ANALIZE

IR OPERACINIS SKAIƒIAVIMAS
Paskaitu konspektas

Skai£iu eilut
es (1, 2 paskaitos)

Tarkime duota skai£iu seka

{an } = a1 , a2 , ..., an .

I² ²ios sekos nariu sudarytas rei²kinys

∞
X
an = a1 + a2 + ... + an + ... (1)
n=1

yra vadinamas skai£iu eilute. n-tasis ²ios skai£iu eilut

es narys an vadinamas
bendruoju eilut
es nariu.
Sumos, gautos (1) eilut
eje sumuojant narius iki n-tojo nario:
n
X
S1 = a1 , S2 = a1 +a2 , S3 = a1 +a2 +a3 , ..., Sn = a1 +a2 +a3 +...+an = ai ,
i=1

vadinamos dalin
emis (1) eilut
es sumomis. Sudarykime ju sek¡ {Sn }.

Apibreºimas.

Jei egzistuoja (1) eilut
es daliniu sumu sekos {Sn } baigtin
e
riba, kai n → ∞, t.y. jei S = lim Sn , tai ²i riba S vadinama
suma,
eilutes
n→∞
o pati eilut
e - konverguojan£ia. Jei tokia riba neegzistuoja arba yra be-
galin
e, eilut
e vadinama diverguojan£ia.

1 uºduotis. I²nagrin
ekite eilut¦

a + aq + aq 2 + ... + aq n−1 + ...,

sudaryt¡ i² geometrin
es progresijos nariu (a 6= 0).

1
 2 uºduotis. Raskite eilut
es
1 1 1 1
+ + + ... + + ...
1·2 2·3 3·4 n · (n + 1)
sum¡.

Keletas konverguojan£iu eilu£iu savybiu:

1 savybe.

I² konverguojan£ios eilut
es at
em¦ arba prie jos prid
ej¦ baigtini
skai£iu nariu, gauname konverguojan£i¡ eilut¦.
2 savybe.

Jei (1) eilut
e konverguoja ir jos suma lygi S, tai eilut
e

ca1 + ca2 + ... + can + ...

taip pat konverguoja, o jos suma lygi cS . ƒia c - konstanta.

3 savybe.

Jei eilut
es

a1 + a2 + ... + an + ..., b1 + b2 + ... + bn + ...

konverguoja, o ju sumos atitinkamai lygios S ir σ , tai eilut

e

(a1 + b1 ) + (a2 + b2 ) + ... + (an + bn ) + ...

taip pat konverguoja, o jos suma lygi S + σ .

Eilut
e, sudaryta i² sumos nariu esan£iu po n-tojo nario

rn = an+1 + an+2 + ...,

vadinama eilut
es liekana.
4 savybe.

Eilut
e konverguoja tada ir tik tada, kai lim rn = 0.
n→∞

Teorema (B
utinasis eilut
es konvergavimo poºymis). Jei eilut
e
∞
an konverguoja, tai
P
n=1
lim an = 0.
n→∞

2
Irodymas. ...

n ∞
3 uºduotis. I²tirkite eilut
es konvergavim¡.
P
n=1 n + 1
∞ 1
4 uºduotis. I²tirkite eilut
es , vadinamos harmonine eilute, kon-
P
n=1 n
vergavim¡.

∞
Teorema (Ko²i kriterijus). Eilut
e an konverguoja tada ir tik tada,
P
n=1
kai kiekvienam  > 0 egzistuoja toks nat
urinis skai£ius N ir n > N , kad su
visais nat
uriniais p teisinga nelygyb
e |Sn+p − Sn | < .

∞ cos αn
5 uºduotis. Irodykite, kad eilut
e konverguoja.
P
n=1 n2
∞ 1
6 uºduotis. I²tirkite eilut
es konvergavim¡.
P
n=1 ln(n + 1)
Eilut
es, kuriu nariai yra teigiami, vadinamos teigiamomis eilut
emis.

Teorema (Palyginimo poºymis). Tarkime, kad teigiamuju eilu£iu

∞ ∞
an ir bn nariai tenkina s¡lyg¡ an ≤ bn , ∀n ∈ N. Tuomet, konverguo-
P P
n=1 n=1
∞ ∞ ∞
jant eilutei bn , konverguoja ir eilut
e an ; diverguojant eilutei an ,
P P P
n=1 n=1 n=1
∞
diverguoja ir eilut
e bn .
P
n=1
Irodymas. ...

7 uºduotis. I²nagrin
ekite Dirichl
e eilut
es, arba apibendrintosios
∞ 1
harmonin
es eilut
es , (p ∈ R) konvergavim¡.
P
p
n=1 n
∞ 1 ∞ 1
8 uºduotis. I²nagrin
ekite eilu£iu ir konvergav-
P P
n 2
n=1 n!2 n=1 n + 5n + 6
im¡.

3
 Teorema (Ribinis palyginimo poºymis). Tarkime, duotos dvi teigiamos
∞ ∞
eilut
es an ir bn . Jei egzistuoja riba
P P
n=1 n=1

an
lim = K > 0 (K 6= ∞),
n→∞ bn

tai abi eilut

es kartu konverguoja arba diverguoja.
Irodymas. ...

1 ∞∞ 1
9 uºduotis. I²nagrin
ekite eilu£iu ir √ konvergavim¡.
P
P
sin
n=1 n n=1 n n
∞ 1
10 uºduotis. Irodykite, kad eilut
e konverguoja.
P
2
n=1 3n + 7n + 4

Teorema (d'Alambero poºymis). Tarkime duota teigiama skai£iu

∞
eilut
e an ir egzistuoja riba
P
n=1

an+1
lim = L.
n→∞ an

Tuomet duotoji eilut

e:
1) konverguoja, kai L < 1;
2) diverguoja, kai L > 1.

∞ 3n · n!
11 uºduotis. Irodykite, kad eilut
e diverguoja.
P
n=1 nn

Teorema (Ko²i radikalusis poºymis). Tarkime, duota teigiama skai£iu

∞
eilut
e an ir egzistuoja riba
P
n=1
√
lim n
an = L.
n→∞

Tuomet duotoji eilut

e:
1) konverguoja, kai L < 1;

4
2) diverguoja, kai L > 1.

∞  1 n3
12 uºduotis. I²tirkite eilut
es konvergavim¡.
P
1+ 2
n=1 n

Teorema (Ko²i integralinis poºymis). Tarkime, kad funkcija f (x)

yra tolydi, neneigiama ir monotoni²kai maº
ejanti funkcija intervale [1; ∞),
∞
o teigiamosios skai£iu eilut
es an nariai an = f (n). Tuomet ²i eilut
e kon-
P
n=1
R∞
verguoja tada ir tik tada, kai konverguoja netiesioginis integralas f (x)dx,
1
ir diverguoja, kai ²is integralas diverguoja.
Irodymas. ...

∞
1
13 uºduotis. I²tirkite eilut
es konvergavim¡.
P
3
n=2 n ln n
Alternuojan£ia vadinama eilut
e

a1 − a2 + a3 − a4 + ... + (−1)n−1 an + ..., (2)

kurios an ≥ 0, n = 1, 2, ....

Teorema (Leibnico poºymis). Jei (2) alternuojan£i¡ eilut¦ sudarantys

nariai yra tokie, kad

a1 ≥ a2 ≥ a3 ≥ ... ir lim an = 0,
n→∞

tai (2) eilut

e konverguoja, jos suma yra neneigiama ir ne didesn
e uº pirm¡
eilut
es nari.
Irodymas. ...

Alternuojan£ios eilut
es sum¡ S pakeitus jos daline suma Sn , t.y. S ≈ Sn ,
padaroma paklaida, ne didesn
e uº pirm¡ atmetam¡ eilut
es nari an+1 .

5
 ∞ 1
14 uºduotis. Apskai£iuokite alternuojan£ios eilut
es (−1)n−1
P
n=1 1 + n4
sum¡ 0, 001 tikslumu.

∞
Eilut
e an vadinama absoliu£iai konverguojan£ia,
P
Apibreºimas.

n=1
∞
jei konverguoja eilut
e |an |.
P
n=1

Teorema (Leibnico poºymis). Absoliu£iai konverguojanti eilut

e yra
konverguojanti eilut
e.
Irodymas. ...

∞ sin nα
15 uºduotis. I²tirkite eilut
es konvergavim¡.
P
n
n=1 2 · n!

∞ ∞
Jei eilut
e an konverguoja, o eilut
e |an | diverguoja,
P P
Apibreºimas.

n=1 n=1
∞
tai eilut
e an vadinama reliatyviai konverguojan£ia.
P
n=1

∞ 1
16 uºduotis. I²tirkite eilut
es (−1)n−1 √ konvergavim¡.
P
n=1
3
n

Teorema (Dirichl
e). Tarkime, kad eilut
e konverguoja absoliu£iai ir jos
suma lygi S . Tuomet eilut
e, gauta persta£ius pradin
es eilut
es narius, taip
pat konverguoja ir jos suma lygi S .
Teorema (Rymano). Jei eilut
e konverguoja reliatyviai, tai jos narius
galima taip sukeisti vietomis, kad naujos eilut
es suma b
utu lygi i² anksto
pasirinktam skai£iui L.

∞1
17 uºduotis. I²tirkite eilut
es S = konvergavim¡ ir per-
(−1)n−1
P
n=1 n
1
utu lygi S .
statykite j¡ taip, kad naujos eilut
es suma b
2

6
 Funkciju eilut
es (3 paskaita)

Eilut
e, sudaryta i² vieno kintamojo funkciju un (x), apibr
eºtu tam tikroje
srityje D,
∞
X
un (x) = u1 (x) + u2 (x) + ... + un (x) + ..., (1)
n=1
vadinama funkcju eilute.
Ira²¦ i (1) eilut¦ konkre£i¡ reik²m¦ x = x0 ∈ D, gauname skai£iu eilut¦
∞
un (x0 ). Visuma tu x ∈ D reik²miu, su kuriomis i² (1) eilut
es gaunamos
P
n=1
konverguojan£ios skai£iu eilut
es, vadinama funkciju eilut
es konvergavimo
sritimi.
Daline funkciju eilut
es suma vadinamas rei²kinys

Sn = u1 (x) + u2 (x) + ... + un (x).

Funkciju eilut
es suma vadinama riba

S = lim Sn (x).
n→∞

Funkciju eilut
es liekana, vadinamas skirtumas

rn (x) = S(x) − Sn (x).

Funkciju eilut
ems absoliutaus konvergavimo sritis daºniausiai nustatoma
naudojant palyginimo, d'Alambero ir Ko²i radikaluji poºymius.
∞ cos nx ∞  n n2
1 uºduotis. Nustatykite eilu£iu ir (x − 3)n
P P
√
n=1 n4 + x4 n=1 n + 1
konvergavimo sritis.

∞
Eilut
e un (x) vadinama
P
Apibreºimas.

tolygiai konverguojan£ia
n=1
srityje D prie sumos S(x), jei visiems  > 0 egzistuoja toks nat
urinis skai£ius
N = N (), kad kai n > N su visais x ∈ D galioja nelygyb
e |rn (x)| < .

7
 ∞ (−1)n (x − 1n )
2 uºduotis. Irodykite, kad atkarpoje [0; 2] funkciju eilut
e
P
n=1 n2
konverguoja tolygiai.
∞
3 uºduotis. Irodykite, kad intervale (−1; 1) funkciju eilut
e xn kon-
P
n=1
verguoja netolygiai.

∞
Teorema (Ko²i kriterijus). Srityje D eilut
e un (x) konverguoja
P
n=1
tolygiai tada ir tik tada, kai kiekvienam  egzistuoja toks nat
urinis skai£ius
N = N (), kad kai n > N visiems p ∈ N galioja nelygyb
e |un+1 (x)+un+2 (x)+
... + un+p (x)| < .
Irodymas. ...

Teorema (Vejer²traso poºymis). Jei srities D ta²kuose funkciju eilut

es
nariu moduliai yra ne didesni uº konverguojan£ios teigiamos skai£iu eilut
es
atitinkamus narius, tai srityje D funkciju eilut
e konverguoja tolygiai.
Irodymas. ...

∞ ∞
Eilut
e an , kai |un (x)| ≤ an , vadinama funkciju eilut
es un (x) maºo-
P P
n=1 n=1
rante.

∞ arctgnx
4 uºduotis. Irodykite, kad intervale (−∞; +∞) eilut
e
P
4
√
n=1 x + n n
3

konverguoja tolygiai.
∞ x
5 uºduotis. Irodykite, kad eilut
e konverguoja tolygiai, kai
P
4 3
n=1 1 + n x
0 ≤ x < ∞.

Teorema (Funkciju eilut

es sumos tolydumo teorema). Jei funkciju
∞
eilut
es un (x) nariai srityje D yra tolydºios funkcijos, o pati eilut
e toje sri-
P
n=1
tyje konverguoja tolygiai, tai jos suma yra srityje D tolydi funkcija.

8
 Kai sudaryta i² tolydºiu srityje D funkciju eilut
e toje srityje konverguoja
tolygiai, tai jos sumos riba lygi eilut
es, sudarytos i² jos nariu ribu, sumai,
t.y.
∞
X ∞
X
lim un (x) = lim un (x).
x→x0 x→x0
n=1 n=1

Teorema (Funkciju eilut

es integravimo teorema). Jei funkcijos
∞
un (x) yra tolydºios atkarpoje [a; b] ir i² ju sudaryta eilut
e S(x) =
P
un (x)
n=1
toje atkarpoje konverguoja tolygiai, tai j¡ galima integruoti panariui, be to,

Zb Zb Zb Zb
S(x)dx = u1 (x)dx + u1 (x)dx + ... + un (x)dx + ....
a a a a

∞ cos2 nx
6 uºduotis. Irodykite, kad funkcija f (x) = yra tolydi in-
P
n=1 n(n + 1)
R2π
tervale (−∞; +∞) ir apskai£iuokite f (x)dx.
0

Teorema (Funkciju eilut

es diferencijavimo teorema). Tarkime,
kad atkarpoje [a; b] apibr
eºtos funkcijos un (x) toje atkarpoje turi tolydºias
∞
i²vestines u0n (x). Jei atkarpoje [a; b] eilut
e un (x) konverguoja, o i² jos
P
n=1
∞
nariu i²vestiniu sudaryta eilut
e u0n (x) toje atkarpoje konverguoja tolygiai,
P
n=1
tai funkciju eilut¦ galima diferencijuoti panariui, be to,
∞
X ∞
0 X
un (x) = u0n (x).
n=1 n=1

9
 Laipsnin
es eilut
es (4 paskaita)

Apibreºimas.

Funkciju eilut
e, kurios nariai yra laipsnin
es funkcijos
∞
X
an xn = a0 + a1 x + a2 x2 + ... + an xn + ..., (1)
n=0

£ia an ∈ R, vadinama laipsnine eilute.

Teorema (Abelio). Jei laipsnin

e eilut
e konverguoja ta²ke x0 6= 0, tai ji
konverguoja absoliu£iai bet kuriame ta²ke x, tenkinan£iame s¡lyg¡ |x| < |x0 |.
Jei laipsnin
e eilut
e diverguoja ta²ke x1 , tai ji diverguoja ir ta²kuose x, kurie
tenkina s¡lyg¡ |x| > |x1 |.
Irodymas. ...

Laipsnin
es eilut
es konvergavimo sritis (−R; R) vadinama konvergavimo
intervalu, o skai£ius R - konvergavimo spinduliu. Konvergavimo spin-
dulys apskai£iuojamas pagal formules:
 a  1
 n 
R = lim  , arba R = lim p .
n→∞ an+1 n→∞ n
|an |
∞
Laipsnine eilute taip pat vadinama eilut
e an (x − x0 )n . Tokios eilut
es
P
n=0
konvergavimo intervalas yra (x0 − R; x0 + R).
1 uºduotis. Nustatykite eilu£iu
∞ ∞ ∞ ∞ √
X xn X xn X
−n n
X n
√ , , n!e x , sin (x − 3)n
n=1
n n=1
n! n=1 n=1
n3 +1
konvergavimo intervalus.

Teorema (tolygiojo konvergavimo teorema). Jei laipsnin

e eilut
e
konverguoja intervale (−R; R), tai su bet kuriuo skai£iumi r < R, eilut
e kon-
verguoja tolygiai atkarpoje [−r; r].

10
Irodymas. ...

Teorema (sumos tolydumo teorema). Laipsnin

es eilut
es suma jos
konvergavimo intervalo viduje yra tolydi funkcija.

Teorema (eilut
es integravimo teorema). Laipsnin¦ eilut¦ galima
panariui integruoti bet kurioje atkarpoje, priklausan£ioje jos konvergavimo
intervalui.

Teorema (eilut
es diferencijavimo teorema). Laipsnin¦ eilut¦ jos
konvergavimo intervalo viduje galima diferencijuoti panariui.
∞ ∞
T.y. Jei S(x) = an xn , tai S 0 (x) = nan xn−1 .
P P
n=0 n=0

2 uºduotis. Raskite eilu£iu S(x) = 1 + 2x + 3x2 + ... + nxn−1 + ... ir

∞ x2n+1
n+1
sumas.
P
S(x) = (−1)
n=1 2n(2n + 1)

Kai funkcija f (x) turi bet kokios eil

es i²vestines ta²ko x0 aplinkoje, tai j¡
galima i²reik²ti Teiloro eilute:

f 0 (x0 ) f 0 ”(x0 ) f (n) (x0 )

f (x) = f (x0 ) + (x − x0 ) + (x − x0 )2 + ... + (x − x0 )n + ....
1! 2! n!

Kai x0 = 0, tai i² Teiloro eilut

es gaunama Makloreno eilut¦:

f 0 (0) f 0 ”(0) 2 f (n) (0) n

f (x) = f (0) + (x) + (x) + ... + (x) + ....
1! 2! n!

Teorema. Jei ta²ko x0 aplinkoje visu eiliu funkcijos f (x) i²vestin

es yra
apr
eºtos ta pa£ia konstanta, tai t¡ funkcij¡ galima i²skleisti jos Teiloro eilute
ta²ko x0 aplinkoje.

11
 Kai kuriu elementariuju funkciju rei²kimas ju Makloreno eilut
emis:
x x2 x3 xn
1. ex = 1 + + + + ... + + ...;
1! 2! 3! n!
x3 x5 x7 x2n+1
2. sin x = x − + − + ... + (−1)n + ...;
3! 5! 7! (2n + 1)!
x2 x4 x6 x2n
3. cos x = 1 − + − + ... + (−1)n + ...;
2! 4! 6! (2n)!
x3 x5 x7 x2n+1
4. shx = x + + + + ... + + ...;
3! 5! 7! (2n + 1)!
x2 x4 x6 x2n
5. chx = 1 + + + + ... + + ...;
2! 4! 6! (2n)!
α(α − 1) 2 α(α − 1)(α − n + 1) n
6. (1 + x)α = 1 + αx + x + ... + x + ...
2! n!
tai binomin
e eilut
e, absoliu£iai konverguojanti intervale (−1; 1), α ∈ R;
x2 x3 x4 xn+1
7. ln(1 + x) = x − + − + ... + (−1)n + ...
2 3 4 n+1
konverguojanti intervale (−1; 1];
1 1 1 1
8. ln 2 = 1 − + − + ... + (−1)n + ...
2 3 4 n+1
tai Leibnico eilut
e.

R1
3 uºduotis. Apskai£iuokite
2
e−x dx tikslumu 10−3 .
0
4 uºduotis. I²skleiskite funkcij¡ arcsinx eilute.
√
5 uºduotis. Funkcij¡ x ln(x + 1 + x2 )0 i²skleiskite Makloreno eilute.
√
6 uºduotis. 10−3 tikslumu apskai£iuokite 3
30.

12
 Furj
e eilut
e (5 paskaita)

Funkcijos f (x), turin£ios period¡ 2π atkarpoje [−π; π], Furj

e eilute vad-
inama eilut
e:
∞
a0 X
f (x) ∼ + (an cos nx + bn sin nx),
2 n=1

£ia Furj
e koecientai apskai£iuojami pagal formules
Zπ
1
a0 = f (x)dx,
π
−π

Zπ
1
an = f (x) cos nxdx,
π
−π

Zπ
1
bn = f (x) sin nxdx.
π
−π

Teorema (Dirichl
e). Jei periodin
e funkcija f (x), turinti period¡ 2π ,
yra dalimis glodi atkarpoje [−π; π], tai jos Furj
e eilut
e konverguoja kiekvien-
ame tos atkarpos ta²ke x, o jos suma lygi:
1) f (x), kai x - funkcijos f (x) tolydumo ta²kas;
f (x − 0) + f (x + 0)
2) , kai x - funkcijos f (x) tr
ukio ta²kas.
2

1 uºduotis. Periodin¦ funkcij¡


 0, kai x ∈ (−π; 0)
f (x) =
 π, kai x ∈ (0; π)

kurios periodas lygus 2π , i²reik²kite Furj

e eilute.
2 uºduotis. Funkcij¡ f (x) = ex , x ∈ (0; 2π), kurios periodas 2π ,
i²reik²kite Furj
e eilute.

13
 Jei periodin
e funkcija f (x), turinti period¡ 2π , yra lygin
e, tai jos Furj
e
koecientus galima apskai£iuoti pagal formules:
Zπ
2
a0 = f (x)dx,
π
0

Zπ
2
an = f (x) cos nxdx,
π
0

bn = 0.

Jei f (x) - nelygin

e, tai Furj
e koecientai:

a0 = 0, an = 0,
Zπ
2
bn = f (x) sin nxdx.
π
0

3 uºduotis. Lygin¦ funkcij¡

 h, kai x ∈ (− π ; π )


f (x) = 2 2
 0, kai x ∈ (−π; − π ) ∪ ( π ; π)
2 2
su periodu 2π i²reik²kite Furj
e eilute.
4 uºduotis. Nelygin¦ funkcij¡
 π x
 − − , kai x ∈ (−π; 0)
f (x) = 2 2
 π − x , kai x ∈ (0; π)
2 2
su periodu 2π i²reik²kite Furj
e eilute.
Norint i²reik²ti neperiodin¦ funkcij¡ Furj
e eilute atkarpoje [−π; π] ar
[0; π], reikia nagrin
eti pagalbin¦ periodin¦ funkcij¡, ²ioje atkarpoje sutam-
pan£i¡ su duot¡ja.
5 uºduotis. Neperiodin¦ funkcij¡ f (x) = x2 atkarpoje [−π; π] i²reik²kite
Furj
e eilute.

14
 6 uºduotis. Funkcij¡ f (x) = x, apibr
eºt¡ atkarpoje [0; π], i²reik²kite
Furj
e eilute, i²reik²t¡ tik i² a) kosinusu, b) sinusu.
Tarkime, kad periodin
e funkcija f (x), kurios periodas T = 2l atkarpoje
[−l; l] (arba [0; 2l]) tenkina Dirichl
e teoremos s¡lygas. Tuomet duotos funkci-
jos d
estinys Furj
e eilute yra:
∞
a0 X nπx nπx
f (x) = + (an cos + bn sin ),
2 n=1
l l

£ia Furj
e koecientai:
Zl
1
a0 = f (x)dx,
l
−l

Zl
1 nπx
an = f (x) cos dx,
l l
−l

Zl
1 nπx
bn = f (x) sin dx.
l l
−l

 −x, kai x ∈ (−1; 0]
7 uºduotis. Funkcij¡ f (x) = kurios periodas
 0, kai x ∈ (0; 1)
2l = 2, atkarpoje [−1; 1] i²reik²kite Furj
e eilute.

15