III seminaras Daina Bogdanien daina.bogdaniene@arbeidstilsynet.no Tlf.: 912 45 675 2011.08.31.

Darbo kodeksas turi utikrinti saugias darbo slygas ir saugi darbo viet bei prasming darbo aplink visiems dirbantiesiems. Darbo kodeksas nusako : darbdavio ir darbuotojo pareigas ir atsakomyb. darbo saugumo nuostatas, darbo laik, galimyb : - ileisti tikslines atostogas(permisjon), - darbinti - atleisti i darbo. Darbdavys pagal darbo kodeks turi didiausi atsakomyb, taiau keliami tam tikri reikalavimai ir darbuotojams, t.p. technini prietais ar pavojing sveikatai mediag importuotojams ar gamintojams

Darbdavys privalo vykdyti visus Darbo kodekso nurodymus. Darbdavys privalo priirti kad : Darbo vietoje nebt nelaiming atsitikim, sveikatos sualojim ar kit sveikatai kenkiani aplinkybi. Kad Js gautumte btin apmokym ir informacij, t.p. pagalb dirbant. Darbdavys atsako u Js sveikat, ger darbo aplink ir saugum darbo vietoje.

Darbuotojai taip pat turi prisidti, kad darbo vietoje bt sukurta palanki darbo aplinka Darbuotojas privalo: Bendradabiauti su darbdaviu imantis saugumo priemoni ir kuriant palanki darbo aplink Privalo laikytis nustatyt taisykli ir darbini instrukcij Jei nesilaikote darbe nustatyt saugumo ir kit instrukcij bei taisykli, tai gali tapti atleidimo i darbo prieastimi. Privalote dalyvauti reikiamuose apmokymuose Turite teis aptarti darbo aplinkos klausimus su darbo saugos atstovu ir kitais kolektyvo atstovais.

Js prievols nesumaina darbdavio atsakomybs

Esant

bet kokiems darbo santykiams privalo bti ratika darbo sutartis. Darbdavys darbindamas negali atsivelgti lyt, ras, tautyb ar religij ar politinius sitikinimus ir diskriminuoti tuo pagrindu darbinant

Js turite kaip galima greiiau su savo darbdaviu sudaryti ratik darbinimo sutart. Jei darbinimas yra trumpesnis nei vienam mnesiui arba darbo jga yra pernuomojama, darbinimo sutartis turi bti sudaroma tuoj pat. Darbo inspekcija turi paruousi darbo sutarties pavyzd su vertimu lietuvi kalb(rasite internete, paieka "standard arbeidsavtale litauisk") Darbo sutartyje privalo bti informacija apie darbdav, darbo viet, darbo pobd, darbo santyki pradi, darbo santyki trukm (ar tai terminuotas ar neterminuotas kontraktas), teis atostogas, apie darbo laik, atleidimo terminus, darbo umokest.

darbinimo sutartis pasiraomas kaip abipusiai sutartas dokumentas. Jei nesutinkate su kai kuriomis slygomis, stenkits aptarti tai prie pasiraant kontrakt. Nepasirainkite kontrakto jo nesuprat ar nesutikdami su Jums nepalankiomis darbo slygomis Darbo inspekcija nerekomenduoja pradti dirbti nepasiraius darbinimo kontrakto. Jei taip elgiats rizikuojate. VERTINKITE RIZIK! Konflikto atveju, jei byla bus perduota teism, darbo santyki rodymais laikomi tik dokumentai. Liudininkai, ar kiti rodymai yra anraeiliai, juos teismas gali atmesti.

 Prie

atleidiant i darbo is klausimas turi bti aptartas su darbuotoju, kur ketinama atleisti, ir kolektyvo atstovu Darbdavys privalo turti rimt prieast Atleidimas turi bti ratikas (oppsigelse) Atleidimo rate privalo bti nurodyta galimyb apsksti atleidim i darbo. Atleidus i darbo, kiekvienas turi teis nemokam juridin pagalb. Jei Js nuomone atleidimas i darbo neturi pagrindo, turite teis reikalauti deryb su kolektyvo atstovu ir / arba advokato dalyvavimu.

Darbdavys turi teis ileisti darbuotoj priverstini atotog, jei monje susidaro ypatinga padtis, dl kurios sunku visus darbuotojus aprpinti darbu, pvz.

Usakym stoka aliav stoka Kitos prieastys streikas, stichins nelaims ir pan.

Darbo vieta ilaikoma ir darbuotojas grinamas savo darbo viet, kai situacija monje pagerja. Prie ileidiant priverstini atostog privaloma: Surengti pasitarim apie bsimas priverstines atostogas su darbuotoj atstovu (tillitsvalgt) ir surayti io pasitarimo protokol. Kiekvienam darbuotojui teikti raytin perspjim apie bsimas priverstines atostogas (permitteringsvarsel) Atotogos gali prasidti anksiausiai po 2 savaii po raytinio perspjimo.

Paprastai priverstines atostogas ileidiami neseniai darb priimti darbuotojai, taiau darbdavys turi teis spsti savo nuoira. Pirmsias priverstini atostog dienas moka darbdavys (5 dienas). Paprastai priverstins atostogos gali trukti 6 mnesius ( jei yra rimta prieastis ilgiau, ilgiausiai 12 mn.) Dabuotojas gauna imokas i NAV. Galioja atskiros taisykls dl i imok Darbuotojas, ileistas priverstines atostogas, gali dalyvauti NAV perkvalifikavimo ir darbinimo programose ir dirbti kit apmokam darb, bet tokiu atveju jam mainamos imokos. Kart per mnes darbdavys privalo informuoti darbuotoj apie padt monje. Pagerjus situacijai ir atsiradus galimybei grti darb, darbdavys pranea darbuotojui, ir jis turi atvykti darb per 2 dienas (arba per daugiau dien, priklausomai nuo susitarimo su darbdaviu).

Pagrindin taisykl Js kaip darbininkas galite dirbti 9 valandas per 24 paros valandas ir 40 valand per 7 dienas. Kartais darbdavys ir darbuotojas gali sudaryti ratik sutart dirbti per 7 dienas 48 valandas. Tokiu atveju reikalaujama, kad jums u tai bt duodami laisvadieniai, ir kad per 52 darbo savaites (skaitant laisvadienius) itaip dirbant Js nedirbtumte daugiau nei 40 valand per savait. Sudarant kolektyvin darbo sutart (tarp darbdavio ir profsjungos) ar gavus sutikim i Darbo inspekcijos, darbo valand skaiius per dien ar savait gali bti didesnis.

 Virvalandiai

apmokami maiausiai 40 proc. priedu prie algos (statybininkams 50 proc. priedas.) Js turite teis turti maiausiai 11 valand laisvalaikio per par ir maiausiai 35 valandas laisvalaikio per savait. Virvalandinis darbas negali bti taikomas vis laik. Virvalandiai skiriami tik darbuotojui sutikus

 mon,

registruota Norvegijoje, privalo automatikai drausti visus savo darbuotojus nuo nelaiming atsitikim darbe. mons, registruotos usienyje, taiau atliekanios darbus Norvegijoje, privalo turti tok pat draudim. Jei turite personalin mon, privalote sudaryti asmenin draudimo sutart.

Patalpos, kuriose apgyvendinami darbuotojai, turi bti saugiai rengtos ir priirimos. Apgyvendinant laikinuose barako tipo statiniuose, vienam asmeniui turi bti skirtas kambarys su tualetu ir duu. Jei apgyvendinama kitose patalpose, pagal standartus pageidaujama, jog asmenys miegot po vien kambaryje, i kurio bt lengvai prieinamas tualetas ir duas. Valgomasis ir poilsio kambariai Valgomasis turi bti atskirtas nuo tualeto kambario / persirengimo kambario ir, jei manoma, turi turti dienos apvietim. Valgomasis ir poilsio kambariai neturi bti naudojami nakvynei. Darbdavys turi pasirpinti patalp vara ir apgyvendinant, ir palaikant var kasdien.

Umokestis statybos pramonje yra suderintas ir privalomas alyje, nustatant minimal umokest:

visoje

Kvalifikuotiems darbuotojams - maiausiai 154,50 NOK per valand. Nekvalifikuotiems ir neturintiems patirties ioje srityje darbuotojams 139,00 NOK per valand. Nekvalifikuotiems darbuotojams, turintiems vieneri met patirt 144,50 NOK per valand. Jaunesniems nei 18 met darbuotojams 96,-NOK per valand. Taip pat nustatytas privalomas vienodas umokestis u virvalandius, t.y. 50 proc. priedas prie algos, kai virvalandiai dirbami iki 21 val. U darb po 2100 ir iki 0600 val, taip pat sekmadieniais ir ventinmis dienomis privalo bti mokamas 100 proc. priedas prie algos.

DMESIO INDIVIDULIOMS MONMS IE TARIFAI NEGALIOJA! Taiau jei individuali mon samdo darbuotojus, jiems galioja tarifas.

Atliekant darbines uduotis toli nuo nam ir nakvojant ne namuose, darbdavys pagal susitarim turt dengti atvykimo darbo viet ir ivykimo i jos ilaidas, taip pat ilaidas u tam tikr skaii kelioni namo. Prie siuniant darbuotoj atlikti uduoi toli nuo jo gyvenamosios vietos, sutartys dl i ilaid padengimo turi bti sudarytos i anksto. Darbdavys, kuris privalt mokti apgyvendinimo bei maitinimo ilaidas, nustato arba pastovius dienpinigius, arba apmokjim pagal pateiktus kvitus, ar kitas toki ilaid padengimo taisykles. Darbdavys turi aprpinti darbiniais/apsauginiais rbais priklausomai nuo darbo vietos ir met laiko. Darbdavys privalo aprpinti darbo rankiais

Kaip ir visi dirbantys Norvegijoje, privalote mokti mokesius ir socialin draudim. Js darbdavys iskaito juos i Js atlyginimo ir moka valdiai. Js darbdavys neturi teiss, iskyrus iuos nustatytus iskaitymus, iskaiiuoti kit ilaid, pvz. nuomos, maistpinigi, darbo rb, transporto ir kt. be ratiko susitarimo tarp ali. Mokant alg, darbdavys privalo Jums pateikti dokument, nurodant, kaip alga apskaiiuota ir kokie mokesiai i jos atskaityti.

Saugos atstov turi isirinkti visos mons. Atskirais atvejais ir atskiru susitarimu - jei monje dirba maiau nei 10 moni gali galioti kita tvarka. Saugos atstov uduotys: Saugos atstovas turi utikrinti, kad bus pasirpinta darbuotoj sveikata, sauga ir gerove. Saugos atstovas priiri: - kad darbuotojai neatsidurt pavojingose situacijose; - kad reikiamose vietose bt sumontuota apsaugos ranga ir kad darbuotojai turt asmenines saugos priemones. Saugos atstovas gali nutraukti bet kokius darbus, jei darbuotojo gyvybei ar sveikatai ikyla tiesioginis pavojus.

Pamatyti konfliktus darbo vietoje ir juos isprsti privalo darbdavys. Konfliktai danai kyla dl nesutarim profesini atvilgiu, dl kalbini nesusipratim ir kultrini skirtum. Konfliktai danai kyla dirbant multikultrinje aplinkoje. Nepalanki psichosocialin aplinka yra labai neigiamas veiksnys. Visus konfliktus geriausia aptarti su kolektyvo atstovu ir darbo saugos atstovu ir vliau su dabdaviu ar mons administracija. Kilus konfliktui laikykits ramiai, nes bet koks susierzinimas ar balso klimas Novegijoje netoleruojamas. Danai kitos tautybs individas, nemokdamas pakankamai isiaikinti su darbdaviu ar kolegomis usienio kalba, kompensuoja t trkum kno kalba ar veido iraika, t.p. emocij demonstravimu pakeltu tonu. Pokalbiui apie konflikt pasiruokite i anksto, argumentuotai idstykite savo pretenzijas. Stenkits ne tik skstis ar sksti, bet bandykite iekoti racionalaus problemos sprendimo ar kompromiso. Kolektyvo atstovas ir darbo saugos atstovas pads Jums kalbti su darbdaviu. Darbo inspekcija tam tikrais atvejais taip pat gali dalyvauti tokiose derybose.

Sprendiant konfliktus darbo vietoje turi bti vadovaujamasi darbo kodeksu Darbdavys privalo konflikto atveju isiaikinti prieastis ir imtis priemoni juos sprsti. Jei js darbo vietoje niekas nenori ar negali isprsti kilusio konflikto, kreipkits Darbo inspekcij. Darbo inpekcija pareigos darbdav iprsti konflikt Reikalui esant padt monje ir konflikto prieastis gals itirti ekspertai. Darbdavys privalo rpintis, kad dirbantieji nepatirt priekabiavimo ar kito eminanio elgesio darbo vietoje.

Visos darbuotoj turinios mons privalo nustatyti atsakomyb ir tvark, planus ir priemones, padedanius rpintis darbuotoj sveikata, saugumu ir sveika darbo aplinka. U priemoni dl sveikos ir saugios darbo aplinkos (Norvegikai helse-, milj- og sikkerhetarbeid, sutrumpintai HMS-arbeid, toliau tekste HMS priemons) plano sudarym ir io plano vykdym darbo vietoje atsakingas darbdavys. Taisykls ir darbo instrukcijos turi bti suraytos ratu ir ta kalba, kuri supranta monje dirbantieji. HMS priemoni tikslas nustatyti monje esanius pavojus sveikatai, saugumui ir sveikai darbo aplinkai ir diegti priemones, siekianias ukirsti keli nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos pablogjimui, bei siekiant kuo saugesns ir palankesns darbo aplinkos.

Visos mons atliekanios darbus statybvietse ir rengiant statinius - ir norvegikos, ir usienio privalo parpinti darbininkams ID-korteles. is reikalavimas taikomas ir personalinms monms. Norit gauti kortel, mon ir jos darbuotojai turi bti tinkamai uregistruoti. Kortel yra oficialus dokumentas ir iduodama firmoje Oberthur Technologies (anksiau NORSIK), turinioje valdios galiojimus. Galite usisakyti ID-kortel svetainje: www.byggekort.no Statybiniko kortel nra patvirtinimas, jog alyje esate legaliai ir negali bti naudojama kaip tapatybs dokumentas

Pagal atostog statym, visi darbuotojai turi teis ne maiau kaip 25 darbo dien atostogas per metus. Darbo dienos yra i etadieniai, nors dauguma darboviei etadieniais nedirba. Taigi - Darbuotojai turi teis keturi savaii ir vienos dienos atostogas kiekvienais kalendoriniais metais Darbuotojas negali padalinti atostog po dien ar dalis nesusitars su darbdaviu. Darbdaviai turt aptarti atostogas su darbuotojais ar j atstovais gerokai prie visuotini atostog laikotarp. Sprendiamj bals turi darbdavys. Darbuotojas turi teis tris savaites atostog visuotini atostog laikotapiu (06.01.-30.09) Darbuotojas turi teis inoti kada jis ieis atostog jau prie 2 mnesius prie atsotogas.

Neinaudotas atostogas darbuotojas gali prayti pervesti kitus metus (iki 2 savaii atostog). Reikia gauti sutikim i darbdavio. Geriausia susitarti ratu. Jei numatyt atostog laikotarpiu susirgote, gali prayti pervesti iki 3 savaii atostog kit laikotarp arba kitus metus. Darbdavys duoti sutikim. Tarkits ratu. Btina pateikti gydytojo paym. Jei esate motinyts / tvysts atostogose tuo metu, kai turi bti Js atostogos, galite atostogas perkelti vlesn laik. Tarkits apie tai su darbdaviu. Darbdavys negali reikalauti, kad imtumte atostogas po to, kai Jus atleido i darbo ir Js atidirbate numatyt laikotarp (nebent pats darbuotojas nori ir sutinka). Jei perjote kit darb iki 30 rugsjo, galite imti atostogas pas nauj darbdav, jei neinaudojote vis atostog pas buvus darbdav. Jei perjote kit darb po rugsjo 30 dienos, turit teis vien savait atostog.

Atostoginiai udirbami per metus prie tuos metus, kai imate atostogas. Apskaiiuojami pagal atostogini bazin sum (feriegrunnlag). Ta suma nurodoma algos lapelyje (lnnsslipp) Atostoginiai yra paprastai 10,2 proc. nuo bazins sumos (gali bti sutartas didesnis procentas) Atostoginiai imokami prast alg mokjimo dien prie atostogas, paprastai liepos mnes. Atleidus i darbo, atostoginiai privalo bti imokami su paskutiniu algos mokjimu.

Darbdavys turi gerbti visus darbuotojus Pavaldiniai vadina darbdav "TU" ir netituluoja virininku, taiau supranta, jog jis virininkas ir rodo jam pagarb. Virininkas turi sprendiamj bals Nors virininkas kreipiasi pavaldin praymo forma "Kan du gjre", tai visgi reikia, kad darbuotojas privalo atlikti darb Bkite punktuals Pranekite virininkui jei negalite atvykti darb arba jei yra bet koki neaikum ar nesusipratim darbe Kalbkits su virininku, jei turite nesusipratim ar nusiskundim dl koleg (BET NESKSKITE, RODYKITE NOR ISPRSTI PROBLEM) Bkite iniciatyvs Gerbkite kolegas Bendradarbiaukite su kolegomis Bkite vieningi Nedirbkite daugiau nei kiti....