Fiziniai gebėjimai

regbyje
Aleksas Stanislovaitis

2010. 03. 18, Vilnius

 Lengvoji atletika

Futbolas REGBIS Imtynės

Rankinis
 Sporto mokslininkai teigia, kad regbio
žaidimą sudaro kintantis sprintas,
sprintas ėjimas,
ėjimas
risnojimas ir pozicinis žaidimas
(stovėjimas).
(stovėjimas)
 Energetinės sistemos

• Anaerobinė – 95%:
* ATP-CP – 75%
* Lactic – 20%
• Aerobinė – 5%
Fizinių ypatybių procentinis pasiskirstymas

D. Sandler, 2005

Sporto šaka Greitis Greičio jėga Staigioji jėga Jėgos greitis Jėga

Regbis 5 15 20 40 20

Sprintas (100m) 10 70 20 0 0
 Skirtingos trukmės fizinio krūvio energetinis
aprūpinimas

Trukmė Klasifikacija Energetinis aprūpinimas

1 iki 4 sek. Anaerobinis alaktatinis ATP (raumenyse)

4 iki 10 sek. Anaerobinis alaktatinis ATP + KP
10 iki 45 sek. Anaerobinis alaktatinis + ATP + KP + raumenų glikogenas
anaerobinis laktatinis
45 iki 120 sek. Anaerobinis laktatinis raumenų glikogenas

120 iki 240 sek. Aerobinis + Anaerobinis raumenų glikogenas + pieno rūgštis

240 iki 600 sek. Aerobinis raumenų glikogenas + riebiosios rūgštys

(Paul B Gastin, Sports Med 2001: 31(10); 725-741)

 Treniruočių pavyzdžiai ugdant skirtingas
energetines sistemas
Anaerobinė (ATP-KP) energetinė sistema

• 3 × 10 × 30 m su 30 sek poilsiu tarp kartojimų ir 5 min poilsiu tarp serijų.

• 15 × 60 m su 60 sek poilsiu
• 20 × 20 m šaudyklinis bėgimas su 45 sek poilsiu

Anaerobinė laktatinė (glikolitinė) sistema

• nuo 5 iki 8 × 300 m bėgama greitai - 45 sek poilsio – kol tempas reikšmingai sumažės
• 150 m bėgimas 400 m bėgimo tempu - 20 sek poilsis - kol tempas reikšmingai
sumažės
• 8 × 300 m - 3 min poilsio

Aerobinė energetinė sistema

• nuo 4 iki 6 × nuo 2 iki 5 min bėgimas – nuo 2 iki 5 min poilsio
• 20 × 200 m - 30 sek poilsis
• 10 × 400 m – nuo 60 iki 90 sek poilsis
• nuo 5 iki 10 km bėgimas
 Treniruojamos energetinės sistemos, atliekant tam tikrą darbą
Treniruojama Treniruotės tipas Nuotolis Greitis Atsigavimas Kilometražas
energetinė sistema

Aerobinė Didelio intensyvumo >100m 60-70% 30-90 sec 1400-3000m

Aerobinė Didelio intensyvumo >200m 70-80% 30-90 sec 1400-2000m

Aerobinė/Anaerobinė Didelio intensyvumo >80m 80-90% 30-120 sec 800-1800m

Anaerobinė Greitumo 20-80m 90-95% 3-5 min 300-800m

Alaktatinė Greitumo 20-80m 95-100% 3-5 min 300-500m
Anaerobinė Greitumo ištvermė 30-80m 90-95% 1-2 min 300-800m

Alaktatinė Greitumo ištvermė 30-80m 95-100% 2-3 min 300-800m

Anaerobinė Greitumo ištvermė 80-150m 90-95% 5-6 min 300-900m

Glikolitinė Greitumo ištvermė 80-150m 95-100% 6-10 min 300-600m

Anaerobinė Specialioji ištvermė 150-300m 90-95% 10-12 min 600-1200m

Glikolitinė Specialioji ištvermė 150-300m 95-100% 12-15 min 300-900m

Tolerancija laktatui Specialioji ištvermė 300-600m 90-95% 15-20 min 600-900m

Table Reference: USA Track and Field Coaching Manual,

 Fizinės ypatybės

• Jėga
• Ištvermė
• Greitumas
• Galingumas
• Vikrumas
• Pusiausvyra ir koordinacija
 Treniruočių metodai
D. Sandler, 2005
Hipertrofija Jėga Galingumas Staigioji jėga

Serijos 1-4 2-4 3-6 1-3

Kartojimai 10-12 4-8 2-5 1-2

Intensyvumas Žemas Aukštas Aukštas Maksimalus

 Skirtingos ištvermės lavinimas

Greitumo ištvermė Spec. ištvermė 1 Spec. ištvermė 2

Intensyvumas 95 iki 100% 90 iki 100% 90 iki 100%

Nuotolis 80 iki 150 m 150 iki 300 m 300 iki 600 m
Kartojimai 2 iki 5 1 iki 5 1 iki 4
Serijos 2 iki 3 1 1
Bendras 300 iki 1200 m 300 iki 1200 m 300 iki 1200 m
nuotolis/trukmė
Pavyzdys 3 × (60, 80, 100) 2 × 150 m + 3 × 500 m
2 × 200 m
 SUPERKOMPENSACIJA
šuolis į aukštį iš vietos –
62 cm
3 65 cm

64 cm 64 cm

63 cm 63 cm
KRŪVIS 4
62 cm 62 cm
ATSIGAVIMAS

58 cm
Galima schematiškai išskirti 4
1 2 darbingumo kitimo fizinio krūvio metu
fazes:
57 cm 1. Energijos išeikvojimo (nuovargio
fazė)
2. Darbingumo (jėgų) atgavimo
3.Padidėjusio darbingumo
55 cm (superkompensacijos fazė)
4. Grįžimo į pradinį darbingumo lygį
(redukcijos fazė).
 SUPERKOMPENSACIJA
šuolis į aukštį iš vietos –
62 cm
66 cm

64 cm
63 cm
KRŪVIS

58 cm

55 cm

52 cm
KRŪVIS

Raumenų nuovargis - tai raumenų susitraukimo

jėgos, greičio ir galingumo bei atsipalaidavimo greičio
PAGRINDINĖS
Labiausiai NUOVARGIO
yra dėl: PRIEŽASTYS:
priimtina nuovargį
sumažėjimas, atsirandantis
įvertinti
 Apsauginispagal
ATF hidrolizės CNS raumenų
slopinimas išvystomos
ir resintezėsdėlgreičio
sutrikusių jėgos,
ATF ir
sumažėjimo
greičio
(KrP ADF arrūgščių
jėgos
ir glikogeno momento
atsargų
kitimo išsekimas,
(Monogarov, sumažėjimą
sutrinka ATP
1994).
gamyba)
krūvio metu.
 metabolitųenergijos
Sutrikusi gamyba (Ruud, 1996), pvz.
susikaupimo (ADF, neorganinio fosfato,
AMF išsekus
ir kt.); raumenų glikogeno atsargoms arba
 acidozės (pieno susikaupus metabolitams.
rūgšties H+ yra priežastis atsirasti
nuovargiui. H+ kaupimasis sumažina pH raumeninėje
skaiduloje, kas sutrikdo energijos gamybą ir raumens
susitraukimą);
 elektrinio signalo perdavimo nuo membranos iki
sarkoplazminio tinklo sutrikimo;
 raumenų mechanikos sutrikimo (sarkomerų,
citoskeleto irimo).
 Fermentinių ir struktūrinių
12 – 72 val. baltymų sitnezės pagreitinimas
Glikogeno atsargų resintezė
12 – 48 val.
raumenyse ir kepenyse

ATSIGAVIMAS

Laktato pašalinimas
0,5 – 1,5 val.

O2 rezervo atsigavimas organizme

10 - 15 s
Alaktatinių-anaerobinių rezervų atsigavimas
2 - 5 s raumenyse

Skirtingų biocheminių procesų atsigavimo laikas po

intensyvių fizinių krūvių

(Volkov ir kt., 2000)

šuolis į aukštį iš vietos –
66 cm
62 cm

65 cm 65 cm 65 cm

64 cm 64 cm 64 cm

63 cm 63 cm 63 cm

62 cm 62 cm

58 cm 58 cm

57 cm

55 cm
šuolis į aukštį iš vietos –
62 cm
65 cm 65 cm

62 cm 62 cm 62 cm

55 cm 55 cm 55 cm
šuolis į aukštį iš vietos –
62 cm

60 cm

57 cm

54 cm
55 cm

52 cm

49 cm
 Organizmo darbingumo SUPERKOMPENSACIJA
atstatymo priemonės:

KRŪVIS ATSIGAVIMAS
1. Pedagoginės – kryptingas treniravimas,
t.y. tinkamas krūvio ir poilsio derinimas.
derinimas
2. Psichologinės – mažina psichinę įtampą,
reguliuoja CNS veiklą.
3. Higienos – turi didelę reikšmę sportininko
darbingumui ir jo atgavimui po treniruočių ir
varžybų krūvių
4. Fizioterapijos – įvairūs fizikiniai veiksniai
(vanduo, šiluma, šviesa, elektra),
gerinantys organizmo atsigavimą
5. Mityba – aprūpinti organizmą energetinėm medžiagom, pagerinti medžiagų
apykaitą, paveikti vieną ar kitą organizmo reakciją, pagreitinti būtinų funkcijų
atsigavimą (Williams, 1992; Šeltonas, 1995)
6. Farmakologiniai preparatai – didina sportininko organizmo atsargas ir sportininko
patvarumą stresui; atkuria susidėvėjusias organizmo struktūras; stimuliuoja širdies
veiklą ir kraujo apytaką; greitina atsigavimą ir skatina medžiagų apykaitos procesus
7. Maisto papildai – maisto produktai, skirti papildyti įprastą maisto racioną,
koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų šaltinis, turintis mitybinį arba fiziologinį
poveikį.
 Trumpas atsigavimo periodas tarp sprinto
intervalų dėl fosfogeninės energijos sistemos
adaptacijos nėra efektyvus. Poilsio periodas, ilsintis
daugiau kaip 6 minutes, gali pagerinti greitumą daug
efektyviau (Merlau, 2005).

Augimo hormono išsiskyrimas galima sakyti

prasideda iškart tik pradėjus atlikti pratimus ir kuo
didesnis intensyvumas, tuo daugiau išsiskiria augimo
hormono (Stouks et al., 2007).
 Hormonai kaip insulinas, augimo hormonas,
testosteronas ir ypač nuo insulino priklausantis
augimo faktorius ir jo izoforma – mechaninis augimo
faktorius - skatina baltymų sintezę ir kartu
maksimaliosios raumenų jėgos didėjimą (Fleck and
Kraemer, 2004; Kraemer and Fleck, 2005;
Wackerhage and Atherton, 2006; Narici and
Maganaris, 2007).

Po jėgos ugdymo krūvių baltymų sintezės greitis

padidėja apie 5 kartus ir išlieka padidėjęs net 48 h
 ramybės būsenoje, esant pakilusiam insulino lygiui,
baltymų sintezė pagerėja 50%;
ramybės būsenoje, kraujyje padidėjus aminorūgščių
koncentracijai, baltymų sintezė pagerėja 150%;
 po treniruotės baltymų sintezė pagerėja 100%;
 po treniruotės, kraujyje padidėjus aminorūgščių
koncentracijai, baltymų sintezė pagerėja 200%;
 po treniruotės, kraujyje padidėjus aminorūgščių
koncentracijai ir esant pakilusiam insulino lygiui,
baltymų sintezė pagerėja 400%.
(Rasmussen BB, Tipton KD, Miller SL, Wolf SE and Wolfe RR, Journal of Applied Physiology
88: 386-392, 2000)
 Po max ANA krūvio ATP kiekis raumenyse sumažėja 30-50%,
pH
KrP – net 80-90%. Po submax ANA intensyvumo krūvio
susikaupusio didelio laktato kiekio kraujo pH labai mažėja, o tai
gali būti CNS nuovargio priežastis.
7,1

7,0
6,9

6,8
pH atsigauna per 30-55 min.
6,7

6,6
sprintas

6,5

0 5 10 15 20 25 30 35

Atsigavimas, min
(Wilmore, Costill, 2001)
 Skirtingų biocheminių procesų atsigavimo
laikas po intensyvių fizinių krūvių

Procesas Atsigavimo
laikas
O2 rezervo atsigavimas organizme 10-15 s
Alaktatinių-anaerobinių rezervų atsigavimas 2-5 s
raumenyse
Laktato pašalinimas 0,5 – 1,5 val.
Glikogeno atsargų resintezė raumenyse ir 12-48 val.
kepenyse
Fermentinių ir struktūrinių baltymų sitnezės 12-72 val.
pagreitinimas

(Volkov ir kt., 2000)

Kaip pagerinti staigiąją jėgą?

Ištvermė (aerobinė)

Ištvermė
Jėga (aerobinė)

Ištvermė
Jėgos greitumas Jėga
(aerobinė)

Jėgos Ištvermė
Greitumo jėga greitumas
Jėga
(aerobinė)

Greitumo Jėgos Ištvermė

Greitumas jėga greitumas
Jėga
(aerobinė)
 Testavimas Ištvermė (aerobinė) Testavimas

Aerobinio Aerobinio
galingumo 1 savaitė Pulsas iki 130tv/min galingumo
nustatymas nustatymas
Registruojamieji 2 savaitė Pulsas 130tv/min ir daugiau Registruojamieji
rodikliai: rodikliai:

* maksimalusis 30 m bėgimo 30 m bėgimo * maksimalusis

aerobinis iš eigos iš eigos aerobinis
testas testas
galingumas; galingumas;
* maksimalus * maksimalus
deguonies deguonies
suvartojimas; suvartojimas;
1. 3,80 3,95
1.1.3,80
3,80
* maksimalusis ŠSD. * maksimalusis ŠSD.
Apšilimas
2. 3,72 2.2.3,72
3,72
1 km bėgimo testas
3. 3,90 3.3.4,15
3,90
Slenksčių Slenksčių
nustatymas nustatymas
Registruojamieji 1. 4 min Registruojamieji
rodikliai: rodikliai:
2. 3,30 min
* laktatinis ir laktato * laktatinis ir laktato
3. 3 min
kaupimosi slenksčiai kaupimosi slenksčiai
ir juos atitinkantys ir juos atitinkantys
ŠSD, plaučių ŠSD, plaučių
ventiliacija. ventiliacija.
 Lavinant aerobinę ištvermę pagerėja atliekamo darbo ekonomiškumas ir atletai
greičiau atsigauna po fizinių krūvių.

 Lavinant raumens ištvermę, padidėja lėtojo susitraukimo (I tipo) raumeninių

skaidulų masė, mitochondrijų ir kapiliarų kiekis. Jei yra atliekamas varginantis ilgai
trunkantis darbas, tai greitojo susitraukimo tipo (IIb ir IIa) raumeninės skaidulos gali
transformuotis į lėtąjį susitraukimo tipą (I) (Booth et al. 1998; MacIntosh et al. 2006).
Sumažinus judėjimo aktyvumą įmanoma atvirkščia transformacija.

 Pagrindinė sąlyga, kad lėtojo I tipo RS pereitų į greito tipo RS (IIA ir IIB) - tai
poilsis, kurio metu yra išjungiami genai, aktyvinantys RS “lėtus” baltymus. Kai tik vėl
atnaujinami fiziniai krūviai, tada vėl įjungiami “lėtieji” genai ir išjungiami (arba
prislopinami) “greitieji” genai. Mokslininkai nustatė, kad galima iš dalies apgauti “greitus”
genus (t.y. sudaryti tokias sąlygas, kad fizinio krūvio metu nebūtų išjungiami “greiti”
genai). Tam reikia atlikti palyginti didelius, pvz., jėgos ar galingumo ištvermės krūvius
(apie 2-3 savaites), po to apie 2-3 savaites ženkliai sumažinti krūvius ir juos padaryti
intensyvius, bet trumpalaikius (pvz., greitumo ar galingumo ugdymas). Tada ypač
aktyvuojami “greiti” genai ir išjungiami “lėti” (Skurvydas, 2008).
 Testavimas Jėga Testavimas

Raumens Raumens
galingumo 90 – 100 % MVJ; 1 – 3 kartojimai; 2 – 4 serijos; galingumo
ypatybių ypatybių
nustatymas 5 – 7 min poilsis; mikrociklas 1-2; 1-3; 1-4. nustatymas
atliekant atliekant
vertikalų šuolį Dėl jėgos ugdymo krūvių taikymo padidėja baltymų vertikalų šuolį
sintezė raumeninėse skaidulose ir tai vyksta per šiuos
Registruojamieji pagrindinius mechanizmus: Registruojamieji
kinematiniai šuolio kinematiniai šuolio
rodikliai:  fizinių krūvių parametrai – raumens ištempimas ir rodikliai:

* atsispyrimo jėgą;
įtempimas – ir jų pasekmės – raumenų mikropažeidos, * atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis; raumeninių skaidulų paburkimas ir metabolitų susikaupimas – * trukmė greitis;
* galingumas; sukelia pirminę priežastį baltymų sintezę; * galingumas;
* ekscentrinės ir * ekscentrinės ir
koncentrinės fazes  tai aktyvina nuo insulino priklausančio augimo faktoriaus koncentrinės fazes
trukmes; trukmes;
* jėgos gradientas; (IGF-1), testosterono ir kitų raumenų augimą skatinančių * jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir hormonų sekreciją; * jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis; pašokimo aukštis;
* elastines  padidėja genų, reguliuojančių baltymų sintezę, aktyvumas * elastines
raumens savybes. raumens savybes.
(transkripcijos procesas;
Izokinetinis Izokinetinis
dinamometras  suaktyvėja baltymų sintezės transliacijos procesas; dinamometras
 aktyvinamos satelitinės raumeninės skaidulos (Toigo and
Boutellier, 2006; Stone et al. 2007; Folland and Williams, 2007).
 Per dieną atsinaujina apie 1,5 procentai raumenų baltymų. Po jėgos ugdymo
krūvių baltymų sintezės greitis padidėja apie 5 kartus (didžiausias greitis yra
pasiekiamas praėjus 10-14 val. Po treniruotės) ir išlieka padidėjęs net 48 h po krūvio
pabaigos. Be to, tai labiau pasireiškia netreniruotiems asmenims (Skurvydas, 2008).

 Metabolitų susikaupimas raumenyse (pvz., pieno rūgšties) gali turėti įtakos ne

tik augimo hormono išskyrimo padidėjimui, bet ir motorinių vienetų aktyvinimo
padidėjimui, esant fiksuotam raumens įtempimui (Crewther et al. 2006).

 Kaip beatliktumėm pratimus su dideliais pasipriešinimais, visiais atvejais dalis

greičiausiųjų raumeninių skaidulų (2B) transformuosis į tarpines (2A).

 Hormonai kaip insulinas, augimo hormonas, testosteronas ir ypač nuo insulino

priklausantis augimo faktorius ir jo izoforma – mechaninis augimo faktorius - skatina
baltymų sintezę ir kartu maksimaliosios raumenų jėgos didėjimą (Fleck and Kraemer,
2004; Kraemer and Fleck, 2005; Wackerhage and Atherton, 2006; Narici and Maganaris,
2007).

 Raumens baltymų sintezė ypač padidėja, kai raumeninės skaidulos patiria nei
per didelę, nei per mažą mechaninę pažeidą.
Dvi pagrindinės jėgos lavinimo metodinės kryptys

“Nervinė” “Hipertrofinė”

Svoris 90-100 % 60-80 %

Kartojimai 1-3 6-12
Poilsis 5-7 min 3 min
Serijos 2-5
Pratybų dažnumas 1-2 tai pačiai raumenų grupei
 Testavimas Jėgos greitumas Testavimas

Anaerobinio Anaerobinio
raumenų Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki raumenų
pajėgumo pajėgumo
nustatymas nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis; nustatymas
(Bosco testas mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3. (Bosco testas
15,30,60 s) 15,30,60 s)
 Greitumo lavinimo metu labiau pakinta sarkoplazminio
Registruojamieji Registruojamieji
rodikliai:
tinklo (retikulumo) apimtis, fermento miozino ATF–azės rodikliai:
aktyvumas, baltymo parvalbumino kiekis, todėl padidėja
* maksimalusis * maksimalusis
raumenų raumens susitraukimo galingumas, greitis, atsipalaidavimo raumenų
galingumas; galingumas;
* šuolio aukštis; greitis, o maksimalioji raumens susitraukimo jėga * šuolio aukštis;
* nuovargio * nuovargio
indeksas. nepakinta. Raumens adaptacija prie sunkaus fizinio darbo indeksas.
priklauso nuo raumens susitraukimo tipo bei ilgio.
 Dirbant ekscentriniu režimu ir didele susitraukimo amplitude, labiau sintetinamos
lėtojo tipo miozino sunkiosios grandys ir padidėja sarkomerų skaičius. Specifinė
adaptacija priklauso nuo raumens jėgos mechaninio stimulo, kuris per keletą trapinių
grandžių (citoskeletą) perduoda signalą apie raumeninės skaidulos įvairių baltymų
sintezės greitį. Lavinant raumenų jėgą, ypač kai padidėja jų masė, raumens susitraukimo
ir atsipalaidavimo greitis gali net sumažėti.
 Raumens susitraukimo greitis ar jėga gali padidėti ne tik dėl raumeninių, bet ir
dėl centrinių nervinių faktorių, t. y. dėl motorinių vienetų impulsavimo, mobilizavimo,
sinchronizavimo ir raumenų tarpusavio koordinacijos pagerėjimo (Gabriel et al. 2006).

 Raumens susitraukimo metu (didėjant valingų pastangų laipsniui) CNS

papildomai aktyvuoja (rekrutuoja) vis naujus motorinius vienetus. Tai vienas iš raumens
susitraukimo jėgos didinimo mechanizmų (Shepard, 1987).

 Raumens susitraukimo jėga ir jos pasiekiamas greitis priklauso nuo motorinių

vienetų rekrutavimo sinchroniškumo, t. y. nuo tuo pačiu metu rekrutuojamų motorinių
vienetų laipsnio. Sinchronizacijos fenomenas yra kitas raumenų susitraukimo jėgos
didinimo būdas (Schmidt, 1996).

 Didinant raumenų pajėgumą ne tik rekrutuojami nauji ir didesni motoneuronai,

bet ir didėja juos pasiekiančių impulsų dažnis (Gidikov, 1975).

 Raumenų valingajai jėgai įtakos turi tarpraumeninė koordinacija (sinergistų,

antagonistų, pozą palaikančių raumenų aktyvumas)
 Testavimas Greitumo jėga Testavimas

Raumens Raumens
galingumo Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki galingumo
ypatybių ypatybių
nustatymas
nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis; nustatymas
atliekant mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3. atliekant
vertikalų šuolį  Jei raumens susitraukimo maksimali jėga priklauso nuo vertikalų šuolį
miozino tiltelių sukibimo su aktinu jėgos ir kiekio, tai raumens
Registruojamieji Registruojamieji
kinematiniai šuolio
susitraukimo maksimalus greitis – nuo jų sukibimo ir kinematiniai šuolio
rodikliai: atsipalaidavimo greičio (Brenner et al., 1990). Kuo didesnis rodikliai:

* atsispyrimo jėgą;
miofibrilių kiekis raumenyse, tuo didesnė jėga, o raumens * atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis; susitraukimo maksimalus greitis priklauso ne nuo miofibrilių * trukmė greitis;
* galingumas; * galingumas;
* ekscentrinės ir
kiekio, bet nuo jų kokybės (t.y. nuo greitai susitraukiančių * ekscentrinės ir
koncentrinės fazes miofibrilių kiekio). Net atvirkščiai, kuo didesnė lėtai koncentrinės fazes
trukmes; trukmes;
* jėgos gradientas; susitraukiančių raumeninių skaidulų masė, tuo ji labiau * jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir trukdo pačioms greičiausioms skaiduloms išvystyti * jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis; pašokimo aukštis;
* elastines maksimalų susitraukimo greitį. Todėl didelio raumens * elastines
raumens savybes. susitraukimo greičio garantas – tai geras raumens raumens savybes.

Izokinetinis
atsipalaidavimas, kuris ypač priklauso nuo ATP, Izokinetinis
dinamometras sarkoplazminio retikulumo ir baltymų pervalbumino kiekio dinamometras
raumenyse. Raumens susitraukimo greitis priklauso nuo
fermento, hidrolizuojančio ATP kiekio.
 Testavimas Greitumas Testavimas

Raumens Raumens
galingumo Max intensyvumas; pratimo atlikimo trukmė iki galingumo
ypatybių nuovargio; 2 – 4 serijos; 5 – 7 min poilsis; ypatybių
nustatymas mikrociklas 2-1; 1-1; 1-2; 1-3. nustatymas
atliekant atliekant
vertikalų šuolį  Nors vienkartinio judesio, atliekamo maksimaliu greičiu, vertikalų šuolį
pagrindinis energijos šaltinis yra ATP ir kreatinfosfatas (KP),
Registruojamieji tačiau raumens darbo efektyvumą iš esmės veikia ne jū Registruojamieji
kinematiniai šuolio kinematiniai šuolio
rodikliai: kiekis, bet įsisavinimo greitis. Kai atliekamo darbo trukmė rodikliai:
ilgesnė kaip 7 – 15 s, tada raumens susitraukimo
* atsispyrimo jėgą; * atsispyrimo jėgą;
* trukmė greitis; maksimalaus greičio mažėjimą gali lemti ATP ir KP * trukmė greitis;
* galingumas; mažėjimas. ATP koncentracijos sumažėjimas pirmiausiai * galingumas;
* ekscentrinės ir * ekscentrinės ir
koncentrinės fazes pablogina raumens atsipalaidavimo, bet ne susitraukimo koncentrinės fazes
trukmes; trukmes;
* jėgos gradientas;
greitį. Jei maksimaliu intensyvumu atliekamo darbo trukmė * jėgos gradientas;
* jėgos impulsas ir yra ilgesnė nei 10 – 15 s, tada ATP resintezė vyksta ir * jėgos impulsas ir
pašokimo aukštis; pašokimo aukštis;
* elastines
anaerobinės glikolizės būdu, o jo galutinis produktas – pieno * elastines
raumens savybes. rūgštis, sumažina raumenų darbo efektyvumą. Lavinant raumens savybes.

Izokinetinis maksimalų raumens susitraukimo greitį padidėja buferinių Izokinetinis

dinamometras medžiagų (bikarbonatų ir fosfatų) koncentracija, kas leidžia dinamometras
raumenims neutralizuoti vandenilių jonus, o kartu pagerina
raumenų atsparumą nuovargiui (Skurvydas et al., 1990).
 Pramankšta

Remiantis gausybės tyrimų rezultatais, nustatyta, kad

pramankšta daro didelį poveikį gerinant įvairių sporto šakų
rezultatus, o priklausomai nuo pramankštos ir sporto šakos
specifikos sportinių rezultatų prieaugis gali būti nuo 1–2 iki 7 proc.
ir daugiau (Уилмор, Костилл, 2001; Бест, Гаррет, 2002).
 Kai pakyla raumens temperatūra, raumens atsipalaidavimo
greitis padidėja 22%, o maksimalioji jėga nepakinta, kai raumens
temperatūra padidėja apie 3oC.

Kai kojų raumenų temperatūra padidėja nuo 30,4oC iki

38,5oC, tai žmogaus vertikalaus šuolio aukštis padidėja apie 17
cm (Enoka 2002).

Nustatyta, kad raumens temperatūra padidėja 2oC, kai

nubėgama 30 m maksimaliu greičiu. Įsidirbimo metu plačiai
taikomo raumens tempimo pratimai, kurie pagerina aktino ir
miozino filamentų, citoskeleto ir jungiamojo audinio plėvelių
elastingumą, kas pagerina raumens susitraukimo maksimalųjį
greitį. Todėl tiek geras raumens apšilimas, tiek jo ištempimas labai
svarbus, kai norime atlikti judesį maksimaliu greičiu.
 Tempimo pratimai
Raumenų tempimo Sarkomerų kiekis padidėja, atliekant raumens
pratimai padeda pasirengti darbą didesne nei įprasta amplitude ir ypač atliekant
įvairių sporto šakų tempimo pratimus. Tačiau būtina žinoti, kad tempimo
treniruotėms ir varžyboms. pratimai pirmiausia skatina lėto tipo miozino izoformų
Kiekvienas pratimų sintezę. Todėl dėl ilgai taikomų tempimo pratimų gali
kompleksas apima bendrus net sumažėti raumens susitraukimo maksimalus greitis. Į
tempimo pratimus visam tai būtina atsižvelgti norint kad pagerėtų maksimalus
kūnui ir specialius tempimo raumens susitraukimo greitis. Todėl nerekomenduojama
būdus būtent trumpiesiems per daug susižavėti tempimo pratimais, o juos taikyti dėl
bėgimo nuotoliams. geresnio raumenų įsidirbimo bei nuovargio, kylančio
Pratimai atliekami ir prieš treniruočių metu, šalinimo (Komi,2002).
sportuojant, ir pasportavus
(po treniruotės ar varžybų).
Tyrimai, atlikti JAV
parodė, kad raumenų
tempimas 60 sek.
lankstumą pagerino
2,4o/savaitę; 30 sek.
tempimas - 1,3o/savaitę; 15
sek. - 0,6o/savaitę (Feland et
al., 2001).
 stiprus tempimas ir spyruokliavimas pramankštos metu ne tik didina
traumų tikimybę, bet ir neištempia raumenų, nes juos saugo vadinamasis
tempimo refleksas;
 Greitumas
Metinis regbio galingumo, galingumo 5% (anaerobinė alaktatinė)
(spec. greitumas)
ištvermės treniruočių planas
Greitumo jėga
75 % 15 % (anaerobinė alaktatinė)
(spec. greitumo jėga )

Staigioji jėga
20 % (anaerobinė alaktatinė)
(spec. staigioji jėga)

Jėgos greitumas
40 % (anaerobinė alaktatinė)
(spec. jėgos greitumas)

Jėga
20 % (anaerobinė alaktatinė)
(spec. jėga)

Atsigavimas
20 %
Galingumo
ištvermė
5% (spec. ištvermė)

Ištvermė
(aerobinė)
(spec. ištvermė)
 Ištvermė
(aerobinė) (spec. ištvermė)

1 savaitė – ŠSD 120 – 130 tv/min; krūvio apimtis – palaipsniui didinama

pvz.: 10 min lėtas bėgimas, ŠSD 120 – 130 tv/min; savaitės pabaigoje - 30 min
lėtas bėgimas, ŠSD 120 – 130 tv/min. Greitis (m/s) – 2,08 – 2,38.

2 savaitė - ŠSD 130 – 140 tv/min; krūvio apimtis – palaipsniui didinama

pvz.: 10 min lėtas bėgimas, ŠSD 130 – 140 tv/min; savaitės pabaigoje - 30 min
lėtas bėgimas, ŠSD 130 – 140 tv/min. Greitis (m/s) – 2,38 – 2,78.

3 savaitė - ŠSD 140 – 160 tv/min; krūvio apimtis – palaipsniui didinama

pvz.: 10 min lėtas bėgimas, ŠSD 140 – 160 tv/min; savaitės pabaigoje - 30 min
lėtas bėgimas, ŠSD 140 – 160 tv/min. Greitis (m/s) – 2,78 – 4,17.
1 km bėgimo laikas (min) Greitis (m/
Pastaba: krūvis valdomas priklausomai nuo 8:00.0 2,08
testavimo rezultatų, organizmo reakcijos į fizinį 7:00.0 2,38
krūvį, meistriškumo, treniruočių stažo. 6:00.0 2,78
5:00.0 3,33
4:00.0 4,17
 Galingumo ištvermė
(spec. galingumo ištvermė)

Tai anaerobinis laktatinis darbas. Trukmė – 10 – 120 s.

Treniruočių pavyzdžiai (greitumo ištvermė):
 20 x 20 m bėgimas 80 – 90 % intensyvumu. Poilsis tarp kartojimų – 10 s.
 30-40-50-60-70-80-90-100-90-80-70-60-50-40-30 m bėgimas 80 – 90 %
intensyvumu. Poilsis tarp kartojimų – 10 s.
 100-200-300-400 m bėgimas 60 – 70 % intensyvumu. Poilsis – lėtas bėgimas tokį
pat atstumą, kokį bėgo 60 – 70 % intensyvumu.
Treniruočių pavyzdžiai (šoklumo ištvermė):
 šuoliai per barjerus 20 x 10 (barjerų). Poilsis tarp kartojimų – 10 s. 80 – 95 %
intensyvumu.
 10 – šuoliai x 20 k. Poilsis tarp kartojimų – 10 s. 80 – 95 % intensyvumu.
 šuoliai per šokdynę 10 x 30. Poilsis tarp kartojimų – 10 s. 80 – 95 % intensyvumu.
 Treniruočių pavyzdžiai (jėgos ištvermė):
 treniruokliai įvairioms raumenų grupėms 80 – 90 % intensyvumu. Poilsis tarp
kartojimų – 10 s.
 Staigioji jėga
(anaerobinė alaktatinė) (spec. staigioji jėga)

Tai anaerobinis alaktatinis darbas. Trukmė – iki nuovargio.

Treniruočių pavyzdžiai (pliometrija):
Pliometrija – tai popoliarus galingumo lavinimo įjungiant tiek nervinę, tiek
metabolinę sistemas metodas, kuris pasireiškia išankstinės apkrovos ir elastinio atsako
būvimu būdingu daugelio sporto šakų judesiuose.

1 2 3 4 5

6 7 8
9 10 11 12 13

14 15 16

17 18 19
 (Sharkey, B.J.,
Gaskill, S.E., 2006)
 Jėgos greitumas + Greitumo jėga
(anaerobinė alaktatinė) (spec. jėgos greitumas + spec. greitumo jėga)

Pirmadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
greitėjimai (5 x 30 m iš starto, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai (5 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).

Antradienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min
+ lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
Trečiadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
greitėjimai (5 x 30 m iš starto, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai (5 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (10 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai (3 x 10 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).

Ketvirtadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min
+ lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
Penktadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
pliometrija (staigioji jėga) (max intensyvumu, poilsis – 5-7 min)
greitėjimai (5 x 30 m iš starto, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai (greitumo jėga) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (10 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max bėgimas į kalną (jėgos ištvermė) (1 x 25 s).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).

Šeštadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min
+ lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
 Greitumas
(anaerobinė alaktatinė) (spec. greitumas) (Stanislovaitis, 2008)

10 treniruočių, mikrociklu 1:1

(1 greitumo treniruotė : 1 atsigavimo treniruotė)

Pirmadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
greitėjimai (5 x 30 m įsigreitėjus, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai į nuokalnę (5 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į nuokalnę (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).

Antradienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min
+ lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
Trečiadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
greitėjimai (5 x 30 m įsigreitėjus, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai į nuokalnę (5 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į nuokalnę (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (10 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į nuokalnę (3 x 10 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).

Ketvirtadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min
+ lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
BFP (nugaros, pilvo preso ir pėdos raumenų stiprinimui).
Penktadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min +
lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
pliometrija (staigioji jėga) (max intensyvumu, poilsis – 5-7 min)
greitėjimai (5 x 30 m įsigreitėjus, 60-70-80-90-95%, poilsis – 3-5 min).
max greitėjimai į nuokalnę (greitumas) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai (greitumo jėga) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
lėtas bėgimas (10 min, ŠSD iki 130 tv/min).
max greitėjimai į kalną (jėgos greitumas) (3 x 20 m, poilsis – 5-7 min).
max bėgimas į kalną (jėgos ištvermė) (1 x 25 s).
lėtas bėgimas (5 min, ŠSD iki 130 tv/min, 10 min tempimo pratimai).
Šeštadienis:
aerobinė ištvermė (lėtas bėgimas 15 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 10-15 min
+ lėtas bėgimas 10 min, ŠSD iki 130 tv/min, mankšta 5-10 min).
 Galingumo priešai !!!
 Lavinant raumens ištvermę, padidėja lėtojo susitraukimo (I
tipo) raumeninių skaidulų masė, mitochondrijų ir kapiliarų kiekis. Jei yra
atliekamas varginantis ilgai trunkantis darbas, tai greitojo susitraukimo
tipo (IIb ir IIa) raumeninės skaidulos gali transformuotis į lėtąjį
susitraukimo tipą (I) (Booth et al. 1998; MacIntosh et al. 2006).
Sumažinus judėjimo aktyvumą įmanoma atvirkščia transformacija.
 Pagrindinė sąlyga, kad lėtojo I tipo RS pereitų į greito tipo RS
(IIA ir IIB) - tai poilsis, kurio metu yra išjungiami genai, aktyvinantys
RS “lėtus” baltymus. Kai tik vėl atnaujinami fiziniai krūviai, tada vėl
įjungiami “lėtieji” genai ir išjungiami (arba prislopinami) “greitieji”
genai. Mokslininkai nustatė, kad galima iš dalies apgauti “greitus”
genus. Tam reikia atlikti palyginti didelius krūvius (apie 2-3 savaites), po
to apie 2-3 savaites ženkliai sumažinti krūvius ir juos padaryti
intensyvius, bet trumpalaikius. Tada ypač aktyvuojami “greiti” genai ir
išjungiami “lėti” (Skurvydas, 2008).
 Labai didelis aerobinis pajėgumas byloja apie lėtųjų
ištvermingųjų skaidulų vyravimą ir greitųjų atsilikimą
(Velensky et al., 1987; Dobry, 1988; Brittenham, 1996).

 Dideli ištvermės testų rezultatų prieaugiai byloja ne tik

apie lėtųjų raumeninių skaidulų vyravimą, bet gali tapti ir
galingumo mažėjimo priežastimi.
 Literatūra
Dan Luner/Paul Pook. Complete conditioning for rugby. Humans Kinetics, 2004.
Mikalauskas, Rimantas (sudarytojas); Girdauskas, Gracijus; Zachovajevas, Pavelas;
Stasiulis, Arvydas; Stanislovaitis, Aleksas; Novikovas, Viačislavas; Jakubauskas,
Albertas; Skurvydas, Albertas; Kontvainis, Vytautas. Trenerio knyga. Fizinis rengimas :
vadovėlis. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2007. 264 p. : iliustr. ISBN
9789955622604.
Stanislovaitis, Aleksas (dail.); Grūnovas, Albinas; Butkus, Valentas. Trumpųjų nuotolių
bėgimas : vadovėlis ; Lietuvos kūno kultūros akademija. Kaunas : LKKA, 2006. 356 p. :
iliustr. ISBN 9955622369.
Stanislovaitis, Aleksas. Fizinių ypatybių ugdymas žaidimuose / Aleksas Stanislovaitis //
Lietuvos rankinio ateitis : jaunųjų sportininkų rengimo tobulinimas : Lietuvos trenerių
kursai, Kaunas, 1999 m. balandžio 20-22. Vilnius : LTOK, 1999. p. 54-58.
Stanislovaitis, Aleksas. Greitumo ugdymo krūvių planavimas // Treniravimo sistemų
naujausios technologijos [Elektroninis išteklius]: Lietuvos mokslinio-metodinio
simpoziumo pranešimų medžiaga, Kaunas, 2007 m. balandžio 25 d. / Lietuvos kūno
kultūros akademija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2007. p. 1-27.
Stanislovaitis, Aleksas. Greitumo ugdymo naujausios technologijos Aleksas
Stanislovaitis // Naujausios olimpiečio rengimo technologijos : Lietuvos mokslinio-
metodinio simpoziumo treneriams medžiaga / Lietuvos kūno kultūros akademija,
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Birštonas, 2005 m. balandžio 26-27 d, 2005 p. [26].
Stanislovaitis, Aleksas. Griaučių raumenų adaptacija: posttetaninė potenciacija,
mechaninė pažeida, nuovargis ir atsigavimas, sporto treniruotė : habilitacijos procedūrai
teikiamų mokslo darbų apžvalga : biomedicinos mokslai, biologija (01B). Kaunas :
Lietuvos kūno kultūros akademija, 2007. 49 p. ISBN 9789955622611.
Stanislovaitis, Aleksas. The characteristics of speed training process // "Спорт, стрес,
адаптация" - Олимпийский спорт и спорт за всички="Sport, Stress, Adaptation" -
Olympic Sport and Sport for All : 4-ти международен научен конгрес : Абстракти,
София, 17-18 ноември 2006 г. София : Национална спортна академия "В. Левски",
2006. p. 13-14.
Stanislovaitis, Aleksas. Treniruotė: krūvio individualizavimas, valdymas Aleksas
Stanislovaitis // Naujausios olimpiečio rengimo technologijos : Lietuvos mokslinio-
metodinio simpoziumo treneriams medžiaga / Lietuvos kūno kultūros akademija,
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Birštonas, 2005 m. balandžio 26-27 d, 2005 p. [33].
Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina. Asmenų, adaptuotų skirtingo pobūdžio
fiziniams krūviams, maksimalaus bėgimo greičio analizė / Aleksas Stanislovaitis, Kristina
Bradauskienė // Įvairaus amžiaus ir meistriškumo sportininkų rengimo valdymas ir
perspektyvos : resp. moksl. konf. programa ir pranešimų tezės, Kaunas, 2002 m. birželio
14. Kaunas : LKKA, 2002. p. 60.
Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga. Lietuvos trumpųjų nuotolių
bėgikų treniruotėse dažniausiai taikomų pratimų analizė / Aleksas Stanislovaitis, Kristina
Bradauskienė, Inga Vėtaitė // Sportas ir kūno kultūra: naujos perspektyvos : sporto
mokslo konferencija : pranešimų tezės, Kaunas, 2003 m. balandžio 24. Kaunas : LKKA,
2003. p. 59-60.
Stanislovaitis, Aleksas; Bradauskienė, Kristina; Vėtaitė, Inga; Skurvydas, Albertas.
Geriausių pasaulio ir Lietuvos trumpųjų nuotolių bėgikų varžybinės veiklos ir fizinio
parengtumo rodiklių analizė / Aleksas Stanislovaitis, Kristina Bradauskienė, Inga Vėtaitė,
Albertas Skurvydas // Ugdymas. Kūno kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros
akademijos žurnalas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija. ISSN 1392-5644.
2003, Nr. 4(49), p. 64-69.
Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Martusevičienė, Regina. The peculiarities in
interaction of anthropometrical data, age and sports results of discus throwers (men) in
the world track-and-field athletics championships // Sporto mokslo dabartis ir naujosios
idėjos=Current Issues and New Ideas in Sport Science [Elektroninis išteklius] :
tarptautinė mokslinė konferencija : pranešimų tezės, Kaunas, 2006 m. spalio 5-6 d.
Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2006. ISBN 9955622296. p. 113.
Stanislovaitis, Aleksas; Kudirkaitė, Jūratė; Skurvydas, Albertas; Adomavičius, Žilvinas.
High skills short distance runners running speed in increasing after run with dumbbell //
Physical Culture and Sport in Universities : International Conference, Palanga, Lithuania,
26 May 2007. Kaunas : Technologija, 2007. ISBN 9789955252559. p. 146-148.
Stanislovaitis, Aleksas; Mamkus, Gediminas; Gedvilas, Vydas; Šliažas, Juozas.
Anaerobinį alaktatinį darbingumą vertinančių testų informatyvumas / Aleksas
Stanislovaitis, Gediminas Mamkus, Vydas Gedvilas, Juozas Šliažas // Ugdymas. Kūno
kultūra. Sportas : Lietuvos kūno kultūros akademijos žurnalas. Kaunas : Lietuvos kūno
kultūros akademija. ISSN 1392-5644. 2004, Nr. 1(51), p. 52-56.
Stanislovaitis, Aleksas; Poderys, Jonas; Vainoras, Alfonsas. Sidnėj'aus pamokos - ką
išmokome? / Aleksas Stanislovaitis, Jonas Poderys, Alfonsas Vainoras // Lengvoji
atletika. Vilnius : LLAF, LKKA. ISSN 1648-4118. 2002, Nr. 2, p. 18-19.
Stanislovaitis, Aleksas; Skurvydas, Albertas; Jaščaninas, Janas; Mamkus, Gediminas.
Įvairių sporto šakų sportininkų keturgalvio šlaunies raumens posttetaninė potenciacija /
Aleksas Stanislovaitis, Albertas Skurvydas, Janas Jaščaninas, Gediminas Mamkus //
Sporto mokslas : Lietuvos sporto mokslo tarybos, Lietuvos olimpinės akademijos,
Lietuvos kūno kultūros akademijos, Vilniaus pedagoginio universiteto žurnalas. Vilnius :
Lietuvos sporto informacijos centras. ISSN 1392-1401. 1998, Nr. 1(10), p. 8-12.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Beržininkaitis, E.; Nickus, Edas.
Greitumo – jėgos rodiklių kaita pramankštos, rungtynių ir atsigavimo metu // Sportinį
darbingumą lemiantys veiksniai (II) [Elektroninis išteklius] : mokslinių straipsnių rinkinys.
Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija. Individualių sporto šakų katedra. ISSN
2029-1590. 2009, p. 281-293.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Beržininkaitis, E.; Nickus, Edas.
Greitumo-jėgos rodiklių kaita pramankštos, rungtynių ir atsigavimo metu // Sportininkų
rengimo valdymas ir sportininkų darbingumą lemiantys veiksniai : Individualių sporto
šakų katedros mokslinė konferencija, skirta LKKA 75-mečiui ir Plaukimo sporto bazės
50-mečiui, Kaunas, 2009 m. gruodžio 4 d. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija,
2009. ISBN 9789955622987. p. 29-30.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Kavaliauskienė, Edita; Pliauga, V..
Skirtingos pramankštos įtaka krepšininkų greitumo – jėgos rodiklių kaitai // Sportinį
darbingumą lemiantys veiksniai (II) [Elektroninis išteklius] : mokslinių straipsnių rinkinys.
Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija. Individualių sporto šakų katedra. ISSN
2029-1590. 2009, p. 258-271.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Kavaliauskienė, Edita; Skurvydas,
Albertas; Gintalas, Darius. Aerobinio tipo fizinio krūvio įtaka temperatūros ir šoklumo
rodiklių kaitai // Individualių sporto šakų sportininkų rengimo technologijos : mokslinė
konferencija, Kaunas, 2008 m. gruodžio 17 d. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros
akademija, 2008. ISBN 9789955390367. p. 26.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Kavaliauskienė, Edita; Skurvydas,
Albertas; Gintalas, Darius. Aerobinio tipo fizinio krūvio įtaka temperatūros ir šoklumo
rodiklių kaitai // Sportinį darbingumą lemiantys veiksniai (1) [Elektroninis išteklius] :
mokslinių straipsnių rinkinys. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija. Individualių
sporto šakų katedra. ISSN 2029-1590. 2008, p. 143-151.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Kavaliauskienė, Edita; Skurvydas,
Albertas; Butkienė, Margarita. Didelio meistriškumo sportininkų bėgimo greičio rezultatų
kaita priklausomai nuo treniruočių krūvio specifikos // Individualių sporto šakų sportininkų
rengimo technologijos : mokslinė konferencija, Kaunas, 2008 m. gruodžio 17 d. Kaunas :
Lietuvos kūno kultūros akademija, 2008. ISBN 9789955390367. p. 4.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Kavaliauskienė, Edita; Skurvydas,
Albertas; Muliarčikas, Algirdas; Dargevičiūtė, Gintarė. Didelio meistriškumo sportininkų
bėgimo greičio rezultatų kaitos priklausomumas nuo treniruočių krūvio // Ugdymas. Kūno
kultūra. Sportas. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija. ISSN 1392-5644. 2008, Nr.
4(71), p. 99-103.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Kavaliauskienė, Edita; Skurvydas,
Albertas. Didelio meistriškumo sportininkų, adaptuotų skirtingiems fiziniams krūviams,
bėgimo greičio rezultatų kaita priklausomai nuo tiriamųjų grupės // Individualių sporto
šakų sportininkų rengimo technologijos : mokslinė konferencija, Kaunas, 2008 m.
gruodžio 17 d. Kaunas : Lietuvos kūno kultūros akademija, 2008. ISBN 9789955390367.
p. 5.
Stanislovaitis, Aleksas; Stanislovaitienė, Jūratė; Kavaliauskienė, Edita; Skurvydas,
Albertas; Vilkaitis, Audrius. Didelio meistriškumo sportininkų, adaptuotų skirtingiems
fiziniams krūviams, bėgimo greičio rezultatų kaita priklausomai nuo tiriamųjų grupės //
Sporto mokslas. Vilnius : Lietuvos sporto informacijos centras. ISSN 1392-1401. 2008,
Nr. 4(54), p. 44-49.