B A L T I S T I C A X X X IX (2) 2 0 0 4 213231

A l e k s a s G I R D E N I S, V i d a K A R O S I E N
Vilniaus universitetas

SKIEMENS IR ODIO PIRMJ BEI PASKUTINI FONEM

DANUMAS BENDRINJE LIETUVI KALBOJE
1. vadins pastabos
1.1. Tiriamasis dalykas. Bendrins lietuvi kalbos statistini parametr tyrimas
aikiai parod, kaip fonem danumus lemia j pai ar j klasi padtis odyje,
kitaip sakant, priklausymas tam tikram skiemens (be abejo, ir morfemos) tipui. Pastebti ypa dideli odio kamieno (negalini) ir galns (galini) skiemen fonem danumo skirtumai (r. K a r o s i e n , G i r d e n i s 1990; 1993; 2001). Tiek
balsini, tiek priebalsini fonem inventorius geriausiai inaudojamas pradiniuose ir
vidiniuose skiemenyse, o galiniame skiemenyje, lyginant su kamienu, daug daugiau
ret arba apskritai ia nepasitaikani fonem. Irykjo ir konkrei balsi bei priebalsi danumo ypatumai, glaudiai susij su i fonem vieta odyje, pavyzdiui,
didelis fonem //, //, /j/ ir ypa /s/ danumas galiniame skiemenyje, duslij sprogstamj /p/, /p/ polinkis pasirodyti vien odio pradioje ir pan. (plg. K a r o s i e n ,
G i r d e n i s 2001, 262263, 4 lent.). Tie stebjimai skatina manyti, kad atskiros fonemos padtis skiemenyje ir jos danumas turi bti panaiai susij. iuo straipsniu ir
pamginsime smulkiau panagrinti dalyk, didiausi dmes skirdami absoliuiai
odio ir skiemens pradiai bei pabaigai t. y. pirmosioms ir paskutinms j fonemoms.
1.2. Tyrimo metodika. Kaip ir ankstesniuose ms fonostatistikos darbuose iam
tyrimui panaudoti rils tekstai jau ne kart mintos itraukos i lietuvi prozos
krini. Tiriamosios mediagos apimtis 100001fonema. Tekstuose ufiksuoti 14449
fonologiniai odiai, kuriuos sudaro 41729 skiemenys.
Ir pirminiai duomenys, ir visi statistikos parametrai skaiiuoti asmeniniu kompiuteriu naudojantis specialiai iam tikslui susikurtomis programomis (programavimo
kalba TURBO PASCAL 7)1. Sudtiniai dvibalsiai [ai], [au], [ei], [ui] laikyti dvifonemiais junginiais /a, e, u/ + /j, v/, o afrikatos [c], [c], [], [], [Z], [Z], [D], [D] ir sutaptiniai dvibalsiai [ie], [uo] savarankikomis fonemomis (plg. P a k e r y s 1986, 188tt.;
G i r d e n i s, K a r o s i e n 1995; G i r d e n i s 2003, 102tt.).
1
Smulkiau apie mediagos parinkimo ir pirminio apdorojimo metodik r. K a r o s i e n ,
G i r d e n i s 1990, 37. Pasakytina, kad anksiau dirbta EC1060 tipo ESM ir PL/1 programavimo
kalba.

213

Kompiuterio programos i tekst masyvo automatikai atrinko pirmsias ir paskutines odi bei skiemen fonemas, apskaiiavo j absoliut bei santykin danum (procentais), rezultatus sugrupavo danum majimo tvarka.
2. Rezultatai
2.1. Kaip fonemos j santykinio danumo majimo tvarka pasiskirsto skiemens
pradioje ir pabaigoje, matyti i 1 lentels (taip pat r. 1 pav. p.221). Jeigu kuri
fonema tam tikroje pozicijoje nepavartota n karto, lentelje vietoj skaii ymimi
brkniai. I karto pasakytina, kad is enklas ir ia, ir toliau danai rodo tik atitinkamos fonemos n e b u v i m m s d u o m e n m a s y v e, o ne kalboje apskritai.
tai skiemens pradioje visikai galimos fonemos //, /Z/, /D/, /h/ (pvz.: aiyti, dzkai,
daulis, haremas), skiemens gale /c/, /f/, /x/, kartais net /h/
1 l e n t e l . Skiemens pradini ir galini fonem danumai 2
Nr.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
2

214

Skiemens pradia
Fonema abs. sk.
p (%)

k
jj
s
t
s
t
p
n
l
n
i
d
v
k
m
g
v
a
m
d
p

2935
2214
2125
2021
1938
1900
1715
1691
1653
1503
1466
1421
1293
1233
1225
1223
1206
1054
1038
990
923

7,033
5,306
5,092
4,843
4,644
4,553
4,110
4,052
3,961
3,602
3,513
3,405
3,099
2,955
2,936
2,931
2,890
2,526
2,488
2,3725
2,212

5(%)

Skiemens galas
Fonema abs. sk.
p (%)

7,033
12,339
17,431
22,275
26,919
31,472
35,582
39,634
43,595
47,197
50,711
54,116
57,214
60,169
63,105
66,036
68,926
71,452
73,939
76,311
78,523

p santykinis danumas, 5 kaupiamasis danumas.

a
s
i
e
u

r
v
r
ie

k
n
uo
l
n

4248
4150
3936
3915
2634
2526
2158
2084
1691
1571
1415
1252
1231
1062
997
986
805
726
550
476
464

10,180
9,945
9,432
9,382
6,312
6,053
5,172
4,994
4,052
3,765
3,391
3,000
2,950
2,545
2,389
2,363
1,929
1,740
1,318
1,141
1,112

(%)
10,180
20,125
29,557
38,939
45,251
51,305
56,476
61,470
65,523
69,288
72,679
75,679
78,629
81,174
83,563
85,926
87,855
89,595
90,913
92,054
93,165

1 lentels tsinys
Skiemens pradia
Nr.
Fonema abs. sk.
p (%)
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58

r
b

g
r
b

D
c

e
z

z
uo

c
f
o
Z
f
h
x
x
ie

Z
D
h

850
808
762
724
698
638
628
619
610
426
414
400
235
221
199
142
115
89
87
86
54
33
29
25
21
18
11
11
3
3
2
1

2,037
1,936
1,826
1,735
1,673
1,529
1,505
1,483
1,462
1,021
0,992
0,959
0,563
0,530
0,477
0,340
0,276
0,213
0,208
0,206
0,129
0,079
0,070
0,060
0,050
0,043
0,026
0,026
0,007
0,007
0,005
0,002

5(%)
80,560
82,496
84,322
86,057
87,730
89,259
90,764
92,248
93,709
94,730
95,722
96,681
97,244
97,774
98,251
98,591
98,867
99,080
99,288
99,494
99,624
99,703
99,772
99,832
99,882
99,925
99,952
99,978
99,986
99,993
99,998
100,00

Skiemens galas
Fonema abs. sk.
p (%)
t

l
m
p
t

p
s

m
o
g

z
z
d
d
b
b

k
f
c

c
Z
D
f
x
h
v
g
Z
D
x
h

342
289
268
236
234
231
227
209
117
114
113
94
89
71
38
35
35
32
29
25
8
6
5
3
2

0,820
0,693
0,642
0,566
0,561
0,554
0,544
0,501
0,280
0,273
0,271
0,225
0,213
0,170
0,091
0,084
0,084
0,077
0,070
0,060
0,019
0,014
0,012
0,007
0,005

(%)
93,985
94,678
95,320
95,885
96,446
97,000
97,544
98,045
98,325
98,598
98,869
99,094
99,307
99,478
99,569
99,653
99,736
99,813
99,883
99,943
99,962
99,976
99,988
99,995
100,00

215

(pvz.: ac-tas, naf-ta, Luch-ta-nas, Mah-dis 3 ), bet j, matyt, pasitaikyt tik daug didesns
apimties ir margesns tematikos tekstuose. Kita vertus, net ilgiausiame taisyklingos
kalbos sraute nemanomas pradinis /ie/, nes j turi pridengti [j] p a g a l b e n d r
taisykl 0/ [j] / +# [ie] 4.
2.2. P i r m o s i o s n e p r a d i n i o skiemens i r p a s k u t i n s n e g a l i n i o
skiemens fonemos pasiskirsiusios visai kitaip (r. 2 lent. ir 34 pav., p. 223t.).
2 l e n t e l . Pirmj nepradinio skiemens ir paskutini negalinio skiemens fonem danumai (n=27 280)
Nr.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
3

Pirmasis nepradinis skiemuo

Fonema Abs. sk.
s
k
j
t
l
t
s
n
n
d
k
v
m
g
m
d
r
v
p

1854
1729
1573
1536
1467
1440
1168
1108
1050
1027
961
926
922
907
779
753
730
718
680
538
523

Paskutinis negalinis skiemuo

p%

5%

Fonema

6,80
6,34
5,77
5,63
5,38
5,28
4,28
4,06
3,85
3,76
3,52
3,39
3,38
3,32
2,86
2,76
2,68
2,63
2,49
1,97
1,92

6,80
13,14
18,91
24,54
29,92
35,20
39,48
43,54
47,39
51,15
54,67
58,06
61,44
64,76
67,62
70,38
73,06
75,69
78,18
80,15
82,07

a
i

u
e

j
r
r
ie

k
n

uo
n
l
l

Abs. sk.

p%

5%

3351
2753
2161
2073
1822
1406
1383
1114
1114
1060
934
886
874
692
638
582
516
503
462
386
268

12,29
10,10
7,92
7,60
6,68
5,15
5,07
4,08
4,08
3,89
3,42
3,25
3,21
2,54
2,34
2,13
1,89
1,84
1,69
1,41
0,98

12,29
22,39
30,31
37,91
44,59
49,74
54,81
58,89
62,97
66,86
70,28
73,53
76,74
79,28
81,62
83,75
85,64
87,48
89,17
90,58
91,56

Taisykling io odio tarim *[ma,hdis] net sivaizduoti nelengva.

ia pliusu (+) ymima vidin atviroji sandra. Reikia pasakyti, kad to [j] fonologinis statusas gana problemikas ypa prisiminus, kad ispan kalbos protetinis [e] prie pradinius priebalsi junginius, prasidedanius /s/, daniausiai fonema nelaikomas (pvz., estupido [estupio] kvailas, estrada [estraa] kelias interpretuojami kaip /stupido/, /strada/ plg. H y m a n 1975, 11t.;
L i n e l l 1979, 168).
4

216

2 lentels tsinys
Nr.

Skiemens pradia
Fonema abs. sk.
p (%)

5(%)

Skiemens galas
Fonema abs. sk.
p (%)

(%)

22
g
516
1,89
83,96

251
0,92
92,48
23
b
469
1,72
85,68
t
231
0,85
93,33
24

459
1,68
87,36

227
0,83
94,16
25

448
1,64
89,00 ......................................................
p
208
0,76
94,92
26
p
409
1,50
90,50
t
202
0,74
95,66
27
l
402
1,47
91,97
s
145
0,53
96,19
28

380
1,39
93,36
p
143
0,52
96,71
29
b
363
1,33
94,69
s
115
0,42
97,13
................................................................
30
a
249
0,92
95,61

114
0,42
97,55
31

242
0,89
96,50
m
113
0,41
97,96
32
D
186
0,68
97,18
o
94
0,34
98,3
33
i
161
0,59
97,77
g
89
0,33
98,63
34
c
137
0,50
98,27
m
89
0,33
98,96
35
z
86
0,32
98,59

71
0,26
99,22
36

81
0,30
98,89
z
38
0,14
99,36
37
u
56
0,21
99,1
d
35
0,13
99,49
38
z
51
0,19
99,29
z
35
0,13
99,62
39
e
44
0,16
99,45
d
32
0,12
99,74
40

34
0,12
99,57
b
29
0,11
99,85
41

27
0,10
99,67
b
25
0,09
99,94
42
c
18
0,07
99,74
k
6
0,02
99,96
43

15
0,05
99,79
f
5
0,02
99,98
44
uo
13
0,05
99,84
c
3
0,01
99,99
45

10
0,04
99,88

2
0,01
100,00
46
f
9
0,03
99,91
c

47
o
9
0,03
99,94

48

7
0,03
99,97
D

49
Z
4
0,01
99,98
D

50
f
3
0,01
99,99
Z

51
x
2
0,01
100,00
Z

52
x
1
0,00
100,00
f

53

54
D

55
Z

56
h

57
h

58
ie

217

Visos ia neaptiktos pirmosios fonemos, iskyrus /ie/, tik atsitiktinai nepateko

ms tekstus plg. ginas, rada, Brundza5, Praha, prahikis.
Skiemens gale minktojo /k/ (kaip ir /g/) neturt bti, nes prie priebalsius jis
negalimas (plg. G i r d e n i s 2000), jo pasirodymas ioje pozicijoje aikintinas
transkribavimo ar tekst rinkimo paklaidomis. iaip negalini skiemen pabaigoje
fonem galt bti daugiau, pvz.: Buckus, tarm. kkailis kailio skiaut, Bradgulien (B.Sruogos Dobillio penkialapio personaas), Vadgirys, Vidzbelis, afganai (su skardiu fonemos /f/ alofonu [f] 6), jachta (r. dar 1.1).
2.3. Fonem ir j danum pasiskirstym absoliuioje odio pradioje ir pabaigoje rodo 3 lentel ir 45 pav. (p.224). ia, kaip ir kalbant apie skiemenis, pasakytina, kad beveik visi priebalsiai, nepavartoti odio pradioje, i tikrj turt pasitaikyti gausesniuose ir vairesniuose tekstuose, be pavyzdi, pamint 1.1 ir 1.2
(aiyti, ginas ir kt.), plg. fizika, fiuzeliaas, chirurgas, kazachi. odio gale galimos
ir fonemos /o/, /c/, /f/, /x/, net /l/, pvz.: manto, Puaro, bac, Pjaf, ach, (muzikos terminai)
[ml], [sl].
3 l e n t e l . odio pradini ir galini fonem danumai

Nr.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
5

Fonema
i
kj
p
a
s
n
j
t
v
p
n
d

t
b
g

odio pradia
abs. sk.
p (%)
1305
9,032
1206
8,347
1035
7,163
805
5,571
770
5,329
641
4,436
641
4,436
581
4,021
575
3,979
514
3,557
395
2,734
394
2,727
380
2,630
364
2,519
339
2,346
316
2,187

(%)
9,032
17,379
24,542
30,113
35,442
39,878
44,314
48,336
52,315
55,872
58,606
61,333
63,963
66,482
68,828
71,015

Fonema
s

i
j

e
a

u
v

k
m
n

odio galas
abs. sk.
p (%)
3791
26,237
2087
14,444
1162
8,042
970
6,713
899
6,222
812
5,620
799
5,530
752
5,204
685
4,741
453
3,135
357
2,471
308
2,132
294
2,035
167
1,156
147
1,017
144
0,996

(%)
26,237
40,681
48,723
55,436
61,658
67,278
72,808
78,012
82,753
85,888
88,359
90,491
92,525
93,681
94,699
95,695

Ir od bronza daniausiai tariame su [Z] [brnZa] (smulkesne transkripcija gal net [>r.nZ]).
Tas gars nuo [v] skiria rykus artikuliacijos temptumas bei su tuo susijs daug didesnis lamesys. Tikrasis [v] balsingasis (A.Pakerio terminu sklandusis) priebalsis, [f] puiamasis.
6

218

3 lentels tsinys
Nr.
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30
31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51

Fonema
m
v
b
k
s
m
d

l
g
l

u
r

uo

D
f
Z
c
c
h
z
o
z
ie

odio pradia
abs. sk.
p (%)
303
280
275
272
271
259
237
224
214
208
208
186
180
179
175
160
158
120
59
46
45
34
20
15
14
13
9
7
5
3
3
3
2
1

2,097
1,938
1,903
1,883
1,876
1,792
1,640
1,550
1,481
1,440
1,440
1,287
1,246
1,239
1,210
1,107
1,094
0,831
0,408
0,318
0,311
0,235
0,139
0,104
0,097
0,090
0,062
0,048
0,035
0,021
0,021
0,020
0,014
0,007

(%)
73,112
75,050
76,953
78,836
80,712
82,504
84,144
85,694
87,175
88,615
90,055
91,342
92,588
93,827
95,037
96,144
97,238
98,069
98,477
98,796
99,107
99,342
99,481
99,585
99,682
99,772
99,834
99,882
99,917
99,938
99,959
99,979
99,993
100,00

Fonema
t
r
p
l
ie
uo

n
r
s
p
o
b
d
g
c
Z
D
f
x
h
z

m
l
v
t
k
b
d
g
c

odio galas
abs. sk.
p (%)
140
138
91
90
63
47
38
8
2
2
2
1

0,969
0,955
0,630
0,623
0,436
0,325
0,263
0,055
0,014
0,014
0,014
0,007

(%)
96,664
97,619
98,249
98,872
99,308
99,633
99,896
99,951
99,965
99,979
99,993
100,00

219

3 lentels tsinys
Nr.
52
53
54
55
56
57
58

odio pradia
Fonema abs. sk.
p (%)

(%)

odio galas
Fonema abs. sk.
p (%)
D

(%)

3. Rezultat aptarimas
3.1. Kaip inome, bendrins lietuvi kalbos fonem sistem sudaro 13balsi ir
45priebalsiai i viso 58fonemos (r. DLKG 25, 2lent.; 32, 4lent.). I 1lentels
matyti, kad dalis fonem (lentelje ymimos brkniais) apskritai nepasitaik n vienoje skiemens pozicijoje nei pradioje, nei pabaigoje. Tarp pradini fonem pasigendame penki priebalsi //, /Z/, /D/, /h/ ir kintamojo balsio /ie/, o nulinio danumo
galini fonem skaiius siekia net dvylika: /c/, /Z/, /D/, /Z/, /D/, /h/, /h/, /x/, /x/, /f/, /v/, /g/.
Tiesa, priebalsius /Z/, /D/ ir /h/ galima nekreipti dmesio, nes j ms tekstuose apskritai nerasta (r. K a r o s i e n , G i r d e n i s, 1993, 33). Juos atmetus, skiemens
pradioje ir gale nevartojam fonem santykis yra 1 : 4,5. Visos nulinio danumo
fonemos, iskyrus /ie/, /v/, /g/, arba skolintos, arba daug vliau atsiradusios. Dalis t
fonem, nors ir pavartojamos skiemens pradioje (/c/, /f/, /o/, /Z/, /f/, /h/, /x/, /x/) arba
pabaigoje (//, /f/, /c/, //), dideliu danumu taip pat nepasiymi ir atsiduria paiame
lentels gale.
Be mintj balsi ir priebalsi, 99% interval (lentelje, kaip ir kitur, atskirtas dviguba linija) taip pat nepatenka /e/, /z/, //, /z/, /uo/, //, // kaip pradins skiemens fonemos ir /o/, /g/, //, /z/, /z/, /d/, /d/, /b/, /b/ kaip galins. Taigi septyniolikos
(t. y. 31%) pradini ir dvideimt trij (t. y. 42%) galini fonem danum suma
siekia vos 1%. Skiemens pabaigoje fonem distribucija ribojama daug grieiau nei
jo pradioje. i tendencija ypa akivaizdi, kai lyginamos abiej pozicij pai danj fonem grups.
Nordami palyginti daniausias pradines ir galines skiemens fonemas, 1lentels
pradioje atskyrme dvi fonem grupes: vadinamj sistemos branduol (atribotas
stora itisine linija), apimant apie 50% vis fonem, ir sistemos platesnj centr
(atskirtas trichine linija), kuriam tenka madaug 75% fonem masyvo. Nesunku
pastebti, kad tarp abiej pozicij kalbamj fonem grupi esama dideli kiekybini ir kokybini skirtum.

220

Pai danj (50%) p r a d i n i fonem grup sudaro net vienuolika (/k/, /j/,
/s/, /t/, /s/, /t/, /p/, /n/, /l/, /n/, /i/), o galini tik eios fonemos (//, /a/, /s/, /i/, /e/, /u/).
Akivaizdiai skiriasi ir pai grupi sudtis: paios danosios fonemos skiemens pradinje pozicijoje vien priebalsiai ir tik vienintelis balsis /i/, o galinje pozicijoje
atvirkiai vien balsiai ir vos vienas priebalsis /s/ (r. 1 ir 2 pav.). domu, kad /i/ ir /s/
yra vieninteliai balsi ir priebalsi atstovai, patenk ir skiemens pradios, ir skiemens galo 50% danumo interval.

1 p a v. Vis skiemen pirmj fonem danumai (n = 41729)

2 p a v. Vis skiemen paskutini fonem danumai (n = 41729)7

7
Atkreiptinas dmesys kreivs nestandartikum, ypa uolik danum kritim ties ketvirtja ir penktja fonema.

221

Panas santykiai ilaikomi ir platesniojo fonem centro grupje 75% danumo intervale (kaip minta, atskiriamas trichine linija). ia skiemens pradini fonem grup, be jau vienuolikos mintj, papildo dar atuoni priebalsiai /d/, /v/, /k/,
/m/, /g/, /v/, /m/, /d/ ir tik vienintelis balsis /a/, o prie galini fonem lyja keturi
ilgieji balsiai //, //, //, // ir du balsingieji priebalsiai /j/, /r/. Taigi skiemens pradins pozicijos fonem centr sudaro i viso atuoniolika priebalsi ir du balsiai (i
viso 20fonem), galins pozicijos centrui priklauso devyni balsiai ir trys priebalsiai
(i viso 12fonem). Apskaiiav fonem grups, apimanios 75% danum, priebalsi (C) ir balsi (V) danum santyk, gauname: skiemens pradios C : V 12 : 1,
pabaigos C : V 1 : 3. Toks priebalsi ir balsi statistinis pasiskirstymas nra netiktas ir traktuotinas kaip lietuvi kalbos skiemens statistins struktros dsningumas: juk beveik 2/3 vis lietuvi kalbos skiemen yra atvirieji, t. y. baigiasi balsiu, ir
net 91% vis skiemen yra pridengtieji prasideda priebalsiu (r. K a r o s i e n ,
G i r d e n i s 1994, 37).
Galins pozicijos centre visai nra sprogstamj priebalsi, o pradins pozicijos
centre n vieno ilgojo balsio. Apskritai skiemens pradios ir galo daniausij fonem grupje pasitaik tik keturios fonemos (/i/, /a/, /j/, /s/), bendros abiem pozicijoms. Atsivelgiant visus mintus kiekybinius ir kokybinius skirtumus, bdingus skiemens pradiai ir pabaigai, galima kalbti apie g a n a s a v a r a n k i k u s skiemens
pradini ir galini f o n e m p o s i s t e m i u s.
Daniausia pradin skiemens fonema priebalsis /k/ (7,03%), skiemens pabaigoje daniausi yra balsiai // ir /a/ (atitinkamai 10,18% ir 9,95%); kaip matyti i 2pav.,
jos kartu su /i/ ir /s/ rykiai atitrkusios nuo likusi fonem8.
Apskritai pirmiesiems vis skiemen priebalsiams pridera 97% ios pozicijos
fonem masyvo, balsiams tik 3%; priebalsi ir balsi santykis C:V lygus 32,3:1.
Balsiu skiemuo prasideda tik iimtiniais atvejais. Tokie fonologiniai odiai kaip
aorta, alas, oaz, \al be galo reti ir net didels apimties tekstuose gali nepasi8

Vis galini skiemens fonem santykiai su tomis paiomis pradinmis tokie: // 48,79 : 1, //
39,44 :1, /e/ 29,60 :1, // 19,22 :1, // 18,77 :1, // 18,27 :1, /uo/ 16,67 :1, /u/ 10,75:
1, /o/ 8,55 :1, // 4,08 :1, /a/ 3,94 :1, /i/ 2,67 :1, /s/ 2,03 :1, /r/ 1,79:1, /f/ 1,67 :1, /r/
1,25:1, /L/ 1,02 :1, /j/ 0,94 :1, /l/ 0,78 :1, /z/ 0,70 :1, /n/ 0,48 :1, // 0,47 :1, /z/ 0,40:
1, // 0,30 :1, /n/ 0,27 :1, /k/ 0,27 :1, /p/ 0,23 :1, /m/ 0,19 :1, // 0,18 :1, // 0,18 :1, /t/
0,17: 1, /l/ 0,16:1, /p/ 0,14 :1, /t/ 0,12 :1, /m/ 0,11 :1, /g/ 0,07:1, /s/ 0,06 :1, /b/ 0,04:
1, /b/ 0,04 :1, /d/ 0,04 :1, /d/ 0,02 :1, /c/ 0,02 :1, /k/ 0,005:1, // 0,005 :1. Nepasitaik
skiemens gale: /c/, /Z/, /D/, /f/, /g/, /h/, /v/, /x/, /N/; nepasitaik skiemens pradioje: //, /Z/, /D/, /h/, /ie/.
Kaip matyti, fonemoms, daniau uimanioms paskutin skiemens pozicij (j kairysis santykio
narys didesnis u 1), pridera visi balsiai ir tik keli priebalsiai (/s/, /r/, /r/, /v/) daugelis priebalsi
danesni skiemens pradioje (kairysis santykio narys maesnis u 1).

222

taikyti. Paskutins fonemos daniausiai esti balsiai, bet santykis ne toks jau rykus:
jiems priklauso tik 64,55% galins pozicijos masyvo, o priebalsiai uima to masyvo
35,45%. iuo atveju balsi ir priebalsi santykis V:C yra 1,82:1.
3.2. Pirmj nepradinio skiemens fonem inventorius (r.2 lent. ir 3 pav.) labiausiai ria ak tuo, kad 97,4% masyvo ia uima priebalsiai ir tik 2,6% balsiai;
priebalsi ir balsi santykis lygus 37,5:1. Niekur daugiau nra tokios priebalsi
koncentracijos. N vieno balsio nepasitaiko net iki 95% ribos (paymta takine
linija): gerai inome, kad lietuvi kalba nepakenia hiato.

3 p a v. Pirmj nepradinio skiemens fonem danumai (n = 27280)

Beveik diametraliai prieingas vaizdas paskutinje negalinio skiemens pozicijoje

(r. 2 lent. ir 4 pav.): iki 50% ribos ia randame tik balsius, madaug iki 7580% tik
balsius ir vien kit sonant (/j/, /r/, /r/, /v/ 9). Balsi santykis su priebalsiais ioje
pozicijoje lygus 68,1% : 31,9% = 2,16:1. is santykis aikintinas tuo, kad, kaip pastebjome anksiau (K a r o s i e n , G i r d e n i s 1994), beveik bendrins lietuvi
kalbos skiemen yra atvirieji.

9
Be abejo, /j/, /v/ skiemens gale yra antrieji dvibalsi sandai, realizuojami alofonais [I], [].
Manytume, kad rus asmenvardiuose Pavlas, Travkinas, Majakovskis ir pan. //, /o/ ir /v/, /v/ n r a
t a u t o s i l a b i n i a i, tokie odiai skiemenimis veikiausiai skaidytini taip: Pa-vlas, Tra-vki-nas, Maja-ko-vskis. Kita vertus, tarminiuose odiuose sauda, pusiauais ir pan. (r. Te k o r i u s 1985, 131 t.)
po [] eina ne balsis, o a t v i r o j i s a n d r a ([sa.-,da] = /sav+ da/).

223

4 p a v. Paskutini negalinio skiemens fonem danumai (n = 27280)

3.3. Pervelgus odio pradios ir jo galo fonemas pirmiausia akis krinta labai
kontrastuojantis vienos ir kitos pozicijos balsi bei priebalsi skaiius. Antai pradini fonem inventoriui priklauso penkiasdeimt, o odio galo tik dvideimt atuonios fonemos. t. y. vos ne perpus maiau (plg. 3 ir 4 pav.). ia nulinio danumo grup
(2 lentelje, kaip ir kitur, jos nari skiltyse ymimi brkniai), be tradicini lietuvi
kalbos periferini fonem, retai vartojam ir odio pradioje (/f/, /h/, /x/, /c/, /o/, plg.
p.218; taip pat K a r o s i e n , G i r d e n i s 1993, 3435), sudaro vien minktieji priebalsiai ir sprogstamj poklasio kietosios skardiosios fonemos. itaip statistika atsispindi kietj bei minktj ir duslij bei skardij priebalsi neutralizacij (plaiau r. G i r d e n i s 2003, 149tt.). ia netiktai pasitaik minktieji /n/, /r/, /s/, /p/
aikintini tekstuose atsitiktinai ufiksuotais iors sandio reikiniais (pvz., tokiais
deriniais kaip [te. iv,do,], [is i,b,go,])10.

5 p a v. Pirmj odio fonem danumai (n = 14449)

10

224

Sistemingai ie reikiniai nebuvo ymimi, nes jie fakultatyvs.

6 p a v. Paskutini odio fonem danumai (n = 14449)

Balsi klas daug geriau atstovaujama odio g a l e negu pradioje. Toms fonemoms, kuri danum suma odio pradioje tesiekia 1% (jos atribotos dviguba linija), priskirtini ilgieji balsiai //, /uo/, //, // ir trumpieji /e/, /o/, odio gale tik sutaptiniai dvibalsiai /ie/, /uo/. Abu sutaptiniai dvibalsiai ir trumpasis /o/ yra vienintels
balsins fonemos, kurios priklauso tiek odio pradios, tiek ir jo pabaigos fonem
kratutinei periferijai arba vienoje i i pozicij apskritai nevartojamos (/ie/ nra
odio pradioje, /o/ atsitiktinai nepasitaik odio gale plg. 2lent.)11. Kaip matme (r. 1lent.), toks pat i fonem statusas skiemens p r a d i n j e pozicijoje, taiau kaip s k i e m e n s g a l i n s fonemos dvibalsiai /ie/ ir /uo/ (atitinkamai 2,39 ir
1,32%) nra patys retieji ia jie patenka 95% interval.
Lyginant paias dansias odio pradios ir galo fonemas, akivaizdu, kad pradins fonemos pasiskirsiusios t o l y g i a u nei galins (plg. 5 ir 6 pav.). Antai fonem
sistemos branduoliui, apimaniam madaug 55% viso masyvo (jis atskirtas stora
itisine linija), odio pradioje priklauso atuoni priebalsiai /k/, /p/, /s/, /n/, /j/, /t/,
/v/, /p/ ir du balsiai /i/, /a/, odio gale tik du priebalsiai /s/, /j/ ir du balsiai //, /i/.
Iskyrus ilgj //, daniausi galin ir skiemens, ir odio bals (atitinkamai 10,2%
ir 14,4% vis fonem), kitos trys fonemos /s/, /j/ ir /i/, daniausiosios odio gale
(/s/ 26,24%, /j/ 6,71%, /i/ 8,04%), priklauso ir daniausioms odio pradios
fonemoms (/s/ 5,33%, /j/ 4,44%, /i/ 9,03%).
Platesnis fonem centras (apie 79% fonem masyvo) ir vienoje, ir kitoje pozicijoje dvigubai didesnis nei pats branduolys. Fonem sistemos centr odio pra11

Tai dsninga, nes, kaip usiminta 1.1 pabaigoje ir in.3, odio (ir apskritai aknies) pradios
dvibals [ie] pridengia [j] (pvz.: ieva = [jieva], ietis = [jieJis], ieko = [jieko,]; plg. DLKG 24). Trumpasis /o/ g a l n s e nevartojamas (plg. K a r o s i e n , G i r d e n i s 2001, 254), bet, kaip minta,
svetim odi g a l e manomas dar pvz.: Klemanso, neto, abo.

225

dioje sudaro 20, odio gale 8 fonemos. Taigi io intervalo odio ir skiemens
pradini fonem skaiius vienodas. Galini fonem centrins sistemos skiriasi:
odio gale fonem centro inventorius 1/3 maesnis nei skiemens gale (plg. 1lent.).
Aikiai matome, kad ir odio, ir skiemens gale dominuoja balsi klas, o pradioje priebalsiai. Vis dlto, nors fonem klasi atvilgiu skiemens ir odio tiek
pradini, tiek galini fonem centro inventoriai panas, priebalsi ir balsi danum santykiai, kaip i dalies jau matme, nevienodi. Palyginkime: odio pradios
C: V= 87,08% : 12,92% = 6,74: 1 ir skiemens pradios C: V = 97,0% : 3%=
32,3:1, odio galo12 C: V = 42,13%:57,84% =1 : 1,37 ir skiemens galo C: V=
35,45%:64,55% = 1: 1,82. Akivaizdu, kad odyje pradini ir galini priebalsi bei
balsi danum kontrastas ne toks drastikas kaip skiemenyje. Dar spdingesnis is
kontrastas pirmojoje nepradinio ir paskutinje negalinio skiemens pozicijoje (r.
3.2), kadangi pirmuoju atveju atkrinta odio pradioje kartkartmis pasitaik balsiai, o antruoju nenormalios statistins distribucijos priebalsis /s/.
Nesigilinant detales, fonem klasi pasiskirstymui kalbamosiose odio pozicijose apskritai galioja tokia taisykl: visos balsins fonemos, vartojamos absoliuioje
odio pradioje, leistinos ir jo pabaigoje, o visi priebalsiai (iskyrus vienintel //),
gal uimti pai galin pozicij odyje, sitvirtin ir jo pradioje.
Palyginus absoliuios odio pradios ir pabaigos fonem centrini grupi sudt,
matyti, kad tai taip pat dvi i esms skirtingos sistemos: abiem sistemoms bendri tik
mintieji /s/, /j/, /i/ ir trumpasis balsis /a/, beveik vienodai danas ir odio pradioje
(5,57%), ir pabaigoje (5,53%). domu, kad trumpasis /a/, daniausia bendrins lietuvi kalbos fonema13, odio pradioje ir jo gale atsiduria atitinkamai ketvirtoje ir
septintoje vietoje. Daniausia odio pradios fonema yra balsis /i/ (9,03%), po jo
eina priebalsiai /k/ (8,35%) ir /p/ (7,16%). Taigi trims daniausioms pradinms fonemoms tenka apie viso ios pozicijos inventoriaus.
odio gale nepaprastai dideliu danumu isiskiria priebalsis /s/: jo danumas
ia siekia 26,24%. Kad /s/ galiniame skiemenyje aktyviausias, pastebjome jau anksiau ia jis beveik penkiskartus danesnis nei pradiniuose ir vidiniuose skiemenyse (plg. K a r o s i e n , G i r d e n i s 2001, 257259). Tok pat santyk gauname ir
12

Vis galini odio fonem santykiai su tomis paiomis pradinmis tokie: // 64,21 : 1, //
22,12 : 1, // 19,60 : 1, /e/ 18,04 : 1, // 11,61 : 1, // 9,75 : 1, /s/ 4,92 : 1, /u/ 2,53 : 1, /uo/
2,35 : 1, /j/ 1,51 : 1, /v/ 1,28 : 1, /a/ 0,99 : 1, /i/ 0,89 : 1, // 0,81 : 1, /r/ 0,79 : 1, /m/ 0,49 :
1, /l/ 0,48 : 1, /n/ 0,36 : 1, /t/ 0,24 : 1, // 0,24 : 1, /k/ 0,14 : 1, /p/ 0,09 : 1, /r/ 0,02 : 1,
/s/ 0,01 : 1, /n/ 0,003 : 1, /p/ 0,002 : 1. Nepasitaik odio gale: /b/, /b/, /c/, /c/, //, /d/, /d/, /Z/, /D/,
/f/, /g/, /g/, /h/, /k/, /l/, /m/, /o/, //, /t/, /v/, /z/, //, /z/, //; nepasitaik odio pradioje: //, /Z/, /D/, /f/, /h/,
/ie/, /x/, /x/. sidmtina, kad i t 42,13% galini priebalsi net 26,24% priklauso puiamajam /s/.
13
Jos danumas tekstuose yra 10,46% (r. K a r o s i e n , G i r d e n i s 1993, 34). Tikslesnius
duomenis r. in.8.

226

lygindami /s/ danum odio pabaigoje ir pradioje: 26,24% : 5,33% 5:1. Vadinasi, /s/ bdingiausias odio galo priebalsis (nortsi sakyti fonema, bet tai bt ne
visai tiesa, nes santykiu su pradiniu variantu j toli lenkia galinis balsis // r. in. 8).
3.4. Nagrinjant odio gal irykja ir tam tikros bendresns tendencijos. Pavyzdiui, ia, kaip ir skiemens gale, palyginti didelis antrosios pagal eil fonemos
danumas ir rykus dviej pirmj fonem danum atotrkis nuo kit grups nari (plg. K a r o s i e n , G i r d e n i s 2001, 259). tai antroji pagal danum odio
galo fonema // (14,44%) lenkia odio pradios daniausij fonem /i/ (9,03%)
net 1,5 karto; lyginant galin // su galiniu /i/, uimaniu treij viet, akis krinta
didelis uolis nuo 14,44% iki 8,04%. Kitoms galinms fonemoms tai nebdinga
(plg. 2lent. ir 4pav.).
Beveik visi paskutini odio fonem distribucijos ypatumai vos ne savaime plaukia i bendrins lietuvi kalbos m o r f o l o g i j o s bei morfonologijos. Visomis ioje
padtyje ypa danomis fonemomis (ir atitinkamomis morfonemomis) ar j deriniais
reikiamos kaitomj odi galns arba, kalbant istorins gramatikos terminais,
kamiengaliai. tai /s/ yra daugelio vardaodi galn arba galns dmuo (pvz.:
vns. vard. vyras, naktis, snus, vns. kilm. galvos, nakties, snaus, akmens, dgs. vard.
galvos, naktys, sns, akmenys, dgs. naud. vyrams, galvoms, naktims, snums, akmenims, dgs. gal. vyrus, galvas, naktis, snus, akmenis, dgs. n. vyrais, galvomis, naktimis, snumis, akmenimis). Tai pasakytina ir apie // (pvz.: vns. kilm. vyro, 3a.prao), /i/ (pvz.:vns. vard. daili, vns.ksm.broli, dgs.vard. geri, visi, 2a.nei, turi, 3a.
turi, iri), /j/ (t. y. jo alofonas /I/, pvz.: vns.naud.vyrui, galvai, akiai, snui, akmeniui, vns.vt.galvoj, turguj, dgs.vard.vyrai, 2 a.praai, neei), // (pvz.:vns.gal.sn, dail, dgs.kilm.vyr, galv, nakt, sn, akmen), /e/ ir /a/ (tikriau sakant, j
archifonema /A/, pvz.: vns.vard.giria, galva, vns.n.giria, galva, vns.vt.lauke, galvoje, naktyje, turguje, akmenyje, vns.ksm.varge, eme, Lietuva, dgs.vt.laukuose,
galvose, naktyse, turguose, akmenyse, 1a.giriame, turime, praome, 2a.giriate, turite,
praote, 3a.giria, nea), // (pvz.: vns.vard.em, didel, 3a.pra) odio
pradios /i/ atsidr paiame lentels viruje, be abejo, tik todl, kad juo prasideda
labai danas jungtukas (neretai ir dalelyt) ir, visada eins pirmuoju fonologinio
odio skiemeniu ar bent balsiu.
3.5. Labai doms santykiai irykja palyginus konkrei odio pradios ir pirmj nepradinio skiemens fonem danumus.
Kairiojoje lentels pusje (r.4lent. 23 stulpel) lyginama pirmosios viso odio ir nepradini skiemen fonemos (skiltys Pradiniai:nepradiniai), deiniojoje (45 stulpelis) paskutin viso odio ir negalini skiemen fonemos (skiltys
Galiniai:negaliniai). Pavyzdiui, 1 eiluts rezultatai apskaiiuoti odio pradios
pirmosios fonemos // absoliut danum (3 lent. 3 stulp. 25 eil.) padalijus i tos

227

paios nepradinio skiemens fonemos (2lent. 3 stulp. 48eil.) danumo (214:7 30,57)
ir odio galo /s/ absoliut danum (3 lent. 7 stulp. 1 eil.) padalijus i negalinio skiemens paskutins fonemos /s/ (2 lent. 7stulp.27 eil.) danumo (3791:145 26,14:1)
4 l e n t e l . Pirmj fonem santykiai pradiniuosenepradiniuose skiemenyse ir
paskutini fonem galiniuosenegaliniuose skiemenyse
Skiemenys
Nr.

1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
14
15
15
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27
28
29
30

228

Pradiniai : nepradiniai
Pirmoji
Santykis
fonema

30,57:1

11,18 : 1
i
8,11 : 1
a
3,23 : 1
u
3,20 : 1

2,19 : 1
Z
1,75 : 1
uo
1,54 : 1
p
1,52 : 1

1,50 : 1
p
1,26 : 1
e
1,02 : 1
f
1,00 : 1

0,93 : 1
v
0,80 : 1
b
0,76 : 1
b
0,72 : 1
k
0,70 : 1
s
0,66 : 1

0,65 : 1
n
0,61 : 1
l
0,52 : 1

0,42 : 1

0,42 : 1
j
0,41 : 1
t
0,40 : 1
g
0,40 : 1

0,40 : 1
d
0,38 : 1
n
0,36 : 1

Galiniai : negaliniai
Paskutin
Santykis
fonema
s
26,14 : 1

1,74 : 1
m
1,65 : 1

0,97 : 1
j
0,87 : 1

0,77 : 1
t
0,69 : 1
p
0,64 : 1
0,53 : 1
..
e
0,45 : 1

0,42 : 1
i
0,42 : 1
v
0,41 : 1
k
0,26 : 1
n
0,25 : 1
a
0,24 : 1
l
0,23 : 1

0,22 : 1
u
0,22 : 1

0,15 : 1
r
0,12 : 1
uo
0,09 : 1
ie
0,07 : 1
s
0,02 : 1
p
0,005 : 1
n
0,004 : 1
r
0,002 : 1
b
0
b
0
c
0

4 lentels tsinys
Skiemenys
Nr.

31
32
33
34
35
36
37
38
39
40
41
42
43
44
45
46
47
48
49
50
51
52
53
54
55
56
57
58

Pradiniai : nepradiniai
Pirmoji
Santykis
fonema

g
r
m
m
d
v
k
t
o
c
r
s
l

D
z
c
z
f
x
x

D
z
h
h
ie

0,35 : 1
0,35 : 1
0,33 : 1
0,33 : 1
0,33 : 1
0,31 : 1
0,30 : 1
0,28 : 1
0,24 : 1
0,22 : 1
0,17 : 1
0,16 : 1
0,15 : 1
0,13 : 1
0,12 : 1
0,06 : 1
0,05 : 1
0,04 : 1
0,01 : 1
0
0
0

Galiniai : negaliniai
Paskutin
Santykis
fonema

d
d
f
g
k
l
m
o

t
z
z

D
D
Z
Z
f
g
h
h
v
x
x

0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0
0

Paskutine f o n e m a o d i o g a l e daniau negu negaliniuose skiemenyse bna tik trys fonemos: /s/, // ir /m/. Fonema // madaug vienodo danumo abiem atvejais; kitos fonemos iki /r/ imtinai danesns p a s k u t i n j e n e g a l i n i o s k i e m e n s pozicijoje arba (nuo /b/ iki //) odio gale apskritai nepavartotos.
Pirmosiomis f o n e m o m i s o d i o p r a d i o j e daniau negu n e p r a d i n i u o s e s k i e m e n y s e eina devyni balsiai://, //, /i/, /a/, /u/, //, /uo/, // ir /e/ ir

229

trys priebalsiai: /Z/, /p/, /p/. Tik trys balsiai, nesudar natralios klass, danoki nepradinio skiemens pirmojoje pozicijoje: //, //, /o/. ia visikai dominuoja priebalsiai,
kaip jau sakyta, balsiu prasideds nepradinis skiemuo yra didiausia retenyb.
4. Pabaiga
Kaip parod ms tyrimas, skiemens bei odio pirmosios ir paskutins fonemos danumo atvilgiu visikai skiriasi. Pradiniuose (ypa skiemens pradios) inventoriuose rykiai dominuoja priebalsiai, galiniuose balsiai. Ak riani iimt
sudaro tik didelio morfologinio krvio fonema /s/, odio gale pasiyminti nepaprastu danumu.
Morfologiniais veiksniais nesunkiai paaikinamas ir kit centrini odio galo fonem ypatingesnis danumas.

DIE HUFIGKEIT DER AN- UND AUSLAUTENDEN PHONEME IN SILBEN

UND WRTERN DER LITAUISCHEN STANDARDSPRACHE
Zusammenfassung
Im Mittelpunkt des vorliegenden Beitrags stehen die statistische Ermittlung und Errterung der Hufigkeitswerte von Phonemen, die am absoluten Silben- bzw. Wortanfang oder am absoluten Silben- bzw.
Wortende erscheinen.
Die ermittelten Hufigkeitswerte fr Phoneme im Silben- oder Wortanlaut sowie im Silben- oder
Wortauslaut werden in Tabellen 1 und 3 angefhrt; Tabelle 2 zeigt die Vorkommenshufigkeit der anund auslautenden Phoneme in den Inlautsilben.
In Bezug auf die statistische Verteilung von Hufigkeitswerten einzelner Phoneme und deren Klassen lassen sich sowohl bei Silben als auch bei Wrtern zwei relativ eigenstndige Teilsysteme aus anlautenden und auslautenden Phonemen abgrenzen. Diesen Teilsystemen sind einige quantitative und qualitative Unterschiede kennzeichnend.
Der Silben- bzw. Wortauslaut weist im Vergleich zum Silben- bzw. Wortanlaut eine strengere
Einschrnkung der Phonemdistribution und daher eine ungleichmigere Hufigkeitsverteilung der Phoneme auf. Besonders groe Beschrnkungen gelten fr den Wortauslaut: Der Zentralbereich (etwa 50%)
der auslautenden Phoneme des Wortes ist zahlenmig um ein Drittel kleiner als der der Silbe.
Im Silben- bzw. Wortanlaut sind die Konsonantenphoneme vorherrschend, whrend die dominierende Phonemklasse im Silben- bzw. Wortauslaut die Vokale sind. Das am hufigsten auftretende Phonem
des Silbenanlauts ist der Konsonant /k/ (7,03%), das des Silbenauslauts der Langvokal /o:/ (10,18%);
im Wortanlaut kommt jedoch der Vokal /i/ (9,03%) am hufigsten vor und im Wortauslaut steht der
Konsonant /s/ mit einem auergewhnlichen Hufigkeitswert von 26,24% an der ersten Stelle.
Die distributionellen Eigenarten der auslautenden Phoneme sind auf die morphologische bzw. morphonologische Beschaffenheit des Litauischen zurckzufhren: So eine groe Hufigkeit dieser Phoneme
wird durch die Flexionssuffixe der flektierbaren Wortarten bewirkt.

230

LITERATRA
DLKG Dabartins lietuvi kalbos gramatika, 3 leid., Vilnius, 1997.
G i r d e n i s A., 2003, Teoriniai lietuvi fonologijos pagrindai, Vilnius.
G i r d e n i s A., 2000, Dl [k], [g] minktumo prie kitus priebalsius, Klb XLVIII(1)165167
(=A. G i r d e n i s, Kalbotyros darbai, III, Vilnius, 2001, 411413).
G i r d e n i s A., V. K a r o s i e n , 1995, Hufigkeit der Phoneme und die phonologische Wertung
der litauischen Diphthonge, Blt XXX (1) 6778 (= A. G i r d e n i s, Kalbotyros darbai, III, Vilnius,
2001, 1931).
H y m a n L. M., 1975, Phonology: Theory and analysis, New York etc.
K a r o s i e n V., A. G i r d e n i s, 1990, Bendrins kalbos odio ir skiemens statistin struktra,
Klb XLI (1) 3648 (= A. G i r d e n i s, Kalbotyros darbai, III, Vilnius, 2001, 182193).
K a r o s i e n V., A. G i r d e n i s, 1993, Bendrins kalbos fonem danumai, Klb XLII(1)28
38 (= A. G i r d e n i s, Kalbotyros darbai, III, Vilnius, 2001, 6474).
K a r o s i e n V., A. G i r d e n i s, 1994, Lietuvi bendrins kalbos skiemens tip danumai,
Klb XLIII (1)3442 (= A. G i r d e n i s, Kalbotyros darbai, III, Vilnius, 2001, 116126).
K a r o s i e n V., A. G i r d e n i s, 2001, Statistin fonem distribucija lietuvi bendrins kalbos
pradiniuose, vidiniuose ir galiniuose skiemenyse, Blt XXXVI(2)253266.
L i n e l l P., 1979, Psychological reality in phonology: Theoretical study, Cambridge etc.
P a k e r y s A., 1986, Lietuvi bendrins kalbos fonetika, Vilnius.
Te k o r i u s A., 1985, Zur phonologischen Wertung der litauischen Diphthonge, Blt XXI(2)
125133.

231