Você está na página 1de 4

Technologijų įtaka žmonių tarpusavio santykiams

Esė įvadas. Nuo pat mažumės, kai tik kūdykis pramerkia akis, jam reikia kontakto ir bendravimo.
Taigi „žmogus iš prigimties yra sociali būtybė.“0 Bendravimas yra kone svarbiausia žmogaus
visaverčio gyvenimo esmė ir geros nuotaikos įkvėpėjas. Mes bendraujame visur – namuose,
mokykloje, būreliuose, darbe, turguje. Netgi būdami vieni, mes taip pat bendraujame, bet nebyliai -
gestikuliacijos pagalba, mimikos raiška, - su mus supančia aplinka. Šiuolaikiniame pasaulyje
bendravimas įgavo dar didesnę reikšmę, kadangi informacijos priemonės perteikia vis daugiau naujų
žinių, kuriomis kiekvienas iš mūsų norime pasidalinti, padiskutuoti ar aptarti. Atsiradus šiuolaikinėms
technologijoms ir joms vis labiau skerbiantis į mūsų pasaulį visame kame, žmogui ne tik atsirado
galimybė bendrauti visur ir visada, kur jis bebūtų bei nebūtinai tiesiogiai, tačiau iškilo ir grėsmė nutolti
nuo prigimtinio tarpusavio santykių ir bendravimo supratimo. Todėl svarbu iškelti klausimą – kokią
įtaką šiuolaikinės technologijos daro žmonių tarpusavio santykiams – teigiamą ar neigiamą ir kodėl?

Objektas. Žmonių tarpusavio santykiai yra be galo unikalus ir tikriausiai iki galo neištiriamas
reiškinys, kadangi visi žmonės yra labai skirtingi ir kartu panašūs. Egzistuoja be galo daug žmonių
tarpusavio bendravimo modelių, kuriuos vėl gi, kiekvienas gali interpretuoti savaip. Nenuginčijamas
faktas yra tas, jog nuo pat žmogaus evoliucijos pradžios egzistavo ir tarpusavio santykiai, kurie kaskart
vis įgydavo naują pavidalą ir pačiam individui padėjo formuotis.

Kalbant apie žmonių, tarpusavio santykius ir jų prasmę, derėtų paminėti tokį dalyką kaip žmogaus
išroriniai požymiai – tai kalba, išvaizda, poza, gestai, mimika. Bendraudami tarpusavyje žmonės tarsi
skanuoja vienas kitą, pastebi nuotaiką, išraišką, net nesistengdami, atkreipia dėmesį į nevalyvus kito
žmogaus gestus. Taip pat svarbu yra, kokioje aplinkoje žmonės bendrauja: “Įtakos kito asmens
suvokimui turi ir bendravimo kontekstas. Galima skirti fizinį ir psichologinį kontekstą. Fizinis
kontekstas - tai aplinka, kurioje bendraujama“1. Taigi, pratęsiant mintį apie bendravimo aplinką, galima
pradėti rutulioti temą apie šiuolaikinių komunikacijų įtaką žmonių tarpusavio bendravimui. Ne
paslaptis, jog šiuolaikinės technologijos labai palengvino visą bendravimą ir egzistavimą apskritai –
mobilūs telefonai padeda greičiau susisiekti su pažįstamais, draugais ir artimaisiais kur jie bebūtų,
televizija, radijas ir internetas pasirūpina, kad tik nubudę gautume šviežiausias žinias apie viso pasaulio
įvykius, negana to, mums net nereikia keliauti į kitas šalis, norint pamatyti žymiausias turistų
lankytinas vietas. Tačiau kokia viso to kaina? Ar šiuolaikinės technlogijos neturi neigiamos įtakos
mūsų bendravimui? Galima teigti, kad šiuolaikinės technologijos suteikia daugiau laisvės ir apskritai
paspartina žmogaus egzistencijos mastus. Dažnai galima išgirsti nuomones apie tai, jog naujosios
technologijos skatina žmonių bendravimą ir padeda tiems žmonėms, kurie turi kažkokių asmeninių
susivaržymų, nuostatų ar nepilnavertiškumo jausmų –„ Daugelis žmonių realiame gyvenime drovisi
kalbėti atvirai ir todėl neturi galimybių sąveikauti“2. Negana to, paprastai žmonės yra linkę spręsti apie
vienas kitą, atsižvelgdami į fizines savybes, rasę, kultūrą ir pan.Taigi naujosios technologijos padeda
jiems bendrauti visiškai betarpiškai, kas jie bebūtų ir kaip jie beatrodytų – „internetas padeda suprasti
žmogų per jo idėjas, tam tikrus asmeninius polinkius, bet ne per išorinius aspektus“ 3. „Daugelio tyrėjų
tvirtinimu internetas turi teigiamą įtaką asmeniniams santykiams, kadangi sumažina erdvės ir laiko
barjerus. Taip pat jis padidina sandorių greitį ir efektyvumą, todėl lieka daugiau laiko kitiems
užsiėmimams, tuo pačiu ir tiesioginiam bendravimui“4.Taigi galima teigti, kad iš tiesų internetas labai
padeda mūsų kasdieniniame gyvenime, pagerina žmonių gyvenimo kokybę, nes jiems nebereikia
skubėti namo tam, kad pasižiūrėtų ar vaikui viskas gerai, kadangi jie gali tiesiog paskambinti
mobiliuoju telefonu. Žinoma, kalbant apie mūsų protėvius, omenyje turint senelius, jiems visa ši
naujųjų laikų technologijų banga atrodo nesuvokiama ir netgi bauginanti, tačiau, kai anūkas išmokina
senelį naudotis mobiliuoju telefonu ar netgi susirasti internete norimą informaciją, seneliui tai tampa
įprasta ir tokiu būdu kartų skirtumai ir atitolimas susigretina, sumažėja ar net visiškai išnyksta. Tačiau
egzistuoja ir priešingų nuomonių, apie interneto poveikį žmonių tarpusavio santykiams. Kadangi visos
naujos technologijos nors ir pagreitina žmonių emocijų tiltus, tačiau tuo pačiu juos ir atitolina. Laikui
bėgant žmogus pamiršta, kad reikia kartais nusišypsoti, kai gatvėje prasilenki su senu pažįstamu arba,
kad artimas žmogus seniai buvo šiltai apkabintas: „Kraut et al. 1995-1996 metais vienoje iš JAV
valstijų atliktas interneto naujokų tyrimas patvirtino, jog pradėję naudoti internetą žmonės mažiau
bendrauja su šeimos nariais, silpnėja jų socialiniai ryšiai su toje vietovėje gyvenančiais žmonėmis, jie
dažniau jaučiasi prislėgti ir vieniši“5. O grįžatant prie teigiamu aspektu nagrinėjamos temos, ir kalbant
apie šiuolaikinių technologijų įtaką konkrečiai darbui ir žmonių darbiniams tarpusavio santykiams,
galima būtų teigti, jog naujosios technologijos daro labai didelę įtaką darbo spartai, apskritai visai
darbų kokybei, infomacijos naujumui ir pan. Beveik nesvarbu kokį darbą bedirbtum, nors ir imant labai
platų spektrą, nuo pačių žemiausių ir neintelektualiausių darbų iki mokslo ir tų pačių technologijų
sričių – visus darbus palengvina naujosios technologijos. Nagrinėjant darbuotojų išsprusimą, įgūdžius,
kvalifikaciją – visame kame technologijos padeda ne tik, kad įsisavinti naujausias darbo vingrybes bei
subtilumus, tačiau ir palengvina darbuotojų tarpusavio santykius, be to, palengvina administracijos
darbą, susirinkimų efektyvumą ir daugelį kt.: “Individo lygmeniu dėl IT įtakos didėja darbuotojų
kompetencija, stiprėja jų motyvacija, didėja pasitenkinimas darbu. Šio lygmens transformacijos
pasekmė – geresni santykiai su bendradarbiais (grupės lygmuo)”6.

Apibendrinimas. Apibendrinant nagrinėjamą temą, apie šiuolaikinių technologijų įtaką žmonių


tarpusavio santykiams, galima teigti, jog nėra vienpusiškos nuomonės apie tai, kad technologijos daro
teigiamą įtaką žmonių santykiams arba apie tai, jog daro neigiamą. Egzistuoja įvairios nuomonės apie
tai ir negalima teigti, kad viena ar kita pusė yra visiškai teisi. Mes esame dar per “maži” šiame naujųjų
technologijų amžiaus patyrime, todėl nėra jokių dogmų, pagal kurias galima būtų svarstyti technologijų
neigiamą arba teigiamą įtaką tiesiogiai. Yra žinoma tik tai, kad technologijos tikrai padeda žmonėms
išgyventi ir spirtis pirmyn šiame globaliame industrijų pasaulyje, tačiau ne valia pamiršti to, jog tik
gerose rankose šios technologijos gali teikti naudą. Žmogus yra prisitaikanti būtybė, todėl naujų
technologijų antplūdis jam nėra iššūkis, kol tai sėja gera, tad reikia susimastyti tik dėl vieno, kad
nereikėtų gretintis prie kraštutinumų ir užleisti technologijoms “pirmųjų vietų tribūnose”. Viską
gyvenime reikia daryti su saiku, neperžiangiant ribų, tada klestės pusiausvyra, kuri ir reikalinga
žmogui: “Visame pasaulyje žmonės viliasi, kad naujosios technologijos veda į sveikesnį gyvenimą,
didesnę socialinę laisvę, suteikia daugiau žinių ir , kad jos yra produktyvaus gyvenimo šaltinis. <…>
Tuo pačiu, juos baugina nežinomybė. Technologiniai pokyčiai kaip ir visi pokyčiai sukelia riziką, kaip
kad parodė pramoninėje įvykusi katastrofa Indijoje ar branduolinė katastrofa Černobilyje,
Ukrainoje…”7

i
i0
http://www.sos03.lt/files/knygos/Bendravimo_psichologija.pdf
1
http://www.sos03.lt/files/knygos/Bendravimo_psichologija.pdf
2,3
http://vishwanth.com/blog/wp-content/uploads/2009/04/revolution-in-communication-technology-
redefines-human-relationships.pdf
4
Hlebec, Manfreda, Vehovar, 2006
5
http://dievas.wordpress.com/2009/05/09/socialiniai-tinklai-2-internetas-ir-zmoniu-tarpusavio-
santykiai/
6
http://www.leidykla.eu/fileadmin/Informacijos_mokslai/2005_33/40-51.pdf
7
http://hdr.undp.org/en/media/hdr_2001_en_overview.pdf

Você também pode gostar