O n a VOVERIEN

LIETUVOS LAISVS KOVOS KARYGYS V A C L O V A S VOVERIS-AIBAS

UDK 947.45.083.929Voveris Vo-198

Recenzavo: Atsakingasis redaktorius

prof. habil. dr. V i k t o r a s U R B O N A S dr. doc. V l a d a s VOVERIS

ISBN 978-9955-591-39-9

Ona Voverien, 2007

TURINYS

ATMINTIS IR ISTORIJA

PARTIZANINIS KARAS DZKIJOJE. DAINAVOS APYGARDA.. 11 VACLOVAS VOVERIS-AIBAS eima. Vaikyst. Jaunyst Geleinio Vilko" partizan brio, rinktins, tvnijos, grups organizatorius ir vadas Partizano Kazimieraiio rinktins tabo vadas. tis 28 34 23 23

VACLOVO VOVERIO-AIBO BENDRAYGIAI 37 Adolfas Ramanauskas-Vanagas: Didios epochos - didis vadas" . 37 Lionginas Baliukeviius-Dzkas: Iliks idjos auktumoje Jonas Kazlauskas-ermuknis: Geriau ti stovint negu gyventi atsiklaupus..." Juos siejo idja, kova u jos gyvendinim ir tis Vanda Voveryt - legendinio partizano sesuo, aibo ryinink Ryinink Stas Budreviit-Kazlauskien-Rta Vilkai avies kailyje: Idavysts anatomija Kiti aibo bendraygiai VACLOVAS VOVERIS-AIBAS AMININK ATSIMINIMUOSE aibas ir jo Geleinis Vilkas" Suaudytose dainose" 42 52 62 70 77 89 95

107 107

Adolfas Ramanauskas-Vanagas: aibo vyrai buvo narss, mokjo valdyti ginkl ir niekada neapvyl" 113 Lionginas Baliukeviius-Dzkas: aibas g y v a kovingumo dvasia" 119 Vytautas Maionis: aibas pasak - kaip kirviu nukirto" 123

Mokytoja Elena Akelaityt apie aib: Ten, kur a siu, pastatyk juod kryi ir pasodink raudon ro..." 130 ATMINTIES ENKLAI Paminklas Vaclovui Voveriui-aibui ir jo bendraygiams Kalesnink mike uol Memorialas Dauguose Paminklas partizanams Kazl Rdoje turi aibo veid Ar neuges Onukyje Laisvs kovos dvasia? ATMINTIES GYVYB SVARBIAUSIOS VACLOVO VOVERIO-AIBO GYVENIMO, VEIKLOS IR ATMINTIES DATOS DAINAVOS APYGARDOS PARTIZAN MARTIROLOGAS LITERATRA 139 142 147 153 159 139

160 171 185

VACLOVAS VOVERIS-AIBAS - A HERO OF STRUGGLE FOR FREEDOM IN LITHUANIAN'S WAR AFTER WAR 189 ASMENVARDI RODYKL 193

ATMINTIS IR ISTORIJA
Kas pilkap mums supils? Ar senovin tui kenotaf? Kas j Kryium paenklins? Nenorim bevardi lemties... Klaidiot be vietos nenorim. Nenorim toj prievartos dykroj Prauvusios atminties...
Aldona Puiyt

Iki 1948 met Lietuvos partizanai dar tebetikjo, kad v y k s steb u k l a s : Vakarai p a s k e l b s komunistinei Soviet s j u n g a i kar dl jos v y k d o m o p a v e r g t taut genocido; Lietuvos partizanai visavertikai d a l y v a u s tame kare, s i e k d a m i laisvs ir n e p r i k l a u s o m y b s s a v o valstybei; dalis j n e i v e n g i a m a i us, taiau didioji tautos dalis sulauks Laisvs ryto ir a t k u r s n e p r i k l a u s o m s a v o v a l s t y b . . . Taiau kai t p e r m a i n n e s i m a t , o Lietuv u p l d o imtatkstantins ordos N K V D kariuomens, Lietuvos partizanai suprato, kad sots V a k a r a i Lietuvai abejingi, r p i n a s i tik s a v o gerove. Patyr b a r b a r i k u s i a u r u m u s ir d e i m t t k s t a n t i n e s netektis Lietuvos partizanai taip pat suprato, kad Tautos kov u laisv reikia kreipti idealistin-dvasin plotm: stiprinti p o g r i n d i o s p a u d , od paskelbti atriausiu tos k o v o s ginklu, o k u p a n t v e r g i j o j e atsidrusi Taut r a g i n t i s a u g o t i d v a s i n e s v e r t y b e s , j o s i d e a l u s , k u l t r , tradicijas, paproius, tikjim, lietuvik p a s a u l j a u t . Jie jau inojo, kad us. Kaip r o d o d a u g e l i o partizan atsiminimai, labiausiai jie bijojo u m a r t i e s . Daniau jie rinkosi t nei v e r g i j . T j a u s m j a u t r i a i p a g a v o p o e t s A l d o n o s P u i y t s a u s i s i r i r d i s , j, tarsi sklandani p a d a n g s e paukt, itrkusi i jautraus m o g a u s irdies, ji p a g a v o ir a p g y v e n d i n o s a v o n a u j a u s i o j e eilrai k n y g o j e Baltojo Raitelio b a l a d s " (V., 2006). A p i e atminties s v a r b p a r t i z a n a m s anksiau ra partizan poetas ir raytojas A n t a n a s Paulaviius. Jo k n y g o s Kraujo upeliai tek j o . . . " (K., 1990) Paskutiniojo Lietuvos p a r t i z a n o Paskutiniajame odyje" parayta: 5

Mano tvik u p l d o ordos i Ryt. Ir pradjo Lietuva kraujuoti: d e g sodybos, aidjo viai pagiriais, vaitojo mons vagonuose, dejavo em ir dangus. Ar a galjau sdti rankas sudjs? Ar a galjau? Surakino mane, supaniojo, bet sutraukiau panius ir nujau giri pas kovotojus. Ar galjau neiti? Urio man akis, kad nieko nematyiau, ukimo man ausis, kad nieko negirdiau. Bet igirdau pagalbos auksm. Ar galjau negirdti? Norjo ukimti man burn, kad neitariau odio Laisv. Bet v i s u balsu aukiau: Laisv Lietuvai. Dau mano tvui galv. Klausinjo, kur snus. Ar a galjau negirdti jo vaitojimo? Ar a galjau? Sukinjo m a n o motinai rankas, kur v y r i a u s i a s s n u s , klausinjo. Motin, motinle, i g i r d a u t a v o raud. Ar a g a l j a u neigirsti? N u r o v mano sesei kasas ir iniekino. Sese, sesut, igirdau tavo aiman. Paguld mano brolio lavon t u r g a u s aiktje; apnuogino, iniekino, subjaurojo. Ar a galjau ito neinoti? Ukas mano bendraygi k n u s grioviuose, raistuose, uliniuose. Paslp, kad niekas niekados j nerast, kad kankini mklos nepersekiot udik. Suvar vis mano gimtj kaim g y v u l i n i u s v a g o n u s - dusino, b a d u marino, ve Sibiro em; tar: nebus Lietuvos... Ar galjau ito neinoti? Ar galjau nekeryti? Viepatie, Tu esi pasaks: d o v a n o k prieui. A neklausiau Tavo veniausio priesako. Atleisk, man, Visagali. Mano geriausias draug a s neilaik kankinim ir i d a v mane. Dabar mane kankins. Nebijau kani. Tyiosis i mans, niekins mane. Nebijau paniekos. Karo tribunolas nuteis mane suaudyti. Nebijau vi... Tik, Dieve mano, vieno bijau: kad mano Tauta neprarast atminties. Kad niekas niekados nemins mano vardo, kad nueisiu umart, juod neini... Todl vis meldiuosi: Dieve, neatimk i ms Tautos atminties. Todl ir tikiu ventu stebuklu ir aukiu Karo tribunolui: Lietuva atsibus, surankios ms kaulus i griovi, i raist ir karstuose pastatys prie vento altoriaus. Udegs vakes. Sukalbs Aminj atils. Ir graiausioje Lietuvos aiktje pastatys 6

paminkl Partizanui ir Partizano motinai..." (Antanas Paulaviius. Kraujo upeliai tekjo... - Kaunas, 1990. - P. 170-171). Vaclovas Voveris-aibas nebuvo paskutinis partizanas. Jis su savo kovos draugais, tariamo draugo iduotas u sotaus g y v e n i m o trupinius, u v o 1949 m. kovo 7 d. didvyrio mirtimi. Taiau Jis - vienas pirmj, kurio vard jau ima dengti umarties miglos. Dabartins prievartos dykroj sta atmintis. Tok jausm i g y v e n a u pamusi rankas naujausi ms istorik parengt ir ileist monografij Lietuva 1940-1990 metais" (Vyr. red. dr. A r v y d a s A n u a u s k a s ; V., 2005). Nors v i s u m o j e knyg vertinau pozityviai (Voverien O. Okupuotos Lietuvos istorija // XXI amiaus horizontai. - 2005, r g p . 31, p. 2, 5) irdyje vis tiek pasiliko didiul nuoskauda dl ketvirtosios k n y g o s dalies Lietuvos pasiprieinimo sjdio (1944-1953)" skyriaus, kuris paraytas tarsi svetimj... Nustebau, tame s k y r i u j e neradusi nei vienos eiluts, nei vieno odio apie Vaclov Vover-aib, legendin partizan, Lietuvos Laisvs kovos garbs karyg, pasiymjus ypatinga narsa ir ypatingu pasiaukojimu Tvynei. Kodl taip yra? Ir kodl taip atsitiko? Gal Jis nepakankamai nusipeln Lietuvos laisvs kovoje, kad Istorijos liko umirtas? 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizaninio pasiprieinimo kovotojams susivienijus Lietuvos Laisvs Kovos Sjd (LLKS) ir primus statut, patvirtint vienintels teistos Lietuvos Vyriausybs LLKS Tarybos Prezidiumo b u v o numatyti ie LLKS apdovanojimai (ymenys): Laisvs Kovos Karygio garbs vardas; Laisvs Kovos Kryiaus atymjimas (ymuo) ir padka. Laisvs Kovos Karygio g a r b s v a r d a s b u v o aukiausias partizan v a d o v y b s a p d o v a n o j i m a s partizanui, kuris b u v o teikiamas u drs, narsum, pasiaukojim ir nuopelnus kautynse. apdovanojim teik tik LLKS Tarybos Prezidiumas kartu su specialiu Aktu. Laisvs kovotoj k a r y g i o v a r d o nusipeln tik atuoni narss partizan vadai. Tai Piet Lietuvos partizan organizatorius Konstantinas Bajerius-Garibaldis; Jungtins Kstuio a p y g a r d o s v a d a s Juozas Kasperaviius-Angis, V i s v y d a s ; Dainavos a p y g a r d o s tabo virininkas Jurgis Krikinas-Rimvydas; Tauro a p y g a r d o s Maironio k u o p o s v a d a s partizanas leitenantas Kazimieras Pyplys-Maytis, A u d r o n i s , Piet L i e t u v o s p a r t i z a n v a d a s , plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis; D a i n a v o s a p y g a r d o s v a d o p a v a d u o t o j a s , 7

partizan leitenantas Vaclovas Voveris-aibas; LLKS Tarybos Prezidiumo sekretorius, partizan majoras Petras Bartkus-adgaila, Sin, A l k u p n a s (visi po mirties) ir Tauro apygardos Biruts rinktins v a d a s , partizan kapitonas Juozas Luka-Skirmantas, Skrajnas, Mykolaitis, Kazimieras" (Stasys Sajauskas, Lietuvos partizan ymenys. 1945-1954 // Atmintin sau ir ne sau. Tauro muziejui - 10 / sud. Justinas Sajauskas. - Marijampol, 2003. - P. 88). A t k r u s Lietuvos n e p r i k l a u s o m y b visiems atuoniems Laisvs Kovos karygiams b u v o suteiktas (po mirties) Vyio Kryiaus I laipsnio ordinas (Ten pat, p. 97). Lietuvos istorik, deja, mintoje monografijoje du Laisvs Kovos karygiai Konstantinas Bajerius-Garibaldis ir Vaclovas Voveris-aibas, kaip jau minjau, b u v o umirti. Sunku suvokti ar tai istorik nekompetencija, o gal, sijautus prokuror vertintoj vaidmen - pikta valia, ignoruoti, kaip tik tuos du? Matyt, tai atsitinka ne pirm kart ir ne tik Lietuvoje. Matyt, ne veltui raytojas Stefanas Cveigas, stebjs tokius a t v e j u s su irdgla ra: Tas, kuris tikisi i Istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, n e g u ji ketina duoti; danai ji suteikia paprastam, v i d u t i n i a m m o g u i y g d a r b i o lov ir nemirtingum, n u b l o k d a m a paius ger i a u s i u s , n a r s i a u s i u s ir i m i n t i n g i a u s i u s n e i n o m y b s t a m s " (S. Cveigas). Ms g y v j pareiga priminti Istorijai ir istorikams j pareig siekti Teisingumo ir neleisti geriausiems, narsiausiems ir imintingiausiems nugrimzti neinomybs tams. Pasirodius Juozo Lukos-Daumanto knygai Partizanai" (V., 1990) ir A d o l f o Ramanausko-Vanago Daugel krito s n . . . " (V., 1992) laukme ir tikjoms, kad netrukus turt pasirodyti ir k n y g a apie legendin Dzkijos partizan vad, Lietuvos Laisvs kovos karyg Vaclov Vover-aib. Pirmenyb visuomet priklauso arba artimiesiems, arba bendraygiams. 1995 m. lapkriio 25 d. Lietuvos moter lyga, kuriai jau daugel met v a d o v a u j u , organizavo respublikin konferencij "Moteris ir rezistencija Lietuvoje". Toje konferencijoje d a l y v a v o ir jai ton d a v viesaus atminimo istorik Nijol Gakait-emaitien. Matyt, jos iniciatyva konferencij atjo ir Vaclovo Voverio seserys Vanda Voveryt-Lagunaviien ir Eleonora Voveryt-Kuklien. Praneim konferencijoje skait artimiausio Vaclovo Voverio-aibo bendray8

gio ir biiulio Jono Kazlausko-ermuknio mona Stas Budreviit-Kazlauskien, ryinink, vliau ir partizan Rta. Toje konferencijoje ir paaikjo, kad niekas k n y g o s apie Vaclov Vover-aib nerao ir neketina rayti. ios misijos msi dr. doc. V l a d a s Voveris. Pradjo rinkti mediag apie Dzkijos partizanus, isiaikino archyvuose, kad ten u v u s i j partizan byl nra, yra tik b u v u s i tardom ir teisiam partizan; perirjo daugelio Dain a v o s a p y g a r d o s partizan bylas, bet jose rado tik nedideles kruopelytes informacijos apie Vaclov Vover. Seserys Vandut ir Eleonora Voveryts pateik n e d a u g naujos informacijos, alia tos, kuri jau b u v o istorik Nijols Gakaits-emaitiens, Algio Katos ir enciklopedininko Izidoriaus Ignataviiau surasta, patikrinta ir paskelbta. Atsirado dar viena klitis: Antano Paulaviiaus parengtoje ir ileistoje knygoje Kraujo upeliai tekjo" (K., 1990) b u v o paskelbti mokytojos Elenos Akelaityts-Dzidolikiens atsiminimai apie Vaclov Vover-Zaib, pavadinti Juodas k r y i u s ir raudona ro" (Ten pat, p. 47-53), kuriuose j autor p a s a k o j a apie paskutin susitikim 1949 m. kovo 6 d. su Geleinio Vilko" vyrais, j v a d u Vaclovu Voveriu-aibu, Karinu, Labuiu ir Kazlausku-Paukteliu,Vanagu. Kovo 7 dienos ryte j bunkeris, Kazimieraiio rinktins tabas Kalesnink mike b u v o provokatori Kosto Kubilinsko ir A l g i r d o Skinkio iduotas, apsuptas keli imt enkavedist kariuomens; visi partizanai uvo. Pradjus aikintis Vaclovo Voverio-aibo r y i u s su mokytoja Elena Akelaityte, aibo seserys ir Vandut, ir ypa Eleonora, Elen apibdino, kaip MVD agent, idavusi ir praudiusi j brol ir jo bendraygius. Dr. Vladui Voveriui nusviro rankos, atsiradus iam visikai netiktam moni g y v e n i m o istorijos ir psichologiniam barjerui. Jis sunkiai susirgo, ir po ligos apsiribojo tik konsultanto ir redaktoriaus funkcijomis. Taiau mediaga jau b u v o surinkta, aptarta, reikjo tik j papildyti, isiaikinti s p r a g a s ir parengti spaudai. Tada io udavinio teko imtis man. Tai nebuvo lengva. Ypa jeigu pats n e d a l y v a v a i vykiuose, nematei ir nekalbjai su tais monmis, apie kuriuos raai, nejautei j d v a s i o s s k a m b e s i o ir v i r p j i m o atitinkamose d i a u g s m i n g o s e ar p a v o j i n g o s e situacijose, juolab... jeigu nesi istorikas profesionalas. 9

Raytoja Elvyra Bilit-Aleknaviien tokias autoriaus p a s t a n g a s palygino su paieka v y k i ir moni u g e s u s i o lauo pelenuose. Ji pati tai patyr, r a y d a m a knyg Vilties A n g e l a s " apie Dainavos a p y g a r d o s partizan ryinink kunig Zigm Neciunsk. Savo tyrimo metod ji apibdino taip: Rankioti ir dlioti vientis mozaik s v e t i m j likim n u o t r u p a s - tai tas pats, kaip arstyti s u d e g u s i o lauo pelenus. Liepsna iblso, bet pelenai dar ilti... ir kartais juose ima ir suvyti m a y t arijl. Atsargiai j ptus, vl vysteli ugnis, ildanti, guodianti ir deginanti (Elvyra Bilit-Aleknaviien. Vilties A n g e las. - K., 1999. - P. 34). Istorikas Bronius Kaelionis teigia: Istorija tai tautos skmi ir neskmi veidrodis... Istorikas privalo sijausti m o g a u s TEN ir TADA b t " (Kaelionis B. Dainavos partizanai. V., 1999) S u v o k d a m a , kad tik toks kelias ir gali atvesti m o g a u s TEN ir T A D A b t " leidausi kelion iekoti t Lietuvos laisvs k o v o s k a r y g i o likimo n u o t r u p , kad galiau jas sudlioti vientis mozaik. Kelias b u v o n e l e n g v a s , nes pats V a c l o v a s V o v e r i s joki atsiminim n e u r a ir nepaliko. Kaip p a v y k o tegul s p r s skaitytojas. Padariau v i s k , k s u g e b j a u , t u r d a m a vilt, kad ateinanios kartos p a d a r y s geriau. Geleinis V i l k a s " , k a i p d i d v y r i k i a u s i a Lietuv o s p o k a r i o istorijos epo dalis to tikrai nusipeln. N u o i r d i a i d k o j u visiems, p r i s i d j u s i e m s prie V a c l o v o V o v e rio-aibo ir jo Geleinio V i l k o " kovotoj atminimo aminimo, y p a s a v o v y r u i , d r a u g u i i r biiuliui dr. V l a d u i Voveriui, s u r i n k u s i a m m e d i a g a r c h y v u o s e i r f i n a n s a v u s i a m k n y g o s leidyb; p r o f e s o r i u i V i k t o r u i U r b o n u i , p e r s k a i i u s i a m rankrat i r p a t e i k u s i a m d a u g v e r t i n g p a s t a b dl k n y g o s s t r u k t r o s , m e d i a g o s k o m p o n a v i mo, d a l y k i n i p a s t a b , Vaclovo Voverio-aibo seserims V a n d a i Voverytei-Lagunaviienei ir Eleonorai Voverytei-Kuklienei u pateiktas inias apie eim ir j pai g y v e n i m ; Stasei Budreviitei-Kazlauskienei, Geleinio V i l k o " ryininkei, pateikusiai d a u g mediag o s ir f o t o n u o t r a u k , tikslinusiai v i e t o v e s , v y k i eig, partizan v a r d u s , p a v a r d e s i r s l a p y v a r d i u s ; k n y g o s leidjams Mokslo Aid " k o l e k t y v u i , t u r j u s i a m d a u g k a n t r y b s dirbti s u n e d r a u s m i n g a autore. I a n k s t o d k o j a m e v i s i e m s s k a i t y t o j a m s u j p a r e i k i m a s p a s t a b a s , p a s t e b t a s klaidas, praleistas Geleinio V i l k o " v y r pav a r d e s . Istorijai - tai labai s v a r b u Autor 10

P A R T I Z A N I N I S K A R A S DZKIJOJE. DAINAVOS APYGARDA

Geriau ti ia garbingai kovojant, negu rankas sudjus laukti kako i kakur nukrintant. Pagaliau ms kraujas nenueis veltui. Mes turime teis visiems irti tiesiai akis, nes mes savo Tvyns neapleidom."
Lionginas Baliukeviius-Dzkas

Tokiu p a v a d i n i m u ir tokiais o d i a i s p r a d e d a m a s istorik Nijols Gakaits, Dalios K u o d y t s , A l g i o Katos ir Bonifaco Uleviiaus s k y r i u s apie Dzkijos p a r t i z a n u s k n y g o j e Lietuvos partizanai 19441953 m . " (Kaunas, 1996). N u o tos k n y g o s p a s i r o d y m o , joje pateikti d u o m e n y s m a a i pasikeit. Todl s a v o p a s a k o j i m e apie partizanin kar Dzkijoje ja ir remsims, k a i p paiu p i r m u o j u keli istorik p a t i k r i n t u ir s u d e r i n t u altiniu. Btina pripainti, k a d D z k i j o s partizaninio ginkluoto pasiprieinimo, jo prielaid, prieasi ir k o v o s istorij tyrinjo n e m a a i istorik ir pai partizan. 1990 metais pasirod Juozo Daumanto (legendinio partizano, Liet u v o s laisvs k o v o s k a r y g i o J. L u k o s ) k n y g a Partizanai"; 1992 metais - A d o l f o R a m a n a u s k o - V a n a g o - Daugel krito s n . . . Partizan g r e t o s e " (vliau b u v o ileisti dar keli leidimai, p a s k u t i n i s 1999 metais; 1994 metais Justino Leleiaus-Grafo ir Liongino Baliukeviiaus-Dzko Dienoraiai"; 1996 m. - jau minta istorik Nijols G a k a i t s - e m a i t i e n s , Dalios K u o d y t s , A l g i o K a t o s i r Bonifaco Uleviiaus m o n o g r a f i j a ; 1997 m. - V. Nanartonio, J. Petrakos ir K. Saviiaus s u d a r y t a k n y g a Dainavos a p y g a r d o s partizan takais"; ir Nijols Gakaits - Pasiprieinimo istorija 1944- 1953 metai"; 1998 metais - Nijols Gakaits-emaitiens u v u s i j Prez i d e n t a s " apie viso Lietuvos partizaninio ginkluoto p a s i p r i e i n i m o v a d Jon emait-Vytaut;1999 m. - Broniaus Kaelionio Dainav o s p a r t i z a n a i " ; tais pat metais p a s i r o d ir enciklopedinis Izidoriaus I g n a t a v i i a u s i n y n a s Lietuvos n a i k i n i m a s ir tautos k o v a 19401998"; 2001 m. pasirod Vytauto Vitkaus k n y g a apie jo tvo g y v e n i m 11

ir veikl Pulkininkas Kazimieraitis" tais paiais metais - Elvyros Bilits Aleknaviiens k n y g a Vilties A n g e l a s " apie partizan ryinink kunig Zigm Neciunsk; 2003 metais prof. Vinco A u r y l o s sudaryta knyga Gyvenimo viekeliais gruobltais" apie Mokytoj Konstantin Bajeri-Garibald; 2005 m. - Vytauto Kaziulionio knyga Dainavos a p y g a r d o s partizan atminties paminklai (Varna, 2005). Visose mintose k n y g o s e vienu ar kitu aspektu minimas partizan brio v a d a s Vaclovas Voveris-aibas. Daniausiai jose pakartojami Lietuvos istorik iaikinti faktai, todl i anksto atsipraome autori, jeigu ne vis j d a r b u s ioje knygoje cituosime; apsiribosime tais darbais, kuriuose pateikiama tik nauja informacija apie Dzkijos partizaninio judjimo vien i didvyri Vaclov Vover-aib Kaip raoma ms pasirinktoje k n y g o j e Lietuvos partizanai 1944-1953 metais", Dzkijoje partizaninis judjimas prasidjo, vos tik rus kariuomenei perengus kartu su frontu Lietuvos sien, ir ia gijus plat mast. Slygos tam b u v o palankios, nes dzkai savo ginklo jg jau b u v o iband kovose 1943-1944 metais su raudonaisiais partizanais, nuolat upuldinjusiais ir terorizavusiais Dzkijos kaimus. Dzkijos vyrai vienijosi savisaugos brius ir bendromis jgomis gynsi, todl vienas kit gerai painojo ir inojo, kas ko vertas. Vos tik perengusi Lietuvos sien ir ia dar nespjusi nei koj apilti, Rusijos kariuomens v a d o v y b tuoj pat, nuo rugpjio 1 d., paskelb Lietuvos v y r nuo 19 iki 35 met mobilizacij okupacins valdios kariuomen. Tai paskatino mobilizacijos vengianius v y r u s ginkluotis ir veikti organizuotai. inoma, kad Vaclovas Voveris su savo patikim d r a u g briu kr aibo" partizan br jau 1944 m. rugsjo 1 d. Alovs-Merkins valsi ribose susikr Nemunaiio, Balbierikio "Rugio", "aibo" ir kiti partizan briai. 1944 m. rugsjo 13 d. partizanai susirinko mike prie Bugani kaimo Merkins valsiuje, A l y t a u s apskrityje ir nutar - rus kariuomen neiti; jeigu g a u d y s - prieintis ginklu, kovoti u nepriklausom Lietuv. Istorikai teigia, kad jau 1944 m. rugsjo 15 d. 12 organizuot p a r t i z a n , v a d o v a u j a m i Antano Krajausko, upuol rus kariuomens dalin, siekdami apsiginkluoti, ir jiems tas p a v y k o . Kai partizan gretos iaugo iki 100 vyr, b u v o nutarta kurti 2 mobilius partizan b r i u s po 50 vyr. Vienam briui v a d o v a v o Julius Mikalonis i Klepoi kaimo ir io brio veikimo rajonas b u v o 12

Rylikiai, Klepoiai, Druskininkai ir aplinkiniai kaimai; kitam briui msi v a d o v a u t i Jonas Kudarauskas. io brio veikimo rajonas b u v o Buganiai, Lizdai ir gretimi kaimai. Trak apskrityje Onukio valsiuje 1944 met ruden s u s i f o r m a v o Jono Matukeviiaus-Vilko, v a d o v a u j a m a s 40 partizan brys. Jo veikimo rajonas b u v o Bakaloriks, ilinliai, Kanikai ir kiti aplinkiniai kaimai. Lazdij apskrit y j e , d a u g i a u s i a L e i p a l i n g i o v a l s i a u s a p y l i n k s e , v e i k ltn. Boleslovo-imkonio-arno v a d o v a u j a m a s 60 partizan brys. Simno valsiuje veik J. Neifaltos-Lakno partizan b r y s ; Daug valsiuje - Vaclovo Voverio-aibo brys. 1945 m. pavasar b u v u s i e m s Nemunaiio partizanams pradjus v a d o v a u t i A l y t a u s seminarijos mokytojui A d o l f u i Ramanauskui-Vanagui ia jau b u v o kurta kuopa, s u d a r y t a i 3 bri ir turinti 70 kovotoj. Jokios Dzkijos krato partizan veikl jungianios ir koordinuojanios v a d o v y b s i pradi nebuvo. Visame Dzkijos krate veik d a u g savarankik partizan bri. 1945 m. gegus 16 d. v y k o Kalniks mis (Alytaus apskr., Simno valsiuje), kuriame d a l y v a v o keli imtai reguliariosios kariuomens kari ir 100 partizan kovotoj brys, v a d o v a u j a m a s leitenanto Jono Neifalto-Lakno. Tada uvo 44 partizanai. 1945 m. birelio 14 d. su NKVD kariuomene Varios mike susikov Vio, aibo ir Merkio jungtinis partizan b r y s (apie 130 kovotoj). uvo ir suimta 40 partizan. Partizanai, prarad bendraygius, suvok, kad reikia vienytis ir burtis didesnius mobilius junginius, kad galt stoti mius su didelmis prieo pajgomis. Pirmasis Dzkijos partizan vienytojas b u v o pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Susitiks su keli partizan bri vadais 1945 m. gegus 7 d., jis kr Dzk grups tab, kurio pagrindin veiklos kryptis ir buvo suvienyti Dzkijos partizanus. tab sudar operatyvinis, propagandos ir mobilizacijos skyriai. Kazimieraitis partizanin judjim ved karin tvark: kaip ir kariuomenje, ileido sakymus su kariniais, mobilizaciniais ir operatyviniais nurodymais, ved partizano priesaik ir partizano drausms nuostatus. Vilniuje sikrs Lietuvos partizan tabas" irgi siek suvienyti vis Lietuvos partizanin judjim. Dzkij 1945 m. gegus 25-26 dienomis atvyks vienas i ios organizacijos vad Matas Mastauskas susitiko su Dzkijos partizan bri v a d a i s M. esniu-Lapkriiu, M. Vikaka-Vasara ir B. Pokumi-Naru kalbjo juos jungtis Lietu13

vos partizan organizacij ir kurti Geleinio Vilko rinktin. Jai vadovauti i Vilniaus atvyko ltn. Leonas Taraseviius-Aras, Lis. Geleinio Vilko rinktin sudar 4 partizan briai, daugiau kaip 100 kovotoj. 1945 m. birelio mnes Vilniuje enkavedistai sum vis Lietuvos partizan tab". A r a s pradjo iekoti ryi su kitais Dzkijos partizan briais ir atrads Dzk g r u p s vadaviet, susitik su Kazimieraiiu sutar, kad Geleinio Vilko rinktin prisijungs prie Dzk grups. Laikinai eiti v a d o pareigas b u v o pavesta L. valkuiernui. Rinktin sudar du batalionai, kurie veik Varnos-Rudnios ir Valkinink-Eiiki-Onukio valsi teritorijoje. L. TaraseviiusA r a s b u v o paskirtas pastarojo bataliono vadu. 1945 m. g r u o d i o 4 d. ernui u v u s v a d o v a v i m rinktinei perm Aras-Lis, o V a r n o s Rudnios batalionas b u v o priskirtas Merkio rinktinei, kuriai vadov a v o A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas. Lazdij apskrityje, Leipalingio valsiuje veik arno rinktin: 6 briai po 15-20 kovotoj Rinktinei v a d o v a v o vyr. ltn. Vytautas Gontis-Alseika. arno rinktin prie Dzk g r u p s prisijung 1945 m. vasar. Sein partizan rinktinei vadovavo ltn. Jonas Aleikas-Gediminas. i rinktin veik Lazdij, Sangrdos, venteerio ir Rudaminos apylinkse. 1945 m. gruodio 30 d. Sein rinktin buvo prijungta prie arno rinktins ir jai vadovauti buvo paskirtas ats. ltn. Vladas StepuleviiusMindaugas, anksiau vadovavs partizan briui Seirij valsiuje.Tuo metu arno grup sudar 4 batalionai, kurie veik Kapiamiesio, Leipalingio, Veisj ir Seirij valsiuose. Mindaugas nepateisino j kaip rinktins vad dedam pulk. Kazimieraiio vili, todl arno rinktins vadu buvo paskirtas mokytojas A. Kulikauskas-Daktaras. 1945 m. rugpjio 1 d. Kazimieraitis susitiko su Merkins-Alovs apylinkse veikusios partizan kuopos vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. Bendrame vad pasitarime buvo nutarta Vanago partizan kuop prijungti prie Dzk grups, sudarant jo veikimo teritorijoje Merkins batalion. Jam vadovauti buvo paskirtas A. Ramanauskas-Vanagas. Netrukus Vanagas buvo paskirtas Merkio rinktins vadu ir prie tos rinktins prijungti Marcinkoni ir Druskinink batalionai. 1945 m. lapkriio 18 d Dzk grups tabas pavadintas A apygardos tabu. Iki pat 1945 met rudens, neprisijung prie A a p y g a r d o s tabo iliko ir veik savarankikai Didiojo Lietuvos kunigaikio Kstuio 14

Dainavos a p y g a r d o s partizanai (pavards neinomos)

15

p a r t i z a n g r u p , j u n g u s i 100 kovotoj ir v e i k u s i Simno, Miroslavo ir A l y t a u s valsiuose, v a d o v a u j a m a ltn. A d o m o Baiukos-Keleivio-mogaus. Kunigaikio V a i d o t o g r u p , j u n g u s i 50 kovotoj ir v e i k u s i Balbierikio, Gudeli bei d a l y j e A l y t a u s kaim. Jai vad o v a v o Kazimieras Degutis-Raginis; Kunigaikio M a r g i o g r u p, j u n g u s i 150 k o v o t o j , v a d o v a u j a m a Prano Paulausko-arno, Geleinio Vilko g r u p , j u n g u s i 50 kovotoj, v e i k u s i Daug valsiuje ir v a d o v a u j a m a V a c l o v o Voverio-aibo. Tas partizan g r u pes msi vienyti kpt. Dominykas Jys-uolis. Susirink birelio mnes vis t p a r t i z a n g r u p i v a d a i k r Dzk rinktin su s a v o tab padaliniais. Rinktins v a d u b u v o irinktas Dom i n y k a s Jys-uolis. Kazimieraiio p a s i l y m jis s u r e a g a v o ambicingai: sutikt v i e n y t i s su A a p y g a r d a tik tuo a t v e j u , jeigu s u v i e n y t a m partizan j u n g i n i u i bt leista v a d o v a u t i jam, kapitonui D o m i n y k u i Jiui-uoliui. 1946 m. b a l a n d i o 23 d. A a p y g a r d o s ir Dzk rinktins partizanai s u s i v i e n i j o ir tam p a r t i z a n j u n g i n i u i m v a d o v a u t i D o m i n y k a s Jys-uolis Kazimieraitis tapo Piet Lietuvos srities, kuri jo Dainavos ir Tauro a p y g a r d o s v a d u , o D o m i n y k a s J y s - u o l i s v a d o v a v o ir A a p y g a r d a i ir Dzk rinktinei. 1946 m. g e g u s 15 d visi D z k i j o s p a r t i z a n a i b u v o s u v i e n y t i i r k u r t a Dainavos partizan a p y g a r da. Jai v a d o v a v o u o l i s . Dainavos partizan a p y g a r d jo trys rinktins - Dzk, Merkio ir Geleinio Vilko. Dzk rinktin apm A l y t a u s apskrit ir dal Marijampols bei Prien apskrities. Jai v a d o v a v o Dominykas Jys-uolis. Rinktin s u d a r penkios grups: 1. Vaidoto grup, turinti 30 kovotoj ir veikusi Balbierikio vls. bei d a l y j e Gudeli vls. 2. Margio grup, turinti apie 40 kovotoj ir veikusi Butrimoni, Jiezno, Stakliki ir Birtono valsiuose bei dalyje Alytaus valsiaus. 3. Kstuio grup, turinti 30 kovotoj ir veikusi Miroslavo, Simno ir dalies A l y t a u s valsiuose. 4. Karininko Juozapaviiaus grup, turinti apie 60 kovotoj ir veikusi Seirij ir Merkins valsiuose. 5. Geleinio Vilko grup, turjusi tada 30 kovotoj ir veikusi Daug ir A l o v s valsiuose. 16

Merkio rinktin apm dal Varnos valsiaus ir dal A l y t a u s valsiaus. Jai v a d o v a v o A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas. J sudar trys batalionai: 1-asis batalionas veik Merkins valsiuje ir dalyje A l o v s valsiaus. Jis turjo 35 kovotojus. 2-asis batalionas veik Marcinkoni ir Druskinink valsiuose. Turjo 50 kovotoj. 3-asis batalionas veik Varnos ir Rudnios valsiuose. Turjo 40 kovotoj. Merkio rinktin s u d a r apie 130 veikiani partizan ir apie 100 slapuk", kurie g y v e n o legaliai ir rm partizanus. Geleinio Vilko rinktin veik Trak apskrityje. Jai v a d o v a v o V. Kuk-Aitvaras, ilas. 1946 met vasar ioje rinktinje liko vienas Valkinink batalionas, kuriame tebuvo tik 20 kovotoj ir jie veik Onukio, Valkinink ir Eiiki valsiuose. Per vis Dainavos partizan g y v a v i m o laikotarp 1944-1954 metus joje kovojo d a u g i a u negu keturi tkstaniai kovotoj. Kovose u Lietuvos laisv u v o per 2 tkstanius Dainavos partizan, dar apie 2 tkstaniai partizan, j rmj ir ryinink b u v o suimti, kankinti ir kalinti sovietiniuose lageriuose (Nijol Gakait ir kt. Ten pat, p. 197-199, 222). Neseniai, perskaiiusi prof. Vinco A u r y l o s sudaryt, parengt spaudai ir ileist A l y t a u s mokytoj seminarijos mokytojo Konstantino Bajeriaus k r y b o s - poezijos, prozos, publicistikos, pedagogik o s , l a i k , a t s i m i n i m ir In m e m o r i a m r i n k t i n , p a v a d i n t Gyvenimo viekeliais gruobltais" (V., 2003) ten aptikau labai domi, iki tol buvusi nepublikuot Vytauto Vitkaus i Kauno (pulkin i n k o Jono V i t k a u s - K a z i m i e r a i i o s n a u s ) p a t e i k t D a i n a v o s a p y g a r d o s partizan vad s u v a i a v i m o Deklaracij, patekusi KGB rankas 1946 m. gruodio 6 d. Merkins valsiuje Jakubiki kaime Uoslio sodyboje. J b u v o pasira Kazimieraitis (Jonas Vitkus) Mykolas Jonas (Drunga; Tauro apygarda); uolis (Dominykas Jys) Garibaldis (Konstantinas Bajerius), Vanagas (Adolfas Ramanauskas), Daktaras (A. Kulikauskas), Antanaitis (Sergijus Stanikis). Deklaracija - istorinis dokumentas, j cituoju vis:

DEKLARACIJA 1946 met balandio 23 dien mes, Lietuvos partizan vadai, prisimme atsakomyb u Lietuvos nepriklausomybs atstatymo kovos v a d o v a v i m ir, remdamiesi tautos valia, pripainome btin y b skelbti lietuvi ir kitoms tautoms bei valstybms iuos principus, kuriais b u s v a d o v a u j a m a s i , valdant atstatyt nepriklausom Lietuv, ir kuriuos Lietuvos ginkluoti partizanai, savo tautos padedami, saugoja ir gina: 1. Lietuvos valstybs santvarka b u s laisva, demokratin. 2. Valdia nepriklausomoje Lietuvoje priklausys tautai. 3. Valstyb v a l d y s laisvuose demokratiniuose rinkimuose irinktas Seimas ir jo sudaryta v y r i a u s y b . 4. Seimas renkamas laisvuose demokratiniuose rinkimuose tiesiu ir slaptu balsavimu i partij pasilyt kandidat, ne pagal partij s u d a r y t u s sraus. 5. Seimo deputatai atskaitingi s a v o rinkjams, bet ne partij vadams. 6. Seimas, s p r s d a m a s alies statuto ir ryi su usienio valstybmis k l a u s i m u s , turi v a d o v a u t i s didiosios dalies tautos valia, bet taip pat priimti domn teisingus m a u m o s reikalavimus, remiantis Suvienytj nacij principais. 7. Lietuvos komunist partija negali bti pripainta teista, nes jos siekiai ne demokratiniai, o diktatoriniai, ir ji, v y k d y d a m a svetimos lietuvi tautai, t.y. Soviet Sjungos komunist partijos nur o d y m u s , p r i s i j u n g prie lietuvi tautos n e p r i k l a u s o m y b s naikinimo ir yra kalta dl geriausi lietuvi tautos sn udymo ir trmim. is lietuvi partizan sprendimas gali bti pakeistas tik su slyga, jeigu Lietuvos komunist partija atsisakyt diktatorinio ir revoliucinio principo bei priklausymo kitai valstybei, be to, ipirkt s a v o kalt prie taut, pasiekdama i Soviet Sjungos: a) taikiu b d u ivesti i Lietuvos visas Soviet Sjungos kariuomens jgas (tiek karines, tiek vidaus); b) ileisti laisv visus politinius kalinius ir tremtinius; 18

c) pripainti laikinj Lietuvos v y r i a u s y b , kuri sudaryt Lietuvos ilaisvinimo komitetas. 8. Lietuvos partizan vad s u v a i a v i m a s visais bdais palaiko Vyriausiojo Lietuvos ilaisvinimo komiteto -VLIK'o siekius, atstatant Lietuvos nepriklausomyb. Lietuvos partizan vadai, skelbdami i Deklaracij, kreipiasi lietuvi taut su p r a y m u dar a k t y v i a u padti partizanams j kovoje u nepriklausomybs atstatym Paraai: Kazimieraitis, Mykolas Jonas, uolis, Garibaldis, Vanagas, Daktaras, Antanaitis. (Konstantinas Bajerius, Gyvenimo viekeliais gruobltais. - V., 2003. - P. 4 2 8 ^ 3 0 ) . Su Deklaracija b u v o supaindinti visi Dainavos a p y g a r d o s partizanai ir ji j kov dar prasminga. i Deklaracij inojo ir Geleinio V i l k o " , v a d o v a u j a m o V a c l o v o Voverio-aibo vyrai; u jos sieki gyvendinim kovojo ir uvo. i Deklaracija tapo teorine atskaitos pozicija, rengiant Lietuvos N e p r i k l a u s o m y b s Deklaracij 1949 metais. J pasira Minaiiuose Radvilikio rajone v i s o s Lietuvos partizan a p y g a r d v a d a i ir Lietuvos Laisvs Kovos s j d i o Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas. Pateikiame jas a b i d v i palyginimui:

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO DEKLARACIJA Lietuvos Laisvs kovos s j d i o Taryba, atstovaudama visoms Lietuvos teritorijoje esanioms v i e n i n g o s v a d o v y b s v a d o v a u j a m o m s karinms visuomeninms g r u p u o t m s , btent: a) Piet Lietuvos sriiai, s a v o s u d t y j e turiniai Dainavos ir Tauro a p y g a r d a s , b) Ryt Lietuvos sriiai, s a v o s u d t y j e turiniai Algimanto, Didiosios kovos, Vyio ir Tauro a p y g a r d a s , c) Vakar Lietuvos sriiai, s a v o sudtyje turiniai Kstuio, Prisiklimo ir emaii a p y g a r d a s . Tai yra, reikdama lietuvi tautos vali, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos atstatymo 19

komiteto 1946. VI.10 deklaracijoje, BDPS 1947.V.28 nutarimuose ir BDPS deklaracijoje Nr. 2 paskelbtus pagrindinius principus bei juos p a p i l d y d a m a nutarimais, priimtais 1949 11.10 BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo tarybos jungtiniame p o s d y j e skelbia: 1. LLKS Taryba, remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo tarybos jungtinio posdio 1949 .11.10 nutarimais, okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, v a d o v a u j s politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai. 2. LLKS Tarybos ir Prezidiumo bstin yra Lietuvoje. 3. Valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika. 4. Suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai. 5. Lietuvos v a l d y m a s v y k d o m a s per laisvais, demokratiniais, visuotiniais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim ir Vyriausyb. 6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui statym leidiamj gali turi Laikinoji tautos taryba. 7. Laikinj tautos taryb sudaro: vis vieningoje v a d o v y b j e Lietuvoje ir usienyje kovojani srii, a p y g a r d , rinktini, auktj mokykl, kultrini, religini organizacij bei sjdi ir tautoje atram turini politini partij atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimo principo. 8. Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas. 9. Laikinoji Lietuvos V y r i a u s y b sudaroma LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavedimu. V y r i a u s y b atsakinga prie Laikinj tautos taryb. 10. Lietuvi veiklai u s i e n y j e ir Lietuvos atstatymo darbui koordinuoti LLKS T a r y b o s Prezidiumas turi LLKS Usienio delegatr, kuri, bendradarbiaudama su Vakar valstybse akredituotais Lietuvos atstovais, sudarinja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovauti Lietuvos reikalus Suvienyt Nacij Organizacijoje, vairiose konferencijose ir kitose tarptautins institucijose. 20

11. LLKS Usienio delegatros nariai i s a v o tarpo isirenka LLKS Usienio delegatros pirminink, kuris laikomas LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininko pavaduotoju. 12. LLKS Usienio delegatros nariai laikomi lygiateisiais LLKS Tar y b o s nariais. 13. iai Deklaracijai nuostatus leidia LLKS Taryba. 14. Lietuvos valstybs atstatymas, ligi Seimo b u s priimta ir paskelbta m o g a u s laisvs ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybs konstrukcija, v y k d o m a s pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 met Lietuvos konstitucijos dvasia. 15. Atstatytoji Lietuvos v a l s t y b garantuoja lygias teises v i s i e m s Lietuvos pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams. 16. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui - Lietuvos nepriklausomumui, - nelaikoma teisine partija. 17. A s m e n y s , bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn b e n d r a d a r b i a u d a m i su prieu, s a v o veiksmais ar taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ir krauju, yra atsakingi prie Lietuvos Teism. 18. Konstatuojama teigiama religijos taka u g d a n t tautos moral ir palaikant jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu. 19. Socialin globa nra vien atskir piliei ar organizacij reikalas, bet vienas pirmj valstybs udavini. Ypating glob valstyb teikia isilaisvinimo kovose nukentjusiems asmenims ir j eimoms. 20. Socialini problem racionalus isprendimas ir krato kinis atstatymas yra susijs su ems kio, miest ir pramons reforma, kuri v y k d o m a paioje nepriklausomo g y v e n i m o pradioje. 21. LLKS Taryba, glaudioje vienybje su kovojania tauta, kvieia v i s u s geros valios lietuvius, g y v e n a n i u s Tvynje ir u jos rib, pamirti sitikinim skirtumus ir sijungti aktyv tautos isilaisvinimo darb. 22. LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnutiniu g y v e n d i n i m u tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios morals supratimo ir paskelbt 21

Atlanto Chartoje, Keturiose laisvse, 12-oje Prezidento Trumeno punkt, m o g a u s teisi deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvs deklaracijose, prao vis demokratin pasaul pagalbos s a v o tikslams gyvendinti. Okupuotoji Lietuva LLKS Tarybos Prezidiumo 1949. II. 16 pirmininkas V y t a u t a s LLKS Tarybos nariai: Faustas, Kardas, Merainis, Naktis, Upalis, Vanagas, adgaila. (Nijol Gakait. Pasiprieinimo istorija 1944-1953. - V., 1997. P. 231-234). Visi ie tauriausi Tautos s n s u v o nuo nuomios okupanto rankos. Taiau j parayta ir pasirayta Konstitucija iliko ir ji yra ymiai teisingesn u ms antr kart atkurtos nepriklausomos Lietuvos konstitucij, komunist, patekusi Seim, pastangomis sualot ir ikraipiusi d a u g e l y j e straipsni lietuvi tautos siekius ir vali.

22

V A C L O V A S VOVERIS-AIBAS
EIMA. VAIKYST. JAUNYST Vaclovas Voveris gim 1922 m. vasario 17 dien Trak aps. Onukio vals., Bakaloriki km., daugiavaikje darbi kinink Viktorijos Buivydaviits-Voveriens ir Andriaus Voverio eimoje. Tvai nebuvo turtingi. Turjo penkiolika hektar nederlingos Dzkijos emels. eimoje a u g o d e v y n i vaikai: penkios s e s e r y s ir keturi broliai. Vaclovas b u v o pats jauniausias brolis. Po jo gim tik Vandut. eima nevargo, nes b u v o labai darbti. Prie darbo nuo pat a n k s t y v o s vaikysts pratino ir vaikus. Visi keldavosi anksti, su malda ieidavo darbus, g y v e n o taikiai ir ramiai, gerbiami kaimyn ir pastam. Aplink Bakaloriki kaim t y v u l i a v o keli mlynakiai Dzkijos eerai, netoliese dunksojo graios Dzkijos girios, d z k guodjos ir maitintojos, eima valstietik maist p a v a i r i n d a v o tvelio ir jau paaugusi broli privejota uvimi, mamos ir mergaii surinktomis uogomis ir g r y b a i s , kuri tada b u v o tiek daug, kad tik nereikjo tingti j prisirinkti, prisirauginti, prisidiovinti ir kitaip paruoti; utekdavo j visus metus. Tvelis b u v o grietas, bet be reikalo vaik nebausdavo. Visada i k l a u s y d a v o j pasiaikinimo ir tik tada bausdavo, jeigu i tikrj b u v o u k. Voveri s o d y b a b u v o grai, tvarkinga, rpestingai tvelio priirima. Aplink j s i b a v o mediai, ydjo obelys ir m a m o s su merg a i t m i s p a s o d i n t o s ir r p e s t i n g a i p r i i r i m o s g l s , to meto lietuvaii pasididiavimas. Grau b u v o akiai, malonu irdiai, smagu b u v o igirsti ir malon p a g y r i m o od i kaimyn Vyriausia sesuo Jadvyga Voveryt (g. 1904) itekjo u Lietuvos nepriklausomybs kov savanorio Stasio Bujanausko ir ijo marias Onukio valsiaus Kstui kaim. Gyveno pasituriniai. Turjo 18 ha geros ir derlingos ems, pasistat graius namus, augino keturis vaikus, kis buvo pavyzdinis, tvarkomas pagal paskutinius to meto agronomijos ir veterinarijos mokslo pasiekimus. Rusams Lietuv okupavus antr kart Bujanauskai b u v o itremti Sibir, Krasnojarsko krato Badojano rajon. I Sibiro gro tik po keliolikos met, savo sodyb rado idraskyt, medius ikirstus, em kolchozo nuniokot. Negaljo 23

Vaclovo Voverio motina Viktorija Buivydaviiut-Voverien su dukra Vanda Voveryte-Lagnaviiene ir su jos vaikais Viktoru, Gintautu ir Rimute.

itverti darbi Lietuvos kinink irdis i skausmo, matant toki j isvajot, o dabar beviltikai sugriaut sodyb, kurioje jau gyveno kolchoznikai. A p s i g y v e n o Rdiki miestelyje. Bet greitai vienas po kito mir: Jadvyga Voveryt-Bujanauskien 1966 metais; neuilgo ir jos vyras Tik vyriausios Bujanausk dukters Stass liko du sns - Bronius ir Algis. Jie gyvena Vilniuje. Brolis Boleslovas (g. 1906) jaunystje, nematydamas perspektyvos k y j e , nes bt reikj dalintis, 1935 m. i v y k o Latvij. Ten neblogai u d i r b d a v o . Ved lietuvait Stefanij. Jiems gim dukrel Irena. Visus juos priglaud brolikos Latvijos T u k u m s o rajono, Duobels valsiaus Bratus kapinaii emel. Palikuoni toje Voveri akoje nebeliko. Brolis Jonas (g. 1909) vos sulauks devyniolikos met staiga mir nuo neinomos ligos. Sesuo Maryt Voveryt (g. 1912) itekjo s a v a m e Bakaloriki kaime u kaimyno Vlado Kleinoto. Jis b u v o stalius, tvarkingas ir d a r b t u s lietuvis, geras ir velnus tvas. Kleinotai iaugino tris snus ir dukr, v i s u s dorais ir darbiais lietuviais, s a v o Tvyns patriotais. 1944 m. liepos 12 d. Dzkij u g r i u v u s i pati didiausia jos istorijoje katastrofa - komunistinis teroras neaplenk ir Kleinot eimos. Grdami i Vokietijos aliakepuriai sudegino grai Kleinot sodyb. J pat sum Onukio stribai, vien tik dl to, kad jis b u v o darbtus kininkas, ir be kalts kalt itrm. domus it Lietuvos igam elgesys; pamat Vlad Kleinot dirbant laukuose; jie j apsupo, surio jam rankas, p a g u l d veim, apkrov j jo paties nup j a u t o m i s a v i o m i s ir p a t y s ant jo atsisdo. Namikiai bt net neinoj, kur jis dingo. Tik kaimynai mat ir pasak Marytei. J nuteis 10 met kalti ir 5 metams tremties su turto konfiskavimu. O tas turtas - keturi mai vaikai, kuri vyriausiam - septyneri metai, o maiausiam pusantr metuk. Gerai, kad Lietuvos kaimas dar tada neb u v o numogintas; elp kaimyn tai grdais, tai bulvmis. O Vlad Kleinot itrm Sibiro lagerius. Jis ten ir uvo. Marijai teko sunkiai verstis, likus su keturiais maais vaikais ir be nam. Vargas vaikus ugrdino, jie tapo padoriais monmis: Jonas Kleinotas dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi; Gintautas baig ems kio technikum; o Vladas - apdailos statyb ininierius. Gyvena ir dirba Druskininkuose. Jau mirusi ir Marija ir jos vyriausias snus Jonas Kleinotas. 25

Brolis Vladas (g. 1918), dailus vaikinas, tarnavo Lietuvos kariuomenje husar pulke. Kai 1940 metais rusai okupavo Lietuv, jis b u v o perkeltas Varnos karin poligon. Lietuv o k u p a v u s vokieiams, Vladas su ginklu skirtis jau nebenorjo ir vokieiai j aretavo. U nelegal ginklo laikym, jis vienuolika mnesi atsdjo vokikame Lukiki kaljime. J paleido atlikus bausm, net be bylos sudarymo. Grs Onuk, Vladas sidarbino paruo tiekju. Prasidjus antrajai rus okupacijai, jis i pat pirmj dien V l a d a s Voveris-Deksnys (1918-1946) b u v o suimtas, kaip bendradarbiavs su vokieiais. Kelias paras palaik Onukio kaljime ir paleido. Bet Vladas jaut, kad j rusai gali suimti antr kart, todl nelaukdamas tos bdos, pasitrauk mik. Jis tapo partizan Siaubo brio vado pavaduotoju. Turjo slapyvard Deksnys. uvo 1946 m. vasario 17 d. Palaidotas Rudnios kapinse. Sesuo Veronika (g. 1920) itekjo u Jono Stadalnyko i Miguiioni kaimo. Jis b u v o ne tik geras kininkas, bet ir muzikantas. Turjo gra bals, nuolat b u v o kvieiamas vestuves groti, laidotuves giedoti. Grojo armonika. 1945 m. vasario 7 d. Miguiioni mio metu, buvo nuautas Jono tvas; sudeginta sodyba. Reikjo gyvenim kurti i naujo, g y v e n i m a s nebuvo lengvas, nes eimoje augo keturi vaikai. Dabar jau abu tvai mir. Vaikai gyvena Varnoje. Sesuo Eleonora Voveryt (g. 1924) b u v o aretuota 1944 m. lapkr. 25 d. kartu su tvu A n d r i u m i Voveriu ir seserimi Vanda Voveryte. Kaljo Trak ir Vilniaus Lukiki kaljimuose. Ileista i kaljimo b u v o tik 1945 m. spalio 25 d. Sugrusi tvik nam neberado, todl g l a u s d a v o s i pas kaimynus ir jiems p a d d a v o lauko darbuose u duon ir pastog.1948 metais itekjo u A d o l f o Kuklio. Metus g y v e n o Diramini kaime, pas v y r o tvus. Ten b u v o nemaa eima; dar keli jaunesni broliai ir seserys. Po met eima s u g r o Bakalorikes; jau s u s i k r s kolchozas jiems p a s k y r ivetj moni sodyb. Ten jau g y v e n o sesuo Marija su vaikais. Abi seserys nuolat b u v o lankomos enkavedist ir klausinjamos apie j brol partiza26

n vad. Kai Vaclovas u v o 1949 m. kovo 7 d., tada enkavedistai lankytis nustojo. s e s e r n a m u s s u g r o iki i o l klajojusi po pasaul ir g y v e n u s i pas svetimus mones j motina Viktorija. Eleonoros v y r a s , matydamas, kad kolchoze eima neturs joki p e r s p e k t y v , ivaiavo Vilni ir sidarbino siuvju siuvimo fabrike; vliau baig vairuotoj k u r s u s ir jau gijs vairavimo praktikos vainjo tolimus reisus; gerai udirbdavo; susitaups pinig 1957 metais Pavilnyje nusipirko sen sodyb, atsive eim, k u r i o j e jau a u g o du s n s . Su Eleonoros eima Paviln persikl gyventi Vaclovo Voverio s e s u o Eleonora Voveryt-Kuklien ir Viktorija Voverien (g. 1885). Prasigyven Kukliai senj sodyb nugriov ir jos vietoje pasistat gra nam. Sns baig mokslus; vienas j ininierius, antras verslininkas. I b r o l i j a u n i a u s i a s V a c l o v a s (g. 1922) e i m o j e b u v o m y l i m i a u s i a s ; l i n k s men k a k v i s d r o i n d a v o ; s u m e i l e , v i s k a k m s t y d a m a s ilgai i r d a v o y d i n i a s obelis; m a r g a s palves gles, tamsaus miko tolius, irdamas vyresniuosius, nordavo gerais darbais bti panaus juos, danai d a i n u o d a v o ; m g o s k a i t y t i , n e k a n t r i a i l a u k tos d i e n o s , kai reiks eiti m o k y k l Mokytis jam seksi, bet baig tik 6 p r a d i o s m o k y k l o s s k y r i u s , nes reikjo p a v a d u o t i sergant tv A n d r i Vover. eimoje v y r jau n e b u v o lik: Boleslovas jau g y v e n o Latvijoje ir turjo s a v o rpesi; V l a d a s tarnavo kariuomenje, o Jonas jau b u v o mirs. Jis liko v y r i a u s i u eimoje artoju ir... statybininku, nes Voveri eima pradjo statyti nauj nam v i e n k i e m y j e Bet tvui s u s i r g u s statybos strigo. Reikjo Vaclovui imtis statybininko darbo, alia kio d a r b , nors dar ir jaunas b u v o . 1936 m. n a m a s b u v o baigtas statyti, ikastas ulinys, uveistas sodas, pastatytas kluonas, tvartai, kiti statiniai. Per v e n t e s s u s i r i n k d a v o v i s a eima: a t v a i u o d a v o s e s e r y s su eimomis, skambjo dainos. Mama vytjo, nes jau ir ankai p r a d j o rastis. 27

Vokiei o k u p a c i j o s metais kartu su kitais g y n j a i s s a u g o j o kaim nuo sovietini d i v e r s a n t p l i k a v i m o . 1943 metais Smailuose r a u d o n i e s i e m s p a r t i z a n a m n u u d i u s V o v e r i giminaiius Jon Vover ir jo nepilnamet s n , Vaclovui joki abejoni nebeliko, kad n u o plik reikia gintis patiems; vokieiai n e a p g i n s . Kartu su k a i m y n u Jonu K a z l a u s k u , Stasiu Kukliu, Jonu Dambr a u s k u ir kitais k a i m y n a i s i Bakaloriki k r kaimo s a v i g y n o s br. Turjo g i n k l , k u r i u o s 1941 metais t r a u k d a m i e s i rusai buvo m i k e p a l i k vis s u n k v e i m . 1944 m. b a l a n d i o 13 d. raudonieji partizanai beveik v i s a s Bakalorikse b u v u s i a s 40 s o d y b s u d e g i n o , n u u d kelet moni. J u p u o l i m a s b u v o toks netiktas, kad Bakaloriki s a v i s a u g i n i n k a i i p r a d i sutriko, o vliau, jau atsipeikj m b a n d i t u s v y t i s ; g e r o k a i j i e m s pliek. Tie panikai trauksi s a v o irtv Rdnink girioje, nesitikj i kaimiei tokio atkirio. Vliau, jau p r a s i d j u s r u s okupacijai, itie p a d e g j a i i r g a l v a u d i a i tapo s v a r b i o m i s v a l d i o s p e r s o n o m i s ir pirmj s a v o kerto s m g n u k r e i p b u v u s i u s s a v i s a u g i n i n kus. V a c l o v a s s u p r a t o , kad jam likti n a m u o s e p a v o j i n g a ir nes v y r u o d a m a s p a s i r i n k o m i k . Jo pasirinkim s u s t i p r i n o ir dar v i e n a s v y k i s , kai v o s tik r u s a m s e n g u s Lietuv, V o v e r i sod y b a b u v o a p s u p t a e n k a v e d i s t , ir jis, tuo m e t u p j o v s a v i a s ir b g s mik, b u v o s u n k i a i s u e i s t a s . GELEINIO VILKO" PARTIZAN BRIO, RINKTINS, TVNIJOS GRUPS ORGANIZATORIUS IR V A D A S 1944 m. r u g s j o 1 d., ekist iekomas Vaclovas Voveris ijo partizanauti. Jo brio branduol sudar b u v jo kaimynai, d a l y v a v s a v i s a u g o s b r y j e ir jau patikrinti m y j e Jonas Kazlauskas, Vacys Petrauskas, V y t a u t a s Kuzmickas, kiti pastami. I pradi b r y j e b u v o 20 kovotoj, vliau j gretos augo. Brys p a s i v a d i n o Geleiniu V i l k u " . V e i k A l y t a u s ir Trak a p s k r i t y s e , Onukio, A l o v s ir Daug apylinkse, 1945 m. g e g u sijung naujai sukurt Dzk rinktin, o 1946 m. saus - Merkio (partizano Kazimieraiio) rinktin. 1948 m. rugsj Vaclovas Voveris b u v o paskirtas Dainavos apygardos Partizano Kazimieraiio rinktins vadu, o lapkrit - Dainavos apygardos vado pavaduotoju. 28

Vaclovas Voveris-aibas

29

Partizanai juo pasitikjo, nes b u v o ypa veiklus, s u m a n u s ir d r s u s vadas, p u i k u s partizanins kovos strategas. Jis v a d o v a v o 28 kautynms, per kurias buvo nukauta d a u g i a u kaip 300 soviet kareivi, per 40 karinink bei strib. Didiausios kautyns: 1945 m. vasario 7 d . Onukio valsiuje, prie Miguiioni kaimo; tada aibiukai" n u k o v 17 enkavedist, tarp j du karininkus ir vien vietin strib; u v o 7 partizanai. Po i kautyni NKVD s u d e g i n o Miguiioni kaim - 15 sodyb; s u a u d ir g y v u s sudegino 11 moni. 1945 m. v a s a r i o 23 d. V. Voverio-aibo v a d o v a u j a m i partizaKostas Barauskas-Vys vieno i p i r m j partizan nai A l y t a u s apskr. Daug valsiuje prie bri Dzkijoje Kann kaimo, sureng pasal sisiauorganizatorius ir v a d a s t j u s i e m s Daug stribams. Geleinio V i l k o " gretose jau b u v o 50 kovotoj.; tada u v o 9, p a t y s ariausi Daug stribai. Suplanuota akcija partizanams p a v y k o . 1945 m. birelio 14 d. aibas su s a v o kovotojais pateko e n k a v e d i s t apsupt ir d a l y v a v o vis dien v y k u s i o s e kautynse. K. Barausko-Vio, Geleinio Vilko" ir A. Ramanausko-Vanago jungtinis apie 120 partizan b r y s stojo atvir m su keleriopai g a u s e s n e NKVD kariuomene - NKVD k a r i u o m e n s 220-uoju pasienio p u l k u . ukuodami Varios mik enkavedistai s u s i d r su V a n a g o k u o p a , vad o v a u j a m a Daktaro (Antano Kulikausko), nes V a n a g a s tuo metu b u v o i v y k s . Partizanai p r i v e r t e n k a v e d i s t u s trauktis, bet greitai e n k a v e d i s t a m s b u v o atsistas g a u s u s pastiprinimas ir partizan a m s reikjo iekoti g a l i m y b i pasitraukti su k u o maesniais nuostoliais. Partizanams, v a d o v a u j a m i e m s aibo ir Daktaro, v a k a r e pav y k o p r a s i m u t i i a p s u p t i e s su minimaliais nuostoliais; suklaidinti, i kitos p u s s miko atjusieji enkavedistai, m a u d y t i vieni kitus. Maomis g r u p e l m i s partizanai p r a s i v e r i a p s u p t i e s ir s u g r o s a v o v a d a v i e t e s . ekist duomenimis tada m y j e uvo 45 partizanai ir 14 paimta nelaisv. Partizanai teigia ir istorik d u o m e n y s tuos teiginius patvirtina, kad tada u v o 12 partizan... 30

.Geleinio V i l k o " kovotojai. Kairje, pirmoje eilje: neinomas kovotojas, Petras Varanauskas-Dobilas, Stasys Arbaiauskas-Tigras; antroje eilje: pirmieji du neinomi, ilal-ilas ir Vincas Rusas-uolas

Geleinio V i l k o " pratizanai. Pirmoje eilje: A d o l f a s Geceviius-Klonis, Danielius Tribandis-Karvelis; antroje eilje: neinomas partizanas, Vaclovas Voveris-aibas, V y t a u t a s Tribandis-Jaunutis

31

Dainavos a p y g a r d o s Dzk rinkt.Geleinio Vilko" tvonija. Priklaup i kairs: brio v a d a s Vladas Dobrovolskas-Siaubas, tvonijos tabo virininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, Juozas Palubinskas-Dobilas. Stovi treias i kairs Bruno - vokiei tautybs kulkosvaidininkas.

1945 m. ruden Geleinio V i l k o " b r y s , v a d o v a u j a m a s Vaclovo Voverio-aibo ir Nemunaiio b r y s , v a d o v a u j a m a s A d o l f o Ramanausko-Vanago i Kauno g a v o pasilym jungtis Lietuvos Laisvs armij ir kartu kovoti. LLA vad nuomone, tai turjo bti partizaninio judjimo centralizacijos pradia. Taiau ir Vanagas ir aibas nepritar idjai; jiems kl tarim, kad LLA vadai g y v e n o legaliai, todl nei Vanagas, nei aibas niekaip negaljo sivaizduoti, kaip galima v a d o v a u t i partizaniniam judjimui i miesto, kai partizan situacija keiiasi kas dien, kas minut, kartais ir dar greiiau. Netruk u s partizan bgtavimai pasitvirtino - beveik visi A l y t a u s LLA tabo nariai b u v o suimti. 1945 met birelio mnes kapitonas Dominykas Jys-uolis Punios mike s u a u k Dzkijos partizan vad pasitarim, kuria32

me d a l y v a v o ir Geleinio Vilk o " v a d a s Vaclovas Voverisaibas. Siame pasitarime, kaip jau minta ankstesniame skyriuje b u v o kurta Dzk rinktin, kuri jo ir Geleinis Vilkas", tuo metu turjs 30 kovotoj. 1946 m. gegus mnes sus i k r u s Dainavos a p y g a r d a i , Geleinis Vilkas" b u v o pavadintas grupe. Tos g r u p s partizanai veik Daug ir A l o v s apylinkse. Ir ne iaip sau veik, o niekad neveng aktyvi kovos veiksm. 1946 m. lapkr. 15 d Daug valsiuje Geleinis Vilkas" prie Purveli Rakatanski kaim sunaikino vis D a u g g u l , 18 e m v d i s t , Geleinio Vilko" kovotojai. t a r p j ir pat D a u g M V D Kairje Jupas, deinje Brunas virinink. Pasim n u k a u t j g i n k l u s i r s u d e g i n o ekist s u n k v e i m . 1948 m. g e g u s 8 d. A l y t a u s v a l s i u j e S t a n i u l i k i kaime a i b i u k a i " vl s u s i k o v su s t r i b a i s ir m laimjo. 1948 m. liepos 5 d. aibo v y r a i n u b a u d D a u g k o m j a u n u o l i u s , aktyviai t a l k i n u s i u s s t r i b a m s ; k l u b , k u r b u v o s u s i r i n k a k t y v i s t a i m e t g r a n a t . u v o t r y s stribai; dar 8 b u v o s u e i s t i ; 1948 m. rugsjo 9 d. V. Voverio v a d o v a u j a m a s partizan b r y s Alovs v a l s i u j e , idoni k a i m e p a t e k o strib ir e n k a v e d i s t p a s a l , bet a i b o r y t i n g o s a i b i k o s a t a k o s d k a , i v e n g n u o s t o l i ir p r i v e r t s t r i b u s p a n i k a i p a s k l i d u s i u s b g t i D a u g u s , gelbti s a v o kailius.; 1948 m. s p a l i o 27 d. Trak a p s k r i t y j e , netoli O n u kio V. Voverio-aibo v y r a i s u r e n g pasal k a r i u o m e n s daliniui, netiktai ir staigiai u p u o l s u n a i k i n o 19 m o n i o p e r a t y v i n k a r i n g r u p u o t , p a m 2 k u l k o s v a i d i u s , a u t u v ir d a u g kitoki g i n k l - s u n a i k i n o b e v e i k vis O n u k i o v a l s i a u s MVD garnizon. 33

P A R T I Z A N O KAZIMIERAIIO RINKTINS TABO V A D A S . TIS. Mes eisim jauni, kaip pavasar ups, Kol Nemunas savo krantuos nesustos... Kovoti ir kurti, jei reikt ir mirti U ateit nauj lietuvi tautos
Benas Labenskas-Karinas

Atsivelgdamas partizanams nepalankiai susiklostanias s l y g a s , imtatkstantines e m v d i s t ordas, plstanias Lietuv i Ryt, spariai augant p r o v o k a t o r i ir MVD v e r b u o j a m m o n i skaii k a i m u o s e , p a g a u s j u s i a s i d a v y s t e s , net M V D v e r b u o j a n t vakar buvusius partizanus tarnauti okupantams, Dainavos a p y g a r d o s v a d a s A d o l f a s R a m a n a u s k a s - V a n a g a s 1948 m . r u g s j o mnes Vaclov Vover-aib p a s k y r vadovauti Partizano Kazimieraiio rinktins tabui. Keitsi partizanins k o v o s taktika - ji g i j o d v a s i n s k o v o s d i m e n s i j . o d i s t u r j o tapti p a g r i n d i n i u partizan ginklu. Svarbiausia b u v o propaguoti Tautos idj, ilaikyti s a v o tautin kultr, apginti m s v a l s t y b s istorij n u o s v e t i m o s v a l s t y b s istorins invazijos, u g d y t i tautin patriotin dvasi. Nors alia Vaclovo Voverio-aibo b u v o aukiausios kategorijos idealistas patriotas Lionginas Baliukeviius-Dzkas, kuris labai g e r b ir net savotikai myljo s a v o vad aib, idealistinis d a r b a s aibui b u v o per sunkus. Tikras karys, genialus partizanins kovos strategas, beveik niekada n e s u k l y d s kovos vadas, prie klast jis pasirod bejgis. Jis neinojo, kad itiusiais ir vien tik s a v o kailiu besirpinaniais niekada negalima pasitikti - jie iduos, p a r d u o s , gelbs tik s a v o kail. A p i e lietuvi inteligent klast ir veidmainyst, j kinkadrebyst ne kart b u v o ras Vincas Kudirka, pats patyrs savo tariam draug i d a v y s t e s . Bet Vaclovas apie tai neinojo. Jam, kaip ir bet k u r i a m doro lietuviko kaimo vaikui inteligentas atrod turt bti p a d o r u s m o g u s . Tuo pasinaudojo i M a s k v o s atsistas, patyrs taut b u d e l i s Pokajus, jau iuds tkstanius kovotoj enijoje ir Ukrainoje. MGB a g e n t a i s tap ir klasta s i t r y n Kazimieraiio rinktins tab K. K u b i l i n s k a s (MGB s l a p y v a r d i s V a r n a s ) ir b e n d r i n i n k a s A. S k i n k y s (MGB s l a p y v a r d i s Rytas) n e t r u k o atlikti juodj d a r b . P a s i n a u d o j p r o g a , kai v i e n a m e i b u n k e r i liko v i e n u d u su laikinai einaniu D a i n a v o s a p y g a r d o s v a d o p a r e i g a s Benu Labnu-Karinu, j m i e g a n t n u o v , i s i g i m l i a i n u s k u b j o A l y t v y k d y t i atsist 34

udik i anksto suplanuot niekyb: Kalesnink mike, netoli e m a i t l i ir J u o c i k i k a i m Kazimieraiio rinktins tabo bunkerius idavikai asmenikai atlydjo imtus iki dant ginkluot udik. Tie soviet ipuoselti u d y m o profesionalai i plaios tvyns", talkinami d v i e j toki p a t isigimli, bet sav" tautiei, atliko bjauriausi niekyb, gal kakiek iskirtin, bet pagal t dien parametrus eilin, nors ir ne masin (5 vyrai) mogudyst. Jie tapo udik bendrininkais. Vliau, kaip u m o k e s t i s u t n i e k y b , abu antmogiais save sivaizdav niekai t a p o s o v i e t i n i a i s r a y t o j a i s . Gdingas umokestis u padaryt Vaclovas Voveris-aibas n i e k y b gal g a l e n u v e d tas prie pat t, 1949 m. menkystas visikos degradacijos lin. J v a r d u s i r d a r b u s l y d i a t g r a s s n i e k y b s , k r a u j o i r idavysi enklai, kuri jau niekas nenuplaus laiko tkmje. Dorovs p a r a d o k s a s , kad k o m a r i k a , g r u b i ir n u m o g j u s i k a s d i e n y b tapo laikmeio norma, o jos aukomis tapo viesiausi, doriausi, darbiausi Tautos s n s ir dukros, kurie s a v o ateit mat Tautos atgimime po slogios bolevizmo nakties Kas tai? Tautos lemtis ar permanentikas istorinis procesas su Baltojo ir Juodojo metratininko p e r g a l m i s - p r a l a i m j i m a i s ? Tai b u v o laikina tono pergal: imtagalvis slibinas, nors ir po keturi deimtmei neteko s a v o ugnimi spjaudani galv. Kalesnink miko tyloje, nirtingos g y v e n i m o ir mirties kov liudininks egls lenkia galvas penkiems Lietuvos vyrams, gynusiems nuo atjn mano ir tavo em, saul, gyvenimo gro ir prasm. Tautos istorijos imtmeiai po Liublino unijos ir kone septyni d e i m t m e i a i po 1949 m. k o v o 7 d. v y k i K a l e s n i n k m i k e asocijuojasi d a u g i a u su bibline D o v y d o ir Galijoto d v i k o v a . Prie imtagalv slibin - penki jauni vyrai. Ir tai jau antras s y k i s per istorijos akimirksn - du tris imtmeius. 35

Didvyri krauj sugrs is ventas ems lopinlis, gal ir galt apraudoti ia v y k d y t niekyb, bet tik karalaits karnuotos p u y s lama s a v o alij requiem iniekintam m o g u i Alytuje ant g a t v s grindinio. Susprogdinto bunkerio vietoje ant kalnelio mike stovi buvusio partizano Kazimiero Saviiaus rpesiu surstas tipikas kaip ir kiti visoje Lietuvoje kuklus paminklas - bolevizmo palikimas su skaudiais raais apie jaun Lietuvos laisvs kovotoj t 1949 met kovo 7 dien. Tai priminimas ir priesakas iandienos ir ateities kartoms: neumirkite, budkite... Paminklas primena gyviesiems. ia uvo: V A C L O V A S VOVERIS-AIBAS (g. 1922) JONAS KAZLAUSKAS-ERMUKSNIS (g. 1919) VIKTORAS KAZLAUSKAS-VANAGAS (g.1920) PETRAS ILANSKAS-LABUTIS (g. 1912) V a c l o v a s Voveris-aibas p o mirties b u v o a p d o v a n o t a s vis laipsni L a i s v s Kovos K r y i a i s (su k a r d a i s ir be k a r d ) . Jam suteiktas Lietuvos Laisvs Kovos Karygio vardas (Lietuvos naikinimas ir tautos kova 1940-1998 / Sud. Izidorius Ignataviius. V., 1999. - P. 337-338). Mielas skaitytojau, J e i g u k a d a n u t i k s Tau v a i u o t i a s f a l t u g r a k i a i p a l i e t a i s Dainavos keliais A l y t u s - P i v a i n a i - D a u g a i - D u s m e n y s - O n u k i s Bakaloriks nelk kaip akis idegs, daniau sustok prie to ar kito Dzkijos eero, palepink ekseleratoriaus ivargintas savo kojas bet kuriame atabrade, gal Tavo ak patrauks uogomis ir grybais derls Dzkijos mikeliai ir mikai. A p s i d a i r y k , j u k tai tas pat Kalesnink m i k a s , u o l a s nuo partizan b u n k e r i o kalvels oia T a v o ird apie aibo d r s , dorum, teisingum, grai laikysen, vyrik ivaizd; siklausyk: tai jaunos moters, mylimosios, mokytojos Elenuts irdies s k a u s m a s geguts balsu smelkiasi Tavo dar neitutjusi ird, s t u m d a m a s i jos dvasin dykr. Tu eini miko takeliu, Tu inai, kad raudoni, sirps emuogi k a m u o l l i a i a l i a t a k o - tai ne k r a u j o l a e l i a i , y m i n t y s ia vaikiojusi v y r pdas. Tai - dvasios stiprybs, tikjimo viesesne ateitimi balzamas. Tu - stiprus. 36

V A C L O V O VOVERIO-AIBO BENDRAYGIAI
ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS: DIDIOS EPOCHOS - DIDIS V A D A S " Taip legendin Lietuvos s n charakterizavo kita Lietuvos istorin A s m e n y b , Lietuvos N e p r i k l a u s o m y b s atkrimo architektas ir dainuojanios S j d i o revoliucijos v y r i a u s i a s i s dirigentas prof. V y t a u t a s Landsbergis. Gerai, kai apie d i d i u o s i u s taip atsiliepia didieji. A d o l f a s Ramanauskas, Piet Lietuvos partizan srities v a d a s , vliau taps visos Lietuvos laisvs kov s j d i o g y n y b o s pajg v a d u , partizan generolu, gim 1918 m. k o v o 6 d. JAV. 1921 m. Ramanausk eima g r o Lietuv. 1936 metais Adolfas R a m a n a u s k a s baig Lazdij gimnazij, vliau - Klaipdos pedagogin institut ir dar Kauno karo mokykl. 1940-1945 metais dst A l y t a u s mokytoj seminarijoje. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai ir iki tol dar neregtai Lietuvos istorijoje iauriausiai okupant s a v i v a l e i - Dzkijos kaim, ypa Klepoi, Ryliki, Lizd ir kit s u d e g i n i m a s ir jo g y v e n t o j i a u r u s i u d y m a s , Vetrovo divizij siautjimas, p r a u d s apie 12 tkstani Lietuvos kaim g y v e n t o j , jam padjo apsisprsti ir tapti Lietuvos partizanu. 1945 metais balandio mnes jis paliko seminarij ir tapo Nemunaiio a p y l i n k s partizan v a d u ; 1945 m. vasar Dzk g r u p s Merkins bataliono v a d u , 1946 m. - Merkio rinktins v a d u ; 1947 m. Adolfas Ramanauskas-Vanagas perm vadovavim Dainavos a p y g a r d a i , o nuo 1948 m. jis b u v o p a s k i r t a s Piet Lietuvos partizan srities v a d u . 1949 met vasar Prisiklimo a p y g a r d o s teritorijoje, Minaii kaime, A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas d a l y v a v o visos Lietuvos partizan vad suvaiavime, kuriame Vasario 16-j dien b u v o priimta Lietuvos laisvs kovos s j d i o (LLKS) Tarybos Deklaracija, numaiusi Lietuvos raidos keli, valstybje atkrus nepriklausomyb. Deklaracij pasira visos Lietuvos Laisvs k o v o s s j d i o Tarybos Prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas, vis a p y g a r d partizan vadai. 37

I kairs: Albertas Perminas-Jurininkas ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas apie 1949 metus S u v a i a v i m e A. Ramanauskas b u v o paskirtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininko Jono emaiio-Vytauto pirmuoju pavaduotoju, nuo 1950 met pradios - LLKS Gynybos pajg v a d u , jam b u v o suteiktas Lietuvos kariuomens pulkininko laipsnis. 38

Dainavos apygardos tabo nariai: sdi V. Voveris-aibas. Antroje eilje: i kairs L. Baliukeviius-Dzkas, Viktoras KazlauskasVanagas, neinomas partizanas ir A. Ramanauskas-Vanagas. Nuo 1952 met pabaigos keli imt tkstani enkavedist ordoms u p l d u s Lietuv ir p a l a u u s organizuot partizanin pasiprieinim Lietuvoje, A d o l f a s R a m a n a u s k a s - V a n a g a s s u eima slapstsi. Tuo metu jis ir para istorin knyg Daugel krito sn... Partizan gretose", graiausi paminkl Lietuvos laisvs kovotojams idealistams. Nors knygoje dl suprantam prieasi minimi tik partizan slapyvardiai, Lietuvai a t k r u s nepriklausomyb atgijo j tikrieji vardai ir pavards, j d v a s i n didyb. 39

Lietuvai a t g a v u s n e p r i k l a u s o m y b , knyg s p a u d a i p a r e n g ir ileido A d o l f o Ramanausko-Vanago mona Birut Maeikait-Ramanauskien ir d u k r a A u k s Ramanauskait-Skokauskien 1992 metais; ir antrj leidim 1999 m. pareng A u k s RamanauskaitSkokauskien. Knygoje A. Ramanauskas-Vanagas apra partizanins k o v o s dienas ir rpesius, kovas ir idavystes, neblstant partizan ryt apginti tautos istorines vertybes. Joje, ypa paskutiniuosiuose jos puslapiuose, partizan v a d a s akcentuoja Lietuvos partizano tvirt dvasi. Lietuviai partizan gretas stojo ne kaip rekrtai, bet tikrai savanorikai, - rao k n y g o s autorius. - Visa tai kaip tik ir rodo, kad lietuvis laisv myli labiau u gyvenim. Tikrojo lietuvi tautos snaus ir dukros dvasia b u v o ir tebra nepalauta ir dabar, nes jie inojo, jog kovojama u vent reikal. I istorijos inoma, kad kova, nors ja ir siekiama kilni tiksl, ne visada laimima. Taip kart atsitiko ir Lietuvos partizanams. Tauriausi Lietuvos s n s ir dukros u v o vienas po kito, kovodami su nepalyginamai gausesniu prieu, bet jam nepasidav. Ms gretas prieai per deimt met iud, nes Vakarai tik kalbjo, bet nieko rytingo nenusprend ir nepadar. Taiau lietuvi tauta dar neuvusi. Mes tiek met kovojome tik jos sveiko kamieno dvasikai ir moraliai remiami. Mes g y v e n o m e ir kovojome v a d o v a u d a m i e s i visos tautos kilniais idealais. Tie idealai neuvo ir tautoje tebra g y v i " (Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Daugel krito sn... - V., 1999, p. 574). Partizan laikratyje Prie rymanio Rpintojlio" Adolfas Ramanauskas-Vanagas citavo ir pritar partizano raytojo, irgi tragikai u v u s i o nuo enkavedisto kulkos, Broniaus Krivicko mintims: Ateities istorik, kuris atskleis dabartinio ms tautos g y v e n i m o puslapius, labiausiai stebins du dalykai. Pirmiausia jis turt stebtis neregtu dabartins vergijos baisumu, p a v y z d i o neturiniu iaurumu ir ta taip nepaprastai itobulinta komunistins vergijos sistema, kuri, rodos, turt uslopinti paskutin laisvo m o g a u s alsavim, paversti visiku v e r g u ne tik fiziniu, bet ir dvasiniu atvilgiu. Taiau dar labiau ateities istorik stebins tai, kad tauta po iuo vergijos j u n g u nesuklupo, bet sugebjo nepaprastai sunkiai kovoti. Ir klaus anas istorikas, i kur smsi sau itverms ir jgos deimtys 40

tkstani partizan, kurie geriau pasirinko mirt negu baisij prieo vergij, i kur smsi jg pavergtieji? Ir iekodamas atsakymo tuos klausimus jis su tylia pagarba turs nulenkti galv prie ms tautos nepaprast dvasios d i d y b " (I partizan laikraio Prie rymanio Rpintojlio" 1952 / / I minjimui skirto lankstinuko. - V., 2002, p. 5). A d o l f u i Ramanauskui-Vanagui iekoti ir sunaikinti KGB skyr ypa d a u g dmesio. Ir aibo bei jo bendraygi udiko Kosto Kubilinsko pagrindin uduotis b u v o surasti ir sunaikinti Vanag. 1956 metais jam sekti b u v o uverbuota 30 KGB agent, vl umegztas r y y s su 20 agent, jau ibraukt i aktyviai veikiani agent srao. A. Ramanausko paiekoms v a d o v a v o patys baisiausi Lietuvoje sadistai-mogudiai Petras Raslanas, Raini budelis ir KGB 2-ojo skyriaus v a d o v a s Nachmanas Duanskis. 1956 m. spalio 12 d. A. Ramanausk ir jo mon Birut Maeikait-Ramanauskien i d a v s m u l k u s niekelis gobuolis KGB agentas Neinomas, A. Urbonas. Jie t dien b u v o suimti Kaune ir atveti Vilniaus KGB kameras. Nuo pat p i r m j minui sumimo A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas b u v o iauriai kankinamas. Po keli kankinimo valand, itin sunkios bkls A.Ramanauskas b u v o nugabentas kaljimo ligonin, kurioje b u v o nustatytos N. Duanskio, seksualinio ikryplio, kankinimo metodo p a s e k m s Partizan v a d a s b u v o kankinamas itisus metus. 1957 m. rugsjo 24-25 d. Vilniuje posdiavs LSSR Aukiausiasis teismas jam skyr mirties bausm. Nuosprendis v y k d y t a s 1957 met lapkriio 29 d. Vilniuje. Palaidojimo vieta neinoma. Birut Maeikait-Ramanauskien, partizan Vanda b u v o nuteista 8-riems metams grietojo reimo lageri. Dukrel A u k s gyveno p a s moiut Maeikien, i pradi , l a n k y d a m a mokykl svetima pavarde; po tvelio s u a u d y m o - a t g a v u s i savo garbing pavard. A d o l f o Ramanausko-Vanago v i s a s g y v e n i m a s ir mirtis rodo, kad idealisto veiksm negali sustabdyti nei mirties baim, nei suvokimas, kad ji yra greta ir, deja, n e i v e n g i a m a " (ten pat). A t k r u s Lietuvos nepriklausomyb, A d o l f o Ramanausko-Vanago nuopelnai b u v o deramai vertinti. 1997 m. g r u o d i o 12 d. jam buvo suteiktas kario savanorio statusas; 1998 m. sausio 26 d., Lietuvos 41

Respublikos prezidento dekretu - dimisijos b r i g a d o s generolo laipsnis; b u v o teisinti 1950 m. Lietuvs laisvs kov s j d i o p r e z i d i u m o jam skirti apdovanojimai - I ir II laipsnio Laisvs k o v o s kryiai su kardais; 1998 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu A. Ramanauskui-Vanagui suteiktas II laipsnio Vyio Kryiaus ordinas, o 1999 m. Prezidento dekretu - ir I laipsnio Vyio Kryiaus ordinas. J A V prezidentas Dordas Buas, 2002 m. viejs Lietuvoje s a v o kalboje y p a akcentavo, kad N A T O yra ...svarbs tokie sjungininkai, kaip Baltijos v a l s t y b s " , nes jos sumokjo laisvs kain ir gerai ino jos vert; tautos sns, turintys toki stipri dvasi, sustiprins ir N A T O dvasi. (Ona Voverien. Tautos sargyboje. Didios epochos didis v a d a s " // Lietuvos Aidas. - 2002. g r u o d . 6, p. 4). LIONGINAS BALIUKEVIIUS-DZKAS: ILIKS IDJOS AUKTUMOJE Idja, pasirodo, yra galingesn u bet kur ginkl, nes remiasi doriniu vertingumu ir moraline savo galybe, kai materialus ginklas atremiamas materialiu ginklu, moralinis ginklas pasilieka prieui nepasiekiamas
S. alkauskis

Lietuvos g y v e n t o j genocido ir rezistencijos tyrim centras, ileids Liongino Baliukeviiaus - p a r t i z a n o D z k o d i e n o r a t " (V., 2002) enkliai praturtino d i d i n g o s tautos istorijos, jos k o v o s u Liet u v o s laisv ir n e p r i k l a u s o m y b ep. Dienoraio autorius - tipikas to meto Lietuvos jaunuolis, iugd y t a s romantizmo ir p r o m e t j i k u m o d v a s i a , idealistas, k o v o t o j a s ir u v s u s a v o tautos ir jos v a l s t y b s laisvs idj. Genialusis A l b e r a s Kamiu m g d a v o kartoti: mirti dl idjos tai vienintelis b d a s likti idjos a u k t u m o j e . " Lionginas Baliukeviius-Dzkas, toks ir iliko, s a v o t r u m p u g y v e n i m u kaip m e t e o r a s r y k i a u s i o m s p a l v o m n u v i e t s to meto Lietuvos tamsi padang... ir j a u n y s t j e u g e s s . Lionginas Baliukeviius g i m 1925 m. sausio 1 d. A l y t u j e Joanos Petrukeviits-Baliukeviiens ir Kosto Baliukeviiaus eimoje. T42

vai turjo bald dirbtuvl, kuri b u v o pagrindinis eimos pajam altinis. Neskurdo, net automobil turjo. 1926 metais gim antrasis snus Kostas. eima graiai sutar, b u v o laiminga. 1934 metais Lionginas pradjo mokytis A l y t a u s valstybinje gimnazijoje, b u v o a k t y v u s berniukas, aid futbol, d a l y v a v o skaut, vliau auli veikloje, domjosi literatra, d a u g skait. 1940 metais, o k u p a v Lietuv bolevikai atm i Baliukevii bald dirbtuv; eima slapstsi bijodama itrmimo. 1943 metais Lionginas baig gimnazij ir stojo Vytauto Didiojo universiteto Medicinos fakultet. 1944 metais, kai vasario 16-j generolas Povilas Plechaviius pakviet Lietuvos v y r u s stoti Vietin rinktin ir ginti Lietuv nuo artjanio sovietinio gaivalo, Lionginas, kaip ir tkstaniai to meto jaunuoli, skatinami patriotini jausm, rinktin stojo. Taiau naciai paad nejungti Vietins rinktins s a v o kariuomens batalionus sulau ir 1944 m. g e g u s 9 d. sak visiems Vietins rinktins kariams pereiti vokiei kariuomens dispozicijon. Vietins rinktins v a d o v y b e i nepaklusus, vokieiai dal rinktins nuginklavo, apie 3,5 tkstanio jaunuoli ive darbams Vokietij, dalis pai aktyviausi b u v o s u a u d y t a Paneriuose, dalis - itremta koncentracijos stovyklas. Lionginas Baliukeviius su savo kuopa b u v o atvetas ekoslovakij saugoti vokiei aerodromo. 1945 m. g e g u s 15 d. L. Baliukeviius, kaip vokiei kariuomens eilinis, pateko rus nelaisv. Visus metus b u v o blakomas kaip karo belaisvis po ekijos, Vengrijos, Ukrainos belaisvi stovyklas, dirbo Donbaso achtose. 1946 m. visikai iseks p a b g o i acht ir pradjo slapstytis. Gro gimtin. Deja, ia rado tik skausm ir aaras. Visa j d r a u g i k a eima b u v o iblakyta. Tvas u v o 1944 met pavasar per bombardavim. Motina su s a v o broliu, g a r b a u s amiaus agronomu A l f o n s u Petr u k e v i i u m i , b u v o i t r e m t a S i b i r , T i u m e n s s r i t . Ten A. Petrukeviius ir mir. Jaunesnis jo brolis Kostas studijavo VDU Mechanikos fakultete. Kai motina 1956 metais i Sibiro gro, abu jos sns jau b u v o uv. Lionginas i nevilties norjo patekti Vakarus, bet jau visi keliai rus mero b u v o ukirsti. Kitos ieities neturdamas, pasitrauk mik. I pradi partizanavo su seliu, Tveliu ir Gegue. Jie nepasiymjo d r a u s m i n g u m u , girtuokliavo, ypa juos viliojo baliukai tose sodybose, kur b u v o mergin. Dzkui 43

tokie dalykai netiko. Jis partizan kovos tikslus sivaizdavo kitaip. Po kiek laiko jam p a v y k o susipainti su aibu, Lionginas jam atid e n g v i s u s trijuls y g d a r b i u s " , diskredituojanius partizanin judjim. aibas trijul iard, o Dzk p a s i m p a s s a v e tabo darbui, kuriam is visa siela a t s i d a v ir b u v o nepaprastai patenkintas (Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Daugel krito sn... - V., 1999. - P. 395-396). 1946 m. rugsjo 1-j Lionginas Baliukeviius b u v o priimtas Geleinio Vilko" br eiliniu kovotoju. Vaclovas Voveris-aibas tuo metu jau b u v o pagarsjs partizan vadas, turjs didiul autoritet; visuose Dzkijos kaimuose j ir jo Gelein Vilk", kuriame tada b u v o 30 kovotoj, nuoirdiai rm. Kovos krikt L. Baliukeviius-Dzkas g a v o 1946 m. rugsjo 4 d. Daug valsiuje Rimn kaime surengtoje pasaloje stribams. Stribai b u v o sunaikinti. 1946 m. lapkriio 14 d. Geleinio Vilko" vyrai Daug valsiuje prie Rakatanski kaimo pamok emvedistus. Sureng pasal jie tada n u k o v vis Daug MVD gul - 18 emvedist ir strib. 1947 m. sausio 3 d. surengta pasala A l y t a u s - D a u g plente partizanams irgi b u v o skminga, b u v o sunaikinti du sunkveimiai, stribai kaip pels isilakst; nukautas jiems v a d o v a v s karininkas. Kaip ra Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Vaclovas Voveris-aibas b u v o itin g a b u s strategas - jo v a d o v a u j a m a s Geleinis Vilkas", n vieno mio nepralaimjo, o j b u v o net 28. Partizan vadai, pastebj Liongino Baliukeviiaus-Dzko literatrinius gebjimus ir k r y b i n g u m , 1947 metais vasario mnes j p a s k y r Geleinio V i l k o " tabo virininku, atsakingu u spaud ir informacij. Jis leido Dainavos a p y g a r d o s tabo laikrat Laisvs v a r p a s " . 1947 m. rugpjio mnes u v u s Dainavos a p y g a r d o s partizan vadui Domininkui Jiui-uoliui ir a p y g a r d o s v a d u tapus Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1947 m. rugsjo 24-25 d.), is Liongin Baliukevii-Dzk pakviet tapti jo adjutantu ir Dainavos apyg a r d o s s p a u d o s i r p r o p a g a n d o s s k y r i a u s v i r i n i n k u . Laisvs v a r p a s " tapo Dainavos a p y g a r d o s laikraiu ir b u v o leidiamas bunkeryje dideliu tirau, kartais 1800 egzempliori. Merkins iluose Dzkas, pakaitomis su V a n a g u laikraiui ra vedamuosius, politikos apvalgas, straipsnius apie partizan kov a s ir kitas aktualijas. Slygos leisti laikrat b u v o sunkios: trko 44

Dainavos a p y g a r d o s partizan vadai: i kairs Lionginas BaliukeviiusDzkas, A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas, Jonas Jakubaviius-Rugys, Teofilis Valickas-Balys

popieriaus, tuo, kit mediag, taip pat ir autori. Vliau, kai Dzkui p a v y k o i k a k u r gauti mainl rusiku riftu b u v o pradtas leisti ir laikratis rus kareiviams Svobodnoje slovo", kuriame io laikraio autoriai aikino rus kareiviams lietuvi isivaduojamosios kovos u d a v i n i u s . Dzkas nuolat k l a u s y d a v o s i radijo vokiei, lenk ir rus kalbomis, sudarinjo ini santraukas ir jas skelb Laisvs v a r p e " . Kaimo mons sovietins s p a u d o s neskait, o partizanin - g a u d y t e i g a u d y d a v o . Ir Vanagas, ir Dzkas tikjo, kad 45

Lionginas Baliukeviius-Dzkas

tautos dvasiai ugdyti ir smonei stiprinti spauda b u v o pagrindin jga. Viename i v e d a m j Dzkas taip ir ra: Ms jga gldi ms sielose, ms irdyse, bet ne ginkluose" (Liongino Baliukeviiaus - Partizano Dzko dienoratis". - V., 2002. - P. 56). 1948 m. birelio 23 d. Lionginas Baliukeviius-Dzkas, tarsi nuj a u s d a m a s mirties alsavim visikai alia, pradjo rayti dienorat. Dienoratis 40 met iguljo Lietuvos KGB archyvuose. Partizano Dzko dienoratis - tai dvasinis Lietuvos partizano portretas paiu tragikiausiu rezistencijos laikotarpiu. Pirmieji rezistencijos metai 1944-1946-ieji, dar b u v o paymti algirio narsos dvasia, kai Lietuvos partizanai p a s i r o d y d a v o g y v e n v i e t s e dideliais briais, kartais ant grai irg, g r a s vyrai, graiomis uniformomis, kurie drsiai u p u l d a v o stribynus ir stribus; juos aibo odiais tariant gaud kaip peles", neretai stodavo atvir m su NKVD kariuomene ir danai tuos m i u s laimdavo, o nuo 1948 met re46

zistencija gijo visikai kit dimensij. Lietuv b u v o sutraukta imtatkstantin rus kariuomen, NKVD elitini g a l v a u d i " ordos, jau praliejusios upelius kraujo enijoje ir Ukrainoje; jie diena po dienos siautjo po Lietuvos gyvenvietes, kaimus ir mikus degindami ir u d y d a m i ; viena po kitos sek trmim bangos su de i m t i m i s tkstani L i e t u v o s moni a u k , t r e m i a m Sibir. Prasidjo masins idavysts. Vien tik Dainavos a p y g a r d b u v o inkorporuoti MGB agentai Tamuleviius-uolas, Kostas Kubilinskas- Varnas, A l g i r d a s Skinkys-Rytas,, A r n a s Juozas-Vizbaras,Gelg a u d a s , Lauras, Antanas Maceviius-Linas, Kazys Kalanta-Aidas, tikriausiai ir dar daugiau, kurie dirbo svetimos valstybs labui savo kruvin idaviko darb. Iaikintus agentus partizanai teisdavo ir s u a u d y d a v o , taiau b u v o toki, kaip mintieji, kurie b u v o gij partizan pasitikjim meluodami ir veidmainiaudami, ir p r a u d daug y b laisvs kovotoj. Lietuviai idavikai s a v o tautiei idav ir p r a u d daugiausia. Jau 1948 metais Lietuvos ginkluotame pasiprieinime algirio dvasi pakeit Piln dvasia - pasiaukojimas ant Tvyns laisvs aukuro, kad nereikt vergauti svetimiesiems, ir beveik neivengiama - tis. Dienorat perspausdinti Dzkas pradjo 1949 met balandio 24 d., nes ta data paymta jo anga. Jau paiuose pirmuose dienoraio puslapiuose, raytuose 1948 m. birelio 23 d. Dzkas kalba apie u v u s i u s b e n d r a y g i u s - Albert Permin-Jrinink, Kost imelevii-Gandr, Juoz ark-Vaitk, Jon Cibulsk-uolait, Jon Jus-Pakt. Po mnesio jis rao apie Tauro a p y g a r d o s partizan tis. Partizanai gsta greiiau u v a i g d e s " , - tokia lidna jo paties artimos ties nuojauta. Gyvenimas bunkeriuose po eme, rudens p u r v a s , iemos aliai, kiauri batai, lapios kojos, dani persialdymai, ligos, nuolatin baim bti iduotiems, partizanin buitis: ...gyvename tikrai vienuolik gyvenim. Kaip krankliai, juodais aibo kombinezonais apsivilk, mes tikrai b u v o m p a n a s vienuolius" (Ten pat, p. 30). Vis danjanios strib ir enkavedist pasalos, pasalos, pasalos, nauj bunkeri kasimas ir kraustymasis su rotatoriumi, raomosiomis mainlmis, popieriaus paketais, alkanos dienos, ligos, lietus ant galvos per bunkeri nesandarius stogus... ir geleins valios pastangos - ...ilaikyti partizanin judjim tok, kad apie j galt 47

atsiliepti tik su p a g a r b a " (Ten pat, p. 45). Ir ia pat lidni, jautraus m o g a u s , labai moniki pamstymai: mogus nesi geleinis (ir geleis per trump laik surdija, sutrupa) ir todl kartais pradedi dvejoti, argi neiseks ms jgos? Kas i tos Lietuvos, jeigu ji nustos geriausios s a v o dalies ( t u r i u galvoje ne tik partizanus)? Kas b u s i jos, jeigu atjus lemiamam momentui nebus kam jos prikelti, igydyti? (Ten pat, p. 45). Tai b u v o pranaiki odiai. iandien matome, kokie lietuviai" Lietuvoje belik. Kalbantys lietuvikai, bet kiekviename ingsnyje, s a v e eminantys u v e r g i k u s trupinius nuo valdios stalo. Ne be p a g r i n d o soviet penkiasdeimtmet mons p a v a d i n o tautos dvasinio genocido amiumi. Kitoje dienoraio vietoje Dzkas rao apie jo eimos tragedij vakar suinojau apie mam ir dd. Jie abu seni ir negauna darbo. Sak, kad jie dabar ten elgetauja. Mama ra, kad ji per dien surinkusi p u s maielio bulvi. Kas b u s su jais, kai ateis iema? Kostas studijuoti toliau negali. Taigi nra jokios kalbos, kad jis kuo nors pagelbt m a m a i " (Ten pat, p. 47). Dzkas s a v o dienoratyje ra, kad Lietuvos partizanams daugiausia padjo patys vargingiausi kaimo mons. Jie dalijosi paskutiniu d u o n o s ksniu, n u s i a u d a v o s a v o p a s k u t i n i u s batus ir a t i d u o d a v o partizanui... su meile ir uuojauta. Taip ir Dzkas b u v o ne kart paremtas. Paiepdamas okupant Lietuvoje diegiam kultr", tautin s a v o forma, socialistin savo turiniu" Dzkas ra: tautin forma tai istrebiteliai, d a l y v a u j a n t y s s a v o tautiei naikinime; socialistinis turinys - tai teroras" (Ten pat, p. 117). Kost Kubilinsk, MGB inkorporuot Geleinio Vilko" br, Dzkas irjo nepatikliai -netikra moneta jis jam vis laik atrod, pernelyg brangino savo kail. Jautri Dzko irdis neapsiriko: Kostas K u b i l i n s k a s ir A l g i r d a s S k i n k y s p a s i r o d es p a t y s k r u v i n i a u s i niekai. Jautriai ir su irdies gla Dzkas aprao paskutines jo dienas su aibu (1949 m. kovo 13-osios dienoratis). Ijome antr bir. Oras altokas, bet mike bent nejauti alto vjo. Priekyje kakas vaiavo. Tai msikiai. Rogse sdjo aibas, Vanagas (Geleinio Vilko tvnija), ilvitis ir Viesulas. Pagautas kakokio velnaus jausmo, 48

paplojau aibui per kepur. Paklausm, kur geriausia m u m s pastot paimti, persimetm dar keliais sakiniais ir isiskyrm... A p i e 11 val. dienos (pirmadien) m u s prikelia. Pranea, kad yra atvaiavs A u d rnas. Su Guoba ilipu virun. Lauke grau: saul vieia, oras tyras ir nealtas. Nuo viesos net a k y s ima aaroti. Pavelgiame vienas kit ir nustembame: tokie ibal veidai, kaip lavon. Nenuostabu: kiekvienas toks bt, jeigu kelerius metus b u n k e r y j e pasdt... Bekalbant A u d r n a s pastebi plentu vaiuojant s u n k v e i m i u s su kariuomene. irim abu plent. A p i e 150 metr nuo ms plentu v a i u o j a n e n u t r k s t a m virtin s u n k v e i m i . Pirmutiniuose sdi mongolai su baltais apsiaustais. Paaukiu Guob. Mainos vis juda per 50 metr viena nuo kitos... Atuonios, devynios, dvylika... - skaiiuojam. Visos pilnos mongol. Kurgi jie vaiuoja?" - staiga pagalvoju a. Ms dmes patraukia dvi arvuotos mainos, riedanios kolonos v i d u r y j e . Po to vl sunkveimiai . Mane apima nerimas. Jeigu itie sunkveimiai vaiuoja, tai tik ant ms galv. Mums arba ilams. Bet ne, jokiu b d u ne ilams. Tai ms, Kalesnink mikui. Paskutinmis dienomis prie Kalesnink miko n u a u t i keli nipai, be to, is mikas dar nuo rudens nekrstas. Pasiiriu laikrod. Pus pirmos. Vadinasi, iandien bt per vlu krsti mik. Krata prasids ryt, o iandien mongolai a p s u p s vis mik. - Tai m u m s skirta, - sakau Guobai, r o d y d a m a s vaiuojanias mainas. I viso pravaiavo apie trisdeimt sunkveimi ir visi grste prigrsti mongol. O kad jie inot, kad mes juos stebim" (Ten pat. P. 93). Gr Guoba su Vieversiu prane, kad mons girdjo sprogim u s ties emaitliais. Visas mikas b u v o gulte apgultas. A p i e 4 val. v a k a r o prasidjo sprogimai ir a u d y m a s . Vienas s p r o g i m a s b u v o toks didelis, jog mons u 4-5 km mat kylant i miko d m u s . v y k i o krypt beveik visi n u r o d vienodai: vieni Lelin p u s , kiti - emaitli. Viena ryinink b u v o atbgusi perspti Dzko, kad atgal nevaiuot.. V i e v e r s y s pastebjo ar tik nebus Kapso ir Vilnies (A. Skinkio partizaninis slapyvardis) idavyst nenoriu tikti - rao Dzkas, - taiau kakas panau tikrov. Ne, jie negaljo iduoti ir, be to, taip niekingai, kaip klastingos g y v a t s . Juk jie abu poetai, abu inteligentai, abu sielojosi dl ms tautos likimo. Nordami sunaikinti 49

tab, jie, o ypa Kapsas, juk turjo geresni prog. Galjo iduoti Vanag ir mane, arba ir dabar, kai n e b u v o m dar ivyk... A netikiu... Tokios niekybs, tokio velniko i d a v i m o dar n e b u v o partizan istorijoje. Judas iuo atveju bt toli pralenktas... Kuo gi reikt pasitikti, jeigu tokie mons i d u o d a ? " (Ten pat, p. 95). Prajus kiek laiko, kai emgebist siautjimas liovsi, Dzkas su bendraygiais nujo Kalesnink mik prie aibo bunkerio... Visas mikas ibraidiotas rus. Pdsakai, pdsakai... Netoli bunkerio pastebim ilgus itryptus takus. ia, vadinasi, pradtas supti bunkeris. Pirmoji linija nuo bunkerio per 150 metr, antroji m a d a u g per 75 metrus, treioji - per 50 metr. Kur tik kelmas ar eglait, ten mongolo gulta. Pro toki mas prasiverti b u v o nemanoma. tai ir toji vieta, kur b u v o aibo bunkeris. Dabar juoduoja duob ir aplink suverstos smlio krvos. Iekom kraujo pdsak, galbt rasim t viet, kur isiver i bunkerio, kovojo msikiai. Rusai patys pasakoj, jog ia b u v smarkiai gintasi. Tyrinjam em, bet nakt kraujo pdsak negalim rasti Kulk nukapotos puels liudija, jog ia vir kautyns, paskutins, g a r b i n g o s ir mirt atneusios ms d r s i a j a m aibui kautyns... Bunkerio lentos a p d e g u s i o s ir idraskytos. Tikras k a r y g i k u m a s : u v o patys, kas tik b u n k e r y j e buvo. Ant keliuko, vedanio bunker, guli kakoks skuduras. Pakeliam. Tai antklods gabalas, visas permirks krauju ir apdegs. Toliau matyti sulankstyti ir suaudyti bidonai, kuriuose b u v o laikomas vanduo. Bidonai pajuod nuo ugnies ir dm. Visur valkiojasi popiergaliai. Vaizdas nykus. Mnulio viesa ir medi eliai j daro dar nykesn... aibe, mielas aibe, nejaugi tu uvai? Nejaugi tau b u v o lemta ti dabar, kai mes kaip tik labiausiai esam tavs reikalingi? iriu pasilenks d u o b s gilum, tyrinju akimis bunkerio angas ir stengiuosi sivaizduoti, kaip v y k o baisioji tragedija. Ir a, rodos, matau tave, aibe, svaidant pro bunkerio a n g a s granatas. Tu paskutin kart nurodai v y r a m s , k reikia daryti. Tai tu buvai tas, kuris isiver vir su p r a g a r u " ir kovsi. Koks baisus turjai bti s a v o prieams. aibe, b r a n g u s aibeli, tavs jau nra... Ir mano v i d u j e kaupiasi didiul neapykanta idavikams. Prakeikti niekai ir bailiai. O, jeigu js man patektute rankas. Itisus g y v e n i m o metus atiduotume, kad galtume akis ak susitikti. Pajustumte savo kailiu, kaip mirta idavikas..." (Ten pat, p. 100). 50

Dainavos a p y g a r d o s v a d s s k r y d i s Punios ile 1947 m. balandio 23-26 dienomis. Stovi i kairs Mykolas Petrauskas-Aras, a p y g a r d o s tabo virininkas; Vaclovas Voveris-aibas, Geleinio Vilko" g r u p s vadas: Juozas Pukorius-Girinis, a p y g a r d o s tabo narys; Dominykas Jys-uolis, Dainavos a p y g a r d o s vadas; A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas, Merkio rinktins vadas; Vaclovas Kavaliauskas-Juodvarnis, a p y g a r d o s tabo pagalbininkas; Jonas Kuinskas-Spyruoklis, Tautmylis, Vaidoto g r u p s brio vadas; Kostas imeleviius-Gandras; a p y g a r d o s tabo ryi s k y r i a u s virininkas. Priklaup i kairs: Jonas Jakubaviius-Rugys, Varnos bataliono v a d a s ; Vytautas Subaius-Klevas, Margio g r u p s v a d a s ; Juozas Petraka-Patrimpas, Lapaitis, Vaidoto g r u p s vadas; Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Geleinio Vilko" tabo virininkas.

51

Po Vaclovo Voverio ties Kazimieraiio rinktins v a d u tapo Lionginas Baliukeviius-Dzkas. Kartu jis jo ir Dainavos apygardos v a d o pareigas. 1950 m. birelio 24-osios nakt Dzkas kartu su s a v o bendraygiais A u g u s t i n u Babrausku-Radvila, Antanu Kokneviiumi-vedriu, Antanu Vailioniu-poku, iduoti partizan gretas infiltruoto MVD agento Kazio Kalantos-Aido ir nakt apsupti emgebist brio, vertin situacij, kad prasiverti negals, liko itikimi partizano priesaikai ir g y v i prieui nepasidav (Algis Kata. Nepalautas laisvs trokimas / / Liongino Baliukeviiaus - partizano Dzko dienoratis. v. Str. - V., 2002. - P. 5-19). Jo brolis Kostas Baliukeviius-Rainys, Tylius partizanin kov sitrauks 1949 met balandio mnes, visikai neturdamas l nei p r a g y v e n i m u i , nei mokslui, nuolat persekiojamas MGB, u v o 1951 met vasario 16 dien. Taip sovietinio reimo b u v o sunaikinta visa darbti, inteligentika, patriotika Baliukevii eima. Ir ne ji viena. Tkstaniai padoriausi Lietuvos eim. Irautos ir igentos tvirtosios ms tautos aknys... Liko tik paliegusios ir kreivos... Todl ir ms g y v e n i m a s toks....

JONAS KAZLAUSKAS-ERMUKNIS: GERIAU TI STOVINT NEGU GYVENTI ATSIKLAUPUS..." Taip s a v o artimiesiems p a s a k atsisveikindamas ir ieidamas partizanus d z k a s i Onukio krato Jonas Kazlauskas. 1944 m. rugsjo 1 d. jie kartu su legendiniu partizan v a d u Vaclovu Voveriu-aibu k r partizan br, pasivadinus Geleiniu V i l k u " ir veikus A l y t a u s ir Trak apskrityse, Onukio, A l o v s ir Daug apylinkse. Jonas Kazlauskas b u v o stiprus, valingas, patikimas, emocikai santrus mogus. j b u v o galima atsiremti, juo pasikliauti. Todl jis ir b u v o artimiausias Vaclovo Voverio-aibo d r a u g a s ir bendra y g i s . A b u jie dalijosi, p a r e m d a m i vienas kit, partizaniko gyvenimo vargais, duonos ksniu, bendraygi netekties s k a u s m u ir pergali diaugsmu. Taip Dievo b u v o skirta, kad ir u v o kartu. Pokario martirologinje literatroje, atskleidianioje rezistent heroizm, d a u g i a u rayta apie partizanins kovos v a d u s , nema52

ai paskelbta ir j fotonuotrauk. Jie ir yra d a u g i a u individualizuoti. A p i e Vaclov Voveraib r a o m a , kad jis b u v s humanikas, demokratikas ir p a g a r b u s kiekvienam s a v o brio kovotojui, dorovingas, vertyb, kuri laikomas viena aukiausi lietuvio tautini vertybi sistemoje; narsus ir drsus, s a v y b s , kurios jam ir peln j p a i n o j u s i moni meil ir pagarb, atne jam d i d v y r i o lov ir nemirtingum. Kiti brio kovotojai nra irykinti individualiai. Taiau Geleinio Vilko" b r y s yra visur ir visada minimas, kaip l e g e n d i n i s kolektyvinis vienetas, ras Lietuvos pokario ginkluoto pasiprieinimo istorij vien didvyrikiausi skyri.

ms g y v e n i m Jonas K a z l a u s k a s - e r m u k n i s atjo 1995 metais, kai susipainome su jo nale ir b e n d r a y g e ryininke Stase Budreviite-Kazlauskiene-Rta. Tais metais Lietuvos moter lygos organizuotoje konferencijoje Moterys ir rezistencija Lietuvoje" ji skait praneim apie Vaclovo Voverio-aibo partizan br Geleinis Vilkas", brio sikrimo istorij, jame kovojusius partizanus, j kovas prie okupantus, nieking i d a v y s t ir t. Taip pat ji kalbjo ir apie s a v o viesaus atminimo vyr Jon Kazlauskermukn, j eim, jos sumim, iaurius t a r d y m u s , tardytoj kabinetuose ir lageriuose patirtas kanias, atskleid jos kankintoj pavardes. Toks b u v o vienas i konferencijos tiksl - vardinti lietuvi Tautos budelius. (Stas Kazlauskien-Budreviit. Partizan ryinink Rta / / Lietuvait. Moteris ir rezistencija Lietuvoje. - V., 1998. P. 23-24). 53

Jonas Kazlauskas-ermuknis, Geleinio Vilko" kovotojas, vliau v a d a s

Tuo metu nepriklausom Lietuv vl vald A. Brazausko komunistai; Lietuv vl b u v o grusi baim ir kalbti apie komunistus - tautos budelius, mons vl bijojo. Lietuvos partizan ryinink Rta jau nebijojo sakyti ties. v i e s a u s atminimo istorik Nijol Gakait-emaitien toje konferencijoje kalbjo: Moterys Lietuvoje niekada nebuvo pasyvios istorijos stebtojos, pradedant Graina, Emilija Pliateryte ir baigiant Lietuvos Katalik Banyios kronikos" leidjomis. V y r s p r e n d i m u s danai n u l e m d a v o ideologiniai ir intelektualiniai svarstymai, o moterys visada intuityviai jaut neteisyb ir tiessi gr. O ta neteisyb juodiausia ir skaudiausia b u v o pokaryje, partizaninio karo metais" (Nijol Gakait-emaitien. Lietuvos moterys - partizaninio j u d j i m o d a l y v s // Ten pat, p. 7-17). Stas Budreviit-Kazlauskien - pats rykiausias tokios moters, intuityviai jauianios neteisyb ir besitiesianios gr p a v y z dys. Tuo sitikini per daugel met, prajusi po mintos konferencijos. Po jos ms keliai su Stase Kazlauskiene-Rta jau nebeisiskyr - susitinkame konferencijose, politini kalini ir tremtini renginiuose, pasikalbame telefonu. Tai ir b u v o pagrindinis informacijos altinis apie Jon Kazlausk-ermukn. Gim Jonas Kazlauskas 1919 metais Trak apskrityje, Onukio valsiuje, Varli kaime. Jam dar negimus, mir jo tvelis. Anksti teko Jonui pradti v a r g o ir artojo universitetus. Buvo darbtus, rpestingas, myljo s a v o em, s a v o laukus. Pirmj kovos krikt g a v o vokiei okupacijos metais susirm i m u o s e su raudonaisiais diversantais, kuri tabas b u v o sikrs netoliese, Rdnink girioje. Raudonieji partizanai nuolat puldinjo valstieius, atiminjo i j maist, drabuius, plikavo, jaunus vyrus v e r b a v o s a v o brius. Kaimo vyrai nutar gintis. Ir gynsi. Kad galt laikyti ginklus namuose, kaimo vyrai brsi s a v i s a u g o s brius. Jono Kazlausko v y r a m s teko ne kart ginti s a v o apylinks mones nuo plik, vaikyti Rdnink diversantus. Kaip tik tada jie ir susipaino su Vaclovu Voveriu. Kai raudonieji partizanai u p u o l Bakalorikes, sudegino kelet s o d y b ir n u u d kaimyn Jon Vover, Bakaloriki s a v i s a u g o s b r y s , v a d o v a u j a m a s V . V o v e r i o stojo m, persekiojo p a d e g j u s ir norjo juos nubausti. Jonas Kazlauskas su s a v o v y r a i s atskubjo talk. 54

1944-aisiais metais, prasidjus antrajai rus okupacijai, Jonas Kazlauskas g a v o aukim okupacin kariuomen. Kaip ir daugelis to meto v y r , kariuomen njo kariauti svetim kar: nutar eiti mik. Jo devyniolikmet mona Stasel su vieneri met sneliu V y t u k u ant rank, graudiai r a u d o d a m a lydjo eimos maitintoj mik, kalbjo: Vyrai, k j s galvojate? Juk visi site...", Jono atsakas b u v o toks: Geriau ti stovint, negu gyventi a t s i k l a u p u s . . . " 1944 m. r u g s j o 1 d. Jonas Kazlauskas tapo Geleinio Vilko" partizan brio, kurio v a d u b u v o irinktas Vaclovas Voveris-aibas kovotoju. Geleinio Vilko" b r y s garsjo s a v o ygiais, narsa ir antisovietinmis akcijomis. D a l y v a v o 28 miuose su enkavedist kariuomene ir stribais, neskaitant smulkesni akcij. 1945 m. vasario 7 d. Geleinis V i l k a s " kartu su A. Kulio-Vilko, J. Jakubaviiaus-Rugio briais stojo m su enkavedist kariuomens daliniu prie Migioni kaimo ir m laimjo Tada u v o 7 partizanai, bet b u v o nukauta per 20 enkavedist. 1945 m. g e g u A l y t a u s apskrities A l o v s valsiuje, Varios mike, telksi apie 120 A d o l f o Ramanausko-Vanago, V. Voverio-aibo ir K. Barausko-Vio v a d o v a u j a m partizan. Tuo metu Alovje, u 6 kilometr nuo partizan vadaviets b u v o sutelktas 12 strib ir 4 enkavedist b r y s . Jie bijojo ir pavelgti Varios pus, inojo, kas juos ten pasitikt. Taiau Alytuje, u 20 kilometr nuo partizan vadaviets b u v o sutelkta galinga motorizuota enkavedist auli divizija, jungianti per 1000 kari. 1945 m. birelio 12 d. i enkavedist divizija a p s u p o A. Ramanausko-Vanago vadaviet, kurioje t e b u v o liks vienintelis v a d a s A n t a n a s Kulikauskas-Daktaras, o A. Ramanauskas-Vanagas tuo metu vizitavo kitus partizan brius. Geleinio Vilko" ir K. Barausko-Vio vyrai, igird s u s i a u d y m , atskubjo pagalb ir galingu kulkosvaidi lietumi privert enkavedistus trauktis. Turjo trauktis ir partizanai.aibas s a v o Gelein V i l k " n u v e d per Panedzingio raistus Kalesnink m i k u s . Tada u v o 11 partizan; 8 i j naujokai, kurie kautyni metu met ginklus ir ibgiojo. Jie po vien ir b u v o sumedioti enkavedist ir nuudyti. I patyrusi kovotoj, kurie klaus vad komandos, uvo trys. Rus b u v o nukauta per 170, nes partizan v a d a i taip sugebjo idstyti jgas, kad e n k a v e d i s t u s priepastat vienus kitiems ir per s u s i a u d y m tie pliek s a v u s ; nemaai j nukov. (Vytautas 55

Daunoraviius. Varios kautyns // Dainavos a p y g a r d o s partizan takais / Sud. V. Nanartonis, J. Petraka ir K. Saviius. - V., 1997. P. 94-96). 1946 m. lapkriio 14 d. Vaclovo Voverio-aibo v a d o v a u j a m a s partizan b r y s upuol ir sunaikino Daug MVD bstin ir joje b u v u s i u s 18 enkavedist ir strib. 1948 metais, kai A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas tapo visos Dain a v o s a p y g a r d o s partizan v a d u , o Vaclovas Voveris-aibas b u v o p a k v i e s t a s vadovauti buvusiai Merkio rinktinei, pavadintai Partizano Kazimieraiio v a r d u , Jonas Kazlauskas perm Geleinio Vilk o " v a d o pareigas, ir kaip anksiau liko itikimas Vaclovo Voverioaibo bendraygis. 1948 m. spalio 27 d. netoli Onukio Kazimieraiio rinktins partizanai sureng pasal Onukio karinei operatyvinei enkavedist grupei ir sunaikino 19 enkavedist. Tada partizanai pam d a u g ginkl: 2 kulkosvaidius, kelet desantini automat ir kit ginkl Jonui Kazlauskui-ermukniui tada atiteko paios naujausios g a m y b o s serijos desantinis automatas ir 1947 met g a m y b o s ovini. Dl to automato, ir ypa naujausios g a m y b o s ovini, Jonas Kazlauskas vos neprarado galvos susitikime su emaii partizanais ir j v a d u Jonu emaiiu-Vytautu. t susitikim ermuknis nujo kartu su Dainavos a p y g a r d o s v a d u A d o l f u Ramanausku-Vanagu. emaiiams is automatas sukl tarim, nes A. Ramanausko-Vanago jie iki iol n e b u v o mat. Vliau Jonas erm u k n i s t automat atidav A. Ramanauskui-Vanagui, mainais i jo g a v s rusik automat, kur tas b u v o pirks iluose u 30 rubli. 1948 metais Lietuvos ginkluoto pasiprieinimo istorijoje b u v o lio metai. Lietuv b u v o atgabentos imtatkstantins enkavedist b a u d j ordos, turjusios patyrim u d a n t enus, ukrainieius, l e n k u s ir kitas rus p a v e r g t a s tautas. S u a k t y v j o j akcijos prie partizanus. Lietuv n u s i a u b kelios imtatkstantins trmim b a n g o s , p a d a u g j o i d a v y s i . Partizanin kova gijo kit dimensij - dvasinio pasiprieinimo. Partizanai s u a k t y v i n o pogrind i n s l i t e r a t r o s l e i d y b . D a i n a v o s a p y g a r d a leido l a i k r a i u s Laisvs v a r p a s " , vliau Lionginas Baliukeviius-Dzkas p r a d j o leisti laikrat rus kalba k a r e i v i a m s Svobodnoje slovo", kuriame b u v o kreipiamasi k a r e i v i u s ir jiems aikinami lietuvi pasiprieinimo tikslai. 56

Jonas Kazlauskas-ermuknis su b e n d r a y g i a i s

Partizanams trko intelektual. Tuo ir pasinaudojo NKVD. Jiems p a v y k o Kazimieraiio rinktins tab inkorporuoti MGB 2-osios v a l d y b o s agentus raytojus Kost Kubilinsk ir Algird Skink. rinktin jie atjo ir b u v o priimti 1948 m. spalio 1 1 d . iai akcijai jie b u v o NKVD rengiami dvejus metus, kur laik mokytojavo, gijo aplinkini 57

Geleinio V i l k o " kovotojai. Pirmas Jonas Kazlauskas-ermuknis, Jonas idackas-emaitis, Juozas Norinkeviius-Katinas, Brunas-Vokietis

moni pasitikjim m e l a g i n g o m i s patriotinmis" kalbomis. Tie per r y i n i n k u s ir r e k o m e n d a v o i d a v i k u s rinktin. A b u niekai b u v o gerai konspiravsi. Laivs v a r p " ra straipsnius, jame spausdino savo eilraius, pataikavo vadams. Tik vienam ryininkui Mediotojui b u v o kils tarimas, kad ie du gali bti provokatoriai, nes b u v o labai smalss, visko klausinjo, kas nebuvo prasta partizanams, o, kai aibas jiems b u v o paveds susprogdinti Alytaus saugum, jie uduoties nevykd. Tada Mediotojas ir paklaus Liongino Baliukeviiaus-Dzko ir j lydjusi partizan, kam jie b r y j e laiko it igam Kubilinsk... Pamatysit, kaip jis praudys. Dzkas tada atsak Mediotojui, kad aibas u j galv d e d a " Tada Mediotojas grietai atsaks: ... greiiau aibas pads g a l v " (Romualdas Lankas. Dzkijos partizanai ino Nepriklausomybs kain // Lietuvos Aidas. 2003. bal. 30, p. 9.). Kovo pirmosiomis dienomis Jonas Kazlauskas aplank s a v o eim, tarsi j a u s d a m a s , kad jo jau tyko nelaim. Stas Kazlauskien pasakojo, kad tais metais pavasaris b u v o a n k s t y v a s ir itin graus. 58

Geleinio Vilko" kovotojai. I kairs: Jonas Kazlauskasermuknis, Vaclovas Voveris-aibas, Viktoras Kazlauskas-Vanagas

Dainavos a p y g a r d o s partizanai. I kairs: Teofilis Valickas-Balys, Jonas Kazlauskasermuknis, A d o l f a s Baublys-Merkys, Feliksas Daugirdasarnas. 1947 m.

59

Juonio Broniaus s o d y b o j e rengtas bunkeris, k u r i a m e g y v e n o Jonas Kazlauskas-ermuknis. ia jis sutiko ir paskutin saullyd. I ia ijo mirti.

Kovo p r a d i o j e jau skaisti b u v o saul, dienos jau b u v o ilgos. Kai ji p a r u o Jonui vakarien, jis b u v o p u s i a u ilinds i s l p t u v s ir irjo saullyd... Sak, kain ar s u l a u k s kito tokio g r a a u s saullydio. G y v e n i m a s toks g r a u s . . . O jis ateities jau neturs, j pag r o b k r u v i n a s okupantas, diaugsi, kad lieka vaikai, vylsi, gal jie ir s u l a u k s ateities, laisvos ir graios Lietuvos. Tarsi atsisveikind a m a s p r a Stass v a i k u s isaugoti... Baisi nuojauta s u s p a u d ir Stass ird. Ji verk. O anksti ryte ilydjo Jon Kazlausk br, jis sak nors a p l a n k y t i Vaclov Vover-aib Kazimieraiio rinktins v a d a v i e t j e . 1949 m. k o v o 7 d. ryte, sulauk palankios progos, kai Dainavos a p y g a r d o s v a d o pareigas A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas b u v o pav e d s laikinai eiti Benediktui Labnui-Karinui, o pats ikeliavs partizan v a d susitikim, niekai Kostas Kubilinskas-Varnas ir Algirdas Skinkys n u o v miegant Karin, ir n u b g Alyt atved vis motorizuot enkavedist auli br, kelis imtus udik, at60

v y k u s i 40 s u n k v e i m i suimti 4 partizan. Enkavedistai bunker a p s u p o 4 - 5 eilmis ir a u k p a r t i z a n u s pasiduoti. Vaclovui V o v e riui-aibui ir Jonui K a z l a u s k u i - e r m u k n i u i p a v y k o iokti p r o ats a r g i n b u n k e r i o ang, apie k u r i o s b u v i m neinojo i d a v i k a i ir d a r pakloti kelias d e i m t i s e n k a v e d i s t , V i k t o r a s K a z l a u s k a s - V a n a g a s i r Petras ilanskas-Labutis b u n k e r y j e s u d e g i n o v i s u s s v a r b i a u s i u s d o k u m e n t u s ir p a t y s s u s i s p r o g d i n o g r a n a t o m i s ; jos s p r o g d a m o s dar s u s p r o g d i n o kelias minas, k u r i o m i s b u v o u m i n u o t o s b u n k e r i o prieigos ; s p r o g u s i o s jos dar n u s i n e kelias e n k a v e d i s t g y v y b e s (Voverien O. Kankini s u l a u k u s i idja tampa nemirtinga / / L i e t u v o s A i d a s . - 2003, spal. 1, p. 9). Kazimieraiio rinktins, o vliau ir visos Dainavos a p y g a r d o s vadu taps Lionginas Baliukeviius-Dzkas s a v o Dienoratyje" tada ra: ...vyko tai, ko mes taip bijojome: u v o abu ms bunkeriai, u v o ms geriausi ir brangiausi vyrai. Ms planai subyrjo taip mai ir taip smarkiai, kad mes to niekad n e p a g a l v o d a v o m . Krtinje atsivr naujos gilios aizdos, o sieloje taip t a m s u . . . " (Liongino Balikeviiauspartizano Dzko dienoratis / Pareng A. Kata. - V., 2002. - P. 15). B u v s r y i n i n k a s Jonas A n d r i j a u s k a s i Garliavos s a v o laike Jono K a z l a u s k o nalei Stasei Kazlauskienei 1998 m. g r u o d i o 16 d. atsiunt eiles, skirtas Jono K a z l a u s k o - e r m u k n i o atminimui. Tegul jos ilieka Tautos atmintyje. Nalei jos b r a n g i o s . Dar tie mikai rytais teberasoja. Stambiais, skardiais, kaip kritolas laais. Ir kaip vaikystj rasos gelia kojas Juk ia irdies dalel palikai. Jo krauj em tviks sugr. ermukni, ia dar klaidioja tava kania. Kai drask kn mons suvrj, Ir kaulus lau, niekino nakia. Juk atsigr Tavo kania ir skausmas tuos unis kraujuotos praeities... Tos itverms jau kitos kartos klausos. Ankai Tavo ygiu patiks. 61

Ir kaip malda, kaip priesaika i lp Kiekvienas kraujo laas - tai Vilties... Mes Tavo ygio lovje... suklupom Dabar tik Tau - ms vliavos lams... Poetas Stasei Kazlauskienei tame paiame laike ra: Prisimenu Js v y r , kur ir iandien m a t a u g y v . Prisimenu jo b r i o v y rus, k u r i e kartu k o v o j o dl Lietuvos laisvs. Tai b u v o tikri partizanai, kurie negailjo s a v o g y v y b s . Nors a b u v a u d a r j a u n a s , bet p r i s i m e n u - Js v y r a s kalbjo su manimi kaip su s u a u g u s i u . O ypa, kai g r d a v a u i k a i m o v a l g y b o s . V i s a d a p a t a r d a v o , p a m o k y d a v o , k a i p klausti, ir kaip a t s a k y t i " .

JUOS SIEJO IDJA, K O V A U JOS GYVENDINIM IR TIS... A p i e poet Ben Labn (Benedikt-Labensk)-Karin, jo g y v e n i m ir t Poeto siela Benys Labnas kaip viesos ibintas nutviesk pasaul
F. Varela.

Taip b u v o imtmeiais. Tautos poetai, kaip liudijo L i u d v i k a s v a n Bethovenas, v i s a d a b u v o laikomi Tautos vyturiais, nes poetai... kaip ir p r a n a a i jauia d i d i a s tiesas ir jas p a s a k o . . . Tik ne m s , tono e r o s laikais, iki iol d a r tebesitsianiais ir Lietuvai a t g a v u s nepriklausomyb. Poet Kosto K u b i l i n s k o ir A l g i r d o Skinkio n i e k y b , jiems atv e d u s emgebist b r i u s p r i e Dainavos a p y g a r d o s partizan bunkeri ir taip n u u d i u s 15 L i e t u v o s laisvs kovotoj - tikinamiausia poet d e g r a d a c i j o s , j m o g i k u m o p r a r a d i m o r o d y m a s . Istoriografas Juozas Kuckailis jo s u d a r y t o s k n y g o s ygiuojanti t a u t a " v a d i n i a m e s t r a i p s n y j e ra: ... lovingas, a m i a m s m s Tautos istorij raytas k o v a s u laisv ir n e p r i k l a u s o m y b , kaip koksai p r i t v i n k s vininis d e b e s i s l y d j o viena po kitos s e k u s i o s sunkios i d a v y s t s , s u v e j u s i o s n i e k y b s . Ir s k a u d i a u s i a , kad jas d a r 62

savieji, kartais netgi tie, kuri itikimybe niekas neabejojo, man esant garbingais tvyns snumis, ir i sunki jai valand lauk i j ryto, nauj darb ir ygi laisvs v a r d a n . Taiau iskarijotai u Judo graius p a r d a v Motin Tvyn ir savo tvynainius, netgi bendraygius, juos nukreip prieo d u o t u s g i n k l u s ir n i e k i k a i n u s p a u d g a i d u k . . . " (Juozas Kuckailis. ygiuojanti tauta. V., 2000. - P. 6). Tie iskarijotai Kostas Kubilinskas, MGB agentas V a r n a s ir A l g i r d a s Skinkys-Rytas 1949 met k o v o 7 d. ryt Dainavos apygardos tabo bunkeryje n u o v (Kostas K u b i l i n s k a s o v pirmas, A. S k i n k y s jo v dar du kartus pakartojo, kaip mok emgebistai, pasiun-

Benediktas Labenskas (Benas Labnas-Karinas)

t kontrolin v) miegant (niekingi bailiai - O. V.) arno rinktins vad, laikinai paskirt eiti Dainavos a p y g a r d o s v a d o pareigas Ben Labn (Benedikt Labensk)-Karin ir a t v e d kelis imtus emgebist prie Dainavos a p y g a r d o s ir Kazimieraiio rinktins tab bunkeri, kur narsiame m y j e su o k u p a n t a i s be Karino dar u v o legendinis partizanas Lietuvos Laisvs k o v k a r y g y s Vaclovas Voveris-aibas, Jonas Kazlauskas-ermuknis, Viktoras Kazl a u s k a s - V a n a g a s ir Petras ilanskas-Labutis (Voverien O. Kankini s u l a u k u s i idja tampa nemirtinga // Lietuvos Aidas. 2003, spal. 1, p. 9). u v u Lietuvos laisv kovotojai jau ginkluotos rezistencijos metais b u v o pradti rainti Lietuvos istorij pirmiausia partizaninje pogrindio spaudoje, vliau s u a u d y t o s e dainose, sklidusiose i l p l p a s t v y n s k a i m u o s e ir m i e s t e l i u o s e , s t u d e n t 63

sambriuose, vliau pasiekusios tremt ir Sibiro kaljimus, klusios politini kalini ir tremtini dvasi, brandinusios laisvs siek ir tikjim Lietuvos laisve. Lietuvai a t g a v u s nepriklausomyb daugelis Laisvs kovotoj vard b u v o rayti Lietuvos istorij, ms Tv y n s lovs puslapius. ie istorij rayti ms tautos vyrai ir mergaits, p a m a u tirpstant okupacinio reimo alui, pradeda gyventi alia ms. J ygdarbiai kelia, kvepia ir veda. Benui Labnui-Karinui jo ties penkiasdeimtmeio p r o g a 1999 m. k o v o 7 d., jo u v i m o vietoje b u v o pastatytas paminklas, primens ia vykusi tragedij ir sovietini poet idavik apokaliptin n u m o g j i m . 1999 m. g e g u s 27 d. Lietuvos R e s p u b l i k o s Prezidento dekretu Benediktui Labnui Karinui (po mirties) suteiktas Lietuvos kariuomens pulkininko laipsnis, jis apdovanotas Vyio Kryiaus 3-jo laipsnio ordinu (Kuckailis J. Ten pat). O i d a v i k , niek ir g a l v a u d i kelias b u v o apgailtinas. A. Skinkys prasigr, taip ir netaps poetu ir mir k a k u r p a t v o r y . O K. Kubilinsko likimas irgi ne k geresnis. Nors jis ir tapo poetu, 15 jo iduot ir o k u p a n t o n u u d y t Lietuvos Laisvs kovotoj k r a u j a s ir dar 3 jo iduot ir nuteist katorgos d a r b a m s kanios jam nuolat vaidenosi sapnuose. Kaip ir jo sbras A. Skinkys, g r iki v i s i k o numogjimo. Prisigrs k e i k d a v o ton, ekist pulkinink Pokaj, 1946 metais j u v e r b a v u s ir kalbjus s a v o id a v i k i k a veikla rodyti itikimyb soviet valdiai", susprogdinti Dainavos a p y g a r d o s partizan v a d bunker, pagal ekist uduot Kanibalai" ir taip drauge s u s p r o g d i n t i v i s a s klitis t a r y b i n literatr". Dl to keiksnojimo jis ekist b u v o isistas g y d y t i s " p a m a s k v s sanatorij Makiejevkoje ir ten n u u d y t a s 1962 metais. Jam b u v o 39-ri. Toks b u v o ir tebra ekist braias - jie i d a v i k u s niekino ir juos sunaikindavo. Partizaninio judjimo istorija t patvirtino imtus kart. Bet is straipsnis ne apie juos, o apie Lietuvos literatr ir jos istorij grtant poet Ben Labn, jo kryb ir neisipildiusias svajones dl nieko sovietinio poeto kulkos. Jo priekario nepriklausomoje Lietuvoje skelbt kryb i laikrai, urnal ir kit leidini surinko ir jo k r y b o s rinkin ygiuojanti tauta" s u d a r ir ileido 2000-aisiais metais J. Kuckailis, kurio vadin straipsn knygoje citavome. 64

Kaip k n y g o s v a d i n j e d a l y j e rao jos s u d a r y t o j a s , tikriausiai, B. Labno eili b u v o ir partizan p o g r i n d i n j e s p a u d o j e . Jo k r y b a a v j o s i ir V a c l o v a s Voveris-aibas, ir Dainavos a p y g a r d o s partizan v a d a s A d o l f a s R a m a n a u s k a s - V a n a g a s . Taiau j n e l e n g v a b u s atrasti. Kaip g i r d j u s i jo s e s u o Eugenija, B. Labno p a r t i z a n i k dien k r y b a liko u k a s t a po egle, k a k u r apie Seirijus, o gal ir kitur (Kuckailis J. Ten pat, p. 18). N e i n o m o likimo poetas A l g i r d a s Griknas jauno p o e t o partizano Benedikto Labno a t m i n i m u i " p a s k y r eilrat Neinomas k a p a s " , publikuot mintos k n y g o s pradioje. Pateikiame jo fragment. Eerliai melsvi... Dzkija, Dzkija Jos milinkapiuos Protvi ygiai. Mus sujung venta Atminim gija, Man ir tau davus Visko po lygiai. Ir dainos, ir irdies, Ir jaunysts svajos Ir laktingal giesm Prie kluono... Tik kraupieji laikai iauriai sutryp jas. Tartum puokt Urstinti mons...
(Ten pat, p. 5).

Tai - poeto recenzija poeto k r y b a i . Ji t r u m p a ir d a l y k i k a , padiktuota irdies ir p a s a k a n t i . . . visk apie tai, kas poeto Beno Labno gyvenime ir kryboje b u v o svarbiausia. Dzkija..., Dzkija... Eerliai m e l s v i . . . ir m i l i n k a p i u o s protvi y g i a i . . . Tai - Beno Labno gimtin... ir d v a s i n aura, kurioje jis a u g o , kuri jam ir jo t v a m s , ir seneliams b u v o b r a n g i , b r a n g e s n u gyvyb... Benas Labnas (Benediktas Labenskas) g i m 1918 m. vasario 20 d. Papei kaime, Lazdij vals., Sein a p s k r , kaimo s i u v j o L a b e n s k o Jono eimoje. Kaip Lietuvos k a r i u o m e n s s a v a n o r i s jo t v a s Jonas L a b e n s k a s g a v o 10 ha ems. ia p e r s i k l tv trobesius ir kinink a v o . ia g i m jo s n s ir d u k r o s . Ben, kaip gabiausi i j mokslams, leido m o k y t i s g i m n a z i j , r m j pinigais, o ir p a t s Benas n e s n a u d - pinig p r i s i d u r d a v o , d i r b d a m a s korepetitoriumi ir ra y d a m a s inutes, o vliau ir eilraius to meto Lietuvos laikraius ir urnalus. Daugiausia jo k r y b o s ispausdino tautikos 65

p a k r a i p o s m o k s l e i v i u r n a l a s Jaunoji L i e t u v a " . Jame b u v o publikuota ir poeto fotonuotrauka, ilikusi Istorijai. urnale b u v o paskelbta per 20 Beno Labno eilrai. 1938 metais Benas Labnas i m g i n o s a v o p l u n k s n ir literatros kritikoje. B u v o p a s k e l b t o s jo recenzijos a p i e Vinco MykolaiioPutino roman Kriz", apie Bernardo Brazdionio eilrai rinkin enklai ir s t e b u k l a i " , apie A n t a n o Mikinio Keturis m e t u s " ir t.t. Jaunj literatros kritik lietuvi literatroje a v j o "stipri patriotin t e n d e n c i j a " ir tai, kad k o v o j e t a r p materialist ir idealist laimi, btent, idealistai, kuri nestengia jokie s m g i a i p a l e n k t i " (Kuckailis J. Ten pat, p. 9). A t r j a n t E u r o p o j e politinei situacijai, s t i p r j a n t Hitlerio valdiai ir L e n k i j o s m i l i t a r i s t i n m s u m a i o m s p r i e Lietuv, B. Labnas nujaut, kad Lietuvai gali prireikti kariki. Todl n e d v e j o d a m a s 1939 metais stojo Karo m o k y k l Kaune. S t u d i j u o d a m a s d a u g r a Trimit", K a r i n " , Jaunj k i n i n k " ; k a r t u s u kitais Karo m o k y k l o s s t u d e n t a i s 1940 m e t p r a d i o j e s u l i e t u v i no s a v o p a v a r d , ir i L a b e n s k o t a p o L a b n u . B a i g d a m a s Karo mok y k l , B. L a b e n s k a s ir kiti j a u n e s n i e j i leitenantai, jo b e n d r a k u r s i a i p r i s i e k V i s a g a l i o Dievo a k i v a i z d o j e itikimai tarnauti T v y n e i . . . " Ir p r i e s a i k o s n e s u l a u . 1943 metais Benas Labnas stojo Vilniaus lietuvi statybos batalion. Birelio 2 d. tas batalionas b u v o isistas Rytus, Ryt front: jie ties kelius, kirto m i k u s , d i r b o kitus k a r o pionieri d a r b u s . Frontas Lietuvi s t a t y b o s batalion u k l u p o Latvijoje, netoli T u k u mio. B. L a b n a s ir jo b e n d r a y g i a i p a p u o l r u s nelaisv. Kartu su vokiei b e l a i s v i a i s b u v o iveti vl Rytus, K o m s o m o l s k o statybas. Po p u s a n t r met B. Labnas i k o m j a u n u o l i k statyb b u v o paleistas Lietuv kurti sovietins Lietuvos. Grs Lietuv pirm i a u s i a turjo prisistatyti s a u g u m u i ir usiregistruoti. Jam, inoma, p a s i l d a r b o r g a n u o s e " . Grs p a s i g u o d k a i m y n a m s . O j s n s jau b u v o partizanai... Savo d v a s i o j e j a u s d a m a s algirio gen B. Labnas ijo... p a s s a v o b u v u s i u s k a i m y n u s ir d r a u g u s mik. I p r a d i p a r t i z a n a v o s a v o krate - a p i e Babrus, venteer, Seirijus. Tapo p a r t i z a n b r i o v a d u . 1948 m. jo tvai ir sesers Eugenijos eima su m a u s n e l i u b u v o itremti Sibir. Po kurio laiko b u v o itremta ir kitos sesers eima. 66

 a r n o rinktin, kuriai p r i k l a u s ir Benas Labnas, 1947 m. birelio mn. 26 d. b u v o j u n g t a D a i n a v o s a p y g a r d . Rinktinei, kai j stojo B. Labnas, v a d o v a v o Jonas M i k e l i o n i s - V a r g d i e n i s . 1947 m e t a i s rinktins v a d u tapo Benas Labnas-Karinas. Rinktins partizanai b u v o d r a u s m i n g i , t v a r k i n g i , joje b u v o v e s t a k a r i n d r a u s m. D a i n a v o s a p y g a r d o s v a d a s A d o l f a s R a m a n a u s k a s - V a n a g a s n e tik a v j o s i jo k r y b a , bet ir j g e r b u p a r e i g i n g u m ir m o k j i m dirbti su k o v o t o j a i s . 1948 m e t r u d e n A. R a m a n a u s k a s - V a n a g a s , i v y k d a m a s Vakar Lietuvoje rengiam partizan vad pasitarim, D a i n a v o s a p y g a r d o s v a d u p a s k y r k a i p tik a r n o r i n k t i n s v a d Ben Labn-Karin. Tas p a r e i g a s jis jo iki p a t s a v o tragikos ties. Beno Labno k r y b o j e d o m i n u o j a T v y n s meils tema. Jo Tv y n jam yra pati graiausia. Nuometuotieji bereliai, Liepos, Kryiai pakels. Laimins lauk, piev ali. Midus sunksis pradalgs...
(Benas Labnas. ygiuojanti tauta. - V., 2000. - P. 28).

Ar gali bti lietuviui kas nors g r a i a u u ias p u r i e n a s " , u linus, y d i n i u s d a n g a u s janius ir lamanius, kaip m a r i o s " , s i d a b r u Kas tikro lietuvio irdiai gali bti g r a i a u ir A nemaiau, kad taip ydt auksu klevas, Kad bt ruden taip permatomos naktys, O, Lietuva, ilku aliavo vasaros. Seniai jau Tave supo giedros naktys...
(Ten pat, p. 30).

pradalgse kvepiana k i m i s " , u sibuovilganius rugius?". maloniau?

ia, Lietuvoj, lyg eerai migloti T a v o p i e v o s " , ir kaip n i e k u r kitur p a s a u l y j e g r a s rudeniniai paukiai, p a d a n g j k l y k i a n t y s ir a u k i a n t y s . . . " ; ia ir p u y s kitokios - ile verkia nuotakom nub a l " ia - Lietuva, ir net pilkoje k a s d i e n y b s jroje - ji elegikai nuostabi... 67

Poetas p a g r s t a i d i d i u o j a s i Lietuvos d i d i a u s i u turtu - Baltijos jra... Kaip n e s i d i d i u o s i , jeigu v a i z d a s j irint, kaip graiausiame p a v e i k s l e , kur: Lilia, sibuoja laivai ant marui, Baltos burs uvdromis skrenda. Amiais lietuviui alsva jra ia, Amiais jam gintar veria krant...
(Ten pat, p. 48)

A n k s t i p o e t a s s a v o tviks ir s a v o v a l s t y b s f o n e p r a d e d a suv o k t i ir save. Jis ra: Dvideimt gegui jo, nualiavo, Tartum lino iedo pasaka grai. Galva palingavo, pasibavo klevas, Ar supratom prasm met t? - Kain...
(Ten pat, p. 38)

Baigs g i m n a z i j , kai ikilo k l a u s i m a s , k u r i u o keliu g y v e n i m e pasukti, kad T v y n e i b t u m n a u d i n g i a u s i a s , poetas eilmis msto: Kur engti, jei visas gyvenimas alias? Ko siekti, jei visa grau taip ir venta? Taip noris aliuoti, lyg klevui birely... Taip noris jaunyste dar kiek pagyventi...
(Ten pat, p. 36)

Jaunas p o e t a s g y v e n i m u i ruoiasi rimtai ir atsakingai: v a d o v a u ja skaut organizacijai, d a u g keliauja su m o k s l e i v i a i s , s t i p r i n d a m a s j dvasi p a s a k o j i m a i s apie Lietuvos istorij, Sauls ir algirio mius, Lietuvos n e p r i k l a u s o m y b s kar 1918-1920 metais heroik.., apie s a v o keliones s u skautais, kuria eilraius: Mes per Lietuv psti nueisim Ir bsim tvirti kaip granitas Lig Radvilikio, Merkio, Giedraii, Kur broliai kovodami krito
(Ten pat, p. 39)

68

Skautai u s i b r surasti k i e k v i e n o L i e t u v o s s a v a n o r i o p d , k r u v i n a i m s lankosna mint", o tos p d o s v e d a iki p a t Baltijos jros ir Klaipdos, kur v y t u r i a i moja i mari ibintais". Beno Labno karta inojo, ko jai reikia, dl ko m o g u s g y v e n a ir kokia jo g y v e n i m o p r a s m : Nes ms tikslas - Tauta kaip plienas. O pamatas ms - tautika mintis. Nes kai suaugs tauta kn vien, Bus nesunku gaires ateit nutiest...
(Ten pat, p. 49)

O ta ateitis - tai atstatyti g r a i a u s i miestai, derlingi Lietuvos laukai, iaikinti ir s u y m t i visi s a v a n o r i takai, ipuoselta g r a u o ls Baltijos pakrant, o aukiausias m o g a u s g y v e n i m o p a a u k i m a s , k u r i a m e g y v e n i m o p r a s m - tai, j e i g u tik T v y n e i prireiks numirt ir krauj liet u j " : Mes ia pastatysime uostus ir molus Ir vyturius auktus ikelsim dang, Atplauks ia laivai svetimieji i tolo, Stebsis darbais ms proto ir rank...
(Ten pat, p. 58)

A p i e toki Lietuv s v a j o j o m s tvai ir seneliai, toki j k r s a v o v i z i j o s e ir m a n s u k u r s i g y v e n i m e . Nelemta jiems b u v o . Ir kas p a s a k y s , kiek talentingiausi m s Tautos v a i k , Lietuvos justin marcinkevii, eintein, rafaeli ir mocart nutild m u s okup a v u s i b u d e l i k u l k o s ? Kiek j k a u l p r i g l a u d L e d y n u o t a s i s v a n d e n y n a s ir Sibiro em? Kiek motin aar s u g r t u n d r o s ir taigos?. T e p r a b y l a j v a r d a i ir tragiki likimai tautos prot ir ird, tespja - b k i m e b u d r s . . .

69

V A N D A VOVERYT - LEGENDINIO P A R T I Z A N O SESUO, AIBO RYININK Verks, Aarose Tik u Troko sesute, tavo dienos sks takai: tai, kad tavo brolis laisvs Lietuvai.

Milda, Dzkijos mikai

Kas ino, gal p a r t i z a n Milda, p a r a i u s i eilrat, ir turjo galv o j e V a n d u t V o v e r y t , d v i e j Lietuvos partizan - V l a d o ir Vaclovo seser. Poetas v i s a d a y r a p r a n a a s , neiojantis d i e v i k j kibirkt. Dievo valia jo tartas o d i s pildosi: g e r a s ir blogas. O gal tas odis b u v o tartas nelaiming p a r o s s e k u n d ir i p r a n a a v o v i s o m s Dain a v o s partizan s e s e r i m s blog lemt - kaljim kanias ir Sibiro tremt. K r u v i n i a u s i o j e v i s laik Lietuvos okupacijoje, kai b u v o i u d y t a tkstaniai m o n i , ko gero, geresns lemties ir n e b u v o galima laukti. Todl lidnos b u v o seser mintys, a p d a i n u o t o s l e g e n d o s e ir d a i n o s e : O norts apkabinti Tviks plaius laukus: Jauiu, niekada negriu, Kapas Sibire man bus...
Milda, Dzkijos mikai.

Vandut Voveryt gro. Apkabino ji tviks plaius laukus, p a g l o s t v i l g s n i u j s u d e g i n t o s o d y b o s viet, a p r a u d o j o tvelio pas o d i n t u s ir prieo r a n k o s i k i r s t u s m e d i u s , a p l a n k u v u s i broli, L i e t u v o s p a r t i z a n t i e s vietas, a a r o m i s p a l a i s t j k r a u j u mirkusi em. Sulauk Lietuvos nepriklausomybs atkrimo. ventai s a u g o s a v o broli V l a d o Voverio-Deksnio ir V a c l o v o Voverio-aibo, legendinio Dainavos a p y g a r d o s partizano, Geleinio Vilk o " partizan b r i o v a d o bei j o b e n d r a y g i atminim; d a l y v a u j a v i s u o s e Dainavos a p y g a r d o s partizan atminties renginiuose. V a n d a V o v e r y t g i m 1927 met birelio 2 dien. Ji y p a b u v o artima s a v o j a u n i a u s i a m b r o l i u k u i Vaclovui, g i m u s i a m 1922 me70

tais. Su juo p r a b g o linksmiausios vaikysts dienos, su juo daugiausia aista vaikiki aidimai. Kaip s a v o laike rao Vandut, Vaciukas nuo pat maens buvo labai a k t y v u s vaikas, links men, jis graiai peiliuku i m a r g i n d a v o lazdas, i d r o d a v o v e r p s t e s , v a i r i a u s i a s figrles, a i s l i u k u s i r d o v a n o d a v o s a v o maajai sesutei. Turjo gra bals, mgd a v o dainuoti, p a s k u i imoko ir armonika groti. Labai d i a u g s i stojs mokytis ir norjo siekti mokslo. Kai baig 6 pradins m o k y k l o s klases, mokytojas aplank tvus ir pra Vaciuk leisti mokytis, nes jis ess labai g a b u s ir ga-

V a n d a VoverytLagunaviien 1953 m.

lsiantis moksle d a u g pasiekti" (Ona Voverien. Legendinio partizano sesuo // XXI amius. - 2004, rugpjio 11, p. 5). Bet Vaclovui mokytis nebuvo lemta. Vyresnieji broliai ir seserys jau buvo susuk savo lizdus, o tvas Andrius Voveris kaip tik tuo metu sunkiai susirgo ir ligos patale iguljo vis iem. Tuo metu reikjo keltis vienkiem, baigti statyti pradt nam. Boleslovas jau buvo ivaiavs Latvij, Vladas tarnavo Kaune, o Vaclovas tapo pagrindiniu kio darbininku - ir kininku, ir statybininku, nors dar jaunas buvo. Kai 1939 metais rus kariuomens daliniai kaip skriai apgul Lietuv ir Vaclovas juos pamat skurdiai, vatinukmis apsirengusius ir vietoje aulini bat mediaginmis juostomis kojas apsivyniojusius, tada jis, dar septyniolikmetis jau suprato, kokia klastinga b u v o ms vietini bolevikli propaganda, skelbusi, kad Rusija yra turtinga alis ir j valdo darbininkai; danai p a s i g i n y d a v o ir su vyresniaisiais, ta p r o p a g a n d a patikjusiais. 1943 metais, v y k u s liui Ryt fronte, Lietuvoje m siautti rus desantininkai, raudonieji partizanai. J v a d a v i e t b u v o Rdinink girioje, netoli Bakaloriki kaimo, k u r i a m e g y v e n o Voveri e i m a . G i n k l u o t i i r l y k i a i r u s i k a i b e s i k e i k i a n t y s jie a t v a i u o d a v o kaim, r e i k a l a u d a v o i kaimiei maisto ir drabui, liai plikaudavo: jeigu maisto n e b d a v o namuose, paskersd a v o paskutin g y v u l ir ms i s i v e d a v o Jeigu k a s i d r s d a v o 71

paprietarauti, t mog be jokio gailesio n u u d y d a v o . Smailuose n u u d Voveri giminaiius Jon Vover ir jo nepilnamet sn. Ir kaimyniniuose kaimuose mons danai rasdavo savo kaimyn, raudonj partizan nukankint, prie medio pririt, durtuvais ibadytomis akimis. Nematydami kitos ieities, Dainavos vyrai organizavo s a v i s a u g o s brius, kad galt apsiginti nuo plik. Bakalorikse b u v o apie 40 sodyb ir jose nemaai vyr. Ginkl jie turjo pakankamai, nes rusai bgdami 1941 metais mike prie Bakaloriki b u v o palik vis sunkveim ginkl. Visi kaimo vyrai juos pasidalijo. Vaclovas neabejodamas tapo savigynos brio nariu. Naktimis vis sodyb langai b d a v o aklinai udangstomi, o vyrai pasik e i s d a m i b u d d a v o . Bakalorikse raudonieji partizanai nustojo lankytis ir plikauti. Prie raudonuosius partizanus Onukio valsiuje veik trys savisauginink briai: Lukio, Dambrausko ir Siniausko. Juozo Dambrausko bryje d a l y v a v o visi jauni vyrai i Bakaloriki, tarp j ir aulys Vladas Voveris, Vaclovas Voveris, Stasys Kuklys, Staniulionis, Vladas Trakimaviius net i Alaburdiki. 1944 met balandio 17 dien, frontui artjant prie Lietuvos, v. Velyk antr dien, sidrsin raudonieji partizanai a p s u p o Bakaloriki kaim, sudegino kelias s o d y b a s su g y v u l i a i s kelis v y r u s nu o v , kiti m o n s s p j o p a s i s l p t i A t s i p e i k j s n u o n e t i k t o u p u o l i m o s a v i g y n o s b r y s , kuriame b u v o ir Vaclovas Voveris ir Jonas Kazlauskas, stojo atvir m su upuolikais. Raudonieji nustebinti atkaklaus pasiprieinimo p a s k u b o m i s trauksi mik. Sav i g y n o s b r y s juos persekiojo iki pat miko, bet lsti j irtv neidrso - neinojo, kokios r a u d o n j pajgos ten b u v o sukoncentruotos. Tada u v o vienas s a v i g y n o s brio narys. Prasidjus antrajai rus okupacijai, b u v o paskelbta Lietuvos vyr mobilizacija okupacin kariuomen. A b u broliai Voveriai nutar svetimiesiems netarnauti. 1944 met rugpjio mnes, Vaclovui pjaunant avias netoli nam, Voveri sodyba b u v o apsupta enkavedist. Vaclovas pasileido bgti mik. Taiau enkavedistai j pastebj pradjo audyti i vis pusi ir sunkiai sueid. Jam p a v y k o pasislpti tankiuose krmuose. Ir tik vlai vakare, kai jau enkavedistai pasitrauk, jis gerokai n u k r a u j a v s gro namus. ia b u v o rpestingai sutvarstytas ir ivetas Varnos ligonin. Ten jam padar operacij ir jis pasveiko. Grs i ligonins Vaclovas jau b u v o 72

susiformavs kerytojas ir Lietuvos laisvs kovotojas. 1944 met rugsjo pirmj jis ijo mik; s u o r g a n i z a v o i pradi 20 kovotoj br, vliau Geleinio Vilko" b r y s iaugo iki 30 kovotoj, dar vliau iki 50, 70, i viso jame b u v per 300 kovotoj. 1944 m. lapkriio 25 dien enkavedistai aretavo tvel Andri Vover ir abi aibo seseris - V a n d u t ir Eleonor. Mamos, Viktorijos Voveriens t dien n a m u o s e n e b u v o ir ji areto iveng. Voveri sodyb enkavedistai padeg. Tv su d u k r o m i s u d a r Trak kaljime. Vanda V o v e r y t apie t j kani laikotarp pasakojo: Buvome udaryti rsius. Atsigulti n e b u v o kur. Stovjome sibuodami tai vien, tai kit pus, o kai kojos p a v a r g d a v o su Eleonora p a s i k e i s d a v o m e ir pakaitomis p a s d d a v o m e . Valgyti d u o d a v o nedidel gaball duonos ir puodel vandens. Kelet mnesi b u v o m e nesipraususios: upuol milijonai utli. Kai atve Lukiki kaljim ir leido nusiprausti, g y v e n i m a s tarsi ir p a g e r j o " (Ten pat). 1945 met ankstyv pavasar A n d r i u s Voveris, neatlaiks kankinim Lukiki kaljime, reikalaujant iduoti s n u s Vlad ir Vaclov V o v e r , t a r d y m o m e t u mir, a r b u v o u m u t a s . T o meto Lukiki politiniai kaliniai pasakojo, kad Lukikse nukankinti kaliniai (j b u v o per imt) b u v o ukasti Ras kapini patvoryje. Matyt, ten guli ir A n d r i a u s Voverio palaikai. Seserims Eleonorai ir Vandai Voverytms bylos n e s u d a r ir Lukikse ilaik iki 1945 m. spalio 25 dienos, jas ileido. A b i prisigl a u d p a s s a v o seser Maryt, nors ji g y v e n o su m a a i s v a i k a i s viename kambarlyje. Vliau abi seserys ijo pasaul iekoti darbo ir duonos. Udarbiavo pas kaimynus, pastamus, sunkiu darbu atsilygindamos u duonos ksn ir pastog. Eleonora itekjo u kaimo siuvjo A d o l f o Kuklio. Uaugino du vaikus. 1957 metais persikl gyventi Vilni. Pavilnyje pasistat nam, p a s i k v i e t s a v o n a m u s Viktorij Voverien, s a v o motin, kuri iki to laiko kampinink a v o pas svetimus. Viktorija Voverien mir 1966 metais ant rpesting dukters Eleonoros rank. Palaidota Pavilnio kapinaitse. Vanduts likimas susiklost kitaip. Kai Alytuje b u v o atidaryta siuvykla, jai p a v y k o ten sidarbinti. Atlyginimas b u v o maas,todl nuomoti but negaljo. A p s i g y v e n o pas miel moterik, kuri nuomos pinig nepra, nes Vanda b u v o darbti ir paslaugi: skalb, but tvark, darus ravjo, visur ir visada savo darbu padjo eimininkei. Kai 73

aibas ateidavo Alyt, jie slapta su juo susitikdavo; Vandut papasakodavo visas naujienas, kas kalbama siuvykloje, parpindavo vaist ir tvarsliavos partizanams. Kur laik tai b u v o manoma. Kai u v o brolis Vladas Voveris-Deksnys, enkavedistai pradjo Vandut persekioti, nordami isiaikinti jos ryius su tuo metu jau pagarsjusiu savo narsumu ir laimjusiu kelet ari mi su stribais ir enkavedistais Vaclovu Voveriu-aibu. 1947 m. gegus 25 dien Alytaus enkavedistai j aretavo. Tardydavo naktimis, neleisdavo miegoti. 1947 met birelio pabaigoje kamer stm iauriai ikankint koki eiolikos met mergait. Jos veidas b u v o kruvinas - itisa aizda, drabuiai sudraskyti, plaukai itaryti. Ji s u s i g kamputyje ir vaitodama auksi Dievo, mirties, Vakare t mergait ived ir daugiau jos niekas nemat. Kameroje buvusi moterik pasakojo, kad suvrjs enkavedistas kpt. V. Savenko tos mergaits tardym atved kelis siauraakius azijatus kareivius ir liep j prievartauti visokiausiais bdais. Ji t kani neatlaik ir idav partizan bunker. Kaip tik dl to ji labiausiai ir sielojosi. O etadienio ryte Alytaus MGB kieme guljo keli nuudyti ir iauriai iniekinti partizanai. Vyrus i kamer vediojo j atpainti. T etadienio vakar Vandut nuved tardyti pas enkavedist Laskov. tardym atjo ir tas sadistas Savenko. Jo ir ivaizda b u v o baisi - visas raupuotas. Kaliniai j vadino Velniapupiu". Jis b u v o kaljimo reimo virininkas. Kalbdamasis su Laskovu, jis pasidiaug, kad p a v y k o likviduoti bandit bunker, paklaus, kaip sekasi Laskovui. Kai tas jam atsak, kad Vanda tyli, Savenko pasak: Nieko, pirmadien ji man prakalbs..." Vis nakt Vanda nemiegojo. Baisus b u v o ir sekmadienis. Ji nieko nevalg tik kartai, kaip ta mergait, vis dien, meldsi, kad Dievas jai atsist mirt, ... nes, jeigu ir jos laukia tokia pat dalia, kaip ir tos mergaits, tai geriau mirti... Pirmadien, vos tik koridoriuje kas subilddavo, Vanduts irdis apmirdavo i baims, galvojo - jau ateina vesti jos tardym. O vyrai per sien atkal Morzs inut, kad MGB kieme kabo vliavos, paritos juodais kaspinais. Pasirodo, tas iaurusis sadistas tardytojas maudsi Nemune ir paskendo. Visi lengviau atsiduso. Po keli dien Vand Voveryt nuteis penkerius metus kalti ir penkeriems metams be teisi. Kaljo Kaune, vliau Lukikse. 1948 m. g e g u s 25 d. ive Komij, Uchtos lager, vliau kaljo 74

Kamenkos lageryje; ia teko dirbti ems kio darbus, iem mikuose ruoti medien statyboms. Darbas b u v o sunkus, maistas blogas, danai l a n k y d a v o mintys, kad jau niekada nepamatys Lietuvos ir s a v o tviks. Vandai Voverytei viesesns dienos iauo tik po niraus penkmeio. 1952 met g e g u s 25 d. j paleido i lagerio. Sugrusi Lietuv ji a p s i g y v e n o pas seseris Eleonor ir Maryt Bakalorikse. Jos tada g y v e n o itremtj namuose. Vliau i v a i a v o Vilni iekoti d a r b o . Prisiregistruoti galjo tik Naujojoje Vil-

Vanda V o v e r y t aibo ryinink

nioje - j i tada nepriklaus Vilniui. Padedama pastam g a v o darb A u d j u j e " . ia padirbjusi pusantr met b u v o pakviesta Lelijos" s i u v i m o fabrik, kur atlyginimas b u v o ymiai didesnis. I Lelijos" ji ir pensij ijo. V a n d u t 1955 metais itekjo u Jono Lagunaviiaus. Darbts

Vanda V o v e r y t ir Anel Ledait-Aksomaitien tremtyje Uchtos rajone prie Kamenkos upelio

75

lietuviai Pavilnyje pasistat nam, uaugino du snus ir dukr. Pirmagimis j snus Viktoras, tarnavs Maskvoje, tapo dedovinos" auka; u v o sovietinje kariuomenje. Lik vaikai turi dabar graias eimas. Vanda Voveryt-Lagunaviien diaugiasi penkiais ankais. alia jos g y v e n a sesuo Eleonora Voveryt-Kuklien su eima. Kai abi susitinka, prisiminimais grta s a v o tvik: Lukikse pas nukankint s a v o tv, bedals klajokls savo motinos gyvenim, u v u s i u s brolius partizanus - Vlad ir Viktoras Lagunaviius, Vaclovo Voverio snnas, Vaclov, pokario kanias ir skriaudas i u v s sovietinje kentjusius kitus brolius ir seseris. iuokariuomenje, 19 met se namuose danai prisimenamos ir dainuojamos dainos, skirtos j broliams partizanams aibui ir Deksniui; renkamos visos publikacijos apie Dainavos a p y g a r d o s partizanus. Seserys - tai g y v a s r y y s tarp didvyrikos ms tautos praeities... ir dabarties. Tol, kol vieia akys, kol plaka irdys...

Vaclovo Voverio-aibo seserys Vanda (kairje) ir Eleonora su Vyio k r y i a u s ordinu

76

RYININK STAS BUDREVIIT-KAZLAUSKIEN -RTA A verkiau parimus tarpvarty darelio, Kai paspauds rank tyliai ijai. Aarom sidabro verk rtos alios, Verk sutemose sksdami laukai...
S u a u d y t o s dainos. V., 1990, p. 42.

v i e s a u s a t m i n i m o istorik Nijol Gakait p o k a r i o lietuvi irdis regjo p e r v e r t a s septyniais kalavijais. Tai - motin, seser, mon, m y l i m j , netekusi s a v o vaik, broli, v y r , suadtini irdys. Jos b u v o p e r v e r t o s kanios, g e d i n t a r t i m j , u v u s i rezistencijoje, u Lietuvos laisv ir n e p r i k l a u s o m y b . Sns turjo vien s a v o gyvyb... ir tame k r a u j o v e r p e t e vien ieit - pakelti prie smilkinio granat ar pistoleto v a m z d ir panerti mirties ramyb..." (Nijol Gakait. Septyni k a l a v i j a i // Dienovidis. - 1996, saus. 12-19). Motinos, s e s e r y s , monos... turjo g y v y b i tiek, kiek turjo v a i k ir broli ir su kiekvieno u v i m u i r d y s i n a u j o k r a u j u o d a v o (Voverien O. irdis, perverta keliais kalavijais / / ymiosios XX a m i a u s Lietuvos moterys. Partizans, ryininks, tremtins, kovotojos. - V., 2005. P. 21). Stasei Budreviitei-Kazlauskienei b u v o lemta kania, u v u s jos vyrui, legendiniam Vaclovo Voverio-aibo b e n d r a y g i u i - partizan brio v a d u i Jonui Kazlauskui-ermukniui. Antr kart jos irdis b u v o perverta s k a u s m o ir kraujavo, u v u s jos m y l i m a m jaunliui broliui partizanui Jonui Budreviiui-Garsui. Trei kart - i v e u s tvus, brolio eim ir jos s n V y t u k Sibir. Ketvirt kart atrod, kad irdis p l y i s k a u s m o , kai enkavedistai ipl i rank jos maameius vaikus, o j ive kentti kaljimo kani Sibiro lagerius... Itvr. Iliko. Stiprino s a v e ir kitas kalines m a l d a . v y k d veniausi partizan priesak - atiduok Tvynei v i s k , k privalai. Smoningai ir r y t i n g a i jo v i s u s p r a r a d i m u s ir kanias. Jai, kaip ir jos u v u s i e m s artimiesiems, v i s a d a viet viltis, k a d anksiau ar vliau Lietuva vl b u s laisva ir n e p r i k l a u s o m a . Tikjosi, Dievas pamatys j kanias ir i g i r s j maldas... Tik n e i n o j o tada, kad t u r s prabgti d a u g deimtmei... teks ilgai, ilgai laukti... g a l ir v i s a s gyv e n i m a s prabgs... 77

Stas Budreviit-Kazlauskien ir Jonas Kazlauskas-ermuknis

Stas Budreviit gim 1925 m. rugsjo 10 dien Dusmenli kaime (Trak r.), kinink Izabels Norinkeviits-Budreviiens ir Gabrieliaus Budreviiaus eimoje. Lietuvikos eimos tada b u v o g a u s i o s . B u d r e v i i e i m o j e irgi a u g o p e n k i v a i k a i : V a c l o v a s (g. 1920); Bronyt (g. 1922; ji n u s k e n d o Dusmenli eere); Stas (g. 1925); Jonas (g. 1929) ir Onut (g. 1936). S. Budreviit moksi Dusmenli pradinje mokykloje. ia baig tris skyrius. Vliau mokslus ts Dusmenyse. 1942 met liep, b d a m a 17 met, Stas Budreviit itekjo u kaimyno Jono Kazlausko. 1943 metais gim s n u s V y t u k a s . Kazlausk eima g y v e n o arti miko, todl vokiei okupacijos metais g y v e n i m a s n e b u v o ramus - siautjo raudonieji partizanai. 1944-aisiais, prasidjus antrajai rus okupacijai, Jonas Kazlauskas g a v o aukim okupacin kariuomen. Kaip ir daugelis to meto jaun v y r , kariuomen njo, nutar slapstytis. Prasidjus enkavedist prievartiniam lietuvi g a u d y m u i j kariuomen, nutar ieiti partizan br. Kai Stasel graudiai r a u d o d a m a kalbjo: Vyrai, k js galvojate? Juk visi site..." J o n a s atsak: Geriau ti stovint, negu gyventi klpant..." 78

Jonas Kazlauskas stojo tada jau besiformuojant Vaclovo Voverio-aibo br. Su Vaclovu jie b u v o pastami nuo vokiei okupacijos met. Kai raudonieji partizanai Bakalorikse sudegino daugum sodyb, kaimo savisaugos brys, kuriame b u v o ir Vaclovas Voveris ir Jonas Kazlauskas, persekiojo padegjus, norjo juos nubausti. 1944-j rugsj Jonas Kazlauskas tapo Geleinio Vilko, vliau Partizano Kazimieraiio rinktins v a d o Vaclovo Voverio-aibo brio partizanu. Nuo 1947 met V. Voveriui ijus partizan tab, Jonas Kazlauskas v a d o v a v o Geleiniam Vilkui". Stas Kazlauskien tapo Geleinio V i l k o " ryininke Rta. Kas suskaiiuos kilometrus, nueitus per liet, darganas, alt, danai tams, mikais nuo vieno partizan brio prie kito, neant laikus, pran e i m u s , s p a u d i n i u s , d r a b u i u s , m a i s t , v a i s t u s ? Kas v e r t i n s pavojus, tykojusius kiekviename miko plotelyje, ir enkavedist pasalose, kiekvien kart g y v y b e i g r s u s i u s susitikimus pamikse ir kaim keliukuose su rus garnizon kareiviais ir strib briais?. Dabar tik galime stebtis, i kur msi tiek ryto ir drsos, tiek valios veikti v i s a s negandas, kurios teko toms jaunoms mergaitms? Ar atsiras dar nors viena lietuvi karta, idrsianti pakartoti pokario lietuvi y g d a r b , jeigu to, neduok, Dieve, prireiks? 1944 met lapkrit S. Kazlauskien b u v o suimta. skund kaimynas Stasys Kantakeviius. Sulaik j Onukio miestelio turgaus aiktje. Kaltino tuo, kad ji esanti bandito" mona (banditskaja suka"), reikalavo iduoti partizanus. Tard j enkavedistai Tyniakovas, Liukaitis, Kisminas, Griinas, Lapkovas, vertjavo Urbonaviius ir Misionis. Tardydami mu, spard. Prasidjus g r u o d i o aliams, v i s u s kalinius per kelio gruod v a r psius i Onukio Trakus. Onukio ir Trak kaljimuose S. Kazlauskien b u v o tardoma ir kankinama eias savaites. 1945 m. v a s a r i o 7 d. aibo b r y s s u s i k o v su NKVD kariuomens d a l i n i u O n u k i o v a l s i u j e prie Miguiioni kaimo. Tada u v o 7 p a r t i z a n a i ir b u v o n u k a u t a per 20 k a r e i v i : kiti partizanai p a s i t r a u k (Lietuvos n a i k i n i m a s ir Tautos k o v a 1940-1998 metais / Sud. I. Ignataviius. - V., 1999. - P. 267). 1945 m. v a s a r i o 2 3 d . aibo v a d o v a u j a m i p a r t i z a n a i A l y t a u s a p s k r i t i e s D a u g v a l s i u j e p a s a l o j e prie Kann kaimo, n u k o v d e v y n i s D a u g s t r i b u s (Ten pat). 79

Kairje Jonas Budreviius-Garsas, u v s 1948 m. su d r a u g a i s

O S. Kazlauskien NKVD-istai paleido. Matyt, tikjosi, kad per j ir jos vyr Jon Kazlausk p a v y k s susekti aibiukus . Nepavyko. Buvo atsargs. 1946 metais S. Kazlauskien su deimties mnesi dukrele Albinute vl aretavo stribas V l a d a s Banakeviius su kareiviais. Albinut Kazlauskait tapo jauniausia - vos deimties mnesi sovietinio reimo politine kaline. Valgyti d u o d a v o tik kas trei par - stiklin vandens ir duonos gaball. Tardydami mudavo; pasodin ant taburets s p a r d y d a v o kojas. Tai b u v o labai skausminga. O tuo laiku aibo b r y s aktyviai veik. 1946 m. lapkriio 14-15 dienomis Geleinis Vilkas" sunaikino prie Rakatanski kaimo 18 enkavedist ir strib. Pamau Geleinis Vilkas" tapo legendiniu. Gyventojai juos rm ir myljo. inojo, kad visi jie - idealistai, siekiantys Lietuvai laisvs ir nepriklausomybs. To meto kaimo monms tai b u v o didiausios vertybs. Kaimo mones avjo tai, kad ir V. Voveris, ir J. Kazlauskas b u v o teisingi, auktos morals vyrai: niekas j nemat igrusi, ar rkani, nei vienas nei kitas nepikt n a u d i a v o valdia. 1948 m. g e g u s 22 d. Krasnojarsko krat, Partizanskoje vietov, Dysos kaim b u v o itremta Budrevii eima: tvas, motina, vy80

riausio brolio V a c l o v o eima su ketveri met d u k r e l e , jauniausioji Stass s e s u t O n u t bei Stass ir Jono K a z l a u s k s n u s V y t u k a s , k u r i s tuo metu b u v o seneli g l o b o j a m a s . Po keli mnesi Stass m a m a su Onute ir V y t u k u i tremties p a b g o ir gro gimtin. Taiau jau tuo metu kaime atsirado i d a v i k ir s k u n d i k ; greitai Budreviien b u v o suimta ir pasodinta kaljim u p a b g i m i tremties, Onut sugrinta tremties viet. 1952 metais tvelis Gabrielius Budreviius tremtyje mir. Tik 1989 metais vaikai jo p a l a i k u s p a r v e Lietuv ir palaidojo D u s m e n kapinaitse. Dar nenurimus s k a u s m u i po artimj iveimo, 1948 m. liepos 4 d. strib pasaloje Rudnios kaime Lietuvos d i d v y r i o mirtimi u v o jauniausias Stass brolis Jonas Budreviius-Garsas. Jam b u v o v o s devyniolika. Iliko jis amintas partizan dainose, kurios tada sklido po kaimus: Saul leidosi nulidus, Slps u mik tyliai, Kai drsuoliai ms uvo, Narss giri uolai. Lidi tvik drsuoli, Verkia j kovos draugai, Verk Aido, Sporto, Garso Jie negr jau aminai...
S u a u d y t o s dainos. Ten pat, p. 153.

Po Vaclovo Voverio-aibo ties tik j atmintis iliko eilse ir dainose; plaiai p a s k l i d o ne tik po vis Dzkij, bet ir vis Lietuv: Nerasi tu laims, mylinti mergaite, Daugiau nematysi tu jo niekados. Vakarais rymosi gryioje prie lango, Kol prabgs jaunyst su ber rauda...
Suaudytos dainos. Ten pat, p. 60.

Neilgai Staselei teko rymoti gryioje prie lango. Reikjo galvoti, k a i p isaugoti v a i k u s V y t u k ir Albinut, kaip paiai pasislpti. Geri m o n s d z k a i A l d o n i a i p r i g l a u d V y t u k , o A l b i n u t globojo net kelios eimos. 81

 m o n s dar ilgai s a u g o j o Geleinio V i l k o " atminim. S. Kazl a u s k i e n g a v o p a r t i z a n o Juozo A n d r i j a u s k o i Garliavos laik, kuriame partizanas viesiomis spalvomis prisimin buvus savo partizan v a d ermukn; jam laiko autorius ir eilrat para: Ir kaip malda, kaip priesaika i lp Kiekvienas kraujo laas tos vilties Mes tavo ygio lovje neklpom... Dabar tik tau tos vliavos lams... 1949 m. spalio 16 d Stas K a z l a u s k i e n b u v o suimta trei kart. P r o k u r o r u i t u k o v u i reikalaujant, jai b u v o s u d a r y t a byla ir ji nuteista deimiai met kaljimo. J t a r d M V D mjr. Sotnikovas, p u l k . L a p k o v a s , Soloninas, Poletajevas, Liukaitis, Nesterovas, Kostiuikas, v e r t j a v o A l e k n a . Byloje b u v o rayti jos kontaktai - jos v y r a s Jonas Kazlauskas-ermuknis, Petras V a r a n a u s k a s - D e k s n y s ; Vaclas Rusas-Eerys; Stasys Arbaiauskas-Tigras, Juozas Andrijauskas-Milinas, Teofilis Valickas-Balys. D a u g u m a j tuo m e t u jau b u v o u v ; kiti suimti. Po teismo Stas Budreviit-Kazlauskien b u v o isista kalti K e m e r o v o srities grietojo reimo lager Reiotus. Maai kas tame l a g e r y j e i l i k d a v o g y v a s . J ir v a d i n o Mirties l a g e r i u " . A p i e j kaliniai kalbjo Palikite vilt, kas ia ateinate". Neirint to, l a g e r y j e g y v e n o mons, kuri viltis neapleido. V i e n a s i toki v i e s i a s m e n y b i b u v o k u n i g a s i Lietuvos Gerardas Dunda, k u r i s tuo m e t u kaljo Reiot v y r l a g e r y j e . 1954 met p a v a s a r Reiot moter l a g e r y j e kaljo 14 m o t e r i Lietuvos - b u v u s i partizani ir ryininki. Kaip tik t pavasar j o m s i v y r lagerio p e r d a v pinig, k a d jos nors iek tiek galt p a g e rinti s a v o baisi buit. M o t e r y s a t s i d k o d a m o s p a r u o v a i r i a u s i r a n k d a r b i - prim e z g servetli ant kalinio spintels, u v a l k a l l i a m s m e z g i n u k , graiai a p m e g z t nosinaii ir tuos r a n k d a r b i u s v. V e l y k p r o g a norjo p e r d u o t i v y r a m s , kaip p a d k u a t s i s t u s p i n i g u s . S u g a l v o jo ir kaip t p a d a r y t i - n u p i r k o pakel cigarei, ant cigarets ir ant r a n k d a r b i o u r a tuos paius n u m e r i u s . Kalinys, kuris vaikiojo po k a l j i m o teritorij jau be s a r g y b i n i o , ias d o v a n l e s i moter 82

lagerio perne v y r lager. Stas pasirinko 8-t numer ir j ura ant rankdarbio ir j lydinios cigarets. Kaip tik t cigaret itrauk k u n i g a s Gerardas Dunda. Po kiek laiko Stas g a v o i jo laikel. Prasidjo susirainjimas. Laikelius moter lager atnedavo bate tas pats kalinys be sargybinio. Stas Kazlauskien isaugojo tuos pageltusius nuo laiko ir sutrintus, perneant tokiomis s l y g o m i s laikelius. J b u v o trys. Tie laikai doms. Tai - m s tautos dvasios istorija, liudijanti, kad kunigas lageryje b u v o uola, kuri s u d u d a v o visos smurto ir prievartos v a n d e n y n o bangos. Jo laikeliai lietuvaitms b u v o didel d v a s i o s atgaiva ir p a m o k y m a s ; jie teik dvasios stiprybs ir jg iksti kno ir dvasios kanias, neprarasti vilties grti tvyn ir ilikti tauriomis lietuvaitmis Geroji tautiete, Sekmini i v a k a r s e tavo d o v a n a pasiek mane, u k dkoju. Nuoirdiai dkoju, Tau, Nepastamoji. Jauiu pasigrjim, kad tiek tavo, tiek ir kit sesui i r d y s e teberusena tas kilnus j a u s m a s - n u o i r d u m a s ir pasitikjimas. Manau, kad ir kiti mano broliai tautieiai prim Js d o v a n l e s su tuo paiu i r d i n g u m u . O tai taip yra gera, kad tomis kukliomis dovanlmis palaikomas tarp u s a v i o d r a u g i k u m a s , b r o l i k u m a s ir vienyb. Labai p a g e i d a u j u ir troktu, kad tai nesilpt, bet stiprt, taiau su ta s l y g a , kad ateity sau ilaid, ypa tokiu mastu, kaip, kad Js padarte Velyk v e n t s e ir dabar, nebedarytumte. Kart tai padarte, kart tai rodte ir tai tegul pakanka. Panas dalykai galimi ne danai, nes suriti su ilaidomis, kurioms ne visi yra laisvi elgtis, kaip jie nort. Tegul kiekvienas Js g e r a s darbas, daromas Js irdies, randa atitinkam atgars tuose, k a m jis s k i r i a m a s ir t e g u l n i e k a d nebna p i k t n a u d i a u j a m a . Brangu ir grau, kad kas pina roi vainik, tuo vliau p a p u o save, gi kaip nemalonu ir s k a u d u , kada i jo rank islysta erki ar gali dilgi vainikas. Tad ir Tu, lietuvaite, ir Js, visos ms Tautos dukros, pinkite kilni darb vainik s a v j sesui tarpe, kad mes alia Js bdami visada galtume grtis ir teistai didiuotis aukta Js morale, geru v a r d u ir nuoirdia brolika meile. 83

Linkiu Jums i t v e r m s gera d a r y m e , k a n t r y b s n e m a l o n u m u o se ir gausiai isipildyti Js n o r a m s ir s v a j o n m s ateities dienoje. Visa tai tegul laimina D a n g u s ir s a v o malone te p a d e d a v y k d y t i v i s a gera. P a g e i d a u j u , kad p r a n e t u m s a v o vard bei kita, k rasi reikalinga, nes, btent, T a v j a intencija p a a u k o s i u tris v e n t s i a s Miias, tad p r a a u ireikti s a v o nor u k, o s e s u t m s lietuvaitms p r a a u perduoti, kad 25-t birelio v. Jzaus irdies ventje, jei g y v i bs i m e u Js maj lietuvaii brel v. Jzaus ird a t n a a u s i u Nekruvinj Auk. Teikis, Neinomoji s e s u o , priimti tai tuo n u o i r d u m u , k u r i u o jos teikiamos. Js vyresnysis brolis kun. Gerardas. P. S. A t s a k y m sisti Bonaventro v a r d u 37-t b r i g a d . Kitame laike, d a t u o t a m e 1954 m. liepos 3 dien, k u n i g a s Gerard a s ra: Mieloji sesute, Stase, Mielos sesuts, lietuvaits. T a v o s v e i k i n i m u s ir laik g a v a u . N u o i r d u s ai. Bet tai b u v o s e n o k a i , nes i s m a n o l a i k a s y r a antras, k a d a n g i p i r m a s i s ra y t a s 25-t b i r e l i o , p e r d u o t a s b e s a r g y b i n i o d r a u g o (bent t a i p b u v a u i n f o r m u o t a s ) . A p i e tai s u i n o j a u tik g a l e b i r e l i o , tad iand i e n keliais o d i a i s d r s t u p a k a r t o t i n a i k r e i p t i s t a v e ir v i s a s s e s u t e s su p a d k a u n u o i r d u m ir s u p r a t i m v i e n i kit. O k a d n e n u t o l i a u , tai T a v o p a g e i d a v i m v. Mii a t v i l g i u p a s i s t e n g s i u i p i l d y t i s e k a n i a i : 1 - o s i o s v. Miios b u s a t l a i k y t o s u m i r u s i u s k a l i n i u s 7 l i e p o s treiadien; 2-osios u t a v o tvel, brol ir v y r liepos 9 p e n k t a d i e n ; ir 3-ios v. Miios u T a v o k d i k i u s , s n ir d u k t e r , bei u T a v e pai s e k m a d i e n l i e p o s 11 d i e n . Kaip minjau, pasistenk tomis dienomis bti mintimis su aukoj a m a A u k a , k a d toji p a l a i m a , kuri m e l i m e , g a u s i a i isiliet, u kuriuos melime. Mielos sesuts, raiau Jums, kad nesiskite d o v a n l i ne ta mintimi, kad d r a u s i a u J u m s d a r y t i kiln meils ir m a l o n s darb ne 84

todl, bet kad tuo materialiai save neskriaustumte, nes gi gal ne visos yra tokioje bklje, kad galt be skriaudos sau, kitiems gera padaryti, jei tas gris paiai labiau reikalingas. Supraskite mane taip, kad nebiau Jums priekaitu, atsimindamas, kad g y v e n i m e taip bna beveik visuomet, nes jau tokia yra m o g a u s prigimtis, kad u gera visada n e d k i n g u m u atsimoka. O kad Jus nenulidiniau, priminsiu, kad dl tos prieasties nereikia nustoti daryti gera, bet, tai d a r y d a m o s lig Viepaiui, ne mogui darytumte, ir kad tuo b d u ne m o g a u s dkingum, pagyrim bei palankum sigytumte, bet atlyginim Aukiausiojo, kurio v a r d u t gera darote. Tegul tik Js rankos ir i r d y s nepavargsta nuo gera darymo, kad tuo sau nusipirktumte vainik, kuris puot Js skaisius v e i d u s ir net ramyb ir tyr d i a u g s m , ir pasitenkinim. Js teistai skundiats tuo iurkiu doroviniu pasauliu, supaniu Jus, bet ir ir mus. Bet tik atsiminkite, kokia yra purvina em, bet kokio nuostabaus groio ir k v a p o iaugina gles. Taip ir Js nesate dl to kaltos. Prieingai, tame g l d i Js g r o i s , Js v e r t ir imintis, kad paios nesusitepate, nes niekas kitas suterti Js negali. Manau, net, kad tai kaip tik ir gali bti Jums tikriausias laidas ir ustatas, laimingos, tyros ir graios ateities. Nepamirkite, Js jga, grois ir pasisekimas gldi ne iorje, bet viduje - Js dvasioje. Jei iki iol Js isilaikte t o k i a m e a u k t a m e d v a s i o s l y g y j e (tai s p r e n d i u i laike ireikt mini), jame isilaikykite ir dar labiau pakilkite iki Viepats p a a u k s Jus atgal prie s a v j . Tebna Js ginklas, kaip ir iki iol jis b u v o - malda. Atverkite akis dienos viesai su Jzaus ir Marijos vardais lpose, o eidamos po dienos v a r g o s a v o poils apvainikuokite tos dienos mintis odiu ir d a r b u tyliu ir nuoirdiu: Garb Tau, Viepatie, u visk". Visa irdimi ir a, ir mano broliai troktame Jums visokio grio, visokios palaimos ir Dangaus. Sunkiomis valandomis atsiminkite kitus dar labiau ir dar daugiau kenianius, nei Js. Ramios valandos tegul Jus grdina ir stiprina Jus bsimoms audroms, nes niekad neprivalote pamirti, kas esate, i kur esate ir kur privalote grti. Js nesate nalaits. Su Jumis yra broliai tautieiai, sess tautiets, neirint kur jie rastsi. Te auga ir teklesti Js tarpe meil, itverm, drsa, kantryb, nuoirdumas ir pasitikjimas dievikja A p v a i z d a . Mielosios sesuts, atleiskte, kad a Js nepastu, bet padrsintas 85

s a v o broli, kurie d a u g g e r o yra apie Jus p a p a s a k o j , o taip pat ir a d r s a u Jums kelet mini pareikti. Tegloboja Jus D a n g u s . Priimkite m a n o tikros p a g a r b o s p a r e i k i m . Js brolis kunigas Gerardas P.S. Sesuts, norinios ir turinios p r a y m v. Marij bei jos s n Jz p r a a u atsisti s a v a s intencijas, o g a l i m a ir datas, o a pagal laik ir g a l i m y b e s atlaikysiu v. Miias. U tai atsiminsite mane nusidjl s a v o m a l d o j e Visagal. A t s a k y m sisti tuo paiu adresu, kaip ir pirmj. 1954 m. lapkr. 29 d. Stas Kazlauskien g a v o paskutin k u n i g o Gerardo laik. Garb Jzui Kristui, m y l i m o s sesuts, Prie p a l i k d a m a s i s k a u d i , piln kani ir ilgesio viet, siuniu Jums savo, k a i p k u n i g o palaiminim ir a t s i s v e i k i n i m . U Jus meldiausi, m e l d i u o s i ir melsiuosi. P a d a u g i n k i t e tikjim, vilt ir meil. Iekokite r a m y b s Dievuje, stenkits painti A u k i a u s i o j o vali ir j v y k d y k i t e . N e s i g r a u k i t e dl kasdienini s m u l k i n e m a l o n u m , visa praeina. Nesistenkite tikti m o n m s ,bet tik Dievui. Js laukia Tauta, namai, s o d y b o s . N e a t v e r k i t e irdies d u r ir n e d r a b s t y k i t e s a v o sielos perl. Kart g y v e n i m e m y l i m a , kart irdis myli. Mane n u l i d i n o tai, kad l e n g v a i patikite p i g i o m i s kalbomis. Gerai itirkite ir tik tada sprskite. Gerbkite v y r e s n i u o s i u s . Linkiu J u m s v i s o m s , m a n o d u k t e r y s , s v e i k a t o s , k a n t r y b s ir itverms. Diev m y l i n t i e m s v i s k a s ivirsta gera. Kert palikite Viepaiui, ir s a v o j o kerto p r i e p r i e u s nedkite ant s v a r s t y k l i , nes per tai galsite likti kaltos: ar per d a u g , ar per m a a i n u b a u s i t e . Dievo, T v y n s ir e i m o s a t m i n i m a s t e d u o d a J u m s t v i r t u m o sulaukti manj v a l a n d , k a d a g r t u t e Tvyn. Tegloboja Jus d a n g a u s Motinl. N u o i r d i u s s v e i k i n i m u s visoms sesutms. Visad Jums gera linkintis kun. Gerardas Dunda

86

Po toki kunigo odi visi kiti odiai atrodyt, kaip nuvytusios gls. Galime tik didiuotis, kad ms tauta turjo tokius kunig u s sunkiausi jos istorijos valand ir kad Dievo A p v a i z d o s dka jie b u v o su s a v o tauta. Po to S. Kazlauskien dar kaljo Intos ir Krasnojarsko lageriuose: kas griovius, ties kelius, kirto mikus. Lietuv S. Kazlauskien gro tik 1956 metais. Kaip ir visi politiniai kaliniai, taip ir ji, ilgai negaljo niekur prisiregistruoti, gauti darbo. Per didelius v a r g u s p a v y k o sidarbinti statybose - 1961 met jos u d a r b i o v i d u r k i s b u v o 37 rub ir 15 kap. I t pinig reikjo igyventi, ilaikyti du vaikus, umokti u but... ir nedejuoti, nes vl bsi apaukta liaudies priee. Nedejavo. Igyveno. Vaikai u a u g o d a r b t s ir dori mons, Lietuvos patriotai. Jie ino, kas u d ir kankino j eimas, kas p r a u d j vaikyst ir jaunyst. ino ir u k balsuoti rinkimuose. Prasidjus Sjdio revoliucijai, S. Kazlauskien j sveikino visais jausmais, visa irdimi, nuo pat pirmj dien d a l y v a v o visuose mitinguose ir kituose renginiuose. Lietuvai atgavus nepriklausomyb, kai partizan poets Dianos Glemaits odiais tariant, pro vliav p l a z d a n t m i k p a k i l o b a l t a s V y t i s i r p a d a n g j a u k t a i suplasnojo", S. Kazlauskien sijung politini kalini ir tremtini veikl, budjo Sausio 13-osios sargyboje, KGB rmuose saugojo savo kani archyvus, d a l y v a v o visuose rinkimuose, aktyviai rm tuos, kurie u Lietuv ir lietuvyb. Ji - tikra viesuol; domisi, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje; prenumeruoja net kelis laikraius; sielojasi dl Lietuvos moni tamsumo ir nesiorientavimo, kas yra kas Lietuvoje; remia pinigliais i savo kuklios pensijos patriotinius leidinius, nori, kad jie lankyt jos namus. Bet gyvenimas, deja, jau ritasi brandius jubiliejus... ir saullyd... Kamuoja ligos. Sunki buitis. Bet Stas Kazlauskien - optimist. Svarbiausia, kad Lietuva laisva ir nepriklausoma valstyb. O tai, kad ms protai iki iol tebra komunistins ideologijos paveikti, susargdinti ir pavergti, daug kani patyrs ir imintingas mogus tiki - pasveiksime, isivaduosime i tos vergysts. Tik reikia laiko. O jos vaikai uaugo. Turi graias eimas. irdyje ramu- jie niekada neiduos ir n e p a r d u o s Lietuvos, savo tv ideal, u kuriuos kentjo ne tik j tvai, bet ir jie patys. Tik ilgais rudens vakarais Stasels mintys klysta pokario metus, 87

 jaunyst, jos mylim moni likim, j t, praradimus. A u s y s e tada suskamba Jonuko Kazlausko mokytojos pasakojimas... Jonukas gim p r a j u s trims mnesiams po jo tvelio mirties... Kai mokytoja, p a s e k u s i p r a d i n u k a m s pasak apie gerj fj, paklaus vaik, ko praytumte, jeigu ateit geroji fja? Jonukas ilgai tyljo... ir tyliai pasak: A prayiau, kad i kap parvest mano tvel..." Ir tada Stasei atrodo, kad jie visi dar g y v i , jauni ir gras su s a v o meile ir paklydimais, su p i r m o m i s s v a j o n m i s ir Stas Kazlauskien, trokimais, su pai pasirinktais likimais s u g r u s i i tremties ir nepaprastai sunkia, bet m o g darania mogumi, pareigos nata s a v o tvynei Lietuvai. Jie yra amini ir j aukos d i d y b nepavaldi nei miriai, nei istorijos klastotojams, nei visa nusineaniam laikui" (Nijol Gakait).

Stas Budreviit-Kazlauskien (deinje) su s a v o artimaisiais prie Vaclovo Voverio, Jono ermuknio, Petro ilansko ir Viktoro Kazlausko ties vietos. Pirmasis kairje dabartinis Dainavos a p y g a r d o s v a d a s Kazimieras Saviius

88

VILKAI AVIES KAILYJE: IDAVYSTS A N A T O M I J A Lionginas Baliukeviius-Dzkas s a v o Dienoratyje ra, kad jis 1948 m. lapkriio 5 dien n u v y k s Geleinio V i l k o " tvnij, ten V i e v e r s i o b u n k e r y j e r a d o pat Vievers, Kaps (Kost Kubilinsk) ir dar vien n a u j o k , (matyt, A l g i r d Skink), k u r i s b u v o pasirys dirbti partizaniniame laikratyje. Su naujokais partizanai p e r k r a u s t vis Laisvs v a r p o " mant kit b u n k e r , k u r i s b u v o u 30 km. n u o senojo. N u s i v a r m visi n u o koj, - r a Dzkas. - Naujokams nieko sau p r a d i a " (Liongino B a l i u k e v i i a u s - p a r t i z a n o Dzko dienoratis. - V., 2002. - P.55) Po penki dien nuo io rao, lapkriio 10 dien, Dzkas, jau gerokai s u s i p a i n s su Kapsu, matyt, juo b u v o n u s i v y l s , r a y d a m a s : ... G a r b i n i u o t a s i s p o e t a s ( K a p s a s ) n e a p s i s p r e n d i a likti p a s m u s . Jis g a l v o j a ir g a l v o j a , bet prieina p r i e to paties p u n k t o - p a s m u s j o k i u b d u n e l i k t i . K i e k v i e n a m b r a n g u s s a v a s kailis. Retas i m s i n t e l e k t u a l g a l i p a s i r y t i u T v y n s l a i s v s idj m i r t i . S u m i e s i o n j o jie k a k a i p , s u s m u l k j o . Jie s u t i k t g e r i a u a p s p j a u t i d a b a r T v y n , o p a s k u i u tai a t g a i l a u t i , k a d tik d a b a r n e t . " Ateisime visi lig vieno Nuo Mos, Neries ir Lvens, Kol ms arterijom ir venom Praboi kraujas dar srovens. tai Kapso odiai, bet d a b a r to rodyti nesiryta. A s u p r a n t u , kad d a b a r negali visi ieiti mik, bet m u m s taip p a t reikia inteligentini p a j g . M u m s taip reikalinga nauja srov, kuri p a p i l d y t m s gretas. Kas gi ieit, jei visi imt atsisakinti. Ne veltui tad sakoma: Kur dabar, Tvyne, dainiai, Kur dainas tau pyn?... Taigi, k u r g i d i n g o jie, k u r i e anksiau s k i e p i j o m u m s T v y n s meil, kurie u g d m u m y s e drs, k u r i e skelb, j o g malonu yra u 89

Tvyn mirti? Nejaugi tai b u v o tik tuios statins skambjimas, ir d a u g i a u nieko?... Ms poetas teisinasi, jog jis nors ilaikyti s a v o k r y b , s a v o eim. Bet juk yra auktesni ideal. inoma, galbt mes nepajgiame suprasti jo poetini polki". Taiau yra inoma, jog kaimas visada u tvyn kovojo. Jis neklaus, kaip jam b u s u tai atlyginta. Kai tvynei kas nors grasindavo, kaimas ieidavo su s a v o tyra, paprasta ir kieta lietuvika irdimi kovoti. Jis inojo, jog prie reikia muti, na, ir j m u - vyoti savanoriai ir dabartiniai partizanai. A danai pagalvoju, kas gi Tu esi, mano Tvyne? Kodl tavo vaikai tokie keisti, tokie savotikai usispyr? I kur toji didel pasiprieinimo jga teka?..." (Ten pat, p. 56-57). Lapkriio 12 dien Dzkas vl grta prie Kapso nuotaik: Jis sak nenors stoti ms eiles bijodamas p r a u d y t i eim. Deja, jo visi argumentai subyrdavo, atsimu ms priekaitus. Jis, pavyzdiui, saksi g y v e n s tik dl krybos. K r y b a esanti aukiausias jo tikslas.. domu, kaip bt galima suderinti t jo tiksl su tuo, jeigu jis prisitaiks" prie dabartins santvarkos, imt lovinti tv Stalin ir jo kolchozus? Kaipgi smoningoji tautos dalis gals irti paskiau tok poet", kuris didiausi ms tautos mogud garbino tada, kai tauta kraujais pldo? inoma, kai jam negrs joks p a v o j u s ir nebus, sakysim, bolevik, jie vl giedos" apie meil, pasiventim ir t.t. Ir taip be galo..." (Ten pat, p. 58). Kodl jam gali bti eima brangesn u ms vis eimas? A suprantu, k reikia motinos, broli netekti. Bet juk reikia kam nors pasiaukoti. Vardan ventos kovos ir ateities turi tam tikra ms dalis rytis viskam, net miriai. Galbt iomis aukomis bus pagrstas geresnis ir viesesnis Lietuvos gyvenimas... Galbt tos aukos pamok y s ateinanias kartas, kaip reikia ginti tvik, bti vieningiems..." (Ten pat). Dzkas pasakoja apie poet Kapso ir Vilnies kryb, kuri, jo manymu sunki, juoda kaip derva nuotaika trykta i kiekvienos j eilrai eiluts... N vieno odio apie tai, kas adint jaunim ir vis taut rytingumui, nei vieno odio apie geresnio gyvenimo vilt, nei vieno odio apie kaimo didvyrikum. I vis eilui dvelkia miesionika sunki baim, neviltis, desperacija. Ar su tokia kryba galima taut ijudinti, adinti ir puoselti Tvyns meils ugn? (Ten pat, p. 59). 90

Lionginui Dzkui per kelis Dienoraio" puslapius Kapsas kelia nerim.Jis suvok, kad A. Skinkys yra tik Kapso valios v y k d y t o jas, jam visikai paklusnus, o Kapsas daro politik: Kokios idjos Kapso galvoje vilpauja, a nesuprantu", - rao Dzkas. Jis svaiioja ieisis literatr". Bet kaip gi tu j ieisi", jeigu dabar s a v o siel leidi kakokio mlo pridrbti? Pagaliau kokia nauda i tavo krybos, jeigu ne dabar galingu odiu tviks v a r g u s ikelsi, bet tada, kada visi b u s laisvi. Tada d a u g kas s u g e b s rayti ir kalbti. Bet tai dabar ieik tu su s a v o k r y b a , kada kiekviename ms gyvenimo i n g s n y j e viepatauja mirtis ir kania. A manau, kad Kapsas ne tiek s a v o kryb, kiek s a v o g y v y b brangina. Jeigu medinmis kulkomis audyt, ieit ir jis. Bet dabar kaipgi ieisi, kad umuti gali..." (Ten pat, p. 60). O tuo tarpu Kapsas, MGB u v e r b u o t a s idavikas, g a v s i j slap y v a r d Varnas, partizan b r y j e tik v y k d operatyvin uduot, KGB Ypatingajame archyve uregistruot kaip operatyvin byla Kanibalai" (arch. Nr. 1682), kur tie patys vykiai aprayti, velgiant juos MGB akimis. Byl LYA s u r a d o ir paskelb Laisvs kov arc h y v e " (Kaunas, 1993, Nr 9) Nijol Gakait-emaitien. iai operatyvinei bylai v a d o v a v o MGB pulkininkas Pokajus. domiausia yra tai, kad agentai Varnas (Kostas Kubilinskas) ir Rytas (Algirdas Skinkys) savo agentriniuose praneimuose Pokajui pateikia ne tik tos kraupios i d a v y s t s v y k d y m o detales, bet ir analizuoja m o t y v u s , s a v o a k y s e pateisinanius i d a v y s t " (Nijol Gakait-emaitien. Dainavos tabo i d a v y s t (Pagal KGB dokumentus) // Laisvs kov archyvas. - 1993, Nr. 9, p. 165). A g e n t a s Varnas, v y k d y d a m a s MGB suplanuot ilgalaik akcij, kurioje ir jis ir jo sbras A. Skinkys d a l y v a v o savo noru ir smoningai, s a v o praneimuose tartum i alies aprainja Kosto, t.y. s a v o paties savijaut, abejones ir nuotaikas. 1948 m. rugpjio 26 d. jis s a v o praneime Pokajui rao apie savo neapykant banditams, kurie jam s u t r u k d gyvendinti pagrindin jo g y v e n i m o tiksl - jo krybinius siekius. Todl jis ess pasirys jiems atkeryti bet kokia kaina, skaitant ir g y v y b s . Jis rao, kad, kaip tik siekdamas io tikslo, jis 1947 m. rugpjio mnes ivaiavo dirbti bandit k a r a l y s t " Lineer. A t v a i a v s tuoj pat p a p r a i m o k y k l o s ineti v i s u s v e n t u s p a v e i k s l u s . G y v e n t o j a m s tai 91

nepatiko, ir jie j pradjo laikyti nevaria dia". Kostas suprats, kad padar klaid ir vliau b u v o atsargesnis; gijo gyventoj pasitikjim. Po kurio laiko Kost aplank Grauolis (Stasys Jovaiis; KGB suimtas 1950 metais ir s u a u d y t a s - O.V.). I pokalbio paaikjo, kad partizanai nemaai ino apie jo praeit. Taiau partizanai neinojo, kad Kostas Kubilinskas, 1923 met gimimo, vaikystje moksis katalikikoje marijon gimnazijoje, kunigo globojamas ir g y v e n s jo lomis, b u v s ateitinink ir pavasarinink organizacij nariu, 1940-1941 metais d a l y v a v s pogrindinje tautinje veikloje, o vokiei okupacijos metais antisovietinje veikloje, paras kelet eilrai prie komunistus, 1946 m. i Vilniaus universiteto I kurso b u v o paalintas, kaip nacionalistas ir vokiei talkininkas; 1946 m. sausio 10 d. 2-jo MGB s k y r i a u s operatyvinio darbuotojo ltn. Michiej e v o b u v o uverbuotas, jam teik agentrinius praneimus apie buv u s i u s ateitininkus, vliau, jau 1946 m. rugpjio mnes kreipsi Lietuvos komunist partijos CK darbuotoj Pivorin su atgailaujaniu laiku ir m a l d a v o jam suteikti galimyb legalizuotis, grti mokslo ir krybin raytojo darb. Pulkininkas Pokajus p a a d j o jo praym ipildyti su slyga, jeigu jis ipirks kalt ir s a v o veikla r o d y s s a v o itikimyb mums"(MGB payma, pasirayta pulk. Pokajaus // Ten pat, p. 168). it pulkininko Pokajaus pasilym Kostas Kubilinskas bravrikai reagavo, sakydamas, kad ipildyti ms uduot jis gali tik pats l i k v i d u o d a m a s Vanag ir jo aplinkinius." (Ten pat, p. 169). Taip jis ir atvyko Lineer s a v o veikl trauks ir Algird Skink, k u r i a m b u v o suteiktas MGB agento s l a p y v a r d i s Rytas. A r c h y v e yra ilik jo agentriniai praneimai 1948 m. rugsjo 27 d.,; 1948 m. gruodio 7 d.; 1949 m. vasario 14 d.; 1949 m. vasario 23 d. ir Ryto 1949 m. k o v o 15 d. paiam pulk. Pokajui, kuriuose idavikai pranea apie pasiruoim operacijai ir jau v y k d y t uduot. 1949 m. vasario 14 d. Varnas prane Pokajui, kad jis sausio 1 1 d . i v y k o i Vilniaus Alyt ir sekani dien jau b u v o Dainavos a p y g a r d o s tabo bunkeryje. Vis mnes tabe b u v o Dzkas, aibas ir Karinas, jaunas, m a d a u g 30 met, liesokas, atkaklus ir fanatikas banditas, jau dal y v a v s d a u g e l y j e mi ir laikomas pilnai patikimu m o g u m i " (I Kosto Kubilinsko praneimo Pokajui) (Ten pat, p. 171). Pokajus s a v o u d u o t y s e MGB slaptajam bendradarbiui Varnui reikalauja, 92

k u o greiiau v y k d y t i uduot ir likviduoti bandit v a d u s , o tas 1949 m. vasario 23 d. reikalauja i Pokajaus, kuo greiiau sprsti klausim dl atskiro buto man paskyrimo. Ten, kur a dabar g y v e nu, taip d a u g moni, kad nei rayti, nei dirbti nemanoma..." (Ten pat, p. 173). 1949 m. kovo 15 d. agentas Rytas (Algirdas Skinkys) informavo MGB, kad jis b u n k e r y j e nieko neveik, tik skait k n y g a s ir pataisinjo bandit krinius, nes visi j laik lietuvi kalbos inovu.... 16-tai vasario ileido laikrat Laisvs varpas"... Tuo metu atjo inia apie Merkio uvim. Visi labai lidjo, tada umuta 16 bandit, ir viena mergait, sueista rank pabgo... Kart vakare atvaiavs Dzkas tartum juokais papasakojo, jog kakokia mergina sak, jog Merkio bunker galjo iduoti Varnas, nes ji kart sutiko j Vilniuje einant su kakokiu milicininku... Kit dien tab atjs Viesulas prane, kad atvaiavo Varnas. Dzkas labai nustebo: A jam liepiau d a u g i a u bunker neatvykti, kokio velnio jis ia pasirod?" Rytui pasirod, kad jie pradeda Varn tarti. Kit dien Dzkas neileido Varno Alyt popieriaus, o kai is panoro ketvirtadien, t.y. kovo 10 dien, ivaiuoti, gana nekorektikai atov: Ieisi tada, kai mes ileisim, o ne tada, kai pats panorsi" (Ten pat, p. 174). 1949 m. kovo 15 d. s a v o eimininkui Pokajui atsiskait ir Varnas (Kostas Kubilinskas): vertindamas aplinkybes ir remdamasis js uduotimi, Varnas nutar pravesti operacij iki k o v o 10 d... J banditai siutino. Varnui tik b u v o pikta, kad, banditams ijus popieriaus, b u n k e r y j e liko per maai, ant ko galt s a v o pykt ir kert ilieti. Kai Karinas atsigul miegoti, Varnas ir Rytas rateliais (kuriuos sudegino) susikalbjo asmenikai likviduoti a p y g a r d o s vad Karin. Jei Varnas i anksto bt inojs, kad pirmadien jo neileis, jis bt auds, nesiskaitydamas nei su aplinkybmis, nei kiek j ten yra, nes jo nervai taip b u v o isekinti, kad jam v i s k a s b u v o vis tiek. Todl, kai b u n k e r y j e liko vienas Karinas, Varnas taip greitai j nuov, kad Rytas nespjo atsikvoti. Rytas po Varno v i o instinktyviai pakartojo v. Varnas iov dar trei kart ir, atidar liuk, o paskui u d a r ir u m a s k a v - pabgo. Kai Rytas iov, u g e s o viesa, ir todl jie visk paliko tokioje padtyje, kaip ten buvo. Varnas padar klaid, kad prie audant patikrino Ryto pistolet, 93

ir Karinas, lyg j a u s d a m a s mirt, pradjo rausti ir balti. Be to, ant stalo guljo granata, kuri jis tartum taip sau pam ir pasidjo ariau savs. Jam nepatogu b u v o isitraukti pistolet, esant kobre. Rytas a u d y m o metu elgsi altakraujikai ir apgalvotai, o Varnas, kaip dabar pats mano, veik per d a u g impulsyviai ir energingai. Tai gerai, taiau bloga tai, kad jis b u v o per d a u g nervingas ir, jeigu bandit bt b u v daugiau, jis galjo padaryti klaid. Ibg i bunkerio, jie 6-7 km. b g o psti, kol juos p a v i j o senis su rogmis. Tas senis i pradi nenorjo j paimti, bet jie sdo roges per prievart. Puskilometr p r a v a i a v u s , jiems prieais v a i a v o ryininkas Petras erpenskas, ir Varnas, p a g a l v o j s , kad gali bti blogai, p r a d j o j vytis. Pavijs kalbjo grti. Jei Varnas bt pamats, kad geruoju nieko neieis, bt p r i v e r t s j ginklu, kur turjo pasiruos. Jei ir tai bt nepadj, bt j nuovs, nes paleisti jo b u v o negalima. A t v a i a v s A l y t , V a r n a s nusiunt Ryt su erpensku bar gerti alaus, o pats nujo viebut, kur laukte js. Susitart, kad Varnas atves Ryt su r y i n i n k u viebut. Jis taip ir padar. Ten inscenizavo Ryto ir ryininko aret, ir b u v o pradta tolimesn operacija. Jos metu sunaikinti du tabo bunkeriai: - v i e n a s Dainavos a p y g a r d o s , antras - Kazimieraiio rinktins, su visais dokumentais, rotatoriais, mainlmis - radijo i m t u v u ir kita tabo atributika" (Ten pat, p. 176). I MGB paymos: Likvidav Karin, agentai nujo Alyt, o po to su kariuomens ir operatyvini darbuotoj g r u p e gro bunkeri rajon ir atved kariuomen prie aibo bunkerio, tiksliai nurod liuk ir d a l y v a v o operacijoje. iame b u n k e r y j e b u v o umuti 6 banditai: (I Dzko dienoraio matyti, kad i tikrj u v o 4 partizanai. Dezinformacija b u v o naudinga MGB) A d o l f a s Pauktis-Vanagas, Vaclovas Voveris-aibas, Bronius alaeviius-ilvytis. Trys kiti banditai neatpainti, nes j knai sualoti granat ir tolo utais sprogim, panaudot likviduojant gauj. Tsiant operacij, 7-9 k o v o Lazdij, Varnos ir Prien apskr., pravestos karins akcijos, kuri rezultate 15 bandit sunaikinta ir 3 paimti g y v i " (Nijol Gakait-emaitien. Ten pat, p. 176). U ias operacijas 12 MGB darbuotoj b u v o apdovanoti. sak pasira pats SSRS MGB virininkas A b a k u m o v a s ; K. Kubilinskas ir A. Skinkys sugrinti Vilni: Po poilsio agentai b u s diegiami 94

kitos gaujos tabus", - paadjo pulk. Pokajus. Kaip b u v o toliau istorija tyli. Tik inoma, kad Kostas Kubilinskas g a v o 7300 Judo grai ir tapo pripaintu sovietiniu poetu. Taiau abu su A. Skinkiu beviltikai prasigr ir galiausiai K. Kubilinskas b u v o n u u d y t a s pai KGB, neva poilsiaujant". Vilkams ir vilk pabaiga.

KITI AIBO BENDRAYGIAI Mintame Vytauto Maionio atsiminim s s i u v i n y j e yra pateikta trump inui ir apie kitus Geleinio Vilko" kovotojus. Kai kurie j minimi ankstesniuose poskyriuose, kai kurie tik iame konspektlyje. Paskelbus knyg, manau, kad skaitytojai atsilieps ir ms inias papildys. VALGAS, N A G A N A S - Kostas Maionis, pats pirmasis aibo pavaduotojas Geleiniame Vilke". (Apie j plaiau poskyryje, pavadintame Vytautas Maionis: aibas pasak, kaip kirviu nukirto".) Kostas Maionis i Atalyno kaimo, b u v o jaunalietuvis. 1940-1941 m. jis priklaus pogrindinei organizacijai Lietuvos partizanai" Geleinio Vilko" skyriui. ia jis b u v o v a d o padjjas. 1941 m. pareng spaudai ir ileido pogrindin laikrat ygis". Soviet b u v o suimtas, bet prasidjus karui i kaljimo ivaduotas. Partizanavo nuo 1944 met. Buvo geras konspiratorius. Bdamas aibo pavaduotoju, jis umezg draugikus ryius su Daug milicijos virininku vyr. ltn Petrovu, g a u d a v o i jo partizanams naudingos informacijos. Petrovas jam pranedavo apie enkavedist planuojamas operatyvines akcijas, todl Geleinis Vilkas" inojo, kada reikia saugotis. SVAJOTOJAS - Jonas Duseviius (1924-1946) i Pavartn kaimo. Partizanavo nuo 1944 met. Buvo ryininki ir vaik numyltinis, danai v a d i n a m a s ne Svajotoju, o altuku. Geleinio Vilko" v a d u s visuomet l y d d a v o atsakingus susitikimus. Berods, 1945 metais lapkrit jam i kiens ikrits utaisytas naganas mirtinai sueid aibo p a v a d u o t o j valg. Jonas, i v y d s toki nelaim d r a u g o t, norjo nusiauti. Tik labai grietas aibo sudrausminimas ir kuriam laikui i jo atimtas ginklas j sulaik. 1946 m. spalio 24 d. Svajotojas kartu su Guoba, be aibo inios ir sutikimo, nutar 95

paimti nelaisv Daug strib. Kovotojai suinojo, kad 6 Daug stribai Rimn kaime d a r y s kratas. Planavo surengti jiems pasal. Kai strib veimas prisiartino, Svajotojas, staigiai i krm ioks, rankoje l a i k y d a m a s granat, prie strib veim s u u k o Rankas a u k t y n . . . " . O vienas stribas Mariulaitis, ov i paruoto automato ir Svajotojas sukniubo. Tuo tarpu Guobai, matyt, i susijaudinimo usikirto kulkosvaidis ir jis b u v o sueistas. A b u partizanai b u v o iniekinti Dauguose. Ukasti alia Daug kapini tvoros. LORDAS - Riardas Golteinas (1924-1946), Lietuvos kariuomens kapitono, Juozapavos d v a r o savininko Vlado Golteino snus, po valgo ties taps aibo pavaduotoju.. Jis b u v o baigs gimnazij. Vokiei okupacijos metais dirbo Amenoje Gyventoj aprpinimo s k y r i a u s virininku. 1944 metais b u v o mobilizuotas sovietin okupacin kariuomen. Buvo d r s u s vaikinas, u nars miuose peln kelis medalius ir Raudonosios v a i g d s ordin. Pasibaigus karui, kaip karo ordenuotas d i d v y r i s b u v o pasistas j MVD mokykl Vilniuje (Pylimo gatvje). 1945 m. vasar jis atvyko atostog tvik - Juozapav. Ten jis susitiko su aibu" ir valgu". Po atostog Golteinas g r j o MVD mokykl, g a v o ger ginkl ir gro Juozapav. Geleinio Vilko" b r y j e neiojo rusik uniform ir su... Ordinu. Taip kartais ir prie suklaidindavo. Vytautas Maionis rao, kad Varios myje, viena partizan grupel, netiktai apsupta enkavedist, nr mik, prie lauo palik kulkosvaid. Lordas ramiausiai gro prie lauaviets, pasim kulkosvaid, mirkteljo netoliese u medio stovjusiam rus kareiviui, kuris Lord irjo, bet n e a u d ir ramiausiai gro mik, o i ten su likusiais partizanais pasitrauk. Kaip jau raiau ankstesniame p o s k y r y j e , Lordas su valgu Juoz a p a v o s konferencij 1946 m. rugpjio 30 dien prisiviliojo Daug NKVD virinink major Buiko. Kai tas partizanus apgavo, Lordas laik s a v o venta pareiga e n k a v e d i s t u s u mel nubausti. aibui sutikus, su 16 aibiuk Daug e m v e d i s t a m s jis organizavo pasal alia Rakatanski kaimo, ir tame m y j e sunaikino vis Daug MVD gul su paiu majoru Buiko prieakyje. Lordas taip pat kaip ir aibas, labai aktyviai b u v o iekomas. Jis u v o 1946 m. gruodio 23 dien M i k a l a v o k a i m e k a r t u su t r i m i s b e n d r a y g i a i s N y k t a i i u , Rakteliu ir Vyteniu. 96

AUGUSTAS - Gustav Diuker, nuo fronto atsiliks vokiei kareivis. Miguiioni m y j e jam b u v o pavesta vadovauti vienam partizan flangui. Jam nelabai seksi. Buvo prarasti keli aibiukai, todl aibas vadovauti miui d a u g i a u jo neskyr; v a d o v a u d a v o partizanai lietuviai. Buvo narsus kovotojas, geras d r a u g a s ir bendraygis. 1946 m. liepos 19 d. pusiaukelje tarp Raistins ir Bukaniki aibiukai" netiktai b u v o apsupti g a u s a u s NKVD kariuomens brio; b g o gelbtis raist. A u g u s t a s puikiai aud. Jis vienas d e n g partizan atsitraukim, privert r u s u s sustoti ir pats uvo. Tada uvo dar vienas partizanas, nespjs pabgti.. A b u partizanai b u v o iniekinti Dauguose. JUOZAS - Haneke Kardelis, nuo fronto atsiliks vokiei kareivis. D a l y v a v o Miguiioni m y j e . 1946 metais mikais pasitrauk Vokietij. Jo likimas neinomas. JUPAS - Joseph Kunetman, nuo fronto atsiliks vokietis. u v o 1946 m. kovo 20 d. Miguiioni m y j e . FAUSTAS - karo laknas, vokietis; p a v a r d neinoma, pateks NKVD rankas Lukiki kaljime nusiud. BERLYNAS - p a v a r d neinoma, vokiei kareivis, atsiliks nuo fronto, jis danai lankydavosi Maioni namuose. u v o 1945 m. birelio 12 d. A l o v s seninijoje, Varnos mike. KURTAS - p a v a r d neinoma, vokiei kareivis. u v o 1947 m. vasario 11 d. Ginuts kaime, Varnos rajone. BRUNO - p a v a r d neinoma A L G I R D A S - p a v a r d neinoma, vokiei kareivis. u v o 1947 m. birelio 6 d. Mergeerio kaime, Varnos rajone. KAUNAS - vokiei kareivis. Jo likimas neinomas KAROLIS - vokiei kareivis. u v o 1945 m. birelio mn.Alovs valsiuje Varios myje. Vokieiai, atsilik nuo fronto laiksi drauge, partizanus irjo nepatikliai. Tik vliau, pakviesti V. Voverio sijung Geleinio Vilko" br. ILVYTIS, DOBILAS - Petras Bingelis (1931-1951) i Vencin kaimo A l y t a u s rajono. u v o 1951 m. rugsjo 1 1 d . Junioni mike su keturiais bendraygiais. Iniekintas Dauguose. GINTARAS - Danielius Dirs (1927-1948) i Sokoni kaimo. Partizanas nuo 1945 met. Ijo mik, b d a m a s 17 met. Jis buvo ketvirtas vyras, ijs i nam partizanus. Namuose liko mama 97

ir dvi jaunesns sesuts. Geleinio Vilko" v a d a s aibas, kai Danielius pasipra priimamas br, jo neprim, sak : Esi per jaunas, nra btino reikalo". Tada tas ijo pas Vanag Merkio br. Bet jo svajon b u v o Geleinis Vilkas". u v o 1948 m. g e g u s 14 dien Padaugj, kartu su 6 bendraygiais. Juos i d a v Rieutas. UOSIS - Jonas Kaiza (1926-1948) i Striup kaimo aki rajone. Partizanavo nuo 1948 met. uvo kartu su Gintaru 1948 m. gegus 14 d. Padaugj, iduotas Rieuto. Iniekintas Dauguose. NYKTAITIS- A d o m a s Kamandulis (1910-1946) i Raistini Bukaniki kaimo. Partizanavo nuo 1944 met u v o kartu su Lordu 1946 m. g r u o d i o 23 d. Mikalave. Iniekintas Dauguose. NAUJOKAS - Antanas Kritapaviius (1922-1946) i Raistini Bukaniki. Partizanas nuo 1944. u v o 1946 m. liepos 19 d. kartu su vokieiu A u g u s t u . Iniekintas Dauguose. U O L A S - Bronius Kvietkauskas (1914-1948) i Gojaus kaimo. Partizanavo nuo 1944 met lapkriio mnesio. u v o kartu su Gintaru ir Uosiu 1948 m. g e g u s 14 d. Padaugj, iduotas Rieuto. Iniekintas Dauguose. G E N Y S - J u o z a s Kvietkauskas (1908-1948), i Gojaus kaimo. Buvo skyriaus vadas. Partizanas nuo 1944 met .uvo 1948 m. gegus 14 d., kartu su broliu Broniumi, Gintaru ir Uosiu, i d u o t a s Rieuto. Iniekintas Dauguose RAKTELIS - Alfonsas Mikailionis (1922-1946) i virgdn kaimo. Partizanavo nuo 1944 met. Buvo labai narsus. Vis laik bdavo alia v a d . Turjo sveik humoro jausm - su juo visada b d a v o linksma. u v o kartu su Lordu ir Nyktaiiu 1946 m. gruodio 23 d. Mikalave. Buvo niekinamas Butrimonyse ir Dauguose. KLEVAS - Bronius Paulauskas (1928-1948), i Daug. Partizanavo nuo 1944 met u v o 1948 m. gruodio 31 d. Puocilonyse eetos s o d y b o j e kartu su dviem bendraygiais. Idav Matainskas i Mielin. Iniekintas Alovje. GUOBA - Vaclovas Petrauskas (1926-1950) i Melnyls. Partizanas nuo 1944 met. Brio vadas, narsus, uolus, vis laik b u v o alia aibo Dirbo Geleinio Vilko", Dainavos a p y g a r d o s ir srities tabuose. U nars ir atliktus y g i u s Tvyns laisvei apdovanotas Laisvs Kovos II laipsnio kryiumi. u v o 1950 m. birelio 20 d. kartu su Viesulu Bdos kaime. Iniekinti Alytuje. 98

Dainavos apygardos partizanai

ARTOJAS - Bronius Plytnikas (1903-1949) i virgdn. Partizanavo nuo 1944 met. Tai apie j Lionginas Baliukeviius-Dzkas ra: Tai geras mogelis, dievobaimingas, darbtus, mgsts pakalbti, odiu, ms doro kaimieio tipas". uvo 1949 m. gruodio 13 d. kartu su Kertu. Pavakarieniav pas Jan Mikailionien jo Puociloni link. Netiktai sutiko enkavedist br ir b u v o nuauti. VYTENIS - Petras Plytnikas (1922-1946) i virgdn. Partizanavo nuo 1944 met Buvo s k y r i a u s vadas. u v o kartu su Lordu, Rakteliu ir Nyktaiiu 1946 m. g r u o d i o 23 d. Mikalave. Iniekintas Butrimonyse ir Dauguose. GRAFAS - Kazimieras Stramkauskas (1908-1948) i Druckn kaimo. Partizanavo nuo 1947 m. rudens. u v o 1948 m. gegus 14 d. Padaugj kartu su Gintaru ir kitais bendraygiais. Iniekintas Dauguose. KERTAS - V l a d a s arkus (1929-1949) i Rimn. Grups tabo virininkas. u v o kartu su A r t o j u 1949 m. g r u o d i o 13 d. Nesi d a u g p a r t i z a n i k o s s p a u d o s ; j k o n f i s k a v o MVD. Iniekintas Dauguose. 99

LABUTIS - Petras ilanskas (1912-1949) i Skabeiki kaimo Daug valsiaus. Baigs mokykl kininkavo tv kyje. Nuo 1933 met tarnavo Alytaus Kunigaiktiens Biruts 2-ajame ulon pulke. Vokiei okupacijos metais b u v o Kann, Skabeiki, Vaikantoni ir Rakios kaim seninas. Gelbjo savo krato mones nuo iveimo darbams Reich. Partizanas nuo 1944 met. 1945 m. paskirtas V. Voverio-aibo pavaduotoju. uvo 1949 m. kovo 7 d. kartu su aibu, ermukniu ir Vanagu Kalesnink mike, iduoti Kosto Kubilinsko ir Algirdo Skinkio. J palaikai niekinti Alytuje, vliau iveti Vilni. ARMINAS - Vincas Tribandis (1925-1945) i Puociloni. Partizanas nuo 1944 met. u v o 1945 m. vasario 7 d. Miguiioni myje su enkavedistais. EERYS - Petras Gavelis (1914-1946) i Melnyls. Vokiei okupacijos metais tarnavo vokiei kariuomenje. I jos pasitrauk ir gro gimtj Melnyls kaim. ia v a d o v a v o s a v i s a u g o s nuo r a u d o n j partizan briui. Partizanavo nuo 1944 met. Buvo nars u s kovotojas. aibas j i m d a v o ypa atsakingoms operacijoms. uvo 1946 m. liepos 17 d. Uukalniuose. Iniekintas Dauguose. B A N A D A S - V l a d a s Gavelis (1924-1948) i Melnyls. Skyriaus vadas. Partizanavo nuo 1944 met. uvo 1948 m. g r u o d i o 31 d. su dviem bendraygiais Puociloni kaime eetos sodyboje. Idav Matainskas i Mielin. Iniekintas Alovje. PLANETA - Petras Balinas (1915-1947) i Naujaplents. Labai energingas; avjo s a v o ivaizda. Kuriam laikui b u v o ijs pas Vanag, bet gro Gelein Vilk". uvo 1947 metais. JONAS Baranauskas (1920-1945) i Vioni kaimo. Buvo sunkiai sueistas Miguiioni m y j e . Gydsi Skabeikiuose, kur ir buvo enkavedist surastas. Suprats, kad neisigelbs, pats nusiov 1945 m. vasario pabaigoje. Buvo iniekintas Dauguose. LIEPA - Zigmas esnulis (1928-1951) i Rokani (g. Manegirje?). u v o 1951 m. sausio 21 d. Plikioni mike. VALGAS - Danielius Dabrovolskas (1923-1948) i Kann kaimo. u v o 1948 m gruodio 31 Puocilonyse, iduotas Matainsko i Mielin kaimo. Iniekintas Alovje. Prie nusiaudami visi b u v b u n k e r y j e partizanai sulau ginklus, supjaust batus ir drabuius. SIAUBAS - Vladas Dabrovolskas (1927-1949) i Kann. Brio v a d a s . Drsus, malonus, atviros irdies kalvis. Partizanavo nuo 100

1946 m. gruodio mnesio. u v o 1949 m. g r u o d i o 16 d. Pajautos kaime Onukio valsiuje. AMAS - Juozas Baranauskas (1922-1949) i Mielin. Partizanas nuo 1944 met. Skyriaus vadas. Su automatu ir kulkosvaidiu d a l y v a v o d a u g e l y j e mi. uvo, jau po aibo mirties 1949 m. lapkriio 26 d. Prie Kanik tilto stribai j sukapojo ir sur unims. LITAS - Pranas Baranauskas (1925-1947) i Mielin. Partizanas nuo 1944 m. N a r s u s v y r a s D a l y v a v o visuose pavojingiausiuose ygiuose. Buvo isiblaks, dl to partizanai t u r d a v o su juo bdos. u v o 1947 m. rugsjo 22 d. Varnos rajone Lesagr dvare. Iniekintas Dauguose. RUGINIS - V l a d a s Baranauskas (1910-1945) i Piliakalnio kaimo A l y t a u s raj. Partizanavo nuo 1944 met u v o 1945 m. birelio 23 d. Varios myje. Palaidotas Mekui kapinaitse. AGUONA - Izidorius Bernataviius (1911-1948) i Geidukoni. Partizanas nuo 1944 met. Skyriaus vadas. u v o 1948 m. g e g u s 14 d. Padaugs kaime kartu su penkiais bendraygiais. Iniekintas Dauguose. ARNAS - Juozas Bieliauskas (1927-1949) i Juravii kaimo (Trak r.) uvo 1949 m. rugsjo 23 d. Smetonikse. Iniekintas Dauguose. UOLAITIS-UOLAS - Jonas Cibulskas (1914-1947) i Gervn kaimo Butrimoni vls. Skyriaus vadas. u v o 1947 m. rugsjo 22 d. Lesagr dvare. Iniekintas Dauguose. KLAJNAS - Jonas Damkauskas (1923-1946) i Pavartn kaimo. Partizanavo nuo 1944 met gruodio mnesio. u v o 1946 m. pavasar netoli Pivain. GIRINIS, GIRNAS (1922-1952) i Skraiioni.Lietuvos kariuomens jaunesnysis puskarininkis. uvo 1952 balandio 3 d. Lukiki kaime Onukio apylinkse. Iniekintas Dauguose. GRAUOLIS, KLEVAS - Jonas Dulius i virgdn. Partizanas nuo 1944 met Su 8 vyrais perjo i Geleinio Vilko" pas alij Velni. uvo 1946 m. rugsjo 1 d. prie Grendavs. Iniekintas Alytuje. RYTAS - V l a d a s Gavelis i Melnyls. Partizanavo nuo 1948 m. Turjo t laik ret turt - fotoaparat, f o t o g r a f a v o partizanus. Skyriaus vadas. 1951 rugpjio 1 1 d . prasiver i enkavedist apsupties Junioni mike. Rugpjio 12 d. m a t y d a m a s , kad n e p a v y k s pabgti susisprogdino granata. Iniekintas Dauguose. 101

BALANDIS - Stasys Geisinas (1924-1948) i Pagils kaimo. Gyveno kur laik Vilniuje. Smoningai sijung partizanin kov 1946 metais. Skyriaus vadas. u v o 1948 m. lapkr. 3 d. Junioni k. Iniekintas Butrimonyse. GONIUS, PETRAS - A l f o n s a s Juonys (1907-1945) i virgdn. Buvs policijos jaun. ltn. 1941 m. p o g r i n d i n s organizacijos Geleinio Vilko Lietuvos p a r t i z a n a i " Daug s k y r i a u s v a d o v a s . Vokiei o k u p a c i j o s metais - Daug v a l s i a u s viraitis. Partizanas nuo 1944 m. u v o 1945 m. lapkriio 17 d. Gripiki kaime (Prien rajone). GRUODIS - Jonas Jukeviius (1925-1949) i Sapiegiki kaimo Varnos rajone. Partizanas nuo 1944 met Brio vadas. Partizanavo Vanago bryje, vliau perjo Gelein V i l k " u v o 1949 m. rugsjo 23 d. Onukio valsiuje Smetoniki kaime. MITAS - V l a d a s Karpuka (1914-1947) i Rakatanski kaimo. Partizanavo nuo 1944 met u v o 1947 rugsjo 22 d. Lesagr dvare. Iniekintas Dauguose. LAKNAS - A l f o n s a s Kasiulynas (1927-1948) i Rokani. Partizanas nuo 1944 m. u v o 1948 m. lapkriio mnes Dunioni kaime, A l o v s seninijoje. DOBILAS - Petras Varanauskas i Rokani. Partizanas nuo 1944. u v o 1946 m. liepos 18 d. prie Nedzings. GYLYS - Juozas Kazlauskas (1920-1948) i Rakatanski. u v o 1948 m. g e g u s 15 d. Varios m y j e . TAURAS - Viktoras Krisiuleviius (1923-1949) i Vioni. Brio vadas. Partizanas nuo 1944 met. u v o 1949 m. rugpjuio 22 d. Onukio apylinkse. KARKLAS - A l e k s a n d r a s Laseviius (1928-1952) i Baguiki. Partizanas nuo 1948 met. u v o 1952 m. kovo 17 d. kartu su g r u p s v a d u Bilinu ir Rku Varios mike prie Mekui. JAZMINAS - Juozas Lepeka (1920-1946) i Ilg kaimo. A l o v s valsiaus Rokani pradios mokyklos mokytojas. Partizanas nuo 1944 met u v o Lankinink kaime 1946 m. birelio 13 d. Iniekintas Alovje. GENYS - Viktoras Malinauskas (1924-1946) i virgdn. Partizanavo nuo 1944 met. u v o 1946 m. balandio 17 d. Melnyls kaime kartu su Mieiu. Iniekintas Dauguose. 102

PUTINAS - Jonas Mikailionis (1922-1945) i virgdn. Partizanas nuo 1944 met. uvo 1945 balandio mnes Vionyse. Iniekintas Dauguose. MIEIS - Krisius Mikailionis (1926-1946) i virgdn. Partizanas nuo 1944. u v o 1946 m. balandio 17 d. Melnylje kartu su Geniu. N u s i o v ir patys p a d e g nam. IEDAS - Juozas Mikinis (1922-1947) i Gudakiemio. Partizanas nuo 1944 met. uvo 1947 m. rugsjo 22 d. Lesagr dvare. Iniekintas Dauguose. SUVALKIETIS - Alfonsas Paulauskas (1925-1947) i Daug. uvo 1947 m. balandio 10 d. Gdi mike. Iniekintas Dauguose. PAULIUKAS - Valentinas Paulauskas (1913-1945) i Daug. Batalijono v a d o pavaduotojas. Partizanas nuo 1944 met. u v o 1945 m. gruodio 20 d. Subartoni mike. Iniekintas Merkinje. JONAS PLYTNIKAS (1920-1945) i virgdn. Partizanas nuo 1944 met. uvo 1945 m. rugpj. 16 d. Babraunyko pelkje netoli tviks. JUOZAS PLYTNIKAS (1906-1945). Partizanavo nuo 1944 met. u v o 1945 m. g e g u s mn. virgdnuose. Ten ir palaidotas. BIIULIS - Bronius Puinskas (1916-1948) i Skabeiki. Skyriaus vadas. u v o 1948 m. balandio 24 d. Dusmenliuose BUROKAS - Jonas Radinas (1919-1950) i virgdn. Partizanas nuo 1944. Vienas i narsiausi kovotoj, Grups vadas. u v o 1950 m. balandio 9 d. iinuose. Iniekintas Dauguose. GRIAUSMAS, BERAS - Juozas Sabaitis (1922-1946) i Uukalni. Partizanas nuo 1944 met. u v o 1946 m. liepos 17 d. Uukalniuose. Iniekintas Dauguose. KREGD - Petras Savickis (1924-1949) i virgdn. Partizanas nuo 1944 met. Brio vadas. u v o 1949 m. lapkriio 26 d. Varios mike. Prie Kanik tilto stribai jo palaikus sur unims. S A K A L A S - Mykolas Statkeviius (1924-1945) i Pagils kaimo. Partizanas nuo 1944 met uvo Miguiioni m y j e 1945 m. vasario 7 d. Iniekintas Onukyje. S A K A L A S - Bolius Stankeviius (1929-1948) i Sapiegiki. Partizanas nuo 1947 m. birelio 9 d. u v o 1948 m. g e g u s 31 d. Rakatanski kaime. RUGYS - A l f o n s a s iglinskas (1927-1951) i Papiki. Partizanas nuo 1947. u v o Junioni mike. Iniekintas Dauguose. 103

ILAS - Julius ilal (1922-1950) i Skabeiki Partizanas nuo 1944 met. Grups v a d a s u v o 1950 m. g e g u s 1 d. ilinuose. Iniekintas Dauguose. GANDRAS - Kostas imeleviius (1922-1947) i Pievagali kaimo Punios seninijos. Partizanavo nuo 1945 met u v o 1947 m. rugsjo 22 d. Lesagr dvare. Iniekintas Dauguose JAUNUOLIS - V y t a u t a s Tribandis (1928-1949) i Vioni. Partizanas nuo 1944. u v o 1949 m. rugpjio 23 d. Smetonikse, Onukio seninijoje. Iniekintas Dauguose. VILKAS - A d o l f a s Trunc (1911-1947) i Rokani. Partizanas nuo 1944 met. u v o 1949 rugpjio 23 d. Smetonikse. Iniekintas Dauguose. DOBILAS - Vincas Trunc (1924-1945) i virgdn. Partizanas nuo 1944 met. uvo 1945 m. lapkriio 17 d. Gripikse, Prien r. BILINAS-Gabrielius Turskas (1919-1952) i virgdn. Partizanas nuo 1944 met Jaunesnysis puskarininkis. Grups vadas. uvo 1952 m. kovo 17 d. Varios mike, prie Mekui. KUDIRKA - Jonas Turskas (1913-1951) i virgdn. Partizanas nuo 1944 met u v o 1951 m. sausio 22 d. Kalesnink mike prie Majaukos kartu su Dainiumi. Idav eigulys Vincas yius, turjs KGB slapyvard Valin. Dabar jis g y v e n a Merkinje. Kudirka b u v o iniekintas Dauguose. RTA - Monika Plytnikait-Turskien (1924-1951)i virgdn. Grups v a d o Bilino mona. 1951 m. sausio 21 d.. Varios mike enkavedist sueista band nusiudyti. Suimta n u s i u d Alytaus ligoninje, prarijusi termometro g y v s i d a b r . SENIS, PRANCIKUS - A d o l f a s Tatulis (1909-1948) i Vioni. Partizanas nuo 1944 met. u v o 1948 metais Vioni mike. Iniekintas Dauguose. TVUKAS - A l f o n s a s Tribandis (1900-1948) i Vioni. Partizanavo nuo 1945 met. u v o Vioni mike kartu su Seniu. KARVELIS - Danielius Tribandis (1924-1950) i Vioni. Partizanas nuo 1944. u v o 1950 m. vasario 24 d. Melnylje. Iniekintas Dauguose. VIRBLIS - Bronius Vikaka (1927-1949) i Kanik. Partizanas nuo 1946 met. u v o 1949 m. rugpjio 23 d. Smetonikse. Iniekintas Dauguose. 104

Dainavos a p y g a r d o s v a d o v y b su Geleinio Vilko" g r u p s partizanais. Stovi i kairs: Jurgis Krikinas-Rimvydas, a p y g a r d o s tabo pareignas; Vaclovas Voveris-aibas, Kazimieraiio rinktins vadas; treias neinomas kovotojas; Lionginas Baliukeviius-Dzkas; a p y g a r d o s tabo pareignas; penktas - neinomas. Priklaup: pirmas neinomas partizanas; Viktoras Kazlauskas-Vanagas, Pauktis; Jonas Radinas-Burokas; Petras Savickas-Kregd. 1947-1948 met iema.

N A R A S - Bernardas Vinkeviius (1925-1950) i Montvil kaimo, Varnos rajono. u v o 1950 m. v a s a r i o 24 d. Melnyls kaime i mio lauko n e d a m a s sueist b e n d r a y g Karvel. Iniekintas Dauguose. V A N A G A S - V i k t o r a s K a z l a u s k a s (1920-1949) i Daugaili, A l y t a u s a p s k r . M o k y t o j a s . Geleinio V i l k o " t a b o v i r i n i n k a s , vliau Kazimieraiio rinktins t a b o v i r i n i n k a s . u v o kartu su Kazimieraiio rinktins ir Geleinio V i l k o " v a d u V a c l o v u Voveriu-aibu ir Jonu K a z l a u s k u - e r m u k n i u bei Petru ilanskuLabuiu 1949 m. k o v o 7 d., iduoti MGB agent Kosto Kubilinsko ir A l g i r d o Skinkio. 105

DAINIUS - Mykolas A d g a u s k a s (1921-1951) i Skraiioni kaimo. Turjo nuostabiai gra bals. 1944 metais ijo partizanauti, bet gro namus ir antr kart ijo partizanus 1949 metais. uvo 1951 m. sausio 22 d. Kalesnink mike netoli Majaukos. J idav Vincas yius, MGB agentas Valin. Dainius buvo labai rytingas. Pamats, kad jie yra apsupti, trukteljo" per savikius i automato, kad nebt idavik. Jo bendraygis Kudirka i karto mir, o ryinink Petronl Beliokait-Egl b u v o sueista. Pats savo g y v y b s nutar lengvai neatiduoti: i bunkerio vien po kitos mt granatas; vienas enkavedistas uvo, d a u g b u v o sueist. Jis ir pats save susprogdino granata. Egl neatlaik kankinim ir d a u g partizan idav; vliau nuteista itekjo u ruso ir liko Rusijoje gyventi. BAURAS - Petras erpenskas i Bdos kaimo Daug valsiaus suimtas 1949 m. kovo 7 d., iduotas Kosto Kubilinsko ir A l g i r d o Skinkio. Nuteistas. Lietuv gro tik 1957 metais. V y t a u t o M A I O N I O kai kurie d u o m e n y s patikslinti naujausiais Dainavos partizan a p y g a r d o s v a d o Kazimiero Saviiaus duomenimis, jo publikuotais v a i r i u o s e Lietuvos leidiniuose. Suprantama - tai ne visas Geleinio Vilko" aibiuk sraas. j netraukti tie, kurie Petras erpenskas-Bauras Geleinio Vilko" g r u p stojo po Vaclovo Voverio-aibo ties. Gali bti ir kit praleidim, manau, duomenis Istorijai dar patikslins skaitytojai.

106

V A C L O V A S VOVERIS-AIBAS AMININK ATSIMINIMUOSE

AIBAS IR JO GELEINIS VILKAS" SUAUDYTOSE DAINOSE" Kaimo moni eils ir dainos b u v o patys rykiausi u v u s i j partizan atminties enklai, Dzkijos istorik Henriko Rimkaus ir Vytauto Ledo surinktos, uraytos ir ileistos atskiru leidiniu, pavadintu Suaudytos dainos" (V., 1990). Jos atskleidia skaudiausius pokario rezistencins Lietuvos istorijos puslapius. Tos eils ir dainos, kaip p a v a s a r i o ol per kiet to meto iauraus bolevikinio reimo beton isiver staigiai, skausmingai ir netiktai. Jos b u v o laisvos, liudijanios, kad mogaus dvasios negalima pavergti. Sklisdamos i lp j lpas, i kaimo kaim po vis Dzkij, o vliau jau p a d a u g i n t o s partizaninje pogrindio spaudoje, ir po vis Lietuv, jos t i r p d moni i r d y s e baim, kurtum ir abejingum, kl dvasi ir vilt, kad Lietuva anksiau ar vliau vis tiek b u s laisva; jos tarsi aukte a u k - svetimo s k a u s m o nebna: okupanto sjama kania ir s k a u s m a s - yra vis su kuriais tenka dalytis. K n y g o s vadinio straipsnio autor teigia, kad tautosakininkams sovietins okupacijos metais b u v o draudiama domtis bei daryti bet k o k i u s uraus ar raus apie partizanus, j k r y b . Pagaliau ir patys tautosakos rinkjai b u v o tap tokie protingi", kad igird kok bebaim seniok, utraukus partizanik dain, jie akademikai" g t e l d a v o peiais ir nusprsdavo: ak, kaip sentimentalu, igalvota ir keistai skamba. Tik dabar, kai kur laik buvo atsivr NKVD, MGB, MVD ir KGB archyvai, kai pasipyl viena po kitos partizan ir tremtini memuarins knygos, suinojome ties apie pokar, atsivr akys ir suinojome, k teko patirti ms tvams ir seneliams. Tik dabar pradjome suvokti, kad partizanikos kultros vienas kratas yra giliai sirs gimtj kruvin em", o kitas liudija apie visos pokario kartos tragikus jaun partizan paiam ydjime" likimus. Lietuvoje j uvo tkstaniai. Jie buvo niekinami gatvse, skveruose, miesteli aiktse, pagrioviuose. Visos knygoje sudtos partizanikos dainos, persunktos tragi107

k j a rezistencins tikrovs d v a s i a ; remiasi imtmeiais k u r t u s ms tautosakos lobius, tik vietoje rtels", irgelio", jo kamanl i " , ia atsirado kiti v a i z d i a i : u T v y n u v u s i o j o brolelio ar bernelio k a p a s " , u v u s i o p a r t i z a n o a k y s , kaip lino i e d a i " , motuls, s u k l u p u s i o s po k r y i u m i m a l d a " ir t.t. Matyt, neatsitiktinai k n y g o s e p i g r a f u p a s i r i n k t a s Prano Vaiaiio eilraio p o s m a s : Vai, lkite dainos, i vargo nupintos I kaimo kaim pas jaunus, senus... Paguoskite irdis nelaimi sutrintas, Nuluostykit aaras, kelkit jausmus. Dain s s i u v i n i a i s v a d i n a m a i s p a r t i z a n d a i n r i n k i n l i a i s s i e k i a m a v i s p i r m a g u o s t i s k a u d i o s b u i t i e s i r g a u s i neteki ikankintus kovotojus, nors ir nedanomis dvasins atitokos v a l a n d l m i s , kaip m a l d a sunki v a l a n d . Suaudyt d a i n " s u d a r y t o j a m s d a u g i a u s i a toki dain tekst p a v y k o aptikti Dainavos a p y g a r d o s Merkins rinktins tabo i s a u g o t palikim a p i e 60 d a i n tekst, (64 s s i u v i n i o p u s l a p i apimties). alia tradicini d a i n tekst p a r t i z a n eiliuotoji k r y b a kartais primena ir eiliuotj proz primenanias balades, legendinius pasakojimus apie konkreius partizan m i u s su N K V D k a r i u o m e n e ir s t r i b a i s (net kelios d a i n o s s k i r t o s Kalniki m i u i ) , d a u g e l i o p a r t i z a n t i e s detales, tremtis, e n k a v e d i s t sudegintas vietoves ir likusij g y v j partizan atsiminimus. Rinkinyje p a s k e l b t o s 423 d a i n o s ir eilraiai. Daugelis j skirta Geleinio V i l k o " p a r t i z a n a m s . Eilratyje aibui" n e i n o m a s poetas pasakoja, kaip aibas, paliks g i m t u o s i u s n a m u s Dzkijoj, s e n u o s i u s tvelius, ijo m i k . Kovoti u Laisv, mielj Tvyn. Aukoti save vien tik jai.
S u a u d y t o s dainos, p. 35

Dainoje p a s a k o j a m a , kaip aibas narsiai kovsi su prieais ir kaip jis globojo d r a u g u s , ne kart v e l g miriai akis, sueist d r a u g n e d a v o per m i k u s , juo r p i n d a v o s i , kol p a s v e i k d a v o . 108

Kuklus tu buvai ir didiuotis nemgai Nors vard kovos aibo pasirinkai. kov jai drsiai ir rytingai Mirties nebijojai visai... Kart p a t e k s prieo pasal, aibas i b g o i deganio namo, pakeliui sunaikins keturis p r i e u s s t a i g a " . Nors t e k d a v o kautis s u ymiai g a l i n g e s n i u prieu, kovoje jis b u v o n e n u g a l i m a s , mokjo kautis. Ir kiek s k a u s m o b u v o Dzkijos m o n m s , kai jie suinojo, kad j m y l i m a s v a d a s ir d i d v y r i s u v o . Taiau d z k a i n e p u o l r y p u o t i ir dejuoti, o tik dar kieiau s u s p a u d ginkl rankoje. Lietuvos emelj, ilskis, didvyri Mes, lik gyvi, kovosim toliau. Inaikinsim prieus, ivysim grobuonis, Ir laisv nuvis mums tuojau...
Ten pat, p. 35

Tarp dain, skirt aibui, netiktai r a d a u ir m o k y t o j o s Elenos Akelaityts, pasirayt E. A. Ji aib v a d i n a d i d v y r i u D z k i j o s " , p a a u k o j u s i u g y v y b u Tv y n ir d r a u g u s . Poets sieloje d i s o n a n s u s k a m b a g e g u i s , keliaujantis per Dzkijos l a u k u s ir skleidiantis m a r g a s p a l v i u s iedus, ir tik jos i r d y j e geliantis s k a u s m a s , o lpos kanios s u r a k i n t o s tesugeba pasisti dain u v u s i a m m y l i m a j a m . Dainoje ji regi aibo ib l y k u s v e i d " ir m l y n a s lino a k i s " ; girdi k a i p girioje k u k u o j a g e g u t tarp m e d i a l i j a k " ir bereliai jaunuiai s v y r u o j a " prie smliu u v e r s t o s duobs... O, aibe, Dzkijos didvyri, Nuo iauri ekist uvai. Tu Tvynei gyvyb aukojai... Raudoti mane palikai... Ar galt idavik tokius odius parayti? Manyiau, kad ne...
Ten pat, p. 66

109

A n k s t e s n i a m e s t r a i p s n y j e a p i e mokytoj Elen A k e l a i t y t (Voverien O. Mokytoja Elena A k e l a i t y t apie aib: Ten, k u r a siu, p a s t a t y k juod k r y i ir p a s o d i n k raudon r o " // L i e t u v o s A i d a s . - 2006, g r u o d . 9, p. 4; g r u o d . 11, p. 4) raiau apie partizan V i e s u l o ir Guobos t prie Bdos m o k y k l o s , k u r ji m o k y t o j a v o . V i e s u l a s - V y t a u t a s Kuzmickas, jau b u v o p r a r a d s t v u s - jie k a m a v o s i Sibire itremti; jau b u v o p r a r a d s jaunesnj brol, j pakirto e n k a v e d i s t o kulka, o Bdos p r a d i n m o k y k l a b u v o kurta jo tv s t a t y t u o s e n a m u o s e . Kuzmick eima b u v o tvirta ir p a d o r i d a r b i lietuvi eima, graiai a u g i n o v a i k u s , leido juos m o k y t i s , visi s v a j o j o apie grai j ateit n e p r i k l a u s o m o j e Lietuvoje. J vis likim u s s u g r i o v okupantas. V y t a u t u i , klajojaniam giriose, beliko, k a i p tolima svajon, kaip viesi ateities vizija, tik vieiantis jo n a m iburlis. iauri kov audringuos vjuos Klaiki granat esy Gimtins gryios iburlis Kartai ruseno tau irdy... Prie s a v o n a m , tuo laiku jau B d o s m o k y k l o s , ir u v o strib pasal p a t e k s V y t a u t a s s u d r a u g u (taip tvirtina j o b u v s k a i m y n a s Jonas Mariulaitis). Ant j s l e n k s i o " u v o V y t a u t a s , - taip tvirtina Izabel Skliutait-Navarackien. Kaimas g e r b s a v o mielus k a i m y n u s K u z m i c k u s ; j o a k y s e u a u go j vaikai ir u v u s V y t a u t u i , jo gailjo, tuoj p a t jo t s u r e a g a v o daina, skirta Viesului ir Guobai". valius sparnus laisv tiest Dzkijos vargstaniuos mikuos... Tiesius kelius laisv skynt Kov audringj briuos... Ir verk vaigd vakarin Kai aplankyti (nam gimtj - O. U laisv ms brangios Tvyns Kartu su Guoba prauvai... 110

V.) j jai

D z k i j o s k a i m a s dar tada n e m e l a v o . Dzkijos k a i m a s inojo k gerbti, k ir u k mylti ir s a v o g e r b i a m moni atminimui k r dainas. Jos ir p a n a i o s d z k r a u d a s : p a p r a s t u t s ir n u o i r d i o s , plaukianios i v i s o s irdies. A p i e Geleinio Vilko" narsi v y r Lordo-Riardo Golteino, Nyktuko-Adomo Kamandulio, Raktelio-Alfonso Mikailionio ir Vytenio-Petro Plytniko t sukurta daina irgi pasklido po vis Dzkij. Neseniai j igirdau Dauguose, ventinant u o l Memorial Daug partizanams. J nuoirdai ir labai taigiai atliko Vilniaus karinink gulos ram o v s folklorinis ansamblis Vilnel"(vadov Laima Purlien). ligoje dainoje-baladje p a s a k o j a m a kaip keturi jauni v y r a i , Liet u v o s partizanai, kilnaus lietuvio gryioj", eiminink pakviesti ruosi v a l g y t i Kias prie b e n d r o stalo. Nuotaika b u v o puiki. Lietuviui v. Kaldos - pati d i d i a u s i a vent. Nr ko bijoti, - tar Lordas, Vyrai, u laisv einam mes, Stipriai suspauskim ginkl rankoj Ir naikinkim strib gaujas..." I r s u l y g tais odiais p a s i g i r d o v i p a p l i p o s ; n a m a s b u v o a p s u p t a s strib ir e n k a v e d i s t ir tada granatos dain u d a i n a v o , i d r a s k visk jos aplink..." Ir u v o tada keturi Geleinio V i l k o " v y r a i , p a g a r s j s a v o b e b a i m i k u m u ir narsa. Daug miestely Ki dien Gulj ant ems keturi Lordas, Nyktukas ir Raktelis Nuo j Vytenis nuoaly... L i d n o s b u v o Kaldos d z k a m s . P o i d i d v y r i ties d a u g j a u n i m o tada atjo partizan g r e t a s - k i e k v i e n o g a r b i n g o partizano tis tada i a u k d a v o toki reakcij... Ir jie prisiek: U tave, Lordai, brangus vade. Ikelsim puot - bk ramus, Vaiinsim kulkom kieto plieno Enkavedistus, stribokus...
S u a u d y t o s dainos, p. 213, 214.

111

Tarsi Dzkijos pu oiama Requiem skamba dzkelio irdies igiedota dar viena daina, skirta Dzkijos legendiniam partizanui aibui. Daug Tvyns prie aibas nugaljo, Apsuptas tiron i vis ali. Bet atremt puolim did negaljo Jo galva nusviro ... ant miko gli...
Ten pat, p. 274

Partizan ir jiems skirtos k a i m o moni S u a u d y t o s d a i n o s " tai v i e n a s s k a u s m i n g i a u s i ir v e r t i n g i a u s i m s tautos k u l t r o s istorijos klod, taurinantis j a u s m u s , atskleidiantis tikrj tautos d v a si, jos v e r t y b e s , u g d a n t i s pareig s a v o v a l s t y b e i ir s a v o Tvynei (beje, partizan literatroje, Tvyn, kaip ir Dievas v i s a d a raomi d i d i j a raide). Pareiga Tvynei p a r t i z a n a m s b u v o pati d i d i a u s i a vertyb, brang e s n net ir u j pai g y v y b . Taip juos imok nepriklausomos Lietuvos tikroji tautin m o k y k la. Visi lietuviai, ne tik dzkai, visoje pokario Lietuvoje dainavo: Atliks pareig Tvynei, Kovos laukuose tu uvai. Ir nors laisv keli skynei Neino nieks, kas tu buvai... Garb per amius tau, didvyri, Mirtimi laisv atpirkai (Voverien Ona. A t l i k s pareig Tvynei, k o v o s l a u k u o s e tu uvai.. . " S u a u d y t o s d a i n o s " , skirtos Geleinio V i l k o " partizan atminimui // Lietuvos A i d a s . - 2006, g r u o d . 15, p. 7). mons, domjsi partizan kryba, siek j rinkti ir fiksuoti, tyrinti p a r t i z a n k u l t r o s a p r a i k a s sovietini k u l t r o l o g b u v o ariai terorizuojami. Per v i s u s okupacijos deimtmeius, kai kurie tituluoti sovietikai pltojo m o k s l i n g " , tos k u l t r o s a p r a i k a s eminani kritik. Kaip k o n s t a t u o j a k n y g o s S u a u d y t o s d a i n o s " v a d i n i o 112

straipsnio autor A.Jurgutien, tai b u v o d a r o m a d v i e m b d a i s : ideologiniu, grasant lageriais, ir estetiniu, postringaujant apie romans menin menkavertikum (Jurgutien A. Suaudytos dainos (v. str.) / Sud. Henrikas Rimkus ir Vytautas Ledas. - V., 1999. - P. 19). Bet tai b u v o dar ne XX amiaus b a r b a r i z m o virn. Henriko Rimkaus ir Vytauto Ledo likimai b u v o tragikesni: Seimo rinkimus laimjus komunistams, jie abu A l y t a u s komunist b u v o pjudomi, terorizuojami ir jauni mir paslaptingomis, neitirtomis aplinkybmis, kaip, beje, dabar ir Rusijos valdanij politiniai prieininkai. Atsivelgiant toki realyb, ypa s v a r b u iandien neleisti nueiti umart ioms unikalioms tautos vertybms. Graias p a s t a n g a s ia p a r o d Lietuvos veterinarijos a k a d e m i j o s folkloro a n s a m b l i s Kupole", s u k r s domi Dainavos a p y g a r d o s partizan dain p r o g r a m , j atliekantis v a i r i u o s e renginiuose bei ileids kompaktin ploktel Lietuvos partizan dainos". Joje - ne tik dain tekstai, bet ir krybikai komponuoti intarpai i Dainavos apygardos v a d o A d o l f o Ramanausko-Vanago k n y g o s Daugel krito s n " , bei poeto Roberto Keturakio k n y g o s Kulka Dievo irdy". Kupols" ansamblieiai Daiva ir T a u t v y d a s Bradauskai, Ieva Peiukait ir kiti itisas atostogas praleisdavo Merkinje, Perlojoje, P i v a i n u o s e , Skraiioni k a i m e , D r u s k i n i n k u o s e r i n k d a m i ir k a u p d a m i surinkt dvasin turt, to krato moni skausm (Aura uopyt. Lietuvos partizan dainos // Tremtinys. - 2007, vas. 19, p. 5). ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS: AIBO VYRAI BUVO NARSS, MOKJO VALDYTI GINKL IR NIEKADA NEAPVYL" Apie legendini Dainavos partizan ygdarbius daug rayta. Dzk giri kovotoj kraujo epopja kiekvienais metais vis daugiau rykja, kaip unikalus indlis kovoje u Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Didvyrikiausios pokario rezistencijos epo dalies pamate - Juozo Daumanto Partizanai" (V., 1990); Dainavos apygardos, vliau visos Lietuvos ginkluoto pasiprieinimo v a d o A d o l f o Ramanausko* Vanago k n y g a Daugel krito s n . . . " (V., 1999) ir kito talentingo D z k i j o s s n a u s Liongino Baliukeviiaus-Dzko dienoratis (Liongino Baliukeviiaus, partizano Dzko dienoratis. - V., 2002). 113

Tose k n y g o s e pai partizan vad aminti daugelio Dainavos partizan vardai ir ygdarbiai. Pokario rezistencija - tai diding i a u s i a s m s Tautos istorijos puslapis, pagal savo reikmingum stovintis vienoje gretoje alia algirio mio. algirio m i s tvirtino ms tautos teis aminai likti iame graiame ems lopinlyje prie Baltijos jros, visai Europai parod lietuvi tautos ginklo jg ir kari nars, Vytauto Didiojo karins strategijos genialum, sustabdius kryiuoi tolesn verimsi Lietuv. Pokario rezistencija parod ms tautos dvaDainavos a p y g a r d o s partizan sin brandum, realizuojant tautos siev a d a s A d o l f a s Ramanauskask bti laisva ir nepriklausoma. Nors Vanagas tkstaniai partizan uvo, j idja, aplaistyta krauju, tapo nemirtinga ir po keli deimi met b u v o realizuota Sjdio dainuojanioje revoliucijoje ir Kovo 11-osios pergals trispalvi jroje. Daugelio p o k a r i o rezistencijos kovotoj v a r d a i rayti Lietuv o s istorij, kelios deimtys j jau nepriklausomos Lietuvos valstybs u j y g d a r b i u s a p d o v a n o t i g a r b s e n k l a i s - o r d i n a i s ir medaliais - vieni po mirties, kiti - po lageri kani. Bet tikrojo tautos atgimimo - dar nedaug. Daugelis Lietuvos karygi dar neprabilo savo tautiei sines, j protus ir irdis, dar neveda dabartini Lietuvos moni kart tikrj dvasin atgimim, v a d a v i m s i i sovietins dvasios, i p a v e r g t o proto vart ir mankurt kepuri. ymioji lietuv archeolog Marija Gimbutien s a v o moksliniuose darbuose ra: Nra mirties... Yra tik atgimimas... G y v y b i n energija niekur nesta... Ji atgimsta ir pasikartoja...Yra tik aminasis atgimimas..." Lygiai tai pat, kaip v i s k a s kartojasi gamtoje... Taiau prisikelti i kap, prabilti, kelti ir vesti s a v o tautos mones gali tik didiosios asmenybs. Tik kaip jas paadinti? Kaip prie j priartti? Kaip jas prakalbinti? 114

Tai sunkus kelias. Net patyr u s i e m s m e n i n i n k a m s - poetams ir raytojams, norintiems priartti prie didiosios asmenybs, kartais tenka deimtis met brautis per umarties brzgynus, pelkynus, o kartais netgi linus. Asmenybei g y v y b grinti galima tik regeneravus jo mogiksias savybes, padarius karyg sektinu ir kvepianiu pavyzdiu. Geriausiai, inoma, su iuo udaviniu galt susidoroti talentingas raytojas, gen i a l u s menininkas.Bet, deja, dabar mes turime tik vienintel raytoj Jon Mikelinsk, kuris bt p a j g u s prikelti didvyr i kapo. Todl io u d a v i n i o ir tenka imtis m u m s , ne plunksnos meistrams, greiiau j gizeliams , saviveiklininkams, turint vilt, kad kada nors atsiras rimtas raytojas, kuris ms darb pakartos d e r a m a m e l y g m e n y j e . Ms ir u d u o t i s

A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas jaunystje

kuklesn: surinkti mediag, kad ji nepaskst Letos vandenyse... Istorikas Vytautas Ykamas viename i savo straipsni ra, kad Vaclovas Voveris-aibas savo begaline meile Lietuvai, savo bekompromisiniu patriotizmu ir pasiaukojimu, kovine narsa ir sumanumu jam labiausiai primin Vinco Krvs apdainuotus Dainavos krato karygius, graius savo ygdarbiais ir aunia ivaizda. Graus, auktas, stipr u s , n e g e r i a n t i s , n e r k a n t i s , p a m a l d u s - t i k r a s l i e t u v i s , an nedeformuot laik. Vaclovas graiai dainavo, o kai ugrodavo armonika, nutildavo ir Dzkijos mikas os. Jo drsa ir rytingumu avjosi net prieai. Ir nugaltas jis buvo tik tariam draug klasta (Vytautas Ykamas. Bakaloriki sakalas // Lietuvos Aidas. - 1 9 9 3 , kovo 5, p. 10). 115

Dainavos a p y g a r d o s partizan v a d a s A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas s a v o knygoje Daugel krito s n . . . " Vaclovui Voveriui-Zaibui ir jo Geleinio V i l k o " v y r a m s skyr ne vien puslap. Vienas i p i r m j jo ra b u v o toks: Brio v a d a s aibas i pirmo karto man paliko gil spd. I tikrj ir vliau, kada man t e k d a v o su kuo nors isikalbti apie brang ms tautos sn, visi pabrdavo, kad jiems aibas taip pat jau pirmojo susitikimo metu p a d a r y d a v o ne maesn s p d " (Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Daugel krito sn... - V., 1 9 9 9 . - P . 25). A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas savo knygoje pasakojo apie Geleinio V i l k o " g r u p s partizan teisingum: s u i m t j nipeli ir MGB provokatori jie neskubjo teisti - juos saugojo ir slapia ilgai sek. Buvo atvej, kai tariami nipinjimu mons p a s i r o d y d a v o es dori lietuviai, o partizanams jie sksti b u v o neteisingai (A. Ramanauskas-Vanagas. Ten pat, p. 29). Dainavos a p y g a r d o s v a d a s s a v o knygoje apra ne vien m su NKVD kariuomene ir stribais, kuriuose jis d a l y v a v o su aibo vyrais. Jie niekada s a v o v a d o neapvyl, b u v o narss, mokjo valdyti ginkl, b u v o drausmingi. Jie ir kautyni daugiausia turjo, jas laim d a v o (Ten pat, p. 495). Kai A. R a m a n a u s k u i - V a n a g u i r e i k d a v o surinkti bri v a d u s ir r e i k d a v o r a m y b s , kad galt NKVD ir strib n e t r u k d o m i aptarti aktualiausius k l a u s i m u s , jis n e a b e j o d a m a s v i s a d a kreipdavosi aib, kad jis t r a m y b organizuot. Partizaninje kovoje tai b u v o ypa aktualu. K n y g o j e a p r a o m a s atvejis, kai reikjo A. Ram a n a u s k u i - V a n a g u i susitikti su Tauro a p y g a r d o s partizan vadais ir aptarti bendros k o v o s prie enkavedistus ir stribus veiksmus. aibas tada taip kr r a m y b " . Kalesnink mike, kuris b u v o gana toli nuo p o s d i o vietos, prie vieno raisto, k u r i a m e b u v o geresnio vandens, paliko kelis p u o d u s , o gretimai dar vien dut su p u s k e p a l i u d u o n o s ir g e r o k u g a b a l u jautienos. Visk gerai um a s k a v o . alia u k r lau ir a p j u o d i n o kelis akmenis, tarsi ant j b u v o statomas p u o d a s virti. Po to lau ir a k m e n i s taip pat um a s k a v o . Vis s u t v a r k y m aibas p a r o d v i e n a m asmeniui, kuris prievarta b u v o u v e r b u o t a s teikti inias apie p a r t i z a n u s ir jiems prijauianius g y v e n t o j u s . Tas m o g u s aibui p a t s b u v o pasisaks apie jo u v e r b a v i m . Dabar jam aibas liep r u g s j o 24 v a k a r e 116

r u s a m s praneti, kad mike ujo paliktus p u o d u s ir maisto prod u k t u s . " Kai rusai praneim g a v o , t m i k o dal a p s u p o keliais s u n k v e i m i a i s atveti enkavedistai. Mik krt tris paras, bet, inoma, rado tik tai, kas to asmens b u v o p a s a k y t a . aibo v y r tuo metu Kalesnink mike nebuvo, nes apie galim krat juos v a d a s spjo i anksto. Pranejas g a v o pinigin atlyginim u praneim, o mes tomis dienomis ramiai p o s d i a v o m e il m i k u o s e ir po to isiskirstme", - ra Dainavos a p y g a r d o s v a d a s (Ten pat, p. 501-502). Knygoje geru odiu minimi ir Vaclovo Voverio v a d o v a u j a m o Geleinio Vilko" brio partizanai Jonas Kazlauskas-ermuknis, Viktoras Kazlauskas-Vanagas. u v u s Vaclovui Voveriui-aibui ir jo b e n d r a y g i a m s Jonui Kazlauskui-ermukniui, Petrui ilanskui-Labuiui ir Viktorui Kazlauskui-Vanagui, Dainavos a p y g a r d o s partizan laikratis Laisvs V a r p a s " tada ra: Raudonasis okupantas, n o r d a m a s suduoti taikai bei s j d i u i k u o skaudesn triukinant s m g , d e d a didiausias pastangas partizan gretas terpti s a v o a g e n t u s provokatorius. Bdinga, kad s a v o agentais o k u p a n t a s p a r e n k a i pai lietuvi tokius asmenis, k u r i e idavikik provokacin veikl labai rpestingai m a s k u o j a tariamu patriotikumu, tautiniu s m o n i n g u m u ir neapykanta tarybinei valdiai. Visuomenei bei s j d i u i tokius provokatorius susekti yra gana s u n k u , nes jie jokiais veiksmais, galiniais juos irykinti, neisiduoda. Tokios taktikos laiksi ir igama K. Kubilinskas ir A. Skinkys, kurie n e p r i k l a u s o m y b s metais priklaus ateitinink organizacijai.., pirmojo bolevikmeio laikotarpiu leido rotatoriumi d a u g i n a m u s a n t i t a r y b i n i u s laikratlius... Pirmaisiais antrosios b o l e v i k i n s o k u p a c i j o s metais K u b i l i n s k a s ir S k i n k y s su specialiu MVD u d a v i n i u a t s i d u r i a Rudnios valsiuje, V a r n o s apskr., k u r abu p r a d e d a m o k y t o j a u t i . gij vietos g y v e n t o j ir l a i s v s kovotoj pasitikjim, jie p a l e n g v a tok pasitikjim g y j a ir D a i n a v o s a p y g a r d o s v a d o v y b j e . Tai ir b u v o pag r i n d i n i s tikslas, k u r i o jie, MVD p a v e s t i , v i s u s m e t u s aklai siek, o p a t e k vien D a i n a v o s a p y g a r d o s v a d a v i e i , ir pasiek. Idavikas yra pats lykiausias padaras"; nipas yra pats bjauriausias tautos i g a m a " , - taip niekyb v a r d i j o Dainavos apygardos v a d a s A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas (Ten pat, p. 316). 117

Eidamas Piet Lietuvos srities v a d o pareigas A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas, po Vaclovo Voverio-aibo ir jo bendraygi ties savo raporte Lietuvos Laisvs Kovos Prezidiumo pirmininkui Jonui emaiiui-Vytautui pateik aibo-Vaclovo Voverio laisvs kov metu nuveikt darb trump apvalg. Joje Vanagas ra: aibas nuo pat antrosios bolevikins okupacijos pirmosios dienos palieka savo gimtj sodyb ir su ginklu rankose pereina pogrind. Jis, kaip turjs autoritet tarp jaunuomens, tampa kertiniu akmeniu, apie kur buriasi tie, kurie su ginklu rankose prieinosi okupantui. Pirmosiomis dienomis jis b u v o sunkiai sueistas. Igijs vl v a d o v a u j a s a v o brio v y r a m s . Jo sumanumas, i r a d i n g u m a s ir drsa nugali visas klitis. V y r a i mielai sutinka bti jo v a d o v a u j a m i . Tuo metu, kai raudonieji su a p s a u g a v a r o s u i m t u o s i u s soviet kariuomen, aibas su v y r a i s pastoja keli ir v a r o m u o s i u s ilaisvina. aibas ypa pasiymjo sumanumu ir narsumu v a d o v a u d a m a s g i n a m o s i o m s ir p u o l a m o s i o m s k a u t y n m s , yra turjs j 28 (skaitant tik stambesnes). Charakteringa yra tai, kad aibo v a d o v a v i m a s k a u t y n m s visada baigdavosi pergale. aibas ypa m g d a v o prieui rengti pasalas, sprogdinti mainas su MVD kovotojais ir kt. Narsus ir autoritetingas v a d a s aibas b u v o inomas visoje Piet Lietuvoje. Vyrai juo visikai pasitikjo ir kautynes net bailesnieji p r a y d a v o s i leidiami. Visuomens aibas b u v o laikomas dideliu autoritetu. Visokiausiais reikalais kreipdavosi j gyventojai. aibas b u v o baigs eis pradins m o k y k l o s skyrius, o g y v e n i m e tok s u m a n u m , iprusim galjo pasiekti tik aibas. Alkoholis aibui niekada nra b u v s draugu, o partizanaudamas jo visikai isiadjo. Niekad auktesni vad n e b u v o papeiktas, sptas, ar baustas. aibas parod narsumo p a v y z d ir mirties akivaizdoje. Upultas keturiasdeimtimi sunkveimi atvet MVD kovotoj ir esant beviltikai padiai, sunaikino vadavietje b u v u sius dokumentus, isprogdino bunkerio uminavimus, isiver su kulkosvaidiu ir, v i s u tuo padars prieui dideli nuostoli, narsiai k o v o d a m a s uvo. 1949 m. g e g u v y k u s i o Dainavos v a d posdio metu vienbalsiai nutarta, kad aibas yra visikai usitarnavs Laisv s Kovotojo Karygio vardo. Dokumentiniai rodymai apie aibo n u v e i k t u s d a r b u s yra archyve, kuris iuo metu yra neprieinamas". 118

(Vanagas, Piet Lietuvos srities vadas. (Auks Ramanauskait-Skokauskien, Kazimieras Saviius. Vaclovo Voverio-aibo 50-osios ties metins // Tremtinys. -1999, kovo 19). Nijol Gakait viename s a v o straipsni ra, kad aibo rinktins partizanai tarinjo provokatorius K. Kubilinsk-Kaps ir A. Skink-Viln, e s a n t MGB a g e n t a i s , g u d r i a i i n f i l t r u o t u s r i n k t i n (Gakait N. Dainavos tabo idavyst / / Laisvs kov archyvas. 1993, Nr. 9, p. 165-176). Romualdas Lankas ra, kad ryininkas Mediotojas - A l f o n s a s Kuzmickas i A l y t a u s apskr. A l o v s valsiaus Bdos kaimo, kai Kapsas ir Vilnis n e v y k d aibo u d u o t i e s - s u s p r o g d i n t i A l y t a u s s a u g u m , o b r y j e jie b u v o labai smalss, v i s k o klausinjo, partizan Liongino Baliukeviiaus-Dzko, V y t o Kuzmicko-Viesulo, Vasario., Vaciaus Petrausko-Guobos. Tai sukl tarim k a m b r y j e laiko it igam Kubilinsk". Pamatysite, kaip jis p r a u d y s " , sak Mediotojas. Bet partizanai jam atsak, kad aibas u j galv d e d a . . . " Tada Mediotojas jiems tars: ...Greiiau aibas pads g a l v " . Ir gal po d v i e j savaii taip ir b u v o . K. Kubilinskas i d a v (Lankas R. Dzkijos partizanai ino n e p r i k l a u s o m y b s kain // Lietuvos A i d a s . - 2003, bal. 30, p. 9). Lietuvai jau atgavus Nepriklausomyb viename i Vasario 16-osios minjim, atgautos Lietuvos nepriklausomybs vyriausias architektas, tikrasis laisvos Lietuvos Prezidentas, prof. Vytautas Landsbergis kalbjo: Atminties kova prie umart yra laisvs kova prie tironij." Kiekvienas pastatytas paminklas, kiekviena parayta knyga laisvs kovotoj atminimui - yra veiksmas, tvirtinantis Lietuvos laisv ir nepriklausomyb. Taip uvusieji u laisv grta ms gretas ir lieka visada su mumis. Jie m u s kvepia, veda ir padeda laimti. Ir kuo toki atminimo enkl bus daugiau, tuo ms valstyb bus tvirtesn, tautos moni dvasia stipresn ir galingesn. LIONGINAS BALIUKEVIIUS-DZKAS: AIBAS - G Y V A KOVINGUMO D V A S I A " Vaclovas Voveris-aibas jo b e n d r a y g i o Liongino Baliukeviiaus-Dzko a k y s e b u v o tikras k a r y g y s , geras partizanins kovos strategas, narsus, rytingas ir teisingas. Dzkui jis b u v o didiausias 119

autoritetas ir mielas, n u o i r d u s draugas. Kai ijs Vaclovas ilgiau n e g r d a v o Lionginas dl jo labai nerimaudavo (Ten pat, p. 25), mintyse j m a t y d a v o sueist. V y r a i danai vakarais pasikalbdavo; jie b u v o artimos sielos. U p l s d a v o lidnos mintys juk jie jau vyrai: Lionginui - 23, o Vaclovui - 26; nortsi mokytis, ko nors g y v e n i m e pasiekti, o jie per anksti s u b r e n d o - su autuvu, su pavojais". O kas j laukia? Nenoriu a tokios bjaurios prozos - ji nesiderina su iomis gra i o m i s d i e n o m i s . . . " (Ten p a t , p. 41). Jie, ir Lionginas, ir VacloLionginas Baliukeviius-Dzkas vas, tada 1948-aisiais metais - jau inojo, kas j laukia... Tik nenorjo pasiduoti sunkioms mintims... Vadai tokio komforto sau leisti negali... Lionginas ypa skaudiai r e a g u o d a v o aibo neskmes. Tokia neskm j itiko A l y t a u s ligoninje., kai jie su partizanais R i m v y d u ir Guoba nujo vaduoti ten p a g u l d y t o sueisto Tigro-Mysliniaus Stasio Rakleviiaus. Viskas b u v o puikiai suplanuota. Bet ia Rimv y d o klasikas isiblakymas visk sugadino. ligonin b u v o js ir Guoba. I pradi susitiko vien strib. R i m v y d a s u m e z g su juo pokalb. Guoba nujo kito iekoti, o Rimvydas, pamirs savj, nusek paskui Guob. Kai Guoba paklaus apie paliktj, Rimvyd a s tik tada j atsimin. Surado ir pakio po nosimi pistolet. Su ituo pabaig. Taiau atsirado kitas. Rimvydas ir Guoba turjo okti per lang, nes tas b u v o urakins duris. Baigsi tuo, kad R i m v y d a s i upakalio b u v o sueistas rank ir stiklu persir kel. aib bt irgi nukov, bet igelbjo ironai. Kulka pataik ant krtins kabojusius ironus ir juos s u s k a l d " (Ten pat, p. 50). Tolimesniame dienoraio tekste skaitome, kad Geleinio Vilko" vyrai visikai pasitikjo tik aibu: jo parinkta vieta bunkeriui atrod pati saugiausia; nepasitar su juo, jie svarbi reikal nesprsdavo. 120

Neivengiami persiklimai i vieno bunkerio kit, nuolat ant kuln lipant enkavedistams ir stribams labiausiai vargino partizanus. Lapkriio 5 d. Geleinio Vilko v y r a m s teko persikraustyti apie 30 km. Psiomis su visais daiktais, rotatoriumi ir raomosiomis mainlmis. Oras b u v o nepaprastai bjaurus: lijo ir visur p u r v a s . Visi partizanai b u v o visikai nusiplk. Bet namuose" j lauk diaugsmas. Rado aib jau grus. Jis ir jo nedidelis vilkiuk b r y s netoli Onukio sunaikino vis Onukio garnizon - 19 enkavedist ir strib. Pam du kulkosvaidius, 10 automat, 2 desantinius automatus ir 5 pistoletus (Ten pat, p. 55). Per Kaldas visi aibiukai" susirinkdavo p a s vad: visiems norjosi pabti su juo, pasikalbti, pasisemti optimizmo, igerti alaus, nors aibas ir negr. Bunkeryje labai alta. Kaldos po eme. Kur gi Kaldos su nam iluma ir jaukia ramybe?.. Ar jos s u g r kada nors?" (Ten pat, p. 66). Bunkeriuose, kuriuose g y v e n o Lionginas ir Vaclovas visada bd a v o paruotos trys skeveldrins minos... Dl visa ko.., jeigu prireikt (Ten pat, p. 78). 1949 m. vasario 2 d. Dainavos a p y g a r d o s Kazimieraiio rinktins Vytauto g r u p j e u v o 15 partizan ir trys merginos ryininks. Buvo akivaizdu, kad atsirado idavikas, kuris a t v e d enkavedistus: 2 val. nakties puol V y t o Merkio v y r u s . uvo Vytas, A u d r a , Maryt-Birut (Maryt Budnait), kiti. Ibgo tik Giedrius-Adomas Bagdonas ir Milda - Antanina Lukyt. Visi aibiukai" b u v o tos inios sukrsti. aibas guod, kad likosen vilk, kurie vairuos Merkio br ir toliau. Be j tikrai bt labai lidnas vaizdas. Sunku, pasiutusiai sunku pasakyti partizanams k nors raminanio; jau d a u g i a u kaip ketveri metai, kai juos mes guodiam. Ne taip jau lengva kartoti tas paias frazes. tai ir a, iek tiek inodamas padt, nerandu, k mogui pasakyti, o k kalbti apie eilin partizan... " (Ten pat, p. 80). K. Kubilinsk, MGB inkorporuot Geleinio Vilko" br, Dzkas visada irjo nepatikliai - netikra moneta jis jam vis laik atrod; pernelyg brangino s a v o kail Retas i ms intelektual gali pasiryti u Tvyns laisvs idj mirti. Sumiesionjo jie kakaip, susmulkjo. Jie sutikt geriau dabar apspjauti Tvyn, o paskui u tai atgailauti, kad tik dabar net... Ms poetas teisinasi, jog jis 121

nors ilaikyti s a v o k r y b , s a v o eim. Bet juk yra auktesni ideal... Kaimas visada u Tvyn kovojo. Jis neklaus, kaip jam u tai b u s atlyginta. Kai Tvynei, kas nors grasindavo, kaimas ieidavo su s a v o tyra, paprasta ir kieta lietuvika irdimi kovoti. Jis inojo, kad prie reikia muti, na, ir j m u - vyoti savanoriai ir dabartiniai partizanai" (Ten pat, p. 57). Isipild paios baisiausios Dzko nuojautos - K. Kubilinskas ir A. Skinkys pasirod patys kruviniausi niekai... 1949 m. k o v o 7 d. j iduoti u v o legendinio Geleinio Vilko" partizanai Vaclovas Voveris-aibas, Jonas Kazlauskas-ermuknis, Viktoras KazlauskasV a n a g a s ir Petras ilanskas-Labutis. Poetas Benediktas Labnas-Kar i n a s p a s k u t i n i o bailio i r n i e k o K u b i l i n s k o b u v o n u u d y t a s miegantis. Tada Dzkas ra: " . . . u v o abu ms bunkeriai; u v o ms geriausi ir brangiausi vyrai. Ms planai subyrjo taip mai ir taip smarkiai, kad mes to niekad ir n e p a g a l v o d a v o m . Krtinje atsivr gilios aizdos, o sieloje taip tamsu... (Ten pat, p. 89). Sunku b u v o Dzkui, romantikos sielos idealistui, patriotui grynuoliui, patikti tokia niekybe. Dienoratyje Jis ra: Ne, jie negaljo iduoti ir ,be to, taip niekingai, kaip klastingos gyvats. Juk jie abu poetai, abu inteligentai, abu sielojosi dl ms tautos likimo..." (Ten pat). Kai sitikino, kad tai tiesa, tada ra: Prakeikti niekai ir bailiai". Tie niekai ir bailiai p r a u d dar 11 Lietuvos partizan. Ir patys mir prasigr, sins kankinami, visikai degradav. Kazimieraiio rinktinei msi vadovauti Lionginas BaliukeviiusDzkas, o jos kovingiausiam branduoliui, likusiems Geleinio Vilk o " v y r a m s - vadovauti b u v o paskirtas Jonas Radinas-Burokas, jo p a v a d u o t o j u - Kregd- Petras Savickas, o tabo virininku - Vlad a s arkus-Kertas, pasiry g y v e n t i pagal s a v o b u v u s i o v a d o Vaclovo Voverio-aibo priesak: Gyvenk taip, tarsi nuo tavs vieno priklausyt visos Lietuvos likimas" Tada Dzkas s a v o dienorat ra: Bravo, vyrai... Juose g y v a aibo k o v i n g u m o dvasia. Jokios panikos, ir ginklas visados atsuktas prie miriai" (Lionginas Baliukeviius-Dzkas. Ten pat, p. 169). Prie pat mirt Dzkas ra: A jauiu, jog a s a v o krat pamilstu vis labiau ir labiau. Jeigu man iandien kas pasilyti laisv Amerikoj, a neivaiuoiau. Geriau ti ia garbingai kovojant ne122

gu rankas s u d j u s laukti kako i kakur nukrintant. Pagaliau ms k r a u j a s nenueis veltui. Mes tursime teis visiems irti tiesiai akis, nes mes s a v o T v y n s neapleidom, Na, ir kas gi m u s nugals, jei mes mirti nebijom, j e i g u m e s n u g a l j o m e m i r t . . . " (Ten pat, p. 58). Taip. Tie Lietuvos vaikinai nugaljo mirt. O tai ir reikia, kad jie, kaip ir j vadai, iliko idjos auktumoje.

VYTAUTAS MAIONIS: AIBAS PASAK - KAIP KIRVIU NUKIRTO" Su Vytautu Maioniu susipainome viename i politini kalini ir tremtini susirinkime, kuriame jis platino s a v o brolio Boleslovo Maionio eilrai rinktin Mano brangule, v a r g o Lietuva" (V., 2001). Dar tada neinojau, kad ms keliai su V y t a u t u dar kada nors susitiks. Taip ir buvo. Kai tik n u v a i u o d a v o m e k o v o 7 dien aplankyti Vaclovo Voverio-aibo ir jo bendraygi ties vietos - Kazimieraiio rinktins tabo bstins Kalesnink mike, beveik visuomet ten sutikdavome Vytaut. Ten jis ir pasak, kad dar p a a u g l i u bdamas painojo Vaclov Vover-aib ir jo Geleinio Vilko" kovotojus, paadjo pasidalinti prisiminimais apie juos. Vliau i tikrj V y t a u t a s Maionis man atsiunt laik; d a v paskaityti savo atsiminim konspekt; jo straipsni, publikuot Lietuvos spaudoje, kopij. Viename i laik (be datos) Vytautas Maionis patikslino kai kurias inias apie Vaclovo V o v e r i o g y v e n i m ir t. Kaip jau minjau ankstesniuose s k y r i u o s e Vaclovas Voveris partizanauti ijo 1944 met r u g s j o 1 d. Jo v a d o v a u j a m a s partizan b r y s i pradi ir vadinosi aibo b r i u " , o kovotojai aibiukais". 1945 m. birelio 15 dien aibiukai s a v o br p a v a d i n o Geleinio Vilko rinktine". Ji taip ir vadinosi iki 1945 met r u g p j i o mnesio. Vliau, Dzkijos p a r t i z a n a m s p r a d j u s jungtis d i d e s n i u s k o v o s darinius, aibiukai suinojo, kad Piet Lietuvoje, Prien ile bazuojasi kita Geleinio Vilko rinktin", todl jie s a v o br p a v a d i n o Geleinio Vilko t v n i j a " ir jis taip vadinosi iki pat 1946 m. g e g u s 123

Kostas Maionis-valgas, aibo p a v a d u o t o j a s antroje eilje deinje

124

15 d., kol visi Dzkijos partizan briai susijung Dainavos partizan apygard. Nuo tada Vaclovo Voverio-aibo brys vadinosi Dzk rinktins Geleinio Vilko grupe. Taiau kaimo mons to neinojo, ar nesuprato ir i proio aibo g r u p tebevadino aibiukais. Net Dainavos a p y g a r d o s v a d a s Adolfas Ramanauskas-Vanagas savo knygoje Daugel krito s n . . . " aibiukus vadino tai Daug b r i u " , tai daugikiais". Vytauto Maionio pusbrolis, b u v s aibo pavaduotojas, Kostas Maionis-valgas Geleinio Vilko b r y j e " b u v o nuo 1944 met spalio mnesio iki 1945 met lapkriio mnesio, jo ties. valgas rez i s t e n c i n kov s i j u n g , b d a m a s 1 7 m e t . B u v o n u o s a i k u s , komunikabilus. Jam p a v y k o susidraugauti net su vienu enkavedist karininku, kuris p r a n e d a v o partizanams apie s k u n d i k u s , kurie praneinjo Daug NKVD garnizonui, pas kuriuos j k a i m y n u s lankosi partizanai. aibas ir jo vyrai b u v o u tai, kad visi skundikai turi bti tuoj pat nubausti. valgas, atvirkiai, ragino su teismais neskubti; pats vaikiojo po kaimus ir kaimieiams kalbjo, kad partizanai nenori kerto, jie nori taikos ir moni ramybs, nors... galt ir kertauti, juk visi gerai ginkluoti. Kai valgui p a v y k o suinoti, kad Atalyno kaimo muzikantas Jonas Ragauskas yra NKVD uverbuotas, skundia savo kaimynus ir partizanus, aibiukai pasisak u teism idavikui. valgas partizanus pra gauti d a u g i a u J. Ragausko kalts rodym. Jo takoje ir aibas darsi nuosaikesnis. Kitam aibo pavaduotojui Varpui, viena penkiolikmet prane, kad jos klass draugs ir kaimyno A d o m o Platkio eim trmimuose d a l y v a v o Daug stribai Juozas Putramentas ir Zigmas Skauranskas. Dievo vardu pra tuos niekus nubausti. Taiau aibas ir aibiukai neskubjo teisti strib. Jie mir savo mirtimi, sulauk senatvs 1945 met vasar Geleinio Vilko" partizanai po kaimus jodinjo graiai pabalnotais irgais, patys b u v o uniformuoti graiomis uniformomis, kaip tikra Lietuvos kariuomen Su v a l g u jodinjo grai mergait - A l y t a u s ligonins medicinos sesuo Julyt. Tuo metu daugelis alytiki mergaii, tarp j ir mano d r a u g Izabel, jaut v e l n i u s j a u s m u s v a l g u i . Taiau j a m D i e v a s l m n e i l g gyvenim.. Jis u v o 1945 m. lapkriio 6 d. dl nelaimingo atsitiktinumo - nusiov neatsargiai elgdamasis su kovos d r a u g o ginklu. Jam b u v o 22 metai. 125

Atsiminim ssiuvinyje Vytautas Maionis rao apie dom fakt aibo ir valgo biografijose. Jis, V y t a u t a s Maionis, tuo metu moksi vidurinje mokykloje ir d r a u g a v o su mokytojos Monikos Golteiniens snumi, bendraklasiu. Vaikai inojo, kad Juozapavos d v a r e b u v o a p s i s t o j s nedidelis rus k a r e i v i frontinink b r y s . V y tautas d a n a i u e i d a v o tuos m i e l u s n a m u s . Kart, g r i mok y k l o s , vaikai ujo J u o z a p a v o s d v a r o salonl, ir ia, j d i d e l i a m siaubui, p a m a t sdinius ir d r a u g i k a i besinekuiuojanius d v a ro eiminink, rus karininkus, civiliais r b a i s a p s i r e n g u s Vaclov Vover-aib ir palinkus prie patefono, galandant adatles, v a l g . Jo u p a k a l i n j e kienje aikiai matsi pistoleto kontrai. A b u p a a u g l i a i nejaukiai s u s i v a l g : j u k kieme frontinink kari b r y s . Atsiminim autorius teigia, kad 1945-1946 metais Geleinio Vilko tvnijoje" bta per 100 kovotoj, o per vis Vaclovo Voverioaibo v a d o v a v i m o briui laikotarp per pustreio imto. Po Miguiioni mio, kur okupacin kariuomen panaudojo v a l g y bai net karo aviacij, didel dalis naujok, g a v kovos krikt, i brio pasitrauk - kas legalizavosi, kas pasitrauk miestus ir pan. Priepaskutinis Geleinio Vilko" partizanas Petras Liuiza-Sernas u v o 1953 m. kovo 8 d., Trak rajone Dusmenli kaime Budreviiaus sodyboje, o paskutinysis aibiukas Jonas Pratuseviius-Granitas KGB rankas pateko 1954 m. sausio 12 d. Daug seninijos Vaikantoni kaime. Maioni eimoje 1944 m. Geleinio Vilko" partizanai retai lanksi: 1945 m. - danai, o 1946 m. iki rugpjio mnesio - beveik kasdien. Pats Geleinio Vilko" v a d a s Vaclovas Voveris-aibas pradjo lankytis ioje sodyboje 1945 metais. Taiau 1946 m. liepos mnes, kai Maioni sodyb s u g j o visas aibiuk brys, mama ir ypa senel suaimanavo: Dzievuliau, Dzievuliau - prapulsim: trobas sud e g i n s " ir pan. T aiman igirdo aibas ir brio ryininkei Vytauto seseriai Marytei Maionytei-vaigdutei pasak: Jeigu nenorite - galime nesilankyti". Ir i tikrj, nei pats aibas, nei aibiukai sodyb n e u s u k d a v o net trejus metus. Pradjo vl lankytis tik jau po aibo ties 1949 met ruden. Vliau aibiukai t aibo principingum, kurio jis laiksi visur ir visada, apibdino, kaip aibas p a s a k - kaip kirviu nukirto". 126

V y t a u t a s Maionis liudija, kad Vaclovas Voveris-aibas b u v o ne tik narsus kovotojas, bet s a v o brio v y r u s , rpestingai saugojo, juos velniai globojo. Jis b u v o geras strategas ir s u m a n u s vadas; mius, kuri b u v o nemanoma laimti, jis nesiveldavo, nerizikuod a v o s a v o kovotoj g y v y b m i s . Ir nors aibo Geleinis V i l k a s " dal y v a v o net 28 stambesniuosiuose miuose su NKVD kariuomene ir stribais, neskaitant smulkesni susirmim, jam g y v a m esant uvo n e d a u g jo brio kovotoj. Vytautas Maionis rao, kad kart per ryininkus su aibu panoro susitikti ne savo krato partizanai. Pagal ryinink pasakojimus, aibas tar, kad tai gali bti sokolovininkai-smogikai. susitikim jis nujo vienas. Suvaidino labai apsidiaugus, sulaukus kovos draug " : nuoirdiai" pasikalbjo ir pakviet sokolovininkus br. Tie patikjo. aibiukai jau lauk svei. Juos itard, tarimai visikai pasitvirtino ir sokolovininkams suruo karo lauko teism. Jau 1948 met vasar kaim netoli Alytaus pas gimines i pamaskvs atvyko ten nuo sen laik gyvens lietuvis. Kaimyn klausinjs apie aib... Ryininkai aib informavo apie atvykl. aibas aplank t sodyb. Vytautas Maionis apie aibo susitikim su atvykliu rao taip: aibas ujs gryi ir pamats atvykl jo klausia: - Girdjau, norite pamatyti aib... Atvyklis: - Nei jis man duon atima, nei a jam. Bet, jeigu pamatyiau, tai grs galiau pasigirti. Pas m u s apie Maskv rao apie j visuose laikraiuose, vadina j baisiu g a u j o s v a d u " ir pan. - Tai, pasiirk, tvai, - tar aibas. O pasiirti b u v o k, - laike rao Vytautas Maionis, - auktas, g r a a u s sudjimo, m a n d a g u s , p a g a r b u s " . T pai met vasar i M a s k v o s b u v o atsista komisija patikrinti kaip A l y t a u s apylinkse kaimas atiduoda valstybei duokles ir moka mokesius. Du i komisijos nari b u v o pasisti kartu su stribais kaimus. Juos rado nukautus... ir be bat. Mat, p o k a r y batai partizanams b u v o didelis turtas. Atsiminim konspekte V y t a u t a s Maionis pasakoja vyk, kur pats s a v o akimis mat. 1948 met iem, vakare Maioni ir j kaimyn s o d y b a s o k u p a v o " stribai. Tarp savs jie kalbjosi, kad t nakt pro ias s o d y b a s turi pravaiuoti Vanagas. Todl jam s u r e n g 127

pasal. Ir i tikrj - sulauk. Pasipyl raketos, a u d y m a s . Kai partizan rogs u v a i a v o ant staios ir slidios kalvos, stribai jas paband apsupti; pasiskirst g r u p m i s po 5-6; vieni stengsi utverti rogms keli i priekio, o kiti - a u d nuo kalniuko apaios - i upakalio. O rogse bta ne Vanago (Adolfo Ramanausko, Dainavos a p y g a r d o s vado), o aibo su aibiukais. aibas nesutriko: d a v komand i rogi uimti kovos pozicijas; vienam partizanui liep dengti atsitraukim, kitiems - stoti m. Tame s u s i a u d y m e b u v o sueistas Viktoras Kazlauskas. aibas sak ineti sueistj i kovos lauko; nutempti kuo greiiau mik, o likusieji stribus sutiko su kulkosvaidiu. Stribai partizan kulk kruos neatlaik ir padrikai s p r u k o pamik, o i jos Daugus. aibiukai suprato, kad alia j, arba net tarp j yra idavikas, kuris ir prane stribams apie Vanag. Tik ne t. A p i e tai kalbjo net patys stribai. Kai mons aibui p a s i s k s d a v o , kad j kaimuose plikauja stribai arba banditai, apsiauk partizanais", p a s i k v i e s d a v o 3-4 savanorius aibiukus, plikus s u r a s d a v o ir V. Maionio odiais tariant, s u t v a r k y d a v o " . V y t a u t a s Maionis s a v o laike apie aib p a r a ir pikantik d a l y k . Rao, k a d kart atjs p a s Maionius jis i karto i g r 24 stiklines pieno, net n e s p j u s i m a m a skaiiuoti. Jo r e k o r d a s buvo - igerti 24 ali kiauiniai. Jis b u v o s t i p r u s v y r a s , g e r a s atletas, m g o treniruotis; m i k e tam turjo s l y g a s ; turjo s t i p r i a s valstieio r a n k a s , jo r a n k o s atlenkti n e s u g e b j o nei v i e n a s kitas partizanas. Tame paiame atsiminim s s i u v i n y j e V y t a u t a s Maionis rao, kad Geleinio Vilko" stovykloje slyginai visad b d a v o ramu, kol aib ir aibiukus p a s i e k d a v o inia, kad Dzkijoje u v o partizanas. Jau net paaugliai inojo, kad netrukus igirs ir apie aibo baudiamj rank. Ir i tikrj - greitai i g i r s d a v o , kad m y j e su partizanais u v o 5 - 6 stribai arba enkavedistai. Moksleiviai net paskaiiavo, kad 1944-1946 metais vienam u v u s i a m partizanui vidutinikai teko 5 enkavedistai ir stribai, vliau tas santykis susilygino, o jau partizaninio karo pabaigoje jis ir visikai pasikeit: partizan d a v o d a u g d a u g i a u n e g u enkavedist. A l y t a u s ir Daug enkavedistai pagal mi su partizanais vietas orientavosi, kur yra Geleinis Vilkas". Bet kol jie susiruodavo, 128

s u s i d e r i n d a v o su stribais, aibo ir aibiuk pdsakai tame krate jau b d a v o ding. Partizanai mokjo manevruoti. Mokytojos Monikos Golteiniens d v a r e aibas b u v o ne kart susitiks su jam reikalingais monmis. Mokytojos v y r a s V l a d a s Golteinas b u v o Lietuvos kariuomens kapitonas ir p r a s i d j u s antrajai r u s okupacijai 1944 m. r u g p j i o mnes b u v o enkavedist s u i m t a s ir n u u d y t a s . Goltein posnis, Riardas Golteinas, uv u s Kostui Maioniui, tapo aibo p a v a d u o t o j u . Kad susitikimas su reikalingu m o g u m i g y t oficial p o b d , partizanai s u g a l v o jo J u o z a p a v o s d v a r e surengti konferencij ir j aibas graiu laik u p a k v i e t a t v y k t i D a u g N K V D v i r i n i n k m a j o r . Jam preliminariai ikl slyg, kad D a u g u o s e tuo metu neturt likti nei vieno e n k a v e d i s t o . Majoras p a s i a d j o s l y g a s v y k d y t i , bet ant s a v o r a o m o j o stalo paliko s a v o p a v a l d i n i a m s u k l i j u o t a m e voke laik, ir juos perspjo: Jeigu iki tokio laiko negriau, atplkite vok ir inosite, kur m a n s iekoti". Ir i tikrj - t dien D a u g u o s e nebeliko nei vieno enkavedisto. susitikim m a j o r a s atjo vienas. Drsaus bta vyro, reikia pripainti. Partizanai - aibas ir Lordas atjo civiliais rbais, bet ymiai d a u g i a u ginkluoti, n e g u jiems b u v o prasta. Svajotoj pastat eiti s a r g y b o s . aibas majorui pateik slygas: Nelieskite partizan ir mes js neliesime. Nevekite moni Sibir. Taiau stribai - tai jau ms reikalas. Neginkite j. Juos sunaikin, mes j eim neliesime." NKVD majoras paadjo s l y g a s apsvarstyti su a k t y v u . Taiau odio neilaik. Sutemus a p s u p o vis apylink. Tikjosi aib ir Lord paimti g y v u s . Bet Geleinio Vilko" pdsakai jau b u v o inyk; jie mokjo orientuotis situacijoje. Po keli dien 1946 m. lapkriio 14-15 dien nakt A l y t a u s apskr. Daug vls. prie Siukiakalni ir Rakatanski kaim (5 km nuo Daug) Vaclovo Voverio-aibo Geleinis V i l k a s " sunaikino 18 Daug emvedist ir strib, kartu ir drsj Daug MVD virinink. Gruodio pradioje vidury nakties buvo aretuota mokytoja Monika Golteinien su 13 met snumi arnu. Ji Daug MVD skyri buvo atvaryta altyje tik su chalatliu ir naktiniais baltiniais taip, kaip ji emvedistams atidar nakt duris, jiems beldiantis. Lietuv gro tik po deimties met. Trylikametis arnas Golteinas buvo kalintas Lukikse kartu su suaugusiais politiniais kaliniais Su juo kaljo kitas keturiolik129

mtis vaikinukas be deins rankos platakos, kuri b u v o nutraukusi rankoje sprogusi granata, kai jis j band mesti strib bstin. 1989 metais Gimtajame k r a t e " p a s k e l b t a m e s t r a i p s n y j e V y t a u tas Maionis ra apie Dzkijos partizaninio ginkluoto pasiprieinimo f o r m a v i m o s i pradi ir p a n e i g k o m u n i s t skelbiam mel apie klasi k o v " Lietuvos kaime. alia V y t a u t o Maionio tviks Dvarn k a i m e b u v o Viecin kaimas, k u r i a m e g y v e n o vidutiniokai, i d i d s valstieiai. I to kaimo p a r t i z a n u s neijo n v i e n a s jaunuolis. Ir, atvirkiai, i Pagils kaimo, Dvarn k a i m y n y s t j e , kur i a m e g y v e n o beemiai ir m a a e m i a i valstieiai, Lietuvos laisvs ginti m i k u s ijo Mikas S k a u r a n s k a s (0,5 ha ems), b e e m i s Stas y s Geisinas; p a s Vinc A n u s e v i i , turjus 5 ha ems, b u v o rengtas partizan bunkeris. O i k a i m y n i n i o v i r g d n kaimo p a r t i z a n u s ijo visi kaimo v y r a i - apie 40. O tai b u v o paios nederlingiausios Dzkijoje ems. Bet jose laisvs k o v a b u v o pati aktyviausia (Vytautas Maionis. Dzkija 1944-1952 metais. Fragmentai // Gimtasis kratas. - 1989, r u g p j . 24-30, p. 8). Tame paiame straipsn y j e pakartoti, kai kurie jau minti faktai i V y t a u t o Maionio atsiminim s s i u v i n i o . MOKYTOJA ELENA AKELAITYT APIE AIB: TEN, KUR A SIU, PASTATYK JUOD KRYI IR PASODINK R A U D O N RO.." Vieni p i r m j partizan atsiminim, u r a y t raytojo A n t a n o Paulaviiaus, b u v o ileisti 1990 metais Kaune. Knyga vadinosi Kraujo upeliai tekjo..: Lietuvos rezistencijos k o v v a i z d a i " . K n y g a prad e d a m a jos a u t o r i a u s dedikacija Lietuvos p a r t i z a n a m s : Kad j kraujo auka bt gyva, kol bus gyva lietuvi tauta. K n y g o j e skelbiami b e v e i k vis a p y g a r d partizan atsiminimai. Dainavos a p y g a r d o s atminimui k n y g o j e skirtas s k y r i u s Juodas kry i u s ir r a u d o n a ro", k u r i a m e A n t a n a s Paulaviius pateikia Alov s valsiaus Bdo p r a d i n s m o k y k l o s m o k y t o j o s Elenos A k e l a i t y t s 130

atsiminimus apie Vaclov Vover-aib ir jo Geleinio Vilko" v y r u s . Kaip ir Antanas Paulaviius, taip ir a, siekdama ilaikyti pasakojimo autentikum, pateiksiu vis itrauk i raytojo k n y g o s , nes, kaip minjau pratarmje, ant Elenos Akelaityts asmens ir jos atsiminim metamas juodas elis. Tai autentikas pasakojimas: Gyvenau a tada Marijampols apskrities ( d a b a r t i n i a m e Prien rajone) altupio kaime. 1948 metais g a v a u Alytaus v i e t i m o s k y r i a u s p a s k y r i m dirbti A l o v s valsiaus Bdos pradinje m o k y k l o j e . M o k y k l a b u v o tik k u r t a , Mokytoja Elena AkelaitytDzidolikien tik pirmuosius metus veik. Ji sikr iv e t j Sibir moni namuose. Gyventoj tuose namuose nebuvo, tik a viena. Vliau suinojau, kad i t nam b u v o lik du sns: Jonas ir Vytautas Kuzmickai. Kai j tvus ive, vienas g y v e n o Alytuje, kitas, atrodo, moksi mokytoj seminarijoje. Jie neturjo kur dtis, nerado, kur prisiglausti. Buvo lik dvi ieitys: arba prisistatyti milicijos organams ir ivaiuoti Sibir, arba nueiti mik. Pasirinko jie antrj ieit. Joniukas, vos mnesiui prajus, u v o partizan a u d a m a s prie Junioni m o k y k l o s (Pivain valsiuje); Vytautas, s l a p y v a r d i u Viesulas, dar partizanavo por met, o 1950 metais, atjs aplankyti s a v o nam, kartu su Petrausku i Melnytls kaimo pateko pasal ir uvo. Bet griu dabar 1948 metus. Buvo tik prasidj mokslo metai. Graus sekmadienis. Atjo pas mane piemenlis ir pakviet: Ateik, sako, mokytoja pamik. Nori su tavim pasikalbti". Mokykla b u v o prie didelio miko. Nueinu ten. Pamikj aiktel. I karto pamaiau: atsistojo v y r b r y s ir atidav man pagarb. Visi tokie jauni, auns, graiai apsireng. Vienas i v y r nestovjo rikiuotje, o sdjo ant kelmo ir ra. Paskui prie mans prijo, kaip vliau suinojau, Vaclovas Voveris, s l a p y v a r d i s - aibas. Susipainome su juo. Iklausinjo, i kur a kilusi. Ir taip mandagiai spjo: Panele mokytoja, jeigu js komjaunuol, ar esate kieno nors pasista, inokite, 131

kad mes nenorime nieko udyti, mes ijome laisvs ginti. spjame: pasitraukite, eikite kitur s a v o kelio iekoti". A jiems atsakiau: Jeigu a bsiu kalta, js mane ir po p u o d u rasite". Susipainau su aibu ariau, jis man tapo d a u g i a u nei artimas draugas... O kaip vliau i vietini ryinink suinojau, ant to kelmo sdjo ir eiles ra Kostas Kubilinskas. Jie abu su Skinkiu priklaus Dainavos a p y g a r d o s aibo briui. Vien vakar pas mane atjo K. Kubilinskas (jo s l a p y v a r d i s Kapsas) ir A. Skinkys (slapyvardis Vilnis) ir p a p r a knyg pasiskaityti. A jiems pasiliau tarybini raytoj ratus. Tada mokytojai turdavo platinti knygas, ir a j d a u g turjau, nes s a v o pinigais i p i r k d a v a u tas knygas. Jos guld a v o pas mane, nedalindavau monms, kad melas netemdyt j proto. Tai a tiems poetams pasakiau, kad tik toki knyg turiu. O velniams m u m s reikia t tarybini k n y g " , - pasak K. Kubilinskas. Matote, kaip jie b u v o usimaskav. Todl jais patikjo. Kartais mokykloje rinkdavosi partizanai vairiems pasitarimams. Tarp j b d a v o Kubilinskas ir Skinkys. inojau, kad jie anksiau mokytojavo Varnos rajone. Jie ra eilraius apie partizanus. Taigi b u v o labai umaskuoti provokatoriai. T lemting 1949 met kovo 6 dienos vakar mokykl suvaiavo partizanai i Merkins ir Varnos. Arkliai b u v o baltai apvalkstyti, kad geriau maskuotsi ir neisiskirt i balto sniego. O sniego laukuose dar b u v o nemaai. Jie patys irgi b u v o baltai apsireng. Kai sujo klas, net sienos praviesjo nuo to baltumo. Posdiavo. A n e d a l y v a v a u ten, nes man aibas vis s a k y d a v o : Tau nereikia visko inoti, saugokis, tu turi ilikti". Po posdio vieni ivaiavo Varn, kiti - Merkin. Kubilinskas su Skinkiu, matyt, nutar veikti. Varnikiai galvojo, kad jie sdo Merkins roges, o merkinieiai man, kad Varnos rogse. Pas mane dar pasiliko aibas, Karinas. Labutis ir Kazlauskas. Karino ir Labuio p a v a r d i neinau. Kazlausk vadino tai Paukteliu, tai Vanagliu. Pailsj apie et valand ryto ijo. Buvo tai kovo septintoji diena. strigo atmintin visam g y v e n i m u i ta juodoji diena. Pamaiau, kad supa mik. Labai d a u g kariuomens, d a u g main privaiavo. Viekelis jo mokyklos pus, ir maiau, kaip visi rikiuojasi Kalesnyk (kitur Kalesnink - O. V.) miko link, kur b u v o partizan bunkeriai. Galvoju, kaip jie galjo taip tiksliai inoti bunkeri viet. Nejaugi p d s a k u s utiko? Taip 132

pasidar neramu. A p i e vidurdien igirdau didel sprogim. Neinojau, kad taip netoli yra bunkeris. M a d a u g u dviej kilometr nuo mokyklos. Toks kurtinantis sprogimas... Ta nuojauta ir nerimas jau i v a k a r o u g u l ne tik mane, bet ir aib. Kaip niekad tada su juo d a u g kalbjoms. A p i e visk.., ir apie beviltik ateit. Jauiu, inau, kad mes sim. Amerika m u m s neities rankos, niekas neateis m u m s pagalb. Bet reikia atlikti, kas m u m s skirta i aukiau. Reikia kovoti. O js turite ilikti, nepamirti m s . . . Ten, kur a siu, toje vietoje pastatyk juod kryi ir pasodink raudon ro... Tvynei turim paaukoti motin ir tv kanias, ir eimos laim, ir s a v o j a u n y s t . . . " Taigi tada i posdio mokykloje penki vadai nujo mik. Ten b u v o du bunkeriai. didesn bunker nujo aibas, Labutis, ermuknis ir tasai Pauktelis-Kazlauskas. maesn bunker lindo Karinas ir sdosi prie radijo sistuvo. Kubilinskas ir Skinkys inojo iuos bunkerius ir pagal i anksto sudaryt plan lindo maj bunker, n u o v Karin prie radijo s i s t u v o (partizanai rado j sukniubus) ir nubgo Alyt pakviesti enkavedist. Juos bebganius sutiko partizan ryininkas Petriukas erpenskas. Mat jis b u v o n u v e s malkas Alyt ir dabar gro namo. Tai Kubilinskas ir Skinkys rm ginkl on ir sak grti Alyt. Norjo, kad apie j idavyst niekas neinot. O b u v o turgaus diena. Ir kiti mons jau gro namo, kadangi diena jau pasviro antr pus. Tai kodl dabar erpenskas grta Alyt? Turgus jau pasibaigs, erpenskas, lydimas dviej v y r , kaip nesavas, kaip em p a r d a v s . O b u v o jam ko bijoti, nes Kubilinskas ir Skinkys inojo, kad erpenskas g y v e n a pamikje ir yra mikini ryininkas. inoma, jis jau nebegro namo. O provokatoriai ikviet kariuomen, parod, kur yra didysis bunkeris. Kareiviai a p s u p o ir reikalavo, kad partizanai pasiduot. Bet Kubilinskas ir Skinkys neinojo, kad tabo b u n k e r y j e b u v o atsarginis ijimas. aibas ioko i bunkerio. Netoli nuo jo b u v o tokia pasvirusi egl,. Jis n u o v keliasdeimt rus ir pats sukniubo prie tos egls. Tie, kurie b u v o lik bunkeryje, s u d e g i n o v i s u s dokumentus, nes paskui b u v o rasta pelen krva, ir susisprogdino. Po ito v y k i o m a n e vis sek ir sek. P a s k u i atm teis dirbti mokykloje. Bet a danai n u e i d a v a u prie j u v i m o vietos ir paddavai raudon ro. Tik j u o d o k r y i a u s dar nepastaiau. Bijojau. 133

Dar n e b u v o atjs laikas. O d a b a r jau galima. N e t r u k u s ten stov s j u o d a s k r y i u s , o raudon ro a p a s o d i n s i u p a r t i z a n u i aib u i " (Antanas Paulaviius. Kraujo upeliai tekjo... - K., 1990. P. 50-53). Tiek informacijos iliko memorialins literatros apie j sraute. Leonora Voveryt-Kuklien, aibo sesuo apie Elen Akelaityt kalba kritikai, nepagrstai tvirtindama, kad ji b u v o uverbuota sekti Geleinio Vilko" v y r u s ir j vad jos brol Vaclov Vover-aib. Tai s k a u d u s kaltinimas; skaudiausias koks tik begali bti. Dr. Vladas Voveris, siekdamas isiaikinti ties, perirjo daug y b byl, s a u g o m Lietuvos Ypatingajame archyve. Rado nemaai domios mediagos apie Gelein Vilk", Vaclov Vover-aib, bet archyvuose nerado joki Elenos Akelaityts p d s a k . Geleinio V i l k o " r y i n i n k Rta, kartu su a i b u u v u s i o jo b e n d r a y g i o ir itikimo d r a u g o Jono Kazlausko-ermuknio mona Stas Kazlauskien irgi atmeta Leonoros Kukliens k a l t i n i m u s E.Akelaitytei. Dar d a u g i a u , ji kartu su dr. V l a d u V o v e r i u aplank mokytoj Elen A k e l a i t y t Garliavoje, kur ji tada g y v e n o . Vl i a u Elena A k e l a i t y t a p s i l a n k i r m s n a m u o s e V i l n i u j e , p a s i d a l i j o d a u g e l i u s k a u d i p r i s i m i n i m ; p a d o v a n o j o m u m s savo fotonuotrauk. Ji pasakojo, kad su Vaclovu Voveriu-aibu susipaino 1948 met rugsjo pirmj savait. Po jau minto aukiau aprayto j susitikimo ji p a d d a v o Kazimieraiio rinktins partizanams: rpinosi vaistais, tvarsliava, popieriumi laikraiui. J a p l a n k y d a v o tai pats aibas, tai Dzkas, tai ermuknis, bet daniausiai pats aibas. Jauni mons pamilo vienas kit ir 1949 m. balandio mnes ruosi susituokti, kad j abiej laukiamas kdikis turt tv. aibas j saugojo, s a k y d a m a s , kad jai btina ilikti. Per ryinink b u v o sutarta parvesti kunig, kad juos sutuokt. Deja, jau kovo 7 dien Vaclovas Voveris-aibas ir jo bendraygiai uvo, o Elenai Akelaitytei prasidjo kani keliai: j nuolat tamp Trak MVD. Balandio 17 dien ji susirgo ir v e a m a A l y t a u s ligonin p a g i m d neineiot 6 mnesi kdik, kuris po paros mir. A p i e t vyk pasakojo s a v o liudijime Lietuvos Gyventoj genocido ir rezistencijos tyrim centrui b u v s kaimynas Jonas Mariulaitis. Kai Elena a t v y k o Bdos pradin mokykl, ji kur laik g y v e n o mo134

kyklos trij kambari bute su Jonu ir Marijona Mariulaiiais. Jie pamilo j kaip s a v o dukr. Ir nors 1949 met sausio Mariulaiiai persikl gyventi Gervi kaim pas Marijonos tvus Urbanaviius, kai E. Akelaityt susirgo, jie tuoj pat a t v y k o jos slaugyti. J. Mariulaitis v e j A l y t a u s ligonin; jis p a d j o palaidoti kdikl balandio 18 dien Miklasn kaimo kapinaitse. Dar por savaii j slaug sergani, ramino ir guod. Mariulaiiai painojo ir jos d r a u g u s aib, ermukn, Viesul, Guob, Paukt-Vanag, Dzk ir kitus. Mariulaiiai taip pat inojo ir apie 1950 m. birelio 20-22 dienos tragedij, kai pro mokykl j Viesulas (nam eimininkas Vytautas Kuzmickas) ir Guoba (Vaclovas Petrauskas) papuol strib ir enkavedist pasal ir uvo, o Varpas (Julius Makareviius) ir Vasaris tada isigelbjo. Elena tada b u v o ikviesta Trak MVD ir jai pasilyta ivykti i rajono. 1950 m. rugpjio 15 dien ji b u v o atleista. Atuonerius metus niekur negaljo sidarbinti; g y v e n o be darbo, be registracijos, be p r a g y v e n i m o altini, dirbo p a s mones atsitiktinius darbus, kol, pagaliau, Garliavos poliklinikoje atsirado d r s u s m o g u s ir j darbino registratore. Ten ji ir dirbo. Itekjo. Tapo Dzidolikiene. Susilauk dukrels Rtos. Kiekvienais metais atvaiuod a v o Kalesninkus, a p l a n k y d a v o aibo ir jo b e n d r a y g i ties viet, p a d d a v o ia raudon ro. 1989 metais, prasidjus Atgimimo metams, kartu su Mariulaiiais toje vietoje pasodino 5 uoliukus; iliko tik vienas. Vien i jos a p s i l a n k y m Kalesnink mike p a r o d TV laida Veidrodis". J maiusi Vanda Voveryt para Elenai miel laik padkojo jai, kad neumiro jos brolio, vadino j brolienle", kviet aplankyti seseris, gyvenanias Pavilnyje. Kitame laike, jau raytame 1989 m. lapkriio 14 d., matyt, po Elenos apsilankymo, Vandut dkojo u aplankym ir teisinosi, kad ne jos, seserys pirmosios pradjo iekoti brolio aibo pdsak, o ji, mokytoja E. Akelaityt; jai aikino, kad seserys vis laik b u v o sekamos budrios KGB akies; silsi prisidti prie paminklo Vaclovui Voveriui-aibui pastatymo. Nuo pat v a i k y s t s gerai painoj Elen mons labai palankiai a p i e j atsiliep. V i e n a i toki - g i m t i n s a l t u p y j e k a i m y n Anastazija Jankauskait-Karalien, kurios tv namuose b u v o rengtas partizan bunkeris. Jame danai apsistodavo legendinis Juozas 135

Luka-Skirmantas, A l g i r d a s Varkala-aliukas, Vincas Kleiza-Sakalas. A. Jankauskait labai graiai c h a r a k t e r i z a v o s a v o k a i m y n Elen, Kauno medicinos m o k y k l o s farmacijos s p e c i a l y b s student. Ji p a r t i z a n u s a p r p i n d a v u s i vaistais ir tvarsliava, popieriumi, k u r i u o s i a t v e d a v u s i i Kauno. Graiai E. Akelaityt charakterizavo ir Kauno mokytoj seminarijos m o k y t o j a s Juozas D r a g n a s , kuris E. A k e laitytei p a r p i n o raomj mainl ir popieriaus Dzkijos partizan pogrindinei s p a u d a i . Teigiamai vertino s a v o b u v u s i k a i m y n ir buv s partizanas Jonas Matukeviius, d r a u g a v s s u Akelaii eima, jo a k y s e Elena i a u g o ; jis ra, kad b d a m a s partizanu, 1944-1945 metais danai u s u k d a v s Akelaii n a m u s su Geleinio Vilko rinktins v a d u A l g i r d u Varkala-aliuku, ia r a s d a v s ir d u o n o s ksn, ir pieno g u r k n , ir ilt viet pailsti. Toki teigiam atsiliepim apie E. Akelaityt Genocido ir rezistencijos centre yra keletas. Ir atrodyt, kad Leonoros tarimai dl Elenos A k e l a i t y t s nepatikimumo yra nieko verti, jeigu ne - abejotinas klaustukas... Visikai neseniai Gimtinje" p a s i r o d Izabels Skliutaits-Navarackiens straipsnis Prisiminim v i e s a " (Gimtin. - 2006, lapkr. 1-30, p. 1, 12) T a m e s t r a i p s n y j e ji rao: Mirtis - tai Brangiausi Taiau nuo Jie atminty slenkstis, bet ne pabaiga, mons eina ir ieina, j nusidriekia viesa. gyvi ilieka...

Izabels atminty iliko g y v i Geleinio V i l k o " vyrai, kuriuos ji mat, gerb ir b u v o j ryinink, kita b u v u s i j ryinink mokytoja Onut Vyniauskait-Egl, bei jos sesuo Maryt Vyniauskait-Ram u n (dabar A d g a u s k i e n , gyvenanti Alytuje). Joms Izabel priepastato Elen Akelaityt, kuri g y v e n o ir m o k y t o j a v o Bdos pradinje mokykloje. T r u m p a i paraiusi apie K. Kubilinsko ir A. Skinkio idav y s t ir Benedikto Labensko bei Vaclovo Voverio-aibo ir jo bendraygi t 1949 m. kovo 7 d., Izabel tvirtina: Netrukus dl mokytojos E. Akelaityts i d a v y s t s u g e s o partizan V y t a u t o Kuzmicko-Viesulo (sodybos eimininko), ir Vaclovo Petrausko-Guobos i Melnytls g y v y b s . Ji rezg pinkles susidoroti ir su aibo seserimis. Ar p a v y k o i d a v i k a m s gauti Judo g r a " ? (Ten pat, p. 1). 136

Skaudiai pasakyta. Bet kas publikuota, negalima apeiti. Taigi. Idavikams p a v y k o gauti Judo gra": 1950 m. MGB 2-os v a l d y b o s parsidavli algalapiuose yra ir inkorporuoto partizan eiles K. Kubilinsko pavard. Jam sumokta 7300 rubli. Kadangi tai yra labai svarus argumentas iame subtiliame nuomoni susikirtime, pateiksiu ir platesn, dokumentais pagrst mediag, i Norilsko sukilimo dalyvio, vieno i Norilsko Vyi, kritolins sins mog a u s Vytauto Kaziulionio k n y g o s Dainavos a p y g a r d o s partizan atminties paminklai". Nagrindami KGB slaptus d o k u m e n t u s suinome, kaip ekistai s k a l d g i n k l u o t o p a s i p r i e i n i m o s j d . M e l a g i n g o m i s iniomis sukurptais tarinjimais kirino vien prie kit partizan v a d u s . tarumo elis b u v o mestas tarp Kazimieraiio ir Vanago, Rug kirino su Vaclovu Voveriu-aibu. Nepasitikjimo sklas barst tarp eilini partizan; prie spjam ryinink s o d y b atsitiktinai", netyia" p a m e s d a v o kompromituojanius dokumentus, netiesiogiai su prielaidomis vardinant asmenis, atseit, siningai atliekanius sovietins valdios pavestas uduotis. Spaudiami Kremliaus Lietuvos duobkasiai naudojo ne tik a p g a v y s t , prievart, anta, bet ir papirkinjim. 1950.02.01. LSSR MGB 2-os N v a l d y b o s pirmojo skyriaus 28 ilaikom parsidavli algalapyje imokta 254 480 rub. I j Juozas Markulis, kuris profesoriaudamas Vilniuje (senajame g a r b i n g a j a m e , deja, n e g a r b i n g a i s niekikais d a r b a i s sutertame universitete Medicinos fakultete - O. V.) k u r a v o " kuone v i s a s partizan a p y g a r d a s , idavinjo tik aukto rango partizan vadus, g a v o 31 000 kruvin rub. partizan gretas inkorporuotas raytojas K. Kubilinskas, Kapso slapyvardiu... u tai K. Kubilinskui 7300 rub. Toki algalapi per vis okupacin laikotarp aptinkama tkstaniai. V a r n o s r a j o n e 38 slapti a g e n t a i u b e n d r a d a r b i ir k a i m y n idavinjim Judo sidabrinius" g a u d a v o iki 1991 met rugpjio mn., net pusantr met po nepriklausomybs a t g a v i m o " (Vytautas Kaziulionis. Dainavos a p y g a r d o s partizan atminties paminklai. V., 2005. - P. 195). Nieko stebtina, kad jaunos mergaits, sess ar ryininks negaljo inoti apie s l a p t u s KGB a l g a l a p i u s . Bet kodl prireik akivaizdiai tik emociniu p a g r i n d u paremt vaizdin perkelti visai kitam mogui, kuris atliko d a u g grai ir nauding partizanams 137

darb, tokiai pat vienmetei jaunai mokytojai, mylimajai, motinai. Ji taip pat b u v o KGB pinklse, dar kone deimtmet ujama, gsdinama, persekiojama, gainiojama. Ar tai tik nra vienas i toki atvej, apie kuriuos rao Vytautas Kaziulionis? Ar yra sukurtas prietaisas, kuriuo bt galima imatuoti itikimyb-neitikimyb; pasitikjimnepasitikjim? Tai jau virsta skaudia problema. Istorikai tyli. Teisus r a y t o j a s E u g e n i j u s I g n a t a v i i u s tai p a v a d i n d a m a s r o d a n i a i s .. .tautos demoralizacij, abejingum ne tik pokario met ginkluotai rezistencijai, bet ir k tik vis aminink a k y s e jaunysts k r a u j u aplaisiusiems Laisvs v l i a v " (Eugenijus Ignataviius. Pakyltas Loretos atminimas // Lietuvos Aidas. - 2006, gruod. 2, p. 5). irdama Elenos Akelaityts akis ir g y v e n i m e , ir nuotraukoje, a matau j savininks d v i g u b a i tragik likim - ir dl suluointo gyvenimo, ir dar dl meit be kalts. A netikiu, kad itos a k y s galt bti idaviks. Mokytoja Elena Akelaityt-Dzidolikien b a i g s a v o e m i k u s v a r g u s 2005 met g e g u s 28 d., dar spjusi nuneti raudon ro ant mylimojo krauju p a g i r d y t o ems lopinlio Kalesnink mike. Palaidota Garliavos kapinaitse po auktu m e d i u alia s a v o g y v e nimo d r a u g o ir v y r o Dzidoliko.

138

ATMINTIES ENKLAI
PAMINKLAS V A C L O V U I VOVERIUI-AIBUI IR JO BENDRAYGIAMS KALESNINK MIKE Lietuvi. Kanios itremtj Ir kraujo uvusi laai Tebnie priesaika gyvj, Kuri irdin siraai. Kantryb, darbas ir kova Ir vienas tikslas - Lietuva Kazys Bradnas L a i m i n g a s tas miestas ir ta vietov, k u r i turi s a v o metratinink, nuolat budint s a v o krato ir s a v o tautos s a r g y b o j e , jauiant ir prisiimant pareig ir a t s a k o m y b u s a v o krato istorij. Lietuva d a r turi toki m o n i . Daniausiai tai u v u s i j giminaiiai - m o n a Birut Maeikait-Ramanauskien, d u k r a A u k s R a m a n a u s k a i t Skokauskien, ileidusios s a v o v y r o ir tvo Dainavos a p y g a r d o s v a d o A d o l f o R a m a n a u s k o - V a n a g o a t s i m i n i m u s Daugel krito sn... Partizan g r e t o s e " , arba Juozo Vitkaus-Kazimieraiio, Lietuvos partizan srities vado, snus, ileids atsiminim knyg apie s a v o u v u s j tv Pulkininkas Kazimieraitis"; m e m u a r i n literatra, partizan prisiminimai: Justino Leleiaus-Grafo ir Liongino Baliukeviiaus-Dzko dienoraiai ir kitos k n y g o s . Daniausiai jas rao ne profesionalai istorikai. Bet kaip tik jie iki iol ir n u v e i k d a u g i a u s i a ; atliko p a i u s s v a r b i a u s i u s ir a t s a k i n g i a u s i u s d a r b u s , s a v o p a s i a u k o j i m u rao l o v i n g i a u s i u s m s tautos istorijos p u s l a p i u s . emaitija turjo v i e s a u s a t m i n i m o p o k a r i o k o v metratinink Nijol Gakait-emaitien. Ji ir p a r a kelias k n y g a s apie p o k a r i o p a r t i z a n k o v a s tame krate. Jai m i r u s , emaitijos kani istorija nustojo kalbti... Rokikio kratas, Obeliai turi s a v o m e t r a t i n i n k u s - b u v u s jauniausij partizan A n d r i Druk ir p a r t i z a n o Balio Vaino seser Emilij Vainait, kurie a m i n o io krato p a s i p r i e i n i m o istorij. Duok, Dieve, jiems sveikatos, k a d jie s u s p t dar d a u g nuveikti. 139

Marijampols kratas turi Aldon Vilutien, mokytojus Aldon ir Zigmant Vidrinskus bei buvus partizan Vytaut Raibik, Justin Sajausk, kurie, kaip aukso kruopelytes i Himalaj smlio, kelia s a v o krato pasiprieinimo istorijos faktus ir juos amina paminkluose ir knygose. Tikras atradimas man b u v o Dzkijos metratininkas viesaus atminimo mokytojas Juozas Kaupinis Merkinje surinks tkstanius verting daikt i savo krato istorijos ir krs Merkinje etnografin ir rezistencijos muziejus; irgi jau viesaus atminimo istorikas Henrikas Rimkus; b u v s partizanas, dabar Dainavos a p y g a r d o s partizan v a d a s Kazimieras Saviius, ventai saugoj u v u s i j atminim, ir Vytautas Maionis, Norilsko Vytis Vytautas Kaziulionis, be kuri pagalbos i knyga bt skurdesn. Kazimieras Saviius, kaip jau minjome ankstesniuose skyriuose, su bendraautoriais Vytautu Nanartoniu ir Juozu Petraka sudar atsiminim rinkin apie partizan kovas Dzkijoje Dainavos a p y g a r d o s partizan takais". Jame supaindino su Dzkijos kaim situacija vokiei okupacijos metais, kai juos siaub ir terorizavo raudonieji partizanai, rus desantininkai; kaip jie u d nepaklusniuosius, degino j s o d y b a s ir kaip Dzkijos vyrai gynsi nuo j, kurdami s a v i s a u g o s brius ir plikus ivaikydami. Prasidjus antrajai rus okupacijai tie mons b u v o persekiojami, udomi, turjo trauktis mikus, slptis nuo nuomaus teroro. Knygoje raoma, kaip Dzkijoje pradjo kurtis pirmieji partizan briai, apie j kovas su enkavedist kariuomene ir stribais; apraomi Kalniks, Varios, Panaros miai ir t.t. Kazimieras Saviius kr Dainavos a p y g a r d o s partizan muziej Alytaus kariniame dalinyje; s a v o rankomis, kartu su Vytautu ilioniu pastat paminkl Kalesnink mike legendiniam partizanui Vaclovui Voveriui-aibui ir jo b e n d r a y g i a m s Jonui Kazlauskui-ermukniui, Viktorui Kazlauskui-Vanagui ir Petrui ilanskui-Labuiui, uvusiems, j bunker i d a v u s MGB agentams. 2003 met rugsjo 27 d. partizan ties vietoje Kalesnink mike paminkl, pastatyt i Dzkijos akmen, paventino A l y t a u s v. Angel Sarg banyios klebonas A r v y d a s Uupis; jis, kaip ir poetas Kazys Bradnas kviet susirinkusiuosius budti, kad vl nepasikartot pokario kruviniausi visoje Lietuvos istorijoje tragedija. 140

v. M i i o s e i r p a m i n k l o ventinimo ikilmse d a l y v a v o Vaclovo V o v e r i o s e s e r y s Vanda Voveryt-Lagunaviien, Eleonora V o v e r y t - K u k l i e n ; m o k y t o j a Elena A k e l a i t y t Dzidolikien; Tauro apygardos v a d a s Peiulaitis-Laktingala, A l y t a u s g u l o s Geleinio Vilko" karininkai ir kareiviai, kiti garbingi sveiai. Kazimieras Saviius ir ikilmes organizavo. Varnos politini kalini ir tremtini choras, v a d o v a u jamas kompozitors Grainos Kuodiens, atliko jos sukurt nepakartojamo groio atminimo dain partizanams. Prie paminklo b u v o atversPaminklas Vaclovui Voveriui-aibui tas pokario rezistencijos vienas ir jo b e n d r a y g i a m s Kalesnikuose tragikiausi puslapi, raytas Lietuvos istorij, jos geriausi sn krauju. Jo negali skaityti be s k a u s m o aar... Antravertus... ir be p a s i d i d i a v i m o savo tauta, jos narsiais karygiais idealistais, atidavusiais s a v o g y v y b e s u tautos laisvs siekius ir laisvos tautos orum. Prie u v u s i j p a m i n k l o k a l b j u s i e j i p a r t i z a n a i liudijo, kad k o v a d a r n e b a i g t a , kol L i e t u v o s n e p r i k l a u s o m y b e i g r e s i a p a v o jai. Jeigu ne u v u s i j partizan atminimo enklai - jiems pastatyti paminklai, j atminimui paraytos knygos, partizan ties metini minjimai, b u v u s i kovos draug susitikimai ir j susitikimai su jaunaisiais kariais - pokario rezistencijos istorija taip ir bt itrinta raudonu okupant kolaborant trintuku; tautos kanios taip ir nugrimzt amiams Letos vandenis. Tauta gali d a u g kani patirti, d a u g prarasti. Igyventi d a u g y b katastrof... ir vl prisikelti. Bet kai ji p r a r a n d a atmint, ji p r a r a n d a visk... ir nebeprisikelia. Kol tautoje yra moni, ventai saugani jos istorij ir raani 141

jos l o v i n g i a u s i u s p u s l a p i u s , tauta anksiau ar vliau p a b u n d a , pasveiksta, s u s i g r i n a T v y n s meil ir engia p i r m y n . Tautos d i d y b , laim ir a m i n y b s u s i d e d a i d a u g y b s jos vaik gerai atlikt d a r b . ( V o v e r i e n O. Kania f o r m u o j a ir b r a n d i n a tautos charakter // Lietuvos A i d a s . - 2003, spal. 25, p. 7). Prof. V y t a u t a s L a n d s b e r g i s v i e n a m e i Vasario 16-osios minjim kalbjo: Atminties k o v a p r i e umart yra laisvs k o v a prie tironij". K i e k v i e n a s p a s t a t y t a s p a m i n k l a s , k i e k v i e n a p a r a y t a k n y ga l a i s v s kovotoj atminimui - y r a v e i k s m a s , tvirtinantis Lietuv o s l a i s v ir n e p r i k l a u s o m y b . Per juos u v u s i e j i u laisv grta m s g r e t a s ir lieka v i s a d a su m u m i s . Jie m u s k v e p i a , v e d a kov ir p a d e d a laimti. Ir k u o toki a t m i n i m o enkl b u s d a u g i a u , tuo m s v a l s t y b b u s tvirtesn ir tautos moni d v a s i a stipresn ir galingesn. (Voverien O. Kankini s u l a u k u s i idja tampa nemirtinga / / L i e t u v o s A i d a s . - 2003, spalio 1, p. 9). U O L MEMORIALAS DAUGUOSE I griuvsi pakilusi Lietuva niekaip negali atsitiesti. Slegiami skaudios okupacins natos tebeklaidiojame neinomybs migloje, dvasinio nuosmukio tyruose. Per prarasto laiko erdv iki ms atklysta partizan testamento nuorodos, kaip mylti ir ginti tvyn, kaip tausoti nuo ami ms protvi puoseltas dvasines vertybes. Mes privalome pateisinti partizan lkesius, nes jie nesvyruodami praliejo krauj, paaukojo savo gyvyb dl Tvyns laisvs, dl ms ateities. Privalome ibristi i moralinio nuosmukio pelks. Kad Lietuva ilikt ir klestt, turime susitelkti ir laikytis svarbiausi nuostat - deimties Dievo sakym... iais laikais daug kalbama apie pilietins visuomens krim. Ities, gal reikt ugdyti tautin visuomen, daugiau kalbti apie ms praeities itakas, nes tauta, neinanti savo istorijos, yra panai med be akn..."
V y t a u t a s Kaziulionis

Tai i t r a u k o s i V y t a u t o Kaziulionio k n y g o s Dainavos a p y g a r d o s p a r t i z a n atminties paminklai (Varna, 2005). K n y g o j e pasakojama apie Lietuvos partizan ties aplinkybes Varnos rajone sovietins o k u p a c i j o s metais, j palaik p a i e k a s ir atminimo am142

inim. domi ne tik pati knyga, bet ir jos autoriaus V y t a u t o Kaziulionio, dviej uvusi Lietuvos partizan brolio ir Norilsko Vyio, Norilsko' sukilimo dalyvio g y v e n i m a s ir jo veikla, pasiaukojanti, energinga, tryktanti kaip kaln altinis i uolos... Kaip apie k n y g o s autori rao istorikas A l g i s Kata, Vytautas Kaziulionis priklauso tai istorinei kartai, kuri galvojo ne apie save, o apie tautos likim, kuri ir drso, ir galjo aukotis dl tautos laisvs (Algis Kata. Idealist kartos m o g u s // Dainavos a p y g a r d o s partizan atminties paminklai. - Varna, 2005, p. 224). I sovietinio reimo lageri grs tik 1961 metais, Vytautas Kaziulionis isaugojo tautos laisvs k o v o s atminim, kaip didiausi ms tautos istorijos vertyb; to imok s a v o vaikus. Nuo 1988 met, prasidjus tautos atgimimo Sjdiui, aktyviai sijung visuomenin politin veikl. Didiausi dmes skyr 1944-1954 m. partizan kov vertinimui ir u v u s i j kovotoj pagerbimui. Dirbo atkaliai ir nuosekliai. O r g a n i z a v o partizan palaik ikasim, perlaidojim ir aminim paminkluose Daug miestelyje, senojoje Varnoje,Perlojoje, Merkinje ir kitose Varnos rajono vietose. I viso su talkininkais perlaidojo apie 50 partizan palaik, paminkluose amino apie 700 uvusi laisvs kovotoj v a r d " (Kata A. Ten pat, p. 225). Vytauto Kaziulionio knygoje ne kart geru odiu minimas Lietuvos Laisvs kov k a r y g y s Vaclovas Voveris-aibas ir jo Geleinio V i l k o " n a r s s v y r a i . D a u g e l i o j, tarp j ir V a c l o v o Voverio-aibo, palaikai iki iol nesurasti; taiau j atminimas amintas Daug uol memoriale, kuris b u v o pastatytas Vytauto Kaziulionio iniciatyva. u o l memorialas Daug miestelio kapinse b u v o baigtas statyti 1992 m. birelio 28 dien. Kryiuje ir stelose b u v o montuoti metaliniai strypai, betonuoti duobse. Mediena nesiekia ems, todl ji utikrina paminklo ilgaamikum. stelas b u v o sudtos 30 lenteli, kuriose b u v o rayti u v u s i j partizan vardai. u o l memorialas b u v o paventintas ir atidengtas 1992 m. liepos 5 d. Brolikas partizan kapas skendo glse ir vaki liepsnelse. Ikilmse d a l y v a v o d a u g y b moni, u v u s i partizan artimj, Krato a p s a u g o s savanori, uniformuot auli ir b u v u s i Laisvs kov bendraygi Tada Vytautas Kaziulionis linkjo, kad takelis 143

 u o l Memorialo iniciatorius ir statytojas V y t a u t a s Kaziulionis, Norilsko sukilimo dalyvis, Vyio Kryio ordino teikimo ceremonijoje su Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu A d a m k u m i 1999 m. liepos 6 d. Vilniuje

prie milinkapio neuelt ole, kad ateities kartos ia danai ateit pagerbti laisvs aukli ir kad atsirast entuziast, kurie pastatyt naujas stelas, kad nebt umirtas n vienas partizanas, paaukojs g y v y b ant tvyns a u k u r o " (Vytautas Kaziulionis. Dainavos apygardos partizan atminties paminklai. - Varna, 2005, p. 47). taigs Tautos d i d v y r i o ir Laisvs auklio odiai rado atgars ne vieno emieio irdyje.Taiau, norint palikti po savs vies pdsak ioje emje, vien tik j a u s m o neutenka. Reikia bti panaiu tuos odius itarusj, kad odis tapt knu. Tai yra reikia bti panaiu Vytaut Kaziulion, kaip j apibdina mintas istorikas veiksmo mog. Jo principai - ne stebti ir komentuoti tai, kas vyksta, o paiam veikti, sprsti, prisiimti a t s a k o m y b " (Ten pat) ir taip nuveikti didelius darbus. ventas Vytauto Kaziulionio darbas, perlaidojant u v u s i j partizan palaikus ir statant p a m i n k l u s u v u s i j atminimui tapo kvepianiu p a v y z d i u visiems, n e p a m i r u s i e m s pareigos u v u s i j atminimui, privert daugel susimstyti apie m o g a u s g y v e n i m o p r a s m ir jo p d s a k u s emje (Voverien O. I idealizmo auktum a k t y v veiksm // Lietuvos A i d a s . - 2006, rugs. 1, p. 6). Man teko laim bti liudininke, kaip politinio kalinio, Norilsko Vyio, Lietuvos laisvs kovotojo ir uvusij atminties saugotojo Vytauto Kaziulionio kvietim tsti jo pradtus darbus ir engti gyvenim jo pramintais takais atsiliep jo emietis, dzkas Vytautas Maionis. 144

Kartu su viesaus atminimo istoriku i A l y t a u s Henriku Rimkumi jie identifikavo dar imt Dauguose ir Daug apylinkse 19441952 metais uvusi partizan vardus. Buvo toki atvej kai pokario stribai a t v e d a v o iniekinimui Daugus kitur u v u s i j partizan palaikus. ia , ioje emje, jie ir b u v o strib ukasti. Daugai tapo j aminojo poilsio vieta. Vytautas Maionis u o l memorial papild dar dvejomis stelomis, kuriose rayti dar imto u v u s i j partizan vardai, kiekvienoje steloje po 50. Net 87 j b u v o daugieiai, didioji dalis j kovojo Vaclovo Voverio-aibo v a d o v a u j a m a m e Geleinio Vilko" bryje; o vliau, aibui tapus Partizano Kazimieraiio rinktins vadu, visi Daug ir j apylinki partizanai tapo jam p a v a l d s . Atnaujintas u o l memorialas Dauguose b u v o paventintas Lietuvos partizan kapeliono mons. A. Svarinsko ir atidengtas 2006 met rugsjo 24 d. io Memorialo atnaujinimo ir p a p i l d y m o dar dvejomis stelomis iniciatorius ir organizatorius s a v o kalboje prie paminklo akcentavo, kad paiu dramatikiausiu Lietuvos partizan judjimo elementu b u v o penkiolikmeiai-septyniolikmeiai Lietuvos berniokai. Toks b u v o Danielius Dirs-Gintaras, kuris ijo i nam partizanus, kai jo tvas ir trys broliai partizanai jau b u v o uv. 1946 metais su partizanu A r u po m i k u s klaidiojo jo dvylikametis broliukas, p a b g s nuo tremties; pats Vytautas tapo partizan ryininku ir ijo mik p a s partizanus, b d a m a s 14 met. Taiau vyresnieji partizanai, aikiai suvokdami, kad jiems visiems lemta ti, V y t u k u i u m i g u s tyliai pasitrauk, palikdami vaikz vien mike. Tam visa partizan kovos romantika igaravo s u t e m u s ir jis gro namus gyventi ir mokytis (Paminklas Lietuvos partizanams, uvusiems Dauguose ir j apylinkse. Vytauto Maionio kalba, pasakyta ventinant uol memorial Dauguose / / Lietuvos Aidas. - 2006, spalio 2, p. 5). Vytautas Maionis pasidalijo prisiminimais i vaikysts: Prisimenu 1944 gruod, kai suvrj okupantai degino d z k s o d y b a s Dakonyse, Melnytlje, virgdnuose, Uukalniuose, kai mons su g y v u l i a i s brido per snieg mik. Kareiviai lykiai keiksi, dau gyvulius autuv buomis. Gyvuliai baub, o mons meldsi ir verk. Atrod, kad jau atjo pasaulio pabaiga. Tada kartu s u keliais s u a u g u s i a i s u v o liaudies p r i e a i " vieneri m e t u k 145

Prie atnaujinto u o l memorialo Dauguose, dr. Vladas Voveris, Stas Budreviit-Kazlauskien, prof. Ona Voverien, antikomunistaskovotojas A l f o n s a s Dapknas, A u k s Ramanauskait-Skokauskien, Norbertas Skokauskas, Izabel Skliutait-Navanackien ir Vanda Voveryt-Lagunaviien

A d o m u k a s Ravinskas ir jo sesut ketveri met Maryt Ravinskait. Kaip tik tada ir plsteljo partizan gretas eiolikmeiai-septyniolikmeiai, kurie prisiek keryti raudonajam okupantui, veikti raudonj slibin. Tada ir a d a v i a u sau paad - aminti vis uv u s i j partizan atminim. Diaugiuosi, kad mano s v a j o n iandien isipild. (Paminklas, Lietuvos partizanams, u v u s i e m s Dauguose ir j apylinkse // Liet u v o s aidas - 2006, spal. 2, p. 5). Prie uol memorialo papildym ir atnaujinim Vytautas Maionis pastat paminklus Viein kaime 1952 m. gruodio 24 d. u v u s i e m s partizanams Viktorui Patinskui-Sakalui ir Vaclovui Anuauskui-Klajnui; amino s a v o brolio, l i a u d i e s p o e t o ir r e z i s t e n t o B o l e s l o v o Maionio atminim Atalyno kaime, ileids jo k r y b o s rinktin (Henrikas Rimkus. Paminklai partizanams statomi partizanikai // A l y t a u s naujienos. 2003, rugs. 16, p. 5). 146

Renginyje d a l y v a v o p u i k u s Vilniaus karinink gulos folklorinis ansamblis Vilnel" (jo v a d o v Laima Purlien). Ilgai skambjo jo atliekamos dainos i Suaudyt d a i n " Geleinio Vilko" vad ir kovotoj atminimui. Jos nuostabiai derjo prie u o l memorialo. ia dabar lietuvis, dar jauiantis s a v o k r a u j y j e algirio gen, ateis iekoti Lietuvos. Ir ia j ras ia lietuvis atras ir a t s a k y m u s jam neaikius bties ir politikos klausimus. Tik reiks jam savs paklausti: O kaip bt pasielg ia gulintys vyrai?". Jeigu inos tik, kaip jie bt pasielg, n e d v e j o d a m a s sau pasakys: Taip turiu elgtis ir a " Ir tai b u s teisinga, nes, kaip ra tragiko likimo poetas Julius Janonis"geresnio paminklo d i d v y r i a m s nebus, kaip v y k d y m a s j ideal". (Voverien O. Atnaujintas ir paventintas u o l memorialas Dauguose // Lietuvos Aidas. - 2006, spal. 19, p. 7). Kad takai prie Lietuvos naujausi laik milinkapi neuelt, Vytautas Kaziulionis nuo 1995 met Varnos rajone kasmet organizuoja vyresnij klasi moksleivi ini viktorinas bei raini konkursus Lietuvos laisvs kov ir kani istorija". is Varnoje pradtas konkursas su vietimo ministerijos ir Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrim centro pagalba nuo 1999 met tapo respublikiniu. Jau yra ileista keletas moksleivi raini konkurso tematika kelios knygos.Paskutin i j Tarp vakar ir iandien. Moksleivi rainiai konkursui Lietuvos kov u laisv, kariuomens bei neteki istorija / Sud. Dalia Kuodyt. - V., 2006. - 628 p. ia yra moksleivi raini ir apie partizanin ginkluot pasiprieinim okupantams Dzkijoje. PAMINKLAS PARTIZANAMS KAZL RDOJE TURI AIBO VEID 2003 m. gruodio 6 d. Politini kalini ir tremtini bendrija (jos v a d o v a s Vytautas Miliauskas) pakviet Kazl Rdos Prezidento Kazio Griniaus gimnazij, kur v y k o v y r e s n i j klasi moksleivi konferencija, skirta pokario rezistencijai. Tai - jau ne pirmoji moksleivi konferencija skirta tai tematikai, kuri v i s a d a gausiai susirenka politiniai kaliniai ir tremtiniai i visos Lietuvos. Po konferencijos istorikas entuziastas Algimantas Leleius supaindino sveius su iame krate v y k u s i a partizan kovos istorija, parod j atminimui ia pastatytus paminklus. Jo pastangomis Kazl 147

Paminklas p a r t i z a n a m s Kazl Rudoje su aibo v e i d u

Rdoje ir miestelio apylinkse pastatyta per 10 paminkl, tarp j ir Tauro a p y g a r d o s partizan v a d u i Antanui Baltsiui-vejui, uvusiam iose a p y l i n k s e . is p a m i n k l a s b u v o a t i d e n g t a s 1998 m. vasario 11 d., minint partizan v a d o 50-sias ties metines. Tada A. Leleiui ir kilo mintis pastatyti analogik paminkl paioje Kazl Rdoje, ia kovojusi ir u v u s i Tauro a p y g a r d o s algirio rinktins partizan atminimui. Jo inicijuojamiems ir projektuojamiems paminklams bdingos trys pagrindins detals: katalikikas kryius, Gedimino stulpai ir Vyio kryius. Gedimino stulpai simbolizuoja Lietuvos partizan kovos pagrindin tiksl - Lietuvos valstybs nep r i k l a u s o m y b s atkrimo siek; antra vertus - Gedimino stulpai, tai ne tik Lietuvos v a l s t y b i n g u m o enklas, bet ir altorius, ant kurio buvo aukojamos jaun Lietuvos v y r g y v y b s , o dabar j atminimui pritvirtinamas u v u s i o u Tvyns laisv neinomo partizano bareljefas. Mokytojas prisipasta, kad ilgai msts, kaip turt atrodyti u v s partizanas. Savo laike man (2006 m. gruodio 16 d.) mokytojas rao: Daug maiau u v u s i partizan nuotrauk, bet n viena mans taip nesukrt, kaip u v u s i o aibo atvaizdas - j pa148

maiau skaitydamas Liongino Baliukeviiaus-Dzko ir kunigo Justino Leleiaus-Grafo dienoraius. Mano matyt u v u s i j partizan pozos atrodo nuolankios, tarsi susitaikiusios su likimu. O aibas - ne. Jis, tarsi ir po mirties kovoja: ikelta jo dein ranka tarsi ragina, aukia atak. Jo mirties atvaizdas yra visikai adekvatus, sutampantis su jo iskirtiniu kov i n g u m u , jam g y v a m esant. Tas v a i z d a s s a v a i p uburia, sukelia iurpuliukus. Tai idealiai karygika, net romantika mirtis. T aibo atvaizd pateikiau dailininkui Vytautui Apuiui, kuris ir sukr, inoma, m a n p a d e d a n t memorial". Buvo pasirinktas uolas, pati iliausia lietuvio irdiai faktra. Memoriale ivar-

Kryius Geleinio V i l k o " kovotojams broliams Lionginui ir Kostui Baliukeviiams Merkins kalnelyje

dinta 12 rykiausi algirio rinktins vyr kovojo su okupantais ir stribais. Svarbiausias Lietuvos partizanins kovos laimjimas, mokytojo nuomone, yra kolonist i Rusijos verimosi Lietuv sustabdymas. Vis Tauro a p y g a r d o s partizan kautyni strategas b u v o pats Tauro apygardos v a d a s Antanas Baltsis-vejas, o algirio rinktinei v a d o v a v o narsus partizanas Vincas trimas-turmas. Jo pasirinktas slapyvardis visikai atitiko jo nars ir karygikum. 2006 met lapkriio 21 dien paminkl aplank ir padjo prie jo gli Lietuvos Prezidentas Valdas A d a m k u s . Mokytojas Algimantas Leleius irgi yra ms laik atkaklus kovotojas u moksleivi patriotin u g d y m dabartinse mokyklose. Jau d a u g met jis kovoja su ms vietimo sistemos biurokratais, besiprieinaniais p a m o k skyrimui patriotiniam u g d y m u i . Pinigliais i s a v o pensijos Mokytojas perka partizan memuarin literatr, kokia tik knyga bepasirodyt, jis nea j padovanoti K. Griniaus g i m n a z i j o s bibliotekai.Jo p a s i a u k o j i m a s r a d o atgars m o k s l e i v i 149

 i r d y s e . Jie ia kitokie, negu kitose vidurinse mokyklose - viess, mstantys, jauiantys atsakomyb u s a v o valstyb, valdantys mokslinio tyrimo metodus ir od; p a g a r b s ir dmesingi vyresniajai kartai. Ltai, vangiai, bet vis dlto grta Lietuv Lietuva, tokia, apie kuri mes vis gyvenim svajojome ir kokios norime. Neabejoju, jos grimui palankias prielaidas sudarys ir Kazl Rdos gimnazijos mokytoj apmstyta ir joje daugel met aprobuota ir pasiteisinusi patriotinio u g d y m o programa. Kad mokytojams nereikt jos medioti laikraiuose, j pateikiu ioje knygoje. MOKSLEIVI PATRIOTINIO UGDYMO PROGRAMA Gerai vertinta Lietuvos Respublikos Prezidento ir vietimo ministerijos atstov, jiems lankantis 2006 m. lapkriio 21 d. Kazl Rdos Kazio Griniaus gimnazijoje ir kitose s a v i v a l d y b s mokyklose. M o k y m o kursas dstomas 10-ose klasse, jam skiriama pus, t.y. 18 p a m o k , skirt pilietiniam u g d y m u i . Pagrindinis altinis - Nijols Gakaits k n y g a Pasiprieinimo istorija" (V., 1997). 1-ma p a m o k a Laisvs kovotoj auka - neisenkantis d v a s i n g u m o ir idealizmo, kuri taip trksta ms visuomenei, altinis. Ginkluot tautos pasiprieinim i p r o v o k a v o okupant iaurumas. Antrosios sovietins okupacijos pradia. Represini struktr krimasis. Ideologin prievarta. 2-ra p a m o k a Pirmasis partizaninio karo etapas 1944 07-1946 05. Okupant veiksmai. Partizan veiksmai. Lietuvos laisvs armija. Pirmieji partizan briai. Partizan kov o s taktika 1944-945 metais. Partizan a p y g a r d krimasis. Partizan organizacin struktra (sritis, a p y g a r d a , rinktin, tvnija (nuo 1949 m. vietoj kuopos), b r y s , skyrius, grandis). 3-ia p a m o k a Okupant silymai legalizuotis. Okupacins valdios rinkim t r u k d y m a s . Nukautj (partizan ir civili - O. V.) niekinimas. 150

4-ta p a m o k a Antrasis partizaninio karo etapas 1946 05-1948 11. Okupant veiksmai. Partizan veiksmai. Partizan nuostata: geriau karygika mirtis negu nelaisv. 5-ta p a m o k a Ryiai tarp partizan jungini. Ryininkai, rmjai. Partizan ir ryinink apdovanojimai. 6-ta p a m o k a Tauro a p y g a r d o s veikla 1947 m. Statutas. Partizan v a d kursai. Oprt operacija - s m g i s okupant umaioms kolonizuoti Lietuvos kaim. Idaviko Markulio demaskavimas. 7-ta p a m o k a Ryiai su usieniu. Juozas Luka- Lietuvos partizan atstovas usienyje. Laikas Popieiui. Baden Badeno pasitarimas 8-ta p a m o k a Provokaciniai partizan slopinimo metodai. Sokolovininkai. nip ir uverbuot informatori tinklo krimas. 9-ta p a m o k a Buitis. Drausm. Partizan karo lauko teismai. Kova su girtavimu. 10-ta p a m o k a Dvasinis pasaulis ir tradicijos. Partizan btis, paenklinta smoningos aukos ir neivengiamos ties yme; itverti toki tamp padjo patriotizmas ir tikjimas (N. Gakait). 11-ta p a m o k a Partizan s p a u d a ir k r y b a (poetai Bronius Krivickas, Mamertas Indrilinas, Diana Glemait ir kiti). 12-ta p a m o k a Kova su nipais ir sovietiniais pareignais. 151

13-ta p a m o k a Organizacinis centras perkeliamas Piet emaitij. Treiasis partizaninio karo etapas 1948 11 - 1 9 5 3 05. Okupant veiksmai. Partizan veiksmai. 14-ta p a m o k a 1949 met visos Lietuvos partizan v a d s u v a i a v i m a s emaitijoje. Lietuvos laisvs kovos s j d i o susikrimas. Jonas emaitis LLKS Tarybos Prezidiumo pirmininkas. 15-ta p a m o k a Gyventoj trmimai. Kolchoz krimasis. 16-ta p a m o k a Auktaitijos partizanai 1948-1952. emaitijos partizanai 19481953. 17-ta p a m o k a Piet Lietuvos partizanai 1948-1953 m. ymiausi partizan vadai (Jonas emaitis, A d o l f a s Ramanauskas, Antanas Baltsis, Vaclovas Voveris ir kiti). 18-ta p a m o k a V a d o v y b s sunaikinimas. Paskutiniai partizanai (Antanas Kraujalis, Pranas Konius, Stasys Guiga). Laisvs kov reikm. Program pareng Algimantas Leleius. Ji b u v o paskelbta Lietuvos A i d e " , valstybs laikratyje 2006 met gruodio 20 d. Tai irgi d a u g patyrusio ir d a u g ikentjusio Lietuvos m o g a u s Algimanto Leleiaus vilgsnis Ateit.

152

AR NEUGES ONUKYJE LAISVS KOV D V A S I A ? Onukis - tai miestelis, kuris onukieiams yra gimtj nam langai, laukiani motin vilgsniai, vis gyvenim lydintis irdies virpulys. Tai - vaikysts prisiminim takai, mokyklos varpeli skambjimas, tai dvasios atgaiva met ivargintam mogui. Tai keturi keliai, kuriais gali ieiti visus pasaulio kratus, bet yra vienas kelias, kuriuo gali sugrti - meil sav nam slenksiui, vieia duona kvepianiam s t a l u i " . Jonas Laurinaviius M a n a u , k a d s u t o k i u j a u s m u p a l i k d a m i s a v o g i m t u o s i u s nam u s paiame O n u k y j e ir jo apylinkse, kaip ir raytojas Jonas L a u r i n a v i i u s , j a u t ir tie 700 v y r , i j u s i m i k u s 1944 m e t v a s a r i r r u d e n ginti s a v o i r s a v o T v y n s l a i s v s n u o n u o m a u s s u v r j u s i o o k u p a n t o . Deja.., d a u g e l i s j n e b e t u r j o l a i m s atrasti kelio, k u r i u o g a l t s u g r t i . . . J k r a u j d a r m e n a O n u k i o b a n y i o s a i k t s a k m e n y s , k u r jie b u v o g u l d o m i k r u v i n i . . . i r n u galti f i z i k a i , bet n e p a l d v a s i a . . . Ta u v u s i j d v a s i a k l k o v k i t u s . . . I r v l i a u D a i n a v o s p a r t i z a n a p y g a r d a i a u g o iki 4000 k o v o t o j . O n u k i o ir jo apylinki partizan auk mena ir senosios O n u kio kapinaits, deja, dabar, kaip n i e k u r kitur, v a l d i o s apleistos, nea p t v e r t o s , n e p r i i r i m o s , tik r e t k a r i a i s p r i s i m e n a m o s O n u k i o mokytoj. O guli ia, O n u k i o kapinaitse net 56 Lietuvos Laisvs kovotoj palaikai. Visi jie b u v o jauni. S v a j o j o apie s a v o ir s a v o T v y n s ateit. jo j ginti. Visi jie b u v o i t 700 v y r , ijusi m i k u s 19441945 m e t a i s tai jie, aminai jauni, g r a s s a v o d v a s i a ir idealizmu lietuviai, p a k i l v i r s a v o zoologins buities s m o n i n g ideal bt. Pateik i a m e j sra. U jo s u d a r y m n u o i r d i a i d k o j a m e onukiei, d a b a r vilniei A r t r o ir Linos V o v e r i eimai. J u l i u s T a r a s e v i i u s (1928-1949); .Juozas R a d z e v i i u s ( 1 9 2 0 1944);Vladas A l i u k o n i s (1922-1945); Vincas A l i u k o n i s (1921-1945);

153

Bronius Arbaiauskas (1925-1945); Petras Balkus (1919-1945); Pranas Mikalopas (1919-1945); Juozas Geceviius (1920-1945); A d o m a s Kazlauskas (1923-1945); Antanas Matukeviius (1887-1945); Juozas Matukeviius (1916-1945); Albinas Mikalkeviius (1925-1945); Motiejus Rakauskas (1911-1945); Julius Plutuleviius (1900-1945); Juozas Puinskas (1913-1945); Karolis Stranickas (1885-1945);Vladas Stranickas (1913-1945); Juozas Stancikas (1919-1945); Edmundas Siniauskas (1924-1945); Vincas Trikanas (1925-1945); Jonas Vilkauskas (1912-1945); Jonas Zarauskas (1901-1945); A d o l f a s ilinskas (1927-1945); Monika Blaonyt (1922-1946); Vaclovas Budreviius (1918-1946); Stanislovas Legetaviius (1911-1946); Stasys Stravinskas (1928-1946); Stasys Valatkeviius (1911-1946); Jonas Dambrauskas (1916-1947) Juozas Norinkeviius (1924-1947); Jonas Budreviius (1929-1948); Viktoras Krisiuleviius (1929-1949); Vytautas Tribandis (1928-1949); Juozas Palubinskas (1927-1950); Juozas Andrijauskas (1928-1951); Stasys A r b a i a u s k a s (1918-1951); V l a d a s Dobrovolskas (1927-1951); Vincas Z a g o r s k a s (1926-1949); Mikas Stankeviius; Vaclovas Rusas (1921-1949); Bron Rusait (1929-1949); Juozas Rusas (1900-1945);Bron Juodyt (1929-1947); Petras ideckas (1924-1947); Bronius Vikaka (1927-1949); Stasys Bieka (19241945); Petras Beruka (1923-1945); Bronius Skasala (1910-1945); Romas Voveris (1912-1945); Petras Blaonis (1902-1945);Jonas Dulius (1919-1946); Petras Kabaras (1922-1947); Petras Dauda (19231946); Feliksas Trunc (1910-1948); Jonas idackas (1926-1957); Vytautas Zaleckas (1928-1952). Amina lov u v u s i e m s u Tvyns laisv. ia Onukio panteonas ir to krato moni garb Kiekvienam lietuviui venta vieta. ia palaidota guli Lietuva. Kol b u v o g y v a v i e s a u s atminimo mokytoja Zita Okuneviien, ji su moksleiviais ia ateidavo iekoti Liet u v o s , s u t v a r k y d a v o aplink, gli p a s o d i n d a v o ; s u g r d a v o Onuk Lietuvos dvasia ir garb. Dabar Lietuva, kaip kakada i s a v o nam ivaryta partizano motina, kasmet vis labiau traukiasi i Onukio. Ne vien kart lankydamasi tame miestelyje, b u v o d a m a jo nepaprasto groio Banyioje, maiau Onukio gatvmis litinjanius g y v u s lavonus (ko gero, udik strib palikuonis), lykiai rusikai besikeikianias girtas moteris - paskutin ir tragikiausi Tautos nuopuolio laiptel... Kilo nelinksmos mintys, kad .. is g r a u s 154

Lietuvos kampelis, utertas komunizmo nuodais, jau niekad nebeprisikels. Beliko tik jo Istorija, ir u v u s i j didvyri atmintis... Ir t jau baigia ugoti umarties dulks. Nepriirimos kapinaits netruks apaugti dilglmis ir usnimis, uraai ant paminklo nepriirimi ibluks, ir Lietuva... v i s a m laikui p a s i t r a u k s i io g r a a u s lietuviko miestelio. Knyga apie u v u s i u o s i u s neparayta, j likimo takai neinomi, niekas nevyksta, kad Lietuva neieit... Kai niekas nedaroma, umarties dulks amiams udengia net ir daugiausia Lietuvai nusipelniusius Tautos didvyrius. Raiau, kad Lietuvos istorikai jau umiro" net ir vien narsiausi Lietuvos partizan, vien i atuoni Lietuvos Laisvs Karygi Vaclov Vover-aib, g i m u s O n u k i o valsiuje, Bakaloriki kaime, g y n u s Onukio mones nuo raudonj nusikaltli gauj ir kariuomens. Jau keleri metai iekau jo p d s a k k n y g o s e ir mokslinio tyrimo darbuose. Nemaai j atradau. Bet dar d a u g i a u j slepia umartis. Kartais p a v y k s t a pro jos tank yd pamatyti lopinl tiesos, atrasti fakt, paaikinani vienus ar kitus vykius; suvokti ms dien dramatizm, kai tarsi tyia raudonu trintuku stengiamasi itrinti atmint i ms Tautos smons. Neseniai pasirod Vytauto Kaziulionio parayta k n y g a Dainavos a p y g a r d o s partizan atminties paminklai" (Varna, 2005), kurioje b u v s politinis kalinys, Norilsko sukilimo dalyvis, Norilsko Vytis tikinamai Varnos rajono p a v y z d i u paaikino, kodl taip stengiasi valdia Tautos atmint itrinti. Viename i k n y g o s skyri Ar b u v o reikalinga rezistencija?" jis rao: ... Varnos rajone dar pusantr met po Nepriklausomybs A k t o primimo net 38 KGB agentai iki 1991 m. antro pusmeio p a b a i g o s dar m atlyginimus u KGB teikiam informacij. KGB agent sraai ir algalapiai byloja, kad po 20-45 rublius (vidurkis apie 30 Judo sidabrini - V.K.) per ketvirt g a u d a v o ne tik agentai, bet dar ir keturi konspiracini but savininkai. 1990 m. gruodio 12 d. datuoti agent sraai byloja, kad 9 agentai turjo auktj isilavinim. Kai kurie agentai tarn a v o n u o p a t 1964-1967 m . D a u g u m o s s t a a s 2 - 3 metai, kiti uverbuoti 1987-1989 metais - jau u g i m u s Sjdiui. Matyt, kad dirbo uoliai, nes tuo laiku, kai daugelis stovjo prie Parlamento ir Telvizijos bokto, ie veikjai stovjo prie KGB kasos langelio ir m po 20-40 rubli alg u ketvirt" (Vytautas Kaziulionis Dainavos 155

a p y g a r d o s partizan atminties paminklai. - Varna, 2005. - P. 24). Kaip tik tie, alg mjai i KGB kas langelio ir tvirtina, garsiausiai rkia, kad rezistencija b u v o nereikalinga. O Dainavos a p y g a r d o s Partizano Kazimieraiio rinktins v a d a s Lionginas Baliukeviius-Dzkas, po Vaclovo Voverio-aibo ties perms v a d o v a v i m rinktinei ir pats netrukus uvs, s a v o Dienoratyje" ra: Geriau ti ia garbingai kovojant, negu rankas sud j u s laukti kako i k a k u r nukrintant. Pagaliau m s k r a u j a s nenueis veltui. Mes turime teis visiems irti tiesiai akis, nes mes savo Tvyns neapleidom". Pagaliau, ar galjo p a d o r u s m o g u s , garbingoje Tautos mokykloje iaukltas v y r a s sdti rankas sudjs, kai Dzkijoje b u v o Vetr o v o d i v i z i j o s s u a u d y t i tkstaniai nekalt m o n i ; s u d e g i n t i Klepoi, Ryliki, Lizd kaimai, sudegintos 21 taiki civili gyventoj sodybos; jose sudeginti 12 g y v moni, s u a u d y t i 427; suimti ir kankinti Dzkijos stribynse ir e n k a v e d y n s e 482 mons; visoje Lietuvoje kraujas upeliais tekjo, aidjo mikai ir laukai nuo tremiam Sibir moni raud? Ar galjo tok smurt m a t y d a m a s ir sin turintis m o g u s ramiai sdti ir laukti kol j pat, kaip surit avin, paskers nesiginant? Ar galjo? Negaljo. Todl ir Onukio bei jo apylinki partizanai ijo mik u s ginti s a v o Tvyns. Todl ir Vaclovas Voveris ijo su ginklu tramdyti r a u d o n j plik ir galvaudi, upuolusi jo gimtj kaim Bakalorikes dar 1943 metais, sudeginusi kelias s o d y b a s ir nuudiusi kelis jo kaimynus. Todl jis vienas p i r m j 1944 met vasar, grtant frontui Lietuv, ijo mikus, s u b r 50 dzk kovotoj br ir kr Geleinio Vilko partizan grup. 1944 m. ruden O n u k i o valsiuje veik ne tik Vaclovo Voverio-aibo, bet ir Jono M a t u k e v i i a u s - V i l k o 40 p a r t i z a n b r y s . 1944 m. lapkriio 11 d. Vilko b r y s puol O n u k i o miestel, ivaik milicininkus ir stribus, sunaikino milicijos pastat ir jame buv u s i u s dokumentus. Be partizan auk skmingai pasitrauk. 1945 m. vasario 7 d. Vaclovo Voverio-aibo, A. Kulio-Vilko, J. Jakubaviiaus-Rugio O n u k i o vals. netoli Migioni kaimo s u s i k o v su rus kareivi daliniu. Tada u v o 7 partizanai ir b u v o nukauta 17 kareivi. 1945 m. vasario 23 Daug vals. Prie Kann kaimo Geleinio V i l k o " vyrai, v a d o v a u j a m i aibo n u k o v 9 Daug stribus. 156

1945 m. birelio 12 d. Geleinio Vilko" vyrai, v a d o v a u j a m i V. Voverio-aibo, kartu su A. Kulikausko Daktaro, bei K. Barausko-Vio briais Varios m y j e laimjo pergal prie enkavedist dalin, n u k o v kelias deimtis NKVD kareivi. 1946 lapkriio 14-15 dienomis Daug valsiuje ties Rakatanski kaimu partizanai suorgan i z a v o pasal, n u k o v 18 emgebist ir D a u g MVD virinink. 1948 m. spalio 27 d. netoli Onukio V. Voverio-aibo v a d o v a u j a mos rinktins partizanai sunaikino s u n k v e i m i u v a i a v u s vis O n u k i o miestelio garnizon - 19 moni. Pam du kulkosvaidius, 10 automat, 5 desantinius automatus ir 5 pistoletus. Kaip s a v o Dienoratyje" ra Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Visi aps i g i n k l a v o nuo g a l v o s iki koj". Vaclovas Voveris-aibas, narsus karys, to mok ir savo brio partizanus. Geleinio Vilko" grupei, o vliau ir Partizano Kazimieraiio rinktinei p a v y k o laimti 28 kautynes su stribais ir enkavedistais. 1946 m. rugsjo 2 d. Grendavje netoli Onukio MGB smogiksokolovinink b u v o nuudyti partizanai Jonas Dambrauskas, Jonas Dulius, Vaclovas Budreviius, s o d y b o s eimininkas Petras Blaonis ir septyniolikmet jo dukt Monika Blaonyt. Buvo paskleistas gandas, kad t niekyb padar partizanai. Reikjo t klast atskleisti ir paaikinti monms. Dainavos partizan a p y g a r d a savo laikratlyje Laisvs v a r p a s " , tai paaikino ir mok apylinki mones saugotis sokolovinink. V. Voveris-aibas pradjo juos medioti. Vytautas Maionis viename i seminar informavo, kad aibui tokia proga pasitaik: ji pati atjo. Kart su aibu norjo susitikti svetimo krato partizanai". susitikim V. Voveris-aibas nujo vienas. I pokalbio suprats, kad tai sokolovininkai, aibas juos pakviet br. N u s i v e d s juos br sutvark". Po io v y k i o sokolovinink siautjimas Onukio krate liovsi. 1947 m. rugsjo mn., u v u s pulk. Jonui Vitkui-Kazimieraiiui, Merkio rinktinei b u v o suteiktas Partizano Kazimieraiio vardas. Jai v a d o v a v o A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas. Nuo 1948 m. pradios jo s a k y m u v a d o v a v i m rintinei perm Vaclovas Voveris-aibas. MGB operatyvininkams p a v y k o rinktin inkorporuoti s a v o agentus K. Kubilinsk ir A. Skink. Dainavos a p y g a r d o s vadui A d o l f u i Ramanauskui-Vanagui laikinai i v y k u s Vakar Lietuvoje rengiam partizan vad pasitarim ir jo pareigas u m u s poetui Bene157

diktui Labnui-Karinui, ie d u A p y g a r d o s v a d a v i e t j e b u v niekai n u u d Karin, ir s a v o k r u v i n darb atlik, a t v e d e m g e b i s t dalin prie Partizano Kazimieraiio v a d a v i e t s Kalesnink mike. N e l y g i o j e k o v o j e - keturi prie imt - tada u v o V a c l o v a s V o v e r i s aibas, Viktoras K a z l a u s k a s - V a n a g a s , Jonas Kazlauskas-ermuknis ir P. i l a n s k a s - L a b u t i s . tabo v a d a v i e t b u v o a p l i n k u i g e r a i u m i n u o t a . Nemaai kareivi u v o , s p r o g u s m i n o m s . Prieams atiteko tik u v u s i j d i d v y r i lavonai. u v u s i j s a v o d i d v y r i atminim d z k a i a p d a i n a v o s a v o d a i n o s e ir eilse. J a t m i n i m a s d a r tebra g y v a s m o n s e iki iol. Taiau O n u k i o apylinkse, j ivaikiotais m y l i m a i s t v i k s l a u k a i s ir m i k takeliais, j v l s klaidioja, k l a u s d a m o s : - Kas pilkap m u m s supils, ar senovin tui k e n o t a f ? " Ir dar, kai tik p r i s i m e n u D a i n a v o s u v u s i u s p a r t i z a n u s , per v j o g s , per r u d e n s d a r g a n a s , y p a Vlini vakar, tarsi g i r d i u j mald-raud, testament: Viepatie, Iyranio, Kylani Tavo teisi Gelbk i ivesk mano Taut i nelaisvs nam, skstanio paskutins imperijos laivo. bang grsming ranka tesulaiko. mari marij vaikus i laik nerami...
Aldona Puiyt

Tegul i m a l d a p a s i b e l s ir onukiei irdis, p r a b i l s u v u s i j idealais.

158

ATMINTIES GYVYB
(Vietoje epilogo) Kalbkite man, Kariai, s u g u l iam kalnely, Kalbkite m u m s , Berneliai Dainavos lauk, agres pakeit ginklo plien, Kalbkite emtomis lpomis, Kaip kakada kartojot priesaik Tvynei, Nes Js tiesa neturi praeities, Nes Js b u v i m a s m u m y s e Ateities vies ada, Pasekite, kodl taip tvirtai Tvyn deg irdyse Js g y v e n i m u pasidabruota? Js smltomis akimis ita em velgia auktyn Bylodama, kad yra didioji prasm Ms kasdienybei, Kad Tvyns meil - v a i g d rykioji... Kalbkite apie nuliet kulk, Laukusi js valandos... Berneliai mlyn il, Jaunieji mano broliai, Neturj meils valandos, Pasekite paskutin kov Usikertaniu okupanto automatu, A t m u s i u Jums paskutin vilties v... Miegokite, broleliai, Anksti umigdyti, Pelynu papuoti, iurkia smlio ole padabinti, Miegokite, kaip g y v e n o t e - nenulenk galv, Js veiduos emtuos Lietuvos vasara ydi...
Albertas Beleviius

159

SVARBIAUSIOS V A C L O V O VOVERIO GYVENIMO, VEIKLOS IR ATMINTIES DATOS

1922 m. vasario 17 d. Vaclovas Voveris gim Bakaloriki kaime A n d r i a u s ir Viktorijos Voveri daugiavaikje eimoje. Baig pradios mokyklos eis skyrius. Vaclovas Voveris msi ginklo prie raudonuosius partizanus, kurie plikavo apylinkse, u d mones; stojo kaimo savisaugos br.

1943 m.

1944 m. balandio 17 d. Raudoniesiems partizanams a p s u p u s Bakalorikes ir ten sudeginusiems beveik vis kaim su ginklu rankose stojo tbtin kov su plikais ir padegjais. 1944 m. liepos mn. Jau prasidjus antrajai rus okupacijai Lietuvoje, Voveri sodyba b u v o apsupta enkavedist ir Vaclovas Voveris sunkiai sueistas. Gydsi Varnos ligoninje.

1944 m. rugpjio mn. Vaclovas Voveris ijo mik partizanauti; stojo Lietuvos kariuomens puskarininkio, A l o v s auli v a d o Kosto Barausko-Vio br; apie j telksi jo draugai ir biiuliai i b u v u s i o s kaimo s a v i s a u g o s brio. 1944 m. rugsjo 1 d. 1944 m. g r u o d i o 24 d. Vaclovas Voveris-aibas kr aibo partizan br, kuriame jau b u v o 30 kovotoj. Enkavedistai su Daug stribais sudegino virgdn, Uukalni, Melnyls, Dakoni ir arkiks kaimus. Be jokio gailesio u d v y r u s , moteris, n u u d vieneri metuk A d o m u k Ravinsk; 4-ri metuk Maryt Ravinskait. I t kaim partizanus ijo 15-17-meiai vaikinukai.

160

1944 m. gruodio 1945 m. sausio mn.

Dzkijoje jau veik per 300 Lietuvos partizan. Kostas Barauskas kr Partizan dalin, kuris vadinosi Vio v a r d u . J s u d a r ei briai: Vilko" (J. Matukeviiaus), Vio" (paties Kosto Barausko), aibo" (Vaclovo Voverio); Dzko" (P. Balkus-Dzkas); Lito" (Edmundas Siniauskas-Litas) ir Rugio" (Jakubaviius). Burboni mike, netoli Miguiioni susirinko apie 180 partizan pasitarti, kaip jiems reikt vienyti jgas ir kokiais metodais kovoti prie okupacin kariuomen, kokie ansai yra laimti t kov. Susirink prie Miguiioni partizanai buvo upulti enkavedist kariuomens. Mis v y k o kelias valandas. u v o 6 partizanai ir bri vadai Dzkas ir Litas. M y j e savo narsa ypa pasiymjo aibo vyrai. Nukauta b u v o 17 enkavedist kareivi ir 2 karininkai. Rusai kerydami sudegino 15 sod y b , n u u d 11 moni - seneli, moter ir vaik. Nukentjo ir aibo giminaiiai. aibas prisiek atkeryti. Vio", Vilko" ir aibo" partizan briai s u r e n g pasal Daug stribams prie Kann kaimo. Tada b u v o sunaikinti patys ariausi Daug stribai J. Januonis, F. Kamandulis, J. Verseckas ir dar ei, Kann apylinks tarybos pirmininko pavaduotojas ir visikai nekaltas stribus ves m o g u s . u v o partizanas Mykolas Statkeviius. NKVD-istai teigia, kad u v o 2 partizanai ir du b u v o sueisti.

1945 m. vasario 5-6 d.

1945 m. vasario 7 d.

1945 m. vasario 23 d.

161

1945 m. kovo 3 d.

NKVD agentas Orlov" prane, kad Onukio valsiuje veikia du partizan briai: pirmajam briui v a d o v a u j a Jonas Dambrauskas-Siaubas; antrajam Edmundas Siniauskas. Pastarajame bryje, p a s i v a d i n u s i a m U T v y n " yra partizanai Juozas Matukeviius; Balkus, Bronius Krikinas ir Vaclovas Voveris. Tas pats NKVD agentas Orlov" prane, kad E d m u n d a s Siniauskas u v o Miguiioni m y j e vasario 7 d. Tik jis b u v o su vokika uniforma, todl manyta, kad tai vokietis. Palaidotas u Onukio kapini. Vaclovo Voverio-aibo v a d o v a u j a m a s Geleinis V i l k a s " u m e z g ryius su A d o l f o Ramanausko-Vanago kuopa, kuri tuomet s u d a r trys briai. A. Ramanausko pasil y m u Vio" viso dalinio vadai susitiko su A. Ramanausko-Vanago bri v a d a i s Varios mike ir nusprend vienytis bendroje kovoje. Punios ile, kpt. Dominyko Jio-uolio iniciatyva b u v o organizuotas iaurins Dzkijos partizan jungini Margio", Kstuio", Vanago kuopos', Vio dalinio" vad susitikimas. Vio daliniui" ats t o v a v o Vaclovas Voveris-aibas. Visi partizanai nutar vienytis. Taip b u v o kurta Dzk rinktin Jos v a d u tapo kpt. Domin y k a s Jius-uolis. kurtas b u v o ir Dzk rinktins tabas. Tuo paiu metu sikrs piet Dzkijos partizan bri junginys, v a d o v a u j a m a s i Vilniaus atsisto Lietuvos karininko ltn. L. Taraseviiaus-Aro, Lies pasivadino Gelei162

1945 m. kovo 20 d.

1945 m. gegus 20 d.

1945 m. bir. 5-10 d.

1945 m. bir. 1 1 d .

nio Vilko" rinktine. Ir tos rinktins v a d a s pakviet Vio", Vanago" ir aibo" vyrus jungtis vien stipr partizan jungin. Vaclovas Voveris-aibas b u v o pareigotas isiaikinti situacij su A l y t a u s Lietuvos laisvs armijos tabu, gal vertt bendr kov jungti ir juos. aibo spdis, susitik u s su LLA tabo atstovu A l y t u j e V. Pielikiu, n e b u v o optimistikas: jie su Vanagu nutar it planuojam darin nesijungti. Birelio 15 d. aibo", Vanago" ir Rugio" vyrai b u v o nutar bendromis jgomis pulti A l o v s miestel ir i jo ivalyti NKVD garnizon ir sunaikinti stribyn. 1945 m. bir. 12-14 d. Matyt, ne be idaviko inios, Varios mik, kur b u v o susitelk Vio", Vanago" ir aibo" briai, besiruoiantys atsaking a m miui, a p s u p o NKVD 220-asis pulkas ir puol stovykl plaiu frontu. Partizanai atsak sutelkta 12 kulkosvaidi ugnimi. Rusai m netvarkingai trauktis. Bet tuo metu pradjo maomis grupelmis trauktis ir partizan naujokai; kai kurie band gelbtis pavieniui. Juos ir sumediojo enkavedistai. Geleiniam V i l k u i " a t v y k u s pagalb, partizan b r a n d u o l y s pralau enkavedist a p s u p i m o ied ir skmingai pasitrauk, kas Kalesnink mikus, kas Panedzings raistus; Vanago" vyrai Plikoni ir Vabali m i k u s be didesni nuostoli. Varios mis tssi apie 2 valandas. u v o 11 partizan; keli b u v o paimti nelaisv; i aibo" brio u v o 2 partizanai; keli b u v o sueisti. Okupantai s a v o v a d u s informavo, kad b u v o nukauti 30 partizan, 6 paimti nelaisv. Partizan duomenimis, tada b u v o nukauti 176 enkavedistai. 163

1945 m. bir. 24 d.

Enkavedistai vl puol Varios mike susirinkusius Vio" ir Vanago" partizanus. Tada u v o 12-14 partizan, upult i pasal. Pats Kostas Barauskas tada b u v o sueistas ir paimtas nelaisv. A l y t a u s ligoninje jis nusiud. Po jo ties v a d o v a v i m Vio" dalinio partizanams perm Vaclovas Voveris-aibas. Geleinio Vilko" b r y s iaugo iki 60 kovotoj. MVD dokumentuose yra ufiksuota, kad iki tos datos Trak NKVD teritorijoje umuti 235 banditai"; suimti ir kalinti 265; suimti 89 partizan rmjai; 65 dezertyrai i sovietins armijos ir 381 aukiamojo amiaus vyras, v e n g s aukimo sovietin kariuomen. Onukio NKVD leitenanto Koremkino su darytame partizan, veikusi Onukio apylinkse, srae yra 44 p a v a r d s , tarp j ir Vaclovo Voverio-aibo. Suimtas Martynas Vikaka-Vasaris i Alytaus rajono Kanik kaimo enkavedistams patvirtino, kad partizanams, veikiantiems Daug ir Onukio apylinkse v a d o v a u j a Vaclovas Voveris-aibas. u v u s i o partizano i Smali Viktoro Voverio mona Ona Voverien, Petro tapo idavike, NKVD agente Olga". Ji i d a v partizan bunker Varliuose; u v o 1 partizanas; trys b u v o suimti. u v o aibo pavaduotojas Kostas Maionisvalgas. aibui tai b u v o didel netektis. Olga prane Daug NKVD, kad Griovini kaime, pas J. Krikl: buvo susirink partizanai, tarp kuri buvo aibas, Siaubas ir ermuknis. 164

1945 m. iki liepos 1 d

1945 m. I p.

1945 m. rugs. 1 d.

1945 m. spalio 20 d.

1945 m. lapkr. 6 d. 1945 m. lapkr. 24 d.

1945 m. lapkr. 26 d.

Olga Daug NKVD prane, kad Smailuose pas Grign v a k a r u k o s e d a l y v a v o Vaclovas Voveris-aibas ir Bronius Narinkeviius i Siaubo brio. Partizano Vio"dalinys, kuriam priklaus aibo" ir Vilko" briai, u m e z g ryius su Butrimoni partizan briu, kuriam v a d o v a v o Gervickas-Jovaras. Tai b u v o Dzkijos partizan vienijimosi pradia. u v o Vaclovo Voverio brolis V l a d a s Voveris-Deksnys. Jis priklaus Siaubo briui. Trak MVD u v e r b a v o Stas Kukl i Bakaloriki kaimo, kuris vokiei okupacijos metais, kovojo kartu su V. Voveriu sav i s a u g o s b r y j e prie raudonuosius partizanus. T pai dien jiems p a v y k o uverbuoti ir Vinc Alekson i Gruonik km. Visos Dzkijos partizanai susivienijo ir buvo kurta Dainavos partizan apygarda. Persiorganizavus Geleinio Vilko" grupje vl liko 30 kovotoj. Vaclovas Voveris-aibas ir Riardas Golteinas-Lordas Juozapavos d v a r e pas mokytoj Monik Golteinien susitiko su Daug MVD virininku mjr. Buiko. Su rusais norjo sudaryti taikos sutart, partizan valiai paliekant stribus. Taiau ekistas juos apgavo. Tos paios dienos vakare Daug ekistai u k a v o " m i k u s aplink Juozapav, tikdamiesi aib ir Lord nutverti. Jie spjo laiku pasialinti. Geleinio Vilko" vyrai sureng pasal Purveli kaime netoli Daug ir sunaikino vis Daug MVD gul - 18 emvedist ir j virinink mjr. Buiko. 165

1945 m. gruodio pr.

1946 m. vasario 17 d. 1946 m. g e g u s 18 d

1946 m. g e g u s 20 d

1946 m. liepos 30 d.

1946 m. lapkr. 15 d.

1947 m. pradioje

MVD dokumentuose b u v o ufiksuota, kad Vaclov Vover-aib ir jo Geleinio Vilko br sek MVD agentai: Olga", Gabr y s " , Nonoj", Grybas", Vasiliauskas", Beras" ir agentai, kurie sek Adolf Ramanausk-Vanag - Oriol", Varnas", Rytas", Suvorov", Nemunas" Dzkas", Graus". Jie visaip stengsi sukirinti aib su Rugiu, Kazimierait su Vanagu, paskleisti per s a v o sbrus neva tas ar kitas bendradarbiauja su MVD. Dainavos a p y g a r d o s v a d pasitarime Punios ile b u v o svarstomas klausimas dl a p y g a r d o s v a d o D. Jio-uolio nesutarim su bri vadais. Pasitarime d a l y v a v o ir Vaclovas Voveris-aibas. Trak MVD papulk. Krainovo praneimu Jono Kazlausko-ermuknio br ekistams p a v y k o infiltruoti MVD agent Petuk", b u v u s partizan i Tauioni. Geleinio Vilko" vyrai prie Rakatanski kaimo stojo atvir m su MVD kariuomene ir stribais. MVD agentas Gabrys Daug MVD prane, kad aibo b r y s danai lankosi Rudnios apylinkse; Gabrys atved e m v e d i s t u s prie bunkerio, kur rasta ginkl. Daug MVD dokumentuose yra iliks raas - MVD papulk. Krainovo p a d k a J. Paceviiui u 1948 m. liepos 2 d. Rudnioje nuautus partizanus Jon Budrevii-Gars (g. 1929) ir Feliks Trunc ir u 1948 m. liepos 5 d. nuaut Albert Glieb (g. 1927) (i tikrj jam b u v o nupjauta g a l v a ir numesta rugi lauke prie nam, o knas ivetas 166

1947 m. bal. 22-24 d.

1947 m. g e g u s 3 d.

1947 m. rugsjo 20 d

1947 m. lapkr. 11 d.

1948 m.

iniekinimui. A n k o galv radusi moiut j palaidojo).Tok bais sadist i u g d okupantas. 1948 m. liepos 6 d. Geleinio aibo" vyrai ivaik strib aktyv, susirinkus Daug miestelio klub, met pro lang granat. 3 stribai uvo; 8 b u v o sueisti.

1948 m. rugpjio 14 d. Daug MVD u v e r b a v o Stas i Mergeerio kaimo, Varnos rajono ir jai suteik MVD agents v a i g d s " s l a p y v a r d . Jos tvas b u v o p a b g s su vokieiais ir dl to MVD j antaavo. Ji b u v o pareigota sekti Geleinio Vilko" v y r u s . v a i g d idav s a v o tikr dd Tarail Ign i Puodi kaimo, j skundusi, kad susitikinja su partizanu Juozu Voveriu i Smali kaimo; ji prane, kad mike netoli ilin b u v o sutikusi 10 besislapstani partizan br; jie bazuojasi Vargakiemio kaime. Ji b u v o ypa tingai uoli ir MVD ra p r a n e i m u s labai danai; sek Geleinio V i l k o " partizanus ideck-emait, Arbaiausk, neinom partizan Petr; brio vad Krikin; 1948 m. lapkriio 29 d. s k u n d s a v o giminait Juli Vainilavii, praneusi, kad jo namuose lankosi Geleinio Vilko" partizanai; 1951 m. vasario 1 d. v a i g d atved emvedistus ir stribus Spenglinink kaim, parod bunkerius, kuriuose slapstsi 16 partizan; dalis j uvo, kiti b u v o suimti. 1948 m. rugsjo 30 d. aibo vadovaujami kovotojai siver Alytaus ligonin, nordami ivaduoti sueist ir suimt partizan Stas Raklevii, Myslini-Tigr. Dl partizano Guobos isiblakymo, vos n e u v o aibas. Nuo stribo kulkos j igelbjo ant jo krtins kabj ironai. 167

 aib ovs stribas R. Lauys b u v o nukautas. 1948 m. spalio 11 d. Kazimieraiio rinktins tab, neva redakciniam darbui, b u v o infiltruoti MGB agentai, v y k d a n t y s uduot Kanibalai" K. Kubilinskas-Varnas ir A. Skinkys-Rytas. aibo v a d o v a u j a m i partizanai pasaloje prie Grendavs, netoli Onukio sunaikino Onukio emvedist gul; 18 emvedist nukov; pasim j ginklus. Dainavos a p y g a r d o s v a d a s A d o l f a s Ramanauskas-Vanagas p a s k y r Vaclov Voveraib Kazimieraiio rinktins v a d u . aibo v y r a m s , iduotiems provokatoriaus, p a v y k o prasiverti i netiktos strib apsupties tik aibo iradingumo dka. Tada b u v o sueistas Viktoras Kazlauskas-Vanagas. ilvitis j ine i kovos lauko mik, o partizanai stribus ivaik, kelis sueid. Pulk. Pokajaus raporte Maskvai minimas tik ermuknio bandit" brys, aktyviai veikiantis tarp Daug ir Butrimoni. 1949 m. pradioje fakt Maskvai patvirtino. Vaclovas Voveris-aibas b u v o apdovanotas trimis narsumo juostelmis; jam b u v o suteiktas partizan leitenanto laipsnis. MGB agent K. Kubilinsko ir A. Skinkio iduoti u v o Dainavos a p y g a r d o s v a d o pareigas laikinai js Benediktas LabenskasKarinas ir Kazimieraiio rinktins tabo v a d a i Vaclovas Voveris-aibas, Jonas Kazlauskas-ermuknis; Viktoras Kazlauskas-Vanagas ir Petras ilanskas-Labutis. 168

1948 m. spalio 27 d.

1948 m. lapkriio 25 d

1948 m. iem

1948 m. pabaigoje

1949 m. vasario 16 d.

1949 m. k o v o 7 d.

1949 m.

Po Vaclovo Voverio-aibo ir jo bendraygi ties Kazimieraiio rinktins v a d u buvo paskirtas Lionginas Baliukeviius-Dzkas. Vaclovas Voveris po mirties b u v o apdovanotas vis laipsni Laisvs Kovos Kryiais (su kardais ir be kard). Jam b u v o suteiktas Laisvs Kovos Karygio g a r b s vardas. Piet Lietuvos partizan v a d u paskirtas kpt. S. Stanikis-Litas, Viltis; Dainavos apyg a r d o s v a d a s A d o l f a s Ramanauskas-Vanag a s b u v o paskirtas Lietuvos Ginkluotj p a j g v a d u . O Lionginas BaliukeviiusDzkas Dainavos a p y g a r d o s v a d u . Lionginas Baliukeviius-Dzkas su bendraygiais uvo, iduotas MGB agento Kazio Kalantos-Aido. MGB agentas Lapas" prane, kad Bakaloriki kaime dar slapstosi 5 partizanai Aleksas Verseckas-Pavasaris (g. 1913) i Vargakiemio; V y t a u t a s Zaleckas i Kareivoni ir dar trys neinomi. T patvirtino ir kitas MGB agentas A l e k s a n d r a s " i Samnik kaimo. Kalesnink mike MGB kariuomen apsupo ir iud b u n k e r y j e b u v u s i u s partizanus Jon Tursk-Kudirk, Mykol A d g a u s k Daini ir sueist aretavo sueist Petr Belickait-Egl. Idav juos MGB agentas Valin" Vytautui Maioniui p a v y k o isiaikinti, kad tai Vincas yius, Buinickiens, g y v e n u s i o s prie. Kalesnink miko pusbrolis. Po idavysts jis persikl gyventi Merkin. Ten iki iol g y v e n a .

1950 m.

1950 m. sausio 19 d.

1950 m. bir. 24 d.

1950 m. gruodio 12 d

1951 m. sausio 22 d.

169

1951 m. rugsjo 27 d.

u v o Dainavos a p y g a r d o s v a d a s J. Geguis-Diemedis ir visa arno brio v a d o v y b. Dainavos a p y g a r d o s v a d u tapo V. Daunoras-Ungurys. Buvo suimtas Dainavos a p y g a r d o s partizanas Genys". Neatlaiks kankinim, jis id a v Dainavos a p y g a r d o s partizanus, savo b e n d r a y g i u s - emgebist apsupti uvo V y t a s Sadauskas-Karys (g. 1926); V y t a s Lukoeviius-Banginis (1930) ir Antanas esnuleviius-Mnulis (1930). Sunaikintas paskutinis Dainavos apygardos partizan brys. u v o brio ir Kstuio g r u p s v a d a s A. Stanaitis-Aidas.

1952 m. g e g u s mn.

1953 m. gruodio 12 d

uvo Nemuno Piet Lietuvos partizan srities vadas kpt. Sergijus Stanikis-Litas, Viltis. u v o du paskutinieji Dainavos a p y g a r d o s 1954 m. rugsjo 18 d. partizanai ir v a d a s V. Daunoras-Ungurys. 1997 m. lapkriio 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Vaclovui Voveriui-aibui po mirties suteiktas Vyio Kryiaus ordinas.

1953 m. vasario 3 d

170

DAINAVOS APYGARDOS PARTIZAN MARTIROLOGAS

Dainavos apygardos partizan vadai - Adolfas Ramanauskas-Vanagas Dzk grups vadas - plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Dzk grups A apygardos vadas - Dominykas Jius-uolis Piet Lietuvos srities partizan vadai: plk. ltn. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, plk. Adolfas Ramanauskas-Vanagas Dainavos apygardos partizan vadas - Kazimieras Saviius. JONO JAKUBAVIIAUS-RUGIO BRYS (Merkio rinktin) Petras Leikauskas-Kalavijas g. 1910, uvo 1949 m. kovo 16 d. Jonas Daugirdas-Kovas. g. 1919, uvo 1949 m. kovo 16 d. Leonas Kaziulionis-Karygys g. 1924, uvo 1949 m. kovo 16 d. Adolfas Geceviius-Klonis g. 1924, uvo 1949 m. kovo 16 d. Placidas Jarueviius-Dainius g 1917, uvo 1949 m. kovo 16 d. Adomas Daugirdas-Gailius g. 1922, uvo 1949 m. kovo 16 d. FELIKSO DAUGIRDO ARNO BRYS Vadas Daugirdas Feliksas Bronius Paleckas-turmas Jonas Daugirdas-Kovas ARNO RINKTINS ANTANO JUOZAPAVIIAUS GRUPS PARTIZANAI Antanas Gruauskas-Siaubas (uvo 1947 m. spalio 31 d.) Antanas aplikas-Vjelis (uvo 1947 m. spalio 31 d.) Antanas Jukeviius-Savanoris (uvo 1947 m. spalio 31 d.) Anicetas Gavutis-Perknas (uvo 1947 m. spalio 31 d.) Julius Muzikeviius-Dobilas (uvo 1947 m. spalio 31 d.) Vytautas Gavelis-Dmas (uvo 1947 m. spalio 31 d.) Vytautas Jurkeviius-Rytas (uvo 1947 m. spalio 31 d.) Meislovas Baliukeviius-Girnas (uvo 1947 spalio 31 d.) JONO NEIFALTO-LAKNO BRYS Jonas Neifaltas-Laknas, vadas Albina Grikonyt-Neifaltien - Kalniks mis 1945 m. gegus 15 d. uvo 44 partizanai. Paminklas Simne. 171

VANAGO GRUPS KAZIMIERAIIO RINKTINS PARTIZANAI Juozas Kata-Tumas uvo 1949 m. kovo 14 d. Petras Leikauskas-Savanoris, neatlaiks enkavedist kankinim idav Jono Jakubaviiaus-Rugio partizanus, tarp kuri buvo ir jo tvas Petras Leikauskas-Kalavijas. DAUG APYLINKS PARTIZANAI IR J VADAI J. Makaraviius-Varpas K. Baranauskas-amas L. Turskas-Bilinas D. Dobrovolskas-Beras A. Kasiulynas-Laknas Vaclovas Voveris-aibas, g. 1922 m. - uvo 1949 m. kovo 7 d. Viktoras Kazlauskas-Vanagas, g. 1920 m. - uvo 1949 m. kovo 7 d. Jonas Kazlauskas-ermuknis, g. 1919 m. - uvo 1949 m. kovo 7 d. Petras ilanskas-Labutis, g. 1912 m - uvo 1949 m. kovo 7 d. P. Savickas-Kregd V. Gavelis-Banadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas Petras Zajankauskas, g. 1906,1944 m. spalio 27-29 d. nuteistas suaudyti. Vincas Gliebus, g. 1911 m. raudonj partizan iauriai nuudytas 1943 m. Burboni mike. Rokas Rimaauskas, g. 1903 m., nuudytas raudonj partizan 1944 m. bal. 7 d. Nokn mike. Alfonsas Samuleviius, g. 1897 m., nuteistas 10 met lageri, mir lageryje. Juozas Samuleviius-Du, g. 1924 m., uvo 1946 m. rugsjo 28 d. Pavartn kaime, prie Varios miko. Kazys Maionis, g. 1890 m., 1944 m. spalio 27-29 d. nuteistas mirties bausme. Petras Karkauskas, g. 1916 m., 1944 m. spalio 27-29 d. nuteistas mirties bausme. Juozas Dubickas, g. 1911 m., 1944 m. spalio 27-29 d. nuteistas mirties bausme. PIET LIETUVOS PARTIZAN SRITIS plk. ltn Juozas Petraka

172

MERKINS BATALIONAS Petras Petrnas-Giraitis, vliau Adolfas Ramanauskas-Vanagas, (19181957 m. lapkriio 29 d.). Teofilis Valickas-Balys Juozas Jakavonis-Tigras Albertas Perminas-Jrininkas Bronius aplikas-Strazdas Pranas Platkis-Karklas Petras Vaitkus-Genys Adolfas Baublys-Merkys-Vytas (1913-1949) Lionginas Baliukeviius-Dzkas(1925-1950 bir. 24) Augustinas Babrauskas-vendrys (1925-1950 bir. 24) Antanas Vailionis-pokas (uvo 1950 bir. 24) Antanas Kokneviius-vedrys (uvo 1950 bir. 24) Jonas Jakubaviius-Rugys Vincas Kalanta-Nemunas Jonas Budnas-Klebonas Jonas Kalanta-Mindaugas-Briedis Senovaitis uvo Merkins myje 1945 m. gruodio 15 d. Putinas uvo Merkins myje Milinas uvo Merkins myje viedrys uvo Merkins myje Audra sueistas Merkins myje A. Gruauskas-Siaubas sueistas Merkins myje Kun. Zigmas Neciunskas-Elyt (1912). NEDZINGS PARTIZAN BRYS Antanas Jukeviius (1916-1941) Jonas Prakapas (1941) Plk. Juozas ibaila-Merainis (1905-1953) Julius Makaraitis-Varpas (1928-1952) Juozas Makaraitis-ilvitis (1927-1949) Jonas Jukeviius-Gruodis (1925-1949) Alfonsas Grabaviius-kis (1928-1948) Bronius Stankeviius-Sakalas (1928-1948) Antanas Stankeviius-Vakaras (1926-1950 Petras Stankeviius-Rugpjtis (1920-1945) Vincas Vinkeviius-valgas (1928-1950) Stasys Vinkeviius-Jaunutis (1925-1949) 173

Jonas Celenceviius-Briedis (1927-1949) Juozas Celenceviius-ernas (1930-1949) Vladas Karpuka-mitas (1914-1947) Bronius Kasiulynas-Dobilas(1919-1945) Alfonsas Kasiulynas-Laknas (1927-1948) Juozas Kazlauskas-Gylys (1918-1948) Bronius aplikas-Strazdas (1918-1946) Kstutis Zarlys-Gegut (1925-1948) Juozas Kopka-Naras (1927-1948) Julius Vilkauskas-Vieversys ((1929-1949) Petras Vilkauskas-Aras (1927-1949) Vladas Jerueviius-Viesulas (1930-1949) Vladas Stankauskas-pokas (1925-1947) Vincas Makaraviius-Litas (1925-1948) Jonas Sinkeviius-Paukt (1913-1947) Petras Jukeviius-Gaigalas (1913-1947) Jonas Jukeviius-Vaiduoklis (1930-1950) Bernardas idlauskas-Planeta (1928-1950) Juozas idlauskas-Klajnas (1930-1950) Juozas Pigaga-Klevas (1930-1949) Adolfas Trunc-Vilkas (1918-1947) Juozas Babraviius-Dainius (1928-1949) Juozas Kata-Jurginas (1925-1948) Pranas imkonis-Karklas (1931-1950). MARCINKONI BATALIONAS ats. ltn. Lionginas valkus-ernas JONO ETOKO-BIJNO BRYS Jonas Grigas-Karvelis Jonas glis Vytautas-ilvitis Rokas Bingelis-Vaidevutis Ona Baublien Pranas Platkis-Karklas Bronius Balius (1926-1948) Vincas Velika (1925-1948) Petras Sasnauskas (1924-1947) Juozas Klimaviius (1922-1949) Jonas Klimaviius (1927-1949) 174

Juozas esnuleviius (1924-1947) Vytas Valentukeviius (1923-1949) Vaclovas Rakauskas (1932-1949). NEGRO IR JROS PARTIZAN BRYS (Miroslavas) Antanas Petrikonis-Laivas (1928 J. Gylys-Gintaras Antanas Grikonis-Jreivis (uvol951 m. spalio 6 d.) eslovas Jukelis-Deimantas Albinas Nedzinskas-Jovaras Jonas Kuinskas -Tautmylis, Spyruoklis DRUSKININK BATALIONAS Edvardas Juknaitis-Juozaitis J. Kalpokas-Klevas J. Kiela-Audra P. Damuleviius-Danielius A. Sarauius-Tauras, Audra, 1947 m. spalio 7 d. NKVD suimtas V. Kriaunelis-ilvitis Ivanauskas-turmas J. Kriaunelis-glis uvo 1946 m. sausio 12 d. P. Beranskas uvo 1946 m. sausio 12 d. L. Mulerskas-Naras buvo NKVD suimtas Pakarklis-Karklis buvo NKVD suimtas P. Platkis, suimtas J. esnulis-Levas uvo 1946 m. rugsjo 7 d. A. Rkus-Lietutis uvo 1946 m. rugsjo 7 d. P. Aleksonis-Dd uvo 1946 m. rugsjo 7 d. A. Subaius-Tauras uvo 1947 m. kovo 19 d. F. erniauskas-Vasaris uvo 1947 m. kovo 19 d. A. Stonkus-Rytas uvo 1949 m. lapkr. 11d. V. Potelis-Perletas uvo 1949 m. lapkr. 11d. J. Gylys-Kalnius, uvo 1949 m. rugs. 20 d. A. Vabuolas-Kadugys, uvo 1949 m. rugs. 20 d. K. Markeviius-Tautmylis, uvo 1949 m. rugs. 20 d. M. Lukoinas-Lukoius uvo 1945 m. vas. 27 d., Panaros kautynse B. Tamuleviius uvo 1945 m. vas. 27 d., Panaros kautynse V. Kleinatauskas uvo 1945 m. vas. 27 d., Panaros kautynse J. Vilkauskas-Lazauskas-Liepa uvo 1945 m. vas. 27 d., Panaros kautynse 175

B. Sadauskas-Smilga uvo 1945 m. vas. 27 d., Panaros kautynse Z. Sukackas-Gediminas uvo 1945 m. vas. 27 d., Panaros kautynse J. Marazas-aibas uvo 1947 m. saus. 11 d. Kibyi kaime P. Amiejus uvo 1945 m. balandio 9 d kautynse su NKVD kariuomene Varakos mike K. Dima-Klevas uvo 1945 m. balandio 9 d. kautynse su NKVD kariuomene Varakos mike A. Jureleviius-Liepa uvo 1945 m. balandio 9 d. kautynse su NKVD kariuomene Varakos mike L. Kibildis-Juodvarnis uvo 1945 m. balandio 9 d. kautynse su NKVD kariuomene Varakos mike J. Pilvelis uvo 1945 m. balandio 9 d. kautynse su NKVD kariuomene Varakos mike V. Valentukeviius-Aras uvo Pasviedikyje 1949 m. balandio 18 d. Jonas Klimaviius-Klevas uvo Pasviedikyje 1949 m. balandio 18 d. Juozas Klimaviius-Milinas u v o Pasviedikyje 1949 m. balandio 18 d. V. Pakauskas-Vasaris uvo Pasviedikyje 1949 m. balandio 18 d. V. Volungeviius-Laknas Pasviedikyje 1949 m. balandio 18 d. buvo sunkiai sueistas. Mir prie Grdos ups tilto. Siaubas, brio vadas uvo Merkins miestelio puolimo metu 1945 m. gruodio 15 d. Meka uvo 1945 m. gruodio 15 d. Merkins puolimo metu Nyktaitis uvo 1945 m. gruodio 15 d. Merkins puolimo metu Putinas uvo 1945 m. gruodio 15 d. Merkins puolimo metu. V. Ivanauskas-Gegutis uvo 1947 m. rugsjo 16 d. Velnio tilto slnyje Nedingio upelio kairiajame krante ties Perloja. J. Vekys-Vyturys uvo Gudeli kaime 1947 m. rugpjio mn. V. Baltaduonis-Girutis uvo 1946 . rugs. 14 d. B. Bingelis-pokas uvo Panaros kaime 1948 m. spalio 11 d. P. Videika-Klevas Panaros kaime uvo 1949 m. lapkr. 14 d. V. Amiejus-Nris Panaros kaime uvo 1949 m. lapkr. 14 d. Neatpaintas partizanas uvo Panaros kaime 1949 m. lapkr. 14 d. Ryinink Dina uvo Panaros kaime 1949 m. lapkr. 14 d. J. Barbataviius-Naikintuvas uvo eimi kaime 1946 gruodio 31 d. J. Marcinonis-Martynas uvo eimi kaime 1945 m. rugpjio 11 d. J. Vitkus-Kazimieraitis, plk.ltn, uvo Janavo k., aliamikio pakratyje 1946 m. liepos 2 d. A. Matuleviius-Skiedra uvo Guobini kaime 1948 m. birelio 3 d. 176

A. Sukareviius Savukas uvo Guobini kaime 1948 m. birelio 3 d. Alksonis uvo Vikiautinio kaime 1945 m. M. Prapiestis-Dagys uvo aliamikyje 1945 m. sausio 12 d. N. Uoslys-Obuolys uvo 1945 m. balandio 7 d. O. J. Slauta-Aura, partizan brio v a d a s uvo 1945 m. balandio 23 d. V. Balius uvo 1945 m. balandio 24 d. J. Pilvelis uvo 1945 m. balandio 25 d. V. Sadauskas-Krmas uvo 1945 m. birelio 30 d. P. imaitis-Nemunas uvo 1945 m. birelio 30 d. J. Sabalis-aibas uvo 1946 m balandio 13 d. J. Bankieta-virblis uvo 1948 m. vasario 13 d. P. Mikelionis-Kibirktis uvo 1948 m. vasario 13 d. A. Vailionis-pokas uvo 1950 m. birelio 24 d. A. Kokneviius-vedrys uvo 1950 m. birelio 24 d. Lionginas Baliukeviius-Dzkas u v o 1950 m. birelio 24 d. A. Babrauskas-vendrys uvo 1950 m. birelio 24 d. Radvila vidrys uvo 1950 m. birelio 24 d. L. Malika-Saulius uvo 1951 m. rugsjo 23 d. V. Barbataviius-Bomboneis uvo Maoni kaime 1948 m. vasario 28 d. B. Tamkeviius-Berinis, Juozapaviiaus tvnijos vadas, uvo netoli Maoni kaimo 1951 m. rugpj. 22 d. J. Kaalynas-Varnnas uvo netoli Maoni kaimo 1948 m. vasario 28 d. S. Kavaliauskas-Vyturys uvo netoli Maoni kaimo 1948 m. vasario 28 d. A. Balius-Pantera uvo Aurins kaime E. Muzikeviiaus sodyboje 1949 m. balandio 19 d. V. Paliukonis-Darius pasidav ir buvo MVD suimtas 1949 m. balandio 19 d. V. uravlis-Snaiperis uvo Prd mike, netoli Aurins kaimo 1949 m. lapkr. 11 d. F. Bernataviius uvo Kibyi kaime 1945 m. vasario 8 d. Pikuolis uvo Subartoni mike 1947 m. Rytas uvo Subartoni mike 1947 m. A. Saveikis-Uosis uvo Marg kaime 1946 m. lapkr. 8 d. A. Gruauskas-Siaubas (A. Juozapaviiaus grups vadas) uvo Eeryno kaime 1947 m. spalio 10 d. Jurkeviius-Rytas uvo 1947 m. spalio 10 d. Eeryno kaime J. Barbataviius-Sklandytuvas uvo Barzdin kaime 1948 m. liepos 3 d. J. Amiejus-ilvitis uvo Barzdin kaime 1945 m. balandio 25 d. A. Bingelis uvo 1945 m. A. Kleponis-Voroilovas uvo 1945 m. kovo mn. 177

A. Laukeviius- Martynas,Geguis uvo 1945 m. rugsjo 27 d. J. Aleksonis-Medinis uvo 1948 m. rugsjo 27 d. Cimanin kaime J. Januleviius-Gintaras uvo 1949 m. balandio 9 d. Cimanin kaime J. Radiukynas-Karvelis uvo 1949 m. lapkr. 6 d. Cimanin kaime A. Mockeviius-Nalaitis 1949 m. lapkr. 6 d. uvo Cimanin kaime P. Rudis-Berelis suimtas. J. Mockeviius-Vtra uvo 1949 m. lapkr. 14 d. Cimanin kaime A. Kva-Linksmutis uvo 1947 m. rugpjio 2 d. prie Panemunio kaimo B. Kleponis-Laimis uvo 1946 vasario mn. prie Panemunio kaimo A. Jurgeleviius-Nevis uvo 1948 m. gegus 8 d. Drapali kaime P. Mikelionis-Kibirktis uvo 1948 m. gegus 8 d. Drapali kaime J. Klibaraviius-Gerv uvo 1949 m. balandio 24 d. lapik kaime J. Kasiulionis-Krankys uvo 1949 m. balandio 24 d. lapik kaime B. Liesonis-Jazminas uvo 1949 m. balandio 24 d. lapik kaime J. Stravinskas-Sukillis uvo 1949 m. balandio 24 d. lapik kaime V.Pemp-Alvydas suimtas 1949 m. balandio 24 d. lapik kaime. J. Mariulionis-Butageidis uvo 1948 m. vasario 26 d. Kriktoni kaime Nemuno pakrantje. V. Leskauskas, Pakalnis-valgas uvo 1948 m. vasario 26 d. Kriktoni kaime Nemuno pakrantje. M. Treigys-Dafas uvo 1947 m. gegus 14 d. prie Skirziaus eero. J. Sinkeviius-Dynys uvo 1946 m. gruodio 27 d. prie Geni kaimo. J. Kalpokas-Klevas nukankintas tardant 1946 m. vasario 15-20 d. Druskinink kaljime. B. Sinkeviius-Pauktis uvo 1949 m. rugsjo 8 d. Vertamedio mike, bunkeryje. P. Surauius-uolinis enkavedist sueistas ir suaudytas 1949 m. rugsjo 8 d. Vertamedio mike. A. Damuleviius-Sakalas, partizan brio vadas, uvo 1947 m. liepos 7 d. Jaskoni kaime Jaskelevii sodyboje. J. Valentukeviius-Jaunuolis uvo 1947 m. liepos 7 d. Jaskoni kaime. P. Jazukeviius-glis uvo 1947 m. liepos 7 d Jaskoni kaime. P. Mikinis-Siuvjas uvo 1947 m. liepos 7 d. Jaskoni kaime. J. Milutis-Briedis 1947 m. liepos 7 d. Jaskoni kaime suimtas. J. Guigys-Vjelis, partizan brio vadas, uvo Margioni kaime 1947 m. spalio 11 d. J. esnuleviius-Vasaris uvo Mym laukuose 1947 m. spalio 11 d. A. Valentukeviius-Vaidilutis uvo Margioni kaime 1947 m. spalio 11d. V. Konstantinaviius-Jokeris uvo Margioni kaime 1947 m. spalio 11 d. 178

P. Sasnauskas-Smilga uvo Margioni kaime 1947 m. spalio 11 d. Strazdas-Dobilas uvo Margioni kaime 1947 m. spalio 11 d. K. Kruas-Lokys uvo Margioni kaime 1947 m. spalio 11d. B. Balius-Arminas, partizan brio vadas, uvo Kapiniki kaime 1948 m. vas. 21 d. J. Lukoeviius-Jurginas uvo 1949 m. Kapiniki kaime. V. Viinis-Vanagas uvo Kapiniki kaime 1949 m. M. Grigas-Maculis uvo Kapiniki kaime 1949 m. J. Garbus-Lapinas uvo Kapiniki kaime 1949 m. M. Sinkeviius-Lubinas uvo Kapiniki kaime 1949 m. V. Velika-Strazdas uvo Kapiniki kaime 1948 m. vas. 21 d. P. Damuleviius-Danielius, Daugirdas, paskutinis Merkio rinktins vadas, uvo (nusiov) 1952 m. vas. 27 d. mike tarp Kapiniki ir Randamoni kaim. J. Kruas-Vyturys uvo mike tarp Kapiniki ir Randamoni 1952 m. vas. 27 d. V. Treigys buvo suimtas ir tapo MGB agentu Karveliu. 1952 m. vas. 27 d. A. Garbatauskas-Beras nuautas MGB agento 1953 m. J. Burlinskas-Baknas uvo 1947 m. Kabeli kaime. A. Valentukeviius-Bijnas uvo 1947 m. Kabeli kaime. E. Juknaitis-Juozaitis, partizan brio vadas, uvo 1947 m. rugsjo 27 d. tarp Kabeli ir Musteikos kaim. P. Petninas-Petrnas, partizan brio vadas, uvo 1947 m. rugsjo 27 d. tarp Kabeli ir Musteikos kaim. J. Surauius-Vasaris 1947 m. spalio 24 d. strib sueistas sudeg Musteikos kaime, kluone. T. Baublys-Laknas uvo 1952 m. balandio 17 d. Grybaulios kaime. S. Narkauskas-Vaidilutis uvo 1952 m. bal. 17 d. Grybaulios kaime. A. Akstinas-Rytas uvo 1952 m. bal. 17 d. Grybaulios kaime. B. Damuleviius-Kelmas uvo 1952 m. vas.4 d. netoli Randamoni kaimo. J. Sinkeviius-Jotvingis uvo 1952 m. vas. 4 d. netoli Randamoni kaimo. J. Drazdauskas-Putinas suimtas 1952 m. vas. 4 d netoli Randamoni kaimo; tapo idaviku. A. Sadauskas-Litas uvo Randamoni kaime 1950 m. gegus 27 d. V. Damuleviius-uolas uvo Musteikos k. mikuose 1949 m. kovo 4 d. Sueista jo mona. Uov iveta Sibir. M. Gaidys-Kurmis uvo 1950 m. birelio 10 d. Virurodukio kaime. V. Sadauskas-Strazdas 1950 m. birelio 10 d. Virurodukio kaime sueistas. 179

J. Balius-Balutis, Druskinink komendantas uvo 1947 m. bal. 11d. prie Krakiabals. A. aplikas-Pauktis uvo 1947 m. bal. 11 d. prie Krakiabals. J. Korsakas-ermuknis uvo 1947 m. bal. 11d. prie Krakiabals. B. Jurkeviius-Putinas uvo 1947 m. bal. 11 d. prie Krakiabals. V.Liaukeviius-Lapas uvo 1947 m. kiovo 23 d. Rodukos kaime. S. Kraunelis-Ragas uvo 1947 m. kovo 23 d. Rodukos kaime. B. Urbonaviius uvo 1947 m. kovo 23 d. Rodukos kaime. L. valkus-ernas uvo 1945 m. gruodio 5 d. Mardasavo kaime. T. Kondratas-Briedis uvo 1945 m. gruodio 5 d. Mardasavo kaime. A. Bilinskas-Jurginas uvo 1945 m. gruodio 5 d. Mardasavo kaime. M. Navickas uvo 1945 m. gruodio 5 d. Mardasavo kaime. J. Mikinis-Narsutis uvo 1947 m. rugpj. 21 d. Kasin kaime. V. Baranauskas-Tautgirdas uvo 1947 m. rugpj. 21 d. Kasin kaime. A. Valentukeviius-Kardas uvo 1947 m. rugpj. 21 d. Kasin kaime. Beras, partizan brio vadas, uvo 1949 m. V. Kraunelis-ilvitis uvo Bingeli kaime 1948 m. pavasar. Liepa uvo 1947 m. Burokaraisio kaime. J. Marinskas-Vytenis uvo 1949 m birelio 19 d. Burokaraisio kaime J. Celenceviius-ernas uvo 1949 m. birelio 19 d. Burokaraisio kaime. J. Ikasala-aulys uvo 1949 m. birelio 19 d. Burokaraisio kaime. V. Kata-Gardinas uvo 1949 m. birelio 19 d. Burokaraisio kaime. Gailius uvo 1949 m. birelio 19 d. Burokaraisio kaime. J. Plutuleviius-pokas uvo Pauli kaime 1947 m. birelio 11d. V. Treigys-Audra uvo Pauli kaime 1947 m. birelio 11 d. V. Stankauskas-Gintaras uvo Pauli kaime 1947 m. birelio 11 d. Neinomas partizanas uvo Pauli kaime 1947 m. birelio 11 d. Z. Galius-Perknas uvo Pilvingio kaime 1946 m. liepos 27 d. B. Galien uvo Pilvingio kaime 1946 m. liepos 27 d. V. Buceviius-Sekretorius uvo Pilvingi kaime 1946 m. liepos 27 d. J. yras-Sapnas uvo Pilvingi kaime 1948 m. birelio 24 d. V. Kvaraciejus-Dobilas uvo Pilvingi kaime 1948 m. birelio 24 d. A. iurskas-Raktelis uvo Pilvingi kaime 1948 m. birelio 24 d. K. Zurlys-Gegutis uvo Pilvingi kaime 1948 m. birelio 24 d J. Kvaraciejus-aibas uvo Pailings kaime 1945 m. A. Paionaitis-Suvalkas uvo Pailings kaime 1945 m. V. Karsokas-Perknas uvo Maksim kaime 1947 m. liepos 21 d. J. Kvaraciejus-Vilkas uvo Maksim kaime 1947 m. liepos 21 d. V. Miliauskas-Litas uvo Maksim kaime 1947 m. liepos 21 d. 180

F. Daugirdas-arnas uvo Uciekos kaime 1949 m birelio 20 d. J. Vilkauskas-Vyturys uvo Uciekos kaime 1949 m. birelio 20 d. Plutuleviius-Klevas uvo Uciekos kaime 1949 m. birelio 20 d. B. Mariulionis-Stumbras uvo 1949 lapkr. 5 d. Viecin kaime. Jazminas uvo 1946 m. birelio 15 d. Ilginink kaime prie eero. J. Stravinskas-Karklas uvo 1951 m. vas. 3 d. Gerdai kaime. V. Subaius-Klevas uvo 1951 m. vas. 3 d. Gerdai kaime. J. Saveikis uvo 1945 m. spalio 23 d .Gerdai kaime. K. Vaiknoras-Laiminas, Laisvnas uvo 1947 m. birelio 8 d. Liplin kaime. J. Treigys-Kadagys uvo 1947 m. liepos 6 d. Liplin kaime. J. Tartenis-Vilimas uvo 1945 m gegus mn. Liplin kaime. J. Penkeviius-Kalnelis uvo 1946 m. kovo 24 d. Dir kaime. J. Bankieta-virblis uvo Mizar kaime 1947 m. sausio 16 d. B. Butkeviius-Baravykas uvo Mizar kaime 1947 m. saus. 16 d. J. umskas-Lapas uvo Mizar kaime 1947 m. saus. 16 d. J. Ptakauskas-Liepa uvo Mizar kaime 1947 m. gruodio 14 d. J. Vilkauskas-Perknas uvo Mizar kaime 1946 m. vas. 11 d. S. Balius uvo Gailin kaime 1948 m. birelio 14 d. J. Marcinonis-Pykuolis uo Gailin kaime 1949 m. lapkr. 10 d. J. Volungeviius-Papartis uvo Didiasalio kaime 1950 m. bir. 6 d. J. Kankleviius-Radastas uvo Didiasalio kaime 1950 m. bir. 6 d. J. Rutkauskas-Savanoris uvo Didiasalio kaime 1950 m. bir. 6 d. V. Buionis-Jaunutis uvo Didiasalio kaime 1951 m. vas. 22 d. Buionien-Laktingala uvo Didiasalio kaime 1951 vas. 22 d. B. Ivanauskas-Linksmutis uvo Didiasalio kaime 1951 m. vas. 22 d. V. Maslauskas-Ramunis uvo Didiasalio kaime 1951 m. vas. 22 d. K. Treigys-turmas uvo Kaziuli kaime 1949 m. lapkr. 13 d. A. Stravinskas-Tautmylis uvo Kaziuli kaime 1949 m. lapkr. 13 d. P. Augus, ryininkas uvo Kaziuli kaime 1949 m. lapkr. 13 d. P. Jakenta, ryininkas uvo Kaziuli kaime 1949 m. lapkr. 13 d. A. Jakentait, ryinink uvo Kaziuli kaime 1949 m. lapkr. 13 d. A. Jakentien, ryinink uvo Kaziuli kaime 1949 m. lapkr. 13 d. J. Vitkauskas-Barknas uvo Kaziuli kaimo mike 1946 m. rugs. 11d. J. Mizaras-Serapinas uvo Micin kaime 1947 m. kovo 5 d. B. Kisielius-Karvelis uvo Ricieli kaime 1947 m. kovo 17 d. S. Kuckailis-Girnas uvo Ricieli kaime 1947 m. kovo 17 d. A. Urbonas-Varnas uvo Ricieli kaime 1947 m. kovo 17 d. J. Rutkauskas-Tzas uvo Ricieli kaime 1948 m. liepos 18 d. 181

. Kritapaviius-Vaiduoklis uvo Ricieli kaime 1949 m. bal. 14 d. V. Videika-Trispalvis uvo Degsi kaime 1949 m. vas. 11 d. P. Valentukeviius uvo Likiavoje 1945 m. rugs. 8 d. NORULI APYLINKI PARTIZANAI Jonas Klimaviius uvo 1944 m. gruodio 17 d. Vladas Januleviius uvo 1944 m. gruodio 17 d. Alfonsas Jazukeviius uvol944 m. gruodio 17 d. Jurgis aplikas Juozas esnuleviius J. Ivanauskas-Rugys uvo 1948 (1949?) m. S.Klimaauskas-Genys uvo 1948 m. S. Vinkeviius-Jaunutis uvo 1948 m. V. Kuzmickas uvo 1948 m. K. Kraunelis-Briedis uvo 1948 m. VARNOS BATALIONAS Vadas Jonas Jakubaviius-Rugys nuo 1946 met. Zigmas Vasiliauskas, uvo nuo raudonj partizan rankos 1943. Jonas Vasiliauskas kartu su tvu uvo nuo raudonj partizan rankos 1943. Perlojietis Adolfas Baublys-Merkys, vliau brio vadas, uvo 1949 m. sausio 24 d., iduotas provokatoriaus Broniaus Navicko, MGB agento Kirvio. Perlojos apylinkse uvo 48 partizanai, tarp j 14 perlojiki kartu su Adolfu Baubliu-Merkiu uvo Maryt Vaisietait (1925-1949) Maryt Budnait (1925-1949) Adel Kaireviien (1926-1949) Jonas Kaireviius-Liepa (1921-1979) Zigmas Maionis-Sukillis (1927-1949) Mykolas Navickas-Beras (1907-1949) Pranas Kibirktis-Lizdeika (1925-1949) Petras Jezukeviius-Profesorius (1925-1949) Vladas Novikeviius-Audra (1913-1949) Stasys Stakaitis-Tarzanas (1925-1949) Pranas Berelis-turmas (1914-1949) Motiejus Adomonis-algiris (1924-1949) Stasys Baublys-Perlas (1928-1949) 182

Valentas Sinkeviius-Vaidilutis (uvo 1949 m. vasario 9 d.) Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins Vanago grups partizanas. Bronius Sinkeviius-Vanagas P. Zagorskas-Kaimietis Juozas Kaziulionis-Klevas (uvo 1949 m. vasario 9 d.) Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins Vanago grups partizanas. Teofilis Valickas-Balys (uvo 1949 m. vasario 9 d.) Merkio rinktin. Bronius Paleckas-turmas (uvo 1949 m. vasario 9 d.) Merkio rinktin. Stasys Valickas-Trenksmas J. Matukeviius-Vilkas - vliau brio vadas ryininkas rmjas Jonas ilinskas. Vincas Ivanauskas-Gegutis, Merkio apygardos partizanas. Pranas Ivanauskas-Bevardis (1925-1949) Jonas Ivanauskas-Rugys Ivanauskas-turmas Stasys Klimaauskas-Genys (1925-1949). Feliksas Daugirdas-Sarnas Antanas Jukauskas-Planeta Juozas Voveris-pokas (1923-1949 m. rugs. 22 d.) Bronius Paleckas-turmas (1924-1949 m. rugs.22 d.) Petras Valickas-Vyturys (1923-1949 m. rugs. 22 d.) Jonas Jarueviius-Nemunas (1898-1946) Neinomas partizanas, uvs 1948 m. gegus 22 d. 148 Varnos bataliono uv partizanai KAZIO GLBO GIEDRIO BRYS Vladas Jermolaviius-Grigas (uvo 1945 rugpj.) Maryt esnuleviit-Rugiagl (1927-1949) Zos Budnait-Ramun (1927-1949) Stasys Baublys-Perlas (1928-1949) Jonas Jarueviius-Papartis (1925-1949) LIKIAVOS PARTIZANAI Vadas ltn. Bolius imkonis-arnas uvo 1945 vasar netoli Kapiamiesio. Ltn. Mykolas Lukoinas Juozas Slauta-Aura Antanas Gruauskas-Siaubas Albinas Kisieliauskas-Karvelis 183

PERLOJOS PARTIZANAI Vinikeviius Vincas-valgas (uvo 1951 vasario 12 d.) Baranauskas Jonas-Balandis (uvo 1951 vasario 12 d.) erlauskas Banadas-Planeta (uvo 1951 vasario 12 d.). Juos idav buvs partizanas Zigmas Kata, taps MGB agentu-smogiku. Dainavos apygardos Geleinio Vilko" partizan martirolog sudar ir spaudai pareng Henrikas Rimkus ir Vytautas Maionis // Voruta. 2004 geg. 15; papild. pareng Gintaras Luinskas / / Voruta. - 2005; Druskinink bataliono - V. Valentukeviius ir V. Klimas / / Lankstinukas. Susipainkime su partizan kov keliais Druskinink urdijos mikuose. - Druskininkai, 2006.

184

LITERATRA
A n u a u s k a s A. Lietuvi tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 met a i s . - V . , 1996.-494 p. Beleviius A. Atminties gyvyb. Gulintiems Merkins Kryi kalnelyje // Tremtinys. - 2000, kovo 22, p. 1, 2; fotonuotr. Butkus V. Dzk laisvs kovos / / XXI amius. - 2006, liepos 5, p. 15; fotonuotr. Butkus V. Karas po karo / / Valstiei laikratis. - 2004, saus. 6, p. 7; fotonuotr. Dainavos apygardos partizan takais / Sud. V. Nanartonis, J. Petraka, K. Saviius. - V., 1997. - 246 p. Gakait N. Pasiprieinimo istorija 1944-1953 metais. - V., 1997. 319 p.; 2-as papild. leid. - V., 2006. - 326 p. Gakait N., Kuodyt D., Kata A., Uleviius B. Lietuvos partizanai. 1944-1953 m. - K., 1996. - 493 p. Ykamas V. Bakaloriki sakalas // Lietuvos Aidas. - 1993, kovo 5, p. 10; fotonuotr. Kaljas I. Atiduok Tvynei, k privalai // Lietuvos Aidas. - 2003, rugs. 22, p. 8; fotonuotr. Kaljas I. Laisvs kovotoj atminimui // Lietuvos Aidas. - 2003, saus. 9, p. 5; fotonuotr. Kaelionis B. Dainavos partizanai. arno rinktin. Dokumentai ir prisiminimai. - V., 1999. - 520 p. Kaziulionis V. Dainavos apygardos partizan atminties paminklai. Lietuvos partizan ties aplinkybs Varnos rajone sovietins okupacijos metais; j palaik paiekos ir atminimo aminimas. - Varna, 2005. 226 p. Kuckailis J. Dl laisvs tavosios, Tvyne // XXI amius, 2000, kovo 29, p. 8; fotonuotr Lankas R. Dzkijos partizanai ino Nepriklausomybs kain / / Lietuvos Aidas. - 2003, bal. 30, p. 9. Legendinis D z k i j o s partizan vadas. - V.; Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrim centras. - V., b. m. - 5 p. Lietuvos naikinimas ir tautos kova (1940-1998) / Sudar Izidorius Ignataviius. - V., 1999. - 702 p. Liongino Baliukeviiaus - Partizano Dzko dienoratis / Pareng spaudai Algis Kata. - V., 2002. - 188 p. Luinskas G. Dar kart apie Geleinio Vilko Lietuvos partizan organizacij // Voruta, 2004, lapkr. 15. 185

Luinskas G. Kostas Barauskas-Vys (1908-1945) // Lietuvos Aidas. - 2005, bir. 14, p. 6. Maionis V., R i m k u s H. Geleinio Vilko" martirologas / / Voruta. - 2004, geg. 14, p. 4, 5; fotonuotr. Norknas V. Mes turime tik vien tiksl" // Lietuvos Aidas. 2000, bir. 24, p. 25; fotonuotr. Norknas V. ... Mokms i kartaus patyrimo" // Lietuvos Aidas. 2000, bir. 10, p. 9; fotonuotr. Norvaia J., Patriubaviius J. A. T dien jie pavirto mediais // Lietuvos Aidas. - 2001, kovo 3, p. 5; fotonuotr. Norvaia J. Gyvenimas su sunkia praeities nata // Lietuvos Aidas. 1997, lapkr. 19, p. 11; fotonuotr. Paminklas Lietuvos partizanams, uvusiems Dauguose ir j apylinkse. Vytauto Maionio kalba, pasakyta ventinant uol memorial Dauguose / Spaudai pareng O. Voverien / / Lietuvos Aidas. - 2006, spal. 2, p. 5. Partizano D z k o dienoratis // Lietuvos Aidas. - 2002, vas. 15, p. 6; fotonuotr. Patriubaviius J. A. Vokietis, padjs galv u Dzkij // Lietuvos Aidas. - 1997, lapkr. 19, p. 11; fotonuotr. Patriubaviius J. A. Istorij ada perrayti // Laisvas laikratis. 2004, kovo 12-25; fotonuotr. Paulaviius A. Kraujo upeliai tekjo. - K., 1990. - 173 p. Patriubaviius J. A. Dvi laisvs kovotoj dienos / / Laisvas laikratis. - 2004, kovo 12-25; fotonuotr. Petraka J. Kas tas Kostas Kubilinskas? / / Valstiei laikratis. 2000 kovo 12-25; fotonuotr. Ramanauskas Adolfas-Vanagas. Daugel krito sn... V., 1992. 446 p.; 2-asis leid. V., 1999. - 609 p. Ramanauskait-Skokauskien A. Vaclovo Voverio-aibo 50-osios ties metins // Tremtinys. - 1999, kovo 19. - P. 5; fotonuotr. R i m k u s H. Paminklai partizanams statomi partizanikai // Alytaus naujienos. - 2003, rugs. 18, p. 5; fotonuotr. Saviius K. Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins partizan 55-j uvimo metini minjimas. 2004 m. kovo 6 d. - V., 2004. 6 p. Saviius K. Dainavos apygardos partizan takais // Lietuvos Aidas. - 2002, geg. 14, p. 11; emlapis. Saviius K. Dainavos apygardos vado ir Kazimieraiio rinktins tabo tis // Lietuvos Aidas. - 2002, kovo 1, p. 5; fotonuotr. 186

Saviius K. Tautos didvyri ygdarbiai - nemirtingi // Lietuvos Aidas. - 2004, spalio 26, p. 11; fotonuotr. Saviius K. 55 metai nuo Dainavos apygardos partizan ties Kalesnink mike / / Lietuvos Aidas. - 2004, kovo 19, p. 7. Saviius K. Idavyst ir pasiaukojimas // Tremtinys. - 2004, vas. 26, p. 6; fotonuotr. Saviius K. Partizan kova Dzkijoje // Tremtinys. - 2002, vas. 7, p. 6; fotonuotr. Saviius K. Sukanka 55 metai, kai uvo ymus laisvs kovotojas / / Lietuvos Aidas. - 2004, rugs. 17, p. 7; fotonuotr. Simutis L. Rezistencija ir iandiena // Lietuvos Aidas. -1994, lapkr. 5, p. 5; fotonuotr. Skatuknas S. U Tvyn g y v y b paaukojs // Valstiei laikratis. - 1995, vas. 21, p. 11; fotonuotr. Suaudytos dainos / sud. Vytautas Ledas ir Henrikas Rimkus. - V., 1990. - 383 p. Urmanaviien A. Tautos atminties viesa iebta // Lietuvos Aidas. - 2006, gruod. 2, p. 7; fotonuotr. Vitkauskas Z. Varios mio 60-meiui // Lietuvos Aidas. - 2005, bir. 9, p. 5; fotonuotr. V i t k u s V. Pulkininkas Kazimieraitis. - V., 2001. - 215 p. Visockas G. Partizanai, j idavikai ir mes, iandieniniai Lietuvos mons // Valstiei laikratis. - 1995, geg. 9, p.; fotonuotr. V o v e r i e n O. Adolfas Ramanauskas-Vanagas apie Vaclov Voveraib // XXI amius. - 2006, lapkr. 22, p. 10. V o v e r i e n O. Ar neuges Onukyje laisvs kov dvasia? // XXI amius. - 2006, rugpj. 13, p. 7. Voverien O. Atliks pareig Tvynei, kovos laukuose tu uvai... // Lietuvos Aidas. - 2006, gruod. 15, p. 7. V o v e r i e n O. Atnaujintas ir paventintas uol memorialas / / Lietuvos Aidas. - 2006, spal. 19, p. 7; fotonuotr V o v e r i e n O. Didios epochos - didis vadas" / / Lietuvos Aidas. 2002, gruod. 6, p. 4; fotonuotr. V o v e r i e n O. Geriau ti stovint, negu gyventi atsiklaupus... // XXI amius. - 2006, spal. 25, p. 7, 8; fotonuotr. V o v e r i e n O. I idealizmo auktum aktyv veiksm / / Lietuvos Aidas. - 2006, rugs. 1, p. 6; fotonuotr. V o v e r i e n O. Juos siejo idja, kova u jos gyvendinim ir tis // XXI amius. - 2006, lapkr. 8, p. 10.

187

Voverien O. Kania formuoja ir brandina tautos charakter // Lietuvos Aidas. - 2003, spal. 25, p. 7; fotonuotr. Voverien O. Kankini sulaukusi idja tampa nemirtinga / / Lietuvos Aidas. - 2003, spal. 1, p. 9; fotonuotr. Voverien O. Legendinio partizano sesuo. Apie Vand VoverytLagunaviien // XXI amius. - 2004, rugpj. 11, p. 5, 8; Voverien Ona. ymiosios XX amiaus Lietuvos moterys. - K., 2005. - P. 342-350. Voverien O. Poetas, sovietinio poeto niekybs auka // Lietuvos Aidas. - 2003, spal. 14, p. 9; fotonuotr. Voverien O. Reikia gyventi taip, lyg Lietuvos likimas priklausyt tik nuo tavs..." // Lietuvos Aidas. - 2004, kovo 10, p. 6; fotonuotr; 2004, kovo 12, p. 6; fotonuotr. Voverien O. irdis, perverta keliais kalavijais. Apie ryinink Stas Budreviit-Kazlauskien- Rt / / XXI amius. - 2000, lapkr. 22, p. 9; Voverien Ona. ymiosios XX amiaus Lietuvos moterys. - K., 2005. P. 21-27; fotonuotr. Voverien O. Vaclovas Voveris-aibas aminink atsiminimuose // Lietuvos Aidas. - 2006, gruod. 11, p. 4; fotonuotr. Voverien O. Vaclovas Voveris-aibas aminink atsiminimuose. Mokytoja Elena Akelaityt apie aib. Ten, kur a siu, pastatyk juod kryi ir pasodink raudon ro..." / / Lietuvos Aidas. -2006, gruod. 9, p. 4. Voverien O. Vaclovas Voveris-aibas. Itrauka i spaudai rengiamos knygos // XXI amius. - 2006, rugs. 6, p. 6,16. Voveris V. Lionginas Baliukeviius. Mirties mes nebijom / / Savanoris. - 1998, gruod. 3, p. 3, 4; fotonuotr. 50 met n u o partizano Kosto Baliukeviiaus-Rainio ties / / Tremtinys. - 2001, vas. 15, p. 6.

188

V A C L O V A S VOVERIS-AIBAS - A HERO OF STRUGGLE FOR FREEDOM IN LITHUANIAN'S W A R AFTER W A R Summary

The Lithuanian partisans w a r of 1944-1953, sometimes called as " w a r after w a r " is one of the most tragic periods in the Lithuanian history of 20-tieth century: more than 20 thousands Lithuanian partisans perished in struggles with occupation government and more than 200 thousands of inhabitants w e r e repressed on political motives and sent to Siberia. Armed resistance w a s lead by military officers, teachers, students and policement. Vaclovas Voveris-aibas, one of the most outstanding leaders of partisans was a peasant from the village of Bakaloriks in Onukis district. Vaclovas Voveris w a s born in 1922 in a big and not rich family. He w a s nineth child in a family of Viktorija and A n d r i u s Voveriai. Family of Voveris had 15 ha of earth and forests. Although family w a s big, but all of them w e r e industrious, and family never fell a poverty. Vaclovas Voveris w a s very gifted boy, w h e n he w a s a child. He w a s very good pupil in the school and wanted to learn very much. But older sisters and brothers had already their o w n families and their o w n lifes, w e r e not living already with parents, and Vaclovas after his father A n d r i u s Voveris had become ill, had to leave a school and to take care after house. So he graduated only six classes of primary school. In the y e a r s of German occupation in 1941-1944, V a c l o v a s Voveris entered to self-defence g r o u p of their village, because in 1943 some landing g r o u p s from Russia w e r e sent to Lithuania as red partisans. They had found here collaborants between local communists ant together with them time to time attacked peasants in neighbouring villages; they robbed them, took dresses, boots and foods from them; those w h o w e r e protesting were killed. W h e n self defence groop in Bakaloriks w a s f o u n d e d and all men of that village w e r e armed, red soviet partisans had fair to atack this village, because that they knew, that peasants will defend themselves. In A u g u s t 17-th 1944, w h e n front w a s nearing to Lithuania, a very big 189

troop of red partisans atacked Bakaloriks and burned 40 houses from 44 in that village. Self-defence g r o u p of Bakaloriks w a s lost for a moment, because attack w a s v e r y soon, but quickly recovered and began battle with destroyers. Red partizany had to run to their forest, w h e r e w a s their bunker. A n d it w a s the first victory for peasants. On 12-th July 1944, Red A r m y occupied Lithuania and Dzkija also. Immediatly after entering Lithuania Russians declared mobilization of men to the Red A r m y . It w a s the start of terror, round-up of men, burring of farm-steads. Thousands of hiding men gathered in forests. Various secret organisations created plans h o w to restore independence of the Lithuanian State. It w a s expected that after the end of w a r Peace Conference w o u l d be called, which will implemet the principles of the Atlantic Charter: the border of the pre-war independent states w o u l d be restored. Later, liberation expectations w e r e related to possible military conflict between the East and West. Therefore, it seemed significant to preserve the inhabitants, organize strong u n d e r g r o u n d which in certain international situation w o u l d take over the Lithuanian civil government, protect the borders of the Lithuanian state and represent the interests of Lithuania in international organisations. Alas, all hopes of Lithuanians w e r e vasty. In 1944-1945 the Lithuanian partisans s h o w e d active resistance to the repressive organs NKVD of the occupation government. There w e r e big clashes with s u b m i t s of NKVD army, partisans raided smaller townships, rescued the arrested, destroyed mobilization lists, paysheets of taxes and grain deliveries to the state. Vaclovas Voveris, as a member of self-defence group, fighting against red partisans and other men of that g r o u p had to be arrested by NKVD. All of them run to the forests and there w e r e hiding. On 1-th of September 1944 Vaclovas Voveris organized a g r o u p of Lithuanian partisans, in which joined all his n e i g h b o u r s and all of them s w o r e to d e f e n d their country from terror of occupants. In some months this g r o u p of partisans joined 30, later 50, and more later 70 partisans and they called themselves a g r o u p of Geleinis V i l k a s " (Iron Wolf). This g r o u p of partisans d a r e d to go to open f i g h t with big NKVD divisions. In some month a g r o u p of German soldiers, w h o , because of v a r i u o s reasons left in Lithuania after front, joined Geleinis V i l k a s " and they w e r e g o o d fighters for 190

Lithuanian freedom. Almost all of them were killed in the battles of war after war. Geleinis Vilkas", which commander was Vaclovas Voverisaibas accepted 28 battles with NKVD troops. All of them were succesful for partisans. They destroyed more than 300 NKVD soldiers and commanders. In 1948 many Russian NKVD army troops were stationed to Lithuania to destroy partisans resistence. Partisans understood, that to fight them, because of their hundred thousands quantity would be impossible. Partisans distributed into smaller groups, they had to keep greater conspirancy, avoid open struggles with big NKVD divisions, but did not refussed military actions. Their military actions were side to side with political actions to occupied authorities: resistance to collectivisation of agriculture, distribution of underground publications (partisans issued more than 70 underground newspapers), boycott of elections and celebration of soviet holidays, etc. In September of 1948 Vaclovas Voveris-aibas was appointed as a Commander of Partisan Kazimieraitis division of Dainavos partisan's district. Partisans trusted him as a good strategist of partisans battles and bold fighter, who was ever first in the most dangerous situations, also as a good and fair man. On 16 of February 1949 the conference of Commanders of partisans of the whole Lithuania passed a political declaration of the Council of Movement of Lithuania's Freedom Fighters (LLKS), in which was declared the main principles of restoration of the democratic Lithuanian Republic based on Christian morals and international law, and addressed the democratic world for assistance in implementing them. LLKS interpreted its sruggle against the occupation government as an integral part of the general resistance of mankind to totalitarianism; national interests merged with the protection of universal human values. In all headquarters of partisans a departments of public affairs were established the main function of which was to preserve the mentality and moral values of the nation. In was done by underground papers, journals, and even partisant's poetry and fiction books. Partisans were in a very great need of intellectuals. It was very good chance to NKVD, MGB and MVD to implement in partisan's underground MGB agents and spyes. 191

Two MGB agents, writers of poetry and critics of literature Kostas Kubilinskas ir A l g i r d a s Skinkys w e r e implemented in to Partisan Kazimieraitis headquarters. They w e r e visiting bunker, in which Vaclovas Voveris-aibas and his friends of struggle lived and betrayed them. They both killed a temporary Commander of Dainavos partisan district Benas Labnas-Karinas on the 7-th of March 1949 and brought several hundred soldiers of NKVD troop to the headquarter of Partisan Kazimieraitis division. Soldiers surrounded bunker in some lines, near to one another. It w a s impossible to escape. The struggle w a s cruel. Vaclovas Voveris-aibas and his friend Jonas Kazlauskas-ermuknis before their death, killed about 40 NKVD soldiers; their friends, also before death burn all documents, which w e r e in headquarters and destroyed themselves with high explosive shell. A f t e r their death all partisans w e r e r e w a r d e d with partisan,s rew a r d s . The armed partisans, s t r u g g l e in Lithuania had ended on 30 of May 1953, w h e n Leader of w h o l e Lithuanian partisan's movement Jonas emaitis-Vytautas w a s betrayed and arrested. The last armed partisans w e r e killed by KGB in 1965, and not armed partisan died in 1969.

192

ASMENVARDI RODYKL

A Abakumovas 94 A d a m k u s Valdas, Lietuvos Respublikos Prezidentas 144,149 Adomonis Motiejus-algiris 182 Adgauskas Mykolas-Dainius 106, 169 Akelaityt Elena 4,9,109,110,130, 131,132,133,134,135,136,138, 141 Akstinas A.-Rytas 179 Aldoniai, dzk eima, priglaudusi Kazlausk Vytuk 81 Alekna, MGB vertjas 82 Aleksonis J.-Medinis 178 Aleksonis P.-Dd 175 Aleikas Jonas-Gediminas Algirdas, vokietis, pavard neinoma 97 Aliukonis Vincas 153 Aliukonis Vladas 153 Alksonis 177 Amiejus J.-Zilvitis 177 Amiejus P. 176 Amiejus V.-Nris 176 Andrijauskas Juozas-Milinas 154, 173 Andrijauskas Jonas 61 Anuseviius Vincas 130 Anuauskas A r v y d a s 185 A n u a u s k a s Vaclovas-Klajnas 146 Aputis Vytautas 149 Aras 145 Arbaiauskas Bronius 154 Arbaiauskas Stasys-Tigras 31,154 193

Audra 17 A u g u s P. 181 Augustas 98 Auryla Vincas 12,17 B Babrauskas Augustinas-Radvila, vendrys 52,173,177 B a b r a u s k a s Mikas- A u d r n a s , Mikas, Vaivilkas 49 Babraviius Juozas-Dainius 174 Baiuka Adomas-Keleivis-mogus 16 Bagdonas Adomas-Giedrius 121 Bajerius Konstantinas-Garibaldis 7, 8,12,17,19 Baltaduonis V.-Girutis 176 Balinas Petras-Planeta 100 Balius A.-Pantera 177 Balius Bronius-Arminas 174,179 Balius J.-Balutis, Druskinink komendantas 180 Balius S. 181 Balius V. 177 Baliukeviius Lionginas-Dzkas 3, 11,34, 39, 42-46, 48-52, 56, 58, 61, 89, 91, 92, 93, 94, 99, 105, 113,119,120,121,122,134,135, 139,149,155,156,172,173,177, 185 Baliukeviius Kostas-Rainys, Tylius 52 Baliukeviius Meislovas-Girnas 171 Baliukeviien-Petrukeviit Joana

Balkus Petras 154,161,162 Baltsis Antanas-vejas 148,149 Bankieta J.-virblis 177,181 Banakeviius Vladas, stribas 80 Baranauskas Jonas-Balandis 100, 184 Baranauskas K.-amas 172 Baranauskas Juozas-amas 101 Baranauskas Pranas-Litas 101 Baranauskas Vladas-Ruginis 101 Baranauskas V.-Tautgirdas 180 Barauskas Kostas-Vys 13,30,55, 161,164 Barbataviius J.-Naikintuvas 176 Barbataviius J.-Sklandytuvas 177 Barbataviius V.-Bomboneis 177 Bartkus Petras-adgaila, Sin, Alkupnas 8, 22 Baublien Ona 174 Baublys Adolfas-Merkys, Vytas 13, 59,121,173,182 Baublys Stasys-Perlas 182 Baublys T.-Laknas 179 Beleviius Albertas 159,185 Beliokait Petronl-Egl 106 Berlynas, vokietis, pavard neinoma 97 Bernataviius Izidorius-Aguona 101 Beruka Petras 154 Beranskas P. 175 Berelis Pranas-turmas 182 Bethovenas van Liudvikas 62 Bieka Stasys 154 Bieliauskas Juozas-arnas 101 Bilinskas A.-Jurginas 180 Bilit-Aleknaviien Elvyra 10, 12 Bingelis A. 177 Bingelis B.-pokas 176 194

Bingelis Petras-Dobilas, ilvytis 97 Bingelis Rokas-Vaidevutis 174 Blaonis Petras 154 Blaonyt Monika 154 Bradauskait Daiva 113 Bradauskas Tautvydas 113 Bradnas Kazys 139,140 Brazdionis Bernardas 66 Bruno, vokietis, Geleinio Vilko" kulkosvaidininkas, p a v a r d neinoma 32, 97 Buceviius V.-Sekretorius 180 Buionien- Laktingala 181 Buionis Vytautas-Jaunutis 31,181 Budnait Marija-Maryt, Birut
121,182

Budnait Sofija-Ramun 183 Budnas Jonas-Klebonas 173 Budreviius Gabrielius 78 Budreviius Jonas-Garsas 77, 80, 81,105,144,154 Budreviius Vaclovas 154 Budreviien-Norinkeviit Izabel 78 Budreviit-Kazlauskien StasRta 3, 9,10, 53, 54, 62, 77, 78, 82,146 Budreviit Onut 81 Buivydaviit-Voverien Viktorija 24 Buiko 96,165 Bujanauskien-Voveryt Jadvyga 23, 25 Bujanauskas Algis 25 Bujanauskas Bronius 25 Bujanauskas Stasys 25 Burlinskas J.-Baknas 179 Butkeviius B.-Baravykas 181 Butkus Visvaldas 185 Buas Dordas 42

Celenceviius Jonas-Briedis 174 Celenceviius Juozas-ernas 174, 180 Cibulskas Jonas-uolaitis, uolas 47,101 Cveigas Stefanas 8

aplikas Antanas-Vjelis 171 aplikas A.-Pauktis 180 aplikas Bronius-Strazdas 173,174 aplikas Jurgis 182 eeta 100 erniauskas F.-Vasaris 175 esnuleviius Juozas-Vasaris 135, 175.178.182 esnulis J.-Levas 175 esnulis Zigmas-Liepa 100 esnys M.-Lapkritis 13,100 yras J.-Sapnas 180 yius Vincas, KGB agentas Valin 106,169 D Dambrauskas Juozas 72 Dambrauskas Jonas-Siaubas 28,72, 154,162 Damkauskas Jonas-Klajnas 101 Damuleviius A.-Sakalas 178 Damuleviius B.-Kelmas 179 Damuleviius P.-Danielius 175, 179 Damuleviius V.-uolas 31,179 Dapknas Alfonsas 146 Dauda Petras 154 Daugirdas Adomas-Gailius 180 Daugirdas Feliksas-arnas 59, 171.181.183 Daugirdas Jonas-Kovas 171

Daumantas- Juozas Luka 11 Daunoras V.-Ungurys 170 Degutis Kazimieras-Raginis 16 Dima K.-Klevas 176 Dirs Danielius-Gintaras 97, 98, 145, Diuker Gustav-Augustas 97, 98 Dobrovolskas Danielius-valgas 100 Dobrovolskas D.-Beras 172,180 Dobrovolskas Vladas - Siaubas 32, 100,154 Dragnas Juozas 136 Drazdauskas J.-Putinas, suimtas MGB t a p o i d a v i k u , MGB agentu smogiku 173,176 ,179 Drukus Andrius 139 Drunga Mykolas-Jonas 17,19 Dubickas Juozas 172 Dulius Jonas-Grauolis, Klevas 101, 154 Dunda Gerardas, kunigas Bonaventra 82, 83, 84, 85, 86 Duseviius Jonas-Svajotojas 95 Duanskis Nachmanas 41 Dzidolikait Rta 135 Dzidolikas 138 Dzidolikien-Akelaityt Elena 4,9, 138 ,F glis Jonas-Vytautas, ilvitis 174 Faustas, vokietis. Laknas; pavard neinoma 22, 97 G Gaidys M.-Kurmis 179 Galius Z.-Perknas 180 Galien Birut 180 Garbatauskas A.-Beras 179

195

Garbus J.-Lapinas 179 Gakait Nijol 9,11,17,54,77,88, 92, 185 Gakait-emaitien Nijol 9,11,17, 54, 77, 88, 92,119,139,150,151 Gavelis Petras-Eerys 100 Gavelis Vytautas-Dmas 171 Gavelis Vladas-Banadas 100,172 Gavelis Vladas-Rytas 101 Gavutis Anicetas-Perknas 171 Geceviius Adolfas-Klonis, Kluone 31,171 Geceviius Juozas 154 Gegu 43 Geguis J.-Diemedis 170 Geisinas Stasys-Balandis 102, 130 Gimbutien Marija 11 Gylys J.-Gintaras, Kalnius 175 Glemait Diana 87 Gliebus Albertas 166 Gliebus Vincas 172 Golteinas Riardas-Lordas 96,98, 111,129 Golteinas Vladas 96,129 Golteinas arnas 129 Golteinien Monika 96,129,165 Gontis Vytautas-Alseika 14 Grabaviius Alfonsas-kis 173 Graina, kunigaiktien 54 Grigas Jonas-Karvelis 174 Grigas M.- Maculis 179 Grigonis Leonas-Upalis 22 Grybinas Aleksandras-Faustas 22 Grinius Kazys; jo vardo gimnazija Kazl Rdoje 147 Griknas Algirdas 65 Grikonis Antanas-Jreivis 175 Gruauskas Antanas-Siaubas 171, 173,177,183

Guiga Stasys 152 Guigys J.-Vjelis 178 Guas Vytautas-Kardas 22 I,Y Ignataviius Eugenijus 138 Ignataviius Izidorius 9,11,36,79,185 Ikasala J.-aulys 180 Indrilinas Mamertas 151 Ivanauskas B.-Linksmutis 181 Ivanauskas J.-Rugys 182,183 Ivanauskas Pranas-Bevardis 183 Ivanauskas-turmas 175,183 Ivanauskas V.-Gegutis 176,183 Ykamas Vytautas 115,185

Jakenta P. 181 Jakentait A 181 Jakentien A. 181 Jakubaviius Jonas-Rugys 45, 51, 55,137,172,173,182 Janiukas Vincas-Laknas Jankauskait Anastazija 135,136 Janonis Julius 147 Januleviius J.-Gintaras 178 Januleviius Vladas 178,182 Januonis J., stribas 161 Jarmolaviius Vladas-Grigas 183 Jarueviius Jonas-Nemunas, Papartis 183 Jarueviius Placidas-Dainius 171 Jarueviius Vladas-Viesulas 174 Juknaitis Edvardas-Juozaitis 175, 179 Jurkeviius Vytautas-Rytas 171 Jukauskas Antanas-Planeta 183 Jukelis eslovas 175 J u k e v i i u s Antanas-Savanoris 171, 173

196

Jukeviius Jonas-Gruodis 173 Jazukeviius Alfonsas 182 Jazukeviius P.-glis 178 Jazukeviius Petras-Profesorius 182 Jys Dominykas-uolis 16, 17, 19, 44, 51,162,171 Jovaiis Stasys-Grauolis 92 Juknaitis Edvardas-Juozaitis 179 Julyt, Alytaus ligonins gailestingoji sesuo, pavard neinoma 125 Juodyt Bron 154 Juonys Alfonsas-Gonius, Petras 102 Juozapaviius 171 Jureleviius A.-Liepa 176 Jurgeleviius A.-Nevis 178 Jurgutien A. 113 Jurkeviius B.-Putinas 180 Jurkeviius Vytautas-Rytas 177 Jusas Jonas-Paktas 47 Jukelis Ceslovas-Deimantas 175 Jukeviius Antanas-Savanoris 173 Jukeviius Jonas-Gruodis 102 Jukeviius Jonas-Vaiduoklis 174 Jukeviius Petras-Gaigalas 174 K Kabaras Petras 154 Kaireviien Adel 182 Kaireviius Jonas-Liepa 180,182 Kaiza Jonas-Uosis 98 Kalanta Jonas-Mindaugas, Briedis 173 Kalanta K a z y s , MGB a g e n t a s Aidas 47, 52 Kalanta Vincas-Nemunas 173 Kaljas Imantas 185 Kalpokas J.-Klevas 175,178 197

Kamandulis Adomas-Nyktaitis 98,111,176 Kamandulis F., stribas 161 Kamiu Alberas 42 Kankleviius J.-Radastas 181 Kantakeviius Stasys 79 Karalien-Jankauskait Anastazija 135, 136 Kardelis Haneke-Juozas 97 Karkauskas Petras 172 Karolis, vokietis, pavard neinoma 97 Karpuka Vladas-mitas 102,174 Karsokas V.-Perknas 180 Kasiulynas Alfonsas-Laknas 102, 172,174 Kasiulynas Bronius-Dobilas 174 Kasiulionis J.-Kranklys 178 Kasparaviius Juozas-Angis, Visvydas 7 Kaalynas J.-Varnnas 177 Kata Algis 52,143,185 Kata Juozas-Tumas, Jurginas 172, 174 Kata V.-Gardinas 180 Kata Zigmas, MVD a g e n t a s , smogikas 184 Kaelionis Bronius 10,11,185 Kaunas, vokietis, pavard neinoma 97 Kaupinis Juozas 140 Kavaliauskas S.-Vyturys 177 Kavaliauskas Vaclovas-Juodvarnis 5, 51 Kazlauskait Albina 80 Kazlauskas Adomas 154 Kazlauskas Jonas-ermuknis 3, 28, 36, 52,53,54,56,57, 58, 59, 60, 61, 63, 78, 80, 88, 105, 117, 122,133,134,135,140,172,192

Kazlauskas Juozas-Gylys 102,174 Kazlauskas Viktoras-Pauktis, Pauktelis, Vanagas 32,36, 39, 59,61,63,99,105,117,122,128, 132,133,140,172,191 Kazlauskas Vytautas 80, 81 Kazlauskien Stas-Rta 3, 9, 10, 53, 54, 62, 77, 78, 79,82,83, 87, 88,134 Kaziulionis Juozas-Klevas 183 Kaziulionis Leonas-Karygys 171 Kaziulionis Vytautas 12,137,138, 142,143,144,147,155,185 Keturakis Robertas 113 Kva A.-Linksmutis 178 Kibildis L.-Juodvarnis 176 Kibirktis Pranas-Lizdeika 182 Kiela J.-Audra 175,178 Kisieliauskas Albinas-Karvelis 183 Kisielius B.-Karvelis 181 Kisminas 79 Kleinatauskas V. 175 Kleinotas Gintautas 26 Kleinotas Jonas 26 Kleinotas Vladas, tvas 25 Kleinotas Vladas, snus 25 Kleiza Vincas-Sakalas 136 Kleponis A.-Voroilovas 177 Kleponis B.-Laimis 178 Klibaraviius J.-Gerv 178 Klimas V. 184 Klimaauskas S.-Genys 182,183 Klimaviius Jonas-Klevas 174,176, 182 Klimaviius Juozas-Milinas 174, 176 Kokneviius Antanas-vedrys 52, 173,177 Kondratas T.-Briedis 180 Konius Petras 152 198

Konstantinaviius V.-Jokeris 178 Kopka Juozas-Naras 174 Korsakas J.-ermuknis 180 Kostiuikas 82 Krajauskas Antanas 12 Kraujalis Antanas 152 Krv Vincas 115 Kriaunelis J.-glis 175 Kriaunelis K.-Briedis 182 Kriaunelis V.-ilvitis 175,180 Kriaunelis S.-Ragas 180 Krikinas Bronius 162 Krikinas Jurgis-Rimvydas 7,99, 105,120 Krisiuleviius Viktoras-Tauras 102, 154 Kritapaviius Antanas-Naujokas, Vaiduoklis 98,182 Krivickas Bronius 151 Kruas J.-Vyturys 179 Kruas K.-Lokys 179 Kubilinskas Kostas-Kapsas, MGB agentas Varnas 9,34,41,47,48, 50, 60, 62, 63, 64, 91, 92, 94, 95, 106,117,121,122,132,133,136, 137,191 Kuckailis Juozas 62, 63, 64,185 Kuckailis S.-Girnas 181 Kuinskas Jonas-Tautmylis, Spyruoklis 51,175 Kudarauskas Jonas 13 Kudirka Vincas 34 Kuk V.-Aitvaras, ilas 17 Kuklys Adolfas 26 Kuklys Stasys 28, 72 MVD ag. 165 Kulikauskas Antanas-Daktaras 14, 17,19, 30, 55,157 Kunetman Joseph-Jupas 97 Kuodyt Dalia 147,185 Kuodien Graina 141

Kurtas, vokietis, pavard neinoma 97 Kulys A.-Vilkas 55 Kuzmickas Alfonsas-Mediotojas 58, 119 Kuzmickas Jonas 131 Kuzmickas Vytautas-Viesulas 110, 131,135,136,182 Kvaraciejus J.-Vilkas 180 Kvaraciejus J.-aibas 180 Kvaraciejus V.-Dobilas 180 Kvietkauskas Bronius-uolas 98 Kvietkauskas Juozas-Genys 98 L Labenskas Jonas 65 Labenskait Eugenija 66 Labnas Benas (Labenskas Benediktas)-Karinas 34, 60, 62, 63, 64,65-69,122,132,133,136,192 Lagunaviien-Voveryt Vanda 75, 76,135,141,146 Lagunaviius Jonas 75 Lagunaviius Viktoras 76 Landsbergis Vytautas 37,119,142 Lankas Romualdas 58,119,185 Lapkovas 79 Laseviius Aleksandras-Karklas 102 Laskovas 74 Laukeviius A.-Martynas, Geguis 178 Laurinaviius Jonas 153 Ledait Anel-Aksomaitien 80 Ledas Vytautas 107,113,187 Legetaviius Stanislovas 154 Leikauskas Petras-Kalavijas, tvas 171 Leikauskas Petras-Savanoris, snus 172

Leleius Algimantas 147,149,152 Leleius Justinas-Grafas 11,139 Liesys Bronius-Naktis 22 Lepeka Juozas-Jazminas 102 Leskauskas V.-Pakalnis, valgas 17 Liesonis B.-Jazminas 178,181 Liaukeviius V.-Lapas 180 Liukaitis 79 Liuiza Petras-ernas 126 Luinskas Gintaras 184,185,186 Lukoeviius J.-Jurginas 179 Lukoinas M.-Lukoius 175,183 Luka Juozas-Skirmantas, Daumantas, Skrajnas, Mykolaitis, Kazimieras 8,113,135,136,151 Lukys 72 Lukyt Antanina-Milda 70,121 M Maceviius Antanas, MGB agentas Linas 47 Maionis Boleslovas 146 Maionis Kazys 172 Maionis Kostas-valgas, Naganas 95,124,125,126,129,164 Maionis Vytautas 3, 96, 106,123, 125,126,127,128,130,140,144, 145,146,184,186 Maionis Zigmas-Sukillis 182 Maionyt Aldona-vaigdut 126 Malinauskas Viktoras-Genys 102 Makaraitis Juozas-ilvitis 173 Makaraviius Vincas-Litas 174 Makareviius Julius-Varpas 125, 135,172,173 Makareviius (Makaraitis) Vytautas-Viesulas 135,136 Malika L.-Saulius 177 Marazas J.-aibas 176

199

Marcinonis J.-Martynas 176 Marcinonis J.-Pykuolis 177,181 Marinskas J.-Vytenis 180 Mariulaitien Marijona 135 Mariulaitis Jonas 134,135 Mariulaitis s t r i b a s , S v a j o t o j o udikas 96 Mariulionis B.-Stumbras 181 Mariulionis J.-Butageidis 178 Markeviius K.-Tautmylis 175 Markulis Juozas, MGB agentas Erelis 137,151 Maslauskas V.-Ramunis 181 Mastauskas Matas 13 Matainskas i Mielin, idavikas 98,100 Matukeviius Antanas 154 Matukeviius Jonas-Vilkas 136, 156,161,183 Matukeviius Juozas 154,162 Matuleviius A.-Skiedra 176 Maeikait-Ramanauskien Birut, partizan Vanda 40, 41 Meka 176 Michiejevas, saugumietis 92 Mikailionien Janina 99 Mikailionis Alfonsas-Raktelis 98, 111 Mikailionis Jonas-Putinas 103 Mikailionis Krisius-Mieis 103 Mikalkeviius Albinas 154 Mikalonis Julius 12 Mikalopas Pranas 154 Mikelionis Jonas-Vargdienis 67 Mikelionis P.-Kibirktis 177,178 Mikelinskas Jonas 115 Miliauskas Vytautas 147 Miliauskas Vytautas-Litas 180 Milutis J.-Briedis 178 Mikinis Juozas-iedas 103 200

Mikinis J.-Narsutis 180 Mikinis P.-Siuvjas 178 Mizaras J.-Serapinas 181 Mockeviius A.-Nalaitis 178 Mockeviius J.-Vtra 178 M u l e r s k a s L.-Naras, s u i m t a s NKVD 175. Muzikeviius Julius-Dobilas 171 N Nanartonis Vytautas 11, 56, 140, 185 Narkauskas S.-Vaidilutis 179 Navarackien-Skliutait Izabel 125,136, 146 Navickas Bronius-MGB agentas Kirvis 182 Navickas Mykolas-Beras 180,182, Nedzinskas Albinas-Jovaras 175. Neciunskas Zigmas-Elyt 10,12, 173 Neifalta Jonas-Laknas 13,171 Neifaltien-Grikonyt AlbinaPuel 171 Nesterovas 82 Norinkeviius Juozas-Katinas 58, 154 Norinkeviit-Budreviien Izabel 78 Norknas Valdas 186 Norvaia Jonas 186 Novikeviius Vladas-Audra 182,182 O, P Okuneviien Zita 159 Paionaitis A.-Suvalkas 180 Pakauskas V.-Vasaris, 135,176 Pakarklis-Karklis, NKVD suimtas 175 Paleckas Bronius-turmas 171,183

Paliukonis V.-Darius, s u i m t a s NKVD 177 Palubinskas Juozas-Dobilas 32,154 Patinskas Viktoras-Sakalas 146 Patriubaviius Jonas A. 186 Paulauskas Alfonsas-Suvalkietis 103 Paulauskas Bronius-Klevas 98 Paulauskas Pranas-arnas 16 Paulauskas Valentinas-Pauliukas 103 Paulaviius Antanas 5, 7, 9, 130, 131,134,186 Peiukait Ieva 113 Pemp V.-Alvydas, NKVD suimtas 178 Permins Albertas-Jrininkas 38, 47, 51,173 Penkeviius J.-Kalnelis 181 Petninas P.-Petrnas 179 Petraka Juozas-Patrimpas 51, 56, 140,172,185,186 Petrauskas Mykolas-Aras 51 Petrauskas Vaclovas-Guoba 28,49, 98,110,120,135,136 Petrnas Petras-Giraitis 173 Petrikonis Antanas-Laivas 175 Petrovas 95 Petrukeviius Alfonsas 43 Petrukeviit Joana Baliukeviien 42, 43 Pielikis V. 163 Pigaga Juozas-Klevas 174 Pilvelis J. 176,177 Pyplys Kazimieras-Maytis, Audronis 7 Pivorinas, CK darbuotojas 92 Plechaviius Povilas 43 Platkis Adomas 125,175 Platkis Pranas-Karklas 173,175 Pliateryt Emilija 54 201

Plytnikait-Turskien MonikaRta 104 Plytnikas Bronius-Artojas 99 Plytnikas Jonas 103 Plytnikas Juozas 103 Plytnikas Petras-Vytenis 99,111 Plutuleviius Julius-pokas 154 Plutuleviius-Klevas 181 Pokajus 34, 64, 95 Poletajevas 82 Pokus B.-Naras 13 Potelis V.-Perletas 175 Prakapas Jonas 173 Prapiestis M.-Dagys 177 Pratuseviius Jonas-Granitas 126 Ptakauskas J.-Liepa 181 Puiyt Aldona 5,158 Purlien Laima 146 Puinskas Bronius-Biiulis 103 Puinskas Juozas 154 Pukorius Juozas-Girinis 51,101 Putramentas Juozas 125 R Radiukynas J.-Karvelis 178 Radinas Jonas-Burokas 99, 103, 105,122 Rakauskas Motiejus 154 Rakauskas Vaclovas 175 Ragauskas Jonas, skundikas 125 Raibikis Vytautas 140 Rakleviius Stasys, Tigras, Myslinius 51,120 Ramanauskait-Skokauskien Auks 40,119,139,146,186 Ramanauskien-Maeikait Birut-Rta 40, 41,139 Ramanauskas Adolfas-Vanagas 3, . 8, 11, 13, 14, 17, 19, 22, 30, 34, 37-42, 45, 51,55,56, 60, 65, 67,

98,113-118,125,137,139,152, 157.162.171.172.186 Raslanas Petras 41 Ravinskas Adomas 146,160 Ravinskait Maryt 146,160 Rkus A.-Lietutis 175 Rieutas, MGB agentas 98, 99 Rimaauskas Rokas 172 Rimkus Henrikas 107, 113, 140, 145.146.184.186.187 Ryinink Dina 176 Rudis P.-Berelis, NKVD suimtas 178 Rkas 102 Rusait Bron 154 Rusas Juozas 154 Rusas Vaclovas-Eerys 154 Rusas Vincas-uolas 31 Rutkauskas J.-Tzas 181 Rutkauskas J.-Savanoris 181 S Sabaitis Juozas-Griausmas, Beras 103 Sabalys J.-aibas 177 Sadauskas A-Litas 179 Sadauskas B.-Smilga 176 Sadauskas V.-Krmas 177 Sadauskas V.-Strazdas 179 Sajauskas Justinas 140 Sajauskas Stasys 8 Samuleviius Alfonsas 172 Samuleviius Juozas-Du 172 Sasnauskas Petras-Smilga 174,179 Savenko Vladimiras 74 Saveikis A.-Uosis 177 SaveikisJ. 181 Savickas Petras-Kregd 99, 103, 105,122, 172 Saviius Kazimieras 11, 36, 56, 88, 106,119,140,141,171,185-187 202

Senovaitis 173 Simutis Liudvikas 187 Siniauskas Edmundas 72,154,161,

162

Sinkeviius Bronius-Vanagas 178, 183 Sinkeviius Jonas-Paukt 174 Sinkeviius J.-Dynys 178 Sinkeviius J.-Jotvingis 179 Sinkeviius M.-Lubinas 179 Sinkeviius Valentas-Vaidilutis . 183 Skasala Bronius 154 Skatuknas S. 187 Skauranskas Mikas 130 Skauranskas Zigmas 125 S k i n k y s A l g i r d a s - V i l n i s , MGB agentas Rytas 34,47,48,60,62, 63, 64, 92, 93, 94, 95, 105, 106, 117,122,132,133,192 Skokauskas Norbertas 146 Slauta O. J.-Aura 177,183 Soloninas 82 Sotnikovas 82 Stadalnykas Jonas 26 Stakaitis Stasys-Tarzanas 182 Stanaitis A.-Aidas 170 Stancikas Juozas 154 Stanikis Sergijus-Litas, Viltis 169, 170 Staniulionis 72 Stankauskas Vladas-Spokas 174 Stankeviius Antanas-Vakaras 173 Stankeviius Bronius, Bolius-Sakalas 103,173 Stankeviius Mikas 154 Stankeviius Petras-Rugpjtis 173 Statkeviius Mykolas-Sakalas 103,
161

Stepuleviius Vladas-Mindaugas 14

Stonkus A.-Rytas 175 Stramkauskas Kazimieras-Grafas 99 StankauskasV.-Gintaras 98 Stravinskas A.-Tautmylis 181 Stravinskas J.-Sukillis 178 Stravinskas J.-Karklas 181 Stravinskas Stasys 154 Stranickas Karolis 154 Stranickas Vladas 154 Subaius A.-Tauras 175 Subaius Vytautas-Klevas 51,181 Sukackas Z.-Gediminas 176 Sukareviius A.-Savukas 177 Surauius A- Tauras, Audra 175 Surauius J.-Vasaris 179 Surauius P.-uolinis 178 Svarinskas Alfonsas, mons. 145 alaeviius Bronius-ilvytis 48,94 alkauskis Stasys 42 arkus Juozas-Vaitkus 47 arkus Vladas-Kertas 99,122 arlauskas Banadas-Planeta 184 iglinskas Alfonsas-Rugys 103 erpenskas Petras-Bauras 94,106, 133 ibaila Juozas-Merainis, Diedukas 22, 173 idlauskas Bernardas-Planeta 174 idlauskas Juozas-Klajnas 174 ilal Julius-ilas 31,104 ilanskas Petras-Labutis 9, 36, 61, 63,100,105,122,133,140,172, 191 imaitis P.-Nemunas 177 imeleviius Kostas-Gandras 47, 51, 104 uopyt Aura 113 203

trimas Vincas-turmas 149 imkonis Boleslovas-arnas 13,183 imkonis Pranas-Karklas A. 174 iurskus A.-Raktelis 180 tukovas 82 umskas J.-Lapas 181 valkus Lionginas -ernas 14,180 T Tamkeviius B.-Berinis 177 Tamuleviius, MGB agentas uolas 47 Tamuleviius B. 175 Taraseviius Leonas-Aras, Lis 14, 162 Tartenis J.-Vilimas 181 Taraseviius Julius 153 Tatulis Adolfas-Senis, Prancikus 104 Tvelis 43 Tyniakovas 79 Trakimaviius Vladas 72 Treigys J.-Kadagys 181 Treigys K.-turmas 181 Treigys M.-Dafas 178 Tribandis Alfonsas-Tvukas 104 Tribandis Danielius-Karvelis 31,104 Tribandis Vincas-Arminas 100 Tribandis Vytautas-Jaunuolis 104,154 Trikanas Vincas 154 Trunc Adolfas-Vilkas 104,174 Trunc Feliksas 154 Trunc Vincas-Dobilas 104 Turskas Gabrielius-Bilinas 104,172 Turskas Jonas-Kudirka 104,169 U Uleviius Bonifacas 11,185 Urbonas Antanas, MGB agentas neinomas 41

Urbonas A.-Varnas 181 Urbonas Viktoras 2,10 Urbonaviiai 135 Urbonaviius B. 180 Urbonaviius, MGB vertjas 79 Urmanaviien Antanina 187 Uoslys N.-Obuolys 17,177 selis 43 Uupis Arvydas 140 V Vabuolas A.-Kadugys 175 Vaiaitis Pranas 108 Vainas Balys-Pavasaris 139 Vainait Emilija 139 Vaiknoras K.-Laiminas 181 Vailionis Antanas-pokas 52,173, 177 Vaisietait Maryt 182 Vaitkus Petras-Genys 173 Valatkeviius Stasys 154 Valentukeviius A.-Kardas 180 Valentukeviius A.-Vaidilutis 178 Valentukeviius A.-Bijnas 179 Valentukeviius J.-Jaunuolis 178 Valentukeviius P. 182 Valentukeviius Vytas-Aras 175, 176 Valentukeviius V. 184 Valickas Petras-vyturys 183 Valickas Stasys-Trenksmas 183 Valickas Teofilis-Balys 45,59,173, 183 Varanauskas Petras-Dobilas 31,
102

Velika Vincas-Strazdas 174,179 Verseckas J. 161 Vikaka Bronius-Zvirblis 104,154 Vikaka M.-Vasara 13 Videika P.-Klevas 176 Videika V.-Trispalvis 182 Vidrinskien Aldona 140 Vidrinskas Zigmas 140 Vilkauskas Jonas-Vyturys 154,181 Vilkauskas J.-Perknas 181 Vilkauskas Julius-Vieversys 49, 174 V i l k a u s k a s - L a z a u s k a s JuliusLiepa 175 Vilkauskas Petras-Aras 174 Vilutien Aldona 140 Vinkeviius Bernardas-Naras 105 Vinkeviius Stasys-Jaunutis 173, 182 Vinikeviius Vincas-Zvalgas 173, 184 Visockas Gintaras 187 Viinis-Vanagas 179 Vyniauskait Ona-Egl 136 Vyniauskait Marija-Adgauskien-Ramun 136 Vitkauskas J.-Barknas 181 Vitkauskas Zigmas 187 Vitkus Juozas-Kazimieraitis 7, 13, 14,16,17,19,137,139,145,171, 176 Vitkus Vytautas 11,17,139,187 Vizbaras A r n a s , Juozas, MGB agentas Gelgaudas, Lauras 47 Volungeviius J.-Papartis 181 Volungeviius V.-Laknas 176 Voverien Lina 154 Voverien Ona 2, 7, 42, 61, 63, 71,112,142, 144, 146,147,186, 187, 188

Varela F. 62 Varkala Algirdas-Zaliukas 136 Vasiliauskas Jonas 182 Vasiliauskas Zigmas 182 Vekys J.-Vyturys 176 204

Voverien Ona, MGB agent Olga 164, 166 Voverien Stefanija 25 Voverien Viktorija 24,189 Voveris Andrius 27, 71, 73,189 Voveris Artras 154 Voveris Boleslovas 25 Voveris Jonas i Bakaloriki 25 Voveris Jonas i Smali 28 Voveris Juozas- pokas 183 Voveris Romas 154 Voveris Vaclovas-Zaibas 3,4, 7,8, 9, 10, 12, 13, 16, 19, 23, 27, 28, 29, 30, 31, 33, 34,35, 36,39, 44, 48,51,52,53, 54,55, 56,59, 60, 61, 63, 65, 71, 72, 79, 80, 81, 94, 96, 98, 99, 105-107, 108, 109, 110,112,113,115,116,117,118, 119,120,121,122,125-136,140, 141,145,147,148,152,156,157, 160-169,189,190,191,192 Voveris Vladas, Andriaus-Deksnys 26, 72 Voveris Vladas, Simo 2, 10, 134, 146 Voveris Vytautas 188 Voveryt Eleonora-Kuklien 26, 73, 76,141 Voveryt Irena 25

Voveryt Jadvyga-Bujanauskien 23, 25 Voveryt Marija-Kleinotien 25, 73 Voveryt Vanda 3,8,10,70,71,73, 74, 80,141,146 Voveryt Vanda-Lagunaviien 3, 8,10, 70, 71, 73, 74, 75, 76,135, 141, 146 Voveryt Veronika-Stadalnykien 26
Z

Zagorskas P.-Kaimietis 183 Zagorskas Vincas 154 Zajankauskas Petras 172 Zaleckas Vytautas 154 Zarauskas Jonas 154 Zarlys Kstutis-Gegut 174,180

emaitis Jonas-Vytautas 11,19,22, 37,152, 192 idackas Jonas 57,154 ideckas Petras 154 ilinskas Adolfas 154 ilionis Vytautas 140,141 uravlis-Snaiperis 177 vaigd, MVD agent 167

205

Ona VOVERIEN

LIETUVOS LAISVS KOVOS KARYGYS V A C L O V A S VOVERIS-AIBAS

Spausdino mon Mokslo aidai", A. Gotauto g. 12, 01108 Vilnius Tiraas 400 egz. Usakymo Nr. 1660