D I R I I KYM I A I BI N R I MS H D S N Sudtingesns analizs reikia nagrinjant dihibridin kryminim.

. Dihibridinis kryminimas nuo monohibridinio skiriasi tuo, kad tiriamas ne vieno, o dviej gen paveldjimas. O tiriant dviej gen paveldjim sutinkamos galimos dvi skirtingos situacijos. Vienu atveju tiriami genai yra skirtingose homologini chromosom porose, antruoju atveju vienoje homologini chromosom poroje. Palyginkite jas. AB ab

P: G: F1 :

A B a b a b A B AB | ab AB a b

AB ab AB | ab AB ab

Matote, kad F1 kartoje nieko ypatingo nevyksta. Abiem atvejais galioja pirmosios kartos vienodumo taisykl. [r. "Monohibridinis kryminimas"]. Skirtumai atsiranda antrojoje kartoje - kryminant heterozigotas. P: G: F1 : AB AB a b a b 1/4 A B, 1/4 A b, 1/4 a B, 1/4 a b | 1/4 A B, 1/4 A b, 1/4 a B, 1/4 a b 1/4 A B 1 AB 16 A B 1 AB 16 A b 1 AB 16 a B 1 AB 16 a b 1/4 A b 1 A b 16 A B 1 Ab 16 A b 1 A b 16 a B 1 Ab 16 a b 1/4 a B 1 a B 16 A B 1 a B 16 A b 1 a B 16 a B 1 a B 16 a b 1/4 a b 1 a b 16 A B 1 a b 16 A b 1 a b 16 a B 1 a b 16 a b AB AB

ab ab 1/2 AB, 1/2 ab | 1/2 AB, 1/2 ab 1/2 AB 1/2 ab 1/2 AB 1 AB 4 AB 1 AB 4 ab 1/2 ab 1 ab 4 AB 1 ab 4 ab

1/4 A B 1/4 A b 1/4 a B 1/4 a b

Ir kokie rezultatai? Antruoju atveju, kai abu genai buvo vienoje homologini chromosom poroje, genotip AB AB ab santykis gavosi 0,25 : 0,75 : 0,25 . Toksai santykis bdingas monohibridiniame kryminimui. Jeigu AB AB ab ab pakeistume santrumpa C, o ab - santrumpa c, tuomet galtume drsiai teigti, kad turime monohibridin kryminim. is dviej gen paveldjimo atvejis, kai du genai paveldimi lyg vienas, vadinamas sukibusiu gen paveldjimu. Jo paprastai nevadina tikru dihibridiniu kryminimu. Paveldint sukibusiai kartu chromosomoje esantys genai visda pavekdimi kartu. Tiesa, gen sukibimas paprastai bna ne absoliutus. Apie tai skaitykite skyrel "Gen sukibimo paeidimai". O tai pirmuoju atveju gavosi dar nematytas genotip santykis: 1 AB 2 AB 2 AB 4 AB 1 a B 2 a B 1 Ab 2 Ab 1 a b : : : : : : : : . 16 A B 16 A b 16 a B 16 a b 16 a B 16 a b 16 A b 16 a b 16 a b Fenotip santykis visiko dominavimo pagal abu genus atveju: 9 3 3 1 AB : aB : Ab : ab. 16 16 16 16 Dalinio dominavimo atveju pagal abu genus fenotipinis santykis gaunasi toks pat, kaip genotipinis santykis. Egzistuoja du atvejai, kai vieno geno aleliai dominuoja visikai, kito dalinai. J fenotipinius santykius galite perskaiiuoti i genotipinio santykio. Aukiau pateikti santykiai rodo poymi isiskyrim dihibridiniame kryminime. Jam bdinga savas dsningumas, kuris irykja perskaiiuojant aukiau pateikt fenotip santyk, bet nekreipiant dmesio kur nors vien gen i dviej: 3 9 3 1 Nekreipiant dmesio B gen gaunasi santykis + A : + a. 16 16 16 16

3 1 A : a. O tai paprasiausio monohibridinio kryminimo santykis. 4 4 Lygiai tas pats gaunasi paskaiiuojant fenotip santyk nekreipiant dmesio A gen. I i dviej pastebjim ivedamas nepriklausomo poymi paveldjimo taisykl: Sudjus ir suprastinus jis bus Genai, esantys skirtingose homologini chromosom porose, paveldimi nepriklausomai. Tuo tarpu vienoje chromosom poroje esantys genai bna paveldimi kartu. Tokie kartu paveldimi genai yra vadinami sukibimo grupe. I esms, sukibimo grup sudaro visi genai, esantys toje pat homologini chromosom poroje. Visi aukiau pateikti ivediojimai bus teisingi, jeigu heterozigotini individ pagal du genus gamet santykis tikrai bus 1/4 A B : 1/4 A b : 1/4 a B : 1/4 a b. io santykio tikrumo rodymas pateiktas X pav. [Nubraiyti heterozigot pagal du genus gamet susidarymo sardelin schem]. ioje schemoje matyti, kad egzistuoja du mejozs variantai. Vieno mejozs variantas po lygiai gamina gametas A B ir a b, o kitas variantas gametas A b ir a B. O kadangi abu mejozs variantai yra vienodai tiktini, visi gamet genotipai gaminami su vienodomis tikimybmis 1/4. Galima bt nagrinti ir sudtingesnius variantus pvz., trihibridin ir auktesnius polihibridinius kryminimus su vairiais visiko ir dalinio dominavimo deriniais. Be to, mes nagrinjome genus, kurie turi du alelius. O daug gen turi po 3 ir daugiau aleli. J analiz bt panai, tik lentels ir santykiai gautsi kur kas sudtingesni. intarpas KOMBINACINIS KINTAMUMAS IR VAIROV Kombinacinis kintamumas labai svarbus, kadangi utikrina didiul lytikai besidauginani organizm genotip (o kartu - ir fenotip) vairov. Tarkime, kad turime por individ, heterozigotini pagal tuos paius 30 gen. Tuomet i pora gali palikti 230=1 073 741 842 gamet skirtingais genotipais. Tiesa, gamet genotip tikriausiai bus maiau dl gen sukibimo. Nors, jei organizmas turi daugiau kaip 30 homologini chromosom por, ir visi genai yra skirtingose porose, tuomet is skaiius bus tikras. Nepamirkime ir to, kad apvaisinimo metu gali susitikti ir susilieti bet kurios dvi gametos - susiliejimo variant vairov bus dar didesn 230230 = 260. Tiesa, zigot genotip vairov bus madaug dvigubai N2 + N maesn - j bus tik , kur N = 230. 2 Tokie paskaiiavimai rodo, kad gamtoje dviej individ vienodais genotipais praktikai nebna kai tai riai bdingas tik lytinis dauginimasis. Tiesa, kai ris labai gausi, o homologini chromosom por nedaug, genotipai gali sutapti. Paskaiiuokite genotip sutapimo tikimybes, remdamiesi lentele "Chromosom skaiius diploidinse lstelse" skyriuje "Branduolys". /Udaviniai: pvz., Lietuvoje yra ~ 240 400 ha beryn. Viename hektare beryno vidutinikai auga y ber. Heterozigotini tv lytini palikuoni genotip ir fenotip vairov Gen skaiius, Gamet tip Homozigotini Skirting fenotip Skirting Kryminimo pagal kuriuos skaiius pagal individ pagal skaiius visiko genotip tipas heterozigotiniai skirtingus tuos genus dominavimo atveju skaiius tvai genotipus dalis Monohibridinis 1 2 2 3 1/4 Dihibridinis 2 4 4 9 1/16 Trihibridinis 3 8 8 27 1/64 Tetrahibridinis 4 16 16 81 1/256 Polihibridinis n 2n 2n 3n 1/4n Prie js namo auga beras. Apytiksliai vertinkite tikimyb, kad Lietuvoje auga dar vienas to paties genotipo beras? Su prielaida, kad gen sukibimas yra absoliutus. Lietuvoje auginama ~ X kiauli. /