Bendroji Chemija

LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS
FUNDAMENTINI MOKSL STUDIJ INSTITUTAS

Chemijos katedra
Sudarytojas: Valdas Paulauskas
BENDROJI CHEMIJA
Laboratorini darb apraas
Akademija
2010
UDK
Sudarytojas: Valdas Paulauskas
BENDROJI CHEMIJA
Laboratorini darb apraas
Recenzavo: doc. dr. K. Kazancev, LU AI Aplinkos technologijos chemini ir biochemini

tyrim laboratorija
doc.dr. V. Marozas, LU MEF Ekologijos katedra
doc. dr. V. Jankauskas, LU IF Mechanikos katedra
Aprobuota:
Chemijos katedros posdyje 2010 05 27, protokolo Nr. 5(389)
FMSI Metodins komisijos posdyje 2010 06 29, protokolo Nr.11
. . Ininerijos fakulteto Metodins komisijos posdyje 2010 06 30, protokolo Nr.54
Kalb redagavo
Maketavo
Virelio dailininkas
Valdas Paulauskas, 2010

Lietuvos ems kio universitetas, 2010
ISBN
TURINYS
VADAS....................................................................................................................................................................................4
Chemijos svokos ir dsniai...................................................................................................................................................5
Saugus darbas chemijos laboratorijoje..................................................................................................................................6
Pagrindiniai cheminiai indai...................................................................................................................................................7
1. Laboratorinis darbas NETIRPAUS JUNGINIO GAVIMAS..................................................................................9
2.
Laboratorinis darbas TIRPAL KONCENTRACIJA...........................................................................................11
3.
Laboratorinis darbas CHEMIN KINETIKA IR PUSIAUSVYRA.....................................................................15
4.
Laboratorinis darbas DRUSK HIDROLIZ.......................................................................................................19
5.
Laboratorinis darbas DISPERSINS SISTEMOS................................................................................................22
6.
Laboratorinis darbas OKSIDACIJOS-REDUKCIJOS REAKCIJOS....................................................................25
7.
Laboratorinis darbas ELEKTROLIZ: GALVANINS DANGOS GAVIMAS..................................................30
8.
Laboratorinis
darbas
METAL
KOROZIJA.........................................................................................................33
9.
Laboratorinis darbas KOKYBIN ANALIZ: KATIJON-ANIJON MIINIO KOKYBIN ANALIZ.....37
10. Laboratorinis darbas KIEKYBN ANALIZ: BENDROJO VANDENS KIETUMO NUSTATYMAS.............40

11. Laboratorinis darbas VANDENS ANALIZ: JONOMETRIN ANALIZ, pH-NUSTATYMAS.....................42
12. Laboratorinis darbas RIAMJ STATYBINI MEDIAG ANALIZ.........................................................44
13. Laboratorinis darbas ALKOHOLI, FENOLI, ALDEHID, KETON, KARBOKSIRGI SAVYBS47
14. Laboratorinis darbas ANGLIAVANDENI SAVYBS.......................................................................................51
15. Laboratorinis darbas AMINO RGI IR BALTYM SAVYBS..................................................................55
16. Laboratorinis darbas POLIMER SINTEZ IR IDENTIFIKAVIMAS................................................................58
VADAS
Gamtoje nuolat nevienodu greiiu vyksta daugyb vairi chemini reakcij: fotosintez, atmosferos azoto
sujungimas, organini mediag irimas, dirvodaros procesai, gyv organizm lstelse vykstantys biocheminiai
procesai, metal korozija ir kt. Didel reikm gamtoje turi vanduo pats geriausias tirpiklis, jis dalyvauja
vairi mediag hidrolizs reakcijose: hidrolizuojasi vandenyje itirpusios druskos, gyvuosiuose organizmuose
mediag apykaitos metu hidrolizuojasi riebalai, baltymai, angliavandeniai. Tai tik keletas aplink mus
vykstani chemini proces pavyzdi.
Chemijos pramon iuo metu pateikia labai daug vairi chemini mediag, kurios vis plaiau
naudojamos ems kyje, statybose, transporte, maisto pramonje, buityje. Jos sveikauja tarpusavyje ir su
gamtoje esaniomis mediagomis. Reikia nepamirti, kad gausus chemini mediag naudojimas bet kurioje
srityje gali pakenkti mogui ir visam gyvajam pasauliui, sutrikdyti tkstantmeiais gamtoje nusistovjusi
pusiausvyr.
ems ir mik kio specialistams, energijos ininerijos, mechanikos ininerijos ar bendrosios ininerijos
studij program absolventams, hidrologams bei ekologams labai svarbu painti aplink, inoti pagrindinius
chemini proces vyksmo dsningumus. Itin svarbs ems kio produkcijos, maisto produkt, aplinkos
kokybs tyrimai, kur taikomi nauji moderns, tiksls instrumentiniai analizs metodai.
is laboratorini darb apraas skirtas chemijos dalyko praktiniams gdiams gyti, taip tvirtinant bei
pagilinant teorines inias. Kiekvieno laboratorinio darbo aprayme pateikta trumpi teoriniai pagrindai,
svarbiausios svokos, paaikinamas darbo tikslas, esm bei eiga. Atlik laboratorin darb, studentai aprao
darbo rezultatus, atlieka reikiamus skaiiavimus, parao reikalingas reakcijos lygtis bei padaro ivadas. Prie
kiekvieno laboratorinio darbo apraymo pateikiami reikalavimai, k studentas turi inoti to darbo gynimui,
nurodoma literatra, kuri pads studentui geriau sisavinti nagrinjam tem. Leidinys skirtas Agronomijos,
Mik kio, Vandens kio ir emtvarkos bei ems kio ininerijos fakultet pirmj kurs studentams.
Laboratorini darb apra Bendroji chemija pareng: B. Bartaeviien (Svarbesns chemijos svokos
ir dsniai, Tirpal koncentracija, Chemin kinetika ir pusiausvyra), E. Zaleckas (Netirpaus junginio gavimas,
Kokybin analiz: katijon-anijon miinio kokybin analiz), E. Sendikien (Oksidacijos-redukcijos reakcijos,
Polimer sintez ir identifikavimas), J. Vedegyt (Alkoholi, fenoli, aldehid ir karboksirgi savybs,
Angliavandeni savybs, Aminorgi ir baltym savybs), V. Grauleviien (Dispersins sistemos, metal
korozija, vandens analiz: jonometrin analiz, pH-nustatymas), V. Makareviien (Kiekybin analiz: bendrojo
vandens kietumo nustatymas, Riamj statybini mediag analiz), V. Paulauskas (vadas, Saugus darbas
chemijos laboratorijoje, Drusk hidroliz, Elektroliz: galvanins dangos gavimas).
CHEMIJOS SVOKOS IR DSNIAI

Cheminis elementas atom ris, turinti tam tikr chemini savybi visum.
Atomas maiausia elemento dalel, turinti visas elemento savybes.
Molekul maiausia mediagos dalel, turinti visas tos mediagos chemines savybes.
Molis mediagos kiekis, kuriame yra 6,02 1023 struktrini daleli.
Molin mas mediagos molio mas (g/mol).
Jonai elektrintos dalels, kuriomis virsta atomai prisijung ar atidav elektronus. Jonai gali bti
teigiami ir neigiami.
Ekvivalentas mediagos mass kiekis, kuris prisijungia arba pakeiia 1,008 mass dalis vandenilio arba
8 mass dalis deguonies.
Mass tverms dsnis. Mediag mas prie reakcij yra lygi mediag masei po reakcijos.
Junginio sudties pastovumo dsnis. Kiekvieno cheminio junginio sudtis yra pastovi ir nepriklauso nuo
junginio gavimo bdo.
Kartotini santyki dsnis. Jei du elementai sudaro vienas su kitu kelis cheminius junginius, tai vieno i
element mass kiekiai, tenkantys iuose junginiuose tam paiam kito elemento kiekiui, sutinka kaip paprasti
sveikieji skaiiai.
Ekvivalent dsnis. Mediagos jungiasi vienos su kitomis masi kiekiais, proporcingais j ekvivalentams:
m1 E1
=
.
m2 E 2
Avogadro dsnis. Vienoduose bet kuri duj triuose vienodomis slygomis yra vienodas skaiius
molekuli. Bet kurios mediagos viename molyje yra 6,023 1023 molekuli.
Avogadro dsnio ivada. Vienas duj molis normaliomis slygomis, t.y. esant 273 K temperatrai ir
101325 Pa slgiui, uima 22,4 litr tr.
SAUGUS DARBAS CHEMIJOS LABORATORIJOJE
Bendrosios taisykls
1. Darbas pradedamas tik dstytojui leidus.
2. Dirbant reikia laikytis varos, tylos ir tvarkos.
3. Taupyti reagentus btina darbo slyga. Bandymai atliekami tiksliai pagal apraym, kad, negavus
reikiamo rezultato, nereikt j pakartoti. Taupyti dujas, elektr, nedauyti mgintuvli ir kit ind.
4. Atlikus bandymus, mgintuvlius reikia parodyti dstytojui ir mokti paaikinti vykusi reakcij esm.
Darbas laikomas atliktu, jei yra dstytojo paraas studento ssiuvinyje.
Saugaus darbo taisykls chemijos laboratorijoje

1. Praddami dirbti, studentai privalo patikrinti, ar nesudu stikliniai indai, kurie bus naudojami.
2. Prie jungiant dujas, reikia patikrinti, ar ijungti visi duj degikliai.
3. Prie udegant dujinius degiklius ar spiritines lemputes, patikrinti, ar nra alia ind su degiais skysiais.
4. Patikrinti, ar nesudu gyvsidabrio termometrai.
5. Su lakiomis nuodingomis mediagomis (benzenu, toluenu, metanoliu, formalinu, amoniaku),
koncentruotomis rgtimis ar armais reikia dirbti traukos spintoje.
6. Koncentruotas rgtis arba armus reikia atsargiai pilti indus, kad nepatekt ant rank arba rb.
7. Koncentruot rgi, arm ir nuoding mediag negalima traukti burna pipet, tam reikia naudoti
gumin kriau arba j tr matuoti cilindru.
8. Atsargiai elgtis su stikliniais indais, kad ddami nesueist.
9. ildyti galima tik indus, pagamintus i ildymui atsparaus stiklo (pireks, TC, simaks). Draudiama
ildyti trkusiuose induose.
10. ildant skysius, mgintuvlius reikia laikyti 20 kampu ir judinti, kad tolygiai ilt visas skystis.
Mgintuvlio ang reikia nukreipti nuo savs ir nuo greta dirbanij. Negalima irti kaitinamo
mgintuvlio turin i viraus.
11. Norint sumaiyti skysius mgintuvlyje, reikia j atsargiai papurtyti, nevartyti uspaudus pirtu.
12. ildant koncentruotas rgtis, armus arba dirbant su metaliniu natriu, reikia usidti apsauginius
akinius.
13. Dujines mediagas reikia uostyti atsargiai, rankos mostu nukreipiant save.
14. Su lengvai usideganiomis mediagomis reikia dirbti traukos spintoje, ugesinus duj degiklius ir
spiritines lemputes.
15. Atsargiai dirbti su gyvsidabriu upildytais termometrais, kad jie nesudut ir gyvsidabris nepatekt
aplink.
16. Negalima rankomis imti fenolio, nes jis nuodingas ir nudegina od. Reikia imti aukteliu.
17. Gamtinmis dujomis reikia naudotis atsargiai, nepalikti atsukt duj iaup, nes dujos su oru sudaro
sprog miin. Pajutus duj kvap, reikia tuojau praneti dstytojui arba laborantui.
18. Draudiama palikti be prieiros veikianius elektros prietaisus ir duj degiklius.
19. Draudiama pilti kriaukl cheminius reagentus. J atliekas reikia pilti specialius tam skirtus indus.
20. Baigus darb, reikia iplauti mgintuvlius ir kitus darbo metu naudotus indus, sutvarkyti darbo viet. Ijungti
duj degiklius ir elektros prietaisus, usukti vandens iaupus.
Student veiksmai ypatingais atvejais, pirmoji medicinin pagalba

1. vykus nelaimingam atsitikimui, praneti dstytojui.
2. Pastebjus gaisr, praneti dstytojui ir gesinti gaisr turimomis priemonmis.
3. Ind su usiliepsnojusiais skysiais reikia udengti stiklu, porcelianiniu, metaliniu daiktu arba drgnu
rankluosiu. Isiliejus deganiam skysiui i indo, liepsn gesinti smliu.
Laboratorijoje kilus gaisrui, reikia greitai ijungti dujas ir elektros prietaisus. Gaisr gesinti specialiu
gesintuvu.
5. Gelbstint elektros srove veikiam mog, reikia ijungti elektros srov ir atitraukti mog nuo srovs
altinio. Jeigu reikia, atlikti dirbtin kvpavim, ikviesti gydytoj.
6. Patekus ant odos koncentruot rgi ar arm, od reikia gerai nuplauti tekaniu vandeniu (15 min).
Rgtis neutralizuoti 2% sodos (natrio vandenilio karbonato) kompresu, o armus 2% acto arba citrin
rgties tirpalu.
7. Truput apsideginus od, nudegusi viet plauti altu vandeniu, udti steril tvarst. Esant stipresniam
nudegimui, kreiptis gydytoj.
4.
PAGRINDINIAI CHEMINIAI INDAI

Stikliniai indai chemijos laboratorijoje naudojami cheminiams reagentams laikyti, ildyti, virinti,
distiliuoti, diovinti, sverti, dujoms rinkti, skysi triams matuoti ir kt. Cheminiams bandymams atlikti
daniausiai naudojami stikliniai indai: mgintuvliai nedideliems tirpal triams maiyti; chemins stiklins
tirpalams gaminti, nusodinti; apvaliadugns kolbos skysiams ir kitoms mediagoms kaitinti; plokiadugns
kolbos tirpalams ildyti; kgins kolbos tirpalams titruoti; piltuvliai skysiams perpilti ir filtruoti;
matavimo indai skysi triams matuoti. Apytikriam triui matuoti naudojamos chemins stiklins, matavimo
cilindrai; tiksliam triui matuoti matavimo kolbos su tam tikro trio yme, pipets su trio yme arba
padalomis, biurets. Prie naudojant matavimo indus, btina sidmti padal vert ir indo tr. Matavimo ind
negalimo ildyti, pilti juos kartus tirpalus.
Chemin
stiklinait
Grstuvl
su grstuku
Plokiadugn
kolba
Apvaliadugn
kolba
Porcelianin
garinimo lktel
Kgin
kolba
Eksikatorius
Matavimo
pipet
Termometras
Cilindras
Matavimo
pipet
Mgintuvlis
Matavimo
cilindras
Laboratorinis darbas Nr. 1

NETIRPAUS JUNGINIO GAVIMAS
Cheminse lygtyse, kaip ir cheminse formulse, yra uifruota kokybin ir kiekybin informacija.
Reakcij lygtyse nurodomi reagentai (reaguojanios mediagos), produktai (susidaranios mediagos) ir vis
mediag moliniai santykiai. Sprendiant udavinius, koeficientai rodo reaguojani ir susidarani jungini
molinius santykius. juos btina atsivelgti sprendiant udavinius. Atliekant skaiiavimus pagal reakcijos lygt,
gali tekti naudotis vis skyrelyje Tirpalai nagrint udavini fragmentais.
Literatra:
Chemija ir chemin analiz. Mokomoji knyga. // Akademija, 2009. psl. 9-12.
Bendroji chemija. (Buineviien G. ir kt.) V, 1991. p. 105-110.
Atsiskaitymui: mokti sprsti udavinius pagal reakcijos lygt.
Darbo tikslas: apskaiiuoti mediag kiekius pagal reakcij lygtis.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai apskaiiuoti mediag kiekius pagal reakcij lygtis. Bus
pagilintos inios apie reakcijose dalyvaujani mediag kieki skaiiavimus, imoks apskaiiuoti reikiamus
mediag kiekius, kad pilnai nusodinti drusk tirpaluose esanius metal jonus. gytos inios ir praktiniai
gebjimai bus reikalingi daugelio kit dalyk (ekologijos, dirvotyros, aplikotyros srities dalyk) tolimesnse
studijose bei profesinje veikloje.
Bandymas:
Apskaiiuokite, kiek ml 4% NaOH tirpalo, kurio tankis = 1,046 g/cm3, reiks paimti, norint nusodinti
visus druskoje esanius metalo jonus.
Duota druska:..............................
Reakcijos lygtis:
druskos mas (g): ..............................
.......................+.......................-----......................+..............................................................
Natrio armas + duota druska ----- produktas 1 + produktas 2
Bandymui paruot drusk itirpinkite stiklinaitje, pyl 30 ml distiliuoto vandens. Pipete pamatuokite
apskaiiuot 4% NaOH tirpalo tr ir supilkite stiklinaitje esant druskos tirpal. Tirpalus gerai sumaiykite ir
gautas nuosdas filtruokite kolbut.
filtrat lainkite kelet la natrio armo tirpalo ir patikrinkite, ar visi metalo jonai nusodinti (filtratas
turi nesusidrumsti).
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Skaiiavimai:
Apskaiiuojame molio mases reaguojani mediag:
MNaOH=.................................................g/mol
Mduota druska=.................................................g/mol
Apskaiiuojame kiek gam gryno NaOH tirpalo reiks, kad pilnai sureaguot su duotja druska:
10
druskos mase, g .......... x g, NaOH

druskos molin mas, g/mol ............. ............. NaOH molio arba moli mas, g/mol
x=. g NaOH
Apskaiiuojame kiek reiks gam 4% NaOH tirpalo:
4 g, NaOH 100 g tirpalo
......... g, NaOH x
x=. g, 4% NaOH tirpalo
Apskaiiuojame reikaling 4% NaOH tirpalo tr:
V=
m
= .......
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
11

TIRPAL KONCENTRACIJA
Tirpalas yra homogenin sistema, sudaryta i dviej ar daugiau komponent. Tirpal sudaro tirpiklis ir
itirpusi mediaga (tirpinys). Viena svarbiausi tirpalo charakteristik yra jo koncentracija. Tirpalo
koncentracija rodo itirpusios mediagos mas ar kiek, esant tam tikrame tirpalo ar tirpiklio tryje ar masje.
Svarbiausi tirpal koncentracijos reikimo bdai yra ie:
Mass dalis (procentais). Ji rodo itirpusios mediagos gram (arba kit mass vienet) skaii 100
gram (arba kit mass vienet) tirpalo:
w (%) (mass dalis procentais)
m1 ( tirpinio mas)
100% .
m ( tirpalo mas)
Labai danai mass dalis procentais, kalbant apie tirpalus, vadinama tiesiog tirpalo procentine
koncentracija ir ymima c%, t.y. w(%) = c%. Pavyzdiui, jei kalbame apie 20% NaCl tirpal, tai reikia, kad 100
g tokio tirpalo yra 20 g NaCl ir 80 g H2O.
Skaiiuojant procentin koncentracij, kartais reikia tirpalo mas perskaiiuoti tr ir atvirkiai. Tam
naudojamas tirpalo tankis (g/m3, g/cm3, g/ml).
m = V , g.
Skaiiuojant c%, kai turime tirpalo tr ir tank , galime naudotis ir tokia iraika:
c% =
m1 ( tirpinio mas )
100 , %.
V ( tirpalo turis ) ( tirpalo tan kis )
Molin koncentracija. Ji rodo, kiek moli tirpinio yra itirp viename litre tirpalo:
cM =
n ( tirpinio moli skaicius )

, mol/l.
V( tirpalo turis litrais )
Sakykime, kad 0,45 mol karbamido (27 g) itirpinome vandenyje ir gavome 1,00 litro tirpalo. io tirpalo
molin koncentracija bus: c M =
0,45 mol
= 0,45 mol/l, arba 0,45 M.
1,00 l
Vietoj matavimo vieneto mol/l danai raoma viena raid M. Uuot sak tirpalas, kuriame karbamido
koncentracija yra 0,45 moliai litre, daniau sakome 0,45 moliarinis (arba molinis) karbamido tirpalas.
Tirpalai, kuri viename litre yra 0,1; 0,01 moli mediagos, atitinkamai vadinami decimoliniu ir
centimoliniu.
cM =
m1 ( tirpinio mas gramais)

, mol/l.
M( tirpinio molio mas gramais) V( tirpalo turis litrais )
Danai i koncentruot tirpal tenka gaminti maesns koncentracijos tirpalus. Tokiais atvejais labai
patogu naudotis skiedimo taisykle:
c1 V1 = c 2 V2 ,
12
ia
c1 ir V1 koncentruoto tirpalo molin koncentracija ir tris;

c2 ir V2 praskiesto tirpalo molin koncentracija ir tris.
Jei tirpal koncentracijos ireiktos mass dalies procentais (c%), tada skaiiavimams naudojama tokia
formul:
c1 V1 1 = c 2 V2 2 ,
ia
c1, V1, 1 koncentruoto tirpalo koncentracija, tris ir tankis;

c2, V2, 2 - praskiesto tirpalo koncentracija, tris ir tankis.
Literatra:
Bendroji chemija ir chemin analiz. Mokomoji knyga. (Bartaeviien B., Brazauskien D., ir kt.)
Akademija, 2008.- p. 5-8.
Chemijos udavinynas. (Bartaeviien B., Brazauskien D., ir kt.) - Akademija, 2003. - p. 23-27.
Tirpal koncentracijos ir savybs. (Kreivnien N., arnauskas A.) K. Technologija, 1995. p. 3-20.
Bendroji chemija. (Petroeviit O.) Technologija, 2000. p.37-40.
Atsiskaitymui: mokti apskaiiuoti mediag poreikius tam tikros koncentracijos tirpalams pagaminti;
kiek koncentruoto tirpalo ir vandens reiks, norint tirpalus praskiesti; kiek tam tikros koncentracijos tirpalo
galima pagaminti i grynosios mediagos; kaip molins koncentracijos tirpal galima persiskaiiuoti
procentins koncentracijos tirpal ir atvirkiai.
Darbo tikslas: imokti:
a) apskaiiuoti reikaling tirpinio ir tirpiklio kiek, reikaling tam tikros koncentracijos tirpalui pagaminti;
b) pagaminti tirpal;
c) tirpal skiesti;
d) nustatyti tirpalo koncentracij pagal tirpalo tank.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai sprsti udavinius su mass dalies skaiiavimais gaminti
vairi koncentracij tirpalus. i ini studentui reiks daugelio dalyk (dirvotyros, augal fiziologijos,
agrochemijos, augal apsaugos) studijoms taip pat darbe ir buityje.
Bandymai:
1. Procentins koncentracijos tirpalo ruoimas i sausos mediagos

I dstytojo gav uduot, apskaiiuokite, kiek gram tirpinio ir kiek ml vandens reikia paimti nurodytos
koncentracijos tirpalui paruoti. Apskaiiuot tirpinio mas pasverkite svrimo indelyje ir supilkite stiklin ar
kgin kolbut, j pilkite matavimo indu pamatuot reikiam distiliuoto vandens tr. Tirpal maiykite, kol
tirpinys itirps. Jei tirpal ruoiate tam tikro trio tirpal ruoimo kolbutje, vandens matuoti nereikia, utenka,
pripylus iki puss kolbos vandens ir itirpinus tirpin, distiliuoto vandens pripilti iki yms ir sumaiyti.
Apskaiiuokite gauto tirpalo molin koncentracij cM.
Duotos druskos pavadinimas ir formul.....................................................................................................................
Reikia paruoti ...................ml.........................% koncentracijos tirpal.
Skaiiavimai:...............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
13
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Atsakymas: Norint paruoti ..............ml...................% koncentracijos tirpal, reiks atsverti ......................g
druskos ir atmatuoti...................ml vandens. io tirpalo cM .............................................
2. Tirpal ruoimas i koncentruot tirpal

I dstytojo gav uduot, apskaiiuokite reikiam koncentruoto tirpalo tr nurodytos koncentracijos
tirpalo paruoimui. Pipete pamatuokite apskaiiuot koncentruoto tirpalo tr ir supilkite reikiamo trio
matavimo kolbut. Po to praskieskite distiliuotu vandeniu iki yms. Kolbut ukimkite ir turin sumaiykite.
Duotos mediagos pavadinimas, formul ir koncentracija.........................................................................
Reikia paruoti ...................ml........................koncentracijos tirpal.
Skaiiavimai: ..............................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.......................
Atsakymas: Norint paruoti..............ml...................koncentracijos tirpal, reiks atmatuoti ................ ml ................
koncentracijos tirpalo ir praskiesti distiliuotu vandeniu iki yms.
3. Koncentracijos nustatymas pagal tirpal tank

Dstytojo duot drusk suberkite matavimo kolbut ir itirpinkite madaug iki puss pripyl distiliuoto
vandens. Mediagai itirpus, tirpal praskieskite iki yms, sandariai ukim kolbut, turin gerai sumaiykite.
50 ml trio matavimo cilindr pripilkite paruoto tirpalo ir areometru imatuokite jo tank. I lentels pagal tank
suraskite io tirpalo koncentracij. Apskaiiuokite duotos druskos mas. Apskaiiuokite paruoto tirpalo CM.
Duotos mediagos pavadinimas ir formul.................................................................................................
Reikia paruoti ...................ml tirpalo.
Skaiiavimai:
Paruoto
tirpalo
tankis................g/ml.
Toks
tankis
atitinka.....................koncentracijos
tirpal
.....................................................................................................................................................................m..........
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
14
Atsakymas:
tirpal.
Paruoto
tirpalo
tankis
.............g/ml.
Toks
tankis
atitinka..................koncentracijos
.............ml................koncentracijos tirpalo paruoimui buvo sunaudota.......................g druskos.
io tirpalo cM .......................
Dstytojo paraas:
Data:
15

CHEMIN KINETIKA IR PUSIAUSVYRA
Chemins reakcijos greitis priklauso nuo reaguojani mediag prigimties, j koncentracijos,
temperatros, katalizatori ir kit veiksni.
Chemins reakcijos greitis gali bti ireiktas sureagavusio mediagos kiekio ir reakcijos trukms
santykiu. Pavyzdiui, per laiko tarp sureagavo X mol mediagos. Vidutinis reakcijos greitis vvid. =
Norint suinoti tikr (faktik) reakcijos greit, koncentracij ir laiko skirtumai imami kiek galima maesni.
Tokiu atveju diferencijuojama pagal laik (). Taigi, tikrasis reakcijos greitis iuo atveju vtikr.=
d
.
d
Reakcijos greiio ir koncentracijos priklausomyb apibdinama veikiani masi dsniu:

Chemins reakcijos greitis yra tiesiog proporcingas reaguojani mediag molini koncentracij
sandaugai.
Pavyzdiui, reakcijos mA + nB pC + qD greitis v lygus:
n
v = k cm
A cB,
ia
v reakcijos greitis;
cA,B reaguojani mediag molins koncentracijos;
k tai reakcijai pastovus dydis, vadinamas reakcijos greiio konstanta.
Reakcijos greiio priklausomyb nuo temperatros nusakoma vant Hofo taisykle:
Paklus temperatr 10, reakcijos greitis padidja du-keturis kartus.
i priklausomyb apraoma tokia lygtimi:
v T2
v T1
ia
T2 T1
10
v T1 - reakcijos greitis esant T1 temperatrai;

v T2 - reakcijos greitis esant T2 temperatrai;
- reakcijos greiio temperatrinis koeficientas.

Grtamos reakcijos ir chemin pusiausvyra. Grtamos reakcijos yra tokios, kai reakcijos produktai
reaguoja tarpusavyje ir susidaro pradins mediagos. Kai tiesiogins ir atgalins reakcijos greiiai susilygina,
kalbame apie chemin pusiausvyr.
Bet kurios grtamosios reakcijos aA + bB pC + qD
Chemins pusiausvyros konstanta apskaiiuojama pagal formul:
p
q
k1 c C c D
=
= Kc ,
k 2 ca cb
A B
ia
Kc chemins pusiausvyros konstanta;

cA, cB, cC, cD pusiausvirosios mediag koncentracijos.
16
Pusiausvyros konstanta K priklauso nuo reaguojani mediag prigimties ir nuo temperatros, bet
nepriklauso nuo mediag koncentracijos.
vairi veiksni tak pusiausvirajai bsenai nusako prancz mokslininko A. Le atelje principas:
Jeigu pusiausvirj sistem veikia ioriniai veiksniai, t.y. bus keiiama temperatra, slgis arba
mediag koncentracija, tai pusiausvyra pasislinks tokia kryptimi, kad iorini veiksni poveikis sumat.
Koncentracijos pokyio taka: padidinus reaguojani mediag koncentracij arba sumainus
susidarani mediag koncentracij, pusiausvyra pasislenka dein. Ir atvirkiai sumainus reaguojani
mediag koncentracij arba padidinus susidarani mediag koncentracij, pusiausvyra pasislenka kair.
Slgio pokyio taka: didinant slg, pusiausvyra pasislenka ta kryptimi, kur susidaro maesnis dujini
mediag moli skaiius.
Temperatros pokyio taka: didinant temperatr, pusiausvyra pasislenka ilumos sunaudojimo, t.y.
endotermins reakcijos kryptimi, o mainant temperatr ilumos iskyrimo, t.y. egzotermins reakcijos
kryptimi.
Literatra:
Bendroji chemija. (Petroeviit O.) Technologija, 2000. p. 23-33.
Bendroji chemija ir chemin analiz. Mokomoji knyga. (Bartaeviien B., Brazauskien D., ir kt.)
Akademija, 2008.- p. 16-19.
Chemijos udavinynas. (Bartaeviien B., Brazauskien D., ir kt.) - Akademija, 2003. - p. 15-22.
Bendroji chemija. (Buineviien G., Ivakeviien L., ir kt.) Vilnius, 1991. p.75-88.
Atsiskaitymui: inoti nuo koki faktori ir kaip priklauso reakcijos greitis. Mokti nusakyti ias
priklausomybes nusakanius dsnius ir matematines iraikas. Paaikinti kas yra grtamos reakcijos, kaip
apskaiiuojama i reakcij pusiausvyros konstanta, k ji rodo ir nuo ko priklauso. Mokti pritaikyti A. Le
atelje princip vairi veiksni takai pusiausvyrajai bsenai:
Darbo tikslas: itirti:
a) reakcijos greiio priklausomyb nuo reaguojani mediag koncentracijos;
b) pusiausvyros poslinkio priklausomyb nuo mediag koncentracijos.
Atlikus darb, bus gyti gebjimai vertinti vairi reakcij greiio kriterijus ir grtam reakcij chemins
pusiausvyros slygas. i ini studentui reiks daugelio dalyk studijoms, darbe ir buityje, nes skirting
mediag chemini reakcij greitis labai skirtingas. gytas inias studentas gals pritaikyti praktijoje ir
kasdieninje veikloje, saugant gamt ir siekiant racionalaus gamtos ir mogaus technologini veiksm derinio.
Bandymai:
1.
Reakcijos greiio priklausomyb nuo koncentracijos

i priklausomyb galima susekti i natrio tiosulfato reakcijos su sieros rgtimi, kurios metu isiskiria
vandenyje netirpi siera:
Na2S2O3 + H2SO4 = Na2SO4 + H2S2O3
H2S2O3 = H2SO3 + S.
Pam 2 chemines stiklinaites, kiekvien i j atskirai pamatuokite lentelje pirmam bandymui
nurodytus Na2S2O3, H2SO4 tirpal bei vandens trius. Vien i stiklinaii pastatykite ant popieriaus su nubrtu
tinkleliu, j staiga supilkite antrojoje stiklinaitje esant tirpal ir sekundometru paymkite reakcijos pradi.
Tirpal miin stiklinaitje ltai maiykite ir i viraus stebkite tinklel. Kai nebesimatys tinklelio linij,
sekundometru paymkite reakcijos pabaig, t.y. laik (, s).
Po to stiklines iplaukite ir atlikite lentelje nurodytus 2 ir 3 bandymus.
Tirpal temperatra visuose bandymuose turi bti pastovi. Gautus duomenis suraykite lentel.
17
Bandymo
Nr.
1
2
3
I stiklin
0,25 M Na2S2O3
H2O, ml
tirpalo, ml
10
20
20
10
30
-
II stiklin
0,25 M H2SO4
tirpalo, ml
10
10
10
Santykin
Na2S2O3 tirpalo
koncentracija
1
2
3
Laikas (),
sekundmis
Pagal gautus duomenis nubraiykite grafik, ireikiant reakcijos greiio priklausomyb nuo
koncentracijos: abscisi ayje atidkite santykines Na 2S2O3 tirpalo koncentracijas, o ordinai ayje reakcijos
laik sekundmis. Paraykite reakcijos greiio lygt pagal veikianij masi dsn ir ivad, kaip priklauso
reakcijos greitis nuo reaguojani mediag koncentracijos.
, sek
Santykin koncentracija
V
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
........................................................................................................................................
18
2.
Chemins pusiausvyros poslinkis

chemin stiklin pilkite 5 ml 0,01 M FeCl 3, po to 5 ml 0,01 M NH 4SCN tirpal. Gaunasi raudonos
spalvos tirpalas, bdingas susidariusiam junginiui (NH4)3[Fe(SCN)6]. i reakcija yra grtama:
FeCl3 + 6NH4SCN (NH4)3[Fe(SCN)6] + 3NH4Cl.
Gaut raudon tirpal supilkite lygiomis dalimis keturis mgintuvlius. Pirmj mgintuvl palikite
palyginimui, antrj pridkite kelis laus sotaus FeCl3 tirpalo; treij kelis laus sotaus NH4SCN tirpalo.
Tirpalus mgintuvliuose sumaiykite. ketvirtj mgintuvl pridkite sausos NH4Cl druskos ir imaiykite
stikline lazdele.
Paraykite ios reakcijos chemins pusiausvyros konstant (Kc) ir, remdamiesi spalvos intensyvumo
kitimu 2, 3 ir 4-tame mgintuvliuose, paaikinkite ios pusiausvyros poslinkius, kurie vyko keiiant sistemoje
esani mediag koncentracijas (c).
Kc --------------------------------------Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
19

DRUSK HIDROLIZ
Hidroliz tai mediagos reakcija su vandeniu. Hidrolizs metu mediagos sudtins dalys jungiasi su
vandens H+ ir OH- jonais. Hidrolizuotis gali druskos, baltymai, esteriai, riebalai. Jei mediagos reaguoja su kitais
tirpikliais, tai is procesas vadinamas solvolize.
Neorganinje chemijoje susiduriama su drusk hidrolize. Tai grtamas, prieingas neutralizacijai
procesas:
DRUSKA + H2O RGTIS + BAZ
Drusk hidrolize vadinama drusk jon sveika su vandeniu, kurios metu susidaro silpnieji elektrolitai ir
daniausiai pakinta tirpalo pH
Druskos hidrolizs pobdis priklauso nuo jos sudt einanios rgties ir bazs stiprumo. Jeigu tirpale
kaupiasi H+ jonai - tirpalo reakcija tampa rgtin pH<7. Jei tirpale kaupiasi OH- jonai - tirpalo reakcija tampa
armin pH>7. Druskos, sudarytos i silpnosios bazs ir silpnosios rgties hidrolizuojasi, sudarydamos silpnj
rgt ir silpnj baz. Toki drusk tirpal pH 7 (gali bti silpnai armin, silpnai rgtin arba neutrali). Tai
priklauso nuo susidariusi produkt disociacijos konstant.
Druskos, sudarytos i stipriosios rgties ir stipriosios bazs nesihidrolizuoja. J vandeniniai tirpalai rodo
neutrali reakcij (pH=7).
Hidrolizs procesas kiekybikai apibdinamas hidrolizs laipsniu, kuris nusakomas hidrolizavusi
molekuli skaiiaus (n) ir itirpusi molekuli skaiiaus (N) santykiu:
h =
n
N
Drusk hidrolizs laipsnis priklauso nuo: drusk prigimties, tirpalo koncentracijos, temperatros.
Skiediant tirpal ir didinant temperatr hidrolizs laipsnis didja.
Drusk hidroliz vyksta dirvoemyje, gamtiniame vandenyje. Hidrolizs ir solvolizs procesai iuo metu
taikomi perdirbant plastikines atliekas. Todl svarbu inoti ir vertinti hidrolizs pobd bei veiksnius,
skatinanius ir stabdanius hidroliz.
Hidrolizs reakcijos uraomos molekuline ir joninmis (visa ir sutrumpinta) lygtimis.
Literatra:
Chemija ir chemin analiz. Mokomoji knyga. // Akademija, 2009. p. 20-27.
Neorganini jungini reakcijos. (Bartaeviien B. ir kt.) - Akademija, 2010. p. 36-38.
Atsiskaitymui: inoti drusk hidrolizs proceso teorinius pagrindus; mokti urayti drusk vandenini
tirpal hidrolizs molekulines ir jonines lygtis (stadijomis) bei padaryti ivadas.
Darbo tikslas: itirti vairi drusk (4 skirting tip) sveik su vandeniu (hidroliz), nustatant tirpalo
reakcij. vertinti druskos tirpalo koncentracijos tak hidrolizs laipsniui.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai nustatyti vandenini drusk tirpal pH naudojantis vairiais
cheminiais indikatoriais bei vertinti drusk hidrolizs pobd. Bus pagilintos inios apie vandeni tirpal
rgtines ir bazines savybes, jas slygojanias neorganini jungini tirpimo metu vykstanias jonines hidrolizs
reakcijas, vairius hidrolizs proces takojanius faktorius. gytos inios ir praktiniai gebjimai bus reikalingi
daugelio kit dalyk (dirvotyros, mikrobiologijos, aplinkotyros srities dalyk) tolimesnse studijose bei
profesinje veikloje.
20
1 Bandymas (eksperimentas):
Drusk hidrolizs pobdis

Atlikite nurodyt drusk (Na2CO3, NaCl, SnCl2, CH3COONH4) hidrolizs reakcijas. berkite
mgintuvl keliolika kristalli druskos ir pilkite 1-2 ml distiliuoto vandens. Indikatoriais fenolftaleinu ir
metiloranu nustatykite tirpalo terp.
Duomenis suraykite lentel:
Indikatoriaus spalva
Druskos formul ir pavadinimas
fenolftaleino
metilorano
Tirpalo pH
(pH
>,<,=,7)
Tirpalo
terp
(rgtin,
neutrali ar
armin)
Ar
vyksta
hidroliz?
Hidrolizs intensyvumo palyginimas

Universaliuoju indikatoriumi imatuokite 0,1 M Na3PO4, NaH2PO4 ir Na2HPO4 vandenini tirpal pH.
Paraykite i drusk hidrolizs molekulines ir jonines lygtis:
I stadija (molekulin ir
jonin): .......................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
..............
II stadija (molekulin ir
jonin): .......................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
..............
21
III stadija (molekulin ir

jonin): .......................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
..............
Padarykite ivadas:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Skiedimo taka drusk hidrolizei

mgintuvl pilkite 1-2 ml bismuto nitrato Bi(NO3)3 tirpalo ir, purtydami mgintuvl, j i lto pilkite
distiliuot vanden, kol ikris baltos bismutilo nitrato (BiONO3) nuosdos. i druska susidaro vykus Bi(NO3)3
antros stadijos hidrolizei:
Bi(OH)2NO3 BiONO3 + H2O
Paraykite Bi(NO3)3 pirmos ir antros stadij hidrolizs molekulines ir jonines lygtis:
I stadija (molekulin ir
jonin): .......................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
..............
II stadija (molekulin ir
jonin): .......................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
..............
Padarykite ivadas:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
22
Dstytojo paraas:
Data:
23

DISPERSINS SISTEMOS
Dispersinmis - vadinamos sistemos, kuriose viena ar kelios mediagos smulki daleli pavidalu yra
tolygiai pasklid (disperguotos) kitoje mediagoje. ios dalels vadinamos dispersine faze, o mediaga, kurioje
jos pasklidusios - dispersine terpe.
Pagal dispersins fazs daleli dyd (dispersikumo laipsn) dispersins sistemos skirstomos:
stambiadispersines sistemas (dispersins fazs daleli skersmuo >100 nm); koloidines dispersines sistemas (
= 1100 nm); tikruosius tirpalus ( < 1 nm). Sistemos, kuri dispersin terp yra dujos, vadinamos aerozoliais,
o kuri skysta liozoliais (jei terp vanduo hidrozoliais). Sistemos su kieta terpe vadinamos kietaisiais zoliais.
Koloidins sistemos, kuriose dispersin faz nesveikauja su dispersine terpe, vadinamos liofobinmis, o kai
sveikauja su ia terpe liofilinmis. Jei dispersin terp vanduo, atitinkamai turime hidrofobines ir hidrofilines
koloidines sistemas. Koloidiniai tirpalai daniausiai gaunami dviem bdais: dispergavimo ir kondensacijos.
Dispergavimas tai stambiadispersi daleli ar mediagos smulkinimas. Kondensacija tai stambinimo
metodas, kai atomai, jonai ar molekuls jungiasi koloidinio dydio daleles.
Literatra:
Bendroji chemija ir chemin analiz. Mokomoji knyga. // Akademija, 2008. p. 29-31.
Heterogenins dispersins sistemos: koloid chemijos matmenys. Mokomoji knyga. (Aurien M.)
Klaipda: Klaipdos universiteto leidykla, 2004. p. 4-19.
Atsiskaitymui: inoti stambiadispersini ir koloidini sistem savybes, gavimo bdus. Moketi parayti
miceli formules, paaikinti j sandar.
Darbo tikslas: pagaminti stambiadispersines sistemas (suspensij ir emulsij), apibdinti jas. Pagaminti
koloidin tirpal, itirti elektrolit tak jo koaguliacijai.
Atlikus darb, bus pagilintos inios apie: stambiadispersini sistem (emulsij, suspensij) savybes;
koloidini tirpal savybes, koloidini daleli struktr ir koloidini tirpal koaguliacijos ypatumus, veikiant
vairiems elektrolitams. gytos inios ir praktiniai gebjimai bus reikalingi kit dalyk (dirvotyros, ekologijos)
tolimesnse studijose ir praktinje veikloje.
1 bandymas (eksperimentas):
Suspensijos gavimas
mgintuvl berkite nedaug kreidos milteli ir iki puss mgintuvlio trio pilkite distiliuoto vandens.
Mgintuvl kelis kartus stipriai suplakite, kad milteliai tolygiai pasiskirstyt vandenyje ir pastatykite stov.
Atlikdami kitus bandymus stebkite, kaip sluoksniuojasi suspensija.
Paaikinkite, kas pagamintoje suspensijoje yra dispersin faz ir kas terp, kokiomis savybmis pasiymi
i sistema?
.....................
.....................
Emulsijos gavimas ir stabilizavimas

du mgintuvlius pilkite po 8-10 la aliejaus ir iki puss j trio distiliuoto vandens. vien j
lainkite vien la pavirinio aktyvumo mediagos (PAM) tirpalo. Abu mgintuvlius ukimkite ir purtykite
iki emulsijos susidarymo. Pastatykite mgintuvlius stov ir stebkite, kuriame mgintuvlyje emulsija
24
sluoksniuojasi greiiau, nurodykite kas pagamintoje emulsijoje yra dispersin faz ir kas terp. Paaikinkite
PAM reikm.
.................................
Geleies hidroksido zolio gavimas kondensacijos bdu. Elektrolit takos

koloidini tirpal koaguliacijai nustatymas
a) geleies hidroksido zolio gavimas.
Geleies hidroksido zolis gaunamas kondensacijos bdu, vykstant geleies trichlorido hidrolizei:
FeCl3 + 3 H2O Fe(OH)3 + 3 HCl
Stiklinaitje uvirinkite 50 ml distiliuoto vandens ir po truput j supilkite 2 ml 2% koncentracijos FeCl3
tirpalo. Pavirinkite 3 min, kol susidarys rausvai rudos spalvos geleies hidroksido zolis. Paraykite io zolio
micels formul. Stabilizuojantis elektrolitas yra FeCl3.
FeCl3 = Fe3+ + 3Cl{
}
branduolys
adsorbcinis sluoksnis
difuzinis sluoksnis
koloidin dalel
b) koaguliavimas
Atauinkite tekanio vandens srovje pirmame bandyme pagamint geleies hidroksido zol.
keturis mgintuvlius pilkite po 5 ml io zolio. pirm mgintuvl lainkite 0,5 ml 0,1 M konc.
Na3PO4 tirpalo, antr 0,5 ml 0,1 M Na2SO4 tirpalo, trei - 0,5 ml 0,1 M konc. NaCl tirpalo. Ketvirt
mgintuvl palikite palyginimui. Mgintuvlius supurtykite, pastatykite stov ir usiraykite, kuriame
mgintuvlyje vyko koaguliacija ir sedimentacija, kuriame tik koaguliacija, kuriame zolis dar nekoaguliavo.
Kokie elektrolit jonai sukelia zolio koaguliacij? Koks ryys tarp j valentingumo ir koaguliacins
galios? Suraykite bandyme vartotus jonus i eils pagal j poveik zolio koaguliacijai:
.................
.....................
Geleies hidroksido zolio gavimas peptizuojant.

pilkite mgintuvl apie 5 ml 4% konc. geleies trichlorido tirpalo ir apie 2 ml 2 M amonio hidroksido
tirpalo. Tirpalus sumaiykite, vartydami mgintuvl. Susidariusias geleies hidroksido nuosdas nufiltruokite ir
ant filtro tris kartus praplaukite nedideliu distiliuoto vandens kiekiu. Nuosdas nuo filtro stikline lazdele
perkelkite var mgintuvl, iki puss jo trio pripilkite distiliuoto vandens. Vartydami mgintuvl, visk
gerai sumaiykite. Pus miinio nupilkite kit mgintuvl. Vien mgintuvl palikite palyginimui, o antrj
lainkite 2-3 laus sotaus FeCl3 tirpalo. Miin stipriai suplakite. Jei jis nepasidaro skaidrus, lainkite dar FeCl 3.
Palyginkite abu mgintuvlius. Stebkite kaip antrajame mgintuvlyje susidaro skaidrus geleies hidroksido
zolis. Paaikinkite FeCl3 reikm peptizacijai.
25
...........
.........................................................................
......................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
26

OKSIDACIJOS - REDUKCIJOS REAKCIJOS
Reakcijos, kuri metu valentiniai elektronai pereina i vien atom ar jon kitus, vadinamos oksidacijosredukcijos reakcijomis. iose reakcijose vienu metu vyksta du procesai: oksidacija ir redukcija. Vykstant
oksidacijai atomai ar jonai netenka elektron, redukcijos procese prisijungia elektronus. Tokie atomai,
molekuls arba jonai, kurie prisijungia elektronus, vadinami oksidatoriais, o kurie atiduoda, - reduktoriais.
Oksidacijos-redukcijos metu kinta atom oksidacijos laipsnis. Oksidacijos laipsnis tai tariamas elemento
atomo krvis junginyje, kuris apskaiiuojamas laikant, kad molekul sudaryta tik i jon.
Literatra:
Atsiskaitymui: inoti oksidacijos-redukcijos proceso teorinius pagrindus; mokti urayti metal sveikos
su rgtimis ir armais oksidacijos-redukcijos lygtis ir padaryti ivadas.
Darbo tikslas: itirti metal sveik su vairi koncentracij rgtimis ir natrio armu (NaOH). vertinti
KMnO4 oksidacin aktyvum skirtingo pH tirpaluose.
Atlikus darb, studentai supras metal sveikos su rgtimis procesus, gis gebjim pritaikyti tai
praktikoje. Kadangi didjant aplinkos tarai daniau ikrinta ir rgts krituliai, kurie takoja automobili
korozij.
Metal sveika su rgtimis

Atlikite metal sveikos su rgtimis reakcijas pagal emiau pateikt lentel.
Rgtis
Metalas
Fe
Cu
Zn
H2SO4
HCl
praskiesta
HNO3
koncentruota
labai
praskiesta
praskiesta
koncentruota
Rgi imkite po 2 ml. Jei metalai netirpsta, paildykite. Naudodamiesi pateikta lentele, paraykite
oksidacijos-redukcijos reakcij lygtis, ilyginti koeficientus.
Fe +
HCl
Fe +
H2SO4 (prask.)
Fe +
H2SO4 (konc.)
27
Fe +
HNO3(l.prask.)
Fe +
HNO3(prask.)
Fe +
HNO3(konc.)
Cu +
HCl
Cu +
H2SO4(prask.)
Cu +
H2SO4(konc.)
Cu +
HNO3(l.prask.)
Cu +
HNO3(prask.)
Cu +
HNO3(konc.)
28
Zn +
HCl
Zn +
H2SO4(prask.)
Zn +
H2SO4(konc.)
Zn +
HNO3(l.prask.)
Zn +
HNO3(prask.)
Zn +
HNO3(konc.)
Padarykite ivadas:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Metal sveika su armais

lainkite 2 mgintuvlius po 1-2 ml konc. NaOH tirpalo ir juose atskirai itirpinkite aliumin ir cink. Jei
reakcija nevyksta, paildykite. Paraykite. oksidacijos-redukcijos reakcij lygtis, ilyginti koeficientus.
29
Al +
H2O + NaOH
Zn +
H2O + NaOH
Padarykite ivadas:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Oksidacijos-redukcijos reakcijos skirtingo pH tirpaluose

a) 2 ml 4% Na2SO3 tirpalo pilkite 2 ml praskiestos H2SO4 ir 1 ml 0,05M KMnO4 tirpalo. Stebkite
spalvos pasikeitim. Paraykite oksidacijos-redukcijos reakcij lygtis, ilyginti koeficientus, kai pH<7.
KMnO4 +
Na2SO3 +
H2SO4 MnSO4 +
b) 3 ml 0,05M KMnO4 tirpalo pilkite 1 ml 2N KOH tirpalo ir 1 ml 4% natrio sulfito tirpalo. Stebkite
spalvos pasikeitim, paraykite oksidacijos-redukcijos reakcij lygtis, ilyginti koeficientus, kai pH>7.
KMnO4 +
Na2SO3 +
KOH K2MnO4 +
c) 2 ml 0,05M KMnO4 tirpalo lainkite Na2SO3 tirpalo, kol susidarys rusvos nuosdos. Paraykite
oksidacijos-redukcijos reakcij lygtis, ilyginti koeficientus, kai pH=7.
KMnO4 + Na2SO3 + H2O MnO2 + KOH +
Visus tris bandymus apibendrinkite, paaikindami, kaip kinta KMnO4 oksidacinis aktyvumas priklausomai
nuo tirpalo pH.
30
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
Metal sveikos su rgtimis dujiniai produktai

Rgtys
Metalai
HCl
H2SO4
Praskiesta
Koncentruota
H2
H2S*
N2O
Konentruota
NO*
NH3
N2O
NO*
H2S*
NH3*
N2O
NO*
H2
H2S*
NH3
N2O
NO*
H2
H2
H2S
SO2
NH3
NH3*
NO
NO*
NO2
NO2*
NH3
NH3
NO
NO
NO
NO
NO
NO
NO2*
NO2*
NO2*
NO2*
NO2
NO2
Ca
H2
Mg
H2
H2
H2S*
Al
H2
H2*
Mn
H2
Zn
Cr
H2
H2
Fe
H2
H2
SO2*
Ni
H2
H2
SO2*
Sn
H2
H2
SO2
Pb
H2*
H2*
SO2
Cu
SO2
Ag
SO2
* reakcija vyksta labai silpnai arba tam tikromis slygomis
Labai
praskiesta
NH3
HNO3
Praskiesta
31

ELEKTROLIZ: GALVANINS DANGOS GAVIMAS
Oksidacijos-redukcijos procesai, vykstantys elektrolit tirpaluose arba lydaluose, leidiant per juos
pastovi elektros srov, vadinami elektrolize. Elektrolizs metu elektros energija yra paveriama chemine
energija. Elektroliz vykdoma specialioje vonioje, vadinamoje elektrolizeriu.
Elektrodas, prie kurio vyksta redukcija, vadinamas katodu (neigiamas elektrodas), o elektrodas, kuris
oksiduojasi (tirpsta) arba prie jo oksiduojasi molekuls ar jonai anodu (teigiamas elektrodas). Anodai gali bti
tirps ir netirps (inertiniai). Netirpus anodas (anglies, platinos, grafito) yra tik elektron neiklis ir elektrolizs
metu nekinta.
Elektroliz plaiai taikoma metalurgijos pramonje metalams gauti bei gryninti (rafinuoti). Taip pat
elektrolizs bdu gaunami ir nemetalai (pvz. Cl2, H2, O2) bei kitos chemins mediagos (pvz. NaOH). Elektroliz
taikoma ir vairioms antikorozinms ar dekoratyvinms metalo dangoms gauti (galvanostegija) bei gaminant
reljefini paviri metalines kopijas (galvanoplastika).
Literatra:
Atsiskaitymui: inoti elektrolizs proceso teorinius pagrindus; mokti urayti lydal bei vandenini
tirpal elektrolizs metu vykstanius anodinius ir katodinius procesus.
Darbo tikslas: metalo paviriuje gauti galvanin (vario arba cinko) dang, vykdant elektroliz su tirpiu
anodu.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai pritaikyti elektrolizs procesus galvanostegijoje, parinkti
optimalias elektrolizs slygas, nustatyti galvanins dangos stor, vertinti elektrolizs proces efektyvum. Bus
pagilintos inios apie vairi drusk vandeniuose tirpaluose bei lydaluose vykstanius elektrolizs procesus ir j
ypatumus, naudojam elektrolit bei elektrod sudt ir savybes, faktorius takojanius galvanins dangos stor
bei kokyb. gytos inios ir praktiniai gebjimai bus reikalingi IF studij program studentams tolimesnse
Bandymas:
Galvaninis padengimas nikeliu arba variu

1. Imatuokite ir apskaiiuokite dengiamos metalins ploktels (katodo) paviriaus plot (S) cm2 ir dm2
(pagal tai, kiek ji bus apsemta elektrolito tirpalo):
S = ......... (cm2) = ......... (dm2)
2.
Apskaiiuokite reikaling elektros srovs stipr (I) amperais pagal i formul:

I = ik S = ...................... = ......... (A)
ia:
ik elektros srovs tankis A/dm2 (nikeliavimo atveju ik = 1 A/dm2;

variavimo atveju ik = 0,5-1,25 A/dm2);
S ploktels dengiamo paviriaus plotas dm2.
3. Saus ploktel gerai nuvalykite vitriniu popieriumi (imkite tik u briaun!) ir pasverkite analitinmis
svarstyklmis 0,001 g tikslumu (duomenys uraomi lentel):
m1 = ......... (g)
32
4. Paruokite ploktel padengti: trumpam merkite stiklin su armo tirpalu, nuplaukite vandeniu ir vl
trumpam merkite druskos rgties tirpal. Po to ploktel nuplaukite paprastu ir distiliuotu vandeniu. Jei
ant ploktels laikosi vandens laai, vadinasi riebalai paalinti blogai ir visas operacijas reikia pakartoti.
5. Paruot katod (imkite tik u briaun!) kabinkite elektrolizs vonel. Nurodyto elektrolito pilkite tiek,
kad jis tiksliai apsemt imatuot ploktels paviriaus plot.
6. Sujunkite aparatr pagal schem (1 pav.). Dstytojui patikrinus, pasiymkite laik ir junkite srov.
Reikiam srovs stipr nustatykite prietaiso rankenle, sekdami ampermetro rodmenis.
1 pav. Elektrolizs schema

1 srovs lygintuvas; 2 ampermetras; 3 elektrolizs vonel;
4 dengiamoji ploktel (katodas); 5 tirpus anodas (Ni arba Cu)
7. Po 30 min srov ijunkite. Ploktel iimkite i vonios, nuplaukite distiliuotu vandeniu ir, idiovin
110-120o C temperatroje, pasverkite (duomenys uraomi lentel):
m2 = ......... (g)
8. Pagal padengtos ir nepadengtos ploktels svori skirtum apskaiiuokite ant katodo nusdusio nikelio
arba vario faktin mas (mf).
mf = m2 m1 = ......... (g)
9.
Teorin nusodinto metalo kiek (mt) gramais apskaiiuokite pagal lygt (I Faradjaus dsnis):
mt =
ia
EQ
=
96500
_____________
......... (g)
E nusdusio metalo elektrocheminis ekvivalentas;

Q pratekjusios pro tirpal elektros srovs kiekis, C.
Dyd Q (kulonais, C) apskaiiuokite pagal i formul:

Q= I t =
ia
10.
.................... =
......... (C)
I elektros srovs stipris, A;

t padengimo laikas, s.
I faktins ir teorins masi santykio raskite dangos ieig pagal srov:
mf
100
mt
(%) =
________
. 100 (%) =
......... (%)
33
11.
Metalo dangos stor (d) centimetrais apskaiiuokite taip:
d=
V
=
S
kur
ia
12.
_______
V=
mf
=
......... (cm)
_______
......... (cm)
V metalo dangos tris cm3;

S metalo dangos plotas cm2;
mf metalo dangos faktin mas g;
- metalo tankis (Ni 8,8 g/cm3, Cu 8,9 g/cm3).
Apskaiiuot dangos stor paverskite mikrometrais (1 m = 10-6 m). Duomenis suraykite lentel:
Ploktels mas, g
Nepadengtos
Padengtos m2
m1
Nusodinto metalo mas, g

Faktin
Teorin
mf
mt
Metalo ieiga
Dangos storis
, %
d, m
Ivados: Paraykite nikeliavimo arba variavimo proces elektrochemines lygtis bei darbo ivadas:
Katodinis procesas: - (K) ......................................................................................................................................................
Anodinis procesas:
+ (A) ......................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
34

METAL KOROZIJA
Metal korozija tai savaiminis metal irimas dl aplinkos cheminio ar elektrocheminio poveikio.
Skirstoma chemin (vyksta metalams sveikaujant su sausomis dujomis, oru arba nelaidiais elektrai skysiais)
ir elektrochemin korozij (metal irimas elektrai laidioje aplinkoje). Elektrochemin korozija skirstoma
atmosferos, gruntin, vandenin (jrin), biologin, elektrokorozij.
Kai kurie metal apsaugos nuo korozijos bdai.
Metalins dangos. Plien padengus ne tokiais aktyviais kaip geleis metalais (nikeliu, variu), gauta danga
vadinama katodine. i danga neapsaugo plieno nuo korozijos, nes, j paeidus, susidaro korozins galvanins
poros, kuriose katodu esti dengiantysis metalas, o anodas geleis, kuri ir tirpsta (koroduoja). Padengus gele
aktyvesniu metalu (manganu, cinku, aliuminiu), gaunama anodin danga. Paeidus toki dang, anodu tampa
dengiantysis metalas, kuris, pats tirpdamas (koroduodamas), apsaugo gele nuo korozijos.
Nemetalins dangos. Jos bna: neorganins (emalins, keramins, cementins), organins (lakai, daai,
dervos, gumos, tepalai).
Chemins dangos. Gaunamos metalo paviriuje sudarius metal oksid, fosfat ar kit netirpi jungini
plveles).
Mediagos, kurios spartina korozij, vadinamos aktyvatoriais (depasyvatoriais). Tai Cl-, Br-, J-, F- jonai,
kurie adsorbuojasi metalo paviriuje, ardo apsaugin plvel, maina metalo potencial.
Literatra:
Bendroji chemija ir chemin analiz. Mokomoji knyga. // Akademija, 2008. p. 42-44.
Atsiskaitymui: inoti korozijos proceso teorinius pagrindus; mokti urayti elektrochemins korozijos
metu vykstanius anodinius ir katodinius procesus.
Darbo tikslas: Nustatyti ir apskaiiuoti plieno korozijos greit; susipainti su anodinemis, katodinmis ir
cheminmis apsauginmis dangomis, korozijos proceso aktyvatoriais.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai nustatyti ir apskaiiuoti plieno korozijos greit; vertinti
anodini ir katodini apsaugini dang efektyvum, korozijos aktyvatori bei pasyvatori tak korozijos
procesui. gytos inios ir praktiniai gebjimai bus reikalingi IF, HT, VAIV studij program studentams
tolimesnse studijose ir praktinje veikloje.
Plieno korozijos greiio nustatymas

Paimkite 6 9 cm dydio plieno ploktel ir pamerkite kolbut su 20% sieros rgties tirpalu, Pus
valandos stebkite, kaip skiriasi vandenilis. Kas 5 minuts pasiymkite jo tr biuretje. Duomenis suraykite
lentel:
10
Vandenilio tris V ml po min.

15
20
25
30
60
Pagal gautus duomenis nubrkite kreiv: x ayje ymimas laikas, y ayje isiskyrusio vandenilio tris.
35
H2, ml
t, min
Apskaiiuokite korozijos greit g/(m2 h) (itirpusio metalo kiekis g, tenkantis metalo paviriaus 1 m2, per
valand).
Skaiiavimai: nustatydami korozijos greit, per valand standartinmis slygomis (s.s.) isiskyrusio
vandenilio tr V0 prilyginkite eksperimentikai gautam po valandos isiskyrusio vandenilio triui:
V0 = V60.
Pagal reakcijos lygt Fe + H2SO4 Fe SO4 + H2
Apskaiiuokite itirpusios nuo tiriamosios ploktels paviriaus ploto geleies kiek per valand:
56g - 22,4 l H2 (s.s.)
x g - V0 l
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.. ..................................................................................................................................................................................
xFe = ............g
Apskaiiuokite korodavusios plieno ploktels plot. Kadangi korodavo abi ploktels puss, taigi korodavusios
plienins ploktels plotas yra 2 6 9 = .......... cm2 = ................m2
Apskaiiuokite plieno korozijos greit g/m2 h:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Plieno korozijos greitis .......................... g/m2 h .
Cinkuoto ir alavuoto plieno korozijos nustatymas
36
stiklinait pilkite 30 ml distiliuoto vandens, lainkite 2 laus sieros rgties tirpalo (1:1) ir 2 laus kalio
heksaciano ferato (III) K3[Fe(CN)6] 4% konc. tirpalo. Gaut tirpal padalinkite du mgintuvlius. vien
mgintuvl meskite cinkuotos skardos, o kit alavuotos. Jei geleis sieros rgtyje tirpsta, pasigamins
dvivalents geleies jonas reaguoja su kalio heksacianoferatu ir susidaro mlynos spalvos netirpus junginys
Fe3[Fe(CN)6]2.
a) cinkuota skarda. Kadangi danga neitisin, susidaro korozinis galvaninis elementas Zn/H2SO4/Fe.
Randame geleies ir cinko elekrodinius potencialus pagal pateikt lentel:
vairiuose tirpaluose esani metal potencialai
Elektrodas
2+
Mn /Mn
Zn2+/Zn
Fe2+/Fe
Ni2+/Ni
Sn2+/Sn
2H+/H2
Cu2+/Cu
,V [Me ]= l
mol/1
Stacionars potencialai
(tirpalas neturi elektrodo metalo jon)
n+
Neutralus (, V)
Rgtus (, V)
arminis (, V)
1,00
0,88
0,42
0,01
0,21
-0,88
0,84
0,32
0,03
0,25
0,72
1,13
0,10
-0,04
0,84
+0,06
+0,15
+0,03
1,18
0,76
0,44
0,25
0,14
0,00
+0,34
Zn = ..V, Fe = V.
Cinko danga bus................................ nes
rgiame tirpale cinko elektrodinis potencialas
.. u geleies potencial.
Vyks ios reakcijos:
.............................................................ant anodo paviriaus
.............................................................ant katodo paviriaus
K3[Fe(CN)6] tirpalo spalva nepakito. Tai rodo, kad jame nra..........jon.
Ivada:
Tirpsta aktyvesnis korozins poros komponentas, tai yra .......
b) alavuota
skarda. Veikiant
Fe/H2SO4/Sn koroziniam galvaniniam elementui, anodu
bus .................................., nes rgiame tirpale alavo elektrodinis potencialas ................................ u
geleies potencial:
Fe = .......V, Sn = ........V.
Vyks ios reakcijos:
.......................................................................ant anodo paviriaus
.......................................................................ant katodo paviriaus
K3[Fe(CN)6] tirpalas nusida mlyna spalva. Tai rodo, kad jame yra ....... jon.
Ivada:
37
Tirpsta aktyvesnis korozins poros komponentas, tai yra .....

Metal pasyvinimas
mgintuvl pilkite 2-3 ml druskos rgties (1:2) tirpalo ir meskite aliuminio ploktel. Kai prads
skirtis vandenilis, ploktel iimkite, nuplaukite vandeniu ir meskite mgintuvl su 2 ml 10 % konc. kalio
dichromato tirpalo. Ploktel palaikykite 6-8 minutes, nuplaukite vandeniu ir meskite mgintuvl su 2-3 ml
konc. druskos rgties. Paaikinkite, kodl aliuminio ploktel druskos rgtyje netirpsta?
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Korozijos aktyvatoriaus vaidmens nustatymas

pilkite vien mgintuvl 4% vario sulfato, o antr 4% vario chlorido tirpalo. abu mgintuvlius
meskite po aliuminio gaball. Paaikinkite, kodl vario sulfato tirpale aliuminis netirpsta, o vario chlorido
tirpale tirpsta.
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
38

KOKYBIN ANALIZ: KATIJON - ANIJON MIINIO KOKYBIN ANALIZ
Analizin chemija nagrinja mediag kokybins ir kiekybins sudties nustatymo metodus.
Kokybin analiz naudojama nustatyti, kokie cheminiai elementai ar jonai yra tiriamoje mediagoje. Tam
taikomi fizikiniai, fizikiniai-cheminiai ir cheminiai analizs metodai. Naudojant cheminius kokybins analizs
metodus, tiriamoji mediaga yra itirpinama ir joje esantys katijonai ir anijonai nustatomi paruotame tirpale.
Naudojami specials reagentai, kurie su atitinkamais jonais sudaro spalvotus junginius, nuosdas, kvapias
mediagas, dujas ir pan. Reagent ir jon sveikos reakcijos vadinamos kokybinmis reakcijomis.
Literatra:
Atsiskaitymui: inoti katijon bei anijon atpainimo reagentus ir atpainimo poymius, mokti parayti
reakcijos lygtis.
Darbo tikslas: imokti nustatyti, kokie jonai yra tiriamoje mediagoje.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai kokybikai nustatyti, kokiais cheminiais elementais ar jonais
yra utertas neinomos kilms skystis ar dirvoemis. Bus pagilintos inios apie kokybinje analizje taikomus
fizikinius, fizikinius-cheminius ir cheminius analizs metodus, kokybinje analizje naudojam reagent
paskirt. gytos inios ir praktiniai gebjimai bus reikalingi MEF studij program studentams tolimesnse
Bandymai:
1. Katijon NH4+, Na+, K+, Ca2+, Cu2+, Fe2+, Fe3+ atpainimas

1. NH4+ randamas vykstant reakcijai su armais ir atpastamas pagal atr isiskirianio amoniako kvap:
............ + ............ ............ + ............ + .............
Amonio chloridas + kalio armas kalio chloridas + amoniakas + vanduo
Eiga: mgintuvlyje 1 ml tiriamojo tirpalo dedami 2 gabaliukai KOH, suplakama ir atsargiai pauostoma. Jei
jauiamas atrus NH3 kvapas, tirpale yra NH4+ jon.
2. Na+ randamas vykstant reakcijai su kalio dekavanadatu - K6[V10O28] ir atpastamas pagal gelton
kristalini nuosd susidarym:
............ + ............ ............ + .............
Natrio chloridas + kalio dekavanadatas tetrakaliodinatrio dekavanadatas + kalio chloridas
Eiga: Trukdantys dvivaleni metal jonai sujungiami citratinius kompleksus. Mgintuvlyje keli laai
tiriamojo tirpalo sumaiomi su tokiu pat triu kalio citrato tirpalo, po to lainamas reagentas K 6[V10O28]. Jei
susidaro geltonos blizganios nuosdos, tirpale yra Na+ jon.
3. K+ randamas vykstant reakcijai su perchloro rgtimi - HClO4 ir atpastamas pagal balt kalio
perchlorato nuosd susidarym:
............ + ............ ............ + .............
kalio chloridas + perchloro rgtis kalio perchloruotas + druskos rgtis
39
4. Ca2+ randamas vykstant reakcijai su kalio oksalatu K2C2O4 ir atpastamas pagal balt kalcio
oksalato nuosd susidarym:
............ + ............ ............ + .............
kalcio chloridas + kalio oksalatas kalcio oksalatas + kalio chloridas
Trukdantys dvivaleni metal jonai sujungiami citratinius kompleksus.
Mgintuvlyje keli laai tiriamojo tirpalo sumaiomi su tokiu pat triu kalio citrato tirpalo, po to lainamas
reagentas K2C2O4. Jei skystis pabla nuo susidariusi balt CaC2O4 nuosd, tirpale yra Ca2+ jon.
5. Cu2+ randamas vykstant reakcijai su amoniako NH3 tirpalu ir atpastamas pagal mlynos spalvos
kompleksinio junginio susidarym:
............ + ............ ............
Vario sulfatas + amoniakas vario tetraamoniako sulfato kompleksas.
6. Fe2+ randamas vykstant reakcijai su kalio heksaciano feratu (III) K3[Fe(CN)6] ir atpastamas pagal
mlynos spalvos nuosd susidarym:
............ + ............ ............ + .............
Geleies(II) sulfatas + kalio heksaciano feratas geleies(II) heksaciano feratas + kalio sulfatas.
7. Fe3+ randamas vykstant reakcijai su amonio tiocianatu NH4SCN ir atpastamas pagal raudonos
spalvos kompleksinio junginio susidarym:
............ + ............ ............ + .............
Geleies (III) nitratas + amonio tiocianatas amonio geleies(III)heksa tiociano kompleksas + amonio
nitratas.
2. Anijon CO32-, Cl-, SO42-, NO3-, PO43- atpainimas

Reakcij CO32-, Cl-, SO42- anijonams atpainti atlikimas
Mgintuvlyje 1 ml tiriamojo tirpalo lainami 3-4 laai 6M HNO3 tirpalo. Jei la kritimo momentu
gausiai skiriasi CO2 burbuliukai, tirpale yra CO32- anijon. is pargtintas tirpalas padalijamas dvi dalis.
pirm mgintuvl lainamas laas AgNO3 tirpalo. Jei susidaro baltos AgCl nuosdos, tirpale yra Cl- anijon.
antr mgintuvl pilama BaCl2 tirpalo. Jei susidaro balt BaSO4 nuosd, tirpale yra SO42- anijon.
1. CO32- randamas vykstant reakcijai su rgtimis ir atpastamas pagal anglies dioksido burbuliuk
isiskyrim:
............ + ............ ............ + ............. + .............
Natrio karbonatas + azoto rgtis natrio nitratas + anglies dvideginis + vanduo
2. Cl- randamas vykstant reakcijai su sidabro nitratu
susidarym:
ir atpastamas pagal balt AgCl nuosd
............ + ............ ............ + .............

Kalcio chloridas + sidabro nitratas sidabro chloridas + kalcio nitratas.
3. SO42- randamas vykstant reakcijai su bario chloridu ir atpastamas pagal balt BaSO4 nuosd
susidarym:
40
............ + ............ ............ + .............

Kalio sulfatas + bario chloridas bario sulfatas + kalio chloridas.
4. NO3- randamas vykstant reakcijai su difenilaminu ir atpastamas pagal tamsiai mlynos spalvos
junginio susidarym.
Reakcijos atlikimas. Mgintuvlyje 1 ml difenilamino tirpalo (difenilaminas itirpintas konc. H2SO4)
lainamas vienas laas tiriamojo tirpalo. Jei skystis nusidao tamsiai mlyna spalva, tirpale yra NO3- anijon.
5. PO43- randamas vykstant reakcijai su amonio molibdatu (NH4)2MoO4 ir atpastamas pagal geltonos
spalvos (NH4)3[PMo12O40] nuosd susidarym.
Reakcijos atlikimas. Mgintuvlyje 1 ml (NH4)2MoO4 tirpalo lainami 1 - 2 laai 6M HNO 3 tirpalo ir
maioma, kad susidariusios baltos nuosdos visikai itirpt. Po to tirpal lainami 2-3 laai tiriamojo
tirpalo. Jei susidaro rykiai geltonos nuosdos, tirpale yra PO43- anijon.
Ivados: Tirpale rasta......................................katijon
Rasta....................................... anijon
Tiriamasis tirpalas gautas itirpinus distiliuotame vandenyje ias
..................................................................................................................................druskas.
Dstytojo paraas:
Data:
41

KIEKYBIN ANALIZ: BENDROJO VANDENS KIETUMO NUSTATYMAS
Kietum vandeniui suteikia jame esantys kalcio (Ca) ir magnio (Mg) katijonai.
Kietumas ireikiamas Ca ir Mg jon ar j drusk milimoli skaiiumi viename litre vandens (mmol/l).
Kietumas skirstomas :
Karbonatin (laikinj) kietum - KL
J sudaro kalcio ir magnio vandenilio karbonatai - Ca(HCO3)2 ir Mg(HCO3)2;
Nekarbonatin (pastovj) kietum - KP
J sudaro kalcio ir magnio sulfatai ir chloridai CaSO4, Mg SO4, CaCl2, MgCl2.
Bendrj kietum - KB
J sudaro karbonatinis ir nekarbonatinis kietumas:
KB = KL + KP
Vanduo skirstomas :
labai minkt
KB
minkt
KB
vidutinio kietumo KB
kiet
KB
labai kiet
KB
< 0,75 mmol/l

0,75-2 mmol/l
2-4 mmol/l
4-6 mmol/l
> 6 mmol/l
Kalcio ir magnio druskos kenkia katilini ir kitiems pramons rengimams, nes sudaro nuosdas
vamzdynuose, todl jis yra minktinamas. Vandens minktinimas dalinis ar visikas kalcio ir magnio jon
paalinimas i vandens. Daniausiai vanduo minktinamas cheminiais metodais, kurie skirstomi nusodinimo ir
jon main metodus. Karbonatin vandens kietum galima paalinti virinant, veikiant gesintomis kalkmis
(Ca(OH)2). Nekarbonatiniam vandens kietumui paalinti naudojama soda (Na2CO3) arba natrio fosfatas
(Na3PO4). iuo metu vandeniui minktinti plaiai naudojamas jon main metodas. Tam yra naudojami
aliumosilikatai arba sintetiniai jonitai.
Literatra:
Bendroji chemija. (Buineviien G. ir kt.) V., 1991. p. 348-353.
Atsiskaitymui: inoti, kas sudaro vandens kietum, kaip jis nustatomas ir alinamas, kaip pagal kietum
klasifikuojamas vanduo, mokti apskaiiuoti vandens kietum ir kietumui alinti reikaling mediag kiek.
Darbo tikslas: nustatyti bendrj vandens kietum kompleksonometriniu metodu.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai nustatyti vandens kietum chemins analizs metodu, pagal
gautus rezultatus vertinti vandens kokyb ir jo tinkamum naudoti atitinkamuose technologiniuose procesuose,
parinkti optimalius vandens minktinimo bdus.
Bandymas (eksperimentas):
Metodo esm. Kalcio ir magnio jon koncentracija nustatoma titruojant mgin natrio
etilendiamintetraacetato (EDTA, trilono B) tirpalu arminje terpje (pH=10), naudojant indikatori eriochromo
T juodj. Pastarasis su vandenyje esaniais kalcio, po to su magnio jonais sudaro kompleksin vyninsvioletins spalvos jungin. Titruojant EDTA reaguoja su kalcio ir magnio jonais, sudarydamas kompleksinius
junginius ir istumdamas indikatori i jo kompleksinio junginio su iais jonais. Laisvas indikatorius yra
mlynos spalvos, todl ekvivalentiniame take, kai visi Ca2+ ir Mg2+ jonai sujungti su EDTA, tirpalas nusidao
mlynai.
Reagentai: EDTA 0,01 mol/l tirpalas, buferinis tirpalas, indikatorius eriochromo T juodasis.
42
Mginio analiz
kgin kolb pilkite 20 ml tiriamo vandens ir 50 ml distiliuoto vandens. mgin pilkite 5 ml buferinio
tirpalo ir berkite 10-15 mg indikatoriaus, kad tirpalas gaut vynin-violetin spalv. Titruokite 0,01 mol/l
EDTA tirpalu, kol tirpalas gaus ryki mlyn spalv. Tiriamj vanden analizuokite du kartus, rezultatu imkite
dviej titravim vidurk (vvid).
Bendrj vandens kietum apskaiiuokite pagal formul:
KB =
ia
v vid . c M 1000
, mmol/l
V
KB - bendras vandens kietumas mmol/l;

vvid. - mginio titravimui suvartotas EDTA tirpalo tris (dviej bandym vidurkis) ml;
cM - EDTA tirpalo molin koncentracija (0,01 mol/l);
V- analizei paimtas tiriamojo vandens tris ml.
Rezultatai:
Tirpalas ekvivalentiniame take keit spalv i ...........................................................................

Mginio titravimui sunaudotas EDTA tirpalo tris v1 = ..................ml
v2 = ..................ml
vvid. = ................ml
KB =
mmol/l
Analizs rezultatai 0,00-10,0 mol/l kietumo intervale pateikiami deimtj tikslumu, o kietumo reikms
didesns kaip 10,0 mmol/l - sveikaisiais skaiiais.
Ivada:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
43
Laboratorinis darbas Nr.11

VANDENS ANALIZ: JONOMETRIN ANALIZ, pH-NUSTATYMAS
(fizini vandens savybi, nitrat koncentracijos nustatymas)
Fizins vandens savybs yra temperatra, skonis, kvapas, skaidrumas, spalva, spalvos intensyvumas,
skendini, itirpusi mediag kiekis vandenyje, pH.
Skaidrumas. Vandens skaidrum lemia jo spalva ir drumzls, t.y. jame esanios skendinios organins ir
mineralins mediagos. Matuojamas Sneleno cilindrais, o j neturint, 2,5 cm skersmens ir 30 cm aukio
plokiadugniais graduotais cilindrais.
Spalva. Gamtinio vandens spalv lemia jame esanios humusins mediagos ir trivalents geleies
junginiai. Jos nudao vanden vairiais geltonos-rudos spalvos atspalviais.
Nuotek spalva gali bti labai vairi. Ji priklauso nuo jose vyraujani mediag ir technologini
proces, kuriuose nuotekos susidaro. Spalva nustatoma vizualiai arba lyginant su etalonais.
Vandens pH. pH dydis ir jo kitimas turi takos daugeliui vandenyje vykstani proces. Nuo vandens
terps (rgtin ar armin) priklauso vandenyje vykstani biologini ir biochemini proces greitis, chemini
element migracijos formos, vandens agresyvumas metalo konstrukcijoms, betonui.
pH matuojamas potenciometriniu metodu, naudojant stiklo elektrod. is metodas pagrstas elektrovaros
jgos matavimu elektrodinje grandinje, kuri sudaryta i dviej elektrod: lyginamojo, kurio potencialas (E1)
yra pastovus, ir stiklo elektrodo, kurio potencialas (E2) priklauso nuo H+ koncentracijos tirpale. Pamerkus
elektrodus tiriam tirpal imatuojama elektrovaros jga, kuri lygi i potencial skirtumui: E = E 2 E1.
Prietaiso skal graduojama pH vienetais, o prietaisas vadinamas pH-metru. Kaip juo naudotis, nurodyta
instrukcijoje, taiau yra bendra taisykl, kurios reikia laikytis dirbant su bet kokios konstrukcijos prietaisu: prie
pradedant matuoti pH, prietais reikia kalibruoti pagal standartinius tirpalus, kuri pH yra pastovus, t.y. pagal
buferinius tirpalus. pH reikm priklauso nuo temperatros. Temperatros takai reguliuoti pH metre yra
montuojamas temperatr kompensuojantis elektrodas.
Azoto junginiai vandenyje. Azotas vandenyje gali bti organini ir neorganini jungini sudtyje.
Biologikai svarbiausi yra neorganiniai azoto junginiai: amonio druskos, nitratai ir nitritai. Jie tarpusavyje
glaudiai susij ir, esant tam tikroms slygoms, gali virsti vieni kitais:
NH4+ NO2- NO3Nitratai ir nitritai pavojingi mogui. J kiekiai turi neviryti Lietuvos higienos normoje nurodyt ribini
veri. Paprasiausias nitrat koncentracijos nustatymo vandenyje metodas jonometrinis. Nitratams nustatyti
sudaroma elektrodin grandin i jautraus nitrato jonui elektrodo, kurio potencialas proporcingas nitrat jon
koncentracijai tirpale ir lyginamojo, kurio potencialas pastovus. ios matavimo grandins EVJ lygi elektrod
potencial skirtumui: E = ENO3 - Elyg.. Prietaisas kalibruojamas naudojant standartinius nitrat tirpalus.
Literatra: Vandens bkls kontrols laboratoriniai darbai II dalis. (Rutkovien V., Grauleviien V.,
esonien L.) LU. Akademija, LU Leidybos centras, 2006. p. 67.
Atsiskaitymui: inoti vandens fizinius ir toksinius kokybs rodiklius, j nustatymo metodus.
Darbo tikslas: nustatyti pateikto vandens pavyzdio skaidrum, spalv, spalvos intensyvum, pH, nitrat
koncentracij jame. Palyginti gautus rezultatus su Lietuvos higienos norma HN 24:2003 Geriamojo vandens
saugos ir kokybs reikalavimai nurodytomis ribinmis vertmis.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai nustatyti vandens bei nuotek fizines savybes (spalv,
spalvos intensyvum, skaidrum), pH ir nitrat koncentracij vandenyje. Studentai susipains su pH, nitrat
koncentracijos nustatymo metodais. gytos inios ir praktiniai gebjimai bus reikalingi VAIV ir HT studij
program studentams kit dalyk (dirvotyros, ekologijos, hidrologijos) tolimesnse studijose ir praktinje
veikloje.
44
Skaidrumo nustatymas
Nustatant vandens skaidrum matuojamas vandens stulpo auktis, pro kur irint i viraus aikiai matyti
standartinio dydio raids. Suplaktas tiriamasis vanduo supilamas 2,5 cm skersmens, 30 cm aukio cilindr.
2 cm atstumu nuo cilindro dugno padedamas standartinis riftas su 3,5 mm aukio raidmis ir, irint i viraus,
pro vandens sluoksn bandoma perskaityti raides. Jei jos neskaitomos, vanduo i cilindro nuleidiamas
(nusiurbiamas pipete) tiek, kad raides bt galima aikiai irti. Liniuote imatuojamas vandens stulpo auktis
centimetrais. Nustatymas pakartojamas ir galutinis rezultatas pateikiamas kaip dviej matavim vidurkis.
Spalvos, spalvos intensyvumo nustatymas

Tiriamo vandens spalvos intensyvumas nustatomas lyginant j su standartine skale tirpal, pagamint i
kalio bichromato ir kobalto sulfato tirpal miinio. Spalvos intensyvumas nusakomas laipsniais.
bespalvio stiklo 2,5 cm skersmens cilindr pilama 50 ml tiriamo vandens ir, irint i viraus, tiriamo
vandens spalva lyginama su paruota etalonine skale. Lyginti reikia baltame fone. Rezultatas ireikiamas
laipsniais.
Objektyviai vertinti nuotek spalv sunku, todl spalva danai nustatoma vizualiai, pvz., alsva, pilka,
rausva ir t.t.
pH nustatymas
Pagal pateikt pH - metro naudojimo instrukcij atliekamas prietaiso kalibravimas dviem buferiniais
tirpalais. Tiriamojo vandens pH matuojamas taip, kaip ir buferini tirpal. Po kiekvieno matavimo elektrodai
nuplaunami distiliuotu vandeniu ir nusausinami filtriniu popieriumi. Rezultatai pateikiami deimtj pH vieneto
dali tikslumu.
Nitrat koncentracijos nustatymas

Pagal NO3 - jon matuoklio naudojimo instrukcij atliekamas prietaiso kalibravimas.
Tiriamojo vandens analiz: 100 ml talpos stiklinait pilama 50 ml tiriamo vandens, 2,5 ml
kondicionuojanio tirpalo ir imatuojama nitrat koncentracija. Po kiekvieno matavimo elektrodai nuplaunami
distiliuotu vandeniu ir nusausinami filtriniu popieriumi. Rezultatai iki 10,0 mg/l pateikiami imtj miligramo
dali, o vir 10 mg/l deimtj miligramo dali tikslumu.
Darbo rezultatai ir ivados:
Vandens:
skaidrumas...................................................................................................................................................................
Spalva..........................................................................................................................................................................
spalvos intensyvumas..................................................................................................................................................
pH................................................................................................................................................................................
Nitrat koncentracija...................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
45
RIAMJ STATYBINI MEDIAG ANALIZ

Visos riamosios mediagos skirstomos neorganines (cementai, kalks, gipsas ir kt.) ir organines
(bitumas, dervos, klijai). Neorganins riamosios mediagos skirstomos: 1) pagal kietjimo greit: a) greitai
kietjanias (gipsas, aliuminatinis cementas ir kt.); b) ltai kietjanias (portlandcementas, kalks, anhidritas ir
kt.); 2) pagal sveik su vandeniu: a) orins riamosios mediagos (orins kalks, gipsas, anhidritas ir kt.), kuri
kietjimo produktai patvars tik ore, o vandenyje savo patvarum praranda; b) hidraulins riamosios mediagos
(portlandcementas, aliuminatinis cementas ir kt.), kurios gali kietti ore ir vandenyje.
Kalks. Kalks gaunamos deginant karbonatines kalcio ir magnio kaln uolienas, kuri sudtyje yra
CaCO3, MgCO3 (klintys, kreida, dolomitai) bei molio mineral. Degimo metu vyksta terminis kalcio karbonato
skilimas ir gaunamos degtos kalks (CaO).
Kalks, kuriose yra 90-95 % laisv CaO ir MgO oksid vadinamos orinmis kalkmis. Kai laisv CaO ir
MgO oksid kalkse bna 20-30%, gaunamos hidraulins kalks. Orins kalks gesinamos, t.y. veikiamos
vandeniu ir gaunamos gesintos kalks (Ca(OH)2).
Statyboje daniausiai i kalki ir smlio ruoiami statybiniai skiediniai. Orins kalks kietja dl kalcio
hidroksido sveikos su ore esaniu CO2 ir i dalies dl mediagos persikristalinimo:
Ca(OH)2 + CO2 + H2O CaCO3 + 2H2O.
Gipsins rianiosios mediagos. Pagrindins gipsins riamosios mediagos yra statybinis gipsas
CaSO4 5H2O ir anhidritas CaSO4. Statybinis gipsas orin riamoji mediaga, kuri greitai kietja ore. Jo
kietjimas aikinamas hidratacijos reakcija:
CaSO4 0,5H2O + 1,5H2O CaSO4 2H2O
gamtinis gipsas
Anhidritas CaSO4 ltai kietjanti statybin mediaga. Jis kietja tik dalyvaujant sulfatiniams arba
arminiams katalizatoriams (Na2SO4, NaHSO4, K2SO4 ar kalks, lakai ir kt.).
Portlandcementas. Silikatinis arba portlandcementas ltai kietjanti hidraulin riamoji mediaga. Jis
gaunamas deginant 75% klini ir 25% molio miin 1500 C temperatroje. Taip gaunamas cemento klinkeris.
Pagrindiniai portlandcemento klinkerio mineralai yra kalcio silikatai. Sveikaujant cemento klinkerio
mineralams su vandeniu, susiformuoja cemento akmuo, kurio pagrindins sudedamosios dalys yra kalcio
hidroksidas, kalcio hidrosilikatai, hidroaliuminatai ir hidroferitai. Trys paskutins mediagos vandenyje
netirpsta. Jos pereina i koloidins kristalin bkl, sudarydamos tvirt akmen.
Aliuminatinis cementas. Aliuminatinis cementas greitai kalkjanti hidraulin riamoji mediaga. Jis
gaunamas deginant klini ir boksito miin 1600 C temperatroje. Susidars klinkeris malamas ir naudojamas
kaip riamoji mediaga.
Aliuminatinio cemento klinker sudaro kalcio aliuminatai. Aliuminatinis cementas atsparesnis u
portlandcement vandeniui ir rgtims, taiau jis neatsparus armams, todl jo negalima maiyti su
portlandcementu, kalkmis ir naudoti arminje aplinkoje.
Literatra:
Bendroji chemija. (Petroeviit O.) Kaunas, 2000. p. 155-160.
Riamj mediag chemin technologija. Vadovlis. (Martuseviius M., Kaminskas R., Mituzas J.A.)
K. Technologija, 2002. p. 206.
Atsiskaitymui: inoti riamj mediag klasifikacij, sudt, mokti parayti riamj mediag gavimo
ir kietjimo reakcijos lygtis.
Darbo tikslas: nustatyti geleies oksido kiek portlandcemente ir aktyvij kalcio ir magnio oksid kiek
kalkse.
46
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai chemins analizs metodais vertinti riamj mediag
kokyb, suformuoti gebjimai suprasti procesus vykstanius riamj mediag gavimo ir kietjimo metu,
parinkti ir naudoti atitinkamas riamsias mediagas praktinje veikloje.
Fe2O3 kiekio nustatymas portlandcemente

Cheminje stiklinje pasverkite 1 g cemento ir maiant stikline lazdele pilkite 25 ml distiliuoto vandens
bei 5 ml koncentruotos HCl. Miin kaitinkite iki virimo, bet neuvirinkite. Tirpal nufiltruokite 250 ml talpos
matavimo kolbut, nuosdas ant filtro perplaukite distiliuotu vandeniu, o filtrat surinkite t pai matavimo
kolbut. Tirpal praskieskite iki brknio ir sumaiykite. Pipete pamatuokite 50 ml tirpalo, supilkite kgin
kolbut, berkite 1 g kalio jodido, pilkite 80 ml distiliuoto vandens, ukimkite kamiu, suplakite ir kelias
minutes palaikykite tamsoje. Trivalent geleis redukuojasi, o HI oksiduojasi isiskiria laisvas jodas:
KI + HCl HI + KCl,
2FeCl3 + 2 HI 2 FeCl2 + 2HCl + I2.
kgin kolbut pilkite 5 ml 0,5 % krakmolo tirpalo ir isiskyrus jod titruokite 0,02 M Na2S2O3 tirpalu
tol, kol inyks mlyna tirpalo spalva.
Bandym su nauju mginiu pakartokite. Rezultatu imkite dviej titravim vidurk (vvid.),
Fe2O3 kiek (%) apskaiiuokite pagal formul:
Fe2 O3 =
ia
5 v vid . c M 0,16
100% ,
m
vvid titravimui sunaudoto Na2S2O3 tirpalo tris (vidurkis gautas i dviej bandym), ml;
cM - Na2S2O3 tirpalo molin koncentracija, mol/l;
m tyrimui paimto cemento mas, g.
Rezultatai

Mginio titravimui sunaudotas Na2S2O3 tirpalo tris v1 = ..................ml
v2 = ..................ml
vvid. = ..................ml
Fe2O3 kiekis portlandcemente (%) =
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
47
Aktyvij CaO ir MgO kiekio kalkse nustatymas

Porcelianiniame grstuvlyje sutrinkite 4-5 g kalki (trinama 5 min.). Pasverkite 1 g sutrint negesint
kalki ir suberkite 250 ml talpos kgin kolbut, upilkite 150 ml distiliuoto vandens ir meskite 15-20 stiklini
irneli. Kolbut udenkite piltuvliu ir ildykite, kol uvirs tirpalas. Po to atauinkite, vidines sieneles bei
piltuvl apiplaukite distiliuotu vandeniu ir paildyt tirpal lainkite 2-3 laus fenolftaleino. Tirpal titruokite
1 M druskos rgtimi (HCl), kol raudona spalva inyks ir neatsiras po 5 minui.
Aktyvij CaO ir MgO kiek (%) negesintose kalkse apskaiiuokite pagal formul:
X =
ia
2,80 c M vvid .
,
m
cM druskos rgties molin koncentracija, mol/l;

vvid. titravimui sunaudotas druskos rgties kiekis (vidurkis gautas i dviej bandym) ml;
m analizei paimt kalki mas, g.
Rezultatai

Mginio titravimui sunaudotas HCl tirpalo tris
Aktyvij CaO ir MgO kiekis kalkse(%) =
v1 = ..................ml
v2 = ..................ml
vvid. = ..................ml
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
48

ALKOHOLI, FENOLI, ALDEHID, KETON, KARBOKSIRGI SAVYBS
Alkoholiai yra angliavandenili dariniai, kuri molekulje yra viena arba kelios hidroksilo (-OH) grups.
Vykstant cheminei sveikai, gali reaguoti alkoholio hidroksilo grups vandenilio atomas ar visa hidroksilo
grup. Alkoholiai reaguoja su arminiais metalais (natriu, kaliu, liiu), dehidratuojant alkoholius gaunami eteriai,
alkoholiai lengvai oksiduojasi (pirminiai alkoholiai oksiduojasi aldehidus, o antriniai ketonus).
Daugiahidroksiliams alkoholiams bdingos rgtins savybs. Didjant OH grupi skaiiui, rgtins
savybs stiprja, todl jie reaguoja ne tik su arminiais metalais, bet ir su metal hidroksidais, sudarydami
alkoholiatus.
Fenoliai yra aromatini angliavandenili dariniai, kuriuose hidroksilo grup sujungta su aromatinio iedo
anglies atomu. Pagal OH grupi skaii fenoliai skirstomi monohidroksilius, dihidroksilius ir t.t.
Fenoliams bdingos silpnos rgtins savybs. J savybi ypatybes lemia -OH grups ir aromatinio iedo
elektron sveika.
C
Aldehidai ir ketonai vadinami karboniliniais junginiais, nes j sudt eina karbonilo grup.
Karboniliniai junginiai yra viena i aktyviausi organini jungini klasi. Jiems bdingos oksidacijos,
prijungimo, polimerizacijos, kondensacijos reakcijos. iose reakcijose aldehidai yra aktyvesni nei ketonai.
Karboksirgtimis vadinami organiniai junginiai, kuri molekulje yra viena ar kelios karboksigrups
(-COOH). Priklausomai nuo karboksigrupi skaiiaus jos skirstomos monokarboksi-, dikarboksi-, trikarboksiir polikarboksirgtis.
Pagal angliavandenilio radikal rgtys skirstomos soisias, nesoisias ir aromatines.
Rgi sudtyje gali bti ir kit funkcini grupi.
Literatra:
Metodiniai patarimai organins chemijos laboratoriniams darbams. // Akademija, 2004. p. 8-9, 11-14,
16-18.
Organin chemija. (Jasinskas L., Raguotien N., ir kt.) V, Mokslas, 1979. p. 77-90, 94-99, 103-115.
Atsiskaitymui: inoti pagrindines fenoli, aldehid, keton ir karboksirgi chemines savybes, mokti
parayti reakcij lygtis.
Darbo tikslas: susipainti su alkoholi, fenoli, aldehid, keton ir karboksirgi savybmis.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai nustatyti pagrindines alkoholi, fenoli, karboksirgi
chemines savybes, vykdant tam tikras reakcijas. Susipains kokie nauji organiniai junginiai susidaro. gytos
inios ir praktiniai gebjimai bus reikalingi daugelio kit dalyk studijose bei profesinje veikloje.
Bandymai:
1. Eterio gavimas
saus mgintuvl pilkite 1 ml etanolio ir tiek pat koncentruotos H2SO4 (atsargiai!). Mgintuvl
ukimkite kamiu su vamzdeliu dujoms ieiti ir paildykite, kol skystis uvirs. (Tirpalas truput paruduoja dl
to, kad H2SO4 veikiamas alkoholis i dalies mineralizuojasi). Po to dar lainkite 10-15 la etanolio.
Pasigamins eteris atpastamas i kvapo. Mgintuvl pakartotinai paild, eterio garus padekite.
Paraykite reakcijos lygt dietileteriui gauti:....
.....................................................................................................................................................................................
49
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
2. Alkoholi oksidavimas
mgintuvl pilkite 1 ml etanolio ir meskite gerai kaitint degiklio liepsnoje vario spiral. Juodas
spirals pavirius gauna auksin atspalv. Pasigamins acto aldehidas atpastamas i kvapo (panaus obuoli).
Paraykite etanolio oksidavimo vario (II) oksidu reakcijos lygt:......................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
3. Polihidroksili alkoholi rgtins savybs

mgintuvl pilkite 0,5 ml 3% CuSO4 ir lainkite 10% NaOH tol, kol ikris melsvos Cu(OH)2 nuosdos.
lainus glicerolio ir suplakus, nuosdos itirpsta, susidaro tamsiai mlynas vario gliceroliato tirpalas. Paraykite
reakcijos lygt:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
4. Fenoliato gavimas ir skaldymas

0,3 g fenolio itirpinkite 1 ml 10% NaOH tirpalo. Mgintuvlio turin plakite tol, kol itirps fenolis. Gaut
skaidr natrio fenoliat pargtinkite 10% H2SO4 (tikrinkite lakmusu) ir stebkite fenolio isiskyrim.
Paraykite natrio fenoliato gavimo ir jo skaldymo reakcij lygtis:..................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
50
5. Spalvins fenoli reakcijos

atskirus mgintuvlius pilkite po 1 ml fenolio, rezorcinolio, pirogalolio tirpal ir lainkite po kelis laus
0,5% FeCl3. Stebkite tirpal spalvas.
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
6. Aldehid oksidavimas
A.
Sidabrinio veidrodio reakcija.

Mgintuvlius, naudojamus bandymui, iplaukite kartu armo tirpalu, o po to distiliuotu vandeniu.
vien mgintuvl pilkite 1 ml 3% formaldehido tirpalo, kit - 2-3 laus acetono. abu mgintuvlius
pilkite po 1 ml amoniakinio sidabro oksido tirpalo ir miinius paildykite.
Stebkite sidabrinio veidrodio susidarym mgintuvlyje su formaldehido tirpalu.
Aldehid reakcija su vario hidroksidu
vien mgintuvl pilkite 1 ml 3% formaldehido tirpalo, kit - 5 laus acetono. abu mgintuvlius
pilkite po 0,5 ml praskiesto NaOH ir 2-3 laus 5% CuSO4, kol susidarys vario hidroksido nuosdos. Skysius
paildykite iki virimo. Mgintuvlyje su aldehidu isiskiria vienvalenio vario oksido arba gryno vario nuosdos.
Paraykite formaldehido reakcij su sidabro oksidu ir vario hidroksidu lygtis:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
7. Esterio gavimas
mgintuvl pilkite 4 ml etanolio, 5 ml ledins acto rgties ir 0,5 ml koncentruotos sieros rgties.
Miin atsargiai pakaitinkite ir ipilkite stiklinait su vandeniu. Juntamas esterio kvapas.
Paraykite atlikto bandymo reakcijos lygt:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
8. Ftalio rgties anhidrido gavimas

Sausame mgintuvlyje (laikydami j horizontaliai) kaitinkite 0,2 g ftalio rgties. Ant alt mgintuvlio
sieneli nusda ftalio rgties anhidridas. Dal jo stikline lazdele perkelkite kit mgintuvl ir tirpinkite 1-2 ml
benzeno. Patikrinkite, ar ftalio rgtis tirpsta benzene.
Paraykite ftalio rgties anhidrido gavimo reakcijos lygt:
51
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
52

ANGLIAVANDENI SAVYBS
Angliavandeniai yra gamtoje plaiai paplitusios biochemikai svarbios mediagos. Jie skirstomi :
monosacharidus paprasiausius angliavandenius, kuri bendra formul CnH2nOn;
b) oligosacharidus, kuri molekulje yra nuo 2 iki 10 monosacharid likui;
c) polisacharidus, kuri molekuls sudarytos i daugelio monosacharid likui.
a)
Monosacharidai pagal chemin sudt yra polihidroksialdehidai (aldozs) arba polihidroksiketonai

(ketozs). Svarbiausi monosacharidai yra pentozs ir heksozs. Labiausiai paplitusios heksozs.
Disacharidai yra angliavandeniai, sudaryti i dviej monosacharid likui, susijungusi glikozidinmis
jungtimis. J bendra formul C12H22O11. Jie skirstomi redukuojanius (maltoz, laktoz, celobioz) ir
neredukuojanius (sacharoz). Neredukuojaniuose disachariduose glikozidin jungtis susidaro atskilus vandens
molekulei i abiej monosacharid glikozidini hidroksil. Redukuojaniuose disachariduose glikozidin jungtis
susidaro tarp vieno monosacharido glikozidinio hidroksilo ir antrojo alkoholinio hidroksilo. J molekulse yra
dar vienas laisvas glikozidinis hidroksilas, kuris gali pereiti aldehidin form. Todl ie disacharidai lengvai
oksiduojasi atitinkamas rgtis ir pasiymi redukuojaniomis savybmis.
Polisacharidai yra gamtiniai polimerai, sudaryti i daugelio monosacharid likui, tarpusavyje sujungt
deguonies atomais.
Jie skirstomi pentozanus ir heksozanus. Pentozanai (C5H8O4)n sudaryti i pentozi, heksozanai (C6H10O5)n
i heksozi likui.
Polisacharid tirpalams nebdingos redukuojanios savybs, nes polisacharid molekulse yra labai maai
laisv aldehid grupi, taiau, virinant su rgtimis, jie hidrolizuojasi skildami i pradi smulkesnius
polisacharidus, po to di- ir monosacharidus. Hidrolizatams bdingos redukuojanios savybs.
Krakmolas ir glikogenas sudaryti i Dgliukopiranozs molekuli likui. Krakmol hidrolizuojant
rgtimis arba fermentais, gaunami tarpiniai produktai dekstrinai, maltoz ir galutinis gliukoz:
(C6H10O5)n + n H2O
H+
krakmolas
(C6H10O5)x
dekstrinai
m C12H22O11
maltoz
n C6H12O6
gliukoz
Krakmolo hidrolizatas pasiymi redukuojaniomis savybmis.

Celiulioz sudaryta i Dgiukopiranozs molekuli likui. Pilnai hidrolizavus celiulioz, gaunama
gliukoz:
(C6H10O5)n + n H2O
celiulioz
H+
(C6H10O5)x
amiloidas
m C12H22O11
celobioz
n C6H12O6
gliukoz
Celiulioz trumpai paveikus 70% H2SO4, jos paviriuje susidaro stiprios plvels pavidalo amiloidas. ia
reakcija pagrstas pergamento drgms ir riebal nepraleidianio, mechanikai stipraus popieriaus gavimas.
Literatra:
Metodiniai patarimai organins chemijos laboratoriniams darbams. //Akademija, 2004. p. 22-27.
Organin chemija. (Jasinskas L., Raguotien N., ir kt.) V, Mokslas, 1979. p. 230-256.
Atsiskaitymui: inoti kas yra angliavandeniai, j klasifikacij, pagrindines chemines savybes. Mokti
parayti reakcij lygtis, pavadinti reaguojanias mediagas ir gautus produktus.
Darbo tikslas: susipainti su angliavandeni cheminmis savybmis.
53
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai nustatyti monosacharid, disacharid, polisacharid savybes.
Pagal vykstanias reakcijas studentai suinos kokie gali susidaryti nauji junginiai ir i koki monosacharid
sudaryti disacharidai bei polisacharidai, kadangi organins mediagos yra plaiai naudojamos ir sutinkamos
gamtoje. Studentai sugebs apibendrinti tyrim rezultatus ir pateikti atitinkamas ivadas.
Bandymai:
1. Monosacharid redukuojanios savybs

Sidabrinio veidrodio (Tolenso) reakcija. var mgintuvl pilkite 1 ml amoniakinio Ag2O tirpalo, 1 ml
3% gliukozs tirpalo ir paildykite. Atkreipkite dmes sidabro nuosd atsiradim ant mgintuvlio sieneli.
Paraykite gliukozs reakcij su sidabro oksidu:
.
Reakcija su Felingo reagentu. Felingo reagentas yra vyno rgties kalio natrio druskos vario
alkoholiatas. Pastarasis vandenyje hidrolizuojasi, iskirdamas Cu(OH)2, kuris oksiduoja monosacharido
aldehidin grup.
1 2 ml gliukozs tirpalo lainkite kelis laus Felingo reagento ir uvirinkite. Stebkite vykusius
pakitimus.
Paraykite gliukozs oksidacijos Cu(OH)2 reakcijos lygt:
.
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
2. Kalcio sacharato gavimas

1 g gliukozs itirpinkite 5 ml vandens. tirpal lainkite kelis laus sudrumsto kalcio hidroksido iki
isiskirs daug nuosd, neinykstani purtant. Po 5 min miin nufiltruokite ir filtrat pro stiklin vamzdel
pamau psti CO2 iki isiskirs CaCO3 nuosdos.
Paraykite gliukozs reakcij su kalcio hidroksidu ir gauto sacharato skaidymo anglies dioksidu reakcij
lygtis:
54
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
3. Disacharid redukuojanios savybs

tris mgintuvlius pilkite po 3 ml sacharozs, maltozs, laktozs tirpal, po 3 ml Felingo reagento ir
paildykite iki virimo.
Kurie disacharidai redukavo Felingo reagent?
Paraykite maltozs oksidavimo reakcijos lygt:
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
55
4. Sacharozs hidroliz
du mgintuvlius pilkite po 5 ml sacharozs tirpalo. vien i j pilkite 2 ml 10% H2SO4. Abu
mgintuvlius paildykite verdanio vandens vonelje 5 10 min. Atauinus pargtint tirpal neutralizuokite
armu ir ibandykite Felingo reagentu.
Paraykite sacharozs hidrolizs reakcijos lygt:
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
5. Krakmolo savybs
Krakmolo reakcija su jodu. 1 2 ml krakmolo kleisterio lainkite jodo tirpalo. Mlynai nudayt
klester paildykite, po to ataldykite. Uraykite pastebtus pakitimus.
.....................................................................................................................................................................................
Krakmolo hidroliz rgtimis. mgintuvl pilkite 3 ml krakmolo kleisterio ir 1 ml 10% H2SO4.
Mgintuvlio turin pavirinkite 5 min. Tirpal neutralizuokite 10% NaOH (tikrinti lakmusu), pilkite Felingo
reagento ir paildykite.
Paraykite krakmolo hidrolizs reakcijos lygt:....
.....................................................................................................................................................................................
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
56

AMINO RGI IR BALTYM SAVYBS
Amino rgtys yra organins rgtys, kuri angliavandenilio radikale yra aminogrup. Jos yra amfoteriniai
elektrolitai, nes j molekulje yra rgtin karboksigrup (COOH) ir bazin amino grup (NH2). Rgiuose
tirpaluose jos sudaro teigiamus jonus, o arminiuose neigiamus.
R CH COOH
+
NH3
H+
R CH COOH
OH-
R CH
COO + H+
NH2
NH2
Fiziologiniu poiriu amino rgtys skirstomos nepakeiiamsias ir pakeiiamsias. Nepakeiiamsias

aminorgtis sintetina tik augalai, o mogus ir gyvnai turi gauti su maistu. Pakeiiamosios amino rgtys
susidaro tiek augaluose, tiek mogaus ir gyvn organizmuose. Nepakeiiamosios amino rgtys yra ios:
valinas, leucinas, izoleucinas, treoninas, metioninas, lizinas, fenilalaninas, triptofanas ir histidinas.
Svarbiausia aminorgi savyb yra j jungimasis tarpusavyje, sudarant peptidus. iuo principu yra
sudarytos baltym molekuls. Reakcijoje dalyvauja vienos aminorgties aminogrup ir kitos aminorgties
karboksigrup. I j atskyla vandens molekul ir aminorgi likuiai sujungiami peptidine jungtimi.
Baltymai yra gamtoje paplit stambiamolekuliai junginiai, sudaryti i daugelio aminorgi likui.
Jie yra svarbiausia vis gyvj organizm sudtin dalis ir randami kiekvienoje lstelje.
Baltymai (proteinai) skirstomi dvi grupes: paprastuosius ir sudtinguosius. Paprastieji baltymai sudaryti
tik i a-aminorgi likui: albumin, globulin, histon, protamin, prolamin, skleroprotein.
Sudtingieji baltymai sudaryti i - aminorgi likui ir nebaltymini mediag. Jie skirstomi klases
pagal nebaltymin dal: nukleoproteinai, chromoproteinai, glikoproteinai, fosfoproteinai.
Baltym molekulms bdingos 4 struktros.
Esant tam tikrai pH reikmei, teigiami krviai kompensuoja neigiamus. Tokia baltym bkl vadinama
izoelekriniu bviu, o ta pH reikm izoelektriniu taku. iame take baltymai maiausiai patvars. Daugelio
baltym izoelektriniai takai yra rgioje aplinkoje (pH<7).
Tam tikromis slygomis baltymus galima nusodinti. Baltym nusodinimas gali bti grtamasis ir
negrtamasis (denatracija). Grtamai baltymus nusodina armini metal, amonio, magnio drusk tirpalai ir
kai kurie organiniai tirpikliai (etanolis, acetonas, eteris).
Negrtamai baltymus nusodina (denatruoja) sunkij metal (vario, vino, gyvsidabrio, kadmio ir kt.)
druskos, koncentruotos neorganins ir kai kurios organins rgtys (trichloracto, salicilo, pikrino ir kt.) ir
ildymas. Denatracijos metu pakinta antrin ir tretin baltymo struktra.
Literatra:
Metodiniai patarimai organins chemijos laboratoriniams darbams. // Akademija, 2004. p. 18-30, 32-33.
Organin chemija. (Jasinskas L., Raguotien N., ir kt.) V, Mokslas, 1979. p. 186-193, 258-267.
Atsiskaitymui: inoti kas yra amino rgtys, baltymai, j klasifikacij ir pagrindines savybes. Mokti
parayti reakcij lygtis, pavadinti reaguojanias mediagas ir gautus produktus.
Darbo tikslas: susipainti su aminorgi, baltym savybmis.
Atlikus darb, bus gyti praktiniai gebjimai nustatyti amino rgi amfoterines savybes bei kokius
junginius jos gali sudaryti. Vykdydami baltym spalvines reakcijas suinos kas eina baltym sudt, kadangi
57
organins mediagos yra plaiai naudojamos ir sutinkamos gamtoje. Studentai sugebs apibendrinti tyrim
rezultatus ir pateikti atitinkamas ivadas.
Bandymai:
1. Amino rgi ir baltym spalvins reakcijos

Biureto reakcija. i reakcija bdinga junginiams, kuriuose yra peptidini jungi (CONH). arminje
aplinkoje su vario jonais jie sudaro violetins spalvos kompleks.
1 2 ml baltym tirpalo pilkite tiek pat konc. NaOH tirpalo ir 3 5 laus 1% vario sulfato tirpalo.
Ninhidrino reakcija. i reakcija bdinga aminogrupei. Baltymams, o ypa aminorgtims veikiant
ninhidrin, susidaro mlynos arba violetins spalvos junginys.
mgintuvl pilkite 1 ml baltymo arba aminorgties tirpalo ir 0,5 ml vandeninio ninhidrino tirpalo.
Paildius atsiranda violetin arba mlyna spalva.
Folio reakcija. i reakcija bdinga aminorgtims, turinioms sieros (cistinui ir cisteinui). Virinant
baltymus su armu ir vino acetato tirpalu, susidaro juodos vino sulfido nuosdos.
mgintuvl pilkite 1 ml baltymo tirpalo, 2 ml koncentruoto NaOH tirpalo ir pavirinkite 2 min. kart
tirpal pilkite 1 ml 10% vino acetato tirpalo ir dar pavirinkite, kol susidarys juodos nuosdos.
Paraykite cisteino ir cistino formules:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Ksantoproteino reakcija. i reakcija parodo, kad baltymuose yra aminorgi, turini aromatin ied
(fenilalanino, tirozino). Veikiant baltymus koncentruota azoto rgtimi, atsiranda geltona spalva, nes susidaro
aromatiniai nitrojunginiai. i reakcij galima stebti, utikus konc. azoto rgiai ant odos, nag, vilnos.
1 ml baltym tirpalo lainkite 5 6 laus konc. azoto rgties ir miin paildykite, kol atsiras geltona
spalva.
Paraykite fenilalanino ir tirozino formules:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
2. Amino rgi savybs

vien mgintuvl pilkite 2 ml 4% glicino, kit 2 ml vandens. abu po la fenolftaleino.
Mgintuvliuose indikatoriaus spalva nesikeiia. Tai reikia, kad tirpaluose nra laisv hidroksilo jon, nors
aminorgtis ir turi bazin NH2 grup.
abu mgintuvlius lainkite po la 0,1 M NaOH. Fenolftaleinas keiia spalv tik vandens tirpale.
Kitame mgintuvlyje esanti aminorgtis sujungia arm ir laisv OH jon nra.
vien mgintuvl pilkite 2 ml glicino tirpalo, kit 2 ml vandens. abu po la metilorano.
Mgintuvliuose indikatoriaus spalva nesikeiia (neatsiranda raudona spalva). Tai reikia, kad tirpaluose nra
vandenilio jon, nors aminorgtis turi rgtin COOH grup.
abu mgintuvlius lainkite po la 0,1 M HCl. Aminorgties tirpale neatsiranda raudona spalva, nes
NH2 grup sujungia HCl.
Paaikinkite atliktus bandymus.
Paraykite glicino sveikos su HCl ir NaOH reakcij lygtis:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
58
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
3. Grtamas baltym nusodinimas

3 4 ml baltym tirpalo pilkite tiek pat sotaus amonio sulfato tirpalo ir miin velniai suplakite.
Tirpalas susidrumsia. 1 ml tirpalo perpilkite kit mgintuvl ir pilkite 3 ml distiliuoto vandens. Stebkite, ar
itirpo nuosdos.
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
4. Negrtamas baltym nusodinimas

Baltym nusodinimas ildant. du mgintuvlius pilkite po 2 ml baltym tirpalo. vien mgintuvl
lainkite la 1% acto rgties tirpalo. Abu mgintuvlius paildykite iki virimo. Stebkite, kuriame
mgintuvlyje nuosdos susidar greiiau ir kur j buvo daugiau.
Baltym nusodinimas neorganinmis rgtimis. vien mgintuvl pilkite 1 ml koncentruotos azoto
rgties, o kit koncentruotos sieros rgties. abu mgintuvlius atsargiai sienele pilkite po 0,5 ml baltym
tirpalo. Baltym ir rgi slytyje susidaro iedo pavidalo baltym nuosdos. Mgintuvlius atsargiai
sumaiykite. Mgintuvlyje su azoto rgtimi nuosdos neitirpsta, o mgintuvlyje su sieros rgtimi nuosdos
itirpsta.
Baltym nusodinimas organinmis rgtimis. du mgintuvlius pilkite po 2 ml baltym tirpalo. vien
pilkite 1 ml 10% trichloracto rgties tirpalo, o kit 1 ml 20% sulfosalicilo rgties tirpalo. Abiejuose
mgintuvliuose susidaro baltym nuosdos.
Baltym nusodinimas sunkij metal druskomis. du mgintuvlius pilkite po 2 ml baltym tirpalo.
pirm mgintuvl lainkite po 2 3 laus 5% vario sulfato tirpalo, o antr 2 3 laus 5% vino acetato
tirpalo. Susidaro nuosdos. pylus daugiau drusk tirpal, nuosdos itirpsta.
Ivados:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
Dstytojo paraas:
Data:
59

POLIMER SINTEZ IR INDENTIFIKAVIMAS
Stambiamolekuliai (polimerai) junginiai gaunami polimerizacijos ir polikondensacijos bdu.
Polimerizacija yra toks procesas, kai monomerai jungiasi polimer. Polimerizuojas nesotieji angliavandeniliai
(pvz., etenas, propenas), aldehidai. Kopolimerizacija yra procesas, kai kartu polimerizuojami keli skirtingi
monomerai. Polikondensacija yra toks stambiamolekulini jungini gavimo procesas, kai, reaguojant monomer
molekulms, gaunamas polimeras (vadinamas polikondensatu) ir atskyla maamolekulin mediaga
(pavyzdiui, H2O, HCl, CH3OH ir kt.) Polikondensacija yra pakopinis procesas.
Polimer molekuls didels ir j tarpmolekulin sveika gana stipri. Todl polimerai prie itirpdami
ibrinksta. Tirpiklio molekuls skverbiasi brinkstani polimerin mediag, didja jos tris ir vidinis slgis (jis
priklauso nuo ibrinkimo laipsnio). Pradins ir ibrinkusios polimerins mediagos mass (trio) santykis
vadinamas ibrinkimo laipsniu.
Atsiskaitymui: inoti polimer gavimo bdus, savybes, mokti parayti polimerizacijos reakcij lygtis.
Darbo tikslas: itirti plastik gavim, atlikti ir imokti plastik atpainimo reakcijas.
Atlikus darb, studentai gis gebjim pasirinkti reikiamas mediagas buityje, nes polimerai plaiai
naudojami ir pramonje, ir buityje. is laboratorinis darbas ypa aktualus tuo, kad praktikai vertin polimer
savybes (j tirpum, degum), studentai lengviau suvoks, kad polimer utilizavimas yra pakankamai sudtingas
procesas, kad degdamos polimerins mediagos ne tik teria aplink, bet ir kenkia sveikatai.
Literatra:
Fenolio formaldehidins (novolaks) dervos gavimas

Atsargiai, traukos spintoje, pasverkite 3,8 g fenolio, matavimo cilindru pamatuokite 3 ml formalino (3840 % formaldehido tirpalas vandenyje) ir visk supilkite mgintuvl. Miin atsargiai ildykite, kol uvirs
(galima ir verdanio vandens vonioje). iek tiek atauint miin lainkite 3 laus koncentruotos druskos
rgties. Miinys staigiai uverda (jeigu neverda, lainkite dar 2 laus koncentruotos druskos rgties ir
paildykite). Kai tirpalas liausis virs, atauinkite. Susidaro du sluoksniai: virutinis vandens, apatinis dervos.
Nupilkite virutin sluoksn ir vl pilkite apie 1 ml vandens. Miin virinkite 1-2 minutes. Vanden nupilkite ir
derv ipilkite ant stiklo ploktels. Gaunama rausvos spalvos plastika, tirpi, lydi derva. Nuimkite j nuo stiklo
ir nusausinkite filtro popieriumi.
Paraykite gavimo reakcijas stadijomis.
1 stadija tarpinio junginio susidarymas:
OH
OH
O
HC
H
fenolis
formaldehidas
CH2OH
60
2 stadija tarpinio junginio polikondensacija:
Padarykite ivadas:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.........................................................................................................................
Karbamido formaldehidins dervos gavimas

Pasverkite 3 g karbamido, matavimo cilindru pamatuokite 7 ml formalino ir supilkite mgintuvl. Miin
atsargiai ildykite iki 80 C verdanio vandens vonioje. iek tiek atauinkite ir lainkite 3 laus koncentruotos
druskos rgties. Miin gerai imaiykite ir ipilkite ant stiklo. Gaunama karbamido formaldehidin derva.
Paraykite gavimo reakcijas stadijomis.
1 stadija tarpinio junginio susidarymas:
O
NH
C
NH
H
O
H
karbamidas
HC
NH
C
HC
H
O
NH
CH 2 OH
O
CH 2 OH
formaldehidas
2 stadija tarpinio junginio polikondensacija:
Padarykite ivadas:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
61
Polimer atpainimas
Polimerai atpastami pagal j tirpum organiniuose tirpikliuose, rgtyse bei armuose.
Kai kurie polimerai tirpdami labai maai itirpsta. Kiti pirma tirpiklyje ibrinksta, po to per ilgesn laik visai
itirpsta. Brinkimas lengviau pastebimas negu tirpimas. Todl, jei polimeras tirpiklyje brinksta, vadinasi, jo iek tiek ir
itirpsta. Norint nustatyti, ar organiniuose tirpikliuose, pavyzdiui, acetone, chloroforme ir kt., itirpo nors kiek polimero,
tirpalo laas ulainamas ant variai nuvalyto stiklo ir tirpiklis igarinamas. Jei tirpale yra itirpusio polimero, ant stiklo
lieka (kartais sunkiai pastebima) dm. Garuodamas grynas tirpiklis dms nepalieka. Norint sitikinti, ar polimeras
tirpsta nelakiuose tirpikliuose (pavyzdiui, acto rgtyje), mgintuvl pilama truputis distiliuoto vandens ir lainami
keli laai polimero tirpalo. Itirps polimeras vandenyje isiskiria nuosdomis arba j tik sudrumsia.
Dstytojui nurodius, nedaug polimero mgintuvliuose upilkite nedideliu kiekiu tirpiklio. Sunkiai
tirpius polimerus tirpiklyje laikykite kuo ilgiau. ildomi polimerai geriau tirpsta, bet organiniai tirpikliai lengvai
usidega, todl mgintuvlius su tirpikliais ildyti degiklio liepsna arba laikyti arti liepsnos grietai
draudiama! Norint paildyti tirpikl, mgintuvliai merkiami kart vanden stiklinaitje.
Tirpinkite kelet dstytojo nurodyt susmulkint polimer. Kaip jie tirpsta (netirpsta, sunkiai, gerai,
lengvai tirpsta, ildomi tirpsta), r. 1 lentel.
Polimerus taip pat galima atpainti i j liepsnos reakcij: degumo, liepsnos pobdio ir degimo produkt
kvapo.
Degindami polimerus, stebkite j degimo pobd (pvz.: dega lydydamasis, iimtas i liepsnos gsta,
sunkiai dega, nedega ir kt.), liepsnos spalv, dmus bei degimo produkt kvap (r. 1 lentel).
Eil.
Nr.
Polimero
pavadinimas
Tirpiklis
etanolis
dietilketonas
(acetonas)
dichloretanas
benzenas
(Tirpumas: -, +, ++, +++)

Deginkite nesusmulkintus polimerus, pavyzdiui, organinio stiklo lazdel, polistireno arba kaprono granules ir
pan. Ilydyt ir truput atvsint kapron pabandykite itempti silus.
Eil.Nr.
Polimero pavadinimas
Degumas
Liepsnos pobdis
Degimo produkt
kvapas
Padarykite ivadas:
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
.....................................................................................................................................................................................
62
Dstytojo paraas:
Data:
1 l e n t e l . Kai kuri polimer tirpumas ir liepsnos reakcija

Tirpiklis
Polimero
pavadinimas
Etanolis
(96%)
Dietilketo
-nas
(acetonas)
Liepsnos reakcija
Dichlore
tanas
Benzolas
Degumas
++
Dega.
Lydosi.
Nerksta
++
Dega, bet
iimtas i
liepsnos
gsta. Beveik
nesilydo.
Rksta
Polimetilmetakrilatas
(organ.stiklas)
Dega ir
spragsi.
Minktja.
Truput
rksta
Polistirenas
Polietilenas
(polietenas)
Polivinilchloridas
Polibutadienas
(kauiukas)
Fenolio
formaldehidin derva
(novolak
derva)
++
Dega.
Lydosi.
Labai rksta
Dega ir
truput
spragsi.
Lydosi.
Rksta
Dega, bet
iimta i
liepsnos
gsta.
Lengvai
lydosi.
Rksta
Pastaba: - netirpsta + tirpsta; + + gerai tirpsta; + + + labai gerai tirpsta
Liepsnos
pobdis
Melsva
liepsnos
apaia, geltoni
kratai
alia juosta
liepsnos
apaioje.
Ryki gelsvai
balzgana
liepsna
Melsva
liepsnos
apaia.
Balzganai
gelsva liepsna
su baltais
ybsniais
Gelsvai
oranin
liepsna
Gelsvai
oranin
spalva,
su baltais
ybsniais
Gelsva liepsna.
Daug balt
ybsni
Degimo
produkt
kvapas
Beveik be
kvapo
Atrus
vandenilio
chlorido
kvapas
Salsteljs
vaisi - gli
kvapas
Specifinis
atrus kvapas
Gumos kvapas
Fenolio ir
formaldehido
kvapas

Bendroji Chemija

Enviado por

Dados do documento

Título original

Direitos autorais

Formatos disponíveis

Compartilhar este documento

Compartilhar ou incorporar documento

Opções de compartilhamento

Você considera este documento útil?

Este conteúdo é inapropriado?

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

Bendroji Chemija

Enviado por

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

LIETUVOS EMS KIO UNIVERSITETAS

FUNDAMENTINI MOKSL STUDIJ INSTITUTAS

Sudarytojas: Valdas Paulauskas

Sudarytojas: Valdas Paulauskas

Recenzavo: doc. dr. K. Kazancev, LU AI Aplinkos technologijos chemini ir biochemini

Valdas Paulauskas, 2010

Laboratorinis darbas TIRPAL KONCENTRACIJA...........................................................................................11

Laboratorinis darbas CHEMIN KINETIKA IR PUSIAUSVYRA.....................................................................15

Laboratorinis darbas DRUSK HIDROLIZ.......................................................................................................19

Laboratorinis darbas DISPERSINS SISTEMOS................................................................................................22

Laboratorinis darbas OKSIDACIJOS-REDUKCIJOS REAKCIJOS....................................................................25

Laboratorinis darbas ELEKTROLIZ: GALVANINS DANGOS GAVIMAS..................................................30

Laboratorinis darbas KOKYBIN ANALIZ: KATIJON-ANIJON MIINIO KOKYBIN ANALIZ.....37

10. Laboratorinis darbas KIEKYBN ANALIZ: BENDROJO VANDENS KIETUMO NUSTATYMAS.............40

CHEMIJOS SVOKOS IR DSNIAI

SAUGUS DARBAS CHEMIJOS LABORATORIJOJE

Saugaus darbo taisykls chemijos laboratorijoje

Student veiksmai ypatingais atvejais, pirmoji medicinin pagalba

PAGRINDINIAI CHEMINIAI INDAI

Laboratorinis darbas Nr. 1

druskos mas (g): ..............................

druskos mase, g .......... x g, NaOH

Laboratorinis darbas Nr. 2

n ( tirpinio moli skaicius )

m1 ( tirpinio mas gramais)

c1 ir V1 koncentruoto tirpalo molin koncentracija ir tris;

c1, V1, 1 koncentruoto tirpalo koncentracija, tris ir tankis;

1. Procentins koncentracijos tirpalo ruoimas i sausos mediagos

2. Tirpal ruoimas i koncentruot tirpal

3. Koncentracijos nustatymas pagal tirpal tank

.............ml................koncentracijos tirpalo paruoimui buvo sunaudota.......................g druskos.

Laboratorinis darbas Nr. 3

Reakcijos greiio ir koncentracijos priklausomyb apibdinama veikiani masi dsniu:

v T1 - reakcijos greitis esant T1 temperatrai;

- reakcijos greiio temperatrinis koeficientas.

Kc chemins pusiausvyros konstanta;

Reakcijos greiio priklausomyb nuo koncentracijos

Chemins pusiausvyros poslinkis

Laboratorinis darbas Nr. 4

Drusk hidrolizs pobdis

Hidrolizs intensyvumo palyginimas

III stadija (molekulin ir

Skiedimo taka drusk hidrolizei

Laboratorinis darbas Nr. 5

Emulsijos gavimas ir stabilizavimas

Geleies hidroksido zolio gavimas kondensacijos bdu. Elektrolit takos

Geleies hidroksido zolio gavimas peptizuojant.

Laboratorinis darbas Nr. 6

Metal sveika su rgtimis

Metal sveika su armais

Oksidacijos-redukcijos reakcijos skirtingo pH tirpaluose

Metal sveikos su rgtimis dujiniai produktai

* reakcija vyksta labai silpnai arba tam tikromis slygomis

Laboratorinis darbas Nr. 7

Galvaninis padengimas nikeliu arba variu

Apskaiiuokite reikaling elektros srovs stipr (I) amperais pagal i formul:

ik elektros srovs tankis A/dm2 (nikeliavimo atveju ik = 1 A/dm2;

1 pav. Elektrolizs schema

E nusdusio metalo elektrocheminis ekvivalentas;

Dyd Q (kulonais, C) apskaiiuokite pagal i formul:

I elektros srovs stipris, A;

I faktins ir teorins masi santykio raskite dangos ieig pagal srov:

Metalo dangos stor (d) centimetrais apskaiiuokite taip: