TRUMPI KLAUSIMAI Kas yra greitis? Greitis padties kitimo spart apibdinantis dydis.

. Kokiems atvejams greitis v=dr/dt gali bti ireikkimas formule v=s/t? Netolygiai kintamame judjime v=dr/dt, o tolyginiame judjime v=s/t, nes tolygniame greitis yra konstanta, netolyginiame poslinkis diferencijuotas pagal laik. Kas yra pagreitis? Pagreitis greiio kitimo spart apibdinantis dydis. Kokiam judjimui esant normalinis pagreitis lygus 0, o tangentinis yra pastovus? Normlinis: kai ju greiva trajektorija Tangentinis: kai juda tiesia, bet netolygiai (su pagreiiu). Koki atskaitos sistem vadiname inercine atskaitos sistema? Inercin atskaitos sistema tai sistemos, kurios yra reliatyvioje rimtyje arba juda viena kitos atvilgiu tiesiai ir tolygiai, t.y. be pagreiio. Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercin? Inercinje sistemoje nra pagreiio, sistemos juda tiesiai ir tolygiai viena kitos atvilgiu. Ar pagreitis priklauso nuo pasirinktos inercins atskaitos sistemos? Pagreitis nuo pasirinktos atskaitos sistemos nepriklauso. Ar dinamikos dsniai skiriasi skirtingose inercinse sistemose? Dinamikos dsniai skirtingose atskaitos sitemose nesiskiria. Kas yra mas? Mas kno inertikumo matas. Kuo skiriasi inercija nuo inertikumo? Inercija kno judjimas tiesiai ir tolygiai tol, kol jo nepavikia kitos jgos. Inertikumas kno savyb prientis jo greiio pakeitimui. Kokia yra inercijos momento fizikin prasm? Inercijos momentas nusako sukamojo kno inertikum. Kas lemia inercijos momento dyd? Kno mas ir atstumas iki materialiojo tako centro. Kas lemia sukamo kno kampin pagreit? Materialiojo kno mas, j veikianti jga bei atstumas iki aies. Kas yra jga? Jga mechaninio poveikio ar kn sveikos matas. Kokiems atvejams antrasis Niutono dsnis yra uraomos kaip F = ma ir F = d(mv)/dt? F=ma - kai impuls pakeiia j veikianios jgos, o F=d(mv)/dt kai apibdinama materialiojo tako kitimo sparta. Kas yra jgos momentas? Jgos momentas mechaninio poveikio matas, sukantis materialj tak apie koki nors a. Kas lemia jgos momento dyd? Kn veikianti jga ir jgos veikiamo kno atstumo iki sukimosi aies. Kas yra kinetin energija? Kinetin energija kiekybinis materijos judjimo matas. Kas yra potencin energija?

Potencin energija kiekybinis materijos sveikos matas. Kas yra darbas? Machaninis darbas fizikinis dydis apibdinantis veikianios jgos vykstant energijos perdavimo proces; (fizikinis dydis lygus kn veikianios jgos modulio ir kno poslinkio sandaugai) Koks skirtumas tarp energijos ir darbo svok? Energija bendras kiekybinis materijos judjimo ir sveikos matas, o darbas yra energijos perdavimo procesas. Kokioms slygoms esant darbo skaiiavimui vietoj dA=Fdr galima naudoti formul A = Fs? Pastovios jgos darbas apraomas formule A=Fs, o kintamos jgos drabas dA=Fdr. Kas yra slgis? Slgis jga veikianti paviriaus ploto vienet statmena kryptimi. Tolydumo lygtis ir jos fizikin prasm. Tolydumo lygtis: dSv = 0 ; fizikin prasm: Per bet kokio skerspjvio plot per t pat laik prateka vienodas skysio kiekis. Bernulio lygtis ir jos fizikin prasm. v 2 + gh + p = const . ; fizikin prasm: Tekanio skysio slgis didesnis ten, kur
2

greitis maesnis ir atvirkiai. Kaip pasiskirsts klampaus skysio greitis, jam tekant apvaliu vamzdiu? Centre greiiausiai skystis teka, prie vamzdio sieneli arba visai neteka, arba labai ltai. Dl ko atsiranda pavirin temptis skysi paviriuje? Dl pavii veikinai potencialini jg. Kas lemia kapiliarinio slgio krypt? Jeigu p<0,tai skystis kapiliare pakyla, jei p>0, tai nusileidia. Kas lemia skysio pakilimo aukt kapiliaruose? Pavirins tempties koeficientas, skysio tankis, laisvojo kritimo pagreitis ir indo spindulys. Kas yra svyravimo danis? Svyravim danis - svyravim skaiius per laiko vienet. Kas yra svyravimo periodas? Svyravim periodas laiko tarpas, per kur vyksta vienas pilnas svyravimas. Kas yra svyravimo amplitud? Svyravim amplitud didiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padties. Kas yra svyravimo faz? Svyravim faz dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt ir judjimo krypt konkreiu laiko momentu. Kas yra pradin svyravimo faz? Pradin svyravim faz dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt pradiniu laiko momentu. Nuo ko priklauso fizins svyruokls svyravimo periodas? Nuo inercijos momento, pakabinto kn mass, laisvojo kritimo pagreiio ir siulo ilgio. Nuo ko priklauso matematins svyruokls svyravimo periodas? Nuo silo ilgio ir laisvojo kritimo pagreiio. Nuo ko priklauso sukamosios svyruokls svyravimo periodas?

Nuo inercijos momento ir sskio keficiento. Nuo ko priklauso spyruoklins svyruokls svyravimo periodas? Nuo rutuliuko mass ir tamprumo koeficiento. Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Priverstiniai svyravimai svyravimai, kuriuos veikia iorins jgos. Nuo ko priklauso priverstini svyravim amplitud? Nuo svyruokl veikianios jgos, tos jgos poveikio danio, svyruokls savojo svyravim danio ir slopinimo koeficiento. Kas yra rezonansas? Rezonansas svyravim isisibavimas iki maksimalios amplituds reikinys. Kas yra ma? Nuo ko priklauso mos danis? Nuo bang dani skirtumo. K vadiname banga? Banga svyravim sklidimas aplinka. Kas yra bangos ilgis? Bangos ilgis atstumas tarp gretim trikdymo maksimum. Kas lemia bangos ilgio dyd? Bangos danis ir bangos sklidimo greitis. Kas lemia bangos sklidimo greit? Bangos nueitas kelias per laiko vienet. Kuo skiriasi sferins bangos nuo plokij? Sferins bangos tao bangos, kuri fazs vienodos kokio nors tako atvilgiu. Plokiosios bangos bangos, kuri vis svyravim spinduli kryptys yra lygiagreios. K vadiname interferencija? Interferencija koherentini bang sudtis. Ar gali interferuoti nekoherentins bangos? Kodl? Negali. Nes interferuojasi tik tokios bangos, kuri daniai, pradins fazs ir amplituds vienodi, o kryptis beveik sutampa. Kam lygus stoviniojoje bangoje atstumas tarp gretim mazg? Stovinios bangos ilgis lygus: k(x2-x1)=ks= Kuo skiriasi iilgins bangos nuo skersini? Iilgins bangos bangos, kuriose dalels svyruoja ta paia kryptimi, kaip kad sklindanti banga. Skersins bangos bangos, kuri dalels svyruoja statmenai bangos sklidimo krypiai. Ar galima viryti viesos greit? Negalima. Ar mas priklauso nuo greiio? Kaip? Taip. Kai greitis artimas viesos greiiui mas sumaja. Kada reliatyvistiniai efektai pradeda reiktis pastebimai? Kai greitis yra artimas 300 000 m/s. Paraykite du specialiosios reliatyvumo teorijos postulatus? 1. Visi fizikos dsniai visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodi;

2. viesos greitis vakuume visose inercinse atsakitos sistemose nepriklauso nuo viesos altinio ar stebtojo reliatyvaus judjimo: visomis kryptimis jis yra viendas ir lygus universaliajai konstantai c. Kosminis erdvlaivis juda 0.5c greiiu ems atvilgiu. Judjimo kryptimi pavieiama ibintu. Koks yra viesos greitis ems atvilgiu? c. Ar kno ilgis priklauso nuo judjimo greiio? Kaip? Taip. kai gretis artimas 300 000 m/s, knas sumaja. Ar laiko tkm priklauso nuo judjimo greiio? Kaip? Taip. Laiko tarpas tarp vyki yra reliatyvus, todl sutrumpja. Kada Lorenco transformacijos sutampa su Galiljaus transformacijomis? Kada kalbama apie greiius, daug maesnius u viesos greit. ILGI KLAUSIMAI Slenkamasis judjimas, jo charakteristikos, lygtys ir grafikai. Slenkamasis judjimas kno judjimas kai visi jo takai juda vienodai. Slenkant absoliuiai kietam knui, vis jo tak tajektorijos, greiiai ir pagreiiai yra vienodi. Charakteristikos: jga, mas. Lygtys: r (t ) = x (t )i + y (t ) j + z (t ) k ; dv d 2 r dr a= = 2 , v = , dt dt dt Grafikai: Kreivaeigis ir sukamasis judjimas ir jo kinematins charakteristikos. Kreivaeigis judjimas yra dvimatis. Jo metu visada yra centrinis (normalinis) pagreitis , is pagreitis apibdina linijinio greiio krypties kitimo spart:

Tangentinis (liestinis) pagreitis apibdina linijinio greiio modulio kitimo spart:

Tako pilnas pagreitis:

O jo modulis: : Sukamasis judjimas ir jo kinematins lygtys:

Judjimas apskritimu apibdinamas: spinduliu spindulio poskio kampu kampiniu greiiu kampiniu pagreiiu Kampinio greiio modulis lygus padties vektoriaus apskritimo spindulio poskio kampo pirmajai ivestinei laiko atvilgiu:

Kampinis pagreitis apibdina kampinio greiio kitimo spart ir lygus jo pirmajai ivestinei laiko atvilgiu: Kinematins charakteristikos: Normalinio ir tangentinio pagreiio ryys su linijiniu greiiu:
v2 = R 2 R dv d a = = ( R ) = R dt dt an =

Inercins atskaitos sistemos. Galiljaus reliatyvumo principas ir transformacijos. Inercin atskaitos sistema tai sistemos, kurios yra reliatyvioje rimtyje arba juda viena kitos atvilgiu tiesiai ir tolygiai, t.y. be pagreiio. Dinamikos dsniai skirtingose atskaitos sitemose nesiskiria. Pagreitis nuo pasirinktos atskaitos sistemos nepriklauso. Inercinje sistemoje nra pagreiio, sistemos juda tiesiai ir tolygiai viena kitos atvilgiu. Galiljaus reliatyvumo principas: visi mechaniniai reikiniai vienodomis slygomis bet kurioje inercinje sistemoje vyksta vienodai. Trasformacijos: r Padties transformacija. Turim tak B, kurio padt S sistemoje aprao vektorius r S ir S atskaitos sistemos, kur S juda pastoviu x aies kryptimi. greiiu S atvilgiu

Greiio transformacija. 2. Materialiojo tako greitis nejudanios sistemos atvilgiu lygus jo greiio judanios sistemos atvilgiu ir paios ios sistemos greiio sumai Greii sudties teorema. Pagreiio transformacija. 3. Materialiojo tako pagreitis nejudanios sistemos atvilgiu yra lygus jo pagreiiui bet kokios kitos judanios sistemos atvilgiu. Judesio kiekis.Judesio kiekio tverms dsnis. Impulsu arba judesio kiekiu vadiname kno mass ir greiio sandauga. Impulsas yra vektorinis dydis, kurio kryptis sutampa su kno judjimo kryptimi.
r N r p = mi vi ,
i =1

Judesio kiekio momento tverms dsn: Kai kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas sukimosi tako atvilgiu lygus nuliui, kno judesio kiekio momentas to tako atvilgiu, laikui bgant nekinta. Judesio kiekio momento tverms dsn aies atvilgiu: Kai kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas sukimosi aies atvilgiu lygus nuliui, kno judesio kiekio momentas tos aies atvilgiu, laikui bgant nekinta. Slenkamojo judjimo dinamikos dsniai: Pirmasis Niutono dsnis - inercijos dsnis, teigia, kad kiekvienas knas ilaiko rimties arba tolyginio tiesiaeigio judjimo bsen tol, kol paalinis poveikis nepriveria i bsen pakeisti. i kno savyb vadinama inercija Antrasis Niutono dsnis materialiojo tako impulso kitimo sparta tiesiogiai proporcinga j veikianiai jgai. r dv r r m = F , F = ma dt Treiasis Niutono dsnis teigia, kad kn sveikos jgos lygios, bet prieing krypi: r r F12 = F21 , Jg momentas ir judesio kiekio momentas tako ir aies atvilgiu:

Jgos momentas yra vektorinis dydis M, lygus materialaus tako spindulio vektoriaus r ir jgos vektoriaus F, veikianio t tak vektorinei sandaugai. Jgos momento vektoriaus kryptis yra statmena vektori r ir F ploktumai. r r r M = r F, Bendrj vektorine forma materialiojo tako P judesio kiekio vektorius apibriamas kaip statmenasspindulio vektoriaus r ir impulso p ploktumaivektorius, lygus j vektorinei sandaugai: r r r r r L = r mv = r p Kno inercijos momentas.Heigenso ir teinerio teorema. Inercijos momentas yra materialaus tako ar kno inertikumo matas sukamajame judjime. I z = mR 2 dydis, vadinamas materialaus tako inercijos momentu Kietam knui, besisukaniam apie koki nors a inercijos momentas yra lygus vis elementari masi, sudarani kietj kn inercijos moment sumai: I z = m1 R12 + m2 R2 2 + m3 R32 + ... + mN RN 2
2 Tada: I z = I c + ml

- matematin Heigenso ir teinerio teoremos iraika

Teorema inodami kno IM aies, einanios per masi centr, atvilgiu galime surasti IM bet kurios jai lygiagreios aies atvilgiu. Pagrindinis dinamikos dsnis sukamajam judjimui. Judesio kiekiomomento tverms dsnis. Pagrindinis dinamikos dsnis: Kno judesio kiekio momento nejudanio tako atvilgiu kitimo sparta yra lygi j veikiani iorini jg atstojamajam momentui to paties tako atvilgiu. Judesio kiekio momento tverms dsn: Kai kn veikiani iorini jg atstojamasis momentas sukimosi tako atvilgiu lygus nuliui, kno judesio kiekio momentas to tako atvilgiu, laikui bgant nekinta. Pastovios ir kintamos jgos darbas: Nekintant laike ir erdvje jgai atliekamas darbas yra vadinamas pastovios jgos darbu. A = F cos i S12 . Jga, atliekanti darb gali kisti laike ir erdvje vadinama kintamos jgos darbu.

Kintamos jgos darbas baigtiniame kelyje skaitine verte lygus kn veikianios jgos projekcijos poslinkio vektoriaus kryptyje kreiviniam integralui: r r A = Fdr = F ds.
s s

Kinetin ir potencin energija Kinetin energija yra kno mechaninio judjimo bsenos funkcija, ir yra lygi darbui, kur reikia atlikti, kad kn sustabdyti. mv 2 Wk = 2 Kno padties erdvje funkcija, apibdinanti jo energetin bsen ir turinti energijos dimensij, vadinama kno potencine energija. r W p (r ) = Ph = mgh = ( Wp 2 Wp 1 ) Energijos tverms dsnis Tai reikia, kad udaros sistemos pilnutin energija nekinta, tik vienos ries gali virsti kita.
Wi1 = (Wki1 + W pi1 ) ir Wi 2 = (Wki 2 + W pi 2 ) Wi 2 Wi1 = Wi = Anepot ,i Anepot ,i = 0 Wi 2 = Wi1 = Wi = const

Jgos ir potencins energijo ryys r r r r r dW p r dWp r dWp Fpot = iFpot .x + jFpot . y + kFpot .z = i +j +k dy dz dx r r Fpot = grad Wp Fpot = Wp ioje lygtyje gavome neigiam gradient, o tai reikia, kad potencialin jga yra lygi potencins energijos gradientui ir nukreipta didiausia jos majimo kryptimi. Gravitacinis laukas. Jo stipris ir potencialas. Gravitacijos lauko stipris pagrindin lauko charakteristika, savo moduliu ir kryptimi lygi jgai, kuria tas laukas veikia tame take vienetins mass kn. r r F m r E= = G 31 r m2 r Kurio modulis: E =G m r2

Lauko potencialas energin lauko charakteristika, apibdinanti darb perkeliant vienetins mass kn i nagrinjamo lauko tako begalyb.

A1 m = G dydis, vadinamas lauko potencialu. m r

Harmoniniai svyravimai. Harmonini svyravim diferencialin lygtis, jos sprendinys ir grafikas. Mechaniniai svyravimai, gauti veikiant grainaniajai jgai, kuri yra tiesiogiai proporcinga kno nuokrypiui nuo pusiausvyros padties vadinami HARMONINIAIS. Veikianios jgos ia yra spyruokls tamprumo jga (Huko dsnis): F = kx, dp dmv dv d 2x kx = = =m =m 2 , Dinamikos lygtis bus: dt dt dt dt T.y. II eils diferencialin lygtis m d x + kx = 0, arba dt 2 Paymjus: 0 = k , gauname: d 2 x 2 + 0 x = 0, 2 m dt x = A sin( 0+ 0) t A amplitud x svyravimo nuokrypis nuo pusiausvyros padeties.
2

d2x k + x = 0, dt 2 m

A t, s

Pagrindins harmonini svyravim charakteristikos: Svyravimo faz dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt ir judjimo krypt konkreiu laiko momentu. Svyravimo fazi skirtumas dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt ir judjimo krypt kito svyravimo atvilgiu.

Svyravimo periodas T laikas, per kur vyksta pilnas vienetinis svyravimas. Harmoniniam svyravimui turi galioti slyga: x = A sin(0t + 0 ) = A sin(0 (t + nT ) + 0 ), kai n = 1, 2,3,..., m Svyravimo danis svyravim skaiius per laiko vienet (SI sistemoje - 1 s), matuojamas Hercais Hz. (1 Hz 1 svyravimas per 1 s). Svyravimo amplitud A didiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padties. Harmoningi svyruojanio kno greitis, pagreitis, energija. i charakteristik matematins iraikos ir grafikai. Harmoningai svyruojanio kno greitis ir pagreitis x = f (t ) x = A sin(0t + 0 ) dx v= Priklausomyb nuo laiko: v = 0 A cos(0 t + 0 ) = v0 cos(0 t + 0 ) dt a = 02 A sin(0 t + 0 ) = a0 sin(0 t + 0 ) dv d 2 x a= = dt dt 2

Harmoningai svyruojanio kno energija

Wk =
2 mv 2 m0 A2 = cos 2 ( 0 t + 0 ) 2 2

Wp =

kx 2 kA2 = sin 2 ( 0 t + 0 ) 2 2

Pilnai svyruojanios sistemos energija:

W = Wk + Wp = m02 A2 2

Matematins, fizikins, spyruokls ir sukamosios svyruokls. i svyruokli svyravim charakteristikos ir j priklausomyb nuo svyruokli parametr.

Fizin svyruokl absoliuiai kietas knas, kuris veikiamas savojo svorio, svyruoja aplink a, neeinani per jo svorio centr. Matematin svyruokl materialus takas, pakabintas ant nesvaraus ir netsaus silo. Esant maam mosto kampui, matematins svyruokls svyravimo periodas nepriklauso nei nuo amplituds, nei nuo svyruokls mass. Spyruokline svyruokle vadinamas kietas knas, pakabintas ant tvirtintos spyruokls. Spyruoklins svyruokls periodas priklauso nuo spyruokls tamprumo koeficiento ir kno mass, taiau nepriklauso nuo traukos jgos arba laisvo kritimo pagreiio. Sukamoji svyruokl - horizontalioje ploktumoje svyruojantis knas, pritvirtintas prie vertikalios spyruokls ar strypo. Grinantysis sukimo momentas atsiranda susukant spyruokl ar strypel. Vienos krypties harmonini svyravim sudtis.Ma. Vienos krypties ir skirtingo danio svyravim sudtis. Pritaikius Furj analiz, bet kok sudtin neharmonin svyravim galima iskaidyti harmonini svyravim visum, vadinam spektru, o tada sudti. Spektras visuma harmoning svyravim, kuriuos sukelia koks nors altinis. Muimai. Sudjus artim dani vienos krypties harmoninius svyravimus gaunamas efektas, vadinamas muimais. Slopinamieji svyravimai.slopinamj svyravim diferencialin lygtis, jos sprendinys ir grafikas.
d 2 s F1s + F2 s ds k = = s dt 2 m m dt m k 02 = 2 = m m d 2s ds 2 + 2 + 0 s = 0 2 dt dt
F2s = v s = ds dt

Diferencialins lygties sprendinys yra:

s = A0 e t sin(t + 0 )

Priverstiniai svyravimai. Diferencialins lygties sudarymas, jos galutinis sprendinys (galima be ivedimo) ir paaikinimas. Rezonansas. Priverstiniai svyravimai - atsiranda veikiant sistem iorine periodine jga, priveriant sistem svyruoti. d 2s ds + 2 + 02 s = F0 cos t 2 dt dt Vykstant priverstiniams svyravimams, nusistovjus pusiausvyrai danis ir amplitud nekinta. Svyravimai tampa stacionars. Todl dif. lygties dalinis sprendinys yra harmoninis svyravimas: s = s cos(t ) m 0 Rezonansas Priverstiniai svyravimai didiausia amplitude vadinami rezonansiniais, o svyravim sisibavimo iki maksimalios amplituds reikinys rezonansu. Bang samprata. Bang tipai ir pagrindins charakteristikos. Fizikoje bangomis vadinami bet kokie erdve sklindantys mediagos bsenos ar lauko trikdymai. Banga svyravim sklidimas aplinka. Bangos pagal tipus gali bti klasifikuojamos : 1. Skersines, 2. Iilgines, 3. Elementarios, 4. Vienmats, 5. Pavirins, 5. Erdvins, 6. Sferines, 7. Plokisias, 8. Harmonines (Sinusines), 9. Sudtines (Susidedanias i daugelio harmonini dani), 10. Pagal tai, kas svyruoja (Vandens pavirius, elektromagnetinis laukas, mediagos tankis, t.t.) Bang charakteristikos

1) Svyravimo periodas T laikas, per kur vyksta pilnas vienetinis svyravimas. 2) Svyravimo danis n svyravim skaiius per laiko vienet (SI sistemoje - 1 s), matuojamas Hercais Hz. (1 Hz 1 svyravimas per 1 s). 3) Svyravimo amplitud A didiausias nuokrypis nuo pusiausvyros padties. 4) Svyravimo faz j dydis, apibdinantis svyruojanio tako padt ir krypt konkreiu judjimo krypt konkreiu laiko momentu. 5) Bangos ilgis l bangos fronto nueitas kelias per period. 6) Bangos sklidimo greitis v bangos fronto nueitas kelias per laiko vienet. 7) Ciklinis bangos skaiius k bangos ilgi skaiius, telpantis 2p ilgio atkarpoje Elementarios bangos lygties sudarymas. Diferencialin bangos lygtis ir jos sprendinys. i lygtis aprao elementarios bangos, sklindanios x kryptimi, vis tak svyravimo padtis, bet kurio laiko momentu bet kurioje x koordinatje. Sprendinys

s1 (t ) = A cos( t + 0 )
s2 = A cos( (t ) + 0 ) x = v s2 (t , x) = A cos( (t x ) + 0) V

Bang sudtis ir interferencija. Interferencini maksimum ir minimum susidarymo slygos. Bang sudtis Daleiskime dvi, bangos sklinda beveik lygiagreiai ir take P susitinka. Ms nagrinjamos bangos: s1 = A1 cos(1t k 1r1 + 01)

s2 = A2 cos( 2t k 2r2 + 02) Susitikimo take P j svyravim atstojamoji amplitud bus lygi:
2 A = A12 + A2 + 2 A1 A2 cos(02 01 )

Take P fazi skirtumas bus lygus:

2 1 = (2 1 )t (k2 r2 k1 r ) + (02 01 ) 1
iuo atveju turtume gauti bet koki sudtin bang, kurios forma priklauso nuo atskir bang parametr Koherentini bang interferencijos maksimum ir minimum slygos: MAX- susitikusi bang fazi skirtumas turi bti lygus nuliui. MIN - susitikusi bang fazi skirtumas turi bti lygus 180 laipsni arba p radian. I skirting altini atjusi konkret tak koherentini bang interferencijos maksimum ir minimum slygos: MAX- susitikusi bang nueit keli skirtumas turi bti lygus: MIN- susitikusi bang nueit keli skirtumas turi bti lygus: Stovinij bang susidarymas. Stovinios bangos susidaro interferuojant krentaniai ir atsispindjusiai bangai. Paprasiausias pavyzdys styga, tvirtinta abiejuose galuose Bangos energija. Energijos trinis tankis, intensyvumas, galingumas. Aplinkos dalels virpdamos turi kinetins energijos, o pilna mechanin energija ireikiama per kinetins ir potencins energijos sum.Taiau, kadangi dalelms svyruojant ios energijos yra lygios: dW = dWk + dWp = 2dWk = dV 2 A2 sin(t kx + 0 ) Padalij abi puses i trio dV, gauname trio vieneto energij, kuri vadiname bangos energijos triniu tankiu. dW w= = 2 A2 sin(t kx + 0 ) dV io dydio vidurkis laiko atvilgiu yra vidutinis energijos trinis tankis: 1 w = 2 A2 2 Garso intensyvumas ir galingumas. Garso stiprumu fizikiniu poiriu vadiname garso bangos intensyvumu.

Garso bangos intensyvumu I vadiname dyd, kuris yra lygus energijos kiekiui, kur banga pernea, per ploto vienet (SI sistemoje 1 m2), per laiko vienet (SI sistemoje 1 s). I = wv = 1 2 A2 v 2

Garso bangos galingumu vadiname dyd, kuris yra lygus energijos kiekiui, kur banga pernea, per vis plot S, per laiko vienet.

1 P = IS = 2 S 2

A v

Sferins bangos lygties ivedimas. Kadangi sferin banga sklinda didjant koncentriniams apskritimams, kuri plotas tiesiogiai proporcingas spindulio kvadratui, jo intensyvumas kinta atvirkiai proporcingai sferos plotui S. Galutin lygtis s (t , r ) = A0 2 sin(t r ) + 0 ) r

IR T.T!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! Garso bangos ir j pagrindins charakteristikos Garsas mechanins bangos, sklindanios tampria aplinka ir sukelianios mogui garso pojt. Girdimu garsu vadinamos mechanins bangos, kuri danis telpa intervale 20-20000 Hz. Garso bang egzistavimo slygos: 1. Materialaus garso altinio egzistavimas, 2. altinis turi atlikinti svyruojamuosius judesius, 3. Svyruojamojo judesio energija turi viryti tampri bang susidarymo energij, 4. Kad sklist garsas, reikalinga tampri aplinka vakuume garsas nesklinda. Garsas yra iilgins sferins bangos Garsas atsiranda kno paviriui periodikai perduodant energij aplinkos dalelms, kuri periodinis sutankjimas ir praretjimas sukelia bgani bang. Dalels svyruoja iilgai bganios bangos krypties. Todl garsas yra iilgins bangos.

Kadangi daniausiai gars stebime izotropinje aplinkoje (kurios savybs vienodos visomis kryptimis), o altinio matmenys yra mai, palyginus su aplinkos triu, nuo altinio garsas sklinda vienodai visomis kryptimis. Todl garsas yra sferins bangos. Garso greitis priklauso tik nuo aplinkos savybi ir nepriklauso nuo danio, bangos ilgio ir amplituds. Garso greitis priklauso kur jis sklinda ar kietuose knuose ar skystuose ar dujose, taip pat toliau skirstoma tiksliau kokia tai mediaga. Garso bango ilgis aplinkoje priklauso nuo bangos danio ir bangos sklidimo greiio. Kadangi greitis priklauso nuo aplinkos, toje paioje aplinkoje bangos ilgis priklauso tik nuo danio Slgis nejudaniame skystyje. Paskalio dsnis ir Archimedo keliamoji jga. Paskalio dsniu, kuris teigia, kad nejudanio skysio kiekviename jo take slgis visomis kryptimis yra vienodas. Archimedo keliamoji jga. r r r r r FA = F1 + F2 = gS (h1 h2 ) = gS (h2 h1 ) FA vadinama Archimedo keliamoji jga. Ji nukreipta prieinga laisvojo kritimo pagreiio krypiai. Archimedo jgos dyd nusakome dsniu: skyst (dujas) panardint kn veikia keliamoji jga, lygi istumto skysio (duj) sunkiui.

Skysio judjimas. Tolydumo lygtis. Skysio tekjim nusako greiio vektori laukas: kuris yra bti skysio dalels laiko ir padties funkcija. r r v = f (r , t )

Jeigu greiio vektori laukas laikui bgant nesikeiia, skysio tekjim vadiname stacionariuoju. Tolydumo lygtis rr dSv = 0
S

Bernulio lygtis (be ivedimo), jos ivados ir praktiniai taikymai.

v2 + p = const. 2

Bernulio lygtis bendram atvejui.Jeigu vamzdelis yra horizontalioje padtyje: Tekant skysiui vamzdiu, susiaurjimo vietoje jo greitis padidja, padidja ir dinaminis slgis, taiau pagal lygt matyti, kad statinis slgis turi sumati: Parinkus atitinkamus matmenis ir iorin slg, statinis slgis gali pasidaryti maesnis u atmosferin. Skysio vidin trintis. Klampaus skysio tekjimas apvaliu vamzdiu. Reals skysiai pasiymi klampa, dar vadinamavidine trintimi. Vidin trintis susidaro tarp tos paios mediagos sluoksni, judani skirtingais greiiais. Vidins trinties jgos modulis yra proporcingas sluoksni greiio gradiento modulio ir sluoksni lietimosi ploto sandaugai: FORMULES (klampus tekejimas vamzdiu)....1.1.6. skaidr.

Skysio paviriaus tempis, jo atsiradimo prieastys. Kapiliariniai reikiniai. Skysio viduje esanias molekules veikia jgos i vis pusi, todl jos kompensuoja viena kit. Skysio paviriuje esanias molekules veikia nekompensuotos sveikos jgos. Jos yra nukreiptos skysio vid ir paviriaus liestins kryptimi siekdamos sumainti paviriaus plot. ios jgos vadinamos pavirins tempties jgomis. Dl nekompensuot jg (potencialini jg) veikimo pavirins molekuls turi padidint potencins energijos kiek. Kapiliariniai reikiniai. Paviriaus laisvoji energija visada siekia minimizuotis. T.y. sumainti iki minimumo plot. Paviriaus ikreivinimas sukelia papildom slg, kurio enklas priklauso nuo drkinimo ar nedrkinimo. Pavirinis papildomas slgis ireikiamas Laplaso lygtimi: 1 1 p = + R1 R2

Specialiosios reliatyvumo transformacijos.

teorijos

postulatai.

Lorenco

padties

ir

laiko

Specialioji reliatyvumo teorija grindiama dviem stebjim ir eksperiment rezultatus apibendrinaniais postulatais: 1) Visi fizikos dsniai visose inercinse atskaitos sistemose yra vienodi; 2) viesos greitis vakuume visose inercinse atskaitos sistemose nepriklauso nuo viesos altinio ar stebtojo reliatyvaus judjimo (krypties ir greiio): visomis kryptimis viesos greitis yra vienodas. c=299792456,2 m/s Apibendrinimas: 1) Nra tokio fizikinio eksperimento (atlikto inercinje atskaitos sistemoje), kuriuo galtume nustatyti inercins atskaitos judjim. 2) Pereinant i vienos atskaitos sistemos kit, viesos greitis nesikeiia. Lorenco Transformacijos Paprasiausio pavidalo Lorenco transformacijos ireikiamos,kai nejudanios S irjudanios S atskaitos sistem ays yra lygiagreios ir sistema S juda iilgai vienos aies Ox pastoviu greiiu v0. Jeigu abiejose atskaitos sistemose laiko atskaitos pradi pasirenkame tuo momentu, kai abiej koordinai sistemos pradios O ir O sutampa, tai Lorenco transformacijos uraomos:
x + v0 t x= , y =y, z =, t z 2 v0 1 2 c t + v0 x c2 = 2 v0 1 c2
x = x v0t 1
2 v0 c2

, y = y, z = z, t =

v0 x c2 v2 1 0 c2

Laiko transformacijoje yra erdvins koordinats ir greitis. Todl laikas yra reliatyvus ir neatskiriamas nuo erdvs. Kiekvienai inercinei atskaitos sistemai (IAS) yra savas laikas visuose tos paios IAS takuose fizikiniai procesai vyksta vienoda sparta.

Tie patys procesai, apraomi i judanios IAS, atitiks skirting laik, priklausant nuo koordinats ir greiio. Vienalaikikumo reliatyvumas Du vykiai vykstantys skirtinguose pasirinktos koordinai sistemos takuose vadinami vienalaikiais, jeigu jie vyksta t pat laiko moment. Taiau vykiai, vykstantys skirtinguose erdvs takuose, sistemoje S jau yra nevienalaikiai. Reliatyvistinis sutrumpjimas ir laikotarpio pokytis. Sakykime judanios sistemos S atvilgiu nejudantis strypas orientuotas iilgai Ox aies. ioje atskaitos sistemoje strypo gal koordinats laikui bgant nekinta Stebtojui, kurio atvilgiu knas juda, kno tiesiniai matmenys yra trumpesni, negu matmenys nustatyti to stebtojo, kurio atvilgiu knas nejuda. Knui judant v0=0.87c, jo matmuo judjimo kryptimi sumaja perpus. Laiko pokytis Laiko tarpas yra reliatyvus ir priklauso nuo judanios atskaitos sistemos judjimo greiio nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu. Judanioje atskaitos sistemoje laiko tekm vyksta liau nejudanios sistemos atvilgiu, t.y. judantis laikrodis eina liau negu nejudantis. Jeigu judjimo greitis yra v<<c abiejose sistemose laiko tarpas tarp vyki yra vienodas, t.y. turime klasikins mechanikos atvej. Reliatyvistin greii sudtis Todl gauname vienos krypties greii sudties iraik: v= v + v0 v v0 ir v = vv vv 1 + 20 1 20 c c

Vadinam reliatyvistiniu greiio projekcij sudties dsniu: Pagal dsn galima sitikint, kad viesos greitis abiejose sistemose yra vienodas.

Reliatyvistin dinamika. Mechanikoje is postulatas gali bti patenkintas tik naudojant Lorenco transformacijas. Mechanikos dsniai, tenkinantys i salyg ir apraantys kn judjim ir j suklusias prieastis vadinami reliatyvistines mechanikos dsniais. Fizikos aka, tirianti kn judjim esant greiiams artimiems c, vadinama reliatyvistine mechanika. Reliatyvistinje dinamikoje rodoma, kad II Niutono dsnis vienodas visose inercinse atskaitos sistemose tik tuomet, kai impusas ireikiamas: r m0 r p= v v2 1 2 c mr = Dydi m0 1 v2 c2 Vadname realiatyvistine mase.

Reliatyvistins mass iraika rodo, kad reliatyvistin mas yra didesn u rimties mas ir priklauso nuo judanio kno greiio nejudanios atskaitos sistemos atvilgiu. Kno greiiui artjant c, reliatyvistin mas artja link begalybs. Naudojantis reliatyvistine impulso iraika II Niutono dsnis uraomas:
Naudojantis reliatyvistine impulso iraika II Niutono dsnis uraomas: r r
F dp d m0 r = v = 2 dt dt v 1 2 c