J.

Apuio novels Autorius ieko ieities analiz ir interpretacija

Juozas Aputis ikiliausias sovietinio laikotarpio Lietuvoje modernios psichologins novels ir apysakos autorius. Raytojas tikrovikai vaizdavo gyvenamojo meto dalykus, socialin aplink, kaimo buit, bet svarbiausia jam mogaus igyvenimai, bsenos, smons procesai, subtils ryiai su aplinka ir kitais monmis. Jam svarbi nykstanti senojo kaimo dvasios kultra, mogikumas, lidima nykstani tradicij, vertybi. Kaip ir daugelyje J.Apuio noveli (vis po Marazyno uolu, unelis alksnio virnje ir kt.), taip ir analizuojamoje novelje Autorius ieko ieities vaizduojamas kaime atsirads iaurumas, smurtas, panieka silpnesniam. Novels erdv konkreti, veiksmas vyksta ant kalnelio, palei Garspjaunio pekles, prie ikastos siloso duobs. ia vyksta ems kio darbai, kasinjimai, mons vainja traktoriais. Dabar pats darbymetis: vasara, pirmoji birelio pus (laikas konkretus). Per detales atskleidiama kaimo aplinka, tikroviki kaimo gyvenimo ir buities vaizdai: vyturiai, ol, pievos, arkliai, alios pelks. mons vainja traktoriais, sklaido ir trambuoja ol, varinja arklius vystoma ems kio kultra. i novel parayta XIXa. 8d. (sovietiniais laikais), todl galima numanyti, kad ia vaizduojamas darbas kolkyje. Lietuva yra okupuota sovietins Rusijos. Novels veiksmas prasideda piet pertrauka, darbininkai, j yra 7: du traktoristai storasprandis ir skyltagalvis, studentas, auktasis baltakaklis, sudivlis, Vinc ir Jogas, pietauja (ryja lainius su duona), ilsisi. Konfliktas siplieskia pietaujant tarp darbinink storasprandio ir baltakaklio, iam atsisakius valgyti. Taiau, svarbiausi ioje situacijoje tapo ne jie, o studentas, bands igelbti vaikinuk. i skriaudos tema yra susijusi su bendrais civilizacijos procesais, humanistins kultros ir tradicini vertybi griuvimu. Tai, kad pirmasis traktoristas spontanikai upuol vaikinuk, atskleidia, jog civilizuot pasaul siver naikinanios jgos, kuri veikti mogus negali, nepajgia. is veikjo spontanikas, nemotyvuotas elgesys - ilgakaklio upuolimas kyla ne tiek i jo paties, kiek i pakrikusio pasaulio. Studentas yra vienas i pagrindini novels veikj. Jis yra baigs studijuoti pirm kurs, inteligentas, taiau savo pasaulira, mstymu, jausmais tebesaugo ry su kaimu, vasar dirba kolkyje. Tai yra jautrios dvasins sandaros veikjas, turintis tvirtus dorovinius principus ir sin: jis negali irti, kaip traktoristas usipuola vaikinuk, todl ustoja j. Tai rodo studento ryt ir drs, jo vidin stipryb. Nors ir bdamas bjgiu (kovoti prie 3 yra nepajgus), jis vis tiek mgina veikti blog (skriaudikus). i vidin, dvasin studento kova su blogiu ir yra svarbiausias novels klodas. Bandydamas susivokti, kas ia nutiko (isprogusiomis akimis jis irjo alias pelkes tolumoj,o jo galvoje tvinkiojo viena mintis: K dabar galiu padaryti? Kokia mano vieta itoje siloso duobje?) veikjas nuklysta praeit. Laiko tema novelje jungia ir studento psichologij, ir istorin kontekst. Dabartyje patirti spdiai veikjui asocijuojasi su praeities patirtimi pokario laikais, baime. Smurtas ateina dabart kaip nuolatinis praradim jausmas. Raytojas savo veikjais, bandaniais prisitaikyti prie gyvenimo, apibendrintai ireikia suluointos kartos bsen. Belieka tik: urakinti, geleimi apkaustyti amin neapykant...Tiktai tiek... Netiktas poskis novels pabaigoje storasprandis paleidia baltakakl, o sudivlis student. Tai rodo, kad sukaupus vali ir tikjim, blogis neteko savo galios. Visa i situacija buvo lyg ir studento, jauno mogaus, vyrikumo ibandymai, kova tarp grio ir blogio. Novelje lyrinis pasakotojas yra labai svarbus. Jis epitetais (liesas, trumpasprandis, baltakaklis ir kt.), palyginimais (liesas kaip pagalys), metaforomis (rankos geleins) vaizdingai apibdina , aruoja visus veikjus, kalba III asmeniu. Novels pabaigoje jis pristato nauj persona pat autori, kuris skatina skaitytoj kartu su juo mstyti ir sprsti, kaip reikt elgtis studento situacijoje. Pasakotojas isako aiki autoriaus dorovin nuomon jis palaiko student, taiau tos minties nepera skaitytojui, leidia jam paiam rinktis. Dl polinkio visk apmstyti ir iekoti sprendimo i novel gyja eseistini bruo, intelektualumo. Taigi ioje J. Apuio Autorius ieko ieities novelje atsiskleid dar vienas sunkus moni gyvenimo etapas sovietiniais laikais. J kova prie dorovini mogaus pamat suirim. Skaitytojas yra ne tik supaindinamas su mogaus dvasiniais igyvenimais, bet jam leidiama ir pasinerti potekstje slypinius filosofinius apmstymus.