KELIOS MINTYS APIE TARMI VIET XXI AMIAUS VISUOMENJE IR MOKYKLOJE KAIP JOS VEIDRODYJE Taip jau lm istorins

slygos, kad lietuvi ekonomika, literatra, apskritai krato kultrinis gyvenimas m vystytis tik prajusio amiaus pradioje. Kartu su tautai bendros kultros, bendr tiksl formavimusi ikilo bendrins kalbos btinyb. Siekta jos kaip vertybs, rodanios krato kultrins brandos lyg. Jau tada suvokta, kokia ne tik sena, bet ir turtinga lietuvi kalba, suvokta ir tai, kad kalbos turtai gldi jos tarmse. Vien leksika, odio tikslumas, posaki menikumas avi kiekvien tyrintoj: gausyb metafor frazeologizmuose, taikli pastebjim palyginimuose, tikslaus apibdinimo jau vien judjimo bd nusakaniuose sinoniminiuose veiksmaodiuose etc. Taigi imta tarmes tyrinti, bandyta vairiai klasifikuoti. Palaipsniui jos buvo suskirstytos, nustatyta j skilimas patarmes, nektas ir panektes. Su nuostaba suvokta, jog vos ne kiekvienas kaimas, ypa natraliai gamtins aplinkos daugiau izoliuotas nuo kit, turjo savas kalbos savybes. Bet iandien noriau kalbti ne apie tai, o apie dabartin tarmi ir i dalies lietuvi kalbos situacij pirmiausia mokykloje, o kartu ir visuomenje, nes mokykla i ties tra visuomens veidrodis. Visi puikiai suvokiame, kaip nyksta tarms, kad vis maiau moni bekalba tarmikai. Tai bt dar tik pus bdos. Didesn nelaim apskritai pati lietuvi kalba, deja, jau skursta ir nyksta. iandien nebe tik ms mokiniai, bet ir dauguma j tveli nebesupranta ne tik senesni daikt pavadinim, giminysts ryius nusakani termin danai vaizdingesnis odis ar posakis jiems atrodo tolimesnis negu anglikas terminas. Kiekvien kart ir nusimenu, ir isigstu igirdusi pana mokini klausim: ,,Mokytoja, o kas yra sietuva, akivaras, skardis?.. Mes pratome didiuotis kalbos senumu ir jos turtais, turime vien didiausi pasaulyje odyn. Kai krme bendrine kalb, kai raginome j vartoti vieame visuomens gyvenime, skatindami ,,kalbti taisyklingai, net netarme apie tokio masto gimtosios kalbos nykimo pavoj. Manme jos lobiai neisenkantys, bet pamirome, kad jie gldi... tarmse. Juk btent ia visu savo skambesiu, puonumu iliko ne vien imtmet naikintas lietuvikas odis. Todl ir ikyla btinyb vl atsigrti tarmes, tegu ir gerokai primirtas. Kodl m nykti tarms? Negalima dl to kaltinti vien bendrins kalbos. Nykstant taut udarumui, ,,majant atstumams tarp vietovi, vis stipresn darosi vairi svetim kalb taka. Juk ir su greta ms gyvenaniais kitatauiais stengiams kalbti paprasiau vaizdingo sinonimo jie gali ir nesuprasti. Drauge ikyla dar vienas faktorius moni migracija, natrali bendruomeni ryi nykimas. Viename daugiabutyje gyvena, vienoje staigoje ar monje dirba ne tik keli region lietuviai, bet ir kit taut mons. Tai natralus visuomens gyvenimo procesas. Aiku, prie io ,,Babelio bokto atsiradimo gerokai prisidjo ir sovietin ,,darbinimo politika jaunus specialistus sisti kuo toliau nuo tv nam. O juk visi suvokiame ir i paprast ties: atpltas nuosavo akn, nuo savo aplinkos mogus negreit prigis naujoje emje, negreit ji taps sava. Nuolat atsimenu senosios Kairiens i R.Granausko apysakos ,,Gyvenimas po klevu atsidusim: privaiavo visokio jaunimo, kita net emaitikai nemoka, kol ita em jai bus sava? Taigi tarmi vartojimo sfera labai susiaurja lieka tik eimoje, tik buityje. Bet jei senovje tokiomis slygomis isilaik ir tarms, ir pati lietuvi kalba, tai dabar net ir buityje tarmei vietos danai nebelieka. Kodl? O ar daug eim kur abu ir ttis, ir mama bt i to paties regiono, tos paios tarms? Jei ttis rokiknas, mama suvalkiet, o eima gyvena Dzkijoje, tai kokia j vaiko tarm? Kita prieastis informacins priemons, internetas ir panas dalykai jau net vienos tarms eimoje nebeleidia atsiriboti ne tik nuo bendrins kalbos, bet ir nuo svetimodi ar argono. Dl vis i prieasi siekiant isaugoti lietuvi kalb ir ikyla btinyb bent jau mokykloje ir entuziast grupse daniau atsigrti tarmes, nors tam slyg irgi maa. Mokykloje per vis lietuvi (gimtosios!) kalbos mokymo program skirtos vos kelios valandos tarmi apvalgai. Platliau apie jas prabyla tik itin siningai dirbantis lituanistas arba mokytojas entuziastas. Ir vl susiduriame su tomis paiomis klitimis: juk ir mokytoj kolektyvas vairiatarmis. Kad ir ms mokykloje fizikas nuo iauli, lituanist i iluts... Kokios tarms ji mokys rokiknus vaikus? iandien mes diaugiams jau bent tuo, kad visgi dar i kalbos atpastame kito krato mog. K daryti, kad mokykla padt saugoti tarmes? Lieka du keliai moduliai ir popamokin veikla, bet... tai neprivaloma, todl galima (o tokiu atveju, mokinio nuomone, ir reikia) nesirinkti pamokos, renginio, veiklos...

Labai trukdo ir apskritai mokinini poiris tai, kas reikalinga, kas ne. XXI amiaus jaunuolis pragmatikas, jis pirmiausia vertina reiks ar nereiks? O jei galima apsieiti, vadinasi, man nereiks. Tarm (k ten tarm net gimtoji kalba) iuolaikiniam mogui nebra vertyb. Net apie lietuvi kalbos mokymosi reikalingum jau igirstame tiek i mokini, tiek i j tveli (deja, kartais ir i mokytoj): ,,Mes gyvensime (mokysims) usienyje, mums lietuvi kalbos nereiks. Kur su ta kalba nueisi?. Tokie pesimistiniai ieina pamstymai. Ir visgi reikia daryti visk pradedant nuo valstybs vyr ir moter, nuo kalbinink, imani kakodl (gal dl karjeros, gal dar dl ko nors) taikytis prie vertybes praradusios visuomens, kad ms neitikt lotyn kalbos likimas, nes idivus tarmi altiniui nuseks, sunyks ir lietuvi kalba, jos turtai. Jolanta Juodinyt, lietuvi kalbos mokytoja metodinink, Rokikio Juozo Tumo-Vaiganto vidurins mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui