vYTAUTAS

RANcELTs
Genetika
 VYTAUTAS RANCELIS

ne.
kr

LEIDYKLA
LIETUVOS MOKSLV' AKADEMIJOS
Vilnius 2000
 UDK -575(07s.08)
Ra-185
TURINYS

PRATARME
2000 0-s30 Nr. 0-5A-l0 Aukitqjq mokl,liiu bendrujq r,adoveliu Ieictl,boskomisijos I. GENETIKA _ MOKSLAS APIE PAVELDIMUMA IR
rekomenduota.ISleistaSvietimo ir mokslo ministerijoslesomis KINTAMUMA,.......,.... 10
Rankra5tisparengtasremiant Valstybiniammokslo ir stuclilrlfondui
1 . 1 . Pagrindindsgenetikosproblemos 10
Recenzentasprof. A. SINKUS
t . 2 . Tiumpa genctikosistorijosapZvatga 15
1.2.1.Pirmosiospaveldimumoir kintamumo hipotezds 16
. e n e t i k a- X X a . m o k s l a s
1 . 2 . 2G . . . - . . . . . . . . . . . . . . . . . -2. 2
...
1 . 3 . 1G . e n e t i k aL i e t u v o j e 28
1 . , 1 . 1G. e n e t i k o sm e t o d a i 33
1 . 5 . 1G . e n e t i k o sm o k s l or e i k 5 m d . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .4. .5. .

A. GENOMAS................ 46
I I . DNR - GENETINE MEDZIAGA. GENO SANDARA IR
VEIKIMAS 46
2 . 1 DNR - genetinemedZiagair genetiniskodas ............ 46
2.1.1.Genetinio kodo hipotezeir kodonas 48
2.1.2.Genetinio kodo iSai5kinimas ir patikrinimasbiocheminiaismetodais...
2.1.3.Kodo patikrinimasgenetiniaismetodais 56
2 . i . 4 . B e n d r a sg e n e t i n i ok o d o a p i b u d i n i m a s. . . . . . . . . . . . . . . 61
1 . 1 . 5G . e n e t i n i ok o d o n s i c n a r e i k i m i s k u m a G s .e n o m o s t r a t e g i j a 66
2.2 G e n a s. . . . . . . . . . . . 72
2.2.1G . enq simboliai 72
'73
2.2.2.Funkcinisgeno dalomumasir alelizmas
2.2.-3. Thrpalelinekomplementacija ir polifunkciniaibaltymai 80
_:. -f. Geno sandarair veikla 86
2.3.1. Tianskripcija(RN R biosinteze).Reguliacines-akceptorinds geno
daliessandara 88
2.3.1.Tianskripto brendimas.Splaisingas. Intronind-egzonindeukariotq
genq sandara 93
2.3.3.Tiansliacija.Baltymo sintezi. Tiansliuojamosios geno daliessandara... 101
1t
D N R r e p l i k a c i j a. . . . . . . . . . . . . . . . . . . 105
''l -z
2,4.1.DNR replikacijoslrodymai ir su jais susijeDNR tvrimo metodai.
' ,' , i/f 't ,/ i( PusiaukonservatyviDNR sintezc 105
i .,/ V/ llu l . + . 2 .D N R r e p l i k a c i j oesi g a . . . . . . . . . . . . . . . .
2..1.3. DNR molekulind hibridizacija,molekuliniaizondai ir polimerazind
109

grandininereakcija 115
I I I . GENOMO SANDARA IR VEIKLA 119
rsBN 9986-08-033-9 O V)tautasRanielis,20t10 3 . 1 . Prokariotaiir eukariotai.Genomo evoliuciia r79

3
 :1.3.1 B.e n d r aas p i b u d i n i m a i rsi m u n i t e t o g e n qe v o l i u c i j a . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .2. .8. .3. . . . . .
3.2. Bendrasgenomo sandarosapib[dinimas 726 genqpopuliacija ir rekombinacija somatinese
4.3.2.Imunoglobulinq
3.3. K a r t o t i n d ss e k o s. . . . . . . . . . . . . i33 ..........288
l4steldse.........
3.4. Judrieji genomo elementai 140 (TCR) ir audiniqsuderinamumo (MHC)
4.3.3.T limfocitqreceptoriaus
3.5. Chromosoma 116 . . . . . . . . .2. 9 6
g e n a i. . . . . . . . . . . . .
3.5.l. Molekuline chromosomossandara t46 .1.4. CitochromqP-.150 biodegradacijos geneti-
genqpopuiiacija. I(senobiotikq
3.5.2.Eukariotq chromosonrqmorfologija.Kariotipas.r[Sinis jo savitumas. . . . . . . . .3. .0 3
ka...,........,......
Heterochromatinasir specifinessandarosbei paskirtieschromosomos......... 1 5 3 .1,,1.1.Ksenobiotikq biodegradacija ir jos fazds.Citochromai P-450ir iq
3.5.3.Specialiosioschromosomosdalys 160 . . . . . . . .3. .0 3
genai.....,........
3.5.3.1.Telomeros 160 2t.4.2. Citochronq P-450genqvaldymoypatumai.Lytinisdimorfizmasir
3 . 5 . 3 . 2C. e n t r o m e r o sA. R S . . . . . . . . . . . . . . 168 . . . . . . . . .3. .0 9
imprintingas
3.5.3.3.Dirbtinds chromosomos.Eukariotq genq klonavimasir genomo . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3. .1. .6. . .
4 . 5 . G E N V V E I K L O SV A L D Y M A S
bibliotekos 172
4 . 5 . 1C. i s -i r t r a n s - v e i k s n R
i aei .g u l o n a s . . . . . . . . . . .3. .1. 6
3 . 6 . S o m a t i n i ql q s t e l i qg e n o m oy p a t u n l a .i . . . . . . 771
4 . 5 . 2G. e n qv e i k l o vs a l d y m o e t a p a(i a p Z v a l g.a. .). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. 2 1
3 . 7 . E p i g e n e t i n i agi e n o m op o k y i i a i i r p a v e l d i m u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 181
4 . 5 . 2 . 1G. e n o m os a n d a riar g e n qv e i k l o vs a l d y m a s . . . . . . . . . . . . . . .3. .2. .1.
3 . 7 . 1 .G e n o m o i m p r i n t i n g a s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 182
4 . 5 . 2 . 2C.h r o m a t i nsoa n d a riar g e n qv e i k l o sv a l d y m a s . . . . . . . . . . .3. .2. 4
3.'7.l.L Genomo imprintingo tyrimo metodai ir irodl'mas 183
4.5.1.3. Genqveiklosvaldymas vykstanttranskripcijai ir po transkripcijos ..... 327
3.7.1.2.Genomo imprintingasir aleliniq genq veiklosypatumai.Imprintin-
1 . 6 . L q s t e l ecsi k l ov a l d y m a.s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. .3. .1.
go esmd i88 somatiniqlEsteliqdaliji-
4.1. VeZiogenetika. Nereglamentuotas diferencijuotq
3.7.2.X chromosomosinaktyvinimas.Dozes kompensacija 193 . . . . . . . . .3. 3 9
m a s i s. . . . . . . . . . . . .
3.7.3.Paramutacijos.Ilgalaikdsmodifikacijos 199 4.7.1.Mutacindir virusindvdZioteorijos.Onkogenai ................ 339
3.8. Genomo pertvarka 203
4.7.2.Yeiio supresoriai. Vezys- laipsni5ko mutacijqkaupimosipasekme ..... 343
3.8.1.Viso genomo pertvarkair jo pertvarkapirmuoniu vegetatwiniq .............
4.8. Genucvoliucija/lyginamoji genetika........ 347
lqsteliubranduoliuose 203
3.8.2.Pavieniqgenq skaiiiauspokyiiai - amplifikacija.Prisitailq,masprie v. RATDOS(ONTO-MORFO-)GENETIKA .............
3s2
t o k s i n ui r k i t o k i qv e i k s n i q . . . . . . . . . 208
-5.1. Determinacija . . . . . . .3
. 52
3.8.3.Lokusq vietoskaita. Somatiniskrosingoveris.Mieliq poravimosi
ir diferenciacija.
5.1.i.Determinacija TotipotenciSkumo
Transdeterminacija.
tipai .........,... 215 nrnhlem:r . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. .5. .2. . .
3.9. Nebranduoliniai(nechromosominiai)genomai.Nebranduolinis paveldimu-
5.1.2D . e t e r m i n a c i j o lsa i k a si r v i et a . M o r f o g e n a .i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3 5 8
m a s, , . . . . . . . , . . . . . . 222
5.1.3P . o z i c i n id e t e r m i n a c i j a . . . . . . . .3 6 5
3.9.1.Specifiniainebranduoliniopaveldimumoryrimo metodai 223
5.2. Morfogenezds/ontogeneg z e sn a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. 6 7
3.9.2.Eukariotq l4steldsorganoidqgenomai zJ I
5.2.1.Anksryvieji nematodo Caenorhabditiselegansgenai. Nematodo morfo-
3.9.2.1.Mitochondrijq genomas LJ\
ir ontogenetika..................... . . . . . . . . .3. 6 7
3.9.2.2.PlastidZiq(chloroplastq)genomas lJi
5.2.2.Ankstln ieji drozofilosbendrojo plano ir segmentacijos genai ................ 371
3.9.3.Plazmidds- nechromosominisgenetinesbakterijq strukturos.jq
. o t i n i n i a ig e n a ii r j q v e i k l a
5 . 2 . 2 . 1M ................3 . .7. .1
ivairove.Plazmiddskaip vektoriai genu inZinerijoje................. 237
ir homeoziniaigenai.HOM kompleksas... 374
?z1i
5.2.2.2.Drozofilos segmentacijos
3.9.4.Parazitizmas,simbiozear naturalls lasteleskomponentai?
5.2.3.Morfogcnezdsgenq veikla.HOX genaiZmogaus/Zinduoliq ir kitq or-
3.9.5.Nebranduoliniopaveldimumopasirei5kimobldai. Netradicines
ganizmq genome .... 377
genetindsstruktiros (prionai. viroidai, supermatricos).... , ........ ... 1 ,11
5 . 3 . L y t i e sg e n e t i k a. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .3. 82
3 . 1 0 . G e n o m ot y r i m o m e t o d a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 256
3.10.1.Genomo tyrimo metodai ir chromosomqgenolapiai 256 B. MUTACINI S KINTAMU M A S . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 3. .e. .3. . . .
3.70.2.Zmogaus chromosomqkartografavimas.Restrikciniaigenolapiai...... l o / -
3.10.3.Genomo bibliotekos.DNR sekvenavimas ............. 266 VI. M U T A C T J O.S. . . . . . . . . . . . . . . . 393

IV GENU VEIKLOSVALDYMAS.GENU GRUPES 6 . 1 . B e n d r a sm u t a c i j qa p i b I d i n i m a s 394

271
6 . 2 . Generatyvindsir somatines,tiesiogindsir griZtamosiosmutacijos 396
lcc operonas
4.1. Operonas. 27r 6 . 3 . Mutacijq grupds pagal genotipo pokyiius (bendra aplvalga) 398
genqsankaupos
4.2. Hemoglobino ir jq evoliucija 279 6.3.1G . e n o m om u t a c i i o s 400
Imunitetogenai.jq perfvarkair valdymas....
4.3. Imunogenetika. t6J

/1
 6.3.i.1.AutopolipIoidrja................... .....................400 IX. EUKARIOTV POZYMIV PAVELDEJIMASIR REKOMBI-
6.3.1.2. Alopoliploidija. Tolimojilytinehibridizacija. Somatiniqlastcliuhibri- NACIJA 556
dizacija . . . . . . . . . . . . . . .4. .0. 6 ..
6 . 3 . i . 3H. a p l o i d a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . ,. 1. .1. .5. . . . 9 . 1 . D N R k o p i j q p a s k i r s t y m a sM. i t o z d st i p a i . . . . . . . . . . . . . . . 556
6 . 3 . 1 . 4A.n e u p l o i d i j(ah e t e r o p l o i d i j.a. .). . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 1. .2. .0. . 9 . l . l . M e j o z d .H o m o l o g i n i Lcl h r o m o s o m qk o n j u g a c i j a 564
6 . 3 . 2C. h r o m o s o mm q u t a c i j o.s. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .1. 2 7 9 . 3 . P o z y m i qp a v e l d e j i m aisr d i p 1 o i d i 5 k u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . 572
6 . 3 . 3G . e n qm u t a c i j o s . . . . . , . . . . . . . . .4. .3. .6. 9.3.1.Vienos chromosomq/genqporos paveldejimas 572
9.3.2.Lytindsechromosomoseesaniiq genq pavelddjimas.............. 578
VII. MUTAGENE,ZE.GENOTOKSIKOLOGIJA.............. 117
.............. 9.1. Eukariotq genomo fragmentacijai chromosomasir genq/poZymiqpaveldeji-
7.1. Mutagenai ir teratogenai.Bendra samprata ....... 147 m a s. . . . . . . . . . . . . . . . 582
7 . 2 . F i z i n i a im u t a g e n a i . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .,.1. 4. .9. 9.,1.1.Nealeliniaigenai - nehomologinesechromosomose.Nepriklausomas
7.2.1.Mutageninisjonizuojaniiosiosspinduliuotespoveikis.Priklausomybd pozymiq pavelddjimas 584
nuo dozdrs . . . . . . . . . . . . .4. 4
.9 9.4.2.Paveldejimas, kai genaiyra vienoje chromosomoje.Genq sankiba ....... 5 9 1
7.2.2.Mutageniniojonizuojandiosios spinduliuotespoveikio prieZastys...,.....455 9 . 4 . 3K . r o s i n g o v e r i .s. . . . . . . . . . . 594
7.2.3U . l t r a v i o l e t i n is p i n d u l i u o t eK. i t i f i z i n i a im u t a g e n a.i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . , . . . . 1. .5. .9. . . . 9.4.,1. NetipiSkaseukariotq pozymiq paveldejimas 599
7 . 3 . C h e m i n i a im u t a g e n a r . . . . . . . . . . . . . . . .1. .6. .3 9.5. Genq s4veika 605
7.3.1.Cheminiai mutagenai,susidarantys po ivairiq saveikrl .... 465 9 . 5 . 1A . l e l i n i q g e n qs 4 v e i k a 605
7.3.2.Laisvaradikalinemutagenezd.Ligos, kurioms b[dinga sutrikusilaisvq- 9.5.1.1.Aleliniq genq sqveikostipai ir priklausomybenuo ivairiq veiksniq .... 605
jq radikalq pusiausryra .........,........ ,169 9 . 5 . 1 . 2A. l e l i n i q g e n q s 4 r ' e i k ops r i e Z a s r y s . . . . . . 610
7.3.3.Biologiniai mutagenai.Topoizomerazindir insercine(iterptine) muta- 9.5.2.Nealeliniqgenu s4veika 618
genezd , . . . . . , . . . . . . . . . .1. .7. .1 9 . 5 . 2 . 1G . e n a i m o d i f i k a t o r i a iE. p i s t a z i n i agi e n a i . . . . . . . . . . . . . 61.9
7 . 3 . 4A . p l i n k o sm u t a g e n a ij ,q j v e r t i n i m op r o b l e m o s . . . . . . . . . . . . . .4. .1. 7 9.5.2.2.Sumindsnealcliniugenq s4veikos 621
7.3.4.1.Aplinkos mutagenqypatybis ir genotoksiSkumojvertinimas ..............477 9.6. Paveldimumasir aplinka 631
7.3.4.2.Naujq mutacijq aptikimo metodai ..........483 9.7. Zemesniqjqeukariotq po2ymiqpaveldejimasir rekombinacla ....................... 635
7.4. Mutagenq pradinio veikimo mechanizmai.PotencialiosDNR paZaidos.........490
X. GENE,TINESREKOMBINACIJOSMECHANIZMAI. GE-
7.5. Antimutagenezi ir DNR reparacija .................... 197
7 . 5 . 1M . u t a g e n e z e es t a p a ii r a n t i m u t a g e n e z d M.u t a g e n qt a i k i n i a i. . . . . . . . . . . . . . .1. .9. 1 NV INZINERIJA 642
7 . 5 . 2D . N R p a Z a i d qr e p a r a c i j a ...., 501 1 0 . 1 .M o l e k u l i n i a ir e k o m b i n a c i j om
s e c h a n i z m a.i. . . . . . . . . . 642
7 . 5 . 2 . 1D. N R p a Z a i d qr e p a r a c i j o a s p i b u d i n i m a isr t i p a i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5.0. .1. . . . . 10.1.1. Rekombinacijostipai. Saitspecifinerekombinacija............ 612
7.5.2.2.TiesiogindDNR paZaidqreparacija.Ekscizini rcparacija................... 504 10.1.2.Homologine rekombinacija............ 644
T.5.2.3.lndukuotaDNRpaZaidqreparacija.Atsakai .............5 . .1. 0 10.2. Genu inZinerija 652
'7.5.2.4.
Nesuporuotqnukleotidq reparacija.Zmogaus DNR reparacijosde-
fektai............. . . . . . . . . .5. 1 5 LITERATURA............. 660
7 . 6 . D i r b t i n i si r g a m t i n i sm u t a g e n e z evsa l d y m a s . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5. .2. .1.
7 . 6 . 1M . u t a g e n qv e i k i m os a v i t u m a s . . . . . . . . . . . . . . . . .5. .2. 3.
7.6.2.Gamtinis mutagenezes valdymas.Genetinisnestabilumas.Genar-
m u t a t o r i a i r a n t i m u t a t o r i a.i. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .5. 2
.5
7.7. Morfozds ir teratogenai.Genotrofai. .,lgytqpoZymiq"pavelddjimoklausi-
mas................ . . . . . . . . .5. 3 0

C. POZYMIV PAVELDEJIMAS IR REKOM-

BINACIJA ...................537
VIII. BAKTERIJVIR VIRUSU GENETIKA ....,..........
537
8.1. Bakterijos 537
8.2. Virusai........... 541
 kesikompromiso: kur galima,- verstiZodZius, kitaisatv'ejais Salialietu-
vi5kupateiktiangli5kus (ar kitokioskilmes)terminus,kadskaitytojuibu-
t u l e n g v i aour i e n t u o t i s .
Knygasuskirstvta i 3 dalis:A. Genomas,B. Mutaciniskintamumas,
PRATARME C. Pozymiqpaveldejimas ir rekombinacija.
Ypaddaugdemesioskirtagenotoksikologijai, kuriosproblemoski-
Genetikatiria vienqi5pagrindiniilgyvrlorganizmqsalybiq- paveldi- tuose vadoveliuose nedestomos arbaddstomos labaiglaustai,norsSioje
mum4,todelji savaimeatsiduriavisqbiologiniqrei5kiniqcentre.Bent srityjedirbamalabaidaugir ji yra labaisvarbiZmonijai,taigiir Lietuvos
taip turetqblti. Vis dar atsiliepiadidelisbiologijossusiskaidymas pagal gyventojams.
tiriam4sias problemas. I5 daliestai neiSvengiama. Laikantiskursoprogramos, nagrinejamispecial[sgenetikosklausi-
Tadiauper pastaruosius 10-15metqgenetikapadaretoki dideliSuoli, mai,sudarantys atskiras genetikos sritis,pavyzdZiui,lytiesgenetika, Zmo-
kad ivairiost4 padi4organizmqgrupgtiriandiosmoksloSakossavaime gausir medicinine genetika, raidosgenetika, imunogenetika, taippat ge-
susiliejai vien4bendr4moksl4apie augalus,grybus,gyvinus,Zmogq. netiniaiselekcijos pagrindai.ThdiauSiostemosnagrinejamos tuoseben-
Antra vertus,yra bendrigenetiniairei5kiniai,bltinas jq lyginimasivai- drosiosgenetikosskyriuose, kuriuosedestomiteoriniaidalykaiir kurie
rioseorganizmqgrupese(lyginamojigenetika),todel i5liekair bendroji sudaroSiuolaikini teoriniatitinkamqtaikomosios genetikos sridiqpama-
genetika. t4.TuopabreZiama, kad:a) aktualiteorijavisuometpladiaitaikomaprak-
Skaitytojas, pradejgsskait"vti 5i4knyg4,busnustebintas, o galb[t net tikoje:b) nesuprantant teorindsproblemos, neimanoma jos veiksmingai
Sokiruotas neradgspradZiojeMendeliodesniq.Per laikotarpi,praejusi taillytipraktiSkai; c) taikomosios genetikosmetodaikuriami remiantis
nuo pirmosios,,Bendrosios genetikos"laidos(1986),genetikosmokslo naujaisteoriniaislaimejimais; d) daugteoriniqproblemqprakti5kaidar
turinyslabaipasikeite, todelbutinapradetidestym4nuo DNR kaip ge- neidiegta, bet tai netolimosateitiesdalykas.
netinismedZiagos ir toiiauai5kinti,kaipsudarytas genomas ir genas,kaip AutoriusdekojaLietuvosvalstybiniam moksloir studijqfondui,pa-
jie veikiair valdomi.Be to, yra ir kitokiq prieZasdiq taip elgtis.Pirma, remusiamknygosrengim4,knygosrecenzentui prof.A. Sinkui,kolegoms
rei5kiniai,i kuriuospripratomeZiuretikaip i paprastus(netgiprastus- prof. B. Juodkai,prof. R. Lekevidiui,prof. J. Lazutkai,habil.dr. K. Sas-
blna ir taip) yra patyssudetingiausi. nauskui.doc.K. Zuku| doc.D. ZvingilaiuZvertinguspatarimusir pasta-
Antra, ,,C" dalyjedestomos mintyspirmiausiaZinotinoskiekvienam bas,G. Gudonieneiir Z. Petuchauskienei, paskatinusioms parengti5i4
Zmogui.TaiZiniosapiemuspadius,nespagrindinis ddmesys knygojeski- knyg4,ir ypadE. Cesnienei, J. Patamsytei, D. Abraitytei,be kuriq pagal-
riamaseukariotams - Zinduoliams - Zmogui.
bosSiosknygostekstaiir paveikslai nebttq parengti.
TadiauatsiZvelgta i tai, kad kiekvienaaukitoji mokyklaturi sava,.Ge-
netikos"kursoprogram4,o kiti skaitytojai-savospecifinius Ziniqi5 ge-
netikosporeikius.Kiekvienas skyriusparaiytastaip,kadbltq ganasava-
ranki5kas, toddl galimaskaitytiir nuo galo,jeigu to reikia.Mat knyga
skirtane tik studentams, bet ir ivairiqkrypdiqbiologams, biologijosmo-
kytojams, medikams, Zemds Ikio specialistams. Nuo auk5tojomokslostu-
dijq praeinadidesnisar maZesnis laiko tarpas,toddl suprantamas kiek-
vienoporeikispapildytisavoZinias.
Darvienasklausimas, b[tinasaptarti,,Pratarmeje". Taiterminai.Ge-
netikojepilnaangliSkos kilmeslodLiq.Lietuvi5kuterminq,ypadplataus
v a r t o j i m o , k l r i m a s - s v e i k i n t i n a s r e i 5 k i n y sk, rt ,ari!'?i rsr kLirr i a m a n e m o -
kiniams,o specialistams (blsimiesiems ir esamicnrs), Todelautoriuslai-

8
 I. GENETII(A MOKSLAS APIE PAVELDIMUMA IR
KINTAMUM4
1.1. Pagrindines genetikos problemos
Nors genetika yra palyginti jaunas mokslas,XX a. ,,k[dikis", bet
ji uZima centring padeti tarp kitq biologijos moksiq, vienija biologi-
jos mokslus i visumq. Thip yra del genetikos tiriamq problemq svar-
bos. Vieniems genetika - mokslas apie paveldimum4 ir kintamumq,
kitienrs - apie genus, DNR grandinis atkarpas, lemianiias organiz-
mo pozymius, ivairiausiasypatybes, procesus, kurie lyksta organiz-
me. Bendra taisykle yra tokia:
visk4 organizme lemia genai.
Thiiau matysime. kad visu genetikos reiSkiniq i ..geno remus"
sutalpinti negalima, todel senasisgenetikos mokslo apibreZimas,kad
tai mokslas apie paveldimumq ir kintamumE. geriausiai apibldina 5l
moksl4. Pats mokslo pavadinimasbuvo pasillytas angh] mokslininko
Beitsono (W Bateson) 1906 m. ir rei5kia moksla apie kilmg (gr.ge-
nesis - kilme).
Paveldimumasyra organizmugcbejimasperduoti palikuonims savo
pozymiusir individualiosraidos savitumus.Thi bendra organizmq saly-
be, kuri budinga absoliudiaivisiems organizmams,tarp jq ir Zmogui.
Paveldimi organizme lykstantys procesai, organizmo pozymiai ir savy-
bes,jo santykissu kitais organizmaisir aplinka,net gebejimaskisti. Del
Siosorganizmrl savybdsvaikai yra panaSfisi tevus. Tai istabiausiagyvq
padarq savybe.del kurios organizmamsdauginantis atsiranda nenu-
trilkstama naujq individq kartq grandind,atsinaujinair palaikomosor-
ganizmq rlSys ir formos. Prie to esametiek lpratg, kad visai nesistebi-
me, jog nauji individai yra pana5usi savo tdvus ir kitus protevius.
Thdiau ar ne stebuklas,kad iS vienos lqsteles.pvz., Zmoeaus,i5-
siq/sto sudetingasorganizmassu daug,vbespeciaiiq organq, audiniq?
Visi jie puikiai tarpusavyjesuderinti, veikia tikslingai, net turi funk-
cijq ,,atsarg4",skirt4 kra5tutinemsaplinklbems, kurios ne visada nu-
matytos. Naujasis individas yra pana5usi savo t6vus. Kas lemia 5i
stebuklq ir kaip ryksta genetines infbrmacijos, genq perdavimas i5
kartos j karta, kaip pa-qaliauinformacija, esanti genuose,virsta kon-
kreiiais poz-vrniais,- visa tai yra pagrindiniai genetikos uidaviniai.
10
Paveld€jimas yra pozymiqperdavimopalikuonimsbldas. Paveldi-
mi ne pozymiai,bet genai.Tadiaupozymis,ypadsudetingesniq orga-
nizmq yra suddtingqs4veikqtarp ivairiq genq ir tarp genq bei ap-
linkos veiksniqrezultatas.PoZymiogenetikojesvarbui5siai5kintine
tik genus,kurie lemia pozymi,bet ir vis4 keli4 ,,genas- poirmis",
toddl skiriamaatskirqpoZymiq,kaip antai fotosintezds, izofermentq,
antocianqsintezes, atsparumokonkredioms infekcinemsligomsir kt.,
genetika.
Pozymiqpaveldejimobfldas tiesiogiaipriklausonuo organizmq
genetindsmedZiagos strukturosir dauginimosiypatumq.Bltent del
SiosprieZasties genetikojeypai rySkiobjekto reikSme.
Pirma,kielorienas objektas,
taksonominds ir kitokiosorganizmqgru-
pes turi specifiniq,tik jam/jomsbldingq paveldejimoir kintamumo
),'patumq, kuriuoslemia genetiniqstruktlrq ypatumai,genetindsme-
dZiagos paskirstymo dukterinems l4steld:ms
ir keitimositarp organizmq
(rekombinacijos) bDdai,dauginimosi ypatumai.Thi lemiagenetikossu-
siskaidymE i Sakaspagalorganizmqgrupesarba atskirusorganizmus:
eukariotqir prokariotu.mikroorganizmq,augah;arba gyvinq, virusq,
bakterijqir kt., pagaliaumieZiq,Zmogaus, drozofilosir t. t.
Antra, yra objektq, kuriuosekonkretls genetiniairei5kiniaiyra
lyg ir pavir5iuje,lengviausiai prieinamieksperimentatoriui. Neilgage-
netikosmoksloistorijaSiqtiesqpuikiai iliustruoja.I5 pradZiqvyravo
augalqgenetiniaityrimai.Netrukusjuos iSstumevaisinemuseldDro-
sophilamelanogaster, dar prie5 Antrqji pasaulinlkar4 Saliadrozofilos
atsirado grybasNeurosporacrassa.Po Antrojo pasaulinio karo vis
labiau genetikojeisigalejobakterijosir virusai,po jrl aukitesndpa-
kopa buvo Zemesniejieukariotai- vienal4sdiai grybai (ypadmieles),
pirmuonys.Siuo metu vel pirmaujadrozofila,bet Saliajos vis reik5-
mingesniatradimaidaromi su Zinduoliais.Ir del daugelioprieZasdiq
i lyderio pozicijasverZiasiZmogausgenetika.
Kintamumasyra tokia pat svarbigyvq organizmqsar.ybe,kaip ir
paveldimumas. Pirma,jis lemia organizmqivairovgir yra bazejoms
evoiiucionuoti. Thi puikiai suvokdevoliucijosmokslokfirejai Lamar-
kas (J. B. de Lamarck) ir Darvinas(Ch.Darwin). Antra, ne maZiau
svarbusjau gamtojeegzistuojandiq ruSiq kintamumasjq viduje. Jis
yra pirmine populiacijqsusidarymoir polimorfizmo prieLastis.Popu-
liacija (lot. populatio - gyventojai)- elementariausias mikroevoliuci-
jos vienetas,ruSiesprisitaikymoprie geografinds (erdvines)aplinkos
ivairovesb[das. Polimorfizmas(gr. polymorphos - daugialypis, lvai-
11
rus) yra viduru$ineivairovd.Matvt. didZiausias yra Zmogauspolimor- niai, gali atsirastiraidos sutrikimq- morfoziq (gr. moryhosls- at-
fizmas.Vidur[Sindivairovdteikia miiai didesniqgalimybiui5glventi vaizdas),teratologiniqreiSkiniq(gr. teratos- pabaisa,apsigimelis).
kintandiojeaplinkoje.Populiacijqir polimorfizmoatsiradimas ir ypai TeratologiniaireiSkiniai- tai ivairios prigimties pokyiiai. Gali
i5likimas.dinamikayra specifiniaigenetiniairei5kiniai.Juostiria spe- biti paveldimipokydiai- mutacijos,bet daZniausiai bhna nepaveldi-
cialiosgenetikosSakos- evoliucindgenetikair populiacijqgenetika' mi pokydiai - morfozds. Vienas i5 genetikos uZdaviniq yra atskirti
Paveldimasis(arba genotipinis)kintamumas.Tik jis teikia me- paveldimusorganizmqpokydiusnuo nepaveldimq.
dZiagosevoliucijaiir vidur[Sineiivairovei.Thi kombinaciniskintamu- Nustatytimorfozessukeliandius veiksniusteratogenusyra net svar-
mas (rekombinacijos) ir mutacijos. biau negu i5aiSkinti mutagenus (mutacija + gr. genesls- kilme) -
veiksnius,kurie sukeliamutacijas.Mutacijosyra retos, o morfozds
Kombinaciniskintamumas- nauji genq, chromosomqir kitq gali bfiti beveikSimtaprocentines. Antai ne5diosmoterys,vartojusios
strukturq arba jq daliq deriniai, atsirandantys,
kai ivairiaisbu- skausm4mal5inantivaist4talidomid4,vitamino- folio rlg5ties ana-
dais organizmaikeidiasigenetindmisstruktflromisarba jq da- 1og4,gimdd vaikus neiSsilysdiusiomis galunemis.Vaikai skyresi tik
limis. paZaidosdydZiu.
Genai ontogenezdje. Epigenetinispaveldimumas.Atskir4 grupq
Kombinaciniskintamumas, yra spe-
kaip ir poZymiqpaveldejimas,
reiSkiniq sudaro genetiniq struktfirq,genq,jq veiklospokydiaiindi-
cifinis ivairiomsorganizmqgrupems.Genetindrekombinacijapriklauso vidualioje organizmo raidoje, ontogenezdje(gr. onlontos - es4s +
nuo genetiniqstruktlrq ir dauginimosi- lytinio procesoypatumq. geneze).Gerai Zinoma.kad daugial4sdiai, suddtingossandarosorga-
Sunkiaunusakyti,kas yra mutacijos(lot. tnutatio- kitimas) del nizmai (Zmogus,gyvlnai, augalai)\T/stosii5 vienosapvaisintos kiau-
jq lvairovesir ivairiausioapibldinimo (Zr. de Fryzomutacingteorijq, - -
Sali4stes zigotos (gr. zygote sujungta i porq). L4steles ne tik
VI sk.). Pagalsvarbiausi4 ypatybq- jq
dalijasi,bet ir specializuojasi, diferencijuojasi.Atsiranda sandaros
ir veiklosskirtumq.Formuojasiaudiniai,organai.
mutacijos yra nauji genetiniq strukturq pokydiai. Diferencijuotql4steliqskirtumaigali btti labai stabil[s.Thi gerai
iliustruojaveZiniql4steliqtyrimai. VeZineslEstelesgali be perstojo
Vienas i5 genetikosuZdaviniqyra iSsiaiSkinti, kaip atsirandare-
dall'tis,o tai normaliai nebtdinga somatin€ms(gr. soma - kfinas)
kombinacijosir mutacijos,kaip Siuosrei5kiniusvaldo organizmaiir l4stelems. Taiiau vdZiniql4steliqkultrlrosstabiliai(net iki 10 ir dau-
kaip tai galimepadarytimes,Zmonds,praktiniaistikslais,kokios pa- giau metq kultivavimo)skiriasipriklausomainuo audinio organo,i5
veldimq kitimq ypatybes,tipai, kaip paveldimosmutacijos. kurio auglio l4steliqpradetosauginti.
Nepaveldimaskintamumasatrodytqnelabaireik5mingas, never-
Skiriamaypatingapaveldimumoforma - laikinasis,arba epigene-
tas kiek didesniogenetikqddmesio.Taiiau taip ndra. Nepaveldimi tinis (gr. epi - po * genesis- kilme), paveldimumas.Thip Sispavel-
kitimai - modifikacijos(lot. modificatio- keitimas) yra bDdas,ku- dimumasvadinamastoddl,kad 1)jis atsiradgsdel antriniq,vdliau,po
riuo pasirei5kiadar viena bendravisr4organizmqypatybe,skirianti DNR sintezes. lykusiu procesqir 2) ji sudarocitoplazminds, antrinds
gyva nuo negyva.Gyvi organizmai geba prisitailryti prie aplinkos
struktlros,kurios autonomiskos, nors ir kilusiosi5 l4stelesbranduo-
veiksniq,tiek prie naudingq,tiek prie Zalingq.Sisprisitaikymas,adap-
lio genq.Deja, kaip atsirandaSislaikinasistik diferencijuotql4steliq
tacija,priklausonuo genetiniqstrukturq,genq veiklospokydiq,arba paveldimumas, i5tirta tik i5 dalies,ir tai yra viena i5 Siuolaikines
specialiqgenq, kuriq paskirtis- lemti prisitaikymqprie konkrediq genetikosproblemq.
aplinkosveiksniq.Genetikaai5kinaadaptacijosir modifikacijqprie- Genetinessomatiniql4steliqypatybestiria somatiniql4steliqge-
Zastis.Tai ekologindsgenetikosuZdavinys, kuri tiria genetiniqstruk- netika.
tlrq nulemiam4organizmosantykisu aplinka. Genetiniusontogenezds pamatusir stambiqmorfologiniqpo4-
Del rystymosipokl'diq,kuriuos sukeliavidiniai lsonnlal mir.l, tokiq kaip bendra organizmo sandara, organq iSsilystymas,
12 IJ
 paveldejimas.tiria dvi glaudZiai
susijusiosgenetikos Sakos onto'
genetika ir morfogenetika. Su-
prantama, kad Sios dvi Sakos
yra labai specifinds.nes tiria
konkredias organizmq gruPes.
bet ndra tik daugial4sdiq,sudd-
tingos sandarcls. orqanizmq mo-
nopolis. Paprastesndgali b[ti ir
vienal4sdiq organizmq raida.
Antai i5 bacilq l4steliu iSsirysto
sporos. I3 vienal4siiq grybu ve-
getatlviniq l4steliq r,ystosi lyti-
nds l4steles. Dar suddtingesni
pokvdiai ryksta kai kuriq vie-
nalqsiiq dumbliq. ptz.. Acetaht-
l.l pav. Branduoliq transplantaciiadumb-
laia. Paprasta l4steld diferenci-
lio Acetabulanc r[5iq lqstel€se:
juojasi
M - A. ntediten'nnea,W - / vettsteinii i struktfrq. imituojanci4
kepu16tuosiusgrybus. Susidaro
rizoidas (1.1 pav.). Labai domimasi. gleiv[nu
.,kepur€Ie,,,issiv-vsto
Jis blogomis sqlygomis i5 vienal4sdiq su-
DicNosteliLtmclis;coideum.
daro daugial4stesdiferencijuotq ir specializuotq lqsteliq struktlras
ir yra puiku. perejimo i3 vienal4sdiq i daugial4sdius organizmus
parryzdvs. Sio rciSkinio genetika jau gana smulkiai iStirta'
'
N"i nel4stelindmsgylybds formoms virusams bfldinga ontogene-
ze. Susidaro baltyminis apvalkalaskapsidas ir specifindsstruktlros,
kuriomis virusas tvirtinasi prie Seimininko l4steles ir prasiskverbiai
jos vidq.
Ontogenetika ir morfogenetika Siuo metu yra intensyviausiaiple-
tojamos genetikos Sakos.Pletotes tempais su jomis gali varzytis on'
kogenetika ir su ja susijusil4stelesciklo (dalijimosi) genetika. Onko-
genetika tiria genetiniusv6Zio pamatus,bct ,,pikrybinio",tiksliau' ne-
ieglamcntuoto, somatiniq l4steliq dalijimosi prieZasti galima suvokti
tik i5tyrus tai, kaip geneti5kaivaldomas normalus l4stelesdalijimasis.
Elgsenos genetika. signalinis paveldimumas. Gyv[nq elgsena,
veikla. t. y. Zmogausmastymas.- suddtingiausipo-
aukStojiner'l,,ind
zymiai. Del Sios prieZastieselgsenosgenetika kol.kas vra rei5kiniq
lygio, todel Siojc knygoje atskiriri nenagrinejama.Siuo metu tik nu-
,iutun,'u. kiek kuri nors konkreti elgsenosypatybd (pvz.. paukSdiq
I4
migracija,jq vestuviniaiSokiaiir kt.) priklausonuo genq,o kiek nuo
aplinkosir i5mokimo.Mat nemaZaiinformacijosgyvfnai gauna i5
aplinkosper sqlyginiusrefleksus.Ir tai ne bet kokia informacija,o
toji, kuri sudaro specifinesgyvfino elgsenosypafybesir kuria mes
apibldinamepati gln/DnE. Vadinasi,5i4 elgsenosypatybgvertiname
kaip sistematikos pozymi.
Informacija,perduodamai5 kartos i kart4 per mokym4si,s4-
lyginius refleksus,vadinamasignaliniu paveldimumu.
Ypating4reikSmgsignalinispaveldimumas turi Zmogui.Per sqly-
giniusrefleksus,iSmokimaZmogusgaunalabaidaug informacijos.Be
jos jis nebltr] ZUOCUS.
GyvunqjaunikliamsSislaikotarpistaip pat yra svarbus.Jie irgi
imlesnisignalineiinformacijai.Aniiukai, iSperintiinkubatoriuje,..ne-
susikalba"su antimis.O reikalingisignaliniairySiaigali atsirastitarp
andiukq ir juos perejusiosvi5tos arba lapiukai gali sekioti paskui
lazd4,kuria velka ZemeZmogus.
Zinoma, ir tuo aweju. kai elgsenosypafybg lemia signalinis
paveldimumas, dallvauja genai. PagrindinisZmogaussignalindsin-
formacijosb[das - kalba. susijusisu tam tikra kalbos padargq
sandara.O tai jau lemia genai. S4lyginiairefleksaitaip pat pri-
klauso nuo genrl.Kaip ir kalbospadargai,evoliucionavosmegenys,
ju sandarair veikla, \ystesi aukStojinervine veikla. Visa tai fik-
suota genuose,yra paveldima.Kuo toliau paZengusiauk5tojiner-
vin6 veikla, tuo didesne yra signalinesinformacijosdalis ir jos
reik5megyvlno elgsenai.Tos elgsenosypatybes,kurios pasirei5kia
kaip nes4lyginiairefleksai,yra igimtos, tiesiogiaipaveldimos.Jas
lemiandiqgenq, kaip ir kitq, veikla ivairiai priklausonuo aplinkos
ir taip pat yra genetiniu ryrimq objektas.
Trumpa genetikos apZvalga
Dar visainetolimojepraeityjegenetikoskurs4buvo galimadestyti
istoriniuprincipu.GenetikarySkiair.ystesi
nuo paprasdiausiqiki sude-
tingiausiugenetiniqrei5kiniq,ju mechanizmq, nuo taisykliq- desniq
nustatymoiki jq iSimdiqanalizds.Thdiaudabartai padarytineimanoma
del didelio genetikosSakuir problemqskaidiaus. Genetikosistorija,
15

padedageriausuvoktibendniu genetiniureiS-
kad ir glaustaiiSdestyta,
kiniq esmg,pagrindinius sprestqproblemqmomentus.
genetikos istorijayra i5 tikrujq trumpa ta pras-
Zemiau i5destvta
me, kad nagrinejami tik pagrindiniaigenetikos raidosmomentai'Bet
tai ndra tradicin6kalendorinedatq, pavardZiu,irykiq istorija.Nau-
dojantisistorinioddstymometodoprivalumais. bendrosios genetikos
problemospateikiamoslaike. Taip lengviaui5skirti,kas yra visiems
organizmams esmingiausia,bendra.
1.2.1.Pirmosiospaveldimumoir kintamumohipotezds
Citologija ir embriologtia - genetikos pamatas. Kad organizmai
pasiZymi paveldimumo sa\ybe, Zmonds pastebdjo seniai, augindami
gyvulius ir augalus,stebedamig.weie samtq. Tadiau norint paaiSkinti,
kaip lyksta pozymiq paveldejimas,kintamumas, reikalingos esminds
Zinios apie l4stelg. Tiro tarpu pati l4stele Huko (R. Hooke) atrasta
tik 1665 m. Vis delto buvo suvokta,kad palikuonys nerykstant dvieju
skirtingq lydiq kontaktr.rineatsiranda.Aristotelis mane, kad wri5ka
lytis suteikia ,,glvybinQjigq" medZiagai,esaniiai ntoteriSkameorga-
nizme.
Didejo techninds mokslo galimybis, buvo iSrastasmikroskopas,
atrastos l4steles.Pagaliau par,yko atrasti lytines lEstelesir i5aiSkinti
lyini procesE,suvoktijo esmg.Pirmiausia7667m. Levenhukas(A. Le-
ewenhoek) atrado spermatozoidus.XVII-XVIII a. kilo kova tarp
preformizmo ir epigenezdsteoriju Salininkq.Tai i5 tikniu buvo pir-
mas bandymas paaiSkinti,kaip lytinese l4stelese,,suraiyti" busimojo
individo pozymiai. Preformistai n'irtino, kad lytinese lastel6se.kon-
krediai spermatozoiduose,galima iZilreti ma24 Lmogeliuk4 humun-
kul4. Kiek falsifikuojamuosespermatozoidopieSiniuoseiZiurimos at-
skiros Zmogaus klno dalys. O epigenezesSalininkai teige. kad visi
organizmo poZymiai,nors ir uZprogramuotily'tinesel4stelese,rystosi
i5 naujo, bet kaip, nepajege paaiSkinti.
NuoZmi ilgamete preformistq ir epigenezesSalininkqkova lwirti-
no labai svarbiq mint!:
lytinese lEsteleseyra btsimo organizmo pradai, planas.
Tik klausimas,kokiu budu jose ,.sura5yti"busimo individo poZy-
miai.
l6
Kintamumas* paveldimumas = evoliucija.Kur kas daugiaune-
gu citologijosatradimaidometispaveldimumuir kintamumuXIX a.
skatinoevoliucijosidijos:
evoliucijabe paveldimokintamumonejmanoma,kintamumas
ir paveldimumasyra tarp pagrindiniq evoliucijosveiksniq.
Kova tarp evoliucijosialininkq ir tq mokslininkq,kurie mand,
kad g,wiejiorganizmainesikeicia, buvo nuoZmesninegu tarp prefor-
mistq ir epigenezes Salininkq.
Lamarkas(J. B. P.-A.de Lamarck)buvo vienaspirmqjq, tvirtinu-
siq, kad givieji organizmaikinta ir del to gali atsirastinaujosn-r5ys.
Jo mintysapie kintamum4apibendrintos knygoje,,Zoologijosfiloso-
tija" (1809).Deja, b[damaspirmasiskintamumotyrinetojas,Lamar-
kas suplakeI vien4 kr[v4 paveldimusir nepaveldimus pokydius.Su
jo vardu siejama,,ifftrl poZymiq"problema,t. y. kad organizmo
raidojeigyti pozymiaiyra paveldimi.LaikantisSiosnuostatos,galima
teigti, kad jei Zmogustreniruojasi,tai galingesnius jo raumenisturd-
jo
tu paveldeti palikuonys,kaip ir atsparumESaliiui,igyt4 gnidinan-
tis. MaZa to, Lamarkasmane, kad evoliucij4,tai_eiir kintamum4
lemia organizmonoras.poreikistobuleti.Thdagalimadaryti iSvad4,
kad juo protingesnisgyvlnas,tuo geriauyra lvaldgssavo evoliucija
(Zr. M. Ydas ,,Apie biologijq",1994,34 sk.).
Tiek ,,igytqpo4rmiq" paveldejimas, tiek vidinio poreikio skatina-
ma evoliucijasukelediskusijqaudr4,kuri tgsiasiiki Siol.
Darvino pangenezes hipotezd.Id6ja apie paveldimumovienetus.
Dar didesngaudr4negu Lamarko,,Zoologijosfilosofija"sukdldDar-
vino 1859 m. paskelbtaknyga ,,Rh5iqkilmd". Joje nurodomi trys
cvoliucijosveiksniai:kintamumas,pokydiq paveldejimas ir atranka.
Bet suprantamas klausimas.kuri i5 karto teko iSklausytiDarvinui ir
jo pasekejams: o kaip atsirandaorganizmr;pokydiaiir kaip jie pavel-
dimi? Nori nenori i 5i klausim4teko atsakyti.1868m., praejus 9
metamsnuo ..R[Siqatsiradimo"paskelbimo.DarvinasiSleidoknygE
..Naminiqgvuliq ir kultlriniq augalqkitimas",kurioje i5ddste,,lai-
kin4 pangenezes hipotezg''.Anot Darvino.r,ra specialuspaveldimu-
-
mo vienetai gemulos,kurioslemia atskirqorganizmoorganqraidq.
Jos gaminasiivairiuoseorganuoseir i5 jq patenkai lytineslasteles.
Cia susitelkiavisasgemuhirinkinys.Jeiguorganaspakinta,tai pakin-
ta ir gemula.Tokie pokl'diaipersiduodapalikuonims.Stai ir vel La-
markasl
,Ii
t7
 Darvinopangenezes hipotezepriestaravo
. tuo metu Zinomiems fak_
tams (gemulq,,keliavimas:'lytines i d e j o s , d a Z n i a u s i a in e m i n i n t
'set
1 lqsteles)ir bul,o labai naivi. Tai
n.l.lg iarininkai. oarvinas
buvoi4*il; ir betkoks Veismano,pateikiamoskaip ul_
l^''ol1]T
,o ,,nusiiiaudejimas"
stebetair pangenezes
buvovisiems
zinomas.
r"iei ffiasr.vdonepa_ rEl ,q: tramodernios.Nesigilinant gali_
hipoteze.Ne taip, kaip niekamneZinomo ma pasakyti,kad lytines lqsteles
kampio vienuolioMendeliodarbas. uZ- yra savitosk[no l4stelds.Jos at_
*. sl
$rl
lieka dauginimosiir rekombina_
.. .farvino ideja apie paverdimumo vienerussusidomeio kiti moks- "r,
Iininkai'Antrojoje pusejeprasidej.o cijos funkcijas ir, kaip bet kuri
}rr' l ;'k;;;;;;io1ru.o
^irvo i,ipo-
teziq kDrimo karitrige.Tobureinese savitq l4steliu grupd, yra evoliu-
is siq nip"r!r,,+ armesra
3r Sr s
Darvino mintis, kad paverdimumo vienetaikeriaujai lytinesrasteles. cijos rezultatas.Kaip tik lvtines
kad ontogenezeje igyti pokTiiai yra paveldimi.Remiantisaukidiau lastelesyra istori5kai vienos se-
. s
minetaiscitologijostyrimais,buvo manoma, niausiq savitqjq l4steliq, nes jas
jgs su branduoliuir chromosomomis. kad paveldimumas

Pasakde On"n V,ney)f m. paskeibtos

susi_

pangenczes
ffi'm'ffi
1.2 pav. A, \reismano pasiuly.taindiyi-
'm turi jau vienal4siiai eukariotai:
grybai,pirmuonys.Bet Siq orga-
nizmq lytines l4stelesdiferenci-
T:l: yra rqstereje
dimumo vicneraionn:^.,lui fff hipotezds.pavel_
ir fersitruodaii rqsteres raitetgjoms dualios raidos schema: juojasi i5 vegetatyviniq,t. y. iSso-
lijantis' Thigivisosras11re,s i cla_
gcnellniu.uizr,itgii,-y-.o
'ne pangenaiyra branciuo-
ll,giavertes. r - gcneratw'ines lasteles; J. Jj, J., s.. _
lyje, nes (i turi kiekvienar.stere. matiniu, l4steliq.
ar tai iiuoraikinepa'eldimunroreorrlai)l s o m a t i n i u l a s t e l i u s p e c i a l i z a v i m a s i ps r. a _
r a n d a n t g e n e t i n i u sv i e n e t u s Veismanasmand, kad kiek-
veismano(A y:it-mann) paverdimumo vienoje l4srelejeyra didelis pa-
ir ontogenezes hipotezd
u pabaigoje(1882m.) iuuo ruuuipopuriari,
IIT sukere skaidi
us.Darij llTiil "o#
kusijas.Kai kuriosjos idejosatsispindejo. dideles dis_ antis uie
nulart.l!'
o kai.kurios joje keriamosprobremos
totesnele"g.".iik",raidoje. .zigotai.
'ie_nosrlsies paveldimumo vienet4,kita der netorygaus
;:'TJTlili:
dar neissprestos pasiskiistymo
Paveldimumovienetqideja irgi p"rimtu ir siandien. dali paveldimumo'ie.netqb[na praradusi
ii Darvino. 11.2 prul;. si'r4srereir yra
Viena i5 teigiamq,Veismano somatind.Jai dalijantis,gali bDriroliauprarandimipaveldimumo
hipotezes.
sarybiqy| ,u, kad jis vie_
ting4 reikSmgteike chromosomor, 5,,pa_ netai. o somatinesl4stelesgali vis labiau specializuotis.
,. Taigi soma_
mumo vieneiai;
armereLamarko rii.ril,ll$; tines.ir genera[vineslqsteresgenetiniuatzvilgiu,anot
Veismano,tu-
ontogenezdje
poiymiaiyra
il#'Ihi;f,iffi retq b[ti nelygiavertds:
somatineslastelesturJtq buti praralusiosda_
paveldimi;pirmasiru"riJ p*lst<inti.
taip li paveldimumo vienetq.o generaryviniq isrikgsvisasiq rintinys.tao,
y,T:1]qr':tiq specializacija, diferen.iu'.rjo. Darijantis,ioinin.; tart._ pasakVeismano.yra
lel (pvz',zigotai),abi dukterines
lqstereituretri nJri ,"t[, par, kaip
ir motinind'rqsrere. raiiau is rikrLUrt jos gari aiskiaiskirrisviena generagvinis kerias: visos generafyvinesr4stereskyla
kitos ir nuo motinineslqsteles.rlp'aisiranda nuo tik iS
iie skirtumai.del generafiiniq lqsteliq.
riq lEstelesspeciarizuojur,i, ku-
dif"r.n.u;"":t i rr^"igunrr:
manasteisingaisuform.ulavo v.ir- veismanohipotezeskrastutinumaisukeredaug giniq,
.iq pagrindlng"roiri*
ontogenezes probremE, tadiaukar-
tai buvo geras kelrodisvisiems'ki"tiems ir tu i5populiarinone tik veisman4,bet ir paverdinrui-ro
tyrinetojams,bandiiusiems vienetqidei4.
v e l i a us p r g s ti i k l a u s i m a . Ypai giniytasidel dliejq teiginiq:1) kategoriskas
organizmqskirsry-
Pasakveismano,reikiaskirti.idioprazm4 i soma.ir idioplazm4:2) genetinissomatiniqr4itelir+nevisaver-
(gr, idea- sqvoka,vaizdi- Tjt
nys)'t' y' generatryines r4sterer, ti5kumas.Pirmasisreiginysyra daugiaufilosofinis.Kas pirma?
r, ,o"i (gr. k[nas). Somayra tik Kiau-
valkalasidioplazmaiapsaugoti. ap- Sinisar viSta?O antrasjsskatinoJksperimentuoti.
Jis susideviir mirsta,o idioplazmaper-
einai5vicnossomosI titq -"teiei" Pirmieji sukruto botanikai.Jie veismanoteigini, kad
,p""it"rq ir yra amiina.Ir dabarsios somatinds
lqstelesgeneti5kainevisavertis.nuneigerabaipairastai.pasinaucroio
18
l9
 branduoliopolcydiqpobudisnepakankamai i5ai5kintas.
Be to, pakako
patobulintibranduoliqpersodinimotechnik4,ir i5 tos padiosru5ies
l varliq somatiniqlasteliqparyko iSaugintinormaliusbuoZgalvius net
tada, kai branduoliaibuvo perkelti i5 buoZgalvioskrandZioepitelio
iqsteliq i nediferencijuotaskiauSialEstes.
Kaip paaiSkdstoliau (Zr.
ir p. 27I), lasteliuspecializacijai
visiSkainebutinas genetindsmedZiagos
,.
!"r
\,
,t
kitimas ontogenezdje. Nlaryt. VeismanoaiSkinim4apie individuali4
raid4 dabargalimavertinti tik kaip vien4i5 diferenciacijos
mechaniz-
':r
\
mq, taiiau realiai egzistuojanti.
"""'
1.3 pav. Askaridds (Ascaris megalocephala)chromosomq segmentacija ir dalin6
diminucija somatindsel4steldse: Pastaruojumetu visuotinai pripaZinta,kad somatindsgy\unq
P , . P , - g e n e r a t y v i n e sl 4 s t e l c s ;A B . A , B , E . M S I _ s o m a t i n e s I a s t e l e s :j , 2 _ l4stelesgali prarastitotipotencij4.Gyvfinamsnustatytasir ge-
gcncratyvindselastelise y'r'advi poros stambirl chromosomq;J - A ir B somatindse neratyviniskelias.
lqsteleseyra daug smulkiq chromosomq; clalischromosomos(ealai) vra prarandama
(vykstadiminucija) - pazymetae. Rvskiausiaicliminucijair fragmentacijapayaizduota
J - EMSI lqstelejc Kitas klausimas,ar Siepokyiiai yra grlLtamieji,ar negriZtamieji?
Komplikuojasiir augalq somatiniqlEsteliqtotipotencijosklausimas
(Lr. p. r79).
seniaizinomu faktu: i5 labai savitoaugaloorgano,pvz.,is begonijos Veismanasir ,,igytr1poZymiq"problema.NeabejotinaVeismano
lapo, galima regeneruotiaugalq pJzymiais,uuoingaismotininiam itaka ir kintamumotyrimams.Kaip mineta,jis kategori5kai pasiprie-
-su
augalui.i5 kurio paimraslapas.Siuo metu palykrtui.g.n.ruoti au- Sino ,,igytqpo4'miq" paveldejimui.Noredamasji nuneigti,Veisma-
gal4 i5 paviendssomatindsl4steles.Gaunamatiksli motlninioaugalo nas 22-jomspeliq kartoms kapojo uodegas.Nuo to peles netapo
kopija. I5 somatiniqvarldslEsteliqregeneruojama varld su visaisdo- trumpauodeges. Sis bandymas.nors labai populiarusir mdgstamas
norinei varlei btdingaispozymiais.Taigi lyg ir galimab[tq tvirtinti, cituoti, yra naivusir ner.ykgs.
Taciaupati ideja apie tai, kad ,,igyti
kad visosorganizmol4stelesgenetiniuatzvilgiuyra lygiavertes, arba po4rmiai"nepaveldimi,buvo teisinga,kele gindusir skatinoeksperi-
totipotencinds(lot. totalis- visiskas.pilnutinis).Thdiausi problema mentuoti,ie5kotitikrq paveldimokintamumoprieZasdiq. Kartu susi-
labai sudetingair Siuolaikineje genetikojeivairiai sprendZiama. formavo bendra taisykle,kad
stabilfis genetindsmedziagospokyiiai ontogenezdje. Tam tikrais
atvejaisindividualiojeraidojegali arsirastistabilDsgenetiniusrruktu- organizno raidoje lgyti pozymiaiyra nepaveldimi,
rq pokydiai.Veismanasindividualausrystymosihipotezggrinde kai
kuriais faktaisi5 bestuburiqbiologijos.yra gyvfinrl,kuriq somatines bet, kaip ir kiekvienataisykle.ji turi iSimdiq,kurios bus specialiai
l4stelesai5kiaiskiriasinuo generatlviniqlEsteliqnet chromosomo- nagrinejamos(Zr. p. 2a7).
mis. Par,yzdZiui,
askaridLiq (Ascais ntegaroc
eprtara)generaryvinese l4s- Vis delto Veismanas klydo manydamas, jog idioplazmai(paveldi-
teldseyra dvi stambioschromosomos. Somatinese l4stelesejos suby- mumo vienc-tams) aplinkavisi5kainedaro poveikio.
ra i daugelismulkiqchromosomq. Darisgenetindsmediiagosparen-
ka i citoplazm4ir yra prarandama (r.3 pav.).Thi bDdingivabalams Aplinkos reiksniai:
. keiiia genq veikla;
Dytiscus,nrusemsMiastor ir kt.
. sukelia pavcldimus pokyiius - mutacijas;
ontogenezejestabil[s pokyiiai lqstelesbranduolyjenusratytiir . keiiia genetines rekombinacijosprocesus;
branduoliqtransplantacijos metodu(Zr.p. 176),bet kol kas biu stabiliu . gali sukelti stabili4 genetiniq struktlrq pertvarkq somatineselastelese.

20
2I
 1.2.2.Genetika- XX a. mokslas
Eksperimentinds genetikos pradZia. XX a. pradZiojc jau buvo
visos prieiaidos (suvokti dauginimosi procesai.turdta pakankamai Zi-
niq apie lqstelg ir jos dalijint4si,buvo tobulesnihibridizacijosmeto-
dai) eksperimenti5kaispresti. kaip paveldimi po4'miai.
Genetikos gimimo data teisetai laikoma 1900 m., kai trys moks-
lininkai - de Fryzas (H. de Vries) Olandijoje, Korensas (C. Correns)
Vokietijoje ir Cermakas(E. T\chermak) Austrijoje nepriklausomaivie-
nas nuo kito nustate pirmuosius pozymiq paveldejimo dtisnius ir pa-
sirlle eksperimentini metod4 paveldimumui tirti. Thdiau Siq moksli-
ninkq laukd nemaZasnusii,ylimas. Jie surado prieS 35 metus (1865)
paskelbtEMendelio (G. Mendel) darbE, kuris visais atZvilgiais,ypai
iSvadomisgerokai pranoko jq darbus. Mendelio darbas neatsitiktinai
iSgulejo 35 metus neZinomas.Jis gerokai aplenke savo epoch4, ir
mokslininkai, kurie buvo susipaZingsu Mendelio darbu, jo nesupra-
to. Greidiau galima stebetis,kad Mendelio darbas ne tik nedingo be
pedsako, o dar nust[md i antrq vierq tuos, kurie i5 tikrqjq mokslui
atrado pirmuosius paveldejimo desnius ir tyrimo metodq.
Mendelis padare 5 stambius atradimus:
1. Suklrd pirm4 eksperimentinjmetodq poz,vmiupaveldejimuitirti
tq organizmq, kuriems bIdingas tipiSkaslytinis procesas.t. y. hibri-
dologini metod4.
2. Suklre auk5tesniqjqeukariotq lytiniq l4stetiq generindsanali-
zds metod4 - analizuojaniiuosiuskryZminimusir nustatd, kad lytines
l4stelesyra geneti5kaigrynos. Veliau Sismetodas Morgano (T H. Mor-
gan) ir jo bendradarbiq buvo labai sekmingai pritaikltas chromoso-
mU genetinei sandarai ir rekombinacijai tirti.
3. I5ai5kinoauk5tesniqlqeukariotq poiymiq pavelddjimo d€snius:
. pirmosios kartos vienodunto ir dominavimo;
. skilimo - pradedant 2-qja karta palikuonys susiskaido grupes
i tam tikrais
santykiais;
. nepriklausomo poZymiq paveldejimo.
Visi jie yra idealDsir elementar[saukStesniqjq
eukariotqpozy-
miq paveldejimodesniajir pasireiSkiatik esant tam tikroms s4ly-
goms.Desniq galiojimoribos ir iSimtysyra vienodaisvarbiosir bus
atskirainagrindjamos.
22
4. Nustatdkombinaciniokintamumotip4, bfiding4 tik eukario-
tams. Jo esmepaaiSkejoveliau,pakartotinaiatradusMendelio des-
nius. Mejozejesusidaronauji chromosomqir kartu jose esandiqpa-
reldimumovienetqgenq deriniai.
5. frode. kad tikrai yra paveldimumovienetai.Si i5vadabuvo
padarytai5 lytiniu lqsteliqgenetindsanalizdsir nepriklausomo pozy-
mio paveldejimo desnio. Minti, kad lytinesel4stelese ir zigotojeyra
b[simojo organizmoplanas,,,uZra5yti" bfisimo individo poZymiai. su-
brandinodar preformistaiir epigenezes Tik buvo neai5ku,
Salininkai.
kaip tai padaryta.Mendeliseksperimenti5kai irode, kad realiai yta
paveldimumovienetai.Tai logiSkai5vadai5 nepriklausomopoZymiq
paveldejimo desnio:
jeigu lytinese lEsteldseyra uZraSytib[simojo individo poZy-
miai ir kiekvienaspoZymispaveldimasnepriklausomai,tai ly-
tindse l4steldseir zigotoje kiekvienampoZymiuiyra atskiras
savaranki5kas pradas,,,uZra5as" * veiksnys,genas.
Nei Darvinas,nei kiti paveldimumohipoteziqautoriaijam jokios
itakosneturejo.Hipotezdsbuvo pasiilytosveliau,ne 1865m. Termi-
n4 genaspasi[le ne Mendelis.Jis nebuvoterminq klrejas. Tai irgi
Dievo dovana.Daugiausiagenetikojeju priklre Beitsonasir Johan-
senas(W. L. Johannsen). Pirmasis,kaip mineta, 1906m. ,,pakrikSti-
jo" genetik4,o antrasis1909m. paveldimumovienetuspavadinoge-
nais.
Vdliau buvo nustaryta,kad nors organizmailabai skiriasigeneti-
n6mis struktlromis,jq paveldejimobldais, dauginimosisistemomis,
bet
genai yra visq organizmqvisosegenetindsestruktfrrose- tiek
branduolio,tiek nebranduolindse.
Chromosomin€paveldimumoteorija. Morganasir drozofilos,,era"
genetikoje.Prabegovos dveji metai nuo pakartotinioMendelio des-
nirl atradimo,o 1902m. Setonas(W.Sutton) ir Boveri (T Boveri)
suvokdMendelio desniqesmg.Juos lemia chromosomqpasiskirsty-
mas tarp dukteriniq l4steliqmejozdje.Thi buvo Setono diplominis
darbas!
Tadiaunuoseklichromosomind paveldimumoteorija (Lr. p. 256)
Morganoir jo bendradarbiq BridZeso(C. B.Bridges),Sfartevanto
z_)
 somq nedaug - tik 8. o seiliu liauku lasteldsejos ypai stambios,patogios smulkiau
.i chrrinr,)s,rrn?] . tl'
tirti - tai gigantin0s. arba politeninds, chromosomos.Drozofilos ,'era" genetikoje
"d's.i'
tr"\?
t.r
a
'" "''
to,)'1"
',.'-;ii""-
$" itr. nesibaigd. atrandanri ris nauji jos privalumai. Labai daug reiikia ir itin aukitas
d r o z o l i l o s g e n c t r k o s1 1 g i s .
."g,--$i; I {ir.si' ....,,u'"#
o. Tirdami clrozofilqMorganasir jo bendradarbiai
rU1,
'\.' I
r:' ./'
:it
i
"i
"
o,',r$' '
'-ltj. tllr.citlt.rr
nds rekombinacijos
atrado ir geneti-
tipq, kuri jie pavadinokrosingoveriu(angl.cros-
=-j'
susikirtimas+ over - per). Keidiamasiseg-
";tu,
sing - susikryZiavimas,
u.,',,,.-oP ':
"*ft.'n' mentaistarp homologiniqchromosomq. Sie tyrinetojaipasifilemeto'
1.4 pav. Drozofila:
.(nlirq.\a'

X Z r,,* d4 genq vietai ir sekai chromosomose nustatyti.Pirmiausiaji buvo

viriuje:.,1 - patele, B - patinelisl
,4
-
I
a
':
" .!,ir
. nustatytadrozofiloschromosomq(Zr. chromosomqgenolapiai.p. 255).
a p a i i o j e - p o l i t c n i n e s( g i g a n t i n e s ) €a.E nullrt a,
Vdliau chronosomingpaveldimumoteorij4 papilde s4vokageno-
drozolilosseiliq liaukq lilstcliu ''rt
i d .'r"rr*, l71AS.
c h r c l n r o s o m o sK . o n j u g a v u s i o si r j
mitozeje. iSskyrusnedidele2-osic'rs ;az
-
i thr.'rr'snnr,r d' Genomas - genq visuma haploidiniame chromosomq rinkiny-
c h r r r n r o s o m ods e i i n i o j o p c t i e s
scgmentq Salia chromoccntro.
ParySkintinedideli pufai ir chro-
\i6; ',
r-
')a
'ttar,-t1"i
je, platesne prasme - branduolio genq visuma.
'i..o Bendri d€sniai, sqvokos,metodai. Kai kurie chromosominespa-
mocentrai, kuriais chromosomos
sujungtos %. o'%t*.
-'oF
veldimumo teorijos desniai ir sqvokos yra bendri visiems organiz-
mams, o kai kurie i5 jq buvo pritaikyti tiriant kitoki4 genetinq san-
u.rL,
dar4 turiniius organizmus.Bakterijq DNR molekuld, kurioje yra di-
(A. M. Sturtevant), Miolerio (H. J. Muller) buvo sukurta veliau,
dZioji genq dalis (arba visi), irgi vadinama chromosoma.Dar pladiau
l9ll-1919 m. Jos csnre:
taikoma qenomo sqvoka visoms savarankiskoms(autonomindms) ge-
. genas yra chromosomos dalis; netindms struktlroms: mitochondriju, plastidZiq,plazmidZiq DNR ir
. toje paiioje homologiniq chromosomrlvietoje kt. Net Morgano ir jo bendradarbiq metodai labai vykusiai buvo
(lokuse) yra ta_ pritaikyti genetinei virusq analizei (2r. p. 49).
pat[s arba giminiSki (aleliniai) genai - to paties geno strukt[-
rinis atmainos; Taigi visus organizmus vienija Sie rei5kiniai ir struktlros: chro-
' chromosomoje genq yrer daug ir visi iisidestE
linijiskai. vienas mosoma, genas kaip jos dalis, linijine genq seka chromoso-
paskui kitq; vienoje chromosomojeesantysgenai pa'eldimi kar- moje, genq sankiba, sankibos grupds, genomas' krosingoverio
tu, sukibg; jie sudaro tq paiia sankibos grupg; tipo genetin€ rekombinacija.
. kiek haploidiniame rinkinyje yra chromosomq,
tiek yra ir san-
kibos grupiq. Mutaciju atradimas. Vel de Fryzas. Paveldimieji pokvdiai, ku-
riuos dabar vadiname mutacijomis, buvo Zinomi seniai ir netgi buvo
AnrZininkai sake: Morganui pasisekc,kad jis ..pasikinke" drozofi14.Si vaisine panaudoti kuriant naujas vaismedZiq,dekoratyviniq augalq veisles.
musele (Drosophilonrelanogaster) labai spardiaidauginasi.subrestaper l0-1,1 dienq
Gyvulininkysteje buvo Zinomos Ankono a\ys trumpomis kojomis, ne-
nuo kiausineliq padejimo. ?i neiipasakytasprivalumas,palyginri net su \,ienmeiiais
augalais.kuriq tyrimq rczultarq reikia laukti 2-3 metus. o k4 kalbeti apie organiz- sugebejusiosper5okti Zem4 fvor4, botanikoje - pakitusios formos ug-
mus, kuric bresta keletq metq ar net dciimtmediq! niaZolds ir kt. Sio tipo pokydius s4ZiningaisuregistravoDarvinas ir
Drozofila turi daus kitu privalLrnrq.Galinra auginli termostatc gricztai valcio- juos pavadino neapibr€Ztukintamumu. TaUiaujo evoliucijosteorijoje
m o r . n i s q l y g o m i sP
. a t i n c l i a ir y i k i a i s k i r i a s in u o p a t c l i q ( 1 . - l p a r . . ) .A p s k r i t a i c h r o m o -
Sie ookvdiai nebuvo laikomi svarbfis.

24 25
 Perversmqsukelede Fryzo darbai.Jis ilgus metus Wrinejoivai-
rius paveldimusnakviSq(Oenotltera')po$(ius ir wrimq duomenis ur
apibendrinodviejqtomq knygoje,,Mutacijqteorija" (1901-1903). Ta- .f, o , " r , , n nn ' "
o-l o ntI
iiau de Fryzasneteisingaimane,kad mutacijosyra tik stambts po- ^ .c-c c-c "--. o
kydiai ir rD5ysatsirandai5 karto, Suoli5kai. Sis teiginysvisapusi5kai
(T)
\ " i l-"'orn "l ''u "
po)_,rn-..f--Nfijr
Ln2 n [_a
".-\rl,.i
-o- I
neteisingas, nes pirma, rlSis yra sistema,visuma organizmq,kurie NF F U u
O H
H
CH"
I
tam tikru bfidu santykiaujasu kitais organizmaisir aplinka,uZima :tl
o
I O P =O
tam tikr4 niSqbendrojeekologinejesistemoje. Tokiu santl,kiqtik del O=P-O H

-c
\-r 0,,
itr111,11|]t
vienos mutacijosatsirastinegali. Jie kuriasi istoriSkai,palaipsniui. (c) \* tt,rrtnlrfl
* N/
\c--N

Antra, daZnesnds yra smulkiosmutacijos. H

-0-
CH2

Indukuotosiosmutacijos.Mutagenai.Morganobendradarbis Mio- o

leris 1927m. Berlynelykusiame genetikoskongreseperskaitesensa- O-P=O

cing4praneiim4apie tai, kad jis suklre metod4naujomsdrozofilos
mutacijomsaptikti, ir irode, kad mutacijassukeliarentgenospindu-
liai. Tai buvo pirmasisi5ai5kintas mutagenas.1932m. V Sacharovas
irode, jog drozofilosmutacijassukeliapoveikischemindmismedZia-
gomis- jodu, sunkirjq metalqdruskomis.1936m. Blekslis(A. E Bla-
kesle)nustate,kad poliploidij4sukeliai5 rudeniniovelyvio(Colchi-
cum autumnale)i5skiriamasalkaloidaskolchicinas.Thdiaugalutinai
cheminiqveiksniqmutageniniveikim4 irode 1946m. J. Rapoportas.
Auerbach(C. Auerbach)ir Robsonas(J. M.Robson).Kai kurios al-
kilinandiosmedZiagos, kuriasjie tyre, yra net stipresnimutagenaiuZ
jonizuojandiuosius spindulius.
NaujasSiossritiestyrimq etapasir jq vir5[nd - valdomojimuta-
genezd:tiek natlralioji (specialiqgenq.genetinirlstruktln]), tiek dirb-
tin6. Pastaruojubldu kryptingaipertvarkomigenai:pa5alinami,ista-
tomi nukleotidaiarba pakeidiamivieni kitais.
I
o
ab
1.5 par'. DNR sandara (a) ir sinteze (D):
nukleotidai susijungeporomis G = C ir A = T: nauja DNR grandine komplementari
senajai; tokios pat nukleotidq sekos grandine prisijungtu prie atitinkamos DNR
grandines ir atliekant molekuline DNR-DNR hibridizacij4
liau 5i4 iSvad4patvirtinovirusq biologijostyrimai.I Seimininkol4s-
telg patenkatik viruso DNR (arba RNR), bet per j4 paveldimos
visosvirusq ypatvbes.Be to, iterpusi l4stelglabai atsargiaii5skirt4
viruso DNR arba RNR, joje susidarovirusai.
Kokio atgarsio susilaukeEivcrio. Makliaudo ir Makariicl atradimas,byloja tai,
kad jau 1946 m.. r'os pasibaigus_Antrajampasauliniam karui' iryko simpoziumas.
skirtas tik DNR. Du jo dalyviai Cargafas(E. Chargaff) ir A. Belozerskisirodd, kad
DNR yra polimeras, bldingas lvairicms organizmams.

Molekulindsgenetikospradiia. Morganasir jo bendradarbiai iro-

de, kad genas- ne abstrakcija, o materialusvienetas,chromosomos
dalis.Thi i5 karto sukeldspdliones, kuri cheminemedZiaga yra genas.
O gal genasyra chromosomos, kaip tam tikros struktiros, dalis?
Tada suardZiuschromosom4i5nyktq ir jos genetindfunkcija.
7944m. atsitikoir,ykis,kuris i5 pamatqpakeitene tik genetikos,
bet ir visos biologijosraid4. Eiveris (O. A.Avery), Makliaudas
(C.M.Macleod) ir Makartis(M. McCarthy)frode,kad pneumoko-
kq (Streptococcus
pnelmtone)transformacij4Qr. p.542) sukeliaDNR.
Vien4 pneumokokqform4 palyko paverstikita, paveikuspastarosios
DNR. Thi pirmasisirodymas,kad DNR yra genetindmedZiaga.Ve-
DNR sandarair sintez6.Kitas svarbus[ykis - 1953m. Vatsonas
(J. D.Watson) ir Krikas (E H. C. Crick) paskelbeDNR sandaros
modeli (1.5 pav.):DNR yra dvigranddmolekuld.Be to, viena gran-
dine yra komplementariantrajai(kai l-ojoje yra G, tai 2-ojoje- C,
kai l-ojoje - A, tai 2-ojoje - T), t. y. viena papildo kit4. Viena
grandinesu kita sujungtosnepafvariais vandeniliniaisrySiais,toddl
viena grandinegali lengvaiatsiskirtinuo kitos. Prie vienagrandZiq
struktlrq, prisijungusnukleotidams,susidarytqdvi naujosmolekulds,
tokiospat kaip pradine.Be to, naujosiose molekulese vienagrandind
bltq sena.Toks sintezesbfidasveliau buvo irodytas.Jis yra pusiau
konservatyvus ir vadinamasreplikacija(lot. replicatio- kartojimas).

26 27
 Sito genetikaiseniailauke. Mat logi5kaim4stant,
genetindmedZiagaturi sintetintisb[tent kopijavimosibudu.
Genetiniskodas.Kq lemia genai?Dar vienassvarbus1v.vkis. Si
-
kart4 hipoteze.1954m. velgi trys mokslininkaiGamovas(G. Ga-
- Amerikos lietuvis)
mov), Ridas (A. Rich) ir M. Yias (pastarasis
paskelbegenetiniokodo hipotezg.Pasakjos, DNR molekuldjeyra
uZkoduotosarninorfig5diq sekosbaltymuose.
Dar gerokaiprie5tai Bydlis(G. W.Beadle)ir Teitumas(E. L. Ta-
tum) nustatd,kad genaslemia vienq konkreii4 reakcijq,katalizuoja-
m4 fermento.1941m. savotyrimq rezultatusjie apibendrinoZinoma
teze: I genas- I fermentas.Ji Siuometu yra patikslinta:
1 genas- 1 polipeptidas.
Tad iki Gamovoie5kotarySio(paprastaicheminio)tarp DNR ir
baltymo.ThdiauGamovokodavimoideja buvo i5 principo nauja ir
biologamsbei chemikamsneiprasta.1961m. Nirenbergas(M. W. Ni-
renberg)ir Matejus (A. Mattaei) suradobld4 genetiniamkodui i5-
aiSkinti,o Krikas ir Breneris(S.Brenner)i5sprendedaug principiniq
genetiniokodo problemq.
1.3.1.GenetikaLietuvoje
Nepriklausomai tarpukarioLietuvai,kaip Zemdsukio kraStui,bu-
vo reikalingataikomojigenetika- selekcija.Ji pradetadestl'tiDot-
nuvosZemdsukio akademijoje.Thi buvo ir Dionizo Rudzinskonuo-
pelnas.Daug metu jis dirbo Rusijoje,Maskvoje,buvo Zemes [kio
akademijosprofesorius,katedrosvedejas,Zymausrusu genetikoN. Va-
vilovo mokytojasir mokslinisvadovas.Pradinesiddjos,kuriaspuikiai
pletojoN. Var,ilovasi5 augalqimunogenetikos,genetiniqiStekliqir jq
netolygausgeografiniopasiskirstymo,buvo Rudzinsko.Mokslineseks-
pedicijasgenetiniamsi5tekliamskaupti taip par pirmasisrenge Ru-
dzinskas.Thi nurodoN. Vavilovoveiklosryrinetojai(pvz.,Pe:lruur C.
HurconailBaeunoe.Mocrna, 1968).Rudzinskas buvo vadinamasRu-
sijosselekcijostevu.Jis pirmasisRusijojepradejomokslingselekcija,
suk[re daug javq veisliq, 1909m. ik[re pirmqyqRus4ojeselekcijos
stoti.
28
Lygiai taip pat Rudzinsk4galima vadinti ir Lietuvosselekcijos
tevu. GriZgsi Lietuv4, 1922m. jis iklrd Dotnuvosselekcijosstoti ir
deSimtmetq jai vadovavo.Sukure40 Zieminiqkvieiiq. avIL4,Zirniu.
linq veislirl.Dotnuvos Zemis lkio akademrjojejis skaitd ,,Augalq
genetikosir selekcijos"kursq.
ThdiauLietuvojenaminiqgyvuliqir Zemdslkio augalqselekcijos
pradLia sunku atsekti. Nors ji buvo ir iki Rudzinsko,bet j4 r.ykde
megdjai,labiauprakutqdvarininkaiir dvarqvaldytojai.DarZoviq,ypad
agurkq, selekcijosrezultataisgarsdjoTiakrtrkaraimai.MaZiausiai8
garsiosobelqveislesyra Lietuvosvietines.Garsls Zemaitukaiarkliai,
Dzlkijos deglosioskiaulesir kt.
A. Hrebnickis- pirmasisaugalq iStekliqkaupdjasir tyrin€tojas.
Genetiniqi5tekliqproblemaLietuvoje.PirmasismoksliSkaiobelq se-
lekcija uZsiemeAdomas Hrebnickis(1857-1941)savo dvare Ignali-
nos r. (Rojuje).Jis yra pirmasisLietuvojegenetiniqaugalqi5teklirl
kaupdjasbei tyrindtojas.Suradoir pirmasisi5tyrevietinesobelqveis-
les 'BerZininkqananas4','Jono pepina'.'Panemunes baltqji' ir kt.
Ir Siuometu selekcininkai megejaiatliekanuostabius darbus.Vyn-
medis (A. Pauk5te.P.Gaili[nas ir kt.), abrikosai(A. Urbonas),atvai-
sa (A. Paketfiras)Lietuvojeatsiradodel jq veiklos.Daugybgdekora-
tlviniq augalqveisliqirgi sukureselekcininkai megejai(P.Baldikonis,
P.Ciplijauskas, J. Tarrydas,S. Eicher-Lorkair kt.). Tadiaujq veislems
vis4 laik4 gresiapraradimopavojus.Net moksloistaigosenei5saugo-
tos ir sunaikintosgenetiniqiStekliqkolekcijos.Toddlviena i5 svarbiq
genetikosproblemq Lietuvoje yra kaupti genetiniusi5teklius,juos
Sudarytosir rykdomosaugalqgenetiniqi5tekliqpro-
tirti ir iSsaugoti.
grama (A. B[dr,ytytd),naminiq gyvuliq genetiniqisteklirl (J. Sveisrys)
programos.Bandomaikurti niikroorganizmqkamienqbank4.
Sekmingiaukaupiami augalq genetiniaii5tekliai.Lietuvos sodi-
ninkystesinstitutasturi didelessodo augalq ir darZoviqkolekcijas
(A. Tuinyla,A. Luko5evidius, A. Misevidiltd,M. Baranauskiene). Di-
delesgrldiniq, pa5ariniqaugalqkolekcijosyra LietuvosZemdirbystes
institute.VilniausuniversitetoBotanikossodesukauptosdidelesvais-
kr[miu (iniciatoriusA. Ryliikis),geliq (D. Dainauskaite), dekoratyvi-
niq medZiqkolekcijos.Vilniausuniversitetas vienaspirmqjq praddjo
kaupti selekcininkqmegejqveisles.
Ypad gerai ir apgalvotaitiriami bei saugomimi5ko augalqgene-
tiniai i5tekliai(V. Ramanauskas, J. Danuseviiius,R. Gabrilavidius).
29
 hibridizacijos sritics. suk[rEs pirmqjq dirbtine augalq genti Rapl'tonobrassica (2r.
GenetikaprieSkarioir pokario Lietuvosuniversitetuose. Geneti-
p. a07). Chemincs mutagcnezis atraddjui J. A. Rapoportui buvo atimti visi vardai,
ka Kauno Vyiauto DidZiojo gerokai
universitete vdlavo. Tik 193-5m' jit bu"., atleistasiS darbo (tapo gcologu. geologijos mokslq kandidatu)'
Marija Natkevicaitd-Ivanauskiene (1905-1996),pries tai tyrusi Zmo- Pats genetikosmokslasbuvo paverstasabsurdu.Buvo t'''irtinama,kad paveldimu-
mu pasiZ1'mibet kuri kuno. lasteldsdaleli. Pvz.. paveldimumas.organizmo poZymiai
gauskraujo grupiq paveldejimq.1935-1940m. kryZminotubes (lzer-
gali persiduoti per metabolitus.Igyti poZymiaies4 paveldimi (propaguotaskraitutinis
bascum)g"nii.t rlsis ir tokiu bfidu tikslino jq sistematikq.Tyrimq iamarkizmas;.Ii bct ko galima iiauginti bet ka. tik reikia sudaryti tinkamas s4lygas.
rezultatusM. Natkevidaiteapibendrinodaktarodisertacijoje.,Gene- -
Ruiis gali gimdyti kitq r[Si (kviediai- rugius, o Sie- dirses;gegutd kitus pauksiius,
ti5kai-sistematliki l/erbuscumir Celsia gendiq tyrinejimai" (apginta ir atvlrtseiii). Genu. chromosomq ncs3.,o jei pastarosiosir esaniios, tai tik laikinai,
Matentatikos-Gamtos
1943m., paskelbta:Vilniausunit'ersiteto .fak.dar- ir t. t. Biologijoje ir su ja taikomuosiuose
susijusiuose moksluoseklestejo T, Lysenkos
destegenetikos kultas: ka jis pasake ar padard, buvo Sventa tiesa. Tvirtai buvo kalama, kad yra
bai, 1942,t. XIV s4s.2, p. 236-3a5).M. Natkevidaite
- Vilniaus universitete. .,sovietindbiologija", ,.sovietini genetika''.Gcnetika buvo paverstaicleologiniumoks-
kurs4Kauno,o nuo 1940m. iki pat 1948m.
lu. Vyko visiSkaizoliacija nuo mokslo pasaulio,didejo biologijos mokslq atsilikimas,
Kauno Vytauto DidZiojouniversitetostudentai medikai irgi buvo kuris ir- dabar dar iauiiamas. Kai kuriose biologijos srityse iki Siol tebdra isigalejusi
supaZindinami su paveldimumoreiksmeligomsper J. Zilinsko,J. Bla- nuomoni, esa galima iSsivcrstibe genetikos Ziniq.
Zio, P.AviZoniopaskaitas.
Praslinkusmdnesiuipo .,garsiosios" VASChNILo sesijos.jos ana-
prieikario vadovdliai ir leidiniai. Didelio atgarsio, bet nevienareik5miSkover- logo susilatrkdLietuva.1948m. rugsejo20-22d. vyko Lietuvosmokshl
joje
tinimo susilaukdpopuliari P.sivickio knyga ,.G1voji gamta ir mes". Daug vietos akademijossesija(LieruvosMA iinynas, 1949,t. IV-V). AukStujq
Mendelio desniq pakartotinio atradimo 35-neiiui'
skirta paveldimumo problemoms.
molqrkludestytojai,mokslininkaiddstejaunimuiapie genus,chromo-
-50 m. jo mirties ir i0 m. nuo Mendelio darbo pirmojo paskelbimo sukaktims pa- aukstq-
Z y m d t i b u v o i i l e i s t a ss p e c i a l u sZ u r n a l o . , K o s m o s "n u m e r i s ( 1 9 3 5 m . , N r . ' l - 6 ) . S i o
somas,mitozgir mejozg,todel labiausiaikliuvo universitetrl,
Zurnalo 1936 m. Nr. 4-6 skirtas Dotnuvos selekcijos stoties iklrejo Rudzinsko jq mokyklq tiek prieikario,tiek pokario destytojams.
70-meciui. Siame ir kitanre populiariame Zurnale ,.Gamta" buro skelbianla gana TaciauLietuvojenebuvoskubamanaikinti biologijosmokslinin-
daug straipsniq genetikos bei selekcijosklausimais. kus. Autoritetingiausibiologai J. Dagys,A. Minkevidius'M' Nat-
Dotnuvos Zem€s lkio akademija lenke universitetqne tik destymu. bet ir va- P Sivickis,A. Madionislabai kategoriSkai laikesi
o 1936 ir kevidaite-Ivanauskiene,
dovdliais. 1928 m. K.Aleksa iSleido ,,Paveldejimasg-lYulininkl',stdje", po kritikos
neigiamospozicijoslysenkizmoatZvilgiu. o P.Snarskis
1939 n. tr. Gimbutiene - .,Augalq genetika". ..Zemes ukio vadovo" gl'ruliq reisi-
mo skyriuje (1930 m. 1 leid. - S. Girsoviiiaus. o 1936 m. 2 leid.
- B. Vitkaus) ,,skraiste"sugebejodestytiMendelio,Morgano,de Fryzo,Johanseno
buvo daug Ziniu ii genetikos. darbq esmQ,ir studentaipuikiaisuprato,kad lamarkizmokritika tin-
ka ir T Lysenkai.Vis delto iStisus15 metq lysenkizmas slopinoge-
LysenkizmasSSSRir jo atgarsiaiLietuvoje.Po Antrojo pasau- netikosraidq Lietuvoje.
linio karo ilga laik4 Lietuvojegenetikosnebuvo.Tuo metu Sovietq Dabartin€genetikosb[kle Lietuvoje.Eksperimentindgenetikapir-
Sqjungojevyko asrri kova pries genetik4.Gana daug genetikrlbuvo miausiapraddtapletoti Vilniausuniversitete- 1963m. This metais
represuota,todel dirbti genetikos.citologijossritysetiesio_g buvo pa- pradetasdestytiir genetikoskursas.1960-1965 m. jauni ivairiq auk(-
uo3ingu. Sispavojusypad sustiprejopo vadinamosios VASChNIL (Vi- tqlq mokyklqabsolventai V Randelis, J. Rubikas,R. Lekevidius, J. Va-
sasEjunginds Zemdslkio mokslq akademijos) 1948 m' rugpjtdio se- siliauskas,A. Janulaitis,A. Sinkus,A. Basys,D. Citavidiusistojo i
siloi. loje lysenkizmas -
buvo iteisintaskaip oficiali doktrina ,,sovie- Maskvosir Leningrado(SanktPeterburgo)universitetq,institutqas-
tind genetika". pirantlr4 ir sudardgenetikosLietuvojepamat4.
Siuo metu genetiniaityrimairykdomi Vilniausuniversitete(VU)
Jos nesilaikantys Daug genetikuir juos palaikan-
buvo laikomiliaudiesprie5ais. ir visuosebiologinioprofilio institutuose, mokyklose.VU
auk5tosiose
jiems atimindjamimoksliniai vardai ir laipsniai.Dalis
dirjq buvo atleistii5 <jarbo. Botanikosir genetikoskatedroje(J. Lazutka,R. Lekevidius,V. Ran-
jq aisiduretremtyje,kalejimuosear buvo fizi5kaisunaikinti.Thip atsitikoN Vavi- ir mutagenezes srityse.VU
jaunas'neiipasa$'taitalentingasgenetikasG' Kar- delis ir kt.) dirbamagenotoksikologijos
iovui. Kalejimebuvo susaudytas
peienka,kuris jau buvo susp6jgs pagarsetipasaulyje darbaisi5 tolimosiosaugalu Botanikossodene tik kaupiami ir tiriami genetiniai
augalq istekliai,
 bet ir buvo sukurta(A. Ryli5kis)11 vaiskrtmirlveisliq.VU Zmogaus
genetikoscentre, kuriam vadovaujaV Kudinskas,tiriama Lietuvos
gyventojqpopuliacijosgenetindsandara,kai kurios metabolizmoli-
gos,jdiegtaprenatalinds diagnostikos, molekuliniqzondq technologi-
ja. Naujagimiqgenetiniaityrimai atliekamiir VU Neonatologijos kli-
nikoje (V Basys).
Zmogauscitogenetiniaiir chromosominiqligq tyrimai r,ykdomi
Kauno medicinosuniversitete(A, Sinkus).MonografijuiS genetikos
sritiesyra skelbgivairiqZmogausligq specialistai J. Lelis (apiepavel-
dimas dermatozes,1981m.), J.AviZoniene(apie nervq ir raumenq
ligas,1990),G. Balevidiene(apie psoriazesgenerik4).
Molekulindsmikroorganizmqgenetikospradiia buvo Biochemi-
jos institute.Buvo tiriamavirusqmutagenezd ir transformacija (J. Ru-
bikas).Siuo metu garsdjaR. Nivinskovadovaujama laboratorija,kuri
tiria bakteriofagoT* vienosvelivqjq genq sankaupossandar4,veiklq
ir valdym4.
Botanikosinstituteatliekamiaugalqmolekulines genetikos- DNR
paZaidqreparacijos, augalqgenq inZinerijos(K. Cieminis,J. Proscevi-
dius),mieliq kileriniq kamienqgenetikostyrimai.
Daugiausiamolekulinesmikroorganizmq
genetikossrityjepasiek-
ta Biotechnologijos institute.A. Janulaidiuivadovaujanr, tiriama re-
sistema,jos komponentqsqveikasu DNR, buvo
strikcijos-modifikacijos
atrastasnaujas DNR metilinimo tipas bei daug naujq restrikcijos
endonukleazitr ir DNR metiltransferaziq. Taip pat lykdoma mieliu
genu inZinerija(K. Sasnauskas). Janulaiiioir jo kolegq darbai labai
vertinami kitose Salyse.
Ekologijosinstitute,Lietuvos gyvulininlrystds institute,Lietuvos
veterinarijosakademijojemokslininkqgrupesatliekagenetiniusgy^/u-
liq tyrimus.Antai Ekologijosinstituteatliekamipauk5diqimunoge-
netiniai (A. Sruoga,A. Paulauskas), trematodqcitogenetiniai(J. Bar-
Siene)tyrimai. Lietuvosveterinarijosakademijoje(K. Janu5auskas,
I. Miceikiene)tiriamasgyvunllpolimorfizmasir citogenetiniaipory-
diai priklausomainuo ekologiniqveiksniq.
Ir Zemesfikio institutuoseyra genetikoslaboratorijosar grupds.
LietuvosZemdirbystes institute,o pastaruojumetu ir LietuvosZemds
lkio universiteteatliekamipasariniqaugalqbiotechnologiniai tyrimai
(A. Sliesaravidius).Panasius vaismedZiq ir vaiskrlmiq ryrimusatlieka
Lietuvossodininlrystds institutas(V. Stanys).Pastarajame, kaip ir Lie-
tuvos mi5kq institute,tiriama atitinkamqaugalqkiekybiniqpoZymiq
genetika.Lietuvossodininlqtstes institutedirbo ir du produktlviausi
pokarioselekcininkai IpolitasStaras(1905-1966), ypadi5garsejes
obelq
veislemis,ir JonasMadys (1908-1980), suklrgs per 30 darZoviqveis-
liu. Kai kurios i5 ju buvo platinamosuZ Lietuvosribr+.
LietuvosZemdirbystes institutoVokdsfilialaspagarsejo bulviqimu-
nogenetikostyrimais(A. Bujauskas).Sukurtos6 nematodamsir li-
goms atspariosbulviq veisles.
1966m. buvo lkurta Lietuvosgenetikqir selekcininkqdraugija.
Pirmuojuios prezidentu(196G1977)buvoJonasBulavas(1903-t984).
Jis buvo vienasrySkiausiq Lietuvospokario selekcininkq, suklrgs 25
javtl veisles.ilg4 laika vadovavoDotnuvosselekcijosstodiai.Thip pat
paraSdpirmqli augaluselekcijosvadoveli(1963m. 1-oji; 1970 m.
2-oji iaida).
Lietuvosgenetikqir selekcininkqdraugijaorganizuojakonferen-
cijas.simpoziumus, kongresus.1991m. ikurta BaltijosSaliq(Lawija,
Lietuva,Estija)genetiniqdraugijqf'ederacija. Pirmuojujos preziden-
tu (1991-1993) buvo V. Randelis.
1.4.1.Genetikosmetodai
Genetikojenaudojamasiir.'airiausiais chemijos,fizikos,matemati-
kos mokslq,kitq biologijossridiq(embriologijos, citologijos,sistema-
tikos) metodais.Tadiauyra metodq,kuriuosapibtdinamekaip gene-
tinius.Jie irgi fvairrls,bet i5 ju galimai5skirtipagrindiniusgenetinius
metodus
1. Hibridologinismetodas.Jis buvo sukurtaspirmasis.Kaip mi-
neta (Zr. 1.3),ji suklre Mendelis,bet moksluiatradode Fryzas,Ko-
rensasir Cermakas.Jo pamatas- dviejq skirtingqpaveldimqformq
hibridizacija (gr. h1,bri; -dos - kraujomaila),kryZminimas.KryZmi-
nimo produktaiyra hibridai (hibridiniaiorganizmai),hibridinesl4s-
teles (kai suliejamossomatinesl4stelds),hibridinesmolekules(kai
atliekamaDNR molekulinehibridizacija, kai gaunamihibridiniaige-
nai). NaudojantisSiuometodubltina tureti dvi skirtingas,alternaty-
vias,klasikiniuaweju - to patiespoZymio(geno)formas,pvz.,gyvu-
lius rudos ir baltosspalvoskailiu, augalusgeltonosir Zaliosspalvos
sdklomisir pan.
Ii tikrqjq tai ne ',ienas,o grupd metodq. Jie skiriasi priklausomai nuo qenetiniq
t1'rimq tikslq. Vienais nustatomi poZymio pavelddjimol,patumai.genq savybis, genq
JJ

1.6 pav. Homeozinds drozofilos mutacijos:
kairdjc - Arttcnnapedia(dalis antenos virtusi koja);
deiinije - bithorux (dvi krltinclcs victoj vicnos kr[tinclcs ir toddl dri poros sparnrl
vietoj vienosporos sparnq)
sqveika,kitais - gcno vieta chromosomoje,tos vietos pakeitimas, treti taikomi no-
rint nusprgsti,ar poZymispavcldimas pcr branduoll, ar per citoplazmosstrukt[ras.
Metodas skiriasi ir priklausomai nuo objckto, jo gcnctiniq struktlrq, daugininrosi.
lytinio proccso ypatumrl, pagaliau nuo objekto genetinis analizesgalimybiu: ar ga-
lima kryZminti grynqsiasgcnctincs linijas. ar apskritai galima dirbtinai kryZminti. ar
tik tenka apsiriboti tik tuo, kas yra nat0ralu. Tokia 1'ra gamtiniq populiaciju. Zmo-
g a u s g c n c l i k o st y r i m q p a d i t i s .
Siuolaikinejegenetikoje hibridologiniu metodu daZniausiainusta-
toma homofogija (gr. homoktgia - sutikimas), t. y. tapatumas,pana-
Sumas,giminingumas. Galima nustatyti genomq, chromosomq ir jq
daliq, genq ir jq daliq homologij4.
Antai genomq homologijE (arba nehomologij4) svarbu nustatvti
sistematikoje.Tokiais tikslais Verbascttmr[Sis kryZmino M. Natkevi-
daitd-Ivanauskicne(Lr. L3). Tiriant Zmogaus ir Simpanzesgenomu
homologij4 nustatyta,kad jie beveik nesiskiria (skirtumas 1,5-2,5q.),
Tiriant homologijE, galima aptikti tapadiq genq tose organizmrl
grupese, kuriose jq nesitiketa. Antai Zinomos drozofilos mutacijos,
kai vietoj vieno organo i5silysto kitas. Pvz., vietoj antenos r.1'stosi
koja (Antennapediomutacija) arba dvi poros sparnq. vienam drozo-
filos segmentuivirtus kitu (bitlrcru mutacija). Tokios mutacijos buvct
pavadintoshomeozinemis(1.6 pav.). Jas detaliau i5tyrus paai5kejo,
kad tai mutacijos genll, lemiandiq vienq i5 pagrindiniq vabzdZiqmor-
fologijos savybiq - k[no segmentacij4.Visi Sie genai turdjo tapadi4
nukleotidq sek4. Ji buvo pavadintahomeo seka (bloku). Tiriant ho-
mologij4, 5i seka buvo aptikta ir kai kuriuose Zinduoliq genuose.Thi
buvo netiketumas.MaZa to! Neseniaihomologineshomeo sekai nu-
kleotidq sekos aptiktos ir kai kuriuose mieliu, augalu genuose.
1A
Genealoginismetodasyra senesnisuZ hibridologinimetod4,bet
jo reikSmesuvoktatik suktrus pastarEjimetodE.Jau seniaisudari-
nejamoskaraliq.didikq genealogijos - gimineskartq
(gr. genealogia
seka). Lietuvoje puikiai i5likusiRadvilq genealogija.Pats terminas
geriausiaiatskleidZiaesmg- sudaromakartq seka.GenetikojeSiuo
metodu tiriama, kaip paveldimaskonkretuspoZymis.
Genealoginiu metodupoZymiopavelddjimas buvo tiriamasdar tada,kai jokios
genetikosnebuvo.Antai Habsburgrldinastijos.,etiketd"buvo ,.Habsburgqlupa",
tiksliau- i5si5oves apatinisZandikaulis. Oficialiaidaltonizmo(spalvqskyrimodefek-
t a i ) . h e m o f i l i j o s ( k r a u j o n e k r e S e j i m a sp) a v e l d e j i m oy p a t u m a i n u s t a t y t i d a r
XVII-XVIII a. riboje, bet ii tikni.yqSiq poZymiq,bent hemofilijos,pavelddjimo
pobudisbuvo suvoktaslabai seniai.PasakThlmudo,berniukaiatleidZiaminuo api-
pjaustl"mo, jeigu motinosgiminejebuvo nors vienasvyras,sirgeshemofilija.Mat 5i
liga pavcldimasavotiSkai. Moterysklasikinetos ligos forma neserga,bet platina
poZl'mi(tiksliau- genq).Liga pasirei5kia tik jq sinums,bet ne dukterims.Dukros
d i r 2 n i a u s ivari a g c n o p l a t i n t o j o s .
Dabar apie tokius po4/mius kaip hemofilija, daltonizmas sakome,
kad tai ,,sukibg" su lytimi poZymiai. Juos lemiantys genai yra tik X
chromosomoje (Zr. p. 579). Bent apie 100 pana5iai paveldimq Zmo-
gaus pozymiq prigimtis buvo pirmiausia nustafyta i5 genealogijq.
Oficialiai genealoginismetodas buvo pasiulytasGaltono (E Gal-
ton). Jis veiksmingas tik tuo atveju, jeigu Zinomi probando (mus
dominandio Zmogaus) tdvai ir protdviai (i5 motinos ir tdvo puses)
ir kiekvienoje kartoje yra pakankamai palikuoniq, taip pat jeigu
turima duomenq apie daugelio Seimq genealogijaspagal mus do-
minantl pozymi. Genealoginis apra5as pagristas atitinkama Zenklq
sistema (1.7 pav.). Spccialiaismatematiniaisgenealogijq fyrimo me-
todais nustatomas pozy'mio paveldejimo pobldis: ar pozymis domi-
nuojantis, ar recesyvusis,atskiro asmens heterozigotiSkumasir kt.
Genealoginismetodas svarbusir atliekant medicining-genetingkon-
sultacijq. Remiantis genealogijqtyrimais galima prognozuoti paveldi-
mos ligos tikimybg tarp probando giminaidiq, konkrediose Seimose.
Stai kodel pastaruoju metu ligos istorijose ira5omi duomenys ir apie
giminaidius. Bet, tiesq sakant, Sis darbas atliekamas gana atsainiai,
matyt, nepakankamai suprantant jo svarb4.
Kita Zmogausveiklos sritis, kurioje taikomas genealoginismeto-
das,- gvuliq veislininkystd.Genealoginisapra5asyra privalomasveis-
liniq gyruliq ko$rbes ir veislesgrynumo dokumentas.Paradoksalu,bet
veisliniq glvuliu genealogijosir Lietuvoje vedamos labai r[pestingai,
3-5
 Mutacinis metodas.Sio metodo autoriais laikytini Morganas ir jo
rI vyras
l - r l l , ^ l L ,
lt iltr ]tt{ )l
\ I

r\atklntas it\nluo bendradarbiai.Pirmoji genetiniamstyrimams buvo panaudota drozo-

1L---{[*zlfr,ij

+ lvtis neZinoma

asmeniSkai
rn
LJJ '.l./
,T'. zt..
.1.r neg\ \ aglmls
filos akiq spalvos mutacija - baltos, nepigmentuotos akys (white -
angl. baltas). Palyginus normalaus ir v.,hitegenr] paveldejim4, buvo
i5ai5kinti ,,sukibg su lytimi" poZymiai,jq prigimtis (Zr. p. 580). Nuo
]ll apZilrdtas,serga neStumas
Morgano laikq mutacijosZymimosangli5kaispavadinimais.Tiesa, pas-
/1 .l/ T- nutraukta santuoka taruoju metu ypad drozofilos genetik4 Qr. 1.1 ir I.2) uZplfido ir kitq
II
nn
probandas
(skyrybos) kalbq ZodZiai, kaip antai shibire,fushi tarazu ir pan. (visi japonq k.,

fo
autclsominio
reccsp'iojogeno I}_[ santuoka
bet angli5kosraSybos).
Mutacinis metodas taikomas ivairiais tikslais:
neSiotojai ,-\--l--]
\-/--11 giminiu santuoka
(heterozigotos)
. kaip hibridologines
analizdspagrindas- sukurti alternatyviasto
+-il nesantuokinisrySys patiesgeno atmainas,polimorfizm4:'
flfr #.i.e,u.,nuo o normalausir mutantiniogenoveikimuilyginti,geno arba DNR

tr U \o/ s a v a i m i n i sa h t ) r l l s CFil-:j
dvisantuokos sekosfunkcineireikimei nustatyti;
. aptikti naujusgenus.

I dirbtinis abortas
aHt
-d- vaiku skaiiius
neZinomas Morganasmutacinimetodqtaike tik pagalpirm4j4paskirti- su-

o moteris
TIOI asmeni5kai
apZiurdtas,sveikas
neapZiuretas,
tikriausiaisergakaip
ir probandas
X chromosonrojcesaniio
patologiniogeno neSiotoja
ogijq ienklai
neguZmoniq.Be to. veislininkysteje
kur kas rupestingiau
Zalingogenobuvim4veisliniuose
atskleidZia gyvuliuose, ir taip iSven-
giamadideliq nuostoliq.
Bet apskritaigenealoginismetodasvisi5kaiteisetaiyra tarp ben-
dnjq genetikosmetodq. Genealogine(kartu) analizdatliekamair
naudojantishibridiologiniubei mutaciniumetodais.
(-fl
*t-
n e Z i n o m aa. r
bu','ovaiku
kurti pradinl polimorfizm4ir mutantq sukryZmintisu normaliu (arba
laukiniu) tipu, Taip genetikojevadinami normalls individai (po\-
? miai).
Antrasisir trediasistaikymoatvejaiyra bendriejibiologiniai.Mu-
/-'\ nesantuokinis
(
* l -l T ' l I tacinismetodastaikomasivairiosebiologijossrityse,norint nustatyti,
T
stnus
kaip organizmer,ykstalvairusprocesai,rei5kiniai,atskleistijq prigim-
ti, valdym4.Siemstikslamsmutacinimetod4pirmieji labai veiksmin-
gai taike Bydlis ir Teitumas,tirdami ivairiq metabolitqbiosintezg.
aft santuokair iSjos
gime vaikai Vienaspagrindiniqmetodiniqbiologijosprincipq yra veikli4 b[-
OT senq lyginti su neveiklia.
Thi daroma dviem budais.
{-Hl
-r- bevaikesantuoka
1. Proces4,rei5kini galima slopinti inhibitoriais.Antai proflavi-
nas gana selektlviainaikinanebranduolingDNR (plazmidesir kt.);
cr-amanitinas slopinaeukariotqRNR II ir III polimerazes, bet ne I;
-
chloramfenikolis bakterijubaltymq sintezQ, blokuodamaspeptidil-
Sismetodas transferazing reakcijE(Lr. p. 101);CO slopinareakcijas,kurioseda-
lyvaujacitochromaiP-450(Lr. p.303) ir pan. Thiiau inhibitoriaidaZ-
niausiaiyra svetimiorganizmuijunginiai,veikia ir kitus procesusir
yra nuodai.
2. Proces4,rei5kini gali paveldimaislopinti mutacijos.Naudoja-
mos nal mutacijos.Tai tokios genrl mutacijos,kurioms ivykusgeno

36 37
veikla visiSkainutrflksta.DidZiausias ju privalumasyra tas. kad pa- reakcijoseiga Siojerudo pigmento sintezdsdalyje tokia, kokia pateikta
sidaroneveiklustik vienaskonkretusgenas.Labai veiksmingaitokio aukSciau.
tipo mutacijomispasinaudojoBydlis ir Teitumas. Suprantama,kad, pakitus akiq spalvai, drozofila neZus, nors gy-
r,ybingumas gali sumaZdti. Pakitus glvybi5kai svarbiam procesui, bio-
Biochemindsmutacijos,kurias tyre Bydlis ir Teitumas,slopina
kurios nors medZiagos sintezg.bet lvairts metabolitaiorganizmesin- chemine mutacija gali bnti mirtina, Ietali (lot. letalis - mirtinas),
tetinami per tarpinesgrandis.Kiekvien4ju katalizuojafermentas.o tadiau to galima i5vengti davus trtkstamos medZiagos.Thi palyksta
ji koduojagenas.ThigivienodaipasireiSkiandios biochemines mutaci- padaryti anaiptol ne visq genq mutacijoms. PavyzdLiui, irykus DNR
visiSkaiskirtinguosegenuose.
jos gali bfiti ir,ykusios polimerazitl nul mutaciloms, joks metabolitas nepades. Mutacija bus
Pateiksimepaiyzdi i5 drozofilosgenetikos.Drozofilos a$s pa- mirtina, nes nutrlrks vienas i5 svarbiausiq gyvybiniq rei5kiniq - DNR
prastai yra tamsiai raudonos.Thdiau akiq spalva yra dvieju pig- sintezd.
mentq - rudo ir Sviesiairaudono miSinys.Rudas pigmentassinte- Santykinai mirtinos ir lealeymutacijos. Tokios keblios padeties
tinamas i5 aminorlgities triptofano per kelet4 tarpiniq reakcijq: i5vengiamadviem bldais, atsiZvelgianti pozymio prigimti.
Pirma, gali bfiti naudojamos ne nttl mutacijos, o lealg mutacijos
triptofanas (angl. lealg - i5tekantis, nesandarus).Tai silpniau pasirei5kiandios
blokuoja vermilion mutacija -+ J r'-r'kdotriptofanpiroliazi mutacijos.Geno veikla nera visiSkaiblokuota, toddl mutantai ar bent
formilkinurenrnas dalis jq i5gyvena,nors jq glvybingumas sumaZdjgs.
kinureninformomadaze
Antra, pasinaudojama santykinai mirtinomis mutacijomis. Mu-
tinurlin Jl'kdo
blokuoja cinnabar mutacija -+ J rykdo kinurenin-3-hidroksilazi tantinis genas yra mirtinas, visi5kai nepasirei5kiavienokiomis s4lygo-
. 3 - h i d r o k siink ur en i n a s mis (nepermisinemis)ir visi5kai normaliai veikia kitokiomis s4lygo-
mis (permisindmis, angl.permissive- leidZi4s).S4lygos,i kurias rea-
J guoja tokio tipo mutantai, gali blti ivairios: pH, osmosinis s16gis,
rudas pigmentas
temperatura. DaZniausiainaudojami temperatflriniai, arba /s-mutan-
tai (angl. temperaturesensitive- jautrus t'). Pastarieji labai veiksmin-
Jei tarpinesreakcijaskontroliuojandiqkurio i5 genq in,ktu nrrl
gai naudojami naujiems genams, poZymiams aptikti, irodyti. Patryz-
mutacija,t. y. nutrlktq visa iuykirlgrandind,alrysbutq Sviesiairau-
dZiu gali b[ti mutantai dna. Tai mutantai, kurie slopina DNR sinte-
donos.Tokiosalrysyra ir vennilion,ir cinnabarmutanto.Mutacijq ir
zE. Pana5iaikaip biocheminiq mutantq, gaunama kuo daugiau ts-dna
kitais genetiniaismetodaisgalima tiksliai nustatytiir,ykiq(reakciju)
mutantq, nustatoma, keliems genams jie priklauso, ir pagaliau, ma-
granding.
nipuliuojant temperatfrra,- kq lemia normalus genas (arba normali
Biocheminesmutacijosyra vienasiSveiksmingiausiq bfldq bio- mutantinio geno b[sena). Mutacijomis aptinkami ir nauji genai. Jei-
cheminiq reakcijq eigai, rnetabolitosintezeinusta{uti. gu parl,ko gauti mutaciiq. tai yra genas.o jeigu yra genas.tai yra
polipeptidas ar bent RNR, kuriuos genas koduoja.
Ji tiriamataip: a) i5skiriamadaugvienopozymiomutantr+; b) juos Embrioninds letalds dar neseniaitaikytos tik mutageniniamsveiks-
i5tyrusspecialiais metodais(Zr.komplementacijos testas,p. 75),nusta- niams lvertinti, o pastaruojumetu labai veiksmingainaudojamossudd-
toma,kiek genqlemiamedZiagos sintezg.I5 to galimaapytiksliaisprgs- tingiausiemspozymiams tirti - morfogenetikoje.Tai mutacijos, mirti-
ti, kiek gali brlti tarpiniq reakcijq;c) i5 ankstonumatomosgalimos nos ankstyviausiose embriono stadijose,kai lemiama bendra organizmo
tarpindsreakcijos.Jomspatikrintimutantaipaveikiamigalimaistarpi- sandara,organr+raida. ParryzdLiui,drozofilos bicoid mutacija: du pilve-
niaissintezds produktais. Pvz.,drozofilosvermilionmutantoakiu spalv4 liai i5 vieno ir antro galo ir nd vienosgalvos(1.8 pav.).Suprantama,kad
normalizuojaformilkinureninas, kinureninas, 3-hidroksikinureninas, o ji Zuslabai anksti,vos praddjusirystytis.I5tyrustokias mutacijas,nusta-
cinnabarmutantotik vienai5 SiqmedZiagq 3-hidroksikinureninas, toddl tomi genai, lemiantysesmingiausiusindividualiosiosraidos momentus,

38 39
 kaip pvz.,bicoid atveju nusta-
toma, kas lemia gradient4
,,galva- pilvelis".
R c rc r s i j a i i B c r i n o r m a l u

;'^w{
W
Delecijos.Mutacinio me-
todo apZvalga nebltr] pa-
k a n k a m a i i S s a m i .j c i g u n c -
pamindtume delecijq (angl.
deletion - iSbraukimas.i5nai-
kinimas). Jos b[na lvairaus
1 Dr igubas Bra. II
dydZio: didesniu ar maZes-
1.9 pav. Chromosomq mutacijos pastoviai konjugavusiosedrozofilos seiliq liaukq
niq chromosomos segmen-
politenindse chromosomose:
tq - keliq genq dydZio, p?- / - mutacija Bar: A - normalus scgmentas ir akys. B - segmentaspadvigubejgs
1.8 pav. Normalus (virSuje) ir mutantinis
vieniq genrl, j.t daliq (duplikacija). C - segmcntaspatrigubejgs- vadinamasisdvigubas Bdl, segmentas
bicoid (apa6oje) drozofilos gemalai (pagal
DNR nukleotidq sekq ar patrigubdjgs ddl krosingoveriol 11 - delecija iSkritqs segmentas apatineje chro-
C. Nijsslein-Volhard,1977):
./ - burnos sritis; 2 - uZpakaliniaikvcptukai net pavieniq nukleotidq i3- mosomoje. tada antrojojc normaliojoje konjugavusiojechromosomoje buna kilpa
kritos. Siuo metu delecijos
itin populiarios. Jos labai veiksmingai naudojamos konkrediu DNR
nukleotidq sekq ir pavieniq nukleotidq reik5mei nustatyti. Ar veiks \
genas, pvz., iSkritus TAIA sekai? (Zr. p. 90). Kokios butq tokios \4

?jlr
delecijos pasekmds? \
Citogenetinis metodas.Jis sukurtas citologijos ir genetikos moks-
lq sand[roje. Vizualiniai chromosomq tyrimai lvairiq tipq mikrosko-
t
pais derinami su genetiniais metodais - hibridologiniu, mutaciniu.
't
Citogenetikosir citogenetiniometodo raid4 labiausiaiskatino Mor-
gano mokyklos darbai. Hibridologiniu metodu sudaryti chromosomq rA tf$
genolapiai (linijinis genq i5siddstymaschromosomose),aptikti rei5ki- r{ l'i$
niai - genq sankiba, ,,sukibg" su lytimi pozymiai, krosingoverisska- *.t
tino mokslininkus ie5koti b[dq, kaip Siuos reiSkinius irodyti ir tirti
citologiniaismetodais.
Labai svarbusatradimasbuvo politeninds (arba gigantines) chro-
mosomos drozofilos seiliq liaukq lqsteldse (Zr. 1.4 pav.).Veliau jq
surasta ir kai kuriq kitq organizmq specializuotosel4stelese.
1.10 par. Ziurkdno (Cricetulusgrisens)chromosomos,daZytos arlekininiu b[du:
Naudojantis poiitenindmis chromosomomis,buvo galima daugeli
l4stelis paveiktos BrdU, todel daug sescriniq chromatidZiq mainq; kai kurie jq
svarbiqgenetiniq reiSkiniqpadaryti regimaispro mikroskop4.Pirmiau- nurodvti rodl'klemis
sia - visq tipq chromosomqmutacijas(paveldimuschromosomqsanda-
ros pokydius).TereikiasukryZmintimutantE,kurio chromosomqsanda- chromo:,omose, kuriosyra pastoviaikonjugavusios
ir somatindse seiliq
ra yra pakitusi, su normaliu individu. Tokioje padetyje homologines liaukulqstelese(1.9pav.,11).Politeninese
chromosomose galimaiZi[-
chromosomoskonjuguoja savitai (Lr. p, 428). Pvz., jeigu tai delecija reti netgi nedidelius,geno dydZiopokydius.Par,yzdZiugali buti Bar
(i5kritgs chromosomossegmentas),matytqsi savita kilpa politenindse duplikacijos(padvigubejimai)(1.9pav.,1).

40 4I
^l!lf g "Ufl ^llill{ "lfil
"llll ll,ll rrlr lll "ll ll ft ir ryi|1l 6789

"l | ,l,l | | 't,l ll It {;.t tt t,! .l,l i t tf

'lttf
(.rs.2o)
c..ll
121-22)
l.
lYl
'11Y ':i ';ffi
1.11 pav. Zmogaus (v-vro)kariotipas:
Dvieju daZymobldu - iitisinio (kaireje) ir diferencinio(deiineje) palyginimas.DaZant
diferenciniu budu ealima atskirti vienodq matmcnu chromosomas.pvz.. 2l-qja ir
22-qq
Diferencinis chromosomq daZymas- vienas didZiausiu Sio Simt-
medio citologijos atradimq. Jis 1'ra dviejq tipq. Galima per vis4 chro-
mosomos ilgi skirtingai dairyti nauj4 ir senq DNR grandines. Tai
vadinamasisarlekininis dazymas_(i.10 pav.).Antras daZymobtdas -
skersindmisjuostomis, ruoZais.Sis b0das kartais Zargoni5kaivadina-
mas bendingu (angl. band - ruoZas, juosta). Dazrymo bfidai labai
ivairls. Tai priklauso nuo to. kokius chromosomossandaros(per jos
ilgi) skirtumus metodas i5rySkina.Gali tai blti skirtinga chromoso-
mos daliq kondensacija,specifiniq DNR sekq ir netgi kurios nors
nukleotidq poros (A-T ar G-C) sankaupa.
Kiekviena chromosomq pora Siuo diferencinio daZymo metodu
nudaZomaskirtingai. Thigi galima nustatyti (identifikuoti) chromoso-
mas, atskirti jas pagal nusidaZymopobudi (1.11 pav.). Daiant iStisai,
daZnai vienos chromosomq poros negalima atskirti nuo kitos del jq
dydZio ir formos panaiumrl. Antai Zmogaus2i-oji chromosoma. ku-
rios pokyiiai lemia Dauno lig4 Qr. p. 425), iStisai daZant nesiskiria
nuo 22-osioschromosomos,bet visi5kai imanoma jas atskirti daZant
diferenciniu bDdu.
Hibridizaciia in situ (lot. buvimas vietoje) yra labai veiksmingas
Siuolaikinescitogenetikosmetodas.Jis sukurtascitogenetikosir mo-
lekulines genetikos sandfiroje.Tai molekuline hibridizacija ant cito-
loginiq preparatq. Pirmiausia Sis metodas pritaikytas I9'72m. Zmo-
gaus hemoglobino genq vietai chromosomosenustatvti. Nuo to laiko
hibridizacijairt situ nepaprastaispardiaitobuleja. Atliekama ne tik
abcd
1.12 pav. In situ hibridizacija (a, b) ir chromosomq spalvinimas (c):
c - svidres(Lolium nwltiflonnt, skaisdiairoZincspalva)ir eraidino(FestLtca arundinatea)
t a r p e e n t i n i o h i b r i d o c h r o m o s o m o s ;g a l i m a a p t i k t i r e k o m b i n a n t i n e sc h r o m o s o m a s
(paz-vmeta rodl'klenlis)(iS M. W Humprevs,I. Paiakinskieni,A. R. Janres,H. Thomas.
1998):b - Zmogar.rs chromosomqtelomeros(ii K. N{o1'zes, 1991);c - Tmogauskariotipas,
m a t l t i t r a n s l o k a c i j o ts1 3 ; 1 1 ) t. ( 1 1 ; 1 - 5i)r t ( 9 : 2 2 ) .D e l p a s t a r o s i o a
s t s i r a n d af i l a d e t { i n e
chromosoma (Zr. p. 1-36)1i5 T, Veldman. Ch. Vignon. E. Schrock et al., 1997); d -
spalvinis diferencijuotas2mosaus ,5-osioschromosomos daZymas:kairdje - normali
chromosoma.i'idun'je - su delecija.dcSineje- su insercija(i5 I. Chudoba et al.. 1999)
DNR sekq, bet ir genq produktq polipeptidq ar RNR hibridizacija
irt sittt. Pastaroji 1'padsvarbi ontomorfogenetikoje.Netolygus morfo-
genezdsgenq produktq (RNR. arba balrymu) pasiskirstymastoje pa-
iioje lqstelejear tarp dukteriniq lqsteliq dainai lemia morfogenezes-
ontogenezeseig4 (Zr. p. 361),
Nlolekuliniai zondai. Kaip zondas hemoglobino genq vietai nu-
stafyti buvo naudojama zymeta radioaktyviaisiaisizotopais hemoglo-
bino mRNR. Dabar zondais naudojamosDNR atkarpos. Kuriamj
neradioaktr,viejizondai. Jq prisijungimo viera nusratoma naudojant
liuminescenciniusdaZusarba antiklnus, arba ir viena, ir kita. Mole-
kuliniais baltymq zondais yra antikunai. Zondo prisijungimo vieta
nustatoma liuminiscenciniu mikroskopu.
i996 m. atrastasnaujas puikus bfldas dazlrti chromosonrasi5 kar-
to keliais fluorochromais (liumenescenciniaisdaZais)- chromosomq
spalvinimas.Kiekviena chromosomanusidaZoskirtingomisspalvomis.
Labai patogu aptikti chromosomq sandaros pokydius arba atskirti
vien4 genoma nuo kito (1.12 pav.). Lietuvoje 5j metodq yra jvaldZiu-
si l. Pa5akinskiene.
Zondq technologijaiS esmes pakeitd genq ir jq daliq nusra-
ry'mo strategijq.

42 +-)

I
I
I
-.--
 Geno ar jo dalies viet4 galima nustatyti turint tik jo produkt4 Zmogauspopuliacijostiriamostokiaismetodaiskaip
dais. ParyzdZiui,
polipeptidq, be to, nebltinai to paties organizmo. Technologijatokia: polimerazindgrandinindreakcija,molekuliniaizondai ir pan.
pagal aminorlg5diq sekq polipeptide i5 genetinio kodo lenteles (Zr.
p. 55) nustatoma nukleotidq seka, kuri turetq koduoti 5i polipeptid4,
1.5.1.Genetikosmokslo reik5md
ir po to automatizuotai sintetinama DNR seka. Ji padauginamapo-
limerazinds grandininds reakcijos bfidu (Zr. p. 116), Zymima fluores- Genetikosmoksloreik5mepapasakota auk5diau,be to, ji bus ap-
cuojandiqja medLiaga ar medZiaga, reaguojandia su antiktnu. Thi ir tariama kituoseSiosknygosskyriuose,tadiauglaustaiji yra:
yra molekulinis zondas. Zondai sintetinami ir nuo RNR matricos.
1. Paiintind - padeda paiinti, suvokti svarbiausiasgyvosiosgam-
Sintezei naudojamasfermentas atvirk5tind transkriptaze (Lr. p. 110).
tos salybes(paveldimum4,kintamum4,individualiosios raidos me-
Zondais gali b[ti naudojamosnukleotidq sekos,klonuotos i5 kitq
chanizmus).
organizmq, net i5 labai tolimrl. Tokio zondo palyzdys yra mindta
2. Genetikosmokslai tiria, kaip paveldimi ZmogauspoZymiai,
homeo seka i5 drozofilos homeoziniq genq.
t. y. padedaZmoguipaZintipati save.KiekvienasZmogusyra Siek
Dirbtines chromosomos. Molekulines genetikos ir citogenetikos
tiek genetikas,nes sprendZia,i k4 pana5lsjo paties,giminiq, kai-
sandlroje buvo padarytas dar vienas stambus i5radimas - sukurtos
mynq vaikai. Thm tikras genetikosZiniq minimumas apie save yra
dirbtines chromosomos (Zr. pladiau p. I72). Jos naudojamos geno-
butinas kiekvienamZmogui.
mui rekonstruoti ir genq veiklai tirti.
3. Atskira taikomojiZmogausgenetikossritis yra medicinindge-
Citogenetiniq metodq galimybes dideja tobulejant ne tik geneti-
netika. Ji atskleidZia paveldimqligq esmg,susirgimotikimybg,gali-
niams metodams, bet ir citologinei irangai. Lazerinio mikroskopo
mus gydymobudus.Paveldimosios ligos,imunitetasyra ne tik Zmo-
spinduliu sunaikinamoskonkredios l4stelesar jq dalys arba chromo-
niq, bet ir Zmogausauginamqnaminiqgyvunr+ bei Zemes[kio auga-
sosmos ar jq dalys. Liuminescenciniu digitaliniu mikroskopu vienu
lq problema.Pagaliaumums svarbuir sveiki mi5ko medZiai,grybai,
metu nustatoma dviejq skirtingq molekuliniq zondq vieta. Televiziniu
laukiniai gyvuliai ir kt.
mikroskopu (arba vadinamqjaNomarskio technika) tiriamos gyvosios
4. Taikomojigenetika- selekcijayra labai svarbiZmogausveiklos
l4stelds,o stebejimai ira5omi i vaizdajuostg.Kai kuriq nedideliq or-
sritis.Nes4moninga selekcija,nors ir rykdoma toliau, negali konku-
ganizmq, pvz., nematodo Caenorhabditiselegans,iraSytavisa raida nuo
ruoti su genetiniaismetodais,specialiaisukurtaisnaujoms augalq,
zigotos iki subrendusioskirmelaites. Kompiuteriniais mikroskopais
gyvlnq veisldms,mikroorganizmq kamienamskurti. Be to, naujieji-
daugelis citogenetiniq fyrimq (chromosomq identifikavimas, sandaros
mutagenezds, poliploidijos,somatiniql4steliqhibridizacijos,genq in-
tyrimai, chromosomq pokydiai ir kt.) atliekami automatizuotai.Paga-
Zinerijosmetodai atveria naujas galimybeskeisti, perwarkyti geno-
liau citofotometru, kuriame tiriamoji medZiaga prateka, galima i5-
mus ir genus.
skirti konkredirl chromosomq frakcijas.
5. Genetikayra pagrindassvarbiomsekologijosproblemoms,tarp
Matematinis metodas labai rezultatyviai taikytas dar Mendelio.
jq pagrindineiekologijosproblemai- organizmosantykiosu aplin-
Veliau jo galimybes praplete Galtonas (F, Galton) ir Johansenas
(W. L.Johannsen) kiekybiniq pozymiq paveldejimui tirti. Ypad svar-
ka problemaisprgsti.Genetiniaismetodaisnustatomasaplinkosir
bus matematinis metodas populiacijq genetikai. Galima teigti, kad
vidiniq veiksniqgenotoksi5kumas, numatomospriemondsjam suma-
populiacijq genetika - tai matematine genetika. Kitose genetikos 5a-
Zinti ar net visi5kaijo i5vengti.Taigi genetikaatskleidZiaatsakoi
aplinkospoveiki,adaptacijosmechanizmus.
kose matematinis metodas irgi labai svarbus.Thip yra, pvz., skaidiuo-
jant, ar nukrypimas nuo Mendelio desniq yra prieZastinisar atsitik-
tinis - del nepakankamo i5tirtq palikuoniq skaidiaus(Xt, Lr. p. 599).
Thigi Siuolaikin€s genetikos ypatybd yra ta, kad rei5kiniai, proce-
sai, poZymiai tiriami visapusi5kai- naudojantis ivairiausiais meto-

AA
++
 A. GENOMAS
II. DNR - GENETINE MEDZIAGA. GENO SANDARA IR
VEIKIMAS
2 . 1 .D N R - genetindmedZiagair genetiniskodas
Kaip minetaistorinejeapZvalgoje (1.2.3),genetiniskodasyra vie-
nas stambiausiqgenetikos,ko gero, ir apskritaiXX amZiausmokslo
atradimq.
Pagrindiniaigeno ir genetiniokodo atradimomomentaiyra to-
kie:
1. Mendelis irodi, kad yra paveldimumovienetasgenas,o Mor-
ganas ir jo bendradarbiai- kad genas yra chromosonlosdalis. Todel
visi5kai nuoseklus buvo klausimas.o kas yra genas chemi5kai? Pra-
dZioje manyta. kad tai baltymas, nes nukleortgStysbuvo labai men-
kai i5tirtos. Net manyta, kad jos nera polimerai.
Vienas i5 teigiamq Sio etapo rezultatq - buvo numatvtos pagrin-
dinds genetindsmedZiagossarryb6s. Tai stabilumasir ypatingas sinte-
- t1,jevietoj ipriistosnormaliam p-polipeptiduiglutamo rug5tiesyra vali-
zis budas kopijavinasis. Naujos molekulds turi b[ti senosiosmo-
lekulds kopijos.
2. lrodyta. kad DNR (kai kuriq organizmq, pi'2.. augaliniq viru-
sq, - RNR) yra genetinemedZiaga,perduodantipaveldimuspoz,vmius.
Pirmasisirodymasbuvo bakterijq transformacija.J4 atrado anglq bak-
teriologas Grifitas (E Griffith), nustatgs,kad viena bakterijq kamiena
(R) galima paversti(transformuoti)kitu (S), paveikuspastarqjluZmu5-
tomis S kamieno l.lstelemis.Veliau jau kitq mokslininku buvo nustaty-
ta, kad transformacijrlgalinia gauti ir S kamieno ekstraktais.Pagaliau
1944m. Eiveris, Makliaudasir Makartis ryZosii5ai5kinti,kokia medZia-
ga ekstrakte yra veikli ir sukelia transformac44.Kad tai DNR. buvo
netikdtumas,privertgs naujai iStirti DNR salybes.Taip paaiSkejo,kad
DNR yra polimeras,b[dinas ivairiems organizmams.
Buvo ir kitu irodymq, kad DNR yra genetin€ mediiaga. Her5is ir
Ceiz i5aiikino,kaip i lqstelgpatenka virusas.Pasirodo.kad ne visas.
o tik jo vidine diilis - DNR arba RNR. Nepaisant to. paveldimos
visos viruso ypatybes.Frenkelis-Konratas(H. Fracnkel-Conrat),nu-
stat6, kad virusq infekcijq galima gauti Sr,elniaii5skirtaisgrynos RNR
preparatais.Pana5[sbandymaisekmingaiatlikti ir su virusine DNR.
46
Lemiiinras irodvmas. kad DNR yra genetine mcclZiaga,buvo jos
reikSmdsorganizmuinustatvmas- genetiniskodas. baltymq sintezd.
3. l5ai5kinta,kad DNR yra genetinis kodas. Nustatyta, kad DNR
nukleotidq sekomiskodudamos aminor[gidiq sekos polipeptiduose.
Kertinis j',ykis buvo pati genetinio kodo ideja, kuri priklauso fizikui
teoretikui Gamor,ui.1954 m. jis kartu su Ydu ir Ridu paskelbege-
netinio kodo hipotezg.Bet. kaip mineta, priei tai buvo irodyta, kad
genas lenria aminor[gSdiuseka baltymc. PirmiausiaBydlis ir Teitu-
mas nustate.jog 1 genas- 1 baltymas(polipeptidas).
Po to 5ia idejil ypad sustiprino mutantiniu baltymq tyrintai. Mu-
tantiniuose baltymuose vra pakitusi aminorfg5diq seka. Thi daugiau
ne biologu. o chemijos ir fizikos specialistqIngremo (V. M. Ingram),
Polingo (L. Pauling).Sengerio(F. Sanger)atradimai.Pastarasissura-
do pirm.{i zirninortgSiiusekos balrymuosenLlstarvmobldq, o Ingre-
mas ir Polingas.be kitq labai stambiq ir svarbiu baltymq sandaros
atradimq. iStvrepaveldim4Zmogauseritrocitu anomalijq- siklemij4.
Siklemija - vicnas i5 maZakraujystes tipq. Ji taip pavadinta del ne-
iprastospjautur.'o(angl. .ricle- pjautuvas)formos eritrocitq (2.1 pav.).
Vieno i5 hemoelobinopolipeptidu.butent B-polipeptido,6-ojojepade-
nas. Sr savybcstabiliaipaveldima.Ths pat yra ir kitq mutantiniqbalty-
mu. Vadinasi.
aminor[gStiq seka baltyme paveldima.
Thigi genas turi lcmti aminorlgidiq sek4. 1961 nt. Nirenbergas
ir Matejus surado bhd4
genetiniam kodui iSai5-
kinti.
4. Nustatytzt, kad
DNR sintetinama kopija-
vimosib[du. Tai irgi vi-
sq lauktl genctindsme-
dZiagos savybe. PradZia
padaryta 19-53m. Vatso-
i. I par'. Siklemija tpjarrturin6 maiakrauj-vst€): ncl ir Kriko, kuric nusta-
k a i r e j e - n o r n r a l a u sZ n r o s a u sc r i t r o c i t a i .d c i i n c -
te. kacl DNR sudarytaii
1 c - s c r q a n i i o j o m a Z a k r a u j v s t c .h t r n r o z i g o t i n i o
Znrogauscritrocitai r l ri c . j u k o m p l e m e n t a r i q
4l
grandiniq,sujungtqtarpusavyje
1.5 pav.). Pasakjq, grandinds
nepatvariais
gali
vandeniliniais
viena
leng""aiatsiskirti
ir, i5 aplinkosprie senqjqgandiniqjungiantisnukleotidams,
rySiais(Zr.
nuo kitos,
gali su-
sidarytidvi naujos,visi5kaitapadiossenajaiDNR molekules.DNR
sandaragarantuojane tik sintezgkopijavimosibtdu - replikacij4,
bet ir dideli genetinesmedZiagos stabilumE.
2.1.1.Genetinio
kodohipotezd
ir kodonas
Kodavimohipotezd.1954m. Gamovo,Ydo ir Rido genetinioko-
do hipotezdjebuvo numafytosvisospagrindinesgenetiniokodo vpa-
tybesir problemos.Pirmoji- keliq nukleotidqderinyskoduojavien4
aminorflg5ti.Pasakhipotezds, vien4 aminorug5tikoduojatrijq nukle-
-
otidq derinys tripletas,nesaminorDg5diq yra 20, o nukleotidqDNR
molekuleje- tik 4. Vadinasi,jeigu vienq aminor[g5tikoduotqvienas
nukleotidas,b[tq uZkoduotostik 4 aminorlg5tys.Jeigu aminorfig5tl
koduotq du nukleotidai,tai 42 = 16. Taigi bDtq tik 16 deriniq. Ta-
diau deriniq po 3 nukleotidussusidaro43 = 64, toddl neaiSku,ar
dalis tripletq nekoduojaaminorug5diq (toks kodasbutq nei5sigimgs),
ar vienEaminorug5tlkoduoja keli tripletai,- toks kodas i5sigimgs.
Siole hipotezdjebuvo keliami dar 3 klausimai:
. ar kodasyra nesanklotinis, ar sanklotinis.Palyzdiiui,pirmuoju
atveju galima bfitq skaityti:
CAT CAT CAT -.,., antruoju - QAI-CAT -...;
. ar kode yra kableliai,t. y, nukleotidai,kurie patysnekoduoja
aminor[g5diq,bet atskiriavien4 koduojantijiZenklqnuo kito;
. ar kodasyra universalus,t. y. jis yra visq organizmqvienodas.
Visa tai reikdjo i5ai5kintibandymais.Kaip nustafytidaugeliben-
drqjq genetiniokodo ypatybiq,sugalvojoKrikas, o eksperimentiSkai
tai i5sprenddBreneris(S.Brenner)ir jo bendradarbiai. Jie labai sek-
mingai panaudojobakteriofagoTrrII mutantus,kuriuosgavo pavei-
kg virususakridinodaZais.SiosmedZiagos DNR sukelialabai savitus
pokydius:DNR molekulejeviena nukleotidqpora arba iSkrinta,arba
isiterpia.Thi rdmelioposlinkio (angl.fi'ameshift).mutacijos.Siuo at-
veju kodo skaitymasgenoribosepasislenka viena nukleotidqpora, ir
genastampa neveiklus(nul mutacija).
48
lh.t r
t r# /'-\
-()
o
ot
o
T1t
ll .r. \ ll
l ti7
ir .,,1 B Ii S
trr
a
2.2 par'. Bakteriofago T4 r11 mutantai:
deiineje - Eschcichin coli testeriniu kamienq sistemabirktcriofago T4 r11 nrutantams
iclcntifikuotil kaireje - dimds ant E. toli B kamieno rr - normalaus T-1 (smulkios)
b - rll mutanto (stambios)
Testavimo sistema r11 mutantams atpaiinti. Tarp T eiles virusq
pasitaiko mutantU, kurie greidiau lizuoja bakterijq sieneles.Jie pava-
dinti r (angI. rapitl - greitas, smarkus). Siuos mutantus galima dar
detaliau sugrupuoti pagal tam tikrus E. coli kamienus B, K ir S
(2.2 pav.). I5auginamaE. coli kultura taip. kad i5tjsiniu sluoksniu
clengtu Petri lek5tcles pavir5iq. Susidaro vadinamasisgazonas. Ten,
kur ant gazono pakliDva bakteriofagasT", atsiranda dimd, nes viru-
sas lizavo (.,iSedi") E. coli l4steles.Normalus T, bakteriofagasvisus
iiuos kamienus lizuoja vienodu tempu. Atsiranda sntulkios demes
(nelabai aiSkiaiskraitais, paveiksle neparodyta). K grupes kamienq
rll mutantai visai nelizuoja (K yra kamientl grupe), o S kamienq
lizuoja nornialiai. Stambios demes susidaro rll uLkrltus E. coli B
kamien4. Taip rlI mutantai atskiriami nuo kitq r mutantq (rl, rlll).
Sia bakteriofago T.,r11 aptikimo sistemEir viruso genetinds analizds
pagrindus sukurd Benzeris.Ypad svarbusgenetiniam kodui tirti buvo
komplementacijostestas. Sis testas buvo anksdiau sukurtas auk5tes-
niqjq organizmq genq funkcinei sandarai tirti (Zr. p. 75). Siekdamas
tq padiu tikslq. Benzerisji pritaike virusams.Juo grilima nustaryti,
keli genai (funkciniai vicnetai) lemia poZymi.
Konkrediai bakteriofagoTrrll rajonui tirti komplementacijos(cis-
trans-) testas buvo taikomas taip: 1. Sukurta didele bakteriofago
T, rll mutantr| kolekcija. Visi mutantai buvo vadinamieji savaran-
kiSki. t. v. jq kilme buvo nepriklausoma, pvz., iSskirti i5 skirtingq
19
 kultlrq ir pan. Per 10 veiklos metq, nuo 1953 m., Benzerio ko- Tarkime, kad gene iryko iSkrita (iSkrito nukleotidq pora):
lekcijoje savaranki5kqr11 mutantq susidard per 2 tlkstandius. 2.
Dviem savaranki5kaisrll mutantais buvo uZkrediamata pati E. coli El
K kamieno kultlra. 3. Pagal komplementacijos test4, kai panaSiai CAT1ATC ATC ATC ATC AT-... (iskrita)
atrodandios mutacijos yra skirtingrl genq (funkcinirl vienetq), mi5- (kodassutrikgs)
rioje kultlroje turdtq pasireik5ti normalus pozymis. Taigi E. coli K arba intarpas(isiterpenukleotidqpora)
kamieno gazone turdtq atsirasti smulkios demes. Kai rII mutantai
yra to paties funkcinio vieneto, turetq pasireik5ti mutanto sarybes. trJ
Tada ant E. coli K kamieno gazono visai nebfitq demiq.
CAT CTA TCA TCA TCA-... (intarpas)
Sitaip atlikus analizg, visus bakteriofago T, r11 mutantus teko su-
(kodassutrikgs)
skirstyti I dvi grupes. Taigi rll rajon4 reikia dalyti ! dvi dalis, I du
Abiem atvejaisnuo paZaidosvietosvisq tripletq skaitymaspasi-
funkcinius vienetus (genus).Benzerisjuos vadino cistronais(nuo cis-
slenkaper vien4 nukleotid4.(PriimamaGamovoir kt. hipotezd,kad
trans-testo). Tadiau dabar vel sugrlZta prie klasikinio paveldimumo
vienqaminortgStikoduoja3 nukleotidqderinys.)Stai kodel Siosmu-
vieneto pavadinimo genas.
tacijosvadinamosremelio poslinkiomutacijomis.
Benzeris bakteriofago TrrII mutantams pritaike dar vien4 auk5-
Krik4 sudomino tai, kad, kryZminantmutantus tarpusavyje,kar-
tesniqjq organizmq genetikos metodq (Lr. p. 258) - tirti vien4 i5
tais rekombinantaiyra mutantiniopozymio- rII, o kartaisnormalls.
rekombinacijos tipu - krosingoveri ir pagal ji nustatyti muracijq
Jam kilo mintis, kad Sisrei5kinyspriklausonuo to, kokio LenklorII
vietE gene (chromosomoje). Bakteriofago T., rekombinacija irgi bu-
mutantai tarpusavyjekryZminami.Kai kryZminamidu tokio paties
vo tiriama uZkrediant t4 padi4 E. coli kultur4 dviem savarankiSkais
Zenklomutantai,kuriq pakitusiamegeneiSkritusi(-) nukleotidqpo-
to paties geno rII mutantais (patikrintais komplementacijos testu).
ra. saunamasrekombinantas su dviem i5kritomis:
Retkardiais uZkrdtus to paties geno dviem r11 mutantais, atsirasda-
vo normaliai K kamien4 lizuojandiq virusq. Atsiradg pokydiai buvo
paveldimi, toddl buvo nusprgsta, kad normalfls virusai - rekombi- tr
CATTATC ATCTTCA TCA T-... (dvi i5kritos)
nacijos rezultatas. TLro tarpu komplementacija yra laikinas rei5ki-
nys. Jis trunka tik tol, kol du nealeliniai genai sqveikauja tarpu- (kodassutrikgs)
savyje. o sukryZminusdu mutantus,abu su intarpu (+), gaunamasrekom-
Breneris ir jo kolegos tiesiogiai naudojosi Benzerio tyrimais. Jie binantassu dviem intarpais:
tyre krosingoveri, todel buvo svarbu, kad rII mutantai b[tq to paties
funkcinio vieneto. Primename, visi genetinio kodo analizei naudoti
EJ trJ
rII mutantai buvo gauti paveikusbakteriofag4 T, akridino daZais.Del cAT C(nA TCA (A)TC ATC ATC AT-... (du intarpai)
Siq mutagenq i5krinta ar isiterpia nukleotidq pora. (kodassutrikgs)
Kodonas. Kaip mineta, tos genq mutacijos, kurioms lr,ykus gene Abiem awejaiskodas sutrikgs. kai pavyksta
iSkrinta ar i ji isiterpia viena nukleotidq pora, vadinamos (skaitymo) minti du skirtingqZenkh;mutantus intarpas (-
rdmelio poslinkio mutacijomis. Tokio pavadinimo prasmg ir kitus
kodo pokydius lengva suvokti uZra5iusDNR Kriko pasillytu pusiau g
humoristiniu budu CAT CAT CAT - ..., (angli5kai,,kate" ,,kate" ,,ka-
td"...). Geneti5kai Sios ,,katds" - nesqmond,bet toks raiymo bldas CATIATC (T)AT CAT CAT eAT-... (i5kritair intarpas)
labai padeda suvokti ivairias situacijas. (Ikiko reversija)

50 51
arba A. TRYS ISKRITOS
Du mutantai
ttrt-p"r tr i5krtt,G _T-L tr
CATtATC ATC ATC ATC AT- (koiiassutrikqs)
ir
E
CAT CG)A TCATCATCAT eAI-... (intarpasir iSkrita) C A T C A T c t r c A T C A T C A T - . . . ( k o d a ss u t r i k q s )
(Kriko reversija) Jq rekombinantas:
C A T A T C T C A T C A T - . . . ( k o d a ss u t r i k q s )
Abiem atvejais(i5kritair intarpasarbaintarpasir iSkrita)gaunami Trediasisrnutantas
rekombinantai,
dos yra
kuriq kodasgenetik labaimaZojedalyje(jeigu paLai-
viena arti kitos) sutrikgs,vdl atsistatoCAT CAT CAT-...
tr
CAT C.{T CATTATC ATC AT- (kodassutrikqs)
Pana5r-rsdalykaigali ',ykti ir del mutacijq,pakartotinaipaveikus
remelio poslinkiomutantusakridino daZais.Dvigubq to patiesZen- Trijq mutantqrckombinantas
klo mutantq (i5kritair i5krita,- ir -, arba intarpasir intarpas,* ir cATtATCtrtlr cAT cAT cAT- ... (kodas
atsistato)
+) kodasbus sutrikgs,o prieSingoZenklodvigubqmutantu (iSkrita
ir intarpas,- ir *, arba intarpasir iSkrita,* ir -) kodo skairymas B. TRYS I\TARPAI
atsistatys.Tai viena i5 griZtamrjqmutacijqrfiSiq.Kadangijas pirma- Du mutantai
sis i5ai5kinoKrikas, tai Sio tipo griZtamosios mutacijosvadinamos i=t
Kriko reversijomis.Thip vien4 DNR paLaid4neutralizuojaantra ta- I
me padiamegene,tik kitoje vietoje. CAT C(T)A TCA TCA TCA T- ...(kodas utrikqs)
Pagal auk5diauiSdesrytas rekombinantqypatybes- ar rekombi- tr
nanto pozymisnormalus(+ - arba - *) ar mutantinis(- - arba + E
+), - visusremelioposlinkiomutantusgalimasuskirstyti idvi gru- J
pes: + (intarpas)ir - (iSkrita).Taip ir buvo padarytasu bakteriofago CAT CAT C(C)A TCA TCA TCA T- ...(kodas
sutrikqs)
T, r11 mutantais.
Sismutantqgrupavimas ir pravertdtirti genetinikod4,pirmiausia .Iq rekombinantas
nustatyti,keliq nukleotidqderinyskoduojavien4 aminorrlg5ti. Nuo-
sekliaikryZminantbuvo gauti rekombinantaisu ivairiu to patiesZen- CAT C(T)A TC(C) ATC ATC- ...(kodas utrikqs)
klo paZaidqskaidiumi.
Pirmiausiatarpusar,yje buvo sukryZmintidu vienodo Zenklo re- T r e i i a s i sm u t a n t a s
kombinantai(2.3pav.). Rekombinantas turejo arba dvi i5kritas(2.3 ir
pav.,A) arba du intarpus (2.3pav.,.B). Kodas buvo sutrikgs.Re- T
kombinantq poZymis mutantinis (rlD. Po to tokie rekombinantai CAT CAT c A T ( n c . { T C A T C A T - . . . ( k o d a s
vel kryZminti su atitinkamu (i5krita arba intarpas) mutantu. sutrikqs)
Tnjq rlutantqrckornbinantas
Rezultataipatvirtinotai, ko tikejosiKrikas.Kai visi trys mutantai
to patiesZenklo,rekombinantosu trimis paZaidomis kodasatsistatd,
_ _ _q(DA Ta(O.{T(A c{T cAT cAT- ...(kodas
c.{T
_ rtsisrato)
ir pozymisbuvo normalus(2.3 pav.,A arbaB). Tik svarbu,kad visos
paZeistosvietos bltq arti viena kitos, nes genasnuo pirmosiosiki 2.3 par'. Nuosekli rekombinacija tarp trijq to paties ienklo mutantq:
trediosiospaZaidosyra pakitgs.Kriko reversijagali lr,ykti tik tada. k o d a s a t s i s t a t o k. a i l i k u s i o j eg e n o d a l l ' j ev c l s k a i t o m o s . . k a t e s C
" AT CAT CAT-...;
kai paZeistanedidelegeno dalis. ulra(\'ta tik viena DNR grandinil isiterpg arba i5kritg nukleotidai kvadratc

<) ,s3

L
 Tai, kad i5 karto i5kritusarba lsiterpus3 nukleotidamsatsistato 1.1. lenteld. Universalusis (prokariotq chromosomosir eukariotq branduolio
chromosomq) genetinis kodas
kodas,irodo,jog vien4 aminor[g5tikoduojatrijq nukleotidqderinys.
I5kritusarba isiterpustik vienamkoduojandiamnukleotidqderiniui. Pirmoji T ret ioji
pad6tis A ntroji paddtis pad6tis
genasbus tik i5 daliespaZeistas,o i5kritusarba isiterpusmaZiauar 5'-calas 3'-galas
daugiauuZ koduojantiderini nukleotidq,gene sutrinkavisq po pa- U ar C ar er G ar
Zeistosvietos esandiqkodonq atpaZinin-ras. U LrUU UCU UAU Tlr UGL] C vs U
UUC 'he UCC Ser UAC UGC C
va-
Tiijq nukleotidq derinys,kuris koduoja vien4 aminorfrgSti, IJUA UCA UAA UGA Term
UUG UCG UAG Term UGG Trp G
dinamaskodonu. C CUU CCU CAU His CGU U
CUC CCC CAC CGC C
Mutacijq metodu taip pat buvo lrodyta, kad geno viduje nera CU-{ ,eu CCA r ro CAA Gln CGA
kableliq ir kad kodasyra nesanklotinis. CUG CCG CAG CGG G
AUU ACU AAU AGU Ser U
AUC lle ACC AAC AGC C
ir patikrinimasbiocheminiais
2.1.2.GenetiniokodoiSaiSkinimas A Lr.A. ACA Thr Lys AGA
AUC {et ACG AGG G
metodais G GUU GCU GAU GGU U
GUC GCC GAC Asp GGC Glv C
Genetinio kodo i5ai5kinimas.1961m. Nirenbergas ir Matdjus su- GUA al GCA Ala GAA GGA
GUG GCG GAG Glu GGG G
rado b0d4, kaip i5ai5kinti, kokias aminorfigStiskoduoja konkretls
kodonai.
Pasinaudotavadinamqjanel4stelinesistema.Thi frakcija, kuri lieka Kodo tikrinimas biocheminiaismetodais.SusintetintiZinomos nu-
nusodinus ultracentrifuguojantvisus organoidus, i5skyrusribosomas. kleotidq sekos poliribonukleotidus ir juos panaudoti kodui patikrinti
Priddjusije ATP (butinas energijosSaltinis),Zymetqjqaminor[g5diq ir par.yko Koranai (H. G.Khorana). Jis cheminiu bldu sintetino nedi-
virusinesRNR, ryko polipeptido sintezd.Kontrolei panaudojusdirbtini delius (tri- tetra-) oligonukleotidus,po to juos jungdavo i didesnius
poliribonukleotid4,sudaryt4vien i5 uridilo rfig5ties- poli U (poliuridi- oligonukleotidus (maZuosiussegmentuspo 4-6). Pasirodo, tokiq oli-
lo rtg5tis), taip pat vyko polipeptido sinteze.Bet polipeptidasbuvo tik gonukleotidq (sudarytq i5 vienos grandines) pakanka kaip matricos
i5 fenilalanino. Bandant kitus dirbtinius poliribonukleotidus,kurie bu- DNR polimerazei, Su Siuo fermentu gautos dirbtines DNR - poli-
vo susintetintipanaudojusOdojos (S. Ochoa) iSskirt4ferment4 poliri- merai i5 dviejq grandiniq su Zinoma nukleotidq seka. Tokios DNR
bonukleotidfosforilazg, iStirti visi 64 tripletiniai nukleotidq deriniai panaudotos kaip matricos RNR sintetinti, o Sios- ,,nel4stelinejesis-
(2.1 lentele). I5 j,l tik 3, bltent UAA, UAG ir UGA, nekoduoja jokiu temoje" kodui patikrinti.
aminorlg5diq.Jie buvo pavadinti beprasmiais (nonsensais).Apie juos Pailiustruosime Sias manipuliacijas konkrediu pavyzdliu. Susinte-
bus ra5oma toliau. tintas oligonukleotidas(TTC)*. Jis naudotas kaip matrica DNR sin-
RNR polimerazes sintetina RNR iS ribonukleozidtrifosfatq tik tetinti:
-'l
esant matricai (DNR arba RNR), toddl nukleotidq seka yra i5 anks- T
to uZprogramuota.Poliribonukleotidfosforilazdsintetina poliribonuk- I r-r-c... I
leotidus i5 ribonukleoziddifosfatqbe matricos, atsitiktinai, bet kokia ltrtl
tvarka, todel kod4 ai5kinti teko su skaidiavimoma5ina.Apskaiiiuota, fa-a-cI "
pagal koki4 tikimybg gali susidaryti ivairls tripletai, keidiant ivairiu
nukleotiddifosfatq santyki. Rezultatai lyginti su aminor[gSdiq ljungi- Si OXn toliau naudotakaip matricai5 karto dviem skirtingoms
mo i naujq polipeptidq santykiu. Zinoma, toks kodas keli abejoniq RNR sintetinti.Mat gyvojel4stelejenuo DNR sintetinasitik viena
ir ji reikejo patikrinti lvairiais metodais. RNR (fiksuotakryptimi,nuo 5'-galolink 3'-galo)- nuo vienosDNR

-l- 55
grandinds,o kita DNR grandindreikalingareplikacijai.Izoliuotose
sistemose RNR sintezcnereguliuojama, ir nuo kiekvienosDNR gran-
dines sintetinasidvi skirtingosRNR, bfitent:
RNR 5', -
+-A-G-A-A-G-A-A-G-3',-...
T_T-C_T_T_C_ T- T_ C_...
DI".R lllllllll
A _ A _ G_ A _ A _ G_ A _ A _ G - . . .
I
R N R . . . - 3-'U
, -U-C-U-U-C-U -U-C-5',
Su kiekvienaSiq RNR yra patikrinami3 kodonai,nes izoliuotoje
sistemojeRNR nera tiksliai fiksuotosatpaZinimopradZios,ir poli-
peptido sintezdgali prasidetiarba pirmu, arba antru. arba trediu
nukleotidu:kiekvienuatvcju bus skirtingikodonai.paryzdZiui,AAG
arba AGA, arba GAA:
A-A_G-A-A_ G-A-A_G-A-A_G-A-A- G_...
arba
A - A - c - A - A - G- A - A - G - A - A - G- A - A d - . . .
arba
A_A-G-A-A-G_A-A- G-A_A-G_A-A- G-...
Thigi visiems64 kodonamspatikrinti reikejo susintetintitik 11
pradiniq oligonukleotidq.
2.1.3.Kodo patikrinimasgenetiniaismetodais
Genetiniam kodui patikrinti naudoti mutantiniai balrymai, kuriq
i5ai3kintaaminorlgSdiq seka, t. y. pirmind sandara. Tai tabako mo-
zaikos viruso kapsido baltymas,triptofansintazd,bakteriofago T. gal-
vutes baltymas ir kt. Gene gali pasireik5titrijq tipq mutacijos. kurios
pakeidia baltymo sintezg ir sandarE:misens,nonsensir rdmelio po-
slinkio. Pagal jas buvo tikrintas kodas.
Misens mutacijos (angl. rurssense* klaidinga prasme) bflna
tada, kai baltyme vietoj vienos aminorfig5ties yra kita amino-
rfig5tis. Sias mutacijas galima ir kitaip apibfidinti: tai geno
pokydiai, kai viena nukleotidq pora kodone pakeista kita, ir
kodonas koduoja kit4 aminorug5ti.
56
Misensmutacijosyra ir mutantiniaihemoglobinaiS ir C. Hemog-
lobino S p-polipeptide6-ojepadetyjeglutamortgitis pakeistavalinu,
o hemoglobinoC - tame paiiame p-polipeptidetik 7-ojojepadetyje
vietoj glutamo rfig5tiesyra lizinas.
Tikrinantkodq reikia nustatyti,ar galimasperejimasi5 kurio nors
glutamorlgities kodono atitinkamaiI valino ar lizino kodonus,pa-
keitus glutamorlgStieskodonuosevien4 nukleotid4kitu:
Hb(A)
G U UG U C visi Val (HbS)
HbA
Lvs (H!Q)
Taigi GAA ir GAG kodonuose pakeitus jq antr4;i A nukleotid4
U nukleotidu, susidaro valino kodonai GUA ir GUG, o pakeitus
glutamo rlgities kodonu pirmqyi G nukleotid4 A nukleotidu, susida-
ro lizino kodonai AAA ir AAG. Panaiiai patikrinta daugybe ivairiq
organizmq baltymu. DaZniausiai perejimas i5 vieno kodono i kita
pakeidiant viena nukleotidq por4 kita buvo imanomas.
Nonsensmutacijos (angl. nonsense- niekai, nes4mond). Vienai
nukleotidq porai keiiiantis kita, kodonas, kuris anksdiau kodavo ku-
ri4 nors aminor[g5tl, gali virsti beprasmiu.
It{onsensmutacijos inaktyvina gen4. Baltymo sintezd nutrflksta,
nes polipeptidine grandine sintetinamatik iki pirmojo bepras-
mio kodono.
Tad irykus nonsens mutacijai, pasigamina didesnes ar maZesnes
neveikliospolipeptidinds atkarpos.Priklausomainuo to, koks bepras-
mis kodonas susidaro, Sios mutacijos vadinasi:
UAA - ochre; UAG - amber; UGA - opal
Nonsensmutaciju reversijassukelia alkilinandiosiosmedZiagos.Tuo
jas galima atskirti nuo remelio poslinkio mutacijq, kurios taip pat
inaktwina genq, bet jas revertuoja akridino dalai. {lykus grlZtamajai
57
mutacijai,i pirrningnukleotidusekagene labai retai griZtama.Kad
polipeptidasvel bltu sintetinamas,pakanka i5 beprasmiokodono
susidarytikokios nors aminome5tieskodonui.Tad revertanto(orga-
nizmo. kuriame ir1'kusigriZtamojimutacija)balry'me,palvgintiji su
pradiniubaltyntu,daZniausiaib[na kuri nors kita aminclmgitis,
pvz.:
U G G - Trp (pradinis baltymas)
.1.
UAG - amber (traltymasnesintctinamas)
J
AAG - Lys (rer,ertantobaltynras)
Kai kodui tikrinti naudojami nonsensmurantai, pirmiausia gauna-
mi revertantai, po to Ziurima, ar galimas perejimas i5 esaniios nor-
maliame (pradiniame) baltyme aminorlg5ties kodono (pvz., triptofa-
no) per nonsens mutant4 (pvz.. amber) i kodon4, kuris revertanto
baltyme koduoja kitq aminorDg5ti(pvz..lizina) vis keidiantvienq nu-
kleotidE kitu. Tiiptofano kodonas yra tik vienas:
Trp - UGG
J
Nonsensas- UAG (amber)
J kad bltrl komplementari kuriam nors beprasmiam kodonui. Tirda 5i
Lys - du .dAG ir .{AA
Siuo aweju perejimas i5 triptofano i lizino kodonq yra galimas.
Supresorines tRNR mutacijos. Mutacijos gali r,ykti bet kuriuo
metu bet kuriose lqsteleseir bet kuriuose genuose.Taigi ir genuose,
koduojandiuosetRNR. Detaliai iStirtosIRNR anrikodononukleotidu
mutacijos.
Perna5osRNR atlieka dvi viena nuo kiros atsijusiasfunkcijas. Ir
abi specifines- tik konkrediai aminorlgSdiai. Pirmoji - prie rRNR
specifi5kaiir labai tiksliai prijungiama konkreti akryvinta aminorug5-
tis (Zr. 2.3.3). Antroji - tRNR su prijungta aminorlg5timi atpaZista
vietapant rnRNR. tRNR yra 3-jq nukleotidu seka, vadinama antiko-
donu.
Antikodono nukleotidq seka tRNR yra komplementari mRNR
kodono nukleotidq sekai.
PavyzdLiui, triptofano kodonas yra UGG, triptofano tRNR
(Trp-tRNR) antikodonas yra ACC.
58
Misens ir nonsensmutacijq supresoriai. Bet kurios IRNR gene
del mutacijos viena nukleotidq pora bct kurioje vietoje (ir antikodo-
ne) gali bfiti pakeista kita. Pakitus antikodonui, tRNR kontaktuoja
ne su tuo kodonu, kuris koduoja prijungt4 prie tRNR aminorlgiti,
o su kitu. kurio nukleotidq seka komplementarimutantiniam antiko-
donui. Kaip mineta, dvi IRNR funkcijos viena nuo kitos atsiiusios.
Ddl Sios prieZastiesmutacija tRNR gene gali slopinti mutacij4 gene,
koduojandiame baltymq.
6. colr triptofansintazesgc-nebuvo aptikta nrl.rensmutacija su triptofanu (Thp)
v i e t d e l i c i n o ( G l 1 ' ) n o r m a l i a n r eb a l n ' m e :
norrnalus tipas - Gl1' kodonas GGG
misens mutacija - Trp kodonas UGG
Tiriiau aptikta G11.1pNI*mutacija,kuri UGG kodonE (Trp) atpaZinokaip Gly. Jos
antikodone buvo ACC scka kaip normalios Trp-tRNR. Sio reiikinio pricZastistokia:
Gly-tRNR antikodone irryko mutacija:viena nukleotidq pora buvo pakeista kita:
normali Glv-tRNR - antikodonas C C C
mutantin6 Gly-tRNR - antikodona, C
@C
Del mutacijos IRNR gene antikodono seka gali pakisti ir taip,
IRNR beprasmio kodono vietoje pastatysatitinkam4 aminorfigiti, ir
baltymo sintezd nonset$ mutante nenutruks. Tik balryme vietoj vie-
nos aminorugStiesgali buti kita. Bet baltymasbus sintetinamas,o tai
ir yra svarbiausia.
Thdiau tokio tipo reversija yra visiSkai kitokios prigimties, negu
iki Siol nagrindtosreversijos.Tai dviejrr genq s4veikosrezultatas.Abu
genai mutantiniai. Vienas genas su nonsensmutacija. o kito - tRNR
geno mutacija ilykusi antikodone. Pastarojogeno koduojama IRNR
slopina nonserTsmutacij4. Tad vieno geno (IRNR) mutacija slopina
kito geno (mRNR) mutacij4.
Tokia eenq s4veika, kai vienas nealelinis genas slopina kit4
nealelini genq, vadinama epistaze(gr. epi - ant, vir5 + stasis-
stovejimas),arba supresija (lot.przssas- slegimas).tRNR an-
tikodono mutacijos, slopinandiosnonsens mutacijas, vadina-
mos supresorindmis.
Genai, slopinantysmutacijaskituose nealeliniuosegenuose,va-
dinami tarpgeniniais (nealeliniais) supresoriais, arba slopi-
naniiaisiais genais. Jie Zymimi sup (arba su).
59
 Nonsenssupresoriq taikymas kodui tikrinti. DaZniausiaidel be- te, jeigu vienoje vietoje iikristq, o kitoje isiterptq nukleotidas (ar-
p r a s m i ok o d o n o s l o p i n i m oy r a s i n t e t i n a m absa l r y m a s u p a k e i s t aa m i - ba atvirkiiiai).
norlgitimi nonsenso vietoje. Tik retsykiais arba specialiai parinkus
supresoriqbeprasmio kodono vietoje bus ijungiama tiksliai tokia pati
2.1.;1.Bendrasgenetiniokodo apibldinimas
aminorhgitis, kaip ir norm:rlaus geno koduojamajame balryme.
Naudojant5iotipo supresorius kodui tikrinti Zilrima, ar galimasper- Kodas iSsigimgs.I5 64 tripletq. kurie susidaro derinantis lvairiais
cjimasi5 antikodono tos aminorfigSties, kuri aptikta balqvmeesantgeno- deriniaisketuriemsnukleotidamspo tris, 61 tripletaskoduoja amino-
tipe supresoriui.i antikodona,atpaZistantf beprasmlkodona, pakeitus rugitis (ir. 2.1 lentelg).Thi galutinaiivairiaismetodaispatikrinti duo-
vicn4 nukleotidq por4 kita. ParyzdZiui,kai nonsensasperskaitomaskaip menys. Taigi
leucinokodonasir ibaltymq ijungiamasleucinas,Zifirima,ar galimasper-
ejimasi5 leucinoantikodonoAAC i nukleotidqsek4AUC, komplementa- kodas i5sigimgs,nes vienai aminorugidiaigali tekti keli kodonai.
ri4 beprasmiamkodonui UAG: AAC
Daugiausia jq (po 6) koduoja leucinq, serinq ir argininq, o trip-
J tofan4 ir metioninq - tik po vienq kodonq. DaZnokai viena amino-
AUC
rigitis 2.1 lenteleje uZima visa kvadrat4.Siais atvcjais trediasisnu-
! to paties beprasmio kodono viet4 gali blti atgabentosivairios kleotidas kodone gali buti bet kuris i5 keturiq nukleotidr]:U, C, A
aminorugitl,s. Tai priklauso nuo to. koks yra supresorius. ar G. Vis tiek bus koduojama ta pati aminorlgitis. Thd daZniausiai
Rdmelio poslinkio mutacijos. Kaip mineta, ll,vkus Sioms mutaci- iisigimgs trediasisntikleotidas. Tik vienu atveju kodo i5sigimim4 le-
joms, nesintetinamas baltymas,nes, nukleotidu porai iSkritusi5 geno mia 1-asis ir dviem awejais 2-asis nukleotidai.
arba i jl isiterpus, sutrinka visq po paZaidoskodonq skaiqvmas.Be Kableliq problema. Kableliai tarp genq. Kableliq problema kur
to, gene atsiranda beprasmiai kodonai. Tokiq mutacijq reversijassu- kas sudetingesnd negu manyta. Kad vien4 genq nuo kito skiria
kelia akridino daZai,kai netoli nuo pirmosiospaZaidosatsirandaan- specialios nukleotidq sekos, pirmieji nustati Benzeris ir Campas
tra, prieiingo Zenklo rdmelio poslinkio mutacija. Zinom4 revertanto (S. P. Champe). Jie aptiko bakteriofago T., mutant4, kurio rll ra-
kode nuo vienos paZaidosiki kitos koduojama pakitusi aminorlgidiq jone i5kritusi (ir,ykusi delecija) nukleotidq seka tarp A ir B gew4.
scka (2.4 pav.). Tokie genai yra sulieti. Genq susiliejimasr,yksta ir natlraliai gam-
Tikrinama, ar Siame ruoZe galimas perejimas i5 vienq amino- toje. Tai vienas i5 b[dq atsirasti naujiems genams, koduojantiems
rDgidiq kodonu i kitq aminorfigSdiqkodonus dvigubajame mutan- polifunkcinius baltymus, i5 esmes hibridinius baltymus.
T. bakteriofago rII rajone remelio poslinkio mutacija ,,4 gene ne-
-gf" t Jei" Sei .-I*}i,,:.i 6* :-Ala - turejo jokios ltakos B geno veiklai, ir awirk5diai:
Nonnalus tipas
,.\i
, 1C L A
G ASU CCA t4s4 cw sau sff' ,4 Skrriamasistarpas B

O V ---tnR
+G arbaA
/ Normalts gcnai,abu veiklDs
A
Dvigubastariarnai f\ t--'-
nonlalausripo .. "ecf- ffin GUC CAU CAC LIUA AU;l ,Sfl,.. RNR
RemelioposlinkiomutacijaA gene,veiklustik B genas
lnutantas --Tlr---:ilfr-l'a1-His-His-Leu-ivler-Ala- AB

2.4 pav. Kriko reversija - i5krita ir intarpas bakteriofago T. gene, koduojandiame

lizocimq(pagal M. Yia. 1971) Remelioposlinkio mutacijaB gene,veiklus tik u{ genas

60 61
 ISkritus tarpui tarp A ir B genrl, Sre susiliejo.Tada remelio Aralogiikai yra polipeptido sintczis pradZios - iniciacijos kodo-
poslinkio mutacija A gene slopino ir B geno veikla.Tuo tarpu iv,vkus nai. Bet dia prasidedatai, ko gal nesitiketa:skirtingosgenetindskal-
rcmelio poslinkio mutacijai B gene, A geno kodasnesutriko: bos.
Prokariotq ir eukariotu iniciacijos (pradZios) kodonai Siek tiek
AB
skiriasi:
- -
nll{NR Met Val Leu lle
jq baltymas
Susiliejq',l ir B genaiyra veiklDs,bendras Proka AUG GUC UIjG AUU
AB Eukariot AUG UUG AUA ACG CUG
Met Leu lie Thr Leu

RemelioposlinkiomutacijaI gene.neveiklusvisassusiliejqs
genas
AB
Remelio poslinkio mutacija B gene, neveikli susiliejusiogeno dalis tik nuo
mutantines
vietos.
I5 Siq rezultatll galima sprgsti, kad
kodas skaitomas tam tikra kryptimi. Genus skiria nukleotidq
sekos, vadinamos tarpikliais (angl. spacer). Funkcinio vieneto
(geno) koduojaniiojoje dalyje kodas yra be kableliq, tarp funk-
ciniq vienetq yra kableliai.
Skaitymo kryptis yra savita konkrediam genui arba genq grupei
(kaip r11). Vienq genq kodas skaitomas viena kryptimi, kitq - kita,
nuo kitos DNR grandines.Mat RNR sintezd r,yksta 5')3' kryptimi.
Genetiniskodas,kaip ir mlsq ra5tas,pilnasvisokiausiqZenklq.Pagaliau
yra bendra genomo sandara- genrl jungimasisi maZesnesar didesnes
grupes.Genomo sandar4,matyt,bltq galimapalygintisu knygosturiniu.
Yra labai stambfisskyriai,po to smulkesni,dar smulkesni...
Kableliai mRNR. Specialls kodonai Zymi polipeptido sintezdsant
ribosomq pradZiq ir pabaig4. Pirmiausia trys kodonai, kurie neko-
duoja aminorflg5diq,ndra beprasmiai.
UAA, UAG, UGA yra chromosomq DNR kodo terminacijos
(pabaigos) kodonai. Jais baigiasi baltymo sintez€.
Thiiau pagrindinis prokariotq ir eukariotq iniciacijos kodonas su-
tampa - tai AUG. Visi iniciacijos kodonai yra savitos paskirties tik
mRNR pradZioje, o vidineje dalyje jie koduoja auk5diau nurodytas
aminorugStis.
Kodas yra nesanklotinis. Tai irodyta mutacijll metodu. Jeigu ko-
donai bltu sanklotiniai,tai viena nukleotidrl por4 pakeitus kita iS
karto kiltq gilesnes pasekmds:mutantiniame baltyme pasikeistq ne
viena, o dvi ar trys aminorrtg5tys.Tuo tarpu paprastaipakeidiamatik
viena aminorlg5tis. Taigi kodonai eina eilute vienas paskui kit4.
Skaitymo rdmelis. Bet kuri DNR atkarpa teori5kai galetq blti
skaitoma trejopai priklzrusomainuo to, nuo kurio nukleotido prade-
dama skaityti. Par,yzdys:
( l ) AUA AUC FCGI UAU GAU * GGU AUA AUA AGU Acc [uAAl
"ff
(2) A UAA ucA UGU Fud AUA GUU ffilCUa m@ cuA GCU AA
(3)AU AAU CAUGUAFc7reff n* UAUAAU AAGMICUA A
Tadiautik pirmasisskaitymorcmelisgali koduoti polipeptid4.Jis
turi pradZiosir pabaigoskodonus,o tarp jq visi tripletai koduoja
aminorlgStis.
Nukleotidq seka,koduojantibaltym4 (aminorfg5tis),vadina-
ma atviruoju skaitymo rdmeliu, o jo ribas zymi iniciacijosir
terminacijoskodonai.

Polipeptido sintezd r.yksta iki pirmo beprasmio kodono. Tadiau O kas atsitiktq,jeigu kodo skaitymasgeno ribosepasislinktqper
Sie kodonai nera visiSkaiuniversal[s (Zr. toliau). vien4 ar du nukleotidus?Tokieposlinkiaigenetiniamekode yra ,,u2-

A) 63
 drausti". Pasislinkusper vien4 ar du nukleoticlus.skaitl,mo remelio
ribose bltinai atsirastq beprasmiai koclonai. Kaip ir jl1'kus remelio
poslinkio mutacijoms (zr. aukiiiau), balrymo sintezi nutruktLl.
Kaip tik taip atsitinka ir dviejuose is triiq auksiiau pateikrq ga-
limq skaitymo remeliu. Tik pirmasis ju yra atvirasis,o kituose dvie-
juose atsiranda beprasmiaikodonai. pastarojo tipo skaitymo remeliai
vadinami blokuotaisiais.
Thiiau yra iSimdiq.Tokios isimtys yra sanklotiniai genai. Thi ge-
nai gene arba dalis vieno geno yra dalis kito geno. Juose pasislenka
kodonq skaifymas nuo tos ribos, kur prasideda antrasis remelis.
Sanklotiniuosegenuose,pasislinkusskairymoremeliui.naujo skai-
tymo remelio ribose ruri atsirasti ji ribojantys pradzios ir pabaigos
kodonai. Zemiau pateiktame par,yzdyjeyra naujas iniciacijos kodo-
nas AUG ir parodyta, kaip iveikiamasbeprasmiskodonas uAG, kuris
reiSke pirmojo skaitymo rdmelio pabaig4:
Genetinio kodo universalumu isitikinta dviem budais. Pirma, tas
pats poliribonukleotidasjvairiu organizmq .,nel4stelindse sistemose"
koduoja tas padias aminor[gitis. Antra, kodo universalumasitikina-
mai lrodytas tiriant mutantinius baltymus (tikrinant kod4 genetiniais
metodais).
Chromosomq DNR kodas, kuriuo baltyme koduojama amino-
rlg5diq seka, yra universalus,t. y. visq organizmq vienodas.
Tadiaudabar lrodyta, kad mitochondrijq DNR kodas yra neuniver-
atradim,4.1979m. dvi tyrinetojq gru-
salus. Thi vienas sensacingiausiq
pes,vienavadovaujamaBarelo (8. G. Barell at al.), kita Makino (G. Ma-
cino et al.), i5ai5kino,kad UGA kodonas,kuris branduolio chromoso-
mose yra stop signalas,beprasmiskodonas nekoduoja aminorlg5diq,
Zmogausir mieliu mitochondrrlq DNR kodlroja triptofan4.

2.2 lentele. Ivairiq organizmq mitochondrijrl genetinio kodo skirtumai nuo uni-
llil'lli' M kl,:Iii," | ;;," versaliojo kodo (pagal NI.D. TLr Avanesiiinq ir S.G. Ingg-Veitomov4. 1988)

2 baltlmas Taksonas Kodonas

UGA AUA CUN AG CGG

Sariklotiniai genai vra tuose genomuose, kuriuose itin taupoma

Zinduoliai rrp I @ Leu ffi Arg

genetini medLiaga,daZniausiaivirusq. Del sanklotiniu skaitymo rd-

meliq ta pati DNR seka gali koduoti du balry,mus. Augalai Tem-r iie Leu Aro
ffi
Panasiai tos padios DNR morekulds komplementarios granclines
gali koduoti visi5kaiskirtingusbalrymus.Kad tai
imanoma, itikina-
mai frode Korana (Lr. 2.r.2), raiiau izoliuotoje dirbtineje sistemoje
Dlozofila
@ @ Lcu re Aro

in vitro paprastai yra kitaip. Pirmuonvs @ Ile Lcu Arg Arg

L4steleje (in viv-o) genetine informacija nuskairoma tik nuo

vienos DNR grandines.
{ieles (5ac'cy'raronttces
cerevisioe)
m M ffi Aro ?

Nuo kurios - individuali geno ypatybe. Thme padiame genome

.\'eu t'osp o r u r'r as.tu
H Ile Lcu Arg ?

vienq genq informacija nuskaitomanuo vienos,kitq - nuo kitos DNR

grandines.siai tvarkai reguliuoti irgi yra specialiosnukleotidq J n i v e r s a l u ski os d a s( 2 r '3. . 1l e n t c l q Term Ilc Leu Aro Arq
sekos.
Taiiau yra daug i5imdiu is iios taisykles, kai genetine informacija
R d m e l i u o s e p a 2 y m c t i n u k r l ' p i m a i nuo universaliojo kodo. inicijavimo kodonai
skaitoma nuo abiejq grandiniq.
2induoliu nritochondrijoseyra AUU ir AUC, o vabzdZiu- AUA ir AUU.

64
65
 Tiriiau skirturnai tarp universaliojo (branduolio) ir neuniversalio-
jo (mitochondriju) kodu, kaip matyti i5 2.1 ir 2.2 lenteles.nera es-
miniai. Tie patys kodavimo principai: kodas tripletinis" i5sigimgs,ne-
sanklotinis, koduojaniiojoje dalyje tarp tripletll nera kableliq. netgi
dauquma kodonu sutampa. Kodai skiriasi tik 5 kodonais, bet tarp ju
yra iniciacijos ir terminacijos kodonq. fdomu ir tai, kad Siek tiek
skiriasiivairiu organizmumitochondrijqkodai (2.2 lentele).Ths pats
tripletas ivairiq organizmq mitochondrijq DNR koduoja skirtingas
aminorug5tis.
Branduolio DNR kodas irgi gali blti nukrypes nuo universaliojo'
Antai pirmuoniq Stylonvchia,Parameciurn, ktruhv-mena UAA yra ne
terminacijos kodonas, o koduoja glutamin4 arba glutamo rugStl. Ier-
rahymena ir kitas universaliojo kodo beprasmis kodonas UAG ko-
duoja glutamo rfig5ti. Tad ktrahvrnena turt tik vien4 terminacijos
kodon4 - UGA. Tiro tarpu Mycoplasma cupricolum, kaip ir daugellle
i5tirtq mitochondrijq, branduolio DNR jis koduoja triptofana.
Pagrindine genetinio kodo neuniversalumoprieZastimi laikytinos
IRNR genq mutacijos. Pastaruojumetu lrodyta, kad genetinis kodas
priklauso nuo daugelioveiksniq:jis yra nevienareikSmis.
Genomostrategija
2.1.5.Genetiniokodo nevienareik5mi5kumas.
Nevienareik5misatitikimas (Zargoni5kai- voblingas, angl. w'ob-
-
b/e svirduliuoti, klibeti, virpeti). Kiekvienam kodonui teori5kai tu-
retu bfiti speciali tRNR. Tadiau i3tyrus. prie kuriq kodonq jungiasi
atskiros tRNR, buvo nustatyta,kad nemaZaitRNR atpaZistadaugiau
kaip vienq kodona. DaZniausiaiIRNR skiria ir kitus tos pacios ami-
norugStieskodonus, bet nebltinai visus. Pav.vzdZiui, alanino IRNR iS
keturiq atpaZistatris kodonus: GCU, GCC ir GCA, bet kai kurios
tRNR skiria tik vien4 kodon4, pvz., Esc'lterichiacoll leucino tRNR
tik UUG (i5 6 kodonq).
1965 m. Krikas tai paaiSkino nevienareik5miuatitikimu. Sqvei-
kaujant IRNR antikodonui ir mRNR kodonui, tik pirmieji du nukle-
otidai sudaro standartinesnukleotidu poras. o trediasisnukleotidas
antikodone gali sudaryti poras su daugiau kaip vienu nukleotidu:
antikodonts - U C A G I (inozinas)
J J
r-= r-_-'---1---l
kodonas- AarbaG G U (l arba A U. C arba A
66
Dil nevienareikSmio atitikimovisus61 aminorlgSdiqkodon4gali
arpaZintitik 31 tRNR (mitochondrijq DNR dar didesneekonomija).
S! rei5kinireguliuojaribosomqbalrymai.
Konteksto(supandiqnukleotidq)reik5mdSiuometu nekeliajo-
kiu abejoniu.
Kodonq skairymaspriklausonuo jq padetieskitq kodonq -
nukleotidq,jq sekq atZvilgiu,t. y. nuo konteksto.
Galima prisiminti jau Zinomq fakt4 - iniciacijoskodonus.Ths
pats kodonaskoduojadvi skirtingasaminorfig5tis. Tai priklausonuo
jo padeties.Antai AUG (Met) ir GUG (Val) ir kt. (Zr. p. 102)
skairymordmelio pradZiojekoduoja savitqaminomg5tiformilmetio-
nina. Si kodon4 atpaZistaspecifineIRNR.
Labai stipriai nuo kontekstopriklausobeprasmiaikodonai.Gali
kilti klausimas,a.r IRNR mutacijos- beprasmiqkodonq supresoriai
nerabaisinelaimd,mirtinosletaliosmutacijos. B[tent Siesupresoriai
slopinanonsensmutacijas,pastatydami i beprasmiokodonoviet4 bet
kuria aminorlgSti(ir. 2.2 lentele).Thdiaulygiai ta patl jie turdtq
padarytiir su beprasmiais kodonaisskaitymoremelio pabaigoje.Be
to. terminacijoskodonaiyra visosemRNR. Kiltq baisuss4my5is, fak-
tiSkaivisi5kaisutriktq normali balrymqsinteze.Gelbstintvieno bal-
tymo sintezg.sutriktq visq. ir jo paties,sintez€.Bet taip ndra.
Terminacijoskodonai normaliaiatlieka savofunkcij4 net esant
genometRNR supresoriui.
Pastarojiproblemalabai padejosmulkiaui5tirti baltymqsintezds
terminavimq(Lr.p. 105).Paai5kejo, kad ne tik beprasmiaikodonai
butini baltymosintezdspabaigai.Terminacijapriklausoir nuo greti-
rnq nukleotidq,ir nuo keliq baltymu- terminacijosveiksniq.Vyksta
beprasmiqkodonq konkurencijadel Siqveiksniq,ir laimi beprasmiai
kodonai,esantysskairymoremelio gale.
Bc to, IRNR supresoriq aktlvumas yra miiZas. Beprasmiq kodonq slopinimas
niekada nesiekia 100'2. vidutiniikai - apie 4-57c.Mietiu ir Escheichia coli kai kuriq
supresoriq aktp'umas didesnis - 60-15%. bet jie slopina gynrybingumq. Taigi Zalin-
,uus supresoriusveikia ir Salina atranka.
Kontekstas yra ne tik viso genomo,tret ir konkreiiq genq proble-
ma. Genai (ir be specialiqjuvaldymob[dq. Zr. toliau) yra nevienodai
67
 i Beprasmiskodonas skaitymo remelyje gali biti labai veiks-
veiklls. Kontekstas(gretimqnukleotidqitaka)- vienai5 SioreiSkinio
mingasbudasgenq veiklai valdyti.
prieZasdiq.Kai kuriuosegenuose jis yra paveldimagenetiniokodo neu-
niversalumoprieZastis. Zinduoliq,pauk5diq,augalqsomatindsedife- Kai kuriq l4steliqdiferenciacij4lemia specifinisbaltymas.Antai
rencijuotose arbakonkrediuose
lqstelese genuoseUGA beprasmisko- eritrocituosetoks baltymasyra hemoglobinas. Tiiu5ioretikulocitqhe-
donasgali blti perskaitomas kaip aminor[gStikoduojantistripletas. moglobinoB-polipeptidomRNR vidinejedalyjeyra beprasmiskodo-
Antai aktyviajame peliqfermentoglutationperoksidazes centreyra ne- nas UGA. Siosel4steleseUGA ,,lveikia"triptofanoarba serinotRNR.
iprasta aminorlgStis selenocisteinas. Ji koduoja (geno viduje!) UGA Tuo tarpu kitokios diferenciacijos l4steldseSio polipeptidosintezg
kodonas,kurio neuniversalumq Siuo aweju lemia kitq nukleotidq kon- ,,draudZia" beprasmis kodonas.
tekstas. Fenotipindsupresija.Kodo skaitymopriklausomyb6nuo ivairiq
Genomostrategijair tRNR mutacijosbei modifikacijos.Dalinis veiksniq.fprasta,kad glvybiniaiprocesaipriklausone tik nuo geno-
genetiniokodo neuniversalumas ir nevienareik5mi5kumas yra savoti5- tipo, bet ir nuo aplinkosveiksniq,ir atrodeneitikdtina,kad ir gene-
kas gudravimas,strategija. Visos ,,gudrybes" sukurtos evoliucijosir tinio kodo skaitymaspriklausonuo aplinkosveiksniq.Bet taip yra.
yra paveldimos. Kad genetiniokodo skaitymaspriklausonuo aplinkos,pirmieji
Skiriamagenomoir geno strategija.Genomostrategijapasirei5- nustatdGorinis(L. Gorini) su bendradarbiais dar 1961m. Jie isitikino,
kia bent trimis aspektais. kad antber(UAG) mutacij4vienamei( E. coli arginino genq slopina
1. Genetiniskodasvisiemslyg ir vienodas,bet ilyko menkudiai, streptomicinas. Paai5kejoir Sio reiSkinioprieZastis: kodas skaitomas
ypad reguliaciniqiniciacijosar terminacijoskodonq pokydiai,ir jau kaip dupletinis,tik su kableliais(trediasnukleotidas- kablelis).
skirtingigenomainebesusikalba. Kodo skaitym4keidiandiqi5orinesir vidinesaplinkosveiksniqs4-
Svetimogenomoveikla sunkesnd. Tai ypadsvarbus4veikai,.para- raSasjau Siuometu yra ganaispudingas. Ir jis vis ilges.Kod4 keidia
-
zitas Seimininkas", daZniausiai ,,virusas - l4steldsgenomas".Pakei- kai kurie kiti antibiotikai,purino-pirimidinoanalogai(pvz.,fluorura-
tus genomevaldymokodonus,galimaapsisaugoti nuo parazito,arba cilas),senejimas, Mg:* jonq koncentracija, poliaminai,aminortgidiq
awirk5diai,iveikti Seiminink4. badas,temperatDros pokydiaiir kt.
2. Genetiniskodaspritaikomasnaujomsreikmems,nekeidiantvi- PatogiarrsiaSiuospoveikiusnustatyti pagal beprasmiqkodonq
sumos.Kaip par,yzdys gali buti iniciacijoskodonai.Tie patyskodonai iveikim4. Sie pokydiaiyra nepaveldimi,todel pavadinti fenotipine
koduoja aminortg5tisir yra igijg naujE iniciacijavimofunkcijq. supresija.Pagrindinejos prieZastisyra IRNR pokydiai:antikodonq
3. Tai vienas i5 b[dq taupyti, kai genomo apimtis ribota. Vel ir nukleotidq sekq, nuo kuriq priklauso specifinisaminorflg5ties
virusai,kuriq genomasi5 tiesq labai ribotas,ir vel beprasmiaikodo- prijungimasprie IRNR, modifikacija.Thdiauji gali ivykti ir del
nai. kitokiq prieZasdiq,pvz., ddl ribosomq pokydiq.
Kai kuriais atvejaisir ne nuo sanklotiniqgenq koduojami du Minoriniai nukleotidai.tRNR i5siskiriai5 visq RNR dideliu mi-
baltymai.Pirmojo sintezdvykstaiki beprasmiokodono,antrojo atve- noriniq nukleotidqdainiu. Jie susidaropo tRNR transkripcijos, vei-
ju terminacijoskodonasatpaZistamas kaip koduojantisaminorlg5ti. kiant specialiemsfermentams,i5 iprastiniqnukleotidq.Pagal Siuos
Taigibaltymosintezdbeprasmiokodonovietojenenutrfiksta.ir pasi- fermentuskoduojandiqgenl mutacijasparyko nustatytiIRNR mino-
gamina ilgesnis- i5tisinio skaitymo (angl. read-through)baltymas. rinirl nukleotidqreik5mg.Siek tiek pavyzdLi4yra 2.5 paveiksle.Mi-
Thip sintetinamilvairiqvirusq (Qb, f1, m13 ir kt.) kapsidobaltymai. noriniainukleotidaikeidiane tik sqveik4,,kodonas-antikodonas", bet
Naujasisbaltymaspadidinainfekcinesvirusq galimybes.I5tisinioskai- ir tRNR s4veikqsu aminoacil-tRNR-sintetaze+aminortg5timi, IRNR
tymo baltymq aptikta E. coli (reguliuoja triptofano operon4), Zin- s4veikqsu reguliacinemis mRNR sekomis(Zr. toliau).
duoliq, augalqir kt. l4stelese. Dupletinis-kvadrupletinis kodas.Jau mindtasGorinioir jo bendra-
Geno strategija. Jos patryzdLiugali blti kai kuriq genq veikla darbiqatradimasapie streptomicino poveiklgenetiniokodo skaitymui
diferencijuotose lqstelese.Pana5iaikaip glutationperoksidazds.
69
68
 Nevienareikimis
atitikimas
n,1.-[1'N,.,
\/-"'
lnozinas I (r'oblingas)
llll
+AJ L--)
I'lHCH""CH=CriCH.)
n-izo-
MaZesnis am-rnorugSiiqijungi-
mo tiksiumas,efektyviai slopi- \---r:,-Jr=,-: it-ry
I,J-J.\-L\ 2-metiltio-N mstiuA nama umhcr (UAG) mutacija. -(; cc
',) p e n t e n Ii a d e n o z i n a s gali kisri kai kuriq bakrerijq (tc Cli
li
cH,s-\r*lr , i operonq(.F1ls,Irp) veikia Gr o.\
r! - i*
f;"r'- '"c
ca'
N"-izopentenil-
NHt H2LtH=CiCHr)2
adenozinas Keidiasi ochre (U.\\) mutacijr rRNRj* iRNR (suf J)
r.r,+1--\r,
supresija 1.6 pav. Kvadrupletinis antikodonas mutantin€je tRNR (su/ ./'), kuri yra r€melio
Wrr' 'J poslinkio mutacijos (intarpo) supresorius:
lpagal M. D. Ter Arancsjana ir S. G. Inge-Vedtomova,1988) remelllc - normalaus
5-metiluridinas m'U TyC kilpoje beveik vrsq elon- ir kvadrupletinio antikodono scka
gacrjoje dalpaujandiLl tR\R:
didesnisaminorug5diqijungimo
tikslumas ),ra principinis.Amber kodonasUAG buvo perskaityraskaip dupletinis,
tik su kableliu.
fr
HN^*{HrC IOCHr 5-(metoksikarbonil mcm's'u Kinta eukariotrloclire (UAA) ir
Ne maZiau reik5mingasir kitas atradimas, kad kodas gali btti
til metil)-2{io uridinas opul IUGA) nonsensq supresija kvadrupletinis. Keturiq nukleotidu derinys skaitomas kaip koduo-
orl jantis aminorlgSti. Pasirodo, yra genq, koduojandiq IRNR, kurios
slopina remelio poslinkio mutacijas.Primename, kad Sios mutaci-
H,l-\. Kjuzinas Keiiiasi eukariotq bet ne pro jos atsiranda arba iSkritus, arba isiterpus nukleotidq porai. Abiem
ROf._ .r'
HY- R=H a kariotq akceptorine funkcija
atvejais visq tripletq skaitymas pasislenka per vien4 nukleotidq, ir
B=p-D-manozil manQ eukariotq opal (UGA) nonsen
TN so supresija geniISyra neakt)'I/us.Siuo metu jau 1'ra Zinoma daug supresoriq-
n QH: R=p-D-galaktozil calQ
nry-V1.. tRNR mutantq, kuric- slopina jvairius intarpus.
ltl
n-rl\.ri-{ Antai mRNR nukleotidu sekos GGG ribose isiterpus dar vienam G, kodas
sutrinka. Taiiau 5ia skaitymo remelio mutacijq slopina Glir tRNR, kurios antikodr>-
ne vra keturi CCCC. Anatogi5kai mRNR kodonq AAdA slopina Lys IRNR su
antikodonu UUUU. mRNR kodonus ccGG ACCA, ACCU, ACCC slopina Thr
Pseudouridinas v Eukariotqopal (UGA) nonsenso
I R N R s u a n t i k o d o n uU G G U ( d e l n c v i e n a r e i k i m i oa t i t i k i m o ) .m R N R k o d o n a C C C C
supresija
-slopinaPro IRNR su anrikodonu GGGG.

Slopinamosir i5kritos.Tada antikodonasyra dupletinis.

Skairymordmelio supresoriq- tRNR genq antikodone(arba vi-
si5kaiSaliajo) irgi yra atitinkamaiisiterpusiarba iSkritusinukleotidr.l
2.-5pav. Kai kuriq minoriniq nukleotidq tRNR molekuldje reiksmd transliacijai: pora (2.6 pav.).
i5 kaires - bazc. pavadinimas.jo santrumpa. funkcija; formules ir pavaclinimaiii
B . J u o d k o s , , N u k l e i n o r l g i i i q c h e m i j o s i r b i o c h e m i j o sp a g r i n d a i . '( 1 9 8 6 , t . Jau Zinoma atvejq, kai ir normaliose.nemutantincsemRNR yra kvadruplctiniq
Funkcija - i5 M. D. Ter Avanesjano, S. G. Inges-vedtomovo..Genetind baltymq kodonu. Antai gerr>kaiveiksminsesnimieliq terminavimo kodonai yra kvadrupleti-
sintezeskontrole" 198.9(rus.) niai - ne UAG. o L,,-4G;,.

70

Del sqveikos,,mRNR kodonas-tRNRantikodonas"pokydiq
kodas skirtingoseivairiq organizmqlasteleseir net genuose
yra nevienareiKmisir priklausonuo genetiniqir aplinkosveiks-
niu. Mutacijosir aplinkosveiksniaigali pakeistigenetinioko-
do sandarq:tripletinis-+ dupletinisarba kvadrupletinis.
Pagrindiniaiveiksniai,lemiantysgenetiniokodo nevienareik5-
miSkum4,yra IRNR.
2.2. Genas
2.2.1.Genq simboliai
Genq Zenklai (simboliai). Tvark4 z,vmetigenus simboliais - rai-
demis pirmasis lvede Mendelis. Jis dominuojandiuosiusgenus (po4-
mius) Zymejo didZiosiomis,receslviuosiusgenus - maZosiomisraide-
mis, alelinius genus - ta padia raide, nealeliniusgenus - skirtingomis
raidemis (tarkinl. A ir a, B ir b). Morganas Siq zymejimo tvarkq
patobulino. Kaip mineta, drozofilos genusjis pavadino angliSkaismu-
tacijq pavadinimaisir jq 1-3. o kartais ir ketr.rriqraidZiu santrumpo-
mis. Antai mutacija baltos drozofilos alqs uZra5omawhite - r,. Sitaip
zymimas recesyvusisalelis. Thciau dominuojantis drozofilos alelis (tam-
siai raudonos alrys) gali buti imimas dvejopai - W arba n'*. Geno
zymejimas,,*" (plius) reiSkiane tiek geno dominavimE,kiek norma-
lq, arba dar kitaip vadinam4 laukini, tip4, t. y. simbolizuoja gen4.
blding4 normalioms konkretaus organizmo formoms. DaZnai abi Sios
geno sarybis sutampa, bet ne visada. Antai drozofilos akir] formos
(sumaZejgsfasediq skaidius)mutacija Bar (simbolis ,B/ yra dominuo-
janti, o normalusis alelis, z1'mimasB*, yra recesyvusis.
SavitaiZymimi polialeliniaigenai.DaZniausiaito patieslokuso genai4,-
mimi tuo padiu simboliu tik su,,priedais" (w, w", w'i,wn, arba I'a, IB).
Thi bendri genq z,vmejimoprincipai. Konkrediq taksonq ir pozymiq ge-
netikoje yra savagenq zymejimo tvarka.Si4 warkq nustato tarptautiniai
atitinkamossritiesarba taksonogenetikoscentrai ir yra visiemsprivalo-
ma. D6l SiosprieZastiesperiodi5kaispausdinamikonkrediu organizmu
genq s4raSai.Si darba atlieka centrai.
Mikroorganizmq genetikoje genai daZniausiaiZymimi pagal tai,
k4 jie koduoja (baltym4, RNR, metabolit4, proces4). Prie geno sim-
bolio vir5uje raSomas.,+", kai genasveiklus (normalus).ir..-", kai
12
genasneveiklus(nril-mutacija;.Si 4mejimq palvairinaspecifiniaige-
no pokyiiai - tarpines(leal{\,),temperaturines
(rs) mutacijos.Genai
gaii bDti zymimi i5 eilesraidemis(drmA,dnaB,dnaC) arba skaidiais
(cdc2,cdcl8, cdc27).Eile sudaromaarba pagalgenrl atradim4,arba
pagal koduojamqivykiq eigE.PradedantdidZiqjaraide uZra5omine
dominuojantysaleliai, o genq produktai. Pvz.,geno dnaA produktas
yra baltvmasDnaA. atitinkamai,cdc2 ir Cdc2.Kai reikia skirti nor-
malq aleii nuo mutantinio,ra5omas,,*", pvz., dnaA*. Si4 &ark4
pastaruojumetu perima ir genetikai,tiriantyskitus organizmus.
genai ir nukleotidq sekos 4mimi didZiosiomisraidemis -
Mieliu Sacclrarotnyces
CDC 2, CEN-A. CEN-B ir pan.
Zmogausgenai daZniausiaiZymimi arba pagal pozymius.sa,,ybes,
kuriasjie lemia, arba pagalpaveldimqligq pavadinimus. Kaip Zino-
me, ligq pavadinimaiyra lotyni5ki,tad ir genq simboliaidaZnaiyra
kilg ne i5 anglq,bet i5 lotynq kalbosi.odiiu. Jie ra5omididZiosiomis
raid6mis,pvz..HOX. Tie patvspelesgenai uZra5omiHox.
2.2.2. Funkcinis geno dalomumas ir alelizmas
Morganasbuvo fvirtai jsitikings,kad genasyra nedalomasir yra
pats maZiausias paveldimumovienetas.Kuri laik4 tai buvo viena i5
genetikosdogmq.Pasakjos, maZesniquZ gen4funkciniqpaveldimu-
mo vienetqnegali b[ti. Manyta,kad genastaip pat yra maZiausias
mutacijosir rekombinacijos vienetas.
Geno centrq teorija. Kad genasyra dalijamasfunkcijos atZvilgiu
ir kad mutacijosgali iv,vktiivairiosegeno vietose,1930m. pirmasis
irode rusq genetikasA. Serebrovskis. Tiriant drozofilossc-ac(scute-
achaete,angl. scute- Sarvai.aclmete- be Sereliq)gen4, nuo kurio
priklausoSereliqr.ysrymasis kflno pavirSiuje, paai5kejo,kad Sisgenas
sudarytasi5 daugeliosubvienetq, akry.viqjq
centrq,kuriuosSerebrov-
skis pavadinotransgenais. Visasgenasbuvo vadinamasbazigenu,o
geno teorija, pagal kuri4 genassudarytasi5 aktyviq centrq - geno
centrq teorija.
Sio genomutantiniaialeliailemia Sereliuredukcij4ivairiosektno
dalyse.SukryZminus homozigotinius mutantus,heterozigotiniams or-
ganizmams Sereliaineaugdavo tik tosevietose,kurioseabiejqmutan-
jeigu del vienosmutacijossc, Sereliainesirystd
trl sutapo.Pavl-zdLtui,
-a
t-)
ABC, o del kitos sc, - BCD, tai drozofilos buvo plikos tik BC kuno
pavir5iausvietose. Neabejotinai kiekviena Sereliqvieta buvo funkciS-
kai ir geneti5kaisavarankiSka.Vyko ne viso geno, o tik atskirq cen-
trq mutacijos.
Krosingoveri geno viduje - tarp to paties geno atskirq daliu i5ai5-
kino Liujisas (E. B. Lewis), Grinas (M. Green) ir Oliveris (C. P. Oli-
ver). Thi buvo irodyta komplementacijostestu.Jis yra vienasii prieina-
miausiq ir paprasiiausiubIdq nustaryti.ar mutacijosyra to patiesge-
no - alelinds,ar skirtingq- nealeliniqgenq.Primename,kad to paties
geno strukturinesatmainosyra aleliniai genai, arba aleliai, o skirtingi,
nors ir lemiantyst4 patl pozymi genai yra nealeliniai.
Organizmo genetiniq galimybiq visuma vadinama genotinu
(gr. genos - gimind, kilme+typos - atspaudas, paryzdys). Si
s4voka taikoma ir konkretiems genams.
Atitinkamai
organizmo poZymiq visuma vadinama fenotipu (gr. phaino -
parodau*tipas). Si sqvoka taikoma ir konkrediam pozymiui.
Antai fenotip4 nusakome Sitaip: normalus pozymis - mutantinis
poZymis,Seriuotas- plikas drozofilos klnas ar jo dalys ir pan. Bet
kuri vieta gene (nukleotidq sekos,paZaidos)vadinama saitu, skirtin-
gai nuo geno vietos - lokuso.
Kai mutacijos yra to paties geno, pirmosios kartos hibridai (F,)
yra mutantinio fenotipo, t.y. nenormalauspoz1,mio.
tra n s - p a d dti s, nrutantinis poiymis
Cia a, ir a, - paZeisti saitai (geno dalys), pliusas - normali to
paties geno dalis. Auk5diau pavaizduotq paZaidq paddtis viena kitos
atZvilgiu vadinama trans-paddtimi. Esant paZaidoms tame padiame
gene trans-padetyje,fenotipasyra mutantinis, nes abu aleliai paZeisti.
Thdiau retkardiaishibridai tarp mutantq, kurie paZeistitame paiiame
gene, yra normalaus fenotipo. Thip atsitinka, kai tarp geno daliq
ilyksta krosingoveris,apsikeidiamageno dalimis:
'7L
al
chiazma
u1 uz
k r o s o v e r i n i agi e n a i ,c i s - p a d d t i s ,
normalus poifrnis
Si geno daliq padetis viena kitos atZvilgiu vadinama cis-pad6-
timi. Taigi kai abu (arba visi) paZeisti saitai yra tame padiame
gene cis-padetyje, iSsirysto normalus fenotipas.
Sis reiSkinysaiSkinamastaip: cis-paddtyjeabi paZaidosyra viena-
me gene, o kitoje chromosomojegenas yra visi5kai normalus (funk-
cionalus), ir jis pasireiSkiafenotipe, dominuoja prie5 aleli su dviem
paZaidomis.
Pagal trans-padetinustatoma,kada du tokio paties fenotipo mu-
tantai priklauso tam padiam genui, o kada yra skirtingq, nealeliniq
genq pokydiai. Sis trans-testasdar vadinamaskomplementacijostes-
tu. Ji pirm4 kart4 panaudojo 1938m. Morganas, BridZesasir Starte-
vantas. Tai vienas i5 b[dq alelizmui nustatyti.
Tbans-paddti gauti nesuddtinga: reikia sukryZminti du mutan-
tus, ir jq F, hibridai atitinka Siq padeti.
Kai dvi mutacijos yra skirtinguose genuose, trans-padetyje bu-
na normalus fenotipas, o kai dvi mutacijos yra tame padiame
gene, - mutantinis fenotipas.
Tarkime, kad dvi mutacijos yra skirtinguose lokusuose, bet abu
genai toje padioje chromosomoje:
rar,-T-
- -
trtl
75
 Thda mutantinl gen4 a stelbia antrojoje homologineje chromoso-
moje esantisnormalus (+) genas,o mutantini gen4 b, esanti antro-
joje homologineje chromosomoje,stelbia normalus (+) genas pirmo-
joje homologineje chromosomoje,todel abu mutantinius genus nu-
stelbia normalls aleliai, ir fenotipas yra normalus. Kai mutacijos yra
skirtinguose to paties geno saituose,kaip mineta, abu genai ir pir-
mojoje, ir antrojoje homologineje chromosomoje blna paZeisti, o
fenotipas trans-paddtyjeyra mutantinis, nes abu aleliai paZeisti,toddl
negali normaliai veikti:
, or +l
- yra to patiesgeno (pvz., cn), Frfenotipasyra mutantinis- Sviesiai
- gas, kai norima i5ai5kinti,keli genai nulemia pofmi. Reikia gauti
Alelizmo irodymai.Ar genai yra aleliniai.sprendZiama i5 poZy-
mio (fenotipo): aleliniai genai lemia to paties poZymio skirtingas,
alternatyvias i5rai5kas.Bet tai labai nepatikimasrodiklis.DaZnaidu
genai,lemiantysto patiespozymiovariantus,yra nealeliniai.Palyz-
dZiui, sukryZminusvaisinesmuseles(Drosophilamelanogaster) rudo-
mis ir Sviesiairaudonomisakimis,visosF, museldsyra tamsiairau-
donomisakimis,o F, pasiskirstotaip: 9/16 tamsiairaudonomis:3/16
rudomis:3/16 Sviesiai raudonomis:1/16baltomisakimis,t. y. 9:3:3:1.
Tai dihibridinio kryZminimosantykis(Lr. p. 584). IS to galima
daryti iSvad4,kad rud4 ir Sviesiairaudon4akiq spalvEnulemiaskir-
tingi, nealeliniaigenai.Taigi antrasisalelizmoirodymasyra hibrido-
logine analizd,.Kai genai yra aleliniai, sukryZminustiriamEsiasfor-
mas,F, gaunamasantykiu3:1. Tuo tarpu kai F, yra santykis,atitin-
kantisdihibridini(bendrasuma 16, pvz.,9+3+3+1 arba 9+7, arba
15+1, arba 9+3+4 ir kt.) arba suddtingesni kryZminim4.pozymiq
skirtum4neabejotinailemia nealeliniai genai.
Tadiaunet hibridologineanalizdnegali irodyti alelizmo,nors ge-
netikojedaZnaitik ja ir remiamasi.Esantgenq sankibai(Zr. p. 591).
t. y. kai genai toje padiojechromosomoje, monohibridiniokryZmini-
mo santykisF, gali b[ti ir tuo atveju,kai skirtumustarp tevq nule-
mia nealeliniaigenai.Todel patikimiausias ir svarbiausias
alelizmo
kriterijus- genovieta chromosomoje. Aleliai homologinesechromo-
somoseuZima tq padiqviet4 - lokus4.
Komplementacijostestas labai palengvinaalelizmo nustatym4.
Kaip mineta,sukryZminus drozofilasrudomisir Sviesiairaudonomis
76
akimis,F, hibridai esti normaliomistamsiairaudonomisakimis.Va-
dinasi,jau i5 F, galima sprgsti,kad rud4 ir Sviesiairaudonq akiq
spalv4lemiantysgenaiyra nealeliniai,arba mutacijosyra skirtinguo-
se genuose.Tas pat gaunamakartaissukryZminus du visi5kaitokios
padiosspalvos,bfltent Sviesiairaudonomisakimis drozofilosmutan-
tus, paryzdZiui,mutantusv (vermilion,angl. cinoberis- rySkiairau-
dona spalva)ir cn (cinnabar, angl.cinoberis).Jq F, yra normaliomis
tamsiairaudonomisakimis,taigi mutacijosyra nealelinds,priklauso
skirtingiemslokusams.Tik kai mutantaiSviesiairaudonomisakimis
raudonomisakimis.
Komplementacijos labai veiksmin-
testas,arba kitaip trans-testas
daugtokio patiesfenotipoatskirqmutantr].Panagrinekime, kaip gau-
nami mieZiqmutantaieceiferum(augalaibe va5koapna5os).Pavei-
kus mieZiqsdklasmutagenu,kiekvienoaugalopalikuonyssudaroSei-
m4. Joje gali pasitaikytine vienas,o keli augalaibe va5koapnaSos,
taiiau jie tikriausiaibus kilg i5 vienos pakitusiosl4stelds,t. y. yra
tapatfis.Atskirais mutantaisjq laikyti negalima.Tadiaui5 dviejq skir-
tingq Seimqtokio patiestipo eceiferummutantaiyra nevienodi,nes
tas pats fenotipasi5sir.ystepo mutacijosarba tame padiamegene,tik
skirtinguosesaituose(tiksliai to paties saito mutacijos tikimybd yra
labai maZa),arba skirtinguosegenuose.
Visi Siemutantai i5bandomitrans-testu(sukryZminamitarpusaly-
je) ir sugrupuojami. Grupdsviduje yra tie mutantai,kuriq F, hibri-
dai yra mutantiniofenotipo.Jie yra skirtingqto paties geno saitq
mutacijosir gali bfiti panaudotismulkiai Siogeno analize| Mutantai,
kuriq F, hibridai yra normalausfenotipo, priklauso skirtingomsgru-
pems, taigi ir skirtingiemsgenams.Kiek yra grupiq, tiek ir genq,
nulemiandiqpozymi.
SvedqmokslininkeLundkvist(U. Lundkvist)i5tyre 13,47mieZiq
eceiferummutantus.Visi jie buvo sukryZmintitarpusavyjeir suskirs-
tyti net i 66 grupes.Vadinasi,mieZiqlapusir stieb4dengiandio va5ko
sintezgnulemia ne maZiaukaip 66 genai (gali blti ir kiti kol kas
neaptikti lokusai).
Aleliai yra to paties geno struktlrinds atmainos,nulemiantios
skirtingasto patiespoZymioi5rai5kas.Apie alelizm4sprendZiama i5:
 ' fenotipo - aleliniai genai lemia t4 pati pozymi; Gcnas Koduoja Substratas Antigenas
I1 ,r-- acetilgalaktoziltransfcrazg UDP acetilgalaktoze A
' hibridologinds analizds- kai genai aleliniai, F. hibridq santykis
IB galaktoziltransferazg UDP galaktoze B
3:1, visais kitais atveiais(kai 9:3:3:1ir pan.) tikrai genai I'ra ii (-) rrril-nrutrrci.ie - (bazinis O)
nealeliniai:
' geno vietos - nustatytosivairiais bldais; Vienas fermentas nuo kito skiriasi 4 aminorlg5timis. Bazini O
. komplementacijostyrimrl - aleliniq genq F, yra mutantinio, o antigenq turi visi individai (ir ii genotipo). A ir B antigenai skiriasi
prie O papildomai prijungtais cukrais.
nealelinirl - normaiaus fenotipo.
Zmogus, kurio kraujo grupd yra A, gali b[ti arba IAIa genotipo,
Polialelizmas.Alternatyvi pozymio iSraiSka.lemiama alelio, atsi- arba 1]i genotipo. Atitinkamai B kraujo grupes Zmogus gali bnti
randa del mutacijq. Pasitaiko, kad pozymis turi tik dvi alternaqvias homozigotinis1B1Barba heterozigotinis18i. Normalu, kad, susituokus
i5rai5kasarba i5 viso pozymio variantai neZinomi, tadiau gali brlti ir dviem asmenims,kuriq kraujo grupe A, vaikai gali gimti ne tik A,
atvirkidiai: irgi del mutacijq tas pats genas yra igijes keletq strukt[- bet ir O kraujo gruptis, kai abu tevai yra heterozigotiniai - IAixIAi.
riniq atmainu. Toks rei5kinysvadinamas polialelizmu. Stai tik dalis Pana5iaiyra ir susituokus dviem asmenims,kuriq kraujo grupe B.
drozofilos polialeliq, nulemiandiq ivairius akiq atspalvius:normalios Asmenl's. turinrys kraujo AB grupg. kaip ir O grupds, yra ai5kaus
tamsiai raudonos alqs (Wite, lI/ arba lr,*) - r,ynines (w,ine, rr,"") - li^irJgenotipo. Jie yra heterozigotiniai,bet ypatingo tipo: abu genai
kraujo spalvos (blood, w'') - koralq spalvos (coral, \\n") - r,ySnines vienas kito nestelbia,ir kiekvienasnulemia atitinkamas transferazes.
(chen1,,w''') - eozininds (eosin, w") - abrikosinds (apricot, w') - bui- Tokia s4veika vadinama kodominavimu.
volo odos spalvos (buff, *-bt) - dramblio kaulo (iuory1rur) - medaus Kai motinos kraujo grupe A. o tdvo B arba atvirk5diai,gali blti
spalvos (honey, w/') * perlu spalvos Qtearl,p't'; - baltos spalvos (white, labai ivairi situacija:
w). Vienos peles kailiuko spalvosgenll yra 6 polialeliai: vienos spal-
vos pilkos (aguti) - pilkos su ivairiais margumo tipais - geltonos - . abu tevai homozigotiniai IAIAXJBIIt, vaikai IAIB genotipo ir yra
juodos su gelsvu pilveliu - juodos su gelsvaisplaukeliais ant ausq -
AB kraujo grupds;
visi5kai juodos. Drylikos polialeliq serija nulemia ivairiai sumaZeju- . vienas i5 tevq homozigotinis, antras - heterozigotinis, pvz..
sius drozofilos sparnus.
I'1l'lxJRiarba ItixJBII]. pusd vaikq AB (F Iu), o kita puse arba A
Visi Sie genai vienas kito atZvilgiu yra aleliniai, t. y. F. skilimo
(Fl), arba B (1Bi) kraujo grupiq;
santykis 3:1, ir visi jie yra ivairios to paties chromosomos lokuso . abu tdvai heteroziqotiniai:
atmainos. Tadiau vienu metu atskiras individas genotipe (heterozigo-
tineje blkleje) gali turdti ne daugiau kaip du tokius genus. pa\yz-
o lAi t8i
diiui. Ww, trrw, w"rroir t. t., nes auk5tesnirlq eukariotu branduolyje -7---i ' \,
yra po dvi homologines chromosomas(Zr. p. -56a). '../' \
lH i lE i
To paties geno struktfiriniq atmainu - aleliq skaidiusyra viena i5
geno ypatybiq,geno evoliucijosrezultatas.Jis priklauso nuo to, ar rei-
kalinga geno produktq ivairove, ar bltinas labai didelis vienodumas.
Gametos
e T o k i t r j ei e i m o j e v i c n o d a
t i k i m y b e( 1 : l : 1 : l ) g i m t i
bet kurios kreujo grupcs
Kraujo grupiq ABO sistema - r,ienasgeriausiq aleliniq genq su- vaikui. Sis skilimo
balansuotossistemospatryzdLiu.Yra trys pagrindiniai aleliniai genai. santykis yra del
Palikuonvs
Formaliai genai 1'air 18 lemia atitinkamq antigenrl A arba B sin- kodominavimo.
E]
tezE;i - nei vieno, nci antro nelemia ir yra recesyvusis. Taigi Zmogus, /
''i

kurio kraujo grupe O, yra homozigotinis ii, ABO lokusas koduoja

galaktoziltransferazg, kuri prijungia skirtinguscukrus prie bazinio an-
tigeno O:
 2.3 lenteld. Labiausiai paplitusios imogaus kraujo grupes
Antigenq sintezcr yra tiksliai suderinta.Mat ABO kraujo grupiq (remiantis \'1 Efroimsonu, 196ti, ir G . P e t r a n i . 1 9 8 2 )
sistema.palygintisu kitomisZmogaus kraujogrupiu sistemomis. yra
ypatinga:i5 ankstogeneti5kaiuZprogramuoti ir kraujo serumegami- Kraujo sistema Globaliai arba plaiiai paplitg ApytikrisbendrasZinomq
aleliai'* alcliq skaiiius
nasi atitinkamiantik[naicr ir B, Vadinasi, be jokios pirminessqvei-
kos eritrocituosesintetinamiantisenai.o krauio serume- antikr-rnai. ABO o, Ar, 42, B t2
Bet jie suderinti: Rezus** Cdelcde, cdelcde, CDElcde, 36
CDelcDE, CDelCDe
A kraujo grupds eritrocituosevra A antigenas.kraujo serume - p antikDnas;
B kraujo grup€s critrocituose - B antigcnas,kraujo serume - ci antiklnas: MNSs M,,YS,S 6
AB kraujo grupds eritrocituose - A ir B antigenai. serume antiklnu nera; P PP P2' p 4
O kraujo grupds eritrocituose antigenq nera, serume 1'ra o ir p antikunai. Kell* Krk 8
Krauja perpilant svarbu. kad nesutaptr+A antigenasir cx antikfi- L e w i s ** Le, le 2
nas, arba B antigenasir B antikfinas. Sutapus sulimpa (agliutinuoja) Lutheran Luo, Lttb J

eritrocitai. Duffy* * Fy', Fyb, Fy' 1

Izoaleliai. Kartais normalls ir mutantiniai aleliniai genai labai Kidd Jl(, Jlc 3
maiai skiriasi. Tokios normaliam genui artimos jo atmainos vadina- Diego Di", Dio 2
mos izoaleliais (gr. isos - lygus). Norint juos aptikti, reikia atlikti Sutter Jf,, Jsb 2
specialiusfyrimus: i5bandytinelprastojegenetineje (tam tikros ru5ies Xga x{' xe 2
Sekrecija Se, se )
heterozigotos,genai modifikatoriai) arba iSorineje aplinkoje. Paq,z-
dZiui, genas Wite (tamsiai raudonos akys) lvairiose populiacijoseski- Zmoniq;** - duomenys
* - aleliai,aptikti100milijonqir daugiau patikslinti
riasi mutacijq daZniu. Si skirtuma lemia izoaleliai. Jie itin svarbls G.Petrani(1982).
remiantis
organizmamsprisitaikant prie kintaniiq aplinkos s4lygq. Zinomi ir
Zmogausnormaliq genq izoaleliai: normaliq raumenq (alternaty,'a-
chromosomoje greta yra du arba daugiau artimus ar netgi tapadius
raumenq distrofija), ABO (2.3 lentele) ir kt. pozymius lemiandiq genq. Tokia situacija, pvz., b[dinga kartotiniq
genq (Zr. p. 131) sankaupoms.Koks suddtingasklausimas,labai gerai
Antai, kaip mind:ta.ll ir 18 gcnu produktai yra atitinkamai A ir B antigenai.11
ir 18 turi izoalelius. Jq koduojami antigenai imunologiSkainesiskiria.bet bendras
rodo rezus (Rh+) kraujo grupiq genetiniaityrimai.
genq skaiiius Siame lokuse ne 3, kaip mindta. o 12. Kai kuriais atvejaistai svarbu Rezus kraujo grupiq sistema formaliai diagnozuojamakaip Rh+
ir perpilant kraujq. Be to, perpilant krauja svarbiosir kitos kraujo _erupes:
Rh*(re- (yra antigenas) ir Rh- (nera antigeno). Ji svarbi ne tik perpilant
zus), Lewis ir kt., kuriq pas Zmogu jau surasta maZiausiai29. krauj4, bet dar svarbesndvaisiausigimtos geltos (eritroblastozes)pro-
filaktikai ir gydymui. Dauguma Zmoniq turi Rh+ grupg, o visi kiti
Kai kurios i5 ju labiau paplitusios,irgi nurodytos2.3 lenteleje. 754c - Rh- grupg. Rh* genas yra dominuojantis, R/r recesyvusis.
Taigigeriausiaperpilti savopatieskraujq.Sia kryptimi ir tobulinama Taigi paveldejimasyra pats paprasiiausias,pagal klasikinius Mende-
kraujo perpylimostrategija- turdti asmenskraujo bankus. lio desnius.
Iftiti5ka padetis bflna tose Seimose(2.7 pav.), kuriose motina yra
Rh- grupes, o tevas Rh* grupes (b[tina nurodyti, kad fenotipai
2.2.3. Tarpalelin6 komplementacija ir polifunkciniai baltvmai
Zymimi Rh+ arba Rh-, genai Rh* arba Rft-). Pirmiausia i5nagrine-
Polifunkciniggenq sandarosklausimasgali buti labai komplikuo- kime paprastesngsituacijq, kai tdvas, kurio kraujo grupe Rh*, yra
tas tais atvejais,kai reikia atskirti,ar yra vienasfunkciSkaidalijamas homozigotinis Rft*Rft*. o motina su recesyviuojupozymiu (Rh- kraujo
genas,ar yra artimai sukibggenai.Pastarojisituacijablna tada, kai grupes). Suprantama,ji yra homozigotine. Tada

80 B1
 Seimos,kuriose tevq Rh neatitinka, gali blti ir daugiavaikes,jei-
gu normaiiai veikia placenta arba tdvas yra heterozigotinis, bet atsi-
bus apvaisinamostdvo spermatozoidais
tiktinai motinos kiauSial4stds
't su R/i genu, ir gims vaikai Rh- kraujo grupes:
++
i

Tdvai x Fht (r,

Gametos

Vaikai

cd
2.7 pav. Rezus veiksnio paveldejimasir eritroblastoz€siisirystymas:
4 - tevas R/r+ geno donoras: b - motina. kurios kraujo grupc Rh-: c - pirmasis
nd5tumas.nors motirtos kraujlje pasigamingantikunai. r,aikasnormalus:r/ - antrasis
nOitumas - antiklnams i5 motinos kraujo patckus i gemalo krauja ir rcasa'us su
gemalo critrocitais. iSsivysdiusi
eritroblastoze
(Rh-) (Rh+)
Tevai Rh-Rh- x RlttRht
Gametos Rh- Rh'
Vaikai Rh*Rh-
(Rh+)
Visi vaikai Sioje 5eimoje bus heterozigotiniai,bet kadangi genas
Rh* yra dominuojantis, tai vaisiuje gaminsis rezus antigenas.
Paprastai toks neatitikimas nekelia problemq, nes motinos gim-
doje besiq,stantis gemalas atskirtas placenta. Tik kai paZeidZiama
placenta (tik ll20 Seimq, kuriose yra rezus neatitikimas), prasideda
eritroblastozE.lr tai ne pirm4 kart4 gimdant, kai gemalo antigcnai
patenka I motinos kraujE ir serume gaminasi antikfinai. o esant ant-
ram ir trediam nd5tumui, kai prasideda gemalo eritrocitq hemolize
(eritrocitq irimas i5siskirianti5 jq hemoglobinui).fgimta gelta gali
pasireikiti ir pirm4 kart4 gimdant. jeigu pries tai buvo savaiminisar
dirbtinis abortas arba pries nestum4 motinai buvo perpiltas kraujas
su rezus veiksniu. Laiku i3ai5kinusantikunq susidarymq,galima imtis
priemoniq gemalui i5saugoti.
Iki pirmo Rh* Rh, kuris bus dar sveikas,bet motinos kraujyje
gaminsis antikunai, ir kitas gimdymas bus nesdkmingas.Taigi Rh
kraujo grupiq sistema skiriasi nuo ABO tuo, kad kraujo serume i5
anksto antikunq nebfina. Jie susidaro tik patekus antigenams.
Rezus kraujo grupiq sistem4 irgi lemia polialeliai (Lt. 2.4 lente-
lE). Jq net daugiau negu ABO kraujo grupiq sistemos- 36. Thdiau
Rh antigen4 lemia sudetingasvienetas,sudarytasi5 trijq dal\ CDE.
Iki Siol svarstoma,ar tai vienas genas, ar operono tipo (Zr. p. 271)
genq sankaupa. CDE lokusas turi bendrE valdymo sek4. Tarp CDEI
cde aleliq r,yksta krosingoveris, C(c), D(d) ir E(e) heterozigotose yra
funkci5kai savarankiSki.
BakteriofagoTrrll rajono smulki4 genetinganalizqatliko Benzeris.
Jo naudota genetineEscheichia coll kamienq sistemar/1 mutantams,
komplementacijai,rekombinacijaitirti buvo jau aptarta (.Lr.p.49). Ben-
zerio nuopelnastas, kad jis suklrd virusq genq analizesmetodus: san-
klotiniq delecijq metodq, metodus delecijosvietai ir riboms nustatyti,
delecijosir krosingoveriodydi nukleotidq poromis,pritaike krosingove-
ri ir komplementacij4virusq genetineianalizei.Nustate,kad geno vidu-
je krosingoveris r.yksta ivairaus dydZio nukleotidq sekomis ir kad ho-
mologines DNR molekules gali keistis net viena nukleotidq pora.
Nors genetindsistemabuvo labai jautri, leidZiantiaptikti rekombi-
nantus,kuriq atsiradimqdaZnislygus 0,0000|qa,tadiau nd karto nepa-
gauti maZesniokaip 0,0I7a rekombinantqdaZnio.Paslaptispaai5-
"yko
kejo. kai buvo apskaidiuota,kam lygi viena nukleotidq pora krosingo-
verio vienetais.Visa viruso T. DNR sudaro 7500Vo,o nukleotidq portl
Sioje DNR yra 150000.Thigi viena nukleotidq pora rekombinacijos

82 83
vienetaislygi \500c/c:150000= 0,017c.Suprantama,kad maZesniukaip
vienernukleotidq pora DNR segmentuapsikeistidi'i DNR molekulds
negali,todel ir rekombinacijosdaZnisnegaliblti maZesniskaip A,1Iqc.
Tai patvirtino ir mindtq bandymq duomenys.
Suradus rekombinacijos tarp dviejq saitq daZnl, suZinoma, kam
lygus atstumastarp jq. iSreik5tasnukleotidq poromis, arba kokio dy-
dZio DNR segmentu buvo apsikeistatarp dviejq virusq.
Thiiau Benzerio nustatyti funkcijos, rekombinacijos,mutacijos vienetai (atitin-
kamai cistronas, rekonas, mutonas) Siuo metu yra tik istoriniai. neteke reik5mes
tcrminai. I5liko tik policistrono savoka,vartojama tada, kai nuo genq grupds transk-
r i b u o j a m a sv i e n a s b e n d r a s t r a n s k r i p t a s .
Tarpalelin€ komplementacija.Nustatytasgana netikdtas rei5kinys.
Komplementacijagali blti ne tik tarp neaieliniqgenq, bet ir tarp to
paties geno daliq.
Tarpalelin€ (geno viduje) komplementacija r.yksta tarp genq
produktq - polipeptidai gali s4veikauti tarpusarryje,sudaryda-
mi hibridines baltymo molekules.
Si rei5kini 1959 m. pirmasis aptiko Vudvardas (D. Woodward).
Sujungus ekstraktus iS dviejq mutantiniq It[eurosporagrybo linijq,
nesugebandiqsintetinti adenilsukcinazes,gautas akryvusis baltymas.
Fermentinis akryvumasatsistato.Tiesa, jis niekuomet neprilygo fer-
mentq aktyvumui, kuris yra normalaus Neurospora grybo. Vdliau,
1965 m., Findemas (J. R. S. Finchem) ir Kadingtonas (A. Codding-
ton), panaudojg radioaktlviEl4 qtmQ, irode, kad, sumaiSiusapvaly-
tus mutantinius glutamatdehidrogenazdsbaltymus (neturindius fer-
mentinio akryvumo), atsistato fermentinis akbryumas.susijungus skir-
tingiems fermento subvienetams:arba atsistato fermentas i5 atskirq
fragmentq, arba ryksta kooperacija tarp balrymo funkciniq centrq.
arba i5taisomos konforniacinds (erdvines) baltymo paZaidos. Tarp
domenq esanti ry51lengvai atakuoja proteolitiniai fermentai, ir, jam
nutrfikus, domenas ve] labai lengvai susijungia. Taciau mutantiniai
baltymo subvienetai sunkiai jungiasi - jie neatitinka vienas kito.
Normalls subvienetai, atvirkSdiai,lengvai komponuojasi vienas su
kitu. Si savybe priklauso nuo konformaciniq baltymo ypatybiq.
Ne tarp visq aleliniq genq pastebima tarpaleline komplementaci-
ja. Pagal tai genai skirstomi i heteroalelius,tarp kuriu eali blti re-
84
kombinacijageno viduje ir tarpalelindkomplementacija, ir homoale-
lius, kuriems Sie reiSkiniainebudingi.
VisiSkaiimanoma,ir tai irodomabandymais, kad, susidariushib-
ridinei baltvmo molekulei,baltymasgali igyti naujq sarybiq.Antai
sukryZminus PearlenecklinijosbalandZius
su ker5uliais,
hibridaisinte-
tina visusantigenus,kurie aptinkamitevq organizmuose, bet atsiran-
da ir naujq.
Del tarpalelineskomplementacijos kilo du svarbfisklausimai:
. ar apskritaipriimtinaskomplementacijostestasgenq alelizmui
nustalyti;
. kodel vieniemsgenamsbldinga tarpaielinekomplementacija
(yra heteroaleliai).
o kitiemsne (yra homoaleliai)?
Abu Sie klausimaiyra susijg.Norint atsakytii pirmE;i klausim4,
reikia i5siai5kinti.
kodel r.ykstatarpalelinekomplementacija.
Monofunkciniaiir polifunkciniaibaltymai.Genq skirstymas I ho-
moaleliusir heteroaleliuspriklausonuo genq koduojamqbaltymu
sandarosir funkcijos.Baltymaipagalfunkcrj4yra dviejqtipq: mono-
funkciniaiir polifunkciniai,o pagal sandar4gali buti sudarytiiS do-
menrl.
Domenai - tai baltymo dalys, kurioms budingos tam tikros
konkrediosfunkcijos irlarba sandarosautonomija.Thdiaupo-
lifunkciniai baltymai skirtingai paveldimi.Jie yra vieno arba
keliq genq produktas.
Geriausiaitai gzrlimaparodytisugretinantdvi bakterijqDNR po-
Iimerazes:DNR I polimerazgir DNR III polimerazg.Pirmoji yra
DNR paZaidqreparacijosfermentas,antroji yra replikacind- rykdo
DNR replikacijq.
Abu fermentaisudarytii5 domenq ir yra polifunkciniai:atlieka
polimerizacij4- elongacij45'-+3' kryptimi nuo 3'-OH pradmensir
kartu yra nukleazis- paialinaneteisingaiijungtusnukleotidus.Taigi
jos yra 3'-+5' egzonukleazes.ThdiauDNR III polimeraze- holofer-
mentasi5 10 subvienetq. J4 koduojabent septynigenai,ir jos korek-
cing funkcij4 atlieka specialus(e) polipeptidas.
DNR I polimerazekoduoja tik vienasgenas.Tadiauir DNR I
polimerazdje yra frasmentzrisu skirtingomisfunkcijomis:terminalinio
8-s
galo 36 kDa fragmentas, atliekantis 5'-+3' egzonukleazinqfunkcij4;
didesniajam70 kDa (Klenovo) fragmentui b[dingos i5 karto dvi funk-
cijos: 5'-+3' polimerazine ir 3'-+5' egzonukleazine(korekcine). Vadi-
nasi, ir Sio tik vieno geno koduojamo baltymo skiriami du domenai.
Komplementacija ir poZymio genetika. Dabar galima i5 karto at-
salryti i abu del tarpalelinds komplementacijos kilusius klausimus.
Kaip alelizmo testas,komplementacijavisi5kai ai5kausatsakvmo ne-
duoda.
Komplementacija parodo, kad arba po4mi lemia keli genai,
arba genas yra funkci5kai dalomas.
Komplementacijayra tolesniq tyrimq pamatas.Antai apie tai, ar
genai aleliniai ar nealeliniai,galima sprgsti i5 komplementacijosgru-
piq vietos chromosomose.Jeigu komplementacijos grupds nustato-
mos nutolusiuoselokusuosearba net skirtingosechromosomose,ga-
lima tvirtinti, kad po4mi lemia du arba daugiau nealelinirl genq,
Netgi paprasdiausiaF, analizd gali vienareikSmi5kaiiSsprgstiklausi-
m4 apie mutacijq aleli5kum4.Kai F, pasirei5kiakomplementacija,o
F. palikuoniq skilimo sanfykisyra dihibridinio (pvz., 9:7,9'.3:4,9:3:3:1)
arba suddtingesniqkryZminimq, mutacijos yra ne tik nealelinds,bet
ir skirtingose,nehomologindsechromosomose.
Sudetingiauyra tuo atveju, kai abi komplementacijosgrupds yra
greta, kaip bakteriofago T, rII A ir B cistronq. Bet apie A ir B
cistronus galima pasakyti, kad jiedu savaranki5ki,nealeliniai genai.
Thrp jrl yra genus skirianti nukleotidq seka - tarpiklis.
Heteroaleliai yra tie genai, kuriq koduojami baltymai pagal
sandar4/funkcij4 yra dalijami i domenus. Jiems bldinga tarpa-
leline komplementacija.
Tad tarpaleline komplementacija irodo, kad genas yra dalus. Ji
gali buti dingstis detalesneigeno vidinei sandarai tirti.
2.3. Geno sandara ir veikla
Ir to paties genomo genai skiriasi dydZiu, sandara ir galutiniu
produktu. Pats didZiausiasZmogaus raumenq distrofijos genas net
86
2000kb dydZio.Normalusjo aleliskoduojastambq500 kDa baltym4
distrofina.Bet ne tik koduojamasproduktaslemia 5io geno dydi.
Genasturi didelgvaldymuiskirt4 dali ir apie 60 intronq (Zr. toliau),
kurie nekoduojabaltymo ir paSalinamii5 brgstandiosdistrofino
mRNR.
Del ilgq valdymoseku ir intronq eukariotqgenai apskritaiyra
uZ prokariotq.
gerokai didesniir sudetingesni
Kiekvienasgenasyra dalijamasi dvi dalis:
. valdymo (reguliacing-akceptoring),
. transkribuojamEj4.
Geno valdymodalfie yra nukleotidqsekosRNR sintezeipradeti
ir sekos.su kuriomiss4veikauja valdymo(reguliaciniq)genq produk-
tai.
Nuo transkribuojamosios geno daliessintetinamaRNR. Tianskri-
buojamoji geno dalis irgi turi valdymosekq.Jos butinos sekmingai
baltymosintezei.Be to, genai,kuriq koduojamasis baltymasisijungia
i membranq ar gabenamas uZ l4steles
ribq, turi nukleotidq
specialias
sekas,koduojandias vadinam{i signalinipolipeptid4.Sispolipeptidas
1'rareikalingasbaltymuiisiterptii membranasarba jam perne5tiuZ
membranosribq. Po to Sispolipeptidaspa5alinamas. Specialiasnu-
kleotidq sekasturi ir genai,kuriq koduojamiejibaltymaijungiasisu
DNR - yra transkripcijosveiksniai (Lr. p. 317). Kai kurie genai
koduoja speciaiiusbaltymusSaperonus(Lr. p. 320), kurie sukuria
arba atkuria balrymqtreting sandar4.
Pagaliaune visi genai koduoja baltymus.Kiekvienoorganizmo
genomeyra daug genq, kuriq galutinisproduktasyra RNR. Thi ri-
bosominiq(rRNR), perna5os(tRNR), maZqjqbranduolio(mbRNR)
bei citoplazmos(mcRNR) ribonukleorlg5diq genai.
Pagal tai genai skirstomi i dvi grupes: 1) transkribuojamuo-
sius,bet netransliuojamuosius genus(arba nukleotidqsekas),
galutinis produktas Siuo atveju yra RNR; 2) transkribuoja-
muosiusir transliuojamuosius genusir nukleotidrl sekas- jq
produktasyra baltymas.
Genomeyra nukleotidqsekq, kurios yra netranskribuojamos ir
netransliuojamos.
Jq paskirtislabai lvairi (Zr. III ir IV sk.)
B7
 2.3.1.Ttanskripcija (RNR biosintez6). geno
Reguliacin6s-akceptorin6s fL\R poLlmrraze

daliessandara
-Thanskripcija - perra5ymas)- tai matricindRNR
(lot. rranscriptio
sinteze.Matrica paprastaiyra DNR. Kai genetin€medZiagayra RNR,
i ZJaraskonlFleksa5 promc.r._-rraus
ji yra matrica.
' zt*_-
li narcikos
Visq RNR nukleotidqsekayra komplimentariDNR grandinei-mat-
ricai ir sutampasu kita DNR grandine(skiriasituo, kad vietojtimidilo --v
*.qtL*:

r[g5tiesRNR yra uridilo rng5tis).Pirmasistranskribuojamasis nukleo- .\lflro..f.Tf...*

tidasvadinamas startotaiku ir zymimas*1. Nuo jo transkripcija visa-

da vyksta5'-+3'kryptimi(2.8pav.).Sia kryptimi(pasroviui)nukleoti- /il
dai nurodomi,,+" Zenklu,o prie5inga kryptimi(prie5srovg)nuo starto
ta5ko- SU,,-" Zenklu.TianskripcijqatliekaRNR polimerazes.
Prokariotqyra tik vienabendraRNR polimerazd.Specifinepro- . IL\R Eandrnrrs
kariotq genq transkripcijapriklausonuo papildomqveiksniqir RNR .<l^r , rnlclacl.la

polimerazdskomplekso(Lr. toliau). -E--* -

=
Eukariotq transkribuojami branduoliogenai skirstomii 3 grupes R\R elongacrta

pagal tai, kuri i5 trijq RNR polimeraziqrykdo transkripcij4.

RNR I polimerazdlokalizuotabranduolelyje, kuris susidaroantri-
ndje chromosomos s4smaukoje ir yra ribosominiqRNR (rRNR) sin-
tezdscentras.Si RNR polimerazesintetinadideli pirmini transkript4.
Jis brendimometu sukarpomasi 3-jq tipq rRNR: 18S;5,8S ir 28S.
RNR II polimerazdtranskribuojatransliuojamuosius genus,Jos
transkriptasyra mRNR.
RNR III polimeraz€transkribuojamaZqjq RNR - IRNR, 55 nr-r.f fi f\
rRNR, mbRNR, ;ncRNR ir pan. genus. LJU
R\R polLm.raze
RNR polimerazdtiesiogiaiar per tarpininkusatpaZistaregu-
liacines-akceptorindsdaliesnukleotidqsek4,vadinam4promo-
toriumi (lot. promolio - pasistumejimasi prieki). Jq sqveika I --
\^ kry?trs.kwra RNR
inicijuoja transkripcij4. .:\ polimeraze tudaD\R

5 *--*---"--,-a*
Promotoriusyra netranskribuojamas, bet prie jo jungiasi RNR
polimerazeir kiti baltymai,kurie b[tini transkripcijaipradeti. fvai-
rioms RNR polimerazems promotoriaiyra skirtingi.Bakterijq poli-
merazesapglebiaDNR nuo -55 iki +20 bp. fvairiq genq promoto-
riuose i5skiriamoskanonindssekos.Tai 6-7 n.p. seka TATA blokas
(prokariotqji vadinamaPribnovo,o eukariotq- Hogneso-Goldbergo
bloku). Kitos kanonindssekosbfidingesnes konkrediomsorganizmu An'iras kompleksas
ir genqgrupems.Skiriasiir Siqsekqpadetis.Kanonindssekosnusta-
tomos statistiniaismetodais. 2.8 pav. Transkripcijos eiga

88
 Josenurodytitie nukleotidai,kurie SiojepadetyjeclaZniausiai pasi- Antroji kanonind sekayra ivairi.Prokariotqtai prikiausonuo to, koks
taiko.Be to, Saliapateikiamiskaidiairodo,kokiu dazniu(procentais) sigma veiksnysj4 atpaZista. - RNR polimerazds
Tai poiipeptidas kom-
Siojepadetyjesutinkamas nukleotidas.
Juo aukitesnisiis procenras,tuo plekso dalis (2r. toliau). VisasE. coli promotoriusatrodo taip:
konserva[vesnis nurodytasnukleotidas,
ir awirksiiai,kuo Zemesnispro-
centas.tuo labiauiioje padetyjenukleotidasvarijuojaivairiu organiz- -70 _ l0 +'l +20
mq ir netgi to patiesorganizmoskirtingqgenq pronlotoriuose. pagal ll
reikdmind
5' TTGACa- TAtAat- cat-
susitarima didziosiomisraidemisnurodominukleotidai,kuriu daZnis
- ne tokie konserva6r,'ts, 3' AACTG
t +l nruruffi_*ta -
didesniskaip 54.i, maZosiomis bet daZniau nereikdmine ?rt+
neguesantatsitiktiniampasiskirsrymuipasitaikantysnukleotidai.Thpa-
dd:tis,kurioje nera pirmenybes l-1 lal
kuriam nors nukleotidui,zymimaN. +3
Stai kaip arrodobakterijLlpromororiqpribnovobrokas(pateikia- ll
-42 -24 -18 +3 [b]
ma dvigubaiilgesnenukleotiduseka,negu pribnovo bloko; Sis pa-
ry5kintas): pradZiojeformuojasi
Vir5uje(a) nurodytosribos,kuriosetranskripcijos
A.oT*,,Tr,
Gr,NTroAnrt.,rAuofl
,oTroG,, atviraskompleksas (ir.2.8 pav.).TATA blokastelpa i Siasribas.
Palyginimui eukariotupromotoriqHogneso-Gordbergo blokastoks:
Eukariotq promotoriuskur kas sudetingesnis. fvairios eukariotq
RNR polimerazisjungiasisu skirtingaispromotoriais. Antai RNR III
T'AnrTr3ArrA6r/t3
4$ a.0/t.,r polimerazes geno dalyje.
promotoriaiyra transkribuojamojoje
Nors promotorius yra netranskribuojamanukleotidq seka, bet ji Genq, kuriuos transkribuojaRNR II polimeraze,promotoriuje
Iemia daugeli svarbiq geno ypatybiq. viena is svarbiausiqpromoto- 1'radviejq tipq kanonin€ssekos:
riaus yparybiq - geno aktyvumas normalioje ir krastutinese (ekstre- . pagrindines,su kuriomiss4veikaujaRNR II polimerazd,
minese) situacijose. . specifinds.
budingoskonkretiemsgenamsarba palygintinedide-
Prokariotq promotoriuose nustafytos keturios konservaryvios lems genq grupdms,vadinan-riesiems regulonams.
iq
sandarosypatybes/sekos, nuo kuriq priklauso promotoriaus stiprumas:
*1 - starto ia5kas, Nuo pagrindiniqkanoniniqseku priklauso,kokiai stambiaigenq
* 10 - TATAAT seka, (audiniqspecifiniq,adaptaciniq, konstitutyviuir pan.)grupeipriklausys
-35 - TTGACA seka, genas(Zr.IV sk.).SiassekasatpaZista pagrindiniaitranskripcijosveiks-
- atstumastarp Siq dviejq nukleotidq seku (16_19 bp). niai. Taivaldymogenqkoduojamibalr.vmai, pagrindines
kurie atpaZista
Thdiau promotoriaus stiprumui reikimingos ir nekonservaryr,ios kanoninesnukleotidusekasir su jomis jungiasi.
nukleotidrl sekos. Eukariotqgenqpromotoriuose yra keletaspagrindiniqnukleotidq
Konkreiiq nukleotidq ir iq sekq reiksmd promotoriuje nustatoma seku. lvirir[s ju deriniai lemia stambiqsias eukariotqgenr] grupes.
mutacijq metodais:pakaitomis (keidiantvien4 nukleotid4kitu) arba de- Be pagrindinessekos, gali b0ti motlvai (pranc.motif - iia ana-
lecijomis (pavieniqnukleotidq arba jq sekq iskritomis).Antai po TArA logija muzikiniotermino,rei5kiandio pagrindinielement4)- pana5ios
bloko delecijos transkripcija nenutrlksra, bet netiksliai pasirenkamas i pagrindingsekos.
starto taskas,kuris eukariotq dazniausiaiyra A, o prokariotq A arba G.
Prokariotqir ypad eukariotqgenq labiau nutolusiojenuo starto
Prokariotq promotorius. E. coli ir kitq bakteriju TATA blokas
taSkodalyje(daugiaukaip -80-120 bp) yra nukleotidqsekos,kurias
nutolgs nuo starto ta5ko 10 bp (-10). T[o tarpu eukariotq genuose
atpaZistavaldynio genq produktai. Visi genai, kurie sudaro vienq
genr]grupg - regulonqir klausovieno valdymogeno komandq,to-
Sios sekos nuotolis sr,yruoja -10-120 ribose. TATA blokas yra iS
kias sekasturi vienodas.Thspats genasgali ieiti i keliasreguliacines
A-T porq, todel Sioje'ietoje DNR grandineslengr,'aiatsiskiria.(pri-
genrl grupesarba brlti reguliuojariras keliq genq-reguliatoriq.Toks
siminkite,kad tarp A=T yra dvi, o tarp G=c - trys vandeniliniai
rysiai). genasturi atitinkamaidaugiausekq, skirtq valdymui.
90 91
 Promotoriuosedausiau negu visoje kitoje genq dalvje 1,rajudriq-
jq genomo elementq isiterpimo (integracijos)vietq (2r. p. 140). Tai
irgi specialios nukleotidq sekos. Jos bldingos arba genams. kuriq
veikla valdoma judriqjq genomo elementq, arba genams. kurie mu-
tabills,,pagal uZsakym4".
Kai kurie genai turi du tris promotorius. Thi genai. kurie priklau-
so skirtingoms gcnq grup0ms ir veikia skirtingaisreZimais:arba kon-
stitut)'r,ziu,arba ivairiu adaptacinitr ir pan.
Skiriami trys transkripcijos etapai: pradzia, elongacija ir pa-
baiga.
Prokariotq transkripcijospradZia yra tada. kai RNR polimerazd
prisijungia prie promotoriaus (2.8 pav.). Tiri r,yksta ram rikroje (Zr.
auk5diau) promotoriaus vietoje. RNR polimerazes, pradZioje prisi-
jungusios prie DNR atsitiktinai, juda DNR, kol suranda reikiam4
nukleotidq sek4. Ten susidaro uZdaras kompleksas. Jame DNR yra
dvigrande. RNR polimerazessudaro labai sudetingusbalrymr.lkom-
pleksus,apie kuriq dydi galima sprgsti i5 molekulinds masds.Ji bDna
iki 500 kDa. RNR polimerazei tiksliai prisijungti prie promororiaus
b[tinas sigma (o) subvienetas.Sigmzlpadidina tikslumq atpaZintipro-
motoriq iki 10000 kartql Sigma subvienetai gali blti lvairus. Kai
kurie i5 jq jungiasi tik prie tam tiknl genrl. UZdaras komplekszis
virsta atviru kompleksu (2.8 pav.), kuriame iniciacijos vietoje iSsiski-
ria DNR grandines. I5skirtq DNR grandiniq ilgis lygus 12-17 bp.
Siai stadijai bDtini RNR polimerazes substratai - nukleozidrrifosfa-
tai. Susintetinus8-9 nukleotidq atkarp4, pasiSalinasigma subvieneras
ir prasideda kitas RNR sintezesetapas - elongacija (2.8 pav.).
Eukariotq transkripcijos pradiia yra kur kas sudetingesne.Tai
priklauso nuo trijq skirtingq RNR polimerazir; ir nuo sudetingesnes
promotoriq sandaros.
Svarbiausia RNR transkripcijos pradZioje tiksliai nustatyti star-
to taSkq. Pirmiausia tai priklauso nuo TATA bloko. Prie TATA blo-
ko jungiasi TBP (angl. UTA-binding protein), paskui kiti veiksniai -
TAF (angl. TBP-associated factors). Jq yra keletas. Thdiau promoto-
riuje svarbios ir kitos paerindines nukleotidu sekos.
Elongacija. Su RNR polimerazemis sqveikauja kiti baltl'mai -
elongacijos veiksniai. Jq kompleksas toliau transkribuoja RNR nuo
DNR matricos. RNR sinteze wksta 5'-+3' krvptimi.
c),)
Tlanskripcijospabaiga(2,8 pav.) gerokai skiriasi prokariotq ir
eukariotq,bet ji turi ir dar.rgbendra.Pirmiausiaabieju oreanizmq
grupiq mRNR susidaroterminatorius.Thi ivairausilgio nukleotidq
seka,sudarantidvigrandgstruktDr4segtukq.Segtukasyra RNR po-
limerazdskliltis. Antra, RNR transkript4nukerpaendonukleazes.
Prokariotqtranskripcijos terminacijaisvarbiosribosomos.Mat jos
sqveikaujasu dar nebaigtatranskribuotimRNR (Zr. transliacija).Ri-
bosomostrukdo ro (p) veiksniuijudeti transkriptu.Taiiau jau pasie-
kus jam beprasmikodonaribosomosprie jo nesijungia.Ro veiksnys
netrukdomaspraeinair atskiriaDNR-RNR hibrido grandines.
Nukleorlg5ciq(DNR ar RNR) sintezei,tarp jq ir transkripcijai,
reikia dideliq ATP ir GTP energijosiStekliq.
2.3.2. Tfanskripto brendimas. Splaisingas.Intronin6-egzonin€eukariotq
genq sandara
Labai svarbios funkcines geno sandaros ypatybes paaiSkejo paly-
ginuspirmini geno produkt4- transkript4su mRNR, kuri dalyvauja
Ji labai pakeista.PirmindsRNR modifikacijavadinama
transliacijoje.
brendimu (angl. processittg- gaminio perdirbimas).Brendimasb[-
dingasvisiemstranskriptams. bet sudetingiausiai jis r,ykstaeukariotq
branduoliuose.ThdiauRNR brendimasbranduoliuneapsiriboja,jis
ryksta ir tada, kai transkriptastransportuojamas per branduolioap-
valkaldlioporas i citoplazm4,taip pat citoplazmoje.Ypad tq genr+,
kuriq koduojarnos RNR citoplazmojegali buti neveiklios,atsarginds.
Siq nNR aktyvacijasusijusisu jq sandarospoLrydiais (Zr. p. 329).
Apskritai transkriptobrendimasyra vienasi5 genq veiklosvaldymo
bldq (Zr. IV sk.).
Transkripto 5' ir 3' galq modifikacija.Tiroj pat po transkripcijos
pradZiosprie pre-mRNRprijungiamakepurd(angl.cap - kepure).Thi
vienasmetilintas,daZniausiai guanino,nukleotidas (*tG). Jisyra ne tik
metilintas,bet ir invertuotas(pasisukes 180")ir jungiasisu kitu nukle-
otidu ne 5'-)3', o 3'->5'.todel dar zymimasm7G5' ppps'N"'p.Invertuo-
tas nukleotidasblokuojamRNR 5' gal4ir yra reikalingas prisitvirtinti
prie ribosomos.
Daugumoseukariotqgenq mRNR 3' gale yra uodega.Thi seka
vien i5 adenilorug5ties- poliA, I5imtis- histonqir rRNR genai.
Daugumosjq mRNR neturi poliA sekos3' gale.PoliA yra prijungia-
ma, bet prie5 tai transkripto3' gale atskeliamosilgos (Simtq n.)
93
nukleotidusekos.Gene poliadenilinimo vietq lemia nukleotiduseka
A{TA{A.
Apkarpytospre-mRNR 5i sekayra per 11-30 nukleotidqnuo 3'
galo. poliA ilgis ne rik nevienodasivairiosemRNR, bet ir keidiasi
molekuleisenstant.Jos paskirtisyra apsaugindir valdymo (Zr. to-
liau). Be to. poliA inicijuojabaltymujungimqsiprie mRNR. Thdiau
5i sekanira absoliudiai bfitina.Kitais awejaissignalasAr{UArdA gali
buti labai nutolgsnuo transkripcijosterminaciiostajko. Antai Zin-
duoliq p-globulinogene Sis signalasyra per 1400 nukleotidq nuo
transkripto3' galo. PrijunguspoliA, paprastaivykstasplaisingas'ta-
diaujis nesustojair po to, kai poliA prijungimqblokuojainhibitoriai.
Tai terminasi5 jlreiviq (ir cirko artistq)atliekamotriuko: r'irve kar-
-
poma ir karpoma,o galai kirpimo vietoje sujungti(angl.splicing
virvdssuri5imas,nepaliekantgalq)'
Pertrauktaeukariotqgenq sandara.Egzonaiir intronai. splai-
genq inZinerijos
singas.Labai idomus rezultataigauti sukryZminus
metodaisisskirtusgenus su jq koduojamamRNR. DNR susidare
kilpos.Vadinasi,geneyra nukleotidqsekos.kurios praleistosRNR,
nors jos ir yra genoviduje.KryZminantDNR su pirminiu transkrip-
cijos produktu pre-mRNR,kilpos nesusidaro. Gene yra nukleotidq
sekos intronai, kurie transkribuojami, bet jq nera galutindjemRNR.
I5 pre-mRNR Siossekos pasalinamos r,ykstant Islikq su-
splaisingui.
brendusiojemRNR transkriptofragmentaivadinamiegzonais.
Dauguma eukariotq ir archebakterijqgenq transkribuojamo-
joje geno clalyjeyra pertrauktossandaros- sudarytii5 egzonq
ir intronq. Vykstanttipi5kamsplaisingui,intronai i5 pre-RNR
paSalinami.
Eubakterijqgenuoseintronai yra labai retos iSimtystaiiau jq
yra kai kuriuosebakteriofagqgenuose.Antai bakteriofagas T, turi
tris genus su intronais.Eukariotu genuose egzonq ir intronq dydis
(ir tame padiamegene) labai ivairuoja. DidZiausi intronai aptikti
ZinduoliqMHC (audiniq suderinamumo,Zr. p. 297) ir drozofilos
Antennapedialokusuose- 70-100 kb.
Skiriasi genai ir pagal intronq skaiiiq. Jq visiikai neturi daugu-
ma histonq, interferonogenq. Tieddalisvisq drozofilos28S rRNR
genllyra be intronq.Mieliq 28SrRNR genuoseintronq i5 viso nera,
rRNR genai turi po vienq
tuo tarpu jq mitochondrijqanalogi5kos
introna. Pasitaikonrieliu kamienu. kuriq mitochondrijqgenai be in-
tronq. Intuzorijos Tbtrahtnwtapigmentosa Siq RNR genuose vienq
kamienq yra po 1 intron4, o kitq nera. Kokiq nors funkciniq skirtu-
mq tarp Siq kamienq nepastebeta.I5 maZdaug 400 mieliq tRNR
genrl tik apie 40 turi po vienil intron4. Jr1 dvdis nuo 14 iki 64 bp.
Vi5tu kolageno genas turi net 51 intronq. Thi daugiau kaip 86o/c
viso qeno. Nereikia manyti, kad intronai yra beprasmiai. Juose yra
daug jvairiu nukleotidq sekq, bltinq genq veiklai valdyti ir kt. Intro-
nai gali koduoti polipeptidus arba ribozimus (fermentus - RNR mo-
lekules. ne polipeptidLrs),tarp ju ir katalizuojandiussplaising4.
Bltinosjvairiqoreanizmq
ir genqsplaisingo
sekosganaskiriasi.
GU-AGsekos
labai konservatp,ios(apie 100%).
Norint tiksliai i5kirpti introna, butinos trys konservatyviosnukleotidq sekos pa-
i i a m e i n t r o n e : n u k l e o t i d q s e k a i n t r o n o 5 ' g a l e , a t S a k o ss r i t i s - k o n s e n s u s a s
UACUAAC ir introno -i' gale Py,NCAGN. At5akos seka bltina laso tipo kilpai
s u s i d a n ' t i( 2 . 9 p a r , . ) .
Splaisingo tikslumas priklauso ir nuo gretimq nukleotidq (konteksto;.
Splaisingasr1'kstabent 4 budais. Pagal tai intronai skirstomi I grupes. Tiijuose
splaisingobuduose daugiau ar maZiaureiSkiasiribozimai. DaZniausiaisusidarosplai-
sosoma.Joje yra maZosiosbranduolio RNR (mbRNR): U1, U2, U1, U5. U6 ir keli
b a l t y m a i ( 2 . 9 p a v . 1 .S p l a i s o s o n rsau a r t i n ai n t r o n o 5 ' g a l q s u v i d i n e - a t S a k o ss e k a .
Susidaro laso pavidalo figDra.Ji i5kerparna,o dviejq egzonq galai sujungiami.Po to
splaisosomair iSkirptas intronas pasiSalina.
Ribosominiqir transportiniqRNR brendimas.Brgstane tik ge-
nq, koduojandiqbalt-l'ntus,bet ir rRNR, IRNR pirminiaitranskriptai.
RibosominiqRNR genaisutelktivienojevietojeir sudarosankaup4.
Nuo jos transkribuojama vienabendrapre-RNR.Del SiosprieZasties
tokios genq sankauposvadinamostranskriptonais.
I3 pre-rRNR transkriptoi5kerpamine tik intronai (jeigujie yra),
bet ir skiriandiosvien4 genq nuo kito nukleotidqsekos.Thi transk-
ribuojamieji tarpikliai. Jie skiria vienas RNR nuo kitq bendrame
transkripte. Susidarokilpa.Ji i5kerpama (2.10pav.).
Eukariotaipasiz.'"mi dar viena rRNR brendimoypatybe.Riboso-
miniu rRNR genai-sankaupos yra daug kartq pakartoti,sutelktivie-
noje vietoje,todel ir jq transkriptassutelktasvienojevietoje- bran-
duolelyje.Cia formuojasiir ribosomossubvienetai- rRNR sudaro
komolcksussu baltvmais.
 pre-mBNR Vieta
Operonas
5 Kep
Uo3
Intronas Egzonas 2 '
tR\R t 5t
l ' r o r r l . . r i u si i . r i )
Splaisosomos M b R N RU 1 , U 2 ,U 5 .U 4 l U 6 z--r2l
komponentai i ir baltymai
V

,UQ +K \tzc lll

(1) rep I: Egzonas2
l ruslriPtas
B 6irpimo vietos

-
a'
t i t ** 3,
lli s 5.8 S 2ti S
Intronas
10 par. Pre-rRNR splaisingas:
- bakteriju opcronas: B - Zinduoliu operonas

Splaisosomossaveika
su intronu Pcrna(os(transportiniu)RNR intron4 fiis tik vienas)pa5alinacndonukleazd,o cg-
zonussujuneiaRNR ligazcs.Kai transkriptas)-rabendras(gali b[ti keliu skirtingqtRNR
g c n u s l n k r r u l ' r o) .sj i : i r g i k r r r p t t n t l s .
(21 Uo Sios tRNR modifikuojamos ir kitokiu budu. Susidarospecifiniai minoriniai nu-
s t<ep-__:-- 2
Egzonas1 kleotidai. kuriq nera kitose RNR, pav.vzdiiui.keletas uracilq paveriiami dihidrou-
racilais. adeninas dgnrninuojamasi inozina ir t.t. Eukariotams b[dingos ir transk-
ribuojamosios tRNR genu reguliacinessekos. kurias fermentai paSalina brgstant
IRNR. Be to. prie kickvieno IRNR 3' galo prijungiamos CCA sckos.

Egzoninds-intronin€sgenq sandarosreik5mC.Alternatyvusissplai-
singas. Kokia prasmi geno sandaroje tureti intronus, kodel vieni
genai juos turi, kiti ne'l Kaip mineta, intronuose yra daug reguliaci-
niq nukleotidq sekq. Kai kuriq genrl intronai gali koduoti ir polipep-
(3) Sujungti .
egzonai1 i 2
uptarsosomos
.A/ tidus. Be to, intronai gali buti judrieji.
I komponentai
.! ,- Neabejotinaiegzonind-intronind geno sandarapadidina genetines
v (ciklaskartoiasis#
rekombinacijos tikimybg, ypad geno ribose. Del nekoduojandiq sekq
5 Kepj labai pailgeja genas,kartu atitinkamai dideja krosingoverio tikimybe.
= . Uo-s +
Manoma, kad intronai yra rezervasilgainiui naujoms geno savybems,
Egzonas'l Egzonas
2
funkcijoms formuotis. Bet ne tai svarbiausia.
mRNR
Jau vien tai, kad intronus turi archebakterijqgenai. vertd manyti,
kad egzonind-introninegeno sandara lemia funkcini organizmo labi-
luma. geresni prisitaikvmEprie kintancios aplinkos. Mat archebakte-
Splaisingo eiga, dallvaujant splaisosomair rijos gali glventi labai nelprastomis, sunkiomis s4lygomis: auk5toje
Ili"-
I lrr - c'gzonai;
I_ i n t r o n a s :K . p _ k e p u r e ; U o _ u o d e g a l temperatfiroje, rlgSdioje terpeje ir kt. Pasi5alinantvienam ar kitam
S p l a i s o s o m a -U r i r k i t o s m b R N R s u a r t i n a 1_
introno -;'gara su atsisatqimo seka: intronui, gali susidaryti skirtingos RNR.
-
2 intronas kcrpamas -5' gare, o introno
atsiiaktjimo ,.toj.'csantis i .ru.1rngiun-'u,
su rntrono 5' galc csandiu G; J _ kerpamas Egzonines-introninesgeno sandaros reik5me galutinai paai5kejo
introno 3, galas, laso pa'idalo kilpa.
rntronas pasiialina, o egzonu I ir tik tada. kai buvo irod,vtasalternatlvusis splaisingas.Jis pasireiSkia
2 galus sujunria Iigazes
labai jvairiai. Kai kurie jo tipai pavirizduoti2.11 pav.
96
97
 TIPISKAS SPI-AISINCAS Trans-splaisingas yra dar vienasbtdas baltymqivairoveisusida-
-rv^tl cn';lEJEonai7l ryti, genams.
nesikeidiant TiesiogineprasmesusidarohibridindnRNR,
rAPr,'
I nGlGIJFua.6u_-*P''rNP''tuFr
ia;lreuonas
E-- litr1nl fltrl s -_--i f egzonas susijungus ry3iaisdviejq genq koduojamospre-mRNR
kovalentiniais
- nnnnlS fragmentams.Thip atsitinkatripanosomrlmikrovamzdeliqbaltymo tu-
i.r, Yry
elegansaktino ir keliq
g3@
splalslllgri
nbi;
bulino pre-mRNR. Nematodo Caenorhabditis
KAI KURIE AITEBNA_IIVTOJA SPLAISINGO TIPAI
\Jry kitq genq lyderindseka koduojama atskiraikitoje vietoje,ir transk-
Lr reztnasarb,ru
riptas yra prijungiamas.Dumbliq Chlamydomonas viename i5 chlo-
lrfunPr roplasto genu (psa) pirmasisegzonasyra per 50 kb nuo antrojo
(il# r",'n''"o'*o egzono,o iis - per 90 kb nuo trediojoegzono.Thrpuose(intronuo-
- -4--{- ^-- r.l - -r)---zzn=A se) yra kitq genu.Pana5iaiyra Zinduoliqpagrindiniameaudiniq su-
-:.'
derinamumolokuse (MHC).
." r'd ) (n)
"oznr:r .A(n) RNR redagavimas. Thi irgi bfidassukurtiRNR ir baltymqivairo-
Slg'dhauke Smegenrlaulular
Smegenrlaulular
Ev.E_v,iqw'fx vg. nesikeidiantgenui. Be to, Siuo atveju mRNR atsirandasekos,
lialcrtonfLo mRNR
arba nukleotidai.kuriq ndra padiamegene.
Buvo nustatyta,kad i pirmini transkript4iterpiami arba, atvirk5-
2.11 pav. TipiSkas (a, b) ir alternatyvusis (c - l) splaisingas:
a - nukleoticlqsekos- konsensusai dvieju ,,egzonas-intronas-egzonas" ribose:b - tipiSkas iiai, i5 jo iSkerpamipavieniainukleotidaiarbanukleotidqsekos.DaZ-
splaisingasgeno. turincio daug egzonq,ivairausdydZio egzonai ir intronai: c - gali buti niausiaiU nukleotidas. Tokie mRNR pokydiaivadinamiredagavimu.
iikcrpami ne tik intronai, bet ir egzonas(ai): r1 - alternatrvus intrc)ni]splaisinuas; e - Siuo metu skiriami bent trys RNR redagavimotipai. Pirmasis-
-
alternatyviaiSalinamadalis egzono:.f to patiesgeno keli egzonaituri poliadenilinimo
- iterpiamasarba i5kerpamas vienasnukleotidas. Tai rdmelio poslinkio
sait4 (A,)l N - bet kuris nuklcotidas:Pu - bet kuris purinas;Py bet kuris pirimidinas;
- prc-mRNR splaisingasl visais atvejais (c-e) gali wkti ir mutacijosimitacija.Pasekmds visi5kaitos paiios.Nuo nukleotidoiter-
,g alte;natlvus kalcitonino
tipiSkassplaisingas pimo arba Salinimovietosvisq kodonq skaitymasmRNR transliaci-
jos metu pasislenka.
Antrasis redagavimotipas - iterpiamaarba i5kerpamadaug nu-
l . I i t o p a t i e s t r a n s k r i p t ov i e n u a t v e j u p a i a l i n a m i v i s i i n t r o n a i . 2 . 1 I p a v . , g . kleotidq. Toks redagavimotipas aptiktasivairiuoseZiuZeliniuose -
a n t r u o j u - n e t i k i n t r r t n a i ,b c t i r d a l i s e g z o n q( 2 . 1 1 p a r ' . .c , g ) , p a t e i k t a si r k o n k r e -
tus pav.vzdys- tas pats kalcitonino gcnas koduoja du skirtingus baltvmus: viena
Tn'pattosotna, Leishrtnnia.
subrcndusi mRNR (egzonai 1. 2, 3, l) - kalcitonin4. o kita mRNR
- specifini Trediasisbfidas- tik vieno nukleotidopakeitimaskitu. Jis aptik-
audiniq baltym4, aptinkama smegcn)'se. tas daugelioauk5tesniqjq augalqmitochondrijose ir chloroplastuose.
2. Alternatyviai Salinanriintronai (2.11 par.. d). Tik maZa dalis drozofilos po- Nuo C pa5alinamaaminogrupd, ir tada C virsta U; arba atvirk5diai,
tiniq lqsteliq (Zr. p. 3-57)virsta qcncrat\l,inimis. t. l'. tik tos. kuriosc judriojo geno-
mo'elemcnto P kocluojamapre-mRNR patvrC splaising3.Po splaisingomRNR ko-
prie U prijungiamaaminogrupel Sit virsta C:
.i1
duojir baltymil. aktyvinanti genrr veiklq. o mRNR be splaisingo.atvirkidiai. koduoja
baltym4, kuris slopina gencratyt,iniulasteliq v1'stvmqsi -
)'ra reprcsorius.laigi splai-
tr
singas valdo gcnq veikl4 ir l4steliq dilerenciacilrl. amlnogrupespruunglmas
3 . $ a l i b u t i p a s i r i n k t i n aiia l i n a n a s n e v i s a se g z ( ) n a so. t i k d a l i sj o ( 2 . 1 1 p a \ ' . ,t ' ) .
Thi tikrai vieno nukleotidovirtimaskitu, konversija.Tokiu budu re-
Alternatyvusis turi blti numatytasgenosandarqe.Pvz.,
splaisingas daguojamos ir kai kuriosZinduoliqmRNR. Antai didZiuliamepirmi-
poliadenilinimosek4gali tureti ne tik paskutinis,bet ir kiti egzonai niame Zinduoliqapolipoproteino B geno transkripte,kuris koduoja
,1563aminorugitis,2153-iamekodone C pakeitusU, vietoj kodono
( 2 . 1 1p a v . .f l .
Taigi i5 to paties geno,jam nesikeidiant,del lvairiai atliekamo CAA atsirandabeprasmiskodonasUAA:
splaisingogali susidarytiskirtingossubrendusios RNR. One -+ UAA
98 99

PradinemRNR koduoja stambq (512 kDa) B apolipoproteinake-
penq l4stelese,o po redagavimokoduojamasperpus trumpesnis(iki
ncrnsenso)B apolipoproteinasLarnynol4stelese.Dumblio Spizellomv'
cespunctatu.rir amebosAconthantoebacastellaniimitochondrijq tRNR
genq transkriptepirimidinaskeiiiamas purinu arba A keidiamasG.
Nauda akivaizdi. Siq organizmu mitochondriju DNR 1,'rai5 viso tik 8
tRNR genai, o del redagavimosusidaro24-25 skirtingos IRNR.
To paties geno transkriptas redaguojamasivairiose vietose. Tai
sukuria tos padiosRNR ivairovg- populiacijq.o jeigu 5i yra mRNR. -
tai ir baltymq populiacij4 (izoformas).
Redagavim4atlieka specialusbaltymai. Jie lvaims, priklauso nuo
redagavimotipo. Sie baltymaivadinamieditazdmis(angl.- clottblestrand
RNA-specificeditase).Mat daZniausiairedagavimuibutinos specialios
RNR. Jos naudojamoskaip matricosnaujiemsnukleotidamsiterpti i
RNR (2.12 pav.). Tokios RNR vadinamosgidais (gRNR). Editaziq ge-
nq defektai (mutacijos),sutrikgsvaldymas,pakitusi veikla, arba veikla
ne tose l4stel€se,kuriose normaliai turdtq genas veikti (pvz., kepenq
lqstelesegaminasi ZerrnynoB apolipoproteinas),sukelia Zmogui ligas.
Antai editazes geno REDI sutrikimai sukelia fatali4 epilepsij4.
Pirminio transkriptopokydiaibrendimo metu yra budassukurti RNR
ir baltymq iverirovgnesikeidiantgenui; RNR ivairove sukuriama:
. alternatlviu splaisingu arba trans-splaisingu,
. pre-RNR redagavimu.
. bahymq lvairovg padidina pokydiai transliacijos metu, tarp jq
ir atsiradg del IRNR modifikacijos Sioms RNR brgstant.
Pre-mRNRkontaktassu RNR gidu
.GAAAAGn-A4' rcGGUUG-pre-mRNR
:ill llllilillllltl
-AUAAAUfuuuaeeuRueeuacasnuucaecd gidas
UCAGU-RN'R
{ PapildomqU iterpimas
-GAAAAG u-eAlccuuc-pre-mRNR
UGUCUUUUAACU
l| ||lltl
U4 U44!AG4444U UGA{EU UCAGU- RIrlR gidas
-AUAAAU LU,U,U444
I
nuo gido
V RedaguotosmRNR atsipalaidavimas
-GAAAAGAAA UUU A U G UU G U C U UUUAACUUCAGGUUC-nIRIT.R
2.12 pav. Pirminds mRNR redagavimas,dalyvaujant RNR gidui:
([.eishmaniacitochromo b pre-mRNR/mRNR atkarpa: itcrpti U parlikinti)
100
2,3.3.
Transliacija.
Baltymo genodaliessandara
sintez6.'Iransliuojamosios
Transliacija- tai balgvmosintezd,,ribosomq+mRNR"komplek-
se. AminorugSdiqseka polipeptideyra uZkoduotamRNR.
Baltymo sintezer,ykstaSiaisetapais:
. aminorrJgStiq akryvinimasir prijungimasprie tRNR,
. ,.ribosomu* mRNR" kompleksosusidarymas,
. transliacija,
kuri irgi yra skirstomai etapus:iniciacijos,elonga-
cijos, terminacijos,reiniciacijos(pastaroji,matyt, ne visuose
organizmuose ir ne visq mRNR)
Aminorlgidiq aktyvinimasir prijungimasprie IRNR galetq b[ti
skirstomii du etapus,bet juos katalizuojatie patysfermentai- ami-
noacil-tRNRsintetazes. Sie fermentaiyra saviti kiekvienaiamino-
rfigiiiai. Aminorlgitys akryvinamos irgi etapais,dalyvaujantATP ir
susidarantaminoaciladenilatams (smulkiauB. Juodkosknygoje,,Nu-
kleino rlgSciu chemijosir biochemijospagrindai").
PernaSosRNR (IRNR) yra savitosne tik kiekvienaiaminorDg5-
tiai, bet ir kodonams.Tadiaudel genetiniokodo nevienareikimiSku-
mo jq gali brlti maZiauarba daugiau,negu turetq btti pagalkodonq
skaidiq.MaZiausias tRNR skaidiusyra mitochondrijose - tik 24. Dai.-
nesnisIRNR perteklius- daugiaunegujq turdtq bnti. Ypad didelis
pertekliusyra eukariotr]tRNR. Tbkio pertekliausprieZastista, kad
kodasyra ner.,ienareik5misspecializuotose l4stel6se,konkrediuose ge-
nuose del IRNR modifikacijos(minoriniq nukleotidq).
Aminoacil-tRNRsintetazes labaitiksliaiprijungiaaminorlg5ti.Thi
pirmasisatpaZinimorei5kinystransliacijoje. Nuo to, kaip tiksliai jis
ryksta,labai priklausotiksli galutiniomRNR genq veiklosprodukto
balwmo sintezd.Vadinasi.Siamtikslui turi blti priemonir;sistema.
Pirmiausiaaminor[gStistiksliai prijungiamaprie aminoacil-tRNR sintetazes.Pas-
tarojoje yra tr)'s prijungimo centrai: aminor[gities, ATP ir IRNR. Antra, sintetazd
tiksliai jungiasi su atitinkama IRNR. Ivairios sintetazdssqveikaujasu IRNR skirtin-
sais bldais. Ir pagaliau tredia. IRNR tiksliai atpaZistamRNR kodona.
Klaidq gali buti padaroma bet kuriame i5 minetq trijq etaprl, bet jos iStaiso-
mos. Vadinasi.r'isuosetrijuose etapuosedar yra kontrolis - klaidu iStaisymobldai.
Paskutiniame- ,.kodonas-antikodonas"s4veikos- etape klaidas taiso ir ribosomos.
Vienas iS tRNR reparacijosfermentq yra IRNR nukleotidtransferaze.Sis fermentas
akccptorinio stiebelio 3' gale prijungia arba pataiso nukleotidq sekq CCA, kai Sios
sckos ndra arba ji nepilna.
Aptikta mutacijq, paZeidZianiiqaminor[gStiesjungimasi prie sintetazis, o 5ios-
jungimasi su IRNR.
i01
 Ribosomos yra organizacinis transliacijos centras.

Jos yra vienos i5 nedaugelioeukariotq nemembraniniqorganoi-

dq, kuriems budingas savaiminissusiformavimasi5 i jq sudeti ieinan-
diq biopolimerq. Si proces4 par.1'koatkurti in vitro. Siuo bldu gauta
X
daug Ziniq apie ribosomq sandara. rRNR s4veika su ribosomq bal- nrR\R
tymais. Ribosomos sudan'tosi5 dviejq subvienetq.ProkariotU riboso-
mose baltymrl yra maZiau. Ir patys subvienetai, ir visa eukariotr+
lniciacijos
..I* -
Nlct
ribosoma yra didesn6 uZ prokariotu ribosom4. Eukariotq ribosomu r cikniri

RNR taip pat stambesnes:didZiajamesubvienete(605) yra 28S, 5,8S

ir 55 rRNR, maZajamesubvienete (40S) - iSS rRNR. Atitinkamai
prokariotu didZiajame subvienete vra 23S ir 55 rRNR, maZajame
subvienete- 165 rRNR.
padetis
Ribosomq lqstelese
eukariotq yrakitokianeguprokariotq.
Pirma,eukario-
3-
v
tamsbtdingos polisomos(arba poliribosomos). Thi vicnosmRNR ir keliu ribosomqkom- I Phc
pleksas.Polisomayra lyg nedidele gamyklele,gaminanti vieno tipo baltlma. Mat ant ---..}
l {:
kiekvienosribosomos,ieinaniios j polisomin! kompleksq,nuo tos paiios mRNR vienu
metu sintetinamapo vien4 baltynra.Tokia sintezelabai intenslvi. Antra. ribosomq iisi-
destymaspriklauso nuo l4stel€sdiferenciacijos.Tai ypai b[dinga toms ribosomoms.ku-
Elougacij os
rios yra ant grldetojo endoplazminiotinklo. Jo sandarair funkcija (ivairiu medZiaeq \ eiksniai
specifinesintezeir pirmind pernaia). kaip Zinome,lemia l4stelesspecializacija.

Ribosomose yra Sie ju veiklai reikalingi centrai (vietos):

. aminoacilininis (A) - aminoacil-tRNR jungimosi sritis,
. peptidilinis (P) - peptidil-tRNR jungimosi sritis,
. i5laisvinimo (E) - nereikalingosIRNR iSlaisvinimo,
. atpaiinimo (R) - beprasmiokodono atpaZinimosritis (2.14pav.). - *--->
Transliacijos pradZia (2.13 pav., 1, 2) prasideda nuo to, kad su-
sidaro kompleksas:
,/
30 (arba 40) S ribosomos subvienetasx {rJ ".
x mRNR'fM et- tRNRf" .IF2.GTP

Speciali iniciacijos fMet-tRNR (eukariotq - Met-tRNR) prisijun-

gia prie komplekso, kai vienoje i5 ribosomos vietq - A saite atsidu-
r"r? rilu
mR\R

.-.-(;l)''
ria iniciacijos kodonas, daZniausiaiAUG. Laisvas

E saitas-nereikalingostRNR iSlaisvinimo(lot. exit)sritisribosomoje. polipeplidas

be savotiesioginespaskirties,reguliuojatransliacija.Kol 5i vieta uZimta,

A saito giminingumasaminoacil-tRNR yra labai sumazdjes,todel tran- 2.13 par. Escherichiacoli transliacijos eiga:
sliacijai,yksta ,,Zingsnispo Zingsnio"- kodonas po kodono. /*2 - iniciacija; -3-5 - elongacija;6-7 - terminrcij:t

r02 103

\ r'ieta
i[] S subr,ienetas
2. l4 pav. Ribosomos-mRNR kompleksas:
viriuje - polipeptido sinteze ir mRNR saveika
P v i e t o s i r k o n r r k l a ss u l 6 5 r R N R
R saitas (1or.reco,qnitictll
- atpazinimas)kol kas
..
rib.sonra. Pastaroji tiesi.g ..ieiko" atitinkamu
nukleotidu scku-kodonr.r.Kai prie
konlpJeksoprisijungia -50 (60)S ribosonrrr.
suhr,ienetas.
P saitai. PasiruoStatransliacijai.
Elongacija('2r.2.13pav,.3-5) - polipeptidin€sgrandindspolime-
rizacija. Ji prasidedanuo to, kad iniciacijosaminoacil-tRNR atsiduria
P saite, o i A sait4 pagal ..kodonas-antikodonas"s4veik4 stoja kita
aminoacil-tRNR. Susidaro polipeptidinis rySys.Po to ribosomosevel
'r.r v1'kstaposlinkis po poslinkio per vienq mRNR kodonq. Ribosomq
- \
''t". vaidmuo itin svarbus. Jos tikrina, ar teisingai I A sait4 pastatoma
\ \
aminorflgitis. Sis reiSkinysvadinamasribosomine korekcija. Thanslia-
T'\ L, r'ieta
\ ,{
cijos tikslumui vieno tikrintojo nepakanka- yra dar specialls baltymai.
Pabaiga (2,I3 pav., 6, 7) baigiasi vienu kuriuo i5 terminacijos
P rieta
kodonq. Thdiau, kaip mineta ankstesniuoseskyreliuose (Lr. 2.1.3 ir
2.1.5), tai labai suddtingastransliacijosetapas.Jame dalyvauja termi-
nacijos veiksniai. Jie ivmimi atitinkamai RF arba eRF. Vienas i5 jq
(RF3) reguliuoja lEsteliq dalijimqsi.
Baltymq brendimas. Naujai susintetintaspolipeptidasivairiais b[-
dais modifikuojamas.Polipeptido modifikacijosdaugeliu atZvilgiume-
na pre-RNR brendima. Polipeptidasnet yra karpomas ir vel sujun-
giamas arba baltymas sujungiamasii atskirq polipeptidq - domenq
(lr. p. 291). Tai labai pana5u i RNR splaising4.
Kaip mineta, reikiamu momentu Salinamassignalinispolipeptidas.
Nuo daugelio baltymq pa5alinama ir aminorug5tis,nuo kurios
prasidejo polipeptido sintezd. Prokariotu tai formilmetioninas, o eu-
su A. P ir E r.ietomis:apaiiojt _ A
kariotq - metioninas. Da2niausiaibaltymai prasidedakuria nors kita
aminomgitimi. Vadinasi,Siuo atveju forrnilmetioninas(arba metioni-
nas) buvo atskeltas. Kai prokariotq baltymas prasideda metioninu,
tik posturuojamas:RNR srcnka nuo formilmetionino galejo blti atskelta formilo grupe. Visa tai at-
lieka specialls fermentai.
galutinai susiformuola A ir

2.4. DNR replikacija

Kompleksassusidaroir prasidedatransliacijadallvaujant
specia-
liems baltymams.Jie vadinamiiniciaciiosveiksniais. 2.4.1.DNR replikacijosirodymaiir su jais susijgDNR tyrirno metodai.
Jq prokariotai
turi 3: IF1, IF2, IF3. e'kariotai - t0. luos nesunku DNR sintez6
Pusiau konservatyvi
atskirtipagar
uzraiymob[dq: pries visq tipq eukariotqveiksnius
rasomae: eIF1,
eIF5 ir t. r. Pasak Vatsono ir Kriko (Lr. 1.2.2.ir 2.1.). DNR grandinesper
nepawarius vandenilinius rySiusgali viena nuo kitos atsiskirti. Jeigu
Iniciacijosetapasbaigiasi,kai ribosomosA saite i5 aplinkos prie vienos ir kitos grandindsprisijungia nukleotidai ir po
atsiduriaini_ to jungiasi tarpusaq,je,susidaro dvi naujos molekul€s,visi5kai tokios
ciacijoskodonas.su juo kontaktuojasavoantikodonu
inicia- pat, kaip senoji molekule. Be to, puse naujos molekules, tiksliau
cijos aminoacil-tRNR.
viena jos grandind. yra i5tisai i5 pradines molekules:
104
105
 tl tl tl llll G'
C_G C_ _G C_G C_G C_G C_G k, HH

iltl
I

tt tl ll llll t

T_A T_ -A T_A T_A T_A T_A ^ ll ll

tl -+l it -) | li'l I t"l
%tp
li. I I
vv
A_T A_ _T A_T A_T A_T A_T

fE***w
; ; rl ft
tl tl tl rttl \i Ir l Il .
G_C G- _C G-C G_C G_C G_C I
i''o r1

tl ttll
't 't
,ll

0
Naujose DNR grandinesenukleotidai ijungiami komplementaru-
mo matricai principu. Jei matricoje yra A, tai naujoje grandineje I
jei matricoje G, tai naujoje grandineje C, ir awirkSdiai.Primename! 'ff#
& %-
{e, I
\\,,'
I' irt
h
+' ti
l.r'\ lr ; [J
h

kad tai lemia vandeniliniq rySiq skaidius:tarp G ir C - trys, tarp A
ir T - du (Zr. 1.11 pav.).
Siuo metu niekam nekelia abejoniq pusiau konservatyvi DNR
sintezd (naujose DNR molekulese viena DNR grandine yra sena, o
kita - nauja), arba kitaip replikacija (senoji grandind yra matrica
naujai grandinei sintetinantis,ir dvi naujos DNR molekulds yra visi5-
kai tokios pat kaip senoji molekule). Tadiau buvo laikas, kai tai rei-
kejo irodyti. Siuo metu Sie irodymai bltq tik mokslo istorija, jeigu
jie neb[tq pagrindiniai molekulinds genetikos metodai. Jq atradimo
istorija geriau atskleidZiaSiq metodrl esmg.
Pirmiausia buvo nustatyta, kad DNR grandinds gali viena nuo
kitos atsiskirti ir vdl susijungti vandeniliniais ry5iais. Taip pat buvo
i5skirti fermentai DNR polimerazds, atliekanfys DNR sintezg. Bet
paai5kejo, kad sintezei reikia Siek tiek senqjq DNR molekulirl. ir
naujosios DNR molekules yra visiSkai tokios padios kaip senosios
molekul6s. Vadinasi, DNR sintezei bfltinos matricos.
DNR grandiniq i5siskyrimoir susijungimo metodas taikomas la-
bai lvairiai. Svarbiausiasjq - molekulind hibridizacija. DNR polime-
razds ir matricos naudojamos ivairioms polinukleotidq sintezemsin
vitro (Lr. toliau).
Specifinis DNR Zymejimas ir autoradiografija. 1957 m. Teiloras
(J. H. Taylor) pasiile metod4,kaip DNR specifi5kairymetiradioaktyviuo-
ju izotopu, o Zymesisijungimoviet4 chromosomojenustatyti auto-
radiogramoje.Thm tikslui naudotastridiu Zymdtastimidinas. Thi timino
nukleozidas(timinas* deoksiriboze).Jis tinkamasdel dviejq prieZasdiq:
*
2.15 pav. Pupq chromosomrl iym€jimas rH-timiCinu:
kaireje - chromosomosII dalijimosi metafazdje(pagal J. H. Taylor, 1957);dc5ineje-
chromosomosir DNR prie5 bandym4 (0), po pirmojo (I) ir antrojo (lI) dalijimqsi.
hykg seseriniu chromatidZiu mainai (pora ju nurodyti rodyklemis)
a) DNR yra timinas, kurio nera RNR (ten vietoj jo yra uracilas),todel
zymetasistimidinasisijungiatik i DNR ir kituosejunginiuosejo nebfna;
b) timidinasskverbiasii l4steleslengviaunegu timinas.Zymint tridiu, ga-
lima tiksliai nustatytiisijungimoviet4, nes tridio i5spinduliuojamqB-da-
leliq trekai labaitrumpi, todel ten. kur isijunggstritis, autoradiogramose
susidarotaSkas.
Thip buvo Zymetospupq Sakneliqmeristemos l4stelds.3H-timidi-
nas panaudotas tik prie5 pirmqji l4steliq dalijim4si (po to Saknelds
b[davo nuplaunamos).Kaip ir buvo tiketasi pagal numatyt4 schemE
(2.15 pav.), po pirmojo dalijimosi buvo paZymetosabi chromatidds,
o po antrojo l4steliq dalijimosi - tik viena. Thi patvirtina pusiau
konservafyvi4DNR sintezg.
DNR autoradiografijosir zymejimo radioaktyviaisiaisizotopais me-
todai pladiai taikomi ivairiems tyrimams eukariotq l4steldse,ypad DNR
sintezei tirti.
Siuo metu yra keletas bfidq konkredioms DNR molekulems
zymeti, tarp jq ir neradioaktyvusis Zymdjimas.

106
 Pastaruojumetu stengiamasikiek imanoma neZvmeti DNR ra-
taip aptinkama jo vieta: 3) prijungiamasdigoksigeninasi5 augalo rus-
dioaktyviaisiaisizotopais. Neradioaktl,r.iojoivmejimo bldai: 1) gali
nrenes (Digitalis).Jo vieta nustatoma arba specifiniu antikDnu, arba
b[ti prijungiamos nukleotidq sekos, specifiSkaireaguojanc'iossu kai
liuminescenciniais daZais.
kuriais daZais; 2) naudojami nukleotidq-biotino dariniai, prie bioti-
Ypac svarbu neradioakty/iai zymeti dalant DNR ir kitus biopo-
no liekanosprijungianrasferntentas(krienu peroksidazearba Sarmi-
limerus (RNR. baltymus) h situ - lastelesearba organoiduose,kon-
nd fosfataze, fcrmento substrataslirsta spalvotomis nuosedomis -
krediose chromosomose.Neradiaokryviojodazymosivieta daZniausiai
nustatomaliuminescenciniumikroskopu.

tl-I
DNR frakcionavimasultracentrifuguojant tankio gradiente. Galu-
! tinai DNR replikacij4 irode 1958m. Mezelsonas(M. Meselson)ir Sta-
lis (F. W Stahl). Jie surado b[d4, kaip frakcionuotiDNR molekules,
ultracentrifuguojanttankio gradiente (ivairaus tankio sluoksniuotame
I tirpale). fvairios lyginamosiosmasesDNR molekul6msgauti bakterijos
Eschericltiacoli ilg4laikq buvo auginamosterpdje, kurioje vietoj leng-
vojo azoto HN buvo jo sunkusisizotopas r5N. Po to bakterijos buvo
---'
perkeltos i terpe su irN, periodiSkaii5skirtaDNR ir ultracentrifuguota

Il tl Ij
I
t

r cezio chlorido tankio gradiente. Pusiau konservafyviubudu sintetina-

t* "H 1'H
mos DNR ultracentrifugavimorezultatai pavaizduoti 2.16 paveiksle.
l*
II
tt
DidZiausiasbuVo pradines DNR (0) tankis. Visoms l4stelemspa-
r JL
r sidalijus viena kart4 (I), DNR tankis maZesnis,bet turetq bnti tik
/ viena DNR frakcija, nes visq molekuliq vienoje grandineje (senojoje)
./
\ '\ y'ra r''N. o kitoje (naujoje) - L4N.Pasidalijus l4stelems du kartus.
tl

l.l rt ultracentrifuguojant turetr+ susidaryti dvi frakcijos. Vienos frakcijos

t1 -1
t- -t
tl
tankis toks pats, kaip po pirmosios sintezds- vel vienoje grandineje
ilr- t-l r- --'1
3r
i5N, antroje laN. Kitos frakcijos (dar maZesniotankio) abiejose
r-'.j l1 t-
2-
11N,-.N 15N
i.N
.vra
DNR grandinese turetq blti 'rN. Thip i5 tikrqjq ir gauta.
L-l
l-l l,l f,l t-l DNR ultracentrifuguojama ne tik CsCl, bet ir sacharozdsgra-
diente. Frakcijos padaromos matomomis uitravioletiniais spinduliais
r'\ ir\ /.\ arba daiant, daZniausiai etidZio bromidu.

illlllrllltl
l-1r.1 -j
i-lI I
t-'1 | I li 1 Fl l]1.I -t 3r
2.4.2.DNR replikacijoseiga
ill
Fil I ft [-] [ N.N

rlrl
rt i I
1,,il-I
| 1 f-1
4 "rul'r
J \--./L Pateikta 2.4.1 poskyrio pradZioje replikacijosschema labai supap-
rastintzr.Thip supaprastintaiDNR replikacija pradZioje isivaizduota.
2.16 pav, Escherichia coli DNR frakcionavimas ultracentrifuguojant tankio gradiente Manyta, kad uZtenka tik surasti ferment4, kuris jungia nukleotidus
(Mczelsono ir Stalio bandt'rrras): (nukleozidtrifosfatus)i polinukleotiding granding, ir DNR replikaci-
0 - priei bandyml, 15N-riN- viena irakcija: I - po pirmosios replikacijcrs,, I5N-],N-
jos problema bus i5sprgsta.
vicna frakcija, pakitusi jos padctis; II - p<-rantrosios rcplikacijos. 1:N-1rN(padetis
ta pati kaip I). ir rrN-rrN - ii viso di,i frakcijos: III , po trediosios replikacijos.
1956m. Kornbergas (A. Kornberg) i5skyrepirm4ja E. coli DNR I
rrN-rrN (jos po kickvienos naujos replikacijos
daugcja) ir iick tiek Lj\-r.N polimerazg. Dabar bakteriju jau Zinomos trys (o gal ir 4), eukario-
tq - keletas DNR polimerazi4. Mat vis dar atrandamosnaujos DNR
108
polimerazes. Tadiaugiliau iStyrusDNR sintezgir dna mutantus,iro-
dyta, kad DNR replikacijav,vkstalabai sudetingai.primename(Zr.
sk. 1.4), kad dna mutantaislopina DNR sintezg.Jie aptinkami ir
tiriami kaip santykinailetalus- temperatfiriniai
mutantai.Kiekvienas
naujasnealelinisdna mulantas- tai vis naujasgenas,naujasveikejas
DNR irykiq grandineje.E. coli yra per 150.

Pagal tris nealclines mutacijas pou, pr:lB, polc paryko isaiskinti. kacl E. coli
yra ir trys DNR polimerazes.Be to. \,iena i5 jq - DNR III polimeraze vra holo-
fermentas.kuris turi maziausiai10 komponentq, ir jq sintezg lemia. matr.r. 7 genai.
Mutaciju poL4, polB, polc tyrimais taip pat irodyta. kad retkariiais i'iena DNR
D\R Lll polrmeraze
polimeraze gali pakeisti kit4. stipriai paZeisrE.
Kitais dna mutantais i5ai5kinta praimosoma. Tik vienas is iios grupes genrJ.
btttent dnaG, koduoja praimazg. Nemazai aptikta ir dna genu, kuriq produktai
Siandien neZinomi, bet zinios apie jq buvimq skatina ieSkoti produktq ir procesq.
kuriuos iie genai lemia. vadinasi, mrlsq zinios apie DNR replikacija dar negaluti-
nes. Ypad mazai iinoma apie dna ir kitq genq, dalpaujaniirl DNR biosintezeje,
valdyma. Labai svarbu i5siaiikinti, kaip valdoma asinchroniSkaeukariotu ivairiu re-
f)\R I polrmerazc
plikonq replikacija ir kaip DNR sinteze suderinta su l4stelds ciklu.

DNR replikacijos tipai ir etapai. Skiriami du DNR sintezdstipai:

r e p l i k a c i n en. e p l a n i n e .
Replikacind sintezd- tai .,planine" viso genomo DNR sinteze.Ji
r,ykstaprie5 lqsteleidalijantis.Tai esminegenetindsmedZiagospavelde-
jimo dalis. Antras svarbusetapas- tiksliai paskirstytiDNR molekules
tarp dukteriniq l4steliq.Tiek bakterijr],tiek eukariorq replikacingDNR
sintezgatlieka baltymq kompleksasreplisoma.Suprantama,kad esmin-
giausi fermentai Siamekomplekseyra DNR polimerazes.
Eukariotq mitochondrijos ir augalq plastidesyra santykinai gene-
tiSkai savaranki5kos:ne tik turi DNR, bet ir autonomiskai sintetina
baltymus (.2r. p. 231). Jq genomo DNR replikacijai yra specifines
DNR polimerazes,atitinkamai y ir 6. Specifines DNR polimerazes
turi ir kai kurie DNR virusai (pvz., bakteriofagasT' plslelines vi-
rusas). Ir pagaliau ypad specifing DNR polimerazg turi kai kurie
judrieji eukariotq genomo elementai (retrotranspozonai)ir rerroviru-
sai. Tai atvirkstind transkriptazE, arba nuo RNR priklausanti DNR
polimeraze. Ji sintetina DNR nuo RNR matricos.
Neplanind DNR sintezdnesusijusisu l4steiesdalijimusi (i5 dia jos
pavadinimas), yra ne viso genomo, o tik atskirq DNR segmentq.
Zinoma keletas tokios DNR sintezesawejq. pirmiausia tokiu budu
uZtaisomiDNR vienagrandziaitrfikiai. atsiradg ne tik del mutageni-
2.17 pav. DNR replikacija
niq veiksniq (reparacindDNR sinteze).Ti[kiai atsirandabei uZtaiso-
mi ir normaliuose lqstelejerykstandiuoseprocesuose,kuriuose daly-
vauja DNR. Visais Siaisawejaisveikia vienas fermentas:prokariotq -
DNR I polimerazd, eukariotu - DNR B-polimeraze.
Nepianine DNR sinteze yra ir tada, kai specialiai padauginama
tik dalis genomo, o kartais tik pavieniai genai - ryksta amplifikacija.
Dar du neplanines DNR sintezestipai aptikti per pirmqji mejo-
zes dalijimqsi- zigotenojeir pachitenoje(Lr.p. 569). DNR segmen-
tai. kuriq replikacija rl,ksta minetose mejozes stadijose, atitinkamai
vadinami zyDNR (zigotenine) ir pDNR (pachitenind).
DNR replikacijos eiga (2.17 pav). Smulkiau DNR sinteze nagri-
nejama ,.Molekulines biologijos (genetikos)" kursuose ir B. Juodkos
vadovelyje ,,Nukleino rfig5diu chemijos ir biochemijos pagrindai"

110 111
 Dar vicnas 1'ra .,besisukandioZiedo" sintezes b[dirs. Siuo blclu ryksta DNR
(1988).DNR sintezeprasidedanuo nukleoridrlsekos- replikato- amplifikacija (Zr. p. 208). DNR segmentas(su atitinkamais genais) daug kartq pa-
riaus, arba ori (angl.origin - pradiia). Sia nukleoticlusek4 atpazista dauginamas.Ziedines DNR viena erandind ikerpama. ir nuo jos 3'-galo prasideda
speciallsbaltymai(zr. toliau).Dazniausiaiiniciacijossignalasis abie- naujos grandinds sintezi. Antroji grandin€. r'isq laikq r,yniodamasi,panaudojama
jq pusiq apsuptasnukleotidqseku,kurioseyra daugA-T porq. Tose kaip matrica.
Labai sr.rddtinga1ra Zinduoliq mitochondrijq DNR replikacija: nuo tam tikro
vietosekur daugA-T porq, DNR grandineslengviauatsiskiriaviena momento ant vienos ir antros iiediniu DNR molekuliq grandiniu replikacija lyksta
nuo kitos, nes tarp A ir T yra tik du vandeniliniairyiiai. Thi paleng- r r t s k i r a i .2 i e d a i a t s k i r i r m i .
vina DNR helikazdms, arba Rep-baltymams, iirynioti dvigubqjaDNR
spiralg,kad DNR grandinesiSsiskirtqir taptq matricomisnaujai sin- Replikonas.Tai yra genomodalis,sugebantisavaranki5kai sinte-
tetinamomsDNR grandinems. Vienagrandes DNR dalis stabilizuoja tintis.
SSB baltymas,kuris jungiasisu vienagrandeDNR. Eukariotq tyrimai privertdpripaZintiesantreplikacijosvienetq-
DNR grandiniq iSsiskyrimovietoje susidaroreprikacindsakutd replikon4.EukariotqDNR sintezelyksta atskiromisDNR molekules
(2.17 pav.).Ji juda DNR sintezeskryptimi. ir vis naujosmotininds dalimis.Tokiq replikonqskaiiiusvisi5kaineatitinkachromosomqskai-
DNR dalys iSryniojamos. Prie5 aprasyruslrykius DNR II topoizo- ciaus.Antai
meraze pasalinaDNR kilpas, o I topoizomeraze(eiraze) keidia
superspiralizacijospobfdi: iS ,,+" (plius)vijq susidaro,,-,, (minus) replikonq chromosomq(n)
vijos. mieliq (Sacclrar()ntvcescerevisiae) 7_s0 16
Drosophila nrclanogaster 3500 4
DNR sintezer.ykstaviena kryptjmi: 5'-+3'. Vienoje, pirmaujan- ruplZes (Xenopus laeis) 15000 18
iioje (arba l1'derineje)grandinejekaip rik ir yra tokia krvptis.Ant- peliu (,it/us nw.rculus) 2,5000 20
rosiosgrandindskryptis priesinga:3'-+5'. Si grandinevadinamave- pupu (Vicia Juba) 35000 6
luojandiqia.Ant jos nauja DNR grandind sinterinamaatskirais, bakterijq (Escherichia coli) 11
vadinamaisiaisokazakio fragmentais.Ant sios grandinessintezt-r ' Taigi auk5tesniqjqeukariotq replikonq yra nuo t[kstandiq iki de-
prasidedanuo to, kad specialusfermentaspraimazd(o kai kuriq
Simdiqtlkstandiq, o bakterijq - tik vienas. Vadinasi,eukariotq geno-
organizmqRNR polimerazd)sinretinanedideliuspradmenis(angl.
mui bDdinga multireplikonind sandara. Be to, jq replikonai gerokai
ptutrcr). Sie turi 3'-OH gal4. bltin4 DNR III (arba a) polimera_
maZesni (plg. E. coli 4639 kb, tuo tarpu drozofilos ir mieliq viduti-
zei. Veliau Siasatkarpassuskaidonukleazes, ir trlkius uZstatoDNR ni5kai 16 kb, peliq - 150 kb). Bet kur kas svarbiau.kad jq dydis to
I polimerazd,kuri atlieka reparacingDNR sintezg.DNR fragmen-
paties genomo ribose sryruoja daugiau kaip 10 kartq. Ir itin svarbu,
tus sujungialigazds.Kol kas neaisku,kaip prasidedapirmaujindio-
kad atskirq replikonq replikacija v,vkstanors ir S stadijoje, bet ne
sios DNR grandin6siniciacija:ar irgi dallvauja praimazd,ar pa_
vienu metu, asinchroni5kai.Tai siejama su chromatino sandara ir
kanka to, kad fermentas,kuris iniciacijosvietoje kerpa DNR grin-
genq veiklos valdymu.
ding, padaro ir 3'-OH gal4. tinkam4 DNR polimerazei.
lvairfis DNR replikacijos bldai. Nors pagrindiniai DNR replikacijos rnomenrai Nuoori prasideda DNR sintez6.Jojei5skiriami trumpuiiai(mieliq1l bp) seg-
yra bendri visiems organizmams,bet jvairiq organizmq DNR replikacija turi savitq mentai,turinfysdaugA-T poru.JuosatpaZista replikacijospradZios baltymai.
Jq
bruoZq. Tai priklauso nuo DNR sandaros (ziedine-linijine,vienagrancle-dvigrande). 1'rakeletas.Antai E. coli 245bpilgio ori yra 3 kartuspakartota13bp seka
Priklauso ir nuo replikatoriaus(ir. toliau) sandaros.Gali bfiti vienakr;,pte.praside- G.{TCTNTTNTTTT ir 4 kartus9bp sekaTTATNCANA. Su jomiss4veikauja balry-
vi913me replikono gale ir tgsiasi iki kito galo. Rcplikacind iakuti vra y pavi- masDnaA(sqveikos vietojejo molekuliqdaug:2G-40), paskuiir kiti baltymai(DnaB.
!a
dalo. Kitais atvejaisDNR sintezd yra dvikryptd. Tokiq replikonq o' seka DnaCir kt., i5 viso6); 13bpsekqvietoseatskiriamos DNR grandinissudarore-
1,rapadvi-
gubejusi, ir abi kopijos nukreiptos prieSingomiskryptimis. plikacine
Sakutg. O toliau- jau Zinomiiwkiai (Zr.aukiiiau).
Kai DNR I'ra 2iedine (bakteriiq, prazmidziq, didcrio skaiiiaus virusu ir kt.), Abiejuose replikonosaluose. net E. coli, irgi yra pabaigos (ler) sekos.Kaip
rykstant replikacijai, gali susidarytigraikq abecelesteta (g) raides pavidalo figura - minita. replikatoriaussekos, mieliq dar vadinamosARS (angl. autonotnousreplica-
teta kilpa. ting sequences- savaranki5kaireplikuojancios sekos), labai svarbios DNR molekuliq

tt2 113
gcnetinci lLrtr)nomijai 0ustatvti. Jei_suDNR arba jos dalvse aptinkama ARS, tai - .,CGsalelds".Jos sudaro apie 2Vc
CG sankaupos(120-2000kb)
n c a b c j o t i n l i s a l i m a t v i r t i n t i .j o g j i r r a s a v a r a n k i i k ag e n c t i n e s t r u k t [ r a
Vistrs savarankiSkoscitoplazminds genetinds struktfiros (plazmides. plastides. zincluoiiu genomo ir daZniausiaiyra geno 5' dalyje.
mitochondrijos ir kt.) turi tokias sekas. Dazniausiaiju DNR rra iiedin6, unirepli- Thitau ne visq organizmq DNR metilinama. Metilintos DNR ne-
konind. aptikta, pvz,. drozofilos ir mieliq genome.
Labai svarbus DNR replikacijos tikslumas. Neiitaisytos klai- IV{etilinimasyra labai svarbi DNR modifikacija. Nuo jos priklau-
-
dos, kurios lieka naujai susintetintojeDNR, yra paveldimi po- so keletas svarbiu genetiniq rei5kiniq. I5 ju pagrindiniai genomo
kydiai - mutacijos. Auk5tas muracijq daZnis claZniausiaipri- imprintingas ir apsauga,chromatino sandara, lqstelds ciklo ir genq
klauso nuo DNR sintezdsklaidu. veiklos valdymas. Jie bus nagrinejami atskirai.

Pirrniausia DNR replikacijos stabilumq s4lygoja DNR sandai.os

2.;1.3.DNR molekulind hibridizacija, molekuliniai zondai ir
ypatybes. Be to, ryksta iiungiamq nukleotidu kontrold ir korekcija.
polimerizacindgrandinind reakcija
Manoma, kad ijungiamojo nukleotido kontrole atliekama du kartus.
Vis delto klaidingai ijungtq nukleotidu daznis turdtu buti apie 10r.
DNR replikacijosir grandiniqi5skyrimopagrindusukurti svarbils
Tuo tarpu tikrasis klaidq daZnis blna 10 r(r-10-r+.
DNR genetindsstruktlros tyrimo metodai.
Padarytasklaidas i5taiso,pasalinaneteisingaiijungtus nukleotidus
DNR lydymasisir molekulin€hibridizacija.Del silpnq vandeni-
DNR polimerazes.Jos yra ir 3'-+5' egzonukleazes.Atliekama DNR
liniu rySiuDNR grandinesgali atsiskirtiviena nuo kitos. Ir tai atlie-
korekciia. VienagrandesDNR kompleksassu SSB balryrnu sumazina
ka ne tik fermentai.Dar 1960m. buvo nustatyta,kad, laipsniSkai
klaidq daZni 10 kartq.
keliant temperatur4,DNR grandindsi5siskiria.Thi vadinamaDNR
vis delto klaidingai ijungtu nukleotidq tebelieka. pirmiausia juos
lydJ'musi.Lydymositemperaturapriklausonuo nukleotidq G-C ir
Salina nesuporuotq nukleotidq. paskui ir kitos DNR reparacijos
A-T porq san['kio. Kuo daugiauG-C porq, tuo ji aukStesne. Thigi
sistemos. 'lr,dy'mosi
temperaturagali buti vienasiS DNR sandarosrodikliq'
Aptikta mutagenlf ir ypad genrl mutaciiq, kurios padidina klaidin-
gai iiungtq nukleotidq dalni. Kai kurios mutacijos paclidina 50-100
Laipsni5kaimaZinanttemperatflr4,DNR grandinesvdl susi-
tDkstandiqkarttl. DaZniausiaislopinamos DNR polimeraziq korekci- jungia. Jungiasihomologinemis
komplementariomissekomis.
nds sav,vb6sir nesuporuotq nukleotidq reparacija (Zr. VII sk.).
DNR modifikacija. Kaip ir RNR transkriptas,DNR po replika_ Pana5ius reiSkinius SarminejeaplinkojeDNR
sukeliapH polcydiai.
cijos gali blti modifikuojama. irgi lydosi.
Mafyt, pagrindine ir iiuo metu geriausiai istirta DNR modifika- Visa tai pritaikomaDNR genetineianalizei- homologijainusta-
cija yra metilinimas.Metilinimo fermentai metilazes(metiltransfera-
ryti. Jungiasitiek atskirqgenq - nukleotidqsekq,tiek viso genomo
zes) yra jvairios, ski'iasi pagal metilinamus nukleotidus (m6A, m5c, DNR segmentai,kurie yra homologiniai(tapat[s). Heterogeniniai
m4C) ir pagal atpaijstamas sekas, pvz,: DNR segmentailieka nesusijungg.
Net gana tolimi organizmaigali turdti homologiniqDNR seg-
sekaG [{lfC - metilina Dam-metitazd mentq. Kuo labiau lyginamosiose ruiyse DNR yra homologines,tuo
tos r[Sys artimesnes, kuo labiau DNR yra heterogeni-
ir atvirk5diai,
sekaC g ; GG- metilinaDcm-metitaze nds. tuo organizmaivienasnuo kito labiau nutolg. Vaizdumodelei
Auk5tesniuosiuose galimapalygintiZmogausir primatq DNR: ZmogausDNR nuo Sim-
augaluoseir stuburiniuosegyz[nuoseyra ap_
tiktos tik m5c metiltransferazis. panzdsDNR skiriasi tik 1,5-2,57o,Siek tiek daugiauskiriasi nuo
Jq genomedaZniausiai metilinamos gorilos.o nuo pusbeZdZioniq daugiaukaip l0%.

II4 115
 Molekulineshibridizacijos metodu tiriami genasir genomas.nu-
ze (konkrediai DNR I polimerazes dalimi - vadinamuoju Klenovo
statoma artimq ir nutolusiqtaksonominiq vienetqsistematika,jq tak- fragmentu) izoliuotoje sistemoje (in t,itro), buvo padauginami DNR
sonominepadetis,evoliucijair kt. DNR grandiniq isskyrimasbei
fragmentai. Tadiau aukita temperat[ra degraduoja baltymus, tod6l
sujungimasdar vadinamasdenatfiracijabei renatfiracija,
po kiekvieno sintezdsciklo reikedavo vis naujos DNR polimerazes.
Siuo metu yra veiksmingesniq metodqDNR tirti, bet DNR gran- 1988 m. Miulis (K. Mullis) atrado budq, kaip norimus DNR frag-
diniq i5slryrimas ir komplementaris4veikayra daugeliojq esminis mentus padauginti neribot4 skaidiq kartq. Atradimo esmd - neiprasta
dalykas(Zr. toliau).
DNR ir RNR molekulineshibridizacijosmetodasant citologi-
niq preparatq. Atskyrus DNR grandines,galima gauti ne tik
(
,,DNR-DNR", bet ir ,,DNR-RNR,, hibridus.RNR nukleotidq se_
ka yra komplementaritai DNR atkarpai,ant kurios si RNR buvo Dauginamr rcka
I
1
sintetinama, t.y.kuri yra iios RNR genas.Komplementarios DNR l
t
ir RNR sekosgali jungtis. Gaunamoshibridinei molekules,kurir] 3',tr1s'
viena grandineyra iS DNR, kita - iS RNR. 7972m. tai paryko /ar\
-/a\

atlikti ant citologiniq preparatq.panaudotahemoglobino^RNR, 5',F *3', /l@l\

kuri buvo iymeta radioaktyviaisiaisizotopais,kad 6utq galima nu- D\R dcnrri
raciia (95 f )
sta[ti, kur 5i prisijungeprie chromosomos. Konkredialji prisrlun-
gd prie vieno Se5ioliktosios chromosomosir vieno vienuoliktosios
Zmogauschromosomqsegmentrl.vadinasi,dia ir yra hemoglobino tsc€
t
genai.Pirmasislokusasnulemia hemoglobinoo-poiip.ptido, o ant-
rasis B-, y- ir 8-polipeptidqsintezg. c.
I l@l I
* :;$
Thigi globino mRNR buvo zondashemoglobinogenq vierai nu-
statyti.PagalZinomasRNR panasiainusratomair litq genq vieta
F EF
chromosomoje. Tadiau,kaip mineta,zondaisdaZniaunauiojama su-
sintetintaarba genq inZinerijosmetodaisklonuotaDNR. prisiminki- 3r J
me, kad DNR zondo nukleotidqsekagali buti ,,nuZi[reta"ir susin-
tetinta nuo konkretausbalfymoaminomgsdiq
tl @l I:s
sekosarba klonuotaiS
taksonomi5kai tolimq organizmq. E F F

Molekuliniaiszondaisnustatomane tik genq _ .

konkrediqDNR sekq vieta. Saliaradioakryviaisiais
iq grupiq, bet ir
irot-opulr'zymetq
utr 1.1 *l ht
naudojamiir neradioakryiejizonclaj(ir. 2.a.\.

Molekuliniq zondq metodasSiuo metu yra pagrindinisZmo_ w

F EE
H€

gaus chromosomoms geneti5kaitirti.

F Fo
Nustatomane tik chromosoma,kurioje yra genas,bet ir geno
ul 1
I *l lh{tl
vieta joje.
Polimerazin€grandinindreakcija(pGR, angl.pcR). Naudojantis A Ir taiptoliau
r'\
DNR grandiniqi5skyrimuaukitoje temperatDrojeir DNR polimera- 2 . 1 Ep a v P o l i m e r a z i n d g r a n d i n i n d r e a k c i j a i r D N R s e g m e n t o a m p l i f i k a c i j a

r16
II7
 DNR polimeraze.Ji i5skirta i5 bakterijos Themutsaqtntictrs. Si Uak-
terija gyvena karStuosesieringuose5zrltiniuose. Jos DNR polimerazt)
i-
pavadinta Thq polimeraze.Ji pakelia temperatfrrqiki 95"C. Optimali
temperatlra 72"C, toddl sinteze r,ykstatol, kol sunaudojami nukleo-
tidtrifosfatai ir pradmenys. Sintezei butini pradmenys, kurie riboja
dauginamqjiDNR fragment4 i5 abieju galq (2.18 pav.).
DNR paveikiama95"C temperatlra. kad bfitq galima atskirti DNR
grandines.Po to, sumaZinustemperat[rq iki 50"C, prijungiamiprad-
menys. Temperat[ra pakeliama iki 72"C, ir Taq polimeraze prijungia
nukleotidus prie pradmens 3' galo. Ciklas vis kartojasi. Po 25 ciklu
buttl 4x106kopiju.
Siuo metodu padauginusDNR, galima nustatyti ne tik genus.bet
ir nedidelius alelinius jq skirtumus, nukleotidq sekq po$,'diusdel
mutacijq. Del Sios prieZastiesPGR naudojama kaip ..pir5tq arspau-
dq" metodas heterozigotiniusasmenispagal mutantin! genq nustaty-
ti, kriminalistikoje. paleontologijojeir archeologijoje- visur, kur rei-
kia geneti5kaiidentifikuoti asmeni. Galima manipuliuori seniai miru-
sir+organizmq genomaisir genais.I5 pradZiu pakanka labai nedidelio
DNR kiekio - gabalelioodos, laSeliokrauto...
118
III. GENOMO SANDARA IR VEIKLA
3.1. Prokariotai ir eukariotai. Genomo evoliucija
Eukariotq ir prokariotq samprata. Istori5kai organizmq skirsty-
nras I eukariotus (tikrabranduolius. gr. eu - tikras * karyon - bran-
duoly's)ir prokariotus (probranduolius,gr. po - prie5*Aaryot1: pro.-
rei5kia ankstesnggyvl,besf<lrmq) atsirado pagaI tai, kad pirmieji turi
branduoli, o antrieji jo neturi. Pastarieji turi nukleoid4. Jis yra eu-
kariotq branduolio elwivalentas,taciau nera apsuptas membranos.
Nukleoidas r,ra kompakti5ka masd i5 DNR, RNR ir baltymq.
Eukariotai labai skiriasi nuo prokariotq, ne vien branduoliu (3.1
lentele). Kuo skiriasi jq genu struktfira ir veikla (genetiniskodas.
transkripcija, transkripto brendimas, transliacija).iSnagrindtaII sky-
riuje. Kiti skirtumai bus smulkiau nagrindjami toliau.
Prokariotai skirstomi i eubakterijas ir archebakterijas, o eubak-
terijos savo ruoZtu - i bakterijas ir cianobakterijas (anksciauvadin-
tas melsvadumbliais).Pastarosiosrykdo fotosintezg.
fubakterijq ir archebakteriiugenomo sandarataip pat labai skiria-
si. T[ro buvo galima isitikinti i5 paskirq nuotrupu II skvriuje. Antai
archebakterijqgenai yra eqzonines-introninds sandaros.Net manoma,
kad eubakterijq genai evoliucijoseigoje intronus prarado. Archetrakte-
rijos gyvenai5tiesneiprastomiss4lygomis:labai rugSiioje terpdje (pH<2)
ir auk5toje temperatfiroje (80'C) - termoacidofilinds;dideleje druskq
koncentraciioje(NaCl daugiau kaip 5,5 M) - halofilinds; gali paversti
CO. metanu (CH.,) ir taip kaupti energij4- metanogenindsir kt. Visa
tai yra paveldimosSiq bakterijq sar,ybds. Jos itvirtintos atitinkamuose
qenuoseir genomo sandaroje.Antai, kaip mineta. archebakterijosTher-
ntus oquttticusDNR polimerazdsgenas koduoja toki fermentq, kuris
nedegraduojanet 95'C, o optimaliausiasjo aktyvumasyra 72"C tempe-
ratIroje.
Eukariotai irgi yra labai jvairls. Labiausiai skiriasi Zemesniqiq
(grybr+,dumbliq. pirmuoniu) ir auk5tesniqlq (visi kiti) eukariotq ge-
nomo sandara.
Funkcinesgenomo ypatybes,prokariotq ir eukariotq skirtumai ge-
riau suvokiami isivaizduojant.kaip r.yko pirminiq l4steliq ir jq geno-
mo evoliucija.
119
l.l lcnteld. Prokariotq ir eukariotq lqstel6s ir genetiniq strukttru skirtumai

S a rt b e s Prokariotai Eukariotai
:s''*, r-
.Cf
*@,
t '@-@'@
L,Scndre,argenhil$ $nd*rti Vicnal4siiai N u o r i e n a l q s d i iqk i s u d d t i n g qd a u g i a -
lqsdiq "
Paprasta vicnos lEstelesribo- L a h a is u d c t i n g ad. r u g r a l a s c i .. l t : n c c i a -
raidq
r ,{,,
se. sudetingcsnesporilikacija lizuotasl4stclcs.audinrus.organus.lai-
kinas paveldirnumas .,P ,\
n r,lrtsle3 $n!q!*^i
(lqstcleskompartmenlizaciJa)
organ) ila t Ne Taip
h *'
{.
tr
t a r pj q b r J n d u o l \ \ .r i h o i r r n . r J' r i g u - N e . b e t D N R s u t t l k t : i n u k l e o i - Tarp
bos mcrnbranos dq {r.

lqstelis dqliiima.sis Dali jasi skersaipersisnauciant \'litoze. mejoze

fll, Gcn*tl*!:n*tllr*
l. Gcnomo sandara
:
l lerli.tlrtias \Iiena chromosoma.da2niau- Fragrnentacija
tunk ,
e*!l*,
i chrornosomas linijines
s i a i2 i e d i n e struknrras 3.1 par. Kaireje - dirbtiniai koacervatai su DNR; deiineje - isivaizduojamas
konpleksassu balqnuis Dh\R kompleksassu nbrrtu Nukleosominechromosomossandara koacen'atq susiliejimas ir skilimas pasiekus kriting masg i daugeli fragmentq
baltymq skaidiumi
- pktiLliikuntas A t i t i n k ah a p l o i d 4 H a p l o n t o ' d i p l o n tkoa i t a .a u k i t e s n i g qc u -
k a r i o t qr 1 ' r a u j ad i p l o n l a s
L n i r e p il k o n i n e
iie junginiaigalejoatsirastiprebiotindmiss4lygomis, pvz..veikiant aukitai
DNR replikaciiu \ l u l t i r c pilk o n i n e
D N R kopij4 pasiskirsnnLts l'rimitpus. anr lr4stcltsmem- Sud€tingas:mitozC.nrejozi temper2lturaiir elektros iSly'dZiams, ultravioletiniamsspinduliams.Thi
branos
U n i k a l u sg e n a i .t j k r R N R i r
buvo sikmingai padaryta.
gen4 unikalunas U n i k a l 0 si r k a n o t i n i a is e n a i
tRNR gcnai wa kanotiniai Kompartmentai (uZdaroserdvds)- antrasisetapas.PasakA. Opa-
Transpozonai.insercinessekos Didesni ir airor e
.iudrieji genomo elementoi
i\{aZai l\ airiq tipq ir labai daznos
rino. susidari pr.tsleles-koacen'atai (1ot. coocen'onts- surinktas, su-
kurtotitris sekas
2, Nebranduolinds/nechromosonrinis Plaarides Mitochondrijq. plastidZirl.kinetosomq kauptas) ir juos supanti pirmine membrana. Kadangi koacervatas-
scnetinesstruktiiros D N R . p l a z m i d e s( l ) . k t . ( l )
-1,Cenomo pertYarka R i b o t a( T n . I s . a m p l i f i k a c i j a ) L a b a ii r a i r i . s k i n i n g ai r a i r i q g e n o m qi r
pusiau uZdara sistema(3.1 par'.). tai ne visos medZiagosi ji galejo
patekti. bet ir ne visos galejo i5 jo i5eiti,ypai polimerai. Taigi san-
4. (;€nq sandara ir valdpmas:
sanr/ara, pertrauktigenai 1c'gzonai Tik archcbakterijLl Taip. bet ne r isq genq tykinai vidine aplinka igijo pastovumo.
/intronai)
IaKtt tnas Paprastcsnis Daugumoseukariotqir daugumosjq
senu labai suditinqas Koacen'atas- tai pirminis kompartmentas,atribota nuo isori-
5. Gcnetin0 rckombinacija:
homologini Transformacija.transdukcija. Krosingoveris,gcno konr ersija nes aplinkos erdv6.
bakterijrlrekombinacija.scks-
dukcija
sttitspecilini I uip Taip. bet ma2esnireikimc Atsiribojimas membranomis l-ra vienas paprasdiausiq.bet ir kla-
onul,l ui u i -
clil atsi t tkti rtro cItto nto.s .\c Tarp si5kiausiLr bDdq glvu orqanizmrl homeostazei(pastoviaividinei aplin-
DIOSI

IV. P*veldiilmcs: rdr ir{r/d.1 t r i p . . q l 1 r , ' ; ad r u s i n r m o . i .c e n o m oi J n d . l r o \\ p d t u m a r kai) palai(vti. Palyginimui reikia nurodyti, kad ir dabartiniq organiz-
gen4 s.Deika Tarp nealcliniqgenLl Taip. salygojaheterozigotiikumas.chro-
rrosomq skaidius
mli atsparumasnebudingoms.svetimomsmedZiagoms,vadinamiesiems
sankibosgrupis \riena Kiek chromosomqhaploidiniarnerinki- ksenobiotikams(antibiotikams,pesticidamsir kt.), pirmiausiapriklauso
nlie
n ep rikI u usonu s p olrtt i t1pu t't,I Visi genai sukibq Kai (a) genai nchorrologindsechromo- nuo nepralaidZiqmembranq. Tik tuo atveju, kai 5i priemone nepa-
Jtj irnus sontose.
( b ) d i d e l i sa t s t u m a tsa r p q e n u kankama arba neveiksminga (medZiagosyra skvarbios), veikia kiti
a t s p a r u m om e c h a n i z m a i .
Lqstel€sevoliucija.Suprantama.kad pirminiq lqsteliuliekanupale- Nesunku isivaizduoti.kaip koacervatai.uZgrobdamidaii jq aplin-
ontologainerandair neras,todel mokslininkamsreikia pirmuosiusgy- koje plaukiojaniiu koloidiniu agregatq,virto erdviSkaiizoliuotq siste-
vybes raidos etapus atkurti. Pirmasis etapas Siamekelyje - organinjll mrl populiacija. Turejo wkti gamtine Siq sistemq atranka. I5liko tic,
junginiq, ypad biopolimerq sintezi. Thigi pirmiausiareikejo irodvti, kad kurie buvo .,uZgrobg"k4 nors vertingesni.Ir pirmenybe, matyt, buvo

r20 121

teikiama tiems koacervatams-pfisleldms, kurie turejo pirminio geno-
mo elementq. Siq pagrindine paskirtis buvo stabilizuoti pirmines las-
teles sudedam4siasdalis ir r,yksmus(tiksliau, ju uZuomazgas).Kitaip
tariant, pirmenybe buvo teikiama toms pirminems lastelems,kuriose
buvo daugiau fvarkos ir pastovumo.
Erdvinio atsiribojimo (kompartmentizacijos)krvptimi itin toli yra
paZengusieukariotq lqstele.Eukariotq l4stelesesvarbiausiosfunkcijos
sutelktos tam tikruose lqstelescentruose,organoiduose,kuriu neturi
prokariotai: paveldejimo,genetinesinformacijossaugojimo,reproduk-
cijos ir transkripcijosi RNR, transkripto brendimo ir kompleksrl su
baltymaissudarymo- branduolyje,fotosintezes- chloroplastuose,kve-
pavimo ir energijos kaupimo (AfP sintezes)- mitochondrijose ir kt.
Net to paties organoido viduje gali buti suddtinga erdvine sandara,
Branduolyje yra tanki plok5tele lamina, branduolelis(iai),nukleoplaz-
ma ir, svarbiausia.chromosomos.Mitochondrijoseir plastidese,kurios
yra i5 dviejq membranq, sudetingayra vidine membrana su erdviSkai
orientuotomis baltymq molekulemis.
Prokariotq lqstel€se yra tik kompartmentizacijos uiuomazgos.
Antai bakterijrl lqsteldse,ldubus plazminei membranai. susidaro me-
zosoma. J4 butq galima palyginti su pinocitozindmis eukariotq va-
kuoldmis, tadiau mezosomos funkcija yra kita - prie jos wirtinasi
bakterijos DNR. Mezosomospaskirtis * taisyklingaipaskirstyriDNR
molekules kopijas tarp dukteriniq l4steliu. Sudetinga strukt[ra yra
ir bakterijq Liui.eliai. Cianobakterijos ,,1'k6s fotosintezg, todel ju
l4steleseyra fotosintezg rykdandiq membranq, bfidingq ir eukario-
tq plastidems. Vienas organoidas yra bendras prokariotq ir euka-
riotq l4stelems. Thi ribosomos. Be to, skirtumai tarp prokariotu ir
eukariotq ribosomq yra neesminiai.
Daugialqsdiqeukariotq kompartmentizacijalabai stipriai lystesi to-
liau ir visi5kainauja kryptimi. 15pradZiq atsiradovienodq l4steliu san-
kaupos- kolonijos.Veliau r,ystesitikri daugialqsdiaiorganizmaisu spe-
cialios paskirties l4steldmis,audiniais, organais.fvaims dumbliai gali
b[ti Sio etapo tarpiniq grandZi4 paryzdliai. fdomiausiasir geriausiai
Siuo atzvilgiu i5tirtasyra gleivlnas Dicnosteliumdiscoidetun(3.2 pav.).
Kaip mineta, Sisvienalqstisgleivfinasblogomis s4lygomisvirsta daugia-
l4sdiu organizmu. Tokiam virsmui sisnala duoda lasteles.samjnaniios
;ffi I
wffi
A
3.2 pav. Gleivlno Dictyosteliumdiscoideum virsmas i5 vienal4siio daugial4siiu
organizmu:
.4 - r'ienalEsiiaigleir,'lnai;B - glcivunq agregacija;C - pseudoplazmodZiomigracija
ii r ienos vietos i kita; D - kojeles ir sporq diferenciacija
daug ciklinio adenozinmonofosfato(cAMP). Apie tokias l4stelesb[-
riuojasi kitos l4steles,rikiuojasi I ilgus vamzdLiopavidalo daugialqsdius
klnus, po to susidarovaisiak[niai, o ant jq sporos...
Daugial4sdiu eukariotq organizme funkcijos paskirstytos erd-
vi5kai Atribotoms l4steldms,audiniams, organams.
Pavelddjimo,rekombinogenezdsir mutagenez6sreiSkiniai tiesio-
giai susijg su Sio tipo kompartmentizacija.Ypad progresavo bDdai
apsaugoti,atriboti nuo aplinkos dauginimuisi skirtas l4stelesir struk-
tlras (gametas, sporas. gemal4 ir kt.). Sia kryptimi tarp eukariotq
matoma kylanti evoliucija suddtingumoir tobulejimo kryptimi. I5 pra-
dZiq daugial4siiqdauginimuisiskirtos lqstelesatsidire giliame sluoks-
nfe (tai matyti dumbliuose). To visi5kai pakanka apsisaugoti nuo
labai mutageni5kq. bet menko skvarbumo ultravioletiniq spinduliq.
Jie lemtingi vienal4sdiamsprokariotams, bet maZiau pavojingi dau-
gialEsiiams
Gywnq tobulejo kiau5inis, o augalq - i5siryste sdkla. Sios struk-
tDros turi maisto atsargq pradiniam raidos etapui ir apdangalais
yra apsaugotosnuo iSords. Gaubtasekliq sdkla - augalq tobulumo
virS[ne. Jos gemalo organogenezdtoli paZengusi.Ir tai r.yksta ant
motininio augalo. Dar tobuliau nuo i5orines ir vidines aplinkos
yra apsaugota Zinduoliq organogenezel.Ji visiSkai baigiasi motinos
organizme, maksimaliai pastoviomis ir kontroliuojamomis s4lygo-
mis. Tai atlieka placenta, kuri yra klittis net mutageni5koms,sve-
timoms organizmui medZiagoms- ksenobiotikams.

Dauginimosi ir genetinds rekombinacijos uiuomazgos koacerva-
tuose. Pfislelesgalejo ir turejo tiesiog mechani5kaiviena su kita su-
silieti. Thip vienos ir kitos turinys tapo bendru ,,turtu", teigiamos
sarybesirgi bendros. Tai bendras visq genetindsrekombinacijos tipu
principas.Antra vertus, tokie p[sleliq susiliejimaiturejo ribas. Turdjo
blti pasiekiama tokia koacervato kritine mase, kuriai esant sis tap-
davo nepatvarus,subyrddavo.Tai jau pirmine l4steliq dalijimosi uZuo-
mazga, Kadangi koacervato turinys fragmentuose pasiskirstydavo at-
sitiktinai, jie b[davo nevienodai ,,turtingi". Thdiau bent dalyje jq tu-
rejo i5likti per susiliejimuslg,vtasbendras .,turtas"- sud6tis, sandara
(3.1 pav.). Stai ir pavelddjimouZuomazga.Atranka tobulino pradines
l4steles.I5liko tik tobulesnes,toddl ,,susimestii krfiv4" tapo naudin-
ga. Toki ii,yki turejo iteisinti atranka.
Siuolaikiniq l4steliq pirmas ir vienas pagrindinirl signalq dalytis
yra kritine l4stelesmase (Zr. p. 335). Augimui/l4stelesdalijimuisi rei-
kia medZiagq ir energijos. Tik jas sukaupus ima veikti kiti l4steliq
dalijimosi signalai.
Genomo evoliucija. Kaip formavosi genomas ir labai sudetinga
baltymq sintezdssistema,iki Siol tebera misle. Net patys primityviau-
si vienal4sdiaiorganizmai turi ribosomas.Thdiau pagristai manoma,
kad pirmind genetindmedZiagabuvo ribonukleortg5tis. Ir Siuo metu
RNR kaip genetind medZiaga nera visi5kai iSstumta.Tai daugumos
augalq virusq, keliq bakterijq virusq, maZdaugpusds Zinduoliq viru-
sq, kai kuriq plazmidZiq,viroidq, epigenq genetind medZiaga.
Pirminese lqstelesegenetine medZiagabuvo RNR, matyt, del ke-
liq prieZasdiq.DNR veiklai reikalingas tarpininkas, toddl i5 pradZiq
buvo paprastesnebaltymq sintezdssistema,be tarpininko; RNR tie-
siogiai dalyvavo sintezeje kaip matrica. Labai svarbu tai, kad RNR
galejo veikti kaip autokatalizatorius.Ir Siuolaikiniuoseorganizmuose
transkripto brendim4, kai kuriuos transliacijos procesus katalizuoja
ribozimai (RNR, Lr. 2.3-2.4). Manoma, kad polipeptidai i5 pradZiq
stabilizavo RNR struktlr4 ir tik veliau nurungd RNR kaip geresni
biokatalizatoriai.
Thip pat manoma, kad pirminese RNR, kuriq sinteze ryko abio-
tinemis s4lygomis,nukleotidai atsitiktinai jungesi i polinukleoriding
granding. TLrejo r.ykti Siq molekuliq atranka, tadiau bendra visq
vienagrandZiq nukleor[gSdiq tendencija sudaryti antr4 granding
komplementarumo principu buvo pamatas matricinei sintezei - re-
plikacijai atsirasti.
Netikdtai pastaruoju metu pradejo aiSketi detales, kaip ilgq iS-
bandymq (atrankos) b[du kr]resi sanrykiai tarp DNR ir RNR arba
tarp DNR ir kitq junginiq, t. y. kaip klresi genetind sistema. Antai
imituojant atrank4 (i5 10'r DNR variantq!) paryko atrinkti DNR
molekules, s4veikaujandiassu neiprastaisjunginiais: trombinu, orga-
niniais daZaisir kt., su kuriais anksdiauDNR nes4veikavo.Jau dabar
Sisatradimaspritaikytaskuriant neradioaktyviojoDNR zymejimo me-
todus, vaistq pramoneje. Atrankos budu pakeisti ir kiti makromole-
kuliq s4veikosparametrai. Antai maLo E. coli RNR viruso Qurepli-
kacijos laikas sutrumpintas net 15 kartq. 837o sutrumpejo ir viruso
genomas. Ribozimas l3 ktralq,ntena tennophila pradejo karpyti ir su-
siuti DNR. Paprastai Sis ribozimas lykdo splaising4,vadinasi, karpo
ir susiuva RNR. Thigi atskleistasdar vienas labai svarbus genomo
evoliucijos momentas: kaip i genetinds medZiagosveiklos sfer4 iei-
nantys veiksniai ,,keite Seiminink4",kai RNR kaip geneting medZia-
gq nukonkuravo DNR.
DNR - genetind medZiaga.Dvigrande DNR sandara labai stabili.
Tai, matyt, viena i5 pagrindiniq prieZasdiq,kodel evoliucija pasirinko
genetine medZiagaDNR. Thdiau ne vien cheminis DNR stabilumas
ldmd tai, kad ji i5stlme kaip geneting medZiag4RNR.
Dvigrandeje DNR slypi galimybes
. DNR replikacijai, tiksliai paskirstyti molekules-kopijas;
. DNR paZaidq reparacijai,iStaisytipaZaidas,naudojantis antrqja
nepaZeistaDNR grandine kaip matrica trlkiui uZtaisyti.
DNR paZaidq reparacijos atsiradimas. Mutageni5kq ir praZutin-
gq veiksniq pirmineje terpeje gyq'bei tarpti turejo btti itin apstu.
Pvz., tuo metu labai agresy/usmutagenasturdjo bfiti ultravioletiniai
spinduliai (UV). Mat ozono apvalkalas,ekranuojantis,sulaikantisUY
susidarti veliau del augalq lykdomos fotosintezdsir i5skiriamo de-
guonies. Taip pat lyko intensyvioschemines s4veikos,pvz., nukleoti-
dq alkilinimas. Thigi tiesiog butinai turejo kurtis sistemos,apsaugan-
dios pirming geneting medZiag4nuo skvarbiq mutageni5kqveiksniq.
Vienal4sdiamstai itin aktualu. DNR reparacijos sistemq evoliucija
yra pasiekusi virSlng jau prokariotuose. Thdiau ir Sios Siuolaikines
DNR reparacijos sistemos gana sudetingos.I5 pradZiq turejo b[ti
nesudetingasDNR reparacijostipas. Viena daZniausiqDNR palaidq
t25
vra vienagrandiiai DNR trfikiai, kurie atsirandakaip daugelio pirmi- Genomas/genotipasvra iigametesatrankos subtiliai subalansuota
genq visuma. Tiro isitikinta tiriant tris tokius esminius genetinius
niq RNR ir DNR paZaidq pasekme.VienagranddmsnukleorDg5tims
rei5kinius kaip genu sqveika, genq grupes, genq veiklos valdymas.
tokie trDkiai butq fatali5ki.Todil, pirma, atranka turejo teikti pirme-
Visi Sie reiSkiniai nagrinejami atskirai. Genq/chromosomq balansas
nybg dvigrandemsnukleorugitims. Antra, dvigrande nukleorrJg5diqsan-
gaii lemti poZymius (pvz.. drozofilos l1,ti).Genq balansas yra vienas
dara savaime leme paprasdiausi4DNR reparacijos b[dq - uitaisyti
i5 genq valdymo reiSkiniq (pvz., genq, kurie yra X chromosomoje).
trfiki naudojantis antrqia grandine kaip matrica.
Sutrikus genq/chromosomubalansui, gali atsirasti mutacijos.
Diploido genetinemedZiagavra dar saugesnd.Degradavusvienai
Genomq dydis, i5reik5tasbaziq poromis (bp), sv,vruojalabai dide-
DNR molekulei, iSlieka antra. Siuo atzvilgiu dar prana5esniyra po-
lese ribose - nuo 5xl0r bp viruso SV 40 iki 10'1 bp augalo Trillium.
liploidai, kurie turi didesni kaip 2 chromosomu rinkiniq skaidiq. Ne-
Stai kai ku'riu genetiniq objektq genomai ftp):
atsitiktinai tuose Zemes rajonuose,kuriuose sunkios ekologiness4ly-
gos, augalq poliploidines m5ys yra daZnos.Gyv[nq, ypad Zinduoliq virusas - bakterioiasas T. - 1,6x105
optimalus chromosomq skaiiius yra diploidinis, taigi Zinduoliq po- bakterija Esclterichiu coli - 1,2-4,7x10'
mields.Snccliaronl\'cas cerevisiae - 1.4-2x10r
liploidai neglvybingi. Didesni chromosomq rinkiniu skaidiq sunkiau -
ncmatodas Caenorhubtliriselegans 8x10--1x10b
tiksliai paskirstyti dukterindms l4steldms, paLeidLiamasgenq balan- vaisind musele Drosolthila ntelanogu.srar - 1.4-1,7x10"
sas. Thdiau somatineslEstelesgana daLnaiyra poliploidines. ypad tq rupltii Xettoprr /cors - 3.1x10'
organq, kuriq veikla susijusi su mutageniniaisveiksniais.kaip antai rairenis (augalas).lrubitlopsi.sthtliatru - 7x10;
Zirnis Pisunt satiturrt - 5x10t
kepenq. 2nrogusHomo sapiens - 3,3x100
Yra dar viena prieZastis,koddl diploidu DNR saugesne.DNR
tr[kiai gali brlti uZtaisomi ir naudojant kaip matric4 antrqjq DNR Genomo dydis turetq b[ti proporcingasdviem 'u'ienassu kitu su-
molekulg. Tokiu bldu pa5alinami netgi dvigrandZiai DNR trikiai, sijusiems dalykams:
kurie, ju nepa5alinus. yra mirtini l4stelei.
. genetinds informacijos kiekiui. kurl koduoja konkretus geno-
mas;
3.2. Bendras genomo sandaros apibudinimas . evoliucijos lygiui.

Bendram genetinill struktlrq apibldinimui vartojamos dvi sqvo-
kos:
. genotipas (beveik i5imtinai tik eukariotu) - genetiniq organiz-
mo ypatybir+ visuma;
o genomas- klasikiniu aweju (velgi eukariotq) genq visuma hap-
loidiniame chromosomq rinkinyje; platesne prasme - qenq vi-
suma chromosomose;arba genq visuma konkredioje genetineje
struktIroje:
. bakterijq (virusq) genomas- genq visuma daZniausiaiZiedi-
neje DNR (arba RNR);
. konkreiiq nebranduoliniu genetiniq strukturq genomai (mi-
tochondriju, chloroplastq, plazmidZiu ir kt.) - genq visuma
Siq struktDrqDNR (arba RNR).
Apskritai taip ir yra (3.3 pav.).Taiiau yra ir akis badaniiu neati-
tikimu. Ypai stebina labai dideli auk5tesnirjq augalq ir amfibijq ge-
nomai. Be to, jq dydis sr,yruojalabai didelese ribose. {vairiq Zinduo-
liq genomq dydis palyginti nedaug skiriasi.
Pagrindinis genomo tyrimo kryptys ir metodai yra tokie:
o nustafyti genq sek4 ir vietq chromosomose:
. nustatyti nukleotidq sekas - sekvenuoti, i5ai5kintijq funkcing
reik5mg ir ypatybes;
. klonuoti ir tirti genus.
Genorno tyrimo metodai bus nagrinejami atskirai. Jie visq laik4
tobulinami.
Kai kurie genomai tiriami totaliai - sekvenuojamasvisas geno-

r27
 Antai Zmogaus genome koduojandiosiosDNR sekos sudaro tik
37r. Buvo metas, kai manyta. kad Zmogaus genome yra 3-6 mln.
genq. bet tuo metu nieko neZinota apie genq reguliacing dali ir
kitas netranskribuojam4siasgenomo dalis, intronus. Veliau manyta,
kad Zmogaus genome yra tik apie 50000 genq. Siuo metu Sis
skaidius padvigubintas- jau 100000 genq. Nematodo Caenorhabdi-
tis elegansgenu skaidius .,padidejo" nuo 3000 iki 20000 genq. Thi
bendra tendencija. Ji priklauso nuo genomo i5tirtumo ir nuo to,
kokios nukleotidq sekos priskirianios genui, pagaliau ir nuo kon-
krediq genu dydZio. fvairus genai yra nevienodcl dydZio. Pasitaiko
genq, kurie savo dydZiu griauna bet kokius skaidiavimus. Antai
Zmo,qausgenome stambiausiasyra DiuSeno raumenq distrofijos ge-
nas. Jo transkribuojamoji dalis yra apie 2000 kb. Tai priklauso ne
tik nuo nejprastai dideles 14 kb dydZio mRNR, bet ir nuo dau-
giau kaip 60 intronq.

Eukariotq geno dydis evoliucionavo daugiausiareguliacines ge-

3.3 pav. Cenomo dydiiai nuk_leotidrf
no dalies ir intronq s4skaita.

mas,i.aiSkinamivisi genai.pirmasissekvenuotas Pall,ginimuividutinis geno dydis:

genomasbu,",osmur- . grybq - 1.5-1,6 kb,
kaus,vienagrandZio fago QX\Tl (rik 537,5bp). tJliau ietu.nuoti . C.aenorlnbditis elegans - .1.0 kb,
liq kitq virusq. Zmo.gaus kitq organizmq' t._
,nitocnonCnju . drozofilos - 11.3 kb.
_i1 genomai
(zmogausmitochond'iq DNR apie 16 kb). Eukariotu b'aigtisekve_ . Zinduoliu - 16,6 kh,.
nuoti saccharontt'ces cere,isiaeii Caenorhabaiti.s ,iegin !.no.ai ;.
baigiamasekvenuori crroz.ofilo,s
g.no.nq.Iki 1g97m. pabaigosvisiskai Genomq/genqhomologija. Suprantama,kad tarp giminingq r[Siq
sekvenuoti13 trakterijuir mieiu qenomu. yra didesnegenomo homologija.tapatumas.Thdiauir nutolusiuosetak-
Pagrindinisdemesys suterkras i imogq r990 m. priimtastarptauti- sonuoseyra homologiniq genq. Pirmasistai netiesiogiaiaptiko N. Va-
.
nis ,,Zmogaus genomoprojekras,,. prade]usr,ykdytisipr;j"k;E, vilovas.Tyrinedamasau_qalq kintamum4,jis nustate,kad geneti5kaiar-
1990m.
Zmogaus genomeblvo.nustatyri1772genai,o- fggO timoms augalq ir gyv[nq rD5ims,gentims ir net Seimomsbtdingas ly-
m. iu lau buuo
3868,t. y. dvigubaidaugiau.tqg6m. kasiienq giagretuspozymiq kintamumas.Antai I'isuoseZaliuosiuoseaugaluose
buvosekvenuojama apie
1 mln.nukleotidq,rr: pradejusprojektqtai buvovisrlrn.rq pasitaiko ivairiq chlorofiliniq mutacijrl: augalai visi5kai balti (albina),
l1:p,
to darbo rezultatas.1999 lr.rp_ geltoni (xanrha) ir t. t. Albinosq buna ir augalq, ir gyvlnq.
metai baigesisensac,a:visiskaisekvenuota
pirmoji zmogauschromosoma, o 2000m. barandyje- visasZmogzrus Vavilovas,apibendrindamassavo tyrimq duomenis, 1920 m. su-
genomas. formulavo homologiniq paveldimo kintamumo eiliq ddsni:
Genq skaidiusir dydis.Normalu,kad kiela,ienos . geneti5kaiartimq nr5iq ir geniiq yra toks panaius paveldimas
organizmqgru_
p:s g:]romuoseyra netranskribuojamosios kintamumas,kad, sudariusvienos gerai i5tirtq ruSiq grupes po-
DNR sekos?arp jau mi-
neta II skyriuje,jos bfitinos genq veiklai
valdyti. Thdiaueukariotu
""'- 4miq kintamumo eiles, galima numatyti ir kitq rflSiq lygiagre-
genomestebinagenomodydrioir genq dias formas:
skaiiiius neatitikiml;.
. iStisomsSeimomsb[dingas bendras kintamumo ciklas.
128
 Sis desnis skatino ieskoti jo priezasiiq. pagaliau buvo nustatyra
kai kuriq genomr,!ir genq homologij:r.Antai i5 19 Zmogauschio-
mosomq 16 yra tokios kaip kaiiu chomosomosir tik sepryniose
zmogaus chromosomoseaptikti pastarqju sandarospok_vciai.kuriu
nebuvo kaiiq chromosomose.Net Tllz ryZiu eenu atitinka kuku-
r[zq genus ir t. t.
Geno vieta chromosomo.ie. Genai gali blti pavieniai,iibarswti po
genonritir sutelkti j jvairaustipo genq sankaupas(klasterius- angl.
clttster),tadiau abiem atveiais jq vieta neatsitiktine. pasikeirur g.nq
arba jq sankaupq vietai, keidiasi jvairios genq sar,ybes,pirmiiusia
genq vcikla. Sis reiikinys vadinamas paddties efektu.
Padeticsefektasskirstomasj stabiluji (S) ir variabilqii (\,). Sta_
bilqji ir apskritai padetiesefekt4 192-5m. i5aiikino Srarter,anras. Jis
pastebejo,kad tas pats drozofilos genas vienaip veikia. kai jo aleliai
yra po vien4 abiejoseX chromosomose.ir kitaip. kai po netoivgaus
krosingoverioabu aleliai atsidurizr vienoje X chronrosomoje. o antro-
je iq nebtna. Thip arsirandzrjau mineta mutacija Bar. paitoviai per-
duodama palikuonims.
variabilqii paddties efektq 1934 m. karru su savo bendradarbiais
atrado N. Dubininas (todel kartais padetiesefektasvadinamasDubi-
nino efektu).Jis yra laikinasir susijqssu heterochromatinu- stipriau
-h.t._
kondensuota chromosomos dalimi (Zr. toliau). Genai, eruntlrs;
rochromatine arba arti jo, inaktlvinti. pastebimas poliSkumas:kuo
ardiauheterochromarino ynr genas,tuo silpnesnejo veikla (3.4 pav.).
Geno padetisgali tureti itakosjo veiklai, clominavimokrypdiai ir
mutavimo daZniui. Kartais del padetics efekto atsiranda gcnetinis
nestabilumas(zr. p. 525). Prokariotqgenai neatsitiktinaiissiclestg ge-
nq sankaupose- operonuose(Zr. IV sk.).
Unikalieji ir kartotiniai genai. Nurodvtas,pvz.. Zmogaus.genq
skaiiius genome 100000 yra ,.vardinis,,.Mat genome daug genq
kartojasi kelet4 deSimdiq,Simtq ar net rlkstaniiq kartq. Siuo ut-
zvilgiu genai skirstomi i unikariuosius ir kartotinius. IS bendro
genq silra5o imogaus unikaliqiq genu. kurie nesikartoja, yra apie
644i. drozofilos- apie 70c,/r.Thi genai. koduojantys tokius fermen-
tus' kuriq l4stclei reikia nedaug, todel pakanka vicnos geno mat-
ricos.
vienas i5 bDdq padidinti geno produkto kieki yra kartotiniai
genai.
130
3.4 pav. \ariabilusis pad6ties efektas:
drozofilos X chromosomos segmcntas
-lCr --64., translokuotas i ketvirtos
al,-- chromosomosheterochromatin4.Genai,
1,
l'"'- kurie yra ardiausiaiheterochromatino,i5
d a i i e s s l o p i n a m i ( p a s i r e i S k i am o z a i k a ) .
lblstant nuo hcterochromatino (kryptis
parodyta rodykle), slopinantis hetero-
7 chromatino poveikis pamaZu nyksta;
r,iclurincjc segmcnto 3C, .-6A, . dalyje
gcnai nestclbiami
Prokariotq genome kartotiniai yra tik rRNR ir IRNR genai. An-
tai E. coli yra 7 kartotiniq rRNR (kartu su tRNR) genq sankaupos
12r. toliau.). Ti.ro tarpu eukariotu rRNR genu-sankaupqyra daug.
pvz.. mieliq 140. Auk5tesniqjqeukariotq dar daugiau. Xertopuslaevis
vra 450-28/5,8/185rRNR ir 24000- 55 rRNR genq. Zmogaus geno-
me tokiq genu vra atitinkamai 280 ir 2000.
Kai kuriose specialiosioseeukariotq lqstelese 5i11genq skaiiius
dar labiau padideja. Vyksta j11amplifikacija (lot. ampliJicatio- i5ple-
timas). Be to. auk5tesniujqeukariotq 2Bl5,8/185rRNR ir 5S rRNR
{enai yra atskirai. tuo tarpu bakterijq ir Zemesniqjqeukariotq geno-
me visi rRNR genai vra kartu. i
Eukariotu 28i5,8/18Ssankaupos.o daZnai ir 55 genai sutelkti i
dideles kartotinirtrgenq sankaupas.Be to, eukariotq 28/5,8/18SrRNR
kartotiniq genq sankaupachromosomojeiSsiskiriasavo ypatinga san-
dara: \'ra antrindje chromosomoss4smaukojeir vadinama branduo-
l€lio orgnizatoriumi. Branduoldlis ir yra Siq genq veiklos produktas.
Cia ne tik sintetinamosrRNR, bet ir susidarogranulds - formuojasi
RNP (ribonukleoproteidas).
Eukariotq genome vienas paskui kit4 kartojasi ir histonq genai.
Kartotinejesankaupojeblna nuo keliq de5imdiqiki keliu Simtq his-
tonq gcnq - sankaupq.Mat ir visus 5 histonus(H1, H2B, H2A, H3,
H4) koduojanrys genai, kaip ir 28/5,8/185rRNR genai, yra vienoje
vietoje - sudaro sankaup4.
Genq grup€s - viena i5 bendrqiq genomo sandaros ypatybiq. Jos
i ra labai lvairios. Kai kurios iS jq toliau bus nagrindjamoskonkre-
iiai. Tadiau visi genai vra organizuoti i vienokio ar kitokio tipo gru-
pes. kurias vienija bendras genq veiklos valdymiis.Pagrindinemisrei-
kia laikyti dvi genq grupes, kurios yra bakterijq genome: operon4 ir
regulonq.
131
 se.Kartotindssekosyra labai ivairausdydZio,daZnioir kilmes.Pagal
Klasikiniuatveju: Siasypary-bes Siuometu jos yra skirstomosi grupes(zr. toliau).
Judrieji genomo elementai (Sokin€jantysgenai). Juos atrado
. operonasyra genrlsankaupa, I kuriE ieina struktflriniaigenaiir Maklintok (8. McClintock) kukurizuose.Manyta, kad tai i5imtinis
bendrosuul,iyrnosekos,nuo operonostrukt0riniqgenq transk- reiSkinys.Taiiau judrieji genomo elementaibuvo aptikti bakterijq'
jie vra viena
ribuojamas vienasbcndrastranskriptas o veliau ir kitq organizmqgenomeir isitikinta,kad
. regulonasyra issibarsdiusiqpo genom4genrl grupe' kuriq vie- ii genomo sandarosypatybiq,brldingi visomsorganizmqgrupdms'
nija bendri Siq genq veiklosreguliatoriai' fuOlieli genomo elementaiirgi yra ivairus (insercinessekos'trans-
"r.trotranspozonai).
poronui, Jie skiriasi dydZiu.sandara,kilme ir
- pobIdziu. sie klausimainagrindjamiatskirai,kaip ir
Ttumpai apie genq kilmg (genq evoliucija atskirasklausimas). iranspozicijos
Klasiskiausiasbldas naujiemsgenamsatsirasti- duplikacijos'Padvi- judriqlq genomo elementqreik5me.
gubejggenaiturdtq keistisdel mutacijqir genetinesrekombinacijos'
- vienas
genq divergencija
i<uuiiit tutacijos ir ryks padvigubdjusiq Judrieji genomoelementaiyra universaliosgenetindsstruktu-
klasi5kiausiqevoliucijosrei5kiniq,nustafytasDarvino' ros, kuriq transpozicija- vienasi5 genomopertvarkosir gam-
tinds valdomosmutagenezes b0dq'
Genusgali vienytiir bendrakilme, nustatomapagaljq homo-
logij4. G.nq grupd, kilusi del duplikacijqir paveldimojokin-
tamumo (genqmutacijq,translokacijq, rekombinacijqir pan') 3.3. Kartotindssekos
i3 bendro geno-protevio, vadinamaSeima.Tas pat taikomair
Zr' toliau)' Eukariotq genomegausiaiyra nukleotidqkartotiniq sekq, kuriq
ivairioms ONR nukleotidq sekoms(Alu Seima'
paskirtisiki Siol nera ailki. Tadiautai i5skirtin€eukariotq genomo
Divergencijagali buti labai toli paZengusi.genai- skirtiskoduo- yparybe.Jas 1968m. pirmieji aptiko Britenas(R. Britten) ir Konas
jamqja savybe,potylniu. Thip, pvz., atsitiko imuniteto genams'Jie centrifuga-
ib. korrne).Aptinkami DNR denatflracijos-renatura.ijgl,.
vimo tankio giadiente,molekuliniq zondq metodais. Siais metodais
iuOaro labai didelg l4steldspaviriiausbaltymq super5eimE'
Galimasir priesingasreiskinys.Po daugkartiniqduplikacijqatsi- nustatytidu svarbtsfaktai.
radusiq kartotiniq genq tapatumasspecialiaipalaikomaspastovus. i. DNR kartoriniqscku dalis eukariotqgenomeevoliucionavo
Taip yra rRNR genams. gausumokryptimi.
Kitas klausimas- geno vieta. Po duplikacijosgalimi du awejai.
Atsiradgpo duplikacijosgenai yra likg vienojevietoje,sudarydami . Prokariotaituri tik nekartotingDNR, o rRNR ir IRNR genai
sankaup4. TaciauZinomasir kitas.translokacijos rei5kinys.Genasar- yra kartotiniai.
ba keletasjq galejobuti perkelti arba i kit4 viet4 toje padiojechro- . Zemesniujqeukariotqgenomeryrauja nekartotindDNR, tik
mosomoje,arba i kitq chromosom4.Thi jau priklausenuo genomo apie20TcgenomoirravidutinioirZemodaZniokartotinds
strategijos.Ar naudingiau,geriau genamsveikti sutelktiemsvienoje kos. Tarp iemesniqjqeukariotqyra ivairiq i5imdiq,kaip antai
vietoje, ar i5barstytiems po genom4?Ir tos paiios grupesgenams pirmuoniqmakrobranduolys, kuriameyra beveikvien kartotind
gali blti bldingi
1pvz.,tremoglobinoa ir B. citochromqP-450ir kt.) DNR.
atu reiskiniai:dalis genq isliko toje padiojevietoje, kiti perkelti i Gyv[nq vidutinioir aukStodazniokartotindssekossudaroapie
kit4 chromosomq(as). 507ogenomo.
Kartotindssekos- eukariotqgenomoypatybe.Nepaisantdideliq Augalq ir amfibijqvidutinio ir aukstodaZniokartotindssekos
pastangq, jq paskirtisiki Siolnelabaiaiski,nors kartotiniusekq dalis eali siekti iki 80% genomo.
g.nor" aiskiaievoliucionavo. Ji didejaaukstesndse eukariotqgrupd- i aa
IJJ

132
 2. Kartotinds sekosvra ivairausdaZnio.Skirstomosi icmo, viclu-
tinio ir aukito (labai aukSto) daZnio sekas.Somatinesei4stelesejrl
d a 2 r r i sg a l i k e i s t i s .
Zemo daZnio kartotines sekos daZniausiaiyra kartotiniai genai.
Jq paskirtis aiiki (Zr. aukiciau). Kitos karrotines sekos Siuo meru
skirstomosne tiek pagalju dai.ni,kiek pagal ilgi ir nukleotidq sekq.
vadovaujamasimaZdaugtokiais suminiais iiu kartototiniu scku
sankaupq ilgiais:
l 0 r - 1 0 ' b p - p a l v d o v i n eD N R
l0r-l0r bp - nrinisatclitas
1.1-200bp - mikrosatclitas
Paprastosioskartotines sekos.PalydovindDNR. paprastaitai trum-
pos dviejq ar keliq nukleotidq sekos. Thiiau pasitaiko ir suditinges-
niq sekq, kurias sudaro Simtai nukleotidu porq. Augah] B chromo-
somosesekos gali bfiti dar ilgesnes:1,1-1,3kb.
Tiunrpq kartotiniu sekq sankaupossudaro konstitutF'qjj hetero-
chromatin4._Sis aptinkamas chromoro.os" kaip labiau kondensuc-rti
segmentai.Zmogaus tokiai DNR tenka apie 57c genomo. DNR, kuri
sudaro dideles paprastuiq kartotiniu sekrl sankaupas.vadinama paly-
dovine. Mat pirm4 kart4 ji isskirta ii krabo chromosomospalyclovo.
Antai krabo palydovinejeDNR labai daug kartq kartojasiseka TAGG.
DazniausiaipalydovineDNR yra centromerosearba ialia ju. telome-
rose. sios struktflros bus nagrindjamosatskirai. 3.2 lenteleje nurody-
tos jvairiq organizmu ir genetiniq srrukrfrq parydo'ines DNR karto-
tines sekos telomeru galuose.Dazniausiaigenome yra daugiau kaip
vienas palydovinesDNR tipas. Iiskiriama ultracentrifueuoiant cscl
tankio gradiente.
Minisatelitai. Zmogaus qenome 1980 m. buvo aptikti labai poli-
morfiniai hipervariabills lokusai, kuriu ivairor'glernia skirtingasrrum-
pq kartotiniq sekq skaidius.Del iios priezastiestokios kartotines sekos
vadinamos minisatelitais, arba wrR (angl. r,aiable rumher tanclern
repeat- kintantis viena seka paskui kitq einaniiu kartotiniu seku skai-
dius).Rimtai Siomissekomissusiclometa rik 1985 merais.kai bJvo i5-
aiSkinta,kad lvairiq individq minisatelituosebaziniq kartotiniq seku
skaidiuslabai svyruojair gali blti pritaikytasasmeniuigenetiikai iden-
tifikuoti (vadinamiesiemspir5tq atspaudams,angl.
.fingiryintirg - nuo
tikrojo pir5tq atspaudqnietodo identifikuoti asmenj).pacioskartotines
sckos irgi Siek tiek skiriasi,suclarydamos vadinam4siasseimas.
IJ+
l.l lcntclc. Paprastosioskartotinds nukleotidq sekos telomerq galuose
Orcanizmq grupi tipas GenetinestrukturaDNR Paprastojikanotine
s e k a( 5 ' r ' l ) +
Etakstienotieji I Ci l i ophct d)
I n fuzorijos (.Ci I i a t a\. buns F/r,relo.r/.)/ldtr?
I'..I ru 11.\'DrctILI,
Pu rd ntc i u ilt) CC'CCA,A
lnfuzorijos ( C i I i atq). bu\ s H vpotri(hd (Sh l ont chia
' )\1 tri( he. Euplole.\)
CC'CCA-dA-A
7iu;eliniai 1\l astigopho ra\. burt s Tn po n osona tida
I't t p u n oso nta, L ei sh tttLtrti d t rninichromosonta CCCI'A
C;fcir unai lPh.tsaruu [) t t rt,o:(cI i u n I rDNRlckstrachrornosornin€) CCCTA
chromosoma cr rA(cA)r r
cltromos0ma CCCTAAA
chromosoma GCC'TAA
chromos0ma CCCTAA
"i)aznar nurodoma kiros DNR crandrnesnukLeotidqseka.p\2., znlogausTTAGGG arba Tetrahtmena
TIGG(;G Taidaromadelttmrentotelomerazdssudat\jeesandiosribonukleoridqsekos.kurinaudojamakaip
l ) r i l r j c r \ i n l e l i n l i t e l o n r e nkl a n o t i n e ss e k a s .
I d o m u t a i . k a d i n r i n i s a t e l i t upsa n a S i qs c k L ra p t i k t a n c t i k Z e m e s n i q j Letu k a r i o t u
( p i r n r u o n i q ,g r y b q ) . b c t i r b a k t e r i j u g e n o m e .
Mikrosatelitai. Thi irgi labai trumpos kartotinds 2-3 nukleotidu
poru ilgio sekos. Normaliame genotipe Siu sekq suminis ilgis vie-
noje vietoje vra tik iki 200 bp, todel vadinamos mikrosatelitais.
Irsi naudotos kaip pirStq atspaudq zondai. Tadiau pastaruoju metu
rlikrosatelitais labai domimasi, ypai zmogaus genetikoje. Mat mik-
rosatelitai gali bDti trijq itin svarbiq imogaus patologijos reiskiniu
prieZastis:
. chromosomuluZiq saitu;
. ligrl (kaip antai nenq-raumenq);
. veZio (jis gali bhti susijgssu DNR reparacijos genais).
visi Sie trys Zmogauspatologijosreiikiniai gali btti vienas su kitu
susijg ir gali tureti bendra priezasri- mikrosarclita(3.3 rentere).
Chromosomql[Z[s saitai, atrasti I974 m. Saterlendo(G. R. Sut-
herland). Pirmasis saitas buvo nustatytasX chromosomoje, konkre-
iiai X chromosomos ilgajame perle, 27.3 segmente,todel jis buvo
vadinamasfraXq 27.3 (angl.fragile), arba (dabartinejekrasifikacijoje)
fraX-E. Mat X chromosomoje yra keletas l[Ziq saitq.
Formaliai X chromosomoslDZumaspaveldimaskaip dominuojan-
tis, bet maZo penetrantiSkumo(Lr. p. 633) pozymis. DaZniau ir zy-
miai stipriau pasirei5kiaryrams (l:1500), kurie is morinos paveldejg
fraX. Tokie s,rai )'ra atsilikusios psichikos, b,dingos isvaizdos:ju
135
3.3 lentelc. Kartotinds sekos - lliiq saitq, payeldimq ligq, r'€Zio prieZastis L u 2 i q r r c t u a p t i k t a i r k i t o s e c h r o m o s o m o s e( 3 . 5 p a v . ) . B e t o , n u s t a t y t ak a i
L i c a l u T u s s a i l a s .u c n a s -c h r u m o s o m al o k u s a s Seka Da2nis
kuriu luZiu vietu si'lsajasu vc2iu (pvz.. fra 16A). Atrandami vis nauji lDZussaitai.
FRAXA (Flt|R1.Xo27.3 CGG 200 1000 Siuo metu Zmogauschromosomoscju !'ra bcnt 21.
FRA.Xf, (Xq28) CGG,CCG 200 1000
FRAX F CGG CCG 300-500
LlZi X chromosoma buvo pirmoji. kuriai i5ai5kintal[Zumo prie-
} RA I6.4 CGG'CCG l 000-2000
P r o g r e s u o i a n tci h o r e i a ( H a n t i n g t o n ol i e a ) ( H / 1 . a p l 6 . 3 ) CAG (GIu) <.12t00 Zastis.LuZumo vietoje yra genas (FMR-1), kurio reguliacinejedalyje
Spinocerebrind(susijusi su nugaros ir stuburo smegenimis) CAG <100 vra paprastoji kartotine seka CGG. Ji gali b[ti, bet gali jos ir nebDti.
ataksiia.l-asisripas(SCAl. 6p23)
S p i n o b u l b o z i n(es u s i j u ssi u n u g a r o si r p a i l g o s i o m issm e g e n i m i s ) CAG 10 12 Normalus jos daZnis 0-50. Nuo 50 iki 200 ar net iki 230 - dar
raumenu a t n r f i i a- K e n e d Z i loi s a ( l R . X q l l - 1 2 ) premutacind b[sena. Tbks saitas yra potencialus kandidatas i l[Zu-
Machado-Joseph sindromas IMJD. Ilq 21.3-31) CAG < 100
m4. Ten, kur yra nuo 200-230 iki 1000 kartotiniq sekll, - l[Zi vieta.
M i o t o n i n ed i s t r o fiia t D V P K , l q q I l . l - I 1 . . 1 ) CAG CTG 200+000
StorosiosZanros nepapilominisv€ivs CA ivairus.ikr
I i p r e m u t a c i n e si m u t a c i n eb l s e n a p c r c i n a m am o t i n o s o r g a n i z m e .
I\{ut L PMSI ( 2 q 3 1 3 3 ) n e s u p o r u o t q 200 6000 r a r p 5 i r l 0 n d S t u m od i e n u . S i u o a t v e j ul u Z u m a st i k i S d a l i e ss u s i j q s
Pirts? | 7p22) nukleotidq
MLHl i 3 p 2 l . 3 ) r e p a r a c i j o s
su protiniu atsilikimu: CpG yra DNR metilinimo vieta (Lr. p. II4),
I\{ut S MSH6 ( 2 p 1 6 ) genai o reguliacinejedalyje metilintas FMR-1 genas yra neveiklus.Tai le-
MSH2(t'.p21 22)
mia protini atsilikim4.
Paprastqiq kartotiniq sekq kilm€. Kartotiniq sekq polinkis i ne-
tolygq krosingoveri. Manoma, kad paprastosioskartotinds sekos at-
R siranda ir ju skaidius dideja dviem b[dais: \ykstant:
I
I
l'1-. I g'E.! '-i
i '!--i
I

.i-,i
. Suoli5kaiDNR replikacijai,

,E
fl
E

I
T
tlr
.F",,H=
g:: -i '=
=l =--=
_i . netolygiamkrosingoveriui(3.6 pav.).

Kartotiniq sekq ir genu sankauposyra netolygauskrosingoverio

..karstieji taSkai".
I
I
UL/
Tokiose sankauposehomologines chromosomos gali konjuguoti
U -r,\f 1
netiksliai. pasislinkusios,kaip tai pavaizduota 3.6 pav. ir 3.7 pav.
;:::::l:::''""'"'''
;,,
:i,

q:7 p-,
Likg laisvi vienos ir kitos homologiniq chromosomq kartotiniai seg-
Fl'1 n:l tl l fl pll
mentai sudaro kilpas (3.7 pav.). Po netolygauskrosingoveriovienoje
. rbll
i5 chromosomq segmentasyra i5kritgs - atsiranda delecija, o kitoje
l rNoganas
, ut-r

homologindjechromosomoje- atitinkamassegmentasyra padvigube-

3.-5pav. Zmogaus chromosomq l[Zts onkogenai ir vdZi sukelianiios chro- jgs - atsiranda duplikacija.
mosomq mutacijos:
) llZus saitas;) onkogenas; ' chromosomq rodyklemis nurodvtos vietos.
Thdiaususiduriamasu tokiu rei5kiniu, kai kartotiniq sekq skaidius
kuriq delecija (+---) arba translokacija l e m i a l e u k o z es . ( R e m i a n t i s padideja labai staigiai. Parlzdys gali buti fraX-E. Toks rei5kinys ais-
J. J. Yunis, A. L. Soreng, 1984) kinamas Suoli5ka replikacija. Jis tik postuluojamas,dar neirodytas.
Gali blti, kad SuoliSkareplikacija vyksta dalyvaujantspecialiemsfer-
mentams - atvirk5tindmstranskriptazdms.Kai kuriq jq sand3rojeyra
veidas neproporcingas- sumaZejgsvidurinis treddalis ir padidejg vir- RNR seka, kuri kaip matrica naudojama DNR sintezei. Sia RNR
Sutinisbei apatinis treddaliai, todel smakras ir kakta atsiki5g.Mote- matrica gali bDti paprastosioskartotinds sekos. Kaip tik tokiu bldu
rims fraX l[Zumas pasirei5kiadaZniu 1:2500.Thdiau neseniaiirodyta, fermentas telomerazi sintetina paprast4siaskartotines sekas telome-
kad chromosomq llZumas paveldimas ne pagal Mendelio ddsnius. ru saluose.

136 LJ I
 I'olyguskrosingoreriskartotiniqsekqvietoje . retropozonainera sukaupti vienoje vietoje i sankaupas,o iS-
1 7h' pI - r i . $ { A A T G T I (i \ A { L A ]u I l C q A \ \ { T c t - barsn,tipo gcnon14.todil jie dar \,'ttdinamii5sklaidytaisiais(dis-
i:':ii:i:: :iitr::::; :i::l;il: i :i : Sinapse perguotaisiais)genomo elementais;
27bp gaaaaatgt lgaair:rrtgt
lgaaa aat st- . skiriasi kilme, taigi ir nukleotidq sekomis.
.| Rekombinacija
Retropozonq nukleotidu seka tiesiogiai priklauso nuo to, kuri RNR buvo nau-
2 7b p G A A A A A T G T I S a a I a r g t gr
lSaaa aat dojama kaip nratrica DNR sintezci. Pagal tai retropozonai vra dviejq tipq:
rr e R c k o r . n b i n a n t i nDe\tR c r a n d i n e s
27 bp g a a a ir a r g r IcAA-A-AATGT
- II'\'ES - ilgi, sintetinti nuo pribrendusiq RNR II polimeraz€s transkriptq.
lc.AAAAATcif- 'fipiiki -
6 - 5 0 0b p i l g i o . 2 i n d u o l i u S L - n L r r nj ue v r a a p i e 1 0 0 0 0 - 5 0 0 0 0( Z m o g a u s-
Netolygus krosingoveris kartotiniq sekq\ icto.ie
rupic 10000. sudaro apie -5-6'2 genonro). DaZnai baigiasi poliA. LINES sekos yra
t7 hn G { A r \ A t ( ; t ll rc q r n q . r I c f l c . L { \ L A T G T neveiklios, neturi promotoriaus. intronq. Bet gali b0ti ir atvirq skaitymo remcliq.
Sinapse-+ - SINES - trumpi. sintetinti nuo RNR III polimerazds transkriptq. Zmogaus
senome z1ll Seima (pavadinimaskilgs nuo to, kad j4 kerpa Alul restriktaze) turi
2 7b p -g aaaaat gtl aaaaat gr
S lg aaa aar c r apie 700000 kopijq, y'ra 300 bp ir sudaro apie 6',1cgenomo. Alu kllE i5 vienos maZos
Rckombinaciia + 1 - 1 0 5b p ) 7 5 R N R . S i Z S R l v R j c i n a i s t r u k t [ r 4 d a l e l i u .k u r i o s a t p a Z j s t as i g n a l i n e s
l:bl g aaa3atg t g r aai arrr s,,, ur rtg tla L{\.\.\fcTlc{{
I f \{\IGT- p o l i p e p t i d o s e k a s .S i a m i n t e g r u o j a n t i sj m e m b r a n 4 .
lduplikacijat rr
9bp (dclecUa) G{A.ddATGT-
Kartotiniq sekq reikime iki Siol neai5ki.Vis dar sklando nuomo-
nd. kad tai yra parazitine DNR, privalomas (ultimatyvus) genomo
3.6 pav. Netolygus krosingoveriskaip kartotiniu DNR seku amplifikacijos bfidas:
parazitas. Ilet net pagal bendrus genomo evoliucijos principus taip
po netolvgauskrosingovcrioIienoje DNR molckulcjc scenrcntirspadriuubeja.kitoje
D N R n r o l c k u l d i ei v v k s t ad c l e c i i a s c s n r c n t a si S k r e n t a neturdtr+b[ti, nes nereikalingasDNR sekas Salina atranka.
Be to, kaip mineta, visos DNR sintezesreikalaujadideliq ener-
gijos iStekliu. Thigi neekonomiSkaper 50Vo Senomo tu5diai dauginti,
neturint i5 to naudos. Del to, kad kol kas kartotiniq sekq. ypai
retropozonu, funkcija genome nei5aiSkinta,dar nerei5kia, jog Sios
2, DNR sekos nereikalingos.Kartotiniq sekq reik5mg rodo pirmiausia
,'l ,2 3,
,'l , neatsitiktinisjq pasiskirstymaslqstelesgenome.Telomeros,(prie) cen-
tromeros satelitine DNR tiesiogiai susijusisu Siq chromosomosdaliq
funkcija. Be to, drozofilos chromosomq telomeriniuose galuose yra
ne palydovine DNR, o retropozonai.
b
Retropozonq vieta genome irgi ncatsitiktind.Jie yra arba genq 5' ir 3'ionuose,
3.7 pav. Netiksli homologiniu chromosomq konjugacija a , su poslinkiu kartotiniq arba intronuose, arba tarpikliuose. Retkardiaisretropozonai yra transkribuojamoje
seku sankaupos vietoje, D - j o s p a s e k n r d s( p l l . s u - 3 . 6p a r ' . ) l 1 . 2 , 3 kartotines gcno dall'je. Nustatvta, kad nuo tokio geno transkribuota RNR sudaro specifing
sekos antrine sandar4 ir dallvauja vidiniuose branduolio dariniuose. Matyt, neatsitiktinis
dalykas ir tai. kad kaip rctropozonri vra gausiai multiplikuotos tik kai kurios su-
brendusios RNR. pi'2., minetoji 75 RNR (i5 jos kilusi -4irr Seima).
DidZioji kartotiniq seku dalis )ra netranskribuojama.Kai kurie mikrosalelitai
Retropozonaivrzr kaip tik tokios kartotines gcnoriltr sckos,atsira-
)'ra ir transliuojami.Siuo atveju baltyme yra turtingi vienos kurios nors aminorlgS-
dusios del atvirkitines transkriptazes. tics rajonai: (CGT)" - turi daug glicino, (CCA)" - prolino. {domu ir tai, kad iuo-
Thrp paprastqjr4kartotiniqrseku ir retropozonu yra du pagrindi- li(ka mikrosatelito amplifikacija gnli rrykti ir transkripcijos,ir net transliacijosmetu.
niai skirtumai: t. \'. ne DNR. o RNR. Tai irgi sukelia Zmogaus ligas.

138 I -1y
 Kartotines sekos gali bflti transkripcijos reguliatoriai. Jas speci-
prieZastis- miltacijos. Thiiau tik po 10 metq
fiSkai atpaZista kai kurie valdymo baltymai. Thi vaizdliai parodyta intenslvaus darbo pradijo ai5kiti Siq reiSki-
transgenuose(genq inZinerijos metodais perkeltuose genuose). niq prieZastis.
Kartotiniu sekq reik5md rekombinacijos ir mutaciju atsiradimo
procesuose nagrinita auk5diau. Kartotinds sekos, iStgsdamoschro- Paprastai kukurflzq grldai b[na
mosom4, apskritai padidina krosingoverio tikimybg. Kartotiniq se-
.!
ivairiq spalvq, bet aplvaisis vienspal-
kq i5kritos ir ypad intarpai yra gana daina mutacijq prieZastis. -{r vis, ne margas.Maklintok bandymuo-
Tokie irykiai nustatyti lvairiuose Zmogaus genuose (a- ir p-globi- se ant geltonq grldq atsirasdavoivai-
flU, LDL receptoriaus, net X chromosomos centromerinio hete-
rochromatino).
s**'": raus dydZio violetiniq demiq (3.8
pav.). Mat vienspalvd (geltona) tirtq
Pseudogenai.Konkrediq organizmq genome, nuolat, kaip siste- kukurflzq apyvaisiospalva buvo ne del
matikos pozymis aptinkami neveiklDsgenai, vadinami pseudogenais.
Sis taksonominisjr1 pastovumasgenome skiria pseudogenusnuo rutl-
W to, kad jie neturdtq antociano -
violetinio pigmento sintezg lemiandio
mutacijq. Pseudogenaizymimi V. Jq kilme dvejopa:

.1.8 pav. Genetinis kukurfizq

@ C geno, o toddl, kad, be C geno, ge-
notipe buvo dar nealelinis1 genas.Sis
brendimo pseudogenai.Thi aukSdiaunagrineti neveiklus retro-
nestabilumas genas slopino C geno veikl4. Kukur[-
pozonai, atsiradg del awirk5tinds transkriptazdsveiklos;
(pagal B. McClintock): zrl genotipas buvo IICC.
pseudogenai del mutacijq. Nuo retropozonq jie skiriasi tuo, kairdje - nestabilios gr[du muta- Nealeliniai genai, slopinantyskitq
kad turi intronus ir, tai ypad bndinga, - reguliacing geno dali. c r j o s :v i d u r l j e - s t a b i l i o sm u t a c i j o :
genq veikl4, buvo Zinomi jau seniai.
Tuo tarpu retropozonai paprastai Siq geno daliq neturi. Pvz., (r,ioletine spalva);
deSindje- lvairaus laipsnio gr[dq Jie vadinami epistaziniais genais, ar-
triu5io hemoglobino B-polipeptido pseudogeneryB2 yra ir in-
margumas ba supresoriais.Taigi 1 genasyra epis-
tronai, ir reguliacine geno dalis. Tik Sis genas neveiklus del
tazinis.
rdmelio poslinkio mutacijos.
Spalvotagrldo ddmd atsirasdavo tada, kai vykdavo1 gen4 inak-
Kodel pseudogenaiyra pastovusvisamtaksonui?Galimatik spe- ryvinanti mutacija,ir jis negaledavo
slopinti spalvosC geno.L4steles,
lioti, kad kaZkuopseudogenai svarbfis,ypad genq sankaupose,
kaip kuriosetai atsitikdavo,ir tos, kurios i5 jq buvo kilusios,buvo pig-
B-globino genq sankaupos(Zr. p.279). mentuotos.Thd kuo anksdiaugrldo raidoje ilykdavo mutacija,tuo
didesnebuvo spalvotaddm6.
Mutacijassukelegenas,kuris keite savoviet4 chromosomoje. Tai
3.4. Judrieji genomoelementai nustatytahibridologiniumetodu.Aptikti du tokie judrieji genai:Ds
(disociatorius)ir Ac (aktyvatorius).
Ds, isiterpgsSalia/ geno,sukel-
Judriqiq genomoelementqatradimas.Daugeliuimargosaugalq davo toje vietoje chromosomqtrfikius ir geno 1 mutacijas.Bet Ds
(Zirniq,lubinq, pupeliq ir kt.) sdklosnera naujiena.Lygiai taip pat,
tapdavojudrus tik akryvintaskito SoklausgenoAc (pastarojojudru-
kaip ir glvuliq veislds,kuriomsbudingamargaklno spalva.Tai pa-
mas buvo i5ai5kintas veliau;Maklintok vis4 savodemesibuvo sutel-
veldimaypatybe,vienasi5 brldingqveislespoZymiq.Thdiaugenaigali
kusi i Ds).
netolygiaipasireik5tiivairioseklno l4steldseddl ivairiq prieZasdiq.
Del SiosprieZastiesMaklintok priskiriamasir atradimas,kurio
Be to, ne tik k[no spalvosgenai. Pavir5iauspigmentacijayra tik
ji i5 tikrqjq nepadare.Tai valdymo genai, genq veiklos valdymas.
labai patoguspozymisstebejimams atlikri.
Manyta, kad Ac valdo (akryvina)Ds. Net judriuosiusgenus Mak-
TUo pasinaudojoMaklintok, atkreipusidemesii kukurlzq grfido margum4. lintok pavadinokontroliuojaniiaisiaiselementais.Taip jie vadinami
1940m. j4 sudominonc tiek nestabiligrudo pigmentacija,
kiek iio nestabilumo ir Siuo metu.
140
I4I
 Thdiaumoksiaspilnas paradoksu.Kukurlzq kontroliuojaniiqiu ele-
mentll Ac ir Ds sqveikospobldis paaiikcjo tik tada, kai buvo atrasti
juclricji baktcrijq genomo elemcntai,o Ac ir Ds - sckvenuoti(apie
jud-
iai toiiau). Paradoksasyra tas. kad viena i5 dviejq pagrindiniq
riqju genomo elct.ncntqfunkcijq 1'ra valdyti genq veikl4
' arba lsiterpianti genq ar genQ grupq'
. arba kcidiant gcnq vietq del padetiesefekto'
-
Antroji pragrincliniiiq elementqpaskirtis mutageneze,mutaciju
daZnio valdyrnas.
Maklintok ne tik pirmoji atrado judriuosiusgenomo elementus.
-
bet ir i5ai(kino. kad jie sukelia gcnetini nestabiluma padidejusi
genomo ar plvicniq genq mutaciju dazni. Daznos .I geno mutacijos
yra Sio rciikinio paryzdYs.
Bakterijq Is ir Tn. Judriuosiusbakterijq genomo elementus atra-
clo tik 1968 m. Starlingeris(P. Starlinger)ir Sapira (J. A. Shapiro)'
Jie labai lvair[s, ber pagal struktura skirstomii du trakterijqjudriqju
g e n o m oc l c m e n t ut i p u s :
. insercinds(iterptinds)sekos (IS).
' transpozonai(Tn).
IS sekos yra trumpos (700-1000bp) ir turi tik jt1 perna5ai rei-
kalingus genus. Visu IS struktura bendraisbruoZaisvra vienoda.
Judruma lemia dvi strukturos ypatybes:
- IS galuose yra invertuotos kartotinds sekos (9-41 bp)' ?ti tos
-Ibkios
paiios nukleotidq sekos. tik priesingq krypiiu nuo lS centro.
-
sekos clar vadinamos palindromindmis \gr. palindromeo sugriZtan-
-
tis; palindromasyra kalbininkq terminas fraze, turinti tq padia reik5-
mq skaitant i( kaires i deiine ar atgal, pvz.. ,,sunis").
- tS vicluje yra vienas arba dr.rgenai (kartais ir daugiau). koduo-
jantys transpozicijosfet'mentus.
Ta vieta, kur isiterpia IS (ar kitas kuris judrusis clementas),va-
dinama taikiniu, arba itarpos seka. Ji labai nedidele - 3-13 bp. IS
kar-
isiterpus,ii seka arba jos dalis padvigubdja.Susidaro tiesiogin€s
totinds sekos.Jos supa IS i5 abiejq pusiq. Vienos IS isiterpialr,airio-
se gcnomo vietose, kitos tik tam tikrose vietose, tik I konkreiius
genus.Tai priklauso nuo taikiniu.
141
Nedidelio. bet tipiSkoE. coli ISi strukt[ra yra tokia:
T ---;4' IKS tKS --i T -i
W.r-=-JH
e bp 23 bp --AFT---) 23 bt e bp
n U-------2
Cia t - lS isiterpimo victa. taikinvs. tiesiogineskartotines sckos: IKS - inver-
tuotos kartotincis sekos IS galuose; of. . o(B (angl. open rcatling franrc - alviras
sklritrnro rdmelis) - genlri. koduojantvs transpozicijclsfermentus.
Transpozonai (Tn) yra labai ivairaus ilgio, bet gerokai ilgesni uZ
IS (2-25 kb ir ilgesni). Tili susije su Tn struktfiros ypatybemis.
Nuo IS transpozonaiskiriasi dviem sandarosypat-vbemis:
. turi ne tik genus, lemiandiustranspozicij4,bet ir su ja visi5kai
nesusijusiusgenus,
. daZniausiaiTn sudarvti iS dvieju IS (galuose).
3.9 paveikslepavaizduotosne tik Sios dvi sandarosypatybds,bet
ir pagrindiniai ivairiq Tn sandarosskirtumai.
Pirmiausiayra labai didele Tn lvairove pagal galinessekas.Net
tipiniu atveju. kai Tn galuoseyra po IS, Siossekosgali blti jvairiai
orientuotos: prieiingomis kryptimis (kaip Tn5) arba viena kryptimi
kaip (Tn9). Tiro tarpu Tn3 1,'rapav_vzdys transpozono.kurio galuose
apskritai ndra IS, o tik trumpos (38 bp) invertuotossekos.
Labai didele Tn jvairorc 1,rair pagal transpozicijqkoduojandius
genus: ne tik pagal Siu genq skaidiq,bet ir pagal viet4 - centrindje
dall,je (kaip Tn3) ar [S sekoie. Be to. Sie genai gali b[ti veiklDs
abiejose IS arba tik vienoje ii ju. Antai Tn5 veiklDs transpozicijos
genai yra tik ISR, t. 1'. de5iniojoje IS.
Vidineje Tn dalyje vra genai. nuo kuriu priklauso bakteriju at-
spirrlrmasantibiotikams ir kitiems nuodams, pvz., gylsidabriui. Tuo
Tn labai panaSusj R plazmides (Zr. p. 239). Siq gcnu skaidiusjvai-
riuose Tn taip pat labai nevienodas(iki 5 genq).
Tianspozonqtipo judrieji elernentaiyra ir dirbtinai konstruojami
ii dvieju judriqju elementq (panaiiai kaip i5 dviejq IS natlralaus
transpozono galuosc). Tokios konstrukcijos naudojamos kaip vekto-
riai genq inZinerijoje. Thip, pvz., konstruojami vektoriai i5 dviejq
drrrzofilosP elementu.
r43
 I S 5 0tiS L I S 5 OI S R Tn ir IS sugeba pafys save perkelti i5 vienos vietos i kitq.
9999
<__ i5 j j bn _____"<_ lxriir bp ________________
<- i5j j bf|________) _ Jie turi genus,kurie koduoja speciali4endonukleazgtranspozazg.
IIGKS ll'.lr'5 Sis fermentas labai tiksliai i5kerpa judrqji element4 i5 abiejq pusill,
tik skirtingosegrandinese.Thikinio vietoje kerpamos abi DNR gran-
ISI Cnr IS I dinds, tik velgi skirtingosevietose, susidaro lipnus galai:
)r,:.:-,:.:::r--<
Tn9f-
9999
-
.--'
)
-+ --+
' - -------+ <-768 bp
<--768 bp---? <- 1102bp - A Cf A C - K i m i m a s- . { C T A -
- -
ITGKS ITCKS .T,GATC-€.T-: :: ll*J -qcrnc | *" lo.t^'.'
, ::-c-Rcptikaciju
Taikinys
r'- - _crrc. --) i, c..rrc L .-'r, cerc
lDn ) res ttrp R bla
Tn3 ( UZpildZiusvienagrandZiustarpus, taikinio seka arba dalis jo pa-
<-lR hn ->
dvigubeja.
4600bp
3.9 pav. lvairiq transpozonq struktlros palyginimas: Tn ir Is ealiisitcrpti bet ir ikitas genetines
nc tik ichromosomas. struktlras,
Tn 5 - genasKni koduoja atsparum4kananticirtrtiigaluoseinvertuoti IS50 - atitinka turiniias DNR (pvz., plazmides). Del (ios prieZastiesbakterijose gali irykti reiSki-
IIGKS - ilgas invertuotas galines kartotines sekas (angl. LRI): I550 galuose 1'ra nvs. kuris vadinamas replikonq susiliejimu. I5 dviejq genetiniq struktlnl susidaro
9 bp invertuotos kartotinis sckos. vicna (vadinamasiskointegratas).Pvz., taip gali susilieti dvi plazmides.Tokiu atveju
Tn 9 - genas Crr koduoja atsparumqchlorant.fenikolirri; galuosedu tiesioginiai IS1 - r,iena geneting struktiri] (plazmide) nuo kitos skiria Is arba Tn kopijos.
atitinka ITGKS - ilgas tiesioginesgalines kartotines sekas; IS1 saluose yra 9 bp
invcrtuotos kartotines sekos, Judrieji genomo elementai gali koduoti ir ferment4 rezolvazg,ku-
Tn 3 - genas b1a koduoja atsparum4antpicilinui (B laktamazc):galuoscvra trumpos
ris iSskiriadvi sulietasgenetinesstruktlras. Pasitaikodviejq tipq jud-
invcrtuotos galines kartotinis sekos - TIGKS (angl. lIR): genai tnpA ir tpnR koduoja
transpozicijosbaltymus; res yra reguliacind seka. Nuo jos priklauso, ar rcplikonai riqjr+ elementrl mutacijq, del kuriq Sie praranda judrum4. Mutacija
bus sulieti - sudarys kointegratq. ar bus iiskirti geno riip R produkto rezolvazes. gali paZeisti galing nukleotidq sekE. Siuo atveju judrusis elementas
IS, - kairioji (angl left), o ISR - deSinioji (angl. nglrt) insercinessekos lieka visq laik4 toje vietoje, kur jis tuo metu buvo. Nebent i\yktq
griZtamoji mutacija. Bet Siosyra retos. Gali lvykti transpozazesgenr+
mutacijos. Siuo afteju elementas irgi tampa nejudrus, tadiau toks
judrusis elementasgali pasinaudoti kitq, normaliq judriqjq elementq
Visi5kaipagristaiprie judrirjq genomoelementqpriskiriaminuo-
genq produktais - fermentais, reikalingais transpozicijai.
saikiejivirusai ir plazmidds(Zr. p. 237).SiosstruktIros,jsiterpusios
Y6l Ac ir Ds. Pastarojo tipo mutantas yra kontroliuojantysisku-
i chromosomE, irgi gali keisti genomoveikl4. Tai vienodaitinka ir
kurlzq elementasDs. Jis turi normalias galines sekas,bet yra ir,1'kusi
bakterijoms,ir eukariotams. Vienija plazmidesir nuosaikiuosius
viru-
sus su Is ir Tn ir labai pana5lsisiterpimoi chromosom4bfidai. fvairausdydZio delecija transpozazesgene. Tad jis naudojasiAc trans-
pozaze.Ac yra normalus judrusis elementas (4563 bp).
Transpozicijaryksta labai ivairiai.Skiriami du jos tipai:
Judrieji eukariotrl genomo elementai pana5usi prokariotq Tn ir
. replikacind, kai judrusis elementas ir iSlieka senojoje vietoje. ir atsiranda Is, ypad I Tn3. Tik skiriami judrieji genomo elementai trumpomis
naujoje, perkeliama tik vicna DNR grandind, o po to abiejosevietose rni'ksta invertuotomis galindmis sekomis (jiems priklauso kukuruzq Ac, dro-
n c p l a n i n eD N R s i n t e z e : zofilos P, judrusis Alu sekt4tipas) ir ilgomis invertuotomis galindmis
' konservatyvioji,kai judrusis elementasiikerpamas i5 scnos vietos ir perkclia-
mas i naujq viet4. Senojoje vietoje lieka dvigrandis trukis. kuris arba uZtai-
sekomis (LTR, angl long tetminal repeats), Pastarajam priklauso tik
somas, arba yra mirtinas. Eukariotu jis gali buti chromosomq mutacijq prie- eukariotams bldingas judriqq genomo elementq tipas retrotranspo-
iastis. zonai. Pavadinimaskilgs i5 savito transpoziciiosb[do.
 Bc to. chromosomoskondensacijakeidiasil4stelesdalijimosi cikle
Retrotranpozonai atvirk5tine
isiterpiai genomqnaudodamiesi nuo chromatino funkcijos.
ir priklausomai
t.
transkriptaze, y. DNR-+RNR+DNR-+integracijos b[du.
Chromatinas yra DNR ir baltymq kompleksas interfaziniame
branduolyje. Thdiau pagrindinis DNR-baltymq kompleksasnukleoso-
Tuo retrotranspozonai sutampasu isiterpusiais i genom4retroviru-
kaip ir nuosaikiuosiusviru- ma iSlieka ir l4stelei dalijantis. Keiiiasi tik nukleosomq ir bendras
sais(Zr.p. -5a9).Kaip minita, retrovirusus,
chromatino erdvinis iSsidesfymas, taip pat kondensacijaivairiose mi-
sus,galimapriskirtiprie judriqjLlgenomoelementq.Nuo retropozonrl
toz€s ir mcjozes stadijose ir fazdse.
(kartotiniuseku)retrotranspozonai skiriasine tik dydZiu(5-8 kb). bet
ir tuo, kadiq vidujeyra veikl[sgenai. DaZniausiai tai genai,koduojan-
Chromatinas susidedai5 DNR ir dviejq tipq baltym4 - bazi-
t,vsatvirk5tingtranskriptazgir kita ferment4,bltin4 transpozicijai Siuo
niq (histonq) ir rfig5dirjq (nehistoniniq). DNR+histonq kom-
b[du, - integrazg.Thi nukleazi,butina ikirpti DNR. Galindssekos pleksas sudaro savit4 strukt[r4 nukleosom4. Ji yra pagrindinis
(300-100bp) yra tiesioginis,t. y. vicnoskrypties. kartotinis eukariotq chromosomos sandarosvienetas.
Galimi miSrls rctrotranspozonqtran\pozicijosb[dai - naudojant ne tik an'irk(-
t i n q t r a n s k r i p t a z Qb. e t i r t r a n s p o z a z g( k a i p T n r l s ) . Skiriama visa nukleosoma ir minimalioji nukleosoma, arba nu-
kleosomosSerdis (angl. core). Minimaliqj4 nukleosom4sudaro savitai
Tbanspozicijosvaldymas.Kaip min6ta, judrieji genomo elementai i5sidestg(3.10 pav., ,4) keturiq tipq baziniai baltymai histonai (po
yra vienas i5 genomo pertvarkos bldu. Kai kuriais atvejaisvaldymo dvi molekules): H3, H4, H2A, H2B ir DNR. Apie ritinio pavidalo
sekq (pvz., res) turi patys Tn. Bet apskritai transpozicijavaldoma i5 histonu SerdiDNR sillas apsir.ynioja1,75 karto (3.10 pav.,B). Lanks-
Salies:arba specialiq genq (daZniausiaisupresoriu), arba,/iraplinkos tq vietoseDNR yra deformuota (3.10 pav., C). Tai svarbu biologi5kai.
veiksnirl. Nuosaikieji virusai ir plazmidesdaugiau ar maZiau valdymo Deformuotos DNR vietos yra labiau atakuojamos lvairiq veiksniq:
genq turi savo genome. pvz.. HIV (imunodeficito viruso), Dnazes I, mutageniniq veiksniq -
laisvqjq radikalq (.OH), singletinio deguonies.Siuo atZvilgiu svarbi
ir maZojo ir didZiojo grioveliq DNR grandindje padetis ant histonq
3.5. Chromosoma -ierdies(3.10 pav.,A, C).
Vienq nukleosom4 su kita jungia DNR atkarpa, vadinama jung-
sandara
3.5.1.Molekulin6chromosomos tuku. Jungtuko DNR yra prieinamesnemutagenams,negu apsir,ynio-
jusi aplink histoning Serd! DNR. Jungtuko dydis labai ivairus - nuo
Eukariotai skiriasi nuo prokariotq viena i5 esminiq genomo
8 iki 114 bp. Thi lemia ir visos nukleosomosilgi. Mat vis4 nukleo-
sandaros ypafybitl - chromosomomis.
somq sudaro minimali nukleosoma * jungtukas. Vidutini5kai nukle-
M a n o m a .k a d l e m i a m um o m e n t ue u k a r i o t qs e n o m o f r a g m e n t a c i - osomos DNR ilgis 200 bp, tadiau mieliq Saccharomycescerevisiae
jai I chromosomasatsirasti buvo genomo dydis. Jeigu visa Zmogaus nukleosomos ilgis yra tik 165 bp, Zinduoliu - 180-200 bp, o j[rq
DNR sudarytq vien4 molekulg, jos ilgis b[tq 1,74 m. Suprantama. eZio net 260 bp.
kad tokios DNR molekules erdvinis i5sidestymas. sinteze,kopijq pa- Prie jungtuko DNR jungiasi histonas H1 (arba kiti Sio histono
siskirstymasnelmanomi. ThdiauZmogauschromosomair pagal esamq Seimosbaltymai, pvz., H5). Nuo jq priklauso chromosomoskonden-
padcti yra labai didele - vidutini5kai 100 000 kb DNR. Taigi euka- sacija, veikla ir net l4steliq diferenciacija.
riotq DNR yra ne tik
DNR apie histoning ierdi gali apsivyniotiatsitiktinai arba tiksliai nustatytomis
nuklcotidu sekomis (pastarasisreiikinys vadinamas fazavimu - angl. phasing, arba
. fragmentuota i chromosomas, positiortittg).
Pastaruojuatveju tojc paiioje chromosomojelvairiq nukleosomq dydis
. bet ir stipriai kondensuota. ncvicnodas.

t41
t46 ll]'
 Chromosomos domenai- tai 50-100kb ilgio 30 nm chroma-
-
tino kilpos,kurios tvirtinasiprie pamato pastoliq,sudarytq
ii balrYmq.
€;. -
Baltymaizymimi Sc (angl.scaffold pastoliai).Kol kas atrasti

;q. @
trys baltvmai:Sc I, Sc II, Sc III, bet ju turetq b[ti daugiau'

a N'

@
Sc I
'- pirmasis nustatytaschromosomosbaltvmas' Pasirodo,jis yra II topoizo-
-
mcraze. Tai fermentas specifinccndonuklcaze,kuri
(replikacijoje.
dalyvaujavisuosereiskiniuose'
rekombinacijojc ir kt.). Ji kerpa
fur rclhu iiwnioti. iStiesinti DNR
trlkius. II topoizomcrazis mutantai
oNR or]i.1oregrandindseir po tO r,el susiuva
chromosomos mitozis pabaigoje'
7[\'a. nes negali i5siskirti

T ^nn
lr
4-.::' 'i'
'i..-
- Y".i!.
''-€ ..-'-' T

(.'
l:v

l"'"F
3.10 pav. Nukleosoma ir chromosomossandara:
paraizduota tik viena DNR
,4 - lerdies histonu s4veika su DNR, nukleosomojc

I,,-.
ir tik po vienq histonu H.2A' H2B ir H4 molekule;
apvija apie Serdi
g'-' oNn apsiiyniojusi apie histonu Serdi beveik du kartus' juodu apskritimu
galimahistonoH1 padetis; rb
pavaizduota
C - DNR sillo apiiryniojantapie histoninq(erdi
deforrnacija
--+ vietos'kuriose :'j
- vietos,turiis atakuoiaZIV (angl'HJ1] integrazd(pagal
DNR skaidoDNRazel,
A. P. Wolffe, 1995)
g
Nukleosominischromatinasbudingasinterfaziniambranduoliui.
DNR yra 2 nm skersmens (3.11pav'.A)' Del nukleosomintis
ros chromatinosifllas storeja iki 11 nm' Toks
kamuoliukoskersmuo(3.10pav.,B). Nukleosominis
yra
sanda-
nukleosominio
chromatinasvra
ililildmil,' l,oo*.
pav., C). Kaip jis susidaro' galutinai
30 nm skersmens(3.1i t"1u
isaiSkinta.Pastaruoju*.tu *unoma, kad lvairiais bldais. Histonai l'*uu."
susidarym4.Nukleosomq san-
Hl skatinainterfazindschromosomos
kauposenukleomerose yra 5-7, iki 15,nukleosomq' 3.11 pav. Chromosomos kompaktizacijos lygiai:
,,1 - DNR skerspj[ris: -B - nukleosominis; c - nukleosominis (dar labiau
bomenindchromosomos sandara(3.11pav.,D) pirmiausiaaptik- -
ir tik k o m p a k t i i k a s\ : D - c l o m e n i n i s ( p a g r i n d i n i s i n t e r f a z i n i a m e b r a n d u o l y j e ) ; f '
ta bakterijose,paskui metafazindse eukariotqchromosomose nrctafazini chromosoma
vdliau - interfaziniamebranduolyje.
r49
148
 . DNR rekombinacija ir reparacijzr,
X( ,\l'-C l: X( .\l'-C I X( AP-( f
(l)Iolrlirlrllil\
| | |
. pradiniai lqstelesdalijimosi etapai.
\tti
Todel visi5kai suprantama,kad ir interfazinio chromatino sandara
I
Kondensacrlos keiciasi priklausomai nuo l4stelesr,yksmq.Vienokia ji yra specifines
afit\\'acla
i veiklos, diferencijuotose,bet nesidalijandioselqstelese,kitokia - l4s-
tcl€se, kurios aktyviai dalijasi. ypad S ir G" stadijose.
((( ' Jau senokai nustatyta,kad chromosomosinterfaziniamebranduo-
l11c'i5sidesdiusiosneatsitiktinai. Chromatinas s4veikauja su dviem
Kondensuota interfaziniobranduolio strukturomis.su:
I
cllrolllosonla
I'
. tankiEja plok5tele - lamina (os balrymais laminais A, B, C),
kuri iSkloja branduolio apvalkaleli i5 vidaus;
. branduolio skeleto-matriksosillais (fibrildmis).

DNR yra specialiossekos.kuriomis interfazind chromosoma tvirtinasi prie mat-

3.12 pav. Chromatino kilpq susidarymasir chromosomoskondensacijadalyaujant
baltymui XCAP-C/E
Sc II, arba XCAP-C/E (angl. heterodirnericcoiled-coil - dimeras ii C ir E po-
lipeptidq) baltymas yra gal nct svarbesnischromosomosdomenams-kilpomsatsiras-
ti. Jis yra juddjimo baltymas. Manoma. kad butent jis suartina chromatin.l ! dome-
nu kilpas (3.12 pav.).
rikstr'laminosbaltymrl. Sios sekos vadinamos MAR (angl. matrLr attaclunentregiort)
rrrba S.A.R(angl. sca.ffoldattuchntentregion).Gali buti. kad ir intcrfazines chromo-
rt)rnos i5 dalies sqveikaujair su tais paiiais Sc I. Sc II (XCAP-C/E), kurie yra ir
dLrnrenines chromosomospastoliuosc.Antai branduolio matrikse yra 70o/ovisos II to-
poizomerazes(Sc I). MAR sekoje 1'ra II topoizomerazis paZinimo vieta. Joje vy-
niuja AT poros (apie 70r'l).

Metafazinds chromosomos (3.11 pav., E) yra labiausiai konden-
suotos ir menkiausiai iitirtos. Jas iStirti trukdo tai, kad l4stelei dali-
jantis chromosomosvisa laika keiiia savo sandar4,ir tai trunka labai
trumpai. Manoma, kad metafazinesechromosomosedomenind chro-
mosomos sandara toliau $/stosi, kilpos glaudZiasiviena prie kitos.
Be to, jos gali b[ti stambesnds.Toliau r.ystosiir baltyminiai chromo-
somos pastoliai. SuardZiusarba i5plovusDNR, chromosoma iSsaugo
savo iSvaizd4.
MAR/SAR sekq vieta DNR yra neatsitiktine.Ji susijusi su chro-
matino veikla. Antai histonq kartotindse genq sankauposeprie bal-
tl,miniq pastoliq tvirtinamasi tomis vietomis, kur baigiasiviena histo-
nu genq sankaupair prasidedakita (3.13 pav.).Interfaziniamebran-
duolyje chromatino kilpos yra nepastovios,nes ne visas chromatinas

Kompakti5kos, trumpos metafazinds chromosomos yra fizi5kai

patogiausiospaskirryti tarp dukteriniq branduoliq/lqsteliq.San-
dara atitinka paskirti.

Chromatino sandara eukariotq interfaziniame branduolyje irgi

geriausiaiatitinka intcrfaziniobranduoliopaskirti.Nuo jos priklauso:
' chromatino/genrlveikla, 3.1-3pav. Vietos chromosomos,,pastoliuose",prie kuriq tvirtinasi kartotiniai histonq
qcnai
' DNR replikacija.

150 151
 veiklus - veikli yra tik vos zymi jo dalis. Neveiklioji chromatino clalis
gali blti labiau kompaktiika - gali sudaryti heterochromatin4.
tl tt II
Y*.e'uEEsHEr['i'l'"
Prokariotq chromosoma,palyginti su eukariotu chromosoma,yra
labai paprastossandaros..E. coli chromosoma- tai Ziedine (apie
1100pm) ilgio DNR molekuld.vis ddlto ji yra kondensuotair sudaro
$$,i* ,#$# fidi-'g[[[EIEii'""v"V
vvv
kompaktiSk4darini nukteoidq (3.14 pav., a). Prisiminkime, kad DNR
flnn
$tr&, i'.'n
n-A'X'A"l
flBn'E
molekulesskersmuoyra 2 nm. DNR yra neigiamaisuperspiralizuotair
sudaro kompleksussu baziniaisbalwmais.Jq yra keletas(H4, H1, arba
kitaip H-NS; P). Jie pasiskleidgpo vis4 nukleoidq. IS baltymq ner su-
)Y)##'fik V Il ll II ll
A:f,;t='il[[g[U[!
I II
sidaro kamuoliukai, menantyseukariotq nukleosomoshistonine serdi. 3.i5 pav. Rtiinis kariotipo savitumas ir chromosomq polimorfizmas:
B e t t i k r q n u k l e o s o m qn e r a . kairdje - kariotipai: 1 - upinio veZio (98): 2 - lydekos (12); 3 - arklio (66); a -
Kaip ir eukariotq interfazinio branduolio, bakteriiq chromosoma salamandros(31): -5 - uodo (6); 6 - kates (3tt); 7 - jauiio (60); 8 - avies (54);
sudarytai5 kilpq-domenq.E. coll chromosomojeyra apie 100 domenq. skliaustuosenurodytas diploidinis chromosmq skaiiius; de5indje- jlrq sraigesTftals
lopillus chromosomq polimorfizmas:I - kariotipas sraigiq, gyvenandiqvietovese,
Vidutinis domeno dydis -apie 40 kb. kur menki poh'_v-niai (kariotipe - 18 chromosomq); B - kur dideli potryniai (13
D o m e n a i - t a i d a r v i e n a k o m p a k t i i k o sn u k l e o i d os a n d a r o sp r i e - chromosomq dil susiliejimo centromeromis); C - tarpinis formos (chromosomq
Zasdiq,ko gero, pagrindine, nes, kaip ir eukariotq afveju, tai bldas skaiiius tarp 13 ir 18). Thmsiai pavaizduotoschromosomos,kurios arba yra, arba
erdvi5kai-funkci5kaiorientuoti bakteriju genom4. Skiriasi lvairiq do- gali susilieti centromeromrs
menq dydis, DNR superspiralizacija.
Bakterijq chromosomosdomenq (3.1,1pav., b) pamate yra ne tik 3.5.2. Eukariotq chromosomq morfologija. Kariotipas, r[Sinis jo
baltymai, bet ir RNR. Thiiau apskritai erdvine bakterijq chromoso- savitumas. Heterochromatinas ir specifinds sandaros bei paskirties
mos orientacija nera visi3kai aiSki. Bakteriju nukleoidas neturi nei chromosomos
apvalkalelio, nei matrikso. Kokios RNR ir kokie baltymai yra jq
chromosomos domenq pamate, irgi kol kas nenustatyta, Kariotipas. Idiograma. [vairiq organizmo rt5iq kariotipo savitu-
Bakterijq chromosoma gali kontaktuoti su lqstelds apvalkaleliu, mas. Kiekvienai organizmq rlSiai b[dingas tam tikras chromosomq
ypad kai r,yksta DNR replikacija. Del sio kontakto DNR molekules Thi rodo 3.15 paveikslepa-
skaidius,dydis, kitos morfologinessar,ybds.
kopijos tiksliai paskirstomostarp dukteriniq l4steliq. vaizduoti kai kuriq organizmq chromosomq rinkiniai - kariotipai.

B e n e d a u g i a u s i ac h r o m o s o m q t u r i k a i k u r i e p a p a r d i a i ( 1 2 6 0 ) , r a d i o l i a r i j a
(1600), maZiausiai arkline askaridd - tik 2 (1 por4), augalas Haplopappus - 4.
CitogenetiSkaipatogiau tirti organizmus,kuriq l4stelesenedaug chromosomq. kaip
i-A-',
'.."._ vaisines muselds (Drosoplila nrelanogaster),turiniios 8 chromosomas, ir kuriq chro-
rAil. mosomos yra stambios kaip drozofilos gigantinds ar pupq (Vicia faba) (Zr. toliau)
u-(]\--
* chromosomos.

Kariotipas - tai organizmo chromosomq visuma, apibldinama

chromosomqdydZiu,i5vaizdair skaidiumi.Jis yra paveldimakiek-
b
3.14 p;. Bakterijq nukteoidai: vienai organizmo m5iai bldinga sarybd, kaip ir kiti poZymiai.
a - Escherichiacolr glvose, besidalijandiose l4stelcse.skiriasi pagal stebcjimq trukmg
(i3 kaircs i deiine nuo 0 iki 2l min.). marvri persismauggnukleoidii (remiantis fvairios skirtingq organizmqir to paties organlzmochromoso-
E . J . D u P r a w , 1 9 7 0 ) ; b - E . c o l r c h r o m o s o m o sd o m e n a i ( k i l p o s ) . o k i l p o s e- mos apibfidinamostaip: dydis, centromera jos padetis chromo-
.kamuoliukai, menantys cukariotu nukleosomosicrdi
somoje,pediai ir jq ilgis, antrind sqsmauka,palydovai(3.16 pav.).

r52 153

rlgasts-t
Per)s q
t_
3.16 par,. Chromosomq tipai:
1 - a k r o c e n t r i n d( p e i i a i l a b a i n e l y g [ s ) ; 2 - a k r o c e n t r i n ds u p a l y d o v u : 3 -
submctacentrine(pediai nelygls)t I - metaccntrine (ly_eiapete)
Chromosomq dydis metafazeje yra nuo 0,2 iki 50 gm. Zmogaus -
nuo 1,36 * 0,3 iki 6,8 -+- 1,4 pm. Ilgiausio.jeZmogaus chromoso-
moje DNR siulas yra 16 cm.
Chromosomosi5vaizdalabiausiaipriklauso nuo centromeros,Ji
esti pirmineje s4smaukoje.I5 abiejq jos pusiu susidaro kinetochoras,
prie kurio fvirtinasi achromatin6sverpstds mikrovamzdeliai. Centro-
mera dalija chromosomqj petius. Pagalcentromerospadetl chromo-
somos gali bfiti metacentrin€s,lygiapetes,t. v. centromerosdalijamos
i du lygius pedius,jq forma metafazejeX raides; submetacentrinis,
kai centromera yra ne ties chromosomosviduriu, susidargpediai yra
ne visai lygus; akrocentrinds (telocentrinds),kai centromera yra be-
veik chromosomos gale (tokios chromosomos metafazeje V raides
formos). Nedidelese, ovalinese chromosomose (pvz., drozofilos IV
chromosoma) gali buti difuzine centromera, t. y. verpstes si[lai gali
prisiwirtinti bet kuriame taSke.
Chromosomoje gali blti ir antrind s4smauka. Kaip mineta, joje
susidaro branduolelis. Bet ne visada taip b[na. Kartais antrine sa-
smauka esti labai rySki. ir atrodo, kad viena chromosomosdalis su-
sijungusisu kita plonu siuleliu.Tiumpesniojichromosomosdalis (ypai
jeigu ji nedidele) vadinama palydovu.
Pagal kariotipq galima apibndinti organizntq gentis, o kartais ir
ru5is.Yra net mokslo Sakakariosistematika.Taiiau kariotipo specifiS-
kumo svarba organizmui kol kas neaiSki.Nenustatytasrv5ystarp or-
ganizmq evoliucijosir chromosomq skaidiausjq l4steldse.Par,yzdZiui,
Zmogusturi 46 chromosomzrs. viSta- 78, avis - 54, drozofila - 8, upinis
t54
rcrzr,s- 98 ir t. t. ?riiau didesnisar maZesnis
chrontosomuskaiiiusturi
ita[os genetinei rekombinacijai.
Gcriiiusiai chromosomq morfologines ypatybes iZilrimos mitozes
ir nrcjozesmetafazdje.3.17 par', kariotipai pavaizduotimetafazeje.
C'hromosomosgali buti i5 metafaziq nuotraukq iSkerpamosir i5ri-
kiuojamos pirmiausia pagal dydi, paskui ir pagal kitas auk5diauap-
t3rtas jq morfologines ypatybes.Toks grafinis kariotipo pavaizdavi-
rlirs vadinan-rasidiograma (Lr. 1.11 pav.). Lytinds chromosomos (X,
\') idiogramoje gali b[ti ten, kur joms priklauso blti pagal dydi ir
iSraizd4,arba jq vieta yra po autosomq (nelytiniq chromosomq).
Heterochromatinasir chromosomossandara. Ivairiais bidais nu-
sraq'ta,kad ir toje paiioje chromosomojechromatinasyra netolygiai
kondensuotas.Net Sviesiniunikroskopu galima iZilreti mazgelius-
chromomeras.Gigantinesechromosomose(Zr. toliau) matyti tamses-
nis juostos - Balbijanio Ziedai. Elektroniniu mikroskopu interfazind-
sc chromosomosematyti mazgeliai (angl. knobs).
Skiriamos trys kondensuoto heterochromatino klasds:
. kondensuotasis euchromatinas.
. fakulta[nrusis heterochromatinas,
. konstitutyvusisheterochromatinas.
Euchromatinaspagal klasikini apibldinim 4 yra maLiaukondensuo-
tas ir genetiikai akryvus,t. y. DNR turi geneting informacij4 - genus.
Thdiau dzrugumagenq specializuotuose,diferenci.juotosel4stel6seyra
neveiklls. Veiksmingiausias bldas genq veiklai slopinti - euchromatino
kondensacija.Tai vienodai tinka ir kondensuotameuchromatinui,ir
fakultaryviajamheterochromatinui.Skiriasijie tik kondensuotoschro-
matino daliesdydZiu,laipsniuir trukme.
Neveikl[s interfaziniame branduolyje genai yra labiau konden-
suoti ir sudaro smulkius mazgelius.Thi ir yra kondensuotasiseuchro-
matinas. Jis yra savitas ivairiems audiniams. Tik spermatozoiduose
l rii inakryvintasvisas genomas.Pana5iaiyra ir augalq vyri5kojo ga-
mctofito - mikrosporos generatlviniq lqsteliq branduoliuose.
Fakultatpusis heterochromatinas- irgi kondensuotas,tik stip-
riau, euchromatinas.Be to, kondensuoti arba dideli chromosomos
sesmentai,arba i5tisos chromosomos.Kondensuotosvietos i5rySkeja
diferenciniodazymo bldu C juostomis. Siuo budu nusidaZobttent
hcterochromatinas.Fakultatyvusisheterochromatinasgali bflti ilga-
laikis, kaip Zinduoliq X chromosomos,pavirtusioslabai kondensuotu
Baro ktneliu (Zr. p. 193).
155

Konstitutyvqli heterochromatin4,kaip mineta, sudaro kartotintq
sekq sankaupos.Jis skirstomaspagal Vietq chromosomoie:
' centromerinis.
o telomerinis,
. NOR (ansl. rrrrclcolLrs org,aniserregion)- branduoldlio organizatoriausvlctoje.
Jis sudaro
. n,urg.iinii ivairiosc (nei aukiiiau minctose) chromosomosdal-u-se.
mazgelius (angl. knobs).Jie irgi isryikeja da2ant c juos-
hetciochromarino
tomis. Interfazincsecnronlosomosenlazgeliaimatomi pro clektroninl
mikro-
skop4.
specifines sandaros ir paskirties chromosomos labai priklauso
nuo ihromatino kondensacijos.Genetiskai inerti5kos B chromoso-
mos. didele dalis Y chromosomosVra beveik vien i5 heterochroma-
tino. Tuo tarpu akqviose l4stelesegali brrti dekondensuotos,specifi-
nes sandaroschromosomos.Thi politeninds chromosomos'chromoso'
mos-,,lempq SePeiiai".
Lytinfs chromosomosyra lrodymas,kad savitq paskirti gali tureti
ir normalios kondensacijoschromosomos.Tokios yra lytines X chro-
mosomos.Jos genetiskailabai talpios'
Nors l-vtispaveldima labai ivairiai, bet daZniausiaija lemia lytines chromoso-
mos. Jas turi ir kai kurie augalai:
' kanapcs (Cannahus-vrtrla),
' apyniai (Humdus luPtrltts)'
. smidras (Asparagus offictualis)'
. vynn.redis(Vitis vinifera),
Papildomosios.arba B, chromosomosyra viena didZiausiucitoge-
netikosmlsliu. Jas atrado dar 1906m. Vilsonas(E. B. Wilson) vabz-
ctyjetr[etapodiunt,bet iki iiol neai5ki nei jq funkcija, nei kaip jos
atsiranda.Mat jos ndra kariotipo bltinybe. B chromosomosi5 tikru-
jq nebDti.
iq yra papildomosioschromosomos.Jos gali b[ti. bet gali
-
Ile to, aptinkamos tik autbrydingo (angl. breeding veisimas) b[du
besiveisiandiqorganizmq kariotipe, t. y. tik tq, kuriq apsivaisinime
clalyvaujadu partneriai. Pvz., jq neturi savidulkiai augalai.
Kariotipe chromosomospapildomai atsiranda ir del heteroploidi'
jos arba amplifikacijos (mini-chromosomos).Bet jq kilme aiSki. Jos
vra homologines kuriai nors pagrindinio kariotipo chromosomai ar
jos daliai. Tuo tarpu B chromosomosnera homologinds nd vienai ii
A arba lytiniq chromosomu, arba jq segmentq.
B chromosomas sudaro beveik vien konstitutyvinis hetero-
chromatinas,bet kitoks, negu A arba Y chromosomose.
Jos daZniausiaiyra smulkesndsuZ A chromosomas,(3.17 pav.),
bet gali buti ir vienodo dydZio.
Pastaruojumetu nustatyta,kad B chromosomosskatina mejozg ir
rekombinacijqmejozesmetu, generatyviniql4steliqmitozg po redukci-
nio dalijimosi,selektyvqapsivaisinim4.Ir padiosB chronosomos i5lie-
ka (paveldimos)del selektyvaus
apsivaisinimo,teikiant pirmeny-
be toms lytinems l4steldms,ku-
(-,
rios turi B chromosomas.Bet B

,vF
.
.
iakinys (Melandiunt albunt).
polipioidincs Zemuogiq (h.agoria) rliys ir kt. Sie augalai yra dvinamiai. i /ffi,)I chromosomu skaidius kariotipe
negali dideti iki begalybes,yra
Lytines chromosomoslabai ivairios. Skirtingq lydiq individai ski-
riasi lytiniq chromosomq skaidiurni arba/ir i(vaizda. Kai jos skiriasi
dvdZiJ ir fbrma, vadinamos X ir Y chromosomomis.DaZniausiaiY
chromosoma yra maiesnd uZ X chromosom4,bet jos gali btti vieno-
do dyclZio.Tada skiriasi savo sandara,pvz., heterochrom-atinokiekiu.
Zmogaus y chromosoma ne tik maZesnd,bet ir beveik vien tik i5
w)
\"i

-3.i7 pav. Augalq B chromosomos:

kaireje - rugio (Secale cereale) chromoso-
subalansuotas.

individq vaisingumas.

iiai"
Pasiekustam tik-
r4 lygi (rugiti kariotipe - 6 B
chromosomas),sumaZejatokiq

Chromosomos-,,lempqSepe-
estidaugeliostuburiniq gy-
mos su viena B chronrosomaZiedadulkes
heterochrclmatino,turi nedaug genq. Kaliotipe gali bDti keletas ne- 1-oje mitozije: padvigub€jusi B chromo- v[nq ovocituosemejozes diplo-
homologiniq X chromosomrl porq ir tik viena arba ni vienos Y soma paskirstoma netaisyklingai paten- - tenosstadijoje.Taipjos pavadin-
chromosomos.Pastaruoiuatveju lytis skiriasi chromosomq skaidiumi ka i vienq dukterini branduoli; deSinije -
tos del daugybesi Sonusi5sikero-
(pvz., taip yra Ziogo). eraiiino (Festuca pratensis) kariotipas j u s i q
a t a u g e l i q( 3 . 1 8p a v . ; .S i q
( 2 n = 1 4 ) + l , 1 B c h r o m o s o m u( r e m i a n t i sA .
Visos kitos chromosomosvadinamos autosomomis,arba A chro- chromosomqatradejui Riukertui
Mtintzine. 1961)
mosomomis.
t57
156
 I. ' r

kitt"
''"t- d.{

"t ''&'
-4.
I d
3.lE pav. Chromosomos - ,,lempq Sepediai": -1.19par'. P[psnio (pufo) ara ir veikla (remiaintisW. Beermann. TT Clever,
rr - konjugal,usiosdvi homologincrstritono (Triturus)chronttrsorntls-..lempu Scpeiiai"
re6-l):
( i S J . D . C a l l , 1 9 6 6 1b; - m R N R s i n t e z c( Z y m e t o j ou r i d i n t l ljunuimasc h r o m osomos-
t - (.'ltirononrrrs plp-snis.kuris susidaro pavcikus hornlonu ekdizonu - intcnsyviai
. , l c n r p qS c p c c ' i o \"e p c t i l i u r r s e :p a 2 r n r i t a j u o d a i ) ; - ta pati
r r k s t a m R N R s i n t c - z ei .j u n g i a m a sZ v m e t a s i su r i d i n a s( t a m s [ s t a 5 k e l i a i ) b
\ icta sigantinejcchromosomojc.tik prici tai. kai buvo panaudotasckdizonas.paveikta
kuriais truvo Yalomi senrlq zi-
(J. Rtickert, 1892)Josprinline Sepedius, 1 1 \ R - s i n t e z c si n h i b i t o r i u m i a k t i n o m i c i n u D - p u p s n i s n e s u s i d a r i ,m R N R s i n t c z e
Llbrrisilpna:r: - hcndra p[psnio sandara:r1- atskiroschromonemoskilputds p[psn1,je,
baliniq lempq stiklai.
ii ionu - mRNR niolekulcs
Chromosomos-,,lempqSepediai"i5 tikrqjq yra dviejq homologi-
niq chromosomq kompleksas - bivalenta. chromosomos viena ki-
tos laikosi chiazmais - susikryZiavimovietomis. Tokioje bIsenoje
chromosomos-,,lempuSepediai"gali blti keleta mdnesiq. Susidu-
riame su uZdelstqla nreioze.
Chromosomos-..lempuSepediai"20-,10kartu ilgesnesuz iprasta-
sias chromosomas.Tirip yra todil. kad jos dckondensuotos! atskirus
domenus (3.18 par,.,b). Jie yra nepastor'Is...Pirmynir atgal" kilpo-
-
mis iStempiamiskirtingi chromatino domenai. TLriatiieka baltvmai .- , -, , ',- ,' 1' ,'
aktinas, nukleoplazminasir kt. Domenuose intensp'iai sintetinama
mRNR. ?ri nustatyta 4metuoju uridinu.
Panaiiq i ,,lempu icpciius" dekondcnsuotqchromosomq gali buti ir kitose las-
3.20 pav. Plpsniq kaita l-oje Chironomus dorsalis chromosomoje ivairiose raidos
teldsc. Antai panaii i juos vra Y chromosoma drozofilos spcrmatocituose.lisiiako-
stadijose (remiantis L Kiknadze, 1965):
jusios domcnq chromosompsaptiktos pupg iakneliq tistamajameaudinljc. Nelaime
juodais staiiakampiais pavaizduoti chromosomos segntentai,kuriuose yra susidare
ia. kad galimirbes tirri chronrosomasdifercncijuotosc laste-liscyra lahrri ribotos.
p l p s n i a i ; s t a i i a k a m p i od y d i s v a i z d u o j ap u p s n i o d y d i : 1 - 7 - t l p a r q l e r v a l 2 * 9 - 1 0
Tbkios lrlstcldsnesidalija.
p u r u l e n , a i 3 - p r i c S . , i r s t a n tl e l i u k e : 4 - j a u n a l e l i u k e : . i * s e n a l e i i u k e
Politenines,arba gigantines,chromosomasatrado dar 1881 nt.
Balbijanis(G. Balbiani) uodo trlkiio (Clirortonus) lervose.jq seiliu pq del tikrai gigantiSkoSiq chromosomudydZio.Jos 70-250 kartq
liaukq l4stelcse.veliau jos arrastosir kitq I'abzdziq,tarp jq ir dro- ilgesnesui normaliaschromosomas, todel stipriai dekondensuotos.
zofilos, sekrecij4 rykdandiose lervq l4stelese. Thdiauimponuojane tik jq ilgis. bet ir storis.
Politcnines chromosomos jau apra5ytosI skyriuje (2r. p. 40 ir
1.9 pav.). Patogu tirti Siq chromosomq sandarEir net nedidelius,
Politenindchromosomai5 tikrqjq yra bivalenta* dvi labai
vieno lokuso dyclzio. sandaros pokydius - chromosomq mutacijas.
glaudZiaikonjugavusios
homologineschromosomos,kuriose
nes poiiteninds chrontosomostarytum i$margintosjuostomis ir brlk5-
niais. Thi Balbijanio2icclai.Jic gerai mar-vtiir pro Sr'icsinimikrosko-
chromomera(DNR) daug kartq padvigubejusi.

i58 159
 -
Daug kartq lyko DNR sinrczi. bct DNR kopijos neiSsisklri. liko vicnoje chro- chromosomrl aberacijos tai ivairus chromosomq sandaros
nr(rsom()je.Drozofilos pglitcniniu chronlosomqskcrspjurl,jeyra 20.18DNR moleku-
pokYciai.atsiradg spontani3kaiarba jas paveikus mutagenais.
l i ' s . o _ k a i k u r i q u o d u - n c r . j l 7 6 ( s .1 5i i a k i l e s 5 i q c h r o m o s o m rpl a v a d i n i m a s( g r , p o -
- chromosomines,chro-
/ \ ' - d a u g + t e n o s_ s i h l a s ) .
Chromosomq aberacijosyra ivairiq tipq
chromosomq san-
matidines ir kt. Siuo atveju mus domina tik tie
Atkreiptinas dirnesys ir i tai, kad homologiniq chromosomq kon- kurie susijq su telomeromis. Paprasdiausias ir daz-
claros polg,diai,
jugacija yra ir,ykusine mejozdje,o somatindsel4stel6se,Kaip mindta tipas yra fragmentas (3.21 pav.).
ni"rriui c'hro''oromq aberacijq
(ir tai mtrt),ti1.4 pav.), tai labai palengvinaaptikti chromosomqmu- atitrtksta nuo chromosomos galo, Si netenka telo-
Kai fragmentas
*Stui
tacijas. Be to, visos politenintls chromosomossudaro vienq komplek- tada ir isaiskeja chromosomos galu reiksme. Tilkio
rn.ror.
s4. Jas vienija vadinamasischromocentras.Ji sudaro konstitutlvusis - centriniq,
vietoje chromosomq fragmentq (tiek su centromera
jungiasi.
heterochrornatinas.Antai drozofilos patineliq seiliq liauku lqstelese tiek be jos - acentriniu) galai yra lipnts, labai iengvai
chromocentre yra Y chromosoma. Kai susijungia du fragmentai. kurie turi centromer4, susidaro di'
Nors politenineschromosomosstipriai dekondensuotos,bet ju san- centrikai. $io tipo aberacijos,kaip ir acentriniai fragmentai, svar-
dara nera pastovi.Tie lokusai,kurie yra labai aktlvis, issipuiia p[ps-
i br.rstiriant centromeros paskirti (Zr. toliau)'
nius (pufus). PfipsniuoseDNR yra itin dekondensuotair r.1'kstainren- Pasitaiko ir tokiq atvejq, kai fragmentai atitrUksta nuo abiejq
jung-
syvimRNR sintezd(3.19pav.).Thi nustatomaZvmetuojuuridinu. p[ps- chromosomosgalq. Likusi vidine chromosomosdalis galais gali
niq vieta nepasrovi(3.20 pav.), keiiiasi organizmo raiclojeir tis ir sudaryti Zied4.
ivairiuose
audiniuosepriklausomainuo to, kokie genai tuo metu yra itin veiklls. Taigi svirbiausia telomerq paskirtis yra apsaugine:sar-rgotigalus
nuo rulipi*o, taip pat nuo nukleaziq, kurios skaido DNR. Net tr[-
kio vietos neiveikia nukleazes.Ti[kio vietoje nuo -nukleaziq saugo
3.5.3.Specialiosios
chromosomns
dalvs jun-
specialfiskepures baltymai (angl. cappingprotein). Sie baltymai
3.5.3.1.Telomeros giasi prie bet kokio dvigrandZiotr[kio. Thi tik parySkinachromoso-
iros ir joje saugomosgenetinds informacrljosvientisumo svarbE.Ta-
Telomeros ir chromosomq aberacijos. Dvi svarbiosfunkcines chro- ciau tel-omerutiik5-e yra ivairi (Zr. toliau), ne tik apsaugine.
mosomos dalys buvo irodytos iswrus chromosomu aberaciias. Chromosomosgalq problema. Si problema yra tik linijiniq gene-
riniq struktrlrr.l:neb[ru galq, nebltq ir problemos. Bakterijq, daugu-

I
mos virusq, diugelio nebranduoliniq genetiniq strukt[rq (mitochon-

lol
,8+'
i:ft",
'.;
{(r , drijq, chloroplasiq, plazmidZiq ir kt.) DNR yra Ziedine, neturi galq,
.,.;;! l

il l'E
tadiau pasitaiko ir linijiniq struktilrq' pvz', kai kuriq virusq'
Telomerq sandara. Skiriamos dvi dalys: telomera (siaurqja pras-

lti
tJ
- padiq
l.f; U# me) ir subtelomera.15 tikrqjq reiketq skirti dar tredi4 dali
atokiausiq chromosonrosgalq, Tik Si dalis, matyt, yra ne visq orga-
nizmq chromosomose.
- pa-
Telomeras(siaurqia prasme) sudaro savita palydovine DNR
prastosioskartotines tclomerq sekos (Zr. 3.2 lentelg). lvairiq organiz-
mu ir skirtingq genetiniqstrukt[ru siq paprastqjqkartotiniq sekq skai-
3.21 pav. Chromosomq aberacijos:
n - normali chromosoma;b - fragmentai;c - centrinisZiedasir ace-ntrinis
i'ius labai skiriasi. Antai Zmogauschromosomojejq yra iki 2000 (ar-
fragmcntas; -
d - ccntrinis fragmcntasir acentriniszie<las;e - dicentriko ba 10-14 kb), ktrahymena makrobranduolio chromosomq galuose
ltilto) susidarymas,salia
- susijunge du acentriniai fragmentai; -
chromatidiniai tiltai pupu (L,icia faba) tik 70, mieliq chromosomoje dar maZiau (bendras ilgis 300-450bp).
-f
l4stelcsepo povcikio EDTA MaZiausiaiyra ZiuZeliniqminichromosomq galuose- tik 3-5 (be to.

160 16r
skirtinguose ,5'gale- 20 bp. o 3'galc - 20 bp+1(,
galuoscncvienodai: 'Ielomerq
ivairor'6. Paprastosiostelonteru kartotines sekos yra
bp vicnagrandcs
DNR). lrrbai konservat\r'ios(2r. 3.2 lcntelg). Seka CCCTAA/TTAGCG yra
P a l y g i n t in es e n i a in u s t a t )t a s i d o n r u sr c i i k i n rs . K a r t o t i n i u s c k t t s k a i i i u s . n L - tt o s rtc tik Zmosaus.peles, bet ir kitu g,r,v[nutelomerose.Net ir labai
-
pirc'ioslastclcs chr()nr()sonrrr tclonrcrosc.)'ra nepirsto\ns.Senstaniio Zmogaus som3- 11tole organizmai apvaliosioskirmiles, auk5tesniejiaugalai,glei-
t i n c s c l a s t c l c s ct c l o n t c r o sv i s t r u n t p c j a .A n t a i o d o s i r k r a u j o l a s t e l i qc h r o m o s o n t o s e r [r1ai. Zir"r2e ]iniai turi toki4 paci4 (arba labai artimq) palydoving
t e l o m c r o ss u t r u m p e j i r ; 1 ; l - s - : 1 0b p ( g a l b n t n e t S i o ss e - k o sv i s i S k a i S n v k s t a ) M . ano- DNR tclonleru galuose.
m a , k a d t a i g a l i n u l e n r t i 2 m o g a u sg v v e n i m ot r u k m g . Nciprastos)'ra drozofilos chromosomq telomeros.Jas sudaro kar-
V s ' 2 i r r i ' sl rcr s l c l i : t ' \ u r i r \ l inl c p l r p r l r : l ut ri u m p u l c l ( ) m c r u i.r t t r rg e l i h l t i p r m a t a s
roriltis sckos,bet ne paprastosios, o judrieji genomo elementai.Jie
t o k i o m s l q s t c l c m ss a v c s u n a i k i n t i ( a p o p t o z c .i r . p . 3 1 7 ) . B e t t a i p v r a n c v i s o s e
l q s t c l c s c .A n t a i m a k r o c i t u t r s cl.i m f o c i t u o s es e k q s k a i i i u s n c k i n t a . o s p e r m o j e . a t - \ra chieiLltipu: I'ieni retropozonai, o kiti retrotranspozonai.Jq sin-
v i r k i t i u i . s c n s t a n tt e l o m e r o si l g c j a . tcze ir prijungimaatlieka atvirkStinetranskriptaze.Kokiq dar netike-
runru galima tiketis tiriant didesni skaiiiq orgzrnizmu, sunku numaty-
Telomerul galuose aptinkami vienagrandZiai DNR tr[kiai, kuriq
ti. \1at kitu iitirtu vabzdZiq telomeriniuose galuose yra paprastosios
vieta yra kanonin€ (t. y. pastovito taksono individamsir chromoso-
kartotinis sekos. Jos yra net homologines Zmogaus telomenl papras-
moms). Antai ktrultmenu Sie trukiai pasiskirstgtaip:
tosioms kartotinems sekoms - butent (CC1AA/TTAGG),,.
5 , . . . C C C C AC ! C C C A A C C C C A!AC C C . . . S u b t e l o m e r ug e n e t i n es a n d a r ay r a s a v i t an e t i k t a k s o n q .g e n e t i -
lt tlt|t |t llt t t t t t t l t t|t |t t|l | l I t Il niu liniju (kamienu).bet ir skirtingqtos paiios genetindslinijos chro-
m()soulrl.Sioje telomeros dalyje yra genai.
3,.. .GGGGTTGGGGTTGGGGTTGGGG.
.. R[iini subtelomenl savitum4 lemia specifineskartotines sekos.
Thdiau Siu tr[kiq paskirtis kol kas neaiiki. Manoma. kad juos kurios r,ra ilgesnis negu paprastosios.Subtelomerojeyra genq. Jie
paZjstaspecifiniai baltymai. Baltymai gali jungtis ir su paprastosio- irgi lcmia to patics taksono jvairiq chromosomqtelomenl genetini
mis kartotindmissekonlis. savituma.NciprastaSiu genq vieta lemia kai kurias Siq genq sa\Tbes.
kurir,!neturi genai vidineje chromosomosdalyjc (Zr. toliau). Papras-
Antai micliu Succltonltt.t'ce.r pric kartotiniu sc-ku.jungiasiitin svarbus rcguliaci- tLrjukartotiniu sekr] gali b[ti aptinkama ir subtelomerose.Subtelo-
nis baltymas RAP I (angl. reprcssorlactitator prott,itt -1). be to. ne vienojc- rietoje. o merosey'ra ir nukleotidu sekos DNR sintezeipradeti (orz,ARS).
kas 18 bp. Side chromt'sonrosdah,je jis rcguliuoja kartotiniu seku skaiiitl. Pana5iq
reguliaciniu baltl,mu aptikta ir kitu organizmu lqstclcsc'.Zmogaus - nct keletas. P a l r g i n i n t u ip a t e i k i a m av i s a m i e l i u i r d r o z o f i l o st e l o m e r a .
RAP 1 baltymas valdo ir telomerojc bei subtelomerojccsaniiu genl] r,eiklq. Be (C :A).. ARS (CI 'A)- ARS
to. kaip rodo baltl'mo pavadinimas.r,ienu senq veikla jis slopina. o kitu - aktyvina.
Tiri priklauso nuo nukleotidq scku. su kuriomis savcikauja Sis baltl'mas. ir nuo
F-0
suvcikos su kitais baltvmais.Aiikeja, kad telomerq sirvcikasu branduolio matriksu
|r(_-, I r
(r.t kb ______9,
ir vidine branduolio mentbrlnzr irgi priklausctnuo Sio baltvmo. Antai kai RAP 1 C i r ( . N - c e n t r o m c r a .( C , . A ) , , . "- p a p r i l s t o s i o kartotinis
s sekos.y' ir x - specifines
birftvnrassqveikau.jasu SIR (anll. .rr/ort itt.fontrutiott regultttor)haltt'mai.-s.telomeros k l L r t o t i n e ss c k o s .j u s u d c n j e v r a A R S ; s e k a gali bnti pakartota i-4 kartus, o x
1'
a p l i n k o j e e s a n i i r l g c n q v c i k l r Ls l o p i n a r n a : : c k t r : i l s i s s n r u o j a p l u c i o s er i b o s c - n u o 0 . 3 iki 3.7-i kb.

D r i r z o f i l o st c l o n r c r as k i r i a s in e t i k t e l o m c r i n i a i ss a l a i s ,b e t i r s u b t e l o m c r o ss a n d a r a :

eAel\+-A-
-l}ndcmas
iS Tlndcmas ii Nutolcs sub-
/L-o
rctr() (trans) kartotinir-r tclomeros
polonu 0.5-1.8kb r a j o n a s( ' J )
s ek u
( irre- -
r e t r o p o z o n a li F l c t - A ) rr retrotranspozonai(TART), jq skaidiusnepastovus:
s r n i t o s k a r t o t i n c ss c k o s - ivairaus ilgio tiek partiossckos. tiek visas rajonas.

t62 163
 Ne tik kiekvienoschromosomos subtelomerosdi'dis ir nukleotidqsekos1'ra prisijungirnas
Tclornerazds
savitos,bet net chromosomos peiiq. Antai 3D chromosomos subtelomerosilgis
- bp ir p r i eD N R
13 kb. o 2K chromosomos i0.5 kb. peti
PastarEii sudaro kartotines;160
2z dGTp
l50bp ilgio sekos,t'r likusi Sio peties3,5 kb yra savita,koduojanti'
, 5 ' - T T G G G G T T G C TTGGGGTTG
3'-AACCCC.AACCCC AAC
Telomerazds.Paprastqiq kartotiniq sekq sintez6.visiskai akivaiz-
du, kad telomerq kartotiniq sekq skaidius reguliuojamas.Ir tai yra /iC
/,C
butinybi. Po kiekvienos DNR replikacijos telomeriniai galai privalo
sutrumpeti (3.22 pav.) ir turi bfiti fermentas,kuris kompensuotu Siq /c
/A
kartotiniq sekq netekti. Visa tai buvo i5 tikrqjq irodyta. /A
Mat replikacinei DNR polimerazei reikalingi -OH galai, todel ji Telorneraze---J RNR matrica C
nepajegi uZpildyti padiq atokiausiq veluojandiosDNR grandines ga-
lq. Taigi po kiekvienos DNR replikacijos Siosegrandindseliks neuz- Naujqnukleotidri
pildytas tarpas. Kuo daugiau kartu r,ykstaDNR sinteze,tuo daugiau ljungimoprad2ia
turdtq buti prarasta kartotiniq sekq telomerq galuose.
5'-TTGGGGTTGGGG
1984 m. mokslininkds Greider (C. W. Greider) ir Blekbarn
3'-AACCCCAACCCC AACCCCAAC
(E. H.Blackburn) aptiko ferment4 telomerazg.Tai awirkstind transk-
riptaze. Ji sintetina paprast4siaskartotines DNR sekas nuo RNR a tqsiasi
Polirnerizacij
matricos. Matrica yra telomerazdssandaroje. Tai ivairaus ilgio po-
liribonukleotidas (Ti:trahymena- 159 b, Ettplotes - I92 b ir pan')' 5 ' - T T G G G G T T G G G GTTGGGGTTGGGGTTG
Jame savo ruoZtu yra nukleotidq seka (irgi ivairaus ilgio), kuri 3'-AACCCCAACCCC AACCCCAAC
komplementari telomerq paprastosiomskartotintims sekoms (atitin-
ka 1,5-3 sekas). Ja paZistama vieta telomeroje, ir ji yra matrica Telomerazdstranslokacii
a
telomerq galams naujai papildyti (3.23pav.). Bet ji aktyvi ne viso- I nauJ4\'let4
dGTP
se l4steldse.Generatyvindsel4steldsetelomerazesgenas yra veiklus </
5'-TTGGGG'TTGGGGTTGGGGTTGGGGTTG
(ekspresuojamas).
3'-AACCCCAACCCC AACCCCAAC

Ciklas kartojasi

3.2,3par,. Telomeraz€sintetina telomerinius chromosomosgalus

Vcl!.ijruli !lrrn(|nc

\'!'luoiaoti gr rtl(jrnc
I(\li
TLrotarpu daugumossomatiniq l4steliq telomerazdsgenas neveik-
l1!,rJrru,'
I]irnrau]aoti
Srirrdini lus, toddl, kaip mineta. po kiekvieno Siq l4steliq dalijimosi telomerq
galai trumpeja. VeZinese lqstelese5is genas gali suaktyveti.
P r rr n r i l l i l r t l tU r i r t r d rl tc
Atrastas ir kitas telomerq kartotiniq sekq kompensacijosbDdas-
rekombinacinis:tmkstami telomerq galai uZpildomi naudojant matri-
3.22 pav. Telomerosgalo trumpdjimas vdluojaniioje DNR grandinije rykstant DNR ca antrqj4 DNR granding (arba molekulg).
replikacijai

165
r64
 Prie genetiniu struktlru, kuricls atsiranda individo raidoje (infu-
zorijq subchromosomosar minichromosomos,ekstrachromosomind
DNR) telomeros yra prijungiamos.ktralwntenu tai atlieka telomera-
zc. Pastoviq chromosornq 5i dalis sintetinama S stadijoje kartu su
visos chromosomosDNR.
Padius linijiniu strukturq galus gali .,uZlipdl,ti" baltl,mai. Mano-
ma, kad dalyr,'aujatie patl's jau anksdiau mineti kepuris balqvmai'
Telomenl reik5m6.Nuo scno Zinomane tik apsaugindchromosomq
reik5me,bet ir tai, kad jos iemia homologiniq chromosomqsqveik4
rnejozeje.I profazdsdiplotenos-diakinezes stadijoseir I metafazejeho-
mologindschromosomoslaikosi viena kitos (sudaro bivaientq)tik telo-
meriniaisgalais.Ir kitos chromosomqsEveikos ryksta telomeriniaisga-
lais. B[tcnt.
. nuo telomeriniq galq prasidedahomologiniu chromosomq kon-
jugacija mejozeje;
. erdvinis chromosomu iSsidestymasinterfaziniame branduollie.
Telomeriniaisgalais chromosomoskontaktuoja su vidine bran-
duolio membrana ir tankiqja plok5tele(lamina).
Genq veikla/genomopertvarka ir telomeros. Kaip mineta, subte-
lomeroje gali bnti jvairfis genai. Antai keturi kartotiniai mieliq mal-
tozes metabolizmo genai (MALI, MALI, MAL\, XUL6) yra chromo-
somq (Il, III, VII, XI) subtelomerose. Pana5iaiir sacharozesmeta-
bolizmo genai SUC yra subtelomerose.
'Inapanosoma
Miegliges sukeldjo genai, esantvs telomeroje, sqly-
goja lEstelespavir5inio antigeno - variabiliojo pavir5inio glikoprotei'
no 1Vi'C, an'gl.VSG - v'ariablenuface gl),coprotein ) sintezg. Sio bat-
tymo sintezg koduoja apie 1000 Tr1'panosontd genu (jie sudaro apie
104logenomo).
VPG genetika yra suddtinga,todel i smulkmenasnesigilinsime,
bet b[tina nurodyti, kad lsg genai yra ne tik vidindje chromosomos
dalyje, bet ir Salia telomeros. Pastarieji gali veikti arba neveikti ir
neperkelti i5 vienos vietos i kit4. T1'rinetojusdomina ne tiek pasto-
viai Salia telomeros esantysusg genai, kiek tie. kurie i5 vidines chro-
mosomos dalies perkeliami Salia telomeros. I5 Sios lsg genq grupds
veiklus genas yra tik tas, kuris atsiduria Salia telomeros esandiame
vadinamajameekspresijossaite. MaZdaug kas savaitg i Salia telome-
ros esanti ekspresijossait4 pakliuva (perne5amas)vis naujas genas:
166
l'.ig-r TE
rr - r Vidiniaigcnai(r,.ig7.1)
I F
)r,l:._- -_l Pemasa
i rE
r'.ig/ r:r'g-l r'.ig/ |sg?
V--7-1 TE GenoraiSka
J (rrg,,mRNR sin-
rlR.VR teze)
Kokia nauda parazitui iS tokios r'.rggenq perna5osir savoti5kojq
rciklos valdymo? Mil2ini5ka.Tarp parazito ir Seimininkovyksta am-
Zirta kova, Ir lsg genetika vienas i5 tobuliausiq parazito ,,iSraclimq".
Scinrirrinkolqsteleje priei Tit'panosonlapavir5iniusantigenus sinteti-
nrLnriantik[nai. Tadiau vos tik Seimininkasspeja isigyti atsparum4 -
pradeda gaminti antikfinus, parazit:rs- Sast, ir pakeite pavirSinius
rintiqenus... Vel viskas i5 naujo.
lr mieliq subteiomeriniai SUC MAL genai gali b[ti perkelti i
kitas chromosomas.Tiromet irgi keisisju veikla, kuri ir taip jau sa-
..itai valdoma del Siu genq vietos subtelomerose.
Ektopind konjugacija. Rekombinacija,,telomera-telomera,, (gr. ek-
ropos - ne vietoje, perkcltas). Sie pokTiiai, kaip ir minetos s4veikos
tarp chromosomq,priklauso nuo telomerq sandaros,butent nuo kar-
totiniu seku, ypad nuo paprastqjqkartotiniq sekq. Siomis sekomis
girli konjuguoti net nehomologineschromosomos,ncs viso kariotipo
paprastosioskartotines sekosyra tapaiios. Tai ir yra ektopine konju-
gacija. Telomerose, paprastqjq kartotiniq seku sankaupose,lengvai
t t ksta nctcllyguskrosingoveris.
Ektopinds konjugacijos pasekmdsgali buti dvejopos:
. telomeriniuosegaluose esantysgenai lengvai perkeliami i5 vie-
nos chromosomos 1 kitrl;
. gali r.ykti netolygus krosingoveristarp nehomologiniq chromo-
somq - susidaryti delecijos ir translokacijos.
Vadinasi, telomerq sandara ir su ja susijg reiikiniai ii dalics paaiskina labai
starbiil gcnetikos problema - kodel atsiranda chromosomu mutacijos. Kaip galejo-
ttlc isitikinti, del netolygios paprastqjq kartoriniq sekq konjugacijosir po to neto-
l\{aus krosingoverioatsirzindadelecijos ir duptikacijos.Del ektopines nehomologi-
r67
niu chromosomu konjugacijos.kurios pric2astisirgi y,ra telomeros sandara. atsiran-
da delecijos ir tarpchromosominestranslokacijos.
Vidineje chromosomos dallje del kartotiniq sekq
tokios paiios chromosomumutacijos.
3.5.3.2.Centromeros.
ARS
Normaliai chromosomosveiklai bltinos dar dvi dalys: DNR re-
plikacijos pradZios seka ir centromera.
Centromera - genetiSkaiitin svarbuschromosomosdarinys.Jis pa-
skirsto DNR kopijas/chromatides(dukterines chromosomas)dukteri-
niams branduoliams.Visi pagrindiniai eukariotq poZ,vmiqpaveldejimo
rei5kiniai susijg su centromerosveikla. Kaip ir telonterq, centromerq
paskirtis ir reikSmenustatytachromosomu aberaciju/mutacijq(deleci-
ju) metodu. Netekusios centromeros,chromosomos daZniausiaipra-
randamos.Anafazeje praradusioscentromera chromosomoslieka ek-
vacindje metafazesplok5tumoje.Jos netempiamosi polius ir vertina-
mos kaip atsiliekaniios chromosomos.Chromosomosbe centromeros
prilygsta acentriniam, t. y. neturindiam centromeros,fragmentui. Per
kiekvien4 lqstelesdalijimasi kas de5imtachromosomabe centromeros
prarandama.
Gali bfiti ir prie5ingai- susidarytichromosoma su dviem centro-
meromis. Tokia chromosomavadinama dicentriku. Ji atsiranda susi-
jungus dviem centriniamsfragmentams,t. y. fra_qmentams, turintiems
centromerq. fdomiausia tai, kad achromatinesverpstesmikrovamzde-
liai nuo vieno poliaus tvirtinasi prie vienos centromeros,o nuo kito
poliaus - prie kitos centromeros.Thigi dicentrikas vienu metu tem-
piamas i abu polius. Citologiniuosepreparatuosematomi vadinamieji
t i l t a i ( 2 r . 3 . 3 1 p a v . ) .S i t a i p r e m p i a m a sd i c e n t r i k a ss u r r f l k i n e j a .
Labai pana5i padetis yra ir mejozeje. Konjugavusioshomologi-
nes chromosomos sudaro bivalentus. Tai dviejq homologiniq chro-
mosomq kompleksas. Jis irgi yra su dviem centromeromis. Tik
centromerq padetis yra tiksliai orientuota. Vel prie bivalento vie-
nos i5 centromerq mikrovamzdeliai tvirtinasi nuo vieno poliaus, o
prie kitos centromeros - nuo kito poliaus. Del to viena ii homo-
loginiq chromosomq tempiama j vienq poliq, o kita - i kita. Sis
rei5kinys, galima sakyti, netyrinetas. Suprasti, kaip jis valdomas,
galetq padeti ir dicentrikq t-vrimai.
168
Centromerq funkcijos yra tokios:
. orientuoti chromosomas mitozdje ir mejozeje, ypad metafazd-
se- chromosomoscentronreromisi5sidesdiusios ekvacinejeplokS-
tumoje ir orientuotos poliq link;
. taisyklineai paskirstyti dukterines chromosomas (chromatides)
ir homologines chromosomas ir judejimui suteikti krypti link
poliq.
Mitozes metafazese chromatidds kontaktuoja viena su kita tik
centromeromis,o su achromatindsverpstdsmikrovamzdeliais- netie-
siogiai, per kinetochorus (gr. kinetikos - susijgssu judejimu * cho-
reo-juduiprieki).
Centromerq sandara yra sudetinga.Thi DNR-baltymq komplek-
sas. Be to, abiejose centromeros pusese yra po kinetochora. Todel
visu Siq komponentq sandar4 reikia tirti atskirai.
Centromerq DNR. Pati paprasdiausiai5 tirtq yra mieliq Saccha-
ronl,ces centromera (tik apie 120 bp). Thdiau Sioje trumputdje cen-
tromeroie delecijq metodu ir su dirbtinemis mieliq chromosomomis
nustatytos3 nukleotidq sekos, kuriq delecijos arba visi5kai paverdia
chromosomq acentriniu fragmentu, arba sutrinka tikslus chromati-
d2iq paskirsrymasdukterindms lqstelems.Sios sekos vadinamos CDE
(anksdiau CEN). Dvi i5 jq (CDE I ir CDE III) yra centromeros
galuose, o viduryje yra 80-90 bp CDE II, kurioje gausu A-T porq
(per 90ir):
TTTATTAT.ITTTTT AAAAAAAGTAAA
i- cr{c NcATl G.{TATITGAT AAATAA
AA
AGTGTACTAICTATAAACIAAAAIAATATAAAAA T T TT TTTC,AI-TTT TTATTTT
CDE-I (CEN--I) CDE ll (CEN tl) 80-90bp: >90%A+-f
vbp
.{GTAG T T TAITTT TAAAAAATAAAAI'T TAAAAT.{TT TCACAA
TCAT CA.A.ATAAAAATTTTT T.4TTTT A,A,AI T T TATAAAGTGTTT
CDE III (CEN III)
ll bp
CDE II sudarvta i5 paprastqju kartotiniq seku TTTTT/AA'Au{A. Pana5iai ir
aukitesniqjLrcukariotq centromcrose aptinkamos paprastosioskartotinds sekos.
CDE I ir CDE II mutacijos silpnina centromeros veiklq. Tuo tarpu irykus
mutacijai CDE III sekoje CCG, centromera tampa neveikli, tarytum butq acentrinis
iragmentas.
r69
 Auk5tesniqiqeukariotq. tarp 1u ir Zmogaus.centromerospamatq '11ciauclirugelioiiu baltl'mn tiesioginepaskirtisSiuo metu clar iki
sudaro palyclovineDNR, bet ji r,ra ilgesniu sekq - a (alfoidine) turi transptvazessar'-vbiq. AiSkesne
rrrlo neiiiri5kinta.Antui CENP-B
't.,,1t1'nro
DNR. Viena tokia seka ,vra 171 bp. Bendras centromerosilgis apie INCEP (angl. inneT cenlromere protein) psskirtis. Sis balty-
3x106bp. Net mieliu Schizosacc'haronly-c€spombe centromera 1'ra ke- jungia ir skiria chromatidZir"t
,'1i turi dvcjop4 paskirti: vienu metu
liq kb ilgio ir sudarytaii kartotiniu sekrl. dcr.lrronteras. Siam rySiui nutrlkus, dukterinds chromosonlos turdtq
Siuo metu vyrauja dvi nuomonis: pl.jLrcleti Poliu link.
'
. tarll kartotiniusekLt
Kinetochoro baltymai. Achromatindsverpstesmikrovamzdeliaitie-
l s i t r ' r p u s i o ss a l c l c sn u k l e o t i d u s e k q . s u k u r i o m i s s l i t r i su kinctochorais,ku-
slre r i k a u i l rh l r l l rm r r i : ,iogiai su centromerancsqveikauja.Jie sqveikaLrja
-
. a l t b i d i n e iD N R t e n k a c c n t r o m e r ( ) sf u n k c i j a .o n u k l e o t i d us e k o s .s u k u r i o m i - c riLrl'radu: r,ienasi5 vicnospuses.antras i5 antros.Abu orientuojachro-
saveikaujabaltymai, yra paiioje alliridineje DNR. 1ro;omzrpoliu iink. I kinetochorosandaraieina maZiaLrsiai -5baltymai'
I-abai svarbus tokios nuornonesirodvnrasyra dirbtincs centromcros vien iS al- ('hromosomueliminavim4tolimuosiuosesomatiniq l4steliu hibriduose
foidines DNR. Dirbtines Zmogaus chromosomos su tokia centromcrir stabilios ir
jungiasi su centror.ncraibfidingais baltl'mais. irei sqli'gojakinetochoro balrymai,kurie laipsniSkaiprarandami.
A l f o i d i n e D N R s i r v i t a si a r e i k a u j as u h i s t o n i n cn u k l c t r s o n r oisc r d i m i . t o d i l c e n - Reguliaciniaiir judejimo baltymai.Ju irgi yra bent keletas.vieni pa-
tronlcra yra pirmini chromosornossasmauka.Vienai alloidinei DNR sekai tcnka kiti keiiiasi, ltes centronera, kaip minita, dalyvzrujalabai dina-
\r()\'rJs.
vicna histoninc nukleosomosierdis. rliikuose. trumpalaikiuosereiSkiniuose: chromosomoms judant ekvacinds
pkrkitumos link, iSsirikiuojantekvacinejeplokStumoje, judant poliu link.
Kai kurios chromosomosneturi tikros centromeros.Paprastaitai
Kai kurie ii minitu baltl,nrudallvauja ne viename reiikinyje rrr strukturoje' Antai
nedideleschromosomos,kaip antai drozofilosIV chromosoma.Ach- ( [:NP-A ne tik tiesiogiai saveikaujasu DNR. bet ir ieina i kint-tochoro struktur4.
romatinds verpstcs mikrovamzdeliai prie Sios centromeros tvirtinasi Ilaltrnras INCEP dalSauja lastclesvyksmc, kurio ryiys su centromelos funkcija yra
lvairiose vietose, todel tokios centromeros vadinamos difuzin€mis. lrbar nctiesioginis.Tiri rienas ii ankstp'qjq citokinezdsbaltl'mu. Jis sr"rdaro komplcksa
CentromerosVaidmuo dia tenka heterochromatinomazgeliams. ,u ckracintje plokStumojeesz,rndiais achronratinesvcrpstis mikrovamzdcliais.Thip pra-
Centromeros/kinetochorobaltymai. Esmines centromerosnukleo- . l et i a f o r m u o t i sp l o k i t c l c : .d a l i j a n t im o t i n i n c l 4 s t e l ei d v i d u k t c r i n es l i l s t c l c s .

tidu sekos iS pradZiq buvo vadinanos CEN, toddl ir su centromero- Centromerosmodelis. Centromerq judejim4 ir ijsidestym4ekvaci-
mis susijg baltymai pavadinti atitinkamai CENP (angl. centromere lcrje plok(tumoje atlieka baltvmai. Thdiau kaip jie sudzrrovisumq ir
protein). Pagal atradimo eili5kuma buvo priduriama raide: CENP-A.
CentrOmcra
CENP-B, CENP-C... Tadiau daug balt-vmq,susijusirl su centromera.
Zymimi kitaip,
Pagal paskirtl ir vieta visus centromerosbalr,vmusreiketq suskirs-
tyti i tris grupes: baltymus, tiesiogiai kontaktuojandiussu centrome-
ros DNR, kinetochoro balryrnus ir reguliaciniusbei motorinius bal-
tymus.

Baltymai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su centromerosDNR. Ju Zinoma keletas

(INCENP, CENP-A, CENP-B, HN,IG-I/Y ir kr.). Anrai balrvmasCENP-B kontaktuo-
ja su specifine nukleotidq scka (CENP-B bloku) alfoidinejc palydovineje DNR:
,',-CTTCG-TTG
CAAACC G GA-3'.
Reguliacinepaskirti turinris baltymas Hi\{G-liY (angl. higlr ntobilin grae, ma-
Z o s m o l . m a s e s- 1 0 k D a ) i s i s t : r t oi m a Z d i D N R g r i o r e l i
Micliq centronrcrojc su CDE I seka jungiasi baltvmas CBF-l (angl. (atttrontare
bitilitrg Juc'tor),o su CDE III '_ trijq balrvnru kompleksas C B F - I I I A B C .
3.2:1pav. Centromeros sandaros (,,sumuitinio") modelis

r70 t71
veikia kaip vieningasdarinys.kol kas nenustarlta.Bet taiviena i5 inten-
ccntrornera.replikatoriq (orz, ARS). Visos Sios dalys turi blti to
syviausiaiSiuo metu tiriamq chromosomossandarosypatybiq. ()rganizmo. kurio.dirbtinechromosomayra konstruojama.Tik tokia
- jos DNR replikacija,o DNR ko-
Siuo metu vyrauja ,osumu5tinio"modelis (3.24 pav.). Pagal ji chromosomaprigis genome \yks
oiios bus taisyklingaiir pastoviaipaskirstomos.PrieZastis neai$ki,bet
chromatidZiq centromerasvienE nuo kitos skiria INCEP bal- tik tam
pasiekusios tikr4 ilgi dirbtineschromo-
stiibiliaipaskirstomos
fymas, o komplekso i5ordje i5 abiejq pusiq yra po baltymini -
\r)rros. Mieliu 20-50 kb.
kinetochor4. Prie kinetochorq jungiasi mikrovamzdeliai.
IAC konstravimas,DNR klonavimas.PrieS ijungiant svetim4
Sis centromeros-kinetochoro sandarosmodelis pakankamaipama- DNR. 5i chromosomadauginamakaip Ziedineplazmide.Joje yra
tuotas. Gali keistis tik detales. nrieliu ARS. centromera(CEN). 2 telomeros(TEL). Bet to nepa-
kanka.si ziedineplazmidedar turi tris zymeklius,t. y. genus,nukle-
-
otidq sckas,kuriomisgenetiskaipaiymimachromosoma,lDNR TRPI.
3.5.3.J. Dirbtinds chromosomos.
Eukariot4 gen4 klonavimasir genonro LiM3, SUP4.Be to, butinai yra trys nukleotidqsekos,kurias speci-
bibliotekos fiikai paZjstarestriktazds.Thi endonukleazes,kurios kerpa DNR tik
ram tikroje sekoje.RestriktazeiBamH III perkirpusDNR' tuoj uZ
Dirbtinds chromosomoskonstruojamoskaip vektoriai (Zr. p. 653)
telomerqesandiojesekoje,plazmidevirsta linijine chromosoma:
genu inZinerijoje:
. svetimiemsgenams perkelti konkreiiq eukariotq genomE bio-
i
t e c h n o l o g i n i a issu m c t i m a i s : TRP1 CEN
. klonuoti genus, sudaryti genomo bibliotekas. tirti klonuotq ge-
Klonavimosritis (viduje yra SUP 4 genas).
nq sandarqir veikl4 (ekspresija). + Ki.pi,oo vietositerpiantklonuojam4DNR
Kaip vektoriai, dirbtines chromosomosturi labai dideliu privalumq.
LIR{ 3
Svarbiausia,kad jos yra labai talpios svetimai DNR. DidZiausiaseka,
kuri iterpiama i mieliq dirbting chromosomepYAC, yra ner 300 kb ilgio.
Kirpimo vietos.Ziedine DNR virsta linijine clrromosot'na
I dirbtines chrontosomasgalima klonuoti ilgus eukariotq genus,kurir;
netalpina kiti vektoriai. Thi labai aktualu ir sudarantgenomo bibliote- I BamH I I I
Perkirpus
---->n
kas. Antai visa drozofilos (D. melanogaster) genomo biblioteka sutelpa L'RA3 TEL
TEL A R S cEN
i maZiau kaip 2000 mieliq dirbtiniq chromosomq YAC.
F---I--
Genomo biblioteka yra klonuotq fragmentq rinkinys, kuriame
telpa viso genomo DNR sekos. PerkirpusBamH III restriktaze, vienasZymeklisQRPI) Zymikai-
riii, antras(URA3) - desinijisegment4. Klonavimosriti zymi trediasis
Eukariotq genams klonuoti ir genomo bibliotekoms sudaryti daZ-
4'meklis (SUP|), kuris, klonuojantsvetim4DNR, prarandamas.
niausiai naudojamos mieliq dirbtines chromosomosYAC. Tiro tarpu Klonavimosritl kerpa tokia restriktazd,kuri padarolipniusgalus.
genu sandaraiir veiklai, biotechnologiniais ir genq terapijostikslais Lygiaitokius pat lipniusgalus ji padaro ir klonuojamojojesvetimoje
turi blti konstatuojamoskonkreiiq genomq dirbtines chromosomos. DNR. DNR fragmentailipniaisgalaisatitinkavienaskit4. Juos su-
Dirbtines chromosonios Zymimos pagal organizmus, pvz., yAC
iungiaDNR ligazes:
(angl. -yensrartificial cltromosotrte- mieliq dirbtine chromosoma).
Dirbtiniq chromosomq sandara. Dirbtines chromosomos privalo
turdti visastris pagrindineschromosomosfunkcinesdalis: telomeras.

172 I /-')
 Tai bendrasbudas hibridinims DNR molekuldmsgziuti genu in- Brigsoir Kingo sukurtaisbranduoliqpersodinimopamataispladiai
Zinerijoje. Znroqaus dirbtinc chromosomagauta ir labai savotiSku l.rsdojamasiatliekantiiuo metu labaipopuliariusZinduoliqklonavimo
bfidu. Ji pati susirinkol:lstelejeii i jq iterptq pavienir+daliq: telome- [.rrndvr-t.tus.Metodo esme- branduoliusperkelti i kiau5inelius/ovocitus,
r U . C C n t r O m C r (0) sl '.i . r.y. i r icnintelelastele.i5kurioslengvaiiSaugavisasorganizmas (3.25pav.).
Siuo metu sukurtclsir bakteriiu dirbtines chromosomos. \ct Zincluoliugenu inZinerijojenaudojamasiSiaovocitqypatybe.
. Brigsasir Kingas pirmicji nustate, kad diferencijuotoselastelesegali
hlti nciZilrimi pro mikroskopil.bct pastovls branduolio pokydiai.Kai
3.6. Somatiniq lqsteliq genomo ypatumai i bcbranduoliusovocitusb[davo perkeliamibranduoliaii5 blastulesl4s-
teliu. gemalai r1'stydavosinormaliai. Vadinasi,Siosl4steldsgeneti5kai
Sorlatincs daugial4sdirl organizmql4stelesir vegetat,lvinisviena- lr giavertes- totipotencines(lot. totalis- visi5kas,pilnutinis * poterttia-
l4sdiq organizmq l4stelcsgali i5 esmesskirtis nuo bazinirl - nedife-
-gllinl'be.pajegumas)gcneraryv:incms l4stelems.Kitokios buvo gastrules,
rencijr-rotqlqsteliq ne tik forma, sandara ir funkcija. bet ir genomo ucmaliniqlapeliu(ektodermosir cndodermos)l4steles. Jq branduoliuo-
sandarii. \c rtustiltytipastovuspokl,iiai. Persodinusbranduolius i5 ektodermos
rurbaendodcrmos.branduoliainesirystearba r.ystdsisu gana savitaislqs-
DaZnai somatinemsl4stelemsb[dingas vadinamasislaikinasis rcliu-branduoliodononl tipo nukrypimais.
paveldimumas - polq'diai, kurie i5lieka Sioms dalijantis mito- Branduolio pokydiaibuvo tokie stabilfis,kad iSlikopo daug kartq pa-
zes budu. kartotopersodinimo(3.26pav.)arbabranduoliqpersodinimoiStransp-
lrurtzrnto-+ i kitos r[5ics varliq ovocitus+ o i5 5iq dar kart4 i R. pipiens
Thiiau rci(kiniai. nar:rincjamiiiamc ir kai kLrriLrose krtuose iio sklriaus poslry- ()\ tlCltUS.
riuosc. kail-r epigenetinis paveldimumas, genomo imprintingas ir pertvarka, buvo
n c t i k c t i . n c t s e n s a c i n s iN
Pastovls branduolio pokydiai diferencijuotoselqsteldseprie5tara-
. e p a i s v c l a m ai t i k i n a m u g c n c t i n i u i r o d 1 , m u j. u k u r i l a i k a
ncpripaZino oficialioji cenetika. IJerikoviiius (1. Herskor.',itz).r'ieno iS idomiausiq ro nuostatai, kad visos lqsteles yra geneti5kai lygiavertds.Todel su
s c n c t i k o sr a d o v c l i u a u t o r i u s .s a v o k n v g o j c ( i 9 6 6 m . . r u s q k . - 1 9 6 8m . ) a p i e i i u c t s pusitenkinimubuvo sutiktas Gardono (J. B. Gurdon) darbas. Jam
r e i ( k i n i u s i i r n i n t i n g a i a p r a i c . . N e i ( a i s k i n t u r e i i k i n i q ' ' s k 1 " r i u j cp. o k u r i o l a i k o s i e pan'ko, kaitaliojant bandl''mos4lygas.i5auginti normalias pentinuotas
r ei i k i n i a i . . p c r s i k r a u s t i "I k i t u s s c n c t i k o ss k v r i u s .A n t a i S i u o m c t u g a l i m a t i k s t e - rupuZes (XenopLtslaeis) perkdlus branduolius i5 difcrencijuotq Zar-
bitis. kad i ii skvriLrbuvo pakliuvusi gcno konr,crsija- r,icno alelio virsmas kitu
nr no iasteliq. Vadinasi.Siu l4steliq branduoliaiyra geneti5kailygia-
hctcrozigotosc.
P a g a l i a ua t c j o e i l e i r p a r a m u t a c i j o m s g , e n o t r o f a m s( z r . t o l i e u l . S i e r e i i k i n i a i
rcriiai zigotai. Taiiau i5 tikrqju Gardono, Brigso ir Kingo tyrimrl
b u v o i s n o r u o . j a mni c t i k t o d c l . k a d i i e n c t i l p o i t r i i d i c i n i s g c n e t i k o sr i m u s . b e t i r rczultatai beveik sutapo. Gauti trys rezultatai (3.25 pav.):
todel. kacl ju atraclimasistoriikai sutapo su lvscnkizmo laikais. Formaliai iic rciS- . i5augonormalios varlis.
kiniai h.'s ir artimi r Lysenkos po2ilriui i paveldimuma ir kintamuma. Bet tik
. s . e m a l i r\ i\ s t c s i n c n o r m ; . r l i l i .
lbrmaliai. Tirici clabar galima suprasti. kodcl kiekvicnas toks ..nctclpantisi remus"
g e n e t i n i sr c i S k i n l ' sk c l c n u o Z m ug c n e t i k u n e p a s i t c n k i n i m ai r. a t v i r k i i i a i . d Z i a u g s m a . . g e m a l a ir i s i i k a i n u s i \ \s t c .
j c i r u b c n t l a i k i n a i p a v r k d a v or c i i k i n i n u n e i g t i .- l a i p a t s i r i k o K i n g o i r B r i s s o a r r a -
dimui. Skirtumas tik tas. kad Brigso ir Kingo bandymuosegcmalai nor-
nraliai nstesi tik perkelusbranduoliusii blastulis l4steliq,o perke-
Branduoliq persodinimotyrimai. 1952-19-54 m. Brigsas(R. Briggs) lus branduoliusi5 labiau diferencijuotqgastrulcsir gemaliniq lapeliq
ir Kingas(T J. King) suktrd metodq.kaip perkeltivarliagrviubrancluo- llrsteliu.gcmalai normaliai nesivl,ste.
lius ii somatiniulqsteliui neapvaisintus
kiauiinelius.kuriemspries tai Manoma. kad skirtumus l€me dvi prieZastvs:
buvo paialintasbranduolys.l,vrimaiatlikti su varleRanapipiens,kurios . buvo skirtingos varliaglviq gentys;
kiausincliubranduoliuslabai patogu pasalintimikropipetc.Jie yra nc . Gardonas kaitaliojo bandymo s4lygas.Net ovocitq branduoliai
kiausindlioccnrre.kaip dazniausiaipasitaiko,o pakrasryie.todel kiau- bur,o paialinti kitokiu budu, ne mikropipete, o suardyti apivi-
iinelio citoplaznramikropipctencpaZeidZiantii. tinus ultravioletiniaissninduliais.

174 t75
 ;-:i\. a#-_r-
\-r.-.,;z :-S-
i..tL 'r
ffi l""ii.l'?l'ti'i
"lii",
ti
{ t"^"Q
--r-_-\
,.lij + llrarduoliri
jjj1,.1i.""1. lli5:illl (' D E l'

)J{paSalininas I I
1
+ t
( ) { *"'''""
\./ // , !')

\ :n'

\ ,/ "tt?'o
i,i:T:l:,'', l) br!nduolio klonJs, pirnrasis persodinimas

\/
,
--m
l

Dr:rndr,rlr.
/ i5_i rmrn la.relcs i-_l- illl
Persoornrma\
. .y' bran,luch.s ii i*if
t... '/- :,
.,r" Y ;.' -':
' -) --
t ,'.'--'.,
,/l\

r', / { \ _ \-
1
D branduolio klonas, ailtrasis peEodininras

ffii
i:-j.i 'J
I
\e' r,l|,
S(^'
tlllitule .:loo i
'i'':"p{*:''"
I I inr' I
r' r't'r' '

,.:
ili;lii;
I ---.., .\
.-,.,..
,.,._,,
...
_ ,t-..
',)
€ :
3.16 pai. stabills branduolio pokyiiai varl€s Rana pipiens vellvosios gastrul6s
\,omalus buoaalus \en..malu> lastel€se.nustat)-ti pakartotinio branduoliq persodinimo bldu. Individuali branduoliq
qen)alas
irairord pagal epigenetiniuspokydius (rcmiantis R. Bri-ugs,l9-56)

bran-
Sie abu skirtumaiyra esminiai.Pirmiausiatransplantuotuose
duoliuosenet nat[raliai ryksta dideli pokydiai.Antai HeLa l4steliq
branduoliai,perkelti i ovocitus.padidejo500 kartq. Srautasbaltymu
ii citoplazmos traukiai transplantuot4branduoli.Per 75% buvusiq
branduoliobaltymq pakeidiaminaujais.Todel galima padaryti dvi
iivadas:Pirma.
3.25 pav. Branduoliu persodinimas ii Xenopus /aevis iarnyno epitelio lqsteliq i
n e a p v a i s i n t u sk i a u S i n 6 l i u s( r e m i a n t i sJ . C u r d o n . 1 9 6 8 ) : iS diferencijuotul4steliq i ovocitusperkeltamebranduolyje ryks-
ovocitobranduolvspaSalintas ultravioletincspinduliuotc.normaluskiauiineliodalijimasis ta suddtingi pokydiai;
-7qc. ii jq tik 2.3fr lurejo normalr.Jraumenq atsak4:dalinis kiauiinclio dalijimasis-
k e i c i a n ts q l y g a sg. a l i m a pakcisti Siq pokydiq
36.42:abortyvuskiauSincliodalijimasis- 26c1c;nesidalijo- 3liZ
ferenciitcijos(griZimo) kryptimi.
176 1.77
 Antra, regeneracijanevienodaisekmingajvairiuoseorganlzmuose. '"{ll
.,1+..
Thi nustatyta augaluosc.Augalai regeneruojalengviau.bet ir ju rege-
ncrantai nevienodailengvaigaunami.Plati augalq amplitude nuo ta- . tJ - , t
^;ia'

bako (l/icotianu tabauurt) ar vairenio (Arabidopsistlnlianct'), kuriq l-,Ii

I I:
regcnerantaiii atskiru l:rsteliqgan leng""aigaunami. iki varpiniq auga- II U
tl :'
lq - mieZiq, kviediu,ryZiq. Bet, kaip ir Gardono bandymuose.buvo ;a,
E * *) * .ds
ll t-
t
parinktosbandymos4lygos,kuriomis gauti ir varpiniq augalq regene- t/'
:' ,r-. ' - 1 t, -* '

rantai. Augalq tyrimai parodd, kad regeneracijossdkme priklauso ir
nuo visai menkuiiq skirtumq. Lemtingi gali blti ne tik skirtumai tarp
gendiq/rfi5iqar veisliq/genetiniqlinijq. bet ir tarp tos padios linijos
pavieniq augalq. Tai ncturetq stebinti, nes lvairove bldinga somati-
ncms lasteldms,iS kuriq gaunami regenerantai.
Somatiniq l4steliq populiacijos.Kad somatinis lastelesskiriasi
nuo meristeminirlaugalo lasteliq genotipais,dar 1919 m. irode vo-
kiediq mokslininkas Vinkleris (H. Winkler). Jis daug kartq Salino
pomidorq [glius ir tokiu bfidu priverte pumpurus susidaryti ne iS
meristemos,o i5 giluminiq somatiniq l4steliu (vadinamuosiuspride-
tinius, adven[viuosius pumpurus). Tarp iiaugusiq lgliu aptikta po-
liploidq, kurie turi kelis chromosomqrinkinius.
Dar rySkiausomatiniq l4steliq genotipu jvairovg irode 1931 m.
T Asejeva. Naudodamasi pana5ia metodika kaip Vinklerio. ji i5chi-
merino bulviq gumbus. I5 adventyviniqpumpurq i5auge[gliai ir bul-
viq gumbai buvo labai ivair[s pagal daugelj tirtu pozvmiu (gumbu
dydi, spalv4, formq ir kt.). Skirtumai buvo paveldimi. Vadinasi. bul-
viq gumbuose to paties audinio l4stelesyra skirtingq genotipLl,suda-
ro populiacijq (lot. populus - liaudis, minia).
Branduoliq persodinimo tyrimais papildomai buvo lrod,vta,kad
somatinds l4stel€s sudaro populiacijq ir pagal branduolio po-
kydius, kurie r,yksta l4stelems diferencijuojantis.
Antai nors i5 Rana pipiens gastruleslqsteliq, perkdlus branduolius
ovocitus, visi gemalai r,ystesinenormaliai, bet pagal iSsirysty,mo
i lygi
jie labai skyresi (Zr. 3.26 pav.).
Somatiniu l4steliq totipotenci5kumuilrodyti labai daZnai vis dar
remiamasi augalq regeneracijostyrimais. Antai i5 vienos morku Sak-
nq floemos lEstelesgalima regeneruorivisa augal4 (3.27 pav.). Sis
savo poZymiaissutaps su morkos - lasteles donoro savybemis.
,,4 ),
t234s6;
- morkos klonavimas i5 vienos
.1.17par'.Augalo somatindsl4stel6stotipotenciSkumas
sonratin€slqstel6s:
1 - pradinis morkos iaknis: 2--l - somatines l4stel6s mitybineje terpeje; l-5 -
inrbrioidas: 6-Z - rcgcncrantas
Toks augalq dauginimo budas vadinamas klonavimu (.9r. klon -
iakeld. [glys. atZala). Jis svarbus prakti5kai, nes juo galima greitai
padaugintiaugalus.
Vieno individo (augalo) palikuonys,dauginami nelytiniu budu
ar i3 somatiniq jo l4steliq, sudaro klon4. Jj sudaro ir somati-
nds l4stelds,kilusios i5 vienos motinin6s l4steles.Lqsteliq klo-
no dydis priklauso nuo to, kiek kartq pradin6, motinin6 l4s-
tele dalijosi.
Visais awejais vadovaujamasitaisykle, kad visi klonuoti individai
bus to paties genotipo, kaip ir motininis individas ar l4stel6. Klo-
nuojant i5saugomasir heterozigotinisar homozigotinis genq derinys,
kuris keidiasidauginantlytiniu bldu (Zr. p. 584). Del iios prieZasties
stengiamasiklonuoti net medZius(pu5is,egles),kurie paprastaivege-
tanr,,iniubudu nesidaugina,norint i5saugotiger4siasvadinamqiq ,,pliu-
siniq" medZiq sawbes. tiksliau, palankq Siq augalq genq derini.
Thdiau klonuojant neiivengiama somatiniq lqsteliu genotipq ivai-
roves, tik nesamoningaiatranka atliekama pagal teigiamq rezultat4,
kad tik bltq gautas normalus regenerantas.
Thdiau 5iuo metu irodyta, kad ir pagal gebejimq regeneruclti
somatines augalLllastelesyra populiacija. Vienos l4steles normaliai
rc{Ieneruoja,ir regenerantqsar.ybespuikiai sutampasu augalo-l4stelds

r78 179

donoro savybemis. lS kitq to paties audinio lqstelirlregeneracija
visi5kaineryksta,o i5 trediq iSaugapakitg regenerantai.Pasirei5kia
- paveldima
vadinamasissomatokloniniskintamumas regenerantu
lvairove.
Kad ir kaip kistq somatindslqsteles(Zr. toliau), i5saugoma
dalis l4steliqbe Siupokydiq,t. y. Sioslieka totipotencinds.Jos
yra rezervasnaujq pokyiiq, kurie butini prisitaikvtiprie naujq
aplinkosveiksniqarba pradeti nauj4 diferenciacijoscikl4. Tai-
gi soiFatinesl4stelessudaropopuliacijqnuo nepakitusiqlqste-
liq iki lqstelirl,kurirl genomasnegriZtamaipakitgs,t. y. ne-
grlltamai diferencijuotq,netekusiqtotipotenciSkumolqsteliq.
Pakitusiqir nepakitusiql4steliqsantl'kisivairiuoseorganuoseir
audiniuoseskirtingas.Antai vairenio (Arabidopsis thaliana) rozeti-
niuose ir vir5utiniuoselapuose,stiebe ir seklaskiltese labai didele
ploidiikumoivairovd- nuo 2 iki 32 C (iia C - DNR kiekishaploi-
diniame genome).T[o tarpu Ziedynql4stelesenustafytasabsoliutus
diploidiSkumas.
Be to, somatiniqlqsteliqpopuliacijojeivairiu santlkiu pasiskirsto
l4stelessu griZtamaisiaisir negriitamaisiaisgenomopokytiais.Thi
priklausonuo genomopokydiqpob[dZio.
Pastaruojumetu labai populiarusZinduoliuklonavimas.Diploidi-
nis branduolysi5 somatinesl4stelesperkeliamas i kiau5ial4stg,kuriai
prie5tai pa5alintasbranduolys.Matyt, klonavimosekmglemia aukS-
diau aptartossomatiniql4steliqgenomoypafybes:
. somatinesl4stelessudaropopuliacijqnuo totipotenciniqiki ne-
griZtamaipraradusiupotencijEl4steliu;
. lEsteldsi5 ivairiu audiniqir organqnevienodaipraradusiosge-
netinEpotencijq.
Stai, matyt. kodel sekmingaiklonuojamibranduoliaiii gyr,uliu
te5mensl4steliq.
Genomopokytiq somatindsel4steldsepobfidis.Skiriami trys so-
matinesel4steleserykstantiq genomo/genqpokrydiu,
tipai:
180
. chronatrno lr_ genq pokydiai, pastovus toje l4steleje,
"'eiklos
. kurioje jie iryko, ber nepaveldimi dukteriniq l4steliq;
. epigenetiniai (gr. epi - potgenesis - kilme) pokydiai, kai mito_
ziSkai irlarba mejoziskai paveldimi genomo/geno pokydiai ne-
keicia DNR nukleotidu sekq;
. genomo pertvarka, kai somatiniq l4steliq pokydius salygojagriZ-
tamieji arba negriZtamiejiDNR nukleotidq seku pokydiai.
visais trimis arvejaispokyiiai gali blti griztamieji ir negriztamie-
ji. Pastaruoju aweju prarandamastotipotenci5kumas.
Pirmojo tipo pokyiiai r,ykstadel daugelio prieZasdiq(Zr. IV sk.);
riena jq - ilgalaikesmRNR. Par,yzdys gali bfiti ilgalaikeshemoglobino
nrRNR. Hemoglobinasyra savitasisaudiniq baltymas.Jis yra tik retiku-
Iociruoseir eritrocituose.Kitose organizmolqstelesejo nera.
Hcmoglobino sinteze vyksta retikulocituose, bet juose ner.yksta
mRNR sintezd. Naudojamasi mRNR, kuri buvo susintetintagerokai
- bazofiliniuoseeritroblastuoseiki hemoglobino sintezdsre-
anksc*iau
tikulocituose. Dar idomiau tai, kad Zinduoliq retikulocituose ir,yksra
negriZtamojigenomo pertvarka:jie netenka branduolio, nes jis suyra.
Taiei retikulocitai kategori5kaiuzprogramuoti tik vienam baltymui -
hemoglobinuisintetinti.
Kamienines lqsteles,i5 kuriq r,ystosieritrocitai, turi vis4 geneting
informacijq. Irykill grandine tokia:
kamienines lqstel€s proeritro- bazofiliniai retikulocitai eritrocitai
tun YisASenetinE + blastai + eritroblastai -+ vyksta hemoglobinosinteze,-+ galutinai diferencijuotos
i,romsgij4
;Hii'lffl:j!- ;**;l;.Ti::.?;1;il
"li;::#,;:flrn"ru
ir sintetinti mRl{R
Po genomo pertvarkos retikulocitai ,,pasmerkti" sintetinti tik he-
moelobinq, o suire branduoliai visiskai uZdraudZiadiferencijuotoms
lastelemssugriZti i prading nediferencijuotq l4steliq busen4.
3.7. Epigenetiniai genomo pokydiai ir paveldimumas
Siai rciSkiniq grupei priklauso pokydiai,kurie paveldimi lqstel€ms
dalijantis mitozds ir/arba mejozdsbldu. Esmin€ iiq pokyiiq ypatybe-
DNR nukleotidq seka nesikeiiia. Be to, epigenetiniai pokydiai yra
181
tikslingi: ar zymeti motinos bei tevo genomus (Zr. genomo imprin-
tingas), ar suvienodinti genq dozg (X chromosomos virtimas Baro
kuneliu), ar susijg su l4stelesspccializacijair diferenciacija.
3.7.1.Genomoimprintingas
Terminas atklydgsI genetik4 i5 psichologijos,glvrlnq elgsenos.Thi
-
isiminimas, ,,atspaudas"(angl. intptirtt 4md, pddsakas,atspaudas,
jspausti, antspauduofi palikti gilq peclsak4,ismigti atmintyje), patir-
tis, kuri lgyta vaiklzstejeir i5saugotavisE gyvenimq. daLnai netiketai
i5kylanti. Taip pat pri(si)ri5imasvaikystejeprie konkreiiq individq -
irgi i5liekantis ilgq laikE, gal ir visq gyvenimq.
Sis ilgas paai5kinimasgana gerai nusako esmg rei5kiniq, kurie ir
g e n e t i k o j ev a d i n a m ii m p r i n t i n g u :
. genomo imprintingas,
. genq veiklos (valdymo) imprintingas.
PastarasisreiSkinyskartais vadinamas l4stelds atmintimi.
Genomo imprintingo apibldinimas. Sis epigenetinisrei5kinys at-
rastas tik 19BB-1990m.
Genomo imprintingas * tai atmintis, 4^d, i5 ko palikuonis
yra pavelddjEschromosoma:i5 tevo ar i5 motinos. Zymejimas
atliekamas ttjvo ar motinos generatyvindse lEstel6se,bet zy-
mejimo budas DNR nukleotidq sekq nekeiiia.
Genomo imprintingas aptiktas ivairiose eukariotq grupese: Zin-
duoliuose, vabzdZiuose,augaluose,net mieldse. Thd jis yra budingas
organizmams,kuriq lytis diferencijuota i ryriSk4 ir moteriSk4,ar ap-
skritai i lytinius tipus, bet dauginimosi bldas yra autbrydingas: susi-
lieja dviejq individq lytines l4steles.AukStesniqjrl eukariotq, kurie
dauginasi autbrydingo b[du, palikuonys vien4 haploidini chromoso-
mq rinkini - genom4 paveldi i5 motinos, o kit4 i5 tevo. Tai naudinga,
nes susidaro didesne genq, taigi ir organizmq lvairove, polimorfiz-
'lhd
mas. Siam dauginimosi budui buvo palanki atranka.
182
GenomoimprintingasistoriSkaiatsiradokaip draudimassusi-
lieti savo patieslytinemsl4stelems.Kiekvienojehomologiniq
chromosomrlporoje viena chromosomaturi buti motinos,an-
tra - t6vo. Kai 3i tvarka paZeidZiama,b[na negyvybingiar
nenormalispalikuonys.
]totina x Tdvas
DraudZiama. Palikuonis DraudZiama,
nesivvstoarba (nonna,esant nesilysto arba
defektai autbrydingui) deI'ektai
Imprintingo reikSmd tuo ncapsiriboja.Thi vienas i5 budq gcnq veiklai valdyti,
rpai anksryr'ojojecmbriogenezeje.Siuo raidos etapu tevo genai buna neaktlvus,
r r i k i r t i k m o t i n o sr . l c n a i .
Mat1,t. ir eukariotams genrrmo imprintingas nera universalusrei5kinys.Neai5-
ku. kaip jis pasireiikia tuose organizmuose,kuric patys apsivaisina,t. y. veisiasi
iraisos (inbrydingo) bldu - y'ra hermafroditai gy,unai ar savidulkiai augalai. Siuo
rtZvilgiu dar idomcsni organizmai. kuriu autbrydingas kaitaliojasi su hermafrodi-
tizmu (drugiai. nematodiis Cuenorlutbtlitis elegans ir kt.). Paradoksalu. bet iirl
orsanizmu genomo imprintingas risiikai nctvrindtas. Ir apskritai kol kas daugiau-
iia tiriami tik Zmogus ir Zinduoliai. Taip 1'ra ddl gcnomo imprintingo svarbos
nredicinoje ir 2induoliq biotechnologijoje.
3.7.LL Genomo imprintingo tyrimo metodai ir irodymas
Genomo imprintingasirodytasir nustatomastrimis budais:
. branduolio persodinimo,
. aneuploidijos (heteroploidijos),
. chromosomu mutacijq (daZniausiaidelecijq).
Kiekvienas i5 Siq bldq savaipi5rySkinagenomo imprintingo reikS-
nq: pirmuoju affeju - r,'isogcnomo, antruoju - pavieniq, konkredirl
chromosomq, treiiuoju - konkrediq lokusq (gen.+).
183
 Branduolio persodinirnas. Metodo esmgsudarobudas atskirti mo-
tinos ir tevo branduoli zigotoje. Pasinaudotatuo, kad po apvaisinimo
F
/\
Zinduoliq(peliq) zigotojekiau5alqstds (motinos)ir spermatozoido(te-
Kai rokiam kuri turi n.rmaltl
,*l"a r+k#ruriri.ra su kitatltinc l4stele.
vo) branduoliai kuri laika ncsusilieia.Branduolius galima atskirti pagal
skaiditln' palikuonisy'ralnonosomrkas:
haploidinichromosotnrl
dydi ir formq. Taigi ii vienq zigotq pa5alinamasmotinos, i5 kitq - tevo Tt'rai O ln .l Ci' ir1 arba O ll d ?"
-l
branduolys.O toliau galima pasielgtiivairiai: \l.1ozi' /
\ /l /\ /
(r ll,r
l l r i incslqstel
n c s t a s t.e l ces )"
sO_f n
*E 6 4 { + F

?v
\ /--Eo'u' I t
a9
I
Prlikuonvsmonosomikai
-1-:*:X'-

I - Monosomiko

n islt'r- \s
.nro,.oro,'tu ,iYotino.

DO (o)
V
Abiem affejais nustaf,vtagenomo imprintingo tvarka yra paZeista.
Viena chromosomayra tik tdvo arba motinos. Todel vien del to turi

Abu tlranduoliai motinos

arba visai nesivysto.arba gemalar
beveik nonnalus. bct silpnai iSsirr stq
placcnta ir trlnio maiSas
Normaliai Zinduolio raidai palikuonis turi turdti vien4 geno-
mq i5 motinos, o kita i5 t6vo.
V' dt'
J
Atkurta normali padotis
\_-/l
I Abu branduoliai t6vo
)-v"
/o o\
\/
\_-/
a r b a r i s a i n e s i Y y s t oa. r b a g e m a l a s
brlti nukrypimai nuo normalios raidos/fcnotipo.Nenormalq monoso-
mikq fenotip4 Qr. p. a2l nulemd paZeisto genomo imprintingas.
Tadiau tai iSai5kintine taip paprasta.
Gpybingi ir vaisingiZmogausmonosomikaiyra tik kai kuriq chro-
t d ! o = m o t i n o sb r a n d u o l i a i
i d c a l ik o n t r o l i
normaliis gemalai
s i l p n a ii s s i r l s t q s .o p l a c e n i ai r t r y n i o
maiias bl'e ik nomal[s
mosomrl, be to, reti. Taigi tikimybe, kad monosomikastures palikuo-
ir apskritai aneuploidai
-u-ralabai maZa. DaZniau monosomikai
r-rir.1,
gimsia normalaus kariotipo tevams. Mejozeje neissiskiriahomologi-
niu chromosomq pora, ir abi homologinds chromosornospaklifiva i
viena l,vting lqstelg:

Aneuploidija (heteroploidija) yra genomo mutaciios, kai pakinta (1) (2) (3)

l.
pavieniq chromosomq skaiiius. Genomo imprintingui tirti pasinaudo- Tiro ar motinos ---)
iama arba monosomija (tik viena chromosomavietoj poros), arba d i p l o i c l i n i sk a r i o t i p a s
disomija (tuo aweju, kai abi homologindschromosomosyra arba tik
(',ienoshor-uo-
\1c..1oze I
rnotinos, arba tik tevo). Pastarojo tipo pokytis anksdiau. iki atran-
ioginiq chromosomq
dant genomo imprintingq. net nebuvo laikomas mutacija (Zr. toliau).
p o r o sn e i 5 s i s k y r i m a s
Genomo imprintingui tirti specialiaikuriamos eksperimentiniu g1v[-
ir jo pasc'krnes) l),rines
nq monosomines,sukibusiu chromosomq,su Robertsono translokaci-
lasteles
jomis linijos.
Monosomija - tai toks aneuploidijostipas, kai truksta vienos chro-
mosomos. Organizmas,kuriam trlksta chromosomos,vadinamzlsmo-
nosomiku. chromosomqporai, po lygiai atsirandan*1 ir n-l
Nei5sisl']'rus
Jeigu monosomikasvaisingas,puse jo ll,tiniu l4steliqyra n-t ta- kariotipu lytiniu l4steliu. Pastarajaisusiliejussu normalaus kariotipo
riotipo, o kita puse - normaliq haploidiniq: lvtrne lqstele n, palikuonis yra monosomikas, paveldejgs tik vieno
livq chromosom4.

185
184
 Daugelis Zmogausir kitq Zinduoliu monosomiku Z[va dar negi-
mg. Genomo imprintingasveriia dometis ir Siq (i5 persileidimq)ge-
malq fcnotipais - kokius nukrypimus nuo normalaus fenotipo jie
turi.
Sunkiausianustatyti, kieno - tevo ar motinos - chromosomEpa-
veldejo monosomikas.Tiriamoji chromosoma turi bfiti zymima cito-
logiikai arba gcneti5kai.Tyrimams naudojamos g1vlnq (daZniausiai
pcliu) specialioslinijos, kurias galima dirbtinai sukurti.
. GenetiSkaichromosomos.kmimos dominuojandiaisgenais, ku-
riq lemiami pozymiai nesunkiainustatomi fenotipe.
. CitologiSkaichromosomoszymimosmatomais chromosomusan-
daros pokydiars.
Antai pelirl genomo imprintingui tirti sukurtos peliq linijos su
sukibusiomiskai kuriomis chromosomomis.Zymetoji chromosoma
lengvai aptinkama.
Prisiminkime,kad aneuploidijosmetodu nustatoma.ar genomo im-
printingas b[dingas konkrediai chromosomai.Pvz., peles, abi 11-4sias
chromosomaspaveldejusiosi5 motinos, buvo smulkios, pavelddjusios
abi 11-qsiaschromosomasi5 tdvo, - gerokai stambesndsuZ normalias
pcles,kuriq viena 11-ojichromosomabuvo i5 motinos, o antra - i5 tevo.
Kai yra genomo imprintingas, monosomikai, pavelddjg chro-
mosom4 tik i5 motinos arba tik i5 tevo, skiriasi poZymiais,
fenotipu.
Chromosomq mulacijq metodas.Chromosomq mutacijomis nu-
statomas konkreiiq lokusq/genq imprintingas. Siam tikslui pasinau-
dojama ivairiomis chromosomq mutacijomis, bet daZniausiai- dele-
cijomis.
Genomo imprintingas aptinkamastais atvejais,kai vienoje i5 ho-
mologiniq chromosomq yra delecija, o kita chromosoma normali.
Joje segmentasneiSkritgs,t. y. delecijayra heterozigotindjepaderyje:
- normali chromosoma
A B E F GH - C D s e g m e n t od e l e c i j a
186
Bct kai delecijayra Io-
pelecijos pasireiSkiakaip rrrrl-mutacijos.
kuso, kuriam b[dingas genomo imprintingas, labai svarbu, kieno -
nrotinos ar tivo - 1'ra i5likusi normali chromosoma su nei5kritusiu
re$nlentu.
Kiasikiniu ir modeliniu paryzdZiu tapo du imogaus sindromai -
I'raderio-Vilio (Prader-Willi, PWS) ir Angelmano (AS). Abu jie at-
siradg del tos paiios delecijos Zmogaus 15-ojoje chromosomoje. I5-
kritg 15-osioschromosomosilgojo peties 11-13 segmentai.Delecija
Zy'mimadel15ql1-13- (delecijoszymimos po segmento raSant minu-
so Zenkl4).
Sindromai skiriasi:
. genotipu, i5 ko, tevo ar motinos, vra normali chromosoma;
. fenotipu.
P R A D E R I O - \ ' I L I O s . ( P V lS ) ANGELMANO s. (AS)
motinos f
tdvo
c d e l 1 5 qI l - 1 3 - d l 5 qI 1 - 1 3 +
Fenotipai
Sutrikqs judejimas, stipri hipotonija, ie- Sutrikusi judesiq koordinacija - ataksija,
mas [gis, neproporcingaitrumpos rankos stiprus traukuliai, padidejqs aktyvumas,
ir kojos, maitinimosi sunkumai. labai jukumas, protinis atsilikimas, gaii buti
didelis apetitas ir nufukimas, protinis mikrocefalija.
atsilikimas
Disomija su genomo imprintingo paZaidomis.Pasitaiko,kad PWS
ar AS fenotipq asmenysyra normalaus kariotipo, nors jq fenotipas
iiek tiek skiriasi nuo to, kuris bldingas, kai PWS arAS yra del de-
l e c i j o s1 5 q 1 1 - 1 3 - .
Taip gali bUti del dviejq prieZasdiq:
. gali pakisti genq imprintingo pobldis (pvz., del genomo im-
printing4 valdandiq genq mutacijq);
. nors kariotipas yra normalus, abi chromosomosi5 tevo ar mo-
tinos.
Kaip gali atsirastitoks kariotipas?
Kaip mineta, mejozdje neiSsiskyrus homologiniq chromosomq
porai, po lygiai susidarolytinds l4stelessu abiem homologinemis
r8'7
 chromosomomisn*l ir lytinis lzlsteles,kurios neturi sios chromo-
somos, bDtent n-1. Kai susiliejaviena nenormalauskariotipo
n*1 TTTMM
lytine lastele su kita nenormalauskariotipo n-1 lqstele,palikuonis P\\S AS O
/
turi normalu diploidini kariotipa: \ zrrt:- Dr5sn s\Rr\ LBEJA i,tanst GABRG.I
.' *---5---v---
( _ror PrftT IPU' Dt5s10 GABRA5
-
C i a l C - i m p r i n t i n q oc e n t r a s A
. S ir P\\'S
<- trumputes sekos.nuo kuriq prik)auso
imprintingo pob[dis generatylindse l4stel€se
._(t+m arba m-+t).

PanaSusgenu duetas aptiktas ir 11-ojoje Zmogauschromosomojc. Sios chromo-

r r r m o st r u r l p o j o p c t i e s 1 5 s e g m e n t o( d c l 1 1 p 1 5 - )d e l e c i j as u k e l i a p a v e l d i m E( S e i m i -
1111 \'ilmso rc2i. Tri pikt;binis inkstq auglys, kuris atsiranclavaikams iki 3-jq metq
/ r i e n o i ep o r o i ea b i rinrZiaus.Lokuse irgi yra keli genai, tarp jq du genai, kurie skirtingu budu Zymeti
Y- c h r o m o i o m oiss r e r o nrirtirros ir tivo chromosomose: IGF2 ir H19. IGF2 (angl. insLrline-likegrowth fac-
rr,r'11)genas koduoja vaisiaus(fetalini) mitogen4. Mitogenai - tai medZiagos,kurios
Bet raip yra tik formariai.Is rikruq tokiq disomikq
pazeistas s u k e l i a p i r n a i m p u l s a l a s t e l e i d a l l ' t i s ( i i i i a i r j q p a v a d i n i m a sk i l g s i i m i t o z d s ) .
g:noT.o imprintingas- abi chromosomos arba motinos,arba tevo. 1(iF2 genas )'ra 4metasis. I5 dvieju iio geno aleliq, kuriq vienas paveldetas i5
Net jeigu tokie asmenysneruri nrotinos. o kitas i5 tdvo. iSsivvsdiusioje placentoje veikia tik vicnas alelis, tik tas.
ryikiq sindromupozymiq,lie liguisti.
silpnossveikaros. rySkuspolinkii susirgtiveZiu. kuris pavelddtasi5 t€r'o. Tamc paiiamc Zvmetajamelokusc yra kitas Zymitasis ge-
n:rs Hl9. kurio i5 drieju pareldetq aleliu veikia tik motinos alelis.

3.7.1.2. Genomo imprintingas ir aleliniq genq veiklos Genomo imprintingas ir aleliniai genai. Genomo imprintingas
ypatumai.
Imprintingo esnre vra esminis nukrypimas nuo Mendelio, ypad 1-ojo - dominavimo,
desniq. Paprastaihomologinesediploidinio organizmo chromosomo-
Zymimi konkretfis lokusai. Deleciiq metodu buvo se yra arba po toki pati aleli (yra homozigota) arba po skirtingE aleli
lrodyta, kad
zymimas ne visas genomas, o tik kai kurie (r'ra heterozigota).Klasikiniu atveju homozigotoseabu tapatus genai
lokusri.'si;;
lokusuose yra nuo vieno iki keliq genq. r u-iklus,o heterozigotosepasirei5kiatik vienas alelis - dominuojantis.
Antrasis alelis - recesyvusisgana daLnai yra neveiklus (rzal-mutacija)
Manoma, kad Zmogausgenome yra apie 200 zymetujq, arba apskritaijo nera.
imprinrin_
go lokusq.
Genomo imprintingas sukuria skirtumus tarp visi5kai tapadiq ge-
Mincruose l-5q11-13.scgmcnruose
(apieg00kb),nuo kuriupriklauso. nq - to paties geno tiksliq kopijq:
. ar bus
Angelnran. ar pradcrio-Virio jra kerctas
sindronrai. genu.tarpju GABRsankaupa
(istriiqgcnq,koduoja8-aminobutano
A tiporeceptoriius
(angl.vnall_nu.lcurriboprotein suuuienlius;,
glnass,\RpN . du visi5kai tapatfis genai s4veikaujataip, Iyg bfitq du skirtingi
porvpepridej. pastarasis koduoja'ienos mazosiosbran_
d u o l i o R N R ( n r b R N R I , b a l ? ! ? _ r : . i - .i s, ' p o r , f e p t i O q . a l e l i n i a ig e n a i :
N o r n r a l a uksa r i o t i p oa s m e n u
veikiatik 'icnas iARpN gcno,butenttevo. . turetq pasireikStiabiejosehomologinesechromosomoseesantys
aleris.chromosomoje. iuri paveldetais
rrotrnos'alclisnevciklus.Specialiaisukurtoje
periu Iinijje. k;;;;; inu .r,n.n", visi5kai tapatls genai, tuo tarpu veikia tik vienas genas;
aleliusii morinos.iis gcnasapskritain.u.lte.
Kaip priciinu'bejam -vrakirasccnasL'BE
' autosomose(nelirtinesechromosomose)esaniiq genrl veikla pri-
.izJ.kuris Iemiaubikvitinprotc-inliga_
zg ir.,r'eiki.tik iio gcno alc'ris. pavcictetas klauso nuo lyties (kas tevas, motina); klasikiniu afveju tai b[-
is moiinos.Aleris,p,,*r.iJ,r,r q ' e ' I \ r w r u r is te'o. vra
neveiklus. Visas krkusas atrodo taip: dinga tik tiems genams, kurie yra lytinese chromosomose.

188
189
 Gal pagaliau ir amerikic.iinipripaZins.kad rra ne du. o rr1,sN,[endcliodcrsniai. ,i \ntai (r E savaiiiu placcntojevcikia zibueenu 1GI2 ir Hlt) alclia| I5sirysdiusioje
J i c n u o M o r s a n o l a i k u t r i r t i n a . k a d r n r t i k d u l \ ' l e n d e l i od e s n i a i :s k i l i m o i r n e p r i - abicju genu eksprcsijabuvo nronoalcline.Choriokarcir.romos
lqstclcseda2-
lrl,rce-ntoje
k l a u s o m o p o 2 ) n t i u p a v c l d c j i n r o .L v g g c n u s a v c i k a .d o m i n a v i m a sn c b D t u . _ s e n e r i n i a i i r r i I r i i r r ab i a l c l i n ci i u g c n L rr c i k l a .
rciikiniai. Flktiskiiijic tai jau daro.

Imprintingo esmi. Genomo imprintingas padaro du visiSkaitapa- Pasirinktinis DNR metilinimas lytindse l4stel€se.Kol kas metili-
iius genus skirtingaisaleliniaisqenais.Bet skiriasine nukleotidq se- ninras vra vienintelis iStirtasgenomo imprintingo brldas. Daugelis
kos. Jos iilicka pastcrviosir nesiskiria.Skirtingai modifikuojami DNR i)NR rajonu pasirinktinaimetilinami po apsivaisinimo. Genomo im-
ir chromatinas. >' printingastuo ir skiriasi.kad pasirinktinai metilinama DNR brgs-
Monoalelind ir bialelind ekspresija(rai5ka). Kaip mindtii, geno- tant lytin€ms lqstel€ms ir metilinimo pobfidis po apvaisinimo pavel-
mo imprintingaspakcitc m[su poZilrj I aleliniu genrl veikla. Klasi- dimas palikuonio lqsteliq.Metilinami tie genai,kurie turi metilinimo
kiniu an'eju veikia abu tapathsgenai.esantyshomologinesechromo- r ictas. daZniausiai5' dalyje CpG salelesarba CNG.
somose.Del imprintingo veiklus )rra tik vienas alelis. Be to. pasirink- Brestant naujoms ly,tinemslqsteldms,diferencijuotosel4stelesegal
tinai - motinos ar tevo. Thigi 1'ra: rr anksdiau.genomo pasirinktinio zymejimo pobldis iSnyksta,o jo
. bialelind rai5ka, kai veikia abiejosehomologinesechromoso- r rc.tojelltiniu lasteliugenomai4'mimi i5 naujo (3.28 par,.).Sis ciklas
mose esantysaleliai; klrtojasi i5 kartos i kartq.
. monoalelind raiSka, kai veikia tik r,ienoje i5 homologiniq chro-
T b p a t i e sg c n o s t r u k l l r i n e s a t m a i n o s- a l e l i n i a i g e n a i d a Z n i a u s i am i odifikuoja-
mosomq esantisalelis.be to. priklausomainuo to, i5 ko alelis
n r i i c ' n o d a i .T i k k a i S i e g e n a i s k i r i r s i s c k o r n i s s. v a r b i o m i si m p r i n t i n g u i .j u Z y m e i i -
r
paveldetas:ii tevo ar i5 motinos.Kitoje homologinejechromo- rrrtrpob[clis qali skirtis. Kai clcl mutacijosgenas praranda Zymcjimo viet4. pasckmcs
somoje jis yra neveiklus. \ra tos padios. hg bltq Sio geno dclecija atitinkamame (tcvo ar motinos) gcnome
r L r b r si e n o c k s p r e s i j av r a b i a l e l i n d .
Zmoniq ligas, nenormahl fenotipq gali nulemti sutrikusi mono- K a i p p a s i r i n k t i n am i e t i l i n a n tD N R T r n t i m i g e n a i .p a r o d v s i m ep a w z d 2 i u ( t a i n e
alelind raiSka.UZuot veikgsvienasalelis.veikia abu aleliai.Jo raiSka . u s L rk l a s i k i n i sp a n z d v s - A n s e l m a n o i r P r a d c r i o - \ ' i l i os i n d r o -
i ' i n r i n t i .o s u v r r k t i ) M
tampa bialeline. Antai apie 50% leukernijos atveju buna del jau ne n r r L i .K a i p j a u h u r o s a k v t a . 1 5 c 1 l l - 1 . 3s c g m e n t ev r a s e n q d u e t a s . S T V R P Ng e n o
kart4 mincto IGF2 geno bialelines raiSkos.Pasigaminaper daug mi- r i k l r l u s t e v o a l e l i s .o D 1 5 . S l 0g e n o - m o t i n o s a l e l i s .P c r 9 6 ? v i s u - i ' - C G - 3 ' ( i i r , i s o
toseno, todel pradeda neprogramuotaidalvtis somatineslEsteles.O tLt13) dinukleotidu aplink S.\'RPN I-qji cgzona vra nretilinti motinos chrorrrrsrrmojc
i r r i - . i i k a i n e m e t i l i n t it i r o c h r o m o s o n r o . j P
r ' r. i e i i n , q Avsr a D l 5 S l 0 g e n o m e t i l i n i n t a s .
tai ir yra veZio prie2astis.Nustatyta, kad bialeline IGF2 geno rai5ka S t L s t i p r e j et se r o a l c l i o i r s u s i l p n e j c sn t o t i n o sa l e l i o m et i l i n i m a s .
gali lemti ne tik Vilmscl veZi. bet ir abdomiosarkom4ir kitas veZio
formas. Kitq Sio lokuso genu bialeline raiSka (vietoj monoalelines) DNR metilinimasyra ne vieninteleepigenetiniqpokydiq,tarp jq
sukc-liaBekvito-Vyclenrano(Bechrvith-Wiedemann)sindromq (itin ir genomo inrprintingo prieZastis.Thi irodvta mutacijq metodu. Tik
stambus vaisius, veZys). Seimini Sirdies defekta - LQT (angl. /orig kiti epigenetinio paveldimumo mechanizmai dar neiitirti.
Q f ) s i n d r o m ai r k t . Nletilinimas keidia chromatino sandar4, nukleosomq fazavim4 -
itpsn"rniojaniiuapie histoningSerdiDNR sekq padeti. Manoma, kad
Bialelind raiSka - nezymetiesiems(klasikiniams) genams y,'ra
ir kiti veiksniai ir r..vksmai.
kurie keitia chromatino sandarE,gali bfiti
normali b[sena; zymetiesiemsgenams - imprintingo paZaida.
epigenetiniq polg'diq ir laikino paveldimumo prieZastis.Antai kit4
Tam pac'iamsenui 'ienuose orqanizmuosebudinga bialeline ekspresija.kituosc - cpieenetinlrc'i5kini- ZinduoliqX chromosomosvirsmEBaro khneliu
rrtrnoalclinc c-kspresi.ja. Plstaruoju atveju pasirci(kia senomo inrprintineas.Taip 1,ra lcnria ne tik DNR metilinimas,bet ir histonq acetilinimo po$diai.
MCPIIGF2R gcnui. Jis kocluojabalnma. kuris vrii 1GF2 mitogenu represorius.slopina
n r i t o g c n ov e i k l i r .P e l i ug e n o m eS i og e n o e k s p r e s i j ya r a m o n o a l e l i n e( t a i g ij i s 1 r a n ' m e - Genomo imprintingo valdymas.Nekyla abejoniq. kad genomo im-
t a s i s ) .Z n l o g a u ss c n o m c v i e n o d a iv e i k l u s a b u a l c l i a i ( h i a l e l i n ee k s p r c s i j a )A . leliniq printingas yra gcnetiskai valdomas. Pagal metilinimo pobfidi DNR
h o m o l o g r lv ei k l o s p o b l d i s k ei i i a s i i r i r u i r i u o s eo r g a n u o s ea. u d i n i u < - r sr ca .i d o se t a p u o - skiriamostns padetys:

190 191
 Manoma kad DNR metilazdspaZistapusiau metilintas victas,
bet genomo imprintingui paai5kinti to nepakanka. TUri btti genai,
kurie valdytq specifini konkreiiu nukleotidq sekq zymejim4 tam tik-
( hronrosonra rrrse (lytinese) lEstelese.Antai IGF2 geno zymejimas reguliuojamas
su lc\ o 7\ n1c ( hrornosonrasu rc;F2R geno. Nekelia abejoniq, kad yra specifiniaibaltymai, valdymo
nrotinos)rnrc genu produktai, skiriantys nukleotidq sekas,kurios turi btti pazymi-
ruos ir kurios jau yra paZymetos.

Du baltl'mai (McCP angl. trtetlil-CpG bintling protein), kurie paZista metilintE

DNR ir slopina jos vciklE (paverdia monoaleline ekspresija),yra nustatyti. Bet tai
rik pradZia. ncs apskritai senomo imprintingcl valdymas dar neiSsprgstaproblema.
Sonratincs
Somati:rcs
laslclcs Iastclcs
3,7.2. X chromosomos inaktlvinimas. Dozds kompensacija

L,vtisnulemiamaivairiaisbfidais (Lr.p. 383). Daugelisorganizmq

turi savitas lytines chromosomas.
Dozes kompensacija (lot. cotnpensare- sudaryti pusiausr.yr4,at-
lrginti) yra problema visq tq organizmq, kuriq vyri5koji lytis nuo
rloteri5kosios lyties skiriasi chromosomq skaidiumi. Kol kas 5i pro-
Alsrrandx
hlema i5tirta tik Zinduoliq ir drozofilos.
/\tslr JlldA
nau-117r ntc niluia ;\ n1i Drozofilos. kaip ir Zmogaus,moteri5kosioslyties individai turi dvi
X chromosomas,r.yriSkosiostik vien4. Tadiau tais pozymiais,kuriuos
lemiantysgenaiyraX chromosomoje,moteriSkojilytis niekuo nesiskiria
nuo lyri5kosios, nors moteri5kosioslyties individq lqsteldseSie genai
ir 1'ra dvigubosdozds.Jau senokaibuvo manoma, kad yra genq, kurie
sull'ginagenq dozesr.yriSkosios ir moteri5kosioslytiesindividq l4steldse.
Be to, paai5kejo,kad lvairiuoseorganizmuosedoz6skompensacijapa-
3.2[i pav. Genomo imprintingo ciklas: sirci5kiaskirtingaisbldais.
chromosomos, paveldetos i5 motinos ir tcvo, zymdtos skirtingai: susidarant gc.
neratlvinims l4stelems,dar prieS mejozg. 4'me iinyksta: abi homologines chio-
Baro ktnelis - neaktyvi X chromosoma. 1959 metais Baras
mosomos zymimos naujai: vienaip tevo. kitaip motinos. Ciklas kieloienoic kartoie (M. L. Barr) kaiiq pateliq somatiniq l4steliq branduoliuose.prie jq
kartojasi apvalkaleliq vidines dalies, aptiko k[nelius, kurie buvo pavadinti jo
vardu, arba Iytiniu chromatinu. Veliau Baro klneliai aptikti ir kitq
Zinduoliq, tarp jq ir Zmogaus,moteri5kosioslyties individq somatiniq
m m lasteliqbranduoliuose.
-{-G- arba _{_G_ arba _{_G_ Somatindsel4steleseBaro kunelis (3.29 pav.) matomas kaip tamsi
deme (Zmogaus- 0,7x1,2pr).Kartais jo vieta yra neiprasta - Salia
--c-c- --4-C- -__c_c_ branduolelio. Thdiau neiprasdiausiosformos lytinis chromatinas yra
I
m
neutrofiluose - gruddtuose leukocituose (mikrofaguose).Siq l4steliq
N e m e t i l i n t av i c t a VisiSkai metilinta victa P u s i a um e t i l i n r av i e r a ir branduolys yra neiprastos sandaros - i5 3-4 segmentrl, sujungtq

192 193
 . - \ n t a ic s a n t K i a i n i c l t c r i o s i n r . l r o m uXi X Y . r i e n a s B a r o k [ n c l i s b l n a i r d i r u s u -
\ . '-r.
\ n r o j c r r r u s o m a t i n i ql i l s t e l i q .o m o t c r u . t u r i n d i u t i k v i e n q X c h r o m o s o m q( T e r n e . r i t r
* Vlrai su trimis X chromosomomis- XXXY, kaip ir moterys
t .-'/
"|1
I
j
,inclromas).- ne
\XX. turi du Baro
"ieno.
kunclius.
rrnri. tiek motc+'s turi 3 Baro k[rnclius.
Kai branduoly'jeyra keturios X chromosomos,tiek

d *--
,F Vadinasi.i5 aneuploidu t1'rimq paai5kejobendra X chromosomos
i r r r r k t ri rn i n t ( )t i t i s v k l c :

C
\
Baro k[neliq yrzi vienu maZiau negu X chromosomq.

5jt€ l\\
/ \\\
\\\'\ Taiiau ii taisykle negalioja poliploidams, kurie turi kelis visq chromosomq rin-
kinius. Triploido (-3n) somatincsc lasteleseBaro khneliu skaiiius nenusistovejgs-
rrcnas arba du. Tetraploido (.ln) 1'ra du Baro klneliai.

rF; rn /-.r,
\\ -'"'i
_ j ,'
\' \ ir*,,-_.
.' r - .- r r
Kuri i5 X chromosomq inaktyvinasi,yra atsitiktinis dalykas. T[o
isitikinta tiriiint moteris. heterozigotinespagal kai kuriuos ,,sukibu-
sius" su ll,timi genus,parvzdZiui,pagal gliukozo-6-fosfatdehidrogena-
zis arba raumenu distrofijos. genus. Siq moterq vienoje chromoso-

|s*% Y_
moje yra normalus genas (+), kitoje - mutantinisgenas.Jq somati-
nes iastelis mc'rzaiki5kos.
-
kitos su anomaliniu
Vienos somatines l4steles yra normalios,
poz,vmiu. Thi priklauso nuo to, kuri i5 dvieju

if 1.:"\
/---:\
t'
I a_.: r .-'a
l
X chromosc'rmuinakryvinasi:ar ta, kurioje vra raumenq distrofijos
{ r . . 1" - . f eenas (tada raumens lastele normali), ar ta. kurioje yra normalus
\ /
$ryk \,/
\ J f
qenas (tada lasteleyra distrofinio tipo):
.r.id@sffitu
2
3.29 par". Lytinis chromatinas - Ilaro klneliai ir bfigno lazdeles:
+
Baro klncliai parodvti rodvklr': 1 - tn s Baro klncliai r icname branduolije Heterozigotosbranduolys
(kariotipas X\XX arba XXXXY): 2 - r'iriuje normaiaus vvrrr polimor-
lbbranduolis lcukocitas bc ,.bisno lazdcltls": apaiioje - normalios moters - su
v i c n a . . b l g n o l a z d c l c " :- l i r I - B a r o k u n c l i u i r , . b l s n o l a z d e l i u "s k a i i i u s p r i k l a u -
sonrai nuo X chromttsonruskaiiiirus
{V\,--..
plonais siulais.todel jos dar vadinantospolimorfobranduoliais leuko-
u^,",/(' " l) T;::il1,:?"""
k[rrelis- -/
\
citais.Siq l4stcliull,tiniuchromatinuvirtusiX chromosomayra ivairios Mutantinis poZymis
formos (blgno lazdeles,teniso raketds.kolbeles)branduolio priedas.
Ono (S. Ohno) ir Lajon (M. tr Lion) pasi[le hipoteze,kacl Zin- S t e r b l i n i uZ i n d u o l i uX c h r o m o s t t m ainaktpinasi neatsitiktinai.Pirmenybe yra i5
-l'.tigi
tero pavcldetai X chromosomai. iiu g1^vlnq X chromosomos virsmq Baro
duoliq X chromosomojeesandiugenu doze kompensuojarna motcri5- k r r n c l i r rn u l c n t i u q c n L l n r oi n t p r i n t i n u , l . .
kosioslvtresindividqsomatinese l4steleseinaknvinantisvienai is dvieju
X chromosonrq.vdlesni tyrinrai 5i4 hipotezg paflirtino. Tiro jsitikin- X inaktpacrja - epigenetinis reiSkinys. Nors dar labai neai5ku,
ta, kai buvo iitirti Zmogausir kitu ZinduoliuX chromosomosaneup- k u i p t a r r y k s t a . b e t X chromosomos inaktyvacijos pob[di paveldi
loidai (3.29 pav.). didesnis ar maZesnislasteliu klonas. Tiio isitikinta iStvrus moteris,

194 t95
 Baro kunelio ir kitus epigenetinius
rei5kiniuslemia stabilfis
valdymo genrl veiklos polryiiai.

Xis/ genas ir inakty"r'acijoscentras. X chromosomos inaktyvacija prasideda inak-

nr,acijosccntre. Sis centras aptiktas translokacijqmetodu. Translokacijos- tai chro-
mosc)mLImutaciju tipas. kai chromosomossegmentasperkeliamasii vienos chromo-
somos vietos i kitq vietq toje padioje chromosomoje arba apskritai i kitE chromo-
\oma.
1tt Paprastai.pc-rkclti X chromosomos segmentai i autosomas ndra inaktyvinami.
3.30 pav. Ektodermos displazija. Trys
ft!l heterozigotiniq moterq kartos, pasku- hiiau pataikius i autosomasperkelti segmentEsu inaktyvacijoscentru, gali virsti
heterochromatinune tik iis translokuotasX chromosomos segmentas,bet ir jam
I :i1 tinioji - identi5kosiosdvynds:
tirl tamsiau nudaZl,toskuno pavirSiausdalys artimi autosomr-issegmentai:
i:r:
q) .-- be prakaito liauku (inakqrinta X chro-
A XbelC A XsulC
mosoma su normaliu genu); pavir5iaus
,,lopas" rci5kia lasteliu klonq; likusi oda
yra normali, su prakaito liaukomis (inak-
FW A XbelC A A XsulC A
t) /inta X chromosoma su ektodermos rrc--.r lryr -r-ryV\A /il\l,"',_l
displazijosgenu) Cia- neinakl\aintas X segmentas: \,A.n inaktprntas \ segmentas; ir{aktyvinti lvirtq
h c t e r o c h r o n a i i n ui)n a k t t , r a c i . l ocse n t r u ii l C ) a n i m i a u t o s o m o s( . { ) s e g n r e n t a i .
Nuo inaktlracijos centro X chromosornosinaktylacija plinta abiem krlptimis;
heterozigotinespagal recesyviuosius,,sukibusius"su lytimi genus. La- la ---------------- c

bai patogus, nors ir retas pozymis - ektodermos displazija. Tai irgi

,,sukibgs"su lytimi recesy/usispoz.vmis.Sutrikusi ektodermos raida.
Vyrai, kuriu X chromosomoje yra Sis genas, bedandiai, turi maZai
plaukq ir neturi prakaito liaukq.
Pagal5i4 ypatybgtiriamos heterozigotinesmoterys (3.30pav.). Aki-
vaizdu, kad i5tisasodos lopas be prakaito liaukq - tai l4steliq klonas,
kurio pradineje lqstelejeinaktyvinosiX chromosomasu normaliu genu.
Lqsteliq klonas kelia daugiausianeai5kumq.Mat dalijanris soma-
tinems l4steldms,Baro kuneliu virtusi X chromosoma padvigubdja,
kaip ir kitos chromosomos.Vadinasi,Baro klnelis vel turi virsti ipras-
tos sandaroschromosoma.Pasibaigusmitozei, chromosomaturi inak-
tlvintis pagal motinineje l4steleje nustatyt4 tvarka.
Taiiau kol kas bendra visil epigenetiniq reiSkiniq problema yra
ta, kad neaiSku,kaip 5ie rei5kiniai iSliekapo kiekvieno naujo l4steliq
dalijimosi.
DNR metilinimas dar nei5sprendLiaSios problemos, nors Baro
kfinelyje DNR yra itin stipriai metilinra. Metilinimas paai5kina X
chromosomosinaktwacij4, bet to nepakankapaaiSkinti,kaip formuo-
jasi Baro k[nelis - ypatingas X chromosomos chromatino virsmas.
Taigi r,yksta ir kiti pokydiai. Anrai pirmiausia labai stipriai acetilina-
mas histonas H4.
196
Cia lC inakryracijo, centras.c centromera,ql itguri, O",rr, O f ,--Ouris petys. Neu2brukSniuotastrumpasis
p e t r s p . k u r i a m er r a a k t n u s i s r a j o n a s( X p l 2 . l l - : 2 . - l ) .
ISti;rusivairiasX chromosomossegmentqdelecijasir translokacijas,buvo nusta-
t1'ta.kad inaktlvacijos centras yra Xq13 segmente.Siame lokuse yra labai idomus
genasXrsr (angl. X-irtuctivatingspecifictranscipt). Xisl genasbuvo klonuotas. Paai5kejo,
kad jis nekoduoja baltl'mo (neturi atviro skaitymo remelio). Aktynrusyra jo transkrip-
tas - RNR. Jis tiesiog apgaubiat4 X chromosomq,kuri vra inaktyvinama.
I5lieka akryv-[sne tik genai, kurie yra neinaktyvintametrumpaja-
me X chromosomos petyje p, bet ir kai kurie genai, esantys Baro
ktneliu virtusiame chromatine. Manoma, kad jie yra isorineje Baro
kr.rneliodalyje.
X chromosomosvirsmo Baro kuneliu ciklas. Zmogaus X chromosomosinaktlva-
cija prasideda 5-4jq embriono vysty'mosiparq. Moruldje arba blastocistoje aktyvinamas
Xlsl senas.Jis vcikia abiejoseX chromosomose,bet po to, kai Xist-RNR stabilizuo-
jama ir apgaubiainaktlvinam4 X chromosom4,Xr:t genasveikia tik Siojechromosct-
moje. InaktyvinamojeX chromosomojeDNR metilinimasprasidedaveliau - tik 7-q14
para. Pirmieji Baro k[neliai pasirodo trofoblastuose12-4j4parq. o paiiame gemale -
tik 16-zg4rystymosi par4.
C)vogondseBaro kflnelis dar yra, o ovocituose jis jau i5nykgs.
InaktYvinta X chromosoma vdl reakqryinama:
r97
 srir. bet iisaugojamasinaktyt'acijospob[dis. Sios chromosomos vir-
\p1ls Baro kfineliu kiekr,'icnamelqsteliq cikle kartojasi:
fprastos sanclaros.
Lra.';krnerisJ - Barokuneris
;'*'.;l:llil'li,i,
lntcrfazi J Mitozi -) lnterlazc

Sie ir,1'tlal kol kas nepakankamai i5tirti.

Nlutantinio ..sukibusio"su lytimi pozymio pasireiSkimoheterozi-
lotiniq moteru somatineselastelesepob[dis rodo, kad l4stelintsda-
DNR metilinimas
JijantisX chromosomqinakqvacijagali keistis (Zr. 3.30 pav.). VienE
Dozds kompensacijasomatinesedrozofilos lqsteltiserrksta kitaip. t'cnotipinilopa keicia kitokio fenotipo somatiniq lqsteliq klonas.
Patinelio X chromosomojc genai veikia dvigubai akqn,iaunegu pate- Antras rei5kinys, kuri paaiSkinalaipsniSkaX chromosomosinak-
les X chromosomoje.Taip 1'ra del specialiqvaldymo gentl-numerato- rs acija: kod€l ne visos moters somatinds l4stel6s turi Baro kflneli?
rir; veiklo.s.Tie genai moktr suskaidiuoti.ar )/ra lveinis (patele), ar \ntai 30'7,:fibroblastu fiq kulturose) neturi Baro k[nelio. ,,Bigno
nelyginis(patinelis)X chromosomqskaidius. lrrzdeles"turi tik iiek tiek daugiau kaip lcic moters neutrofilq. Ma-
t\t. kad tose normalauskariotipo moters l4stelese,kuriose nera Baro
Zmogaus X chromosomoje kol kas qcnu-numcraronl! nerasrit. taiiau turctq kunelio, inaktlvinta X chromosomanevirto Baro klncliu.
b t t i . n c s k a i p k i t a i p p a a i i k i n t i t a i s y k l e .k a d v r a v i e n u B a r o k L i n c l i um a Z i a u .n e g u
1'ra X chromosomrl. \trdinasi, skaiiiuojamos ir Zmogausbei kitu 2induoliq _X chro-
mosomos. Gali buti Sios skaidiuotessutrikinrrl, pvz.. del duplikacijq.
3,7.3.Paramutacijos.
Ilgalaikdsmodifikacijos
Zinduoliq X chromosoma inakt),vinasierapais:
Paramutacijq atradimas. 1956m. amerikieiiq genetikas Brinkas
. ekspresuojamas(veikia) Xrsl genas; (R. A. Brink) tyrd vieno kukur[zq antociano geno R ivairiq aleliq
. signalasplinta abi puses nllo inakt).vacijoscentro, inaktyvina- suvcik4.Kry'Zminorecesp'iqji1linij4 r-g r_3 su hibridu - heterozigota
i
ma didesne dalis X chromosomos: pagal dominuojandiusgenus R-r ir R-s/:
. inaktlvinta X chromosoma virsta Baro klneliu.
x
? r-e r-g d R-, R-t
Laipsni5ka X chromosomos inakryacija paai5kina du svarbius
Tai tipiSkasMendeliosugalvotas analizuojantysis
kryZminimas,ku-
rciSkinius.
rrLroko$biSkai ir kielrybi5kai tiriami lytiniq l4steliqgenotipai.Brin-
Pirma, koddl dalijantis somatindmslqstelemsdukterindselqste-
ko tirtieji aleliaileme tokia endospermo spalvq:
ldse i5lieka X chromosomosinakt_wacijospobfidis, tipiskas motini-
nei lqstelei? Dalijantis somatindmslqstelemsmitozijc. Baro kuneliu
/Lg nenuda4t4, R-r raudon4,R-sl - marg4.
- -
virtusi X chromoson-laneprarandama.jq paveldi dukterines somati- Diploidinio heterozigotinio organizmo,koks buvo R-r R-sl, Iyti-
nes l4stelis. Kad abi X chromosomospadvigubdtqir jq kopijos butq n e s l a s t e l e tsu r c t ub l t i d v i e j ut i p u :
taisyklingai paskirstytostarp dukteriniq l4steliu. Baro kDneliai ku- Rt R-st
riam laikui turi virsti iprastos sandarosX chromosomomis.Kadangi :' t.
/--'t,..t -r---_\

X chromosomos inaktyvacija ir virsmas Baro kfineiiu atskirti laiko )tt ,{1,.) t,/z
{at'
tarpsnio, l4stele dalydamasivdl tampa lprastos sandaros chromoso-

198 199
 Ti-rotarpu visos receslviojo homozigotinio organizmo lytines l4s- . i . J l c n t e l e . P a r a m u t a g e n i S k i p. a r a m u t a b i l f r s i r n e u t r a l l s k u k u r l z q a n t o c i a n o s p a l v o s D i r p /
genu aleliai (pagal V L. Chandler ct al.. 1996)
tcles vienodos:
Alclis Fcnotipas Paramutacijq aktyvumas
Lrye!-& B-lrttutSe(B'l)" Timsiai purpuriniai au_salai Paramutabilus
'(-3)
/---<-
'l'.'g,, B'' Silpnai purpuriniai augalai P a r a mu t a g e n i i k a s
Paramutabilus
h - t" Zali augalai
Il-Pcnr'' S i l p n l r u u . r u l ur p a l r a : s l i p r i p u r p u r i n c Ncutralus
Be to, per analizuojantikryZminimqjos nelemiapalikuoniqsary- scklu spalva
l'l-Rltoatlas ( PI-Rhl' Tamsiai purpuriniai augalai ir kuokcliai Paramutabilus
biq (fenotipo).Viskaspriklausonuo tiriamojo heterozigotinioorga-
Pl'-rnahogan.r'( PI-nah 1 R a u d o n m e d Z i or a u d o n u m o a u g a l q s p a l v a ; ParamutageniSkas
nizmo: kokios ir kokiu santykiususidarojo lytines l4steles.Pvz., kuokcliai margi
visaskryZminimas ir palikuonvsturetq b[ti tokie: Pl-Bloclrd (Pl-B11)'' M a r g a d r ' m t r t aa u q a l q i r k u o k e l i u s p a l v a N c u t r a l u s

1.@
9 tr,"-g t
ParamutageniSki, paramutabilfis ir neutral[s aleliai. Pokydius
- Lytinesl4steles
Brinkas pavadino paramutacijomis (gr. para - Salia, priei), alelius,
kurie keidia kitus alelius - paramutageni5kaisiais,o tuos alelius, ku-
r-g r-g R-st
fl rie pasikeiiia, - paramutabiliaisiais. Vadinasi, R-r' yra paramutacija,

e3
Margu
endospermu
Palikuonls R-sl - paramutageniikasisalelis. o R-r - paramutabilusisalelis.

Paramutacija - tai mitozeje ir mejozdje paveldimas polrytis,

r-8
Turet4hfrti raudoni,
gnlrli silpnainudaZltuendospermu
Brinko bandyme santykis,kaip ir tikdtasi, buvo 1:l: pusd laukia-
mq margq (endospermo gcnotipas del dvigubo augalu apsivaisinimo
yra triploidinis r-g r-g R-sr) ir pusd netiketai silpnai nudar,v"tq,kai
turetq blti r-g r-g R-r - sodri raudona spalva.
kuri sukelia heterozigotosevienas alelis (paramutageni5kasis)
kitam (paramutabiliajam).
Pagal paramutaciiasto paties geno aleliai skirstomi j paramuta-
geni5kuosius,paramutabiliuosius ir neutraliuosius. Pastarieji yra ir
neparamutageni5ki,ir neparamutabills. 3,4 lenteleje pateikti 2-jq lo-
kusq b ir p/ visq trijq aleliq tipq pav-vzdZiai.
Idonru. kad paranrutacijapasirei5kiatik tada, kai r-g r-g yra motina. o R-st
R-r - tdvas, nors paramutacija iryksta ir lada, kai heterozigota yra motina. tik
paramutacija nepasireiikia fenotipe.

Brinkas hetcroziqotiniussilpnai nuda2ytu endospermu augalusrdl patikrino at-

likdamas analizuojaniiuosiuskrl,Zminimus:
a r-s r-s , & R-r' ,-s
P l l i k u t ' n v sh u v o t o k i c '
pus€ nenuclaZvtuendospcrmu , rj r-g r-g'.
pusd - silpnai nudaZytu endospermu - r-g r-g R-r',
I5 Sio bandymo Brinkas padare iSvada,kad R-sl alelio paveiktas
R-r alelis paveldimai pakinta. Si pakitusi aleli jis paivmejo R-r'.
Pokytis paveldimasiki Siol (daugiau kaip 40 metq).
Paramutacija - epigenetinisreiSkinys. Iki Siol nustatyti 3 kuku-
r[zq genai. kuriq aleliai yra pramutageni5ki ir paramutabills. Thi
mindtasisr (red). pl (pale) ir b (booster).Visi trys genai valdo anto-
ciano sintezg.Thi valdymo genai. Jie koduoja HLH (angl. helLr-loop-
lrclLr- spirald-kilpa-spirale)tipo transkripcijosveiksnius (Zr. p. 318).
Dvi paramutacijq sai.ybesyra iSskirtines.Pirmiausiajos atsiranda
tik heterozigotoseneiipasakytaiaukStudaZniu,nebldingu kitiems kin-
tamumo rei5kiniams.ParermutageniSkai aktr,vioseheterozigotose(pvz.,
R-sr R-r) visos lytines l4steles gali bfiti pakitusios. Tiesa, ne visi
parirmutageniikialeliai vicnoclai stiprls. Pt,z.,R-ntb alelis nors ir
Panaiiai yra ir su kultlri-
paramutageniSkas, bet jo poveikisgerokai silpncsnisncgr:R-sr alelio.
- epigenetinis niais augalais. NepriZiureti jie
Antroji savybi geriausiaiirodo. kad paramutacijrrs
negali konkuruoti su laukiniais
reiikinys. Nors paramutageni5kaiakfyv-uskukurfizu r b, pl genai yra
augalaisir i5augamenki. Thdiau
klonuoti ir sekvenuoti,bet nukleotidq sekq pokydioparamutabiliuo-
visai kitokia jq genotipo suke-
se aleliuoseneaptikta.Neaptikta ir DNR metilinimo skirtumu. Nors
paramutacijqprigimtis kol kas neai5ki,bet manoma, kad tai pavel- liama reakcija j palankias s4ly-
dimi, stabillrsgcnq transkripcijospolg'iiai. Deleciju metodu nustaty- gas. Laukiniai augalai Sia se-
tos nuklcotidq sekos,del kuriu prarandamasalelio paramutageniSku- notipo salybe nepasizymi,todel
mas arba paramutabilumas. ir labai palankiomis sqlygomis
Ilgalaikds modifikacijos nesusijr,rsios
su heterozigoti5kumu,taiiau neduos tokio derliaus priedo,
dia yra galiniybe aptikti naujus epigenetinio paveldimumo rciSkinius. ;i+:bh*%
kaip Zentestikio augalai.
?rdiau vra ilgalaikiu modi-
Aplinkos poveikio sukcltos modifikacijos yra nepaveldimi or- . 1. 11 pa\'. Paprastasis sautenis fikacijq, kurias lemia mejozes
ganizmo organu, pozymiq bei sar,ybiqpolq,iiai. I Hr'IiantItt,tnLott ttttttttnttItrittnt\Zenrumosebldu kuri laik.1 paveldimi
epi-
i r r ) i r k a l n u o s e( b )
genetiniai pokydiai. Deja, Sie
Jos paprastaiyra trumpalaikes,pasirei5kiatik toje kartoje, kurio- pokydiai kol kas neririami. Epi-
ie veikia modifikacij4sukeliantisveiksnvs.Kirose kartosejq sukelian- gr'netineskilmes ilgalaikiumodifikaciju, kaip ir paramutacijrl,daZnis
diam veiksniui nepasireiSkus, modifikacijos iSny,ksta.
Tadiau aptikra ir sali siekti I00rL.
ilgalaikiq modifikacilu,kurios persiduodakitai. o karrais ir keletui
kartq, nors ir neveikia modifikacija sukeles aplinkos veiksnys. Antai P S'etk^'as ir G. Korsakova nuo 1966 m. ii viso i0 mctq tyre dvi
Ilgalaikiu modifikacijq prieZasc*iq iirirzofilos mutacijas.l'(lbrked - iisiiakofe sereliai) ir a'(r,rr1e.rr- redukuotos akys,
vra daug. Kai kurios jq yra la-
br'akes).Abieju genu pasirei5kimaealima jvertinti kokybiSkai.Thm rikrais jautriais
bai paprastos.Antai labai qeromis s4lygomisausantysaugalai ne tik
r:Jrr.r7efil6q raidos periodais pareikus j4 aukita 3g'c temperatIra (iiluminio soko
duos ger4 dcrliu. bet ir kitais metais bus dcrlingesniuZ tuos, kurie intiukcijos sallga). atsirado ilgalaikis modifikacijos. rrukusios per kelet4 desimdiq
i5augoiS blogomissalvgomisaugintq augalu.Mat ii geromis salygo- krrrtu ir buvo paveldimos tik iS morinos. Gali buti. kad iic pokl,iiai ekstrachronro-
mis auginamq augalq seklos stambesnes.sukaupusiosdaugiau maisto ' o n r i n i s p r i g i r n t i c s .n o r s t a i d a r n c t i r t a .
medZiagq. IS jq iSaugastipresni daigai. Lygiai taip pat ir gyvuliai. .r.-.Christoliubora drozofilas pareike etjlendinitrilotetraaceratu(EDTA). Si me-
d2ragasuriia dr,'ii'alcniiuir trivalcndiu mctalq jonus. Susidarepapiidomq
Silpnesniq, blogomis s4lygomis gyvavusiqrevq palikuonys buna sil- branduo-
lilru. Kitose karrose modifikacija pama2u bleso, mazejo inoi;iclll. kurir;
lqstelese
pnesni. Veislininklstc\jetai svarbi aplinlrybe. lruro atsirade papildomi branduolcliai. Siu skaitius l4stel6seirgi maZejo,
tadiau vi-
Gana dzr2naiZmondssavo lkineje veikloje susiduriasu tariamu :i(kui iin-r'korik 22-qoje kartrje. eia visisiai aiiku. kad pokyrii ,usijgi
su chrorno-
poZymiq pavelde.iimudel to, kad modifikacij4 sukelianfysveiksniai s o n t o mi s .
tant tikroje ekologineje aplinkoje per daugeli kartu yra pastovrls.
Pirmasissu tokiu reiikiniu susidfireBone (G. Bonnier), bandydamas
auginti kai kurias tariamai alpinesaugalqrlSis zemumose.Jis nusta- 3.8. Genomo pertvarka
te. kad SiosrlSys 1'ra modifikacija.Tos padios rDiies au_salai
kalnuose 3.8.1.viso genomopertvarkair jo pertvarkapirmuoniq vegetatJviniq
i5auga trumpu stiebu, daZnai sudarydami tik lapu skrotele (panasiai
Iasteliqbranduoliuose
kaip gyslotis),o Zemumoseaugalu sriebasaukSras(3.3i par.'.).Mat
nuolat aukitumose augantysaugalaituri vienoki fenotipq. 2emumo-
Net toki gerai zinoma reiikini kaip diplofazeskaita haplofa-
sc - kitokl. z.^. ir ar'irkiiiai. per gyvenimo cikl4 reikdtq priskirti iiai
i
reiskiniq
202
203
grupei. Juo labiau kad kai kuriq organizmq haploidinis chromoso- lnfuzorijq ypatybe - dvejopi brand;roliai. Jos turi vien4 ar
mq skaidiustampa diploidiniu ne apsivaisininimometu, o praside- daugiau diploidiniq mikrobranduoli! ir vien4 arba daugiau
jus individualiai raidai, somatinese l.lstelese.Taip yra. pvz., bidiq poligenominiq makrobranduoliq. Makrobranduolys - vegeta-
tranq. I5 pradZiu jie r,ystosii5 neapvaisintqkiauiineliq. yra haploi- ryvines lqsteles pozymis. Jo ndra generatyvinesel4stelese.
diniai. Tokios i5lieka jq gencratyvinesl4steles,bet somatinesel4s-
teldse atkuriamas diploidinis chromosomq skaidius. Rekordinis mikro- ir makrobranduoliqskaidiusaptiktas pilvablaks-
Tirtini I skyriuje mindti askaridZiq (Ascaris megalocepltala), kai grandis - daugiau kaip 100.
tieneje infuzorijoje (Jrosry*lis
kuriu vabzdZiq reglamentuoti chromosomq skaiiiaus pokyiiai perei- Mikrobranduolys (Mi) yra smulkus, bet turi stambias chromoso-
nant generatyvinemslEstelemsi somatines.Antai askaridesgeneraty- nras.Jis dalijasi mitoziSkai.o prieSinfuzorijq konjugacij4ar jos metu -
vines l4steldsturi tik dvi chromosomas,somatinesel4stelesesusidaro ir mejozi5kai(po mejozesMi yra 1n). Turi visE genU rinkini. Jo chro-
daug smulkiq chromosomq.Dalis genetinesmedZiagosyra praranda- nrosomoskondensuotos,todel RNR sintezdbeveik ner.yksta,i5skyrus
ma (Lr. 1.3 pav.). Si askaridesgenomo pertvarka prasideda4 l4steliq kai kuriuos morfogenezeisvarbius(pvz.. burnos) genus.
stadijoje,ir 16 l4steliu stadijojejau tik viena l4stele turi pradini 2 Vykstant konjugacijai,lastelesapsikeiciahaploidiniais mikrobran-
chromosomrl genomE. Si lEstele tampa generat)/ine l4stele, ir duk- duoliais:
terindsjos lqstelesi5saugopradini genomE.Dar XIX Simtmediopabai-
'r"
goje Boveri (Th. Boveri) nustatd. kad Siuos pokvdius valdo l4steles 2n 2n vciozc
nn n n l;:ill, ffJ:#ll n n i-" ill,il'",
citoplazma. ISliekanepakitqstik tas branduol,vs.kuris besidalijandioje
l4steleje patenka i tam tikrq citoplazmos vieta. AskaridZiu ryrimai,
: gTFoo or..--..--...--.'
qg!l- oo o.TF:
deja, toliau i prieki ndra paZengg,bet visi5kai panaSiaiblsimos ge- Makrobranduolys (Ma) yra stambus,dalijasi amitozes bldu. ISsi-
neraty/ines lastelesyra determinuojamosdrozofilos ovocito polineje r1'sto i5 mikrobranduolio. kai Sis dalijasi nesidalijant l4stelei. Kiek
plazmoje (ir. p. 359). Citoplazmoje vra vadinamieji morfogenai, ku- kartq dalysis mikrobranduolvs,priklauso nuo genties. Vienas ar keli
riuos atrasti labai padejo Boveri tvrimai. rnikrobranduoliai i5lieka. Juose i5saugomavisa genetind informacija.
Kitas arba kiti mikrobranduoliai virsta makrobranduoliu arba mak-
Nereikia manyti. kad askaridiiu ar kai kuriq musiq eenomo pokviiai somatine-
se lasteleseyra itin dideld ir rcta iSimtis.Tiesiog dar dauselio priminvesniu. bet
robranduoliais.
stambiu taksonu genomai ncpakankamaiiitirti. Antai kai kuriu samanu tame paiia- Skiriami du pagrindiniai Mi virsmo Ma tipai. Vienam ju atsto-
n r e a u g a l ey r a h a p l o i d i n d - d i p l o i d i naer n e t t e t r a p l o i d i n e( J n 1 d a l i s .S i u r rm c t u s m u l - vauja klumpelines infuzorijos (Hltntertostontata), kitam - pilvablaks-
kiai tiriami genomai tq eukariotq, kuriq grvenimo cikle vyrauja diplontas. taiiau tiends infuzorijos (Hypoticln).
ir jq somatiniq lqsteliu genomas gali i5 esmes skirtis nuo zigotos ir gemaliniu l4s-
tcliu genomo.
ktrahymena makrobranduoliuoseprarandama tik apie l0-20Vo
gcnomo. Apie 100 susidariusiqvadinamqiq subchromosomq yra il-
Visam blakstienotqjq(Ciliophoru)tipui bldinga sudetingavi- gos. vidutiniSkai600 kb.
so genomo pertvarka susidarantmakrobranduoliuii5 mikro- Hvpoticha burio pirmuoniq makrobranduolyjeprarandamadidZioji
branduoliovegetatyvindse l4stelese. genomo dalis. Orrriclua i5lieka apie l0% viso Mi genomo. Susidaro
daugybe- iki 20000smulkiq chromosomq.Josvadinamosminichromo-
Genomopertvarkainfuzorijq (Ciliata)makrobranduoliuose. Ii Sios somomis.Vidutinis jq ilgis apie 2,2 kb. Taigi minichromosoma,galima
infuzorijLlklasesgeriau iStirtostik kai kurios dvieju b[rit; - Hyme-
sakyti,yra vienas genas.Tuo tarpu Mi chromosomqvidutinis ilgis net
nostomata(Tetralrymena ir Poramecium)ir Hvponicha(Ox,vnicha,Sty-
9000 kb. Sty'lonychia Ma i5liekaLik \6qc Mi genomo.Nors didele dalis
lorUchia, Euplotes) gentys. (Sistcmatikapateikiama pagal R. Kazlausko knyg4
genonlo paSalinama.bet makrobranduolyjeDNR yra 40-50 kartq dau-
,.Bt'stuburiqzoologija". 1988. nes pirmuoniu stanrbiuju taksonu sistematika ir lot1,-
q i a u .n e e u M i .
n i S k i p a v a d i n i m a il i t e r a t I r o j e g c r o k a i s k i r i a syi .

204 205
 Ma didZii1j4genomo dali sudaro genai, koduojantl'sbalrymu sin-
tczci reikalingusbaltymus ir RNR. daugiausiarRNR.

M e k r o b r a n d u o l i qs u s i d a r y m a sr l ' k s t a d v i e m c t a p a i s i r l i r i u i s r u r i u n t a i s .b l d i n -
gais konkrcticnts taksonams.Pirmuoju etapu paialinama dalis chromosomu arba jq
daIu. Vyksta tlinrinucija. I da likusioji genomo dalis amplifikuttjama. ir susidaro
politcnines chromosontos(3.32 par,..',1). Ju sandara labai panaii i drozofilos seiliu
liauku politcrrinir4chromosontq sandar4.

Hy-potricha(Sh,lonyc:hia,Euplotesir kt.) po to v,vkstaantrasisetapas.

Politcnineschromosomossukarpomosi trumpus segmentus,kuriuos
skiria membranos.Kerpama tarp politeniniq chromosomqdiskq. Tada
kiekvien4juost4 ii visu pusiu apsupamembrana.Juostosatsiduriapus-
leleje (3.32 pav.,B). Tbliau vel vykstagenomo diminucija.Pa5alinami
nctranskribuojamitarpikliai, vidinesjuosteliu dall's.Prijungiamostelo- Magena
'-'N Tarpikliqlspeiseriq)
meros. c,A' -/ - \ - DNR
/---4,<{HH_kH!F
Mi\
Plslcliu susidarymasprimena prlslelespern'arkomajamelscaris nrcgaloccplula
chromosoma IES I DNB replikaciia
V
s o m a t i n i u l a s t c l i u b r a n d u o l l ' j c( . i . . 3 2p a t . . C ) . /*/_TTHH.<CH]F
/'---<_-1 <.!'......rHr|<L!{{r
Kiti pirmuonys. I5 pirnruoniu blakstienotiejieroliucijos pakoposc u2ima auki- 'rc-ilH|g'kJr-'-fF

c i a u s i a p a d c t i . S u d c t i n q u n r oa t Z v i l g i ut a i i i r S I n c . k u r i a p a s i e k ev i e n a l a s i i a ig p i a i . I - Pusleliu
susidarymas
Todcl nrikro- ir makrobranduoliusirgi galima vertinti kaip Siu gp'unu genomo di-
fcrcnciacijos viriirnc. Nors kitu pirmuoniq tokios branduolio diferenciacijo\ nira,
<HilHf>
ilHH>
(.
{r:art'--ri:'*_r.-
bet genomo pcrtviirka irgi. mat1t. r'r'ksta.GnIniniams 2iu2eliniamsatstovaujaniiq
7n'puttosotnubrzrccr.kaip ir daugclio kitu pirmuoniu. chromosomosncsikondcnsuoja genUiipiovimas
{tvta
l a s t e l e i d a l i j a n t i s .D i l i i o s p r i c 2 a s t i c sj a s n c i m a n o m a t i r t i i v i c s i n i L rm i k r o s k o p u . // a O\ O / O
O I,- -
Tirtiau chromosomostruvo nustat\,tosgcl-c-lcktroforezds pulsuojaniiajamelauke me- -\r/I
/
O- \
toclu. Siuo mctodu galima lrakcionuoti stambias DNR molekules (r'isa chromoso- o-- o - F--*o
m:1). Kcletas T. hrucei chromosomu buvo tokios stambios. kad ncicjo i gcli. \'s -------> r Taroikliu
ir kituseku
bur,o apic l0(Xl kb. iciios - 200-700 kb ir apie 100 minichromosomu 30-1-50kb. ++ < Salinimas'
Kitos ruiics T. r:ttrzi minichromosomosmaZcsnis: 2-1--t0kb. bet stambesnesuZ in- |_ret-
r_t-r]cll ----------{>
fuzorijq minichronrosomas. -itlttl:i

Tt1'putrctsonn brrrcciminichromosomukilmi nenustatl'ta.bet iio parazitrrgenomc D N Rr e p l i k a c i j a

aptiktas kitas. jau minctas scnomo pertvarkos bhdas - r,Jg genq translokacija i5
vidincs chromosomu dalies i telomerq. Taiiau minichromosomu DNR analize rodo.
ts
kad tai 1-patineoschromosomt'rs. Jose labai daug paly'dovinisDNR (177-lq-i bp ilgio 3..32par'. Hypotricha makrobranduolio (NIa) susidarymasi5 mikrobranduolio (Mi):
k a r t o t i n i r ls c k q ) . ..1 - .\tt'lot*'cJtiLt lenuruc'.u, b, c. r1 - nuo kondensuotu iki politeniniq chromosomq:
c, .f - chromosomu frasmentacijair plslcliu susidarymas:14,tt, i, k - antrasis DNR
Sudetingi brandr.roliopokydiai \yksta miksosporidijt4(My'xospori- rcplikacijos raundas ir jo fazes: 1 - subrcndes Ma: B - Genomo pcrtvarkos eiga.
dia) l4stclese,tret jie, matyt, paprastesni,susijg su poliploidija.Spe- I E S ( r ' i d i n c sk a r t o t i n e ss e k o s )i r t a r p g e n i n i ut a r p i k l i u D N R I ' r a p a i a l i n a r n o sC ; ,A, -
kartotincs sckos. prijuneianros prie kickvienos ntinichromosontos:C - Sh.lony-chiu
jama. kad poliploidija bldinga ir ameboms.Antai Arnoeba proteus n r a k r o b r a n d u o l i rs-ur s i d a n n r ( rt t r p i n i \ m o m c n t r \ - k i e k r , i e n a s u k a r p y t a sp o l i t e n i n c s
turi per -500chromosomu. c h r o m o s o m o sd i s k a sv r a i z o l i u o t u sp u s l c l i i c

206 201
 Poliploidija ir politenija - du genomo pertvarkos tipai, bldin-
gi auk5tesniesiems eukariotams.
Poliploidija daLna augalq somatindselqsteldse.Kaip mineta, pa-
sinaudodamasSiuo reiSkiniu,vokiediq mokslininkasVinkleris (H. Win-
klcr) dar 1919 m. gavo pirmuosius dirbtinius poliploidus. I5 adven-
tlviniq pumpunl i5augg pomidorq lgliai buvo poliploidiniai.
Gyvfinq somatindsl4stelesyra daZniausiaidiploidinds,bet ne visq
organq ir audiniq. Kepenq lqstelds,ypad neuronai yra poliploidiniai.
Politenija - jau nagrindtasreiSkinys(Zr. p. 158). Politeniniq chro-
mosomrl aptinkama dvisparnir+(Diptera) somatinesel4steldse.Antai
j.l yra vaisinis muselds (Drosophila),uodo tmklio (Chironomus) ler-
vq seiliq liaukq l4stelese,Kaip ne kart4 mineta, politenineschromo-
somos susidarodaug kartq kopijuojantisDNR, bet dukterinemsDNR
kopijoms nei5siskiriant.Pvz., kiekviena drozofilos homologine polite-
nind chromosoma turi 1024 DNR kopijas. Per abi konjugavusiasho-
mologincs chromosomasbendras DNR kopijq skaidius- 2018.
Del poliploidijos ir politenijos padideja visq genq skaidius l4s-
teleje, todel Sie reiSkiniaivyksta tose somatinesel4stelese,ku-
rios labai aktyvios arba jq veikla susijusi su genetines medZia-
gos rizika - mutageniniais veiksniais.
Pvz., padidejusios rizikos s4lygomis veikia kepenq lEsteles.Jos
skaido lvairius ksenobiotikus.Ir ksenobiotikai,ypad jq skilimo pro-
duktai gali bfiti mutageni5ki.Vadinasi ne tik l4stelesaktwumas, bet
ir aplinlqrbds,kuriomis l4stele veikia, lemia poliploidija ir politenii4.
3.8.2.Pavieniqgenq skaitiauspokydiai- amplifikacija.Prisitaikymas
prie toksinq ir kitokiq veiksniq
Priei daugeli metq Sios knygos autorius klausesi labai vaizdZios,
impulsyviosT Ivanauskopaskaitosapie tai, kaip gaminami prie5nuo-
dZiai gyvatesnuodams.Karvei suleidZiamanemirtina nuodq doze. Po
to ji didinama, vel ir vel... Kol galq gale keliasdeSimtkartq virSija
mirtin4 dozg, o karvei - nieko. Ji gpa. Ji prisitaike prie nuodq. Tuo
metu buvo Zinomas tik rei5kinys,bet labai nedaug Zinoma apie jo
prieZastis.
208
Adaptacija - viena i5 bendrqjq organizmo savybir;. Prisitaiko-
ma prie ivairiausiq aplinkos ir vidiniq veiksniq. Prpiraiko visi
gyvi padarai, tarp jq ir Zmogus prie narkotikq, vaistq ir kt.
Prisitaikymo budai ivairus. Adaptacija skirstoma i fiziologing
ir genotiping.
Genotipin€ adaptacija yra paveldimas prisitaikymas prie konkre-
diq veiksniq. Jis ryksta vejkiant atrankai. Genotipq atranka be palio-
r,osryksta. Jos negali nutraukti jokia s4moningaar nes4moningaveik-
la. Genotipine adaptacijagarantuoja taksonui ilgalaiki, pastovq prisi-
taikymq.
Fiziologine adaptacija - daugiau ar maZiau staigus atsakas i
kintandiq aplinkq. Sio tipo adaptacija daZniausiai ryksta vienoje
organizmo kartoje. Palikuonvs jos nepaveldi. Bet ir ji priklauso
nuo genl}:
. arba kinta genq veikla (genq valdymo klausimas);
. arba r,yksta somatiniq l4steliq genomo pertvarka ir epigeneti-
niai polqrdiai.
Prisitaikymo prie nuodq bfidai. Sis prisitaiklmas tiriamas Zin-
duoliq l4steliq kult[rose. Per palyginti trump4 laik4 i5tirtos atsparu-
mo prieZastysdaugeliuiivairiq nuodingq ir nenuodingqaplinkosveiks-
niu, net fiziniq, tarp jq jonizuojantiems ir ultravioletiniams spindu-
liams, aukitai ir Lemai temperaturai ir kt.
Prisitaikomaivairiai. Vienas i5 daZnesniqbldq * didesnesar ma-
Zesnis genq grupes - regulono aktyvacija, sukelianti atsak4 i kon-
kretq veiksni (ar veiksniq grupg).
Atsakai1'rai ivairiusr.'eiksnius,
ne tik i toksinus:
. S i l u m i n i oS o k o a t s a k a s :
. aminorlgidiu ir apskritai bado atsakas;
. SOS atsakas (i DNR paZaidas.ypad DNR trukius);
. Ada atsakirs(i alkilinaniiqsiasmedZiagasir jq padarytas DNR paZaidas);
. sunkiuju mctrrlurtsakii\:
. oksidacinio streso (OxyR. H,O, ir SoX atsakai i laisvuosius radikalus ir
peroksidus) ir kt. atsakai.
Atskiras reiSkinysyra didejantisatsparumasstiprejantnepalan-
kausveiksniopoveikiui(dozei).
209
 Laipsni5kaiatsparum4didina - metalq jonus suriSandiaimedZia-
lctilendinitrilotetraactorlg5iiai
sai). buvo atsparts ir alkilinandiosiomsmedZiagoms.
. arba didesnl atsparurnElemiandiu genoripq (genu) laipsniSka Kry'Zmi5kqliatsparum4irgi gali lemti vieno geno amplifikacija.Btr-
atranka: tcnt transmembraniniobaltymo - glikoproteino P. KryZmi$kaiatspario-
. arba vienu lokuso (pavieniqgenq - genq sankaupq)laipsni5ka se lzlsteldseSistransmembraninisbalrymasyra l1'eir pompa - baltymine
amplifikacija. srrukt[rra,kuria toksinai pa5alinanriii lqstelds.Nuodai Salinaminespe-
cifiikai, todel lasteles,kuriose iryko glikoproteino P geno amplifikacija
Geriausiai iStirta amplifikacija lokusr.].salygojandiqatsparuma: ir susidardpompa, yra atspariosivairiemsnuodams.Vadinasi,atsparu-
nrasnuodamsgali priklausytine tik nuo genq, kurie lemia inaktyvinan-
' f o l i o r h - e s t i easn a l o g a m s- i n h i b i t o r i a m sm e t a t r c k s a t u (i a m e r o p t e r i n u i )a. m i -
c'iunuodusfermentq sinteze,bet ir nuo genq,kurie lemia membranos
n o p t c r i n u i ( j i e y , r a i r k a i k u r i u p a p a r i i u n u o d a i ) : a r s p a r u r n as a l r g o j ad i h i d -
rofolatreduktazcs(r//rli) genas: nepralaidum4nuodams ir/arba akr) /tl toksinq Salinimqi5 l4steles.
. sunkicsicms metalams
lkadmiui. cinkui. variui ir kt.): atsparuma sall'goja Bakterijq atsparumas toksinams. Membranq nepralaidumo reikS-
h r l t l m u m c t u l o t i u n e i ngue r r r i : md nustatyta seniai. Jis aptiktas tiriant bakterijas, atsparias antibio-
' nuodarns. silvcikaujantienrssu mikrovamzdeliq baltl'ntais tubulinais ir
suke- tikams. Tai viena i5 svarbiausiqmedicininds bakteriologijos proble-
l i a n t i c m sp o l i p l o i d i j r l( k o l c h i c i n u i v. i n k r i s r i n u i r k t . ) : a t s p ^ r u r 3 5 3 | . , , g o jnae -
mq. Konkretus antibiotikasbuna veiksmingastik kuri laik4. Vdliau
d i d e l e r sn r o i e k u l i n c sm a s e sl r a l t v m u p l 9 i r p 2 2 g e n a i :
' N - f o s f o n a c c t i l - l - - a s p i t r t a it ru ik i t i e m s p i l i m i d i n u s i n t c z c sp i r m i n i u
erapq in-
hakterijos jau pasidarojam atsparios.Nors bakterijq atsparumasan-
hibitcrriams;atsparuma salvgojaeenq sarrkaupa,koduojanti ii karto tris fer- trbiotikamsir kitierns toksinams (sunkiesiemsmetalams ir kt.) yra
mentus: karbamoilfosfatsintaze. aspartatkarbamoiltransfcraze. dihidroorotazg genotipine adaptacija, bet paralelizmasZinduoliq somatiniq l4steliq
ir kt. prisitailrymui prie nuodrl yra labai rySkus.Paai5kejo,kad bakterijq
Visu iiq genq amplifikacija dideja proporcineai didcrjandiamarsparuniui mine-
atsparumasnuodams (o tokie yra ir antibiotikai) priklauso nuo:
tiems nuodanrs.
P r i s i t a i k l ' m qp r i e n u o d u l c n r i n n c : i rue n u a m p l i f i k a c i j an e r a v i c n z i n d u o l i u m o -
ntlpolis. Antai vabzd2irl,atspariu fosfoorganiniamsinsekticidams.estcrazesB gcnas . specialiqfermentq, skaidaniiu ar suri5aniiq nuodq,
amplifikuojlnras iki 32 kartu. . arba nuo l4steliu nepralaidumo.

KryZmiSkas atsparumas nuodams. Tirti atsparuma nuodams Tai. pvz.. nustatytatiriant mikroorganizmq prisitaikyme prie peni-
ypad skatino zmogaus ir kitq zinduoliq somatiniq l4steliu prisitai- cilino. Gali bfiti aktlvi penicilinazd,bet gali blti ir nepraleidZiandios
kymas prie prie5veiinirl vaistrl. DaZniausiai tai labai nuodingos, penicilina lqsteles.
mutageniSkosalkilinaniios medziagos.Prisitaikiusiqprie alkilinan- Atsparios antibiotikams ir kitiems nuodams bakterijos turi vadi-
diq medZiagq lqstcliu t1'rimai buvo labai sekmingi. Aptiktas Ada namqsias R plazmides. Jos turi genus, lemiandius atsparum4 ivai-
atsakas, apie deSimt iki tol neZinomq DNR reparacijos genq (Zr. riems nepalankiemsveiksniams:jonizuojantiemsspinduliams,ivairioms
p. 510), kuriq veikla prisitaikiusioseprie alkilinandiqmedZiagql4s- chemin€msmedZiagoms.
telcse padideja iki 200 karru.
Prisitaikiusiasprie pricsveZiniovaisroveZinesl4steiesbandyta ,.per- A n t a i p l a z m i d i R l O l J t u r i S i u o sa t s p a r u m og e n u s :
. tL't- tetmciklirrui.
gudrauti": naudoti kcliq skirtingoschemineskilmes cirotoksiniqjun- . \//' - \trcptL)miCirlui.
giniq deriniai arba gydymascheminiaisjunginiais derintas su joni- . cntl - chloramfenikoliui.
zuojandiaspinduliuote.Bet iia lauke staismena.Lqsteles.prisitaikiu- . r r r /- s u l f o n r m i d u i .
sios prie vieno nuodo, buvo atsparioskitiems nuodams. Thip buvo . nt(r - g1,r'sidabrio jonams.
. .fir.r- fuzido rlgiiiai.
atrastasr,:rclinamasis kryzmiSkasisatsparumas.Jis irgi ncra l,ien zin-
Vrdinasi. bakterijos. kurios turi Rlt)0 plaznridg, lra atsparios sumrne-
duoliq lasteliumonopolis.Antai vaircnisir pupos,arsparesnes EDTA toms nrcdZiagoms.

210 l-1'
 Itin atspariubakteriiuplazmicles yra daugiakopijin€s.Lqsteleseju j
il.

,o
yra 10-20, taigi tiek pat kartl] padidejgsir lqsteliu atsparumas.Bet o il,' a
.l
svarbiausia,kad atspariq nuodams bakterijq genome gali padideti at- \o"'t\*
o.t .'tt
,l-t I , -al. ',rs
sparuma lemianiiu genu skaidius,t. y. gali v,vktitikra amplifikacija. a -iLj'
) r?rl- :
Tai jrodo, kad amplifikacija yra universalus,ivairioms organizmq
grupems bfidingas rei5kinys,kurio uZuomazgqreikia ieSkoti proka-
riotq genome.
-- -l',
- t tlt; r"
"a
{i }r'
I
Amplifikuojami ne tik genai. kurie lemia atsparum4 nuodams.
123
Labai aktlviose l4stelese (Zmogaus,amfibijq, vabzdZiq ovocitq, kai
3.33 par'. Atsparumq kolchicinui lemianiio geno amplifikacija diiungarinio iiurk€no
kuriq gyvfnq regeneruojandiqaudiniq, augandiosacetabuliarijos,be- chromosomose(rcmiantis B. P Kopninu ir A. V Gudkovu, 1982):
siv-vstandiovi5iiuko stuburo, infuzorijos makrobranduoliq. dulkia- / - ilga chrrxrosomasu homogeniSkainusidaZiusiuiigu segmentu(pazymdtarodykle);
daigio ir kt.) v,vksta rDNR geno-sankauposamplifikacija. KopU,+ 2 - daug dvigubu mikrochromosomq: -3 - ckstrachromosomini DNR (smulkfis
skaidius yra proporcingas lqsteles aktyvumui. Jis gali padideti iki t a i k e li a i )
20000 kartq.
rodo. kad amplifikuoto segmento ijungimas i chromosom4 gali
Drozofilos genome aptiktas dar vienas IRNR gcnu daugejinrobldas. Tiesa, jis blti antrinis irykis: susidaropailgejusichromosomasu vienodai
yra kompensacinis.Siq genq padaugcja tik tada, kai del netolygauskrosingovcrio
besidaZandiuilgu segmentu (jame yra amplifikuoti genai).
arba delecijos dalis rRNR genq prarandama. Tbkiu an'eiu dalis likusiq chromoso-
noje rRNR gcnu pasiialina i\ chromosomos ir replikuojasi. Tada visos kopijos
ja stabiliai perduodamos dukterin€ms lqstelems. Pastarieji trys bldai pavaizduoti 3.33 paveiksle.
lsrjungiai chromosomq ir kartu su
Sis rei5kinys vadinamas magnifikacija (lot. magnificatio - padidtnimas). Ji bldinga Amplifikuotq genq likimas. Skiriama
ir genams, kurie lemia chromosomu histonu sinteze.
. nestabilioji amplifikacija,
Amplifikacijos bfldai. Pirmiausiabuvo aptikta ne genq, lemiandiu . stabilioji amplifikacija.
atsparum4 nepalankiems veiksniams, o rRNR genq amplifikacija.
DNR segmentas,koduojantis SiasrRNR, iSkerpamas.Toliau besisu- Tai priklauso nuo amplifikacijos bfido. Prisitaikant prie nuodo
kandio Ziedo bfidu nuo jo kaip matricos sintetinama ilga ekstrachro- pirmaisiaistrimis bDdais,amplifikacijanestabili.Nestabiliausiajos for-
mosomind:rDNR. ma - ekstrachromosomindDNR. Ji laikina net toje padioje l4steleje.
Prie nuodq prisitaikoma keturiais b[dais: Geriausiaspavyzdys- rRNR genq amplifikacija ovocituose.Subren-
dusiuoseovocituose5i ekstrachromosomine DNR i5nyksta.DNR maz-
. susidaro ekstrachromosomindDNR;
gelius dar 1982 m. atrado B. Kopninas, bet iki Siol jq reikSme ir
. po amplifikacijos ekstrachromosomineDNR susitelkia smul-
i ypatvbes neiStirtos.Ypai neaiSki citoplazminiq amplifikuotos DNR
kius mazgelius,kurie yra ne tik branduoll,je,bet ir citoplazmo- mazgeliq paskirtis. Dvigubos mikrochromosomosstabilesnes,bet pa-
je; SiosDNR replikacija r.ykstane tik S, bet ir kituose lqsteles
smerktos iSnykti dukterinese l4stcldse,nes neturi centromeros (vie-
ciklo tarpsniuose;
noje jq telpa 2-4 dhJr genal).
. susidarodvigubosmikrochromosomos(angl. doublemirute chro-
ntosomes).smulkios,suporuotoschromosomos,neturindioscen- Stabiliausia amplifikacija yra tada, kai amplifikuotas segmen-
tromeros; tas yra normalioje chromosomoje. Jeigu l4stele su tokia chro-
. amplifikuoti genai yra chromosomoje,bet nebttinai tame pa-
mosoma dalijasi, amplifikuot4 segment4paveldi visos dukteri-
iiame lokuse ar net chromosomoje,kaip pradinis genas.o tai nds lastelds- klonas.

11) 2t3

L4steliq populiacijos. Kaip ir pagal epigenetiniuspokf iius, taip
ir pagal genomo pertvarkqsomatindslqstelessudaropopuliacij4.Ge-
riausiai tai irodyta dh.fr genui.
Somatiniq lqsteliq populiacija susidaro i5 karto pagal kelias
sar'ybes:
. pakitusiq ir nepakitusiq lasteliu santykl;
. amplifikacijos budus;
. amplifikacijos laipsnl (kopijq skaidiq);
. pertvarkos stabilum4;
. grlZimo laipsnl (griZtamum4 - negriZtamum4).
KaZkuri l4steliq dalis lieka nepakitusi. Pakitusiosl4stelesskiriasi
amplifikuoto lokuso skaidiumi ir amplifikacijos budais.
Nepakitusios l4stel6syra naujos genomo ar pavieniq jo loku-
sq pertvarkos rezervas.
Tai savotiSkaorganizmo strategija.Mala su kokiais aplinkosveiks-
niais dar teks susidurti organizmui per ilg4 jo gyvenim4. Taigi ir
daugumos lqsteliq amplifikacija yra nestabili. Tadiau aptikta l4stelirl,
kuriose dhfr geno amplifikacija i5 karto buvo stabili. Si lqsteliu dalis,
matyt, svarbi l4stelesatmindiai.
Amplifikacijos iSsaugojimas yra l4stel6satminties, arba kitaip ge-
nq veiklos imprintingo b[das.
Pakartotinai paveiktos nuodu ar kitu nepalankiu veiksniu, l4s-
teles prie jo prisitaiko greidiau, negu tos, kurios pirm4 kartq
s4veikauja su Siuo veiksniu.
Amplifikacijos valdymas ir genetika yra ateitiesproblemos. nors jau dabar kyla
daug svarbiq klausimq:
. koddl nepakinta lytines lqstelds,nors jq genome
1,ra tie patls genai, kurie
amplifikuojami somatineselqstelese;
. kodel amplifikacija vyksta tik tam tikrose l4stelese;
. ar gali blti nukrypstama nuo genu amplifikacijostvarkos, ypai lytinese las-
teldse?
Labai nedaug Zinoma apie genus, kuric valdo amplifikacijq, taiiau akivaizdu,
kad amplifikacija yra valdomas reiSkinys:
. ryksta tik tam tikrose lqstel6se,pvz.,rDNR gcnq - Zinduoliqovocituoseir pan.l
. nusistov€jgs santykis
-tarp amplifikacijq sukelianiio veiksnio lqsteliq tipo ir
amplifikacijos b[do. Zinduoliu ovocituosev.vkstancstabiliausiaamplifikacija.
't1A
L l+
Olocitai - generat)\incs lastelis, todil csant stabiliai amplifikacijaij4 pavel-
ditu palikuonys. Pirimidinu sintezdsgenq sankaupa.atvirkSdiai,amplifikuo-
jama tik stabiliausiubudu - chromosomoje.Atsparumo kolchicinui atZvilgiu
lasteldslabai ivairios. Net toje paiioje lasteldjepasireiSkiakeli amplifikacijos
budai.
Zmogaus patologij4 gali nulemti sutrikusi amplifikacija.rDel kai
kuriq genq amplifikacijos atsirandaveZys.Thi pirmiausia onkogenq -
c-tnvc, K-ras ir kt. amplifikacija.ThdiauveZi gali sukelti ir kitq genrl -
telomerazds,D ciklino amplifikacija. Pastarasisgenas, kaip ir onko-
genai, valdo lastelesdalijimqsi (Zr. p. 336). Chondriosarkomosl4ste-
lese amplifikacija aptikta net 8 lokusq, be to, ivairiq ligoniq skirtingq
lokusq skirtingose chromosomose.
Mieliq poravimosi
3.8.3.Lokusqvietoskaita. Somatiniskrosingoveris.
tipai
Lokusq vietos kaita yra vienas pagrindiniq somatiniq l4steliq
genomo pertvarkos b[dq. Daugeliu atvejq del to pakinta ge-
nq veikla, pasireiSkiapaddties efektas. Pana5i peffvarka gene-
ratyvinese l4stelese sukelia paveldimus pokydius - mutacijas,
rekombinacij4.
Keletas 5io tipo reiSkiniu nagrineti. Tai netolygi euchromatino
translokacijaI heterochromatin4arba Saliajo, lokusq translokacijai5
vidines chromosomq dalies i subtelomerq,lokusq vietos keitimas del
judriqjq genomo elementq ir Siu elementll isiterpimasnaujoje vieto-
je. Salia jq dar yra
. s o m a t i n i sk r o s i n g o v e r i s :
. kasetine pertvarka genq, lemiandiq mieliq poravimosi tipusl
. inversijakaip genomo pertvarkosbudas (Salmonellafaziq kaita).
Somatinis krosingoveris. Mejozeje homologiniq chromosomq
konjugacija - bfitinybe, viena pagrindiniq Sio l4steliq dalijimosi ypa-
tybiq, bet ir mitozeje homologines chromosomos gali suartdti. Pir-
miausia tai nustatyta genetiniaismetodais - atrastas somatinis kro-
singoveris.
2r5
 llc krrrringor erio
Pastarasisitikinamiausiaiirodomasdvigubosiomismozaikomis.Jo-
mis ivertinamas ir somatinio krosingoveriodaZnis.Thi mozaikos, ku-
Tdb \tr1 riq pusg pakitusio lopo sudaro somatines l4steles su vienu recesy-
.\!.:,
\tr 7 viuoju pozymiu, kita pusg - l4steles su kitu receslviuoju pozymiu.
' \i l, 6t : Thip buvo ir hibridu .v*l*srt (2r.3.34 pav.). Tokios dvigubosiosmo-
-- zaikos atsirado ddl somatinio krosingoverio.Thdiau bttinos dvi sqly-
gos: \_
M i t o z i n i qk r o s i n g o cr r i s
1) tam tikra aleliniu genq padetis dizigotose (heterozigotosepa-
q sal du nealeliniusgenus):

d-JE'frir(at ' r n . . o . - b -{
SN

+" *
arbaapibendrintai-

i ,tt
={ ar{
H',Su...," u'!l
-1.31 par. Dr.iguba mozaika - so-
matinio krosingoverio rezultatas:
go\ e'rio
I - chromosomupasiskirsry'mas 2) krosingoveris
turi r.y-ktitarp centromeros ir pirmojo nuo cen-
'. - mi-
, _,{, . tozd.lebe krosingoverioir po soma- tromerosgeno-zymcklio, b[tent sn-t arba B, b'.
{cl l,l -tt .aa
tinio krosingoveriodrozofilos hete-
Ab Abt
rozigL)tose t,*.i1571;-B - fenotipinis -l
somalinio krosingoveriorczultatas- .4
* dviguba ntozaikaant drozofilos kru- aB A,!-_
-r t i n c l e s ( a r b a g e l t o n a sk [ n a s . a r b a
. . a p s v i l c "i c r e l i a i )
ir e -) ir
-aB
aB
Ji atrado 1936m. Sternas(c. Stern).Jis tyre drozofilos(D. ntelatto- ''-''..'...'
€ I
gaster)hibridus, heterozigotiniuspagal du genus X chromosomoje: aB
y Qellow) - geltonas ktnas, normali - pilka spalva: Ab
sn (singed)- ,,apdeginti.apsvile,,iereliai. Abu poZlmiai C ' h i a z m atsa r p h o m o l o u i n i uc h r o m o s o m q P o l 1 ' g i alia s t e l i q ,k u r i o s ey r a
Hibridiniq pateliq kunas buvo pilkos spalvos su normaliais sere- dominuojantvs c h r o r r a t i c l Z isuo m a t i n e j el a s t e l e j e p o , v i e n 4 ( aa r b a b ) r e c e s l v q j t
poz)-ml
liais, nes abu genai (r' ir.vr) yra recesFieii. Thciau retkariiais ant
drozofilq kai k,riq k[no daliu atsirado crvig,bos demes: Normaliojemitozejevisos dukterinesl4stelesvienodos.Ddl so-
o puse demes - geltonaskfinas.
normalls iereliai. matinio krosingoverio atsirandaivairiq genotipusomatinesl4steles,
' kita pusd denies- normali pilka
kDno spalva...apsvileiercliai,, tarp jq ir tos, kurirl genotiperecesyviejigenai yra homozigotineje
(3.3-1pav.). Tai mozaika. brJkleje(hb arbaaa). Jos yra kamienines(motinines)dvigubajaimo-
zaikai atsirasti.Krosoveriniqchromosomqsu vienokiuir kitokiu ge-
Mozaikos. Dvigubosiosmozaikos po somatinio krosingoverio.So- nu deriniu susidaropo lygiai,todel ir lqsteliq.kurios tampa homo-
matiniq l4steliu mozaikassukelia: zigotinemispagala aleli ir pagal b alell, turi blti irgi po lygiai.
. susidarosomatiniql4steliqpopu-
Ddl somatiniokrosingoverio
ivairios nrutacijos:
' genq veiklos pokydiai,ypad del mozaikosb[dingostik somatiniamkrosin-
liacija.Dvigubosios
variabiliojopadetiesefekto;
. somatinis krclsingoveris. goveriui.

216 217
 Gcnctindsjo pasekmesgali btti dvejopos:pirma. susikuriasoma- Mieliq poravimosi tipq kaita. 15visq genomo perwarkos rei5kiniq
tiniq l4steliu ivairor,'edel gcnq naujq deriniq chromosomose.Antra. stenetinisnrieliq poravimosi tipq kaitos valdymasgeriausiaiiStirtas.
Mielinrs (Saccharomycescerev'isiae)bldingas homotalizmas (gr.
tai vienas i5 genomo pertvarkos - geno amplifikacijos- btdq soma-
tindse lEstelese.Thi svarbu l4steliq diferenciacijai.Manoma, kad to- Ittttrto - vienodas. pana5us * thallos - auglys, al2ala)' Susilieja to
kiu bhdu susidaroZinduoliu raumenq lastcliq ivairovd.Somatinis kro' pirties gniuZulo dvi lasteles,bet tik dviejq skirtingq poravimosi tipq,
singoveris- vienas i5 bndq somatiniq lqsteliq genotipq skirtumams t. y. a ir cr haploidin€s lqstelds.
atsirasti. Tai pagrindind ontogenetikosproblema, kuria pirmasis ban- aa = a ---'
de sprgsti Veismanas. a ct, a\?
]>-- r.,/
Kiekvicnos krosoverinesl4stelds(kurioje itykEs krosingoveris)pa- -i ".-/ .raf
UZdrausta Susilieja UZdrausta
likuonys paveldi naujq genq derini krosoverinesechromosomose.Jos
sudaro klon4. Klono ir mozaikos lopo d1,dl lemia tai. kaip anksti Susidarodiploidinesa/cxl4stelds.Bet kaip i5 tos padiosvegetaty-
organizmo raidoje iryko somatinis krosingoveris.kiek dukteriniq l4s- r inds l4steldsatsirandadviejq skirtingqporavimositipq l4stelesa ir
teliq atsirado per t4 laik4. a? Mieliq poravimositipq ypatybd,yta ta, kad o gali virsti a, arba
Somatiniq lqsteliq genotipu lvairovd susidaro ir kai ryksta krosin- an'irk5diai:a virsta cx:
goveris tarpe tarp dviejq iyminiiqiq genq (3.35 pav.). Atsiranda skir- Poravimosi
tingo fenotipo mozaika, bet ji vienguba. Kad tai somatinio krosingo- iefA
verio pasekmd,reikia irodyti, nes, kaip mindta, lygiai tokios pat mo- '\--l
- riPq kaita
zaikos gali atsirasti dei nrutacijq ar chromatino sandaros pokydiq.
MAT, HMLa ir HMRa lokusai. 3-iojoje mieliq chromosomojeyra
\Iito?inis k.orinsor€ri\
3 lokusai, kurie lemia poravimosi tip4: vienas veiklus MAT (angl.
llc krosinsoveri(l rnating h'pe) \r du neveiklDs- ,,tvlindios"neekspresuojamoskasetds
HMLa ir HMRa (angl. hontothallic left ir right). Potencialiai kiekvie-
na haploidine mieliq l4stele turi geneting informacij4 virsti s ir a
-b porar,imositipais. Thdiau konkreti l4stele yra tik vieno kurio lytinio
tipo: a arba cr (3.36 pav.).
-i 1!

Poravimosi tipas yra tas, kurio kasetd (HMLa ar HMRa) yra

- -.
MAT lokuse. VienE kasetg MAT lokuse gali pakeisti kita; kar-
t +
llotinind
l4st.'ld
Dilktcrinas tu gali keistis poravimosi tipai (aea).
l4stelAs

Poravimositipu kaitai bDtinasdominuojantisgenasHO (angl. ho-

5'.,_.,
ntothallisnt). Sis genas koduoja endonukleazg,kuri kerpa specifines
+ --
llotinin€ nr.rkleotidusekasmieliq DNR. MAT lokuse ji padaro dvigrandi trflki,
l4steld
I
Dukldrina's
ir po to i MAT lokusq istatoma prieSingabuvusiai kasetd:
l4stelAs

3.35 pav. Somatinis krosingoveris tarp dvieju genq - Z1'mekliq: HMRIiMATa

A. a ir B. b - gcnai-Zvmckliai;
parySkintadukterine lqstcl6.kuriclsfenotipe pasireiikia arba
rcccsyvusisgenas d. nes po krosingovcrioji tampa homozigotine (aa) pagal 5! gen4, HMLa iMATa
kitq trijq galimq genotipq somatinesc l4stelesedominuoja aleliai ,4 ir -B

218 219
 I5lieka genetine informacija ir tame lokuse. i5 kurio (HMRa arba
HMLU) kasete perkeliama i MAf lokus4. Vadinasi, perkeliama tik
viena DNR grandind. Virsmas vieno tipo kitu 'uykstasantykiu 1:1.
Thd a tipo lEsteleiyra cr tipo l4stele. Kai endonukleazesgenas yra
recesyvusis(nll-mutacija), ho poravimosi tipq kaita ',yksta labai re-
tai. 10 " daZniu.
Kasetind vietos kaita ir jos valdymas. Tai sudetingi rei5kiniai.
Pirmiausia yra genai S1R (angl. silent infotmation regrlalors), kurie
slopina HMRa ir HMLr,,tylindias" (neekspresuojamas)kasetes.Jq
yra keletas. S1R genq koduojami represoriai sqveikaujasu specialio-
mis nukleotidq sekomis, kurios abu neveikliuosiuslokusus supa iS
abiejq pusiq ir kuriq nera veikliajame MAT loklse (Lr. 3.36 pav.).
Kasetinis perjungimasnera unikalus rei5kinvs.Pana5iaiperjungia-
mi Tiypanosotnavsg (variabiliojo pavirSinioglikoproteino) genai. Ma-
noma, kad tokiu pat bfidu valdomi homotaliniq samanr] ir dumbliq
poravimosi tipai.
Inversija kaip Salmonelln faziq kaitos prieZastis. Salmonella ir
Escheichia juda ZiuZeliais.DidZiqj4 ju ZiuZelio dali sudaro balrymai
flagelinai (apie 50 kDa). Jie yra pagrindiniai pavirSiniai5iq bakterijq
antigenai. Tik E. coli turi vienq flagelin4, o S. t,vphimuium du, Lymi-
mus H, ir H..
Dar 1956 m. Lederbergas(J. Lederberg)ir Ino (T Iino) aptiko
idomq reiSkinj. Yra dvieju tipq to paties S. typhimuturru kamieno
l4steles:vienos turi flagelin4H,, kitos - H.. Ir vienos, ir kitos l4s-
te16svienodai turi genus, kocluojandiusabu flagelinus. Be to, paai5-
kejo, kad nors ir retokai (10 r-10 5 daZniu/l l4steliq kartai), bet Hl
serologinis tipas gali virsti H2, arba awirk5iiai:
SkirtingosS. tvphinutrilrnzserologinesb[senos vadinamosfazdmis.
Vieno serologinio tipo virtimas kitu vadinamasfaziq kaita.
S. t,nphimuium nauda i5 faziq kaitos yra panaSi, kaip Trypanoso-
rna ii l,sg genq kaitos, - didesnis pasiprieSinimasimuniniam gyv[nq
atsakui i parazit4.
Flagelinq genetika ir faziq kaitos reguliacija.Abu flagelinusH, ir
H, koduoja skirtingi genai, nutolg vienas nuo kito (3.37 pav.). Svarbu,

rhl H: P1 hin
-c=E>

Repre- FlagelinoH2
f,tisgtino ;
r-1l s.lnrezel sorius sintezd
a-F*

^^_>
/1 | s l o p r n a m aI Rh I vyksta
r 1.r ,' tI
H,\fr?a
arba
Ht oPz
<-
a --:--r. d tl -.
n( r cnuJnuklcalc
l. I -
karta V I
FlagelinoHlTinteze RepresoriausRhl ir flagelino
--ffiru <.,+ ,. /,1 7.2
-:L M--- vyksta H2 sintezenevvksta
\\' \ _ailff>- 3.37 pav. Faziq kaita - promotoriaus P, inversija:
H1 ir H2 - flagelinai; Hl 1r H2 - flagclinu genai; rhl - reguliacinisgenas, kuris
3.36 par'. Nlieliu sacccromycescerevisiaeporavimosi tipq lokusai HMLa, M4Ta ir
koduoja baltymq-represoriuRhl. Sis baltlmas slopina flagelino gen4 Hl. Jis savei-
HMRa ir jq valdymas:
kauja su geno H/ operatoriumi O. Promotorius P, ir genashin yra judriojo genomo
HMLa ir HMRa lokusq vcikl4 slopina sIR genq produktai: jie sa'eikauja su E ir
clemento viduje, tik 5is elementas ncsikilnoja i5 vienos vietos i kitE, o apsiveriia
I, vciklls yra tik tie gcnai. kuric yra MAT lokuse: transkribuojamigenai pavaizduoti
(inversija) 180'. Genas /r}r koduoja baltymq (DNR invertazg),kuris atlieka elcmcnto
.\/1,..t , translokacijaatlieka HO cndonukleaze i nversija

220 221
ar bus ak[vus H. genasir Saliaesantisgenasr/r1.kuriskoduojarepre- dc, kad r_vri5kas stcrilunraspaveldimasper citoplazmq,Ef-
kr.rkurtlztl
Flr genoveikl4.GenaiH.ir rhl veikiakartu,jq veikla
soriq,slopinanti rusis (B. Ephrussi) aptiko mitochondriju parelcf imtrmq, pagaliau ne-
priklausonuo promotoriaus P padeties, Ji gali kisti 180': branduolinis paveldimumas buv() r,'ieSai
iteisintas.
. Pt
Itampa iioje srirrje gali parodl'ti ir toks i'rrklls: net -l moLslininkai i.irinkti
\__ ___ I - H) r r-li1 r'eiklls = Hz fazi
Anrerikos nacionalincsmokshl akrdemijos nariais u2 dalbus. susijusiussu nebran-
c l u o l i n i up e v e l d i m u m u .N c v i e n a i s e n e t i k o ss r i d i r r ir l ; r r n c b u v o s k i r t a t i e k d c m e s i o
H2 ir rhl neveiklfis= H' fazd iioje presti2ineieMokslu akademijoje.

Kai rhl genasneveiklus,nesigaminarepresorius,slopinantisFI,

gen4,ir Sisveikia. 3.9.1. Specifiniai nebranduolinio paveldimumo tyrimo metodai

Faziq kaita irgi ncunikalus reiikinys. Panaiiai kaitaliojasi klunrpelts (Parume- Nebranduoliniopaveldinrumot1'rimoproblemos.Kla:ikiniamsge-
ciarrr) poravimosi tipai arba antigcnrl gamlba. Antai 2iu2eliu pavirSiujeesaniiq an-
netikos metodamsbutinos to paties g.c-no(pozvmio) alteriratyvos"skir-
t i g c n q s i n t e z gk o d u d a n c t 8 b r a n d u o l i o g e n a i . b c r p a s i r e i 5 k i ar i k v i e n a s .K u r i s i S
ju. priklauso nuo aplinkos. Ivairhs poveikiai A serotipa eali paversti B serotipu, ir nebranduoliniq polymiu iirai5kas sunku
tingos formos. Altr,:rnirt),rrias
atvirkiiiai: B-+A-+B, bct kai sall'gosnekinta, serotipai rra srabilusir paveldimi per aptikti del keliu prieZasiiu:
citoplazm4. 1. Nebranduolinio paveldimumo vienetai daZnai nulemia glvybei
ldomiausia. matyt, )'ra aukitesniqju augalq faziu kaita. tik kol kas maZai tiria- svarbiuspo4/mius, pvz., mitochondrija yra kvipavimo centras. ir jei-
ma. Lenglriausiajr1 stcbiti \,esetaty/iniubldu dauginamq augalu. Skirtingo amZiaus
arba iSaugc jvairiomis sall'gomisto paties augalo ugliai nikiai skiriasi. Skirtumai gu lqstele nekvepuoja.ji turi Zlti.
iilieka dauginant veqetatv\iniu bldu. bet, matvr, Siq pokviiu prieimtis kita - epige- 2. Chromosomosc esantysgenai daZniatrsiaiyra pakartoti tik du
netind. Kur kas sudctingiau negu Sttlnnnella, vyksta Pnrzurrccilrnserotipu kaita. kartus ir toll'giai pasiskirstQtarp cluktcriniu lusteliu,toddl nesunku
Dvicjq virusu 1', ir ,!ftr genome invertuojami segmenrai. kaip ir Salntonella. iSaiSkintijq genotipa ir fcnotip4. TLo tarpu nebranduoliniopavelcli-
Priklausttmainutt invcrtuojanto segmcnto padeties kiellicnls iiu nurtsaikiujqrirusu
u 2 k r c i i a s k i r t i r r c r sl r u k t u r i i t r s .
mumo strukturos kartojasi daugvbg kartu. Fvz., l4stelejeplastidZiq
vra nuo deiimc'iu iki 5imtu, o mitochondriju gali b[ti ir tfikstandiai.
Jeigu viena kita mitochondrija ir pakistq, lastelessar,ybdmstai netu-
3.9. Nebranduoliniai (nechromosominiai)genomai. retq ltakos. Pakitusi mitochondrija degraduotq ir jos viet4 uZimtq
Nebranduolinis paveldimumas normalios.
3. Jeigu mutantines plastides (ar mitochondrijos) l4steleje i5gy-
Nebranduolinis paveldimumas - daug giniq sukelusi problema, vens ir pasidaugins.joje ialia mutantiniq plastidZiq(ar mitochon-
kaip ir genomo epigenetiniaipokydiai. Nepaisanrto, kad prie ne- drijq) bus normaliu. Plastidestarp dukteriniq lasteliq pasiskirsto
branduolinio paveldimlrmo .,lop5io" XX a. pradZioje buvo tokie zy- netoll,giai,o mutantines plastidespasiskirstoatsitiktinai, todel la-
m[s mokslininkai kaip Boveri (T. Boveri), Korensas (C. Correns) ir bai daZnai dukterinis lastelcs turi ne tik mr.rtantines, bet ir nor-
Bauras (8. Bauer) (pastariejidu atrado plastidZiupaveldimumq),ilgq malias plastides.Konkuruodamos normaliosiosplastides gali daZ-
laikzl nebranduolinispaveldimumas(rei5kin,vs vadinamasjvairiai: ne- niau dalytis ir iSstumti mutantines plastides. Tik atsitiktinai gali
chromosominis, citoplazminis) nebuvo viesai pripaZistamas.Tik po susidarytilastelessu visomis mutantinemisplastidemis(3.38 pav.).
to, kai apie 1950-1955 m. Sonebornas(T M.sonneborn). Bilas Ir Siuo atr,cju daugialilstis organizmas bus mozaika - margalapis.
(G. H.Beale), atrado ir smulkiai i5tyre lvairius Parantecirunnebran- Tbdel daZnos marcalapiu augalu plastidiiq mutacijos.
duolinio paveldimumo reiSkinius,tarp jq susijusiussu kapa dalele- Nors aukSdiauiSclcstl,tos aplinkybis ir ztpsunkinatirti nebranduo-
mis, Michaelis (P.Michaelis) nustate citoplazminiopaveldimumo svar- linf paveldirnunrq.bet iiuoiaikiniai molekulines genetikos metodai
ba tolimuosiuoseaugalu hibriduose,Roudsas(M. M.Rhoades) iro- lcidZia apsieiti he alternatyiu qeno b[senu.

222 223
 Y

Visoms genetinems struktfiroms, ku_

riq genetine medZiaga yra DNR arba lh/\i \ /
/; \
RNR, taikomi tie patys nukleomgSdiqty- I r u l r r p ; r l r i l i il , , K 4 7 ft I Il{rlai ki

rimo mctodai. kaip ir branduolio DNR.

L o n ju g r c i j r r
\i r'';d r I konjugrciir

Toli paZengtajais tiriant ir nebranduoli- v/ \_/

nius genomus. Antai vienas pirmrjq vi- ,/ \
siikai sekvenuotq buvo Zmogaus mito- fl\
i'i'i "\
chondrijq genomas net neZinant, kokius F, r lf-> rapa
' n ' r , " 1 ' erarcrc.
ffi
balrymus koduoja kai kurie awirieji (va- li.^-..Jj
\,i/ \*'t9

n
dinamieji neidentifikuoti) skaifymo reme- \v
.lutogrrui.ir
liai. Tiesa, Zmogausmitochondrijq geno-

n
3.38 pav. Atsitiktinis plastidiiq n
pasiskirstymastarp dukteriniq
l4steliq:
mas labai nedidukas (tik Siek tiek dau-
giau kaip 16,5 kb, Zr. toliau).
dh /l
n () r m a l i o sp l a s it d e s p a Z rm c t o s
Mitochondrijose ir kitose nebranduo-
tKl
ir<l (f )
F,f''l
juodu, mutantines- pilku skri-
tuliukais. Linijomis AB ir CD
pavaizduota citokinezc
linese genetinesestrukt[rose esaniiq ge-
nr+ alternatlvios formos (aleliai) yra b[-
50p,6
v/ \-/
507o 5O7o
trumpalaik€ a ir ilgafaikd b Paramecium
tinos, norint nustaryti funkcing 5iq genq
konjugacija:
reikSmg,jq valdymq, rodel klasikiniaigenetindsanalizesmetodai ne- rr - apsikeidiamatik mikrobranduoliaisir juose esaniiais genais K ir k; citoplazma
praradg savo vertes: n c a p s i k e i i i a m a :k a p a d a l c l i u i S l i k i m a sp r i k l a u s o n u o b r a n d u o l i o g c n o t i p o : c s a n t
rerkliam K genui (Kr( arba Kft genotipai) kapa dalelds iilieka, o kk genotipo
' jais, kaip ir anksdiau,aptinkami nauji nebranduorinio paveldi- Parattteciuntkapa dalclcs iinl'ksta: b - apsikeiiiama mikrobranduoliaisir citoplazma
mumo faktai ir rei5kiniai; :u joje esantiomis kapa daleldmis: iiq iilikimas priklausys nuo K geno (Zr. a)
' l4stelejenustatomoskonkrediosstruktlros,
kurioms budinga ge- Galima pasinaudoti ir savita kai kuriq mutacijq fenotipinc apraiSka.kaip antiri
netine autonomija, ir tik aptikus jose DNR (ar RNR) kaip tirti ts (temperatlrinius) mutantus. Efrusis irodd genetine mitochondriju autonomija
geneting medZiag4,taikomi molekulines genetikos metodai; pasinaudodamastuo. kad vienalasiianrsgrvbams (tarp jq miclems) bldingi du kvi-
' paZintine reikSme: klasikiniq metodq pagrindq parimo tipai: aerobinis ir anaerobinis.Dil mutacijos sutrikus aerobiniam kvdpavi-
visacla sudaro
nrui. dar iilieka anacrobinis k"cpavimas. Mieliu Sacclmrontvcesmutacijospetite (pranc.
genetiniai rei5kiniai ir desningumai,kuriuos reikia Zinoti.
smulkus. maZas) arba gnbo Neuro.sporacra.r.samutacijos polo (angl. skurdus) yra
n r t ' d e l i am
i itocltondriju
g c n o m u it i r t i .
Visais atvejais nebranduoliniq pozymiq paveldejimui yra bldin-
gas nukrypimas nuo tipi5ko tam organizmui pozymio paveldejimo, AbipusiaikryZminimaiyra klasikinismetodas.Net Linejus(C. Lin-
bndingo branduoliniamsgenams. fvairiems organizmamstaikomi sa- ne) jrodinejo,kad esminiai.stamblspozymiaiyra paveldimii5 motinos
viti metodai nebranduoliniam paveldimumui nustatyti. Jie pagr!sti puses,o smulk[si5 tevo.Siq laikqterminologijatai reik5tq,kad stam-
Siq organizmq dauginimosi ir lytinio proceso ypatumais. pvz,, klum- bls poz,vmiaipaveldimiper citoplazmE,o smulkls - per branduoli.
peles (Paramecium) lytinis procesas yra konjugacija. Tiumpalaikes
konjugacijos metu apsikeidiamatik branduoliais, o ilealaikes - ir AukStesniejieukariotai i5 motinos paveldi ir trranduoli, ir ci-
citoplazma,todel nebranduolinemisgenetinemisstrukt0romis apsi- toplazmq,o i5 t6vo - tik trranduoli (arba tevo citoplazmines
keidiama tik r,ykstant itgalaikei konjugacijai (3.39 pav.). IS pavelrce- paveldimumostruktlros suyra).PoZymis, kuri nulemiandiosge-
jimo ypatumq sprendLiamair apie bakteriiq nebrinduolinio pavel- netindsstrukturosyra citoplazmoje,i5 tdvo nepaveldimas, nes
dimumo struktlras - plazmides. 5l pozymi lemianiio geno branduolyjenera.

224 225
 Vaisinga \-ClS \'('S \':risinga
Tuo ir pugristasabipusiukrvzminimq metodas.Vadovaujantisauks- tit'irtiii.r;a16-..-.-----\/Vi(atstatlioja)
-

iiau iidestyta taisykle,ii karto aiSku.kad visi poZymiai.kuriuos pa-

^ -f+ l->lii"i'1-1
rinrjos ''
'rM v '1
liktronis pavcldejo i5 tdvo, perduoti per branduoli. o tu pozymir],
kurie buvo paveldeti ii motinos, prigimtis neaiSki:jie galejo persi- ;M
n .l ii /l i
duoti arba pcr branduoli, arba per citoplazma.Kurie poz,vmiaiyra
{hot
pavcldeti i5 motinos, ir nustatomaabipusiaiskn,Zminimais.
Kad b[tu aiSkiau,iSnagrindkimekonkretaus citoplazminio pozy-
mio, bhtent ryriiko citoplazminiosterilumo (VCS) paveldejimq,kai
atliekamas abipusis krvZminimas.
M. nP, nm-
o^_.h^
[\%
fl)"
Apie 1930 m. Ukrainojc M. ChadZinovas, o JAV Roudsas(M. Rho-
adcs) aptiko kukuruzus,kuriems buvo lemtas labai sv:irbusekonomi-
nis vaidmuo. Mat Antrojo pasaulinio karo metais JAV gelbejo SSSR
^ ^W' ')ur'
l^K
maisto produktais. Pasak amerikieciq genetikq. JAV sav'gstuo n6 ;:
kiek nesuvarZd.Visa, kas buvo i5veZama,- buvo derliaus priedas. ,S','i. V- {$
.s
kuri (i Salis gavo i5 heterozds.
Jl-\l(*,
__\
*'/\i ifA\ \ iene'bieji
(Panresi':ii)
Heteroz€ - tai hibridind galia, rei5kinys,kai hibridai-heterozi- iVA )'nt
gotos lenkia savo sarybdmis,daZniausiaikielrybiniais pozymiais,
tdvus-homozigotas.

Atrodytq, kukuruzai, tam ir sutverti. Vyri5ki Ziedynai - Sluoteles

ffi
\i \h\
ir moteriiki - burbuoles auga atskirai. Kad augalasapsivaisintrlgre-
timos linijos Ziedadulkimis,tereikia paSalinti5luotele,t. y. papras- ('vcs
ArB) ,A
n\\(CrD)
vaisincas
iiausiai jq nukirpti. O juk reikia gauti s6klos milijonams hektaru. ffi
S -' Driqub,jr,lirriirnio
Kiek gi reikia prikarpyti Sluoteliq?Net naudojant specialiusirengi- @ hihridoburhrr.'lc
nius tai neimanoma ir. svarbiausia.neapsimoka. [(AxB)r(CtD)l
ISeitis surasta labai paprasta. Panaudotoskukurlzq linijos su \y- Vaisingas

riikais stcriliaisZiedynais(3.40 par,.).Teko atlikti genetiniustvrimus. .i..10 par'. Dvigubqjq linijiniq kukur[zr; hibridq gavimas panaudojant vlriSkqji
nes reikejo surasti genus, kurie atstato normalq vaisingum4. citoplazmini sterilumq:
Puikiais Roudso bandymaisbuvo neabejotinaijrodl'ta, kad r,1,1i51ut .1. B, C. D i r a i s o sl i n i j o s ; B i r C - V C S : , 4 - l i n i j a , i t v i r t i n a n tV
i CS; D-linija'
atstatanti vaisinsumq.jos hibridai su VCS yra vaisingi
kukuruzq sterilumaspaveldimasper citoplazma,todel jis pradetasva-
dinti ryri5kuoju citoplazminiu sterilumu (VCS). Tai irodyta abipusiais ,,
?N X VCS
kryZminimais.Kai VCS au-ealasbuvo motina. o tevinis augalas- nor-
F1 N visi augalainormal[s.
malus,visi pirmos kartos palikuonys(F,) buvo sterills augalai:
Cia ne klaida.Toks kry'Zminimu dcrinl'si5 tikrqjq buvo. Pasinaudota tuo. kad
;vcs " crx kartaispasitaikoVCS auqalu.kuriu dulkindseyra (iek tiek gFybingqZicdadulkiq.
Fr VCS visiaugalaisu steriliomis
Sluoteldmis. Taip 1'raddl vadinamosios ncvisi5kos gcnrl (gcnetiniqstrukturq)raiSkos.Thi feno-
tipinisptrkl,tis.Genotipasdil to nesikciiia.todil nevisiikaraiSkagalimapasinaLrdo-
Kai motinine linija buvo normali, o tdvinei iinijai buvo bldingas t i a t l i c k a n tg c n e t i n i u tsv r i m u s .k u r i c f o r m a l i a ia t r o c l y t un e ! n r a n o mTi .h i p b u v o i r
vyriikas sterilumas.F, hibridai visi buvo normal[s: iisvk.

226 227
 Palikuonis turetq bIti lcnotipo. lemianto ,.1 geno, bet vra atvirk5iiai. Jo feno-
Ii aukidiau pateiktq abipusiq VCS ir N augalq kryZminimq bltu
t i p a s a t i t i n k a m o t i n o s f e n o t i p a - p a s i r e i S k cd g e n a s .
giilima padaryti iSvad4,kad VCS paveldimasper citoplazmq. Bet tai 2. Cali susidaryti ilgalaikiai motinos branduolio vciklos prclduktai, kurie blnzt
tik pirmine i5vada.Hibridas (VCSxN) turi pusg chromosomu i5 mo- akn.r'us ir vtlcsniais etapais. T.1i s4lygojapreadaptacija.ParryzdZiui, sraigiq spirales
tinos ir pusg i5 tcvo. VyriSkasissterilumas galejo i5siryst-vti(ir tai kryptis priklluso nuo motinos sar,1'biq,net donrinuojantys tc\o genai pasireiSkia
irodyta kai kuriuose tolimuosiuosehibriduose) del tevc-rir motinos vicnli kurta viliau.
chromosomrlneatitikimo arba tdvo chromosomq neatitikimo motinos 3. Gr1nzri motinos organizmo poveikis besiwstaniiam gemalui. Tai bldinga vi-
siems gw'avedZiams.pirmiausia Zinduoliams.Iliustracijai galima patcikti normalaus
citoplazmai. Bltina paai5kinti vienq hibridq Zymejimo taisyklg. Kai d1'dZioarkliu krlZminimus su SkotiSkaisponiais (3.41 pav.).
hibridas uZra5omasnurodant jo tdvus, i5 kuriq jis kilgs, tai atliekama
skliaustuose,kaip, pvz., (VCSxN). Taip i5 uZra5ymogalima atskirti. Hibridai,,citoplazma*branduolys". Idealiausiasb0das nebranduo-
kur yra hibridas.o kur jo tdvai. liniam paveldimumuitirti yra gauti hibrid4,,citopiazma+branduolys''
Norint irodyti, kad poz,vnristikrai paveldimasper citoplazmq, rei- (citoplazma yra vieno organizmo, branduolys- kito). Tai pasiekiama
kejo pakeisti visas motinos chromosomastevo chromosomomis,Tai ivairiais budais, net auk5diauapraSytaisgriZtamaisiaiskryZminimais.
atliekama griitamaisiais kryiminimais. Siuo arveju - kryZminant hib- Vienas i5 bldq yra merogeneze(gr. nteros- dalis + genesis- kilme).
rid4 (VCSxN) su tdvine linija N tol, kol visos motinos chromosomos
bus pakeistostevo chromosomomis:i5 pradZiu hibridas turi 1r'2chro- Merogenez€- tai bebranduoleskiau5inio dalies apvaisinimas
mosomu iS tdvo, po pirmojo griZtamojo krvZminimo jq 3/,1,po kito ir gemalo rystymasisi5 Sios dalies.
jau 718ir t. t. Jeigu ir tada pozymis neiSnyksta,tai jis paveldimasper
citoplazm4. Jlrq eZio kiau5iniusmechani5kaigalima susmulkinti I gabalus,ku-
Kad bltq itikinamai irodytas citoplazminis VCS paveldejimasir riu dalis bus be branduolio. Toks gabalasapvaisinamasspermatozoidu.
kad po griZtaniujq kryZminimq i5 tikrqjq visos Sios motinos VCS
linijos chromosomosbuvo pakeistosvaisingo tevo (N) chromosomo-
mis, RoudsasgriZtamiesiemskryiminimams kaip tev4 naudojo vaisin-
g4 linij4 su visomis 10-dia citologiSkaizymetq chromosomq. Su ja
kryZmino tol, kol visos motinos normalios chromosomos buvo pa-
keistos citologiSkaiZymetomistevo chromosomomis,t. y. s$resi nuo
normalaus kariotipo chromosomu. Hibrido (VCSxN) pozynris ir po
to nei5nyko,vadinasi,jis neabejotinai paveldimas per citoplazmE.
Abipusiq hyiminimq skirtumq prieZastys.Ne visuomet abipusiq
kryZminimq skirtumai rodo nebranduolini paveldimum4. Skirtumai
gali b[ti:

. ddl nebranduoliniopaveldimumo,
. ,,sankibos"su lytimi (kai genas Ginrus
1'ra tik X chromosomoje),
. motininio efekto (matroklinijos).
'l
.i :r'.i

Motininio efekto (matroklinrjos) prieZastysyra kelios: '-'tt-:'

1. Tcvo branduolio gcnai pirmaisiais raidos etapais buna neveiklus. VeiklIs
I mdn. 'r:'
bttna tik motinrts branduolio gcnai, todcl palikuonio fenotipas (iSvaizda)qali neati- l:' '
-ftrrkimc,
tikti jo gcnotipo. k a i t e v a st , r t A . 4 , o m o t i n a c a . P a l i k u o n i og e n o t i p a s . 4 a :
-1.-11 par. Nlotininis efektas,Abipusiai poni kr-r'iminimaisu normalaus dydiio arkliais
aa x 4.4
( r e m i a n t i sF . B . H u t t , 1 9 6 . 1 )
Aa

228 229
7
Y
B{-
3 . , 1 2p a v . C i t o p l a s t q i r k a r i o p l a s t q g a v i m a s
panaudojant citochalazinq B:
,4 - lastele ant objcktinio stiklelio prieS
ccntrifuguojant:B - del povcikio citochalazinuB
ir centrifugavintosusiclariusii(auqa. kurioje 1,ra
l q s t e l e sb r a n d u o l v s :C - i S a u g a .j a i t i s t a n t .
nutr[kusi - susidareskarioplastasir citoplastas
ir i5 jo pradeda \,ystytisgemalas.Nors individas nesubrgsta,bet dali
poZymiq (anks[vojoje embriogenezeje)galima i5tirti.
Branduoliq persodinimas.Thi tobuliausiasbldas hibridui .,citop-
lazma * branduolys"gauti. Branduoliai persodinamilvairioms amfibi-
joms. pirmuonims,Zinduoliams,dumbliamsAcetabulaia. Ii Siu orga-
nizmq patogu mikromanipuliatoriumipaSalintibranduoli i5 r'ienosr[-
5ies l4steliq ir i tokias bebranduolesl4stelesperkelti sverima(kitos
r[iies) branduoli. Atlikus tokiq operacij4dumbliamsAcetabttlaria,ke-
purele r,ystesitos ruSies.kurios buvo branduolys(Zr. 1.1 pav.).
Citoplastq suliejimas su karioplastais daromas ivairiais tikslais,
atliekant ivairius fyrimus, ne tik tiriant nebranduolini paverdimu-
m4. Citoplastai - bebranduoles l4steles, o karioplastai (minilqste-
les) turi branduoli ir labai nedaug citoplazmos. Ir vieni, ir kiti
gaunami dirbtinai.
Paveikus l4steles iS grybo Helminthospoiunt tlenntioitleurz i5ski-
riama medZiagacitochalazinuB ir po to jas centrifuguojant.bran-
duolys atsiduria citoplazmos iSaugoje,kuri 'is labiau tista, kol pa-
galiau prie lqstelespagrindo i4 laiko rik siauras stiebelis (3.42pav.).
Jam nutrukus, iikusi dalis lieka be branduolio. Surenkamos ne tik
bebranduoles I4steles,bet ir karioplastai.
cibridai. Citoplastai naudojami cibridams, lastelems (kartais ir
organizmams)hibridine citoplazma gauti. Bet kartais gali veikti ilga-
laikes RNR, kurios pasigaminalqstelesbranduolvje ir patenka i ci-
toplazm4 dar pricS susidarantcitoplastui.
230
U ra-
3.9.2.Eukariotql4steldsorganoidqgenomai
3.9.2.l. illitochondrij4genomas
N{itochondrijq genomo apib[dinimas. Genetini mitochondrijq sa-
varankiSkum4.kaip mineta, nustate Efrusis 1949 m., bet intensyviai
rnitochondrijq genai pradeti tirti tik 1963 m., kai mitochondrijose
aptikta DNR. Jau 1981 m. Zmogaus,mieliu mitochondrijqDNR bu-
r.o visiSkaisekvenuota.
Daugumos organizmq mitochondrijq DNR (zymima mtDNR)
nrolekules yra Ziedines.bet kai kuriq organizmq ktrahymena, Pa-
rurrteciunt.Hvdru mtDNR yra linijinc. Organizmai labai skiriasi
mtDNR d1'dZiu:
. augalq - I E0-l-100 kb,
. gntu-mieliLr - l8-108 kb.
. stuburiniq - 1 - 5 - 1 8k b ,
. Zmosaus 1 6 5 6 3 9b p .
?rd tik stuburiniq mtDNR dydis maZdaugvienodas.
Labai -skiriasiorganizmai ir pagal bendra mitochondrijq genomo
szrndar4.Zmogaus ir kitLr stuburiniq mitochondrijq genomas sudaro
vienq sankibos grupg. Thi atitinka vienq chromosom4.Thiiau vienoje
rnitochondrijoie vra 1-8 mtDNR kopijos, o i5 viso mtDNR kopiju
vienai lastelci 1100-8E00.Tnpanosontabrucei turi 20-50 stambiq ir
iki 10000smulkiq molekuliq, sudaraniiq sudeting4kompleks4 i5 su-
nertq Ziedq - kinetoplastq.
Daugumosorganizmu mtDNR nesudaro nukleosomu.bet yra jq kompleksai su
baln,mais.Be t o . k i c k v i c n r m t D N R m o l c k u l c s p e c i a l i o m i s e k o m i s( D k i l p a ) j u n -
ciasi su vidine mitochondrijos rnembrana.
Mitochondrijq genai.Mitochondrijqir chloroplastqDNR koduoja
tik RNR ir birltymus,reikalingus5iq organoidqveiklai. Tadiaujq nepa-
kanka 5iq genetiniustrukthrqsandaraiir veiklai.Antai ZmogausmtDNR
yra 37 genai. Jie koduoja 22 rRNR, 13 polipeptidq subvienetlt,tarp jlf
citochromoksidazesI. II ir III subvienetus,ATP-azds6-4 ir 8-q subvie-
netus. septynisNADHdehidrogenazeskompleksoir citochromo b sub-
vienetus.Thi sudaro tik 5o/r,mitochondrijq reikmiq. Visus kitus balry-
mus, ir ju subvienetr-rs
koduoja branduolio DNR. Sie baltymai sinteti-
nzrmicitoplazminese ribosomoseir perneSamii mitochondrijas.
--r I
 Augalq. pirmuoniu mitochondrijosepirminis transkriptas Zmogaus mitochondrijq genome pakaitomis koduoja tai viena,
(preRNR) redaguojamas.todel ju DNR y"ragenai. koduojanws RNR- tai krta DNR grancline (Lr. 3..13pav.). Dalis geno, koduojandio
taigi yra
gidus. .\TP'azis (cit4 subvienetq.ii dalies uZeina ant kito eeno.
gcnctinc medZiaga ir \'ykstant translia-
Micliu mtDNR yra 5 kartus ilgesnenegu Zmogaus.bet genu joje sanklotiniq genq. Thupoma
Nera sekq, ku-
tiek pat. Kaip tokioje trumputije molekuleje,kaip ZmosausmtDNR, cijai (polipeptido sintezei ant mRNR ribosomose).
pabaigos sig-
telpa tiek daug genq ir kur eikvojamas mieliq genomas'/ rilrnis'mRXR pa2istaribosomas.Polipeptidosintezds
dvi Sio
Genetindmitochondrijq genomosandara.Genetiniu atzvilgiuZmo- 'alas yra UAA kodonas. tadiau DNR turi tik po vienq
kodono dalis panaudojama i5
gaus nritochondrijq DNR 1'ra labai .,ekonomiika". Tai nebtdinga net koclono nukleotidq poras. Kita UAA
metu ta pati
branduoliochromosomoms.Nuo visosDNR sintetinasitik viena ben- poliA, kuri prijungiama brestant RNR' Tiansliacijos
dra RNR, turinti tik viena promotoriq. Kitokiq valdynio sekq ndra. infn paZisia ne vienq, o 2-.4 kodonus. Nevienareik5mis kodas
22
Pirminis RNR transkriptassukarpomasi atskirasRNR. Tarpikliai tarp tors rysrui, kad zmogaus mitochondrijose transliacijai uLtenka
rRNR ir polipeptidus koduojaniiq genrl yra tRNR. Thigi nekoduojan- rRNR. mieliu - 2-5 IRNR.
iiq nukleotidq scku ZmogausmtDNR beveik nera. Tilo tarpu daugelio Prisiminkime, ir kad mitochondriju genomo genetinis kodas neu-
grybq, augalq mitochondrijosedidelg genomo dali sudaro nekoduojan- niversalus.
dios DNR sekos.Daugiausiatai ilgos AT porq sankauposir trumpos per bendrus
\Iitochondriju genq sqveika su branduolio genais.Ji r-rksta nc tik
CG saleles.Mieliq mtDNR yra 8 replikonai.o Zmogaus- tik po vienq genus. Kaip mincta, surasti genai. kurie atstato ku-
produktus. bet ir per raklvmo
kiekvienaiDNR grandinei. lurlzu VCS aug.lu normalu ,riring,.,*o. Tai clominuojantys branduolio genai R/
jie rieniclai pasireiskia.ar butq honrozigota RJRf' ar
(ansl. r-c|crsron./1't'enilin'1.
hctcrozigota R.li1:

.: rfrf " :t RJR1

Ikonrplekso-\,\DH VCS linija vaisingum4
Liniia.atstatanti
dcllldrocena/es gcllai
Rfrf
):ii.ii l\ NrillDI:L:o- crto,lttoilr palikuonys
Vaisin-ei
t;lr)r' ! Ok\ldll('i CCttlr

f li{{;L'il:l:l,r;: Augalq mitochonclrijoseatrastos plazmidds, kurios gali lemti

,ryrist41 citoplazmini sterilum4. Branduolio genai neleidZia
\ k.rlolr'l.o - -\ fP srrrrr-
:" / zcs lenal joms isiterpti i mitochondrijq genom4.
'RM.lenai:.jie rra lr
r
vcS genetika nera tik kukurlzams bldingas reiskinys. PanaSiai
ttrprttlJ j taql pollp(pl-
dus koduojrniiL!Lr genu
- -
tR\R gcnai paveldima per 140 i5tirtq augalq rliiq VCS'
Mitochondrijos ir paveldimos imogaus ligos. Del mutacijq
IJA
l{l| ,r{t.
8 , t 9 1( , C
mtDNR kyla ivairios ldtin€s, degeneracindssmegenq,Sirdiesraume-
\ I nu ir enclokrininiu liauku ligos. Taip yra todel, kad:

. mitochondriios yra energiniai l4steles centrai. ATP sintezds

Victa; sutrikus aprr.rpinimuienergija, sutrinka visi lqsteles pro-
cesai:
3.43 pav. Zmogaus mitochondrijq genomas:
. mtDNR mutacijosyra labai daznOs;Zmogui senstant,jos kau-
i5oreje- gcnai; vicluje- rodvklemisnurodvti saitai,kuriq mutacijossukeliapaveldimas
l i g a s .i r k a i k u r i u I R N R g e n a i piasi sontatindsel4steldse.
'-1J
:-11
 Bet kaip ir kiti somatiniul4steriupokldiai (epigenetiniai,
genomo G e n e t i n ias t s t u m a s
pertvarka).taip ir ntutaci.ios
somatineselastclese
l,ra tik konkretaus .{. Populiacijos:
organizmo problcma: palikuonysjq nepaveldi. n lll (t1
0,6 0.8 I .0 I.2 1,4 t.6 I ,8
I i eruviai
T h i i a u n u o l a t d a u g t - r is. a r n s n : . p r r c l t r i m ur i g u . suomiai
. t s i r a n t l a n i i ud c r m t D N R g c n u
nrut.ci1L1. Pirm.sios ligos bu','o rcti sindromii. iaip italai
r_cbcrio pa'cltJinia oprine neu_
r o p a t i . j aa r r l i o k l o n i n i c p i l c p s i j z \r '.r a p a ' c r d i n r u Izlaelioalabai
r i g u . k u r i a s i u k e r i l r n u t a c i l . sn c t g i
I o k i u t . . r . k r r r i r .a n k s t i : r u\ u r n r o . s i r up, r t , r l , , g i j i kinai ir japonai
n c h u r , , : i c j r r n r i f. r r . p . r n r r o ,
RNR genq muraci.jos.Anrai 2'9 bp igio lc.ucinorRl\R _',RNR,."" Izraelio2ydai l

atkarpclerjetarp 3r"i-r ir -rr7t n p. .trunrpuiije o.no

iu'.t aptikr,rs 'r mutacijos - nukreotidq porq pa- b u i m e n ai r z u l u s a i
kaitos, lenriandios3 gana skirririqai lieai:
B. Lietuviai: Genetinisatstumas
. 324-1bp- A-+G = e n c e f a l o p a r i j a l).-l 0..+ 0.,s (1.6 0,7 0 , 8 0 . 9 1 , 0 1 , 11 . 2 1 , 3
( e a l v o s s m c g e n r .l i g a ) . p i c n i n e a c i d o z e :. ...i '''r'' - -l -i
( p a r [ g i t c j i m a s ) .p a n a S I si a p o p l c k i i j r lp r i c p u o l i a i :
. 32-5{)bp
- T-rC n i i r o c h o n d r i n cm i o p a t i j a ( r a u n r c n ui i g a , aukitaiiiai
. 326{)bp- A+G piinrine,t: Zemaiiiai
motrnine miopatija i r k a r d i o m i o p a t i j i f s i r c t i e sr a u m e n s
Amerikos
liga):
' 327lbp - T-;C = taip.pat encefalopatija(galr,,gs l i e t u rr a i
smL.scltrlIiqa). prcnine aci_
.i..1-lpai'. Filogenija pagal mtDNR:
Dc'gcnumutaciju.. sLr
s3ii.{,Jl
T:;iJI i:l"fi::?,1
:' J,f ;l[- ill,|.l:,u"i ; .l - lieturiu populiacrjos.11_rinanr
su kitomis populiacijomis;B - pagrindiniu erninirl
kinta raumcnu skaidulos.Lcberio par.,cldiira [-retuvossrupiu (pagal \{ Kuiinska, 1997; 1998)
optine neuropatija vra ivarnos geneti-
nes prigimtics Jrl sukclia mutacijds ivairiu
nrrDNR gcnu. iu.ie ki.,ctrcrlirNADH
dchiclrogenazcsr. 2. 4. -i ar 6 sub,,,ienctus.
citochronrtksiclaze
s I suLr'icneta. ivertintaspagal DNR restrikciniq(suskaldZius resrriktazemis) fras-
Del daZnumrDNR muracijususidarodiderd mentu ilgi.
mtDNR ivairov€, Nors Lietuvabuvo kryZkelejetarp rytq ir vakarq,siaurdsir pietq,
polimorfizmas.Siuo reiskiniuremiamasi
tiriant zmogausfopuriacijas
ir sprendZiant
zmogausrDiies e'oriucijosproblemis.konkreiiai - bet pagalmtDNR lietuviqpopuliacijahomogeniska (tapati).Ji homo-
ZmogausrasiLlevoliuciia. geni5kiausiai5visukaukazoidiniq populiacij
q. 2emai6aiyravienodZiausi
Mitochondrijosir tarp lietuvi'aQ.4a pav.,,4). o lietuviqpopuliacijaartimiausiasuomiq
evoliucii4.galima lT"q.rlr.rasiq evoliucija.Apie genorgenomo (.3.4'1
pav.,B). Lawiq ir esrqpopuliacijosnebuvotirtos.
sprgsrikeriaisbudais:is DNR 'o-otoi4os (raparu-
mas.),iSreiSkiamos
procentais pagarDNR nukreotidq,.ior. ir is evo- Kaip ir buvo galimatiketis,JAV lietuviq mtDNR polimorfizmas
liucijosperiodovieneto. didZiausias.

Evoliucijosperiodo (EpV) _ tai milijonai metq, per

.viene!1s 3.9,2.2.Plastidii4fthloroplastegenomas
kuriuos aminorlgsdiq sudetisbaltyme pasikeidiarvc. Mito-
chondrijqDNR genq EpV labai i.urnpur, Plastidziupa'eldimum4 1908 m. iSaiSkinoBauerisir Korensas.
0,2-5_0.5.
tirdami margalapiuaugalupaveldejim4. plasticles
gebareduplikuotis.
Jis.deiimtkartutrumpesnis uz hcmogrobino genuEpv. I\,2.,pasi- Kaip ir mitochondrijose,
jose yra DNR. fvairiosplastidZiqmutacijos
naudojantEPV buvonustaryta, kad dabirtineszlogau, ,ur., kilusios lengviauaptinkamosnegu mitochondrijumutacijos.Mat jos daLnai
i5 pirmtako.-ryarenusio
Afrikoje tik pries 140-rg0t,itstaneirlmeru. susijusiossu pigmentqsintezdspokyiiais,todel lengvainustatomos
Pasinaudodamidideliu mrDNIi porimorfizmu.
v. rrei"ril* i. pagal fenotipa.Be to. jos daZnesnes, nes lEstelejeplastidZiqdaug
v vitkiene iityrc rietu'iu grupes: zemaiiius
.etnines ir pieru, r_r,tu maziaunegumitochondriiq.todel daZniaususidarolqstelessu qrynai
bci vakarq aukstaiiius,pall'ginimui- JAV lietuvius.polimorfizmas mutantinemis plastidemis
(Zr. 3.,15pav.).
234
235

-
 Plastidiniopavetd€jimo ypatumai.plastidziqgenqnulemiamipo- . auk5tesniqjuaugalq - apie 140 kb;
zrymiaiyra paveldimitik ii motininiu augalu.nors rerkareiais . Zemesniqjqaugalq - apie 200 kb.
iiH
0,29'bdainiu) aukstesniqiq augalqplasrides gali persictuoti ir per sper-
mi*. Chlarnydontonas gametosyra vienodooyczio.bet zigotosevie- DNR yra Ziedine.Kiekvienamechloroplasteyra nuo 10 iki50 DNR
no genomochloroplastaisuyra.panaiusreiikinl's rykstalr aukites_ rnolekuliq. fvairiu augalq chloroplastrlgenomo sandara skirtinger,bet
niqiq augalqmikrosporose (Ziedadulkese). Taiiau isauginus haploidi- bendraisbruoZaisartima branduolio genomo sandarai.PlastidZiqDNR
-nesubrendusiq
nius augalus(su vienu chromosclmq rinkiniu- n) is vra reguliuojandiosnetranskribuojamos sekos,tarpikliai,i,ykstapre-RNR
ziedadulkiq(kai jose ryksta pirmoji mitozd),isaugair Zaliqhaploidu. brendimas ir splaisingas.genrl viduje aptikta intronq.
Kadangi aukstesniqiqar-rgalq rqsrerese prastidziqyru duug ir jos Chloroplastq genai. Tipi5ka chloroplastqDNR turi apie 120 genq.
pasiskirstonetolygiai,galimaisskirti3 augilq tlpus: i; su normalio_ Ji koduoja visasautonominei baltymq sintezeib[tinas tRNR ir rRNR,
mis plastidermis, b) su murantin€mispla.sticlemis ir c; ciurious su apie -50baltvmq, tarp ju RNR polimerazg ir keletq ribosominiq balty-
normaliomisir mutantinemisplastidemis. Kai cibridasyra motininis mq. Kaip ir mitochondrijq, chloroplastqDNR pirmiausia nulemia sin-
augalas,galima tiketis rrijLl fenotipqpalikuonill (3.a5 pav.). teze baltvmu, dalp'aujandiufotosintezejeir feinandiqi plastidesstruk-
PlastidZiq DNR telpa daugiaugenetines informaciios nesu mito- t[r4, svarbiausia,,I frakcijos" baltym4 (arba ribuliozo-1,5-difosfatkar-
c h o n d r i i qD N R . J i 8 k a r t u si r g e s nuez 2 i n d u o r im
q i t o c h o n u r r oj ' xuR , boksilazg).sudaryt4i5 dviejq subvienetq:didZiojo ir maZojo. Thi ypad
vidutiniSkai: svarbusaugalq balrymas.Jis sudaro apie 40% visq augalo balr,vmqir
vra pagrindinisfotosintezesfermentas(jo funkcija fiksuoti COr). Chlo-
roplastu DNR koduoja Sio fermento didZiojo subvienetopolipeptiding
grandine. MaZasis subvienetaskoduojamas branduolyje. Vadinasi, ir
dalis plastidZiubaltymq yra paveldima per branduoll.

3.9.3.Plazmidds- nechromosominds genetindsbakterijq struktliros,

jq ivairovd.Plazmid€skaip vektoriaigenq inZinerijoje

Plazmidiiq 1'ra aptinkama ir eukariotq (mieliu. augalq ir kt.) las-

telese.Antai, kaip mineta, plazmideslemia augalq vaisingum4- VCS
(ryri5kq;i citoplazministerilumq).Kai kurios eukerriotqgenetindsstruk-
t[ros balansuoja ant ribos tarp privalomq genetiniq strukttrq ir pa-
razitizmo (Zr. 3.8.4),

Iki Siol nera vieningo poZi[rio i plazmidiiu prigimti. Dvi kra5tutindsnuomones

lra tokios:

. plazmide yra parazitine DNR ar bent molekulinis simbiontasl

. plazmide yra papildoma bakterijq chromosoma,daugiachromosominiogeno-
mo uZuomazga.

Su parazitinemisinfekcinemisstruktfiromisplazmidessieja tai,
-i.4,5 pav. Plastidiiq
kad jos gali pereiti i5 vienq lqsteliqi kitas ir, kaip nuosaikiejiviru-
poZymiq (lapq spalvos) paveldejimas
sai, bfrti dvejoposb[kl6s:
ZJO aaa
/.J I
 Y

. aut0nominds;
' integruotos,
i chromosoma.
isijungusios plazmidds,
kuriosgeba
j
isiterpti chromosom4, vadinamosepisomomis.
Bendrosiosprazmidziqsarybdsir tipai.
Tipiniu
atveju lastere
vr.at0-20to paiies
tipopiazmiiziu.
nuffir *t r"'o*:;JHffi:
sudaro
bakterijos pr"rirrait.'r"o*""ir":"i;
1.1jl1]:_o'l9Z chromosomos. -.\

,"1:::t,1,:iy, reriym_ |4.0

_2
lg: !1igrybuose.
3j : ",:lmikorizes ren
40rJ irei I ;;* #ii ;
jos "
p.trieri""l.ri
nl::r:'*::-:lr1:"
liui jrl brandut>liogenomo. rrtada-

Plazmiddsyra Ziedinesekstrachromosominds
DNR moleku-
les' kurioms bldingas genetinissavarankiskumas:
turi DNR
replikacijospradziaiir reikaringur
.integracijai g;r.' -;aZniau-
siai turi ir genus,lemianiius kitas l4stelei,uiyU.r.
savarankiskaDNR reprikacija,tiksliaujos
pradzia.- vrsq auro-
nonriniqgenetiniustrukt[rq ypar]'be pagar
iq irr,.n'r.ri, skirstomos
i dvi grupes: 3.-16par'. Plazmidds Rl00 genolapis:
r/'d operonas (truA-troL) - plazmiddspernaSosgenai.finO, filP - pernaios valdynro
. maZakopijiniu, senai. .)/.lf - pernaios praclZiosseka. rzpl - DNR replikacijos gcnasi atsparumo
. daugirrkopiiiniu. genai: lrer - gvlsidabrio jonams. .sr1- sulfonamidui, srr - streptomicinui, cntl -
c h l r r r a n r f e n i k o l i ut it.' t - t e t r a c i k l i n u ' kr ,t n - k a n a m i c i n u i iI S l , I 5 2 , I S 1 0 - i n s c r c i n c ' s
sekos: Tn10. Tn3. Tn.l. Tnl571. Tn903 - transpozonai
MaZakopijiniqplazmidZiqDNR replikacija
yra grieitaisuderin-
ta su bakterijos chromclsomos DNR reprikacija:T .h.on'ornrno,
kopija - 1 plazmideskopija. Kitaip yru valdymo genq. Vieni jq aktl,vina perna54,kiti j4 slopina. Apie pusg
o'uugiatopr;iniu"prozmidLiu.
Jq kopiiq lasrcleieyru duug, tr r,? genq lemia pilg - ilgq atauga(apie 30 mM), kuria ..uZkabinama"
i[ oxn ,;ltk-;JU;";ri#;;r; ir priartinama kita bakterija (3.47 pav.). Pilg paSalinus,konjugacija
chromosomosDNR replika*cija.
nerl,ksta. T:rda plazmides ii vienos lasteles i kit4 neperne(amos.
PlaznridZiuDNR reprikacija*ksta F veiksnys(taip tradiciSkair.'adinama5i pirmoji atrastabakterijq plaz-
panaiiai kaip ir bakteriju chromosomos
rcplikacija. DNR tvirtinasi prie DNR
'ictu skaic'iusniembran.jc
lastelci membranos..Manoma.
kad prisitvirtinimo mide) pasizymi neiprasta salybe. Visos l4steles,kurios turi 5i4 plaz-
ir nulcmi. tai. kiek bus Iilstcleje
prazmid)iu kopiju. midg (vadinanlos F-). turi ir pilg. Kitq konjugaciniq plazntidlit4tra
Plazmidiiq pernaSaii 'ienrl bakteriiq genu sankauposveikla daZniausiai yra slopinama,toddl pile susidaro
i kitas - kita prazmiclzi'
ypatybc. Taiiau
ji ,.,.uiro*.,pr"in'iol,or. retai (tik apie 0,192 lasteliq).
tios plazmicles, lllrneakonjugacinemis. Sri"*r!,0i";*l; PernzrSospradiia panaii i plazmides DNR replikzrcijospradli4.
vadinamos Nesugebandios
l4stelesi kitq l4stelgplazmideivaclinamos perciti iS Plazmide pirmiausiaprisitvirtinaprie bakterijosvidines membranos.
nekonjugacinrimis. Vicno i3 rrn genq produktas perkerpa vien4 DNR granding. Si vieta
Konjugacincsprazmi<res turi genq ru-nk1lpq(operonq)rrzr(angl.
tran.s.fer),
kuri kocluojaplazmides- vra pcrnaios pradZia ari Z (angl. oigitt of trans.fer).Susidaro linijiSka
p..rnasa(3.16 pav.). Tuip par yra
DNR. kurios r,ienagrandini pcreina i kita baktcnyq.Thigi donorineje
238
239
 fsiterpusplazmideii chromosomq,bakterija igyja naujq salybiu, ga-
li pakisti ir bakterijos.ir plazmiddsgenr4veikla. Pavyzdliui,isiterpusi F
plazmidd bakterijq rekombinacijapadidina Simtuskartq. Del iios prie-
2astiesbakterijukamienai.kuriuoseF veiksnysyra lsiterpgsibakterijos
chromosoma, iymimi Hfr (angl. high freqtrencl of recontbinution).
Plazmidei pereinant i5 integruotosbfikles i autonornine,bakterijos
eenai gali i ja isiterpti.AutonominejebDklejeSie genai perne5amii5
vienu lasteliqI kitas. Thivyksta ne tik tarp giminingq,bet kartais ir tarp
labai tolimq bakterijq. pav,vzdliulli Eschericltiacoli /ac-operonasper-
neStasj fotosintczg atliekandiasbakterijasRhodopseudomonas sphae-
rrtitles arba net i mikoplazmq Mycoplasma caprisolium.
PlazmidZiq ivairovi pagal koduojamas sarybes. Plazmides skirs-
tomos i grupes ir pagal koduojamus pozymius. Jq genai koduoja
ivairiausiasbakterijq sar,ybes.Tik E, Col, R plazmides tarp bakterijq
vra labiausiai paplitusios ir geriausiai i5tirtos.
F veiksnys - pirmoji bakterijq plazmide, kuriq 1961 m. i5tyre
Zakobas (J. Jacob) ir jo bendradarbiai.Tai itin svarbi plazmidd. nes
jos genai lemia geneting rekombinacijqir lvtinius tipus.
3.-17par'. Bakterijq konjugacija:
Col plazmidds koduoja pavir5iniusbaltymus kolicinus. Kolicinai -
litsteles.sujungtoskonjugaciniotiltelio: pailsa lastele_
Hfr. ii jos ilga iiauga _ pile; tai pavirSiniaitoksinai. kuriais vienos bakterijos naikina kitas tos r[-
apvali l.lstele - F'
iies bakteriias. Jautrios bakterijos kolicinq negamina arba gamina
lastelejeir recipientindjerastereje
yra po vienqprazmides DNR gran- kitokio tipo kolicinus, bet neturi imuniteto pirmojo tipo kolicinams.
ding. Jos replikuojasi,ir atsistatoZiedineolazmide. R plazmides - labai svarbiosmedicinai ir veterinarijai. Jos s4ly-
Integracijai bakterijoschromosmqbldinga tik episomoms. goja atsparum4ivairiems nuodams,tarp jq antibakteriniamsvaistams
F
veiksnysyr' episoma.plazmides antibiotikams. Ypat pavojineos yra tos infekcines bakterijos, kuriq
isiterpiaI bakterqoschromosom4
per IS sekas.Tokiaspaiias sekasturi ir bakterijo,.hro*oromii, plazmides lemia atsparuma i5 karto keletui veiksniq, kaip plazmidd
to-
ddl tarp plazmidesIS ir jai komprementarios bakterijoschromoso- R 100 (ir. 3.46 pav.). Daugelis R plazmidZiq yra konjugacines.Dcl
mos IS susidaroheterodupleksas. iios prieZastiesatsparumo antibiotikams ir kitiems vaistams genai
labai greitai paplinta bakterijq populiacijose.Atsparumo genai per-
Heterodupleksas - hibridineDNR molekuldsdalis, nciami net kitq gendiq bakterijoms. Bakterijos, mafyt, noriai dalijasi
kuriosviena
grandineyra i5 vienosDNR molekulds,antra - is kitos atsparumo genais,o plazmidiiu genomo sandarapritaikyta Siam kei-
DNR
molekules.Jis susidarodviem DNR morekuremsjungiantis tirnuisi. DaZnai visi atsparumo toksinams, nepalankiemsveiksniams
komplementariomis grandinemis. genai sutelkti I bendr4 lokus4 - r-determinant4. Pagal sandar4 r-de-
terminantas yra transpozonas.
Heteroduplekso vietojeplazmideisiterpiai bakterijoschrom,somq. Didejantis bakterijq atsparumasdai.naivartojamiemsantibiotikams
Tianspozonai gali isiterptii bakterijoschiomosomq
ivairiosevietose. )'ra atsakasi nesaiking4ir netinkama antibakteriniq vaistq ir sterili-
Integruotaplazmidereplikuojasi kariu su bakterijos.h.on'orora. Bak- n i m o p r i e m o n i qv a r t o j i m a .
terijomskonjuguojant, tokiaplazmidenepersiduoda recipientinems rqs- Plazmides,kuriq genomeyra DNR reparacijos genai. Jos irgi didi-
telems,neskonjugacinis tiltelislabai len.svai
nutrfiksta. na atsparum4,bet tik genotoksiSkiems, sukeliantiemsDNR paZaidas
240
241
 vciksniams- jonizuojantiemsir ultravioletiniams spinduliams, genotok-
si5komscheminims medZiagoms. Thi operaciniq. gimdymo namu r1'k5-
ti. Tirkiusgenusturi plazmidesR46. R205.pKM101. Antai plazmideje
p K M l t ) 1 _ y r a g e n a s - h o m o l o g a sb a k t e r i j u c h r o m o s o m o sg e n a m s
umtrDC.Sie genaipadidinaatsparum4ivairiemsmutagcni5kiems veiks-
niams,bet lemia mutagcni5k4- su klaidomisDNR reparacija.
Ent plazmides irgi svarbiosmedicinoje. Jq genai koduoja entero-
toksinq sintezg.Gali sukelti keliautoju diareja (viduriavim4) ir kelet4
dizenterijostipq. Daugelis enterotoksinuskoduojandiq plazmidZiuko-
duoja ir pilg, kuria E. coli wirtinasi prie plonosios Zarnos epitelio,
todel ir susergama.PaprastaiE. coli g) /ena storosioseZarnose.
Hly plazmidds koduda sintezeveiksniq, sukeliandiqeritrocitq iri-
m4 (hemolizq:).
PatogeniniqplazmiclZiqgenai koduoja sintezgntedZiagq,nuodingq
Seirnininkoorganizmui. kuri uZkreiia bakterijos, paryzdZiui.fitopato-
geniniq bakterijq plazmides- agrocinq,stafilokokai- stafilocinu ir kt.
Kriptinds plazmidds (gr. kryptos- slaptas)i5 tikrqlq paslaptingos.
Jos ncsuteikia bakterijai kokiu nors fenotipi5kai apdiuopiamq saq/-
vimo vieta. Cia istatomasvetimojiDNR, kuri turi tokius pat lip_
nius galus.kaip ir restriktazes perkirptaplazmide(kerpamata pa_
iia restriktaze).Kad vektoriusbttq talpesnis,i5 plazmidespa5ali-
namos visos nereikalingossekos.
Thip sukonstruotair viena ,,klasi5kiausiq"dirbtiniq E. coli plaz-
midZiu- vektoriuspBR322.Si plazmiderik 4363 bp. L4stele,ga-
vusi Sia plazmidg,iS karto yra atspari dviem antibiotikams:ampi-
cilinui (.ampn)ir tetraciklinui(rerR).Tai selektyv[s(tinkami arran-
kai) zymekliai.Sios plazmidesnaudojimogalimybesklonuoti DNR
labai dideles,nes pBR322 plazmiddturi labai daug skirtingq re-
striktaziqkirpimo vietq (Zr. 3.48 pav.).
Atitinkama restriktazeperkirpta plazmidetampa linijine su lip-
niaisgalais.Susijungus Siemsgalams,vel atsistatoZiedineDNR. Prie5
fn-tlpSCI t)l
EcoF I
I
cla I
EcoRv
Aatlll I Hrndlll /
l:l/ / Nhel

biq, yra smulkios ir nekonjugacines.Jq reikime kol kas neaiiki.

Kai kuriq plazmidZiu koduojami pozymiai turi Dkines reikSmes.
Antai Psclrdontonasyra plazmidZiq su biodegradacijosgenais. Lqste-
les, kuricls turi tokias plazmides,skaido kampar4, toluen4, naftalen4
ir kitus organinius junginius. Kai kurios dirvoZemio bakterijos gali
isisavinti atmosferos azotq. Tai irgi gali nulemti plazmides.
Dirbtinds plazmidds - vektoriai. Tai labai svarbi ir veiksminqa
plazmidZiq panaudojimo sritis.
Tn-i
Vektoriai (lot. vector - veZ4s,ne54s),arba klonavimo vekto-
p,\lB I
riai, - struktfiros, kuriose laikoma lterpta klonuota svetima 8sm I
'Stv
DNR. Thi atliekama dviem tikslais: saugoti ir dauginti klo- Ava-I
I

nuot4 DNR.

Vektoriams konstruoti daZniausiainaudojamosplazmides.Kaip

konstrucljarnosplazmides - dirbtines mieliq chromosomos (YAC),
gana smulkiai buvo nagrinejama (Lr. p. 173). Pana5iu bfidu kon-
A l l l t N d " t ]l m r t r r
strrrcrjamiir vektoriai - dirbtinds plazmidds. Jos bDtinai ruri ori,
be kurio plazmide negaletq savaranki5kai replikuotis. Joie blna
-i.-1llpav. Dirbtin€ klonavimo plazmid6 pBR322:
zyrnekliniaigcnai, pagal kuriuos nustatomostos lqsteles.kurios igijo ji sukonstruota iS 3-jq daliu: on (rcplikacijospradZiosseka) i5 plazmiddspMBl; /c/
5i4 dirbtine plazmidg. BItinai turi buti nukleotidu sekos, kurias (atsparumo tetraciklinui) genas ii plazmides pSC10l; amp (atsparumo ampicilinui)
kerpa Zinomos restriktazes.Rcstriktaziq kirpimo sekos yra klona- genas i5 transpozono Tn3; parodyti unikalls restrikcijos saitai

)1", t6'
^^a
/+J

I
- L
tai prie linijines DNR galo irgi lipniu galu gali prisijungti svetima,
klonuojamoji DNR.
Susijunguslipniems salams. Ziedineserekombinantindse plazmi-
dise bfina ijungti ivairls svetimos DNR fragmentai. Pasitaiko ir ne-
rekombinavusiqplazmidZiq.Atliekama jq atranka. Kai klonuojamoji
DNR iterpiama i kuri nors zymeklini gen4, lastel6 tampa jautri vie-
nam iS dviejq antibiotiku. Taip atrenkamos visos rekombinantinds
plazmides,paskui pagal atitinkamq genq veiklos produktus ie5koma
plazmidlirtr, i kurias klonuoti reikiami genai.
Daugiakopijinds plazmidds naudojamos kaip vektoriai konkreiiq
produktq/medZiagqsuperproducentamssukurti. Kiekviena plazmide
l4steleje- klonuoto geno kopija. Kuo daugiau plazmidZiq, tuo dau-
giau klonuoto geno koptj,t, tuo daugiau bus gaminama pageidauja-
mo produkto. Netgi specialiai stengiamasipadidinti daugiakopijiniu
plazmid2iq skaiiiq.
Augalq v€Zi sukeliandiosTi ir Ri plazmidds. Sios plazmides nu-
stebino ir visko madiusius,prie jvairiq netiketumq pripratusius gene-
tikus. Jos atlieka natlralia genq tnZinerija.Be to, genai perkeliami-
klonuojami netiketa kryptimi - j dviskildiq augalq genoma.
Augalq veZi sukeliandiosTi ir Ri plazmides turi DNR sriti,
kuri i5 plazmides perkeliama i augalo l4stelds genom4 ir pas-
tarqfi perWarko. Tai ypatingas genomo perfvarkos bfidas.
Siq plazmidZiq aptikta Agrobacterirrrlgentyje:
. Ti plazmid€ (angl. tuttnr irtducirtg)iiAgrobacteriuntntmefaciens.
Ji turi T sriti, kurioje yra genai,inicijuojantysaugalq viZi (galus),
ir genai, kurie koduoja neiprastq aminorfig5ti - arginino darinl.
Pagal 5i4 aminorrlg5tiTi plazmiddsskirstomos:
a) nopalino - T sritlje vra genas rros. kuris koduoja nopalinq [N:-(1.3-dikar-
boksilpropil)-L-argininzll,
b) oktopino - T sritlje yra genas ocs, kuris koduoja oktopinq [N]-(D-1-karbok-
s i l c t i l ) - L - a r g i n i n q li,r k t .
Atrandami vis nauji jvairiu aminorlgidiq (arginino. clrnirino. histidino ir kt.,1
dariniai. kr-rrievadinami opinais.
Ri plazmidd (angl. root inducing) i5 kitos ruSies - Agrobacte-
ium rhizogenes.Del Ri plazmidZiq augalams iSauga ,,barzdo-
tos" Saknys(Saknq kuok5tas) arba ant Saknq atsiranda gaiai.
Pana5iaikaip ir Ti plazmidd, turi DNR sriti. kuri pereina iS
1AA
Laa
bakterijosplazmiddsj augalogenomE.Si sritis turi kitokius
genusir koduoja kitus opinus.
Abiejq tipq plazmidZiqgenetika bendrais bruoZaisyra artima. UZ T srities ribq
vra (r qenai rrr (angl. r'intlettce- nuodingumas,plktis, tulZingumas),kurie lemia T
s r i t i e sl t e r p i m 4 i a u g a l og e n o m a .J q v e i k l 4 s u k e l i af e n o l i n i a ij u n g i n i a i . S i e j u n g i n i a i
susidaro ausalo Zaizdose.Tni vadinamieji Zaizdq hormonai. Tad Agrctbacteium puo-
la tik paZeistusausiilus. Opinai reikalingi paiiai bakterijai.
Ti ir Ri plazmidds - tiesiog gamtos dovana augalq genetikams:
' pati plazmideljungia dali savogenetinesmedZiagos, T sriti, i
augalogenomq(tai vienasunkiausiqauk5tesniqjq eukariotqge-
nrl inZinerijosproblemq);
. genai,kurie lemia T sritiesisiterpimq,ir genai,kurie inicijuoja
augalqvdLi, yra atskirai.PaSalinus pastaruosius,vezysnesi'u1's-
to. Vietoj Siq genq T srityje galima istatyti genq inZinerijai
pageidaujamus klonuojamuosius genus/nukleotidqsekas.
Ti ir Ri plazmidZiqT sritis augalqgenq inZinerijaiyra uni-
kalus.nat[ralusvektorius.
simbiozdar natlralls lqsteldskomponentai?
3.9.4.Parazitizmas,
Jau plazmidZiq sarybes verdia susim4styti apie jq prigimtj, nes
savo ypatvbdmis plazmides labai pana5iosi nuosaikiuosiusvirusus -
profagus.
Simbioz6 yra daZnasrei5kinys.Kartais l4steleskomponentq sim-
bioze neabejotina. Antai amebq Pelomyxapalttstris citoplazmoje ran-
dama bakterijq, apie kurias susidaro speciali skiriamoji membrana.
Partrnteciuniir kitq infuzoriju l4stelesepasitaiko dumbliq (Zoochlo-
rella ir kt.). Kaip ir pridera, dumbliai rykdo fotosintezg ir aprflpina
infuzorijas organine medZiaga.Taiiau Paramec'iunrbe dumbliq gali
apsieiti, jeigu yra pakankamai bakteriju masds.Netekusios dumbliq,
Parartrcciunrvel lenqvai uZkretiamos (jeigu iia tinka Sis Zodis) C/z/o-
rellu. Ameba Pelomyxapaltrstris neturi mitochondrijq. Jas atstoja sim-
biontines bakterijos. Thiei santvkiai su endosimbiontu gali bfiti labai
intl'mls. Kaip ir pastaruoju atvcju endosimbiontasyra tapgs butina
amebos dalimi, be kurios 5i nei5gyventq.
1 . 4<
 --
Kartaisendosimbiontais yra lqstelesorganoidai.Antai SliuZams
maitinantislapais,i epiteliolqstelespatenkaplastidZiq. kurios ren
egzistuojagana ilgzllaika.
GenetikquZdavinys - nustatyti,kaip paveldimi
ivairts konkretls
pozymiai.Bet kaip vertinti tokiq padetj,kai svarbqorganizmuipozy-
mi lemia infekcinesdalelesar endosimbiontai, o ne l4stelesgeno-
mas?Thipyra ir su pavirsiniais roksinais, kuriuossintetinair isskiria
I l4stelespavir5iuParamecium,Saccharontyces, Ustilago.
Kapa dalel€s.1938m. Sonebornas (T M. Sonneborn) aprikoklum-
peles(Pnrameciunt ourelia),iSskirianiiasi aplinkakolicinq tipo anti-
biotik4 paramecinq,kuris uzmuSakitasjautriassiai medZiagaiklum-
peles.Pozymispaveldimasper citoplazmojeesandiasdaleles,kurios
buvo pavadintoskapa dalelemis.Klumpeliq Pnrameciutnkamienai.
kurie i5skiriaSiuosantibiotikus,buvo pavadintikireriais,t. y. zudi-
kais (angl.killer - Zudikas).Kapa daleldsruri DNR. pasireiskialvai-
rios jq mutacijos,tadiaujomis galima uzkrestijautrias paramecinui
klumpeles.Kapa daleles(1974m.) buvo pripazintosbakterijomisir
pavadintoscaedobactertaeniospiralis. Kiek veliau siosebakterijose-
kapa daleleseaptiktai virususpanasiqdaleliq.Jos ir sukeliaparami-
cino sintezg.Zinomi klumpeliq kiteriniai kamienai,kuriuose kapa
daleliq nera. Juoseaptinkamatik ! virususpanasiqdareriq(galb[t
plazmidZiq).
Su infekcinemisstrukturomiskapa ir kitas daleles(gama,liamb-
da, sigma)suartinatai, kad jomis galimauZkristi,bet. pvz.,kapa
daleleii5gventi b[tina, kad branduolyjebutu K, S, ar S, genai (pri-
klausomainuo kapa daleliq tipo). Kai mikrobranduoly,je Siq genq
nera (yra tik recesyvusis k alelis), nesvarbu,kokiu bDdu lEsteleje
atsirastqkapa daleles,ar uZkritus,ar del ilgalaikeskonjugacijos(Zr.
3.39pav.),- Siosdalelesi5nyks.Tad kapa daleliqisgyvenimq parante-
cium citoplazmojelemia branduolio genai.
Kileriniai kamienaii5skirtiir is kitu organizmqgrupiq - mieliu
(saccharomyces), k[liq (usrilrzgornavdis).Sis iq pozymispersiduoda
per pana5ias i virusus strukt[ras,turindiasdvigrandgRNR. SiosRNR
replikacijavykstapana5iaikaip DNR replikacija.
Endosimbiontaiir lyiiq santykioreguliacija.DrozofirossR. Vie-
noje i5 vaisindsmuseldsrfiSiq - Drosophilawillistoni buvo aptiktos
vien pateliq linijos ir populiacijos.Veliau tokia padetisnustatytair
kitosedrozofilosrfiSyse. Kaip ir vcs lin4q augalus,tokiasdrozofilas
246
lpvaisina kitu linijq-populiacijqpatineliai.Taigi glnybingospateles
- hibridai,luri pasireik5ti
vra heterozd.
Sios drozofjloslinijos buvo pavadintosSR (angl. sex rullo). SR
ntuseliqlinijosebuvo surastispiralespavidalodariniai.Jie Zudo tik
tas zigotas.kurios turi Y chromosom4, t. y. btsimuosiuspatinelius.
Sie dariniai,taip specifiSkaipaZistantys l4stelessu Y chromosoma,
vra spiroplazmos. SR spiroplazmose aptikta pana5iqi virususdaleliq.
jos
Manoma,kad br"rtent nulentiaSR sav.vbg sunaikintizigotassu Y
chromosoma.Mat yra linijq su SR salybe,bet be Siq SR daleliq.
Manoma,kad aktyvnsSR lokusai,ddl kuriq Z[va zigotos,turin-
cios Y chromosomE, genq inZinerijosmetodaisgali bfti i5 drozot]los
perkelti kitiems g1'r'[nams.Thip galima sukurti, kur tai reikalinga,
vien tik moteriSkoslyties linijas.
Nesuderinamumotipai. Thi dar viena savybd,kuri4 gali lemti
endosimbiontai. NesikryZminimo barjerasyra labai daZnasreiSkinys
eukariotqgenetikoje.DaZniausiai nesuderinamum4 lemia branduolio
genai.Bet uodo (Cttlexpipiens)5i sarybepaveldimaper citoplazm4.
Ju citoplazmojeaptikta riketsijutipo endosimbiontas. Nustatytabent
17 skirtingquodo nesuderinamumo tipq, kuriuoslemia skirtingiSios
riketsijostipai.
3.9.5. Nebranduolinio paveldimumo pasireiSkimobldai.
\etradicinds genetinds struktlros (prionai, viroidai, supermatricos)
Autonomijos laipsnis. Visais aukSiiau iSnagrinetais atvejais ne-
branduolinis paveldimumasniekuo nesiskyrdnuo branduolinio: ji s4-
lygojo paveldimumo medZiaga DNR. Kaip ir virusq, genetine me-
diiaga gali buti ir RNR. Jq turi mieliu ir klliu Ustilago kileriniai
kamienai.
Siq genetiniq struktfirl] autonomijE lemia:
. jq vieta lqsteldje,
. geb€jimas savaranki5kai sintetinti DNR (arba RNR).
Pagal 5ia antrqj4 sar,ybgyra pladios ribos, bet nd viena i5 nagri-
netu struktlrq ndra visi5kaisavaranki5ka.Vienos Siosstrukt[ros turi
ne tik genus,lemiandiusDNR replikacijq,bet ir genus, koduojandius
transkripcij4 (ivairiq RNR sintezg), pirminio transkripto (preRNR)
247
brendima ir transliacija(baltyno sintezg).taip pat ir konkreciuspo- Epigenai.Tailabaisaritancbranduoliniqgenetiniqstrukt|trq
branduolio.genai' bet
lipeptidus - termentus arba jq subvicnetus.Tokios yra mitochondri- grufe. Ii pradZiq iias struktilraskoduoja
genetindmisstruk-
jos ir chloroplastai.Be to. 5ie organoidai lqstelejesudaro uZdaras iejusios I citoplazmqjos tampa savarankiSkomis
replikuotis,va-
savarankiskai
erdves - kompartrnentus.Juos nuo visos kitos lasteldsdalies riboja tliomis. kai furios j.l gafl sanrykinai
membranos. dinasi' turi ori'
; atrado Sonebornas' Jas pa-
Thdiau ir Sios struktlros ndra visiSkaisavaranki5kos.DaZniausiai Tokiasgenetincsstrukt[rasplrmasl!
- Saiial' Thip paveldimiklumpeles(Pa-
jos sudarytos i5 balrymq - branduolio genq produktq. vadino epilenais (gr. epi
Dziugclis kitq genetiniu strukt[rq, kurios apibldinamos kaip sa- ,r,,,rrrri,,,ri1"pur"uit-oritipai ir lqsielespavir5iniqantigenuserotipai
varankiSkos,i5 tikrqju turi tik replikatoriq on. toddl jos tegali inici- ( 2 r . 3 . 4 9P a v . ) .
Antai pasikeitussqlygoms, r'ienusserotipuskeidia kiti'
juoti savos genetinds medZiagosreplikacijq. Jq DNR (arba RNR)
replikacijq atlieka branduolio/chromosomqkoduojami fermentai. Neiti-
Epigenaigali lemti laikin4nebranduolinlpaveldimum4'
Branduolinio ir nebranduolinio paveldimumo sqveika ir integra- Kilg i5 genq'
t;tina buvo tai, kad epigenaisgali blti baltymai'
cija. L4stele - labai darni sistema: nei branduolys be citoplazmos.
jiegalipasicla rytituuut*tiSttiirveiktikaipdalel6s'sukelian-
-Sie
nei citoplazmabe branduolio normaliai veikti negali. Branduolio veik-
eios'intetccija. baltymai vadinami prionais'
los produktus panaudoja visos be iSimtiesnebranduolinesgenetines
struktlros, kurioms b[dinga reduplikacija,t. y. padvigubejimas.Bran- prionq (baltyminiqinfekciniqdaleliq) atradimas.Prignu atradi-
duolio genq ltaka nebranduolindmsgenetinemsstrukturoms pasireiS- sensacijq'Susido-
mo istoriiayra ilga ir prasidejonesitikintypatingq
kia labai ivairiai: koduoja suddtinesdalislpolimerus,i5 kuriq sudary-
nctaZmogausligakuruiruuiut.ioZkqliga,kuriirgineturilietu-
tos nebranduolinesstruktfiros; lcmia struktflru, kurios neturi atitin- viiko pavadinimosc:rapie (skreipi)'Gal tiktq pavadinimas.."nugrandy-
kamq genq, genetinesmedZiagosreplikacija ir veiklq (transkripcij4 ir Ilel sutrikusioskoordinacijossergandios a\Ts ar
mas,,(angl. scrctpe).
lyg jos inirtingai
transliacij4); valdo nebranduoliniq genetiniq strukt[rq genr] veikla, oZkosramstosii medZiusar kitus daiktus'Atrodo'
kaip R/ genai - VCSI nuo jq priklauso nebranduoliniq struktfirq, ju vilna'
kasytusi.Uel totio ramstymosinusigramdo
kaip pvz., nuo S, K genu - kapa daleliu i5gp,gnlrn.r.
Thiiau rySysyra abipusis.Per mitochondrijq produktq AIP ir chlo-
roplastq lotosintezds produktus veikiamos prakti5kai visos pagrindi-
nes branduolio funkcijos.genq ir jq grupiq veikla (Zr. taip pat II, IV
ir kt. slq,rius).
Genomasvisiikai arba i5 dalies negali normaliai veikti svetimoje
citoplazmoje.Tolimqjq hibridq citoplazmosneatitikimasgenome dide-
ja ir gali briti stabilus,toddl Siuorei5kiniugalimapaaiSkintikai kuriuos
nebranduoliniopaveldimumoafvejus,net ryriSkqji citoplazmini sterilu-

"lf 'll
mz1(pvz.,sukryZminusskirtingasnakviSosrflSis).Kad genomasneatitin-
ka citoplazmos,ypad iSrySkejasuliejant tolimq taksonq somatinesIES-
tcles.Jis pasirciSkia vieno i5 sulietqgenomqeliminavimu.Antai sulie-
jus Zmogausir pelcs somatineslEsteleselirninuojzrsi Zmogausgenomas, B

o Zmogausir Zir.rrkes, - Ziurkcsgenomas(Zr. p. 413),

paveldd'iimas:
3.-19 par'. Paramecium antigenu (serotipo)
Reneris (O. Renner) aptiko grupg ypatingq genu, kuriuos pava- _ neapsikJidiama. tik mikrobranduoliais (trumpalaikd konjugacija);
1 kai ciroplazma
dino citoplazmai jautriais genais. konjugacija);A' B - serotipai
it - .,prit'.iiiama ir citoplazma lilgalaike

249
248
 Atkampiojc Naujosios Gvincjos kalnu rietovejc Forc gcnties Znroncs:ir-{rr ne_
pagvdoma liga. Ja vietiniai vadino kuru. Ligoniams laipsniskaisutrikclavokoordina- A. ZmogausPrP genas
ciia - vystcsi ataksija ir sunvkdavocentrine nenu sistema.Liea baisdavosi naralr,-
ZiLrmiir mirtimi. Mire daugiausiamoterys. Tadiau nustatlta. iad lig"a ( P H G G G W G QM) 5l 2 9 V V 1 8 0 I V 2 l 0 l M 2 3 2 R
ira riepodai t,
plveldima ii motinos ir tg'o puscs. Manyta. kad tai pa\,\,zclys Signalinis\ -/-/' \
genLr.kuriu veikla -polipeptffir -l/ -- I
riboja lytis. Motcnl iioje gcntyje susersaiki 50t2. o r,1,,ru tik tflZ liitaitant mala_ - - :. lI I f
mciius berniukus). Vyrai tokiu arr,'ejuyra geno platintojai. 5l qt Al l7v Dl78N \ Q2l7R
Gentljc susidare nenormali padetis pagal lviiu sanb;ki. Vyrai stengisi
migruoti
P l 0 2 LP l 0 5 LY t + s t . r uP I q S Sl ) o o k
i k i t u s r a j o n u s ' B e t k i l o . p a v o j u s .k a d t e n j i e t o l i a u p l i t i n s i i i t i n p a i o j i n g 4
gena.
Australijos valdzia. kuriai priklause ii salos dalis, uzdraude Ftre genties _* _
zmonems
migruoti ir stcngcsi '"-rrussugr4zinti I gcntics uzimama teritorija. iai papiktino 2 456789
net
g e n c t i k u s .A n t a i v i e n a s . z y m i a u s i g L l v u l i q g e n c r i k o ss p e c i a l i s t u ' H a t a s( n e . sekaKZS
Kartotine
Hutt)
k n y g o j e . . G l v u l i ug e n c t i k a ' '( 1 3 6 p s r . 1 9 6 9m . . o r i g . 1 9 6 4m . ) r a s c :
. . I d o m u .a r b t t u
imamasi tokiq eugcnikos priemoniq, jeigu (o tai visiskai tikerina) B. Prionu atsiradimas
.<i.utu.ilu oiri
rastu Sidnejuje ar San Franciske?,, (du spejami b[dai)
Tadiau lauki ncmaroni staigmena.Genties morale teko nusivilti. Normalaus Priono Hetero- Homo-
Liga uZsikre-
iiama neitikeiiausiu bfidu. Gendiai budingas ritualinis kanibalizmas pavidalo pavidalo dimeras dimeras
(tai buvo itin
slepiama). Moterys ir vaikai ragaudavo mirusiojo kuno. Taip
bu,,,oir uzsikreiiama. 1) o - t=-]-l=t-----j'
Genq veiklos yparybcs iia nickuo dctos.
Normalios formos s4veikasu prionu
Kuru buvo vel susidomdta, kai buvo isitikinta,kad labai panaSrs arDa
yra Kreitzfeldo-Zakobo(creutzfeldt-Jakob), 2) o ,-.-..-.- ^o
GersrmanoSrr.irr..io_ t.o_-.! t. --- rrr
Seinkerio(Gerstmann-Streussrer-Scheinker) sindromqpozymiai.Ne-
* !: !--
seniai atrastadar viena prionind liga - mirtina seimlneinsomniia Kristalind ,,sdkla"
(paveldimanemiga).Kanibarizmusiomisrigomissusirgusiqzmoniq
3.50 pav. PrP genas ir prionq atsiradimas:
negalimaltarti. Pamatuotaimanoma,kad ji galima uzs*ikresti suval_ 4 - kartotine seka lemia Kreitzfeldo-Zakobosindrom4. Sergandiojogenome, irykus
gius serganiiqgyvuliqmesos. 5io segmento delecijai. iprading pad€ti negriZtama;B'1 - ddl sqveikos normali
I5 esmestie patyssmegenllpolrydiaibudingiir galvijqspongifor_ forma virsta prionu, iis disocijuoja. kad kitas normalias formas paverstq prionais.
. B-2 - normalios formos, atsidlrusios Salia prionu, virsta prionais. Kaskart prionq
minei encefalopatijai, ir jau minetai aviq bei oztq Iigal"scrapie. ser- sankaupa dideja. Vis daugiau normaliu formq virsta prionais. Sankaupa auga kaip
gantysgyvuliaitapo bandymqobjektaisvisomsspongiforrnindms
en- kristalas (remiantis S. B. Prusiner. 1998; R. B. Wickner et al., 199-5)
(kuru, Kreitzfelcro-zakobo sindroiraiirgi tarp jq).
:.fll:p1l!oms llrti
stai kodel Anglijojenaikinamisusirgggalvijaiir vengiama"pirtti
iio,
Saliesmesosproduktq.Stebinair is gilios i.nou., aiejusiismintis
ir PrP genas ir prionq atsiradimas. Nustatytas pradinis genas,
patirtis- nerasytataisykle,savotiskas ,,tabu"- nevalgytikritusiq gy- del kurio atsiranda spongiformines encefalopatijassukeliantys pri-
vulirl mesos. onai. Sis genas PrP (angl. pion proteine) koduoja pavirSini l4steles
Nustatytidu itin svarb[sdalykai: baltym4 glikoprotein4 (apie 28 kDa). Prionas - mutantine 5io bal-
tymo forma. Pav,vkoSio geno mutacijas susieti su mindtais Zmo-
' uzkratasyra bartymas(o ne gaus sindromais (3.50 pav., A). Visq auk5diauminetq ligq prieZas-
DNR ar RNR struktfiros):
. galima uZsikr€stivalgant m€sq. tis yra alelines to paties PrP geno mutacijos. Antai kartotinds se-
kos, koduojandios 8 aminorfigStis, mutacija yra Ifueitzfeldo-Zakobo
UZkrestosbuvo beZdZiones,Ziurkenai,peles.pastariejidu gyvu_ ligos prieZastis.Kiekvien4 Zmogaus lig4 lemia mutacijos ivairiose
liukai naudojamiprionq tyrimams. PrP geno vietose. Mutantiniai baltymai virsta prionais - savaran-
ki5komis infekcindmis dalelemis.
250
25r
 Trys prionq ypatybis yra labai svarbios:
' prionai atsparfls proteazdms,o nclrmalius.
nemutantinius prp
baltl,musproteazesskaidol
' didZiausi4 pavoiq kclia tai. kad prionrl
negalima sunaikinti
iprastomissterilizacijospriemondmis,pvz., ultra'ioletiniais spin-
duliais, kuriems itin jautrios nukleor[gstis turiniios infekcines
daleles. r'irusai. Dil sios priezastiesprionai gali islikti ant
chirurgi'iq irankiu. nat,raliuose Zmogaus augimo hormono
p r c p l l r u t u ( ) s -e r u i s t u o s c .
' mutantiniai PrP geno koduojami
baltymai paverdia normalius
PrP balt,vmusprionais.
Prionq paveldejimas.Infekcijos blclu patekes arba i5 mutantinio
PrP baltymo kol kas ne'isiSkaiai5kiu blclu juo tapgs (3.50 pav., B;
yra tik hipotezes)prionas sukelia lvg grandinine reakcijq:
( l ) p r i o n a s + n o r m a l u s b a l t v m a s+ 2 p r i o n a i .
(2) 2 prionai * 2 normalr-rsbalt_vmai--; -{ prionai.
(-3)ir r. t.
Thi irodyta eksperimentais.Sumai(ius normalius prp baltl,mus su
prionais, normalls baltyniai virsdavo prionais.
Pirminiams prionams irtsirastivien mutacijosprp gene neuZten-
ka. Klonavus PrP genq bakterijoms.prionai nesusidarydivo.prionams
atsirasti reikalingi kazkas tas. kas ncnusratyta ir ka turi eukariotq
lqsteles.Mat du prionai uRE3 ir pSI surastimielese.Jie kilg is kitq
genq. Pirmasis vra kilgs i5 normalaus geno L,'RE2. kuris koduoja
baltyma, skaidanti ureidsukcinata.Si medziagasusidaror.1'kstantura-
dalijantis nurista ivairiu tipu mikrovamzdeliai.Todel manoma, kad
cenrrioles reikalingos i4stelei dalytis, tadiau augalq ir grybq l4steles
ccntrioldsneturi, o lastelesnormaliai pasidalija.Del to kartais abe-
jojama centrioliq svarba l4stelemsdalytis.
-
Centrioles sugeba padr,igubeti,nors sudarytoslabai paprastai ii
nrikrovamzdeliu.Dev-vniskartus po 3 mikrovamzdelius(3.5I pav., A
ir C). Be to, centrioliq padvigubejimassusijqssu l4steliq pasidaliji-
mu. Jos dalijasi prie5 branduolio dalijimosi pradZi4. Si centrioliq sa-
r1,belabai jdomi, Centrioli padvigubejasavotiSkai.Salia senosioscen-
triolds statmenaijai susidaronauja centriole (3.51 pav., B)'
Dukterinds l4stel6spaveldi po vien4 centrosomq su dviem viena
kitai statmenomiscentriol€mis.Iki profazdspradZioscentrosomab[-
na 5alia branduolio. Ten ji ir pasidalija i dvi: centriolds atsiskiria
Viena nuo kitos, 5a1iaiq statmenai susidaro po naujq dukterinq cen-
triolg. Padvigubejusioscentrosomosjuda i prie5ingusgalus, inicijuoja
mitozes mikrovamzdeliu susidarymq.
Kai l4steldspasidalija,dukterindms lqstelemstenka po vien4 cen-
trosom4 su dviem statmenai viena kitai cenrioldmis. Ir vel viskas
kartojasi i5 naujo.
Centriol€s yra puikus paryzdys, kaip i5 genq produktq balty-
mr1 gali savarankiSkaisusidaryti sudetingosstrukt[ros, be to.
sugebandiosreduplikuotis.
.*,f: nr.

cilo sintezei. Antrasis (PSI) kilgs ii geno .sL/pJj, koduoiindio balw- -t" '!^r
m a . s k a r i n a n t tj r a n s l i a c i j o(sp o l i p e p r i d os i n t e z e s p .
"'.r1' :&
,'
$i-,,
,;,".r1'.i1t:i;
) abaigq. :t.,..' t*' -
Prioninds ligos ir ateriniq ge-nqsqveika. Gali b[ti, kad prionai rf.;...i1 . ! ;..
',.
',,!. t:.
kur kas daznesninegu manyta. Siuo metu susiclometavisomis ligo- "$'li
-' -
i: ' ; ' "
mis, kurios rystosi laipsniskai.progresuoja.Ta.p potencialiq imogaus \t :"v"
ligq, kuriu progresavimasgali bDti sicjamustu p.ionais, yra Alheime-
--1
rio ir Parkinsonoliqos. Sonind amiotrofine skleroze (paZeidZiamos
nugaros ir pailgosiossmegenys),miozitas (raumenr] uZdegimas). ABC
Gcnctikus domina visos tos l4stelesstrukturos.kurios dauginasi .1.51par. Centriolds ir iq reprodukcija:
reduplikacijos b[du, r. y. sugeba padios padvigubcti. Sia sall,gApri_ .i - centrioles S stadijoje, Salia stambesnesmotinininds centrioles yra smulkesne
kiai atitinka ir cenrriolis. duktcrine centriole: B - centriolesmetiifazeje.i5 motinines (subrendusitls)centriolds
r ivairiaspuscs iisidistq nrikrovamzdeliai(1); C - dumblio Nitella centriolesbazalines
centriolds. Labai mislingarasrercssrrukr[ra. Ji b'clinga tik gyv[-
claliesskcrspj[vis, matlti mikrovamzdcliu, i5 kuriq sudarytoscentriolds. triados (2)
nu lqstelems.UZima centringpadcti centrosomose. nuo kuriu lastelei (C - ii F. R. Turner. 19b8)

253
 Stebinair tai. kad sudetingastruktlra susidaroi5 palygintipa- chloroplastolapo lasteldse,- sudaro proplastides.Thi smulkios (apie
pra.stu sudetiniqdaliu- dviejubalrymqtubulinqcr ir B g.u,tuliu.Da. I mm ) ivairios formos struktlros, atribotos nuo kitos l4steles da-
vicnastubulinas(y) ir baltymaspericentrinas yra centriolessupaniio_ lies dviem membranomis. Bet tai chloroplasto pradmuo.
je vadinamojojepericentrinejemeciziagoje. Ji irgi yra centrosomos raidos stadijosepradeda formuotis sudetinga
O toliau ankst_lvose
sandarosdalis.Toliaumikrovamzdeliai susidarober,eikautomatiskai, vidine chloroplastosandara (3.53pav.). fdomu tai. kad susiformavg
kaitaliojantiscr ir B tubulinugranuldms. Tik neaisku,kas iuneiamik_ auk5tesniqjq augalq chloroplastai nesugeba dalytis. Tik Zemesniqjq
r o v a m z t l c l i ui ps l u o i r c l i u sp o 3 . p o t o j j u k o m p l e k s 1
a9x.31. augalu (samanu)jie dalijasi.Auk5tesniqjqaugalqdalijasitik proplas-
Genetindsmcdziagos (DNR ar RNR) centriole.se aptiktineparl,ko. tides. bet i5 nriujo chloroplastai neatsiranda.
,,Lopytosinfuzorijos".Tai dar vienasreiikinys,kuris siejamassu Pana5iaiir mitochondrijos,kurios dauginasipasidalydamospusiau
prionais.Pirmuoniu l4stelesiioreje 1'ra iiev€ (korteksas).Jis arba pumpuravimosibldu. Pastaruojuatveju ,,pumpurelio"- promito-
igyja
laikinagenetinisavarankiikuma, nors neturi nei DNR, nei replikiii- chondrijos vidine sandarastipriai skiriasi nuo subrendusiosmitochon-
nes RNR. Pirmasistai nustatdSonebornas, bet apie 30 metq reiSki- drijos sandaros,bet tai yra mitochondrijos pradmuo.
nys buvo pamiritas.
Klumpelei(ParanteciL*i) buvo pasalintasZievesgabalasir plysys z-4.. ' l'h:rrelc;
((
uZ,lopytas Zievis gabaleliui5 kitos klumpeles.kurios zieveturejo ki- \.::7 u;/u0ntltiag:t

toki piesini.Lopas ne tik prigijo, bet ir buvo pa'elclimasnell,tinese i

kartose.Dar isprldingesni buvo bandymai.atlikti su kita infuzorija-
trimiteliu (stentor),kurio zie'es piesinysdar
ryikiau skiriasi(sche_
mati5kaiSiebandymaipavaizduoti 3.52pav.).
Skirtingainuo prionrlir net centrioliq.infuzoriiqzieveyra ne vieno, ,^- o< -i>\

o daugeliogenqproduktas. Vadinasi. savarankiSkuma

". .-\\
igfa erdvinisbal- 1 - ','
'':,...?."
._\=>__::?r,

rymq iisidesrymas. Siuo atzvirgiudominair membra]ior.n., naujos

membranossusidaroialia senuiq.Membranoslemia funkcine-erdvine
lqstelessandarq, i5 jq sudary.ta
,-'*=>..
'...:-cB
,l
r /

daugelislastelesorganoidrr. -*l- + +J'/

Kaip mineta, supermatri- I ,: l'l

)\ 1C5i1ll
\)
cos, membraninds struktr.iros ,,.,,,','':.===-F\--
(lvairiu tipq endoplazministik- 7_:€=
'----S r.
las, GoldZio rinklinis komnlek- -:
sas.plastidds.mirochondrijosir 'i\=_.==rZ

kt.) gaminasi i5 senrl motini- .ixp 1135i[] 6v.-rpr

115135

niq struktunJ. rykstant ju re-

duplikacijai. Ner ros lqsreles
struktIros (chloroplastai, mi-
tochrondrijos), kurios turi ge-
neting mediiag4, nepradecla
nuo nieko. Auealu chloroplas-
( irlL-rri!1riarstirs
- 3 . - 5 2p a r . . T r i m i t d l i o ( S t e n t o r l k o r t e k s o
tu sandara siklos gemale 1,ra
transplantacija(schcmatinispavaizdavimas)
kitokia. negu funkcionalaus 3.53 par'. Chloroplasto raida i5 plastidds uZuomazgosir proplastid€s

254 255
 Vadinasi,besidarijaniioslqstelesstruktrlrosiisaugo.perduoda Tilreta omenyje Morsano bendradarbio Startevanto 191-5m. sukurtq
joms, dukterinims strukrLrr.nlssavobazine.. nau_
pradinisandarq.Toks ge_ metodq genq vietai chromosomojenustatytigenetiniu metodu pagal
netindsinformacijosperteikimo bldas ua,inamas
sup".mat.iciniu. krosingoverio daZni tarp 3 genu. Kai kuriq diskusijoje pasisakiusiq
L4stele _ savaranki5kiausiasupermatrica. nuomone, Siuo metu niekas tokiu metodu genq vietos chromosomoje
nenustatineja, nes yra labai veiksmingq metodtl, todel kam ,,skai-
Ji irgi ruri sa'o bazing r3rdltq, kuri diuoti iki triju"?
toliau ruturiojosi ivairiomis
kryptimis, bet Virchovo (R. Virchow)
lg-5g m. tezes Ar i5 tikrqjq nereikia mokytis .,skaidiuotiiki trijq"? Butina. Dauge-
lio klasikiniq genetiniu metodq pamat4 sudaro genetiniai rei5kiniai,be
kiekviena l4stele iS l4steles
to, patys bendriausi. b[dingi daugeliui ar net visiems organizmams.
nenuneigeniekas,nors bandvmqb[ta Antai mindtu Startevantometodu matuojamaskrosingoveriodaZnisir
(pvz.,li[dnai pagarsejusi
O. Le_
peSinskaja). nustatoma genq sankiba.Tiek vienas, tiek kitas rei5kinysbtdingas vi-
Kgp:r - ypatinga simbiozesforma. siems gyviemspadarams- nuo virusq iki Zmogaus.
, Neprikrausomainuo ro. ar
botanikai laikvs ias atskiru ripu, ar Visi genai. esantysvienoje chromosomoje,paveldimi kartu suki-
tik krase,- iic organizmai paver_
dimumo atzvirsiu irin jdomui. ni ir-ulio ir grybolimbior., bQ, t. y. sudaro vien4 sankibos grupg.
duktas'Susidaioorganirmaisu stabiliomis- pro_
visiskainaujomissar,ybe- Jeigu genas pakeidiasavo viet4, t. y.
mis' kuriq ncturi nei grybas,nei dumblis.
Net u..n.#"e iq sudetis . i5 vienos vietos chromosomojeperneSamas(translokuojamas)i
abieiu..tra-e931u.lq
ouiiq, jie sugebasintetinti visi.kai
:ll:ft 1ug,
nauJasmedZiagas kita,
(iq priskaiiiuojama'iii:ooi k;;';;;"mina
grybas,nei dumblis, pyz,,sintetini nei ar i5 vienos nehomologines chromosomos perkeliamas i kit4
kerpiq rugitis.kuriosslopinabak_
teril'a.s,
todel naudojamosantibiotikamsgaminti. nehomologing chromosom4,
simbiontqsandaray.o purroui,sivita, ar apsikeiiiama fragmentais tarp homologiniq chromosomq -
^^_l_lt
ganrzmams. pasrovumg.l.^odl_^ nebOdinga kitiems or_
yra kerpiqsistematikal vyksta krosingoveris,
Skiriu,r_,u
p..
iusiu(rnunornu,
kadjq gatibrti gerokai
daugrau- ikii..ipl:..26_0qg
1?9_g:l,tu., 40000). Taiiau koi kas kerpes geneti.kai
visais atvejais pakinta sukibusiq genq seka.
jos labai l6tai auga' be to, nei.tirtos. Mat Krosingoverio dainio nustatymas- paprasdiausias ir prieinamiau-
eksperimenti.kai neparyksta gauti sias bldas aukStesniqjqeukariotq genetinei rekombinacijai kielqrbi5-
i5 simbioze. _ kerpes
tomryllnrrl dumbliuir grybq.Maryr,SiJorganizmai
dar atskleisdaug nau1a. kai ivertinti apsikeiciant segmentaistarp homologiniq chromosomq.
Viena iiandiennelbejotinair akivaizdu. Pana5usi krosingoveri keitimasis segmentaislyksta visose orga-
nelygii4 sudarandiqkompon.ntq rr-ui. kacrvisumasiuo atvcju nizmq grupdse, tarp jq ir virusq (Zr. VIII sk.). Visi Sie reiSkiniai
Sistemargy:.^,"r;"s saq/- smulkiau nagrinejami B ir C dalyse.
bes,,kuriqneturejo'jqsudaraneior-Ouivr.
Kaip roli siekia biologiide Linijiniq genetiniq struktfirq genolapis vaizduojamaslinija. Joje
kaipkiers'biskai -ri"[i"'i"r"."r*i1)'iypi
lgenetitoie) sios tezes.kor kas nera
ivertin...h;i.riizi""ii, rqste_ pateikiama papildomu svarbiq Ziniq apie chromosomossandar4:cen-
ldje kaip visumoje,
tromeros vieta, telomeriniai galai, sEsmaukos, chromosomq mutaci-
jos. Visa chromosoma suskirstomasegmentaisir numeruojama. Thip
3.10. Genomo tyrimo metodai lengviau nurodyti geno, chromosomq mutaciju, kartotiniq sekq san-
kaupq ir kt. viet4 chromosomoje.
3.10.1.Genomotyrimo metodaiir Zlediniq DNR molekuliq genolapis yra Ziedinis. Jame pateikia-
chromosomqgenolapiai
mos Zinios apie replikacijos pradLi4 @ri), judriuosius genomo ele-
*? genetikq populiariameZurnale
,buvo ,,Tiendsin Genetics,,1997m. mentus, o genetiniq struktDrq, kurios isiterpia i chromosom4 ar per-
diskutuo.jama,ar reikia moklrti
studentus ..skaiiiuoti iki triiu,,. neiamos i5 vienos lasteles i kita. nurodomos ir atitinkamos sekos:
256
257
gtt, tro ir pan. Su keliq tokiu genetiniu stmktDrU - mitochondriju.
plazmidZiugenolapiaisjau buvo proqos susipaZinti.
Chromosomu genolapiai - tai grafi5kai pavaizduota chromo-
somos genetind sandara - genai, jq sekos ir atstumai.
Drozofilos genetiniai genolapiai. Morganui pirmajam kilo mintis,
kad krosingoverio daZnis yra tiesiog proporcingas atsrumui tarp ge-
nq. Tiriant krosingoveritarp gen4A(a) ir B(b). fiksuojama bet kokia
kaita tarp Siq genq. nesvarbukurioje chromosomosvietoje tai b[tu
irykg. Kuo didesnisatstumastarp genll A(a) ir B(h). tuo didesne
krosingoveriotikimybe:
AB AB
m arba XXXX
ah ab
Cia X galimos keitimosi vietos, chiazmai tarp homologiniq chromo-
somu.
I5 pradZiq nustatoma sankibos grupd. Visi sukibg genai yra toje
padioje chromosomoje. PavyzdZiui,jeigu iSaiikinama. kad drozofilos
genas Bar paveldimas.sukibes su genu camatiott. tai iie genai yra
toje padioje chromosomoje.Norint konkreiiai nusraryri,kurioje iS .1
drozofilos chromosomu yra genas. kiekvienoje ju turi blti bent po
2-3 gcnetinius z,vrneklius.Paprastai tai dominuojanfvs genai. kuriq
p a v e l d c j i m qn e s u n k un u s t a t y t i .
Thrkime, kad pirm4 chromosom1 zymi genas l, antrq - B,
tredi4 - C, ketvirtq - D. Jeigu tiriamasisgenas E sukibgs su,4,
tai jis yra pirmojoje (t. y. X) chromosomojc.
Geno vieta chrornosomojeir atstumasnuo kitq genl1nustatomi
nuosekliai iStyruskrosingoveriodaZni tarp trijq genq. Par.yzdZiui,
gu krosingoverio daZnis tarp genll A ir B yra 7.17c, galima teigti,
kad atstumastarp Siu genq lygus 7.1olr.Tarkime, kad krosingoverio
daZrristarp genu B ir C yra 3,2o/c,. Suprantama,kad genas C yra
ariiau geno B nr-gugenasA, bet geno C pacletisyra neaiSki:jis gali
b[ti per 3,2o/r:i de5ing arba i kaire nuo taiko B:
? ?
A C1 _3.2_
_4,0 _ B _3.2_ C2
2-58
Geno C padiiiai A ir B atzvilgiupatikslintitiriamas krosingove-
rio daZnis tarp A ir C. Jeigu jis lygus 4,09"c.tai genas C yra tarp A
ir .8. nes
4.0c/o*3,2cL=1,lVc
Galutine genq seka ACB, ir visada atstumai tarp genq krosingo-
rerio vienetais umuoiami:
A-B+B.C+C_D+D-E...
Taip sumuojant galima gauti iki keliq Simtq procentq * priklau-
somai nuo chromosomosilgio. Antai III drozofilos chromosomos il-
gis 106,292,ir tiesiogiai nustatyti atstum4 tarp labiausiai nutolusiq
Sioje chromosomoje gew4Miru$e (smulkls, trumpesni Sereliai)ir roug'
/ioid (Siurk5tokos,nelygiu paviriiumi akys) negalima.
Rekombinacijos daZnis 0.01 (skaidiuojant nuo visumos - 1,00),
arba lc/c (skaidiuojantnuo 1007o)vadinamascentimorgana. Zymima
cM Morgano garbci.
Maksimalus atstumastarp tiriamq genq neturi blti didesniskaip
25% (krosingoveriodainis nc didesniskaip 50oZ).nes didesnisatro-
dytu, l1,ggenai butu nesukibg- skirtingose.nehomologindsechromo-
somose.
Krosingoveris tiriamas tarp gana artimu, nenutolusitl genq. Ben-
dras jo procentasbeveik atitinka atskiros chromosomosilgi. Ilgiausiq
drozofilos II ir III chromosomq ilgis krosingoveriovienetais atitinka-
mai yra 107,0 ir 106.2c/c. tuo tarpu mazyteje IV chromosomoje visi
genai susitelkg vienoje vietoje nc vien del to, kad 5i chromosoma
mala, bet ir todel. kad joje krosingoverisner,yksta(jai b[dinga va-
dinamoji achiazmind mejoz6.
jei-
{vairiu organizmq rekombinacija gali rykti skirtingai, tai ir jq
genolapiai sudaromi ivairiais bldais, priklausaniizrisnuo rekombi-
nacijos budo. Antai bakterijq chromosomos genolapis sudaromas
pagal laik4, pcr kuri ivairDs genai pereina konjugaciniu tilteliu (Zr.
8.2 pav.) i5 vienos l4stelesi kit4. Nustatant genu viet4 Siuo me-
t o d u . a t s t u m a st a r p g c n u m a t u o j a m a sl a i k o r i e n e t a i s- m i n u t d m i s
ir sekundcmis (Zr. p. 5a1). Be to, bakterijq yra keli rekombinaci-
jos bldai: transformacijos,transdukcijos,seksdukcijos.Ir 5iais, skir-
tingais budais sudaromi genolapiai. Drozofilos genolapiai irgi buvo
sudaryti skirtingaisbudais.
259
 3.54 par. Zmogaus l-osios chromo- ABO kraujo grupiq genasyra sukibgssu nagq-girnelessindromo
somos genetinis ir fizinis geno- genu.Moterq kariotipeatstumastarp Siq lokusqnustatomas14cM,
lapiai:
Kaircjc: l-oji chromosoma - dife-
r.vrqkariotipe- tik 8 cM.
r e n c i n i s d a Z v m a s ,d e S i n e j e- 5 o - Labai palankiaibuvo ivertintasrusq kilmesgenetikoDobZanskio
n u o s e g e n e t i n i a i ,r i d u n j e - f i z i n i s (Th. Dobzhans$).dirbusiotuo metu Morganolaboratorijoje, 1928m.
g e n o l a p i a i .c M - c e n t i m o r g a n o s l surastas b[das sudaryticitologiniuschromosomqgenolapius. Pritaiky-
del nevienodokrosingoveriodaZnio
tos chromosomrl mutacijos- translokacijos. Buvo tiriamosdrozofilos,
moters (daZnesnis)- \\,ro (rctes-
n i s ) g c n c t i n i qg e n o l a p i ua t s t u m a i kuriq kariotipechromosomos segmentas i5 vienoschromosomos buvo
skirtingi perkeltas (translokuotas)i kitq nehomologing chromosomq. Del tran-
slokacijususidaronaujossankibosgrupds,kurios nustatomostiriant
genq sankib4analizuojaniiaisiais kryZminimais (heterozigotakryZmi-
Citologiniai genolapiai. nama su recesyviqja homozigotinelinija, Lr. p. 592).Analizuojandiai-
Reikejo sudaryti drozofilos siaiskryZminimais tiriamasir krosingoverio daZnis.
genolapius kitais bldais, ne CitologiSkaiaptinkamastranslokuotassegmentas,iSmatuojamas
tik pagal krosingoverio daZ- jo ilgis. I5 genq sankibosanalizdsai5kts ir genai,kurie buvo per-
ni. Mat jo daZnispriklauso kelti su Siuo segmentu.Siuo metu translokacijos ir vertinamosdel
--_=--
Dls12 ---
nuo ivairiU genomo sandaros atsiradusiqnaujq sukibusiqgenq deriniq, kaupiamosjq kolekcijos
13 ypatybiq (centromeros,chro-
ti 2 50:-
-_-\\- DlS14_ t5O Qr. p. a3l.
1'l -
o1src-G- mosomq mutaciju), fiziologi- Delecijq metodas.Chromosomomskartografuoti dalniau naudo-
91911----/,//=
,t2 \-
-\.L rsHB/NereJ//r niq-genetiniq (rekombinaci- jamas kitas chromosomqmutacijqtipas- delecijos.Be to, BridZesas
,/,/lE
DlS13
- - DlZ5 jos genu mutacijq.senejimo. (C. B.Bridges)ir Painteris(T. S.Painter)chromosomqmutacijoms
2m lyties) ir aplinkos (metalq jo- aptikti pasinaudojodrozofilospoliteninemischromosomomis, kuriose
nq kiekio, temperaturos) lengvaiaptinkamosir labai maZosdelecijos.
23
veiksniq. Drozofilos patine- Kaip jau ne kart4 mineta,delecijosaptinkamosgenetiniaisir ci-
u liuose krosingoverisapskritai togenetiniais metodais.Jas,kaip ir kitas chromosomqmutacijas,ga-
250
4 ne\yksta. Zmogaus, kaip ir
peliq, daugelyje chronloso-
lima sukelti jonizuojandiais spinduliais.ApSvitinamihibridai, kuriq
31
vienoje homologinejechromosomoje yra dominuojantys, o kitoje -
- - - L

cR1/CRz/DAF
mos segmentq(bet ne visuo- recesyvieji genai.Normaliaifenotipeturetq pasireikSti dominuojanty-
_--
400_-
01s70_ s e! ) k r o s i n g o v e r i o d a Z n i s sis genas.Tadiau,kai iryksta delecijasegmento,kuriame yra domi-
Daai'i 300
*-z- D1 d moteri5koje lytyje yra dides- nuojanflsisgenas,recesp'usis- genas nera stelbiamasir pasirei5kia
J- D1
/--- D'ts74_.J// nis negu lyri5koje. Rekom- (yra hemizigotineje b[kleje). Zemiau pavaizduotuaweju hemizigoti-
J-- D1SS ---Jl/
! D1s'tozJl binacija 2mogausovocituose neje blkleje -vrab genas:
42 -450
IJ
5 0l /,/r f-
- D 1 S 6--J
01S08 E- v,vkstabeveik dvigubai daZ- B
'l niau negu spermatocituose.
a A B C- AC
I Todel motenl chromosomq ___, ----|
,_=________.,
cq -/
I genolapiai.sudarytikrosingo-
a b cA a(.Qc
verio metodu, yra apie 40Vo
1-ojichromosoma moters molekuliniai
2ymekliai D ilgesni, atstumai tarp genq Todel ir ieikoma individqsu recesyviaisiais
pozymiais.Jie tiriami
didesni (3.54 pav.). Antai toliau - jq mejoze,chromosomq konjugacija.

260 261
 Jeigu recesyvusisgenas pasirei5ketikrai del delecijos,- mejozes
kai homologindschromosomoskonjugavusios,
zigotenoje-pachitenoje,
nepakitusioje chromosomoje matoma kilpa:
,:J
r-?7 Tr=
;r\,1 l] u
Jr
Pagal fenotip4 nustatomas genas, o pagal kilp4 - Sio geno
vieta chromosomoje.
Drozofilos homologinis chromosomos konjuguoja ir somatinese
l4stelese.Tai budinga ir seiliq liaukq lqsteldms,kuriose yra labai
stambiospolitenindschromosomos.Jose matyti ir labai nedideli chro-
mosomq sandaros pokydiai.
Palyginusgenetiniq ir citologiniq chromosomq genolapius,pa-
ai5kejo, kad genq seka, nustatoma skirtingais metodais, su-
tampa. Skiriasi tik atstumai tarp genq.
Restrikciniaigenolapiai
3.10.2.Zmogauschromosomqkartografavimas.
Zmogaus genq katalogai. Diplomatiniais sumetimaisZmogauskar-
tografuotq genq skaidiusdaZnainenurodomas,nes visada yra pavojus
nurodyti netikslius duomenis: Sis skaidiusspardiai keiiiasi, dideja tie-
siog dienomis.VadovaujamasiamerikiedioMakjusiko (V.A. McKusick)
leidZiamaisgenq katalogais(1994m. buvo jau 1l-oji laida). Siameka-
taloge registruojamosir paveldimosiosZmogausligos.
1995m. apie 3400 genq buvo kartografuoti autosomose (nely-
tinise chromosomose),X chromosomoje apie 285 ir Y chromoso-
mos nepseudoautosominejedalyje (holandriniq) - 23. Genq sanki-
bos analizes metodais buvo nustatyta apie 20Vc genq, chromosomu
mutacijq tyrimais - tik apie 5Vo genu,vieta, bct i 5i skaidiq ieina
tokie svarb[s genai kaip Rb, p']r, kurie yra antionkogenai. ir jrl
mutacijos lemia veZi.
Apie pusg visq Zmogausgenq kartografuota somatiniq l4stelig
hibridizacijos metodu.
/.Dl
Somatiniq l4steliq hibridizacijos metodas. Somatineslqsteldssu-
liejamos apardZiusarba visi5kai suardZiusl4stelesapvalkalell Sende-
jaus viruso galvuiiu preparatu, fermentais ar polietilenglikoliu (Zr.
p. a12). Thdiau suliejustolimq organizmq l4steles,vieno i5 genomq
chromosomoseliminuojasi.Thi lyksta tam tikra kryptimi, kurios prie-
2astis dar reiketq i5tirti. Suliejus
Zmogaus ir pel6s lqsteles,eliminuojasi Zmogaus chromosomos,
Zmogaus ir iiurkds lqsteles,eliminuojasi Ziurkds chromosomos.
Sia sarybe naudojamasi nustatant chromosomq, kurioje yra ge-
nas. Bc to, chromosomq eliminacijos krypti galima valdyti: to orga-
nizmo, kurio chromosomq eliminacij4 norima sukelti, somatinds 14s-
tclcs ap5vitinamosjonizuojandiaisarba ultravioletiniaisspinduliais.Ta-
da. pvz., ap5vitinuspeles l4steles,eliminuojasi ne Zmogaus,o peles
chromosomos.
Tyrimams lengviau pasirinkti reikiamq genotipq eksperimentinius
srrruliukus, toddl kaupiamos ir saugomosjq genetines kolekcijos.
PirmasisZmogausgenas,kurio sankibosgrupe buvo nustatyta to-
kiu bldu. buvo timidinkinazds. Peliq linija (TK-) nesintetino Sio fer-
mento. LK lqsteleslengva atskirti nuo IK* l4steliq, kurios sintetina
timidinkinaze. Peliq, kuriq genotipas buvo IrK-, l4steles neaugo se-
lektyvioje (atranka atliekandioje)terpeje, kurioje buvo trijq medZia-
gq - hipoksantino,aminopterino ir timidino mi5inys(vadinamoji HAT
terpe). Visos IrK- l4steles tokioje terpeje Zudavo.
Suliejus ZmogaussomatinesIK* l4stelessu pelds IiK lqstelemis,
kaip paprastai, ryko Zmogaus chromosomq eliminacija, tadiau kai
kurios peliu l4steliq kultlros augo selekff/ioje HAT terpeje:
,,2--\ +
rq-
,:. tgo 2 3 savaidrq ZS
qS_f genSmgl :-.-
l7-oji chromosoma
il;1illj3,''"'ffi, i5liko (+17)
S e l e k t ]\ i t e r p i
t /
lripoksantinas aminopterirrr.-
r'F
r'';a\
-timidinas ,rx-L,t I
l?\.,,, \r'
\_ _,,/
.uiJX"' L4stele gynrenair dalijasr
Pasirodo,pavienesZmogauschromosomosgali iSlikti. Gaunami
vadinamiejiasimetriniaihibridai.
/.oJ
 Tirigi po chromosomq eliminacijos susidare l4steliq klonat - asi- Dar kartq restriktaz6s. Prisiminkime YAC mieliu dirbtiniq chro-
metriniai hibridai, ir HAT terpeje gy,'os liko tik tos lqsteles. ku- mosomq konstravim4 Qr. p. 173). Ten restriktazis naudotos klonuo-
ricrs turdjo l7-qq Zmogaus chromosom4. Vadinasi, TK* genas yra jamajam DNR segmentuiiterpti ir ZiedingDNR paverstilinijine struk-
I 7-ojojc chromosomojc. t[ra. Restriktaziq paZinimo vietos yra kiekviename natlraliame arba
dirbtiniame (pvz., minetoje plaznrideje pBR 322, ir. 3.48 pav.) vek-
I-1'giaitaip pat buvo sulietos somatincs Zmogaus lasteles. galindios sintctinti toriuje.
gliukozo-6-fosfatdehidrogenazg (G6PD') su pclds Ci6PD llstclemis. Siuo bandymu
Naudojamasi Siq endonukleaziqsalybe specifi5kaipaZinti ir kirpti
pasitikrinta. ar tuo metodu teisingai nustatoma genu sankiba. Mat iS anksto buvo
Zinoma, kad G6PD* genasyra ZmosausX chromosomojetaigi G6PD- yra ..sukibes" DNR trumputdse palindrominese sekose.Pvz., dalnai vartojama re-
su lirtimi. Vyrai. kuriq lqstelesesintetinantamaZai C6PD. serga liga. r'adinama fa- striktazd ii E. coli - EcoRI kerpa DNR taip:
bizmu. Ligos pavadinimasrodo. kad tokie 2mones gali apsinuodvti nesunokusiomis
pupomis (Vicia .faba). .Iiems pavojinga nct vaikidioti po 4'dindiu pupu lauka. taip kirpimo vieta
pat gali pakcnkti kai kurie vaistai: sulfamidiniai preparatai. barbitlratai. Nesinteti-
nantiems fermento Zmonims visi Sie veiksniai sukelia maZakraujyste.
I
5'--GA-A-T-T-C--3' puZinimo vieta
Suliejus ZmogirusG6PD. ir peles G6PD l4steles.gliukozo-6-fosfatdehidrogena-
.-
- -C-T-T--{-A-G- -
zes sintezer,yko tik tose lqsteliu asimetriniq hibridq kult[rose. kuriose buvo i5likusi
t kirpimovicta
Zmogaus X chromosoma. I
kirpimas I
5'- - G- -A-A-T-T-C- -
FISH. Molekulinds DNR hibridizacijos ant citologiniq preparatq
metodas. Reikia dar kart4 priminti 5i DNR-DNR arba DNR-RNR I | + lipniis galai kirpimo vietoje

hibridizacijosmetodq. Pakelustemperat[rE,DNR,,lydosi"- atsiskiria - _ C-T_T_A_A_ -G- -

viena nuo kitos DNR grandines,ir jos gali jungtis su homologines
DNR komplementariomisgrandinemis-sekomis
arba su RNR. Si kom-
plementariai jungiasi su ta grandine ir tik su ta vieta. nuo kurios 5i
RNR buvo sintetinta, t. y. kur yra Sios RNR genas.
Sujungus DNR-RNR ant citologiniq chromosomq preparatLl
in situ (buvimo vietoje), galima nustatyti ne tik chromosomq,
bet ir chromosomosvietq, kur yra tiriamasis genas.
Siuo metodu genai nustatyti 1972m. Hibridizacijai in sittrnaudota
Zymetoji radioaktyviuojuizotopu hemoglobino mRNR. Deja. i5sklrus
tai, kad 5i mRNR jungdsi su dviem chromosomomis,visa kita (t. y.
kokios i5 tikrqjq yra chromosomos)buvo neteisingainustafvta.
Vis delto tai buvo pamatas atsirasti ivairiems DNR hibridizacijos
ant citologiniq preparatq metodams,kuriais naudojamasilvairiais tiks-
lais. daZniausiaigeno vietai, sandarai,alelinems mutacijoms nustaty-
ti. Naudojami molekuliniai zondai, bet jie aptinkami ne Zymint ra-
dioizotopais,o fluorescenciniaisdaZais,todel metodas buvo pavadin-
tas FISH (angl. fluorescencein situ hvbfidization). (Besidominriems
giliau: ivairios 5io metodo variacijos ddstomosJ. Lazutkos ,,Moleku-
lineje citogenetikoje",1998).
Nors restriktazdsyra specifiniai bakterijq fermentai, bet jie vie-
nodai paZlsta ir kerpa tas pacias bet kurio organizmo DNR sekas.
Tuo ir naudojamasi klonuojant DNR segmentus,gaunant rekombi-
nacines DNR.
DNR karpymas restriktazemis praverte ir kitiems tikslams:
. sudarant restrikciniusgenolapiusir panaudojantrestrikcijosvie-
tas kaip molekulinius zymcklius;
. tiriant populiacijq ir genu polimorfizm4;
o nustatant genetinq asmenstapatybgvadinamuoju pirstq atspau-
dq metodu: tai svarbu teismo medicinoje;
. nustatant asmenis su mutantiniais genais, sqlygojandiaispavel-
dimas ligas.Tai svarbumedicininei-genetineikonsultacijaiir pre-
natalinei diagnostikai.
Restrikciniai genolapiai. Siuo aweju pavadinimas neatitinka es-
mes. nes chromosomoselinijiSkaikartografuojamine genai, o restrik-
taziq palinimo vietos. DNR skaidoma ivairiomis restriktazdmis. Pa-
grindinis uZdavinyssurikiuoti teisingaseka fragmentus,nustatomuselek-
troforezi5kai. Tai atliekama ivairiais budais. DaZniausiai pirmiausia

/-o+ 265
 genolapitl'
vienasatvejis'kaip ir restrikciniq
sirc)genolapius'Tai dar ne ge-
tt*tt' nes kartografuojami
D N R s u s k a i d o n r a l s t a m b i u s S e g m e n t u s c l v i e m s k i r t i n g o mre- i s r e s t r i k t a - kur tcrmina, g.no'up" neatspindi kaip ir sudarantre-
sukeiiiant
;"*t, paskuigautiejit"gn.ttntuidar kartq.sy\a+omt' nai. o klonuoti iraginentai'Veikiama,.panaiiai' pagaltai'
btdu segmentaiuZdengia Kfn''1 sekanu-statoma
striktazes.eagattai' k;ii sukarpytitokiu strikcijospaZinimo;tttq tt""t;*' 3'55 pav')'
vienaskit4, nustatomajq iisidestymoseka' kit4 (yra sanklotiniai'
genolapiuose zy- kurie klonai dcngiauienis (apie 500 bp) Zinomos- sekos
Molekuliniaizymef<iiai fiziniuosechromosomu STS sekztnustatomatrumpais Si me-
Sat'ternoblotingo metodu'
c l v i e t o j e g a l i i l y k t i DNR segmentais'Iai atlickami
n l i m i D r a i d e ( Z r ' 3 . . 5 4 p a v . ) . R e s t r i k t a z d s p a Z i n i mgaunamos
nekerpa'todel. Southern)'Sauternoblotin-
*.,tu.i3u, ir toje vietoje re'striktaze PIR toclq 1975 *. pntiii^ Suutttnu' (E M
kad molekuliniaiZymekliaiirgi paveldimi -.;;!td' ;"19nti-tv.^11re rasalu)' nudziovintisugeria-
dvi alternatyvos. lsitikinta, 'Sia eas (angl. es-
pagal Mendelioiesnius' jq sav-vbe ir naudojamasimutantiniam llo! Pastaroji prasme'matlt' labiausiaiatitinka
rnuoju poplerlumr,1' "t"tittilyi DNR fragmentat
Zmogausgenui susekti' mg, nes restriktazemit -vienagrandZiai
p o e l e k t r o f o r e z e s t a l p i n a n r i . a n t n i t r o cpacletl.
e " l i u l iFragmentai
o z d s a r b a apa-
ntnailon
filtro. Ten lie surisamipagai jq. sanlirking su ku-
zondu'
3.10.3 Genomo bibliotekos' DNR sekvenavimas arba kitokiu UuOu'zymetuoju
Zistamiraclioaktyviuoju
ti"" il. komplernentariai iungiasi'
rinkinys'
Genomotribtiotekos- klonuotq genomo fragmentq zondais
visamgenomui' STS tvrimai molekuliniais
atstovaujantis YAC klonai
B CDi
arba Y"lC
DNR fragmentaiklonuojamii fagu' plazmidZiq !Tl:t]:
vekiorius.Fa,gqvektoriuspapra.sdiausaugotl +
dirbtiniu chromosomq) - I
kuriu viena didesnistalpis,
uZsaldytus,bet del Juugetiopriezasdiq, +
YAC'
Zinauotiqgenomobibliotekoiepirrncnybeteikiama 2

dydZio: 3
Bilrliotekos dvdis priklauso nuo genomo
fragmentq'
E. t:rtli g"tlon,o, sutelpa apic i500 kltlnuotq
- '{600 fragmentq' 4
mieliu aPic
rlrozo[ilos - apie 5t)000 fragmcntq'
5 rri
Zmoqaus - apic 500-8{10ttkstaniiq fragmentq'
_ + rr -
i
6
Bibliotekos Yra dviejq tiPq:
I STS seka

' genomo arba chromosomq:jose saugtlmi tiesiogiai klonuoti CB

YAC
chromosomosfragmentai' kaitnwYstes
. kDNR (arba cDNR) - saugomosDNR kopijos, gautos sinteti- (angl.corrlig) I I
transkriptazg)' 7 a--.J
nant DNR nuo mRNR (nauclojant atvirkStinq
nustal)4nas I
-...l
Taikonkrcdiosel4steldsearbaaudiniuoseveikianiiq(ekspre-
s#
suojamq) genq bibliotekos' {-

Kaipirkiekvienojebibliotekojejgenomobibliotekojeturibflti 3 . 5 5pav. STS genolaPiosudarymas:

pasinaudoti reikalingu bibliotekoje
Narka, ka<l reikiamu momentu gili.u biitq tr-iu liC ffnnu iidestymasscnomo
STS (angl. sequencetagflet
bXn ttonu. Si Warka nustatoma sudarant 261

266
 r 2 3 4 5 6 7 I910il1213
Sukurti pzrna5ilsmctodai RNR ir polipeptidams paZinti. Linkg 141516
':
pajuokauti tyrinetojai metod4 RNR aptikti pavadino Norterno blo- T AG T C G C A G T A C C G T A
tingu (angl. rtorthent- Siaurinis.Siaurds,po Southem,iivertus pavar- R e k o mb i n a n l n
i e
ATCAGCGTCATGGCAT
;
piazmide
dg, reik5tq pietinis, pietq). Atitinkamai .,isisilbavus",imunocheminis 1 . T i r i a m o jD
i NRseka

metodas polipeptidams aptikti pavadintas Vesterno blotingu (angl. _ K OOUOIa a

western- vakarietiSkas,vakaru). Pastaruojumetodu polipeptidas ap- ,4 Dl.lR seka ,o
2. DNR Zymejimas
tinkamas labai maiais kiekiais. gali b[ti - net ii pavienes lasteles. "ccc,AF{o
3)X",5e,qo
I o
DNR sekvenavimas.Nukleotidu sekai nustatyri DNR karpoma 3. Vienagrandissegmentas
1 . T i r i a m o s i o sD N R s e k o sk l o n a v i m a lsp l a z m i d q
restriktaz6mis,ir nukleotidq seka nustatoma 100-200 nukleotidq il- 1 d A - o '1 - o
J\e l po -e azel dG-P ol.:-P a3
gio vienagrandZiuose fragmentuose.Sekv-enuojant antrqjq DNR gran- I G^
O - - ' " " , - - ' -- "
ding, patikrinama, ar pirmoji grandine yra sek-enuota teisingai. ddGTP ddATP ddTTP ddCTP

Siuo metu yra trys pagrindiniai DNR sekvenavimometodai: OY

G
o ' l-'"
. Maksamo-Gilbertocheminis metodas, cc
1.a
4. SpecifiniaitrDkiaikonkretausnukleotido
. Sengerio fermentinis, arba dideoksi, metodas, .'- i: o ) o,
(dia - G) vielose
. automatinis metodas.
art(Es9|.q
*CTACGCATTAddc K] l
c) L
<} G,.,
i=>
I
,l a { i { ,I{ r . - 'l 1
,G r
''-"1
Amerikieditl Maksamo (A. Maxam) ir Gilberto (W. Gilbert) me- *CTACGCATTddA
''
todu DNR fragmentas specifiSkaikiekvienam nukleotidui suskaido- *CTACGCATddT ..
,t
'6 . ,A .
'G ,.:,,
*CTACGCAddT r:6 c
mas cheminiu b[du. Suskaidytq fragmentq galai fiksuojami (y-P3r) '*cTACGCddA rt tltll l
ATP, kuri prijungia minetasis fermentas polinukleotidkinaze. Ketu- -cTAcGddc v _v v v
T
riais bDdais suskaidyti fragmentai frakcionuojami elektroforeziSkai. *cTACddc G

Kiekvienu bldu - atskirai. Zymetieji fragmenrai radioautografuojami *cTAddc

* cT ddA
ir skaitomi (3.56 pav., de5ine). *
T
G
cddT
Sengeriometodas.Anglq mokslininko Sengerio (E Sanger) meto- * ddc
L
rG
c
das vra populiaresnis,juo daZniau naudojamasi.Sekvenuojamasis 2 S p e c i f i n dD N R s i n l e z d st e r m r n a c r l a I
.G
T
di d e o k s i n u k l e o t i d a i s
DNR fragmentas suskaidomasI maZesniusfragmentus. Prie klonuo- Ta

tu vienagrandZiqsegmentq 3' galo prijungiamas pradmuo. zvmetas G i i s i n i a si u s p e c i f i n i a i s

5 . K e l u r ir e a k c i n i am
radioaktyviuoju izotopu arba fluorochromu. pvz.: fragmentaisir jq elektroforeze

3'_ AACA - GATGTAATC_s' T

5'_ TTGT _ C
21'm6tasis
pradmuo G

c
I reakcijosmi5ini dedama: T
+DNR l polimeraze. c
+dATP, dCTB dlTP, dGTP 3. Fragmentqelektroforezeir sekos nustalymas
+nedidcliaiskiekiais(1:4 palygintisu dNTp) po vien4 kuri iS 3.56 pav. Dviejq DNR sekvenavimobfidq palyginintas:
keturiq dideoksinukleozidtrifosfatq:
ddATB ddCTB ddTTB ddcTp kairdje - fermentinis, de5ineje - Maksamo-Gilberto

268 269
 --
I( viso paruoiiami 4 reakciju miiiniai. kuriu kiekvicnameyra po
skirtingq cidNTP.
DNR I polimeraze prijungia nukleozidtrifosfatus,bet retkariiais
pasitaikantisatitinkamasddNTP irgi prijungiamas.Ten. kur jis pri-
jungiamas, tolcsnd antrosictsDNR grandinds sintezd nutrlksta. Susi-
daro ivairaus ilgio fragmentu mi5invs. kuris tirianlas elektroforezi(-
kai. Kiekr,ienoreakcijosmiiinio (su ddGTP. arba ddATP. arba ddTTP,
arba ddCTP) - atskirai. Po to nuo radioautogramosarba fluorogra-
mos tereikia nuskaitytinukleotidq sekq (3.65 pav., kaire).
Automatiniai DNR sekvenatoriaiyra juos gaminaniiq firmq pa-
slaptis. Bazes imimos fluorochromu (-ais), kiekviena bazd:turi savas
spalvas.Pvz., Lymint A - Zalia,T - raudona, C - mdlyna. G - juoda.
Automatinis analizatoriusuZraSospalvq sugdrimo maksimumus (vir-
5[nes), o atitinkamakompiuterindiranga analizuojair uZra5onukle-
otidq sek4.
metu DNR sekvenavimas,kaip mineta, tobulija: pvz',
Pastaruojr.r
elektroforeziikai tiriami dideli DNR fragmentai, o tai labai paspar-
tino totalini Zmogausgenomo sekn-enavimq.
I\: GENTJ VEIKLOS \ALDYMAS. GENV GRUPES
i1.1.Operonas. Lac operonas
Palvginus ivairias eukariotq somatines l4steles, buvo akivaizdu.
kacl jose 1,ra veiklls skirtingi genai. Eukariotq l4steles yra speciali-
zuotos. diferencijuotos. DaZnai tai sr.rsijqsu vieno baltymo sinteze.
PavyzdZiui.raumens lastelese sintetinasi miozinas, kuris lemia pa-
yra hemog-
lrinding liy lasteliq funkcij4 susitraukti,o eritrocituose
lol.inas,del to (ios lastelesperne5aO. ir CO.. Raumens l4stelese
- jq
nira hemoglobino,o eritrocituose miozino, nors kamienines
lastelesturi geneting informacij4Siemsbaltymamssintetinti. Ekspe-
rimenti5kai paryko i5 l4stelit1.kurios taptll raumens l4steldmis,i5au-
veik-
sinti eritrocitus,ir atvirkiciai. KamienindseraumL-nslqsteldseyra
-
Itts vieni genai. o kamieninise eritrocitu lqstelese kiti. thdiau genu
veiklos valdymas pradtitas tirti nuo bakterijq. Eukariotq genq veikla
valdoma iabai sucletingai.Siu n'rimu pradininkai buvo pranctzq moks-
lininkai Zakobas (F.Jacob) ir Mono (J. Monod)'
Pracliitr didelio pasisekimo nezadejo. Mono susidomdjo Escheri'
clia coli prisitaikvmu (aclaptacija)perdirbti laktozg, ivairius galakto-
ziclus. Paaiskejo.kad fermentq. kurie skaido laktozq i galaktozq ir
gliukozg, sintezdqrksta ne vis4 laik4, o tik tada. kai yra induktorius.
Juo gali bfti laktozd arba kai kurie kiti galaktozidai'
Svarbiausia,kad ir fcrmentq yla ne vienas. I5 pradZiq buvo Zino-
mi du:
p-galaktozidaz6ir p-galaktozidpermeazd'
Vdliau 5i4 balt,vmugrupg papilde dar vienas fermentas B-galak-
tozidtransacetilazd, bet tai operonui atrasti reikimds neturfio.
Kiekvien4 baltymq koduoja genas,o kiekvieno geno galima gauti
mutacijas,kurios visiskai slopintq geno veiklq. Tokiq mutacijq paies-
komis ir uZsiemeZakobas. Jis gavo ne tik mutacijas.kurios slclpina,
pvz., p-galaktozidazes arba B-galaktozidpermeazes sintezg,bet ir mu-
tantus. kuriuose vienu kartu nuslopinta abiejq fermenttl sintezi. Ge-
netikas pasakl,ttt, kad tai dvigubas mutantas' t' y' mutacija ii'yko
abiejuose genuose: koduojandiame ir B-galaktozidazg,ir B-galakto-
zidpert-ueaze.
2'7|
 Taiiau sudomino neiprastasreiSkin1,s. E. coli vieno geno mutacija jungimosivietayra operonopromotoriaus dalys.Sispa-
receptoriaus
po du tris pro-
r,,ykstal0-' daZniu, taigi dvigubo mutanto tikimybe turdtq bDti lygi rikslinimaslabai svarbus.nes yra operonq,kurie turi
pavicniq genq mutavinio tikimybiq sandaugai: nrotorius.pvz., rRNR genq sankaupa'
1 0 r ' 1 0I = 1 0 I r . Lcc operonasir jo veiklosvaldymas.Lac operonastapo klasiki-
niu. standartiniu.Su juo lvginamakitq operonqveikla.Kaip mineta.
Ti.ro tarpu iios ,.dvigubos" mutacijos, kurias gavo Zakobas. irgi genai:lacZ. ($-galaktozidazes), lacYn
atsirasdavo iffr daZniu lyg bDtq vieno geno mlrtacija.
io sudetyjeyra 3 strukttriniai
[ lacA* (B-galaktozidtransacetilaz6s). Pries
Laimd, Zakobas buvo i5 tq mokslininku, kurie q're F plazmidg ir
1B-gafaf.iozidpermeazes)
dalis:o (operatorius).P (promotorius)
i5ai5kino bakteriju poravimosi tipq F*, F-. Hfr prigimti. Be to, jis 'tr 1,tuvaldandiojioperono
1uo", -iurrgimosi
cAMP receptoriaus vieta (issidestg,,priessrovg"):
surzrdobudq. kaip nustatyti E. coli genq viet4 chromosomoje.Si me-
l , t cc . l l l P lat P- l t t t( ) lat 7-- lttc't- la' l-
tod4 Zakobas ir pritaike gautq laktozis metabolizmo mutantq vietai
nustatyti. PaaiSkejo,kad
prisijungimovieta +

. genai, kurie lemia konkreiiq baltymq sintezg.buvo vienas Salia Tianskripcija(mRNR sintezd)/ar operoneryksta.tik nuo struk-
kito; rhriniq genq ii daliesoperatoriaus,
*transliacijai, Vadinamojilyderindseka reika-
. Salia jq buvo dar vienas, atskiras genas (tiksliau, nukleotidq linga ir o kartaisir padiaitranskripcijaivaldyti.
seka, kuri4 netiktrl vadinti genu, bet tai paaiSkejovdliau), ku- viena bendra mRNR' Ji yra
Nuo operono transkribuojama
rio mutacija nutraukdavo abiejq fermentus koduojanciq genq
trumpaiaikd.Nutrtkus transkripcijai,senosiosmRNR suyra'o
veikl4;
. aptiktas dar vienasgenas,kurio mutircija irgi nutraukdavoabiejq naujq nesusidaro- fermentqsintezdnutr[ksta'
fermentrl sintezg.Sis genas buvo nutoles per dideli atstumq Tai priklausonuo dviejq veiksniq:induktoriaus ir geno.reguliato-
atpa-
nuo kitq genq. riaus /ac 1. kuris koduojabaltym4represoriq(R). Sis baltymas
Zistaoperatoriausnukleotidqsek4,ir jeigu terpejenera galaktozidq'
prisijun-
Apibendring tyrimq rezultatus.Zakobas ir Mono pateike schem4 kurie galetqsukeltifermentusintezdsindukcij4,represorius
(Zr. toliau), kaip valdoma laktozesmetabolizmogenq veikla. gia prle operatoriaus. Tai tampa nelveikiamakliutimi RNR polime-
Operonas. Genq kompleks4, sudarytq iS vadinamqjq strukturiniq razei.ir mRNR sintezi nutrlksta,
genq ir Salia esandiqnukleotidr+sekr:,kurios valdo struktlriniq genq Induktorius sqveikaujasu represoriumi.Induktoriumi gali buti
veiklq, Zakobas ir Mono pavadino operonu. Pirmoji Salia struktDri- ne visi galaktozidai, o tik tie, kurie keiiia represoriaus erdvingsan-
toliau
niq genq esanti nukleotidq seka buvo pavadinta operatoriumi. Ve- darq, ir" gis negali s4veikautisu operatoriumi.Tianskripcija
galaktozidas blti sub-
liau 5iq valdaniiqj4 operono dali papilde nesltpinama.ir-gaminasimRNR. Kartais .gali
stratas(perdirbamas), bet nesukeliaoperonoveiklos, ir awirksdiai,
. promotorius - nukleotidq seka,kuriq, kaip Zinia, paZistatransk-
ripcijos pradZios baltymai ir RNR polimeraze; L a r . r e p r e s o r t u s y r a t e t r a m e r a s . t t l d c l l , r a i r k i t c l k i q j o s q v e i k o s s u i n- d u k t o r i u m i
. cAMP (ciklinio adenozinmonofosfato)receptoriaus prisijungi- *"d;ii;. l.;i;; pa'aizdu.tas. auroriaus nuomone, yra supranramiarrsias esmc
nuo to ncnukeniia: savcikauclamas su induktoriumi, rcpresorius taip pakeidia savo
mo seka.
erdving struktrlril. kird ncgali s4r'cikautisu operutoriumi'

Siuo metu manoma, kad visos nukleotidq sekos,prie kuriq jun- Represoriusturi du aktyviuscentrus:
giasi valdymo genq produktai ir kurios skirtos operono veiklai valdy-
. vienu paZfstaopcratoriaussek4 ir su ja jungiasi'
ti, jungiamosi bendra promotoriausdali. Taigi ir operatorius.ir cAMP
' kitu jungiasisu induktoriumi'
1?1
272 r . .J { r '
 Dil to keidiasierdvini represoriaus
sandara: Genai operone issidestgneatsitiktinai,ir tai svarbu veiklai.
iq

'o operono poliSkumas.Pirma. nukleotidu sekosvaldandiojojeope-

Veiklusrepresorius
v jungimosi vieta - RNR polimcrazesjungimosi vieta - operatorius.
lnduktorius \ e r e i } . l u sr e p r c s o r i u s
(slopinaoperonil) (operononcslopina)
i+ReR'
Siuo atveju represorius negali sEveikautisu operatoriumi. todel
atstoja nuo jo. RNR polimerazeiklifiirl nebira. vvksramRNR sin_
tez€:
BE h]TITiKTORLd TS
StI I]\DtiKT0RIfT'tr
,f turP- O' Z'
ntr.eikia (R-ii= R'---T
l'erhta
Thi dar ne viskas. I5 tikrqiu /ac operono ','aldr,masvra dvigr-rbas.
Kai aplinkoje yra ir laktozds.ir gliukozes,E. coli elgiasi..prorin-
gai": kam eikvoti energiiq ir skaidyti laktoze. jeigu yia gliukozes;
nors yra induktorius.operonasneveikia.
Genai supresoriai ir genai aktyvatoriai. Genas. kuris koduoja
cAMP (ciklinio adenozinmonofosfato)receptoriq. gali blri priskiria-
mas prie aktyvatoriq. Mat be cAMp receptoriaus RNR polimerazd
negali prisijungti prie lac promororiaus. Sis baltymas pati turi brlti
akfi,vinamascAMP, kuris sudaro kompleks4 su iiuo receptoriumi.
GliLrkozesvaidmuo cia nctiesioginis. Ji valdo cAMp sinteze- ja slo-
pina, todel nesusidaro cANIp -) receptorius neakty"rinamas+ jis
nesusijungia su DNR + RNR porimeraze neaktl.vinama J opero-
nas neveikia.
Tik kai nera gliukozes, irl,kiai pakrypsta kita linkme. Tada jau
sv.rbu' ar yra induktorir.rs;kitaip tariant, ar yra k4 skaidlti, t. ),. ar
yra galaktoziclu.
Suderintas keliq operonq valdymas. Ciklinis adenozinmonofosfa-
tas (cAMP) pana3iaivaldo ne tik lac operonE,bet ir daug kitq ope_
ronq. kuriq paskirtiskoduoti balrymus,skaidaniir-rs ivairias medzia-
g:rs' pirmi.usia cukrus (galaktozc,laktozg.arabinozg.martozg).
Toks sudcrintasdiclelioskaidiausgenu vardymasypai bDdingaseu-
kariotams.Vien tik drozofilosbaltymaspolycornbvatctoapie 150 (l)
genq.
rono dalyje yra iisidesdiusiostam tikra warka: cAMp receptoriaus
Antra. r,isosSiossekos atlieka savo paskirti tik bldamos cis-padetyje,
ialia strukturiniu genq:
lac cA'\[P-j.srn P* O* Z* Y* A,
Tai nustatyta bakteriiq dalinese ir laikinose heterozigotose* me-
rozigotose,kurias galima sukurti genetinesrekombinacijosmetodais.
Merozigotoje lac P+ O* Z- y- A-
(i)
luc P* O Z* Yr A*
[' .4' operonas neveiklus, nors ir yra visq genq dominuojanrys aleliai. Sis
'-:-nrtrLNR faktas veliau padejo -eenqveikl4 valdandiusveiksniusskirsqvti cis ir
- baltlmai
i
trans veikianiius (Zr. toliau).
Strukttriniq genq seka operone irgi neatsitiktine. Tuo
isitikinta
pirnriausia tiriant i'airias mutacijas. Kaip jau mineta, p ir o muta-
ciios gali pakeistivisu operono genq veikla, bet ir vienq strukturiniq
qenq mutacijos gali veikti kitus struktfirinius genus - pastebimaspo-
liSkumas: mutacija IacZ- sumaZina genu lacy* ir IacA* ak\wum4,
tLrotarpu geno lacY* mutacija genui lac'Z* itakos nebeturi, tik silpni-
na qeno lttcA* velk\4. vadinasi, vieni genai veikia kitus operone vie-
na kryptimi. tolstant nuo operatoriaus,t. y. poliSkai:
lacP'o*7f ..a*.
(al lacP'O-71/At operonas
neveikia,
(b) lacP'O*ZlnA* n*'eikia/ac'Z, susilpnejusi
/acIr'ir lacA. veikla"
(c) lacP-O'71-A'- neleikia/rrcl'-, susilpnejusi
ircl* veikla,
(d) lacP-O-Tl-A - neveiklus
tik /acl genas.
Ir normaliu 5iq genq aleliq akryvumasoperone nevienodas:veik-
liausiasyra genasprie pat operatoriaus,neveikliausias- esantistoliau-
siai nuo operatoriaus.Thi kiekybinis geno veiklos valdymo bfidas: l4s-
teleje ne visu balty'mumolekuliu rcikia vienodai.Operone svarbiausias

a1 /1
275
 aruD ctra,-l lraB
baltymasyra B-galaktozidazi, todelii fermentqlemiantisgenasyra ar-
-|-.--.-')_-
iiausiaioperatoriaus: jis ir aktyviausias. TaigiB-galaktozidazds
rnoleku- lrl
ttl
I i u s i n t e t i n a mdaa u g i a u s i a . Vvv
Ribuliozofostat- Arabinozes Ribuliokinaze
Operatoriausir geno-reguliatoriaus mutacijqypatybes.Kaip mi- cnirn,'r.r re i un r n e r r z i

neta, operono tyrimai pradeti nuo nlrl-mutaciju,del kuriq operono

veiklavisiSkainutrDksta.Cia reikia isnagrinetikitaip pasireiskianiias
mutacijas- kai /ac operonoveikla tampapastovi.Zakobasir Mono
nenutr[kstamEoperonoveikl4 pavadinokonstitutl"lia(pastovia).Thi L-.Arabrnoze---)L-Ribulioze-)L-Ribuliozo-5-fosfatas-*D-ksiluliozo-S-fosfatas
svarbusatradimas.Jis rodo, kad genu skirstymasj konstituryvius ir -1.I pav. Escherichia coli arabinozds operonas:
adaptacinius nera nekintamas. Adaptaciniaiir audiniq specifiniaige- uraO ir aral - lokusai,prie kuriq jungiasittraC geno produktai - baltymas-represorius
nai dil mutacijosgali virsti nuolatveikianiiais- konstitutyviais. Kon- (P1) ir baltymas-aktpatorius(P2), priklausomai nuo s4veikossu arabinoze,tas pats
stitut)^/iosgali bnti tiek operatoriaus, baltymas 1ra aktn'atorius arba reprcsorius:CC - geno rrraC konstitutyvi mutacija,
tiek geno-reguliatoriaus
muta- po ktrrios rlrrl opcronas vcikia nenutr[kstamai. nes P, nesugeba sqveikauti su
cijos. arabinoze
operonq ivairovd.operonai labai ivairr.rs savosandarosir valdv-
mo ypatybemis.
. ir atvirkidiai, nors genai sutelkti vienoje vietoje, subrendgs
Sandarosauzvilgiu:
i5 pavieniq genq produktq (audiniq
transkriptas,,sudurst\''tas"
. gali turdti ne vien4promotoriq(kaip mineta,rRNR genq suderinamumogenai).
san_
kaupa- rrn operonas:zr. ir toliau); kiek'ienasiq dazniausiai
valdo skirtingEoperono veiklos reZim4,pvz., konstitutJvqar Valdymo pobudZio atZvilgiu:
indukuotq(arba intensyvesnj - silpnesni);
' promotoriujeyra . skatinamas arba slopinamas:
ivairusskaidiusnukleotidqsekq,su kuriomis . to piltiesgeno-reguliatoriausproduktasgali bDti ir represorius,
s4veikaujavaldymogenq produktai;
' transkribuojamojoje taip ,vraara (arabinozes
ir akryr'atorius: metabolizmo)operone
dalyjegali b0ti valdymosekos;del iq kei-
iiasi viso operonoveikla; toks ,vraateniuatorius(lot. anenua- (,1.1pav.):geno-reguliatoriaus araC produktasgali b[ti ir rep-
re - sumaLinti,suivelninti),kuris gali nutrauktioperonoveikl4 resoriumi,kai jungiasiprie lokusoaraO (operatoriaus), ir ak-
(ji turi aminorugSdiq [vatoriumi, kai jungiasi prie kito lokuso,Zymimo aral (inicia-
sintezdshis,trp operonai);
. operonaiskiriasigenq skaiiiumi (2-10 ir daugiau). toriaus).Siuo aweju geno araC produktasyra susijunggssu
arabinoze.
TianskriptoatZvilgiu:
Skirtingaiveikia ir aplinkosveiksniai,valdantysoperonoveikl4.
' bendrastranskriptas '"ykstaben-
nuo viso operonotrumpalaikis, Jie vadinamiefektoriais.El'ektoriaiveikia:
dra transliacija(kaip /ac operono);
' transkriptasyra bendrasnuo viso operono, . kaip induktoriai(pvz.,lac operonoinduktoriaigalaktozidai);
bet po transkripci-
jos skylaI atskirasRNR (taip yra rRNR, histonugenq sankau- . kaip represoriai- slopinaoperonoveikl4.Thip veikia amino-
pose)l triptofanasir kt.. kai jq pasigamina
r[giws histiclinas. per daug.
' genai yra sutelktivienojevietoje,bet transkribuoiami Tokie aplinkosveiksniaivadinamikorepresoriais. Jie, panaSiai
atskirai
(kaip hemoglobinq o ir B-klasteriu); kaip galaktozidai,
irgi sqveikaujasu geno-reguliatoriausproduktu

216 27'l
 Eukariotq ribosominiq R\? operonas:
represoriumi.bet S I S vienas yra neaktyvus,t. y. neslopina ope-
rono. Jis slopina rik po sqveikossu korcpresoriumi: P 185rR.\? i.8S lR,\? 28.SrRVR

R+
I ''- ---_

----ITSIRNR-
rl::' i i f{^,:::lTil
/ ,-tt-----'t \\] "J"?",,:-ffi,
Neaktyvus represorius K o r c p r e s t r r i u s A l i t l v u s r c p r c s o r r u :
atskiras
I sS,n.\R

kartotiniLt genq sankaupas:

5JS .R\R
Ypatvbcs: nera -i.SIR,VR geno. bct 1'ra5.8S IR;VR
visas operonas
genas;
koduoja
55
t i k 1 p
a,,lrendQ
r'B1y'iJ
5 l {
genai
;
pre rRNR pasiialina apie ;18'l viso pirminio transkriptil - ditlgll 1,;rnskribuojami
rRNR
sudaro
b r g s t a n ti 5

Cia R - pirminis represorius,geno-reguliatoriausproduktas: Ko-R - korepre-
sorius, arba efektorius (nenurodantjo veiklos pobndZio)l R' - aktrvusis represorius,
po savcikos su Ko-R, arba kompleksas (R+Ko-R). panasios efektoriaus saveikos
gali rykti ir su geno-aktyvatoriausproduktais (vadinamaisiaisapoinduktoriais)
tarpikliai.
Kaip mineta III s\'riuje, eukariotq genome rRNl{ g,'nq sankau-
pai bldinga dar viena ypatybe:Sie genai sudaro kartolip;rtrgenq san-
kaupas. Jq skaidiussomatineselqstelesegali kisti del gJnomo per-

fvarkos.
Operonai eukariotq genome.Operonas atrastasbakterijose. KaL- Kartotiniq genq sankaupassudaro ir 55 rRl/R gcnar Jiems b[-
kodel isigalejusi nuomond, kad eukariotams operonai nebudingi. I5 dingi labai dideli tarpikliai tarp Siq genq. Xenopui 5.S'.RlV{ .g:n}
tiesq eukariotq genai, lemiantys tq pati pozymi, proces4,daZniausiai s a n k a u p o j e p s e u d o g e n a ip c r i o d i S k a i k a i t a l i o j a s i s u , r K t ) r u l a l S l ? r s
ne sutelkti i vien4 bendr4 grupg, o iSsibarstgpo ivairius lokusus ir 5"SrRNR genais.Stabili jq padetis sankauposeir chromoaomosever-
chromosomas.Thdiau eukariotq genai vienijami bendrai veiklai kitu iia manvti, kad vis delto pseudogenaituri kaZkoki4 nei:,rllsKtnt4 pa-
principu: turi tapadiasvaldymo sekas ir valdomi tq padiq valdymo skirti.
genq produktq, panaiiai kaip bakterijq ara operonas. Tokia genq
grupe vadinama regulonu. Regulonai yra ir pagrindines prokariotq
genq grupes (E. coli - jiems priklauso apie 70% visq genq). 4.2. Hemoglobino genq sankaupos ir jq evoliuciia
Tadiau nuomone, kad eukariotams neb[dingas operonas.yra ne-
Z-ogars ir kitq Zincluoliq genome yra dvi globinrf sankaupos
teisinga ir net nesuprantama,nes vienas svarbiausiqoperonq, bltent (klasteriai):a ir B.
rrn, bidingas tiek prokariotams, tiek eukariotams.Tiesa, jis gerokai Zmogaus genome:
skiriasi, bet eukariotai turi viena rRNR dausiau. chromosomos
[i[n*q]!pa vieta- 16p13.1l - 13.33(paiiame Sesiolikt,rsio,
-
trumpojopetiesgalc).ilgis apie30kb. genai trysveiklus; (di et1)'d2 1r d1'
Prokariotq rnr operonas
HS-40:
Pr P: 165 rRrVR /AVR 235 rRNR JS R,VR lR\,R rj r. V(, Vot. V/dtir vieno(dr)paskirtis
3 pseudogenai valdyn,o
neai5ki, "rya
IIS 40 ( r/( Va: Vdt cr2 ctt 0t
30SpreRNR : ltl
I 6 5R N R IRNR 23SRNR 55 RNR IRNR subrendeRNR p;qlliaifio .reta I lp l-s.5rT{ii.ffiofries itgrs apie60kb'
gale,.
Ypatybds:2 promotoriai (P, ir P.); 2 terminatoriai (t, ir t.)l 55 RNR genai 5 r'eikluse,Gy,Ay,di Bir vienaspseudogenas r4pi:
genas;IRNR genai - j v a i r i o s ek a r t o t i n e \ es a n k a u p o s e( E . c o l i g e n o m e j q y r a 7 ) ?-LCR € Gl .4y VFt 6 P 3'H';l
skiriasi. 5' {II ilI [I}- )
TilJIH
Tamsiai pavaizduotiegzonai,Sviesiai intronai.
P, promotorius- pagrindinis.Jis yra stiprus.p, promotorius-
silpnas,jis veikia tada, kai P, yra nuslopintas.pvz., kai yra amino- Zinduoliq genomehemoglobinogenq valdymoYpurybttYra dvi:
rngsdiqbadas.Tada slopinamarRNR sinteze,bet sustiprejaamino- . suderintau ir p-sankauptlveikla,
rug5diqsintezd.Kaip tik tada suaktlvdjap,. . genrlveikla susijusisu individualiaorganizmorairla'

279
278
 Genr; veiklos ypatumai. Viena i5 ZincluotiLr indiviclualiosrzridos pvz.. 2-jq o. ir 2-ju 0, t. y. s,0,. Hemoglobino mutacijos rocio,
ypatybiu yra tai. kad 3 kartus keiiiasi o. c'o. apvkaitossqrygos. kaip gali sutrikti qcrai suderinta sistema net nedalyvaujant valdy-
IS
pradZiq besidalijaniiasgemalo rasreiesaprupina o. ir salina mo genams.
co"
g r c r i m o sl q s t e l e sp. a s k u iO . C O . a p l k a i t ar y k s t a p c r v i r k S t c l g . Antai sergant chroni5ka maZakraujystds formzr talasemija, yra su-
ir nuo
ginrimo vis4 gyvenimq kvepuojima burna ir plaudiais.
Gcnu veikla trikusi c- arba B-globinqsintezd:
yra suderinta su iiais O./CO. apykaitospokydiais.
Gemalo (iki s savaidiuamZiaus.;. uaisiausir suaugusiozmogaus ' o-talasemija - sutrikusi u-globino sintezd.
I r e r n o g l o h i n as ik i r i a s i : . p-talasemija - sutrikusi B-globino sintezd.
. p8-talasemrja- sutrikusi 6- ir B-globinq sinteze.
' genralo
- q... (f! Gowerl). (,y, (Ht portland)
. vaisiaus ir a.e.(Hb Gou,cr2);
- o,,1 1UUfl
. suaugusi..ict_ 9Tci
sudar. hcm.g.tbinas q.p. (HbA). 2c,1c
o, genu szrnkaupoje1'ra du nealeliniai a genai (duplikacija), todel
_ (r..6-(HbAl) ir
apic I 'l q,./,. gali buti labai idomi talascmijospriklausomybdnuo genq dozds.Kartu
tai labai geras polimerija vadinamos genrl s4veikosir su Sia s4veika
Taigiabiejoscgenqsankaupose (a ir fl vien4veikrqgenqkeiiia susijusioreiSkinio kielgbini4 poi:mfu (medicinineje genetikoje - slenks-
kitas veiklusgenas.Jose tines genLydozes) paveldejimo paryzdys (Lr. p. 629).
Pirmiejiyra atitinkamai .genaii(sidestgpagarveikros(raiSkos)raik4.
( ir e genai.juos [eiiia u i, ygenai,paskui
T ge.nqkeiiia 0 g.nnt..Vadinasi,dviejq senu sankaupq_ u ir Esant polimerijai, liga pasireiSkia tik perZengus tam tikr4
veiklayra sudcrinta.fdomu tai. kad it,i.Jor.'g"nq B_ slenksting genq dozg.
,oituuposerem-
tingq genq kaitos momentqvietasskiria arba pseudogenai,
arba di_
desnisatstumastarp genq. Hemoglobinu genq dozds santykiuslabai patogu tirti: jie pasirei5-
Hemoglobinogenq mutacijos. IS apie 300 kia tarp minimalaus nealeliniq genq skaidiaus- 2-j,l o genq porq:
_^ "tokios ir apie
B_globino
100a-globino istirtu mutacijq didelg clali sudaro
taSkines . kai 4 veiklus genai (po 2 homologindsechromosomose),nor-
('tis-ens)mutacijos.kur v-ienaaminorugstispakeista
kita l+.2 pav.;. ma;
IJemoglobinopaxyzdiiu galima parodyti. kokia
sudetingayra . kai veiklfls 3 genai, .,tylus ne5iotojas";
multimeriniq bartymq genetika,ypue
i.igu tai yra heteromultime- . kai veiklfis 2 genai, cr-talasemija,bet galini du variantai:
rinis baltymaskaip hemogrobinnt,-kurir suctarytasis 4 polipepridq: . a-tlnl-l - po deleciiq abiejuose ct lokusuose,
Kodono numeris p globino gene . a-tlnl-2 - delecija (homozigota) kurio nors o geno abiejose
q
::::*""
hemoglobinas :Glu l, :'3 :: :j
eE 12r r.1-5 Homozigot,l homologindsechromosomose;
\hl Val Glu His Glu Val Glu TVr . kai veiklus 1 genas. esti rySkus B-polipeptido perteklius, toddl
Sr.klcmija
HbS
l\.la2akraujysrc
gali susidarytineiprastastetrameras 0, - vadinamoji HbH liga;
su siklemL.josrciikiniu
HbC
NesraLrilushernoglobina: nors silpnai, bet paZeistair psichika;
Hb Freiburg
HbE
N c n e s r o g i avi r s t o s i p _ t a l r s c m r . ; a . 0 veikliq genr.l- lctali anomaltja hvdrops.fetalis(vaisiausvan-
\lerhemoglobino susidan,ntas
llb Zririch dene); vaisiusZ[va gimstant arba iki gimimo.
Hb Saskatoon
Policitcmija (erirrocitrlpreausejimas
Hb Mahn<i
-!-_ \lethemoglobino susidanmas HPFH, stambios delecijosir genq susiliejimas.Gali atsitikti taip, kad del tarpik-
Ilb Kciln
Met lio delecijos (ribqc. skirianiiojc du gcnus) eenai susilieja.Pirma kartq iis reiSkinys
HbO (Arabia) 'Lvs n u s t a t l t a s b t k t e r i o f a g o T J r 1 1 r a j o n c t a r p c i s t r o n qA i r B ( i r . p . 6 1 ) . T b k i a p a t i
Hb Osler
Aso dclecija. tik stambesni. aptikta tarp genu ii ir B. uZgriebiantiir dali (apic 7c/r,)ittl
,1.2 pav. TaSkindsnrutaciios
transliuojamojo.lep_globino dvieju eenLtsekq. todil ahu genai neveiklhs.Kita gcnq 6 ir p dalis susiliejusi- yra
geno dallje
Hb Lepore. Kitais atvejais delecijos dar slambcsnes.4-5-100kb dydZio. Hb Kenya
280
281
 i i k r i t u s i B - s a n k a u p o sd a i i s n u o A 7 u c n o g a l o i k i p g c n o s a l o . \ / i s a i s a t v c j a i s .k a i
n u p l r T c i s t a r. t o r s r i c n i r s / S Ln l s . l r l . i l i n k u . k r d i r : L t l t r g t r 5 i (a) \ n t c n \ c r i l r o c i l u t r s e
Jicms atsirastiturdjo r,1'ktidu irykiai - duplikacija ir divergencija
sintctinamasfetalinis 1r'aisiaus)henroglobinascr.1..Reiikinl,s sutrumpintai vadina- (lot. div'ergc- iSsiskirti)del mutacijq kaupimosi duplikuotuosege-
mas HPFH \angl. ltcredittul persistertccof .tbtal ltenrctglobirt). nuose. Skirtunrai tarp duplikuotq genrl pagaliau susikaupe tokie di-
Nestabil[s hemoglobinai- dar vienas blclas.kaip eali iisiderinti polipeptidu kom- deli, kad jie tapo nealeliniaisgenais.
p l e k s a sm u l t i m c r i n i a m eb a l t v m e .D e l e c i j o sa r b a d u p l i k a c i j o sl e m i a n e s t a b i l uh c m o g l o -
Sudetinga abiejq (cr. ir B) sankaupq genetind sandara ai5kiai
b i n q , n e s v i c n a sp o l i p c p t i d l s( q a r b a p ) 1 , r ai l g c s n i su Z k i t a . I t k i a p a d e t i ss a l i a r s i r a s t i
i r d e l i n s e r c i j q( H b , . - h e n t o g l o b i n aC s r a n s t o n- l s i t e r p ed u n u k l e o t i d a iA i r G ) a r b a nulemta iSijimo i sausumq - kvepuoti deguonimi iS oro. Na. <r
mutaciju,deI kuriu susidaro..iitisinioskaitvmo" (Zr. p. 68) baltl,mai.tokie kaip hcmog- sudetinga individuali raida ir su ja susijusi gentl kaita jau aptarta.
lobino Constant Spring (viu-tojstop kodonct UAA 1,raC,A,A). Ji ir nuleme tai, kad atsirado dvi (o ir B) globinq genq sankau-
pos. Bttent sankaupoje. nratyt, lengviausia valdyti suderint4 genrl
Lyginamoji hemoglobinq genetika/hemoglobinqevoliucija. Lygi- veiklos kait4.
namoji hemoglobinq genetika yra lyderio pozicijose. Pirma, tai kol Kaip i5lieka nepakitg duplikuoti genai? Sis klausimaskyla i5nag-
kas vienas i5 nedaugelioatvejq, kai morfologing-funkcing(kvepavimo rinejus genq sankaupas,kuriose yra duplikuoti genai. Ribosominiq ir
sistemosir organu) evoliucijEgalima sieti su senu evoliucija. Antra, pernaSosRNR kartotiniq genq sankauposyra iStisai i5 tokiq dupli-
tiesiog chrcstomatiSkaigalima pademonstruotivisus pagrindinius ge- kuotq genq. Globino a-sankaupojevra du tapatusa (arir a.) genai,
no evoliucijosmomentus (4.3 pav.). o B-sankaupoje- du y (Gy ir Ay) genai. Skiriasi jie, kaip mindta, tik
Pradinis genas gyvlnq genomuose neZinomas.Ji atitinka augah+ tuo, kad koduoja baltym4 su viena pakeista aminorfig5timi (Gly arba
gumbeliniu bakteriju leghemoglobinas. Jis turi ne tris. o keturis eg- Ala, tadiau Sie skirtumai pastov[s). Duplikuotuose genuose per mi-
zonus. Matyt, r,yko dviejq cgzonu, surisandiq hem4, susiliejimas i lijonus metq turdjo kauptis mutacijos. Ir jeigu ne\yko divergencija,
vienE. PrimityviosiosZurys turi tik vien4 globin4, o amfibija Xenoptts palaikoma atrankos, tai bent turejo atsirasti Siq genq populiacijos.
jau turi du atskirus a ir p globino genus. Taip yra su imuniteto ir citochromrl P450 genais (Zr. toliau).
p sanKaupa
-f Duplikuotq genq pastovumasturi buti specialiai palaikomas.
I-KIP f I Dvi genqsankauPos
iI T-Im-T-f (paukidiaiir Zinduoliai)
a;ankaupa Kaip tai ryksta, kol kas konkrediai nenustatyta,aiSkinamaivairiai.
P a k a r t o t i n dd u p t i k a c i j a
ir divergencija .,.
a ir p genai skirtinguose
lokusuoseir chromosomose
4.3. Imunogenetika. Imuniteto genai, jq pertvarka ir valdymas

Sukibgoirpgenai 4.3.1.Bendrasapibfldinimasir imunitetogenq evoliucija

Duplikacija ir a ..4 (Xenopus\
-
divergencija_r,:
Nepaliaujama kova,,parazitas-Seimininkas".Tai amZinai nesiliau-
l--r--r Vienasglobinogenas
jantis ,,karas". I kiekvien4 Seimininko priemong atsikratyti parazitrr
Egzonq)7 (neges,rniksinos)
susiliejimas--/ Sisatsako prisitailrydamasprie jos arba net ,,i5rasdamas"nauj4 bld4,
[rff Pirmtakas( mioglobinas)
kaip iveikti Seimininko pasiprieSinimq.Cia atranka labai stipriai pa-
Leghemoglobinas
laike kiekvien4 ,,naujovg",ir imuniteto evoliucija vyko labai spardiai.
- -
=-f0-0 - , f 500 300 100 Milijonairnetq Dainai atsakoma net tuo padiu ,,ginklu". Jau trumpai aptardme
800 600 400 200 0 TnpanosontaV'PG (variabiliojo pavir5inio glikoproteino) genq perna-
4 . 3 p a v . H e m o g l o b i n og e n q e v o l i u c i j a :j u o d a i - e g z o n a i ,p i l k a i - i n r r o n a i . 54 i telomerinius galus, kur Sie genai yra aktyvUs.Del tokios genomo
uZbrlkiniuota- tarpikliairarp genq (remiantisB. Lewin. 2000) perwarkos TrypanosontamaLdaug kas savaitg pakeidia vien4 pavirSini

282 283

-.
glikoproteina - antigenq kitu. Nespeja Seimininkasantigenui sukurti
antikinq, o jau viskas keidiasi, reikia naujo balrymo.
Bet lygiai toks pat ,,iSradimas"panaudojamasir stuburiniq glv[-
nq limfocituose. Vyksta vadinamoji imunoglobulinq klasiu kaita (Zr.
toliau). Mat parazito l4stel€sisigudrina sintetinti pavir5iniusl4stelds
baltymus. pana5iusi Seimininko antik[nus, ir jq neskiria Seimininko
imuniteto sistema.
Nustatyta. kad naujas augalq atsparumo parazitui genas gali bnti
veiksmingas-5.daugiausia10 metq, todel ligoms atspariosveislesturi
bfiti nuolat keiiiamos naujomis. Pasakabe galo... Ir tai nepriklauso
nuo metodq, nes pastaruoju metu labai sekmingai atsparios veisles
kuriamos genq inZinerijos metodais. Parazitaspo kiek laiko vel pri-
sitaikys prie naujo atsparumo geno.
Imunitetas (lot. immunitas - nepriklausomumasnuo ko) -
organizmo atsparumasuZkrediamosiomsligoms. svetimiems ge-
netiniams veiksniams (pvz., plazmidems), nuodams, pagaliau
savo paties ne vietoj ir ne laiku besidalijandiomslqsteldms.
Imunitetas parazitui yra labai suddtingaspozymis, todel suditin-
ga ir Sio poZymio genetika.Be to. ivairiq organizmq grupiq, pvz.,
augalq ir gyvtnq, ji yra specifine.
Tai:
. bendri,nespecifiniai - fiziniai apsaugosbldai, susijesu nepra-
laidumu ir fiziniu parazitopa5alinimu(oda, gleivine,a5aros,
bakteriocidinds organizmoskysdiqsarybes);pana5iqapsaugos
priemoniq (tik specifiniqpagaljq sandarqir biologij4)turi ir
augalai;
. igimtasimunitetasparazitams, budingiemsorganizmoaplinkai;
ir 5is teiginysvienodaiteisingasgyvtnamsir augalams. Sio tipo
imunitetasgali bnti specifinisnet skirtingiemsorganizmqka-
mienams,veisldms,populiacijoms, rasems.Pvz.,europiediqdi-
desnisatsparumastuberkuliozei,Zmoeausatsparumasglv[nq
ar augalr.lligq sukelejamsir pan.;
. specifin6ir labai suddtingaorganizmoreakcija antigenus,
i
paprastaii parazitol4stelespavir5inius balrymus.Si sistemabD-
dinga stuburiniams. Toliau Tmpanosomn pav-vzdysrodo. kad ji
gali pasitaikytiir kitose organizmqgrup6se(gal priskirti prie
,,uZmirStq,prarastqevoliucijosatradimq").
Selekcijojekaip tik naudojamasi genais,nuo kuriq priklausopa-
reldimas,igimtasimunitetas;ieikomatokio atsparumobldq ir genq.
stuburiniai gvlnai turi specialiaslqsteles.kuriomis ryja ir su-
pirmuonis,lastelesir lqsteliqliekanas,kitokiassmul-
skaidobakterijas,
kias daleles.Thi leukocitaiir makrofagai.Skirianiahumoralindir
lastelineapsauga.
Humoralinis atsparumasgali buti bendrasir specifinis.Kraujo
serumeir kituoseskysdiuose yra specifiniqypatingqbaltymq- anti-
khnq. Sis specifinisarsparumas gali blti perduotasneatspariamas-
meniui serumoinjekcijomis.
stuburiniai gyvunaituri specifingir indukuojam4imuning sis-
tem4, kuri paZistair pa5alinasvetimuspatogenusbei medZia-
gas.Ji vadinamaimuniniu atsaku,o medZiaga,sukeliantiimu-
nini u$^k4, antigenu.Imunini atsak4lemia B ir T limfocitai
ir makrofasai,
Tai sistema ne tik Prie5 infekcij4.bet ir prieSveZinesl4steles,
skaidanti nenormaliaslEsteles.Zmones,kurie geneti5kai arba del pa-
imuning sistem4,
Saliniq prieZasdiq (Pvz., del ZtV) turi sutrikusi4
labai lengvai paZeidZiami.
B limfocitai gamina antiklnus - dvi imunoglobulinq versijas:
. humoraling,laisv4organizmoskysiiuose(serume).
(l4stelespavir5iniusbalrymus)'
' lqsteling,transmembraninq
B limfocitai gaminasikaulq diulpuose.
balrym4- T recep-
T l4stelesgaminapavir5ini,transmembranini
toriq. Tai balrymas,bfltinasl4steliniamatsakui.T l4stelesbaigiabrqsti
-
diobrialiaukdje(4'21ut,- i5 dia T raidd, kaip ir B - angl' bone
kaulas).SergantyspaveldimaDi George liga neturi diobrialiaukes
arba yra jos hipoplazija.Jie labaijautrls infekcijai,praradql4stelini
atsak4.
T limfocitai sudarospecializuotas subpopuliacijas:
. T. (arba T*) - citotoksiniql4steliq,arba kileriq (Zudikiq);
 Tn - helperiq (padeiejq):padedakitoms l4stelemsdiferencijuo- Imuninio atsako ir MHC genq evoliucija. Pakanka palyginti iiq
tis ir dalytis,sqveikaujasu T. ir B limfocitais: dviejq baln,mu superieimu erdving sandarzl(4.4 pav.), ir paaiSkeja,
-
T. - supresoriu:manonta. kad iios lastelesskirtos itnuniniam kacl visi jie yra vieno gcno - ,,Adomo" vaikai, vienakilmiai.Visi
atsakui valdyti. ruri 1-3 konstantinius(c) domenus, variabiliuosius(V) domenus.
Seniausiais genai.Jie
laikomi timozino (Tft,r'-1)ir poli-Ig-receptoriaus
Vieni limfocitai citologi5kainesiskirianuo kitq. Skirtumai aptin- kildinami i5 vieno pirminio lasteliq pavirSinioreceptoriaus geno, ku-
kami pagal iu produkuojamusbaltvmus.Taigi produkuojamieji baltv- ris po duplikacijos ir divergcncijos tapo sudarytas i5 dviejq daliq,
mai vartojami kaip Zymekliaivienam limfocitq tipui atskirti nuo kito. koduojandiuC ir V domenus.
Antai B lirnfocitai produkuoja imunoglobulinus.o T linttbcitai - T Toiesnisimuninio atsako- MHC gettq evoliucijostempas tiesiog
-
reccptoriq (TCR). Tolesnis tokiq n'rnckliu paieSkospaddjo aptikti fantasti5kas,neturintis analogq. Rezultatas taip pat. Atsiradusios
CD (angl. cell di.fferentiutor)baltymus. pirmosios antigenus suri5andiosmolekules ir visa sistema evoliucio-
navo I imunoglobulinus,1' reccptorius, MIIC. Siq super5eimqviduje
Visos T l4stelesturi CD3. Jo paskirtis- perduoti signal4i5 lqs-
telds pavir5iausi lastelesgilumq, kai prie T limfocito prisijungiaan- Gen.':
tigenas.
,r,,0,,,,,1;l];,ll:11iXi"..,",,u,
T,, limfocitai atskiriami nuo T. pagal CD4 ir CDS: ___f----t_
t+ r c
Yt
. T' turi TCR*, C D 3 * , C D 4 * , C D 8 , ----il--
. T. turi TCR*, CD3*,CD,l,CDS*.

I5mokus atskirti lqsteles,buvo iStirta jr"rpaskirtis. Pvz., nustatyta. Sonratinr:rckontbinacija linlf ocituost-
kad T,, lastelemstcnkir centrinisvaidmuo: be ju organizmaspraran- tr:DJC
da imuninio atsako gehejim4.ZIV uirusas.saveikaudamas su CD4,
patenka i Tn lqsteliqvidq ir jas sunaikina.Sio in'kio pasekmdsZino-
mos: stiprus imuninis nepakankamumas(imunodeficitas). lla P)nt I
h n u n o g l o b u i i n a i C D E T - l 4 s t c l i qr e c a P t o n a r k l a s e ktase klase
CD baltymai dalyvaujaatpaZistantsavusir svetimus baltvmus-an- rcceptorlus

tigenus.Paprastaiimunine sistemayra toleranti5kasavo paties balry- Baltvmai:

marrs. Thdiaub[na. kad 5i tolerancijasutrinka,imuninio atsako lqs-
teles neatskiria.kas sava,o kas svetima.prasidedaautoimunineliga.
Ji atspindi negerq organizmogenotoksikologing b[senq, todel gene-
tikai autoimuninei ligai skiria daug demesio.
MHC baltymai sudaro tredi4 stambiq baltymu grupg. Juos koduo-
jantysgenaiyra vienoskilmcs su imunoglobinuir T receptoriuqenais.
MHC baltymqpaskirtisirgi yra panaSi- rcaguotii svetinruspavir5inius
ir savusendogeninius,bet nereikalingusbalrymus.MHC balrymai yra
pavirSiniaiantigenai.Jie nei5pasakytaiivairts, kiekvieno individo saviti.
Thi yra pagrindineaudiniqar organqpersodinimokliltis. I5 dia kilgsjq
pavadinintas- MHC (angl. nmjor listocomputibili4' contplex- svarbiau-
sias,pagrindinisaudiniu sr"rderinamumo kompleksas). "1.;lplr Imuninio atsako ir \IHC genq evoliucija ir baltymq sandaros palyginimas

286 281
 Y
irgi v,vko sparti evoliucija. Antai primityvtls stuburiniai. pvz., rykliai.
turi tik vienos klasesimunoglobulinusIgM. o 2mogus turi 5 klases
Ig. Be to, kai kurios jq skirstomosI subklases:IgG yra 4 subklases,
IgA - 2 subklases,vadinasi, pakankamai rySkiai divergavusios.
Visi5kai tiketina, kad 5i sistemaevoliucionuoiair toliau. pvz.. plin-
tant AIDS IZIY, twi arsirinkti varianrai.atspaius Siam vinrsui, r. y.
variantai,kuriq T,, l4steliq nej'eikia ZIV. Jau iiuo metu aiSku,kad
1r pagal atsparumil ZrY zmones sudaro populiacija: vieni uzsikretg
ZIV suserga ir mir5ta, kiti yra tik ZIV viruso ne5iotojai, o tokir],
kurie visiSkai atsparus, neimhls siai infekcijai. - kol kas nustafl'ti
neimanoma.Nebent atsitiktinai.
Susik[re genetine somatiniq t4steliq diferenciacijossistema,le-
mianti fakti5kai ncribot4 l4steliq ivairovg su neribotu deriniu balty-
mq,_galindiqreaguoti I bet kurl i5 anksto neZinomqantigen4.
Zmogaus kDne yra apie 1'10r:B limfocitq, o 5ie savo ruoZru turi
apie l0s-10eskirtingq receptoriausspecifi5kumu.Be ro, su tr"ropadiu
antigenugali sqveikautine vienasB limfocitu tipas.Antikunas savei-
kauja ne su visu antigenu, o tik su jo dalimi, kuri vadinama epitopu,
arba antigeniniu determinatorium. Tai dar labiau padiclina galimq
s4veikq ..antikDnas-antigenas" skaiiirl. nes vieni antikunai pazistavie-
nq epitopa, o kiti - kitE to paries antigenoepitop4. Kiekvieno lim-
focito pavirSiujei,ra apie 10i molekuliq transmembraninirlbalrymq,
kurie yra antigcnq receptoriai arba susijg su Siq veikla.
Kaip atsiranda tokia didele dil'erencijuotqlEsreliuivairove? vyks-
ta sudetingas,bene pats sudetingiausias
is iki siol nagrinetqgenomo
pertvarkos tipq.
4.3.2.Imunoglobulinqgenq populiacijair rekombinacijasomatindse
l4stel6se
Artikunai yra priderinri prie antigenr]. Tad ilgq laika pati di-
dZiausiaimunologijos ir genetikos misle buvo tai, kaip is anksto lim-
focitai numato, su kokiais antigenaisjiems teks susidurti.
Dar 1950 m. Jernd (N. K.Jerne) ir Barneras(F. M.Burner) su
bendradarbiaispasille hipotezg, kad wksta limfbcitu klonind atran-
ka. I5 pradziq tai buvo rik tusiia ideja, bet Barnerui ir jo bencJradar-
biams i5 tikrqjq pav-vkoirodyti, kad susidaro diferenciiuotu limfocitu
klonai (Zr. toliau)
288
Labai svarbfis imuninio atsako esmei atskleisti buvo paiiu imu-
noglobulinq sandaros ir ivairovis tyrimai.
Imunoglobulinq sandara dabar yra gerai istirta. Ji priklauso nuo
imunoglobulino (Ig) klases. Jq yra penkios: IgM, IgD, IgG, IgE,
IgA.
o IgA - dimeras-
IgA - 2 subklasds.
IgG yra 4 subklasis. IgM yrapentameras,
clifcrencijuojanti
tlft'- pirmojiklaser, ir
B limfocitus, imuninioatsako
pirmoji
klase. Aktlvina komPlenlent4.
IgD liisvo labai nedaug, tik B limfocitq pavir5iuje. Kol nera IgM ir IgD, tol
n e r a i r i n r u n i n i oa t s a k o .
IgG t,ra daugiausia.Jo ir IgM santl,kisl2:1. IgG genas pradeda vcikti imuninio
yra
atsaki l-ojo etapo pabaigoje ir 2-ajame etape, kai bakterijq lqstelds ir virusai
arclomi. IgC pristafo urdo-ut lilsteles makrofagui. Tai vieninteld Ig klase,
kuri
praeina pro Placent4.
IgE yra labai maZai (tik 0,001viso IgM kiekio) skatinamaitinaniiasl4steles,
taigi ir imunini atsaka, toddl sersantbronchineastma,esant anafilaksijaiir kt.,
padaugdja l--1 kartus.
IgA (jq irgi pall'ginti daug, 3 kirrtus daugiau negu IgM). Jie yra serumlnral lr
vpad sekreciniai- aSarose.prakaite, seilese,piene, Zarnyno ir kvepavimo takq
glei-
r e s e . S a l l g o j ar i e t i n i i m u n i t e t a '
Imunoglobulinqklasesskiriasiviena nuo kitos C domenu:IgM
- C.;
turi Cu; IgG - Cr,-r.(Y-.14 subklases);IgD - Cu; I8E
IgA - Co,.o:(yra 2 subklases).
Visq lg monomerqsandarapanaSi:sudarytiiS dviejq L (angl'
tight,22 kba) ir dvieju H (angl.lrcavy,50-70kDa) grandiniu.Visos
L grandinessusidedai5 2-jq domenq:v (variabiliojo)ir c (konstan-
tinio). H grandindseirgi yra tik po vien4 V domen4,bet C domenq
skaidiusivairus:3-4. Grandindsviena su kita ir domenq galai su-
jungti disulfidiniaistilteliais-S-S*.
KiekvienasIg monomeraspana5usi Y raidg: i5 2-jq ',pediq"ir
vienos.,kojos,,..roje" su ,,petimi''jungia lankstas.Ir i5 tiesq lanks-
tas pediamssuteikialankstumo,gebejimokeisti padeti'
v domenaiyra dviejqtipq: r (kapa)ir l" (liambda).Santykistarp
siq dviejqtipq toks:peliq 95:5,Zmogaus 70:30.Veiklosskirtumqtarp
r ir ), nenustatyta.
Kiekvienamev domeneyra po 3 vadinamEsias hipervariabili4sias
sritis (4.5pav.).Jomis ir prisiderinaantiklnas (lg) prie antigeno.
HipervariatiliosiosL ir H grandiniqsritys sudaro lyg ir ki5eng,i
tuii4 ..it<iSamas"antigenas.Del lankstumo,kuri suteikiamolekulds
t!)
289
 Be to. galimu deriniu skaiiiq padidina:
. H grandiniq 4 "/ (angl. ioining - jungtis), 12 D (angl' diversitv^- ivairovd) ir
9 C genai.
tultlgeno Jungln
lU
. L. - 4
lr- "/ genai. 1 C genas'

t-? l\ ' L,. - 6 "IC genai'

tl Kaip ir hemoglobinqsan-
Imunoglobulinqgenqyra 3 sankaupos.
ZmogausH grandines-
kaupos,joi yra skirtingosechromosomose:
l\ 14 chromosomoje $a$l:

illi LtLtt

rl
L:
tl

I r:..r1
Li:
-, .--

L. I a,
-DP

.:: illlllllllll ll
JH---
1t5
- CH
Y3 Yl Ye alYY
I llll
lta2
Y'2
llll
grandine L grardine '
3o-o -st--2to lto loo s0- o rr
COC)H
L* grandinds 2 c h r o m o s o m o j e( 2 p 1 2 ) :
4.,5pav. Imunoglobulino molekul€s monomero sandara (kairdje) ir antigeno jungimo Li l,*t L: Ia L. I^" J- C',

vieta (de5indje) -{I__+l- .. I I - **--*-r{{-1-I--

L, grandinds - 22 chromosomojc (22q11)'
,,pediams"lankstas.ta pati molckul6 gali iS karto sEveikautisu dviem
antigenaisarba su to paties antigeno dviem epitopais (arba kitaip - L,. genqklasteriszmogausgenomeatrodopanasiaikaip ir l"genq'
su antigeno determinantais). t,et peiesgenomeyra tik du l. genai ir susidarotik dviejq tipq Ig)".
Imunoglobulinq genq populiacija. Apie 1965 m. imunoglobulinq i,ekombinacija1g genq sankauposeir konkretausIg geno kon'
sandara ir dauguma klasiq buvo gana gerai i3tirtos, bet Zinios apie stravimas.VystantisB limfocitui,kiekvienamei3 trijq 19 lokusq su-
jq genus buvo labai menkos. Toddl daugeliui genetikq 1965 m. pa- sidaro po vienq konkretq19 genq:
skelbta Drejerio (W. Dreyer) ir Beneto (J. C. Bennett) hipotezd, kad
V ir C domenq genai yra atskirai, bet ankstyvojojeB limfocitq rai- ' L grandinesgene susijungiapo vien4 V J ir C gen4'
doje jie sujungiami i vien4 bendrq gen4, be to, jvairiuose B limfo- . H grandinesgene- po viena V D, J ir C gen4.
cituose skirtingai, ir kad V genq yra Simtai,o gal tfikstandiai,atrodd
kaip didZiausianes4mond.Net veliau, sukfirus genq inZinerijos me- Kokiu deriniuSiegenaijungiasivienassu kitu' yra atsitiktinumas,
todus, atrode neitiketina, kad lEstelejenatlraliai ryksta toks sudetin- tod6l esant dideliam v gen4 skaidiuisusidarolabai ivairis genai.
(H) grandinejedar ir D
gas gonq konstravimas. lvairovg padidinair ./ genai,o sunkiojoje
Tatiau 1976 m. japonq mokslininkasTonegava(S. Tonegarva)visa genai.iaigi kiekvienameB limfocitq klone yra skirtingiH ir L genai.
tai lrode ilgamediaisbandymaissu peliq mielomos lqstelemis.Mielo- Siq genq deriniq skaiiiusyra labai didelis,pvz':
ma i.ystosijau i5 diferencijuotq B limfocitq, kurie gamina vieno tipo l ' , . 1 . 1 ' n . . .D 1 - t z. - J y C arba Vt'i'V, Dltz " t(" ' C ' a r b at ' t " '
monokloninius antikfinus,taigi Sie Ig yra vieno konkretaus geno pro- v: D,', J,t
f,,, D+, Jtr
duktai. Gaf utinis genas l'j1D jJ2C sankaupa VzDtzJzCsankaupair t' t'
Ig sqveikauja su antigenu V domenais, ir i5 tiesq V genq yra
daug. Zmogaus genome: Genai jungiasitam tikra tvarka:

. H grandines V clomenaskoduojamas - 300-1000 l./ genq, . H grandindsgenepirmiausiasusijungia D, su J.apaskuiprisijun-

. L. _ 300 Iz genq, ir tik po to prisijungiaC genqsankaupa;
giaV,,ir susidaroV.,D,J.,
. L - 300 I'' senu. . L grandinessusijungia v, su J,, o prie jq prisijungiaC genas'

291
290
 Susijungimasryksta specialiu genq rekombinacijos(vadinamosros Klasiq kaita. Sukonstruoto sunkiosiosgrandinds (I1) geno C da_
sait-specifinds)b[du, dallvaujant fermentq kompleksui. kuris vadina- lije vra visi C genai:
mas rekombinaze. Jungiamasispecialiomisnekoduojandiomisnukle-
otidq sekomis, kurios vadinamos atpaiinimo (arba rekombinacijos
signalo) sekomis. DJ

Kiekvienas I.'genas tokiq sekq turi 3' galc. J genas - 5' gale, o D genas - i5
L:!f5ai ttttttt-fitf-+'.-g Ti I El | tr! I grt 9r | tr;ilp.j
abicjq galq: "\^/ +
-CACAGTG- ... 12 arba 23 ... -ACAd$ACG-...
fES -rtHf f q.-,S I 9i I El |P4l c-;llEl | F;,ilEq|
-GTGTCAC- tarpiklis -TG TTTTTGC-

Ir sekos,ir nukleotidq skaidiustarpiklyje yra labai konservaqvus,t. v. pastovls, Visada veikia (i5skyrusCu ir C, kurie veikia atskirai arba
bet netiksliai susijungiama5' ir 3' galais. I jungimosi vietas gali blti jterpti papil- kartu) pirmasisC genq sankaupojeesantisgenas.
domi nuklcotidai, todel keiiiasi "/ ir D geno dalys. Thi dar labiau padidina Ig it'ai-
rovg. Pagal kilmg Sis ivairovds ialtinis vadinanas jungimosi ivairove. Klasiq kaita r,yksta del Siq genq rekombinacijos ir veiklos pokydiq.

Nesigilinanti Siq reiSkiniqir rekombinacijosdetales(tai specia- PirminiaiB limfocitaipo ll geno susidarymo sintetinaIgM, kuri, kaip Zinia,
laus ,.Imunogenetikos" kursoklausimai)vis ddlto nors bendraisbruo- koduda C,. 5ie limfocitaidar nesubrende, ir imuninisatsakasdar nepasirei5kia.
Atitinkamaitarp D ir J
Zaisreikia Zinoti,kaip ryksta rekombinacija, Tik kai kartu pradedamisintetintiIgM ir IgD, atsirandaimuninisatsakas.
C genu pertvarkatuo laiku neryksta.Paprasdiausiai susidaroveikliosdviejq
arba V ir Dl (tas pat tarp V ir J lengvojojegrandineje) susidaro tipq mRNR del savitoalternatyvaus splaisingo:
kilpa, kuri nukerpama.Tai, kas liko, sudaronaujaikonstruojam4ge-
nq ar jo dali:
LDJ
tgM-mRNR
,*r€'---E-J"-'-'>
I, ,DJ LDJ
D,J,
ref---;, Iglvl-mRNR '. -}{ffi-) IgD-mRNR
-
V geno hipermutabilumas- dar vienas19 genq ivairovesSal- tgMTaiifras ir lgD balty.rnas

tinis. IeM ir IgD baltvmai turi ta patl V domenq ir skirtingus C domenus.

Tolesne klasiq kaita w'ksta del genomo pertvarkos, panaSiai kaip ir V gent;
PertvarkytuoseVJC ir WJC genuosenustatytasnei5pasalqytai di- Dalis C genq, atsidurianiiu kilpoje, i5kerpami. I5 likusiq genq veikia pirmasis i5
delis mutacijq daZnis.Be to, specifi5kair,ykstatq nukleotidq sekq eiles - nuo 5'galo.
mutacijos,kurios koduoja hipervariabili4sias Ig sritis (CDRI ir
CDR2).MutacijospadidinaIg lvairovg100-1000kartql! Siosvaldo-
mos mutagenezes mechanizmas kol kas neZinomas,bet nustatyta, DJ
kad Sie genai yra aktyviaimetilinami,todil padidejusirizika mC t jl[--lcr
D.l
E l:.* ga - V5C,agenas

virsti T Be to, Siegenai nereparuojami,toddl nepaSalinamos DNR rj7tlf- -7; * pre-lgc,mR\R

'-DJ "
paZaidos(Zr. p. 494). Mutacijosryksta tik somatindsel4steldseir
ilgainiuikaupiasi.Taigijuo velesndsklasesIg, tuo didesnejo ivairo- l]re, -.tg^c.mRNR
lgU4 balt).Tnas
vd, sukeltamutacijq.

292
 Klase gali bDti keiiiama tik ta, kurios C genaschromosomos H lokuse dar
Auk5iiaupateiktamepav,vzdyje
iSlikgsneiSkirptas. tai butu IgE, IgAl arba IgA2. Nepertvarkytas
Z genas

V i e n a sl o k u s a sg a l i l i k t i usaspertvarkomas klaidingai
Prie5 kiekvien4 C gen4 irgi yra specialiosnukleotidq sekos,kuriq
p a s k i r t i s- k l a s i q k a i t a .
Imunoglobulino isiterpimas i membranq. Kiekvieno V geno 5'
LW re
dalyje yra L (lyderine) nukleotidq seka, koduojanti baltymo domen4, -mI{NR
-Mityrnas
kurio ndra subrendusiameIg. Tai signalinis polipeptidas, reikalingas
Ig isiterpti i membran4. Bet tai nieko neiprasto.Signalini polipeptid4 V1-kstageno konversija

koduoja visi transmembraniniq ir sekretuojamq baltymq genai. Th-

diau yra savitq, tik Siai genq grupei bldingq genq valdymo ypatybiq
ir rei5kiniq:
. imunoglobulino lokusq perfvarkos valdymas,
. monoalelind raiSka,
. limfocitq klonai ir imunine atmintis.
19 lokusq pertvarkos valdymas. PerFarka yra i5 anksto numatyta,
geneti5kaiuZprogramuota.Tai rodo lokusq sandara:
. specialls genai - jungtukai (D, J);
. specialiosrekombinacijossignalo sekos;joms sqveikaujantsusi-
daro kilpa, kuri nukerpama ir pa5alinama;
. specialls fermentai - rekombinazds.
Net lokusq pertvarkos seka, kuriam lokusui pirmam persiwarkyti,
yra valdoma. Pirmasis daZniausiaipertvarkomasH lokusas.
Vieno alelio ,,i5jungimas" (angl allelic exclusion),arba monoale-
lin€ rai5ka. Diploido l4steliq homologinesechromosomoseyra du to
paties geno aleliai. Abu jie turetq veikti, bet veikia tik vienas, yra
monoaleline raiSka.Ji bldinga ir genomo imprintingui. Thdiau nors
19 genq monoaleline ekspresijanepakankamaii5tirta, jau dabar aiS-
ku, kad jos prieZastyskitokios, negu genomo imprintingo.
Ig genq monoaleline rai5ka priklauso nuo Sig genq pertvar-
kos.
ReiSkinys nepakankamai matyt,todel, kad
budai:
alelio,,i5jungimo"
wv;ile T
Ll V15J1C Genai po
(-konversijos)
fTI v'I'Is-n;Trc
T
Geno konversija yra toks reiikinys, kai heterozigotose vienas
alelis virsta kitu (Zr. p. 6a$. Kad ir kokiu bldu rai atsitikrq,
diferencijuotuose B limfocituose veikia tik vienas alelis, svar-
biausia, gaminasi tik vieno tipo imunoglobulinai.
Stai kodel l4steliq klonas (arba natlralus ir normalus, arba kaip
nukrypimas - veZinesmielomos l4steles,arba dirbtiniu b[du gautos
hibridomos l4steles)sintetina tik vieno tipo (monoklonini) antikln4.
Limfocitq atranka ir klonai. Imunind atmintis - vienas su kitu
susijg rei5kiniai. Ideja priklauso Barnetui ir jo bendradarbiams,labai
nuosekliai irodZiusiems, kad r,yksta diferencijuotq limfocitq atranka.
Atrenkami limfocitai, kuriq gaminamas antikunas geriausiai atitinka
antigen4. Sie limfocitai labai spardiai dalijasi sudarydami diferenci-
juotq limfocitu klonq.
Besidalijandiosl4stelesyra dviejq tipq. Jos skiriasi dydZiu ir gy-
venimo trukme. Smulkesniq l4steliq gyvenimo trukme gerokai ilges-
ne. Tai atminties lqstelds. Jomis isimenamaspirmasis kontaktas su
antigenu ir imuninis atsakas.Todel antr4 kart4 susidfirussu tuo pa-
iiu antigenu, reakcija I ji (antik[nq sinteze) labai pasparteja:blna
3-4 kartus greitesnd.

294 295
 pertvarkytq genq produk-
TCR lvairor,d atsirancladerinantis dviejq
genq pertvarka, kaip ir 1g genq
<- Pimrasiskontaktassu antigenu t"r, (o ir B polipeptidams). fCR
\yksta netiksliai. Thi irgi
---,1,- .-\ -.
1r-. konstravimas.segmentq jungimosi vietose
q)(9 O O E l e k t o r i a i .a n t i k l t n as a m i n a n t r s
naclidinaTCR lvairove. Tadiau ZCR genams
somatinis hipermutabi-
@ (p; '.-!r€,
/ -\ / ^ \
l 4 s t e l e -s 2
.^nn
0 0 0 -m^ 1o^ lt e- -k, 1u: l. i, qlt g
-t-^l
isek) iutut nebldingas.
Atminties l4steles
-
<- Pakartotiniskontaktassu
L4stelejeveikia tik vienasTCR geno alelis pasirei5kiamo-
antigenu
--,Q",u.*..,ui.,eikriosios
rqsreres noalelindraiSka.
AiC,
, Greitesnis Ir Siuo reiskiniu TCR labai panaius i Ig. TadiauT limfocitai
!o-l €' f3l ,| atsakas
''--'/
Susriprejusiatmintis -
svarbiqir
koduoja gerokaididesniskaidiqimuniniamatsakuilabai
Po imuninio atsakoir imunoglobulinqlokusqperrv-arkos susidaro brltinuUa-tti,mq(CD'citokinq)'TuotarpuBlinifocitailabiauspecia
unikalusdarinys,kuris vadinamasidiotipu. Taigi klonuojamosvieno lizuoti antikunussintetinti(Zr. toliau)'
- jq ko-
idiotipo l4stelds,nes Sio idiotipo koduojami Ig geriausiaiatitinka Audiniq suderinamumokompleksas MHC' [r genai' ir
genome polimorfiz'
antigen4. duojami battymaipasiZymididiiausiu imogaus
-. 4000 kb'
mu. MHC genrl totuso dydis irgi lspldingas (4'6 pav')
(NIHC)
(TCR) ir audiniq suderinamumo
jame per fO()genq.ZmogausgenomeMHC genaiuZimavis4 6-osios
4.3.3.T limfocitqreceptoriaus
chromosomos trumpqji peti (Op).NepaisantdydZio,jis yra pirmasis
genai
visiskaisekvenuotas (dar 1992m.) stambusZmogauschromosomos
Neatsitiktinai Siosdvi genq grupds, sudarandiosdideles genq san- segmentas.
kaupas. nagrindjamoskartu. Nors audiniq suderinamumo genai su- GeriausiaiiStirtosyra Zmogausir pelesMHC genq sankaupos'
telkti i MHC sankaup4 ir aptikti persodinant organus bei audinius bet turi skirtingusPavadinimus:
(pirmiausia od4), jie tiesiogiai dalyvauja imuniniame atsake, kuriam
. Zmogaus - HL1 (tngl' htunan leukoct'te-ussociatedantigens)'
T limfocitai ne tik ,,diriguoja". Jq koduojami baltymai TCR, CD3,
. peles - H2 (angl hisrocontpatibilin')'
CD4, CD8 tiesiogiai sqveikaujair su MHC baltymais.
ICR genai ir jq pertvarka brgstaniiuose T limfocituose. 1CR ge-
iia nagrinesimetik ZmogausHl-4 lokus4'
nams bldinga pertvarka tokia panaSi i /g genq perh-ark4, kad net
MHC iodnojami baltymal skirstomi i I, il, III klasg' I5 tikrqjq
rekombinacijqatlieka tas pats fermentq kompleksasrekombinaze.Mat koduojamibaltymaiformaliaitiesiogi-
kai kurie Siosgenq sankaupos
ir TCR genuose yra tokios padios (7 ir 9 bp) nukleotidq sekos, Antai
nio rySio su iriuniniu atsatu neturi, ypad III klasesbaltymai.
kuriomis suartdjussusidarokilpa. Pastarojinukerpama ir buvg kilpo- C2 it C4 (C4A'
je genai pa5alinami (ta DNR suskaidoma),o visi kiti segmentai su- III kiasesgenai koduoja komplementobaltymus
baltymu
jungiami. c6B, C2 genai), SiluminioSoko atsakovien4 svarbiausiq
hidroksilazE), kuris atakuoja en-
Hsp70,citochrom4P-450(steroidq
(cr, F. y, 6) koduojaskirtingigenai,konstruojami
polipeptidus
Skirtingus i5 dogeninisubstrat4_steroidus(genasCYP2l),veZionekroz6sv
ir veZines
skirtingq genq sankaupu. Thdiau sankaupq yra ne 4, o tik 3. nes i a sankaupq ni,is 1fl,lf',< ir Tl,lFBgenai).Thdiauimunind sistemaveikia
isitcrpg 6 genai; B ir 7 sankauposyra atskirai, bet abi toje paiioje Zmogaus7-ojoje lqsteles(TNF),degra"dauusiusarbanereikalingusbaltymus(Hs
chromosomoje. o ad sankaupa atskirai - I.l-oje chromosomoje.
CYP2Lgenai).
-tik
Jau Zvilgtelejusi pieSinl(Lt' 4'4 pav'), vaizduojantiI ir II
TCR polimorfizmas irgi jsp[dingas: gali bfiti 1015ivairiq TCR irgi
variantq. Toks skaiiius yra nc tik del genq pertvarkos,kaip ir Ig, bet klasesMHC, ai5ku' tad lie yra vienos kilmes su Ig ir TCR'
297
296

\--
 CE\TRO}IER\
Genai: -a--
DP BZ p_OD1 p'_g DR
.(EJ\ :- - ': r- rr h '-- l
Hsp70- SrlurnruoSoko. T-x-l;-
Z,VF-r.ezo nekrozis veiksmcr, R1,\G1a
COZ- kolagenrr. R,/_\G: LqP_q"F 9_crgu BBpcr
'
I 000kb
IJP:I citouhromoP-J50, l:J-/A:r_,zDpB)
/./L-J. .- | ll35g5. tt,-t./
D.. |Dl\{B,DPB . )- II klases
)a_DP-.l: Cia yra tik dalisjr.l (plg. su 4.6 pav.).I kl. MHC genrl yra aple
C, G - komplenrentcr "uttt;'.1'.,
r-'\ JR;;:;
Ji
-DP.4l 10. II kL MHC genq - per 15. Labai daug yra pseuclogenq ir kar-
uk1 n119-r-\i i--r,r.:.r rotiniqseku.Siu sckq paskirtisneai5ki.
?#;\,\3:i;
;;:\
r.{-1
*Jr
- . ,\ 1- r . r r - j
\D-1,r8
.1)
,
RI\G?-F !-n1p Polimorfizmassukuriamas
visiskaikitokiu bldu negu Ig ar TCR:
t tm-// 1)
-
rlH/
T iD1/ r\ Y"-
l,\b01, a
kaip mineta,genq daug;
5.-\aPr-;
1 \D aB1
a
kiekvienasgenasturi iki 150 aleliniqformq. kiekvieno hete-
j 'DQ.l1 iq
J__ rozigoti5kumassudaronuo 10 iki 90%:
,oru
veikl[s abu aleliai lbialeline raiska),pasireiikiakodominavi-
G13
mas: yra abieiq aleliq produktai,iq deriniai cluodaskirringus
G16 fenotious.
G15
G11
G13 .i, Nors qenai nekonstruojami, bet krosingoveris Hl.,4 sankaupoje
v) vyksta labai
netolygiai. Kai kuriose vierose jis itin daznas, kitose atvirkidiai.
CI?)] .q) slipinamas, pvz.,
OSG a tiirp genq DQA ir DRB (lr kl.). Manoma, kad tokiu b!<tu r,,aldomas
C,4B arsparum4
c1-4 CIP2] infekcijoms lemianiiq aleliq daZnis.ypai jeigu krosingoveri lydi
dazna geno kon-
Gll versija - vieno alelio virsmas kitu.
RD
Bf
C2 Haplotipas.Del didelesaleliniq genq gausosir rekombinacijos
GI0, HL1-.1 tarp genq HIA lokuso (6p) viduje kiekvienoZmogausHrA rokuse
G9A'
G9'
nLa-,4
susidaronepakartojamasivairiqMHC I ir II klasesgenq derinys.Sis
G5 HL.l.H
G9 derinyspavadintashaplotipu.
mj-G
HLl.F
Haplotipas - tai artimai sukibusirlgenq ir
Bul iq areriq derinys
T,\IE{ toje padiojehomologinejechromosomoje. Thi miniatiniinis,ne-
T,VFB -{0i didelesgenomodaliesgenotipas.
B,1T]
TELOMER{
4.6 pav. Zmogaus HI-4 (MHC) MHC haploripai sudaro salygassaveikai tarp gcno produktq -
lokusas _ brQstant
MHCmRNR. Manoma. kad net kiekvien4 MHC baltl,mq clomcn4
koduoja gana
s a v a r a n k i S k a sg e n c t i n i s v i e n e t a s . T h s s a v a r a n k i i k u m a s - i r p a s i r e i s k i a
brgslant
atsiradgi5 bendropro.reviogeno del MHCmRNR. Bresrant mRNR. ji gari susidaryti
,,hibridine", t. ,v. is abieiq diploidi-
duplikacijuir divergencijos.
Kiek- nio organizmo F1L,r lokusu, esaniiq abiejosehomologinese6-osiose
vicn4 domenakoduoj.askirlingasg.nur. chromosomose.
Genq konstrului,,,i,ner.yks- Hl,'l lokuso. kaip ir kitq imuninio arsako (/g. rcR) lokusq, ypatybe
ta, bet to paties poripepticro
g.nii daug kariu pakarroti,skirtingi. bu]ITo. domen4 koduoja vienas egzonas.tiigi brgsranr rnNR.
ta, kad viena
ivairiais ,r"ri";.li
Pvz..ll klasesgenai: gali derintis FILA'RNR egzonai. koduojami homologiniq
chromosomq:

298
299
 I klzrsdsMHC baltymaidaZniausiai atakuojavirusiniusbaltymus
6-o1i chr l.___
EAr F.R
-rr
Fn prie5virusui baigiantbrgsti. Bet 5i sistema veikia ir prieSkitus en-
pre-mRNR -::-lr vdZinesl4steles,baltymrlatplaiSas, kurios,pvz.,susidaro
Ar Bt Cr
doparazitus.
dcgraduojantballvmamspo SiluminioSoko.T. limfocitaiuZmuiavi-
sas Siasl4steles.I klasdsMHC baltvmusgamina visos (ar beveik
visosl4steles).
II klasesMHC baltymaisintetinami,kai atsirandai5oriniqbalty-
, . li i b r i d i n c s "
mu, kurie i lqsteleyra patekeendocitozds b[du.
MHCniRNR
MHC gen4 evoliucija su
susijusi tais prie5kuriuos MHC
veiksniais,
balt,vmainukreipti. Labai stiprusMHC genrl atrankosveiksnysyra
virusai.Nobelio premijoslaureataiCinkernagelis(R. M. Zinkerna-
gel) ir Dohertis (P. C. Doherty) nustate,kad ivairfisI klasesMHC
aleliai lemia atsparumqskirtingiemsvirusamsir kitiems endogeni-
_ f :l niams parazitams.Antai atsparumas maliarijaipriklausone tik nuo
A, B. C. D.
pre-mRNR . -'- l
-
_i
hemoglobinogenq mutacijq,bet ir nuo MHC (DRI, BW53) aleliq.
6-oji chr. f-
E-A: E.B: E.C: E-D: Sie aleliai i5plitgVakarq Afrikoje.
il a- (.. D:" Amerikosindenaiyra neatsparumo europieti5koms uZkrediamoms
ligoms (gripui, tuberkuliozei)pavyzdys: 56 mln. indenq Zuvo del Siq
Tai gali buti viena ii prieZasiiq, kodel 5iek tiek skiriasi to paties asmens ivairiq
ligq. Indenaituri labai maZaiHLA-A aleliq.Tadiaupastaruojumetu
audiniq lqstelespavirsiniaisantigenlris.Sie skirtumai svarbis audinirl nesimai5ymui,
autonomijai. Thiiau Sie skirtumai gali atsirasti ir brgstant baln'mams.juos modifi-
indenq genomeatsiradobei plinta nauji HIA-B aleliai.Sio skyriaus
k u o j a n t s k i r t i n - e a ihs u d a i s . pradlioje mindta, kad panaSaus reiSkinioreiketq tiketis ZIV viruso
atZvilgiu.Tai mikroevoliucija,kuri ryksta ir Siuo metu, nepaliauja-
MHC veikla.I ir II klasesMHC baltymaipristaroantigenq(bal- mai, ddl amZinoskovos,,parazitas-Seimininkas".
tyme) T l4stelems.
NIHC specialiosiosformos. IIHC genai ddl i5nagrinetu veiklos ypatybiu yra
PagalpristatymEI ir lI klasesMHC balrymaiyra specializuoti. rieni seniausiu tarp visq imuninio atsako gL-nq.Veikiant atrankai, atsirado labai
siauros specializacijosMHC genu. Pt'2., HLA-DM genas koduoja pagalbini baltym4,
yra pagal dvi ypafybes:
Specializacija
kurio paskirtis- sukurti kitq baltvmq treting sandarq,priZilreti, ,,kad visi butq savo
vietose". Tokie balry'mai vadinami Saperonais (pranc. chaperone - moteris. kurios
. kokiomslqsteldmspristatomiantigenai: paskirtis buvo priZiuriti jaunas paneles,kad Sios,..neiSkrypdamos i5 kelio". patektrl
. I klasdsMHC baltymaiantigenqpristatoCD8+T. lqstelems ii taiko A i taikq B...).
(kileriams); Kai kurie genai dar labiau specializuoti ir veikia dar trumpiau. Antai HIA-G
. II klasdsMHC baltymaianrigen4pristato CD4+Th (helpe- veikia tik iSoriniuose trofoblastuose,saugo praddjusias dalytis embriono lqsteles,
kurios geneti5kai yra pusiau transplantantas,nes turi pusg chromosomq, svetimq
riams); pastariejisavo ruoZtu skatinaB limfocitusgaminti motinos kariotipui, - bltent i5 tevo, Salia kitq genq ir lemianiius MHC haplotipus
antikunus: (genu derinius. lemianiius I klases baltymus).
. kokius antigenusskaido ir suri5a visa veikianti sitema (nes
veikia ne tik MHC I ir II klasesbaltymai): Vieningasistema.Visosimuninioatsakosistemostokioje glausto-
. I klasesMHC paprastaipristatoendogeninius (vidinius)bal- je kurso dalyjeiinagrinetineimanoma.Tik trumpai i5nagrinetiimu-
rymus; ninio atsako,.pagrindiniaiveikejai":Ig, TCR, I ir II klasesMHC.
. II klasesMHC pristatoegzogeninius balrymus. Juos reikia papildyti balrymais,kurie nemindti (pvz., interferonais,

300 301
 Y

daugeliu CD baltymq, kuriq jau yra apie 100), arba tokiais, kuriuos 4.4. Citochromq P-450 genq populiacija. Ksenobiotiks
sumindjome tik prabegomis (pvz., CD3). Visa 5i sudetinga sistema biodegradacijos genetika
veikia darniai, kaip vienas vienetas (4.7 pav.).
Thi vieninga sistema,kurioje dera ir jos fazds.CitochromaiP-450ir jq
4.4.1.Ksenobiotikqbiodegradacija
genai
. univcrsirliosformos su siaurai specializuotomisformomis,
. konstitutyviosformos (pvz., I kl. MHC) su indukuotomis for- Panaiiai kaip imuninio atsako veikia ir kita labai stambi genq
grupi, lemianti ksenobiotikq metabolizm4 - biodegradacij4.
momis. Be to, vis4 laik4 yra tam tikras pastovus,bet Zemas
lygis tr1 formq, kurios yra indukuojamos. Nuo to priklauso vi- Ksenobiotikai * svetimos, nebfldingos organizmui medZiagos.
sos sistemospatikimumas.
Thi detergentai (ieinantys I skalbimo priemoniq sudeti), ivairios kil-
mds vaistai, ivair[s pesticidai ir kt. Daugelis jq ne tik nuodingos
medZiagos,bet ir tiesiogiai ar netiesiogiaiyra mutagenai, kanceroge-
nai. Bltent Sios jq savybesskatina tirti ksenobiotikq metabolizm4.
Organizme Sie junginiai patiria biotransformacij4: arba suskaidomi,
nntgeno nrencirmas
arba paverdiamijunginiais, kurie lengvai pasi5alinai5 organizmo. Me-
fi
\-/ rr Dflstatvmas tabolizmo pobldis labai priklauso nuo to, ar organizmai turi aktyvi4
ialinimo sistcm4.
,,u,"...#,1,,?,"" \@,*''"n.o'.,,'.*
_b-a*2(
rpilopds
Konkreiiq kscnobiotikq biotransfirrmacijosfcrmcntq porcikis ii dalics progno-
zuojamas ii anksto. Tiii priklauso nuo istorincs taksono patirties, kuri sukaupta
fi_), \ vykstant rliics evoliucijai (Zr. toliau). Egzistuoja labai didele citochromq P-450
genq populiacija.
dkyva.a
l2lT

'p/
,",r1$r,,r, I Ksenobiotikq ativilgiu organizmo strategija labai panaii j imuni-
nio atsako strategijq,nes pana5Dstikslai: nukenksminti svctimas or-
r''ro'roa*v"a"uu

-'+ d
6D r.u*,ruu.,,u | ,'l'ffi'on"' @ ganines medZiagasarba nereikalingq savq medZiagq pertekliq, nes
ksenobiotikq biotransformacijanukreipta ir prieS endogeninius sub-
stratus. MaZa to, pirmicji Sios sistemos baltymai (pirmieji citochro-
mai P-450) buvo skirti endogeniniams substratams- cholesterolio

1-E O
junginiams skaidyti. Kaip ir imuninio atsako,

{ ''"*'"'
. yra universalios ir specializuotoskonkrediam ksenobiotikui sis-

l x*:*, ,,{," \ --
,:il,:::" ou"''ll'"
tcmos:
. veikiandios visq laik4 (lemiamos konstitutyvirl genq) ir indu-
kuotos biodegradacijosformos;
t'il . sistemosyra dubliuotos, t4 patl ksenobiotik4 atakuoja
ivairio-
se padetyseskirtingos to paties fermento izoformos (4.8 pav.,
I qsteles:tlE
A) arba skirtingos fermentq sistemos skaido ivairiais b[dais
,1.7 pav. Imuninis atsakas
(4.8 pav., B).

?n')
 A, Testosteronas
otl
I], Benz(a)pireilas
Vien4 sistemqgali keisti kita. Tas pats ksenobiotikasgali blti
2,J-rpoksiBl'

.t zrktyvinamas ir vienokiu,ir kitokiu b[du. Antai i5 benz(a)pireno(BP)

{'l.\iBI' pirmuoju btdu susidarolabai akryvUs7,8-dioliai,antruoju budu -
{ kationo radikalas(4.8 pav.,B). Kuris bldas D/raus,labai priklauso
J.6-chinonRP

0
{,5-epolirilll'
nuo objektoir net nuo to patiesorganizmoskirtingqaudiniq.Auga-
t lq l4steleselyrauja peroksidazind sistema,Odoje yra tik 2-60/oci-
tochromo P-450 aktyvumo, palyginti su kepenimis.
Daug ksenobiotikqmetabolitq,atsiradr.rsiq po I fazesreakcijq,yra
mutagcni5ki, todel labaisvarbu,kad tuoj pat vyktq II fazesreakcijos.
II ksenobiotikqbiotransformacijosfazdjelyksta konjugacijosre-
4 . f t p a v . T e s fo s t e r o n o ' - 1 . "U " r r f o l O i r e n o ( B P ) m e t a b o l i z m a s i i u r k i q k e p e n q akcijos.Jas patiria ir endogenines medZiagos: hormonai,katechola-
nrikrosomose: rninas.bilirubinasir kt. Siojefazrjc prie t fazrrjesusidariusio
mcta-
A - pavaizduotos tik ktlnstitutyviosios citochromo P-.150 izoformos (rcmiantis
bolito (jeigujunginystirpus vandenyjc,ir apeinantpirmqf:1fazE)ter-
V. Kobliakovu, 1990)
mcntai prijungiaivairiusjunginius:
Ksenobiotikq biodegradacijos/biotransformacijos fazds. Salinimo . IJDP-gliukuronoziltransferaz6s pcrncSa gliukurono r[g5ti nuo UDP-gliuku-
neskiriant i atskir4 treiiq fazg d:rLrgclioksenobiotikqmctabolizmas rorro rlgitics ant mctabolitoi sr.rsidarogliukuronidai;
. glutation-S-transferazds prijungia glutationq; galutinaisusidaromerkaptorlgS-
skirstomas i dvi fazes.
tys;
I biotransformacijos faz€je riebaluose tirpls kscnobiotikai virsta . arilsulfotransferazdsprijungia sulfato liekanq nuo 3'foslbadcnozin-5'fosfosul-
vandcnyjc tirpiais metabolitais,igyja reaktyvirl grupiq: OH. NH,, fato (PAPS);
COOH, SH. Vyraujermonooksigcnaziniotipo (clviejq elektronu per- . peptidai, dainiuusiai glicinas, prijungiami pric aromatiniq karboksirrlgiiiu
nasos)rcakcijos:vicnirs molckulinio deguonicsatomas prijungiamas (bcnzenkartroksirfigStis * clicinas = hipuro rugStis;ii rcakcija dtroma kcpc-
nq dctoksikacijosfunkcijai patikrinti);
prie substrato (R), o kitas yra redukuojamas i H.O. . a c e t i l i n i m a sk s e n o b i o t i k q k, u r i e t u r i a m i n o g r u p g( a r o m a t i n i q a m i n q , s u l l a -
midq, hidrazinq).
DaZniausiaideguoniesatomas iterpiamas tarp C ir H atomq;
susidaro hidroksilo grupd (dviejq elektronq reakcija): Konjugacijosreakcijomiskscnobiotikaigalutinai nukenksminami;
RH + O. + 2C + 2H+ -+ ROH + H2O. tada ialinami metabolitai. ?riiau ir po II fazds reakcijq gali atsirasti
mutageni5kq mctabolitq. Antai labai stiprls mutagenai yra 1,z-di-
Bfitinas laisvasisdeguonistO.l. Sio tipo reakcijasvykdo citochromo chloretano ir 1,2-dibrometanojunginiai su glutationu.
P-450 fermentine sistcma:
Ksenobiotikai ir jq metabolitai gali blti kaupiami (deponuojami)
. citochromasP-450 (hemoproteinas), vakuolese,aug:rlq lqsteliq sienelcse,kai kuriuose audiniuose.Thi irgi
. NADPH-citochromo P-450 reduktaz6 (flavoproteinas), bldas apsisaugotinuo Zalingo Siq junginiq poveikio.
. fosfolipidai (pvz., fosfatidilcholinas). Daugelis fermentq (UDP-gliukuronoziltransferazes,glutation-S-
-transferazis, arilsulfbtransferazes,peroksidazes)turi izoformq, brl-
Sio tipo rcakciju alternatyvayra tiesiogine elektrono perna5a su- dingq konkretiems substratamsarba audiniams,tadiau Siq fermen-
sidarant laisvam kationo radikalui (vieno elektrono reakcija). Cia de- tq genetika nera taip gerai iStirta, kaip imuninio atsako baltymq,
guonis nereikalingas. jo atomas gaunamasii pcroksidq ir prijungia- todel apsiribokime tik citochromais P-450.
mas prie substrato.Thi atlieka peroksidazds.Si4 reakcijq gali katali- Citochromq P-450 genai. Tai viena i5 stambiausiqgenq populia-
zuoti ir citochromasP-450,bet ir jam butinas H,O,. cijq. Visos citochromo (c.) P-a50 izoformos sudaro Seimasir po5ei-

304 -305
 r-
I

mius. Seimqyra daugiaukaip 20 (jos zymimosromdni5kais skaitme-
nimis,poieimiai- didZiosiomisraidemis,izoformosir genai- arabi5-
kais skaitmenimis.pvz.,citochromaiP-450IA1, IIC13; genai atitin-
kamai:CYPlAl, CYP2C13ir pan.).
Kaip mincta, ivairioscitochromuP-450izoformoss4veikaujasu
skirtingaissubstratais:
. IA (2 genai,CYPIAI ir C:YPIA2),izoformoslAl substrataiyra
policikliniaiarenai (PAA, Lr. p. 467),o izotbrmosIA2 - aro-
matiniaizrminai, aminorfg5diq pirolizesproduktai;
IIAI (genasCYP2A1)oksiduda testeronq,be to. labai spccifi5-
kai - tik 7-ojojc padetyjel
a
IIB (1 genai) substrataiyra ivair[s ksenobiotikai;
a
IIC (13 gcnq, ii iu 5 konstitutyvls,kitus indukuoja fenobarbi-
talis (Zr. toliau), Scirrrosizofirrmossudaro didZizf4Siuo metu
Zinomq konstitutyviqjqcitochromq P-4-50dalil
IIE, (2 genai), substrataiyra ctanolis,acetonas,N-dimetilnitro-
zoaminas ir kai kurie kiti nitrozojunginiai.ldomu, kad genq
induktoriai yra ne tik ctan<llis,ilcctonas,bet ir fiziologinesbu-
scnos, kurioms csant organizmcgaminasiketon:ri:bftent dia-
bctas, L-raclavimas. Stai clel ko baclaujantpaclidejamutacijq;
IVAI (genzsCYPlAl) spc'cifiSkai oksiduojariebalq rDg5tisir kt.
Citochrcnrq P-4-50izoformu ivairove gerokai clidesnc ncgu yra
C'YP lokLrsq.Thi priklauso nuo kcliq pricZasdiq:
Naudojantis substratais-zymekliais, iStirtos stambios Zmoniq grupes, nct popu-
liacijos. Nustalyta, kad stipriai ir silpnai metabolizuojandiqasmenq santykis popu-
liacijojc daZniausiaipirsiskirstopagal Mendelio, Hardiio-Vainbergo disnius: domi-
rruoja stipriai metabolizuojantysasmenys.Tiriiau aleliq pasiskirstymaspriklauso nuo
2nroniq rasds,populiacijos.Antai silpnai metabolizuojaniiq S-mcfcnitoinq (citochro-
mas P-450 IICt't-10izofbrmq substratas-Zymeklis) baltaodZiq ir kintl vra apie 57o, o
iaponq net Nustebino
18-23"t'r,. Iabiri didelis 2moniq polimorfizmas pagal kai kurias
t-'1,50izofornras.Antiri pagal citochromo P-4.50IA2 izofornril. nustatom4 substratu-
-Tymckliu fenacctinu. Zmones skiriasi vienas nuo kito 100 ir daugiau kartq. Prisi-
minkimc. kad (i forma aktyvina ar<tnratiniusaminus ir aminor[g(iiq pirolizds pro-
cluktus. Pastarieji labai kancerogeniiki.
Citochromq P-450 genq evoliucija. Kaip ir imuniteto, hemoglobi-
nq genai, citochromq P-450 genai yra turejg vienq bcndr4 pirmtakE
(4.10pav.,l). CitochromoP-450pirmtakas atsiradobakterijosepricS
maZdaug2 milijardus metq. PricS 1,5 milijardo metq i5siskyreproka-
riotai ir eukariotai. Thi buvo Iemtingas citochromq P-450 genq evo-
liucijos momcntas, ncs prokariottl citochromq P-450 genq divergen-
cija buvo labai silpna. Susik[re tik viena genq Seima (C1). Tuo tarpu
..czHs
'f-*).:"
(._NH
| >('
( 1n,
(l- {.rn,-r:H,
f'cnacetinas

+
S-mcfenitoinas
. kiekvienasgcnas gali tLrrcti savo alelines iiraiikas (kai kuriq
gcnu alcliai ir polialclizmasnustatyti); Ir-N-C-ClI.
t
. daugunracitochromq P-450genq yra sudetingossandaros,su- llr :Hs
tl
claryti i5 7-9 cgzonq, todcl gali vykti altcrnatyvussplaisingasir )c=o
transspla isingas; trll
1\-/l Il.t
. Sie scnai sudaro populiacij4 ne tik pagal genq produktus, bet
ir pagal genq valdymo bldus (Zr. toliau).
v/a9
paracetamolis .l-h id ro ksim efcnito i n as 4-hidro ksidetrrisochinas
Suistratai-iymekliai. 2monc. lahli jveiriai reaguoja i tq pati kanccrogenq-muta-
gcna. Sio reiSkinio prieZasdiqdaug. lrct vicna ii jq - citochromq P-450 izotbrmos. l2 3
ir jo izofrlrmasyra sunku mctodiSkrLi,ir toclcl inclividuali
lirdiau ticsiogiai tirti P-,1-50
4.9 pav. Zmogaus citochromo P-450 genq markeriniai substratai:
Zmoniu itnalizclllbui ribcita.Sumanvta konkreiiLr asmcnq P-450 izoti-rrrnqaktyvumil
I - fcnacctinas ---} paracetantolis= CYPI42:2 - S-mcfenitoinas ---|
ivertinti pagal tipi(kas konkrcciai citochromo P-450 izolbrmai rcakcijas:naudojantis .:l-hidrcrksimefenitoinas= CYP2Cll' 9 v 10: 3 - debrisochinas---) 4-hidro-
substratais-Zvnrckliais (4.9 pav.). Pvz.,norint jvertinti izoformos I,A2 kieki (aktyvum4),
ksidebrisochintts = CYP2DB
nustatoma,kick i5 fcnacctinopasiganrinoparacetamolio. Substratqpaieikos tssiamr)s.

306 20' 307

 '1,4 - Pseudomona't
I r6chromoP-450formoskatalizavotik endogeniniqsubstratq(choles-
'vPt I Blsrcroidu Prie$maZdaug900 milijonq metq at-
,I'P
reroliojunginiq) metabolizmq.
I IAJ sirado steroidqmetabolizmo P-450Seimos(CYP17,f9' 2l).
L/ - rnields
Siq genq ieimq koduojami citochromai P-4.50svarbls normaliai Zinduoliq rai-
,, s-i:r;,-i,:r( pse nasll,,.,o,
udoge ou clai. Anrai CYPtl ir CYP2t genq Scimq mutacijos sukclia moteriikEii
pscudoher-
'te ('r'PIg nrafroditizm4 (kariotipas XX, su kiau5idemis,
iSsirrysiiusiomis bet sutrikusia genita-
I pseudoher-
. 1 7- ( ' Y P1 7 J lijq raida), o CYPtT ieimos rnutacijos.atvirkidiai, sukclia vyriskaji (XY)
C'I'P4 nralroditizm4.

,5 fl n;]$j,i\XljliLi 0",ou
*"r"n, Tik priei maZdaug 800 milijonq metq pagaliau atsirado genai,
kuric kocluoja izoformas, katalizuojandiasksenobiotikq biotransfor-
,r c y P2 D - debrisochino
metabolizmo
rnacij4.Thip ZoledZiaigyvhnai prisitaiki prie augaliniq toksinq. Toles-
L'YP2f,- indLrkuojami
etanolio
ni citochromq P-450 genq divcrgencijavyko labai spardiai.
,'-f cyP2c ([vairfis.
didelisposeirrris) Kaip ir kitq genq, citochromq P-450 genq evoliucija vyko del
cluplikacijq,genq mutacijq ir translokacijq.Del to citochromq P-450
, ' r r : l i n d u k u o i ai m qcnai tapo i$barstytipo ivairias chromosomas.Zmogaus citochromq
llnnbarbital io t,-450 yra bent u chromosttmose.Thigi jei ivyktq vieno lokuso dele-
,,t r_,.rJ
-t't t'tElindukuoiami ci.ja.liktq veiklls cYP genai kitose vietose ir kitose chromosomose.
lLr'lr/dpAA.dioksino
Gyvenimo bIclas, ckologija skatino atsirasti naujas citochromq
25p0 , l0p0 , o p-4-50izofbrmas. Anrai lIEl (CYP2E1) atsirado pricS tiO milijonq
l5oo Soo r-fili.ionainretq mctU. Sio citochromo P-450 substratai yra nitrozoaminirs,etanolis,
kctonai. Thdiau triuSio gyvcnimo bldas paskatino tolesng geno di-
vcrgcncijzl i atskiras dvi izoformas:

. vienos substratasetanolis (llE2),

. antros - nitrttzoaminai(llE,l) (4.10 pav., B).

pradT.ia
Divergencijos
u i t r o z o a m i n qp i r m t a k q .Z o l e i k a i s t a n tg a -
Z a l i 0 j c 2 o l c ' j cc l r r u g i u n
minasi alkoholis. Del to triuSistapo geneti5kaiuZprogrzrmuotu,,alko-
M i l i j o n a i m e t(qx l 0 ) t
Dabartis
holiku".

4.10 pav. visq citochromq P-450 genq (l) ir citochromo P-450 IIE (B) evoliuciia:
njlkamc lbne * kscnotriotikq mctabolizmo citochromq P-4-5()Scimclsir poSeimiai 4.4.2.CitochromqP-450genqvaldymoypatumai.Lytinis dimorfizmasir
imprintingas

eukariotamsblclingalabai intensyviCYP genq divergencija i daugeli

kurie koduoja CI? genq valdymasyra labai suddtingas.Thi suprantama'nes spren-
seimq.Antai, priei 1,1 milijardo metq issiskyregenai,
dZiamasklausimas,.b[ti ar ncb[ti". Sistema saugo organizm4 nuo
citochromoP-450izofbrmas.katalizu<tjandias endogeniniqir egzoge-
ci- nuoclq, todel, kaip mineta, veikia dubliuojantys apsaugosbudai, t4
niniq substratqbiotransformacij4 (CYPlI). Mat padiosseniausios
pati ksenobiotik4 skaido ivair[s fermentai. Patys citochromai P-450
I Jis net apic 3000 kartq vciksmingesnisuZ 3-metilcholantrena.
gali atakuoti ivairius substratus,vienas kit4 bent i5 dalies pakeisti.
CI? genq veikla tiriama naudojant ne tiek mutantus, kiek induk-
torius ir inhibitorius. Vicna mutaciia - CYP2D geno yra labai papli-
tusi: 5-107i Zmoniq turi 5io geno mutacijq. Ji buvo aptikta tiriant
vieno anksiiau vartoto vaisto, maZinandiokraujosprldi- debrisochino
(izochinolino karboksiamido) ZalingaspaSalinespasekmes.
'Iai.
kad CYP genai pasirei5kianc visosc lipstclcsc.audiniuttse.organuose.yra
jprasla cukrrriotq genu valdymtt ypatybi. Aktyviausiai CYP gcnai veikia kcpenyse,
plauiiuosc, placcntojc ir smcgenysc.Thiiau jq ypltybi yra ta, kad vienuose orga-
nuose jic gali h[ti konstitutyvls, kituosc inclukuojami kaip CYP2B poic-imio gc-
nai. Plauiiuosc jic yra ktlnstitutyvls, kcpenysc - indukuojami. Ksenobiotikq meta-
bolizmui spccializuotamcorgane kepcnyse dauguma cititchromu P-450 gcnq yra
indukuojanri.
Induktoriai yra ivairus,kaip ir pati sistema.DaZniausiaitai spe-
cifiniai substratai,kuriuos atakuoja atitinkami citochromai P-4-50.
Genotoksikologijojesusmulkinta endoplazminio tinklo frakcija
(mikrosomos,arba S-9) buvo pritaikyta promutagenamsnustatyti. Thi
tokie mutitgcnai,kuric veikia ne ticsiogiai.o po kscnobiotikonleta-
bolizmo I fazis. Prircikc surasti tokius indrrktorius.kurie indukuotq
kuo d:rugiau citochromq P-450, t. y. icSkota universaliq induktoriq.
fsitikinta, kad daZniausiaiinduktorius yra pats substratas.Vis delto
surasti du induktoriai. kurie aktyvina dideles CYP gcnq grupes. Tai
3-metilcholilntrenas ir f'cnobarbitalis.
,,MC tipas". 3-mctilcholantrenasindukuoja CYPIA genus, kuriq
koduojami citochromai P-4.50atakuoja svarbi4 kanccrogcnq grupg -
policikliniusarenus.Ju mRNR kickis padideja apie 100 kartq.
Visi pana5usinduktoriai ir jq indukuojami CYP vadinami MC
tipo induktoriais.Stiprls MC induktoriaiyra polichloruotibifenilai -
labai svarbi ksenobiotikq grupe, kaip induktoriai daZnai vartojami
herbicidai. Labai stiprus induktorius yra herbicidas ,,Aroclor 1254",
bet visus lcnkia (tiesiog visus tyrindtojusSokiravo)2, 3, 7, 8-tetra-
1,4-dioksinas:
chlordibenz-[b,e]-
Cl ,,". 'D".. t"' CI
.!:',i I o,,,1a
,)
\ )ct
310
Bc to, genq vciklE sukelia itin maZosjo dozds, faktiikai pedsakai
(0,85'10-' mol/kg).
Bhtcnt dioksinas buvo trrs prvojingus nuodas ,,oranZiniamc" defoliantc, kuri
\,urto.ioVietnamc JAV kurinis pa.icgos.Dcfoliantc jis ltsirado dcrl aukitos Icmpc-
n r l i l r o s ( g a i s r q ) .D a r v i c n a s s k a n d a l a sk i l o ' l i i v a n e - . . a l i c j a u s l i g a " . 1 9 7 9 m . a p i c
-l?rivano
2(X)() gp'cntojq. r'artojusiqalicjq ryZiamskcpinti, susirgo Sia liga (atsiranda
budinga oclos ir niLgqpigmcntacija,plsles). Pasirodo,alicjuje blta hcrbicidq - po-
l i c h l o r u o t q b i f c n i l u p c d s a k q .T L ' n t p c r a t I r t t vs c i k i a m i ( k c p a n t ) 5 i c v i r t o d i o k s i n u .
Polichlonrotibifcnilai kaip hcrbicidainaudojamiir Lietuvoje vrir-
puc'iui naikinti.
PB tipas - kito induktoriausfenobarbitalio(sin. 5-etil--5-fenilbarbi-
turrr rlgltis, luminalis).Jis indukuojakitus CYP, tarpjq CYP2B ir CYI'2C
poicimiq. Polichlorucltq taip
bifenilqmiSinysherbicidas,,Aroclor-12-54",
prrt ir dioksinas,indukuojaMC ir PB tipus. Priklausomainuo indukto-
riaus,pvz.,MC ar PB, pasigaminanctapatfisto patiesjunginio (kseno-
t r i o t i k o )m c t a b o l i t a (i 4 . 1 I p a v . ) .
,4ft lokus:rs. Baltymai - receptoriai. Su kokiu gcnu szlvcikauja
MC tipo induktoriai, paaiikejo tik po to, kui par,yko aptikti peliq
linija (DBA/2N). kuri ncrcaguojai iiuos induktorius.Sis dominuo-
.irurtisgcnas buvo pavadintasAlt (yra dvi jo pavadinimokilmis vcr-
sijos, istorinc - angl. an'llwdrog,lusc- pagal pagrindini indukr"rojanrq
lrirltynrq f'ermcntini aktyvuntq,ir antra, iiuolaikinc - urom(ttic lwdrtt'
t'urhon rcsponsivutc.s.t - paqal pagrinding grupg ksenobiotikq, kuritl
oksidacij4vykdo jo valclomagenq grupd rcgulonas).l/r lokusasval-
ckr apic 20 gcnq, t. y. per l0 mortooksigcnaziniqaktyvumq.
Visi genai, valdomi vieno bendrcl valdymo geno, sudaro regu-
lonq. Visi regulono gcnai turi tokias padias valdymui skirtas
nukleotidq sekas,su kuriomis s4veikaujavieno bendro valdy-
mo geno produktai - reguliavimo baltymai.
,4lr lokusas - tik lcclkalniovirSlne].Kaip ir daugelio genq,
kuriq veikla yra atsakas j ekologiniq veiksniq poveikl, pvz., padide-
jusi poticikliniq arenq (PA) kicki, tradici5kaisignal4priima lqstelcs
plviriiujc receptorius;toliau pcrnciamas i branduoli, o ten transk-
ripciios veiksnys ijungia genus/visqregulonq ar genq sankaup4. Thi
bldinga valdymo eiga. Tadiau CYI' genq ji r,yksta truputl kitaip.
311
 r
I
t3:qi
/-}-.r ,t--^.r) -' ,*aa-1
rlX).; tit;:i".::il"u"
\Ah iH.p I
\ _-/
+ (,t9 J{h/
9a 9* ,, Neaktyvusrcceptorius Aktlwusreceptorius
il / \ ff
* (OXO>(--
il"".lt:r'"*
*-\rr*
(OXO>('"
--\r/-
Tiri labai panaiu i represoriausir induktoriaus silveikq /ac operone.
Steroidiniq hormonq receptoriusirgi jungiasi su tuo padiu Silumi-
nio Soko baltymu, kaip ir Ah receptorius.Mafyt, toks valdymas bu-
dingas CYP genams.
Ilrombcnzana!
Ah aleliai.Ah genzts,kaip ir daugeliskitq eukariotq genq, yra po-
limorfinis,turi daug alcliq. Kaip valdymogenai,jie skirtingostiprumo.
cH,cH,cH,qcH,cH, fvair[s lft lokuso alcliq dariniai (pvz.,Aht'Aly'',Altt'All, AhtAhd ir kt.)
lcmia individualiusZmoniq skirtumusskaidantaromatiniusaminus.

Valdymo genai gali lcmti ir kiekybinius individq skirrumus.

lledt{o}pir.n.!

Q}@"
e$
\l
4.1I pav. Ksen<lbiotikq nretabolizmo skirtumai priklausomai nuo pB arba NIC
indukuojamq citochnomq P-450 izoformq:
kairijc - citochronro P-4-51)
izolirrrnos, indukuotos tcnoblrbitaliu (PB); dciincjc -
indukuotosmctilcholantrcnu(MC); citochromai p-450
iterpia o atom4 ialia F{ atomo
ir susidar-ootJ grupi'. paivmct, pilkai (remiantis o. pclkoncn ct al.. 197tt)

l/r lokusaskaip tik ir koduojareceptoriq,be kurio lEsteles

nereaguotqi PA. tadiaureceptoriusyra ne ant membranos, o netoli
jos - citoplazmoje. Be to, ten jis neaktyvus,
susijunggs
su vienu svar-
biausiqSiluminioatsakobaltymq- Hsp70 (4.12 pav.).Todel bus
reaguojamatik rada,kai PA (ar atitinkamaikitas ksenobiotikas)pra-
siskverbsi l4stele.Ah rcceptoriusbilna tol neaktyvus,kol lastelg
i
ncprasiskvcrbia PA. Prasiskverbgs pA s4veikauja
su Ah receptoriumi,
ir Sis i5silaisvina
ii komplekso.,Ah f Hsp", akryvinasiir pernesai :1.12 pav. Citochromo P-150 CYP|,4l geno indukcija 2,3,7,8-tetrachlordibenz-[b,
el-
L.rranduol!signal4apie pavojq: -dioksinu (TCDD)

Jtz
-) l -:)

l.
L
 l/r regulono valclynio kerias yra tipiikas cukariotu genq,
kurie Lytinis dimorfizmas - tai skirtunrai tarp lyiiq pagal citochromq
lcmia atsak4 j ekologiniusveiksnius:
P--X50izoformas. Daugiau veikliqjq CYP gen4 turi r,yrai (pvz., CYPIA,
kuris lemia benz(a)pireno ir kitq PA metabolizm4).Thi genai, kuriu
induktoriaussqveikasu reccptoriunri-+ signalopernasa bran-
! veikl4 valdo lytiniai hormonai. Hormonq poveikis CYP genq vciklai
duoli -+ sEveika su transkripcijos veiksniu --r transkripcijos
ir daugeliskitq citochromq P-450gcnetikosklausimq tiriami grauZi-
veiksnio s4veika su valdomais genais -+ gcnq veiklos uttynou-
k u p c l i q . Z i u r k i q g c n o m e .T r i n e v i e n d e l p a t o g u m o .S i e m s g y v u -
crja - mRNR transkripcija -+ transkripto brendimas ir perna_
nams bldingas itin aktyvus ksenobiotikq metabolizmas: ryja viskq,
ia i ribosomas -+ transriacija- bartymo sintezd -+ baltymo
rrctziurkiunuodus...
brendimas ir veikla. GrauZikq genomc lytinis dimorfizmas budingas ir ksenobiotikq
clegradacijosll fazis reakcijoms.Antai gliukurono r[gitis prie nitro-
?ri ilgas kelias. Thip galinra ir ,,kojas pakraryri,,. pavojingus fcnolio intensyviauprijungiamaZiurkiq patineliq kcpenyse,o sulfato
I
gyvybei .plinkos veiksnius turi buti grcitesnisir itin greitas lickana, atvirk5ciai, pateliq kepenysc net pcnkis kartus intensyviau
atsa-
kas - ,,grcitojo rc.gavimo" tipai. Labai critrercsekmJ garima ncgu patineliq kepenysc.
rai-
kyti tai, kad pavyk. aptikti Ziurkiq sublinijil, kurir.rsk"ienyse Cl? genq veiklq valdo lytiniai ir augimo hormonai. Bltcnt del
yra
ncveikli citochrom. p-4-50IICI3 izoforma. Si izofcrrma ruugimohormonq daug CYP genq veikl[s tik subrcndusiqZinduoliq
oksiduoja
tcstosteronE.Pats cyp2cr3 genas mutantinesZiurkiq rinijos trrganizmc.Abiejq hormonq grupiq vcikla suderinta. Antai CYP2A2,
kepe-
nyse tr.nskribuojanrasnornraliai. Mutuntinio ir n.rmalaus ('\'P2Cll, CYP2C13 gcnq ckspresijarrykstatik subrendusiupatincliq
ziurkiq
cYP2cl3 gcno mRNR kickis mazdaug vicnodas, o kcpcnq lastclcse.Subrcndusiqpateliq l4stelise iic genai neakryvts.
citochr.mas
ncsintetinam.s. Tirip ir p*aiskejo, kacl yra atsarginis,
neaktyvios f l r r k o st u r i a n r Z i u so. b j c k t a s .Z m ( ) g a u si z o f o r m r r sl l l A g c n a s n c p r i -
mRNR. Jas aktyvira ksen.bi.tikas, o iiu. atveju endogenincs klauso nuo lyties, o Ziurkdsvcikia tik subrendusiuose patineliuosc.
me-
dziagclstestostcronopcrtcklius. Del atsargi'iq mRNR CYP gentlvaldymashormonaisturi giliq ckologing-biologing pras-
atsak. ke-
lias labai sutrumpcja:tcreikia aktyvinti mRNR, ir jau sintetinamas rng - iisaugoti rlii ir jos genofbndq:
baltyntas.
- vaikams visa, kas geriausia! Saugomasbrqstandiqpalikuoniq
b.ltymai. tik jie ncvcikrls. Ir toks varclynrobldas iuip organizmasnuo mutageniniqveiksniu.
pzit aptiktas
citochromq P-450.Baltymai sintetinanriir pcrvcclami neaktyvi4
i b[-
sen4 - citochromai p-4-50lirsforilinanri: CYP genq veiklos imprintingas. Thi dar viena CYP genq ypatybc,
irgi nustatytagrauZikanrs. Imprintingas, arba lqstel€satmintis, dtrL-
Foslbrilinirnari
citochromasP-450 proreinkinatd' citochromasP-420 niausiai budingas gcnams, kuriq veikl4 reguliuoja hormc'rnai.
Imprintingu Sis reiikinys buvo pavadintasdel labai didelio pana-
aktyvus baltymas Defbslbrilinimasneaktvlus baltvnras (umo i imprinting4 psichologijoje.Paveikus naujagimj ksenobiotiku,
F()sfatuzc
kuri metotiolizuojaniio citochromo P-450 genai veikia tik subrendu-
sio gyv[no kepenyse,povcikis, pvz., benz(a)pirenu,ctilmorfinu, etok-
FosfilrilintascitochromasP-120 (deI pasikcitusioiviesos
sugcrimo maksinrunr' - sikumarinu isidemimas.Pakartotinaijau subrendusiamgyvhneliui da-
420 nm) yra neaktwus tol, kol fosfltazd.i paialins foslaro
r-ugst"ics
Iickanq. lli labai
daZnasgrcito atsako budas. vus kurios i3 Siq medZiagq,atitinkamq genq indukcija buvo spartes-
nc negu tq gyvuliukq, kurie kontakto su ksenobiotikais prieS tai
CYI' gem4valdymoisskirtiniaireiskiniaid,: rytinisdimorfizmas ncturdjo.
ir
g c n qv c i k l o si m p r i n t i n g a s . Prisiminkime, kad pana5i atmintis bldinga ir B limfocitams.

314
315
 4.s. GENV VETKLOS VALDYN4AS
4.5.1. Cis- ir trans-veiksniai.Regulonas
Eukariotq ir prokariotq genq veiklos valdymas is esmes skiriasi
kad ir tuo, jog
' eukariotugcnq veiklaiypatingzr
reiksmgturi chromatinosandara,
. daugclis genq nesudaro sankaupQ,yra
i5sibarstgpo genomq
(chromosomas),
' daugial4sdiq'rganizmq genq veikla yra
suderinta skirtingose
lqstelese;vicnq l4sreliqproduktai reguliuoja kitq l4steliq u"iHq.
Jau esamc iSnagrincjgkelctq itin svarbiq eukariotrl genq grupiq:
. baltymu sintezes/ribosominiq RNR,
. chromatino sandaros/histonu.
. O./('O, apykaitos/hcmoglohinq.
. "
zltsparumoinfekcijai/imuninio atsako (Ig, TCR, MHC),
. atsparumo ksenobiotikerms,
jq biodcgradacijos/citochromq
p_450,
taiei galejomc isitikinti, kad genq vardymo potr[dis - ar iie genai
sutclkti i sankaupas,ar i5sibarstgpo chromosomas,kokia jq valdymo
tvarka, - yra tikslingas,tenkina optimalias siq genq veiklos s4lygas.
Thi, kad cukariotq gen()mcvyrauj. regulonas,irgi tenkina Siq.genq
vciklos optimaliass4lygas:
' daugeliseukariotqgenq dalyvaujadaugiau
kaip vienojegenq val-
dymo grupiu, sankaupassuda^r tik labai ribot.s veikrosgenai;
' iisib.rstymiispo gcnomq atitinka optimalias
saugoss4lygas:vie-
no geno delccijaneslopinavisr; likusiqiqrcgulonogenq veiklos.
Bet ir Siq genq veiklos valdymo pamatq sudaro Zakobo ir Mclno
atrasti veiksniai- aktyvatorius,represorius,incluktorius,specialiosnu-
kleotidq sekos (cAMP rcceptoriaus ir represoriauspaZiriinro,opera-
toriaus),v:rldymo gcnai (I) ir valdymo budas.
crs-veiksniaiyra nukleotidq sekos,kurios valdomosikoduojan-
iios geno dalies ativilgiu yra cis-paderyje(t. y. toje paiioje
chromosomoje). Prie jq jungiasi valdymo genq procluktai.
Konkrediai/ac operone- tai sekos,prie kuriq jungiasi cAMP
receptorius,represoriusir RNR polimerazd.Kiek vdliau Siossekos
(angl.enhan'
pasipildesekomis,kurios buvo pavadintosenhanceriais
-
cc didinti, stiprinti).Jie zymimi En.
nukleotidqsekos,
Enhanceriaiyra geno veikl4 aktyvinandios
kurios dideliu atstumu nutolusiosnuo valdomojogeno, bet
paprastaiyra cis-padetyje.t. y. toje paiioje chromosomoje,
valdomasis genas.
kaip ir
Atstumastarp enhancerio(iki keliq de5imdiqkb) ir valdomoge-
no gali tik iitrodyti labai didclis,bet paprastaisusidarokilpa, ir en-
hanccrispriartejaprie promotclrizrus:
rc
EnP
Geno
oromotorius
Thigi priartejgs enhancerissudaro kornpleks4 su promotoriumi:
arba s4veikaujasu RNR polimerazc ir kitais transkripcijospra-
dZios baltymais,
arba su transkripcijosveiksniais.
Enhanceriai gali blti ii abicjq (5'- arba 3'-) geno pusiq.Jq ap-
tikta netgi intronuose.
Thans-veiksniaiyra kita genq valdymuibutinq veiksniqgrupe.
-
Thi baltymai valdymogenq produktai. Jie gali skatinti arba
slopintigeno arba genqgrupesveikl4.Sie veiksniaikitaip dar
vadinami transkripcijos veiksniais.Jie yra trijq tiptl.
1. Pagrindiniai (baziniai),arba bendrieji,transkripcijosveiks'
niai (zymimiTF) ieinai kompleks4baltymq,kurie bltini genotransk-
ripcijai.Jie gali nulemti labai dideliq genq grupiq veikl4.Antai ma-
Ziausiastranskripcijos veiksniqTFIID, TFIIB, TFIIF kompleksassu
JL /
 . spirafd-poslkis-spirald (HTH, angl. heli-r-tum-hela), isistato i didlji griovcli
(Lac ir Tip rcpresoriai, l, reprcsorius,homecldomcnas.kuri koduda home-
oziniai genai):
ooc ra . cinko ,,pir5teliq" motpas prrd2iojc aptiktas transkripcijosveiksnio TFlllA,
kuris valdtr .5.S,-RNR gcno transkripcijq. Varlcs Xenopu.sSis veiksnys turi 9
ooc ,ii: 5i c i n k o , , p i r S t c l i u s "( C i s a r b a H i s l i c k a n a j u n g i a s i s u Z n r * ) ; m o t y \ , q t u r i i r
\ti " stcroidiniq hormonq rcccptoriai;
\,":
Kilpa
b'- -
-/,lfu
. leucino ,,uitrauktuko" motpas ii dviejq polipcptidq. Kickvienamc jq rcru-
lirrriai iisiclcsi'iusiosLcu liekan<rs(c-Myc. c-Fos),
Spiral6 - kilpa - spirald ooc--- . spirald-kilpa-spiral6 (HI-FI. angl. ltclLr-knp-helir) - vicn4 spiralq kilpa jun-
Pa2inimo
sptrale s gia su kita. polipcptidai gali bilti tic palys arba skirtingi (paramutagcniSkq
kukur[zq gcnq koduojami baltymai).
cooH cooH Spiral6- posOkis- spirald
NH, L: L NH: Kai tik nustiltoma,kad baltymasturi kuri4 nors i5 minetq sanda-
LL
T F I I IA
ruI.tai beveik automatiSkaitampa irodymu, kad 5i baltym4 koduojan-
tis gcnas yra valclymo, o pirts baltymas yra transkripcijosvciksnys.
3. Koaktyvatoriai ir korepresoriai; jie jungiasi ne tiesiogiai prie
DNR sckq, o pric valdymo baltymq.
'lai
Regulonas. po genon)il iSsiharsciusiqgcnu grupe. vienijama
bcndros funkci.iosir bendrq valdymo gcnq. Visi regulono gcnai turi
tokias paiias valdymui skirtas nukleotidq sekas(4.1 lentelc).
Sqveikossritys
Cinko "pir5teliai" ( i a n a d a Z n a it l s p a t s c u k u r i o t r tq c n a sp r i k l u u s t tr t c v i c n a m r c g u l o n u ia r b u k l u u s t r
Paiinrmo
sprrale k c l i u . , v i r i i n i n k q " k o r n r r n d qk y l l n r ' i ut v a r k a .C i a l i b [ t i v a l d y n r og e n q h i e r a r c h i j a . ' l i r -
kia valdymo gcnq hicrarchija yplt bhdinsa morlirgcnczis - individualios raitlrs gc-
Leucino"u2trauktukas" n u n r s .P a v y z d l i ug a l i b [ t i d r o z o f i l o sk u n o s c q m c n t a c i . j ogsc n a i 1 2 r .p . 3 7 a ) .

4. l3 pav. lvairfis transkripcijos veiksniai ir jq sqveikos su DNR modeliai: L -

l cu c i n a s
- 1 I. I c n t c l e. M i e l i q a m i n o r l g S d i q b a d o i r d r o z o f i l o s i i l u m i n i o S o k o r e g u l o n q
palvginimas
RNR II polimerazc aktF/ina visus gcnus, kuric lemia baltymus ir
O r g : r n i z m a Gcnas lndukcrja f]cndra valdymo scka Sckos ['adetisgcnc
kuriuos transkribuojaRNR II polimerazi (Lr. p. Stl). Vienas kitas (cis-veiksnys) h o m o l o u i i ao z
papildomas transkripci.josvciksnysgali s4lygoti maZesnes,specifiikes- M iclcs HIS I AntinoruuSiiq Kartotinc scka tr9 -334-3I 9
badu -170 73
nds genq grupis, pvz., konstitutyviu.adaptaciniqarba audiniq speci- e Nor<;nc|c
HIS 3 18 -99 33
finiq genq ir kt. aktyvacijq. HIS 4 89 -195 183
Vienas ii Siq veiksniq TFIID kartu su TAIA nukleotidq sekEatpa- -139 88
T'RP 5 78 -190 65
Zistaniiu TBI' baltymu (angl. MTA bindingprotein, Lr. p. 92) sudaro
[ )rozofl la hsp 70 Si l u r n i n i u Karlotine
seka 85 -62
kilp4 tarp enhancerioir promotoriaus.Kai susidarokompleksassu en- hsp 83 ioku C1'C]CAATGN'C. 85 62
hanceriu,genas transkribuojamasakt)^/iaunegu be enhancerio. h.sp26 -GCGA 54 -68
2. Specifiniaitranskripcijosveiksniai,saviti konkreiiai genqgru- hsp27 69 -61
hsp 68 62
pei - regulonui.Tianskripcijosveiksniaipagal jungimosi su DNR hsp23 85 147
pobrldiyra keliu tipq (4.13pav.): hsp22 85 -117

Signalq perna5a. Pavir5iniai receptoriai ir Saperonai.Gana daZ-
nai signalas veikti arba nustoti veikti yra ne l4steles viduje, o i5
Salies.Thi bldinga ir Siluminio Soko genams.Signalasveikti yra memb-
ranos baltymq irimas, kurl sukelia auk5tesni temperat[ra. Plsleles
(vezikules) 5l signalq nuo l4stelds membranos gabena i branduoli.
Ten aktyvinamasvaldymo genas,kuris koduoja transkripcijosveiksni,
o Sis aktyvina visus regulono genus.
Valdymo ivairovd prasidedanuo receptoriaus.Vieni receptoriaiyra
lEstelesmembranojc.Jie s4vcikaujatik su induktoriumi, o toliau signa-
las pcrne5amasi branduolj. Ten aktyvinamasbaltymas (arba baltymq
kompleksas),kuris yra transkripcijosveiksnys.Vadinasi, nuo signalo
priemimo iki komandos genamsveikti yra i5tisatarpine grandis:
Hormonai - dideliq genq grupiq reguliatoriai' Tai ypatingi genq
vciklos reguliatoriai: jie gaminasi vienose l4stelise (paprastai specia-
liose, liaukq), o valdo genq veiklq kitose lqstelese.DaZniausiai tik
tam tikrose, kurios turi atitinkam4 baltymE-receptoriq.
Hormonq, receptoriq,pernaSosbaltymq, Saperonqgenq mutacijos
qali atsiliepti tiems lyksmams ir reiskiniams,kuriuose dalyvaujajq ko-
iluojami baltymai. Pa',ryzdLiuvel gali blti steroidiniai hormonai. Pasi-
taiko moterq, kuriq kariotipasyra XY. Normaliai lyties raidai bttinai
rcikalingi ir steroidinishormonas testosteronas,ir receptorius.
Testikulin€ feminizacija bldinga XY kariotipo moterims, ku-
riq organizme nesigaminareceptorius.

. receptorius -) perna5os struktfiros ir veiksniai -+ transkripci- .lu l4stelesnegali reagucttii tcstosteron4,todil nesivystoryriSka lytis
jos veiksnys. (Lr. p.391). TestikulinefeminizacijadaZnesni tarp manekeniq. Jq
l'cnotipasatitinka Siuolaikingmoters groZio samprat4 ir tuos reikala-
Thip veikia, pyz., mitogenai (Zr. toliau), t. y. vciksniai,kurie sukelia vimus, pagal kuriuos atrcnkamos merginos Siai profesijai.
lelsteliqdalijim4si.
Signalo pernaSos genetika labai sudetinga. Ji Siuo mctu labai
4.5.2.Genq veiklosvaldymoetapai (apZvalga)
snrarkiai tiriama. Tiriant signalo perna54,atrasta nauja grupe genq.
Jie koduoja baltymus arba RNR (2r.Y sk.), kuriq paskirtis pernc5ti
irlar pastatyti j vietE genq produktus (baltymus ir RNR). Siq ,,tieki- 4.5.2.1.Genomosandarair gen1 veiklosvaldymas
mui ir statybai skirtq" genq labai daug, daugiau negu tiketasi. Pir-
Genq valdymo lygiai. Skiriami Seii gcnq vciklos (ekspresijos)val-
mieji buvo i5tirti Siluminio Soko atsako gcnai ir jq veikla. Poveikis
clyrnolygiai/etapai:l) gcnomo (stacionarusir pcrtvarkos), 2) transk-
(nctgi trumpalaikis) auk5ta temperatfira sukclia didclio genq skai-
ripcijos, 3) RNR brendimo ir modifikacijos,4) pernaSosi citoplazm4
diaus veikl4. Paaiikcjo, kad ne visq jq produktai tiesiogiai dalyvauja
likviduojant aukitos tentperatlros poveikio pasekmes.Pirminis signa- (aktyviq arba ,,atsarginiq"mRNR pavidalo), 5) transliacijos,6) poli-
las yra apirg baltymai.Baltymo klatrino padengtomisvezikulemis(p[s- peptidq brendimo ir perna5os(4.14 pav').
lelcmis) signalasperne5amasi branduoli. l9B7 m. Elis (J. Ellis) at-
ll-lV skyriuosepatciktq Ziniq apibcndrinimas.Buvo galima isitikinti, kad gcnq
rado Saperonus. vcikla. didcsnis ar maZcsniskclnkrediqgcnq aktyvumas,valdymo pobudis priklausc'r
i l u ( ) g c n ( ) m ( )i r g c n q s l t n t l i t r o s .
Saperonai - baltymai, kuriq paskirtis padeti kitiems baltymams
sukurti treting sandar4 ivairiose l4steles struktflrose ir balt,v- Genomo sandara ir genq aktlvumas. Pirmiausia gcno aktyvumas
mq kompleksuose. Patys Saperonai i Sig strukturq-kompleksq priklauso nuo jo paddties genome, t. y. nuo:
suddti neieina.
. jungimosi i genq grupes'
Drozcrfilos iiluminio Soko atsako gcnai ft.rp70 ir hsp 60 (nuo heat-shockprotein) . paddties heterochromatino atZvilgiu,
koduoja iaperonus, kurie veliau buvo aptikti ir kituose organizmuosc:bakterijose,
. genq dozds:ar yra kartotiniq genq sankaupos'ar genai unikal[s'
ivairiuose eukariotuosc.Vadinasi,jie yra labai kttnscrvatyv0s.Sapcronai yra ir bal-
tymai nukleoplazminai.Jic vcikia branduolyjc: tvarko DNR replikacijE,transkripci-
' paddties kitq genq ativilgiu, ypad genq sankaupose.
jE, RNR brcndinril, molekuliq pcrnaiE i branduolj ir i5 jo.

321
320
 chromosomoje.Tai aptinkama heterozigotose.Sis rciSkinl'spavadin-
tas transvekcija. Skirtingai nuo aleliniq genq kitokiq s4veikq, trans-
vckcija pasirei5kiatik tada, kai homologinds chromosomosyra kon-
BRANDUOLYS
jugavusios.Kai vienoje i5 homologiniq drozofilos chromosomu yra
i r .G E N O Funkclnd sandara
(genqgrupes.vieta,kartorinds sekos,judrieji elementai) dcfckflvus genas,nereaguojantisi hormon4 ekdizon4 (turitu susida-
Programuota perfvarka ryti p[psnys), Sl kai kuriq mutantinir"lgenq defekt4 ,,iStaisc'r"
kitoje
(vietoskeitimar * transpozicija,genqdozespokvdiai,.
amplifikacijadiminucija,laikinainaktyva.iia_ dozes homologineje chromosomojeesantisgenas,ir plpsnys susidaro ir to-
KompensacUa, genqnrontaias,DNR modifikacija_ metilinimas) jc mutantinejc chromosomojc.Gali b[ti, kad nuo Sio reiikinio pri-
Chromatino pokyliai
.
(cnromosomq klirusoprionr: susidarymas. normalausp*tt baltymo virsmasmutanti-
kondensacija _ dekondensacija.
rakultatylTseuchromatinas, papildomafragmentacija(?), niu lraltymu p"t (Zr. toliau) ir kt.
nuUeosomindssandarospokyeiai)
2 TRA RIP(.IJA Ncscniai nltstitlvta, kad hontologinis chnlnrosomosarba jq dalys yra konjuga-

I
I. TRANSKRIPTO
(enhanceriq/promotoriU sqveikasu transkripcijos
ranskipcijos etapqvaldymas)
' " veiksniais,
vusios ir somatini'sc lrlstclisc. todcl gali bnti. kad transvckcijavra claZnesni'negu
iirr() mctu m:rnonta.
I r M o o t p r r A c ' t LBnR E N D I M A S /
Genq padeties pokyiiai pasirei5kia kaip padeties efektas. Genq
lbrendimas.redagavimas, nukleotidqmodifikacija,
| | - tipilkas,,tt.*urn r. trunri vciklai valdyti ypad svarbusvariabilusis padeties efektas, t. y. chro-
| | .. splaisingas
4 P t : t t NS
n A[ ( I T ( ) P a A Z M 4 nrr)sonros scgmento transkrkacijaSalia heterochrorlatino(Zr. toliau)
g9gZiaqlpalCktriias _ signah/receptoriq,
I branduol! nukleotidq lurbaeuchromatinovirsmus hcterochromatinu.
*?jik".lr"s. reparacijos,
rekomiinaci.los,
.t rorn'uuoo, Gcnomo sandaroje yra uZprogramuotosdinamines jo ypatybes:
P_f1 - ribosomq
ilojimas subvienerrl
mRNR,
liilfi::fti,R1t*q: . pertvarka kcidiantis gcrnoveiklai ir nct genu sandarai (/g, 7CR
gcnq),
. funkciniai chromatino pokyiiai lqstelei dalijantis ir somatinese
l4stelese,dil kuriq kinta gcnq veikla.

Drozofilos gcnome aptiktas pirmasisgenas,kuris valdo vien4 i5

'lai
{cn()m() pcrtvirrk()shldu - lmplil'iklcij4. trctllilt's,;.
Sio gcno in-
I citoplazmos I branduoli ANSLIACU versija arba translokacija kcicia genq amplifikacij4. Amplifikuojami
struktlras 4
6. POLIPEPTI ne tie genai, kuriq amplifikacija paprastair,yksta,t. y. uZprogramuo-
BRENDIMASI ta ii anksto, o nauji genai. kurie atsiduria Salia oc'ellilessddl inver-
Mitogcnai Signalai iS sijos ar transklkacijcls.
/PERNAI
Hormonai gretimrllqsteliq
Ui l4stel6s'
ribrl Plrvaniiuose Iapuosc. Zievdjc gyvcnaniiq uodeliq Sciarith (pvz., Rhl'ttoscuriu ir
4.14 pav. Eukariotu genq veiklos Yaldymo kt.) chromosomose clcl anrplifikacijossusidaro DNR plpsniai. ISoriikai jie labai
etapai/lygiai
p r t n l i l s i p o l i t c n i n i u c h r o m o s o n r up l p s n i u s , b c t t a r p j q y r a e s m i n i s s k i r t u m a s .
t'olitcniniq chromosomq plpsniai sudaryti ne' ii ampliiikuotos, o i5 dckondcnsuolos
Aktyvcsni gcnai yra ariiau sankauposvalclymo I ) N R . P o a m p l i f i k a c i j o sg e n a i i S l i e k at i c p a t y s , k e i i i a s i t i k j u d o z c .
(cis_veikian_
iiq) sckq. (Prisiminkime/ar. operonopoliskum4.).
Valdymosekosyra
cis-pacletyje.Tik pastaruoju mctu aptiktos
sekos,kuriosgali keistiir Daliesgenomoperne5imas i kitq vietq.Sis jvykissukeliaminet4ji
valdyti geno veiklil bDdamostrans-padiryje, rciSkinjpadetiesefckt4.Genomosegmentqpernaieri5 vienosvietos
r. y. kitojc homologincje
i k i t r l g a l i v y k r id e l :
322
-) /.J
 . judriqjq genomoelementq,kuriuos turi visos organizmqgru-
pds;
translokacijosi telomeriniusgalus,kaip Trypanosoma
VSG ge-
nq (taip prisitaikomaprie Seimininkol4stclespavir5iniqbalty-
mq);
translokacijos
i specialiuslokusus,kaip HMLx arbaHMLa lo-
kusq/kasediq
i specialqlokusqMAT (t"ailemia mieliq poravi-
mosi tipus);
. lokuso inversijos(apsisukimas180'); taip lyksta Salmonella
fa-
ziq kaita (Liui.elfi4tipai);
. insercijos del plazmidZiq, kaip T:DNR iS Ti plazmidds
auga-
luosc.
Kol kas aptiktas tik imuninio atsako Ig ir TCR gcnq montaZas.
Stabilfis epigenetiniai genomo pokyiiai somatineserqsterdse.Thi
pirmiausia nustatytabranduoliq persodinimaisis diferencijuotq l4ste-
liq i ovocitus. Veliau Paramecium aptikti epigenai - tai nuo geno
nukopijuotos RNR, kurios citoplazmoje igyja genetini savarankisku-
mE, dauginasi ir netgi perduodamosnelytinems kartoms. Thip keidia-
si Paramecium lytiniai tipai ir serotipai. Panasiu b[du susidaro pri-
onai, kurie aptikti mieliq ir Zinduoliq l4stclese.
Viena i5 epigenetiniqpokydiq prieZasdiq- lokalinis specifinis kon-
kretiq genq metilinimas, arba, atvirkSdiai,demetilinimas. Kadangi
mctilinimas daZniausiaislopina genq veikl4, tai aktyvfis lokusai clc-
metilinami. Antai B limfbcituose demetilinami 19 gcnai, o a-aktino
genas demetilinamasmioblastuose,insulino genas - insulinq gami-
nandiosel4steleseir pan.
Stabil[s epigenetiniai pokyiiai generatyvindsel4stel6se,paramu-
tacijos irgi sicjami su DNR metilinimu, kaip ir genomo imprintingas,
kuris irgi ryksta generatyvinesel4steleseir persiduoda palikuonims.
4.5.2.2.Chromatinosandara ir gen4 veiklosvaldymas
Pagrindine eukariotq chromatino dalis yra neveikli. Tik nedi-
dele genomo dalis yra akfvi, transkribuojama. Thip yra del
histonrl poveikio ir chromatino sandaros.
Histonai visi5kai nuslopina transkripcij4. Tik atradus Si4 jq sa-
r,ybg, manyta, kad nustatytasbldas, kaip valdoma genq veikla. Ma_
a^ ^
JZ+
nyta, kad kiekvienasgenas ar jq grupe turdtq tureti po savit4 histon4
ar jq form4. Tadiau paai5kejo,kad histonq tipq yra nedaug. fvairiausi
vra histonai H1. Tadiau ivairios jo formos nulemia ne tiek konkreiiq
eenq, kiek viso l4steles genomo veiklos pokydius, todel H1 formos
svarbios l4steliq diferenciacijai.Antai pauk5diq eritrocituose vietoj
histono H1 yra histonasH5.
Kur kas svarbiau tai, kad slopinantis histonq poveikis susilpneja
iicms jungiantis i kompleksus su rfig5diaisiaisbaltymais. Tokie yra
visi su DNR s4vcikaujantysbaltymai (RNR polimerazds,transkripci-
jos veiksniai ir kt.).
I-listonai yra Sarminiai baltymai, ir su Sia sarl'be siejamasjq slo-
pinantis poveikis. Spermatozoiduose,kuriq genomas yra visi5kai nu-
slopinamas,histonus keidia dar Sarmingesnibaltymai protaminai.
Histonai ivairiais bfidais modifikuojami. Zinomos penkios histo-
nq modifikacijos: 1) acctilinimas,2) fosoforilinimas, 3) metilinimas,
4)ADP-ribozilinimas (q,kstant DNR reparacijai), 5) H2B ir HZA
gali jungtis su baltymu ubikvitinu, kuris yra proteolitinis fermentas.
Tik acctilinimas ir fosforilinimas tiesiogiai siejami su genq veiklos
valdymu: jie bfidingi aktyviajam chromatinui, nes keidia histonq kr[-
vi ir chromatino kondensacij4.
Tianskripcijos veiksniai arba patys yra histonq acetiltransfera-
zes, arba sudaro kompleks4 su histonq acetiltransferazimis.
Akfius chromatinas yra dekondensuotas,o neaktlvus, atvirk5-
diai, kondensuotas.
Chromatino kondensacijospokydiaigali vykti visame l4stelesgeno-
me (pvz.,l4steleiclalijantis,spermatozoiduose, politenija - specializuo-
tose lqstelese,pvz., drozofilos seiliq liaukq lqsteldse,chromosomos-
..lcmpq Sepediai"kai kuriq g) i0nq ovocituosc),arba paviendsechro-
mosomose(Baro k[neliu virtusi kondensuotaX chromosoma)arba tik
atskiruosechromosomossegmentuose.Pavieniqgenq ir jq grupiq veik-
la priklauso nuo to, kaip valdoma chromatino kondensacijavienoje
chromosomoje ir net viename gene. Pasirodo,valdymo sekos ir visa
kita geno dalis gali buti nevienodaikondensuota.
Aktyviq ir neaktyviq lokusq chromatino sandara yra skirtinga.
Tiri irodyta ivairiais bfidais, tarp jq I DNR nukleaze. Sis fermentas
pasirinktinai skaido aktyvius lokusus.Antai pauk5iiq eritrocitai i5sau-
go branduoli, kuriame aktlviai transkribuojami (hemo)globinq genai.
32s
 P o l yc o r n b b l h Y n l q k o t n P t c L s a s
I DNR'aze suskaido globinq genus, o ovalbumino genas, kuris yra
R.
neaktlvus, neliediamas.
f...sl w.w)
Thdiau ir aktyvauslokuso sandaranevienalytd.Tuo padiu fermen-
C h r r r n a l i n t tg t l a
tu - I DNR'aze aptikti aktyviq genq 5' gale ypai jautr[s nukleazei
saitai. Jq dydis ivairiuose genuosc nevienodzrs,kaip ir atstumas nuo
,,+1" taSko.DaZniausiaitai transkripcijosveiksniq jungimosi vietos.
Chromatino sandaros skirtumai gene atsiranda del jvairiq prie-
Zasdiq.Pirniiausia del nukleosomosfazavimo, t. y. kuriomis nukleo-
tidq sekomis apsiryniojamaapie nukleosomoshistoning Serdl, o ku-
riomis DNR licka laisva(jungtukastarp dvicjq nukleosomqSerdZiq). Virtimas hcterochromatinu
Sqveika su baltymais. ypad tais, kurie jsistato i nukleosoming
5erdj, irgi keidia chromatino sandarq.Tokic baltymai yra HMG (angl.
high mobility group). Siq baltymq ncdidelc molekulinc mase.Jie labai
judr[s tiriant juos elektroforczis metodu. IssilaisvinaiS I DNR'azei
jautriq vietq. F{MG baltymai padeda susidarytichromatin4 aktyvi-
l-aisvasPol-vconlb
nantiems baltymq kompleksams.
Viso I4steleschromatino pokydiai (politenija, ,,lempq Sepeiiai")
vyksta itin aktyvioscl4stclese.Jose gaminasididcli gcnq vciklos pro- ll .lN
------>
duktq kickiai, daZnaiir ,,eksportui"uZ l4stelesribq (pvz.,seiliq liau- gmt
kq l4stclcsc).
f.Vt"^
Chronrosomq- ,,lcmpq icpci'iai" transkripcija iisiskiria nc tik ypatingu intcnsy- l \ ' l o d e l i s ,k t i p i i l i e k a v i r t i n t o h c t c r o c h r o n r a t i n u p o b l d i s p o l ) N R r e p l i k a c i i o s
vumu, bct ir kitonris 1,pa1ybcmis, sunkiai paai(kinamonrisvicn tik chrornosomq de- ir
virsti heterochromntinu
.1.l5 pav. polycombbaltymoreikim6euchromatinui
k o n d c n s a c i j a l:) p i r r n i n i a it r a n s k r i p t a il a b a i i l g i ; 2 ) t r a n s k r i b u o j a n r ai r e s a n t ik i l p o - lqstcliqkartose(rerniirntis
rirtimo pobudiioiSlikimas A. Il wolffe,1995)
s c . . , i c p c t c l i u o s c " s, : r t c l i t i n cD N R . t . y . p a p f a s t u . j qk a r t o t i n i q s e k t l s a n k a u p o s .

Chromatino sandara, kondensacijayra genetiSkai valdomos. ?ri

isitikinta tiriant fakultatyvuji hcterochromarin4/variabilqji
paddties 4.5.2.3.Gen4 veiklosvaldymasvykstanttranskripcijai ir po transkripciios
cf-ekt4.kai euchromatinaslaikinai virsta hctcrochromatinu,arba at-
virk5diai.Thi vienas i5 bfidq valdyri genq veikl4. Geno sandara ticsiggiai atitinka jo aktyvunlel.Tiri stcrbimatransk-
ripcijos, transkripto brendimo, perna5osi citoplazm4, transliacijosir
Aptikti eenai, slopinantysvariahilq.jjpadcties et'ekt4.- Su (var) arba ij efi'krq potransliaciniamcctapc (Zr. 4.14 pav.).
skatirrantysEn (var). Thrp slopinandiq gcnu (lrukdo susidaryti hctcrochlorlatinui) Nuo scno sandarosypatumq priklauso principindsgeno, jo pro-
vra drozofilos ir zinduoliq gents ntod (modulio). fvykus j<l rrlfmutacijri, rystosi clukto salybds:
melanomos tipo vcZys.
. ar gcnas bus tik transkribuojamas,bet netransliuojamas(galu'
ktlyconth (arba ,,HPIlPcbox" genas), arvirkSdiai,sulaiko ge- tinis produktas RNR)'
nus neaktyvioje fakultatyvausheterochromatinobfisenoje (4.15 pav.). . ar bus transkribuojamasir transliuojamas(galutinis produktas
Jis valdo apie 150 gcnq, tzrrp jq - homeozinius drozofilos genus, baltymas),
lemiandiusktno segmentacij4.Zinduoliq genomc aptiktas Sio geno . ar kotluojami baltymai liks citoplazmoje laisvi arba ijungti i
analogas. membranas.

.1 ,o
11?
 Y
o ar bus pernesamipro
lqstelesmembrana.
. ar grji branduoli(ir. 4.14 I
i pav.).

Ir normaliomissqlygomisgenq aktlvumas jvairus -

nuo keliq I ,,Krep*elis"
iS fbriliq

i
mRNR, IRNR, rRNR
molekuliq kocluojarnoprocluktoiki 100000 ovalbuminomRNR ko- (ribosomqsubvienetai)
Inkariniar
pijq vi5diukokiauiintakiolastelese.
Gcno aktyvurn4lemiajo nukleosominis chromatin.sandaros
ccrio ir p.m.t.riaus s:rndara,nukrcoridqsekos.rcmianii,,;
ypatumai;cnhan_ I
ball).mai
Lamina I
ir;,;;t;i;cijos pracrziq
(kaip grcitai susidar.uzcrarasir...tviraskomprcksai, Zr. p. g9). Gcno sancrar.je
tr nuklcotidqsektl'nuo kuriq priklausoreiikini;ripo
transkripcijos:
yra
transkript.bren-
il"";iT.T,@ Meftbra-
n0s

climasir modiiikacija(splaisingas - jprastinis,artcrnatyvusis,',ri".rrpi"ir,"gas.

.tidu modifikacijrs,recrirgauirnns. nukrc_ nuldeotidai,
p,rilA ir kcpurcsprijungimas), transkriptopcrnasa PemaSos arga
citoplazmrl DNR rqrliliaciios,
i ir vciklosvaldyrnaspries transriaciiq.'
jo.sm-ctuir' p,, j,;; reparacijos,
rekombinacijos.
Tianskripcijai,transriacijaiir bartymq brendimui lvlikrovarnzdeliai
varcrytilabai hanskripciios,
svarbi lyderind seka. Kai kuriq baktcrijq opcro Fibriles hansl<riptobrendimo.
nt1(ttp, ttis) lyde_ ribosomq baft.v*nrai
rinejc sckojc yra seka, vacrinamaateniuatoriurnijrot.
attertuare- 4 . 1 6 p a v . P o r q k o m p l e k s a s i r pernasa pro Jl
surnaZinti,suiverninti).Kai yra triptofanoar histidino
perteklius,
Siojcsekojesusidaropapircr.mas terminatorius, ir transkripcija nu-
tr[kst.. Tai akivaizdZiaiirodo, kad ir gcnq vardyrno Daug mRNR, tarp jq ir morftlgcnq, gali blti neaktyvios,,,atsar-
budai yra
dubliuoti, kacl bDtq gautas reikaringas iardymo iezurtatas:siuo ginds"- laukti. kol galcs veikti. Pirmosios tokio tipo ..atsargines"
atvcju nutruktu aminor[giticssinteze.Nors ii mRNR buvo aptiktos jlrq cZio ovocituose.Jos pradeda vcikti (yra
taip jau ii4 sintezg
nutraukia aktyvintasrepresorius(Zr. p. 273). tlansliuojamos) tik pradejus vysfytis gernalui. o tai jvyksta tik po
Siuoscvyksmuoseyra ypatingasbranduoliomembranos apsivaisinimo.
porq kompteks'vaidmuo. ir ypai
(4.16piv.). pro ii kaip p;;;i",4 Kitas ,,atsarginiq"mRNR tipas s4lygojagreit4 atsakrli nepalan-
kryptimispraleidzianri.,rbzi ivairiomis kius aplinkosvciksnius- antibiotikus,kscnobiotikusir kt. Sios rnRNR
nepiareicrziumi
branduolipcrneiam.ibaltymai(b[tini DNRr."u ""itr"., i."dukrai, i yra dvejopos crdvines sanclerros:
replikacijai,reparacijai
ar rckombi*aciiai,chronr:rtino-clirom.somq. sandarai,aktyvintir.-c.-p_ neaktyvios formos .p aktyvios formos
toriai/transkripcijos
veiksniai).nukleotidaiir kt.
Kai kurievirusai(adenovirusai).sugcbejo rRNR mRNR
isnaudotiir si4 eukario-
tq branduolio savybg.J.iegeba priveisti iqsterg Perejimasi aktyviq form4 priklauso nucl s4veikossu aprinkosveiks-
veikti savo naudai,
blokuodamiieimininko-r4stcres 'RNR pernai4is brancruoriocito- niu (pvz., su streptomicinu,bcnz(a)pirenuir kt.):
plazm4.Lasteles'RNR riekabranduoryl'e i
Iyg .uis". Faii iqstereirgi neaktyvi + aktyvatorius -+ aktyvi, transliuojama
gali valdyti si reiskini.pvz., mRNR m;lek;cs
gali t,uii-uzoarytos mRNR aplinkosveiksnys
branduolyjetol. kol jryksrajq splaisingas. mRNR
Paprastai keidiasi mRNR lyderines sekos erdvine sandara.
Labai.svarbusgenr+veiklos.valdymoetapas_ mRNR pernaSa
ir paskirstymas
citoplazmoje. Geno produktq (mRNR) aktyvumq vykstanttransliacijaigari keisti
specialfis baltymai arba RNR.
sio etapo svarbajsitikintaiityrus morfogenezes
genq koduojamrl Tirip valdomas net ribosominiq baltymq kickis. Nustatyta, kad kai sillygosrran-
mRNR paskirstymE ovociruose.sis vaoinarn"qiq .
*o.tog"i,q paskirsty- sliacijai ncpalankios,ribosomq baltymai (kai yra jq perteirius) suciaro kompleksus
mas ovocitc ir nulemiabenclrqjjblsimo organizmo
piun4., sit ribosomq baltynrq mRNR ir slopina jq rnRNR transliacij4.

328
 Tiansliacijagali bfiti valdclmair antiprasminemis RNR. Aptikti Genome uZprogramuotiir visi pokydiai,kurie i,ykstabrgstant bal-
genai. kurie koduoja antiprasminesRNR. AntiprasmineRNR yra tymams.
komplementarimRNR -5' sridiai.Susijungusi su Sia sritimi komple- Genq veiklai, tre jau mineto fosforilinimo/defosforilinimo,svarb[s
mentariaisry5iaisj dvigrandgRNR, antiprasmineRNR slopina iic pokyiiai:
mRNR transliaciia: . perdjimas iS neakty'viospre/pro-b[senos i aktyvi4 brlsen4. Pir-
l u n t i p r a s m i n cR N R mRNR minis polipcptidas yra karpomas ir i5 jo daliq susistatoaktyvus
-Y--->
baltymas, nereikalingosaminorug5diqsekos paialinamos. Taip,
K o r np l c n r c nt a r i a i ;.
pvz., pasigaminaaktyvusinsulinas;
iirntilrri.tr..<,$ltlunlRNR_UA('--\erykstlr
. integracija l4stelesstruktlras arba virsmas laisva tbrma (kaip
- - i
Seino-Delgarno/ Inicilcijos yra imunoglobulinq).Lemia signalinisdomenas,kuri koduoja
lydcrini seka kodonas lydcrinesck:r.NebereikalingE signalinipolipeptid4paSalinaspe-
cialus baltynras- lydcrine (signaline)peptidaze.lntegrzrcijE,
kaip
Su lyderine-5'mRNR sekagali jungrisir speciallspoliocptidai. minita, atlieka specialus baltymai (Saperonai ir kt.).
P v z . , t a i p v z r l d o m a b a l t y m o t ' e r i t i n o s i n t c z e . F c r i r i n l s s u r i S ai r l a i k o : L r s a r -
t a i g c l c l i . k r r i v r a j o s p c r t c k l i u s .C i e l c 2 i si i l a i s v i n i r m ak, a i j o s p r i r c i k i a h e m p g l o b i - Baltymq brendimo valdymas - greidiausiasatsakas i aplinkos ir
n u i s i n t c t i n t i .K a i n i r a g c l c z i e s p, r i c l ' e r i t i n on r R N R j u n g i a s is p c c i a l u sp o l i p c p l i d a s , Jis nustatomaspagal atsiradusjhaltymo aktyvum4,
vidaus vciksnir.rs.
i r i i n r R N R n c t r a n s l i u o j i t n r a f c r i t i n a sn c s i n t c t i n a m a s . nors nauju baltymq sintezi neryksta (tyrimo tikslais baltymq sintezd
mRNR ilgaamZi5kumasirgi y'ra labai svarbusgenq valclymovciks- qali b[ti clirbtinaislopinama,panaudojanttransliacijosinhibitorius).
nys. Tuo buvo galima isitikinti ir 13lac operono. viena is svarbiu sicr
operono valdymo ypatybiq yra ta, kad nuo operono struktlriniq ge-
nq transkribuojamamRNR yra trumpalaike.Eukariotq rnRNR ilga- 4.6. Lqstelds ciklo valdymas
amZiSkum4gali lemti ,,uodegc'rs"-poliA itgis. Juo ilgesne poliA, tuo
ilgiau i5licka mRNR. llgaamZi5kumas L4stelds skirstomos j nuolat besidalijancias,galindias dalytis tam
gali prikrausytiir nuo aplinkos
tikromis sulygomisir nustojusiasdalytis (tai somatinis, difercncijuo-
veiksniq.Pvz., mazasgcleZieskiekis stabilizuda kito bartymo trans-
tos daugelioaudiniq/organql4stcles).Tos lqstclcs,kuritls dalijasi,pra-
ferino mRNR. o didelis- arvirksiiai,skatinasiq mRNR irim4. (Tians-
cina keletzlstadiju:
fcrirrai perneia geleii j kcpenis arba kaulq diulpus.)
Eukariotq rnRNR gali blti itin ilgalaikds.prisiminkime hemog- . interfazg - Gr, S, G,,
Iobino mRNR. Zincluoliq eritrocitq bianduoryssunyksta,o balrymo . mitozg (siaur4japrasme) - M, susidc:dandiE i5 profazes,prome-
sinteze vyksta, nes hemoglobino mRNR yra ilgalaikes. tafazes,mctafazes,anafazesir telofazes.Pabaigojclyksta l4stc-
Baltymq fosforilinimas - vienas is svarbiq genomo ir geno veik- les citoplazmosdalijimasis- citokinezd (4.17 pav.). L4steles
los valdymo budq. Kcidiama: ciklas gali nutrlkti laikinai dil nepalankiqs4lygqir visam lai-
kui (difcrencijuotose l4stelese).L4steles,kuriose ciklas nutr[-
' chromatino sandara (fosforilinant histonus, laminos ko, Iaikomos esandiomisG,, stadijoje.Si stadija Siuo metu skirs-
baltymus),
. valdymo ir signalo pernaios baltymq aktyvumas, toma pagal nutrukimo pob[di (laikinai ar visam laikui). Skiria-
. baltymq aktyvumas potransliaciniameetape. mi du eukariotq l4stclis dalijimosi tipai: mitozd ir mejoze.
Kaip mineta, tai
vienas i5 itin greito reagavimo b[dq. Thip, pvz., paverdiamine_
L4stcles dalijimasisyra valdomas,t. y. ji gauna signalq, kada jai
aktyviais. .,atsarginiais"kai kurie citochromai p-450:
clalytisir kada nustoti dalytis, kada lEstelei nustoti dalytis laikinai ir
- aktyvus cit. P-450j'qlllil' rcl grlZti i dalijimosi cikl4. Thip pat valdomi perejimai tarp stadijq/
neaktyvuscit. p-450 (saugomasarsargai).
faziq, tarp mitozds ir mejozds, citokinezes prad1ia.

330 aa
JJl
I
 Gn

I
tn DNR I \.,*,"
I)NI{
I+ r c a k r rv i n i r n a s
J. lii pav. Brendim4 skatinantio veiksnio (MpF) aptikimasiirodymas:
'esandios'rr
r n i k r o p i p e t e p a i m t a c i r o p l a z m o si i k i a u i i a r i l s t c s ,
,o.1or., darijimosi
iG,
I i tqstele,
l]:l:lii.:l:i.'r,.:li:.Li_:,,,
csanii4G. siadijoje.
rnjekcija
pnrriuiino
mejozq:
ir
KlllLlsllllilslCst)rCnLltmli
2n-4n DNI{
i'iu veiksniu. Tadiautyrimainesustojo, ir rgggm. medziaga, skatinanti
S .v.citq brcndim4,buvo iiaiikinta. pasirode,kad rni rroTry*as,
kuris
11 I'cre.iimasl(i" pagalsavomolekuling.masg (.34kDa) huvopavadintas p.r.kiek veliau
\ buvo rrustatyta, kad tai fcrmentasproteinkinaze.
4. l7 pav. Lqstele'sciklas: Proteinkinazcs jau buvo pakriuvusi.s moksrininkqakirati- jau
z m o g a u ss p a r i i a i b a s i d a r i j . n c i qr ^ s t c l i q s t a c r i j r l i
trukmi tokia: G, apie l2 val.. S_ truvoisaiikinta,kad onkogenai loduoja pr*lrntinu zes(ir.
6-lJ val'. (;. - j-4 val., M - nraziau
kaij l val. Bcndra trukmc lu-24 var.
.kai.kuric
t.liau). Del t. susidomcjimas pt birtyrnu is k.rto rabai padidejo.
Pirmiausiabuvo.kuriamoshipotezis.viena Proteinkinaz.s- fermcntai,fosforilinantys balfymus.Jos yra
sako,kacrsignalas
l4stelcidalytisyra jos kritine mas6.Vykstant iq ti.vigjUtipq pagal tai, kurios aminorDg5tys fosforilina*o, _ ,.-
;uoiriqmedZiagq(pir- rin/treoninkinazds ar tirozinkinazcs. Lqstete;edaugeriobarty_
miausiabiopolimcrq) sintezei,r4steres
tlris didejair pasiekia tokiaap- mq aktyv,masvaldomasfosforirinant(proteinkina?iqy
imti, kad ji pasidaronepatogi_ reliekalasteleiporijuffti. ir de-
fosforilinant(fosfatazia)(a.19 pav.).
Dvi tyrimq kryptyssusiriejo vien4,ir taip atsirado
! iiu.raikine
samprataapic l4stelesciklo valdyma. cikro genai cDC ir kritiniai taskai. Kita tyrimq kryptis
.Lqstelds
Brendimqskatinantisveiksnys(MpF). Viena tyrimq tikslingcsne.Hartvelas(L. Harrweil) nuo 1914
kryptisatro- m. .u([r. ir istyre
de csantiganatori nuo rqstcliscikro.Aptiktasbrendimq cerevisiae muranrq, stopinaniiqt4ste_
- MPF (angl. ntaturation promoting skatinantis lll,"l,::j:
rcs crKr4. Ti:llu,saccharomyce.s
veik_s1y_s Sruosmutantusir atitinkamusgenusjis pavadin
factor). (irngl.ccl/ div,isioncyc.te lqsreresdalijimosi"ciklasj. o CDC
v1rfc1(Xenopus) ovocituoscdarijimasis rralrio"fu buvo /s
. stabdomas du kartus.pir- .
miausiajis sustojaG, stadijojctor, kor hormonai ripo. ncs tik tokiusmuranrusgrri;u dauginti.
pradecr.skatinti ll::P:ll:oll]mutacljos,.
r\()rmallal lo_llro',
mgjoze.Thda mejoze.sustojaanrrojo darijimosi sropinaniios rqsteles dalijim4si,yra mirtinos.
n-'"ioture1.Tai jau Svarbiausi4
subrcndgkiauSineliai, kurie apvaisinami. .t1'rusiais atradimq padare Nuise (p. Nuise)'r" 6.noluoarbiais,
Varleskiauiineriaiganastambfis,toderbuvo nesunku mieliu schizosaccharomyces pombe rilsteresciklo mutantus.
mikropipete S.varbiausiasbuvo crtc2(didriorro..
paimticitoplazmos ii subrendusitlkiausineriq, iq ii ruzosiosraidesyra genetikq
praejusiqt -"jo.es (re- ir^b[dinga^s skirtingoms
dukcini)dalijim4si,ir ^suleisti
citoprazmE illlit"riTT mieliq gentims).N"itje ir"od, kad
i ovocit4,lrriuo'e branduorys tarp prJ, CDC2B,ctrc2 garin'radeti lygybes"Zenklq: genasttouoja t4
yra G, (4'18pav').Tokiuoseouocituoreiuojpat prasidejo
mejozi. Hi- Paii4 proteinkinazg.
potetinemedziaga, sukeriantimejozg(sisveiksnyspapritgstarp orga- Hartvelasstengesinustatytikritinius r4steresdalijimosi
nizmq- nuo nrieriqiki zinduoriq),buv. pavadi.ia ^..
gcnus, taskusir
brendimaskatinan- kurie valdo siuostaskus.Thip buvo nustatyta,kad
svarbiausias
JJJ

JJ.'
 illmllai kritinis taikas l4stelesciklc yra perejimas i5 Gr i S stadij4, vadina-
P
Larnrnar -----> LL0llll&ll l B r a n d u o l i oa p v a l k a l d l i s u l r a
nurs pradZios (STARTO - taip jis Zymimas pagal susitarimq) taiku.
Fosforilinimas (-r,stadijojeyra vidinis tarpsnisnuo kurio priklauso,ar l4steledalysis
a. Branduolio apvalkal€lio pokyCiai lur pcreis i G,,. Siuo metu G{}skirstoma i du tipus:
III kinazc HistonasHl,r .qi i'"irata.e
I . kai visiSkainutr[ksta dalijimasis,
| <- s -----+ | <- Mitozd ?---------->l
P PP PPP PPP PPP PPP PPP PPP PPP PP P . kai dalijimzrsis
nutruksta laikinai.
r i -ii iil 1''-r-| rt-l- ] iT ;iI -rft
i tirr ;i,
Hl + Hl >,Hl + Hl J HI + H l l - + F l , ] - , 1 1 1- , H l - Hl +;Hl]-+ Hl >,Hl
I oslirrilinimas P PP PPP PI) P Dcfosforilinimas Dar vicnas itin svarbuskritinis ta5kas- perejimas i5 G, i M.
Pagaliau,kaip mineta, l4stcles ciklas gali sustoti metafaz€je.Tiri
b. Ch romatino kondensacija/dekondensacija
chr vienas kritinis titikas, btidingas generat]ryinemslqsteldms:
xtr€**bt l) Suskilqsrrtit,
d;ffih
\L,
I,'
ffitozes ciklinS
\ - . - + & - s , . q R
I'
'
- 4w
ciklinas
Fosfatazes, ciklinq degradacila
Thr Tyr Thr . , .fr, , ; Thr
Thr '. t' ( iklinasskyla- Thr Tyr Thr ffil, =atsiranda branduolio apvalkalelis,
f4 dekondensuoJasi chromatinas
,P r
ppp
pokyliai
{ t5 tdl pldefosforilinimas Cdc 25 --> Cdc2
'hr
Tyr Thr 1 s 1. F
H r s t o n aH Signalas daly'tis
p': I Ncaktyvus p'o
lamrnar, I acralaa m.co

ys2 Lr(
li.
I\4AP
- iSnyksla
$l-r mrtogenar,
t--r, crklrnas,
l'hr Tyr T lr (i branduoho
IIasCIe'f apvalkalelis,
Cdc 2 fosforilinimas

, P''1 I ciklas I ( i r c i k l i n a s . ; N a u . j qc i k l i n q
' kondensuojasi
PI' sintczt
cnromatnas
p'r{ foslbrilinimas
\
\ pI fosforilinimas
\

ifh.qh'j '' Schcmojekritiniai taikai paZymctiskersinimisjuostomis irrba ro-

I Suskilqs
G 1c i k l i n a s d1,'klemis;ialia paZymetipagrindiniaipokydiai (Zr. toliau).
c. L4stcl6s ciklo valdymas Kuris kritinis taikas yra'svarbiausias,
priklauso nuo l4stcliq tipo
ir jq raidos momento. tuip pat nuo organizmo.Daugelio daugial4s-
MAPkinazc -+ lTilrornaiinelerpstei<- MAP fosfhtaze cxiuorganizmq svarbiausiastaSkasyra
[-osforilinimas Defosforilinimas
d, Achromatin€s verpstis susidarymas/iSnykimas Gr-+S
Proteinkinazdsir l4stel6sciklas. SusidomcjimaslEstelesciklo val-
dvnrupaskatinotreiizl tyrimq krypti. Buvo ic5komabaltyn.rq, kuriq kie-
.1.19pav. Lqstelds ciklo valdymas fosforilinant-defoslirrilinantir skaidant baltymus
kis kinta vykstantl4stelcsciklui. Taip buvo atrasticiklinai. Ii pradZiq
(ddl proteolizes). Keturi suderinti veiksmai mitoz6je, reguliuojami proteinkinaziq/
fosfataziq: manyta, kad tai vicnas baltymas,bet veliau nustatyta.jog tai grupe
b r a n d u o l i o a p v a l k a l c l i o k i t i m a s - i r i n r a s / a t s i s t a t y m acsh; r o m a t i n o k o n d e n s a c i j a / baltymq, kuric ri:iSki:rsiivairioselqstelesciklo dalyse.Ciklinai vieni
clckondcnsacija; l4stelcsciklo valdvmas;achronratinisverpstassusidiirymasir suirimas, ncveikia.Jic sudaro kompleksilsu lqstelesciklo proteinkinazemis, jas
MAPkinazc = mitogcno aktyvinta protcinkinazi, valdo CDC37. CDC20 ir kt. genai

-')-')+ 335
akty/indami.Mielesturi tik vien4proteinkinazg cdc2,bet lastelescikro
kritiniuosctaSkuose keidiasiciklinai. 4us mitozei/mejozei.Mieliq lasteles ciklo genu veikla yra suderinta
Zinduoliq l4stelesturi kelet4 kinaziq: Cdc2,Cdk2, Cdk3, Cdk4, :;u veikla genq. lemianiiq mieliq poravimosi tipus.
Cdk6, Cdk7, kaip ir kelet4 ciklinq: Dl, D2, D3, H, E, A, B ir kt. Zinduoliq l4stel6s ciklo valdymas. Apie ii labai daug svarbiq Zi-
Komplcksekciiiasi ne tik ciklinai.bet ir kinazes: niq gauta, i5fyrusneprogramuotqsomatiniu l4steliq dalijim4si- aug-
lio pradZiE.vrldymas dar sudetingesnis,nes suderintai claliiasi arbl
.
kritinis tirikas- Ci,+ , G, .
'
rrcsiclalijanc viena lEsteli, o jL1 grupes.
n r i t o q c n a si n d u k u o j a k o n r p l c k s i rc d k 4 / 6 + c i k l i n a i D ( b c t o . v e i k i a c i k l i -
nas II + C'dk7): Zinduoliq l4stelesciklas daliiamasi
. kritiniamc taikc G, -+ S - Cdk2 + ciklinas E.
. S s t r r d i j o l c. ( ' d k : + c i k l i n a sA , . augimo cikla,
' k r i t i n i a m c t a ( k c G , + M - c d c 2 + c i k l i n r L st s . S i s k . m p l c k s a s
ir yra bren- . dalijimosi cikl4.
d i m o v c i k s n v sM P F .

Nereikalingus baltymus suskeridr proteazis. Mcjozei vardyti yra Abu ciklai suderinti.Kol nira sukauptospakankarnosaminor[gs-
specifiniq gcnq. Apskritai atrandami vis niruji genai/baltymai,kurie iiq, gliukozes,nuklcotidq, energijosatsargos,tol ncryksta antroji ciklo
v e i k i a l 4 s t c l c ' sd a l i j i n r i l s i . tlalis, bet bendrq impuls4 dalytis duoda mitogenai/augimoveiksniai:
L4stelds dalijimasis - suderintq ivykirt grandind. Nuo ko prasi-
deda lEstelesciklasl Ir 5j klausimq padejo sprgsrimieles.paaiskejo, N t i t o ge n a s Augimo ciklas
kad yra kclctas sienalq prasideti lqstclcsdalijirnuisi,ir jq vcikimas JJT
suderintas. . G r c i t a s a n k s l y v a sa t s a k a s --r Dalijimosi ciklas
('dk2+'iktinai
> S stadija
Pirmasissignalasl4steleidalytisyra jos mas6.TLri buti sukauptos ( p n t d e t l rvr c i k t i i n d r r k u t r j r r ngrcun u g r u p c )
dideles,ypac=biopolimerq,energijosiitckliq, nuktcoticlqatsargos,kad
l4stelepradetq dalytis.Kiausial4ste/kiauiinis bfina sukaupgstick at- Mitogenai,arba augimoveiksniai,valdo r4stcresclalijimqsi.Zin-
sargq, kad ju pakankii keletui dalijimqsi,tadiau po kickvicno claliji- cluoliqjie skirstomij keturiasklascs:
mosi lqstcle's masL'nrlzija. Siuo arvcju svirrbusdidclis dalijimosigrci- I. I5oriniai (lqstelei)veiksniai:augimo hormonai,cpiclcrmioar,r-
tis. girnoveiksnysir kt. Jie gali bfiti speciarizuoti
tik tam tikromsl4ste-
Santyki tarp auginro ciklo ir clalijimosiciklo valdo spcciarDsge- lcnrs,pvz.,cpitelio,tadajie valdo tik Siq lirsteliqdaliiim4si;
nai. Nurse gavo mieliq mutantus (weel), kuriuosesis santykispaZeis- II. Lqsteldspavirsiausreceptoriai- daZniausiai proteintirozinki-
tas, lqstelesyra smulkios.Mutanto l4stclesdalijasi per anksti. Kito nirzcs,G baltymai;
mutanto c:dr'25l4stclesyra labai stambios,dvigubaistambesnesnegu III. signalo nesikliai- irgi daugumapr.teinkinaziqgenq, pvz.,
normalios,nes veluoja citokineze. kai kuriq onkogenq(zr. toliau) - scr,ras,erb, koduojamibartymai;
Vadinasi. yra suderintas lqstelds mastirskaupimasis su DNR re- rv r[anskripcijos veiksniai,pvz., onkogenqiun ir
plikacija. Thip ir turi btti, nes vienas svarbiausiqrqstelesdalijimosi /os koducrja-
nras baltymasAP-l, onkogenqnryc, myb kocruojamibaltymai.Siai
tikslq yra taisyklingai paskirstyti geneting medZiagq- DNR moleku- grupei priskiriamiir antionkogenq(pvz., RB, ptr) kocluojamibalty-
liq kopijas ir vis4 l4stelesmasg. Kai vyksta asimetrini mitozd ir ne- mai, kurie slopinal4steldsdalijim4si.Tai vdzio supresoriai.visiems
tolygiai paskirstoma citoplazma, veikia specialusgenai. iios grupesveiksniamsb[dinga s4veika/jungimasis su jq varcromr+
ge-
Mielese nustatyta, kad kartu su cdc veikia ir tie genai, kurie nq specialiomis nukleotidqsekomis.
lemia achromating verpstg ir kitas l4stelesstrukturas/baltymus,brJti- L4stelesdalijimqsilemiantysgenaiyra mitogenq/augimo veiksniq
viildomitipi5kiausiu, klasikiniub[du:
336
)Jt
 t sqveika su lelstclis paviriiniu receptoriumi, 4.7. YELio genetika. Nereglamentuotasdiferencijuotq somatinir;
a signalo pcrna5aj branduolj, 14steliq dalijimasis
o transkripcijosveiksniq aktyvinimas,
o valdonros genll grupes aktyvinimas: 4.7.1.Mutacin6ir virusindveiio teorijos.Onkogenai

Vezys yra normalaus augimo - l4steles dalijimosi sutrikimas.

I k l . a u g i r n ov c i k s n l s / l n i t o g c n a s
J II kl. vciksnys rcceptorius
Tai Siuolaikine veZio kilmes samprata. Iki jos buvo ilgas kelias.
J ttt tct.veiksnys* signalo ne$iklis
Su genetika pradeta sieti. sukurus mutacing vdZio tcorij4.
J
tv kl .veiksnys- transkripcijos veiksnys Mutacind vdZio teorija. Kancerogenai.T Boveri (1914), de Fry-
z l s . M i o l c r i s - m u t i r c i j qi r m u t a g c n c z c st y r i m o p r a d i n i n k a im a n e .
r r r'r ri;Regutono transkriicija kad veZysatsiranda del mutaciju. JeigLrtaip yra, tai turi blti mu-
^_ -- mRNR 'Iaip
f' tagcniiki veiksniai, kurie ji sukelia. buvo atrasti kanceroge-
V
nai. Dirugelis mutagenq (vciksniq, sukclianiiq muatcijas, Lr. p. 448)
mRNR -Transliacija -l'Ii jonizuojantys
\-_-r I

Balfvmai ii ticsq yra kancerogcnai. ir ultravioletiniaispin-

Mitogenq veikla. Lqstelcsciklas - puikus kaskadiniogenq vzrl-
dymo pavyzdys.Mitogcnai valdo kclis Sinrtusg.-nu. Sic genai le-
mia lilstclcs dalijim4si ir kai kurias kitas savybes,kurios atsiranda
spardiai c'lauginantislelstclcms.Pvz., ankstyv4sias ontclgcnczcsmor-
fcrgcnezcsstacli.iaslcmia IVF'kll icima. Jos koduoiamas baltymas
yra transkripcijos veiksnys ir kocluoja baltym4, homologinj drozofi-
los baltymui I)orsal (iis lcmia dorzalinE-vcntraling /nugaros-pilvo
kuno simctrijq).
Mitogcnai indukuoja ir transkripcijos veiksni E2F, kuris ilun-
gia tuos genus, bc kuriq vciklos neprasiddtq DNR sintcze\.t. y.
pcrcjimas iS Ci, i S. f)augum:r jq yra nukleotidq sintezis genai
butcnt dihiclrotblatrcduktazds. timidinkinazcs. ribonukleotidreduk-
tazes, karbomoilfosfatsintazis-aspartatkart'romoiltransfcrazes-dihidro-
orotzrzis). Jis i.jungia paiios DNR polimcrazdscr gcnil, tuip pat
c'rlk/ciklino kontpleks4, (-nlvc. E2F gcnq, slopina pBR (ir.to-
liau).
Vadinasi, mitogenai ijungia veiklq gene, kurie valdo kelet4
stambiq genq grupirl, Sic - maZesniq grupiq, o pastarieji - dar
maZesniq.
clrrliai,nitrozoaminai,policikliniaiaronratiniaiangliavandeniliai, ami-
norlgSdiu - peptidq pirolizcs produktai ir kt. Jq sarybis nagrine-
janrt-rsVI I skyriuje.
Salia kanccrogcnq/mutagcnrl, keidianiiq gcnus/gcnetincmedZiag4,
atrasti vdZi skatinantys veiksniai (vdZio promotoriai). Tli veiksniai,
kuric patys nesukeliaveZio,bct susidariuss4lygomsskatinajo raida.
(iali buti ivairiossintetincs(forbolo cstcriai) arba gamtincs(fenoliai)
nrcdZiagos.
C)nkogeniniaivirusai. 194-5 m. L. Zilberis paskelbevirusing vdZio
teorijq, pagal kuriil velZisukelietvirusai.Prasidcjoiir; virusq paieikos
ir tyrimai. VeZj sukelia keliq grupiq - tick DNR (Zr. p. 547): polio-
nros, adcnovirusai,EpSteino-Baro,tiek RNR virusai. Pastariejipava-
dinti retrovirusais (lot. rctro - atgal). S. GerSenzonasdar 1954m.
nustate,kad Sie virusai gali blti laisvi ir isiterpg i l4stelesgenomE.
'fik
iis nesugebijo i5skirti fermento, kuris nuo RNR matricos sinte-
tina DNR. Atskirai vicnasnuo kito 1972m. tai atliko du amerikicdiu
nrokslininkaiTeminas(H. Temin) ir Baltimoras(D. Baltimore). Fcr-
mentas, kuris sintetina DNR nuo RNR matricos, buvo pavadintas
atvirkStinetranskriptaze (arba revertaze,nuo RNR priklausomaDNR
polimeraze).

338 339
 Visi5kai logi5ka Siq fyrimq tEsa:nustatyti, kurie onkoviruso genai
Sg!rytuo.iami balty;ai]- auginroveiksniai (r'-si.s,n.ntl, int2)
sukelia veZi. Paai5kejo,kad dazniausiaitai vienintelisgenas viruso
genome. Tik labai retais atvejaisbfina jq keletas.Sie genai pavadinti llra nsmemFrnniniai-baIS maf l
Aug-rrno reeEploiiai- -
vCikSn.rl .ISithrrrembmnar-
onkogenais.Pa5alinus,pvz., Rauso sarkomosvirusui onkogenq (kuris
I f, -rttB, t'-/ins, r'4il ]susiie baltvmai j
nuo viZio pavadinimo Zymimasscr; taip pavadinti ir kiti onkogenai, tcftoplazmind
lcftoplazmind - G baltymai/sig""iq
pernusO-.
p.;.sO-.
baltymai/signuj,l uatny,""l
bttw
aptikti virusuose),virusas tampa neonkogeniniu. plqt-e!4linazds
] - c-resieima(r'-ras,c.-rho,c'-rab,
- tirozinkinazds c'-,arl, c,ran), gsp/gip)
Prasidejusgenq klonavimo ir sekvenavimoepochai,
ir,yko didziau- (c'-,sc:r, t' -a h l, r' -f ps)
sia stai-rlmcna.Bi5opas(M. Bischop) ir Varmus (H. Varmus) nustate,
serin/treoninkinaz€s lBranduoliobattvmai-
kad onkogenq homologai yra normaliame Zincluoliq/Zmogaus geno- (c-ra/, r: nto.s)
ipSijsr yef!^llriall
me. Tai aptink:rma nuo virusu klonuotq onkogenq pagamintais mo- c-nryg - HLH baltymai,
lekuliniaiszondais. cJos, c-jun - API - Leu ,,uZtrauktukas",
Pagal kilmg onkogcnai yra skirstomi ! c-rel - NFrB Seima,
c-<rb - skydliaukes hormonoreceptorius,
. l4stelinius,Zymimus c'-onc (pvz.. c-scr, c'-<rgl, c--erg2* cinko ,,pir3teliq"balt).rynas
c-mos, c_abl),
. virusinius, Zymimus t,-onc (pvz., v-scr, Daugelio iiu baltymq paskirtis i5destyta4.5-4.6 skyreliuosc.Vie-
v-mos, t,-abl).
naip ar kitaip visi protoonkogcnaisusijgsu l4stelesdalijimusi.Antai
Atrandami vis nauji onkogenai. Kai kurie r.'-./bsSeirnos(cy'bs, t:-.fosB,c-tra-1, c-tra-2) koduojami baltymai ieina
iq sudaro dideles sei-
mas, pvz., r:-rasSeimojeyra per 50 genq, skirstomq kelis poseimius:
i i kompleks4baltymq,kuric lcmia l4stelesciklo kritinius ta5kusG,,-+S
c-ras, c-rho, c-rab, c-a$ c-sar, c-ran. Seimoje genai skiriasi ne tik ir G,-+S. Kitas protoonkogcnasc-mos reguliuoja Xenopus mejozcs I
sandara ir nukfcotidq sckomis, bet ir funkcija (pvz., c_nrf, c.-rnb, ir II dalijim4si.Jo mitogcnasyra progcsteronas.
c-sar,c-ran susijg su vezikulomis ir su baltymq pernaSa,o c-ras valdo V6l mutacind teorija. Atradus, kad onkogenai, tiksliau, protoon-
l4steliq dalijimasi ir difcrenciacij'4,c-rho - aktino kompleks4 su cito- kogcnai, yra normalus l4steles dalijimosi ir diferenciacijosvaldymo
skclctu). (daZniausiai augimo veiksniuskclduojantys) gcnai. susim4styta,
o kaip
c)nkogenq funkcija. Aptikus onkogenus normarir;, ne vdZiniq lals- iic gcnai tampa patogeniniais,veZi sukeliandiais.
teliq genome, paai5kejo,kad yra dvi to paties geno funkcin€s/sanda- Vel teko prisiminti mLrtacingvciio tcorij4. Labai intensyviai,kas
apskritai b[dinga veZio tyrimams, praditos tirti protoonkogenq mu-
ros bfisenos:
tacijos, ir lDkesdiaivisiikai pasitvirtino.
' nesukeliantiveiio ir bfitina normaliai
l4stelesveiklai (tai iro- Kad prasidetq viZys, protoonkogenai turi virsti onkogenais,
dyta veliau), t. y. nevaldomais/nelaiku vcikiandiais lEstelesdalijimosi/dife-
. sukelianti vdii - normalios geno renciacijos valdymo genais. Thi atsitinka ddl mutacijq.
veiklos anomalija.

Nesukeliantysvezit-rgenai buvo pavadinti protoonkogenais.
Nuo protoonkogenq priklauso normalios l4steresfunkcijos *
l4stelds dalijimasis ir diferenciacija.
Protoonkogenq koduojami baltymai grupuojami taip:
340
O kaipgi virusai? Pasirodo, v-cnc alsiranda sudetingu bldu: virusui
i savo genom4 netiksliai ijungiant protoonkogenusarba Siq kopijas,
pasigaminusiasnuo protoonkogenq subrendusiqmRNR.
. Vadinasi, onkogeniniais virusais tampama seniai virusu geneti-
koje Zinomu bfidu (Lr. p. 544). virusas, iseidamas is l4stelii, gali
jsijungti j savo genom4 dali Seimininko l4steles generines med.Lia-
gos. Jeigu tai ilyksta netiksliai, tas ,,uZgriebtas,,
genas savaime tam-
341
pa mutantiniu, nenormaliu. DaZnai v-onc neturi 5'-geno dalies. Dau-
gelis i5tirtq v-onc neturi intronq. Intronai prarandami brgstant pre-
mRNR (i,ykstant splaisingui).Vadinasi, iie v-ortc pasigamino ir isi-
terpe i viruso genomq visiikai kitokiu bfidu, nuo subrendusios
mRNR, dalyvaujant retnrviruso atvirk5tinei transkriptazei.
Vel atsirado vietos ir kancerogenams.Siuo atZvilgiu labai gerai
i5tirtas odos vdzys, kuris JAV sudaro per 50oh veZiniq ligq.
Vienas i5 kanccrogenu,sukeliandiqodos vdLi, yra ultravioletiniai
spinduliai (UVB). Jie yra mutageniiki, bet neskvarbDs,todel sukelia
mutacijas tik tose lqsteldse,j kurias prasiskverbia.O prasiskverbtijie
gali tik iatviras Saulesiviesai (UV) pavir5inesodos l4steles.Todel
nuo UV spinduliuotes labiausiai nukencia veidas (ypad nosis - la-
biausiai atsikiSusi),rankos. Pirmiausia ir atsiranda 5iq kIncl daliq
odos veZys.
Thdiau protoonkogenu veikla yra valdoma. Thigi pavojingiausios
nrutacijos yra tq genq, kuric valdo protoonkogenus. I5 pradZiq jie
jq pavadinimasvdiio
vadinti antionkogenais. Siuo nletu populiaresnis
supresoriai, pagal veiklos pob[di. Jie slopina somatiniq ir kitq su-
siformavusiq audiniq lqsteliq dalijim4si. Del jq veiklos l4stelds per-
eina i5 Gr i Go.
Vezys daZniausiaipradeda vystytis tada, kai iryksta kurio nors
viZio supresoriq gcno, pvz., p5't,mutacija.
Zmogus, auk5tesniejieukariotai turi po dvi homologineschromo-
somas. o mutacijos vra rccesyviosios.Tbdel mutantiniam <lnkogenui
pasireik5ti b[tinos mutacijos abieiose homologinese chromosomose.
Pvz., p5t geno tai atrodytq taip:
5t
UV p -' Pakartotinernutacija _]::,
-+- - ----r,- --;VeZys
uV p'"
Amerikiediq genetikai nustate, kad pirmqj4 5io konkretaus geno
mutacij4 .,parupina" mamytes, kaitindamos savo i5rengtusvaikudius
sauleje. Pirmoji p5r geno mutacija atsiranda iki 15 m. amZiaus.
Antroji atsiranda nelaukiama. Nustatyta, kad r,yresnioamZiausZmo-
niq somatiniq l4steliq mutacijq ir vdZio daZnispadideja dramati5kai-
10r-107kartq, nes senstant sutrinka daugelis b[dq apsisaugotinuo
DNR paZaidq(Zr. p. 497),pirmiausiaDNR paiaidq reparacija. Be to,
sutrinka laisvqlq radikalq/antioksidantqbalansas,ksenobiotikq meta-
bolizmas ir kt. Todel Sioje amZiausgrupeje vezys yra daZnas.
-)+/.
Protoonkogenas gali ivairiaivirsti onkogenune tik del muta-
cijq, bet ir del iutrikusio genq veiklos valdymo, atsiradusio
ctapuose:
del fiziologiniqprieZasdiqtranskripcijos/transliacijos
pana$[si Prionq
arsi*dim4(Zr.toliau)
4,T.2.YiLiosupresoriai.Vdiys_|aipsniSkomutacijqkaupimosipas
Antionkogenai/v€Ziosupresoriai'Pricsingaionkclgcnams,vcZiosu-
Gr i
prcsoriaislopina l4steliuclalijim4si,nulemia l4steliqperejim4 i5
lits-
ci,,,slopina G,--+S.-Kaiptik del Siq genq vciklos diferenciiuotos
mil-
tcies nustoja 6alytis. Siuo metu Zmogitus gcnome yra Zinomll
pavel-
2iausiai 13 vcZio supresuriq.Dazniausiaijie aptinkami tiriant
climas(Seintinio)vcZio formas. Jq reiksmc vezio raidai ypad svarbi.
valdo
VcZio iupresoriai sl.pina netgi viZinitl lqstcliu dalijim4si-.lie
l4stel6s licka G,,
,.,nkogenuvciklir. Kol 5ie viZio supresoriaiveiklls,
stadijljc. Gcriausiai iitirti vcZio supresoriaiRB ir p"'
i3'g.r,u. aptiktastiriant retinoblastomq.Ji (daZnisapie 1:18000)
prasideia dar vaikystejekaip balk5vademe ant vienos ar abiejq akitl
pleciasi.Ligoniq 13-ojoje
ivadinamoji ,,kares;'akis). Negydomasauglys
chromosomojedaznai aptinkama ilgojo peties 14.1-I4.2 segmentodc-
lccija (del 1iqla.1-1a.2-). Vcliau p:rai5kejo,kacl ir RB geno taikine
-
n-,riu.iiu sukeiia retinoblastoffi4,o dar veliau, kad asmenys'kuriq
g",1,r*. iqiko RB geno delecijaarba taSkinernutacija,linkg sirgti lvai-
riomis vdZio formomis, ne tik rctinoblastoma'
Kaipjaumineta,pRBbaltymasjungiasisutran'skripcijosveiksniu
E2E, ir tai slopina G,-+s. L4steles nesidalija.RB baltymo aktyvum4
Valcloproteinkinazes.'pRbbaltymas yra aktyvus,t. y. slopina l4steles
dalijimqsi, kai yra defbsforilintas.Kai jis yra fosforilinamas, nustoja
veikti kaip supresorius,ir l4stelds dalijasi:
J+J
 taskuose",turtrnguose
I kincs mutacijosyra keturiuose,,karstuosiuose
o metilintasC deaminuojantvirs-
PRB Fostbrilinimas PRB .;a;".r1. C"galibtti metilinamas.
aktyvus t reloslon ltnlmas neaktlvus ta T- Thip atsiranda ta5kines mutacijos'
geno pir mutacijos
Lqstelcs pRB
ncsidalija, Lqstelesdalijasi/ R.Bgeno Kadangi pil veikla susijusisu DNR reparacija'
veikiakaipsupresorius veikla slopinarna genetinis nestabilumas'
pacliclina
'f,i,.l kitq genq mutacijq daZni' Atsiranda
g.nq mutacijll claZnispadideja 20 kartq'
Go Gr-)S
yra recesyviosiosir
pRB akty'racija/inaktpacija irgi yra valdoma. Fostorilinim4 sukclia onkoprotei- Visq veZio supresoriq ypatyb6: mutacijos
n a s E l A , o s k r p i n i i a u g i m o i n h i b i t o r i u sT G F - B l . gali pasireiklti/sukelti veZi tik homozigotose'
nepa-
Vdiio supresoriusp'\r dar geriau i5tirtas. Ji aptiko 1990m. Mal- Vaclinasi,veZitri Vystytismutacijc]Svienoje chromosomojc
kinas (D. Malkin) su bendradarbiais,tirdamas kelet4 SeiminiovdZio gene p'r'* kitojc homologineje
kanka, turi ilrykti mutacija ir antrame
formu, pirmiausiaLi-Fraumeniosindromq.Siam sindromtribfidingas
clrromosomoje:
polinkis sirgti veZiu gana anksf)'\iameamZiuje. Iki 30 m. amZiaus
suscrglrapic 50'i lsntcrtq. tuo tarpu visoje Zmoniu populiacijojcvc- -5.i ,r-t' Vc2vs
Ziu scrga lo/o ilrl amZiausasmenq.
r Mutaciia +- Antra mutactla --Tr
p
Genas (l7q13) koduoia -53 kDa baltym4, kuris slopina lasteles
I

yra viZio prtcZas-

dalijimqsiG, stadijosviduryjc. I5 dia ir gcno pavadinimasp5'. Gentr Bct nc tik mutacijos veZio supresoriu gcnuose
vcikla susijr"rsisu DNR reparacija. Lelstcldse,kuriose yra paZeista s4veika' Po norma-
tis. Cali rykti genq koituojamq produktq-baltymq
DNR, rryksta intcnsyvi p5i gt:no rai5ka, ir lastelesciklas stabdomas, onkoprotcinaispRB' p5r ir
liu pRB ir p5] baltymq sqvcikossu virusq
kol bus iitaisytos DNR paZaidos. fiii t',attymaisupresoriaineslopinal4steldsdalijimosi'
Kai p5r baltymo pasigaminadaug (genasp5' yra itin aktyvus),gali
Darvienas|domusirsvarbussilvciktlsbr-rdasbuvtlaptiktastiriant
visiikai nr-rtr[kti l4stelesclalijimasisir lykti jos difcrcnciacijaarba Jis labai panalus iprionq atsiradinr4(zr'
p' 2-50)'
pi baltynrosandarzl.
lilstclg gali iitikti programuotaZ[tis - apoptozti(Zr. toliau). A' Bradlcy' 1993)'
Anot Donhoverio ir Breidlio (L' A' Donchower'
konformacijos(erdvinessandaros):
... g'tr nevcikia ., \, i L ;r'' baltynrasyra trejopos
(Gn)---..--------.---*
iGr .)==* i, S ,)-rjtvlltozc
1
Virsmas LatentinC konforma-
Pronrotorius/mutan- Konfonnacijos .-suptcsorius/nornra- '
--+ti konformaciia aktyviu cija/oligomeras
tin€ konformacija pokyiiai
baltynu
II I
il8il
Lqstcliq di ferenciacija,

Antrojo prr geno nrutacija 0 +

nn
( -P II
Kazcinkirrazc
.9n', ffi o. VeZys,genetinisnestabil ci
)<
F o s l l t a-._--.---.---|^
zcs('.') P
,l lllulaclla c\ -r-C-P

p'lj geno mutacijos yra vienas daZniausittZmogausveZiniu lqstelitt

t) ---z- ,?
Mutanto7r-''
pokyiiq genome. Kai yra nepaveldimas(ne Seiminis)vdzys,mutacijos
atsiranda somatindse lzlstel6se;ten ir r,ystosi auglys. Antai kai yra Heterozigt.ltoscmutantinisbaltymas(l4stelesdalijimosipromo
virsm4
(supresoriaus)
storosiosZarnos papilominis vizys, net B6oioligoniq genome aptinka- rius) skatinanormalioskonformacijosbaltymo
ma p't' geno mutacija, daZniausiaigeno delecija (75a/opacientq).ThS- promotoriumi/mutantine baltymoforma:
345
344
 5-l tl
p
--r- -E--
-
n-'
('h rotnosoma 2l llpJ2 l 8 q 2l . l 17o12-13
T
Pokytls Delecija Geno mutacija AktyvacUa D r ' l e ci l a Delecija Kiti po-
J t-,
., (- trdvlnes sandarospoky.tis kydiai
lPC DNR hipotne- DCC p
Normali/-jls[] Mutantine/{'%-
Gcnas
tilinimas
a'-tleLI

mutantini mutantine \orrnalus

-,
Padid€jqsepite-
__*Ankstwoji
' _* Vidutine --, Vetyvoji---- Karci-
. pirclis lio dalijimasis adcnoma adenoma adcnoma noma melastazes
konfbrmaciia konformaciia
j supresoitus
1 Thigi vezys \ystosi i5 tq l4steliq, kuriq genome susikaupia daug
[Pro'"oi*i*'l
Sic konfurnracijospokydiai vyksta daly,raujantv:rlclymobaltymams/fosfatazems. nrtrtacijq.Ar neatrodo, kad vcLys yra savoti5kasdramati5kasbldas
_. 'lArAA
(ie nas ncturi ir cAAT sckq, todel ncra gricztai nustatyt.s jo transkripcijos populiacijai atsikratyti genotipq, kurie yra sukaupg daug Zalingrl mu-
pradZios. Tianskripcij.s pradzia priklauso nuo prie geno prisijungianiiq
valclymo tacijq? Todel neturdtq stebinti, kad r.yresniojoamZiausZmoniq popu-
baltynrq. Vyksta altcrnati,vussplaisingas.Dil Siq ypJybiu yra liacijoje veZio daZnispadideja 103-i07kartq. Laikui begant somatind-
did-clisp,l baltymo
polirlorl'izmas.psr geno homologq nerasta bestuburiq genome.
sc lqsteldsekaupiasi mutacijos.
Iityrus ivairiasseiminioveZiofbrmas,aptikti kiti veziosupreso- Ry5yssu mutacijq kaupimusi akivaizdusir todel, kad kitas storo-
riai: wT'l (ltp) - VilmsoveZio,NItr (17q)- 1-ojorip. neurofibro- sios Zarnos veZio tipas - nepapilominisvezys atsiranda ddl mikrosa-
matozes,DCC ir APC - storosi.sZarnosvilio (zr. iemiau) ir kt. tclito (CA)n nesuporuotqnukleotidq reparacijosgcne.
VeZio supresoriqkoduojamibartymais4veikaujasu genais,kuriq Apoptozd (gr. apoptosn'- i5kritimas)- rei5kinys,kuriuo Siuo me-
veikla yra atsakasi mitogen4: ru visiSkaipamatuotai labai domimasi. Thi uZprogramuota(i5 anksto
nurnatyta)l4steliq Z[tis.
Ankstyvojo atsakogenai Velyvojo atsakogcnai I DHFR Pirmiausia1951m. ji aptikta l4steliq,kurios,atrodytq,neturi nicko
7lt bcndra su veZiu,b[tent kraujo l4steliq,kurios paprastaiatsinaujinakas
TK 7 dienos.Susidariuslqstcliqpcrtekliui,SiosZtivaiki normalaus(tiksliau,
DNA pola rcikiamo) skaidiausribos.Kraujo vcZio/lcukoziqatvcjaiskaip tik sutrin-
CDC2 ka iis balansastarp senq lqsteliqZ[tics ir naujq l4steliqatsiradimo.
Cvc'linA

0 Gcriausiai apoptozi iitirta ncmurtodnCucnothafuliti.s clcgans(Zr. V skyriq). Nu-

statyti genai, kuric valdo si rciskini \t't'tlt)1. Zinduoliq prtttonkogcnai c-m1tc,H-ras,
1r" aktyvina apoptozg, o bt:l2 yra apoptozcs suprcsorius.Apoptozg valdantys gcnai
ruktyvinadaugiausia tuos gcnus, kuriu kocluojamosnuklcazis ir proteazis skaid<l
brrltymusir nukleorugitis. Skaidymo produktai - aminorlgitys ir nukleotidai - pa-
vdzio raida. vezys - daugeriomutaciiq sankaupa.papilominis naudojami kitose lqstelcsc.
st.rosi.s zarnosveZys(ieimind adenomatozinepolipoze)yra kol kas
paryzdys,kaip, kaupiantismutzrcijoms, Manoma, kad tik pradejusiosncreglamentuotaidalytis somatinds
progresuoja- veZys: Iastelessunaikinamos i5 vidaus, akryvinant apoptozds genus. Be to,
apoptoz6sgenams talkina imunin6 sistema,ypad makrofagai.
Nuo padiddjusioepitelio
lqsteliqdalijimosi
._ - [ nepiktybing - I storosiostar.
+
M-fryj
adenom4 no, karcinomq Sutrikus apoptozei, vystosi auglys.
Iki karcinomos turi j"ykti bent triiq veZio supresoriq homozigo-
tines mutacijos (dvigubos abiejose homoroginer" lh.u-oromose):
be
jau minetojo p'''t, dar DCC (angl. detetion 4.8. Genq evoliucija/lyginamoji genetika
in colorectal carcinoma),
APC (nuo udenontousporyposiscoli), onkogeno .r-ras ir
kitq, kol kas Vienq smulkiau - hemoglobinq, citochromq P-450, kitq prabdgo-
nenustatytrJ:
ntis - kaip imuninio atsako, morfogenezds- svarbiq genq grupiq
346
J+/

lr
evoliucija apra5yta.Kaip buvo galima jsitikinti, Sie tyrimai padeda
KaipirDNRdivergencija,jisyraindividua|igenoypatybe,taig
atskleisti genq/genq grupiq veiklos yparybes. baltymaiyra histonasH4 ir
Genq evoliucijos tyrimo metodai. Ypad daug Ziniq gaunama lygi- ivairiugenq labai skiriasi.Konservatlv[s
imuninio atsakogenai,
namosios genetikos metodais. Palyginustq pati gen4 arba genll gru- .ii,r.n.Jnruic. Ypad spardiaievoliucionuoja
kito ir fibrino genai,toddl
pg jvairiuose organizmuose,nustatoma, kuriose organizmq grupdse n., i, Siomisdienomis.Labai intensyviai
atsirado pirmtakas gcnas ir pan. Metodi5kai tai tapo imanoma, kai iic tinka artimq r[5iq filogenijaitirti'
-,'-
Antri kai kuriq balrymq aminorugsdiq pakaitq daZnis(%) per
buvo sukurti DNR nrolekulines hibridizacijos (vadinamasiszooblo-
tingas) ir molckuliniq zondq metodai. Buvo galima nustatyri organiz- 100 nrilijonqmetq Yra toks:
90, instrlino - 4'
m q g i n r i n i n t u n l ol a i p s n ji r a p s k r i t a i k. u r i o s eo r g a n i z m qg r u p i s e y r a iibrino
augimtl hormctnct - J7' cittrchromo - 3'
c
tiriamasisgenas; genai klonuojami ir sekvenuojami(tai panaudota - 0'06'
irnuntrglobulinq - 27-39, histono H4
ne tik girrninann t r o l c k u l i n i u sz o n d u s )- g a l i m a l y g i n t i t q p a t i g e n 4 l r em o g l o h i n o 14.
ivairiuosc orsanizmuoseir nust:rtytijo evoliucijoskryptis. Daug Ziniq kad gene
gauta ir iS tokil1sriiiq kaip mutageneze,genetindrekombinacija,nes Geno evoliucijosgreiti valdo atranka' Thdiaumanoma'
Kimuros
taip iSaiikinti bldai, kaip vyksta gcnq evoliucija. gali blti neutralfs fokyiiai (neutraliosmutacijos).Pasak
DZiukso(T' H' Jukes)' gali i'ykti
Ortologiniai ir paraloginiai genai. Pagal kilmg gcnai yra dviejq iN,4.finrura) ir Kingo (J. L. King), gincy-
tipu: ncutrali geno ir visJ genomoevoliucija.Thdiauiis klausirnas
- poveikis,
. ortologiniai genai yra kilg i5 vieno bcndro geno-prcltcvio,bet tiras. Gali pasireikitiicticsioginis pleiotropinismutacijos
gcno lygmeniu- priklourc,*yt'" nuo konteksto' gretimq nukleotidq
tas pats genas ivairiuose organizmuoseevoliucionavo jvairio- daugeliokodonq trediojo nukleo-
nris kryptimis (pvz. citochromo c genas): ir,,ueitici. Atr.dytq, yra neutralios nu-
. paraloginiai genai irgi kilg ii vieno benclrogeno-protdvio,bet iido mutacijos,ncs ganadaZnaivisi keturi deriniaisu tredi'oju
klcotidu koduoja ta padiq aminorlgsti.Thdiau mutacija trediajame
i r t s i r a d od c l d u p l i k a c i i qi r c v o l i u c i t r n a v too p a t i c s o r g l r n i z m o nukleoti-
k.dono nukleotideu"ltio mutacijqdaZnikituosedvicjuose
gcrnomt:i skirtingasfunkcijas lcmiandiusgenus.
duosc (Lr. p. 525)'
Pvz., paraloginiai yra visi citochromq P-450 genai, visi imuninio Morfologindsirmolekulindsevo|iucijostempainesutampa.An
atsako gcnai. Pastaruojumetu paai5kejo,kad ir didele grupe DNR iirnpanzis DNR nuo Zmogausskiriasi Ltk 1,5-2,5o/o. Tai statistinds
tarpu
reparacijosgenq, hemoglobinogenai Zinduoliq,Znrogausgenome yra p.kiaidosribose,nors morfologiniaiskirtumaiakivaizdhs'Tiro
Xerutpus boreulis)DNR ski-
p:rraloginiai. .t"i"jq Xenopttsruii'4 (Xenoptr'sluet'isir
Vaclinasi,tarprflsineDNR divergencija Siuo atveju di-
Evoliucijos greitis ir gcnr-1evoliucijos/iisiskyrimo(divergencijos) riasi 15-2(X%.
laipsnisnustatonlasdvicm budais: c|csndnegutarpgcntinO.DarrySkesnimorfologitesirmolekuli
cvoliucijosnesutapimaipagalatskirusbaltymus.Zmogausirm
. pagal DNR homologijr/divergcncija,
kos citochromasc skiria.sitik ui"nu aminorfig5timi, nors abiejq tak-
. pagal geno koduojamo baltymo divergencij4/homologij4.
sonq divergencijalr,ykusiprie5 40-50 milijonq metq'
Kovarionai.lvaiiiosegeno,/baltymo dalysedivergencija/homologi-
Baltymr divergencija iSrei5kiamaminetuoju evoliucijos periodo jos praradimas$/ksta irgi nevienodugreidiu.Gene.ikkiriamoskon-
vienetu. dalys.Ypad kon-
.scrvatyviosios, ir labiau polimorfines/kintandiosios
scruatyvios, pavyzdZiui,yra valdymo sekos arba nukleotidq sekos'
Evoliucijos periodo vienetas - tai laiko tarpsnis (milijonais
metq), per kuri baltymo aminordg5diq sudetis pasikeiiia lVo koduojandioiaktyviusbaltymo centrus.Arklio ir kiaulds citochro-
(tr. p. Ta). maicskiriasilTaminorugSdiq(i5104),bet,nepaisantto,turibe
identi5katretinE sandar4.

348 349
 Baltvm. sandarojeisskiriamiko'arionai - aminor[gstys,
kurios pai (insercrtos)i genE. Kaip veliau paaiSkdjo,daug genq pasikeite
keidiasispardiaunegukita barrymodaris.To patiesbartyiro,
bet skir- del paprastqjqkartotiniq sekq (mikrosatelitq).
ting.qorganizmukovarionaidalniausiaiskiria.si. citochiome c keidia_
si tik 4--10aminorlc5iiu. Thiiau nauji genai negali atsirastitik del nukleotidq ir amino-
rlgidiq pakaitq.
Gen.me gali buii g.'nq. kuric organizmuose-pirmtakuose
koda-
vo vien.ki4 savybc,o is iq kirusiu.seorganizmuose - kitokiE,arba Genq susiliejimas - bfldas tiek ortologiniams.tiek ir paralogi-
dar kurioziikesnisatvcjis,kai gcnomc yra niams genams atsirasti. Jis gali r,ykti dvejopai del rekombinaci-
,,uZsikonservavusiq,. ge-
n.u.Tbkic, pvz., yrlr--g"r,o1l
Iemiantysclantis.paukSiiqgenomegenai jos/translclkacijqir del tiesioginio gretimq genq susiliejimo, i5-
i.iliko ,.ty[rs" pcr 200 mirijonq *.tq. K.raras (E kritus tarpikliui (speiseriui),skiriandiamdu gretimus genus.
i i(oilar) ir Fi_
icris (c' Fischcr)1980m. atriko nejtiketinqbandymzl:
peresme- Viena geno dalimi genai gali bDti homologiniai,kita - ne.
zcnchimosr4steres auginokartu su vi(tos rykiesepiteliojabaleriais.
viitos .'linis cpitcris.rcagavo porcsoraring Del tarpiklio tarp dviejq artimai sukibusiqgenq delecijosgcnai
i mezcnchlnr4, ir ii
cpitclio Iilstcliususidarcrstrukturos,panasiosj clantqem:rliostruk_ irgi susilieja i vien4. Tbkiu b[du atsirado daug genq, koduojandiq
turas (4.20pav.).Vadinasi,gcnai btwo potcnciariai polifunkcinius baltymus. Pavyzdysjau kelet4 kartq minctas - tai bak-
vcikrus,tik uZ-
sikonscruavg. Jq veikraitrtrko rcikaringosignaloii gretimq r4steliq tcrijq DNR I polimcrazis (polA) gcnas.DNR I polimerazeatlicka tris
(tcrksvirldymo bDclasiprasrasincliviclualiojJ funkcijas:pcllimcrazing,3'-+-5'ir -5'->3'- egzonukleazing, ir ji suda-
raicloic]ir. p. 370). i5 Domcnini baltymo
ortologiniqgenr;.evoriucija ryta dvicju domcnq. sandara daZniausiai atsi-
. garirykti jwriri.i, rr"t'pog.iiainisbD-
d.s - taikinds mutacijosgcno rib.,r". Dazniausiai randa susilic.jusgenams arba jic'nrs kciiiantis geno clalimis.Antai
tai nJilcotidq pa_ vadinanrasisVIII vciksnys.kuris svarbuskraujui krcieti. yra sudary-
kaitos:vien. nuklo.tidqpora kciiiam^ kita, vietoj
ui.nu t,r,tunosu- tas iS trijq domenq A, B, C. Vienas i5 iiq domcnq - A yra homo-
sid,r' kitas koclonas. Tiripir kcidiasianlinrlrLigstysk.vari.rruose.Mu- Ioginis ccrukrplazminui- scrunlo baltymui, kuris prisijungia vario
tacijoskovarionuose gali sukeltimutacijast<itosckovarion.victosc.
Vietoj pakaitqgcncgali b[ti snrulkios jon4. Manoma, kad MHC genai pirmil karta ,,susikonstravo" bcnt ii
delccijos(iikritos)arba intar_
trijL; gcnq prici 400 milijonq mctq.
Genq su(si)lic.limas labai daZnai naudojamasgcnri inZinerijojc.
Duplikacijos ir divergencija yra pagrindinis b[iclasatsirasti para-
loginianrsgenams.DaZniausiainauji genai atsirandadel duplikacijq,
o po to - clcl divergencijos, kuri iryksta kaupiantis duplikuotuosc
gcnuose taikinems mutacijoms.Taip atsirandagenq ir baltyrnq Sci-
nros. Jas kodLro.iaduplikuoti genai. Genq Seima - grupe bendros
kilmes genq, kuriu koduojani'ios dalys yra pana5ios.
Lahiau nutolg gcnai, bct kai kuriuos baltymo domcnus koduojan-
tys tuos paiir"rs,sudaro super5eimas,pvz., Ig genu/imunoglobulinq
superieima.SuperSeimos yra gausios.'franslokacijos Siuosduplikuo-
tus gcnus gali iiskirti, i5barstytipo chromosomas.Taip yra, pvz., su
AB citochromu P-4.5() gcnais.
4'20 pav. ,,Hibridinis"dantis,susidargsis viitos
gemaroorarinioepiterioir per€s Del duplikacijq gcnome atsirado ir kartotinds sekos.Antai jaudio
gemalodentalin0smezenchimos: albumino gene yra 9 kartotines sekos. Jos Siek tiek skiriasi, kai ku-
-
'4 viitos gcmal. .ralinis cpitclis,ii kurio \ystosi
primityvuscmalinis.rganas,jame rios invcrtuotos (apsisukusios180') ir sudaro palindromus.
yra pclcsgcmal. mczcnchirna; B - gcrai issivl,stgs hibridinisdanris(is E. J. Koilar, Genq grupds/Seimosevoliuciioje daZniausiaipasirei5kiavisi auk5-
C. Fisher,1980)
diau anra5vti bfidai.
3-s0
 v RATDOS (ONTO- MORFO-) GENETTKA
5.1. Determinacija
5.1.1.Determinacijair diferenciacija.
Transdeterminacija,
problema
TotipotenciSkumo
lvairios organizmrl grupes turi savitq raidos ypatybir], ir tai yra
Siq organizmll genetikos tyrimq uZdavinys.Suprantama ir tai, kad
centrinis onto-mortbgcnetikos objektas yra Zmogus. Bet nepaisant
kiekvicno organizmo savitumo yra bendri morfogenezes-ontogenczes
valdymo desniai ir onto-morfogcnetikojenaudojami tie modeliniai
organiznlai,kuric parankiausivicnam ar kitam rei5kiniui tirti.
Objekto rcikime morfogenetikojeyra ypad svarbi, todel Siai pro-
blcrnai tirti atsirado naujq genctiniq objektq, tokiq kaip ncmatodas
Caerutrhubditi,salegans,kurio raida Sviesiniumikroskopu tiriama nucr
apvaisintclkiauiinclio iki subrcndusioskirmilaites, arba glcivlnas Dic-
tt,o.steliurrt
tlisutidcunt, kuris i3 vienal4siio organiznto gali virsti dau-
gial4siiu, sudetingossandaros.
Pravcrtc nctgi tokie paprasti,ncsudetinsiorganizmaikaip virusai
ir baktcrijos.
Virusams irgi bldinga raida nuo DNR arba RNR molekuliq iki
intaktinio viruso. Sudetingiausias jq raidos momentas- kapsido su-
sidarymas.
Bakterijq raida paprastcsnc ncgu virusq. Neir,yksta dideliq po-
kydiq, i5skyrLrsgcnq veiklos pokyiius, nagrinitus III ir lV skyriuje.
Kai kurios bakterijos (pvz., Buc:illu.ssubtilis) nepalankiomis s4lygo-
mis sudaro sporas. Thi tapo vienu i5 morfogenetikos modeliq. Spo-
ruliacijos eigoje keidiasi trijq genq grupiq veikla. Ji priklauso nuo
o (sigma) veiksnio. Palankiomis sqlygomis spora virsta akryvia l4s-
tele. Vel vcikia rinkinys vicnas kitq keidiandiq sigma polipeptidq.
Tokio tipo genq valdymas aptiktas daugelyjc organq raidos/l4steliq
diferenciacijosreiSkiniq,tik veikia kiti valdymo veiksniai,ne sigma.
Principas tas pats - laipsni5kai ijungiamos skirtingos genq grupds
(ankstyvieji. vidutinio ankstyvumo, velyvieji genai).
Pagrinding ontomorfogenetikosproblemil, kaip mineta, suformu-
lavo Veismanasdar 1882 m.
352
Kodel lqsteldms dalijantis atsiranda nelygiavertds,diferenct-
juotos l4stelds,kai jos turdtq bfiti vienodos?
-
Zmogars organizmeyra daug ivairiq tipq l4steliq.Visq jq pradZia
, r p v a i s i n tkai a u i i a l q sct.
-
Ontogcnetikosuzclavinysyra dar sudetingcsnis nustatyti, kaip ii
lravicniqlEsteliqformuojasi sudetingiorganai.
Veisntano itakoje suformuluota ir kita bcndro pob[dZio proble-
r1a. Jis mane. kad stlmatinis lqstelespraranda dali savo gcnetincs
prcdZiagos. Taip atsirandaskirtumai tarp generatyviniqir somatiniq
lirstcliq. Juo tuo daugiauji praradusige-
I4stcl6labiau spccializuota,
'Iodel
rrctiniq vciksniq (Lr. 1.2 pav.). kyla klausimas,
. ar dif'ercncijuotosl4stelis yra gcncratyvinenlslygiavertes- to-
tipotencin€s,
. ar ios yra netotipotencines,skirtingu ir nclygiavcrdiqgeneraty-
vincms lilstelims gcnetiniq galimybitt.
pertvzlr-
sie klausimai nagrincjanti trediajame sklriuje (Genomo 'lrumpai
krr), ir atsakymasi juos yra ncvienareiksmis, negaltrtinis.
u.ulimapriminti tokir.rsteicinitts:
. sontatincs lltstclcs I'cnotipiikai skiriasi nuo gcncnrtyvinitl lilstcliq;
. pokydiq potruclispriklaustr truo tlifcrcncijuotq [4stclitr Iunkcijos;
. genotipo pokyiiai difcrcrlcijrrotoscLlstclc'scirairhs:
I vicnosc iq ivyke-ncsriZtami viso gcrtonrrrarbrt .j<rdalics pttkydiai (pvz.'
Z i n d u o l i t tc r i t r o c i t t t o s c- s t t n v k g[ r r a n d t l o l i a i ) ,
. kit<tsclilstcleseivyko scnomo ptrkyiiai, trct jic gli2tami (kaip rI)NR am-
plifikacija ovocituose),
. dar kitose l4stcltsc ivykc ivairaus stabilurno cpigcnctiniai pokydiai, dcl
k u r i q p a t s g c n ( ) m a s( D N R n u k l c o t i d q s c k o s ) n c s i k c i t i a ;
. claZniausiaisonratinis klstclis yra populiacija, kuriojc ivairiu santykiu pa-
s i s k i r s i i u s i o sn e p a k i t u s i og c n o n l o l i l s t e l 6 s s, u g r i Z t a m a i si r n c g r i 2 t r m r r i sg e -
nomo pokyiiais. Pavyzdys- gcnq amplifikacija prisitaikant pric didc'jancios
nuodo dozcs.
Susiclomejimas somatiniu l4steliq totipotcnciskumu,griZtamais-ne-
grjZtamais genomo polrydiaisSiuo mctu ypad didelis del Zinduoliq
klonavinro.
Klonavimas. Branduoliq persodinimasi5 diferencijuotq l4steliq I
rtccliferencijuotasneapvaisintaskiau5ial4stes/ovocitus,kuriems prieS
-r-)J
 bandymai atlikti transplantuojantteratokarcinomoslqsteles i blasto-
cclio ertmg (5.2 pav.). Teratokarcinomosl4steles- labai idomus mo-
clclis l4steliq diferenciacijaitirti. Jos rystosi i5 teratomq, o teratomos
l,ystosi i5 neapvaisintqovocitq ir sudaro kamieniniq ir ivairiai dife-
rcncijuotr+ l4steliq miSinl. fvedus teratokarcinomos lEsteles i peliq
blastocistosertmg, teratokarcinomoslEstelesvystesi normaliai.
Lazeris ir transplantacija. Nematcldui Caenorhabditiselegans Iirti
5.1 pirv. Alofcniniq peliq gavimas: llbai sekmingai panaudotasmikroskopassu lazerio spinduliu. Juo
pronazc paialintl skaitlrioiizttnit ir sumaiiytosblastomenrsdvicjq pcliq linijLr:ju6dais
'Ijlkiu salima sunaikinti norimq lqstelg arba jos dali ir po to stebeti,
ir baltais plrrukais. b u d u s u k o n s t r u o t a sg c m a l a s i v c s t a s i m o t c i ( r c m i a n t i s
B. Mintz. l9(r7) kaip vystysis organizmas. Tokiu b[du aptiktos l4steles, kurios le-
rria/valdo gretimq lqsteliq diferenciacij4.Antai viena l4steld, pava-
tai paialintasbranduolys,pirmiesiems clinta inkarine, nulemia kiau5intakiosusidarym4.J4 sunaikinus,kiau-
i___*_-__._"._i
',
r'l? ',
-
ulllltrlllrrs
oficiirliai par,yko 1997 m. Edinburge iintakis nesivysto:
' . n**' , _ _ * ' .f
-l
V i l m u t u i ( 1 .W i l m u t ) i r b e n d r a d a r -
7lilstr'lcs
h i u m s .J i c k l o n a v oa v i . Z y m i a i a n k s - Inkarind lastel€ Sunaikinta inkarini
l4stelc gonados l4stelCs
diau tokius tyrimus buvo atlikusi
:fu. Minc (B. Mintz), bct jos tyrimq re- I
zultatai audringai buvo gindijami.
'l
oralokaicinonros Minc pagarsejogerokzriiki to ki-
I11
sl,:los tokiais tyrimais. Dar 1967m. ji ga- l n k a r i n eI 4 s t e l e

vo alofenines peles. Pradcjusiems

vystytis peliq embrionams [i lalstcliq
l ransplanlacija stadijoje fcrmentu pronzrzebuvo pa-
Salinamaskaidrio.iizona ir l:lsteles Normali kiaulintakio raida KiauSintakis nesivvsto Normali kiauSintakio raida.
atskiriamos viena nuo kitos. Buvo gonada nesivysto

sumaiiytosjuodq ir baltq peliq blas-

tomcros, po to vel pcrncitos i gim-
d,l. Pcliuklrs huvtl juostuotas
(-5.1pav.). Tyrimai vttizdLitri rodo,
kad rezultatas priklausct nuo geno
pobldZio. Mclanino genai i,ykdo sa-
vo program4 nepriklausomainuo ki-
N o n n a l u sp c l i s
v a ls tu s tq lqstelesgenq, ir tamsi alofcnines
peles juosta yra l4stelessu melani-
no genu klonas.
-5.2 pav.'leratokarcinomos lqsteliu Kitais atvejaissu kitais genais ir
transplantavimasi normaliq blasto- kitomis l4stelemis lrodyta neabejoti-
cistq ir normalizacija na gretimq l4steliq itaka. Tokie
Labai daZnai atliekant onto-morfogcnezis tyrimus l4stelesperke-
liamos ii vienos victos i kita. Tai vadinamoji ektopija (lot. ectopus-
nc victde). Rczultatastrejopas:perkcltosioslqstelds
. vystosi pagal gretimq l4steliq programEl
. keiiia savo vietoje esandiql4steliq veikl4,
. r,ystosipagal savo programE.gretimos lilstelesjokios
itakos joms
neturi.
Thip, pvz., atsitinka, kai nematodo C. elegansl4stelesperkeliamos
ii vienos vietos i kita. Jos r.ystosi pagal savo program4. Gretimos
l4stelesjokios ltakosjoms neturi. Sios l4steldsjau yra determinuotos.

3-54 355
 Determinuotos l4stel€s jau turi savo raidos (determinacijos)
programE, kuri4 b[tq galima pakeisti tik tada, jeigu 5i deter-
minacija bfltq griZtamoji. Determinacija padaro lqstelg ir jos
palikuonis kitokiais kitq gemalo l4steliq atZvilgiu ir nulemia
jq raid4 jau konkrediai numatytu b[du, tik tam tikra kryptimi.
Diferenciacija vadinama rySki l4steliq specializacija,kai l4s-
telds akivaizdLiai skiriasi nuo kitq l4steliq.
Dctcrminacijq ir diferenciacij4norisi lyginti su genotipo ir feno-
tipo s4vokomis.Determinacija - tai genetinis l4steliq potencialas,o
dif'erenciacija- konkrctus 5io potencialo pasirei5kimas.Genotipas ap-
ima visas genetines organizmo galimybes,o determinuotos l4stelis,
nors ir funkciSkai,bet ,,praradusicts"didelg dali gcnetinesinformaci-
jos. Veikia arba veiks tik tic ,.prabangos"genai. kurie reikalingi uZ-
programuotai lqsteliq diferenciacijai irykdyti.
Tfansdeterminacija - rei5kinys, vaizdiiai irodantis, kad lEstcliq
determinacija gali vykti skirtingo pobudZio ir nevienodo laipsnio:
Galima ir vienq imaginj diska pakcisti kitu, pvz., antenos diskq
pakeisti kojos disku. Vietoj antenos lystysis koja. Vadinasi, ektopind
transplantacijanepakeidia disko determinacijospob[dZio.
Thdiau gamtoje vietoj antenos gali atsirasti koja ir pan. Thi atsi-
tinka del dvieju skirtingq prieZasdiq:
. h o n r c o z i n i qm u t a c i j q .
. tritnsdetcrminacijos.
Abiem atvcjais vienas imaginis diskas virsta kitu. Pakinta deter-
minacija nuo jos atsiradimopradZios:
Normali determinacrja
T r a n s d e t e r m i n a c i i al -,ffi
l M u t a c ll a
+
@

. grjZtamojc't.
W
J
. negriZtamojo.
@
l-lomeozine mutacija

Kai determinacijayra grjZtamojopobfidZio,victoj vieno tipo deter-

minuotq l4stcliq gali atsirastikitaip determinuotosl4stelds- vyksta
transdeterminacija. Sis rei5kinysgcriausiai i5tirtas drozofiloje. Labai
paranku tai, k:td drozofila, kaip ir kiti vabzdZiai,patiria mctamorfozg:
kiauiinilis --> lcrua -+ lcliukc ; subrcndusi nrusclc.
negu subrendusidrozofila,bet ji
Nors leruayra kitokiossandarcls
turi l4steliqsalelcs- imaginiusdiskus,i5 kuriq rystosi konkretls
suaugeliovabzdLioorganai.I5 viso yra 19 diskq.
Homeozind mutacija yra tokia, kai victoj vieno organo i5sirysto
kitas (pvz., kai victoj antenos vystosi koja - mutacija Antennapedia).
'l?ri
pastovus paveldimas palikuoniq i5 kartos i kart4 pokytis.
Tiansdeterminacijayrel nepaveldimaspokytis - tai modifikacija- Ji
pasireiSkiatik toje kartoje, kuriojc atsirado. Tiansdeterminacijayra
daug daZnesndnegu homeozincmutacija.Ji yra homeozindsmutaci-
jos fenokopija.
Tiansdeterminacijar,yksta tik tam tikra kryptimi:

Imaginiai diskai yra determinuotosl4steles.Jie labai patogts

determinacijaitirti.
>tAEv'l
Vienasi5 bhdq yra transplantuoti imaginldiskqi neiprast4vietq - \tr@
i lervosertmgpriei patjai pereinanti leliukg.Suaugelddrozofilatokiu
b[du gali igytipapildom4organq- aki,sparnq,koj4 ir kt. Thi tik patvir- (storosro-
bfina daZnesnd.
Kai kuria kryptimi transdeterminacija
tina, kad Siosl4stelesdeterminuotos. -
dykles;plonos rodykles retai).

356 357
 5.1.2. Determinacijos laikas ir vieta. Morfogenai

Determinacija - vienas svarbiausiqmorfogenetikos rei5kiniq, to-

del jam skiriama daug demesio. Pagrindiniai klausimai yra tokie:
. kada ivyko determinacija,
. kur ji ir.yko, kokiose lqstelcsc ir kuriose jq dalysc,
. kokie pokydiai ivyksta determinuotose l4stelese,
. koks detsrminacijos pob[dis (griZtamasis-negriZtamasis,pavcl-
dimasis ar laikinasis).

I paskutini klausim4 jau i5 dalies atsakyta5.1 poskyryje.Atsaky-

m4 j kitus klausimuskomplikuoja tai, kad determinacijoslaikas ir
kitos ypatybds labai priklauso nuo organizmo.
Determinacijos laikas. Zmogaus bent 8-iq blastomen+embriono
lEstclesnederminuotos.Determinacij4lemia tai, ar l4stelesyra i5ori-
nes (diferencijuojasij trofoblastus),ar vidincs mases l4stclcs.
Jau pirmosios dvi moliusko Dcntalium blastomerosyra dctcrmi-
nuotos. Atskyrus blastomerasvien4 nuo kitos, ii jq r,ystcsinevisaver-
tcs lervos, palyginti su tomis lcrvomis, kurios vystcsi i5 viso kiau5inio
(ncatidalytqblastomcrq).Skirtumai buvo dar didcsni, kai blastomc-
ros buvo atskirtos vien:r nuo kitos 4 l4stcliq stadijoje (5.3 pav.). Thigi
dctcrminacija gilcjo laipsniSkai.Tiri tipiSkasrci5kinys.
5.-j pav. Moliusko Dentaliwn lervq raida i5 atidalytq blastomerq:
/ nrorlirgcnq(ABC'D) pasiskirstynras bcsidalijaniiamckiauiinclyjc ir normali raida;
Determinacija lyksta laipsniSkai,be to, ivairiose l4stclesene a t i d a l y t ap o l - o j t r
It n c n o r m a l i r a i d u p o b l a s t o r n c r qd i r b t i n i t t a t i d a l i . i i n r o1:
vienu metu. Thi priklauso nuo diferencijuotq lqsteliq ir orga- plsiclalijinro(viena lcrva turi'jo rnorfogcnus(lD. kita AB); 2 - atidalyta po 2-ojo
no, kuris i5 5iq l4steliq turetq i5sivystyti. p r r s i d a l i j i n r (ov i e n a l c r v a t u r c j o D . k i t a - C )

Ncmatodo CacnorhabditHdcterminacija jvyksta pries pat pirm4li Tidiau pastebita, kad i uZpakalingblastocelio dali kelctas bran-
lEsteliqpasidalijim4netolygiaipasiskirstantgenq produktams(Zr. to- duoliu migruoja anksdiau.Apie juos citokinezcirgi ivykstaanksdiau,
liau). Thigi pirmosios l4stelesjau yra determinuotos. Be to, jos ski- ncgu apie kitus branctuolius.Sios lilstelcrsbuvo pavadintclspolindmis.
riasi dydZiu.
li jq vystosi gonados ir gcneratyvinesl4stelis (5.4 pav., A).
Drozofilos dcterminacija ivyksta dar anksdiau - neapvaisintuose
Polinds plazmos transplantacija. Poline plazma i5 vicno praddju-
ovocituose.
sio vystytis drozofilos embriono pcrkelta i kit4, bet neipraston vie-
Kad ovocito citoplazma paskirstyta i determinuotas zonas, buvo
ton. Ji injekuota i pricki arba net i 5on4 blastocclio,kuriamc vos tik
pastebetajau seniai, bet tiksliau tai irodyta drozofiloms.
pradejcldalytis branduoliai.Vadinasi,polines l4stelesir juo labiau
Polin€ plazma. Sinsicin€ blastoderma. Drozofilos raidos pradLia
sinsicini blastoderma dar nebuvo susidariusios(5.4 pav., B). Tose
gerokai skiriasinuo daugeliodaugialqsdiqgyvfinq.I5 pradZiqdalijasi ne
cmbriono vietosc, I kurias buvo perkelta poline plazma, i5sirrystepo-
lEsteles,o tik branduoliai. I3 viso 9 kartus. Jie sutelkti l4stelescenrre.
lines l4steles.Akivaizdu, kad b[tent citoplazma i5 uZpakalinesovo-
Po to jie migruoja i periferij4, dar dalijasi.Ir tik po to vienu metu apie
cito dalies lemia poliniq lqstcliq,o i5 jq - gonadq ir generatyviniq
kiekvienq branduoli dalijasi ir citoplazma,susidaro l4steliq apvalkale-
liai - r.ykstacitokineze.Tokia blastodermapavadinta sinsicine. lilsteliq raid4. B[tinai reikdjo irodyti, kad atsiradusios nelprastoje

358 359
 Polin€s Potiniq Gonadq gencraty- Dviejq genotiptl
t'olints
Poliniq l4stelirl l4steliq viniq lqsteliq generatyYins
plarmos P()lini''nla/mt'splazmo!
A/\,AAA darijl. garera- +r\cmcirm,r\
g,avtir
-t difcrcncrrci.ir l{stel6s:

1.\ *i .sl i i-{ H

--l!!ll!ll!:+ - +
PolinAstl4ste- LOnAOOS/genera- mv'n e If
1y,"i,u
,lominuo- l6s neiPras- tyvints l4stel{r. Y snt mil

u v \".J_ut w
jandiais toi€ vietoje. Si gavija ZYmdta
ZYtnita recc- gena)s-yin-m4l
*enlis
poline olazma Poltneslqsleles it.,Bty syviais genais
mwh C

A. Poliniu lasteliu ir sinsicinds blastodermos raida vel i uzpakalini

lsitikinta, kad po poliniq l4stcliq transplantacijos
gllrl rystesi dviejq genotiptl generatF/ines lEsteles.vadinasi, susida-
ii,,ri.,r neiprastojcvictoje polines l4stelesyra igijusiosnormaliq rai-
closprogram4.Jos clctcrminuotoslystytis i gonadas/genclatlYines lqs-
tclcs. kaip ir tos polinis l4stelis, kurios susidari iprastoje vietoje'
lirigi buvo irodyti clu svarbus raidos reiSkiniai:

. drozofilos hrancluolius determinuoja citoplazma: citoplazmoje

csantys determinuojantysveiksniai pavadinti morfogenais;
. branduoliq determinacijapriklauso nuo vietos (pozicijos)blas-
Il. polinds plazmos perkelimas i neiprast4 vietq (viriujc - i prickini gaLl; apadiojc-
tocelyje,i kuri4 paklilva branduoliai.
i b l a s t o c c l i oi o n 4 )

-5.4 pav. Drozofilos sinsicinds blastodermos bci poliniu lqsteliq raida ir polin€s
plarzmostransplantaci.ia:
B. Drozolilos lini.iosZymt'tos gcnais: polines plazmos donoras RllJ'y'(Bur ir Ycl-
/or.r,- ntrrntrli kIno spalviL).[:lItina kontrolirroti, kud pcr klaidlr ncbItq pcrncita
clonoro branduoliq. Klaicl4 parodytq clu dominuojnntysgcnai. kuric yra lrranduolvic.
l ) i r m : t s i sr e c i p i e n l a s2 v n t i ' l : r sr c c c s r r i r r i s i r rgi sc n i r i sl r r r ' l r i r r ' ( t r t t t l t i l t l t ' l u t i r u i r r y i r
cbotv). Pirnrojo rccipicnto polints lustclcs,iisivysdiusios
j a n t r o j o r c c i p i c n t r rh l a s t r t c l c r n t ousZ p u k : r l i n gi l a l i ( i p n r s t a p o l i n i q l a s t c l i q v i c t a ) .
Antr<rjo recipiento genotipasZvrnctasrcccsyviaisiais
tnurron /lftr). Ii kirruiintliq iisivysti dvic.jLrfcnotipq gcncrirtyvincsl4stcles: vicnq
pasirciike gcnai -v sn' trrul, kitu - rrrwlrc'.'Rrd dcl transplantuotospolinis plaznros
susiclariusiosnciprastojc victojc polincs lllstclis buvo visiikai normaiiai veiklios
vietoje polincs l4stelesvisi5kaincsiskiriasavo determinacijanuo trl
poliniq lqsteliq, kurios susidaro uZpakaliniamcblastoceliogale. Th-
cizm supnrntirma,kad neiprastojevictoje atsiradusiospolinis l4steles
ncgali rutuliotis i gonaclas.TLrdel dar kart4 atlikta transplantacija.
Tik Slsyk nciprastoje vietoje susidariusiospolines lqstelesperkeltos i
joms iprast4, normaliq vietq uZpakaliniamegale.
Kacl nekiltq jokiq abejoniq del perkeltq lqsteliu,tiek pradine li-
nija, i5 kurios paimta poline plazma. tiek abi linijos, kurios buvo
polines plazmos ir poliniq l4steliq donoris (davejos),tiek recipiente
(gaveja), buvo Zymetos geneti5kai (Zr. taip pat 5.4 pav.):
Poline plazma determinut'riabranduolius vystytis i gonadas/gene-
rutyvincs lqsteles.
Morfogenqnereikiapainiotislrgenais,kad ir lemiandiais morfogene-
zc. Morlbgenai yra baltymai, arba sudetingasbaltymq-RNR komplek-
'lhip
sas. yra ir polineje plazmojc,kurioje susidaroypatingi- poliniai
nciprirstojcvietoje, pcrkcltos kiineliai. f jq sudcti, be baltymrl,icinu nuno.sRNR.Ovocite pasiskirsdiu-
sius nrorfogcnuskocluojavadinamiejimotininiirigenai (Zr. toliau). Jie
gcnais,i,.rtr' ntul (vcllon'.sirtgcd,
lerrriabendr4 bfisimojo indivicloplan4, nlodeli @ngl.puttct'nggrcs, kar-
rrrissis tcrminaspatem, genuiv.artoiamaslietuviskojespaLrdoie).
Motininiq gcnq koduojami yra, pvz', Bicoid. Hunchback (angl'
krtprius),Nanos morfogenai. Jic lemia prieking-uZpakalingorganiz-
rllo a3! (panasts morfogenai aptikti ir Zmogaus),o morfbgenas Dor-
sal - nugaros-pilvo(dorzaling-ventraling) a5i.
Morfogenq gradientai. Iiriant Bicoid ir Dorsal mortogenu pasi-
skirstym4 po ovocit4/pradejusivystytis sinsicini drozofilos blastoccl!,
llustatytasdar vicnas esminis morfogenetikosrei5kinys:
' morfogenq gradientai.
Tiek patys morfogenai,tiek jq gradientaipirmiausiabuvo numaryti
cmbriologqSpcmlno (H. Spemann),Caildo (C.M. Child) dar XX Simt-

360 36r
 medio pradZioje,bet irodyti ir Kartu tai yra pavyzdys kaip, atrodytq. paprasta mLrtacija.aticl2iauj4 iityrus,
iStirtitik po daugeliometq Ge- l c r n i a d i d e l i u s a t r a d i m u s .S i c I , r k u s l i p i r n r i a u s i aa p t i k t i p c l i u g c n o m e . H e t c r o z i g o -
ringo (W. Gehring), Nobelio riniq pagal iiuos genus peliq buna trumpesni (daZniausiaigcnotipas +/r) uodcga,
premijos laureatqNiuslein- rrrbrrpclds visai beuodegis (gcnotipas Ttt) (5.6 pav.). Homozigotos ff arba tt (ivai-
riLr alcliq) yra mirtinos. Vadinasi,gvybingos (kad ir ,,nukcntejusitlnris"uodegomis)
Folhard (C. Nrisslein-Vol- pclcs yra heterozigotos.Thi pavyzdyssubalansuotq letaliq, kai hcterozigotosg) /y-
hard), Vieschauzo(8. Wics- lrinqos. o homozigotos mirtinos.
chaus) ir kitq tyrinetojq. Jq
tvrimai
- tesiamitoliau. Morfogenq susidarymo vietos nustatymas. Dar 1929m. Starte-
S i u t ,m c t u m o r f o g c n qv i c - \'rntas (A. Sturtevant) pasifile b[d4, kaip nustatyti viet4, kur susidaro
t a i r p a s i s k i r s t y mtai rsi a m in r o - (vra determinuojamos)l4stelcs,kurios toliau rutuliojasi i imaginius
u' 'L l c k u l i n i a i sz o n d a i s- a n t i k [ -
3 joo_a # nais,kuriq vietanustatomaliu-
tliskus. I5 pradZiq tai taikyta lervoms, o v6liau tyrimu rezultatai tie-
siog automati5kaibuvo pritaikyti daugiabranduoliamkiauiineliui (pra-
-i.-5 par'. Ilicoid morfogeno gradientits(c/o): mincscenciniumikroskopuin tlcjusiam \.ystytisdrozofilos gemalui). Bet tik 1969 m., po 40 metq,
i r t o s cv i e-
r o d y k l c n u o p r i e k i n i oI u Z p a k a l i nkl i a u i i n c l i o v t l r ( t o s cl l l s t c l c s e
-
rala ( v i s a s ilgis -5(X) p n r ) I t r s c ,k u r j i c y r u ) . I t t , s i t t zt o n -
dais nustatyta,kad bicoid gc-
ncl koduojam:rsbaltymas sutcl ktas pricki n iamc ovocito/kiauiinelio galc.
Tolstantj uZpakalinqdali,jo konccntracijastaigiaimaZija (5..5pav.).
Bicr.rirlmutanto gradicntas ivairiai sutrikcs. Atitinkanrai sutrikusi ir clrozofilos
r u i d a . K r u i t u t i n i u a t v c i u p r a d c d a v v s t v t i sl c n , u s u d v i c r n p i l v c l i i r i sb, c t b c g a l v o s i r
krutinclcs (Zr. I.13pav.). Ttrkia blrr.,irlrnr.rtaci.j:r yra mirlina, todcl tokio tipo ntutrr-
cijos 1-ra'u'adintos embrionindmis letaldmis. bcuodcgc7 b c u o d c g c7 ' l
Anksdiau cmbrionineslctalcs buvo naudojamostik mutacijq daZ-
niui tirti. Siuo mctu tai vicnas i5 svarbiausiqmorfogcnetikostyri-
muose naudojamq mutacijq tipq. Pagal jas aptikti ankstyvieji ben-
drojo plano (paterno) genai.
Zinduoliq T/t lokusai. Sckniingaicmbrioninis lctales pritaikytos
ir Zinduoliq mortirgcnetikojc. Taip aptikti I/r lokusai, kuric lcmia
(gemalo trofoblasto, mezo_dermos ir kt.) raid4:
t'.t",,
----+'l'rolirblastas ---l-+ Chorionas
F.ktodcrma I'
-+ Vidine l4steliq -+ Amnionas
1-l-+Negemalinc
masd ektodcrma 7' I', 7[r'a po 5 pary.nera
i h v ap o l 0 %
/ut -+ Odos paros mczodermos
r-_;_rGemaline /! ektoderma
ektoderma I
-+ Nervine - l:*ine.
sKlautere
cktoderma Galvos
.-;
l -507o grnrsta bcuodegiq
Nervinis smegenvs
/'/ vanrzdelis T
i.(r pav. Peliq Tlt lokuso fenotipai sukryZminus heterozigotas Tlt' (ii E. Sinnott,
i fStuburo
I-. C. Dunn, T. Dobzhanskv, 1958)
snlcgenys

362 -'tb-i
5iz1Startevanto minti iglvendino Garsija-Belido (A.Garcia-Bellido)
ir Meriamas (J. Merriam). Thi i5ties milZiniskas darbas, kuriam ne
kiekvienas ryZtqsi.
Sio metodo smulkiau nenagrinesime.Juo nustatomasatstumas
tarp trijrl irnaginiq disku vietq (erdviskai tai vaizduojama ne linija,
ant kurios yra trys ta5kai, o trikampiu).
Svarbiar-r kitkas - dar vienas drozofilos mutaciiq tipas, kuris nau-
dojamas morfocenetikoje. Tai ginandromorfai (gr. .ryne (ginaikos) - \-cnlrallnc naNl

moteris -f uttcr (ontlro.s)- vyras * ntorplrc - forma).

Ginandromorfai - individai-mozaikos,kuriq atskiros k[no da_

lys turi skirtingq lydiq kariotip4 ir poZymius. Bfidingi tiems
organizmams,kuriq lyti lemia tik lytines chromosomos,pvz.,
vabzdZiams.
Ginandromorfq kilmd. MoteriSkif4 drozofilos lyti lemia lyginis
(xx), v,vriSkqia- nclyginis (XY arba x0) x chromosomu skaidius
(Zr. toliau).
Gali atsitikti taip, kacl tik pradcjusdalytiskiausineliobranduoliui,
kuriame yra clvi X chromosomos(XX), viename is dukteriniq bran-
duoliq viena X chromosontaprarandama:
XX
/\
Moteri5koji
pusOQ e- XX i -+ Vyri5koji
pus6J
Subrendusiosdrczofilos ktnas iiuo konkrciiu atveju b[na lygiai
pcr pusg .,paclalytas"i vyri5krf4 ir rnorcri5kqirllyti.
Atsekti ncdidelius,,wriskuosius"k[no lopineriusgarima.jcigu vie-
nq i5 X chromosomqZymcrsime recesyvinisiaisgenais,kurie kitoje chro-
mosomoje yra dominuojantys.Tai ,,sukibg,,su lytimi gcnai, kurie yra
tik X chromosomoje.Pvz., labai parogu Lymetige.ais y (tettow - gel-
tonas klnas; normali spalva,dominuojantis pozymis - pilka) arba sru
(singed- ,,nusvilinti" Sercliai,Zr. 3.3.1pav.).
Hetcrozigotiniqpateliu Sie genai nustelbti.Jie pasireiikia tik tq
lasteliqklone, kuris kiles i5 branduolio,kai jzrmeprarastaX chromo-
soma su dominuojandiaisgenais. Vyriskojoje dalyje yra arba geltona
k[no spalva, ar ,,nusvilg" Sereliaiir pan. vadinasi, pagal siuos rece-
syviuosiusgenus galima nesunkiai nustatyti r,yriikqjq mozaikos clali.
Mozaikos dydis priklauso nuo to, kaip anksti individo raidoje dalis
litstcliq prarado X chromosom4 su clominuojandiaisgenais.
5.7 pav. Imaginiq diskq determinacija ir vietos nustatymas drozolilos blastocelyje:
I - v i c t a , a t s t u m a sn u r o d y l a ss a n t v k i n i a i sv i c n c t a i s- s t c r t a i s :A N T - a n t c n o s .K I ,
lill. Klll kt1u, G - gonadq.Sp s p a r n ( ) .S r - s t r a u b l c l i o .P , p c t i c s ; p i l v c l i o
: - n u g a r i n i t p( t c r g i t q ) i r P S - p i l v i n i q ( s t c r n i t q ) ;K - k r u t i n c l c s ;B - k a i
' k ' " ' d c l i qT
kuliq diskq ,,l'cnotipinis"pavaizdavirnas(pagal Y. Hotta. S. [3cnzcr, 1973)
Ginandromorfainaudoti nustatytivietoms,kuriose kaupiasimor-
lirgcnai,dcterminuojantysLrranduolius
vystytisi konkrediusimaginius
diskLrs(5.7 pav.).
5.1.3.Pozicinddeterrninacija
Ginandromorfailabai itikinamai irodo nauja esmini paveldimumo
rciikinj - pozicing deternrinacij4.
Pozicin€ determinacija - k[no (erdvines) sandarosraida, ku-
riq negriZtamai (paveldimai) nulemia genq produktq, bran-
duoliq ir kitq lllstelesstruktflrq, padirl l4steliq erdvine padetis.
Prisiminkimc du dalykus:
. pirma, drozofilos kiauiinelyje branduoliai i5 pradZiq dalijasi 9
kartus,bet dukteriniai branduoliainei5siskiria.Jie blna sutelkti cen-
trineje gemalo dalyje. Tik po to jie juda i blastoccliopakra5tius;
' antra, kaip irtsiranda mozaika - ginandromorfas, kurio klnas
padalytas lygiai pcr pusg i qrriSk4f4 ir moteri5kqjE dalis: dalijantis
kiauSineliobranduoliui, kurio kariotipas XX, viename i5 dukteriniq
branduoliq przrrantlamaviena X chromosoma.Dar kart4:

364 36s
 . kitais atvejais priekind ir uZpakalini ginandromorfo dalis yra
skirtingu lyciq (.5.8pav., 1l) arba kDnaspadalytasper pusg,bet
i afrAKiausin€tiobranduolys
ilcypai (5.8 pav., C). Akivaizdu, kad mozaikos f'enotipq lemia
;+j*_:
(X^aX j---eukteriniai branduotiai erdvin6 branduoliq padetis.
..'' \--,/ t )
Vn*-nuoriq'
Motc-riikojipuse Branduoliq'
\
V y r . i i k o lp
r use Dzrr idomesnis,bet iki Siol genetikq neiStirtaspozicinCsdetermi'
lggleliqklonas ,'i
I ]lilstelrqllonas
x nacijos rciSkinys- sraigdskriauklcs sukimosi kryptis. Ji gali bDti i
(xx)
clcSingir i kairg. Nustatyta,kad tai nulcmia erdvind achromatinds
Ginandromorfas vcrpstes padetis per I mejozcs dalijim4si. Vcrpstc orientuota ikypai,
?rtiau tai dar ne viskas.Kaip bus padalytasginancrromorfok[- qali blti nukrcipta i dc5ing arba i kairg. ldomu ir tai, kad ii oricn-
tlci.ja yra paveldima,bct priklausoltuo motinos (veluojantysis domi-
nas i vyriik:f:p ir nrotcriikqja clalis,priklausvsnuo to. kaip issidcsto
XX il X branduoliaigemakr centrc (5.8 pav.): nrrvitnas).

. taip, kaip pavaizcluota n u r o d v t a . 5 l.. l i r 5 . 1 . 2

D l u g p o z i c i n i s d et c r n t i n a c i j o sl a k t q i r n c t p r i c Z a s c ' i q
viriuje ir -5.8pav.,l, klnas bus i5ilgai poskyriuosc:
padalytasj vyri5kij4 ir moreri5k:1i4 lyti:
drozolilos sinsicindsblastodtrntosbranduoliq deternrinacijapriklatrsomainuct
ju crclvinis pldctics po trrrrntluolir,lmigraci.iosi [rlastoccliopakraiiius;
turp it! poliniq 14steliqdeterminaci.ia,kuri:1 lcnria polinc plaznta;
Z i n d u o l i r ;g e m a l o l q s t e l i q d c t c r m i n a c i j a .k u r i i t n u l c m i a j u p a d c t i s : i S o r i n i o
sluoksnio l4stclcs difcrcnci.juo.jlsii trofoblastq. vidincs lrlstclc's- l vidinds
nrasds lasteles ( crnhrioblastrt ).

DaZniausiaipozicing dctcrminacijqlemia morfogenai,kurie pa-

siskleidZia,sudarydami koncentraciiosgradient1, t. y. vienoje
vietojc morfogcno susikaupiadaug, o tolstant nuo iios vietos,
jo koncentracija laipsni5kainraZeja.
17'
ira
genai
5.2. Morfogenezdsiontogenez€s
[6
I
ll
5.2.l. Ankstyvieji nematod<> elegansgenai. Nematodo
Coenorhabditis
morlb- ir ontogenetika
i't.-- \--l
Konkuruojantys objektai - drozofila ir nematodas. Du zym[s
.5.8 par. I)roz'lilos ginandrom'rfq susidarymas ir pozicin6 determinacija: virusu genetikosspecialistai,,kirlti",kad susidomejimas morfo- ir on-
t a m s i i r u- m o t e r i i k r l j i k t r n o d a l i s ; c l u k t c r i n i qb r a n c l u o l i up a d i t i s p o l - o j 6 c l a l i j i m o s i : togenetikostyrimais (nuo 19(r5nr. ribos) labai padidejo.Thi Benzeris
, 4 - i i i l g a i p u s i u u .k a i r c . . r r r o t c r i i k a ,d. .c s i n c_ . . v y r i i k a . . ;B _ s k c r s a ip u r i n u ,v i r i u l i n c
(S. Be-nzer)ir Breneris.Abu iic iki tol tyre bakteriofago f' r11 rajo-
dalis.,motcriika'', rrpltinc -,,ryriika". (. - istrizai;ginarrclromurfai Zyrnctimutacijonris
u/rllc (trrrltosakvs) ir ntinure (m'aiesni sparnai); brirncluoliai.kuriq krrriotipasXX, tro qeneting sanclarq,bet abu vicningai nt:tne, kad tirti suditingq
pavaizclirotitanrsiai, o kuriq kariotipas yra X (Xo) - ivicsiai (pagal R. A. Raff, morfologiniqpoZymiqgcnctikil galima tik pasitelkuspakankamaisu-
T C. Kirufrlan. l9fi3) detingus ir kartu paprastus objektus. Benzerio ir Hotos (Y' Hotta)

366 367
 1973 m. paskelbtaknyga apie drozofilos morfogenezg-ontogenezg iki Ankstyvieji C. elegansgenai. Nematodas pradeda \,ystytis dar mo-
Siol laikonta fundamentine.Jie ne tik apibendrino i5sklaidytusfyrimq rinineje kirmelaiteje (-5.9 pav.). Pro mikroskopq nesunku nustafyti
rezultatus, bet ir numati galimas tyrimq kryptis. Jos vdliau sekmin- lrlstefiq genealogijas, kokie organai \,ystosi i5 pirmqjq C. elegans14s-
gai realizuotos. tcliu klonq. Siuo privalumu ir pasinaudota.Nustatyta, kad jau po
Brencrio nuopelnas dar didesnis.Jis genetikai zrtrado nauj4 ob- pirmoio dalijimosi dukterineslqstelesyra determinuotos(be to, jos
jektq - ncmatod4 Caanorhubditiselegans.Si ncdiduke apvalioji kir- rrcvienododydZio: AB stamtrcsne,Pr - smulkesne):
melle buvo Zinoma nuo i900 m., bet sistemingaijq tyre tik bel-
gq-prancfizqzoologasNigonas (V. Nigon). Jo darbais ir susidome-
jo Brcneris.
Nematodas (lacnorlrubditisclegansii tiesq atitiko Brenerio porci-
ki. Jis tik 1-1,2mm dydZio,visq nematodoraid4 nuo apvaisintokiau- Po
Sinclio iki subrcndusioskirmelytesgalima tirti Sviesiniumikroskopu. por AB - prickinccktoderma,
Vcliau, kaip rnincta,buvo pritaikytasmikroskopassu lazerio spindu- nrcr-l gcnai > S k n -I EMS - cndoclcrnra ir pric-
liu. o dar vcrliau- ir mikroskopassu vaizdo kamcra (vadinamoji kini nrczodcrrra,
Nontarskio technika).Visil raid4 galima jraiyti i vaizdajuostg,o po E - cndodcrrna,
MSt - prickinemezodcrma,
to ramiai analizuoti.
C - uZpakalincektoderrna,
Brencriui, matyt, micliausietiirdZiai buvo tai, kad nematodai,pzt-
D - uipakalini mezoderma,
naiiai kaip ir bakteriofagasT.. ryja bakterijas,ir juos galima vcisti -
Pu-+P'-+P2-+Pj-->Pa
ant bakteriju gazono,iiauginto ant kietos mitybinesrcrpesPctri lek5- g c n e r a t y v i n i sk c l i a s ,
telese. Ncsrrnku reguliuoti nentatodo kartas. Ncmatoclainusiplauna P r - g ( ) r l a d o s ' g c r t c r ant cy sV i
nucl kietos terpcs pavir5iausvandcniu.Licka tik kiauiincliai - bnsi- lqstclis.
moji naujoji karta. + Gonados/generatyvinds
l4stelds
Nurs C'. clagans ncdide-
l i s i r t u r i t i k a p i e 1 0 0 0l a s t c -
lirl (riksliai 9-59),bet yra pir- AB lqsteld yra somatinc, ii jos vystosi prickini ektodcrnta (ABa - ryklc. hipo-
k a n k a n r i r is u d c l i n g o ss a n d a - t i c r m a . n c u r o n a i , A B p - n e u n r n a i ,h i p o d e r n r a ) .
ros (5.9 pav.) ir subrandina P, l4stel€ claliiasii sonratirrgIIMS (o ii i dvi skirtingai detcrrninuotassomali-
l ( X X ) - 2 0 0 0k i a u i i n e l i q , k u r i e ncs lilstclcs: E - ii jos vystosi Zarna, ir MS i( jos vystosi uZpakalint rykles dalis.
s u b r g s t al a i p s n i i k a i .P a t s a p - rlrun'rcnys)ir P,.
s i v a i s i r r i n r ai rs l y t i c s r a i d a i r - P, lqsteld dalijasi j sonrating lipstclcC (uZpukalini cktodcrrna toliau vystosi
g i i t l o n r l r s .N c n r a t o d a i y l a rullltcnys ir hipoclcrma) ir P-,.
hcrnrafroditai.Jq kariotipe P, lqstel6 dalijasi i sonrating l4stclq D (uZpakalinc mezoderma - toliau vystosi
y r : r d v i X c h r o m o s o m o sh, c t nrunrcnys)ir P..
kai viena iS X chormosomq Ii Pn lqsteldsvystositik gonados/gcneratyvincs
l4stclds,todcl yra labai ryikus
prarandama,vystosipatinelis. gcneratyviniskelias:
ldomiausia tai, kad hcrmaf-
roditas linkqs apsivaisinti(tu- P,, -> P, --+ P, -+ P, -+ P., + gonados/generatyvines
lEstclis
a@ ri atitinkamak[no sandarq)
su lytics ncntatoclu i l 4 s t c l i u. . r n i i i n i a i("2 r . t o l i a u ) .
K i t i a u d i n i a i / o r g a nyar a
"'1,riikos
(-5.9pav.). Tbdcl iie ncmato-
-5.9 pav. Nematodo Caenorhabditis elegan.s herma-
dai labai parankls ir lytics P r a d i n i ql q s t c l i qg c n c a l o g i j a
froditas (iSor€je ir apaiioje) ir patindlis (viduje)
gcnetikaitirti.

368
 Po lasteliq Z[va. Thip aptikta jau mineta apoptozd (programuota l4steliq
AB *EMs PI Zrltis) ir genai ced. kurie lemia apoptozg,taip pat genai, kuria lemia
]
[ P2
p.1
suskaidytu biopolimerq (,,antriniq Zaliavq") panaudojim4 (pvz', nu-
lbangprl,l klcorugSdiq- genai rutc), o baltymams skaidyti koduojamas baltymas
M t,9 ubikvitinas. (Tarp kitko, ubikvitino homologas kaupiasi sergant Al-
l. hcimerio liga.)
l
Dar yra grupe genq, kurie lemia l4steliq migracijq ir jq pastaty-
Ii 2-ju l4steliq E ir P, toliau vystositik po vien4 diferencijuotq nr:1i joms skirt4 viet4.
l4stcliq tip4/organq:
' i5 E ltlstcliq - palyginti stambi Larna,
genai
5.2.2.Ankstyviejidrozofilosbendrojoplano ir segmentacijos
' ii 1'.,l4stcliq - kaip mincta, tik gonados/gencratyvines
l4steles.

Ankstyvqjq l4steliq determinacija ir ankstyvieji genai. Patogcsnio Vis dclto drozofila iki Siol nepralenkiama.Matyt, lemia dideles
objekto tarp daugial4sdiqorganizmq kaip Sis ncmatodits ivairiq tipq rrokslininkq grupds, tiriandios 5i4 muselg,dideles mutacijq kolekcijos
hibridizacijiriitt situ atlikti greidiausiainera (ii ypatybe ir pravertd ir duomenq bazi, suketuptaper kelet4 de5imtmediq.
nustatytigenams,kuriq koduojarli baltymai determinuoja l4stclcsvys- Ankstyvieji drozofilos genai net geriau i5tirti negu nematodo. Kol
tytis pagal P, ir AB, P, ir EMS ir t. t. programas). kas jie skirstomi i 3 grupes:
Nustatyta, kad nctolygiai paskirstomasskn-l geno koduojamas
. motininius gcnus,
balrymas.Si baltym4 sintctina motinos l4stclcs,todel gcnas vadina-
. segmcntalcijosgenus,
mas motininiu. Skn-l baltymasjau aptinkamasapvaisintuosekiau5i- . homcoziniusgcnus.
ncliuose.
L:rbai svarbusvaidmuo tenka genams, kuriq koduojami baltymai
paskirstoSkn-1.Sic baltymai,skirstydamiSkn-1, nulemia l4stelitlde- 5.2.2.1.Motininiai genai ir j4 veikla
tcrminacijq (lastcliq,j kurias pakliuvgsSkn-l baltymtrs,branduoliai
viriuic pavaizduotitamsiai). Ne tik C. elegans,drozofilos,bet ir kitq organizmq raidos pradZi4
Genq par-l ir nrcr-l koduoiami baltymai paskirsto Skn-l tarp AB lemia motinos genai. Tai pastcbetadar tada, kai nieko neZinottl apic
ir P, l4steliq, nukrcipia Skn-l i P, l4stelg.Geno pic-1 koduojamas gcnus. Net Linejus (C. Linne) tvirtino, kad stambiuosius pozymius
baltymasnukreipia Skn-l iP. ir EMS l4stclcs.Skn-l patenka iP, ir lemia motina.
EMS lqsteles, bet P, lqsteldsejis nepasirei5kia,ji slopina pie-L ko' Po daugclio metq buvo nustatyta, kad raidos pradZioje gemalo
duojamas bzrltymas. l4steliq branduoliuose veiklfls tik motinos genai. 15 tevo paveldetq
EMS l4steleseSkn-l baltymas veikia kaip morfogenas. gentl rai5ka prasidedaviliau. Paskui buvo aptiktas motininis efektas
- daugclio gemalo gcnq veiklE gali valdyti tokie genai, kuriq veiklos
f v y k u s ,p v z . , n w - l , , o i c - 1 m u l a c i j o m s .s u t r i n k a S k n - t p a s k i r s t y m a si r a t s i r a n d a produktai susidaro motinos l4stcldse.Antai drozofilos X chromoso-
vicno konkrctaus tipo lrlstcliq pertcklius, o kitas apskritai ncsusidaro.Pvz., sutrikus moje yra 10-l5o/o tokiq genq.
zrcx-1 geno vciklai, Skn-l gauna ir AB lilstclcs.Jos irgi vystosi pagal MS program4.
Ir tik dciimtqji deiimtmeti hibridizacijossu zondais in situ meto-
Mutanto pit'-l yra Zarnyno ir rykles liisteliq pcrtcklius, mutanto slin-1 (angl. .rkil
head - odos talva) ncsusidaro nci rykle, nci Zarna.
clu aptikti motinos genai, kuriq veiklos produktai atlieka ovocito de-
terminacijq. Sie genai pavadinti motininiais.
Velesncscraidosstadijoseveikiakitos genqgrupes.Mi5riemsau- Motininiai yra tie genai, kurie veikia (ekspresuojami) motinos
diniams (raumenq,neuronq) susidarytireikalingavieta, toddl dalis l4stelese,bet reikalingi ne motinos, o brgstandioovocito veiklai ir jo

370 371
 determinacijai.Tokiq genq mutacijos sukelia motinos sterilum4 - ne-
Drozofilos (ir nematodo) motininiai genai lemia gemalo raidos
susidaro motinos lytines l4steles (ovocitai) arba nesii.ystogemalas.
kryptis/a5is:
Jie lemia bendrdi b[simojo organizmo planq ir yra Cvlejrllipq:
. prieking,
. somatiniai.
. uZpakaling,
. gemaliniq lqsteliq.
. galing (terminaling),
Sia fenotipinc motininiq genq savybebuvo remiamasiieSkantdro- o nugaros-pilvo (dorzoventraling).
zofilos motininiu genq. Jq daugiausiaaptikta tiriant paveldimai ste-
Drozofilos gcnome jau aptikta palyginti daug motininiq genq, ir
rilias patcles (jq gcnetincs linijos saugomoshererozigotincjeblkleje).
jLr skaidius kaskart dideia. lsiddmeti visus Siuos genus nera jokios
Motininiai somatiniai genai veikia motinos klno/somatinesel4s-
telerse,o jq veiklos produktai RNR arba bahymai gabenami i ovo- prasmcs.Cia patcikiame kai kuriuos i5 Siq genq, kad isivaizduoti,
citq. ?rigi reikimingi ir tie genai, kuriq produktai yra gabenarni.ir klip suclctingaipavcldimasbendras kDno planas:
tie, kurie lemia pernaiq. Drozofilos tyrimais jrodyta, kad dalis moti-
AU!-J Priekinc UZpakalind Galind Nugaros-pilvo
niniq somatiniu genq svarbusmorfogenq pernaSaiovocitoviduje. fvai- (lcnq grupes
riq organizmq senome iie genai gali skirtis, bet ontogenezesvaldy- J
mo principasyra vicnodas. Motininiai Nott'h Eqf'
somatiniai Delta rhomboitl
Drozofilos folikulo dalj sudaro motinos somatincsl4stelcsir 16
haploidiniq lqsteliq,atsiradusiqpo mejozis ir 2 papilclomqmitoziniq GAPl
dalijimqsi.I5 Siq l6 l4steliqtik viena yra ovocitas,o 15 yra maitinan- ptpe
iiosios l4steles.Motininiai genai yra veiklls fblikulo somatineseir nudel
maitinaniiosiosel4stelesc(-5.10pav.). windbeutel
l\{otininiai eruperantia capuccmo K10
gemafiniai .st+'ul!on' spre capuccino
staufen snufen sptfe
o.rlg'r comichott

A
\
;@
\ii*/ ,l ..-..,

,t5
w
ffit
e.
i\il
----., -4
bit'oid m R N R
- ^lrNotch
'r

mRNR
Deltu

bicoid
vara
valois
tudor
magonashi
nanos
pumilio
f,.tso
polehole
gurken
easter
snake
spritzle
gastrulation-
-defective
hunchfutk , rbil
tube
rhomboid
EG F-receptorius pelle
cactw
no dl

Be to, Siuosgenus turi papildytitie, kurie koduojajudejimo (mo-

torinius) baltymusir mikrovamzdelius, nes Sie perneSamotininiq so-
matiniq ir motininiq gemaliniq gcnrl produktus i vict4. Savo ruoZtu
B
kai kurie motininiai genai (pvz., nanog capuccino, spire, Notch, Del-
-5.1t)pav. Drozofilos motininiai genai:
la) lemia mikrovamzdeliq a5i, kuria r.yksta perna5a.Vir5uje tamsiai
I - priekines (A) - uZpakalines (p) aiies detcrntinavimas;B - nugaros (D -
dorzalinds) - pilvclio (V - ventralincs) aiics determinavimas i5skirti tie genai, kurie koduoja morfogenus, nors, kaip mineta, jie
gali bnti ir baltymq-RNR kompleksai (Zr. poline plazma).
_)tz
J /-)
 Be.to, daugelio morfogenq nusistovi
gradientai.Thi net pateikia- \/isu grupiu genai valdonti plgal vicn:r grrincipu;
ma kaip viena ii pagrindiniq'morfogenq
ypafybiq. iemesndspakopos(kaskados)genusvardoaukitesnespakop's genai,
taip pat patys
:r*'e 'afdo. Gap genus vardo motininis hicoid genas, taip pat jie va'ido vienas
kita:
. pats priekinis galas turi Hunchback
5.2.2.2. Droz.oftlossegmentacijosir lraltynrtl.
homeoziniai genai. HOM kompleksas . I{unchback bahyrnas akt1,,u,ina
Knippell gcn4,
' kit.ls clvi
.iu.stos atitinkanrai turi knirps ir giont gcnq k.dLrojamus baltymus.
. . Yirrr val'>zdiitrklnas sucrarytasii segmentq. Drozofiros k'nas su_ Sic du gcnai p.sirciikia tik uZpakariniamcgalc. Kiro
sideda i5 14 segmentg(5.11 motininio /.r/ror geno
iav.): liotluojitmasbaltymas. Nanos (morfr)cenas)vra uipakaliniame galc ir sl6prna
ftrrn_
C l-3 * galvos segmentai, , / r / ' , r4, r c i k l q i i o . i c d r r l y j c :
T l-3 - krutincles (torakso) segmentai,
Priekinisgalas Uipakalinisgalas Nugaros-pilvo
A l-8 - pilvelio segmenrai. KiauSinis puse
M o t i n i n i uo e n u
pltrrgustirti, ncs ryiki jau lervq.segmcntaci.ja,
: iihrin
produkrai
{fl,,ifl". **"'"1*r)
,,,,rrl:,..|:tttis
KrcK Krrarp- parasegmentais
segmcnto
(-,ka<J
ncp.simestrr:';.
taiiau pavcldima
pabaigr'. U":].-I:lUria,pvz...f,,,_T.,, Furrr"g.r.,rif ii,roro ui"no
urbn A,,,i,,-;;-;;;
Sinsicind blastoderma
sg dorsalballymas
lto.sterior - po; :l - nur.t
onterior. _ Ii (p _ Iot. M o t i n i n i a ig e n a i
prici). transliuojami
.-We.
Taiiau pati drozofiros segmcntacijos .. . .;:)'
genetika prasiclcjo nuo kito
galo - nuo homerziniq gcnq,
truric i.i- tikrqiq
- vcikia paskutinejesta- Lastelin6blasloderma
drjqe, diferencijuodanrl,"g."ntur. VeiklinaujaYv
qenu
q grupe
v'uPw

segmentaciiqremiabent-5genqgrupes,
veikiandios'ienapaskuikit4:
--t)i8d[lf.
'g'ri#;".ffi'J7;t'
r:i-; {:j:;:it ? giant
twtst, snail
motininiai genai lcmiu p.,"ting Visi gap genai/jrr kocruojirnri bartvnrai virrd<.t pair-rule genus. sic kocru.ju k.s
irrtrir scsnrcnta.Idomu tui, kacl vr' dvi ytir-nrlt,gcnLr
jr uZRakalingdati ir vaitto titri -----) q:-2 lrrpcs. Vicna j. ' ' rcnria l. J,
i . 7 . ^ 9 , I l , l 3 s c g n r c n r u sk. i r l _ l . - + .6 . l i , 1 0 ,
hicrarchijq genus; 12, lj scsnrcnlus.
P:rglrliiluvrlt gen:ri' clcl kLrriuveiklos visas clrozofil,rs
gap (angl. tarpas) genai, dcl ku'na, rlirli.frrmasr l-l scg-
ku_ lrlcrl{tl lr nct prickine-uzpaklrlingscqmcnto clali.
ldornios iiu gcnq nrutaci.i.s.pvz..
riq kiau5inclisclalijasij 4 plaiias _> !rtli. b'rti prarandrtntaparascsmcnto ulpakalinc P dllis,
JuOsIas;
pair-rule genai, clel kuriq gema_
@ kine' dalis A, hct kaip vciclroclvjc- atvirkiiias varzclzrs. "l"rii1 .jos

Gcnq gap arbap.air-ntrc

u

nrutacijosyra retarios,panasiaikaip mo-

atsrr:rndapric-

(Im
las dalijasi j 7 juostas kaslntra . .
t i r r i n i rgl c n q n r u t r r c i j o s .
segment4;iS tia Siq g.nu pouu- -+ Kai pagaliauclrozofirosreruoskrnas suskirstytas visus 14
dinimas - porinis tairyklei genai; i seg-
nrcntu,pradedaveikti kita grupcrgcnq,vadinamqselektoriais,
arba
,segmentq poliskumo genai, ddl homeoziniais genais.Si genqgirpe lemiasegnrcntq (tiksliau,imagi_
kuriq gemaloktnas padalijamas r r i q d i s k u )d i f c r c n c i r r c i j q :
i 14 segmenrq; . 1-3 scgmcntaivirsta C,-C.,
homeoziniaigenai (arba selector . 4-6 segmcntai- T,-T.,
g..n.ri surinkejai).
kuriq produk_ . 7 - 1 4 s e g m e n t a- i A , _ A r .
.
tai konkrciiussegmcntus dif.cren_
l, pvz.,T,o-T,n,A,n-A.,.,ir . Sie genaiselektoriais pavadintitoder,kad jic ryg surenka krfiva
:l:"J,
Pan. visusgenus,lemianiiustuosorganus.kurieyru t<onlieeiame i
segmente
arba ant jo (pvz',ant sparnq,antenos.nervqarbavirskinimo
sistemq
1'7 A

375
ir kt.). Suprantama,kiekvien4 organa lenria konkreti genq grupe.
Kelctas tokiq genq grupiq jau gerai iStirtos.
HOM kompleksas.Homeoziniai genai. Homeozinir] genq irgi yra
3-4 grupes, bet nagrinesimctik dvi, jungiamas i vien4 bendrq HOM
kompleksq (pavadinimaskilgs i5 horncoziniqmutantq). Si genq gru-
pe i5tirta gcriausiai.Jai bfidinga kaskadin€ sandara ir veikla: HOM
kompleksassudarytasii dviejq genq sankaupqAN t-C ir BX-C, gana
artimai csaniiq 3-ioioie drozofiloschromosomoje,o Siosdvi sankau-
pos dalijunrosiki konkrediq gcnq:

HOll.Ikompleksas 3-io.jichrorrlosoma
n4A-B //vr{ (-350 kb) t( neE l-4 BX{ (-300 kb)
luh pb zen bc'duma D/tl Sc'r./i:Anrp )) Lrbx
AbdA AbdB

Ii ANT:.C gcnu srupes idonriausiasyra .\ntp. Jis pats didZiausias 103kb, turi
f.i egzonus,bct tik l'la viso tcno koduoja baltvnt4 (43 kDa). Atviras skaitynro rcntc-
l i s ( t . y . [ r a l t y n l l k o d u o i a n t i n u k l c o t i d q s e k a ) y r a t i k 5 - a j a n r ec g z ( ) r l c .G c n a s t u r i
t r i s l a b a i d i d e l i u s i n t r o n u s i r d u p r o m o t o r i u s :v i e r r 4 l - a j a m e c g z o n c ,o k i t l l - p r i e s
3 - i l j i c g z o n l t . P r o n r o t o r i a in u t o l g v i c n a s n u o k i l o n c t p c r 7 0 k b .
P r i s i m i r t k i m ct l t p r o g u . k r t d c g z r r n a i t r u r r s k r i h u o j a m ogsc n L ln u k l c o t i d u s c k o s ,
k u r i o s i i l i e k a i r p o s p l a i s i n q o .K o k i l p a s k i r r i ss i q i i l i k u s i r l R N R s c k q . k u r i a s l c -
n t i t t n c t r a n s l i u o j a n rci g z o n a i .k o l k a s n c n u s t r r t y t ab, c t t a i I a b i a u s i adi o m i n a i i o g e -
n() tvrinat().ius.Bc to. ickrmu. kad ir altcrnatyvusissplaisingusvyksta gcno clalyjc
iki .5-ojo esz()llo, t. y. nclransliuojirnro.jc geno dulljc.

BX-C kompleksas (-5.11pav.). Smulkiau nasrinesinleiizl HOM

komplekso clali, nes joje labai ry5ki kaskadini sandara ir veiklos val-
dymas. Sis kompleksasdiferenci.juojaclrozofiloskIno dalj nuo T.. iki 5.ll pirr'. Drozofilos IIX-C ir judriqjq gcnomo elementtl isiterpimo vietos i UDr
prrt galo - A. scgmcnto. ir jamc yra apie 2t) gem1 BX-C)komplcksas Iokusil
dalijamasj tris dalis:
BX{ 5.2.3. Morfogenez6s genq veikla. HOX genai imogausiZinduoliq ir kitq
Ubr (.T:n-A4) t AbdA (.Au. A+\ t AbdB (.Ar:4r) I rurganizmq genome
c'b.r ub.r b.r' brd pb.r iab2 iab3 iub4 iah,t iab6 iabT itth9
,,Kzrmmums tie drozofilos genai?" - toks klausimas kilo ne vie-
Nuo vienos ir kitos daliq transkribuojamapo bendr4 prcRNR,
nam, studijavusiampric5 tai buvusius poskyrius.Neskubekinle ,,teis-
k u r i , j a i b r q s t a n t ,s u s k a i c l o r n a
iatskiras RNR (panaiiai kaip ti" drozofilos dcl to, kad turi tiek daug morfbgenezdsgenq.
55 rRNR). ldomu tai, kad h-vl koduoja RNR (ne baltym4). Siq ne-
didcliq (,1,7kb, 3,2 kb ir 4,3 kb) RNR funkcifa kol kas nenusraryra, Daugelio organizmq, esandiu visiSkai skirtingose pagal sudd-
bet genq mutacijos irgi yra bithorux tipo. tingum4 ir morfologing kuno sandar4 pakopose, individuali
Jcigu ivyksta BX-C delccija. visi scgmentaiAntp. Konkrediq genq raida ir morfogenezd lemiama tq padiq (homologiniq) genq.
mutacijos paveriia vicnq segmentEkitu.
 UZbegant Siek tiek i prieki rcikia pasakyti, kad drozofilos home-
Zmogaus HOX genai. DidZiausia staigmena laukd, kai molekuli-
oziniq genrl homologai yra ir nematodo Caenorhabditis elegans, it
rriu zondu (homeo sekos kopija) homeo genai aptikti Zinduoliq, tarp
Zinduoliq, ir net augalq bei mieliq genome. Zinduoliq genome jie
1rrir Zmogausgenome. Veliau ltomeo genai buvo aptikti nematodo
'('ttt:norhahditis
koduoja tE padi4 pricking-uZpakalinga5i. elegans,nct augalq genome. ldomiausia, kad jie yra ir
Homologija tarp Zinduoliq ir drozofilos homeoziniq genq tokia eukariotq mieliq genome a2 gene, kuris lemia vienq i5
r ierralqsdiq
didele, kad, cktopi5kai perkelus peles Hox D4 ir Hox -86 genus i
,rlicrliqporavimosi tipq (Zr. p. 219), o per ji ir esminius mieliq raidos
drozofilos gcnomul,iic perkelti genai veikd kaip ,,nat[ral[s" drozo-
noslinkius.
fllos DlLl ir Anrp gcnai. Zinduoliq genome atrandami vis nauji homeo genai. Jie vadinami
Homeo nukleotidrtrseka ir homeodomenas.Sveicarijosmokslinin-
kitaiP:
kas Geringas (W. J. Gering) ne tik smulkiai i5tyre drozofilos segmen-
tacijos genetik4, bet ir atrado honrco genus. Homeo genai yra tokie, - IIOX - 1, 2. 3...
. Zmogaus
kuriq 3'gale yra 1tj0 n. p. ilgio specifinenukleotidq seka. Pasitaike . pcles Hox - A, B, C...
taip, kad pirmicji gcnai, kuriuosc aptikta ii seka, buvo homeoziniai.
f 5 dia kilo iios sekos pavadinimashomeo.I5 tikrqjq, honrco sek4 turi Drozofilos honteo genai (tiksliau, jq dalis) sutelkti i sankaupas
nc visi homcoziniai gcnai. Hontco seka aptikta 5-iuose Al\l't-C ge- (4lV'f-C: ir BX-C). Zmogaus gcnome aptiktos kcturios HOX genl
nuosc ir 3-juosc BX-C gcnuosc. Ji aptikta ir kitq grupiq morfogene- sirnkaupos,lokalizuotosskirtingoscchromosomose:
zis genuose.Antai ja turi motininis gcnas bktitl. Drozofilos genome
HOX-| - victii 7pl4-p21, ilgis >l(X) kb, gcnq - 13,
jau aptikta apie 40 horueo gen4. victa lTqllv-q22, ilgis ltt0 kb, gcnq - 9,
HOX-2
Rcikia atkreipti dcmcsi i tai. kad IIOM-C komplekse lnrnco ge- HOX--I - victa l2ql l-q21. ilgis 160 kb. genq - 7.
nq pasiskirstymasyra toks, kad jie ,,apima" vis4 drozofilos ilgi: IIOX-I - vieta 2q3l-q37, ilgis 70 kb, gcnq - 6.

ANT-C BX-C Be to, nustatyta apie l0 lokusq ivairiose chromosomose,kuriosc

lub pb Dld Sc'r Anrp Ubx AbdA AbtlB
1'ra pavieni\ HOX genq (atrandami vis nauji HOX gcnai).
Homeo genai - transkripcijos vciksniai. Dar prie5 atrandant ho- Zmogaus ir pelcs genome,visose4 gcnq sankaupose,aptikta ir
rTrcoseka buvo aiSku,kad homcoziniai genai yra valdymo genai. Kai papifdomq honteo genq, nchomologiniq likusi4fa dalirni drozofilos
kurie jq valdo Simtusgcnq. Thd ir atradusltonteosck4 homcoziniuo- gcnams. Pvz., HOX-1 sankaupojetokic yra 4 genai, HOX-3 sankau-
sc gcnuosc, 5i scka ii karto buvo siejama su valdymo funkcija. Th- pojc - -1 genrri.HOX-{ - 4 gcnai. Sic naujieji genai yra daugiau ar
diau nustebino Sios sckos paditis. lprasta. kad valdynto sckos bfitq rnaZiauhomologi5kivienas kitam:
geno -5' galc. O homeo scka buvo aptinkzrma3' galc, t. y. tantc gale,
kuris yra transkribuojamas.Bc to, homeo seka akivaizdLizri buvo skai- | 2 3 4 5 6 7 I 9 l0 ll 12 13
,,vr-c iII rI_L jiffl l
tymo rcmclis, vadinasi, koduojantis baltym4. Ir i5 tikrqjq netrukus Iah pb Dld Str Antp Uh AbdA AbdB -Ilr,----I
buvo nustatyta, kad homeo scka koduoja polipeptid4, kuris atitinka- lto.r A (HOX l) rr'I-r IIII I: r
mai buvo pavadintas homeodomenu. ttox B (IIOX 2)
II-II_II IfI--- I
Paai5kcjo ir Sio polipcptido fr.rnkcija.Jis yra HTH (,,helix-turn- t tox C (IIOX 3)
rar--_T;_-I r-!l
lrclLr : spirale-poslkis-spirale")tipo transkripcijosveiksnys,sugcban- l l o xD ( M X 4 ) |I- __II- - _ IILI'.J - - I_) E/X2
tis jungtis su DNR. | 2 3 4 5 6 7 8 9 l0 ll 12 13
Homeo genq lyginamoji genetika/evoliucija yra nepakankamai i5-
Homeo genai koduoja transkripcijos veiksnius. Jie homeodo- tirta. Kol kas nenustatytasarchai5kiausiashomeo genas.Kaip mindta,
menu jungiasi su tais genais, kuriq veikl4 valdo ir kurie turi Zemiausiospakopos organizmai, kuriuose aptikta hctmeo genrl, yra
atitinkamas atpaZinimo sekas. mields, bet gal yra primityvcsnill organizmq.

378 379
 Akivaizdu,kad stiprejogenq paskirtisnulemri prieking-uZpakali- ; I lentelc. Kai kurie imogaus igimti defektai ir raidos sutrikimai (displazijos) d6l
ng blsimojo individoaii: ilrutacljrl genuose,homologiniuosedrozofilos segmentacijosgenams

l ) r ( ) z ( ) f i l o sg c n a i Z m o e a u sq c n a i Ypatybcs
j,airetl PAX D c r y n i u r t i m : r is u k i h gg c r , i - P . t i 1 . F l f f i
meiail ----+at' Lemia poravimositip4, per I
p l n i l . l ' m a i t u r i l l u r f l c { ,\ e k i }
I
{/ jt l 4 s t e l i qd a l i j i m q s i P4X 2
I
O p t i n c k o l ( ) l r o m a( p l v i y s 1 . i r r k s r qt l i s p l a z i j a .
, l??Tlrpiq@ I
v c z i k u k r r r r c t c r a l i rsrui ss r l i c j i m a :
I
PAX 6IAN 2 A n i r i d i j a ( r ; r i n el i ' s n c b u r i m : r s- h t r er o z i . s o r ( ) s) c:
11 t* si ]
Ferurodrs I
r t u p l u l t u h n t t t h e t r k r s t i- h ( ) n t ( ) z i t ( ) t o s c )
I I tnab5 l La ip t eI iu i.spavaizdui:ta genq 1,.14'.1,7 - I-KHR
I

- '\rr
A l v c r r l i n er' l h d o r r r i o s t r r l t r m i rd, : r u * r t y h i n i p ao i kt,-
+ honrologija I
c i u is u g l : r r r k o n rgJ c. n r \ l c n r i l p r i c k i n ga k i r . rd : r l i .
l,il{ .,- 'nlo-t I
I n c r . r i n i rvrl r r n z d c l i ro: r i d l 1i n . k s t qr r r i r l ; t
Gcnolapis/uTLtomazga, PAX,9 (2<112-14) i n r i t l t r s p e c i f i nlirsa n s k r i p c i j o r c i k s n 1 . s: t.r t r i k t r s i
> 3 0 0k b I |'l
lemia vcntralinqektodermq I s k y t J l i a u k i sr a i d l

lYrq4q+visi ltt:rntco
@wt DrozofllosANT'-Cn BX-C'(?\
WS (W'aarden
/TXtiwS I (2q35-.lo)
lurgo sindromai)
K u r t u m l r s . , 1 r ' . \ 1 . ,(/())l r( !, : i l n ( h
) u v im ; r : n c i p r ; r s t o j c
g c n a iv i c n o . j eI i e t oj e I
v r t t r r j c ) .r d . n t l t t ) n u t r . . ( f r l ; r iii(;nr il c s t o sl t k v s l .
I | 'q I
v ii p l g n l e n t : r c u ( )s\ u ( f lt ( n l i l l
>
,omlal >
I

Kelios gcnq sankaupos W SI I I

I
W S t . u k r ) n r l ) l ' ) d i r k r i l i(jsi lu l n r r r k t pi i r i l l i ) . n c
lrurpinior.*i] I
I r i c l o j c e l i t l l : i sp i r i t ; r s g, : r l d n i qr i r i r l r sr r r l r i k i n r l r i
'l'('
horn(o R-Ho.rI I transkrkacija 1 - l a s t c l i ql c u k o z c
Micliq gcnomc Siq gcnq pradZia lcme poravimosi tipus, su ku_ 1.,2A-I'L]X U m i l i m l i r b l a s t ul c u k o z i
riais susi.jusimicliq raida ir l4stcliq dalijimasis.Nematodo homeo i\,lNI''-la(12t1) M O D Y 3 a n k s t i p a s i r c i i k i a n t i s ,s u s i j g ss u b r c n -
gcnai jau lenriu morfologij4,bct jq rcikime dar neclidclc.Jic lemia dimu diabetas
ventraling cktoclcrmil. Drclzclfiloslrcmco genai j:rLr lcmia prieking- I l,F'-l M ( ) D Y , 1 n t r p i l t k r n r l r i k i l \ { ) \ : r g (r ' l ( . z r
IIoX-1A S u t r i k u s ik r a u j r rg : r n r y b a
uZpakalingaij ir konkrediq segmcntq difcrenciacija,panasiai,kaip
HOX.I0 I l c t i n o s r a i d o sd ef c k t : r i
ZincltroliqHOX gcndi. HOX-7 V r l f i r - H i r i h o r n o s i n c l r o n r a s( d c l c c i j a a p l 6 . l - )
Zinduoliq homeo genai yra tos padios paskirties,kaip ir drozofi- Llox 1-1 S k el c t o i r s m c g c n q r a i d o s s u t r i k i m a i . l c t a l L r s
krs gcnomc: pokyc'iai
n.yh-homeo M.sX2 (-sq3a-3.s) ( : r u n i o s rn () . \o| . t l s ( p r i c i I a i k i n i s k a u k r t I c r ss i h li q
. l c n r i a p r i c k i n c - u Z p a k a l i naci j , s u a u g i n r a s )B, o s t r t n ot i p a s
. ssgmcntu()tuorganq/strukturqraid4, rll.\-i-1 (.4p16..'16.
I) G a l D n i q r a i c l o ss u t r i k i r . n a i
I'OU-honeo P O U - tl . 1 I ) N t ; . l , , S u k i b g s "s u l y t i m i k u r t u m a s ( a u s i c sk a u l c l i o
' bet atsirandair nauiq funkciiq, tiksliau,jos modifikuotrs,
pri- p a d c t i s ,r r c n o r m a l u sa k u s t i n i o k a n a l o i l s i p l c -
taikytos sudetingai organizmclsandarai. trmas)
PIT'-1 S u t r i k u s ih i p o f i z i o v c i k l a
zmogaus genomeHoX genai.be priekines-uZpakalines aiies, lemia Jiuid-homeo PTX-I R i e g o s i n d r r > m a sh,i p o f i z i o r a i d o s s u t r i k i m a i
stuburo segmcntqir, svarbiausia, smegenqskyriq raicr4:priekiniu (tik t:vttt -skipped -h orn eo r-.VX2(2q24.3-31) G a l l n i q r a i d o ss u t r i k i m a i
ii dafies),tarpiniLl(kiti morfogenczes
genai- EN, pAX;pastarasisturi v'ingless ll/NT-?(l7t12l-2?)
ir ltomeo sek4),uzpakaliniqsmegenq,nerviniovamzderio;organq rai- HtNT2(l7q3t\ G a l n n i q r a i d o ss u t r i k i m a i
HtNT'l(12q13)
d4: PAX-l - skeleto, PAX-6, HOX-10 - akies, GAX - Sirdies,lygiqjrl ir
Kruppel {;Ll - 3(7p13) G r c i g o c c f a l o p o l i s i n d a k t i l i j ag, l i o b l a s r o m a( a g -
skeleto raumcnu ir kt. Atrandami vis nauji genai. Homeo genai - ne
rcslviausias snrcgcnqvczys)
vienintele Zmogausmorfogenezesgenr+grupd, kurios veikla siuo metu engrailed ENJ(7q-r6.1 C i a l u n i qr a i d o s s u t r i k i m a i
iStirta.

380 381
 Nlorfogenezdsgenai koduoja labai lvairius balrymus - nuo trans-
membraniniq reccptoriq, signalo pernaSosir Saperonqtipo baltymq
iki ivairiausiq tipq transkripcijosveiksniq. Antai
. paired (.ij turintys Zmogausgcnai zymimi PAX, koduoja 128 a. r.
polipeptid4),
. 3 gap gcnai (hb, Kr. kni') - cinko ..pir5tcliq'' motyv4,
. gianl - lcucino ,,uZtrauktuko" motyv4,
. lilshi turazL!,tailless - hormonq receptorius.
Kai kurie tiek drozofilos, tiek Zmogausgenai turi abu - lrctmeo
ir ytiretl kocluojandiusdomcnus. Pvz., tokie yra drozofilos goosberry,
cven-skippetl genai.
HOXIPAX genq mutacijos - Zmogauspaveldimos ligos. Vis dau-
giau irodoma ligq, kuriq prieZastisyra morfogenczisgenq mutacijos
gcnq mutacijq
(-5.1lcntele). Suprantama,didZioii dalis nrorfogcnezcs
yra lctalios ir pasiialina ankstyvojcembriogcnczdje.Jos neaptinka-
mos clabartiniaismctoditis.
fdomios dvi honteo genq sand:rrosypatybes:
Vienq lyti galima prilyginti nuliniam variantui, o nukrypimas
i kita lyti, raida ta kryptimi yra antstatas,rodantis, kiek pa-
Lengta nuo nulinlo varianto. Sis principas yra pamatinis, nes
lytis nulemiama labai ivairiai.
Lyties raidos valdymo ivairovd. Eukariotq lytis lemiama labai ivai-
b[das - specialiaisgenais,kurie lcmia vyrii-
riai. Bene paprasdiausias
kzj4 arba moteriskij4 lytl, kaip raudonuogdsbriends (Brionia dioica).
Kitq organizmq,kaip augaloAisuemu iaponica,j[rq kirmelds Bonellia
viritlis(5.12 pav.), clvinamioasiriklio,lytis priklauso nuo aplinkos,nors
-
toki4 priklausomybgnulemia genai. Progaminis(gr. pro lki, gamos
-
santuoka)lytiesnulimimas yra retasrci5kinysir priklausonuo asimct-
rinis mitozis (susiclarostamblisir smulkls ctvocitai:po apvaisinimoi5
-
stumbiq ovcrcitqr,ystosimotcriskosioslyties organizmai,ii smulkiq
vyriskosios)ir valclvmogenq. kuric reguliuojaovocitq augimzl:vieni
gvocitaiauga litai, kiti - spardiai.Daugelioorganizmq(kai kuriq pir-
r11uoniq, taip pat prokzrriotq- bakterijq)lyti lcmia nebrandttoliniaipa-
Vcldimumovicnctai.Sic organizmaiskirstominc i motcriikala ir vyrii-
krj4 lyti, o I poravimosi(lytinius)tipus,kuriq gali blti labai daug.Tiptr

. daugclisdroztlfikrshonrcoziniqir scgmcntircijos genu turi pa-

prast4siaskartotincs sckas,vadinasi.tose victose gali atsirasti
mikrosatclitai:
. ANT:C ir BX-C yra labai daug judriqiu genonroelcmenttl isi-
terpimo vietq (5.11 pav.). Tai gali lemti dideli Siq gcnq kinta-
mumil. Kani tai rcikalinga,koks tokios gcnq sandarostikslin-
glrmas,iki Siol ncai5ku.

Smulkutis
5.3. Lyties genetika T patinelispateles
gonadosviduje

lstoriSkai lyties genetika - vienas pirmqiq morfogenetikosmode-

ffi
liq. Tie organizmai, kuriq lytinis dimorfizmas labai rySkus,per pa-
lyginti trumpq laik4 to patics gcnomo bazeje patiria labai skirting4
raidil. Ir tai negali nedominti morfogcnetikos specialistq.
'Gonada
Lyties raida daZniausiaipagrista alterna{va ,,arba-arba", nors Vidaus
(lrgallal
yra ir tokiq organizmq, kuriq yra keli lytiniai (poravimosi)
tipai. 5 . 1 2 p a v . J l r q k i r m d l € s Bonellio liridls patel€ ir patin€lis

382 383
viduje organizmai nesiporuoja.Lytinis procesasr,ykstatarp tam tikrq XX. XXXX, XXY,XXIY (mot.)
arba bet kuriq lytiniq tiprl. Thi budinga ir grybams,dumbliams. X. XY, X\Y, XXX, XXXY (ryr.)
Bakterijq (2r. p. 540) ir mieliq (ir. p. 2-19)poravimosi (lyriniq)
tipq genetika pakankamai smulkiai aptarra. Siame skyrclyje claugiau X chromosomqir autosomqbalansas.Prisiminkime,kad nelytines
demesio skiriama gln/[nl] - aukitesniqjq eukariotq lyties genetikai. clrromosomosvadinamosautosomomis(A). BridZesasdar 1922 m. iS-
Daugumos eukariotq lytis priklauso nuo zigotq gcnetiniq savybiq. r r i i k i n o ,k a d
Toks reiSkinysvadinarnassingamrja (gr. syngamos- sujungti santuo-
ka). DaZnai Sias sarl'bes lemia specialios lytines chromosomos, jq drozofiloslyti lemia ne tik X chromosomqlyginis-nelyginisskai-
skaicius,balansas.Pagal tai, kaip chromosomoslemia lyti, skiriama dius,bet ir X chromosomqtlei autosomqbalansas (santykis).
daug tipq. Tirdiauncpaisantjq ivairovesdaZniausiailyties paveldeji-
mas formaliai atitinka analizuojandiuosius lJridZcsasaptiko triploidincs (3X + 3A) drozofilq patcles. Kai
kryZminimus(t. y. lydiq
santykisyra 1:1). Viena lytis yra homogametind(susidarotik vieno kurios i5 jq buvo v:risingos.Jas sukryZminussu diploidiniaispatinc-
tipo lytines lqsteles), antra - heterogametine (susidaro dvicju tipq liuis (XY + 2A), gauti palikuonysivairiu X chromosomqir autoso-
lytincs l:lstcles).Jq galinrosivairios variacijos. nru santykiu. Kolckcijzl papildc ir ivairios aneuploidinis liniios su
skirtingu X ir Y chrontosomqskaiiiumi. Santykiaiir rezultatzribuvcr
Diploidija (mot.) - haploidija tryr.r. Sis lyri sqlygojanrisripas daznas tarp vabz- tokic:
dziu Hvnrcnoplrrz;jis b[djnsus sknrzdclcms,bitims, iiricms. Dalis kiauiinerliq ap-
vaisinrrnri.ir ii 1q vvstosi nrolcriikosio.slytics pirlikuonys,o dalis licka ncapraisintu, - norrnali()spatclis
ir ii iL1vystosi patincliai. Patinclir,rosc
sanfykisX:A=1,0
mcjozc ncryksta. spcrntatozoidaiformu6jasi
'hdiau santykisX:24=0,5 - normalls patineliai,
vykstant nritozei. haploidincsyrl tik patinclio gcncratyvineslqstcles,o soma-
t i n c s l i l s t c l c st l c l c n d o m i t o z i s t u r i c l i p k r i c l i ncj h r o r n o s o m qs k a i i i q , t o c l c l p l t i n c l i a i santykis3X : 24' = 1,5 - hipcrmorfines
yra visiik;ri gy"yhingi (paprastai del hlploidijos rnuZc'jagyvybinlumas). 4X : 3A = 1,3 patclds(stcrilios)
XX (mot.) - XO (v-vr.)tipas (hctcrogirmctincvyri$koji lytis, puse vy,riikq lytiniq
l4stcliq turi X chromoson.lil,kita puse jos ncturi). Jis bldingas kai kuricrns vabz-
dZiirnrs(Zitrgui, bltrkci l'ruttcnor).Lahai savotiikai rcguliuojanlr kai kuriq vahzdZiq
2X:3A=0,67
( a n r a r t l ) l y t i s . J i c n t s b [ d i n g a c i k l i n e p u r l c n o g c n c z Lv' :a s a n l d a u g i n a s ip a r t c n o g e n e - santykisX : 3A = 0,33 - hipcrmorfiniai patineliai
tiikai, rudcni - lytinirr [riidu. Ruclcncjantiisir.'vstovat]inanrtrsiosseksuporin€spate-
lds, kuriu palikuonvs yra vyriikosios lvtics, ncs prarandama vicna X chrornosoma.
lirrp jq atsiradg interseksai (lot. inter - tarp + rc,rt/s - lytis),
Patinclio spcrmatttzoidaivystosi tik ii tq lastcliq, kurios turi X chromosonr4. L4s-
(santykis -0,7 - tarp 1,0 ir 0,5) yra tarpiniai tarp pateliq ir
tclr's be X chromttsomttssunyksta,lodcl po apsivaisinimovcl iSsivystotik pateles
(XX). pntindliq. Juose, kitaip ncgu ginandr<tmorfuose, nira skirtingos lyties
XY (mot.) - XX (vyr.,t arba XO (mot.) - XX (ryr.) tipai (hctcrorlmerini scktoriq, o yra pakitgs bcndras viso organizmo lytinis i5sivystymas.
motcriikoji lytis) bldingi drugiams, paukiiiams, zuvinrs ir kr. Kai kuriosc sistemi- Atskirq individq intcrseksualumaspasireiSkiaivairiai (5.13 pav.).
ncsc qrupcsc (vabzdziai,Zuvys,aml'ibijos,zicdiniai augalai) pasitaiko rliiq su vyrii-
ku hetcrogamctiikumu ir ruiiq su moteriiku heterocamctiSkuntu.Aptinkarlu rlsiq Galima padaryti iSvad4,kad vabzdZiq Y chromosoma yra be-
i r s u d a u g i a u k a i p d v i c n r l y t i n i m i s c h r o n r o s o m o m i (si r X , i r y ) . M a n o n r a , k a d l y t i rcik5nri, tik kaip priedas chromosomLl porai sudaryti. Drozofilos
nulcmia tik vicna ju pora. o kitos yra papildonros. patinelis su viena X chromosoma ir be Y chromosomosyra ste-
rilus, tadiau XXY - ne tik tipiikos, bet ir vaisingos pateles. Thigi
XX(mot.) - XY (vyr.)- tipas (heterogametine yra vyriikoji lytis).
drozofilos ir daugelio vabzdZiqlyti lemia ne pavieniai genai, o X
Thip nulenrianradrozofilosir zmogauslytis,bet tik formaliai.Skirtu-
chromosomq balansas.
masiSrySkeja tiriant individussu anomaliniulytiniq chromosomqskai-
diumi. Drozofiloslytis daugiausiapriklausonuo to, ar X chromoso- Kaip drozofila skaiiiuoja, kada lyginis ar nelyginis X chromoso-
mq skaiiius lyginis (patele;,ar nelyginis(patinelis): mq skaiiius? Nieko misti5ko.Tik aptikta nauja, kitaip valdomq genq

384 385
 ,,}r -€'\
Tadiaui5tyruslytiniq chromosomqaneuploidus,kuriq pakitgs
- - ' L\ r f u . , _
. \\
arba Y chromosomqskaidius,paai5kejo,kad
A # B
f
. . _ .. lw
ra

ypatingaisvarbi
nors Zmogauslyti lemia chromosomqbalansas,
Y chromosoma:
X (Ternerio liga), XXX, XXXX - mot.,
XYY, XXY (Klainfelterio liga), XXXY, XXXXY - vyr.

Vadinasi, asmuo su keturiomis X chromosomomis,bet su viena

Y chromosoma vis tick yra vyriSkosioslyties. Daugelis 5iq aneuploi-

w
clijcrssukeltq ligq nagrinejamosatskirai (Lr. p. 425).
Thdiau Zinduoliams,Zuvimsb[dinga ir antrine lyties determinaci-
ja, kuriq valdo lytiniai hormonai (Lr. toliau). Zmogaus rySkus ir
svarbusyra 3-iasisvaldymo kanalas,t. y. aukStosiosnervinds veiklos/
psichologinis valdymo btdas.
5.13 pav. Drugio Lymantria dr'.rparinterseksai:
v i r i u . j c r c n r c l y j c :. 1 - n o r m a l i p z r t c l c ;B - n o r m a l u s p a t i n c l i s :k i t i - i n t e r s c k s a i Y chromosomojeesantys genai. Y chromosomojeyra nedaug ge-
nq, bet jic lemia svarbiasorganizmcl savybcs- morfogenezQ,g1".q u-
bingumq,lgi (stot4) ir pagal paveldcjimopob[di jie yra dviejq tipq:
grupc. Tai genai numeratoriai. Daugelio Siq genq mutacijos sukelia
benclr4 (vyriik;ji ir moteri5kqi) arba tik vyriSkzr.jj ar moreriikqji ste- . pseudoautosominiaigenai yra abiejoselytindsechromosomose-
rilumq. ?rip iic gcnai aptinkami ir tiriami. X ir Y. lrumpajame Y chromosomospetyjeyra apie 2560 kb ilgio
?rrp iiq gcnLl aptiktas toks, kurj galima pavadinti pagrindiniu - pscudoautosominis regionas.Jam hclmologinisrajonasyra X chro-
^5i/ (rrngl.sc.rlctlrul), kuris valdo nc tik somating lytics difercnciecijq, mosomostrumpojo peties galc (Xp22.3).Siaissegmentaisir sq-
bct ir X chromosomosdozes kompensacij4.Drozofilos X chromoso- veikauja X ir Y chromosomosmcjozcje kaip viena homolo;iniq
mos dozes kompensacijairgi pasirei5kiakitaip ncgu zincluoliu.Baro
chromosomq pora. Rcgionc tarp X ir Y chromosomq vyksta ir
kunclis ncsusiclaro('zr.p. 193).Paprasdiausiai patir-relio
X chromoso- krosingovcris. Pscudoautosominiame regioncyra ganadauggcnq
moje esantysgcnai vcikia dvigubai aktyviau, negu tie patys genai
(5.14 pav.,A), tarp jq tokiq, kurie vcikia ugi. Stai kodcl vyrai
patcle'sX chrtlmosorntl.jc.
o jvairiq tipq heteroploidaisu Y chromosomayra i5tisg
ar-rk5tesni,
(Lr.p.426). Nors pseudoautosoniiniai genaiyra abiejose(X ir Y)
Vieni drozofilos lyties valdymclgenai yra X chromosomoje,ir
jie yra numeratoriai, kiti genai yra autosomose.Jie yra silpni chromosomose, jq pavcldejimassusijgssu lytimi (Lr.p.577). Sia-
numeratoriq valdymo genai ir vadinami denominatoriais. Ge- nre regione bent penkioscvietoseyra CpG salelds.Jos gali lemti
nq numeratoriq veiklq valdo X chromosomq skaidius. nctolygq krosingoveri.Palygintinescniaiaptiktasdar vienaspseu-
doautosominisrzrjonasilgojo pcties (q) gale (apie 400 kb);
Zmogaus, Zinduoliq lyties valdymas. Formaliai lyti lemia lytines . tik Y chromosomojeesantys genai, kuriuos paveldi tik qrriSko-
chromosomos,nt:t labzri panaiiai j drozofilos lyti: sios lytics palikuoniai; jq lemiami pozymiai vadinami holandri-
niais (Zr. p. 578). X chromosomojeiiems genams homologq
. rriotcri5koji lytis - XX nira. Y chromosomojeyra ir gcnas SMCY, kuris koduoja H-Y
' vyriSkoji ll,tis - XY antigen4, lemiantj r1,ro ir motcrs audiniq nesuderinamum4.

386 38',7
 (funkcija ncZinoma), Xg - critrocitq anrigenq, ILgR - kito citokino receproriaus
\p-\'p p s c L r J , t c L l t ( t s o l l l l l l lt:i l O n r r nutolgs genas
('n-lr, ( sf'-'R l, lL.tR 1. l\"f-i --:;---=&,4
?a'
. --l
Dlcr -
lt,
v) Ll<,. j .r::'vffil;
.1.\,r/r.\r:.,t//r =;lt>
I : z pl ?l ;: Y specifiniai genai: SR)z - seklides lemiantis, ZFy - ,,cinko pir5teliq" baltymo.
W - I||FJY""' "' v ^

-.::...,,*.,,.-..i::.::l:j,:,'/
rrt,
l L = = '
l> -
- 3 RPS4Y - ribosomq baltymo, AMELY - amelogenino (dantq emalio), SMCY(H-Y)
b
"
tt I t!
Il -t! z
"
- Y valdomo audiniq ncsuderinamumo,ZSPY RBM, DAZ * spermatogenezds

;IW
;l@
la ='
IF :
la .:
X chromosomos genai: AMELX, ZFX, SMCX, RPSIX - genai, homologiSki Y
chronrosomos gcnams (paryikinti gcnai, vcikl[s Baro khnelyje), XIST - X
chromosonrosinaktyvinimo (Banr kfinclio), D.1.5- nuo dozes priklausomos SR
;t I
f:@
Hctertrchrornatinls
(ionadq raidos valdymo genai: c-Kit, slJ (steell - gcneratyviniq l4steliq migracijos:
!ll
t-Kit - Kit transmcmbraninio reccptoriaus,sf - steel veiksniq (transmcmbraniniq
it I i baltymu), JF-l - branduolio rcccptrtriaus.WTI - transkripcijosveiksnio, DAXI -

M
.:- E
a lrranduoli<rrcccptoriaus,,SRY SOX9 - HMG tipo transkripcijosvciksniq, AMH -
,: l'GF-B Seimosbahynrc.AhfHR - transmembraniniorcccptoriaus,?.s/o - tcstosteronq
Xq-Yc1pscudoautosominisrqonls (grupc), z1R - transkripcijosvciksnio.
ia
:ll,9R
P a a i 5 k i n i m i L- 5i . 1 4p a v . t c k s t c r c m i a n t i sA . R . Z i n n , l 9 9 t t ; C . A . Q u i g l c y . l 9 9 f l .

A Molckulincs gcnctikos metodais palyginus nuklcotidu sekas X ir Y chromo-

somosc, aptikta dar viena grupc gcnll, kurie, nors ir ncpriklauso pseudoautctso-
nriniams rajonams, yra honrologiniai (-5.14pil., A, jie pavaizduoti punktyrinemis
Ccnet.itlttn\4m linijomis). Dar vicna 5iq gcnq ypatybc: jie ncaktyvinami Baro k[rneliu virstandiojc
X chromosomoje.Y chronrosomojcyra daug konstitutyviojohetcrochronratino.bct
l S
lc-,tir,Sl.t1 clcl jo genctinio aktyvumo iki iiol tcbcra daug neaiikumq. Be to, Y chronroso-
nroje daug paprastqjq kartotiniq ('|CTG, TATA, CATA) sckq. Jos sudaro mik-
rosatelilus.
oj|Yi)s
Bipolencinesg-onados Lyties reversija. Senokai buvo Zinoma, kad Y chromosomoje yra
ncturintis homologo X chromosomoje TDF (angl. testesdeternining
fuctor) lokusas.Siuo metu SisgenasvadinamasSRY (sexreversal(gene)
on n. Jo atrzrdimas- i5tisa istorija ir yra susijgssu viena neiprasta
Scrtoliolu.tclcs Leidiuul4stelc's
r:l lyties anomalija,kai kariotipas XX, o fenotipas- ryri5kas. Thi - lyties
YY
Llw) Jbtt'l reversija. Nuo jos ir SRY geno pavadinimas. PaaiSkejo,kad lyties
tl
t\ilt_Rl Y JR reversija, kuri sutrumpintai zymima SR, atsiranda todel, kad i5 Y
Miuleriolatako Vyriikosicrs
B lyticsrlida
chromosomosi X chromosom4perkeliamas(translokuojamas)butent
rcgrc:iir
tas Y chromosomos segmentas,kuris lemia lyri5kafa lyti.
5 . 1 4 p a v . Z m o g a u s X ir Y chromosomq palyginimas (A) ir lyties raidos valdymas
(B): Vcliau dirbtinai genq inZincrijos metodais S'RY lokusas pcrkcltiis i5 pcliq Y
Pseudoautosominiaigenai (-2,6Mb): CSF2M ir IL3M * citokino receptoriaus cx chromosomos i X chromosom4 ir isitikinta, kad dil to transgeninespcles yra vy-
subvienetq, .4NI3 - adenincr nukleotido translokazis, CD39, MIC2 - limfocitq riikosios lyties. be jokiq kitq fcnotipo sutrikimq.
a n t i g e n q , A S M T - acetilserotoninmetiltransferazcs,XE7 - branduolio baltymo

388 389
 SftY geno translokacijai X chromosom4nulemta SRI geno
vietos Y chromosomoje.Sis lokusasyra arti telomeros,Salia
pseudoautosominio gali,,tti'gtiebti"
regiono,ir krosingoveris
ir perkelti SRY gen4 i X chromosom4.
Pclcs gcnome Sis gcnas vcikia trumpai - tik tarp 10,5-12,,5vaisiaus vystymosi
dicnq. Pcr 5i trump4 laikil susiformuoja vyriikoji lytis.
SRY - dar ne viskas. Siuo nretu Y chromosomoje Zinomi 7 lo'
kusai, kurie svarb[s spermatogenezei. Trys i5 jq idomfs tuo, kad turi
ilgas i5augasi Sonus(panaiiai kaip chromosomq - ,,lcmpq Sepediq"),
bct Siq i5augq paskirtis dar kol kas neai5ki. Be to, X chromosomoje
aptikti lokusai, kuriq mutacijos irgi gali lemti lyties reversijq.
Pastaruoju metu ypad domimasi dar vienu genu, kuris yra ilgaja-
me Y chromosomos petyje. Thi genas DAZ (atba AZF). Sio geno
mutacijos sukelia azoospermijq - visi5kq spermos nebuvim4 seklos
skystyjc.
Vdl genq balansas: XX ir XY lyties reversijos.Autosominiai ly'
ties genai. Aptikta ne tik XX lytics reversija,kai kariotipas moteri5-
kas, o vystosivyri5koji lytis, bet ir XY lyties reversija.Kariotipas XY,
o vystosi moteri5koji lytis. J4 sukelia kcliq genq mutacijos:
. gali bfiti slopinamaSRY gcno veikla dil ta5kiniq mutacijq arba
delccijq,
. dil duplikaciiq X chromosomoje,esandiqDSS (angl. dosage'
sensitivesex reversal) lokusq (DAXI) duplikacijq,
. ir nctgi genq, csandiq autosomose(SOX9, WTI).
fdomiausia tai, kad autosominis SOXS genas nct 600/r,yra homologinis 'lRY
senui ir koduoja I{MG tipo transkripcijosveiksni, kaip ir SRY genas. WTI itgi
koduoja transkripcijosveiksni. Jo mutacijos gali sukelti Wilmso veZi.
Vadinasi, kaip ir drozofilos, Zmogaus lytl lemia ne tik lytinese
chromosomose,bet ir autosomoseesantysgenai - visq Siq genq ba-
lansas.
Zinduoliq gonadq raida (5.14 pav., B).-Generatyvinio kelio lEste-
lds migruoja j viet4, kur vystysisgonados.Si reiSkini valdo autosomi-
niai genai slf (Steel, 12q22) ir c-Kit (qlz). Abu genai koduoja tran-
390
smcmbraniniusbaltymus,vadinasi,priimandius signalusi5 Salies.Tacl
lvties raidos genr+ kaskadoje yra ir aukitesnio rango genai, kurie
vrrldo sf ir c-Kit genq vcikl4.
Manoma, kad pirmasis genas, kuris lemia bipotenciniq (nedifc-
rcncijuotrl pagal lyti) gonadq raid4, yra autosominis - SFI(Ftz-F,
t9q33). Jis lemia branduolyjeveikianti receptoriqir valdo kitus ve-
lirru veikianiius genus AMH, WTl, DAXI ir galblt net SRY.
fclomu, kad SF1 yra homologiikas drozofilos scgnrcntacijosraidos gcnui [r,s/rl
rttru:u. Tad dar kart4 galima jsitikinti drozofilos tyrimq svarba zmogaus gcnctikai.
Toliau bipotencinesgonados diferencijuojasii ryri5kqsias (sekli-
dcs) ir moteriSklsias (kiauiides) gonadas. Stai nuo Sio momento
rrridai ,,diriguoja"DAXI, SRY ir kiti X ir Y chromosomojeesantys
scnai. Kai DAXI slopina SRY gcn4, bipotcncincs gonados r.ystosij
kiauiides.NcslopinamasSRY genas lemia seklidcs(rcslls).
Thiiau vel ncapsieinama bc autosominiqgcnqAMH(19p13.2-13.3),
LVT.I(11p13), SOX9(17q24-25),didelesgrupcs genq, kurie lemia lyti-
niL!hormonq sintczgir metab<tlizm4. Antai dcl citochromq p-450 l l,
17.21 Scimaslcmiandiqgenq mutacijqpasirei5kiavyri5kasisarba mo-
tcriSkasispseudohermafroditizmas.
Lyties raida pereina i nauj4 fazg, kurioje itin svarb[s lytiniai hor-
nionai ir jq rcccptoriui.
Hormonind lyties determinacija.Vaisiausseklidcsgamina vyri5k4-
1i lytini hormonq tcstostcrona,o iis ir jo dcriniai toliau valdo dife-
rcnciacij4 i vyriikd4 lyti. MaZdaug XX a. kctvirtajamc de5imrmetyje
pranc[zq embriologasJost:rs(A. Jost) atliko toki bandymq: prici pra-
sidedant vyri5kosioslytics difercnciacijai,triu5io vaisiui pasalino go-
nadas.Ir tada jis vystesikaip moteriSkosios lytics individas.
fdomius bandymusatliko japonq mokslininkai su akvariumine Zu-
vcle oryzias latipes.Siai Zuvclei b[dingas rySkuslytinis dimorfizmas:
patineliai spalvingi, iSilgai viso k[no eina raudona juosta, o pateles
baltos (be pigmento). Spalvosskirtumai priklauso nuo geno I^, kuris
yra Y chromosomoje.Patineliai turi 5i gen4, todel tokie spalvingi,o
pateles jo neturi, todel pigmentas nesusidaro.Tipiskas holandrinio
pozymio paveldejimas.
Zuvq mailius i5tisus 8 menesiusgavo moteri5kqjq lytiniq hormo-
nq, - tada i5augo spalvotq pateliq, arba visq 5l laikotarpi - lyri5kqjq
391
hormonu, ir buvo aptikta baltq patineliq.Abiejq grupiq Zuveliq pa- B. MUTACINIS KINTAMUMAS
keista lytis. Jos buvo vaisingos,todil buvo poruojamos su normalio-
mis priciingos lyties Zuvelimis, ir palikuonysbuvo tik pateles:
Kintamumas - bendra visg organizmq salybe, viena i5 centri-
Raudonospatclcs, R a u d o n ip a t i n e l i a i Baltospateles Ilalti patineliai, niq genetikos problemq. Jis sukuria organizmq ivairovg.
p a k e i s t al y i s pakcistalytis
{XY ,/\)'*
?xx " &x Organizrnq ivairovi - tai, kas pirmiausia krinta i akis. Pirnrieji
'lil ''l
XX 1,jj0,.,,",
arba i -'? XX baltos I kintamunrotyrejai buvo visa Zmonija,auginantiaugalusir naminir_rs
:7 XYR raudoni s\\/r-urusir atliekanti jq atrankq.
r7 xY*t I,
rauooll
Kintamumo moksliniotyrimo pradininku laikomasLamarkas,taip
r,7y*\'* I raudoni
nj.ru;, patin6liai,tarpj11neiprasto Tik patelds p:rt Darvinas.Abu evoliucijosmokslo kurejai. Evoliucija be kintamu-
kariotipo YRYR1beto'. vaisingi! !) mo neimanoma.
Visi organizmq pokydiai skirstomi I paveldimus ir nepaveldi-
Poruojant nciprastusYRYRpatinilius su normalauskariotipo pa- nrus. Nepavcldimi polqrc*iaiyra modifikacijos, kurios atsiranda del
tclinris, pzrlikuonysbuvo t i k p a t i n e l i a i :
ivairiq aplink<lspoveikiu. Pavcldimi pokyiiai sudaro dvi stambias
'l
QXX ' 6/ vlv* grupes: rekombinacijas ir nrutacijas. Rekombinacijosvisuomet pa-
sirciSkia vienaip rrr kitaip dcrinantis dviejq organizmq genctinei
'I Tik patin6tiai
CFXY* nrcdZiagai.Mutacijq ir rekombinacijq atsiradimasdaZniausiaivic-
Vadinasi,hormonaisgalima valdyti lyti, bet lyties pakeitimas ne- nas su kitu susijg.
keicia pavelddjimo pob0dzio. Pavcldimii taip, kaip lemia ne fenoti- Lamarkui tcktq garbc blti pirmuojLr nepaveldimo kintamumcr
pas, o gcnotipas,iir"roatvcju lytiniq chrontosomqkariotipas. tyrcju. I mutacijq ir rekombinacijupinnuosius tyrcljusprt:tcndcnrq
B,ndymai pakcisti h,rnron.is zindLrrliu lyti buvo nesekmingi. daug, bct mokslas apic rckombinzrcijas eme Zcngti i pricki, kai cle
Matyt, ..jsikiia" nrotinos organizmas,bet dcll honnonq sintezesar- Fryz:rs,Kcrcnsas ir Ccrntakas l9(X) m. ,,atrado" Mcndclj (G. Men-
ba veiklos sutrikimu nat[raliai pakitusios lytics asmcnq yra zino-
del), o apic mutacijas. kai dc Fryzas, 1902-1903m. paskelbc!,,Mu-
ma, 5is rciskinys nagrinctas.Prisiminkirnetestikuring feminizacij4:
taciju teorij4".
kariotipas XY, o f'cnotipasmoteriSkas,tiksliau, pasireiskiaivairaus
Iaipsnio vvriikasis pseudohcrmafroditizmas, atsiradgsclel hornrono
receptonqmutactltl. VI. MUTACIJOS
Sutrikgslytiniqhormonubalansas
gali sutrikdytilyti ir velesniais
raidos ctapais. Nuo seno pastcbdta, kad retkariiais tarp augalq ir gyvlnq ne-
tiketai atsirancla individq, kuric vienokiu ar kitokiu poZyrniu ryS-
kiai skiriasi nuo kitq tos rfiiics individq. Ne visuomet rokie poky-
iiai yra mutacijos (lctt. rnutatio - pasikcitimas, pernraina).
1-590m. vienasvokiediqvaistininkasaptiko ugniaZolesaugal4gi-
l i a i s u s k a i d y t a ilsa p a i s .S i l t l o m i u g n i a l o l e sl o r m a i r d a b a r a u g i n a m r r
botanikos soduose.1791 m. vienoje NaujosiosAnglijos (JAV) fermo-
je avis atsivedeeriukq ilgu liemeniu ir trumpomis kreivomis kojomis.
Taip prasidcjo Ankono aviq vcisle.
392
 6.1. Bendrasmutacijrlapib[dinimas
Koddl dauguma naujq mutacijq yra Zalingos?KiekvienE taksonil
De Fryzomutacineteorija.Dc Fryzasirgusmetustyrinejo salima lailryti ilgalaikes klrybos (atrankos) k[riniu. Nors jis ncra
paveldimusnakviiq (oenothera)pokydius.Tyrimq ,tuo*eni, ivairius tlriSkai tobulas, bet yra optimalus variantas uZiniamai ekologinei ni-
apiben- i1i. Labai maZa tikimybd, kad naujai atsiradgspokytis bltq geresnis
drino dviejq romq knygoje,,Muraciiqteorija,,..lis iSaiStino
pagrindi_ uZ optimalq variantq.
ncs mutacijqsavybes.cia de Fryzonuostat.spateikiamossu komen-
Thi galima palyginti su Zmogausveikla kuriant irankius. Ar leng-
tarais.
\a patobulinti plaktuk4? Madiusieji (kad ir TV ar kine) automobiliq
l. Tokie pokydiai paprastaiatsirandastaiga, Suoliskai.
Tevq ge- purzrdus,galejo jsitikinti, kokiu tempu jie tobulejo XX a. pradZioje.
notipas tokiq pokyiiq neturcjo arba to paties individo
dalis kIno O clabar vis sunkiau patobulinti automobili.
l4steliq yra naujai pakitusios.
4. Naujos fbrmos yra konstantinds.Thi santykinc nuostata. Diploi-
2' Mutacijosyra.grieitaiapriboti pokyiiai. Nesusidaro
ncpertrau- rliniq eukariotq genome mutacija paprastaiir,ykstavienoje i5 chromo-
kiamqkintamumoeiriq,kuriosbudingos variaciniam kintamumui(nro- sc)rnu.Antroje chromosomojc genas lieka normalus (i5skyrusvadina-
difikacijoms).T.i istorini nuostata.
li buu,,itin aktuariXX a. pra- ntlsias visiSkasmutacijas.kai mutacija vienu metu atsiranderabiejuose
dziojc,kai klcstejoramarkizrnas, o gcriausiaiiitirtas kintamumoti_ alcliniuosehomologiniqchromosomqlokusuose).Susikuriaheterozi-
pas buvo variacijos(modifikaciiupa.sireiskim. fornra).si4 nuosrat4 sotiSkumas, del jo palikuonysgali bfiti ivairfis.
verta Zinoti ir dabar.
Kitas rei5kinys- naujai atsiradusiosmutacijos gali b[ti geneti5kai
3' Mutaciiq kryptis ivairi. pavyzdiiui,creFryzasaptiko
'akvisos nestabilios.Thi labai priklauso nuo mutacijos atsiradimo b[do. Para-
augalusgigantus(6.r pav.) ir maZaDgius tamsiaiialiais ir iviesiai cltrksalu,bet ir nakvi5os ruiiai (Oenotheralamarciana), tarp kurios
Zaliaislapaisir kt.-ypad daug gindq kilo del Zalingq
ir naudingq lugalq dc Fryzas aptiko mutacijq, bldingas genctinis nestabilumas
mutaciiqsantykio.Vieni gcnetikai(tarp
iq ir iios kiygo. aurorius) dc'l to, kad 5i rDSisyra hibridinc. Tadiau daug nakviios formq, kurias
mano, kad daugumamutaciirl yra Z;rlingosir tik
ioZo ira dalis aptiko de Fryzas,buvo tikros genq mutacijos. Kita dalis - aneuploi-
(augalqgal vicna is r,tn' o gyvfnq - crir rciiau)
yra naucringos. dai (Zr. toliau), atsiradg del nedesningochromosomq pasiskirsrymo
Kiti, ypad tic, kurie siile muticijaskaip nretocr4 nurion.,.,
veisrems tolimuosiuosehibriduose,t. y. dcl jq genetinio nestatrilumo.
sukurti,- kad naudingqmutacijuyra daug.
5. Mutacijos gali vykti pakartotinai ir vclgi ivairiomis kryptimis,
tarp jq gali buti ir grjZtamqjumutacijq (Zr. toliau).
6. Galimybd aptikti mutacij4 priklauso nuo i5tirtq individq skai-
iiaus.
7. Organizmamsbfidingi mutaciniai periodai.Ilg4 laik4 iis teiginys
buvo atmetamas.Thiiau R. Berg ir M. Golubovskis,tirdami drozofi-
los mutacijq daZni gamtinesepopuliacijoseivairiaismetais (ilg4 lai-
kotarpl), nustatd, kad mutacijq daZnis nepastovus.Buna laikas, kai
nrutacijoslabai daZnos.Thigi mutaciniai periodai yra realus reiSkinys.
De Fryzas neteisingaimane, kad mutacijos yra tik stamb[s poky-
iiai, ir rt5ys atsiranda i5 karto, SuoliSkai.Thi visapusi5kaineteisingas
tcieinys. Pirma, rlSis yra sistema,visuma organizmq, kurie tam tikru
b0du santykiauja su kitais organizmais ir aplinka, uZima tam tikrq
tti54 bendroje ekologindje sistemoje. Tokiq santykiq tik del vienos
6. 1 pav. Nakvi5os (Oenotheralamarckiana\ mutacijos atsirasti negali. Antra, daZnesndsyra smulkios mutacijos.
normalus augalas (kair6je) ir de Fryzo
aptikti mutantai nanncla ir gigos
Mutacijq klasifikacija sudetinga ir ivairiais aspektais:
394
395
 pagal tai, kuriose l4steldsejos iryko ir kaip paveldimos,
ncrilf)/int's ir somatinds:
pagal hypti - tiesioginesir grlZtamosios;
' pagal atsiradimo b[d4 - gamtinesir indukuotos;
.'f
. pagal genotipo pokyiius - itin sudetingasskirstynas grupes:
i tlntini hemofilijosgenq.PavyzdZiq
1 - nebranduolines:2 - branduolines;
. genomo (chromosomqskaidiaus),
. chromosomq(sandaros),
' genq.
Kickviena grupe skirstomasmulkiau:
. pagal fenotipo pokyiius: morfologinds,fiziologines,biocheminds;
. pagal poiymio pokydio krypti - hipermorfines, hipomorfinds,
amorfines,antinrorfines,neomorfinis;
. pagal vaisingumq- vaisingos,pusierusterilios,sterilios;
. pagal gSrvybingumq - gylybingos, pusinu letalios, lctalios (mir-
tinos).
Del mutacijos pakitgs organizmasvadinamas mutantu, o mu-
tacijq sukelgs veiksnys - mutagenu.
6.2. Generatyvindsir somatinds, tiesiogines ir griitamosios
nrutacijos
()cneratyvinds ir sonratinds mutaci.ios. Mutacijos atsiranda bet
kurioje organiznrol4stelejebet kuriuo individualiosraidos momcntu.
Tiri budinga visq tipq niLrtacijoms. ?riiau priklausomainuo to, ko-
kiosc l4stelese(gencratyvincse ar somatindsc)atsiranda,.jos skirtin-
gai pasireiikia fenotipe. Skiriasi ir jq pavelddiimas.
Generatyvineselqstelese(ne tik lytinese,bet ir tose l4steld;se,
i5 kuriq rystosi lytines l4steles)vykstandiosmutacijos vadina-
mos generatyvindmis.Jos gali b[ti paveldimos palikuoniq (ly-
tinese) kartose.
Tblesnis generatyvinesmutacijos likimas priklausys nuo to:
. ar pakitusiclsgeneratyvineslqsteles dalyvaus apsivaisinime;
. kokio pobldZio yra mr"rtacija- dominuojaniioji ar receslvioji;
. kaip mutantineslastelesveikia atranka.
Recesyviosiosmutacijos gali buti paveldimos ilg4 laik4 daugelyje
kurtrl nepasireikidamos,o ddl genq dreifb reccsyvusisgenasgali labai
llrplisti populiacijoje.Tokios padetiespar,yzdZiudaLnainurodoma An-
lliios karaliendViktorija. kuri per savodukrasiSplatinorccesyvqjimu-
yra labai daug.
Kitaip pavcldimosir pasirei5kiasomatindsmutacijos.
Kadangi i5 somatiniq l4steliq nesir,ystolytines l4stelds,muta-
cija kitoms kartoms nepersiduoda.Organizmai, kuriuose ily-
kusios somatindsmutacijos,genotipi5kaiir daZnai fenotipi5kai
yra mozaikos.
ParyzclZiui.ant obcls vaisiausgali tr[ti kitokios spalvos ruoZas.Ir
rlrozofila,kurios puse k[no vyriikos lyties, o kita pusc ntotcriikos,
rra somatin0 rnutacija(Zr. 5.8 pav.).
Ne kiekviena mozaika yra somatind mutacija. Kaip minila, mo-
zaikos gali atsirastiir dcl somatinio krosingoverio,gcrrq veiklos po-
kvtiq somatineselastelese.Kartais mozaika susidaro del generafy'r'ri-
ncs mutacijos.Antai baltas, visi5kai be pigmento plaukq kuok5tas
dlZniausiaiyra sclmatincmLrtacija.Vienoje ieimojc 5is pokytis buvo
nct keliose kartosc, bc to, maZdaugtoje padiojc vietoje.
Somatinir;lqsteliq genomo pertvarkq galima vcrtinti kaip sonta-
tincs mutacijas.Kai kurie genetikaiSiuossomatiniql4steliu pokycius
nct sifilo vadinti biologindmismutacijomis.Dirbtinai galima somati-
ng nrutacijil pllvcrsti gcnunrlyvine.rcgcncruojanl visil organizm4 ii
vicnos somatinesl4steles.Sis b[das datrar pladiai taikomas,kai no-
rirna gauti augalu mutantus su ivairiomisZmogui naudingomissary-
bcmis (pvz., atspariusligoms, ivairiq meclZiagqproduccntusir kt.).
Tiesiogin€sir griZtamosiosmutacijos.Mutitcijclsii pradinio tipo i mu-
tunti1vaclinamos - prieSingai
tiesiogincmis griZtaniosit'rmis
mutacijonris.
GriZtamosios mutacijos, arba reversijos (lot. reversio - grlLi-
mas) yra budingos mutantams, t. y. jau kart4 del mutacijos
pakitusiemsorganizmams.
GriZtamosios mutacijos paprastai yra gerokai retesnds negu to
Iratiesgeno tiesioginis mutacijos.Mat vicno gcno, ar jis bltq nor-
ntalus, ar mutantinis, mutavimo daZnis yra toks pats (gamtininris
srylygomis apie l0-s-10-6),tadiau tikimybe mutantui pakisti taip, kad
griZtq i pradini fenotip4, turi blti maZesndnegu nurodytas dydis.
Dalis mutanto pakartotiniqmutacijqryksta kitomis kryptimis,ne i poliploidija (eupoliploidrja, gr. ett - gerai), kai chromosomq
pradinitipa. skaidiuskinta iitisais kartotiniaischromosomqrinkiniais.polip-
GrlZtamrjq mutacijrtdaZnjlemia genomopokydiopobudis.DaZ- loidija priklausomainuo to, kaip ji atsiranda,skirstoma taip:
niausiaitaip pakinta genai (genq mutacijos).Pakituschromosomg autopoliploidija (gr. oLttos- pats). kai ivyksta endomitoze -
skaidiuiir sandarai,grjZtamosiosmutacijosretos.Organizmas, padvigubejusioschromosomos,bet nesusidarodukteriniai bran-
kuris
i5sir,yste
po grjZtamosios mutacijos,vadinamasrevertantu. duoliai, neiSsiskiria,arba susilieja dvi tokiq padiq genomq so-
nratineslastcles;alopoliploidrja (gr. allos - kitas), kai skirtingq
Griitamrlirl mutac[iq ivairovd.fvair[s griZtamqjqmutacijq tipai
r[Siq genornai susiliejaivairiais tolimosios hibridizacijos,rarp
mincti nagrinejantgenetinlkoda (Zr. p. 60). Tokiosmutacijosbuvo
jq ir tolimqjq taksonu somatiniq l4stcliq hibridizacijos,br-rdais.
panaudotc'rsgenctiniamkodui patikrinti.
aneuploidija (heteroploidija), kai pakinta (sumaZeja- hipop-
Tiksliai i tokiil pac'ia padctj mufaci.ja grjzta labai rctai. Kur kas daznesnds
loidija arba padideja- hiperploidija)pavieniq chromosomqskai-
grjltanrositis nrutacijos.kai victoj bcprasnriokodono susidlrrokoks nnls kilas kodo- dius.
nlts, koduojantis antinor[rISti arba rrcvcikliamo remelio poslinkio nrLrtanteirykus
Kriko rcvcrsijai (priciingo Zcnklo pokyiiui nctoli pirnrojo pokyiio), t. y. isitcrpus Organizmai,kuriq lqstelesepakinta chromosomqrinkiniq skaiiius,
rruklcotich.lporai. jcigu anksiiuu buvo nuklcoticlu porir iikritusi. arba iSkritus nr.rkle- 1'rapoliploidai,o kai pakitgspavieniqchromosomqskaidius,- aneup-
oticlq porai. icisu anksdiaumutantc buvo isitcrpusi nuklcotidq pora. Nors po Kriko
loidai (hctcropkriclai).Poliploidaiir aneuploidaidar skirstomi paual
s ,c t j i s y r a m u t a n t i n i s ,n c s g c n c t i n i sk o c l a sn u o
r c v e r s i j o sl r l r l l y ' n t avsc l s i n t c l i r r ; r m a b
vienos puZuitkrsiki kitos. r'cvcltuojani'iospirmijq paZiridq.blna pakitgs.
tiri. ke-liyra chromosonrqrinkiniai arbzrkclios homologincschromoso-
rnos.Sis skirstynrasnagrinijarnasatitinkarnuoseposkvriuose.
2. Chromosomq mutacijos,kai pakitusi chromosomossandara:
Rcvcrsi.josgali atsirzrstiir dcl ncaleliniq genq supresoriq.prisi-
rninkimc, kacl yra supresoriq,kuric revertuoja nonscnsmutacijas.Tai
delecijos,kai iikrinta scgmcntasii chromr)somosvidurio artrir
tRNR acnq mutacijos.kurios vykstaantikodone.Jo nukleotidq seka
iS kurio nrlrs chronrusclmosgalcl;
tampa komplcmcntaribeprasmiamkodonui. Revertantobaltymo sin-
duplikaci.ios,kai tas pats chromos()mosscgmcntaskartojasidu
tezc vcl atsistzrto,
bet baltymasbtina mutantinis,nes viena iS amino-
kartus;
rrlgidiq, esaniiq normaliamc baltynrc,pakeista kuria nors kita pri- . inversijos,kui chromosotnosscglxcntaspasisuka180",
klausomai lruo to, kurit'rstRNR :rrrtikodonebuvo tokia nlutacija. . insercijos,kai chr<lmosolr4jsitcrpia scgmcntils;
i
Pagaliaurcvcrsijosgali atsirastidcl netolygauskrosingoverioarba . translokaci.jos, kai chromosctmos segmentaspcrkcliamasj kit4
IS, T'n pakeitusvict:1. - viduchromosomindstranslo-
victil tojc padiojc chronrc'lsomoje
kacijos, arbir ii vicnos chromosontospcrkcliamas i nehomolo-
eing chromosomil- tarpchromosomindstranslokacijos.
6.3. Mutacijq grup€s pagal genotipo pokydius (bendra apZvalga)
Kai kuric chr<tmttsomtlnrutacijqir gcnetinesrekombinacijostipai
Pagal branduolini ir ncbranduolinipaveldimum4iiskiriami ir du
yra labai susijg, pavyzdZiui,krosingoveris.Thi abipusisscgmentq kei-
pagrindiniaimutaciju ripai: 1) branduolinesmutacijos,2) nebranduo-
tirnasistarp homologiniqchromosomq.Del nctolygauskrosingoverio
lincs nrrrtacijos.
i'icnojc i5 homologiniq chronrosomLl sr-rsidaroduplikzrcija,o kitde -
Branduolindsmutacijos.Su branduoliu susijg3 pagrindiniaimu-
dclccija.
tacijq tipai.
1. Genomo mutacijos - pakitgs chromosonrqskaidius.Jos skirs- ('hromosontu nrulucijaspatogiausiirtirti politcnintse chromosomosc clcl dvicjq
tomos taip: prieZasiiu:

398 399
 ' galima iiiIreti ir labai nedidelius chromosomq sandaros pokydius (pvz., Specifinismutagenas,sukeliantisautopoliploidijzr, yra kolchicinas.
disko padcties pokyiio, Zr. toliau, 6.20 pav.). .li pirmasisatrado 1936 m. Blekslis.Kolchicinas yra alkoloidas, i5ski-
' homologinds chromosomos nratomos konjugavusios ir mitozdje. Mat leng-
i5
rianras augalo rudeninio villvio (Colthicutn autuntnale). Jis stelbia
viausia chromosonlu mutacijas aptikti. kai vicnojc ii honrtlloginiu chromoso-
mrl yra mutacija, o antra honrologini chn)mosonranepakitusi. tubulinq sintezg. Pats augalasSiai medZiagaiyra atsparus.Nespecifi-
Chromosornq mutacijas mitozcjc ealinra pastebdti ir claZantchromosomasdife- niai autopoliploidijossukelejai(jie gausiaisukelia kitq tipu mutaci-
r c n c i n i u b l d u . ' " p i t t c l r r o n r o s o n r assp a h , ' i r r a nj vt a i r i o m i s s p a l v o n r i s( Z r . l . l 2 p a v . ) . jls) yra jonizuojantiejispinduliai.Poliploiclaigali atsir:rstidel fiziolo-
Chrttnrosomq nrutacijos nLrstat()nros ir gcnctiniais mclrlcl:ris. giniq veiksniq,pvz., senstant.Kai kuriuose audiniuose(neuronuose,
kcpenq lqstelesc)poliploidija vyksta rcguliariaiir susijusisu Siq au-
3. Genq, arba taSkinds, mutacijos. Thi pavicniq genll pokvdiai.
rlirriqfunkcija.Kolchicinassukeliapoliploidijatiek augalq,tiek gv[-
Sios mutacijospro mikroskopil nepastebimos, toddl tiriamos tik ge-
nu (Zmogaus)lqstclese.lhiiau poliploidai - organizmai,kuriq l4ste-
netiniais metodais.
lcsc padidcjgschromosomqrinkiniu skaidius,daZniausiaiyra augalai.
Nebranduolinesmutacijos.Jos i5 esmcsatitinka brarnduoliogenq
mutacijas,ncs kitokio poblclZio ncbranduoliniqpaveldimumostruk-
Gy'vunu gamtiniu poliploidrr pasitaiktrrcdiau, pvz., kai kuriq silkiLr.karpiq, ta-
tlrq pokydiai kol kas neZinomi. Pakinta DNR scgmcntai (ncbran- r . u k o n q ,l r i t o n o r [ i i q . t a d i a u j r y p o l i p l o i d q h 0 n a s u t r i k u s i l y t i c s r a i c l a .D a i n i a u s i u i
duoliniaigenai),koduojantysRNR arba baltymus,pana5iaikaip bran- i(srvcna tik tos poliploidincs rhit's, kurios dauginasi partcno{enczcs birdu.
duolyjc. Netrranduolinesnrutacijosskirstontostaip:
Mitozind, mejozin€ ir zigotind autopoliploidi.ia.Autopoliploidija,
. plastidZiq (chloroplastq)mutacijos; kaip ir kitq tipu mutaci.jos.gali r.ykti ivairiosc l4stclisc bct kuriucr
. mitochondrijq rnutacijos; pasirci5kiasomati-
organiznroraidos momcntu. Kai autctpc'rliploidija
. plazmidiiq mutacijos(smulkiauskirstomospagal tai, kuri plaz-
nese l4steldse((r.2 pav.,a), gaunamamozaika. Dalyjc tokio organiz-
nidc pakito); nro l4stcliq yra normalus diploidinis chromosomqskaidius,o kitoje
' kapa daleliq mutacijos ir kt. dalyje poliploiclinis(pvz..4n). Poliploidinioscktoriausdydis priklauso
nuo to, kaip anksti ontogcnczijc [vyko endomitozc,dcl kurios ittsi-
rado poliploidinesl4steles.
6.3.l. Genonromutacijos

6.3.l. l. Autopoliploidija

Autopoliploidija - kartotinis to paties genomo chromosomq

rinkiniq pokytis. Rinkiniq skaidiusdidesnis kaip du.

Autopoliploidqgavimas.Ir gamtiniai,ir dirbtiniai poliploidai daZ-

niausiai atsirandadel endomitozis. Chromosomospadvigubcja,bet
nesusidaroclukteriniailrranduoliai.

"W
Endomitoze daZniausiailyksta todcl, kad nesusidaroachrt.rnatine Sonratincslqstelcs
verpste, kuri paskirsto padvigubejusiaschromosomas dukteriniams
branduoliarns.Yra daug veiksniq.stclbiandiubaltymq tubulinu sinte-
zq arba jq jungim4si I mikrovamzdelius, pagalizrumikrovamzdeliq S o n r a t i n el sq s t c l t s
jungirn4si i stambcsniusjq agregatus- achromating verpstg.
6.2 pav. Mitozin€s (a), mejozinds (D) ir zigotin€s (c) autopoliploidijos pasekmds

400 401
 Po endomitozes,kuri ir.lrkogeneratyvinesel4stelesearba tose l4s- Anortoploidija gali buti dide-
tel6se, i5 kuriq r,ystosigeneratlvinesl4steles,- yra mejozind poliploi- lis kliuvinys kryZmadulkiq augalq
dija. Po jos genera[vinese l4steldseyra ne haploidinis, o diploidinis selekcijai.Naudojant ortoploidus
chromosomq skaidius (6.2 pav.,b). Tolesnis poliploidijos generatlvi- selekcijoje, ypad kryZmadulkius
nese l4stclcse likimas priklauso nuo to, kokios tdvo ir motinos lyti- augalus, susidarg anortoploidai
nes l4stelessusilicja.Dauguma lytiniq l4steliq turi nepakitusi,haploi- paprastaiyra nepageidautini.Pa-
dini chromosomq skaidiq. Thd ir dauguma palikuoniq yra normalls ryzdLili, tetraploidiniamsgrikiams
diploidai. Kai susilicja lytine l4steld, kuri turi 2n, su normalia hap- (6.3 pav.),kuriq seklos2-3 kartus
loidinc lytine l4stcle ln, zigota yra triploidind - 3n. stambesndsuZ diploidq sdklas,su-
Tikimybe labai menka, kad susilietq abi - tevo ir motinos - ly- sikryZminussu diploidais,hibridai
tines l4stclis, kuriosc lvyko gamtind poliploidija: 2n I 2n : 4n - yra triploidai ir sterilts. To galima
tetraploidas(6.2 pav., b). i5vengti auginant tik tetraploidi-
Vis delto tarp Zmogauspcrsileidimq pasitaiko ir tetraploidq (4n). nes veisles.Thi ne taip lengva.
Kur kas daZnesni(tris kartus) triploidai (3n). Apskritai Zmogauspo- P o l i p l o i d a iv a d i n a m i p a g a l
liploidija sudaro apic 20oh gemalq su chromosomq anomalijomis. chromosomqrinkiniqskaidiq:3n -
Kartais gimsta Zmogaustriploidai ar tctraploidai, bet jie trumpai triploidas,4n - tctraploidas,5n -
gyvena.fdomu, kad tetraploido fenotipo pokyiiai yra menkesni ncgu pentaploidas,6n - heksaploidasir
triploidq. 6.3 pav.Diploidiniai (kairdje) ir t. t.
Kai chromosomll skaidius padvigubdja zigotoje, visos organizmo tetraploidiniai (deSin€je)grikiai
Autopoliploidq mejozds ir
l4stelesyra poliploidines(6.2 pav.,c). Zigotincs polipkridijosprieZas- chromosomq paskirstymo pali-
tis papildo apsivaisinimo anomalijos - gali b[ti, kad vicn4 kiauSia- kuonims ypatumai. Gamtojc egzistuoiandiqortoploidq mejoze yra sta-
lzlstg apvaisina du spermatazoidai: bili ir reguliari: lytinese l4stelesechromosomq sumaZejaper pusg, to-
lygiai pasiskirstohomologineschromosomos:
|io
'lcvai
4n 6n lrt. t
,.'.r."' J. J''
;O \
Gamctos 2n 2n 3n 3n
Autopoliploidq grupds.Autopoliploidq biologinessarybesdaugiau-
sia lemia lyginis (ortoploidija, gr. orthos - taisyklingas)arba nelyginis Tbdel tetraploido lytinese l4steleseyra po dvi (kitq poliploidq -
(anortoploidija) chromosomq rinkiniq skaidius.Kai chromosomq rin- 6n, 8n, atitinkamai daugiau - 3, 4 ir t. t.) homologines chromoso-
kiniq skaidiusnelyginis,mejoze negali blti normali, ir anortoploidai mas. Thigi poliploidq lytines l4stcles gali bDti geneti5kai negrynos:
(3n, 5n, 7n ir t. t.) bfina stcril[s. Anortoploidija atsiranda susikryZ-
Tcvai AAAA aaaa AAaa
minus dviem ortoploidams, kurie turi skirting4 chromosomq rinkiniq
v
|
-u
,/ l\
skaidiq, pa*ryzdLiui:
Gametos AA aa IAA:4Au'. laa
Tcvai 2n x 4n 4n x 6n
Vadinasi,kai tetraploidasyra heterozigotinis
AAaa, susidarotrijq
Gametos n. ,2 tn. a2 tipq lytinesl4stelesAA, Aa, aa, Iodel, kryZminanttokius heterozigo-
t'..
/
tr
,' tinius tetraploidustarpusar.yje,
homozigotiniaiindividaisu recesyviuoju
Palikuonys Jn sri' pozymiuatsirandatik santykiu1:35:

403
 lA,4 4Aa laa
l' clirbtiniuspoliploidus,deiugiausia pasiektadobilu, cukriniq runkeliq,
lAA IAAAA 4AAAa lAAua iilkmedZiq, rugiq selekcr.loje.
1Aa 4AAAa l6A4aa 4Aaaa 6 A A A : 8 , 3 6A A A a :
t . y .1 1 3 A Lietuvos Zemdirbystesinstituto selekcininkaiirgi sukire ivairiq au-
laa lAAaa 4Asaa lsaaa 1 8 1 3A 6 A a a : 8 1 3 6A a a a : 1 1 3 6a a a u galq tetraploidq: raudonqjq dobilq veisles'Vyliai' ir 'Kiriinai', svidrds
'Sodre' 'Zvigl€,
Heterozigotiniqdiploidq Sissantykisb[tq l:3:
v'cisles ir tikrqju eraidinq veislg 'Dotnuva I', vikius.
Aa
AAAAA Dauginant poliploidus lytiniu b[du, rcikalinga ilga atranka, kol
o t.y.tt4AA:2t4Aa'.tt4aa pavykstagauti stabiliq mejozg,todel ieikoma budq, kaip sukurti ne-
7a l*l sikryZmininroba{er4 tarp diploidq ir poliploidu. PavyzdZiui, kukur[-
Vadinasi, augalll poliploidai gali bfiti naudojami ilgalaikei hetero- zq genomc aptiktasgenasGa. del kurio diploidiniq kukurlzq Zieda-
zei gauti. tlulkis neclygstaant tetraploidiniqaugalq purkos.
Naujai atsiradusiqautopoliploidq mejozejechromosomosdaZniau- Sclekcijoje naudojami ir vegetatyvi5kaidauginamq augalq anor-
siai pasiskirsto labai netolygiai. Par,yzdZiui,tctraploido lytinese l4s- toploidai, ptvyzdLiui, triploidincs drebules, egles, SilkamedZiai,ar-
tclisc gali blti tclkiekurios nors konkreiios homolttgincschromoso- batkrfmiai, obelys (apie % ju vcisliu yra triploidai) ir kt. Gamy-
mos skaidiai: bojc idiegti ir lytiniu budu dauginamq augalq triploidai, kai jie
luginami nc seklinci produkcijai gauti: triploidiniai cukriniai ir pa-
Tcvai 4 chronrosomos
- ,,.:\,- '---..- iariniai runkcliai, turnepsils,agurkai, arbIzai ir kt. Antai triploidi-
- -".."-""1:"',:' i niq arb[zq vaisiai ne tik saldcsniuZ diploidq, bet ir neturi scklq.
( l a m c t o s4 c h r : 0 c h r 3chr: l chr 2chr:2chr ('ukriniq rr"rnkcliqtriploidai, palyginti su tos padios vcisles diploi-
rliris,turi 0,3-1!% daugiau cukr:rus.Bc to, jq stambesnesiaknys.
I vienE duktering l4stclEgali patckti visos kcturios Sioskonkre-
i i o s h o m o l o g i n c 'csl t r o m t t s o m o so. i a l t t r 4 - n i v i e t t t l si r t . t . S i u o Triploidq s€klininkystdsypatumai. T r i p l o i d u s c k l a i g a u t i r c i k i a r r u o l a tt c t r a p l o i -
rciikiniu naucloiamasiaugalq ancuploidamsgauti. r l u s k r v Z n r i n t is u d i p l o i c l a i sp a s a l j a u I t i r q r i r t r ' t ik1r y z n r i n i r r r rdlc r i t r i :
Nesubalansuotamejoze yra antra kliltis poliploidijai idiegti se- .ln x 2n arba 2n x. 4n
lekcijoje. Neretai autopoliploidaiintcnsyviauaugzt,bct lctai $,stosi. 3n 3n
Tiri tredia kliltis panaudoti poliploidusselekcijojc.
Nct irrbirzu.kuriuos kryZminti pagrLlZiedo sandara nclabai sudctinga, hibridanrs
Poliploidijos naudojimas selekcijoje.Nepaisant nurodytq kli[diq,
poliploidai yra stambesni.Daugcliui augalq 5i sarybe svarbi ekono-
miikai: stambesniZicdai, vaisiai, dauqiau mases.Todcl poliploidija
,Q 2\o- ff:'Ji'ii:,:lTilfli:'i',1;::l'iiJ
../,r1. .4- clil rriploiclaiZyminrigcnaisZymckliais.
daZnainatrdojamaaugalq selekcijoje.Genetikamstenka sprgsti,kaip ,' [, i|71; l ) ) " " * s
,,clf A u g a l a n r sl c i d Z i a m al a i s v a ia p s i d u l k i n
t i . i r p : t e i rZl r n t c k l i u sr t l r c n k i r m ti r i p l e i -
gauti stabili4 konkrciiq poliploidiniq augalq mcjozg, i5vengtileto po- -
l\ ,/ t k r r .P r * y z d 2 i u 2 i . y m c k l i r ryin r g c n r r i n. u o
liploidq r,ystymosiir kryZminimosi su diploidinemis formomis. Pir- k r r r i qp r i k l i r r r sror r h l z qv r r i s i us p : r l r r rt :e t -
| \ ,/
miausia ieskoma b[dq, kaip organizmusdauginti vegetatyvi5kai.Thip | \ ,/
raploido, kurio genotipasgfgg,, vaisiai
dauginant i5vengiamavisq trijq kli[diq. J \ f y r a i v i c s i a i Z u l i s u : i u u r o m i sj u o s r c l e -

S@-iffi u:ffifri;$
Dauguma Zemds [kio augalq yra poliploidai. Anksiiau Zmogus
atrinkdavo produktyvcsniusaugalus.netirdamasjq chrornosomll, to-
del gana daZnaitai budavo poliploidai. Gamtiniai poliploidai yra kvie-
iiai, aviZos,bulvis, cukranendris, bananai, Zemesrie5utai, Zemuoges .c?.s .+,' 1- \r/ fi:.lilil::'li'];1",*.'l1li"Tl[ii
(bra5kes),serbentai, agrastai,slyvos, daug obelq veisliq, kavamedis, 6.,1pav. Arbfizq triploidiniq (3x) hibridq galui margaisvaisiais(6.4 pav.).Jic yrn
tabakas, vilnamedis, dobilai, liucerna, motiejukai ir kt. Naudojant atrilnka, pasinaudojant genu-Zymekliu
triploidai.

104 405
 Y

Autopoliploidijos reik5md evoliucijai. Poliploidiniq rfiSiq eiles. Ka-
dangi poliploidai yra gyvybingesni,atsparesninepalankiemsaplinkos
veiksniams,poliploidines rlSys nepalankiomiss4lygomisdaZnai i5stu-
mia diploidines r[Sis. PavyzdLiui,Spicbergene,kur s4lygos itin blo-
gos, 804/avisq augalq yra poliploidai. Thdiau grynai autopoliploidiniq
r[Siq yra nedaug, daZniau autopoliploidija derinasi su aloploidija.
Thip susidaro poliploidines eiles, kaip antai kviediq:
l. Triticum nTonqcoccum- 2n = 74
'f.
ll. T. cluntm, T. dicoccum, T. tttrgidunt, polonicum - 2n = 28
III. Z uestivum, T. compactunt, T. spelta - 2n : 42
NesikryZminimasyra vienasi5 rfiSieskriterijq, i5 kurio spren-
dLiama,ar yn dvi savaranki5kos rd5ys,ar tos padios rl5ies
skirtingosformos. DaZniausiair[Sys nesikryZmina.
Norint nustatytir[Si, Sio kriterijaussuabsoliutintinegalima.Kai
kuriq augalqgcndiq(Salk,Poptrlusir kt.) ruiys labai lengvaikryZmi-
nasi. Gali nesikryZmintiir tos padiosrfiSiesskirtingospopuliacijos,
formos,rasds.Vienaip ar kitaip ruiiai atsirastibfitina izoliacija(ne-
sikryZminimas).NesantnesikryZminimo barjcro,r[Sysi5nyktq,kaip ir
atsiradusiosnaudingosformos.Besiporuodamos su senomis,,,i5tirp-
tq" tarp senq formq.

Thigi bazinis (X) visq kviediq rlSiq chromosomqskaidiusyra 7.
Paprastiejikviediai (7. aestivum)turi 3 genomus A, B ir D (Lr. toliau
ir 6.11pav.).
Poliploidines eilis Zinomos ir gyv0nq (pvz., varliq Ceratophridi-
dnc, silkiq ir karpiniq Zuvq). ThrakonasBlatta gerntnnica (prtsokas)
turi 24 chromosomas. o 19.oriantali.s- 48.
6.3.1.2.Alopoliploidija.Tolimoji lytini hibridacija. Somatini4lqseli4
hibridizacija
Negwybingi ir steril[s hibridai gali truti dcl jvairiq pricZasdiq,net dcl motinos
orsuniznro itakos motininio efekto. Si barjcr4 pavyksta ivcikti auginant augalq
gcnralil izoliuotai nuo endospcrmo, o gyvunq gcrnalil transplantuojanti kit4 moti-
nini organizrn:1arba allickant abipusius kryZminintus.Abipusiq kryZminimq skirtu-
rrrai atsiranda ir dcl to, kad citoplazma neatitinka branduolio genq, taip pa1 dcl
citoplazminiq genetiniq strukt[rq, citoplazmai jautriq genq ir nct judriqlq genomo
elenrentq (taip yra clrozofilospopuliacijosc).
Branduolio vaidmuo daugiaplanis. Pirmiausia nesutampa genomai. Jic ncho-
nrologiniai. Thiiau ncsikryZnrinair artimos rOiys, kuriq didZioji gcnorno dalis yra
Irtrnrtrltrgini. Pvz., taip yra tarp dvicjq artimq drozofilos riliu Droxtphila pst'udoohs-
tttm ir I). nirantlu. Jrl ncsikr.yZminimq s4lyeojachromosomq mutacijos - invt'rsijos
i r t r a n s l o k a c i j o s( 6 . 5 p a v . ) .

Alopoliploidai gaunami sujungus (suliejus) du skirtingus ge-

nomus. Sujungimo bndai yra du: tolimoji lytine hibridizacija
,trll
ir somatiniq lqsteliq suliejimas. n,.!,+..
Pastaruojub[du gali bfiti gaunami ir autopoliploidai,jeigu sulie-
p;ll ': ,ff l1! .
'':;,1:::)
' - "n rIrt '

jamos to paties genomo lqsteles. ttSt .t i -, 11- ' ,' l , t t

Tolimoji lytind hibridizacija. Thikomaisiaistikslais anksiiau toli-

t ' ' ' v t 6 . " " ' ' p 'r l l ' " r ' '' ' .
mqja hibridizaclja buvo daugiau domimasi negu dabar. Ypad daug ' ' {p.r-\7?
:.
buvo padaryta Rusijoje. nti ,YL / i..J
arr.\7i '. .t
l,"putut scgmcnttr
R[Siq nesikryZminimas.Kai kurie I. Micurino sukurti bldai to- , .

limiesiems hibridams gauti, ypad bldai rflSiq ir gendiq nesikryZmini- [--l_.; skrnasi clcl rnversrlu
i' lpotranslokacl.los
mui iveikti (vegetatyviniosuartinimo, apvaisinimo Ziedadulkiq mi5i-
skinrngi nr'homologrniaiscgrtentar
niu, tarpininko), nors ir nera perversmasmoksle, bet verti gilesniq I
:
tyrimq. 6.5 pav. Dviejrl drozofilos rtliq D. pseudoobscurair D. miranda genomq palyginimas

406 407

\ ,^
 Y

Tblimosios hibridizacijos/alopoliploidijospamatus sukure G. Kar- Augaluose Siuo metu chromosomq

pcienka.Jis iSsprende pagrindinestolimosioshibridizacijosproblcmas: 'l,rli,i rinkiniq skaiiius nesunkiai padvigubi-
namassukeliantpoliploidijakolchicinu.
. kodcl tolimicji hibridai sterilhs,
. kaip atkurti ju vaisinguma. Tcrlimiejigyvfinq hibridai n€ra sen-

Amfihaploidai ir amfidiploidai. G. Karpedenka pagarsejoir ruo,

i} tt1 saciia (nors apie juos megstama ra5y-

kad sukurc naujq vaising4 augalq genti Raphanobrsssica.Jis su- l"'1::i ti laikraidiuose),bct retesni. DaZniau-
siai jic yra stcrills. todel jq panau-
."1 i i dojimo galimybcs ribotos. Pritaikyti
kryZmino ridikrl (llapltunus suti+,tts)su kopustu (Brassicaoleracea). ** ',
Nors abu augalai priklauso skirtingomsgentims, bct turi po vicno-
I
i,i i,i poliploidija jq vaisingumuiatkurti ne-
d4 diploidin! chromosomq skaidiLl(2n = 18): ['J

P Raphanus(R) x Rra.rsrca(B)
'3"i{' lt
fq
,?;{",S
. ..Jl
galima. P:igrindinciq sterilumo prie-
Zastista pati - gcnomLl neatitikirnas.
2n = lE 2n = lli i- B ( l).' Vis dclto kartais ir nevaisingigyvunq
I
(.)
I tolimicji hibridai yra naudingi.Jie au-
(iamctos R 9B
/r.6 prrr,. Raphanobrassica: qinirmi tlcl hihridrl hclerozcs.pvz.. ur-
I I ,l - riclikirs(Rultltuttus).B
F, ltt (9R + eB)
stc- klio x asilo hibridas mulas, nes yra
r i l r r s l r m l i h r r p l o i t l r r( s r r t i s i n - lal-raiiStvcrnringas, stiprus. Siomis sa-
F, hibridai buvo stcrills. Nors ii koplsto ir ridiko jic paveldejo gas anrl'icliploiclas; 1) kophstas
( I)ru,s,sit'u) (pugirl (i. Krrrpci'cnko,
vybcmis lcnkiir rbtr ti'vus.
po 9 chrontosomas, bet jos nchomologincs,todcl ncgalejoi,ykti me- Kartais stcrilumo iivengiamazrbipu-
te27)
joze, ncsusidarclytincs lilstclcs.Kadangi Sie augalai turejo po hap-
siiriskryZminimais.K:rip jrode G. Kar-
loidini abicjq r0iiq chromosomurinkini, jic vadinami amfihaproidais pcdenka,stcrilunrasatsirandair kai tcvo brancluolysncatitinka mo-
(gr. untpli - i5 abicju pusiu, lnploos * paprastas),bct ii tikrqjq buvo tinos citoplaznrns.
du, tik skirtingi chronrosomqrinkiniai, todel jie vaclinamiir arodip- G. Karpcdcnkair io bcndradarbcS. Savinskaja(193-5)atrado rei5-
loidais (gr. ullos - kitas). kini, kuris buvo pukartotinaiatrastzlstik po daugeliomctq. ?ri chro-
vis dclto G- Krrrpcdcnkaipavyko F, rasti vicnq vaisingzlaue,la. mosomq eliminaciia. Kai koplstas buvo kryZminamassu ridiko-ko-
IStyrLrs chromosornaspauiSkcjojcl vaisingunlopriczastis:augalo l4s- pusto amfidipkridu,palikLronysbuvo tik koprlsto tcnotipo:
t c l c s c b u v o n e l l J . o . l ( r c h r o m o s o m o s( ( r . ( rp i r v . 1 S
. i s u u g l r r i r tsu r c j o
P lfiBx(lttR+lllB)
po 2 ridiko ir koplsto chrulmosomurinkinius, todel nornraliaivyko
6gjoze. lbks dvigubaschromosomqskaidiusG. Karpcdenkosbandy-
rl
( ; a n r c t o s9 B . (9 R.+9 B)
n t c r r t s i r i r d oa t s i t i k t i n l r i :
-I'ur0jo (ll'l B+9 R).
Fr (9R + 98) x (9R + 98) Amlihaptoidai bfiti

(iarnctos
rl i5 tikrqjq buvo ltlB visi augalaikopirstof'enotipo.
( 9 R+ 9 8 ) ( 9 R+ r 9 8 )
Siq augalqgcnotipuipatikrintijic (tivas) buvo sukryZmintisu
\r/
jvzririomis
koplsto formomis(motina):
F2 3 6 ( l l J R+ l 8 8 ) Amfidiploidas
l 8 B i v a i r i o sk o p f i s t of o r m o sx k o p u s t of e n o t i p oh i b r i d a s( . l 8 B ? )
Tolimq1qhibridq vaisingumas atstatomas
F, hibriduosepadvi- I I
gubinantchromosomqskaidiq.Po to hibridasturespo 2 abie- Ciarnctos 9B e B(?)
jq r[Siq chromosomqrinkinius.Tokiehibridaivadinamiamfi-
diploidais,arba alotetraploidais. P a li k u o n y s I I JB

408 409

-L
 palikuonysbuvosu dominuojaniiais kop[stopozymiais, t. y. su iis hibridas buvo pavadintasG. pseutlotetraltit.
. _ _Vit] Ji sukryZminussu plaukuot4ja aklc
l8 B c-hromosomq. Vacrinasi,visiskaieriminavosi ridiio .hru*orurnor. (G. pttbcsct'ns)gautas alotctraploidasvisais atZvilgiais.net chromosomq rnorfologija
Tolimqiq hibridq sav-vbds.Tblimiesicms hibridamsbfidingiivairus tapatus dirvinei aklei (G. tetrahit). Su iia rlSimi alotetraploidaslaisvai kryZminosi.
mcjozes,apsivaisi'imo,taip pat poimiq paverdejimonukrypimai. hibridai buvo vaisingi.
Tfro padiu metu V Rubinas atklrc namincs slyvos (Prunus tlortresticu,2n= 48)
Nerettrihibridailabaipanainsi motining'rirsj. Jeigutai kartojasiir istorij4. Jis sukryZrninoskcstaiakc slyvq (P di'oricata, 2n = 16) su dygiqja slyva
kitosekartose,galir.aitarti, kad hibridaidauginasipartogcnezes (P:;pinosa,2n = 32). Thrp hibridq buvo vienas augalasamfidiploidas (;18 chromo-
ar_
ba ginogenezes (arba augalq- apomikses) Ui<iu. somos), visi5kai panaius j naming slyvq (P tlonte.stica).
Tipi5kaislytinio.dauginimosi atvejaisder Fr hibridunenormalios Vadinasi,tolimoji hibridizacijapadeda nustatyti ivairiq rfiiiq kilmds istorijii, pa-
mej.ozes F, poz,vmiaipaverciimi k a r t o t i n a ia t k u r i a n tr h i j .
rabaisudetingai. Rctokaipozymiaipa-
veldimi pagalMcndclio desnius.paprastair, totimieli
hibridai bfina Tolimoji hibridizacija/alopoliploidija augalq selekcijoje.Dimesys
labaiivai.rs;pasitaikoincliviclu su vislskainaujaisporymiuis,labaiclaz_ tolimajai hibridizacijai pastaruoju mctu gcrokai atsl[ggs. Mat j11Ia-
nos moz.ikos.Dcl.netaisyklingos mejozes rykstaclar"vienas reiikinys: bai sekmingai i5stumia genq inZinerija.
tarp tolimqiq hibridq palikuoniqdainai pasitaikoaneuploidija.
Zemes Ikio augalq ir naminiq gini[nq girninaiiiai laukines r[5ys
IS tolimqiqhibridqvaising'm. ir homoroginiq chromosomq
jugacijosmcjozejcsprcndziama kon- turi daugvertingugenq:atsparumoligomsir vabzdZiams, nepalankiems
apic genotipiigrliiq giminystg.Kar- ckologiniamsvciksniamsir pan. Juos pcrkelti i naudojamq augalq ir
tai.stolimieji hibrid..ibuna vaisingibc chro,n.rru,rq
[advigubc.iimo. gyv[nq genom4 nc vicno genetiko svajonc,kaip ir gcnus, lemiandius
Tri gali buri dcl dvicjq priezasdiq: a) rfsys yra bcndroskirmesir kvicdiq daugiametiSkum4. ThdiausukryZminuskad ir kvicdiussu varpu-
ge':netiikai labaiartimos;b) klaidingaictvisiirtingostos paiios rusies
diu, suliejamiabiejq augalq gcnomai, tlro tarpu domina tik pavicniai
lirrmoslaikomosr[iimis.
genai. Be to. laukines r[Sys turi daug dominuojandiqgenq, todel hib-
Hibridindsr[iys. Amfidiproidaidaz.iausiaidauggyvybingcsni,
. ge- ricias panaius j lauking rLrSi,pvz., i varputi. Kvieiio sarybiq nedaug
riau prisitaikgpric aprink'ssqrygrl uz pradinesrusii.licms parankes- iilieka. Kokia nauda iS tokio hibrido? Rcikia daug kartq atlikti griLta-
nc gamtinciatranka.Dcr t. gnn.ttul"atsirancrahibricriniLl
. r[srq. Jq muosiuskryZminimus,norint vcl gauti ne k4 kita, o kvieti.
gcn^ctine gali blti labai sucrctinga. Kartais jos
,s,ndar. sudaryt'sne
ii 2, . 3-'1 nevicnoclqgen.mq. Kai clrganizmas iuri 3 skirtingus Genq inZinerijosmetodais perkeliama tik dalis genomo - pa-
gcnomus,jis yra al.hekszrprridas (6n). Blte't t.kie yra paprastieji gcidaujami genai.
kviciiai (Tiiticumue.srirttn)su trimis genomais(zr.
toliau,o.t t pav.y.
Sic gcnomaituri claugbendr.qgcnq. Thdiaubhtq klaida .,nura5yti"alopoliploidij 4 kaip genetikos-selc.kci-
I5 alopoliploidqkiro.daugaugarur[siL1, ypad zcmds[kio: kvicdiq, jos metod4. Tblirnoji hibridizacija gali bDti ticsiogiai taikoma kuriant
.. -,:usy,
vilnamcdZi.'bulviq ir kt. Ar.pJiptc,i,iiner turp gyunnqretes- naujq hibriding r[Si ar net genti. Taip sukurta naLrjagentis kvietrugis
nes, bet pasitaiko,patryzdLiui, silkiu, karpiniu Zuvu.'6ki.s gyv[nq (Ti'iticale).Ji yra kviedio (Tiitiant) ir rugio (Sec:ale)hibridas.
rusysdazniausiaidauginas.i partenogenetiikai. partenogcn.r.-[inug"-
-nes
ncze tokioms ruiims yra bfitinybe, poliproidiiad.alnai paLeic)Lia Alopoliploidija yra svarbi kaip genetines analizes metodas:
gyv[nq lyti. . rlSiq kilmei tirti, ju gcr]omamsatkurti;
zinant hibridinesruiieskirnrg,be rLiiiespavadinimo, . augaltl monosominemsir nulisomindmslinijoms sukurti (Zr.
skriau.stuose
daznainurodomostevinesrusys,pvz.,pirkoji tuopa - toliau); pasinaudojamatolimuosiuose hibriduose cJaLnaaneup-
ioprtr^ crnes-
cert.s(P albu x p tremula). loidija;
. norint pakeisti vienos ruSieschromosom4 kitos r[Sies ar gen-
R[5iq resintezi.1932nr. s'cdq scncrikasMiuncingas(A. ties chromosoma, t. y. gauti linijas su pakeista viena chromo-
Mrintzing)sukryzmi-
no dvi aklcs ruiis: geltoni$1 .speciosa)
lkle \{;alcottsi,s su plaukuot4jaaklc (G. 7zr- soma,
be.st'cns)
F, jis gavo arotriploidinj hibrida.panaiqi ii^,ini akrg ({;l rc,ruttiry,
rc<Jil . haplclidamsir polihaploidamssukurti.
4r0
41r
 Y

Lietuvoje kvietrugi suklre J. I]uravas. A. Sriesaraviiiusir S.

Ne- kr. Lqsteliq suliejimoribos i5 tiesq labai pladios,nes gauti somatiniq
kroi.s sukure nau.japasariniuz.riu veisle 'punia', kuri yra
tarpgen- Issteliq hibridai net tarp augalq ir gyvunq. Sulieti mieliq lqsteliq ir
tinis eraiiino (Festucuprutensis)ir sviclrcs(Loliunt multiftorutm)
hib_ ZiLrrktlseritrocitq, tabako ir ZmogausveZiniq HeLa l4steliq protop-
ridas (fl pruten,si.s
x L. nutlti.florum).Abu tevai buvo tetraploidai. Tii llstai. Tokios l4stelesiigyveno kelias dienas ir net susidare apvalka-
palengvinogaLrtihibridus.
lclis. MorkLl ir ZmogausHeLa l4steliq hibridas net dalijosi!
lr vis delto riba yra. Ji priklausone nuo galimybessulieti protop-
s'matiniq l4steliq hibridizacija (b[das aroporiproidams ir aneup- lustus,o nuo chromosomqeliminacijos.Hibridinesel4stelcse,gauto-
loidams gauti). S.marinis l4stclclsspontaniskii susilicjaretai.
toddl \c tarp nutolusiq tzrksonq,vieno kurio konkretaus taksono chromo-
jq susilic.iimiyirptiko tik 1960 nr. vicnu mctu keli mokslininkai. \orlos pasiSalina- eliminuojasi.
Kaip gaunami somatiniq r4steriq hibridai? Labai svarbi Chromosomq climinacija (sinonimaschromosomqsegregacija)bu-
klifitis
sornatincmsl4stclenrssusilictiyra lqsteldsapvarkaldris(augalq-
sie- clinga ne tik tolimiesicmssomatiniq lzlsteliLlhibridarns,bct ir kai
.clcl). Kad l4srelcssusilietu, apvalkalelis pradZioje
iq paialinamas.- kuricms vidLrrl5iniamsjq hibridams.
gyvuliniLrlqstcliq apvalkaleliuisuardyti buv. n.udojamas
Scnclejaus Kaip rnincta,suliejussomatinesl4steles,chromosomclseliminuo-
viruso galvudiqprcparat.s.sis virusa.ssukeriahe'agriutinaciiq, j : r s it a m t i k r a k r y p t i m i :
ardy-
damus lzrstcliuapvalkaleli.Jo gulvutc,ieyra fernreniu. ZmogaLrs*pelcs - elirninLrttjasi Zmogauschromosomos;
Vcliau iicnrs tikslums surastaf-ermcntq;daZnai 'auclojamas Zmogaus*Ziurkcs - Ziurkds chromosontos ir kt.
po-
lietilcnglikolis.Arrgalu sicneli suclarytai5 ccliuliozcsarSa
herniccliu- 'lbi
li.zcs. Suurckrnrai4 skaiclandiais fcimcntais, prlietilcnglikoliu. Chromosomq eliminacijoskryptl galima pakeisti. indukuo-
jamas rei5kinys.Eliminacij4 sukelia jonizuojandioji ir ultravio-
L4stelis, kurioms pasarintasapvarkareris/sicncri,
vadinamospro- letine spinduliuote.
toplastais.
Norimo eliminucltigenomo l4stclcsSvitinltmos. Sulictoscsomati-
Dvi susilie.iusiaslqsteles reikia atskirti ir paiinti. ncsc lilstelise climinuojasi ivitintos chromosomclsnepriklaustlmailtltrr
Tirm tikslui
nauclojanrosselcktyvi.s tcrpis. paprastiausiahi6ridincs
lerstelcsat_ iprastoscliminacijoskryptics.Antai pavcikusjonizuojaniiqiaspinclu-
skirti, jeigu ir vienas,ir antras .rganizmai, kuriq s.matinis
r4steres liuote pelcs lastcles,,,Zmogaus* pclds" l4steliqhibriduoseelinlinuo-
sulie'jam.s,ncsintctinakokiq 'rlrs skirtingqnrcdziagq.Pavyzrtziui,
'Qeu-)." vie_ lasi pelcs chrttmttsomtls.
n:rs ncsi'rtetina hipoksantino (hyp), o kitas leucinJ
Terpeje bc Gana daZnaicliminuojasinc visas genontas,o tik dalis icl. Kar-
siu nrcdzi.grrg,li augti tik hibriclincsr4stclcs,ncs piimoj,
organizmo tuis iSlickatik pavicnis chromosomos.Sis reiSkinyspritaikomas,no-
gcnotipas hyp-hyp-leu*Ieu*, r-t antrojo - htp*hjp*i"u-tni-.
Hibridines rint:
fastclcs vrit tctraploiciincs ir hyp*lryp*hyp-hyp-leu*leu*lert-leu-
gcnoti_
po, taigi sugebasintctinti abi medZiaqas. . nustatyti sankibos grupg;
Hibridinis lrlstclc'saptinkum.s ir kitokiais mctoclais: . gauti asimetriniushibridus tikrqjq aloancuploidus).
. genetines
kon-rpfcmcntacij.s,citogenctiniais,bi'cheminiais, ypad
pagar izozimtl
(izofcrmentq) spektrusir kt.
Terminologija ir somatiniq l4steliq hibridq kariotipo ypatumai.
s'matiniq lqsteliq hibridizacijosribos. Sulicti kuo
. rabiau nutoru- Somatiniq l4steliq hibridizaciia,kitaip negu lytine hibridizacija, 4mi-
siq 'rganizmq protoprastusvienu meru (apie l965-1970
m.) buvo ma ne daugybos (x), u sudities Zenklu (+) arba daugybos Zenklu
net madinga.Sulictosskirtingq krasiq ir tipq gyv[nq
somatinesl4s- apskritime. Somatiniq lzlsteliqhibridai gali b[ti heterozigotiniaipagal
tclis: viStos * Ziurkes.uoclo * Zmogaus,tzrip-pat
itirtingq augalq genus, esandiusnc tik branduolyje, bet ir citoplaznioje.Mat sulieja-
Scimq l4stelcs: mieZiq * sojos, kukui.Uzq + .sojos,
ropiq i solos ir mos dvi l4stelds,kurios abi turi citoplazm4 (apsivaisinantlytiniu b[-
tl1
1tL
413
 Y
tuo tarpu vieno i5
du, zigotoje citoplazma bIna tik i5 kiauSialqstds),
branduoliq chromosomos i5nyksta.Tokie organizmai (arba lqsteles)
vadinami citoplazmindmis heterozigotomis,arba citohetomis. Hibri-
dai pagal citoplazminius paveldimumo vienetus vadinami cibridais,
arba citoplazminiais hibridais.
Suliejus dvi somatinesl4steles,chromosomq hibridineje l4ste-
kije padvigubeja,kaip ir apsivaisinantlytiniu budu. Kai pradi-
nds l4stelds diploidines, somatiniq l4steliq hibridas yra tetra-
ploidinis, o kai haploidines - diploidinis.
Kai chromosomq eliminacija ner,yksta,i5 karto gaunamas alopo-
liploidas.
Thdiau taip ne visuomet b[na. Gyvlnq l4steliq hibridq paprastai
climinuojasivienos rliies chromosomos,ddl to lilstelesvirsta diploi-
dinemis arba, i5likus pavienims kitos rrl5ieschromosomoms,- asi-
mctriniais hibridais,arba ancuploidinemis.
Somatiniqlqsteliqhibridizacijosnaudo.iimas. Siuo metu somatiniq
l4stcliq hibridizacija(paraseksualind
hibridizacija)taikoma norint:
. greiiiau gauti hibridus tarp geniiq ir rfiSiq, tarp kuriq galima
lytin€ tolimoji hibridizacija.Suliejusdvi diploidinessomatines
l4stclcs,ii karto gaunamasamfidiploidas.Sckmingai tai pa-
vyksta padaryti tik tarp tq rliiq ir gendiq, kurias galinra su-
kryZminti lytincs hibridizacijos b[du. Tokiu b[du, pvz., gauti
tarpr0Siniaibulviq, tabako, petunijos amfidiploidai;
a
pagreitintai gauti hibridus tarp keliq organizmq;
a gauti asimetrinius hibridus, kurie, be viso viencl tdvu chromo-
somq rinkinio, tLrri daugiaLrar maZiau kito organizmo chromo-
somrl. Asimctriniams hibridams atsirasti butina chromosomq
eliminacija. Iai greiiiausias budas paviendms chromosomoms
pcrkelti ii vieno gcnomo i kit4;
nustatyti genq sankibos grupg. Sekmingiausiaipritaikyta Zmo-
gaus genomui tirti. lrgi bfitina chromosomqeliminacija;
gauti hibridines somatiniq lqsteliq linijas. Jos auginamos izo-
liuotai dirbtinese terpese (pvz., Zen5enio);gali bfiti naudojamos
kaip vertingq medZiagq(daZniausiaivaistiniq) naujq deriniq pro-
ducentai:
. gauti hibridomas- lqstelcs,kurios gaminamonokloniniusan-
vdZine(paprastai
tik[nus. Thi ndratolimiejihibridai.Suliejamos
41 .4
tla
mielomos arba mclanomos) ir bluZnies (B limfocitq) l4steles.
Pirmoji lqstele hibriclornaisuteikia neribota gebejima dalytis, o
antroii lastele imama i5 gyvulio, kuriam prie5 tai buvo suleistas
antigenas.Si l4stelegamina specifinireikaling4antikun4. Kadan-
gi jii gaminamasvieno l4steliq klono, todel turi tik vieno tipo
It"unugto1,r'rlinus(konkrediam antigenui). Tbkie antiklnai vadi-
nami rionokloniniais. Juos galima panaudoti tiesiogiaikaip vak-
cinas,bet daZniausiainaudojami grynoms medZiagornsi$skirti i5
jq miiinio. Siam tikslui gyvuliui, i5 kurio bus imama bluZnies
i4stelc, suleidZiamasantigenas- medziaga,kurios atzvilgiu no-
rima suk'rri monoklonini antikln4. I5skirtii5 hibridomosklono
l4steliq antik[nai imobilizuojami i chromatografingkolonelg, ir
Si pasiiint<tinai(selektyviai)sulaiko reikaling4 medZiag4;
. tirii nebranduolini paveldimumq,gauti cibridus. Taiiau ncbran-
cluo|iniqgenetiniq.strukturqSantykiaisomatiniq|qsteliqhibri-
duosc (cibriduose) ncpakankamai istirti. Atrodo, kad tolimuo-
siuosesomatiniq lqsteliqhibriduosegali eliminuotis ir nebran-
dur:lindsgenctinis strukt[ros:
. augalq m0rfoontogenetikojetirti augalo organo raidq. Siuo at-
Zvlfgiu labai idom[s augalai ,,pabaisos",gaunami suliejus mak-
similiai tolimq taksonqsomatinesl4steles.Ukrainicdiui J. Gle-
bai pavyko gauti tarptribinius vairenio (tlruhidopsisthulianu) k
turnepso (Brassicarnpa) hibridus.Tai i5 tikrqjq ,'pabaisos"'Kcis-
tainuaugqaugalai:viensticbasbesaknq,taivieniaknysbc
stiebo. Jici scklq nenrezg.,bct galima tirti jq l4steliq kulturas
arba ii Siq l4steliq toliau rcgencruoti .,pabaisas";
. tirti ne tik augalq, bet ir gyvlnq lilstcliq difcrcnciacij4'Tutp jtl ir ZinduoliL]'
lqstc-
Nustatytas idumui rciikinl,s. Kai sulicjamos dvicjq skirtingq.2-induoliq
ir pclis, vadinunrieji,.namq iikio"gcnai iilicka.vcikl[s. Tie
lcs, pvz.. ziurkcs
savitq savybiq, lcnria difcrcncilcijrl,
scnzii. kuric sutcikiir somatinci lqstllei
yra slopinami. Sis reiikinys vaclintrmasekstinkcija'
6.3.L3. HaPloidai
-
Haploidija (gr. haploos- vieni5as,paprastas+ eidos vaiz-
Ou.) - ,"lStinyr, kai organizmas,l4steldar branduolysturi tik
vien4 chromosomqrinfini 1n. Organizmas, kurio lEstelesturi
1n, vadinamashaploidu, arba monoploidu,l4steldsir bran-
duoliai - haPloidiniais.
415
 Y

Prclkariotai pagal genomo sandar4 yra haploidai. medZiagomis,Siluminiu ioku, jonizuojandiifa spinduliuote uZmu5lomisaugalu
Daugeliui Zemesniqjqeukariotq,ypai grybq, Zaliadumbliq,kokcidi- Z i e d a d u l k d m iisr k t . ;
. dvyniq metodu: retkariiais ii kai kuriq augalq rliiq vienos seklos i5auga du
jq haploidija yra normali bfisena.Jq gyvenimocikle ryrauja haplofazd.
augalai. Viename sdklapradyjciSsi,'ystodu gcmalai (susidaro du gemaliniai
Jq diplofaze tik viena lilstcli - zigotir.Kylant evoliucijoslaiptais, hap- maiSeliai,gcmalas vystosi nc tik ii kiauil4stcs,bct ir i5 sinergidcs ir t. t.).
lofaze redukavc'rsi.GaubtasckliqhaplontEsudaro tik trys subrendusios Tokie augalai vadinarni dvyniais.Vicnas dvynys daZniausiaiyrir triploidas, bcr
mikrosporosl4stelis ir scptyniosantrinio gemaliniomai5eliol4steles. kartais pasitaiko ir haploidas.Pasak Miuncingo. tarp dvyniq yra 0,5?i, hap-
loidu.
Daugclio gyvrinq haplofaze- tai generatyvinesl4stelespo redukcinio
daliiimosi.
Augalq haploidamsgauti Siuo metu taikomi du veiksmingesniir
Kai kuriq gyvlnq (ZemcsniqjqvcZiagyviq,pleviasparniq)kaitalio-
jasi lytincs kartos su partenogcnctindmis kartomis.Partenogenez|(gr. produktyvesni b[dai.
Haploidai i5 iiedadulkiq. Tai daZniausiaitaikomas bldas. Ji atra-
pttrllrcnos - nekalta mergir-ra)- vystymasisbe apsivaisinimo,tod6l
clo 1964 m. du Indijos mokslininkaiGu5:i (S. Gusha) ir MagcSvaris
daZriaipzlrtenogcnctinikarta yra haploidine.Pasitaikogyv[nq, kurirl
(S. L. Mahcshwari).
lyti lemia haploidinis-diploidinis chromosomuskaidius.Partcnogene-
I Iaploidai i5 Zicdadulkiqgaunami pasodinusncsubrcndusiasdul-
ze bfidinga tik vienaijq lydiai. Pvz.,biti motinclc lcidZianeapvaisin-
kincs, kuriq mikrosporoseryksta pirmiisis dalijimasis,steriliai ant izo-
tLrs kiauiinclius pro rezcruuarasu spr:rma.Jic apvaisinamiir yra
liuotq audiniq auginimui skirtos kietos mitybines tcrpds paviriiaus.
diploidiniai. IS jq iSsivystobitcs darbininkes ir bitc motincle, t. y.
l)o ilgesnio laiko dulkini atsivcria,ir Ziedadulkespradeda dygti. I5
motcri5ka lytis. Kita dalis bites ncapvaisintukiauiincliq ncpatcnka i
pradZiqsusidarokalius, o i5 jo regcncruojavisas augalas.Augaleliai
rczervuar4slr sperma.Jic yra hapkridiniai.Ii jq i5sir,ysto vyriika lytis
pcrkeliami I nauj4 tcrpg, vcliau i diru4. B[tina patikrinti regenerantq
tranai. Partenogcnctinckarta gali blti ir diploidinc,jcigu susidarant
chromosomas.Pasitaiko ir diploidq bei poliploidq. Atranka bltina
lytinems l4stclcms nevykstaredukcinis dalijimzrsisarba pc'rto susilicja
taikant bct kuri b[de1 haploidams gauti. Labai svarbu parinkti n-ur-
du hapkridiniaibranduoliai.Prisiminkimcir tai, kad biiiq trilnq so-
rncnt.l ir augalq hormonus, kuriais sutrikdoma normali ivykiq eiga
matincsc l4stelescatsirandadiploidinis chromosomq skaidius.Thigi
rnikrosporoje.Thdajos l4stclespradcda ncrcglamcntuotaidalytis.La-
partcnogcnczcsr-rhaploidija gali ncsutapti.
bai lcngvai rcgeneruojatabako Ziedadulkes.Sunku iiauginti augalus
Tq organizmq,kuriq ciklc haploidija (i5skyruslytines lEstelesir
ii varpiniq augalLlZicdadulkiq.
gamctofit4) nira normalus rciikinys, natIraliai haploiclaiatsiranda
Chromosomq eliminacija iki haploidinio skaiiiaus. Nors Sis br,r-
rctai. Net aukitesniqjqaugalq hapkridq daZnisyra tik lxl0 5-1x106.
das irgi taikomasaugalq haploidamsgauti, bet Sitaipgalima gauti ir
Tirdel spccialiaikuriami mctodai haploidamsgauti.
haploidinesgyvfinq, tarp jq ir Zinduoliq, l4steles.Sujungiami du skir-
Haploidq gavimo bfidai. DaZniausiaigaunami augalq haploidai.
tingi augalq genomai (tolimosioslytines ar somatineshibridizacijos
KryZminantdvi skirtingqgenomq r[Sis arba gentis,galima gauti am-
b[du). Tik svarbu, kad r,yktq chromosomq eliminacija ir eliminuotqsi
fihaploidus.Jic b[na ir suliejusskirtingqgenomq haploidinessoma-
bfitent nereikalingas genomas. Antai mieZiai (Hordetmt vulgare) kryi.-
tines lilstcles (daZniauamfihaploidincs,norint gauti virdinamuosius minami su laukine mieZiq rlSimi H. bulhosum arba net su kukurl-
polianrfihaploidus). zais (Zea mays). Po chromosomq eliminacijos iSlicka tik H. vulgare
Paprasti vieno genomo haploidai. t. y. monoploidai, gaunami keturiais budais.
genomas. Gaunami mieZiq H. vulgare haploidai (6.7 pav.).
D u i 5 j q t a i k o m i p a l y g i n t is c n i a i : Izogeninds augalq linijos. Nepriklausomai nuo to, kaip gaunami
dirbtiniai haploidai, jie yra labai silpni ir sterilfis, todel jq chromo-
. dirbtinds partenogenezds ir ginogenezdsbldu suZadinamasgemalo vystynrasis somq skaidiuspadvigubinamasiki diploidinio. Thip atkuriamasjq vai-
i ( n c a p v a i s i n t ok i a u i i n e l i o ( k i a u i i a k l s t e s )S
. u Z a d i n a m ai v a i r i a i : c h e m i n i m i s
singumas.Tam tikslui augalai paveikiami kolchicinu.

4t6 :7.1313 411

 Y

Hordeum vulgare (YY) H. bulbosum (BB) Homozigotq gavimo biidai:

Klasikinis I5 hanloidu
Y <- lvaisa YX
T <- Dulkiniq kulhlra/chromosomrleliminacija
Ir
J J
lz - ...In <- [vaisair atranka H - haploidas,haploidqatranka
daugelyje kartq (16ir daugiau) J <- poliploidija
D - diploidas
J <- Atranka - ivertinimas
Beveik izogenine linija

Atranka ir ivertinimas b[tini ne tik patikrinti, ar tikrai gauti

haploidai, bet ir ivertinti izogenineslinijas. Nors jos yra ir homozi-
\' \^ gotinds, bet lvairios, todcl rcikia nustatyti, ko jos vertos. Haploidai
t
l-.rnbrirrktrlt0ra
-_
yra jvair[s todel, kad hcterozigotiniq organizmq lytinis lEstelds,i5

,/ \14'.r'$" kuriq jie kilg, yra ivairiq gcnotipq (6.8 pav.).

, P' . M ' aan
oo\
*?r{r:;i"'
BB Gamolos
1'
AB tab

a**fii;ili"nhrf$r F,
t, I

A:b Heterczigota
6.7 pav. Mieiiq monoploidq gavimas tarprfi5inio kryiminimo metodu (pagal A. Slie-
saraviiiq. lt)t)2)
Ganolos
'' ':'
: AB') AB
)
I5 haploidq gauti diploidiniai augalai yra geneti5kai gryni -
AIA,1Ab\
homozigotiniai pagal visus genus,t. y. pagal vis4 genomq. Taip
aB M""At aB
gaunamos vadinamosiosizogenindslinijos.
da,. ,,
^ f;h":^ffi;^ i A c
Bb Bb 8b Bb
Paprastainurndoma, kad yra bcveik izogenini linija. Ths ,,bcvcik"
atsiranda ddl to, kad regenerantuosegali ir,ykti genq mutacijos, ir ffi sa |ffi,
AB Ab aB ab
tada pagal pavicnius genus augalasbus heterozigotinis.
Monoploidai F. ?
Homozigotineslinijas gauti yra vienas i5 augalq ir gyvflnq selek-
cijos uZdaviniq. Kol nebuvo vciksmingq metodq augalq haploidams -AA
tBB
M aa aa
Genotipai
bb BB bb
gauti, gcneti5kaigryni, homozigotiniaiaugalai ir gyv[nai buvo gauna-
mi ilgametcs,daugelyjekartq (8-16), lvaisos (inbrydingo) b[du. Taip .,Mi ffi Fenotipai tEr.

1:1:1 1 :3:3
sukurtos, pvz., vadinamosios kukr.rr[zq ivaisos linijos. fvaisa, kaip Ell.l,qvumas
budas gcnetiSkaigryniems gyvfinamsgauti, taikoma iki Siol. Dirbtind
1i4vtsqgameLl - = Pageidaujami =
ivaisa taikoma tik ticms organizmams,kuric veisiasi autbrydingo b[- genotipai I 116 nvidulkiq heterczigott
l
du. Keliose jq kartose panaudojus ivaisE,i5rySkejavisi heterozigoti-
(r.8 pav. Dviejq bldq gauti pageidaujamo genotipo homozigotas palyginimas:
ndje busenoje esantysrecesyviejigenai. Bet tai ilgas kelias. Haploi-
ii haploidq, pvz., Zicdadulkiq-dulkiniq(kaircje); i5 lytines hibridizacijos/dihibridini<-r
dija (augalq) sutrumpina ji beveik dvigubai: kryZminimo (dciincjc) (pagal A. Sliesaravidiq,1992)

418 419
 v

6.3.1.1. Aneuploidija(heteroploidija)

Aneuploidija - pavieniq chromosomq skaiiiaus pokyiiai. Ji atsi-

randa del trijq prieZasdiq:
. chromosomq nei5siskyrimokeliaujant dukterinems l4stelems i
polius;
. chromosomq atsilikimo (turi daug bendro su pirmqia prieZas-
timi, irgi netaisyklingaipaskirstomosdukterinds chromosomos);
. endorcprodukcijos- rei5kinio,kai padvigubejatik paviendschro-
mosomos arba jq dalys.

Organizmai, kurie turi pakitusi pavieniq chromosomq skaidiq,

yra vadinami aneuploidais.
Gana daug Ziniq apic aneuploidusyra skyrelyje apie genomo im-
printing4.Thi neiivengiama.Aneuploidijayra ir vienasii budq geno-
mo imprintingui aptikti. Thdiauir pati ji pasireiikiapriklausomainuo
genomo imprintingo. Thi bldinga monosomikams (kurie turi ne dvi,
o tik vien4 chromosom4).
Kai yra genomo imprintingas, monosomikq fenotipas skiriasi
priklausomai nuo to, i5 ko paveldetachromosoma* i5 t6vo ar
motinos.
Be to, genomo imprintingas atskleidc naujq aneuploidijos tip4,
kai kariotipas normalus, diploidinis, o fenotipas - su nukrypimais
nuo normalios b[senos. Thi disomikai. Jie yra pavcldejg abi homo-
logines chromosomastik i5 motinos arba tik i5 tevo.
Kaip ir kitq mutacijLl, ancuploidijos pob[dis priklauso nuo to,
kada irykusi mutacija. Kai tai atsitinka somatineselqsteldse,atsiran-
da mozaikos.
Kai aneuploidinis yra lytines lqsteles,aneuploido tip4 daugiausia
lemia apsivaisinimas(6.9 pav.). Cia galimi du atvejai:
. vienas arba abu t€vai buvo aneuploidai, ir aneuploidija pri-
klausys ne tik nuo apsivaisinimo,bet ir nuo to, kokiq tipq ir
kokiu santykiu susidarysaneuploidiniq lytiniq l4steliq;
. aneuploidija atsirado naujai del mutacijos generat)'r/inese
l4ste-
ldse. Bent Zmogausancuploidai daZniausiaiyra tokie. Mat dau-
guma Zmogausaneuploidq neturi palikuoniq: arba anksti mir5ta,
arba yra ncvaisingi.
(r.9 pav. Aneuploidijos tipq priklausomybd nuo apsivaisinimo:
2n - normalus cliploiclas:@- clisomikas(abi chromosomosi5 motinos arba ii tcvo);
2 n I m o n o s o m i k a s 1 . 2 n - 2n- u l i s o m i k a s2; n + l t r i s o r n i k a s2; n + 2 - t e t r a s o m i k a s
DaZniausiaisu ancuploidija susiduriamakaip su nauju ir,ykiu. O
Siuo atveju dauguma lytiniq lqsteliq yra normalaus kariotipo - ln.
?rigi nors dalis lytiniq l4steliqyra aneuploidines,didZiausiatikimybe
yra normalauskariotipo vaikui gimti. Kita vertus,jeigu chromosomq
skaidiuspakinta vykstantredukciniamdalijimuisi,lygiai tiek pat susi-
daro lqsteliqsu anomaliniuchnrmosomqskaidiumin * I ir n * 1. Thip
ir pavaizduota6.9 paveiksle.
Palikuonis aneuploidasbus tada, kai i5 dviejq susiliejandiqly-
tiniq lqsteliq bent viena bus aneuploidin6.
Priklausomai nuo to, kiek yra homologiniq chromosomr] (pagal
t4 chromosomq, kurios skaidiuspakitgs), skiriami:
. nulisomikas, kai vienos chromosomq poros apskritai nera:
2n- 2 (susiliejo n - 1 ir n - 1 l4steles);
. monosomikas,kai kaZkuri diploido chromosoma yra tik viena:
2n-l (susiliejon ir n - 1 l4steles);
. disomikas, kai visos diploido chromosomosyra poromis - 2n
(tadiau gali susilieti n - 1 ir n * 1 l4stelds;tada kyla problemq
del genomo imprintingo: vien4 chromosomll por4 palikuonis
turi tik i5 tevo arba tik i5 motinos);
. trisomikas, kai yra trys tos padios homologines chromosomos
(susiliejo lytines lqstelesn ir n * 1);
. tetrasomikas,kai kariotipe yra keturios tos padios homologinds
chromosomos (susilieio n * 1 ir n * 1 lasteles).

420 42r
 Y

):F
r.\tfj;{, ;*
s!.ij';
. vi\I l/

)-1.1,? nF "r1 s ;.
E. .j,1: + +:' ;i3.
\: ,::? $P$ sd.'' 8.r.r'.
w
5,.-,lir.
Y,,Sj& .VH*'
-T-'''" . '
21t=-*- ;rt}{
{
$fit \+s4
r$, t's'
.'.
-t.
..f
.{
Yr
r
}
E

: Y t $i
IA T"S ID :A ]B ]D ]A J8 1.4. 18 JD

''r{i
t( ; j ' : " Ir *.
n i
{,.i S i$ :::.; {#
frii,*' -Ev
q +
n:
&*
ri .
"t %lr
t,&
(r.l0 pirv. Visq durnarr)p|s (Datura) chromosomq trisomikai:
kairiic - normirlus diploiclas(2n : 24) ry\'{p s 1+
sA ,l .o i^ 68 (D 7A 18 7D Nu.,r,ilu,

fi.ll pav. Visq kvieiio (Trilicum aestivum) chromosomrl nulisomikai:

n--7; 7): ucslitum 6x=42; A, B, (l - 1rys hcksaploido g c n o m a i
Gali b[ti dvigubi (2n + 1 + 1), trigubi (2n + 1 + 1 + l) ir t' t'
trisomikai,dvigubi (2n + 2 + 2), trigubi (2n + 2 + 2 + 2) it t' t' Znrogaus ancuploidijossvarba galima isitikinti i5 duomenq, ku-
tctrasomikai,ii aWirkitiai,rnontlstlmikai, nulisomikai'Jie gali susidary-
ric patcikti 6.12 paveikslc.Nors tai senoki duomenys fiis sudarytas
ti veZineselqsteldscarba tada, kai autopoliploidq mejoze yra nestabili. pagal K. Sankaranarayanan, 1979m.), bet jie pakankamai atspindi
Aneuploidq saryb€s.Blekslis(A. F.Blakeslee)ir Belingas(I. Bel- csam4 padcti. Bc to. mutacijq daZniai sryruoja ivairiose populiaci-
ling) aptiko ir labai dctaliai istyre visq 12 durnaropis (Datura) chro-
iose.
*oio.q trisomikus. Visi trisomikai skyrisi vienas nuo kito morfolo-
Siaip ar taip, bct i5 visq girnusiqjqvaikq net 37o sudaro aneup-
ginenris sarybimis. pvz., di.Lutds(vaisiaus)forma (6'10 pav')'
loidai. Tarp savaiminiq persileidimq chromosomq pokydiams tenka
Aneuploiclai (pvz., visi clurnaropOstrisomikai) yra nc tokie gyvy-
apie 50o/o.Pusc jq yra aneuploidai.
bingi ir vaisingi. Sios ypatybdspriklauso nuo ivairiq aplinkybiq, pir-
Tiriant Zmogitus aneuploiclusnustatyta, kad spccifiniai poZymiai
miausia nuo ancuploidijostipo: trisomijos ne tokios Zalingoskaip
arba poZymiq kompleksai (sindromai) bldingi tik kai kuriems aneup-
monosomijos arba nulisomijos. Bc to, lemia tai, kick gyvybindms
lcridams,pvz., X monosomijai, Dauno sindromui, Patau sindromui
funkcijomi svarbiq genq yra vienoje ar kitoje chromosomoje. Cali
(tryliktosioschromosomostrisomija).
turiti itakos ir chromosomos dydis. Tai bldinga Zmogui' Vistl 12
Zmogaus autosomq aneuploidija. Levanas (A. Levan) ir TZijo
stambiqjq zmogauschromosomq trisomikai Liva negimg, o esant ma-
(J. H.!io) 19-56m. sukfire metodq Zmogauschromosomomstirti
Zqjq (pvz., dvideSimtpirmosios) chromosomr4trisomijai, persileidimo
somatiniq l4steliq kult[rose. Pritaikgs 5i mctod4, 1959 m. prancl-
gaii'nebuti. Kai kuriq augalq r[Siq aneuploidq negyvybi'gos tik vy-
zt4 genetikas LeZenas (J. Lejeune) aptiko pirmuosius Zmogaus
Iiskosios lytines l4stel6s,tadiau paprastqjq kviediu, kuriq gauti visq
aneuploidus.Jis lrode, kad Zrnones,sergantysDauno liga, yra dvi-
chromosomq nulisomikai(6.11 pav.), 14 nulisomikq sudard negyvy-
bingas motcri5kas gametas.7 - sterilias Ziedadulkes' deSimt pirmosios chromosomos trisomikai. Sergantys Sia liga yra
Aneuploidijos reik5m6. Monosomikai naudojami chromosomoms psichi5kai ir fizi5kai atsilikg, bldinga hipotonija. Jq imunitetas su-
kartografiroti, monosomikai ir nulisomikai - vieno organizmo chro- silpnejgs, linkq sirgti leukemija. Didelis mirtingumas ir trumpas
mosomrl porai keisti kito organizmo chromosomll pora' amZius. Nuostab4 keltl gana vienoda visq Dauno liga sergandiqjq

A)) +L-)
 *s{&,
plpriklerusonuo motinq amZiaus,
**r
todel pagal nustatytE tvark4
85% - gyvrl
Lietuvoje \yresnds kaip 35 m.
gimusiqjq amZiausne5iios moterys turc-
trl pasitikrinti genetikos cen-
truose. Thip galima i5vengtivi-
,urrtrq
i
srl anomalijq, kurias sukelia
chromosonrqskaiiiaus ir san-
-
3,9%ir atitinkamai
daros pokydiai.
26%- trisomijos Dauno ligai. kaip ir dauge-

| ,35o/o,arba 9o/o-
XO kariotipas
] t , z 8 l t .a r b at r , s %-
i triploidai
(r.l2 puv. lvairiq Znrogauschront<lsonrqanomalijq dainiai
(pagal K. Sankaranarayanan.1979)
ry liui kitq Zmogausgenomo mu-
tacijq, bDdingas nevisiSkas
penetrantiSkumas (lot. penetro
- isiskverbimas)ir ekspreslvu-
ffi
ffi
mas (i5raiika).Pasitaikoasme-
nq, kuric turi tris 21-4siaschro-
m o s o m a s .b e t y r a n o r m a l i o s
(r.13 pav. Dauno sindromas:
psichikosarba Dauno ligos po-
i - lisonio vcidas; 2 - dcnris rainclcjc;
dclno dcrnratoglifika:-l svciko Zmosnus, z,vmiai pasireiikia nevicnodai.
4, -5 - scrganiiojo Dauno liga (pae:rl A. A p t i k t a a s m c n u .k u r i e s t i p r i u u
Sinkq, l9tt9)
ar silpniauscrga Dauno liga ir
turi normalq chromosctmq skai-
diq. I5tyrusjq chromosonras,nustatytoschromosomq mutaciios 2l-
ojoje chromosornoje. Rrdil pamatuotaikyla klausinras.kuris 2l-osios
chromosomos segmcntasar gcnas sukelia 5i.1lig4.
Dozeijautrfis genai. Iityrus ivairias21-osioschromosomosmuta-
cijas, nustatyta,kad Dauno liga sietina su 21-osioschromosomos
ilgojo peties 22 scgmentu 21q22. Sis segmentasvadinamasDSCR
6.1 lentclc. Dauno liga ir motinos amiius
(rcnriantisF. Vogel, A.G. Motulsky, 1991)

i3vaizda, nors jic b[tq visiikai ne gimines: apvalus ,,menulio,, vei- Motinos Dauno ligos daZnis
amZiusm. grnrus vaisiaustvrimri
das. istriZos akys, akies meclialiniame kampe odos raukile - epi-
amniono chori<.rno
saurelio
kantas, didelis lieZuvis, plati ploksiia nosis, sirdies clefektai ir kt. 30 l/700
Bldinga dclno raukile: yra tik viena lenkiamoji raukile (6.13 pav.). 3_5 t/450 I t250 I t240
Vyrai sterilns. Sio sinclromo daZnis, A. Sinkaus cluomenimis. I is 37 l/2,50 l/150 l/133
39 l/150 l / r0 0 It15
600-800 naujagimiq. Thdiau pastcbeta, kad aneuploidq, tarp jq ir
4l I/80 t/60 1t44
serganciq Dauno liga, blna gerokai daugiau, kai gimdo r,yresnds 43 l/50 I t35 U23
negu 35 metq moterys (6.1 lentele). Ir kitq aneuploidq daZnis Aoskritai l/650

424 . tl <

L
 v
(angl' Down syntlromacitic'ar region). Jis yra apie 4 Mb
ir jame Vyrq XYY. Tipi5ku arveju ',yrai
nustarytaapic 20 genq (o ruretq blti apie 50-100).DSCR uptitti
aukSto ugio, pasizymi neadekvadia
genai' kurie bevcikvisiskainusrojaveikti, kai
iq <iozetriguba. f reakcija i5kilus konfliktams, agresy-
Antai 2l-osioschromos<tmos trisonrikuosc p-sintazes).
CiB.!(cistationo
,!
1,lrr(L(fos- *,* wmu. Rcmiantis Siuo sindromu, nu-
foliuktokinazcs.vciklitlscritrocituoscir fibroblastuose),
SoDl (supcroksiddismutazds sikalstamum4neteisingai bandyta
l), I'NFNI.#(o inrcrferonojsijungimofibr'rrlasru.sc)ir kai kuriq
trisomikuosc
kitq genq veikla $ ai5kinti ne socialinemis,o tik bio-
sumazijaiki l-zqi,lyginant su n.rmariaiiq gcnu veikla.paprastai
ploidiniocrrganizmo gcnooleyra tik dvi (iq gcnu k.prjoi I p,, uienqhomoroginese
di- f*
n loginemis prieZastimis.Kai kuriais
chrom.s.m<'rsc. Tiisonrikqyra rrys 2r-osioschrur,rr,rn.ur,tad ir trigubagenq "n
atvejais chrulmosomq analize gali
doze.
Bct ne visq2l-ojojc chr.nr.som'jc csaniiugcnqvciklasr.pinama
tiigutos iq clozes. blti rimtas rodiklis sprendZiant
7-mogaus 21-oji chrontclsoma yra ne vienintele, Zmogauspakaltinamum4. Thdiau vy-
. kurioje yra genq,
slopinamqtrigubosiq dozcs.prisiminkimeX chromo.somos rq su XXY tarp nusikalteliq yra la-
DJ.s bai nedaug. Vicnas i5 rodikliq nu-
(DAXI) lokus:1 er. 5.r4 pav.),kurio paclvigubejimas
sukcriaXy ryties (r.l,l pav. Ternerio sindromas:
revcrsii4.Kitq Zmogausaneuproidqfenotipr pokyiiai irgi siejami sikaltclio kariotipui patikrinti laiko-
su r1,ikikaklo raukili (ii A. Sinkaus,
qcnais,kuriq veiklapriklausonuo dozes. leftg) mas jo aukStaslgis. Thrp kitko, su-
sidometa ir sportininkais.AukitaD-
verta prisiminti,kad III skyriujcnagrinejome prieling4reiskini: siq sportininkq kariotipas buvo tiriamas, bet jo pokydiq noaptikta.
kuo daugiaugeno kopijq, tuo daugiaupasigaminageno ioduojamq
Moterq X monosomija vadinama Ternerio (Ti.rrner) sindromu.
produktq.Vrdinasi,genai ir pagalclozgyri ivairlsl
Gimsta viena iS 2.500nrergaidiu.Moterys blrna Zemo [gio, kartais
Trylikt'sios chromosomostrisomija (patau sindromrs). ,.sfinksoveido" dcl budingos sparnineskaklo nruk5lds(6.14 pav.),
N.ujagimiams bDdinga
srncgcnrla , k i q . i i r d i c s d c l c k t a i . n c s u a u s u s li 1 1 p . i r . g ( ) n r u r y s ,
-_ poliiaktilija (daugi"a_ ncvaisingos,bldinga nenormali kiauSidZiqraida ir lytinis infantiliz-
piritiikumas) ir kr. .lic ncilgai sy/ena lpic'90 pirq. OrZnl. I iS 1{J(XX)_20000
rtaujagimiq'Idonru, kad apie 80% vaikq su Patau sinclronru mas ir kt. PsichikadaZniausiainormali.
ginrstabirZclio-lapkridio
m c n c sj .
AStuonioliktosioschromosomostrisonrija (fidvardso sinclromas).
Liggnrams at-
s i l i k u s i p s i c h t l m o l t l r i n i r i t i d a , n t a Z c s n ck u n o n r a s e . 6.3.2.Chromosomqmutacijos
N a u j a g i m i a m sb I d i n g . s s m a i -
lios. zcn.riaunegtt nornlaliui ausys,odos pertcklius
'nciigyvcnar ant kakio, sirilics yctos,pakitusi
kiruk.lcs lirrma ir kr. N.u.iagirniai irei 75 E}c/r.visq naulagirniu yra Sios mutacijos dar vadinamoschromosomqaberacijomis,neda-
nrcrguitis. f)a2nis I iS -50(X)l0(XX) naujagimiq.
rant skirtumo tarp tq pokyiiq, kuric atsiranda l4stelg paveikus mu-
Labai ret.i aptinkilma7, 8, 9 ir 22 chr.mosomlrtrisomikq,ir tagenu ir kuriq didcle dalis i5nykstadaZnaijau po pirmojo l4steliq
. tai
pirmqjq - tik nrozaikos.Daugcrisaurosr-rmu aneuproidqz[va dalijimosi, ir tq sandarospokyditl, kuric pavcldimi l4steliq/organizmq
fliejq
iki gimstant. kartosc. Sios knygos autorius laikosi nuomoncs,kad Siuosdu chro-
Lytiniq chromosomqaneuproidams b[dingasdar sirpnesnis mosomq sandaros pokydius, nors jie ir tos padios kilmds, - reikia
pe-
netranti5kumas ir labai nevienodasincrron'q,iisku, patygintisu au- vcrtinti difcrencijuotai.
tosomLlancuploidaisTodgl darisaneuploidq,kuriq fenotlpu.
norn'u- Chromosomq mutacijos yra chromosomos sandaros pokydiai,
lus,apskritailieka neisaiikinti.,,vyriskq"kiriotipq aneupioidija daL- aptinkami genetiniais ir citogenetiniaismetodais.
niausiaipasirei5kiakaip Klainfeltcrio (Ktinafelte ry'sinclromas.
XXY trisomija - tipiskas (,,krasikinis")Krainferteriosindromas.
Chromosomq mutacijas galima stebeti Sviesiniumikroskopu. Jos
Pasirei5kialabai ivairiai.Vyrai craZniausiai
yra istisgir proni, maLo- yra ivairirl tipq, priklausomai nuo tipo skirtingai pasirei5kiagenetiS-
mis gonadomis, neissirystospcrmatozoidai (azoospermiia;. Gimstavre- kai. Chromosomrl mutacijoms citogeneti5kaiaptikti yra du bendri
nas iS 500-1000berniukq.
visiemsjq tipams bldai:
426 411
aLt
 '7a -A

i
6-
""% Chromosomq mutacijos Zyminrossutartiniais Zcnklais:

.q\lt$1$19*
?*.
;n**"* " *q . delecija = del, pvz., del5p-, t.
1,. penktosios chromosomostrumpojo peties
r"{t7,,,*rur*-+ delccija;

S,ht+,u, -"ar;!
N -S€ .'',:'lt,ftq
iil1,#/-* . duplikacija = dup, pvz., duplq+, t. y. pirnrosioschromosomosilgojo pcties

S €'/r A'ft7
'" #, k
#' %G%nn$
I:JJ5
6.15 pav. Ttanslokacija (1), delecija (2), inversijos (3,41 irjudriojo genomo
P insercija (.5) politenin6se drozofilos chromosomose:
-5- isitcrpq.6 papilclrrmicliskai3A.1-3A(r(pa-ualE. Alrcnburg, 19.57.
-5_ M. J. Sinrmons,
J. K. Lirn, 1980)
' nustafyti chromosomq struktfiros
pokydius clazant chromoso-
mas diferencijuotaiarba spalvotai;
. tirti horncrloginiqchromosclmq
konjugacriE,kai vicnoje iq yra
normali genq seka, antroje - chromosomqmutacija.
1996nr. surastasbhclas,kaip skirtingornisspalvomisnudazytivis4
zmogauskariotip4 (1,. r.l2 pav.). Kickvicna ihromosoma nusidaZo
skirtinga spalva ir atspalviu.Thi atriekama parinkus filtrus ir daiant
SciiaisskirtingaisfluorcscuojaniiaisclaZais.Spalvclsir atspalviaiana-
l i z u o j a m ik o n r p i u t c r i u .
Antrasis b[das - klasikinis.Kaip mincra, vicnoje is homologiniq
chrom.somq turi btiti chromosomumutacija,kitojc - normali genq
scka. Trkiojc padctyje horn.logi.is chromosomosk.njuguoja ncipras-
tu budu, ir tai matoma svicsiniumikroskopu.Kai kuriq brganizmq
(drozofilos, uod, trlklio ir kt.) chromosomq mutacijas tirti lcngviau
todcl. kad jos turi politenincschromosomas,kuriclsmatomos koniu-
gavusi.s ir sonratinise (pvz., sciliu liaukq) l4stelcse.Tokiq chromo-
somq nereikia daZyti diferencinio dazymo budu, ncs jose matyti Bal-
duplikacija;
. inversija = inv, pvz., invl2qll-13, t. y. dvyliktosios chromosomos ilgojo
'l' p c t i e s l 1 - 1 3 s c g m e n t qi n v c r s i j a ;
. translokacija = t, pvz., --5,-12,t(5pl2p) - dvi tarpchromosomincstranslokaci-
jos, apsikeistascgntcntaistarp -5-1v5io5 ir l2-osioschromosomutrunrpqjq peiiq;
. ir kiti.
elemento
Delecija (6.16 pav., 2) - chromosomosdalies i5krita. Kai delecija
vra chromosomosvidineje dalyje, kad chronrosomqkonjugacijar,yktq
lokusas i lokusiy,toje homologinijc chromosomoje,kuri yra norma-
lios sandaros,susidaro kilpa: segmentas,neturintis homologo, ,,pra-
lcidZiamas". Tiro tarpu chromosoma su delecija chromosomos gale
yra tik trumpcsne uZ normalizlchromosomq.
Iikritus segmcntui,kuriame yra dominuojantisgcnas,del hemizi-
gotinesblsenos fenotipe pasirei5kiarecesyvicjigenai. Stambiosdele-
cijos, taip pat gyvybei svarbiq gcnq dclccijos yra letalios.
Delecijornispasinaudojamirnorint nustatyti genq viet4 chromoso-
moje. Jos gali bfiti paveldimq Zmogaus defektq prieZastis. Pavyz-
dZiui. kai Zmogauspenktojojechromosomojei5kritusidalis trumpes-
niojo petics, paveldcjusiq Sizlchromosom4 naLrjagimiqriksmas pri-
mena kates kniaukim4.Todel Si anomalijapavadinta,,kateskniauki-
nro" sindromu, nors yra ncmaZa ir kitokiq morfologiniq pokydiq:
..rnenulio"veidas,rnikrocefalija,pakitusi akiq forma ir kt. Veliau Sis
riksmas praeina, tik labai i5sigandgZntones suklykia katds balsu.
Duplikacija - chromosomq mutacija, kai chromclsomojesegmen-
tas yra padvigubejgs.Kai pasikartojantyssegmcntai seka vienas pas-
kui kitq, tokios duplikacijosvadinamostandemin€mis.Jos i5 dalies

-ilili l-tl tw
bijanio Liedai ir nustatomi net paryginti mazi chromlsomq sandaros
pokyiiai (6.15pav.). 0t,
Pagal pokydiq pobfidf chromosomq mutaciios skirstomos vidu- ,\ t) (o( Ir :\
i
chromosominesir tarpchromosomines: lr--r-rol:-lr
r h c
-----------1_,/-
nd r
trlctafaze \lcta I r1c Skr'rsjnis
viduchromosomindsmutzrcijcls yra delecijos,duplikacijos,inver- ::,1i1ll;:.,", ccntromer0s
pasidalijimas
pasidrli.jinas
sijos, insercijos,viduchromosominestranslokacijos;
abc
tarpchromosominiq mutacijq yra vienas tipas _ tarpchromoso_
6. l6 pav. Izochromosomq susidarymas (D) ir konjugacija (c):
mines translokacijos. zr - normalus chromatidZiu oasiskirstvmas

428 429

u
 .\DC'BE
aptartos dcstant netolygq krosingoveri.Pavyzdliu gali bfiti drozofilos - E(e) yra padvigubejgs,o lokuso
mutacija Bar. Tai vieno lokuso padvigub6jimasarba patrigubejimas r-,--^-'' A(a) nera. Abiejq tipq chromo-
.;--
abcdr
(Zr. 1.9 pav.). somos sqlygoja negyvybingas lyti-
//\\
Del duplikacijq, ypad dideliu segmentq,gali sumaZetigvybingu- ,/\
rt\
nes l4steles.Bet kai ivyksta dvi-
mas. Thiiau. kaip daug kartq buvo galima isitikinti, del kai kuriq gubas krosingoveris (6.I7 pav.,
gcnq duplikiicijuorganizmaitampa atsparcsniivairiemsaplinkos po- b), susidaro gyvyhingos lytines
veikiams. Taip atsirado gcnomc kartotiniai genai, kuriq svarba jau l4steles.
nagrinita. Nuo duplikacijq prasideda ir naujq genq evoliucija: ddl Insercijos, arba intarpai, (6.15
mutacijq i5 pradZiq du visiSkaitapat[s lokusai pradeda skirtis, pasi- pav.,5) atsirandaivairiais bldais
rciikia .jq divcrgencija. isitcrpus svetimai DNR. Jas, pvz.,
Izochromosomos(gr. rsos - lygus), Zymimos i. Kartais lygiapetes, sukelia virusai, egzogenineDNR.
.__ r-________
metacentrineschromosomosturi vicnodq genetiniq ypatybiq ir struk- -- ------r- Mejozeje jos sudaro kilpas, pana-
tfiros pciius. Tiksliau,izochromosomos pediai kaip veidrodyjcatspin- iias i delccijq. Tik Siuo atveju
di vienas kiti1, pvz., ABCDcenDCBA. Jos iitsiranda netaisyklingaipa- r',.trp1u.viengubas ta) ildvigubas(Dt awirkidiai:nehomologini,,,atlieka-
sidali.iusccntromcrai (6.16 pav.). Mcjozeje ji gali konjuguoti labai krosingoveris tarp homologiniq chromo- m4" segment4turi pakitusi chro-
somq, i5 kuriq vienoje yra inversi.ia
ivairiai: vicnas chromosomospetys su kitu arba su atitinkamu kitos mosoma. Tbrp kitko, panaiios kil-
homologinis chromosclmospetimi, arba i5 karto abiem bldais. pos yra ir duplikaci.iq.
Inversija (6.15 pav., 3 ir 1) b[na tada, kai chromosomossegmen- Thanslokacijos.Pladiqiaprasme translokacijomisvadinami visi po-
tas pasisuka 180'. Po inversijos genctines mcdZiagoslieka tiek pat, kydiai, kai chrc'rmosomos scgmentaspakeidia vietE: ii vicnos vietos
h c t p l r k i n t ar e n q v i e t a . patenka i kit:r tojc padioje chrttmtlsomojearba i5 vienos homologinds
Konjugavuschrcmosomoms,kuriu vienojc yra normali genq se- chromosomospereina I kitq. Visa tai yra viduchromosomindstran'
ka, o kito.jc inversija,susidarosudctingakilpa (..nrirtieskilpa"). Pa- slokacijos.Chromosomosscgmentasgali blti perkeltas ir i5 vienos
tlai
prasdiausios, paraccntrinestranslokacijoskilpa pavaizduotzr 6.15 pa- nehomologinis chromosomos i kit4 nehomrlloging chromtlsom4.
veiksle. Inversijos skirstomos j jvairius tipus pagal pokydiq pob[di. tarpchromosomindstranslokacijos.Jos skiriasi nucl viduchromosomi-
S v u r h u2 i n o l i d u i n v c r s i j qt i p u s : niq translokacijq genetiniu ir fenotipiniu reiSkimusi. Tianslokacijos
gali lvykti ivairiaisbldais: del judriqjq genomo elementq,gcnetines
. paracentrin6 inversija, kai pasisukantis180' chromosomosseg-
rekombinacijos,mutagenezes.Tirigi pagal kilmg tai miiri grupc.
mcntas neturi ccntromeros;
Robertsonotranslokacijos.Skirtingai nuo izochromosclmq,gali su-
. pericentrine inversija, kai invcrtuotamcscgmenteyra centro-
silicti nehonrokrgindschrontosontos.
mlrra. Kilpa Siuo atveju sudetingesnc. Robertsono translokacijos atsiranda susiliejant nehomologiniq
chromosomu centromeroms:
Gcnetiniuosc tyrimuose invcrsijos naudojamos norint iSvengti
krosingoverio. I5 tikrqjq jos krosingoverio neslopina, bet jam ivy-

V
kus tarp homologiniq chromosomq, kuriq vienoje yr:r normali se-
ka, o kitoje - invcrsija, susidaro geneti5kai nesubalansuotos,toddl
negyvybingoslytines l4steles (6.17 pav., a). Viena i5 lzlsteliqturi
chronrosomildicentrikq (su dvicm centromeromis).Be to, lokusas
A(a) yra padvigubejgs, o lokuso E(e) Siojc chromosomoje visai /\
nira. Antroji chromosoma visai be centromeros, be to, lokusas Robertsonotranslokacija

43t) 431
Kad Robcrtsono translokaciia butq gyvybinga. t. y, kad susidarytrl
subalansuota(nepraradusigenq) chromosoma,turi susilieti dvi akro-
centrineschromosom()sper jq centromeras,panaiiai kaip susidarant
izochromosomai.Keitimasis chromosomq pediais vyksta centromeri-
nio hcterochromatino(a kartotiniu seku) sankauposvietoje.
Del Robertsono translokacijoskariotipe sumaZejaviena chromo-
'T::::"
llffi
soma. Todcl kariotipirs uZraiomas nurodant ir tas chromosomas,ktt-
rios susiliejo:
C#-@a'f,*i('_w
,a1iruL,ffi-'@L1ffi
J5, XX -14, -21, +t(t,1, 2l), t. y. vvrils. kurio kariotil.rcsusiliejusios14-o1iir
2 l - o j i c h r o n r r ) s o m o sT.h d j i s t u r i t i k ' 1 - 5c h r o m o s o r n a so, * t ( 1 4 , 2 1 ) - t a i p n u r o d o -
i-m C-",lBarya--'@
m l r R o l t c r t s o n ol r r n s l o k l t c i j : t .
(r.ltl pirv. (ienetinis b0ttas tarpchrornosonrin0m, t.onrl,rk'o'.i.iomsaptikti (anali-
zuojantysis kryiminimas)
Tarpchromosomindstranslokaci.ios(6.15 pav., 1). Kai keidiamasi
fraemcntaistarp nphomologiniqchrclmosomq.translokacijavadina-
ma reciprokine. Tianslokacijayrzr nereciprokind,kai vicnde i5 neho- ?trpchromosorninestranslokacijasgalima nustatyti citogenetiniais
mologiniq chrcmosomqyra translokuotasscgmentas,o kitoie - de- rnetodais rnejozcje ir mitozejc. fiigantiniq clrromttsrlntqmitozcjc
lecija. PavyzdZiui,LcZcnas 1963 m. apraii vienos ieimos naujagimi susidaro labai savitas vaizclas.Mcjozcs I zigotcnoje. kad chromo-
su .,katis kniaukinro" sindromu. Vienojc i5 dviejq penktqjq vaiko sornos konjuguotlr latrai tiksliai, lukusas i lokus4, kcturios chronro-
motirroschromosomqbuvo delcciiii,o vienoje ii penkioliktqjq- tran- somos sudaro kryZiq, kuris toliau I dipkrtcnoje-diakinezcje, homo-
skrktcija. Motina buvo svcika, ncs genq balansasnebuvo paieistas. loginems chromosclmomsi5siskiriant.virsta Zicdu. Ii Zicdo susidaro
Vaikui, kr,rrisi5 nrotinos pavcldcjo pcnktqj4 chrcxrosonrilsu delecija kcturiq tiprt ganretos: AB BA ilD DI DA 48, DC CR, ncs
ir pcnkioliktilj4 normali4, o iS tivo - abi normalias chromosomas,
achromatincsvcrpstis sihlai pric Zicdo gali prisitvirtinti dvejopai.
pasireiikc ..katis kniaukimo" sindromas.Vaikai, kuric ii motinos pa-
Tirciau visos iios lytincs l4stclcs yra gcnetiikai ncsubalansuot()s,
veldcjo tik pcnkioliktEj4chromosom4su translokacija(pcnktoji chro-
todel negyrrybingos.Gyvybingos lytines lastclis buna tada, kai i5
mosoma buvo normali). turejo ivairiq kitLr sutrikimq.
Zicdo susidaroaituoniukc. Mat Zicdaserdviniu atZvilgiuyra ncstir-
bili figlra, jis pcrsisuka sudarydamasaituoniukg. Ji visuonret iSsi-
Tianslokacijos gali buti aptinkamos genetiniais ir citogeneti-
disto visu ilgiu pusiaujo plokitumos link, toddl ii jos susidaro tik
niais metodais.
dviejq tipq lytines l4steles:AB CD ir 4DCr9. Jos yra genc'tiikai
Genetiniais metodais tarpchromosomindstranslokacijos:tptinka- subalansuotosir gyvybingos (6. 19 pav.).
mos tiriant genq sankib4(6.18 pav.). Kai analizuojandiaisiais kryZmi- Praktind translokacijq nauda. Tai toks chromosomq mutacijrl
nimais tiriamcls chromosomossu normalia genq seka, lygiu santykiu tipas, kurio labai r[pestingai kuriamos genetinds kolekcijos. Mat
susidaro4 tipq gametos,taip pat palikuonys,t. y. l:1:1:1. Visi vie- del tarpchromosominiu translokacijq gcnai atsicluriernaujose sanki-
nodai gyvybingi.Kai individo chromosomoscheterozigotinejcbDkleje bos grupdse.
yra translokacija, nors ir susidaro lirgiu santykiu 4 lytiniq l4steliq Kokia Sio reiSkinio praktine nauda, geriausiaipasiaiSkintikonkre-
tipai, bet dviejq yra geneti5kainesubalansuotoschromosomos:AD cd tiu pavyztlLiu- translokacijq taikymu Zymeti lyti. Chromosomos seg-
ir ah CB. Sios lqsteles ir i5 ju kilusios zigotos nei5gyvena.Vadinasi, mentas i5 autosomosgali b[ti translokuotasne tik i kit4 autosomq,
atlikus analizuojarntijikryZminimq, vietoj 4 zigot1 tipq gaunama tik bet ir i lytines X ar net Y chromosomas.Thi i5 esmes keidia pavel-
2, santykiu l:1. dejimo pobudi:

+JZ 26.131.1 +J-)

 i5 autosomosi X chromclsomzitranslokuoti genai tampa ,,suki-
busiais" su lytimi; w
. i5 autosomosi Y chromosom4translokuotigenaitampaholan-
driniais.
xd rilil)
\-1
ft""t

T[ro pasinaudotalyc*iaizymcti.Ap5vitinusSilkverpius jonizuojan-

diaisiaisspinduliaissukeliamichromosomqtrukiai bei translokacijos.
Taip par,ykogeni].kuris lcmia juoda kiauiincliuspalva,i5 autosomos
perkclti i Y chromosom4(drugiqji daZnaizymimaW, atitinkamaiX
chromosoma zymimaZ: XX yra patineliai,XY - pateles)'Kokia Sio
darbo prasmi?
Nuvyniojant iilkverpio kokonus, ii kuriq i5sirystysryriSkos lyties
drugys, gaunama 30o/o <Iaugiau
ll
Silko, negu i5 kokonq, i5 kuriq
i5sirysgsmoteri5kalytis. Drugiai,
n)
/l ((
n
i (
tarp jq ir Silkverpiai.pracina me- O,U TJg
tamorfozg kiauSindlis -) lerva 6.2() puv. silkverpio kiauiindliq spalvos (tamsdjandiq) geno translokacija iI auto-
(vik5ras) + ldliukd (kokonas) -+ somos i Y chromosomq (pagal. V. Strunikovq, 1983)
suaug€lis drugys. Thdiau apie
/,igo|dl
('hrornosomq konjugacijr zigotenqieir diakincza drugiq lyti galima sprgsti tik tc, kad ,,kadiqkniaukimo" (pranc. cri du chat) sindromasatsirandadel
H tt 1) jicms iSsiritusi5 leliukes. Kaip dclecijos S-osioschromosomostrumpajamc pctyje delSp-. Sio sindro-
"ilrt.J " sakoma: ,,Sauk5taipo pietq!" mo ypatybesjau minctos ir anksiiaLr.Tiriiau pats sindromasgali atsiras-
i
&L,c
I Pagal i5 anksto numatyt4 pla- ti ir del kitq -5-osicls
chromosomosmutacijq: Ziedineschromosomos,

fi. n4 (6.20 pzrv.)kryZminantpateles

(XY = ZW), kuriq Y chromoso-
translokacijq. Sindronras iSsivysto, kai prarandami 5pl4-
l5 segmentai.
*4' moje buvo translokuotzlsgenas,
lemiantisjuod4 kiauiindliq spalv4,
Tris paiiais l9(r3 nr. pasirodc pirmoji publikacija apic kitE zmogaus chronroso-
mq mutacijil - lf3-osioschromosomostrumpojo petics dclecijzldellSp-. Jq aptiko de
su patineliais(XX : ZZ), kuri\ Gruiy (J. de Crouchy) su bcrrdradarbiais.De I Sios delccijos vaikai protiikai atsilikg,
\c d c l l t i p - s i n c l r o m op o z y m i a i p a n a i u s i D a u n o , T c r n e r i o i r k t . s i n d r o m q . B t d i n g o s
kiauSineliqspalvabalta, i3 baltos
fic litbai didelcs ausys. ltarimas clcl Sio sindrclmo kyla tada, kai asmuo visiSkaincturi
spalvoskiauSineliqtoliau vystdsi
6 tik patineliai.Sukurtasnesuddtin-
plauku arbir ,vra vicnaakis (ciklopija). arba bc nosics (arinija).

tl gasprietaisasbaltiems(busimi pa- Pagal delecijastiriama ir genq sankiba bei artimai sukibg genai.
ai' tineliai) ir juodierns(busimospa-

^'$ ^ff",:L"
^,fi;$,.
lc teles) kiauiineliams rlSiuoti. IS stambesniq chromosomq mutacijq daZniausiai pasitaiko Ro-
Zmogaus chromosomqmuta'
"I:"
Subaliuriuotoscrnr!ti's l'irsLrbalansualdsgamet()i
cijos. PirmosiosZmogauschromo-
bertsono translokacijosir reciprokines (abipuses)subalansuotostran-
slokacijos.Thi galima nesunkiai paai5kinti. Subalansuotoschromoso-
somq mutacijos, kurias pavyko mq mutacijos arba visi5kai nepaleiclLiafenotipo (asmenys normalls),
6.19 pav. Chromosomq, heterozigotiniq
pagal reciproking translokacijq, mejoz6 ir
nustatyti,buvo delecijos.LeZenas arba fenotipas pal.eidLiamassilpniau negu esant kariotipe tik vienai
lytin6s lqstelds su bendradarbiais1963 m. nusta- i5 dviejq (buvusiq subalansucttq)chromosomq mutacijq:

434 28. 435

\
 ,t1 - Subalansuota translokacija mosomq mutacijas, tik skiriasi dydZiu. Jie yra vieno geno ribose.
46,t (7p*, 10p-): translokacija Geno viduje geriausiai iStirti intarpai ir iskritos. Kaip jau mineta,
i 7-'4lq chr. (7p+) i5 lO-osios po tokiq pokyiiq geno kodonq skaitymaspasislenka,todel Sios mu_
chr.; iioje yra delecija (l0p-)
- Palikuonys, kurie paveldejo
tacijos vadinamos rdmelio poslinkio mutacijomis (angl. frameshift).
O a
tik translokacijq 46,1 (7p+) Po tokiq mutacijq gcnas buna neveiklus.
Pakaitos bfidingos tik genq muracijoms. Jos dviejq tipq.
- Asmenls. kuriq kariotipas l. Thanzicijos(lot. transitus- perejimas),kai purinas pakeiiiamas
i ,- _ , f -E l
buvo tirtas
purinu arba pirimidinas - pirimidinu:
Kartais klausiama: kodcl apskritai pakinta fenotipas, jeigu yra A<+G arba T<+C
subalansuotoschromosomq mutacijos? Atsakymas paprastas.PaZei- 2. Thansversijos(lot. trans + versict- atmaina), kai pirimidinas
dZiamasmutacijos riboje esantisgenas- gali bfiti jo mikrodeleciia ir pakeidiamaspurinu arba purinas - pirimidinu:
p a n . T a s p a t g a l i a t s i t i k t i i r t r a n s l t r k u o t os e g m c n t os u s i j u n g i m os u
chromosoma vietoje. Bc to, gali pasireikSti padcties efektas. Taip, T<+A
pvz.l yra su filadclfine 22-,ya chromosoma.Nors tai yra reciprokind TJ TJ
trirnslokacijatarp 22-osiosir 9-osioschromosom\ t(9;22) (q34; ql1), G<+C
\ystosi micloidine (kaulq diulpq) leukozi. Mat nukcndia translokaci- Del pakaitq gali b[ti trijq tipq genq mutacijos:
jos ribojc 9-ojoje chromosomoje esantis onkogenas c-ALB.
. neutralios,kai kodonc pasikeidia3-iasisnukleotidasir kodonq
Zrnogauschromosomq ir genomo mutacijq bendra ypatybe yra prnsme ncsikeidia,pvz., CCA (Pro)-+CCG (pro),
ta, kad jos daZniausiaiyra nauji ivykiai tcvq lqsteldse.Mutacijas ACC (Thr)-+ACA (Thr),
paveldijq vaikai, bet daZnaiSiojekartoje jos eliminuojasi. GGG (Gly)+GGA (Gly) ir pan.;
. misensmutacijos - klaidingos prasmes mutacijos: geno koduo-
Daugelis chromosomq ir gcnomo mutacijq pasi5alinaiki gims- jamamc baltyme vietoj vicnos erminorlgiticsb[na kita - sinte-
t a n t . D i l u g a s m c n q .g i m u s i qs u c h r o m o s o m qi r g c n o m o m u t a c i j o m i s . tinami mLrtantiniaibaltymai;
mir5ta nepalikg palikuoniq, yra nevaisingi.A. Sinkaus duomenimis, . nonsensmutacijos, del kuriq aminorlgitis koduolantys
kodonai
apie 167o tirtq vyrq, kuriems sperma nesigamino,tur6jo pakitusi ka- virsta beprasmiaiskoclonais.Kai geno viduje atsiranda bepras-
riotip4 (lytiniq chromosomqanomalijas). mis kodonas,baltymo sintezenutrlksta. prisiminkime,kad Sios
Chromosomq mutacijq tyrimai Lietuvoje atliekami dviejuosecen- mutacijos vadinamos pagal tai, koks beprasmis kodonas geno
truose: Vilniaus universitetoZmogausgenetikoscentre (V. Kudinskas) viduic ntsiranda:
prcnatalind diagnostika ir Kauno medicinos universitete (A. Sinkus)
UAG _ antbe4
naujagimiq ir ivairaus amZiaus asmenrl chromosominesligos/sindro-
UAA _ ochre,
mai. Labiau besidomintiemsZmogausgenomo ir chromosomqmutaci-
UGA - opal.
jomis rekomenrluotinaA. Sinkaus,,Zmogauschromosominesligos" (Vil-
nius: Mokslas, 1989).Joje pateikiami ir fyrimq Lietuvoje rezultatai. Mutacijos pagal fenotipo pokyiius grupuojamosjvairiai. Pagal ivai-
rias fcnotipo sar,ybesskiriamos:

6.3.3.Genq mutacijos morfologines, fiziologines-biologines,biocheminds mutacijos -

pagal tai, koks poZymis pakito;
Genq mutacijq tipai. Sios mutacijos dar vadinamos ta5kindmis. gyvybingos,pusiauletaliosir letaliosmutacijos- pagal
atskirq gcnq pokydiai. Didele dalis geno pokydiq atitinka chro- atsiliepegnybingumui;

436
 vaisingos(fertilios),pusiausterilios,steriliosmutacijos- pagal
vaisingum4;
temperatlrines(ts) - pagal jautrum4 temperat[rai.
Morfologin€s mutacijos - tai organq, stambesniq ar smulkesniq
morfologiniq pozymiq pokydiai. Wz', Lmogausskeleto pokydiai, po-
lidaktilija. Thrp morfologiniq mutacijq i atskir4 tip4 skiriamos daug
kartq rninetos homeozindsmutacijos, kai vietoj vieno organo r,listosi
kitas. Thi drozofilos mutacijos Antennapedio (vietoj antenos koja),
bithctrar (T. scgmcntasvirsta T,, toddl turi dvi poras sparnq) ir kt'
Fiziologinds mutacijos - tai paveldimi biologiniq-fiziologiniq po-
Zymiq pokydiai, pvz., cirkadiniq ritmq, sezoniniq rei5kiniq, augalq zy-
dejimo arba vegetacijostrukmds, medZiagl] transporto ir kt. Pavyz-
dZiui, kukuruzq mutanto ,,tinginc" sutrikqsaugalq augimo hormono
hetcroauksinopasiskirstymzrs, todel pakitusi augalq geotropine reak-
cija: jie SliauZiaZemds paviriiumi. Pavcldimi gyvfinq elgsenosnukry-
pimai irgi yra biologines mutacijos.
Biocheminds mutacijos - tai paveldimi biocheminiq rcakcijq po-
kyiiai: tai jvairiq organizmq albinosai,paveldimosZmogausmetabo-
lizrno ligos: porfirija (kaupiasi porfirinai), fc-nilketonurija.tirozinozri
(sutrikusi fenilalaninobei tirozino apykaita) ir kt. (6.21 pav.).
p - hidroksif'enilpiruvo
rhgStis
+3i
2.5- dihidrol<sitcnilpiruvo
--*
lfr6W"li+...c,9
6.21 pav. Paveldimosmetabolizmoligos, susijusiossu fenilalanino apykaita Zmogaus
organizme:
- -
ffil - tiga su!e!l!r nrctabolito perteklius: 1 - fenilkctclnurija;-3 tirozinclzd;5
alkaptonurija;| - -
| tlga sukelia metabolito stoka: 24, 2h, 2c trrjq tipq krctinizmas;
4 - albinizmas
438
6.22 pil. Chlorofilo sintezts atsistatymas pomidorq mutanto chloronemalapuose
po poveikio Fe EDTA:
kaireje nrrrmalaus augalo (+ +), dciincje - chloronen'a (chlnchln), vidr"rryic-
<'hlnchln po povcikio Fe E.DTA (ii H. Btihmc, G. Scholz, 1960)
Visos Sios trys mutacijq grupcs yra labai s4lygines.Metabolizmo
ligos sukclia jvairius mortbloginius pokyiius. Kai kurios mutacijos pri-
skiriamoskitoms grupims, nors pagaljq i5ai5kinimometod4 jos turetq
b[ti biocheminis. PalyzdZiui,kai kurie augalq chlorofiliniai mutantai
(pomidorq chloronen'a- lapo gyslosZalios,o tarpgysliaipagcltg) nor-
malizuojasijskiepijusjuos i normahl augal4.Thip nustatomi augalq
biocheminiaimutantai.Thiiau i5 tikrqjq Siq mutantu sutrikgsgeleZies
isisavinimas:jq fenotipa normalizuojageleZiesdruskqpriedas(6.22pav.).
Del keliq svarbiq praktiniq taikymq plaiiau panagrinisime bio-
chemincs mutacijas(Zr. toliau).
Miolerio mutacijq klasifikacija. 1932 m. Mioleris pasille mutaci-
jq klasifikacijq,atsiZvelgdtrnrasj tai, kaip mutacija keite poZym!: a)
slopino amorfind mutacija, b) silpnino - hipomorfin€, c) stiprino -
-
hipermorfind, d) keitc prie5ingu fenotipu - antimorfind ir e) susida-
re naujas fenotipas - neomorfind mutacija. Sis skirstymaspirmiausia
tinka genq mutacijoms. Stai keletas pavyzdZiq.Augalai albinosai,ku-
riq pigmentai visiSkai nesintetinami,yra amorfin6 mutacija; Sviesiai
Zali augalai - hipomorfine mutacija, o tamsiai iali, Zalesninegu nor-
+ Ir,o
malfis augalai, yra hipermorfine mutacija. Kai geltona Zirniq sdklas-
kildiq spalva tampa Zalia arba atvirkliiai, yra antimorfinds mutacijos.
Gpybingos ir letalios, vaisingos ir sterilios mutacijos. Bet kurio
tipo mutacijos, ne tik genq, gali bDti gr'vybingos,subletalios (sin.
semiletalios - pusiau gyvybingos)arba letalios. Thi priklauso ir nuo
pakitusiq genq lemiamq pozymiq svarbosorganizmui, ir nuo to, kaip
439
stipriai del mutacijos sutrinka lqstelds,organizmo funkcijos ir raida. Sic du reiikiniai kartais painiojami. Be to, kartais neteisingaivar-
Letalios mutacijos daZnai vadinamos tiesiog letaldmis. Jq letalumas tojama s4voka ,,naujos mutacijos", ypad Zmogausgcnetikoje. Reikia
pasirciSkiaivairiais gyvenimo momentais, net lytinese l4steltise,zigo- skirti, kurios mutacijos i5 tiesq atsiradusiosnaujai ir kurios naujai
tose arba tik giliojc senatveje.Letalios mutacijos yra platinine lapiq nustatytos,nes mutacijq lemiantis genas iki tol ncpasirei5kefenoti-
spalva,Zmogauspoliploidija ir siklcmija, augalq albinizmasir kt. Dau- pi5kai. Thi skirtingi dalykai.
gcfio mutacijq tik i5 dalies maLeja gy"vybingumas,dalis individu Nuo kitq orgzrnizmogenq, gcnotipines aplinkos priklauso genq
iigyvcnir, dalis Z[va. Subletali yra Zmogausmutacija, s4lygojantiodos daZnisne tik gamtinescpopuliacijose, bet ir genetineselinijose.Pvz.,
ligil pigmenting kscrodcrm4 (Zr. 7.21 pav.). kukur[zq gcno /'' mutacijq daZnis Kornelio linijojc yra 1820 mutan-
fvairiq tipq mutacijostaip pat gali kcisti organizmovaisingum4(fer- tiniq l4steliq milijonui gametu, o Kolumbijos linijoje gerokai mazes-
tilumrl).Skiriamosvaisingos,pusiau vaisingosir steriliosmutacijos.Ste- nis - tik 620 mutantiniq lelsteliqI milijonui gametq.
rilum4 s4lygoja,pvz.,lytiniq l4steliqraid4 valdandiqgenq mutacijos.
Genq mutacijq dainis. Jl nustatyti kur kas sudetingiau.Genomo Mutac[iq dainis yra individuali geno savybe.J4 lemia geno
ir chromosomqrnutacijas galimapatikrinticitologiniaismetodais.Deja, sandarosypatumai fiudriqjq genomo elementq isiterpimo vietq
gcnq mutacijoms to padaryti negalima. skaidiusgene, paprastqjq kartotiniq sekq sankaupagcne ir kt.).
llc to, nrulantiniogcno claZnispriklausonuo tlaugeliovciksniq.kuric gali iikrcipti
tyrinrq rczullalus: Kickvicno organiznrogcnome galima aptikti genq, kuriq mutaci-
. dainai jos labai daZnos(pvz., Zmogaus- Diuieno raumenq distrofijos,ku-
Q pati l'enotipq lcmia skirtingq, nealeliniq genq mutaci.ios, pvz.,
cpilcpsija. porl'iri.j4,raumcnq clistrol'i.jq, hcnrofilij4,derltrtnizmiy ir daugeli kitq kur[zq - antociano sintezcs,drozofilos - arl mutacija) ir yra genLl,
/ t l l r t q l t t r sp i r v e l d i r r r rl il { t l : kuriq mutacijos itin retos (pvz., kukurlzq - vaikinio cndospermo)
. mutantiniai genai yra nevienodai gyvybingi ir naudingi organizmui, dai-
(6.2 ir 6.3 Icntclc's).
niausiai genq mutacijos yra Zalingos jas ialina atranka;
. dominuojanti, arba recesyviojimutacija (irlcliniq gcnq siyvcika) ii pakitu- Praktinc gcnq mutacijq rcikimi - tai visa genetika, pradedant
sio gcno savybc tiesiogiai susijusi su atranka. Rcccsyviosiosntutacijos gali geno sandzrrair baigiant praktiniu genq mutacijq panaudojimu nau-
h[ti pavcldinrosncpasircikiclarnos, o clomirruojanii4rnutaci.jrlii karto ivcrti- joms augalq ir gyvuliq vcislcms,mikroorganizmqkamicnamssukurti.
n a a t r a n k a , i r Z u l i n g im u t a n t i n i a ig c n l L ip a S a l i n a m i ;
. nealeliniq genq poveikis (s4veika),genotipind aplinka - gcnai nrodif'ikatoriai
nct lctirlq gcnil glrli paversti gyvybinguarhir clonrinuojantigcnlr recesyviutr- 6.2 lcntcli. Kai kuriq Zmogaus genq mutavimo daZniai skirtingose populiacijose
ju, ,,ncnlrtomu"; ( r c r n i a n t i sF . V r g c l . A . G . M o t u l s k y , 1 9 9 7 )
. geno penetrantiikumas (ii clalics ir ekspresyvumas)- dcl ncvisiiko penet-
L.iua P o r r u l i a c i i aj o, s k i l m c s v i e t a M u t a c i i qd a Z n i s G e n ov i e t a
ranliikumo nornlrlaus fcnotipo mutacijos gali likti ncpasteb0tos.Tbkius mu- 5
A c h o n d r o p l a z i j a( c h o n d r o d i s - Danr.la l"l0 4q
t a n t t r sg a l i n r a a p t i k t i m o l c k u l i n c sg c n c l i k o s m e t o d a i s ; 6
. l'enokopijos - modifikacijos. ncpavcldimi organiznro pokydiai, kuric pagal troti.ja,2ernas[gis) V o k i e t i . j a( M i u n s t e r i s ) 6-9110
6
M i o t o n i n ed i s t r o f i j a( s u t r i k u s i S i a u r c sA i r r j a llx l0 l9q
fcnotil.xl panaiIs, imituoja mutacijas.Iikyla problcma, kaip atskirti nrutacijas 5
raumenqraida) Sveicarija I,lxl0
n r r t rm o d i l ' i k u c i j u .
. ekologiniai vciksniai, i5orind aplinka sudaro s4lygasmutavusiamgcnui iilikti Retinoblastoma(tinklaincs A n g l i i a ,J A V ( M i d i g a n a s ) , l3ql4.l-14.2
navikas) Sveicarija,Vokietija b
6-7110
arba iinykti. lvliriosc gcogral'incsevietovesemutacijq daZnis gali labai skir- s
Olandija l,23xl0
tis (6.2 lcntclc). Naujoji Zelandija 9 . 3 - 1 0 . 9 r 1 06
Be to, kylrr plpildoma problema, kaip atskirti nau.iasmutacijas nuo pakitusio
T uberozinesklerozc Anglija (Oksfbrdas) l,05xlt) 9q34; I I q23
mutantinio geno paplitimo d6l izoliacijos ir geno dreifo. Jci kurioje nors vietovije 6
Kinija 6'10
daZrrasmutantinis gcnas, tai_dar ncrciSkia,kad ten daZnosSio gcno mutacijos. Pvz., a
Neurofibromatozc(nervinio JAV (Miiiganas) Itl0 lTql1.2
amaurozincsidiotiios gcnas Svcdijoje ar porfirijos gcnas Pietu Afrikos Rcspublikojc. R u s i . j a( M a s k v a ) 5
a u d i n i oa u g l i a i ) 4,4 4,9r10
DiuSenoraumenqdistrofrja .lAV (Juta) 9,5r10' Xp2t.2
Bfitina skirti du rei5kinius:mutantinio geno daZni populiaci- Anglrja (Norturnberlendasir 4,3"10
5
joje ir Sio geno naujq mutacijqatsiradimodaZni. Derchemas)

440 441
6.-l lcntelc. Kai kuriq kukur[zq, drozofilos ir Escherichia coli genq gamtinio 6.-1 Icnteli. Rudo pigmento sintez€ persodintose drozofilos akyse ( rcrniantis
mutavimo daZniai G. W. Bcadlc. B. Efrussi. 1937)
MutaciiudaZnis Donoro genotipas Recipiento Pigmentosinteze
Kukuriizai: genotipas persodintoieakyie
r' antocianosinteze 1 . 8 2 lx0 J -t i-

pr raudonasaleuronas I,lxl0 5 l,v ++

su cukrinisendospermas 6 ++
2 , 4 x1 0 cn cn
sft ' susiraukilejqsendospermas l,2xl06 ++ v v arbacn cn
wx vaikinisendospermas < l , 5 x t 07 cn cn vv
I'V cn cn
ct cll - spamaisu iSkirpte (n cn cn cn
v vermilion Sviesiairaudonosakys |!v vv
l - Jbrked susisukgSercliai cn cn arb,t v v st st atba cd cd
y yellow - geltonask[nas st st arba,.'d cd v v arba cn cn
ru white - baltosakys

sty' --+st{ alsparunras sfrcptornicinui i +'tO 'o Biocheminiq mutantq svarba. Bidlis ir Teitumasbiocheminiams
st{ > sty' jrulrunresslreptomrcinui I t ' lCr" procesamstirti pirr;rieji pasiIlc panaudoti biochcminius mutantus.
-
/ l s ' > i n - h i s t i d i n or h i s )p o r c r k i s I Z' tO Tokia mintis kilo iStyius kclct4 drozofilos mutantq, nulcmiandiq Svie-
his- -+ his' griZtamojimutacija | 2^ l0 n
siai raudon4 akiq spalv4. Siq mutantl] yra blokuota rudo pigmento
gebejimassintctintihis
tun jautrumasf'aguiTl 2xl0 " sintezi. Drozofilos org;rnai vykstant metamorfozci iisivysto i5 imagi-
't'l
ton' i l t s p a r u r n a sf a r l u i 3xl0' niq diskq. Bidlis ir Efrusis (8. Efrussi) persodino kai kuriq drozofilos
mutantq, kuriq subrcndc individai turi vienodosspalvosSviesiairau-
donas akis, t. y. v'crmilion (v'), cinnabar (cn), scarlel (st) ir cordinul
I n r a g i n i sa k r c s
(cd), imaginius akiq diskus normalaus tipo lervoms arba vieno ntu-
cLskas tanto kitam. Be to, imaginiai akiq diskai buvo pers<-rdinami i neipras-
t4 lervos klno dal! - hemocelj (6.23 pav.). Nepaisantto, imaginiai
akiq diskai difcrencijuodavosi,ir subrendusiovabzdZio-recipientopil-
velyjc iSsivystydavo akis, kurioje bfidavo galima iStirti pigmento kieki.
Kai kuriais atvejais net persodinusvieno mutanto imaginius akiq
diskus kitam buvo sintetinamasrudas pigmentas(6.4 lentcle). Thip
atsitiko persodinusmutanto l u imaginius akiq diskus cr?crt genotipo
recipientams. Pcrsodinus v l.' arba cn cn mutantq imaginius diskus
normalioms (+ +) drozofilq leroms, taip pat iSsir.ystydavo norma-
lios spalvosakys. Padaryta teisinga iivzrda,kad rudo pigmento sinte-
ze vyksta kcliais ctapais, ir mutanto cn cn l4steleseji yra toliau
pasislinkusinegu mutanto r,I,, toddl, perkelus imaginius akirtrdiskus
i5 mutanto u r.' i mutantE cn cn, v v l4steles gauna trDkstamos me-
dZiagos,kuri jau yra sintctinama mutanto cn at lqstel6se.
Donoro akis suaugusiame recipicntc Biocheminiq reakcijll eiga tiriama taip:
6.23pav. Ektopin6 drozofilos imaginio disko transplantacija . i5skiriama daus savaranki5kumutantu:

442 443
 . jic iStiriamikomplementacijos testu:juo nustatoma,keli genai spalvos ir labai greitai tamsdja oksiduojantis ore homogentizo r[g5-
lemiamcdZiagos sintczg,ir atitinkamaisugrupuojami
turimi mu- iiai. Tokiq Zmoniq patamseja ir kaulai bei kremzles, jie linkg sirgti
tantai: artritu. Alkaptonas yra aminorlg5diq fenilalanino ir tirozino skilimo
. ii ankstonumatomosgalimostarpinesreakcijos:joms patikrin- produktas (Lr. 6.21 pav.).
ti mutantaipavcikiamigalimaistarpiniaissintezdsproduktais. Fenilalanino metabolizmo mutacijos gali blti net keliq paveldimq
metabolizmo ligq prieZastis:
Prisiminkimc, kaip buvo rtustatyta drozofikrs akiq rudo pigmento biosinteze
(Zr. I sk.). . fcnilkctonurijos (nepcrdirbamasfenilaliininas);
D r . z o f i k r s n r u t a n t a iv v i r c n c n n c s i n t c t i n l r u d o p i g m c n t o , t o d c l j q a k y s v i e - . tirozinozes (blokuojarnastirozino metabolizmas);
nodai (vicsiai raudonos.nors abu mutantai yra ncalcliniai. Kuo jic tada skiriasi, gal . albinizmo (i5 fcnilalanino-tirozino s k i l i m o p r o d u k t u n c s i g a m i n ap i g m c n t a s
tarpinirl proclLrktqsintczc? C) kas blt11, jcigu nrutirntui duotume spcjamq tarpiniq mclaninas)l
ruclo piqmcnto sintcztspnrduktq? . t l i j q t i p q k r e t i n i z m o ( b l o k u o j a m a si o d o p r i j u n g i m r s p r i c t i r o z i n o i r k t . ) .
M i n t i s b u v o t e i s i n g a .p a v y k o n o r m a l i z u o t iv v i r c n c n m u t a n t q f c n o t i p u s , t i k
skirtinqonris mcclziagomis.Pavl,zdziui,drozofilos mutanto y y akiq spalvq normali- Iityrus biocherninlmutant4, galima sekmingainormalizuoti fenoti-
z u o j r r t i r r m i l k i n u r c n i n a sk, i n u r c n i n a s ,3 - h i d r o k s i k i n u r e n i n u os , m u t r n t o c n c n - t i k p4, t.y. gydyti lig4. Tokiu atveju ligoniui duodama trlkstamos medZia-
v i c n a i i i i q m c d Z i a g q .t . y . 3 - h i d r o k s i k i n u r c n i n a tso. d c l r c a k c i j q c i g a s i o j c r u d o j o
p i g m c n t o s i n t c z c sd a l y j c t o k i a :
gos (pvz., hormono) arba ncleidZiamaatitinkamai medZiagai(pvz., fe-
n i l a l a n i n u i )k a u p t i so r g a n i z r n e .
t r i p t o f un a s Be to, biochcmincs genctikos tyrimai svarbuspaveldimq metabo-
blokLro.javermilion v ) rykrltr triptoflnl-rirtrlitrze lizmo ligu diagnostikai. Dil fenilketonurijos ir galaktozemijos pasi-
formilkinurcninas
rciSkia silpnaprotyste,ir tik i5tyrus Siq ligq prigimti, paai5keja,kad
J vykdo kinurenintbrmomadazc
kinurcninas pirmuoju :rtveju neperdirbamasfenilalaninas,antruoju - laktoze.
bfokrroja cinnabar -; J vykdo kinurenin-3-hiclroksilaze Biocheminiai mutantai naudoja-
3 - hi d r o k s i kni u r c ni n a s mi ir kaip savoti5ki reagentai nusta-
I
tyti kiekiui ivairiq medZiagq,ypai tq,
kuriq organizmemaZai (pvz.,vitami-
i nq, hormonq ir kt.). Biotino (vitami-
rudas pignrcntas
no H) kiekis nustatomas naudojant
.2 t6
il
= indukuotus arba gamtinius mutantus,
Thip buvo atrastasbldas, kaip normalizuoti biocheminiq mu- ' !E 1a
'- kuric ncsintctina 5io vitamino. Thip
tantq fenotip4: reikia juos paveikti ta medZiaga,kurios sinte- .? x aptinkami labai maZi biotino kie-
zg blokuoja mutacija. Siuo buclu pasinaudotagydant Zmogaus € kiai - 0,00003-0,00007 pgi 1ml terpes.
pavclclimasmetabolizmo ligas: reikia duoti tos medZiagos,ku- 4
Sudaroma kalibruojandioji kreive:
rios sinteze blokuota mutacijos. ol rnutantui j mitybing terpg idedamas
0 . 0 1 2 5 o.o5
0.00j: ivairusbiotino kiekis. Esant tinkamai
PaveldimqZmogausmetabolizmoligq yra keli Simtai,ir vis atran- l l i o t i r r ok i c k i : g I I t c l p i s koncentracijai,mikroorganizmo ma-
damcls naujos ligos. ses prieaugis yra tiesiog proporcin-
6.24 pav. Kalibruojaniioji kreivd
Pirm4sias paveldimas Zmogaus metabolizmo (medZiagq apykai- biotino kiekiui nustatyti: gas pridedamos mcdZiagoskiekiui
tos) ligas atrado dar 1899-1902m. anglasGarodas (A. E.Garrod). Debarr,tmr-cesntalrucltoti mutantas; (6.24 pav.).
Jis isai5kino, kaip paveldima alkaptonurija. organizme kaupiasi al- u Z t a m s i n l o sl c i s t i n o sk o n c c n rl l c i i o s :
j c i g u k o n c c n t r a c i j ad i d e s n d .t i r i a m a - Tiriamosios medZiagos kiekis kokia-
kaptonas (homogentizo rfigstis). Del to Zmoniq slapimasbuna rudos
sis tiroalas oraskiedZiamas me nors biologiniame skystyje (ckstrakte)

444 445
 nustatomas idedant jo i mitybing tcrpp. ciaunanlas nlutanto mascs prieaugis.
IS
kalibruojaniios kreives suZinoma. kokj tiriamojo junginio kieki atitinka iis masds \III. MUTAGENEZE. GENOTOKSIKOLOGIJA
prieaugis. Duomcnq tikslumas Iabai priklau.so nuo ekstrakto gryp11,.,.lo, nes mu_
tanto nlasas pricaugiui turi itakos ir kitos medziagos, esaniios ekstrakte.
Kalibruojandiosioskrcives gali b[ri sudarytos ir pagal kitus rodiklius, ne vien 7.1. Mutagenaiir teratogenai.Bendra samprata
pagal masis pricaug!. Pavyzdziui,gibcrelinq kickis nusratomaszema[giuose zirniq
mutanlu()scir apic hormonu kickj sprcndzilnra ii augatq rlgio: kuo daugiau hormo_ Kad ir kaip keista,bet iernobylio AE avarijaturejo ir reigiamq
no, tuo augalq ugis norntalcsnis.
reiksmggenctiniamiSprusimui. Ji parode,kad visuomenes zinioi apie
genotoksikologij4
yra labai menkos,net pasigailetinos. Koks tokios
Siais metodais meclziagoskiekis clazniausiainustatomasnetiksliai,
avarijospavojus,k4 reiketq veikti, turetq Zinoti kiekvienas.
bet greitai, todcl jic naudojami kaip ekspresmetodai.paryzdziui, kai
tiriamos Zmoniq populiacijose aminorfigidiq apykaitos ligos. Genotoksinai- tai veiksniai,kurie s4veikaujasu genetinemis
fvairiq reakciiq blokai organizme gali bfiti panaudoti kurti mik- struktflromis,sukeld:imijq pokydius.
rcrorganizmq kamienus. Kai klrie Micrococcus gltttamicus kamienai
sukaupia daugiau kaip 30 mg/ml glutamo rDgsties.Gauti sios bak- Siolc knygojepateikiamaplatcsnegenotoksikologijos
. samprarzr:
terijos kamienai, kurie sukaupia daugiau kaip 20-25 mg/ml lizino, prie genotoksiniq vciksniqpriskiriameir tuos,kurie sukeliaigimtus,
t. y. -5(x) kartu daugiau negu pradiniai nat[ral[s kamienai. Tai bet nepaveldimus organizmopokydius- morfozes.Galima giniytis,
gauta blokuojant kitq aminor[gsdiq sintezg ii bendro lizino pirm- kas svarbiau,ar mutacijos,kuriq daZnisnet po poveikio itipiiui.
tako. Vadinasi,juosc kaupiasi laisvasislizinas. Kai kuriq kukuruzq mutagenais neraclidelis(norstai sudetingas
klausimas,
Zr. toliau),ar
ir mieziq mutantq grfiduose yra labai paclidejgs lizino, triptofano morfozes,kuriq daZnisgali blti beveik I00o/o.
kiekis baltymuosc.?rip pavyko pagerinti baltymq rnaistingverrg - vciksniai.sukeliantysmutacijas,vadinamimutagenais.
Jic yra tri-
padidinti ncpakeidiamqjqaminor[gicyiqkiekj. iq tipq:
Mutantus - mctabolitq producentusgalim. iiskirti ir naudojant
antimetabolitus(mctabolitq antogonisrus)arba biocheminiq reakcijq . fiziniai,
inhibitorius. Kuo daugiau organizmesintctinama metabolito, tuo dau- . cheminiai,
giau reikia antimetabolitoarba inhibitoriausatitinkanraireakcijaislo- . biologiniai.
pinti. Pramoncjc mikroorgrtnizmaigali b0ti naudojami kaip tarpine
grandis brangiai kainuojandiomsir technologiikaisunkioms reakci- veiksniai,sukeliantys
igimtusnaujagimiq nenormalumus - terato-
joms atlikti. Siam tikslui ieskomabiochcminiq loginiusreiSkinius.
vadinamiteratogenais.
Teratologiniai
reiikiniaiyra
mutanttl,kuriuose sios
reakcijosintensyvcsnis. ivairiosprigimties- morfozis arba mutacijos.
DaZnaitas pats aplinkosar vidinis veiksnyssukclia ivairiq tipq
pokydius:
. mutacijas(ivairiq tipq),
. rekombinacijas,
. morfozes.

Tokioveiksniopavyzdysgali b[ti jonizuojandiojispinduliuote.Antai

jonizuojandioji
stipriausimutagenai spinduliuote
ir alkilinandiosiosme-
dZiagossukeliapupq daigu lapq morfozes- specifinimargumqir
lapo formos pokyiius (7.1 pav.),kuriq daZnisbeveik 10Oalo-nis. To-
 7
, " *\q i atskir4 aplinkos mutagcnq grupg. Jie yra lvairios prigimties: fiziniai,
cheminiai ir netgi biologiniai, pvz., virusines infekcijos.
Mutaciiq atsiradimasvadinamas mutageneze.Skiriami du muta-
genezds tipai:

. gamtin6.arba spontanin€(lot. spontaneus - savaiminis),be ak_

ty/aus. s4moningoZmogausjsiki5imo,
. indukuota, t. y. specialiaisukelta Zmogaus.

Spontaning (gamting) mutagenezgdaZnai sukelia tie patys veiks-

7. I par,. Puprl morlbzes (margi lapai):
i i n d u l i u o t i ' .a l k i l i n a n i i o s i o sn r c i l Z i a g o sE
s u k c l i a . j o n i z u o . j a n d i osi p
s c n c i i n r a si r k t .
kius padius pokydiussukclia ir IIDTA, kai kurie kiti junginiai, kurie
suri5advivalendiuir trivalendiqInctalqjonus ir yra stipr[is rckombi-
nogenai,kaip ir jonizuojaniioji spinduliuotcr.
Rekombinogenai- tai veiksniai, sukeliantysgeneting rekombi-
nacij4.
EDIA, tarp kitko, nira toksiikas iunginys. Ji galima naucloti mokyklosc pa-
dcmonstruoti. kirip irtsirarrdamortirzcs (.jis vadinamas ivairiai: trilonasB, komplck-
sonls III).
Mutagenai ir vdZys.Daug mutagcnqyra ir kancerogenai- veiks-
niai, sukcliantysvcZi. SusipaZinussu vcZio pricZastimis,tai visi5kai
suprantanrasdalykas. Daugeliu atvejq pirmine veZio prieZastis yra
mutacijossomatinise lEstelesc.1902m., praslinkustik 7 mctams po
to, kai Rentgenas(V. K.Rontgen) atrado X spindulius,kurie jo gar-
bci buvo pavadinti rentgeno spinduliais,buvo irodyta, kad Sie spin-
duliai sukelia vcZi. Kancerogcninesmutagenq sar,ybeslabai skatina
mutagenq tyrirnr.rs.Del SiosprieZastiestiems tyrimams skiriama daug
demesio ir leiq.
Aplinkos mutagenai, esanrvsorganizmo aplinkoje, del specifiniq
saugosbldu ir strateginiaissumetimaisgenotoksikologijojeiSskiriami
niai, kuriuos Zmogusspecialiainaudoja mutacijomsdirbtinai sukelti.
Jonizuojantysir ultravioletiniaispinduliai,net alkilinaniiosiosmedZia-
gos yra aplinkosveiksniai,nors ir atrasti icikant veiksmingqpriemo-
niq mutacijonts sukclti. ?ri Lruvosvarbu selekcijai.
, ,DIA, scklq
Dirbtine mutaci.ir;indukcija. Dirbtinersnrutacijq indukcijos budai labai
!vair[s.
Radioaktyvusclcnrcntui, chcnriniai mutascnai gali trfiti injckuojami j organizmq ir
k 1 . O r g a n i z n r u sg a l i r n ap a v c i k t i l a k i a i sc h c m i n i a i sm u t a g e n a i sy, p a i a l k i l i n a n d i o s i o -
mis mcdiiagonris, mutagenil iSgarinantdujincjc aplinkojc.
Pavciktq nrutlrgcnaisorganizmq kartas sutarta 2yntcti spccialiu simboliu M su
a t i t i n k a m u i n d c k s u .r ei i k i a n i i u k a r t r l .M , , M , , N I . ri r t . t . K o l c h i c i n up a v c i k t q a u g a l q
k a r t o s Z y m i n r o sr a i c l c C i r g i s u a t i t i n k a n r ui n d e k s u C , , C r , C . i r r . t .
D o n r i r r u o j a n i i o sr n L r t a c i j opsu s i r c i i k i a j l u M , , o r c c c s v v i o s i otsi k M , - M . i r v e -
,;snisc kurtrrsc.
7.2. Fiziniai mutagenai
jonizuojaniiosios
7.2.1.Mutageninis spinduliuot6s
poveikis.
Priklausomyb6nuo dozds
Jonizuojanciojispinduliuot€buvo pirmasisaplinkos veiksnys,kurio
nrutageni5kumas buvo irodytas.1927m. amerikiediqmokslininkasMio-
lcris (H. J. Muller, Morgano bendradarbis)irod6, kad jonizuojaniioji
spinduliuote sukelia naujas drozofilos mutacijas.Jis sukfire specialq,
labai itikinantj metodE naujoms, ,,sukibusioms"su lytimi lctalioms re-
cesyvindmsmutacijomsaptikti. Sis metodaspagal spccialiaisukonst-
ruot4 drozofiloslinijq vadinamasCIB metodu (Zr.toliau).
Jonizuojaniiqiq spinduliq rtiys. Skiriamos dvi jonizuojaniiosios spinduliuotes
rlSys: clektromasnctinc spinduliuotc - rcntgcno, arba X spinduliai, kuriq bangos

448 29.1313 449

 . spinduling lig4,
i l g i s l ( ) l ] - 1 ( ) ] m , l s p i n d u l i a i ' k u r i q b a n g o s i l g i s m a Z i a u k a i p 4p' l daleles 0 l . , m ; k(clek-
orpus-
masq sudaro . morfozes (minetasis pupq lapq margumas),
kulinc spinduliuote - srautas ivairiq daleliq'.kuriU
t r o n a i i r p t l z i t r o n a i ) . * . , , - ' n n i , ' p r o t o n a i ' c r ' d a l e l d s ( h e -l i o a t o m o b . r i r n d u o l i a iir' s u - . genll mutacijas,
(letieji maZesnesenergijos
daryti i5 2 protonq ir 2 neutionq). neutronai o chromosomu degradaciiq ir aberacijas,
-
grciticji didcsni's). - .
^ . : - - ; . . jt"]t:o]T,Y:
stipriai : : ^ - i . ? , , . \ i r n rprotonar
,,( poliploidij4,
Ncutronams s4vcikaujantsu mcclZiagasusidaro '
zmonis patys tampa pirvojingi; taip atsi- rekombinacii4 (netgi tose l4stclese arba individuose, kuriuose
a.trinis i'ytijirnas. apsiir,iting neutronais
tiko kai kuricms itsnrenims
()crnobylio AE' 5i paprastai ner,yksta,pvz., drozofilos ryri5kojoje lytyje),
. vdLi ir mirti.
spinduliuot€' bet kad
Mutacijas sukelia visq ru5iq jonizuojaniioji
naudoiami rentgeno Kancerogeninis veikimas. Kokia jonizuojaniiqjq spinduliq doze
b0tq patogiaumutacijom; indukuoti daZniausiai
ir dzrlelds, kuriomis apivitinama yra slenkstini veZiui sukelti, diskutuotinasklausimas.Manoma, kad
iiy'.pinouliai, rcc.iauneutronai, cr B
patckus i organizmq radioaktyviesiems izo- ji turi blti didcsnc kaip l0 Cy. Tokiq doziq daZniausiaigauna asme-
irulrtstu, ir kitais b[dais
topams. nys, gydomi nuo viZio, - \,ystosi antrinis vdZys.
VeZys vystosi vykstant mutacijoms,kurios atsiranda ap5vitinto as-
iircikita stt- del onkogcnq ir antionkoge-
f)oz€s vienetai. Visu riliit1 jonizuoianiiqjtl spinduliq 1:"".quli.b0ti mens somatincscl4stelcsc,claZniausiai
cncrgijos kickiu n.rascsvicnctui'
rrertos(absortruotosllonizLr.l,indiorios.pinCi,tiucitc. ntp mutacijq Sioscl4stelisc.Zinotina. kad vezysprasidedane i5 kar-
P r r q r i n t l l r r irsi c t t c l l t sl r l r g r i i u s ' to, o po 7-10 metu nuo apivitinimo. Antai Japonijojeleukoziq daZ-
(dZaull) energijos' nis clidejo po atominiq bombq sprogimo nuo 10,7/1mln. 1946 m.
1 grcjus (Gy) = I kg mases sugeria I J
iki 28/1 mln. gyvcntojq 1960 m.
r l t t t t L r l l tk i t l t r i t t t c l t t : i s t en r l t :
Artksi'ilrtn Letali dozd yra vicnas ii svarbiq jonizuojandiosiosspinduliuotds
(kaip ir kitq mutagenu)paramctrq.Ji zymima LD. Prie LD gali b[ti
lGy = l0(X)nrGY : l(X) racl'
skaidiai,reiSkiantysletalumtt proccntq, pvz., daug tyrimq atliekama,
kai LD.,,. t. y. kai lnva 50ah apivitintq individq. LD padcda sulyginti
Rentgenais(R)buvtriireiikilrmacksptlzicinidirze:lrcntgcnaSyrattlkiacks-
biologing dozg, ypad kai tarnc paiiame bandyme tiriami ivairfls or-
pozicincclcktrttnlagnctiniqspincltrliqdtlzi.,kurilcntroro(csan t().C]ir76()mmHg
j o n q p o r q ' l I { = 2 ' 5 7 9 7 61 0 ' - C ( k u l o n o ) / k g ' ganizmai,gcnctincslinijos ir pan. Letali doze (LD) labai ivairi skir-
s l c g i u i )s u k r t r i al , ( ) 6 - r ' l ( I ,' i t ' i c 1 q: . c n f t q
Ivairiuspintlrrliutltisrtriiuprt|yginimuinuslatomaekviva|entinddoz6.Josvienc- tingiems organizmams.Paprastcsn€ssandarosorganizmai jclnizuojan-
vicnetais:
tas y'ra ,yn"ito, (Sv). Jis lygus rrcsistcminiais diajai spinduliuotcidaug atsparesninegu suddtingossandaros.Jaut-
riausi yra Zinduoliai.Be to, ivairiq grupiq organizmai skiriasi vieni
I Sv : 1 0 0 r c n r ( r c n r t l ) .a r b a b e r ( b c r q ) '
nuo kitq radiojautrumu. PavyzdZiui,vairenis (Arabidopsisthaliana)
pav.jus' KatJ ecrnobylitr yra desimteriopaiatsparcsnisspinduliuotcinegu varpiniai augalai ir
Ekvivalcntinc r6zc claZnaiivcrtlnamas spinrJuliuoters
daug Zmoniq. ii piritct buvo iilauZta
zona bltq ku0 maZcsni ir ner"ikctq evakuotl bevcik Simteriopai atsparcsnisuZ kai kuriuos ank5tinius augalus.
Gomelio' Briansko sritysc'
30 bcrq riba, toclil nukcntcjo daug Znroniq Palyginkime ktri kuriu organizmll LD', grejais (Gy):

S p i n d u l i u o t i s g a l i a i i r e i i k i a n l a a t i t i n k a m a i S V i e n e t a- i S p e r l a i k o Znrogus - 2.-5--3,5;Zuvys - 8,0-20,0;

dozOsgalia ampe-
vienei'4,pvz., Gy/s, Gy/min, Sv/h' Ekspozicincs pclcs (ivairiq linijq) 6,0 l-5,(); gyvatcs - 130,0-2(X),0;
Ziurkes (ivairiu linijq) - 7.()-9.0; viibzclZiai - 10,0-100,0;
rais/kg. - [3,(l-20,0; augalai - 10,0-1500,0!!
pauk$iai

JonizuojarrciosiosspinduliuotcsbiologiniaiCfektailabaiivair[s: Ir to patiesorganizmo ivairioslirstclcsar net jos dalys nevienodaijautrios jonizuo-

sukelia janiiqai spinduliuotei.Jautriausiasl4stcldsbranduolvs.Pvz..apivitinus Silkverpiusllpiu

451
4-50
 -l 5500 Gy (5-50kR) doze, branduolYs Moksli5kai tai ndra visi5kai reisingasreiginys (Zr. toliau), bet juo
Duomenys:
-r*+ visiSkaisuiro. o citoplazmai5liko gv- naudojanrasiprakti5kai. Juo pamatuota asmenq, kontaktuojandiq su
c N. TimofeJevo-Resovskio,
vybinga. Yabz,dLio Habrobracon
, ; v C.P. Oliverio' radioaktyviais Saltiniais,asmenind, individuali kontrold. Kiekvienas
I branduoli inaktyvina vos keliu de-
j x \'. Efroimsono,
(imtqjq R dozd, Tiesa, jo citoPlaz- asmuo turi asmenini dozimetrq. kuris fiksuoja spinduliuotes sumine
l.ridurkir. /
l- /o ma yra jautrcsni negu iilkaverpio - dozg.
tt
j u i n a k t p i n a 1 . 5k R d o z c .
9 Giniytinas tik vicnas klausimas,kokia dozd yra leistina. SSSR (pagal s. Jarmo-
10 l e n k o . , , R a d i o b i o l o g i j iac l o v e k a i Z i v o t n v c h " , 1 9 8 8 , 2 1 1p3. ) v i s i a s m e n y sb u v o s k i r s -
,pY MaZos jonizuojandiosios
tomi i 3 kategorijas:I - dirbantys profesionaliaipadidcjusiosspinduliuotessqlygo-
spinduliuotis dozcs organiz- mis -5, 1-5,30 ber/mctai (priklausomai nuo organo jautrumo), II katcgorija - ribota
a/ m4 stimuliuoja.Toks rei5ki- populiacijosdalis. kuri gy,,cnapadiclcjusiosspinduliuotcszonde, - atitinkirmai (pa-
nys vadinamas radiostimu- p i l d o m a i ) 0 , - 5 ,1 , 5 i r 3 b c r / l m c t a i ( b e t n c 3 0 b c r / l m c t a i ) ; I I I g r u p d - n a r [ r a l u s
liacija. s p i n d i r l i u o t c sf o n a s ; l y g u m o s cj i s l y g u s 0 , 3 2 m S v / l m e t a i , t . y . 3 , 2 b e r l l m e t a i . I S
{ iu treidalis (0,105 mSv) tcnka statybin6ms medZiagoms,t. y. rlusq blstui, todel
Y Ilgesni laikq Svitinantjo- statybines mcdZiagos turctq blti parenkamos atsiZvclgianti radionuklidq (..,,Ra,
gf nizuojandiaisiais spinduliais, IrTh. tl'K) kickj.
padidcja organizntqradioat-
-/
sparumas.Sis reiSkinysvadi- Nustatomair maksimalisumine spinduliuotesdoze. Ji irgi disku-
0123456 namas radioadaptacija.Kai tuotina.
organizmaipakartotinai Sviti- Slenkstinds dozds klausimas. Vienas i5 neteisingq ankst)'vosios
7.2 pav. f)rozofilos recesyviqiq,,sukibusiq" su nami daugclyjc kartil, gali at- radiacinis genctikos teiginiq tai, kad yra slenkstinedoze. Manyta,
lytimi mutacijq daZnio priklausomumas nuo
sirastipavcldimasatsparumas jog muatcijos atsirzrndatik perZengustam tikr4 slenksting dozg. Th-
.ionizuo.ianiiosiosspinduliuotds dozds (pagal
N. Timol'cjcvq-Rcsirvskiir kt., l9(r(r) radiacijai.Mat ilgainiui leta- diau br.rvointdyta, kad
I iosjonizuojandiosios spindu-
liuotdsdozis atrenka atspariusmutantus. mutacijoms indukuoti slenkstindsdoz€s ndra.
Mutageninis efektas ir jonizuojanii0sios spinduliuot6s doz6s.
N. Timofejevas-Resovskis, V. Efroinlsonas,Olivcris (C. P.Oliver)' ve- Ir maZosjonizuojandiosiosspinduliuotis clozessukelia mutacijas,
liau daugcliskittl tyrinitojq nustate,kad mutageninisjonizuojandio- tik atitinkamai maZcsniuclazniu.Norint tai jrodyti statisriskai,reike-
jo i5tirti labai daug l4stcliq. Be to, sickiant tyrimus priartinti prie
sios spinduliuotespovcikistiesiogproporcingasjq dozei (7.2 pav.). Si
dcsnj galima iSreikiti tokia formule: Zmogaus,bandymai buvo atliekarmisu beZdZionemis.Po viso to buvo
imtasi svarbiq saugos priemoniq:
M:lL+kD,
pasira5ytatarptautind sutartis ddl atominiq bombq bandymq
-
6a M - mutaciiq daZnis,U - spontaninesmutacijos,D - doze,k atmosferojc uZclraudimo.
mutacijq daZnisdozdsvienetui. nustota piktnaudZiauti rentgeno spinduliais medicinineje diag-
N. Timofejevas-Resovskis ir Cimcris (K. Zimmcr) irodinejo dar nostikoje,
vienq labai svarbq ddsningum4: . sumaZintos lcistinosionizuoiandiosios
spinduliuotdsdozis.
esant tai padiai doztis galiai, mutageninisefektas yra vienodas SvitinantmaZomisrentgenoir y spincluliqdozemisfrakcionuo-
ar ta padia jonizuojandiosios spinduliuotds doze organizmas tai, atskiru tipu mutacijq atsirandapatikimai maZiaunegu ap5viti-
paveikiamas i5 karto, ar dalimis, frakcijomis.
nus vienkartine doze. Be to, daZnispriklauso nuo dozds galios.

452 453

.

h
,! o,oz+
N
i o.oto
z
eo 60 21 e o'8 o'lj;",
gotio,na'-?ilot
7.3 pav. Genq mutacijq daZnis peliq spermatogonijoseir jonizuojaniiosios spin-
duliuot€s dozds galia:
mutacijq daZnis apskaiiiuotasvicnam lokusui apivitinus lrad dozc 100 000 gametq
(pagal W L. Russcll, 1974)
Raselas(W. L.Russel) nustati, kad, Svitinantpeles maZomisir sil-
pnos galios dozemis,genq mutacijq b[na gerokai maZiau negu in-
tcnsyviai apivitinus tokia pat doze (7.3 pav.). Thi patvirtino ir kiti
mokslininkai, tyrinejg drozofil4, Silkverpiusir kitus orgzrnizmus.
Sie rezultataiaiikinami palankesndmis organizmqDNR reparaci-
jos sqlygomis,radioadaptacija,esant foniniam jonizuojaniiosios spin-
duliuotds lygiui. Zmoniq ir gyvlnq lokalines pclpuliacijosyra atspa-
resnesjonizuoiandiajairadiacijai,kur del torio ir radZio 10-100 kartq
didesnisspinduliuotesfonas (Keraloje - Indija, kai kuriose Kinijos ir
Brazilijos srityse ir kt.).
Didetiq jonizuojaniiosios spinduliuotds doziq problema. Maksi-
mumo rei5kinys. 1939 m. Emonsas (C. W.Emmons) ir Holenderis
(A.Hollacnder), ivitindami grybus ultravioletiniaisspinduliais,pir-
mieji pastcbejo, kad mutacijq daZnis tiesiog proporcingas dozei tik
iki tam tikros ribos. Tbliau didinant dozg, mutacijq nedaugdja,kar-
tais net maLCja.Veliau toks desningumasnustatytasir su kitais mu-
tagenais, tarp jq ir su jonizuojandiqja spinduliuote, net neutronais.
Thi buvo pavadinta maksimumo rei5kiniu. Jis aiSkinamasivairiai:
. populiacija heterogeni5kamutabilumo atZvilgiu ir yra didesnd mutabiliq in-
dividq arba l4steliq Zutis, ap5vitinusdidelemis dozemis;
. didesn6 mutantq Z[tis del jvairiq pricZasiiq: pakartotiniq mutaciiq, letaliq
m u t a c i j q k a u p i m t l s ii r k t . :
didelis mutageno dozes gali indukuoti DNR reparacijq arba slopinti ktaidin-
g o s D N R p a 2 a i d q r c p t r i r e i j o st i p u s :
viena mutacija gali neutralizuoti kitq (pvz., del Kriko rcversijos) ir kt.
7.2.2.Mutageniniojonizuojantiosiosspinduliuot6s
poveikioprieiastys
Tiesioginis mutageninis poveikis.Taikinio teorija. Jos pamat4 su-
daro tiesioginepriklausomybetarp jonizuojaniiosiosspinduliuotesdo-
zds ir mutacijq daznio (atmetant maZasir didelesdozes,zr. auksdiau).
1935 m. N. Timofejevas-Resovskis, bendradarbiaudamassu fizi-
kais Cimeriu (K. Zimmer) ir Delbriuku (M.Delbrtick), pasiile mu-
tageninijonizuojandiosios spinduliuotespoveikl aiskinti,,taikinio te-
orija". Pagal 5i4 tcorij4 l4stelejc ,,Suviai"i tam tikrus jautrius ,,taiki-
nius" energijos kvantu sukelia riidiobiologinj efekta. Buvo manoma,
kad geno mutacijai atsirasti uZtenka vien4 kartzl pataikyti energijos
kvantu i gen4, ct chromosomq mutacijai - priklausomai nuo mutaci-
jos tipo gali prireikti dvicjq pataikymq.
Vadinasi,kuo daugiau ,,S[viq" (didesnc spinduliuotis dozd), tuo
didesne tikimybc ,,pataikyti i taikini". Thigi anksdiau iSdestytamuta-
geninio jonizuojandiuosios spinduliuotcspoveikio priklausomybenuo
dozcs visiSkaiatitinka ,,taikinioteorij4".
Genas - taikinys, i kuri ,,Saudoma"cncrgijos kvantais.
Thdiauveliau atsiradoprieitaraujandiqiiai tcorijai duomenq.Vieni
jq (mutageniniojonizuojandiosios spinduliuotesveikimo priklausomy-
be nuo frakcionavimo ir dozes galios, maZq ir didcliq doziq efektai)
atitinka bendr4 Siuolaikingmutagencziskoncepcij4,kad genetinesmc-
dZiagospaZaidadar nera mutacija.Kiti priklausonuo netiesioginiomu-
tageninio jonizuojandiosiosspinduliuot6spoveikio.
Kokia DNR paZaidq prigimtis? Kaip energijos kvantas keiiia ge-
n4? Paradoksalu,bet tipi5ka tai, kad fiziniq mutagenq molekulinio
veikimo prieZastistirti sunku, daug sunkiau negu cheminiq mutage-
nq. Prireike 60 metr4,kad paai5ketq,kaip energijoskvantas s4veikau-
ja su DNR: koks tiesioginio mutageninio poveikio mcchanizmas,ko-
kia pirminiq DNR paZaidq prigimtis.
Antrinds DNR paZaidos buvo nustatytos gana greitai - tai DNR
vienagrandZiai ir dvigrandiiai trlkiai (7.4 pav.). Jonizuojanrys spin-
duliai sutrauko DNR grandincs. Si jq savybe panaudojama veZi-
ndms lqstelems sunaikinti.
 -d*d- Laisvieji radikalai turi nesuporuotus elektronus, tod6l labai reaktyvus, bet
jie yra trumpalaikiai * ne ilgiau kaip l0-ss.

z "1,\
| .-
I

ca\..'2
'l
o

R
ll
Il

T.
Dalyvaujant dcguoniui susidam kiti radiolizis produktai: hidroperoksidinis ra-
dikalas HO' vanclcnilio peroksiclasH,O, ir atominis deguonis O. Be to, susidaro
hidratuoti clektronai (c ,u). Jic taip pat labai rcaktyvls.
Suminis vanclensradiolizes rezultatas:

ho'
,
Hro
(b) --
o n6G"{
"*\t. Laisvieji radikalai Zymimi taSku - H', OH'.
tl L4stel6je cnergijos kvant4 sugeria stambios organincs molekules.
'\-4' Susidarojq laisvicjiradikalai ir organiniaiperoksidai.Pastariejiatsi-
R randa ir netiesiogiaidel vandensradiolizes.
.TH
Visa tai paai5kinasvarbiusreiSkinius:
7.4 pil. VienagrandZiq(VT) ir dvigrandiiq (DT) DNR trfikiq susidarymaspataikius
y spinduliams i DNR: . deguoniesefekt4 (ivitinant augalq Saknelesarba drozofilas gry-
s u s i c l a r op u r i n o i r p i r i n r i d i n o b a z i q l a i s v i e j i r a d i k a l a i ( L R ) : i t l b u v i m o v i c t t l s c
a t s i r a n d aD N R t r l k i a i , I - R p a v a i z c l u o tdi c ( i n i j c ( i i M . C . R . S y m o n s , 1 9 1 i 7 ) no deguoniesaplinkojc, mutacijq blna daugiau,o Svitinantazoto
aplinkoje,- maZiau ncgu normalioje aplinkoje);
Pirminiq DNR paZaiclqprigimtis pirmiausia buvo nustatyta ti- . radiojautrumo ry5i su audiniq hidratacija (audiniai, kuriuose
riant ncticsioginimutagcninijonizuojanciosios spinduliuotespovcikl. yra daugiauvandens,jonizuojandiajaispinduliuoteijautresni uZ
Netiesioginis mutageninis jonizuojaniiosios spinduliuotds povei- tuos, kuriuose vandens maZiau, pvz., galima palyginti augalq
kis. Drozofilos mutacijas galima sukelti ir apivitinus mitybing tcrpg, seklassu vegctatyvinimisdalimis);
kurioje auginamosneapivitintosmuscles.Zinduoliamsgalima sukelti . distancini mutagenini spinduliuot€s poveiki (kai ap5vitinamas
mutacijasvaclinamuojudistanciniu bfidu (pcr atstum4), t. y. Svitinant vienas organas, o mutacijos atsiranda kito organo lqstelese);
kuriE nors k|rno dali, nc padias lytincs l.lsteles.Mat Svitinantsusida- . mutagenus, kurie atsiranda apivitintuosc maisto produktuose,
ro antriniai mutagenai.Jic sukelia neticsioginimutagcninljonizuo- mitybincjc tcrpejc.
jandiosiosspinduliuotcspovcikl.
Svarbiausiantriniai mutagenaiyra laisvieji radikalai. Jie susidaro Genotoksikologiniu atZvilgiu pastarasisreiSkinysyra labai svar-
vykstant vandens radiolizei: bus. Ap5vitintoje mitybinejc terpcje, maisto produktuose irgi susi-
daro orgtrniniai peroksidai, H,O.. Audiniuose peroksidus skaido fer-
(l) -..,,; t[2o -)H2o-I e mentai katalazes.Maisto produktuose daZniausiaiSiq fermentq nd-
( 2 ) I I 2 ( ) ' r F I 2 O - - + I l j O '+ O I I ' ra, toddl peroksidai gana ilgai i5lieka. Svitinimasjonizuojaniiaisiais
spinduliais ncatsakingai naudojamas (arba bent bandomas naudoti)
Susidaro labai rcaktyvus hidroksilo radikalas OH'. maisto produktams sterilinti (prt., importuotiems gr[dams, kurie
(3) Elektronas irgi s4veikauja su grctimomis vandcns mcllekulcmis.Susidaro
labai suZadinta H.Oi', kuri irgi disocijuoja:
po to pagal reglament4 turetq bfiti naudojami tik pa5arui ir tik

456 457
po 3-6 mcn.). Si[loma jonizuojandiaisiais spinduliaisSvitinti bulviq
gumbus, kad Sie neleistq daigq, ir pan.
Antrini mutagenini poveiki sukelia ir radiotoksinai - ivairiq me-
tabolitq dariniai, atsiradgpo ap5vitinimo (lipidq peroksidai,chinonai,
trikarboniniu r[g5diq dariniai ir kt.). frodytas Siq medZiagq mutage-
niikumas. Ekstraktai i5 ap5vitintq audiniq sukelia chromosclmqabe-
rlci.jas.iS birktcriju - genq mutacijas.
Tiesioginio mutageninio poveikio prieiastys. Laisvieii radikalai yra
ir pirmincs DNR paZaidos:apivitinus jonizuojaniiaisiaisspinduliais
susidaropurino ir pirimidino baziq laisvieji radikalai. Jic skirstomi
pagal tai, kur yra lokalizuotasncsuporuotaselektronas:
. C-centriniai C atome, pvz.l R-C-R,
. O-centriniai O atome.
. N-centriniai, pvz., RrN.. Sie baziq laisvieji raclikalai clar vacli-
nami heterocikliniais rezonansiniais,nes elektronas gali mig-
ruoti, sudarydamasbaziq laisvqjq radikalq izoformas (7.-5pav.).
Dcl baziq laisvqjq radikalq atsirandavicnagrandLiaiir dvigran-
dZiai DNR trlkiai.
Netiesioginismutageninisjonizuojaniiosios spinduliuot6s poveikis gali trlti dil
laisvqju purino-pirimidino bazirl radikalq. jcigu iic susidaro ncticsiogiai (7.-5pav.).
13uziqlaisvicji radikalai gali atsirasti nrigruojant clcktronLri nuo apivitintq jorrizuo-
j r r n i i a i s i a i s p i n d u l i u i sb a l t y n r q .F l l e k t r o n a sn u o h i s t o n q g a l i m i g r u o t i a n t D N R . B e
9A?e/:\
{Yb"T^tr. Tow.l.,^}*
A*An o^-N.ak oA-N,'<fr"
gali susidaryti
to, ddl laisvqjqradikalqbaltymuose s4rySos
,.baltymas-baltymas",
,,bal-
tymas-DNR".Tai trukdo normaliqDNR veiklq ir rcplikacijrl.
7.2.3. Ultravioletin6 spinduliuot6. Kiti fiziniai mutagenai
Ultravioletind spinduliuotd (UV) - svarbus ekologinis veiksnys.
Kontaktas su ja neiSvengiamas. UV yra Saulds spinduliq spektre. UV
spinduliaiskirstomii tris tarpsniuspagal UV bangosilgi:
UV A 320-390 nm. UV B 280*320nm,
UV C maZiaukaip 280nm.
Saulcs spinduliuosc,pasickianiiuoscZemg, UV lygis yra didelis UVA spektro
dalyjc. labai sunraZcjaUVIJ dalyjc ir beveik lygus nuliui - maZiau kaip 290 nm.
Tiumpcsniq birngq UV sklcidZia tik baktcricidinis lcmpos.
Biologiniu UV poveikiu susidomdtaseniai. Pirmiausia susidomdta
baktericidiniu, t. y. baktcrijzis Zudandiu UV poveikiu. Po to buvo
reklamuojama,kaip naudinga padiam Zmogui pavasaribei vasar4 pa-
sikepinti Sauldsspinduliuose.Ypad vaikudiams.Siuo mctu i UV Zi[-
rima kaip i vien4 i5 pavojingq, bct nei5vengiamqaplinkos veiksniq,
kurio keliamas pavojus - susirgti odos vdZiu. Labiausiai nukcndia
ncuZdengtclsnuo Saulis k[no dalys, ypad nosis, smakras, rankos.
Zmones, kuriq genotipc yra UV paZaidq reparacijosgenrl defektas-
pigmentind kseroderma, yra labai jautr[s UV ir serga veZiu 2000
kartq daZniau negu tie, kuriq gcnotipc 5ie genai lcmia normalq jaut-
hN'^t
rum4 UV.

HfiEH Ypad susirfipinim4 kclia dil atmosfcros tarios plonejantis ozono apvalkalas,
r ------,
'li;f * .fl;f . iSE ozono skylis. Ozono apvalkirlasyra toje atmosfcrosdalyje, kur UV kontaktuoja su
dcgu.nimi:
Timino (-I') Clccntriniai LR
3.,, -r 2.,,
Sis apvalkalassusidaro 15 -50 km aukltyjc. Be to, jo sloris keitiasi per metus (tai
t-!-r\ /-',^i l *'L*.' *,\2.' p<+il
buvo nustatyta ir Lictuvoje). Jis sugeria didZiaia dali UV. C)zonclsluoksnisploniau-
| il )€t )+.+il | )<+ il | il > sias ekvatoriujc. Tcn susirgti odtts viZiu tikimybe didesnd,bet UV sugeria melani-
EII\/Y rrDA\/Y El^lT EN^.^/Y ut'"\.\
UrY nas, kurio victinc populiacija turi daugiau. Ozono apvalkal4 plonina azoto oksidai,
(iuaninohetcnrcikliniai
rezonansiniai ypai chloro bei fluoro angliavandcniliai,frconas.
I-R

7.-5pav. C-centriniai (vir5uje) ir heterocikliniai rezonansiniai (apatioje) baziq laisvieji DNR ypad jautri UV: 240-290 nm sr_ityjeDNR sugeria UV
radikalai (LR): 10-20 kartq intensyviauncgu baltymai. Sia sawbe naudoiamasi
viriujc - clcktronas migruoja nuo .OH laisvojo radikalo
D N R k i e k i u in u s t a w t i .
45ti 459
 IJV sukeltos DNR paZaidos.Pirimidino dimerai. Nd vieno fizinio Saules Sviesaapic 6()'/c odos veZicl ati'ejq sukclia del mutaciju abiejuosep-it geno
mutaseno sukeltos DNR paZaidos nebuvo taip lengvai nustatytos, a l el i u o s e :
kaip UV. Nulcme tai, kad Sios paZaidosyra pirimidino dimerai, bD- P+5; Ptt saules
p"
saules ----------------+
dingi tik UV. Jokie kiti mutageniniai veiksniai jq nesukelia. Tiesa, ---F IJV UV
yv ^.r p'
pirimidinq dimerus kartais indukuoja ir jonizudantieji spinduliai,bet
taip yra del antrinio Slytejimo UV spektro dalyje - del Cerenkovo- {S\ iesa:.100-500nm)
-Vavilovo efekto.
Ciklobutaniniai dimerai (7.6 pav.) sudaro 50-807o visq paZaidq,
k u r i a s D N R s u k e l i a t J V . D a Z n i a u s i a i( a p i c 4 0 - 6 0 7 o ) p a s i t a i k o
ciklobutaniniaitimino dimcrai, Zymimi T:I arba 1'I apie penkta-
dali sudaro dimcrai J':C.
Dimerai yra tokios specifindsDNR paZaidos,kad net naudojami r-tl
'"'a''jn
ry cH''4'r-x't-rt'to
UV dozimctrijai- UV sukeltosDNR paZaidosdydZiuiivcrtinti. Siuos rr-o'dI
"--' n'^-,,-Htt i cH",\:-{N,.,\-Nti
tyrimus palengvina tai. kad surastasfcrmentas UV endonukleazd,ku- "r\ HOI

ri paZistapirimidinq climcrusir toje vietojc kerpa DNR. DNR tr[- '.'@k;"

kius lcngva aptikti. I5 padidcjusio trlkiq kiekio sprendZiamaapie
3 Elektrono Elekaono ] i i
DNR daliai tckusiq UV dozg. Mctodas taikomas ir Lictuvoje, Bota- p€r[ellmas pernclimrs

nikos institutc ir Vilniaus univcrsitete:juo nustatonraUV ir Saules CPD fotoliazd EIIII!

Svicsosspinduliq Zala augalams,fotoreaktyvacijair kiti DNR repara-
cijos tipai. HN NH HN

c
Manytzr,kad mutagcniniUV povciki irgi s4lygojaciklobutaniniai ONN:
P]

pirimidinq dimerai. Deja. Pasiroclo.ciklobutaniniaipirimidinq dime- CI'D (ciklobutaniois pirinridino dimeras)

rai labiau lcmia l4steliuZ[ti, baktericidinipovciki. PrieZastis- sqry- (6-4) fotoliarA

5os toje paciojc DNR grandinijc arba tarp DNR grandiniq.

Mutacijos :rtsirancladel kitokio tipo dimerq - pirimidin-pirimi- H C H -ox
r'-' -../
,
H
o
-t 9H' H
H 1 98,n eg
cH. C8,,1
.i
I N , )>c 1'f "*
-n 3 1r i.l '- 9 ^ -o ',.
donq. Jic yra ivair[rs:P (6-4). P (6-2), dar ncseniaiatrasti.Svarbiau- " l. -. ! - l I lH
'lhi " iA / - --il-- rylr.l
o Nl
HN o"'N N- o
sias i5 jq pirimidin(6-4)pirimidonas(7.6 pav.). potenciali DNR cH. cH,
I '*t
CH,
(F) i.e);
paZaida.Siuo nretu jrodyta,kad ir ciklobutaniniaipirimidinr4dimerai
netiesiogiaigali bLiti mutaciju prieZastis.
pirimidin (6*,1)pirimidonas

Potenciali DNR paiaida dar nera mutacija, bet gali buti jos
prieZastis.Tik potencialios DNR paZaidosyra mutageni5kos.
Kancerogeninis UV poveikis yra nc ddl hcndro UV poveikio DNR. o del kai
kuriq genq mutirci.jtl,kurias sukeliu UV. Ypai detaliai i5tirtos p5j geno mutacijos.
Pirma. nustatyta. kad odos veZiu serganiiqjq vciinese l4stelesep" geno mutacijos
il,ykusiosclipirimidinqvietosc (pvz., CC-+TT). Taigi ai5ki ticsiogine sqsajatarp DNR
paZaidLr,UV mutagcni5kumoir viZio. Antra, p" gcno mutacijos yra rccesyviosios.
vadinasi. vdiys rystosi tik tokiose lqstel6se,kuriose abu aleliai yra mutantiniai.
MCIynos$viesosfotoreteptorius A +signulu.
7.6 pav. CPD ir (6-,1) fotoliaziq veikimo bldas:
1 - rndlynos iviesos liltonq sugcria MTHF (5,1O-meteniltc-trahidrttfolatas)
antena;
2 - energijos perneiimas ant FADH (flavinadenindinuklcotido);J - suZadintas
f'lavinasatiduoda clektron4 CPD (ciklobutaniniam pirimidino dimerui) arba (6-4)
fotoproduktui (pirimidin(6-,1)pirimidonui);4 - elektrono pcrtvarka grqZina DNR
bazcs ! pradinq buscn4 (monomcrus). o elektronasvel -qrq2inamas FADH (piciinys
nc jsiminti, o suvokti fotoreaktyvacijoseigil) (rcmiantis A. Sancar, 1996)

160 461
 Kiti fiziniai mutagenai yra nepalyginamaimenkiau i5tirti. Be to,
jq poveikis daZnai netiesioginis- kaip cheminiq reakcijq katalizato-
riaus. Net matomos Sviesosspinduliai, ypad UV, sukelia cheminiq
medZiagq pokydius - fotolizg. Del fotodinaminiq reiSkiniq, dalyvau-
jant kiticms aplinkos vciksniams- O,, NO", nitratams ir nitritams,
pvz., gaminasi labai stiprus kancerogenainitrozoaminai (Zr. toliau).
Savo ruoZtu ii nitrozoaminq del UV povcikio gali gamintis kita mu-
tagenq grupe hidroksilaminai:
(NO. + O.) UV L]V
......-,\.vr-
antriniai aminai
Elektromagnetin€sbangos - naujas mutageni5kasveiksnys,nese-
niai ftrauktasi mutagenq sqraSus. Vis delto duomenysgana prie5tarin-
gi, kaip ir apie ultragars4,bet ispejimasnepiknaudZiautiyra rimtas.
Vibracija. Jos mutagcni5kumasbuvo nustatytaspo antrojo kosmo-
nauto G. Titovo skrydZio.Labai purte. Drozofilos ir kitq organizmq,
tarp jq Zinduoliq, l4stelesepadidejo chromosomq aberacijq,genq mu-
tacijq, o virusas,kuris buvo jonizuojandiqjqspinduliq indikatorius, ne-
rcagavo.Vibracija kaip mutageninisveiksnysyra labai maLaitirtas, nors
UV yra daug Zmoniq profesijq,kur jos Lala gali blti ne tik fiziologind (pvz.,
--------------) moterq ncvaisingumas), bet ir gcnctine.
nltrozoamlnal hidroksilanrinai

Saules iviesoje policikliniq aromatiniq angliavandeniliq

(bcnz(a)pireno,Zr. toliau) mutageniSkumas padideja iki 10 kartq.
[)ar stipresni mutagcnai (100 kartq aktyvesni)susidaro Siuos jun-
ginius apivitinus UV
Fotodinaminius rei5kinius - hiologiniq, tarp jq ir gcnctiniq, strukturq, paZcidi-
mr1 sugcriant ivicsit gali skatinti fotosensibilizuojandioscheminds mediiagos. Thi
a k r i d i n a i ,a c c t o n a i ,a n t r a c h i n o n a ip, o r f i r i n a i ,r i b o l l a v i n a sk, o s m c t i n i a iU V s p i n d u l i q
s u g c r i k l i a i ( n r c d l i a g o s ,s k a t i n t r n i i o si d c g i m 4 ) . l i i i o s g r u p c s m c d Z i a g qg c r i u u s i a i
iitirti psoralcnai.
Psorirfenai Iurokunrarinu miiinys. gaunamils i( augalo Psrnulcudrupuccu. Jie
s c n s i b i l i z u o j lo d r l [ J V s p i n c l u l i a m st ,o d c l v a r t o j a m i k a i p v a i s t a io d o s b a l t m c i ( v i l i -
-l.hi
e u i , l c u k o c l c r m i r i ) I, i z d i n c i a l o p c c i j a i ( p l i k i m u i ) g y d y t i .
turintys dvi su DNR rcaguoianiiasgrupcs. Dcl Sios prieZasticsjic ii kartt_rjungiasi
sr.rdvicnr pirinriclinais.Atsirarrclas4ryios tarp clvicjq DNR grancliniq (DNR-DNR).
Sio tipo DNR paZaidosnrirtinos. DNR DNR silryias sukclia Fusuriutr gcntics gry-
bu nuodq - allatoksino B, ir [3. fotoprocluktai,taip pat alkaloiclasii Rutut'eaci.
augalu distamicinns. Sis stiprus, pavojingastirtosensibilizuoiantis
Zinomas. I-ictuvojc yra nukcntcjg maZi vaikai ir rltq darZclius ravindios moterys.
Temperatfiros poveikis. 1933 m. M. Nava5inasir Pcto (P.Peto)
nustate, kad gamtiniU mutacijq daZnis labai padideja augaluose,
uZaugusiuosei5 scnq seklq (pvz., scnuose mieZiu grfiduose chro-
mosomq abcracijq 7 kartus daugiau). Augalq seklas galima dirbti-
nai suscndinti,jeigu jas laikysime auk5tesnije(net kambario) tem-
pcratIroje.
Pirolizds (gr. py, - ugnis + /y.v.r- skaidymas)produktai nitrozo-
aminai,policikliniaiarcnai (aromatiniaiangliavandeniliai),aminorflgS-
diq ir polipeptidq pirolizatai bus nagrindjami atskirai. Jie susidaro
kaip degimo produktai, kai tcmperatDra aukitesnd kaip 150"C.
b i f u n k c i n i a ij u n g i n i u i ,
r0tq poveikis gcrai
7.3. Cheminiai mutagenai
Cheminiq mutagenq atradimas. Chemine mLrtagcnezeprasidejo
nuo silpnq mutagcnLl.1932 m. V. Sacharovasnustati, kad drozofilq
mutacijassukelia cheminiaijunginiai jodas, metalq (vario, mangano,
ivino) druskos,kanccrogcninis junginysmetilcholzlntrcnas.
Tadiauvisi
Sie junginiai yra silpni mutagcnai.Jq valanda ,,iimuie" tik po 40
mctq, kai rimtai susidometaaplinkos mutagenais.
Cheminc mutagcnczi viciai pripaZintatik po to, kai Aucrbach
(C. Auerbach) ir J. Rapoportasaptiko labai stipriusmutagcnus- al-
kilinanii4sias mediiagas. Aucrbach irode, kad mutacijas sukelia ip-
ritai, o J. Rapoportas aptiko kclct4 itin stipriq mutagenLl(etil- ir
metilnitrozokarbamidus, metilmetansulfonat4,dimetilsulfat4,aziridi-
n4 ir kt.).
Chcminius mutagenussugruputltisudetinga,nes mutacijassuke-
lia labai ivairios medZiagos.Jq yra Simtai t[kstanciq. Cia pamineti
tik kai kurie chcminiai mutagcuai.grupuojami pagal chemini-biolo-
gini junginio vcikimq. Kai kuriq mutagenq formulds pateiktos 7.7
paveikslc.
1. Alkilinaniiosios medZiagos- stipriausimutagenai.Siai grupei
priklauso daug priciveZiniu preparatll. Alkilo grupds - metilo (CH.),
etilo (C,H,), propilo (CrH?) ir kt. - nuo alkilinandiqjq medZiagq
pereina i alkilinam4jijungini. Prisiminkime,kad alkilinimas (metili-
nimas) yra ir iprasta DNR modifikacija. Vadinasi, DNR alkilinimas
vyksta ne tik del mutagenq, tai ir normalus reiSkinys.
2. Peroksidai susidaro organizme kaip metabolizmo produktai.
Jie gali b[ti organiniai ir neorganiniai(H.O,). Sios medZiagossukelia

462 46-l

^
 ''dl,
Alkilinaniiosios medZiagos Kiti nrutagenai 6. Hidroksilaminas, hidrazinas, nitrito rfigitis (HNO"), oksiduo-
| - 2 .l p r i t a i janiiosios-redukuojaniiosios mediiagos. Veikia ivairiai, pvz. nitrito
l . l l i s ( l - c h l o r e t i l l s r r l l i c l a ss ( l t - t t
\lt- ('l
l. Bromuracilas rug5tisdeaminina purinq-pirimidinqbazes.
.1, 7. Sunkiqiq metalq druskos. Mutacijas gali sukelti ir lengvqjq
' . 1- l t - ( R * ( ' l
L l r i s (2 - c h l o r c t i l1 , ' , t , i , t , , 1 metalq (berilio, kalcio, magnio) druskos.Tai labai priklauso nuo or-
ganizmq, l4stcliq tipo ir b[kles.
- 1 .D i a l k i l s u l f a t a i o l. I'roflar inas
I (2-li-diarni noakritlin- Cheminiq mutagenq ypatumai. Veikimas panaius i fiziniq muta-
(dirrrctils[|liltlts. t{- ()-5-(}--lt
r!ielrlsu I litlils ) ,1 c h l o r i c l r)t s genq: mazos mutagcnq koncentracijosyra stimuliuo.jandios;veikiant
t,

o mutagcnu ilga laik4 keletojc kartQ vyksta adaptacija,padideja atspa-

. 1 .A l k i l a l k a n s u l f 0 n a t a i I
( c 1i l l n c l x n \ l iI l o n a l i i \ . R- ( )-s-( ) r u m a s :m u t a g c n i i k u m u lsu h l r ip r i k l i r u s rnl u o i l r g a n i z m o :p v z . .m i n i t a
A llr
n r c t i l m c t a t t sILl itr n a l a sI i. Hidroksilaminas nitrito r[g5tis yra stiprus mutagenasbakterijoms,bet tiesiogiaisqvei-
2\-r't I
Itl rtr |/ kaujant su DNR silpnas arba visiikai nemutageniikasZinduoliams.
5. [.tileniminai
( r t z ir i r ii n r t . . IF( -(-ll Gali bfiti ticsioginisir ncticsioginisntutagcninispoveikis.Be to, gali
t r i c l i l c n t n c l r r r t i t t r )s Y \ _ r ,\ , {. K.lchicinas
{,,lkrrh,i.l.r,} b u t i n e t i c s i o g i n i ami u t l g e n i r i- p r o m u t a g e n a iP. u t s. i u n g i n y m
s utaciju
{r.Nitrozojunginiai ncsukclia.bet mutagcniSkijo biodegradacijosproduktai. Tbkio tipo
{clilnilrozttlrrbitntidits.
n c t i l n i 1 r o z o ki r r h l r t ti c l r i s .
R.
nrutagenamsaptikti yra spccialusE,intsometodzrs- inkubuoti tiria-
t{ .,,h,'
ii)\\:"
t i i c ti l r ri t r o z o a n itt t r t s - m4jq medZiag4su mikrosomu (S-9) frakcija iS grauZikq kepenq.
n r 1 1i I l ri l r ( ) n i t n) / ( ) t r i a ritr l i t t i t : )

7.7 pirv. tvair[s cheminiai ntutagenai

7.3.1.Cheminiaimutagenai, po ivairiq sqveikq
susidarantys

laisvuosiusradikalus (Otl'), kurie julgiasi Nitrozoaminai. Thi nckcliantys abcjo-

nutaciias, generuoclamos
nir4 stiprfis kancerogenai.Pakako Ziurkci
su DNR.
gauti vicnkartine 30 mg/kg khno mascrs
3. Antimetabolitai, tarp iu ir purino-pirimidino btrziq analogai
(kofeinas, tcofilinas, teobrominils, bromuracilas,fluoruracilas, 2-ttmi- dimctilnitrozoaminodozg, ir i5sivysteinks-
(pvz.,vitaminq) tq vczys (7.8 pav.). Puigalgcnotoksini pa-
rlopurinasir kt.). Mutacijassukclia ir kitq mu,dziagrl
vojq nitrozoaminuslenkia tik laisviejira-
analogai(aminopterinas,folio rugStiesdariniai ir kt'). Antimetabgli-
dikalai.
tai konkuruoja su metabolitais,uZimdami siq viet4, tadiau nepasizy-
mi biologiniu voikimu, bfidingu mctabolitui, todil sutrinka metabo-
Nitrozoaminai- junginiai, kurie tu-
lizmas arba normali rcakcijq eiga, pa\yzdziui.DNR replikacijaarba
ri nitrozo grupg N=O.
tr:urskripcija.
4. Alkaloidai ir gliukozidai, tarp jq minetasis alkaloidas kolchici- Bcnclrr jq fbrmuli:
nas, sukeliantisbeveik vien tik poliploidij4.Alkaloidq ir gliukozidq Rr-Cl{r.._.
ntutagcninispoveikis gali b[ti ir netiesioginis:susidaro mutageni5ki N_N: O
ju saveikos su kitais vciksniais produktai. Antai i5 nikotino ir kitq Rr-CHr--'
7.8 pav. Ziurk€s inkstq v6iys
alkaloidu gali pasigamintinitrozoaminai. Susidirro ivairiais b[rdais:
d6l poveikio nitrozodimetil-
5. Akridinai - mcdZiagos,vartojamos kaip fluorescuojantiejida- aminut
. d c l f o t o d i n a m i n i qr c i i k i n i u ( U V ) ,
. pir.olizds,
Zai. Nera stiprus mutagenai, bet vartojami todil, kad sukelia tik rd- vicnkarlincdozi .l{) ntg I kg . cherniniq reakcijq, kuriose dalyvaujamik-
melio poslinkio mutacijas. klno mases
roorganiznrai.

464 30. 1313 465

 susidarytii5 nitratq:
Vienasii budq nitrozoaminams
- _ _. _ . c H ,
(l) 2HNO, -+ 2HNO. + O., ,.\ '
,CH"-N1
cH:
(2) 2IINO. + N.O. + H.O. 'fJir'l--11
.'N-" NaIrIOa, pH 4,4
----------------+
Virikinarnaiamctraktc iias reakcijasvykdo mikroorganizmai. I 670,h
H
tC'}J,
Nitrozuojanticjijunginiaijungiasisu antriniaisaminaisir susidaro Granrinas O:N-N{. .CH:
nitrozoaminai:
(3) Rr CHz... R1-CH2...
,.l-\, .,CH, ' ' pH 4,4
NaNOr, Nitrozodimetilaminas
H o - . ('J-'') H H " - C H ' - N ' _ _ _ ' ,
NFt+NzO:-) N-N:O+HNOz "CH: lloro
- Hordeninas
Rz-CHz R2-CH2
Kai kurios genotoksikologindsiivados. Dcl nitratq labai daug triukimar.rta.Bu- Jeigu bfitq pasitenkinamatik nitratq analize,alus b[tq labai Sva-
vo cliclclisnitrutq tikrinimo darZovi'se,bulvesc vajus, si[loma Zcmdirbysti bc ntine- rus ir sveikatainepavojingasgdrimas.Jame nitrozodimetilaminoat-
r a l i n i q l n y i q , t . y . i v a r i . B c t n i t r a t a i a u g a l u i- m u i s t l s .C i a b u t i n l h c n d r a i sb r u o Z a i s
siranda del pirolizes - Silumos povcikio. Kuo alus tamsesnis,tu<t
prisirninti nitratq apyklitrl au-ealuosc:
d a u g i a uj a m c n i t r o z o a m i n q .
' Nitrozoaminq Saltinismaiste priklauso ir nuo tautos, lokaliniq
P i r t c r ) k i pr r o i r r k n i s .
. pcrnciami j lapus ir tcn pcrdirtrarni.
populiacijq tradicijq. Antai japonai pcr par4 gauna 1,5 karto daugiau
nitrozoaminq negu vokiediai,bet alui tenka labai menka jq dalis;
S i L r o sv i r s m u s s l o p i n a s i l p n a s a p i v i e t i m a s i r 2 c m c s n i t c m p c r a t I r a . K a i p t i k
tokios srllygosyra Zicm4 ir anksti plvasirri iiltnamiuosc. Thda Zaliosc augalo d:rlyse 9lo/r' nitrozoaminq tcnka rlkytai Zuviai.
nitratq padaugija. Vadinasi,maistclproduktuosc nitrozaminai atsiranda del metabo-
Gamtojc viskas labai sudcrinta: stipriausiasnitrozoaminq susiclarymoslopiklis lizmo (dalyvaujantmikroorganizmams)arba del maisto ruoiimo tech-
(inhibitorius) yra askorho r[gitis (vitarninasC), kurios daug yra darZovcse.Kai derl
ivarios Zemclirbystis- victoj mineraliniq trqlq naudoti organincs tr4ias (meSl4),
nologijos (alujc ar rlkytoje Zuvyjc).
susipaZinussu kscnibiotikq biodcgraclacija(Zr. p. 303) paaiikcja. kad Salinimo pro- Rfikymo Zala. Rfikalai - pats pavojingiausiasnitrozoaminq Salti-
duktuose susikaupiaclidZiausitcrialq kickiai. Vrdinasi ,,Svari"Zcrndirbysti yra pati nis. JAV atliktais tyrimais iioje Salyjc anksdiau rlkymui teko B5Vo
ncSvariausiu.
miriiq nuo plaudiq veZio, 50-10% - nuo burnos ir kvepavimo takll
vdZio, apie 50o/o- nuo Slapimo p[sles veLio, 30-40o/anuo kasos
DarZovcsc ir kituose maisto produktuose rciketr+kontroliuoti ne
vcZio. Svarbiausitabako gaminiq kancerogenaiyra nitrozoaminai, iS
tik nitratq, bet ir galutinio kancerogeni5koprodukto nitrozoaminq
kuriq itin stiprus kancerogcnasyra butanonas. Thbake nitrozoaminai
kicki. Kad tai bfitina, rodo Vokictijos paryzdys. Vidutini5kai vienas
yra pirolizes (ruoSiirnti.aliav4 ir padiu rlkymo momentu) produktai.
vyras per par4 vokictijojc su maisto produktais gauna 1,1 Ltg nitro-
Jic pasigaminaii tabake esandiqalkaloidq:
zoaminq, i5 iq 0,7 Ltg, t. y. 63a/a,gerdamasalq (pagal O. R. Preus-
sman, R. G. Eisenbrandt,1987). iS nikotino: i5 anabazino: i5 anatabino:
l5 kur aluje tiek nitrozoaminq? Juk mieZiq gr[duose nitratq
nira. Nitrozoaminai aluje pasigamina iS antriniq aminq. MieZitl \-N.{)
rffi
a)
gr[duose yra du alkaloidai, kuricms Zmogus visi5kai atsparus. I5 jq CH,
N-o
\7
susidaro svarbiausiasmaisto Droduktu nitrozoaminas - nitrozodi- . 1 -m( c t i l n i t r o z o a n r i n o| ) - N ' - n i t r o z o n o r n i k o t i n a s N'-nitrozoanabazinas N'-nitrozoanatabinas
metilaminas. - ( 3 - p i r i d i )l -| - b u t a n o n a s

4Of) 30" 467

 Gumos pramond ir jos produktai - vienas didiiausiq nitrozoami- Kaip ir PA, aminorfigSdiqpirolizatai yra netiesioginiaimutagenai.
nq Saltiniq.Jq yra net vaiki5kuoseguminiuoseZindukuoseir Zaisluo- Juos aktyvina tie patys veiksniai, kaip ir PA (azoto oksidai, nitritai,
se. Visi, kuriq profesija susijusi su gumos gamyba arba vartojimu, fermentai), bet kai kurie jq (Tip-P-2, Glu-P-l) yra 150 karrq stipresni
gaunadaug nitrozoaminq. mutagenai uZ PA.
Nustatytos Zmogausligos, kuriomis sergant gali padideti nitrozo-
Kitq mediiagq pirolizd kol kas nepakankamai iStirta. Tihksta kavos (kaitinant
aminq kiekis (achlorhidrija.gastritas,infekciniaiSlapimotrakto uZde- iki l-50-300"C),auglliniu aliejq, lbsfolipidtr pirolizatq tvrimu. nors yra darbu apic
gimai). iiq pirolizatqmutagcni(kum4.
Policikliniai arenai, arba policikliniai aromatiniai angliavandeni- N'Iutageniniainitritq s4veikossu kai kuriais vaistais produktai. Po Sios s4vei-
kos gali susidaryti tiesioginiai mutagenai. S:rraSasvaistq, kuricms nustatytas toks
liai (PA), yra nevisiSkoangliavandeniliqdegimo produktai. Pasigami-
rezultatars,gana ileas, toddl vartojaniiajam vaistus rcik0tq tai Zinoti. Stipr[s mutl-
na 200-300'C degant miikams, Zolei. akmens anglims, naftos pro- gcnai susiclaronitritanrs silveikaujantsu aminofcnazinu.kai kuriais antiparazitiniais
duktams. Zinotina, kad jLuls kaupia zrusalai(del to pavojinga Zem- vaistitis.silpni muttrgcnai - su analginu. piiracctamoliu, fcnitcctinu.
dirbystepakelise).Thi arcnai (aromatiniaiangliavandcniliai). turintys Tiesioginiai mulagcnai susidaro ir nitritams, azoto oksidams sqveikaujant su
kai kuriais gamtiniais .iunginiais:alkaloidais,fenoliais,indolais, net aminorugitimis
kelis benzcno fracmentus:
(triptofanu).

Ilcnz(a)pircnas
tr ffi%E
Dihcnz(a.h)antraccnas Pirenas

Mutagenincs sarybes nustatytos daugiau kaip 200 PA, bet jie yra
l)ibenz(b.i)-pir(nas llcnz(c)fcranlrcnas
Mutagenai - mikroorganizmqveiklosproduktai. Fekapentenai.Nit-
rozoaminai- nc vieninteliaiZnrogr-1veikiantysmutagenai,atsirandantys
Larnyne del mikroorganizmq vciklos. Kai kurie mikroorganizmai turi
fcrment4 fekalazg,kuri augalinius gliukozidus paverdiamutageniniais
junginiais.Zinduoliai nuo 5io rciSkinioapsisaugo
savotiSkai:
eliukozidai
labai skubiai(koljq nepavcikemikroorganizmai)clcponuojarni kepeny-
netiesioginiaimutagenai.Butina jq aktyvacija.Juos gali aktyvinti azoto
sc, Ten juos pcrdirba fcrmentai.
oksiclai,nitrito rfigStis,fermentai,todel labai snrulkiaii5tirtasjq me-
l9fJl m. atrasta nauja mutagcnq grupe fekapentenai.Thi (S)-3-
tabolizmas(Zr. 4.8 pav.). -(1,3,5,7,9-dodekapctoniloksi)-1,2-propandioliai,
konjugavQsu lauril-
Polipeptidq ir aminor[gidiq piroliz6s produktus atrado japonq
gliceroliu.Skaidiuspo medZiagospavadinimorodo angliesatomq skai-
nrokslininkai paskrudusioje,apdegusiojcmesoje.Sutarta del jq lymi-
ciq nciisiiakojusiojcnrolekulesdalyje - fekiLpente'nas-12,14 ir pan.
jimo. Aminorugidiq pirolizatai zymimi taip:
Prisiminkime,kad buvo storosiosiarnos vcZio epidemijostarp Joha-
nesburgo (Pictu Afrikos Rcspublika) baltaodZiq gyvenrojq prieZastis.
. pirmiausia nurodoma aminor[gSdiq santrumpa,
Laurilglicerolisyra detergentas,leinantisj priemones,vartojamasin-
o p - pircllizesproduktas, o skaiiiai - pagal pirolizato atradimo
dams plauti.
sekq:
. Trp-P-l - 3 - a m i n o - 1 , 4 - d i n r c t i l - 5 H - p i r o[ 4l o. 3 - b ] i n d o l a s ,
. Tip-P-2 - 3 - a m i n o - l - m e t i l - 5 H - p i r o l [o4 , 3 - t r ]i n d o l a s , 7.3.2.Laisvaradikalind
mutagenezd.
Ligos,kurioms bldinga sutrikusi
. G l u - P - l - 2 - a n r i n o - 6 - m c t i l d i p i r i d[ o, 2 - a : 3 , 2 r - b ] i n d o l a s . laisvqiqradikalq pusiausryra
Kitas (poli)peptidq pirolizatq Zymejimas:
Laisvqiq radikalq apibldinimas. Prisiminkime,laisvieji radikalai -
. MelQ - 2-amino-3,.1-dietilimidazo grupes atomq ir atomai, turintys nesuporuotilelektronE.Jie labai ivai-
14,-5-f]chinolinas (abu po krcatinino +
gliukozes * aminorlgities pirolizes), r[is. Mutagenezeisvarbfislaisvieji radikalai, kurie atsiranda esant de-
. -MeIQx - 2-amino-3,7,tt-trimetilimidazo guoniesatomui: .OH (hidroksilinisradikalas),Ol (superoksidinis
[4,-5-f]chinoksalinas(tos padios me- radi-
dZiagos + glicinas) ir kt. kalas),jau minetieji purino-pirimidino baziq laisvieji radikalai.

468 469
 Laisvieji radikalai (LR) yra labai reak[v[s, bet trumpalaikiai, 7.1 lentele. Kai kurios imogaus ligos, kuriomis sergant sutrinka taisvqjq radikalq
jq ypatybds (pagal V. Ranieli, 1993)
ir antioksidantq pusiausv-vra;
toddl itin pavojingitie i5 jq, kurie i5liekailgesnllaikE.Siuo atZvilgiu
Iiskirlinds watvbcs
i5siskiriaO,. Jis laikomaslabai genotoksi5ku. Hidroksilinisradikalas Llgos
5 6
Lrgos lSskirtineswatvbes
'7
l 4 1 2 4 5 6
gali sukeltiDNR pokydiustik tiesioginejeDNR aplinkoje.Genotok- DNR AUTOIMUNINNS
si5kaiaktyvusir singlentinisdeguonis'O' kuri produkuojafotodina- REPARACIJOS
Pigmentincs Kolagenozes(sistemine
miniai sensibilizatoriai,o l4stelesesusidaror,ykstantlipidq peroksida- kscrodermos raudonoii vilkligc)

cijai. rO, maZiaureaktyvus,bet difuzijoskeliasilgesnis,negu 'OH. Ataksi ia-telanuiektaziia

BIiumo s. i+
Reumatoidinisartritas
LETINIAI
Labai svarbusrei5kinys- peroksidqsusidarymas i5 LR, pvz., uZoecrmet
Fankonio maZakrauiystl ++ J u n s i a m o i oa u d i n i o
HO;+ HO; -_>H,O,+2O NERVU-PSICHIKOS Kcpenrl
F n il c n s i i a KITOS LIGOS
Schizo freni ja
Kaip mineta,peroksidaii5lickailgesnilaik4. Kitas labai svarbus Dauno s +'!
l'arkinsono l. Kai kurie l[Z[s chromo
rei5kinys- organiniqperoksidqsusidarymas, ypadlipidq peroksidaci- somu saitai
ja. Dcl jos nukendia,griaunamal4stclesmembranqsistema.Thi at- Alhcimcrio l. Diabctas +
SENATvE Alkoholimas
veria kcli4 mutagenams. Be to, lipidq peroksidaiyra ilgalaikiai. Nonnrli Emfizema
A n k s t y ra Rarrmcnrr distrofiia

Padiddjusilipidq peroksidacijayra vienasi5 svarbiq organiz- KRAUJAGYSLIU- l)crmatitai

b[senosrodikliq.
mo sutrikusioslaisvaradikalines
Senstant,sutrikuslaisvqjqradikalq ir antioksidantqpusiausvyrai
Tai prie5veZine
(7.1 lentele),padidejalipidq pcroksidacija. bfisena.
Laisvqiq radikalq bei antioksidantqpusiausryrair jos pokydiai.
LR susidarolykstant jvairiemsprocL'sams, del jvairiq fermentq(tarp
jq NADPH-citochromP-450rcduktazes)veiklos.Labai svarbfislais-
varadikaliniaivyksmaiccntrini'jcncrvLlsistcmojc.
Paprastainusistovipusiausvyratarp laisvqjq radikalq susida-
rymo ir antioksidantqkiekio. Antioksidantai,tioliai (tarp jq
glutationas)yra laisvqjqradikalq gaudykldsir jq slopikliai.
Antioksidantai vartdami ir kaip maisto priedai, nes vyksta
maisto produktq oksidacija, susidaro peroksidai.
Nustatytos ligos, kuriomis sergant sutrinka Iaisvqjq radikalq ir
antioksidantq pusiausryra,padaugija laisvqjq radikalq (7.1 lentele).
Sutrikusi laisvqiq radikalq pusiausryra pirmiausia budinga se-
natvei. Senstant sutrinka LR ir antioksidantq pusiausi,yra.Ankstyvo-
sios senatvdssindromams irgi bDdingasgerokai pakilgs LR lygis.
Antra grupc lig.I - virusin€s ir kitos infekcijos, sukeliandiosuZ-
degiminius procesus.Vyksta vadinamasis,,kvdpavimosprogimas": ak-
tyvinami polimorfobranduoliai leukocitai neutrofilai. Jie gamina O,
ir H,O. Tai lazda su dviem galais: viena, tai bldas suskaidyti sveti-
KRAUJo-SrRDrEs
M azakrauJysti SkrandZioir dvyli-
kaoiritis Zamosooa
I'alascmiios Unri plauiiq r-dcrnr
Irchrntirtc I Lctinis ostcomiclitas
Aterosklerozc
Miokardo inl'arktas
I liocnoniia
P a s t a b o s :s . - s i n d r o m a s ; I c h r o r n o s o m t ll u Z u n r a s( + + c h r o m o s o n r ul r r i u r n o s i n d r o m a s , *
s i l p n a s ) : 2 - d i c l c s n i sj l u t n r m a s n r u t a s c n a r n s( d a Z n i t u s i a is p c c i i i n i a m s ) ;3 DNR rcparaci.jos
d c l c k t a i : 4 - s i s t c r n r l v, c i k i a n i i q i k i s a v c i k o s . , D N l { - m u t a g c n a s "p, o k y i i a i , a n t i m u t a g c n q s t o k a ;
5 i m u n o d c f i c i t a s t( r - d i c l c s n c I i p i d q p e r o k s i d a c i j a ; 7 - s u s i t l u r o k l a s t o g c n i n i a iv c i k s n i a i .
m4 (virusing)nukleorlgStj (ncbtitinai DNR, bet ir RNR, kaip, pvz.,
sergant gripu), ir antra, aktyvinti ncutrofilai yra stipriai mutageni5ki
grctimoms l4stelirns. Letiniai uZdegimaiyra prie5veZinebtsena. Ki-
tos ligos, kuriomis sergiint sutrinka LR pusiausvyra,labai ivairios:
. ligos, susijusios su deguoniesapykaita. Thi kraujagysliq,iirdies, kraujo Iigos,
maZakraujystc,ischernincliga, miokardo infarktas,atcmsklcrozi, hipertonija;
. autoimunin€s ligos, alergijos. Reumatoidiniu artritu scrgantysckspcrimcnti-
niai gyvuliukai (pcliq, Ziurkiq genetincs linijos) yra modclis sutrikusiai LR
p u s i a u s v y r r tr i r t i i r g y t l y t i :
. psichikos ir nervq ligos (Parkinsoncl,Alhcimcrio, schizofrenija, cpilepsija,
maniakini-dcprcsini psichozd). Pvz., sergant schizofrenija, septynis kartus
padaugcja lipidq pcroksidq;
. peroksisomindsligos - daZnai pasirci5kiakaip nervq bci psichikos ligos. Jq
prieZastis- sutrikusi peroksisomq pusiausvyra.Peroksisomos- tai l4stelis
organoidai, kuriuosc yra oksidacijosfermentai (katalaze,uratoksidazeir kt.).

470 47r
 Padiclcjgspcroksisonrqdalijinrasistick pat pavojingas,kiek ir sumaZcjes.Ju LR produkuojantysveiksniai tokie svarbfiskaip kancerogenai,kad
dalijinrasi skatina kai kuric vaistai. maZinantyslipidu kickj krauilje (klofib-
Einisas (8. N.Ames) sukonstravospecialiusSalntonellutvphimurium
ratas ir kt.).
kamienus TA102, ypac - TAl04, tinkamus laisvaradikalineimutage-
LR ir DNR reparacija. Labai idontus rySystarp DNR reparacijos nezei nustatyti.
ir laisvqjq radikalq pusiaus\yros.Visq Siuo atZvilgiu tirtq asmenq, Antioksidantai. Saugos preimonds. Laisvieji raclikalai - iprastas
kuriems sutrikusi LR pusiauslyra, l4steldscslopinama arba susilpne- lqstelesreiikinys. Skiriami du LR lygiai:
jusi DNR paZaidq reparacija,todel dar labiau sustiprejagenotoksinis
normalus: per par4 l4steli patiria apic 1000 laisvaradikaliniq
poveikis. Ir atvirkidiai, tll Zmogaus ligr.1,kurios apibfidinamos kaip
smlgiq;
DNR reparacijosligos ir kuriq pirmine prieZastistikrai yra vieno
oksidacinio streso, kai 5is normalusis lygis virSijamas.
kurio nors konkrctaus, nustatyto DNR reparaciios geno mutacija,
yra sutrikusi LR pusiausvyra.?ri nustatyta pigmcntindms kseroder- Apsauga vcikia abiem lygiais.Nuo ne laiku ir ne victojc atsira-
moms, Fankonio maZakraujystci.Blilmo sindromui, ataksijai-telan- dusiq LR l4stc'leapsisaLrgoivairiais bIdais. Pirmiausia apsaugotas
giektazijai(apic jas bus snrulkiau). branduolys.
S4raiasvis ilgcja. PadidejqsLR kickis nustatytasir scrgant Dau-
no sindromu, dizrbctu,zrlkoholizmu,raumenu distrofija,skrandZioir Lqstelesbranduolysyra silpniausiaioksigenizuotaslqstcles<-rr-
drylikapiritcs Zarnosopa, chroniiku hcpatitu ir ostcomielitu (kaulq ganoidas.
ciulpu uZdcgimu) ir kt.
Laisvuosiusraclikaluslikviduoja:
Ligoms, kai pasireiikia sutrikusi laisvqiq radikalq pusiausvyra,budinga:
. LR gaudykl€s.Tai ivairios gamtinis mcdZiagos(ubichinonai,
' p l r c l i t l c j c s c h r o n t o s o n r ua h c r u c i . j qi r / i r r l r as c s c r i n i u m a i n u d u Z n i s - s i l p n a s
chrom<lsorttuncst:rl)ilunras, o kai kurioms DNR rcpurucijtrsligtlms - chro- kai kr.rricstcroidini:rihorntonai,citrinos r[gitis, tioliai, ivairls
m o s ( ) n t t l I Z u n r t t s i n d r o m a i ;s c r { a n t k a i k u r i o m i s [ u i s v a r i r d i k a l i n c mliisg o n t i s , antioksidantai:tokofcrolis,askorborlgStis.nikotino rlgStis,ka-
susidttrttklastogeniniai veiksniai; jic sukclia chronrosomq lbcraci.ils il svci- rotinoidai, f-lavonoidai:rutinats,kvercitinas);
k<t orgrtnizmtl l:lstclcsc(pavojinga valgvti scrganiio {:yvulilr n1es21); . fermentai (katalazis,pcroksicl.rzis, glutationreduktazis,super-
. clidesnisjautrumus konkrciiam trrba :rpskritai nlu(lrgcllums:
. s i l p n c s n cD N R p a Z a i d ur c p u r l r c i j ai r a n t i n t u r r g c n c z i : oksiddismutazcsir kt.).
' s i l p n c s n i si n t u n i t c t a s :
. d i d c s n c l i p i d u p er o k s i d a c i i a( 7 .I l c n t c l c ) .
Visi Sic vciksniai vcrtinami kaip antimutagenai.
Dirbtinds saugos priemonds nuo LR ir oksidacinio streso. Pir-
f d o n t L rt a i . k l d S i o s s a v y b i s n u s t l t y t ( ) si r n r i c Z i u l a i s v a r a d i k a l i n i a m
plciotropi- miausia vartotinos gitmtinis mcdZiagos,daug irntioksidantqturintis
nianr lrronogcniniunrnlutantui tnruk.v .;pike. maistas.Daugclis aukiiiau sumineltqmedZiagqyra antimutagcnaiir
prici kitus mutagcnus,alkilinanti4siasrnedZiagas (jas labai vciksmin-
Egzogeniniaiveiksniai, produkuojantys laisvuosius radikalus. Pa-
grindinis egzogeninislaisvqjuradikalq Saltinisyra ksenobiotikai:esant gai inakt)'vina,pvz..tioliai), nitrozoaminus(minetoji askorbo rlgitis),
H.O. ir NADPH, generuojinxasO. (superoksidinisradikalas). latrai universalus irntimutagcnai yra tctkofcrolis ir kitrotintliclai.Thd
suprantamzrsju pric5veZinispoveikis.
I l i d r o k s i l i n i sr a d i k a l a s . O l l g a l i s u s i c l a r y tdi c l p c r o k s i d oH , O , s a v c i k o ss u k c i -
Ypatingoms situacijoms,padidejusiosrizikos Zmoniq grupdms
d i a n c i a i sv a l e n t i n g u m aC l u a r b a F e j o n a i s :
(profcsijoms)ieikoma itin veiksmingqsintetiniu medZiagqantioksi-
M c r * + H . O . - r M c ( ' , + r+) o H ' + oH'. 'los
dantq. ypatingos situacijos daZniausiaisusijusiossu darbu ka-
Panaiiai susidaro ir askortrorlgities LR, todil ncrckomcnduojamacitrin4 pjaus- riuomendje, atomindje pramoneje. todel apsauginesmedZiagosyra
t y t i r n e t a l i n i up e i l i u . B c t v c l g i l a z d a s u c l v i c mg a l a i s :n i t r o z o a m i n qs u s i d a r l , m 4s t i p - valstybine paslaptis.Sintctinant Sias rnedZiagas,atsiZvelgiamai nau-
riau skrpina askorbo riig5ties laisvasisradikalas.
jas Zinias apie LR. Pvz., suradus purino-pirimidino baziq laisvuosius
LR sukclia matoma iviesa ir voai UV

A1a
473
 radikalus,praditos sintetintidviguboveikimomedziagos. Jos turi ir
antioksidantq(elektrono,t. y. e-donorq)ir tioriq (H-donorq)sarybiq.

Sie junginiai yra LR ga,d.vklcs,t. y. ..sugaudo"ir trukckr .oH. o.. bei

__ kitienrs
L R s a v c i k a u t is u D N R i r k i t o m i s l i l s t c l c ss t r u k r [ r o m i s ,p v z . . s u m e m b r a n o m i s .
Del
membranq pokyiio irgi gali pasircikiti netiesioginis mutageninis LR gaminaniiq
veiksniq mutageniSkumas.

Kai viriijarnanormaliLR riba,pasireiskia oksidacinisstresas

ir kaip
atsakasi ji gali pradctiveikti trysgenqgrupes_ regulonai OtyR,H,O:,
SoX.LikviduojaminetikLR'bctirjupa<1arytosDNRpazaidos.'
7.9 pav. Mutageninis DNR poveikis:
drttzcll'ilossparnq nlutacijos (pagal S. (jerienzona, lq-lg)
7.J.3.Biologiniaimutagenai.'ropoizomerazine
ir insercin6(iterptin6)
mutagenezi
' laisv.s DNR ir jos fragmentq,atsiradusiq
is suirusiq l4steliq,
Automutagenai.M. Navaiinas ir peto (p. peto) 1933 m. nenri- . judriqjq genomo elcmentq,
klausomaivienas ntro kito pastebejo,kad gamtiniu mutaciju daznis . virusincsDNR fragmentq jsiterprmo.
labai dideja sckloms senstant.veliau buvo
irodyta, kad scnosesek- Judrieji genomo elementai sukelia chromosomq trr--rkius
lose susidar. automutagenai,t. y. mutagenai,kurie sugcbainduku.ti ir trum-
mutacijastamc padiameorganizme,kuriumejic atsirantra.palyzcrZiui, pas duplikacijasisitcrpimo victose.svarbiausiasyra pats jsiterpirnas.
kolchicinasn.rnraliomis sElygomisrudcniniam vclyviui poliploidijos lsiterpus IS arba Tn, keiiiasi geno arba grerimq g.,iq u.iklo. pokyti
ncsukclia.vadinasi,.jisnera automutagenas. galima vertinti kaip mutacija,ir tai vicnas ii organizrnob[clq vatclyti
Tik Japonijosknlnq iq-
lygomis,csant dideliemstemperatlros sr.yravimams, mutasenezg.Tipi5kiausiaspavyzdys- ivairios alclinesmutaciiosdro-
pakinta chrom.- zofilos ra'hilclokusc_
somu skaiiius ir rudcninio velyvio lilstelese
Pastarojiaplinkybc labai tipiSka.lvairfis organizmaigamina nrc_ virusq mutageni5kumasyra viena ii mutaciniq perioclq prieZas-
dZiagq,kurios yra nu.dingos kiticnrs organizmams,bct iiq, kai labai padideja,pvz.,drozofilos,muracijqdaznis.Sis reiikinys
lats gamin- sutampa su virusindmisepidemijomis.
tojas jiems atsparus.Tirl, kol atsiranclaveiksniai,dcl kuiiq sutrinka
atsparumassavo paties nuodui. Jis gali sutrikti clel dviciq prieZasdiq: Virusq nrutagcni5kumas gali buti ir nefiesi'ginis <jcljau nagrinc-
tq prieZasiiq:
. mutacijq,
ivykusirlatsparumogenuose,
. ckologiniq veiksniq, kaip ' sukeldami uzdegiminj procesq, virusai
rudeninio vclyvict Japonijoje. aktyvina neutrofilus, o
Sie gamina laisvuosiusradikalus;
svetimos (egzogeninds)DNR mutageniskumas.Insercind mutage- . slopinamaDNR paZaidqreparacija.
nez6.Dar l93u-1939m., kai dar niekasis genetikq ncsidomejo
DNR
(tadaji vadintatymusonukle'r[gitimi). S. Gerienzonasjrode, MutageniSki gali blti mikroorganizmq veiklos produktai:
kad eg-
zogenind DNR yra gana stiprus mutagenas(7.g pav.). Buvo
atrastas . dcl bakterijq gcnties Bacteroidesr.,ciklos
labai svarbusbiologinesmutagenezestipas - insercin6mutageneze. susidaro fekapentenai;
fsi- ' mutagcni5ki gali hirti bakterijq
ir grybq toksinai, pvz.. henrolizinio strepto-
terpia svetimos(egzogenines)arba savoslbet ne vietoie DNR
sekos. koko nuodas streptolizinas-o,grybrl Fusaium nuodai aflatoksinai. dauqclis
EgzogenindsDNR mutageniskumasgari bDti trejopos anribiorikq:
kilmes:
. mutacijas sukelia mikoplazmos.

474
475
 Topoizomerazindmutagenez6.Ji atrasta, istyrus du reiskinrus: Zinduoliqspontanindsmuta-
labai svarbus(gal ir svarbiausias)
genez6sveiksnysYra stresas.
. Iaisvaradikaling
kai kuriq antibiotikq mutagenezg;
. DNR tr[kir4, kurie atsiranda DNR paveikus proteazdmis,pri- Jam bDdingashormonu pusiausi,yros pokytis.Ypad genotoksi5ki
gimtl. steroidiniaihormonai.Jic ne tik sukelia DNR tr[kius, bet yra ir
teratogenai.J. Kerkisatradoir kitokio tipo - imuniniostresomuta-
PaaiSkejo.kad kai kurie antibiotikai (daunomicinas,adreamicinas geniSkumq.Imuninisstrcsasatsirandapersodinantaudinius'kai pa-
ir kt.) sukclia DNR trlkius netiesiogiai,o sqveikaudamisu fermen- sireiSkiaatmetimo rcakcija.J. Kerkio bandymetai stebdtapersodi-
nant odos gabaleljpelems.Imuninisstresasgali buti sietinassu an-
tais topoizomeraz€mis.Prisiminkime, kad tai savitos endonukleazis.
DNR ga- tiklnais - su kitzrgrupebiologiniqmutagenq,kuriq mutageni(kumas
kurios laikinai kerpa DNR. iiszrugodamos .,nepasimetusitts"
prie-
irodytasbandyrnais. Dar viena imuninio stresomutageni$kumo
lus. PaveiktiantibiotikaisSie fermentai taip pakinta, kad negali atsi- jq laisvicjiradikalai,kurie su-
Zastislabai reaktyvfs produktai, tarp
palaiduoti nr"roDNR. ?ti mutagcni5kabusena. gali ir
susidaryti s4veikau-
sidarovykstantfagocitozci.Sie produktai
Antra vcrtus. buvo aptiktzrskeistas rei$kinys:DNR trukiai gali jant su ivairiaiskienobiotikais - policikliniaisarenais,asbestu.sis
pavcikusne dcoksiribttnuklcazdntis,
atsirzrsti o protcazcmis- fermcn- ir ncrekomenduotinas nct stogamsdengti.
yra labaikancerclgeniikas
tais, skaicl:rnciaisbaltynrus. Pusirutdo,tai vietos, kuriose perkirptas
DNR grandinessr"t.iungia topoizontr'razes:
7.3.4.Aplinkos mutagenai,,iq ivertinimoproblemos
3',5 3',5', 3',5', 3',s'

tl ll,!l
Topoizornerazc
Il
r' 7.3.4.1.Aplinkos mulagentlypatybis ir genotoksiikumoivertinimas
+\ <-Dvigrandis

| | ,n.,,..,.*
f,.I I DN It ITDKis
/ Gamtinis kilmcs produktLrskeidiadirbtiniai,natrlrali4aplinkq kei-
Protcazds
-5',3' 5'.-l' rnutullcnus 5'-l' 5',3', dia dirbtinc aplinka. Nei5vengiamaidaugcja energijosSaltiniq,auga
chcmini pramone. vis daugiaucheminiq medZiagqvartojamazemds
pakito topoizomerazds
Jcigu trlkis clvigrandis, II vcikla. Si toltoi-
[kyje, Zmogausbuityje. Suprantama,aplinkos tarsa ir Zalingasbiolo-
zomerazbkcrpa abi DNR grandincs. DvigrandZiusDNR trfikius su- ginis jos povcikis yiu n" vien bi.logq ir mcdikq r[pestis. Sie klau-
kelia ir topoizomcrazisII inhibitoriai (nalidikso,oksolo rtgirys). Kai simai tapo svarbia visos Zmoniq bendrijos ir kiekvienos Salics'uryriau-
atsirandavienagranclZiai DNR tr[ikiiti, mutagenezdyra del topoizo- sybiu bei visuomenesvciklos dalimi'
merazesI pokyiiu. Si topoizomr-rilza' kerpa tik vien4 DNR granding.
VienagrandZiustr[kius sukelia ir specifinistopoizomerazesI inhibi- Aplinkos mutagenai - tai tie mutagenai, kurie yra Zmogaus ir
torius kamptotecinas.lclomu tai, kad topoizomcrazingmutagcnezg kitq organizmq aplinkoje.
sukelia ir akridinai (pvz., 9-aminoakridinas),zrpic kuriuos manyta,
kad jic vra tik interkaliaciniaimutagenai. Apie daugeli aplinkos mutagenq jau ra5yta ankstesniuosesky-
riuose. Aplinkos mutagenczdnagrinejamaatskirai del specifiniq pro-
Ticsiogiiri arba nclicsiogiai rrutucijos utsirandair dcl kitu fcrmentq, clalyvaujan-
blemq, i5 kuriq svarbiausiateisingas genotoksinio pavojaus ivertini'
iiLl DNR sintczcjc, rcparacijojc ir rekombinacijoje.
mas. Daug ddmesio skiriama pasitaikandiomsvertinimo klaidoms.
Aplinkos mutagenq grupos. Pirmiausia skiriami gamtiniai aplin-
Hormonai, antikDnai, stresas.J. Kerkis labai sistemingai,prade-
kos mutagenai. DaZniausiai mutacijas sukelia $iq aplinkos veiksniq
damas nucl hormonq mutagcni5kumo,irodc, kad
mutacijos atsiranda ddl azoto bado
perteklius arba stoka. Par,yzclZiui,

476 477
 ir del pertekliaus. Gamtincmis s4lygomispasirei5kia silpni mutage-
nai: jvairls metabolitai,susikaupgorganizmenejprastaiskiekiais,ju
dariniai. Bet organizntusveikia ir stiprls mutagenai,tokie kaip joni-
zuojaniioji spinduliuote, tik silpnos dozds. Thi naturalus spinduliuo-
tis fonas. Jo dydis 0,3-0,6 milizyverto per metus.
Kita aplinkos mutilgcnq grupc yra dirbtiniai, nebldingi organiz-
mui ksenobiotikai, ncnatr.rralios kilmes vaistai, ivair[s pesticidai ir kt.
Aplinkos mutagenaidar skirstomi j globalinius ir lokalinius. Su
lokaliniaismutagenaissusiduriapavieniaiindividai arba populiacijos.
Globaliniai mutagenaipatenka i or4 arba i vandenis,todel gali pa-
sklisti po vis4 Zcmes rutuli. PavyzdZiui,i5bandZiusatomini ginkl4
atmosl'eroje,radioaktyvusislietus i5krisdavouZ trikstandiq kilometrq
nuo sprogdinimo vietos. Antai po Kinijos rykdytq atominiq bombq
bandymq atmosferojeradioaktlvusislietus yra i5kritgs Lenkijoje. Cer-
nobylio AE katastrof:rrodo, kad stambiu pramonis objektq keliamas
genotoksikologinis pavc'rjus
ncra tik vienos Saliesr[pestis. IS Ccrno-
bylio radioaktyviosoro masesatksliavo i Skandinavijq,Lietuv4, ypad
jos pietvakarius. Nukentcjo Baltarusija, gan didele Rusijos sritis
( 7 . 1 0p a v . )
Aplinkos mutagenq ypatumai. Pirmiausiiriikyla slenkstindsdozds
klausimas,kuris daugumaiaplinkosmutagenqyra neiisprgstas.PaZy-
mctinzl,kad daugeliocheminiq mutagenqmaZosdozcs nc slopina,o
stimuliuoja organizmil. Ar iios stimuliuoj:rniiosdozis yra mutageni5-
kos, neai5ku.Dar sunkiau apie slenkstingdozg sprgsti tokig gamtiniq
aplinkos mutagcnq, kurie paprastaiyra butini organizmui. Antra ver- 7. l0 pav. Oro masiq juddjinras nuo ('crnobylio:
tus, kai kurie organizmaigali prisitaikytiir pric itin dideliq mutage- I - 1 9 8 6m . b a l a n d Z i on r c n . 2 f i d . : B b a l a n d Z i o2 7 - 2 8 d . : ( . - b a l a n d Z i o2 t ) 3 0 c l
nq dozirl. (pagalUNSCEAR. l99tt)

Be to, organizmaigali aktyviai kaupti ivairius mutageniniusjun-

ginius, nors aplinkoje jq ir bItq palyginti maZos koncentracijos.
7.11 paveiksle pavaizduota, kaip kaupiasi vandenyie gyvenandiuose
organizmuose pesticidas DDT (2,2-bis(parachlorfenil)-1,1,1-tri-
'lyrimai
chloretanas). atlikti viename i5 Kalifornijos (JAV) eLerq,
kur DDT naudotas uodams naikinti. Vandens telkinyje jo buvo tik
0.00005 mg/kg, o vandens gru[nai ir augalai jo sukar-rpelabai daug,
iki 75,5 m/kg (pvz.. Larus delavarensls).PanaSiusrezultatus gavo
R. Lekevidius ir S. Sinkevidius Lictuvoje.
Organizme kaupiasi tie aplinkos mutagenai,kurie organizmo ne-
perdirbami i nekenksmingus.nemutageniniusjunginius arba perdir-
bami labai letai.
Gencltoksinispavojus vieSai pripaZistamastq veiksniq. kurie
bent padvigubina mutacijq daZni, palyginti su gamtiniu muta-
cijq lygiu. Dvigubinanti doze yra sutartind, pagrista statistikos
desniais.
Manoma, kad dvigubaipadidejgsmutacijqdaZnisyra jau pakanka-
mai patikimas,nors tai priklausclir nuo n (iStirtqindividu skaiiiaus).
Si taisyklc galioia nustatant ir Zinomo mutagcno (del kurio mutagcni5kumo
neabcjojama)slenkstingdozg. Antai jonizuojaniiosios spinduliuotds dvigubinaniiq-
ja dozc laikoma I Sv. Pasak Nylo (J. V. Neel) ir Levio (S. E. Lewis), galingos
spincluliuotcsclvigubinantidozc vra 1,35 Sv, chroni5kos spinduliuotds- apie 4 Sv.

4'78 479

VanJuo ( ).()l)()()-5ntg kq
7.1I pav. DDl' kaupinrasis mitybinds grandinds organizmuose:
kirai (Lanr.r dclurttx:nsisl(pautl R. Lckcvidiu. l9fi3)
Genotoksikologinis,,kokteilio"ivertinimas.Apl i nkoj'^vci ki a nc vic-
nas vciksnys.o jq kornplcksas.Vyksta ivairios savcikos,clcl kuriq susi-
daro nauji mutagcniSkiprodukt:riarba vicni veiksniaincutralizuojaki-
tq veiksniqnrLrtagcniSkum4. Vienir,i5bandytigcnotoksini,pvz..gryno ir
vieno dimctilnitrozoaminopoveiki ckspcrimcntiniamsgyvuliukamsar
Zmognusl4stclcnrs,ir visai kas kita tcl paticsnitrozoamitropoveiki tirti
gamtinernissalygomis.kur vcikia ne tik iis mutagcnas.
Dvicjq veiksniq s4vcika gali blti keturiq tipq:
- aditJvi, sinergin6, komutagenin6,antimutagenind.
Adityvi sqveika yr:r titda, kai bendras dvicjq mutagenq poveikis
lygus atskirai pairntq veiksniu mutagcniniqpovcikiq sumai.
Sinergind sqveika vyksta tada. kai dviejq mutasenq bendras p<-r-
veikis didcsnis uZ tq padiq mutagenq, tik i5bandytqatskirai, mutage-
niniq poveikiq sumq. Pvz., labai daug giniq kyla dcl etanolio (ctilo
alkoholio). Siuo mctu sutariama,kad normaliomis s4lygomisjis yra
nemutageniikasarba labai silpnas mutagenas.Bet paveikus augalus
etanoliu kartu su EDTA (etilendinitriltetraacetatu),
kuris vartojamas,
pvz., kaip pric5nuodis apsinuodijusSvinu,bendras etanolio ir EDTA
poveikis buvo l0 ir daugiau kartq didesnis uZ mutagenini poveiki,
kuris gaunamas susumavusSiq atskirai i5bandytq dviejq medZiagq,
mutagcnini poveikj.
480
Sensibilizuojaniioji s4veikayra tada, kai nuo kokio nors nemutage-
ninio veiksnioorganizmaspasidarojautrus kurianr nors mutagenui,ir
Sio mutageno mutageninisveikimas gerokai padideja. ParyzdZiui,ke-
pant mis4 $pad jai apdegus),i( aminor[g5tiestriptofano susidaroivai-
rils mutagenini5ki derivatai ir norharmanas bei harmanas. Sie nera
mutagcnai,bet padidina kitq junginiq mutageni5kum4keletq kartq.
Asmenys,kuric daug rhko, yra jautresnidaugeliuitirtq mutagenq.
Rlkant irei susidaronorharmanasir kitas sensibilizatorius harmanas:
m
\r/-f\l
CH.,
Norlrarnranas tl:rrmanas
t 9 l I - p i r i d o { - l . J - h )i n d o l a s ) (l -metil-9II-pirido(-1,,1-h)
indolasl
Komutagenindsqveikavyksta tacla,kai du atskirai iibandyti vciks-
niai yra ncmLrtagcniiki,o kartu jie - mutagcniiki, pvz., baktcrijas
,\ulmonellapavcikusvienu mctu litocholio rugitimi (vicna i5 tulZics
rhgSciq)ir 2-aminoantraccnu.
Antimutagenindsqveika.Novikas (A. Novick) ir Scilardirs(L. Sci-
lard) 1949m. atrado antimutagenus,slopinaniiusmutagenqvcikim4.
VisiSkaii5vengtiaplinkosmutagcnq neimanoma,todel svarbu maksi-
m a l i a i s u m a Z i n tZ i i r l i n g rj r1 1p o v c i k i ! . c n o t i p u i S
. i a m t i k s l u iv l r t o j u r n i
antimutagenaiglutationasir kiti tioliai, antioksidantai.
Kompleksinis aplinkos veiksniq poveikis.Aplinkos vciksniq nru-
tageniikumaspriklauso nlro koniplcksiniokitu aplinkosvciksniq po-
vcikio, todel ji svarbu tirti kokrciiomis s4lygomis.B[tina maksima-
liai laikytis,,visq kitq lygirl" principo, t. y. visomiskitomis s4lygontis
bandyrnasir kontrole ncturi skirtis.
Tiri padaryti nclengva.Pvz., kaip nustatyti, koks Silumincselektri-
n€s scnotoksinispoveikis.Galima tirti kurio nors organizmo muta-
c i j q d a Z n j p r i k l l u s o r r u t ni u ( ) u t s l u l n ( ) b. ct ryrimui neimanoml victq
parinkti taip, kad jq ckologiness4lygosncsiskirtq.Vienur bus arti
kelias,kitur - eZerasar up€. o dar kitur - galblt miikas ir ptrnaiiai.
Objekto ,,istorija" kaip genotoksiniovertinimo klaidq Saltinis.,,ls-
torija"- tai organizmq arba organizmq grupg (pvz., populiacij4) iki tol
veikusi aplinka. Lyginamu formq ir kitq taksonqji tr"rretr4 buti vienoda.
Tai irgi sunkiai pasiekiama.Stengiamasisukurti ,,nulini variant4". An-
tai siekiantnustatyti,koki4 itak4 aplinkai daro ignalinosAE, prieSj4
181
 jq, R' Lekevidiui.vadovau- Anksdiau labai pasikliauta Eimso Salmonella typhimurium me-
statant buvo atlikti ivairiausi tyrimai' tarp todu. Thiiau Siuo metodu nustatomos tik genq mutacijos. Be to,
jantivertintasmutacijqc]aZnis.Tyrimaiperiodiskaikartoiamiirlygina- genotoksi5kumaslabai priklauso nuo organizmq, toddl automatii-
gali s4lygoti pa-
mi. Thdiau keidiasimeieorologiness4lygos.rezultatus kai taikyti 5io metodo rezultatus Zmogui ar kitiems Zinduoliams
clidejusiSio kraSto urbanizacijair kiti veiksniai' yra nekorektiSka.
Zmoniq
Kai kuriose sirlyse buvo bandoma ivertinti stambesniq Salmonellu, Esclrcrichia bandiniai genotoksikologq vertinami to-
pramonine tar5a'
populiacijq ,,nuling': pacleti,pvz', .!9kia itak4 daro del, kad per trump4 laikE suteikia pirminiq Ziniq apie galimq geno-
nauji miestai, i5kil9.pastadius
DaZniausi.i buv. paiirent ami visiikai toksi5kumq.Vis delto pastaruoju metu labiau vertinami chromosomq
pasirinktas Angarskas'
stambius pr,,rnnn"..;objektus' Rusijoje buvo aberacijq tyrimai Zmogauslimfocituose arba ivairiose eksperimenti-
tpse savo buvusi4
Taiiau veigi daugclis suvaZiavusiqjqi 5i micstq niq gyvuliuku lqstelese,lqsteliq linijose. Pastarosiosegalima tirti ir
Zmoniq gru-
profesing ,i"it t,. ui1,u,rr" paslaptis,priklaus6 asocialioms genq mutacijas. Tos padios l4stelesraidoje jautrumas mutagenui irgi
gimq ir augq Sibire' o kiti. suvaZiavoi5
iernr. Be to, vieni buvo Sleifas"' kinta. Thi labai smulkiai nustatvtaZinduoliu lvtinems lastelems.
uiriStoi kitoki. klimato vicioviq. Thd velgi buvo ,,ist.rinis

Genotoksikologiniq tyrimq rezultatai priklauso nuo. -genoti-

ver- 7.3.4.2.Naujq mutacijq aptikinto metodsi
po/organizm,r,-o,.,tliou.,lyties' patikimo ir lvairiapusi5ko
tinimo mctodq. Naujq mutacijq problema kilo dar padiojeindukuotosmutagene-
Priklausomybdnuolyties.Pirmiausiapasirciikiagametogenezis zes pradZioje. Reikejo patikimai irodyti, kad i5 tiesq atsirado naujos
jonizuojzrniiosiosspin-
skirtumai. Apivitinus peiiq patinclius 2-4 Gy mutacijos,o nc iSrySkcjoslypintysmutantiniai genai (tai visi5kai reali
jq
dr.rliuotdscl.iinris. po 2-3 nrinesiq visi5kaiatsistate vaisingumas' galimybe).
patelcs ir po maZcsnes,0,-5Gy, clozesvisam laikui tapo nevaisingomis. Miolcris iisprende iiE problemE pasiilydamas nauj4 itikinanti me-
Priklarrsomyb€nuoanrZiaus.Scnatvc-vicnasiirnutageniSkiau- tod4 drozofilos letalioms ,,sukibusiclms"su lytimi recesyviosiomsmu-
siucrrganizmopokydiq.sutrinkavisagenetin€smedZiagossaugos
- iio reiSkinio at- tacijomsaptikti. Jis lrode. kad jonizuojandiojispinduliuotetikrai su-
,irtern"a. Pirdidejgsaneuploiclqarba vizio daznis kelia Sio tipo mutacijas.PagalgenetiniusZymcklius,kuriuos turi ty-
sutrinka kscno-
spinclys.Scnsta.t kcidiasi citochromq P-4-50spcktras. rimams naudojantadrozofiloslinija, Sis metodasvadinamasC/8.
biotikq biOdcgraclacijos bci salinimo sistema,issiderina laisvqjq radi-
- maZeja dauge-
kalq-antioksidintq pusiausvyra kaupiasi mutagcnai' C/B metodu aptinkam<ls naujos recesyviosios,,sukibusios" su
palaikyti' DNR
lio icrmentu, svarb^iqgcnctiniq struktfirq stabilumui lytimi letalios mutacijos.
sutrinka l4steles
si.tezes ir rcparacijos"fermcniq ir kt. aktyvumas,
ciklo valdyrnas ir kt. ClB metodas. tyrimams nauclojanraspccialiai sukurta linija. Vienoje jos pateliq
PatikimasirivairiapusiSkasgenotoksi5kumoivertinimas.Jaubu- X chronrosomojeyra:
tipo mutaciias'
v, raiyta, kacl kai kurit mutagenai sukelia tik vicno . inversija C; ji trukdo vykti krosingoveriui.kuris gali i5krcipti ryrimq rezul-
pvz., kolchicinas - poliploidij4' tatus;
. letali recesyvioji,,,sukibusi"su lytimi mutacija /; ji gali pasireikiti tik pati-
arba
Pirmiausias uzclavinys yra visapusiSkai ivertinti veiksni ndliuosc, kuric turi tik vien4 X chromosom4 (gcnas bltq hemizigotini'jc
veiksniq,,kokteili". Butina nustatyti mutagenini' rekombino-
blklcjc) arba patelcsc,jcigu jos honrozigcrlinis,ir abiejuoscjq X chromoso-
genini ir teratogenini,poveiki,be to, mutagenini diferencijuo- m () s ( y r a l i r s p : r l I r . l i l l u sg en t s :
Skirtu-
tai pagal mutacijq tipus: genomo. chromosomq' genq' . pusiau dominuojandioji mutacija Bar. Ji yra genetinis zymeklis. Visos dro-
dife-
mai p"asirciSkianet iurp to paties organizmo skirtingai zolilu patelcs, kurios pavelcliSiq C/B chromosomq,yra siauresnimis akimis,
ncs dominuojantysisgcnas pasireiSkiaheterozigotosc.
rencijuottl l4steliq, audiniq'

483
482
 Patineliaipavcikianrimutagenu (pvz., ap5vitinamijonizuojaniiais \'l';rt,.lLrli;ri

spinduliais). Naujos recesyviosiosletalios mutacijos ivyksta ne visq

tiriamqjq patineliu X chromosomose. , ,J', ,l ( ,r.+ IJ

Kai patindliq X chromosomoje naujq recespiqiq letaliq muta- dl xa)

\ffi

_\@r:
1 f .

ctjtt neatsiranda, sukryZminus ClIl linijos pateies (ClB il +) su

normaliais, bct paveiktaismutagenu patineliais,lydiu santyki F, gau- { j. iJ i l

tume Q2 : 'l: visos pateles g;'rybingos ir tos, kurios turi / gen4, nW

t,; T
rerc{ffiEryt WX ri
nes jj stelbia normalus dominuojanti,sisgenas. Patineliai.kurie pa- i..

veldi ii motinos C/B chromosom4, Zus.

Naujos mutacijos aptinkamos F,. Siam tikslui i5 F, i5renkamos :di i" lrrir;:lrr:111;il:,
?r
visos CIB patelds ir kryZminamos su normaliu, be jokiq poveikiq
patindliu. CIB pateles paZistamosi5 ,,siaurq" akiu Bur. Kai naujq
I i .
mutacijq nera, Zuva tik tic patincliai,kurie i5 mcltinospaveldcjoC/B Wf
l;
F,
chromosomq(ir kryZnrinimqrezultatastoks pat, kaip ir F,:
9z: '1.
Nauja letali mutacija patin€lio X chromosomoje. Pataikius su- Q l , d r , + - , r .j r ,r ; r r rlr,rt . . l ,
kryZmintiC/B patclessu patincliu, kurio X chromosomojepo povci-
7. l2 pav. c./B metodas naujonrs ,,sukibusioms,,su lytinri recesyviosioms
kio rnutirgcnu atsiracfttnauja letali rcceswioji nrutacija, F, skirtumo letalioms
drozofilos mutacijorns aptikti:
nepastcbetumc.Vcl F, lydiq santykish[tq 12 : '1. Zutq visi pa- P - a p i v i t i n t . j c X c h r o m . s . m o j c g c n a s g a r i .n c p a k i s t i( + ) a r b a j v y k t i
n a u . i ar e t a l i
tineliai, i5 rnotinos pavcldc.igC'lB chrcnrosontq.Patineliai,pavcldejg lnutacijlr/,, bct kitlrntc chrttntosomosl<rkusc.Sios /, mutacijo. pacl"iii
ncsutampasu /
i5 motinos normali4 X chromosom4 (+), bfitu gyvybingi.C/B patelds gcno victa clB chromos.mojc. Tird F, gati irnti kcirriu
gcn.tiprl patcrcs:
( ' I + + R l ++ + + . C t + + B l + + t , + , + + + + / + + +
gyvybingos,nors jq ir antroje X chromosomoje yra naujas letalus + ir+ + + +l+ +lt+.
Visos jos gyvybing.s, [)et atrenkamos ir toliau tiriamos tik
g e n a s / , . b e t j i s n e a l e l i n i sl . ( 7 . 1 2 p a v . . F , ) . S i o s C I B p a t c l c s v e l ciB patclcs. Jos
k r y z n r i n i r m o ss u n . r m ^ l i u i s h c j o k i q p r > v c i k i u p i r t i n c ! r i . i s*
+ + + ,/ y.
kryZminamosF'. hibridamsgauti su norntaliirispatincliais,nepavcik- F , C | + + B I + + + + p a l i k u o n i q l y i i q s a n t l , k i sk a i p i r F , _
2:1. paveikslc
tais mutagcnu. p r r ' a i z d u o t ir c z u l t a t a i .k u r i c g a u n a m i s u k r y 2 m i n u sc I + B l +
i t, + patclcssu
Sisyk rezultatas kitoks: F. visi patineliai Zuva, lieka tik patelcs ncrrmaliaip s a t i n i l i a i s : F . r ' i s i p a t i n c l i a iZ u v a ,i i l i c k a t i k p a t c l c s ( l : g ) .
F..kiekvicnos
C / B p : r t u l c 'psi t l i k u o t t v :sr t t g i n r r t nu it s k i r a m cm i ' t i n r u ri . l y j c .t o d c l r r a L r j ,qr - r , ' r , , . i i u
(7.12 pav.). Vieni patincliaiZuvo,kad paveldejoCIB chromosom4,o .t,,z,''i.
n u s t . t ( ) m a sp a l y g i n u sv i s r - il s t i r r q m c g i n t u v e l i qs k a i i i q s u m c g i n t u v c l i q ,
kiti, - kad paveldejo X chrontosom4su nauja letalia mutacija /,. l r i r t i k l ) t l c l L ' s .s k i r i i . i u n r i
k u i i L r o s cF ,

Tercikia suskaiiiuoti,kiek F. yra mcgintuveliq,kuriuose yra patinc-

liai, ir kuriuose jq visai nera, ir suZinosimenaujq mutacijq daZni.
Dabarjau Zinomc,kad ir bakteriiqatsparumas nuodams- sude-
Atspaudq metodas.Selektyviosterp€s. l9-52m. Ledcrbergai(J. Lc-
tingaspozymis.Tuo mctu genetikai,,isgelbeti"nuo lamarkizmopa-
derberg, E. M. I-ederberg)sugalvojolabai paprast4,bet patikim4 b[-
kako to, kad tarp baktcriiq aptikta tokiq, kurios ii tiesq
da1naujomsbakterijLlmutacijonlsaptikti ir iSsprendeuZsitgsusi genc- iau buvo
atspariostiriamam antibiotikuiprieSji panaudojant.
tikq gind4 del mikroorganizmqprisitaikymopric antibiotikrl. Mat pra-
Atspaudqmetodoesmd.prie kietosagaroterpes,kuriospavirsiuje
dejus naudoti antibiotikus, bakterijos labai greitai lgyja atsparum4.
augabakterijqkcllonijos, priglauclZiamas Tai i petri leks-
,,antspaudas,,.
S u s i k i r t t ld r i n u o m o n e s :
tclg telpantisvolelis,aptrauktasaksomu(viskasatliekamasteriliai).
. lamarkine, kad tai kryptingas pokytis, Ant aksomo plaukeliq pakimba bakterijos.Jq padetis tikstiai
. kita: mutantiniai genai y'ra bakterijq populiacijoje. Antibiotikas atitinka koloniju iSsidesfym4 pradinejeleksteleje.,,Antspaudas., pri-
tik atrenka atspariEsiasir jautri4sias l4steles. glaudZizrmas prie kitos petri leklteles ,garo i.rpes pavirsiaus.po
484
485
 Antsprudrs ir Legatorius (M. S. Legator). { eksperimentiniqgyvuliukq pilvo ert-
\ t
-t--, mg buvo iSvirk5taE. coli l4steliq suspensija.Prie5 tai gyvuliukams
.1" - src'lus ,S
Lckilclcs
:f\."t'un"'', . aLsplnrdlms
buvo ivairiais bldais duodama kokio nors tiriamojo junginio (kseno-
. -a
biotiko). Jeigu junginys bakterijoms tiesiogiai mutacijrl nesukele, o
tl
ri' r\ . ':1 paauginus,,5eimininke-tarpininke" padidejo baktcrijq mutacijq daZ-
Y
' - - - t -- - '\..r..
nis, darclma iivada, kad Zinduoliq organizme susidaro mutageni5ki
:...!.._...-!r,r,r -:,,,r:,/, \t*-=r-il junginio metabolitai.Sis junginys yra promutagenas.
Praclinclclitclc r i tcrpc
Ncsclckt.r Selekty/i terpe Eimso Salmonellatyphimurium sistema promutagenams ir tiesio-
l,,i giniams mutagenams aptikti. 1973 m. Eimsas ir jo bendradarbiai
At7\illa ,;tl' pasi[le metod4 mutagcnams,tarp jq ir promutagenamsaptikti. Jis
l r r t s p i t t r J o, - . - a '
-t- ,.
pirrlciriri . q ./ daugiau kaip 20 metq buvo populiariausiasmutageniSkumuitirti.
". ., ..?o,

t'r"r't" Sioje sistemoje svarbls du dalykai:

flfd'u" f:'li::';;l;:,''r'
7.13 pav. Atspaudq metodas ir jo panaudo.iimasatspariq nuodui l4steliq kolonijoms
atrinkti
inkubacijos antroji Petri lck5tele yra pirmosios lik5tclcs kopija: bak-
tcrijq kolonijos tiksliai atitinka jq iSsidcstym4pradineje lekStcleje
(7.13 pav.).
Jeigu i5 pradZiq baktcrijos buvo auginamostcrpcje be jokiq prie-
dq, o atspaudasdarytas ant terpds, i kuri4 idita, pvz., mirtinos strcp-
tomicino dozes, tai tokioje lekStclejei5augatik tos kolonijos, kurios
atspariosstreptomicinui.Terpe su streptomicino priedu yra selektyvi,
todel galima atrinkti atspariusstreptomicinuimutantus- tiek buvusius
bakterijq populiacijoje, tiek ir atsiradusiuspo poveikio mutagenu.
Kai norima aptikti biochemines mutacijas, daromos dvi kopijos
nuo pradinis bakterijq Petri leklteles:
. viena jq auginama terpeje su ta medZiaga,kurios nesintetinan-
tys mutantai atrenkami;
. kitoje lekStelejeyra vadinamoji minimali, be jokiq papildomq
priedq terpe. Joje biocheminis mutantas neauga.
Palyginus abi Petri ldk5teles, nustatomos mutantintis kolonijos.
Tos, kurios ant selektyviosterpis auga, o ant minimalios ne, yra
biocheminiai mutantai. Atspaudq metodas gali bfiti taikomas ir eu-
kariotq l4steldms.
Promutagenq aptikimo metodai.,,Seimininko-tarpininko" bandi'
nys (angl. host-mediated assay) - tai pirmasis metodas promutage-
nams aptikti. Ji dar 1969m. pasifild GeimbridZas(M. G. Gambridge)
. bldas promutagcnamsaptikti,
. pirtys Salmonellnkamicnai, jq galimybes mutageni5kunruitirti.
Promutagenai nustatomi panaiiai kaip,,Seimininko-tarpininko"
bandiniu. Junginio mutageni5kumas i5bandomastiesiogiai ir po in-
kubaciios su S-9 frakcija. Si frakcija gaunam:rcentrifuguojant 90(X)g
susmulkintas(homogcnizuotas)kepcnis. Labai aktyvi frakcija yra i5
grauZikq kcpcnq, nes iie labai atsparls jvairicms kscnobiotikams.
Inkubacija su S-9 frakcija, arba kitaip vadinama rnikrosomq frak-
cija, parodo, zlr po tiriamojo ksenobiotiko biodcgradacijos I fazes
susidaro mutageni5ki rnetabolitai. Mat S-9 frakciia - tai homogc-ni-
zuojant suskaidytosmcmbranos, kuriosc yra aktyv[s I fazes fcrmcn-
tai - citochromai P-4-50,pcroksidazis. Kad frakcija bltq aktyvcsnc,
grauZikaikuri laikq veikiami citochromq P-450 induktoriais.
Gali blti tiriamas ir ksenobiotikq biodegradacijosIl fazes fcr-
mentq povcikis. Tada gaunama citozolio, kuriame yra dauguma Siq
fermentq, frakcija. Atitinkamai vadinama S-1(X)arba S-110 (Zi[rint
koks g).
Salmonella kamienai. Jie vertingi ir tiesioginiams mutagenams
tirti. I5 rezultatq galima nustatyti, kokio tipo mutacijas sukelia jun-
ginys:
. nukleotidq pakaitas - atsiranda kamienq T100, TA1535 ir kt.
mutacijos;
. skaitymo rdmelio poslinkio - atsiranda kamienq TA98, TA1538
ir kt. mutaciios.

486 487
 Veliau buvo sukonstruoti specialfis kamienai, kuriais galima nu-
statyti, kokie mutagenai yra susidarg audiniq ekstrakte, kraujo seru-
me ir pan.:
' 'IAl02, TA104 - laisvaradikalinei mutagenezeiaptikti;
o r 5 0+0 pKM 101) TA IOO
. 1A98/1,8-DNP6 - nitrozoaminq ntutageniskumuinustatyti ir kt. .tr (1Als35/pKMl0l)
Japonq nrokslininkai sukonstravoclirbtinesdaugiakopijincsplazmides ir sukfire
,suhnotu'llakanticnus. kuric yra -500 kartq mutabilesni nitroarenams, nitrozoami-
-lA ;
nams, ncgu kanticnar. 7

:2
Nepaprastas kamienq mutabilumas - didelis jq privalumirs.Ka-
mienai sukonstruotitztip, kad b[tq paSalintosvisos galimos kliltys =
a
mutageniikumuipasireikSti(7.2 lenteld),netrukdo rekombinacija.ne- tr
D
. NR rcpurircija.
p n r l u i d u n r r sD o

Bet apie vien4 vciksni pladiau.Eimsui ir jo bendradarbiamspa-

sisckc:jic aptiko du kamienusTA98 ir TAl00, kurie yra ypad mu-
tabilfis (7.14 pav.). Sio nrutabilumopricZastispaai5kejoveliau: Siuo-
sc kanricnuose papildomai yra plazmidd pKMI|l. Si plazmidi turi
ntaLytidviejq gcnq operonil - unurDC analog4.Operonas lemia mu-
tagcni5k4 DNR rcparacij4. NciStaisomosklaidos \,ykstant DNR sin- NlctiInictansul la pl
firnatokonccntraci

7.14 pav. Salmonellathvphimurium kamienq mutabilumas priklausomai nuo plazmidds

7.2 lcntelc. Kai kurie Salmonellatyphinrurium kamienai cheminiq junginiq pKMI0I
mutageniSkunruiivertinti (pagal I3. N. Amcs ct al., 1975 su papildymais)
'1498
Visu kamicnubendrasnrotevisL'I2 tezei ir reparacijai.Vadinasi,TAl00 ir kamienaislengviauap-
histidino mutantai,kuriuose indukuo- papildomosmutacijosir genetines
strukt[ros tikti silpnq mutagcnq poveiki.
iarnoslris >/ls' rcversiios
Dar vicnas visq SalnutncllaTA kamienq privalumas:visi jie kilg
h i sG 1 6 - + h i s ' h i s I ) 3 0 5 2> h i s ' delecijos atsparumas p l a z m i d e
aptinkamos aptinkamos rcmelio R vciksniui p K M l 0 l i5 vieno bendnr kamieno,todcl galima iivengti mutagcnezcspriklau-
baziqpakaitos noslinkiomutaciios somybesnuo kontcksto (Zr. toliau).
J J
Naujq mutacijq aptikimo metodai Zinduoliq, imogaus l4stel6se.Salntonelluir
IA 1950 TA 1534 chl bio uvrB
Zinduoliai - pcr daug clidclis skirtumus, kad b[tq galima taikyti bakterijq tyrimo
J J rczultatus Zmogui. Siuo mctu gcnu inZincrijos metodais konstruojamos specialios
TA1530 fA 1964 tuulchl bil uvrB
cksperimentiniq gyvuliukq, Zmogauslqsteliq liniios. kurios savo savybimis panaiios
J J
TA 1535 l'A 1538 i Salntonellakamicnus. Antai lmogaus limfocitq linijai A[{Hl bldingas labai auki-
*tl ,hl bio uvrB ii
tas oksidacinispotcncialas:didclis hidroksilazinis,oksidazinisir pcroksidazinisakty-
J J vunni. Ji yra TAl02 ir
'IAl0:l
analogas.
'I'A +R +
100 TA 98 tlol c'hl bio uvrB rlit
Labai geras genotoksinds bfisenos rodiklis gali truti v6iys.
Rodyklenris parodyta kanricnq konstravinro ciga. Kamicnq ypatybcs: R - lytinis 'laiiau
2inotini trys dalykai:
veiksnvs,lcmia rckonrbinacijil;+R - l4stclcs,atspariosR, rckombinacija slopinama;
plaznridc pKMl0l turi genq untu D, C'ar.rakrsus,kurie lemia mutageniSk4DNR . vdiiui pasireikiti gali blti labai ilgas pasl€ptas(latentinis) laikotarpis. ypac'
rcparacijiy,t<rdclkamicnai su iia plazmidc yra ypatingai mutabilus. Genar (it Qlcep standZiajam(10-40 metu). Chroniikai granulocitozinci leukcmijai Sis laiko-
ntuglr)- padidclgspralaidr-rmas, kapsulds;uvrB- - slopinama
nes nera polisacharidin6s tarpis sutrumpeja iki 4 metq;
DNR paZaidq rcparacija;chl , gal , bio - pravcrdia.kai rcikia kontroliuoti kamienq . keiiiasi vdZio diagnostikos-registracijos tikslumas ir metodai. Thi ,,pablogi-
grynum4; paiios dclecijos su tick gcnq yra ncrcvcrtuojamos. n r r " d u h i r r t j .p l l y g i n t i s u p r r c i t i m i :

488 489
 . eksperimentiniq tyrimq rezultatai labai priklauso nuo objekto. Net labai
artimu objekttl genotoksikologinisvertinimas pagal 5i rodikli gali nr-'sutapti.
A n t a i t i k 4 . 5 9 ?c h k r r u o t uj u n g i n i q . s u k c l i a n i i uv c Z i p e l t n r s .s u k e l i aj i i r Z i u r -
kclrns.

Naujq mutacijq daZnis populiacijoje. Nustatyti naujq mutacijq

o'
claZnj popLrliacijoje.ypad Zmogaus.labai svarbu, bet sudetinga. Pir-
miausialabai daZnaipainiojamossqvokosir reiSkiniai.Antai fenilke-
tonurijos gcno mutacijq daZnisvisiSkainerei5kia,kad atsirado naujos
r;>+ t'""'"'"
tt'
(f(
mutacijos.tik nurodo mutantinio alclio daini. I
11t'ol''
Antra, kyla problcmq, kuriu nera, kai bandymai atliekami su
,rt-'--r,/\ 'l'., -it"

Oao
// | :fi-
--T-;
ekspcrimentiniaisobjektais ir kontroliuojamomissalygomis.Viena
\tl 8
jq - kintanti paveldimq ligu rcgistracija,jos klaidos. Todal lyginant
\--\'z-nu
2()
rFr
jvairiq tarpsniq rczultatus,labai svarbu i(saugoti t4 pac\i4paveldi-
mq ligq registracijosmctodikq. Labai sunku taikyti ,,visu kitq ly-
giq" princip4. ++
Affi
(roJ-/
7.4. Mutagenq pradinio veikimo mechanizmai.PotencialiosDNR
paiaidos
lj\

I
{ ffir,",,
- .\rtJ-F(F.ts(,-
\-)-l<-\<

/^
\r |
ra '--|{llll'rb
DNR paZaidqtipai. TicsioginismutagenopovcikispasireiSkia per jo \-t-t<;{< fd-l<-l<;-

su qcnctincmedZiaga
servcikrl - DNR arbl IlNR. Sitlss4vcikosrezulta-
7. 15 pav. lvairls DNR PaZaidq tiPai:
tasyra DNR (arbaatitinkamaiRNR) paZaidos.Jq yra jvairiq(7.15pav.):
n u k l c o t i d q p a Z a i c k r s1 : - - l - a d u k t a i ( 1 - b c n z ( a ) p i r c n o - q u r t n i n a s2; - O " - n t c -
. atskirq nukleotidq, tarp jq aduktai, kurie atsirandasusijungus tilgLraninas; - l N 7 - n r c t i l g u a n i n a sJ) ; - t i n l i n o d i m c r a s ;- 5 - t i n r i n o a r b r t c i t o z i n < r
- DNR trirkiai (rr -
nrutirgcnuisu purino arba pirimidino bazc kovalcntiniu rySiu; h i c l r a t a i ; 6 - b a z i q d c s t r u k c i j u( s u s i d a r 0A P - s a i t i t i ) ; 7
-
vicnagranclis;D dvigrandis\;{u, Ab.,9 s4ryios (Ja - tojc paiiojc grandintjc tarpr
gali pakisti baziq sandaranuo ncdideliq pokyiiq (pvz., deami- - tarpgrantlincs srlryios; ,9 - DNR-baltymo saryios); 9 - intcrkaliacija'
nuklc6tidq; 4b
navimo) iki visiSkosuirimo; isitcrpia mutaqeno (pvz.. akriclinomolekulc) tarp dviciu nuklcotitlq, dcl jos irtsiranda
. AP saitai (taip nedit'crcncijuotaiSiuo metu vadinamosSiospa- rtmciio psslinkio mutirci.jos- iskrinta irrba isitcrpia nuklcotidq porrr, rrtrklcotidai
Zaidos). Thi DNR rnolckulcs vietos, kuriose iikritusi purino chcmiikai nemodifikuojami (pagal V. Soifcri. 1969, su papildl"mais)
(apurininis saitas)arba pirinridino (apirimidininis saitas)baze;
. pirimidino baziq dimerai - tai specifinesDNR paZaidos,ku- . vienagrandZiaiir dvigrandiiai DNR trlkiai, nors ir skirstomi j
rias sr"rkcliaUV spinduliai (Zr. 7.6 pav.); dvi pirimidino bazes
pirminius, atsiradusiusdel mutagcnq poveikio fosfodeoksiribo-
sujungtoskovalentincjungtimi;
. ivairiq tipq s4ry5os: ziniam karkasui, ir antrinius, atsirandusiusdel reparacijos, rc-
kombinacijos ir kt.. tadiau ir pirminiai trlkiai jau yra irykusiq
. dviejq baziq sqrySos suriiamos viena Salia kitos bazes tojc paiiojc
DNR paZaidq - purino-pirimidino laisvqjq radikalq, DNR s4-
grandinije (vidugrandin6s sqrySos);
. tarpgrandinds sqry3os- suriiamos dvi DNR grandines; ryiq ir kt. pasekme;
. DNR - DNR sqryios - suri(anrosdvi DNR nrolckulis; . interkaliacija - mutagenomolekule isiterpia i DNR. Po DNR re-
. DNR - RNR sqrySos- suriSamaDNR su RNR; plikacijostokiosevietgseatsirandarimelio poslinkio mutacijos.Su-
. DNR * baltymo sqrySos- DNR suriiama su baltymu; kelia specifiniaicheminiai mutagenaiakridinai, fenazinai ir kt.

490 491
 Si paZaic'lus4ra54 papilcto ktaidingai iiungti ir apskritai tr[kin6ja, ir lqsteld Z[va, toddl mutagenai,sukeliantyssaryias,varto-
iiungri
purino (aminopurinas)ir pirimidino (bromuracilas)baziq analogai jami kaip prie5vdiiniaivaistai. Butent del SiosprieZastiesvartojamos
arba nukleotidq sekos, isiterpusios i DNR (insercine mutageneze). ir bifunkcinesarba polifLrnkcinds alkilinandiosiosmedZiagos.Vicna
Nukleotidq modifikacija nustatomachromatografiskai,priei tai su- jos alkilo grupe jungiasi su viena DNR grandine,o antra - su kita:
skaidZiusDNR. fvairus mutagenai skirtingai modifikuoja nuklcotidus
( 7 .l 6 p a v . ) : -G-C-
l-i-l -+GnnG.
' gali prisijungti didesnisar mazesnisratlikalas:
tai iau nriniti -c'-G-
l d u kt l i :
. baz6s deamininamos,pvz., nitrito rlg5tics (HNO,): Tirkie suriiti guaninai (G nn G) iS DNIf, gali blti paialinti. Thda
adeninas(A) virsta hipoksantinu(Hx), susidaro dvigrandZiaiDNR trlkiai (pavaizducltiguaninai, nes 5i baz€r
citozinas(C) - uracilu (U),guaninas(G) _ ksantinu (X); alkilinamaintensyviausiai; Zr. toliau). Ir Siaipjau sErySatrukdo DNR
' vienos bazds tiesiogiai virsta kitomis, rcplikacijq,todel DNR trukine.ja.
kaip tai atsitinka cleami-
ninant citozin4:Sisvirsta uracilu; deamininantmetilcitozinqat- Nekovalentinis fungimas. Interkaliacija. Dar"rgmedZiagq, kuriq
siranda timinas: rnolekulis yra maZos,bet tcigiamo kruvitt, gzili s4vcikauti su DNR
. susidaro baziq laisvieji radikalai (ir.7.5
pav. ir p. 469); intcrkirliacijos(lot. intercalatict- intzrrpas)b[du, isiterpdamosi DNR
' bazds'isiSkaisuyra jvairiusdarinius, nrolekule.Jos nekeiiia nukleotidq, todil suskaidZiusDNR ir chro-
i kaip tai atsitinkapc-rsrlvei-
kos su [aisvaisiais radikalais(susidaroslapalas,B-urcidoizobutilo nrzrtosrafuojantncaptinkanta modifikr-rotunukleotidq. Tiri rodo. kad
rfigStis, O-alkilhidroksil-aminas); mutagenersgali blti interkaliacinis.Rrkic mutagcnai trukdo DNR
' modifikuojama fosfato rfigities liekana. replikacijil, todcl atsiranda DNR tr[kiai. lrgi vartojami kaip pricSve-
?ri, rrvz.. atlieka alki-
linandiosiosmedZiagos.Susidaronepatvarustriclstcris,kuris leng- Ziniai vaistai.
vai hidrolizinasi,atsist:rtant normaliaiDNR sandarailvieta ,,a:; PotencialiosDNR paiaidos. Tik dalis DNR paZaidu (kai kurios
arha atskyl:rntnuklcozidui (victa ,,b.,): nukleotidu paZaidos,dalis apurininiq-apirimidininiusuitq ir ivairirl
tipu trukiq) gali virsti genq mutacijomis.Kitos paZaiclosgali brrti
oi pradinc medZiagachromosomllmutacii()msatsirrsti.
t> j,-riln (Tl
..r,*-i*::'
fi6\N DNR paZaidadar nera mutacija,ir tik nedaugjq virsta mu-
I( il | t:rcijomis,toddl tos DNR paZaidos,kurios gali virsti mutaci-
s'<irr,i4nZnn' jomis, vadinantos potencialiomis.
tt
tt
ll\l Potencialiq paZaidq s4voka ypad vartojama kalbant apie modifi-
r\ kuotus nukleotidus.Kaip pavyzdiiSnagrinekimczrlkilinimopasekmes.
[J
IIO H
?ri pravartu Zinoti, ncs alkilinimas- viena i5 pagrindiniqmutagcne-
zes prieZasdiq. medZiagosyra vicnos i5 gerizru-
Be to, alkilinandiosios
AP saitai yra daZnaDNR pazaida.Ji atsitinka,kai nutrlksta siai iitirtq mutagenq.
N-glikozidinisrySysir iisilaisvinabazd..Gana daug Ap saitu atsi- Alkilinandiosios medZiagos.Jq sEveikaisu DNR ncreikalinga re-
randa fiziologinemissalygomis(pvz.. der pH pokydiq).Fosfodiesre- plikacija, t. y. DNR irlkilinamabet kuriuo metu. Alkilinandiqjq nle-
rinis karkasasiSlieka,bet pasidarojautrus Sarmams. dZiagq mutageninispoveikisgali b[ti ne tik tiesioginis(DNR alkili-
lvairiq tipq s4rysqreikime mutagenezei menkaiistirta.DaZniau- nimas), bet ir netiesioginis (reakcija su replikacijos, reparacijos ir
siaijos l4steleiyra mirtinos.Geriauiitirtos yra viclugrandines
ir tarp- kitais fermentais, antriniq mutagenq susidarymas).Konkrediai i5nag-
grandinessqrySos. Jos trikdo DNR replikacii4.SeuysqvietoseDNR rinesime tik ticsiogingalkilinandiqjqmedZiagqs4veik4su DNR.

492 493
 llr

(' W N
tt-c/'\c:rt
lt \
lt lr l
-N- ^/\ d R

:'Y*"
RJ- l-
\
\il
()l\ir(t)itlf\\ {,-n.rk(r,rr,-Xlrrrlr,,k.il.\-nr'rfr.ilr\.\l(,

i - r rr c t i l ri t o zi n r r . fry!huqi:*r1',],,,,,,,,". rrhr Pcrr'l'idri \ ,t ()

*f4,,
-rzl\w"ry rr-.{.:,r .N

\\
.l cl) + lul
rr-N1.,..\ rri' rrN\...\r r
\L
I
dli
':ctcrli(!(l'\
7 - p r k ci : l r r s - l . \ l l - p r r k t i : t r -: . i . N ctcr

S 4 v e i k as u P e r o k s i d i n t a i s B
liPidais

I"\.-z--Na
I.
".\-n\ F_ //7,t'
Wl-,i idl
_:)"-,, 3 -, -+ \ \ -( L---< 1
l"- , ( /-\r
o -( /-\e u (- <-
,,,f,- ( ^- \- ,, { r r \- ,,
",
\:,(,,
) )_,,
\:,4 \.-^/
,/ \"
)_{ \-"
H
(lcninrs 5 - h r o n t r r t r r i(l kacsl ol i ) f n 1 u ) i-hf()ntufrclliL\ ( tnol Inc l()rlnit )

a) iiunrimo klaida
I
t[Tr [-J,,],l i l_ l- 1,,, I -Ilti lranziciia

I,',_l
',,ll it**lJ,_1,,*_]
ll
1- t+ll
(i- A-llt I
I
I
+ -tlt i
I
(j-('--t A-r

'lcl lrr ' l,,ll ill

l't'l"Tliku"ijn'llt"i't'
I ttl
I t-l ' - - i- - -"'
l r l'1-i" ' -1| _ _ + 1- l'- 1,,, (i-('
I I I
-[]tJ l'1nn7iqij3
I t i *-L-L (;- (- + -('
n-r".*<;-c
Il'-ll'"-l-lI (;-

ltl
1 rt
(r-L
tlt
III

[:tariqanalogtl(brornuracil0i
i-jungimasir.io pasekmes

7. l(r pzrv.Nukleotidq modifikacija ir jos pasekm6s: 5 - B U i j L r n g i r n o( r r ) i r r e p l i k a c i j o s ( b ) k l a i d o s ( p i t z y m c t ( ) s

I - dcaminirrimas:-5 nrC-+T yra viena pavojingiausiqmutageniskqpazaidu; vingiuoiai) ir jq mutagcniikos pasckmis; mutacijai atsirasti
1i - pcr.ksiclintq lipidq sqveika su purin. ir pirimiclino nikleotidais: c - butini trys DNR rcplikacijos ciklai
 Baziq alkilinimas. SqveikaujantalkilinaniiosiomsmedZiagomssu
7.3 lcntcle. EndogenindsDNR paiaidos imogaus lqsteldse(ii T A. Kunkel, 1999.
DNR, prie purino baziq ir citozino N atomq gali b[ti prijungiamos r c n r i a n t i sT L i n d a h l )
alifatines grupes. Rediau alkilinamas guaninas per clcguoniesatomE PaZaida Atsiradimo bldas Liekanq, susidariusiq
Seitoje padctyje. pcr parqJskaidius
Uracilas c i t o z i n od e a m i n i n i m a s
Alkilo grupcs pric azoto atomq jungiasi tokiu intensy/umu: 'fiminas
(vietoje C)
400
5 - m e t i l c i t o z i ndoc a m i r r i n r r n a s 30
Hipoksantinas adeninodearr.rinininras l0
D N R : N - 7 g u a n i n c > N - 3 a d c n i n c = C ) og u a n i n c > N - l a d c n i n e > li-oksoguaninas guaninooksidavimas -1000
N-l
F'APY g u a n i n oo k s i d a v i m a s -200
citozinc ir kt.
T i m i n o g l i k o l i si r k i t i p a n a 5 i a i .'500
RNR: N-7 guaninc > N-l adcninc > N-l citozinc > N-3 adcninc. o k s i d u o t ip i r i n r i d i n a i p i r i n r i d i n qo k s i d a v i m a s
EtenasC p e r o k s i r l i l t t lui p i d t l p o v e i k i sc i r o z i n u i -200
EtenasA p e r o k s i d i n t ql i p i d q p o v e i k i sa d e n i n u i -200
Vadinasi, intensyviausiaialkilinamas guaninas N-7 padetyje (apie -l-metiladeninas a d e n i n oS A M m e t i l i n i m a s 600
70Vo visty alkilintq baziu). DNR adeninui N-3 padetyje ir guaninui 7-metilguaninas g u a n i n oS A M m c t i l i n i m a s 4000
0-6 padctyje tenka maZdaugpo l}ck visq alkilinrq baziq. Alkilintos Oo-rnetilguaninas r l k i I i n i m e sc n d o g c nni i a i sn i t r o z o a n nr iai s "'200
AP saitai h i d r o l i z i n i sd e p u r i n i z a v i r n a s
bazcs hidrolizuojamosglikozidinio ry5io vietojc, t. y. tarp bazes ir 9000
cukrerus,todel DNR atsiranda:rpurininiaibei apirimidininiaisaitai.
7.5. Antimutagenezdir DNR reparacija
Kad ilyktu mutacija, vien4 normalq nukleotidE DNR moleku-
leje turi pakeisti kitzrsnormalus nuklccltidas.Paprastaitai i\,yks- 7.5.1.MutagenezrSs
etapaiir antimutagenezd.
Mutagenqtaikiniai
ta DNR replikacijosmetu. Modifikuota bazd netiksliai jungia-
si su kita bazc kitoje DNR grandineje. I5 pradZiq mutaciiq atsiradimasbuvo jsivaizduotaslabai papras-
tai, kaip vionaaktisvciksmas.Tereikia mutagenui pakeisti geneting
PotcncialipaZaidayra guanino alkilinimaspcr dcguonj ieitojojc medZiag4,ir itai turimc mutacij4.
padctyjc.Bhtent Siojcpadctyjcalkilintasguaninasgali klaidingaijung-
tis sudaryclamasporE su timinu: atsirandatranzicija (purinas kciiia- Mutageno s4veikossu DNR tyrimai nuleme samprat4, kad
. pati DNR paZaida dar ne mutacija;
mas purinu - G -r A):
. mutacijq atsiradimasyra procesas,kuris
trunka keleta DNR
G-C-+A-T reprodukcijq.

Potencialfis pirimidino dimerai. li pradZiq manyta, kad, apiviti-
nus UV mutageni5kayra daZniausiapaZaida- ciklobutaniniaidime-
rai. Vcliau buvo jrodyta. kad potenciali paZaida yra 6-l fotoproduk-
tai (Lr. 7.6 pav.). Tiriiau kad ir sudctingai,bcr genq muracijosgali
atsirastiir dcl ciklobutaniniqdimcrq.
Endogenin€skilmds DNR paZaidosyra tarp pagrindiniq sponrani-
niq mutacijq prieZasdiq, tadiaujas tirti yra sunkinu,negu egzogcniniq
mutagenqpadarytasDNR paZaidas,todel pastoviaitobulinami mcto-
dai 5ias paZaidasaptikti ir kickybi5kaiivertinti. Stebinalabai didelis
endogeniniqDNR paZaidqdaZnis.Antai Zmogausl4stelesgenomastik
per vicna par4 paZeidZiam:rs tlkstandiuskartq (7.3 lentele),todcl labai
svarbi pusiausr.yratarp Siq paZaidq atsiradimo ir reparacijos.
Thdiau kaupesi ir kaupiasi naujos zinios apie mutagenczg. Ilgai-
niui keitesi ir keidiasipoZi[ris i ii reiskinj. Kokie tie poslinkiai?
Antimutagenai. Noviko ir Scirardo atrasti antimutagenai maZina
spontaniniq ir indukuotq mutacijq daZni. pirmieji antimutagenai bu-
vo lzrisvosbaztis ir nukleotidai. Thdiau visi suvoke, kad antimutage-
nezd yra perspektyvi kryptis reguliuoti mutaciiq daLni, sumazinti Za-
ling4 mutagenq poveiki. Toder nauiq antimutagenq,ypai sropinandiq
Zaling4 jonizuojandiosirs spincluliuotespoveikl, paieskos bLrvo labai
intensyviosir vaisingos.Antimutagenq s4ras4papilcletioliai, fenoliai,
flavonoidai, tarp Sio tipo antimutagenq atsirado vietos ir fermentui
katalazei, kuri skaido peroksiclus.
Antimutagenus praddta skirstyti i:

496
497
 patckimas ir ekranavimas,III etapo - diplontind atranka ir konjuga-
. gamtiniusir sintetinius; cine antimutagenezd.
' univcrsaliusir specifinius. Mutageno patekimo valdymasyra toks iprastasreiSkinys,kad i ji
Labiausiaiclominouniversaliejiantimutagenai, kurie gali siopinti Zilrime kaip i savaime suprantam4 dalyk4. Evoliucija ryko kaip tik
kuo diclesniskaidiqmutagenq.Universalumu labiausiaipasizymigam- taip, kad lytines l4steles ir gemalas b[tq maksimaliai apsaugoti nuo
rtg5-
tiniai antimutagcniiglutaiionas(ir kiti gamtiniaitioliai),askorbo ncpalankill veiksniq. Be to, Zinduoliq galingasfiltras yra placenta. Ji
ris. tokoferolis.karoinoictai.Visi jie pirmiausia sl.pina laisvaradika- gcrokai apsaugo gemalq nuo mutageniniq medZiagq. Prisiminkime,
ling mutagcnczq, o kaip buvo galima isitikinti.visi keliaiveda i lais- kacl placenta yra vienas ii tq organq, kuriq l4steleselabai aktyvus
,ri.liknlur.Galq galc pradcclavykti laisvaradikalines
uu,rsiu.., silveikos, kscnobiotikq biodegradacijosfermentai.
susidarolaisviciiradikalai. Sausumojelengviau gali gyventi daugial4sdiaiorganizmai.Jq vidi-
6lutationas ir kiti ti6liai labai vciksmingaislopina ir alkilinandiqsia's
mcdZiagas' nems l4stelemsndra kenksrningi UV, nes jie yra menko skvarbumo.
jomis glutatrorras rcaguoja ticsiogiai. Susidaro merkaptttro rugitis, kuri i5 orga- Odos apsaugincpaskirtisirgi gcrai Zinoma.Bc to, joje yra gamtiniq
Su
nizir,l paiirlin.,rnll su ilipimu. Rcalcija tarp glutationo ir kscrttlbiotikq vyksta ir apsauginiq mediiagq: kcratino, mclanino, urokanino rugSties
-lirdcl
ticsiogiai, bct ncrntcnsyviai. 0rganiznrc ii4 rcakcijrl allicka fermc'ntai gluta-
(C,H{O.N,). Pastaroji ypad aktyvi priei UVB.
tion-S-transfcrazes.
Vienalqsdiusnuo UV kaZkadasaugojo vanduo. Jis ir buvo gam-
Mutagenezdsetapai.AiSkcjo,kac'lnaujamutircija.turi.isitvirtinti
vi- tinis ekranasnuo UV. Si savokai mutagenczgatejo i5 radiobiologi-
genomc,lnutaltinc iastelc- kitq lqsteliqsistemoje.Tick lalstcles jos. Par,yzdZiui.ivitinant kaulzrvaisiusiklas, ekranas yra storas scklos
iujc, tick prici nrutantincslapstcles veikia ivairus galingi atrankos
keidiant nritybos ir kitas s4lygasSiuo cta- kauliukas.Dali jonizuojandiqspinduliq sugeria seklos endospermas.
b[d;i. Mikioorganizmams
mutagenezes rezultatai' L4steles viduje alkilinandiqsiasmcdZiagasckranuoja baltymai. Apie
pu,
' buvo gauniimi labai skirtingi
kad ir vien4 normalq nukleotid4 2/3 visq alkilinimq l4stelcsviduje tenka nc DNR. o baltymams ir
Gcrokii vcrliaubuvo nustzrtyta,
Toki daugiausialilstelcsmembranq ir priemembraniniamsbaltymams.Iki
pakcitus kitu n6rmaliu ntrklcotidu clar nelsitvirtina mutacija'
Thip pat branduoliotolinraskclias.Todel daugelyjeatsakq,kuriuos toliau nag-
rruklcotida gali pasalinti nesuporuotq nukleotidq reparacija'
'liad rinisime, aktyvinami Siluminio Soko proteaziq,ubikvitino genai. Jq
nustatytzr, yra galingzrssietas, kuris gali praleisti ar nepralcisti
mutagenezi yra valdom" (L:'toliau)' koduojami baltymai skaido denat[ruotus baltymus.
nauj4'mutacij4. Ii *-.i
Kontakto efektas.Daugial4siio organizmo l4stelesgali padeti vie-
1967m. Auerbachpasi.llemutagenezgsuskirstytiitris etapus.Skirs-
jis atrodytu taip: na kitai apsisaugotinuo mLltagenopoveikio. Thi nustatyta kartu zu.r-
tymasetapaispasipilciinaujomisZiniomis,ir dabar
ginant leukocitus,kuriq vieni buvo neapivitinti, kiti apivitinti joni-
ii*i'i"
I
lll kt sqtcikossu taiAiniu zuojandiaisiaisspinduliais.Pastaruosiuosetirtos chromosomq aberaci-
su tuikiniu I ir visi rei5kiniai taikinio lygme- | jos. Jq daZnis gerokai sumaZejo,palyginti su ap5vitintaisleukocitais,
nyje (tarp jq DNR reParacija)
taikinvs - ne tik DNR
augintaisatskirai.nuo neap5vitintql4steliq.Si vienq l4steliq pagalba
a) mutrntirriu
rekornbin:teijos.
sinrezis. kitoms buvo pavadintakontakto efektu. Nustatyta,kad i5 vienq l4s-
I ,;;fiR
parekinras:
rr)nrurrgeno II - lls:e.l.l.r:Clacnimrs
r e p a r a c i j o sb a l t y r n a i( p v z . , t o p o - | i r a t r a n k a d i p l o n t i n da t r a n k a ; tcliq i kitas gali perciti antioksidantaiir tioliai.
-
izomerrizes) genq ir chromo- | b) konjugacin€i antimutagenez'i-
somq nrutacijos; I
mcjozcsstetas; Diplontin6 atranka. Daugial4sti organizm4 paveikus mutagenais,
i n d i v i d q .s u d i d e l i u n a u j q m u -
b l m u t a u e n os a r e i k a s u I L l u n r l i n r i L e i k i r i a c h r o m a t i n eI' c t pakinta tik dalis jo l4steliq.Kitos lieka normalios.Kaip jau minita,
ciklo b r r l t v n r a i - krrviu eliminacii"..lf:::
;;ffi;;;;";J;;;il | ,..p,,"" rr lqstelds I :':'lu dauguma mutacijq yra Zalingos.todel ir mutantinesl4stelesgali blti
;;;il;f*';;i-.;il.; mutaci.los
I -genomo | ':.'o'*"1',11'1:'-11:'l-"-liql:.::I:)'
d)atrankatvriniqr4steliq,tvgiu
;;l;;;il '; i-;;.;- I 1 maZiau gyvybingos.Thrp normaliq ir mutavusiq l4steliq arba net au-
tais.' inakrlrurrjaniiais | { t c r i l l u m o sa' p s i v a i s i n t t n a s ) '
| diniq ryksta konkurencija normaliq lqsteliq naudai. DaLnai net nor-
mul
maliq l4steliq dalijimosi tempas didesnis.Galime isitikinti stebedami
ivairius margalapius augalus: normaliai Zalia lapo dalis daZnai blna
Daugelisrei5kiniqjau nagrineti arba bus v6liau nagrinejami(DNR kur kas labiau iSsipletusinegu mutantine (7.17 pav.).
-
) .i a k i e k smulkiau apie kcturis i5 ju: I etapo mutageno
r c p a r a c i j aC
12, 499
498
 implantacijos. Daug chromosomq mutaciir] vis delto
iveikia si .,fil-
trq". Embriogenezesmetu atsiranda ir naujq mutacijq.
Kokia galinga III etapo antimutageneze,galima jsitikinti remiantis
Hirosimos ir Nagasakioatominius bombardavimusparyrusiq asmenq
tyrimq rczultatais.Japonq mokslininkaijsitikino,kad net po 30 metu
nuo bombq sprogimo apivitintq zmoniq leukocituosevis tebera daug
chronrosomqaberacijrl(7.4 lentele).Be to. daZnistiesiog proporcin-
iq
gas apivitinimo dozei. Tuo tarpu tiriant tokiq zmoniq palikuonis jokio
Zymesniogenq mutacijq daZnio pokyiio nepastebdta.

7'4 lc'ntclc. Zmoniq, patyrusiq Hirosimos ir Nagasaki. bombardavim4,

chromo-
somq aberaciiq daZnis reukocituose,prasrinkus 30 m. po bombardavimo (pagal
N. Dubininrl, l9l3(r)
7.17 pzl. Diplontin€ atr:rnka:
pupq chlorol'iliniomutanto vari('gutanormali Zalia lapo dalis lcnkia nrutantingivicsi4 Spinduliuotcs
doze AberaciiLt dalnis n/n
lapo dalj Gv Hirosima Nagasakis
Kontrolc 1,20 1,35
0 , 0I - 0 , 9 9 2 , 7| I,88
Konkurencija tarp diploidiniq normaliq ir mutantiniq to pa- r , 0 0 -1 . 9 9 4qs l,68
ties organizmo lEsteliq vadinama diplontine atranka. 2 . 0 02 , 9 9 9,4u 2,76
3.00-3,99 I? Ss 3,41
Normalus audinys gali visi5kainustelbti mutantini audinl. 4 , 0 04 , 9 9 t4,t9 1,09
5 , 0 0i r d a u e i a u 1 6 , I5 13,ls
Konj ugacindantimutagenezdpasireiSkiamejozeje.Pa5alinami stam-
bDs strukturiniai chromosomqpokydiai.Kaip mineta, heterozigotineje
b|rkleje ivairios chromosomqmutacijospasiSalinamejozeje,nes susida-
ro negpybingos lytinesl4stelcs.Bc to, mejozdspirmojo dalijimosi zigo- 7.5.2. DNR paiaidq reparacija
tenoje ir pachitenojevyksta DNR reparacija.
7.5.2.1. DNR paiaidq reparacijos apibudinimas ir tipai
Augalu ir Evfinq mejozcrs mutantq yra paZeista konjugacine
antimutageneze,todel jie daug jautresni mutagcnams. Jonizuojan-
Genetinc medziagaDNR yra labai stabili. Nukleotidq
tioji spinduliuotdjuose sukelia daugiau chromosomq aberacijq. ii'ngimas
! naujai sinterinamasDNR grandinesirgi vyksta palyginti tiksliai. o
Prasmukusiospro mejozg naujos mutacijosgali b[ti atsijojamos jeigu ir padaroma klaidq, tai jas istaisotie patys'DNR
sintezesfer-
. ovocitamsvirstant t"eratomclmis; mentai. DNR polimerazes atlicka korekcij4, salinclamosneteisingai
. maZiauenergingienrs spermatozoidams ncatlaikantkonkurenci- iiungtus,nesuporuotusnukleoticrus(Zr. II sk.). Thiiau klaidq vis tiek
jos apsivaisinimometu: lieka.
. nenormaltis gemalai Liva, vykstant persileidimui. Ne bc pamato manoma, kad DNR ypatingo stabilumo priezastis
Pasak Zmogausgenetikos autoritetq Fogelio (E Vogel) ir Motuls- yra ne tiek jos chemind sandara ir sintezdsypatumai, kiek
DNR
kio (A. C. Motulsky), mutacijos, del kuriq vyksta ankstyvi abortai, paZaidq reparacija (lot. reparalio - atitaisymas).vienu
metu geneti-
gali likti nepastebetos.Anot Fogelio ir Motulskio, apie 90o/ochromo- kai net labai rimtai s'arste, kaip atsiranda mutacijos,jeigu DNR
somq mutacijq pasiSalinar,ykstantembriogenezei,daugiau kaip puse paZaidq Salinimo sistemosyra tokios galingos.Klaidrj labai padauge-
jq - iki implantacijos gimdoje, o dauguma likusiqjq - netrukus po ja DNR paveikusmutasenu.

500
-s01

Mutagenas ne tik sukelia potencialias DNR paZaidas,bet ir
painidila visq suderint4 DNR saugos sistemq: DNR replika-
cijos ir reparacijos fermentus ir sutrikdo DNR kopijq dalybas
dukterinems l4steldms.
Sis netiesioginismutagcnopoveikis,matyt, ir nulemia, kurie mu-
tagcnai yra silpni, o kurie stiprfis. Stiprieji mutagenai pirmiausia
paZeidiia saugos sistemas.
DNR reparacijos tipai. DNR paZaidq reparacijostipq klasifikaci-
ja sudetinga ir daug kuo pana5i i ksenobiotikq biodegradacijos-
citochromq P-450 sintezesklasifikacij4.
DNR reparacijos tipai yra specialfis ir universalls, vienq DNR
reparacijos sistemq dubliuoja kitos, yra konstitutyvls ir indukuoti
reparacijos tipai:
. special[s DNR repar:rcijostipai paialina konkrcdias DNR pa-
Zaidas.Thi tokios paZaidos,kurioms atsirasti yra beveik 1004/c
tikimybe.
. universalfisDNR reparacijostipai pa5alinabct kokias DNR
paZaidas,tarp jq padarytasir tq mutirgenq,kuric iprasti orga-
nizmo aplinkoje ir kLrriosialinamos specialiaisDNR rcparaci-
jos bldais.
Thi, kad viena paZaidaSalinamakeliais budais,yra organizmo stra-
tegija,susiktrusi ilgametis atrankosbldu. PaZaidosSalinimob[-
dq dubliavimas* garantija,kad 5i DNR paZaidabus paSalinta.
Antai organizmamsiprastasir net ,,istorinis"veiksnysyra ultra-
violetiniai spinduliai. Prisiminkime, kad jie sukelia labai savitasDNR
paZaidas- pirimidino dimerus.Juos pa5alinairgi latrai savitasDNR
paZaidq reparacijostipas - fotoreaktyvacija.Vien UV sukelia pirimi-
dinq dimerus, fotoreaktyvacijatik juos paialina. Pirimidinq dimerai
Salinamiir kitais DNR reparacijosbudais.Jie i5kerpamieksicinukle-
aze. Sis bfidas yra universalus.Juo Salinamosivairios DNR paZaidos.
Tik pirimidino dimerus SalinapirimidindimerDNR N-glikozilaze-AP-
-endonukleaze.(Apie abu Siuostipus Zr. toliau.)
Likusias nepa5alintasiki DNR replikacijospaZaidasSalinaporep-
likacine DNR paZaidq reparacija.DNR paZaidq reparacija dar skirs-
toma i:
502
. prieireplikacing,
. poreplikacing.
Mutageni5ka,arba klaidinga, reparacija.Sio DNR reparacijostipo
atradimas- esminis visos mutagenezdsteorijos posfikis. Dar 1953 m.
Veiglas (J. J. Weigle) aptiko reiSkini, kuri jis pavadino ultravioletine
reaktlvacija. Virusai buvo apivitinami virusui mirtinomis UV doz6nris.
Siaisinaktyvint:iisvirusaisbuvo uZkrediamosbakterijos.Vienos jq buvo
. priei tai nt-ap5vitintosUV
. kitos apSvitintosrtentirtinotnisUV dozdmis.
Tose bakterijq l4stelese,kurios prie5 uZkrediantjas inaktyvintais
virusais buvo ap5vitintosUV, virusai atgijo, reaktyvinosi.Bc-t tarp iq
p a s i t a i k i l i r b a id a u g s u m u t a c i j r r m i s .
Apra5ytasisDNR reparacijosbfidas buvo pavadintasVeiglo reak-
tyv:rcija, arba kitaip W-reaktyvacija, o mutaciju ettsiraclintas reakty-
vintoje DNR - Veiglo mutageneze,arba W-mutageneze.
Vciglas pirmasis atrado mutagcniSk4DNR reparacijos tip4. ?t-
i'iau iianr tipui daug rcikirrresncbuvo tcikiama tol, kol neiikikr klau-
simas:,,O vis dclto kaip atsirandamutacijos?"I5 esmesmutageniSka
DNR rcparacija buvc'ratrzlstapakartotinai kaip SOS atsako dalis (Zr.
toliau). Siuo mctu nustatyta,kad maZos,nemirtinosjvairiq mutagcnU
(nc tik UV) dozcs sukclia (indukuoja) reparacijosgenu vciklq.
Kokia bus DNR repuracija- rnutagcniSka ar nemutagcni5ka,
pri-
klauso nuo dvicjq aplinkybiq:
. nuo DNR paZcidimolaipsnio.Mutageni5karcparacijavykstaitin
stipriai paZcistojcDNR (pvz.,kaip stipriai paZeistq,inaktyvintq
UV virusq rcparacija).C'ia ji vyksta nelaimcsveriiama. Nieko
kito nclicka: arba uZtaisytiDNR paZaid4bet kaip, arba Z[ti;
. nuo genotipo ypatybiq,specialiqgcnq. Thi mutagenezesvaldy-
nro bldas (Zr. toliau).
DNR paZeidimo laipsnis ir paZaidq reparacija. Indukuota DNR
paZaidq reparacija. Velgi pasirei5kiaorganizmo strategija. DNR pa-
Zaidq reparacija reikitlauja dideliq cnergijos s4naudq, ATP. Ne kiek-
viena l4stel6ir organizmasi5gali likviduoti DNR paZaidas.Toddl stcn-
giamasi DNR paZaidasSalinti padiaispaprasdiausiais bldais:
' jeigu paZaidq nedaug, pakanka konstitutyvaus DNR paZaidq
reparrrcijoslygio:
503
 . kai lqstcld paZaidqnesugcbalikviduoti konstitutyviubtdu, indu- . jonizuojaniiosios spinduliuot€s ir kitq veiksniq -) purino-
kuojami specialuspagal paZaidqpobudl ir stiprum4 DNR repa- -pirimidino baziq laisvqjq radikalq = chemind reparacija, ku-
racijos b[dai. Jic jsijungialaipsniSkai,didejant DNR paZeidimui. ri4 atlieka antioksidantai ir tioliai.
Tiro jsitikinsime iinagrinejg du DNR reparacijos rei5kinius: SOS Fotoreaktyvacija.Rei5kinysZinomasseniai. atrastasbent tris kar-
ir oksidaciniostrcso atsakus. tus. Ap5vitinusorganizmllsUV ir po to matoma iviesa,ZalingasUV
DNR reparacija yra visos antimutagenezdssistemos dalis. Orga- spinduliq poveikissumaZejaar net visai iinyksta.Siuo rciikiniu rim-
nizmui geriau pirmiausiapaprastesniais bldais pa5alintipati mutage- tai susidomdtatik po to, kai Kclneris (A. Kelncr) ir Dulbeko (R. Dul-
n4, ncgu po to eikvoti lqstclcs iStekliusir ialinti genotoksi5kaipavo- bccco) 1949 m. lrode, kad fotoreaktyvacijav1'kstair mikroorganiz-
jingas DNR paZaidas.O jcigu atsiradoDNR paZaidq.tai paprasiiau rnuose.Ji pasirci(kiataip. ApSvitinti UV spinduliais(200-300nm) ir
jas likviduoti, negu ckscizijosbudu Salintibazes,nukleotidusar net toliau auginami patamsyjc(jprastincssqlygostcrmostatuose)mikro-
DNR nukleotidq sckas.Kai jau nieko kito nebclieka,',ykstamutage- organizmai Z[va. Bet jeigu po UV dar ivitinsime matoma iviesa
ni5ka DNR rcparacija:atsiradgstamb[s DNR tr[kiai uZtaisomine- (300-500 nm). daug mikroorganizmul4steliq atgys.Kaip tai atsitin-
tiksliai, kad tik bltq iisaugotavientis:rDNR. ka'! Eschcric'hiut'oli ltlstelcsebuvo aptiktas fermcntas. kuris pirimidi-
DNR reparacijos priklausomyb€ nuo ivairiq veiksniq. Thi klausi- r r o d i m e r u s p u v c r i i a n r o n o m c r a i s- i r t s t a l or r o r m a l i qp i r d c t i :
rnas,kuriuo Siuo mctu itin domimasi.DNR reparacijapriklausonuo UV Matomaivicsa
^
daugybcsvciksniq. T+T-----+T T --l-.--.--->f*f
J i p r i k l i r u s on u o :
. b c n d r o s l i l s t c l c sb u s c n o s ,e n c r g c t i n i ql l r s t c l c si S t c k l i L lp, a k a n k a m on a u . j qn u - Sis fcrmcntaspavadint", fb,"li;;". ,,. o^r,r," tik ciklobutaninius
klcotirlu kickio: pirimidinq dimerus, toderliiuo mctu vadinantasCPD fotoliaze.At-
. D N R i r c h n r m a t i n o s a n d a r o sv p a t y b i u ( Z t i r r m o s D N R n c r c p a r u o j a m a ) ,
rasta dar vicna fbtoliazc. kuri paZistatik (6-4) fotoproduktus (necik-
c h r < t m i t t i n on u k l c o s o n t i r r cssi r n d u r o s( g c r i a u r c p a r u o j a m aD N R . k a i h i s t o n a i
y r a a c c t i l i n t i ,t . 1 , . k i r i s u s i l p n c ' j c rsy i y s t a r p D N R i r h i s t o n q ) ; lobutaninius dimcrus). Ji vadinarna (6-4)-fotoliaze (7.6 pav.). Thi fla-
' g c n q u k t y v u m o : p i r n t i l u s i l r r e p u r u o j l r n rai k t y v l s g c n a i , o u k t y v i u o s cg o n u o - voprotcinai.
s c t r a n s k r i b u o j a m o jD i NR gnrndine;
. jvairiq L)NR sintczc's.rcparaci.jos.chromatino sandanrs nrodifikatoriq (pvz., 7-inotinatui. kird lirtolilrzcsir tamsojc plZista DNR paZaicl4,o suzitdintosSvicsos
poliaminq. dvivalcniiq irr trivalcniiq mctalq jonq ir kt.). Kofcinus veikia il pirrrinrekrdumos liltono cncrgijil, dimcrris pavcriia ntor.ttrnte rtis. Pliirlirrir paZairlil.
k a i p n r u t a g c n a sn e t i c s i o g i a i ,s l o p i n d a m a sD N R r c p a r a c i j a . P i r r n i a u s i ab u n d o m a a p s i s i r u g o tni u o t - J V s p i n d u l i r l( m i n c t i c j i c k r i t n a i ,c h r o n t i t -
( ' i a s u r n i n i t a t i k n c d i d c l c d a l i s D N R r c p a r a c i j 4k c i t i a n c ' i uv c i k s n i r l . toforai). PaclidejusUV spinduliuotc,i,irsi i( pradZiq saugomasinuo UV o tik pas-
kui Iikvicluojumosjq padarytos DNR paZaidos.Zmogaus - padidcja mclatrino, rtu-
g r r l r r l ' l : no n o i t l r t s i n t c z i ' .
7.5.2.2. Tiesiogini DNR paiaidq reparacija. Ekscizind reparacija
Alkilo grupiq pa5alinimas. DNR alkiltransferazes.DNR alkilini-
Siuo metu Zinomi trys tiesioginio DNR paZaidq Salinimo bfdai. mas (metilinimas) yra vicna i5 nat[raliq DNR modifikacijq, todel
Visi jic yra savitq DNR paZaidq,sukeliamulabiausiaiistoriSkq,tra- lqstclejeyra tanl tikras pastovus,konstitutyvusdemetilaziu (metil-
cliciniqvciksniq: transferaziq)lygis. Be- to, atsiradusiusalkilinaniiuosiusmetabolitus
vciksmingainukenksminatioliai.
. IJV + visrl tipq pirimidino dimerq = fotoreaktyvacija,atlieka
Metiltransferazes- ypatingi fermcntai. Net giniijamasi, ar tai ap-
fotoliazds: skritai yra fermentai: rcakcijq jie nekatalizuoja.tiksliau, po s4veikos
. alkilinaniiqjq medZiagq+ alkilintu nukieotidq = aikilo gru-
su alkilo grupe jie patys suskyla.
pes Salinimas,atlieka metiltransferazds; Ada-metiltransferazesturi du aktvvius centrus - cisteino liekanas:

501 50-s
 ' Cys-69padetyjepa5alinaalkilo grupg nuo alkilintos fosfato rug5- . Hx (hipoksantin) DNR glikozilazd (alina hipoksantinq,atsiradusi vietoj de-
ties liekanos (metilfosfotriesterio); amininto A;
. Cys-321 pad6tyje pa5alinaalkilo grupg nuo padios pavojingiau- . FAPY DNR glikozilazd Salina 2,6-diamino-4-hidroksi-5-formamidopirimidin4
(sutrumpintai FAPY), kuris atsiranda nuo poveikio laisvaisiaisradikalais;
sios,potencialiospaZaidosO"-metilguanino(O6-metG),silpniau . 3-nretiladeninoDNR glikozilazdialina alkilintq 3 metA ir kitas alkilintas ba-
Oa-metT zes 3nrctG, 7metG. Or-metT; ji ncra grieZtiri specifine;
. 8-oksoguaninDNR glikozilaze ialina vicn4 ii potencialiq oksidacinitt strcstr
Alkilo grupe Salinamasavoti5kai:ji nuo nukleotido pcr5oka ant (laisvqjq radikalq) sukcltu paZaidq 8-oksoG ir kt.
mctiltransfcrazis,ir 5i suskyla.
AP-saitq reparaciia. AP-saitai atsirandane tik del DNR N-glikozi-
'lojc
paiiojc l4stclcjc yra nc vicna mctiltransfenrze.Tiri vis ta ,,apsidraudimo" Itrziqveiklos,bet ir dcl kitq vciksniq(OH'radikalo, baziq alkilinimo ir
stnrtcgija. kt.), net gamtindmis szllygomis,susilpnejusN-glikoziliniams rySiams.
AP-saitefosofodiestcriniskarkiisasi(licka, bet tolcsnisAP-saito likimas
Purino-pirimidino baziq laisvqlq radikalq chemind reparacija. Thi sali buti dvejopas:
unikalusrciikinys. PaprastaiDNR paZaidqreparacij4atlieka fermcn-
tai. Baziq laisvuosiusradikalus rcparuoja . i AP viet4 istatoma baza;
. AP-endonukleazdskcrpa fosofodiestcrini kirrkas4, ir atsiranda
. t i o l i a i ( H * d o n o r a i )C - c e n t r i n i u s , vienagrandisDNR tr[kis, kuris uZtaisomasjau nukleotidq eks-
. antioksidantai (e donorai) heterocikliniusrezonernsinius (Lr. cizinis reparacijosbudu.
7.-5pav.).
Insertazes.Thi t'ermentai,kurie istato bazg i AP viet4. Jos irgi
T i o l i a i i r a n t i o k s i c l a n t av ic i k i a i r k a i p l a i s v q i r rl a c l i k a l qg a u d y k l i s .S q v c i k av y k s - yra kclios priklausomai nuo itcrpiamos bazds.
ta dvicm ctirpais:
1 ) a n t i o k s i c l a n t avsi r s t a l a i s v u o j ur a d i k a l u :
AP-saitai yra potoncialiosDNR paZ:ridos,nes gali bfiti ijungta
2 ['u'arba2l'y'+ 2lrtll ) 2 P u a r b a2 P y + 2 I n ' ;
ne ta baze, kuri buvo anksdiau; bazds [terpimas vyksta su
ut*t,,, dispnrporcionavirno(disnrutacijos)rcakci.ia,ir laisvicii rrrdikalai naiki-
,.,,,,.,,,t)
klaidomis.
ln'* In'+ In-ln;
i i a I n - s i n t c t i n i sa n t i o k s i c l a n t ui so n o l a s . DaZniausiaii AP-saitq itcrpiama
A(5 9 o/o) > T (28oh)> G (l l a/t) > C(l o/o)'
Pana5iailaisvuosiusradikalus naikina supcroksiddismutazcs. Del iterpimo klaidq gali atsirasti net transversijos,palyginti su
ion - iipjovimas). Baziq eksci-
Ekscizin€ reparaci.ia (angl. c,ri:cr.s tranzicijomis (Zr. p. 436), gerokai retesnis gt:nq mutacijq tipas, pvz.:
zij4 atlieka konkreiioms DNR paZaidomsspecifinds DNR N-gliko-
zilazis. Jos atpaZista konkrcdi4 paZaid4 ir pa5alina visq paZeist4 G-C -+ i-C r c -+ lT;{ r vierojG
S l
AP-saitai Klaida pirimidinu
Transversija Purinaskeidiamas
bazg. Bazc atskcliama nuo polimero fosfodcoksiribozinio karkzrso
rykstant N-glikoziliniq rySiq hidrolizei. Vietoj paSalintosbazds atsi- A-T -) [ -T -)
C : 1+ IT.al A
r vietoj
randa AP-saitas.
Tbdel netcnka stcbitis, koddl gamta pasirinko kad ir suddtingesni,
bet patikimesni b[d4 i5vengtiklaidq (mutacijq) uZtaisantAP-saitus -
Atrandama vis naujq N-glikozilaziq:
kirpti fosfodiesterinikarkasq ir lopyti atsiradusivicnagrandi truki.
. uracil DNR glikozilazd ialina uracil4, kuris atsiranda jvairiais budais, pvz., Nukleotidq ekscizindreparacija. DNR N-glikozilazds-AP-endonuk-
d c a m i n i n a n tC : feazds.Kai du vyksmai eina vienas paskui kit4, gana daLnai genai,

506 507
koduojantysiias dvi atskirasfunkcijas,susilieja.Atsirancra
naujasge-
nas,koduojantis polifunkcinibalqvm4. Thip atsitikoir DNR N-gliko-
zllaziqir AP-cndonukleaziqgenams.Atsiradogenas,koduojantisnauj4
ferment4- DNR N-glikozilazg-AP-endonukleazg, pvz.,pirimiclindimer-
-DNR N-glikozilazg-A P-endonukleazg. ,l-I-lTTTl ,,,,,, r,,, ', '"fT-fT-lj

Ekscinukleazd- ne vienas fermentas, o balfymq, veikianiiu tam I

.t
tikra scka, kompleksas.Jis iliustruoja ekscizingDNR reparacij4, kai '
. \.t r

i5kerpama nukleotidq seka. Tiesa, ji trumputd.:E. cori pasalinama 12
arba 13 nuklcotidq zrtkarpa.Skirtingainuo DNR glikoziraziq-Ap-en-
donLrklcaziq, tai univcrsalusDNR reparacijostipas, ncs paialinamos
ivairicrsDNR nukleoticlq pazaidos.E. c:oli kompreksaskcrpa DNR
granding dviejoscvietose (7.18 pav., 1):
7 nukleotidai prieS paiaidq * pazaida f 4 nukleotidai po pazai-
dos.
K.i pazaida- dirneras(pirimidinu dimeras arba dvie.jqnukleoti-
dq sr1ryia).pai.linama l3 nukleotidq seka (40o/.),kitais awejais,kai
paZcistasvicnas nuklcotidas,paialinama l2 nukleotidq scka.
E. c'oli lastclcsc k.mple ksa [cmia keturi genai, aptikti pagal mu-
tantq jatrtrunr:1UV spinduliams,todel gcnai vaclinaminvrA, B. C,
l). Gcnas tt,r [) lemia pagalbini. bct b[tinz1 f'ermentaUvrD-hcli-
kazc.
ISkcrpauyrA, uv,rB, rrurC gcnq koduojami baltymai. Iikerpama
etapais:
l>A*-A.-*,r,,5
\-
;.;'ir
J rr\'.f -rr*m
Susidargstrlkis uZtaisomas klasikiniubDdu etapais(7.18pav.):
l) plyiys gali brlti platinanras;
2) bakterijq DNR I polimerazi, pasinaudodamaantrqja DNR gran_
dinc kaip matrica, tr[kio victoje sintetina DNR granding;
3) DNR ligaze sLrjungianaujai susintetinrosDNR grandines ga-
Ius su likusi4ja DNR dalimi.
. ' . T r r r r r -,l , , , r , , , ; i , , , l - T T T - l l
I)NRI
I VluTlii\\rrts
P ' , 1t t t t t . . z t
I
Y
,
irrl-rrll r-, , ii i i , i ii i iT-rT-n]
i)N R
ir.lJ/\
| | I | | | | t I t t I t l | | | | t | | | | I l.
I
7. lfi pav. Escherichia uili [) ir inurgaus (/I) DNR ekscizin€ reparacija:
/ - v c i k i a b a l t y m q k o m p l c k s a sU
: v r A t s C , U v r D h c l i k a z c ,D N R I p o l i r n c r a z c D
, NR
ligazc, i5 ju UvrA yra polifunkcinis baltymiis,vicnas arba kartu su kitais baltymais
irtpaZistapaZaiclilir jungiasi su DNR; UvrB yra ATPazc-helikzrzc; UvrC yra nuklcazi;
/ - ['D - pirirnirlinodimcras.todtl (2,.1) UvTABC ekscinuklcazeialina l3 nukleotidq
(7+2+4); -l - VT - vicnagrandistrlkis; 4, 5 - klasikinis bct kokio vicnagrandZict
trrrkio uZtaisynrobldas: I - DNR I polimcrazc vykdo DNR rcpirracingsinlc-zg;5 -
I ) N R l i g a z c s t r j L r n g i sac n o s i o si r n a u j o s i o sD N R g r a n d i n i q g l t l u s .
1 1 - v c i k i a d a r d i d c s n i s b a l t y n r u k o n r p l c k s a s r L - p a r ( ) s o n l uX: P ( r c r o d e r t n u
pignentosunt)- baltyrrai, atrasti iStyruspigmcntincs kscroclcrmoskonrplcrnentacijrrs
s r u p c s ; 2 - X P C ' k o n r p l c k s cs u h F l R 2 3 B y ' r a p r a d i n i s p a Z a i c l o s( 1 ) a t p a Z i n i m o
veiksrrys;-3 - susiclari rcpiirosomr, XPA isijungiirpaZaidrrsvietojc ir yra pagrindinis
-l'Fllfl
c k s c i z i n i s r c p u r a c i j o sv c i k s n y s ; y r a t a r p p a e r i n d i n i qt r a n s k r i p c i j o sv c i k s n i q .
kartu su kitais transkripcijospradZiosbaltynraissukuria atvir4 DNR komplcksq (Zr.
l l s k . ) ; X P D y r a - 5 ' - + 3 ' h e l i k a z i ,o X P B , 3 ' - + - 5 ' h c l i k u z i l , 1 - i n c i z i . i a( / a t i t i n k a
? ) . a t l i c k a t l v i r r u k l c a z e sX: P G ( 3 ' i n c i z i j a ) i r k o m p l c k s a sE R C C I I - X P F ( 5 ' i n c i z i j a ) ;
tolcsnc eiga kaip I I ir 5, bct clalyvaujaDNR polimcraziq 6 ir e holocnzimas,
I)NR replikacijos vciksniai RPC, PNCA, RFC, vicnagrandg DNR stabilizuojantis
balrymas SSB (arba kitaip RPA) ir kiti baltymai. Priklausomai nuo DNR paZaidos
illinama 24-32 nuklcotidu atkarpa. Aktlviu genq rc'paracijavyksta kitaip. clall'r'auia
gcnai C57 ir C'SR,kuriu paveldinridcfcktai lcmia Kokcino sindromq (/1 - rcmiantis
S. J. Araujo, R. D. Woocl, 20(X))
Siuo budu uZtaisomi ir ivairts DNR trukiai. DvigrandZiai trnkiai
uZtaisomisunkiau, todel jie letalDs.Jiems uZtaisytikaip matrica nau-
dojama antroji diploidinio organizmo DNR molekuli.
Eukariotq lqstel€seekscizindreparacija kur kas sudetingesne.I5-
pjaunama ne 72-73, bet didesne- 24-32 nukleotidq seka ir tai atlieka

-508 509
 sLrdetingas baltvrnqkompleksas- reparosoma (7.1gpav.,ll).Komplek- be utla geno, lcmianiio Ada-mctiltransferazgir kartu esandiovaldy-
so sudetispriklausonuo DNR pazaidos. To patiesgenoproduktaigali mo genu, jjungiamas bent 9 genq regulonas.
veikti ivairiossudetiesir paskirtiesrepzlrosomose. Mieliq genomeuz Signalas ada regulonui isijungti yra fosfato liekanos alkilinimas.
grandines jpjovim4atsakingibent l1 genq,zmogaus gcnome- apie 14
genq.Augaluoseekscizing Prisiminkinrc, kad nuo fosfato r[g5ties liekanos Ada-baltymas Salina
reparacij4 pirmicji l9l3 m. aptikov. Soiferis
ir K. Cicminis. alkilo grupg cisteino liekana, esandia69-ojoje padetyje. Thi velgi la-
bai protinga, nes baziq alkilinimas(metilinimas)qrksta ir normaliai
Nctgi 1i. coli I)NR rcparacijos baltynraijungiasi konrplcks4.T6ks kgnrpleksas
i
ivairiais tikslais, o fosfato rusities liekanos alkilinimas - jau ypatin-
yra UvrAB('D. Komplcksil, vaclirramujilGo sistemq, sudaro ir traltymai,
salinantys gas, nctipiSkasirykis, kai reikia gelbetis nuo indukuotq egzogenines
fi<rksrr(i. .lj sudar. dvi spccifinis glikozil.zis, koduojam.s rrtutM ir kilmcs DNR paZaidq.Alkilinta Cys-69 pad€tyjeAda-metiltransferazd
muty genu,,
DNR I polirncrazc ir kiti baltym.ai:ntutT gcno produ[tas rrukdo lj-oksoc
lslungii skyla pusiau.
i DNR.

7.5.2.3. Indukuota DNR paiaid4 reparacija. Atsakai
siame poskyryie nagrinejami reiikiniai yra yparingai svarbis. Thi
. .
labai svarbi ckologincs genctik.s clalis.Jic papildo mu.sqbendr?)
sam-
prat4 apie tai. kaip organizmasreaguoja.atsako j nepalankius,geno-
toksinius aplinkos veiksnius.
Atsak4 i nepalankq aplinkos veiksni paprastai lemia suaktyve_
jusiq arba pradijusitl visiskai naujai veikti genq grup€
regu_
lonas.
Cia pasitcnkinsimctik Ada. SoS ir oksidaciniostreso atsakais-
Sos yra univers.lusatsakasbltent stiprejanti DNR pazeicrim4,
i o
kiti du - atsakai yra i padius svarbiausiu.sziprinkosir vicriniusgcno-
toksi5kus veiksnius: alkilinandiqsiasmedziagas ir sutrikusi4 laisvqiq
raclikalq pusiausvyr4.
Ada atsakas. Tiri pirmasis atsakas.kurj pradejo tirti genetikai.
Stai.kodcl toks prctenzingasjo pavadi.imas, kilgs nuo zoclzio aclap-
tacija. Juk ir kiti atsakai - adaptacija,prisitaik,vmas pric aprinkos
veiksniq.
Acla atsakas buvo aptiktas atspariose alkilinaniiosioms medZia-
goms Zinduoliq, tarp iq ir Zmogaus,l4stelese.Tokios atsparios
r4ste-
lcs atsiranda ilgai naudojant alkilinaniiasias medZiagaskaip priesve-
Zinius vzristus.
Thip buv. aptikti jau nagrineti fermcntai Ada-metiltransferazes,
kuriq kiekis adaptuoroser4stelesepadideja iki 100-200 karrq.
Thdiau
Visnas ii skilimo produktq yra adu rcgulono aktJvatorius.Tarp kitq genu ak-
tyvinanras ir pats ada genas. kuris nuo Sio momcnto keitia konstitutyvq veiklos
pobldi indukuotu. Ada atsakasijungia jvairius gcnus, kuric likviduoja ir tas DNR
palaidirs, kuriu ncivcikia Acll-baltynras.Antai ulk4 gcnits koduoja -l-mctiladcnin-
- D N R - N - g l i k o z i l a z ck. u r i p a i a l i n a 3 m e t A . 3 m c t G , 7 m c t G , O r - m c t T O r - m e t C - .
SOS atsakas.Pats pirvadinimzrs reik5mingas:skgstandiolaivo sig-
nalas. O ii skqstandiolaivo pirmosiossprunka pelcs. I SOS repara-
cijos atracle.jusbfita daug pretcnclentq.bct 5i4 reparacijosr[Si aptiko
pranclzq mokslininkai, pirmiausia Nobclio premijos laurcatas Lvo-
vas (A. Lwoff), smulkiai iityrqs fago indukcijos rciikini.
Fago indukcrja - vicna ii SOS rcpirracijosapraiikq. Grynose bak-
terijq kulturose atsirasdavovirusq. li kur jie'? Pasirodo,bakterijos
buvo uZsikrctusios ypatingais,nr-rosaikiaisiuis kuric geba isi-
virusaris,
jungti I l4steles-Seimininkes chromosom4.Su iia chr<lmosomajie ir
pasidaugina. Tlno tol, kol pradcda ,,skgstilaivas".Signalas,,sprukti"
bIna lalstelis-Scimininkcs cnergijos iitekliai: ATP kickis. Kai ATP
maZai,viruso, vadinamo profagu, i5ejimEi5 chromosomosslopinantis
baltymas-rcpresorius skyla pusiau,ir vienasi5 polipcptidq ne tik nu-
stoja slopinti viruso pcrijim4 i autonomingb[sen4, bct, atvirk5diai, ji
netgi skatina. Thi ir vadinama fago indukcija. Bendra su SOS repa-
racija tai, kad profago pcrejimE i autonoming bDsenEgalima dirbti-
nai sukelti, apivitinus UV spinduliais.
Kita labai svarbi SOS atsako aprai5ka - lqstelds dalijimosi slo-
pinimas. Siam tikslui yra net-eispecialDsgenai (8. coli - suL4 ir kt.),
Zinduoliai, matyt, jq turi kelis, tarp jr't ptt (2r. p. 344). Tai bltina
padaryti, nes paialinti DNR paZaidoms,ypad tokioms, kurias likvi-

510
511
 SOSatsakoctapai duoja SOS atsakas,reikia laiko. Jeigu paZista DNR trukius ir permeta DNR grandines gal.1nuo vicntls DNR molekules
a n t k i t o s , D N R n r o l c k u l d s ej i s g a l i p a d a r y t i D k i l p 4 , t . y . a t k n o t i D N R g r a n d i n g
\,yktq DNR sintez6 ir l4stele, kurioje riboloje jos dalyje.
nepa5alintosDNR paZaidos,dalytqsi:
Kai prie LexA baltymoprisijungiaaktyvintasRecA baltymas,rep-
. paZaidospasidaugintq,
\,
resoriusLexA skylapusiauir nustojaslopintiSOS atsakogenus(ku-
. didetrtrpaZeidimas,nes daZniau-
€,' 1,' riq E. c:oli yra bent 19). Konstitutyviaiveikiandiqgenq veikla labai
siai tose vietose, kur yra nepa5a-
Q', $' i sustipreja.Antai patiesRecA baltymoE. coli l4stel€jeyra 1500mo-
L' linta DNR palaida. po DNR re-
.\'. \^! lckuliq. Po indukcijosjq skaidiuspadideja50 kartq.
plikacijclsatsiranda trlkiai.
a*rrs
*: '. ,r i i
i .i SOS atsakas ijungia llbai savitus gcnus Zinduoliu lastelisc. Thi kolagcuazds
/ SOS atsakas isijungia laipsni5kai, (kolagcnasyra vienas ii ckranq odojc), mctalotioncinq I ir Il (iic suriia dvivalcndiu
/ didejant DNR paZeidimui(7.19 pav.): ir trivaleniiq metalq jonus). plazmogcno aktyvirloriaus(didcja kraujo nckrciijirnas).
protoonkogenus(-rro.s,c-fits, c-alb. Vadinasi, ijungiami gcnai, kuric lcms savgs su-
sinaikinimq - vcZi. Tirip pat ilungiami genai, lcmiantys autoimuning lig4. Tik ncaii-
D N R p a 2 e i d i n rloa i p s n i s uvrA,B,C,D -+ recA-lex{ -> umuDC -->

+
k u , k o k i a 5 i q g c n q a k t y v i n i m ot v a r k a :a r j i e i j u n g i a n r ii i k a r t o . a r l a i p s n i S k a id. i d i -
-+ dinl)
jant paZcidinrui.

7.19pav.DNR paieidinrolaips- IJvrA,B,C,D lygis. Jcigu yra daug

nis ir sos atsakoetapai Mutageni5kasumu DC lygis. Jis menkai i5tirtas ir kaskart pasipil-
daugiau ncgu jprasta nukleotidq paiai-
clo nzrujais,,veikcjais",kuric galetq b[ti nt:t savaranki5ki,nepriklau-
dr1,uvrA,B,C,I) gcnai praderdaveikti in-
syti regulonui. Tokie yra gcnai, kurie koduoja (arba valdo) DNR III
dukuotu reZimu. Antai E. coli l4stelcje konstitutyviai Siq genq ko-
polimerazespolipeptidet,atlickanti korekcija,ypating2lDNR I poli-
duo.iamqbaltymq yra tick:
merazesform4 (Zymim4DNR l*polimeraze)ir pagaliaukol kas ne-
UvrA UvrB UvrC pakankamai iStirtospaskirtics DNR It polimerazg.Sios polimerazes
20 200 30 iraltymorrolckulirr sintczg reguliuoja ir SOS atsako gcnai. Po SOS inclukcijosDNR ll
polimerazis sintezepadideja 7 kartus.
Po indukcijos Uvr B ir Uvr C baltymq padaugeja 100-200 kartq. Minetq DNR polimerazill paskirtis - netiksliai, bet greitai uZtai-
Genai turi 2-3 promotorius. Vienas jq skirtas konstitutyviai,kiti - syti DNR tr[kius. Sis lygis isijungia,kai paZaidu(DNR tr[kiq) daug
indr,rkuotaigeno veiklai. ir svarbu bet kaip ,,uZlopyti" susidariusiusplyiius. Genai untLtDC
RecA-LexAlygis. Kai DNR paZeidirnasdideja, atsiranda papildo- sudaro labai nedideli operon4. Pirmasis Sio operono veiklos ctapas
mq DNR tr[kiLr, o iie yra signalasSiam lygiui isijungti. Sio lygio
gan gcrai iStirtas:unutD genas koduoja reprcsoriq, slclpinant!untttC
genLl veikl4 valdo gcnq pora recA-lexA. Genas lexA koduoja baltymq-
-rcprcsoriuLcxA, kuris slopinaindukuot4 (bet ne konstitutlviq)SOS geno veikl4. Kai Sis represoriusskyla pusiau, vienas polipeptidq. at-
virk5diai, tampa umLtC geno akty/atoriumi. Genas umuC koduoja
atsakclgcnq vcikl4.
baltym4, slopinantj korekcine DNR polimerazes funkcij4.
Regulono valclynrassudctingas.B[tinas ATB kuris yra viena iS s4lygq pradcti Din D lygis (angl. danmgeindur:ible)beveik netirtas. Matyt, DNR
rcgulonui veikti, bet ne vienintelis. Antras signalas- DNR trlkis, i kuri rcaguoja uZlopoma suirusiq DNR molekuliq fragmentais.
recA gcno koduojamas baltymas RecA.
RccA baltyntas dalyvauja ivairiuosc lilstelc'sryksmuose, i5 kuriq svarbiausigc- SOS atsako mutageni5kaslygis yra budas totaliai, nediferenci-
ncline rckombinacija (i5 iia jo pavadinimasrcc.) ir ivairus DNR rcparacijos tipai,
juotai valdyti mutagenezg.
kurir:ose susidaro ir uztaisomi DNR tri=lkiai.RecA baltymas yra polifunkcinis: jis

512 513
 Reikia isiddmeti, kad mutacijq lygis yra genomo lemiama salyb€.
Bakterijos DeinococctLsradiodurans (buvgs pavadinimas Micrococ-
ctrsradiodurans) gyena labai rizikingoje, genotoksi5koje aplinkoje,
pakelia labai didcles jonizuojandiosiosspinduliuotis dozes, toddl ri-
zika mutacijoms atsirastiyra labai dideld. Mala to, kad 5iq bakterijq
ir Micrococcu.sluteus labai aktyvi ir stipri visa antimutagenezdssiste-
ma, D. rudiotlurans neturi umuDC gem4.
Ir atvirkidiai, yra bakterijq, kurioms bItinas didesnis mutacijq
lygis, kad greidiau galctq prisitailcyti prie naujq aplinkos vciksniq.
'hkios
bakterijos papildomai turi plazmidLiq (pvz., R46, pkM101 ir
kt.), kuriose yra umuDC genq homologq (muc:A,B).
Oksidacinio streso atsakas idomus tuo, kad E. coli ji lcmia trys
regulonai.Dvi genq grupes susijusiosvicna su kita ir priklauso nuo
oksidacinio strcso stiprumo, panaiiai kaip SOS atsako (tai o.ryR ir
H,O. rcgulonai), o trcdiasisregulonas,matyt, savaranki5kas So{ spc-
cialiai O,; laisvajzrmradikalui ir jo padariniams.
OryR regrrlonas.Jj sudaro bcnl lJ ankstyvojo atsako gcnai. Kocluoja sintczg
l c r m en t q , k u r i e i n a k t y v i n al a i s v u o s i u rsa c l i k a l u si r p c r o k s i d u s( M n - s u p er o k s i d d i s m u -
tazg, katalazg, hiclroksiperoksidazg, glutationrcduktazgir kt.).
I1,0, regulonas lcrnia v0lcsni atsak4, kai jau atsiranda DNR ir baltyrnq paZai-
dos, kr-rriasrcikia ialinti. Rcgulorrc yra bcnt 2l gcnas, tarp iu gcnas, koduojantis
egzonukleazglll. Trip ii pruclZiqbuvo pavadintasSis f'ermcntas.o ii tikrulq jis yrr
DNR glikozilazd-AP-endonukleazd su papildomornisfunkcijomis (polifunkcinis balty-
mas). Vicna ii iiu papildomq funkcijq yra cgzonuklcazis funkcija. Fcrntcntas, kaip
cgzonr.rklcaze, DNR trrlkio victojc ialina ncreparuoiamasDNR paZaidas.Sio fer-
mcrrto vcikl4 galime palyginti su chirurgo clarbu,kuris pirma iivalo Zaizdq, kad po
t o s a l c t r li r r u Z s i u t i .
.S'oXregulonas yra pats stambiausias.apic 30 genq ir spccialiai tik C).i ir jo
cluronromspaZaickrnrs.Pagrindinis DNR rcparacijos ferntcntas - endonukleaz6IV.
?ri irgi nedidclis. bct polilirnkcinis baltymas - DNR glikozilaz6-AP-endonukleaz6.
Siluminio Soko atsakas idomus dcl dvicjq pricZasdiq.
Pirrna, rcparuojarna ne tik DNR, bet ir baltymai, lqstelis strukt0ros (membra-
nos). Aukita tcmpcratura pirmiausia paZcidZiabaltymus. Denatlruoti baltymai yra
pirminis iio atsako signalas.Spardiau (ant atsarginiq mRNR) ryksta prcltettlizes
fcrnrcntqsintczc.
A n t r l , i i l u m i n i o i o k o r c g u l o n a sb u v o p i r m a s i s ,k u r i o l a b a i s m u l k i a i i S t i r t as i g -
-l-hip
nalo pcrnaia nuo mcmbranos paviriiaus vczikulcmis ! branduoli.
Saperonai- baltymai, kuriq paskirtis atkurti trcting baltymq sandar4.Jq yra kclctas.
Geriausiai iStirti I'lsp70, FIsp60.
-514
7.5.2.4.Nesuporuot4nukleotid4reparacijo.ZmogausDNR reparacijos
defektai
Pastaruoju metu ypad domimasi DNR paZaidq reparacijos tipu,
kuris vadinamasnesuporuotq nukleotidq reparacija. SusidometaSiucl
reparacijos tipu dcl dviejq prieZasdiq:
bcnt du treddaliaivisq gcnq mutacijqyra klaidos,likusiospo
netiksliosSio tipo nukleotidqreparacijos;
aptiktasticsioginisrySystarp nesuporuotqnukleotidqreparaci-
ios ir veZio.
Pastaruoju metu jau aptikti 5 Zmogaus genai, kurie yra genq
rrtttlH ir nuilS homologai, ir jq mutacijos arba metilinimo sutrikimai
sukelia vcZi. Ry5ys tarp veZio atsiradimo ir nesuporuotq nukleotidq
reparacijos labai gerai jsira5o j mutacing veZio teorijq.
Griikime prie mutacijq. Nuklcotidq ijungimo tvarka i naujai sin-
tetinamq granding yra gerai Zinoma ir grieZtaikontroliuojama:
. A jungiasi porojc su T, arba atvirkidiai, T su A,
. G jungiasi porojc su C, arba atvirk5diai,C su G.
Si tvarka gali blti paZeista.?lda DNR molekuleje atsirandane-
taisyklingosporos:
A.G. A.C. C.T ir kitos.
Nesuporuoti nukleotidai atsirandaDNR dcl keturiq prieZasdiq:
. netikslios DNR polimeraziq atlickamos korekcijos, nukleotidq
ijungimo j sintetinam4DNR granding neiStaisytqklaidq;
. potencialiq DNR paiaidq: paZeistasnukleotidasgali nc-teisingai
isijungti (iiungimo klaida) arba prisijungti ne tq nukleotid4 (re-
plikacijos klaida);
. heteroduplekso,kuris susidaro per5okant DNR grandinei nuo
vicnos molekulds ant kitos; paprastai tai ivyksta del genetines
rekombinacijos;
. deamininant metC, Sis virsta T:
*a16'
dcanrininimas
) T
buvo aptikti
Nesuporuotqnukleotidq reparacija ir mutagenez€svaldymas.DaZ-
niausiainesuporuotinukleotidaiatsirandadel klaidq naujaisintetinamoje
515
DNR grandindje.Nesvarbu,ar butq apsirikusios . senoji - metilinta,
DNR polimerazes,liung-
damos nukleotidq j polinukleotidinEgranding,ar klaida bfitq atsiradusi ' naujoji - nemctilinta.
del potencialiqDNR paLaid,4, . nesuporuotasnukleotidas pa5alinamasi5 nemetilintos DNR
klaida turi bfti iStaisyta.Kaito nepajegia
atlikti DNR polimeraze,tai atlieka specialusklaidingaijungiamq, nesu- grandincs.
poruotq ntrkleotidq reparacijos (angl. mismatch repair) tipas. MutS baltymas- pagrindinisneslrporuotqnukleotidq paZinimobal-
Klaidos gali bfiti paliekamos nei5taisytosspecialiai,kad atsirastq tvmas.Jis paZjstavisas 8 jmanomasnetaisyklingasnukleotidq poras ir
daugiau mutacijLl.lr awirk5diai, pagerejusklaidq taisymui, mutacijq jungiasi su artimiausia tokiai porai GATC seka. MutH baltymas yra
daZnisgali labai sumaZdti.Tai vienas i5 bfidq totaliai valdyti mutacijq cnclclnukleaze. Ji kerpa DNR nemetilintoje GATC sekoje 5' prie G
daLni. Todel daugelio nesuporuotq nukleotidq reparacijos genq mu- rurba3' prie A (7.20 pav.):
tacijos yra mutatoriai - padidina mutacijq daZni ir zymimos sintboliu
MutS sudaro papildomuskomplcksusir su kitais baltymais.B[tinosios komplekso
mut. Antai gentl mutS, mutL, rnutH mutacijos padidina E. coli mu-
suditinds dalysdar yra MutH=uvrD hclikaze,SSB baltymas,kai kurios cgzonukleazes,
tacijq daZni 100-1000 kartq. I)NR I arba II prrlimerazis,ligaze,bltinas cnergijosi5teklius- ATP. E. coii galutinai
Dam-valdoma reparacija. Neteisingai jjungt4 nukleotid4 (ijungi- susidarovicnagrandistrukis, kuris uZtaisomas,.klasikiniu"ckscizindsrcparacijosb[du.
mo arba replikacijosklaidas) Salinabaltymq kompleksas,kurio pa-
Thd ivairios DNR rcparacijossistemosveikia kaip vieninga visuma.
grindiniai veikejai yra MutS, MutH, MutL.
NesuporuotoT pa5alinimas.Thi labai pavojinga paLaida.Kaip ni-
Nesuporuotq nukleotidq reparacija i5siskiriai5 kitu DNR repara-
ndta,ji atsirandadel mctilinto citozino deamininimo:
cijos tipq tuo,
. kad reikia ne tik aptikti pai,aid4, Siuo atveju - ncsuporuotus t-tt",g deamininimas
, T
nukleotidus.
. bet ir nustatyti, kuri DNR grandind yra senoji (teisinga), o
Thi ryksta pclroje metC-G, ir vietoj jos atsiranda nesuporuoti nu-
kuri naujoji (joje buvo padaryta klaicla). kleotidai TG. Jcigu iis T b0tq nepaialintas.jau kitojc DNR rcplika-
Suprantama,kad neatitinkantisnukleotidq porq sudarymotaisyk- cijoje vietoj poros C-G atsirastq pora T-A. Baltymas MutS kartu su
lds nukleotidas yra paialinamas i5 naujosiosgrandinds. kitais baltymaispaSalinair Si4 klaid4.
Kaip atskirti, kuri grandine senoji ir kuri naujoji? Daugelyje or- Heterodupleksokorekcija. Hetcrodupleksasyra dvieju DNR mo-
ganizrnq gamta dar kart4 pasinaudojo DNR metilinintu, Sisyknauja- lckuliq ,,hibridas"- didcsne ar maZesneatkarpa i5 vienos ir kitos
jai DNR grandinei atskirti nuo senosios.B[tent metilinimu, kuri DNR molekuliq grandiniq. Tai DNR rekombinacijosproduktas. Abi
atlieka Dam-metilaze. Si DNR modifikacija atliekama po DNR re- DNR grandines heterodupleksovictoje yra senos. Vienas alelis ski-
plikacijos. Bet, pasibaieusDNR sintezei, senoji grandine jau bfina riasi nuo kito, todel heterodupleksovietoje atsiranda nesuporuotrl
metilinta. Naujai metilinti reikia bDtent naujqjq DNR grandinE: nuklcotidq.
Kol kas nenustatyta,kad b[tq suteikiama pirmenybd kuriai nors
DNR grandinei heteroduplekse,ir todel klaida i5taisomaatsitiktinai,
pvz.:
-q-
Nesuporuoti -C----.- -C- -G-
nukleotidai --) I oatiekarna afba arba
-T--\ -T- -T-
heteroduplekse I
-c x'TC- atskirianaujqjEgrandingnuo senosios: -A-

516 517
 CHt LLddr,Laf orc CHI Iogas. Apskritai mikrosatelitai skatina netiksliq DNR replikacij4,
atsiranda daug
rta)1, M ahlc a
netaisyklingu nukleotidq porq,
I r k a i k u r i c m u t a g c n a is u k c r i am u t a c i j a ss i r p n i n d a mti i k s h rn u k r e o t i d q
,,-*(J.!.%,'
i nauiq DNR granding,sropindamiDNR polimerazcs.korckcingfunkcri4. ! s r . 1 u n g i n r 4
Nau1otr grurJrre

Thi bndinga
kai kuricrns dvi'alcnc'iamsbei trivaleni'iamsnretalq .r-iriant
i.nams, y,pue,ru'nguno.
iio murairen. veikim4 ir apskritai pirmrl kart4 aptikta klaiciingaDNR
replikacija.
DNR reparacijosdefektqreiksmdpaverdimoje imogauspatorogi-
joje yra nepalyginami didesne,neguiki siol manyta.paLandykimeiai
pamatuoti.
Pirma.akivaizdu,..kad nar-rjos
mutacijoslytinesear somatinese rEs-
tc16segali atsirasti tada, kai slopinamaDNR paZairJq ,"poru.ijo.
.tik
{xt Vadinasi,vezystiesi.giai ar netiesiogiai yra DNR reparacijosdefek-
l 5 tas. Net tada, kai Zinonra,kad veZi nureimiveZiosuprcsoriq-
t' anti-
vT* t
5' onkogenqar onkogenqgcnq mutacijos.
I s' ugzonut
t"co
Antra, labaidaugligq,net nc genotipincs kilmcs,pvz.,infckcines
I J egzonulteud
I ir su jomis susijguZdegirniniai procesai,slopina,"pora.ij4.
f"t 9x' 9t, 9n, Tietia, yra labai daug ligq, kuritl pirnrinis prieiastyslor kas ne-
,. I n f , , I 1 ,
J-) ..... aiSkios.Jos jungiarno.s
, _-r_ - _- ____- " _,. t'-- - - - - - -l- -r;*- s. i bendrEgrupgvicn pagalfcnotipinlpoveikj.
Tik gcriau iStyrusjsitikinama,kacrtai reparacijos g"nn pnu"i[ir. ruip
j DNR sinreze
I DNR sinteze atsitiko ir LMSH-2 gcnui, kuris turi ir anrr4 pavadinim4HNpcc
fx,
t qr, t
tt
r *J--*---_J_
!"' tn' (nuo nepapilominiostor"osios zarnosvcZio).Dabar aiskJ, kad tai
1. ,.*__r_%_l_ t.
t.*-,_-.,,* _ - *r. t'--+ DNR reparacijosgcnas ir kad lo dc-
j o:vnug-e rje@6 l i ' k t a ss u k c l i an c t i k s l t l r o s i o sZ r r r n o s ,
t qr, JDNR
{H, bet ir kit:rsvcZio tirrmirs:plauiiq, kc_
5n' 5i'
'l l, penq, ryklers,gimcloskaklelio, kiauii_
dZiq ir kt.
7.20 pav. Escherichia colr nesuporuotq nukleotidq Lygiai tokia pati istorija daugelio
reparacija:
MutS - didclis .vrrlas,MutL uzrrrlki'iu.tas .valas, kitq Siuo metu Zinomq ligq, kuriq pir_
I\4utH -"tanrsusskritulclis;Muts
a t p a z i s t ' k l a i d i n g 4p o r l r i r . l ' c t i r i n i m ' s c k q G A I . c ;
MurH kcrpa gr""Ji"., atsrranda mine pricZastisyra DNR reparacijos
vien,granclistrrrkis (VT), VT platina egz.nukrcazc
(pagal J. J. pasternak,r999) genq mutacijos. Daugeliu atvejq jos
kaip DNR reparacijos def'ektai aptik-
Stal kodel vykstageno konver.sija.Der atsitiktines
. hercroduprekso tos pagal jautrumq UV spinduliuotei.
korekcijosvienas alelis virsta kitu:
Thip atsitiko ir pigmentindms ksero-
A + a arba awirkSdiai.a + l. dermoms (pigmcntuota, sausa oda,
Mikrosatelitai,nesuporuotqnukreotidqreparacija 7.21 pav.). Tai pusiau letalios recesy-
ir v6iys. pcr raimingaalsi_ vincs Iigos. pereinaniios j odos veii.
tiktinumqlabailcngvainustatytasrySystarp milrosatcliruir nesuporuotq
rcparacijosPasisekcr, nukrcotidq
kad nepapiklminissiorosiosZarn6ivcZysrystcsijcl mikrosa- Ligonis gali apakri. Nukcniia arviro.s
tclito (nedidclespaprasrqiqkarroriniusckq sankaupos) k[no dalys, kurios tiesiosiai kontak-
pac.iamg:;,rg;r, nesupo-
ruotrrnuklcotidilrcParacijr)s
gcnc hMSH 2. sis genasyra E.corigcno 'rrrls
homo_ 7.21 pav. Pigmentin€ kseroderma tuoia su UV

518
519
 Tik fenotipi5kai,pagal jautrumq UV pigmentineskserodermos jos grupds. Iig4 lemia tik vienas genasATM (11q22-23).pasirei5kia
panaiios.I5 tikrqjq tai bent 8 skirtingq nealeliniqgenq mutacijos. tarpaleline komplementacijageno viduje tarp skirtingq 5io geno funk-
Sitai nustatytakomplementacijos testu, kuri galima taikyti ir Zmo- ciniq daliq. SergantysSia liga ypad jautrls rentgeno spinduliams,net
gui somatiniql4steliqhibridizacijos
metodu.Suliejussergandiojo pig- dozems, kurios naudojamos diagnozuojant.Liga pasirei5kiasutriku-
mentine kserodermzrodos lzlsteles(fibroblastus)su normaliomis sia judesiq koordinacija, kapiliarq iSsipletimuir kt.
Zmogausodos l4steldmis,kaip ir buvo galima tiketis,pasirei5kedo- Blilmo sindromas ypatingai retas, bet genas BLM (I5q26.1)
minavimas,ir hibridinel4stclcbuvo normalausfenotipo. yra gerai i5tirtas. Jis koduoja balrymq, homologini E. coli RecQ
Suliejimas Hibridinel4stele hclikazci. f domu, kad BLM ligoniq l4stelese sumaZejgs aktyvu-
mas net keliq DNR replikacijai ir reparacijai svarbiq fcrmentq,
O+ tarp jr.l DNR I ligazes, II topoizomerazes, timidilatsintetazes,
Normali Pigmcntind Normali
kserodermaXP uracilDNR glikozilazes, N-metilpurin DNR glikozilazds, O6-metil-
Siuo reiikiniu pasinaudotagcnq terapijoje. guanin metiltransf'erazes,SOD, todil ligoniai ypatingai jautr[s UV
Tirdiausulicjusivairiqasmcnq.scrgandiqpigmentinekserodcrma, ir alkilinandiosiomsmedZiagoms,jq l4stelcselabai daug scscriniq
lqsteles,rezultatasgautasdvejopas: chromatidZiq mainq, kvadriradialiniq chromosomq.
Kitas bendro pobfidZio po4rmis, pagal kuri atrenkami reparaci-
Suliejirnas Hibridinel4stele
.los gcnq defektai, - ankstyva senatvd (progerijos - Hadisono-Gil-
@.
XP-A
@
XP_A
XP*A/XP_A
XP-A
tbrdo sindromas, Vcrnerio liga 7.22 pav.). Siomis ligomis sergan-
diqjq genome nustatytas dar vienas DNR reparacijos defektas: s4-
arba
S u l i cj i'r n a s Hibridinclelstele
rySq ,,DNR-bziltymas".Kaip vyksta Siq paZaidq reparacija, apskritai
neaiSku. Galb[t modeliniai eksperimcntiniaigyvlnai, imituojantys
( XP) _ (XP'
Vernerio ar Hadisono-Gilfordosindromus,pades iitirti 5io tipo pa-
XP_A XP-B Normali Zaidq rcparacij4.
Tirigi kol kas aptiktos 8 pigmentines kserodermoskomplementa-
cijos grr-rpcs,o t:ri rci5kia, kad pigmcnting kserodermil lemia bent 8
7.6. Dirbtinis ir gamtinis mutagenezdsvaldymas
nealeliniai,savaranki5kiXP genai, kurie yra skirtingoseZmogauschro-
m o s o m o s e( 9 , 8 , 2 , 5 , 1 9 , 1 5 , l 3 ) . B c t k u r i o j q m u t a c i j ag a l i b f i t i Dirbtinai valdoma mutagenezd.Prici kokius 3-5metus tai b0tq fantastinisklau-
pigmentineskserodermospricZastis.Lcmia DNR ekscizingreparacijq simas. Atrocle, kad nira jokios tcorinis priclaiclosvaldomai mutagcnezei,juo Iabiau
(ir. 7.18 pav., 11). ganrtinei vykti. Paradoksastas, kad tuo metu jau buvo tiriami reiikiniai, kurie yra
tiek dirbtincs, tiek naturaliai vlldomos mutagcnezespamatas:
Panaiiai i5ai5kintosir Fankonio maZakraujystds(bent 4) ir Ko-
keino sindromo (bent 2) komplementacijosgrupes ir nealeliniai ge- . n u 5 l i r t y t a sn r u l l r g c n Lr]e i k i n r o s l r r i t u t n l r s ;
nai, koduoiantysskirtingusDNR reparacijosfermentus. Kokcino sin- . pradctas tirti gcnctinio nestabilumoreiikinys, jo prieZastys- judricji gcnonto
dromo genai CSI ir CSB bltini aktyviq, transkribuojaml]genq repa- elementai, DNR rcplikacijos ir rcparacijos defektai;
. mutagenezc naudojant transformuojanii4 DNR.
racijai. SergantysFankonio anemija ypatingai jautrfis ne tik UV bet
ir laisviesiemsradikalamsir mutagenams,kurie sukelia tarpgrandines Ypat sekminga buvo pastaroji kryptis. Iiskirta ii donoro translbrmuoianti (su-
DNR s4rySas. kclianti bakteriju transformacijE,lr. p. -542) DNR buvo paveikiama mutagenais,
GenetiSkaiypad idomus DNR reparacijosdefektas,pasirei5kiantis paskui 5i DNR buvo itcrpiama j bakterijos chromosom4. Buvo gaunamos jvairios
vieno gcno (kuris buvo naudojamas kaip transfbrmacijosZymeklis) mutacijos.
kaip ataksija-telangiektazija.Nors nustafytosbent 4 komplementaci-

-520 521

A giiru, kitq tiptl - maZiau. PavyzdLiui,l,4-bisdiazoacetilbutanas
,#
ryre.
7.22 pll. Ankstyvo.iisenatv€ (progerijos):
kaircjc Vcrncrio sindronras:A - 48nt. amZiausmotcris; B - ta pati moteris, kai
jai buvo l0 mctq (C. J. Epstcin ct al., 1966);dciinerjc- Llaiisono-Gilfbrclosindromas,
l 7 n r . a m Z i a u sv y r a s ( i S H . G i l f o r d , 1 9 0 4 )
DNR translbrmacijasudarc s4lygasatsirastigcnq inZincrijai,o mutagenczi trans-
lirrnruojandiaDNR - saitspccifincirnutagcnczci.
Saitspecifindmutagcneze- tui dirbtinai valdoma mutagenezd.fvai-
riais genq inZincrijojc taikomais bldais (tarp jq ir dirbtinds DNR
sintezds)gcne
. nukleotidas (arba nukleotidq seka) keidiamas kitu;
. pa5alinamasnukleotidas arba nukleotidq seka (tai delecijos);
.
iterpiamas naujas nukleotidas arba nukleotidq seka.
<11
7.6.1.Mutagenqveikimosavitumas
N€ra mutagenq, kurie sqveikautq tik su konkreiiu genu, nes pa-
skiras genas sudarytas i5 tq padiq nukleotidq, kaip ir kiti genai, ir
kiekviename gene to patics mutageno s4veika su nukleotidais bent
teori5kai lyksta vienodai. Thdiau, kaip galima buvo isitikinti, ivairiq
mutagenq daromos DNR paZaidosyra specifincs;tai ir nulemia mu-
tagenczis specifi5kum4(savitum4).
Mutagenezessavitumas pasirciikia ivairiai.
l. Mutagenas gali indukuoti tik kurio nors vieno tipo (genomo,
chromosomq, genq) mutacijas arba vieno tipo mutacijq sukelia dau-
indu-
kuoia tik ta5kines,o kolchicinas- tik genomo mutacijas.Jonizuojan-
c i o j i s p i n d u l i u o t ii' n d u k u o j ad a u g i a uc h r o m o s o m qi r g e n q m u t a c i j L l .
Si savitum4 nulemia daugiausiatai, kad skirtingi mut:rgenaiatakuoja
skirtingus ,,taikinius". Kolchicinas - tik achromatindsverpstds balty-
mus, toddl nei5siskiriaduktcrinis chromosomos.
2. lvairfis mutagenai to paties tipo mutacijq daugiau sukelia skir-
tinguose lokusuose. Antai Netrrosporacrassa brometilmetansulfona-
tas sukclia rcversijas ii uda i ade* (adcnino sintczc) 3800 kartq
daZniau negu i5 inos i irtos*(inozito sinteze), o paveikus grybq UV
net atvirkiiiai, mutacijos i5 inos i inos'dvigubai daZnesncsu2 mu-
tacijas 13 ade i adc*.
3. Thme padiame gene skirtingi mutagenai sukelia ivairias genq
mutacijas. Klasikinis daug kartq minitas par.yzdys- akridino daLai,
kuriais indukuojamos tik skaitymo remelio poslinkio mutacijos. Al-
ternatyva - alkilinandiosiosmedZiagos,sukclianiios tik pakaitas.
4. Mutagenq savitumas pasirei5kia pagal skirtingus ,,kar5tus taS-
kus". Thi chromosomosarba geno vietos, kuriose mutacijq btna itin
daug. Geriausia juos paai5kinti patryzdLiu,kaip pasiskirstobakterio-
fago Trr11 cistrone B (7.23 pav.) gamtinds ir UV sukeltos mutacijos.
Dauguma gamtiniq mutacijq r,yksta keliuose saituosc (victose).
Kitose 5io cistrono vietose gamtiniq mutacijq aptinkama nedaug. Tos
vietos, kurios labai daZnai pakinta, ir yra ,,kariti ta5kai". Ap5vitinus
UV, cistrone B atsiritnda trys nauji ,,kar5ti ta5kai", nebldingi gamti-
nems mutacijoms.
Trijq (2, 3, 4) mutagenq savitumo aprai5kq prieZastis bendra:
ivairls mutagenai nevienodai paLeidLiaG-C ir A:T nukleotidq po-
ras, kurios gcnc (taip pat ivairiuose genuose ir net chromosomose)
523
 {+ T4 pati genq ivairiose chromosomosvietose nevienodai atakuoja
I !/'-# d
{i& qp mutagenai. Tuo isitikinta Escheichia coli /ac operono genus perkelus
'Y{+. Frylff E
I r'ifi{ is.'Tt+l ++i-r'Ll--Ht i+l++H-
i ivairiaschromosomosvietas.Ths pats /ac lokusas,paveiktastuo padiu
mutagenu, ivairiose chromosomosvietose mutavo skirtingu daZniu.
rf,
xk*A-ffif*+*,****ffi**.
H ffi Siuolaikine genetika pribrendo paai5kinti ir 5i reiSkini. Jis sieja-
a_
* - .HE+f ^ trm mas su dviem genomo ypatybernis,nuo kuriq priklauso DNR repa-
@#i*++5#r.J+-+r-t-rt.i-r1* racijos sekmd:
>
o nuo chromatino sandaros (tai bldinga eukariotams),
. nuo genq rai5kos (ekspresijos).
7.23 pav. ,,Kariti taSkai" bakteriofago T1 rIIB cistrone:
UV ir spontaniniq mutacijq daZniq palyginimas:Sviesls langeliai - UV indukuotos, Prisiminkime, kad intensyviausiair.yksta akryviq (ekspresuojamq)
tamsus langeliai - spontaninis mutacijos;tangcliq skaiiius rodo mutantq daZni saitc
genq DNR reparacija.Pastaruojumetu Siuo rei5kiniu itin domimasi.
Pats idorniausiasmutagenczdsrei5kinys,lemiantis ir mutagenq savi-
pasiskirsdiusiosnetolygiai.Suprantama,alkilinandiosiosmedZiagosla- tum4, mutagenezespriklausomybd nuo konteksto.
biau atakuos tuos genus ir tas vietas gene, kur daugiau susikaupg Mutagenezdspriklausomybdnuo genetiniokonteksto.Mutageno ak-
G-C porq. o UV - kur DNR molekuleje yra daugiau pirimidinq. tyvumaspriklauso nuo to, kokie nukleotidai yra Saliato nukleotido, su
Tiri pagrinclini, bet ne vienintele mutagenq savitumo prieZastis. kuriuo s4veikaujamutagenas.Tai pirmasispastebejoKochas (R. Koch).
Lemia ir visi tie veiksniai bci rei5kiniai, kurie r,yksta po to, kai at- Buvo irodyta, kad, pavcikus2-aminopurinubakteriofagoT. r11mutan-
siranda DNR paZaida.DNR paZaidqrcparacijanevienodaisdkmin- tus, reversijqdaZnispirmojojc-nonsensonuklcotidq poroje priklausonuo
gai paialina ivairias DNR paZaidas.O ,,sietai", kurie nepraleidZia antrojo ir trediojo nukleotidq. Kai antroji nukleotidq pora nonsenseyra
naujq mutacijq llI muttrgenezcsetape, nevienodai atsijoja ivairias ne A-T, o G-C, (palygintasreversijqdaZnisnonsensuoscUAA ir UGA),
mutacijas. Siq sietu veikla labai priklauso nuo ivairiu aplinkos ir
reversijos20 kartq daZnesn€s. Kai trcdiojoje nonsensonukleotidq poro-
vidiniq veiksniq, inclividualiosraidos (7.5 lentele). je vietoj A-T yra G-C (lyginti nonsensaiUAA ir UAG), reversijqdaZnis
pirmojoje nuklcotidq poroje padidejo tris kartus.
Stai koclel mutagenas paileidlia daugiau vieno kurio organo -
atrdinio l4steliq genomE ir vystosi atitinkamo organo - audi- Konteksto rci5kinys kategori5kai prie5tarauja poZilriui, kad tre-
nio veZys. iioio nukleotido mutaciia kodone yra nereik5minsa- neutrali.

7.6.2, Gamtinis mutagenez€svaldymas. Genetinis nestabilumas.

7.5 lentcli. Mutacijq daZnis ir spektras ivitinant jonizuojaniiaisiais spinduliais
Genai-mutatoriai ir antimutatoriai
mieiius, esantius ivairiuose raidos etapuose (pagal N. Batygin4, l9il0)

Raidosctapai Mutacijq daZnis Chlorot'ilines Morfologines Gyrybingq Populiariojispaudamutacijaspavertd:ekologiniubaubu. I5 tik-

spinduliuotes % ir sterilios ir tiziologines rnutacijq
rqjq kiekvienotaksonogenomeyra nusistovejgs labai subtilussan-
rnctu %
mutaciios7o tykis tarp mutagenezds ir antimutagenezes.
Prisiminkimemutageni5-
Seklos I1,09f0,47 10,77 0,32 2,91 kq DNR reparacij4,kuri4 lemia umuDC genai. BakterijosDeino-
lI etapas 1,7310,31 r,10 0,63 17 01 coccusradiodurans,kurios gyvenalabai genotoksi5kojeaplinkoje,Siq
IV etapas 1,8710.3_s 1,68 0 .l 9 10.34 genq genome apskritaineturi. Tos bakterijos,kurios polimorfines,
VI etapas I
1,4510.3 0,94 0,51 35,00
atvirk5iiai,turi papildomusumLtDC genq homologusplazmidese.
<)A
525
 ,,Mutacijos pagal uZsakymq"- rei3kinysaptiktasgamtindsedrozofi-
los populiacijose.Pasirodo,drozofilospopuliacijoseyra tikros mutacijq
,,mados":vienais metais aptinkama daug mutacij'4white (baltos alrys),
kitais - abnormal abtlomen(nenormaluspilvelis) ir t. t. Mutacijos atsi-
randa, kai tik jq prireikia. Antai mutacija white s4lygojadidesni atspa-
rum4 auk5taitcmperatfrai, todel kai aplinkoje kar5ta,5i mutacija gana
claZna.Thi uZprogramuotawhite geno sandaroje. Sis genas turi labai
ilg4 rcguliacing (valdymo) dzrli,kurioje yra daug judriqlq genomo ele-
mentr1isitcrpimo victq. Bet kurioje w,hitegeno vietoje isiterpusjudria-
jam ganomo elementui, jvykstanormalaus alelio (Wile) mutacija. Bet
ji ncra nul, o leuky tipo - genas nera visiikai slopinamas,nes judrusis
clcmcntas gali isijungti tik i rcguliacinggeno dali. Jo koduojandioji
dalis lieka nepakitusi. Vis delto iioje whitc lokuso mutacijq valdymo
grandincjc trlko labai svarbiosgrzrndics:kaip valdomasjudrusis geno-
mo clemcntas,kas ir kadajam ,.sukomanduoja" jsiterptiiwhite lokus4.
Tik 1993rn. pagaliauparyko 5i klausimEi5sprgstigrupci Rusijojc (No-
vosibirskc)dirbandiqmokslininkq,vadovauiamqV. Ratnerio.Signalas
judriesicmsgenomoelementamsisiterptiiwhite lokus4yra aukita tem-
pcratfira,iiluminio ioko atsakoindukcijoss4lygos.Jos sukeliajudriqjq
clcmcntr-1transpozicijrr(judcjim4 i kit4 vict4). Pagaliaupaskutinisvei-
'I'ic judrieji
kc.jas- atranka. gcnomo elemcntai, kurie isitcrpia i white
lokusil (bI), t'opia ir kt.), gali isiterpti ir j kitus lokusus.hdiau aplinkos
vciksnys- ta pati aukita temperatlra,kuri buvo signalaspradctijudeti
judricsicmsgenomo clcmentums,yra ir atrankosvciksnys.
Atrcnkamos tik tos mutacijos, kurios s4lygoja prisitaikymrl prie
aukitcrs tcmpcrat[ros, vadinasi, white.
Gamtine atranka mutacijoms,kaip atsitiktiniam reiSkiniui,su-
tcikia kryptingumE.
Sio tipo valdomos mutagcnczesirykiq grandine yra tokia:
(ienas,kuris turi Judrieji elementai
Aplinkosveiksnys
-SF;AAnAaAi Judrusis Transpozicija
judriqjq efemcntq+ kitosegenomo ------------>
elementas
isiterpimovictas vietose transpozicijaiisiterpia i gen4
Geno Atranka tik tq mufacijq,
(ir papildomaiTaspqtsaplinkosveiksny\ kurios lemiaprisitaikymq
--7;;
ki q lokusq) k ^.'"
^.'r tra nspozicij 4 i ukd,lusiam
";;;i.-r J.'
mutacija aplinkosveiksniui
Yra kelios deiimtys nestabiliqjq drozofilos lokusq, tokiq kaip n,ftirc, paklIs-
tandiq ,,mados" reikalavimams,ir kuriq atsiradimassictinas su ekologiniais veiks-
niais. Thi ,ve1low(gcltonas k[nas), singed (,,apsvilinti" Scrcliai), bithorax (du torak-
sai ir dvi poros sparnq) ir kt. Svarbu nustatyti ne tik nestabiliuosiuslokusus, bet
ir tai, kokia mutacijr4 iiuosc lokusuose biologine - prisitaikclmoji reik5mc. Ji1
nustatyti nira lcngva.
Genetinisnestabilumas.Ncstabiliuosiusgenus ir genetinio nesta-
bilumo rei5kini 1931m. atrado Demerecas(M. Demerec), tirdamas
augal4 pentiniq (Dclphinium ajacis) ir drozofilE.
Genai, kurie mutuoja nelprastaidaZnai 1'10-?-1'10-3,
vadinami
nestabiliaisiais,o pats rei5kinys- genetiniu nestabilumu.
Siuo metu genetinisnestabilumassuprantamaszymiai pladiau.Ski-
riamas
o genomo nestabilumas,daZniausiaivcrtinamas pagal sutrikusias
homologiniqchromosomqdalybas,daZnqaneuploidijqir polip-
loidij4;
. chromosomq nestabilumas, nustatomas pagal daZnus chromo-
somq struktIros pokydius (chromosomq abcracijas,scscriniq
jo apraiSkosyra chromoso-
chromatidZiqmainus ir kt.), szrvitos
mq llZumas ir l[Z[s chromosomqsaitai (vietos);
. geno nestabilumas,apibldinamaspagal daZnaskurio nors kon-
k r c t a u sg c n t l m u t r r c i j l r s .
I5 karto reikia pateikti ir genetinioncstabilumorciikiniq skirsty-
m4 kitu atZvilgiu:gcnq, kaip ir chromosomq,nestzlbilumas gali b[ti
bendrasisir lokalusis.
Bendrqii genetini nestabilum4 lemia mutageniSkaDNR paZaidq
reparacija,umuDC genai, DNR replikacijos,rcparacijos,rekombina-
cijos ir iiuos tris ryksmus valdandiq genq mutacijos,judrieji genomo
elcmcntai, kai vyksta jq intensyvitranspozicijai ivairius lokusus, taip
pat iuos valdaniiqgcnq mrrtacijos.
Visq suminetq genq mutacijos labai padidina mutacijq daZni, to-
dcl Sie mutantiniai genai vadinami mutatoriais. Juos 1937 m. taip
pat atrado Demerecas.Kai kuriq genq pavadinimaskilgs nuo muta-
toriaus: mLttH, mutS, mutY ir kt. C. coli gena| Mutatoriai padidina
mutacijr] daZni nuo kcliq iki de5imdiqtfikstandiq kartq. Ypad stipr[s
mutatoriai yra tie, kurie slopina tiksli4, be klaidq, DNR replikacij4.

526 521
 Pastaruojumetu bendrojogenetinionestabilumo
. . prieZasiiqgero_
kai pagausejoclelreiskiniu,"kuiier,yksra
mutagenezesI ir II etapais.
Genetinisnestabilumas gali atsiruriii, del mutacijqgenuose,
koduoja kurie

' antrmutagenqsintezg,
. mutagenq metabolizmo

@w-
fermentus,
. l4stelcrs
mcmbranq pralaidum4.Tbkios yra E.coli
mutaciiosnu-r,A
ir mn,B.

Letiniu uidegimq ryrimai papilde nestabilum4 ir.'

'Tek. visiikai nauju _
epigc'ctinio nestab'umo genetinj
!iq.u nestutitrma suskirstyti
dar_vienu,p:rveldejimo trrzvilgiui geiotipini O-.ri*.rffii
Epigcnetinisnestabirr,r_ur= .u' faverdimumususijgsnetiesiogiai,
tick, kiek, pvz, y,a pavclclimaspolinkis ,uheiimus.
i lctinius Lubinq genetinionestabitumo
svarbuslokarusisgenetinisnestabirumas. ttin ];ir]"?;!";,
indukcijaaziridino(etitenimino)ir
EDTA
Thip valclomasvieno kon_
krctaus geno mutaciiq atsiradimas.Nestabirieji siklqluobclcs
marsun]ir
genai yra tokaliojo l];':i.::iT,1',11t.'nl;:..,,Oda ankstyjc
ir apskritai;
pra_
nestabiluntopavyzdys.Thrp..patikuoniq
atsirandatrijq tipq organiz_
mai: stabilusmutantai,stabilnsnemutantai,
t. y. ,"ulitrntai i pracli_
ni tipE, ir ncsrabit[:-.'1"]iTfii P r i s i m i n k i n r c k' i l t l i r g c n l r i '
k u r i q r t c'1,ra
q l r l i m r pr r r v r r d i n l ni c s t r r r r i r i l r i s r r r i \ .
pav.),kuiiLrnesrabitumas per_ ivairiu dazniu- Zmoguus ypai nrulu{i;r
duodamaspalikuonims, ..\7.?4
toderjis kartaisdar vacrina-u,,"pritro;o- skaiduliniai navikai)' ach.ndroplazijos .mutaliilus .
ncurofibromatozcs (craugi'iai
,erv.
muoju gcnetiniuncstabirumu. Mutagenaigari sukerti grcsuojaniiosioschorcjos) tigos,
rtr"iiri", disrror.ija),Hanringron. (arba
pro-
gcnetinjncstabilumil lvairiq tiprr DiuScnor.,,r,""n,1
-;,,,s clistrofijosgcnai.
e.25 p.av.). DiLr(cno raumcnq.distr.fijos g.'',,t
tr,; didiiausias znr.gaus gcn.s. J.
d i s - p c r 2 0 ( x )k b . . k . c r u . j a m o s i . s dy_
rnRNR 1 4 k b . J i s l , r i p c r ( r ( )e q z . n q .
Nestabiliejigenai atsirandader keriq priezasiiq:
genq sanda-
ros ypatumq,jLrdrqiqgenomoelementq, Didesnj mutabirum4garimab't,
del mikioir.tir,p, ouz_ sieti ir su gcno dydZiu:kuo
niausiainetranskribuojamose geno dalyse,epigenetiniry didesnisgenas,tuo.didesne
tikimybcl., n" vrenam,tai kitam
niq. rei5ki_ otidui mutuoti.Thi nukrc_
Muracijosoi,s"no.l*,1,!l
l,i'i,i
l.:'i:l'!?":iTi"If :,:[i.,,xy
x:l
iskritos,
riekpakait.s. surerkro.
n"di,r"r?1;';';;;;#iii"!"ro;". rui
yra pakaita,mutanri'iarne barrymcvictoj gricinoyru uigininur,
,/\
.:( \
/\. /\ , / \ r ' \ ,/'\ / \
tr\ r'\ I a ' i a \ r'\ r'\ Tyr _ Gly_ Normalusbaltymas(Gly)
r'.\ r ' \ _TAC _ GGg_
Normalusgenas
/\ /\ $ /\ .frans
/\ versijaC_+c
-zzn \]-ranzic"rla G_+,1
/\ /\l\/\ /\/\/\,/\ .l a
/\ O ii;: Murantinis
f,h inc arba
7.24 p a;v,.Replikuoj amojo gen baltyrnas(Arg) - Tvr lunn
- Ars h= *n Mutantinis
etinio nestabilumo pavelddjimas: _ Tyr _ Arg_
a - stabilaus ntutanto atsiradinas; _ battpnas (Arg)
pradinj tip4); r - replikuojanrori,
f ,tutr,fou, revcrtitnto atsiradimas(grlZimas
j . Kai yra iikrita, iskri'ta citozinastirozino kodone.Reiskinys
n.rtotiturnur;l - ncstabilusmutantas, -
? stabilus lamassu CpG salele,kuri yra Tlr_Gly kodonq sie_
mutantas, J - stabilus rcvenantas sonOrroie:'
TAC-GGG
s28
rir.r3lr
52g

Chromosomr; nestabilumas. Kol kas nustatyti trys chromosomq
ncstabilumotioai:
chromosomq lfiZumo sindromai; tai DNR reparacijosdefektai
(Fankonio maZakraujyste,Bli[mo sindromas,ataksija-telangiak-
tazija);
silpnas chromosomq nestabilumaspalyginti daZnas;visos ligos,
sukcliandios sutrikusi4 laisvqjq radikalq pr"rsiauslyrq,gali buti
p r i s k i r i t m o si i i r m t i p u i :
. l[Z[s saitai (vietos); bent viena jq atsiradimo prieZasdiqjau
aiiki. Tiri mikrosatelitai - paprastqjq kartotiniq sekq sankau_
pos, kai jos viriija normalq kartotiniq sekq skaidiq (Lr.p. 13-5
ir 3.3 lcntelg).Siosesankauposegali blti ir CpG salcliu,be to,
pakartotq daug kartq, pvz., llZioje vietoje fraX2].3 (CGG),.;
iia n - iki -500karru.
chromosomq luZumo sindromai ir silpnas chromosomq nestabi-
yra bcndro pobhdZio,o l[irrs saitai - lokalinis ncstabilumas.
lur-r.rzrs
Ateities rei5kiniai. Aptikta ir kol kas nepaaiskinamqvaldomos
mutagenezesreiSkiniq.Tiri jau minctos paramutacijosir paveldimas
polinkis j chromosumq mutacijas. Antrojo rciskinio palyzdys - fila-
delfine chronrosoma.?ri abipusc translokacijatarp 22-osiosir 9-osios
chromosonrq,lcmianti leukozg. Taiiau translokacijar,ykstatik kamie-
nincsc kraujo forminiq clcmcntq l4stclesc:kitose asmens l4stclise
Sios chromosomrlnrutacijosnera. Kariotipas atrodo normalizri.
7.7. Morfozds ir teratogenai. Genotrofai. ,,lgytrl poiymiq,,
pavelddjimo klausimas
Thlidomido skandalas ir jo pamokos. Sianre skyrclyje nebus
nagrincjamitie veiksniai,kurie sukelia prisitaikomojopobfidZiomo-
difikacijas - adaptacijas,o tik tie veiksniai, kurie sukelia organiz-
mo raidos sutrikimus,nepaveldimusapsigimimus- morfozes.Kaip
mineta, jq svarba tapo itin akivaiztli po icrnobylio AE avarijos ir
po keliq skandalq del nauiq vaistq. Garsiausiasskandalas- del
talidomido. Jis buvo rekomenduotasndstioms moterims kaip skaus-
m4 mal5inantisvaistas.vaist4 vartojusiosmotcrys gimde vaikus
ivai-
riai nei5sir,ysiiusionris
gahJnemis(7.26 pav.). Daliai vaikrl buvo pa-
kitusi i5orine ausis, paZeistosakys (poZymiq kompleksai, pauudin-
tas talidomido, arba Videmano, sindromu).
s30
t-
I
7.26 pav. Paveldima (A) ir sukelta talidomido (B) tokomelija (ruoniagal[nystd) (iS
I l. Ursprung, 196-5)
Negalima tvirtinti. kad firma, sukrlrusi vaistus, elgesi ncrIpes-
tingai netyrd galimq Saluriniq pasekmiq. Tiesiog tai paryzdys,
kad grauZikq, kuriems buvo iSbandyta 5i mcdZizrga,ir imogaus
ksenobiotikq metabolizmas gali i5 esmds skirtis, ir tai gali bfiti
zmosui lemtinga. Grauzikai atsparr.rs Siai medziagai.Ir zmones yra
polimortiniai pagal atsparum4Siam junginiui. Ne visos moterys gim-
de ncnormalius vaikus.
Pagaliaurcikia atsiZvelgtiir i skirtingq suaugusioZmogausir vai-
siausjautrumq. Thlidomidassuzrugusiam zmoguindra kenksmingas(arba
silpnaikenksmingas). jautrLrs.
Vaisius Prisiminkime,kad daus citochro-
mq P-4-50 ir apskritaiksenobiotikqmetabolizm4koduojandiqgenq veik-
lls tik subrendusioorganizmolastelese.
Vristq, kuriuos vltrlojant nc5tumo mctu gali sutrikti vuisiausraida, silra(asilgas.
Kai kuric jq taip pat yra trankvilizaroriai (kaip talidomidas). Thi iliazepamas
padidina naujagimir.rsu ncsuiiugusiomislupomis ir gonturiu daZni; fcnobarbitalis,
a p i e k u r i . k l i p s t i p r u c i t o c h r o m u P - 4 - 5 i-)q c n Ui n d u k r o r i q .j a u r a i y t a ( Z r . p . 3 l l ) .
Mortirzes sukelia kui kuric traukr-rliusslopinantysvaistai (vartojami serganiiqjq cpi-
lepsijrr)- irgi pachugcja vlikq su ncsuar.rgusiomis lupomis ir gomuriu, sirdies ydo-
mis ir kitonris anomirlijomis.Natrio valproataspadidina naujagimiq su nugarossme-
genq iivarZa skaiiiq; kai kurie antikoaguliantai(varfarinas)- su nepakankamai is-
siwsiiusia nosimi ir regos ncrvais (hipoplazija). Alkilinandiosios medZiagos,kaip
pricsvcZiniaivaistai, ne tik sukclia DNR pa2aidas,bcr ir trikdo (jeigu vartojami
ni'itumo mctu) vuisilus raidq.
Veiksniaiarba procesai(r.yksmai),kurie sukeliavaisiausraidos
sutrikimus,vadinamiteratogenais (gr. teros,teratos- apsigimilis,pa-
baisa).Vienasi5 teratogenqyra alkoholis(fiziskaisilpni vaikai,pro-
tinis atsilikimas),benzinas,benzolis,fenoliai,formaldehidas.
ivairls
531
nLrodai, Svinas ir glvsidabrio garai. TeratogeniSkaiveikia vitaminq
stoka ir perteklius, steroidiniai hormonai. Teratogeni5kasyra ne tik
egzogeniniq,bet ir vidiniq steroidiniq hormonq perteklius, hormonq
apykaitos ligos. Paradoksalu,bet ir fenilketonurija (nors tai geno
mutacija) \ystosi del fenilalanino pertekliaus, kuris veikia kaip tera-
togenas.Thip rrystosidaug paveldimq metabolizmo ligq. Gerai Zino-
ma, kad infekciniq ligq sukelejai - raudonukes, plslelines virusai
(citomegalovirusas)yra teratogeniSki.
Teratogenezdi5 dalies yra ndSdiosmotinos problema (nelaime
ar netinkamas gyvenimo btdas).
Manoma, kad neiiiai moteriai iki trijq mdnesiq n€Stumo nerei-
kitq vartoti cheminiq medZiagq,kscnobiotikqir stcngtiskuo maZiau
kontaktuoti su chcmindmismcdZiagomis,saugotisinfekciniq ligq. Svar-
bu ne tik teratogenodozc, bet ir kontakto su teratogenutrukmd,
vaisiausraidos etapas.
Morfozd ar mutacija? Yra esmind riba tarp mutacijq ir morfoziq:
. generatyvinesmutacijos pavcldimos,
. mclrfozesncpaveldimos.
Organizmq, su kuriais gzrlima ckspcrimentuoti, raidos pokyiius
galima patikrinti, ar jie paveldimi.Antai mindta, kad pupq lapq mar-
gumas (Lr.7.l pav.), kuri beveik Simtaprocentiniu daZniu sukeliajo-
nizuojandidi spinduliuote,alkilinandiosios medZiagos,komplcksonai,
sendjimas,yra nepaveldimas.Jis dingsta vir5utiniuoseto paties auga-
lo lapuose, kuriq uZuomazgosneturejo tiesioginio kontakto su tera-
togenu.
Bet kaip patikrinti, ar Siamo clvyniai rnorfozi ar mutacija? Lietuvos kino str,r-
dijos filrrc ,,Mulanrina" net talidomido sukelti raidos pokydiai pareikti kaip muta-
cijos. Mutacijontis baidomi skaitytojai ar klausytojai, kai kur nors atsivedamasgy,
vr-rlyssu dvicm salvomis ar penkiontis kitjomis ir pan...
Morfozds genotoksi5kai pavojingesnds.Jos daZnesnes,net labai
daZnos. palyginti su mutacijomis. Jq daZnis gali siekti 1.00c/o.Kai
padaugija naujagimiq su vystymosisutrikimais, pirmiausia reikia ieS-
koti teratogenq.
532
Mutacija ar fenokopija? TiansdeterminacijosreiSkiniai, kai dro-
zofilos palikuonims vietoj antenos isauga koja (imituojama mutacija
Antennapedia) arba vietoj vieno torakso ir vienos sparnq poros atsi-
randa dvi (imituojama mutacija bithorax), yra fenokoprjq patyzdLiai.
Kaip mineta, transdeterminacijosdaZnesndsuZ atitinkamo fenotipo
mutacijas.
Fenokopijos - tai morfozes, kurios fenotipi5kai imituoja kuri4
nors Zinom4 mutacijq. Mutacijq ir jas imituojandiq fenokopijq
fenotipind kanalizacija (pastangq nukreipimas) sutampa.
Tri gal kiek ir filosofi5ka,bet geriausiai paai5kina 5i mutacijq ir
morfoziq (fcnokopijq) fentotipini sutapim4. Bus tas pats fenotipinis
rczultatas,ar geno veikla pakis del mutacijos,ar dcl teratogenopo-
veikio. Svarbu, kad Sie geno veiklos pokydiai bltq vienodi, r,yktq
viena kryptimi. Tbdel neatsakinganusprgsti,ar tai mutacija,ar mor-
foze vicn pagal f'enotipo pokyiius, neatlikus specialiq tyrimq. Svars-
tyklcs turctq krypti i morfoziq pusg del didesnio iiq daZnio. Fenori-
pi5kai liga ar sindromasyra tas pats - ar jis b[tq paveldimas,ar
fenokopija (7.26 pav.). Morfozes gali i5kreipti tyrimq rezultatus, kai
vertinamas mr-rtacijr.r daZnis. I tai stengiamasiatsiZvelgti.
Santyki tarp mutacijq ir jas imituojandiq fenokopijq apsunkina
tai, kad sunku nustatyti tq momcntq, kai laikinas nepaveldimasfeno-
kopijas pakeidia pavcldirni genotipo pokydiai - mutacijos. Thi atsitin-
ka tada, kai daugelyjc kartq veikia tas pats fenokopijq sukeliantis
veiksnysir kai atranka palankcsnestabiliems,pavcldimiemspoky-
diams - mutacijoms.
Genetind modifikacijq asimiliacija. Thip pavadino anglq moks-
lininkas Vadingtonas (Cl. H. Waddington) reiSkini, kai fenkopijas
keiiia mutacijos. Keisdamas poveikio laikq eterio garais, jis drozo-
filai sukele ivairias fenokopijas: crossveinless (be skersinds gyslos),
bithorcr ir kt. Pakartojus poveikj garais ir atrinkus labiausiai suge-
bandius modifikuotis drozofilos individus, po 8-12 kartq paaiSkejo,
kad bitlnrax, crosst'einless yra paveldima. Gernetine modifikacijq asi-
miliacija nieko bendra neturi su lamarkiniu ,,jgytq poZymiq" pavel-
dejimu. Paai5kijo, kad fenokopij4 i5stumia mutacijos, kurios yra
tos paiios krypties kaip ir fenokopija. Tokios mutacijos gali atsi-
rasti spontaniSkai(gamtines mutacijos), bet jas gali sukelti ir ete-
rio sarai.

Atsiradus tokio paties fenotipo mutacijai kaip ir modifikacija, mu-
tantq prisitaikymo (reakcijos normos) ribos pasislenka prisitaikymo
prie aplinkos veiksnio kryptimi. Thigi bet kuri4 tokio tipo mutacijq
palaiko atranka, nes mutacija yra stabilus pokytis, nepriklauso nuo
aplinkos sryravimq.
Jeigu kurioje nors gcografinejevietovejenuolat dideja sausra(pvz.,
plediantis dykumai), augalq prisitaikym4 prie sausrosgalima pavaiz-
duoti taip:
P'T
-t
P'T
Ml
. -.-J
Palikuoniq
tl"t:
kartos ---)
Mr
N,T.'
) nenustebinsi.Thiiau ir kit(rs kartos visus augalus auginant vienodo-
ir t. t.
iia PT - pradinis tipas, M', Mt, M-' - naujos nrutacijos, kurios s4lygoja didcsni
iitsparumE sausrai ir prisitaikymo ribos poslinki atspirrumo kryptimi. Prisitaikymo
ribir atspanrmo kryptirni parodyta rodyklc.
Ths pats aplinkosveiksnystuo padiumetu gali sukclti ir modifi-
kacijzl,ir mutacij4bei veikti kaip atrankosveiksnys,atliekantisatran-
kq prisitaikymoprie aplinkoskryptimi.
Modifikacijosyra buferineorganizmosistemabesikeidiandioms
aplinkos s4lygomsatsverti reakcijosnormos ribose.
Tai greitasbDdasreaguotii pakitusiasaplinkoss4lygas.
Kai aplin-
kos veiksnystampa nuolatiniu,modifikacijaskeiiia mutacijos.
lgytq poZymiq problema istoriSkai atsirado todel, kad nemokita atskirti (net
ne-Zinota,kad taip yra) to paties fenotipo pavcldimu ir ncpaveldimq pokydiq. Atleis-
tina Lamarkui, kuris mand, kad ,,igyti poZymiai", t. y. modifikacijos, atsiradusios
vykstant individualiai raidai, yra paveldimi. Antai laukines antys daugiau skraido,
todel turi galingesniussparnus, o nanrinds, atvirkiiiai, daug vaik5dioja, todel jq
534
.^
k<tjos stiprcsncs, stanrbesnis.Jis nesuprato, pvz., kad skirtumus tarp laukiniq ir
naminiq andiq s4lygojagenotipas(genetiniai pradmenys).Jam pakako nustatyti, kad
l r e n i r t t o j r r m i rosr g i l n a sl r y s l o s i .o n c t r e n i r u o j a m a s\ u n y k s t a .
Siuo metu grieLtai turime laikytis tokios taisykles: modifikacija
yra fenotipo, bet ne genotipo pokytis ir yra nepaveldima.Ir jeigu yra
kitaip, v:rdinasi,
. arba tai naujas gcnetinis reiSkinys,
. arba tai i5inrtis i( taisykles.
ISimtys ii desniq yra daZnasrei5kinysgenetikoje. Tadiau Siuo at-
veju jos turi blti itin retos, nes kitiiip i5 tikrqjq bltq griaunamavisa
paveldimumo csme - palikuoniq kartq stabilumas.
Genotrofai. Kad i5imtys i5 taisyklesitin retos, rodo ir paveldimi
pokydiai,kuriuos linams sukele tr45u stoka. 1954m. anglq gcnetikas
Diuranas (A. Durrant) atliko gana paprast4 linq trgSimo bandyrn4.
Vieni linai buvo trg5iami normaliai visomis rcikalingomistr4Somis,
kitiems truko fosforo. Suprantama,Sie uZaugo maZesni.Tuo niekcr
mis ir normaliomis s4lygomis,augalai,prie5 tai stokojg fosfbro, buvo
maZesni.Tlrkic liko iki 5iol. Nciprasta buvo dar il tai, kad pakito
bevcik visi iSlikg augalai.
Kad tai neilgalaikemodifikacija,irodyta genetiniiristyrimais. Bran-
duolyje aptiktas lokusirs,kuris lcme ii pavcldim4pokyti. Pokvtis at-
sirado del pakitusios mitybos (gr. trophc), toddl pavadintasgenotro-
fu. Veliau kitq anglq mokslininkq, tgsianciLlgenotrofq tyrimus, buvo
nustatyta,kird vienasgcnotrofq lokusasyra amplifikuotas,t. y. daug
kartq padvigubejqs.
Tiems, kuric norcjo patikrinti Darento bandymii, tai ncpavyko padaryti. Bc to,
vra ilgarnctt augalq trgiinto patirtis, i( kurios aiiku, kad taip nebuna. Tiiiau ma-
2algiai linai (tris kartus maZcsrripagal bcndr4 augalq masg) - ncgindijamasfaktas.
Siuo metu b[tq galimasiulytitoki4 Sio rei5kinioatsiradinro
ver-
sriE:
. kaip atsakasi ncpalankqaplinkosveiksni(fosforostokq)ivyko
lokuso,sElygojandioprisitaikym4pric fosforo bado, amplifika-
clja (Lr. p. 208);
53s
 . gcnomo pertvarka, kuri vyksta somatindsel4steldse,yra grieL' C . P O Z YMrV P A V E L D E J I M A S
l4stelese(kokiu b'du, kol kas ne-
iai uZclraustagcnerat-$/inese I R REKO M B I N A C I J A
nustatyta);
. galima speti, kad kaip itin retas nukrypimas ilyko ir lokustl
ge-
implifikac4a gcneraty/inesel4stel6se,kuri paveldima kaip Nors prokariotq genomasyra paprastesnessandaros,tadiau euka-
notrofas. riotq pozymiq paveldcjimasir rckombinacija mums prieinamesni,su-
prantamesni ir artimesni rciSkiniai. Thi atitinka ir mokslo istorij4.
Augalams gali buti dar viena priezastis: ncgavusiq fosforo linq Prisiminkirne (l sk.), kad poZymiu paveldejirnoir rekombinacijosty-
galejo nunykti augimo klgclis. ir jis regeneravoi5 somatinir4l4stcliq.
'iot,iousiai rimai prasidejo 1900 m., kai buvo pakartotinai atrasti Mendelio des-
kai negavo fos-
iai itiketina versija, nes linai tais metais, niai. taikomi eukariotams.
foro, atrocld,,kuproti", nunykusiomisvirir-rnemis'
Eukariotq poZymiq paveldejim4 lemia:
Vcrtinamas.Pavadinimas
,,Pavlovohandymas,.ir-eiyra idomus. bet pricstaringai
kilgs nuo rusq fiziolog. I. Fav6v., kuris kcliaudamas po pasauli skaitc prane5imus
sillyginian.t . cliploidi5kunras
ir homologiniq-nehomologiniqchromosomqskai-
apic sillyginiq rellcksq ugdymq jlru kiilulytcms. Palikuonirns,.parrrokq"
negu tcvams. Bandymui pakart.ti iiuos tyrimus dius;
,.n"f.ui isinii'ti rcikcj6-maZiau
pricitaringi. bct tgsiasi iki iiol jau bc Pavlovo pavardcs. fdomiausi ii jq atlikti . homologiniq ir nchontologiniq chromosomq paskirstymo duk-
labai
jos gali rcgcncntoli
su jliq kirnrclirnis planarijomis. Sirl kirmcliu ypatvbc ta, kacl terinems l4stelims bldas;
ii vicnos lilslclcs. Scnsucinga yril trri, krrd rcgcncranttl ncrcikcjtl .'mokyti" jic jau
(igYti) (igimti) refleksai' "Pavlo-
. gerq, lcmiandiq poZymi, skaiditrsir saveikospobfidis;
turijo salygini rcflcksa' S4i1'giniai ir ncsqlyginiai
yra ir dingstis atkrcipti demesi i svarbizrclgscntlsgcnetikos problc-
. gcnq vietet chromosomojc ir rekombinacija tarp chromosomq.
un.."t.,unity1-.,us
rriy: sillylinius ir ncs4lygirliusrcl'lcksrrs'
Prokariotq (bakterijq) poimiq/genq pavcldejirnaspriklauso nuo:

. geno vietos chromosomojc;

. polimorfizmo ir rekombinacijos.

Esminis skirtumas vra tas, kad prokariotq genetin€ medZiaga

neatribota nuo visos kitos lqstelds dalies. Eukariotq genq veikla
prasicleclaatribotoje nuo Sios l4steles dalies erdveje - branduolyje,
lodel pavelclejimo reiSkiniuosc svarbus vaidmuo tenka branduolio
membianai, kai prireikia l4stelims dalytis, branduolio apvalkalelis
iSnyksta.

VIII. BAKTERIJTJIR VIRUSU GBNETIKA

8.1. Bakterijos

Bakterijqir virusq genetikosrei5kiniai gana i5samiainagrineti ki-

tuose skyriuose,todel j i e p a t c i k i a m ig l a u s t a i .
_s37
536
 Genomo sandara. Daugumos bakterijq 99otbvisr4genrl yra Ziedi-
nejc DNR - bakterijos chromosomoje.Be to, bakterijos daZnai turi
maZasautonomines ZiedinesDNR - plazmides.Jos skirstomospagal
ivairias ypatybes j konjugacines,perduodamasi5 l4steles i l4stelg ir
lemiandiasbakterijq rekombinacrjqper konjugacinitilteli; episomas,
gcbaniias lsiterpti i chromosomq, buti dvejopoje - integruotojc ir
autonomindje (laisvoje) paddtyje; lemiandiarsatsparum4nuodams (R)
ar jvairias kitas bakterijq sar.ybes.
Visi baktcrijos chromosomoje csantys gcnai paveldimi kartu ir
sudaro viena sankibosgrupg. PlazniidZiqgcnai sudaro atskirassan-
kibos grupes.
Bakterijq chromosoma.Esr:lteichiu coli chromosomoje yra apic
3000 gcnq. MaZdaug ketvirtadalj jq sudaro genq sankaupos- opero-
nai. Visi kiti gcnai iSsibarstgpo chromosom4,ir juos vienija j grupes
valclymobldas - regulonas.Tacliaugenai bakterijq chromosomoje
iSsidcstgne atsitiktinai, o pagal svarbq. Svarbiausiasgyr,ybinesfunk-
cijas lcmiantys gcnai (DNR rcplikacijos ir kt.) yra ariiausiai oi C -
vietos, nuo kurios prasidcdaDNR replikacija.
Dauguma baktcrijq genq - unikalls, tik ribosominiq RNR ir
tRNR gcnai kartotiniai.E. coli rRNR genai pakartoti 7 kartus.
Kaip mincta, pagalbendrzlsenomo sandarilbaktcrijclsskirstomosj:
. eubakterijas (gr. err - tikras), tai Esc'lterichiacoli, Sttlntonella
typhinturium, Bucillus subtilis ir kt.;
. archebakterijas (gr. urche - pradZia), kuriq gcnomo sandara
artimesni cukariotams (gc-naituri intronus). Archebaktcrijos
gyvena liibai neiprastoje aplinkojc: halofilines atsparios didc-
lems druskq koncentracijorns(didesnemskaip 5,5 M NaCl), me-
tanogeninesgamina metano dujas (CH.), termoacidofilinesgy-
vena r[gidiose kar5toseversmese (80'C).
Nukleoidas. Bakterijos l4stclc neturi vidiniq kompartmcntq. Kom-
paktiSkaisusipakavusibakterijos chromosoma sudaro nukleoid4. Nu-
kleoidas neturi branduolio apvalkalelio, todel transkripcija (mRNR
sinteze) ir transliticija (baltymo sinteze) erdvi5kai neatskirtos, r,yksta
vienu metu. Baltyrnu kiekis gali padvigubeti per 20 min. Bakterijos
turi ribosomas,kurios nesiskiria nuo eukariotq ribosomq. Nukleoide
DNR neigiamai superspiralizuotair i5sidesdiusikilpomis - domenais,
s38
^
F I)\ I{ DNR
^,
\--l-\-)
a-/- ------t *q)
AB
13.l pav. Bakterijq nukleoidas (,4) ir DNR kopijq tikslios dalybos dukterin6ms
lqstel6ms (B):
A: I - supcrspiralizuolidonrenai; 2 - rclaksuotasdomenas; .l - baltymine brdis;
B: I - DNR prisitvirtinusi pric iiinkusios j vidq lqstelis mcntbranos - mezosonros;
2 - DNR rcplikacija ir kopijq padctis; -l - DNR prisitvirtinimo victoje tarp dviejq
DNR kopijq mcmbrana iitista. alstumdama vicnq kopijq nuo kitos; 4 - prasidcjgs
citoplazmospasidalijimas.Kickvicna duktcrinc l4steldgauna po vicn:1DNR molekulg,
p r i s i t v i r t i n u s i up r i c n r e m l r r i r n o s
sudaro komplcksussu baltymais,bet nukleosominissandarosyra tik
uZuonrzrzgos (8.1 pav., A).
DNR replikacija r,rykstaialia l4steles membranos vidincs dalies.
Specialiomisnukleotidq sckomis chromosomosir plazmidZiq DNR
prisitvirtina prie mcmbranos. Membranoje irgi yra specialios DNR
prisitvirtinimo vietos. Siq skaiiius le-nriadaugiakopijiniqplazmidZiq
kopijLrskaidiq.Prisitvirtinimovietoje l4stelesmembranai tistant. DNR
kopijos atsistumiavicna nuo kitos (8.1 pav.. l3). Siame membranos
tarpe tarp dviejq DNR kopijq ir persismaugial4stele, pasidalydama
i dvi dukterines lqstclcs.Thip DNR kopijos taisyklingaipaskirstomos
dukterinemsl4stelims. Lilstclesdalijasi persismaugdamos.
Kai kurios bakterijos sudarcl sporas. Sporos paprastai susidaro
nepalzrnkiomiss4lygomis.Jos kur kas atsparesncsnepalankiems ap-
linkos veiksniams ir gali blti ivairiais bldais perne5tos tolyn nuo
pirmines gyvenimo vietos, uZimant naujas erdves.
Bakterijq rekombinacija. Pirmieji bakterijq rekombinacijEitikina-
mai genetiniu metodu irode 1946 m. Lederbergas ir Teitumas, pa-
naudojg du E. coli Kl2 kamicnus, kuriq kiekvienas nesintetino trijq
medZiagq,konkrediai pirmasis - cisteino (Cyr-), fenilalanino (Plrc-) ir
biotino (Bio-), antrasis - tiamino (Thi ), treonino (fhr) ir leucino
(Leu-). Tokie kamienai, kurie nesintetinavieno ir daugiau metaboli-
tq, vadinami auksotrofiniais (gr. atLyo- a\g\, troplts - maistas.mi-
tyba). Juos auginant, nesintetinamq metabolitq reikia ideti i terpg,
antraip jie neauga.
539
 Abu kamienai buvo auginami kartu minimaliojc terpeje, kurioje q , a e

nebuvo jokiq priedq. .lai terpd, kurioje auga tik normalfis, prototro- : : e -

- L ' e

finiai (gr. protos - pirmas) kamienai. Nepaisant to, E. coli augo. I5- ; sh
!-a
tyrus minimalioje terpcje augandiq bakterijq sar.ybes,paai5kejo,kad OS
t !.\_
jos gali sintetinti visas 6 medZiagas,t. y. Cys+Phe+Bio*Thi+Thr+Leu*, 0o-

.. ' r
ir 5i savybd pavcldima. Yr*
'=h'z

Kodel pasirinkti tokie kamienai, kurie nesintetino trijq, o ne vie- aiA=.

nos ar dvicjq mcdZiagq?Kaip tik del Sio pasirinkimo Lederbergo ir aaao

l.v._
Teitumo bandymasyra jtikinantis. Buvusiq auksotrofq gebejimasaugti ooci
> >E
rr lr .-
minimalioje terpeje gali blti ir del grjZtamosiosmutacijos. Thiiau
mutacijostikimybc i5 karto trijuose genuose(10-,'10-,.10a:l(l2t) yra
ncitiketina, todcl teko pripaZinti, kad tarp kamienq buvo zrpsikeista E -v tt'
i:.E 6
genetine mcdZiaga.Vcliau buvo jrodyta, kad toks keitimasisgalimas
tik tiesiogiaikontaktuojant baktcrijq l4stelems,tarp jq susidariuskon- vx
I i.*
jugaciniam tilteliui (ir. 3.47 pav.).
\- c
'-'* '=
Bakterijq konjugacija yra ypatinga: genetinds medZiagosper- +.

ejimas i5 vienos lqsteles i kitq vyksta tik viena kryptimi. G H *

a : t h u

- ,='*
Bakterijq rekombinacija esant F plazmidei. Bakterijose ncra \y- f

ri5kosiosir motcri5kosioslytics, bet galima iSskirti tris lytinius tipus: I t!

\ '-.: I . l

F*, F ir Hfr (angl. high frequency of recombination - daLna rekom- . . E ' ,

>, '.:
d

binacija).Juos lcmia F plazmide.Ji gali blti laisva arba isiterpusii

! ^ -

bakterijos chromosom4.Bakterijos, kurios turi laisv4 F plazmidg, va- '-

u - Q
>lE
e, J

dinamos F*, o jos neturindic'rs - F-. lsitcrpusi ichromosom4F plaz- g-!

l-

mide lcmia lytini tip4 Hfr.

Rekombinacija i5 F* i F- reta. Baktcrijq, kurios turi F veiksni,
a .O
uZaugailga iSauga- pile. Ja uZkabinamosF l4steles.Tada susidaro !,
o
G
e
;
,-.=
a *u a

1
/
konjugacinistiltelis, kuriuo percina F+ veiksnys.Tiksliau, pereina tik (.) ..t!:
a c!.=q=^
r tr
viena plazmides DNR grandine. To pakanka, kad F veiksnysisikurtq, t
:?'-"o -! *
I+ -;r
ir tada z a.)

Tr
:*
'=:!.=
2-:+
t2
| .\
: I
F>-
E ai .- -
F- virsta F. (8.2 pav.,A). a
9 * , i .. 2" eY ' D
=
y ^i / F =
'6
-":* 6, J

F* ir F lytiniams tipams ilgiau blnant kartu, visos l4stelesvirsta 'r'd

LL
I-\-=
^. E _
F*. Thdiau bakterijos chromosoma konjugaciniu tilteliu pereina labai
sunkiai, todel rekombinacija i5 F* i F- yra reta. T =7At. l
>- c:=q,
Rekombinacija i5 Hfr i F- labai daZna. Kas de5imta F- lqstele x | tr:'e = s . _
\9Y0,
gali b[ti rekombinante. Rekombinacija padaZnejatlkstandius kartq. -t..:; >
*ivi:X!

540 541
Tai atsitinkatodil, kad, isiterpusF plazmideii chromosom4,Si truksta,
bet taip. kad dalis F plazmiddsyra viename gale, o kita - kitame
gale (8.2 pav., B).
PlazmidZiq.kurios pereina i5 vienos l4steles i kit4, pernaSapra-
sideda nuo specialiosnukleotidq sekosoriT (angl. origin oJ'transfer-
perna5ospriidZia). Taigi Hfr kamienuose pirmasis pereina tas chro-
mosomos galas, kuriame yra F vciksnio oriT. Po to - genas, esantis
ardiausiaioriT, tciiau kitas, tredias...Thip galima nustatyti genq sekq
chromosomoje. Bakterijoms leidZiama konjuguoti ivainl laik4. Kres-
tclejus konjugacija nutniksta. Pagal trukmE, reikalinga pereiti genui
konjugaciniu tiltcliu. matuojamas atstumas t:rrp gretimq genq. Jis
nustatr)mllsluiko vienctais.
Paprastaivisa bakterijos chromosonrakonjugaciniu tilteliu nespe-
ja pereiti, ncs tiltelis nutruksta. Visai E. coli chromosomai pereiti
rciketq apie 90 rnin. Tik praejus visai baktcrijos chromosomai, abu
F plazmides galai vcl gali susijungti, ir tik tada F virsta Hfr. lvai-
riuosc Hfr kamienuoseF plazmide buna lsiterpusii skirtingasvietas
baktcrijos chrrtmosttmoje.
Kai yra Hfr kamienas,lengvai perneSamichromosomosgenai,
bet F paprastai nevirsta Hfr arba F*.
pient4). Organizmas,i5 kurio DNR i5skiriamair naudojama transfor-
macijai, vadinamasdonoru, o kuris yra paveikiamas(gauna) DNR -
recipientu.
Kad transformacija lyktq sekmingai, bltina i5skirti nesuirusiq
DNR, kurios molekulind mase bDtq ne maZesni kaip 1.108Da. Be
to, donoro DNR nors i5 dalies turi b[ti homologine recipiento DNR,
todel transformacijqparyksta gauti tik r[Sies viduje arba tarp artimq
r[Siq. Nehomologine cgzogenind DNR veikia kaip mutagenas.
Recipientasauginamasspecialiomissrllygomis,kad l4stcles taptq
kompetentin€s,t. y. irnlios cgzogenineiDNR. Imlumas trunka gana
trumpai - 30-60 sckundZiq.
Tiansformacija yra pagrindinis bakterijrl gamtines rekombina-
cijos bfidas.
15 pradZiq milnytzr,kad tai dirbtinis, grynai Zmogaussukurtas rc-
kombinacijostipas.
EgzogenindDNR baktcrijq populiacijoseatsirandasuirusZuvusioms
bakterijq l4stclems(8.3 pav.).Bakterijosyra pasirengusios priimti eg-
zogeningDNR. Pastirrojipro mcmbran4 isiskvcrbi:rpinocitozdsbldu
(citoplazmincjcmembranojcatsirandaidubimas,i kuri patcnka DNR;

Kadangi i5 bakterijos-donoroi bakterijil-recipient4(iS F- i F

arba ii Hfr i F-) pereina ne visa chromosoma,susidaro daline hete- 1.1151'x])\[''*-
DNR rlungrmo
kornpleksas
rozigota- merozigota.Ji btna laikinai, kol pasibaigiarekombinacija
ir susidaro rekombinantai(l4stcles-organizmiri, kuriuosc ivykusi re- Lqsleles Nukleotiditi
apvalkaldlis
kombinacija).
Kiti DNR pernaSosir rekombinacijosb[dai. Thansformacija.Pri- Nlenttrratta'
siminkime, kad transformacijosreiikini dar 192U m. aptiko anglq
\
baktcriologas Grifitas. Jis atrado, kad, paveikus uZmu5taisS formos
pneumokokais gyvus R formos pneumokokus, iic virsta (transfor-
I DeoksLribrrnukleize
\
muojasi) S:
Bal,lenjapo
transtbmtacijos PemeitaDrr-R
Snrtalvr + R S
I
R /hrrur lraulornuuil,t
[LYvl glal'

tadiau tik 1944m. amerikietisEiveris ir jo bendradarbiaii5ai5kino,

st ,i

kad pneumokokqR transformacij4 i S atliekaDNR. JE reikia i5skirti

i5 S fclrmospneurnokokqir paveiktiR formos pneumokokus(reci- 8.3 pav. Gamtin€ bakterijos transformacija:
DNR Saltinisaplinkoje - 2uvusiosbakterijq l4stcles (rcnriantis R. V. Miller, 1998)

< ^"',
543
membrana j4 apgaubia,susidaro pinocitozine p[slel6, ir 5i patenka i TfansdukcijosdaZnisyra 10 5-10-7,tadiau gaunami ir lizatai. kurie
lEsteldsvidq). Membranoje yra specialiqreceptoriq,prie kuriq tvirtina- sukelia daZn4 transdukcij'4.Jie vadinami Hft (angl, high freqtrcncyof
si DNR. EgzogenineiDNR isislorerbtii lqstelgpadeda transfbrmacijos transduction- daZna transdukcija).DaLn4 transdukcij4sukelia defek-
veiksniai,t. y. nedideli polipeptidai, saviti ivairioms bakterijq rliims. tyvrls virusai. Mat viruso galvuteje dalis (arba nct ir visa) fago DNR
Tiansfomacij4 gerokai maZina deoksiribonuklezes.ParyzdZiui,iki turi btti pakeista Seimininko-donoroDNR, todel, virusui perneSus
1970m. neparyko sukeltitransformacijosE. coli,kuri turi labai aktyvias DNR i Seimininko-recipientc'r l4stelg,Sioskitos virusctfunkcijosnepa-
deoksiribonukleazes. Panaudojusmutantus,kuriuose Siefermentai sin- sirci5kia.Jis nesidauginair ne:rrdo bakterijos lzlstelis,5i nejgyja imu-
tctinanri silpnai, transformacijaaptikta ir E. coli. MaZdaug kas tredia nitcto kiticrns virusams,t. y. netampa lizogenineir kt. (Zr. toliau).
l4steli, I kuri4 isiskverbiaegzogenini DNR, yra transformantd. Perkelti par.ykstane daugiau kaip 1-3o/o bakterijos chromosomos,
Thansdukcijayra baktcrijq rekombinacija,kai virtrsai perneia bak- todel perkeliamitik 1-2 gcnai, ir transdlrkcija,kaip ir transformacija,
terijos DNR. J41952nr. irode Zinderis (N. D. Zinder) ir Lederbergas' tiriama genq sankiba.
Mintis, kad virusasperncia vieno Seimininkogcnus kitam, atrodi ne-
itiketina. Tai teko irodyti specialiubudu. PaimtasU raidesvamzdelissu Tiansdukcijostip4 lcmiu:
apatineje dalyjc ilydytu bakteriologiniu filtru (8.4 pav.), praleidZiandiu
virusus,bet nepraleidZiandiu bakterijq.Vamzdclispripildytasminima- . viruso isitcrpimo i bakterijos-donorcs
chronrosom4pobudis;
lios mitybinis tcrpds (bc priedu). Joje auga normaliosbaktcrijos,ge- . pcrneito baktcrijos-donoresDNR segmentos4vcika su baktc-
bandiossintetintivisasnormaliai sintetin:tmasmedZiagas'Vamzdelyje rijos-rccipicntis chrclnrosorra.
buvo auginami du baktcrijq Sulmoncllatyphimuriumkamicnai: deiine-
je gebantissintctinti triptofanq Virusai, kuric b:rktcrijoschronrosomdc turi daug isitcrpirrrovic-
(trp*), kaireje negalintisjo sin- tq, atlicka nespecifing(bendrqjq) transdukcij4. Ths pats virusas gali
tetinti (trp ). Bakteriologinisfil- p c r r r c i t i i v i r i r i u sh i r k t c r i j o sg c n u s .
tras nclcido susimai5ytidviem Nuosaikic.jivirusai (Zr. toliau), kurie turi tik vicnq isitcrpinrovic-
bakteriju kamicnams.Minima- t4, atlicka specifing(ribotqj4) transdukcijq.Pcrkeliamitik tic gcniti.
liojc tcrpeje augatik lrp* kzrmie- kuric yra Saliaviruso isitcrpinroi baktcrijos chromosonl4vietos atr
,llrtktcrij q nas.Sis kamienasbuvo uZkrds- (angl. uttac'ltment- pritvirtinimas).PavyzdZiui,viruszriL arba q 80
Llslcles tas bakteriofagu P22. prisitvirtina Saliagaln (galaktozcs)geno, todcl jie perneSa5i gcn4.
'ladiau
Virusamsbakteriologinisfil- ir ribot4 transdukcij:ratlickantysvirusai,nors rctai, gali per-
SOnas tras nel'ruvclkli[tis. Lizavg trp* ne5ti ir kitus genus,nes be specifinioatr, bakterijosgenome gali b[ti
lrp '
kamieno l4stclcs,jie pro bak- antriniq intcgracijossekq (antrincs rzll).
lzuolit
teriologini filtr4 pateko ! kairi- Kad bltq stabilioji (visi$ka)transdukcija (tt.5 pnv., a), ieiminin-
l4stclc qjq vamzdelio pusg. Ten irgi ko-donoro DNR segmentasturi isiterpti i rccipiento chromosom:1.
pradejo augti bakterijos,bet jos Kartais baktcrijos chromosomoje atsiranda du tokie patys DNR lo-
bwo trp*, vadinasi, gebandios kusai, bfitent gal* ir gal . Virusas isiterpia j recipiento chromosomq.
IhktcriologirrisIiJtras pacios sintetinti triptofan4. o perne5anrasbiiktcrijos-donor6schromosomos segmentaslieka ka-
Bakterijos, neuZkristos virusais, boti ialia recipiento chromosomos.Thip susidaroheterogenota(vieno
tt.4 pav. Bandymo, irodaniio Salnonella
kaireje vamzdelio puseje neau- geno,,hetcrozigota ) ."
typhimurium transdukcij4, schema:
2 A - k a m i c n a s , s i n t c t i n a n t i s t r i p t o f a n q go. Vadinasi.Sievirusai perne- Dclnoro chromosomos segmentasgali ir neisiterpti i recipiento
( t r p * ) 1 2 2 A - n e s i n t e t i n a n t i st r i p t o f a n o ii trp* genq i5 vieno kamieno chromosom4. Tokios DNR replikacija ner,yksta,ir ji daZniausiaisu-
l.t,p )
i kit4 - ii.yko transdukcija. yra. Thdiau kartais ji iSlieka. Be to, veikli, t. y. lemianti poZymi.

544 r;.1313 545

 F plazmides isitcrpimas i bakterijos chromosom4, genetinds medZiagospcreji-
mas ir pagaliau perne5to chromosomosfragmcnto isijungimasi recipiento chromo-
r;-1
- somE yra sudetingi reiikiniai, reguliuojami ne tik F plazmides, bet ir baktcrijos
-v, chrnmosomos gcnu. Bakterijos chromosomoje, pvz., yra genai recF, recB, recC ir kt.,
,/\ kurie nulemia isiterpimui reikalingq endonukleaziqir egzonukleaziqsintezg. Butini
\.\' % \'r*rr c)*
{;_{ RecA, SSB ir kiti baltymai. Recipiento chromosomoje yra 1-sekos (chi), kurias
# t
paZista Rec BCD baltl,mas:

]e€ @
^O
t:331?3133_i;
J+-{ ${ *u: s;-4
t'\, \f \, \ I <>-
. l u t l r r ql 4 s t e l t uk L o n a s l.Jcjuciriu lasteliu klonas J u d n ql 4 s t e l i q
linrja
Sios sekos.L. coii chronrosomojeyra maZclauekas -5-i0 kb. Jos asimctrincs.TLr
b
pakanka, kad Rcc BCD cgzonuklcaze suZinotq, kuria kryptimi jai skaidyti DNR
pav. Stabili (a) ir abortlvi (b) transdukcija (pagal R. Sagcr, F . R a y a n , 1 9 6 1 )
13.-5 sranding. Rcc BCD nukleazi skaido DNR granding tik tada, kai ji tvirtinasi prie
D N R i S r c i k a l i n e o sp u s c s .

Kaclangisio fragmento rcplikacija ner,yksta,tai ji paveldi tik viena i5

dvicjq duktcriniq l4steliq.V:rdinasi,viena dukterine l4stelc [gyja po- 8.2. Virusai
Zyrni,o kita - ne..Tokio tipo transdukcijavadinanla abortpi4ia (lot.
abor\vLrs - neiisivystqs).J4 ypad patogu stcbcti pagal gen4, nule- Virusai nera prok:rriotai. Thi nel4stelinegy"'ybcsforma, nors be
mianri ZiuZcliqvystvm4si,kai jis pcrkcliamzrs i baktcrilq lqstelg,kuri l4stelcsvirusai negali gyvcnti. Visos gyvybindsvirusq funkcijos vyksta
yra bc ZiuZeliq (fi.-5 b). icimininko ltlstclcje.Virusq uZ lqstelcsribq funkcija - uZkrdstinau-
Pav.,
Seksdukci.ia- bakterijos chromosomos segmcnto pernaia ii do- jas l4stelesir i5kgstinepalankiass4lygas,kuriq nepakelial4stele-5ei-
noro recipicntui episomq tipo plazmidcmis.Thi labai panaiu i trans- ntininke.
dukcij4, tik vienur virusai.kitur plazmidcs.F* virtimas Hfr yra griZ- Virusq genetikospradZia sicjama su 1941 m. atrastaisbakterijq
tamasisreiikinys. l5eidamaii chromosomos,F plazmidegali iisine5ti virusais - bakteriofagais.Thdiau kertinis virusq genetikos \ystymosi
clalibaktcrijoschrornosomos, ir, b[idama autonominije blklcje, lcng- atradimasbuvo tai. kaip virusaspatenka i lqstclg.
vai ji pernesti i F l4steles.Tokia plazmide Zymina F'. Viruso isiskverbimas i l4stelg. Ttansfekcija. 1952 m. Her5is ir
Perne5to DNR segmentoisiterpimas i recipiento genomq - svar- iciz i3aiSkino,kad ! ltlstclg isiskvcrbia ne visas virusas, o tik jo
bus rekombinacijOsetapas,b[dingas visiems baktcrijq rckombinaci- vidine dalis (8.6 pil.. A), t. y. DNR arba RNR. Nepaisant o, l4s-
jos tipams. Jis nulemia rckombinacijossckm9. Nuosaikiejivirusai ir telc'jcreprodukuojasivirusai su tomis savybdmis.kokios buvo viruso.
plazmiclesturi pricmoniq isiterpti i recipientochromosom4.Del Sios uZkrdtusio l4stelg.
savybcsnuosaikicji virusai ir plaznidis genq inZinerijoje yra vekto- Kad DNR ir RNR yra atitinkzrmqvirusq genctine medZiaga,pa-
riai. tvirtino ir Frenkelio-Konrato (H. Fraenkcl-Conrat)darbai. Jam pavy-
Plazmidziqpcrneiro DNR segmentolikimas gali blti dvejopas: ko virusq infekcij4 sukolti grynais tabako mozaikos viruso RNR pre-
paratais. l5 virusines RNR atsieamino bldingos struktliros virusai.
. gali isiterpti i bakterijos'recipientdschromosomq, jeigu plaz- Pana5[s eksperimentai daryti ir su virusine DNR.
midc isiterptrsi i recipiento chromosom4; Viruso atsistatymasi5 jo nukleorlg5tiessudaro apie I%c lygio, kuris
. perneltas segmentasgali neisijungti i recipiento chromosom4, bldingas, kai l4stelguZkrecianepaZeistasvirusas.TadiaupadidinusDNR
jcigu ji pcrnesusiplazmide lieka laisva.Genq inZinerijainau- arba RNR skvarbum4,galima labai padidinti ir atsistatymE.PatryzdLiui,
clinga, kad toks genas b[tq daugiakopijinejeplazmideje. Kiek- paveikusEscherichiacoli lasteliq apvalkaldliusjuos ardandiu fermentu
vicna plazmides kopija yra ir perneito gencr kopija. lizcrcimu,i lqsteleslsiskverbia20-30% fago QX174DNR.

546 547

I
 . DNR virusai; jie gali b[ti:

t# . dvigrandiiai (dauguma bakteriofagq,adenovirusai,

pfislelinesvirusai - citomegalovirusas,
' vienagrandLiai (E. coli fagas
kai kurie
Epiteino-Baro virusas);
$XIi4, Zinduoliq - pawoviru_

tl sas);

U'
A BC
li.6 pav. Bakteriofagopatekimasi bakterijoslqstelg(.1) ir sandara(8, C)
Bakteriofagai turi specialiLlpriemoniq prisitvirtinti prie bakterijos
lqstclcs ir ,,i5virkiti" i vidq savo viding dali. Esc:herichia
coli T virusq
sandara pavaizduota tl.6 paveiksle,B ir C.
fsiskverbirnasi lEstelgr,ykstaendocitozcsblclu. Virusas tvirtinasi
prie mcmbranoje esandioreceptoriaus,kurio paskirtisl4stclejekito-
kia - makromolekuliq patckirnas i l4stelg. Virusas pasinaudoja Sia
sai,ybeir visa makromolekuliq patekimo sistema.Apsigaubia pfislele
(vezikule)ir su ja patcnka vidun. Vezikulesviduje intensyviaisuyra
viruso kapsidas,ir viruso genomas su viruso Scrdyje esandiaisbalty-
mais pakli[va i citoplazm1 ar i branduoll. Thi priklauso ltuo viruso.
Bendra sandara. Ncpaisant virusq ivairoves, benclra jq sandara
yra tapati. l5oreje esti baltyminis apvalkalaskapsidas. Vidineje daly-
je yra viruso nukleor[gitis ir Siek tiek (I-3o/r, viso kiekio) baltymq,
kr.rriedaugumai virusq reikalingi vos tik isiskvcrbusj lqstelg.
Nuo tipiSkosvirusq sandarosskiriasiviroidai ir virusoidai (sate-
litiniai/palydoviniaivirusai).
Viroidai yra labai ncdideles infekcines RNR, neapdengtosbalty-
miniu apvalkalu (kapsidu).
Virusoidq sandarapana5ii viroidq, bet turi tipi5k4 viruso kapsid4.
Jie negalisavaranki5kai reguliuotigenetinesmedZiagosreplikacijos,jiems
reikia viruso pagalbos,todel jie dar vadinami palydoviniais virusais.
Pasitaiko ir fagq-satelitq.Toks pvz., yra P4. Subrendusiosjq daleles
atsirandatik bakterijq lqstelese,uZkrdstose(lizogeninese)viruso P2.
Virusq grupds pagal geneting medZiagq.Pagal tai, kokia yra nu-
kleorfrg5tis,virusai skirstomi taip:
RNR virusai (daugurnaaugalq virusq, apie puse Zinduoliq viru-
s u ) rj i c g a l i b l t i :
. vienagrandZiai,jie skirstomi pagal replikacij4 ir transk-
ripcijq:
l) plius grandinds- ju replikacijair transkripcija-transliaci-
ja vyksta tiesiogiai (encefalito, gcltonojo drugio, rauclo-
nukis, poliomielito virusai);
2) minus grandinds- tiesiogiaircplikacija ir transkripcija-
transliacija ncr1,'ksta,pirma turi bIti sintetinama plius
grandine (gripo, vezikulinio stomatito, pasiutligesviru-
sai);
. dvigrandZiai(rcovirusai);
retrovirusai- nusako ir gyvavimo b[dq; iie gali b[ti dvcjopos
bDsenos:
. laisvi; jq genctine rncdZiagayra RNR,
. isiterpg Seimininko chromosomq,genctine jq rnedZiagayra
i
DNR.
Laisvojeb[senoje RNR yra liniiind, galuoscturi trumputes kar-
totines sekas.RNR atlieka dvcjop4 vaidmenj:
. nuo jos atvirkitini transkriptaze sintetina DNR, kuri po
to
iterpiama i lqsteles-Scimininkogenomil;
. nuo DNR lyksta rctroviruso mRNR transkripcija, o ant
Sios
mRNR * transliacija,t. y. viruso balrymq sinteze.Toki4 retro-
virusc'rmRNR galima paZintipagal tai, kad, kaip jprasta mRNR,
pric jos 5' galo prijungianta kepurd, o prie 3' galo - poli A.
Bet isidemctina,kad mRNR sintetinamanuo DNR marricos,
ir tai atlieka lastelesbaltymai - RNR II polimeraze. Siai gru-
pei priklauso lgyto imunodeficito virusai HIV-1,2, onkovirusai
(Zmogaus- HTLV-I,2).

548 549

.
 virusams.Thigi profagas yra savoti5kaviruso ir l4stelessimbioze, del
Retrovirusaiir kiti virusai,kurie apsuptilipidq membranos,
kurios virusas reprodukuojasikartu su lEstele(8.7 pav.).
i5silaisvinapumpuravimob[du. Sie virusai koduoja glikopro-
Laisvi nuosaikieji virusai elgiasi kaip ir virulentiniai - pasidaugina
tein4, kuris istatomasI l4stelis membran4.Naujai susidarq
ir suardo lqstelg. Lizavg l4stelg, virusai uZkredia tik naujas l4steles.
virusaipaliekal4stelgypatingubldu - egzocitozds. Jie l4stelds
Viruso iSsiskyrimasi5 lizogeniniq bakterijq buvo pavadintaslizogeni-
nesunaikina.
ja (lot. /ysrs* irimas, i5tirpimas,gencia - atsiradimas,kilme), o bak-
Iiimtis - HIV virusai, kurie sunaikinavieno tipo T limfocitus- terijq uZsikritimas nuosaikiaisiaisvirusais - lizogenizacija.Tarp lizo-
Tn lzlsteles(helperius). geniniq lqsteliq palikuoniq gali atsirastiir nelizogeniniqlasteliq.Va-
Prie membranostvirtinasivirusoSerdisarbavisasvirusas(su kap- dinasi, profagas gali bDti prarastas.Toks rei5kinysvadinamas delizo-
sidu). Virusasapsigauhiamcmbrana,ir nuo l4stelespavirSiaus atsi- genizacija. Lizogenincs bakterijos Zymimos nurodant skliaustuosevi-
skiria,,pumpuras"- virusas,apsuptaslipidinio apvalkalo: rus4. PavyzdLiui,E.sclreric'hia c'r.r/lkamienas Kl2, uZkrdstasnuosaikio-
jo viruso 1", uZraiomas taip: E. c:o[i K12 (],).
(ilikoproteinas
Nuosaikiqjqvirusq aptikta ne tik bakterijose,bct ir kituose orga-
nizmuose.I kai kuriuos obelq poskiepiusiskiepijusivairiq obelq veis-
liu, iSaugaZcmahgiai augalai. Kartiiis Siq sarybg irgi salyg<rjanuosai-
kieji virusai. Thda organizmas,kurio l4stclesejsiterpg nuosaikieji vi-
rusai, gali igyti naujq sarybiq. Sis rc-iSkinys pavadintaslizogeninekon-
versija. Ryikiatrsiasto pawzdys difterijos bakterijos Corytrcbactariunt
tliphteriae. Zmonis arba gyv[nai suserga diftcrija tik tada, kai jos
lqstelesgamina toksin4. Nelizogenincsbaktcrijos toksino negamina.

P r i s i t l ' i r t i n i r n apsr i c n r c m b r a n o s A p s i g a u t l i n r am
s cnrbrlnr V i r u s o ( , . p u m p u r o " )i S s i l a i s v i n i m a s

L4stelenesuardomzr, o i5 jos pastoviaiir didcliaiskiekiaisiisilais-

t
vina virusai. -j-, N.lirog",,,n.s -\ . ---*t r,lzo$9nlnCs ,"':-j- )
' '_1-
-r,' l4stclcs
Virusq grupes pagal gyvavimobldq irgi susijusiossu genetinc ll lqsteles
,"t,.'
medZiaga- jos rcprodukcija.Be retrovirusq,dar yra nuosaikiejiir
"J,izogenizacij4
virulentiniaivirusai. (-1*..
i__-r L__-r +-/
Nuosaikieji(lizogeniniai)virusai - dar viena virusq grupd, kuri ' i lo c
,,taikiai"sugyvenasu l4stele-Seimininke. Jie irgi b[na dvejoposblse- 1 a=
nos: laisvi ir isiterpgi lqsteles genom4, bet jq genetinemedZiaga t''t". ;il'iz-ogenija
ogenija l *6; .
I
j ' .'i :'^t .A '
pastoviaiyra DNR. Laisvi jie blna retai. Bltinos ypatingoss4lygos, t r r t J r r ,- -
' l'"'-
t-.' {* ;Z',
kad SievirusaiiS integruotospereitqi autonomingb[senq (prisimin- I -"'' t

kime fago indukcij4). \,.,,:) €--.

- jos chromoso- Virulcntinio t l ago
Paprastai jie dauginasikartu su l4stele-Seimininke lvirusoraida .#.--\
/ \ \\:-art$
;indukcija
'.<e?iV
ma, kurioje tirno virusas.Siolepadetyjevirusasvadinamasprofagu,o 'i

l4stele,kuriojeyra profagas, - lizogenine.Bakterijqlizogeniniqvirusq "-G*

esmgi5ai5kinoLvovas Lwoff). L4stelis,kuriosenuosaikusis
(A. virusas
fi.7 pav. Viruso raida:
isiterpgsI chromosom4, yra igijusiosimunitet4kitiemshomologiniams kaireje - virulentinio, dciineje - nuosaikiojoviruso raida (remiantis A. Lwolf. 1953)

550 -551

-5-.
 --F
Be toksinq sintezes,nuosaikieji virusai gali lemti bakterijq lEsteliq
formil, paviriinius serotipus ir kt.
- nuodingas), uZkretq lqstelcs,
Virulentiniai virusai (lctt.virulenlr.rs
jas pajungiapirmiausiasavosiosgenetinis medZiagosrcprodukciiai,ku-
ri r,yksta labai spdriai (8.7 pav.). Po to l4stcles transliacijossistema
panaudojamaviruso (kapsido) baltymq sintezei.Kitu etapu i5 sudeda-
rnqjq viruso daliq susistittovirusai. Tbkic virusai vadinami virionais.
Pagaliausuardomalqstclc,ir SimtaivirusquZkredianaujasl4steles,kad
vcl viskas kartotqsi ii naujo. Kaip kokia grandinine reakcija. Virulen-
tiniq virusq gyvavimobudas pasmerkiajuos padius:labai speriai viskas
,,suryjarna",suardoma.Thi, matyt, ir buvo dingstis atsirasti virusams,
kuriq gyvavimasyra nuosaikcsniqformq.
Virusq genomo ypatybes.Virusq gcnomo talpa sryruoja labai di-
dclcse ribosc: bcZdZionisviruso SV40 ZicdincjcDNR yra -5243bp, o
L,piteino-Baro,puslelindsvirusq DNR - iki 200 kb.
Ncpaisant iiq skirtumq, virusurilabai talpls ir taupfis genctines
informacijosatZvilgiLr. Titupoma kcliais bLidais:
. daZni sanklotiniaigcnai (gcn:Isgene, arba vien4 gcnil i5 dalies
uZdcnsiakitas gcnas);
. labai claZnasaltcrnatyvussplaisingas(i5 to patics tritnskripttt
subrgstakclios rnRNR);
. vicnas bcndras polipcptidassuskaidomasi kcletil baltyrnq;
. gcnonrc yra tik patys bltiniausi gcnai, kiek imanoma naudoja-
masi lastelis-icimininkisgcnq produktais:poliA, kepure,tRNR.
ribosomomis,rRNR ir baltymais.
Virusai turi genus,kLrriukoduojami baltymaipajungiaSeimininko
lilstclgsavo naudai, slopina lqstclesbaltymu sintczg ir imuninq siste-
m4. Siuo atZvilgiuvirusai itin ,,iSradingi"ir individualls: gali koduoti
baltymus, imituojandius antikfinus ir kitus lqsteles paviriinius balty-
mus, polisacharidus,paSalintigelcZi i5 gyv[nq baltymq ir kt.
Bcnclrzrgenomo sandara priklauso nuo organizmo, kuriamc viru-
sai gyvuoja.
Virusq rekombinacija. Nors virusams lytinis dauginimasisnebu-
dingas, tadiau vienq Seimininkol4stelq uikretus keliais virusais dvi
DNR molekules gali apsikcisti segmentais.Thi analogiSkakrosingo-
vcriui. Todcl ir virusq DNR anksdiau buvo kartografuojama pagal
rckombinacijosdaZni tarp trijq genq. UZkrdtus dviem virusais l4stelg,
taip pat galima tirti virusq gcnq sqveik4,ivairius komplementacijos
tipus, atlikti viruso genomo analize.
Virusq rckombinacija i5ai5kino1946 m. Heriis ir Delbriukas. B[-
tina jos s4lyga - virusai turi bfiti giminingi. UZkretus l4stelg dviem
negiminingaisvirusais, vienos rl5ics virusas i5stumia kitos ruSiesvi-
rus4 (8.ti pav.).
Virusq rekombinacijosypatybes tokios:
. poliSkumas.Jeigu vicnumc-viruse yra gcnai AB, o kitame ab,
tai rckombinantqAb ir ull turetq susidarytivicnodai,tuo tarpu
vieno tipo rckombinantqgaunama daugiau;
. heterogenotqsusidarymas.Heterogenota- diploidine (ir hete-
rozigotinc) bukle nc tarp visq, o tik tarp pavicniq genq. Ji
susicl:rrogcnonlo dalyjc, ne diclcsncjckaip lo/o. Kadansi viruso
genomc yra tik viena DNR molckuli, viruso heterozigotiiku-
mas pasirciSkiatodel, kad, auginant du virususkartu, tarp dviejq
DNR molekuliq gali susidarytiheteroduplcksas (tt.8 pav.). Sio-
jc victojc viena DNR molckulcs grandine yra ii vicno viruso,
antra - ii antro. Thi laikina.
Saviti virusq rekombinaci.iosbfidai. Genomo segmentacija.Viru-
sai turi ir labai sitvitq rekombinacijosbldq. Vicnas jq - genomo
scgmentacija.Kclctas virusq, kuriq genetincmcdZiagayra RNR, turi
segmcntuotilgcnom4. Kiekvicnastoks scgmentaskoduoja vienil arba
daugiau baltymq. Antai gripo viruso genomas yra ii 8 segmentq.
Kickvicnasju koduoja l-2 baltymus.
UZsikretusi5 karto dviejq ir daugiaugenetiniq tipq virusais,kei-
d i a m a s si c g m c n t a i tsa r p j q . i r s u s i t l a r on a u j i v i r u s qs c r o t i p a i .
.- +
fi.8 pav. Virusq rekombinacija:
A - E. czlr uZkreiiama skirtingu gcnotipu It r* ir h*r virusais;B - hcteroduplcksas
It*r llt r*
553
 ABCDEFGH Keidiantis moduliais, susikuria virusq ivairovd (polimorfizmas):
a-.-arla-aI|-ran L4steleuZsikretusi
020 40 60 80 100
dviernpradiniais
a-a-aIa-a-a-aIa- segmentuoto ).,434
AB'CD'E'FGH genomovirusais
} R?
ABCDEFGH
aI .Ia-a-aIaIa-aI
434,82 H
aI .- aIa-a -a E I

B' E' Cia pavaizduotaskeitimasismoduliais (,,iSsip[timai"- heterodup-

a-a-a-alaraIaEI lcksai, hibridines vietos tarp dviejq virusq) tarp trijq giminingq liam-
B' boidiniq virusq: 7t, 434 ir 82.
-araIa-aIa-)-
lvairfisviruso Moduliais gali b[ti nukleotidq sekos (net lipnls galai, reguliaci-
E' palikuonys, tarp nes geno dalys), pavieniai genai, genq grupds su skirtingais valdymo
a-aIala-OIa--
.jq rekornbinantai clementais.
f)' E'
a- aI ala- a Ia Ia -

E'
ir kt.
a-FaIa-aIa-aI

AB'CD'E'FGH
Kuo daugiau genomc scgmcntq,tuo didcsnisviruso serotipq po-
limorfizmas. Cia, matyt, ir yrzr paslaptis, kodcl gripo virusas toks
. . k o s m o p o l i t l r si "r r p l a n k o m u s k i c k v i c n a i sm c t a i s i r n c p o v i c n q
karta. Imuninei sistemaisunkiau prisitaikytiprie daZnaibesikeidian-
diq viruso serotipq.
Moduliai. Sis rckombinacijostipas aptiktas bakteric'rfaguosc. Ypad
smulkiai i5tirtas nuosaikusis)" virusas.

Moduliai yra nukleotidqsekos,kuriosgenomeyra toje padio-

jc vietoje, turi t4 padi4 paskirti,bet nera homologaiir net
gali bnti ivairausdydZio,bet gali pakeistiviena kit4.

Jie perduodami i3 vieno viruso kitam nepakeisti,kaip sakoma,

nuo A iki Z. Be to, igenomq isistatovisas moduiis. Vien4 moduli
su kitu ir su visa kita viruso dalimi jungia jungtukas. Jis yra ir ta
riba, kuri riboja moduli nuo visoskitos genomo dalies.Sios modulio
dalys jungtukai yra homologiniai.IS esmdstai judrieji virusq geno-
mo elementai.Tipiski judrieji genomo elemeDtaikaip tik ir keiiia
vietq, s4veikaudamisu isiterpimovieta (taikiniu) trumputdmishomo-
loginemissekomis.

554 555
 IX. EUKARIOTU POZYMIU PAVELDEJIMAS IR
REKOMBINACIJA
9.1. DNR koprjq paskirstymas. Mitozes tipai
Po DNR replikacijos,padvigubinandiosvienodai tiek prokariotq,
tiek eukariotu gcnus,centriniu ivykiu tampa taisyklingasDNR kopi-
jq paskirstymasduktcrincms l4stelcms.Bet pats DNR kopijrl paskirs-
tymas ir l4stclesdalijimasisgali b[ti nesusicti:
. DNR rcplikacijav,vksta,bct kopijos licka tante paiiame bran-
duolyje ar net chrclmosomoje(cndomitoze,politenija);
. susidaro cluktcriniai branduoliai,bet l4stclesnesidalija (dau-
giabranduoliql4steliq atsiraclimas);
. lastclc clalijasi.o DNR sintcze nevyksta (ntcjozcs antra.jamc
dalijimcsi).
Iiskirtinc eukariotq ypatybc - dukterinenrsl4stelcmspaskirstoma
nc viena, kaip prokariotq, o keletasar net keletasdeiimiiq, o kar-
tais Simtq chnrmosomq.Del iios pricZastieseukariotq l4stelcsclali-
jasi labai sudetingai,dviern skirtingaisb[dais: mitozcs ir mcjozcls.
Mcjozc yra pakitusi (moclifikuota)nritozi.
Lqstel€s dalijimasis prasiclcdanuo DNR sintczes.tset priei tai
r,yksta dideli pzrruoiiamieji ir,ykiai. kaupiamos rcikiamos medZi:rgos.
Ir kol lilstele nepasiruo5usi, ji ncsidalija(Zr. p. 332). Prisiminkime,
kad Zmogaussomatinesl4stelcspagal gcbejimq dalytis skiriamos i
tris grupcs:
' l4stel6s, kurios ncsidalija po to, kai audinio diferenciacija pasibaigusi -
r a u r n c n q !n c n / u ;
. l4stel<is,kurios diferencijuotosnormaliai nesidalija, bet gali (buti stimuliuo-
.ianros)dalvtis - kcpenu:
. l4stelds, kurios pastoviai ir greitai dalijasi - oclos, epitelio, spcrmrtclcitai,
kaulrriiulpu.
Pzrstoviai
ir grcitai (ciklasgali trukti tik 8 val.) dalijasine padios
difcrencijuotos l4steles,o jq kamienineslqstelds,i5 kuriq \ystosiepite-
lio, odos,kraujol4steles. Visqjq dalijimasis yra valdomas.PasigaminEs
556
,,numarinanras".Vyksta programuota l4steliq Z[tis -
l4steliq perteklir"rs
:rpoptozd(gr. apo - Salin * ptosis - kritimas).
Lqstel€sciklas ir valdymassmulkiau iinagrineti IV skyriuje.L4ste-
lcs ciklu vadinamas laikotarpis nuo vieno l4stelesdalijimosi iki kito.
L4stclis ciklas dalijamasi mitozg siaurdtr prasme,arba mitozesfazq,
arba tiesiog M fazg, ir interfazg.M faze dalijanrai 5 smulkesnesfazes:
profazg,promctafazQ,metafazg, anafazgir telofazg(9.1 pav.). Interfaze
dalijamai 3 (ar 4) smulkesncsstadijasG,/G,, S ir G..
Mitozes tipai labai svarbltspozymiq paveldejimui. TipiSkai mito-
zci bldinga tai, kad dukterinis l4stelcsgauna visko po lygiai. Svarbu
nct kaip padalijzrmacitoplazma.Skiriami du jos padalijimo tipai:
. simetrind mitozd, kai abi duktcrinds lqsteles gauna maZdaug
po lygiai citoplazrnos;
. asimetrindmitoze,kai citoplazmapadalijamanctolygiai.Vicnai
duktcrinei l4stelcijos tenka daug.
Asimetrind mitozi r,rykstalabai reik5mingaisorganizmo raiclosmo-
mcntais. Pvz., kiau5inclio pirmojo dalijimosi metu, ir tai ii karto
nulemia, kokios bus lasteles:generatyvinesar somatin6s.Taip yra
ncmatodo Caenorhabditisclegarts,kai kuriq varliagyviq ir kt. Gaub-
tasekliq augalq asimctri5kaidalijasi mikrosporos l.lstcld i generatyvi-
ng ir vegetatyving.Nevic-nodaipaskirstoma citoplazma ir jq gcmali-
niame maiSelyjc:susidaro6 smulkiosir vicna stambi centrind l4steli,
i5 kurios r.ystosiendospermas.Keturiq po mcjozdssusidariusiqlltste-
liq trys smulkiosiossunyksta,lieka viena stambi - pirnlinis gemalinis
maiSclis(9.2 pav.).
Zinduoliq gametogenezejccitoplazma irgi paskirstomanetolygiai:
didZioji dalis tenka kiaLriial4stei.Smulkudiai poliniai klnelizii sunyks-
ta (9.3 pav.).
Mitoze be citokinezds- branduolysdalijasi,bet neryksta citokine-
ze, todel susidaro daugiabranduolesl4stelds.Velgi tai gali lykti svar-
biais organizmo raidos momentais: augalq antrinio gemalinio mai5e-
lio susidarymotarpiniais etapais,drozofilos blastodermoje ir kt. Kai
kuriq grybu daugiabranduolesyra vegetatyvinesl:isteles.
Sincitis - savita mitozds forma, kai daugiabranduolejelqsteleje
vienu metu apie kiekvien4 branduoli ryksta citokineze. Kaip tik tai
atsitinka gaubtasdkliqaugalq gemaliniamemai5elyjeir drozofilos blas-
todermoje, todel pastaroji vadinama sincitine.
557
 NII TOZ,T] Pradine
mikroso*"'@ clromosomq Pradinemegasporos
lq$ele
Iiffinttu
o'"t"'o dY a
.'$'ffi-:]*i:*r:r' ?

i\
\\\ Y
(,-St rMe,a,aze
TT /
, l
t\

fi\]J
\\
@@I I vt .vtt
\
\ -V4(rt
' I

\i/

i] @'\retaraze
t
I

Mikrosponl tetrada Megasporqtetrada

I Y\ Jnjq megasporq
Pirmoji miroze/i\ A 6A
'r
mlKrosporosc

I
l8l

\:/
I
ts=,
\!,/ v/ v/
ll
ii
'd*A*re-r%\
,,@

f
"f,,fi,re(

t'
\,,

)
1
''[<
'r,t
",.,"
ffffi'r-@g
/6\
Vegetatyline I I
@@
ll
lv-g-w-g
lA '.r'1-.{er@l-i
h r$fntinodes
\,
laselcffi
Spermlal-J
w
lil
\g/
/^6\\g/
\9/
Sutnendusios Ziedadulkes
LU-W*W;:;:'
I I eP

Antrinis gemalinismaiielis
t).1 pav. Mitozds ir I mejozds (redukcinio) dalijimosi palyginimas:
nrcjttzis I profazcje chromosonrosnc tik kondensuojasi,bct ir vyksta homologiniq 9.2 pirv. Gaubtasdkliq irugalq sporogenczeir gametogenezd
chromosontq sinapsc'.susidaro honrolotiniq chronrosomq prlros bivalcntai; rnitozcs
rletafazijc ckvacinijc plokitumojc iisidcsto padvigubcjusios chromosomos,o mejozcs
I mctafazi.je bivalcntai (homologiniq chromosomq poros); mitozcs anal:rzcjc - Politenija irgi bldinga kai kurioms somatinemslzlstclcms.Chro-
tclol'azejc i polius kcliauja duktcrincs chromosomos, cl ntejozes I anafazeje - monema daliiasi daug kartq (vyksta DNR replikacija), bet nei5siski-
tclofazeic univalcnlai (padvigrrbcjusios homologincschromosomos);I tclofazeje - ria - susidaro politeninds chromosomos.
l l p r o f ' a z c j c c l r r o n r o s o m o si i l i c k a k o n d c n s u o t o s ,p a d v i g u b e j u s i c t-s i S 2 - j q
Endoreprodukcija - padvieubeja tik pavienes chromosomos ar-
chronraticlZiq.o nritozcs tclofuzcjc chromosomos dckondcnsuojasi
ba ju dalys (pvz.. csant antplifikacijai). Normaliai tai ryksta soma-
tindse l4steldse.
Endomitozd- pamataspoliploidinemsl4stelemsatsirasti.Ji nor- Amitozd - tiesioginis branduolio pasidalijimasnesusidarantach-
maliai i,ykstakai kuriosesomatinese
lqstelese.
Chromosomos padvi- romatinei verpstei. AukStesniesiems eukariotams nebDdinga,pasi-
gubeja,bct ncsidalijabranduolys. taiko kaip anomalija su aneuploidinemisdukterinemis l4stelemis.

558 559
 dukteriniams makrobranduoliams,nesvarbu, kaip dalytqsi vegetaty-
vindse l4stelesemakrobranduoliai.
Chromosomq judejimas. Centromcra ir kinetochoraslemia tikslu
chromosomq pasiskirstymqir net tai, ar apskritai jis lyks.
Pirm i ausiachrontosomosprometafazejcaktyviaij uda vidurio ploki-
tumos link. Sis tarpsnismcnkai iitirtas, bct nustatyfa,kad neapsieina-
'.;2
r'-{ nra be judejimo baltymq- kinczinq (Nod) ir kitu. Be to, chromosoma,
t.
[)inninis lvtincs l4stc'lcs
lr
bcnt pradZiojc, kol forntuojasi achromatinc verpste, yra labai aktyvi,
9 sLrkaliojasi, kol pric kinetochoroprisijungiakinctochoromikrovamzde-
(ionis t!
)*--
/D\-/:i_-.l
i liai (9.4 pav.). Susiformavllsachromatinesvcrpstcspoliams su mikro-
ja
[,t1ini' cnrbriornlclil'crcncraci
'tl i:' vilmzdeliaisir pric kiekvienoschromosomosprisitvirtinuskinetochoro
11,,
.,.3,,r vamzdeliams,prasidedapatys idorniausiivykiai.Chromosomair poli-
,
i l',.
rriai mikrovamzdcliaigaudo vicnas kit4. Chromosomasukinejasiapic
iill r
rrii,.iudapirmyn ir iitgalpoliq link. Poliniaintikrovamzdeliai
rangosilyg
i4 ..1,
,;i'l s),.vatcs,kol pagaliaukinetochorc ir poliniai ntikrovamzdeliaiuZkabinir
i=
:a
s vicnaskite1. ,,Pagautos" chrontcrsomosantraskinctochclrassusijungiasu
tF pric5ingopoliauspolinir"rmikrovantzdeliu. Kai visoschromosomospa-
ii Nt r
1 -J)
a galiau pagaunamos,prasiclcdzr mctafazc.
|
Metafazdje chrclmosomu vaidmuo atrodo pasy/us, bct kol nc-
pirsiclalijaccntromera, tol dr.rkterincschromosomossLrkabintosvic-
na su kita.
Achromatindsverpstdsrcikimc ypatinga.Ji ir yra ta lilstelesstruk-
t[ra, kurios paskirtismitozejctaisyklingaipaskirstytiduktcrineschro-
lrosomas. Pirmojo ntcjclzis dalijimosi mctu achromatine vcrpstcl t;.ri-
Strbrcnrirrsi.;' - l- ..-a
syklingaipaskirstohomologincschromosontas.Ji sudarytai5 daugy-
',:t
'
kiauiiallslc i,;:;
bcs mikrovamzdeliq,kurie susistatoii tubulinq, suirus citoskclctui.
\_/ Mikrovamzdeliqsandarojc,bc tubulinq, l0-15c/otcnka kiticms bal-
9.3 pav. Zinduoliq gametogonezd(A) ir spermatozoidos:rndara (B): tymams.Jie vadinami MAP (angl. microtubulc- associatcdprotein).
fl: I akrostlntaii Ciold2iokonrplekso,ja praarclonraskaidrioji zona ir kiauiial4stcs Prie mikrovamzdeliqivairiais bfidais jungiasi judejimo (motori-
a p v a l k a l e l i s ;2 - b r a n d u o l y s ;- l - c c n t r i o l c ; 4 - c h o n d r i o m a s ,i 5 m i t o c h o n d r i i u niai) baltymai:kinczinai,aktinai, dincinai. Sic balrymaisudaro plau-
suclarytusenereijos ccntras; .5 kaklelio aiis; 6 , uodcgclc
Selius (mikrofilamentus), kurie labai svarbDsivairicms chromosomq
judejimams- pirmiausiapoliq link (Zr. toliau). Mikrovamzdeliaiyra
Zemesniqjq eukariotrl (pirmuoniq) gali btti iprastas dauginimosi
trijq tipq (9.4 pav., A ir B):
b[das. bet ir Siuo atveju genetine medZiaga paskirstoma taisyklin-
gai, nes branduolys scgmentuotas ir kiekvicnas segmentas- visas . poliniai, tgsiasi nuo vieno poliaus kito poliaus kryptimi, per-
chromosomq rinkinys - genomas. Dukteriniams branduoliams ten-
Zengdami vidurio plokitum4, kurioje i5sidesdiusioschromoso-
ka daugiau ar maZiau segmentq su visu chromosomq rinkiniu (po
mos; jie prie chromosomll ncsitvirtina;
to dukterinesc lqsteleseSiq segmentq skaidius dideja iki valdomos . kinetochoro, kurie tvirtinasi prie kinetochoro;
normos). Infuzorijq makrobranduoliuoseminichromosomq tick daug . ZvaigZdiniai(astriniai) - trumpi mikrovamzdeliai,nukreipti lqs-
ir jos tokios smulkios, kad kiekvienos chromosomos kopiiu tenka
telis membranos link ir su ia saveikauiantvs.
560
561
 Mikrovamzdeliq ir visos verpstis paskirtis - chromosomr+paddtis
metafazdje ir judejimas besidalijaniios l4steles poliq link anafazeje.
c) Ypating4 reik5mg turi centromera ir kinetochoras.Jq sandara ir pa-
skirtis jau nagrindta. Bltent su kinetochoro baltymais s4veikaujaki-
:ll1
netochoro mikrovamzdeliai. iia yra ir judejimo baltymq (kinezinq,
aktino). Kinctochorais chromosoma ir nukreipiama poliq link. Thi
labai svarbu, nes butent 5i oricntacija lemia dukteriniq chromosomq
A (chromatidZiq)judejimo krypti.
Siuo metu labai intcnsyviai tiriamas chromosomq judejimas polirl
link anafazeje.Anafazd prasideda po to, kai iiilgai pusiau pasidalija
centromera, i5nyksta rySystarp chromatidZiq, ir iios jau kaip sava-
ranki5kos dukterincs chromosomosjuda poliq link. Thi jau susifbr-
mavusioschromosomos.Jos yra tipiikos chromosomainukleosomi-
ncs sandaros. Kada ir kaip tai atsitinka, susidometa tik pastaruoju
metu (Zr. toliau).
Chromosomq vaidmuo ir Siametarpsnyje nera pasyvus,ypad pra-
clZiojc.Tiri labai ryiku filmuosc, kuriuose nufilmuotos gyvos besida-
lijandiosl4stcles.Jose aiikiai matyti, kaip chromosomoslabai smar-
kiiri atsispiria viena nuo kitos. Tirigi viena i5 chromosomq judejimo
vcrsijq yra tokia. Prio kinctochorqprisitvirtingjudejimo (motoriniai)
baltymai (9.4 pav.,C) labai stipriai atstumia vicn4 duktering chromo-
som4 nuo kitos. Manoma, kad i5 Siq baltymq susidaro spyruokles
pavidalo struktlra, kuri priei centromcros pasidalijim4yra suspausta
(9.4 pav.,D). Kai tik centromerapasidalija,nebeliekato ,,kabliuko",
kuris laiko ,,spyruoklg"suspaustE. Si atsileidZiair Svysteliduktering
chromosom4poliaus link.
Motoriniq baltymq plauSeliai (mikrofilamentai) aptikti ir kine-
tochoro bei poliniq vermzdeliqkontakto vietose (9.4 pav., B ir C).

ry
Manoma, kad jie suteikia chromosomai krypti judeti poliaus link.
ffi @
R' Judcsys atsiranda tokiu bfidu: plau5elis atsilenkia ir stipriai Svysteli
f \ chromosom4 pirmyn (9.4 pav., E). Prie mikrovamzdeliq galq irgi
jungiasi judejimo baltymai, daugiausia kinezinq Seimos. Drozofilos
E
l4stelesejuos koduojandiq genq nrl mutantuose sutrikusi achroma-
9.4 pav. Dukteriniq chromosomq juddjimo poliq link mechanizmai: tin6s verpstds sandara, apie 90o/o kiauiineliq neglvybingi, tarp kitq
A, B, (: - mikrovamzdcliq tipai: .1 - poliniai; jais kaip bcgiais (B' D) duktcrines 30-50% sudaro aneuploidai. Vadinasi, sutrikgs taisyklingaschromo-
chromosomgsstumiarnospriciingonris kryptimis; 2 - kinctochoro; .l - ZvaigZdiniai; somq paskirstymas.
4 - d u k t e r i n i c h r o m o s o m a ;B - t u b u l i n q s u b v i e n c t q p r i s i j u n g i m o ( + ) i r i r i m o
Metafazeje dalis poliniq mikrovamzdeliq yra laisvi nuo chromo-
(-) vietos ir kryptys;C - judcjimo baltymq (JB) prisijungimovietos;D - ,,spyruokle";
C - juddjimas begiais; apaiiojc pavaizduotasjudejimo baltymo ,,svaiclyklds" judesys somq. Jie vienas kitq Siek tiek dengia ties vidurio plok5tuma, kurioje

i5sidestochromosomos.Prasiddjusanafazei,Sie laisvi poliniai mikro-
vamzdcliaiilgeja,atstumdamivienq poliq nuo kito. Kiek netiketa tai,
kad chromosomqjudejim4 poliq link gali lemti ir ivaigZdiniai (ast-
raliniai) mikrovamzdeliai. Anksdiau manyta, kad jq paskirtis tik at-
'Iaiiau
ramine. Kaip Titanui laikyti vis4 achromatinisverpstcspusg.
nustatyta, kad prie ZvaigZdiniuvamzdeliq vienu galu jungiasi judeji-
mo baltyrnai(9.4 pav.,C). Kitu galu jie tvirtinasiprie l4stelesmemb-
ranus viclinis dalics.Thi trr atsvara.j kuriq tcmpiamasvisirsdrrkteri-
niq chromosonrqkomplcksas(i3 poliniq - kinctochoro vamzdeliq ir
dukteriniq chromosomq).
Pamatuotai nlanoma, kad visi Sie chromosomq judejimo b[-
dai veikia kartu.
Toliau ryksta citokinezc:citoplazmaclalijasij dvi dalis dvicnr b[-
dais, susicl:rrcl skcrsinepcrtvarele arba persismaugia.
Chromosomujudc.jimasmcjozejesuditingesnis.Visa tai, kas auki-
iiau iidestyta,galioja ir mejozci.Mejozcs I profazeszigotcnos-pachi-
tenos stadijose homologincs chromosomosyra konjr-rgavusios,
centrine dalimi atsistumiavicnu nuo kitos^ laikosi tik tclomeriniais
galais.
Chromosomomsjudcti reikia daug cnergijos.Apskaiiiuota, kad
vicnai chromatidci nustumti poliaus link sucikvojarna20 ATP molc-
k u l i q . O k u r d a r k i t i c h r o m t ) s o m o isu d c s i a i !
9.1.2. Mej<t26.Homologiniq chromosomq konjugacija
Mcjozeyra specialus
dali.jimosi
bldas,kurisi5 diploidiniqlEsteliq
padanrhaploidines
l4steles.
.los paskirtistokia:
. i5lickapastovuschromosomq skaiiius,susiliejus
dviemlytinems
l4stelems;
. tolygiai,desningaipaskirstomoshomologineschromosomos;
. programuotaivykstagcnetincrekombinacija.
S i b u n a d v i c j ut i p q :
564
. homoloqineschromosomosatsitiktinai dcrinasi su chromoso-
momis i5 kitrl chromosomll porll; galimq deriniq skaidiuslygus
2" (pvz., drozofilos 21 : 16.:Zmogaus2?3: 8388608);
. apsikeiiiama segmentaistarp homologiniq chromosomq - ryks-
ta krosingoveris(homologine rekombinacija).
Mejoze skiriasi nuo diploidiniq lqsteliq mitozis trimis esminiais
rciSkiniais:
. dvicm l4steliu pasidalijimaisir tik viena DNR replikacija:
. homokrgirriq chromosomq konjugacija ir pasiskirstymais;
o progrilmtrotukrosingovcriu.
Mejoz6s eiga. Mejozc.jerl4stelesdalijasi du kartus, tadiau chromo-
sonros padvigubeja tik vicnil kart4. DNR replikacija r.yksta, ir chro-
rnoncmapadvigubcjaiki prasidcdantnrejozdsI profazei.Pirma kart4
rlirliiantisklstclcnrs,buna tokios padios fazes kaip ir rnitozeje,tik
labai uZtrunka I profaze, kuri skirstoma i keleta stadijq (9.1 pav.):
pzrskui . leptoten4(plonassi[las) - chrom<lsomos vis l:rbiaukondensucl-
jasi;
. zigotenq(susijungqssiDlas)- 'nryksta homologiniu chromosomq
sinapse,kartu chrcnrosomosdar claugiaukondensuojasi;
. pachitenq(storassillas) - susijungusios poromis chromosomos
(bivalcntai) toliau trurttpcrjair storcljr;
. diploten4 (dvigubassirllas)- sinaptinehonrologiniqchromoso-
mq trauka staigiai dingsta, ir chromosomosatsitraukia viena
nuo kitos visu ilgiu, iSskyruschiazmus(homologiniqchromoso-
nru sankryZ:rs),labai ryikiai matyti, kad kiekvicr.tachnrmosoma
sudarytaii dvicjq chromatidZitl;
. diakinezg (judcjimas j prie5ingusgalus) - bivalentq kondensa-
cija pasickia maksimum4,homolc'tgines chromosomosbaigia at-
sitraukti viena nuo kitos. Kai kuriu organizmurfiSiq homologi-
nes chromosomossukibusiostik galais.
[-cptotenos-zigotenosstadijose chromosomos vienu galu susigru-
pnvusiosir prisitvirtinusiosprie branduolio membranos(tankios plok5-
r c l L ' st .
565
L
I
 t-
Kaip ir mitozds profazdje, mejozis I profazeje i5nykstabranduo-
lelis ir branduolio apvalkalelis.Po to prasideda I prometafazi: chro-
II
nrosomos (bivalentos)juda i vidurio plok5tumq. I metafazd ypatinga
tik tuo, kad achromatindsvcrpstdssiIlai nuo vicno poliaus prisitvir-
tine pric vicno univalento(t. y. homologindschromosomos)centro-
I nys). Zmogaus ir kai kuriq gyv[nq tolesndovogenezesustoja,ir tai gali
mcros, o nuo kito poliaus - prie kito univalentocentromeros.Kaip
tik todel I anafazejei prie5inguspolius juda po vienq univalent4, t.
y. dukteriniams branduoliams tolygiai ir desningaipasiskirstomosho-
mologines chromosomos. Ir I anafazdje,ir I telofazdje univalentai
negrjZta j pirming sandarE,lieka kompakti5ki, ir aiSkiai matyti, kad
kiekvienasunivalentassudarytasii dviejq chromatidZiq.
'llrp
I ir II dalijimqsi nerra rySkios interfazds. Per trumpE per-
traukil tarp I ir II dalijimusi- interkinezeje- chromosomosncsikci-
dia. DNR replikacijatarp Siq dalijimqsinevyksta,todel chromosomq
po iiu dviejq pasidalijimqsumaZcjapcr pusg. Gaunamashaploidinis
chromosomq skaidius,t. y. dukteriniq l4steliq branduolyjc yra po
vicn4 chromosom4ii kiekvienoshomologiniq chromosomq poros. Su-
sidaro 4 haploidincsl4steles.fvairiq organizmq mejozd vyksta skir-
tingose raidos stadijose:
Pagal tai mejoze skirstomaj 3 tipus:
. zigoting;ji vyksta zigotojc lytincms l4stclcrnssusiliejus;
. sporing;ji b0dingadaugumaiaugalq:po ntejozdssusidarohap-
loidincs sporos, iS jq vystosi gametofitas,kuriame, be mejozis,
vystosi lytincs lqsteles;
' gameting; po jos susidanr lytines l4stclcs.
Gaubtasekliqaugalq gamctofitaslabai redukuotas,sumaZejgs.Tiroj
pat sporosc susidarolytincs lqstclcs (9.2 pav.).
Gyvfinqbfitina skirti gencratlviniokelio ir lytineslqstclcs.Cenera-
tlvinio kclio l4stelcsncpzitiriatq visq pokyciu,kurie bIdingi somati-
nems l4stelems(Zr. III sk.).Sqlyginaijasgalimavadinti nediferencijuo-
tomis. Sios l4steleslaipsni5kirivystosi,diferencijuojasiI lytines l4steles.
Zinduoliq moteri5kosir vyriikos lytines l4stelesvystosi skirtingai (9.3
pav.). Moteri5kos lytinds l4stelesvystosii5 gemalinio kelio l4steliq,va-
dinamqjr; ovogoniq. I5 jq diferencijuojasiI eil6s ovocitai. Juose ryksta
rcdukcinis branduolio dalijintasis,bet pati l4stele dar nesidalija.Dau-
gelio Zinduoliqlytineslastelesbaigiabrgstitik apsivaisinimo metu. Ovo-
citai igyja gebejim4 buti apvaisinti.Tadiauju branduolio dalijimasis
566
toliau blokuojzimas:vienq I metafazeje,kitq II metafazeje.Prisiminki-
nre, kad brendimo pabaigqskatinaMPF (brendimqskatinantisveiks-
trukti metq metus. Pirmasismejozesdalijimasisbaigiasitik ovuliacijos
rnctu (Zr. toliau). Kitq gyvunq I eiles ovocitq leto augimo faze pakcidia
grcito augimo fazd. Cia jvyksta rDNR genq amplifikacija ir susidaro
ckstrachromosominerDNR. Dideja mase- labai padaugejzrribosomq
ir trynio. PasidalijusI eiles ovocitui, susidaro dvi lqstelis. Viena jq
stambi - II eilcs ovocitas,o kita smulki - polinis k[nclis. Abi l4stelcs
dalijasi dar kart4. I5 stambiosiosl4steldsvil gaunamosdvi dukterines
l4stcles.Stambioji l4stelc diferencijuojasij kiauSial4stg,o kita - vdl
smulkus polinis klnelis. Po antrojo mejozesdalijimosi susidarotlys
poliniai klneliai. Jic sunyksta.Tik anomaliniaisatvejaispolinis klnelis
iilieka. Tirdajis apvaisinamas, bct semalas iSjo greit 20va.
Spermatozoidai(vyri5koslytincs lilsteles)irgi rystosi laipsniikai. Ii
I ciles spermatocitqpo mejozessusiclarokcturios lygiavcrtcslqstclcs:
I eilds spermatocitai (2n)
J < P i r r n a s i s- r c d u k c i n i sd a l i j i m a s i s
ll eil6s spermatocitai (n)
J<-ll nrcjozcs clalijimirsis
spernratid6s
J< l)ilcrcnciaciju
spermatozoidai
'lai
labai stipriai pakitusioslqstclis (9.3 pav.). Spcrmatozoidaitu-
ri b[ti labai judr[s ir cnergingi,kad pasiektqkiau5ial4stgir sugebetq
! j4 prasiskvcrbti:ivcikti skaidriqlalzt>ntr(zona pellucidu), pratirpdinti
kizruiial4stesapvirlkaldli.'Ihi tikras spermatozoidovcrtis patikrini-
mas. Todel svarbi4 spermatozoidodali sudaro mitochondriju kom-
plcksaschondriomas,aprrlpinantisspernrutozoidilencrgija.
Zmogaus ganretogenezds ypatumai. Zntogaus ir kitq Zinduoliq kiauiial:1stesvys-
tosi folikuluosc (puslclesc).Folikulas pilnas skysiio, viduje yra kiauSialasti.Jo sie-
nclci ipty(us, kiauSialqstepatcnka i pilvo ertm9, o ii ten i kiauSintakius.Kiauiial:1s-
tcs iierjimasii fblikulo (Grafo puslclcs) vadinamas ovuliacija.
Zmogaus kiauiialEstesdyclis 150-200pm, masc 0,001mg. Ji 1000 kartq stam-
besne uZ spcrmatozr)iclq. Jau pcnkiq menesiq motcriSkos lytics vaisiuje yra I eiles
ovocitai. Jq yra apic 6.tJ x 106.Gimimo metu ju skaidiusjau blna sumaZejqsiki
2 x 10r',subrcndusiosmoters - tik apic 20(X)(X)nebaigusiqbrgsti kiauiialqsdiq. l5
iq vidutini(kai pcr visq gyvenim4 baigia brgsti -300-600.
561
 Vyro spcrntatozoirhi gaminasi ii naujo. Spcrmatogenezi trunka apie 64 dicnas Pradinis kontaktas tarp homologiniq chromosomq. Zigotenind ir
( n u o I c i l c s s p c r r l a t n c i t ui k i v i s i i k o s u b r e n d i m o6 s a v a i t e s )D . cl Sio skirtumo vy- pachitenind DNR. Aptikta DNR, kurios replikacija yra neplaninc.
r i S k o m si r m o t e r i i k o m s l y t i n c m sl a s t c l c m sn c v i e n o c l api a v o j i n g o sc k s t r e m i n e sa p l i n -
vyksta zigotenoje. Si OXn buvo pavadinta zigotenine DNR (arba
kos s4lytos. ypai pavcldirnuspokviius sukcliantysmr.rtagenai.MoteriSkosc lytindse
lrtstelcscpovcikili sumuojasi.Manoma, kad ilgas laikcltarpistiirp pirmojo rncjrrTg5 zyDNR). Ji sudaro 0,3o/ovist-tgenomo, kiekviena seka 5-10 kb, jose
dalijimosi ir ovuliacijosyra vicna i5 pricZasiiq, kodel toms motcrims, kurios gimdo daug G-C porq.
b h d a m o s v y r c s n c sk a i p 3 . 5 m c t u . d a 2 n c s n ia n e u p l o i d a i . Zigotenincs DNR atradimas paskzrtinopasifilyti hipotezg, pagal
kuri4 pirminis kontaktastarp hornologiniqchromosomqatsirandazi-
Homologiniq chromosomq koniugacija. Chromosomosjuda ekva- gotcnines DNR vietose. Tarp DNR molckuliq susidaro ,,hibridine..
torincs plokitumos kryptimi ir i polius taip pat, kaip ir mitozeje.Tik DNR - heterodupleksas. Hcterodupleksais,kaip uZtrauktukusukabi-
vykstantmejozeichromosomosatlicka ir kitokiusjudesius,ncb[dingus namos dvi homologinesDNR molckulcs. Pradcjusformuotis sinap-
mitozci: homologincschromosnmossuartclja.Sis suartc.iimas vadina- toneminiam kompleksui, hcterodupleksoDNR suyra, tr[kio vietos
mas konjugacija,arba sinapse.Homologiniqchromosomqkonjugacija LrzpildomosrcparacincsDNR sintczcsbldu (tai ir yra toii neplanine
yra vicnasii sudetingiausiq ir dar ncpakankamaiiitirtq rci5kiniq.Siuo zvDNR sintezc):
rnctu vis labiau isigalinuclmoni. kad homologineschromosontoskon-
.juguojair somatincscl4stclesc,tik kitokiu bfidu. ll

--.,i
Vykstant mr:iozei, somatini chromosomq poravimqsi laipsniS-
kai keidia mejozinis poravimasis.Mejozeje homologinill chro- -)
mosomq konjugacija yra ddsningas reiSkinys. Honrologines
chromosomos konjuguoja visu ilgiu labai tiksliai - lclkusasi -.r
lokus4.
i

Tfro isitikinta iityrus chronxrsomumutacijas(Lr. 6.1-5pav.). Kai

[ | c t c r o r lu p l c k s a s Naujaisusintctinta
I)NR grandinesdalis
vicnojc ii hontologiniqchromosomqjvykstanrutacija,o kitojc chro-
mosomojc ktkusrl tvarka licka ncpakitusi, mejozes I dalijimosi zi- P a c h i t e n i n dD N R ( p D N R ) c l a r v i c n a s n u k l e o t i c l qs c k q t i p a s . k r . r r i on c l t l a n i n c
gc'rtcnos-pachitcnos stadijose susidaro sudctingos kilpos, kryLiai, Lie- sit.ttcze,kaip plrvaclinintitsnrclo, r'yksta puchitcnojc, kai sinaptonenrinis kon'rplcksus
clai ir kt. figfiros, kad konjugaci.jar,yktq lokuszrsi lokus4. li jq po- iitu sttsiforntlvqs.liri ncturi jokios reikinrcs homologiniq chruntosomu konjugrrci.j6s
bldZio galima nustatytichromosonrqmutacijostip4. Vadinasi,chro- praclziai. Pachitcnine DNR sudrrro 0, l'.il viso gcnomo, sckos 8(x) 3(x)t) bp ilgio.
I t c s i s k i r i an u o l i k u s i o s D N R d u l i c s .
mosomq homokrgijzryrzr pagrindinissinapscsvciksnys.Ir dia homo-
logincs chromosomosvisi5kaipateisinasavo pavadinim4.
'Ihdiau Nustatyta,kad zyDNR ir pDNR svarbiosDNR rcparacijai.
b[das, kuriuo vicna homologinc chromosomas4veikauja
Sinaptoneminiskompleksas.Pachitenojchomologineschromoso-
su kita homologinc chromosoma,yra labai sudetingas.Pirmiausia
rtrossujungtos(arba atskirtosvicna nuo kitos) sinaptoneminiokom-
kyla klausinrai:
plckso (9.-5pav.). Jis trukdo chromclsomomssulipti ir suclarytasiS
trijq lygiagrcdiaisu chromosomomiseinandiua5iq (clementq):dviejq
. nuo ko prasidcda konjugacija,kaip homologines chromosomos
ioniniq ir centrinds.kurias su chrtrmosomomisir tarpusavyjejungiir
suranda vicna kit4, kokia konjugacijos pradLia skersinds skaidulos.
. kaip I zigotcnde susidaro ryiys tarp homologiniq chromosomq
Kiekviena Soninc aiis sqveikaujatik su viena homologine chro-
per vis4 ilgj?
mosoma. Sinaptoncminiskomplcksas(SK) susidaroi5 branduolio mat-

568 569

L-
 rl
tsr , , ,^*"" tik centromerq sulaikomos
Kdri Dcfinc
'iE-
I chromatides,praeina daug
.

e+ff
t .&t;

I QC "/ \."- |
laiko. Si laikotarpi dukteri-
nes chromosomos Iaikosi
*{fj \,t-)
kartu visu savo ilgiu. Be to,
ts *i. patiria laipsni5kqir sinchro-
At2ttsJl2l3 niSkqkondensacijq.Nustaty-
9.5 pav. Sinaptoneminis kompleksas: t u , k a d c h r t l m a t i d e sv i e n a
A, B - ivairiq oreanizrnq sinaptoncnriniokorrrplcksosancl:rraskiriasi: ,4 - svirplio kitos atZvilgiu orientuotos
(Grt'llus arguttittus).B - grvbo (Ntoticllu); ./ - Sonind a5is, 2 - ccntrini aiis. -l - veidrodiniu bldu (9.6pav.).
chronrosonra(/ - iS R. Wcttstcin, .1. R. Sotckr, 197(l:tl - iS D. von Wcttstcin ct Sonuose iisidesdiusioskil-
al.. It)1i.1) ().6 prrv. Ryiys tarp seseriniq chrornatidiiq pos. Jos didcja diddjant mi-
l r c n r i a n t i sN . K l e c k n c r , 1 9 9 6 ) toziniq ir mejoziniq chro-
rikso baltymq. Galaisjis prisitvirtinapric branduolio mcmbranos.SK
mosomq kondensiicijai.
laiko homologincschromosorlasgana didcliu irtstumuvicnil nuo ki-
thigi chromoncmoskilpos (domenai) yra nukreiptos i Sonus,o
tos: 240-300 nm. SK nuo ankstyvosiosdiplotenos pradcda nykti ir
chromatidcspastoliai (karkasas)- i vidq. Chrornatidesvienija jung-
visiikai iinyksta diplotcnos pabaigojc.
tys. Manoma, kad, jon-rsionais susiliejus,susidaro sinaptoncminio
Homologiniq chromosomq sinapsds pradZia. Homologinds chro-
kornplckso Soninis aiys.
mosomos suarteja savo telomcriniaisgalais ant vidinis branduolicr
mcmbranos.Sie galai imcrkti j tankiaia plokitelg (lamin4). Thi iro- Ry5ys ,,veidu i veidq" tarp seseriniq chromatidZiq mitozeje
dyta i5tyrusizochromosnmirs, kurios gali ivairiaisbrrdaiskonjueuoti, keidiamasi rySi ,,Sonasprie Sono" tarp homologiniq chromo-
nct vicnas chromosontospetys su kitu, ncs pciiai yra vienarskitam
somq mejozeje.
homologiiki. Kad ir kaip jos bfitq konjugavusios, du jq galai jmerkti
i viding branduolio mcrnbranq: Po to galutinai susidaroioniniai clcmentai,kick vcliau ir ccntri-
nis elcmentas.

Didcli organizmq ivairovc Iabai apsunkirramejozcs tyrinrus. Kai kuriu organiz-

Vidine branduoliomembrana
( l a r n i n eI
< ttrki ccntril. Succharornvc'es
Daugclio organizmq mcjozines chnrnrosomosprisitvirtinusiospric ribotos bran-
cluolio apvalkalclio srities ir sudaro puokitg. Puokitc susidaro vclyvoje lcptoteno.je
ir i5licka zigotenoie. Kai kuriq organizmq chromosumr)splisitvirtina prie trranduo-
l i o a p v a l k a l c l i o i, r p o t o j u d a i c i k t > r i a m o vs i c n a k i t o s .
Kontakto vietojc aptikta baltyrnq, svarbiq chromosorlos sanclarai(Scl, Scll).
Mieliu chromosomq galuosc irgi aptikta baltymq (Taml, Ndj 1), kuriuos lcmianiiq
gcnq mutacijos slopirra sinapsq.Tiri geriausiai irodo, kad pradinio kontakto victoie
l r I t i n i s p c c i : r l r r hs i r l t y m t r i .
Sonindsa5ys ir seseriniqchromatidiiqjungtis. Ir mitozeje po
DNR replikacijosiki metafazis,kai ai5kiaimatyti dvi atsiskyrusios,
ntq homologincs chronrosomospradeda porucltistik tam tiknrsc vielosc - centruo-
sc. Anlai kickvicna ncnratodo ('ucnrrhufuliti.tt,laganschronrosonraturi tik po vien4
ceru'isiaechrcnroncmojc yra 190 poravimosi vietq (kas
6-5 kb). Special[s poravimosi centrai aptikti ir drozolilos chromosomosc, iiskyrus
kctvirtrdil.
Rekombinaciniai mazgeliai. Ant sinaptoneminio komplekso (pa-
chitcnoje) centrincsa5iesbuvo aptikti nediduiiai (90 nm) mazgeliai.
.lq padetis ir skaic*iussutapo su chiazmq ir krosingovcrio vietomis
bci daZniu.todel jie net be jokiq kitq tiesioginiqirodymq pavaclinri
rckombinaciniais mazgeliais.Sic mazgeliai sudaryti i5 baltymq. Su-
tampa vieta rekombinaciniqmazgeliq ir tq DNR sesmentq,kuriu
replikacija ryksta zigotenoje-pachitenoje.

570
57r
 Visi pagrindiniaimejozdstikslai: Cia pavaizduotosne tik tevu lytines lasteles,bct ir palikuonirl
genotipasSiomslqsteldnrssusiliejus,kai atsikuriadiploidinischromo-
. taisyklingashomolclginiqchromosomupaskirsfymas.
somq skaidius.
. krosingovcris ir genq konvcrsija,
Gcnq poros paveldeiimas,kai abr"rt€vai yra heterozigotiniai(genc-
. chromosonros sandaros paZaidq paialinimas (reparacija) ir -
tinijc analizcjepagal Mcndeli tai atitiktq pirmrii4hibridq kart4 F,):
sandaroskontrold r,rykstavicntt mctu ir yra bendros pricZastics
s u k c l t ir c i i k i n i l i . ^l ]r" l'6vai (atitinka F r)
.{!,1,q

1r
Mc.joze-> i-F' o T
9.3. PoZymiq pavelddjimas ir diploidi5kumas
a Lytinds l4stel6s
poros pavelddjimas
9.3.1.Vienoschromosolnq/genq
Vaikailpalikuonys(atitinka F2)
Kclctas gyvlnu turi tik vicnq chromL)s()lt]uporlt. tarp jq nc kartil Jq genotipqsantykis:
kurios gcncratyvinescdiploi-
minetir askaridi lst'uris nrcguloc'ephala, L L.!.:L
l 4
.L-q
Tirrkimc,kad toks gyvtrnas .1.1 1a qil
dirtcsclilstclcscyr:t po dvi chromos()miIS.
yra nc hcrmafroditas(daLrginasiivaisos,arba inbrydingo,bhclu), o Taigi jic yra trijq genotiptl:
duuginasisusilic.jant dvic-jqorganizntqlytincms lzlstclinls(autbrydin- homozigotos A.4 ir ua, heterozigotos .'la'
P a s t a r L [ qy r a p u s c v i s q p a l i k u o n i q
go b[clu).
Genq poros pavelddjimas, kai abu tdvai homozigotiniai. Tevai
gali bhti jvairiu gcnotipq.Sutarkinrc.kad antrlizuosimctik vien4 alc-
liniLl geng pori1,ir kiekvicno ii tcvtpabiejosehomglogillise chrtlnro- \"
sornoscvr2rpo toki pati aleli. tik skirting4AA ir aa. Tdvai atrodytu Tdvq porq Tcvr-r poros gali huti ivairiq gcnotipq:
taip:
' homozigotosAAx4A, (tuxua, AAxatt;
.4
il A ir a\
-'l
il \ u

Pagal daug kartq minitrl apibldininrq abu tcvai yra homozigoti-

' heterozigotosAuxAtt:
' homozigotasu heterozigotarlu*M, Auxnu.

niiri. Nuo tivtl gcnotipr-;priklauso fcnotipq ivairove.Ji1 dar padidina

Lytiniu l4stcliu Dipkrido gcne' rule:liniqgenu saveikospob[dis (9.1 lentcle).
ratyvincs lltstclcs vi I5 tikrqjq fenotipq ivairovc dar didesni, ncgll nurodyta 9.1 len-

,l tclcjc, ncs fenotip4 (poZyml)daZnainulemia ne vienas,o daug genq'

.ti priklauso ne tik nuo alelinitl.bet ir nuo nealeliniqgenq sqveikos.
Genotipas ir fenotipas, jq iymdjimas. Kai genetinis linijos ar

,l vcislcs kryZminamosdirbtinai, tdvus galima parinkti.

Klasikiniu genetinis analizis atvcju kr1'Zminamihomozigotiniai organizmai. Jie

(tevai) Zynrimi raidc P (loI. purentas- tivinis). Jq palikuoniq kartos zyrnimosF (lot.
lill - vaikai) su atitinkamais skaitiniais indcksais: F, - pirmoji, F, - antrtlji, l-. -
lrctioji ir t. t. hibridrl kartos. F, rciikia pirmoji hibridq karta, todcl pric F, daugiau

573
9.1 lenteli. Palikuoniu genotipai ir fenotipai, esant ivairiems tdvq genotipams ir todel l1'ti Zyminiiu Zcnklq gali ir ncblti. DidZiclsiomisraidemis Zymimi dominuttjan-
ivairiai nleliniq genq sqveikai tvs, maZosiomis- rcccslvicii (lot. rcccs.irls- atsitraukimas)genai.
Palikuoniu
Tcvq genotlPa fenotinai Fcnotipq analizi,yra kur kas sudetingesne. Reikia isigilinti i
scnotlDal u c n o t i D ol o r m u l d santvkis konketus fenotioas(oo2vmis s a n t lk i s
A . V i s i S l s dominavimas
geno veiklos (ekspresijos)
esmg,kaip SisgenassEveikauja su kitais
AA XAA A,a dominuojantis A genais,su gcnotipineaplinka ir ivairiaisvidincs bei i5orinesaplin-
4,1 xAo A A ,A A dominuoiantis A kos veiksniais.
AaxAa AA, Aa,aa :2:l dominuoiantis/receswusis A ir a 5: I

AA xuo ,4u I dornrnuqantls A I

Paprasciausi4atvejl buvo aptikgsMendelis:
Aa\da ,4a,uu l:l dominuojantis/recesyvusis A ir a l:l
uu tda Q(I I recesyvusis a I
B . N e v i s i as dominavimas vienasalelisvisiSkaislopino kit4 aleli
AAxAA AA I dominuojantis* A I
AAxAu A A ,A u l:l d o m i n u o i a n t i s * / t a r p i n i sA i r - l ' I:l domi n uoj antis -------------+ recesyvqj !.
Aa'Aa AA, Aa, aa l:2:l dominuojantisritarpinisirecesyvusi s* l : 2 :I
A.Tira
AA xuu Au I tarpinis T l IS Mcndclio bandymqsu Zrrnrars:
Au/aa ,4tt,ttu l:l tarpinis/rcccsyvusis T ir a l:l PoZymis/alclis d o m i n u oj a n t i s rcccsyvusls
u0 \du ad I recesyvusls a I
Scklu spalva gcltona Zalia
C . K dominavimas
AtAI ,r1tA A,A, I I
Sckhl lirrrna lygi raukilclta
iA) I AT I Vriniklupiuspalva violctinc balta
t ,A:.1 ir kt.
,4t, A'A' I AlAr I
A,AI ,AIA A 'A ' , , 1 A
' I:l Ar,ArAr l:l

Kai vienas alelis visi5kai slopina kitq aleli (kaip Mendelio bandy-
t l t : , t : 1
AA I:l l:l
A ' A "" A ' A " A 'A ' , A 'A ', A ' 4 " .)'1 A', A'A-, A' :l: t muose),hetcrozigot<ts (Aa tipo) visiSkaincsiskirianuo homozigotq,ku-
A'A'xA'a A ' A ', A ' A riq gcnotipe abu aleliai clominuojintys (AA). Pvz.,Zirniq homozigotos
:, 12
A)A)"A)u A:. A:a
(AA) ir heterozigotos (Au) yra vicnodos.Jcigutai seklqformosgenili,tili
.llAt ,.fu Ati. Ata A r A r ,A l
A ), 1 : t r 1u1 , l t . 4 ,t A : u ^ l^l ^:
lromozigotos AA ir hcterozigotos Aa yrzrvicnodosformos (9.7pav.).
A'axA'a A'A", A'a, A'u, aa A'A', A', A', a l:l:l Vadinasi.Siuo atvcju ncgaliml iS ltnotipo sprgstilrpic ()rgtnizm()
A'A' xuu AII genotip4. Reikia atlikti tolesng palikuoniu analizg.Antai (9.7 pav.)
,l:A: ruu
,:
lla

AtA) tau Atu, iu A r ,A r

vienq F, su lygiomis seklomis augahl palikuonys F., buvo tik su ly-
Atuxuu , 4 t u ,u a A"a giomis scklomis. Jr4 genotipas buvo AA - homozigotinis. Thrp kitq
,)
,a 4, 0u
A)uxua At, o buvusiq F, lygiomis scklomis augalq F., atsirado palikuonys tiek su
da ^au uu a
D. Suprrrdominavimas lygiomis (jq daugunn - 3/4),tiek su rauk5letomisscklomis Qr+- 'A).
( p a nri Sr i kaipnev i s i S k o d o m i n a v i r n o ) Jq genotipas buvo Au hetcrozigotinis.O visu augalq, kuriq sdklos
* DaZnaisunkunusprgsti, kuris alclisdominuojantis,
o kuris rccr:syvusis pagal
ir nustatomas buvo raukilitos, genotipas homozigotinis (aa). Tai patvirtina ir F.,
susitarimil.T-tarpinislcnotipas,A-dominuojantispo4mis,a-rcccsi,vusispoZymis, analize. Thigi taisykli tokia:
palikuoniqsantykisnunrdvtasta paiia tvarka, kaip patcikianrigcnotipaiarba fcnotipai.
ponrs ir ju palikuoniai.
I'aryikintuhcteroziqotincs
Recesyvusisgenas gali pasireikSti fenotipe tik homozigotinds
bfikles aa. Yadinasi, tipi5ku atveju i5 receslviojo fenotipo ga-
iokiq ZodZiq ii iios tirados raSyti ncreikia (claZnaklaida). Kai turima omenyjc pa-
iius organizmus, raioma F, hihritiai ir pln. Zymeti F,, F, victoj ,,pirmoji hibridq lima sprgsti, kad genotipas yra homozigotinis su abiem rece-
karta", ,.antroji hibridq karta" labai patogu. Prisiminkime ir tai. kad uZraSantgene- syviaisiaisaleliais (aa).
tines anzilizcsrezultatus pirmasis nuroclomasmotininis individas, antrasis - tcvinis,

574
 Tevai aa><na
P*r P
* Visi vaikai (arba jq dalis) aa + (ne su recesyviuojupoZymiu).
F .
. Tiksliau, jq genotipai i5 tikrqjq yra aa, bet tie aa gali buti skir-
_,#.-_,
't ' '..
tingi ara, ir a,a., nes pigmento stok4 gali lemti skirtingq, nealeliniq,
,-.-'
- -a_'. veikiandiq vienas paskui kit4 genq, mutacijos (Zr. toliau komplemen-
,#'...- @.. F. tacija) arba dar yra papildomq nealeliniq genq, veikianbiq fenotipq.
,,rq ,* S u m d l y n o m i sa k i m i s d a r n e v i s k a s .S i p o Z y m i l c m i a n t i sg e n a s
###* ###,tF,*#*,* 6i,8l 61',f,: gali blti dominuojantis,jcigu analizuojamasdviejq aleliq, lemiandiq

#4JG# *###'i #t#e;. f;,fi,*.€], . mclyn4 akiq spalv4,

. raudon4 akiq spalv4
# # #4P, # ##& F.# #,ffi{* & S}t, €i,
#,W W,W,# #ffiS} # ##& 'XB€ii-S & paveldejimas.Mat raudona akiq spalvayra absoliudiairecesyvusispo-
G#, ## {F&f}*i #&&6} c}s&€} Zymis. Jokio akiq pigmcnto nesusidaro,spalvq suteikia kapiliarq tin-
9.7 pa."'.Monohibridinio kryiminimo rezultatai 4 hibridq kartose: klas. Nors tai retas ivykis,bet dvieiq melynakiqpora gali b[ti ne homo-
1' tcl incs lirrmos: F , F.. F., F, - Iribriclu kartos zigotini, o heterozigotinc(pagal dominuojandiojogeno formulg):
melynosakys melynosakys
Tcvai Aa , Aa
Sia taisyklc labai daZnai naudojamasigenetikojc,ypad atlickant po-
puliacijq tyrimus. Tadiaukickvicna taisyklcturi iiimdiLl.Ilomozigotu /
Ao,1 )
papal reccsyvqjigcn4 aa i5imtys atsirandadil
I ;t-
il, l I;",r'.'.liillillT#.
Vaikai As 1 rrrelynos akimis
. sqveikossu ncalcliniaisgcnais,
I as I raudonos
. aplinkos vciksniq povcikio.
Taigi buvo galima isitikinti, kad palikuoniq fenotipas (poZymis)
nriklauso:
Tirciar"r
tipiikas poZymiopavcldejimaspagal Mendelj yra labai su-
paprastintas.Net paprasdiausio poZymiogcnctikayra labai sudctinga, . nuo tevq genotipo (9.1 lentele),
poZymi lcmia daLrggcnq. Prisiminkime.kad gana paprasto metabo- . kiek poZyml lemiantis genas turi aleliq (ar yra polialelizmas),
lito (pvz., pigmento) sintezg lernia daugelisvienas paskui kit4 vci- . kokie yra santykiai hcterozigotosetarp aleliq ir su kitais ge-
kianiiq genq, ir paprzrsdiausias gcno produktas daZnai yra netgi ne
nais.
fermentas,o polipcptidas.Fermcntasgali bhti kcliq gcnq produktas
(kaip DNR polimcrazi III arba cr). Tai pagrindiniaigenai,o kur dar
Geneting analizg komplikuoja tai, kad
kiti papildomieji gcnai (Zr. toliau).
Butina kiekvienqpoZymi gerai gcnctiSkaii5tirti. Imkime pavyzdi. . daZniausiait4 pati poZymi lemia keli nealeliniai genai,
Buitiikai ir apic nrelynakiusZmonesgalima b[tq pasakyti,kad jie yra ' tarp nealeliniq genq irgi ryksta s4veika.Ji lemia labai didelg
hcrmozigotiniaiaa. Tirdiaunealeliniqgcnq sqveikaima ir iikredia nemzl-
fenotopq jvairovg.
lonq pokitq: dvicjq melynakiq (abu aa) vaikasrctai, bct gali b[ti, pvz.,
rudakis. Pasirodo,reikia atidZiai apZilreti tevq akis. Jeigu nors vicno
Kokie santykiai tarp aleliniq ir nealeliniq genq, kurie aleliai do-
melynakio tevq akys milynos su rudais (ar kitokiais taikeliais), gali
minuojantys,o kurie recesyvieji,- visa tai nustatoma (kur tai jmano-
gimti vaikas, neirtitinkantisreceslviojo geno paveldejimo taisyklcs:

576 J ? .1 3 1 1 1 577
 (ienai, kurie yra tik Y chromosomoje. Holandriniai poZymiai.
ma) tiesi6giai- hibridologiniumctodu (Zr. I sk.). Kur tai neintano-
ma, sprendii'ama i5 genealogijq tyrimq, t. y. taikomas genealoginis Kadangi juos lemiantysgenai yra tik Y chromosomoje,SeimojeSiuos
genus paveldi visi ryriSkos lyties individai be iiimties. Vadinasi,jeigu
metodas (Zr. I sk.).
Y chromosomoje yra genas, ieimoje jl paveldi visi berniukai: tie,
kurie paveldi Y chromosonr4,paveldi ir joje esandiusryri5kqjE lyti
esaniiq genq pavelddjimas
9.3.2.Lytindsechromosomose lemiandiusgenus. Pozymiai, kuriuos lemiantys genai yra tik Y chro-
mosomoje.vadinami holandriniais.
Ypatingu budu paveldini genai, esantyslytinesc chronlostlmtlsc,
kai yra hctcrogamctine(XY) lytis. Galimi trys atvejai: Pavaclinimaskilcs nuo vicnos garsios Olandijos aristokratq icimos, kurioje pir-
-
nrit karta susidurta su tokiu poZymio paveldejimu.Visq icimos vyru ctiketd plcvc
. gcnas yra X ir Y chromosolrlose, trrrp ll ir III koj0s piritu. Pagal gcncalogi.i:1 iiojc icimoic jau pcr tt00 mctq iis
scnas y r a p a v c l d i m a sk a i p h o l a n d r - i n i s
t . y . j i p u v c l d i v i s i b e r n i u k a i .T h d i a u k i t o sc
o genirsyra lik X chromosclmojc.
icirrosc iis poZymis aiikiai paveldimasnc pcr lytincs chromosomas.Gali buti, kad
. gellns yra tik Y chrclmostlmoje.
vicno kurio protcvio kuriotipe ivyko transloklcija ii autc)somosi Y chromtlsom4.
-lhi
v i s i i k a i j r n a n o m a .P r i s i m i n k i m ci i l k v c r p i o k i a u i i n e l i qs p l l v o s g c n u s ( Z r . p . 4 i 5 ) ,
Pseudoautosonriniai genai. Kitaip pavclcliminc( tie genai. kurie k u r i e d i r b t i n u i i i a u t o s o n r qb u v o p c r k e l t i ( t r a n s l o k u t t t i )i l y t i n c c h r o m o s o n r q ,i r
yra zrbiejose X ir Y chromosomose.Sic genai vadinami pseudoau-
- iilkvcrpio lyti buvo galima numatyti i( kiauiiniliq spalvos. Nttrs kittlse iilkvcrpio
tosnminiais. Tirks. pvz., yra dftrzofilos genas bobbed (bb). Tai recesy- l i n i j o s c .h c t n t n s l o k r c i j o s g. e n l r sy r a . i p r r r s l o . ivci c t o . i c- l l u l o s ( ) m ( ) i c .

gcnas. Homozisotincjchuklcjc bb kIn4 clcngiantysicreliai yra

vr.rsis
plclnesniir truntpcsni.Gcrrasyra lrranduolclioorganizatoriujc,t. y. Geno vieta chromosomoje yra tik santykinai pastovi.
ten, kur susikaupqrRNR gcnai.
SukryZminushonr0zigotincs bb bb patelessu hcterozigotiniaispa- Genai, kurie yra tik X chromosomoje.,,Sukibg" su lytimi poZy-
tincliaisBB bb, iirySkcja skirturnaitarp iiq pscudoautosonriniq ir tik- nriai. Sirl poZymiqpavcldcjinras[ruvo iSai(kintasdar tuo rnetu, kai ii
rq autosominiugcnq. Palikuoniq poZymiai nuo
priklaust-r to, kurioje viso apie paveldejimodisnius, juo labiau apie chromosomas,nieko
tcvo - X ar Y - chrtlmosomojc buvo dontinuojantysisalelis: nebuvo Zinoma.Prici tfikstaniiusmetq jau buvclZinoma.kad hemo-
P ybrYM x X rrs\'r, af ba XD6yrl, x XrryBa filij4 (kraujo nckrcicjimq) herniukai paveldiii sveikqmotinu. Hemo-
filija serguniiLl moterq labai rcta. PanaSiaipavcldimas daltonizmas
Lytincsl4stelcs i^, xhtB i,,,, ,1,"' ,i""'i"' (spalvq neskyrimas).Moterims daltonizmaspasirci5kiadaZnizru- 0,5c/o,
[' xrBxrb i I j tatiau ryru daltonikLl yra apic l0o/r,,t. y. 20 kartq daugiau.
Palikuonys Noruraliospatclc!
"rr*oo
futbbed pateles Siq pozymiq pavclddjinroir pasirei5kimocsmg atskleideMorga-
nas ir jo bendradarbiai,tirdami drozofilos raudonE ir balt4 akiq spal-
xhhYhh l xhhYRR I
bohbedPatincliai N o r m a l [ sp a t i n e l i a i vas. Akiq spalvos paveldejimas irgi priklauso nuo lyties: lyriSkoje
lytyje recesyvusisgenas pasirei5kiadaZnizru(9.1tpav.), bet tai susijq
Cia viskas bltq kaip ,,pagal Mendeli"' tik atsiranda s4saja su
nc su Y, r-rsu X chromosoma.Joje yra genai, kuriems nera homo-
lytimi: kurios lyties - patelcs ar patinilio fcnotipas rcces)'vusis(nag-
rincttr atveju mutantinis bobbed),o kurios lyties - su dominuojandiu logo Y chromosomoje. Vyri5koje lytyje Sic genai yra hemizigotin€je
( n o r m : r l i u )p o Z y m i u . btklejc, kaip ir gcnai, kurie yra tik Y chromosonroje.Genai, esantys
Diferenciniaisegmentai.X ir Y chromos()mqscBnlentai.neturin- cliferenciniuoseX chromosomos segmentuose,ir jq lemiami poZy-
tys homologq pricsingojechromosomoje,vadinami difcrenciniais seg- miai Morgano buvo pavadinti ,,sukibusiais"Su lytimi. Pazymetina,
mentais. Juose lokalizuotq genq paveldejimasir pasirei5kimasirgi kad jie ndra nei antriniai, nei juo labiau pirminiai lytiniai pozymiai.
susijg su lytimi, bet kitaip ncgu pseudoautosominiq genq. Vieninteld priezastis,kodel tie pozymiai susijq su lytimi, yra Siq genq
 lt
q q q ??Tlie;-,:fl".T;::1f
;:: l:*,,"",,11?"1
^!"'iH^.?,::s:'ji:-':":',"ariaisk
(dlf, visois
"oil:l*"1'
dukros
y.un"t.-'r{:,ii3:.
n€
I r:::
'l
d-
-
Q
' ' ;- ? - c.............-
-

@I /iv
+l ll
\./\ @ (g Lytinesl4steles
Fl
g- dr*-'-r 6f m
F- -
T(_
u' "t-

/Ai
1V
t'
..,nV
\ul
\j \
4\g/
1)
v'\
,qq
g-
{g
Vaikai

LIs
.l[\
IOuka
I
ti
normali,betgenoplatintojaJ

F
' l Ll *' _
:_-.... -''-:n
t'-
A*--*-f,
:i?|- -q
''ilF-'iiiF- S t ] n u s normalur
It

S l n I s i r g i n o r m a l i s , n c s X c h n r m o s o m Eb c r n i u k a i _l
paveldi tik
lF.il'l B motlnos.
IS

9.ll par'. ,,Sukibusio" su lytimi dr'zofil's geno v,hite (w) paveld€jinras: ?rrkimc, kad sioje-(eimojedukra (+r/) iiteka uz
normariaispar-
zi. baltaakc patclc poruojama su normali.s akiu sparvospatincril; vas skirianiictvyro (+D:
B - normurios

.l
ry
akiq spalvospatclc poruojama su baltaakiu patineliu; r - raudonomis, -
b baltomis
akimis

lf
P

vieta X chrclmosomojc.Jau dabar sioje Zmogauschromosomoie

i Lytines
1 .l
F
zi-
nomil daugiau kaip 1(X)genq. |4steles
Hemizigotind bDkld susidaro nc tik clel diferenciniq segmentq X
ir Y chromosomose,bet ir del haploidijos (tik vienas chiomosomrr ir '-.ll-
t ,qnl
Dukra normalihomozigotine
rinkinys),monosomijos(tik viena chromosomais honrolosiniuchro-
mosomq poros). deleciiq (vienoje chrom,somoje iikritgs --..gr"nr.r.
Dukra - nonnali, bet geno
homologineje chronrosomojesis segmentasislikgs). Tuigi unu- platintoja
fitoje
logiSkaihomozigotai ar heterozigotaigenetikoje skiriami hemizigota
(gr. heni - pusiau). Tai organizmas (arba l4stele), kuriame yra
tik
F -f il'o""normarus
ylenas alelis vietoj aleliq poros. Kacrangir,yriskoji lytis turi tik vien4 J\
X chromosom4,visi joje esantysgenai, kuriu neia y chronrosomoje, t dartonikas
pasirei5kiafenotipe nepriklausomainuo to, ar jie dominuojantys,
ar ffi--lronu, ____l
recesyvieji. Jq dukrosvel normaliaiskiria spalvas,taiiau puse
s[nq, kurie
I5nagrinekime,pavyzdziui,kaip paverdimasrecesyvusis,,sukibgs,, ii..motinospaveldejoX chromosoni*,u daltoniz;o iq
su lytimi poZymis daltonizmas. Jis pasirinktas todei, kad jo genai g.nr, yru dalto_
nikai' Thip po4mi is senelioper duiras paverdi
daZnesni,taip pat realis ivairus genotipai bei poros. uyr*ko, lyties an[-
kai. Toks poZymiqpaveldejimas kartaisvadinamaskrvimisku.
 DaltonikesmergaitesgimstaSeimoje, kuriojedaltonikastevas(df
moterimi (+d). Sioje Seimojepuse
yra susituokgssu heterozigotine
berniukq ir mergaidiqyra daltonikai:
,-j
!
I
l. Duka - normali,bct geno
platintoja
t Sunus nonnalus
Dukra- daltonike
S[nus daltonikas
Tbkios santuokos tikimybc priklauso nuo geno daZnio populiaci-
joje: kuo genas retesnis,tuo maZesnetikimybe, kad gims homozigo-
tinds mergaitcs ir poZymis iSry5kesmoterq fenotipe. Del to hemofi-
lija tarp motenl yra i5inrtinis,o daltonizmas,nors ir gerokai rediau
negu tarp r,yrq, vis delto imanomas ivykis. Mat daltonizmo genai yra
paplitg populiacijojc.
Dominuojantys ,,sukibg" su lytimi poZymiai, atvirkidiai, daZniau
pasirciSkiatarp moterq. PavyzdLiui,normalus spalvq skyrimas,pavel-
dimi defektai - neorganinio fosfbro stoka kraujyje, ddl to i5sivysto
rachitas arba dantq emalio defektas, del kurio patamseja dantys.
9.4. Eukariotq genomo fragmentacija i chromosomas ir genq/
poZymiq pavelddjimas
Eukariotq gcnomas skiriasi nuo prokariotq genomo daugeliu ypa-
tybiq (Zr. 3.1. sk. ir 3.1 lentelg), tadiau genq/pozymiq paveldejimui
svarbiausios,lemiandiosyra dvi:
. diploidiSkumas,
. genomo susiskaidymas i atskirus fragmentus - chromosomas.
Eukariotq genomo fragmentacijai didesni ar maZesnjchromoso-
mq skaidiq padiktuoja savas ,,Zaidimo" taisykles.Galimi du nealeli-
n i u g e n q p a v c l d c j i m oa t v c j a i :
. skirtingi, nealeliniaigenai yra skirtingose,nehomologinesechro-
mosomose.
. nealcliniai gcnai yra toje padioje chromosomoje.
Pirmuoju atvcju gcnai/poZymiaipaveldimi nepriklausomai,antruoju
ltvcju genai yra sukibg.
Mendelis nustati, kad poZymiai paveldimi nepriklausomai vicnas
nuo kito. Ir tai vienas didZiausiqMendelio pasiekimq,vienas i5 jcr
ilcsniq. Tik vcliau buvo nustatyta,kad nepriklausomaipzrveldiminet
nc gcnai, o chromosomosarba genai, kurie yra tojc padioje chromo-
somojc, bct nutolg, ir krosingoveriodaZnislabai didelis.
Clenq sankib4 atrado Morganas ir i5 karto i5ai5kinojo pricZasti:
gcnai, kurie yra tojc padiojc chromosomoje,paveldimi kartu, sukibg.
Kad ir kaip toli bltq paZcngggenctikostyrimq metoclaiir rczul-
tutai, bct, pirma, eukariotq genetind analizc hibridologiniu metodu
vra nei5vcngiamanorint nustatytigenq s4veik4ir paai5kintifenotipq
ivairovg palikuoniq kartosc ir kodel atsiranda nauji fenotipai dcl gc-
nu s4veikos.Antra, nei5vcngiamaitcnka kryZminti eksperimentinius,
gcnetiniusobjektus ir jq rezultatuspritaikyti tiems objcktams,kuriq
clirbtinai pagal pasirinkt4 plan4 kryZminti negalima. Thrp tokiq ob-
.jektq svarbiausiasyra Zmogus.
KryZminimai, kuriuose tdvai skiriasi lvairiLr genu skaidiumi arba
analizuojamasjvairaus genq skaidiauspaveldejimas,turi pavadinimus.
. Monohibridinis - vadinzrmaskryZminimas,kai tiriamas vienos
aleliniq genq poros paveldejimas,heterozigota pagal vien4 ti-
riam4 alcliq por4 - monohibridas;
. dihibridiniu - dvicjq nealeliniq genq analizd, heterozigota pa-
gal du tiriamus genus - dihibridas;
. trihibridinis - trijq ncalcliniq genq analizd, hcterozigota pagal
tris tiriamus genus - trihibridas ir t. t.;
. polihibridinis - kai ncaleliniq genq skaidiusdidelis, hetcrozigo-
ta pagal daug genq - polihibridas.
 9..1.1.Nealeliniaigenai- nehomologindse
chromosomose.
Nepriklausomaspoiymiq pavelde.iimas ..
P
s ,#..
,4if." / l o* b?' i, " ( - G c n . , r p a r
AB
Dihibridinio kryZminimo analiz6. Pradekime nuo paprasdiausio: "
(icllorroslr gios Zilhos ruukslctos(- I''crrotiFri
dviejq chromosomq porq.Vienoje jq yra lokusasA(a1, kitoje - B(b).
Crrtrrcl,rr .l I) rt h
Thrkimc, kad pasirinkti fyrimams hibridq tevai yra homozigotiniai ?? r-
Fl l :, * lt \risirtLrgalai
vicnodi
tF , -- : I
abiejosegcnLl porosc. Vieno jq genai dominuojantys kito - *#
+ ( i . ' l t o n o <l r . r r o r
ab
rcccsyvreJr
; E i\& drr lvlc_jozc-s
I nrctafiyi
Si4 padetl visiskai atitinka klasi5kiausiasMendelio atliktas Zirniu 1ff
su gcltonomis lygiomis ir Zaliomis rauk5letomisseklomis kryZmini- C a m c r , r :A B , a h . 4s , -s.g-,
mas. Thrkinte, kad ,4 - geltona spalva, u - Lalia spalva, B - lygi
forma, b - rauk5leta forma. Tirclatevai atrodys taip:
/!r, . !-,!! -, !!-L
4L qb ;*t
, '
r'fl
\d, 1"., ql
AE a6 Jh
Il!
. ,, tt
+|f sgl
.1H .t t't tB I
Gcltonos lygios Zalios raukilctos (lclt0n0s '
( i cI t o r r o s
Gcllonos
PaZymetadidZiosiomis ar maZosiomisraidemis i5 anksto Zinant lt,tros h gros l\ glos

rczultat4. Paprastaiapie iitaip paZymitas gcnq sarybes.sprendZiama ;* ile

iS F, (9.7 ir 9.9 pav.).
0 \{r-,
Ab cr lJ at t)
iT :tr7i ..1h
Ccl(()n()s Ccllonos Ccilontrs
Kai tdvai honozigotiniai, visi pirmosios kartos (F,) hibridai raukilitos lr gios i mukSlclos
yra vienodi, pasirei5kiadominuojantysgenai. IS F, galima sprgs-
ti apie aleliniq ir nc-alcliniqgenq s4veikospobldi. EJ
aF
.4h *B eth
rtH
(iclttrrros
iF ZF
Lytiniq lqsteliq genotipai.Mcjozc diploidineslqstelcspaverdiahap- 2alios Zalios
l\ .qLo\ lf'gioe ll.gios
loidinemis: homologineschromosomosporuojasi ir is kiekvienos ho-
nrokrginiq chromosomq poros i prieiingus polius kcliauja po vicnq
.{.*
'!i:
$ S:-' I
homclkrginqchromosomq.Taigi kokiq genotipq ir kokiu szintykiusu-
sidaryslytincs lqsteles,tipiSku atveju (toks yra iis Mendclio bandy-
)lt
!l!1
0l)
Gcltonos
etA
t7 t)
zallos
**,, I
2rttids ,]
rxukSlclos l.l gios
mas) priklausys nuo tcvq genotipo. Kai abu td:vai homozigotiniai,
visosjq lytines l4stelesvienodosAB arba ab. Tadau reikia paaiikinti, 9.9 pav. Dihibridinis kryiminimas. Zirniq s6klq spalvos pavelddjimas
kodel heterozigotiniqpagal dvi genq poras F, hibridq lytines l4stelds
yra keturiq tipq.
Todel, kai tarpusavyje derinasi dvi chromosomq poros, galimos
Pagrindinechromosomqpaskirsfymotvark4 jau aptardme: iS kiek-
dvi ju padetys I metafazesvidurio plok5tumoje:
vienos poros po vien4 chromosomq. lr jos laikomasi (9.9 pav.), ta-
iiau homologiniu chromosomq tarpusavioi5sidestymasmejozesI me- arba
tafazi'jeyrir atsitiktinis.

584
585
 Tiiiau pateiktoje Pencto gardeldjeyra iianalizuoti tik vicno tcvt! gcnotipu dc-
Abicjq Siq padidiq tikimybe vienoda - 1:1, toddl ir dihibrido
rinirr palikuonvs: abu tcvai hetcrozigotiniaiAa BhxAa Bb. (iamtinese populiacijosc,
lytincs lqstelesyra keturiq genotipq ir vienodu santykiu: tarp jq ir Zmogaus,tdvq genotipai gali buti ivairls. Net icigu pratgstume Zirniq
hibridq tyrimus F,, vien su homozigtttnAA BB gali blti iios tcvq poros'.AA BB
IAB:lAb:laB:lab tr .lA BB. AA BB ir Au BB. AA tJB ir AA Bb. AA BI] ir Au Bb, AA BB ir AAbb,
,t..ltlB ir auBB, AA BB ir aa Bb, AA BB ir Aa bb, AA BB ir aa Db. O kur kiti
galinri deriniai'l Kickvienai iS Siq porq galima apskaidiuotipalikuoniq genotipq ir jq
Ii genclikos mokslo ,,iaunyslis" mtisq laikus yra pasickqs labai patogus F. uZ- drZniq tikimybcs aukidiau i5distytu hhdu. Taip ir daroma. kai tiriamtls populiacijos.
raivmo bhtlus. pavadintasji sugalvo.iusioanglq"rnokslininkoPcneto (R. C' Punnctt)
yarclu - Peneto gardetd. urba Pcncto lcrrtcli. Sis bhdas vpai pravcri'ia nagrini'.iirnt
?r Zirniq genotipq lvairovc, kuri4 nagrinejonlc F,, yr:r dirbtinai
sudctingcsncg s cnu sar.'cikas.
Pcncto garclcld sudaroma taip: a) i5 vicno taiko nubrcZiarnos dvi linijos: sLrkurtajuos kryZminant.Jic yra savidulkiaiaugalai, ir jq ivairove
v i c n a v c r t i k u l i a i Z c m y n . k i t a s t a t n r c n a ip i r m a j a i i d e 5 i n c p u s q ; t r ) a n t v e r t i k a l i o - gulima sukurti tik juos clirbtinaisukryZminLrs.Zmttqausgenotiprl ivai-
sios linijos suraittnri ntttlcriiktl lytiniq lqsteliq gcnotipai ir jq sirntykinc drrlis. o ro\iOrealiai egzistuojadel dauginimosi pob[dZio - laisvo poravimosi,
a n t h o r i z o n r a l i o s i o -s r y r i i k q l y t i n i q l 4 s t c l i u g c n o t i p a i i r j q s a n t y k i n i d a l i s : c )
kick yra vyriikq ir motcriikq lytiniu l4stcliq genotipq, tick nubreZiamrtlrorizon-
autbrydingo.Zmogaus teviniq porq, lytiniq l4stcliq ir jq palikuoniq
t l l i u i r v c r t i k a l i u l i n i j u . J q s u s i k i r t i r r c s u s i d a r c sl a n g c l i s Y r a a t s k i r i t sz i g o t q d c - gcnotiptl ivairovc labai didclc. Kokia ji tcori5kai'/
l l ltvs. Polihibridiniai kryiminimai. Didelio (n) chromosomu skaidiaus
zirniq Ir, hibridai lbic.jOscgenq porosc hctcrozig()liniai,todcl jq lytincs lrls-
dcriniai. Mendelis istenge atlikti tik trihibridini kryZminim4,bct tcr
r c l c s y r a k c t u r i q t i p q l y g i u s a n t y k i u ,v c r t i k a l i q i r h o r i z o n t a l i q l i n i j q p o k c t u r i a s ,
lllnecliq - l(j. T'ick ynr qcnotipu dcriniq F,, atsiZvelgiirntir i tiii, ii ko tivtt pakanka bendroms paveldejimotendencijomsnustzltyti,kzii nepriklau-
-l'ik
rur niotirtos - pavcldimrrs gcnrrs. (9.9 pav.) ialirr lytiniu lirstclitl gcn()lipLl sor-naipaveldinrasdidelis (n) genq skaidius,tiksliau, kai tarpusar,yje
n c n u r o d y t i . i u d a Z n i a i .t r c s v i s q t i p q l y t i n i u l 4 s t c l i q y n r p o l y g i a i ' clcrinasididcsnis kaip 2 nchomologiniqchromosomqporq skiridius'
Bendri genq paveldcjimoir pasirci5kimohibridq kartosc disnin-
Kai rcikia skaiiiLrotigalimq gcnotipu daZnius,ypad kai lytiniq runliri yrlr tic patys:
lqstcliqdaZniaiskirtingi,ialia lytiniq lqsteliqgenotiprlbutina nurody-
ti jq daZnius. . pirmoji hibridq karta (F,) vienoda;
' nuo F. palikuonys susiskaidoi grr-rpes.
Konkretaus genotipo zigotq daZnisyra lygus daZniu sandaugai
tq lytiniq l4steliq, kurioms susiliejusatsirado toks genotipas. Kcidiasi:
. lytiniq l4steliq ir zigotq (gcnotipq) deriniq skaidiusbci santy-

tikimybe konkrediqgenotiprlpalikuonimsat- kis:

Tiiip apskaidiuojama
' fbnotipq grupir.l skaidius ir fenotipq santykis (apic tai toliau).
sirasti.Pvz., tikimybd motinos lytinems lEstelemsAB = 0,25 ir tevo
tokio pat genotipo lytinems l4stelemsAB = 0.2-5.Sudauginq Sias
Hibridu (hcterozigotq)lytiniq lqsteliq deriniq skaidiuskinta Si-
tikimybcs ir suZinosime,kokiu daZniu gaii buti palikuoniq,kuriu ge-
taio:
notiDasAA BB:
monohibrido (Aa) - 2 deriniai,
dihibrido (Aa Bb\ - 4 deriniai,
0,25x 0,25: 0,0625,
arba #
trihibrido (Aa Bb Cr) - 8 deriniai
Toks Sio genotipo zigotq daZnissurandamasir i5 Zirniq F, hibridq polihibrido (n) - 2" deriniq.
Peneto gardeles(9.9 pav.).

586 587
 I5 tikrqq tai ne genq, o diploidinio organizmo chromosomtl de-
riniai, kur ,,n" ir yra haploidinis chromosomq skaidius.Taigi maksi- aaaa
ooco
malus lytiniq lqsteliq deriniq skaidius:Zmogaus - 223= 8,4 x 10r',
drozofilos - 24 = 16, kukur[z\ - 2'u = 1024. I5 tikrqiq deriniq skai-
dius bus nepalyginimai didesnis del krosingoverio,kuris be didesniq
i5imdiq turetq vykti tarp visq toje padioje chromosomoje esandiqsu-
kibusiq gcnq. Cia skaidiuojamastik lytiniq l4steliq kombinacinis kin-
tamumas dcl atsitiktinio chromosomq derinimosi.
Empiriniais (F, hibridq) tyrimais zigotq genotipq deriniq skaiiius
toks:

.
.
.
.
monohibridinio kryZminimo - 4
dihibridinio
trihibridinio
polihibridinio
- 16
- 64
- 4D
Juodaodis
M l a4rrnrs

9. l0 pav. Poiymio pavelddjimas,kai poligenq porq nedaug:

ffi
W*.J
.h&
I laltaodrs

pavyzdyjeZmogauskDno spalva lemia kcturios poligcnq poros; tcvai hcterozigotiniai

Gzrlimam zigotq genotipq skaidiui suZinoti rcikia sudauginti t6vo (atitinka F',). jq fcnotipas tarpinis; F, - poligcnq pasiskirstymastarp jq palikuoniq
ir motinos lytiniq l4steliq deriniq tikimybes: ir fcnotipai

2"x2" spalvos skirtumus lcmia nors nevienodas,bet palyginti nedidelis ne-

alcliniq genq skaidius:4-6 (9.10 pav.).
Zmogaus bltq i5 tiesq astronominisskaiiius: 2)3\22] :216, arba
Daugelyje Zmogausveiklos sriiiq reikia atlikti polihibridinio kryZ-
8,4'106x8,4'10u: 7,056'1013. Ir tai be krosingoverio.
nrinimo analizg:
Abi iios formulds isimintinos.Jomis naudojamasijvairiaistikslais.
Pvz., norint nustatyti, kcli gcnai lemia poZymi. SprendZiamapagal
kiekybiniq poiymiq genetikoje(Zmogausk[no spalvosskirtu-
tai, i5 kokio minimalausF, hibridq skaidiausi5skilovienas individas
mai priskiriamiSiai poZymiqgrupei);
su rccesyviuojupoZynriu:
gamtindsepopuliacijose,Zmoniq Seimose(tevasnuo motinos
I iS 4 - poZymi lcmia I genq pora, skiriasi daugeliu genq);
I i5 16 " 2 gcnq poros, . selekcijoje- daZniausiaiieikoma palankiq gcnq deriniq ne tarp
I iS 64 " 3 genq poros, 2-3, o 10 ir daugiau genr+porq.
1 iS 2-56 " 4 gcnq poros,
I iS 1024 " 5 gcnq poros,
ir t. t. Fenotipq ivairov€ paprastai yra maZesnenegu genotipq ivairove.
Maksimaliu atvcju genotipq ir fenotipq ivairove sutampa. Tuo galima
Davcnportas (C. Davenport,1913m.) vienaspirmqjqpritaikeSiuos buvo isitikinti i5 vienos chromosomq/genqporos rezultatq (Lr. 9.!
skaidiavimus,
noredamas nustatyti,keli genailemiajuodaodZiqir bal- lcntelg).
taodZiqZmoniqklno spalvos(melaninosintezes)skirtumus.Jis i5ty- Thdiau hibridq fenotipq ivairove irgi susijusi su bendru chromo-
rd mulatq (hcterozigotqsantuokq)palikuonisir nustatd,kad klno somq skaidiumi kariotipe ir genq padetimi chromosomose.Genetines

588 589
analizdsrezultataipriklauso nuo to, kiek iStirta genq, kurie paveldi- 9.4.2.Paveldqiimas,
kai genaiyra vienojechromosomoje.
Genq sankiba
mi ncpriklausomiarba sukibg. Kai genai paveldimi nepriklausomi,
Genq sankib4 pirmieji aptiko Bcitsonas ir Penetas 1906 m.
(F.)susiskaido
(AuxAu) palikuonys
monohibridq grupcs
i2 fenotipines santykiu
3:1, kaip i5imti i5 Mendelio disniq, nesuprasdami reiSkinio esmes. Jie
dihibridq (Aa Bb x Aa Bb) - i 4 fenotipincs grupes santykiu 9:3:3:l' pastebejo, kad du peleZirniu pozymiai - Ziedadulkiq forma ir Lie-
trihibridq (Au Bb Cc x Aa Bb Cc) - i t3 fcnotipines grupcs santykiu 27:9:9:9:3:3:3:1, do spalva - paveldimi priklausomai nuo vicnzrs kito. Thiiau jic
p o l i h i b r i d q - i 2 " f c n o t i p i n e sg r u p c s s a n t y k i u ( 3 + l ) " .
mani, kacl Sis reiikinys yra viena i5 retu Mendelio desnio iSimdiq.
Nepriklausontas poZymiq paveldCjimas.Tilksta trediojo Men- Tik Morganas su bendraclarbiais, tirdami drozofil4, pakartotinai at-
rado 5i rei(kinj, iSaiikino jo esmg ir irode, kad gcnq sankiba yra
ciclio dcsnio, kuri galima aptikti ir lrodyti tik i5tyrus dviejq ir
daugiau genq, csandiq nehomologindse chromosontose, paveldeji- nc iSimtinis,o dcsningasreiSkinys.
mE.
Genai, kurie yra vicnoje chromosomoje,paveldimi sukibg fieigu
Pozymiai pavclclimi nepriklausomaivieni nuo kitq, jeigu juos atstumas tarp Siq genq nira didelis).
lc-rniantysgcnai yra nehomologinesechromosomose.
Dihibridinis kryiminimas esant genq sankibai. Kai pozynriai
Antroji iio dcsnio dalis atsirado lau po Mcndelio. Dar kiek ve- paveldimi ncpriklausomaivicnas nuo kito, F, dihibridai sudaro po
4 lytiniq l4steliq tipus, ir F. palikuonysiSsiskiri:rsantykiu 9:3:3:3:1.
liar-r,po Morgano darbq, isitikinta, kad ,,ncpriklausomai"paveldimi
Jeigu genai yra sukibg, dihibridinio kryZminimo santykis yra 3:1.
ir tie gcnai, kuric yra tojc padiojechromosomoje,bet nutolg vienas
Atsitinka taio:
nucl kito. Taip yra dcl krosingovcrio.
Gcnetini rckombinaciia- antras reiikinys, kuri galima aptikti P,1 x ;1,i ;
tik i(tyrLrsclarrsiitukaip vicnos gcnq poros pavcldijinta. lr tai ne-
B
ll; 'lo
priklausomai nuo to. ur gL'notiptlivairove atsiradusi
iiili:: ;l "ll
l1 /'l
'l.l l --] tt,
;l llr
'l
'
. dcl laisvo chrtlmosttntqdcrinimosi ar l-r f a -

'di'l krosingttverio. lL'

Lytincs
xl It _1)
f'
klstclcs
Sumind skilimo F, formul6. li Penetogardclesdihibridiniam kryZ-
minimui (9.9 pav.) akivaizdu,kacl kai yra visiSkasdominavimas,kon-
krcciojc genrl poroje pakanka vicno dominuojandiojo alelio, kad fe-
notipe pasireik5tudominuojantis pozymis. Fenotipas bus tas pitts, ar
fr
tl;l 11'
tl iFI
G e n o t i p UI
santykis 4
AB .2
VE-'4
AB lah
ab 4ub

b[tq, pvz., homozigotaAA, ar heterozigotaAa. Todel labai patogu

'il
F - e n o t i p qs a n t y k i s3 : l

i l+r
dihibridinio kryZntinimo fenotipq santyki F" uZraiyti Sitaip:

9A - B - : 34 - bb : 3ua B - : laa blt Iu

h)
t,
lit
eia ir kitur br[kSnys(-) rei5kiaantrqii genq poros aleli, kuris ?rigi csantsankibaiF, dihibridassudaronc 4, o tik 2 garnetq
nelemiafenotipo.Si formulc parodo,i5 kokiq genotipqsusidarofe- tipus, todcl ir F, yra tik 4 zigotq dcriniai.Gcnotipq santykisyra
notlprl grupes. 1 : 2 : 1f,e n o t i p q- 3 : 1 ,k a i p ir monohibridini<t
krvZminimo.Toks san-
 Simtaispozymiq,
tykis bltu ir sukryZminusformas, besiskiriandias
arti
jeigu tik juos nulemiantysgenaiyra toje padiojechromosomoje
vienaskito,
Genq sankibosnustatymas.Visi5kair nevisi5kasankiba.Vienas
kryZminimqtipastq auk5tesniqjq cukariotq,su kuriaisgalimaekspe-
rimentuotigcnetikoje,itin populiarus.Tai daugkartu jau mineti ana-
lizuojantiejikryZminimai.
AnalizuojantysiskryZminimasyra tada, kai tiriamasisindivi-
das, daZniausiaiheterozigora,kryZminamassu recesyviuosius
pozymiusturindia homozigota,kad ir Aa Bbxaa bb. Tokiu
b[du kokybi5kaiir kiekybiSkaianalizuojamitiriamojoindivido
lytiniq lqsteliqgenotipai.
Drozofilosanalizuojandiqjq kryZminimqrczultataipriklausonuo
hibrido lyties. Kai analizuojandiuoju kryZminimutiriami drozofilos
vyri5koslyticshibridai,esantsukibusiems genams,visi palikuonyspa-
sidalija i dvi grupcs santykiu l:1. Tai reiSkiavisiikq sankib4,arba
kitaip, kad Siq hibridq mejozcjencvykokrosingoveris, buvo achiaz-
minc mcjoz0.
VisiSkaikitokierezultataigaunumi,kai analizuojandiuoju kryZmi-
niniu tiriamasdrozofilos hibridas yra patele.SukryZminus hibridinq
patelgsu recesyviuosius poZymius turindiupatineliu,palikuonyssusi-
- sc yra vienoclo daZnio. Ir kai kuriu kitq organizmq heterc'rgameti-
skirsto j kcturiasgrupes,bet netolygiai po dvi, kuriq tik viduje
santykisatitiktq l:1. PasirinktoparyzdZiotai atrodytqtaip:
nr
il
ll+
fry
Galutinis rezultatasz
krosingoveris, nevisi5kasankiba be krosingoverio,visi5ka sankiba
b-E-.b w b b-tg
--D W t . .
T tg'Ttg rg T tB
1:1 1:l
Pasirinktamc par,yzdyjeabu sukibg genai l,g (angl. vestigial - ru-
dimentiniai sparnai) ir b (angl. black - juoda k[no spalva) yra ant-
rojoje chromosonroje,taigi autosomoje. ir jeigu nc achiazntini me-
jozd ryri5kosioslytics individq gcneratyvindsel4stelese,lydiq anali-
zuojandiojokryimininro rezultatainesiskirtu.fdomiausiatai, kad 5ii1
nusistovejusia tvarkq galima pakeisti.Apivitinus drozofilu patinclius
.ionizuojanciaisiais spinduliaisarba paveikuscheminiaismutagcnais,
patineliq generatyvindsel4stelcsetaip pat i,yksta krosingoveris.
Krosingover!patineliq lilsteldsesukclia judrieji drozofilos genomo
elcmentai.Del SiosprieZasticsjie vadinti MRF (angl. male recombina-
tion fttc'tors).Antai patineliq l4stelcscrekombinacijosdaZnistarp gcnq
crt ir bw yra tik 0,007oh,o kai yra judrusis genomo elemcntas,pvz., P,
krosingoveriodaZnislygus 0,84o/o.Padideja 120 kartq.
Mcjozinis krosingoverisslopinamas ir kitq Diptera patineliq ge-
ncratyvinise kistelise. Thdiau mitozinis krosingoveris abiejose lyty-
ncje lytyje (5i lytis turi skirtingas lytines chromosomas XY) mejo-
zinis krosingoverisyra retesnis.Thip yra peliq, viStq, biilandZiq pa-
tincliq ir nctgi Zmogaus lyriSkosios lyties generatlvinise l4stelese.
?ti irgi gali b[ti susijg su nelprasta X ir Y chromosomq sinapse
rncjozeje.
Genq sankibos grupiq d6snis. Tirdamas drozofilos genq sankib4,
Morganas nustzrti, kad

genai/pozymiai paveldimi grupemis. Grupg sudaro genai, esan-

tys toje paiioje chromosomoje, o grupiq skaidius priklauso
nuo chromosomq skaidiaus haploidiniame jq rinkinyje (n).

Drozofilos fr : 4, todel visi pozymiai yra paveldimi keturiomis

genq sankibos grupemis, Zmogaus n - 23, vadinasi, yra 23 genq
b-w-. D €
sankibos grupes, tadiau nurodomos 24 ar net 25 genq sankibos gru-
T vg'T tB

592 593
l
pes. Kaip atskiros grupes nurodomi genai, esantysX ir Y chromo-
somose,atskira grupe nurodomi ir mitochondrijq genai. Arklines as-
karides, kurios n = 1, visi pozymiai paveldimi viena grupe. Nepri-
klausomo pozymiq paveldejimo apskritai ndra. Ths pat bldinga pro-
kariotams (bakterijoms). Zinoma, tai priklauscl ir nuo to, kaip ver-
q 1r X

\vl1
*+'{--
rffi
.o
t i n a m i p l a z m i d Z i qg e n o m a i .
Ir vis delto gaunami nauji sukibusiq genq deriniai, nes genll san-
Y,
kiba nera absoliuti. Thi lemia krosinsoveris.

9.4.3.Krosingoveris
a'll
I 'il
l
.q)
Krosingoverio irodymas. Morganas krosingoveri irclde analizuo- ()
N

I
I
jandiaisiaiskryZminimais,kaip ir genq sankib4(Zr. aukSdiau).Tik po ()
20 metq krosingovcrisbuvo jrodytas citogenetiSkai.1931 m. nepri-
oo
1
c) I
klausomaivienas nuo kito tai atliko Stcrnas (C. Stern) su drozofila
q
iit
ir Maklintok bei Krciton (H. B. Crcighton) su kukurlzais. Atliekant
aa

I
';;ll;;
abu bandymus, kryZmintos dvi linijos skirtingai citologi5kai pazyme- r-

tomis chromosomomis.Homologinemschromosomomsapsikeitusseg-
mentais, abi citologines 4'mcs atsid[re vienoje chromosclnrojc.
Stcrnas panaudojo dvi drozofilq linijas, kurios turejo ypatingos
^.i
q
'u
'6
I
;
sandaros X chromosomas. Vienos jq X chromosoma buvo kablio
paviclalosu prisitvirtinusiujos gzrlei5 Sono Y chromosomos segmen- :l +1l 1
tu. Kitos linijos X chromosoma buvo i5 dviejq fragmentq. MaZesnia-
jamc jos fragmentc buvo du mutantiniai genai: rccesyvusiscr (angl. I
\
carnation - raudonasisgvazdikas)- gvazdikq spalvos akys ir domi-

aa
!
i
nuojantis B (angl. bar * juosta, lazdele) - ,,susiaurejusios alq's" (su- I

maZejgsakuiiq skaiiius). Linijoje su kablio pavidalo X chromosoma \

buvo normalls abiejq Siq gcnq aleliai (cr* ir Bn).
Linijos su Zymitosiomis X chromosomomisbuvo kryZmintos tar-
pusaryie, o je F, pateles - su linija, turindia recesyviuctsiusgenus cr
ir B* (9.11pav.).
Toliau analizuotos tik pateles del dviejq pricZasdiq:jos turi 2X
9. I I pav. Citologinis krosingoverio irodymas:
trt (r'antation)- normaliostamsiai raudonosakys,dominudantis genas;cr - gvazdikq
spalvosakys, reccsyvusisgenas;B (Bar) - susiaurijusiosakys, dominuojantis genasi
1 l * - n o r m a l i a k i q f o r m a , r c c c s y v u s i sg c n a s ; p o k r o s i n g o v e r i o v i e n o j e i 5 X
chnrmosomq yra abi citologines Zymis, o antroji normali, be Zymiq

chromosomas ir tik moteriSkoje drozofilos lytyje vyksta krosingove-

ris. Kaip ir tiketasi, be pateliq, kurios turejo siaurasgvazdikq spalvos
akis (crcr BB*) arba normalios spalvos ir formos akis (cr*cr B*B*),
atsirado dar dvi grupes: gvazdikq spalvos normalios formos akimis
(crcrB+B*) ir normaliomis X chromosomomis arba normalios spal-
vos siauromis akimis (cr*cr* BB*) ir su abiem citologinemiszymemis
vienoje i5 X chromosomq. Tokios chromosomos galejo atsirasti tik
del krosingoverio.
Krosingoverio tipai (9.\2 pav.). Du svarb[s krosingoverio tipai -
mitozinis (Lt. p. 215) ir netolygus (Lt. p. 138), jq atsiradimas ir
pasekmes pakankamai smulkiai aptarti III skyriuje kaip somatiniq

594 ls. 595


9.12 pav. Krosingoverio tipai:
a - krosingovcrisncivykgs;b - vicngubas;c - dvigubas tarp dvicjq chromatidZiq;
11- netolygus; e - dvigubas tarp keturiq chromatidZiq; I g - dvigubas rarp trijLl
chromatidZiq;/r - claugybinis
l4steliq pertvarkos bfidai. BDtina priminti, kad del netolygauskrosin-
goverio vienoje i5 krosoveriniqchromosomqatsirandaduplikacija (tai
gali bfiti genq amplifikacijos b[das), o kitoje chromosomoje - dele-
cija. Po mitozinio (arba somatinio)krosingoverioatsirandasomttiniLl
l4steliq gcnotipq ivairove: gali bfiti ir fenotipo pokryiiq - mozaikq.
Prie5ingi Sicms krosingoverio tipams yra mejozinis ir tolygus ti-
pai. Abu Siuos tipus reiketLl laikyti pagrindiniais.
Mejozinis krosingoverisvyksta mejozes I profazeje, kai homolo-
ginds chromosomosjau yra i5 keturiq chromatidZiu- sudaro bivalen-
tq (Lr. toliau). Susidaro lytinds l4stelessu naujai sukibusiaisgenais.
Jos vadinamos krosoverin€mis, kaip ir homologines chromosomos,
tarp kuriq apsikeistasegmentais.Kai apsivaisinantdalyvauja kroso-
verinis lytinis l4steles,nauj4 sukibusiq genq sek4 paveldi palikuonys.
Nors mejozinis krosingoverisstatisti5kaiapra5omaskaip atsitikti-
nis reiSkinys,bet jis desningasir s4lygojamashomologiniq chromoso-
mq sinapses,ypatingos mejozineschromosomossandarosir specialiq
genq (Zr. X skyriq).
596
Viengubas, dvigubas, daugybinis krosingoveris.Dvi homologiniq
chromosomqchromatidesgali keistissegmentaisviename ta5ke- vien-
gubas krosingoveris.(9.12 pav., b), dviejuose taSkuose- dvigubas
krosingoveris(9.12 pav., c ir kt.) arba keliose vietose - daugrbinis
krosingoveris (9.12 pav., h). Tiksliai nustatant krosingoverio daZni,
labai svarbu atsiZvelgtii dvigubo krosingoverio daZni, nes, kaip pa-
vaizduota9.12 pav..c, Siuo afveju du galiniai taSkai(genai) A ir C
arba a ir c vienas kito atzvilgiu nekeidia padeties. Taigi dvigubq
krosingoveriq tarp Siq genq ncaptinkama. Skaidiuojantkrosingovericr
daZni tarp dviejq genq, daroma pataisa - pridedami dvigubi krosin-
goveriai. Tadiau fakti5kai dvigubziskrosingoverisyra aiSkiai retesnis
ncsu turetq bhti teori5kai apskaidiavus.
Pavyzdysi5 Murgano ir Startcvantodarbo. Jic i5tyre krosingovcrj tarp trijq dro-
zofilos genq w Qt,hitc- baltos akys),y (vellow,- geltonas k[nas) ir m (miniature - maii
sparnai), kuric yra X chromosonrojc.Dvigubo krosingovcriotarp 3iq genq tikimybc
l u r c t u b l t i l y g i v i c n g u b q k r o s i n g o v c r i qt i k i m y b i u s a n c l a u g a iK. o n k r c d i a i S i c m s g e -
nams brltq 0.43. IS tikrujq dvigubo krosingovcrioda2nis buvo tik 0,045, t. y. bcveik
l0 kurtq maZcsnis.
Krosingoverisvienoje chromosomosvietoje slopina krosingo-
ver! kitoje tos padios chromosomosvietoje. Sis rei5kinysvadi-
namas interferencija.
Ji pasireiSkiatik tada, kai atstumas chromosomoje ne didesnis
kaip l0ol, (cM) krosingoveriovienctq. Kai atstumas didesnis kzrip
3-5%,Sis rciikinys visi5kaiiinyksta.
Nepriklausomas pavelddjimas, kai atstumas tarp genq didelis.
Kai gcnai yra nutolg, krosingoveristoks daZnas,kad keturiq genoti-
pq lytiniq lasteliq ir atitinkamai palikuoniq po analizuojandiojokryZ-
rninimo yra maZdaugpo lygizri:
oB
4!,@ . ab,
ab uh ab ab
(be krosingovcrio) (po krosingoverio)
Tbdel ir toje padioje chromosomo.jeesantysgenai paveldimi ne-
priklausomai,lyg jie butu nehomologinisechromosomose.
Pasitaikokuriozq. Vienas jq - nct 7 Lirniq poZymiai,kuriuos tyre Mendelis, yra
sukibc. t. y. juos lcntiantysgenai vra tqe padioje chromosomoje.tik dideliu atslumu
vrcnls nuo kito. Antai atstumas tarp gcnq, lerniandiq seklos luobeles ir patios
sckios (scklaskiliiu) spalv4, yra 200ch. Mendelio bandymuosc sukryZminus
591
 koncentracijos.SumaZejuskalcio jonq koncentracijai arba paveikus
Af ai
AI^E;
drozofil4 EDTA (etilendinitrilotctraacctatu),kuris suri5a dvivalendiq
ir trivalendiq metalq jonus, krosingoveris labai padaZneja.Bldinga
iia A - pilkai ruda luobcli, a - balta luobclc, 1 - gcltona seklq spalva, i - Lalia tai, kad aplinkos veiksniai nevienodaikeidia krosingoveriodaZni ivai-
seklq spalva, F. santykis atitiko 9:3:3:l (X') = 2,20, P > 0,05): riose chromosomos dalyse. Ypad jis padaZnejaarti centromeros.
357 A- I : 132 A- ii : 116 aa I- : 31aa ii

Vadinasi,iiq sukibusiq gcnu pavelddjimasvisiSkaialitinka nepriklausomo poZy-

nriq pavcldcjimo dcsni.
9.,1.4.NetipiSkaseukariotqpoiymiq paveldejimas

Kartais netipi5kaspaveldejimopobudis pasireiSkiajau heterozigo-

Krosingoverio priklausomybd nuo ivairiq veiksniq. Krosingoverio
tose arba atliekant hibridologing analizg pirmojoje hibridq kartoje
daZnis tarp bet kuriq dviejq genq yra santykinai pastovus dydis, ir
(F,). PavyzdZiui,n-ratomaF, palikuoniq lvairovearba neiprasti,ncti-
pagal tai nustatomasatstumas tarp genq. Krosingoverisyra genetis-
kcti F, hibridq fenotipai, nors abu tivai yra homozigotiniai. Tadiau
kai uZprogramuotasrei5kir-rys, todel yra genai, kuriq produktai atlie-
paprastai apie nukrypim4 nuo tipiSko poZymio/gcnopaveldejimo
ka geneting rckombinacij4. Aptiktos iiq genq mutacijos. Genotipo
sprendZiamai5 F. (arba Si4 kart4 atitinkandiqpalikuoniq - zrbutcvai
svarba ypad i5rySkeja,kai del mutacijos slopinama kuri nors krosin-
h c t c r o z i g o t i n i a it)y r i m q .
goverio grzlndis,pvz., pavcldimai sutrinka homologiniq chromosomq
Dar Mendelis nustate, kad F, palikuonys susiskaido i grupes
sinaps6.Drozofilos III chromosomojeyra genas, kurio mutacija slo-
tam tikrais santykiais (tai jo 2-asis disnis). Taigi ii anksto galima
pina krosingoveri visose chromosomosc.
nr"rmatyti,j kokias genotipq ir f'cnotipq grupes ir kokiais jq santykiais
Didelg itak4 krosingoveriui turi chromosomq sandarosypatumai:
tLrritq susiskaidytiF, hibridai.
atstumas nuo centromeros,chromosomoskondensacija(cuchromati-
Matematinis nukrypimq ivertinimas. Ar nukrypimas yra ddsnin-
nas ar heterochromatinas),chromosomqsandarospokydiai.Centrome-
gas rei5kinys, ar atvirkidiai, nustatoma matematikos metodais. Stai
ra krosingoveri slopina: tarp dviejq genq, kurie yra arti centromeros,
kodel genetikoje nuo Sio mokslo atsiradimo pradZios labai pladiai
krosingoveriodaZnisyra maZesnisnegu tarp dviejq genq, esandiqtokiu
taikomi ir vcrtinami matcmatikosmctodai.
padiu atstumuvienasnuo kito, tik nutolusiqnuo centromeros.Del kai
Pats paprasdiausias jq yra I'z (chi) kvadrato metodas. Juo patik-
kuriq chromosomqmutacijq,ypad inversijq,kai chromosomosscgmcn-
rinama, ar nukrypimas nuo teori5kai laukiamo rezultato yra zrtsitik-
tas pasisuka180', krosingoverislyksta, bet ncpasirei5kia,nes susidaro
tinis:
negyvybingos,genetiSkainesubalansuotos lytincs l4steles.Jos Z[va, to-
del nepavykstagauti krosoveriniq individq. 12= 4y(o-a)'
E
Krosingovcrio daZniui turi itakos organizmq fiziologine b[kle -
amZius, lytis. Jaunq ir senq drozofilos pateliq krosingoverisdaZnes-
tn - konkrceios klasCs(l'cnotipq grupOsir kt.) kvaclratinisnukrypimas;
n i s , v i d u t i n i o a m Z i a u s- r c t c s n i s . l!?-'E-l
I - visq kvadratiniq nukrypimq suma; O - konkreiios klascs (grupes) rczultatas;
Aplinkos veiksniai irgi gali keisti krosingovcrio daln1.Jau mindta,
1: - rczultatas, kurio tikimiisi iS iios klascs (grupes).
kad, apSvitinusdrozofilq patinelius jonizuojandiaisiaisspinduliais,jq
generatyvinisel4stelesepastebimaskrosingoveris,kuris paprastai pa-
tindliuose nc\,yksta.Pateliq chromosomosedel jonizuojandiosiosspin- Naudojamasi ir kitais matematikos metodais (Kolmogorovo), kai
duliuotes padaLnejakrosingoveris.Be to, l7-29"C temperat[roje dro- norima ivertinti, ar nukrypimas atsitiktinis, ar desningas.
zofilq krosingoverisyra santykinaipastovus,bet temperatirai pakilus Genetikos ddsniai yra statistikos ddsniai. Tai taikytina visiems
arba paZemejusjis padaZneja.Krosingoveristaip pat labai priklauso gcnetikos rei5kiniams,kurie i5rei5kiamisantykiaisar genotipq/fenoti-
nuo kai kuriq dvivalendiqir trivalendiq metalq jonq, ypad nuo kalcio pq daZniais,tarp jq ir F. santykiaisesant visi5kam dominavimui ir

598 599
nepriklausomam genr+/poZymiq - dviemrei5kiniams,
paveldejimui ku- S4lygostipiSkiemsfenotipq santykiamsF, pasireikiti, esant nepri-
riuos nustztteir tyre Mcndelis. klausomam genq paveldejimui zrr visiSkamdominavimui, yra tokios:

Kad palikuoniu susiskaidymoi grupes santykiaiyra statistikosdcsniai, nesunku . pakankamai i5tirta palikuoniq;
, . G i m b u t i e n c 1 9 3 9 m . a p r a i e t o k j b a n d y m 4 ,k u r i a t l i k d a v o
i s i t i k i n t i . P a v y z d Z i u iE o genai susidarantlytincnrsl4stelemsturi derintis atsitiktinai,ne-
Dotnuvos Zcmis ukio akademijosstudcntai. Didelei studcntq grupei buvo iidalytos
po lygiai dviejq vcisliq pupeliq siklos, kurios buvo vienodos formos, bet skirtingos
priklausomai:
spalvos,talkimc, juodos ir baltos. Studentai uZsiriidavoakis, pupclirl seklas sumai- . lytines lalstelesturi bDti genetiikai grynos,t. y. haploidines,ir
iydavo, i5diliodavo po dvi ir atsiriiclavoakis. Sususmavusvisq studcntr] stcbijimq visq genotipq lytiniq lqsteliq turi susidaryti po lygiai ir buti
duonrenis,eautas apvtikriai toks siklq poru santykis: l/,1 juoda juoda : 2/4 juoda vienodai uyvybingos:
balta : ll,l balta balta. Kitosc ialvsc gcnc'tikospratybos prasidcdlvo monetos nru- . apvaisinimasturi bhti atsitiktinisir tipiSkas;
tymu: ,,hcrlras-skaidius".Kadangi pinigo pusc su hcrbu iSkilcsni, tai susumavus
daug nrctimu daZncsncpusi' buvo ..skaidius".Jis ,,dominuodavo" santykiu 3:1.
. visq genotipLrzigotos turi b[ti vienodai gyvybingos;
. tarp ncaleliniq genq (csant dihibridiniam ir sud6tingesniems
Kai genai paveldimi nepriklausomaiir tarp aleliq heterozigotose kryZminimarns)neturi bfiti s4vcikos.
pasirciikia visi5kasdominavimas,tipiikas f-cnotipqsantykisF, yra

.
m o n o h i b r i d i n i ok r y Z n r i n i m o l:l
. tlihilrridinio - 9:3:3:l
. trihibriclinit) - 27:9:9:9:3:3:3:l
. polihibridinio - (3+l)".
BDtina jsidcmcti du svarbiusgcnetincsanalizdsdalykus.
Pirma, skilimo santykiams.kaip statistikcls
kad konkrctaustyrimo rezultatasncvisi5kaisutampasu teoriniaisski-
limo santykiais,tik daugiau:rr maZiaupriarteja prie jq. Thip buvo ir
Mendclio bandymuosc.Nagrincto dihibricliniokryZminimoatveju tik-
r a s i sf ' c n o t i p qs a n t y k i sF , b u v o n e 9 : 3 : 3 : 1 o . 9 , 8 g e l t o n ql y g i q : 3 , 1
gcltonq raukiletq : 3,4 Zaliu lygiq : 1 Zaliq raukiletq.
Kiek bus priartita prie tcorinio santykio, priklausys nuo istirtLl
palikuoniq skaidiaus.,,ldeal[s" sutapimai gali bilti tik mokslininko
ncsilzininsumo iKrdymas.
Antra, ncteisingabltq icSkoti statistinioddsnio pasirei5kimopa-
v i c n c s cZ n t o u i ui c i r n o s c .n c i i r g a u s i o s cJ. o s c i n d i v i d qs k a i i i u sn e p u -
kankamasstatistiniamdesniui pasircik5ti.Kai F, palikuoniq skaidius
ribotas.kartais nct s:rntykius2:1 ar 6:l tenka pripaZintikaip 3:1. Net
gana gausiosZirniq icimos (vieno augalo palikuonys) buvo nepakan-
kamos mineticms santykiamsnustatyti.
Bct kaip ir nretant monetE (iSkilesnepuse) ar skaidiuojantpupc-
les (lygus.iuodq-baltqseklq skaidius).yra s4lygos,kurios brltinos, kacl
F, palikuonyssusiskirstytqi fenotipines(ir atitinkamasgenotipines)
g r u p e ss a n t y k i a i s3 : 1 , 9 : 3 : 3 : l a r 2 7 : 9 : 9 : 9 : 3 : 3 : 3 : 1 .
Lytiniq l4steliq genotipq nukrypimai. Susidarant lytinems l4ste-
lims. genai gali pasiskirstytincatsitiktinai.csant gcnq sankibai,kai
nealeliniai gcnai yra toje padioje chromosornojc.Tokiu atveju ir tarp
nealcliniq gcnq gaunamassantykis3:1. Lytines lastelcsyra gcneti5-
kai ncgrynoscsant poliploidijai,kai l4stelejeyra po 3-4 ir daugiau
chromosomurinkiniq, arba ancuploidijai,kai padidejapavieniqchro-
desniams,budinga tai,
mosomq skaidius,yra 3 ir daugiau homologiniq chromtlsomq.Lyti-
nes l4steles iiais atvcjais gali bhti nct hetcrozigotincs, bitent Aa
ilba Au l)b ir kt. Del ivairiu pricZasciq(skirtingq gcnotipq samctu
nevicnodojautrumo ncpalankiclnsveiksniams,virusinci inf'ckcijai,nc-
vicnodo gyvybingLrmo) hibriduose(heterozigcltose) skirtingq genoti-
pq lytincs l4stelis gali bIti ncvienodusanfykiu.Atskiri genotipaiga-
li visi5kaiiinykti (kai vcikia lctal[s genai) arba i5 dalies i5nykti (kai
gcnotipe yra sublctal[s gcnai).
Mejoz€s slinkis (angl. nrciotic driv'e).Paprastaimcjozeje hctcrozi-
gotinio inclivido(la) pusc lastcliq yra su aleliu,4, o kita pusc su
aleliu a, nes homologines chromosomosmcjozeje paskirstomostoly-
giai. Thdiau nustatytasreiikinys.kai ii taisyklepaZeidZiamair kurio
nors genotipo lytiniq lqstcliq susidaroperteklius.
Nors 5isreiSkinysyra atrastasseniai.dar 19-57m., Sandlcrio(L. Sand-
ler) ir Novickio (E. Novitzky), juo pradZiojesusidomdjotik evoliucio-
nistai. Pastaruojumetu jis labai domina mejozis tyrinetojus.Biologi5-
kai .,mojozesvarZybos",mejozesslinkis svarbuskaip mikroevoliucijos
veiksnysir kaip vienas i5 b[dq heterozigoti5kumuii5saugoti.

600 601
 DaZniausiaikaip modclinis reiSkinysmejozdsslinkiui irodyti tirianros invcrsijos.
Meiozds slinkio pavyzdZiugali buti minitasis pcliq I lokusas (arba t haplotipas).Thi
chromosomos segmcntzrs,kuriame irykusios net keturios inversijos.Susidaro 9992
Sibire aptikta kitokiq peliq invcrsijq, kuriq daZnis
hctcrozigotq ti+ victoj .501.2r,.
pcliq populiacijose6-5-85%.Drozofilos nlejozes slinkis lemiamas gcnq, pvz., Sege-
gution Distortar (SD) lokuso.
Slinkis ncsusijgssu dalies lytiniq l4steliq arba zigotq Zltimi, bet
i5 anksto programuota lytiniq l4steliq Zltis yra aptikta ivairiuose or-
ganizmuose.Tai irgi bhdas heterozigoti5kumuii5saugoti.
Heterozigotiniai chromosomrl kompleksai. Nakvi5q, bij[nq, dur-
naropirl, katilcliq ir kitq augalLI,taip pat gyvtnq, ypad skorpionq ir
Ziogq, poZymiai gali b[ti paveldimi tam tikru bfidu susidarant hete-
rozigotiniams chromosomq kompleksams.
Antai kickviena nakviSosrfiSis turi po du chromosomq komplck-
sus. Komplekso gcnai paveldimi kartu. Lietuvojc paplitusiosdvime-
t6s nakviSos(Ocnollrcrabiennis) lEstelescvicnas ii kompleksq pava-
dintas albicans, kitas - rubens. N0 vicnas Sios rlSies augalas negali
ii karto tureti dvicjq tokiq padiq komplcksq - mbens arba ulbicans.
Nors vyri5kosiosmikrosporos susidaro dvieiq tip.l - vicnos su albi-
r:an.rkompleksu, o kitos - su nrbens, tadiau normaliai funkciclnuoja
trk ruhens kompleks4 turindios Ziedadulkes.Megasporose,atvirkidiai,
normaliai funkcionuoja tik albicans komplcksas. Vadinasi, visi pali-
kuonys i5 tcvo paveldi rubcns, o i5 motinos - albicans kompleksus.
Visas komplcksasatitinka vicnE bendr4 chromosomq Zied4
(9.13pav.). Kompleksai sud6tingu bldu i5sivystctada, kai visose be
isimties nakviSoschromosomoseivyko translokacijos:buvo apsikeista
segmcntais tarp nehomologiniq chromosclmq.Mejozdje vienas Zie-
das keliauja i vienq poliq, kitas - i kit4. Taip nakvi5os chromoso-
mos pavcldimos i5tisais kompleksais. Kad homologinis chromoso-
.,_{':3:.
;. r' .
,
r!
-ti " l'
. . ' , /{l. ' , nepalankiomis s4lygomis, padaugeja patineliq. Geromis s4lygomis,
.:., 1 &i:._", 2
B diaus dinamikai: sumaZijus pateliq, automati5kai sumaZdja r[Sies
9.13 pav. Chromosomq kompleksai:
;{ * nakvi5crs
(.Oenotlrcra),
matyti Ziedasii 12 chromosomqir atskiraivicnasbivalentas;
B - Amoeba glahae ntetatazdje (l) ir anafazcjc (2)
602
mos nekonjuguotq, be translokacijq,kielwienoje homologineje chro-
mosomoje dar yra segmentq, kuriq ndra kitoje homologineje chro-
mosomoje. Tai diferenciniai segmentai.Pagaliau chromosomq kom-
pleksq veikla labai sudetingai suderinta. Ji reguliuojama taip, kad
albicans i,yri5kos lytines lqsteles ir rubens moteri5kos lytines lqste-
les bltq negyvybingos.
Kaip valdoma lytiniq lqstcliq su vienu ar kitu kompleksu Zltis,
kol kas nei5tirta.
Del heterozigotiniq chromosomq kompleksq visi palikuonys yra
heterozigotiniai ne pagal atskirus genus, o pagal vis4 genomq.
Neatsitiktinis apvaisinimas.Nukrypimai nuo tipiSko lytinio daugi-
nimosi,susiliejanttcvinemsir motinindmslytindmslqsteldms,taip pat
blna viena ii pakitusiq skilimo santykiq prieZasdiq.Augalams daugi-
nantis apomikscs(apeinant autbryding4,bc lytiniq l4steliil susiliejimo,
i5 moteriiko gametofito) bldu, F, hibridq palikuonysvisiikai neskylai
grupes.Tbkiusduomenisgavo ir Mendelis,kryZmindamasvanagcs(F1ie-
racium) r[Sis tarpusavyjc.Kai organizmai dauginasipartenogenezes -
ginogenczesir androgenezds b[du, vietoj dviejq lydiq iSsivystotik vicna.
Ir Siaisb[dais besidauginaniiqorganizmqpalikuonysgali nesiskaidyti
j grupes,be to, turi tik atitinkamai motinos ar tevo poZymius.
Selektpusis apsivaisinimas- neatsitiktinis gametq susiliejimas.
Pasirinktinaiapsivaisinamatam tikrq genotipq vyriSkomisgamctomis,
todel atsiranda esminiai nukrypimai nuo laukiamo genetindsanalizds
rezultato. PavyzdZiugali bfiti Zmogaus lydiq santykis.
Selektyvusisapsivasinimasir lyiiq santykis. Sis santykis,atsitik-
tinai susiliejuslytinems l4stelims,turetq b[ti 1:l (Lr. p. 382), tadiau
berniukq gimsta apie 5,60/odaugiau negu mcrgaiciq. Mat spermato-
zoidai su Y chromosoma,lemiandiavyri5kqi4lyti, yra gerokai judres-
ni ir daZniau apvaisinakiau5ial4stesnegu spermatozoidaisu X chro-
mosoma. Tik vyri5koji lytis ne tokia gyvybinga.
Selektyviuoju apvaisinimu galima paaiSkinti, kodel kinta lydiq
sanfykis kintant aplinkos s4lygoms. Pavyzdliui, auginant drozofilas
atvirk5diai, buna daugiau pateliq. Thi svarbu r[5ies individq skai-
individq. Pastebdta,kad ir Zmogaus lydiq santykis kinta priklauso-
mai nuo aplinkos s4lygq: sunkiomis karo metq szllygomisberniukq
gimsta daugiau negu paprastai.
603

Kaip valdyti Zinduoliq, tarp jq Zmogauslyti, dabar realiai spren-
dliama. Vienas i5 bldq - pasinaudoti skirtumais tarp spermatozoidq
su X ir Y chromosomomis.Sis b[das pamatuotas selektyviuoju ap-
sivaisinimu ir gali b[ti taikomas visiems organizmams,kurie turi ly-
tines chromosomas, net augalams. Pirmoji toki b[dE pasille rusq
mokslininke V. Sreder dar 1934m,, b[tent lrakcionuoti Zinduoliq sper-
mq clcktriniamc lauke. Siuo mctu spermatozoidqclektroforczcssq-
lygos tobulcsncs, palyksta gauti t)0-95rb grynumo spermatozoidq frak-
cijas. Grynos spermatozoidq frakcijos gaunamos remiantis skirtinga
spermatozoidq lyginamda mase (Y chromosoma smulki, o X chro-
mosoma yra stambi, todil spcrmatozoidai nevienodos masds), reak-
cija i skirting4 pH ir kt.
Valdyti lyti ypad svarbu, kai lemes lkio produkcija gaunama tik
i3 vienos lytics individq (iS karviq pienas,ii vi5tq kiauiiniai ir pan.).
Zigott1 i5gyvenimas.Skirtingq genotipq zigotos nevienodai gyvy-
bingos, del to gali ii esmcs pakisti skilimo santykiai.Pai.yzdZiui,Zmo-
niq vyri5koji lytis ne tokia gyvybingakaip moteriSkoji. To prieZastys
ivairios.ne tik biokrgines,bet ir socialinis,nors berniukq, kaip mi-
nita, gimsta 5-6% daugiau ncgu mergaidiq (ivairiose populiacijose
5is procerttassi.ryruojatarp 4 ir I l, o Indijoje mergaidiu gimsta dau-
giau negu bcrniukq), ryresnesc amZiausgrupdse lyiiq santykis i5 es-
mcs pakinta: -5()metu amZiaustrupeic 100 motcrq tenka 8-5r,yrai,o
ll-5 mctq amZiaus grupejc l(X) motcrq - 50 vyrq.
Ya.izdliri skilimo santykio kitima ontosenezejciliustruoja paveldi-
mas Zmogaus dcfcktas siklemija. Apie siklcmijq, kuri4 s4lygoja he-
moglobino p polipcptido geno mutacija.ra5ytadaug kartu ir dar bus
raiom:r. Kai tuokiasi du hctcrozigotiniaiasmcnys
HhOHbS X Hh4HbS,
tarp palikuoniq stokojamahomozigotiniqHb\Hbs individq. PasakMen-
delio,jq turetq b[ti %. ir palikuoniqgenotipqsantykisturetq b[ti toks:
I HI/HU : 2 HUHbs : I HbsHbs.
tadiau i5 tikrqjq jau gimsta tik apie pusg laukiamq homozigotq
Hb'Hbs, o apie 0,5-5(nuo 1,00) Z[va dar negimg. Homozigotiniai
HbsHb\ vaikai mir5ta sulaukg vos 3 mdnesiq -'2 metq, todel Sios
genotipq/fenotipq grupis visi5kai nclieka, ir genotipq santykis toks:
IHUH\I:2HIvaHb\.
Pana5iaipaveldimi ir kiti genai, kurie homozigotinejebfikleje yra
letalfis: platinines lapiq spalvos,pilkos (vadinama Sirazi) karakuliniq
aviq spalvosir kt. Kai kuriu<tsgenotipus selektyviaiveikia kiti gene-
tiniai veiksntai, pvz., drozofilos SR vciksnys.Jis selektyviaiiudo zi-
gotas, paveldejusiasY chrontosom4.Todel citoplazmoje SR veiksni
turindiosedrozofilos linijose yra vien tik patclds XX.
fvairiq genotipq zigotos, gemalai ir subrendg inclividai yra nevie-
nodai atsparls nepalankienrsaplinkos veiksniamsir infekcinemsli-
goms. Vcl gali r,ykti gcnotipu atranka, ddl kurios kai kurie genotipai
ii dalics ar visiSkaiiinyksta.
Genq s4veika yra toks pat desningas,normalus eukariotq gencti-
kos reiSkinys,k:rip ir nepriklausontas gcnq pavcldejimasar srrnkiba.
bct laikant tipiSkaisgenq poZymiq susiskaidymoi grupcs F, santykius
3:1, 9:3:3:1 . 27:9:9:9:3:3:3:1,
gcnq s4veikayra daZnaprieZastis,kodcl
tie santykiaib[na ivairls.
9.5. Genq s4veika
9.5.1.Aleliniq genq sqveika
9.5.1.1.Aleliniq gen4 sqveikostipai ir priklausornybinuo ivairi4 veiksni4
Diploidinio organizmo branduolyjeyra du haploidiniai chromoso-
mq rinkiniai, todel tik eukariotams bldingas heterozigoti5kumasir
'Iipi5ku
aleliniq genq sqveika. atveju branduolio genome, homologi-
nese chromosomosc,vienu metu gali blti tik du aleliai:
. tapat[s - homozigotos.
. skirtingi - heterozigotos.
Del kartotiniq genq ir ivairiq genomo pokyiiq - chromosomq
mutacijq ir netolygauskrosingoverio, del kuriq atsiranda duplikaci-
jos, genq amplifikacija, tas pats genas ir jo aleliai gali bDti pakartoti
 r
daug kartq arba vienu metu gcnome gali brlti daug to paties geno
aleliniq variantq. Thip, pvz., yra genq, koduojandiq imunoglobulinq
variabilqji domen4, kur kiekvienas V genas yra skirtingas to paties
geno alelis. Tirdiauir Siuo atveju tame padiamehomologiniq chromo-
somq lokuse gali b[ti tik du tapat[s ar skirtingi aleliai.
Atrastos naujos aleliniq genq s4veikosaprai5kos,kurios netelpa i
p a p r a s t om c n d c l i z m or e m u s :
. genomo imprintingas, kai alelio veikla priklauso nuo to, i5
ko - i5 tivo ar motinos - alelis yra paveldetas. Del Sio
rci5kinio skiriami dvicjq tipq genai: bialelinesir monoalelinds
raiSkos;
. transvekcija, kai vienas alelis keidia kitojc homologineje chro-
mosomoje esaniio alelio veikl4 tik tada, kai dvi homologinds
chromosomos yra konjugavusios,
. netipiSkas mikrosatelitq paveldejimas.
Gilinantis i genq s4veikosprieZastis,gali b[ti atrasta naujq genq
s4vcikos rei5kiniq.
Klasikiniu atveju skiriami keturi aleliniq genq s4veikos tipai:
visi5kasdominavimas,nevisi3kasdominavimas,kodominavimas
ir supertlominavimas.
Daugeliu atvejq normalusis (laukinis) alelis yra dominuojantis.
Thi pirmasisnustati Beitsonas,o Fi5eris(R. A.Fischer, 1931)suklre
tcorij4, pagal kuriq aleliq santykiai - tai evoliucijos rezultatas. Toji
teorija paai5kina,kodel dauguma normalaus tipo pozymiq yra domi-
nuojantys. Si evoliucijos rei5kini jis pavadino dominavimo evoliucija.
Naujai atsiradg aleliai evoliuciniu atZvilgiulabai ivairus. Gali blti
mutacijos, kurios i5 karto bus palaikytosatrankos, ir alelis ims vyrau-
ti, paytzdliui, aleliai, lemiantys didesni atsparumil nepalankiemsveiks-
niams. lhdiau daZniausiaihomozigotindje,o neretai ir heterozigoti-
neje btikleje (eigu mutacija yra dominuojanti) mutantiniai aleliai ma-
Zina glvybingumq. Jeigu mutacija turi ne tik trukumq, bet ir priva-
lumq, kuriuos palaiko atranka, atrenkami tokie genai modifikatoriai
(2r. toliau). kuric slopina neigiamasmutantinio geno savybesir rece-
syvqji gen4 paverdia dominuojandiu.
606
Taigi pagal 5i4 teoriiE normalusis tipas - ilgalaikes evoriucijos
rezultatas,o dominavimaspriklauso ne nuo atskirq genq, o nuo ati-
tinkamq aleliq veikimo bendroje genotipo sistemoje.Tai tik ii dalies
teisinga,nes santyki tarp aleliq lemia inclividualiosgeno ypatybes.Be
to, yra nemaZai dominuojaniiq negatyviq mutacijq. Paprastaijas at-
ranka gana greit pa5alins,bet mutantinis genas,tik k4 atsiradgs,jau
yra dominuojantis.
VisiSkasdominavimas(9.1 lcnteld,A) yra tada, kai hcterozigotq
(Au) fenotipas nesiskiria nuo homozigotq su dominuojaniiais genais
(AA) fenotipo. Tas pats alelis (pvz., melyna akiq spalva) vienoje ale-
o kitoje - dominuojantysis.Net toks pa-
liq poroje yra reces),r/usis,
lyginti paprastaspoZymis kaip akiq spalva gali briti par,yzdys:
rudqspalvq --->tlorttlnunl.-rrrilynq
spalvqdorninuerja
----) - nrrrdon:g
spalv4
lcnriantis
alclis lcrnianris
rrcris lcrnirrrrris
alcris
Nevisi5kasdominavimas(9.1 lentele,B) anksdiauapskritaibuvo
tapatinamassu hibrido, kaip kaZko tarpinio tarp tevq, s4voka. Siuo
mctu vieni hibridu laiko tik hctcrozigotas,kiti - visus dirbtinai su-
kryZmintq gcnctiniq linijq, vcisliq F' F., F, ir kt. palikuonis.
Nevisi5kodominavimo atveju heterozigotiniaiindividai yra tar-
pinio tarp abiejq homozigotq fenotipo, todel heterozigotasga-
lima skirti nuo homozigotq pagal fenotip4.
Sia sa'uybcnauclojamasiivairiais tikslais:
. genetindje analizdje (pvz., ana,lizuojandiuosekryZminimuose),kai
patikimai reikalingi heterozigotiniaiindividai;
. selekcijoje tiesiogiai panaudojami tarpiniai fenotipai - augalq
selekcijoje hcterozigotiniai augalai dauginami vegetatyvi5kai,o
gyvuliq selckcijoje tenka nuolat kryZminti tam tikras veisles ar
linijas, pvz., kailinejc Zverininkystejetaip veisiamos kai kurios
audincs, karakulincs avys, platinines lapes;
. Zmogausir medicinindje genetikoje atpaZinti hcterozigotiniams
asmenims,turinticms genotipe Zalingq recesyviqjqgenq. pvz.,
taip nustatomi asmenys,heterozigotiniaipagal fenilketonurijos,
amaurozinesidiotijos ir kt. genus.
DaZniausiai tai taikoma reccs)'r/iesiems genams, kuriq normalq
fenotip4 lemiantis alelis laikomas visi5kai dominuojandiu. Ieikoma
607
 t Kodominavimas (9.1 lentele) * tai tas awejis, kai sqveikos
tarp dominuojandiq genq prakti5kai nebfina. Heterozigotinia-
t'@ me organizme yra abiejq kodominuojandiq genq veiklos pro-
Q,o
duktq.
d^Eo
'ffi
@ \-v
r,-^o PatryzdLiui,hetcrozigot\ ItIo eritrocitai turi abu antigenusA ir B.
Kai tuokiasi hcterozigotiniai asmcnys,
il t)
Ili x lbi,
9.14 pav. Zirniq s€klq kraknrolo grldeliai:
a - apvaliqscklq,b raukilctu.c F , h i b r i d o , k u r i o s e k l o s i ( o r i i k i r i r r p v l r l i o s-
n l r s i r c i i k i r rv i s i i k l r sd o m i n l r i m a s lygiai (l:1:1:l) gali gimti visq keturiq ABO sistemoskraujo grupiq
vaikai (Lr. p. 79). Kodominavimas- vienas daZniausiqaleliniq genq
s4vcikostipq. Daugelisalcliq, lemiandiqmutantini baltymq,pasirei5-
kad ir ncdideliq fcnotipo skirtumq tarp normaliq homozigottt (AA kia heterozigotose.Jq buvim4 galima nustatyti baltymq elektrofore-
tipo) ir normaliq heterozigotq(Aa tipo). Pasirodo,tokius skirtumus zis metodu.
galinranustatytinet Mcndelio Zirnianrs.Visi5kaidorninuojantispozy- Kai kuriais kodonrinavimoatvejaistarp gcno aleliq ncblna rece-
mis yra lygi Zirniq scklq lbrma, o raukSletascklq forma - reces)/u- syviojo alclio. ?rda ii f-cnotipogalima kategori5kaisprgsti apie geno-
sis. Thdiau lygiasckleshomozigotos (AA) skiriasi nuo lygiasekliq he- tip4, par,yzdZiui,Zmogaus M, N ir MN kraujo grupiq sistcmos:
tcrozigotq (la) krakmolo grldeliq forma (9.i4 pav.). Heterozigoti-
niq pagal amaurozinesidiotijosgen4 asmenqlqstelesepadidejusiva- M kraujo grupg lcmia gcnotipas Ltll-\t,
kuolizacija,nes Sick tiek sutrikusi lipidu apykaita. N kraujo rrupg - gcnotipls 1-\/.\',
MN kraujo grupq gcnotipas l'l1-n.
Paveldimos metabolizmo ligos daZnai yra del to. kad ncvyksta
K a i t c v a i M N x M N . p i r l i k u o n y sg a l i b l t i t o k i c : I / 4 M M 2 1 4 M N : l / 4 N N .
kuritr nors fcrmcnlo sintczc. DaZniausiuijos yra rccesyviclsit)s.
ncs
pakanka vicno aktyvausgeno heterozigotose,kad biochcminiq reak- Superdominavimas * sqveika tarp aleliniq genl1, pana5i i ne-
cijq ciga bfitq normali ir asmuo svcikas.Tirdiau visiKkadominavimq tuo, kad heterozigotiniai organizmzriski-
riasi nuo homozigotiniq, tik yra ne tarpiniai, o poZymiq i5si-
heterozigotiniq normaliq asmeng lalsteldsebendras fermento vystymu pralenkia abu homozigotinius tevus (AA arba aa).
aktyvumas dvigubai maZcsnis negu normaliq homozogotiniq
asmenq. Pasirei5kiageno dozds efektas. Supcrdominavim4galinra uZra5ytitaip:
AAIAa)ao
Naudojantis Sia taisykle,pagal fcrmento aktyvum4 i5ai5kinamihe-
terozigotiniai asmenys,pyz., pagal fcnilketonurijos, galaktozemijosir F. santykizripagal genotipq ir fenotip4 taip pat sutampa ir lygus 1:2:1.
kitq rccesyviqjq metabolizmo ligq genus.
Afeliniq genq s4veikacsant pleiotropijai (gr. plt,ott- daugiau + tropos - kryptis).
Siuo metu heterozigrltiikumas nustat()masmolekulindsgenetikos
Pleiotropija - daugybinis gcno povcikis dauceliui poZymiq. Thi nc kart4 nrini.tas
(molekuliniq zondq) metodais.Homozigotiniq ir hetcrozigotiniqas- reiSkinys. lr dar kart4 pavyzclZiupasitarnaus hcnroglobino mutacija - siklemija.
menq fenotipiniai skirtumai tiesiogiai svarbls medicinoje, nes hete- llcmoglobino mutantinio B polipeptido 6-ojoje padi'tyje victoj glutamo rlg5ties yra
rozigotiniai asmenys,nors ir normos ribose, atsilieka nuo homozigo- valinas.Homozigotq Hb\Hh\ eritrocitai yra pjautuvo formos (Lr.2.1 pav.).
tiniq asmenq, ir tai gali bfiti polinkio sirgti infekcinemis ligomis, Prisiminkimc, kad i5 iia ir iios mutacijos pavadinimas - piautuvo formos
nraZakraujystc,arba siklemija (angl. sitkle - pjautuvas).
silpnesniq protiniq sugebejimq ir kt. prieZastis.

608 609
 Hcterozigotiniai asmenysHblHh\ yra sr,'ciki.todel galima tvirtinti, kad norma- ji nera pakankamaii5ai5kinta.
l u s g e n a sH b r v i s i i k a i d o n r i n u d a . T r i i a u t o k i q Z m o n i q b l n a k a m p u o t i e r i t r o c i t a i .
Daugelisaleriniqgenq pagal sqveikos
Jic aiikiai skiriasi nuo normaliq disko fbrrnos critrocitq. Siuo atZvilgiuyra nevisiS-
pobfidi atitinka Beitsonoir Penetogeno buvimo ar nebuvimoteori-
kas donlinavimas- eritrocitai tarpincs formos. IstyrusheterozigotiniqasmenqHbuHbs i4, ir santykiaitarp to patieslokuso aleliq daznai yra kiekybiniai.
kraujil, rasti dvcjopi hemoelobinai: Hb'\ ir Hbs, taigi pasireiikia kodominavimas.
'Iai'
kad hclcrozigotiniai asnrcnvsnraliari.jai),ra atsparcsni uZ honrozigotinius.gali- Geno buvimo ar nebuvimoteorija labai paprasta:geno buvi-
ma vertinti kaip supcrdonrinavimil.
mas dominuoja prie5 geno nebuvim4. Recesyvusis fenotipas
Aleliniq genq sqveikos priklausomybd nuo aplinkos. ?ri proble- yra tada, kai genas i5kritgs,yra jo delecija arba ivykusi rzul
ma, kazkadasukilusi daug ncrcikalingqginiq. Lysenkistaimane, kad mutacija,kuri visi5kaiinakryvinagen4.
tcrcikia irodyti. jog pirmoji hibridq karra (F,) yra nevienoda,ir grius
visa genetika.Mcndelio dominavinrodisnis, kaip jis dabar supranra- DaZniaubuna nul nrutacijos.vaclinasi,veikia tik vienasakryvusis
mas, skelbia, kad alelis,o atrodo, kad aktyvusisalelis stelbiakit4 aleli.
Nevisi5k4dominavim4daZnainulemiagenq doze:
pirmojoje kartoje (F,) hibridai yra vienoclogenotipo - visi yra
Du aktyvfis Vienas aktyvus N€ra aktyvaus
hetcrozigotiniai (Au). aleliai (AAl alelis (la) alelio (aa)
^- -
Stipriai i5reik5tas Silpnesnis Recesvvusisfenotipas
Alcliniq scnu tarpusavic'r
silvcika priklauso nuo ivairiq veiksniq, fenotipas fenotipas = poiymis nei5sirast€
tarp iq ir nuo aplinkos vciksniq. priklausornainu. aplinkos s4lygq
gcnas ii visiikai dominuojandiogali pasidarytinevisiikai dominuo- si teorija paai5kinagana didcles aleliq grupcs recesy/umq,tadiau
jandiu ar nct recesyviuoju. Siklernija gali b[ti ir pavyzclys,kaip claug klausimu licka ncatsakytq,kaip antai:
laikinai pakinta dominavimo kryptis skirtingoje deguoniesaplinkci-
. kodcl kai kurios dclccijosyra dominuojandios;
.ic: kzri tnrksta deguonics (pvz., aukitikarnise), hcterozigotinirlas-
menq HlrlHbr eritrocirai iitista ir igyja toki4 paiiq forni4, kaip ir ' kodel tame paiiamc krkuse yra
ivairi aleliq sqveika:vieni ale-
homcrzieotq[Ih\Hb\ - pasirciikia muZakraujystc,be-t kai deguonies liai visiikai, kiti ncvisiikai dominuojantys;
daug, .iiq asmr:nq critrocitai apvalcrja. . kodcl genas ir vicnojc dozejeyra visiikai dominuojantis,
lemia
normalq f'enotiprl,kaip tai b[dinga minetiems fenilketonuriios
Durnarclpis ([)aturu), auganiios vasar4 natlralionris sElygornis.purpurinc spll- ar galaktozemijosgcnq normaliemsaleliams.
va pitpntslai visiikli nustclbiirZaliil spalvq, tac:iauiiltnanryjc hctcrozigotiniaiaugtrlai
a i i k i a i s k i r i a s in u . h . n r o z i g . t i n i q p u r p u r i n i u a u g a l q h l y i k c s n c s p a l v a .
visi5kai ir nevisi5kaidominuojantys to paties lokuso areliai. Rai-
Aplinkosveiksniaikeiiia geno ekspresii4(raiik4),fenotipinius tas dar 1934 m.. kai biocheminesgenetikosdar nebuvo,istyre alelius
aleliq santykius,bet gcnoripasnuo to nesikciiia.Sis poveikis vieno lokuso, kuris jlrq kiaulyiiq plaukuosclemiermelanino sintezg
ivairiemsto paties geno aleliamsnevienodas,toddl keidiasi (uZ tai Raitas kartais vadinamas fiziologines genetikos pradininku).
s4veikatarp alcliq heterozigotose. Surikiavusalelius ir ivairir; gcnotipq homozigotasir heterozigotas,
nustatyti trys desningumai(9.2 lentele):

9.5.1.2. Aleliniq genq sqveikos prieiastys ' normalusisalelis (C) visiskaidominavo,stelbdamas

visus kitus
alclius. Nepriklausomai nuo to, koki melanino kieki kodavo
N e p a i s a n t t o , k a d s r p v e i k at a r p a l e l i n i q g e n L l ( c l o m i n a v i m a s ) y r a antrasisalelis,budamashomozigotinejeblkleje, melanino kie-
vienaslcngviaLrsiai
nustatoml!cukariotqgenetikosreiskiniq,iti siot kis hetcrozigotoscsu Cl aleliu nesikeite, buvo pastovus;

610
611
 tarpusavioheterozigotosetq aleliq, kuriuos visi5kaislopino ale- (w;hitelokusas yra X chromosomoje, nors patineliq fenotipai tokie
lis C, pasirci5kianevisiSkasdominavimas:pagal melanino kicki parys del drozofilos X chromosomosgenq dozds kompensacijosypa-
Siosheterozigotosbuvo tarpines tarp abiejq teviniq homozigotq; rumq, Lr. p. 193) fenotipai buvo tokie:
alelius ir genotipus (i5skyrustuos, kuriuose yra visiSkasdomi- -l
navimas, t. y. heterozigotossu genu C) galima i5rikiuoti i eilg a WW * wnw" fr'r" , wowo-l
pagal aktyvumq - melanino sintezg. Vadinasi, jvair[s to paties I wr" l--- | *'ro |-
| ,* x wowo l:i.i,kr. | *"r" * w, l;."o*.,
lokuso aleliai lemia ncvienoda aktr,ryumafermento. wkdandio
melanino sintezg. I Wwo irnasI
I dornirrar t4t"w I dominavinras
I WW*ww I lwowoxww I
Atsakyti i auk5diau pateiktus klausimus ir paai5kinti. kada yra twwJLwo'ntJ
visi5kas,o kada nevisi5kasdominavimas,pavyko tik veliau. kai buvo SukryZminusnormalq tipa su mutantais,ju F, hibridamsyra b[-
pakankamai toli paZengusibiochemine - fermentq genetika. tlirrgasvisiikas dominavimas.o sukry2minusmutantus tarpusavyjc.
Dominavimas ir aleliniq genq rai5kos ypatybds. Drozofilos white pastebinrasnevisiSkasdominavimas.
fokuso alefiai. Drozofilos whitc genasyra rcguliacinis. Jo mutacijos Pagal spalvos intens)',/ejimqgenotipus galima surikiuoti taip:
keiiia visq akies pigmcntq sintezglemiandiqgenu veikl4. Lokuse yra
Iabai daug aleliq (iki poros Simtq). Aleliq sEveikaitirti pasirinkti ww(wow(w"w"(w"w(w'w'(w"w'(Ww = Wwo= Ww"= WW.
keturi Sio lokuso aleliai: l/ - tamsiai raudonos akys - normalus ti- Pirmiausiakuo skiriasialcliniq genq vcikla, kad atsirandakieky-
pas, w" - eozininis ak1,s,spalva kaip daZo eozino, wo - abrikosinis biniai fenotipq skirtumai, kuriuos lemia skirtingi aleliai. Abu nagri-
akys ir n, - baltos akys,nul mutacija - akies pigmentai visi5kai ne- niti lokusai (melanino ir white) lemia metabolitosintezg.Metabolito
sigamina. sinteze priklauso nuo fermento. Alcliai ir lemia skirting4 sumini fer-
Drozofilos mutantiniq linijq kryZminimorezultataivisi5kaisutapo mcnto aktyvurnq, nes del mutacijq fermento sintezis polqrdiai gali
su jlrq kiaulyiiq melanino sintezis tyrimais. Hibridiniq pateliq bIti ivairIs:
. gali pakisti paciq fcrmcnto molekuliq aktyvumas iki visiikai
9.2 lentcle. Nlelanino kiekis jIrq kiaulydiq plaukuose,esant ivairiems aleliq
deriniams (pagal S. Wright. 1949) ncaktyvaus haltymo (ruil mutactjr), t. y. kai fermento sintezd
Melaninas o%
visi5kai nevyksta.Pasitaikcl,kad gaminasi imunologincmis savy-
C- (C<!, Cc', Scp4a bimis tapatus aktyviam fermcntui, bet visiSkaineaktyvusbalty-
nras. Sis baltymas vadinamas CRM (angl. cross reactingnute-
88 Tarpiniai rial - kryZmi5kai rcaguojanti medZiaga). Kitais atvejais, nors
65
coco 3l baltymas sintetinamas,jo aktyvumasyra pakitgs, silpnesnis;
lr
cc
. gali pakisti fermento molekuliq skaiiius;
c* co 36 . dil mutacijq, kurios nulemia fermento sandarq,gali pakisti fer-
l9
cd c'
mento jautrumas ivairiems reguliaciniamsveiksniams- aktyva-
ct t4
cc t2 toriams, inhibitoriams.
c'co 3
cuco 0 Be melanino
Kad butq paprasdiaupaai5kinti,kodel vieni aleliai visi5kai,o kiti
GENOTIPU EILE (pagal melanino sintezds
nevisi5kai dominuoja, tarkime, kad visi tirti aleliai lemia skirting4
lntensyvumq): f'ermento kieki, o tyrimq trukmi, substrato kiekis ir kiti veiksniai,
coco<c'cu<c'c'<cd
co<cdc'<cdcd<ckco<ckc'<co(d< kurie gali paveikti pasigaminusioprodukto (pigmento) kieki, yra pa-
<t'kco<Cco=Cc'=Ccd=Cck=CC. stovls dydZiai. Kaip priklausys pasigaminusioprodukto kiekis nuo

612 613
 Vrsrikas
Ncvisrikas /
Visiikas clorntnavnnas
dirrrrtnavimas
v'rr'< rrtr'< rt4t,o< rt,"lt < u "lt"<u41"'< Il t:' : II'r:.=II vt':II'['I
Gcno proclukto(fcnrcntLr)ktckrs
9.1-5pav. Dinaminis/suminis dominavimo ai3kinimas:
uZbrukiniuota visiSkodominavimo zclna;/ - nornralLlssubstratokickis; 2 - maZesnis
substratr)kickis: .3 - didcsnis substrato kickis
fermento kickio, yra gerai Zinomasd6snis.Produkto (pigmento) kie-
kis dides proporcingai fcrmento kiekiui tik iki tam tikros ribos. Tq
ribq nustato substratas.Produktrl kickis tol dides, kol per bandyrlo
laikE bus perdirbtas visas substratas.Daugiau produkto nesigzrmins,
ir kreivd, vaizduojanti fermento priklausomybg nuo pasigaminusio
produkto kickio, pasidarysplokidios formt'rs (9.15 pav.).
Ncsunku visus genotipuspagal drozofilosakiq pigrncntodaugcji-
m4 sutalpinti ant abscisiqa5ics (9.15 pav.) manant. kad ww visi(kai
nelemia fcrmcnto sintczis, v"w - jau Siek tiek nulemia, bct du ab-
rikosiniai genai w"wn veikia dvigubai stipriau, vienzrseozinis genas
w''w, aktyvesnisuZ du abrikosiniusw"11",o du w"tt" dvigubai akryvesni
uZ vicn4 w'' (w''w). {sotinimo ta5kas (plokituma) bus pasiektas,kai
bus heterozigota l/w. Nuo Sio ta5ko pigmento nedaugdja,nepaisant
to, kad genotipai yra ivairus: Wwn, Ww" ir WW. Pradedant Ww, nor'
malus genas I/ visi5kai dominuoja prieS bet kuri mutantini aleli.
Visi5kai dominuojantis genas yra toks, kuris vienoje dozdje
lemia toki sumini fermento aktyvum4, kad jo pakanka visam
substratui perdirbti.
Tokia sarybe vt'hitelokuse pasizymi genas W. ULtenka jo viengu-
bos dozds. Bet kurio kito alelio priedas prie jo (Ww", Ww' ar netgi
6t4
llW) nekeidiapigmento kiekio. Toje kreives dalyje, kurioje nepasiek-
ta riba, galioja geno dozes principas ir nevisi5kasdominavimas.Kad
yra tam tikras slenkstis,kuri perZengustolesnisgeno dozes didejimas
neveikiafenotipo. irodoma ir specialiaisbldais padidinusgenq skai-
c=iqiki 3-4. Tirip padidinus n,''aleliq skaidiq iki 3, t. y. t+t'tr''w",gau-
namos normalios spalvosakys - pasiekiamasjsotinimo ta5kas(bltina
sqlyga,kad 3-iasis )r,''genzlsbltq autosomo.je,nes white lokusas yra
X chromosomoje, ir jam galioja dozis kompensacijosreiSkinys.
Dominavimo pokyiiai. .,Fermcnto-substrato"santykiu galima pa-
ai5kinti ir dominavimo priklausomybgnuo aplinkos. SumaZejussub-
s t r a t o k i e k i u i ( 9 . 1 5 p a v . , 2 ) , k a d v i c n o a l e l i o w ' ( k a i g e n o t i p a sw ' ' w )
nulemiamo fernrento pakaktq pcrdirbti vis4 substrat4,Sis alelis ii
nevisiikaidominuojandiopasidarysvisiSkaidonrinuojandiu.Ir atvirkS-
ciai, didinant substratokicki (9.15 pav.,3), kai kuriose hetcrozigoto-
se (konkrediai Ww) ztlelisW taps nevisi5kaidominuoiandiu,nr-svicno
gcno W produkto ncpakaks pasickti isotinimo taikE.
Izoaleliai...Fermcnto-substrato" santykiugalima paaiikinti ir nor-
malr4fenotip4. kuris bldingas izoalcliams.Prisirninkime,kad izoale-
liai homozigotincjcbnklejc lemia fenotip4,tapatq normaliam fenoti-
pui, kuri lcmia visiikai dominuojantisgenas.Tik iq heterozigotose su
mutantiniaisgenais, kuriq vcikinras silpnesnisuZ izoalclio vcikimq.
pasireiSkianevisi5kasdonrinavimas.Izoaleliai yra mutantiniai genai,
bet jau ddl dvigubosjq dozds (eozininio geno w" Siam efektui bltina
trigLrbadozc) pasirei5kia aktlvumas, prilygstantis vieno normalaus
visi5kai dominuojantio geno lemiamam aktlvumui. lzoalelio hetero-
zigota su bet kuriuo nc tokiu aktyviu aleliu Sio lygio nepasiekia,ir
iios hetcrozigotosfenotipas yra tarpinis, t. y. genas nevisi5kaidomi-
nuoja. Tik hcterozigotos tarp dvicjq izoaleliq arba izoalelio ir nor-
malaus gcno bus normalausf'enotipo.
Geno funkcija ir donrinavimas.Dominuojaniiosios ir recesyvio-
sios valdymo genq mutacijos. Prancfizqmokslininkai Zakobas ir Mo-
no ne tik suklre vienos i5 centriniq genetikosproblcmq - genq veik-
los valdymo pamatus,bct ir i5sprcndi, kada valdynlo genq nrutacija
yra dominuojanti, o kada recesyvioji.lr tai buvo padaryta specialiai,
nes jie tyrimus atliko su Escherichiacoli. Tai objektas, kuriam nat[-
raliai dominavimas nepasirei5kia.Zakobas specialiai sukfird merozi-
gotas, kad galetq tirti valdymo genu (operatoriausir geno-reguliato-
riaus) heterozisotas.
615
 9 . 3 l e n t c l 6 . Z m o g a u s dominuojandiq mutacijq prieZasty's
Merozigotos- laikina ii dalies diploidine bakterijq l4stelis
(pagal F. Vogcl. A.G. M o t u l s k y . 1 9 9 7 )
bflsena,atsirandantidel konjugacijos,transdukcijosar trans-
Pokyis Paryzdys
formacijos.
Nenormali balt),rno subvienettl agre- Nenormalusfi brinogenas
Geno-reguliatoriauskoduojamas produktasrepresorius jungiasisu saciia
operatoriumi,kai nira induktoriaLrs.Induktorius - tai junginys (iia- Multimerinio baltymo vciklos sutri- Nestabilus hemoglobinai
kimasdil ncnormalaus subvieneto
mc opcronegalaktozidas), kLrrisindukuojaoperonoveikl4.Kaip mi-
L4steli q receptoriq def'ektai Porfirindeanrinazes stoka esant umiai besikaita-
nita, struktlriniq genqmutacijospakeidia(nutraukia)tik konkretaus liojandiaiporfirijai
baltymo- fcrmentosintczg.Valdymogenq mutacijoskeidiavisosjq L4steles rcceptori q def'ektai t,OL (maZo tankio lipoproteino)cholesterolis
valdomosgcnq grupesveikl4.Operatoriaus ir reguliatoriaus mutaci- rccoptoriausdcfektas,esant Sciminei hipercho-
lcsterolcmijai(padidejusiamcholesteroliokie-
jos skirtingais4veikauja
su normaliais alcliaislaikinosemerozigotose: kiui)
Llstck's ntcrnbranrrd s cfcktcr Paveldirla st-erocitozc(nrikrosfbrocitaikraujyjc
optratoriutrs nul nutlocija O yra recesyvi, scrgantmaZakrau jystc-)
nes csant induktoriui. antrasisopcronas Nenormalaus fibrilinio baltymonuse- Paveldimosamiloidozes(arniloidqsusitelkimas
yra vciklus; dimasneriftriniuoscaudiniuosc audiniuose)
-----baltrnras Ncnonnalaus fibrilinio baltymo nusd- Alheirnerioliga
: i :-:-;rlllNl{
t' dimas sr.ncgcnvse
Paplitusiq ir pagrindiniq baltymq Jungiamojo audinio anomalijos: osteogenesis
- opcrutoriausO( mutacija yra konsti- sandarosdcfektai intperfbcta (kaulinio audinio susidarymas -
ml{Nli tutyvi ir dominuojanti, ncs pakitusio O( n c b a i g t a f c r n n a ) ,M a r f a n o s i n d r o m a s ( , , v o r o p i r i -
haltvlnas tai" a r a c h n o d a k t i l i j a ) ,E h l c r i o - D a n l o s o s i n d r o -
neslopinareprcsoriusR ir tada, kai nira mas
induktoriaus; Pakitusisip'eika(susilpncjusi)
sLrki- Hipcrtrofinekardiomiopatila (iirdies raumensli
tu baltyntt g a )J c l n r i o z r n go e n t r r r u l a c i i o s
H o m e o b l o k q t u r i n d i q ( r n o r f b g e n e z c s ) W a a r d c n b u r g os i n d r o n t a s( Z r . 5 . I l e n t e l q )
- raguliutoriausI( mutacija (l- nttl arl:a ccnu mutaciios
I I)) yra konstitutlvi ir recesyvi, ncs R
ncatpaZista operatoriaus.kai nira induk-
Iabai svarbius,bcndro pobudZioprocesusarba reiSkinius.Bet tai dar
toriaus, normalus represoriusR slopina
nepaaiikina,kodil iicls mutacijosyra dominuojandios.Pvz.,l4stelesre-
abu operonus;
ccptoriq mutacijosgali blti ir rcccsyviosios.
- regiliatoriuus I\ mutacija yra super- Kai kuriq mutacijq dominavimo prieZastysai5kios,kaip ir opera-
represorius, slopina operonq ir kai yra toriaus ar geno-resuliatoriaus. Mutantiniu aleliq pasireiSkimopob[-
induktoriusi. nes del mutacijosR negali dis toks. kad nrutantinisalclis ,.gadinsreikalus" tiek vienas- homo-
s4veikauti su i. Si nrutacija yra domi- zigotose,tick heterozigotose,kuriq genotipe yra ir normalus alelis.
nuojanti - Rs slopina abu operonus. ?rip superrepresoriusslopins operonq nepriklausomainuo to, kad
( C i a O - o p c r a t o r i u s , / - r c s u l i a t o r i u s .l ' - p r o n r r ) t o r i u s , Z , Y i r l - s t r u k t [ r i n i a i heterozigotoscyra ir normalus gcno-rcguliatoriausalelis. Lygiai taip
gcnai. Ii - rcpresorius, i - induktclrius.) pat nenormalus fibrilinis baltymas nuses periferiniuose audiniuose
(amiloidoze)ar smegenyse(Alheimerio liga). Heterozigotiniaiasnle-
Zmogaus mutacijq dominavimo prieZastys.Fogelisir Motulskis pa- nys tik galbfit sirgs Svelncsneligos forma.
bande apibendrinti duomenis apie tai, kokios Zmogausmutacijos yra VadovaujantisSia logika, ir mutantiniai hemoglobino B polipepti-
dominuojaniios(9.3 lentele).Thi daugiausiamutacijosgenq,lemianiiq clai heterozigotq pagal siklcmijos genE eritrocituose turtitq jungtis i

6r6 6rl
ilgus agregatus,bldingus mutantiniam baltymui homozigotose.Th- 9.5.2.L Genai modijikatoriai. Epistaziniai g,enai
diau esant pakankamam dcguonics kiekiui, taip neatsitinka. Tik kai
truksta deguonies,hctcrozigotiniq asmenq eritrocitai iStista,kaip ir Kiekvienam pozymiui galima i5skirti pagrindini genq (arba ge-
homozigotiniqiismenq eritrocitai. Vadinasi,dominavimui pasireik5ti nus), bc kurio (arba be kuriq) poZymis nesivysto, ir genus modi-
rcikalingostam tikros aplinkos s4lygos.Operatoriausmutacijq sary- fikatorius, keiciandius pagrindinio geno savybes.Pats genas modi-
bcs (dominavimas - reces)'vumas)i5rySkejatik per kitq io valdomq fikatorius taip pat gali nulemti koki4 nors organizmo sarybg, bet
genq veikl4. Be to, Sie genai turi bfiti cis-padetyje.Thd ir kiti genai, gali atskiru fenotipu ir nepasireikiti. Thda jo vienintele funkcija
genotipine aplinka, svarbi pasirciklti aleliniu genq s4veikai. yra modifikuoti (ir valdyti) kito, nealelinio geno veiklq. Tho padiu
mctu pavieni genq veikia ivairiomis kryptimis daugybc kitq genq.
Jie sudaro iiam genui geneting aplinkq, arba genetini fonq.
9.5.2.Nealeliniqgenq s4veika
Genai modifikatoriai keidia tokias geno ypatybcs:
Nealeliniq genq s4vcika,atrasta Beitsono,Siuo metu yra viena i5
. veiklE, sustiprindamiarba susilpnindamijq;
svarbiausirlir sudetingiausiq gcnetikosproblemq. Kadangi genotipas
. penctranti5kum4ir eksprcsyvum4l
yra vicninga gcnctinel sistcnrir.tai, gcnams silveikaujant,iSskiriama
- . aleliniq genq silvcikospobudi:
clcrncntariausiaforma savcikatzrrpclvicju nealeliniqgcnq. Bfitent
. nrutavimo clalni.
elcmcntariausinealeliniq gcnq s4veikostipai ir nagrinejami Siame
skyriuje. Kartu pazymdtina,kad nealeliniq ir aleliniq genq sqveikos
tipai yra pana5[s, net juos lemiantysmechanizmaigali b[ti tapat[s. Gcnzri modifikatoriai svarblis praktiniu atZvilgiu. Jais galima su-
Priei 40--50 mctLl ddmcsys ncaleliniq genrl s4veikai buvo labai silpninti nepagcidaujamassar.ybesir sustiprinti pageidaujamas.Thip
bct formalus:nusti.rtytiivairiussilvcikostipus ir ivcrtinti, kaip
cliclclis, Hercfordo veislis galvijai buvo iigelbiti nuo akiq veZic'r.Akiq veZiu
tai turetq atsilicpti hibriclanrsF,, ypai F., kokiu santykiu gali pasi- serga galvijai su nepigmcntuotaisakiq vokais. Modifikatoriais pig-
skirstvti F^ hibridai. mentacija akiq vokuosc buvo padidinta.
Gcnq s4vcikq lemia gcnomo sanclarosir gcno veiklos valdymo Kaip gcnai modifikatoriai gali pakeisti geno pcnetranti5kum4ir
ypatybcs, toddl visa ncalcliniu genu s4veikostyrimo paZangatic-sio- dominavimo krypti, galima sprgstii5 9.4 lentelejcpateiktq duomenq.
giai susijusisu iiq dviejq gcnctikosproblemu tyrimais.Vieni pirmqjq Normali drozofilossparnq forma (rg*) bevcik 100% dominuoja priei
ir Siojc srityjc buvo Zakobus ir Mono. rptikg valdymo gcnus ir nu-
ivairins alelius, lemianiius rudinrentiniussparnus.ll4 (angl. nilttutt,-
statg sqveikil tarp dvicjq lokusq: /ac operono ir geno-reguliatoriaus1. smulkus) genai heterozigotoseug*rg 5i4 savybg susilpnina kiekybiS-
Nealeliniq genq vciklcls suminiai poveikiai jau buvo Zinomi ir kai. Sis modifikatorius kai kuriuos rcccsyviuosiusalelius (r.'g"''ir ug"'r)
anksdiau,po to, kai buvo aptikta polimerija ir poligenai.Juos papil- paverdia visiikai dominuojandiais.
de llidlio ir Tcitumo atradimas, kad net palyginti nesudetingi pozy-
rniai, kaip metabolitosinteze,yra daugeliogenu vciklos produktas,ir
9.4 lcntclc. Kai kuriq M (Minute\ genq poveikis lg* dominavinrui
clementaruspozymis yra vienas polipeptidas.Thip buvo i5aiSkinta (pagal M. M. Grcen. 194(r)
viena pagrindiniq komplementariosios genq s4veikosprieZasciq.At-
radus genomc kartotinius genus, paaiikejo polimcrijos - poligenq G en a i Normaliu drozofilu o/o, ESanthcterozigotonrs
modifikatoriai vg'vg vg'v{' vg vg''
s4veikosprieZastis.
qq? 9'7.8
Skiriami du pagrindiniainealeliniqgcnq sqveikostipai:
M(2)I) 68.8 t2.l 54
. modifikacine-resuliacine, M (I ) n 21,6
. sumavimosi. M(3)w 12,4 0.0 0.0

618 619

.4--
 Genai modifikatoriai, kurie padidina kitq genq mutavimo daLni,
vadinami genais mutatoriais, o tie, kurie mutavimo daZnl maZina. -
antimutatoriais.
Genq veikla del genq modifikatoriu gali kisti abiem kryptimis:
aktyvacijosarba slopinimo. Aktyvatoriq tipo daZniausiaiyra valdymo
genai. Jic nustatomi molekulinesgenetikosmetodais,sugretinusjq
normalaus ir mutantinio alcliq veikl4. Hibridq kartose tokie genai
mt:lsvai
turi sustiprinti pagrindinio geno veikl4. Antai sr"rkryZminus
rudus (Si spalva priklauso nuo melanino kiekio) balandZiussu bal-
tais, F, hibridai yra juodi. o F. palikuonys susiskaidoi 3 grupes
santykiu 9:3:4, b[tent:
P ,L bb x aa BB
m c l s v a ir u t l i
F, Aa llb
iuocli
F. 9A- Il- : 3,.1- bb :
.juodi nrclsviti r u d i
cria,4 - paurinclinismcllnino sintczes gcnas. lcmiantis rnclsvai rucl4 spitlv4; bc jtt
mclaninas ncsintctinirnurs:a - rcccsyvusisjo ulclis, rtrrl rnr.rtacija;B
r i u s . s u s t i p r i n a n t i sm c l a n i n o s i n t e z c sg c n o v c i k l l l ; b - r c c c s y v u s ijso a l c l i s .n u l m u -
tacija.
Epistaziniaiyra valdymo genai, slopinantysncaleliniu genq veik-
14. Pati salvcikavadinama epistaze (gr. epistasis- vyravimas).Epista-
ziniai genai imirni /, i (inhibitorius)arba Sap, scp (suprcsorius;.Si4
s4veik4lcngviaLrtirti. Papraslxigpistazinisgenasslopinavisus hipos-
tazinio (to, kuris slopinamits)lokusclalelius. Antra vertus, cpistazi-
niai genai pagal dominavinro sar,ybggali b[ti ivairfs: dominuojantys,
rcccsyvieji,gali pasircikSticlvigubaarba miSri epistaze(9.5 lentele).
Kol kas sunku paai5kinti dvigubos epistazdssqveikas.Manoma,
kad Siaisatvejaiss4veikavyksta gcno produktu lygiu. Jicms saveikau-
jant iS dvicjq aktyviq genq produktq susidaro vienas - neaktyvus.
Genus modifikatorius Zmogausgenome tirti sunku, nclrs,savaime
suprantama,kad tokia s4veikavyksta ir tarp Zmogausgenq. Rccesy-
vioji cpistazd yra neiprastu kraujo grupds ABO paveldeiimo atveju.
kuris aptiktas viende etnincje grupeje SaliaBombejaus,todel 5is rei5-
kinys vadinamas iio Indijos miesto vardu. Rccesyvusisalelis ftft slo-
pinir kraujo grupiq genusA,, A. ir B, todel galimos netikctos kraujo
620
grupds.Pvz.,Scimoje,kurioje tdvo kraujo grupeA,, motinos- krau-
jo grupe 0. gali gimti palikuonis,kurio kraujo grupd A,B:
A i o(B)Qthh
.T I
ABi--\ o ar,
Thi atsitinka todel, kad motinos genotipe epistazinis genas /z/r
slopina B alcli.
9.5.2.2.Suminis nealelini4genq sqveikos
PoZymis- daugelio genq veiklos rezultatas. Komplementarfis ge-
balti
nai. Apie daugclj ne tik eukzrriottr, bct ir prokariotu poZymiqgalima
tcigti, kad jie yra daugybcsgcnq vciklos produktas.
3aa IJ- : Iua bb ?ri patvirtina ir pleiotropijos, arba qeno daugybincsveiklos, rei5-
lrrrlli brrlti. kinys:vienr)gt:no mutacijai( karto atsilicpiadaugcliuipoZymiq.Plei-
otropija yra geriausiasjrodymas,kad vieno aeno veikla susijusi,su-
ntoclifikato- derinta su viso gcnomo vcikla. Todel nercikia stebctis,kad vieno
geno mutacija griauna.ir kartais labai stipriai,vis4 5iq suderint4sis-
tem4. Thi priklauso ir nuo geno svarbos,koki4 viet4 jis uZima Sioje
sistemoje. Atrodytq nereikiminga vicnos nukleotidq poros pakaita
hemoglobino B polipeptido gcne, o nukcndia visr-rsorganq sistemos
(9.16 pav.). Aprlpinimas deguonimi, kaip ir CO. 5alinimas,Iabai
svarbus visq organizno sistemq veiklai. Kartu taj akivaizdus jrody-
mas, kad nuo pleiotropiniqmutacijq labiausiainukcndiasuddtingiau-
sios sandarosorganizmai:stuburiniaigyv[nai, ypad Zinduoliai.
Siklemija yra santykind pleiotropija. kuri pasirei5kiabltcnt todel.
kad genomc visq genq veikla sudorinta,ir vient'rgeno nlutacija iSde-
rina vis4 sistcm4 arba didesng ar maZesngjos dali. SumaZejgsapru-
pinimas deguonimi atsiliepiadaugelio organq vciklai.
Sudetingiau irodyti tikrqiq pleiotropij4, kai gcnui iS tikrqlq bu-
dinga daugybind veikla: vienose l4stelesejis lemia vienas, kitose -
kitas savybes,veikia skirtingose genq grupese.
Kad daugelionealeliniugenq veikla sumuojasi,pirmasis 1908 m.
irode Svedumokslininkas Nilsonas-Ele (H. Nilson-Ehle), bet tai gali
pasireikStidviem bldais:
621
 CAA 1 GUA P r k a i l aa r r ' , r r rt t l u l r ( ; . i J 9.-5 lcntcle. Skilimo santykiai F,, esant ivairiems epistazds ir komplementarios
(;A(; t CUC l t p , r l i p s P t r qhl l, rr r j t , i cp l J e r r j r sqveikos tipams
(Jlu \'rl
+
v Genr; derinys zigotose
--l
I MuiantinishenroeloUnas
0
I { € € €
P.iautuvo
fol'moslqsteliq
€
€
(ireita pjautuvolblnros Sulipusiosl4stelds
ir sutrikurl \
\€ \\ \
t E s t ct rt l2 u n s lt'auiocirkuliaciia sankauPablulnl'je \
a
\ \ \ !
s
a a

.1. , G e n qs 4 v e i k o p
sobtdis l = al
=
.,,..
i\'la7akmL1j1 ,*rlitriaiklauiotakos
sulrrkirnai--'l N ealeliniaigenaines4veikauja 3 J
f-l
tl
I I l;;l::J:il.,""'
I

t i u l n ur r ' i \ h
*l
vl
l . a b a il x r t l i d . ' j u skil L r l t lI

l ' : r t l i t l c j g ' k p 1 n l r|1

t ' i L r l pLqi e k i s
I

I
11"."" || "'*i'''
|1,,,,,1.,,,..,.,,.tl
I l'::,",.i,|""
1,,,J",.,,
riri
rr;.
I . Recesyvioji cp istuc
(aa>Birh)

2. Dominuojaniiqiepistu e
i*fl
A. EPIST'AZE

t2_
3 4

.fl ,.,.,^,,. A>Birb 13Y

J

+L
| . i,,i.ri | | ,,,,r1,.I
J
. . 1 } r k ( t ' ,k' i r r r l ' r r l c
.1, 1,r.,n,.,
l. M iirioji cpistu a
I

S i l ; r n L r n riar sn u o r a r q i r| | l'n(urliia I ll':llli;"I A>Rirb

.iaLrsrr as R(Lr'.rc\r"''*"i"'f:ll;:i:l;ll
rZnrs. hh> .1 ir a t3 J

a 4. Dviguha recesyvkr.jicpistivc
N , l e n k at isz i r r i si i s i v t .1,,,,,,
I I aa>R trb

S k a u s n r a is k r a n d y i c hh>Aira 7
l\.cpilNrirK,.rrarils
5. I)vipuba donrinuojandi<rji
ep istue
9. 16 pav. Santykine pleiotropiia d6l mutaciios hemoglobino p polipeptido gene A>Rrb

B>A iru l5 I
. pozymisyra daugelio darniai, bct savarankiikaivcikiandiqvie- [ ) a s t a b a : : - s t e l b i r n o2 c n k l a s ;n e a t Z y n r 0 t(ip a v a i z d u o t b
i a l t a i )t c n o t i p a i ,k a i p a s i r c i i k i ae p i s t u c ;

no paskui kit4 gcnq vcikkrs rczultatas;tzribfidingakomplemen- l i t i l e n , r t i p rrrl 7 ) t n c l r .

tariems gcnams; B. KO M PLEM EN'I'ARI S AVI'I KA

. poZymis yra genq vciklos paprasto sumavimosi rezultatas; tai Genq derinvs zigotosc

buclingapoligenams.
Komplementari nealeliniq genq sqveikapasireiSkiaivairiaisbfidais
a
€
\ \\ \\
(lr. t).5 lentelg).DaZniausiaipasitaikantiir supranramiausia tokia s4- \ \ \ \
: I €
( i e n q s 4 v e i k o sp o b i d i s =
vcika, kai, sukryZminus du mutantus,hibriduoseatsistatonormaluspo- d at

Abu genaisavarankiiki,jq sqveika- 3 3

Zymis.Tiri komplementacijosreiSkinys,apie kuri ne kart4 ra5ytair kuris
naudoiamasgenctikoje nustatyti, keli genai lemia poZymi (Zr. p. 77).
A-B- yra naulas t'enotipas

t'apildomi genai:,4 yra savararkiikas,

-T
DaZnaiskirtingq,nealeliniqgenq mutacijosyra vicnodo fenotipo, t. y.
vicnodos i5vaizdos.Mat, kaip jau mineta, pozymispasireiikia ne ii kar-
to, bet per daugeli tarpiniq grandZiq(reakcijq),ir kiekvienqjq gali
paveldimai blokuoti mutacija. Tai galima pavaizduoti taip:
d yru papildonrrs:,{-8- naujr' fenoripr

Abu genai;1 ir I

patt tcnotip{; /-8-

savarankiSkiir lernia

ir aa6,- nauji f'enot {r: j

ffi 3

6
4

I
P o 2 y r n i si S s i v y s l or i k t a d a ,k a i a b u

{-8- genaipcnotipe 9 7
T' T.T.T" Pastaba: stipriausiai patamsinti nauji l'cnotipai, silpniau patr. rsinti kiti fenotipai,
A -->B -, C + D -+""-+ Galutinisproduktas(po2ymis). ncatZymeti (pavaizduoti baltai) t'enotipai,kai poZymis nesi\ys.o.

622 623
dia m,-mn - konkredias reakcijas/virsmuslemiandiq €enq mutaci- genasSe (angl.secretion- i5skyrimas),antigenqaptinkamane tik ant
jos, .4, B, C, I)...- nealeliniaidominuojantysgenai. Sio tipo kom- l4steliqpavir5iaus,bet ir kuno skysiiuose,tarp jq ir seildse.Genas
plementari sqveika blna ir tarp nealeliniq genq, nulemiandiq skir- Se nekeidiagenoIA arbaIR veiklos (tuo 5i s4veikaskiriasinuo genq
tingus to paties sudetinio baltymo polipeptidus (domenus). modifikatoriq),nors be Siq genq ir genasSe nepasireikStq fenotipe.
Jeigu abu tevai pagal abu genusbttq heterozigotiniai,tai santykisF,
Komplemcntariems genams bendra tai, kad hibriduose ddl bfitq 9:3:4.Tokia sEveikagali bfiti visq genq,kurie koduoja signali-
dvieju ar daugiau nealeliniq genq sqveikospasirei5kianaujas nius polipeptidus,pavir5iniusreceptorius,signalone5ikliusi bran-
fenotipas, ncb[dingas atskirai veikiantiems (daZniausiaimu- duoli, Saperonus.
tantiniams) genams.
KielrybiniqpoZymiqpaveldejimoypatumai.Ry5kiausiai genqveikla
Komplemcntarioss4veikosb[du paveldimalabai daug poZymiq. sumuojasi,kai paveldimikiekybiniaipozymiai.Sie pozymiaisudaro
DaZnai ir Zmogaust4 pati paveldim4defcktq (tokio paties arba pa- labai svarbi4grupg. K[no mas6,plaukq ilgis, atsparumasligoms ir
naiaus fenotipo) nulemia skirtingi,nepriklausomaipaveldimincaleli- kitiemsnepalankiems veiksniams,greitis,kokiu begalenktyniniaiZir-
niai gcnai, bfitent diabet4, raumenL!distrofij4, schizofrenij4,kurdne- gai, ir mase,kuri4 patempiadarbiniaiarkliai,ivairiq medZiagqkiekis
bylumq ir kt. Seimose,kuriose abu tevai tr.rritoki pati, bet lemian-r4 organizme,intelektasir kt., - visa tai kiekybiniaipoZymiai.Skirtumai
ncaleliniq gcnq paveldim4dcfckt4, vaikai bfina normal[s. tarp organizmqnustatomiivairiaismatavimovicnetais.Kaip tik Sie
poZymiaiitin svarbls selekcijoje.
I'avyzdZiui.dvic.jqkurincbyliq, kai jq santuoka atitinka tbrmulg A,l bb x aa IIB'. Taiiau formaliaikiekybiniaipoZymiaipaveldimine pagalMende-
rrAltttll lio desnius,t. y. F, hibridaineb[na vienodi,o F" nesiskaidoi grieZtai
Ah oE
apibreZtas fenotipqgrupes,kuriq bltq galimanustatytisantykingda-
Mutantas I Mutantas2
ll. Jokiq santykiqF. skaidiuotinegalima.
LytincsAh sll
lustclts
Kiekybiniamspoiymiams budinga salyb6, skirianti juos nuo
P r r l i k r r t r r r v sA
l l j )4 ^A B_
tTu 1; kokybiniq poZymiq* nuolatinisvarijavimas,variacinis kinta-
N o r m a l a u sf c n o t i p o mumas. Jis pastebimasir homozigotindse,geneti5kaigrynose
B , :l3A- hb ; 3aa R : lat bhl (- benclrasI c n o t i p q s a n t y k i s 9 : 7
veisldsebei linijose.
F,%
N o r m a l a u sl c n r r t i p t r M u t l r r t t i n i o l e ' n o t i p o
Geriausiapradeti 5i klausim4nagrinetinuo pavyzdZio.Pasinau-
Normalus fenotipas bfina tik tada, kai genotipe yra visq nor-
dokimevienu senubandymusu kukurfizais.Emersonas(R. A. Emer-
malq pozymi lemiandiq genq veiklfis alcliai. Komplementari
son) ir Ystas (E. M. East) sukryZminodvi kukurlzq grynEsias (inb-
genq s4veikablna akivaizdi heterozigotose(jau F,): hibriduo-
red) linijasNr. 60 ir Nr. 54 ir i5analizavo burbuoliqilgio paveldejim4
se atsistato normalus fenotipas, sukryZminusdu, daZnai tapa-
(9.17 pav.). Nors Sioslinijos buvo geneti5kaigrynos,bet kiekvienai
dius mutantus.
linijai bldingastam tikras pozymiosr,yravimas: Nr. 60 burbuolesbu-
vo nuo 5 iki 8 cm ilgio, Nr. 54 * nuo 13 iki 2I cm. Tevq linijq
Kaip viena i5 komplementarios nealcliniq genq sEveikosformq svyravimoprieZastis buvo aplinkossqlygos,kurios net atskirasto pa-
yra papildomieji genai. Jie galetq b[ti priskiriami ir prie genq mo- ties augalodalis gali veikti nevienodai.Statisti5kai 5ie svyravimaii5-
difikatoriq. Organizmai, kuriq genotipe yra Sie papildomieji genai, rei5kiaminormalauspasiskirstymoddsniu.ISskirtinagrupe (klase),
turi koki4 nors papildomq savybg.ParryzdLiui, Zmogauseritrocitq pa- kurioje individqyra daugiausia: tai linijos Nr. 60 klasesu 7 cm ilgio
viriiniq antigenq A ir B sintezg lemia genai IA ir /8, tadiau kai yra burbuol6misarba liniios Nr. 54 klasesu 17 cm ilsio burbuolemis.Si

624 625
 Y

gausiausiaklasd vadinama moda-

line klase, arba moda. Moda -
trumpros€ burbuoles-g ilgos
-
'O
\ l !
J'J
Mo=7,-s lv{o=17,t vidutinis pozymio dydis (Siuo at- apytikriaisuskirstytitik i dvi grupes,pvz.,kviediairaudongr[-
E.trt ,r43
veju vidutinis burbuoliq ilgis), bet dZiaiir baltagrld2iai.
Ern ne aritmetinis vidurkis: su tokio smulkiaususkirstytipagal atspalvius.
<ru ilgio burbuolemis yra daugiausia
0 augalq. KraStutiniq individq, tiek Pozyrnistas pats,o ivairiq veisliqderiniq rezultataiskirtingi,to-
n \ (Nr o0x Nr.54J del patyrusiamgenetikui,koks buvo l.,lilsonas-Ele,
buvo aiSku,kad t4
N'10=
12.tr maZejimo(-), tiek didejimo (+)
l/ l

3l
- -
pati poZymj grldq spalvq(raudon4ar juod4) lvairiuosegenoti-
3() kryptimi, kitaip vadinamq ,,plius"
')a) puose (veislese)lemia skirtingasgenq skaiiius:
ir,,minus" variantq (statistikojc
atskiras stebcjimas - variantas),
lil
suminiai rezultatai pagal atspalvius rezultatasatitinka
ar
yra mazai. raudona: balta
n 3:l I: 2 :1 monohibridinikryZminim4- I genq pora,
Ncpaisantvariacinio kintamu-
10 mo, pasirinktoslinijos Nr. 60 ir 15:l l ' . 4 :6 : 4 : l dihibridini-2genqporos,
60
5.1 Nr. 54 viena nuo kitos ai5kiai
63 : I l:6:15:20 :15:6:l t r i h i b r i d i n.[ 3 g e n qp o r o s .
1o skyrisi burbuoliq ilgiu. Kielg'bi-
.]o nio poZymio paveldejimo rezul- Labai praverti F" hibridq skirstymaspagal grldq atspalvius.Pa-
2() tatai hibridq kartose vaizduoja- aiSkejo,kad fenotipas, t. y. spalvos intensyvumas,yra tiesiog domi-
Io
mi gra[iikai: histogramomis.ar- nuojandiq nealeliniq ir aleliniq genq veiklos suma. F, visais atvejais
0 .1 o 8 10 1 . 1l o l B 2 0 2 2 2 , 1
BurbLroiirl ilqiscnr ba kreivimis, kaip tai parodyta buvo tarpine tarp teviniq veisliq, nes turejo perpus maZiau dominuo-
9.17 pav. Kiekybinio poZymio/kukurilzq
9.17paveikslc.Nagrincjantojopa- ianiiq genll, negu motininis augalas- homozigota pagal visus domi-
burbuol6s ilgio pavelddjimas vyzdlio rezultatai tokie: nuojandiusgenus. F, spalvosintensyvumaspriklause nuo bendro do-
minuojandirl genq skaidiaus (9.6 lentele). Nilsonas-Ele padare dvi
. F, t'rurbuolis pagal ilgi yra tarpines tarp ntotininiq linijrp: jos svarbias i5vadas:
9-15 cm ilgio, moda - 12,6 cm.
. pirma, fenotiprp klases visi5kai atitinka normalaus paskirstymo
. F. labai didelis burbuoliq ilgio svyravimas- nuo 7 iki 2l cm, desni, tik yra labai maZasn (vir5uje modalines klases parySkin-
tos kvadrateliais);
t. y. nuo kraitutiniq linijos Nr. 60 ,,minus" variantq iki kra5- . antra, genq veikla sumuojasi; fenotipo (spalvos) intensyvumas
tutiniq linijos Nr. 54 ,,plius" variantq. Modaline klase yra
priklauso nuo dominuojandiq genq skaidiaus(9.6 lentele).
12,1 cm ilgio burbuoles,t. y. F, ir F, modalindsklasds maZ-
daug sutampa. F: variacinis kintamumas yra kur kas didesnis Nealeliniai genai, kurie lemia t4 patj pobmi ir kuriq veikimas
uZ F,, nes jl nulemia nc tik aplinkos veiksniai,bet ir geno- sumuojasi, vadinami poligenais, arba adityviaisiais genais, o
tipq ivairove F,. sumavimosi rei5kinys - polimerija (gr. potymereia - sudetingu-
mas).
Folimerija. Poligenai. Nilsonui-Elei tiesiog pasisekd,kad jis kryZ-
mino daug kviediq ir aviLr4veisliq, kuriq gr[dq spalva alternatyvi: zymimi ta padiaraide ir pde jos priraSomas
PoligenaidaZniausiai
kvicdiq buvcl raudona ir balta, aviZu buvo juoda ir balta. papildomassimbolis(indeksas),
pvz.,A, Az,A3...(kaip9.6 lenteleje).

626 627
a
t.J
9.(r lentcld. Kvieiiq gr[dq spalvos paveldejimas ivairiose veislise ir jq hibriduose (pagal H. Nilsonq-Elg)
oo
T'evai(P) Fr F2 genotipai
'enotipa
genodpai genotrpal fenotipai fenotipai

Viena genq pora 2/4 Aa ll4 aa

AAxaa Rxb Aa Tarpiniai Tarpiniai : tsalti
kaip F1 (b)

Sumuojasi-; [2tt6.4//fl)\ (4tl6AflAltt2\ (2it6Atsp{z\

\ 2 n 6A p t A y ' 2 ) I t/ts,l,e,arorl \2ao a,a,Ap)

\1/16ap/12)
Dvi genq poros
J J J
A1A1Ay'2xappg2 Rxb Aplzoz Tarpinrai l/16 appp2
4/t6 A,L4a 6/16AAaa : 4/16 Aaaa Balti kaip
Sviesesni Kaip F1 svtestal tevinio
raudoni augalo(b)
6/64 AAAAAa 15/64A.4,44aa 2O/64AAAaaa 15/64 AAaaaa

Trys genqporos Sviesesni : Dar Sviesesni: Kaip F1 Sviesiai

%
A//y'y'ltx Rxb 4py1*A*, Tarpiniai raudoni €
xAIg tA2A2A3A3 6164Aaaaaa l/M appp2ajaj

Labai 5vresiai : Balti kaip tevinio

raudoni augalo (b)

R - raudoni grudai; b - balti grudai;

F, fenotipq santykiai l:2:l; l:4:6z4..l1, l:6:15:20:15:6:1.

f+F=;s
FiEE:
H;
€ie**iiFEiE;lis
ac=1 nF liiiEls
::'x;i *ri:;g€:E i: ':Eli.i'=
;*c1
l'=ti€g q:
=s=q
=i?f5i i= €,
*iZeZi* i,s-i €g :-giEE
ig*=; aaEt gi.-.-
;g i+EiA Ci
::i€ggEFg:Eili.ElS
il3eeiEgEgE*ig*e
9;;E;:: ;ii:;='E,
EiislgE ip;:1
A1;18
5
EzE iEF+
iEE
€iaE
1 E
; E;;€E
B €iia; i ii
;€*
iqFi ieE gi;vt;
 Pagrindinio geno problema atsirado irgi daugiausia tiriant dau-
.{ plfstitl giaveiksniqpozynliq prigimti. lrodytas nekeliantisabejoniq faktas.kad
kiekybini poZymi gali stipriai pakeisti vieno geno mutacija. Antai
ivykus augimo hormono geno mutacijai, asmuo yra maZo [gio. Hor-
monu fenotip4 galima normalizuoti. I nyk5tukiniq peliq - mutanto /il
(little) kiau5ialqstesbuvo perkeltas normalus augimo hormono genas,
ir peles ne tik pradejo sintetinti hormonq, bet net tapo giganti5ko
dydZio. Lygiai taip pat vicno geno mutacija gali pakeisti intelekt4,
Polinkis polidalitilijai
pvz., fenilketonurijosgeno ar ITRAX saito ZmogausX chromosomoje.
\2. Jefroimsonasgenialum4 ai5kino vieno geno (Marfano sindromo,
t 'l,ul'.l,ik'itilin ? I
gcrrl,..k.ilii,,, podagros - purinq apykaitos ir kt.; mutacijomis. T[]o tarpu jprasta
fvirtinti, kad geneti5kaigenijus - tai ypad palankus poligenq derinys.
9. ltl pav. Daugiaveiksnispavelddjimas ir genq slenkstis:
clvi jlru kiaulytiq linijos - kiririjc su trimis kojos piritais (0-2 gcnai). clciineje - su
Kaip suderinti poligening kiekybiniq pozymiq prigimti su tokiu
keturiais kojos pir(tais (6-8 gcnai), viduryjc - F, hibridas (nuo 2-jq iki 6-iq gcnu). ry5kiu ir neabejotinu vieno geno poveikiu pozymiui? Thi labai svar-
Slcnkstis tarp -5-6 genq. Daugurna F, hibridu su rrimis kojos pirstais, bct pasitaiko bus ir bendras visicms eukariotzrmsklausimas.Jiru buvo ra3yta apie
s u k e t u r i a i s ,k a i g c n q r l o z i p a s i c k u s is l e n k s t j( p a g a l S . W r i g h t . 1 9 3l ) Zema[giusZirniq mutantus,kurie naudojami aLrgalqaugimo hormo-
nq kiekiui nr.rstatyti.Thi irgi nlonogeniniai mutantai.
Yra gcnq, be kuriq kiekybinis poZymis apskritai nesir,ysto.Jie
Slenksiio realumq irode Raitas, i5tyrgs,kaip paveldimas daugia- pavadinti pagrindiniais, o daugelio poligenq ina5aspapildonrasarba
veiksnisj[rq kiaulydiqpoZymispolidaktilija(daugiapir5tiSkumas). J[- netiesioginis,ir juos brltq galima vertinti kaip genus modifikatorius,
rq kiaulyiiu genetineselinijosegenq skaiiiq galima kontroliuoti. Nor- genetini fon4. Pagrindiniq genq gali blti keletas.Thi irodyta iSryrus
maliai jurq kiaulytdsant uZpakaliniqkojq turi 3 pir5tus,ber vienos ivairius pozymius,pvz., augalq antociano sintezespavelclejim4.
linijos gyvuliukai turcjo 4 pir5tus. Polidaktilij4 lemia 8 dominuojantys Fogelisir Motulskispatcikia toki4 daugiaveiksnio (kickybinio)po-
poligenai (4 nealeliniqgenq poros, arba kitaip 4 lokusai). Slenkstis Zymio raiclos schem4:
nustatytas F, hibriduose: kai pasiekiamas5-6 dominuojandiq aleliq Aplinkos veiksniai(Zr"toliau)
Daugiaveiksni
s ?
skaidiusgenotipe,vystosipolidaktilija (9.18 pav.).
pavelddjinras -+ Atsitiktiniai veiksniai
I
P u i k u s s l c n k s t i n e sp o l i g c n q d o z c s p a v y z d y sy r a c r t a l a s e m i j a ( Z r . p . 2 8 I ) . t;eneti#q
Prisirrinkime, kad Znro-Raus hemoglclbinoa genq sankaupoje yra du a genai veiksniq visuma---:)' Poligenai (,,genetinis fonas")
(duplikacija),vadinasi, nornraliai kiekvicnaszmogus turi keturis o gcnus. Talasemi-
jos pasirci5kimaspriklausctnuo gcnq dozes: Si schema geriausiai atitinka Siuolaiking kiekybiniu pozymiq pa-
vcldcjimo samprat4, ir pagal jq turetq wkti konkretaus kiekybinio
. 4 veiklfis cr genai (po clu homologinesechromosomose)- norma; pozymio genetikos tyrimai. Schcma tinka visiems eukariotams.
. J o genai - ,,tylus nciiotojas", polinkis i maZakraujystg;
. 2 a genai - c talasemija, bet galimi du ltvcjai:
. a-thal-l - abicjq o lokusq delecija vienoje chromosomoje;
. arthal-2 - 9.6. Paveldimumas ir aplinka
po vienq geno dctecij4 abiejose homologinesechromosomose;
. I o genas -
rySkusB polipeptido pcrteklius, todel gali susidaryti nejprastas
tetrameras F., t. y. pasireiSkiavadinamoji HbH liga; Genotipas ar aplinka - tai ne dvi viena kit4 neigianiios alterna-
' 0 veikliq a genq - letali anomalija hydropslbtalis (vaisiaus vandene), vaisius tyvos. Prieiingai, nuo genotipo ir aplinkos veiksniq s4veikospriklau-
Zlva gimdamas arba iki gimimo. so organizmo poZymirl ir salybiq visuma - t'enotipas.Svarbiausia

630 o-1I
atsakyti i tai, kiek konkretus pozymis priklauso nuo genotipo ir kiek
nuo aplinkos. SvarbusSisklausimasveislininkystei,selekcijai,medici-
nai ir net, kaip mindta, tinkamai auklejimo sistemai kurti. Thdiau ne
visq pozymiq atZvilgiu lengva i 5l klausim4 atsakyti. PavyzdZiui, ne-
lengva nustatyti, kiek Zmogaus gabumai priklauso nuo genotipo, o
kiek nuo aplinkos. Siuo metu pamatuotai abejojama lQ (angl. intel-
ligencequatient, sudaromastaip, kad vidurkis bfitq lygus 100) - in-
telekto potcncialo rodikliu, kaip atskleidZiandiutik genotipiniusskir-
-
tumus. Jis priklauso ir nuo socialiniq aplinkos, Seimossqlygq.
S4veika tarp genotipo ir aplinkos tiriama dviem metodais:
.
ivairiq genotipq organizmai auginami tomis patiomis s4lygo-
mis. Thip gali blti tiriami ivairiq veisliq augalai ir gyv[nai.
ParyzdZiui.auginant keletE kviciiq veisliq netrg5toje dirvoje ir
patrgSusmineralinimis tr45ornisisitikinta, kad kviediq veisle
'Bezosta.ia1' labiau uZ kitas reaguoja trg5im4. Thigi atsakas
i i
t r i l i a s p r i k l a u s on u o g c n c t i n i qa u g a l qv e i s l i qs a v y b i q .
. geneti5kaivienodusorganizmus auginti skirtingomis sqlygomis.
Siuo atvcju organizmaiskirsisdel aplinkos poveikio. Tadiausun-
ku gauti genetiniu atZvilgiu visiikai tapadius organizmus. Ge-
riausia tokius tyrimus atlikti su klonais - vegeta$iniu b[du
dauginanraisvicno indiviclopalikuoniais.
Dvyniq metodas.Jis Zmogausgenetikoje taikomas norint nustaty-
ti santykj,,genotipas-aplinka". Pasinaudojama genetiniaiskilmes skir-
tumais tarp monozigotiniq (identi5kq) ir dizigotiniq (neidenti5kq)d"y-
niq.
Monozigotiniai dvyniai yra kilq ii tos padios zigotcls dukteriniq
l4steliq.Praclcjuszigotai dalytis,dukterinis l4stclcsdel susilpnejusiq
tarplzlstcliniqrySiqgali atsiskirtiir bent iki 8 l4steliqstadijosi5 kiek-
vienos iq galetq iSsirystytipo normalq gemal4. DidZiausiasidenti5kq
dvyniq skaidius iki Siol yra penkios sesutesDion vieno kanadiedio
Seimojc. Monozigotiniai dlyniai sudaro klonq. Jie visiikai tokio pa-
ties genotipo, todcl gali skirtis tik del aplinkos s4lygq poveikio. To-
kios dvyniq poros. kai abiem dvyniams i5sir,ystotas pats pozymis,
vadinamos konkordantindmis (lot. concordo - sutariu, sutinku), cr
kai vienas drrynysturi poZym!, o kitas ne, yra diskordantines.Kuo
daugiau konkordantiniq porq, tuo labiau pozymi lemia paveldimu-
mas, o ne aplinka, ir atvirk5iiai. Thciau dia slypi pavojus apsirikti. Ta
oJ./.
padia liga. patryzdLiui,sknrlatina,abu monozigotiniai dryniai gali su-
sirgti pirmiausia del to, kad auga vienodomis s4lygomis ir abu gali
vienu metu apsikresti.
Dizigotiniai dryniai yra kilg i5 atskirq kiauiial4sdiqir yra skirtin-
gq genotipq. Paprastaivienu mctu baigia brgsti viena Zmogauskiau-
Sialqstc,bet kaip anomalija gali pasitaikyti, kad subrgstadvi ir dau-
ciau kiauiialirsdiu.Kiek subrgsta,tick ir apvaisinama.Dizigotiniai
dryniai yra skirtingq genotiprp.Jie skiriasi tiek, kiek skiriasi genotipai
broliq ir seserq(sibsq),ne vienu laiku pagimdytq.
Lyginamas konkordacijos procentas tarp monozigotiniq (MZ) ir
dizigotiniq (DZ) dryniq. Jcigu pozymispriklauso nuo genotipo, tai dis-
kordantiniq porq tarp DZ dvyniu turi bDti daugiau negu tarp MZ dtry-
niq, nes DZ poru nesutapimaizrtsiranda ne tik ddl aplinkos,bet ir del
genotipopoveikio.Konkordantiniqporq daZnisi3rciikianiasproccntais
nuo bendro iitirtq dvyniqskaiiiaus;imamostokiosporos,kuriosenors
vienas individas turi poZymi. Kai konkordacijosprocentas tarp MZ ir
DZ dvyniq vienodas,daroma i5vada,kad poZymisnuo genotipo ncpri-
klauso (9.7 lentelc). Taigi lyginant konkordacijosproccnt4 tarp MZ ir
DZ dvyniq, galima patikslinti gcnetiniq veiksniq ir aplinkos poveiki
pozymiui.Antai susirgustymaisvicnam dvyniui,uZsikredia jais ir ant-
rasis.todel konkordacijosproccntaslabai didclis. nesvarbu,ar dryniai
identiSki,ar neidcntiiki. Pana5iaiyra ir su skarlatina.Todel dr4siaiga-
lima teigti, kad SiosuZkredianrosios ligos priklauso nuo aplinkos.Joms
genotipo reik5mc minimali. Thdiautaip pat uZkrciiamoji liga tubcrku-
liozi abicm DZ dvyniamspasirei5kiatlk 20-28 atvcjais iS 100, o kon-
kordantiniq MZ dvyniq porq yra 53-B7o/a. Genotipo poveikis tuberku-
liozei neabcjotinas.Zinoma. Siuo,kaip ir poliomiclito,atveju paveldi-
mas arba polinkis sirgti, arba imunitetas.
Genq penetranti5kumas ir ekspresyvumas- savyb6s,bldingos
eukariotq genams. MZ tyrimai akivaizdliai rodo, kad ir to paties
genotipo asmcnysyra jvairls, skirtingo fenotipo. Gali poZymis visi5-
kai nepasireik5ti,kaip yra treddalio MZ, kuriq vienas monozigotinis
dlynys serga, o kitas neserga schizofrenija.
Akivaizdu ir tai, kad geno pcnetranti5kumasyrzr ceno ypatybe.
Pateikti 9.7 lentelejc duomcnys jtikinamai tai rodo: nuo genotipq/
genq, kuriq lemiamq pozymiq konkordacija nedidel6, lki 100% MZ
konkordacijos pagal ABO kraujo grupes. Vadinasi,ABO kraujo gru-
piq genq penetranti5kumasyra I007o, o schizofrenijos- Iik 60-107o,
nes geno penetranti5kumasi5rei5kiamasprocentais.
633
9.7 lentclc. Konkordantiniq porq dainio (%) tarp monozigotiniq (MZ) ir dizigotiniq genq) ir baigiant labai dideliu fenotipiniu paslankumu. apibldinamu
(DZ) Zmogaus dv-vniq pah-ginimas (pagal F. B. H u t t . 1 9 6 4 : S . M . (ic rienzon4,
kaip reakcijos norma: Iemianrasne konkretus pozymis, o ribos, ku-
1 9 8 3 :F . V o s c l . A . G . M o t u l s k v . 1 9 9 7 )
riose varijuoja geno veikla priklausomai nuo aplinkos veiksniq. Thi
I-igu Konkordaciju ':1 Liga Konkordacija %, turi prisitaikomq reik5mg. Kai kuriais atvejais reakcijos norma pasi-
MZ DZ MZ DZ rei5kia dviem alternatyviaisfenotipais,,,arba-arba". PavyzdZiui,kai
'lymai
Diftcrij:r
UZkre i i a m o s i o s
I 9'7-t)r)
50
Rachitas
94-ti7 S l c i v a p c d y s t c
3tl ! g i r r r t a sk l u b o s a n a r i o
T I': kuriq laukiniq gyvunq kailis Ziem4 pasidaro baltos spalvos.SavotiSka
himalajiniq triu(iq spalva (ausys,nosis ir gal[nes tamsios, kita k[no
I .1t
I iinirirnas 3 dalis balta) priklauso nuo tcmperatfiros.Sios veisles triu5iq l4stelese
['rrlt(rnlrelrlir\ -36 6 N c s u a u g c sg o m u r y s i r
(ar) lIpa i7 il melaninas sintetinasi tik Zemoje temperatfroje. PaZeminustempera-
|
Skarlatina I 5l -64 1'7 S k y d l i a u k c sh i p c r f u n k c i . j a ^1
3 t[r4. juod4 plaukq spalv4 galima gauti bet kurioje k[no vietoje, o
Itt Psoriazc 6t l3 eluginami30"C tcmperatlrojc Sie triuSiai blna visiSkaibalti. AtsikiSLr-
;fi:iliiill. I 53-7.1-fi7 2 l -26-28 I s c h c m i n c i i r d i c s l i g a l9 R5
siq k[no daliil pavirSiusyra Zemesnestemperatlros, todel hintalaji-
ll.rup;ri I 60 2{) ,\topi.ja (iginrtr irlcrgija) 50 4
'Iul2ics
Vdiys rapskritair
I
I 7 -I ( ) ll-14 latako aknrc-nligc 27 6,-5 niq triuiiq jos kaip tik ir yra pigmentuotos.Ir vienu, ir antru atvcju
N r u t l c s v ez Y s I 55 3 I lipcrtonija 62 35
(iitndor vczls
poZymis priklauso nuo tempcrzlt[ros, bet reakcija i ja yra skirtinga:
6 U Sarkoidozc (liga,
I
pasirciikianti cumbcliais vienq gyvfinq Zcrnoje tempcrat[roje slopinama melanino sinteze, ki-
I
Skrlrnd2iovcTr's I 27 1 otltrjc ir viduus orqanuosc .50 Ii..5 tq, atvirk5iiai, Si mcdZiaga sintetinasi tik Zemesn€jetemperatlroje.
ps c h i k o s l i g o s
Iipilcpsiia 67 3 NormalIs vnriai lvairiq genotiprtreakcija i t4 pati aplinkos povciki yra skirtinga.
I
M u n i a ki n I d c p r c s i j r r
I
11 l9 AI)O kraujo r:rupcs I l0{) 64
Schizofrcrrija I 6 7- 7 6 - E 6 l 5 -l 3 -1 , 1 , :A n t a k i q f i r r m a I l(x) 5l Alternatyvus fenotipai yra tam tikrq genq ypatybe.
I rairios ligos Akiq spalva | 99.5 2li
C'ukraligc I .56-|i..1-,\-l 7 ll-)0 [ ' l l L r k u s p a l v l r tq1 l3
jLr veikla, - ateitiesklau-
Kaip tokic gcnzrivcikiu ir kaip vzrldctma
sinrai.
Geno penetranti5kumas (lot. penetro - isiskverbimas)- tai
procentais i5rei5kiamasdaZnis,kuriuo genas pasirci5kiafeno- 9.7. Lemesniqiq eukariotq poZymiq pavelddjimas ir
tipe, kai yra genotipas.butinas pozymiui iSsivystyti. rekombinacija
Geno ekspres)ryumas- genoigenotipo lcmiamo pozymio jvai-
rovd, skirtinga pozymio iSraiSka,nors genotipas yra tas pats. ?ri labai ivairi pagal lytinj proccs4 fio gali ir nebuti), rckombina-
cij4 ir poZymiq paveldejimEorganizmq grupd, nevienalype.
Tirdiaugcnq cksprcsyvurnilvertinti rcikia atsargiai.Paaiikejo, kad tcn, kur anks-
c:iaunrirnyta,joc poZymi lcmia vienas gcnas.gali bOti kcli gcnai arba lrent skirtingi Grybai. Vienalasdiq grybu l4stcliq branduoliuosc ner,ykstatokie
to palies gcntr alcliai. Atrcclt, gcnrs gcno cksprcsyvunropavyzdysvra mtlyna akiq sudctingirciikiniai kaip pirmuonir-1 branduoliuose.Nepaisantdidelcs
odcna. Pusul iiil savybg1'ra l(X)?,-inispenetrantiikunras.Tiri'iau Zmonis su milyna grybq ivairovis pagal nesuderinamumotipus, lytini proces4 ir diplo-
a k i q o c l e n ag a l i b l t i k u r t i , j q k a u l a i g a l i b l t i t r l p u s . S i t r sd v i y p r t y h c s p a s i r e i 5 k i a
fazcs-haplofazeskait4, pasak S. Ingcs-Vedtomovtt,i5 maZdaug 4200
anaiptol nc visicnrs asmenims su mclyna akiq odena. Kurtumas ir kaulq trapumas
iSsiwsto tik 11(/( asmcnq su malyna akitl odcna; kLrrtumu pasiZymitik 6()% asme- grybq gendiq ir 50000 r[iiq gencti5kai i5tirta tik 30 ruSiq, atstovau-
rrq. o kaulq trxpumu - 63'i lsmcnrl su milyna akiq odena. ?iiiau iiuo mctu jandiq 20 gendiq.?rdiau, kaip ir pirmuoniq, yra kclctas grybq rlSiq,
nustatyta,kacl ii ivairove yra nc dcl skirtingo vieno gcno ckspresyvurno,o todel, jog kurios gcncti5kaiiStirtos,galima teigti, idealiai, iki visiSkogenomo
m e l y n q a k i q o d e n El c m i a k e l i g c n a i , i r f c n o t i p q s k i r t u m ug a l i l e m t i s k i r t i n g ig e n a i . sekvenavimo.
Pirmauja mieles Saccharomycescerevisiae,kuriq tyrimo rezultatus
Santykis,,genotipas- aplinka". Pagal5i santykigenailabai lvai-
ne kart4 nagrinejomc. Thi vienas pagrindiniq objektq l4steles ciklo
r[rs: pradcclantvisiSkunepriklausymunuo aplinkos (kraujo grupiq

634 635
valdymui, chromosomq sandarai,mitozei, mejozei ir genetinei rekom- Thrp skirtinguosebranduoliuoseesandiqgenq bDna tokia pati sq-
binacijai tirti. NagrindjomeSioobjekto poravimositipq genetik4,kuriai veika, kaip ir diploidiniame branduolyje (pvz., dominavimas,epistaze
bldinga savita genomo pertvarka. Pagaliaumields, kaip genetinis ob- ir kt.). Thdiau heterokarione nehomologinesir homologines chromo-
jektas, isitvirtino genq inZinerijoje ir genetineje analizdje,naudojant somos negali derintis atsitiktinai. Kai dikarionas pereina i haplofazg,
dirbting mieliq chromosom4YAC (Lr.p. 173).Dirbtiniq chromosomq butent susidarius haploidiniams Penicillium chrysogenunt,Aspergillus
konstravimasapskritai prasidejo nuo S. cerevisiae.I antr4 viet4 pagal nidttlans konidijoms, i dukterines l4stelespatenka tik po vien4 hete-
iitirtumE gali varzytis Schizosaccharomyces pombe ir Neurosporacrassa. rokariono branduoli, todel palikuonys skyla tik i dvi pradines (tdvi-
Pirmasisobjektas naudojamastiems patiems rei5kiniams,kaip ir Sac- nes) grupes, nepasirei5kia genetind rekombinacija ddl laisvo chro-
charomycesceret,i siac tirti, antrasis,N arosporo crossa, neprilygstamas mosomq derinimosi.
del galimybestaikyti tetrading analizg (Zr. toliau). Kaip pramoniniai Susiliejusdviejq homokarionq lytindms l4stel6ms,aleliniai genai
objektai genetiSkai tiriami Aspergillus,Penicillium ir kitq gendiq gry- paveldimi taip:
-;1
bai- ivairiq mcdZiagq,pirmiausia antibiotikq,gamintojai. I a Homokarionai
Gryb,I haplofazes-diplofazdskaita labai lvairi. Siose organizmq p--a!
.,. \ Mejozd,
grupise gali blti 3 branduolio fazes: haplofaz€,diplofazd ir dikario- >^ haploidinds
faZ f!:-,
nas. Saccharomyces homotaliniq mieliq branduolys yra diploidinis, o l''a ,f.
ta* t \9 !9J
rYtinas
r4stel6s
mieliq Schizosctcc'haromyces vyrauja haplofazd, bet retkardiais diploi-
Heterokarionas
dinis branduolysdalijasi ne mcjoziniu, o ntitoziniu b[du, del to su-
sidaro diploidines vegetatyvincsl4steles.Gryb,l Neurospora vyrauja
haplofazd,tuojau pat po apvaisinimovyksta mejoze. Kartais, susilie- Atsitiktinai susiderinusheterokarionqbranduoliams,galima tike-
jus dviem l4stclims,jq branduoliainesusilieja. Aukitesniqjq eukario- tis trijq genotipq dukteriniq lqsteliq:
tq tai trr.rnkalabai trumpai, kol susijungiavyri5kasir rnoteriSkasbran-
duoliai, o grybq dikarionas gali sudaryti pagrinding g;rvenimociklo
dali. Siuo atZvilgiu net tos padios genties grybai labai jvairls. pvz.,
Aspergillus,ribose. Pasitaikogrybq su daugiabranduoldmisl4stelimis.
Dikarionas yra savita diploidiSkumo uZuomazga.Gali brlti dvi jo [?fi:',"1
genctinesb[senos: heterokarionasir homokarionas. lr ol
Daugiabranduoliuoseheterokarionuosederiniq skaidiusdideja pri-
Kai susiliejal4stelessu geneti$kaitapadiaisbranduoliais,susi-
daro homokarionas. o kai su skirtingais - heterokarionas: klausomai nuo daugiabranduoldslqstelesbranduoliq genotiptt ir ben-
dro branduoliq skaidiausl4steldje.Todel daugiabranduoliuosehetero-
karionuose (pvz., Aspergillussojae, A. oryzae) Sis procesas gali b[ti
-l
ll{ n l iS j Homokarionai labai ivairus ir sudetingaspriklausomai nuo to, kaip pasiskirstobran-
ft
I' 1fl" ol
Q I duoliai.
,..' \ <- Mejoze Thdiau dikariono branduoliai gali trumpam susilieti. Thda susida-
'1 /'d'\ /-T*\
i' ', j/
{ ^] l n l ro jvair[s chromosomq deriniai, vyksta krosingoveris,pana5iai kaip
to I .L'-l
i \ v/
\-'l
\,v./
\-/ auk5tesniqjqcukariotq.
\
Haploidindsl4stclis
Lytinis procesas. Poravimosi (lytiniai) tipai. Pagal Siuos rei5ki-
Heterokarionas
nius irgi labai didele grybq ivairovd. Kaip ir pirmuoniq, lytines lqs-
teles daZniausiaidiferencijuojasii5 vegetatyviniql4steliq.

636 637
 r
Gali blti homotaliniai ir heterotaliniai grybai. Homotaliniq grybq Konidijos(n1 (n)
Konrdrjos
,Aosnarsrnrmas
'r.. .jj.*
skirtingq poravimosi tipq lytines l4steldsi5sirystoi5 to paties gniuZulo _
(talomo), kaip Saccharomycescerevisiae (.Lr. p. 219), po nedidelds 4j,h \
genomo pertvarkos - a arba a kasetdstranslokacijosi MAT lokusq. )
Homotalinius grybusgalima prilyginti savidulkiamsaugalams(ivai-
sai).
Heterotaliniq gryb.l miceliai yra skirtingq poravimosi tipq. Juos
galima prilyginti augalq kryZmadulkai (autbrydingui). A poravirnosi I Bran.luolrq
o poravlnlosl
Tetradin6 analiz€. Thi patogus ir labai veiksmingasgenetindsana- tipo hit?ri(n) *u*ilre1'nrr* tipo hilai (n)
{7
'-- -)
lizes metodas. Dabar jis taikomas lvairiems grybams ir dumbliams Atrkilvs (2n)'' *-,
tirti, bet pirmiausia ji pritaike apie 1930 m. Lindegrenas(K. Lindeg- \{''l'rzcir nrit'rze
,f --)tt
ren) grybui Neurospora crassa.Grybuose, kuriuose vyrauja haplontas, (n)
Aukihs Of,,l7fii- sporos
po lytinio apsivaisinimoryksta mejozd, ir susidaro 4 haploidines l4s-
tclis, sulipusios i krfivelg - tetrad4. I5 dia kilo tetradines analizes r','ii.tingoi'"iii']
pavadinimas.Kai kuriq grybq sporos yra vaisiaklnyjc - aukilyje, to-
del jos vadinamos auk5liaspordmis.AukSlyje lelstelis gali 1-2 kartus :.'r0 0, )-.<*JjJ, -.,1rU*) -,,1i -* tt
dalytis papildomai mitoziniu b[du, ir tada jamc susidarone 4, o 8
t).19 pav. Neurospora crassa tetradind analiz€
arba 16 sponl. Tai sisteminisgrybq pozymis.Neurosporacras.saauki-
lyje yra 8 sporos. Saccharomycescerevisiaesusidaro 4 sporos, bet jos
i5sidestokamuolelio pavidalu, bendra grupe. Tokias tetradas sunkiau
ant kietos terpes, kurioie nera timincl: i5 pusds sponl nesusidarys
tirti negu Neurr,tsporaaukiliaspores.
vegetatyviniq l4stcliq.
Neurospora crassa turi didcli privalumE: Sio grybo sporos aukilyje
Bet koks sporq sckospokytisyra naujasgenctinisrci5kinys- krosin-
iSsirikiuojaviena eile ir, jeigu nejryko suditingcsniq irykiq (krosin-
goveris,genq konversijzrarba mutacija.Ypai patogu Siuospokydiusste-
goverio ar genq konversijos),pagal genotipus jos iSsirikiuojataip: 4
beti sukryZminusdvicjq kamicnq skirtingosspalvtlsaukiliaspores.Kaip
vicno genotipo, 4 kito gcnotipo (9.19 pav.). Kiekvien4 aukiliasporg pavaizduota 9'19 pa-
keidiasi sporq spalva aukSlyjepo krosingovcric'r,
galima i5imti ir pasodinti i atskir4 megintuveli. Individuali lqsteliq
veiksle.
genetind analizd iia buna maksimali: kiekvien4 spor4 ir i5 jos i5au-
Paraseksualinisprocesas.Daugclio grybq gali susilieti vcgctatyvi-
gusiq vegetatyviniql4steliq klon4 galima tirti atskirai. Po Neurospora Jis
niai hifai. Jeigu hifai skiriasi gcncti5kai,susidaro heterokari<'rnas.
monohibridinio kryZminimo i5 vieno auk5lio gaunamos dvi genotipq
gali egzistuoti ilg4 laik4, todel juo naudojamasi,pvz., genq s4veikai
ir fenotipq grupes santykiu 1:1. Tarkime, kad suliejamoslytines l4s-
tirti. Galima j4 palyginti su genq s4veika heterozigotclsc.Thrp kitko,
teles dviejq kamienq: vienasjq sintetinapirimidino bazg timin4 Ghy*),
paai5kijo, kad sqvcika vis delto skiriasi.
kitas jo sintetinti nesugeba(thy-):
Hcterokariono branduoliai gali susilieti ir tada pasirci5kia para-
P thyt x 111r-
seksualinisprocesas,kurl 1949 m. Aspergillasgcntyje atrado Ponte-
ZigoIa thy'thy
AukStys/auki I i aspores t hy' thy' thy" thy* thyl hy1 hy-t hy-
korvas (G. Pontecorvo).
arba
thy1 hy- t hy1 hy-t hy' thy' thy* thy* Paraseksualinis procesas yra mitozini rekombinacija, ir Siuo
atveju haploidizacija ryksta ypatingu bfidu - nei5siskiriant at-
Vadinasi,vienameauk5tyjepusd sporq yra vieno genotipor/ry+,
skiroms chromosomoms.
pusc kito thy . Tuo galimaisitikinti pasodinuskiekvien4auk5liasporg

638
 ,l el Pradinis Genetiniams tvrimams naudojami ir agaminiai, neturinfvs
(2n)
diPloidas lvtinio
ryffi proceso?dumbliai: Euglena, chlorello. pastaroji - del ypad

tht
.f
lt'l'
?lO3
*;'/"J.,,.k^
.:: >=" r rh < .ttJ aht
arba @@"
v
irodukty_
vios fotosintezes.Dumbliq genetine analize anksiiau tetuvo mutantu
tyrimai, o Sir"rometu ji imta labai spardiaipletoti. Genetiniu atzvilsiu
1w try f f -
t*
l+++ l---l ,l
| tai labai jdomi organizmqgrupe. Ryskusperejimasis vienal4sdiqcltim-
uh, I tltl
J L+ ,te./ uht' ttc'J ttht l ++ |
r, { -\fm
bliu per kolonijinius dumblius i daugialqsiiusdumblius. kai kuriu
alba arba
uht
M
, ,,uotou*** + + + n t b n. / . , /
ffiM
+++ +.-tsj. vienal4sdiqdumbliq, kaip antai Acetabularia,labai sudetinga l4stelei
raida (Zr. 1.1 pav.), kuri jau senokai domina genetikus.
Haploidai(n)

l# deJ ahc ,1o.f

ffiarb.*M. arba W arba ., 4 !,c .

9.2() pav. Haploidizacija - grybq paraseksualinisprocesas

Haploidizacija(haploidiniqlqsreliqsusidarymas) vyksramitozeje.I
vicnil poliu i5 padvigubcjusios homologiniqchromosomqporos paten-
ka trys duktcrincschromosomos, o j kit4 tik viena.Dukterinesl4steles
atitinkamaituri 2nf I ir 2n-l chromosomq.Jos gcnctiskainesubalan-
suotos ir gcnctiikai nestabilios,toddl haploidizacijavyksta toliau, p-ra-
kartotinan i c i i s i s k i r i l r ndtu k t c r i n c m sc h r t r m o s o m o mi rs p ( ) t n l p u t i p n r -
randantvienqchronrosomqrinkini, kol susidarosubalansuota haploidi-
ne busena.Haploidizacija tarp dviejq chromosomrl porq pavaizduotzr
9.20 pavcikslc.Kaip ir mcjozcje,galimi 4 deriniai su salyga,kad tarp
hontologinitl chromosornqncpasireiikia krosingoveris.
Crybq mitozinis krosingoveristoks pat, kiiip ir auk5tesniqjqeu_
kariotg: v.vksta mitozeje suartijus clviern honrologincms chromoso-
moms. Tik aukitesniesiemseukariotams del mitozinio krosingoverio
bfidinga gcnotipine, kartaiis ir fenotipine mozaika, .o grybq ir kitq
vienal4siiu zemesniqjq cukariotq susidaro genetiskai grynas organiz-
"oiptorazele.
mas. Zinoma, mitozinis krosingoverisimanomas tik ro
to gali vykti hapkridizacija.
Dumbliai labai ivairls, bet genetinei analizei
iq naudojama labai
nedaug. Daugiausia tyrimq atlikta su Acetabuloria,Chlamydomonas.
Tiri haplobiontai.Susiliejusjudrioms dviejq tipq ,,f,, ir ,,-,. game-
toms, susidaro zigota. Jai subrendus,lyksta mejoze ir susidaro hap-
loidines sporos, taigi yra galima tetradine analize. Lytines lasteles
,,f " ir ,,-" morfologiSkainesiskiriair turi norrnalq citoplazmoskieki.
Thi buvo pritaikyta nebranduoliniam paveldimumui tirti.

640
641
 X. GENETINESREKOMBINACIJOSMECHANIZMAI. GENU
INZINERIJA
10.1.Molekuliniai rekombinacijosmechanizmai
l0.l.l. Rekombinacijos
tipai. Saitspecifind
rekombinacija
Genetind rekombinacija - visa apimantis rei5kinys, bfidingas vi-
siems organizmamsnuo virusq iki Zinduoliq, nuo reiSkiniq,kurie
r,ykstageneratyvin6seir somatineselzlstelese,iki organizmq prtpulia-
ciju. Bendrastikslas- sukLrrtiir palaikyti polimorfizmq,ivairovg.Kiek-
viena organizmqgrupc ir net konkrciictsgentysturi savitu rekombi-
nacijos reiSkiniq.
Pagrindiniai rekombinacijostipai yra: homologine ii saitspecifine
rekombinacija.
Homologind,arba bendroji (arba reguliarioji),rekombinacijaryksta
bct kurioje chromosonroje ir bet kuriojc jos vietoje ir keiiiamasi
l'ragmentaistarp homologiniqDNR molckuliq arba jq sridiq (krosin-
goveris, baktcrijq bei virusq rekombinacija, genq konversija).
Saitspecifind rekombinacija vyksta tik tam tikrose vietose, pa-
prastai atpaZistanttrumpas nuklcotidq sekas (profago isitc.rpimasi
chromosonril,judrieji genomo clementai).
Visq rDiiq rckombinacija yra gcneti5kai uZprogramuota,nes
. yra specialigcnomo sandara (nukleotidq sekcls);
. rekombinacij4atliekaspccialusfermentai,kuriuos lemiantysge-
nai yra kickvieno organizmo genome.
Homologinc rekombinacijayra universaliausiasir svarbiausiasre-
kombinacijos tipas. I5naudojamabendra nukleorlg5diu salybe suda-
ryti vandcniliniusrySiustarp dvicjq komplemcntariqgrandiniq.Kar-
tais bendroji rekombinacija vyksta ir tarp labai tolimq organizmq
arba tarp to paties organizmo, bet skirtingq, nealeliniq genq, jeigu
(ie turi homologiniq DNR sekq.
Homologine rekombinacijagali b[ti:
. replikacind - pernelami vienagrandLiaiDNR fragmentai, DNR
pasipildo antrEja grandine replikacijosbudu. Thip vyksta bakte-
rijq rekombinacija, dallvaujant F veiksniui;
o+l
. netaisyklinga, arba neddsninga- del jos atsiranda chromoso-
rntl ir genq mutacijos. Thi netolygus krosingoveris,klaidinga
rekombinacin6reparacija,rekombinantiniqsistemq sutrikimai
ir klaidos. Si grupe yra s4lygine,nes klaidos gali bDti daromos,
kai vyksta bendroji bci saitspecifincrekombinacija. Pagrindinis
rei5kinys- netolyguskrosingoveris,kuris daZniausiair.ykstakar-
totiniq sekq sankaupose.
Saitspecifindrekombinacija. Pavadininraskilgs nuo saito - nuklc-
otidq sekos,victos DNR, nes sqveika tarp itcrpiamo (arba pa5alina-
mo) scgmento/gcnctines strukturos ir,,icimininko"-titikinio lyksta
trumpomis (nctgi trumputimis) homologinemissckomis.Jai bltinos
trumputds homologindssekostiek jterpiamojoje strukt[roje, tiek toje
vietoje - taikinyjc, kur 5i strukt[ra jterpiama.
Pirmiausia aptikta ir smulkiai i5tirta bakterijq nuosaikiojo fago l,
saitspccifini rekombinacija.Fagasturi sek4 attP (angl. attucltmcntof
phugc), baktcrija - attB. Vrclinasi,fagas l, jsitcrpia j bakterijos chro-
mosomq grieZtai nustatytojc victojc. Kai bakterijos chromosomojc
ivyksta attB delccija, 5i4 sck4 pakeidia kitos, atsarginesutt. [siterpi-
mas iSias sekasncprurduktyvus, atitinka tik 0,1olajsiterpimoipagrin-
dinq att.
PagrindinejeattP ir bakterijos attlJ yra bcndra (homologini) seka
O, o i5 Sonq skirtingi ,,peiiai", todel 5i fago scka uZra5omaPOP',
bakterijos - BOB'. S4veikavyksta bfitent Sia vidinc homologine sek:r.
), viruso ji atrodo taip:
P--GCTT'1"1"['IA'I'AC'l-AA-P Fagas
CGAAAAAATATGA'I'T
-B- GCTT TTT TATACI'AA-B- Baktcriioschromosoma
CGAAAAAA TAI'GAT-i
J ungiamasilipniais galais:
_B_GCTTT V -TTTATACTAA_P'-
CGAAAAAATATG -ATT
-B-GC TTT TTTATACTAA-P' - cc.- P* GCTT TTTT ATACTAA-B'-
CGAAAAAATATGATT CGAAAAAATATGATT
Fago ir bakterijosDNR kerpama tose padiosehomologinese
sekose,todel abiejqjq DNR jungiasilipniaisgalais.
o+J
 Tiek jsiterpimo, tiek Saiinimovietoje iterpiama-(alinamagenetine s B Ab
strukt[ra yra kilpoje: ab A-b
\ .,'
AB . 4 B *o!,,,
AB ,-o
,-.- a b
--\
a..-
.1 B AB
Ab aB

Tik 1949 m. Lindegrenastetradindsanalizdsmetoduirode ii rei5-

10.1.2.Homologin€rekombinacija
Jos tyrimo pradininkasyra Morganas.B[tent jis ir jo bendradar-
biai atrado krosingoveri- pagrindini homologines rekombinacijosti-
pq. Jis pasille,,tr[kio-susijungimo" teorijq: homologindsechromoso-
mose atsiranda trlkiai; jiems jungiantis susidaro s4lygoskeistis seg-
mentais tarp homologiniq chromosomq.Jis mane, kad apsikeidiama
iStisaisgenais, arba kad gcnas yra krosingoveriovicnetas.Manyta,
kad Morganasklydo. Neseniaiisitikinta,kad jis teisus,tik Siuolaikine
geno samprata reikalauja patikslinti 5i teigini: jeigu genas yra funk-
ciSkai dalijamas, apsikeiiiama funkciniais vienetais (Zr. II sk.).
Genetikus imponavo puikls, itikinantys Benzerio bandymai, ku-
riais jis jrode, kad baktcriofago T, rll rajono ribose du virusai gali
apsikeistitik vicna nuklcotidq pora. Thdiau nebuvo kreipiama ddnte-
sio i du dalykus:
. Benzcris tyrd virusus, kuriq homologines rekombinacijos s4ly-
eos visiSkaikitokios ncgu eukariotr,r,kuriq chromatinosandara
ir gcnetinis medZiagosdalybos palikuonims itin sudetingi rei5-
kiniai;
. tyrimai atlikti tik vieno, nors sud6tingolokuso ribose.
Po Morgano darbq buvo atrastas dar vienas rei5kinys,kuris yra
bendros kilmes su krosingoveriu.Thi geno konversija.
Geno konversija. 1930 m. vokieiiq genetikas Vinkleris (H. Win-
kler) pasiile 5i reiSkinj kaip hipotezg kai kuriems augalq hibridq
nukrypimams nuo iprasto paveldejimo pobldZio paai5kinti.
Geno konversija - tai vieno alelio virsmas kitu heterozigo-
tose:
644
kini. Grybq Neurr,tsporacrossu aukllyje gali b[ti neiprastisporqsan-
t y k i a i :5 : 3 . 3 : 5 . 3 : 1 .l : 3 . S i a i ss a n t y k i a iirs susidomdta.
fprastinissan-
tykis, net esant krosingoveriui,yra l:1, t.y. 4 sporosaukilyjevieno-
kios, ir 4 - kitokios. pvz.:
oooo arba oooo
Kai santykis 5:3 arba 3:5, yra pomejozine rekombinacija:
oooo arba oooo
Ji ivyksta trcdi4, papildom4 kart4, dalijantis b[simoms auk5liaspo-
rems (du pirnrieji dalijimaisi- I ir II mejozcs).
Kai santykiai 6:2 arba 2:6, yra geno konversija:
O O r ) i ) r . ) ( , . , r ' _ ' ,a r b a , O O O O O O . T i - . r
Thi lemia hcteroduplekso korekcija (Lr. toliau). Geno konversija,
kaip ir krosingoveris, bldinga visiems organizmatns, nes heterodup-
leksas susidaro visq organizmq DNR ir r,yksta jo korekcija. Jis lemia
virusq rekombinacijos poli5kumq.
Bakterijq homologine rekombinacija itvirtino genetikoje naujq
poZilri, kad homologind rekombinacija yra paveldimas, genetineje
programojenumatytasrei5kinys.Tiri buvo irodyta aptikus rekombi-
nacijos genus,Zymimusrec' (recA, recB, recC...),it nustadius,ko-
kius baltymusjie koduoja ir kokia Siq baltymq paskirtis.Taip pat
buvo irodyta,kad DNR tr[kis homologineirekombinacijaib[tinas.
Be to, yra ne vienasbtdas trlkiams atsirasti.Juos atlieka skirtin-
gos fermentq grupes,koduojamosskirtingqgenq. Veiksmingiausiai
bakterijq DNR kerpa RecBCD kompleksas.Kerpamaviena DNR
grandind.Kirpimo vietasnustatobakterijqgenomespecialiosnukle-
kas -5-10kb. Tai X (ksi) saitai:
otidq sekos,i5sidesiiusios
5'-GCTGGTGG-3'
3'-CGACCACC-5'
645
 Rec BCD nukleazd prisijungia prie DNR ir juda i5 de5ines ksi
saito link. Judedama ji, kaip helikazc, atskiria vien4 DNR granding
nuo kitos. Pasickusi ksi sait4, ji kerpa vien4 DNR granding (tarp
4-6 bazit). Tifikio vietoje turi b[ti 3' galas. Vienagrandg DNR
dali stabilizuoia SSB baltymas. Vienagrandis DNR trlkis ir ATP
aktyvina RccA baltym4, ir Sis polimerizuojasi i vienq granding i5
6 RecA molckuliq. Aktyvintas RecA baltymas atlieka du veiksmus:
. kitojc DNR molekulejepadaro D kilp4 (atknoja DNR granding),
. prisijunggsprie 3' galo, pcrneia perkirpt4 DNR granding nuo
vienos DNR molekulesant kitos.
lvykiq cigatokia:
GCTGGTGG
CGACCACC
+SSB Rec BCD
I
ATP
J
1-Vienagrandc DNR
jungtis
Flolidcjaus
Si t.,ei t4 teko ,,pasiskolinti" iS eukariotq genetikos. Thi Holide-
jaus .iungtis (arba pirminis pavadinimas,dabar nevartojamas- Hcl-
lidcjaus puschiazmis).J4, kaip hipotczg, 1964 m. pasi[le Holidejus
(R. A.Holliday), i5tyrgsgrybo Ustilugorckombinanrll ypatumus. Ve-
liau tokia lungtis tarp dviejq DNR molekuliq buvo irodyra.
Siuo rekombinacijosetapu svarbi genq ruvA, rttvB, ruvC koduo-
jamq baltymq veikla:
646
t ::itr::11
RuvB r,ykdoDNR grandinesmigracijE,t. y. pertempiavis clau-
giau DNR nuo vienos DNR molekuldsant kitos; perkeltoii
grandinesudaroheterodupleks4 su recipientoDNR;
a
RuvA paZistaHolidejausjungti;
a
RuvC yra endonuklcazi,perkerpantiHolidejausjungti:
Holidejaus jungtis gali blti Salinamair kitu b[du. Dalyvauja kiti
baltymai RecG ir Rus. Thdiau turi sprgstisir heterodupleksolikimas.
Nors atrodytq, kad bakterijoms tai ncaktualu, nes nera tikrojo hete-
rozigoti5kumo,bet heteroduplekseyra nesuporuotq nukleotidq. Turi
rykti heterodupleksokorekcija ir atstatytostipiikos nukleotidq poros
G = C arba A : T J4 atlieka minetieji nesuporuotq nukleotidq
reparacijosfermcntai (MutH, MutS, MutL ir kt.). Prisiminkime ii-
skirting hcteroduplckso korckcijos ypatybg:
. ji nevaldoma,nukleotidasSalinamasatsitiktinai i5 bet kurios
DNR urandincs.
rrrl-\\
Heteroduoleksas
----r
_I_TTT-
Stai todel ir galirnas dvcjopas rezultatas:
. arba iryko geno konvcrsija,
. arba ios nira.
Eukariotq homologind rekombinacija - krosingoveris.Tai nepaly-
ginti sudetingcsnisreiSkinys.NepaisantlabaididelespaZangos pastarai-
siais metais, galutinio taiko padeti negalima. Siuo metu labai gerai
i5tirta mieliq Sachuromyces cerevisiaehomologine rekombinacija.Jau
dabar ai5ku, kad Zmogaus,drozofilos ir kitq auk5tesniqjqeukariotq
homologinerekombinacijaturi daug esminiqskirtumq,susijusiqsu chro-
matino (ypadheterochromatino)sandara,l4stelesdalijimosi,lytiniq l4s-
teliq brendimo ir net apsivaisinimoskirtumais.Thdiaumieliq homolo-
ginds rekombinacijostyrimai formuoja naujE poZiflri i 5i reiSkin!.
647
 DvigrandZiai, o ne vienagrandZiai trfikiai inicijuoja homologi- a Holidejaus jungiiq Salinimas - kaip bus kerpama jungtis;
ng rekombinacij4. o izomerizacija: molekulis (arba fragmentai) pasisukavienas ki-
to atZvilgiu 180"; be izomerizacijosnevyktq keitimasis vadina-
DvigrandZiai tr[kiai (DT) ir homologindrekombinacija. Del Ho- maisiais flanginiais segmentais- nelyktq krosingoveris,o tik
lidejaus ir jo darbq tgsejq apie 15 metq manyta, kad homologines geno konversija, arba liktq pradind padetis;
cukariotq rekombinacijospradZia yra vienagrandisDNR tr[kis. Thi heteroduplekso korekcija:
buvcl prie5prieSaMorgano idejai apie ,,trlki ir susijungimq", nes,
pasak Morgano, turetq btti chromatidZiq trlkiai (t. y. dvigrandLiai b

DNR trukiai). Kad DT yra konversijosir krosingoverio pradZiq pra- d

dZia, 1981m. toki4 minti parei5keamerikiediq mokslininkas Sostakas
lletcroduplcksai JUngIrcstlomerrzacua
(J. W. Szostak),bet tik 1989m. tai jam ir jo bcndradarbiamsparyko b

irodyti pagal mieliq Saccharonq)cesccrevisiaeARG4 geno konversij4.

Per palyginti trumpq laik4 buvo nustatyta,kad bent 9 gcnq muracijos ffi - Kirpimo vieta
(kai geno konvcrsija)
+Rezultatas
trukdo atsirasti Dl kurie butini Siemsqrksmams.
ir galimz geno konversija
S p o l l , R a d 5 0M
, r e l l , X r s 2 ,M e r 2 , (pagalnagrindt4schcntq)
DT M e i 4 .R c o1 0 2 .R e c1 0 4 .R c c I 1 4 I Po pcrkirprmo
v.b
P r a d i n ap a J i t i s a
5 .l' -FF-T'T,,ffiFF
E
3', Krosingoveris Priklauso nuo h'rtcrodup-
3', b lckso korckcijos
5', 3' konvcrsrla
5 ' + 3 ' E g z o n u k l e a z i n i ss k a i d y m a s d
Rad50,Mrel I, Cornl/Sac2
(2) arba arba
-4 TTTTTT
5
TT=r.FFF
5
Pradindpadctis Pradin€ paddtis Krosinqoveris

G r a n d i n e sp e r k c l i r n a s ,D Drncl, Rad5l, Rad52, Rad55,

Galutinis rezultatas yra trcJopas:
. pradindpad€tis- be krosingoverioir gcno konversijos,
hetero-
dupleksasatstatomasi pradingpadeti;
D N R r e p a r a c i n es i n t e z e . geno konversija- vienasalelisvirsta kitu;
. krosingoveris
- apsikeidiama
segmentais tarp homologinillchro-
mosomLl.

Tai priklausonuo to, kaip yra i5taisomas heterodupleksasir ker-

Grandinesrnigracija jungtis.
pama Holidejaus
Ivykiq chronologija.JE i5tyreKlekner (N. Kleckner) ir jos ben-
dradarbiai(10.1lenteld).Somatindse l4steldseho-
ir prie5mejozindse
mologindschromosomos poruojasidaugybetarpsaitiniqrySiq(,,uZka-
Msh5, Mlhl
binimais").Jie i5nykstal4stel6sciklo S faztje,bet homologineschro-
mosomosi5liekaarti i5sidesiiusios. Priei pat atsirandantDT vel su-
Vadinasi,rckombinacijos sidarorySiaitarp homologq.Sle pyt<iaiivairiuoseorganizmuose D/ksta
lvykiq pabaigojesvarbls 3 reiSkiniai: skirtingatvarka.
648 . 1 2r.3 t 3 649
 1rtrffi
r|ffi
10.1 le ntclc. N,Iieliq Saccharomycescerevisiae mejozds ir krosingoverio
ivykiq
chronologija (pagal N.Kieckner, i996;

Tyrinro I nterfazc Prolcptotena Lcptotcna Zigote na Pachitena Diplotcna

l)'gis/budas
,/\
DNR DNR
rg:plikacij
tr
Honrologq
poravimasis
D1'
15--30
min
F{olidcjaus
jungtys KR
>,111
tl
ll
htrl
t&tRs
+
HHiH|
II Hffi
min NKR l- H tr ff +f il l \ l c j o u c s r l .r
w
El0ktroninc Soniniq Soniniq SK visu Nykstantis llH tr{
mikroskopi.ja clcmcntq clcmsntq - ilgiu SK Iffi IffiI
uZuomaz- SK susida-
,z'\ 1'\ r'\'\ \

l16ff
g()s rymirs
S v i c sni i I)iiuzinis Konrpaktinis P l o n o s Storos . . D c i r cl c ' s Iisilaisvi-
r n i k r o s k o p i j a chromatinaschronratinas c n r o m o s o chrontoso- naniios
n](ls mos > chromo-
, , P u o k S t o>" somos Krosingoveris Sutrikusios homologiniq chromosomq dalybos
Mazgcliai Sutriko seseriniq
Normalios homologinirl Per nrcjozesI dalijim4sii
chromosomqdalybos/ vien4 poliq nuijo bivalcnta: chromatidZiqdalybos
l,aiko skal0:
Sl!:foplaslai 2I.1 kcturios haploidines dvi lytineslqstcldsn*l per mejozcsII daliji-
5(,.l
Standanints lilstclis dvi lytincs l4stclis n-l milsi
s4lygos: l)-t dvigrandZiai tmklxi: SK srnapronernilis kcrruPlcksas:KI{ - krosirrtovcris,'krosovcrai; NKR , t)c krosingo\crio t-. O. Ross. D. S. Dawson, I997)
(pagal C. A. Bascont-Slack,

?rigi ne vien achromatinds verpstds sutrikimai lemia aneuploidiiq.

Keitimasis f'langiniaisscgmcntaisyra kur kas daZnesnis,negu jis nu-
statomas geneti5kai.Jo negalima nustatyti, jeigu abiejose homologi-
Dauguma DT ,,kar5tqtaiku" yra tarpgeninise srityse.Matyt, tei-
nise chromosomoseyra genetiskaivisi5kai tapat[s segmentai(homo-
sus buvo Morganas manydamas,kad kcidiamasi genais.
zigotos).
'stlri:a'utclut'ot',.v-ft'.r
Nereiketq stebetis,kad krosingoverisvaldo mejozg. Lytinis dau-
ltttnl>t DT .,karitas taskas" yra nukleotidu seka
ginimasis ir atsirado del galimybiq keistis genetine mcdZiaga.
5'-ATGACGT:3'.
Pric jirs jungiasi gcnq ntt.sllnttr2kclduojamibaltymai, pazistantysiias sckas.
,.Karstq Siuolaikiniais rekombinacijostyrimais nustatyta keletas netiketq,
taikq" clydis svyruoja -50-2(x)kb ribosc. bct kickvicnam lokusui yra po ,,karit4
taiki1". bet principiniq rei5kiniq:

. DT yra bLrtini tiek normaliai mejozei, tiek rekombinacijai; su-

Terigikrosingoverisyra uZprogramuotzls
DT atsiranda iki sinaptoneminiokomplekso (SK). Klekner nusta- trikus Siam etapui, nesusidarosinaptoneminiskompleksas,lyksta
tc, kad tai lvyksta leptotenosstadijoje, o Holidejaus .iungfyssutampa achiazmin6 mejoze su daugybe klaidq arba ji visai nelyksta;
. hom<-rlogin6s rekombinacijos,,karStitaSkai",DT atsiradimo vie-
su sK (10.1 lentele). Rekombinacijapasibaigiapachitenos-diplotenos
sand[roic. Pachitenojeqrkstandiil DNR sintezg atlieka nesuporuotq tos, yra tarpuose tarp genq - beveik visi DT atsiranda tarpge-
nukleotidq rcparaciios fermcntai. niniuose rajonuose;
. krosingoverisyra normali blsena, kuriai nesant nevyksta nor-
Nustatyta, kad, blokavus krosingoveri, net jeigu po to r,yksta
achiazmine mejozi, netiksliai paskirstomoshomologinds chromoso- mali mejoze.
mos ir dainesnd aneuploidija. Rekombinacijosgenu mutacijos gali
Homologine rekombinacijapriklauso nuo ivairiq veiksniq (2t.
lemti polinki aneuploidijoms:
tadiau kiekvienastaksonas,matyt, turi optimalq
,,Krosingoveris"),
6-50 651
rekombinacijosdaini. Antai krosingoverisZmogausgenome apie
300 kartq retesnisnegu mieliq genome:
' mieliq - 0,26 genolapiovieneto/kb,
. Zmogaus- 0,0009genolapiovienetoikb.
10.2.Genq iniinerija
Gamtiniai bldai hibridin6msDNR molekuldmsgauti. Jau turi-
jome pakankamaiitikinamqparyzdZitl,kad genq inZinerijq,t. y. re-
kombinantiniqDNR molekuliqtechnologijas, pirmiausiasuk[rd gam-
ta, ZmoguspakartotinaiSiastechnologijas atrado (panaSiaikaip de
Fryzas,Korcnsasir Ccrntakas- Mendelio ddsnius).Itin suddtingu
b[du vykstaiau nagrindtosA54robacterium Ti plazmides
tumefar:iens
T-DNR isiterpimasi augalogenom4 (ir. p. 24a).
Vien4 i5 gamtiniqb[dq hibridinemsDNR molekulimsgauti tik
kE nagrincjoms- tai homologindrekombinacija. tdiau jos galimy-
-
bes ribotos vienE aleli pakeistikitu.
Saitspecifinirekombinacija(plazmides,nuosaikiejiir retro viru-
sai), virusq moduliaigerokaipraplediaSiosnat[raliosgenq inZineri-
jos ribas.Gali apsikeistigenaisnct labaitolimi mikroorganizmai (be-
sidomintiemsSiuoklausimu rekomenduotina R. B. Chesino ,.Nepos-
tojanstvogenoma",19t3-5: knygosautoriussunkiaislyscnkizmolaikais
yra dirbgsbuv. Kauno medicinosinstitute).
Dirbtinesgcnq inZinerijosgalimybdsyra neribotos:
. galimaperkelti iS vieno gcnomo i kitE tik tam tikrus konkre-
cius genus/nukleotidq sekas;
. prokariotqgenusgalima perkelti eukariotams,ir awirkSdiai;
. iterptidirbtinaisusintetintas
nukleotidqsekas,kuriq apskritaine-
buvo genome,keistivienusnukleotiduskitais arbajuos Salinti.
Jau iprastaklonuoti eukariotqgenusarba genomofragmentusi
bakterijq genom4.Thip bakterijospaverdiamos reikalingqproduktq
gamintojomis(producentais). Antai Sitaipgaunamasaugimohormo-
ir kiti produktai,kuriq gamtindsZaliavosbrangiosir
nas,interf'eronai
ribotos.PirmasisZinduoliqgenasbuvo klonuotasi bakterijqgenom4
1978m. Tai insulino senas.
652
1982 m. Palmiteris (R. Palmiter), llrinsternas (R. Brinstern) ir jq
bendradarbiai pirmq kart4 genu inZinerijos metodais perkele genus
Zinduoliams.Peles milZinds,apkeliavusiosdaugelio knygq ir Zurnalq
vir5elius,gautos tokiu bldu: i apvaisintq peliq kiau5ial4sdiqryri5kqii
probranduoli (kol i,yri5kasisir moteri\kasis probranduoliai nesusilie-
jg ir juose yra po haploidini chromosomq rinkini) buvo iterpti augi-
mo hormonq genai. Sekmdsatveju peles kraujyje buvo 100-800 kar-
tq daugiau augimo hormono negu normaliai.
Genq inZinerija yra kompleksasmetodq:
. geno i5skyrimo arba sintezds;
. b[dq klonuoti genq i vektoriq;
. vektoriq k[rimo (atskira darbq kryptis);
. b[dq iterpti vektoriq su klonuotu DNR fragmentu i lqstelg ir
i genom4;
. b[dq. kaip pasiekti, kad perkeltas DNR fragmentas bltq veik-
lus (cksprcsuoiamas);
. atrankosmetodq atpaZintiir atrinkti l4steles,kuriosc genq in-
Zinerila sckminga.
Genq i5skyrimas ir sintez6. Pirmqli gen4 (tiksliau, genq grupg)
iiskyre 1969m. Bekvitas.Sapira (J. R.Bcckwith, J. Shapiro) su ben-
dradarbiais. Thi br.rvoEscherichiur:oli lac operonas. Jis gautas pasi-
natrdojus dviem virusais l" ir <p 80, kurie atlieka ribot4 E. coli lac
operono transdukcij4.Siuo mctu rcikalingq DNR sckq ieikoma ge-
nomq bibliotckosc.Cia ypai pravcriia cDNR bibliotekos.
Dirbtind geno sintez€.Pirmqi gcn4 dirbtinai susintetino1969m.
Korana (H. G.Khorana). Thi nedidelis,tik 77 nukleotidq porq mie-
liq alanininesIRNR genas.Jis susintetintascheminiaismetodaispa-
gal alaninines tRNR nuklcotidq sek4. I5 pradZiq gautos nedidelis,
4-13 nukleotidq porq atkarpiles, o jas sujungus,- visas genas. Th-
diau jis buvo neveiklus,nes neturejo valdymo sekq ir kitq normaliam
genui veikti reikalingq sandaroselementq. Tik 1976 m. Koranai ir jo
bendradarbiamspavyko dirbtinai susintetintiveiklq tirozininds tRNR
gen:1,kuriame yra reikalingos valdymo sekos.
Esmine palanga dirbtinai sintetinti genus jryko tada, kai 1970m.
Teminas (Il. M. Temin) ir Baltimoras (D. Baltimor) aptiko atvirkSti-
ng transkriptazg.Siuo fermentu genas sintetinamasbe valdymo sekq,
653

bet jas vis tiek reikia specialiai prijungti priklausomai nuo organiz-
mo, i kurio genomE bus perkeliamas genas.
Vektoriai - labai svarbusgenq inZinerijosinstrumentas.Apie plaz-
midZiq vektorius jau ra5yta (Lr. p. 242).
Vektorius (lot. vector - veZ4s, ne54s) - tai priemond, i kuri4
klonuojamas genas, t. y. svetima DNR, kad b[tq galima j4
perne5ti i reikalingas lqsteles ir iterpti i jq genom4.
Pasinaudojamagamtoje csandiomisstruktlromis. Genams ivesti i
baktcrijq l4steles kaip vektoriai naudojami:
. bakteriofagai,ypad nuosaikieji;
. plazmiddsir jq dirbtiniai dariniai;
. judrieji gcnomo elementai.
Vektoriuje paliekami tie gcnai, kurie reikalingi isiterpti i l4stclg ir
i gcnomq. Plazmidis gali b[ti ir autonomi5kos.DaZnai naudojamos
daugiakopijinesplzrzmidis,ncs klonuotas genas yra daug kartq pa-
kartotas,todel gaunamasdidesnisgeno produkto kiekis.
Retrovirusai naudojzrmikaip vciksmingi vektoriai DNR iterpti i
Zinduoliq genoma. Augalq genq inZinerijdc daZniausiainaudojama
Ti plazmide i( Agrobacteritrmtunta.faciens.Pastaruojumetu naudoja-
mos ir dirbtines konstrukcijos i5 dviejq judriqjq genomo elementq.
Pirmicji tokio tipo vcktoriai yra sukurti drozofilai: tokio vektoriaus
galuosc yra po judrqji genomo elementq, pvz., P. Jis atrodo taip:
-P_perkeliama DNR-P - cijojc apic 200 restriktaziq.Siuo metu tiriama,kaip restriktaz€atpaZis-
15 esmeskiekvienastranspozonas, kurio galuoseyra IS sekos-
tokia pati konstrukcija.Ir auk5diaunurodyta PP konstrukcijapir-
miausiaaptikta drozofilosgenome(whitelokuse),o tik paskuipra-
d i t a d i r b t i n a ik o n s t r u o t i .
Vektoriai privzrloturiti vietas (saitus),kuriuos paZistair kerpa
restriktazds. DirbtinejeplazmidejepBR 322 yra sekos,kuriasatpaZis-
ta ir kerpa daug skirtingqrestriktaziq.Be to, Siojeplazmidejeyra
genai,pagal kuriuos nustatomat, ar klonuojamasis DNR fragmentas
jterptasi plazmidg,po to i ,,Seimininko" l4stelg(Lr. 3.48pav.).Dirb-
tineje plazmidejepBR 322 - tai genai,lemiantysatsparum4antibio-
tikams ampicilinuiir tetraciklinui.
654
I5 dirbtiniq vektoriq britina pamineti kosmides,,,5atl" vektorius ir
priminti dirbtines chromosomas.
,,Satl" vektoriai (angl. sltuttle - Saudykld,judeti pirmyn ir atgal;
daugkartinio naudojimo - nusiZilrdta nuo kosminiq laivq) sukonst-
ruoti taip, kad gali blti naudoiami DNR iterpti ir i bakterUq (8.
coli), ir i mieliq (5. cerevisiac)lasteles.
-l:ti
Kosmid€s sukonstruotos)" viruscrpagrindu. plazmidds * ], vi-
ruso .,hibridas".Viruso l. paliekamastik ribotasDNR kiekis - cos DNR
seka.Ji lcmia viruso DNR ..supakavim4" I baltymini apvalkal4- kap-
sidz1.Vektorius tampa veiksnringesnis, jeigu jo DNR yra viruso galvu-
teje (kapside).Thdiauvisaisminetaisvektoriaisgalima perkelti nedaug
DNR. YAC ir kitomis dirbtinelmischromosomomisgalima perkelti la-
bai didelius(iki - 300kb) DNR fragmcntus.Jq taikymaskaip vektoriu
ir dirbtiniq chromosomqkonstravimassmulkiai i5desfvtas (Zr. p. 172).
DNR ivedimo b[das irgi labai svarbus.Pasinaudojamaliposomo-
rnis - p[slelcmis iS dirbtincsmembranos.Naudojamoskaip vczikules
(pernaiclspriemone) jvesti i l4stclg jvairiasmedZiagas,tarp jq DNR
ir ilgalaikesmRNR.
Rekombinantinds DNR gavimas. Restriktazds. Nuo rcstriktaziu
prasidejo genu inZinerijosepocha. Restriktaziq (lot. restric'tio- apri-
bojimas) savybdsnc kartq mindtos. Bakterijq gcnome yra restrikci-
jos-modifikacijos sistema, kurios paskirtis - apsisaugotinuo egzogc-
nincs DNR, pirmiausianuo virusq. Pati baktcrijos DNR apsaugoma
nuo suskaidymorestriktazcmis.Ji yra metilinama.
Restriktazisyra labai jvairios,skirstomosi 4 klases.Vien4 jq (+-Elq)
atrado A. Janulaitisir jo bcndradarbiaiBiotechnologijosinstitute.Sis
institutasyrervienasi5 pasauliniurestriktaziqtyrimo ccntrq. Jo kolek-
ta tas trumputes palindromines sekas,kurias ji kerpa abiejoseDNR
grandindse.
Pagal kirpimo pobldi restriktazesyra dviejq tipq:
Kerpa bukaisgalais Kerpa lipniais galais
JJ
fE_l
tt+t
I-TFI I
l-{c- | l-cG- |
Keroa restriktazeH aeIlI
65-5
 =_,iau*_

Pagal susitarimq rcstriktazis pavadinamostaip:

. pirmoji raidi nuo bakterijq genties,

pvz., EcoRI _ Escherichia,
' kitos dvi - pirm.si.s bakteriiq
rfiiics pavacrinimoraides cori * co, 2
' R rodo, kad E. cori turi R vciksni,
o rotyniiki skaitmenys- atradimo eilis_ ffiJTTAA F-rFrrrrrTTl
kumi1. AATT r r I r I I | | r AATTuttttrtIt

Hind III - Haamoplryllus in.fluenzae,cl kamienas, III restriktaze.

Restriktaziqyra daug,ir kiekviena paZistaskirtingaspalindro-

iq
minessekas:

BamHl i! Bacillus amv\oliquefaciens

5,- C Ii_e_T {,,,_{_3,

AluT -:frl_i*
-'i-5^-
Hindlll i! Iluemophilu.sinfluenzae 5, n.jA --G-{-T--1._3,
-T- T- C--{l-AaA._ ir kt.

Rcstriktaziqivairoveir savitumas- bakteriiqgcnomo strategija.

Taip gcriausiaapsisaugotinuo svetimosDNR.

Ir vektorius,ir i ii lterpiamas(kronuojamas) DNR fragmentas

privaloturdti tu.s paiius ripniusgarus,t. y. turi kirptl ta pati
rcstriktaze.Vienassu kitu jungiasitik tie DNR fiagmentai,
kurie gauri panarudojus t4 padi4restriktazg(10.1pai).
Clronosoma

TFansformuotq lqsteriqatranka ir perkertogeno ekspresija.Thi Plamride

ne maZiau,o gal ir daugiaupastangqreikaraujintigenq inZinerijos
darbo dalis.Perneiamasis DNR fragmentasturi buti"apsaugotas nuo
l4stelcsvidujc esandiqnuklcaziq,rcplikuotis,bDti ncsunkial
aptinka- ///Rep,,*u.u)\--*

o
mas recipicntogenome,pagaliauturi normaliaivcikti svetimojegcnq
veiklosvaldymosistemoje.
oo
Paprastaiprie kbnuojamojogenoprijungiamas l4steres- blsimo-
si.s ,,ieimininkes"kurio n.rs geno promotorius.patogunauclotis
dukuojamqgenq promotoriais,zinduoliq - kad ir iretalotioneino.
in-
co
Thdaklonuotogenoveikl4garimaindukuoti,pvz.,zn2* jonais. 10.I pav. Genq inZinerija su plazmidiniu vektoriumi:
Kad
eukariotqgcnai veiktq bakteriiqr4steleje,daZniausiai jie klonuolami 1 - p l a z m i d e p S C l 0 l p a v e i k t ar e s r i k t a z e2; - D N R . k u r i o s l i a s m c n t a s i r e r n i a m a s
j p l a z m i d g : . 1 ,J - p l r r z m i d cs u j r e r p r ul r u g m c n r u : -
i lac operon4SalialacZ* geno.Thda perkelto geno veikr4 garim4 . 5 m e r i n i n c i r \ r t u . t t o ld u k r c r i n i ' s
- lac operono induktoriais. b a k t e r i j o sl 4 s t c l e ss u j t c r p t u D N R f r a g m c n t u ; 6 a , 6 b - p l a z m i d e sl 4 s r c l e j ed a u g i n a s i
valdyti galaktozidais
neprikl.us'mai, todcl iq kopiiq yra daugiau negu bakierijos chromosomos kopiiq

656
657
 Genaslac'Z* veikiakaip genasreporteris.Genai reporteriaiyra tokie
genai. kurirl veiklq Jengvaatsekti. Antai lacZ* geno, kuris kocluoja
B-galaktozidazg, substratas,s4veikaudamas su fermentu,nusidaZomely-
nai. Genasreporterisprijungiamasprie klonuojamojo DNR fragmento.
Genaisreporteriaisgalimaatsektitaseukariotqlqsteles,kurioseyra veik-
lus tyrinetojzldonrinantinisgenas,pvz.,is Hox gcnqgrupes.Visos lqste-
les,kurioseveiks 5isgenas,dazysismelynai.
Kad bfitq nesunku atskirti lilsteles po rck'mbinacijos, daZnai
i (pertvarkytq) l4steliq klonas. RealiausiajE atlikti asmenims,ku-
vektorittsltcrpiami genai, kuriq rci5kimasisnustatomassclcktyviomis
terpemis. PznyzdZiui,galima iterpti genus,lemiandiusatsparum4
ivai-
riems antibiotikams.Sekmingaireorgarnizavus genomil, l4stelc rcci-
piente lgyja atsparumEantibiotikui ir isgyvenaterpeje su normaliam
l4steliu tipui mirtina antibiotiko koncenrracija.
Kad patekgs i l4stelg recipicntE vektorius galetq autonomiskai
rcplikuotis,jamc turi b[ti lqstclci recipientuib[tiingas rcplikatgrius
(r-,,ri).Tik ji atpaZistal4steleje baltymai, arliekanrysreplikacij4.
Zinduoliq genq iniinerija turi savitrlprobrernil- i kokias l4stcles
ivcsti egzogeningDNR. Kai norima gauti palikuonissu pakeistomis
ypatyhcmis,DNR jvcdama i apvaisintaskiausiar4stespries susilie-
jant probranduoliams. Patirtis nrdo, kad transfbrmacija daZniaLrsiai
sckmirrgesnc, jeigu svetima DNR iveclamai vyriik:1 pronukleuszl.
Genoterapija. Genetikos paZangaatveria naujq galimybiq gydyti
pavclclimas ligas.Vicna jq - genoterapija.Labai daug triukimaujama
dcl ticsioginiqplanq kcisti zmogausvicnus ,qonuskitais, kaip ir del
Znrogausl4stclesbranduolio klonavimo. Tai rcalls dalykai, bct nauda
ii ju labai nrcnka. Populiacijaijokios ypatingosrcikimcs ncgali turd-
ti. Tokios pricmones gali bnti taikomos tik vienetams.Todel ar ne
paprasiiauasmcniui,kuris tikisi, kad jo palikuonysbus su paveldirnu
defcktu, pasiicikoti sau tinkamos poros? Siuo krausimugali pagelbe-
ti nreclicinine-genetine konsultacija.?riiau genorerapijarealiai pritai-
kyta (ir tai galima atlikti daugeliui ligoniq) somatindsel4stelese.
somatiniq lqsteliq genoterapija.Kzrmic.iniq rqsteriqger.rqinzine-
rija renriasi iiq somatiniq lqsteliq savybemis:l) ii kamieniniu lEsteliq
gaminasi, diferencijuojasiatitinkamo auclinio l4stelds,pvz., is kraujo
ciulpq - limfocitai; 2) diferencijuota r4stelddalijasi sudarydamaklo-
n4; 3) nornralios l4stelcspaprastzriisstumia nenormalias,mutantines
lqsteles.Siuo metu genoterapijayra viena is intensyviausiaipletoja-
658
mq medicinines genetikos sriiiq. Ji skirstoma i genoterapijEex un'o
ir in vivo:
' somatiniqlqsteliqgenoterapijaex v'ivoatliekamataip: kamienin€-
je, pvz.,limfbcito,lastelejemutantinisgenaspakeidiamas norma-
atgal organizmui (Siuo atveju I
liu, ir tokia lqstelc ,,grzlZinan-ra"
kaulq diulpus).L4stcld dalijasi.ir pirmiausiasusidaronormaliq
riems b[tina kaulq diulptl transplantacija.Tadiau5i genoterapijos
kryptis susiduriasu daug rimtq problemq (pvz.,imuninio atsako),
yra sunkiai atliekamair brangi;
. somatiniq l4steliq genoterapija in vivr.t.Siuo metu vyraujanti
kryptis. Naudojami jvairfis genq inZinerijos vektoriai, tarp jq
virusiniai. Ypad perspektyv[s plazmidiniai vektoriai. Rekombi-
nantini DNR ivcdama i specitineslzlstcles, kurioms pasidalijus
susidaro gencti5kai modifikuotq l:rsteliq klonas.
Genq inZinerijagydymo siknrg gali nulemti ir aplinkiniu b[du,
pcr vaistq gamyb4.Pokario metais didZiausias turtas buvo penicilinas
arba streptclmicinas.Suk[rus mikroorganizmu kamienus - antibioti-
kq gamintojus,Sic vaistai tapo visiems prieinami. Lygiai tokia pati
padetis tokiq brangiq vaistq, kaip intcrferontri, augimo hormonai ir
kt., gaminamq i5 gamtiniq Zaliavq.Genq inZinerijosmetodais yra
sukr.rrtimikroorganizmq kamienai, sintctinantysZmogausbiopolime-
rus: insulin4, interferonil, augimo hormonus, VIII veiksn! hemofilijai
gydyti ir kt. Tirdiaulygiai taip pat sckmingai galima gydyti organizm4
iS vidaus, pcrkclus genus, koduojaniius tr[kstaml] baltymq, pvz., au-
gimo hormontl, sintezg.
Somatiniq lqsteliq genoterapijajau bandoma taikyti lvairiems pa-
veldimienrs defcktams gydyti: fenilketonurijai, cistinei fibrozei, ade-
nozindeaminazesdefektui, hipercholesterolemijai,A hemofilijai, em-
fizemai, Diuicno raumenq distrofijai ir kt., taip pat imunitetui pa-
keisti (daug vildiq tokiu btdu sukurti atsparumil ZIV). Bandoma
tokiu bDdu gydyti kai kuriu tipq veZj (nrelanom4ir kt.).
6-59
 LITERATURA Lekeviiius R. Ekologinegenetika.Vilnius: Zinija, 1980.
Lelis J. Paveldimos clermaktzesir sindromai. Vilnius: Mokslas, 1981.
Augal4 sclekcija.Vilnius: Lietuvos mokslas, 1998. 16 kn. Lewin B. Gcnes. VII. Oxford, Nerv York. Tokyo: Oxford University press.
Ayala F. J. Kiger J. A. Jr. Modem Genetics.2-d ed. California, Davis: Ben- 2000.
j a r n i n / C u m m i n g sP u b l . C o . 1 9 8 4 . Mader S. S. Biologr7a.Vilnius: Alma Littera. 1999. I kn.
AviZonicne J. PuveldintosneruL!-raumerttl ligos.Vilnius: Mokslas, 1990. PassargeE. Cobr Atlas oJ' Geneti<s.New York: Thieme, 1995.
Basys V., Sinkus A. Pavelclimosvuik4 1rgo.r.Vilnius: Mokslas, 1979. Pasternak J. J. An Introtluction to Human Molecular Genatics.Oxford; Blac-
Becker W M., Rcecc J. 8., Poenie M. F. The Wbrld of ttrc Cell.3th ed. kwell Sci, 1999.
California, Davis: Benjamin/CummingsPubl. Co, 1996. Petrovas D. Genetiku ir 2enris r7kis.Vilnius: LKP CK leidykla, 1970.
Bedius K., Ganusevidi[tc L. selckcijair siklininktste.2-as leid. Vilnius: Min- Raff R. A., Kaufinan T C. Entbrt'os, C)cnesutul Evolution. New York-
tis. 191i9. London: Macmillan Publ. Co. 19U3.
BraZukas v, Sabataiticne G., Zabulionis Y. Ev'oliuc'ijosir genetiko,spugrintlai. Randelis Y. Ilendroji genctika.Vilnius: Mokslas, 1986.
K < l n s p c k t a sV. i l n i u s : Z c m e s u k i o m i n i s t e r i j a ,1 9 8 0 . Rantelis Y. Ettkurkttu genctika.Vilnius: Vilniaus universiteto lcidykla, 1988.
Breese F. L. Regetrcrationand fuIttltiplication of Gcrntplasm Rcsource.sin SeetJ RudzinskasD. Rinktirtiai ru.ftai.Vilnius: Mokslas, 1977.
Cenebatrks:tlre Sr:ientif'icBockground. Roma: IBPGR, l9il9. Sinkus A. lvadas i mcdicininqgcnetikq.Kaunas: Kiruno ntedicinos institutas,
BrrlavasJ. Bentlntji uugul7 salekcija.Vilnius: Mintis, 1970. 1914.
Cutulogue o.l' Lithuaniun Plant Genetic Resource.t.Comp. A. Bldlytyte, Sinkus A. Zntoguus chromo.somines ligos.Vilnir"rs:Mokslas, 1989.
J . I - a b o k a s , L . B a l i i I n i e n e e t a l . D o t n u v a - A k a d e m i j a :L i t h . S t a t e S c . SderbakasJ. Ct'rnobvlis.Vilnius: Vyturys, 1990.
S t u . F ' o u n d a t i o n .1 9 9 7 . Vagonis Z'., Mcikauskas C. ()vvulitl kraujo genctika.Vilnius: Mintis, 1975.
Collcr:tittgI'lont Genetic Div,ersiv. Ed. L. Guarino, V. R. Rao. R. Reicl. Wa- Vogel F., Motulsky A. G. Human Gctrctics.3th cd. Bcrein: Springer, 1996.
l i n g f b r d ( U K ) : C A B I n t e r n a t i o n a l I. B P G R I . 1 9 9 5 . Weising K., Nybom Il., Wolff K.. Mcyer W. DNA F'ingerprinting in Plunts
Epigcnctic'Mcclnni.snts of' Gene Rcguhtion. Ed. V. e. A. Russo, R. A. Mar- and Fungi. Ncw York-London-Tirkyo: CIRC Prcss, 1995.
tinssen,A. D. Riggs. c.ld spring Harbor: colcl Spring Harbor Lirborato- Wolffe A. P. Chrutrnatin.Slructure and Fltttction. 2d. ed. London: Acad.
Press. 199-5.
ry Press. 199(r.
Fucat.s o.f Gcnetics.Select.A. M. Srb, R. D. Owcn, R. S. Edgar. San Fran- Zvingila D. Organizm4 hornologini rekonrbinacrya.Vilnius: Vilniaus universi-
c i s c o :W l l . F r c e m a n a n c l C o , 1 9 7 0 . tetas. 1999.
Ginrbuticnc E. Augalq g(nctiku. Kaunas: Spaudos fbndas, 1939. BaprueHe 11. Kapuomunu mpe,tomod.Bn,rtHrcc: 14rA-so sHrlrrK,q.t4 HayqH.
Griffiths A. J. F., Millcr J. H.. Suzuki D. T. Lewontin R. C.. Gelbart tur.- 1993.
w M. An Inrroductionr, ciarrctit'Analvsis.7th eci. New york: Freeman fre6a lO. lO., Currunr K. M. Ktemo,lHonuH),r'uHeputt pacmeuui. Kues'.
and Co. 2(XX). Hayxona AyMKa, 1984.
Hartl D. [-., Joncs f:. w. ocnetit'.s.Print'iplesantl Anal.vsrs.4th ed. subdury. Xecrflrtnrcoe B. A. Penapaqua 4I{ K u ee 6uotoeu,'recKoe 3HaqeHue.
M a s s a c h u s e t t sJ:o n e s a n d B a r t l e t t P u b l . . 1 9 9 8 . ,tleHuHrpa4: Hayra. 1919.
IvanauskasT, Kanopka E., venslauskasM. Bioktgiju. vilnius: Mintis, 1970. 14nre-Beqro\,ros C. l-. leuemuro c ocHosa.Muc€r€K4uu. Mocrga: Btrcruaq
Ydas M. Apic biohgijq. Kaunas: Candcla, 1994. ruKoxit. 1989.
Juodka B. Nukleirut rugititl chentijos ir biochenijo.spagrindai. Vilnius: Moks- I4,rac M. feuemuuecrcuixoi. MocrBa: Mllp, l9l l.
las, l98lt. Kapre.rr H. A., Maxeena E. H., Me:enro A. M. l-euemurca.Suuurcto-
KudinskasY. [vatlusi Zrnoguus pctpLrliac'inq genctikq.Vilnius: Vilniaus univer- nedu'.recrcuu c.,t06apb.
Mr.rucrc:TexHo,roruq, 1999.
s i t c t o l c i d y k l a .l ( ) 9 4 . ,[a:yrra IO. Cecmpuucrcuexpouamuduote o6ueuor. Bu,rlurcc: Azl..
KudinskasY. Til ir Titt'o gt,nui.KlLunas:Sviesa.l99il. Bn,rsHnccrcoro yr{tiBepcr{Tera,1991.
Latrko uugul4 selekcijuLictuv'oje.Sudaryt.J. Lazauskas,R. Dapkus. Vilnius: ,Ilexrruqrcc P. K. Xuuuqecrcuu.Myma?eHu u 3a?pfiHevue oKpy)rcatuuei
Mokslas. 1992. cpedor. Bl.r,rrHrcc: Morc,rac, 1983.
Lazutka J. h'[olekulini citogenatika.Vilnius: Vilniaus universiteto leiclvkla. PaH.{q,'Ir.{cB. ft. Peeytnu,unqv6cm6ume,lbHocntu 6ucwux pacmeuui K
r998. .MymoeeHHbt-tt (tarcmopau. Bu,rtHxrc: Morc,'rac, 1978.

660 ool
C.recapanl.r.rrccA. I-euenuqet'rue ,+temodat6 ce.rcKLluu3.taKoebtxmpas.
CaHrr-rIerep6ypr: Arponpoltr:Aar, 1992.
I
CoriSep B. H. Motery.tapuote rtexoHu3.Ltbr ,v)1mo?eHesa. Mocxna: Hayra,
1969.
Coiirfep B. H. B'rocmb u HayKo. trlcmopuapaz?po,tra?eHemuKue CCCP.
N e w Y o r k . H er r r r i t a g e ,1 9 8 9 .
1 ' e p - A e a H e c u HM . 4 . , 1 4 u r e - B e , { r o u o nC . f . I - e u e m u q e c x uri c o u m p o , t o
cuHmna 6e,rra. .Ilerll'HrpaA:h:A.,[esuurpajtcKoro yHl4tsepchrera,1988.
Tepamotoeun l€toq€Ka. floa pca. f. 14. Jla:rcr. Mocrea: MeAnunua,
1991.
Xecrru P. 6. tlenocmosucmlo?eHo,r4a. Mocrsa; Hayrca, 198-5.
IIHyaai.i-ruc A. A. @ep.ueumorpecmpuKrluu u ux npuiveleHue. Vlroru
HayKr4 H rexHHKtl. BuorexHo,roruu. Mocrea: BIAHVITVI. 1989. T.
17.
flpououerrro C. n. Por)uo6uotoeun LretoneKe u )K'uaomHux. Mocrsa:
Br,rcruarrrrKo.rra. 19u8.

V 1 ' t a u t l sR a n i e l i s
(lenetika

Vadovelisarrkitosioms
rnokyklorns

RcdaktorcDattrrtcMclynicnc
V i r S c l i oc l a i l i n i n k aR
s o m a sD u b o n i s

2000 12 12.40 apsk.l. l. TiraZas2500 cgz.

U Z s a k y m aN s r. 1313
Iilcido Lictuvos nrokslrrakademijos['idykla
A. Goitauto 12,2600 Vilnius
S p a u s c l i nAoB s p a u s t u v c , , S p i n d u l y s " ,
G c d i n r i n og . 1 0 , 3 0 0 0 K a u n a s
Kaina sutartini

662