Koliokviumas

I emiau pateikto filosofijos svok ir tem srao bus pasirinkta deimt (10) ir pateikta teigini, kuriuos reikia pratsti, arba klausim, kuriuos reikia atsakyti, forma. Pavyzdiui: * Hilozoistai tvirtina, kad ... * Empirizmas tai filosofin koncepcija, kuri tvirtina, kad... * Pateikite determinizmo apibrim. * Mokslas nuo filosofijos mi esms skiriasi tuo, kad... Filosofijos koliokviumo klausimai susij su iomis svokomis ir problemomis: 1. Filosofijos ir mokslo, filosofijos ir teologijos santykis. Mokslas ir filosofija: -mokslas nekelia toki klausim, kurie stabdyt mokslo paang -mokslas nukreiptas tai, kas yra, o filosofija tai, kas gali ir turi bti (mokslas kas pasaulyje?, filosofija kaip ir kodl?) -mokslas turi objekt, filosofija ne -filosofija kelia tokius klausimus, kuriuos joks mokslas savo metodai atsakyti negali -mokslininkas tyrinja, eksperimentuoja, stebi, o filosofas msto - mokslo inios apima atskirus objektus, apie kuriuos kiekvienam inoti nebtina, o filosofija apmsto bties visum -mokslas ir filosofija negrindiami religiniu tikjimu Filosofija ir teologija: -Teologija filosofin religin teorija, siekianti protu pagrsti religines dogmas ir tikjim. Kyla i tikjimo ir apreikimo. Tyrinja religinio gyvenimo objektus ir pasikliauja religiniais painimo altiniais. -Filosofija aikina bendriausius, universaliausius principus ir dsningumus. -Filosofija save laiko proto mokslu, jos klausimai apie patirtins tikrovs visumos galimybs slygas kyla i mogaus proto pastang. Teologija yra proto mokslas ta prasme, kad ji siekia sistemikai pltoti tam tikr religin tikjim ir apibrti savo teigini prasm. (mogaus protas ir religija negali vienas kitam prietarauti, nes abiej kilm yra ta pati). Teologija jimas nuo Dievo prie mogaus, filosofija jimas nuo mogaus prie Dievo. 2. Aristotelio vystytos filosofijos kryptys. Logika, metafizika, etika, gnoseologija. (Dualizmas ir metafizika) 3. Svokos: filosofinis empirizmas, racionalizmas. Filosofinis racionalizmas - painimo teorijos kryptis, teigianti, kad akivaizds aprioriniai teiginiai, o ne juslinis patyrimas yra vienintelis bet kokio painimo pagrindas. Vieninteliu tikr ini altiniu laikomas protas. (Dekartas, Spinoza, Hegelis) Filosofinis empirizmas - painimo teorijos kryptis, kildinanti painim tik i juslinio duotybs patyrimo, todl tai, ko negalima patirti juslmis, skelbiama neegzistuojaniu, neduotu arba bent nepainiu dalyku. Vieninteliu tikr ini altiniu laikoma juslin patirtis. (Aristotelis) 4. Svokos: filosofinis idealizmas, materializmas. Materializmas - filosofijos kryptis, tvirtinanti, kad btis yra daiktika, tikrov galima paaikinti remiantis struktriniais jos pradais. Reikini tikrov determinuoja ne iki ir ne vir juslinio patyrimo ikils pradas (Dievas, dvasia, pasaulio protas,

idja), o vien mediagikumas (materija) ir jame gldintis dsningumas. Idealizmas tai filosofin koncepcija, kai idjos yra visko pagrindas. 5. Svokos: materija ikifilosofine, platonika - aristoteline ir filosofine prasmmis Materija ikifilosofine prasme: daiktika realyb, daikt pasaulis. Materija filosofine prasme: tai beform mediaga, kuri turi galimyb virsti bet kuo. Suvokiama kaip objektyvi tikrov, egzistuoja nepriklausomai nuo smons ir u jos rib. Materija platonika aristoteline prasme: tai individualios daikt savybs, beforms, neapibrtos, kintanios. Beform, neveikli mediaga. 6. Svokos: substancija Aristotelio ir R. Descarteso teiktomis prasmmis Aristotelio substancija - savaimin btis, kuri yra apiforminta (knyta idja). Descartes substancija - savaimin btis, kuri nereikalauja nieko, iskyrus savs. 7. Svokos: monizmas, dualizmas, pliuralizmas. Monizmas filosofijos konsepcija, kuri visos esamybs pagrindu laiko vien prad. Dualizmas filosofijos konsepcija, kuri materialin ir dvasin substancijas laiko lygiaveriais savarankikais pradais. (Tikrov sudaro dvi lygiareikms prigimtys (pradai)) Pliuralizmas - konsepcija, teigianti, kad vis tikrov sudaro vienas nuo kito nepriklausomi elementai,lygiareikms esybs, kuri negalime kildinti i vieningo prado. 8. Svokos: hilozoizmas, animizmas. Hilozoizmas - filosofijos teorija, teigianti, kad mintis ir jga yra neatskiriamos, kad visos materijos formos gali justi, suvokti ir mstyti, sugyvinanti ir sudvasinanti vis materij. Animizmas - viena ankstesni mitologijos form, pagal kuri dvasios ir sielos gyvena materialiuose knuose ir daiktuose. 9. Svokos: metafizika, ontologija, gnoseologija, epistemiologija. Metafizika - filosofijos aka, nagrinjanti pirminius bties principus. Ji nagrinja klausimus apie gyvenimo prasm, ms egzistencij, Dievo buvim. Ontologija filosofijos skyrius, svarbiausia metafizikos aka. Bties ir egzistencijos teorija. Epistemologija - filosofin painimo teorija, orientuota mokslin painim (faktus) Gnoseologija filosofin painimo teorija. 10. Svokos: atomizmas ir holizmas ontologine ir metodologine prasmmis. Atomizmas (ontologine) sudting reikini skaidymas smulkesnius, nebeskaidomus gaballius. Atomizmas (metodologine) - paira, teigianti, kad viskas sudaryta i nedalom daleli, kurios mediagos poiriu vienodos, skiriasi isidstymu, padtimi. Plaija prasme, tai visumos iskaidymas galutinius elementus (Demokritas). Holizmas - paira, kad bties pagrindas ne konkretus daiktas, o abstrakcija (Pitagoras: maiausiame pasaulio elemente turi tilpti visos pasaulio svybs). Pasaulio vienyb yra visa apimanti: viskas visa kame. 11. Svokos: panteizmas ir panenteizmas. Panteizmas - filosofinio monizmo kryptis, teigianti, kad egzistuoja tik vienas bties pradmuo- Dievas kaip visuotine btis. Neigia Dievo transcendencij. Dievas yra Gamta. Panenteizmas filosofijos kryptis, kuri teig, kad visas pasaulis yra Dieve. Pasak Vydno ir Spinozos gamta" yra itirpusi Dieve. Mes gyvename, esame ir judame Dieve.

12. Svokos: dialektika (subjektyvioji ir objektyvioji). Subjektyvioji dialektika mogaus minties kitim, minties vystymsi; (Sokratas, Platonas, Zenonas Elejietis ir kt. ) Objektyvioji dialektika - pasaulis kinta nepriklausomai nuo mogaus; ( pvz. Heraklitas). 13. Scholastinio metodo esm. Scholastinio metodo esm - pateikti poirius, inagrinti argumentus u ir prie, tikrinti, o tada daroma ivada. 14. Universalij problema: realizmas ir nominalizmas. Realizmo poiriu, universalijos egzistuoja paios savaime realiai ir nepriklauso nuo juslinio pasaulio daikt Nominalistai laiksi poirio, kad realiai egzistuoja daiktai (individai), o universalijos tik mogaus prote. 15. Sielos struktra pagal Platon ir Aristotel Platono sielos struktra: jam siela buvo gyvybs veiksnys, be jos knas bt negyvas. Gyvyb yra tai, kas btyb daro savaime judani. Tokia ir yra sielos esm: dka jos btybs ir gali judti. Siela yra materijos prieyb, nes materija i prigimties yra inertika, o siela yra judjimo altinis. Siela yra reali, bet ne materiali. J Platonas dalija 3 dalis: Dievikoji (protas); ir 2 jusli pasauliui priklausanios dalys: auktesnioji (niris) ir emesnioji (geismas). Aristotelio sielos struktra: siela, pasak jo, tai organinio kno forma arba energija. Siela negali egzistuoti be kno, o knas be sielos, kuri jam teikia gyvyb. Pagal funkcij Aristotelis skyr 3 sielos ris: Augalin siela maitina ir skatina augim; Gyvulin siela ji gali suvokti. Suvokia, kas malonu, o kas ne. Turi jausmus ir impulsus. Mstanioji siela j turi tik mons. Protas yra aukiausias sielos sugebjimas. 17. Svokos: determinizmas, indeterminizmas, prieastingumas Determinizmas - paira, pripastanti vis reikini objektyv dsningum, paklusim aikiai tvarkai bei j prieastin slygotum. Tai, kas i anksto nulemta. aikiai apibrta. Indeterminizmas teorija, atmetanti visuotin dsningum ir prieastin ry gamtoje ir visuomenje. Prieastingumas toks dviej reikini slygotumas, kai vienas reikinys yra pagrindas antram atsirasti (vykis visada ankstesnis u pasekmes; prieastys ir pasekms susijusios materialia; prieastingumo ryiai yra daiktiki). 18. Keturi Aristotelio teikti prieastingumo tipai; svarbiausias i j yra 1) materialioji (materijos buvimo) 2) formalioji (savaime aktyvi forma, kuri kuria tikrovs daiktus) 3) veikianioji (tai, kas vykdo materijos jungim su forma Dievas, mogus) 4) tikslo (pati svarbiausia, nes, pasak Aristotelio, viskas vyksta tikslingai, tikslo siekiui pajungtos visos kitos prieastys). Dabartyje inomi prieastingumo tipai: diachroninis, tikimybinis(statistinis), tikslinis(teleonominis), sinchroninis.