikrobiologija
\ agrineja mikroorganizmq sal1,bes. t1 rinej a sr.arbiausius mikrobiologinius procesus, ieSko bldq, kaip juos
pariaudoti maisro. chemi;os irkitose prarxones sakose rertingiems produktams gautitaip patkovoti su

lienksrningais rnikroorgan izmais.


5. Sanitarind mikrobiologija, uZdaviniai
ir
\,lokslas, tiriantis aplinkos"ii jos gyvybines veiklos procesus. kurie tiesiogiai arba netiesiogiai veikia aplinkq
Zrnogaus sveikat4. UZdaviniai: l.Apytakos (cirkuliacr.los) tarp Zmoniq. g.vv[nq ir aplinkos
pigilt
desningumo procesq, lemiandiq upii,-rkor mikrobinio uZter5tumo 11'gi ty'rimas. 2. Naujq ir efektyviq bei
metodiniq
dokumentq,
mikrobiologiniq n rimq metodq kUrjmas ir esamq tobulinimas. 3. Normatyviniq
aplinkos
nurodymq, ieglamentuojane iq aplinkos higienines b[kles vertinim4 bei jos tyrim4 klrimas. 4. Pastovus
,anituiin.i higienines uuues ,.ki-u, ir vertinimas.5. Aplinkos apsauga. Sanitariniq mikrobiologiniq tyrimq
tikslas - nustatyti aplinkos uZter5tumq infekciniq ligq sukelejais'

Morfologinis mikrobiotogijos raidos etapas - atradimai ir atradejai


stiklu
x,lorfologini-s arba mikrografi]r"is mikrobiologijos raidos etapas prasidejo nuo prietaiso su didinamuoju
6.

srrkonstravimo:

1) Broliai H. ir Z. Jansenai XVIa. pabaigoje

2)

:j

sukonstravo prietaisq su didinamaisiais stiklais;

XVIIa. patobulintas rnikroskopas su dviem lEiiais;


A. Levenhukas pirmasis pu*ut. mikroorganizmus pasigamintu mikroskopu; savo veikale ne tik apraie. bet
ir nupiese ivairiq formq mikroorganizmus, kuriuos stebejo dantq apna5ose, lietaus vandens la5e ir kituose

objektuose. Jis padejo pagrindq mikrobiologijai.Sis morfbloginis mikrobiologijos raidos tatpsnis tesesi

iki

i857 m.

Buvo apra5inejarna mikroorganizmq forma, dydis, bet moksliSkai jq niekas netyrinejo. Svarbesniq darbrl yra
paraSq: O. Miuleris, F. Kiutcingas.
7. Fiziologinis mikrobiotogijos raidos etapas - atradimai ir atradejai.
Sis raidos etapas - kai nagrinejami mikroorganizmq gylybines veiklos ypatumai. Prasideda nuo L. Pastero, kuris
i5leido veikal4 apie pienarug5ti rugim4. Jis [rode, kad rugim4 taip pat puvimq sukelia skirtingi mikroorganizmai.
Jis taip pat atrado neZinom4 mikroorganizmq kvepavimo tip4- anaerobin[ . Jis teige, kad alkoholini rugimQ
sukelia mieles ir Sis procesas ryksta anaerobinemis sqlygomis. Taip pat jis pasille pasterizacijq. {rode, kad gerai
iivirintose mitybos terpdse, jei jos laikomos sandariuose induose, mikroorganizmq neatsiranda. Velesni jo tyrimai
susijg su medicinine ir veterinarine mikrobiologija - pagamino vakcinas nuo pasiutliges ir juodliges'
R. Kochas patobulino mikroorganizmq tyrimo metodus, padejo pagrindus dabartinei mikrobiologinio tyrimo
t."t ifu," ruktire mikroorganizmqpreparatq dazymo anilino daLais metodus, pritaike standZias mitybines terpes
mikroorganizmams auginti, eme naudoti mikrofotografavim4 pasille terpes sterilizuoti tekandiais vandens garais.
Tai leido nustatyti ir i5tirti daugeli infekciniq ligq sukelejq. Tyre juodliges sporq susidarym4 atrado turbekuliozes
lazdeles, choleros sukelej 4.

I. Meinikovas ry*rinejo mikroorganizmq vaidmeni infekciniam procesui ir imunitetui; irode, kad gyvuliq ir
Z-""U org*izmas apsigina nuo mikroorganizmq padedant ypatingoms l4stelems, kurios mikroorganizmus
suvirSkina. 5i rei5kini pavadino fagocitoze, o lqsteles - fagocitais. Midkovas pastebejo kai kuriq mikroorganizmq
r[Siq Zaling4 poveik! kitq rii5iq mikroorganizmams ir pagrinde mokslq apie jq antagonizm4 kuris pastlmejo
nrokslo apie antibiotikus pletrE
Cenkovskis pirmasis nustate bakterijq ir melsvadumbliq panaSumq ir apra5e simbiozes rei5kini, pagrinde
m ikroorganizmq klasifikacij 4 priskirdamas bakterij as augalams.
8. Pastero indelis i mikrobiologijos moksl4
Pasteras isleido u"ikul4 apie pienarlg5t[ r[gim4. Jis irode, kad r[gim4 taip pat puvimq sukelia skirtingi
11ik.oo.gunir*ai. Jis taip pat atrado iki tol neZinomq mikroorganizmq kvepavimo tip4- anaerobini . Jis teige, kad
alkoholini rugim4 sukelia mieles ir Sis procesas lyksta anaerobindmis s4lygomis.Jis i5aiSkino, kad patekq i alq ar
ryn4 mikiooiganizmai pakeidia jo skoni ir iSvaizd4. Taip pat jis pasiflle pasterizacijq. [rode. kad gerai i5virintose
,ritytor terpeie, jei joslaikomos sandariuose induose, mikroor ganizmqneatsiranda. Velesni jo tyrimai susijE su
medicinine ir veterinarine mikrobiologija - pagamino vakcinas nuo pasiutliges ir juodliges.
9. Antiseptika,

Listerio darbai

l.rodZius, kad infekcines ligas sukelia mikroorganizmai, D. Listeris vengdamas

plliniq per operacijas pradejo

naudoti chemines priemones, antiseptikQ. Jis irode, kad Zaizdqpuliavimo prieZastis yra gyvi mikroorganrzmai,
jl
patekq iS oro. fovai su mikrobais jis panaudojo karbolio rugSt1 ir paruo5e karbolio r[gSties vartojimo metod4
pritaike pladiu mastu, todel jis laikomas antiseptikos ikureju.
10. Kocho ind6lis imikrobiologijos moksl4
R. Kochas parobulino mikroorganizmq tyrimo metodus, padejo pagrindus dabartinei mikrobiologinio tyrimo
technikai, sukure mikroorganizmq preparatq daZymo anilino daiais metodus, pritaike standZias mitybines terpes
rnikroorganizmams auginti, eme naudoti mikrofotografavim4 pasifile terpes sterilizuoti tekandiais vandens garais.
Tai leido nusratlrti ir iiiirti daugeli infekciniq ligq sukelejq. Tyre juodliges sporq susidarym4 atrado turbekuliozes
lazdeles, choleros sukelejq

Mikroorganizmq sistematikos kryptys - nat[rali ir dirhtin6


Sistematika - biologijos Saka, tirianti organizmq ivairovg ir jq giminyst6s rySius, organizmq sistemos
sudarymo atsizvelgiant Ijq evoliucin! giminingum4 metodus ir principus.
Sistematika tiria organizmus, i5ai5kina jq giminystds rySius ir suskirstymo i grupes (taksonus).
Ivlikroorganizmq sistematikoje vyrauja dvi kryptys : nat[rali (filogenetine) ir dirbtine.
o Nat[rali mikroorganizmq sistema objektyviai atspindi evoliucin[ mikroorganizmq grupiq giminingumq
vadovaujamasi tuo, kad mikroorganizmai, priskirti vienam taksonui, turejo bendrus protevius;
11.

dirbtine mikroorganizmq sistema sudaroma taip, kad bfitq galima greitai identifikuoti praktikai naudingus
ir kenksmingus mikroorganizmus. Mikroorganizmai jungiami i grupes pagal pana5umq ir naudojimo
patogum4 stengiantis kiek galima labiau priarteti prie objektyvios (natfiralios) sistemos, ir laikantis
nuostatos labiau grupuoti irjungti, o ne skaidyti taksonus.
12. Penkios biosferos karalystds
R. Vitekeris pasiUl6 schem4, pagal kuri4 visi gyvi l4steliniai mikrooorganizmai suskirstyti i penkias
karalystes:

Monera (moneros) jungia prokariotinius organizmus, padius primil'viausius pagal l4steles


sandarq. Priklauso prokariotai: bakterijos ir melsvabakteres.
Protista (protistai) jungia mikroskopines, daugiausiai vienal4stes nediferencijuotas gyvybes
formas. Priklauso eukariotai: pirmuonys, dumbliai, oomicetai. -sleir-Llnai.
Plantae (augalq) daugialEsdiai eukariotai, j iems bfidingas fototrofinis mitybos tipas(fotosinteze).
Priklauso eukariotai: augalai.
Fungi (grybq) daugial4sdiai eukariotai, i5 esmes osmotrofinio tipo, t.1'. mintantys tirpiomis
organinemis medZizgornis. Priklauso eukariotai: grybai (mieles, gr1'bSiai, grybai).
Animaliu (gyv[nq) daugialqsd,iai eukariotai, gyv[nq mityba yra holozoine (kietas maistas).
Priklauso eukariotai: gyvunai.
13.

Pagrindiniai hierarchijos rangai

Taksonomij a tiria organizmq klasifikacijos principus, metodus ir taisykles, nustato taksonomines kategorijas.
Pagrindinis tikslas - sukurti toki4 organizmq klasifikacij4 kuri b[tq informatyvi, neprieStaringa, patogi ir
geriausiai atitiktq nat[raliai gyvuojandi4 jq sistem4.

Giminingiems mikrooorganizmams sistematikoje grupuoti vartojamos Sios pagrindin6s taksonomin6s


kategorijos (rangai):
a) ruSis (species) - tai mikroorganizmq grupe, turinti bendr4 kilmq, vienodas morfologines, biochemines
ir fiziologines sarl,bes ir evoliucionuojant prisitaikiusi gyventi tam tikromis aplinkos sqlygomis.

b)
c)
d)
e)
0
g)

taksonomine kategorija, apimanti giminingas bendros kilmes rtiis;


Seima (familia) - taksonomine kategorija, apimanti giminingas gentis;
eile (ordo) - sistemi5kai artimos Seimos grupuojamos i eiles.
klase (classis) - giminingos klases jungiamos I skyrius.
skyrius (division arba phylum) - skyriai jungiami i dvi karalystes
karalyste (regnum) - prokariotai ir eukariotai, pagal blding4 genetines medZiagos - branduolio
gentis (genus)

strukt[r4;
(antrinio
rango) taksonomines kategorijos yra:
Papildomos
a) triba (tribus) - taksonomine kategorija, jungianti artimq gendiq grupE (auk5tesne uZ genti bet Zemesnd
uZ poSeim[);

b)
c)
d)
e)

sekciia (sectio);
serija (series);
varietetas (varietas);
forma (fonna).
Kiekviena taksonomine kategorija skirstoma i smulkesnius vienetus, pridejus prie5dell szb (lietuv5kai - po),
paryzdZiui, subre ggnum (pokaralyste), subfamilia (poSeimis).
Tarn tikram klasifikaciniam rangui priklausantys individai skiriasi nuo kitq organizmq bendru poZymiq rinkiniu.
Tai padiai karal1'stei priklausantys organizmai turi tuos padius bendrus poZymius, tai padiai ruSiai priklausantys
rrrganizmai turi tuos padius tam tikrus rii5iai b[dingus poZymius.
11. Ru5ies supratimas
R.[Sis - tai mikroorganizmq grupe, turinti bendr4 kilmq, vienodas morfologines, biochemines ir fiziologines
sarybes ir evoliucionuojant prisitaikiusi g),venti tam tikromis aplinkos sqlygomis. R[Sies viduje gali vykti
keitimasis genetine informacija. R[Sis pagal daZnus tipiniq ruSiniq sarybiq pokydius gali b[ti suskirstyta i
norrl5ius ar varietetus ir formas. Tos padios ruSies porrr5io mikroorganizmuose galimi nedideli kokio nors
ro4,mio skirtingumai (viduru5is, infraruSis skirstymas): antigeniniai,tadakai kalbama apie serovarfu biocheminia
- biovarq reakcijos 1 fagus - fagovar4 patogeni5kumo - pastovar4 ir kt.
1 5. Binarind nomenklatiira
R[Sies pavadinimas susideda i5 genties vardo, raSomo didLiqa raide, ir ruSies epiteto. Jei ru5ies epitetas susideda
ii dviejq LodLiwjie sujungiami tiesiogiai, pvz:

'

ccus(gentis) iacrls (r[5is)


nicillium (gentis) notatltm (r[Sis)

;t c t o c o

?t

: : r s i n i a(gentis) p s e d o t ub e r c til o s i s (ru 5 i s )


Paprastai genties pavadinimas atspindi koki nors morfologini ar fiziologini mikroorganizmo poZymi arba
mokslininko, atradusio ir iStyrusio tq mikroorganizmau pavardg. R[Sies pavadinimas daLnai atspindi
mikroorganizmo sukeliamg procese ar ligq kilmes Saltin[ ir kitus skiriamuosius poZymius.
u

Lietuvi5kuosiuose mikroorganizmq pavadinimuose taip pat stengiamasi iSlaikyti 5iuos principus. Pvz.: Bacillus
cereus lietuviSkasis pavadinimas - va5kine bacila, Clostridium perfi ingens - luZine klostridija, Psettdomonas
aer ugino s a

16.

Zaliamele pseudomona.

Vidurii5in6s taksonomin6s ir netaksonomin6s kategorijos.

Taksonomines kategorij os
* tai mikroorganizmq grupe, turinti bendrq kilmq. vienodas morfologines, biochemines ir fiziologines
savybes ir evoliucionuojant prisitaikiusi gyventi tam tikromis aplinkos s4lygomis. R[Sies viduje gali vykti
keitimasis genetine informacija. R[Sis pagal daLnus tipiniq ru5iniq sarybiq pokydius gali blti suskirstyta i
porii5ius ar varietetus ir formas. Tos padios rflSies poru5io mikroorganizmuose galimi nedideli kokio nors
paveldimo poZymio skirtingumai (viduru5is, infrar[Sis skirstymas): antigeniniai,tada kalbama apie serovar4
biocheminiai - biovar4 reakcijos i fagus -fagovarq patogeni5kumo - patovarQ.
Netaksonomines kate gorij os
Klonas - visuma genetiSkai vienodq mikroorganizmq, prisidauginusiq i5 vienos mikrobines
l4steles vegetatyviniu b[du;
Kamienas - tos padios ruSies mikroorganizma| iSskirti i5 ivairiq aplinkos gyvenimo vietq
(dirvos, vandens telkiniq, organizmq) ir turintys Siek tiek skirtingq salybiq (nevienodq biochemin[ aktyvum4
jautrumq antibiotikams ir pan);
Biotipas - genetiSkai vienodq mikroorganizmq grupe, kilusi i5 vieno mikroorganizmo
(vienu metu i5 vieno Saltinio iSskirti), t.y. fenotipiSkai labai artimq vienos ru5ies individq turindiq giminingus
:

RuSis

genetine informacija. R[5ies viduje galima rasti


yra rySkios, o kitos - silpnai i5reikStos, ar net visi5kai i5nykusios. Taip
vienos
savybes
mikroorganizmq kuriq
susidaro atskiros rasds ar biotipai;
Genotipas - paveldimasis mikroorg anizmo pagrindas, genq visuma, biidinga vienam ar
k itam mikroorganizmui;
Fenotipas - individualaus i5sivystymo procese susiformavusiq mikroorganizmo visq
poZymiq ir sav.vbiq visuma.
Populiacija - vienos r[5ies individq evoliucind visuma, tLimanti tam tikr4 vietE biologineje
bendrijoje.
Rase

- tai r[Sies atmaina su pakitusia

Mikroorganizmq poZymiai, padedantys nustatyti jq viet4 taksonomijoje.


Morfologiniai poZymiai: mikroskopi5kai lengvai atskiriamos formos (rutuli5kos (kokai), lazdeles, vingiuotos), ar
turi kapsulg irkokias sudaro grupuotes., arturi ZiuZelius irkaip jie iSsidestp, ar sudaro endosporas, kaip daZosi
17.

Gramo bUdu. Sie poZymiai papildomi fiziologiniais biocheminiais: nurodomas rySys su deguonimi - ar auga
aerobinemis arba anaerobinemis, mikroaerobinemis sqlygomis, kokiu budu gaunama energija - kv6pavimo,
rugimo ar fotosintezes, priklausomybe nuo aplinkos reakcijos, temperattiros, atsparumo temperatlrai riba, maisto
rnedZiagq pasisavinimas, daZniausia gyvenamoji aplinka (vanduo, dirva, oras, Zarnynas), tarpusavio rySiai,
jautrumas antibiotikams. Bakterijos skirstomos ir pagal seroligines reakcijas, nurodomi pavirSiniai antigenai,
periferiniai baltymai ir kt.
Genetiniai poZymiai: nukleotidq sudetis ir nuoseklumas DNR molekuleje, ribosomines RNR nukleotidq sudetis;
molinis guanino ir citozino (G+C) procentas nukleoido DNR molekuleje.
18. Gracillicutes sk. apibudinimas, svarbesnds bakterijq grupds.
Gracillicutes (gracilikutiniai) - plonasieniai gramneigiami prokariotai. Gracilikutiniq prokariotq skyrius
skirstomas i tris klases: skotobakterijq anoksifotobakterijq ir oksifotobakterijq.
Skotobakteriju klasei priklauso bakterijos, kuriq medziagq apykaitai nereikia Sviesos:
a) Spirochetos - plonos spiralines bakterijos, paplitusios uZterstuose vandens telkiniuose, pfivandiuose atliekose,
sujungtos I Spirochaaetales ei19, kurioje yra 5eimos: Spirochaetaceae ir Leptospiraceae.
b) Spiriles - sudarandios vien4 5eim4 - Spirillaceae.
c) Nejudrios lenktos bakterijos, sudarandios 5eim4- Spirosomaceae.
cl) Aerobines lazdelines ir rutulines bakterijos, paplitusios dirvoje, ore. Sudarandios 8 Seimas: Pseudomonadaceae,
Azotobacteriaceae, Rhizobiaceae ir t.t.
e) Fakultatyvios anaerobines lazdelines bakterijos, pladiai paplitusios gamtoje - dirvoje, geluose ir sfiriuose
vandenyse, plvandiose atliekose, ta.p jr+ yra nemalai patogeniniq ir s4lygiSkai patogeniniq ruSiq, jos suskirstytos i
Seimas: Enterobacteriaceae ir Pasteurellaceae.
Anoksibakteriiu klasei priklauso bakterijos, kurioms reikia Sviesos ir kuriq fotosinteze vyksta neiSskiriant
deguonies. Sios bakterijos skiriasi forma, turi bakteriochlorofilo ir karotinoidq pigmentq fotosintezei atlikti; gali
sujungti atmosferos azot4 paplitusios vandenyje. [ Siq grupE ieina purpurines ir sierabakteres.

Oksibtobaktcr u klasci priklauso bakterlos,kuriOms reikia


esios
ig vandcns.Yraju cil s:cianobakcr os,prOChlo ofitai.

ir kuri liDtosinteze vyksta i

skiriant deguont

19.Firlnicutes sko apiblldinil as,svarbesnOs bakterijll grupOs


Fil likutiniu prokariotll skyrius suskirslytas t dvi klases:flrinibakter

as ir ta10bakteriias

Firlllibakterlloms priklauso gramtelglamos rutulin

s ir lazdclines bcspOr s ir sporas sudaran ios bakterlJos,

acrobai,anaerobai,pla iai paplitQ ant augal

iaus,piene irjo produktuosc:

pavir

acrobiniai ar anaerobiniai kokai,paplitQ ant augallL pavir iaus,dhvttC;

a) rutulines bakteriioS

Scilllos:NllicrococcaCaC,IDeinococcaccac,StrcptococcaCeaC,PeptococcaCeae ir kt.
b)SpOrin s lazdclines ir ruttllines baktcrJOS,pla iai paplitusios dirvtte,vandCn)3c,ralldamos mogaus ir
3/vuli

rgkinamttamc

C)bCSpor s

traktc.Scima:Bacillaccac.

lazdclines baktcr os,paplitusios dirvac,al t augallL piene irjo produktllosc,2mOgaus ir gyvuli

arnync,taip

pat lazdclin s picnang tics baktcrloS;SCima:Lactobacillaceac(gen S:Lactobacillus,

Listeria ir kt.)

Talobakteriloms priklauso bespores,netaisyklingai

akotos lazdclin s baktcriios:

a)kOrinefOrmines bakterJos,gentys:CownebaCterium,Arthrobactcr
b)NIlikObaktcr10S ngudriOs, ick tick lenkos aerobin

airias

s lazdel s,pla iai paplitusios dirvaC,Skaidan ios

Organincs mcdZiagas; cima:Mycobactcriaccac

c)Nokardifonnin s baktcriios

aCrObin s,naudrios,sudaran ios lllicclt kuriS Subyra t lazdelines,veliau

kokines l teles,paplitusios dirvac.Gen s:Nocardia,modococcus.

d)Akinomicetai

vicnalas iai prokariotiniai mikroorganizmai,sudattti i

plon ,Sakot

si l

hi,kurie

sudaro micelL dauginasi sporomis.Scimos:Frankiaccac,Actinoplanaceac.


Iikroskopini grybll teleOmorfa,anamorfa,holomorfa
Mikroskopini g7b nomenkla raC atsispindiju vys mOSi Cikl
20

airOv .Plcomorini gvb

vys mosi Ciklai

kaitos.Holomorfa apibidina sagvb t.y.apima


teleOmort ir Cna ar daugiau anamorfas.Tcisingas holomorfos pavadinimas
sutampa sujo tclcomorfos pavadinimu,netjcigu anamorfos pavadinimas buvo publikuotas anks iau.Jci kalbama
susidcda i lytines(tclcOmOrfa)ir nelytin s(anamOrfa)Stad

visasjo vystymosi stadJas

tik apie anamorft taijai vartttamaS tik anamorfos pavadinimas.

21.Zemesni

j ,autttesni

ju grybu Sandaros sttrtumait

Eukariotai turi tikrtti branduoll,apsupta dVigubOs membranos,j ribosomos stambios,genomas suda7tas i


chromosomlL kurios mitotigkai dalttantiS pad gubttia ir pasiskirsto tarp duktcrini 1 tcli rinkinio.

Mikroskopiniai g7bai(mikrOmicetai)vra VienalaS iai ir daugialT iai chloro lo neturintys heterotroinlal


cukariotiniai rnikl oorganizmai,pagal savituma uun i t grybll karalystO r
rrr,FII g
.

22 Zemesni j ,autttesni j

gttb sandaros sHrtumai


Mikroskopiniai[ /bai(mikrOmicetai)vra enalaS iai ir daugialT

iai chlo

of1lo ncturin S hetcrotroinial

eukariotiniai mikroorganizmai,pagal sa tuma ttungti l gvb karalystQ M ,F g


`

Grvb ,kaip ir bakterJIL klasi kac a remiasi morfologiniais po2vmiais:1 tcli forlna,
gwb
sudaMa K pbnu diu hflL Gi i),kuHC gdi ## p1
11
.

ncsegmenttlot 11
I
01 = Ilt:
;hsteh ttjos sienetes sandara(ch illas ar cehlllioz
hitt pclivarcli] ka iumi
ir sandara;dauginimosi bid airOve vegcta niu,sporomis ncl,i kai ir lytigkai;
),

dauginilnosi organll ypattlmais:fiziologin lllis biochclllin lnis savyb mis ir genetine,ypa rRNR 5 S scgmcntc,
sandara,azoto bazi igsid s mu DNR molckulaC; logCnctiniais v iais,kas pakoregavo mikromicet
,

klasifikacJ ir nOmcnklatttr

maS atsiZvclgiant i gvb gyvybinill cikl skirtumus bei sporas


Skyrius:C

6 ZllS 77J
S 777 r6/

Labiausiai paplttQs mikromicctlL Suskirs

gaminan

c iS

struktllr sandar l
B s
lll

7rF

/FIrttg
O ir D

23.PIikroskopinill gwbll sistematika

Zygomycota(poragvbino skyriui(pOragwbiams t r )priskiriami,mikromicetai,turin s gcrai


`
(nors yra iSimdiq). nelyti5kai daugianasi konidijomis arba
iSvystyt4 i5siSakojusi
sporangiosporomis, lytiSkai dauginasi zigogamija, kada susilieja dvi nediferenciuotos I gametas l4steles ir
susiformuoja zigosporos. I5plitg gamtoje, auga ant me5lo, pa5arq, maisto produktq, dauguma yra saprotrofai, nors
esama ir augalq parazitr6 patogeni5kq gyvtnams ir Zmonems.
Zigomicetai (Zygomycetes klase, poragrybiai) suskirstyti i keturias eiles: Mucorales (pelesiediq),
Enthomophtorales (vabzdLiaLudiediq), Endogonales (endogonie(,iq), Zoopagales (zoopagiediq), kitose
klasifikacindse sistemose
septynias eiles, prie i5vardytqjq iSskirtos ir Dimargaritales (dimargaritied,iq),
- i
(kikseliediq) eiles grybai. Eiles skiriasi dauginimosi ciklais, anamorfq
Glomales (glomaliediq), Kickxellales
i5vaizda, ekologija ir kt. Aktualesni yra Mucorales (pelesiediq) eiles grybai; pladiai paplitE dirvoje. ant augaliniq

liekanlL pa arlL maisto produkt ,s kl .E)idttiausia cillla yfr r (pel Siniai),gali daugintis pumpuravilllu,

primena mieles ir da2nai vadinami mukorinemis micl mis.SeimaC yra kelios gausios gen S:
777

tt P

Daugclis rtl i pasiZymi trmentiniu(ami101itiniu ir proteolitiniu)ak Vumu,tOdeljos


,

naudaalllos
praktikaC,ypa Azjos

kv pa mo

tak

ir kit

alyse.Yra

ir patogenini

rllSi ,sukelian i

ttmon ms

ir gyvinams

organ pa cidimus(mikOZcs).

24.Zigolnicetai,apibndinilnas,atstovai

sc

uk liawbinu)skyriui(arba auk liag7biams, s

,priklauso

did iausia ir gausiausia


mikroskopini g b grup ,jungianti pcr 42000 airi rll i .J hifai labai i si akaQ,segmcntuoti,dauginasi
vcgeta
kai(OidttOmiS,gCmomis,chlamidosporomis,sklero iais,hi laidu nuOtrupomis,pumpuravimu),
nCl in mis s romlS(kOnid10mis bci piknosporomis),lyti kai gall
(d a gametangi
=
susiliaimas),spCCialiose strukturosc askuosc(auk liuosc)Susiformavusiomis askosporomis(auk
liaspor mis),

teleomorfa.Da2niausiai auk liai susidaro vaisiaktlniuosc klcistoteciuosc,


pcritcciuosc,apotcciuose,pscudotcciuose.
Aktualesn s auk liagwbi cil s:E S(miltCnic iai)J CF S(hipokraiC iai),Srrcc F J
kuri bendras pavadinillllas

S(curotuiC iai),

F` s,vaisiapidic
(mieliagvbie iai)E /
`J
25.Bazidiolnicetai,apiblldillil as,atslovai
B s

daugialT

iai).

(pap dgvbino Skyriui(arba pap dgrybiams B s

priSkirti auk tcsniai gvbai,

s
tu
miccliu.Dauginasi
lyti
kai
sporomis
somatogaill
a papedspOr mis

iai `
su gcral i

(baZidiOSporomis),kuriOS Vystosi igorac(egzogeni

kai)allt tam tikrtl darinill

pap dttill(baZidtti ).JiCllls

priskiriami valgomiai,kcmpiniai gvbai.Kai kuric pap dg biai yra kulttrini augal parazitai,medienos
gadintaai.

Pap dgrybiai yra netekQ specializuottl lytinill lTtcli

.Lytinis procesas t

kSta

susili(jant dviem ig papedspOr

iSaugusio haploidinio micelio vcgeta n msITtel ms.Vaisiakini struktura sudetinga:yra sterilial ir vaisine
dalys.Pagal bazidZi susidavm skirstomi t poklasius:


Z
(h010bazidiomicetidai,j bazid s vienalTt s),

` `Jtt

sidio
P/rF g
(fragmObazidiomicctidai:j bazid s padalytos

rrli

skersin mis peivar01emis 1 4


```:J
ir vadinamos
fragmobazid mis;bazid s,igaugusios i ramybcs stadJ e csan i storasicni
teliospor ,vadinamos teliobazidemis).

1 teles
1 teli

Reik lllingcsni yra ridie ill(


s)ir klllie ilL wS g,77
S)eili

g7bai.K lie i

(varpinill augalll

r dlig mis.Ridie iai(dar vadinami rudgvbiais)nuo


klllic i (Vadinamll ir kiliniais gl bais)skiriasi sud tingcsniu s ll10Si Ciklu;jic da2nai vystosi ant dvialL

skiltingu ri i augal maitintalL pvz ,juodai rLld (P

, gr 777
varpini augalu pttaZitas vys mOSi
cikIQpradcda pavasart ant paprastoJo rauger kio lap (tarpinis
cilnininkas)Rtldagvbiai apninka ir kukunzus,
parazittly sukcliamos ligos vadinamos k

2il

mis,idie

llius,liuccrn dobilus,obclis,kriau cs,avietes,slyvas,Serllluk nius,pupelcs,burok lius,svoginus ir kitus

augalus.

Pric

g
s cil s g7b priskiriamos ir bazidiomicetiTs m

les,tskaitant gentis Rtt ,Z`


ops

777.

z Tai tcliosporas sudarantios miel s.Si gryb anamorfos yra Rtt



C 77
gen s.

26.Prokariotl1 1lStel s salldara.


LQstel suda ta ig SiCncl s,citoplazmin s mcmbranos,citoplazmos,nuklooido(branduolin mcdZiaga),Organcli
ir airi intarp .Be to daugclis baker turi kapsules ir glei nt sluokSnt.
LaSte10s siene10 Prokario 1 teles apsuptos l

tel s sienele,kurios parindas pCptidoglikanas(glikOpcptidas)


dar vadinamas mureinu. Tai prokariotams blldingas heteropolimeras, kurio neturi eukariotai. I
Zinom
aminorig
ill bakterintte siCnclac rastos 4-glutamo rag tis,glicinas,lizinas ir alaninas.Rasta ir unikalitl

a1lnorugscl

LTtel s sienel ,kuriai tcnka1 5 50%saustli medziag ,apsaugo bakterjas nuo osmosinio goko ir kitu ncpalanki
aplinkos s yg ,suteikia forlll dalyvatta mcd iag apykaitaC.Dauguma sicnelill yra toksi kos,turi pavir ini
antigcntL savit fag rcccptori .Sios struktiros yra baktcrJ Achilo kulnas. Iurcinas atlieka sicncles
atraminio karkaso fllnkcJ .Antjo atsideda ir lsitcrpla kitos medZiagos.

Citoplazma.LTtcl s turinys,kuri supa citoplazmine mcmbrana,vadinamas c Oplazma.Tai pusskyste,ttti


koloidin mase,kuriaC issidestQ airlls membraniniai dariniai,il tarpai.Homogenin s konsistcncjos citoplazmos

dalis vadinama citozoliu.

Ribosomos Tai smulkios granul s,rutul lilL pa dalo dariniai,i sid s iusios citoplazmos i 7airiose victose,
matomi tik clektroniniu mikroskopu.Jos sudavtos iS 40%bal mo ir 60%nukleonggties.Apic 80%visos
baktcrin s RNR yra ribosomose. RibosollllL Skai ius tuo didcsnis,kuo grci iau lTtcle auga. Ribosomos atlicka

svarbi bal m sintez s liankctt

lnbrmacj apic pirlninQ struktira per tarpinink inliDrmacinQ mRNR joms

pcrduoda branduolio lDNR.

minQ mCmbran arba bc jos.Kicti tai atsargines


maisto med iagos,ku as
tel naudaa patckusi i nepalankias s ygas,skystiai-1 telac susikaupQ medZiag
Intarpai.Jie gali biti kicti,skysti ir dttiniai,turilltys bal

apykaitos produkal,dttiniai

prisitaikan s dttin S Vakuoles arba aerosomos.

Kaip atsargines maistO mcd iagos yra polisacharidai(glikOgenas, krakmolas) nepalankiomis s ygOmis
naudaallli kaip anglies ir energttOS

altiniai;da2niausiai

kaupiami incrtines fOrmOs

nctirpios valldcny.Lipidai

kaupiasi ricballl la elill pavidalu, va ko pavidalu. Polifosfatai kaip rczcrvinis fosforO

altinis. Siera kaip

potencialus clcktrontl donoras.

.Reguliuaant dtt
kiekt Vaku01ese,mikrOorganizmai gali keisti ttlt ir igsilaik 1 0ptimalias s ygaS u tikrinan iamc vandcns
Vakuoles prisipild iusios smulki ,pailgos fomlos,apsuptt bal min S membrallos burbuli

sluoksn c.

Branduolvs.Baktcr os yra Organizmai,nctLlrin /S diferenciiuotO, Strukturigkai apibre to branduolio,todel j0


funkc as atlieka nukleotidas,kuriamc susitelkusi DNR.Ji sudaryta i Ziedu i sid s iusi plon si lll.I nukleOtido
strukttlra ieina RNR polimcraz , alllliniai bal mai DNR molckulaC gl di lQstel s pavcldim savybi gcnctin

infomlac a.LTtel ms dalttalltiS,


susidariusioms ITtclems.

i inforlllactta per chromosom DNR pcrduodama po pasidaltimO

Dauguma bakterJ turi ir nechromosominQ DNR,kuri sudavta i nedidcli , icdi kai i sides iusi DNR,
vadinam plazmin mis.Sicms gcnctiniams elemelltams bidinga autonomin replikacja.InfomlacJa,esanti
plazmin se,nebitina lTtelei ir teikia papildomas savybcs atspartlnl patogcni kunl
CitoplazlllinO membrana. Tai btldingas bet kurios l tel s strukirinis cicmelltas. Citoplazlllinei membranai
tenka 8-15%1 tel s saustt med iagu ir jOSe susikaupQ 50-70%vis 1 tcl s lipid .Ji sudavta i d gubo
fosfolipidinio sluoksnio,l kuri tSitettQ vadinamitti integraliniai bal

mai,kuric lyg plaukitta tamc sluoksn

e.

Kai kurie bal mai pri i inti prie membranos pavirgiaus ir vadinami pcriferiniais.

Membranos bal mai atlicka funkctaS:


a)SudarO kanalus,kuriais mcdttiagos pereina pro membran%

b)nC ikliai,kuric pristtungia mcdZiagas ir padedajoms prasiskverbti pro mcmbran

C) reCeptoriai kickvieno tipo receptoriai turi tik jiems biding


crdvinQ struktllr tod l prie j gali
priSlun itik tam tibos molekules;
d)katalitiniai balmai tiesiogiai dal a a medttiagll apykaitos procesuose.
Fosfolipidai lllembranosc igsidestQ taip, kad jll hidrofilin

dalis, vadinama polinc galvute, nukrcipta l i orQ ir


(nep01in )daliS uOdeg l yra dvisluoksnio

sudaro su citoplazIIlin s lnembranos sluoksnius, o hidrofobin


VidttC.

CitoplaZmin S mcmbranos hnkclos:


1)CitOplazmin membrana labai svarbi mcdZiag apykaitai;
2)ji yra lTteles osmOsin

u
patckim bei pa alinim
"arapcma
ir kontroliuaa
medziag
osiOS
os mechanizmaiir
sa ttt pCllllCaZi sistema;
4)taip patjqe lokalizuoti clckronu peme imo ir oksidacinio fosforilinimo fellllcntai;
5)su mcmbrana susttQ kV pa mo ir fotosintez s procesai,kuriais l tele apipinama cnergtta;

3)mcmbranaC yra ak

6)mCmbrande Sintetinami lTtcl

s sicncl s ir kapsuli

komponentai,i skiriami nel

tcliniai

fermentai;

v 7)prie plazmines mcmbranos prJungti Ziu

cliai.

baltymo agclino, kurio subvienctai igsid stQ spiralc ir


sudaro viena fibrinQ.ziuZeliai prisitvi ina pric l stcl s palllatinill(bazalinilD kllncli

Ziu eliai tai spirale susisukQ plaukeliai, suda7ti i

Bazalint kinell sud O

CelltrinO a is su tam tikrais 2iedais.

Gram baktcr os turi dVi poras 2ied

:i

orinius,csan ius l teles sienclaC,ir vidinius,fiksuotus citoplazminaC

membranae.
Gram+bakter

ll

iu Cliai

turi tik po vicn 2ied

lVairi baktcr u Ziu2cliai skiriasi storiu,ilgiu,vtt

suSiSukimu ir i sid smu

Pagal ZiuZeli skaiti ir igsid s ma Skiriami:

a)mOnOpoliniai monotrichai bakcrttos,turin los cn


iu cll ename polittc;
b)bip01iniai monotrichai tllrin s po viCn 2iuZelt abiauosc poliuose;
C)10fOtrichai turin ios 2iu2cli pluoStaVienamc polittc;
d)alllfitrichai pluo tas 2iuZclill abiauose pOliuosc;

C)perittiChai

turin

ios 2iu2clius visame kino pavir ittc.

Kai kuriq bakterijq pavir5ius, nepaisant to, ar turi ZiuZelius ar ne, padengtos smulkiais silleliais - fimbrijomis
arba pilemis. Pilemis bakterijos prisitvirtina prie augalq, Zmogaus ar kitq l4steliq. Nuo piliq reikia skirti lytinius
plaukelius

- F-piles. Jose yra kanalelis, per kuri perduodama DNR i5 vienos bakterines l4steles kitai.
2T.Prokariotq l4stel6s sienelds sandara ir funkcijos.
Prokariotq l4steles apsuptos l4steles sienele, kurios pagrindas peptidoglikanas (glikopeptidas) dar vadinamas
mureinu. Tai prokariotams brldingas heteropolimeras, kurio neturi eukariotai. I5 Zinomq aminorug5diq bakterineje
sieneleje rastos 4 - glutamo r[g5tis, glicinas, lizinas ir alaninas. Rasta ir unikaliq aminorfigSdiq.
L4steles sienel6, kuriai tenkal5-50% sausqjq medZiagq, apsaugo bakterijas nuo osmosinio Soko ir kitq nepalankiq
aplinkos selygrL suteikia form4 dalyvauja medZiagq apykaitoje. Dauguma sieneliq yra toksi5kos, turi paviriiniq
antigenq savitqjq fagrl receptoriq. Sios struktriros yra bakterijq Achilo kulnas. Mureinas atlieka sieneles
atraminio karkaso funkcijE. Ant jo atsideda ir isiterpia kitos medZiagos.
28.Peptidoglikonas mureinas.
Prokariotq l4steles apsuptos lEsteles sienele, kurios pagrindas peptidoglikanas (glikopeptidas) dar vadinamas
mureinu. Tai prokariotams budingas heteropolimeras, kurio neturi eukariotai. Peptidoklikanas - unikalus
heteropolisacharidas su bldingais subvienetais i5 aminodisacharidq ir peptidiniq kompleksq. Tai Nacetilgliukozamino ir N-acetilmuramo rflg5ties molekulq likudiai, sujungti B-1,4 glikozidinemisjungtimis, o
muramo rDg5ties atkarpos per laktilines grupes sujunglos peptidine jungimi su aminor[g5timis.
29. Gram+ ir gram- bakteriiq sienelds skirtumai.
Pagal l4steles sandarE ir cheminE sudet[ lEsteles skirstomos i dvi grupes: gramteigiamos Gram*
gramneigiamos Gram-.
Gramo daLymo bldo esme ta, kad gramteisiamu bakterijq lqsteles citoplazma su trifenilmetano eiles daLais ir
jodu sudaro spalvotE melynai violetini kompleksini jungini, tvirtai i5silaikant[ blankinant alkoholiu. Bakterijos,
neturindios Sios salybes del l4steles pralaidumo, veikiamos alkoholiu, nublanksta ir veliau, daZomos fuksinu,
nusidaZo raudonai (gramneisiamos).
Gramteigiamu bakterijq sieneleje tinklui tenka 60-80o% sausosios sieneles mases, o polisacharidq ir baltymq nedaug. B[dingasisi poZymis - teicho rlgitis. Tai unikalus cheminis junginys, sudarytas i5 sacharido, D-alanino,
daugiahidroksilio alkoholio ir fosforo rfig5ties liekanq ir skiriami i du tipus, ir kiekvienos r[Sies bakterijose
randama tik vieno tipo teicho r[gStis. Daugumos bakterijq teicho rlg5tis yra savitieji antigenai. Gram* bakterijq
sienelese nera lipidq, nera lipopolisacharidg o skirtingas baltymq kiekis lemia Siq bakterijq antigenini savitum4.
Gramneigiamu - mureino tinklas yra vienasluoksnis ar dvisluoksnis ir sudaro maZiau nei l\oh sausosios sieneles
masds. Sieneleje yra daug lipoproteinq lipopolisacharidq ir kitq lipid% kurie apdengia mureino karkasq ir sudaro
i5orinE membran4. Teicho rug5diq Gram- bakterijq sienelese neaptikta, o mureino struktlra visq vienoda.

30. Kapsul6. funkcijos.


Bakterijos lastele i5 i5ores daZnai apsupta labai vandeningu sluoksniu - kapsule arba gleivemis. Pagal stor[ ir
konsistencij4 kapsules skirstomos [:
makrokapsulees (sudaro daugiau kaip 2 pm storio gleiviq sluoksnis)
mikrokapsules (sudaro iki 0.2 pm storio gleiviq sluoksnis)
Vienq rD5iq bakterijos sintetina gleivines medZiagas, kurios lengvai atsiskiria nuo sienelds - tada kalbama apie
gleives, kitq rySys yra labai stiprus - tada kalbama apie kapsules.
Mak5timi vadinami si[liniq bakterijq vamzdeliniai dangalai, sudaryti i5 heteropolisacharidq. Kryptingas gleiviq
i5siskirimas stiebelio forma padeda bakterijoms Siek tiek judeti, gleives gali sujungti atskiras lEsteles i ilgas
grandines.

Gleiviq susidarymo intensyvumas priklauso nuo aplinkos s4lygq. Skystose terpdse, ypad esant sacharozei,
bakterijos, intensyviai besidaugindamos, paverdia terpE t4sia gleiveta mase. Tokios bakterijos gali gleivinti
ivairius produktus.
Chemine kapsules sudetis ivairi ir priklauso nuo bakterijq rfrSies, mitybines terpes sudeties. Bakterijq kapsulese
iki98% vandens, polisacharidr1 polipeptidrl baltymq, mukopolisacharidq lipopolisacharidq.
Kapsule apsaugo bakterijas nuo nepalankiq aplinkos s4lygq - mechaninio dirginimo, i5dZilvimo ir yra papildoma
osmosind tLtvara, kuri saugo, kad i bakterijqnepatektq per daug vandens. Kapsulines bakterijos yra atsparesnds
fagocitq ir antiklng taip pat dezinfekciniq medZiagq poveikiui.
3l.Citoplazmin6s membranos struktiira ir funkcijos.
L4steles citoplazmEnuo sieneles skiria 7-1Onm storio citoplazmind membrana.
Tai bldingas bet kurios l4steles strukffirinis elementas. Citoplazminei membranai tenka 8-15% l4steles sausqjq
medZiagq ir jose susikaupp 50-70% visq lqsteles lipidq. Ji sudaryta i5 dvigubo fosfolipidinio sluoksnio, I kur[
isiterpE vadinamieji integraliniai baltymai, kurie lyg plaukioja tame sluoksnyje. Kai kurie baltymai pritvirtinti
prie membranos pavirSiaus ir vadinami periferiniais.

Fosfblipidai membranose i5sidestq taip, kad jq hidroflline dalis, vadinama poline galvute, nukreipta i iSorg ir
sudaro su citoplazmines membranos sluoksnius, o hidrofobine (nepoline) dalis - uodegele - yra dvisluoksnio
viduje.

X'unkcijos:
1. citoplazmine membrana labai svarbi medZiagq apykaitai;
yra l4steles osmosind uLlvara ir kontroliuoja medZiagq patekim4 bei paSalinimE;
2.

ji

3. membranoje yra aktyviosios perna5os mechanizmai ir savitqjq permeaziq sistema;


4. taip pat joje lokalizuoti elektronq perne5imo ir oksidacinio fosforilinimo fermentai;
5. su membrana susijq kvepavimo ir fotosintez6s procesai, kuriais l4stele apriipinama energija;
6. membranoje sintetinami lqsteles sieneles ir kapsuliq komponentai, iSskiriami nel4steliniai

fermentai;
7 . prie plazmines membranos prijungti LiuLeliai.
8. dalyvauja, sudarant tarplqstelinius ry5ius arba rySius tarp lqsteliq;
32. Membranq baltymai, funkcijos
Memran4 sudaryta i5 dvigubo fosfolipidinio sluoksnio, I kuri [siterpg vadinamieji integraliniai baltymai,
kurie lyg plaukioja tame sluoksnyje. Kai kurie baltymai pritvirtinti prie membranos pavir5iaus ir vadinami

periferiniais.
Fosfolipidai membranose iSsidestE taip, kad jq hidrofiline dalis, vadinama poline galvute, nukreipta i iSorE ir
sudaro su citoplazmines membranos sluoksnius, o hidrofobine (nepoline) dalis - uodegele - yra dvisluoksnio

viduje.

Funkcijos:

e)

0
g)
h)
33.

neSikliai. kurie prisijungia medZiagas ir padeda joms prasiskverbtipro membran4;


receptoriai - kiekvieno tipo receptoriai turi tik jiems biidingq erdving struktlr4 todel prie
prisijungti tik tam tikros molekules;
sudaro kanalus, kuriais medZiagos pereina pro membran4
katalitiniai baltymai - tiesiogiai dalyvauja medZiagq apykaitos procesuose;

jq gali

Prkariotq nukleoidas, struktlra, funkcija

Citoplazrnoje yra lqsteles branduolys. Bakterijos neturi diferencijuoto, strukturi5kai apibreZto branduolio. Jo
funkcijq atlieka nuokleoidas, kuriame yra susikaupusi DNR. Ji sudaryta i5 Ziedu iSsidesdiusiq plonq siiilq(1,11.6nm), kurie sudaro ZiedinE kovalentiSkai sujungtq dvivijE bakterinp chromosomqarba genoforq. {vairiq ru5il
bkterijq genofore genq ir genomq skaidius skiriasi. Nukleoide yra visa genetine informacija.
I nukleoido strukt0r4 ieina RNR-polimeraze, Sanniniai baltymai ir neaptikta histonq. Chromosoma
prisitvirtinusi prie ctoplazmines membranos. o gramteigiamq bakterijq- prie mezosomq. DNR molekuleje yra
lqsteles paveldimq savl,biq genetine informacija. Atlieka svarbi4 funkcijq dalinimese.
34.Mezosomos, lokalizacija, fnkcij os
Mezosoma - bakterijq plazmines membranos ilinkimas vietomis I lqsteles vidq. Vienq bakterijq citoplazmie
membrana apsupa citoplazm4 be jokiq klosdiq ar ismaukq, kitq- sudaro ismaukas, formuoja membraninius
klnelius. Mezosomos gali buti vamzdeli4 piislelil1pluoSto formos. mezosomose ir citoplazmineje membranoje
1'ra lokalizuoti elektronq perne5imo ir oksidacinio fosforilinimo fermentai.

Funkcijos:
1. Svarbi DNR replikacijai;
2.lqsteles dalijimuisi;
3. atlieka kvepavimo funkcij4;
4. jose vksta fotosinteze;

5. r,yksta organiniq junginiq oksidacija ir susidaro makroenerginiai junginiai;


6. svarbios l4steles energinei apykaitai;
7. atlieka struktlrinE funkcij4 padidina membranq pavir5iq;
35. Liuinliai -prisitvirtinimas Gram- ir Gram+ bakterijose ir i5sidstymas.

Ziul.eliai

tai spirale susisukE plaukeliai, sudaryti i5 baltymo flagelino, kurio subvienetai i5sidestE spirale ir
sudaro vien4 fibrin E. ZiuZeliai prisitvirtina prie lqsteles pamatiniq (bazaliniq) k[neliq.
Bazalini kflnelI sudaro centrine aSis su tam tikrais Ziedais.
Gram- bakterijos turi dvi poras Ziedq: i5orinius, esandius lqsteles sieneleje, ir vidinius, fiksuotus citoplazmineje

membranoje.

Gram+ bakterijq LiuLeliai turi tik po vienq iiedar.


{vairiq bakterijq Liuieliai skiriasi storiu, ilgiu, vijq susisukimu ir i5sidestymu.
Pagal liuLeliq skaidiU ir i5sidestym4 skiriami:

t)

monopoliniai monotrichai - bakterijos, turindios vienq LiuLeliviename


g) bipoliniai monotrichai - turintys po vienq Liuieliabiejuose poliuose;
h) lofotrichai - turindios ZiuZeliq pluoStq viename poliuje;
i) amfitrichai - pluo5tas Ziuieliqabiejuose poliuose;
j) peritrichai - turindios ZiuZelius visame kfino paviriiuje.

Kai kuriq bakterijq pavir5ius, nepaisant to, ar turi ZiuZelius ar ne, padengtos smulkiais si[leliais - fimbrijornis
arba pilemis. Pilemis bakterijos prisitvirtina prie augaltl, Zmogaus ar kitq lqsteliq. Nuo piliq reikia skirti lytinius
plaukelius - F-piles. Jose yra kanalelis, per kuri perduodama DNR i5 vienos bakterines l4steles kitai.
36. Citoplazmos intarpai.
Bakterijq citoplazmoje randama ivairiq intarpq. Jie gali b[ti kieti, skysti ir dujiniai, turintys baltyminp membran4
ir be jos. Dauguma jq - atsargines maisto medZiagos ir susikaupE l4steles medZiagq apykaitos produktai. I5
atsarginiq maisto medZiagq
1 )Polisacharidai (krakrnolas, glikogenas);
2)Lipidai (riebalq la5eliai, vaSkai);
3)Polifosfatai;
4)Sieros junginiai;
Atsargines medZiagos l4steleje b[na inertines formos - netirpios vandenyje. Atsarginiai polisacharidai, neutralieji
riebalai gali b[ti anglies ir energijos Saltinis ir prailginti lqsteles gyvavirnq. Dauguma bakterijq kaupia fosforo
riig5ti polifosfato granuliq pavidalu. Jos vadinamos voliutino grudeliais. Intarpams, apsuptiems
mernbranos,priklauso duj ines vakuoles (aerosomos), bDdingos vandens bakterij oms.
37. Bakterijq l4stel6s forma ir dydis.
Pagal form4bakterijos skirstomos i 3 grupes:
l)Rutulines - kokai yra sferiSki, elipsi5ki, lanceto ar kavos pupeliq formos mikrobai. Besidaugindami kokai
sudaro skirtingon, s gentims budingas grupuotes:
2)Lazdelines (cilindrines) - lazdeliq ar cilindro formos. Buna trumpos ar ilgos, tiesios ar lenktos, plonos ar storos,
apvaliais nusmailintais, nukirstais, igaubtais ar sustorejusiais galais.
3)Vingiuotasias - lenktos, vingiuotos. plonos lazdeles ar sifilo formos. Skirstomos i:
3.1)Vibrionai - truputi lenktos bakterijos, yra saprotrofai ir patogenai;
3.2)Spirales - vien4 ar kelias spirales vijas turindios lazdeles. Dauguma saprotrofai.
3.3)Spirochetos - ilgos, plonos. susisukusios I spiralq bakterijos. Turi per visq ilgi a5ini sill4 kuris atlieka
atraminE ir motorinE funkcijas.
Bakterijos matomos tik pro rnikroskop4 jq dydis matuojamas mikrometrais, o lqsteles struktriros elementai nanometrais. Vidutiniq prokariotq dydis 0,5-3 pm. Lazdelines bakterijos bfrna nuo 0,3 iki 2 pm storio ir 10-20 pLm
ilgio, smulkios lazdeles -0,2-0,4 pm storio ir 0.7-1,5pLrn ilgio. Ypad ilgos yra si[lines bakterijos.
Bakterijq forma ir dydis priklauso nuo jq ru5ies. aplinkos sel,vgq - mitybines terpds, jos konsistencijos, maistiniq
medZiagq, druskq koncentracijos ir daZnai kinta v)'stantis.
38. Lazdeliq ir kokq formos bakterijq i5siddstlmas.
Lazdelines (cilindrines) - lazdeliq ar cilindro formos. B[na trumpos ar ilgos, tiesios ar lenktos, plonos ar storos,
apvaliais nusmailintais, nukirstais, igaubtais ar sustorejusiais galais. Lazdelines bakterijos skirstomos i :
I)Bakterijas - sporq nesudarandios lazdeles:
2)Bacilas - sporas sudarandios;
Lazdeles, kuriq sporq diametras didesnis uZ ve-eetafvr,ines l4steles diametrq- klostridijos.
Pana5iai kaip ir kokai gali sudaryti ivairias grupuotes: diplobakterijas ir grandineles.
Lazdelinems bakterijoms priklauso korinebaktenjos - tiesios ar lenktos lazdeles su sustorejusiais galais.
Rutulines bakterijos - kokai, yra sferiSki, elipsiSki, lanceto ar kavos pupeliq formos mikrobai. Besidaugindarni
kokai sudaro skirtingoms gentims budingas grupuotes:
1.1)Mikrokokus - dalijas vienoje plok5tumoje ir iSsidesto pavieniui;
1.2)Diplokokus - dalijas vienoje plokStumoje, sudaro paporiui susijungusius kokus;
1.3)Streptokokus - dalijas vienoje plokSturnoje ir iSsidesto grandinemis;
1.4)Stafilokokus - dalijas lvairiomis plok5tumomis, iSsidesto netaisyklingomis krDvelemis;
1.5)Tetrakokus - dalijas dviem viena kitai statmenomis plokStumomis ir i5sidesto po keturis;
1.6)Sarcinos - dalijas trimis viena kitai statmenomis plokltumomis ir grupuojasi po B-16 kokq i taisyklingos
formos kubus;
39.PolimorfiSkumas
:

poliuje;

BakterJ liDrllla ir dydis priklauso nuoj r


ies,aplinkos s yg mi bin S tel p s,jos konsistcncttoS,maistini
mcdZiag ,drusk konccntracttos ir da2nai kinta vystantis Baktcr saVybe kcisti savo forlll ir dydi vadinama
polimorfigkumu.Pastoviausi yra kokai,o labiausiai kinta lazdcli forlna.

40.BakterinOs llste10s dalinilnosi lnechanizmas


Baktcrjos dauginasi skildamos pusiau.Pric dalttimtti l stcl pailgaa,fom.uaasi skcrsin pcrtvar01 (septa),
gil dama t du,kOl dukterin l tel atsiskiria.Dauginimosi etapai:
1)Veikiallt DNR polimeraz ms,pad gubaa lTteles branduolin s medZiagos DNR(rcplikac a)ir suSidaro
dvlq splrali DNR.
2)Lstel ima tisti t ilgt,ntltempdama po viena ChrOmOsom l prie ingus pollus;

3)I citOplazmines mcmbranos formuaasi lTteles pertvar l ,kaltu sintctinama ir sicncl


4)Duktcrin s cnspiral s DNR atkuria savo vandcninius ry ius ir sus ungia l dViV aS DNR.
Replikuaantis DNR,formuaantis pertvarai lTtel auga,jae sintetinas peptidoglikanas,citoplazmin
;

mcmbrana

ir kt.Sicms proccsams pasibaigus duktcrin s l tcl s atsiskiria.


41.Bakteriju sporll paskirtis,sa bOs,susidarymo eiga

lastcli

Baktcr spOrOs_tai ypatinga ramybOs biscnos rcproduk

fol a,apibidinama labai ma2u

mctabolizmo laipsniu ir didcliu atsparumu


Baktcrin spora forlnudasi mOtinin s l tel s vid c ir vadinama endospora.Baktcr os dttC SuSidaro tik ena
spora.Sporu suidawmas nCbitina sporas gaminan 1 baktcrtt vyS mOsi Stad a.Galima sudavti s ygas,

kuriomis bakter10S auga ir dauginasi nesudavdamos spor

Pagrindine spor fLInkCtta_priSitaikyti ir iSlikti nepalankiomis s ygOmis,kai trLlkSta maisto med2.,susikaupia


mcd ia apykaitos produkt ,pakinta tcmperatttra,pH,rH2(oksidacjOs redukcloS pOtencialas).
Spor susidawmas(Sporuliacja) enas i sud ting bakterines l tcles pcrsi"arkymo procestL kuris
kontroliuaamas speciali gCn kOmplckso.Galima i skirti keturias sporos susida7mo stad as:paruO iama
prie sporines,apvalkal susida mo ir brendilllo.
1)SuSidarant sporai,1
telae persi"arko genetini med iaga.Po DNR rcplikacttOS Vykstajos kondcnsacja,lastcl
turi du ir daugiau nukleoid ,kuri vienas lokalizuqasi sporogeninaC zonac.
2)Pric SporOs

stadtaC ITtcles citOplazmos mcmbrana tlinkSt Susiformuaa peivara.Ji atskiria cndosporos

susidavmo ccntra nu0 1ikusios protoplasto dalies ir susidaro prie spor ,apsupta dviguba lllembrana.I j
susidarro bisimosios sporos dinis apvalkalas.I orint spOrOs apvalkal silatetina motinines ITteles citOplazmin

membrana.
3)Tarp dVialL prictSporQ dcngian

ill mcmbranll kaupiasi masyvus sporolns bidingas petidoglikano sluoksnis

koltcksas.Kortcksui suirus,ak vuaamas spOros sudygimo proccsas.


4)BrQsdama spora auga,tampa tipigkos follllos ir 10kalizuaasi atitinkamaC ITtcl s etac.Susiformavusi
cndospora suda,ta i protoplasto,sproros sienel s,apvalkalo ir ckzosporio.

isas sporu susidar/1 o prOcesas trunka nuo keli iki keliolikos valand
.

Savyb s:
Sporos bina labai atsparios i orOs poveikiams:temperaturai,radiacJai,chem.med2.,igdziu
sporos virinamos iSlicka gyvybingos net kelias val.,i

buna wvybingos aplinkqe desimtme

mui.Kai kurios
ius ir ilgiau.

Sporosc beveik ne
ksta mcdZiag apykaita,mattas laisvo vandens kickis citoplazmaC,didelis Cajonu kickis,
kalcio chelatu pavidale.
Spor rezistenti kumas proporcingas i orinio baltylninio sluoksnio disulfldinill grupi
kiekiui.
_ Pctckusios t palankias s ygaS,Sporos greitai sugeria vandent i burksta,ak naSi fermentai,suintesyvaa
kv pavilno proccsai.
42

Aktinomicetu apibndinimas f

=
/
7
'
'

Aktinomicetai,dar vadinami aktinobakcr omis ViCndas iai,gramtcigiami prokariotai,igorigkai palla is t


gybus.Aktinomicctai priklauso

s eilei,

eimai J 1 tel plona,ilga igsigakausi

ir sudaro micell.Tai tarsi tarpiniai organizmai tarp bakterj

ir gryb

Be micelini aptinkamos lazdelin s ir kokin s formos.Nuo cubakterj skiriasituo,kad sudaro micelL dauginasi

sporomis.Ncturi diferincJuOtO branduolio.Alktinomicctu ri

ys,kurios ncsudaro micelio,panagiai kaip bakterloS,

gali daugintis skilimu pusiau.Ahinomicctai skaido airias Organin s medZiagas bal mus,ricbalus,ccliuliozQ.
Kai kuritt rugitL aktinolllicctal yra patogcnigki Zmogui bei gyvuliams,ir sukclia lig aktinolllikozc.

43.Ielsvabakterij apibidinimas
CianobaktcrJos arba mclsvabakter s

iausia, airiausi follll fotosintetini prokariotlL grupe.SiOs


grupes bakterlos naudaa H20 kaip clcktron donorQir gviesaC i skiria deguont.
tai pati pla

Yra vicnalT ilb kitos susidcda i l tcli gralldin li

si 1 ,paprast

ar susivttusi

Cianobakterijq l4steles visada apsuptos rigidine daugiasluoksne sienele su vidiniu peptidoglikano sluoksniu.
Dauguma jq judrios. Dauguma cianobakterjq formq iSskiria egzopolisacharidus, kurie pereina ltirpalqgleiviq
pavidalu arba aplink l4stelE sudaro kapsules ar mak5tis.
Vienalsdiq formq reprodukcija gali vykti binariniu sklilimu, daugybiniu skilimu ar nuosekliu vir5utiniq l4steliq
atskyrimu. Siulines formos dauginasi arba netvarkinga sifilq fragmentacij a arba terminaliu trumpq judriu l4steliq
grandineliq iSlaisvinimu.
Cianobakterijos del jq nereiklumo maisto medZiagoms ir atsparumo nepalankioms s4lygoms yra labai paplitusios.
Jq randama geluose vandenyse ir jfrrose, dregnuose dirvoZemiuose ir dykumuose.
Kai kurios cianobakterijos i5skira alergines ar toksines medZiagas.
44. Eukariotrl l4stel6s organoidai
Branduolys - tai pagrindine l4steles sudedamoji dalis, informacijos centras, kur saugoma visa genetine

informacija.

.\--

Svarbiausia branduolio fiziologine funkcija yra saugoti ir perduoti geneting informacij4:


Padvigubinti geneting medliag4
Palaikyti pastovi4 j os struktrir4
Lqstelei dalijantis Sia genetinp medLiagqtolygiai paskirst5zti tarp dukteriniq l4stelirl
Perfvarkl'ti genetinE medLiagqir palailcyti normalq j os funkcionavima.
Branduolys taip pat regulioja baltymq sintezE lqsteleje, kontroliuoja kvepavimo bei kitus medZiagq apykaitos.
Branduolio apvalkal4 sudaro i5orine ir vidine membranos. I5orine membrana jungiasi su endoplazminio tinklo
kanalais. Abiejose membranuose yra daugybe porq kuriq skaidius oriklauso nuo l4steles metabolinio aktyvumo:
kuo jis didesnis, tuo jq daugiau. Randuolio membranos poros uZtikrina laisvq perejima nukleoriigSdig baltymq,
metabolitq i citoplazm4.
Citoplazma, kurioje vyksta medZiagrl apykaita, sudaryta i5 skystosios dalies citozolio ir membranq sistemos bei
organoidq, kuriq dauguma taip pat sudaro l4steles viduje esandios membranos. Nuo citozolio priklauso
citoplazmos koloidines ypatybes, klampa, elastingumas, susitraukimas ir vidinis judejimas. Citozolis
funkcionuoja kaip l4steles vidine terpe, kurioje vyksta medZiagq apykaita.
Membranos yralabai plonos pleveles. Jos turi sudeting4 struktlira, bfidingas savybes ir atlieka ivairias fiziologines
ir biochemines l4steles f,rnkcij as.
Endoplazminis tinklas - iSsiraizgiusiq vamzdelirl sistema, membranomis apgaubti kanaleliai. Dalis membranos
nusdta smulkiomis granulemis - ribosomomis. Pagal tai skiriami du endoplazminio tinklo tipai: Siurk5tusis ir
lygusis. Svarbiausia endoplazminio tinklo, kuriame i5sidesdiusios ribosomos funkcija yra l4steles membran6
baltymq sinteze. Lygusis endoplazminis tinklas susijgs su lipidq polisacharidq metabolizmu ir jonr; susintetintq
medZiagq perna5a.

r.-

Ribosomos - tai labai smulkios, vos 20-3Onm skersmens apvalios ar ovalios daleles, esandios citoplazmoje,
branduolyje, mitochondrijose, plastidese. Jos vykdo labai svarbia baltymq sintezes funkcija. Informacija apie
pirminq baltymq struktiira per savitqtarpininka(mRNR) joms perduoda branduolio DNR.
Mitochondrijos yra l4steles kvepavimo centrai. Tai nepastovios formos dariniai, turtingi lipid% susidedantys i5
dviejq membranq:i5orines ir vidines. Vidine membrana turi elektronq perna5os grandines ir ATP sintezes
komponentus. Vidine membrana yra susiklosdiusi I viding mitochondrijq ertmg ir sudaro skersines pertvareles,
vadinamas kistomis, kurios dalija mitochondrijas i kameras su homogenine medZiaga - matriksu. Matrikse yra
autonomine baltymq sintezes sistema. dia ribosomos atlieka mitochondrijq baltymq sinteze.
Chloroplastai - fotosinteze. (augaline last.)
Leukoplastai - Kaupiamos maisto medZiagu atsargos (augaline last.)
Chromoplastai - turi daug pigmentu (augaline last.)
GoldZio komplekse susidaro profermenfll polisacharidq lipoproteinq ir gleiviq. Svarbiausia jo funkcija
dalyvavimas sekrecijoje. Kitos finkcijos: sintetinti lipidus, polisacharidus, kaupti l4steleje pagamintas medZiagas,
jas modifikuotii'ir paruo5ti peme5ti I bet kuri4lEsteles viet4 ar uZ jos ribrl dalyvauti plazmin6s membranos
atsinaujinimo ir augimo procesuose, gaminti lizosomas.
Lizosomos - organoidai-ptisleles, pripildytos skysdio, turindios daug hidrolitiniq fermentq. Atlieka vir5kinimo

funkcija.

Peroksizomos - Katalizuoja peroksidq skaidyma.


Mikrovamzdeliai - padeda l4stelei judetiLfuLeliais ir blakstienelemis, chromosomoms pasiskirs[ti dalijimosi
metu.

imo organo idai - Ziti eliai, blakstieneles,


45. Membranos vidin6s, i5orinds funkcijos
Judej

seudop odij

(l4ste le s i5augo s).

Membranos skirstomos I i5orines ir vidines. ISorinems priskiriamos abi citoplazmos pavir5ines membranos ir
branduolio bei organoidq apvalkaleliai. Vidinemis vadinamos endoplazminio tinklo membranos ir tos, kurios yra
chloroplastq ir mitochondrijq viduje. I5orines membranos atlieka apsaugines ir reguliavimo, o vidines
biochemines funkcijas. Viena svarbiausiq membranq funkcijq yra medliagqapykaitos tarp lqstele ir aplinkos bei
tarp citoplazmos ir jos organoidq reguliavimas.
Membranos gerai praleidLiavandeny o [vairias neorganines ir organines medZiagas selektyviai.
46. Branduolys, sandara ir funkcijos
Branduolys - pagr. l4steles sudedamoji dalis, joje saugoma genetine informacija. Branduolio struktiira priklauso
nuo to, kokioje ciklo fazeje yra lqstele. Galima i5skirti du tarpsnius intertazE arba metabolin[ ir mitotin[ arba
dalijimosi. Lqstelei dalijantis i5nyksta branduolio apvalkalas, branduolelis ir branduolelio sultys (kalioforma).
Interfaziniame branduolyje i5skiriami: branduolio apvalkalelis, nukleoplazma, chromatino si[lai ir branduolelis.
Fiksuotame branduolyje matoma tinkli5ka struktlira, kuriq sudaro chromatinas fiame yra DNR, kurios sudaro
kompleksus su baltymais ir nedideliu kiekiu RNR). Tarpus tarp chromatino tinklo uZpildo kariolimfa
(nukleoplazma). Nukleoplazmoj yra fermentq ir tarpiniq medZiagq apykaitos produktq. Prie5 dalijantis lqstelei,
chromatinas (sifiline DNR) susiveja i grjas, vad. chromosomomis. Ant jq susidaro matricines RNR.
Branduolys turi dvigubq apvalkalq. J[ sudaro i5orine ir vidine membranos. I5orine membrana jungiasi su
endoplazminio tinklo kanalais. Branduolio apvalkalas svarbus vidinei struktiirai palaikyti ir chromosomoms
frksuoti.
Branduolio funkcija - saugoti ir perduoti genetinE informacijq:
Padvigubinti genetinEmedZiag4DNR;
Palailgrti pastoviqjos strukt[rq
LQstelei dalijantis Siq geneting medliagqtolygiai paskirstlti tarp dukteriniq l4steliq;
Pertvark)ti geneting medLiagqir palaikyi normalq jos funkcionavim4.
Branduolys taip patreguliuoja baltymq sintezq, kontroliuoja kvepavimo ir kitus medZiagq apykaitos procesus.

o
o
o
o

47. Endoplazminis tinklas, sandarac

ir funkcijos.

Endoplazminis tinglas - i5siraizgiusiq vamzdeliq sistema, membranomis apgaubti kanaleliai. Skiriami du tipai:
Siurk5tusis ir lygusis. Svarbiausia endoplazminio tinklo (Siurkldiojo), kuriame i5sidesdiusios ribosomos, funkcija
yra l4steles membranq baltymq sintez6, lygiojo - lipid% polisacharidq metabolizmas ir jonq susintetintq
medZiagq pema5a.

48. GoldZio kompleksas, sandara ir funkcijos.


GoldZio kompleksas - Salia branduolio esantis membram; ribojandiq malas pusleles ir stambias vakuoles,
darinys. Vienas GoldZio komplekso polius - sekrecinis, kitas - regeneracinis. GoldZio komplekso funkcijos:
Sintetinti lipidus, polisacharidus;
Kaupti lqsteleje pagamintas medZiagas, jas modifikuoti ir paruo5ti perne5ti I kit4l4steles viet4 ar uZ jos

o
o

ribq;
Dalyvauti plazmines membranos atsinaujinimo ir augimo procesuose;
Gaminti lizosomas.
49. Mitochindrijos - struktiira ir funkcijq lokalizacija.
Mitochrondrijos yra l4steles kvepavimo centrai. Tai nepastovios formos dariniai, turtingi lipidq susidedantys iS
dviejq membranq: i5orines ir vidines (labai rauk5letos):
1) mitochondrijq sieneles i5orine membrana yrulygi, i5tisine, tadiau jos lipidiniame sluoksnyje yra daug
baltyminiq kanalelitS kuriais gali praeiti nedideles molekulines masds organiniai junginiai. I5orine membrana turi
po lygiai baltymq ir lipidq;
2) vidine membrana yra susiklosdiusi I viding mitochondrijq ertme ir sudaro skersines pertvaras, vadinamas
kristomis, kurios dalija mitochondrijas I kameras su homogenine medZiaga - matriksu - iS baltymq ir lipidq
sudarytu biokoloidu. Matrikse yra smulkios grudetos medZiagos su plonais si[lais DNR molekulemis ir
granulemis - mitochondrijq ribosomomis. I5orine membrana turi po lygiai baltymq ir lipidq o vidines trys
ketvirtadaliai - baltymai, todel ji tankesn6, jos pralaidumas medZiagoms yra labiau atrankinis. Vidine membrana
turi elektronq perna5os grandines ir ATP sintezes komponentus (oksidacijos ir fosforilinimo fermentus) ir
dalyvauja energijos generacijoje ir akumuliacijoje. Matrikse yra autonomine baltymq sintezes sistema. iia
ribosomos atlieka mitochondrijq baltymq sintezE.
Mitochondrijq dydis gali kisti, priklausomai nuo terpes osmosiniq ypatybiq. Hipotonineje terpeje jos briksta ir
gali net ply5ti, o hipertonineje - susitraukia. Brinkimq skatina kalcio jonai, neorganinis fosforas, laisvosios riebalq
rug5tys, tiroksinas, askorbo riig5tis, sunkieji metalai, o slopina kvepavimo ir fosforilinimo inhibitoriai (cianidai,
antimicinas, amitalis). MedZiagos, kurios skatina mitochondrijas brinkti, didina ir jq membranin[ pralaidumq.

ffi

50. Chloroplastai, sandara ir


Chloroplastai - augalq lqsteliq organoidai. Juos dengia dviguboji membrana, o vidq uZpildo biokoloidas,
vadinamas stroma. Joje i5sidesdiusios membranos susijungusios po dvi, sudaro tilakoidus. Jie turi fotosintetinius
p i gments ir foto s intetine s e lektronq pernaS o s komponentus.
Funkcijos:

51. Eukariotq ZiuZeliai.


Eukariotttr turindiq ZiuZelius judejimo organai yra vienos struktrfros. ZiuZeliai- botagelio pavidalo i5augos (kuriq
l4stele gali tureti vien4 ar kelias), sudaryti i5 mikrovamzdeliq ir apgaubti plazmine membrana. Visq eukariotq
LfuLeliai nueina nuo citoplazmoje esandiq dariniq - pamatiniq kflneliq.
52. Ribosomq sandara

'-.

ir funkcija.

Tai labai smulkios apvalios ir ovalios daleles, esandios citoplazmoje, branduolyje, mitochondrijoje, plastidese.
Ribosomos vykdo labai svarbi4 baltymq sintezes funkcija. Informacij4 apie pirming baltymo struktiir4 per savit4
tarpinikE (mRNR) joms perduoda branduolio DNR. I5imtis - mitochondrijq ir chloroplastq mitochondrijos.
Chemine ribosomq sudetis palyginti paprasta. Jose yra mai.daugpo lygiai RNR ir baltymq be to, truputis magnio
ir kalcio jonq.
53. Grybq vegetatyvinis kiinas - talomas.
Beveik visq grybq vegetatyvinis klnas - talomas susideda i5 grybienos (micelio) - plonqjq grjq - hifq rezginio.
Grybiena vystosi i5 dalies substrate, i5 dalies pavie5iuje. Vienq grybq hifai yra vienalqsdiai, nesuskirs[rti
pertvarelemis, nesegmentuoti. Kitq grybq hifai daugial4sdiai, suskirstyti pertvarelemis. Siuo atveju vienos l4steles
citoplazma siejasi su kitos l4steles citplazma per porq (angd pertvareles viduryje. Skersiniq perlvareliq
ultrastruktiirayra [vairi. Skersiniq pertvareliq ultrastruktiiros ypatumai turi taksonoming reik5mg. Hifai gali biiti
tiesfis, Sakoti, lygiu ar nelygiu pavir5iumi.
GrybU l4stele pana5i i augalq l4steles, bet neturi plastidZiq. Daugumos grybU lqsteles pagrind4 sudaro
polisacharidas chitinas ir tik nedaugelio grybq - celiulioze. Chitinas - atlieka apsauginE, atraming funkcij4 nuo jo
priklauso l4steles tvirtumas.
54. Grybq ramybEs b[sena, padedanti i5likti nepalankiomis salygomis.
I kai kuriq grybq dauginimosi ciklq [eina sklerodiq susidarymas i5 glaudLiai susipynusio hifo. Sklerodiai turi
maLai vandens, turtingi,maisto medZiagq, daZniausiai yra tamsios spalvos. Tai grybo ramybes biisena, kuri leidZia
ilg4laik4 i5biiti nepalankiomis s4lygomis. Grybo sklerodiuose yra nuodingq Zmonems ir gyvuliams alkaloidq.
Sklerodiq pavyzdLfu gali blti skalses rugio varpoje.
55. Vegetatlvinis grybq dauginimasis.
Vegetatyvi5kai grybai gali daugintis vadinamomis artrosporomis, kai hifai suskyla I atskirus fragmentus,
apsitraukia plevele ir sudaro sporas. Kiekviena tokia l4stele gali duoti pradLiqnatjam grybui. Kai kurie grybai,
pvz. mieles, mieliagrybiai, dauginasi pupuravimu, kai susidarQ pumpurai atskyla ir vel vystosi kaip naujas grybas.
Sporas grybai gali sudaryti lyti5kai ir nelyti5kai.
56. Nelytinis grybq dauginimasis
56. Nelytinis grybq dauginimasis
Dauguma ZmemesniqjU grybq dauginasi nelytiniu bfldu - sporomis ir hifams tr[kinejant. Grybo hifui sutrfrkinejus
I atskirus fragmentus, juose susiformuoja sporos. Nelytiniu bfidu grybai dauginasi sporomis, vadinamomis
kondijomis. Jos susidaro ant tam tikrq hifq Sakudiq - kondijakodiq. Kondijos susidaro arba tiesiogiai kondijakodio
vir5[neje, arba ant specialiq l4steliq vadinamq sterigmomis.
:
Zemesnieji grybai dauginasi sporomis, kurios susiformuoja sporifikuojandiq hifq vir5flnese - sporangese. Tokios
vidines sporos vadinamos sporangespordmis, o hifai, kuriq vir5finese susiformuoja sporanges, vadinami
sporangekodiais.
57. Lytinis grybq dauginimasis

Lytinio dauginimosi metu dviejq skirtingq besiporuojandiq tipq hifai (ar jq dalys) susitinka ir susilieja. Lytinis
procesas, kai susilieja vegetatyvines l4steles, vadinamas kopuliacija. Kitas lytinio proceso atvejis - konguliacija,
kai tarp dviejq individrl susidaro laikinas kontaktas, per kur[ pasikeidiama genetine informacija. Lytinio
dauginimosi metu susilieja vyri5koji ir moteriSkoji lytines lqsteles - gametos. Naujai susidariusioji lEstele

vadinama zigota. Susidarius zigotai, branduoliai susilieja ir chromosomq kiekis jose padvigubeja. Susidaro
diploidine faze su pinu poriniq chromosomq rinkiniu.
Dauguma auk5tesniqjq grybU dauginasi lytiniu biidu kuomet susilieja vyri5ka ir moteri5ka l4steles. Pirmame etape
susilieja atskiry lqsteliq plazma (plazmogamrja), o antrame - branduoliai (kariogamija). Plazmogamijos metu
anteridiio branduoliai pereina I askogong. I5 apvaisintos askogones i5auga vienas arba keli askogeniniai hifai, i
kuriuos poromis pereina vyriSki ir moteri5ki branduoliai. Veliau ant Siq hifu formuojasi auk5liai (askai).
Branduoliai dalijasi ir tik po tam tikro laiko susijungia. Branduolys kelet4 kartq dalinasi ir atsiranda2, 4, I ir
daugiau branduolir5 i5 kuriq formuojasi auk5liaspores. Auk5tesniqjq auk5liagrybiq askuose daZniausiai susidaro
po 8 auk5liaspores.
Papedgrybiq lltiniame procese formuojasi papedes (bazides) su egzogeninemis sporomis papedsporemis. Lytinio
dauginimosi metu ant papedes iSauga keturios skirtingq lydiq vienbranduoles papedspores. I5 papedsporiq
i5sivysto vienbranduoles skiningq potencialq grybienos. Plazmogamijos metu jq plazmos susilieja ir branduoliai
pereina i5 vienos lqsteles I kit4. Taip susidaro antrine grybiena. Tokia grybiena Sakojasi, sudaro kompaktinius
audinius ir vystosi toliau. Tai tretine grybiena. Zemesniqjq papedgrybiq vaisiakuniai susiformuoja antrineje
grybienoje, o auk5tesniqjq - tretineje. Vaisiak[niuose i5sirysto l4steles - papedes (bazides). Jos daZniausiai bfina
vienal4stes. Papedese kariogamijos metu susilieja du branduoliai. Po ti vyksta redukcinis branduolio dalijimasis I
4 (rediau [ 8) haploidus. Vykstant Siam procesui, papedes vir5iineje atsiranda 4 (rediau 8) ataugeles - sterigmos.
Jomis branduoliai patenka I jq vir5tnese susiformavusias papedspores.
58.

.
-

Mieliq sistematin6 pad6tis, forma ir sandara

Mieles priklauso auk5liagrybiq klasei, Saccharomycetaceae Seimai, Saccharomyces gendiai.


Mieles yra nejudrds, daZniausiai apvaliis, ovalls ar elipses formos organizmai. Mieliq forma ir dydis gali kisti
priklausomai nuo aplinkos s4lyglt, kuriose jos vystosi, nuo amZiaus. Mieliq l4stele susidariusi i5 apvalkalelio,
apsupto keliq gleiviq sluoksniu. I jo sudeti [eina polisacharidai, lipidai ir azotines medZiagos. Citoplazmoje yra
diferencijuotas branduolys, apsuptas membrana, ribosomos, mitochondrijos ir ; ivairifls intarpai voliotino
griideliai, riebalq la5eliai, glikogenas. Kai kurirl rflSiq mieles turi pigmentq - karotino. Mielems vystantis ,
lqstelese atsiranda vakuoles, prisipildZiusios skysdio su i5tirpusiomis organinemis ir mineralinemis medZiagomis.
59. Mieliagrybiai, mieliq dauginimosi btrdai
Mieliagrybiai dauginasi skilimu pusiau, todel formuoja tikraji miceli, hifus, todel ir vadinami mieliagrybiais.
Mieles dauginasi pumpuravimu, sporomis (lyti5kai ir nelyti5kai).
Pumpuravimosi eigoje l4steles apvalkalelis i5sigaubia. { 5[ i5sigaubim4 pereina dalis protoplazmos ir branduolio.
Susiformuoja pumpuras. Jis palaipsniui auga, dideja ir tuomet, kai pasiekia motinines l4steles didum4 atsiskiria
nuo jos ir tampa savaranki5ku grybu.
Dauginantis sporomis nelyti5kai, l4steles branduolys skyla I kelet4 daliq. Aplink kiekvien4 naujq branduol[
susikoncentruoja protoplazma ir susiformuoja apvalkalelis. Tokiu biidu vegetacine l4stele tampa auk5liu su
auk5liasporemis.

'--

Lytinio dauginimosi metu susijungia dvi vegetacines mieliq l4steles. Naujai susidariusi diploidine l4stele - zigota
dauginasi pumpuravimosi biidu. Pumpuras auga iki pasiekia motinines l4steles didum4 po to branduolys dalinasi
i dvi dalis, ir l4steles atsiskiria skersine perfvarele.
60. S4vokos haploidai, diploidai, dikarionai
Kiekviena r[Sis turi jai blding4 chromosomq skaidiq kuris vadinamas pilnu arba diploidiniu (2n) rinkiniu.
Diploidiniame chromosomq rinkinyje kiekviena chromosoma turi savo antrininkg, t.y. diploidinese l4stelese
chromosomos yra porines ir vadinamos homogeninemis.
Kai kuriq grybq branduoliai susiporuoja, tadiau nesusilieja i5tisas dienas ar net metus. Tokios turindios suporuotus
branduolius dikariotines l4steles vadinamos dikarionais.
Haploidai - auk5tesniqjq augalq sporofitai su gametiniu tos rii5ies chromosomq skaidiumi.

61. Dumbliai
Dumbliai vadinami vienal4sdiai ir daugialqsdiai eukariotiniai organizmai, turintys chloroplastus ir chlorofilus,
atliekantys fotosintezE ir i5skiriantys deguon[. Randami up6se, jiirose, vandenynuose, eZeruose, pelkdse, dirvoje.
Dunbliq btina ivairiq formq ir dydZirl tadiau daugelis dumbliq yra vienal4sdiai, mikroskopinio dydZio.
Dumbliq l4steles apsuptos sienele (celiulioze + pektinines medZiagos)
Judrieji dumbliai juda l4steliq iSaugomis, kurios esti laikinosios ir pastovios (pseudopodijos ir oksopodijos)
Lqsteles citoplazmoje esti branduoliai, mitochondrijos, endoplazminis tinklas, vakuolirg intarpq ir chloroplastq.
Dumbliams biidingi dauginimosi brldai: vegetatyvinis, nelytinis ir lytinis. Lytinio dauginimosi metu susilieja 2
lqsteles ir susidaro zigota. Nelytinio - dauginasi specializuotomis l4stelemis - sporomis. Vegetatlvinis
dauginimasis - dalijantis [ 2 dalis.
Dumbliai skirstomi pagal:

o
o
o

Lesteles sieneles cheminE sudet[


Judriuiudejimo organq sandar4 i5sidestymq
Fotosintetiniq pigmentq sudet[

Skirstymas:

\_

.
-

Zaliadumbliai, gelsvadumbliai, titnagdumbliai arba diatomejos, raudondumbliai, englendumbliai, auksadumbliai.


Pladiausiayra Laliadumbliq ru5is, jungianti tiek vienalqstes, tiek daugial4stes formas .Jq l4stele turi celiuliozing
sienelq, vakuolg, branduolius, chloroplastus. Dauguma rii5iq nxi LiuZelius, nors yra ir nejudriq dumbliq.
62. Ekologinds dumbliq grupEs
o Planktoniniai- laikosi vandens sluoksnyje, ypad paviriiniame.
o Neustoniniai- vystosi pavir5ineje vandens pleveleje.
o Bentosiniai- laisvai plaukioja arba bfina prisitaikg gyventi vandens telkinio dugne prie grunto.
o AntZeminiai- gyvena [vairiq substratq pavir5iuje ( medZiq kamieng lapq akmenr; uolq).
o DirvoZemio- auga dirvoZemyje arba jo pavir5iuje, sudarydami i5plitusiq gleivet4 plevelE.
o Siiriqjq vandenq ([ros).
o GelqjU vandenq
63. Pirmuoniq apibiidinimas
Pirmuonys tai vienalqsdiai eukariotiniai, primitlrviis mikroskopiniai gylunai. Lqsteles biina rutulines,
apvalios arba Sakotos. Aptinkami vandeny, dirvoje,gyviinq vir5kinamajame trakte ir kitur.
Vienq pirmoniq l4steles sienele plona, lanksti, forma - nepastovi, kitq sukietejusi, virtusi pelikula, l4stele
forma pastovi.
Po sienele esanti citoplazma skirstoma I ektoplazm4 ir endoplazmq.Pirmoji yra ardiau sienel6s, skaidresne,
klampesne, o endoplazma ne tokia klampi ir nuolat juda.Citoplazmoje yra vienas ar keli branduoliai,
mitochondrijos, ribosomos ir kiti organoidai.
Pirmuonys geba judeti nepastovios formos - pseudopodijomis, pastovios formos - LiuLeliais ar
blakstienelemis.
Kai kurie pirmuonys turi burn4 ir Salinimo angq.
Nepalankiomis s4lygomis daugelis dirvoje gyvenandiq pirmuoniq ruSiq virsta cistomis. Esant palankioms
s4lygoms cistose persitvarko branduolys, dalijasi l4steles.
Pirmuonys dauginasi nelytiniu biidu, daugelis lytiniu.
Pirmuoniq 5 tipai:
. Sarkomastigoforiniai
. Spora - gyviai
r Mikrosporidijos
o Knidosporidijos
o Blakstienotieji
64. Virusq pana5umai i gyvojo ir negyvojo pasaulio atstovus poZymiai
G)rvi organizmai: gali buti sudaryti i5 struktfiri5kai sutvarkytq baltymrl molekuliq ir nukleor[gSties, turi gana
pastoviq form4 ir dydi, pasiZymi kintamumu ir paveldimumu. Virusams biidingas ir konservatyvumas. Jie ruSies
savybes i5saugo per daugel[ kartq ir daugel[ metq.
Negvvi daiktai: gali buti kristalq bfisenoje, neturi savaranki5kos medZiagq apykaitos, neturi fermentq,
dalyvaujandiq medZiagq sintezeje. Biologines savybes pasirei5kia tik tada, kai virusai patenka I jiems imlias
l4steles. Kita savybe: savo sudetyje turi tik vien4 kurio nors tipo nukleorfig5ti DNR ar RNR, kas lemia virusq
grieLtqvidul4stelin[ parazitiSkumq ir jU kaip gyvq padar6 nevisaverti5kum4.
65. Virusq sandara
Virusai egzistuoja dviem skirtingom formom: nel4steline (viriono) ir lqsteline (viruso). Virionas - elementari
virusine dalele, susidedanti i5 vidurines dalies (nukloido), turindios DNR arRNR, padengtos baltyminiu apvalkalu
(kapside). apsidE sudaro atskiri struktiiriniai vienetai - kapsometrai, sudary.ti i5 polipeptidinirl molekulirS kurie,
susijungE tam tikra tvarka, sudaro spirales arba kubo form4.
Didesniq virusq sandara sudetingesne. Be baltyminio apvalkalo, supandio nukleoriig5ti virusai gali tureti ir i5orin[
apvalkal4 sudaryt4 i5 baltymq, polisacharidq lipidq, vadinamq superkapside. Superkapsides baltymai atpaLista
lqsteles receptorius ir susijungia su jais, tai uZtikdndami viruso membranos susiliejim4 su Seimininko l4steles
membrana ir viruso plitim4. Kai kurie virusq struktiiriniai baltymai yra fermenti5kai akt5rvfis.
66. Virusq patekimo I l4stelg btrdai

I lqstelE virusai patenka arba i5tirpinQ savo f'ermentu lqsteles apvalkalel[ ir ten i5virkStE savo nukleorug5t[
(baltymas lieka i5oreje - biidinga bakteriofagams), arba pati Seimininko l4stele uZgriebia
su apvalkalu, kuris veliau i5tirpsta l4steles citoplazmoje( budinga gyvunq virusams).

j[

i5 aplinkos(pinocitoze)

67. Virusq dauginimasis, Iizds ciklas.


Virusai, patekg I Seimininko l4stelg, inaktyr,uoja Seimininko DNR ir, panaudojg savo DNR ar RNR, duoda
komand4 sintetinti savo naujas kopijas. Virusai dauginasi ne visame organizme,jie renkasi l4steles ir organus.
Viruso lizes ciklas skirstomas [ 5 stadijas:
1) Prisitvirtinimas. Jo metu apvalkalo dalys susijungia su receptoriais, esandiais ant lqsteles sieneles.
2) {siskverbimas. Jo metu viruso fermentai suvir5kina dal[ lqsteles ir viruso nukleorug5tis patenka I
Seimininko l4stelg.
3) Biosinteze. Virusas nuslopina Seimininko genus, dauginasi viruso DNR.
4) Subrendimas. Viruso DNR apgaubiama kapsidZiq(apvalkalq) ir sudaroma keli Simtai viruso daleliq.
5) Atsiskyrimas. I5tirpdoma l4steles sienele ir viruso daleles patenka i i5orE.
68. RNR virusq dauginimosi t4stet6je ypatybEs.
Pagal nukleorDg5ties tip4virusai skiriami I dvi dideles grupes: DNR virusai ir RNR virusai. RNR turindiuose
virusuose paveldimumo informacija perne5a vienvijes RNR. RNR virusai turi specialq ferment4 vadinamq
atvirk5tine transkriptaze, kuri padeda nuo viruso RNR sintetinti DNR. Dauginimosi metu susidariusi dvivije DNR
yra ijungiama I Seimininko genomq. Viruso DNR lieka Seimininko genome ir dauginasi kartu su Seimininko DNR.
69. Bakteriofago sandara.
Bakteriofagas, arba tiesiog fagas - bakterijq virusas.
Fago sandara:

Head

IDINIA

Collar
5heath
Tail

fiber

Pl

- galvute
Collar - apykalele

Head

Neck - kaklas
Sheath

- apvalkalas

Tail fiber - ataugeles siiilai


Base plate - pamatine plok5tele
Galvute turi baltymin[ apvalkaleli viduje yra DNR ir rediau RNR molekule, ataugele sudary.ta i5 baltyminio
vamzdelio.
Gamtoj e e gzistuoj a rutulio, lazdele s formo s bakteriofagai.
70. Virusrl sukeliamos ligos, plintaniios per maist4.
Kepenq ligas, susirgimus sukeliantis hepatito A virusas.
Poliomielito virusas (poliovirusas), sukeliantis gerkles, skrandZio, Zamyno ligas.
Kodsakio A ir B virusai, sukeliantys Zmogaus Zarnyno ligas.
Rotavirusai sukelia dvylikapir5tes Zarnos sutrikimus, viduriavim4.
Norvolko ir hepatito E virusai gali sukelti epidemijas.
7 l. Lizogenin6s bakterij q l4stel6s
Priklausomai nuo fago s4veikos su bakterine lqstele gali buti skirstomos bflsenos [:
4) infekcinE (lizes) arbalizogenine biisena;
5) virulenti5kieji (lizuojantieji);
6) nuosaikieji (lizogenizuojantieji)
Nuosaikiqjq fagq nukleor[g5tis, [siterpusi I l4steles genom4, strukfliriniq fagq elementq sinteze neindukuoja, yra
latentineje bflsenoje. Tokios l4steles, kuriose fagas lyg pasislepgs tiino, vadinamos lizogeninemis. Lizogenija-tai
rei5kinys, kai fagas patenka I l4stelE, betjoje savarankiSkai nesidaugina ir l4steles nesuardo. Profagas dauginasi
kartu su Seimininko DNR ir jo kopijrl randama visose prisidauginusiose l4stelese. Nuosaikiojo fago nukleor0g5tis,

esanti l4steles genome gali tureti [takos naujiems bakterines lqsteles poZymiams atsirasti: gali pakisti bakterijos
savybes, antigenine sandara. Tuo padiu fagaiyra bakterijq kintamumo faktoriai.
7

2. Lizogenind konversij a

Lizogeninis fagas atsijungdamas i5 lasteles DNR gali paimti jos dnr fragmenta

73.Prionai,sandara,saw

ir pernesti kitai bakterijai

b s

Prionai ypatingos infekcin s baltymines dalel s(glikOproteinai),aptinkalmos patteistt individll smegenysc.


Prionai laikomi l tt mirtinq infekc suk l aiS,paZeidttian iais oogaus ir gyvuli ccntrinQ nc sistem
sukelian ias transmisini spongilofollllini encefalopatj ligas.
Pironai ra ma OS molekulin s mas s(27 30 kDa)bal min S dale10s,neturintios nukleong
i (genOmO),
nesukelian iosjokio imuninio atsako,labai rczistcntigkos atsparios aukgtai temperatirai,UV spinduliuotei,
jonizuttan ittai radiac ai ir ivairiems dczifcktantams,atsparios proteaz ms.

Manoma,kad,patekQ l organizmair ntlkeliavQ i Smegenis,prionai priver ia nollllalios fomlos l

tel

s baltym

dar ne2inomu bidu pakeisti savo struk rinQ konfinmactt Taigi prional yra unikalis patoginai,kadangi daugaa
i baltym aminoig
be info.1.laCjOS,esan ios nukleong se.Tas daugaimas yra ma t,nulemtas
i sekos ir
tretinOs strulcturos.Nustalytas pradinis gcnas,d l kurio atsiranda sponglforlnines encefalopat as sukelian /s
prinai.Sis genas PrP koduaa pavirsinll teles bal ma glikOprOtein Prionas mutantin gio baltymo folllla.

li11
t

smegen

H
Manom%kad

li
fagmilltus
74 Pagrilldiniai bakterinOs llste10S Organogenai
Organini rned iagll pagrindQ sudaro 4 organogenai:anglis,deguonis,azotas ir vandenilis.Azotui tenka 8
1 teles saustt medttia
75

Endofermentai

150/0

,angliai-45-55%,deguoniui apie 30%,vandeniui 6-8%.

Vicni fcllllcntai yra glaud iai suslQ su mikrobinc l tclc,vcikia pa iaC last lge ir t i OrQ i siskiria tik l telei

suirus tai endofelll.entai.Jie skaido medttiagas l

tel

s dtte

ir atlieka lQstel s sud tini dali sintezQ.

s med iagas.Tokicms cndofcm cntams galima


priskirti,pvz,dchidrogenazes,oksidazes.Fennentl1 lokalizaciia tiesiogiai susiiuSi Su l
stel s dalies funkciia.
ISsilais,inQ 16telei suirus,tokic endofellllentai gali skaidyti ivair
76

Egzofermentai.

Jie nesus Q Su lTtel s strukttra ir lengval i siskiria l lTteles i OrQjai esant gyvai.Sie felll.entai susuQ su

mikroorganizmo mitybos proccsais:skaido sud tingus stambiamolckuliniusjunginius baltymus,haklol%


celiuliozQ,nes daugum med iag mikrobinO ITtel gali pasisa nti tikjas suardZiusi iki paprastesni jungini

Tai daugiausia hidrolitiniai ferlnentai.

77.Konstituciniai fermelltai.
Kickvienas mikroorganizmas mri savo fcll.lentll rittini.Fellllentai,bidingi tik tam tikram mikroorganizmui ir
ieinan s tj0 1 tel s komponentus,vadinami konstituciniais Gie Sintetinami vis laik
.

- 78.Adapciniai,indulcciniai fermelltai
Kai kuriOs medZiagos sllZadina atitinkam

fclll.enl

sintczQ lQstclac.Fc
1lCntai,sintetinami laptClaC tik tam tikru

metu,kaiterpaC yrajiems tinkamas substratas(indikatOrius),Vadinami indukuqamaisiais arba adapciniais


ferlnentais.Kei iant mikroorganizm

kult a mo salygaS galima gauti didelius kickius reikiam

79.Fermentll klaSOS pagal kanalizuojamu reakCii

fe..1

entll.

tip

Skirstomi 1 6 klases:

7)oksireduktazes_Oksidac oS redukc oS reakcjas kanalizuaantyS ferlncntai,t.y.vandenilio atomu arba


elektronll atsk01imQ ig molckuli (oksidacja) priiungim (redukctta).okSireduktaz ms priklauso
pirlnines,antrin s dchidrogenaz s,oksidaz s,citochromin sistema.

Organini medZiatt oksidacjos Fteltte Sud tingas,daugiapakopis procesas.Da niausiaijis prasideda nuo
Organini jullgini dchidrinimo,tod l fcrlncntai,kanalizuaantyS
ias reakcttas vadinami dchidrogenaz mis.
a)pirlnines dihidrogenazes vadinamos anaerobinemis,nes nuo substrato atskclto vandcnilio negali tiesiogiai

peduoti deguoniui.Tai dvikomponen iai fennel tai.Jl kofel.1.cntai dttniausiai NAD ir NADP;
i dchidrinim taip pat
b)antrines dchidroregenazes(aerObines)kanaliZutta riebi
ng i bci aminong
vandenilio atsk lima nuO redukuotll dehidrogenazilL

C) aerObin s dchidrogenaz s,perduodan ios substrato vandenili betarpigkai deguoniui,vadinamos oksidazemis.


Aerobin ms dchidrogenaz ms priklauso ir dvikomponen iai lavininiai fe.1.lentai,kuri prostetinQ grupQ sudaro
FAD irFMN;kadangi tj Sudettieina ribonavinas(B2 taminas tai gie fe....elltal yra gcltonos spalvos

d)CitOChrOmai tai gcleZies turins/s baltymai,kurill vaidmuo

nuosekluis elektronll perdavllnas i redukuotos

dchidrogenaz s vandenilio atomo per tarpinQ grandinQ galutinialm akceptoriui.


C)CitOChrOmoksidaz dkompOnentis hema turintis ferlnentas(d hcmO grup sir du Cu atomai).Jis
kanalizuqa oksidacuos ir redukcJos reakcttas tarp galutinio kv pa mO grandinae redukuoto citochromo ir

deguonies.
Oksireduktazes,pemesan iOs elektrollus(ar VandenilD nuO pradinio substrato iki galutinio akceptoriaus,sudaro
kv pavil o arba clektronll pema

os grandinQ,kurios ilgis priklauso nuO organizmu rusies.Eukariotin se lTtel s6

i grandine 10kalizuota mitochollrd


darinluose.
O perOksidaz

rb

i S

turil tis

dillae membran e,prOkariOtin se plazlninac membrandc arjOs

d kOmponentis

ferlnentas,katalizuttantiS Organini mettiag oksidac

vandcnilio peroksidu ar kitais perOksiiunginiais;peroksidai yra vandenilio akceptoriai;

g)katalaz dvikomponentis ferlnentas,kurio prostctin ttpe ana10gi ka peroksidazei.Sis ferlnentas tiesiogiai


nedalyvau a oksidaciiOS prOcesuose,bet yra glaud iai sujais susiiQS.
8)tranSferaz s ferlnentai,katalizuaan s ivairi grupi peme imo ig vien molckuli l kitaS reakcjas.Jie
skirstomi pagal perne

amas ttpes:

a)mOnOanglines;
b) aldehidO ar ketono;
C)aZOtO turin ias;
d)fOSfatO ir kttas,
C) aCilinius ir glikozidinius liku ius.

I j

apyka os procesams yra fosfotransferaz s ir aminotransferaz s.


fosfotransferazes(kintt s) katalizutta fOSfato gmp s peme im vienojunginio
ATPir ADP;

labai svarbios medttia

l kit%dalyvauJant

aminotransferazes fcrlnentai,katalizuttanOs peraminimo reakcuas. i ferlnentu prOstetinQ gmpQ

sudaro B6 taminas.TFansferazes svarbios nattoms aminOng tims l telae sudattti


9)hidr01azes katalizuaa sudetinglL Organllli junginill skaidymo,dalyva ant vandcniui,reakciiaS.

C,CN,C (D ir kt.rysiai.Skirstomos pagal hidrolizuoJamll rysllL


pobidi esterinilb glikozidinilL peptidinill ir kt.Dauguma hidrolazi vienlcomponen iai fcmentai.
10)liaz s_ferlnentai,katalizuqantyS gnlpi atskylim ir d gubtt ry i molekulae susidarymaarba grupi
IIIidrolaz s reakclJu llletu suardollli C

priSttungimaprie d gubtto ry iO.

11)iZOmerazes fe.1.lentai,kuric katalizuaa ivairi

Organini jungini izomerizac os ir racemizacjos

reakctas.
12) gazeS arba sintetazes katalizuqa sintez s procesus dalyvauJant makroenerginiamsjunginiams.

Svarbios mikroorganizmo angliavandeni tt azoto apykaitai.

80.Fermentu hidrOlaziu reittmo mikroorganizmams


hidrolaz s katalizuqa sudoting organinilljunginilL Skaidymo,dalyvauJant Vandeniui,reakc

as.Hidr01az s
reakcj metu suardomi C C,CN,C O ir kt.ry iai.Skirstomos pagal hidrolizuaam 7 i.pObidi eSterinitL

glikOzidinilL peptidinill kt.Dauguma hidrolazi vienkomponen iai fe..1.entai.

_Mikroorgallizmai suskaido stal biamolckuliniusjunginius iki monomert kuri tirpal gali paimti t l
81.Mikroorganizm piglnentai.
Pignentai(dttan ios medttiagos)Sudaro nema ai kuri bakterttlL mielil19 pelesini gryb
ltttelillchemin s sud tics dali.Pignel dttniausiai yra lTteles skystje irjie nulcmia mikroorganitt

telQ.

kulturos

Xttlttmmttt
[ fT :

ms

magnio,fosforo ir gele ies

drusklL

Piglnentai reikSmingi mik oorganizm kv pa mui(vandenilio akceptoriai),apsaugojuos nuo nepalanki


aplinkos veiksnilb ypa ultravioletines spinduliuot s.Jic antriniai llnikroorganizmll lllletabolitai.
Tarp pir8 lcntlL randama ivairi klasi mcdZia[ :karotinoidlL fcnazino d ,azOChinont antocianlL
pirol ir kt.Kai kurie pigmentai turi antibiotinill savybill,

82.Vitanlin producentai
Sintctinantys viaminus mikroorganizmai nc tikjuos akupia lTtel

se,bet i skiria l apli bet ir i skiria


arams papildyti taminais bei galmmti taminus
l aplinkt tOdel gali biti naudttami maisto produktams ir pa
pramoniniu bidu.I toki palllin tini ribo avinas(B2)ir CianOkObalalninas(B12)

82 vitamin4 i5skiria daugiausia askomicetai (Eremothecium ashbyii, Aspergillus niger ir kt.), taip pat, nors
maLiau, mieles (CandidaJlaveri),ir bakterijos (Clostrydium acetobutylicum).
Brz vitaminqgamina bakterijos, kuriq metabvolizmui svarb[s korinoidai (korino dariniai, artimi profinui)

propionr[g5tes bakterijos (Propionibacteriumfreundenreichii), klostridijos (Clostridium), taip pat dauguma


aktinomicetq (pvz. Nocardia rugosa), kai kurios bakterijos i5 Pseudomonas, Bacillus gendig mezofilines ir
termofilines metanines bakterijos. Aktyviai produkuoja BrzvitaminqPropionibacteriumfreundenreichii ssp
shermanii bakterijos, kurios pladiai naudojamos pramoninei Sio vitamino gamybai.

83. Mikroo-in6s kilmds aromatin6s medZiagos

Kai kurie mikroorganizmai iaplinkq kaip antrinius metabolitus i5skiria [vairias aromatines medZiagas,
kurios produktams gali suteikti savit4 aromat4: biacetil4 acetaldehid4 benzaldehid4 ir kt.Tokie saprotrofinai turi
praktines reik5mes maisto produkq gamyboje. Daugumos produktq (vyno, sviesto, siiriq ir kt.) aromatas
priklauso nuo mikrobq jq i5skiriamq metavolitq.
84. Toksinai, klasifikacija, poveikis, producentai
Kai kurie mikroorganizmai gamina nuoding4sias medZiagas - toksinus. Toksinams pladi4ja prasme
priskirtini ir mikroorganizmq i5skiriami antibiotikai, siauresniqja - mikroorganizmqgyvybines veiklos produktai,
nuodingi auk5tesniesiems organizmams - gyvflnams ir Zmonems.
Klasifikacija. Toksinai gali iSsiskirti I lEsteles i5orE - egzotoksinai ir gali biiti susijg su padia l4stele, o I
aplinkq patenka tik l4stelei suirus - endotoksinai.
Egzotoksinai, patekg iorganizmq, sukelia savitas ligas, endotoksinai - bendrus apsinuodijimo simptomus:
galvos skausmq silpnumq dusuli blog4 savijaut4. Egzotoksinus paprastai gamina gramteigiami (botulizmo
sukelejai, stabliges, dujines gangrenos sukelejai ir kt.), o endotoksinus - gramneigiami mikroorganizmai
(salmoneles, Lamine lazdele, protejai ir kt.). Kai kurie mikroorganizmai gamina ir leukocidinus, slopinandius
leukocittl aktyvumq ir juos ardandius.
E nterotoksinai - baltymai, suke liantys virikinamoj o trakto sutrikimus.

ir egzotoksinq ypatybEs
Egzotoksinai daZniausiai yra baltymai, turintys fermentq savybiq. Endotoksinai - tai polisacharidq ir
lipoproteinq kompleksai.
Egzotoksinaiyralabai nuodingi, saviti, jautr[s auk5tai temperatiirai, chemikalq poveikiui. Endotoksinai ne
tokie nuodingi, nesaviti, atspar[is kaitinimui, chemikalams.
Toksinai gali i5siskirti I l4steles i5orE - egzotoksinai ir gali blti susijE su padia lqstele, o I aplinkq patenka
tik l4stelei suirus - endotoksinai.
Egzotoksinai, patekE iorganizm6 sukelia savitas ligas, endotoksinai - bendrus apsinuodijimo simptomus:
galvos skausmq silpnum4 dusuli blog4 savijaut4. Egzotoksinus paprastai gamina gramteigiami (botulizmo
sukelejai, stabliges, dujines gangrenos sukelejai ir kt.), o endotoksinus - gramneigiami mikroorganizmai
(salmoneles, Zamine lazdele, protejai ir kt.).
85. Endotoksinq

86.

\-

Mikotoksinai

Mikotoksinai - grybq toksiniai metabolitai. Jie biologi5kai labai aktyvus ir atrank[s, aptinkami maisto
produktuose, pa5aruose, sukelia Zmoniq ir glrvuliq maistinE mikoyoksilozp.Labai pavojingi mikotoksinai yra
aflatoksinai - kumarino dariniai. Jie pleidLia lizosomq membranas, veikia l4steliq genetini aparatq. Aflatoksinai
sukelia flmius apsinuodijimus, pakenkiamos kepenys ir t.t.
Pavojinga mikotoksinq grupe - trichotecenai - gaminami toksinq Fusarium genties grybq. I5 mikotoksinq
paZymetini skalsiq alkaloidai, sudetingos struktrfros azoto turintys junginiai, rySkiq fiziologiniq savybiq.
87. Antibiotikq atradimo istorija
Antibiotikq atradimo istorija - antibiotikttr pladiai vartojamq medicinineje ir veterinarineje praktikoje, atradimas
siejamas su anglq mikrobiologu A. Fleminga, 1929 m. nustadiusiu, kad grybo Penicillium notatum kultrros
filtratas slopina stafilokokq ir kai kuriq kitq gramteigiamq bakterijq veikl4. Tadiau i5 pelesinio grybo kultiirinio
skysdio i5skirti penicilin4pavyko tik 1940 m. anglq chemikq grupei: E. deinui, G. Flory ir E. Ebrahemui, ir per
AntrEl[ pasaulin[ kar4jis buvo pradetas vartoti.
88. Antibiotikq producentai
Antibiotikq producentai - antibiotikai gali kauptis producento l4steles viduje ir nei5siskirti I aplinkq gali biiti tiek
l4steles viduje, tiek iSsiskirti i i5or9 arba daugiausia i5siskirti I aplink4 ir tik i5 dalies blti lqsteleje. Aktinomicetai
yra aktyviausi antibiotikq producentai.
89. Antibiotikq veikimo mechanizmai
Antibiotikq veikimo mechanizmai - antibiotiko veiksmingumas priklasuo nuo jo koncentracijos ir veikimo
trukmes. Vieni jq trikdo medZiagq apykait4l4steleje, kiti slopina baltymq ar nukleorug5diq sintezE, inaktyvina

f'ermentus. Antibiotikai savitai veikia tam tikras mikrobq ruSis, Yra riboto veikimo antibiotikq kurie veikia kai
kuriq rii5iq mikrobus ir plataus veikimo antibiotikg kurie veikia daugelio rii5iq mikroorganizmus. Antibiotikai
biologi5kai labai aktyvus. UZtenka jq labai maZo kiekio efektui gauti.
90. Mikrobq atsparumas antibiotikams
Evoliucionuodami mikroorganizmaitapo atsparlis antibiotikams. Mikroorganizmams biidingas fenotipinis
atsparumas. Pvz., stafilokokai, sporines bakterijos terpeje su penicilinu sintetina ferment4penicllazp, ardandi4

penicilino molekulg. iia penicilinas yra penicilazes induktorius. Atsparumas antibiotikams gali atsirasti
mrtagenazds bUdu. Mutantuose pasikeidia genai, kurie anksdiau buvo jautrus antibiotikams. Kai kurie mutantai
sintetina ribosomos dalelg, kuri nesijungia su antibiotiku. Tokia l4stele atspari steptomicinui. Kai kuriq
mikroorganizmrl atsparumas antibiotikams susijps su plazmidemis. L4stelirl populiacijoje plazmides gali pereiti i5
vienos l4steles I kita kartu peme5damos atsparum4 tam tikram antibiotikui.
9l.KryZminis rezistentiSkumas. KryZminis rezistenti5kumas pasirei5kia tada, kai tuo padiu metu atsiranda
mikrobq nejautrumas dviems ar daugiau antibiotikq. Taip daLniausiai nutinka, kai antibiotikai yra labai pana5ios
strukfliros irlarba turi tq pati veikimo mechanizm4. KryZmines rezistencijos pavyzdLiaiyra penicilinq ir
cefalosporinU grupes antibiotikai.
92.Antibiotikq pritaikymo maisto pramondje galimybes.
1. Maisto produktam konservuoti.Kartu su kitais konservavimo bldais veiksmingas sultims apdoroti.
2. NustatSrta,kad mazi, pavyzdzili,biomicino,kiekiai produkte arba lede,apsaugo greitai gendandius produktus
(mes6 Zuvi pauk5tien4)nuo mikrobinio gedimo;
3.prailgina saugojimo trukmE nuo mikrobq;
93.Maisto pramon6je naudojamiems antibiotikams keliami reikalavimai
l.antibiotikai vartojami tik Zaliems, neapdorotiems produktams, kurie po paskesnio terminio apdorojimo turi
visi5kai suskilti, suirti;
tik tokie antibiotikai, kuriais negydoma, jie negali skatinti atspariq antibiotikams mikrobq formq
!*- 2xartojami
susidarymo;
3 jie negali inaktyvinti maisto komponentq ar naudingq mikroorganizmq metabolitq;
4.turi bfiti maLai toksi5ki ir veiksmingi maZomis koncentracijomis
Tokius reikalavimus atitinka nizinas (pienarfig5tes bakterijos), tylozinas (aktyvus prie5 gram+ bakterijas, stabdo
baltymq sintezg), veiksmingesnis uZ lizinq. Naudojamas gyvuliq pa5arams konservuoti, naminiq pauk5diU ligoms
gydyti, maisto produkq konservavimui. Subtilias - slopinantis ne tik gram+, bet ir gram- bakterijas, sporq
susidarym4 analogi5kas nizinui; naudojamas konservuoj ant darZovems.
94. Bakteriocinq funkcija.Tai I antibiotikus pana5ios bakterijq sintetinamos baltymines medZiagos,kurios
slopina pana5iq ar giminingq r[Sir+ bakterijrl dauginim4si.Bakteriocinai nuo antibiotikq skiriasi tuo,kad veikia tik
artimai giminingas bakterijas.
9S.Anabolizmas ir katabolizmas.Anabolizmas(biosinteze,asimiliacija)-fermentq katalizuojama organiniq
medZiagq sinteze organizme.Tai statybine,konstruktyvi apykaita.
Katabolizmas(disimiliacija)-nuolat organizme vykstantis sudetingq organiniq junginiq skaidymasis I
paprastesnius,del ko i5siskiria butina gyvybei energija.Tai energine apykaita.I5 katabolizmo procesU daugiausia
i5siskiria oksidacijos reakcijose.Katabolizmas ir anabolizmas-glaludLiai susijE,vienas nuo kito neatskiriami
procesai.Biologines oksidacijos metu susidarg [vairus tarpiniai produktai(piruvo,acto r[gStys ir kt.)gali buti
panaudoti lEsteles medZiagq sintezei.
'* 96. Holozoin6, holofitin6 mityba
Mityba skirstoma i holozoing ir holofiting. Misdami holozoi5kai, organizmaipraryja kiet4sias maisto daleles,
kurios suvir5kinamos. Sitaip minta visi gyvunai, nuo auk5tesniqjq iki pirmuoniq. Mikroorganizmai priklauso
holofitiniam mitybos tipui. Jie neturi orgail+ maistui paimti ir maisto medZiagos patenka per vis4lqsteles pavr5iq.
Misdamas holofiti5kai, organiztnas [siurbia vandenyje i5tirpusias maisto medZiagq molekules ar nedideles jq
$upes. MedZiagos i l4stelg patenka per dvigub4 uLtvarq- l4steles sienelg ir citoplazming membran4.
97.Mediliagq patekimas i l4stelg difuzijos budu
Difuzija yra frzlkinis procesas, biidingas bet kurioms molekulems, kurios chaoti5kai juda iS didesnes
koncentracijos link maZesnes. Difuzijos budu medZiaga savaime skverbiasi per membranq pagal koncentracijos
gradient4. Difuzijos bUdu I lqstelE patenka dujos, alkoholiai, kai kurie disocijuotq medZiagq jonai, kuriq
koncentracija lqsteles i5oreje didesne nei viduje ir kitos medZiagos, kurioms plazmine membrana yra laidi.
98. Palengvintos difuzijos mechanizmas
Perne5ant medZiagas palengvintos difuzijos budu baltymas ne5iklis prisijungia substrato molekulg i5orines
membranos puseje. Sis kompleksas prasiskverbps pro membran4 atsiskiria vidineje jos puseje. I5silaisvings
substratas [sijungia i lqsteles metabolinius procesus, o baltymas neSiklis kartoja atitinkamo substrato pema5os

cikl4. Svarbi ne5iklio savybe - gebejimas pereiti per membran4tiek susijungus su substrato molekule, tiek ir be
jos. Palengvintos difuzijos budu medZiagos perne5amos pagal koncentracijos gradient4 todel Siam procesui
nereikia energijos.
99. Aktywiosios perna5os mechanizmas
Aktyviuoju bfldu molekules perne5amos prie5 koncentracijos gradient4 ir Siems procesams vykti reikalinga
energija. Del aktyviosios pema5os medZiagq koncentracijoje gali biiti daug kartq didesne nei terpeje. Daugumos
bakterijq aktyviojoje pernaSoje dalyvauja specialts baltymai, kurie ne[eina i membranos strukt[ir4 o lokalizuoti
lqsteles periplazmineje ertmeje. Jie kataliki5kai neaktlnrus, tadiau sudaro tvirtus kompleksus su tam tikromis
maisto medZiagomis ir yra bfitini jq aktyviajai pema5ai per membran4.Sie baltymai veikia tik su sqveikaudami su
savitaisiais membranq baltymais, kurie yra lokalizuoti. tokiu bfidu peme5amos chemi5kai nepakitusios maisto
medZiagos.
100. Perna5a l4stel6s viduje

Branduolio struktiira uZtikrina ir valdo mediiagq perna54 i5 citoplazmos I branduol[


kryptimi.
Pro branduolio apvalkal4 atrankiai perne5ami RNR ir baltymai.
Pro branduolio poras praeina didelds molekulds.
Poras sudaro suddtingas baltymq kompleksas , vadinamas NPC.

I
I
I
I Perna5osmechanizmas:
I - maZesn6s molekulGs difunduoja per poras, baltymai
r
I
\-

I
I
I
I
I
I
r

ir

prie5inga

perne5ami nei5lankstyti, didelds

nukleoproteinq dalel6s suspaudZiamos ir i5tempiamos;


- tam tikras krovinys turi specifinius molekulinius signalus - nukreipianiias perna5os sekas;
- perna5ai tarpininkauja judrus baltymai karioferinai, tai perna5os receptoriai, kurie atpaZista tam
tikras signalo sekas, jungiasi prie jq ir prie Nup ( NPC ( branduolio poros komplekso) polipeptidq);
- perna5ai butinas fermentas GTPaz6, energija gaunama GTP (guanozintrifosfato) hidroliz6s metu;
Citoplazmoje mitochondriiq battymus sintetina laisvosios ribosomos. Po sintez6s Sie baltymai
citozolyje jungiasi su baltymais receptoriais, kurie nugabena juos i mitochondrijas.
GoldZio komplekso dalis (cis-dalis) yra netoli branduolio ir ET membranos. Cis-dalis yra baltymus
priimanti, su ja susilieja piislelds, atne5aniios baltymus i5 ET
Sioms perna5os ptrsleldms reikalinga energija, gaunama i5 guanozintrifosfato (GTP) molekuliq
Citoplazmoje mitochondriiq baltymus sintetina laisvosios ribosomos. Po sintezds 5ie baltymai
citozolyje jungiasi su baltymais receptoriais, kurie nugabena juos i mitochondrijas.
GoldZio komplekso dalis (cis-dalis) yra netoli branduolio ir ET membranos. Cis-dalis yra baltymus
priimanti, su ja susilieja ptrslelGs, atne5aniios baltymus i5 ET
Sioms perna5os ptrsleldms reikalinga energija, gaunama i5 guanozintrifosfato (GTP) molekuliq

L4steles viduje medZiagos yra perne5amos difuzijos bldu.


101. Mikroorganizmqskirstymas pagal energijos Saltini

.--

Energija mikroorganizmai gauna dviem btdais: naudodami Sviesos arba cheminiq reakcijq energijq.
Fototrofai naudoja Sviesos bfdu gaunamq energijq. Jie sugeria Sviesos energij4 ir verdia j4 [ cheming. Tiesiogiai
naudoti Sviesos energijq geba augalai, dumbliai ir kai kurios bakterijos. I5 bakterijq fototrofams priklauso :
anaerobines ir aerobines.

Chemotrofais vadinami organizmai gaunantys energijq i5 cheminiq junginiq, oksidacijos ir redukcijos reakcijq.
102. . Mikroorganizmqskirstymas pagal vandenilio Saltin[
Mikroorganizmai pagal vandenilio Saltin[ skirstomi I litotrofus ir organotrofus.
Litotrofq vandenilio donorai yra neorganiniai junginiai-I{z,NH:, CO, Fe2* ir kt.
Organotrofams reikia organiniq junginiq.
103. . Mikroorganizmqskirstymas pagal anglies Saltini
Pagal anglies Saltinius mikroorganizmai skirstomi I autotrofus ir heterotrofus.
Autotroftl anglies Saltinis yraCO2
Heterotrofai naudoja organinius anglies Saltinius. Heterotrofai jungia du pogrupius :
a) Saptotrofus kurie gyvena kitq organizmq gyvybines veiklos produktq s4skaita (pienartig5tes bakterijos)
b) Paratrofus arba parazitls gyvenandius gyvuosiuose organizmuose (virusai, fagai)
104. I55ifruoti s4vokq Chemoorganoautotrofai

ir (kt.)

Mikroorganizm mityba tiksliai apibidinama vienujungtiniu tel


anglies Saltinis Ta

inu,pvz chemoorganoautotrohi

chellnini jungini ,oks red reakcliu

lllikroorganizmai energiiagauna i

Sie

elektrOnll donorai organiniaijunginiai,o

C02

105
Iakroenerginiai junginiai
Makroenerginiaijunginiai taijunginiai,kuri molckul s

turi rySi

hidrolizes mem i skirian i daug laisvos


lr lokalizuo asi makroenerglnial rysiai.

energlJos.BCVCik visi ZinolnitokieJunglniai turi P ir S atomus,pric kurl


Pvz:

ATP+H20=ADP+H3P04+30,6kJ
106.IBlologl Os oksidaclJos samprata

bllikroorganizmal geba oksiduoti kai kuriuos redukuotus neorg ung lr tVairius gamtinius redukuotus organinius

junginius,Visuma biochemini

procest kuriems vykstant iSsiskiria cnergtta,b ina lTtel s gyvybinei veiklai,


vad biologine oksidactta.Tai daugiapakopiai procesai,kuri metu vandenilis ar elektronai i oksiduaal o
substrato,pcreina lkuri nOrS akceptori

ir

is

redukuttaSi,O donoras oksiduttaSi(DH2+A<=>D+AH2)

Kadangi biologines OksidacloS prOcesai susidcda i daugelio stad t tai l ikrina laipsni kQlaisvosios cncrg10S
atslpalaidavim lr gios energl os kaupllnTl ATP pavidalu.Blologl es OksidaclJos pradttia da niausial yra
dehidrininimo prOcesai.Siame procese gali dalyvauti tiek enas,tick keli vandenilio akceptoriai irjo ne ikliai.
PastaruoJu atVOJu Susidaro vandenilio ir elektronu nesiklill sistema arba kvcpavil o grandin
.

107.KvOpavil O grandinO ir oksidacinis fosforilinilllas


108

Substratinis fosfoFilinilllas

(Kadangi Sic klausimai labai sittasi,jie yra pateikiami kartu)


Kvepaviino grandill yra vidineJe lllitochondrl ll membranoJe esanti sud tinga oksidacuos redukclJos sistema,

kuri pcmc a clcktronus deguoniui(Susidarant vandeniui).Pagrindine kvepavimO grandinOs funkcJa-laipsni kai


iSlais nti energttQ ig redukuo kofel.1lent NADH irFADH2),kurie yra kvepa mO grandines substratai.
Kvpa mo grandinO sudaro keturi stambis ferlnentq kompleksai,tarp kuri elektronus pcmeSa ma esnijudrus
elektron ne ikliai(KoQ ir citOChromas c),kuriC t kOmpleksl sudetineieina.Kompleksai turi en arba kelias

prostetines grupes,kurios gr tamai pr ungia elektronus.

OksiduttamaS Substratas Kompleksas

(FADH)

NADH Kompleksas I KoQ kompleksas I citoc kOmpleksas IV 02


ttJ Fliri4
so ADP fosforilinimas n ra savaiminis,Siam procesui bitina energua.
`
'

OksiduttamaS Substartas

Tod l ATP sintez gali vykti tik tuo atvttu,jei b ina energja gaunama slylant kttam maboerginiamjunginiui,
toks fosforilinimo bidas vadinamas s bsF
J
riltnJ .Jei fosforilinimui reikaling energ ateikia
`
membrande veikian iqe kv pavimo grandinae
vykstantys oksidacttos redukcttos prOcesai,ATP smtez

vadintta
JttJ

ttJ
rilinJ
P/ 4
ZZ r s
.

/7P s,4z

c ,CS

r s d
p

`
4

S'4

s/1P.
)s
S

z s

s ;dt 4 .Pr 4 S

bFaJi 4

ttJda s/ar

J :Ps z ,

42

S S Si

7=
Jtt

sJ`

I 09. Fosfosintetinis fosforilinimas


Visi fototrofiniai mikro organizmainaudoja Sviesos energij4. S[ sugebejimq lemia fototrofq lqstelese esantys
Sviesai jautr[s pigmentai - chlorofilai, karotinoidai, fikobiliproteinai. Vieni pigmentai pvz. chlorofilai tiesiogiai
dalyvauja fotocheminiame procese t.y Sviesos energij4paverdia chemine. Fotosintezesyra 2 stadijos: Sviesos ir

tamsos. Sviesos stadijoje vyksta Sviesos energijos absorbcija, elektronq perdavimas per kelis nesiklius,
fosforilinimo ir NAD(P) redukavimo procesai. Tamsos stadijoje (Sviesa nebfltina, nors vyksta ir Sviesoje) energija
akumuliuota NAD(P)H ir ATP, suvartojama COz redukcijai ir susidaro angliavandeniai bei kt galutiniai
fotosintezes produktai. Elektronq perna5os grandine tgsiasi nuo H2O per abi fotosistemas iki NADP. Perne5ant
elektronus grandine, susidaro elektrocheminis protonq gradientas, kuris naudojamas ATP sintezei. Protonams
laid1iu tilakoido membranos kanalu tekant protonams sintetinama ATP. Toks ATP susidarymo bldas vad.
foto sistetiniu fosforilinimu.

110. Aerobinis

ir anaerobinis kv6pavimas,

Aerobinis kvepavimas (kai vandenilio ar elektronq galutinis akceptorius yra molekulinis deguonis). Tokiomis
sqlygomis organinis substratas oksiduojamas iki galutinirl produktq - CO2 r }{2O ir i5siskiria visa joje buvusi
energija. Aerobineje gliukozes oksidacijoje galima i5skirti Siuos etepus:
.pirmasis gliukozes virtimas piruvo r[g5timi (sudetingas procesas vad glikolize); piruvo r gali susidaryti
ir tiesiogine aerobine oksidacija.
.antrasis piruvo r oksidavimas iki acetilo grupes, kuri prijungiama prie CoA (tai daugiapakopis procesas,
kur[ katalizuoja fermentine sistema, kuri4 turi beveik visi aerobiniai organizmai)
.acetil-CoA oksidavimas iki CO2 ir H2O (atskyla CO2 ir susidaro ATP)
Viena aerobinio kvepavimo atmainq yra ne visi5ka oksidacija ( nesusiskaido iki CO2 ir H2O, o susidaro tarpiniai
oksidacijos produktai - org riig5tys). Anaerobinis kvepavimas (elektronq perna5os procesai); Jis susijEs su
oksidaciniu fosforilinimu, kai kvepavimo grandineje elektronai perne5ami ne molekuliniam deguoniui, o
oksiduotrl neorganiniq junginiq jonams. Vandenilio galutinis akceptorius - neorganines medZiagos, o donoras organines medZiagos.

Fermentiniq sistemq skirtumai

111 112.Nepllna

oksidaclla,rugIIIlo prOCeso aplbndinilnas,stadiios.

Rugimas tai org.med2.skilimas anaerobin mis s ygomiS,kai susidaro ATP,o H2 donoras ir akceptorius yra
organiniaijunginiai susidarQ bctarpi kai ngimO procese.

Rigimo prOcesa galllna suskirs ti l dVi Staduas:


a)pi 111 i Stadja gliukoz s virtimas piruvo r.
b)antrai(redukavimo) Vandenilis redukuaa piruvo r.,galutiniai produktai etanolis ir C02.
Vicna acrobinio kvepavimO almam yra ne si ka oksidac a(nesusiskaido iki C02 ir H20,o susidaro tarpiniai
oksidaclos prOduktai org.nggtys ir H20) Cia t.p H2 donoras yra org.nggtyS,o galutinis akceptorius
molokulinis deguonis,tik energttOS i Siskiria maZiau,nes dalisjos licka nesuskaidytose ngstyse.Tai viena
acrobinio kv pavilno atmam

Rigilllo proceso esII10

Organini angliesjungini skaimaS,kuri sukelia anaerobiniai miboorganizmai,dttniausiai vadinal i ngimu.


Sud tini organini me&iaglb dttniausiai angliavandeni skaidymas anaerobin mis salygomis,susidarant ATP,
kada galutinlo vandenilio akccptoriaus funkcl Q atliCka lnolckules,susidaran los pradin s rnedZiagos skililno

metu,vadinalnas ngimu.su ADP fosforilinimu susttuSiOS reakcjos yra oksidacttoS.Nuo oksiduotos anglies
l tel s

iSsivadutta iSSiSkirdamos C02.OksidacloS etapas yra dchidrinimas.

ia vandeninio ne ikliai yra NAD,

akceptoriai tarpiniai substrato skilimo produktai,kurie redukuaamiir pagalinami i

tel s.

Rugimo metu susidaro ivains skilimO produktai,taT kuri svarbi et u ima alkoholiai(etan01is,propanolis,
butanolis)ir Organines igStys(pienO,propiono,gintaro,sviesto).Pagal igimo galutinius produlctus
t pavadinamas ir pats igilno procesas.

113.Fakultal niai aneorobai.


113.Fakultattiniai allaeorobai.
Jie gali gyventi ir kai aplinktte yra deguonies,ir kaijo tiksta.J

galutiniai elektronl akceptoFiai gali biti tick

molekulinis deguonis,tick orgjunginiai.Jie turi d a tip fcllllentt rinkinius:dehidrogenazes(vadinamOs


anacrobinenlis,kadangi nuo substrato atskelto vandenilio negali tiesiogiai perdtloti deguoniui),citOChronlus(tai
gele ies turin /S baltylnai,k lrill vaidmuo nuoscklus elektronu perdavilllas i redukuotos dehidrogenaz s
vandenilio atomo per taTinQ ttandinQ galutinianl akceptoriui citochromoksidazei,vienintelialxl katalitini
savybi turin ialn citochrolllui,galintiarla perduoti elektron,s tiesiogiai deguoniui),bet neturi

citochromoksidazes.
VCnimo sdygtl.
grtlp ,priJtalkiusi prie airiu
114.Amino rngs Saltinai 1lstel.Dauguma mikroorganiz sintetina visas sintezei reikalingas amino r.Tuo pa iu
molck proteazemis ir pcptidaz mis.Skylimo produk
metujie geba gauti reikiamas amino r.,skaidydami baltym
pemegami llTtelQ,kur iS ungia l biOSintez s kcli ar skaidomi toliau.
Tai labiausiai plitusi mikroorganizm

115. Monosacharidq sintezds mechaniz.Chemoorganoheterotrotai monosacharidus sintetina i5 piruvato. Pagr


monosacharidq ir jq dariniq pirmtakai yra triozes.Kondensuodamiesi ir kanalizuojami aldolazesjie sudaro
fruktozes-1.6-difosfat4o Sis,netekgs fosfatiniq grupirSvirsta kitomis heksozemis,dallvauja krakmolo ir sacharozes
sintezeje.Kitas bfldas -CO2 asimiliacija susidarant monosacharidams-budingas fotolitoautotrofams ir
chemolitoautotrofams.Tai Kalvino ciklas.
116. Mikroorganizmq augimo uZdaroje sistemoje kreiv6.Kreive, kuria apra5oma logoritminio gyvqirl l4steliq
sk prikl nuo laiko,vadin augimo kreive.I5skiriamos kelios nuosekliai kintandios kultiiros
fazes:I)Prisitaikymo(pradine,log faze):mikroorganiz prisitaiko prie naujos aplinkos;l4sreliq sk beveik
nesikeidia.Il) Logoritmine(log faze):Tai mikroorganiz dauginimosi geometr progres tam tikrais intervalais
tarpsnis.Ilf Satcionarioji:l4steliq sk nesikeidia,bflna pastolus,nes kiek jq prisidaugina,tiek ir
iiva.IY)Zuvimo:Fazes pradZ, didLioji dalis l4steliq dar gyvos ir vartoja endogeninius

Staci<tnarioji
faze

2uwitro
faz

substratus.SS lp

a i tl

git ol
l itttrO.sa
rtte

SiSt c e

iVe

l17.Periodinis kult avimas.kai mikroorganiz saami l paruOgt mi binQ tcrpQ ir auginami ferlnentette tam
maisto med bina per daug,bet ilgainiuij pradeda mkti,susikaupia metabolitll ir augimas

tikr lalkttPrad

palengva sustqa.
118 Nepertraukiamas kult a masoyra toks,kai tfcrlncntcrinu01at tickiama mitybine terpe ir igjo iSleidZiami
metab01itai arba mikroorganiz suspenslJa.Nepertraukiami lllikroorganiz kultivuoJami chemostatuose arba
turbidostatuosc.Chemostate metabolitt kickis reguliuaamas terp s rekaimo ar iStekaimo grci iu. ekaim
grettis turi tttikrinti maksimal augan los kul ros ir kompensuoti iStekan ios mikroorganiz suspens OS kiekius.
119 Iikroorganlzlnll klasiflkac Pagal auglIIlo temp.Temp yra svcFbuS VCiksnys,rcguliuqantis llllikroorganiz
vcikl Nuojos prikl mikroorganiz dauginimOsi gcritis ir biochem rcakc intensyvullllas.Tod l pagal tai,
kokiqetemp prisitaikQ
venti,milcroorganiz skirstomi psichOfllus,mezofllus,terlnofllus).
120.Psichrorllu augimo ribinos ir optimalios temp.( a iam giai)Sie milC00rganiz dauginasi nuo-7 iki20 C.
Optimalitemp 15 C,o 1ldant iki 35 Cjos 2iva,ncs nettamaiinak VuttaSi
piruvatkarboksilaz .Apibendrinusimin temp.(O ir emesnO);optimali(2emeSn nei 20);maX(30-35).
121.PsichrotrOtt apibidin.Psichotrofaittai mikroorganiz,kurie gali augti
emae temp 6 C ir Zemesnac. iai
grupei prikl:Pseudomonas,Jersintta,Azotobacter,Desulfo brio,Flavobacterium,Acetobacter,Achomobacter,
Psychrobactcr,Gluconobactcr,Acinctobactcr,Alcaligenes,Vibrio ir kitt gen ill bakter.Jiems galima priskirti ir kai

kuriuos prisitaikiusius lllezofllus.

122.PIezofll optimali telllp.IIlezo 1 optilnali tcmp yra apic 25-37 CTai gausiausia rnikroorganiz ttp .Jai
prikl daugelis patogeninill,ngiino,puvillno bakter,Inielitpel sinill ttblLpinnuoni .Sic rniboorganizm dattn

gadina produk,laikomus ne aldomose patalpose.Ribos:3-10--40 45 C.


123.Termofllu augilllo ribinOs ir optimalios temp.Tel
o linillllnikroorganiz optimali temp apie 45 60 C.Kai
1

kurie i j

ttemesnge nei 60

80

C temp neauga.Ribos:20-60 80 C.Gebaimaaugti auk taC temp lemiaj

ilumai,1 tcl s membranu lipid savita sudetis,1 teles ultrastrukir atsparulnas

ilumai.Themlus aquaticus gamina cndolazQ,kuri optllnaliai ak vi eSant 90 C temp.


124.Sterilizactta.SterilizacJa vadin s wmikroorganiz sunaikinimas tam tikrame ottekte.Sterilizavimas
ia
tekan lo vand garais(Kocho aparatuose),Skaidomtti Sterilizac a.Steriliza mas autoklave patogus tuo,kad
bal m atsparumas

karto sunaikinalmos bakter irJIL Sporos.Sterilizavillnas sausuqu kar iu sterilizuoJama stikliniams,lnetaliniams

se dttiovyklosc.Sterilizavimo trub
irankiams,vatai ir marlci.Stcrilizuaama Pastero krosnelaC arba elcktrin
prikl nuo tcmp.Stcriliza mas liepsnanaudqalna spiritin s lemput s arba dttiniai degikliai.Steriliza mas
mas flltra mu(ZeiCO
rinimu vand taikoma indams,darbo irankiams.Sterilizuaama nuo 5 iki 30 min.Steriliza
filtru giuO bidu sterilizuoJant visi kai nepakinta sterilizuqal o slys io chem sudtis,nes mikroorganiz
iai.
mcchani k sulaikomi ant filtro.Taip sterilizuaama kai kurios mitybos tcrpOs ar skys

l25.Skaidomoji sterilizacija.Visq mikroorganiz sunaikinimas ne auk5tesneje kaip 100"C temp.Kaitinam viena


diena 0,5 val 100"C temp,antra ir trecia diena kartojam sporu naikinimui,nes jos pereina i vegetatlwine bukle
Kocho metodas(Ziureti kl. apie kocho metod4)
l26.Pastertzacija ir tindalizacija.Pasterizacija*daugumos mikroorganiz vegetafyviniq formq sunaikinimas
Zemesneje nei 100'C temp.Pasterizuojant i5lieka gyvos sporos ir kai kuriq mikroorganiz temp atsparios
vegetatyvines formos.Pasterizaclja naudoj norint ilgesn[ laik4 i5lailqrtimaLai pakitusiq savybiq maisto produk
(pien4sultis ir kt.)ir sunaikinti daugum4 patogeniniq mikroorganiz. Tindalizacija-pakartotina pasterizacija paros
begyje.Naudoj visq mikroorganiz sunaikinimui Zemesneje kaip 100"C temp.
l2T.Parametras D Parametras D nusako laikqper kuriesant tam tikroms apibreZtoms s4lyg(temp), mikroorganiz
sumaZeja 10 kartq;arba laikqreikaling4esamomis s4lyg 90% l4steliqpopuliacijoje sunaikinti.D vertes vartoj
produk sterilizavimo efektyvumui nustat5rti.Daugeliu atvejq 6D vertems sterilizavimas laikomas pakankamu
(mikroorganiz sk sumaZinamas 99,9999yo),Esant 12D produk laikomas steriliu.l2D verte yra standart
sterilizavimo reikalavimas konservq pramoneje.Skirtingq mikroorganiz parametro D vertds,esant pastovioms
s4lyg(temp),nustatomos eksperimenti5kai kaitinant testuojamas kultiiras.Naudojantis parametro D vertemis,
galima palyginti skirtingq mikroorganiz ir sporq Silumini atsparum4.
128.a* ribos,kuriose gali augti mikroorganiz.Mikroorganiz gerai auga,kai vand aktyvumas artimas l,optimalus
a*:0,99-0,98.Dauguma bakter nustoja augti Zemiau ribosa*: 0,94-0,90 ir dia gramneigiamoms bakter reikia
didesniq vand aktywmo verdiq.(Gramneigiamos bakter 0,96-0,95;gramteigiamos bakter 0,97-0,90;halofilines
bakter 0,75;mieles 0,88-0,85;pelesiniai grybai 0,8).Dregmei atspariq pelesiniq grybU ribine a* verte yra 0.62.
129. ansupratimas.Mikroorganiz svarb ne absoliutus vandens kiekis,o terpeje prieinamas laisvas vanduo,kuris
i5rei5kiamas vandens aktyvumu-a*.Tai terpes vand gary slegio(p ir tlio(daZniausiai vandens)vandens garq
slegio(ps)santykis esant tai padiai temp:a*:p/po:qo/100:N/n+N61u,O-uand gary slegis vir5 tiriamojo produk;psvand garq slegis vir5 gryno vand tokioje pat temp;<p0 -(ERH) pusiauslyrasis santykinis oro dregnis sistemoje
produk-aplinkos oras,t.y.produk santykinis dregnis,kuris nekinta esant pastoviam aplinkos oro santykiniam
dregniui;N-vand moliq sk tle(substrate);n-i5tirpusios medZ moliq sk tokioje pat temp.Taigi vand aktyvumasproduk viso vand dalis,kuri nesujungta su koloidais ar kitomis medZ, ir kuri gali buti naudoj mikroorganiz (chem,
fizikin,biolog proces).Vand aktyvumas kinta nuo0 iki 1(gryno vand aktyvumas a*:1.)
130.RugS antimikrobinio poveik mechaniz.Organ riig5 antimikrobinis poveikis rei5kiasi aplinkos partig5tinimu
ir gebejimu nedisocijuota forma pereiti per plazming membranq ir keisti elektronq pema5os bei oksidacinio
fosforilinimo sistemq veik4.Organ rugS antimikrobinis aktyvumas dideja ilgejant anglies grandinei. Organ
rug5,naudoj kaip maisto konservantai,disociacijos konstant vertes(pKu)vertes yratarp pH 3 ir pH 5. maZinant
maisto pH, proporcingai dideja nedisocijuotq molek,katu ir jr+ antimikrobinis aktyvumas.Organ riigS veiksmingos
prie5 gramteigiamas ir gramneigiamas bakter,sulaiko ir bacilqsporq susidarymaubetmaLiau veikia mieles ir
pelesinius grybus.
131.pH itaka mikroorganiz augimui.Kiekvienos r[Sies mikroorganizmai gali augti tik tam tikrose terpes pH
ribose.Dauguma bakter geriausiai auga neutral ar silpn Sarmineje terp(pH 6,5-7,5).Atsparesnds riig5 poveikiui tos
bakter,kurios gamina riigS.Terpes reakc turi lb dideles itakos mikroorganiz augimui.Terpes pH veikia mikrobines
l4steles pavir5 elektros kruvi,kuris reguliuoja citoplazmos membranq laidumqtam tikriems jonams.Kintant pH,
keidiasi terpes medZ disociacijos laipsn.Nuo terpes pH prikl mikroorganiz ferment aktyvumasjq vykdomq reakc
kryptingumas.Tai vienas i5 pagr veiksniqlemiandiq ivair substratq mikrobiologinE sudeti.Gyvybines veiklos
proces daugelis mikroorganiz gali tam tikru laipsniu reguliuoti terpes pH.Reguliuojant pH galima uZblokuoti jos
augim4 arba paskatinti.
l32.Jonizuojaniios spinduliuot6s poveikio bakter mechanizRentgeno spind,o,B,y spind-jonizuojandioji
spinduliuote.Siq spind slopinamasis poveikis prikl nuo ap5vitos dozes.MaZos dozes gali skatinti mikroorganiz
gyvybingumqo slopina ir Zudo dideles dozes,efektyviausiail spind.Veikiant jonizuojandiai spind,lqsteleje(ir
terpeje) [vyksta vandens radiolize,susidaro laisvqjq radikalq(elektronai,pakeitE savo viet4),H2O2,atominis
deguonis.Sie j chem lb aktyvUs,isijungia [ [vair chem reakc,sutrikdo medL apykait6suyra fermentai,kaupiasi
toksiniai mikroorganiz j.Del jonizuojandios spinduliuotes poveikio pakinta brand struktrira,citoplazmos
nukleorug5tys,sutrinka l4steles genetinis aparatas ir l4stele mutuoja arba Zuva.S[ poveik[ sustiprina deguonis.
Palalinus deguon! mikroorganiz atsparumas radiacijai padideja(taip pat pa5alinus vanden[).Jautriausios
jonizuojandiai spinduliuotei gram-bakter.
l33.Ultragarso poveikio mechanizSkirtingai nuo girdimo garso bangqultragars pasizymi didele mechan energ ir
sukelia ivairius fizikin,chem ir biolog pokydius.Prikl nuo ultragars virpesiq daLnio suardoma vienal4sdiq ir
daugial4sdiq organiz strukt[ra.Esant didelio daLnio ultragarsui,mikroorganiz,esandiq skystoje terpeje,
citoplazmoje susidaro kavitacines erdves,uZpildytos skysdio garais,suyra citoplazminds struktliros,
stambiamolekuliniai j,koaguliuoja baltymai,inaktyvuojasi fermentai,toksinai,antibiotikai.Ultragarso veikimo

ctktyvumas prikl nuo organizmo prigimtics(kuOjiS maZesnis,tuo atsparesnis ultragarso poveikiui),uhragarso


intensyvumo ir virpesi dattnio,nuo veikIIno trukl
s,terp s chenl sud ties.Zemo dttio ultragarso bangos gali
pagreitinti kai kuriuos proces l teltte,padidil ti ferlnent

134 NaCl

poveikio mechanizPIIa2a NaCl koncel trac skatina daugumos rnikroorganizmll veikl IDidesn nei 30/0
NaCl koncentrac sloplna,o2025% sustabdo daugelio mikrooFganiz dauglllimtti.Kal kurios baktcr nustaa augti,
esant 6-100/O NaCl konc.,ta

iau i lieka

gyvos net ilgal i buvusios200/O NaCltle.NIlikroorganiz,bcsidauginantys

esant didelei valgomosios dr koncentrac halo liniai,o galintys iSsilaik i ha10toleranti ki.NaCl padidina terp s
osmosini sl gt apSukindamas mikrob
stim i;mikrobus Cljonai veikia kenksmingai;suma ina deguon
tirpstamum bci padidina mikr00rganizjautrllm C02;sustabdo kai kuri fellllelltu Veikim
135.020 O pOveikis l ste103 Skyla 1 02 ir deguon atom
OkSid,galintl okSiduOti mikr00rganiz.Jo poveikis
pasirei kia lTtel s sienel s suardymu ir l teli suirimu.Nesi sto mikrob atsparumas.E.coli suyra per kelias
sek,virusai,bakter sporos zuna per k01ias rnin.

136.Baktericidinis ir bakteriostatinis chem medz poveikisChem medz

aka mobooFganiZ lb airi:vienos isju

svarb iF butini maisto komponentai,kitos skatina ir stabdoju augima,trecios veikia gygvybcs pavcldima infomlac,
ket rtos zudo mikroorganiz.Jeitam tiba medtt nuslopina bakter augil
betj paSalinus bakter pradeda augti,tai

ios lnedtt poveikis vadin bakteriostatiniu 9 ci d l rnedtt poveikio bakter ttiva baktericidiniu.Toks pat poveikis
bamS Vad fungistatiniu ir fungicidiniu.

137.Llstel pa r6sluoks patteidimasl)Pa rginio aktyvLlmO med (muilai,riebal igS,detergentai,plo


pazeidttia laStel sienelQ,bet l lastel nepatenka.Jos kei

kliai)

ia encrgini santyk bakter netenka,, ,,ir ttla,, ``krivD ir

sutrikdo citoplazmines membranos laidumabei kitas ttas.2)Enoliai,krezolial irj dariniai,alkoholial i pradZi


pakenkia lTtel sienelei,citoplazmillei membranai,veliau lTtel baltymams,kai kuriems fellllentams.Alkoholi
efektyvumas prikl nuo molekulin masOs ir i sid sto Sia tvarka:metilo>etol>propilo>butilo>amilo(penti10)ir t.t.
s pagr komponcnto pcptidoglikano silltczQ.
3)Fcrlnentt inllibictta ir mctabolizmo pa eidimas.Kai kurie sulitti metal(pb,Cu,Zn,Ag,Ho,netgi esallt lb mattai
j
konc,slopina ferlnentu Veikl .Drir organj pa dalu Sie metal sttungia bal m merkaptogrupes( SH),pakCi ia
tretinQ ir ket rtinQ bal m stTuk r.Sunki metaljonai(+)absOrbugasi ant bakter pavir iaus ir kei ia plazmin s
mcmbranos laidum Pagaltoksini poVeikimikrOorganiz metal i sid sto tokia
Pana iai veikia ir kai kuric antibiotikai(slopina bakterines siencl

eile:Sb>Ag>Cu>Hg>Co>Ni>Pb>C,V>Cd>Zn>Fe.Kai kurie Sill metallL butini kaip lnikroelementai,bet didesne


jll konc veikia kaip nuodai.Kai kuri

su (metallljonai=Ag,Cu,Zn,Au,sa eikaudami su vandeniu,lgy a savybQ

naikillti rnikroorganiz.Toks savitas poveikis vad oligodinaminiu.C)ligodinaminis sidabro poveikis gali biti

panaudotas geriam o vandens kenksmingumui


alinti ir medicinos praktiktte.4)Mctab01iZma ptteidZia ir didel
chelln lncd grup oksidatoriai.Tai Cl,J,kalio pcllllanganatas,vandenilio peroksidas,peroksiacto ig .Jic oksid
nlikrobin s l tel s organ ined ,veikia rnerkapto grupcs,sudaro 2udan ius l telQ rnetabolitus,kei ia oks red

potencial 5)Koferlnent sintez s sutrikdymas.Tokl pOVeikituri Sulfanilo ng dariniaijei terpae yra


sulfonamidttie patenka i bakterines lTteles ir is

erpia l THF eta p aminobellzenkarboksing ir susidaro

ncveiklus koferlnentas,todel l tele nusttta augti ir daugintis.6)Nuklcong


i ir baltym sintez s slopinimas.
Kai kuric antibiotikai slopina nukleong ilL SintezQ.Pvz,aktinollllicinas I)sudaro kompleksus su DNR irtrikdo

RNR sintezQ,rifampicinas veikia RNR polimerazQ irtrikdo nRNR sintezQ bakter.Svarb baltym
inhibitoriai yra tetraciklinai,chloramfcnikolas,makrolidai.7)Da

sintez s

ai,artimi nuklcorug t,pvz briliantinis aliasis

trikdo mibobinOs l tel s daljimosi procesus.


138.Dezinfekc,Visulna priemoni ttalingiems mikroorganiz ir infekc suk llamS aplinlcqe naikinti vadin
dezinfekc.Populiariausias dezinfekavimo bidaschem,kainaudq chem med dezinfekatai arba antiseptikai.

Kai chem medtt naikinami Zmogaus arba[ ulio kino odos ir glcivin

s pavir itte ar 2aizdtte esantys

mikroorganiz,vadin al tiseptika,kai ant sOklll ar gudll beica mu.Patalpoms,irangai,iranlciall s dezinfekuoti

chem medtt vadin dezinfekatais,o gyviesiems audiniams apdoroti

antiseptikais.Dezinfekatai veikia

baktericidikai,o antiseptikai prikl nuo koncentrac gali veikti balteriostati

kai arba bakericidigkai.Dezinfekavilno

med maisto pramonge apdora iranga ir technolog irenginiai,inventorius,tara,indai ir patalpos.Dezinfekatams,


kuriuos leidZiama naudoti maisto pramonac ir vic qo ma inimo lmonese,keliami dideli reikala maio Jie turi:
tureti kuO platesnt antimikrobini pOVCiktncgadinti dezinfekuaam
o ek ;b i nepavaingi,kuo maZiau toksiSki
Zmogui;lengvai tirpti vandettic(nuO tO prikl veikslningulllas ir nusiplaunamulnas);netur ti nemalonaus kvapo
(nekeiSu produkto skonio ir o)ineSukelti atspari mikroorganiz fo.1.. Susidarylno;b i pigus,lengvai
pagall

inami.Visigkai giuos reikalavimus atitinkan ilL chemikalll n ra.

139.De2illfekciiai naudOj medttl chem lnedtt dezinfekc dattn naudoi silpn vandcniniai garlnu tlai.(kaliO ar natrio
garlnas).Jie tinka patalpoms valyti,irar iams,irenginiams valyti. enginiams valD4i pla naudd chlo O turin ios
med2,kuri dczinfekuaantis poveikis pagristaS ak ViaO Chloro i siskyrimu:chloras irjo prcparatai,chloraminai,
natti Ch01alcy

Sj

Su pavir inio aktyvumo med2.Antimikrobi kai lb ai Veikia organ sintetiniai

dezint'ekatai,vadin ketvirtiniai amonio j.Privalumai,gerai tirpsta vandenyje,neturi kvapo,skonio,neerzina rankq.


Bet jie ma1iauveikia pries gramneigiamas bakter nei chloro j,sunkiau nuplaunami nuo pavir5iq,nesuderinami su
muilais.Visus mikroorganiz,[skaitant jq sporas,Zudo chloras ir jo j,peroksiacto rugS.
140. Metabioz6.Toks mikroorganiz sugyvenimo tipas,kai vienq mikroorganiz gyvybines veiklos produkt naudoj
kiti mikroorganiz.Metabiozes rei5kiniai gamtoje lb paplitE.Metabiozd s4lygoja vienq medZ virtimo kitomis
sek4.Pvz:puvimo bakter skaido baltymus iki amoniako.Nitrozobakterijos amoniakq oksid iki nitrih5 kuriuos
nitrobakter oksid iki nitraq.Nitratus savo mitybai vartoj celiuliozE skaidandias bakter.Cukringose terpese
besivystydamos mieles paverdia cukrq etanoliu,kur[ actariig5t bakter oksid iki acto rug5.Acto rugS gali asimiliuoti
pelesiniai grybai ir,Sarmindami terpp,sudaryti geresnes sqlygas puvimo bakter vyst;rtis.
t4l.,Lrti..ptikaKenksmingq mikrobq naikinimas chem med? ant Zmogaus arba gyvulio kiino odos,gleivines,
Zaizdrl.

l42.Antiseptikai naudoj medZAntiseptikai daZn naudoj kalio permanganatas.Naudoj dar Boro r[gS(2procboro
riigS tlas).Vandenilio peroksidas(vartojamas 3 proc.tlas).Veikia stipriai,baktericidi5kai,bet jo efektas yra lb
trumpalaikis.{piltas iLaizdqvandenilio peroksidas skyla I vandenil[ ir deguon[ ir lb putodamas mechaniSkai

iSplauna LaizdUbeiantiseptiskai veikia bakter.Dar vartoj furacilinas,rivanolis ir jodas.Jo tlas uZmu5a visas bakter

\-

per 1 min.,o per 15 min.- visas sporas.


i43.Dezinfekc naudoj medZ keliami reikalavimai.Jie turi:bfiti kuo platesnio antimikrobinio poveikio; negadinti
dezinfekuojamq objektq;btti nepavojingi,kuo maLiautoksi5ki Zmogui;lengvai tirpti vandenyje(nuo to prikl
veiksmingumas ir nusiplaunamumas);netureti nemalonaus kvapo(nekeisti produkt skonio ir kvapo);nesukelti
atspariq mikroorganiz formq susidarymo;buti pigus,lengvai pagaminami.
t++.SimniozdTai skirtingq r[5iq organizmq abipusis naudingas sugyvenimo budas. Pvz: pieno riig5t bakter,
gamindamos pieno nig$,sudaro palankias..sqlygas mielems vystytis,o mieliq gyvybines veiklos produkt
stimuliuo.la pieno rug5t bakter vystim4si.Siq grupiq mikroorganiz simbiotiniai ry5 taikomi riig5 pieno produk
gamYb(kefl,ro)
i4s.Aotugoniz tarp mikroorganiz toks mikroorganiz sugyvenimo bldas,kai vienos ruS mikroorganiz gyvybines
veiklos p-A,rm slopina kitos ruS rystim4si.Pvz;pieno r bakter gamina pieno r,kuri slopina puvimo bakter.Kai
kurie mikrobai antagonistai i5skiria i aplink spec.medZ,kurios slopina kitq mikrobq veikl4.Tokios medZ vadin
antibiotikais.

l5csn

L(,'a'^ /(aa/"h"1Y' ' )rt*zc


' c/* t/^"4 .- -,-r2

/. Prqpl qObq

'; oc,de>i'u*5

?rffi
m;ffLi'fr*4v'
i,'
-{;'"ou't':-;
eJztao'e*;
X/-*';1'cc^)
+
v

Uqdadr'.'u;

,(..
/. 1$l't""

i;'.4ai /i

t'u

fJruOuar'

la

tr;'Cr.oLe'
-J,-, .- n,-r

(/tV(ar^1,t4'

c,

d,o 1 laniao\o h\R

2 :

%
lhae+w B rbYln &-z-e'7
:

4)

'

2-

g
:

,,ro,')
,tt

u';

vh'qob
ILU*72
Balto*bfugp;

"PoT'kg4

"

&ilan6/.az - >
.fuoe/a
t

2.