GALVOS SMEGENYS

Paskaitos konspektas: ftp://193.219.163.103

Vartotojas: studentas Staptaodis: studentas

2011.02.03

Dviej paskait turinys

Galvos smegen dalys Galvos smegen skilveliai ir smegen skysio apykaita Galvos smegen kamienas ir smegenls Gumburins smegenys ir smegen pusrutuliai

GALVOS SMEGEN FILOGENEZ IR ONTOGENEZ

1. 2. 3. 4. Priekini, vidurini ir rombini smegen atsiradim nulm evoliucijos veiksniai. Rombini smegen diferenciacija pailgsias ir upakalines smegenis (tiltas ir smegenls). Priekini smegen diferenciacija tarpins ir galins smegenis. Vidurini smegen evoliucinis konservatyvumas ir/ar funkcij redukcija.

Uosl Rega Klausa ir pusiausvyra

Galvos smegen dali isivystymas:

1. 2. 3. 4. Rombins smegenys: pailgosios ir upakalins smegenys (tiltas ir smegenls). Vidurins smegenys. Priekins smegenys: tarpins ir galins smegenys. Smegen kamienas: pailgosios smegenys (stormuo), tiltas ir vidurins smegenys.

Galvos smegen dalys

Rombins smegenys: pailgosios ir upakalins smegenys (tiltas ir smegenls). Vidurins smegenys. Priekins smegenys: tarpins ir galins smegenys.

2 mnesi

4 mnesi

Suaugusio

Galvos smegen dalys:

1. 2. 3. 4. Rombins smegenys: pailgosios ir upakalins smegenys (tiltas ir smegenls). Vidurins smegenys. Priekins smegenys: tarpins ir galins smegenys. Smegen kamienas: pailgosios smegenys (stormuo), tiltas ir vidurins smegenys.

Smegen kamieno, truncus encephali, trumpa charakteristika

Smegen kamien sudaro pailgosios, tiltas ir vidurins smegenys

Smegen kamieno trumpa charakteristika

Smegen kamienu driekiasi daugelis kylani ir nusileidiani laid, i kuri vieni tsiasi iilgai viso smegen kamieno, o kiti smegen kamiene esaniuose nerviniuose branduoliuose arba prasideda, arba pasibaigia.

Smegen kamieno trumpa charakteristika

Smegen kamiene yra gausu pilkosios mediagos (branduoli), kuriuose nervins skaidulos arba prasideda, arba pasibaigia (persijungia)

Smegen kamiene yra 10 galvini nerv (III-XII) branduoliai

Smegen kamieno trumpa charakteristika

4.1. Smegen kamiene yra heterogeninis neuron kompleksas - tinklinis darinys (Formatia reticularis), kuriame iskiriami specifiniai branduoliai, kuri neuronai takoja mogaus jutimus, skausmo pojt bei reguliuoja irdies-kraujagysli ir kvpavimo sistem funkcionavim. 4.2. Tinklinio darinio neuronai savo ataugomis susij su galvini nerv branduoliais, smegenlmis, smegen kamieno ir nugaros smegen motoriniais mechanizmais ir todl tinklinio darinio neuronai takoja mogaus judjim, kno laikysen ir griaui raumen tonus.

Smegen kamieno trumpa charakteristika

Smegen kamiene yra ketvirtasis skilvelis ir smegen vandentiekis

Smegen vandentiekis

Vidurin ir onins ketvirtojo skilvelio atvaros Gyslinis rezginys

Gyslini rezgini ir ketvirtojo skilvelio atvar reikm smegen skysio apykaitoje

Smegen kamieno iors anatomija

Priekinis pavirius

Pailgosios smegenys: priekinis vidurinysis plyys, vagos (priekin ir upakalin onins); piramid, galvini nerv (VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII) aknels. Tiltas: pamatin vaga, vidurins smegenli kojyts, triakio galvinio nervo (V) aknels.

Vidurins smegenys: Smegen

kojyts, upakalin akytoji mediaga, galvini nerv (III, IV) aknels.

Smegen kamieno iors anatomija

oninis pavirius
Pailgosios smegenys: vagos (priekin ir upakalin onins); piramid, alyva. Apatins smegenli kojyts. Pleitinio ir grakiojo pluoteli gumburliai. Galvini nerv (VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII) aknels.

Tiltas: vidurins smegenli kojyts, galvini nerv (V) aknels.

Vidurins smegenys: Smegen

kojyts, keturkalnis, virutiniai ir apatiniai kalneliai, virutini ir apatini kalneli kojyts, galvini nerv (III, IV) aknels

Smegen kamieno iors anatomija

Upakalinis pavirius
Pailgosios smegenys: vagos (upakalins vidurinioji ir onin); apatins smegenli Smegen kojyts kojyts. Pleitinio ir grakiojo Skridininionervo (IV)aknels pluoteli gumburliai. Tiltas: smegenli kojyts. Rombin duob. Virutin ir apatin smegenins burs. Vidurin vaga, vidin pakyla, polieuvinio nervo trikampis, klajoklio nervo trikampis, veidinis gumburlis, prieanginis laukelis. Virutiniaiirapatiniaikalneliai Vir.irapat.kalneli kojyts Keturkalnis

Vir.smegeninsburs Vidurin vaga Vidin pakyla Veidinisgumburlis Prieanginislaukelis

Polieuvinio nervotrikampis Klajoklionervotrikampis

Vidurins smegenys: Smegen

kojyts, keturkalnis, virutiniai ir apatiniai kalneliai, virutini ir apatini kalneli kojyts, skridininio nervo (IV) aknels.

Iliekamiausios smegen kamieno iors struktros

Pailgosios smegenys: priekinis vidurinysis plyys, vagos (priekin ir upakalin onins); piramid, piramidi krym; alyva.

Tiltas: pamatin vaga, vidurins smegenli kojyts, galvini nerv (V, VI, VII, VIII) aknels.

Iliekamiausios smegen kamieno iors struktros Smegenli kojyts

Galvini nerv (V, VI, VII, VIII, IX, X, XI, XII) aknels

Galvini nerv (III,IV,V,VI,VII,VIII,IX,X,XI,XII)aknels

SMEGEN KAMIENO AUKTAI: Pamatas basis arba pars basilaris Dangtis tegmentum Stogas - tectum

Vidurins

Tiltas Pamatas Dangtis Stogas

Pailgosios Apatin Vidurin Virutin

Kamieno pamatas
Piramidiniai laidai

Kamieno pamatas Piramidiniai laidai ir tilto branduoliai.

Kamieno dangtis
Graktusis ir pleitinis pluoteliai ir branduoliai. Vidin kilpa ir jos krym. Priekinis ir upakalinis nugariniai smegenli ir nugarinis gumburo laidai

Kamieno dangtis
Priekinisir upakalinisnugariniai smegenli laidai. Alyvosbranduolysiralyvossmegenli laidas.

Kamieno dangtis Galvini nerv (IIIXII)branduoliai

Juntamieji

Judinamieji

Kamieno dangtis
Trapecinis knas ir onin kilpa. Sraigs ir virutiniai alyvos branduoliai

Kamieno dangtis

Vidinisiilginispluotelis

Akiesjudinamojoirskridininionerv branduoliai

Prieangionervas irbranduoliai

Kamieno dangtis

Triakionervokilpa

Apatinisupakalinisvidurinis gumburobranduolys

Triakionervokilpa Vidin kilpa Nugarinisgumburolaidas Pagrindinisjuntamasis triakionervobranduolys

Kamieno dangtis Tinklinis darinys

Tinklinis darinys- heterogeninis neuron kompleksas, kuriame iskiriami specifiniai branduoliai ir kuri neuronai yra takoja mogaus jutimus, skausmo pojt bei reguliuoja irdies-kraujagysli ir kvpavimo sistem funkcionavim.

Smegen kamieno struktros pjviuose

Vidin sandara: pamatas,dangtis.

Baltoji mediaga. Piramidiniai laidai ir j krym. Graktusis ir pleitinis pluoteliai. Vidin kilpa ir jos krym. Laidai: priekinis ir upakalinis nugariniai smegenli. Pilkoji mediaga. Alyvos, graktusis, pleitinis, galvini nerv (IX, X, XI, XII) branduoliai.

Kaudalin (apatin) dalis

Vidin sandara: pamatas,dangtis.

Baltoji mediaga. Piramidiniai laidai. Graktusis ir pleitinis pluoteliai. Vidin kilpa ir jos krym. Laidai: priekinis ir upakalinis nugariniai smegenli. Pilkoji mediaga. Alyvos, graktusis, pleitinis, galvini nerv (IX, X, XI, XII) branduoliai.

Vidurin dalis

Vidin sandara: pamatas,dangtis.

Baltoji mediaga. Piramidiniai laidai. Graktusis ir pleitinis pluoteliai. Laidai:priekinisir upakalinisnugariniai smegenli. Pilkojimediaga.Alyvos, graktusis,pleitinis, galvini nerv (IX,X,XI,XII)branduoliai. Vidin kilpa ir jos krym.

Rostralin (virutin) dalis

Pamatin tilto dalis

Baltoji mediaga: tilto iilgins skaidulos (ievins nugaros smegen, ievins branduoli, ievins tinklinio darinio, ievins tilto, keturkalnins tilto); skersins skaidulos (tilto ir smegenli). Pilkoji mediaga: tilto branduoliai.

Trapecinisknas

Virutinsir vidurins smegenli kojels

Tilto dangtis
Baltoji mediaga: vidinis iilginis pluotelis, vidin ir onin kilpos, trapecinis knas. Pilkoji mediaga: tinklinis darinys, galvini nerv (V, VI, VII, VIII) branduoliai, virutiniai alyvos branduoliai.

Trapecinisknas

Tilto dangtis
Tilto dangtis. Baltoji Trapecinis knas. ir pilkoji mediagos.

Pamatin tilto dalis. Baltoji ir pilkoji mediagos.

Virutin dalis

Vidurins smegenys
Smegen vandentiekis, juodoji mediaga, smegen kojyi pamatas, dangtis.

Vidurins smegenys
Baltoji mediaga: pamato laidai (ievinis nugaros smegen, ievinis branduoli), dangio laidai medialin ir lateralin kilpos, keturkalninis nugaros smegen laidas, vidinis iilginis pluotelis Pilkoji mediaga: juodoji mediaga, centrin pilkoji mediaga, tinklinis darinys, dangio branduoliai - galvini nerv (III, IV), raudonasis, keturkalnio (poieviniai regos ir klausos centrai).

Juodojimediaga taividurini smegen struktra,kuriosneuronaidalyvauja smoning judesi kontrolje:utikrina grtamj ry,judesi korekcija.

Vidurins smegenys
Juodojimediaga dalisdopaminergins smegen sistemos

Raudonasis branduolys (RB) tai

mogaus motorik (judesius) takojani neuron branduolys, nes RB neuronai gauna aferentines nervines skaidulas tiek i smegenli centrini branduoli (per virutines smegenli kojytes), tiek i galini smegen ievs motorini centr. Eferentins RB projektuojasi raudonbranduoliu nugaros smegen laidu nugaros smegenis ir apatin alyvos branduol per centrin dangio laid.

Raudonasis branduolys

Centrinisdangiolaidas Apatinisalyvosbranduolys

Raudon.bran.nug.smeg

Vidurins smegenys
Pamato laidai (ievinis nugaros smegen, ievinis branduoli)

Smegenls - cerebellum

Didiausioji upakalini smegen (metencephalon) dalis, kuriose esantys neuronai pasmoningai kontroliuoja (koordinuoja) mogaus pusiausvyr, laikysen, raumen tonus ir judesius

Su smegen kamienu smegenls susisiekia trimis porinmis smegenli kojytmis (pedunculus cerebellaris inferior, medius et superior). Smegenles sudaro vidurin dalis, arba kirminas (vermis) ir dvi onins dalys - smegenli pusrutuliai (hemispheria cerebelli).

Smegenles sudaro vidurin dalis, arba kirminas (vermis) ir dvi onins dalys - smegenli pusrutuliai (hemispheria cerebelli).
Pusrutulis Kirminas Priekin skiltis Pirminis plyys Upakalin skiltis Horizontalusis plyys

Upakalinis plyys Skiauts mazgelio skiltis Mazgelis

Skiaut

Smegenls
Smegenli pusrutuliai, kirminas, smegenli kojyts, plyiai, skiltys (priekin, upakalin, skiauts mazgelio)

Smegenli centriniai branduoliai - elmeninis, dantytasis, kamtinis ir rutulinis.

Smegenli centriniai branduoliai - elmeninis, dantytasis, kamtinis ir rutulinis

Smegenls: iev

Vijoklins skaidulos i apatinio alyvos branduolio Samanins skaidulos visos aferentins, iskyrus i apatinio alyvos branduolio Smegenli centriniai branduoliai

smegen kamien ir gumbur

Smegenli centriniai branduoliai - elmeninis, dantytasis, kamtinis ir rutulinis

Priekin skiltis Upakalin skiltis Skiauts mazgelio skiltis

elmeninis -Nucleus fastigii

Kamtinis -Nucleus embuliformis Rutulinis -Nucleus globulosus

Dantytasis -Nucleus dentatus

Smegenls - cerebellum

1)

Paleocerebellum (cortex vermi + nucleus emboliformis et globulosus) arba spinocerebellum kontroliuoja (monitoruoja) ir koordinuoja valing elgsen ir raumen tonus Archicerebellum (lobus flocculonodularis + nucleus fastigii) arba vestibulocerebellum kontroliuoja pusiausvyr ir aki/galvos judesius Neocerebellum (cortex + nucleus dentatus) arba cerebrocerebellum - kontroliuoja ir moduliuoja valing elgsen, takoja premotorinje ievje planuojamus judesius, vertina elgsen skmes

2)

3)

Tarpins smegenys, diencephalon:

Gumburas thalamus; ugumburis metathalamus; antgumburis epithalamus; pogumburis - hypothalamus.
Tai mogaus kno paviriaus ir specialij (uosl, rega, klausa, pusiausvyra) juntamj signal galini smegen ievs juntamuosius (ir net kai kuriuos ievs motorinius) ir net judinamuosius (motorinius) centrus persijungimo vieta (struktra), kurios neuronai taip pat reguliuoja (takoja) jutim perdavim, mieg ir (ar) budrum.

Tarpini smegen iors anatomija

Gumburas: tarpgumburin jungtis, pogumburin vaga. Antgumburis: kankorin liauka, vadels, upakalin smegen jungtis. Pogumburis: regos nerv krym, pilkasis gbrys, piltuvlis, speniniai knai, posmegenin liauka.

Tarpini smegen anatomija

Gumburas: tarpgumburin jungtis, pogumburin vaga. Antgumburis: kankorin liauka, vadels, upakalin smegen jungtis. Pogumburis: regos nerv krym, pilkasis gbrys, piltuvlis, speniniai knai, posmegenin liauka.

Tarpini smegen anatomija

Gumburas: pagalvis Ugumburis: vidinis ir oninis keliniai knai. Antgumburis: kankorin liauka, vadels.

Gumburo vidin sandara

Gumburas: priekin, vidurin, onin dalys; branduoliai. Ugumburis: kelini kn branduoliai.

Gumburo ir ugumburio branduoli projekcijos pusrutuli ievje

Pogumburio branduoliai
Pogumburio priekiniai, viduriniai, upakaliniai branduoliai, skliauto ul skaidulos

Pogumburio priekiniai ir viduriniai branduoliai bei j projekcijos neurohipofiz

Antidiuretinis ADH

Somatotropinis STH

Gonadotropinis GTH

Pogumburio branduoli ryys su smegen kamieno branduoliais Pogumburio branduoli centrofugins ir centropetalins skaidulos

Galins smegenys - Telencephalon

Galins smegenys
Iorin sandara. Smegen pusrutuliai, iilginis smegen plyys, didioji smegen jungtis. iev, pirmos eils vagos, vingiai.

Galins smegenys

Pusrutuli skiltys: kaktin, momenin, pakauin, smilkinin.

Virutinis oninis smegen pusrutuli pavirius. Sala - insula

Galins smegenys

Tarpskiltins vagos: centrin ir onin. Kaktin skiltis: apatin ir virutin kaktins vagos. Priecentrin vaga. Momenin skiltis: centrin, ucentrin ir virutin momenin vagos. Pakauin skiltis: skersin pakauin vaga. Smilkinin skiltis: virutin ir apatin smilkinins vagos.

Smegen pusrutuli virutinio oninio paviriaus vagos

Virutinis oninis smegen pusrutuli pavirius

Priecentrinis ir ucentrinis vingiai vingiai.

Kaktin skiltis: Apatinis, vidurinis ir virutinis kaktinis Momenin skiltis: Virutin ir apatin momenins

Smegen pusrutuli virutinio oninio paviriaus vingiai

skiltels, kampinis vingis.

Pakauin skiltis. Smilkinin skiltis: virutinis, vidurinis ir apatinis smilkininiai vingiai.

Vagos: didiosios jungties, kratin, momenin pakauio. Kaktin skiltis: centrin vaga. Momenin skiltis: momenin pakauio vaga. Pakauin skiltis: pentinin vaga. Limbin skiltis: juostinis, skliauto rago (hipokampo), dantytasis vingiai. Kablys. Didioji smegen jungtis: snapas, alkn, kamienas, stormuo. Priekin smegen jungtis ir skliautas.

Smegen pusrutuli vidinio ir apatinio paviriaus vagos ir vingiai

Kratin Didiosios jungties

Apsiaustas (pallium) ar iev (cortex)?

Seniausioji, senoji, naujoji
mntija (gr. mantion apsiaustas): 1. platus, ilgas, paradinis valdov, auktj dvasinink drabuis, panaus apsiaust, dvimas ant kito drabuio; 2. moliusk, peiakoj, sakoj viagyvi liemen arba jo dal gaubianti odos raukl; 3. vidurin ems rutulio sfera, supanti ems branduol.

Smegen ievs citoarchitektonika

Smegen ievs citoarchitektonika

Galini smegen ievs funkcins zonos ( 47 zonos)

Galini smegen ievs funkcins zonos ( 47 zonos)

Galini smegen pamatin dalis. Pamato branduoliai arba ganglijai

Migdolinis knas. Utvara. Uodeguotasis branduolys: galva, knas, uodega. Linis branduolys: blykusis kamuolys ir kiautas. Dryuotasis knas.

Funkcikai, pamato branduoliai kontroliuoja judesius (slopina smoningus judesius, judesio tipo parinkimas), susij su mokymusi (imokimu).

Pamato branduoliai arba ganglijai

Migdolinis knas. Utvara. Uodeguotasis branduolys: galva, knas, uodega. Linis branduolys: blykusis kamuolys ir kiautas. Dryuotasis knas.

Pamato branduoli ryiai su kitomis galvos smegen struktromis

Galini smegen skaidulos, fibrae et fasciculi

Projekcins (vidin kapsul), Komisrins (didioji smegen, priekin jungtys), Asociacins skaidulos

Galini smegen projekcins skaidulos, Capsula interna

Galini smegen asociacins skaidulos

Galini smegen komisrins skaidulos, didioji smegen ir priekin jungtys

Galini smegen skaidulos. Skliautas, Fornix

Galini smegen skaidulos. Skliautas, Fornix

Skliauto (Fornix) ir Amono rago (Hippocampus) ryys

Skliauto (Fornix) ir Amono rago (Hippocampus) ryys

Skliautas (Fornix) ir limbins sistemos struktros

Limbin sistem sudaro juostinis vingis, hipokampas, skliautas, migdolinis ir speninis knai. Limbin sistema - tai aksoniniais ryiais susijusios galvos smegen struktros, kuri neuronai takoja uosls jutim, autonomines funkcijas bei kai kurias emocijas ir elgsena.