Gilles Dauv

KAPITALIZMAS IR KOMUNIZMAS TIK PROVOKUOJANTYS ODIAI?

2012

UDK 330.342 Da449

Turinys IAME PASAULYJE, BET NE IO PASAULIO Lietuvikojo leidimo pratarm ........................................ 7 Nugaltojams trofjai ...................................................... 9 Dar apie SSRS ......................................................................... 9 Megamaina ........................................................................ 11 Klass ir klasi kova ........................................................... 14 Tai kurgi tie proletarai? ..................................................... 15 Nuo Marxo iki marksizmo ............................................... 19 Kapitalas ir darbas iandien ........................................... 24 Jokio ekologikai reformuoto kapitalizmo ............... 26 Proletariatas kaip prietara ............................................. 27 I ATEITIES Pratarm ............................................................................... 31 Neinomoji maitinink .................................................. 33 Volstritas prie Berlyno sien ......................................... 34 1968-ieji ir kita .................................................................... 37 Dirbanij bliuzas ........................................................... 41 Didels viltys ....................................................................... 44 KAPITALIZMAS IR KOMUNIZMAS .................................. 47 Samdomasis darbas kaip socialiniai santykiai ......... 50 Bendruomen ir bendruomens sunaikinimas ...... 53 Preks .................................................................................... 58 Kapitalas ............................................................................... 60 Konkurencija ....................................................................... 63 Krizs ...................................................................................... 66 Proletariatas ir revoliucija ............................................... 73 Bendruomens formavimasis ....................................... 77 Komunizacija ...................................................................... 84 Valstybs ir kaip j atsikratyti ........................................ 91 Komunizmas kaip iuolaikinis socialinis judjimas .................................... 93

Gilles Dauv KAPITALIZMAS IR KOMUNIZMAS TIK PROVOKUOJANTYS ODIAI?

Versta i Jean Barrot (aka Gilles Dauv), Franois Martin The Elipse and Re-Emergence of the Communist Movement Antagonism Press, London 1997 I angl k. vert Gediminas Stanionis Redagavo: Aira Leonidovna, Darius Poceviius ir Saulius Upelkis Ileido: I rank rankas press ir Juodraio leidybos grup juodrastis@riseup.net Knyg ileisti padjo Kitos knygos ISBN 978-609-427-081-9
is leidinys neturi joki autorini teisi. Autorius ir vertjas atsisako vis turtini ir moralini teisi knygos tekst. Jis gali bti laisvai naudojamas visais manomais bdais nenurodant autorysts ir nespjus autoriaus, skelbiamas bet kokia forma ir bet kokiomis priemonmis. i knyg ypa patartina kopijuoti ir platinti kurios nors verslo mons ar valstybins staigos sskaita.

IAME PASAULYJE, BET NE IO PASAULIO

Lietuvikojo leidimo pratarm

Nugaltojams trofjai Istorij rao nugaltojai. 1970-aisiais komunizmas buvo SSRS santvarkos ir panai reim sinonimas. Ndien vienintel socialiai priimtina io odio reikm nurodo SSRS ir panaiose valstybse buvusi santvark. monms, gyvenantiems buvusiose biurokratinse alyse, komunizmas tapo nekeniamu odiu priespaudos (savaiminio blogio) laisvs vardan (kas yra dar blogiau) simboliu. Taiau painiavos netrksta net ir Vakar alyse, niekada nepriklausiusiose socialistiniam blokui. Pavyzdiui, Pranczijoje, kurioje vis dar yra (nors ir apvytusi) vadinamoji komunist partija, arba Didiojoje Britanijoje, kur vietin komunist partija (CPGB Communist Party of Great Britain) iiro po 1991-j, taip pat sudtinga kalbti apie komunizm, kaip ir Lietuvoje. Kasdieniuose pokalbiuose, iniasklaidoje ir akademiniame diskurse apstu kapitalizmo kritikos, taiau komunizmas nra traktuojamas kaip rimta grsm ar perspektyva. Prie painiavos prisidjo ir neaikumo migla. Dar apie SSRS Kadangi beveik neliko ali, save vadinani socialistinmis, daugelis moni, skaitant ir nemaai radikal, yra link diskusijas apie SSRS laikyti atgyvena.
9

Jie daro klaid. Santvarka, kuri 45 metus buvo primesta Lietuvai ir 70 met gyvavo Rusijoje, i ties buvo biurokratin, policin ir totalitarin, taiau kartu ji buvo ir viena i kapitalizmo versij. Jei norime suvokti, kokia galt bti revoliucija Lietuvoje, Rusijoje, Didiojoje Britanijoje ar JAV, privalome suprasti, kodl i santvarka buvo kapitalistin. Kapitalizmas tai ne tik dominavimo sistema, kurioje mauma veria daugum dirbti jos naudai. 1950-aisiais ir Vilniuje, ir Pitsburge u pinigus buvo perkama darbo jga, kuri buvo naudojama pinig, sukaupt verts poliuose (kompanijose ar korporacijose), valorizacijai1. Vilniaus ir Pitsburgo mons galjo gyvuoti tik kaupdamos vert socialiai priimtina pelno norma. inoma, i norma abiejuose miestuose buvo ne tokia pati. Kaip ir Jungtini Valstij, Lietuvos mons buvo valdomos kaip savarankiki vienetai, taiau jokie (kitaip nei Pitsburge) privats savininkai negaljo j pirkti ar parduoti. Vis dlto, Lietuvos avalyns gamykla ne tik gamino batus, skirtus tam tikrai funkcijai, ji privaljo kuo pelningiau panaudoti visas avalyns gamyb investuotas las. Verts krimas buvo svarbus tiek Vilniuje, tiek Pitsburge. Batai nebuvo veltui atiduodami i miest pstiesiems, kad apsiav jie eit savo keliais. Abiejuose miestuose mons privaljo mokti u avalyn arba vaikioti basi.
1 Valorizacija marksistinis terminas, apibriantis proces, kai kapitalo vert didja dl traukiamos moni darbo jgos. Red. past.
10

inoma, Lietuvos valstyb galjo nusprsti subsidijuoti avalyn ir j pardavinti maa, u produkcijos katus maesne kaina. Taiau kiekvienoje alyje vert galiausiai buvo realizuojama rinkoje. Rusijos, Ryt Vokietijos ir Lietuvos ekonomikos planuotojai nuolatos lau pelningumo taisykles, taiau is aidimas negaljo tstis aminai. Gal gale, tos taisykls pam vir palijo produkcijos kokyb, atsirado deficitas, isivyst juodoji rinka, buvo atleidiami gamykl vadovai ir t. t. Valstyb saugojo Vilniaus kompanij nuo bankroto, taiau tokia situacija buvo dirbtin. Niekas nra pajgus ilgai prietarauti valorizacijos logikai. Viena, deimt, gal net tkstantis kompanij buvo igelbtos nuo lugimo, taiau vien dien bankrutavo visa visuomen. Jei Didiosios Britanijos, Belgijos ar Pranczijos valstybs bt rmusios kiekvien nepelning kompanij nuo pat industrializacijos pradios, iandien iose alyse kapitalizmo n su iburiu nerastume. Kitaip tariant, verts dsnis veik skirtingai biurokratinio ir rinkos kapitalizmo slygomis, taiau jis buvo neivengiamas abiejose sistemose. (Niekas neabejoja kapitalistine Bahreino ar Kongo prigimtimi, kur kapitalizmo formos gerokai skiriasi nuo Kanados ar Italijos sistem2.) Kaip ir vakarietikose jo versijose, valstybinio kapitalizmo atsiradimas ir lugimas priklaus nuo klasi konflikt bei kompromis, kuri centre
2 Isamiau apie verts krim ir jos ikraipym SSRS r. urnale Aufheben, Nr. 9, 2000.
11

buvo poreikis traukti darbo jg pelning produktyvi veikl. Po Antrojo pasaulinio karo SSRS ir Ryt Europoje tai pasireik savita forma nuolatins politins priespaudos ir garantuot darbo viet (tiek gamyklose, tiek kolkiuose) deriniu, kuris sudar slygas kaupti vert nepaisant menko naumo. Visgi sovietinis biurokratinis kapitalizmas isilaik gana ilgai. i sistema subyrjo ne tada, kada tapo ypa represyvi ir griso monms, o tada, kai kompromisas tarp klasi tapo socialiai neproduktyvus ir, juo labiau, kai ji nebegaljo atsilaikyti prie pasaulins rinkos, kurioje dominavo daug dinamikesns Vakar valstybs, spaudim. Megamaina Nuo tada, kai 1972-aisiais parame pirmj Kapitalizmo ir komunizmo variant, (populiarioji arba gilumin) ekologin kapitalizmo kritika gan plaiai paplito. Antiindustrializmas atsirado turtinguose Vakaruose, kur nevaldomo vartojimo ir vaistymo rezultatai akivaizds. Taiau palanki dirva jo vystymuisi yra ir (daugeliu atvej skurdiai gyvenanios) Ryt Europos alys, kuriose neabotas gamybini jg augimas taip pat atnea nelaimes ernobylio katastrofa vyko anksiau nei Fukushimos. Antiindustrin kritika nurodo esmin kapitalizmo bruo, bet neaprpia problemos visumos.
12

Tiesa, kad pramon suka iuolaikin pasaul apie a ir bt sunku sivaizduoti nepramonin kapitalizm. Postindustrin visuomen iandien toks pat mitas kaip ir 1970-aisiais. Vis dlto pramon nra kapitalizmo ais. Prie mus ne savaeig megamaina, o darbo jgos ir kapitalo santykis, kuris yra nevaldomo techninio, biurokratinio ir pramoninio susidrimo su ateitimi prieastis ir rezultatas. Toks padties paatrjimas arba esam rib nepaisymas visgi nra savaiminis (kaip ir spektaklis situacionistikja prasme). Pagrindinis ios megamainos variklis yra kapitalo ir darbo jgos santykis. Valstybin Pranczijos elektros energijos tiekimo kompanija EDF laikoma vienu geriausi (i ties vienu siaubingiausi) biurokratins technostruktros ir ypa skmingo lobizmo atomins energetikos srityje pavyzdi net prie j privatizuojant ir paveriant transnacionaline korporacija ji privaljo bti valdoma vadovaujantis darbo produktyvumo ir pelningumo kriterijais. Didysis verslas nori plsti gamyb ir didinti rengini skaii tik tokiu atveju, kai ie garantuoja verts augim; kitu atveju gamybos priemons paliekamos trnyti, perkeliamos kit viet arba tiesiog nepaleidiamos. Kapitalizmui reikia iradj, taiau sprendimus priima investuotojai. (Panai klaid darytume pinigus laikydami iuolaikinio pasaulio varomja jga. Pinigai yra visur, taiau jie nra sistemos esm visk lemia produktyvaus darbo kuriama vert ir jos akumuliacija. Pinigai ateina i (ir keliauja) ten, kur jie
13

tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja dirbanius proletarus. Bankininkai gyvena mrinink sskaita, o ne atvirkiai.) is polinkis beribikum, monijos istorijoje pastebimas nuo sen laik, reiksi vairiais pavidalais: statytos piramids, kurtos imperijos, pasitelkta religija, menas ir pan. Pramon ir samdomasis darbas tam suteik beprecedent postm: darbo jgos kaip preks (kas leidia manyti apie slygikai laisv rink) atsiradim lydjo maksimalaus produktyvumo manija, darbo laiko snaud taupymas, pinigai kaip begalinis srautas, masinis vartojimas ir uprogramuotas susidvjimas. iandien beribikumo pavidal gavs btent kapitalas. Kovodami su pramoniniu monstru, perprodukcija ir perdtu vartojimu, mes neiardysime biurokratinio, karinio ir pramoninio komplekso. Vienintelis bdas pasiekti tiksl atsisakyti pinigais bei samdomuoju darbu grstos verts sistemos. Ekologikai pertvarkytas kapitalizmas yra nemanomas. Nekurkime iliuzij apie ekonomin sistem, kurios augimas bt atbulinis ar jo nebt apskritai. Kapitalizmas yra pltra, trauktis jam nemanoma. Savikontrol nra kapitalistinis protis ar vertyb. Klass ir klasi kova Santykis tarp kapitalo ir samdomojo darbo valdo iuolaikin pasaul, taiau pagrindin scen tiek Afrikoje, tiek Niujorke danai ulipa
14

kiti, menkesni, valdovai. Bet kuriuo atveju didiausias ms dmesys sutelktas ne klases ar klasi kov. Adamas Smithas (1776) ir Davidas Ricardo (1817) pripaino klasi sambv. XIX a. pradioje viesaus proto buruaziniai istorikai Pranczijos revoliucij vadino klasi konflikto branduoliu (r. 1852 m. kovo 5 d. Karlo Marxo laik Josephui Weydemeyeriui). Klasi kovos ilikimas (ar jos paatrjimas) nepriklauso nuo ms. rodinti plika akimi matom konfrontacij beprasmika. Ms problema ne tai, ar toji konfrontacija yra, ar ne, o tai, kad j galima nutraukti suklus komunistin revoliucij, kuri turi kilti proletar ir buruazijos santyki nulemtoje visuomenje. Mums rpi klasi kova, galinti sukurti kak kita, ne vien tik savo paios tstinum. Argi ia neslypi prietaravimas, ir nemenkas? TAIP. Taiau klausimo esm ar yra galimybi isprsti prietaravim. Tai kurgi tie proletarai? Argi nemaja dirbanij gamyklose? Vakar Europoje, iaurs Amerikoje ir Japonijoje dirbanij skaiiaus majimas yra akivaizdus. 1950-aisiais fizin darb atliekantys dirbantieji Didiojoje Britanijoje sudar ne maiau kaip 70 % visos darbo jgos; prabgus keturiasdeimiai met alyje buvo daugiau universiteto
15

dstytoj nei achtinink3. Didele dalimi taip vyko todl, kad gamyba buvo perkelta Azij ir (daug maesn dalis) Lotyn Amerik. Vis dlto nesileiskime tikinami, kad senosiose pramoninse alyse dabar visi mokytojauja, rao kompiuterio klaviatra, komunikuoja, programuoja... arba gyvena i paalp. iuolaikin modernioji visuomen nra ta, kurioje vis gausja vidurinioji klas ir vis labiau skursta bei menkja dirbanij klas. Ieinant i mados klasins visuomens terminui, neatsitiktinai paplito terminas varguomen (angl k. underclass): dirbanij klass buvo (pagrstai) bijomasi kaip istorini pokyi iniciators, tuo tarpu varguomen galima saugiai laikyti apgailtina inykusios praeities atgyvena, su kuria tvarkomasi pasitelkiant socialines paalpas ir policijos veiksmus. Proletar nykimas nra patvirtintas faktas. Pranczijoje fizin ir emiausio rango biuro darb atliekantys dirbantieji (juos galtume vadinti proletarais) sudaro 60 % vis dirbanij. Be to, praeityje tik nedaugelyje ali (pavyzdiui, Didiojoje Britanijoje ir Vokietijoje) gamykl dirbantieji sudar daugum. Taiau statistika nepateikia viso vaizdo. Vos pasirods istorijos scenoje, pramons proletariatas paskelb savo program. Jau 1840-aisiais, nepaisant negausi gret (iskyrus Didij Britanij), buvo nubrta komunistin perspektyva reikalavimas panaikinti samdomj darb, kapi3 r. Mike Savage ir Andrew Miles, The Remaking of the British Working Class 18401940, Routledge, 1994.
16

tal, pinigus, valstyb. iuo poiriu Didiosios Britanijos achtininkas ar proletarizuotas Paryiaus amatininkas 1845-aisiais i esms nesiskiria nuo Indijoje sikrusio klient aptarnavimo centro darbuotojo ar Kalifornijos tolimj reis vairuotojo 2011-aisiais. Visa tai (objektyvios ar subjektyvios slygos), kas paskatino achtinink ar amatinink imtis komunistini veiksm ar trukd jiems 1845-aisiais, viena ar kita forma aktualu 2011-aisiais ir klient aptarnavimo centro darbuotojui, ir tolimj reis vairuotojui. Istorini galimybi ir visuomenini klii ar inercijos prasme ketvert siejantys dalykai svarbesni u j tarpusavio skirtumus. i aplinkyb mums atrodo esmin. Jokia nauja revoliucin teorija jos nei pagrs, nei paneigs, kaip ir niekas negarantuos, kad i laik proletarai bus geresni ar atkaklesni u praeities revoliucionierius. Dirbanij proporcija nra nereikmingas faktorius, taiau svarbi pokyi galimyb gldi kitur. Pastaruosius trisdeimt met Vakar Europos, Amerikos ir Japonijos darbo jgos taka kapitalui ymiai sumajo. Taip nutiko ne todl, kad jie prarado savo ekonomin funkcij, o todl, kad jie pralaimjo savo nerevoliucin, bet karing kov 19601980 metais. I ties, btent todl, kad dirbantieji pralaimjo (ir gamyklose, ir gatvse), buruazija gijo galimyb perkelti rangos sutartis ir gamyb kitas alis. Honkongo kapitalistai ir Kinijos biurokratai nesiver Vakar rinkas Azija tapo (dalies) pasaulio dirbtuvi eimininke po to,
17

kai Vakar ir Japonijos dirbantieji patyr pralaimjim 19601970 metais. Taiau aidimas dar nra baigtas. Negalima sakyti, kad Kanados ar Italijos proletarai dabar turi daugiau nei savo grandines, nes yra traukti vartojimo bei kredito skur ir tokiu bdu integruoti kapitalizm, o Bangladeo ar Kinijos proletarai turi tik grandines, todl geriau atitinka revoliucingo proletariato apibrim Komunist manifeste. 1919 m. Berlyno metalo pramons dirbantieji gyveno geriau u Lankayro tekstils pramons dirbaniuosius 1850-aisiais, taiau jie vis dlto sukilo prie savo eimininkus ir valstyb. iandien Europoje ar JAV, kaip ir Azijoje, problema galima garantuoto ir nenuolatinio darbo, privilegijuot ir uguit dirbanij jungtis. Revoliucija gali vykti tik kaip reakcijos kapitalizmo sukelt skurd ir reakcijos to paties kapitalizmo parduodamus turtus derinys. Komunistin revoliucija blogiausio, k yra sukrs kapitalizmas, ir geriausio, k jis silo bei veria mus siekti, atmetimas. is junginys suponuoja socialin kontekst, kuriame konfliktuoja du tikrovs variantai skurdas ir turtai, kad proletarai galt pakilti kov su jais abiem. Labiau tiktina, kad tai isilies Denveryje, o ne Kinasoje ar Dubajuje, anchajuje, o ne atokiame Kinijos provincijos kaimelyje, kur preki ir samdomojo darbo sistema dar nra visuomens pavertusi kapitalistini santyki verpetu. (Tai nereikia, kad kaimo ar atsilikusios vietovs labiau nutolusios
18

nuo komunizmo nei moderniosios. Tam tikra prasme jos netgi ariau, nes pinig pasaulis ten dar nra taip giliai sismelks, tad j gyventojai turs maiau kuo atsikratyti. Esm ta, kad tose vietovse greiiausiai nebus pradtas komunistinis poslinkis, taiau jos atliks savo (nepakeiiam) vaidmen revoliucijos procese.) Nuo Marxo iki marksizmo Negalime ivengti vienos problemos, kurios tinkamai neaptarme 1972 m. ileistame tekste. Daug skolinams i Marxo ir vairi moni, save vadinusi marksistais. Kaip suderinti toki moni kaip Marxas vizij su vrikumais, kurie buvo vadinami komunizmu XX a.? Leninizmas ir stalinizmas buvo be galo toli nuo to, ko siek Marxas, taiau ryys i ties yra. Valstybinis kapitalizmas savo dvasia neabejotinai prietarauja viskam, k para ir nuveik Marxas, taiau jo krjai galt tvirtinti, kad jie rmsi kai kuriais Marxo idj aspektais. Pavyzdiui, vienas svarbiausi Marxo veikal I-asis Kapitalo tomas (vienintelis, kur jis ubaig) baigiasi ne komunistine ivada (kaip pasiekti, kad pasaulis tapt laisvas nuo preki, valstybs ir darbo), o nusavintoj nusavinimu per istorins btinybs paskatint kapitalizmo socializacij. ios idjos gerokai nutolusios nuo konstruktyvi Marxo pasisakym apie komunizm ankstyvuosiuose jo tekstuose ir gausiuose jo vlyvj met urauose
19

(kuri, kaip inome, jis nepaskelb) apie mirus4 ir primityvias visuomenes. Antroje 1960-j pusje ir 1970-aisiais buvo btina grti prie Marxo, kad geriau suvoktume savo laik5. Tai reik, kad reikjo perirti vis revoliucin istorij bei idjas, skaitant ir kairij opozicij Treiajam Internacionalui (ital ir vokiei bei oland ultrakairs idjas), o taip pat anarchizm iki ir po 1914-j. Kitaip nei Marxas teigia savo 1872 m. antibakunikame pamflete (jis yra vienas silpniausi Marxo darb), tikras skilimas revoliuciniame judjime vyko XIX a. viduryje tarp to, kas numenko marksizm ir anarchizm (kurie buvo paversti ideologijomis). Vliau, inoma, is skilimas giljo. Kapitalizmo ir komunizmo skaitytojas (-a) suvoks, kad is tekstas nebuvo sukurtas Marxo idj rinkin kreiant iek tiek Michailo Bakunino mini (ar atvirkiai). Mes viso labo siekiame vertinti ir Marx, ir Bakunin, lygiai kaip pastarieji turjo vertinti, tarkime, Franois-Nolio Babeufo ar Charleso Fourier idjas.
4 Miras (rus k. ) komunos principu susiformavusi Rusijos kaimo bendruomen. Tokios bendruomens m formuotis Rusijoje 1861 m. panaikinus baudiav ir iplitus narodnik judjimui. Nuo 1873 m. K. Marxas itin susidomjo iuo fenomenu, laikydamas j viena i alternatyv kapitalizmui. Red. past. 5 Plaiau apie period ir ms idjas galite pasiskaityti straipsnyje The Story of Our Origins (versta i La Banquise, 1983) iuo adresu: libcom.org/library/the-story-of-our-originsdauve. Taip pat silome pasiskaityti Whats It All About? (2007) ms internetiniame puslapyje www.troploin.fr.
20

Marxo darbuose pastebima paangumo dimensija jis palaik XIX a. gyvavus tikjim, kad iandiena yra geresn u vakar, o rytdiena neabejotinai iaus geresn nei i diena. Jis laiksi linijins istorijos sampratos ir suformavo deterministin tstinum nuo primityvios bendruomens iki komunizmo. Marxas prisidjo formuojant poir ankstyvj istorij, skelbiant, jog moni grupms pradjus gaminti daugiau, nei buvo btina ilikimui, atsirado perviris, supurens dirv inaudojimui; i ia ir kyla jo istorins btinybs idja. Mauma vert daugum dirbti ir pasisavindavo tuo darbu sukurtus turtus. Prabgus keliems tkstaniams met, dl kapitalizmo suvejs produktyvumas kuria slygas gyvendinti kit galimyb panaikinti inaudojim. Ndien apstu vairaus tipo produkt, tad bt absurdika leisti maumai juos monopolizuoti. O ir gamybos organizavimas taip socializuotas, kad tampa beprasmika (ir net neproduktyvu) palikti j nedidels valdytoj grups, kurios kiekvienas narys priiri savo privat versl, rankose. Istoriniu poiriu buruazija buvo reikalinga, taiau laikui bgant burua pasiekimai (modernios ekonomikos augimas) juos pavert parazitais. Kapitalizmas pats save daro nebereikaling. Taigi istorija perjo nuo stokos prie gausos. Tiesa, Marxas niekada nebuvo apras tokio intelektualinio modelio, taiau btent juo paremti daugelis jo tekst ir (svarbiausia) didiuma jo politins veiklos. Marxo parama Vokietijos
21

nacionalinei buruazijai ir aikiai reformistikai nusiteikusiems profesini sjung ar partij lyderiams nebuvo atsitiktinumas ar klaida: Marxui jie buvo veiksniai, skatinantys pozityvi kait, kuri galiausiai atves komunizm. Kita vertus, jis i aukto irjo tokius maitininkus kaip Bakuninas, kuriuos laik tikrojo istorijos judjimo praalaiiais. Tarp kitko, tokie yms anarchist mstytojai kaip Piotras Kropotkinas ir Elisee Reclus (abu takingi profesionals geografai) taip pat laiksi deterministini pair, didesn reikm teikdami socialinei organizacijai nei gamybai. J poiriu, pasaulin gamybos ir prekybos pltra sukr galimybes atsirasti universaliai atvirai moni visuomenei, kurioje etniniai skirtumai, valstybs ir j sienos prarado prasm. Daugelio anarchist ir marksist poiriu, visuomen nustojo buvusi moni ir klasi santyki rezultatu, o revoliucija buvo neivengiama dl universalios monijos paskatos vienytis. Tai buvo labiau technologinis, o ne socialinis istorijos aikinimas. Marxas nebuvo vien deterministas, nes ilg laik domjosi tuo, kas neatitiko linijinio istorini tarpsni aikinimo. Jis daug ra apie valstiei komun saviorganizacij ir j kolektyvin ems nuosavyb ir aikiai velg galimyb perokti kapitalizmo faz Rusijoje. Kad ir k Kropotkinas man apie Marx, nemaai io Rusijos anarchisto idj atspindjo garsiojo Londono ieivio valgas, ir atvirkiai.
22

Vis dlto, kaip inome, ias valgas vliau atmet tiek reformistiniai, tiek revoliuciniai marksistai. Marksizmas tapo ekonominio vystymosi ideologija. Kapitalizmas vis spariau socializuojamas, vadinasi, revoliucijos poreikis sumaja: organizuotos mass galiausiai padarys (didia dalimi taikiu keliu) gal buruazinei netvarkai socializmas ne atsiriboja nuo kapitalizmo, o j ubaigia. Radikalai nuo laipsnikus pokyius propaguojanij skyrsi tik tuo, kad iame procese velg jgos panaudojimo btinyb. Knygoje Imperializmas aukiausioji kapitalizmo stadija (1916) Vladimiras Leninas daug dmesio skyr problemai, kad didieji Vokietijos koncernai bei karteliai jau buvo organizuoti ir centralizuoti i viraus buruazinius valdytojus pakeitus darbo klass atstovais ir racionalaus planavimo taikym ipltus nuo kiekvieno privataus koncerno iki visos pramons, pasikeist ir visos visuomens struktra. Tai anaiptol nereik preki ir ekonomikos sistemos atmetimo. Bet koks ekonominis komunizmo aikinimas lieka ekonomikos lauko, kuriame gamybai skirtas laikas ir erdv atsieti nuo likusio gyvenimo, ribose. Komunizmas nra paremtas esam arba ateityje sivaizduojam poreiki tenkinimu. Komunizmas tai pasaulis, kuriame mons sitraukia tarpusavio santykius ir atlieka veiksmus, dl kuri jie maitina, slaugo, apgyvendina, moko... patys save. Komunizmas nra socialin organizacija. Tai veikla, tai moni bendruomen.
23

Kapitalas ir darbas iandien Reikalo esm yra dviej pagrindini kapitalizmo dmen kapitalo ir samdomojo darbo sveika. Nra prasms aikintis, kuris veiksnys yra slygojantis. Nra kintamojo, kuris vienintelis pagrst vis evoliucij. Tiesa, jei atlygis u darb kyla spariau nei produktyvumas, kapitalo kaupimo procesas sutrinka. Ir atvirkiai jei algos pernelyg sumaja, kapitalas irgi ibalansuojamas. Nereikia n sakyti, kad optimalaus, pageidaujamo, priimtino ar nepakankamo pelningumo ribos 1851 ir 2011 metais labai skiriasi, kaip jos skiriasi ir Turine bei Charbine. Atlyginim lygis turi bti pakankamas, kad utikrint darbo jgos reprodukcij, t. y. dirbaniojo ir jo eimos ilaikym. Svarbus kriterijus nusako, kokiu mastu verslo ciklas priklauso nuo dirbanij vartojimo ir, inoma, is mastas yra kur kas didesnis Turine nei Charbine. Buruazijos kontrataka po 1980-j buvo skminga ir netgi perdm skminga. Sisteminis darbo jgos vaidmens nepaisymas (t. y. sisteminis darbo jgos ir darbo ilaid mainimas) atnea greit peln, taiau, velgiant ilgalaik perspektyv, j veikia neigiamai. Pastarj trisdeimties met pasaulins prekybos ir gamybos augimo statistika nustelbia esm: peln pyragas vis dar nra pakankamas, kad utekt visiems. Stulbinantys pokyiai, kuriuos paskatino neoliberalizmas, daugiausiai susij su kontrole, informacija ir vadyba, jie nesukl treiosios technologins
24

revoliucijos, kurios socialinis mastas bei istorinis poveikis bt palyginami su teilorizmu, fordizmu ir keinsizmu. 2004-aisiais dalis Pranczijos kompanij padidino savo metin peln 55 % daugiausiai dl to, kad atsikrat savo pai nelabai pelning padalini. Kyla klausimas, kiek ilgai dar veiks nepakankamo pelningumo kompensavimo strategija, kuri naudinga maumai, sitvirtinusiai strateginse niose (besipleiantis auktj technologij verslas, kompanijos, glaudiai susijusios su valstybs ilaidomis, ir ne maiau takingas finans verslas). ia nra nieko nauja. Tai, kas 19501980 met laikotarpiu buvo vadinama miria ekonomika arba valstybiniu monopoliniu kapitalizmu, taip pat buvo grsta nuolatiniu pinig perklimu i verslo (kaip visumos) kelias laimingas kompanijas. Taiau tokia sistema suponavo minimal dinamizm takingiausios kompanijos nebt galjusios pasiimti daugiau nei j peln dalis, jei nebt augs bendras pelningumas. i dien buruazija nenori grti pusiausvyr, buvusi iki 1970-j. O 1930-aisiais bandyta sugrti prie laisvos prekybos kapitalizmo, kurio era buvo pasibaigusi dar prie XX a. pradi. iuolaikin buruazija siekia sudaryti nauj socialin kontrakt, kuris galint su darbo jga elgtis taip, kad sistema bt stumiama priek. Priemons iam tikslui pasiekti skirsis Turine ir Charbine, taiau tikslas abiejuose miestuose bus panaus. Kaip ir 1920-aisiais, ndien trksta tvirto socialinio pagrindo: samdomasis darbas iplito,
25

taiau masinis vartojimas atitinkamai nepadidjo. 1960-aisiais Ford gamyklos darbuotojai pirkdavo automobilius (daniausiai kok nors Ford model), o Pranczijos Renault dirbantieji pirkdavo pig Renault automobil. iandien pasaulinio augimo simbolis yra didiuliu mastu gaminamos preks su enklu pagaminta Kinijoje, daugelio kuri Kinijos dirbantieji neperka, o JAV vartotojai perka kreditan. Prieingai nei 1950-aisiais, XXI a. kapitalizmo vystymasis nemanomas kaupiant pinigus viename poliuje (kapitalo) ir tuo paiu metu atvirai mainant snaudas kitame poliuje (darbo jgos). Juo labiau, jei jis grstas nelauktai dideliu spekuliaciniu pelnu, gaunamu realios ekonomikos sskaita. Vienas dalykas, kurio galime pasimokyti i Keyneso, yra tas, kad darbo jga yra kartu ilaidos ir investicija. Jokio ekologikai reformuoto kapitalizmo Ankstyvasis XXI a. ir 19301940 m. laikotarpis smarkiai skiriasi. iuolaikinis kapitalizmas negali ivengti jo natralios aplinkos problem. Vert nra sukuriama i oro (ties sakant, gryno oro vis maja). Virtualioji erdv atrodo esanti patrauklus mokslins fantastikos mitas, taiau kapitalizmas nemanomas be gamybos (dideliais mastais), t. y. be tokio pat vaistymo. Bet kurios mons btinyb maksimizuoti produktyvum reikia nepaisym to, kas vyksta u gamyklos vart, ir polink gamt laikyti itekli, kuriuos reikia
26

apdirbti bei inaudoti, rezervu6. Ekologai sako ties kartodami, kad vakarietiko gyvenimo bdo nemanoma paskleisti eiems ar devyniems milijardams moni. Tai nereikia, jog kapitalizmas netrukus prieis neveikiam natrali rib, nes ekologiniai faktoriai pagaliau privers monij atsikratyti kapitalizmo, ir milijardai ems gyventoj gis galimyb gyvendinti ekologin revoliucij (nors dirbanij klas nesteng gyvendinti komunistins revoliucijos). Deja, istorijai nra inomos tokios neveikiamos ribos. Civilizacijos vis dlto kinta dl socialini prieasi. Kapitalizm gali sustabdyti tik proletar valia ir gebjimas j paversti kakuo visikai kitu. Kitaip i sistema atras keli ir bd pluti toliau. Galbt vien dien sprogs atomin jgain ir praudys pus Niujorko arba Tokijo gyventoj, o kita pus bus priversta (i)gyventi po eme. Jokiai mirtinai ar galutinei krizei dar nepavyko sugriauti kapitalizmo. Ekologins katastrofos to irgi nepadarys. Proletariatas kaip prietara Iki iol proletariatas net ir karingais metodais daniausiai kovojo u savo slyg pagerinim esamoje visuomenje: darbo jga siek kuo daugiau igauti i kapitalo, o ne panaikinti por
6 r. Amadeo Bordiga, Murdering the Dead. Amadeo Bordiga on Capitalism & Other Disasters, Antagonism, London, 2001. ios knygos vad galite rasti www.libcom.org svetainje.
27

samdomasis darbaskapitalas. T pripainti vadinasi, engti pirm ingsn suvokiant, su kuo susiduria komunistinis judjimas. Vis dlto mes liksime lygiai tokioje pat neinioje, jei ankiau mint aplinkyb nepavelgsime i perspektyvos. Neabejotinai stipri reformistin kryptis, gyvuojanti ilgiau nei 150 met, sitvirtino persipynusi su radikaliais siekiais (i ties daug smsi i j), kuriuos stengsi gyvendinti nedidels (o kartais gausios) proletar maumos, siekianios to, k pavadintume komunizmu. Jokia kita socialin grup nebuvo tokia atkakli. Taip buvo ir vis dar yra todl, kad proletarai tuo pat metu veikia kapitalizmo viduje ir u jo rib. Jie gyvena iame pasaulyje ir kartu yra ne io pasaulio mons. Buruazija gyvena, klesti ir veikia pasaulyje, kurio socialin logika jai naudinga. Kitoje socialinio spektro pusje daug vairi grupi kenia nuo esamos santvarkos, taiau yra taip nualintos nuo poveikio jai, kad neturi beveik jokios potencialios galimybs j iardyti: jos gali prisidti prie santvarkos panaikinimo, taiau menkai tiktina, kad bt jo iniciatormis. Toki galimyb turi tik proletarai... ...taiau tai nereikia, kad jie imsis veiksm. Nekurkime iliuzij, kad bet koks eilini moni inicijuotas konfliktas gamykloje ar gatvje, ypa jei jis virs smurtiniu, turs komunistini permain uuomazg: istorija rodo, kad yra prieingai. Taiau darbo jgos gebjimas gintis nuo kapitalo
28

pasiksinim, kaip sak Marxas, yra jos gebjimo pulti slyga. Prieintis priespaudai ir inaudojimui ne tas pats, kas visiems laikams atsikratyti priespaudos ir inaudojimo. Vis dlto nesugebjimas prieintis yra aikus bejgysts enklas. Klaidinga bt ignoruoti reikalavimus utikrinti teis kasdien duon. Tiesa ta, kad reikalavimai utikrinti teis kasdien duon nesuvienys proletar. Geriausiu atveju jie suburs proletarus vienoje alyje ir tik trumpam laikotarpiui. Trumpalaikiai interesai (reikalavimai pakelti algas, sutrumpinti darbo laik ar kovos u darbo viet isaugojim) retai sutampa ir, ties sakant, daniausiai sukelia nesutarimus. Susiliejimas manomas tik kovojant prie samdomj darb ir juo paremt visuomen. Prietaravimai tarp reformistini organizacij (daugeliu atvej persimetusi kontrrevoliucin stovykl, kaip rodo Vokietijos socialdemokrat atvejis 1919 m., o kiek vliau ir stalinizmas) ir radikali maum kartu yra ir konfliktas tarp pai proletar, o taip pat ir vidinis kiekvieno proletaro prietaravimas tarp reformizmo ir radikalizmo.
2011 m.

29

Skiriama Jocelyne neinomai dirbaniajai

I ATEITIES
Pratarm

Neinomoji maitinink Viename geriausi film apie klasi kovas yra taikli ir kandi 10 minui scena, nufilmuota 1968j birelio 10 d. prie Wonder baterij gamyklos vart Paryiaus apylinkse. Dauguma dirbanij buvo nekvalifikuoti, gaudavo menk atlyginim, niekino moteris, danai dirbanias su pavojingais chemikalais. Jie streikavo nuo gegus 13-osios ir buvo besugrt savo darbo vietas. I darbdavio ipltos nuolaidos buvo svarbios darbo slyg poiriu, taiau, palyginti su pastangomis, atrod menkos. Besiginijanios grups viduryje stovjo dvideimtmet ir pusiau rkdama, pusiau verkdama reik savo atsisakym grti darb: Ne, a negriu darb. A niekada nekelsiu ten kojos! Eikite ir patys pamatysite, kokioje ivietje mes dirbame... Kokia lyktyn visur... 1996-aisiais sukurtame dokumentiniame filme buvo parodyti interviu su monmis, dalyvavusiais tame streike: kalbinti dirbantieji ir dirbaniosios, brigadininkai, trockist maininink, profesins sjungos atstovai ir aktyvistai, vietinis komunist partijos vadovas, bands tikinti jaunj moter sugrti darb. Taiau jos paios atpainti nepavyko. Nedaugelis j prisimena. Netrukus po to birelio vyki ji paliko gamykl, ir niekas neino, kaip susiklost tolesnis jos gyvenimas, neprisimena netgi jos pavards ji inoma tik kaip Jocelyne. Lieka neatsakytas svarbus klausimas, kylantis i Jocelyne'os reakcijos: normaliomis taikaus
33

gyvenimo slygomis mus slegia proiai ir nurodymai, kuriems mes beveik neivengiamai paklstame. Taiau kai milijonai streikuojanij gyja kolektyvin jg ir paveria valstyb bejge, o iniasklaidos odius beprasmikais, kai jie priartina vis al prie radikali pokyi slenksio ir suvokia, kad tai, k jiems pridjo prie atlyginim, greitai praris infliacija kodl jie tuomet grta prie to, kas, kaip jiems puikiai inoma, atne tik maesn ar didesn varg per artimiausius trisdeimt met? Kai kurie pasakys, kad Jocelyne ir jos kolegos buvo neapsiviet arba pasuko ne paiu teisingiausiu keliu, kiti pareik, jog dirbantieji buvo nepakankamai organizuoti, dar kiti kad jiems trko spontanikumo, tuo tarpu imintingieji paaikins, jog 1968-j gegus vykiai buvo pasmerkti neskmei, kadangi kapitalistin evoliucija dar nebuvo sukrusi btin slyg... iame leidinyje pateikiama apybraia neiprendia ios problemos (ji nra matematikos uduotis ar msl, kurioms tinka vienintelis teisingas sprendimo bdas) ji tiesiog uduoda pirmj ir svarbiausi klausim. Kapitalizmas ir komunizmas buvo ileistas 1972 metais ji platinusi dirbanij (pavyzdiui, Renault gamyklose) praymu. Volstritas prie Berlyno sien ia apybraia siekiama dar kart patvirtinti komunizmo pozicijas akistatoje su ideologija, va34

dinama marksizmu oficialiuoju, akademiniu ar kairiuoju. Kodl mes vadinams komunistais? Kuo turtingesnis leksinis terminas, tuo didesn tikimyb, kad valdantieji j kinkys dirbti sunkiuosius darbus. odis komunizmas, kaip ir odiai laisv, autonomija,mogikas ir daugelis kit, buvo ikraipytas, apverstas ir iandien yra taps geranorikos diktatorikos totalitarins valstybs sinonimu. Tik laisvas, autonominis, mogikas, komunistinis nubudimas sugrins iems odiams prasm. Nors visuotinai prasta manyti, kad radikali mintis yra atgyvena, pastarieji 25 metai rodo, kad ji anaiptol nra praradusi savo aktualumo. Kokia atgyvena?! Klasi kova? Nebtina perskaityti 2000 Marxo puslapi, kad sitikintume, jog tie, i kuri buvo atimtos gamybos priemons, kovojo su jas kontroliuojaniais (ir daniausiai buvo j nugalti). Vert apibriama vidutiniu socialiniu laiku, reikalingu prekms pagaminti? Akivaizdu, kad ms civilizacija yra apssta siekio sutrumpinti laik! Kompiuterizacija, elektroniniai ryiai ir mobiliojo ryio telefonai kiekviename skersgatvyje spartina cirkuliacij. Darbas, apsipirkimas ar laisvalaikis daro tak kiekvienam gyvenimo veiksmui taip, lyg nort j paversti vis spartjania tkme. Paulas Virilio yra ras, kad ekonomika kuria ne tik daiktus, bet ir spart, o daiktai yra kuriami ir tam, kad sukurt spart. Nors Virilio ir nelaiko savs marksistu, jis atskleidia pasaul, kuris didiuojasi
35

sutrumpins laik, reikaling viskam pasiekti, t. y. pasaul, varom minimaliu laiku verte. Pelno siekis varomoji io pasaulio jga? Bet kuris mogus, prarads darb monje, kuriai jis atidav 20 savo gyvenimo met, suvokia, kad bendrov tai sukaupta vert, nuolatos siekianti augti ir nepaisanti joki klii savo kelyje. Vakar pasaulyje veikiani gamykl dirbanij skaiiaus majimas, Berlyno sienos griuvimas ir radikali kairij7 pair grupi sunykimas reikia komunizmo lugim tiems, kurie dirbaniuosius laik ems druska, planin ekonomik socializmu ir diaugsi galdami dalyvauti demonstracijoje neini iaurs Vietnamo vliava. Vadinamj socialistini valstybi subyrjimas atskleid ekonomikos tak. Tiek Rytai, tiek Vakarai patyr kaupimo krizes. Siekdami atstatyti pelningum, Klivlende dieg nauj gamybos sistem, o Kremliuje nauj politin reim. Valstybinis kapitalizmas lugo ne todl, kad monms griso totalitarizmas, o todl, kad jis nebesugebjo savs ilaikyti nei palaikyti priespaudos. Centralizuotas ekonomikos planavimas buvo pakankama sistema, galinanti pltoti pramons akas, o biurokratijos galia rmsi kompromisu
7 Radikali kair (prancz k extrme gauche, angl k. far left) apibria grupes, radikalesnes nei socialdemokratai ir profesini sjung apologetai. Yra iek tiek sudtingiau apibrti kratutinius arba ultrakairiuosius (prancz k. ultra-gauche, angl k. ultra-left). I esms tai grups, nieko nesitinkinios nei i partij, nei i profesini sjung ir save laisvai kildinanios i komunistins kairs (angl k. Communist Left) po 1917 m. Red. past.
36

su dirbaniaisiais darbas visam gyvenimui ir minimalios socialins garantijos mainais u politin nuolankum; netgi periodiniai valymai prisiddavo prie socialinio paauktinimo ir, atitinkamai, prie dirbanij paramos biurokratams. Tokia sistema gal ir buvo tinkama Rusijai 1930-aisiais, bet ji tikrai netiko 1980-aisiais, juo labiau Ryt Vokietijai ar ekoslovakijai tuo paiu 1980-j laikotarpiu. Kapitalizmui yra btina tam tikra konkurencija tarp nesutariani sukauptos verts ai, taigi, ir iokia tokia politin bei ekonomin konkurencija. SSRS gritis yra ne pavyzdinis Marxo teorijos paneigimas, o Das Kapital patvirtinimas. Politbiuras galjo manipuliuoti vidinje rinkoje, taiau buvo nepajgus ivengti pasaulins prekybos spaudimo. Tos paios rinkos jgos, kurios atleidinjo tkstanius dirbanij Liverpulyje, Maskvoje nirtingai darbavosi griaudamos biurokratinius pylimus, utvrusius keli pinig ir preki srautams. i mkla vis dar persekioja mus, ra Wall Street Journal 1991 m., turdamas omenyje 1848 m. Manifest: Marxo analiz galime pritaikyti stulbinaniai komunistini reim, sukurt ant jo idj pamat, bet nesilaikiusi jo nurodym, griiai. 1968-ieji ir kita Dirbanij sukilim, atvirai pasiprieinusi tiek valstybei, tiek institucionalizuotam dirbanij judjimui, yra buv ir anksiau, netgi daug
37

aresni, pavyzdiui po Pirmojo pasaulinio karo. Taiau artjant 1970-iesiems pasiprieinimas tapo tam tikra prasme platesnis ir gilesnis. Prieingai, nei 1871, 19171921 ar 19361937 metais, kapitalas industrializuotose alyse buvo persmelks vis gyvenim, daugyb kasdieni veiksm ir santyki paverts prekmis ir savo valdia suvienijs visuomen. Politika, kaip priepriea politinms programoms, buvo beinykstanti. 1968aisiais Pranczijos profesins sjungos ir darbo partijos sugebjo ugniauti tris savaites trukus 45 milijon dirbanij streik, taiau negaljo pasilyti platformos, kuri bt buruazini partij alternatyva. Dalyvavusieji visuotiniame streike i galimos kairij vyriausybs nesitikjo daugiau nei iek tiek didesns socialins rpybos. Miri ekonomika buvo to laikotarpio norma; valdioje esant kairiesiems su didesniu valstybs vaidmeniu, o rinkj balsams palinkus dein didesne laisve rinkos jgoms. Prekiniai santykiai veik tarp moni ir j elementariausi mogikj poreiki. Amerikietika svajon bus tavo, jei tursi pakankamai pinig jai sigyti. Taiau netgi tokiu atveju geidiamiausias automobilis bus ne tas, kur tu k tik nusipirkai, o kitas, rodomas televizijos reklamoje. Preks visada patraukliausiai atrodo reklaminiuose plakatuose. Vos tik subyrjo sovietinio stiliaus dirbanij rojus, vartotojikas rojus pasirod ess nepasiekiamas kaip ir pridera. Taigi kelias ateit jau neved per gamykl nei pragaras kitoje ge38

leins udangos pusje, nei roin svajoni alis iapus ekrano. Dl to darboviet nustojo buvusi pradine geresnio pasaulio krimo erdve. Nors Situacionist Internacionalo knyga Spektaklio visuomen tuo metu buvo skaitoma nedaugelio, ileista 1967-aisiais, ji tapo netrukus pasirodysianios kritikos pirmtake. Tiesa, tas laikas nuskurdintiems ir paemintiems dirbantiesiems atne profesines sjungas bei padjo engti XX a. gerov, ir tik nedidel dirbanij klass mauma skelb visuomens atmetim u sitikinimus kovojantys darbo jgos pakrai maitininkai, ypa jaunimas. Taiau pasaulin streik ir riaui bang suprasime tik vertin jos itakas masin nepasitenkinim darbu gamyklose ir biuruose. Kas nori dirbti?, klaus Newsweek urnalas 8-ojo deimtmeio viduryje. Vis dlto beveik visi sdimieji streikai apsiribojo darbo viet umimu ir toliau niekur neeng. Beveik n vienas taisyklms ir statymams nusiengiantis veiksmas (Lenkijos streikinink perimtas duj ir transporto paslaug tiekimas 1971 m.; Italijoje taikyta autoredukcija, t. y. atsisakymas mokti u btiniausias paslaugas iaugusiomis kainomis; neapgyvent patalp umimas skvotinimas; socialiniai autobus vairuotoj, ligonini personalo ir prekybos centr kas darbuotoj streikai, kuri metu transporto, medicinos paslaugos ir maistas buvo tiekiamas nemokamai; elektros tinkl darbuotoj atsisakymas tiekti elektr biurokratams ar monms ir daugelis
39

kit) nevirto komunizacijos pradia. Darbo proceso pertraukimas ar prekins logikos perengimas nebuvo sutelkti bendram puolimui prie darb kaip prek, t. y. prie pat samdomj darb. Kliuvo visoms sritims nuo kaljim iki vaik mokymo, taiau beveik visos atakos buvo neveiksmingos. Konstruktyvi pastang pakeisti visuomen trkumas suteik antr kvpavim kapitalizmui. Istoriniai maitai neturi nei gimimo, nei mirties datos, taiau vykiai Fiat gamykloje neabejotinai yra daugiau nei simbolis jie buvo lio momentas. Daugel met i Turino mon kent ilgalaikius konvejeri stabdymus, pravaiktas didiuliu mastu ir susirinkimus darbo vietoje. Vis dlto organizuota netvarka nesibaig jokia teigiama veikla. Todl vadovyb, padedama pasyvios, ivargusios, dl savo darbo viet besibaiminanios daugumos, sugebjo palauti (gana gausi) maum. Radikalai tik sujauk buvusi socialin tvark, uuot pasistmj naujos link. Smurtiniai (net ir su ginklais rankose) veiksmai palaipsniui neteko ryio su cech darbuotojais. 1980-aisiais kompanija atleido 23 i 140 tkst. joje dirbusi dirbanij: gamykla streikavo 35 dienas, kol galiausiai gatves ijo 40 tkst. prie streik protestuojani Fiat dirbanij. T matydamos, profesins sjungos pritar kompromisui 23 tkst. dirbanij gavo valstybs kompensacijas, o vliau tkstaniai buvo atleisti gyvendinant racionalizacij. Tokie lemiami vykiai nuslopino 19601970 m. socialini pokyi bang.
40

Dirbanij bliuzas Nuo to laiko dirbanij klass pralaimjimus lm j pasirinkta gynybos strategija kovoje su ypa mobiliu prieu. Kad ir kaip giliai buvo leids aknis kasyklose ar cechuose, dirbanij kovingumas negaljo atsispirti restruktrizacijai. Darbo jga yra stipri tol, kol kapitalui jos reikia. Ji gali atidti etat mainim, kartais, padedama kit bendruomens nari net keleriems metams, taiau ji neturi galimybi pratsti savo, kaip nepelningos darbo jgos, egzistencij neribotam laikui. 8-jame ir 9-jame deimtmetyje dirbanij judjimas buvo gausus ir organizuotas, taiau jie pralaimjo, nes ekonomika atm j funkcij, kuri buvo j socialinis ginklas. Niekas neprivers kapitalo samdyti jam nenauding darbo jg. Tuo pat metu m irti autonominiai akcij komitetai, bazins grups ir kiti eilini dirbanij (rank-and-file) veiklos organai darbovietse ir u j rib. Atsiradusios naujos koordinuojanios grups, pavyzdiui, geleinkeliei (1986 metais) ir slaugi (1988 metais) per streikus Pranczijoje nesugebjo gyvendinti savo uduoi ir pamau inyko (keletas j perleido savo energij naujai sukurtoms eilini dirbanij atskalnikoms profesinms sjungoms ir tokiu bdu siliejo kapitalo pasaul). Daugel met prie konvejeri dirb dirbantieji kovojo u tai, kad su jais nebt elgiamasi kaip su robotais, o nedidel j dalis apskritai
41

nusigr nuo darbo ir vartotojikos visuomens. Kapitalas netruko atsilyginti darbino tikrus robotus, panaikino milijonus darbo viet, pertvark, suintensyvino ir pasunkino nekvalifikuot darb. Tuo pat metu visuotinis laisvs trokimas buvo paverstas laisve pirkti. Kas 1960-aisiais galjo sivaizduoti, kad ateis laikai, kai dvylikamet gals pasiimti grynj pinig i bankomato naudodama asmenin plastikin kortel? Jos pinigai jos laisv... Garsieji 1968-j kiai Niekada nedirbk! ir Reikalauk nemanomo! buvo ijuokti, kai mons buvo ivaryti i ilgalaiki darboviei ir pakviesti pirkti daiktus i nuolat besipleianio ir vis labiau gniudanio preki asortimento. Daugelis lygina iandienin ir 19201930 m. situacij, traukdami ir faizmo grsm. Taiau tarp 1917-j ir Antrojo pasaulinio karo vyk sukilimai ir prie juos nukreipta ginkluota kontrrevoliucin kova nuo iuolaikinio proletariato pralaimjimo skiriasi tuo, kad pastarasis pasireik ilgai trukusiu laipsniku didels dirbanij klass dalies traukimu nedarb ir laikin darb. Jei yra vilties, ji proletaruose, sak Winstonas romane 1984ieji. Panau, kad daugelis 1984 m. proletar prie kelerius metus sukilo, perm pasaul savo rankas, taiau atsisak j keisti. Prie kelis deimtmeius j tvai buvo usidar gamykl viduje (Italijoje 1920-aisiais), danai net ginkluoti, kovsi ir uvo, taiau gamyklos visais atvejais likdavo bos rankose. kart tik saujel turjo ginklus (atslinkus nedarbui net maiau: juk neaudysi usidaran42

i gamykl). Taigi, ties pasakius, pralaimjim labiau dert vadinti neskme. Tarytum aidjas, ieinantis i varyb, dl kuri rezultato buvo sutarta i anksto, jis negali arba nenori sumaitoti aiktels ir leidia laimti machinatoriams. Nra prasms neigti, kad varybos yra pralaimtos. Kapitalizmas triumfuoja aptakesnis ir neapiuopiamesnis nei prie 25 metus, jis visk subendrina abstrakia, pasyvia, ekranizuota ir negatyvia forma. Viename 1960-j reklaminiame klipe vaizduojamas automechanikas, irintis naujo automobilio nuotrauk ir besistebintis: Kas gamina model? XXI a. pradios automobili pramons dirbantysis, priverstinai dirbantis puse etato arba lanksiu darbo grafiku, iri film Avarija televizoriaus ekrane, o jo vaikas tuo metu aidia kompiuterin aidim, kuriame naudojami mikroprocesoriai galbt vien dien sumains (downsize) jo tv arba j pat. Niekada prie tai monija nebuvo tokia susaistyta ir susiskaldiusi. Milijardai iri tuos paius vaizdus ir gyvena vis paskiriau. Preks tuo paiu metu didiuliu mastu gaminamos ir neprieinamos. 1930-aisiais milijonai moni neturjo darbo, nes pasaul buvo apms ekonominis nuosmukis. iais ekonominio augimo laikais mons gyvena i paalp, kadangi net ir besipleianti ekonomika nepajgi ispausti pelno i j, kaip tai dar prie 30 met. Daugeliu aspekt mes esame ilip i 1970-j pelningumo krizs, ir didioji dalis verslo bendrijos yra geresnje padtyje nei anksiau. Paradoksalu, kad darbo
43

naumas taip iaugo, jog danai kapitalui nebereikia samdyti naujos darbo jgos savo valorizacijai. Didels viltys... Dirbanij judjimas, gyvavs 1900-aisiais (ir net 1936-aisiais), sunyko ne dl to, kad j ugniau faistins represijos ar buvo papirktas tranzistoriais bei aldytuvais jis pats susinaikino kaip pokyi jga, kadangi siek ilaikyti proletariato bkl, o ne j anuliuoti. iam judjimui geriausiu atveju pavyko pagerinti dirbanij masi gyvenimo slygas, o blogiausiu stumti jas pasaulinius karus. Visa tai dabar jau praeitis, o film apie dirbanij klass gyvenim (workers culture) populiarumas yra aikus enklas, kad tai paliko realybs lauk ir tapo prisiminim bei muziej mediaga. Stalinistai tampa socialdemokratais, o socialdemokratija pasistmja centro kairs link. Visi juda dein ir greitai ateis diena, kai trockistai persivadins radikaliais demokratais. Kakada kunkuliavusi revoliucin terp dabar dvelkia bejgikumu ir nostalgija. Mes savo ruotu neapraudame laik, kai Brenevas buvo vadinamas komunistu ir tkstaniai jaun moni ygiavo gatvmis dainuodami Internacional, nors i ties jie rm grupes, bandiusias bti radikalia kaire. Senojo dirbanij judjimo tikslas buvo perimti t pat pasaul savo rankas ir naujai j tvarkyti: darbinti dykaduonius, plsti gamyb, gyvendinti dirbanij demokratij (bent jau
44

teorikai). Tik nedidel anarchistin bei marksistin mauma teig, kad naujos visuomens krimas reik valstybs, preki ir samdomojo darbo sistemos panaikinim; visgi tiksl jie laik ne procesu, o greiiau programa, kuri reikt gyvendinti permus valdi ir ubaigus gana ilg pereinamj laikotarp. ie revoliucionieriai nesuvok, kad komunizmas tai socialinis judjimas, griaunantis klasins visuomens ir valstybs galios pamatus, ir neteisingai vertino potenciali griaunamj brolik, atvir komunistini santyki, nuolatos atgimdavusi kiekvieno didelio sukilimo metu (19171919 m. Rusijoje, 1936 1937 m. Katalonijoje), jg. Nebra reikalo kurti iankstini kapitalistini slyg komunizmui atsirasti. Kapitalizmas yra visur, nors ir daug maiau pastebimas nei prie 100 ar 50 met, kai klasiniai skirtumai buvo akivaizds. Fizin darb atliekantis dirbantysis galjo i pirmo vilgsnio atskirti gamyklos savinink, painojo arba djosi paists savo prie ir man, kad geresni laikai stos tada, kai jis su savo biiuliais atsikratys eimininko. iandien klass vis dar yra, taiau pasireikia galybe vartojimo lygi, ir niekas nebesitiki geresnio gyvenimo i pramons nacionalizavimo. Prieas yra neapiuopiamas tarpusavio santykis abstraktus, bet realus, giliai sismelks, taiau pasiekiamas; kadangi proletarai kuria ir perkuria pasaul, jie turi galimyb j suardyti ir pakeisti i pagrind. Tikslas neatidliotina komunizacija, ne per vienos
45

ar keli kart gyvenimus, o nuo pat pirmj dien. Kapitalas yra taip smarkiai ukariavs ms gyvenim (ir nustato, kaip mes turime erti savo katin, lankyti ar laidoti draugus), kad vienintelis manomas ms veiksm laukas yra socialiniai santykiai nematomi, visaapimantys, nuasmeninti. (Nors kapitalui gana gerai sekasi samdyti j ginant personal, socialin inercija yra daug stipresn konservatyvi jga nei masins komunikacijos priemons ar policija.) Bendruomenikumas nesunkiai pasiekiamas jo pagrindai jau yra, jie daug stipresni nei prie imtmet. Pasyvumas yra kliuvinys jam atsirasti. Tai, ko mums labiausiai reikia, kiti mons. Jie taip arti, taiau tuo pat metu atrodo ir nepasiekiami. Merkantiliniai ryiai yra ir stiprs, ir traps. 1991-aisiais vykusi riaui Los Andele mastas buvo didesnis nei Wattso riaui 1965aisiais. Per daugiabui gyvenamj nam kvartalus nusiritusi riaui banga parod, kad nemaa jaunimo dalis nebuvo integruota. en ir ten dirbantieji, nepaisydami masins bedarbysts, nesutinka su maesniais atlyginimais mainais u darbo viet krim. Korjieiai rod, kad Pasaulin korporacija skatina ir pelno augim, ir subruzdimus gamyklose, o atsilikliai albanai pagimd modernj sukilim. Kai skaitlinga mauma, pavargusi nuo virtualios realybs, prads gyvendinti galimybes, revoliucija vl sisibuos ari ir anonimika.
1997 m.
46

KAPITALIZMAS IR KOMUNIZMAS

Komunizmas nra programa, kuri reikia gyvendinti arba priversti kitus j gyvendinti, o socialinis judjimas. Tie, kurie pltoja ir gina teorin komunizm, nra pranaesni u kitus, iskyrus tai, kad jie aikiau suvokia ir tiksliau kalba; kaip ir kiti, kuriems nelabai rpi teorija, jie jauia praktin komunizmo poreik. Jie nra privilegijuoti ir neturi sukaup ini, kurios paskatint revoliucij, taiau, kita vertus, jie nebijo tapti lyderiais aikindami savo pairas. Komunistin revoliucija, kaip ir bet kuri kita, yra reali poreiki ir gyvenimo slyg padarinys. Ms uduotis pavieinti egzistuojant istorin judjim. Komunizmas nra gyvendintinas idealas jis jau yra, bet ne kaip bendruomen, o kaip pastangos, uduotis, kuriai reikia pasiruoti. Tai judjimas, kuris siekia panaikinti gyvenimo slygas, nulemtas samdomojo darbo, ir jas panaikinsiantis revoliucijos bdu. Komunizmo aptarimas nra akademin diskusija ar debatai apie artimos ateities udavinius. Tai susij su tuo, k mes bandome nuveikti dabar, pavyzdiui, su ms pasiprieinimu darbdaviui, farui ar paalp skyrjui. Tai veikia tik kaip tiltas tarp dabarties ir ateities. Ms gebjimas veikti neramiais laikais irgi priklausys nuo ms gebjimo atsakyti klausim Kur mes einame? Mes nesieksime atmesti komunist partij, vairaus plauko socialist, radikali kairij ir kit, kuri programos viso labo tik modernizuoja ir demokratizuoja esamas iuolaikinio pasaulio ypatybes. Reikalas tas,
49

kad ios programos yra ne komunistins, o kapitalistins. iame tekste pateikti paaikinimai atsirado ne i noro k nors aikinti. J nebt ir grup moni nebt susitelkusi, nordama juos sukurti bei ispausdinti, jei ne iuolaikin visuomen ardantys prietaravimai ir praktins socialins kovos, liudijanios naujos ir verianios mones suklusti visuomens radimsi senosios siose. Samdomasis darbas kaip socialiniai santykiai Pavelg iuolaikin visuomen, akivaizdiai matome, kad didel dalis moni yra priversta parduoti savo darbo jg, kad galt gyventi. Visi moni asmeniniai fiziniai ir protiniai gebjimai, kurie turi bti ijudinti nauding dalyk gamybai ir krybai, gali bti panaudoti tik tokiu atveju, jei yra parduodami mainais u udarb. Darbo jga tokia pati prek, kaip ir visi kiti produktai. Mums atrodo prasta ir neivengiama, kad yra mainai ir samdomasis darbas. Visgi samdomojo darbo diegimas neapsijo be smurto ir buvo lydimas socialini konflikt. Dirbaniojo atskyrimas nuo gamybos priemoni, taps savaime suprantamu gyvenimo faktu, i ties buvo ilgos raidos rezultatas ir galjo bti pasiektas tik prievarta. Dl XVI a. Anglijoje, Nyderlanduose ir Pranczijoje prasidjusio ekonominio ir politinio smurto i ali amatininkai ir valstieiai neteko
50

nuosavybs, buvo ugniautas elgetavimas ir valkatavimas, vargams buvo primestas samdomasis darbas. XX a. nuo 1930-j iki 1950-j Soviet Sjungoje galiojo darbo kodeksas, numatantis mirties bausm tam, kad per kelis deimtmeius milijonai valstiei organizuotai pereit prie pramoninio samdomojo darbo. Toks, atrodyt, dabar savaime suprantamas poiris, kad individas, turintis tik savo darbo jg, nordamas igyventi privalo t darbo jg parduoti verslo monei, arba sitikinimas, kad visk galima paversti preke ar kad socialiniai santykiai grsti mainais, yra ilgo smurtinio proceso padarinys. Pasitelkdama vietimo sistem ir politin ideologij, iuolaikin visuomen slepia buvusi ir esam prievart, nuo kurios priklauso dabartin situacija. Slepiama yra ir jos prigimtis, ir j palaikantis mechanizmas. Atrodo, lyg viskas remtsi laisva asmens, kaip darbo jgos tiekjo, ir jo pasirinktos gamyklos, parduotuvs ar kontoros sutartimi. Prek atrodo lyg akivaizdus ir natralus reikinys. Taiau tai nuolat sukelia vairaus masto nelaimes preks sunaikinamos, kad bt ilaikyta j kaina, nra inaudojamos galimos pajgos, ir tuo paiu metu nra patenkinami esminiai poreikiai. Du kertiniai iuolaikins visuomens principai mainai ir samdomasis darbas yra ne tik pasikartojani ir nuolatini nelaimi altinis, jie taip pat sukr slygas, kurios daro manom kitoki visuomen. Svarbiausia, kad didel
51

iuolaikinio pasaulio dal ie principai veria prieintis ir suvokti kit galimyb komunizm. I esms visa moni veikla yra bendruomenin. mogikasis gyvenimas manomas tik grupmis, palaikomomis vairiais ryiais. Gyvenimo slyg reprodukcija yra i pagrind kolektyvin veikla ir moni gimins, ir j gyvenimo bdo reprodukcija. Esminis monijos bruoas yra tas, kad ji nuolatos kuria ir reprodukuoja materialines savo gyvenimo slygas. Kai kurie gyvnai pasitelkia rankius, bet tik mogus juos gamina. Tarp individo ar grups ir poreiki tenkinimo siterpia gamybos bei darbo medijavimas, nuolat keiiantis aplink ir jos pertvarkymo bdus. Kitos gyvybs formos, pavyzdiui, bits, taip pat kuria materialias savo gyvenimo slygas, taiau, bent jau kiek inoma monijai, j evoliucija atrodo sustojusi. mogaus atveju prieingai, darbas yra nuolatos kintantis mogaus aplinkos sisavinimas ir pritaikymas. moni santykis su gamta yra ir moni santykis vien su kitais, priklausantis nuo gamybini santyki, taip pat kaip ir j silomos idjos bei pasaulvoka priklauso nuo j gamybini santyki. Veiklos kaita lydi pokyius socialiniame kontekste, t. y. moni santyki pokyius. Gamybos santykiai, kuriuos sitraukia mons, yra nepriklausomi nuo j valios kiekviena karta susiduria su jos pirmtak paliktomis techninmis ir socialinmis slygomis. Taiau jas manoma keisti priklausomai nuo materiali gamybini jg teikiam galimybi. Vadinamamoji istorija yra be52

jg istorij kuria mons, nors ir priklausomai nuo esam galimybi. Tai nereikia, kad kiekvien svarb gamybini jg pokyt neivengiamai lydi atitinkami gamybini santyki pokyiai. Jei tai bt tiesa, nebt revoliucij. Senosios visuomens iauginta nauja visuomen gali triumfuoti tik dl revoliucijos, sunaikindama vis politin ir ideologin struktr, leidusi pasenusius gamybos santykius. Samdomasis darbas kadaise buvo pltros iraika, bet tie laikai jau prajo. Jis jau seniai tapo kliuviniu, netgi grsme monijai. Mstydami apie materialius objektus, mainas, gamyklas, jose kasdien pluanius dirbaniuosius ir j gaminamus daiktus, privalome velgti juos reguliuojanius socialinius santykius, o taip pat ir galimyb bei poreik juos keisti. Bendruomen ir bendruomens sunaikinimas Nuo monijos atsiradimo individai gyveno slygikai savarankikomis ir isibarsiusiomis grupmis, eimomis (plaija prasme kraujo ryi siejamomis eimyninmis grupmis) ir gentimis. Gamyba apsiribojo mediokle, vejyba ir grybi rinkimu. Produktai buvo gaminami ne tam, kad bt vartojami atlikus mainus, t. y. po to, kai jie atsidurdavo rinkoje. Gamyba buvo tiesiogiai sociali, be main tarpininkavimo. Bendruomen paskirstydavo savo darbo vaisius pagal paprastas
53

taisykles, ir kiekvienas tiesiogiai gaudavo tai, kas jam buvo skiriama. Individualios gamybos nebuvo, t. y. tarp individ nebuvo atskirties, reikianios, kad bendrumas tarp j atsiranda tik per tarpinius mainus pasibaigus gamybinei veiklai, btent tada, kai lyginamos vairios individualiai pagamintos preks. Veikla buvo aptariama (i ties, primetama grupei aktuali poreiki) ir pltojama bendruomenikai, jos vaisiais buvo dalijamasi irgi bendruomenikai. Daugelis primityvi bendruomeni turjo galimyb kaupti pervir, taiau joms tai paprasiausiai nerpjo. Kaip paymi Marshallas Sahlinsas, stokametis danai reik pertekli ir daugyb laisvo laiko, nors ano meto laikas turi maai k bendra su ms laiko supratimu. Keliautojai ir antropologai pastebi, kad maisto iekojimas ir saugojimas uimdavo gana nedidel dienos dal. Produktyvi veikla buvo organikai persipynusi su grups santykiais ir jos gyvenamja aplinka. Dauguma monijos, kaip inome, perjo nuo mediokls bei rinkimo prie emdirbysts ir dl to atsirado perteklius, dl kurio bendruomens m keistis. is pokytis buvo manomas tik dl main, turint omenyje tai, kas bendra vairiems produktams, gabenamiems i vienos vietos kit. moni veiklos produktai turi vien bendra ypatyb jie yra tam tikro energijos (asmenins ir socialins) kiekio rezultatas. Tai abstrakti darbo ypatyb darbo, kuris ne tik sukuria nauding daikt, bet
54

ir eikvoja energij socialin energij. Produkto vert, nepriklausomai nuo jo paskirties, yra jame gldintis abstraktaus darbo kiekis, t. y. socialins energijos, reikalingos jam pagaminti, kiekis. Kadangi is kiekis gali bti matuojamas tik laiko trukme, produkto vert yra laikas, socialiai reikalingas jam pagaminti, nustatomas kaip vidurkis tam tikroje visuomenje tam tikru laikotarpiu. Pleiantis bendruomens veiklai ir didjant poreikiams, ji pradeda gaminti ne tik produktus, bet ir prekes produktus, kurie turi ne tik vartojamj, bet ir mainomj vert. Prekyba i pradi atsirado kaip santykis tarp vairi grupi, o vliau siskverb paias bendruomenes, tokiu bdu paskatindama specializuot veikl, amatus ir socialiai padalyt darb. Pasikeit pati darbo esm. Atsiradus main santykiams, darbas tapo dvilypis, kuriantis ir vartojamj, ir mainomj vert. Darbas nebebuvo integruotas socialins veiklos visum, jis virto specializuota sritimi, atsieta nuo likusio individo gyvenimo. Tai, k asmuo gamina savo ir grups reikmms, tapo atsieta nuo jo veiklos produkt, skirt mainams su kitomis bendruomenmis. Antroji ios veiklos dalis reikia aukojimsi, suvarym ir laiko vaistym. Visuomen susiskaid, pasidalijo vairiomis grupmis, usiimaniomis tam tikra veikla, o kartu ir skilo dirbaniuosius bei nedirbaniuosius. Bendruomen lugo. Bendruomenei btini main santykiai, kad ji galt vystytis ir patenkinti didjanius poreikius.
55

Taiau ie main santykiai jai yra ir pratingi. Jie veria mones matyti save ir kitus tik kaip preki tiekjus. Mans nebedomina, kaip bus panaudotas produktas, kur gaminu mainams, man rpi tik tai, kaip panaudoti produkt, kur gausiu mainais. Savo ruotu i antrin vert nedomina man j pardavusio mogaus, nes jam rpi tik mano sukurto produkto vartojamoji vert. Tai, kas vienam yra vartojamoji vert, kitam tik mainomoji vert, ir atvirkiai8. Bendruomen inyko tada, kai jos (buvusij) nari domjimasis vieni kitais tapo pagrstas materialiaisiais interesais. Neteigiame, kad altruizmas buvo varomoji primityvios bendruomens jga ar kad jis turt bti varomoji komunizmo jga. Taiau vienu atveju interes eiga suburia individus ir skatina veikti drauge, o kitu juos suskaldo ir veria kovoti tarpusavyje. Bendruomenje atsiradus mainams, darbas nustojo bti kolektyvine poreiki tenkinimo veikla ir tapo priemone tenkinti savo poreikius kit darbu. Pltodama mainus, bendruomen tuo paiu metu siek juos apriboti. Ji band kontroliuoti ir sunaikinti pertekli, nustatydavo grietas preki apyvartos taisykles. Taiau mainai pam vir. Ten, kur mainai neiplito, bendruomens tapo neaktyvios ir galiausiai buvo sugniudytos siverus prekinei visuomenei. Jei produktai nra gaminami atskirai ir nra darbo pasidalijimo, nemanoma palyginti dviej
8 Karl Marx, The Economic and Philosophic Manuscripts of 1844, International Publishers, 1964.
56

produkt verts, nes jie sukuriami ir platinami bendrai. Tokioje situacijoje nra main, kuri metu imatuojamos dviej produkt darbo laiko snaudos ir tuomet jais atitinkamai apsikeiiama. Abstraktus darbo pobdis atsiranda tik tada, kai to pareikalauja socialiniai santykiai. Tai manoma tik tada, kai kartu su technine paanga gamybini jg vystymasis pareikalauja i moni specializuotis gaminti tam tikr produkt ir keistis tais savo veiklos produktais vieniems su kitais bei su kitomis grupmis, kurios pamau tampa valstybmis. Dl i dviej prielaid vert vidutinis darbo laikas tampa matu. io reikinio esm yra praktiniai moni santykiai ir j reals poreikiai. Vert atsiranda ne dl to, kad ji yra parankus matas. Kai primityvios bendruomens socialiniai santykiai isipleia ir pagausja, vert tampa nepakeiiama moni veiklos tarpininke. Nenuostabu, kad vidutinis socialiai reikalingas darbo laikas tada pasitelkiamas kaip matas, kadangi iame etape darbas yra esmin materialins gerovs krimo slyga, kaip vienintelis bendras vairi veikl faktorius: bendra vis j ypatyb yra tam tikro mogaus darbo jgos kiekio sunaudojimas, nepriklausomai nuo bdo, kaip i jga panaudojama. Vert simbolizuoja darbo abstrakcij, jo bendrj ir socialin pobd, nepaisydama vis charaktering skirtum tarp objekt, kuriuos darbas gali pagaminti.
57

Preks Ekonomin ir socialin paanga didina moni veiklos naum ir gebjim jungti darbo proceso elementus, vis pirma darbo jg. Vliau ikyla skirtumai (bei priepriea) tarp dirbanij ir nedirbanij, tarp t, kurie organizuoja darb, ir t, kurie j atlieka. Pirmieji miestai ir didiuliai drkinimo projektai gim btent dl io gamybinio naumo padidjimo. Susiformavo prekyba kaip ypatinga veikla: atsirado mons, gyvenantys ne i gamybos, o i tarpininkavimo tarp vairi gamybos srii. Didel produkt dalis yra tiesiog preks. Kad bt realizuojama j vartojamoji vert galimyb patenkinti poreik preks turi bti perkamos, t. y. realizuojama j mainomoji vert. Kitaip tariant, nors jos yra materials ir konkrets objektai, visuomens poiriu j nra, jos nepasiekiamos. mogus neturi teiss jomis naudotis. is faktas rodo, kad prek yra ne tik daiktas, bet vis pirma socialinis ryys, kur apibria aiks main dsningumai, o ne poreiki tenkinimo logika. Vartojamoji vert tampa antrine verts ypatybe. Produktyvios veiklos aplinka atskiriama nuo vartojimo, darbo sfera atsiejama nuo nedarbo. Nuosavyb yra teisinis ios atskirties tarp vairi veikl, moni ir gamybos srii karkasas. Vergas tra prek jo savininkui, perkaniam mog, kad priverst j dirbti. Tarpininkavim produktyvios veiklos organizavimo srityje (mainuose) lydi tarpininkavimas
58

moni organizavimo srityje: valstyb nepamainoma kaip jga, suburianti visuomens elementus valdaniosios klass naudai. Vienijimosi poreikis atsiranda suardius primityvios bendruomens darn. Visuomen priversta palaikyti savo sanglaud sukurdama joje tarpstani institucij. Mainai tampa akivaizds ir reals atsiradus pinigams. Vert yra abstrakcija, kuri materializuojasi pinig pavidalu ir atskleidia savo polink nepriklausomyb siek atsiskirti nuo to, i ko kilo ir k enklina, t. y. nuo vartojamj veri ir reali produkt. Palyginus su paprastais mainais, kada tam tikras A produkto kiekis mainomas tam tikr B produkto kiek, pinigai suteikia universali galimyb u tam tikr pinigais ireikt abstraktaus darbo laiko kiek galima sigyti bet k. Pinigai tai darbo laikas, atsietas nuo darbo ir ireiktas ilgalaikiu, imatuojamu ir lengvai transportuojamu pavidalu. Pinigai yra matoma ir net apiuopiama bendro vis (ne dviej ar keli, o absoliuiai vis) preki dmens apraika. Pinigai suteikia j savininkui galimyb kontroliuoti kit moni darb, nepriklausomai nuo laiko ir vietos. Pinigai leidia nepaisyti laiko ir erdvs apribojim. vairs takingi centrai nuo Antikos iki Vidurami siek diegti universali ekonomik, taiau negyvendino savo tikslo. Imperij irimas ir sunykimas iliustruoja i neskmi virtin. Tik kapitalizmui nuo XVI a. (aktyviausiai XIXXX a.) pavyko sukurti pagrind tvirtai ir universaliai ekonomikai.
59

Kapitalas Kapitalas tai gamybiniai santykiai, leidiantys tvirtinti nauj ir ypa efektyv ry tarp gyvojo (living) darbo ir praeities (past) darbo (kur sukaup ankstesns kartos). Taiau, kaip ir main atveju, kapitalo ikilimas buvo ne sprendim ar konkretaus plano padarinys, o reali socialini santyki, Vidurami pabaigoje paskatinusi kokybikai nauj pltr tam tikrose Vakar Europos valstybse, pasekm. Pirkliai buvo sukaup daug pinigini l (vairiomis formomis) ir itobulin bankininkyst bei kreditavim. ios los buvo panaudotos: buvo irastos pirmosios (tekstils) stakls, ir tkstaniai neturting moni (buvusi valstiei ar amatinink) neteko savo darbo ranki ir buvo priversti sutikti su naujais gamybiniais santykiais samdomuoju darbu. Tam btina slyga buvo stakli (o vliau ir gamykl) pavidalu sukauptas darbas. is praeities darbas buvo pajungiamas panaudojant gyvj darb t moni, kurie nesugebjo sukaupti tiek aliav ir gamybos priemoni. Iki tol mainai dar nebuvo nei gamybos motyvas, nei j reguliuojanti aplinkyb. Vien tik prekyba, paprasta preki gamyba (kuri skiriasi nuo kapitalistins preki gamybos) buvo nepajgi suteikti stabilum ir iliekamum, kuri reikalavo sutankj visuomeniniai ryiai ir pasaulio vienijimasis. Tai buvo pasiekta dl kapitalistins preki gamybos, uzurpuojant produktyvi moni veikl.
60

Vergas neparduoda savo darbo jgos jo savininkas nusiperka verg ir priveria j dirbti. Kapitalistinje sistemoje gyvasis darbas perkamas kontroliuojant gamyb, kuri tas darbas stimuliuoja. Kapitalisto vaidmuo gana svarbus, taiau antrinis: kapitalistas tra kapitalo funkcija, visuomenins gamybos vadovas. Visgi svarbiausias ia yra gyvojo darbo naudojamas praeities darbas. Investuoti, kaupti iais kiais vadovaujasi kapitalas (pirmenyb, kuri vadinamosiose socialistinse valstybse buvo teikiama sunkiajai pramonei, yra ne kas kita kaip kapitalizmo pltros enklas). Taiau kapitalo tikslas nra kaupti vartojamsias vertes. Kapitalas stato gamyklas ir geleinkelius tik tam, kad kaupt vert. Kapitalas vis pirma yra sumin vert (abstraktaus darbo, ireikto pinigais, finansiniu kapitalu, akcijomis, obligacijomis ir kt.), kuri siekia padidti. Ciklo pabaigoje sumin vert x turi duoti x + peln. Tam, kad save valorizuot, vert perka darbo jg. i prek gana ypatinga, nes jos vartojimas sukuria darb, taigi ir nauj vert; tuo tarpu gamybos priemons sukuria ne daugiau nei j pai vert. Taigi darbo jga sudaro slygas atsirasti papildomai vertei. Buruazijos materialins gerovs altinis kaip tik ir yra i pridedamoji vert: skirtumas tarp samdinio darbu sukuriamos verts ir verts, reikalingos jo darbo jgos reprodukcijai. Darbo umokestis padengia tik ios reprodukcijos ilaidas (dirbaniojo ir jo eimos gyvenimo los).
61

I ios analizs nesunku padaryti ivad, jog esm ne tai, kad kapitalistas nusavina pridedamj vert kaip individas. Komunizmas neteigia, kad dirbantieji privalo visikai ar i dalies atsiimti pridedamj vert, dl vienos akivaizdios prieasties dalis itekli turi bti panaudoti rangai atnaujinti, naujai gamybai ir pan. Problema nra ta, kad saujel moni pasiima neproporcingai didel pridedamosios verts dal. Paalinus iuos mones, bet palikus galioti t pai sistem, dalis pridedamosios verts bt atiduota dirbantiesiems, o kita investuota bendruomenin ir socialin aprpinim, gerov ir pan. Btent tai ir silo kairij programos, tarp j ir oficialiosios komunist partijos. I ties, verts sistemos logika bet kuriuo atveju skatina gamybos pltr, vedam maksimalios valorizacijos tikslo. Tol, kol visuomens pamatas yra dviej proces realaus darbo proceso ir valorizacijos proceso susiliejimo mechanizmas, vert dominuos visuomenje. Kapitalas sukl permainas uvald gamyb ir tuo bdu nuo XIX a. formavo pasaul pasitelks pramonin gamyb, transport, saugojim ir greit informacijos sklaid. Taiau kapitalistiniam ciklui poreiki tenkinimas tra alutinis produktas, o ne varomoji jga. Esminis siekis yra verts didinimas; o poreiki tenkinimas geriausiu atveju tra priemon, nes produkcija turi bti parduodama. Verslo mon yra kapitalistins gamybos vieta ir ais; bet kuri pramons ar ems kio mon veikia kaip sumins verts, iekanios augimo
62

keli, vienijantis veiksnys. mon turi siekti pelno. Reikia dar kart pabrti, kad pelno dsnis neturi nieko bendra su keli stambi kapitalist veikla, o komunizmas nesiekia atsikratyti i nutukusi skrybliuot cigar mgj. Problema ne individuals kapitalist pelnai, o suvarymas, gamybai ir visuomenei primestas diktatas, nurodinjimas kaip dirbti ir k vartoti. Visa demagogija apie turtuolius ir vargus tra vandens drumstimas. Komunizmas nereikia pinig atmimo i turtingj ir j idalijimo (revoliucionieri pagalba) vargams. Konkurencija vairios mons konkuruoja tarpusavyje: kovoje u rinkos dal kiekviena mon susiduria ir kovoja su kitomis. Jau rame, kaip buvo atskirti vairs moni veiklos aspektai. Main santykiai pagilina visuomens padalijim specializuot profesij atstov grupes, o tai savo ruotu skatina preki sistemos atsiradim. Vis dlto net ir isivysiusi ali kaimo vietovse vis dar nra realios konkurencijos tarp veikl, kurios yra atskiros, bet kartu aikiai padalytos kepjo, batsiuvio ir kt. Kapitalizmas ne tik paskirsto visuomen vairi profesij atstovus, bet ir skatina nuolatin vairi pramons srii tarpusavio kov. Bet kuri sumin vert manoma tik konkuruojant. Tai, k ideologija vadina savanaudikumu ar vis kova prie visus, yra neatsiejama pasaulio, kuriame tenka
63

grumtis dl galimybs parduoti, ypatyb. Taigi ekonominis smurtas ir ginkluotas smurtas, kaip pirmojo padarinys, yra integralios kapitalistins sistemos dalys. Praeityje konkurencija yra davusi teigiam rezultat: leido iardyti feodalinius apribojimus bei korporatyvinius suvarymus ir suteik galimyb kapitalui ukariauti pasaul. Dabar konkurencija tapo vaistymo altiniu, skatinaniu nenauding ar aling produkt, kuri valorizacija greitesn, krim ir klitimi kuriant svarbius produktus, kai susidaro nepalankus pasilos ir paklausos santykis. Konkurencija reikia produktyvi sistem padalijim savarankikus centrus konkuruojanius polius (punkte), siekianius padidinti savo sumin vert. Nei organizavimas, nei planavimas, nei jokia kontrol nepajgi to sustabdyti. Valstybs valdia, moni valdia ar tautos valia taip pat nra pajgios isprsti i problem. Konkurencijos varomoji jga nra individ ar kapitalist laisv, tai kapitalo laisv. Kapitalas gali ilikti tik rydamas save pat. Forma naikina savo turin, kad ilikt kaip forma. Ji sunaikina mediaginius savo dmenis (gyvj ir praeities darb), kad ilikt kaip save valorizuojanti sumin vert. Visi tarpusavyje konkuruojantys kapitalai turi tam tikr pelno norm, taiau jie migruoja i vienos srities kit siekdami didiausios manomos pelno normos. Kapitalas ieko pelningiausios srities ir apleidia kitas. Kai tam tikra sritis perso64

tinama, kapitalo pelningumas sumaja ir jis persimeta kit srit (i dinamik koreguoja, bet jos nepanaikina monopolijos). io nenutrkstamo proceso rezultatas yra pelno normos stabilizacija ties vidutine (pelno) norma tam tikroje visuomenje tam tikru laikotarpiu. Kapitalo gra priklauso ne nuo pelno normos, kuri jis pasiekia savo monje, o nuo vidutins socialins normos, proporcingos mon investuotai suminei vertei. Taigi dirbaniuosius inaudoja ne vienas kuris nors kapitalas, o visas esamas kapitalas. Kapital judjime kapitalas veikia ir atsiskleidia kaip socialin jga, dominuojanti visoje visuomenje, ir tokiu bdu tampa vientisas, nepaisant konkurencijos, kuri kapital prieprieina jam paiam. Kapitalas susivienija ir tampa socialine jga. Konfliktuose su proletariatu ar kitais kapitalistiniais (nacionaliniais) vienetais jis veikia kaip slygikai vienalyt visuma. Kapitalas formuoja visos visuomens santykius ir poreikius vadovaudamasis savo interesais. is mechanizmas veikia kiekvienoje alyje: kapitalas nukreipia valstyb ir taut ne tik prie kitus nacionalinius kapitalus, bet ir prie proletariat. Prietaravimai tarp kapitalistini valstybi paveria kar kratutiniu problem, ikylani nacionaliniams kapitalams konkuruojant tarpusavyje, sprendimo bdu. Niekas nesikeis, kol bus gamybiniai vienetai, siekiantys didinti savo atitinkam verts prieaug. Kas vykt, jei valstyb (demokratin, dirbanij, proletarin) perimt visas mones savo
65

inion, ilaikydama jas kaip mones? Galimi du variantai: valstybins mons paklust pelno bei verts dsniui ir tada niekas nepasikeist. Arba bt atsisakyta paklusti iam dsniui jo nesunaikinant tokiu atveju viskas sugrit9. mons veikla yra organizuojama racionaliai kapitalas dirbantiesiems primeta savo tironij. U jos rib rinkoje, kur susitinka vairios mons, tvarka tra nuolatos ir periodikai malinamas pakrikimas, lydimas krizi. Tik komunizmas, panaikindamas mon kaip atskir vienet, gali sunaikinti i valdom suirut. Krizs Viena vertus, kapitalas socializavo pasaul. Kita vertus, pasaulis susiskirst konkuruojanias mones, siekianias gaminti pelningus produktus ir kuo daugiau j parduoti. Kiekviena mon stengiasi valorizuoti savo kapital kuo palankesnmis slygomis. Kiekviena i j daniausiai pagamina daugiau nei rinkai reikia, ketina visk parduoti ir tikisi, kad tik jos konkurentams teks kentti nuo perprodukcijos10. Kaip tik dl to atsiranda prekyb skatinanti veikla. Neproduktyvi (tiek fizin, tiek protin dar9 iuolaikin valstyb /.../ yra /.../ idealus viso nacionalinio kapitalo siknijimas (Friedrich Engels, Selected Writings, Pelican, 1967, p. 217218). 10 Paulas Mattickas pateikia puiki kapitalizmo krizi analiz, taiau nestengia suvokti komunizmo dinamikos: Paul Mattick, Marx and Keynes, Porter Sargent, 1969.
66

b atliekani) dirbanij, kurie padeda vertei cirkuliuoti, skaiius smarkiai iauga palyginti su vert kurianiais (fizin ar protin darb atliekaniais) dirbaniaisiais. Minta cirkuliacija nereikia fizinio preki judjimo. Transporto pramon sukuria reali vert, nes preki gabenimas i vienos vietos kit padidina j vert ir yra susijs su realiu j vartojamosios verts pakitimu: preks prieinamos kitoje vietoje nei buvo pagamintos, o tai, inoma, daro jas naudingesnes. Cirkuliacija yra susijusi su verte, o ne su fiziniu perklimu. Pavyzdiui, sandliuojamas daiktas faktikai nepajuda i vietos, jei pasikeiia sandlio savininkas. Sandrio metu daiktas buvo parduotas ir nupirktas, taiau jo vartojamoji vert nepakito, o mainomoji vert nepadidjo. Transportavimo atveju kas kita. Problemos, atsirandanios perkant ir parduodant, t. y. realizuojant produkto vert rinkoje, sudar slygas atsirasti sudtingai struktrai, kuri neapsieina be kreditavimo, bankininkysts, draudimo ir reklamos. Kapitalas tampa savotiku parazitu, pasisavinaniu vis didjani visuomens itekli dal verts valdymo kat vardan. Sskaityba, kuri yra reikalinga bet kuriai ivystytai socialinei organizacijai, virto griaunania biurokratine maina, stingdania visuomen ir tikruosius jos poreikius, uuot padjusi juos tenkinti. Tuo paiu metu kapitalas tampa vis daugiau koncentruotas ir centralizuotas: monopolijos palengvina perprodukcijos problemas, taiau kartu ir paatrina
67

jas. i kebli situacij kapitalas sprendia per periodines krizes, kurios laikinai isprendia problem pakoreguodamos pasilos ir paklausos santyk (taip isprendiama tik mokios paklausos problema, kadangi kapitalizmui inomas tik vienas produkt cirkuliacijos bdas pirkimaspardavimas; jam nerpi, jei nra patenkinama tikroji paklausa (poreikiai); ties sakant, kapitalas pasiymi nepakankama gamyba tikrj poreiki, kuri jis netenkina, atvilgiu). Kapitalistins krizs yra daugiau nei preki krizs. Krizi ypatyb ta, kad jos susieja gamyb su verte tokiu bdu, jog gamybos procesus reguliuoja vert. Tai paaikja palyginus kapitalistines krizes su kai kuriomis ikikapitalistinio laikotarpio krizmis. Sumajusi ems kio produkt gamyba buvo prasto derliaus pasekm. Valstieiai pirko maiau pramons gamini, pavyzdiui, aprangos, ir tai reik sunkmet pramonei, kuri vis dar buvo labai silpna. ios krizs buvo gamtos (klimato) reikini padariniai. Pirkliai spekuliavo grdais ir sandliavo juos, kad padidint j kain. Galiausiai, kai kur tai sukl bad. Preks ir pinigai yra slyga krizms atsirasti: tarp dviej veiksm pardavimo ir pirkimo yra atotrkis, ireiktas laike. Pirklio, siekianio didinti savo peln, poiriu grd pardavimas ir pirkimas yra du skirtingi procesai; juos skiriantis laiko tarpas yra nustatomas atsivelgiant tik numatomo pelno dyd ir norm. Gamyb ir vartojim skirianio laikotarpio metu mirdavo mons. Taiau iuo atve68

ju merkantilin sistema veik tik kaip sunkinanti gamtini slyg sukeltos krizs aplinkyb. Toki situacij pasitaikydavo ikikapitalistiniame arba silpno kapitalizmo kontekste, pavyzdiui, tokiose alyse kaip maoistin Kinija ar stalinistin Soviet Sjunga, kur prastas derlius galjo turti didel tak ekonomikai. Kapitalistin kriz, kita vertus, yra priverstins jungties tarp verts ir gamybos padarinys. Panagrinkime automobili gamintojo pavyzd. Konkurencija j veria didinti produktyvum ir siekti maksimalios verts minimaliomis snaudomis. Kriz prasideda tada, kai kaupimas vyksta nepakankamai sumainus gamybos ilaidas. Nors pro gamyklos vartus kasdien irieda ir pirkj suranda tkstaniai automobili, j gamyba ir pardavimas pakankamai nevalorizuoja io kapitalo, jei lyginsime su kitais. Tuomet mon racionalizuoja gamyb, didina investicijas, kompensuoja pelno praradim parduot automobili skaiiumi, skolinasi, jungiasi su kitomis monmis, gauna vyriausybs param ir t. t., kol galiausiai gamina tiek, tarsi paklausa augt aminai, ir patiria vis didesnius nuostolius. Krizes sukelia ne rink nualinimas ar pernelyg dosns atlyginimai, o pelno majimas (prie kurio prisideda dirbanij kovingumas): kapitalas (kaip sumin vert) susiduria su vis didjaniais sunkumais valorizuoti save vidutine pelno norma. Krizs ne tik iliustruoja vartojamosios ir mainomosios verts jungties, kitaip tariant, produkto
69

naudingumo ir tinkamumo mainams jungties suirim. Jos ne tik parodo, kad io pasaulio logika paremta moni poreikiu didinti vert, o ne patenkinti moni poreikius ar praturtinti kapitalistus, kaip aikina vulgarieji kapitalizmo kritikai. Svarbu pabrti, kad jos skiriasi nuo ikikapitalistini krizi. Pastarj prieastys yra neivengiamos aplinkybs (pavyzdiui, prastas derlius), kurias merkantiliniai santykiai tik paatrina. iuolaikins krizs neturi neivengiamo racionalaus pagrindo. J prieastis nebra gamtin, ji socialin. Yra visi pramoninei veiklai btini elementai aliavos, ranga, dirbantieji, taiau jie nra tinkamai organizuojami ar panaudojami, nebent tik i dalies. ie elementai yra ne tik daiktai, materials objektai, bet ir socialinis santykis. I tikrj, ioje visuomenje jie yra tik jei juos apjungia vert. is reikinys nra pramoninis ir nra susijs su techniniais gamybos reikalavimais. Tai socialinis santykis, kuriuo visas gamybinis kompleksas ir net visa socialin struktra (jei pripainsime, kad gamyba yra persmelkusi visuomen) yra valdomi merkantilins logikos. Vienintelis komunizmo tikslas yra suardyti prekin santyk ir tokiu bdu pertvarkyti bei pakeisti vis visuomen (plaiau apie tai vliau). Verslo moni, kaip verts centr ir instrument, tinklas tampa galingesne u visuomen jga. vairs moni poreikiai (bsto, maisto, kultros) manomi tik perj per i sistem, kartais
70

net jos suformuoti11. Ne poreikiai lemia gamyb, o poreikius formuoja gamyba dl tikslo didinti vert. Statoma daugiau biur, o ne taip reikaling bst. Be to, nemaai nam ir tkstaniai but stovi tuti 10 mnesi per metus, nes j savininkai ar nuomininkai yra vieninteliai turintys teis juose gyventi. Kapitalas visame pasaulyje i esms ignoruoja emdirbyst, kultivuodamas j tik ten, kur galima valorizacija, o milijonai moni tuo pat metu badauja. Automobili pramon sritis, pirmaujaniose alyse ipltota daug geriau nei to reikalauja moni poreikiai, kadangi ios pramons akos pelningumas leidia jai plstis nepaisant vidini jos prietaravim. Menkai isivysiusios alys gali statyti tik tokias gamyklas, kurios duoda vidutin pelno norm. Perprodukcijos tendencija be perstojo skatina karo ekonomikos pltr beveik visose isivysiusiose alyse. Prireikus ios griaunanios jgos paleidiamos darb, kadangi karai yra viena i priemoni krizms suvaldyti. Jau kelis deimtmeius pats samdomasis darbas yra virts absurdu. Vieni dirbantieji priversti dirbti alinant darb gamyklose, tuo tarpu kiti (j ypa gausu tokiose alyse kaip JAV) darbuojasi neproduktyviame sektoriuje, kurio paskirtis yra stimuliuoti prekyb ir traukti dirbaniuosius, kuriuos atmet mechanizavimo ir automatizavimo procesai; tokiu bdu sukuriama vartotoj mas,
11 Fredy Perlman, The Reproduction of Daily Life, Black&Red, 1969.
71

ir tai yra dar vienas krizi valdymo aspektas. Kapitalas uvaldo visus mokslus ir metodikas: tyrimus gamybos srityje jis kreipia pelno maksimizavimo link, o neproduktyviame sektoriuje skatina vadybos ir rinkodaros vystym. Todl monij galima bt suskirstyti tris grupes: produktyvs dirbantieji, danai darbe fizikai nualinami; neproduktyvs dirbantieji, kuri didioji dalis yra tik eikvojimo altinis; mas moni, pragyvenani ne i samdomojo darbo pajam, t. y. negaunani darbo umokesio (non-wage earners). Dalis j gyvena isivysiusiose alyse, taiau dauguma varginguose kratuose. Kapitalas negali j integruoti, tad imtai tkstani periodikai sunaikinami karuose, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia imperialistin kapitalistinio pasaulio ekonomikos organizacija. Kai kuri atsilikusi ali, pavyzdiui Brazilijos, paanga yra apiuopiama, taiau jos kaina milinika: i dalies arba visikai sunaikintos ankstesns gyvenimo bdo formos. vedus prekin ekonomik i varging emdirbi atimtos pragyvenimo priemons ir jie stumiami perpildyt didmiesi skurdo lin. Tik maumai pasaulio gyventoj yra pasisek jie turi darb gamyklose ar kontorose, likusieji yra bedarbiai arba darbo turi nepakankamai.

Proletariatas ir revoliucija Kapitalas sukuria verslo moni, veikiani tik dl pelno ir pelnui, tinkl (saugom valstybi, kurias i principo galima vadinti antikomunistinmis organizacijomis), o kartu ir formuoja mas moni, kurie priversti prieintis kapitalui. i mas nra vienalyt, taiau ji susivienys per komunistin revoliucij, nors atskiros jos grups nevaidins vienareikmio vaidmens. Revoliucija tai reali poreiki nepatenkinimo pasekm; ji gimsta i nepakeliam materiali gyvenimo slyg. T pat galime pasakyti ir apie proletariat, kur pagimdo kapitalas. Daugyb pasaulio gyventoj privalo parduoti savo darbo jg, kad igyvent, nes neturi gamybos priemoni. Vieni parduoda savo darbo jg ir yra produktyvs, kiti, j pardav, lieka neproduktyvs. Dar kiti mons neturi galimybs parduoti savo darbo jg (kapitalas perka gyvj darb tik tada, kai gali tiktis valorizuoti save priimtina norma, t. y. pasiekti vidutin pelno norm) ie mons lieka gamybos uribyje. Jei sutapatinsime proletar su gamyklos dirbaniuoju (ar net blogiau su fizin darb dirbaniu nekvalifikuotu darbininku) arba su varguoliu, nepavyks velgti griaunamojo faktoriaus. Proletariatas i principo neigia i visuomen. Tai ne iaip varguoli sambris, o mons, esantys beviltikoje padtyje, neturintys joki resurs (pranczikai jie vadinami les sans-rserves, o italikai
73

72

senza riserve)12, neturintys ko prarasti, iskyrus juos kaustanias grandines; tai mons, kurie kapitalui yra niekas, kurie nieko neturi ir kuri vienintel galimyb isilaisvinti tai sugriauti vis socialin tvark. Proletariatui lemta panaikinti esam visuomen, nes ji atima i proletariato beveik visus pozityvius gyvenimo aspektus. Taigi proletariatas sunaikins ir pat save. Visos proletariat (koks jis yra) lovinanios teorijos (buruazins, faistins, stalinistins ar kairiosios), priskirianios jam teigiam vaidmen vertybi gynimo ar visuomens atnaujinimo procese, yra kontrrevoliucins. Proletariato garbinimas tapo viena efektyviausi ir pavojingiausi kapitalo kovos priemoni. iais laikais dauguma proletar dirba menkai apmokam darb, daugelis j gamybos srityje, taiau j priklausym proletariatui lemia ne priklausymas menkai apmokam dirbanij grupei, o tai, kad jie yra atkirsti, susvetimj, neturintys galimybs nei daryti tak savo gyvenimui, nei suteikti prasm veiklai, kuria usidirba pragyvenimui. Proletariato apibrimas turi maai k bendra su sociologija. Be komunizmo galimybs proletariato teorijos bt tolygios metafizikai.
12 Neturinij joki resurs svok po Antrojo pasaulinio karo suformulavo ital komunistas Amadeo Bordiga. A. Bordiga siek ne sukurti nauj proletariato apibrim, o grti prie jo itak. Tai, apie k kalbama Kapitale, galime ir privalome suprasti ankstesni proletariato analizi kontekste, pavyzdiui, tekste Contribution to the Critique of the Hegelian Philosophy of Law: Introduction (1843).
74

Vienintelis ms velgiamas ios minties patvirtinimas yra tai, kad visais atvejais, kai proletariatas savarankikai imdavo kliudyti visuomens valdymui, jis visuomet neig esam tvark, nesil jai pozityvi vertybi ar vaidmens ir visuomet apgraibomis siek kako kito. Proletariatas kuria vert ir yra pajgus atsikratyti ja besiremiania pasaulio tvarka, jis apima, pavyzdiui, bedarbius ir galyb nam eimininki, kadangi kapitalas samdo ir atleidia pirmuosius ir naudojasi antrj darbu tam, kad augt absoliuti darbo vert. Kita vertus, buruazija yra valdanij klas ne todl, kad yra turtinga palyginti su likusiais gyventojais. Turtus jiems sukrauna priklausymas buruazijai, o ne atvirkiai. Buruazija yra valdanioji klas, nes kontroliuoja ekonomik darbuotojus ir rang. Nuosavyb, kalbant i esms, tra tik klasins galios forma, pastebima tam tikrose kapitalizmo formose. Proletariatas tai ne dirbanij klas, o veikiau darbo kritikos klas. Proletariatas nuolatos grasina senajam pasauliui, bet tik potencialiai. Grasinimas tampa tikrove padidjus socialinei tampai ir prasiverus nepasitenkinimui, kai pats kapitalas priveria proletariat veikti komunizmo link. Proletariatas tampa griaunamja nusistovjusios visuomens jga tik tada, kai susivienija, pradeda organizuotis, taiau ne tam, kad tapt dominuojania klase, kaip savo laikais padar buruazija, o tam, kad panaikint klasin visuomen
75

ir sukurt vienintel socialin veikj monij. Kol toks konfliktas dar nevyko, proletariatas tra tik sudtinis kapitalo elementas sistemos smagratis. i ypatyb kaip tik ir lovina kapitalas, garbinantis dirbantj tik kaip esamos socialins sistemos vartel. Nors radikali mintis ir turjo slyio tak su dirbanij kontrols idjomis bei leiborizmu (kita intelektualizmo puse), taiau ji neliaupsino dirbanij klass ir nelaik fizinio darbo begaliniu griu. Ji suteik produktyviems dirbantiesiems lemiam (bet ne iskirtin) vaidmen, nes j dalyvavimas gamybos procese suteikia galimyb j pakeisti i pagrind. Tik ia prasme mlynosios apykakls (blue-collar), daugeliu atveju dvinios baltus darbinius drabuius (kartais kaklaraiius), vaidina esmin vaidmen dl savo specifini uduoi socialinje aplinkoje. Vis dlto atskirti darb nuo nedarbo darosi vis sudtingiau, nes plinta bedarbyst, laikinas darbas, bet kuriuo gyvenimo tarpsniu pasitaikantis profesinis rengimas, nevisos darbo dienos darbas, priverstinis ankstyvas ijimas pensij ir keistas socialini paalp ir bedarbio skatinimo sidarbinti miinys, dl kurio mons nuolatos migruoja tarp bedarbysts ir vargano gyvenimo dirbant, nes bedarbio paalpa kartais prilygsta pajamoms, gaunamoms u menkai apmokam darb. Gali bti, kad netrukus engsime skaidymosi ir rib naikinimo tarpsn, pana t, kur savo ankstyvuosiuose ratuose aprao Marxas.
76

Kiekvienu svarbiu istorini neramum laikotarpiu (XIX a. 5-ajame deimtmetyje ar po 1917-j) proletariato padtis atspindi socialini rib irim (dalies dirbanij bei viduriniosios klass atstov padtis smarkiai pablogja ar ikyla tokia grsm) ir tradicini vertybi silpnjim (kultra nebra vienijimo faktorius). Gyvenimo slygos, kuriose atsiduria proliai13, neigia senosios visuomens gyvenimo slygas. Ne hipiai ar pankai, o pats iuolaikinis kapitalizmas sukuria dirbtin darbo etik. Nuosavyb, eima, tauta, moral ir politika (buruazine prasme) proletariato lygmeniu yra pasmerkos suirti. Bendruomens formavimasis Pirmykt bendruomen yra per daug skurdi ir silpna, kad pasinaudot potencialiais darbo privalumais. Jos santykis su darbu elementarus ir organikas. Darbas nra kristalizuojamas ar kaupiamas ir kitoms kartoms paliekamas sukurt ranki pavidalu; sukaupiama tik labai nedidel praeities darbo dalis. Vartojamosios verts ir mainomosios verts dvilypumas gim i situacijos, kurioje kiekviena veikla ir jos sukuriamas produktas nustojo bti patiriamas bei vertinamas u tai, kas jis konkreiai yra duona ar stiklainis. Nuo tada is duonos kepalas ir stiklainis m bti vertinami vis pirma dl galimybs bti mainomi vienas su kitu ir buvo traktuojami remiantis
13 Prolis (prolas) proletaro trumpinys. Red. past.
77

tuo, k jie turjo bendra nepaisant skirtingos prigimties ir paskirties, abu jie gim i tos paios praktikos abstraktaus darbo, kur galima suvesti universalius ir kiekybikai palyginamus elementus, vidutines mogaus pastangas, reikalingas duonai ir stiklainiui pagaminti. Veikla buvo paversta darbu. Pinigai tapo kristalizuotu darbu ir m teikti materiali form produkt bendrystei. Beveik visose visuomense darbas yra bdas organizuoti bendr gyvenim, o pinigai sujungia tai, kas yra atskirta darbo pasidalijimo. Darbo laikas ireikiamas pinigais. Tai skatina klasin inaudojim ir gamtini nelaimi paatrjim (plaiau apie tai buvo rayta skyriuje apie ikikapitalistines krizes). Tai taip pat skatina valstybi, o kartais ir imperij atsiradim bei lugim, nes plstis jos gali tik kovodamos tarpusavyje. Kartais viena ar kelios imperijos lunga, ir tada main santykiai tarp civilizuoto (merkantilinio) pasaulio nutrksta. Toks trkis gali tstis itisus amius, sudarydamas spd, kad ekonomika regresuoja susitraukdama iki pragyvenimo minimumo. Tuo laikotarpiu monija dar neturjo sukrusi produktyvios veiklos struktros, moni darb paverianios nevaisingu ar net pratingu inaudojimu. Kapitalizmo paskirtis kaupti praeities darb. Buvo sukurtas itisas pramons kompleksas, kuris liudija, kad socialinis moni veiklos aspektas yra paverstas instrumentu, negaliniu sukurti naujo rojaus emje, bet leidianiu kuo geriau panaudoti esamus iteklius poreikiams tenkinti.
78

iam pramoniniam kompleksui tapus produktyvios veiklos pamatu, verts kaip reguliatoriaus vaidmuo (is verts vaidmuo derjo laikotarpiu, kai gyvasis darbas buvo pagrindinis produktyvios veiklos veiksnys) praranda bet koki prasm vert produktyviai veiklai tampa nereikalinga, netgi pratinga. Vert, konkretizuota piniguose visomis manomomis j formomis, iplaukia i pamatins darbo savybs i energijos (tiek individualios, tiek visuomenins), kuri kuria ir vartoja darbas. Vert ilieka btina tol, kol i energija nesukuria vieningos produktyvios sistemos visame pasaulyje; pastarj sukrus vert tampa kliuviniu14. Komunizmas panaikins vis virtin tarpininkavimo form, kurios praeityje buvo reikalingos (nepaisant j sukelt kani) norint sukaupti pakankamai praeities darbo tam, kad monms nebereikt toki tarpinink. Vert yra vienas i toki tarpinink. Kaip paalinis elementas, ji tapo nebereikalinga socialins veiklos derinimui ir skatinimui tereikia pertvarkyti ir ipltoti jau sukurt produktyvi infrastruktr. Siekdamas nustatyti, kuriai produktyvios veiklos sriiai teikti pirmenyb, komunizmas lygina vairias vartojamsias vertes. Jis nesiekia skirting socialinio gyvenimo veikl sumenkinti iki joms visoms bendros ypatybs (jas siejanio vidutinio darbo laiko). Komunizmo slygomis materialinis gyvenimas bt organizuojamas poreiki konfrontacijos ir
14 r. K Marxo 18571758 m. rankraius: Karl Marx, The Grundrisse, Pelican, 1973.
79

bendradarbiavimo principais; bet tai nereikia, kad nra konflikt ar net smurto prasiverimo galimybs. mons netaps angelais kodl turt? Komunizmas taip pat reikia politikos pabaig. Komunizmas nra nei demokratinis, nei diktatrinis. inoma, jis yra demokratikas, jei is terminas reikia, kad visi mons yra atsakingi u vis socialin veikl. Taip atsitiks ne dl moni noro tvarkyti visuomen ar siekio vadovautis demokratiniu principu, o dl to, kad veiklos organizavimu gals usiimti tik tie, kurie joje dalyvauja. Taiau, prieingai nei teigia demokratai, tai manoma tik komunizme kai visi gyvenimo elementai yra bendruomens dalis, kuomet atskira veikla ir izoliuota gamyba yra panaikinta. O tai manoma pasiekti tik panaikinus verts princip. Verslo moni tarpusavio mainai atima i bendruomens bet koki galimyb daryti tak savo gyvenimui (vis pirma materialiniam). Main ir verts principais grsti tikslai i esms prietarauja moni siekiams General Motors, Maxima ar atomins jgains niekada nebus valdomos demokratikai. Verslo mon stengiasi didinti savo vert ir pripasta tik toki vadovyb, kuri leidia siekti io tikslo (kaip tik dl to kapitalistai tra kapitalo atstovai). mon vadovauja jos vadovams. Vienintels slygos saviorganizacijai yra mons rib ir prekini santyki, veriani kiekvien individ matyti kit mog tik kaip galimyb usidirbti gyvenimui, panaikinimas. Valdymo klausimai yra antriniai,
80

tad bt absurdika tiktis, kad visi paeiliui dalyvaus visuomens valdyme. Sskaityba ir administravimas prilygs visiems kitiems usimimams, neteks savo privilegijuoto statuso, ir ia veikla gals usiimti (arba neusiimti) bet kas, to panorjs. Demokratijos svoka yra pati sau prietaraujanti ir melaginga veidmainyst... Mano nuomone, t pat galima pasakyti apie bet kuri valdymo form. Politin laisv yra farsas ir pati negailestingiausia vergyst; i apgaulinga laisv yra pati baisiausia vergov. T pat galima pasakyti ir apie politin lygyb btent todl privalome sugriauti demokratij, kaip ir bet kuri kit valdymo form. Negalime leisti gyvuoti iam veidmainikam tvariniui. Privalome atskleisti jo gimt prietaravim: manoma arba grynoji vergyst atviros tironijos slygomis, arba tikra laisv ir lygyb komunizme.15 Individus vienijanti iorin jga komunizmo slygomis yra nereikalinga. Socialistai utopininkai to niekada nesuprato. Beveik visoms j sivaizduotoms bendruomenms, nepriklausomai nuo j privalum, btinas labai grietas planavimas ir kvazitotalitarin struktra. ie socialistai siek sukurti sait, kuris atsiranda savaime, kai mons susiburia grupes. Kad ivengt inaudojimo ir suiruts, socialistai utopininkai organizavo socialin gyvenim i anksto. Kiti, remdamiesi
15 Friedrich Engels, Progress of Social Reform on the Continent, The New Moral World, 1843 11 04.
81

anarchistinmis idjomis, atmet tok autoritarin valdym ir pasisak u visuomen, esani nuolatiniame krimosi procese. Taiau problema gldi kitur: tik aikiai apibrti socialiniai santykiai, grsti tam tikru materialins gamybos lygiu, sukuria galimybes ir poreik atsirasti darnai tarp individ (skaitant ir konfliktus). Individai gali patenkinti savo poreikius tik automatikai dalyvaudami grups veikloje kaip lygiateisiai individai, o ne kaip jos nagiai. Komunizmui nra reikalo suvienyti tai, kas kakada buvo atskirta, bet daugiau nra atskirta. Tas pats principas galioja ir platesniu ar net universaliu mastu. Valstybs ir tautos, anksiau btinos pltrai, dabar yra tik reakcingos organizacijos, ir j palaikomos atskirtys tik kliudo vystytis. monija yra vienintel priimtina dimensija. Anksiau fizinio ir protinio prad, gamtos ir kultros opozicija , buvo prasminga. Dirbaniojo ir darb organizuojaniojo atskyrimas leido didinti darbo naum. Dabartinis isivystymo lygis leidia to atsisakyti, kadangi toks padalijimas tapo absurdika klitimi visose profesinio, kultrinio gyvenimo ir vietimo srityse. Komunizmas panaikina atskirt tarp fizinio darbo sukaustyt ir kontorose beveriais paverst dirbanij. Tas pats principas taikytinas mogaus ir jo aplinkos prieprieai. Ankstesniais laikais mogus galjo socializuoti pasaul tik kovodamas su gamtos viepatavimu. Dabar mogus pats kelia grsm gamtai. Komunizmas tai gamtos ir mogaus susitaikymas.
82

Komunizmas reikia ekonomikos, kaip atskiros ir privilegijuotos srities, nuo kurios viskas priklauso, bet kuri nekeniama ir kurios bijoma, gal. mogus kuria ir atnaujina savo gyvenimo slygas: nuo pat pirmykts bendruomens sunykimo laik, bet labiausiai kapitalizmo laikotarpiu. Darbas (veikla, kuria mogus pritaiko sau aplink) tapo prievartine veikla, prieprieinama poilsiui, tikram gyvenimui. is etapas istoriniu poiriu buvo reikalingas, kad bt sukauptas praeities darbas, leidiantis panaikinti i vergov. Kapitalui valdant, vert padidinti siekianti gamyba uvald vis pasaul. Tai tapo gamybini santyki diktatra, primesta visuomenei. Dalyvaudamas produktyvioje veikloje, mogus aukoja savo gyvenim, kad galt juo mgautis vliau; ie malonumai daniausiai nesusij su darbu, kuris tra l gyvenimui altinis. Komunizmas panaikina atskirt tarp gamybini ir socialini santyki. Jam nra izoliuotos veiklos darbas neprieprieinamas aidimui. Inyksta prievol dirbti t pat fizin ar protin darb vis gyvenim. Sukauptas darbas apima ir apjungia vis moksl bei technologijas, todl tampa galimas tyrinjim ir darbo, mstymo ir veiklos, mokymo ir darbo virsmas viena jungtine veikla. Kai kurias uduotis gali atlikti bet kuris individas, o automatizavimas i esms pakeiia produktyvi veikl. Darbo ir aidimo suprieinimas yra svetimas komunizmui. ios ribotos ir dalins svokos priklauso kapitalistiniam pasauliui. monijos prigimtis
83

yra usiimti veikla, kuria ji kuria ir atnaujina savo gyvenimo slygas (materialines, emocines, kultrines ir kt.). mons kolektyviai kuria gyvenimui reikalingas priemones ir jas keiia. J nemanoma gauti i main; tokiu atveju monija bt lyg vaikas, kuris gauna aislus, bet neino, i kur jie atsirado. J kilm vaikui net nerpi aislai tiesiog yra. Komunizmas nepaveria darbo nuolatiniu malonumu ar palaima. Gyvenimas tai pastangos ir malonumas. Netgi poet veiklai bdingos skausmo akimirkos. Komunizmas gali tik panaikinti atskirt tarp pastang ir mgavimosi, krimo ir poilsio, darbo ir aisms. Komunizacija Komunizmas reikia, kad monija savo inion perima jai priklausanias materialines ir nematerialines grybes, neivengiamai ir i pagrind jas transformuodama. Todl btina panaikinti mones kaip atskirus vienetus, taigi ir verts dsn: taiau ne tam, kad bt socializuojamas pelnas, o tam, kad preks bt paskirstomos tarp pramonini centr be verts tarpininkavimo. Tai nereikia, kad komunizmas perims kapitalizmo palikt gamybin sistem. Problema yra ne atsikratyti blogja kapitalo puse (valorizacija) ir isaugoti gerj (gamyb). Kaip matme, vert ir pelno logika primeta tam tikr gamybos krypt, skatina vien srii pltr ir apleidia kitas, o produkty84

vumo ir augimo lovinimas gieda himnus kapitalo didybei. Kita vertus, komunistin revoliucija, siekdama i pagrind pakeisti gamyb ir panaikinti verslo mones, yra priversta pasinaudoti gamyba. Tai pagrindinis jos svertas, bent jau vienu etapu. Revoliucijos tikslas yra ne uimti gamyklas ir jas valdyti, o ieiti i j, susieti gamyklas tarpusavyje be main tarpininkavimo tai sulugdys jas kaip verslo mones. Beveik savaimin tokio judjimo pasekm miesto bei kaimo prieprieos ir pramons bei kit veikl atskirties mainimas. Dabar pramon sustabarjusi ir slopina kitas sritis. Kapitalo tikslas kaupti vert, o vert yra tvirtinama sukaupto praeities darbo forma. Kaupimas ir gamyba tampa savitiksle veikla. Viskas pajungiama joms kapitalas maitina savo investicijas moni darbu. Tuo paiu metu jis pleia neproduktyv darb, kaip minta ankstesniuose skyriuose. Komunistin revoliucija tai sukilimas prie absurd. Ji taip pat reikia atkaupim taiau ne tam, kad bt grta prie seniai prarasto gyvenimo bdo, o tam, kad bt galima visk sustatyti savo vietas, nes iki iol mogus buvo aukojamas ant investicij aukuro, o dabar randasi galimyb pasukti prieinga linkme. Komunizmas nusistats prie produktyvizm ir ekologikos pltros iliuzij dabartins ekonomins sistemos slygomis. Nulinis augimas tai irgi augimas. Oficialieji ekologijos atstovai niekada nekritikuoja verts matavimu grstos ekonomikos, jie
85

tiesiog imintingai siekia suvaldyti pinig veikiamus srautus. Komunizmas nra racionalesnis, veiksmingesnis, iuolaikikesnis ir nelygyb mainantis kapitalizmo tsinys. Jis ne perima senus materialinius pamatus, o juos iardo. Komunizmas nra priemoni rinkinys, kur bt galima panaudoti umus valdi. Tai jau esamas judjimas, atsirads ne kaip gamybins veiklos bdas (kapitalistinje visuomenje negali egzistuoti komunistin sala), o kaip tendencija, kylanti i reali poreiki. Komunizmas net neino, kas yra vert. Nra jokio tikslo suburti didel grup moni, kuri vien grai dien imtsi griauti vert ir peln. Visi ankstesni revoliuciniai judjimai stengdavo sustabdyti visuomen, o paskui laukdavo, kas i to ieis. Komunizacijos tikslas, prieingai, yra platinti prekes nenaudojant pinig, atverti vartus, skirianius gamyklas nuo kaimynini apylinki, udaryti tas gamyklas, kuriose susvetimjim skatinani darbo proces nemanoma pagerinti techninmis priemonmis, atsisakyti mokykl kaip specializuot staig, atskiriani mokym nuo veiklos madaug penkiolikai met, nugriauti sienas, verianias mones sikalinti trij kambari eimyniniuose bstuose, trumpai tariant panaikinti visas perskyras. Komunistins revoliucijos mechanizmas tai nuolat vykstanios kovos. J rezultatas metas, kuomet pati visuomen priveria visus individus
86

kurti naujus socialinius santykius, nes jiems nelieka jokios kitos perspektyvos. Jei atrodo, kad iuo metu daugelis socialinio pasiprieinimo kov isikvepia nieko nepasiekusios, taip yra todl, kad vienintel manoma j tsa yra komunizmas, nepriklausomai nuo to, k galvoja jose dalyvaujantieji. Netgi kai dirbantieji tiesiog kelia tam tikrus reikalavimus, jie danai atsiduria tokioje padtyje, i kurios vienintel ieitis yra smurtinis susidrimas su valstybe ir danomis jos pagalbininkmis profesinmis sjungomis. Tokiu atveju ginkluota kova ir sukilimas reikia socialins programos pritaikym ir pasinaudojim ekonomika kaip ginklu (plaiau apie tai kalbta skyriuje apie proletariat). Karinis aspektas, kad ir koks svarbus jis bt, priklauso nuo socialinio kovos turinio. Kad nugalt prieus karinje plotmje, proletariatas (nepriklausomai nuo jo smoningumo) transformuoja visuomen komunizmo link. iuolaikin strategija reikia buruazijos ir valstiei emancipacij, ji yra karin ios emancipacijos iraika. Proletariato emancipacija taip pat turs specifin karin iraik ir nauj karo strategij. Tai akivaizdu. Mes netgi galime analizuoti i strategij i materiali proletariato slyg poirio tako.16 Ligiolins kovos dar nebuvo pasiekusios etapo, kuriame j kariniai veiksmai bt paskatin naujos visuomens (sukrimo) btinyb.
16 Friedrich Engels, Conditions and Prospects of a War of the Holy Alliance against a Revolutionary France in 1852.
87

Vieno svarbiausi socialini konflikt metu 19191921 m. Vokietijoje proletariatas, nepaisant pilietinio karo smurto, nepasiek io etapo. Vis dlto iose kovose ruseno komunistins idjos, kurios kitu atveju bt buvusios beprasms. Buruazijai pavyko pasinaudoti ekonomika savo interesams apginti, pavyzdiui, suskaldius dirbanij klas pasitelkus bedarbyst. Proletariatas negaljo panaudoti ekonomikos kaip ginklo, todl kovojo daugiausiai karinmis priemonmis. 1920-aisiais Rro regione jis netgi subr Raudonj armij, taiau niekada nepasinaudojo ginklu, kur proletariatui suteikia jo socialinis vaidmuo. Dar vien pavyzd rasime kitame kontekste kai kurios JAV vykusios riaus paskatino socialin transformacij, taiau tik preki, o ne paties kapitalo lygmeniu. Jas sukl mons buvo proletarai bet daugeliu atvej neturjo galimybs pasinaudoti gamybos svertu, nes buvo nuo jos atskirti. Jie gyveno atskirti nuo gamykl. O komunistin revoliucija reikia veiksmus mons viduje, siekianius j sugriauti. JAV vyk maitai nepereng vartojimo ir paskirstymo problematikos rib17. Komunizmas negali plstis, jei nra atakuojama problemos erdis gamyba, t. y. centras, kuriame kuriama pridedamoji vert. Taiau jis naudoja svert tik tam, kad j sunaikint. Tie, kurie neturi joki resurs, pradeda revoliucij, nes yra priversti kurti socialinius santy17 r. Situacionist Internacionalo The Rise and Fall of the Spectacular Commodity-Economy, 1965.
88

kius u esamos visuomens rib. Tai reikia, kad visuomenje subrendo kriz, kuri gali bti visai nepanai 1929-j kriz, kai sustojo beveik visa ekonomika. Jei susijungt vairs u samdomojo darbo panaikinim kovojantys elementai, visuomen atsidurt tokioje sumaityje, kad nebepajgt toliau skaldyti i kov. Komunistin revoliucija nra nei iuolaikini judjim visuma, nei j transformacija paangi lyderi intervencijos dka. inoma, ji gali vykti tik pasauliniu mastu ir pirmiausia keliose isivysiusiose alyse. Pagrindinis dalykas nra valdios pamimas dirbanij rankas. Bt absurdika agituoti u iuolaikins dirbanij klass diktatros gyvendinim. Dabartinje situacijoje dirbantieji yra nepajgs nieko valdyti, jie yra tik valorizacijos mechanizmo sraigteliai, pavergti kapitalo diktatros. Vienintel manoma esamos dirbanij klass diktatra tai j atstov (profesini sjung ir darbo moni partij vadov) diktatra. Btent tai ir vyksta socialistinse alyse, o demokratins kairs tikslas toki sistem gyvendinti likusioje pasaulio dalyje. Svarbus, nors ir ne esminis revoliucijos veiksnys yra organizacija. Visos dirbanij vyriausybs ar dirbanij valdios teorijos tra alternatyvs kapitalo krizs sprendimo bdai. Revoliucija vis pirma reikia visuomens transformacij nauj moni tarpusavio santyki ir naujo j santykio su pragyvenimo priemonmis krim. Organizacins bei lyderi problemos yra antrins,
89

priklausomos nuo revoliucijos pasiekim. Tai pasakytina ir apie komunistins revoliucijos pradi, ir apie jos sukurtos visuomens veiksmus. Revoliucija nekils nei tada, kai 51 % dirbanij taps revoliucingai nusiteik, nei tada, kai bus sukurtas sprendim primimo aparatas. Btent valdymo ir vadovavimo problemos nuolat yra kapitalizmo dmesio centre. Komunistins revoliucijos organizacin struktra, kaip ir bet kurio socialinio judjimo atveju, priklauso nuo jos turinio. XIX a. ir net Pirmojo pasaulinio karo metais materialins komunizmo slygos turjo bti sukurtos bent jau kai kuriose alyse (Pranczijoje, Italijoje, Rusijoje). Komunistin revoliucija pirmiausia bt turjusi sustiprinti gamybinius pajgumus, priversti smulkij buruazij dirbti, traukti kuo daugiau moni pramonin darb pagal taisykl Nedirbi nevalgai (inoma, ji taikytina tik galintiems dirbti). Taiau revoliucija negim, o jos citadel Vokietijoje buvo sutriukinta. Nuo to laiko jos udavinius msi gyvendinti vis auganti kapitalistin ekonomika. Dabar jau radosi materialiniai komunizmo pamatai. Neproduktyvi dirbanij nebereikia sisti gamyklas; dabartinis udavinys yra pakloti pamatus kitokiai pramonei, n kiek nepanaiai esam. Daugel gamykl teks udaryti. Negali bti joki kalb apie priverstin darb, nes ms siekis panaikinti darb kaip nuo likusi gyvenimo srii atskirt veikl. Bt beprasmika atsisakyti iukli surinkjo darbo (kur kai kurie mons dirba ilgus me90

tus) nepakeitus paties iukli tvarkymo proceso bei logikos. Nepakankamai isivysiusioms alims (pasenusi, taiau adekvati svoka) nereiks pereiti industrializacijos etapo. Daugelyje Azijos, Afrikos ir Lotyn Amerikos ali kapitalas engia dirbaniuosius, taiau j dar nepajung realiam dominavimui. Ten vis dar gajos senosios bendruomeninio gyvenimo formos. Komunizmas daugel j atgaivint (taip Marxas galvojo apie Rusijos valstiei komunas) pasinaudodamas kai kuriomis vakarietikomis technologijomis neprastu bdu. Daugeliu atveju komunizuoti iuos regionus bt net lengviau nei milinikus prie automobili prisitaikiusius ir nuo televizoriaus ekran priklausomus metropolius. Kitaip tariant, atkaupimo proces teks sijungti visam pasauliui. Valstybs ir kaip j atsikratyti Valstyb kilo i moni nesugebjimo tvarkyti savo gyvenimo. Ji yra suskaldytj vienyb simbolin ir materiali. Proletarams perimant pragyvenimo priemones savo rankas, i tarpininkavimo struktra palaipsniui praranda savo prasm, taiau jos sunaikinimas nra automatinis procesas, ir ji palaipsniui neinyks net ir pleiantis nemerkantilinei sferai. Centrins vyriausybins mainerijos tsa gali netgi susilpninti tokios sferos lauk, kaip nutiko Ispanijoje 19361937 metais. Jokia valstybin struktra nenunyks savaime.
91

Komunizacija yra daugiau nei vien tiesiogini pavieni veiksm priedlis. Kapital sulugdys masin ardomoji veikla monms perimant santykius su pasauliu savo rankas. Taiau mes nepasieksime apiuopiam rezultat, jei paliksime valstybei nors dal gali. Visuomen nra tik kapiliarinis raizginys jos santykiai sutelkti jgos, siekianios ilaikyti i visuomen. Kapitalizmui paranku leisti mums keisti savo bv lokalioje aplinkoje, o paiam tuo paiu metu plstis pasauliniu mastu. Valstyb kaip centrin jg reikia sunaikinti prie centrinius prievartos instrumentus (policij, armij, privaias saugos mones) nukreiptais veiksmais, o jos gali panaikinti visuose ukampiuose. Komunistinis judjimas yra antipolitinis, o ne apolitinis18.

Komunizmas kaip iuolaikinis socialinis judjimas Komunizmas tai ne tik ateityje, po revoliucijos gyvuosianti socialin sistema ir gamybos bdas, komunistin revoliucija tai dviej pasauli susidrimas: 1) vienoje pusje yra visi atstumtieji mons, i kuri atimta galimyb patirti tikr pasitenkinim, kuri gyvybei kartais gresia pavojus ir kuriuos, nepaisant to, jungia poreikis bendrauti, veikti ir gyventi, 2) kita pus tai vis pasaul aprpianti socializuota ekonomika, kuri yra vientisa techniniu lygmeniu, taiau padalyta gamybos vienetus, priverstus varytis tarpusavyje tam, kad bt gyvendinta verts logika, kuri juos vienija ir yra pasiryusi sunaikinti bet k, kad utikrint savo ilikim. Preki ir verts sistema, sudaranti iuolaikini gamybini santyki struktros pamat, gyvena savo paios gyvenim; ilgainiui ji isivyst savarankik abstraki jg, kuriai paklsta reali poreiki pasaulis. Komunistin revoliucija ios priklausomybs sunaikinimas. Komunizmas kovoja su iuo nuolankumu ir tai dar nuo pat kapitalizmo pradios, nors ir neturjo joki galimybi laimti. Senovje monija galvojo, kad jos idjoms bei pasaulvokai pradi suteik iorin jga ir kad mogika prigimtis atsirado ne i moni
93

18 Marxas (ypa 1844-j straipsnyje The King of Prussia and Social Reform ir kituose ankstyvuose veikaluose) ivyst politikos kritik ir priepastat politin revoliucij socialinei revoliucijai. Pirmoji pertvarko saitus tarp moni ir j grupi beveik neliesdama j veiklos, o antrosios veikimo laukas yra moni pragyvenimo priemoni reprodukcija, j gyvenimo bdas, realios gyvenimo slygos, o tai tuo paiu metu transformuoja j tarpusavio santykius. Vienas pirmj maiting veiksm yra nepaklusimas kontrolei i viraus mokytojui, virininkui, policininkui, socialiniam darbuotojui, profesini sjung vadovui, parlamentarui... Tada sikia politika, visus siekius bei trokimus spraudianti galios problemos rmus galia suteikiama partijai arba padalijama visiems. Taiau tai, ko mums trksta, yra galia kurti savo pai gyvenimus. Tik politikai angauotas protas sako, kad revoliucija tai vis pirma valdios permimo ir / ar perdalijimo klausimas.
92

tarpusavio santyki, o i j ryio su pradu (dievu), esaniu u tikrovs rib, o mons tra tik jo kriniai. Panaiai ir su monij supaniu pasauliu stengdamiesi j savinti ir prie jo prisitaikyti, mons vis pirma buvo priversti sukurti materialj pasaul gamybini jg sistem, ekonomik, juos gniudant ir valdant daikt pasaul, ir tik tuomet galjo pereiti prie monij supanios aplinkos savinimo, pritaikymo ir keitimo, priklausomai nuo jos poreiki. Komunistin revoliucija pratsia iuolaikinius socialinius judjimus ir kartu juos pranoksta. Diskusijos apie komunizm daniausiai prasideda nuo klaidingo ieities tako: pradedama svarstyti, k mons veiks po revoliucijos. Neatrandamas ryys tarp komunizmo ir veiksm bei proces, vykstani diskusijos metu. Tarsi bt esmin atskirtis: pradioje revoliucija, o paskui komunizmas. I ties komunizmas yra tsinys reali dabartini poreiki, kurie niekur neveda ir negali bti patenkinti, nes dabartin situacija to neleidia. iandien susiduriame su vairiais komunistiniais veiksmais ir nuostatomis, ireikianiomis ne tik esamo pasaulio atmetim, bet ir svarbiausia pastangas kurti nauj pasaul. Tol, kol i pastang nelydi skm, mons yra link matyti tik j ribas, j krypt, o ne galim tsin. Radikalios grups (r. ankstesn paaikinim) kaip tik ir siekia pateikti ias ribas kaip judjimo tiksl ir tokiu bdu jas tvirtinti. Atsisakymu dirbti konvejerin darb ar tuias patalpas apgyvendinani mo94

ni (skvoteri) kovomis komunistin perspektyva pasireikia kaip pastangos kurti kak kita ne siekiant tiesiog atmesti iuolaikin pasaul (hipi atveju), o panaudojant ir pertvarkant tai, kas pagaminama ir ivaistoma. i konflikt metu mons spontanikai siekia pasisavinti prekes nepaklusdami main logikai; taigi j santykis su tomis prekmis grstas vartojamja verte. i moni santykis su tais objektais ir tarpusavio santykiai, sukuriami tokiems veiksmams atlikti, yra subversyvs (griaunamieji kapitalizmo sistemos atvilgiu). mons toki vyki metu netgi pasikeiia patys. Nuo i veiksm neatsiejamas siekis atrasti kak kita yra tik kaip galimyb, nepaisant to, k apie tai mano ir ko nori j organizatoriai ir juose dalyvaujantys bei juos teorizuojantys radikalai. Tokie judjimai bus priversti smoningai suvokti savo veiksmus, suprasti, k jie daro, tam, kad tai daryt geriau. Tie, kurie jauia komunizmo poreik ir apie j diskutuoja, negali kitis ias kovas ir pamokslauti apie komunizm ar silyti iuos ribotus veiksmus nukreipti tikrosios komunistins veiklos linkme. Reikia ne ki, o i kov aplinkybi ir metod aikinimo. Tereikia tik parodyti, k tie veiksmai paskatins padaryti juos atliekanius mones.