24 tema. ADMINISTRACIN ATSAKOMYB 1.

vadas ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanytu administracins atsakomybs samprat, administracins teiss paeidimo samprat, administracins atsakomybs taikymo principus ir teisinius pagrindus, gebtu atskirti administracin atsakomyb nuo kit teisini atsakomybi ryi. 2. mogaus atsakomybs u savo elges samprata Teisin atsakomyb yra glaudiai susijusi su valstybe ir jos prievarta. Jos esm ir paskirtis yra valstybins prievartos naudojimas teiss nustatytiems ir reguliuojamiems visuomeniniams santykiams, tam tikroms teisinms vertybms, teisinei tvarkai saugoti ir ginti, teiss reikalavimams utikrinti. Teisin atsakomyb yra veiksminga priemon, padedanti garantuoti visuomenje teist elges, rytingai, efektyviai ukirsti keli teiss paeidimams. Teisin atsakomyb, nors ir bdama teisin kategorija, negali bti isamiai apibdinta nesiremiant jos filosofiniu aikinimu. Teis ir moral, teiss teorija ir filosofija glaudiai siejasi. Nemaai teiss norm tiesiogiai tvirtina vienokias ar kitokias morals nuostatas. Taigi, visuomenje egzistuoja teis takojanti dorov ir dor ugdanti teis. mogus laikosi tam tikr dorovini nuostat, nes to reikalauja jo sin ir vidinis sitikinimas. Tuo tarpu teiss norm yra laikomasi ne vien dl to (ir ne tiek dl to), kad to reikalauja vidinis mogaus sins balsas, o bijantis teiss normose numatyt sankcij, taikytin u teiss normose tvirtint elgesio taisykli nesilaikym. Todl ir teis, ir moral yra mogaus elgesio reguliavimo priemons. Taiau teis yra iorin mogaus elgesio reguliavimo priemon, o moral vidinis, paties mogaus sismonintas ir suvoktas elgesio standartas. is esminis skirtumas tarp teiss ir morals yra ieities takas analizuojant atsakomyb kaip moralin kategorij ir atsakomyb kaip teisin kategorij. Moralin ir teisin atsakomyb vienais atvejai sutampa, t.y. asmuo suvokia, kad jis yra atsakingas ir moraliai, ir teisikai, kitais nesutampa. Tai paaikinama danu tam tikr visuotinai pripaint moralini nuostat tvirtinimu teiss normose, taiau toli grau ne visos dorovins taisykls ir nuostatos tvirtinamos teiss normose. Filosofijos literatroje atsakomyb aikinama kaip mogaus suvokimas, jog jis yra atsakingas u savo veiksmus ir kad, priklausomai nuo savo veiksm rezultat, gali bti giriamas arba smerkiamas. Pabriama, kad apie mogaus atsakomyb galima kalbti tik tuomet, jeigu jis veikia laisvai, t.y. jis pats pasirenka konkret savo elgesio variant, bd ir supranta savo veikimo (neveikimo) prasm ir pasekmes. Laisvs kategorija filosofijos literatroje suprantama dviem prasmmis: a) iorin laisv, t.y. laisv i iors niekieno neveriamam daryti visk, k norime; b) vidin laisv, t.y. tokia asmens vidin bsena, kurios dka jis pasirenka tam tikr elgesio variant. Dvejopas laisvs supratimas ypa svarbus teisins atsakomybs poiriu. Jeigu pripastama, jog mogus vien ar kit veiksm atliko savanorikai, suprasdamas to veiksmo prasm ir suvokdamas galimas neigiamas jo pasekmes, tai asmen tiek moraliai, tiek teisikai galima laikyti u tai atsakingu. 3. Bendrieji teisins atsakomybs poymiai
1

Teisins atsakomybs esm geriausiai atsiskleidia per jos poymi analiz. Galima bt nurodyti tokius teisins atsakomybs poymius: 1) teisin atsakomyb vienas i valstybs prievartos iraikos bd; 2) teisin atsakomyb taikoma tik teiss norm pagrindu; 3) teisins atsakomybs faktinis pagrindas teiss paeidimas; 4) teisin atsakomyb taikoma kompetentingos valstybs institucijos ar pareigno aktu; 5) teisins atsakomybs subjektas kaltas teis paeids asmuo (mogus, mon, kitoks kolektyvinis subjektas); 6) teisins atsakomybs esm teiss paeidjo elgesio smerkimas ir teisini sankcij jam taikymas.; 7) teisins atsakomybs paskirtis utikrinti teisin tvark, saugoti tam tikras teisines vertybes, utikrinti socialini santyki dalyvi teisi ir pareig pusiausvyr. Apibendrinus mintus poymius, galima teigti, kad teisin atsakomyb tai teiss paeidjui valstybs vardu statym ir kit teiss akt pagrindu daromas prievartinis poveikis, kuriuo siekiama garantuoti teiss normomis nustatyt teisin tvark, atkurti teisi ir pareig pusiausvyr, pasireikiantis teiss paeidjo elgesio smerkimu ir teisini sankcij (atsakomybs priemoni) taikymu, dl ko paeidim padars kaltas asmuo patiria nepalanki moralinio, asmeninio, turtinio, fizinio ar organizacinio pobdio padarini. Paymtina, kad veika gali bti pagrindas teisinei atsakomybei taikyti tik tada, kai ji udrausta teiss norma arba kai nevykdomas teiss normoje suformuluotas imperatyvas. Niekas negali bti baudiamas u veiksmus, kuri padarymo metu jie nebuvo traktuojami kaip teiss paeidimas, t.y. kol nebuvo paskelbtas atitinkamas teiss paliepimas ar draudimas. 4. Teisins atsakomybs rys Teisins atsakomybs ris: 1) civilin; 2) materialin; 3) drausmin; 4) tarnybin; 5) administracin; 6) baudiamoji.

Civilin atsakomyb tai turtin prievol, kurios viena alis turi teis reikalauti atlyginti nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius), o kita alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (al) ar sumokti netesybas (baud, delspinigius). [1] ios turtins prievols atsiradimo pagrindas sutarties paeidimas arba civilinio delikto padarymas. Kaip matyti i statymo teksto, pagrindin civilins atsakomybs paskirtis kompensacin. Civilin atsakomyb nukentjusios alies reikalavimu daniausiai taiko teismas, inagrinjs konkret civilin gin. Taiau statymai nedraudia tok gin perduoti sprsti arbitraui, kitokiam kvaziteismui, pasirinkti taikytin teis ir keisti teismingum, iskyrus konkreiai ivardintus atvejus. Baudiamoji atsakomyb taikoma u paias pavojingiausias visuomenei veikas, kuriomis ksinamasi mogaus gyvyb, sveikat, fizin nelieiamyb, nuosavyb, vairias teises ir pan. Visas veikas, u kurias baudiama kriminalinmis sankcijomis, ivardija Baudiamasis kodeksas. Tik jame gali bti numatytos kriminalins bausms. Baudiamj atsakomyb valstybs vardu taiko tik teismas. Baudiamosios atsakomybs pritaikymas ir atlikus paskirt bausm daniausiai sukelia kaltininkui tam tikr laik galiojanias neigiamas pasekmes teistum. Administracin atsakomyb taikoma u maiau pavojingas visuomenei veikas, kuriomis daniausiai ksinamasi nustatyt valstybs valdymo tvark. Ji taikoma nesant tarp baudianiojo ir paeidjo koki nors pavaldumo santyki. Taikant administracin atsakomyb pasireikia j taikani kompetenting valstybs institucij ar j pareign valdios galiojimai. Taigi taikant i teisin atsakomyb, kaip ir baudiamj, pasireikia vertikals valstybs ir jos gyventoj ar kolektyvini subjekt santykiai. Administracins atsakomybs priemons numatomos tik statymuose, o taisykls, u kuri paeidim numatyta administracin atsakomyb, gali bti numatytos vairaus lygmens teiss aktuose, taip pat ir savivaldybi taryb ar valdyb priimamuose norminiuose teiss aktuose. Drausmin atsakomyb taikoma u nusiengimus vidaus darbo tvarkai, darbo statymams. Tai yra darbo santykiais, darbo sutartimi su taikaniuoju atsakomyb susieto asmens nubaudimas. Drausmin atsakomyb taikoma tik fiziniams asmenims darbuotojams. Grieiausia nuobauda u darbo drausms paeidim yra atleidimas i darbo. Visos kitos priemons yra daugiau moralinio poveikio (pastaba, papeikimas). [2] M aterialin atsakomyb taikoma drausminio ar tarnybinio pavaldumo tvarka. Materialin atsakomyb, iskyrus grietai nurodytus atvejus (esant sutariai dl visikos materialins atsakomybs ar padarius nusikaltim), yra riboto dydio, daniausiai nekompensuojanti visos padarytos alos ir apibriama tam tikru darbo umokesio dydiu. statymas kai kuriais atvejais leidia darbdavio galiotam asmeniui paiam priimti patvarkym iiekoti padaryt al (taip numatyta ir Valstybs tarnybos statyme), o teism kreiptis turi nesutinkantis su tuo darbuotojas. Civilins atsakomybs atveju, gera valia neatlyginus padarytos alos ar kitoki nuostoli, j priverstiniam iiekojimui btinas teismo, arbitrao ar kito kompetentingo sprsti gin subjekto sprendimas. Tarnybin atsakomyb yra gantinai nauja atsakomybs ris atsiradusi Lietuvoje primus Valstybs tarnybos statym . Nuo mums jau prastos drausmins atsakomybs tarnybin atsakomyb skiriasi tuo, kad ji taikoma ypatingu valstybs tarnybos santykiu su valstybe susietiems tarnautojams. Be to, tarnybins atsakomybs priemones, taikymo tvark reglamentuoja teiss normos, priskirtinos vieajai teisei. Taiau tarnybins atsakomybs negalima sutapatinti ir su administracine, nes pastarosios pagrindinis skirtumas nuo kit yra, kaip minta, jos taikymas jokiais pavaldumo ryiais su taikaniuoju nesusietam asmeniui. Be to, administracin atsakomyb taikytina
3

ir juridiniams asmenims, o tarnybin atsakomyb taikytina tik fiziniams asmenims valstybs tarnautojams. 5. Administracins atsakomybs svoka, bruoai Administracins atsakomybs svoka vartojama paprastai tik retrospektyvine prasme, nors kai kurios administracins prievartos priemons yra nukreiptos ukirsti keli galimiems teiss paeidimams ar kitokiam visuomenei pavojingam elgesiui arba kitokioms objektyviai kilusioms visuomenei alingoms pasekmms. Retrospektyvine prasme atsakomybs svoka vartojama ir baudiamojoje teisje. Administracinei atsakomybei bdingi bendrieji teisins atsakomybs bruoai. Kartu administracin atsakomyb turi ir tik jai bdingus, specifinius bruous, padedanius atskleisti jos esm ir paskirt, atriboti nuo kit teisins atsakomybs ri. Specifiniai administracins atsakomybs poymiai yra ie: 1) administracins atsakomybs teisinis pagrindas yra administracins teiss normos, kuriose ivardintas isamus administracins teiss paeidim, nuobaud ir jas skiriani institucij (pareign) sraas. Pagrindinis teiss aktas, skirtas administracins atsakomybs reglamentavimui, yra Administracini teiss paeidim kodeksas. Taiau ir kituose statymuose yra norm, nustatani tiek fizini, tiek juridini asmen administracin atsakomyb; 2) administracins atsakomybs faktinis pagrindas yra administracins teiss paeidimas. Administracin atsakomyb gali bti taikoma tik u tokias veikas, u kuri paeidim atsakomyb nustato administracins teiss normos; 3) administracin atsakomyb taikoma fiziniams asmenims, atskirai iskiriant pareign ir kit speciali individuali subjekt administracin atsakomyb, taip pat juridiniams asmenims. 4) administracin atsakomyb juos padariusiems asmenims taikoma ne tarnybinio pavaldumo, ne darbo santyki pagrindu. Tai reikia, kad administracins teiss paeidim bylas tiria, nagrinja ir administracines nuobaudas paeidjams skiria ne staig, moni, kuriose dirba paeidjas, vadovai, bet valstybinio valdymo institucijos ir staigos policija, valstybins inspekcijos ir kitos institucijos bei j pareignai. Nemaai administracins atsakomybs priemoni taiko ir teismai (teisjai), taip pat kolegiali institucija administracin komisija; 5) administracins nuobaudos yra baudianio pobdio valstybs prievartos priemons, taiau velnesns u kriminalines bausmes ir j taikymas teiss paeidjui nesukelia teistumo; 6) administracin atsakomyb yra taikoma procesine tvarka, kuri nustato Administracini teiss paeidim kodekso ir kit statym normos. i tvarka, palyginus su baudiamja ar civiline teisena, yra daug paprastesn ir operatyvesn. Neretai administracins nuobaudos teiss paeidjams yra skiriamos teiss paeidimo vietoje (pvz., bauda vairuotojui u nustatyto greiio virijim). Apibendrinant pasakytina, kad administracin atsakomyb yra savarankika atsakomybs ris, taikoma administracinio proceso teiss norm nustatyta tvarka administracins teiss paeidimus padariusiems fiziniams ir juridiniams asmenims, skiriant jiems statym numatytas administracines nuobaudas, kuriomis siekiama utikrinti teisin tvark gyvendinant valstybin valdym. 6. Administracins atsakomybs pagrindai: norminis, faktinis, procesinis
4

Administracins atsakomybs poymi analiz leidia iskirti 3 jos pagrindus arba elementus, be kuri ar bent vieno i j neatsiranda administracin atsakomyb kaip visuma, kaip teisinis reikinys: 1) normin, t.y. j reglamentuojani teiss norm sistem; 2) faktin, t.y. konkretaus subjekto veik, kuria paeidiamos elgesio taisykls, saugomos administracinmis sankcijomis (administracins teiss paeidimas); 3) procesin, t.y. kompetentingo subjekto akt skirti konkrei nuobaud u konkret nusiengim. alia pastarojo pagrindo labai svarbus vienas jo aspektas nuobaudos vykdymas gera valia arba valstybs galiotoms institucijoms ar pareignams nuobaud vykdant prievarta. Tam, kad realiai bt pasiekti administracins atsakomybs tikslai, btinos visos ivardintos slygos ar pagrindai ir btent tokia seka, kaip idstyta. Vis pirma turi bti norma, numatanti atitinkam pareig elgtis vienaip ar kitaip, ir sankcija u ios pareigos nevykdym. Po to gali atsirasti faktinis pagrindas prieinga teisei veika. Esant teiss normai ir j paeidianiai veikai, galiotas subjektas statyme nustatyta tvarka privalo itirti teiss paeidim ir turi teis skirti nuobaud u administracin nusiengim. Taiau nevykdyta, neatlikta paskirta nuobauda vis administracins atsakomybs taikymo mechanizm gali paversti beprasmiu valstybs institucij ir pareign gali ir resurs naudojimu. Todl btina pabrti, kad administracins nuobaudos realus vykdymas yra svarbus administracins atsakomybs tiksl siekimo elementas. 6.1. Norminis administracins atsakomybs pagrindas Pirmas administracins atsakomybs pagrindas norminis. Tai galiojani teiss norm sistema, tvirtinanti: 1) administracini nusiengim sudtis; 2) administracini nuobaud sistem ir j skyrimo taisykles; 3) subjekt, turini teis tirti teiss paeidimus ir skirti administracines nuobaudas, rat; 4) administracins atsakomybs taikymo proces; 5) administracini nuobaud vykdym. Teiss akt, nustatani administracin atsakomyb, rys yra ios: 1) statymai; 2) savivaldybi taryb ir valdyb sprendimai. statymus, reglamentuojanius administracin atsakomyb, galima skirstyti taip: 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) Administracini teiss paeidim kodeksas; 3) kiti statymai, nustatantys administracin atsakomyb.
5

Administracin atsakomyb nustataniai teiss normai teisingai suvokti didels reikms turi kiekvieno straipsnio sudedamj dali supratimas. Teiss teorijoje teigiama, kad teiss norm sudaro hipotez, dispozicija ir sankcija. Hipotez tai teiss normos elementas, kuris sujungia teiss norm su realiu gyvenimu. Ji nurodo tas faktines aplinkybes, kurioms atsiradus galima naudotis dispozicijoje nurodytomis teismis ir privalu vykdyti tas teises legalizuojanias pareigas, taip pat btinyb taikyti valstybinio poveikio priemones pareig nevykdaniojo atvilgiu. Dispozicija yra ta normos dalis, kuri formuluoja elgesio taisykles, t.y. nustato, kokiomis teismis teisinio santykio subjektas gali naudotis, koki imperatyv turi laikytis ar juos vykdyti. Sankcija tai nuobauda, numatyta u hipotezje numatytomis slygomis dispozicijoje numatyt teisini draudim ar elgesio imperatyv nevykdym. 6.2. Faktinis administracins atsakomybs pagrindas Teiss paeidimas tai prieinga teisei, kalta fizini ar juridini asmen veika, kuria paeidiama tam tikra tvarka valstybje, tam tikros teisins vertybs. Veika yra iorikai pasireikiantis mogaus elgesys. Jis gali pasireikti aktyviais veiksmais arba neveikimu (tam tikros pareigos nevykdymu). mogaus mintys, sitikinimai, pairos, kad ir kaip neigiamai bt vertinami visuomens nuomons, negali bti laikomi teiss paeidimais, kol jie nepasireikia iorikai ir nepaeidia nustatyt teisini draudim. Teiss paeidimai identifikuojami nustaius tam tikrus j poymius. Vieneri i poymi yra neesminiai, tik suteikiantys papildom informacij, kiti poymiai btinai turi bti konstatuoti, norint vien ar kit veik traktuoti kaip vienos ar kitos ries teiss paeidim. Vieneri poymiai yra pastebimi kaip veikos iorinis pasireikimas, kiti charakterizuoja pat veik padarius asmen, jo psichin santyk su daroma veika, jos pasekmi suvokim. Pagal tai visi teiss paeidimo poymiai gali bti grupuojami tam tikras grupes, sudaranias teiss paeidimo sudties elementus. Skiriami ie bet kokio teiss paeidimo sudties elementai: 1) objektas; 2) objektyvioji pus; 3) subjektas; 4) subjektyvioji pus. Nusiengimo sudiai reikalingi visi ie elementai. Jeigu bent vieno i j nra, nra ir nusiengimo sudties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybs pagrindo. Tai yra pirmoji nusiengimo sudties kaip teisinio instituto reikm. Teiss paeidimo objektas
6

Teiss paeidimo objektas yra tai, k ksinamasi arba kas paeidiama neteista veika. Administracini nusiengim (kaip ir nusikaltim) objektus priimta skirstyti ias ris: 1) bendrasis; 2) rinis (specialusis); 3) tiesioginis. Bendrasis administracins teiss paeidimo objektas yra visos tos teisins vertybs, kurias saugo administracins atsakomybs priemons. Tai: 1) moni teiss ir laisvs; 2) nuosavyb; 3) valstybin, vieoji ir nustatyta valdymo tvarka. Rinis (specialusis) administracins teiss paeidimo objektas yra vienari arba tapai teisini vertybi grup, saugoma administracins atsakomybs priemonmis. Tokie riniai objektai yra aplinkos apsauga, valdymo tvarka, nuosavyb, vieoji tvarka ir kt. Tiesioginis objektas yra ta teisin vertyb, kuri paeidiama konkreia veika. Mintu nusiengimu, gali bti paeidiamos vairios teisins vertybs: nustatyta teismo posdio tvarka, teisjo garb ir orumas, posdio dalyvi garb ir orumas ir pan. Kvalifikuojant veik vis pirma svarbu nustatyti rin objekt arba, kitaip tariant, susirasti atitinkam Administracini teiss paeidim kodekso specialiosios dalies skirsn. Tiesioginio objekto nustatymas yra labai svarbus veiksmas tinkamai ir galutinai kvalifikuojant teiss paeidim pagal konkrei teiss norm, tvirtint atskirame statymo (ar savivaldybs institucijos sprendimo) straipsnyje ar jo dalyje. Teiss paeidimo objektyvioji pus Poymiai, apibdinantys iorin teiss paeidimo pasireikim, sudaro kit nusiengimo sudties element objektyvij pus. Teiss paeidimo objektyvij pus sudaro ie poymiai: 1) pavojinga veika (veikimas arba neveikimas); 2) pasekms; 3) prieastinis veikos ir jos pasekmi ryys; 4) veikos padarymo: a) bdas;
7

b) vieta; c) laikas; d) priemons. Teiss paeidimo subjektas Dar vienas svarbus administracins teiss paeidimo sudties elementas yra subjektas. Tai asmuo, paeids teiss norm reikalavimus. Pagal Administracini teiss paeidim kodeks nusiengim subjektais gali bti tik fiziniai asmenys. Juridini asmen administracin atsakomyb pagal dabar galiojant Administracini teiss paeidim kodekso nenumatyta. Taiau, kaip minta, pastaraisiais metais buvo priimta nemaai statym, kurie numat ekonomini sankcij, skaitant baudas, skyrim verslo subjektams. Paymtina, kad ekonomin sankcija yra ne kas kita, kaip administracin nuobauda. Taigi, administracins teiss paeidimo subjektus galima dalinti dvi stambias grupes: 1) fiziniai asmenys (individuals subjektai), turintys bendrj administracinteisin ar special administracinteisin status; 2) kio ir kiti kolektyviniai subjektai juridiniai asmenys. J tarpe taip pat galima iskirti bendrus ir specialius subjektus. Speciali subjekt atsakomyb pabriama normoje atskirai (pvz., banko ar kitokios specialios mons atsakomyb). Kitais atvejais, pvz., u mokesi slpim, atsakomyb taikoma vienodai visoms monms ar kitiems kolektyviniams subjektams. Individualaus subjekto poymius taip pat galima padalinti bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji individualaus subjekto poymiai yra tie, kuriuos turi turti bet kuris administracinn atsakomybn trauktinas asmuo. Bendrieji individualaus subjekto poymiai yra ie: 1) statymo nustatytas amius, kur sukakus u prieing teisei veik gali bti taikoma administracin atsakomyb; 2) pakaltinamumas, t.y. asmens gebjimas suprasti savo veiksm prasm ir juos valdyti. Asmens pakaltinamumas yra subjekto bendrasis poymis. Administracini teiss paeidim kodekse asmens gebjimas suprasti savo veiksm prasm ir juos valdyti apibriamas negatyvija prasme, t.y. per nepakaltinamumo svok. Administracini teiss paeidim kodekso 19 straipsnyje nustatyta: administracinn atsakomybn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas prieing teisei veikim arba neveikim, buvo nepakaltinamumo bsenoje, tai yra nebegaljo suprasti savo veiksm esms arba j valdyti dl chronikos psichins ligos, laikino psichins veiklos sutrikimo, silpnaprotysts ar kitokios patologins bsenos. Kaip matyti i statymo teksto, nepakaltinamumas susideda i dviej element: 1) negaljimo suprasti savo veiksm esms; 2) negaljimo savo veiksm valdyti.
8

Pirmasis elementas dar apibdinamas kaip intelekto aspektas. Tai asmens galjimas suvokti aplink ir savo veiksm joje pobd ir prasm. Antrasis elementas dar vadinamas valios aspektu. Tai reikia, kad asmuo jei ir suvokia savo veiksm prasm, bet dl tam tikr prieasi negali j valdyti. ios prieastys taip pat ivardijamos statyme. Tai: 1) chronika psichin liga; 2) laikinas psichins veiklos sutrikimas; 3) silpnaprotyst; 4) kitokia patologin bsena. ioms prieastims konstatuoti reikalinga psichiatrin, o kai kada ir psichologin ekspertiz. Specialieji individuali subjekt poymiai bna ivardinti teiss normoje, numatanioje atsakomyb u konkrei veik. Jeigu administracin atsakomyb numatanioje normoje nra specialij subjekto poymi, vadinasi ji taikoma asmeniui, kuriam bdingi bendrieji poymiai. Ir atvirkiai: jeigu normoje yra ivardinti papildomi subjekto poymiai, tik jiems esant pagal i norm galima taikyti administracin atsakomyb. Visais iais atvejais norint asmen nubausti nepakanka nustatyti jo ami ir pakaltinamum. Reikia dar rodyti, kad jis turi ir kitus poymius, leidianius j laikyti pareignu, darbdaviu, banko vadovu, tvu ar tviu ir pan. Specialieji individuali subjekt poymiai gali bti skirstomi vairiu pagrindu. Tai gali bti: 1) darbo ypatybs, tarnybin padtis (pareignas, karys, vairuotojas ir pan.); 2) rieingas teisei elgesys praeityje (anksiau baustas administracine nuobauda, policijos operatyvin-prevencin skait raytas asmuo ir pan.); 3) kiti fizini asmen teisins padties ypatumai (karo prievolininkas, usienietis ir pan.). Galima ir kitokia nusiengimo subjekt fizini asmen, turini specialij poymi, klasifikacija. Ianalizavus visas Administracini teiss paeidim kodekso bendrosios ir specialiosios dalies normas mintus subjektus galima suskirstyti taip: 1) pareignai; 2) vadovai ir kiti vadovo funkcijas atliekantys asmenys; 3) moni, staig, organizacij valdymo institucij nariai, specialistai ir kiti darbuotojai; 4) savininkai; 5) vairuotojai ir kiti su transporto priemoni naudojimu susij asmenys; 6) valstybs tarnautojai;
9

7) kiti subjektai. Teiss paeidimo subjektyvioji pus Teisin atsakomyb atsiranda tuomet, kai teiss paeidim darantis asmuo sugeba suvokti aplink, savo valia gali laisvai pasirinkti elgesio variantus. Teiss paeidimo, taigi ir administracins teiss paeidimo subjektyvioji pus yra visi tie poymiai, kurie charakterizuoja vidin, atsispindint psichikoje, teiss paeidjo santyk su daroma veika (jos pasekmmis). Subjektyviosios puss poymiai yra kalt, nusiengimo motyvas ir tikslas. Svarbiausias subjektyviosios puss poymis yra kalt. Ji turi bti nustatyta bet kuriuo atveju, norint taikyti administracin atsakomyb. Motyvas ir tikslas yra papildomi subjektyviosios puss poymiai, kurie geriau atskleidia teiss paeidjo psichin santyk su daroma veika, taiau veikos kvalifikavimui jie ne visada turi reikms. Veikos motyvas yra tos paskatos, dl kuri daromas teiss paeidimas. Tikslas tai rezultatas, kurio siekia teiss paeidjas. Nustatyti veikos motyv ar tiksl btinai reikia tada, kai minti poymiai bna aprayti Administracini teiss paeidim kodekso specialiosios dalies normoje, nustatanioje atsakomyb u konkrei teisei prieing veik. Taiau ir tuo atveju, kai motyvas ar tikslas neeina veik kvalifikuojanius poymius, jie nustatytini siekiant tiksliau parinkti administracin nuobaud. Tiek baudiamosios, tiek administracins atsakomybs taikymo srityje skiriamos dvi kalts formos: 1) tyia; 2) neatsargumas. Administracini teiss paeidim kodekso 10 straipsnyje duodamas toks tyios apibrimas: administracins teiss paeidimas laikomas padarytu tyia, jeigu j padars asmuo suprato prieing teisei savo veikimo arba neveikimo pobd, numat alingas jo pasekmes ir j norjo arba nors ir nenorjo i pasekmi, bet smoningai leido joms kilti. I io apibrimo matyti, kad tyia bna dviej ri. Bendri abiem tyios rims poymiai yra : 1) asmens suvokimas, kad jo veikimas arba neveikimas yra prieingas teisei, ir 2) veikos aling pasekmi numatymas. Tyia ris skiriama pagal tai: 1) ar asmuo norjo veikos aling pasekmi, 2) ar veikos aling pasekmi nenorjo, bet smoningai leido joms kilti. Pirmoji tyios ris vadinama tiesiogine tyia, antroji netiesiogine. Kita kalts forma yra neatsargumas. Administracini teiss paeidim kodekso 11 straipsnyje nustatyta: administracinis teiss paeidimas laikomas padarytu dl neatsargumo, jeigu j padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai
10

tikjosi, kad j bus ivengta, arba nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo ir galjo jas numatyti. Kaip matyti i ios kalts formos neatsargumo apibrimo, jis taip pat gali bti dviej ri: 1) prieing teisei veik padars asmuo numat, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti alingas pasekmes, bet lengvabdikai tikjosi j ivengti; 2) prieing teisei veik padars asmuo nenumat, kad gali kilti tokios pasekms, nors turjo ir galjo jas numatyti. Pirmoji neatsargumo ris vadinama lengvabdiku pasitikjimu, antroji nerpestingumu. Pagrindinis skirtumas tarp i neatsargumo ri yra tai, kad pirmuoju atveju paeidjas numato alingas savo veikos pasekmes, taiau, pasitikdamas savo sugebjimais, valdomais mechanizmais, palankiomis aplinkybmis ir pan., tikisi j ivengti. Antruoju atveju geriausiai tinka jau minto protingo laukiamo elgesio arba tokios pat profesijos ar amiaus normalaus ir atidaus mogaus elgesio standarto modelis. 6.3. Procesinis administracins atsakomybs pagrindas Tai kompetentingo subjekto aktas skirti konkrei nuobaud u konkret nusiengim. alia pastarojo pagrindo labai svarbus vienas jo aspektas nuobaudos vykdymas gera valia arba valstybs galiotoms institucijoms ar pareignams nuobaud vykdant prievarta. 7. Administracins atsakomybs principai Kai kalbame apie teisin atsakomyb, nepakanka utikrinti, kad j nustatanios teiss normos neprietaraut teiss principams. Ne maiau svarbu, kad ir atsakomybs taikymo metu kompetentingi subjektai laikytsi i bendrj teiss princip, t.y. taikydami teiss normose numatytas sankcijas neikreipt j esms. Neabejotina, kad taip efektyviau bus pasiekti atsakomybs tikslai. Net ir teiss paeidjas reaguos kitaip matydamas, kad atsakomybs priemon jam pritaikyta ne tik nepaeidus teiss norm reikalavim, bet ir prisilaikant bendrj teiss princip. Analizuodami Lietuvos Respublikos Konstitucij, kitus teiss aktus, susipain su Europos mogaus teisi apsaugos praktika galime suformuluoti iuos pagrindinius administracins atsakomybs principus: 1) atsakomybs teistumas. 2) mogaus nelieiamumas. 3)asmen lygyb statymui ir teisei. 4) nekaltumo prezumpcija. 5) atsakomybs proporcingumas. 6) atsakomybs teisingumas.
11

Tokie yra pagrindiniai administracins atsakomybs principai. J vis pirma turi laikytis statym, kit su administracine atsakomybe susijusi teiss akt krjai ir leidjai. Nemaiau jie svarbs ir taikant administracins atsakomybs priemones, nes statym leidjas numato galimyb lanksiai ir efektyviai taikyti nustatytas poveikio priemones, labiau jas individualizuoti, kad kuo greiiau bt atkurta teisin tvarka, utikrinta teisi ir pareig pusiausvyra. 8. Aplinkybs, alinanios reikalingumas, j poymiai administracin atsakomyb. Btinoji gintis, btinasis

T ai teisiniai institutai, labai artimi savo esme baudiamajai teisei. Svarbiausi kiekvieno administracins teiss paeidimo poymiai yra pavojingumas visuomenei ir prieingumas teisei. Jeigu kurio nors i j nebus, neatsiras ir administracins atsakomybs, nors veika iorikai ir atitikt statyme ivardintus nusiengimo sudties poymius. Vadinasi, ne kiekviena visuomenei pavojinga veika yra nusiengimas norint j traktuoti nusiengimu ji turi bti udrausta teiss normos. Ir atvirkiai ne kiekviena iorikai atrodanti prieinga teisei veika yra pavojinga visuomenei. Tiek administracinje, tiek baudiamojoje teisje numatomos aplinkybs, kurias konstatavus panai teisei prieing veika traktuojama kaip nepavojinga visuomenei ir todl paalinanti asmens atsakomyb. Panaiai yra ir taikant civilin ar kitoki atsakomyb. Tokias aplinkybes, paalinanias veikos pavojingum visuomenei, dabar galiojantis Administracini teiss paeidim kodeksas numato dvi: btinj reikalingum ir btinj gint. Btinasis reikalingumas apibrtas Administracini teiss paeidim kodekso 17 straipsnyje: Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas btinojo reikalingumo bklje, tai yra siekiant paalinti pavoj, gresiant valstybinei ar vieajai tvarkai, nuosavybei, piliei teisms ir laisvms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu is pavojus tomis aplinkybmis negaljo bti paalintas kitomis priemonmis ir jeigu padarytoji ala yra maiau reikminga negu ivengtoji ala. Kaip matyti i io btinojo reikalingumo situacijos apibrimo, jai esant susiduria dvi teiss saugomos teisins vertybs. Atsakomyb taikantis subjektas privalo nustatyti, koks t vertybi tarpusavio santykis ir ar buvo slygos, nusverianios proporcingumo svarstykles aplinkybi, paalinani veikos pavojingum visuomenei, naudai. Veikos vertinimui btinuoju reikalingumu reikalingos ios slygos: 1) realus pavojus daraniajam veik ar treiajam asmeniui arba j turtui. ala turi grsti bet kokiai teiss saugomai teisinei vertybei. statyme pateiktas gana abstraktus pavyzdinis toki vertybi sraas. Tai: a) valstybin ar vieoji tvarka; b) nuosavyb; c) moni teiss ir laisvs; d) nustatyta valdymo tvarka.
12

2) pavojaus neivengiamumas. Pavojus turi bti realus, o ne tariamas; 3) siekimas ivengti didesns, nei padaryta, alos.; 4) ikils pavojus negali bti paalinamas kitaip, kaip tik padarant tam tikros alos; 5) ikils pavojus paalinamas padarant alos treiajam asmeniui. Juo daniausiai bna niekuo dti fiziniai ar juridiniai asmenys. Taigi, btinasis reikalingumas yra tada, kai, norint ivengti alos tam tikroms teiss saugomiems vertybms, padaroma alos kitoms teiss saugomoms vertybms, jeigu grsm negaljo bti paalinta kitomis priemonmis. Btinoji gintis yra mogaus gyvybs ir sveikatos, kitoki visuotini vertybi nelieiamumo gynimas nuo pradto ar tiesiogiai gresianio pavojingo ksinimosi padarant alos besiksinaniajam, jeigu tik nebuvo perengtos proporcingos ginties ribos. Utikrinti mogaus, jo teisi, visuotins tvarkos apsaug yra valstybs pareiga. Taiau teistai gintis nuo pavojingo visuomenei ksinimosi yra ir kiekvieno visuomens nario teis bei pareiga. Btinja gintimi vertintinas ne tik pasiprieinimas realiai besireikianiam pavojui, bet ir pasiprieinimas protingai suvoktai pavojingai grsmei, nors vliau ir paaikt, kad besiginantysis klydo. Administracini teiss paeidim kodekso 18 straipsnyje btinoji gintis apibrta taip: Administraciniu teiss paeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas iame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dl administracini teiss paeidim, bet padarytas btinosios ginties bklje, tai yra ginant valstybin ir viej tvark, nuosavyb, piliei teises ir laisves, nustatyt valdymo tvark nuo prieingo teisei ksinimosi tokiu bdu, kad padaroma pasiksintojui alos, jeigu tik nebuvo perengtos btinosios ginties ribos. Kaip matome i pateiktos statymo nuostatos, btinoji gintis taip pat yra susijusi su tam tikromis slygomis. Pagrindins i j yra trys: ksinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas. statyme numatyta, kokius objektus ksinantis veika bus traktuojama kaip pakankamai pavojinga, kad bt galima teistai gintis. Tai yra: 1) valstybin ir vieoji tvarka; 2) nuosavyb; 3) mogaus teiss ir laisvs; 4) nustatyta valdymo tvarka. Akivaizdu, kad is teisini vertybi sraas yra per daug ribotas, neatitinka laisvos ir demokratins visuomens gyvenimo realij, todl papildytinas tobulinant administracins atsakomybs teisin reglamentavim.

13

Akivaizdiu laikomas toks ksinimasis, kuris jau daro al arba kuris sukl reali alos atsiradimo grsm. Viena i btinosios ginties instituto taisykli yra tai, kad negalima daryti alos pasiksinusiam asmeniui, kai pats ksinimasis jau yra pasibaigs. Taiau tokiu atveju yra labai svarbu nustatyti besiginaniojo psichologin bsen kuriuo momentu jis suvok, kad pavojus baigsi. Realus ksinimasis yra tokia veika, kuri egzistuoja objektyviai, o ne besiginaniojo vaizduotje. Pavojingas ksinimasis turi pasireikti aktyviu veiksmu. Btinoji gintis galima tik grsiant tokiai alai, kuri paalinama duodant atkirt upuolikui. iuo poiriu taip pat labai svarbu nustatyti, kiek besiginantysis galjo realiai suvokti ksinimosi aplinkybes. Be jau ivardint bruo gynyba turi atitikti dar ir iuos reikalavimus: 1) ala turi bti padaroma paiam besiksinaniajam, o ne kitiems asmenims. Ginamasi nuo besiksinaniojo, todl ir ala turi bti daroma tik jam; 2) gintis gali ne tik upultasis, bet ir kitas asmuo, ginantis nuo pavojingo ksinimosi ivardintas teisines vertybes; 3) btinosios ginties metu neturi bti perengtos jos ribos. Prie besiksinantj naudotini tik tokie veiksmai ir priemons, kuri pakanka upuolimui atremti ir nutraukti. 9. Administracins atsakomybs atribojimas nuo kit teisins atsakomybs ri Norint taikyti administracin atsakomyb nenusiengiant jos principams btina tinkamai juridikai kvalifikuoti teiss paeidimus ir tinkamai taikyti paeidjams poveikio priemones. Todl svarbu atriboti teiss paeidim ris viena nuo kitos. Teiss paeidim vien nuo kit atribojimas galimas ir iais kriterijais: 1) pavojingumo visuomenei laipsniu ir pobdiu; 2) prieingumu teisei; 3) teisinmis pasekmmis. Nusikaltimas, administracinis nusiengimas, civilinis deliktas, tarnybinis, drausminis nusiengimai visi jie yra daugiau ar maiau pavojingos veikos. Jomis paeidiamos atitinkamos teisins vertybs. Taiau administracinis nusiengimas, civilinis deliktas, drausminis nusiengimas yra maiau pavojingi u nusikaltimus. Paprastai ir pasekms bna skirtingos. Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo nusikaltimo Administracins teiss paeidimai ir nusikaltimai danai turi daug panai poymi ir daugiausiai klausim kvalifikuojant veik kyla dl to, koks kodeksas Administracini teiss paeidim ar Baudiamasis nustato u j atsakomybs priemones. Be to, kai kurie administraciniai nusiengimai, nustaius kvalifikuojanius poymius, neretai perauga nusikaltimus, numatytus iki iol galiojaniame Baudiamajame kodekse. Taiau vienu metu negali bti taip, kad veika bt kvalifikuojama pagal abu kodeksus. Todl kvalifikuojant veik labai svarbu inoti, kaip atskirti nusikaltim nuo administracinio nusiengimo.
14

Kaip jau buvo minta, vienas pagrindini poymi, leidiani atskirti ias teiss paeidim ris, yra skirtingas j pavojingumo visuomenei laipsnis. Nusikaltimas pavojingesnis visuomenei, administracins teiss paeidimas maiau pavojingas. Kokios pavojingos visuomenei veikos yra pripastamos nusikaltimais arba baudiamaisiais nusiengimais nustato Baudiamasis kodeksas. Taigi, gretinant mintas Administracini teiss paeidim kodekso nuostatas su Baudiamuoju kodeksu, ypa naujojo, normomis, akivaizdi viena ivada pagrindin skirtum lemia pavojingumo visuomenei laipsnis. Gretinant nusikaltimus ir administracinius nusiengimus, artimus objektyviosios puss poymiais, takoskyr tarp j galima rasti pagal tam tikrus poymius: 1) pagal teiss paeidimo pasekmes; 2) pagal padaryt materialin al; 3) pagal teiss paeidimo recidyvikum; 4) pagal teiss paeidimo padarymo bd, rankius, priemones. Pagal prieingumo teisei poym administraciniai nusiengimai skiriasi nuo nusikaltim tuo, kad jie numatyti administracin atsakomyb nustataniuose statymuose ar kituose teiss aktuose. Nusikaltimai numatyti tiktai Baudiamajame kodekse. Dar vienas skiriamasis bruoas teisins pasekms. Padarius nusikaltim skiriama pati grieiausia valstybs prievartos priemon kriminalin bausm. Padariusiam administracins teiss paeidim kaltininkui gali bti skiriamas spjimas, bauda, administracinis aretas iki 30 par, specialiosios teiss atmimas, turto konfiskavimas, nualinimas nuo darbo (pareig). Baudiamojoje teisje nuteisimas sukelia ir tam tikras neigiamas pasekmes atlikus bausm teistum. Administracin nuobauda toki pasekmi nesukelia. Administracini teiss paeidim kodekso 36 straipsnyje tik nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracin nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadar naujo administracins teiss paeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracin nuobauda. Taigi, tam tikras baustumas pagal Administracini teiss paeidim kodeks ilieka vienus metus nuo nuobaudos vykdymo pabaigos (pvz., nuo baudos sumokjimo dienos, teiss atmimo termino pabaigos ir pan.), taiau tai visai kitas teisinis reimas, negu teistumo atveju. Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo drausminio nusiengimo. Drausminis nusiengimas tai prieinga teisei veika, kuri padar darbuotojas, paeisdamas vidaus darbo tvark. i vidaus darbo tvark paprastai nustato staigos, mons, organizacijos vidaus darbo tvarkos taisykls ir kiti darbo teiss aktai. Drausminio nusiengimo subjektas yra asmuo, susietas su darbdaviu darbo sutartimi. Administracins teiss paeidimas yra daugiausia valstybinio valdymo srities teiss akt reikalavim paeidimas. Administracinio nusiengimo subjektas gali bti bet kuris asmuo, nesusietas su taikaniuoju atsakomyb jokiais darbo ar tarnybos santykiais. Kai kada padaryta veika gali bti tiek administracins teiss paeidimas, tiek ir drausminis nusiengimas. Tai yra vadinamieji mirs teiss paeidimai. J pavyzdiais gali bti darbo
15

apsaugos, saugumo technikos, priegaisrins apsaugos, atmosferos oro apsaugos taisykli ir kiti teiss paeidimai. Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo tarnybinio nusiengimo Tarnybinis nusiengimas tai valstybs tarnautojo jam pavest tarnybos pareig nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Skirtingai nuo administracinio nusiengimo, tarnybinio nusiengimo subjektas visada yra susietas tarnybinio pavaldumo santykiais su skirianiuoju nuobaud. Paskyrus tarnybin nuobaud taip pat atsiranda tam tikros pasekms, turinios reikms tolimesnei tarnybos eigai. Administracins teiss paeidimo skirtumai nuo civilins teiss delikto Civilins teiss deliktu paeidiamos turtins kit asmen teiss, o civilini statym numatytais atvejai ir kitos, neturtins, bet neatskiriamai su asmeniu susijusios vertybs: mogaus garb, orumas. Administracini nusiengim ir civilins teiss delikt esminis skirtumas dar yra ir tas, kad sankcijos u civilin delikt paskirtis yra paeist turtini teisi atkrimas. Taigi, ji yra kompensacinio pobdio. Tuo tarpu administracin nuobauda nesiejama su konkretaus asmens paeist teisi atkrimu. Atkreiptinas dmesys ir tai, kad nusikaltimas, administracins teiss paeidimas, drausminis nusiengimas ar civilinis teiss paeidimas skiriasi dar ir atsakomybs subjektais. U nusikaltimo padarym atsako tik tas asmuo, kuris pats padar konkrei veik. Tuo tarpu u administracins ar civilins teiss paeidimo padarym atitinkamais atvejais gali bti taikoma atsakomyb asmenims, kurie patys tokio paeidimo nepadar. 10. Literatros sraas 1) Lietuvos Respublikos administracini teiss paeidim kodeksas; S.edbaras. Administracin atsakomyb. Vilnius: UAB ,,Justitia, 2005.

[1] Civilinio kodekso 6.245 straipsnis. [2] Darbo kodekso 237 str. // Valstybs inios. 2002, Nr. 64-2569.

vadas
io nagrinjamo klausimo esm suvokimas administracinio teisinio reimo kaip teisinio organizacinio instituto, kuriame yra aikiai nustatytos taisykls, kuri turi laikytis pilieiai ir
16

juridiniai asmenys savo veikloje, taip pat suvokimas, kad administracinis teisinis reimas yra valstybinio stabilumo garantas. Studijuojant klausim reikia atkreipti dmes administracini teisini reim pagrindinius poymius, inoti autori tyrusi i srit nuomon, poir klasifikuojant administracinius teisinius reimus. Administraciniuose teisiniuose reimuose ypating reikm turi specialiosios teisins priemons tam tikram statymo tikslui pasiekti, todl j supratimas bei taikymas remiantis teiss aktais kiekviename teisiniame reime yra btinas.

Administracinio-teisinio reimo samprata

Prie pradedant nagrinti administracinio teisinio reimo samprat, reikt apvelgti kaip teisinio reimo svoka yra apibdinama teiss teorijos mokslo rmuose, pabandyti nubrti rib, atskiriant j nuo kit teisini kategorij ir iskiriant specifinius teisinio reimo poymius. Teisinje literatroje terminas reimas naudojamas nevienareikmikai: vienuose darbuose tai tvarka, [1] kituose socialinis reimas. [2] Analizuojant administracini teisini reim samprat susiduriame su pateikiam nuomoni vairove. Teisinje literatroje teisiniai reimai nagrinjami (suprantami) keliais aspektais: a. kaip statymais apibrt taisykli visuma, kuri turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys savo veikloje; [3] b. kaip teisinis elementas, kuris jungia viening sistem nustatyt teisini priemoni visum; [4] c. kaip teisins sistemos sudedamoji dalis, kuri kartu su teisinio reguliavimo dalyku ir metodu atsako u vienos teiss akos atskyrim nuo kitos; [5] d. teisinis reimas nagrinjamas kaip teisini ir organizacini-technini priemoni visuma, naudojam vieojo saugumo srityje, kurio pagrindu sukuriamas teisinis - organizacinis institutas; e. teisinis reimas suprantamas kaip teisinis poveikis, kuris nustato konkret pasitenkinimo arba nepasitenkinimo lyg teisini subjekt intereso patenkinimui; [6] f. kaip reguliavimo tvarka, ireikt teisini priemoni kompleksu, parodani iskirtin tarpusavyje sveikaujani leidim, draudim, pozityvi pareigojim derinim ir sudarani reguliavimo kryptingum . [7] Ianalizavus keliuose altiniuose pateiktus apibrimus, teisin reim galima apibrti kaip statym leidjo nustatyt teisinio poveikio sistem, pagrst vieningais teiss principais ir utikrint specifiniais teisinio poveikio visuomeniniams santykiams metodais ir formomis . Teisiniuose reimuose yra taikomi visi teisinio reguliavimo bdai, bet kiekviename reime vienas i bd yra dominuojantis, lemiantis visuomenini santyki reguliavimo specifik. Tai ir yra pagrindas teisini reim klasifikavimui. Teisiniai reimai taip pat apibriami atsivelgiant teiss akai bdingo visuomenini santyki teisinio reguliavimo metodo ir dalyko savybes. [8]

17

[1] Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija: mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2000. P.202., . . . .: , 1998 C. 405. [2] .. . . .- .: - , 1993. C.279. [3] . .. - . . : ., 2000. C.17. [4] . . . .: 1994 . . 171 . [5] . . - // .1996. 9, .. . . [6] . ., . . : // : . , 1996 . . 14 . [7] Vanseviius S. Valstybs ir teiss teorija: mokomoji priemon. Vilnius: Justitia, 2000. 256 p. [8] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 198. Paskutin kart keista: Antradienis, 2011 liepos 5, 13:37 Skip to main content Administracins teiss akos specifikumas administracini teisini reim gyvendinime pasireikia imperatyviais valdymo metodais, pavaldumo santyki sukrimu ir palaikymu. Nagrinjant administracinius teisinius reimus iskiriama ir administracini teisini reim paskirtis tai tam tikr valstybs srii, situacij reguliavimas, su speciali priemoni sistema. Tokioms priemonms priskiriama: 1) teisiniai aktai ir normos, nustatantys ypating veiklos tvark tam tikrose srityse; 2) galiotos valstybins institucijos, kurios sukurtos specialiai arba gav galiojimus formuoti ir palaikyti atitinkam reim; 3) specialios teisins priemons, skirtos reimo tvarkai palaikyti (registracija, licencijavimas); 4) isami teiss subjekt veikimo reglamentacija ir j tarpusavio santykiai; 5) grieta kontrols ir atsakomybs sistema administracinio-teisinio reimo veikloje (reimo taisykli vykdymo patikrinimas, operatyvins paiekos priemoni pritaikymas ir pan.);
18

6) platesnis ribotai leidiamj ir draudiamj metod naudojimas derinamas btinais atvejais su teiss subjekt stimuliavimu (teisi ir laisvi realizavimas leidiamas tik pateikus asmeniui praym, kuriuo suteikiama tokia galimyb).; 7) speciali organizacini, technini, materialini ir finansini priemoni egzistavimas (pavyzdiui specialios rangos vietos apirai panaudojimas). [1] Administracins teiss altiniai iskiria iuos administraciniams teisiniams reimams bdingus poymius: 1) fizini, juridini asmen ir pareign elgesys nustatytas specialiomis teiss normomis; 2) visuomenini organizacij ir valdios institucij veiklos detali reglamentacija; 3) papildom taisykli ar iimi i visiems privalom teiss norm vedimas; 4) ypatingo reimo veikimo srityje, specialios teistvarkos kontrols ir tam tikr apribojani priemoni vedimas . [2] Administracini teisini reim veikimas visada slygoja administracins teiss subjekt teisins padties pasikeitim. Srityje, kur veikia administracinis teisinis reimas esani subjekt teisinis statusas keiiasi. iais atvejais administracinio teisinio reguliavimo sritis prasipleia. Kartu vykdomosios valdios institucij galiojim poveikis visuomeniniams santykiams didja. [3] Visiems administraciniams teisiniams reimams bdinga teiss subjekt teisi ir pareig balanso suderinamumas sustiprinant vykdomosios valdios institucij galiojimus, o kit administracins teiss subjekt teises suvarant ar net nustatant jiems papildomas pareigas. [4] Kaip matome, administracinis teisinis reimas yra specifin teiss subjekt veiklos tvarka taikoma vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Jis gyvendinamas statymais ir postatyminiais aktais ir nukreiptas j grietai tikslin ir funkcin veikl tose srityse, kur reikalingos papildomos priemons stabiliai valstybs bklei palaikyti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje tvirtinami pagrindiniai administracini teisini reim funkcionavimo principai ir nuostatos - pagrindini teisi ir laisvi nelieiamumo principas, teisi ir laisvi ribojimo pagrindai, oficialaus reimo vedimo principas. Reikia paymti, kad btent Konstitucija tvirtina nepaprastosios ir karins padties, valstybs sienos apsaugos, teritorins jros, iskirtins ekonomins zonos administracinius teisinius reimus. [5] Kadangi administraciniai teisiniai reimai pagrinde yra susij su atsakomybe, apribojimais, prievarta, pagrindinis j teisinis tvirtinimas yra statymuose. statymais yra nustatoma teisinio reimo ris, vedimo pagrindai, subjektai, vykdantys reimo valdym, veiklos taisykls ir priemons. Teiss akt konkretizavim savo kompetencijos ribose atlieka Vyriausyb, ministerijos, departamentai, vietos valdymo ir kitos institucijos. Konkreiam administraciniam reimui reguliuoti gali bti skirti tam tikri teiss aktai, kaip Karo padties statymas, Nepaprastos padties statymas, Valstybs sienos ir jos apsaugos statymas. Administracins teiss specialistai administracini teisini reim reguliavimo ypatumus apibria per specialius reiminius reguliavimo bdus, tai:
19

1) speciali taisykli veiklos zon padalijimas; 2) speciali laikin ar pastovi institucij sukrimas, kurios skirtos reimui reguliuoti; 3) speciali reimo taisykli sukrimas, kurios skirtos moni veiklai, judjimui, nuosavybs naudojimui, kins veiklos vykdymui sureguliuoti; 4) objekto teisins padties nustatymas (ypatingo statuso, draustinio, dokumento, kuriame tvirtinta valstybs paslaptis). [6] Taigi, administraciniai teisiniai reimai tai statymais apibrt taisykli visuma, kuri savo veikloje turi laikytis pilieiai ir juridiniai asmenys, o taip pat specifin teiss subjekt veiklos tvarka, vairiose valstybinio gyvenimo srityse. Pagrindin administracini teisini reim funkcija yra apsaugoti piliet, visuomen ir pai valstyb. [7]

[1] . . . .: . 2001. C.412 [2] . . : .- .: . , 2000. C.21 [3] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 200. [4] : / . . . , . . . - .: , 2000. C.467 - 468 [5] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 201. [6] . . . .: . 2001. C.416. [7] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 202. Administraciniai teisiniai reimai yra plaiai paplit valstybinio valdymo srityje ir atspindi vykdomosios valdios institucij vykdom funkcij ir uduoi vairov. Kuo labiau ivystyta administracini teisini priemoni sistema, kuo daugiau vairi administracins veiklos form, tuo svarbesnis j apjungimas ir diferencijavimas pagal nustatytus, teisin reikm turinius poymius. Administracini teisini reim klasifikacija turi padti statym leidjui laiku reaguoti vairias ikilusias netipines situacijas, vykdyti adekvat ir kompleksik teritorij ir objekt, turini ypating socialin status, reguliavim. [1]
20

Dauguma teisini reim statym leidjo yra apibriami kaip kompleksiniai, naudojant tokias kategorijas kaip ypatingas teisinis reimas, ypatingas reimas, specialus apsaugos reimas. Tuo pabriama, kad, vis pirma, tuos teisinius reimus reglamentuoja keli teiss ak (konstitucins, administracins, tarptautins, vietos savivaldos, finans) normos, o, antra, ie reimai takoja vairias reiminio reguliavimo srityje esani teiss subjekt teises ir pareigas. Tai lieia, pavyzdiui, nepaprastosios padties reim, iskirtins ekonomins zonos reim, udaro administracinio teritorinio vieneto reim ir pan. Skirting teiss ak norm traukimas teisini reim, utikrinani teritorij, staig, objekt apsaug, visuomens saugum, reguliavim nekeiia pagrindini i reim reguliavimo priemoni prigimties jos, be abejo, administracins teisins. [2] Klasifikavimo kriterijumi pasirinkus teisinio reimo objekt, specialius administracinius teisinius reimus galima grupuoti : v teritorinius reimus (iskirtin ekonomin zona, kontinentinis elfas, karantinas, karin padtis, udaro administracinio teritorinio vieneto reimas); v objektinius reimus (atomins energetikos objekto reimas, vandens telkinio reimas); v daikt, keliani padidint pavoj ar turini svarbi valstybin reikm, naudojimo reimus (ginkl, nuod, narkotini mediag, dokument su valstybs paslaptimi, pas reimas); v funkcinius veiklos reimus (priegaisrinis reimas, evakuacijos, muitins reimas). [3] Klasifikuojant administracinius teisinius reimus pagal veikimo laik, iskiriami pastoviai veikiantys reimai (valstybs sienos reimas, pas reimas ir pan.) bei situacinio pobdio reimai (nepaprastoji, karo padtis). [4] Pastarieji reimai vedami konkreiai nustatytam laiko tarpui. Taiau ie reimai gali nustoti veikti ne tik pasibaigus nustatytam laiko tarpui, bet ir inykus aplinkybms, dl kuri jie buvo vesti. Pastoviai veikiantis yra taip pat valstybs paslapties reimas. is reimas bus detalizuotas vliau. Racionaliausia ir patogiausia nuoseklesniam nagrinjimui galima bt pavadinti autoriaus J.A.Tichomirovo pateikt administracini teisini reim klasifikacij pagal reim siekiam tiksl. Remdamasis iuo klasifikavimo kriterijumi autorius administracinius teisinius reimus skirsto administracinius ypating valstybini padi reguliavimo teisinius reimus, administracinius funkcinius teisinius reimus ir administracinius legalizuojanius teisinius reimus. [5] Pirmj grup sudaro administracinio - teisinio reguliavimo reimai esant ypatingai valstybinei padiai (nepaprastosios, karo padties atvejai, valstybini sien apsauga, muitini apsauga). Antrajai grupei priklauso legityms administraciniai teisiniai reimai. Iskiriami du i reim veikimo srities reimai: a)leidim idavimo reimai, kai fiziniai ir juridiniai asmenys turi teis paduoti pareikimus dl leidimo vykdyti vien ar daugiau tam tikr veiksm. Tuo tarpu atitinkam pareignai arba institucijos sprendia suteikti leidim arba ne.

21

b)legalizuojamieji reimai , kurie susij su oficialia juridini ir fizini asmen registracija, taip pat normatyvini reikalavim reglamentacija vairi ri veiklai . Treij grup sudaro funkciniai reimai. J paskirtis - utikrinti valstybs valdymo funkcijas ir veiklos sritis (mokesi, sanitarin, ekologin ir kt.) [6]

[1] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 206. [2] . . . .: . 2001. C.415 [3] . . . .: . 2001. C.417 [4] : / . . . , . . . - .: ,2000. C.468 [5] . . . .: , 1998. C.404 [6] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 209.

Administracinio teisinio reguliavimo reimai esant ypatingajai valstybs padiai

Skip to main content

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad Jeigu Valstybje ikyla grsm konstitucinei santvarkai ar visuomens rimiai, Seimas gali visoje valstybs teritorijoje ar jos dalyje vesti nepaprastj padt. [1] Nepaprastosios padties statyme, kuris buvo priimtas tik prajus deimtmeiui po Konstitucijos primimo, nepaprastoji padtis apibriama kaip ypatingas teisinis reimas valstybje ar jos dalyje, leidiantis taikyti Konstitucijoje ir statyme nustatytus laikinus naudojimosi fizini asmen teismis ir laisvmis apribojimus ir laikinus juridini asmen veiklos apribojimus. Nepaprastoji padtis gali bti vedama, kai dl valstybje ar kitose valstybse susidariusios ekstremalios situacijos kyla grsm Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai ar visuomens riniai ir ios grsms nemanoma paalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir Nepaprastosios padties statyme tvirtint nepaprastj priemoni. Nors statymas nepaprastosios padties pagrind smulkiau nekonkretizuoja, bet pateikta ekstremalios situacijos definicija leidia suprasti, kad nepaprastoji padtis gali bti vedama dl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobdio prieasi, galini sukelti staig bei didel pavoj moni gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemti moni t sualojim ar didelius turtinius nuostolius. [2]
22

I Konstitucijos 144 straipsnio 1 dalies ir Nepaprastosios padties statymo 5 straipsnio matome, kad is administracinis teisinis reimas yra laikino pobdio, jo trukm negali bti ilgesn kaip 6 mnesiai. Remiantis Konstitucijos ir Nepaprastosios padties statymo nuostatomis, nepaprastosios padties vedimo iniciatyva priklauso Seimui, o tarp Seimo sesij neatidliotinais atvejais tok sprendim turi teis priimti Respublikos Prezidentas, kartu aukdamas neeilin Seimo sesij svarstyti io klausimo. Lemiantis balsas iuo atveju priklauso Seimui, kuris savo nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendim. Be to, Seimas, tvirtindamas Prezidento sprendim vesti nepaprastj padt, gali keisti jo nuostatas sumaindamas ar padidindamas teritorij, kurioje vedama nepaprastoji padtis, nepaprastosios padties trukm, nustatyt konstitucini teisi ir laisvi apribojimus bei nepaprastj priemoni, kurios gali bti taikomos, mast. Valstybs valdymo organizavimas nepaprastosios padties metu i esms nesikeiia, taiau gali bti kuriamos specialios institucijos (vieosios tvarkos apsaugos komendantros) ar jau veikianioms institucijoms (institucija, atsakinga u ekstremalios situacijos valdym, apskrii virininkai, savivaldybi merai) priskiriami specials galiojimai siekiant utikrinti Nepaprastosios padties statymo vykdym. statym nustatytais atvejais ir tvarka savivaldybi teritorijoje, kur vesta nepaprastoji padtis, gali bti vestas tiesioginis valdymas, taip pat, esant btinumui, sudarytos vieosios tvarkos komendantros. Reikt iskirti pagrindin nepaprastosios padties reimo element nepaprastsias steisines priemones, kurias galima apibrti kaip teiss norm ir valstybs institucij atliekamos administracins - organizacins veiklos, kuria yra keiiamas piliei ir organizacij teisinis subjektikumas, visum. [3] Nepaprastosios padties metu gali bti taikomos ios statyme numatytos specialiosios priemons: 1) valstybs rezervo naudojimas statym nustatyta tvarka; 2) strategin reikm nacionaliniam saugumui turini moni ir rengini, valstybins reikms ir rizikos objekt sustiprinta (ginkluota) apsauga; 3) valstybs sienos apsaugos sustiprinimas arba valstybs sienos priedanga; 4) draudimas iduoti leidimus ribotos civilins apyvartos ginklams sigyti bei jais prekiauti, taip pat laikyti aunamuosius ginklus, audmenis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuodingsias ir kitokias pavojingas mediagas ar priemones, sprogmenis, laikinas j pamimas i Lietuvos gyventoj, staig ir organizacij (iskyrus krato apsaugos sistemos institucij karius ir tarnautojus, prokuratros, Specialij tyrim tarnybos, Valstybs saugumo departamento, vidaus reikal sistemos pareignus, Ginkl fond prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kaljim departament prie Teisingumo ministerijos ir Muitins departament prie Finans ministerijos bei Lietuvos bank); 5) transporto priemoni (iskyrus specialios paskirties transporto priemones, alinanias neigiamus padarinius teritorijoje, kurioje vesta nepaprastoji padtis, ir turinias specialius leidimus) judjimo apribojimas; 6) komendanto valandos vedimas; 7) draudimas be specialaus leidimo atvykti teritorij, kurioje vesta nepaprastoji padtis, arba pakeisti nuolatin gyvenamj viet;
23

8) usieniei buvimo ir tranzito per Lietuvos Respublikos teritorij apribojimas, j prieiros bei viz reimo sugrietinimas; 9) nustatant leidim tvark, ne kins veiklos ir privai sujim, kuriuos susirenka daugiau nei 50 moni, ribojimas; 10) transporto priemoni ir asmen bei j bagao tikrinimas siekiant surasti ir paimti neteistai laikomus aunamuosius ginklus, audmenis, sprogstamsias, radioaktyvisias, nuodingsias ir kitokias pavojingas mediagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti statym paeidjus, utikrinti viej tvark ir visuomens rimt, apsaugoti gyventoj gyvyb, sveikat ir turt; 11) Vyriausybs nustatyta tvarka transporto priemoni ar kito turto laikinas atlygintinas panaudojimas arba rekvizicija siekiant ukirsti keli itin pavojingiems bei sunkiems padariniams arba jiems likviduoti, moni gyvybei, sveikatai ar turtui gelbti; 12) nepaprastosios padties metu teritorijoje vedamas medicininis ar veterinarinis karantinas; 13) laikinas gyventoj perklimas (evakuacija) i nepaprastosios padties teritorijos; 14) ypatingas maisto produkt bei kit btiniausi preki paskirstymas (tiekimas) nepaprastosios padties teritorijoje esantiems arba evakuotiems gyventojams; 15) esant btinumui, laikinas moni, kit juridini asmen darbo reimo pakeitimas, j kins veiklos pertvarkymas gelbjimo ir atstatymo darbams atlikti. U iuos darbus gali bti atlyginama teiss akt nustatyta tvarka; 16) asmen sulaikymas statym nustatyta tvarka, siekiant ukirsti moni ukreiamj lig plitim, i asmen hospitalizavimas ir izoliavimas bei gydymas. Ligoni ir asmen, tariam, kad serga, turjusi slyt su serganiu asmeniu, ligos sukljo neiotoju ar sukljus perduodaniais veiksniais, bei suklj neiotoj priverstinio hospitalizavimo, izoliavimo ir gydymo ypatumus nustato statymai. [4]

[1] Remiantis nepaprastosios padties statymu: sprendim vesti nepaprastj padt priima: 1) Seimo sesijos metu Seimas, priimdamas atitinkam nutarim; 2) tarp Seimo sesij Respublikos Prezidentas, ileisdamas atitinkam dekret ir aukdamas neeilin Seimo sesij Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti. Seimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendim. Seimo panaikintas Respublikos Prezidento sprendimas netenka galios. [2] Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 64-2575. [3] .. . .: . 2001. C.421.
24

[4] Lietuvos Respublikos nepaprastosios padties statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 64-2575. agal Konstitucijos 142 straipsn karo padt Lietuvoje turi teis vesti dvi institucijos: Respublikos Prezidentas arba Seimas. Nors karo padt gali vesti tiek Respublikos Prezidentas, tiek Seimas, vis dlto viresni galiojimai ioje srityje priklauso pastarajai institucijai. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendim. [1] Be pirminio karo padties reglamentavimo Konstitucijoje pagrindinius karo padties vedimo ir ataukimo tvarkos, asmen teisi ir laisvi ribojimo, valstybs institucij galiojim bei moni , staig ir organizacij veiklos karo padties metu teisinius pagrindus nustato Karo padties statymas. I principo nepaprastosios ir karo padties vedimo ir ataukimo tvarka yra analogika. Karo padtis - Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir karo padties statymo nustatyta ypatinga teisin padtis, kuri vedama prireikus ginti Tvyn ginkluoto upuolimo ar jo grsms atveju, kai kyla grsm Lietuvos valstybs suverenumui ar jos teritoriniam vientisumui, arba prireikus vykdyti Lietuvos valstybs tarptautinius sipareigojimus siekiant utikrinti valstybs gynyb ir kitas svarbiausias valstybs funkcijas karo metu . [2] iuo administraciniu teisiniu reimu siekiama sukurti teisines, organizacines, ekonomines slygas agresijos atrmimui ar ivengimui. ie pagrindiniai karo padties reimo tikslai gyvendinami toki udavini pagalba: v utikrinti viej tvark, pagrindini mogaus teisi, kurios negali bti ribojamos net karo padties metu, apsaug; v mobilizuoti vyriausybini ir nevyriausybini organizacij, o taip pat piliei jgas ir priemones agresijos atrmimui; v reorganizuoti valstybs ir vietos valdios sistem, taikant grietos centralizacijos su grietu pavaldumu, karins disciplinos principus; v sustiprinti valstybs ir karini paslapi apsaug. Karo padties reimas utikrina ypating vieos valdios karo padties slygomis veikl, ypating transporto, energetikos, ryi, sveikatos apsaugos, prekybos ir maitinimo moni, tiekiani produkcij karo reikmms darbo organizavim, ypating teissaugos institucij, utikrinani viej tvark ir saugum teritorijose, kur vesta karo padtis, veiklos tvark. Priemons ir laikini apribojimai, taikomi karo padties metu, gali bti skirstomi : v priemons, taikomos ir kitose nepaprastose situacijose (pavyzdiui, nepaprastosios padties vedimo metu); v priemons ir laikini apribojimai, taikomi iimtinai karo padties vedimo atvejais. vedus karo padt, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir mobilizacinio rezervo rengimo statymo nustatyta tvarka skelbiama ir vykdoma mobilizacija. Karo padties statyme mobilizacija yra priskiriama prie speciali priemoni, taikom karo padties vedimo metu. Mobilizacijos vykdymo ir pasiruoimo procese vadovaujamasi tokiais principais kaip centralizuotas valdymas, savalaikikumas, planavimas, kontrol, kompleksikumas. [3] Kalbant apie valstybs stabilum utikrinanius administracinius teisinius reimus svarbi reikm turi Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymo nuostatos. iame statyme
25

aikiai apibrta saugumo svoka, nacionalinio saugumo utikrinimo subjektai, pagrindiniai objektai (mogaus ir pilieio teiss, laisvs bei asmens saugumas, tautos puoseljamos vertybs, jos teiss ir laisvos raidos slygos, valstybs nepriklausomyb, konstitucin santvarka, valstybs teritorijos vientisumas, aplinka ir kultros paveldas, visuomens sveikata), apvelgiamos saugum utikrinani subjekt piliei, visuomenini ir kit organizacij teiss ir pareigos ir kt. Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas tai Tautos ir valstybs laisvos ir demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, jos teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. [4] iame statyme detaliai reglamentuojamos pagrindins nacionalinio saugumo politikos nuostatos ir principai, nacionalinio saugumo sistemos elementai, rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui, saugumo utikrinimo priemons, institucijos ir j veikla. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statyme pateikiamos svarbiausios nacionalinio saugumo utikrinimo priemons: dalyvavimas tarptautinse organizacijose, naryst Europos Sjungoje ir iaurs Atlanto sutarties organizacijoje. Taip pat yra nurodytos ilgalaiks valstybins saugumo stiprinimo programos: Svarbiausios ilgalaiks valstybins nacionalinio saugumo stiprinimo programos, pvz: krato apsaugos sistemos pltros; valstybs sienos apsaugos sistemos pltots; ekonominio saugumo stiprinimo; krizi valdymo sistemos pltots; ekologinio saugumo utikrinimo; Ignalinos AE saugios eksploatacijos utikrinimo; ir kt.

[1] Lietuvos Respublikos Konstitucija, priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume // Valstybs inios. 1992, Nr. 31-953, 33-1014. [2] Lietuvos Respublikos karo padties statymas // Valstybs inios. 2000. Nr. 52-1482. [3] . . . .: , 1998. C.406. [4] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inio s. 1997, Nr. 216; 1998, Nr. 55-1520; 1999, Nr. 11-245; 2000, Nr. 58-1710, 92-2849.

Valstybs sienos apsaugos administracin teisin reim reikt nagrinti kaip nacionalinio saugumo sudtin dal. io administracinio teisinio reimo struktr sudaro sekantys elementai:

v konstitucins normos, nustatanios valstybs sienos apsaugos administracinio teisinio reimo teisinius pagrindus; v tarptautins teiss normos, bendrieji tarptautins teiss principai, valstybs vidaus teiss normos, reguliuojanios valstybs sienos apsaugos subjekt veikl;

26

v teisins priemons, utikrinanios teiss norm valstybs sienos apsaugos srityje gyvendinim, visuma; v valstybs sienos apsaugos administracinio teisinio reimo funkcionavimui skirto materialinio aprpinimo teisinis mechanizmas. [1] Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas valstybs sienos apsaug apibria kaip teiss akt nustatytas priemones, skirtas: v ivengti neteist valstybs sienos enklinimo pakeitim; v utikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytsi valstybs sienos teisinio reimo, pasienio teisinio reimo ir pasienio kontrols punkt veiklos taisykli; v utikrinti kitus gyvybikai svarbius asmen, visuomens ir valstybs interesus pasienio kontrols punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis reimas. [2] Politinis valstybs sienos apsaugos tikslas ivengti neteisto asmen, transporto priemoni valstybs sienos kirtimo, ekonominis ukirsti keli neteistam preki, daikt ir kit vertybi perveimui per valstybs sien, sanitarinis ivengti infekcij, pavojing monms, faunai ar florai, paplitimo i vienos valstybs sienos puss kit. [3] Toks tiksl vairiapusikumas rodo, kad valstybs sienos apsaugos administravime dalyvauja skirting valdymo srii institucijos. Vadinasi, proces reguliuoja skirting teiss ak normos, tad ir ios srities normin baz yra labai vairi ir plati. Remiantis mintu statymu valstybs sienos apsaugos administraciniame teisiniame reime galima iskirti tokius elementus: 1. valstybs sienos teisinis reimas; 2. pasienio teisinis reimas; 3. pasienio kontrols punkt teisinis reimas. Valstybs sienos teisinis reimas yra skirtas teiss akt nustatytos valstybs sienos nustatymo, ymjimo ir kirtimo tvarkos, valstybs sienos tvarkymo utikrinimui. Pasienio teisiniu reimu reguliuojama valstybs sienos apsauga pasienio ruoe ir teritorinje jroje, statymais ir kitais teiss aktais nustatant asmen buvimo, veiklos, taip pat kitoki j teisi gyvendinimo tvarkos bei elgesio taisykles. Skirtingai nuo valstybs sienos teisinio reimo, pasienio reimas yra valstybs vidaus kompetencija. Jis vienaalika tvarka nustatomas statymais, valstybinio valdymo institucij teiss aktais. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Dl pasienio kontrols punkt veiklos taisykli patvirtinimo, Pasienio kontrols punkt teisinis reimas tai iose taisyklse ir kituose teiss aktuose nustatyta asmen, transporto priemoni, gyvn, preki (daikt) patekimo pasienio kontrols punktus, buvimo juose ir ivykimo (igabenimo) i j, kio subjekt veiklos, taip pat asmen kitoki teisi gyvendinimo tvarka ir elgesio pasienio kontrols punktuose taisykls. [4] Pasienio kontrols punktai steigiami perjimo per Lietuvos Respublikos valstybs sien vietose, atviruose tarptautinei laivybai jr, vidaus vanden uostuose ir tarptautiniuose oro uostuose. Juose utikrinamos slygos tikrinim atliekanioms valstybs institucijoms (muitinei, Valstybinei augal apsaugos tarnybai, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, teritoriniams visuomens sveikatos centrams ir kitoms valstybs institucijoms, kuri padaliniai arba darbuotojai atlieka patikrinim
27

pasienio kontrols punktuose) vykdyti savo funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos statymuose ir kituose teiss aktuose. 2000 m. priimtas Valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, kuris tvirtina Europos Sjungos teiss normas, Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymas, nustatantis tarnybos status, funkcijas, struktr, tarnybos organizavimo pagrindus, finansavim, pareign teises ir pareigas. gyvendinant mintas nuostatas, Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos nuo 2001 m. gegus 1 d. buvo reorganizuotas Valstybs sienos apsaugos tarnyb prie Vidaus reikal ministerijos (toliau VSAT). VSAT turi utikrinti valstybs sienos nelieiamum ir gyvendinti valstybs sienos apsaugos politik; pagal savo kompetencij utikrinti Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit teiss akt valstybs sienos teisinio reimo klausimais vykdym; pagal savo kompetencij utikrinti nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencij, atskleidim ir tyrim, mogaus teisi ir laisvi apsaug, viej tvark ir visuomens saugum. Atlikdama iuos udavinius tarnyba atlieka sekanias funkcijas: saugo valstybs sien sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse; atlieka asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien, kontrol; utikrina pasienio teisin reim ir pagal kompetencij pasienio kontrols punkt reim; utikrina aplinkos apsaugos reim valstybs sienos apsaugos objektuose ir kontroliuoja gamtos itekli naudojimo priemoni vykdym pasienio ruoe; pagal savo kompetencij dalyvauja utikrinant valstybs muit reim; dalyvauja gyvendinant valstybin migracijos kontrol; dalyvauja vykdant paiekos ir gelbjimo darbus jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse; dalyvauja utikrinant viej tvark bei vykdo kitas statym numatytas teistvarkos funkcijas pasienio ruoe; ginkluotj pajg sudtyje gina valstyb karo metu; vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas.

[1] . . : .- .: . , 2000. C.187. [2] Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 42-1192, 92-2850. [3] . . . .: . 2001. C.434. [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 126 Dl pasienio kontrols punkt veiklos taisykli patvirtinimo // Valstybs inios. 2001, Nr. 12-346. Dar vienas svarbus valstybs stabilum utikrinantis administracinis teisinis reimas tai pastoviai veikiantis valstybs paslapties reimas. Valstybs paslaptis Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymu nustatyta tvarka slaptinta politin, karin, valgybos, kontrvalgybos, teissaugos, mokslo ir technikos informacija, kurios praradimas arba neteistas atskleidimas gali sukelti grsm Lietuvos Respublikos suverenitetui, teritorijos vientisumui, gynybinei galiai, padaryti alos valstybs interesams, sukelti pavoj mogaus gyvybei. Valstybs paslapi kategorij sra nustato is statymas. [1] Be abejo, valstybs paslapties reimas gali bti naudojamas ir ne itin korektikais tikslais. Biurokratija, pasinaudodama iuo reimu, gali nuslpti tikruosius savo veiklos rezultatus, klaidas, netgi nusikaltimus, taip siekdama kuo didesns valdios,
28

kuo didesnio pripainimo. Taiau tokia situacija yra nesuderinama su valstybs demokratiniu reimu. Valstybs paslapt gali sudaryti informacija apie valstybs gynybin rezerv bei suvestiniai duomenys apie mobilizacin materialini itekli rezerv; valstybs ir savivaldybi institucij veiklos nepaprastosios padties ir karo padties slygomis planai bei mobilizacijos planai; detals duomenys apie technologins apsaugos priemoni, naudojam vertybiniams popieriams, dokumentams, dokument blankams, banderolms, oficialiems ymjimo enklams, banknotams, monetoms nuo suklastojimo apsaugoti, krim, naudojim, gamybos technologijas, techninius duomenis. Tikslus slaptinamos informacijos kategorij sraas yra nustatytas minto statymo 7 straipsnyje. is sraas bei pagal j parengti ir nustatyta tvarka patvirtinti detals slaptinamos informacijos sraai yra informacijos slaptinimo pagrindas. U valstybs paslapi apsaug yra atsakingi paslapi subjektai, t.y tos valstybs savivaldos institucijos, kurioms suteikta teis slaptinti bei islaptinti informacij ir kuri veikla yra susijusi su slaptintos informacijos naudojimu. Valstybs paslapt sudaranios informacijos apsaug visose alies institucijose kontroliuoja Valstybs saugumo departamentas. Valstybs paslapt sudarania informacija naudotis gali tik atitinkamus leidimus dirbti ar susipainti su tokia informacija turintys asmenys. Tai grietai kontroliuoja paslapi subjektai. Lietuvos Respublikos Vyriausyb ar jos galiota institucija nustato slaptintos informacijos saugojimo, tvarkymo ir naikinimo tvark. Informacijos islaptinimas tai slaptinant nustatyt slaptumo ym, informacijos apsaugos ir slaptinimo termin panaikinimas. slaptinta informacija islaptinama j slaptinusio arba ia informacija disponuojanio paslapi subjekto sprendimu, kai pasibaigia nustatytas slaptinimo terminas arba kai inyksta slaptinimo tikslingumas, nors nustatytas slaptinimo terminas dar nepasibaigs. Asmuo u neteist disponavim slaptinta informacija, slaptintos informacijos atskleidim, praradim, pagrobim ar kitok neteist gijim arba kitus slaptintos informacijos apsaugos reikalavim paeidimus atsako teiss akt nustatyta tvarka. [2]

[1] Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas // Valstybs inios. 1999, Nr. 105-3019; [2] Lietuvos Respublikos valstybs ir tarnybos paslapi statymas // Valstybs inios. 1999, Nr. 105-3019; Administracins teiss subjektai turi veikti laikantis teisini norm, be to j pareig vykdymas, piliei garantij utikrinimas ir grieta atsakomyb reikalauja sukurti nuolat veikianius reimus , kurie tenkint fizini ir juridini asmen teisinius interesus ir apsaugot j teises. Legityms administraciniai teisiniai reimai apjungia administracinius teisinius legalizuojanius ir leidim reimus. Abiej ri reimais yra teisinama teiss subjekt padtis ir j atliekami veiksmai. Visgi legalizuojantys reimai yra abstraktesnio pobdio, legalizuodama veikas valstyb siekia kontroliuoti nauj subjekt atsiradim rinkoje, preki ir paslaug kokyb bei utikrinti asmens teisi apsaug. Be abejo, valstybs kontrol jauiama ir administracini teisini leidim reim
29

srityje, taiau ia svarbiausiu elementu reikt iskirti valstybs leidim asmeniui gyvendinti konkrei teis ir apsaugoti jau esani.
Administraciniai legalizuojantys teisiniai reimai

Administraciniai legalizuojantys teisiniai reimai apima tiek fizini ir juridini asmen registracij , tiek ir reikalavim, keliam vairioms veiklos rims, reglamentavim. Valstybin fizini ir juridini asmen registracija yra j teisinio veiksnumo legalumo oficialus pripainimas ir bdas patvirtinti j veiksm teistum, slygojantis apskait ir piln, patikim informacij apie ekonomins ir kitos veiklos dalyvius, j dinamik. [1] Registruose kaupiami duomenys suteikia informacij apie svarbiausij alies objekt bkl, sveik ir dinamik. Analizuodamos i informacij, valstybinio valdymo institucijos gali kurti vienos ar kitos srities administravimo tobulinimo strategijas, teikti aktuali problem sprendimui reikaling teiss akt projektus ir pan. Teistvarkos institucijoms tokio pobdio informacija padeda operatyviau iaikinti teiss paeidimus. Taipogi registracija sudaro slygas valstybs institucijoms kontroliuoti juridinius asmenis, kad jie vykdyt statuose nustatytas veiklos kryptis, teikt finansins atskaitomybs dokumentus, t.y. priirti j veiklos teistum. Valstybs registro objektai gali bti registruose registruojami asmenys, veikla, daiktai, daikt buvimo vieta, daiktins teiss, teisi suvarymai, juridiniai faktai, dokumentai, teritorijos, gamtos itekliai, kultros vertybs, intelektin (pramonin) nuosavyb, komunikacij priemons ir kiti statym nustatyti objektai , kuri registravimas teisintas statym arba Vyriausybs nutarim.
moni registras

moni registravim reglamentuoja Juridini asmen registro nuostatai ir kiti teiss aktai. Nuo 2004 m. sausio 1 d. veikia Juridini asmen registras , kurio paskirtis registruoti juridinius asmenis bei rinkti, sisteminti, saugoti bei teikti apie juos informacij ir duomenis. Registras steigtas siekiant supaprastinti registravim, utikrinti duomen ir dokument vieum bei garantuoti tinkam treij asmen interes apsaug. Registro tvarkymo funkcija pavesta V Registr centrui . Reikt paminti, kad Registr centras, ms tvarkyti Juridini asmen registr, susidr su tam tikromis problemomis, kurias lm ankstesn moni ir organizacij registravimo tvarka: v iki Juridini asmen registro atsiradimo juridinius asmenis, j dokumentus ir duomenis registravo ir kaup per deimt vairiausi institucij: Kultros, Sveikatos apsaugos, vietimo ir mokslo, Teisingumo, kio ministerijos, Lietuvos bankas, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, apskrii virinink administracijos, savivaldybi institucijos, [2] be to, ios institucijos naudojo nesuderint technologij; v juridini asmen registravim ir veikl reglamentavo aib skirting teiss akt, taiau nebuvo bendrj registro nuostat; v buvo vluojama patvirtinti Juridini asmen registro nuostatus, nors pagal Civilinio kodekso nuostatas ie turjo bti patvirtinti iki 2001 met gruodio 1 dienos; v buvo neoperatyviai teikiama daugumos juridini asmen registravimo informacija; v duomenys buvo nekokybiki, neaktuals, nebuvo isprstas operatyvaus duomen keitimo klausimas;
30

v nebuvo parengta vieninga juridini asmen klasifikacija; v tik i dalies isprstas registravimo dokument tiesioginio spausdinimo i centrins duomen bazs klausimas. [3] Taip pat nuo 2004 m. sausio 1 dienos sigaliojo ir 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso taisykls dl juridinio asmens registravimo Juridini asmen registre bei duomen atskleidimo. Iki Juridini asmen registro veiklos pradios juridiniai asmenys buvo registruojami ir j duomenys atskleidiami tuo metu galiojusi statym nustatyta tvarka. [4] Nors Lietuvos Respublikos Gyventoj registro statymo pirmoji redakcija [5] buvo priimta dar 1992 m. sausio 23 d., o io statymo nauja redakcija [6] 1999 m. kovo 16 d., bet gyventoj registras savo veikl pradjo 2000 m. lapkriio 11 d., kai 2000 m. lapkriio 6 d. Vyriausybs nutarimu buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos gyventoj registro nuostatai [7] .
Gyventoj registras

Gyventoj registras buvo kuriamas Lietuvos Respublikos piliei pas duomen pagrindu, o nuo 1992 met kaupiant civilins bkls akt duomenis. Danas registro tvarkymo staigos, registrams keliam registravimo tvarkos, duomen kaupimo, kit reikalavim keitimas, kiti paeidimai neleido sukurti kokybikos pagrindini asmens duomen tvarkymo sistemos. Pagrindins Gyventoj registro funkcionavimo problemos buvo ios: neisprstas kompiuterinis duomen kaupimas registravimo tarnybose (civilins metrikacijos skyriuose) duomenys registro centrin tarnyb buvo perduodami popierini dokument pavidalu, taip pat nebuvo iki galo sukaupti vaik duomenys, nes nebuvo sukaupti duomenys apie vaikus gimusius iki lietuvik pas idavimo (1992 met pradios) ir kurie dar nebuvo sulauk 16 met bei neturjo pas; buvo tik dalinai isprstas duomen teikimo naudotojams klausimas. [8] Dabartiniu metu Civilins metrikacijos staigos jau turi galimyb dirbti, perduoti duomenis naudodamosi internetinio ryio priemonmis. Nuo 2006 m. lapkriio 17 d. Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs Elektronins valdios vart portale pradjo teikti Gyventoj registro tarnybos elektronines viesias paslaugas: sudaryta galimyb usisakyti ir apmokti u paymas apie deklaruot gyvenamj viet ir eimin padt. [9] Taigi, Gyventoj registro tarnyba: utikrina teist asmens duomen rinkim, tvarkym ir visik apsaug, tvarko Gyventoj registro duomen centrin baz, tvarko Gyventoj registrui teikiam duomen apskait, teikia registro duomenis nemokamai valstybs valdios ir valdymo institucijoms, savivaldybi institucijoms, teismams, prokuratroms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybs nustatytoms institucijoms, sudaro ir suteikia asmens kod, organizuoja Gyventoj registro technins ir programins rangos krimo, tobulinimo ir diegimo darbus. Registravimas Gyventoj registre vykdomas raant i institucij, iduodani asmens dokumentus (asmens tapatybs korteles, pasus, leidimus usienieiams gyventi Lietuvos Respublikoje), teiss akt nustatyta tvarka vykdani gyvenamosios vietos deklaravimo funkcijas, registruojani civilins bkls aktus (gimimo, mirties, santuokos, ituokos faktus ir civilins bkls akt duomen pakeitimus, taip pat tvysts nustatymo, vaikinimo faktus, vardo ar pavards pakeitimus, taip pat asmen be pilietybs ir kit valstybi piliei civilins bkls pasikeitimus), gautus duomenis centrin Gyventoj registro duomen baz.

31

Kalbant apie duomen teikimo i Gyventoj registro bdus, reikia paymti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausyb 2006 m. kovo 29 d. nutarimu [10] pakeit Gyventoj registro nuostatus, t.y. papild juos 411 straipsniu, kuriame tvirtinti ie duomen teikimo bdai: Gyventoj registro objekto duomen paieka ir perira kompiuterio ekrane pagal Gyventoj registro duomen gavjo pateikt uklaus, neperduodant pai duomen; Gyventoj registro objekto duomen perdavimas duomen perdavimo kanalu pagal Gyventoj registro duomen gavjo pateikt automatizuot uklaus; Gyventoj registro objekto duomen teikimas Gyventoj registro duomen gavjams formuojant registro ira ar kitus dokumentus, kurie gali bti teikiami ratu, elektroniniu patu ar kompiuterinse laikmenose; iduodant paymas, kuri form nustato Gyventoj registro tarnyba.
Nekilnojamojo turto registras

Iki 1997 m. alyje veik dvi skirtingos ems arba nekilnojamojo turto administravimo sistemos: ems teisins registracijos sistema, kuriai vadovavo Valstybin emtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos ems ir mik kio ministerijos bei apskrii virinink administraciniai padaliniai, ir pastat inventorizavimo ir teisinio registravimo sistema, kuriai vadovavo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos padalinys Komunalinio kio departamentas. Tokia sistema sudar daugyb problem monms. Jiems tekdavo sprsti nuosavybs teisinimo klausimus 2 arba 3 institucijose, kuri ivados danai prietaraudavo viena kitai. Tai, kad skirtingos institucijos sprend nuosavybs registravimo klausimus, buvo unikalu ir visos Vakar Europos mastu, kur jau seniai veikia bendra nekilnojamojo turto registravimo sistema. 1997 m. buvo steigta ems ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybs mon, kurios paskirtis administruoti nekilnojamojo turto sistem ir suteikti valstybs garant nekilnojamojo turto teises. [11] 1998 m . sausio 1 d. sigaliojo Nekilnojamojo turto registro statymas [12] , kuris buvo priimtas dar 1996 m. rugsjo 24 d. statymas sigaliojo vliau, kadangi reikjo duomenis apie ems sklypus ir pastatus, butus bei ininerinius renginius perrayti Nekilnojamojo turto registro centrin duomen bank. Tad 1998 m. sausio 1 d. laikoma Nekilnojamojo turto registro centrinio duomen banko funkcionavimo pradia. O iki 2001 m. gruodio 31 d. baigtas vis kadastro duomen bylose esani nekilnojamojo turto objekt kadastro ir registro duomen vedimas Nekilnojamojo turto registro centrin duomen bank. 1998 m. sausio 22 d. nutarimu [13] Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Nekilnojamojo turto registro nuostatus. Beje, 2002 m. liepos 12 d. buvo patvirtinti nauji Nekilnojamojo turto registro nuostatai [14] , suderinti su 2001 m. liepos 1 d. sigaliojusio CK ir kit teiss akt reikalavimais.

[1] . . . .: , 1998. C.419 [2] Lietuvos Respublikos juridini asmen registro statymas // Valstybs inios. 2001, Nr. 55 1940. [3] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. rugpjio 22 d. nutarimas Nr. 1332 Dl valstybs registr integralios sistemos krimo strategijos patvirtinimo // Valstybs inios. 2002, Nr. 83-3599.
32

[4] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, sigaliojimo ir gyvendinimo statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 74-2262. [5] Lietuvos Respublikos gyventoj registro statymas // Valstybs inios. 1992, Nr. 5-78. [6] Lietuvos Respublikos gyventoj registro statymas // Valstybs inios. 1999, Nr. 28-793. [7] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. lapkriio 6 d. nutarimas Nr. 1346 Dl Lietuvos Respublikos gyventoj registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2000, Nr. 96-3034. [8] Valstybs registr integralios sistemos krimo strategija. Projektas. Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. Vilnius, 2002. http://www3.lrs.lt/pls/inter/ivpk_print.doc_view?key=164935. (2006-11-25). [9] Naujos elektronins paslaugos gyventojams naudingi sprendimai internete. Informacins visuomens pltros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs. http://www.ivpk.lt/mainnews.php?cat=30&n=722. (2006-11-29). [10] Lietuvos Respublikos Vyriaus ybs 2006 m. kovo 29 d. nutarimas Nr. 311 Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 m. lapkriio 6 d. nutarimo Nr. 1346 Dl Lietuvos Respublikos gyventoj registro nuostat patvirtinimo pakeitimo // Valstybs inios. 2006, Nr. 36-1289. [11] Nekilnojamojo turto administravimo sistema ekonominiai ir politiniai aspektai. Valstybs mon Registr centras. http://www.registrucentras.lt/apie/kita/nta_sistema.php. (2006-10-01). [12] Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statymas // Valstybs inios. 1996, Nr. 1002261. [13] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1998 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 85 Dl Nekilnojamojo turto registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 1998, Nr. 9-219. [14] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1129 Dl Nekilnojamojo turto registro nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 2002, Nr. 72-3077. Legalizuojamj reim grupei valstybje reikmingi trys procesai: standartizacija, sertifikavimas, metrologija.
Standartizacija

Standartizacija - veikla, skirta tam tikroje srityje (pramons, transporto, ems kio ir kt.) nustatyti bendrsias nuostatas, kurios gali bti visuotinai ir daug kart panaudotos esamiems ir galimiems udaviniams sprsti. [1] Standartas pripaintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkanias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas tam tikroje srityje: 1) tarptautinis standartas tarptautins standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas;
33

2) regioninis standartas regionins standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas; 3) Europos standartas Europos standartizacijos organizacijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas; 4) Lietuvos standartas nacionalins standartizacijos institucijos priimtas, paskelbtas ir visuomenei skirtas standartas; 5) usienio valstybs standartas bet kurios usienio valstybs standartizacijos institucijos parengtas ir paskelbtas standartas. [2] Lietuvos standartizacijos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, steigtas 1990 m. balandio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr. 125, yra Lietuvos Respublikos vieojo administravimo biudetin staiga, vykdanti nacionalins standartizacijos institucijos funkcijas ir pagal savo kompetencij formuojanti bei dalyvaujanti gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik standartizacijos srityje, taip pat vykdanti kitas statym ir kit teiss akt numatytas funkcijas bei aktyviai dalyvaujanti tarptautins ir Europos standartizacijos organizacij veikloje, ireikdama Lietuvos ekonomikos interesus. Valstybiniai standartai yra parengiami gaminiams, darbams ir paslaugoms, kurie turi valstybin svarb ir negali prietarauti Lietuvos Respublikos statymams. Standartizacijos reimas gyvendinamas normatyvini standartizacijos dokument pagalba. Jiems priskiriami: Lietuvos Respublikos valstybiniai standartai; nustatyta tvarka taikomi tarptautiniai standartai, standartizacijos taisykls, normos ir rekomendacijos; bendri visai Lietuvai technins ekonomins informacijos klasifikatoriai; moni standartai; mokslini technini, ininierini bendrij ir kit visuomenini susivienijim standartai
Sertifikavimas

Sertifikavimas - procedra, kuria sertifikacijos staiga patvirtina, kad produktas, procesas, paslauga ar fizinio asmens kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus. [3] Sertifikavimo darbuose dalyvauja mons, staigos ir organizacijos, nepriklausomai nuo nuosavybs ries (tame tarpe usienio), pripastanios ir vykdanios jo taisykles. Atliekant sertifikavim jie bendradarbiauja su tarptautinmis, regioninmis ir nacionalinmis kit ali sertifikavimo sistemomis. Prie normini dokument, kurie yra naudojami privalomame sertifikavime, priskiriami vairs Lietuvos Respublikos norminiai aktai, valstybiniai standartai, tame tarpe Lietuvos priimti tarpvalstybiniai ir tarptautiniai standartai ( kaip pvz. gali bti susitarimas tarp Lietuvos ir Ukrainos vyriausybi dl bendradarbiavimo standartizacijos, metrologijos ir sertifikacijos srityje ), sanitarins normos ir taisykls, statybins normos ir taisykls, saugos normos, o taip pat kiti dokumentai, kurie atitinka Lietuvos Respublikos statymo numatytus standartus ir nustato gaminiams privalomuosius reikalavimus. Sertifikuojant turi bti informuojami gamintojai, vartotojai, visuomenins organizacijos, sertifikavimo organai, tyrim laboratorijos, o taip pat ir visos kitos suinteresuotos mons, organizacijos ir atskiri asmenys apie akreditavimo ir sertifikavimo taisykles ir rezultatus. Sertifikuojant turi bti isaugotas informacijos, kuri yra komercin paslaptis, konfidencialumas.
34

Remiantis Atitikties vertinimo statymu Atitikties vertinimo sistemos dalyviai yra: galiotos institucijos, nacionalinis akreditacijos biuras, sertifikacijos staigos, bandym ir kalibravimo laboratorijos, kontrols staigos, tiekjai.
Metrologija

Svarbus administracinis teisinis reguliatorius tai oficialiai nustatytas matavim vieningumas alyje. Remiantis priimtu 1996 m . Lietuvos Respublikos metrologijos statymu yra nustatyti dydi vienetai, priemons ir matavim atlikimo metodika. Funkcionuoja Valstybin metrologijos tarnyba, taip pat Lietuvos metrologijos inspekcija ir kitos tarnybos, kurios garantuoja matavim vieningum alyje. Valstybin metrologin kontrol sudaro: matavim priemoni tip patvirtinimas; matavimo priemoni patikrinimas, tame tarpe etalon; juridini ir fizini asmen veiklos, gaminant, remontuojant, parduodant ir inuomojant matavimo priemones, licencijavimas. Valstybin metrologin prieira gyvendinama ileidiant, priirint ir taikant matavimo priemones , atestuojant matavim atlikimo metodikas, dydi vienet etalonus, laikantis metrologini taisykli ir norm; perleidiam preki kiekiu vykdant prekybines operacijas; fasuot vis ri pakavimuose preki kiekiu jas fasuojant ir parduodant. Iaikinus metrologini taisykli ir norm paeidimus valstybs inspektorius turi teis: udrausti nepatvirtint arba neatitinkani patvirtintam tipui, o taip pat neteist matavimo priemoni naudojim ir ileidim; panaikinti patiktinius ymjimus arba anuliuoti patikrinimo liudijim tais atvejais, kai matavimo priemon rodo neteisingus duomenis arba yra praleistas intervalas tarp patikrinim; iimti matavimo priemon i eksploatacijos; teikti pasilymus anuliuoti licencij gaminti, remontuoti, parduoti ir nuomoti matavimo priemones tais atvejais, kai yra reikalavim ioms veiklos rims paeidim; duoti privalomsias nuorodas ir nustatyti paeidim paalinimo terminus, surayti protokolus dl paeidim.

[1] Lietuvos Respublikos standartizacijos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 35-972. [2] Lietuvos Respublikos standartizacijos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 35-972. [3] Lietuvos Respublikos atitikties vertinimo statymas // Valstybs inios, 1998, Nr. 92-2542.

Leidim reimas yra taikomas pilieiams ir juridiniams asmenims. io reimo turin sudaro asmen teis paduoti praymus dl leidimo vykdyti vien arba daugiau tam tikr veiksm. Atitinkami pareignai arba institucijos sprendia, suteikti leidim ar ne, t.y. legali galimyb asmeniui gyti norim teis arba atlikti veiksmus (sigyti aunamj ginkl ir pan.) prisiimti papildomus sipareigojimus. Leidimo galiojimas baigiasi ir priklauso nuo konkrei juridini fakt: pareikjo atsisakymo, prieingos statymams veikos ir kt. Valstybins institucijos vykdo asmen veiksm ioje srityje administracin prieir. [1]

35

Leidimai yra iduodami teisiniams subjektams atlikti atitinkamus veiksmus ir jie yra legalumo pagrindas. Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose alyse leidimai iduodami vairiose grandyse, pavyzdiais gali bti leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje idavimas, leidimas steigti importo ir eksporto terminalus ir pan. Be leidim tokie veiksmai neturi juridinio pagrindo. Pavyzdiui, Lietuvos Respublikos energetikos statymas nustato, kad energetikos veiklai gali bti nustatomos licencijos arba leidimai. Licencijuojamos veiklos ris nustato energetikos sektori ir kiti statymai. Veiklos ri, kurioms reikalingas leidimas, sra tvirtina Vyriausyb. Energetikos veikla be licencijos ar leidimo, jeigu jie yra nustatyti, draudiama. [2]

[1] Dziegoraitien A. Administracins teiss normos // Bakaveckas A., Dziegoraitis A., Dziegoraitien A. ir kt./red. A. Dziegoraitis. Lietuvos administracin teis. Bendroji dalis: vadovlis. -Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2005. P. 212. [2] Lietuvos Respublikos energetikos statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 56-2224.

Funkciniai administraciniai teisiniai reimai - administracins teiss normomis sukuriami reimai, kurie utikrina tinkamas slygas tam tikr funkcij ir veiksm, priskiriam valstybinms institucijoms, monms, staigoms, taip pat pilieiams, atlikimui. Juose gldintis vieasis interesas slygoja griet tikslin teiss subjekt veiklos kryptingum, ginant ir j pai interesus. Funkciniai reimai gali bti naudojami vairiose teisinio reguliavimo srityse. Funkciniai paprastieji reimai nustato veiklos taisykles - tam tikros ries aptarnavimo ir funkcionavimo standartus. Tai telefono, telegrafo ryio, veterinarijos, komunalini, viebui ir panai paslaug teikimo taisykls. Jos paprastai nustatomos postatyminiais aktais. Funkciniai specials reimai, diegiami siekiant specializuotos veiksm sekos ir vairi veiklos srii normalizavimo. i reim grup diegiama arba periodikai, arba ikilus konkretiems juridiniams faktams. Daniausiai, pagal savo reguliavimo apimtis, tai daug siauresni reimai ir saviti dl daug grietesni reguliavimo metod. Jais sukuriamas savitos ries vis teiss subjekt juridini veiksm ciklikumas. Egzistuoja administracini funkcini reim rys, kurios yra trauktos bendrj teisinio reguliavimo sfer. Pavyzdiui, mokesi statym sistemoje nesunku nustatyti lengvatini mokesi tvark. Smulkaus verslo subjektams nustatomas supaprastintas ir stimuliuojamasis reimas. [1] Administraciniame teisiniame reguliavime naudojamos imperatyvins normos, kurios skirtos apsaugoti asmeninius ir vieuosius interesus. Funkcini administracini teisini reim administravim vykdo ne tik vykdomosios valdios institucijos. Pavyzdiu gali bti, Lietuvos Banko veikla apjungianti finansinio savarankikumo ir valstybinio reguliavimo organizacijos poymius. ios institucijos priimamuose aktuose atsispindi normatyviniai reguliuojamieji veiksmai (Pavyzdiui, Lietuvos banko pinig politikos priemoni taikymo kryptys, Lietuvos banko valdybos 2003m. spalio 23d nutarimas Nr. 101 Dl investicij vertybinius popierius apskaitos kredito staigose bendrj nuostat patvirtinimo).
36

Pagal Vartotoj teisi gynimo statym yra nustatytas privalomasis informacinis reimas, kur eina vartotojo teis gauti informacij apie gamintoj ( vykdytoj , pardavj) ir apie prekes (darbus, paslaugas), gamintojo atsakomyb u atitinkam informacij apie prek ir gamintoj. Atskir ri preki (darb, paslaug) informacijos sraas ir pateikimo bdai vartotojui yra nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybs. [2] Ekologiniai reikalavimai, iuo metu ikyla kaip vienas pagrindini socialini kriterij. Ekologiniai reikalavimai suteikia pagrind atsirasti aplinkosauginiam reimui. Pagrindines aplinkos apsaugos normas nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas. Tiesiogins ekologins teiss normos ems, vandens, mik teiss, teiss apie ems iteklius, vandenis ir gyvnijos pasaulio apsaug - pakankamai grietos. Jas vienija bendrosios nuostatos, kurios bdingos visoms alims. [3] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2002 m. liepos 19d. nutarimu Nr. 1177 patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybs sien ir teritorijos sanitarins ir medicinins-karantinins apsaugos tvarka reglamentuoja tarptautins teiss aktuose numatyt organizacini, ekonomini, teisini, sanitarini, ukreiamj lig profilaktikos ir kontrols priemoni, kuriomis siekiama ukirsti keli pavojing ir ypa pavojing ukreiamj lig ar j suklj veimui Lietuvos Respublikos teritorij ir j paplitimui, taikymo ypatumus. Valstybin aplinkos apsaugos strategija, atsivelgiant aplinkos bkl, numato pagrindinius aplinkos apsaugos tikslus, prioritetus, j gyvendinimui reikaling priemoni sistem. [4] Kultrini ekologini zon reguliavimo srityje iskiriamas dar vienas administracinis teisinis funkcinis reimas susijs su nacionaliniais ir gamtos parkais. Stengiantis juos isaugoti taikomas Lietuvos Respublikos saugom teritorij statymas, nustatantis ypating apsaugos reim. vairs Vyriausybs nutarimai, aplinkos ministro sakymai, kit institucij norminiai aktai reguliuoja atskir saugom teritorij dali apsaugos reimus. Gamtini rezervat ir valstybini park apsaugos zon paskirtis - sumainti neigiam kins veiklos tak gamtini rezervat ir valstybini park teritorijoms, isaugoti i teritorij vizualin aplink. [5] Galioja atskiras reimas susijs su ypatingomis situacijomis, vestas gyventoj ir teritorij apsaugos ypatingj gamtos ir technogenini situacij atveju. Vyriausybs nutarimais diegiama vieninga ypatingj situacij prevencijos ir likvidavimo sistema sutelkia valdymo, vietins savivaldos organus, organizacijas, kuri kompetencijoje yra gyventoj ir teritorij apsaugos dl ypatingj situacij klausim sprendimas, jgas ir priemones. Tokios situacijos Lietuvoje danai kartojasi iluts rajone, Rusnje, kur beveik kasmet patvinsta Nemuno vaga ir gyventojai tampa izoliuoti, jiems reikalinga pagalba. Taigi, i pateikt pavyzdi galime teigti, kad administraciniai funkciniai reimai speciali norm pagalba utikrina nuolatin arba laikin funkcionavimo tvark. [6] Administracini teisini reim pagrindu tiksliau ir grieiau apibriama statymo veikimo sfera, vairios reguliuojamosios bazs. Tokiu bdu maja statym vairi formuluoi galimybs, reiau susiduriama su daugiaprasmybmis, maja galimybs pasinaudoti statym spragomis.

[1] . . : , 2001 351. [2] Lietuvos Respublikos vartotoj teisi gynimo statymas // Valstybs inios. 1994, Nr. 94 -1833; 2000, Nr. 85-2581
37

[3] Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas // Valstybs inios. 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540; 2000, Nr. 90-2773; 2002, Nr. 2-49 [4] Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. rugsjo 25 d. nutarimas Nr. I-1550 Dl valstybins aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo // Valstybs inios. 1996, Nr. 103-2347. [5] Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1995 m. rugpjio 28 d. nutarimas Nr. 1153 Dl gamtini rezervat ir valstybini park apsaugos zon bendrj nuostat patvirtinimo // Valstybs inios. 1995, Nr. 72-1698 [6] . . . .: , 1998. C. 432 440.

Skip to main content

vadas
Studijuojant krato apsaug svarbu suprasti, kad i valdymo sritis svarbi utikrinant Lietuvos Respublikos nepriklausomyb, teritorijos vientisum, konstitucin santvark bei utikrinant kit vertybi apsaug, lieiani Lietuvos Respublikos saugum Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Mokantis ia tema atkreiptinas dmesys svarbiausias krato apsaugos valdymo institucijas, todl reikia inoti j pagrindinius udavinius ir funkcijas. Kadangi Lietuvos Respublikos kariuomen yra viena i pagrindini Lietuvos saugum utikrinani priemoni, tai btinumas suprasti jos esm, pagrindinius udavinius tiek taikos, tiek karo metu, inoti kariuomens sudt yra nediskutuotinas. Taip pat suvokimas karo prievols esms, remiantis pagrindim statymu, reglamentuojaniu i srit, t.y. Lietuvos Respublikos Karo prievols statymu, nurodaniu pagrindines nuostatas studentui yra privalomas. Studijuojant valstybs saugumo valdym reikia pradti nuo institucij inojimo, kurios utikrina valstybs saugum, btina inoti i institucij pagrindinius udavinius ir funkcijas. Analizuojant teiss aktus, kurie reglamentuoja i srit reikia suprasti nacionalinio saugumo esm, inoti pagrindines nuostatas, principus, turti supratim apie rizikos veiksnius Lietuvos saugumui tiek iorinius, tiek ir vidinius. Mokantis apie nacionalin saugum utikrinanias institucijas reikia atkreipti dmes kokia yra j veikla utikrinant nacionalin saugum.

Krato apsaugos valdymo samprata

Krato apsaugos valdymas tai politini, ekonomini, karini, socialini, teisini bei kit priemoni sistema, kurios tikslas saugoti ir ginti valstybs suverenitet, jos teritorijos nelieiamyb bei vientisum, teritorin jr ir iimtin ekonomin zon Baltijos jroje, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo sipareigojimus, kitas su krato apsauga susijusias funkcijas.

38

Krato apsaugos sistemos struktra

Krato apsaugos sistem sudaro Krato apsaugos ministerija, kariuomen (ginkluotosios pajgos), [1] Generolo Jono emaiio Lietuvos karo akademija, puskarininki mokykla ir kitos karo mokymo staigos, [2] valgybos ir kontrvalgybos tarnyba (Antrasis operatyvini tarnyb departamentas prie Krato apsaugos ministerijos) [3] , karo prievols ir mobilizacijos bei kitos krato apsaugos ministrui pavaldios institucijos, krato apsaugos reikmms skirtos karins teritorijos, kiti infrastruktros objektai, mons bei staigos. Krato apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. J veiklos slygas ir tvark pagal savo kompetencij reglamentuoja krato apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkam valstybs pripaint tradicini Lietuvoje banyi, kurios skiria kapelionus, vadovybe. [4] Krato apsaugos ministerija yra vadovaujanti krato apsaugos sistemos institucija. Krato apsaugos ministerijos ir visos krato apsaugos sistemos struktr bei veikl isamiau reglamentuoja kiti statymai ir teiss aktai. [5] Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija Vyriausyb yra vykdomoji tvarkomoji valstybs institucija, vykdanti statymus ir kitus teiss aktus, tvarkanti krato reikalus, sauganti Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuojanti valstybs saugum ir viej tvark . [6]

[1] Ginkluotosios pajgos Lietuvos kariuomen ir ginkluotos gynybos nuo agresijos metu priskirtos kitos ginkluotosios pajgos: Valstybs sienos apsaugos tarnyba, specializuoti policijos daliniai, koviniai Lietuvos auli sjungos briai, taip pat kiti koviniai piliei ir j organizacij ginkluoto pasiprieinimo (partizan) vienetai, pavalds ginkluotj pajg vadovybei. r. ginkluotos gynybos ir pasiprieinimo agresijai statymas. // Valstybs inios. 2000, Nr. 64-1927. [2] Pvz: Lietuvos kariuomens divizijos generolo S. Ratikio puskarininki mokykla ; Didiosios Kunigaiktiens Biruts motorizuotasis pstinink batalionas ; Geleinis Vilkas, motorizuotoji pstinink brigada ; Karaliaus Mindaugo motorizuotasis pstinink batalionas ; KASP Dainavos apygardos 1-oji rinktin ir kt. [3] Karin valgyba bei kontrvalgyba tai dar viena Krato apsaugos ministerijos veiklos sritis. J vykdo Antrasis operatyvini tarnyb departamentas (sutrumpintai AOTD). Tai atskira institucija KAM sudtyje pavaldi tiesiogiai krato apsaugos ministrui bei atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. AOTD institucijos biudetas bei darbuotoj skaiius laikomas paslaptyje. [4] Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos statymas // Valstybs inios. 1998, Nr. 49-1325. [5] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, // Valstybs inios. 1996, Nr. VIII-49.
39

[6] Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992, Nr. 33-1014; 1996, Nr. 64-1501, Nr. 122-2863.

Karo prievols gyvendinimas:

Karo prievol - Konstitucijoje numatyta Lietuvos Respublikos pilieio pareiga atlikti tikrj karo arba alternatyvij krato apsaugos tarnyb ir pasirengti ginti valstyb nuo agresijos. Piliei karo prievol utikrina valstybs institucijos ir vis ri bei nuosavybs form mons, staigos ir organizacijos. valstybs tarnyb gali bti priimami tik tie privalomj pradin karo tarnyb privalantys atlikti pilieiai, kurie j atliko, buvo atleisti nuo jos arba ji atidta karo prievols statymu nustatytais atvejais, taip pat kuriems ji io statymo nustatytomis slygomis pakeista kitais tarnybos atlikimo bdais.
Privalomoji karo tarnyba - Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta Lietuvos Respublikos pilieio privaloma karo tarnyba. J sudaro karo prievols statymo nustatytos trukms nuolatin pradin karo tarnyba ir periodikai atliekama nenuolatin karo tarnyba aktyviajame rezerve bei tarnyba mobilizacijos atveju.

Alternatyvioji krato apsaugos tarnyba - privalomajai pradinei karo tarnybai alternatyvi privalomoji krato apsaugos pagalbin tarnyba tiems, kurie dl religini ar pacifistini sitikinim negali tarnauti su ginklu

Valstybs saugumo valdymo samprata

Valstybs saugumo valdymas tai valstybini institucij veikla utikrinant mogaus, visuomens ir valstybs saugum.

Valstybs saugumo departamentas

Lietuvos Respublikos valstybs saugumo departamentas yra Lietuvos Respublikos Seimui ir Respublikos Prezidentui atskaitinga valstybs institucija, kurios paskirtis - saugoti Lietuvos Respublikos suverenitet ir konstitucin jos santvark. Valstybs saugumo departamento veikla grindiama teistumo, mogaus teisi ir laisvi gerbimo, vieumo ir konfidencialumo principais. Seimas atlieka parlamentin Valstybs saugumo departamento veiklos kontrol. i kontrol atliekama laikantis valstybs paslapi apsaugos reikalavim ir Seimo nustatyt speciali procedr.

40

Valstybs saugumo departamento funkcijos: vykdo valgyb ir kontrvalgyb, tiria, analizuoja ir prognozuoja su valstybs saugumu susijusius visuomeninius politinius bei ekonominius procesus; kovoja su terorizmu; dirba savarankikai arba kartu su kitomis galiotomis valstybs ar savivaldybi institucijomis, siekiant ukirsti keli pavojingai veiklai energetikos, svarbiausi komunikacij, ryi bei kituose strategin reikm nacionaliniam saugumui turiniuose objektuose; tiria asmen veikas, dl kuri daroma arba gali bti padaryta ala valstybs saugumui, jos ekonominiams ir strateginiams interesams; organizuoja ir utikrina technin vyriausybinio ryio apsaug; kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybs paslapi apsaug alies viduje bei jos staigose usienyje; savarankikai arba kartu su kitomis galiotomis institucijomis rengia ir gyvendina tam tikras priemones usienio diplomatini staig Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos staig usienyje apsaugai organizuoti ir utikrinti; Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kitoms valstybs institucijoms teikia informacij, ivadas bei rekomendacijas valstybs saugumo klausimais. Valstybs saugumo departamento udavinys - laiku atskleisti veikl, kuri kelia grsm valstybs saugumui, teritorijos nelieiamybei ir vientisumui, valstybs interesams, jos ekonominei ir gynybinei galiai. Valstybs saugumo departamentas statym nustatyta tvarka kovoja prie toki veikl, nustato jos atsiradimo prieastis bei slygas. [1] Skip to main content

Nacionalinio saugumo pagrindai

Lietuvos nacionalinio saugumo utikrinimas - tai Tautos ir valstybs laisvos ir demokratins raidos slyg sudarymas, Lietuvos valstybs nepriklausomybs, jos teritorinio vientisumo ir konstitucins santvarkos apsauga ir gynimas. [1] Nacionalinio saugumo politikos tikslas - sutelktomis valstybs ir piliei pastangomis pltoti ir stiprinti demokratij, utikrinti Tautos ir valstybs saug bv, atgrasyti kiekvien potencial upuolik, ginti Lietuvos valstybs nepriklausomyb, teritorijos vientisum ir konstitucin santvark. Lietuvos nacionalinio saugumo sistema pltojama kaip Europos bendros saugumo ir transatlantins gynybos sistem dalis. Stiprinti nacionalin saugum yra aukiausias Lietuvos vidaus ir usienio politikos tikslas. [2] Pagrindiniai nacionalinio saugumo objektai yra: - mogaus ir pilieio teiss, laisvs bei asmens saugumas; - tautos puoseljamos vertybs, jos teiss ir laisvos raidos slygos; - valstybs nepriklausomyb; - konstitucin santvarka; - valstybs teritorijos vientisumas; - aplinka ir kultros paveldas. [3] Nacionalin saugum utikrina:
41

a) VALSTYB: - vykdydama rizikos veiksnius ir grsmes mainani vidaus ir usienio politik ; - patikimai kontroliuodama valstybs sausumos ir jros sienas bei oro erdv; - garantuodama pasirengim beslygikai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasiprieinimui agresijos atveju; - stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama j veikl; - rengdama gynybai kariuomen ir jos aktyvj rezerv; - rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas; - integruodamasi Europos Sjung (EU), Vakar Europos Sjung (WEU), iaurs Atlanto sutarties organizacij (NATO) ir siekdama visateiss narysts iose organizacijose; b) PILIEIAI: - saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryim ginti Lietuvos laisv; - rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasiprieinimui; - pltodami visuomens institutus, piliei susivienijim ir draugij veikl. [4] Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kertins Konstitucijos normos, tiesiogiai reglamentuojanios valstybs saugumo klausimus, yra: - Konstitucijos 1 straipsnis, skelbiantis, kad Lietuvos valstyb yra nepriklausoma demokratin respublika; - Konstitucijos 3 straipsnis, skelbiantis, kad niekas negali varyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausani teisi; - Konstitucijos 8 straipsnis, nustatantis, kad valstybs valdios ar jos institucijos ugrobimas smurtu laikomi antikonstituciniais veiksmais; - Konstitucijos 94 straipsnis, pareigojantis Vyriausyb saugoti Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoti valstybs saugum ir viej tvark; ir - Konstitucijos sudedamosios dalies - 1992 m. birelio 8 d. Konstitucinio akto - reikalavimai niekada ir jokiu pavidalu nesijungti jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybi sjungas bei sandraugas. Nacionalinis saugumas taip pat grindiamas:

42

- Jungtini Taut Chartija, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos dokumentais, mogaus teisi apsaugos ir kitais tarptautins teiss aktais, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar prie kuri prisijungusi, taip pat visuotinai pripaintais tarptautins teiss principais; - branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi; - cheminio ir bakteriologinio ginkl nenaudojimo konvencijomis. [5]

[1] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas 1996 m. gruodio 19 d. Nr. VIII-49. [2] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios, 1997, Nr. 2 16. [3] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios, 1997, Nr. 2 16. [4] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios, 1997, Nr. 216. [5] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios, 1997, Nr. 2 16.

Svarbiausios saugum utikrinanios Lietuvos vidaus politikos nuostatos, saugumo utikrinimo politika:
-priimami valstybs vidaus politikos sprendimai turi bti analizuojami, kaip jie prisids prie rizikos veiksni silpninimo ir grsmi nacionaliniam saugumui mainimo; -vidaus politika turi bti grindiama teisingumu ir teistumu, ugdyti pilietikum, pagarb Konstitucijai ir pasitikjim nacionaliniais institutais; Pirmaeilis valstybs udavinys - utikrinti patikim valstybs sausumos sien su Baltarusija ir Karaliauiaus krato (Kaliningrado srities) teritorija bei jr sien kontrol, taip pat Lietuvos o ro erdvs kontrol. Valstybs valdia privalo apsaugoti Lietuv nuo usienio valstybi slaptj tarnyb ir j priedangos struktr ardomosios veiklos, diversij ir teroro akt. Vyriausyb ir teissaugos sistema privalo apginti pilieius ir valstyb nuo korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo, utikrinti asmens ir turto saugum.
Ekonomin politika:

Seimas statymu nustato, kurios mons ir renginiai (tarp j ir steigtini) turi strategin reikm nacionaliniam saugumui. statymas taip pat nustato, kurie i j privalo bti valstybs nuosavyb, o kuriuose i j (ir kokiomis slygomis) leidiama dalyvauti privaiam nacionaliniam bei europins ir
43

transatlantins integracijos kriterijus atitinkaniam usienio kapitalui, paliekant sprendiamj gali valstybei. Vyriausyb privalo utikrinti alternatyvius, nuo monopolinio tiekjo nepriklausomus kuro ir aliav sigijimo altinius. Aprpinimas energetiniais itekliais negali bti perduotas ali, i kuri ie itekliai tiekiami, subjekt kontrolei. Europins ir transatlantins integracijos kriterijus atitinkanioms usienio investicijoms teikiamos preferencijos. Draudiama dominuojanti usienio kio subjekt padtis natrali monopolij sektoriuje ir finans sistemoje. Lietuvos bankas, Vyriausyb bei teissaugos institucijos pagal savo kompetencij utikrina kio ir bank-finans sistemos saugum nuo apgavysi, nelegalios kilms pinig ir investicij. Lietuvos geleinkelis, parengus speciali valstybs program, turi bti laipsnikai rekonstruojamas pagal europins vs standartus. Veimo Lietuvos geleinkeliais sistema turi bti pertvarkyta pagal Konvencijos dl tarptautinio geleinkelio transporto (COTIF) normas.
Socialin politika:

Valstybs socialin politika turi skatinti socialiai savarankikos, solidarios, kartu ir stabilios pilietins visuomens formavimsi. Valstyb turi vykdyti vis piliei gerovs politik, mainti galim socialini krizi rizikos veiksnius ir rpintis, kad dl pernelyg dideli turtins visuomens skirtum ir gyventoj nuskurdimo nebt paeisti socialinio solidarumo pagrindai. Valstyb turi ypa rpintis eimos, kaip pagrindins ir atsakingos visuomens institucijos, padtimi.
Kultros politika:

Valstybs pareiga globoti natrali tautins kultros raid, saugoti j nuo griaunani o antihumanistins pseudokultros poveikio, puoselti lietuvi kalb, saugoti intelektin potencial, lietuvi tautos ir tautini bendrij kultros paveld. vietimo ir aukljimo sistema turi ugdyti pilietikum, tautin smoningum, pakant ir pagarb kitoms tautoms.
Tautin politika

Tautini maum bendrijoms priklausani piliei teises puoselti savo kalb, kultr ir paproius gina statymai. Tautins bendrijos yra integrali Lietuvos pilietins visuomens dalis.

Rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui

Utikrinant Lietuvos nacionalin saugum, atsivelgiama tokius pavojus bei rizikos veiksnius, kurie Lietuvai nepalankiomis slygomis neginijamai gali pasireikti.

I. Rizikos veiksniai ir pavojai i usienio:

Svarbus Lietuvos saugumo veiksnys - specifin geopolitin aplinka, sunkiai Lietuvos kaimynystje prognozuojama dl joje esani militarizuot teritorij ir netvirtos demokratijos valstybi.
44

G eopolitins aplinkos slygojami ioriniai rizikos veiksniai, ikiai ir galimi pavojai:

Politiniai:

- politinis spaudimas ir diktatas, siekiai tvirtinti ypating interes zonas ir ypatingas teises, trukdymas Lietuvai gyti tarptautines saugumo garantijas; - usienio valstybi grasinimai naudoti jg savo interes gynimo dingstimi; - pastangos primesti Lietuvai pavojingus nelygiateisius tarptautinius susitarimus.
Kariniai:

- karinis potencialas netoli Lietuvos sien; - karinis tranzitas per Lietuv; - nelegali ginkluot bri krimasis ar skverbimasis Lietuvos teritorij; - atvira agresija.
Specifiniai:

- usienio slaptj tarnyb nipinjimo bei ardomoji veikla, skaitant priedangos struktr krim ir veikl; diversij ir pasiksinim organizavimas; - ardomosios informacijos platinimas ir kitokie pilietins visuomens ir valstybs griovimo veiksmai naudojant propagand ir dezinformacij; - tiesioginis ar netiesioginis kiimasis Lietuvos vidaus reikalus, pastangos daryti tak valstybs valdios institucijoms ir Lietuvos vidaus politikai bei socialiniams procesams; - nelegali imigracija ir tranzitin migracija; pabgli antpldis; - tautini grupi skatinimas bti nelojalioms Lietuvos valstybei; kit valstybi pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybs principus.
Ekonominiai:

- ekonominis spaudimas, blokada ar kitokios prieikos ekonomins akcijos; - visos kio akos priklausomyb nuo kurios nors vienos alies ar ali grups; - kapitalo investicijos politiniais tikslais: energetikos ir kit nacionaliniam saugumui strategikai svarbi kio ak moni, finans bei kredito staig, svarbiausi komunikacij (geleinkelio, greitkeli, vamzdyn, jros uost, oro uost) nuosavybs ar valdymo kontrols permimas; - energetikos priklausomyb nuo vienos alies ar vienos grups ali itekli; lengvas energetikos sistemos funkcionavimo paeidiamumas;
45

- valstybs finansin sistem destabilizuojantis siskolinim usieniui mastas; - destabilizuojanios intervencijos Lietuvos finans-bank sistem ir j griaunantys poveikiai.
Tarptautini nusikalstam struktr:

- organizuot nusikalstam struktr veikla ir nelegalus verslas bei kontrabanda; - terorist skverbimasis i usienio ir j veikla Lietuvoje; - nelegalus ginkl, narkotik, radioaktyvij ir kitoki ypa pavojing mediag veimas, tranzitas ar prekyba jais; - netikr pinig gamyba, platinimas ar neteistu bd gyt pinig plovimas.

II. Galimi vidaus rizikos veiksniai ir vidins krizs

Politiniai:

- politinis nestabilumas ar valstybs valdios kriz, kai jie kelia grsm konstitucinei demokratinei santvarkai; - ksinimasis konstitucin demokratin santvark ir Konstitucijos paeidinjimai; - pilietini teisi ir laisvi paeidinjimai bei Konstitucijos nenumatyti j apribojimai; - ilgalaiki nacionalini tiksl nepaisymas valstybs politikoje.
Ekonominiai:

- darbo viet, gamybos mast ir nacionalinio produkto sumajimas iki kritinio lygio; - kio struktrinis ir technologinis atsilikimas; - ekonomikos kriminalizacija; nekontroliuojamas ekonomini nusikaltim mastas; - bank-finans sistemos krizs ir finansins panikos; - nacionalins valiutos destabilizacija, Lietuvos banko valiutos atsarg sumajimas emiau kritins ribos; - valstybs finansines galimybes virijanti vidaus skola.
Socialiniai:

- visuotinis gyventoj nuskurdimas, nedarbas; - artjantys prie kritinio lygio, gresiantys socialiniu konfliktu, nenormals visuomens grupi turtins padties skirtumai;
46

- asmens nesaugumas; - visuomens sveikatos bkls blogjimas; alkoholizmas, toksikomanija, narkomanija.

Tautiniai:

- veiksniai, silpninantys tautos imunitet ir tapatum; - tautini vertybi nesaugojimas; - tautos majimas; intelektinio potencialo majimas; didel emigracija; - antihumanistins, prievart propaguojanios pseudokultros plitimas; - tautins neapykantos kurstymas.
Kriminaliniai:

- didelis nusikalstamumas; - korupcija, ypa teissaugos ir teisingumo institucijose; valstybs ir savivaldybs pareign savival; - teroristini, prievartavimo ir kitoki organizuot kriminalini struktr veikla; - pinig, dokument bei vertybini popieri padirbinjimas.
Kiti:

- katastrofos, technologins avarijos, gaisrai ir gaivalins nelaims; - aplinkos terimas, ypa kancerogeninmis ir mutageninmis mediagomis; - Ignalinos atomin elektrin; - neracionalus gamtini itekli ir aplinkos naudojimas, aplinkos netausojimas; - ypa pavojingos epidemijos ir epizootijos. [1]

[1] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas // Valstybs inios, 1997, Nr. 2 16. Svarbiausios nacionalinio saugumo utikrinimo priemons:

47

Be aukiau idstyt usienio, vidaus ir gynybos politikos, kitos nacionalinio saugumo utikrinimo priemons: - dalyvavimas tarptautinse saugum stiprinaniose organizacijose; - naryst iaurs Atlanto sutarties organizacijoje, Vakar Europos Sjungoje ir Europos Sjungoje; - nacionalinio saugumo strateginis planavimas bei ilgalaiki valstybini saugumo stiprinimo program parengimas ir vykdymas; - nacionalin saugum utikrinani institucij veikla; - saugumo ir gynybos sistem reglamentuojantys statymai. Dalyvavimas tarptautinse organizacijose

Lietuvos saugumas yra Europos saugumo dalis. Lietuva pasirengusi dalyvauti stiprinant tarptautin saugum ir prisiimti savj dal sipareigojim. Lietuva dalyvauja Jungtini Taut (JT/UN), Europos Tarybos (ET/CE), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO/OSCE), iaurs Atlanto

Bendradarbiavimo Tarybos (ABT/NACC), iaurs Atlanto Asambljos (AA/NAA) ir kit tarptautini organizacij, kuri paskirtis - utikrinti taik, stiprinti saugum ir stabilum Europoje, veikloje, taip pat dalyvauja taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose. Naryst Europos Sjungose ir transatlantinje gynybos organizacijoje:

Lietuva pertvarko kio veikl reglamentuojanius statymus, j nuostatas derindama su Europos Sjungos teiss principais ir normomis; Lietuva imasi atsakomybs u savo suvereniteto bei teritorijos gynyb, stiprina ir ilaiko savo nacionalin gynybos sistem, priderint prie NATO standart ir struktr; Lietuvos naryste NATO siekiama padidinti pasitikjim, stabilum ir saugum regione bei visoje Europoje. Integravimosi NATO priemons: Lietuvos gynybos sistema nuosekliai ir rytingai integruojama NATO gynybos sistem. Lietuvos integravimasis NATO ir narysts siekimas ioje stabilum ir saugum garantuojanioje gynybos organizacijoje nra prieiki jokiai kitai aliai; bendradarbiauja su NATO planuojant gynyb, rengia savo struktras bendros gynybos poreikiams; pagal NATO standartus moko ir parengia kariuomen, pertvarko ir rengia savo gynybos struktras sveikai su NATO struktromis; parengia karius dalyvauti tarptautinse taikos palaikymo akcijose; dalyvauja rengiant ir gyvendinant bendras su NATO ir valstybmis NATO narmis 48

mokslo ir technologij pltros programas bei pramons kooperacijos projektus; kuria informacijos apsaugos sistem, integrali su NATO sistema; ir kt. Ilgalaiks valstybins saugumo stiprinimo programos Svarbiausios ilgalaiks nacionalin saugum stiprinanios valstybins programos: - krato apsaugos sistemos ir gynybai reikalingos infrastruktros pltots; - kariuomens ir jos aktyvaus rezervo parengimo bei apginklavimo; - valstybs sienos apsaugos sistemos pltots; - oro erdvs kontrols sistemos pltots ir jos integravimo viening Europos kontrols sistem; - karini specialist rengimo, karinio vietimo ir karo mokslo pltojimo; - piliei mokymo ir rengimo pasiprieinimui bei civilinei saugai; - ekonomini grsmi mainimo ir ekonominio saugumo stiprinimo, krato kio funkcionavimo ekstremaliomis slygomis; - valstybs valdios institucij funkcionavimo ekstremaliomis slygomis; - valstybs strategini atsarg kaupimo ir ilaikymo; - vientisos civilins saugos ir gelbjimo sistemos pltots; - ekologinio saugumo utikrinimo; - Ignalinos AE saugios eksploatacijos utikrinimo iki jos eksploatacijos pabaigos ir po to; - energetikos sistemos stabilumo ir integravimosi Europos energetikos sistemas; - geleinkelio rekonstravimo pagal europins vs standartus, jo integravimo Europos transporto sistem; - svarbiausi nacionalini itekli tausojimo ir apsaugos; - natralaus gyventoj prieaugio palaikymo; - kovos su nusikalstamumu; - kovos su korupcija.

49

Prireikus parengiamos ir kitos programos. Visas saugum stiprinanias nacionalines programas tvirtina Seimas. Jos finansuojamos i valstybs biudeto ar kit statymuose numatyt altini.

Nacionalin saugum utikrinanios institucijos

Vadovaujanios institucijos: Valstybs aukiausiosios vadovaujanios institucijos, kurios vadovauja nacionalinio saugumo utikrinimui, yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, Vyriausyb ir Seimas. Vykdomosios ir kitos institucijos: - Valstybs gynimo taryba; - Krato apsaugos ministerija, krato apsaugos ministrui pavalds kariuomens vadas ir Gynybos tabas; - kariuomen; - policija; - Valstybs saugumo departamentas; - Pilietinio pasiprieinimo rengimo centras; - Civilins saugos departamentas; - Ginkl fondas.
Respublikos Prezidento vadovavimas valstybs gynybai:

ginkluoto valstybs upuolimo atveju, kai kyla grsm valstybs suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt visoje valstybje ar jos dalyje, skelbia mobilizacij ir iuos sprendimus teikia tvirtinti Seimui. Pagal Konstitucij Respublikos Prezidentas yra Vyriausiasis ginkluotj pajg vadas. Respublikos Prezidentas, gavs Seimo pritarim, skiria kariuomens vad.
Vyriausybs veikla nacionaliniam saugumui utikrinti:

- Vyriausyb saugo Lietuvos Respublikos teritorijos nelieiamyb, garantuoja valstybs saugum ir viej tvark. Vyriausyb koordinuoja ministerij ir kit valstybs staig, gyvendinani ias garantijas, veikl; - Vyriausyb vadovauja vis nacionalinio saugumo priemoni gyvendinimui bei piliei rengimui pilietiniam pasiprieinimui;
50

- Vyriausyb rengia ir teikia Seimui tvirtinti ilgalaiki valstybini nacionalinio saugumo s tiprinimo program projektus bei vadovauja j gyvendinimui; - Lietuvos Vyriausyb atsakinga u strategin nacionalinio saugumo planavim. Ji taip pat atsakinga u imuniteto tarnyb veikl nacionalinio saugumo ir gynybos institucijose; - Vyriausyb turi turti ir gyvendinti speciali ekonominio saugumo utikrinimo veiksm program; -Vyriausyb atsakinga u valstybins informacijos valdymo ir jos apsaugos utikrinimo sistemos sukrim ir jos funkcionavim; - Vyriausyb utikrina, kad visos civilins valstybs institucijos ir Lietuvos kio infrastruktros objektai bt parengti privalomiems gynybos bei civilins saugos udaviniams vykdyti; - Vyriausyb teikia Seimui metin ataskait apie nacionalinio saugumo sistemos pltr. Ataskaitoje pateikiama konkrei ini (iskyrus tas, kurios yra valstybs paslaptis) apie: nacionalinio saugumo sistemos bkl ir pltr; priemones, kuri imamasi galimiems vidaus ir iors rizikos veiksniams ir pavojams ivengti; saugum ir gynybin gali stiprinani Vyriausybs ir valstybs institucij veikl, skaitant integracijos NATO priemoni vykdym; nacionalini saugum stiprinani program rengim ir gyvendinim; piliei ugdym ir apmokym visuotiniam pasiprieinimui bei civilins saugos bd, organizacini struktr parengties gerinim; param savaveiksmms organizacijoms, kuri veikla prisideda prie pasirengimo pilietiniam pasiprieinimui.
Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup

Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup sudaro Vyriausybs paskirti specials patarjai saugumo problem ekspertai. i grup veikia kaip sudtin Vyriausybs patarj institucijos dalis. Ji numato galimas situacijas ateityje, iaikina ilgalaikius ir galinius kilti naujus pavojus, projektuoja iankstinius veiksmus jiems ivengti, nuo j apsisaugoti ir Lietuvos saugumui utikrinti, prognozuoja ilgalaikes Vyriausybs sprendim pasekmes ir tak nacionaliniam saugumui, rengia ivadas bei rekomendacijas Vyriausybei ir Valstybs gynimo tarybai. Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup bendradarbiauja su Valstybs saugumo departamentu ir Krato apsaugos ministerija. Nacionalinio saugumo strateginio planavimo grup dalyvauja rengiant ilgalaiki valstybini saugumo stiprinimo program projektus.
Valstybinis pilietinio pasiprieinimo rengimo centras

Valstybin pilietinio pasiprieinimo rengimo centr steigia Vyriausyb. Jo paskirtis - tiesiogiai ir koordinuojant kit institucij veikl apmokyti ir parengti visuomen individualiam ir organizuotam pilietiniam pasiprieinimui ir civilinei saugai.
Seimo veikla utikrinant nacionalin saugum

statym leidyba Seimas rpinasi, kad bt laiku priimti Nacionalinio saugumo pagrindams gyvendinti btini statymai, kiti teiss aktai, galiojani statym papildymai ir pakeitimai.
51

Seimas priima statym, nustatant konkreiais tikslais ir funkcijomis pagrst krato apsaugos ir gynybos struktr. Seimas priima statymus, tvirtinanius Vyriausybs pateiktas nacionalinio saugumo priemoni programas. Seimas statymu nustato bendrus metinius reguliariosios kariuomens ir aktyviojo rezervo kari skaiius. Seimas, atsivelgdamas gynybos struktr, statymu nustato kiekvieno laipsnio auktesnij karinink skaiius. Seimas gyvendina i pagrind nuostatas sukurdamas teisin nacionalinio saugumo ir gynybos baz - statymais reglamentuoja ias sritis: krato apsaugos taikos metu; visuotins gynybos ir pasiprieinimo agresoriui ar okupantui; Krato apsaugos ministerijos veiklos; kariuomens; privalomosios krato apsaugos tarnybos; Savanorikosios krato apsaugos tarnybos; alternatyviosios krato apsaugos tarnybos; pasienio policijos, kit policijos dalini pasirengimo ir dalyvavimo krato gynyboje; mobilizacijos; vieningos civilins saugos ir gelbjimo sistemos; piliei rengimo pasiprieinimui, skaitant institucin mokymo struktr; Valstybs gynimo tarybos; kariki pareig, teisi ir atsakomybs; kolaboravimo veik ir atsakomybs u jas; valstybs paslapi apsaugos; Valstybs saugumo departamento veiklos: valgybos, kontrvalgybos ir kovos su ardomja veikla; operatyvins veiklos; Ginkl fondo ir kitas. Seimas priima statymus, tvirtinanius kariuomens ir policijos drausms statutus, nustatanius areto pagrindus ir teisines procedras. Seimas skelbia nepaprastj padt, veda karo padt, skelbia mobilizacij ar demobilizacij, priima sprendim panaudoti ginkluotsias pajgas, kai prireikia ginti Tvyn arba vykdyti tarptautinius Lietuvos sipareigojimus. Ginkluoto upuolimo atveju, kai Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendim dl gynybos nuo ginkluotos agresijos, veda karo padt ar skelbia mobilizacij, Seimas iuos sprendimus tvirtina arba panaikina. Seimas vykdo Vyriausybs veiklos, utikrinanios nacionalin saugum, parlamentin kontrol. Seimas kiekvien met pavasario sesijoje svarsto Vyriausybs metin ataskait apie nuveiktus darbus gyvendinant Nacionalinio saugumo pagrindus.
Valstybs gynimo taryba

Svarbiausius valstybs gynimo reikalus, skaitant valstybs institucij veikl svarbiausiais valstybs saugumo utikrinimo ir gynimo klausimais, svarsto ir koordinuoja Valstybs gynimo taryba, kuri eina Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krato apsaugos ministras ir kariuomens vadas. Valstybs gynimo tarybai vadovauja Respublikos Prezidentas. Valstybs gynimo tarybos posdius paprastai kvieiamas Valstybs saugumo departamento direktorius. Tarybos sudarym, veiklos tvark ir galiojimus nustato statymas.
Krato apsaugos ministerija

Krato apsaugos ministras vadovauja gynybos politikos gyvendinimui, atsako u krato apsaugos sistemos pltr ir jos parengim ginti valstyb, valdo krato apsaugai ir gynybai skirtus finansinius iteklius, kariuomens aprpinim ginkluote ir technika, vykdo tarptautin bendradarbiavim gynybos srityje, personalo ir informacijos politik. Krato apsaugos ministerijos administracija formuojama i ministerijos funkcijoms vykdyti reikaling civili pareign ir karini reikal
52

specialist. Krato apsaugos ministerijos administracija ir kariuomens vadui pavaldus Gynybos tabas krato gynybos sistemos pltojimo ir valdymo funkcijas vykdo vieningai. Ministerijos administracijos padaliniai ir Gynybos tabas funkcijas vykdo vieningai bendradarbiaudami ir j nedubliuodami. Krato apsaugos ministras priiri ir kontroliuoja kariuomens parengim. i kontrol vykdo ministrui pavaldus generalinis kariuomens inspektorius. Krato apsaugos ministrui pavaldi valgybos tarnyba ir Gynybos tabo sudtyje esantis karins taktins valgybos padalinys veikia koordinuotai ir informacij bei analizes teikia ir krato apsaugos ministrui, ir kariuomens vadui. Krato apsaugos ministerija vykdo karo prievolinink apskait ir aukim pirmin karo tarnyb, taip pat alternatyvij tarnyb. iam tikslui ministerija sudaro civilines teritorines aukimo komisijas. Aktyviojo rezervo kari apskait ir aukim rezervo tarnyb vykdo kariuomens tabai. Krato apsaugos ministerijos administracija organizuoja kariuomens bendradarbiavim su visuomene ir civilinmis institucijomis. [1]

[1] Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymas, // Valstybs inios. 1996, Nr. VIII-49.

vadas
ioje nagrinjamoje temoje pagrindinis udavinys yra suprasti vidaus reikal valdymo sistem, inoti institucijas, kurios atlieka valdym vidaus reikal sistemoje. Ypatingai atkreipti dmes Vidaus reikal ministerijos funkcijas vairiose srityse, kaip pvz: regionins pltros, vieojo administravimo. Labai gerai istudijuoti i institucij udavinius, funkcijas. Remiantis policijos veiklos statymu suprasti policijos veikl, inoti jos kaip institucijos pagrindinius udavinius ir funkcijas. Taip pat reikia inoti policijos veiklos ris, teisin policijos veiklos reguliavim, inoti kas sudaro LR civilins saugos ir gelbjimo sistem bei kaip vykdomas priegaisrins apsaugos reguliavimas. Studijuojant migracijos ir pas klausimus labiau atkreipti dmes institucij, kurios usiima ia veikla pagrindinius udavinius ir funkcijas.

Vidaus reikal valdymo samrata

Vidaus reikal valdymas tai vidaus reikal valdymo institucij vykdoma veikla, utikrinant visuomens saugum, gyvendinant valstybs tarnybos politik, gyvendinant valstybs politik vieojo administravimo srityje [1] , formuojant regionin nacionalin politik, [2] derinant valstybs
53

ir savivaldybi interesus, kuriant teisines ir ekonomines slygas, tinkamas teritorinei gyventoj bendruomenei funkcionuoti. Vieasis saugumas yra esmin slyga ir utikrinant alies nacionalin saugum. Nacionalinio saugumo pagrind statymas (in., 1997, Nr.2-16, 2003, Nr.32-1309) mogaus ir pilieio teises, laisves bei asmens saugum vardija kaip vien i pagrindini nacionalinio saugumo objekt ir nustato, kad Vyriausyb ir teissaugos sistema privalo apginti pilieius ir valstyb nuo korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo, utikrinti asmens ir turto saugum bei patikim valstybs sienos kontrol. Integracija Europos Sjung ir NATO, auganti tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grsm bei kiti vykstantys globalizacijos procesai lemia sparius ir kardinalius pokyius Lietuvos politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultriniame gyvenime. Visa tai didina valstybs strateginio valdymo reikm visose valstybs valdymo srityse, tarp j ir vieojo saugumo utikrinimo srityje. Formuoti vieojo saugumo valstybs politikos gyvendinimo strategij ir organizuoti jos vykdym pavesta Vidaus reikal ministerijai. [3] Vidaus reikal valdymo svoka parodo, kad i sritis yra daugiafunkcin. Todl ir teiss subjekt, atliekani vidaus reikal valdym yra nemaai. Pirmiausia reikt iskirti Vidaus reikal ministerij.

[1] Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo administravimo subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems norminiams teiss aktams gyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant statym nustatytas administracines paslaugas, administruojant viej paslaug teikim ir atliekant vieojo administravimo subjekto vidaus administravim. r. Lietuvos Respublikos vieojo administravimo statymas. // Valstybs inios. 1999, Nr. 60-1945. [2] Nacionalin regionin politika valstybs institucij ir kit subjekt tikslin veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybs region socialinei ir ekonominei pltrai siekiant mainti region socialinius ir ekonominius skirtumus bei isivystymo netolygumus paiuose regionuose, skatinti visoje valstybs teritorijoje tolygi ir tvari pltr. r. Lietuvos Respublikos regionins pltros statymas. // Valstybs inios. 2000, Nr. 66-1987. [3] http://www.vrm.lt/uploads/media/viesojo_saugumo_strategija_02.doc; prisijungimo laikas 2007 03 01.

Vidaus reikal ministerija

Vidaus reikal ministerija yra civilin strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikal sistemai institucija, formuojanti nusikalstamumo prevencijos, vieosios tvarkos ir saugumo
54

utikrinimo, civilins ir gaisrins saugos (kartu su Krato apsaugos ministerija), valstybs sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politik. Vidaus reikal sistemos funkcijas ministerija gyvendina per Policijos, Migracijos, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentus, Finansini nusikaltim tyrimo, Valstybs sienos apsaugos tarnybas ir j struktrinius bei kitus padalinius. [1] Vidaus reikal ministerija vykdo valstybs valdymo funkcijas vieojo saugumo, valstybs sienos apsaugos, valstybs pagalbos esant ekstremaliai situacijai ir civilins saugos, migracijos proces kontrols, vieojo administravimo ir valstybs valdymo sistemos reformos, vietos savivaldos pltros, region pltros, valstybs tarnybos sistemos krimo, informatikos bei kitose ministerijos kompetencijai priskirtose srityse. Vidaus reikal ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teiss aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat iais nuostatais. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs aprobuotais, vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs programa, kuriai pritar Lietuvos Respublikos Seimas, ir derinamais su valstybs ilgalaiks raidos strategija . [2] Ministerijos veiklos pagrindas Ministerijos veikl reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymai, kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teiss aktai, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai. Pagrind sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybs veiklos programa, Valstybs ilgalaiks pltros strategija, Vieojo saugumo pltros iki 2010 met strategija, Vieojo administravimo pltros iki 2010 met strategija, Lietuvos regionins politikos iki 2013 met strategija, Lietuvos informacins visuomens pltros strategija, Nacionalinio engeno acquis primimo veiksm planas. [3] Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostatuose nustatyta, kad Vidaus reikal ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestas vidaus reikal srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. [4] Remiantis iais nuostatais Vidaus reikal ministerijos funkcijos yra sekanios:
Visuomens saugumo srityje:

- rengia visuomens saugumo valstybs politikos gyvendinimo strategij, strateginius veiklos planus, dalyvauja rengiant pavaldi institucij strateginius veiklos planus, organizuoja j gyvendinim; - analizuoja visuomens saugumo bkl alyje, teikia ivadas ir pasilymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei; - analizuoja pavaldi institucij veikl ir jos rezultatus, koordinuoja pavaldi institucij veikl rengiant ir gyvendinant nusikaltim kontrols ir prevencijos bei kitas programas, skirtas visuomens saugumui utikrinti, prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir gyvendina prevencines priemones;
55

- rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, nacionalini program ir kit teiss akt, skirt visuomens saugumui stiprinti, projektus; - kontroliuoja pavaldi institucij veikl, atlieka j valdymo prieir, dalyvauja rengiant i institucij veiklos standartus; - utikrina policijos veiklos organizavim; - utikrina valstybins priegaisrins apsaugos ir gelbjimo darb organizavim; - gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik civilins saugos srityje, koordinuoja civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucij veikl gyvendinant j kompetencijai skirtus udavinius ; - organizuoja valstybin migracijos reguliavim; - organizuoja ir utikrina Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos sausumoje ir teritoriniuose vandenyse politikos gyvendinim; - utikrina Lietuvos Respublikos teritorijoje ir u jos rib Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficiali svei apsaugos organizavim; - utikrina operatyvins veiklos, nusikaltim ir kit teistvarkos paeidim tyrimo organizavim; - pagal savo kompetencij imasi priemoni nusikaltim, kit teistvarkos paeidim prieastims ir slygoms alinti, kontroliuoja, kaip vykdomos ios priemons; - pagal savo kompetencij gyvendina valstybs politik viz ir imigracijos, prieglobsio ir Lietuvos Respublikos pilietybs procedr, asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinani dokument, kelions dokument, leidim gyventi Lietuvos Respublikoje ir kit dokument idavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmen judjimo srityse; - koordinuoja valdymo organizavimo priemoni gyvendinim gaivalins nelaims, avarijos, epidemijos, epizootijos, kitoki ekstremali situacij atveju ir likviduojant j padarinius; - pagal savo kompetencij organizuoja ir utikrina valstybs politikos gyvendinim keli transporto priemoni vairuotoj egzaminavimo srityje; - organizuoja ministerijos vidaus tarnybos (specializuotus policijos) dalinius, nustatytja tvarka jiems vadovauja, pagal savo galiojimus vykdo priemones, susijusias su visuomens saugumu; - organizuoja ir utikrina valstybs finans sistemos apsaug nuo nusikalstamo poveikio; - vykdo atsakingos institucijos engeno priemonei administruoti funkcijas;
Valstybs tarnybos srityje:

- dalyvauja vykdant valstybs tarnybos bendrj valdym, rengia valstybs tarnybos politikos gyvendinimo strategij ir koordinuoja jos gyvendinim;
56

- formuoja valstybs tarnautoj mokymo strategij; - rengia teiss akt, reglamentuojani valstybs tarnyb, projektus; - koordinuoja Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo ir su juo susijusi teiss akt gyvendinimo kontrol; - dalyvauja formuojant personalo valdymo vieajame sektoriuje strategines kryptis;
Vieojo administravimo srityje:

- rengia valstybs politikos vieojo administravimo srityje gyvendinimo strategij ir koordinuoja jos gyvendinim; - teikia pasilymus dl valstybinio administravimo tobulinimo; - teiss akt nustatyta tvarka derina teiss aktus dl vieojo administravimo institucij vidaus administravimo tobulinimo; - koordinuoja bendrosios valstybs politikos viej paslaug teikimo asmenims srityje gyvendinim; - teikia pasilymus dl administracinio reglamentavimo tobulinimo; - dalyvauja formuojant ir gyvendinant kokybs politik vieajame administravime ;
Regionins pltros srityje:

- vykdo institucijos, atsakingos u nacionalins regionins politikos koordinavim, galiojimus ; - atlieka Europos Bendrij iniciatyv programos INTERREG IIIA vadovaujanios institucijos, atsakanios u patikim ir tinkam INTERREG IIIA programos valdym, funkcijas pagal atitinkam Europos Sjungos teiss akt nuostatas; - atlieka Bendradarbiavimo abipus sienos programos administravimo Lietuvoje funkcijas; - koordinuoja Lietuvos Respublikos region pltros programos gyvendinim; - dalyvauja tobulinant valstybs valdym Lietuvos Respublikos teritorijos auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose ;
Vietos savivaldos srityje:

- dalyvauja gyvendinant vietos savivaldos politik, rengia vietos savivaldos politikos gyvendinimo strategij ir koordinuoja ios strategijos gyvendinim; - dalyvauja rengiant teiss akt, susijusi su vietos savivalda ir savivaldybi administracine prieira, projektus;

57

- nagrinja pasilymus steigti ar panaikinti savivaldybes, gyvenamsias vietoves bei nustatyti ir keisti j ribas, suteikti ar panaikinti gyvenamosioms vietovms pavadinimus, nustatyti j ribas, suteikti ar panaikinti kurorto status ir teikia ivadas Lietuvos Respublikos Vyriausybei; - bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybi asociacija, valstybs ir savivaldybi institucijomis bei staigomis, nagrinja ir vertina j ivadas ir pasilymus dl statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, kit teiss akt, susijusi su vietos savivaldos, savivaldybi administracins prieiros klausimais, projekt; - koordinuoja savivaldybi bendradarbiavimo per sienas politikos gyvendinim pagal Europos konvencij Dl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorini bendrij ir valdios organ;
Informacins visuomens srityje:

- pagal kompetencij formuoja Lietuvos Respublikos informacins visuomens pltros, informacini technologij taikymo valstybs valdyme strategij ir dalyvauja j gyvendinant; - koordinuoja informacini technologij saug valstybs institucijose ir staigose; - gyvendina Vidaus reikal ministerijai pavestoje srityje tvarkomiems registrams ir informacinms sistemoms keliamus reikalavimus; - vykdo elektronins valdios projekt valdym ir viej paslaug teikimo naudojant skaitmenines technologijas prieir; - atlieka Lietuvos Respublikos ir NATO slaptintos informacijos naudojimo sistem Saugumo prieiros tarnybos funkcijas; - koordinuoja Lietuvos dalyvavim Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracij programoje (IDA);
Tarptautini ryi ir Europos Sjungos reikal srityje:

- organizuoja tarptautini sutari ir ministerijos susitarim, sudarom pagal jos kompetencij su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis, projekt rengim, utikrina i tarptautini sutari ir susitarim vykdym; - padeda gyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik Europos Sjungos klausimais ; - pagal kompetencij utikrina bendradarbiavim su atitinkamomis usienio valstybmis, tarptautinmis organizacijomis, usienio valstybi diplomatinmis atstovybmis, kitomis institucijomis;
Vidaus reikal ministerijos kitos funkcijos

Ministerija taip pat vykdo ias funkcijas: - pagal savo kompetencij atstovauja valstybei civilinse bylose dl alos, padarytos neteistais valstybs tarnautoj veiksmais, atlyginimo fiziniams ir juridiniams asmenims;
58

- vykdo ministerijos steigt ar jai priskirt staig ir valstybs moni steigjo funkcijas; - dalyvauja organizuojant Lietuvos Respublikoje ir usienyje konferencijas, seminarus, kitus tarptautinius renginius vieojo saugumo, valdymo tobulinimo, vietos savivaldos, -regionins pltros ir kitais su Vidaus reikal ministerijos veikla susijusiais klausimais; - nustatytja tvarka nagrinja asmen pasilymus, skundus ir pareikimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemoni, kad bt isprsti juose keliami klausimai; - informuoja visuomen apie ministerijos veikl; - utikrina deramas darbo ir poilsio slygas ministerijos ir jai pavaldi staig tarnautojams, utikrina jiems teiss akt nustatytas socialines ir sveikatos apsaugos garantijas; - utikrina ministerijos padalini personalo parinkim, mokym, tobulinimsi, reikiam tarnybin parengt; -skiria ir moka pareign ir kari valstybin pensij vidaus reikal staig pareignams ir kariams, ijusiems i tarnybos ; - vykdo kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. [5] ioms funkcijoms gyvendinti yra steigtos staigos prie ministerij, ministerijos administraciniai padaliniai, bei kitos staigos, pvz.: REGITRA. [6] Pagrindins staigos, kurios atlieka valdym vidaus reikal srityje yra sekanios: 1. Informatikos ir ryi departamentas ; 2. Asmens dokument iraymo centras ; 3. Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba ; 4. Gyventoj registro tarnyba ; 5. Keli transporto apskaitos valstybs mon Regitra 6. Kriminalins policijos Kriminalistini ekspertizi tarnyba; 7. Migracijos departamentas ; 8. Policijos departamentas ; 9. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas ; 10. Sveikatos prieiros tarnyba ; 11. Vadovybs apsaugos departamentas ; 12. Valstybs sienos apsaugos tarnyba ;
59

13. Valstybs tarnybos departamentas ; 14. Vieosios policijos biuras; 15. Vieosios policijos biuro Apsaugos organizavimo tarnyba; 16. Vieosios policijos biuro Eismo prieiros tarnyba; 17. ir kt.

[1] Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl teisins sistemos reformos metmen ir j gyvendinimo // Valstybs inios. 1998, Nr. 61-1736; [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr. 27-794. [3] http://www.vrm.lt/index.php?id=809; Prisijungimo laikas:2007 01 10. [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo 2001 kovo 14. Nr.291. [5] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo 2001 kovo 14. Nr.291. [6] http://www.vrm.lt; prisijungimo laikas: 2007 02 12.

Vidaus reikal ministerija

Vidaus reikal ministerija yra civilin strateginio ir metodinio vadovavimo vidaus reikal sistemai institucija, formuojanti nusikalstamumo prevencijos, vieosios tvarkos ir saugumo utikrinimo, civilins ir gaisrins saugos (kartu su Krato apsaugos ministerija), valstybs sienos apsaugos, migracijos ir emigracijos politik. Vidaus reikal sistemos funkcijas ministerija gyvendina per Policijos, Migracijos, Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentus, Finansini nusikaltim tyrimo, Valstybs sienos apsaugos tarnybas ir j struktrinius bei kitus padalinius. [1] Vidaus reikal ministerija vykdo valstybs valdymo funkcijas vieojo saugumo, valstybs sienos apsaugos, valstybs pagalbos esant ekstremaliai situacijai ir civilins saugos, migracijos proces kontrols, vieojo administravimo ir valstybs valdymo sistemos reformos, vietos savivaldos pltros, region pltros, valstybs tarnybos sistemos krimo, informatikos bei kitose ministerijos kompetencijai priskirtose srityse. Vidaus reikal ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teiss aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinmis
60

sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat iais nuostatais. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs aprobuotais, vieai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs programa, kuriai pritar Lietuvos Respublikos Seimas, ir derinamais su valstybs ilgalaiks raidos strategija . [2] Ministerijos veiklos pagrindas Ministerijos veikl reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymai, kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimti teiss aktai, Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretai, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko potvarkiai. Pagrind sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybs veiklos programa, Valstybs ilgalaiks pltros strategija, Vieojo saugumo pltros iki 2010 met strategija, Vieojo administravimo pltros iki 2010 met strategija, Lietuvos regionins politikos iki 2013 met strategija, Lietuvos informacins visuomens pltros strategija, Nacionalinio engeno acquis primimo veiksm planas. [3] Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostatuose nustatyta, kad Vidaus reikal ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestas vidaus reikal srities valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina ioje srityje valstybs politik. [4] Remiantis iais nuostatais Vidaus reikal ministerijos funkcijos yra sekanios:
Visuomens saugumo srityje:

- rengia visuomens saugumo valstybs politikos gyvendinimo strategij, strategi nius veiklos planus, dalyvauja rengiant pavaldi institucij strateginius veiklos planus, organizuoja j gyvendinim; - analizuoja visuomens saugumo bkl alyje, teikia ivadas ir pasilymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei; - analizuoja pavaldi institucij veikl ir jos rezultatus, koordinuoja pavaldi institucij veikl rengiant ir gyvendinant nusikaltim kontrols ir prevencijos bei kitas programas, skirtas visuomens saugumui utikrinti, prognozuoja ekstremalias situacijas, planuoja ir gyvendin a prevencines priemones; - rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, nacionalini program ir kit teiss akt, skirt visuomens saugumui stiprinti, projektus; - kontroliuoja pavaldi institucij veikl, atlieka j valdymo prieir, dalyvauja rengiant i institucij veiklos standartus; - utikrina policijos veiklos organizavim; - utikrina valstybins priegaisrins apsaugos ir gelbjimo darb organizavim; - gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik civilins saugos srityj e, koordinuoja civilins saugos ir gelbjimo sistemos institucij veikl gyvendinant j kompetencijai skirtus udavinius ;
61

- organizuoja valstybin migracijos reguliavim; - organizuoja ir utikrina Lietuvos Respublikos valstybs sienos apsaugos sausumoje ir teritoriniuose vandenyse politikos gyvendinim; - utikrina Lietuvos Respublikos teritorijoje ir u jos rib Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko, oficiali svei apsaugos organizavim; - utikrina operatyvins veiklos, nusikaltim ir kit teistvarkos paeidim tyrimo organizavim; - pagal savo kompetencij imasi priemoni nusikaltim, kit teistvarkos paeidim prieastims ir slygoms alinti, kontroliuoja, kaip vykdomos ios priemons; - pagal savo kompetencij gyvendina valstybs politik viz ir imigracijos, prieglobsio ir Lietuvos Respublikos pilietybs procedr, asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinani dokument, kelions dokument, leidim gyventi Lietuvos Respublikoje ir kit dokument idavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmen judjimo srityse; - koordinuoja valdymo organizavimo priemoni gyvendinim gaivalins nelaims, avarijos, epidemijos, epizootijos, kitoki ekstremali situacij atveju ir likviduojant j padarinius; - pagal savo kompetencij organizuoja ir utikrina valstybs politikos gyvendinim keli transporto priemoni vairuotoj egzaminavimo srityje; - organizuoja ministerijos vidaus tarnybos (specializuotus policijos) dalinius, nustatytja tvarka jiems vadovauja, pagal savo galiojimus vykdo priemones, susijusias su visuomens saugumu; - organizuoja ir utikrina valstybs finans sistemos apsaug nuo nusikalstamo poveikio; - vykdo atsakingos institucijos engeno priemonei administruoti funkcijas;
Valstybs tarnybos srityje:

- dalyvauja vykdant valstybs tarnybos bendrj valdym, rengia valstybs tarnybos politikos gyvendinimo strategij ir koordinuoja jos gyvendinim; - formuoja valstybs tarnautoj mokymo strategij; - rengia teiss akt, reglamentuojani valstybs tarnyb, projektus; - koordinuoja Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymo ir su juo susijusi teiss akt gyvendinimo kontrol; - dalyvauja formuojant personalo valdymo vieajame sektoriuje strategines kryptis;
Vieojo administravimo srityje:

- rengia valstybs politikos vieojo administravimo srityje gyvendinimo strategij ir koordinuoja jos gyvendinim;
62

- teikia pasilymus dl valstybinio administravimo tobulinimo; - teiss akt nustatyta tvarka derina teiss aktus dl vieojo administravimo institucij vidaus administravimo tobulinimo; - koordinuoja bendrosios valstybs politikos viej paslaug teikimo asmenims srityje gyvendinim; - teikia pasilymus dl administracinio reglamentavimo tobulinimo; - dalyvauja formuojant ir gyvendinant kokybs politik vieajame administravime ;
Regionins pltros srityje:

- vykdo institucijos, atsakingos u nacionalins regionins politikos koordinavim, galiojimus ; - atlieka Europos Bendrij iniciatyv programos INTERREG IIIA vadovaujanios institucijos, atsakanios u patikim ir tinkam INTERREG IIIA programos valdym, funkcijas pagal atitinkam Europos Sjungos teiss akt nuostatas; - atlieka Bendradarbiavimo abipus sienos programos administravimo Lietuvoje funkcijas; - koordinuoja Lietuvos Respublikos region pltros programos gyvendinim; - dalyvauja tobulinant valstybs valdym Lietuvos Respublikos teritorijos auktesniuosiuose administraciniuose vienetuose ;
Vietos savivaldos srityje:

- dalyvauja gyvendinant vietos savivaldos politik, rengia vietos savivaldos politikos gyvendinimo strategij ir koordinuoja ios strategijos gyvendinim; - dalyvauja rengiant teiss akt, susijusi su vietos savivalda ir savivaldybi administracine prieira, projektus; - nagrinja pasilymus steigti ar panaikinti savivaldybes, gyvenamsias vietoves bei nustatyti ir keisti j ribas, suteikti ar panaikinti gyvenamosioms vietovms pavadinimus, nustatyti j ribas, suteikti ar panaikinti kurorto status ir teikia ivadas Lietuvos Respublikos Vyriausybei; - bendradarbiaudama su Lietuvos savivaldybi asociacija, valstybs ir savivaldybi institucijomis bei staigomis, nagrinja ir vertina j ivadas ir pasilymus dl statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, kit teiss akt, susijusi su vietos savivaldos, savivaldybi administracins prieiros klausimais, projekt; - koordinuoja savivaldybi bendradarbiavimo per sienas politikos gyvendinim pagal Europos konvencij Dl bendradarbiavimo per sienas tarp teritorini bendrij ir valdios organ;

63

Informacins visuomens srityje:

- pagal kompetencij formuoja Lietuvos Respublikos informacins visuomens pltros, informacini technologij taikymo valstybs valdyme strategij ir dalyvauja j gyvendinant; - koordinuoja informacini technologij saug valstybs institucijose ir staigose; - gyvendina Vidaus reikal ministerijai pavestoje srityje tvarkomiems registrams ir informacinms sistemoms keliamus reikalavimus; - vykdo elektronins valdios projekt valdym ir viej paslaug teikimo naudojant skaitmenines technologijas prieir; - atlieka Lietuvos Respublikos ir NATO slaptintos informacijos naudojimo sistem Saugumo prieiros tarnybos funkcijas; - koordinuoja Lietuvos dalyvavim Europos Bendrijos elektroninio keitimosi duomenimis tarp administracij programoje (IDA);
Tarptautini ryi ir Europos Sjungos reikal srityje:

- organizuoja tarptautini sutari ir ministerijos susitarim, sudarom pagal jos kompetencij su atitinkamomis usienio valstybi ar organizacij institucijomis, projekt rengim, utikrina i tarptautini sutari ir susitarim vykdym; - padeda gyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs politik Europos Sjungos klausimais ; - pagal kompetencij utikrina bendradarbiavim su atitinkamomis usienio valstybmis, tarptautinmis organizacijomis, usienio valstybi diplomatinmis atstovybmis, kitomis institucijomis;
Vidaus reikal ministerijos kitos funkcijos

Ministerija taip pat vykdo ias funkcijas: - pagal savo kompetencij atstovauja valstybei civilinse bylose dl alos, padarytos neteistais valstybs tarnautoj veiksmais, atlyginimo fiziniams ir juridiniams asmenims; - vykdo ministerijos steigt ar jai priskirt staig ir valstybs moni steigjo funkcijas; - dalyvauja organizuojant Lietuvos Respublikoje ir usienyje konferencijas, seminarus, kitus tarptautinius renginius vieojo saugumo, valdymo tobulinimo, vietos savivaldos, -regionins pltros ir kitais su Vidaus reikal ministerijos veikla susijusiais klausimais; - nustatytja tvarka nagrinja asmen pasilymus, skundus ir pareikimus, priskirtinus ministerijos kompetencijai, imasi priemoni, kad bt isprsti juose keliami klausimai; - informuoja visuomen apie ministerijos veikl;

64

- utikrina deramas darbo ir poilsio slygas ministerijos ir jai pavaldi staig tarnautojams, utikrina jiems teiss akt nustatytas socialines ir sveikatos apsaugos garantijas; - utikrina ministerijos padalini personalo parinkim, mokym, tobulinimsi, reikiam tarnybin parengt; -skiria ir moka pareign ir kari valstybin pensij vidaus reikal staig pareignams ir kariams, ijusiems i tarnybos ; - vykdo kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim nustatytas funkcijas. [5] ioms funkcijoms gyvendinti yra steigtos staigos prie ministerij, ministerijos administraciniai padaliniai, bei kitos staigos, pvz.: REGITRA. [6] Pagrindins staigos, kurios atlieka valdym vidaus reikal srityje yra sekanios: 1. Informatikos ir ryi departamentas ; 2. Asmens dokument iraymo centras ; 3. Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba ; 4. Gyventoj registro tarnyba ; 5. Keli transporto apskaitos valstybs mon Regitra 6. Kriminalins policijos Kriminalistini ekspertizi tarnyba; 7. Migracijos departamentas ; 8. Policijos departamentas ; 9. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas ; 10. Sveikatos prieiros tarnyba ; 11. Vadovybs apsaugos departamentas ; 12. Valstybs sienos apsaugos tarnyba ; 13. Valstybs tarnybos departamentas ; 14. Vieosios policijos biuras; 15. Vieosios policijos biuro Apsaugos organizavimo tarnyba; 16. Vieosios policijos biuro Eismo prieiros tarnyba; 17. ir kt.
65

[1] Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas Dl teisins sistemos reformos metmen ir j gyvendinimo // Valstybs inios. 1998, Nr. 61-1736; [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr. 27-794. [3] http://www.vrm.lt/index.php?id=809; Prisijungimo laikas:2007 01 10. [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo 2001 kovo 14. Nr.291. [5] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas Dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo 2001 kovo 14. Nr.291. [6] http://www.vrm.lt; prisijungimo laikas: 2007 02 12.

Informatikos ir ryi departamentas

Informatikos ir ryi departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau departamentas) yra biudetin staiga. Departamento steigja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija (toliau Vidaus reikal ministerija). Pagrindiniai departamento udaviniai yra: 1. gyvendinti informacini ir telekomunikacini technologij taikymo valstybs valdyme ir elektronini ryi naudojimo vidaus reikal srityje strategij; 2. gyvendinti vidaus reikal srities valstybs ir inybini registr, informacini sistem ir telekomunikacij saugos politik; 3. ir kt. Departamentas, gyvendindamas jam pavestus udavinius, vykdo ias funkcijas: 1. administruoja Vidaus reikal informacin sistem; 2. administruoja nacionalines engeno informacin sistem ir Viz informacin sistem; 3. administruoja Vidaus reikal telekomunikacin tinkl; 4. teikia Vidaus reikal ministerijos vadovybei pasilymus dl efektyvesnio l, skirt Vidaus reikal informacinei sistemai ir Vidaus reikal telekomunikaciniam tinklui, panaudojimo; 5. vykdo kitas teiss akt nustatytas funkcijas. [1]
66

[1] Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro sakymas Dl Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro 2002 m. rugsjo 13 d. sakymo Nr. 439 Dl informatikos ir ryi departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. // Valstybs inios. 2007, Nr. 19-746. Skip to main content

Asmens dokument iraymo centras

Asmens dokument iraymo centras prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Asmens dokument iraymo centras) yra staiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau Vidaus reikal ministerija) pagal kompetencij gyvendinanti valstybs politik Lietuvos Respublikos asmens dokument iraymo srityje. Svarbiausi Asmens dokument iraymo centro udaviniai yra ie: 1. pagal kompetencij gyvendinti valstybs politik Lietuvos Respublikos asmens dokument iraymo srityje; 2. utikrinti teiss akt ir tarptautini standart reikalavimus atitinkani asmens dokument projektavim ir iraym (gaminim, spausdinim). Asmens dokument iraymo centras, gyvendindamas jam pavestus udavinius, atlieka sekanias funkcijas: 1. irao Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, atitinkanius teiss akt ir tarptautini standart reikalavimus; 2. apskaito asmens dokument blankus ir iraytus asmens dokumentus, utikrina gaut asmens dokument blank apsaug; 3. kartu su kitais Vidaus reikal ministerijos administracijos padaliniais, staigomis prie Vidaus reikal ministerijos, Vidaus reikal ministerijos steigtomis staigomis dalyvauja formuojant ir gyvendinant Lietuvos Respublikos asmens dokument panaudojimo elektroniniam asmens tapatybs nustatymui strategij; 5. nagrinja pateiktus skundus dl atsisakymo irayti Lietuvos Respublikos asmens dokumentus, skundus ir pasilymus dl Asmens dokument iraymo centro darbo ir teikia atsakymus teiss akt nustatyta tvarka ir laiku; 6. naikina negaliojanius asmens dokumentus ir asmens dokument blankus; 7. ir kt.

67

Asmens dokument iraymo centras, gyvendindamas jam pavestus udavinius ir atlikdamas savo funkcijas, turi teis: 1. teiss akt nustatyta tvarka gauti i valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, valstybs registr ir kit informacini sistem asmens duomenis, informacij Asmens dokument iraymo centro kompetencijai priskirtais klausimais; 2. susipainti su valstybs ir savivaldybi institucijose ir staigose iraomais ir iduodamais asmens dokumentais, teikti rekomendacijas dl j iraymo organizavimo; 3. pagal savo kompetencij kontroliuoti praym irayti Lietuvos Respublikos asmens dokumentus atitikt nustatytiems reikalavimams ir kreiptis dl praym patikslinimo; ir kt. [1]

[1] Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro sakymas Dl Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministro 2001 m. gruodio 28 d. sakymo Nr. 681 Dl asmens dokument iraymo centro prie vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. // Valstybs inios. 2006, Nr. 105-4023.

Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba

Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau Tarnyba) Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijai atskaitinga valstybs teissaugos staiga, kurios paskirtis vykdyti nusikaltim, kit teiss paeidim finans sistemai ir su jais susijusi nusikaltim, kit teiss paeidim atskleidim bei tyrim. Tarnybos udaviniai: 1) apsaugoti valstybs finans sistem nuo nusikalstamo poveikio; 2) utikrinti nusikalstam veik bei kit teiss paeidim, susijusi su Europos Sjungos ir usienio valstybi finansins paramos l gavimu ir panaudojimu, atskleidim ir tyrim; 4) vykdyti nusikaltim ir kit teiss paeidim finans sistemai bei su jais susijusi teiss paeidim prevencij; 5) vykdyti kituose statymuose Tarnybai nustatytus kitus udavinius. Tarnybos funkcijos: 1) statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su mokesi moktoj apgaulingu ar aplaidiu apskaitos tvarkymu, inomai neteising duomen apie mokesius, valstybs (savivaldybs) rinkliavas ir kitas mokas teikimu atsakingoms institucijoms ir staigoms, mokesi, valstybs (savivaldybs) rinkliav, valstybinio socialinio draudimo ir kit mok vengimu, nustatyta tvarka patvirtint ataskait nepateikimu, ir kitus teiss paeidimus, susijusius su
68

mokesiais, valstybs (savivaldybs) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis mokomis; 2) statym nustatyta tvarka ir pagrindais atskleisti ir tirti veikas, susijusias su nusikalstamu bdu gyt pinig ar turto legalizavimu, vertybini popieri neteista apyvarta, kitas neteistas veikas, susijusias su finans sistema, iskyrus veikas, susijusias su netikrais pinigais; ir kt. [1]

[1] Lietuvos Respublikos finansini nusikaltim tyrimo tarnybos statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 33-1250. Skip to main content

Policijos departamentas
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau vadinama Policijos departamentas) yra policijos staiga. Policijos departamento udaviniai ir funkcijos: 1. Policijos departamento udaviniai - padti policijos generaliniam komisarui: 2. formuoti policijos veiklos strategij ir kontroliuoti jos gyvendinim; 3. organizuoti ir gyvendinti teritorini policijos staig valdym. 4. Policijos departamentas, vykdydamas jam pavestus udavinius atlieka ias funkcijas: 1. kontroliuoja ir koordinuoja pavaldi policijos staig veikl ir teikia joms rekomendacijas ir nurodymus; 2. rengia ilgalaikius strateginius policijos veiklos planus, Policijos departamento kasmetinius veiklos planus, policijos generalinio komisaro sakym, nurodym projektus, kontroliuoja policijos generalinio komisaro sakym, nurodym vykdym; 3. utikrina valstybini program gyvendinim policijos staigose; 4. padeda rengti ir gyvendinti nusikalstamumo prevencijos ir kontrols, teissaugos stiprinimo ir ilgalaikes kompleksines programas; 5. ir kt. Policijos departamento teiss
69

1. statym nustatyta tvarka gauti informacij ir dokumentus; 2. kaupti ir tvarkyti informacij policijos slaptose ir kitose informacinse sistemose; 3. tikrinti policijos staig veikl. 4. ir kt. [1] Policija asmens, visuomens saugum bei viej tvark utikrinanti policijos staig ir pareign visuma. Policijos sistem sudaro: 1) Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau Policijos departamentas); 2) teritorins policijos staigos; 3) policijos profesinio ugdymo staigos; 4) specializuotos policijos staigos. 2. Teritorins policijos staigos yra policijos komisariatai, vykdantys teiss aktais jiems pavestas funkcijas nustatytoje teritorijoje. 3. Policijos profesinio ugdymo staigos yra policijos generalinio komisaro steigiami policijos profesinio ugdymo padaliniai, utikrinantys nuolatin policijos pareign profesin tobulinim. 4. Specializuotos policijos staigos yra neteritoriniu principu steigiami policijos padaliniai, vykdantys teiss aktais jiems pavestas tam tikras (specialisias) policijos funkcijas. Pagrindiniai policijos udaviniai yra: 1) mogaus teisi ir laisvi apsauga; 2) vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimas; 3) neatidliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji btina dl j fizinio ar psichinio bejgikumo, taip pat asmenims, nukentjusiems nuo nusikalstam veik, kit teiss paeidim, stichini nelaimi ar panai veiksni; 4) nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencija; 5) nusikalstam veik ir kit teiss paeidim atskleidimas ir tyrimas; 6) saugaus eismo prieira. Policijos pareigno bendrosios teiss

70

1) pagrstai tardamas, jog padarytas administracinis teiss paeidimas ar nusikalstama veika, tikrinti su tuo susijusio asmens, transporto priemons, krovini dokumentus ir laikinai, kol bus priimtas sprendimas, juos paimti; 2) statym nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teistvarkos paeidjus policijos ar kit teissaugos institucij tarnybines patalpas j asmenybei nustatyti, taip pat protokolams, aktams, praneimams surayti, asmenims ir j turimiems daiktams apirti; 3) vaiuodamas vykio viet, persekiodamas nusikaltl, vedamas asmen, kuriam btina neatidliotina medicinos pagalba, sveikatos prieiros staigas ar kitais neatidliotinais atvejais, nekliudomai ir nemokamai naudotis visomis transporto priemonmis, priklausaniomis fiziniams ar juridiniams asmenims, iskyrus diplomatini ar konsulini staig transport. Esant tarnybiniam btinumui, policijos pareignas turi teis sigyti bilietus visas transporto priemones be eils, o jei biliet nra, transporto priemon lipti. Transporto priemons savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius vidaus reikal ministro nustatyta tvarka; 4) esant tarnybiniam btinumui, nemokamai naudotis fiziniams ar juridiniams asmenims priklausaniomis ryi priemonmis. Ryi priemons savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius vidaus reikal ministro nustatyta tvarka; 5) Policijos pareignas turi ir kitas statym jam suteiktas teises. Policijos pareigno pareigos Policijos pareignas privalo: 1) gerbti ir ginti mogaus orum, utikrinti ir saugoti jo teises bei laisves; 2) gavs praneim apie darom nusikalstam veik ar kitok teiss paeidim arba pats bdamas vykio liudininku, imtis neatidliotin priemoni ukirsti keli daromai nusikalstamai veikai ar kitam teiss paeidimui, vykio vietai bei rodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti policijos staig asmen, padarius statym udraust veik, bei praneti apie tai policijos staigai. io punkto reikalavimai (iskyrus reikalavim praneti apie tai policijos staigai) netaikomi policijos pareignui tais atvejais, kai ios pareigos vykdymas i esms pakenkt specialios kompetencijos policijos staigos udaviniams gyvendinti; 3) utikrinti sulaikyto ar pristatyto policijos staig asmens teises ir teistus interesus, suteikti neatidliotin pagalb asmeniui, nukentjusiam nuo teiss paeidimo ar esaniam bejgikos bkls; 4) imtis vis galim priemoni asmens, valstybs, visuomenini ar kit organizacij turtui gelbti stichini nelaimi, katastrof, avarij bei kit ypating situacij atvejais; 5) laikyti paslaptyje konfidencialaus pobdio informacij, jeigu ko nors kita nereikalauja tarnybini pareig vykdymas. [2]

71

[1] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas D l policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos steigimo ir nuostat patvirtinimo. // Valstybs inios. 2001, Nr. 10-294. [2] Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymas. // Valstybs inios. 2000, Nr. 90-2777.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau Migracijos departamentas) yra biudetin staiga prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos. Migracijos departamento steigja yra Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerija. Migracijos departamento udavinys ir funkcijos Pagrindinis Migracijos departamento udavinys yra pagal savo kompetencij dalyvauti gyvendinant valstybs politik viz ir imigracijos, prieglobsio ir Lietuvos Respublikos pilietybs procedr, asmens tapatyb ir pilietyb patvirtinani dokument, kelions dokument, leidim gyventi Lietuvos Respublikoje ir kit dokument idavimo ir apskaitos, gyvenamosios vietos deklaravimo ir laisvo asmen judjimo srityse. Migracijos departamentas, vykdydamas jam pavest udavin atlieka ias funkcijas: 1. organizuoja leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi ir Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi nuolat, asmens be pilietybs kelions dokument ir pabglio kelions dokument idavim usienieiams teritorini policijos staig migracijos skyriuose, poskyriuose, grupse (toliau migracijos tarnybos); 2. nagrinja usieniei praymus iduoti leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi ir Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi nuolat, pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pratsti Europos Bendrij valstybs nars piliei leidimus gyventi ir priima sprendimus iais klausimais; 3. nagrinja dokumentus dl leidim laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi ir Europos Bendrij valstybs nars piliei leidim gyventi nuolat panaikinimo, priima sprendimus iais klausimais; 4. bendradarbiauja su Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau Valstybs sienos apsaugos tarnyba) ir Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos Konsuliniu departamentu sprendiant Lietuvos Respublikos viz idavimo politikos klausimus; 5. dalyvauja Europos Sjungos Tarybos ir Europos Komisijos steigt darbo grupi ir komitet pilietybs, asmens dokument idavimo, laisvo asmen judjimo, migracijos, prieglobsio, viz, ir kitais usieniei teisins padties klausimais ir iose Europos Sjungos institucijose pristato oficiali Lietuvos pozicij nagrinjamais klausimais;
72

6. atlieka kitas Lietuvos Respublikos statym ar kit teiss akt nustatytas funkcijas. Migracijos departamento turi teis: 1. pasitelkti valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, taip pat kit staig bei organizacij atstovus ir specialistus Migracijos departamento sprendiamoms problemoms nagrinti bei sudaryti darbo grupes teiss akt projektams rengti; 2. teiss akt nustatyta tvarka gauti i Lietuvos Respublikos valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, valstybs ir inybini registr, informacini sistem, taip pat i kit fizini ir juridini asmen informacij, kurios reikia Migracijos departamento udaviniams gyvendinti ir funkcijoms vykdyti; 3. teikti pasilymus rengiant Vidaus reikal ministerijos strateginius veiklos planus; 4. Migracijos departamentas gali turti ir kit teiss akt jam suteikt teisi. [1] Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2000 2004 met programos gyvendinimo priemones, buvo parengtas ir 2001-11-08 priimtas Lietuvos Respublikos paso statymas ( in., 2001, Nr. 99-3524 ), kuris sigaliojo 2003-01-01. Pas pilieio praymu iduoda ir keiia vidaus reikal ministro galiotos institucijos. [2] Pilieiai, kuri gyvenamoji vieta pagal gyventoj registr rayta (deklaruota) Lietuvos Respublikoje, dl paso idavimo ir keitimo kreipiasi savo gyvenamosios vietos migracijos tarnyb. Jeigu pilieio gyvenamoji vieta gyventoj registre nerayta ir pilietis negali nustatyta tvarka deklaruoti gyvenamosios vietos, pas pilieio atskiru ratiku praymu iduoda ir keiia migracijos tarnyba, kurios aptarnaujamoje teritorijoje pilietis gyvena. Jeigu pilietis, gyvenantis usienio valstybje, yra deklaravs gyvenamj viet Lietuvos Respublikoje, praym iduoti (pakeisti) pas [3] ir dokumentus dl paso gavimo ar jo pakeitimo jis pateikia migracijos tarnybai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje yra deklaravs gyvenamj viet. Pilietis, gyvenantis usienio valstybje, kuris nra deklaravs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba kuris yra deklaravs ivykim i Lietuvos Respublikos, dl paso idavimo ar keitimo turi kreiptis Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb ar konsulin staig usienio valstybje arba Migracijos departament prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos.

[1] Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministras sakymas Dl Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro 2000 m. spalio 6 d. sakymo Nr. 388 ,,Dl migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikal ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. //Valstybs inios. 2006 02 07, Nr. 15-538. [2] Lietuvos Respublikos paso statymas // Valstybs inios. 2001 11 28,Nr. 99-3524.
73

[3] r. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo statym. // Valstybs inios. 1998, Nr. 66-1910.

Vidaus tarnyba sistemoje

vidaus

reikal

valdymo

Vidaus tarnyba vidaus tarnybos sistemos pareigno statuso gijimo, pasikeitimo ir praradimo bei su vidaus tarnybos sistemos pareigno statusu susijusi teisini santyki visuma. Vidaus tarnybos sistema Vidaus reikal ministerijos valdymo srities vidaus reikal statutini staig ir vidaus tarnybos sistemos pareign visuma bei ryiai tarp j. Vidaus reikal staigos Vidaus reikal staigos yra: 1) vidaus reikal centrins staigos (Policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Policijos departamentas); Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Valstybs sienos apsaugos tarnyba); Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas); Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Finansini nusikaltim tyrimo tarnyba); Vadovybs apsaugos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Vadovybs apsaugos departamentas); Vieojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Vieojo saugumo tarnyba); 2) kitos vidaus reikal staigos (vidaus reikal centrinms staigoms pavaldios teritorins, specializuotos ir kt. staigos); 3) vidaus reikal profesinio mokymo staigos. Vidaus tarnybos valdymas 1. Vidaus tarnybos valdym gyvendina vidaus reikal ministras. 2. Vidaus reikal ministerijoje yra sudaromas Vidaus reikal pareign registras. io registro pagrindu iduodami pareign tarnybiniai paymjimai, teikiama informacija valdymui, analizei, statistinei vidaus tarnybos personalo apskaitai, pareigybi komplektavimui ir poreikio nustatymui. 3. Vidaus reikal pareign registras steigiamas ir tvarkomas Lietuvos Respublikos valstybs registr, Asmens duomen teisins apsaugos statym, kit teiss akt nustatyta tvarka. Vidaus reikal pareign registro paskirt, jo objektus, registro tvarkymo staigas, j teises ir pareigas, registro tvarkym, reorganizavim ir likvidavim reglamentuoja Vidaus reikal pareign registro nuostatai. iuos nuostatus vidaus reikal ministro teikimu tvirtina Vyriausyb. [1]

74

[1] Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo statymas. // Valstybs inios. 2003, Nr. 42-1927.

Lietuvos policijos rys.

iuo metu Lietuvoje yra dvi sudtins policijos dalys: vieoji ir kriminalin. Tai vientisa policijos organizacija, kurios jungiamoji ir vadovaujamoji grandis - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos. Vieosios policijos misija - mogaus teisi ir laisvi apsauga, vieosios tvarkos ir visuomens saugumo utikrinimas, neatidliotinos pagalbos teikimas asmenims, nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencija, saugaus eismo prieira. Vieosios policijos funkcij gyvendinim utikrina Policijos departamento Vieosios policijos valdyba, o gyvendina atitinkamos paskirties specializuotos policijos staigos, pvz.: Lietuvos policijos eismo prieiros tarnyba ( t.y. keli policija), vykdanti eismo prieir LR keliuose ir pan; Vieosios policijos apsaugos skyriai, veikiantys visose alies apskrityse. Jie, vykdydami bendrsias vieosios policijos funkcijas, daug dmesio skiria turto ir asmens apsaugai; Lietuvos vieosios policijos rinktin ,,Vytis, vykdanti usienio ali diplomatini atstovybi ir konsulini staig Lietuvoje iorin bei vidin apsaug, Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos bei kit svarbi objekt vidin ir iorin apsaug. Kriminalins policijos pagrindinis udavinys nusikaltim prie mog, jo turt, gyvyb bei kit sunki nusikalstam veik prevencija, atskleidimas, tyrim koordinavimas. ios policijos ries veikl organizuoja ir koordinuoja Policijos departamento Kriminalins policijos valdyba, o gyvendina: Lietuvos kriminalins policijos biuras, kuris tiria sunkius ir labai sunkius nusikaltimus ir kt. Lietuvos policijos antiteroristini operacij rinktin ,,Aras vykdo specialias antiteroristines operacijas. Kitos policijos rys Karo policija - Lietuvos Respublikos krato apsaugos sistemoje veikianti karins teissaugos institucija, Lietuvos kariuomens dalis, statym nustatyta tvarka vykdanti nusikaltim ir kit teiss paeidim krato apsaugos sistemoje prevencij, juos atskleidianti ir tirianti, taip pat kartu su kit karini vienet vadais palaikanti drausm bei tvark karinse teritorijose ir kariuomenje bei priirinti karinio transporto eismo saugum. [1] Transporto policija - Policijos departamento struktrinis padalinys, vadovaujantis padaliniams, kurie vykdo kriminalins ir vieosios policijos funkcijas geleinkelio, oro ir vandens transporto linijose bei ioms susisiekimo tarnyboms priklausaniose teritorijose . Transporto policijos darbo pobdis reikalauja i kiekvieno transporto policijos darbuotojo ypatingo mobilumo ir operatyvumo, universalumo bei speciali ini, kuri neturi teritorini policijos komisariat pareignai. Tiriant teiss paeidimus, padarytus geleinkelio transporte, reikia imanyti geleinkelio darbo specifik bei jos ypatumus. Btina turti speciali ini apie geleinkelius, geleinkelio transport ir renginius (kelius, sstat greitmai rodmenis, krovini forminimo tvark, riedmen tipus, krovinini traukini sstat formavim, apir, trkum forminim bei
75

kit specifini ini). Komisariato darbuotojai turi imanyti komisariato priskirtoje teritorijoje esanius kelius, ininerinius renginius bei j paskirt ir idstym, geleinkelio stoi mazgus, traukini eismo organizavimo, saugumo bei manevravimo tvark, automatikos ir telemechanikos bei ryi idstym, pasiskirstym ir paskirt, traukini eismo valdym, saugaus eismo reikalavimus. Jie turi turti pakankamai ini apie geleinkelyje naudojamus krovininius vagonus, j tipus, charakteristikas, skirting tip vagon silpnsias vietas, bdus, kaip juos patekti nepaeidiant plomb, vieloryi bei urakt. ios inios labai reikalingos policijos pareignams, tiriantiems geleinkeliams bdingus latentinius nusikaltimus, tokius kaip vagysts i vagon b ei ilumvei ir pan.

[1] Lietuvos Respublikos karo policijos statymas. // Valstybs inios. 1998, Nr. 98-2713.

Lietuvos Respublikos gelbjimo sistema

civilins

saugos

ir

Civilin sauga veikla, apimanti valstybs ir savivaldybi institucij, vis kio subjekt, visuomenini organizacij bei gyventoj pasirengim ekstremaliai situacijai, veiksmus jai susidarius ir padarini alinim, vis valstybs itekli panaudojim gyventojams igyventi, alies kio gyvybingumui palaikyti, turtui ir aplinkai nuo susidariusios ekstremalios situacijos poveikio apsaugoti, aktyviai iuose procesuose dalyvaujant pilieiams. Civilins saugos ir gelbjimo sistemos tikslas paruoti visuomen ekstremalioms situacijoms. Utikrinti skland perjim nuo kasdiens veiklos prie veiklos ekstremali situacij metu bei sumainti valstybs ekonominius nuostolius ekstremali situacij atvejais. Isaugoti moni gyvyb, sveikat, turt bei aplink. Skatinti visuomens iniciatyv iose srityse ir stiprinti pasitikjim civilins saugos ir gelbjimo sistemos veikla. [1] Lietuvos Respublikos civilins saugos ir gelbjimo sistem sudaro: 1. Vyriausybs ekstremali situacij komisija 2. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos ir jam pavaldios staigos; 3. Ministerijos, valstybs ir savivaldybi institucijos, savivaldybi priegaisrins ir kitos civilins saugos tarnybos, kio subjektai, staigos; 4. Aplinkos stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas.

Vyriausybs ekstremali situacij komisija

1. Vyriausybs ekstremali situacij komisija - tai nuolatin Lietuvos Respublikos Vyriausybs komisija, organizuojanti ekstremali situacij prevencij ir vadovaujanti ekstremali situacij padarini alinimo darbams, jeigu ekstremali situacija apima vien ar daugiau apskrii arba btina, kad valstybs valdymo institucijos pagelbt operatyviai telkti turimas Lietuvos Respublikos
76

pajgas bei gauti materialini itekli, kuri reikia ekstremalios situacijos padariniams alinti, gelbjimo darbams atlikti ir gyventoj gyvybinms reikmms patenkinti. Ekstremali situacij komisija atskaitinga Lietuvos Respublikos Vyriausybei. [2]

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas yra sudtin civilins saugos ir gelbjimo sistemos dalis, vadovaujanti civilins saugos ir gelbjimo sistemos veiklai, organizuojanti ekstremali situacij prevencij, koordinuojanti valstybs institucij ir kio subjekt veikl civilins saugos srityje bei planuojanti valstybs pasirengim civilins saugos uduotims gyvendinti ekstremali situacij atvejais taikos ir karo metu. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departament steigia Vyriausyb. [3] Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Departamentas) atsakingas u visuomens, materialaus turto ir aplinkos apsaug ekstremali situacij atvejais. Departamentas organizuoja ir vykdo gaisr ir kit ekstremali situacij prevencij. Tai savarankikas Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos padalinys. PAIG Departamentas: 1. formuoja priegaisrins ir civilins saugos politik Lietuvoje; 2. kontroliuoja, kaip laikomasi j reikalavim, vykdo valstybin priegaisrin prieir; 3. organizuoja ekstremali situacij prevencij ir valdym; 4. organizuoja priegaisrins ir civilins saugos mokym, informuoja visuomen priegaisrins ir civilins saugos klausimais; 5. vadovauja didelio masto ekstremali situacij likvidavimui, organizuoja moni ir turto gelbjim bei padarini alinim. 6. organizuoja valstybinio lygio civilins saugos pratybas ir joms vadovauja; 7. tvarko civilins saugos priemoni valstybs rezerv; 8. kuria Valstybins reikms ir pavojing objekt registro centrin duomen baz, kuria siekiama kaupti informacij apie alyje esanius pavojingus bei valstybins reikms objektus. 9. Departamentas koordinuoja priegaisrini gelbjimo tarnyb ryius su kitomis specialiosiomis tarnybomis bei valdios struktromis. 10. ir kt.

Lietuvos Respublikos ministerijos

77

3. Ministerijos Pvz: Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarime 1998 m. liepos 23 d. Nr. 921 Dl Lietuvos Respublikos kio Ministerijos nuostat patvirtinimo 6 . 2.10. skirsnyje sakoma, kad kio ministerija vykdo civilins saugos tarnyb pavestus udavinius stichini nelaimi ir avarij padarini likvidavimo atvejais;

Stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas

4. Stebjimo ir laboratorins kontrols tinklas - aplinkos utertumo biologinmis, cheminmis ir radioaktyviosiomis mediagomis kontrol atlieka Aplinkos ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, ems kio ministerijos, Valstybins maisto ir veterinarijos tarnybos ir kit valstybs institucij reguliavimo sriiai priskirtos laboratorijos, tyrim centrai ar kitos staigos, kurios atlieka biologini, chemini ir radioaktyvij mediag laboratorinius tyrimus. ios staigos sudaro alies stebjimo ir laboratorins kontrols tinkl. U stebjimo ir laboratorins kontrols tinklui priklausani staig darb atsako j vadovai . Stebjimo ir laboratorins kontrols tinklo veikl ekstremali vyki ir j grsms atveju koordinuoja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas. Jis nustato stebjim praneim ir laboratorins analizs ivad pateikimo tvark valstybs institucij ir savivaldybi ekstremali situacij valdymo centrams. [4]

[1] http://www.csd.lt; prisijungimo lakas: 2007 02 15. [2] Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimas 2000 m. vasario 4 d. Nr. 123 Vilnius, Dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs ekstremali situacij komisijos sudarymo, jos nuostat ir sudties patvirtinimo. // Valstybs inios. 2000, N. 12-307. [3] Ten pat. [4] Lietuvos Respublikos civilins saugos statymas 1998 m. // Valstybs inios. 1998, Nr. 115 3230.

Priegaisrins apsaugos organizavimas

Priegaisrins saugos utikrinimo sistem sudaro priegaisrins gelbjimo ir kitos pajgos bei teisins, organizacins, ekonomins, socialins, mokslins, technins priemons, skirtos gaisr prevencijai, jiems gesinti, monms ir turtui gelbti gaisro metu. Pagrindinis priegaisrins saugos utikrinimo sistemos tikslas apsaugoti mog ir turt nuo gaisr. Priegaisrins saugos utikrinimo sistemos udaviniai yra:
78

1) gaisr prevencijos organizavimas ir prieira; 2) gaisr gesinimas; 3) moni ir turto gelbjimas gaisro metu. Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas prie Vidaus reikal ministerijos ir jam pavaldios staigos. Valstybin priegaisrin prieira valstybins priegaisrins prieiros pareign vykdoma speciali valstybin prieira, kurios tikslas kontroliuoti, kaip Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomasi teiss akt reikalavim, utikrinani gaisr prevencij, bei siekiama ukirsti keli i reikalavim paeidimams.

Valstybs ir savivaldybi institucij bei staig funkcijos priegaisrins saugos srityje Vyriausyb
Vyriausyb dalyvaudama formuojant ir gyvendindama valstybs politik priegaisrins saugos srityje, 1) nustato priegaisrins saugos utikrinimo standartus; 2) tvirtina Valstybins priegaisrins prieiros nuostatus; 3) skatina mokslinius tyrimus bei mokslini projekt gyvendinim gaisr prevencijos srityje; 4) rengia ir teikia Seimui svarstyti priegaisrin saug reglamentuojani statym ir kit teiss akt projektus, priima priegaisrins saugos utikrinimui btinus teiss aktus. [1]

Vidaus reikal ministerija:

1) koordinuoja pagal kompetencij valstybs politikos gyvendinim priegaisrins saugos srityje; 2) organizuoja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento prie Vidaus reikal ministerijos (toliau Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas) strategini veiklos plan gyvendinim; 3) pagal kompetencij priima teiss aktus, utikrinanius statym bei Vyriausybs nutarim priegaisrins saugos srityje gyvendinim; 4) kontroliuoja Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamento veikl, atlieka valdymo prieir, dalyvauja rengiant jo veiklos standartus; 5) utikrina priegaisrins saugos organizavim visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

79

Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas

1) organizuoja ir vadovauja gaisr gesinimui, moni bei turto gelbjimui, gaisro padarini mainimui; 2) organizuoja bei vykdo valstybin priegaisrin prieir; 3) pagal kompetencij rengia ir priima priegaisrin saug reglamentuojanius teiss aktus; 4) nustato minimalius priegaisrins saugos mokymo program, pagal kurias monse, staigose ir organizacijose yra mokomi valstybs tarnautojai ir darbuotojai, reikalavimus; 5) informuoja visuomen priegaisrins saugos klausimais, skleidia priegaisrins saugos inias; 6) gyvendina mokslinius, techninius laimjimus priegaisrins saugos srityje; 7) atlieka kitas teiss akt nustatytas funkcijas. [2]

Ministerijos ir kitos valstybs institucijos bei staigos:

1) organizuoja ir kontroliuoja joms pavaldi institucij, staig ir moni veikl gyvendinant gaisr prevencijos priemones; 2) teikia galiotiems vykdyti speciali valstybin prieir Valstybins priegaisrins gelbjimo tarnybos pareignams informacij, reikaling j udaviniams gyvendinti bei funkcijoms atlikti; 3) ir kt. [3]

Savivaldybs:
1) suderinusios su suinteresuotomis valstybs institucijomis ir staigomis, pagal kompetencij turi teis nustatyti savivaldybs teritorijoje grietesnius priegaisrins saugos reikalavimus, negu numatyta priegaisrin saug reglamentuojaniuose teiss aktuose; 2) dalyvauja vykdant gaisr prevencijos, gesinimo ir tyrimo programas; 3) organizuoja savivaldybs teritorijos gyventoj vietim priegaisrins saugos klausimais; 4) ir kt.

Priegaisrins gelbjimo pajgos

Priegaisrines gelbjimo pajgas sudaro Valstybin priegaisrin gelbjimo tarnyba, savivaldybs priegaisrins tarnybos, inybins priegaisrins pajgos ir savanorikos ugniagesi formuots. Savivaldybi priegaisrins tarnybos yra nuolatins parengties civilins saugos ir gelbjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus ir atliekanti pirminius moni bei turto gelbjimo darbus.
80

Savivaldybi priegaisrini tarnyb veikl reglamentuoja is Priegaisrins saugos statymas bei kiti teiss aktai. inybins priegaisrins pajgos yra atskiruose gaisro atvilgiu pavojinguose objektuose, taip pat kit moni, staig ir organizacij steigti padaliniai, gesinantys gaisrus ir atliekantys pirminiu s moni ir turto gelbjimo darbus gaisr metu. J veikl reglamentuoja is statymas bei kiti teiss aktai. Savanorika ugniagesi formuot yra visuomenin organizacija, kurios paskirtis gesinti gaisrus, gelbti mones ir turt gaisr metu. Priegaisrins apsaugos ir gelbjimo departamentas ir jam pavaldios staigos teikia metodin pagalb priegaisrinms gelbjimo pajgoms ir pagal kompetencij kontroliuoja j pasirengim veikti gesinant gaisrus. [4]

[1] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12 24, Nr. 1235518. [2] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12 24, Nr. 123 5518. [3] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12 24, Nr. 1235518. [4] Lietuvos Respublikos priegaisrins saugos statymas. // Valstybs inios. 2002 12 24, Nr. 123 5518.

Teisinis valstybs sien apsaugos reguliavimas

Valstybs sienos apsauga - teiss akt nustatytos priemons, skirtos:

1) ivengti neteist valstybs sienos enklinimo pakeitim; 2) utikrinti, kad fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau asmenys) laikytsi valstybs sienos teisinio reimo, pasienio teisinio reimo ir pasienio kontrols punkt veiklos taisykli; 3) utikrinti kitus gyvybikai svarbius asmen, visuomens ir valstybs interesus pasienio kontrols punktuose ir vietose, kur galioja pasienio teisinis reimas.1[1]

1[1] Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, // Valstybs inios. 2000, Nr. 42 -1192.
81

Valstybs sienos apsaug atlieka Valstybs sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Valstybs sien apsauga atliekama vadovaujantis

Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos Respublikos tarptautinmis sutartimis STATYMAIS: Lietuvos Respublikos valstybs sienos ir jos apsaugos statymas, // Valstybs inios // 2000, Nr. 42 1192; statymo gali turiniu VRM Vidaus tarnybos statutu, // 2003, Nr. 42-1927. Valstybs sienos apsaugos tarnybos statymu, // Valstybs inios // 2000, Nr. 92-2848; Lietuvos Respublikos statymu dl usieniei teisins padties // Valstybs inios // 2004, Nr. 73 2539. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrind statymu // Valstybs inios // 1997, Nr. 2-16; Lietuvos Respublikos policijos veiklos statymu // Valstybs inios // 2000, Nr. 90-2777. Kitais statymais

POSTATYMINIAIS TEISS AKTAIS: Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais Lietuvos Respublikos Seimo nutarimais Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministro sakymais Valstybs sienos apsaugos tarnybos vado sakymais

Kitais teiss aktais: Valstybs sienos apsaugos sistemos pltots programa Valstybs sienos apsaugos tarnybos 2006-2008 met strateginiu planu

82

Valstybs sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikal ministerijos (toliau vadinama tarnyba) yra biudetin staiga.

Svarbiausieji tarnybos udaviniai yra ie: 1. utikrinti valstybs sienos nelieiamum ir gyvendinti valstybs sienos apsaugos politik; 2. pagal savo kompetencij utikrinti Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit teiss akt valstybs sienos teisinio reimo klausimais vykdym; 3. pagal savo kompetencij utikrinti nusikalstam veik ir kit teiss paeidim prevencij, atskleidim ir tyrim, mogaus teisi ir laisvi apsaug, viej tvark ir visuomens saugum. 5. statymai ir kiti teiss aktai tarnybai gali nustatyti ir kit udavini.

Tarnyba, vykdydama jai pavestus udavinius, atlieka ias funkcijas: 1. saugo valstybs sien sausumoje, jroje, Kuri mariose ir pasienio vidaus vandenyse; 2. atlieka asmen ir transporto priemoni, kertani valstybs sien, kontrol; 3. utikrina pasienio teisin reim ir pagal kompetencij pasienio kontrols punkt reim; 4. dalyvauja gyvendinant valstybin migracijos proces kontrol; 5. statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka iduoda usienieiams vizas ar kitus leidimus kirsti valstybs sien, leidimus atvykti ir bti valstybs sienos apsaugos zonoje, leidimus verstis komercine kine ar kitokia veikla; 6. statym nustatyta tvarka priima usieniei praymus suteikti pabglio status, apklausia juos, surenka asmens duomenis apie juos bei kartu atvykusius j eimos narius, nustato kelions marrut, isiaikina praymo padavimo motyvus, utikrina neteistai kirtusi valstybs sien usieniei apsaug Usieniei registravimo centre, kol dl j bus priimtas atitinkamas galiot institucij sprendimas; 7. ir kt.

Tarnyba, gyvendindama jai pavestus udavinius ir funkcijas, pagal kompetencij turi teis: 1. statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka atstovauti valstybei usienyje;

83

2. teiss akt nustatyta tvarka gauti i kit valstybs ir savivaldybi institucij, taip pat staig, moni, organizacij bei asmen informacij ir pasilymus jos kompetencijai priskirtais klausimais; ir kt.

Tarnybos organizacin struktra Tarnyb sudaro: 1. tarnybos vadas; 2. tarnybos tabas; 3. tarnybos rinktins; 4. tarnybos ukardos; 5. kiti tarnybos struktriniai padaliniai. Valstybs sienos apsaugos tarnyba, kaip viena i nacionalin saugum stiprinani ir utikrinani institucij, atsako u Lietuvos sausumos ir jros sien apsaug, atvykstanij al ir ivykstanij i jos asmen pasienio tikrinim oro, jr, upi uost ir sausumos pasienio kontrols punktuose. Valstybs sienos apsaugos tarnyba nustato neteisto sienos kirtimo atvejus, tiria ir iaikina kitas neteistas veikas prie valstybs sienos. Svarbiausias veiklos tikslas - palaikyti nustatyt valstybs sienos teisin reim bei atitikti alies narysts Europos Sjungoje reikalaujam sien kontrols lyg. Pagrindiniai prioritetai teikiami valstybs sienai su Baltarusija ir Rusija, iorinms Europos Sjungos sienoms. Valstybs sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudama su kitomis Lietuvos institucijomis bei gretim valstybi pasienio apsaugos tarnybomis, siekia utikrinti, kad asmen judjimas per sienas vykt sklandiai ir atitikt tarptautini sutari nustatyt tvark. Valstybs sienos apsaugos tarnyba teikia ir kitas su visuomens ir moni saugumo utikrinimu susijusias paslaugas vykdo Ignalinos atomins elektrins apsaug bei usieniei, nelegaliai patekusi alies teritorij arba pateikusi praymus suteikti prieglobst, registravim, prieir, taiko statym, tarptautini konvencij nustatytas kitas procedras. Be to, Valstybs sienos apsaugos tarnyba vykdo Lietuvos sien demarkavimo darbus, dalyvauja bendroje pasirengimo krato gynybai sistemoje, paiekos ir gelbjimo veikloje bei katastrof pasekmi jroje likvidavimo darbuose. Lietuvos pasienieiai tarptautiniu mastu dalyvauja daugiaalse operacijose, keiiasi duomenimis pagal Baltijos Tarybos Darbo grups kovai su organizuotu nusikalstamumu
84

Operatyvinio komiteto, Baltijos jros regiono valstybi sienos apsaugos tarnyb bendradarbiavimo konferencijos, Tarptautinio migracijos politikos pltros centro, kit organizacij veiklos planus.

28 tema. Teisingumo reikal valdymas Tema skirta susipainti su Teisingumo ministerijos veiklos sritimi. ioje temoje aptarta Teisingumo ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos, ryys su teismais, antstoli kontoromis, kalinimo bei pataisos darb staigomis, advokatra, notariatu ir hipotekos staigomis. Pagrindinis dmesys skiriamas administracines teiss normas nustatani teiss akt rengimui, derinimui, skelbimui, sisteminimui. Klausimai 1. Teisingumo ministerijos veiklos sritys. 2. Institucijos prie Teisingumo ministerijos. 3. Teisingumo ministerijos ryys su teismais, antstoli kontoromis, kalinimo bei pataisos darb staigomis, advokatra, notariatu ir hipotekos staigomis. 4. Administracines teiss normas nustatani teiss akt rengimas, derinimas, skelbimas, sisteminimas. 1. Teisingumo ministerijos veiklos sritys Vienas i svarbiausi Teisingumo ministerijos strategini tiksl - kurti teiss sistem, atitinkani teisins valstybs samprat, Europos Sjungos ir tarptautin teis. Kadangi dl narysts Europos Sjungoje Lietuvos Respublikos teisins sistemos pobd lemia ir Europos Sjungos teiss aktai, rengiant teiss aktus Teisingumo ministerija siekia tinkamai atstovauti Lietuvos interesams. Rengiant nacionalinius teiss aktus siekiama utikrinti j atitikt Europos Sjungos ir tarptautins teiss aktams. Kadangi teisins valstybs idjai gyvendinti btina utikrinti ir teiss gyvendinim, vertinamas Europos Sjungos, tarptautins teiss ir nacionalini teiss akt gyvendinimas. Teisingumo ministerija turi tiksl parengti nauj teiskr reguliuojant statym, kuris nustatyt kokybinius teiss akt rengimo kriterijus bei visapusik ir isam teiss akt projektuose numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinim. Teisingumo ministerija siekia utikrinti vartotoj ir kit visuomens grupi teisi apsaug. Todl svarbus jos tikslas - tobulinti vartotoj teisi apsaugos sistem bei utikrinti kokybik valstybs garantuojamos pirmins ir antrins teisins pagalbos teikim. Numatoma pltoti ir tobulinti teisins pagalbos teikimo sistem. Nors iandien jau sudaromos lygios galimybs asmenims, neatsivelgiant j tautyb, lyt, sitikinimus, ginti savo teises, laisves ir teistus interesus bei siekti teisingumo naudojantis ia pagalba, taiau btina didinti tokios pagalbos prieinamum ir inomum. Siekdama sudaryti slygas kreditoriams ir kitiems asmenis gauti reikiam informacij ir duomenis i Teisingumo ministerijos reguliavimo srityje esani valstybs registr, ministerija vykdo
85

Centrins hipotekos staigos tvarkom registr reform, siekiama sudaryti slygas asmenims teikti duomenis ir dokumentus Juridini asmen registrui ir gauti i jo informacij elektroniniu bdu. Teisingumo ministerija, glaudiai bendradarbiaudama su kitomis ministerijomis bei institucijomis, taip pat nevyriausybinmis organizacijomis vystydama Visuomens teisinio vietimo program. Joje didiausias dmesys skiriamas visuomens teisiniam vietimui ir jaunimo teisiniam ugdymui. Taip pat pltojamos ir visuomens teisinio vietimo kampanijos, pvz., smurtini nusikaltim aukoms, teisins pagalbos gavimo ir kt. iuo metu atliktas svarbiausi teiss ak kodifikavimas. Administracini teiss paeidim kodeksas svarstomas Seime, baigiamas rengti Administracinio proceso kodekso projektas. Norint efektyviai taikyti visus kodeksus btina nuolat atlikti j gyvendinimo praktikoje stebsen. Teisingumo ministerija utikrina teisj naujos kokybs mokym, dalyvauja organizuojant teismo tarnautoj mokym ir kvalifikacijos klim, rengia ir tvarko kvalifikacijos klimo ir mokymo programas, koordinuoja notar, antstoli kvalifikacijos klim. iam tikslui pasiekti steigtas ir naujas Teisingumo ministerijos Mokymo centras. Svarbi Teisingumo ministerijos vykdoma programa smurtiniais nusikaltimais padarytos alos tinkamas kompensavimas. Skiriamas didelis dmesys visuomens informavimui apie ios Daugiau informacijos: http://www.tm.lt/?item=tmnuost http://www.tm.lt/?item=metatask http://www.tm.lt/?item=strateg Studentai turi inoti ministerijos strateginius tikslus. 2. Institucijos prie Teisingumo ministerijos Centrin hipotekos staiga Europos teiss departamentas Teisins informacijos centras Teiss institutas Valstybinis patent biuras Kaljim departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos teismo ekspertizs centras Lietuvos metrologijos inspekcija Valstybin vartotoj teisi apsaugos tarnyba
86

V Registr centras Teisingumo ministerijos mokymo centras Studentai turi sugebti nustatyti kokios institucijos turi vieojo administravimo institucijos ar staigos status, kokias funkcijas vykdo pagal Vieojo administravimo statym. Plaiau inoti Europos teiss departamento prie Teisingumo ministerijos veikl, ,udavinius. 3. Teisingumo ministerijos ryys su teismais, antstoli kontoromis, kalinimo bei pataisos darb staigomis, advokatra, notariatu ir hipotekos staigomis. Teisingumo ministerijos funkcijos, susijusios su su teism, antstoli kontor, kalinimo bei pataisos darb staig, advokatos, notariato ir hipotekos staig darbu - organizuoja teism susiinojim su usienio teismais ir kitomis usienio staigomis, jeigu Lietuvos Respublikos statymai arba sudarytos su kitomis valstybmis tarptautins sutartys nenumato kitaip; - nustatytja tvarka tikrina i teism gautus dokumentus dl teism pavedim, teism sprendim pripainimo ir vykdymo usienio valstybje ir siunia juos atitinkamoms usienio valstybi institucijoms; - atstovauja valstybei civilinse bylose dl alos, atsiradusios registruojant keitimus ir tvarkant hipotekos registr, padarytos neteistais teismo veiksmais ar dl valdios institucij neteist veiksm, atlyginimo juridiniams ir fiziniams asmenims; vykdo teism sprendimus ir Europos mogaus Teisi Teismo sprendimus dl alos, padarytos neteistais kvotos, tardymo, prokuratros ir teismo veiksmais, atlyginimo; - organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybs atstovo Europos mogaus Teisi Teisme veikl; - sudaro slygas atlikti kvalifikuotas ekspertizes pagal teissaugos institucij pavedimus, diegti naujus tyrimo metodus ekspertinje praktikoje; - utikrina hipotekos staig finansavim, buhalterin atskaitomyb ir kontroliuoja j kin ir finansin veikl; - valdo jai priskirtas kapitalo investicij programas, skirsto asignavimus ir utikrina j naudojim, analizuoja teism pateiktus investicinius projektus; - formuoja ir gyvendina valstybs politik antstoli funkcionavimo, valdymo ir sprendim vykdymo srityje, teisingumo ministro nustatyta tvarka kontroliuoja antstoli darb, kin ir finansin veikl, taip pat analizuoja ir apibendrina antstoli administravimo problemas ir gyvendina priemones sprendim vykdymo praktikai suvienodinti; - statymo nustatyta tvarka priiri notariato veikl, gyvendina priemones notarinei praktikai suvienodinti; - nustatytja tvarka teikia metodin pagalb teismams pavedim ir praym usienio valstybi teismams ir kitoms institucijoms rengimo klausimais; - apibendrina ir analizuoja teism, antstoli, notar veiklos statistik;
87

- organizuoja teisj, hipotekos skyri prie apylinki teism, antstoli, civilins metrikacijos staig, ministerijos ir jos reguliavimo srityje esani institucij tarnautoj mokym, koordinuoja notar ir advokat kvalifikacijos klim, rengia mokymo ir kvalifikacijos klimo programas, gyt ini patikrinimo taisykles, kitus su mokymu ir kvalifikacijos klimu susijusius metodinius dokumentus; - padeda utikrinti efektyv bausmi ir kardomojo kalinimo vykdym, nuteistj integravim visuomen; - analizuoja ir sistemina informacij apie nusikalstamumo bkl ir jo prevencij, organizuoja mokslo tiriamuosius ir taikomuosius darbus kriminologijos, kriminalistikos ir teismo ekspertizs srityje; Daugiau informacijos: http://www.tm.lt/?item=tmnuost http://www.tm.lt/?item=metatask Studentai turi inoti aktualijas ioje srityje, tuo tikslu inagrinti Teisingumo ministerijos paskutini met veiklos ataskait. 4. Administracines teiss normas nustatani teiss akt rengimas, derinimas, skelbimas, sisteminimas. Ministerijos funkcijos ioje srityje: - rengia Lietuvos Respublikos statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, kit teiss akt projektus, padeda kartu su kitomis valstybs ir visuomeninmis institucijomis rengti Lietuvos Respublikos statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektus; - Lietuvos Respublikos teiss akt nustatyta tvarka teikia teisines ivadas dl statym koncepcij, statym ir kit teiss akt projekt, dl tarptautini dviali ir daugiaali sutari ir i sutari projekt, dl ministerij ar Vyriausybs staig bei kit valstybs institucij vardu ir pagal j kompetencij sudarom su atitinkamomis usienio valstybmis ar organizacij institucijomis susitarim, kurie nra Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, taip pat ivadas dl j atitikties Europos Sjungos teisei; - dalyvauja gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybs numatyt Lietuvos integravimosi Europos Sjung politik, pagal kompetencij nustatytja tvarka palaiko tarptautinius teisinius ryius su usienio valstybi institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis, rengia tarptautini dviali teisins pagalbos sutari projektus, organizuoja prisijungim prie daugiaali tarptautini sutari ir pagal kompetencij utikrina j vykdym; - organizuoja teisins sistemos reformos metmen gyvendinim, kryptingai vykdo teisini institucij reform; - analizuoja Europos Sjungos teis, jos taikymo ir aikinimo Europos Sjungos institucijose praktik, informuoja valstybs institucijas apie galiojani teiss akt ir Europos Sjungos teiss neatitikim, apie Europos Sjungos teiss taikymo ir aikinimo praktik, teikia metodin pagalb
88

- sistemina vieosios ir privatins teiss aktus, rengia pasilymus dl j pakeitimo ar pripainimo netekusiais galios; - rengia ir leidia Lietuvos Respublikos statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt rinkinius (i j - Lietuvos Respublikos statym svad), leidia Lietuvos Respublikos kodeksus; - kartu su valstybs ir kitomis institucijomis rengia mokslines konferencijas teiss teorijos ir praktikos klausimais, kaupia, analizuoja ir apibendrina teorin ir praktin teisin mediag; - gyvendina teisins informacijos technin politik, kuria ir diegia kompiuterines teisins informacijos sistemas. statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijos: Teisingumo ministras 1998 m. rugpjio 17 d. sakymu Nr. 104 patvirtino statym ir kit teiss akt rengimo rekomendacijas. Lietuvos Respublikos Vyriausybs darbo reglamente nurodyta, kad iomis rekomendacijomis reikia vadovautis. Studentai turi susipainti su rekomendacijomis, inoti reikalavimus teiss akt turiniui ir formai 29. tema. Usienio reikal valdymas Tema skirta susipainti su Usienio reikal ministerijos veiklos sritimi. ioje temoje aptarta Usienio reikal ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos, diplomatins atstovybs, konsulins staigos, ata, taip pat pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys usienio reikal valdym. Klausimai 1. Usienio reikal ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos. 2. Diplomatins atstovybs, konsulins staigos, ata. 3. Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys usienio reikal valdym. 1. Usienio reikal ministerijos udaviniai, pagrindins funkcijos Ministerijos pagrindin veiklos kryptis - dalyvauti formuojant valstybs usienio politik ir atstovauti Lietuvos Respublikos ir jos piliei teistiems interesams ir juos ginti tarptautinse organizacijose ir usienio valstybse Svarbiausieji Usienio reikal ministerijos udaviniai yra: - gyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs program Lietuvos Respublikos usienio politikos klausimais; - atstovauti Lietuvos Respublikai usienyje; - ginti Lietuvos Respublikos, jos juridini ir fizini asmen teises ir teistus interesus usienyje.
89

Studentai turi inoti ministerijos pagrindines funkcijas ir strateginius tikslus. Daugiau informacijos: http://www.urm.lt/index.php?-1909768285 2. Diplomatins atstovybs, konsulins staigos, ata Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb yra usienio valstybje ar prie tarptautins organizacijos (keli tarptautini organizacij) nuolat veikianti Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija palaikyti, gyvendinti Lietuvos Respublikos usienio politikos udavinius ir ginti Lietuvos Respublikos, jos piliei, moni bei kit juridini asmen teises ir teistus interesus. Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb yra tiesiogiai pavaldi Usienio reikal ministerijai Lietuvos Respublikos diplomatin atstovyb usienio valstybje, kurioje ji akredituota, vykdo ias funkcijas: 1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su valstybe oficialius santykius; 2) gyvendina Lietuvos Respublikos usienio politikos udavinius; 3) derasi su valstybs vyriausybe; 4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliei, moni, kit juridini asmen teises ir teistus interesus; 5) gauna, teistais bdais renka ir perduoda Usienio reikal ministerijai informacij apie valstybs politin, ekonomin gyvenim bei vykius; 6) skatina Lietuvos Respublikos ir ios valstybs draugikus santykius ir dalyvauja pltojant ekonomin, kultrin bei mokslin bendradarbiavim, taip pat Lietuvos Respublikos ir ios valstybs bendradarbiavim dl saugumo ir taikos utikrinimo; 7) platina informacij apie Lietuvos Respublik, jos politin, socialin ir ekonomin padt, kultr, paproius ir tradicijas. Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei usienio valstybje usienio reikal ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkanias diplomatins atstovybs status pagal 1961 m. Vienos konvencij dl diplomatini santyki ir viej tarptautin teis. Lietuvos Respublikos atstovyb prie tarptautins organizacijos vykdo ias funkcijas: 1) tarptautinje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos interesams bei juos gina; 2) gyvendina Lietuvos Respublikos usienio politikos udavinius; 3) palaiko ryius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautins organizacijos; 4) derasi su tarptautine organizacija; 5) gauna, teistais bdais renka ir perduoda Usienio reikal ministerijai informacij apie tarptautins organizacijos veikl;
90

6) utikrina Lietuvos Respublikos suinteresuot institucij dalyvavim tarptautins organizacijos veikloje; 7) platina informacij apie Lietuvos Respublik, jos politin, socialin ir ekonomin padt, kultr, paproius ir tradicijas; 8) padeda gyvendinti tarptautins organizacijos tikslus ir udavinius. Lietuvos Respublikoje yra ie diplomatiniai rangai: 1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir galiotasis ambasadorius; 2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir galiotasis ministras; 3) ministras patarjas; 4) patarjas; 5) pirmasis sekretorius; 6) antrasis sekretorius; 7) treiasis sekretorius; 8) ata. Lietuvos Respublikos specialij ata, tarp j ir Lietuvos Respublikos gynybos ata, skyrim ir veikl reglamentuoja Vyriausybs patvirtinti Lietuvos Respublikos specialij ata nuostatai. Konsulin staiga usienio valstybje nuolat veikiantys Lietuvos Respublikos generalinis konsulatas, konsulatas, vicekonsulatas ar konsulin agentra, atliekantys konsulines funkcijas ir kitas Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, statym ir kit teiss akt jam pavestas uduotis, taip pat Lietuvos Respublikos konsulin staiga, kuriai vadovauja garbs konsulinis pareignas Konsulin pagalba konsulins funkcijos, kurias konsuliniai pareignai atlieka Lietuvos Respublikos piliei praymu ar be jo, kai paaikja aplinkybs, kad asmuo pateko nelaim, nukentjo nuo nusikaltim ar yra bejgikos bkls arba susidarius kitoms io statuto numatytoms aplinkybms. Konsulin pagalba taip pat teikiama Europos Sjungos piliei praymu io statuto IV skyriuje numatytomis slygomis bei usienio valstybje teistai esantiems asmenims be pilietybs, turintiems leidim nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Studentai turi inoti vieojo administravimo funkcijas usienio reikl valdymo srityje, sugebti analizuoti diplomatini atstovybi ir konsulini staig funkcijas ir veikl vieojo administravimo srityje. 4. Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys usienio reikal valdym (su kuriais turi bti susipain studentai) a. Lietuvos Respublikos diplomatins tarnybos statymas
91

b. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari statymas c. Lietuvos Respublikos tarptautini sutari rengimo ir sudarymo taisykls, patvirtintos 2001 m. spalio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimu Nr.1179 d. Lietuvos Respublikos statymas Konsulinis Statutas

30 tema. Transporto ir keli kio valdymo samprata vadas

Su viena ar kita transporto priemone mes susiduriame kasdieniniame gyvenime, todl studentams ios srities studijavimas atrodo yra labiau suprantamas. Taiau transporto priemoni yra vairi, todl valdymas ios srities yra gana sudtingas. Studijuojant i tem svarbu inoti institucij udavinius ir funkcijas, kurios atlieka konkretaus transporto valdym, t.y. vandens, oro, geleinkelio ir pan. Taip pat inoti kas atlieka viej administravim transporte. Studijuojant transporto valdym reikia inoti ES vaidmen gerinant valstybin valdym ioje srityje bei suprasti kokie administraciniai teisiniai reimai utikrina stabilum transporte.

Transporto ir keli kio valdymo samprata

Transportas - sudtin Lietuvos Respublikos kio ir socialins infrastruktros dalis, skirta tenkinti visuomens ir kio subjekt poreikius veti keleivius, baga ir (arba) krovinius. [1] Transporto rys: geleinkeli, keli, jr, oro ir vidaus vanden transportas. i transporto ri, taip pat kombinuot veim veiklos ypatumus nustato specialieji transporto ri statymai ir kodeksai bei kiti teiss aktai. Transporto ir keli kio valdymas - tai transporto viej administravim vykdani institucij Vyriausybs, Susisiekimo ministerijos, Lietuvos automobili keli direkcijos prie susisiekimo ministerijos, Valstybins keli transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos, Valstybins geleinkeli inspekcijos prie susisiekimo ministerijos, savivaldybs institucij vykdomos funkcijos utikrinant ir organizuojant transporto veikl. Transporto veikla: 1. keleivi, bagao ir (arba) krovini veimas transporto priemonmis, 2. geleinkeli, keli, oro ir vandens transporto infrastruktros valdymas, pltra ir prieira; 3. keli tiesimas ir prieira; 4. taip pat kita veikla, tiesiogiai susijusi su transporto infrastruktra, keleivi, bagao ir (arba) krovini veimu.
92

Transporto vieasis administravimas

Transporto viej administravim vykdo Vyriausyb, Susisiekimo ministerija bei savivaldybi institucijos. Vyriausyb formuoja subalansuot valstybs transporto politik ir koordinuoja jos gyvendinim. Susisiekimo ministerija: 1) gyvendina valstybs transporto politik; 2) organizuoja strategini transporto sistemos pltojimo program rengim, tarp j vieosios transporto infrastruktros pltojimo, modernizavimo, eismo saugos ir aplinkosaugos, ir utikrina j gyvendinim; 3) dalyvauja rengiant tarptautinius transporto infrastruktros projektus bei programas ir juos gyvendinant; 4) koordinuoja vis transporto ri sveik; 5) vykdo kitas iame statyme ir kituose teiss aktuose nustatytas funkcijas. Savivaldybi institucijos formuoja vieojo vietinio transporto veiklos strategij ir organizuoja jos gyvendinim. Transporto veiklos samprat geriausiai atskleidia transporto veiklos pagrind statymas. is statymas nustato Lietuvos Respublikos transporto vieojo administravimo, vej (operatori) ir transporto infrastruktros valdytoj veiklos, valstybs pagalbos pltojant transporto infrastruktr ir jos valdymo bendruosius principus, transporto infrastruktros valdytoj teisin status, j santykius su transporto infrastruktros savininkais bei naudotojais, visuomens aptarnavimo sipareigojim, saugaus eismo utikrinimo ir kit su transporto veikla susijusi santyki reglamentavimo pagrindus.

[1] Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrind statymas. // Valstybs inios. 1991, Nr. 30804.

Susisiekimo ministerija
Pagrindin institucija, organizuojanti valdym transporto ir keli kio srityje, yra Susisiekimo ministerija. Atskir transporto ri (keli, oro, jr, vidaus vanden, geleinkelio, bevariklio transporto) valdym organizuoja ios ministerijos departamentai (Keli ir keli transporto, Informacini technologij ir telekomunikacij, Geleinkeli transporto, Vandens transporto, Strateginio planavimo ir finans, ES reikal ir tarptautini ryi, Saugaus eismo, Civilins aviacijos, Teiss departamentai), bei kitos institucijos, steigtos prie Susisiekimo ministerijos.
93

Susisiekimo ministerija atlieka statym ir kit teiss akt jai pavest transporto (oro, vandens, geleinkeli, keli) valdymo funkcijas, gyvendina iose srityse valstybs politik. Svarbiausieji Susisiekimo ministerijos udaviniai yra: 1. gyvendinti transporto, pato ir elektronini ryi valstybs strategij ir politik; 2. nustatyti Lietuvos transporto, pato ir elektronini ryi srii pltojimo pagrindines kryptis; 3. koordinuoti transporto, pato ir elektronini ryi veikl; 4. dalyvauti formuojant vis ri transporto saugaus eismo politik; 5. dalyvauti formuojant transporto srii neigiamo poveikio aplinkai mainimo politik; 6. gyvendinti Europos Sjungos teiss akt reikalavimus transporto, pato ir elektronini ryi srityse; 7. dalyvauti rengiant strateginius dokumentus Europos Sjungos fond paramai gauti, pagal kompetencij priimti sprendimus dl projekt finansavimo ir atlikti Europos Sjungos fond naudojimo prieir. [1] Susisiekimo ministerijos pagrindins funkcijos transporto ir keli kio srityje, numatytos ministerijos nuostatuose: 1. koordinuoja transporto program rengim, vertina jas, kontroliuoja, kaip jos gyvendinamos; 2. rengia statym ir kit teiss akt ministerijos transporto ir keli kio klausimais projektus; 3. bendradarbiauja su usienio valstybi atitinkamomis institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis; 4. numato ir gyvendina priemones, kuriomis mainamas neigiamas transporto srii poveikis aplinkai, atlieka triukmo valdym; 5. formuoja transporto srii paslaug kain, tarif ir rinkliav u naudojimsi transporto infrastruktra politik; 6. vykdo civilins aviacijos, keli, vidaus vanden transporto, prekybins laivybos, pavojing krovini veimo valstybin valdym; 7. kartu su kio ministerija ir Aplinkos ministerija tvirtina kuro ir degal sudties ir kokybs reikalavimus 8. atlieka kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim numatytas funkcijas. Aptarsime keli departament veikl.

94

Strateginio planavimo ir finans departamentas prie LR Susisiekimo ministerijos

Departamento udaviniai: 1. dalyvauti gyvendinant valstybs transporto, pato ir elektronini ryi strategij, i srii pltojimo pagrindines kryptis; 2. dalyvauti rengiant strategines susisiekimo sistemos pltojimo programas, koordinuoti j gyvendinim; 3. organizuoti ministerijos strateginio veiklos plano, valstybs investicini program transporto, pato bei elektronini ryi srityse rengim, nustatant l poreik programoms gyvendinti, finansavimo altinius ir koordinuoti j gyvendinim; 4. dalyvauti rengiant programinius bei procedrinius dokumentus, reikalingus Europos Sjungos (ES) paramai gauti; 5. turi numatytas ir kitus udavinius savo veiklos nuostatose. [2] Departamento funkcijos: 1. rengia ministerijos strategin veiklos plan ir koordinuoja ministerijos reguliavimo sriiai priskirt institucij strategini veiklos plan rengim; 2. rengia silymus dl biudeto asignavim paskirstymo pagal patvirtintas ministerijos strateginio veiklos plano programas; rengia ministerijos vykdom program smat projektus; 3. rengia transporto, pato bei elektronini ryi srii valstybs investicij program projektus, vertina juos ekonominiu ir finansiniu poiriu; teikia silymus dl prioritetini investicini projekt finansavimo; koordinuoja ir kontroliuoja patvirtint investicini projekt gyvendinim; 4. teiss akt nustatyta tvarka rengia ES fond finansuojam projekt gyvendinimo bkls finansines ataskaitas, ES struktrini fond ir nacionalinio bendrojo finansavimo ilaid deklaracijas bei einamaisiais ir pirmais ateinaniais metais numatom patvirtinti deklaruotin ilaid prognozes ir teikia vadovaujaniajai bei mokjimo institucijai Finans ministerijai (prireikus rengia papildomas ataskaitas); 5. pagal kompetencij bendradarbiauja su alies ir usienio valstybi atitinkamomis institucijomis ir tarptautinmis organizacijomis; 6. rengia Susisiekimo ministerijos reguliavimo srii ekonomins ir socialins bkls apvalgas bei dalyvauja rengiant Lietuvos Respublikos kio raidos prognozes transporto, pato bei elektronini ryi srityse; 7.pagal kompetencij nagrinja ministerij, institucij, moni ir piliei paklausimus, praymus, skundus bei rengia atsakym projektus; 8. pagal kompetencij teikia rekomendacijas, ataskaitas bei kit informacij ministerijos vadovybei;
95

9. dalyvauja susitikimuose, konferencijose, pasitarimuose strateginio valdymo ir planavimo, mokesi ir kitais departamento kompetencijos klausimais; 10. pagal savo kompetencij vykdo ir kt. funkcijas.

Geleinkeli transporto departamentas prie susisiekimo ministerijos.

Svarbiausi departamento udaviniai yra: 1. dalyvauti vykdant geleinkeli transporto valstybs politik ir nustatant pagrindines Lietuvos geleinkeli transporto pltojimo kryptis, organizuoti geleinkeli transporto valstybs politikos gyvendinim; 2. dalyvauti vykdant geleinkeli transporto saugaus eismo politik. Departamentas atlieka ias funkcijas: 1. dalyvauja rengiant ir gyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybs program ir ministerijos strateginius veiklos planus; 2. rengia statym ir kit teiss akt projektus, derina juos su Europos Sjungos teiss aktais ir atitinkamomis tarptautins teiss normomis, pagal kompetencij teiss aktus gyvendina, derina kit institucij parengtus teiss akt projektus; 3. nustatyta tvarka nagrinja gyventoj pareikimus, skundus ir pasilymus, imasi reikiam priemoni, kad bt isprsti juose keliami klausimai, taip pat nagrinja juridini asmen praymus. 4. dalyvauja vykdant paslaug visuomenei teikimo (keleivi veimo) politik, teikia silymus dl socialiai btin geleinkeli transporto paslaug teikimo visuomenei utikrinimo ir keleivi veimo lengvatinmis slygomis, organizuoja visuomens aptarnavimo sutarties su geleinkelio moni parinkimo visuomens aptarnavimo sipareigojimams vykdyti konkurso nugaltojais rengim; 5. ir kt.

Civilins aviacijos departamentas

Oro transporto valstybinio reguliavimo funkcij atlieka Susisiekimo ministerijos Civilins aviacijos departamentas, o valstybin valdym pagal savo kompetencij vykdo Civilins aviacijos administracija. Lietuvoje veikia keturi valstybs valdomi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai yra civiliniai oro uostai. Juose aptarnaujami reguliars ir usakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. iauli oro uostas yra karinis, taiau jame leidiami civilini orlaivi skrydiai. Oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvje teikia valstybs mon Oro navigacija. [3] Civilins aviacijos administracija (CAA) 1. CAA pagal savo kompetencij gyvendina valstybs civilins aviacijos pltros strategij ir teikia Susisiekimo ministerijai silymus rengiant civilins aviacijos pltros programas.
96

2. CAA, jei tai btina, suderinusi su kariuomens vadu, nustato reikalavimus civilinei aviacijai iam statymui gyvendinti ir vykdo civilins aviacijos, skaitant antemin rang ir aviacijai teikiamas paslaugas, valstybin prieir. 3. CAA organizuoja Nacionalins civilins aviacijos saugumo programos gyvendinim, iduoda licencijas, paymjimus, taip pat atlieka kitas teiss akt jai suteiktas funkcijas. 4. CAA yra biudetin staiga, ilaikoma i valstybs biudeto ir atskaitym nuo rinkliav u oro navigacijos paslaugas bei naudojimsi oro uostais. i atskaitym dyd nustato Vyriausyb. [4]

[1] http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=208&DL=&UL=; prisijungimo laikas 2007 04 24. [2] http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=265&DL=; prisijungimo laikas 2007 04 06. [3] http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&TopicID=143&DL; prisijungimo laikas: 2007 02 12; [4] Lietuvos Respublikos Aviacijos statymas // Valstybs inios. 2000, Nr. 94-2918.

GELEINKELI TRANSPORTAS
Geleinkeli transportas Lietuvos Respublikos kio ir socialins infrastruktros dalis, skirta visuomens ir kio subjekt poreikiams tenkinti keleiviams, bagaui ir (ar) kroviniams geleinkeliais veti. [1] Geleinkeli transporto viej administravim vykdo Vyriausyb, Susisiekimo ministerija, Valstybin geleinkeli inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Lietuvos Respublikos Vyriausyb formuoja geleinkeli transporto strategij, koordinuoja jos gyvendinim ar atlieka kitas iame Kodekse bei kituose teiss aktuose nustatytas funkcijas. Susisiekimo ministerija: 1) gyvendina geleinkeli transporto politik; 2) organizuoja geleinkeli transporto strategini objekt krimo, modernizavimo ir pltros, eismo saugos ir aplinkosaugos program rengim ir gyvendinim; 3) koordinuoja tarptautinius ryius geleinkeli transporto srityje, pagal savo kompetencij atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinse organizacijose; 4) ir kt.
97

Valstybin geleinkeli inspekcija prie Susisiekimo ministerijos: 1) kontroliuoja, kaip juridiniai ir fiziniai asmenys laikosi Lietuvos Respublikos statym, Lietuvos Respublikos tarptautini sutari, kit teiss akt, reglamentuojani geleinkeli transporto eismo saugos klausimus, reikalavim; 2) iduoda licencijas verstis veimais geleinkeli transportu, priiri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos slyg, prireikus sustabdo ir panaikina i licencij galiojim; 3) iduoda saugos sertifikatus. [2]

[1] Lietuvos Respublikos Geleinkeli transporto kodeksas // Valstybs inios. 2004, Nr. 72-2489. [2] Lietuvos Respublikos Geleinkeli transporto kodeksas // Valstybs inios. 2004, Nr. 72-2489. Skip to main content

KELIAI IR KELI TRANSPORTAS

Kelias - tai ininerinis statinys, skirtas nustatyt gabarit ir mass transporto priemoni bei psij eismui. Keli sudaro sankasa, vaiuojamoji dalis, kelkraiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryos, autobus sustojimo aiktels, psij ir dvirai takai, kelio statiniai, eismo reguliavimo priemons. [1] Keli transportas - sudtin Lietuvos Respublikos kio ir socialins infrastruktros dalis, susijusi su keleivi ir krovini veimu keliais. Keli transporto priemons skirstomos keleivines ir krovinines. Keleivinms transporto priemonms priskiriamos motorins ir elektrins transporto priemons, pagamintos keleiviams veti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi. Krovininms transporto priemonms priskiriamos motorins transporto priemons ar j junginiai (sstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams veti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabs.

Keli transporto valstybinis valdymas

Keli transporto valstybin valdym vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybi institucijos. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetencij leidia savivaldybms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teiss aktus, reguliuojanius keli transporto veikl ir keleivi bei krovini
98

veim. Susisiekimo ministerija arba jos galiota institucija valdo ir organizuoja keleivi veim tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marrutais. Savivaldybi institucijos arba j galiotos staigos valdo ir organizuoja keleivi veim vietinio susisiekimo marrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybi institucijos pagal savo kompetencij leidia vejams privalomus teiss aktus. [2]

Valstybin keliu transporto inspekcija prie susisiekimo ministerija

prie Susisiekimo ministerijos (toliau Inspekcija) yra biudetin staiga, kurta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1993 m. gegus 31 d. nutarimu Nr. 382 Dl Valstybins keli transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos steigimo (in., 1993, Nr. 19-482 ). Inspekcijos steigjo funkcijas vykdo Susisiekimo ministerija. Inspekcijos tikslas utikrinti tinkamas slygas keli transporto verslo pltrai, gyvendinti eismo saugumo priemones, socialin paang ir mainti keli transporto priemoni neigiam tak aplinkai. [3] Svarbiausieji Inspekcijos udaviniai yra: 1. utikrinti tinkamas slygas keli transporto pltrai; 2. gyvendinti eismo saugumo priemones ir mainti keli transporto priemoni neigiam tak aplinkai. Inspekcija, vykdydama jai pavestus udavinius, atlieka ias funkcijas: 1. rengia Lietuvos Respublikos statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektus; 2. atlieka keli transporto vej veiklos valstybin prieir, analizuoja nustatytus paeidimus ir imasi priemoni paeidim prevencijai; 3. iduoda licencijas verstis keleivi veimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marrutais bei krovini veimais ir atitinkanias licencijas licencij korteles, nustatyta tvarka jas panaikina ar sustabdo j galiojim; 4. nustato, keiia ir panaikina tolimojo ir tarptautinio reguliaraus susisiekimo autobus marrutus; iduoda, anuliuoja arba panaikina leidimus veti keleivius iais marrutais; 5. ir kt. Inspekcijos teiss Inspekcija, vykdydama savo funkcijas, turi teis: 1. gauti i vej Inspekcijos darbui reikiam informacij;
99

2. lankytis pas keli transporto vejus, analizuoti keli transporto verslo duomenis ir reikalauti, kad bt alinami rasti trkumai bei paeidimai; 3. teikti oficialius iaikinimus Inspekcijos kompetencijai priskirtais klausimais. 4. ir kt. [4]

LR automobili keli direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Lietuvos automobili keli direkcija prie Susisiekimo ministerijos yra Lietuvos Respublikos vyriausybs steigta staiga, organizuojanti bei koordinuojanti valstybins reikms keli atkrim, prieir bei pltr. Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo ministerijos tikslai: - Tenkinti visuomens ir keli naudotoj poreikius. - Dirbti ekonomikai ir efektyviai, sudarant tinkamas eismo slygas, kad susisiekimas valstybins reikms keliais bt saugus, greitas, patogus, nekenkt aplinkai. - Tobulinti kelius ir j tinkl. - Pagrindinis prioritetas utikrinti saug eism. Lietuvos automobili keli direkcijos prie Susisiekimo ministerijos udaviniai: - gyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo keli prieiros ir pltros valstybs politikos kryptis. - gyvendinti Susisiekimo ministerijos rengiamas automobili keli prieiros ir pltros programas. - Organizuoti valstybins reikms automobili keli tinklo pltojim, modernizavim ir funkcionavim. Keli direkcija, gyvendindama jai pavestus udavinius, atlieka sekanias funkcijas: 1. Susisiekimo ministerijos galiota atlieka valstybins reikms kelius priirini valstybs moni steigjos funkcijas; 2. nustato valstybins reikms kelius priirinioms valstybs monms privalomus keli prieiros darbus (uduotis); 3. vykdo valstybins reikms keli (toliau keli) projektavimo, tiesimo, statybos, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir prieiros (toliau tiesimo ir prieiros) darb usakovo funkcijas; 4. vykdo keli tiesimo ir prieiros darb organizavimo bei kontrols funkcijas; 5. vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas.

100

[1] Lietuvos Respublikos keli statymas // Valstybs inios. 1995, Nr. 44-1076. [2] Lietuvos Respublikos keli transporto kodeksas // Valstybs inios. 1996, Nr. 119-2772. [3] Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro sakymas Dl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsjo 24 d. sakymo Nr. 304 Dl valstybins keli transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. // Valstybs inios. 2003 10 24, Nr. 100-4511. [4] Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro sakymas dl Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsjo 24 d. sakymo Nr. 304 Dl valstybins keli transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos nuostat patvirtinimo pakeitimo. // Valstybs inios. 2003 10 24, Nr. 100-4511.
Skip to main content

VANDENS TRANSPORTAS
Vandens transporto sistema
Vandens transporto sistem sudaro jr transporto ir vidaus vanden transporto sektoriai. Vandens transporto valstybinio reguliavimo funkcij atlieka Susisiekimo ministerijos Vandens transporto departamentas, kuris dalyvauja formuojant bendr vandens transporto strategij, saugios laivybos politik ir organizuoja j gyvendinim.
Jr transporto sektorius

Klaipda tai labiausiai iaur nutols neulantis rytins Baltijos jros uostas. Tai svarbiausias ir didiausias Lietuvos Respublikos transporto centras, kuriame susijungia jros, sausumos ir geleinkelio keliai i Ryt ir Vakar. Klaipda multimodalinis, universalus, giliavandenis uostas, kurio teikiam paslaug kokyb jau dabar atitinka visus Europos Sjungos reikalavimus. Uoste dirba 19 stambi krovos, laiv remonto ir statybos kompanij, teikiamos visos su jros verslu ir krovini aptarnavimu susijusios paslaugos. Uostas per metus gali perkrauti iki 40 milijon ton vairi krovini. I ia trumpiausi atstumai sausuma iki svarbiausi pramonini Ryt ali region (Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kt.). Per Klaipdos uost eina pagrindins laivybos linijos Vakar Europos, Pietryi Azijos ir Amerikos emyn uostus. [1]

101

Lietuvos saugios laivybos administracija

2002 m. birelio 24 d. steigta B Lietuvos saugios laivybos administracija ( www.msa.lt ). Jos pagrindiniai udaviniai - organizuoti Lietuvos Respublikos statym, kit teiss akt, tarptautins jr teiss dokument, reglamentuojani saugi laivyb, reikalavim gyvendinim laivybos monse, laivuose ir jr uostuose; vykdyti Lietuvos Respublikos statym, kit teiss akt, tarptautins jr teiss dokument dl saugios laivybos, terimo i laiv prevencijos gyvendinimo kontrol. Lietuvos saugios laivybos administracija atlieka ias funkcijas: 1. Jrinink kvalifikacijos dokument bei jrinink knygeli idavimas, darbo laive ir plaukiojimo stao tvirtinimas, Lietuvos jrinink registro tvarkymas ; 2. moni, teikiani su saugia laivyba susietas paslaugas, atestavimas ir prieira; 3. laiv, plaukiojani su Lietuvos Respublikos vliava, registravimas, laiv dokument idavimas, Lietuvos Respublikos jr laiv registro tvarkymas; 4. Laiv avarij tyrimas ir ivad teikimas 5. moni ir laiv paiekos ir gelbjimo, paskendusio turto iklimo bei ekologini katastrof pasekmi likvidavimo darb organizavimas Lietuvos Respublikos teritorinje jroje ir iimtinje ekonominje zonoje; 6. Laiv, plaukiojani su Lietuvos Respublikos vliava, registravimas, laiv dokument idavimas, Lietuvos Respublikos jr laiv registro tvarkymas 7. Navigacini sistem diegimas, eksploatavimas ir modernizavimas Lietuvos Respublikos pakrantje, teritorins jros, ekonomins zonos ir kontinentinio elfo vandenyse bei hidrografiniuose laivuose, navigacins informacijos teikimas 8. Ir kt. Lietuva siekia utikrinti, kad su Lietuvos vliava plaukiojantys laivai, atitikt tarptautinius saugios laivybos bei taros i laiv prevencijos reikalavimus. Tuo paiu toliau siekiama nacionalins teiss priemonmis sudaryti prielaidas Lietuvos laivybos sektoriaus (laivybos kompanij, jrinink, kit subjekt dalyvaujani laivybos versle) konkurencingumui didinti. [2]
Vidaus vanden transporto sektorius

Lietuvoje yra 902,3 km vidaus vanden keli, i kuri 476,7 km gabenami kroviniai ir keleiviai. Vidaus vanden kelias Nemuno upe Kaunas Klaipda (278,3 km) ir kelias Kuri mariomis yra priskirti Jungtini Taut vidaus vanden keli marrutams E41 ir E70, kurie Kaun per Klaipdos jr uost jungia su tarptautiniais marrutais, o per Kaliningrad (Rusija) su Vakar Europos vidaus vanden sistema. Vidaus vanden transportas kins veiklos sritis, kuri apima keleivi, krovini, bagao, pato veim, vejyb, buksyravim, vidaus vanden transporto priemoni bei hidrotechnikos statini
102

eksploatavim ir remont, vidaus vanden keli, uost ir prieplauk, ryi ir radijo navigacijos rengini eksploatavim ir prieir. [3] Vidaus vanden transporto valstybin valdym vykdo Susisiekimo ministerija, kuri pagal savo kompetencij leidia visiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teiss aktus ir tiesiogiai bei per galiotas institucijas kontroliuoja i akt vykdym. Vyriausyb gali steigti ir kitas specialias vidaus vanden transporto valstybinio valdymo institucijas. Lietuvos Respublikos vidaus vanden kelius valdo, priiri ir tvarko Susisiekimo ministerija arba jos galiota institucija. Valstybins ir vietins reikms vidaus vanden keli bkls bei navigacini rengini juose funkcionavimo, laivybos, uost veiklos valstybin kontrol atlieka, laiv avarinius atvejus nagrinja Susisiekimo ministerija arba jos galiota institucija. Vidaus vanden keliai - laivybai tinkamos ups, eerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuri mari dalis, kuriuose yra navigacijos enkl arba kuri locmano emlapiuose paymtas farvateris.
V Vidaus vandens keli direkcija

V Vidaus vandens keli direkcijos (toliau VVKD) uduotis yra vykdyti valstybins ir vietins reikms vidaus vandens keli bkls bei navigacijos rengini juose funkcionavimo kontrol bei priirti valstybins reikms vidaus vanden keli struktr pagal vyriausybin program Vidaus vandens keli prieira ir eksploatavimas, mechanizm ilaikymas. Jos pagrindinis tikslas yra modernizuoti vidaus vanden transporto infrastruktr taip, kad ji atitikt ES techninius standartus ir veim poreikius bei didint atskir transporto ak tarpusavio sveik. Todl VVKD aktyviai dalyvauja nagrinjant ir vertinant svarbiausias alies vidaus vanden pltros problemas, teikia pasilymus valstybs institucijoms, monms ir staigoms, vykdanioms valstybs politik bei koordinuoja veiksmus ruoiant ir gyvendinant vairius vidaus vandens keli infrastruktros pltros projektus. Lietuva yra pasiraiusi Europos susitarim dl svarbiausi tarptautins reikms vidaus vanden keli (AGN) tinklo ivystymo. Tarptautiniai reikms vidaus vanden keliai yra ie: E-41 - Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipdos Valstybinio jr uosto. iame vidaus vanden keliuose turi bti palaikomi tarptautiniu susitarimu nustatyti IV klass vidaus vanden keli gabaritai per vis 230 par navigacijos laikotarp. E-70 - jungiantis Klaipd su Vakar Europos vidaus vanden keli tinklu per Kaliningrad. E-60 - nuo Gibraltaro iki Archangelsko per Kylio kanal, Baltijos ali vidaus vanden kelius, Sankt-Peterburg, ir per Rusijos vidaus vanden keli tinkl iki Baltosios Jros. V Vidaus vandens keli direkcijoje (toliau VVKD) veikianti kokybs vadybos sistema buvo sertifikuota pagal ISO 9001:2000. Sertifikatas iduotas Det Norske Veritas. Sertifikuotos ios veiklos:
103

Vidaus vandens keli prieira; Laiv ir mechanizm remontas; Laiv projektavimas ir statyba; Hidrografiniai darbai; Hidrotechnini statini statyba. ISO 9001:2000 sertifikatas rodo, kad monje yra diegti vidiniai procesai, utikrinantys sipareigojim vykdym, klient poreiki tenkinim ir nuolatin veiklos tobulinim. [4] Vandens transporto departamentas (toliau departamentas) savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, statymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimais, ministerijos nuostatais, ministro sakymais, ministerijos valstybs sekretoriaus potvarkiais, kitais teiss aktais, vidaus tvark reglamentuojaniais dokumentais bei iais nuostatais. Departamentas yra savarankikas Susisiekimo ministerijos administracijos padalinys, sprendiantis jo kompetencijai priskirtus klausimus. Departamentas tiesiogiai pavaldus ministerijos sekretoriui, administruojaniam departamento veikl. Vandens Transporto departamento udaviniai: 1. dalyvauti formuojant bendr vandens transporto strategij ir organizuoti jos gyvendinim; 2. dalyvauti formuojant saugios laivybos politik ir organizuoti jos gyvendinim; 3. dalyvauti formuojant vandens transporto integracijos Europos vandens transporto sistem politik; 4. organizuoti prekybins laivybos ir vidaus vanden transporto valstybinio valdymo vykdym ; 5. koordinuoti vandens transporto infrastruktros pltr. Vandens Transporto Departamentas, vykdydamas jam pavestus udavinius atlieka sekanias funkcijas: 1. dalyvauja rengiant bei realizuojant saugios laivybos ir aplinkos apsaugos programas vandens transporto srityje ; 2. kartu su kitais ministerijos struktriniais padaliniais analizuoja vandens transporto akos ekonomins veiklos rezultatus, teikia silymus ekonominei ios akos bklei gerinti; 3. analizuoja usienio valstybi ir tarptautini vandens transporto organizacij teiss aktus bei konvencijas, rengia pasilymus dl tarptautini sutari ratifikavimo tikslingumo ar prisijungimo prie j ir rengia btin tam dokument projektus ;

104

4. nustatyta tvarka rengia, derina Lietuvos Respublikos statym, Vyriausybs nutarim, susisiekimo ministro sakym ir kit teiss akt projektus, reglamentuojanius vandens transporto veikl, kontroliuoja i teiss akt reikalavim vykdym: 4.1. Saugios laivybos reikalavim bei Tarptautins jr organizacijos konvencij, kodeks, rezoliucij bei Europos Sjungos teiss akt, reglamentuojani saugi laivyb, reikalavim gyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos; 4.2. keleivi ir bagao bei krovini veimo jr ir vidaus vanden laivais taisykli; 4.3. locman tarnybos nuostat, locman patvirtinim minimali ir maksimali kain; 4.4. Tarnyb Lietuvos Respublikos jr ir vidaus vanden laivuose statut; 4.5. valstybs laiv kontrols uoste bei vliavos valstybs kontrols vykdymo tvarkos; 4.6. ir kt. 5. dalyvauja sprendiant klausimus, susijusius su mokslo ir technikos naujovi vandens transpo rte diegimu ir rengiant tikslines mokslo programas; 6. pagal kompetencij vykdo kitas ministerijos vadovybs pavestas funkcijas ir uduotis. Vandens Transporto Departamento teiss Departamentas, gyvendindamas jam pavestus udavinius ir funkcijas, turi teis: 1. nustatyta tvarka kontroliuoti Lietuvos Respublikos statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim, kit teiss akt vykdym; 2. gauti i Susisiekimo ministerijos reguliavimo sriiai priskirt valstybs moni ir staig prie ministerijos bei ministerijos administracijos padalini informacij, reikaling udaviniams ir funkcijoms gyvendinti; 3. dalyvauti mokymo staig, ruoiani vandens transporto specialistus, mokymo program svarstyme, i mokymo staig akreditavime; 4. pagal kompetencij dalyvauti konferencijose, susitikimuose, pasitarimuose vandens transporto klausimais; 5. pagal kompetencij atstovauti departament, ministerijos padaliniuose ir kitose institucijose; 6. gali turti ir kitas teiss akt suteiktas teises. Valstybin vidaus vanden laivybos inspekcija (toliau Inspekcija) yra biudetin staiga, kurta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1992 m. gegus 19 d. sakymu Nr. 207 (in., 1992, Nr. 36-1126) ir reorganizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1992 m. lapkriio 30 d. nutarimu Nr. 916 bei 1997 m. lapkriio 28 d. nutarimu Nr. 1308 (in., 1997, Nr. 109-2781). Inspekcijos steigjo funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
105

Valstybine vidaus vanden laivybos inspekcija prie Susisiekimo ministerijos atlieka tokias funkcijas: 1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintais Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registro nuostatais (toliau - Registras) ir kitais teiss aktais, Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registre registruoja vidaus vanden transporto priemones, vidaus vanden transporto priemoni pakabinamuosius variklius bei iduoda atitinkamus dokumentus, atlieka Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registro tvarkymo staigos funkcijas; 2. vykdo Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registre registruot vidaus vanden transporto priemoni, vidaus vanden transporto priemoni pakabinamj varikli technin prieir ir apir bei iduoda atitinkamus dokumentus; 3. vykdo valstybin laivybos kontrol Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vanden uostuose ir prieplaukose, nekomercinse maj, pramogini ir sportini laiv prieplaukose bei j prieigose, pakrani plaukiojimo rajonuose. 4. nustato motorini pramogini laiv laivavedi egzaminavimo tvark ir juos egzaminuoja bei iduoda motorinio pramoginio laivo laivavedio kvalifikacijos liudijimus, motorinio pramoginio laivo laivavedio tarptautinius kvalifikacijos liudijimus; 5. nustato vidaus vanden transporto specialist kvalifikacijos egzamin tvark, vykdo vidaus vanden transporto specialist kvalifikacijos egzaminus; iduoda vidaus vanden transporto specialisto laipsnio diplomus, diplom patvirtinimus, kvalifikacijos laipsnio liudijimus; 6. tiria Lietuvos Respublikos vidaus vanden laiv registre registruot vidaus vanden transporto priemoni avarijas ir avarinius atvejus, vykusius Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, dalyvauja tiriant avarijas ir avarinius atvejus Lietuvos Respublikos pakrani plaukiojimo rajonuose, teikia ivadas bei rekomendacijas; 7. kontroliuoja pavojing krovini veimo vidaus vanden transportu tvark, organizuoja atitinkam dokument idavim.

[1] http://www.portofklaipeda.lt/lt.php/bendra_informacija/uosto_pristatymas/7; prisijungimo laikas 2007 04 25. [2] http://www.msa.lt/veikla_lt.htm; prisijungimo laikas: 2007 04 24. [3] Lietuvos Respublikos vidaus vanden transporto kodeksas. // Valstybs inios. 1996, Nr. 1052393. [4] http://www.liwa.lt/index.jsp?m=200; prisijungimo laikas:2007 05 01.

ORO TRANSPORTAS
106

Oro transporto valstybinio reguliavimo funkcij atlieka Susisiekimo ministerijos Civilins aviacijos departamentas, o valstybin valdym pagal savo kompetencij vykdo Civilins aviacijos administracija. (Jos funkcijos ir udaviniai aptarti anksiau). Lietuvoje veikia keturi valstybs valdomi tarptautiniai oro uostai. Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostai yra civiliniai oro uostai. Juose aptarnaujami reguliars ir usakomieji keleiviniai ir krovininiai reisai. iauli oro uostas yra karinis, taiau jame leidiami civilini orlaivi skrydiai. Oro navigacijos paslaugas Lietuvos Respublikos oro erdvje teikia valstybs mon Oro navigacija. V ,,Oro navigacija oro navigacijos paslaugas teikia oro erdvje vir Lietuvos Respublikos teritorijos ir teritorini vanden bei oro erdvje vir atviros Baltijos jros neutralij vanden. Lietuvoje veikia tarptautinius standartus atitinkanti prancz firmos Thomson CSFskrydi valdymo sistema Eurocat 200, kuri diegta Vilniaus, Kauno ir Palangos skrydi valdymo centruose. Per Lietuvos oro erdv, kurios plotas sudaro daugiau kaip 76 000 kv. km, eina 12 pagrindini orlaivi skrydi marrut. [1] V Tarptautinis Vilniaus oro uostas. Vilniaus oro uostas turi pakankamai gerai ivystyt keleivi ir krovini aptarnavimo infrastruktr, geras pltros perspektyvas, galimyb pritraukti aviakompanijas ir keleivius. irint geografin oro uost isidstym ir rinkos pasidalijim Lietuvoje, Vilniaus oro uostas aptarnauja diplomatinius, verslo ir turistinius skrydius. Pleiantis Lietuvos ekonominiams ir kultriniams ryiams su usienio valstybmis, keleivi skaii nuolat auga. Tam takos turi aktyvus turizmas, didjantis bendr moni skaiius, besipleiantys komerciniai ir politiniai kontaktai. [2] V,,Kauno aerouostas Kauno oro uostas lokalizuotas itin patogioje padtyje 77 m vir jros lygio, alies centre, orientuotas iilgai vyraujani vakar vj krypiai. is iskirtinumas Kauno oro uostui suteikia galimybes priimti orlaivius esant minimalaus matomumo meteorologinm slygom. Kauno oro uostas turi ilgiausi (3250 m) be apribojim veikiant kilimo-tpimo tak Lietuvoje, galint priimti bet kokio tipo ir mass orlaivius bei atitinkant B klass civilini aerouost norm reikalavimus pagal ICAO. [3] Kauno oro uostas yra pajgus aptarnauti iki 500 tkst. keleivi per metus. 2005 m. rugsjo mn. reguliarius skrydius i Kauno oro uosto Londono Stanstedo oro uost pradjo vykdyti Europos pigi skrydi lyder aviakompanij ,Ryanair. [4] V Tarptautinis Palangos oro uostas savo ateit ir perspektyvas sieja su Klaipdos, viso Vakar Lietuvos ir Pietvakari Latvijos regiono verslo, turizmo pltra bei ateinaniomis usienio investicijomis. Palangos oro uosto pltra traukta Nacionalin transporto pltros, Bendrj programavimo dokument ir TINA (Transporto infrastruktros poreiki vertinimo )programas. Artimiausiais metais oro uost numatyta modernizuoti pagal Europos Sjungos bei engeno reikalavimus. Kaip rodo oro uosto statistiniai duomenys, aptarnaut keleivi srautas oro uoste kiekvienais metais didja. [5] Oro uost pltra Spariai besipltojantis oro transportas sukelia infrastruktros objekt pltros poreik. Pralaidumo didinimas ypa aktualus Vilniaus oro uostui, kuriame oro transporto augimo tempai yra spariausi. iuo metu yra sprendiamas pagrindinio Lietuvos oro uosto pltros arba naujo oro uosto statybos klausimas. Kartu siekiama gyvendinti Civilins aviacijos veiklos liberalizuotoje rinkoje strategij, kuriai 2004 m. lapkriio 8 d. i esms pritar Susisiekimo ministerijos kolegija. Pagal i strategij siekiama Kauno oro uost padaryti pagrindiniu oro uostu, i kurio/ kur bus vykdomi usakomieji skrydiai. Pltojant oro uostus kartu yra siekiama pritaikyti juos engeno reikalavimams. Lietuvos Respublikos civilins aviacijos saugumo apvalga
107

Lietuvos Respublikoje vykdant tarptautinius sipareigojimus taikyti aviacijos saugumo priemones, patvirtinti ie pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys aviacijos saugum: Aviacijos statymas; Nacionalin civilins aviacijos saugumo programa; Nacionalin civilins aviacijos saugumo kokybs kontrols programa; Lietuvos Respublikos civilins aviacijos saugumo mokymo reglamentas; Leidim patekti oro uosto ir oro eismo paslaugas teikianios mons riboto patekimo vietas idavimo taisykls; Pavojing daikt, draudiam perveti oro laivu keleivio bagae, sraas; Skrydi, kuriais veami labai svarbs asmenys, vykdymo tvarkos apraas; Oro uost, oro vej ir kit civilins aviacijos moni aviacijos saugumo programos ir planai. Naryst Europos saugios oro navigacijos organizacijoje Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrol) yra regionin tarpvalstybin organizacija, gyvendinanti bendr Europos valstybi saugaus oro eismo vadybos politik. Organizacijai priklauso 35 valstybs (2005 m.). 2005 m. balandio 5 d. Briuselyje (Belgija) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras pasira stojimo Eurokontrol (Europos saugios oro navigacijos organizacij) sutart. 2006 m. rugsjo 1 d. Lietuva tapo 35-ja ios organizacijos nare. Dar 1994 metais Lietuva sijung Eurokontrols vykdom Europos oro eismo derinimo ir integravimo program (EATCHIP), kuri iuo metu vadinama Europos oro eismo vadybos programa (EATMP). Tuomet valstybs mons LR civilins aviacijos direkcija (dabar - Oro navigacija) specialistai pagal i program pradjo rengti jos sudtins dalies - Konvergavimo ir diegimo programos (CIP) - pirmj redakcij. iame dokumente detaliai idstyti konkrets Lietuvos oro navigacijos sistem pltros planai oro eismo vadybos srityje bei j gyvendinimo terminai. Laikydamasi nustatyt dat, Lietuva stengiasi utikrinti integruot, kokybik ir suderint oro navigacijos paslaug teikim bei skrydi saug. Lietuvos konvergavimo ir diegimo program (Lietuvos CIP) rengia bei pasirao valstybs mons Oro navigacija specialistai kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos bei Civilins aviacijos administracijos atstovais.

Europos saugios oro navigacijos organizacijos tarptautini sutari ratifikavimas

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu ir 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei atsivelgdamas Respublikos Prezidento 2005 m. sausio 13 d. dekret Nr. 498, ratifikuoja ias Europos saugios oro navigacijos organizacijos (toliau Eurokontrol) tarptautines sutartis: 1) Eurokontrols tarptautin konvencij dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, pasirayt 1960 m. gruodio 13 d. Briuselyje; 2) Eurokontrols tarptautins konvencijos dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje papildom protokol, priimt 1970 m. liepos 6 d. Briuselyje; 3) Protokol, i dalies keiiant Eurokontrols tarptautins konvencijos dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje papildom protokol, priimt 1978 m. lapkriio 21 d. Briuselyje;

108

4) Protokol, i dalies keiiant 1960 m. gruodio 13 d. Eurokontrols tarptautin konvencij dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, priimt 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje; 5) Daugiaal susitarim dl marruto rinkliav, priimt 1981 m. vasario 12 d. Briuselyje; 6) Protokol dl keliskart i dalies pakeistos 1960 m. gruodio 13 d. Eurokontrols tarptautins konvencijos dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje suvestinio dokumento parengimo, priimt 1997 m. birelio 27 d. Briuselyje; 7) Europos Bendrijos prisijungimo prie keliskart i dalies pakeistos 1960 m. gruodio 13 d. Eurokontrols tarptautins konvencijos dl bendradarbiavimo oro navigacijos saugos srityje, kurios suvestinis dokumentas parengtas 1997 m. birelio 27 d. protokolu, protokol, priimt 2002 m. spalio 8 d. Briuselyje. [6]

[1] http://www.ans.lt/; prisijungimo laikas: 2007 04 25; [2] http://www.vilnius-airport.lt/lt/apie_oro_uosta/faktai/; prisijungimo laikas:2007 04 25. [3] ICAO Tarptautin civilins aviacijos organizacija. Ji yra specializuota Jungtini Taut organizacijos agentra, nustatanti saugi, veiksming ir reguliari skrydi tarptautinius standartus bei taisykles, o kaip forumas, bendradarbiaujanti su susitarianiomis valstybmis visose aviacijos srityse. [4] http://www.kaunasair.lt/index.php?lang=1&m=1&p=110; prisijungimo laikas: 2007 04 25. [5] http://www.palanga-airport.lt/; prisijungimo laikas 2007 04 25. [6] Lietuvos Respublikos statymas Dl Europos saugios oro navigacijos organizacijos tarptautini sutari ratifikavimo. // Valstybs inios. 2006, Nr. 74-2816.

BEVARIKLIS TRANSPORTAS
Bevariklis transportas - moni vaiavimas, keleivi bei nedideli krovini veimas naudojant bevariklio transporto priemones. Bevariklio transporto priemon - transporto priemon, varoma mogaus (paties vairuotojo arba kartu vaiuojani keleivi) raumen jga; atskirais atvejais, kai tai btina riboto judjimo monms, su pagalbiniu varikliu. Tradicins bevariklio transporto priemons yra dviraiai, velomobiliai, invalid veimliai. Bevarikliam transportui priklauso specials keliai ir takai, dviraiai, velomobiliai, j technin ranga. Pagrindinis teiss aktas reglamentuojantis bevariklio transporto valdym yra Bevariklio transporto statymas, kuris nustato bevariklio transporto padt bendroje transporto sistemoje, jo pltros slygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktros projektavimo, rengimo ir
109

eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, utikrina mogaus teis vari ir sveik transporto paslaug, kas iuo metu yra aktualu. Bevarikl transport galima apibdinti kaip moni vaiavim, keleivi bei nedideli krovini veim naudojant bevariklio transporto priemones. Bevariklis transportas turi didel reikm visuomenje dl savo ekonomikumo (nenaudoja degal), ekologikumo (neteria aplinkos), humanikumo (nedideli greiiai, maai pavojingas kit iems eismo dalyviams), sveikatingumo (reikalauja fizinio aktyvumo). Taip pat tai yra universali susisiekimo, transportavimo ir aktyvaus poilsio priemon. Bevariklis transportas yra skirtas miesto, priemiesio ir kaimo susisiekimui, nedideliems kroviniams veti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams vairiais atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonmis maina miest kamat ir aplinkos utertum. Bevariklio transporto pltros valdym vykdo Vyriausyb ar jos galiotos institucijos, apskritys ir savivaldybs. Prie Susisiekimo ministerijos ir savivaldybi taryb taip pat steigiamos Bevariklio transporto komisijos, kurios tvarko bevariklio transporto pltros fondus, inicijuoja ir priiri bevariklio transporto pltros program, bevariklio transporto tinklo pltros plan gyvendinim. Usienio ir alies bevariklio transporto raidos patirties analizei, metodiniam reguliavimui, programinms uduotims rengti, informacijos analizei ir apibendrinimui prie Susisiekimo ministerijos steigiamas Bevariklio transporto metodinis-informacinis kabinetas. [1]

[1] Bevariklio transporto statymas. // Valstybs inios. 2000, Nr. 56-1642. Skip to main content

ES vaidmuo transporto valdyme Lietuvoje

Viena svarbiausi Lietuvos ilgalaiks kio raidos strategijos dali ilgalaik transporto ir tranzito pltros strategija, pagal kuri numatoma ipltoti multimodalinio (daugiarinio) transporto sistem iki 2015 m. Ilgalaikje (iki 2025 met) Lietuvos transporto sistemos strategijoje numatoma, kad keli, geleinkeli, uost ir oro uost infrastruktra turi bti modernizuojama ir pltojama koordinuotai, siekiant, kad intermodaliniai operatoriai galt naudoti efektyvias transportavimo technologijas bei procesus ir kad bt pasiekta vairi transporto ri subalansuota pltra, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiam paslaug kokybe prilygstanti ES ali (nari senbuvi) lygiui. Ji, efektyviai sveikaudama su kaimynini ali transporto sistemomis, leis verslo sektoriui skmingai pltoti veikl, o Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko snaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultros ir verslo centrais. Siekiama, kad Lietuvos transporto sektorius tapt svarbiu Baltijos jros transporto sistemos elementu ir, teikdamas kokybikas paslaugas, efektyviai tarnaut ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos Sjungos poreikiams ir interesams. Strategijoje alia bendr transporto politikos priemoni taip pat yra pateiktos atskir tran sporto ri pltos priemons laikotarpiui (atitinkamai su ES finansiniais periodais):
110

- iki 2006 met; - nuo 2007 iki 2013 met; - ilgalaikei perspektyvai iki 2025 met. Ilgalaiks (iki 2025 met) Lietuvos transporto sistemos pltros strategijos priede pateikta Lietuvos transporto infrastruktros modernizavimo ir pltros investicij poreikio suvestin, kurioje pateikti svarbiausi Lietuvos transporto infrastruktros modernizavimo darbai, j poreikiai, galimi finansavimo altiniai. Laisvas preki ir keleivi judjimas yra vienas pagrindini ES politikos udavini. Taigi i priemon skirta gyvendinti mintiems udaviniams ir trumpuoju, ir vidutiniu laikotarpiais investuojant keli, geleinkeli, vandens transport bei kitas glaudiai susijusias sritis. Pavyzdiui, gyvendinant Tarybos reglamento (EB) Nr. 3821/85 nuostatas, Lietuvoje jau diegta ES standartus atitinkanti skaitmenini tachograf sistema, kurios tikslas veiksmingai visoje Europoje utikrinti efektyv vairavimo ir poilsio laiko reguliavim ir gerinti eismo saug keliuose. Valstybin keli transporto inspekcija skaitmenini tachograf sistem Lietuvoje pradjo kurti 2004 m. Inspekcija pagal naujausias informacini technologij ir telekomunikacij galimybes sukr analog Lietuvoje neturini skaitmenini tachograf sistem. Viena svarbiausi ios sistemos dali skaitmeniniuose tachografuose naudojam identifikavimo korteli personalizavimo ir apskaitos informacin sistema Skaitis. Ji sudaro slygas registruoti asmen praymus iduoti skaitmenini tachograf korteles, patikrinti praymuose pateikt duomen teisingum, apdoroti duomenis ir juos perduoti korteles personalizuojaniai monei Trb Baltic AS, kur duomenys uraomi ant skaitmenins kortels ir raomi joje esant mikroprocesori. Inspekcija taip pat sukr ir reikaling infrastruktr, leidiani saugiu elektroniniu duomen perdavimo tinklu keistis informacija su kit Europos Sjungos valstybi kompetentingomis institucijomis apie i korteli idavim, utikrinant deram visos sistemos funkcionavim. [1] Europos Sjungos struktrini fond tikslai Europos regionins pltros fondas (ERPF) teikia regionams vairi finansin param. Fondo los sudaro apie pus vis struktrini fond biudeto. Lietuvos transporto sektorius param i ERPF turt gauti vadovaujantis BPD I-ojo prioriteto Socialins ir ekonomins infrastruktros pltra priemone - Transporto infrastruktros prieinamumo ir paslaug kokybs gerinimas . ERPF numato: 1. investicijas gamyb, siekiant sukurti ir isaugoti ilgalaikes darbo vietas; 2. investicijas infrastruktr (keliai, telekomunikacijos, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais; 3. technologij pltr, vietins infrastruktros pltr; 4. ir k t.

111

Skatinant atskir rajon pltr, gerinant menkiau isivysiusi Lietuvos region susisiekim su pagrindiniais administraciniais, pramons ir verslo centrais, siekiant, kad Lietuvos keli tinklas tenkint didjanius eismo poreikius bei savo techniniais parametrais priartt prie tarptautini standart, toliau bus gerinama keli transporto infrastruktra. Taip pat numatoma diegti eismo saugos bei aplinkosaugos priemones siekiant sumainti neigiam transporto poveik aplinkai, pagerinti eismo slygas ir sumainti avarij skaii keliuose. Siekiant sumainti transporto grstis bei tobulinant eismo organizavim miest gatvse, bus rekonstruojamos miest bei miesteli gatvs, tiesiami aplinkkeliai, statomos skirting lygi sankryos bei rengiamos poemins ir antemins psij perjos, diegiamos iuolaikins eismo reguliavimo sistemos ir kitos vieojo transporto infrastruktros pltojimo priemons. Geleinkeli infrastruktros pltra garantuos reguliar ir saug geleinkelio eism, leis padidinti traukini greit ir diegti iuolaikik centralizuot traukini eismo valdymo sistem. Siekiant tobulinti keleivi veim ir aptarnavimo kokyb, bus rekonstruojami traukini keleivi terminalai, atnaujinama geleinkeli infrastruktra, keleivinis geleinkeli transportas bus pritaikomas negaliesiems. Didinant geleinkeli transporto saug ir kartu mainant oro tar, numatoma diegti iuolaikin geleinkelio riedmen prieiros bei kontrols sistem. Siekiant pltoti vandens ir sausumos transporto tarpusavio sveik ir skatinti krovini perveim geleinkeliais bei vandens transportu, bus rekonstruojami Klaipdos valstybiniame jr uoste esantys geleinkeliai. Vandens transporto pltojimas leis pagerinti keleivi aptarnavimo kokyb jr uoste bei skatinti turizm. Klaipdos valstybinis jr uostas utikrina ir toliau utikrins lygias galimybes visiems operatoriams. Siekiant sukurti alyje bendr vandens keli sistem nuo Kauno iki Klaipdos, bus pertvarkoma jos infrastruktra pritaikant keleivi bei krovini veimui. Taip pat numatoma rengti prieplaukas, tiesti privaiuojamuosius kelius, rengti automobili stovjimo aikteles. Siekiant utikrinti lktuv skrydi saug, pagerinti keleivi aptarnavimo kokyb, bus modernizuojama Lietuvos oro uost infrastruktra, diegiama iuolaikika skrydi saugos ir aviacijos saugumo ranga, atitinkanti ICAO reikalavimus ir tarptautinius standartus. Viena io prioriteto priemoni reikiamos transporto infrastruktros pltra logistikos centrams susikurti vietovse, kuriose galima optimaliai inaudoti I ir IX tarptautini koridori bei Klaipdos jr uosto privalumus ES transporto paslaug bendrojoje rinkoje. Didelis dmesys bus skiriamas nepertraukiamai transporto pltrai, maksimaliai inaudojant vairi transporto ri infrastruktr, kuriant keli ir geleinkeli jungtis su TEN-T tinklu ir transporto infrastruktra Klaipdos jr uoste. iems projektams bus nustatoma struktrini fond parama. Transporto sektoriaus projektai yra technikai sudtingi, o j parengimas ir gyvendinimas reikalauja daug laiko snaud. Todl daug dmesio skiriama transporto sektoriaus projekt techninei dokumentacijai paruoti siekiant utikrinti efektyv transporto infrastruktros tobulinim ir modernizavim bei tinkam projekt parengim iuo bei tolesniu programavimo laikotarpiais.

112

Siekiant sujungti nacionalin, miest ir vietins reikms keleivi transporto sistemas, artimiausiu metu bus rengiamos vairios studijos, atliekami moksliniai-techniniai skaiiavimai ir vertinimai. Tai pads utikrinti racional ir efektyv l panaudojim pltojant infrastruktr bei gerinant susisiekim miestuose ir tarp j. Bus rengiama transporto infrastruktros projekt technin dokumentacija bei galimybi studijos. [2] Taigi kaip matome i tolimesni transporto gerinimo plan nemaai dmesio yra skiriama btent susisiekimo kio valdymo pltojimui ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Stengiamasi pagerinti susisiekim, kadangi jis uima svarbi viet alies ekonomikoje bei vis uomeniniame gyvenime.

[1] http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=IManagerData&DL=L&TopicID=12&ArticleID=1707 &Page=41&Page2=0&Action=0&SearchTXT=; prisijungimo laikas: 2007 04 27; [2] http://www.news.lt/Upload/200409/BPD%20priedas%201.1%20priemone%202004_09_20.doc; prisijungimo laikas: 2007 04 24.

Administraciniai teisiniai legityms reimai transporte

Legityms administraciniai reimai transporto srityje taikomi pilieiams ir juridiniams asmenims. gyvendinat reim asmenys gali paduoti praymus dl leidimo vykdyti vien arba daugiau tam tikr veiksm. Atitinkami pareignai ir institucijos sprendia ar suteikti leidim ar nesuteikti. Geleinkeli transporto srityje: Licencij verstis geleinkeli transporto kine veikla ir geleinkelio monms (vejams) ir vieosios geleinkeli infrastruktros valdytojams saugos sertifikat idavim reglamentuoja Lietuvos Respublikos geleinkeli transporto kodeksas, Keleivi, bagao ir krovini veimo geleinkelio transportu licencijavimo taisykls, Geleinkelio moni ir geleinkelio valdytojo saugos sertifikavimo taisykls. Valstybin geleinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos iduoda licencijas verstis geleinkeli transporto kine komercine veikla , taip pat iduoda geleinkelio monms (vejams) ir vieosios geleinkeli infrastruktros valdytojams saugos sertifikatus . Keli ir keli transporte Licencij (leidim) verstis keleivi ir krovini veimais idavim reglamentuoja Keli transporto kodeksas bei Keli transporto veiklos licencijavimo taisykls, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. spalio 27 d. Nutarimu Nr. 1170 Dl keli transporto veiklos licencijavimo.
113

Licencijas (leidimus) verstis keleivi veimais tolimojo ir tarptautinio susisiekimo marrutais bei krovini veimais iduoda Valstybin keli transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos . Licencijas (leidimus) verstis keleivi veimais vietinio susisiekimo marrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi iduoda savivaldybs institucijos arba j galiotos staigos. Oro transporte: Licencij oro susisiekimui vykdyti idavim reglamentuoja Aviacijos statymas, Oro susisiekimo licencijavimo taisykls, Susisiekimo ministro 2004 m. kovo 23 d. sakymas Nr. 3-130 Dl galiojim suteikimo. Nuo 2004 m. gegus 1 d. Licencijas oro susisekimui vykdyti iduoda Civilins aviacijos administracija (CAA) . Saugaus eismo srityje: Paymjimus ar leidimus, patvirtinanius nustatyt slyg atitikim rengti keli transporto priemoni vairuotojus, vairavimo mokykloms ir mokymo staigoms iduoda Valstybin keli transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Leidimus mokymo staigoms mokyti asmenis susijusius su pavojing krovini veimu, Mokytojo, mokanio asmenis, susijusius su pavojing krovini veimu, atestacinius paymjimus (ilaikius atitinkam egzamin), Pavojing krovini veimo saugos specialisto paymjimus (ilaikius atitinkam egzamin), Keli transporto priemons tinkamumo veti tam tikrus pavojingus krovinius sertifikatus bei Keli transporto priemons vairuotojo pasirengimo veti pavojingus krovinius pagal ADR paymjimus (ilaikius atitinkam egzamin), priklausomai nuo transporto ries, iduoda: Valstybin keli transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos , Valstybin geleinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos arba Valstybin vidaus vanden laivybos inspekcija . Leidimus veti, iveti, veti tranzitu ir veti alies viduje radioaktyvisias mediagas iduoda Radiacins saugos centras . Leidimus veti, iveti ir veti tranzitu sprogmenis iduoda Lietuvos ginkl fondas . Leidimus importuoti, veti, eksportuoti, iveti ar gabenti tranzitu civilines pirotechnikos priemones iduoda Policijos departamentas prie Vidaus reikal ministerijos. Procedras, susijusias su kai kuri chemini mediag ir preparat importu/eksportu / i Bendrijos muit teritorijos, vykdo Valstybin ne maisto produkt inspekcija prie kio ministerijos.
Skip to main content

31 tema. Statybos ir teritorij planavimo valdymas

114

Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema statybos ir teritorij planavimo srityje. ioje temoje aptartas statybos ir teritorij planavimo teisinis reguliavimas, valstybini institucij, veikiani ioje srityje sistema, j udaviniai, pagrindins funkcijos, j veiklos planavimo dokumentai, nurodyti pagrindiniai teiss aktai ir reimai srityje. Pagrindinis dmesys skirtas statybos teisiniam normavimui. Klausimai 1. Statyb ir teritorij planavimo vieojo administravimo aktualijos. 2. Statybos ir teritorij planavimo valdymo institucijos, j udaviniai, pagrindins funkcijos ir teiss. 3. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai 4. Normatyvini statybos technini dokument sistema. 1. Statyb ir teritorij planavimo vieojo administravimo aktualijos Valstybs ekonomikos ir visuomens vystymasis be statybos nemanomas. Statybos veiklos rezultatas vairiapuss paskirties nekilnojamasis turtas monms gyventi, dirbti, tenkinti j socialines reikmes. Todl statybos veikla susijusi su socialiniais klausimais, finansavimo, kreditavimo, draudimo sistemomis, turto apskaita ir kt. i klausim sprendimo optimali variant nustatymas yra svarbus valstybs strategijos udavinys. Pagrindins prioritetins statybos ir bsto sektoriaus veiklos kryptys: 1. Tobulinti statybos versl reglamentuojanius teiss aktus, siekiant sudaryti slygas toliau pltoti statybos sektori, sustiprinti statybos valstybin prieir ir sugrietinti savavalikos statybos kontrol bei jos padarini alinim. 2. Utikrinti Daugiabui nam modernizavimo programos gyvendinim, sustiprinti daugiabui nam valdymo (administravimo) teisin baz bei Socialinio bsto fondo pltros programos administravim. 3. Plsti statybos produkt atitikties vertinimo sistem, kuriant infrastrukt, paskiriant paskelbtsias (notifikuotas) atitikties vertinimo ar kontrols staigas pagal atskiras produkt grupes. 4. diegti teisines ir organizacines pastat energetinio sertifikavimo priemones. 5. Pagerinti valstybs turto paskirstymo ir perdavimo savivaldybms koordinavim. Teritorij planavimas yra nustatyta procedra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, ems naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms slygoms nustatyti, ems, miko ir vandens naudmen, gyvenamj vietovi, gamybos bei infrastruktros sistemai formuoti, gyventoj uimtumui reguliuoti, fizini ir juridini asmen veiklos pltojimo teisms teritorijoje nustatyti. Lietuvos Respublikos teritorij planavim, fizini, juridini asmen, valstybs ir savivaldybi institucij teises ir pareigas iame procese reglamentuoja Teritorij planavimo statymas ir postatyminiai teiss aktai.
115

Teritorij planavimo statymu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijos, apskrii teritorij, savivaldybi ir j dali teritorij bendrieji planai yra privalomieji teritorij planavimo dokumentai, utikrinantys sisteming konkrei teritorij darn vystymsi bei racional teritorij, l ir kit itekli panaudojim, atsivelgiant i teritorij pltros ilgalaikius poreikius. 2002-10-29 Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. IX-1154 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas. Ateityje numatomas vis lygmen teritorij planavimo dokument rengimas, tiek bendrj, tiek ir specialij teritorij plan. Bus siekiama utikrinti reikiam alies ir apskrii specialij plan, apskrii ir savivaldybi teritorij bendrj plan parengim, urbanistini centr plan bei nuskurdusi urbanizuot zon plan parengim. Siekiama vis alyje vykstani planavimo darb nuoseklumo, suderinamumo ir tarpusavio neprietaravimo. Vyriausybs programoje tvirtintos tokios nuostatos dl statyb ir teritorij planavimo: - Sudaryti slygas toliau didinti statyb sektoriaus potencial, modernizuoti sektori, utikrinti skaidri konkurencin aplink jame, skatinti nekilnojamojo turto pltr ir investicijas. - Utikrinti darn statybos ir bsto sektoriaus vystymsi, nuosekliai gyvendinti Bsto strategij, pagerinti gyventoj apsirpinimo bstu slygas, bsto fondo ir aplinkos kokyb. Tobulinti bsto kreditavimo sistem, sudaryti slygas modernizuoti bst, sukurti tam reikiamus finansinius mechanizmus. - Skirti ypating dmes daugiabui nam atnaujinimui, per keturis mnesius priimti sprendim dl enklaus daugiabui nam atnaujinimui skiriamos valstybs paramos padidinimo. - Tobulinti teritorij planavimo, statini projektavimo ir statybos valstybin prieir, ukertant keli savavalikoms statyboms, supaprastinti statyb leidim idavimo ir ems paskirties keitimo tvark, tam panaudoti informacin sistem. Sukurti viej paslaug teikimo nuotoliniu ryiu informacin sistem. - Gerinti kratovaizdio apsaug, nugriauti arba sutvarkyti kratovaizd darkanius apleistus statinius. Valstybins programos ir planai ioje srityje: Visuomens informavimo bsto politikos klausimais 2007-2009 met priemoni planas Socialinio bsto fondo pltros 2005 2007 met programa Daugiabui nam modernizavimo programa Daugiau informacijos: http://www.am.lt/VI/index.php#r/592 1. Statybos ir teritorij planavimo valdymo institucijos, j udaviniai ir pagrindins funkcijos Pagrindins institucijos: - Aplinkos ministerija
116

- Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie AM - Apskrities virininkas - Savivaldyb s - Statybos produkcijos sertifikavimo centras Aplinkos ministerijos misija ir udaviniai statyb ir teritorij planavimo srityje: Misija : vykdo statym ir kit teiss akt jai pavest teritorij planavimo, urbanistikos ir architektros, statybos, bsto ir komunalinio kio valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina iose srityse valstybs politik. Udaviniai: - formuoti teritorij planavimo, urbanistikos ir architektros, statybos, bsto ir komunalinio kio, valstybs administracini ir kit negyvenamj patalp bei pastat naudojimo valstybs politik; - skatinti teritorij planavimo, urbanistikos ir architektros bei statybos paang; - sudaryti palankias slygas alies gyventojams apsirpinti bstu, j atnaujinti ar apiltinti maesnmis energijos snaudomis; Funkcijos: - rengia pagal kompetencij valstybs strategijas, planus ir (ar) ilgalaikes bei tikslines valstybs programas teritorij planavimo, architektros ir urbanistikos, statybos, bsto ir komunalinio kio, valstybs administracini ir kit negyvenamj patalp bei pastat naudojimo srityse arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja j gyvendinim, pagal kompetencij dalyvauja rengiant alies regionins pltros planus, taip pat gyvendinant kit institucij parengtas strategijas ir programas; - pagal kompetencij rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektus arba dalyvauja juos rengiant, taip pat derina ministerij, Vyriausybs staig, apskrities virininko ir kit institucij teiss akt, reguliuojani architektr ir urbanistikos pltr, valstybs administracini ir kit negyvenamj patalp bei pastat naudojim, bsto ir komunalinio kio paslaugas, teritorij planavimo ir statybos procesus, j valstybin prieir, tvarko teritorij planavimo ir statybos normini teiss akt svadus; - vykdo statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas statybos valstybinio reguliavimo srityje; - metodikai vadovauja statybos investicinio proceso dalyviams; - analizuoja ir vertina informacij bsto klausimais (apsirpinimas bstu, bsto fondo struktra ir bkl, bsto rinkos pokyiai, bsto atnaujinimo ir statybos procesas) alyje, teikia atitinkam informacij valstybs valdios ir valdymo institucijoms;

117

- pagal kompetencij rengia statym projektus ir kitus teiss aktus, susijusius su gyventoj apsirpinimu bstu, jo statyba ir atnaujinimu, naudojimu ir prieira, bsto finans klausimais, arba dalyvauja juos rengiant; - pagal kompetencij rengia statym projektus ir kitus teiss aktus, susijusius su gyventoj apsirpinimu bstu, jo statyba ir atnaujinimu, naudojimu ir prieira, bsto finans klausimais, arba dalyvauja juos rengiant; - rengia ir tikslina Valstybs garantij nuomininkams program, kontroliuoja jos vykdym; - dalyvauja rengiant bsto gijimo, atnaujinimo, apiltinimo, naudojimo ir prieiros finansavimo programas; - rengia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus dl but ir komunalini paslaug teikimo tobulinimo, pagal savo kompetencij koordinuoja komunalini paslaug pltojimo priemoni gyvendinim; - koordinuoja nekilnojamojo valstybs turto paskirstym, taip pat perleidim savivaldybms - vykdo valstybins ir strategins reikms statini (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintus sraus), valstybs sienos ir specialios paskirties objekt (pagal krato apsaugos ministro ir aplinkos ministro suderintus sraus) teritorij planavimo ir statybos valstybin prieir, nustatytja tvarka dalyvauja vykdant statybos valstybin prieir; - vykdo moni (ekspert), atliekani ypatingos svarbos statini projekt ekspertiz, atlikt ekspertizi ivad kokybs valstybin kontrol; - teikia pagal kompetencij metodin param apskrii ir savivaldybi teritorij planavimo (urbanistikos ir architektros) padaliniams, juos konsultuoja, koordinuoja apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departament (skyri) bei region aplinkos apsaugos departament veikl, teikia metodin param privai mik savininkams; - vykdo kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim numatytas funkcijas. Teiss - pagal kompetencij nustatyti teritorij planavimo, kins ir kitokios veiklos objekt statybos, rekonstravimo ir perspektyvins pltros, i darb sustabdymo ar ribojimo tvark; - nustatytja tvarka gauti i ministerij ir kit Vyriausybs staig, savivaldybi institucij, kit juridini ir fizini asmen statistikos ir kitokius duomenis teritorij planavimo, urbanistikos klausimais, taip pat duomenis (informacij) apie statomus ir naudojamus statinius, teikti iuos duomenis (informacij) ir pasilymus visais ministerijos kompetencijos klausimais; - organizuoti statybos subjekt atliekam projektavimo ir statybos darb bei statini eksploatavimo kokybs kontrol; - pagal kompetencij panaikinti statinio projektavimo technines ir specialisias slygas, jeigu j reikalavimai nepagrsti statinio ir statybos reikmi atvilgiu arba nenustatyti specialieji
118

reikalavimai, ir pareikalauti i ias slygas nustaiusi institucij bei subjekt jas pakeisti arba apriboti; - tikrinti, ar apskrii virinink administracij teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros departament (skyri), region aplinkos apsaugos departament veikla atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymo (in., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statymo (in., 1995, Nr. 107-2391), Lietuvos Respublikos statybos statymo (in., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), kit statym ir teiss akt reikalavimus; - prireikus sudaryti ministerijos mokslo, aplinkos apsaugos, technikos, ekonomikos, architektros, teritorinio planavimo ir kitas tarybas; - nustatytja tvarka sustabdyti projektavimo ir statybos darbus, statybos produkt gamyb, jeigu nesilaikoma statybos projekt, normatyv, standart ir technini slyg, pareikalauti i statini naudotoj ir savinink, kad bt paalinta avarij, deformacij ir konstrukcij irimo grsm, teikti jiems pasilymus dl i statini udraudimo naudoti; - metodikai vadovauti pavaldioms institucijoms, pagal j kompetencij vykdanioms iuose nuostatuose numatytas funkcijas; - Aplinkos ministerija turi ir kit teisi, kurias jai suteikia statymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai. Studentai turi susipainti su Aplinkos ministerijos organizacine struktra, inoti padalinius, atsakingus u statyb ir teritorij planavimo reguliavim. Plaiau: http://www.am.lt/ Planavimo dokumentai: Aplinkos ministerijos strateginiame veiklos plane numatytos programos: Apleist pastat tvarkymas Bsto ir techninio normavimo sistema Lietuvos bsto strategijos gyvendinimo programa Specialioji daugiabui nam modernizavimo programa Plaiau apie strateginiame veiklos plane numatytas programas: http://www.vtpsi.lt/cgi-bin/index.cgi?id=planai http://www.am.lt/VI/index.php#r/209 Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie AM Misija: Valstybin teritorij planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau Inspekcija) yra biudetin staiga, pagal savo kompetencij vykdanti Lietuvos
119

Respublikos teritorij planavimo statymo ir Statybos statymo numatyt teritorij planavimo ir statybos valstybin prieir bei kontrol. Svarbiausi Inspekcijos udaviniai: - vykdyti teritorij planavimo valstybin prieir; - kontroliuoti statini projektavim; - vykdyti ir koordinuoti statybos valstybin prieir; - metodikai vadovauti statini naudojimo prieir atliekanioms institucijoms; - analizuoti ir rengti statybos valstybins prieiros normini dokument projektus ir gyvendinti j reikalavimus. Daugiau informacijos: http://www.vtpsi.lt Apskrities virininkas Apskrities virininko galiojimai teritorij planavimo, statybos, statini naudojimo prieiros ir paminklotvarkos klausimais (Apskrities valdymo statymo 9 str.): 1) organizuoja apskrities lygmens teritorij planavimo dokument rengim, dalyvauja j derinimo procedroje; 2) kaupia ir tvarko teritorij planavimo duomen bank bei teritorij planavimo duomen registr, teikia informacij kit lygi duomen bankams; 3) teikia informacij, ivadas ir pasilymus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajam ir specialiesiems planams rengti; 4) nustatyta tvarka rengia slygas apskrities ir savivaldybi teritorij planavimo dokumentams; 5) nustatyta tvarka organizuoja savivaldybi teritorij planavimo, statini projektavimo, statybos, statini pripainimo tinkamais naudoti ir griovimo valstybins prieiros vykdym; nustatyta tvarka iduoda statybos leidimus (iskyrus tuos, kuri idavimas statym pavestas savivaldybs administracijos direktoriui); 6) nustatyta tvarka organizuoja teritorij planavimo prieir; 7) koordinuoja savivaldybi ir valstybs institucij veikl vykdant geodezijos, topografijos, kartografijos ir geoinformatikos darbus, nustatyta tvarka organizuoja i darb valstybins prieiros vykdym; 8) atlieka kultros vertybi ir paminkl apsaug, tvarko j apskait ir organizuoja paminklotvarkos prieir; 9) atlieka apskriiai priskirt objekt statybos usakovo funkcijas;
120

10) atlieka ypating statini, taip pat valstybins reikms ir rizikos objektuose esani statini naudojimo prieir Statybos statymo nustatyta tvarka. Savivaldyb s Priskirtosios (ribotai savarankikos) savivaldybi funkcijos: - statinio architektros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistini reikalavim nustatymas statinio projektavimo slyg svade statym nustatyta tvarka; - statini naudojimo prieira, statinio projektavimo slyg svado bei statybos leidim idavimas statym nustatyta tvarka; Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) SPSC pagrindins funkcijos: - Atlieka vairi statybini rengini, kit mediag ir gamini sertifikavim reguliuojamoje ir nereguliuojamoje srityse. - atlieka vairi statybini rengini, kit mediag ir gamini technin teisinim ir iduoda techninius liudijimus. - Yra galiotas veikti kaip Europos techninio teisinimo staiga rengiant Europos techninius liudijimus (European Technical Approval (ETA)). - vykdo statybos specialist atestavimo organizacin technin darb ir tvarkyti atestuot specialist registr. - Nustatyta tvarka ir atvejais atestuoja statybos mones 2. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje (su kuriais turi bti susipain studentai): - Statybos statymas - Teritorij planavimo statymas - Lietuvos Respublikos Vyriausybs 1997 m. balandio 16 d. nutarimas Nr. 370 Dl teritorij planavimo ir statybos valstybins prieiros nuostat patvirtinimo - LR Aplinkos ministro 2002 m. balandio 4 d. sakymu Nr. 234 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.01.05:2002 normatyviniai statybos techniniai dokumentai Plaiau: http://www.am.lt/VI/index.php#r/1011 Pagrindiniai teisiniai reimai (su kuriais turi susipainti studentai): Teritorij planavimo ir statybos valstybins prieira
121

Statinio statybos patikrinimo tvarka 3. Normatyvini statybos technini dokument sistema Nacionalini normatyvini statybos technini dokument sistemos sudarymo nuostatos turi neprietarauti Europos Sjungos ir tarptautini organizacij, kuri nar Lietuva yra, normatyvini statybos technini dokument sistemos principams ir reikalavimams, iam ir kitiems Lietuvos Respublikos statymams bei kitiems teiss aktams. Normatyvini statybos technini dokument nuostatomis turi bti siekiama: - optimizuoti statybos dalyvi ir vieojo administravimo subjekt veikl statybos srityje; - utikrinti gyventoj saugias ir sveikas gyvenimo, darbo ir poilsio slygas; - alinti klitis, trukdanias negaliems monms gyventi juos supanioje aplinkoje; - utikrinti statyb darn su aplinka ir taup ems, vandens, mik ir kit itekli naudojim; - isaugoti nekilnojamsias kultros paveldo vertybes; - suderinti slygas laisvam preki judjimui, Lietuvos Respublikai integruojantis Europos Sjung, bei didinti projektavimo ir statybos moni rangos darb konkurencingum usienio ir vidaus rinkoje.
Statybos techninio normavimo principai

Statybos techninio normavimo teisin pagrind sudaro Lietuvos Respublikos statybos statymas [6.1], kiti statymai bei reglamentuojantys ir slygojantys statyb postatyminiai teiss aktai. Normatyvini statybos technini dokument sistemos pagrindas yra Europos Ekonomins Bendrijos Tarybos 1988 m. gruodio 21 d. direktyva 89/106/EEC Dl valstybi nari statym, kit teiss akt ir administracini nuostat, susijusi su statybos produktais, derinimo ir j papildantys aikinamieji dokumentai (94/C62/01), taip pat Jungtini Taut Organizacijos Europos ekonomins komisijos 1996 m. ileisto dokumento Pavyzdini nurodym statybos normoms rengti santrauka nuostatos. Naujai rengiam ir i dalies keiiam Lietuvos Respublikos nacionalini normatyvini statybos technini dokument nuostatos turi bti derinamos su Europos (EN Europos standartais; CEN Europos standartizacijos komiteto; CENELEC Europos elektrotechnikos komiteto; ETSI Europos telekomunikacij standart instituto), tarptautini organizacij (ISO Tarptautins standartizacijos organizacijos; IEC Tarptautins elektrotechnikos komisijos; FIDIC Tarptautins ininieri konsultant federacijos) ar Europos Sjungos ali normatyvini statybos technini dokument reikalavimais. Normatyvini statybos technini dokument reikalavimai turi bti tokie, kad bt gaminami ir rink patekt tik tinkami numatytai paskiriai statybos produktai ir kad suprojektuotas bei pastatytas i toki statybos produkt statinys per vis ekonomikai pagrst naudojimo laik atitikt savo paskirt bei esminius statinio reikalavimus.
122

Normatyvini statybos technini dokument sistema 1. Normatyviniai statybos techniniai dokumentai yra: 1) statybos techniniai reglamentai Vyriausybs galiotos institucijos teiss aktai (branduolins energetikos objektams ios institucijos ir Valstybins atomins energetikos saugos inspekcijos teiss aktai), kurie nustato statini, j statybos, naudojimo ir prieiros techninius reikalavimus tiesiogiai arba nuorodomis standartus arba statybos ar statini naudojimo ir technins prieiros taisykles; 2) statybos taisykls, statini naudojimo ir technins prieiros taisykls ministerij, Vyriausybs staig, kit valstybs institucij ar juridini asmen dokumentai, kurie nurodo statybos technini reglament gyvendinimo bdus ir metodus; 3) pripaintos nacionalins standartizacijos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos srityje taikomi Lietuvos standartai, taip pat kaip Lietuvos standartai perimti Europos ir tarptautiniai standartai; 4) techniniai liudijimai Vyriausybs galiotos institucijos nustatyta tvarka parengti ir priimti statybos produkt tinkamumo naudoti nustatymo dokumentai. Jie rengiami, kai nra parengt atitinkam Lietuvos ar Europos standart arba kai neplanuojama i standart rengti; 5) metodiniai nurodymai, rekomendacijos projektavimo ir statybos moni, mokslo ir studij institucij paskelbti savanorikai taikomi dokumentai, kurie nurodo bdus ir metodus, kaip gyvendinti statybos techninius reglamentus. 2. Statybos techniniai reglamentai yra privalomi visiems statybos dalyviams, taip pat vieojo administravimo subjektams, ininerini tinkl ir susisiekimo komunikacij savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kuri veikl reglamentuoja is statymas. 3. Statybos taisykls, statini naudojimo ir technins prieiros taisykls, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai taikomi savanorikai, iskyrus atvejus, kai statybos techniniuose reglamentuose ar kituose teiss aktuose nurodoma, kad mintas taisykles, standartus, liudijimus taikyti privaloma. Statybos taisykls, Lietuvos standartai ir techniniai liudijimai, kuriuos pateikiamos nuorodos projektavimo ar rangos sutartyse, privalomi sutart sudariusioms alims. 4. statybos techninius reglamentus taip pat raomi normatyvini statinio saugos ir paskirties dokument reikalavimai, nurodyti io statymo 2 straipsnio 55 dalyje, ireikiant juos techniniais parametrais arba nuorodomis normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus. Normatyvini statybos technini dokument rengimo ir tvirtinimo tvark (iskyrus statyboje taikomus Lietuvos standartus) nustato LR Aplinkos ministerija. Normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus tvirtina juos parengusi pagal kompetencij valstybs institucija, suderinusi su Aplinkos ministerija. Normatyvini statinio saugos ir paskirties dokument normavimo srii paskirstym tarp valstybs institucij nustato Vyriausyb. 32 tema. Energetikos valdymas Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema energetikos valdymo srityje. ioje temoje aptartas energetikos teisinis reguliavimas, valstybini institucij, veikiani ioje srityje
123

sistema, j udaviniai, pagrindins funkcijos, j veiklos planavimo dokumentai, nurodyti pagrindiniai teiss aktai ir reimai srityje. Energetikos srities vieojo administravimo aktualijos Pagrindinis dokumentas, kurio pagrindu veikia vieojo administravimo sistema energetikos srityje yra Nacionalin energetikos strategija (Strategija), patvirtinta 2007 m. Ji apibria pagrindines valstybs nuostatas ir j gyvendinimo kryptis ekonomikumo, energetinio saugumo, aplinkosaugos ir valdymo tobulinimo aspektais visapusikai derinant su didjaniais valstybs poreikiais ir naujausiais tarptautiniais reikalavimais. Strategijoje nustatyti bdai ir priemons energijos tiekimo strateginiam patikimumui utikrinti, sumainant arba neutralizuojant neigiam priklausomybs nuo dominuojanio pirmins energijos tiekjo tak. Sparti Lietuvos ekonomikos raida, nemajanti priklausomyb nuo pirmins energijos importo i vienos alies, numatomas Ignalinos atomins elektrins (toliau Ignalinos AE) udarymas 2009 m., labai padidjusios organinio kuro kainos pasaulio rinkose ir jose egzistuojanti tampa nulm naujos energetikos strategijos patvirtinim. 2002 m . patvirtintos Nacionalins energetikos strategijos tikslai ir utikrintas stabilus ir veiksmingas energetikos sektoriaus darbas: visas energetikos kis restruktrizuotas vadovaujantis ES teiss akt reikalavimais; atsisakius vertikaliai integruot monopolij, sudarytos slygos konkurencijai; enkli dalis energijos generavimo ir skirstymo veikl privatizuota pritraukiant tiek vietin, tiek ir usienio privat kapital; gyvendintas kompleksas priemoni, mainani aplinkos tar; enkliai pagerinta Ignalinos AE sauga; sudarytos visos reikiamos slygos galutinai diversifikuoti naftos ir jos produkt tiekim; baigiamos kaupti strategins 90 dien naftos produkt ir naftos valstybs atsargos; sudarytos technins slygos laisvai pasirinkti naftos ir jos produkt tiekjus; pradta gaminti ir naudoti biodegalus; isaugota ir palaipsniui modernizuojama centralizuoto ilumos tiekimo sistema. Atsinaujinani energijos itekli dalis bendrame alies pirmins energijos balanse 2005 m. padidjo iki 8,7%, o 2010 m. bus pasiektas vienas i strategini alies tiksl j padids iki 12%. Pastaius visas vjo elektrines, kuri statybos procesas jau prasidjo, ir biokur deginanias elektrines, 2010 m. daugiau kaip 7% elektros energijos bus pagaminta naudojant atsinaujinanius energijos iteklius. Spariau, nei buvo prognozuojama, gerjo energijos vartojimo kio akose efektyvumas. Bendrojo vidaus produkto (toliau BVP) vienetui pagaminti 2005 m. pirmins energijos sunaudota net 1,9 karto maiau nei 1990 m., taiau, norint pagal rodikl pasiekti dabartin Europos Sjungos (toliau ES) ali vidurk, Lietuvoje energijos vartojimo efektyvum reikia padidinti dar beveik 50%. Ne visus artimiausios ateities tikslus, numatytus 2002 m. patvirtintoje Nacionalinje energetikos strategijoje, pavyko gyvendinti: Lietuvos elektros tinklai nesujungti su Lenkijos tinklais, per maai padaryta didinant gamtini duj tiekimo patikimum, per ltai vyko ilumos kio modernizavimas, ypa vartotojams priklausani rengini, todl pastatams ildyti suvartojama per daug energijos, ilumos tiekimo vamzdynai daug kur yra kritins bkls ir yra didel stambi avarij tikimyb. Sprendimas 2009 m. udaryti Ignalinos AE paatrino Lietuvos energetinio saugumo problem. Yra rimt energetinio saugumo problem, kurias Lietuvai vienai bt labai sunku arba beveik nemanoma isprsti. Vis pirma tai gamtini duj tiekimo ilgalaikis patikimumas, bsimos naujos atomins elektrins statyba ir elektros energijos sistemos integracija ES sistemas. iuos strateginius udavinius galima lengviau isprsti tik glaudiai bendradarbiaujant su kitomis Baltijos alimis Estija, Latvija ir Lenkija.

124

Rengiant i Nacionalin energetikos strategij, atsivelgta svarbiausius pastarj met ekonomikos ir energetikos pokyius tiek alyje, tiek regione, panaudota sukaupta patirtis ir naujausia informacija, reikalinga planuojant atskir energetikos sektori raid. Taip pat atsivelgta kit Baltijos valstybi energetikos pltros planus, pagrindini energijos altini rink, energetikos kio valdymo ir aplinkosaugos srities pasaulines tendencijas. Nacionalin energetikos strategija energetinio saugumo utikrinim grindia iomis nuostatomis: 1) energetinis saugumas yra sudtin nacionalinio saugumo dalis; 2) energetinio saugumo utikrinimas reikalauja prognozuojamo, patikimo, ekonomikai priimtino ir aplink tausojanio energijos tiekimo; 3) energetinis saugumas aprpia visum slyg, utikrinani tradicini ir atsinaujinani pirmini energijos altini vairov, energijos tiekimo vairov ir patikimum bei nepriklausomyb nuo monopolinio tiekjo diktato, energijos prieinamum vartotojui priimtinomis kainomis konkurencingoje energijos rinkoje; 4) Lietuva savo energetin saugum sieja su alies energetikos sistem integracija ES energetikos sistemas ir su veiksminga ES ir nacionaline energetikos politika, kurios turt utikrinti Lietuvai lygiavert su kitomis ES narmis energetin saugum; 5) nacionalinio sutarimo pagrindu Seimo priimta Strategija turi utikrinti nuosekl ir nuo demokratinio Vyriausybs pasikeitimo nepriklausant jos gyvendinim ir patikim energijos vartotoj ir visos alies energetin saugum. Studentai privalo inagrinti energetikos strategij, kurias galima rasti internete, adresu: http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=e&C2=291371 2. Energetikos sektoriai Elektros sektorius ilumos sektorius Branduolins energetikos sektorius Gamtini duj sektorius Naftos sektorius Atsinaujinantieji itekliai 3. Energetikos srities institucijos, organizacijos, mons Pagrindins institucijos, organizacijos, mons: kio ministerija Valstybin kain ir energetikos kontrols komisija
125

Valstybin atomins energetikos saugos inspekcija Valstybin energetikos inspekcija prie kio ministerijos Akcin bendrov Lietuvos energija Akcin bendrov Lietuvos elektrin Akcin bendrov Klaipdos nafta Akcin bendrov Maeiki nafta Akcin bendrov Ryt skirstomieji tinklai Valstybs mon Energetikos agentra Valstybs mon Ignalinos atomin elektrin Valstybs mon Lietuvos naftos produkt agentra Valstybs mon Radioaktyvij atliek tvarkymo agentra Vieoji staiga Ignalinos atomins elektrins regiono pltros agentra Studentai turi inoti kio ministerijos kompetencij energetikos srityje, taip pat inoti vieojo administravimo institucij veikiani energetikos srityje udavinius 4. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje (su kuriais turi bti susipain studentai):

Branduolins energijos statymas Gamtini duj statymas

Pagrindiniai teisiniai reimai (su kuriais turi susipainti studentai): Nefasuot naftos produkt prekybos licencijavimas (studentai turi inoti reim sudaranias specialisias priemones)

33 tema. EM KIO VALDYMO SISTEMA, INSTITUCIJ UDAVINIAI IR FUNKCIJOS. vadas

126

Studijuojant ems k reikia atkreipti dmes kaip realizuojami ikelti udaviniai, tikslai pagrindiniuose valstybs strateginiuose dokumentuose. Kaip ios idjos objektyvuojasi teiss aktus. Atsakant klausim ar valstybinis reguliavimas yra efektyvus analizuoti statymus, kurie reglamentuoja vien ar kit ems kio srit. Taip pat reikia atkreipti pakankam dmes tikslines programas, j pagrindinius udavinius. Valstybs parama ems kiui dar vienas svarbus klausimas, kurio nagrinjimas gali sukelti diskusij. iuo klausimu svarbu, kad studentas turt savo nuomon. Analizuojant ES struktrini ir Sanglaudos fon tak ems kiui siloma daugiau pastudijuoti i tem interneto pagalba.

EM KIO VALDYMO SISTEMA, INSTITUCIJ UDAVINIAI IR FUNKCIJOS.

ems kio valdymo sistem reikia suprasti kaip pavaldumo ir koordinaciniais ryiais tarpusavyje susiet vieojo administravimo subjekt veikl, turini statym nustatytus galiojimus atlikti valstybin valdym ems kio srityje. ems kio valdymas tai ems kio valdymo institucij veikla, gyvendinat strateginiuose dokumentuose, ikeltus tikslus, laikantis Lietuvos Respublikos teiss akt bei derinant juos su ES direktyvomis, gyvendinant ems kio politikos formavim, utikrinant ems itekli apsaug, konkurencingos rinkos krim, investicij pritraukim bei kit ikelt tiksl gyvendinim. Valstybinis reguliavimas ems kio valdyme apibdinamas ir utikrinamas valstybs nustatytomis bendromis taisyklmis, darniai panaudojant teisinius, ekonominius, vadybinius ir kitokius socialinius metodus, kuri turi laikytis visuomeniniais santykiais susij subjektai. Bendros taisykls yra tvirtintos teiss normose. Todl jau LR Konstitucijos 46 str. 3 d. nurodo, kad Valstyb reguliuoja kin veikl taip, kad ji tarnaut bendrai tautos gerovei. i konstitucin nuostata objektyvuojasi Valstybs ilgalaiks raidos strategijoje, kurioje vienas i keliam tiksl yra kaimo ir ems kio pltra. ioje strategijoje sakoma, kad Kaimo ir ems kio pltros srityje valstybs politika utikrins ekonomikos, ekologijos ir socialiniu poiriu tolygi (subalansuot) pltr, bus kuriama palanki teisin, ekonomin, aplinka naiems kinink kiams, ems kio, kitoms kaimo verslo monms savarankikai veikti konkurencinje rinkoje ir usidirbti pajamas pragyvenimui bei verslo pltrai. Bus skatinamos inovacijos, didesn pridtin vert kuriani konkurencing produkt bei paslaug gamyba, pltojama intelektinio, technologinio, techninio, finansinio ir informacinio aprpinimo infrastruktra. Bus sukurtos teisins ir ekonomins prielaidos veiksmingiau panaudoti ki subjekt finansin ir daiktin kapital investicijoms, modernizuojant ems kio gamyb ir pltojant netradicinius bei alternatyvius verslus. Bus ubaigtas piliei nuosavybs em, mik ir vandens telkinius atkrimas, sukurtos teisins ir ekonomins emnaud konsolidavimo, racionalaus gamtos itekli naudojimo prielaidos. Tam, kad bt gyvendinta aptarta strategija, LR Vyriausyb savo program derina su Valstybs ilgalaiks raidos strategija ir nurodo, kad bus gyvendinama kaimo pltros ir ems kio politika ir ikelia tikslus iai programai gyvendinti. Valstybinis reguliavimas, kur vykdo LR Vyriausyb bei jai pavaldios institucijos objektyvuoja ikeltus tikslus, udavinius ems kiui nutarim bei kit teisini akt pagalba.
127

Viena pagrindini, institucij, atliekani ems kio valdym yra LR ems kio ministerija.

Lietuvos Respublikos ems kio ministerija

Lietuvos Respublikos ems kio ministerija (toliau vadinama ems kio ministerija,) yra Lietuvos Respublikos vykdomosios valdios institucija. ems kio ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavestas ems, maisto, uvininkysts kio, kaimo pltros valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina iose srityse valstybs politik. Svarbiausieji ems kio ministerijos udaviniai yra: 1. formuoti racionali ems, maisto, uvininkysts kio, kaimo pltros politik, kuri rinkos ekonomikos slygomis skatint konkurencingos produkcijos gamyb, alies kio modernizavim, gyventoj uimtum, utikrint pakankamas i kio ak darbuotoj pajamas; 2. formuoti valstybs politik ems tvarkymo ir administravimo bei ems reformos, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos ir georeferencini duomen bazi krimo srityje, nustatyti valstybinio geodezinio pagrindo, krato kartografavimo ir georeferencini duomen bazi strategij; 3. sukurti efektyviai funkcionuojani ems ir maisto kio valdymo sistem, kurioje veikianios institucijos utikrint ems ir maisto kio bei uvininkysts sektori acquis norm gyvendinim; 4. pagal savo kompetencij utikrinti skland atstovavim Lietuvos Respublikai Europos Sjungos institucijose ir j darbo organ veikloje; 5. kartu su kitomis valstybs institucijomis ir staigomis formuoti ir gyvendinti integruot kaimo pltros, regionin ir struktrin politik ems, maisto, uvininkysts kio srityse; 6. isaugoti ems kio gyvuli, pauki, uv ir kultrini augal genofondus, rengti ir tvirtinti valstybins reikms vandens telkini uvivaisos programas, suderintas su Aplinkos ministerija, nustatyti uv gaudymo uvivaisai ir uv veisimo tvark; 7. ir kt. ems kio ministerija, vykdydama jai pavestus udavinius atlieka sekanias funkcijas: 1. formuoja ems, maisto, uvininkysts kio ir kaimo pltros regionin ir struktrin strategij; 2. rengia statym ir kit teiss akt ministerijos kompetencijos klausimais projektus; 3. rengia ems, maisto, uvininkysts kio ir kaimo pltros program projektus, koordinuoja ir kontroliuoja j gyvendinim; 4. formuoja ems, maisto, uvininkysts kio integravimosi Europos Sjung strategij ir program, pagal savo kompetencij dalyvauja derinant statymus, standartus, kokybs normas ir kitus teiss aktus su atitinkamais Europos Sjungos teiss aktais;

128

5. pagal savo kompetencij atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sjungos ems kio ir uvininkysts Tarybos, Specialiojo ems kio komiteto ir kit Europos Sjungos institucij darbo organ veikloje; 6. formuoja ems, maisto, uvininkysts kio produkt vidaus rinkos apsaugos ir reguliavimo politik, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus dl prekybos skatinimo ir vidaus rinkos ekonominio reguliavimo, skatina ems kio aliav, maisto produkt ir uvininkysts kio produkcijos konkurencingum vidaus ir usienio rinkose; 7. skatina kaimo savivaldos pltr, smulk ir vidutin versl; 8. formuoja integruotos kaimo pltros strategij, skatina integruot kaimo pltr; 9. tvarko vejybos laiv rejestr; 10. vykdo kitas statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim numatytas funkcijas. ems kio ministerijos teiss ems kio ministerija, gyvendindama jai pavestus udavinius, turi teis: 1. nustatytja tvarka gauti i ministerij ir kit valstybs institucij ir staig, savivaldybi vykdomj staig, moni, organizacij, fizini asmen informacij ir pasilymus ministerijos kompetencijos klausimais; 2. sudaryti i ministerij ir kit Vyriausybs staig, mokslo ir studij institucij, kit valstybs institucij, staig bei organizacij atstov ir specialist, susitarus su j vadovais, komisijas (darbo grupes) statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ministerijos kompetencijos klausimais projektams rengti bei svarstyti, dalyvauti kit ministerij komisij (darbo grupi) veikloje; 3. stichini nelaimi atvejais nustatyti specialisias apsaugos ir nelaimi padarini alinimo priemones, privalomas visiems ems valdytojams, savininkams ir naudotojams. 4. ems kio ministerija turi ir kitas statym bei kit teiss akt suteiktas teises. ems kio ministerija skirta organizuoti ems kio valdymo funkcijas ir gyvendinti ioje srityje valstybs politik. ios ministerijos nuostatose detalizuojami tikslai, kuri bus siekiama gyvendinant kaimo pltros ir ems kio politik, tuo paiu tobulinant ems kio valdym. ems kio ministerijos tikslai: 1. formuoti racionali ems, maisto, uvininkysts kio, kaimo pltros politik, kuri rinkos ekonomikos slygomis skatint konkurencingos produkcijos gamyb, alies kio modernizavim, gyventoj uimtum, utikrint pakankamas i kio ak darbuotoj pajamas; 2. formuoti ems kio ininerins pltros ir technins paangos politik; sukurti teisines ir ekonomines slygas, kad racionaliai funkcionuot ems, kapitalo, aliav ir produkcijos rinka;
129

3. kartu su kitomis valstybs institucijomis ir staigomis formuoti ir gyvendinti integruot kaimo pltros, regionin ir struktrin politik ems, maisto, uvininkysts kio srityse; 4. nustatyti ems, maisto, uvininkysts kio, kaimo pltros prioritetus, formuoti racionali investicij ias sritis politik. emiau bus aptartos kitos valstybins institucijos, kurios atlieka valstybin valdym ems kio srityje.

Teiss departamentas:
Utikrina teiss akt, susijusi su ems kiu ir kaimo pltra, rengim ir gyvendinim: -utikrina, kad ministerijos rengiami ar nagrinjami teiss akt projektai, tvarkomieji dokumentai, susij su ems kiu atitikt Lietuvos Respublikos Konstitucijos, statym ir kit teiss akt reikalavimus; - gyvendina Lietuvos Respublikos statymus ir kitus teiss aktus, Vyriausybs programos nuostatas dl ems kio ir ems kio produkcij perdirbani moni veiklos, j restruktrizavimo, reorganizavimo, bankroto, privatizavimo ir kt.

Kaimo pltros departamentas:

Pagrindin veiklos sritis kaimo techninis modernizavimas, informacin pltra, gyventoj vietimas bei uimtumo didinimas: -organizavimas valstybs politikos gyvendinimo ems kio mokslo, mokymo, konsultavimo, suaugusij vietimo, kvalifikacijos klimo, emdirbi savivaldos, vietjikoje bei kultros srityse; -tobulinimas ir gyvendinimas ems kio informacijos sistemos; -dalyvavimas formuojant kaimo gyventoj uimtumo didinimo politik; -vykdymas ems kio finans kontrols; -koordinavimas ministerijai priskirt Bendrojo programavimo dokumento (toliau- BPD) priemoni gyvendinimo ir kt.

Europos Sjungos departamentas:

reikal

ir

tarptautini

ryi

Departamentas utikrina tinkam valstybs atstovavim vairiose ES institucijose; dalyvauja tarptautinse derybose, projektuose bei programose dl maisto kio ir kaimo pltros; palaiko ryius bei bendradarbiauja su tarptautinmis organizacijomis bei usienio valstybmis; suint eresuotoms LR institucijoms ir staigoms teikia informacij apie naujausius vykius ES, programas ir kt.

Infrastruktros, melioracijos, kooperacijos departamentas

130

Rpinasi kaimo infrastruktros, melioracijos, ems ir maisto kio technine paanga, i srii pltra bei investicij klausimais, kaimo gyventoj uimtumo didinimu, socialine ir sveikatos apsaugos politika.

Ekonomikos departamentas
Pagrindin veikla susijusi su ems ir maisto kio, kaimo pltros, usienio prekybos racionalios ekonomins politikos formavimu bei jos gyvendinimu ( ems ir maisto kio ekonomins veiklos analiz; organizacini ir ekonomini projekt rengimas, gyvendinimas; strategijos formavimas).

Finans ir biudeto departamentas

Pagrindinis udavinys racionali finansin politika ems ir maisto kio, kaimo pltros bei uvininkysts srityse, pasireikianti: -valstybs biudeto rengimu ems kio srityje; -atsiskaitymo su emdirbiais sistemos tobulinimu; -ministerijos finans kontrols sistemos pertvarkymu; -ems kio veiklos subjekt mokam mokesi politikos gyvendinimu; -valstybs biudeto asignavim ir ES paramos l ems kiui naudojimu ir kt.

Bendrosios rinkos organizavimo departamentas

Apibendrinant galima pasakyti, jog io departamento pagrindinis udavinys yra ems kio augalininkysts produkt, sklininkysts, fitosanitarijos, sodininkysts bei darininkysts, grd bei paar, maisto, msos ir pieno gamybos bei perdirbimo pramons pertvarkymas pagal ES reikalavimus ir ES ali patirt, i srii pltojimas integruojantis ES, Lietuvoje gaminam ems kio produkt konkurencingumo tarptautinje rinkoje didinimas bei mokslo ir moderni technologij diegimas.

Maisto saugos ir kokybs departamentas

Pagrindinis udavinys ekologinio ems bei maisto kio kokybs vystymas nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu. gyvendina valstybs politik gyvuli veislininkysts, agrarins aplinkosaugos, ekologinio ems kio, maisto saugos ir kokybs srityse; -gyvendina ekologik ems kio produkt konkurencingum tarptautinje rinkoje; -utikrina teist ir patikim ios srities finans kontrol; -gyvendina ems kio ir maisto saugos reikalavimus bei kokyb, teiss aktus dl ems kio ir maisto produkt sertifikavimo, saugojimo;
131

-pltoja ekologinio ems kio sertifikavimo bei standartizavimo sistem ir kt.

Nacionalin ems tarnyba prie ems kio ministerijos

gyvendina valstybs politik ems tvarkymo ir administravimo bei ems reformo s srityse, rpinasi duomen bazi bei informacini sistem, kuri reikia ems kiui pltoti, krimu; rengia valstybines programas ems kio bei kaimo pltros srityse; rengia ilgalaikes ems kio pltots, krimo ir stabilumo palaikymo strategijas; dalyvauja tarptautiniuose projektuose; administruoja valstybins emtvarkos, nekilnojamojo turto kadastro, geografini informacini sistem, kartografijos, geodezijos darb finansavim i Lietuvos Respublikos biudeto; derinti Lietuvos geografines informacines sistemas su kitais valstybiniais kadastrais ir registrais bei Europos Sjungos techniniais reikalavimais ir standartais; kuria valstybins reikms kartografins, geodezins, topografins mediagos duomen bazes ir kt. Pagrindinis udavinys valstybins ems tvarkymas bei administravimas, gyvendinant ES reikalavimus ir nacionalines programas.

Nacionalin mokjimo agentra prie ems kio ministerijos

Jos pagrindinis tikslas - skatinti ems kio ir kaimo pltr administruojant nacionalines ir Europos Sjungos iai sriiai skiriamas las, kurios panaudojamos kaimo ir ems kio, uvininkysts pltros programoms bei efektyvioms tvarkymo sistemoms gyvendinti (Nacionalin kaimo pltros programa, Integruota administravimo ir kontrols sistema (IAKS), ES Bendroji ems kio politika, Europos ems kio orientavimo ir garantij fondas (EAGGF), uvininkysts orientavimo finansinis instrumentas (FIFG) ir kita).

Valstybins gyvuli veislininkysts prieiros tarnybos prie ems kio ministerijos

gyvendina valstybs politik veislininkysts srityje; kontroliuoja Gyvuli veislininkysts statymo ir kit su veislininkyste susijusi teiss akt vykdym; rpinasi veislininkystei skirt l paskirstymu ir racionaliu panaudojimu, kontroliuoja veislininkysts program vykdym. Veislininkysts pltojimas ir pltros skatinimas pagrindin veikla.

Valstybin augal apsaugos tarnyba

Svarbiausia veiklos sritis augal bei augalins kilms produkt sveikatingumas bei apsauga. i tarnyba utikrina valstybin augal sveikatingumo LR, veam ir iveam augal ir augalins kilms produkt kontrol, augal ir augalins kilms produkt atitikim nustatytiems privalomiems kokybs reikalavimams, j sandliavimo ir naudojimo kontrol; organizuoja augal apsaug, registravim; vykdo tarptautinius sipareigojimus augal sveikatingumo ir augal apsaugos srityje, dalyvauja tarptautini organizacij veikloje ir kt.

132

VALSTYBINIO REGULIAVIMO POVEIKIS EMS KIO VALDYMO TOBULINIMUI

Kaimo pltros ir ems kio politikos gyvendinimas bei Vyriausybs ir ems kio ministerijos suformuluoti tikslai ir udaviniai objektyvizuojasi teiss aktuose. ems kio ir kaimo pltros statyme numatyta, kad: 1. ems kio ir kaimo pltra ekonominiu, ekologiniu, socialiniu ir etnins kultros poiriu yra valstybs prioritetins sritys. 2. ems kio ir kaimo pltros valstybs politika nustatoma Seimo ir Vyriausybs tvirtinamuose strateginiuose ems kio ir kaimo pltros dokumentuose. Taip pat iame statyme yra nustatyti ems kio ir kaimo pltros politikos tikslai: 1) sukurti orientuot rink, kooperuot, efektyv ir konkurencing ems kio sektori; 2) sudarant slygas didti ems kio veiklos subjekt pajamoms, utikrinti kaimo vietovi gyventoj gyvenimo lyg individualioms socialinms, ekonominms ir kultrinms reikmms tenkinti; 3) tolygios ir vairiapuss kaimo kins pltros ir socialins ekonomins sanglaudos kaimo vietovse, sudarant slygas gerinti kaimo vietovi gyventoj gyvenimo kokyb; 4) utikrinti, kad rink bt teikiami saugs ir geros kokybs bei plataus asortimento ems kio ir maisto produktai; 5) pltoti eksport; 6) utikrinti kuo didesn apsirpinim savos gamybos ems kio ir maisto produktais; 7) pltoti alies subalansuot maisto k, kurio svarbiausia integruota dalis yra ems kis; 8) tausoti aplink taikant agrarins aplinkosaugos bei mikininkysts priemones ir skatinti subalansuot atsinaujinani gamtos itekli naudojim. [1] Lietuvos Respublikos Maisto statyme numatyta, kad: 1) rink bt teikiamas maistas, atitinkantis io statymo ir kit teiss akt nustatytus saugos reikalavimus; 2) maistas atitikt tarptautinius laisvam preki judjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto gamintojas galt plsti savo preki eksport kitas alis, o Lietuvoje pagamintas maistas galt lengviau konkuruoti tarptautinje rinkoje; 3) bt skatinama ekologik ems kio produkt gamyba, sveikesn Lietuvos gyventoj mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi moni sveikata. [2]
133

Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statyme yra numatyta sunorminti ems kio subjekt ekonominius santykius su valstybs institucijomis ir ems kio rinkos partneriais, nustatyti pagrindines i santyki valstybinio reguliavimo priemones, sudaryti prielaidas valstybs agrarinei politikai gyvendinti ir ems kio rinkos pusiausvyrai palaikyti. [3] Visi ie statymai parodo, kad valstybinio reguliavimo pagrindinis tikslas ne tik reguliuoti i srit, bet vis teiss akt pagalba j tobulinti, kad atitikt ir LR Konstitucijoje tvirtintas nuostatas, ir neprietaraut ES direktyvoms. Valstybinis reguliavimas daro tak ne tik maisto produkt rinkai, gamybai, bet ir aplinkosaugai, kokybs reikalavimams. ems kis skirstomas tam tikras sritis. iose srityse priimti statymai bei kiti teiss aktai reglamentuoja apsaug, kontrol, numato pltr ems kyje, taip pat nustato taisykles. uvininkysts statyme numatyta: Tausojanios vejybos utikrinimas; Tinkamas uv itekli naudojimas ir apsauga; Efektyvios vejybos kontrols utikrinimas; kls taisykli apibrimas; Ir kt. Cukraus statyme Utikrinamas stabil cukraus gamybos balans Lietuvoje; Sudaryti btinas slygas vietinei cukraus aliavai bei skatinti jos pltr: LR cukrini runkeli auginimas ir perdirbimas, vietins gamybos cukraus pirkimas ir pardavimas, cukraus, cukraus aliavos , produkt, kuriems taikomas cukraus reimas , importas eksportas. Filosanitarijos statyme Numatyta utikrinti augal, augalini produkt gamybos kontrol ir apsaug; Garantuoti augal, augalini produkt iveimo/veimo kontrol; Melioracijos statymas Numatytas dirvoemio vandens, ilumos ir oro reimo sureguliavimas, norint pagerinti emdirbysts slygas; Melioracijos programos rengimas, prioritet nustatymas; Numatyta utikrinti melioracijos darb valstybin prieir;
134

[1] LR ems kio ir kaimo pltros statymas // Valstybs inios // 2002, Nr. 72-3009. [2] LR Maisto statymas // Valstybs inios, 2000, Nr. 32-893. [3] LR ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymas // Valstybs inios, 1995, Nr. 1-5

VALSTYBS PARAMA EMS KIUI

Svarbi reikm ems kio valdymo srityje ikelt tiksl ir udavini sustiprinimui, problem vairiose sektoriuose detalizavimui bei j sprendimui turi vairios tikslins programos. ios programos padeda gyvendinti valstybs param numatyt ems kio ir kaimo pltros statyme bei kitose teiss aktuose.

Tikslins programos:
Specialioji Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo garantij skyriaus programa.

(i programa patvirtinta LR ems kio ministro 2007 m. vasario 27 d. sakymu Nr. 3D-95.) Lietuvai stojus Europos Sjung, stojimo param pakeiia struktrin ir kaimo pltros parama. gyvendinant Europos Sjungos kaimo pltros param siekiama: -sukurti konkurencing ir ES rink orientuot ems k, -modernizuoti bei pertvarkyti ems kio sektori, -paskatinti struktrinius pokyius Lietuvos kaime, -skatinti kaimo bendruomens ekonomins veiklos vairov bei -utikrinti ems kio veiklos suderinamum su gamtosaugos, gyvuli gerovs ir higienos reikalavimais. ios programos tikslo gyvendinimas siejamas su i udavini realizavimu: - Panaudojant Kaimo pltros 2004 2006 met plano paramos las, sudaryti tinkamas slygas ekonominei ir socialinei kaimo pltrai, aplinkosaugos bei gyvuli gerovs reikalavim taikymui; - Utikrinti intervencini priemoni finansavim; - Utikrinti eksporto grinamj imok mokjim;
135

 Utikrinti tiesiogini imok i Europos Sjungos mokjim. [1]

ems kio administravimo ir jo tobulinimo programa

(i programa patvirtinta LR ems kio ministro 2007 m. vasario 27 d. sakymu Nr. 3D-95.) Programa parengta siekiant formuoti racionali ems ir maisto kio bei uvininkysts politik, kuri rinkos ekonomikos slygomis skatint konkurencingos produkcijos gamyb, gyventoj uimtum bei pakankamas i ak darbuotoj pajamas, utikrinti valstybs rezervo funkcionavim, koordinuoti bendrosios ems kio politikos gyvendinimo bei tarnautoj atstovavimo ES institucijose proces, administruoti ES dokument srautus. ia programa siekiama: gyvendinti ems kio ministerijos nuostatuose numatytas funkcijas; koordinuoti atstovavimo ES institucijose ir ES BP gyvendinimo proces; palaikyti tarptautin tarpinybin bendradarbiavim. io programos tikslo gyvendinimas siejamas su toki udavinio realizavimu: - Formuoti racionali ems ir maisto bei uvininkysts politik, kuri rinkos ekonomikos slygomis skatint konkurencingos produkcijos gamyb, gyventoj uimtum bei pakankamas i ak darbuotoj pajamas. - Dirbant Lietuvos nuolatinje atstovybje ES Briuselyje betarpikai dalyvauti atstovavimo ES ems ir maisto kio srityje proceso koordinavime. Stiprinti technin baz institucijos, atsakingos u ems kio informacins sistemos administravim ir institucijos, vykdanios valstybins emtvarkos, ems reformos, dirvoemio vertinimo, teritorij planavimo bei kartografijos darbus, bei tvarkanios melioruot emi ir melioracijos rengini kadastr. [2]
Pramonins biotechnologijos pltros Lietuvoje 20072010 met programa

ios programos tikslas: mainti Lietuvos priklausomyb nuo importuojam neatsinaujinani aliav, taip efektyviau naudoti turimus ems kio ir mik iteklius, mainti aplinkos tar ir iltnamio efekt, pltoti modernisias technologijas. ios Programos udaviniai: kurti chemini mediag gavimo i biomass technologijas;
136

kurti biotechnologinius produktus ir biodiagnostinius metodus pramonei, ems kiui ir sveikatos apsaugai; kurti biokatalizatorius ir biotechnologinius procesus ir j iekoti; efektyviau naudoti vietines aliavas, tinkamas pramoninei biotechnologijai, ir kurti naujus biomass altinius. [3]
Valstybin kaimo pltros 20062008 met programa

ems ir maisto kio konkurencingumo didinimas Tikslas didinti ems ir maisto kio konkurencingum. Pagrindiniai udaviniai: palaikyti emdirbi pajamas; stiprinti ems ir maisto kio mogikj potencial; sudaryti palankias inovacij pltros ems ir maisto kyje slygas; stiprinti ems ir maisto kio fizin potencial, gerinti ki struktr, pltoti kooperacij; utikrinti ems ir maisto kio gamybos standart laikymsi ir gerinti produkt kokyb; sudaryti pardavimo vidaus ir usienio rinkose pltros slygas. ems itekli valdymas ir aplinkosauga Tikslas didinti ems itekli ir aplinkos vertingum ir saug. Pagrindiniai udaviniai: sudaryti slygas formuoti racionalias ki emvaldas; pagerinti ems naudojim ir padidinti ems kio naudmen dirvoemio naum; isaugoti gamtos iteklius, biologin ir kratovaizdio vairov pltojant aplink tausojani gamyb; apeldinti mao naumo em miku, pagerinti mik tvarkym ir veisti energetini augal plantacijas. [4]

Valstybs parama emdirbiams

Jau keleri metai alies emdirbiai gauna param ir i Europos Sjungos, ir i alies biudeto. Paramos kaimui program tvirtina ems kio ministerija. Valstybs param kaimui iemet reglamentuoja dvideimt viena programa, kuriai LR ems kio ministro 2007 m. vasario 21 d.
137

sakymu Nr. 3D80 skirta 115 mln. Lt. iemet, palyginti su prajusiais metais, valstybs paramos programoms gyvendinti l skirta 15 mln. Lt daugiau. Valstybs emdirbiams skirtos los beveik 20 kart maesns negu ES parama, taiau visos nacionalins kaimo paramos priemons yra reikalingos ir naudingos alies kininkams bei ems kio bendrovms.

Parama kiams modernizuoti

Ekonomikos departamento direktorius V. Katkeviius pabr, kad beveik visiems kininkams aktuali parama kiams modernizuoti. Jai skirta apie 4 mln. Lt. emdirbiai, pagal i priemon sigij traktorius ir kit technik, gali gauti kompensacij. Paramos kiams modernizuoti priemon yra viena svarbesni, nes ja gali pasinaudoti nemaai emdirbi. Prajusiais metais tokia parama pasinaudojo 770 ems kio veiklos subjekt, o imoktos paramos suma siek 7,1 mln. Lt, sak Vygantas Katkeviius. Pagrindiniai ios paramos tikslai didinti ki, galini konkuruoti Lietuvos ir usienio rinkose, veiksmingum bei sudaryti geresnes slygas emdirbiams apsirpinti ems kio technika. Param gali gauti visi ems kio veiklos subjektai, iskyrus kooperatines bendroves (kooperatyvus). Specialiosios kaimo rmimo programos los naudojamos i dalies atlyginti nauj traktori ir nauj savaeigi ar prikabinamj jav, darovi ar bulvi kombain sigijimo ilaidas, padarytas nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2007 m. balandio 2 d. U naujus traktorius, savaeigius ar prikabinamuosius jav, darovi bei bulvi kombainus atlyginama 20 procent. Jauniesiems kininkams, mokjimo paraikos pateikimo metu ne vyresniems kaip 40 met, atlyginami 25 procentai sigijimo ilaid. Bendra suma vienam paramos gavjui pagal vien mokjimo paraik u nauj traktori negali bti didesn kaip 10 tkst. Lt (jauniesiems kininkams 15 tkst. Lt), o u nauj savaeig ar prikabinamj jav, darovi ar bulvi kombain negali bti didesn kaip 30 tkst. Lt. Atsivelgiant paramos gavj skaii ir l poreik, kompensacijos dydis gali bti keiiamas. Param gali gauti tik tas ems kio subjektas, kuris trejus paskutiniuosius metus negavo paramos naujam traktoriui, jav, darovi ar bulvi kombainui sigyti i SAPARD, struktrini fond ar nacionalinio biudeto lomis finansuot program. Jei ems kio subjektas trejus paskutiniuosius metus i SAPARD, struktrini fond ar i nacionalinio biudeto lomis finansuot program buvo gavs param, pavyzdiui, naujam traktoriui sigyti, tai tuomet jis turi teis gauti l naujam jav, darovi ar bulvi kombainui sigyti. Jei subjektas gavo mintj param naujam jav kombainui nusipirkti, tuomet jis turi teis gauti l naujam traktoriui, darovi ar bulvi kombainui sigyti. ems kio veiklos subjektai, sigij mintj ems kio technik ir norintys gauti param, visus btinus dokumentus pateikia Nacionalins mokjimo agentros prie ems kio ministerijos Kontrols departamento teritoriniam skyriui (pagal registracijos viet). Isamesn informacij apie i paramos priemon galima rasti ems kio ministerijos tinklalapyje ( www.zum.lt ) su rubrika Ministro sakymai ( Nr. 3D-100 2007 02 28 Dl paramos kiams modernizuoti 2007 metais taisykli).

138

Kitos paramos priemons

Lin kio sektoriaus pltrai finansuoti skirti 3,5 mln. Lt. Valstybs parama teikiama gyvuli veislininkystei skatinti (16 mln. Lt), veisliniams gyvnams (8,4 mln. Lt), taip pat augal sertifikuotai dauginamajai mediagai (4 mln. Lt) sigyti bei akvakultrai pltoti (1,6 mln. Lt). Kooperacijai pltoti iemet skirta 1 mln. Lt. Tikimasi, kad kooperacijos pltra turt sibgti, nes ankstesniais metais ji buvo gana vangi. Kredit gavjams, pamusiems kredit su UAB ems kio paskol garantij fondo garantija, numatyta skirti 12,1 mln. Lt, t. y. 2 mln. Lt daugiau negu prajusiais metais. I j dalies garantinio umokesio ir draudimo mok kompensavimui numatyti 8,03 mln. Lt, dalies kredit palkan kompensavimui 4,07 mln. Lt. Prajusiais metais su valstybs pagalba buvo nupirkta 26 tkst. ton sertifikuot skl, 3,8 tkst. veislini galvij, 5,5 tkst. veislini kiauli, 5,9 tkst. veislini triui ir vreli. ems kio paskol garantij fondas 2006 m. kredito staigoms u emdirbiams, kaimo verslininkams ir ems kio produkt perdirbjams iduotus 237 mln. Lt kredit suteik 462 garantijas u 144 mln. Lt, t.y. 1,4 karto daugiau, palyginti su 2005 m. [5]

ES STRUKTRINI IR SANGLAUDOS FOND TAKA EMS KIUI

Lietuvai, tapusiai Europos Sjungos (ES) nare, atsivr realios galimybs pasinaudoti ES struktrini fond parama kaimo pltrai bei uvininkystei ir taip kartu su visomis ES valstybmis narmis siekti vieno svarbiausi ES tiksl ekonomins ir socialins sanglaudos. ES struktrini fond parama Lietuvai iki 2006 m. buvo skiriama pagal Lietuvos 20042006 met bendrj programavimo dokument (BPD). Kaimo pltrai ir uvininkystei BPD idstytoje strategijoje yra skirtas 4 prioritetas, pagal kur 20042006 metais buvo numatyta skirti apie 660 mln. lit i Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo Orientavimo dalies, uvininkysts orientavimo finansins priemons bei Lietuvos Respublikos l. Tiktasi, kad ES struktrini fond parama ems kiui ir uvininkystei pads pagerinti ki struktr, pavairinti ems kio veikl, modernizuoti mones, laivyn, sudarys slygas privai mik kaimo vietovi prisitaikymui ir pltrai. Pagal BPD i ES struktrini fond remiami struktriniai ems kio sektoriaus pokyiai, skatinama ES kokybs standartus atitinkanti gamyba ir kininkavimo metodai, padsiantys Lietuvos ems kio produkcijai konkuruoti ES. ES struktrini fond parama gali pasinaudoti ems kio bendrovs, kooperatins bendrovs (kooperatyvai), kininkai, kaimo gyventojai, kaimo bendruomens, valstybins institucijos ir privaios mons, nevyriausybins organizacijos, mokymo institucijos, vejybos, akvakultros, uv perdirbimo mons, vejai, laiv savininkai ir kitos ems kio sektoriui priklausanios organizacijos. ES struktrini fond lomis 2004-2006 laikotarpiu remiami ems kio sektoriaus projektai, kurie atitinka BPD nurodytus prioritetus, priemones ir remtinas veiklos ris. Paraikos gauti ES struktrini fond param yra teikiamos Nacionalinei mokjimo agentrai prie ems kio ministerijos) paskelbus kvietim teikti paraikas, laikantis jos nurodyt paraikos pateikimo termin ir slyg. [6] Reikia paymti, kad Europos Sjungos struktrini fond ir Sanglaudos fondo parama bus teikiama ir 2007-2013 m. programavimo laikotarpiu. Pamintina, kad 2007-2013 metais ES
139

struktriniams fondams priklauso tik du fondai: Europos regionins pltros fondas bei Europos socialinis fondas. Anksiau ES struktriniams fondams priklaus Europos ems kio orientavimo ir garantij fondo Orientavimo skyrius bei uvininkysts orientavimo finansinis instrumentas po reformos perjo atitinkamai Bendrosios ems kio politikos bei Bendrosios uvininkysts politikos reguliavimo sfer. 20072013 m. ES struktrin parama bus teikiama pagal kitus dokumentus nei 20042006 m. laikotarpiu. Lietuvos bendrj programavimo dokument (BPD) 2007-2013 metais pakeis tarpusavyje suderinti paramos panaudojimo strateginiai dokumentai:

Lietuvos 20072013 m. ES struktrins paramos panaudojimo strategija joje yra apibrtos prioritetins ES struktrins paramos investicij kryptys; Keturios veiksm programos pirmiau mintai strategijai gyvendinti jose bus nurodytos konkreios remtinos sritys. gyvendinant veiksm programas bus siekiama strategijoje nustatyt tiksl.

Nacionaliniai strateginiai dokumentai yra suderinti su:

ES lygiu nustatytais struktrins paramos panaudojimo prioritetais, kurie nurodyti Europos Komisijos parengtose Bendrijos sanglaudos politikos strateginse gairse (i gairi tekstas angl kalba , lietuvi kalba ); Lietuvos ilgalaikmis strategijomis.

Parama bus teikiama pagal naujus ES reglamentus ( Tarybos reglamentas Nr. 1083/2006, nustatantis bendrsias nuostatas dl Europos regionins pltros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1080/2006 dl Europos regionins pltros fondo , kiti teiss aktai ). [7] 2006 m. gruodio 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb pritar keturi veiksm program projektams ir patvirtino l paskirstymo tarp intervencini srii proporcijas ( 2006 m. gruodio 18 d. nutarimas Nr. 1275 "Dl Lietuvos Respublikos

[1] http://www.zum.lt/min/failai/070306-60_4_programa___BPD_.pdf; prisijungimo laikas 2007 04 01. [2] http://www.zum.lt/min/failai/07030634_1_programa__%C5%BE_%C5%AB__administravimo_.pdf; prisijungimo laikas 2007 04 01; [3] http://gmo.am.lt/servlet/ml.framework.fw.ViewServlet?show=pramonines%20biotechnologijos%20 pletros%20programa_117282123366422157.doc; prisijungimo laikas 2007 04 01. [4] http://www.zum.lt/min/failai/V-KI-PLET-PR-051028.pdf
[5] 140

1. Aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo vieojo administravimo aktualijos. 2. Aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo institucijos, organizacijos, mons. 3. Pagrindiniai teiss aktai ir administraciniai teisiniai reimai ioje srityje. 4. Darnusis vystimasis. 5. Poveikio aplinkai vertinimas. Aplinkos, jos materialini itekli ir mik naudojimo vieojo administravimo aktualijos Aplinkos apsauga yra labai plati tema, apimanti tokias sritis - aplinkos kokyb, gamtos apsaug, kratovaizdio apsaug, mik apsaug. Aplinkos kokybei utikrinti saugoma atmosfera, em ir vanduo, vykdoma taros prevencija. Saugoti atmosferai analizuojama klimato kaita ir fizikin tara. Saugant vanden tvarkomos ir reguliuojamos nuotekos, vykdomos pavirini ir poemini vandens telkini taros pavojingomis mediagomis mainimo programos. Saugant em reguliuojamas chemini ir kit pavojingum mediag panaudojimas. Utikrinant gamtos apsaug vykdomas ret ir saugom augal ir gyvn ri reguliavimas, vejybos ir mediokls reguliavimas, ems gelmi apsaugos reguliavimas, reguliuojamas genetikai modifikuot organizm panaudojimas, vykdomas eldyn ir laukins augalijos itekli naudojimo reguliavimas, augal nacionalini genetini itekli vertinimas ir reguliavimas, Baltijos jros krant apsaugos reguliavimas ir kt. Utikrinant kratovaizdio apsaug atsivelgiama tai, kad kratovaizdis yra svarbus teritorinis alies iteklius, apimantis miest ir kaim vietoves, mikus, vandenis ir laukus, sudarantis slygas moni gyvenimui ir veiklai, jis yra tautinio identiteto pamatas ir gyvenimo kokybs dalis. Utikrinan mik apsaug siekiama tinkamai vykdyti mikotvark, kuri yra mik kio planavimo sistema, apimanti mik inventorizacij ir apskait, mik bkls naudojimo ir kins veiklos analiz bei mik kio organizavimo ir pltros projekt rengim Plaiau apie tai: http://www.am.lt/ Vyriausybs programoje tvirtintos tokios nuostatos dl aplinkos apsaugos ir mikininkysts politikos : - Plaiai diegti ir ekonomikai skatinti varius, moderniomis technologijomis pagrstus gamybos bdus. - Sukurti efektyvi pavojing atliek tvarkymo sistem ir pajgumus. Parengti asbesto alinimo program ir numatyti jos laipsnik gyvendinim. - rengti naujus svartynus, udaryti daugel senj svartyn ir sutvarkyti paeistas teritorijas.

141

Gerinti atliek surinkim, riavim, antrini aliav naudojim gyvendinant ES nustatytas uduotis dl pakuoi perdirbimo. Skatinti atliek riavim, surinkim, perdirbim ir naudojim energijai gauti. Modernizuoti vandentvarkos k, sukurti veiksming valdymo institucij sistem regioniniu pagrindu. Siekiant utikrinti tinkam geriamojo vandens kokyb, parengti ir pradti gyvendinti poeminio vandens itekli vertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti program, ubaigti inventorizuoti potencialius geologins aplinkos taros idinius, nustatyti poeminio vandens telkini vandensaugos tikslus. Rengti atmosferos taros mainimo programas, kurios utikrint ES reikalavim dl oro kokybs gyvendinim, leist sumainti iltnamio efekt sukeliani duj imetim. Ekonominmis priemonmis skatinti ekologikai varesni degal ir biokuro gamyb ir naudojim. Stiprinti genetikai modifikuot organizm rinkos kontrol, sukurti saugaus pavojing chemini mediag naudojimo ir tvarkymo sistem. Kartu su kitomis valstybmis apsaugoti Baltijos jr nuo uterimo ir avarij grsms. Pagerinti Nemuno ir Kuri mari vandens kokyb. gyvendinti pajrio juostos ir Nemuno deltos tvarkymo program. Parengti ir finansuoti priemones, kurios pads ivengti karstinio proceso neigiam pasekmi Bir ir Pasvalio miest ir rajon inineriniams statiniams ir pastatams, vertinti alies teritorij kit pavojing geologini reikini poiriu. Rengti saugom teritorij planavimo, vertingiausi paveldo objekt sutvarkymo, paeist teritorij atkrimo parkuose bei draustiniuose programas ir priemones. Sudaryti slygas visuomenei lankytis saugomose teritorijose, rengti saugom teritorij planavimo dokumentus, vertingiausi paveldo objekt sutvarkymo, paeist teritorij atkrimo parkuose bei draustiniuose programas ir gyvendinti numatytas priemones. Baigti formuoti saugom teritorij tinkl. Tobulinti aplinkosaugos valdym, stiprinti institucij, administruojani ES l panaudojim, sistem, utikrinti aplinkos projekt rengimo ir vykdymo atvirum ir vieum, investicij efektyvum, sudaryti slygas visuomenei aktyviai dalyvauti priimant sprendimus. Gerinti valstybini ir privai mik naudojim, utikrinant darn mikininkavim ir mediokls k, vientis ir kompleksik apsaug, mikotvarkos darb, mik ir medienos apskaitos kokyb. Didinti alies mikingum, skatinti apeldinti mikais nederlingus ems plotus, vykdyti ilgalaik mik ir mik kio pltros program. Skatinti medienos perdirbim ir medienos produkcijos eksport. Orientuoti mokslinius tyrimus moderniausi technini priemoni ir technologij taikym medienos perdirbimo srityje. Utikrinti patikimos informacijos apie aplink rinkim ir teikim visuomenei. Studentai privalo inoti ios srities programas, strategijas, kurias galima rasti internete, adresu: http://www.am.lt/
142

2. Aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo institucijos, organizacijos, mons, j udaviniai, pagrindins funkcijos ir teiss Pagrindins institucijos: Aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos agentra Aplinkos projekt valdymo agentra Augal gen bankas Aplinkos apsaugos departamentai Jrini tyrim centras Valstybin aplinkos apsaugos inspekcija Miko sanitarins apsaugos tarnyba Miko genetini itekli, skl ir sodmen tarnyba Nacionalinis akreditacijos biuras prie AM Valstybin saugom teritorij tarnyba prie AM Nacionalini park direkcijos Rezervatai Generalin mik urdija prie AM V alstybinis mikotvarkos institutas Priskirtj (ribotai savarankik) funkcij turi savivaldybs: jos rpinasi aplinkos kokybs gerinimu ir apsauga. Apskrities virininko galiojimai gamtos itekli naudojimo ir aplinkos apsaugos klausimais: 1) organizuoja veikl apskriiai priskirtose saugomose teritorijose ir dalyvauja valdant kitas valstybs saugomas teritorijas (iskyrus rezervatus); 2) pagal savo kompetencij teikia pasilymus gamtos itekli naudojimo limitams nustatyti; 3) rengia apskrities aplinkos apsaugos valstybines programas, investicij projektus, organizuoja, koordinuoja j gyvendinim; 4) pagal savo kompetencij organizuoja vandens telkini apsaugos zon ir pakrants apsaugos juost tvarkym bei vandens telkini valdym;
143

5) pagal savo kompetencij atlieka valstybin mik bkls, naudojimo, atkrimo ir apsaugos kontrol; 6) organizuoja ekologin vietim. Studentai turi sugebti apibudinti i institucij teisin status: vieojo administravimo institucija, vykdomosios valdios institucija, vieoji staiga, mon. Kurioms i j yra suteikti vieojo administravimo galiojimai. Vis tik pagrindin institucija, formuojanti ir gyvendinanti valstybs politik ioje srityje yra aplinkos ministerija. Aplinkos ministerijos misija ir udaviniai, funkcijos ir teiss aplinkos, jos materialini itekli ir mik srityje misija. Aplinkos ministerija vykdo statym ir kit teiss akt jai pavest aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, gamtos ir rekreacini itekli naudojimo, mik kio, poveikio aplinkai vertinimo srii valstybs valdymo funkcijas ir gyvendina iose srityse valstybs politik.

Udaviniai
- formuoti aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, racionalaus gamtos ir rekreacini itekli naudojimo, mik kio valstybs politik; - utikrinti aplinkos formavim pagal darnaus vystymosi principus; - rpintis sveika ir varia aplinka, isaugoti Lietuvos Respublikai bding kratovaizd, ekosistemas, gamtos vertybes, biologin vairov, genofondus, klimat; - siekti utikrinti racional gamtos itekli (skaitant mikus ir ems gelmes) Lietuvos Respublikoje, jos teritoriniuose vandenyse, kontinentiniame elfe ir ekonominje zonoje naudojim, apsaug, gausinim ir atkrim; - utikrinti mik tvarkym, remiantis subalansuotos mik kio pltros principais, didinti Lietuvos mikingum ir mik produktyvum; Funkcijos - rengia pagal kompetencij valstybs strategijas, planus ir (ar) ilgalaikes bei tikslines valstybs programas aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, saugom teritorij, gamtos ir rekreacini itekli naudojimo, atkrimo, gausinimo ir apsaugos, mik kio pltros, valstybinio aplinkos monitoringo, srityse arba dalyvauja juos rengiant, organizuoja ir kontroliuoja j gyvendinim, pagal kompetencij dalyvauja rengiant alies regionins pltros planus, taip pat gyvendinant kit institucij parengtas strategijas ir programas; - pagal kompetencij rengia statym, Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ir kit teiss akt projektus arba dalyvauja juos rengiant, taip pat derina ministerij, Vyriausybs staig, apskrities virininko ir kit institucij teiss akt, reguliuojani aplinkos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaug, kin ir kit veikl saugomose teritorijose, gamtos ir rekreacini
144

itekli naudojim, atkrim, gausinim ir apsaug, mik kio pltr, poveikio aplinkai vertinim, valstybinio aplinkos monitoringo vykdym, chemini mediag ir preparat tvarkym, valstybin aplinkos apsaugos ir mik kontrol, tvarko aplinkos apsaugos teiss akt svad; - pagal kompetencij koordinuoja veiksmus gyvendinant darnaus vystymosi principus Lietuvos Respublikoje; - pagal kompetencij dalyvauja rengiant valstybs investicij program aplinkos ir kratovaizdio apsaugos, gamtos itekli naudojimo, atkrimo, gausinimo ir apsaugos ir kitose srityse; formuoja teritorij raidos pagrindines nuostatas; - tvirtina aplinkos apsaugos rmimo programos priemones ir naudoja iai programai gyvendinti skirtas las, teiss akt nustatyta tvarka vykdo savivaldybi gamtos apsaugos fond l tikslinio naudojimo prieir, pagal kompetencij valdo Lietuvos Respublikos valstybs biudeto las, skirtas specialioms programoms vykdyti, tvirtina finansuojam i Lietuvos Respublikos valstybs biudeto staig priemoni ilaid smatas, teikia Valstybs idui mokjimo paraikas finansuoti pavaldias staigas ir specialias programas, kontroliuoja j ir pagal kompetencij investicins programos l naudojim; - pagal kompetencij koordinuoja usienio technins paramos ir investicini program, projekt rengim ir gyvendinim; - organizuoja valstybs kadastr bei registr, priskirt ministerijos kompetencijai, sudarym ir tvarkym, utikrina j funkcionavim; - pagal kompetencij rengia ir tvirtina aplinkos kokybs normatyvus, vykdo j gyvendinimo kontrol, metodikai vadovauja ir vykdo valstybin aplinkos kokybs monitoring; - nustato imetam aplink teral normas ir kontroliuoja j laikymsi, nustato teral apskaitos ir leidim juos imesti aplink idavimo tvark, nustatytja tvarka iduoda iuos leidimus; - pagal kompetencij organizuoja atliek tvarkym reglamentuojani teiss akt rengim ir priiri, kaip vykdomi nustatyti reikalavimai, rengia atliek tvarkymo objekt rengimo ir prieiros norminius teiss aktus, kontroliuoja j gyvendinim; - statym nustatyta tvarka nustato radionuklid imetimo aplink normas ir radionuklid imetimo aplink leidim idavimo tvark, iduoda leidimus ir kontroliuoja radionuklid imetimo aplink norm gyvendinim, nustato radionuklid varumo (nebekontroliuojamuosius) lygius ir deaktyvuot mediag pakartotinio naudojimo ir alinimo slygas, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nustato aplinkos radiacins apsaugos normas, pagal kompetencij dalyvauja iduodant branduolins energetikos veiklos, veiklos su jonizuojaniosios spinduliuots altiniais, radioaktyvij atliek tvarkymo veiklos licencijas, vykdo kitas statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas iose srityse; o statym nustatyta tvarka kartu su kitomis galiotomis institucijomis vykdo chemini mediag ir preparat valdym; - nustato tvark, kuria vertinama, ar produkcija atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus, organizuoja darb;
145

- skelbia ekologinio pavojaus zonas ir nustato reim jose, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasilymus dl vietovi paskelbimo ekologins nelaims zonomis, reimo jose nustatymo vykus stichinei nelaimei, nustato specialisias apsaugos ir nelaims padarini alinimo priemones, pagal kompetencij organizuoja ir koordinuoja aplinkosaugos veiksmus tiriant ir likviduojant ypating ekologini bei kitoki ekstremali situacij padarinius ir prieastis, taiko visas btinas priemones mik gaisrams gesinti; - kartu su Sveikatos apsaugos ministerija sudaro ir tikslina zon ir aglomeracij sraus, atsivelgdamos aplinkos oro utertumo lygius ir aplinkos oro kokybs vertinimo reikalavimus; - rengia ir tvirtina aplinkai padarytos alos apskaiiavimo metodik; - organizuoja ir koordinuoja valstybin aplinkos monitoring; - pagal kompetencij nustato gamtos itekli naudojimo limitus ir slygas, leidim naudoti gamtos iteklius, veti ir iveti pavojingas chemines mediagas Lietuvos Respublik ir i jos idavimo tvark, nustatytja tvarka iduoda leidimus tirti ir naudoti gamtos iteklius; - pagal savo kompetencij iduoda leidimus atlikti hidrotechnikos darbus, tvirtina vandens telkini naudojimo ir prieiros, dugno valymo ir gilinimo darb laivybos reikmms taisykles, pagal kompetencij priima sprendimus dl sprogdinimo, vandens telkini gilinimo, kasimo, grunto gramzdinimo ir kit darb vykdymo vandens telkiniuose; - organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus, susijusius su gamtos itekliais, j naudojimu, atkrimu ir aplinkos apsauga, pagal kompetencij organizuoja kitus taikomuosius mokslo tyrimus, taikomj mokslo program ir projekt finansavim, koordinuoja j gyvendinim, skatina inovacijas; - pagal kompetencij dalyvauja formuojant muit u veamus ir iveamus gamtos iteklius politik; - nustato gamtos itekli naudojimo ir j apskaitos, atkrimo ir kontrols tvark, kontroliuoja, ar teisingai apskaiiuojami ir mokami mokesiai u gamtos iteklius ir aplinkos terim; - pagal kompetencij dalyvauja formuojant uv itekli isaugojimo politik, nustato vejybos reglamentavimo priemones vidaus vanden uvininkysts vandens telkiniuose, nustato saugom ri uv ir j buveini bei migracijos keli isaugojimo priemones ir kontroliuoja j vykdym; - nustato mgjikos kls tvark, kontroliuoja, kaip laikomasi teiss akt, reglamentuojani mgjik kl, reikalavim; - kaupia ir tvarko genetikai modifikuot organizm ir genetikai modifikuot produkt duomen baz, nustato leidim verstis veikla, kurios metu yra naudojami genetikai modifikuoti organizmai ir j produktai, idavimo tvark ir iduoda iuos leidimus arba panaikina j galiojim, nustatytja tvarka skelbia visuomenei ir valstybs galiotoms institucijoms, atsakingoms u rinkos prieir ir valstybin saugos ekspertiz, apie leidim idavim, sustabdym ar galiojimo nutraukim, apie nelaiming atsitikim atvejus, atlieka genetikai modifikuot organizm ileidimo aplink valstybin saugos kontrol, nustato praneim apie genetikai modifikuotus organizmus ir genetikai modifikuotus produktus pateikimo tvark;
146

- kartu su Sveikatos apsaugos ministerija, ems kio ministerija ir Valstybine mais to ir veterinarijos tarnyba nustato genetikai modifikuot organizm ir produkt rizikos aplinkai ir moni bei gyvn sveikatai vertinimo tvark ir rizikai vertinti btinus duomenis, nustato genetikai modifikuot organizm klasifikavimo kriterijus; - nustato augal nacionalini genetini itekli kaupimo, saugojimo, naudojimo ir atkrimo tvark, organizuoja j naudojimo ir apsaugos kontrol, organizuoja ir koordinuoja augal gen banko veikl, nustato eldini, kurie nelaikomi miku, apsaug, tvarkym ir naudojim, laukins augalijos naudojimo, apsaugos ir atkrimo tvark; - nustato plaukiojimo priemoni naudojimo aplinkosaugos reikalavimus; - pagal kompetencij nustato ems gelmi ir dirvoemio itekli naudojimo, apsaugos ir kontrols tvark, j gyvendina, nustato ems gelmi itekli naudojimo limitus ir slygas, iduoda leidimus naudoti ems gelmi iteklius, reglamentuoja ir kontroliuoja ems gelmi itekli apskait; - rengia ir gyvendina angliavandenili paiekos, valgybos ir gavybos strategij sausumoje ir jroje, kontroliuoja naftos darb vykdym, Lietuvos Respublikoje Vyriausybs pavedimu iduoda leidimus vykdyti naftos darbus; - pagal kompetencij formuoja saugom teritorij sistem, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei valstybini rezervat, rezervatini apyrubi valstybini draustini, valstybini park, biosferos rezervat, gamtos paminkl, kit saugom teritorij steigimo projektus, steigia biosferos poligonus, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, nustato ekologins apsaugos zonas, koordinuoja kit Lietuvos Respublikos Vyriausybs galiot institucij veiksmus nustatant ias zonas, skelbia gamtos paveldo objektus, nustato saugom teritorij steigimo kriterijus; - pagal kompetencij reglamentuoja ir kontroliuoja veikl saugomose teritorijose; - rengia ir tvirtina saugom teritorij planavimo dokument rengimo taisykles bei metodik [5] http://www.zum.lt/min/index.cfm?fuseaction=displayHTML&attributes.file=File_3137.cfm&langp aram=LT; prisijungimo laikas 2007 04 03. [6] http://parama.nma.lt/index.php?1321287352; prisijungimo laikas 2007 05 25. [7] http://www.ukmin.lt/lt/es_strukturiniai_fondai/2007_2013.php; prisijungimo laikas 2007 05 25. Skip to main content 34 tema. Aplinkos, jos materialini itekli ir mik naudojimo valdymas Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo srityje. ioje temoje aptartas aplinkos, jos itekli ir mik naudojimo teisinis reguliavimas, valstybini institucij, veikiani ioje srityje sistema, j udaviniai, pagrindins funkcijos, j veiklos planavimo dokumentai, nurodyti pagrindiniai teiss aktai ir reimai srityje. Pagrindinis dmesys skirtas darniajam vystimuisi ir poveikio aplinkai vertinimui. Klausimai ;
147

- nustato kriterijus, pagal kuriuos Lietuvoje turt bti kuriamos pauki ir j buveini apsaugai svarbios teritorijos (Europos Bendrij svarbos), rengia teiss akt i teritorij apsaugos klausimais projektus; - sudaro ir tikslina Lietuvos raudonj knyg, organizuoja ir atlieka darbus, susijusius su kratovaizdio, ekosistem, bendrij, retj ir nykstani laukini augal, gryb ir gyvn ri, j buveini isaugojimu, gausinimu ir atkrimu, nustato retj ir nykstani ri ir bendrij perklimo i vienos vietos kit tvark, nustato retj ir nykstani ri gyvn gaudymo, veisimo ir ileidimo laisv tvark, iduoda leidimus vykdyti i veikl; - nustato laukini gyvn introdukcijos, reintrodukcijos ir perklimo tvark, iduoda leidimus perkelti, introdukuoti, reintrodukuoti kryminti laukinius gyvnus, kartu su kio ministerija nustato prekybos laukiniais augalais, j dalimis ir grybais taisykles, kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nustato laukini gyvn laikymo nelaisvje taisykles, taip pat laukini gyvn pamimo i buveini zoologinms kolekcijoms sudaryti ir kolekcij registravimo tvark, kartu su Muitins departamentu prie Finans ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nustato prekybos laukiniais gyvnais taisykles; - organizuoja biologins vairovs monitoring, retj ir nykstani ri laukini gyvn veisim; - koordinuoja mediokls valstybin valdym, nustato mediojamj gyvn mediokls laik ir limitus, tvirtina mediokls taisykles, koordinuoja gyvn, darani al aplinkai, juridiniams ir fiziniams asmenims priklausaniam turtui, populiacij reguliavim, nustato gausos reguliavimo bdus ir priemones, gyvn tankumo normas; - tvirtina medyn augimo ir prieiros reguliavimo priemoni, mikotvarkos, pagrindini ir tarpini miko kirtim, atkrimo ir veisimo, sanitarins miko apsaugos nuostatus, normatyvus ir taisykles, kitus teiss aktus, reglamentuojanius mik kio klausimus; - organizuoja mikingumo didinimo, miko genofondo, kratovaizdio ir biologins vairovs mikuose isaugojimo, selekcijos ir sklininkysts, miko itekli naudojimo, kit program projekt rengim, koordinuoja i program gyvendinim, organizuoja ir koordinuoja vis alies mik inventorizacij, mik tvarkymo (mikotvarkos) projekt rengim, koordinuoja mik monitoring, organizuoja valstybin alies mik apskait ir Lietuvos Respublikos mik valstybs kadastro sudarym, rengia metini miko kirtimo norm valstybiniuose mikuose projektus; - nustato miko bei jo itekli naudojimo medienos ir kit miko itekli ruoai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, namini gyvuli ganiavai tvark, taip pat valstybins miko ems nuomos poilsiui ar kitiems tikslams (iskyrus mik kio veiklai) tvark; - nustato apvaliosios medienos matavimo apskaitos ir enklinimo tvark, tvirtina apvaliosios medienos, pagamintos privaiuose mikuose, gabenimo tvark, tvirtina apvaliosios medienos pardavimo taisykles ir suderinusi su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba nustato ir tvirtina nenukirsto valstybinio miko kainas; - pagal kompetencij nustato teritorij planavimo reikalavimus bei teritorij planavimo dokument rengimo reikalavimus, dalyvauja teritorij planavimo procedrose; - statym nustatyta tvarka tvirtina detalij plan taisykles;
148

- organizuoja bendrojo Lietuvos Respublikos teritorijos plano rengim, jo operatyviojo planavimo, pagal kompetencij specialiojo planavimo dokument rengim, priiri j gyvendinim, atlieka valstybin apskrii teritorij bendrojo planavimo apskrities lygmens specialiojo teritorij planavimo prieir; - vykdo statym ir kit teiss akt nustatytas funkcijas statybos valstybinio reguliavimo srityje; - metodikai vadovauja statybos investicinio proceso dalyviams; - analizuoja ir vertina informacij bsto klausimais (apsirpinimas bstu, bsto fondo struktra ir bkl, bsto rinkos pokyiai, bsto atnaujinimo ir statybos procesas) alyje, teikia atitinkam informacij valstybs valdios ir valdymo institucijoms; - pagal kompetencij rengia statym projektus ir kitus teiss aktus, susijusius su gyventoj apsirpinimu bstu, jo statyba ir atnaujinimu, naudojimu ir prieira, bsto finans klausimais, arba dalyvauja juos rengiant; - vykdo valstybins ir strategins reikms statini (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybs patvirtintus sraus), valstybs sienos ir specialios paskirties objekt (pagal krato apsaugos ministro ir aplinkos ministro suderintus sraus) teritorij planavimo ir statybos valstybin prieir, nustatytja tvarka dalyvauja vykdant statybos valstybin prieir; - vykdo moni (ekspert), atliekani ypatingos svarbos statini projekt ekspertiz, atlikt ekspertizi ivad kokybs valstybin kontrol; - 6.68. tikrina, ar aplinkos apsaugos valstybins kontrols institucijos ir pareignai laikosi j veikl reglamentuojani teiss akt reikalavim aplinkos apsaugos valdymo srityje, tinkamai atlieka savo funkcijas ir pareigas, tikrina, analizuoja ir vertina, ar aplinkos apsaugos valstybins kontrols institucijos efektyviai vykdo aplinkos apsaugos valstybin kontrol; - aplinkos apsaugos valstybin kontrol vykdani institucij ir pareign veiklos efektyvumui vertinti tikrina, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi aplinkos apsaug ir gamtos itekli naudojim reglamentuojani statym ir kit teiss akt reikalavim; - statym ir kit teiss akt nustatytais atvejais nagrinja ginus dl aplinkos apsaugos valstybins kontrols institucij ar pareign priimt sprendim; - vykdo aplinkos apsaugos valstybins kontrols valdym ir metodikai vadovauja aplinkos apsaugos valstybin kontrol vykdanioms institucijoms;

Teiss
- Aplinkos ministerija, gyvendindama jai pavestus udavinius, turi teis: - nustatytja tvarka skelbti saugomais kratovaizdio objektus; - reikalauti, kad juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys vykdyt statym bei kit teiss akt nustatytus aplinkosaugos reikalavimus, gyvendint priemones, panaikinanias arba mainanias neigiam poveik aplinkai ir gamtos itekliams;
149

- nustatytja tvarka gauti i ministerij ir kit Vyriausybs staig, savivaldybi institucij, kit juridini ir fizini asmen statistikos ir kitokius duomenis aplinkos apsaugos, kratovaizdio ir biologins vairovs apsaugos, mik kio ir gamtos itekli naudojimo ir atkrimo, teritorij planavimo, urbanistikos klausimais, taip pat duomenis (informacij) apie statomus ir naudojamus statinius, gaminamas, importuojamas, eksportuojamas ir gamyboje naudojamas pavojingas aplinkai chemines mediagas ir preparatus, teikti iuos duomenis (informacij) ir pasilymus visais ministerijos kompetencijos klausimais; - pasitelkti ministerij, kit Vyriausybs staig atstovus ir specialistus (j vadov sutikimu) ir sudaryti bendras komisijas (darbo grupes) statym ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarim ministerijos kompetencijos klausimais projektams rengti ir svarstyti, dalyvauti kit ministerij komisij (darbo grupi) veikloje; - nustatyti tvark, kuria sustabdoma, ribojama ar udraudiama juridini ir (ar) fizini asmen veikla mikuose, jeigu paeidiami statymai, nesilaikoma miko itekli naudojimo, mik atkrimo ir apsaugos reikalavim; - pareikti iekinius juridiniams ir fiziniams asmenims, teriantiems aplink ir ner acionaliai naudojantiems gamtos iteklius (skaitant mikus, laukins gyvnijos ir augalijos iteklius), neatkuriantiems j nustatytja tvarka, neteistai naudojantiems, alojantiems ar naikinantiems laukinius gyvnus ir augalus, gamtinius kratovaizdio kompleksus ir objektus, paeidiantiems chemini mediag bei preparat ir atliek tvarkymo reikalavimus; - metodikai vadovauti pavaldioms institucijoms, pagal j kompetencij vykdanioms iuose nuostatuose numatytas funkcijas; - Aplinkos ministerija turi ir kit teisi, kurias jai suteikia statymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs nutarimai. - Studentai turi susipainti su Aplinkos ministerijos organizacine struktra, inoti padalinius, atsakingus u aplinkos, jos materialini itekli ir mik. Plaiau: http://www.am.lt/ Planavimo dokumentai: Aplinkos ministerijos strateginiame veiklos plane numatytos programos aplinkos, jos materialini itekli ir mik valdymo srityje: Augal nacionalini genetini itekli isaugojimo programa Bendrosios aplinkos politikos formavimas ir gyvendinimo koordinavimas Klimato kaitos programa Pavojing chemini mediag ir preparat valdymas Specialioji aplinkos apsaugos rmimo programa Specialioji bendrj mik kio reikmi finansavimo programa Specialioji Europos Regionins pltros fondo programa
150

 Specialioji Europos Sjungos struktrins paramos 2007-2013 m. programa Specialioji gamini ar pakuots atliek tvarkymo programa Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicij fondo programa Valstybinio aplinkos monitoringo ir upi basein valdymo programa Plaiau apie strateginiame veiklos plane numatytas programas: http://www.am.lt/VI/index.php#r/209 Studentai turi bti susipain su Aplinkos ministerijos struktra. 3. Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje ir administraciniai teisiniai reimai Pagrindiniai teiss aktai ioje srityje (su kuriais turi bti susipain studentai): Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos statymas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo statymas Lietuvos Respublikos planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymas Nacionalin darnaus vystimosi strategija Pagrindiniai teisiniai reimai (su kuriais turi susipainti studentai): Poveikio aplinkai vertinimo reimas 4. Darnus vystimasis Pagrindins darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio virni susitikime Rio de aneire 1992 m. Darnus vystymasis apibrtas kaip pagrindin ilgalaik visuomens vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrind sudaro 3 lygiaveriai komponentai aplinkosauga, ekonominis ir socialinis vystymasis. Rio de aneire priimta darnaus vystymosi gyvendinimo veiksm programa Darbotvark 21. ioje deklaracijoje nurodyti pagrindiniai darnaus vystymosi principai. Nacionalinje darnaus vystymosi strategijoje darnus vystymasis suprantamas kaip kompromisas tarp aplinkosaugini, ekonomini ir socialini visuomens tiksl, sudarantis galimybes pasiekti visuotin gerov dabartinei ir ateinanioms kartoms, neperengiant leistin poveikio aplinkai rib. Nacionalin darnaus vystymosi strategija Lietuvoje patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003-09-11 nutarimu Nr. 1160. Aplinkos ministerija buvo paskirta atsakinga u ios Strategijos gyvendinimo koordinavim. Be to, buvo numatyta, kad turi bti rengiamos dvimets Strategijos gyvendinimo ataskaitos ir teikiamos Nacionalinei darnaus vystymosi komisijai. Tam, kad bt kvalifikuotai parengtos Strategijos gyvendinimo dvimets ataskaitos, Aplinkos ministerija sudar i vairi ministerij ir Statistikos departamento atstov darbo grup tokioms ataskaitoms rengti bei Ekspert grup i vairi, daugiausia mokslini, institucij atstov, kuri reguliariai organizuot
151

vykstanius iors ir vidaus pokyius, vertint Strategijos gyvendinimo eig ir rengt rekomendacijas, kaip alinti trkumus. Pirmoji dvimet Strategijos gyvendinimo ataskaita parengta 2005 met pabaigoje. Strategijos gyvendinimas buvo vertinamas pagal Strategijoje patvirtintus darnaus vystymosi rodiklius ( aplinkos bkls - oras, vanduo, kratovaizdio ir biologin vairov, atliekos, ekonomikos - energetika, transportas, pramon, bstas, ems kis, turizmas, socialinio uimtumas, skurdas, sveikata, vietimas, kultra - ir Lietuvos region vystimosi rodiklius). Kad bt aikiai matomos kitimo tendencijos, dvimetje Strategijos gyvendinimo ataskaitoje pateikti vairi sektori duomenys pagal galimybes nuo 1991 met , o paskutini dviej met ( 2003-2004 ) duomenys pakomentuoti detaliau, siejant juos su usibrtais ilgalaikiais strateginiais tikslais. Nuo 2004 m. nacionalini darnaus vystymosi rodikli duomenys pradti skelbti atskirame Lietuvos statistikos metraio skyriuje , taip pat Aplinkos ministerijos ir Statistikos departamento interneto tinklalapiuose. 5. Poveikio aplinkai vertinimas. Poveikio aplinkai vertinimas (toliau - PAV) tai konkreios planuojamos kins veiklos potencialaus poveikio aplinkai numatymo, apibdinimo ir vertinimo procesas, kurio pagrindinis tikslas yra utikrinti, kad atsakinga institucija (Aplinkos ministerija, Aplinkos apsaugos agentra ir region aplinkos apsaugos departamentai), priimanti sprendim dl veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje, disponuot informacija apie galim reikming tos veiklos poveik aplinkai ir io poveikio sumainimo galimybes bei bt susipainusi su visuomens nuomone. PAV procese be Planuojamos kins veiklos organizatoriaus (usakovo) bei PAV dokument rengjo dalyvauja PAV subjektai (valstybs institucijos, atsakingos u sveikatos apsaug, priegaisrin apsaug, kultros vertybi apsaug, kio pltr bei ems kio pltr, taip pat vietos savivaldos institucijos) ir visuomen. Lietuvoje PAV atliekamas nuo 1996 met vadovaujantis Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo statymu, reglamentuojaniu PAV proces bei jo dalyvi tarpusavio santykius. io statymo prieduose yra pateikti du sraai: Planuojamos kins veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bti vertinamas, ri sraas (1 priedas) ir Planuojamos kins veiklos, kuriai turi bti atliekama atranka dl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, ri sraas (2 priedas). Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas: 1) kai planuojama kin veikla rayta Planuojamos kins veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo bti vertinamas, ri sra; 2) kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai kinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinim; 3) kai planuojamos kins veiklos gyvendinimas gali daryti poveik Europos ekologinio tinklo Natura 2000 teritorijoms, o institucija, atsakinga u saugom teritorij apsaugos ir tvarkymo organizavim (Valstybin saugom teritorij tarnyba), Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka nustato, kad is poveikis gali bti reikmingas. Planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso procedr schema:

152

Pagrindiniai planuojamos kins veiklos atrankos tikslai nustatyti, ar privaloma atlikti konkreios planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinim, ir utikrinti, kad aplinkos apsaugos aspektus bus atsivelgiama veiklos planavimo etapo metu, ne tik taikant techninio pobdio poveik mainanias priemones, bet ir numatant kompleksines neigiamo poveikio prevencijos priemones. Atrank atlieka atsakinga institucija remdamasi planuojamos kins veiklos organizatoriaus pateikta informacija apie viet, kurioje numatoma planuojama kin veikla, bei informacija, apibdinania planuojam kin veikl. Kita poveikio aplinkai vertinimo procedra programos rengimas ir tvirtinimas. io etapo metu nustatoma PAV apimtis. Pagal PAV programos ir ataskaitos rengimo nuostatus parengta PAV programa teikiama PAV subjektams ivadoms gauti. PAV programa kartu su PAV subjekt ivadomis teikiama atsakingai institucijai tvirtinti. Atsakinga institucija, inagrinjusi PAV program ir PAV subjekt ivadas, tvirtina program. Pagal patvirtint program rengiama PAV ataskaita, kurioje isamiai inagrinjamas poveikis atskiriems aplinkos komponentams, poveikio sumainimo ar kompensavimo priemons bei alternatyvos. Parengta ataskaita teikiama PAV subjektams ivadoms dl planuojamos kins veiklos galimybi gauti bei su ja vieojo svarstymo metu supaindinama visuomen. PAV ataskaita kartu su PAV subjekt ivadomis bei argumentuotu visuomens pasilym vertinimu teikiama atsakingai institucijai sprendimui priimti. Atsakinga institucija, gavusi PAV dokumentus, turi nedelsiant organizuoti praneimo paskelbim Aplinkos ministerijos tinklalapyje. Atsakinga institucija, inagrinjusi PAV ataskait, subjekt ivadas, visuomens pasilymus, priima motyvuot sprendim, ar planuojama kin veikla, vertinus jos pobd ir poveik aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje. Visuomens informavimo ir dalyvavimo procedros yra: 1) praneimai apie planuojamos kins veiklos PAV: atrankos ivad ir apie parengt PAV program; 2) vieas visuomens supaindinimas su planuojamos kins veiklos PAV ataskaita; 3) informavimas apie priimt sprendim dl planuojamos kins veiklos.
153

Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus strategins kryptys yra: - statym, tarpvalstybini sutari ir kit teiss akt projekt planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo srityje rengimas ir gyvendinimas, - planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso Lietuvoje koordinavimas ir metodinis vadovavimas, - konvencij, tarptautini sutari poveikio aplinkai vertinimo srityje gyvendinimo organizavimas. planuojamos kins veiklos poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste koordinavimas, - sprendim, ar planuojama kin veikla leistina pasirinktoje vietoje, primimas. Daugiau informacijos galima rasti: http://www.am.lt/VI/index.php#r/839 35 tema. Pramons ir prekybos valdymas Tema skirta susipainti su vieojo administravimo sistema pramons ir prekybos valdymo srityje. ioje temoje aptartos pramons ir prekybos sritys, kio ministerijos kompetencija, pagrindiniai planavimo dokumentai, pagrindinis dmesys skirtas kins veikos licencijavimui.

Klausimai 1. Pramons ir prekybos valdymo srities vieojo administravimo aktualijos. 2. Programos, strategijos pramons ir prekybos srityje 3. Lisabonos strategija ir kitos svarbios strategijos ir programos 4. kio ministerijos iduodamos licencijos 5. Licencijavimas, kaip administracinis teisiniais reimas

Pramons ir prekybos valdymo srities vieojo administravimo aktualijos Pasaulio ekonomikoje vyksta gils ir gana fundamentals pokyiai, i esms keiiantys nusistovjusias tarptautins konkurencijos aidimo taisykles. Azijos ali spaudimas,
154

besiformuojanti ini ekonomika, augantys reikalavimai ekologiniams ir technologiniams standartams Europos Sjungoje, Lietuvos pramonei ir verslui kelia kokybikai naujus reikalavimus. Btina slyga tampa veiklos efektyvumo - pagrindinio kat minimizavimo altinio, derm su novatorikumu. Lietuvos pramons ir verslo moni veiklos efektyvumas yra enkliai maesnis negu ES-15 ali moni. Investicijos inovacijas yra taip pat ymiai maesns negu analogikuose i ali pramons ir verslo sektoriuose. vertinant tai, jog 99,4 proc. moni Lietuvoje dirba maiau negu 250 darbuotoj, j galimybs pavieniui sprsti efektyvumo, o ypa novatorikumo problemas yra ribotos. vertinant t aplinkyb, jog em ir vidutini kain segmente jau dabar vyrauja Azijos gamintoj produkcija, ES valstybs nars ir atskiros mons ieko problemos sprendimo bd. ES pramons politikoje akivaizdios dvi strategins kryptys orientacija aukt pridedamj vert kurianias veiklas per inovacijas (ini ekonomika) ir klasterizacija. Pastaroji praktikai visose alyse jau dabar suvokiama kaip neivengiama btinyb ir vienas i nacionalini ekonomikos valdymo prioritet. Nagrinjant Europos (ir ne tik) ali kio konkurencingumo strategijas, sunku bt rasti tokias, kuri erdimi nebt klasteriai. Netgi tuomet, kai klasteri terminas nenaudojamas, jo atitikmenys ir visa strategin logika lengvai atkoduojama. Ypatingai diugina ir tai, kad bandoma iekoti bendr regionini klasteri iniciatyv skatinimo instrument. Vadovaujantis statistini duomen analize sudarytas klasteri emlapis. Nors siekiant irykinti tikruosius klasterius, tam btina ianalizuoti ryius tarp vairi moni ir organizacij, bendradarbiavimo pobd ir intensyvum, vis dlto net statistin analiz monms ir organizacijoms siekianioms kurti klasterius leis pamatyti potencialius partnerius bei galim verts krimo grandin. Toks emlapis leidia geriau pamatyti ir vertinti savo region nacionaliniu bei kit region kontekste, velgti potencialius partnerius bei iteklius. Sritys: pramon, smulkusis ir vidutinis verslas, inovacijos ir technologijos, gamini techninis reglamentavimas, kompensavimas (ofsetas), atliek tvarkymas Pagrindins programos: Pramons pltojimo vidutins trukms politika ir jos gyvendinimo strategija Smulkaus ir vidutinio verslo pltros iki 2008 met strategini krypi apraas ir smulkaus ir vidutinio verslo pltros 2005-2008 met priemoni apraas
155

Ilgalaik Lietuvos kio (ekonomikos) pltots iki 2015 met strategija Nacionalins Lisabonos strategijos gyvendinimo programa Studentai turi bti susipain su Lisabonos strategija, taip pat inoti Vyriausybs programoje skelbimas nuostatas dl pramons ir prekybos vystymo. Pagrindins svarbiausi strategijos nuostatos Lisabonos strategija. Europos Vadov Tarybos (toliau vadinama EVT) 2000 metais patvirtinta Lisabonos strategija nustat strategin tiksl per 10 met Europos Sjung (toliau vadinama ES) paversti konkurencingiausia ir dinamikiausia ini pagrindu augania ekonomika pasaulyje, spartinant technologin paang, kuriant ini visuomen, atliekant btinas ekonomines reformas ir mainant socialin atskirt. Ikiai pasirod esantys stipresni nei manyta: stiprjo tarptautin konkurencija, sultjo ES augimo tempai, taigi mintas siekis nebuvo skmingai gyvendinamas. 2005 met kov EVT, apsvarsiusi pirmj penkeri met Lisabonos darbotvarks vykdym, i naujo apsvarst Lisabonos strategij ir nusprend daugiau dmesio skirti ekonomikos augimui ir uimtumui. Siekdami aikiau apsibrti konkreius 20052008 met siekius, Europos vadovai 2005 met birel pritar integruot gairi paketui (r. 4 pried). Sutarta, kad vadovaudamasi iomis gairmis ir atsivelgdama savo alies situacij kiekviena ES valstyb nar parengs nacionalin artimiausi trej met reform program. 2005 m. lapkriio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb patvirtino Lietuvos nacionalin Lisabonos strategijos gyvendinimo program. Valstybs ilgalaiks raidos strategija (VIRS) tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybs ilgalaiks raidos vizij, pagrst ekonomins, socialins ir kultrins bei politins situacijos analize. VIRS yra vienas i svarbiausi planavimo dokument, kuris padeda suderinti tarpusavyje ir integruoja valstybs bendrsias ir akines strategijas. VIRS numatoma valstybs ilgalaiks raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas vis sektori ilgalaiks pltros kryptis. Lietuvos kio (ekonomikos) pltros iki 2015 met ilgalaik strategija yra sudtin Valstybs ilgalaiks raidos strategijos dalis. Joje numatytos ilgalaiks ekonomins politikos kryptys, btinos alies kio restruktrizavimui paspartinti bei leidianios laiku prisitaikyti prie vidins ir tarptautins situacijos pokyi ir maksimaliai didinti bei efektyviai inaudoti alies ekonomin potencial. kio ministerijos kompetencija prekybos srityje

156

Vienas i kio ministerijos udavini yra dalyvauti formuojant ir gyvendinant valstybs prekybos politik. Vykdydama jai pavest udavin, kio ministerija atlieka nemaai vidaus, usienio prekybos ir strategini preki kontrols srii funkcij: 1. Usienio prekybos srityje: - kartu su Usienio reikal ministerija formuoja usienio prekybos politik; - dalyvauja atitinkam ES institucij darbe nagrinjant prekybos apsaugos (nuo treij ali nesiningos prekybos praktikos) priemoni taikymo klausimus ir rengia Lietuvos pozicijas iais klausimais; padeda Lietuvos Respublikos kio subjektams ginti j interesus; - atlieka darbus, susijusius su iankstini leidim perdirbti tekstils gaminius treiosiose alyse idavimu, taip pat dvigubos kontrols sistemos ir importo kvot, prieiros dokument administravimu, taikomu tekstils ir plieno gamini importui i treij ali; - ES ir Lietuvos Respublikos teiss aktuose nustatyta tvarka nagrinja Lietuvos kio subjekt pateiktus praymus ar (ir) protestus dl autonominio muit tarif importuojamoms prekms sustabdymo (suspendavimo) ir kvot. 2. Vidaus prekybos srityje: - dalyvauja formuojant ir gyvendinant vidaus prekybos politik, - rengia Lietuvos Respublikos statym, kit teiss akt projektus mamenins prekybos, alkoholio ir tabako prekybos, reklamos, netaurij metal lauo ir atliek supirkimo, apskaitos ir saugojimo, preki enklinimo ir viej pirkim srityse. 3. Strategini preki eksporto kontrols srityje: - vadovauja dvejopo naudojimo preki ir technologij eksporto ir karins rangos eksporto, importo, tranzito bei tarpininkavimo kontrols darbams ir juos vykdo kartu su kitomis valstybs institucijomis ir staigomis Lietuvos Respublikos strategini preki kontrols statymo ir kit teiss akt nustatyta tvarka; - iduoda dvejopo naudojimo preki ir technologij eksportui ir bendrj karins rangos sra traukt preki eksportui, importui, tranzitui ar tarpininkavimui reikalingus dokumentus; - rengia Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt projektus, susijusius su dvejopo naudojimo preki ir technologij eksporto kontrole ir bendrj karins rangos sra traukt preki eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo kontrole.
157

Prekybos sritys: Usienio prekyba, Vidaus prekyba, Strategini preki ir technologij importo, tranzito ir eksporto kontrols sistema kio ministerijos iduodamos licencijos Alkoholini grim ir alkoholio produkt prekybos licencijavimas Duj perdavimas, paskirstymas, laikymas ir tiekimas moni bankroto ir restruktrizavimo administravimo paslaugos Kelions organizavimo paslaugos Nefasuot naftos produkt prekyba Skirt realizuoti netaurij metalo lauo ir atliek supirkimo licencijavimas Strategini preki eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimas Tabako gamini prekybos licencijavimas Tekstils ir plieno preki bei kalio chlorido importo licencijavimas Veikla elektros energetikos sektoriuje Vliav gamybos licencijavimas Vliav gamybos licencijavimas Studentai turi bti susipain su Vliav gamybos licencijavimo teiss aktais ir inoti io proceso etapus bei specialisias reim sudaranias priemones. Licencijavimas, kaip administracin teisinis reimas Studentai turi inoti teiss aktus, reglamentuojanius bendrasias licencijavimo nuostatas. inoti aktualijas ioje srityje.
36. tema. Tarpakini srii valdymas
Tema skirta susipainti su tarpakini srii valdymu. Pagrindinis dmesys skiriamas standartizacijos valdymui, atitikties ve rtinimui ir sertifikavimui.

Klausimai

1. Tarpakins srities valdymo samprata. 2. Standartizacijos valdymas.

158

3. Standartai. 4. Atitikties vertinimas, sertifikavimas. 1. Tarpakini srii valdymo samprata

Pagal klausim studentas, remdamasis Vyriausybs statymu ir administracins teiss teorija turi gebti atskleisti tarpakini srii valdymo samprat. Studentas turi gerai inoti vykdomosios valdios institucijas, institucijas atskaitingas Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui, veikianias tarpakinse srityse, j tikslus.

2. Standartizacijos valdymas Standartizacija ir standartai iuolaikikoje visuomenje vaidina labai svarb vaidmen. Standartai yra ekonominio gyvenimo paangos ir visuomens raidos garantai, utikrinantys gamini, produkt, proces, paslaug tobuljim. Daugelyje srii be standart jau negalima isiversti. Standartizacija tampa vis aktualesn didjant ekonomikos industrializacijai ir pltojant tarptautin bei Europos vidaus prekyb, pavyzdiui, prekiaujant su Pasaulinei prekybos organizacijai priklausaniomis Europos valstybmis. Standartizacija pagal savo sudtingum gali bti lyginama netgi su teiss akt leidyba. Lietuvos Respublikos standartizacijos statymas pateikia tok standarto apibrim: susitarimu parengtas ir pripaintos standartizacijos institucijos priimtas dokumentas, kuris nustato bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkanias taisykles, bendruosius principus ar charakteristikas ir yra skirtas vesti optimaliai tvarkai tam tikroje srityje.
Standartus gali priimti vienintel alyje pripainta standartizacijos institucija - nacionalin standartizacijos institucija. Lietuvoje tokia institucija bus Lietuvos standartizacijos asociacija. Kol kas Lietuvos standartizacijos departamentas yra Vyriausybs galiotas vykdyti ir pltoti nacionalin standartizacij ms alyje. Standartizacijos objektais gali bti: produktai (gaminiai), procesai, paslaugos, terminai bei j apibrimai ir kt. Standartizacijos objektai gali bti standartizuojami pagal atskirus aspektus. Pagrindiniai standartizacijos tikslai yra ie:

- kelti visuomens gerov didinant pramons efektyvum, aprpinant visuomen nekenksmingais ir

saugiais produktais, kartu apsaugant moni ir gyvn sveikat, gyvyb, materialines grybes, vartotoj interesus, isaugant sveik ir saugi aplink;

159

- gerinti

prekybos pltojimo slygas, atsivelgiant gamintoj, vartotoj, valstybs institucij ir

savivaldybi poreikius, sudaryti slygas laisvam preki ir paslaug judjimui;

- gerinti produkt, proces ir paslaug kokyb, siekiant patenkinti vartotoj poreikius ir sudaryti
slygas j konkurencingumui vidaus ir usienio rinkose;

- taupyti resursus, sukuriant j ekonomiko naudojimo ir kontrols mechanizmus. io tikslo reikia

siekti derinant du danai prietaringus interesus: produkt, proces ir paslaug kokyb bei efektyv valstybs, fizini ir juridini asmen itekli naudojim ir taupym;

- atstovauti

nacionalins ekonomikos interesams tarptautinje ir Europos standartizacijoje. Tai

gyvendinti bus galiota nacionalin standartizacijos institucija. Kol kas Lietuvos standartizacijos departamento technikos komitet atstovai, dalyvaudami tarptautins ir Europos standartizacijos institucij veikloje, turi atstovauti nacionalins ekonomikos interesams.

Standartai palengvina ekonomin gyvenim. Pagal standartus gaminami pigesni, geresns kokybs, saugesni gaminiai, palengvja gamyba, bendradarbiavimas, prekyba ir sauga. Esant nustatytiems produkt, proces ir paslaug reikalavimams lengviau kontroliuoti kokyb, mediag, energijos suvartojim ir pan. 3. Standartai
Lietuvos standartas gali bti: - perimtas tarptautini arba Europos standartizacijos organizacij standartas ar kitas leidinys, tarp kuri gali bti ir darnusis Europos standartas. - standartas, parengtas ir ileistas standartus rengiani tarptautini, regionini ar usienio ali organizacij ir institucij standarto ar kito leidinio pagrindu; - standartas parengtas usienio alies nacionalinio standarto ar kito leidinio pagrindu; - savitasis Lietuvos standartas.

Lietuvos standartas identifikuojamas i santrumpos LST ir numerio. Perimti Lietuvos standartais tarptautiniai ar Europos standartai identifikuojami i santrumpos, kuri sudaro LST ir perimamo standarto sutrumpinimo bei atitinkamo numerio (pvz., LST ISO, LST EN). Standart
160

daniausiai sudaro informaciniai ir normatyviniai standarto sandai [ ]. Standarte gali bti aptariami normuojamos srities terminai, konkrets reikalavimai gaminiui, sistemai ar metodui, preki enklinimui, jame gali bti nuorodos kitus standartus. Standart rengimui nustatyta sudtinga procedra, kurios ia neaptarinsime. Paminsime, kad standartams rengti sudaroma standartizacijos darb programa. Standartus rengia technikos komitetai, kuriuos sudaro nacionalin standartizacijos institucija ir kuriuose turi teis dalyvauti visos suinteresuotos alys.
Studentai Lietuvos turi bti gerai susipain su Standartizacijos gegus standartus, statymu 20 ir d.

Respublikos Vyriausybs

1999 m. apie

nutarimu Nr. 617 "Dl Keitimosi informacija

techninius

reglamentus ir atitikties vertinimo procedras taisykli patvirtinimo".

4. Atitikties vertinimas, sertifikavimas Atitikties vertinimas - veikla, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, kiek produktas, procesas ar paslauga atitinka nustatytus reikalavimus. Atitikties sertifikatas - pagal sertifikavimo taisykles iduotas dokumentas, liudijantis, kad reikiamu bdu identifikuotas produktas, procesas ar paslauga atitinka tam tikr norm. Akreditavimas - procedra, kuria Nacionalinis akreditacijos biuras pripasta, kad juridinis asmuo, taip pat mon, neturinti juridinio asmens teisi, gali usiimti atitikties vertinimu.
37 tema. SOCIALINS APSAUGOS VALDYMAS vadas ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt: 1) socialins apsaugos sistem, jos sandar, staig sistem ir udavinius; 2) pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius socialins apsaugos valdymo srit; 3) pagrindines institucijas, vykdanias socialins apsaugos valdym, j udavinius; 4) pensij, paalp ir kit socialins apsaugos priemoni sistem; 5) pagrindines srities valdymo problemas. 161

Socialins apsaugos samprata ir sistema Pagal i potem studentas, remdamasis socialin apsaug reglamentuojaniais teiss aktais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprpinimo pagrind statymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymu, Lietuvos Respublikos ligos ir motinysts socialinio draudimo statymu, Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymu, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensij statymu ir kitais teiss aktais) turi gebti atskleisti socialins apsaugos sistemos samprat, jos tikslus. Studentas turi gebti apibrti valstybinio socialinio aprpinimo sistem, susidedani i privalomo socialinio draudimo ir socialinio aprpinimo bei socialins alpos i valstybs l. Studentas taip pat turi gebti atskleisti socialins apsaugos sistemos sudedamsias dalis, t.y. studentas turi paaikinti, kad socialins apsaugos sistema apima: 1) darbo rink ir uimtum (socialin partneryst, darbo santykius, darbuotoj saug ir sveikat, moni socialin atsakomyb, uimtumo skatinim ir darbo rinkos vystym, uimtumo rmimo politik ir institucijas, vietines uimtumo iniciatyvas, socialines mones); 2) socialin draudim (pensij kaupimo sistem, socialinio draudimo mokas ir imokas, savarankikj pensij draudim, valstybines pensijas, alpos imokas); 3) socialin integracij (lygias galimybes, negalij socialin integracij, socialines paslaugas ir socialin darb, param nuketjusiems asmenims, param socialins rizikos grupms); 4) eim ir vaikus (socialin param eimoms ir vaikams, vaiko teisi apsaug ir j gyvendinanias institucijas, vaikinim ir jaunimo politik). 5) socialini paslaug teikimo sistem (bendrsias ir specialisias socialines paslaugas). Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymu turi gebti apibdinti socialinio draudimo ris: 1) pensij socialin draudim; 2) ligos ir motinysts socialin draudim;
3) nedarbo socialin draudim; 4) nelaiming atsitikim darbe ir profesini lig socialin draudim;

5) sveikatos draudim.

Socialins apsaugos institucijos, j udaviniai Pagal i potem studentas turi gebti vardinti pagrindines socialins apsaugos valdymo institucijas, j udavinius. 162

Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprpinimo pagrind statymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymu, ir kitais teiss aktais turi gebti atskleisti bent jau Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, jos teritorini skyri ir kit valdybai pavaldi staig (Sodros), Valstybins mokesi inspekcijos, Lietuvos darbo biros prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybini ligoni kas prie Sveikatos apsaugos ministerijos, savivaldybi ir apskrii virinink veiklos udavinius socialins apsaugos srityje. Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais bei informacija, ministerijos interneto svetainje (www.socmin.lt) turi gebti detaliau paanalizuoti ministerijos udavinius, jos struktr, ministerijos vaidmen formuojant socialins apsaugos politik. Valstybinio socialinio draudimo institucijos Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprpinimo pagrind statymu, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymu, Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais ir kitais teiss aktais, turi gebti atskleisti valstybinio socialinio draudimo institucin sistem, kurios sudedamosiomis dalimis yra: 1) Socialins apsaugos ir darbo ministerija; 2) Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba; 3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialins apsaugos ir darbo ministerijos, teritoriniai skyriai ir kitos valdybai pavaldios staigos (Sodra); 4) Valstybin mokesi inspekcija; 5) Lietuvos darbo bira; 6) Valstybin ligoni kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos; 7) pensij kaupimo bendrovs; 8) draudjai, apdraustieji ir imok gavjai.

163

Darbo bira Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statymu bei Lietuvos darbo biros prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatais, turi gebti apibdinti Lietuvos darbo biros vaidmen gyvendinant uimtumo rmimo priemones, kitas Lietuvos darbo biros veiklos kryptis bei udavinius. Pensijos, paalpos ir kitos socialins apsaugos priemons Studentas turi gebti apibdinti pensij kaupimo, socialinio draudimo, socialinio draudimo mok bei imok, savanorikojo pensij draudimo, valstybini pensij bei alpos imok sistemas. Reimai Studentas turi gebti atskleisti vardinti ir paaikinti iuos pagrindinius Socialins apsaugos valdymo srityje tvirtintus teiss reimus: 1) socialinio draudimo reim; 2) pensijos, paalpos ir kitos socialins apsaugos priemoni rimus. Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys socialins apsaugos valdym 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio aprpinimo pagrind statymas; 3) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo statymas; 4) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensij statymas; 5) Lietuvos Respublikos ligos ir motinysts socialinio draudimo statymas; 6) Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymas; 7) Lietuvos Respublikos valstybini pensij statymas; 8) Lietuvos Respublikos pensij kaupimo statymas; 9) Lietuvos Respublikos papildomo savanoriko pensij draudimo statymas; 164

10) Lietuvos Respublikos uimtumo rmimo statymas; 11) Lietuvos Respublikos negalij socialins integracijos statymas; 12) Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo statymas; 13) Lietuvos Respublikos socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai; 14) Lietuvos darbo biros prie socialins apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai; 15) Nacionalin gyventoj senjimo pasekmi veikimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. birelio 14 d. nutarimu Nr. 737; 16) Nacionalin demografins (gyventoj) politikos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1350; 17) www.socmin.lt.

38 tema. SVEIKATOS APSAUGOS VALDYMAS vadas ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt: 1) sveikatos apsaugos sistem, jos sandar, staig sistem ir udavinius; 2) pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius sveikatos apsaugos valdymo srit; 3) pagrindines institucijas, vykdanias sveikatos apsaugos valdym, j udavinius; 4) pagrindines srities valdymo problemas. Sveikatos apsaugos samprata ir sistema Pagal i potem studentas, remdamasis sveikatos apsaug reglamentuojaniais teiss aktais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymu, Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu) turi gebti atskleisti sveikatos apsaugos sistemos samprat, jos tikslus. 165

Studentas turi gebti atskleisti Lietuvos nacionalin sveikatos sistem ir jos sudedamsias dalis, t.y. studentas turi paaikinti, kad Lietuvos nacionalin sveikatos sistema apima: 1) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos sudarymo pagrindus; 2) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos struktr; 3) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos vykdomuosius subjektus; 4) sveikatinimo veiklos valdymo subjektus; 5) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos iteklius; 6) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos vykdomj subjekt veikl ir teikiamas paslaugas; 7) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos veiklos organizavimo ir sveikatos prieiros lygius; 8) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos veiklos ir Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos vykdomj subjekt teikiam paslaug usakovus. Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymu turi gebti apibdinti: 1) sveikatinimo veiklos turin;
2) asmens sveikatos prieir; 3) visuomens sveikatos prieir; 4) sveikatinimo veiklos valstybin valdym ir jo ypatumus; 5) valstybs laiduojam (nemokam) ir savivaldybi remiam sveikatos prieir ir jos teikimo tvark; 6) sveikatinimo veiklos valdymo, koordinavimo ir kontrols subjektus bei j udavinius; 7) asmen ir kio subjekt teises ir pareigas sveikatinimo veikloje.

Sveikatos apsaugos valdymo institucijos, j udaviniai Pagal i potem studentas turi gebti vardinti pagrindines sveikatos apsaugos valdymo institucijas, j udavinius. Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymu turi gebti vardinti: 1) sveikatinimo veiklos valdymo subjektus ir j udavinius;

166

2) sveikatinimo veiklos koordinavimo subjektus ir j udavinius; 3) sveikatinimo veiklos specialiuosius valdymo ir kontrols subjektus ir j udavinius; Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais bei informacija ministerijos interneto svetainje (www.sam.lt), turi gebti detaliau paanalizuoti ministerijos udavinius, jos struktr, ministerijos vaidmen formuojant sveikatos apsaugos politik. Sveikatos prieiros institucijos, j udaviniai Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu turi gebti atskleisti Lietuvos sveikatos prieiros staig sistem, kurios sudedamosiomis dalimis yra: 1) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemos staigos; 2) Lietuvos nacionalins sveikatos sistemai nepriklausanios staigos. Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu turi gebti apibdinti: 1) sveikatos prieiros staig ris, j licencijavimo, akreditavimo, registravimo ir veiklos valstybinio reguliavimo pagrindus; 2) skirtumus tarp Lietuvos nacionalins sveikatos sistemai priklausani ir sistemai nepriklausani staig; 3) sveikatos prieiros staig teises ir pareigas; 4) sveikatos prieiros staig kontrol. Vietos savivaldos institucij vaidmuo utikrinant sveikatos apsaug Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos sveikatos prieiros staig bei Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymais turi gebti apibdinti vietos savivaldos institucij vaidmen utikrinant sveikatos apsaug.

167

Reimai Studentas turi gebti atskleisti, vardinti ir paaikinti sveikatos apsaugos srityje egzistuojanius licencijavimo ir akreditavimo reimus. Pagrindiniai teiss aktai, reglamentuojantys sveikatos apsaugos valdym 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statymas; 3) Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymas; 4) Lietuvos Respublikos farmacijos statymas; 5) Lietuvos Respublikos sveikatos ministerijos nuostatai; 6) Sveikatos apsaugos ministerijos2006-2008 met sutrumpintas strateginis veiklos planas, pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. vasario 8 d. nutarimu Nr. 132 7) www.sam.lt.

39 tema. vietimo ir mokslo valdymas vadas ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt: 1) vietimo ir mokslo sistem, jos sandar, staig sistem ir j udavinius; 2) pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius vietimo ir mokslo valdymo srit; 3) pagrindines institucijas vykdanias vietimo ir mokslo srities valdym, j udavinius; 4) pagrindinius srities teisinius reimus; 5) pagrindines srities valdymo problemas. vietimo ir mokslo samprata ir sistema
168

Pagal ia potem, studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos vietimo statymu, Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymu ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statymu, turi gebti atskleisti vietimo ir mokslo sistemos samprat, jo tikslus. Studentas taip pat turi gebti atskleisti vietimo sistem, jos sudedamas dalis, t.y studentas turi paaikinti, kad vietimo sistema apima: 1) formalj vietim (pradin, pagrindin, vidurin ugdym, profesin mokym, auktesnisias ir auktojo mokslo studijas); 2) neformalj vietim (ikimokyklin, priemokyklin ugdym ir kit neformalj vaik bei suaugusij vietim); 3) saviviet; 4) pagalb mokiniui (informacin, psichologin, socialin pedagogin, specialij pedagogin ir specialij pagalb bei sveikatos prieir mokykloje); 5) pagalb mokytojui ir mokyklai (informacin, konsultacin, kvalifikacijos tobulinimo bei kit pagalb). Studentas remdamasis vietimo statymu turi gebti paaikinti: 1) ikimokyklinio ugdymo samprat; 2) priemokyklinio ugdymo samprat; 3) pagrindinio ugdymo samprat; 4) vidurinio ugdymo samprat; 5) profesinio mokymo samprat; 6) auktesnij studij samprat; 7) auktojo mokslo studij samprat; 8) specialaus ugdymo samprat,

169

Studentas, apibdindamas kiekvien pamint vietimo grand, turi apibdinti jo status ir viet bendroje vietimo sistemoje, trukm, staig sistem teikianias atitinkamos grandies vietimo paslaugas. Studentas remdamasis Mokslo ir studij statymu bei Auktojo mokslo statymu turi gebti paaikinti mokslo ir studij sistem, atskleisti mokslo ir studij staig sistem bei j udavinius. Tuo tikslu pakaks jei studentas gebs apibdinti ias staigas, j status ir udavinius: 1) mokslo ir studij institucijas: auktsias mokyklas ir mokslini tyrim staigas; 2) Lietuvos valstybin mokslo ir studij fond; 3) Lietuvos mokslo taryb; 4) Lietuvos moksl akademij; 5) Lietuvos universitet rektori konferencij. Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu, turi gebti paaikinti auktj mokykl tipus, t.y. nurodyti, kad auktosios mokyklos yra kolegijos ir universitetai. Apibdinti abiej auktj mokykl tip udavinius ir j skirtumus. Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu bei Mokslo ir studij statymu, turi gebti apibdinti kiekvien studij pakop. Apibdinti bakalauro, magistratros, vientisj, doktorantros studij samprat, kiekvienos i ios studij pakopos udavinius, primimo slygas, studij pakop trukm, suteikiamas kvalifikacijas. Taip pat nurodyti, kokias studij pakopas gali vykdyti kolegijos, universitetai, mokslini tyrim staigos. Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu, turi gebti apibdinti auktj mokykl studij (dienins, vakarins, neakivaizdins) form sampratas, skirtumus, udavinius, ir realizavimo skirtumus. Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu, turi gebti apibdinti auktj mokykl dstytoj pareigybi sistem, kuri susideda i profesoriaus, docento, lektoriaus ir asistento pareigybi. Nurodyti i pareigybi skirtumus, primimo ias pareigybes pagrindinius reikalavimus.

170

Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu ir Mokslo ir studij statymu, turi gebti apibdinti mokslo laipsni, t.y. daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsni sampratas, j skirtumus ir gijimo pagrindus. Studentas, remdamasis Auktojo mokslo statymu ir Mokslo ir studij statymu, turi gebti apibdinti pedagogini vard (profesoriaus ir docento) sampratas, j skirtumus ir gijimo pagrindus. Studentas, remdamasis Mokslo ir studij statymu, turi gebti apibdinti mokslini tyrim svok, atskleidiant fundamentini ir taikomj mokslini tyrim svok skirtumus ir panaumus. vietimo ir mokslo valdymo institucijos, udaviniai. Pagal i potem studentas turi gebti vardinti pagrindines vietimo ir mokslo valdymo institucijas, j udavinius. Studentas, remdamasis vietimo statymu, Auktojo mokslo statymu, Mokslo ir studij statymu, turi gebti atskleisti bent jau Lietuvos Respublikos Vyriausybs, apskrii virinink, savivaldybi, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos moksl akademijos, Lietuvos Respublikos vietimo ir mokslo ministerijos, Studij kokybs vertinimo centro veiklos udavinius. Studentas, remdamasis vietimo ir mokslo ministerijos nuostatais bei informacija, ministerijos interneto svetainje (www.smm.lt) turi gebti detaliau paanalizuoti ministerijos udavinius, jos struktr, padalini udavinius, ministerijos vaidmen formuojant vietimo ir mokslo politik. Auktj mokykl valdymas ir savivalda Studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (40 straipsnis), Auktojo mokslo statymu turi gebti atskleisti auktj mokykl ir btent valstybini auktj mokykl (universitet ir kolegij) valdymo ir savivaldos sistem, j skirtumus ir ypatumus. Papildomai remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo iaikinimais, Pasaulio banko 2003 met ataskaita ,,Lietuva. ini ekonomikos pltra, studentas turi gebti apibdinti auktojo mokslo autonomijos samprat, jos udavinius, apimt, gyvendinimo problematik. Studentas, remdamasis Mykolo Romerio universiteto statutu, turi gebti apibdinti Mykolo Romerio universiteto valdymo sistem ir struktr, t.y. nurodyti ir apibdinti:
171

1) universiteto valdymo ir savivaldos organ sistem; 2) universiteto valdymo ir savivaldos organ udavinius; 3) universiteto valdymo ir savivaldos organ tarpusavio subordinacijos ryius; 4) universiteto valdymo ir savivaldos organ formavimo tvark. Reimai Studentas turi gebti atskleisti vardinti ir paaikinti iuos pagrindinius vietimo ir mokslo valdymo srityje tvirtintus teiss reimus: 1) vietimo ir mokslo staig vadov pareigas rinkimo, paskyrimo ir ataukimo reimus; 2) auktj mokykl pedagoginio personalo skyrimo pareigas reimus; 3) auktj mokykl studij program steigimo (registravimo) reimus. Literatros sraas 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. birelio 27 d. nutarimas dl Lietuvos Respublikos but privatizavimo statymo norm, nustatani auktj mokykl bendrabui kambari privatizavim, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 3) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimas dl Lietuvos Respublikos 2001 met valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymo (2000 m. gruodio 19 d. redakcija), Lietuvos Respublikos savivaldybi biudet pajam dyd ir ilyginim lemiani rodikli tvirtinimo 2001, 2002 ir 2003 metams statymo ir Lietuvos Respublikos ems kio ekonomini santyki valstybinio reguliavimo statymo 16 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegus 5 d. nutarimas dl Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2001 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 899 Dl minimali kvalifikacini valstybini mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj pareigybi reikalavim aprao, konkurs valstybini mokslo ir studij institucij mokslo
172

darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj pareigas eiti organizavimo, mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj atestavimo tvarkos aprao ir pedagogini vard suteikimo universitetuose tvarkos aprao patvirtinimo (2005 m. rugpjio 18 d. redakcija) 2.3.1 punkto, iuo Lietuvos Respublikos vyriausybs nutarimu (2005 m. rugpjio 18 d. redakcija) patvirtinto minimali kvalifikacini valstybini mokslo ir studij institucij mokslo darbuotoj, kit tyrj ir dstytoj, dirbani humanitarini ir socialini moksl srityse, pareigybi reikalavim aprao (2005 m. rugpjio 18 d. redakcija) 2.2, 2.5, 3.1.2, 3.1.3, 3.1.4 punkt ir Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2003 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 962 Dl habilitacijos tvarkos patvirtinimo patvirtintos habilitacijos tvarkos 3.1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai 5) Lietuvos Respublikos vietimo statymas; 6) Lietuvos Respublikos auktojo mokslo statymas; 7) Lietuvos Respublikos mokslo ir studij statymas. 8) Valstybins vietimo strategijos 20032012 met nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700; 9) Lietuvos auktojo mokslo sistemos pltros 2006-2010 met planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybs 2006 m. balandio 5 d. nutarimu Nr. 335; 10) Pasaulio banko 2003 met ataskaita ,,Lietuva. ini ekonomikos pltra; 11) www.smm.lt. 40. KULTROS VALDYMAS vadas ios temos tikslas pasiekti, kad studentas imanyt: 1) kultros sistem, jos sandar, staig sistem ir j udavinius; 2) pagrindinius teiss aktus (t.y. pagrinde statymo lygmens) reglamentuojanius kultros valdymo srit; 3) pagrindines institucijas vykdanias kultros srities valdym, j udavinius;
173

4) pagrindinius srities teisinius reimus; 5) pagrindines srities valdymo problemas. Kultros samprata ir sistema Pagal ia potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos konstitucija, Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymu, Lietuvos Respublikos kultros centr statymu, Lietuvos Respublikos bibliotek statymu, Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini staig statymu, Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymu, Lietuvos Respublikos muziej statymu, Lietuvos Respublikos kino statymu, turi gebti atskleisti kultros sistemos samprat, jos tikslus. Studentas taip pat turi gebti atskleisti, kad kultros sistema apima: 1) meno krjo ir meno krj organizacij veikl; 2) kultros centr veikl; 3) bibliotek veikl; 4) teatr ir koncertini staig veikl; 5) kilnojamj kultros vertybi apsaug; 6) muziej veikl; 7) kino krimo veikl. Meno krjas ir meno krj organizacijos Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymais turi gebti apibdinti meno krjo ir meno krj organizacijos sampratas, status, statuso suteikimo ir panaikinimo pagrindus. Remdamasis Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas taip pat turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Lietuvos Respublikos kultros ministerijos udavinius meno krj ir

174

meno krj organizacij veiklos valdymo srityje, apibdinti Meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo tarybos udavinius, formavimo pagrindus. Kultros centrai Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kultros centr statymu turi gebti apibdinti Kultros centro samprat ir j klasifikavim (valstybs kultros centrai, savivaldybs kultros centrai, kiti kultros centrai). Apibdinti valstybs, savivaldybs ir kit kultros centr udavinius, status, steigimo pagrindus. Remdamasis Lietuvos Respublikos kultros centr statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas taip pat turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kultros ministerijos, kit ministerij, apskrities virininko, savivaldybs tarybos, Kultros centr tarybos udavinius kultros centr veiklos valdymo srityje, taip pat Kultros centr tarybos formavimo pagrindus. Bibliotekos Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos bibliotek statymu turi gebti apibdinti bibliotekos samprat, bibliotek sistem (Lietuvos nacionalin biblioteka, apskrii vieosios bibliotekos, savivaldybi vieosios bibliotekos, mokslo ir studij institucij bibliotekos, mokykl (iskyrus auktsias) bibliotekos, specialiosios bibliotekos, kitos bibliotekos) ir j udavinius. Apibdinti valstybins reikms bibliotekas (Lietuvos aklj biblioteka, Lietuvos medicinos biblioteka, Lietuvos moksl akademijos biblioteka, Lietuvos technikos biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka). Apibdinti kiekvienos bibliotekos tipo udavinius, status, steigimo pagrindus. Apibdinti Lietuvos bibliotek fondo samprat ir udavinius. Remdamasis Lietuvos Respublikos bibliotek statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas taip pat turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kultros ministerijos, Lietuvos bibliotek tarybos udavinius bibliotek veiklos valdymo srityje, taip pat Lietuvos bibliotek tarybos formavimo pagrindus. Teatrai ir koncertins staigos Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini staig statymu turi gebti apibdinti teatr ir koncertini staig samprat, j klasifikavim (nacionalins,
175

valstybins, savivaldybi ir kitos teatro ir koncertins staigos). Apibdinti nacionalini, valstybini, savivaldybi ir kit teatro ir koncertini staig udavinius, status, steigimo pagrindus. Remiantis Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini staig statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kultros ministerijos, Teatr ir koncertini staig tarybos udavinius kultros valdymo srityje, Teatr ir koncertini staig tarybos formavimo pagrindus. Taip pat apibdinti Meno tarybos samprat ir udavinius. Kilnojamosios kultros vertybs Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymu turi gebti apibdinti kilnojamosios kultros vertybs, antikvarini daikt, Lietuvos kultros paminklo sampratas, Kilnojamj kultros vertybi registro udavinius bei kilnojamj kultros vertybi raymo ir ibraukimo i Kilnojamj kultros vertybi registro teisinius pagrindus. Remiantis Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas turi gebti apibdinti Kultros ministerijos, Valstybins kultros paveldo komisijos, Kultros ministerijos Kultros vertybi apsaugos departamento, Lietuvos archyv departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybs, apskrii virinink, savivaldybi udavinius kilnojamj kultros vertybi valdymo srityje. Muziejai Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos muziej statymu turi gebti apibdinti muziejaus samprat, muziej sistem, muziej klasifikavim (nacionaliniai, respublikiniai, apskrii, savivaldybi, inybiniai ir kiti) muziej ris (archeologijos, etnografijos, gamtos, istorijos, literatros, meno, mokslo, technikos, kratotyros, memorialiniai ir kitokie muziejai). Apibdinti nacionalini, respublikini, apskrii, savivaldybi, inybini ir kit muziej status, udavinius, steigimo pagrindus. Remiantis Lietuvos Respublikos muziej statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kultros ministerijos, Muziej tarybos (skaitant jos veiklos teisinius pagrindus), apskrii virinink, savivaldybi udavinius muziej veiklos valdymo srityje.
176

Kinas Pagal i potem studentas, remdamasis Lietuvos Respublikos kino statymu turi gebti apibdinti kino, filmo, kino paveldo, nacionalinio filmo sampratas. Remiantis Lietuvos Respublikos kino statymu ir Kultros ministerijos nuostatais, studentas turi gebti apibdinti Lietuvos Respublikos Vyriausybs, Kultros ministerijos, Kino tarybos udavinius, Kino tarybos veiklos ir formavimo teisinius pagrindus. Kultros ministerija Studentas, remdamasis Kultros ministerijos nuostatais bei informacija, ministerijos interneto svetainje (www.lrkm.lt) turi gebti detaliau paanalizuoti ministerijos udavinius, jos struktr, padalini udavinius, ministerijos vaidmen formuojant kultros politik. Reimai Studentas turi gebti atskleisti, vardinti ir paaikinti iuos pagrindinius kultros valdymo srityje tvirtintus teiss reimus: 1) meno krjo ir meno krj organizacijos statuso suteikimo ir panaikinimo reim; 2) teatr ir koncertini staig veiklos reim; 3) kilnojamosios kultros vertybi apsaugos, Kilnojamj kultros vertybi raymo Registr ir ibraukimo i jo reimus; 4) kino paveldo reim; 5) prekybos antikvariatiniais daiktais reim. 1. Literatros sraas 1) Lietuvos Respublikos Konstitucija; 2) Lietuvos Respublikos meno krjo ir meno krj organizacij statuso statymas; 3) Lietuvos Respublikos kultros centr statymas;
177

4) Lietuvos Respublikos bibliotek statymas; 5) Lietuvos Respublikos teatr ir koncertini staig statymas; 6) Lietuvos Respublikos kilnojamj kultros vertybi apsaugos statymas; 7) Lietuvos Respublikos muziej statymas; 8) Lietuvos Respublikos kino statymas. 9) Lietuvos Respublikos kultros ministerijos 2007-2009 met strateginis veiklos planas, patvirtintas Kultros ministro 2007 m. kovo 1 d. sakymu Nr. V-139; 10) www.lrkm.lt

178