Anna - Pasternak. .Pamirsau - Isteketi.uz - Svajoniu.vyro.2007.LT

A N N A PASTERNAK
Mamirau
itekti, u
s vaj oni
vyro
Romanas
I angl kalbos vert Aurelija Kazbarien
Alma littera
VILNIUS / 2008
UDK 820-3
Pa328
Versta i: Anna Pasternak
DAISY DOOLEY DOES DIVORCE
Vermilion, London, 2007
ISBN 978-9955-38-154-9
Copyright Anna Pasternak 2007
All rights are reserved by the Author throughout the world
Vertimas lietuvi kalb, Aurelija Kazbarien, 2008
Leidykla Alma littera, 2008
PADKA
Yra daugyb kvepiani, talenting, palaikani moni, su
darani Deizs grandin, kuriems esu dkinga i visos irdies.
Pirma, Richardui Adlisui, buvo nuostabus patarjas ir
puikus katalizatorius. Paului Dacre'ui, Daily Mailredakto
riui, ustojusiam Deiz ir patikjusiam manimi. A jam sko
linga. Taip pat Lisai Collins, Anabel Cutler ir visam Lifesty
lekolektyvui, kurie kas savait Daily Mailsuteikdavo daug
diaugsmo. Mano nuostabiam agentui Malui Peachey, visada
mane prajuokinaniam, neleidianiam prarasti sveiko proto
ir kaip niekas kitas mane kvepianiam. Milesui Ketley, mano
neprilygstamajam advokatui. Johnui Conway, Albertui Foxui
ir Damianui Lally.Jie visi man padjo nesulugti finansikai.
Clare Hulton, Juliai Kellaway ir Anabel Briggs i Vermilion
u j vizij ir aistring avjimsi Deize. Robertui Holdenui,
Rossui Klarke'ui bei Johnui ir Deborah Petersams u puiki j
krybikumo tak. Vilfredai, mano mylimai taksei, buvusiai
alia, kol raiau kiekvien od. Ir pagaliau vis svarbiau
sia savo mamai ir dukrai Deizei. Jos abi mane palaik, myl
jo, kvp ir padjo siekti savo svajons. Be j kantrybs, geros
nuotaikos, gerumo ir pagalbos Deizs Dli skyrybnebiau
paraiusi. Abiem ai.
5
P R OL OGAS
PPS (pasimatymai po skyryb)
U tai, kad esi trisdeimt devyneri ir vienia, blogiau gali bti
tik viena - bti trisdeimt devyneri ir isiskyrusiai. Itekjus
palengvjo, kad niekada nebereiks vaikioti j pasimatymus.
Lemtingojo taip prasm buvo ai, vyreli, i visos irdies,
kad per vakarlius nebetursiu apirinti vyr, nebereiks
prayti itekjusi draugi dairytis man prieinamo ir tinka
mo, nerimauti, paskambins jis ar ne. U tai sumokjau savo
ygiu prie altoriaus su Deimio eimoje paveldima diadema
ant galvos. Bent a taip maniau. Vis dlto, prajus trejiems
metams nuo tada, kai pergalingai sviediau puokt j or, teks
iekoti varls, kuri pabuiuota virst karalaiiu. Vl.
Pasirodo, Deimis Pratlokas visai nebuvo mano princas
ant balto irgo. Norjau, kad ms santuoka bt laimin
ga - to nori visos moterys. Bet jis nesugebjo prisibelsti man
j ird. Per medaus mnes savs klausiau, per kiek laiko tur
iau pasijusti gerai. Ibuvus ponia Pratlok metus, man rpjo,
kiek tursiu laukti, kol pasijusiu gerai. Prabgo dar ei m-
6
Pamirau itekti u svajoni vyro
niai. Gal gale svarbiausia ne tai, kad negaljau gyventi su
Deimiu. Negaljau gyventi su savimi ir grauiania tutuma
irdyje, kad kako trksta. Kako daug didesnio.
Mano sena mokyklos laik draug Des sako, kad jau
vaikystje buvau pernelyg sentimentali. Jeigu aisdavom
prie ydinio medio, priskindavau saujas rausv iedlapi
ir sviesdavau j j aukdama: Tavo vestuvs! (Jai jau beveik
keturiasdeimt, o vis dar netekjusi. Tai jos pasirinkimas, ne
atsitiktinumas ir ne prog stoka, nes jos ipuiks libido sako,
jog kiekvienas vyras skirtas tik dulkintis arba dar geriau - jis
yra tik dar vienas drauguis, mielai papildysiantis jos sekso
partneri sra.) Tuo tarpu mano kukli siel virpinani,
moterims gali suteikiani ir savigarb sustiprinani knyg
dieta, Dess nuomone, labai ikreip mano lkesius. Bet
argi ne visk apie Deimio pamirtus paadus ir sipareigo
jimus sako tai, kad prie j palikdama nesislpdama skaiiau
Ar man pasilikti, ar ieiti?
Naujja mano biblija tapo Maoji knyga apie pasima
tymus su Darma. Sis brangakmenis padeda man itverti
pasimatym po skyryb, arba PPS, laikotarp. Visai nesi
diaugiu, kad tapau dar vienu statistiniu vienetu, ypa da
bar, kai emocinio bagao turiu daugiau, negu Hitrou oro
uostas pervea per dien, bet nenuleidiu rank, nes inau,
kad mano antroji pus tikrai egzistuoja. Antraip juk nesi
jausiau tokia vienia.
Kai mano svajons apie laiming santuok isisklaid kaip
dmai, gdingai grau kaim pas mam. Negaljau sau leisti
nuolat gyventi mintimis apie savo santuok mieste, negaljau
pati sau iekoti buto ir gyventi viena, kai visos mano draugs
iekojo nauj bst todl, kad dl ntumo didjo j liemens
7
Anna Pasternak
apimtis. Mano mama yra kiek kvaiteljusi, isiskyrusi un
augintoja. Jos emblemoje parayta Dli taksai - ilgaplaukiai
ir stiprs. Nuveusi mane j traukini stot vaiuoti pirmj
PPS Londone, ji sustojo prie patrauklaus vyruko su moto
ciklu. Mano iedo paiekos radaras ikart perspjo, kad jis
varus, o mama suuko:
- Nepamirk, Deize, geros merginos su isiskyrusiais ne
prasideda! - Jis atsisuko, o mama liai pridr: - inok,
kad ir princai turi trkum.
Mano draugai Lius ir Edvardas Primfoldai sureng man
akl pasimatym su Trojum Pauersu. Kai prajus porai mne
si nuo skyryb su Deimiu nuvaiavau pas juos pasisveiuo
ti, man tikrai buvo pasimais protas. Ir k gi sau maniau?
Nuo aar dl netiktos laisvs ir dl to, kad neturiu vaik,
man jau buvo sutrkinjusios aki kraujagysls. Tokiu atveju
tikra beprotyb sveiuotis pas ideali eim, turini ange
liukus panaias dvynes.
Kai atvaiavau, buvo arbatos metas, todl eeri dvyns
Tabita ir Lil, papuotos kaip gli fjos, buvo knibusios
namin mork pyrag ir pranczikai paruotas daroves.
Edvardas, panaus mandag vidurins mokyklos mokytoj,
tingiai besiiriantis per gyvenim ir patenkintas tuo, k gali
sau leisti u paveldtus pinigus, apglb mane ir palydjo
virtuv.
- Mums prastas toks chaosas, - pasak jis, mosteljs
tyliai valganias mergytes.
Jos man nusiypsojo, lyg biau fotograf, atjusi j foto
grafuoti Mini Boden katalogui. Spragt! Vaizdas buvo toks
idilikas, kad mane uliejo kartus pavydas.
8
Lius stovjo stalo gale ir atrod nuostabiai su akinamai
balta palaidine, Chlo firmos dinsais bei madingai pavie
sintais ir taip viesiais trumpais plaukais. Su Liuse susipa
inau pirm savait universitete per pirmakursi vakarl ir
nuo tada avjausi jos savitvarda. Jau tada ji buvo nepanai
student, o mane net ir dabar, ypa kai nepavyksta susiukuo
ti plauk, galima palaikyti mergikte. Niekas n neabejojo,
kad baigusi mokslus ji netrukus iteks u perspektyvaus jau
nuolio, nes net mergaudama elgdavosi su itekjusios moters
pasiptimu.
- Deize, mieloji, - pasak ji ir apglb mane.
Norjau sikniaubti jos lyg, kvepiant kakl ir rkti. Ko
dl a? Jauiausi patekusi toki tyrumo ir nekaltybs oaz,
kur turiau nedelsdama nusiplti savo nevykusi od.
Kol Lius man pyl arbatos, irjau tulpes kritolinje
vazoje vidury stalo ir svarsiau, kodl jai taip sekasi. Gimda
ma atsine nuostab gyvenim, o vliau, kad ir ko imdavosi,
viskas eidavo kaip i pypks. Ideali, tvirta santuoka, be proto
daug udirbantis vyras ir angeliki, sumans vaikai. Jos tikrai
nekankino mintys o kas, jeigu. Ji neturjo ko gailtis pra
eityje, bet galjo su ididiu diugesiu prisiminti prabgusius
deimtmeius. Ne taip, kaip a.
- Nulidau igirds apie skyrybas, - pasak Edvardas. -
Vis laik maniau, kad Pratlokas normalus vyras.
- Normalumo ne visada pakanka, - atsidusau a, bet min
tyse pridriau: Nuo kada gi tau paiam pakanka norma
lumo? Namas Celsyje greta bendruomeninio sodo vargu ar
normalu, tiesa? O senj meistr paveiksl kolekcija, kurioje
yra Veronezs ir Franso Halso darb, ant tavo svetains sie
n? Ar tai normalu?
9
Anna Pasternak
Vliau Edvardas prasitar, kad buvo sutiks Deim ka
kokiame velnikai nuobodiame labdaringame brido turny
re ir is pasigyr savo nauja drauge. Turiu galvoj, kad gulint,
o iuo atveju isiskyrusi, vis dlto galima muti.
- Na ir kas? - rytingai pasak Lius. - Vyrai visada nori
rodyti, kad neturi joki rpesi. Tai tik paguodiamasis
seksas nutrkus santykiams.
- Turtum ibandyti, - mirkteljo man Edvardas. - Turiu
tok stuobr, grus i Bahreino. Prekiauja obligacijom. Kles
tintis, nepadoriai turtingas ir neseniai isiskyrs. Tursit bent
vien bendr bruo.
Taip. Abu inom, k reikia, kai viduje kakas nepataiso
mai sulta.
Po keli savaii Batersyje ruoiausi pasimatymui. Des
atpl nauj cigarei pakel. Kol spoksojau savo atvaizd
veidrodyje, ji stovjo man u nugaros ir leido dm iedus.
viesiai alios akys, viesios, iek tiek rausvos prerafaelitikos
garbanos ir nerykios strazdanls - ji turi man nepasiekia
mo patrauklumo ir lengvabds charizmos. Nesakau, kad a
bjauri, bet ir neypatinga grauol. A i t, kurios laikomos
priblokianiomis, kai dedama iek tiek pastang. Mano sti
priausias koziris greiiausiai didels rudos akys, nors pavargus
jos iek tiek isprogsta. Todl mama nuolat klausinja, ar svei
ka mano skydliauk. Blogiau tai, kad mano dmus vilgsnis
gsdina vyrus. Nemoku atrodyti nerpestinga, ypa flirtuoda
ma. (I dalies dl to irgi kalta mama, kuri paauglystje man
neleisdavo garbanotis plauk, sakydama, kad atrodysiu dru
k su silpnais plaukais.) Des tiesiog spinduliuoja seksualu
mu, nes jos ketinimai aiks ir nesudtingi. Vos pastebima jos
io
Pamirau itekti u, svajoni vyro
ypsena tarsi sako: Abu inom, ko norim, tai kam apsimeti
nti?, o a net iki aus isiiepusi neatrodau patraukli.
Pikiausia, kad Des, nors gyvena kaip idykusi paau
gl - rko, retai manktinasi ne lovoje, geria alkoholinius g
rimus ir vlai vakare arba nakt valgo saldumynus (pasimyl
jus jai skaniausia spurgos), - vis tiek atrodo u mane jeigu ne
jaunesn, tai bent jau vieesn.
Baim dar labiau sendina, pamaniau luostydama veid
drgna servetle ir stengdamasi netrinti paaki. Beje, nuo
bodulys taip pat maina patrauklum, o Des, asmeniniame
gyvenime tokia neatsakinga, darbe laikoma labai reikalinga ir
yra nepaprastai gerbiama. Tikriausiai ten ji elgiasi atsakingai.
Antra vertus, a pati itekjusi neapgalvotai atsisakiau daug
adanio leidjos darbo ir dabar nelabai turiu kuo pasigirti.
Vis dlto juk negalima sirminti ir pakabinti ant sienos sky
ryb liudijimo arba terpti CV paaikinimo, kodl kur laik
nedirbai, tiesa?
Des mane spjo neskusti koj plauk, kad nekilt pa
gunda per anksti engti toliau, bet skustuv panaudojau. Dl
viso pikto. viesinaniu kremu isitepiau selius. Ji niekina
mai idro, kad per daug varginuosi, nors, palyginti su Niu
jorku, kur prie pasimatym ibalinami net plaukeliai aplink
iknaskyl, tai tikra smulkmena.
- Nebegaliu, - pasakiau nuo virutins lpos nubraukda
ma krem.
- Gerai, nes kain ar jis tavo veido augalij tyrins su lupa.
- Ne, a apie itai! - Mosteljau groio priemones, i
barstytas visame kambaryje.
Tada, nepaisydama vandeniui neatspariomis kosmetikos
priemonmis kruopiai padaryto makiao, susigraudinau.
Anna Pasternak
Beveik dvideimt met, iskyrus trumpus santuokos metus,
vis spliojau, ar is vakaras man bus svarbiausias. I nevilties
man darsi bloga.
- Man vis dar skaudu, kad Deimis n nesisteng isau
goti ms santuokos. Norjau, kad jis dl ms kovot.
- Ne, - velniai pasak Des, - norjai, kad jis kovot
dl tavs.
Lidniausia tai kas - galiu susitaikyti, kad likau viena, ga
liu puotis arba gerti, kad usimiriau, bet nepaneigsiu fakto,
kad jauiuosi nevykl ir kvail. Pasiiupau Pasimatymus su
Darma, prispaudiau prie krtins ir neirdama atveriau.
Kiekviena istorija yra visikai kitokia, bet kartu tokia pat.
Argi ne visi trokta to paties? Atsidurti tinkamo partnerio
glbyje. Apsivilkau palt.
I SKYRIUS
Seksualusis erbetas
Vaiuodama taksi susitikti su Trojumi Pauersu, mintyse pasi
kartojau Dess sra, k daryti ir ko nedaryti per PPS. Vil
kti labai graiais apatiniais, nors ir neketini su juo myltis.
Bet jeigu, sergk Dieve, paslysi ir neprotingai su juo prasidsi
(ia turjau j sustabdyti ir priminti, kad kalbam apie mane,
ne apie j), nebk su balta liemenle ir baltomis kelnaitmis.
Jos turi bti juodos.
Sutrikusi suraukiau antakius.
- Argi juodi apatiniai ne keki atpainimo enklas? -
paklausiau a.
-Tai ir yra svarbiausia. Vyrai miega su merginomis, kurios
dvi juodas kelnaites, bet veda tas, kurios renkasi baltas. Juk
nenori, kad jis tave vest? - paklaus Des, verdama mane
vilgsniu.
Nedrsau prisipainti, kad skyrybos su Deimiu mans
neatgras nuo santuokos. Prieingai. Buvau tvirtai pasiryusi
suderinti kit santuok su apatiniais.
13
Anna Pasternak
- Palaikyk lengv pokalb, - mok mane Des. - Kad ir
k darytum, nepasakok istorij apie skyrybas ir turto daly
bas. Man atiteko ampano taurs, bet jis pasim prabangius
odinius albumus i Smitsono parduotuvs, nors prie tai i
pl ms vestuvi nuotraukas ir j skutelius sudrask mano
tv veidus. Bk linksma, bet nesentimentali. Apie niek
nekalbk pernelyg smulkiai ir, dl Dievo meils, nieku gyvu
jam neatsiskleisk. Tokie deiziki sakiniai kaip Gal mano ir
dis ir kraujuoja, bet joje jau kalasi vilties daigeliai j visikai
atbaidys. Emocij proveriai vyrams atgrass ne maiau u
minktus aislus, idliotus ant merginos lovos. Bet bk savi
mi. Ties sakant, nebk. Bk nuosaikus savo paios variantas.
Negerk, nes iskysi. Ir neik pas j namo. Net jei nueisi, kad ir
k darytum, nesimylk su juo, nes kol kas tau nepasiekiama
nevaromo, gaivalingo sekso palaima.
Po dvideimties minui, sddama prie Troj, vien po
kitos ilenkiau dvi taureles degtins su tonik ir staiga su
vokiau, kad PPS ne tokie jau keliantys malon jaudul. Be
to, buvau susinervinusi ir nusiminusi. Nesakau, kad Trojus
buvo neivaizdus. Ir dar koks. Jo akys viesiai rudos, plaukai
ne nuobodiai, o pikantikai prail. Jam penkiasdeimt, o
man tai atrod seksualu ir net rafinuota. Rodsi, jis pakanka
mai subrends ir turi tiksliai inoti, k ir kaip daryti. Kalbjo
emocingai ir intelektualiai. Beje, mano pageidavim srae ta
savyb vertinama. Atrod tobulas. Bet ne man skirtasis. No
rjau j atpainti i karto, nes vien pagalvojusi apie ilgus sielos
draugo paiek metus jauiau neapsakom nuovarg. Nusku
bjau tualet ir atsiveriau knygel apie Darm. Santykiai
nusivylus meile - jie tikri ar tik kertas? Skaiiau toliau: Gal
js jau ne kartu su buvusiu vyru, bet ar vis dar su juo var
14
Pamirau itekti ui svajoni vyro
ots? Nejaukiai tikslu. Mano pasitikjimas savimi iaugo.
Velniop tas taisykles! Jeigu jau jis ne man skirtasis, tai bent
smagiai praleisiu laik.
Suinojau didingas jo skyryb smulkmenas: ilepusi, be
galo grai mona man, kad jis ved ne j, o savo darb. Taip
ir buvo. Jie turjo visk, iskyrus normalius santykius. Jis per
vlai suprato, kad idealios sjungos u pinigus nenupirksi, nes
ji ijo pas buhalter. Tai labai eid, todl, atsipirks didiu
liais pinigais, atgaivos iekojo darbe.
- Pirm milijon usidirbau dvideimt trej, - pasak
Trojus ir atstat krtin. - Dvideimt devyneri jau turjau
firm, prekiaujani obligacijomis... Taigi darbai man seksi
vis gyvenim. Kai mane paliko Eime, pasijutau tarsi imes
tas i paios svarbiausios darboviets, neteks paties svarbiau
sio sandorio.
- Ir to suvaldyti negaljai, - pridriau nordama padti.
- Niekaip. Pasitraukiau be kovos. Skaiiau knygas, kaip
suvaldyti emocijas, ir vis vasar knaisiojausi savyje. Tro
jus Pauersas, - padjo ant stalo vien rank, tada prieais j
kit, - prie Troj Pauers. Koks kalts dl isiskyrimo pro
centas gul ant mano pei? - Jis pajudino rankas kaip svars
tykli lktes. - Septyniasdeimt ir trisdeimt? eiasdeimt
ir keturiasdeimt?
- eiasdeimt devyni? - isprdo man n nesuvokus, k
sakau, nors maiau, kaip taigiai sulenkiau rankas ir padariau
metimo judes.
Viepatie, kas gi man?
- Atsipraau. A kaip nesava...
Trojus vos ypteljo, lyg ragindamas visk pamirti. PPS
beprotybs akimirkos itinka visus.
i 5
Anna Pasternak
Paskatinta - nes dl isiskyrimo skausmo jis buvo akivaiz
diai suvelnjs - nusispjoviau Dess nurodymus smulkiai
jam nieko nepasakoti ir isamiai atskleidiau, kaip susipai
nau su Deimiu.
Dirbau leidyklos Ludgate Press reklamos skyriuje ir r
pinausi knyg anonsais bei j reklama iniasklaidoje. Mus su
paindino Kandis i buhalterijos. Deimis buvo jos draugas
ir dirbo gretimoje reklamos agentroje. Nors i pradi atsisa
kinjau eiti akl pasimatym, Lius ir Des mane privert,
kad kuo greiiau i savo gyvenimo imesiau prisiminimus apie
pirmj meil Dulij Vantonak. N neabejojau, kad itek
siu u Dulijaus, bet vis smoning mano gyvenim jis ai
d mano jausmais ir suko galv, kartodamas, kad mane myli,
o pats niurk bet k, tik ne mane. Taigi nebesispyriojau ir susi
tikau su Deimiu Pratloku, kad kuo greiiau isilaisviniau.
Treiadien et vakaro susitikom Deimio staigos ves
tibiulyje. Kai j pamaiau, nepajutau nieko, net palengvjimo,
kad mogus, kurio laukiu nuo tada, kai pradjau suvokti, kas
yra santuoka, stovi prieais. Nepajutau, kad j pastu geriau u
save. Nepajutau, kad mano skausminga vienatv netrukus pa
sibaigs. Nenorjau ir tkti jam antausio, suukti: Kur, po vel
ni, taip ilgai buvai? ir verkdama bei juokdamasi pulti jam
glb. aib taip pat nemaiau. Atpainimas nevyko. Nebuvo
nieko, ko tikjausi. Kol jis jo artyn, greit vertinau: nenusako
mi juodi batai, seksualios ilgos kojos, prastai pasitas tamsiai
mlynas kostiumas, puiks markiniai i Dermino gatvs ir
siaubingos keramins ssagos su borumis, tanks isitar
rudi plaukai ir nuostabiai ilgos, tankios blakstienos. Prisime
nu, kaip pagalvojau: O jis visai nieko. Nieko? Negi mano
16
savigarbos jausmas taip atbuks, kad mane patenkino nieko?
Juk rinkausi ne sumutin ir ne rankluosi pakab, tiesa?
Vidinis balsas mane spjo, kad cheminiai procesai turjo
vykti nedelsiant, bet nieko nenutiko. Kakodl dar ir dabar
kankinuosi, kad sau pasakiau, jog jis gali bti man skirtasis.
Kodl? Todl, kad jis atrod puikiai? Nejaugi taip bijojau ap
vilti savo tvus, nors dl to tekt paaukoti savo ird, o vliau
ir j, rytantis tekti u mogaus, kuriam a nerpiu, bet ku
ris baig tinkam mokykl? Taip. Akivaizdu, kad buvau tokia
klaikiai lkta.
- Deimis Pratlokas. - Jis ities rank. Atsistojau, o jis
drsiai mane prisitrauk. - Tu tikriausiai Deiz. - Tada pabu
iavo abu skruostus ir nusikvatojo: - Velnikai tikiuosi, kad
tu tikrai Deiz.
Nuo jo dvelk stiprus citrininio muilo kvapas. Pastebjau,
kad skusdamasis sipjov. Mane suavjo kraujo takelis ant
apykakls.
- Atleisk, kad priveriau laukti. Deja, spaudia terminai.
Ar supyksi, jeigu dar usuksim biur?
Paskui j jau prie eskalatoriaus ir mes patraukm per
didiul nepertvert biur. Keista, kad nemanoma nepaste
btam pakliti tok avil. Nepaisant darb termin, skam
bani telefon, aparatus ukimusi faksogram, kavim,
klaviatr tarkinimo ir i plastiko puodeli besilaistanios
kavos, bet koks naujas mogus ikart patraukia dmes. i
nojau, kad esu stebima. Deimis irgi. Bet nieko nepaisydamas
ididiai yrsi tolyn.
- Ciuok, Atkinsai, niekeli. - Jis trinkteljo vyrui rie
baluotais plaukais, sdiniam prie jo stalo. - Dink ir atnek
panelei Dli arbatos.
i 7
Anna Pasternak
Deimis mosteljo man kviesdamas sstis jo viet.
- Nerandu tinkamo personalo, - dramatikai pasak
jis. - Turiu padaryti vien kopij. - Ar jis visada kalba pusiau
dainuodamas, tarsi diktuot pastabas? - Gal nori Kandisei
elektroniniu patu nusisti pirmuosius spdius?
Jis mirkteljo. Stovdamas alia spausdino, ilgi kaip
menininko pirtai nirtingai dau kompiuterio klaviat
r. Tuo tarpu akimis permeiau elektroninio pato adresus.
Jo draug vardai buvo Badiklis, Dofis, Rupiokas, Fifi,
Keiknas, Mtinis. Jie turjo priadinti mano budrum, bet
staiga pastebjau, kad turim bendr draug Mark Stailz.
Mark painojau studijuodama universitete. Jis dabar dirbo
Niujorke. Greit lindau Deimio pato dut ir pamaiau
Marko laik, kurio tema Patvarkyti Dli (unyt?!) Gal
tai ir nebuvo labai mandagu, bet juk suprantama, kad laik
atveriau.
Dimi, tu apgailtinas ikniau. Senokai neraei. Taip, Dli
pastu. Kart per vakarl buiavausi, bet, laim, ji buvo gero
kai kauusi, todl greiiausiai pamiro.
Gana protinga ir linksma, bet labai sitempusi. Daug loja,
nes jos motina veisia unis, bet iaip nebloga. Iklauso, k kalba
kiti, o mane tai painioja.
Jeigu nori pasidulkinti, usimink, kad tau reikia visko: ei
mos, vaik, namo ir 1.1. vertina sipareigojimus.
Skms, draugui, tau jos prireiks. Iki, Padas.
Tiksliai n neinau, kas mane labiau priblok. Tai, koki
mane mat Markas Stailzas, ar tai, kaip Deimis susirainjo
su draugais. Painioja? Gana protinga? Vertina sipareigojimus?
18
Potekst supratau - draugui, pasisaugok. Jai per trisdeimt
ir ji nekantrauja bti pakabinta. Pirtais persibraukiau plau
kus. Esm ta, kad jis teisus. Markas ydintis Stailzas, Marko
Pailas - kad ir kaip ten vadintsi tie berniukai-vyrai, jis man
sudav skaud smg. Buvau kaip ir kitos pauktyts, kurioms
per trisdeimt, bet gyvenimas nelabai nusisek. Atrod, kad
man pakankamai sekasi, nes turiu mading ger darb, ger
biam eim, puiki draug ir but Seperds Bue, bet viduje
tutuma, nes turiu ne visk. Neturiu net vaikino. I vis va
karli ieinu, susistabdau taksi ir namo vaiuoju viena. Ne
gana to, tikiu tais paraymais ant Cosmo vireli, kad galiu
bti grai ir padaryti puiki kaijer. Man lenktyns prasidjo.
Kodl gi taip skubjau? Kodl nuolat bijojau praiopsoti k
nors svarbaus savo ateiiai? Kodl, uuot pairjusi Deim
Pratlok ir nubgusi tolyn kiek kojos nea, patapnojau jam
per pet ir pasakiau:
- Neinojau, kad tu pasti Mark Stailz.
- Marko Pail? Taip. - Jis pasisuko kdje ir vilgteljo
ekran, kuriame vis dar buvo elektroninis laikas.
A pairjau j ir piktai sulojau. Jis prapliupo juoktis.
Vis dar amsdama, juokiausi ir a.
- Man galvoj nuvito tik tada, kai sigaliojo sprendimas dl
ituokos, - paaikinau Trojui. - Kad jis juoksi ne su manimi,
bet i mans. Maniau, mus sieja bendras juokas, bet jis visada
i mans tyiodavosi. T akimirk buvo nustatytos taisykls.
Nutilau suvokusi, kad Trojus mane stebi pakreips galv.
Nors pasmonje mkteljo, kad jis gali irti su pasi
bjaurjimu, buvo jau per vlu. Mane itiko kalbjimo per
pasimatymus sutrikimas, kurio, kaip ir nervinio tiko, nega-
19
Anna Pasternak
jau suvaldyti. N nesistengiau nurimti, nors prie akis i
kilo Dess paveikslas. Ji auk:
- Velniai raut, tutuojau nutilk!
Deja, itas atsarginis stabdys irgi nesuveik. Toliau dard-
jau apledjusiu eminanio atsivrimo greitkeliu. Nebegal
jau praleisti n menkiausios smulkmenos.
Itutinau taur. Panirom nejauki tyl. Jau nebesijau-
iau nei maikti, nei energinga. Sau atrodiau neapsakomai
kvaila ir lidna. Staiga supratau, kuo negeri pasimatymai po
skyryb - abu pasipasakojot, ir tai vienintelis jus siejantis da
lykas. Nebeliko nieko, iskyrus nesmagi tutum per daug ir
per greit pasakius. Ko gero, Trojui pasidar mans gaila, nes
jis gana maloniai pasak:
- Atrodo, judu buvot keistoka pora.
- Taip. Vienas kitam iklm paviri paias blogiau
sias savybes, - kvailokai pasakiau. - Itekjusi u Deimio
nepradjau jo labiau mgti, utat pradjau maiau mgti
save. Jis man buvo nuobodus. O nuobodaus jau niekas ne
pagyvins, tiesa?
Pairjau jam akis, nors jau inojau, kad visk sugadi
nau. Trojui tikriausiai buvo mirtinai nuobodu.
Jis vl pripyl mano taur.
- Nesivaizduoju, kad kam nors atrodytum nuobodi, - pa
sak jis. - Tu tokia atvira, kad turtum sigyti emocini apsi
saugojimo priemoni.
- Dabar man reikia tik toki apsisaugojimo priemoni, -
kariai nusiaipiau. - Daugelis vyr nemgsta atvirumo. Jis
juos gsdina.
Trojus irjo tiesiai mane.
- Bet a ne toks kaip daugelis vyr.
20
Beprotikai susiavjau Trojumi t pat akimirk, kai jis
nuve mane pas Des n nebands pabuiuoti ir nepasils
susitikti dar kart. Ar todl, kad jis buvo daug turtingesnis
u mane? (Kodl moterims atrodo, kad turi slpti savo nor
bendrauti su turtingais vyrais, lyg bt negarbinga prisipa
inti, jog mes susijaudinam erotikai, kai jis tekia ant stalo
savo American Express kortel? Juk gebjimas sumokti
yra jo potencijos dalis.) O gal todl, kad Trojus su manimi
neaid, nors a netiktai to panorau? Kad ir kaip bt, mane
jaudino jo savitvarda, nes jo ibanios akys tarsi sak: Mes
abu inom, kad turiau tave, jeigu tik panoriau.
Norjau, kad jis mans trokt labiau u visk, nes, ne
paisant to, kad ijau a, buvo skaudu suvokti, kad Deimis
n neband mans sulaikyti. T nakt, guldama lovoje ir
apgalvodama pasimatym su Trojum, prijau prie ivados,
kad santuok nutrauki daug anksiau, ne tada, kai susikrau
ni daiktus ir ieini. Mano atveju - svirduliuoji laiptais, ban
dydama i rank neimesti orchidjos, prausimosi reikme
n ir plastikinio maielio, prigrsto vari, bet papilkjusi
kelnaii. Tada man drebjo kojos, bet ne nuo nerv, o nuo
per daug jogos pratim, atlikt t ryt. Argi mano knas
inojo, kad, grusi i jogos, suvalgysiu sumutin su vitiena
ir paliksiu vyr? Ar todl visa virpjau, kai reikjo atsistoti
uns poza, ir griuvau ant galvos bandydama padaryti tiltel,
nes mans neklaus rankos?
O kurgi drama? Argi neturjo aidti riksmai ir verksmas?
Ar neturjo duti lkts, ar jis neprivaljo pulti ant keli, mal
daudamas mans neieiti? Nepalikti jo. Neugesinti ms sva
joni arij! Bet juk abu inojom, kad vilties liepsna jau uge
Anna Pasternak
susi ir nebra prasms bandyti j iebti. Nors ir labai norjau,
jis nenusiemino, nepuol ant grind ir nestvarst mans u
kulkni kaip vaikas, maldaujantis, kad tvai neit pobv. Ir
ne todl, kad jo gis metras atuoniasdeimt penki centime
trai, tad vargu ar bt sugraibs mano kulknis, o todl, kad
jam tai nelabai rpjo. tai kas man nedav ramybs. Tai, kad
jis ne mane vijosi, o nujo virtuv ir isikep kiauin.
Mama mans lauk mainoj. Ji mane paskatino narsiai
linkteldama galv. Kai atidariau jos purvu aptakytos mai
nos dureles, i vidaus lodami ioko Donaldas ir Dagis - jos
mylimiausi ilgaplaukiai taksai. Leidau jiems aplaiyti veid,
kol grdau orchidj prie miliniko un dalo maio. At
sisdau priekyje alia mamos. Mainoje dvok lapiu unimi,
aplapintais iaudais ir dulkm. Kvapas dusino ir buvo be galo
pastamas. Negaljau j pavelgti. Neinojau, k sakyti. Juk
negaljau itarti: Atleisk, mama. Prisimeni tuos eiasdeimt
gabal, kuriuos ileidai mano svajoni vestuvms? Tai va, vy
ko nesusipratimas. Pamirau itekti u savo svajoni vyro.
Bet utat rytingai pasakiau:
- Velnias. Bute palikau rankin.
- Nueisiu a, o tu pabk ia.
Ilipusi ji pabeld bagains lang. Donaldas su Dagiu,
pastr i baims, tyljo, tarytum sitikin, kad niekada jos
nebepamatys ir likus gyvenim praleis Batersio un prie
glaudos narve.
- Palaukit ia, mano angelliai, - garsiai pasak ji. - Pab-
kit su Deize, kol mamyt ateis. Netrukus griu.
Giliai kvpiau. Man buvo bloga. Ne tik svaigo galva,
bet ir pykino nuo panikos: Viepatie, meiau savo vyr. K,
velniai raut, darysiu vis gyvenim? Nejaugi tai tiesa? Ne
jaugi sdiu su purvinomis jogos treniruoi kelnmis ir vos
kvpuoju i siaubo? Jeigu jau vlyvo balandio sekmadien
nusprendiau palikti Deim Pratlok, kodl to nepadariau
oriai? Pasidaiusi, pasipuousi pramatniu iltu treningu, to
kiu kaip Denifer Lopes ar Denifer Aniston? Kodl nuolat
save lyginu su didiausiomis ymybmis, lyg biau vieas
asmuo? Nebuvo nei paparac, fotografuojani mano aaro
mis iterliot veid, nei ymi draug, padedani isine
ti daiktus, nei vairuotoj, skubiai nuveiani rmus, kur
mane nuramins ir sutvarkys veid. Verkti norjau nuo stai
gaus suvokimo, kad man tiesiog prasta susimauti kaip ir vi
siems kitiems.
O tada igirdau j. Tai buvo laukinis, globjikas lits,
kurios jaunikl sueid, riaumojimas, reikiantis, kad ji dl jo
tuoj udys.
- Tavs praiau vienintelio dalyko - mylti Deiz, o tu ir
to nesugebjai.
-Js dukra prakeikta beprot... Nuo jos amin bd...
Motina su Deimiu taip garsiai auk, kad juos galjo gir
dti mons kitame gatvs gale.
- O tavo bda, jaunuoli, yra ta, kad taip ir neimokai
duoti.
- O kaip manot, koks velnias nupirko it but?
- Sau nusipirkai. N nenutuoki, kas yra tikras dosnumas.
Deiz ijo, nes nebegaljo pasilikti. Bet ji mieliausia ir pado
riausia mergina, o tu sunaikinai...
Aaros liejosi upeliu, todl nebegaljau ilgiau klausytis.
Mano irdis plyo pusiau. Ir ne todl, jog itekjau u vyro,
kuris mane myljo ne tiek, kad dl mans kovot, o todl, jog
kovojo motina.
23
Anna Pasternak
Kit ryt po mano pirmo pasimatymo su Trojum mudvi
su Dese susitikom su Liuse igerti po puodel kapucino ir
iklausyti ipaini. Po PPS grusi Dess but, papasako
jau jai grietai suredaguot mano pokalbio su Trojum versij.
- Vlai grai? - Lius pirtu parod mano paraudusias
akis, bet prisipainau graudiai verkusi. - Vadinasi, jis tau
nepatiko?
Ne. Patiko. Tiesiog negaljau veikti paauglikos baims
vl bendrauti su vyru. I pradi mgavausi savo nelaimin
gos santuokos su Deimiu drama. Skandalai, nuoskaudos, i
proto varantis plauk slinkimas, audringi susitaikymai buvo
nuobodulio prienuodis. Bet vliau ta drama pasidar pats
nuobodiausias dalykas.
- Bet tau nra jokio reikalo simylti Troj, - pasak
Des.
Paaikinau, kad nors vien nuo tos minties suakmenju, vis
dlto norjau su juo pasimylti. Ties sakant, turjau pasimy
lti, kad i savs istumiau Deim.
- Seksualusis erbetas.
Nesuvokdamos suiurom Lius. Greiiausiai Los An-
dele taip vadinamas mogus, su kuriuo pirmu pasimyli po
isiskyrimo. Tas, kuris padeda paalinti nevykusi santyki
palikt bjaur prieskon. Des pabr, kad galima myltis
su mogumi ir jo nesimylti. irdyje su ia nuostata katego
rikai nesutinku. Manau, taip bna tik pykusiems vyrams ir
mamyi sneliams.
Rankinje suvejojau naujausi pirmosios pagalbos sau
priemon - labai perkam knyg Fenikso sindromas - kaip
atgimti i skyryb pelen.
24
Des sudejavo:
- Einu sau, jeigu vl prasideda tie psichologiniai pais
talai.
- ia svarbiausia erotinis intelektas, - atsakiau a.
- Praau kalbti gimtja kalba. - Des kumiu trinkte
ljo stal.
- a, gal ko nors imoksim, - pasak Lius ir pridr: -
Manau, yra k suinoti. - Des pakl antak. Pastebjusi jos
reakcij Lius pridr: - Niekas taip nesunaikina pasitikji
mo savimi, kaip seksas su nuosavu vyru.
Bet Lius su Edvardu bent jau yra laimingai susituok
(argi ne?), todl jai nereikia su kuo nors suartti ir atgauti
pasitikjim savimi. O man reikia.
Didiausias erotinio intelekto pliusas tas, kad jis leidia i
likti sveikai po nemalonaus susidrimo su savo orumu. Jeigu
erotinio intelekto lygis emas, esi taip dkinga u tai, kad kas
nors tavim avisi, jog padarytum visk. Uuolankomis arba, dar
blogiau, visai atvirai partneris parodo, kad esi lengvai pasie
kiama arba bjauri, todl jis nieku gyvu tavs nesupaindins su
savo draugais arba motina. Aukto lygio erotinis intelektas lei
dia net ir kuo nors susiavjus sugebti gerai save vertinti. Tai
yra flirtavimo Oksfordas ir Kembridas, gundymo meno esm.
Akivaizdu, kad po vakarykts neskms su Trojumi mano
emocinis bagaas labai menkas, todl nra ko labai tiktis.
- Judu n nepasibuiavot, tai kaip gali paistyti apie eroti
k? - drb Des.
Bandiau ginytis, kad pirmo pasimatymo pagrindas yra
trokimas. Svarbiausia tai, kas ko nepasakyta. Privalai prisi
derinti prie tos nematomos lytins tampos bangos ir parody
ti, kad trokti bti Heiama.
25
Anna Pasternak
- Na, akivaizdu, kad jo erotinis intelektas labai aukto ly
gio. - Des atsistojo ketindama eiti. - Jis pasiek kaip tik
tai, ko norjo.
- K reikia kaip tik tai?
- Kad lauktum jo skambuio, pasirengusi pulti jam po
kojomis, kai tik jis panors tave paguosti. Taip jis gavo eroti
nio pranaumo. Priversk j laukti.
Vliau, traukiniu vaiuodama pas mam, siutau, kad Tro-
jui apnuoginau savo siel. Jis nenorjo mans pabuiuoti, nes
vis laik pliaukiau apie save ir savo santuokos baisumus, o
jis n siterpti negaljo. Nejaugi mano instinktyvus nuoirdu
mas kalbantis tapo kliuvinys pasimatymams? Anksiau per
pasimatymus bdavau avi, bet dabar man ant kaktos deg
uraas Isiskyrusios neviltis, todl nesugebjau ilaikyti n
trupuio moterikos paslapties. Po keli tauri puolu atlikti
ipainties, nors turiau elgtis kaip koket ar meilu.
Ar biau taip pat susierzinusi, jeigu Trojus bt kiemsar
gis? Ar trokau jo, ar jo gyvenimo bdo? Atsiveriau Darmos
knygel. Nelygink savo savigarbos su kito savigarba. Tiks
lu. Suskambjo mano mobilusis. Trojus? Ne. Mama klausia,
kada griu.
Pas mam mane anksti priadina ne tik sutrikdytas gyveni
mas, bet ir i unids sklindantis nesiliaujantis lojimas. Mama
gerai inoma un veisimo versle. Nes Dianos Dli taksai lai
komi prestiiniais unimis. Jie turi arogancijos kaip jokie kiti.
Tiesiog netiktina, kad drukis, emas, der panaus unkas,
apgailtinas gauruotas pagaliukas, gali irti tave taip ididiai
ir pranaiai, tarytum i pasibjaurjimo pakls plonus antakius
26
sukt alin ilg straubl. Jie tiesiog ino, kad yra iskirtiniai. Ir ne
todl, kad laikratyje Dachshund Daily jiems skiriamas visas
puslapis, nes jie nemoka skaityti. Todl, kad jie niekada mamos
nenuvilia. Ivada viena - jie ne tokie kaip tavo ttis.
Taigi Dagis, Donaldas, Dominikas, Donatas, Desas, De-
bora, Dezdemona, Diandra, Denisas, Dastis, Danielis, Dei-
monas, Denis, Delija, Delfinija Dezir (kal, laimjusi daug
apdovanojim) ir kiti prakeikti Dli taksai mano mamos nie
kada neapvils. Jiems galima aplapinti lovas, iterlioti uuo
laidas, priterti ant rank darbo Obisono kilim svetainje,
iknaisioti jos mgstamiausius bijnus, rykiai alia tulimi
apvemti sof, apgrauti kelias padorias bat poras, bet jie jos
niekada neapvils. Emocikai itie iurkiaplaukiai, trumpa
plaukiai ir ilgaplaukiai padarai yra nepajudinami.
Deja, mano mokslininkas tvas Derekas visai kitoks. Be
veik prie du deimtmeius, ruodamasi neti vark valykl,
mama ikraust jo kienes ir suinojo, kad ttis neitikimas.
Kai jo paklaus, ar umezg roman, jam uteko padorumo
bent jau nemeluoti. Kai prie akis iskleid du pranczikus
laikus (ji juos taip vadina), jis sdjo virtuvje prie stalo. T
vas ltai pakl galv nuo lkts, bet neparod jokio nerimo.
Ji paklaus:
- Ar gali j mesti?
Jis tyljo gal tik kelias sekundes, bet mamai tai buvo am
inyb. Jis dl jos nekovojo. Jis nerinko odi ir nesisteng
greit itarti, kad j myli. Tai buvo bjauri klaida. Ne, jis labai
vyrikai ir apgalvotai niekur neskubjo. Ir per tas kelias bran
gias akimirkas sudau jai ird. Mama gal ir bt atleidusi
neitikimyb, bet delsdamas jis j prarado. Pagaliau ji igirdo:
- Sunkiai.
27
Anna Pasternak
Taip baigsi dvideimt dvejus metus trukusi santuoka.
Mama tiesiog pasim rankinuk ir ijo i nam. Ji negro
tol, kol ttis nesusikrov savo daikt ir nepaliko ms ir ei
mos namo. Daugiau kaip tris kilometrus mama nujo apsiavusi
auktakulniais (atrodo, ji niekada nepataiko apsiauti tinkamais
batais - kart net nujo vestuves su vakarine suknele ir bo
tais), kol rado taksofon ir paskambino draugei. Nuo tada
mano tvai po vienu stogu nepraleido n vienos nakties.
Ttis band paaikinti, jog didiausias sunkumas tas, kad
jo meilu mokslinink, su kuria jie kartu atlieka mokslin
darb; nenuostabu, kad jo gynyba pasirod silpna. Nejaugi jis
nuoirdiai tikjo, kad mama supras, jog jis nenori mesti mei
lus, nes tai grst jo darbui? Kaip paprastai, jam svarbiausia
pasirod karjera. O tas faktas, kad jo mokslo ir lovos partner
buvo dvideimt met jaunesn u mam, didesni ms sim
patij jam nesukl.
Dabar namai primena bendrabut narsioms moterims,
dl kuri nekovojo j vyrai. Nepaprastai lidna atsibusti savo
vaikysts kambaryje, iklijuotame nublukusiais roiniais tape
tais, kur galvgalyje kabo kadaise per lenktynes ikovoti ap
dovanojimai, kai visos mano draugs parke stumdo vaikikus
veimlius. Prie vedybas bdavo smagu grti namo, bet gy
venant ia po skyryb vystosi protinis atsilikimas ir klaustro
fobija. Po taip trumpai trukusios santuokos (arba apmaudios
klaidos) kaip mano ir Deimio nebna sunkaus turto daliji
mosi. Gauni tai, k djai. Jeigu gyveniau su mama, pinig
man utekt metams ar kiek ilgiau. Neturjau kaip Deimis
paveldt turt ir ne taip kaip Deimis jo pageidavimu po
vestuvi meiau darb leidykloje. Taigi tik i lidno reikalo
vl gyvenau kaime.
28
Namie visi daiktai sudvti ir apdulkj, bet tai niekis, nes
visa pirkta seniai. Kartnas nubluks, lov spyruokls isi
klaipiusios, patalyn sudilusi, bet tai nesvarbu, nes taip ir turi
bti. Niekas neria akies, nes nra nieko naujo. Mes ne nu-
voriai - naujieji turtuoliai, o naujieji vargai. O tai ia, Kot-
svoldo kalvose, kur kas geriau. Koks skirtumas, kad mama
negali padoriai paatostogauti ar namie nra karto vandens
(tie miliniki aliejiniai vandens ildytuvai kainuoja be pro
to daug), jeigu pasiknaisioti sode ji ieina mvdama ied
su miliniku briliantu, aplipusiu purvu ir un plaukais.
Herms firmos rankin sena, jos oda sutrkinjusi, bet kai
mama iygiuoja miestel su pigiu i katalogo pirktu vilno
niu paltuku ir Marles &c Spencer sijonliu, imanantys mo
ns n nesuabejoja, kad ji viena i j.
Kai rytais nulipu emyn pusryiauti, mama niekada ne
bna apsirengusi. Ji tiesiog neturi laiko. Aminai vilki stor
ali chalat, avi botus, ant kaklo kabo perl karoliai, o lpos
bna nudaytos rykiai rausvai.
- Tai kaip prajo pasimatymas su obligacij prekeiviu? -
paklaus ji t ypating ryt, ant dujins virdama dvokiani
ms. - Koks jis?
- Protingas, turtingas, domus, klestintis, - glaustai at
sakiau.
- Vaje, - atsiduso ji, - veriau neprasidk.
- Atleisk. Gal aus sikia! un sausain?
- Nemanyk, kad nesuprantu, kuo traukia tokie vyrai, - i
didiai atsak ji. - A irgi buvau jauna. Aiku, tokie galingi
vyrai - didel pagunda. Bet kaip tik tokie, nordami pasiekti
savo, sueidia.
- Versle taip, bet ne emocikai, - paprietaravau.
29
Anna Pasternak
-Jis sudaro sandorius.Tokiems vyrams visas gyvenimas -
verslas. Jis skirtumo nemato.
Susijaudinusi atsistojau, nes irdies gilumoje supratau, kad
mama teisi. Trojus sak, jog mona j paliko dl to, kad buvo
veds savo darb. Bet juk nenorjau u jo itekti. Norjau j
ukariauti. Vien tam, kad sau rodyiau, jog sugebu. Mama
paskui mane isek priekambar.
- Nepakartok mano klaidos. Nra didesns vienatvs,
kaip bti su mogum, kuriam svarbiausia karjera. Per daugel
met grojimas antru smuiku demoralizuoja.
Apglbiau mam, nes inojau, kad jau dvideimt met jai
atsivrusi skausminga tutuma, neupildyta velnumo.
- Noriu tau visko geriausio, Deize.
- Ne, - atsiliepiau pamau traukdamasi, - tu nori to, kas,
tavo manymu, geriausia, ne to, ko noriu a.
Ulipau vir. O ko gi norjau a? Trokau bti lais
va. Atsikratyti priklausomybs nuo aminai teisaus Deimio.
Norjau negalvoti apie tai, kas jam prie akis - bus laiminges
nis, mylimesnis ir su nauja partnere jam seksis geriau nei su
manim. Norjau bti laiminga dl jo, o ne putoti i nirio ir
pavydo, kad jam gyvenimas klostosi puikiai. Greit perveriau
savo nuiupint knyg Kada ieiti tolygu igelbti gyvyb,
nekantraudama rasti iminties perliuk, kuris mane nuramin
t. Kai niekas nelaimi, apdovanojimas atitenka abiem par
tneriams. Turiu mintimis j palikti, kad pagaliau visk pa
miriau. Tai ir bus mano apdovanojimas.
Sdjau ant lovos ir variau ms nuotrauk album. I
slydo kelios neklijuotos nuotraukos i praeit Kald atos
tog Barbadose. Mudu su Deimiu raudono saullydio fone
laivu plaukm pairti kaimanini vli (negaljau lipti
30
vanden, nes vliai krimsteli, kai sergi mnesinm, o man
taip ir nutiko). Dieve, popieriuje mes atrodm geri be joki
pastang. Taiau niekada nepamiriu, kaip drybsojau papl
dimyje ir spoksojau nepaprastai mlyn jr - sugebjau su
vokti gro, bet jis i mans isunk visas jgas. Nei Deimis,
nei a nebepajgm apsimetinti. Nesugebjimas santuok
psti n laelio gyvybs mus beveik vienijo. Maudms pra
bangoje, bet jautm netekties skon. Maniau, kad Deimis
toks pat vienias ir kupinas nevilties kaip a.
inojau, kad vliau galiu gailtis, bet negaljau susitvar
dyti. Taip norjau greiiau pasveikti, kad pradjau skubiai
plti albumo lapus. Negaljau leisti, kad itas vyras ir sudu
usios svajons toliau eikvot mano laik. (Taiau kilo pa
gunda pasilikti kelet nuotrauk, kuriose buvau Barbadose
vien su bikiniu ar su vestuvine suknele, nes greiiausiai nie
kada nebebsiu tokia laiba ir su tokia tobula ukuosena.) Po
valandos jau stovjau nuo kario blizganiais skruostais alia
liepsnojanio lauo. J ugn meiau savo vestuvi vaizdajuost
su Deimio ranka uraytu pavadinimu Deizs ir pusgalvio
didioji diena. Paskui j nuskriejo duts nuotrauk, ku
riose mes drauge. Stebjau, kaip raitosi kampuiai, o spalvo
to raalo upeliukai liepsnoje pajuosta. or i mano svajoni
laidotuvi lauo kilo mai apangljusio popieriaus gaballiai.
Pamaiusi nekeniamos buvusios anytos Lavinijos Pradok
nuotraukas, nesusilaikiusi kteljau i diaugsmo. Valio!
Man jau niekada nebereiks valgyti didiuli kepsni ir ksti
begalini Boogle aidim per pietus su Pratlokais.
Staiga sukaupiau drs ir pat liepsn vidur sviediau
vestuvini nuotrauk album. Pagaliau, prabgus beveik me
tams nuo tada, kai palikau Deim, deginau ms sjungos
31
Anna Pasternak
karm. Galutins pergals kaip filmuose gal ir niekada nepa
sieksiu, bet tai jau buvo panau j. I susijaudinimo paban
diau atsistoti ant rank, bet rankos isiskt ir nugriuvau
komposto krv.
I savo kambario meiau visus niekniekius. Taip, teks
atsisakyti apiurusio Snupio ir pirmojo per Valentino dien
gauto atviruko, jeigu noriu normaliai gyventi toliau. Taiau
staiga suskambjo mobilusis. Pamaiau Trojaus numer, bet
neatsiliepiau, kad jis palikt inut.
Sveika, Dli. Kaip gyveni? Klausyk, mayte, an vakar
pasimatymo po skyryb gynyba buvo tokia auni, kad no
riau tau surengti krymin apklaus. Gal kit treiadien
atunt susitinkam mano biure?
Negaljau sulaukti.
- Nepamirk, kad per antr pasimatym vyrai jau nebeat
rodo tokie gras, - pasak Lius, vyniodama mano plaukus
ant kart suktuk.
- Tarp pasimatym j ivaizd susikuriam vaizduotje, -
linkteljo Des, - o tada staiga: Fu, kodl jo tokie batai?
Visos vl buvom susigrdusios ma Dess miegamj,
Lius stengsi mane pagrainti, o Des nuraminti prie tok
svarb antr pasimatym su Trojum. Lius kedeno ir dliojo
mano garbanas, retkariais nukarpydama kyanius galiukus,
o Des pradjo grsming monolog, kuris bt suavjs
bet kur seminaro, kaip ilikti viengungiu, dalyv.
- Usirayk ant kaktos, Deize. Tu neiekai meils. Tik
nori smagiai praleisti laik. - Ji iupo makiao teptuk ir pra
djo juo baksnoti man rank. - Jeigu smagus laiko leidimas
reikia vienos nakties nuotyk, privalai ilaikyti emocin ats
32
tum. O jeigu kartais nepavykt, jis pamanys, kad esi varg,
su bet kuo gulanti lov...
- Jeigu jie iandien pasimyls, jis gis persvar, - pasak
Lius, nirtingai mane ukuodama.
Prie krsdama man proto, Des met j vilgsn.
- Jeigu, apsaugok Viepatie, esi tikra nesubrendl ir ap
svaigusi jam atsiduosi, svarbiausia, kad bt sargis.
- A jam neatsiduosiu, nes sergu mnesinm, - siterpiau.
Des patrauk peiais. Argi jai tai kada nors buvo klitis?
- Na, bent jau nepastosi, - pasak Lius.
Atsidusau. Eiti pasimatymus po skyryb staiga man pa
sirod labai neskoninga ir neoru.
- Nejaugi nesupranti? - paklausiau, Liusei vis dar trisiant. -
Neturiu kada smagintis. Man jau beveik keturiasdeimt.
Des i siaubo atlo galv.
- Neturi kada smagintis? Tu tikrai nenormali, Deize.
- Klausyk, smagintis tikrai moku, - pabandiau paaikin
ti, - galiu bti maikti, tik tada labiau igsdinu, nei prajuo
kinu. Moku reikalauti, bet nedominuoti. Ir moku tinkamai
laikyti peil, nors kain ar vyrams tai rpi. Bet a iprususi
neurotik, jeigu ne daugiau. Moku valgyti artiokus ir i oma
ro nypli itraukti minktim. Bda ta, kad esu per daug
pavargusi aisti tuos viliojimo aidimus. Troktu susirasti t
vienintel ir ramiai gyventi.
Lius padjo ukas ir i mano rankinuko pasim Pasi
matymus su Darma. I pradi knyg priglaud prie krti
ns, tada atsivert kur pakliuvo.
- Nuostabu! Skirta kaip tik tau. Igyvenk savo vaizduo
ts, ne prisiminim triumf.
- K tai reikia tau? - sumurmjo Des.
33
Anna Pasternak
- Man sakoma, kad praeitis - skausmingos skyrybos - turi
nedaryti takos mano ateiiai, - kvailokai paaikinau. - Kad
jeigu tik tiksiu, galiu gyvenime nuveikti k nors reikminga.
- Teisingai, - Des plekteljo man per nugar, - tai eik
ir nuveik k nors reikminga su Trojum, bet kvailai netikk,
kad jam tai k nors reik.
Lius mane pasuko veidrod.
- Tavo ukuosena vadinama Einam lov, nes a k tik i
jos ilipau, ir irk, kaip puikiai atrodau.
- Vadinasi, turiu atrodyti kaip kek, bet elgtis kaip nekal
ta mergel, o jeigu paslysiu, turiu vyrikai su tuo susitaikyti?
- Supratai, - nusiypsojo Des. - Atsitiktinis seksas skir
tas patenkinti libido ir nepaliesti irdies.
Lius pakl antakius.
- Tu geriau inai.
- Per penkerius metus turjau madaug keturiolika par
tneri, - pasak Des. - Tai ne paleistuvyst, nes ne visus
kartu. - Ji atidar duris ir istm mane. - Gerai, kvailute
Dli, tu pasirengusi viskam.
Taiau Des nepajg suvokti, kad nors siaubingai tro
kau gyventi toliau, bijojau fizins artumos. Po trumpos mono-
gamins santuokos su Deimiu ir daugiau kaip met celibato
jauiausi nepatyrusi kaip tyra mergel. Ilgjausi paaugliko
prieraiumo, kai glamons reik ne priemon tikslui pasiekti,
o pat tiksl. Tais gdiais nepatyrimo laikais nebuvo toki
dalyk kaip geras Merlot vynas, begdikos dviprasmybs ir
skubus perjimas miegamj. Bet dabar, pasiekusi tok am
i, kai nebe u kaln menopauz, nebegaljau po vieno pasi
matymo ir itaigingos vakariens apmauti vyro, ar ne tiesa?
34
Tai, kad Trojus mans nenusive prabang restoran,
o pats namie ruo vakarien, visai suglumino. Jo viengun
gikas bstas tiesiog svaigino. Skon tikrai turjo ger - di
diuls drobs buvo strategikai ikabintos didiulje balt
sien erdvje. Niekaip negaljau atitraukti aki nuo Kornva
lio pakrants peizao, kur netoliese gyveno jo tvai. Tamsiai
violetins spalvos jra piktai tal isikiusias juodas uolas.
Paveiksle buvo galima irti aistr ir poezij. I to ikart su
pratau, kad Trojus turi ger skon ir yra jausmingas. Paruo
gana erotik patiekal - karduv su pranczikais aliaisiais
liais ir burokli miraine, apibarstyta vieiomis petraol
mis. Tai mane keistai sujaudino.
Eidama nusiplauti rank, o tiksliau - pasitaisyti ukuo
senos ir dar kart pasitepti maskuojamuoju pietuku, greit
permeiau akimis ir mintyse vertinau knyg lentynas. Yra
k paskaityti. Salia verslo literatros, vertingos klasikos ir
trileri prie lovos jis laik gerokai nuiupint knyg Che
mija ar karma? - nauj paklausi knyg apie seks ir dva
singum. Hm. Tai daug ada. Gal Des buvo neteisi, gal
jis ieko dar ir sielos draugs? Vonioje radau balt rank
luosi ir gero prancziko muilo. Grusi prie valgomojo
stalo pamaiau, kad jis padjo linines servetles, vandens
stiklines ir rankius patiekalams sidti, kuriuos vyrai pa
prastai pamirta.
Saitas ampanas, Coldplay muzika irTrojaus kalba buvo
be priekait ir linksmino. Jis mans paklaus, kada suvokiau
tapusi moterimi. Klausimas man pasirod puikus ir gana
valgus. Atsakiau:
- O kada suvokei, kad ttis ne Dievas ir mamai ne pirmas?
35
Anna Pasternak
Ir mudu prapliupom juoku.
Neinau, ar buvau su tamsiais akiniais, ar tiesiog apsvai
gusi nuo alkoholio, bet Trojus man pasirod tikrai patrauklus.
Jis buvo stambesnis u Deim. Ne nutuks, bet plaiapetis.
Atrod atvirairdis ir paprastas. Pagyvenus su emocikai u
daru Deimiu, tai buvo netiktinas palengvjimas. Trojus
buvo gyvybingas ir atrod jautrus. Taip primygtinai vaiino
ampanu, kad visai imu i vi. Siaubingai trokau, kad
mane apkabint ir tvirtai suspaust.
- Taigi, Deize, - jo tonas pasidar sakmus, - sakyk, kuo
tau nepatinka pasimatymai?
- Ar prisiekiau sakyti ties? - sukikenau.
-Taip, privalai man sakyti ties, tik ties...
- Ar vliau tai virs isamiu tyrimu? - drsiai surizikavau.
Trojus nusiiep:
- N neabejok, mayte.
- Bsi pribloktas, - pasakiau.
- Nejaugi? - susidomjo jis ir pakabino auktu paskutin
pudingo ksn. - Ibandyk mane...
Palinkau prie jo ir garsiai sunabdjau:
- Slaptas ikimas.
- Kas? - Trojus padjo aukt.
Paaikinau, kad negaliu paksti, kai pirm kart susitik
mons apsimetinja esantys per tobuli kakoti. Gal jie kartu
praleido nakt, iiupinjo vienas kito nuog kn, bet liko
neveikiamas intymumo barjeras - inojimas, kad tau reikia
tualet didelio reikalo arba reikaliuko, kaip vis dar vadina
mano motina. Daug kart esu kentusi ir siliusi rytin kav
gerti kavinj, o pati vos jusi Starbucks laiptais dumdavau
emyn iviet.
36
Trojus luostsi aaras, itrykusias i juoko.
- Ko gero, pats prisipraiau. O tu kietas rieutlis, Dei-
ze Dli.
Jis atsistojo ir ities rank. A j pamiau ir n nepajutau,
kaip atsidriau jo glbyje ir jis pradjo mane buiuoti. Jutau,
kaip jo irdies plakimas skverbiasi mane kaip iltas medus.
Ms susiliejimas buvo stiprus ir raminantis. Na, bent jau
man jis pasirod pakankamai reikmingas. Jis nustojo mane
buiuoti, bet paleisti jo nenorjau. Tik tada supratau, kokia
buvau vienia ir kaip trokau fizinio artumo. Pradjau verkti.
I pradi tik vos nirpiau, bet vliau pravirkau rimtai ir
man pradjo tekti nosis.
Trojus sikniaub man kakl.
- Klausyk, jeigu per greit...
- Ne, ne, tu nesupranti. Verkiu todl, kad... vyras mans
n karto taip neapkabino.
- Negaliu patikti, kad su juo permiegojai, - papurt gal
v Lius.
- O a negaliu patikti, kad nenaudojot sargio, - uriko
Des.
Nejaugi tikrai visi kavins lankytojai nutilo, atsisuko ir si
stebeilijo? O gal a tik sivaizdavau? Kad ir kaip bt, mano
veidai nuraudo, o galvoje kakas pradjo dauytis.
Usimerkiau ir pridengiau akis pirtais. Kaip galjau taip
greit, vos per antr pasimatym, pamesti i po koj emocin
pagrind ir okti lov su visikai nepastamu vyru? Man
tai paslaptis. Prie vedybas su Deimiu niekada taip bjauriai
nesielgdavau. Kodl gi skyrybos mane pavert nestabilia ir
geidulinga, o ne padoria ir erotika?
37
Anna Pasternak
Kai Trejus mane vedsi j miegamj, sekiau paskui kaip
apsvaigusi. A juo pasitikjau, nes kai verkiau, jis atrod toks
rpestingas, ramino mane ir glost plaukus.
- Mums nebtina k nors daryti, - pasak jis. - Tiesiog
noriu tave apkabinti.
Ak, taip, senas poktas. Dl savo prakeikto naivumo juo
patikjau taip greit, kaip katonas nukrinta nuo medio. I
pradi, kol kartu guljom, nabdjoms ir kikenom, jau
iausi rami ir nusiteikusi romantikai. Visai pamirau, koks
plrnas tamsoje gali bti vyras, kuris mvi vien trumpikes.
N nepajutau, o jis jau mane glamonjo, buiavo, glostinjo,
katino. Kai priartjo prie tarpkojo, pasakiau, kad reikt sar
gio, bet jis paleido j darb sunkij artilerij.
- Ak, mayte, noriu tave pajusti vis, - toks buvo jo ir
dies auksmas t akimirk, kai jis jo.
Deja, i dalies buvau net pamaloninta. Pamaniau, toks pa
siturintis vyras puikiai ino, kad perengus rib kelio atgal
nra. Man net ov galv, kad jis smoningai apsisprend -
meskim gyvenimo kauliuk ir pairkim, kas i to ieis.
Bandiau paaikinti Liusei ir Desei, kad padtis ne tokia
jau beviltika. Aiku, kad Trejus mane gerb. Nors kaip tik
reng svarbi sutart ir per vakarien turjo keliskart kalb
tis telefonu, miegamajame jo gars ijung. Vis nakt kakas
skambino, bet tik kaip jonvabaliai mirksjo viesels. Buvo
gana romantika.
- Su Trojum jauiausi labai intymiai, - rodinjau. - Kai
mane apkabino, supratau esanti subrendusio vyro, galinio
paimti dal mano emocins natos, glbyje.
- Vargu ar labai subrends, jeigu nesinaudoja sargiu, - pa
sibjaurjusi nusisuko Lius.
38
- inau, bet Trojus vyrikai tvirtai to siek.
- Deize, tavo patiklumas labai pavojingas, - pasak Des.
- Ar jis paskambino? - klausiamai pakl antakius Lius.
- Ne! - atsakiau tvirtai, tarsi to n nelaukiau... kol kas. -
Dar tik vienuolikta, o jis turi svarb reikal.
Nedrsau prisipainti, kad savo mobilj nustaiau vi
bruoti be garso, laikiau kienje ir nuo tos akimirkos, kai
ijau i jo buto, laukiau skambuio. Kiekviena prabganti
valanda be trumpos seksualios inuts buvo ikalbinga. K
bandiau apgauti? N vienas vyras nebna taip usims, kad
negalt parayti poros odi, visikai pakeisiani moters
nuotaik. Ilgiuosi. Paskambinsiu vliau. Paskambink.
Buiuoju. Nuostabus vakaras. Nepaprasti papai... Na,
gal pastaroji ne taip ramint, bet vis is tas. iuo atveju bet
kas geriau u niek.
Jauiausi siaubingai. Per t pasimatymo po skyryb sam
brzd taip susijaudinau, kad visk sugadinau. Nejaugi Lius
su Dese teisios? Ar Trojui reikjo tik vienos nakties nuoty
kio, nors a trokau draugysts ir ilumos?
Jau paauglystje mama kal man galv maldel, kad pa
siprieinusi vyrui nieko neprarasi, bet gausi daug. Puikiai i
nojau, kad moteris gauna pasitikjimo savimi ir atitinkam
padt, jeigu vyrui tenka jos siekti. Ties sakant, jos odius
taip gerai sikaliau galv, kad baigiau universitet vis dar ne
kalta. Mano bendrabuio kambaryje buvo ildomos grindys.
Po vakariens ateidavo vaikinai ir mes guldavom ant grind
taip arti, kad veidu jausdavau j kvpavim. Nors trokdavau,
kad mane pamyluot, n vienas net nepabuiavo. Mano kno
kalba buvo tokia neiraikinga, kad nors viduje divau nuo
to celibato ir pldau save u nesugebjim parodyti n men-
39
Anna Pasternak
kiauio trokimo prisiglausti (jau nekalbu apie trokim io
to daugiau), jie mane nuraydavo kaip padoriausi mergin
i vis. Nenuostabu, kad per sekmadieninius pietus mane visi
kviesdavosi tv namus. Jie galdavo bti tikri, kad su tokia
ukietjusia senmerge piets praeis nepriekaitingai. Bet vos
mane parvedavo po pavakario arbatos, lkdavo pas kit mer
gin ir pargriaudavo j ant grind. O a likdavau ilgtis viena.
Kas gi, velniai raut, man darosi, kad bdama beveik ke
turiasdeimties Trojui save pasiliau ant lktels? Kaip pat
skurdiausi valgiaraio patiekal?
Pasistengiau praskaidrinti nuotaik ir idaviau, kad Trojus
skuta kno plaukus.
- Turiu priversti ir Edvard. Ms aistros darelis apvy
to, - pasak Lius.
- Vyrai, kurie vaku alina plaukus nuo krtins ir net... vi
sur kitur... - prabilo Des. - Ar jis turi vako intymiai vietai?
Mes abi su Liuse krpteljom.
- Ne, - atsakiau.
- Kodl atrodot tokios pribloktos? iuolaikins mote
rys dabar to tikisi, - pasak Des. - Vyr, alinani gaktos
plaukus.
- Vadinasi, Trojus metroseksualas? - paklaus Lius.
- Ne, bet vertina patogius namus ir priiri save. Sk
mingai.
- Ar jis savanaudis? - nusijuok Lius. - Na, tada jis tikrai
heteroseksualas.
Lyg bt neutektinai sunku gerti kav su Liuse ir Dese,
dar turjau susitikti su tvu. Nuo tada, kai mama isiskyr
su tiu, mudviej prasti piets buvo lengvi kaip mokesi
40
inspektoriaus kavos pertraukls. Idavs mam jis tarytum
ir pats smukteljo emyn, todl dabar nebedrsta pavelgti
man akis. Kol ttis buvo namie, nelabai ir jutau j esant, bet
jo ijim pajutau skausmingai. Vaikystje jis tiesiog bdavo
alia. Ne apviestos scenos viduryje kaip mama, bet kakur
fone, besislapstantis u laikraio, skaitantis savo kabinete
arba sode nevykusiai genjantis roi kerus. I jo sklido keis
tas abejingumas, rodantis, kad jam nereikia bendr pasibuvi
m ir piet sode. tai kodl mes jam to n nesilydavom. Tas
padrikas bendravimas ir gyvenant po vienu stogu atrod iek
tiek netikras. Juo labiau dabar jis buvo netiktinai pompasti
kas. Niekada nesiverdavau tuos susitikimus, bet darydavosi
iek tiek lidna pagalvojus, kaip viskas bt pakryp, o ki
tomis dienomis - kaip gal dar pakryps. Su keistu sadistiku
pasimgavimu suveriau jam dal kalts u tai, kad santuokai
pasirinkau tok vyr kaip Deimis. Vis dlto tvas nebuvo
pats sektiniausias pavyzdys, tiesa? Visai neseniai man ov
galv, kad, nepaisant tam tikr intelekto skirtum, Deimis ir
ttis buvo sukirpti i labai panaios mediagos.
Vienas i juos vienijani bruo yra nepajudinamas atsi
davimas savo motinai. Nuo pat maums inojau, kad jeigu
upje skst mano mama, moiut ir a, tvas per daug nesuk
t galvos, kuri gelbti. Savo motin. Deimis daryt t pat.
Jeigu Lavinijos Pratlok galva kyot i burbuliuojanio verpeto
ir godiai gaudyt or - kaip nors akimirk sustabdyti nuos
tab vaizd? - Deimis n neabejot. Motu triumfuot.
Vaiuodama metro Piet Kensington, stengiausi negal
voti apie Deim ir bandiau mintyse atkartoti nakt su Tro-
jum. Dieve, tikra tiesa, kad ryte jis nebebuvo toks meilutis. Jis
nenorjo myluotis ar prisiglausti, bet paleido man du ir pa
4i
Anna Pasternak
sil isitrinkti galv brangiu oleli ampnu. Kai palydjo
mane iki taksi, pabuiavo ir lpom pasak, kad paskambins.
Taip, kurgi ne.
Eidama j restoran stengiausi nusiraminti. Na, kuri gi
moteris nors susitikinti su vyru, kuris buiuodamasis juo
kingai puki?
Ttis jau sdjo savo prastoj vietoj Thai Temptations -
tailandiei kavinje, kurioje u septynis svarus ir devynias
deimt devynis pensus gali kimti kiek nori. Jau daugel met
susitikindavom itoj slegianioj skylj, kurioje stovjo plasti
kiniai stalai, raudoni nuiur suolai, dirbtiniai lotosai, pliesk
ryki viesa kaip koncentracijos stovykloje ir slankiojo pavar
g tailandieiai padavjai. Tai tapo esmine nemalon ritual
primenani susitikim su tvu dalimi. Tarp student, besi-
knaisiojani po rieb joval, aminai pasitaikydavo istyps,
vien po kitos cigaretes rkantis vyrukas, besistengiantis asis
tuoti spuoguotai mergei, sdiniai kampe. Ttis niek ne
kreipdavo dmesio. Nors bdavo suglamytu kostiumu, rie
balais aptakytu kaklaraiiu ir prastais batais, jis sugebdavo
laikytis kaip tikras patricijus, n nepastebdamas, kad jam i
burnos byra krekeri su krevei aptepu trupiniai.
- Ak, Deize. - Jis atsistojo pasitikti mans.
Panaiai kaip Deimis, ttis kalba teatralikai, bet jo ma
nieros dar rykesns. Taip yra todl, kad jis skaito paskaitas
tikslij moksl studentams. odius jis taria pabrtinai,
kad visikai suprastum, k nori pasakyti.
- ia atjau i Londono bibliotekos, - netiktai pasak
jis. - Pasukau pro Gryn Park ir tada atjau Viktorijos gatve.
Aiku, ne taip grau, kaip Haid Parke, bet laimjau tris ar net
keturias minutes.
42
Kaip paprastai, jis kalbjo padrikai, o a apsimeiau klau
santi, nors i nuobodulio buvau tarsi kuria. Kai paklaus, k
darau Londone, pateikiau labai apibendrint, bet daug opti
mistikesn prajusios nakties versij.
- Taip, - atsiliep jis, - sivaizduoju, kad tavo amiuje
gana sunku vl bti vienai, o dar jeigu nori turti vaik.
Puiku!
- Viskas sunku, - atsakiau.
Oi, velnias. Pajutau, kaip tvenkiasi aaros. Panardinau
aukt rgi kaip actas Tom Jam Kungo sriub ir siurb
teljau. Tfu, kokia atri. Mosteljau ranka palei veid, lyg dl
visko kaliausios bt aitriosios paprikos.
- Tu labai narsi mergina, - pasak ttis n nemirkteljs
savo blykiomis akimis.
- Sriuba ne tokia jau ir karta, - atsakiau, nors supratau,
k jis turi galvoj. Kodl apsimeiau nesupratusi? Ar todl, kad
nemoku reaguoti retas jo meils apraikas? Ar todl, kad esu
pratusi kovoti su vyrais, su kuriais neinau, kaip elgtis? O gal
todl, kad negaliu leistis guodiama bet kokio vyro, juolab
tio?
- aviuosi tavo drsa, - toliau kalbjo jis. - Daugelis su
sitaiko su savo gyvenimu todl, kad neturi jg siekti ko nors
daugiau. Jie netiki, kad yra verti ko nors geriau ir tai ras. Tu
tiki. A tavim didiuojuosi, Deize.
tbt stengiausi sulaikyti aaras, bet jos lajo sriub.
Nejaugi tikrai igirdau savo tvo odius, kuri laukiau vis
smoning gyvenim?
2 S K Y R I U S
Sperminatorius
Nuo mano nuopuolio su Trojum prabgo daugiau kaip m
nuo, bet jis taip ir nepaskambino. Nesitverdama savo kaily
je paraiau nesuskaitom daugyb mantri inui Ei, ar
mane prisimeni, diki?, bet visas itryniau, nes Des man
udraud su juo bendrauti. Kiekvien kart, kai tik kildavo
pagunda paskambinti jam, turdavau skambinti jai. savo at
sakikl ji ra spjim: Jeigu ia skambina Deiz, atstok nuo
jo. Tu suaugusi moteris, kuri mielai iskeia kojas. Joks vyras
nebeina pas t, kuri parodo, kaip jai to reikia.
Viepatie! Pirm kart igirdusi negaljau patikti savo
ausimis. Ai Dievui, kad jos tvai mir. Tik sivaizduokit,
k jie pamanyt, jei gerdami arbat paskambint paplepti su
dukra ir igirst tokius dalykus.
Kentdama dl to, kad buvau atstumta, lov mamos
namuose prisineiau krv savigalbos knyg. Nors skaiiau
ir sau kartojau tokias kvepianias tiesas kaip malonum ar
skausm sukelia ne aplinkinis pasaulis, o tai, kaip j reaguo
44
ji, negaljau sau atleisti, kad puoliau glb pirmam pasitai
kiusiam niekui, noriniam tik paidykauti. Maniau, visi isi
skyrusieji kalba ta paia kalba. Kai pirm kart pasibuiavom,
man atrod, kad jauiam ne tik aistr, bet ir tarpusavio supra
tim, kurio esm - eikime atsargiai, nes emocikai buvome
imuti i vi. Be jokios abejons, Trojus vl gro ves
ir buvo pasirengs iupti bet kuri pusgalv. Jam ne galvoj
bendrumas ar uuojauta. Be jokios abejons, paklaikusios i
siskyrusios moterys - itin lengvas grobis.
Priblokta savo paios palaido elgesio, beveik vis laik
jauiausi per daug paeminta net judti. Mama mane nuo
lat rasdavo verkiani lovoje arba ant vonios grind. Kadangi
pagal Pavlovo teorij mano reakcija stres yra domtis savo
veidu, spaudiau nesamus spuogus ir ant kaktos likdavo ry
ks raudoni krateriai.
jo mama su takso formos ildomja psle ir puodeliu
sriubos.
- Ak, Deize, ir vl tu savo, - pasak rodydama man veid.
Gteljau peiais. Kam rpi, kad mano kakta primena
karo zon? Deja, siaubingai susigdau.
- Niekas netrunka aminai, - ramino ji, glostydama mano
glenus plaukus.
- Rytoj nieko nebus matyti, - atsakiau dant pasta tep
dama dmeles, kurios dabar atrod kaip miniatiriniai kur
miarausiai.
- Ne, - paaikino ji, - turiu galvoj skausm.
T savaitgal ji pakviet Des, kad praskaidrint man
nuotaik. Des, kuri gim piet Londone, yra miestiet, ku
riai smogas prasiskverbs iki gyvo kaulo, todl ji negali pa
ksti kaimo. Apsitempusi storomis juodomis pdkelnmis ir
45
Anna Pasternak
violetiniu mini sijonliu ji irgliojo per laukus ir atrod ab
surdikai, o a vilkausi i paskos su senu Dli taks bluzonu
ir nublukusiomis netikro aksomo kelnmis. uns atvaizdas
man ant krtins buvo per daug isitemps.
- Sakyk, kada protingos ir isilavinusios moterys suvokia
fakt, kad niekada nepasirodys princas ant balto irgo? - i
rk ji ir pritp prie gyvatvors nusilapinti. - Kodl tu tiki
tom svajonm, Deize?
- Kad pasijusiau dar menkesn, negu esu? - ispaudiau
silpn juok. - Noriu pasakyti, kad suprantu, kas gyvenime
svarbu. Itikimyb, juoko priepuolis su biiule, dvasinio ryio
pojtis, sugebjimas bendrauti su savo angelu sargu.
Des nusivaip i u tvoros.
- Gerai jau, gerai, - erzinau j, - reikia stiprinti intuicij
ir klausytis savo dvasinio vadovo. - Ji apsimet, kad mane
smaugia, todl suklykiau: - Palauk! Garbinti gerum, ugdyti
kantryb, labiau rpintis, kaip jautiesi viduje, o ne kaip atro
dai, ir taip toliau, ir taip toliau. Bet vis tiek jauiuosi nevykl,
nes nesugebu susirasti tinkamo vyro. Aiku, susiradau tok,
kuris mane ved, bet ne tok, u kurio pati norjau itekti ir
gyventi vis gyvenim.
Mudvi prisdom ant tvoros kopyns. Des prisideg
cigaret.
- Kodl tu aminai taip skubi?
- Neinau. Taip svajojau apie nuostabias vestuves, kad i
aki ileidau santuok.
Des atlo galv ir suuko:
- Kodl?! Ak, kodl Deimis Pratlokas?
- Manai, savs to neklausiau gal kok tkstant kart?
Kodl itekjau u vyro, artjanio prie keturiasdeimties,
46
kurio didiausia aistra sprsti kryiaodius ir kuris mano,
kad ekscentriki drabuiai rodo jo tvirt bd? - Atsigriau
Des. - Nes norjau kam nors priklausyti.
- Tam juokdariui?
- inau. Na, gerai. Kakodl maniau, kad itekjusi bsiu
kaip visi. Bent jau jausiuosi normali.
- Nieku gyvu. - Ji man patapnojo per nugar. - Tau rei
kia draugo dulkintis.
- Kodl?
- Todl, kad kitokio neturi. Be to, taip daug saugiau ir ne
taip neskoninga kaip vienos nakties nuotykis.
Ak, liaukis, pamaniau sau. Laisva meil? Laisva meil ar
laisv be meils?
- Bet argi tai geriau ar jausmingiau negu vibratorius? -
paklausiau.
- Greiiausiai ne, - atsak Des, - bet pairk j mane.
Man utenka sekso, kad nenoriau tekti. Taip daug saugiau.
- Nejaugi? - kilsteljau antakius. Ar vienatv saugi?
- A nevienia, - paprietaravo ji. - Tiesiog neturiu lai
ko emociniam intymumui. Norint painti mog eikvojamos
ir jgos, ir laikas, nes gal gale visi pasirodo ne tokie, kokie
atrod. Mgstu savo darb, diaugiuosi gyvenimu ir dievinu
seks, bet man visai nerpi, turiu vaikin ar ne. Man reikia
nuolat veikti ir papildyti savo energij, o ne visais lygiais ben
drauti su vyru.
- Vadinasi, niekada nejauti tutumos po vienos nakties
nuotykio?
- Vargu, jeigu jo normali skla, - sukikeno ji.
- Ne, turiu galvoj emocin tutum, - pasakiau a.
Ji papurt galv.
47
Anna Pasternak
- Paprastai man palengvja, kai jie ieina ir galiu isimie
goti. Nemgstu gulti susiglaudus, nepakeniu knarkianio
vyro, kaip jie prakaituoja ir susiglemia antklod palikdami
tave alti, bjauriuosi lovoj pabirusiais krtins plaukais. Ir jau
tikrai kaip tu nesipainioju j bereikmius pokalbius iki auros.
- Netikiu, kad pasitaikius tinkamam vyrui neikeistum
savo nepriklausomybs j abipus priklausomyb.
Des sudejavo:
- Ne. Kiek dar tursiu kartoti? A ne tokia kaip tu, Deize.
- Bet tu niekada rimtai nerizikuoji. O argi gyvenimas be
rizikos nra nuobodus? - paprietaravau.
- Ak, baik tuos paistalus, - atsak ji. - O kaipgi rizika dl
nesaugaus sekso su Trojum?
A nusukau akis.
- Pasakyk, kad viskas gerai. - Ji iupo mane u rankos. -
Gerai, tiesa? Joki netikr pavoj... Tu mane gsdini. Deize,
viskas gerai, ar ne?
Neinojau, ar viskas gerai, bet tikindama Des, kad
taip ir yra, jauiausi keistai - rodsi, kad yra prieingai.
Keista, kad prie vedybas su Deimiu niekada nekalb
davom apie vaikus. Nevepluodavom ir neguguodavom, fan
tazuodami, kad bsima ttuio ir motus Pratlok atala
bus avus ms pai atvaizdas. Guldami nesvarstydavom,
kokias mokyklas lankys ms vaikai, Deimis niekada ne
iupteldavo man u pilvo, nevadindavo mamyte. Vis dlto
visada tikjau, kad vaik tursiu. O tiksliau, man n neov
galv, kad netursiu. Nuo tada, kai man ant pirto umov
sutuoktuvi ied, nedaug apie tai galvojau, bet pasmonje
slapta tikjausi, kad vien grai dien pagimdysiu Pratlok.
48
Deja, viskas pasikeit per medaus mnes, nes vos i plauk
ikraiau paskutinius konfeti, supratau, kad padariau didiau
si klaid gyvenime.
I pradi jausmams nedaviau valios. Juk negaljau sau
prisipainti, kad buvau tokia kvaila ir trumpareg, ar ne tiesa?
Kaip ipaikinta mergiot, kuri svajojo per gimtadien dovan
gauti Barb, o j gavusi suprato, kad norjo ne Barbs, o Snu-
pio. Ne tik norjo. Snupio jai reikjo.
Sdjom keltuve Kolorade, kur nuvaiavom paslidinti.
Buvo Kaldos. I pirmo vilgsnio viskas atrod idilika. Pla
ios slidinink trasos buvo ydros kaip jra, o nuo snieguo
t kaln virns groio tiesiog gniau kvap. Tiesiogine
prasme. Man ugniau kvap. Buvau patogiai sitaisiusi prie
vyro, kur mylti prie tris dienas sipareigojau keturi imt
moni akivaizdoje, ir dusau. Ir auktis buvo niekuo dtas.
Man atrod, kad tuoj udusiu.
Dirsteljau Deim. Jis buvo usimauklins raudon
Kald Senelio kepur su ilgu galu, juo vietoj aliko apsimu
turiavo kakl. Judino kojas, todl slids spavosi priek ir at
gal. Abi lazdas pam vien rank, o kita papleknojo man.
- Ar tau gerai, senute?
Man pavyko ispausti ypsen. Niekas nebt n tars,
kad verkiu per savo medaus mnes, nes paprastai sddami
keltuve visi aaroja. Dl to kaltas vjas. Bet i tikro verkiau
dl savo kvailumo. Norjau jaustis laiminga. Dievas mato, t
akimirk biau atidavusi visk pasaulyje, kad tik jausiausi
gerai, bet medaus mnuo buvo ne toks, kokio tikjausi.
Mudu nenuilsdami vaidinom brit jaunavedi porel.
Kalno virnje arba prie kaimiko stiliaus kavinuks Dei-
mis paduodavo kokiam nors mogui savo fotoaparat.
49
Anna Pasternak
- Ar malontumt? - Tada traukdavo mane kadr ir
apglbdavo savo neprastai saugania, tiktina, sutuoktinio
ranka. - Gal malontumt mane nufotografuoti kartu su
monele?
Stovdavom ir ypsodavoms dirbtine ypsena, nors vidu
je man skaudjo. Labiau u visk trokau didiuotis Deimiu.
Norjau jausti t, k jauia naujai ikepta mona - didiulius
lkesius ir viltis. Norjau galti jam spustelti rank, nors
tai labai sunku su slidininko pirtinmis, ir jausti, kad tas su
spaudimas reikia visk.
Kaip galjau prisipainti Deimiui, kad viskas negerai, jei
pati nenorjau priimti tiesos? O gal sielos gilumoje jis supra
to? Gal abu supratom, kad susituokm ne su savo antra puse?
Ar jis irgi jautsi vienias? Skamba juokingai. Vienatv per
medaus mnes. Tada, kai abu turjom jaustis kaip vienas?
Bet tai ir yra esm - kad nesijauiau susivienijusi. Man ne
atrod, kad tas mogus, kuris alia braido po snieg, apmto
mane gnitmis ir kvailai sukiojasi, yra mano antroji pus.
Mano geresnioji pus.
Kaip galjau bti tokia kvaia? Kai itekjau, kartu buvo
me jau metus, todl inojau, kad jis, uuot atskleids jausmus,
save ireikia rykiais gltais markiniais arba keistom kepu
rm. Ir dar inojau, kad kiekvien ryt prie eidamas slidinti
mauklinasi bukagalvik fetrin skrybl ir pasako: Ei, a
avus, maiktus ir draugikas vaikinas. Tada jau supratau,
kad troktu ne jo. Jis taip pat ne mans. Ir mes niekada neat-
rodysim ideali pora. Ypa kai jis vilki minktu kamyro paltu,
o po juo madingais Armani drabuiais. Pasisiliau Kal
d dovan nupirkti vark, bet jis isirinko skaisiai vynins
spalvos bajin puspalt su gobtuvu. Mums einant gatve mo
5
Pamirau itekti ui, svajoni vyro
ns tikrai jau nesistebdavo graia pora - jie spliodavo, ku
ri gal man rank sikibusi velkasi metro atuoniasdeimt
penki centimetr gio Raudonkepurait.
Gal, jeigu biau maiau svarsiusi apie savo klaid ir
primusi Deim tok, koks jis buvo, biau supratusi jo hu
mor. Ar bent jau biau pabandiusi suprasti, koks juokin
gas ketvirt deimt baigiantis mogus, vilkintis aliu varlno
Kermito sportiniu demperiu, ant kurio kiens prisita rel
jefin varl. Puikiai inojau toki, besimokiusij privaiose
mokyklose, skon. Jie skiria daug dmesio liemenei, imar
gintai turkikais ratais, arba aksominiam violetiniam kostiu
mui, tuo parodydami, kad gali sau leisti sidintis pas siuvj.
Tarp saviki jie neisiskiria. Jeigu esi kils i geros eimos,
gali nueiti kin arba parduotuv apsiavs iltomis garstyi
spalvos liurmis.
Nepaisant Deimio maivymosi, visi, su kuriais susipa-
indavome Kolorade, patikdavo, kad ms santuoka idea
li. Argi kas nors, pamats porel, apgaubt medaus mnesio
ker, galt pamanyti, kad jie vienas kito kartai nemyli? Ne.
Ir kodl kiti turt pastebti skausmo sukeltus trkius, besi
randanius meils istorijos paviriuje?
Prabgus porai mnesi po medaus mnesio, kavos puo
delio usuko Mailzas, vienas i mano geriausi draug uni
versitete. Tada jis gyveno Honkonge, ten dirbdamas banke
praturtjo, ir trumpam apsilank namuose. Nuo tos akimir
kos, kai beveik prie dvideimt met pirm kart pamaiau
Mailz Kingl svirduliuojant girt per aikt su keistai pa
ritu juodu kaklaraiiu, juo avjausi. Net tai, kad jis vm
fontan ir glamonjo nevalyv student, vilkini suknel be
5i
Anna Pasternak
petneli, su ilindusia viena krtimi, mano akyse jam nepa
kenk. Biros maklerio snus Mailzas turjo berniukiko ir
kartu vyriko patrauklumo - ilgos rankos ir kojos, pasiiau
plaukai, paprastai nuo buriavimo arba plaukiojimo burlente
saulj nudegusi kakta. Jis tiesiog spinduliavo patrauklum.
Buvo i t vyr, kurie nuolat linksmi ir puikiai atrodo, todl
ino, kad nuo paauglysts iki pat kapo jiems viskas bus at
leista. O gal ir vliau, jeigu duobkas arba balzamuotoja bus
moteris. Kadangi mano seksualin charizma buvo ne stipres
n u nugaiusios gyvats, man n galv neov, kad Mailzas
galt j mane irti itaip. Ne, mane gelbdavo vienintelis
bruoas - puikiai sutariau su paiais geriausiais i j. Vadi
nasi, jeigu jau mans neparsivers j lov, bent jau suprasiu j
poktus.
Mailzas, kuris ir artinantis keturiasdeimtmeiui isaugo
jo berniokik patrauklum, trumpus, pasiiauusius plaukus,
taigi ypsen ir gijo juoko raukleles prie lp, atsilaik
prie beveik steril mano vedybinio bsto tobulum. Akimir
k net pajutau keist ididum, nes ant stalo stovjo vaza su
baltomis lelijomis, o ant kavos padklo vytjo Limoo por
celiano servizas - vestuvin dovana. Jis atsidrb ant okolado
spalvos zomini pagalvli ir nerpestingai pirtais brauk
per enilinio audinio utiesal.
- ia kaip muziejuje, - pasak jis ir ranka mosteljo
miegamj. - Jdomu, ar tas iknius Pratlokas ten eina. Ar jis
idrsta sujaukti patalyn?
- Daro ir viena, ir kita, - atsakiau.
Mailzas netikdamas papurt galv ir pasiskund, kad jo
naujausia meilu nesugeba pajusti orgazmo.
-Taip,ji geria prozak.
52
- Kodl?
- Negali veikti pykio.
- Dl ko? Dl to, kad nepajunta orgazmo?
Jis nusijuok.
- Ak, Mailzai, - pasakiau, - betgi tu ir isirenki.
- O tu ne? - Jis nusuko akis, bet palinko ariau mans. -
Santuokos palaima ar santuokos kania?
- Galt bti ir blogiau, - pasakiau. - Tiesiog turiu susi
taikyti su tuo, kad Deimis mans niekada nesupras. iaip ar
taip, dievinu but. A jame be galo laiminga.
- Kai namie nra Deimio?
- Taip, - sukikenau.
Mailzas sumirksjo ir vilgteljo mane nepaprastai iltai.
- Deize, ar inai, kas tau negerai? Galtum pati pasaky
ti - savo emocin bsen paaukojai dl nekilnojamojo turto.
Jis buvo teisus.
Kiek dar galjau save kvailinti? Kas, kad butas buvo iki
smulkmen rengtas pagal fengui, kad visur, kur mudu ga
ltume susidurti, buvo pridliota po por rausv kristal, kad
vazonuose ant palangi augo raudoni snapuiai, atneantys
lov ir turtus, kad atlikau gausyb ritual: deginau kamuo
liukus i alavij, smilkiau smilkalus, priveriau Deim plo
jimu i kambario keri ivaikyti sensias dvasias, klauptis ir
giedoti kartu su manim temstant ir vintant? Tai nereik,
kad viskas bus gerai. Ms varikliai jau dirbo tuija eiga, o
santykiai buvo kait iki raudonumo. Banke neturjom ben
dros sskaitos.
Visa tai pagaliau suvokiau, kai madaug po met san
tuokos Deimio paklausiau, ar jis nort turti vaik. Buvo
altokas etadienio rytas, ir mudu grm kav prie Serpan
53
Anna Pasternak
tino eero Haid Parke. Kai nutraukiau tyl paklausdama
apie galim tvyst ir ms planus, jis padjo puodel ir si
spoksojo prie save.
- Deize, - pasak pavargusiu balsu, - kitaip negu tu, ban
dau gyventi dabartim. Atvirai kalbant, ms santykiai dabar
nra patys tobuliausi. Taigi stengiuosi, kad mano planai ne
siekt toliau ito kavos puodelio.
Mane priblok jo abejingumas. Vienas dalykas gyventi
dabartimi, bet kaip galima kurti bendr ateit su mogumi, juo
labiau savo vyru, su kuriuo nesieja jokios bendros svajons?
Taip negaljo bti, ar ne? Padaryiau visk, kad tik tai
nebt tiesa. N u k daugiau nelieuvauiau ir nenek
iau lyktyni per reguliarius susitikimus su Liuse ir De-
se. Stengiausi padti mamai priirti unids ir nors kart
per savait jas kuopiau. Leisiau mamos unims Donaldui
ir Dagiui miegoti mano lovoje dvokianius snukuius be
dus pagalv. Nestumiau j ant grind. Negrandyiau nagu
sukietjusios odos nuo kuln ir nespaudyiau inktir. Kal-
biausi su agentais, telefonu silaniais prekes. Padaryiau
visk, kad tik griniau savo karmin skol. Visk, visk, kad
nebt ito.
Meldiausi, kad pavojaus enklas bt netikras, bet pen
kias dienas stebjusi, kaip driekiasi mlyna juostel ntumo
testuose, supratau, kad bandau save apgauti. Buvau nia.
Turjau tai pripainti. Smgis atbukino visus kitus jausmus,
tarsi biau palikusi savo kn, bet viduje kartu ir kaitau, ir
alau. Atsiguliau vonioje ant grind. Taip neturjo bti. Mano
fantazij scenarijus, kur kriau met metus, buvo kitoks.
Jame buvo vyras, dabar jau, ko gero, antras vyras, bet tikrai
54
giminikos sielos, kuris grt namo i darbo, o a jo laukiau
nepaliaujamai ypsodamasi. ktelt:
- Brangioji, a jau namie!
O a atsakyiau:
- Mielasis, a laukiuosi.
Jis riktelt i diaugsmo, lkte ulkt laiptais vir
ir iupt mane glb. T akimirk jis mane dievint, o a
jausiausi mylimiausia, stipriausia ir kartu silpniausia per vis
ntumo laikotarp.
Bet dabar... nebuvo nei vyro, nei giminikos sielos. Bu
vau trisdeimt devyneri isiskyrusi moteris, savo vaikysts
namuose gulinti ant vonios grind tarp un gaur gumul,
sualusi, jauianti leiktul ir pastojusi po vienintelio pasi
matymo. Blogiau bti negali. Dl Dievo meils, i kur ant
mano kitados daug adjusios biografijos atsirado tiek bjau
ri dmi? Nuliauiau atgal lov ir paskambinau Desei, i
pareikalavo, kad tutuojau atvaiuoiau London.
Traukinyje bandiau sulipdyti savo sublikus scenarij,
todl sispitrjau nauj knyg Tikjimas ateitimi.
Gyvenimas nenuspjamas... Tai jau tikrai. Skaiiau to
liau. J spstus daniausiai pakliname tada, kai tikime, jog
turime po kojomis tvirt pagrind. Svarbiausia ne kas mums
nutinka, bet kaip su tuo susitvarkome.
Kaip turjau susitvarkyti? Nebuvau pasirengusi turti
kdik, tiesa? Mano gyvenimas subyrjo gabalus. Darytis
abort? Trisdeimt devyneri? O kas, jeigu tai paskutin
proga? K turiau pasakyti Trojui? O savo tvams? Jie nir.
Kvailyst, neatsakingumas. Atleiskit, mamyte ir tveli. Dar
prie metus turjau graius namus, vyr ir pador gyvenim,
o dabar!
55
Anna Pasternak
Lius pasim mane i stoties ir nuve pas Des. Buvau
tiek verkusi, kad prie mano dmto veido liko prilipusi po
pierini nosinaii skiauteli.
-Juk sakei, kad po nakties su Trojum sirgai mnesinm, -
pasak Lius.
- Taip, - liumbiau toliau.
- Sirgti negaljai, - pareik Des. - Tikriausiai buvo
neeilinis kraujavimas.
- Argi tai svarbu, daktare? kvailai paklausiau. - Faktas
lieka faktu. Velnikai kliuvau.
Des mane apkabino ir nuved svetain, kuri jos bo
hemiku stiliumi buvo uversta krvomis sen laikrai,
perpildytomis peleninmis, nevariais kavos puodeliais ir
perdivusiomis apdulkjusiomis kambarinmis glmis. At
rod, kad ia netvarkingos students bstas, bet kur ne kur
buvo tikr antikvarini daikt, o vir idinio kabjo brangus
pranczikas gobelenas.
- Tai gali bti enklas, - pasakiau susmukdama ant tur
kiku kilimu utiestos sofos.
- Greiiau jau nesveikas likimo poktas, - iko Des.
- Gal kdikis man suteikt vidin ramyb, kurios taip
troktu.
Lius vos neuspringo.
- Ramyb - vienintelis dalykas, kurio nesuteikt kdikis.
- O i kur mes inom, kad taip nebuvo lemta? - su
dejavau.
- Tavs neigelbjo santuoka, tai neigelbs n kdikis, -
pareik Des.
Lius atsisdo greta mans.
- Klausyk, Deize. Dievas mato, tau teko daug ibandym,
56
bet netikusios santuokos galima atsisakyti, nors pati inai,
kaip tai sunku. Bet nieko nepataisysi, jeigu pagimdysi kdik
nuo netinkamo vyro. Kdikis - sipareigojimas visam gyve
nimui. Kol mirtis mus iskirs... - Lius padav dar vien
popierin nosinait. - Nesakau, kad negimdytum...
- O a sakau, - nutrauk Des.
- Dese, rimtai pasak Lius, - tai, kad tu daktar ir esi
imokyta tokius dalykus reaguoti profesionaliai, dar nerei
kia, kad gali nekreipti dmesio Deizs emocin bkl.
- Vis pirma per t emocin bkl Deiz ir pakliuvo
toki padt, - kategorikai pareik Des.
- A tik sakau, kad...
- O a sakau... - Des smeig akis Lius.
- Ei, nepamirkit, kad a ia, - sunarpiau.
- Tik sakau, kad turi priimti tinkam ir teising sprendi
m. Tai tavo reikalas, - tvirtai pasak Lius.
Des trkteljo peiais, bet vis dar buvo paptusi lpas.
Viepatie, pamaniau, kaip man itverti. Juo labiau kad ry
toj turiu paskambinti Trojui.
Stovdama prie Trojaus dur svarsiau, kaip jam pasakyti,
kad laukiuosi. inojau, kad turiu susitikti. Naujienos apie k
dik nedrbsi telefonu. Vis dlto tai buvo kania. Lyg neu
tekt savo smgio, tursiu matyti ir jo siaub. Labas, Trojau.
Prisimeni mane? Nusivylusi isiskyrusij? Buvom susitik
tik du kartus, o per antr pasimatym jau puoliau tau glb
ir tavo lov. inai k? Ukibau.
Bijojau pamatyti jo veide sielvart.
Jis atidar duris apsivilks sportiniu kostiumu, su mau
rankluostliu ant kaklo. rauds, susitars, neskusta barz-
57
Anna Pasternak
da - atrod sportikai ir seksualiai. Veide isiliejusi plati yp
sena mane visikai sutrikd.
- Deiz Dolitl. Kokia staigmena! Ueik. - Jis atrod nuo
irdiai patenkintas. Tai kodl gi nepaskambino?
Jis mosteljo, kad sekiau i paskos j virtuv, ir atidar al
dytuv. Be maisto, jame buvo ampano, alaus, vyno ir vandens
buteli.
- Ko nortum? - Trejus pasim butel mineralinio
Evian ir gurkteljo.
- Ai, nieko... Trojau, turim pasikalbti. - I vis jg
stengiausi neusikirsti.
- Tikrai turim.
Trejus mane apkabino ir nuved svetain prie sofos. Jis
gardiai kvepjo - vyrikai, nors uuodiau ir prakait. Tada
usimet markinius. Krtin buvo labai lygi, todl jam ne
reikjo dl jos nerimauti.
- Deize, turiu tavs atsiprayti. Buvau taip klimps t
nelemt sutart, kad taip ir nepaskambinau. Nepateisinau tavo
pasitikjimo. Atsipraau. - I puokts ant stiklinio kavos sta
lelio itrauk balt amaril ir padav man.
Mano irdis taip dausi, kad bijojau, jog prads dre
bti sofa.
-Trojau... a... na... a, - istenjau ir padjau amaril ant sta
lo, o nuo jo koto vanduo lajo man ant sijono. - Trojau, a...
Trejus mane irjo, lyg matyt pirm kart. Akyse at
sispindjo kantryb ir susidomjimas, jis tarsi sak: Nagi, a
ia. Atidiai klausausi.
- Ties sakant, a... a... vis dlto labai itrokau. Ar gabu
atsigerti?
58
Jis gro su ampano buteliu. Pripild dvi taures ir vien
padav man. Vis ikart susipykau gerkl. (Viena taur ne
turt labai pakenkti, tiesa?) Mano rankos virpjo.
- Trojau... a... a...
Staiga jis pasilenk, pirtu uspaud man lpas ir pabu
iavo. Man nepaprastai palengvjo, bet kartu a susijaudinau.
Tikriausiai manyje pradjo siautti naujieji hormonai. Paju
tau, kaip prisispaudiau prie jo ir tvirtai apkabinau.
Juokdamasis jis velniai isilaisvino ir pasitrauk.
- Na kas gi tau? - atidiai irjo mane. - Ties sakant,
atrodai nuostabiai, Dli. Labai graiai. Neprisimenu, kad tavo
krtys bt tokios sultingos.
O Dieve, ilgiau tylti nebegaljau. O gal vis dlto nra ko
bijoti? Gal visk supratau ne taip? Gal dar yra menkas laelis
vilties, kad jis mane simyljo?
-Trojau, a... a...
- Dar nepasirengusi susitikinti? Taip ir supratau. - Jis
supratingai linkteljo. - Mes per anksti nujom taip toli. At
sipraau. A dl to kaltas. Negaljau tau atsispirti.
- Ne, Trojau, paklausyk. - A atsistojau.
Trojus irgi atsistojo ir stovjo prie mane. Delnais sum
mano veid.
- Tu nepaprastas grobis, Deize. Originali ir tokia seksuali.
Kai bsi pasirengusi, tik pranek. - Ukio man u ausies i-
sipeusi garban. Man atrod, kad tuoj sprogsiu.
- Ne. Klausyk, man nelengva pasakyti... A... a... nia.
Trojus sustingo.
- Tu k}
- Girdjai.
59
Anna Pasternak
- Nia? - Spengianti tyla, kuri man pasirod begali
n. - Nia?
Jis nusisuko ir nujo. Neinau, kaip sugebjau pastovti
taip virpaniais kelias. O tada jis atsisuko tiesiai j mane.
- Nia?! - suuko.
A irjau pro milinik lang ir bandiau siminti ap
linkini stog vaizd. Laikas sustojo, tik man ausyse kakas
vilp. Tikriausiai kraujospdis.
Staiga Trojus paoko or ir mosteljo kumiu. Negal
jau patikti savo akimis. Jis kiojo ir spieg i diaugsmo.
Net apsivert klvirsias, o tada iupo mane glb.
- Mieloji, tai fantastika. Netiktina.
- Tu patenkintas?
- Pagautas ekstazs! O tu ne? Vaje, visada norjau bti
tvas. - Jis mosteljo ranka sau tarpkoj. - Dabar bent jau
inau, kad sugebu. O buvau pradjs nerimauti.
Tada nusijuok gerkliniu balsu ir vl auktyn pakl
nykius. Susmukau ant sofos. Atrod, visas knas silpsta i
palengvjimo.
- Deize, - Trojus atsiklaup prieais ir sum mano del
nus, - mums tai tik pradia. Naujas gyvenimas. Po to, k abu
patyrm... greiiausiai tai likimas. Taip turjo bti. Mums
abiem nenusisek meil. Abu buvom skaudinti, todl ir su
sitikom. Tam, kad vienas kitam padtume pasveikti ir grei
iau pamirti praeit. O kas gali bti geriau u nauj gyvyb?
Netiktina!
Spoksojau isiiojusi, o jis pradjo glostyti man skruost
ir pirtais liet vis veid.
- Suprantu, kaip tau turt bti baisu. Juk vis dlto di
diausia nata teks tau, bet inok, kad nuolat bsiu alia. Zi-
60
nau, neprasta turti kdik dar prie draugyst, bet mudu
pasistengsim, kad viskas pavykt. Priadu, visk pasaulyje
padarysiu dl tavs ir ms vaikuio.
Bandiau atsistoti, bet nepajgiau judti. Buvau visai ne
Trojaus bute - sdjau ant suolelio alia esaniame parke ir
svajojau apie laiming ateit. Pairjau laikrod. Trojus sak,
kad susitiksim gretimame vyno bare. Telefonu kalbjo trum
pai, bet nepaklaus, kodl noriu susitikti. Greiiausiai per
daug usims, kad jam tai rpt. Sak, kad man gals skirti
dvideimt minui prie svarbi dalykin vakarien. Man pa
sidar bloga. Ir ne dl ntumo. Mane apm klaiki panika.
Drebjau i siaubo ir man pasidar nepakeniamai karta,
nes vyno bare buvo gausyb moni. Pamaniau, kad i bai
ms dvokiu. Pabandiau slapia pauostyti paastis, bet ne
pasiekiau, nes nenorjau save atkreipti dmesio. Jutau, kaip
prakaitas liejasi man per nugar ir jau sulapo tarpas tarp
krt. Kad atrodyiau usimusi, siurbteljau karij citrin
grimo. Prastas pasirinkimas. Pradjo dar labiau pykinti. I
nevilties, kad laikas slenka taip ltai (kiekviena sekund man
atrod kaip aminyb), i rankins isitraukiau knyg Tik
jimas ateitimi ir atsiveriau. Tavo mstymas bus aikus tik
tada, kai pavelgsi sau ird. Tas, kuris iri ior - sapnuo
ja; tas, kuris iri vid - atsibunda. Karlas Jungas. Pradjo
kauptis aaros. Man taip skaudjo ird, kad maiau tik savo
kvailum ir jauiau tik savo skausm. Vis dlto viena mano
dalel negaljo patikti, kad taip dedasi man.
Pakliau akis. Artinosi visikai tikras Trojus, apsivilks i
pairos brangiu pilku kostiumu. I jo spinduliavo galia ir
skm. Moterys griojosi pairti, nes paskui j kaip gero
Anna Pasternak
odekolono aromatas drieksi magnetizmo leifas. Jis atrod
toks savimi pasitikintis, toks nelieiamas ir neapsunkintas
gyvenimo natos, kad pajutau pavyd. Dar niekada nebuvau
tokia netikra dl to, k darau. N nepairjs mane, greit
pamaig savo imaniojo telefono Blackberry mygtukus.
Tada atsisdo ir pasak:
- Klok.
Tada atsilo ir pradjo laukti.
Mane vl apm panika. Skruostai paraudo. Jutau didesn
tamp negu eidama pokalb dl savo svajoni darbo, nors
dar neinau kokio. T akimirk supratau, kaip troktu, kad
Trojus nort kdikio. Ne tik todl, kad tai reikt, jog jis
nori mans, bet labiau todl, kad jis nusprst u mane. U
mus. Vis geriau negu prie mus. Iki tol man niekad nereikjo
galvoti apie abort. Taip nutikdavo kitoms. Kvailoms pasilei
dlms. Tik ne tokioms apkiautusioms isiskyrlms kaip a.
- Nelengva pasakyti. A nia.
Trojus agteljo.
- K? - Jis pradjo pirtais barbenti stal. - Ar jis
mano?
- Aiku, - atsakiau sieidusi.
- Pasidarei test?
Itiesiau rank, iskiau pirtus ir lpom atsakiau:
- Penkis.
-J tikslumas tik devyniasdeimt septyni procentai? - pa
sak jis ir persibrauk ranka per kakt.
- Trojau, - ltai pasakiau, kad sikalt galv, - a...
esu... nia.
62
Nors ir labai geras derybininkas, prats dirbti jausdamas
didiul tamp, nes vis dlto geras biros makleris, jis pra
laimjo.
- Negali bti... Padaryiau visk pasaulyje, kad tai bt
netiesa.
- Ne tu vienas, berneli.
Trojus delnais usideng ausis ir pradjo purtyti galv
kaip nenorintis klausytis vaikas.
- Nesuvokiu. Negaliu suvokti. Niekaip, niekaip. - Jis be
protikai trepsjo koja, vis ukabindamas stalo krat.
Pro al einantis padavjas klausiamai pairjo Troj.
- Dvigub degtins. Be ledo, - ipykino Trojus.
A mosteljau ranka, kad isklaidyiau dmus, atplauku
sius nuo gretimo staliuko. Prisimerks Trojus palinko prie
mans ir prabilo lediniu balsu:
- Paspendei man spstus, tiesa? Savanaud, pikta kalei Be
reikalo nepaklausiau Edvardo Primfoldo. Jis mane spjo, kad
tu pakvaiusi.
Atleiskit, ar tikrai jis t sako? Spoksojau j isiiojusi.
Trojus patyljo, kol padavjas pastat ant stalo degtin, tada
imauk vienu gurkniu.
- Kas jums visoms, paklaikusioms isiskyrlms? Nenorit
vyr, k? Tik vaikiojani pinigini? Js, sutrikusiais biolo
giniais laikrodiais ir sudivusiomis kiauidmis... Jums rei
kia tik geros sklos ir mus kalinti iki grabo lentos. Jums vyr
nereikia, - jis liejo tul, - reikia tik sperminatori.
- Gal tau galvoj negerai? - Man per skruostus tekjo g
dos ir siio aaros. - O kur dingo mayte, noriu tave pa
justi vis? Tada juk nekaltinai? Kai norjai ant mans joti
63
Anna Pasternak
nuogas? - Jis prisimerk, o a perrkiau baro triukm: - Tu
pats'.atsisakei mane dulkinti su sargiu.
A aukiau, o Trojus ities rank, lyg nordamas mane
nutilkyti.
- Gal ir nustebsi, Trojau, bet neketinau dabar pastoti, -
idroiau n nepastebdama, kad pora prie gretimo staliuko
nustojo kalbtis ir moteris iri j mane. - Bet taip jau nutiko,
taip, tai smgis emiau juostos, bet tai nauja gyvyb, o tu n
nepasvarsts j atmeti?
- Neturiu ko tau pasilyti, - pasak jis, o a kandiai nusi
juokiau. Ko pasilyti? - Aiku, a sumoksiu u... na, inai.
sikio moteris prie stalelio kitapus dur:
- Abort, asile.
Apsidiaugusi dl tokios nesavanaudikos pagalbos atsi
stojau ir iriau:
-Tau visada svarbiausia pinigai, ar ne? Nejaugi nesupran
ti? Man nereikia tavo pinig, pasipts ikniau! - Ir sviediau
jam j veid stiklin, o jis apstulbs palenk galv. Dvi mo
terys i diaugsmo suplojo delnais. - Tik norjau, kad mane
paguostum.
Skaudama irdim apsisukau ir, stengdamasi auktai laikyti
galv, tvirtai nujau prie dur. Lauke nuskubjau u kampo,
nes pradjau siaubingai iaukioti. Vliau, vis dar drebdama,
priglaudiau kakt prie altos mrins sienos. Dar niekada ne
sijauiau tokia vienia ir nesugebanti tvarkyti savo gyvenimo.
Atidars duris ir pamats mane, Edvardas Primfoldas
akivaizdiai nusipurt. Man per skruostus buvo nutekjs
blakstien tuas, o akys paraudusios ir papurtusios. Nuo aar
veidas buvo patins, dmtas.
64
- Deize, dl Dievo meils, kas atsitiko?
Pastmiau j ir jau vid.
- Vis pirma, jeigu manai, kad a trenkta, kodl suvedei
su Trojum?
Netiktai veidrodyje pamaiau savo ikankinto veido at
vaizd, labai primenant Munko auksm, ir man mste
ljo mintis, kad gal jis teisus.
J koridori atskubjo Lius.
- Kas atsitiko? Deize, sakyk, kad ir kas bt. - Ji mane
apglb, o a isterikai prisispaudiau prie jos.
Edvardas, apsivilks gelsvai aliu kamyro megztiniu,
spoksojo mane ir stengsi nemirksti, lyg biau ne mogus,
o kakokios retos, bet agresyvios ries gyvnas. Mane u
pldo pyktis. Kaip jis drsta mane smerkti? Jam pasisek, kad
ramus gyvenimas buvo suplanuotas dar prie gimim: priva
ti pradin, vidurin, Kembridas, darbas Sityje, grai mo
na, nuostabs vaikai. Jam niekada nereikjo baimintis. Kodl
jiems viskas taip paprasta? Kol Lius mane ved tobul an
tro aukto svetain su didiuliais senj meistr paveikslais,
kietom sofom, atitinkamais staleliais ir kvepianiomis jazmi
n puoktmis, pasijutau visikai palauta. Edvardas su Liuse
susdo ant savo damastu mutos sofos ir stebjo mane sunkiai
slpdami siaub. Jie ir turjo bti laimingi, nes n kiek neabe
jojo savo likimu, o a, matyt, kakur kak padariau ne taip,
antraip nesdiau ia kaip laukin sibrovl, liejanti aaras
dl savo siaubingos nelaims.
- inok, Edvardai, a laukiuosi. Tvas yra tavo drau
gas Trojus. Akivaizdu, kad jam pasakei, jog a trenkta, bet
ne tokia, kad su juo nepasidulkiniau, tik bda, paskui galiu
skambinti. Aiku, kad su tokiom kvailom bjaurybm kaip a
65
Anna Pasternak
galima nenaudoti sargio, o vliau jas apkaltinti dl to, kad yra
tokios besmegens.
Neslpdamas pasibjaurjimo Edvardas atlijo nuo mans.
- K gi, pripainkim, Deize, kad perlenki lazd. I visko
darai tragedij.
Jnirusi dl tokio beirdikumo ipykinau:
- Ne, Edvardai, tai vadinama gyvenimu.
- Edvardai, - paliep Lius, - eik, atnek mums igerti.
Vadinasi, Trejus nr krmus? - paklaus Lius, kai Edvar
das ijo.
-Taip. Ikl juod vliav. Nenori nieko inoti, - atsidu
sau. - Ak, Liuse, k dabar darysiu?
- Neinau, mieloji, - velniai atsak ji. - Neskubdama
visk apgalvok. Nra kur skubti.
- Ir dar kaip yra. - Jauiausi skaudinta. - Kiekviena n
tumo diena visk labiau apsunkina. Prisiriiu. Jeigu jau dary-
siuosi abort, kuo anksiau j atliksiu, tuo geriau.
- Dabar tau okas, - pasak Lius, - arba, kadangi tave
pastu, neigimo laikotarpis.
- Gal, - atsidusau, - bet viena mano dalis visa tai lyg stebi
i ono. Tarytum vienintel ieitis bt iaurus sprendimas,
neleisiantis man per daug sijausti. Dar niekada taip nesijau
iau. Lyg biau jungusi kakok keist ilikimo mechaniz
m. Gal man tai vienintelis bdas igyventi gd.
- Trejus turt gdytis, ne tu, - pasak Lius.
- Bet abortas... Tai... tai taip neoru ir siaubinga.
- Nustebtum suinojusi, kas juos darsi, - tar Lius. -
Nuolat stebiuosi, k atskleidia moterys, igrusios por tau
ri. Daugelis tai patyr madaug dvideimties, kol dar neno
rjo ar negaljo turti kdikio, o prie akis lauk ilgi metai
66
tinkamam vyrui susirasti. Bet daug sunkiau, kai tau beveik
keturiasdeimt.
- Ar gali patikti, kad Trojus paman, jog jam paspen-
diau spstus? - Vl pradjau verkti.
- Turtuoliai visada taip mano, - kategorikai pasak Lius.
- I kur visk inai? - sustenjau.
Lius patyljo.
- Ne viskas bna taip, kaip atrodo. - Dar niekada ji ne
kalbjo taip dvejodama. - Klausyk, Deize. inau, kad tau
skaudu ir gyvenimas atrodo nenusiseks, bet bk gera, man
nepavydk.
- Pavydiu, - sudejavau. - Tu turi visk. Laiming san
tuok, du graius vaikuius, nam, nuostab gyvenim. Tu
turi visk.
Lius atsistojo ir udar duris.
- O tu turi galimyb rinktis. Tai vis didiausia laisv.
- Sakai, kad tu jautiesi viliota spstus? priblokta pa
klausiau. Girdjom, kaip laiptais auktyn lipa Edvardas.
- Patikk, - sunibdjo Lius, - u visk reikia mokti.
Vaiuodama taksi Dess but, kur nakvojau, nes negal
jau itverti pas mam, negaljau atsitokti nuo to, k pasa
k Lius. Jeigu jau ji nelaiminga, tai argi mes, kitos, turim
vili?
Kol nariau po tui, tik grim pristatyt aldytuv ir
svarsiau, k man galima valgyti, paskambino Des, kuri da
lyvavo medik konferencijoje.
- Saldiklyje yra kept pupeli ir bandel, - pasil ji.
Papasakojau apie Troj.
- Nesistebiu, - atsak ji.
6 7
Anna Pasternak
Tada papasakojau apie Edvard ir Lius.
- Seniai abejojau dl rimtojo Edio, - pasak ji. - Jis toks
nesveikai varus, kad tikriausiai blizgina savo kiauius. - Man
pavyko silpnai sukikenti. - Kaip laikaisi?
Spoksojau apetito neadinanias pupeles.
- Dar niekada nebuvau taip isigandusi. Bijau gimdyti.
Juk a dabar ne tokios bkls, kad tapiau motina. - Sugeb
jau ugniauti sielvart. - Bet dar labiau bijau, kad man tai
vienintel proga turti kdik.
-Tokios prieasties nepakanka eiti priek,- pasak De-
s. - Kai suvokiant, kad ms laikas trumpja, biologinis laik
rodis pradeda tiksti dar greiiau. Bet sultja, kai manom,
kad turim daugyb laiko. Tu turi labai daug laiko, Deize. Turi
to nepamirti.
- O kas, jeigu tai paskutinis mano ansas? - Prispaudiau
prie irdies rank.
- Privalai tikti, kad taip nebus.
Ko gero, dar prie gaudama Trojaus elektronin laik
Jeigu pagimdysi, kasdien su tavim kovosiu, inojau, kad
negimdysiu. Nors ir priimtas spontanikai, mano nuomone,
sprendimas buvo teisingas. Aiku, kdikio labai norjau, bet
dar labiau trokau bti gera motina, tokia kaip mano mama:
kantri, susikaupusi, gera ir imintinga, o ne isiblakiusi, sa
vanaudika, nepasitikinti savimi ir netikra dl ateities kaip
a. Nuoirdiai maniau, kad bt nesininga savo lidn
pasaul atsivesti vaikel. Kadangi neturjau visa nustelbianio
motinysts instinkto, turjau pasikliauti nuojauta, kad kdi
kiui laikas netinkamas.
68
Des nuve mane privai klinik Celsyje. Sinei nu
raminti Trojus atsiunt penki tkstani ek, todl bent jau
mano vidus galjo bti igremtas saugiai ir stilingai.
- Vis dlto jam tas pasimatymas atsijo nepigiai, - pasak
Des.
- Vargu. Jis lengvai atsipirko. Tai daug pigiau negu vis
gyvenim auginti vaik, - atsakiau a.
- Ar jis ino, kad tu tai darai iandien?
- Ne. Jis toks bejausmis. Koks skirtumas, jeigu jau darau.
Per radij Eva Kasidi dainavo U vaivorykts. Spokso
jau pro automobilio lang. Atrod, gatvse knibdte knibda
ni moter ir por, stumdani vaikikus veimlius. Ar
visada bdavo tiek bsim mamyi, kuri nepastebdavau?
O gal a tik dabar suvokiau vis moter, iskyrus mane, pa
skirt daugintis? Stabteljom prie psij perjos. Vyras, ant
rank laikantis kdik, pradjo j buiuoti. Eva tuo tarpu dai
navo: Atsibusti, kur nebra debes..., o a viduje verkiau.
Aaros liejosi man i irdies ir krito kaip stiklo uks.
Klinikoje visi buvo baugiai mieli ir mandags, bet nuo
to pasidar tik dar blogiau. Registratroje sumokjau savo
kreditine kortele. Mane utikrino, kad mokjimo tikslas ata
skaitoje bus pamintas diskretikai. Visai kaip pornografini
film irjimas i anksto usakytame viebuio kambaryje.
Tvyrojo dirbtin ramyb, i tikrj tarp blizgani urnal,
pramatni gli puoki ir gudriai idliot broir apie
kontraceptines priemones bei lytikai plintanias ligas atmos
fera buvo slogi. Sdjau laukiamajame ir jauiau, kad visos i
tuose odiniuose krsluose sdjusios moterys panaiai kaip a
kankinosi jausdamos, kad vliau teks gailtis. Vos trisdeim-
69
Anna Pasternak
ties sulaukusi, brangiais dalykiniais drabuiais vilkinti moteris
sdjo alia vyro smulkiai dryuotu kostiumu, kuris turjo pa
kankamai padorumo atrodyti susikrimts. Jie neirjo vienas
kitam j akis, bet vyr idav vestuvinis iedas - moteris tokio
nemvjo. Pajutau keist pasitenkinim pagalvojusi, kas bt,
jeigu suinot mona. J irgi reikjo nuraminti, kad mona
nieko nesupras, jeigu pasidoms jo ilaid ataskaitomis. Vy
ras gana abejingai laik meilus rank. Abu irjo tiesiai
priek. Norjau suukti: Bent jau apsimesk, kad tau rpi. Juk
rpjo, kai j dulkinai, k? Kertam, kad tada tavo pietukas
buvo smailiau pagalstas.
Tyla mane dusino. Isigandau ir nubgau tualet, pa
bandiau nusivemti kriaukl. Stovjau, laikiausi u kriaukls
krat ir irjau savo veid veidrodyje. Negali bti, kad ia
a, o gal? Kada pagaliau atsibusiu kitame gyvenime? Savo vy
kusiame, paprastame, nesudtingame, vertame pasididiavi-
mo gyvenime?
jo Des ir paglost man nugar.
- Noriu nudti an vyr, - pasakiau. - Skmingai j dul
kino, negalvodamas nei apie ateit, nei apie mon. Dabar
sdi nuiuvs ir ibals, nors gal jau po valandos savo ka
binete vaidins didel pon ir regs planus, kaip suiupti dar
vien auk.
- Liaukis, Deize, - velniai pasak Des. - Ta Siio
merg irgi atliko savo vaidmen. Puikiai inojo, k daro.
- Tai va, - atsakiau, o aaros biro kriaukl. Gal ji ir
nepaprastai kvalifikuota darbuotoja, bet mes visos galim pa
daryti toki siaubing klaid, tiesa? Universiteto diplomas
arba geras darbas dar nereikia, kad seksis ir meil, k? Niekas
neapsaugotas nuo tokio skausmo.
7
Des mane tvirtai apkabino.
- Myliu tave, pakvaiusi ioplele, - sunibdjo ji. - Tu to
nenusipelnei.
Kur laik buvau pas Des ir retkariais usnsdavau.
Palinkau priek, o nuo spaudimo man svaigo galva.
- Deize, atsibusk, susapnavai blog sapn. - Des mane
purt u rankos.
Apsidairiau jos kambaryje, nordama, kad viskas tikrai
bt tik sapnas. Mane vl upldo siurrealistikas klinikos ir
vakar atlikto valymo siaubas.
Suskambjo dur skambutis. jo Lius. Jos veide atsi
spindjo velnumas ir susirpinimas.
- Kaip tu? - Ji pabuiavo mane ir padav puoktel
narciz.
- Geltoni. Vilties spalva, - niriai pasakiau.
Des su Liuse nervingai nusiypsojo, lyg sakydamos, kad
viskas bus gerai.
- Viskas turjo bti kitaip, - pasakiau spoksodama g
les. Mano gyvenimas turjo bti kitoks. Jau nebeinau nei
kas a, nei kaip turt bti.
- Neskubk, - pasak Des ir pripyl stiklin vandens. -
Narkozs vaistai ne taip greit pasialina i organizmo.
- Vis dar nekalbu su Edvardu u tai, kad tave supain
dino su Trojum, - tar Lius ir atsisdo ant lovos. - N ne
numaniau, kad Trojus Pauersas toks bailus, isisukinjantis,
vengiantis sargi...
- Siknius? - pertrauk Des.
Lius nutais suprating min.
- O k Edvardas mano apie Troj? - paklaus Des.
7 i
Anna Pasternak
- A, nieko blogo. Gailisi jo, - atsak Lius. - Vyrai nieka
da nesmerkia savo draug. Nejaugi nepastebjai?
- Teisyb, - pritar Des. - Vyrai visikai palaiko savo
draugus. Moterys trokta vyrus pakeisti, o ie mano, kad k
matai, t ir gauni.
- Todl, kad vyrai per daug trumparegiai pastebti gali
mybi gro, - pasak Lius.
-Jie bent jau nenusimena, kai galimybs lieka neinaudo
tos, - kariai pasakiau.
Kai Lius ijo pasiimti savo mergyi i mokyklos, De
s isek i paskos. Aiku, kad jos norjo pasikalbti - tikrai
apie mane. Atsikliau ir be tikslo slankiojau po kambar. Sto
vdama prie pravir dur igirdau, kaip koridoriuje kartai
nibdasi Lius su Dese. Pasislinkau ariau dur, stengda
masi k nors igirsti.
- Velnikai netinkamas laikas. Nedrstu sakyti Deizei, bet
Keit laukiasi, - sunypt Lius.
- O kas ta Keit? - paklaus Des.
Pilve pajutau spazmus. Tiksliai inojau, kas ta Keit.
- Deimio draug, - atsak Lius.
- Deimio draug laukiasi? - pakartojo Des lyg netik
dama. - Vaje. Negaita.
-Jai keturiasdeimt vieni. Tuo viskas pasakyta, - atsiduso
Lius.
Des piktai pratrko:
- Nuoirdiai sakau, kad bevaiks moterys, kurias sutin
ku darbe, mane stebina. Nejaugi jos nesupranta, kad jeigu esi
protinga, nra ko grautis, jog netapai motina?
- Ne, jos to nesupranta tol, kol nepagimdo, o tada jau
velnikai per vlu, - purkteljo Lius.
7 2
Negirdjau likusios Dess tirados dalies apie kvail bio
login laikrod, nes nualpau. Atsipeikjau sdinti ant lovos, o
Des man prie deins akies djo pakel su ledu. Greiiausiai
gridama trenkiausi kakta dur ranken.
- Tavo mlyn bus nepaprasto groio, - pasak ji ididiai.
- Negaliu patikti, kad Deimis su Keite turs kdik, o
su manim jo niekada nenorjo, - suinkiau. - Gerai pada
riau, kad nespaudiau Trojaus kamp, nes Deimis, ko gero,
turs kdik tik todl, kad yra per silpnas prieintis.
- Nieko nuostabaus. Tau visada patiko vyrai, kuriems rei
kia moter su kiauiais, - atsak Des, vl atsargiai priglaus-
dama led man prie veido.
- Nori pasakyti, kad esu panai ne savo motin, bet
tv?
Ji linkteljo, o man pavyko sukrizenti.
Vliau negaljau umigti, nes jauiausi tokia tuia ir vie
nia. Norjau verkti, bet nebebuvo aar. Maliausi po lov, kol
iauo. Kalbtis norjau tik su vienu vyru. Turjau i jo igirs
ti, kad viskas bus gerai. Pamiau telefon ir surinkau numer.
Jis atsiliep ltu, bet tvirtu balsu. Man vos neplyo irdis.
- ia Deiz. Turiu tave pamatyti... Ne. Viskas negerai.
3 S KY R I U S
Rasa ugdymas
Buvau sitikinusi, kad vienintelis mogus, sugebsiantis su
eisti man ird per vestuves su Deimiu, yra mano ttis. Ai
ku, tai bus mums vienintel galimyb susisaistyti dvasikai
tokia ypatinga proga. Pasidaiau vandeniui atspariais daais,
nes inojau, kad pakeliui banyi ttis pasakys odius, ku
riuos taip seniai troktu igirsti. O gal nepasakys? Tvai ir
dukros per vestuves? Isitraukit nosinaites! Scenarij buvau
sukrusi jau prie dvideimt met.
Pirmas veiksmas
Nuotaka su tvu lipa main. Ji labai grai su ilga atlasine
suknele ir tviskania diadema. Jis nepaprastai ididus. Paima j
u rankos.
TVAS: Deize, dar nesu tavs mats tokios vytinios.
Nuotaka vyti.
74
TVAS: inau, kad niekada nemokjau tau pasakyti...
Tvas usikerta...
TVAS: Bet turi inoti, kaip tavimi didiuojuosi.
Aara nurieda i nuotakos akies kampuio. Tvas pasilenkia ir
velniai nuluosto j savo nosine.
TVAS: inau, kad kartais mudu nesutardavom, bet niekada
nesilioviau tavim tikjs.
Nuotaka tyliai sukkioja.
TVAS: Tu man vienintel. A tave myliu, Deize Dli.
ibaniomis akimis nuotaka iri tv.
NUOTAKA: A tave irgi myliu, tveli.
Maina privaiuoja prie banyios. Pasklinda varp aidjimas.
Fotografas ufiksuoja nuotak, besiypsani tvui.
TVAS: Deimiui labai pasisek.
Ekranas temsta.
O i tikro viskas vyko taip.
Pirmas veiksmas
Nuotaka su tvu lipa main. Ji nra sitikinus kad atrodo gra
iai, nes tvas, iplts akis kaip pelda, pasak tik oho. Oho-
nuostabiai? 0 gal oho- bjauriai ir neskoningai? Tvas atsisda
ir atrodo labai sitemps. Akivaizdu, kad jis negali paksti savo
vaidmens. ydas sulankstomas ir grdamas main. Durels u
sidaro. Maina ltai pajuda. Nuotaka palinksta prie vairuotojo.
75
Anna Pasternak
NUOTAKA: Gal malontumt praverti lang? ia labai
karta.
Vairuotojas linkteli ir atidaro lang. Ledinio vjo gsis suiauta
nuotakai plaukus ir jie ukrinta ant diademos.
TVAS: A taip nedaryiau, Deize. Susivelsi.
sitempusi nuotaka purkteli.
NUOTAKA: inau, bet degu kaip ugny. Visikai idivo
burna.
TVAS: Nervai. Ties sakant, ryt ir a nervinausi. Vaia
vau M4 greitkeliu ir per radij igirdau, kad M25 vyko baisi
avarija. vilgteljau laikrod ir pagalvojau: Nenoriu strigti
spstyje ir pavluoti savo dukters vestuves. Taip jaudinausi,
kad sukirtau vis pakel Fishermans Friends. Mano burna
irgi deg. Sugalvojau, kad M25 galiu pasukti per 16 sankry
, tada pavaiuoti atgal ir sukti M40, kad nepakliiau
spst. Aiku, ne trumpiausias marrutas kaip paukio skry
dis, bet buvo atuoni kilometr automobili vora, todl...
NUOTAKA (aukia): Tti! Bk geras, patylk! Si diena svar
biausia mano gyvenime. Turiu susikaupti.
Nuotaka graudiai galvoja: Jeigu neketini pasakyti man to,
ko laukiu du deimtmeius, tai jau veriau, velniai raut, u
siiaupk.
Tvui susijaudinusi dukra n motais.
TVAS (isiblaks): Taip, tu teisi. Diena tikrai svarbi. Kad ir
kas nutikt, antra santuoka niekada nebna tokia kaip pirma.
Apstulbusi nuotaka iri tv. Vaizdas sustabdomas. Maina
sustoja prie banyios. Skamba vestuvi varpai. Spragt. Fotogra
fas ufiksuoja siaub nuotakos akyse.
Ekranas temsta.
Gal taip buvo todl, kad niekada nebuvau tvelio dukrel,
nesimaudiau jo susiavjimo spinduliuose, taiau dabar, nors
buvau isiskyrusi ir labai nusiminusi, vis dar trokau tio pa
guodos. Visada norjau bti viena i t tveli mylim du
kreli, sitikinusi, kad i savo vyro gaus ko tik panorjusios,
nes gaudavo i tio. Aiku, tos moterys mokjo manipuliuoti
svetimais jausmais, bet jos buvo bebaims bendraudamos su
vyrais, nes niekada neabejojo savimi. A augau inodama, kad
esu mylima, bet tai visai ne tas pats, kas inoti, kad ttis tave
dievina. Tai buvo tarsi meil, kuri privaloma, bet neparemta
jokiais rodymais. Jeigu vaikystje ueidavau tio kabinet,
jo akys nenuvisdavo i diaugsmo, jis tik ikeldavo raikl ir
pasakydavo: Klausau. Nesakau, kad ttis buvo man negeras,
bet man atrod, kad jis tiesiog neturi laiko mans suprasti.
Tada jis, o dabar a nemokjom vienas su kitu bendrauti.
Vaiavau metro ir buvau labai panai suaugusi moter,
tegul ir nelabai protingai atrodani su pamuta akimi, bet
viduje baigiau subyrti gaballius. Vos susitvardiau nesu
ukusi: Noriu tvelio! Man reikia, kad vyras pasakyt mane
mylintis, nes be to neitversiu.
Ttis sdjo prastoje vietoje prie lango Thai Tempta
tions kavinje. Jis man mosteljo valgiais nukraut baro
stal.
- Eik, kraukis. Atrodo, tau reikia padoriai uksti.
77
Anna Pasternak
- ituos valgius vadini padoriais? - sumurmjau, bet vis
tiek nujau paskui j prie stalo. Ttis prisikrov vis lkt, o
a simeiau por makaron. Tada jis pirtu parod mano
pamut ak.
- Ak, nieko baisaus, - pasakiau. - Tiesiog pajuokavau.
Po valandls jis atkreip dmes mano nepaliest maist.
- Sergi?
- Ne visai. - Stebjau, kaip ttis kerta alisias kario
salotas, o tada pusiau sudejavau, pusiau atsidusau. - Ties
sakant, tti, taip. Labai sergu. Man galvoj negerai. Ar inai,
kad per pastaruosius metus palikau vyr, viskuo nusivyliau,
pastojau ir gal gale, - maniakikai nusikvatojau, - k tik
pasidariau abort.
Jis tyliai kramt nepakeldamas galvos.
- Ir dar inai k? Deimio draug nia ir ketina gimdy
ti. - Parodiau mlyn paakyje. - Kai tai igirdau, nualpau
ir susitrenkiau galv.
Ttis baig kramtyti ir pakl galv.
- Kaip sekasi darbas?
Sumirksjau netikdama savo ausimis.
- Atvirai kalbant, k tik laimjau Booker apdovanoji
m, - susierzinusi atsidusau. - Itekjusi u Deimio meiau
darb leidykloje. Pamirai? Deimis nenorjo, kad turiau
savo gyvenim. Bent jau ne tok, kur verta gyventi.
Ttis padjo valgymo lazdeles ant lkts krato.
- Sutinku, - ramiu balsu pasak jis. - Atrodo, be reikalo
paspaudei savs sunaikinimo mygtuk, betgi, Deize, tikra-
me gyvenime yra gimimas, mirtis, santuoka, skyrybos ir net
ntumo nutraukimas. Pastaruoju metu turjai priimti labai
svarbius sprendimus, o tai reikia, kad pagaliau baigi suaug
7 8
ti. - Jis nusiluost lpas servetle. - Mano brangioji, tai yra
labai geras dalykas.
- Vadinasi, tu nepribloktas?
- Pribloktas? Ne. Aiku, noriu, kad tu btum laiminga
ir rami, bet dabar turi prog visk pradti i naujo. Tikiuosi,
kad pakeisi savo gyvenim. - Jis pasilenk ir pabuiavo mane
skruost. - Zinai, kai k nors myli, blogiausia, kad negali
pasiimti jo skausmo.
Man skaudjo ird. Jis pasak, kad mane myli. O gal vis
dlto buvau tvelio dukryt?
Po piet su tvu jauiausi geriau ir optimistikiau velgiau
savo ateit. Mano rytas neiblso net grus gyventi pas
motin, nuolat valani dviej k tik atvest unyi imatas.
Viskas bus geriau, net jeigu ir toliau beviltikai iekosiu bd
padti sau. Itisas dienas variau knygas apie dvasin bsen ir
nariau internete, iekodama greito praviesjimo. Mane ypa
suavjo senosios iminties puslapis. Pasirodo, kinai tiki, kad
mogaus atvaizd atspindi trys veidrodiai. Pirmas - kaip tu
pats save matai, antras - kaip tave mato kiti, o treias rodo
ties. Nordamas painti save, privalai inoti ties.
Tiesa buvo ta, kad nors ir labai sujaukiau savo gyvenim,
jis bent jau buvo tikras. Itekjusi u Deimio nesijauiau gy
venanti savo gyvenim. Jauiausi dviej matmen labai san
tri versija. Keista, bet saugi nesijauiau, nes nesaugu gyventi
ne taip, kaip svajojai. Argi ne tiesa? Tai nusikaltimas savo sie
lai. Klitis tavo vilties kelionje.
Dabar turjau susivokti, ko tikiuosi i ateities. Greiiau
siai, kalbant jogos terminais, man reikjo sulipdyti savo rasa,
savo dvasin nektar, kad ir kas tai bt. Kadangi medita-
79
Anna Pasternak
cijos man pasirod be galo nuobodios, nusprendiau ivalyti
savo aur. Buvau skaiiusi, kad maj gentys tikjo, jog vis
kn itepus medum ir vliau nuplovus pasialina nemaloni
vyki kartlis, siela apsla ir nusikrato visko, kas neigiama.
Idealu! Nusprendiau pabandyti.
Stovjau nuoga altame vonios kambaryje ir terliojausi
lipnia mase, daug jos kroviau ant veido, kno, tryniau plau
kus. Spoksodama rdi dmes ant senos vonios, laukiau, kol
priteks vandens, bet t akimirk Donaldas su Dagiu stum
teljo ir atidar duris. Nespjau atsitokti, o jie jau iurkiais
lieuvliais lai mano kulknis ir nupleiskanojusias, tankiais
plaukais apaugusias blauzdas. Suspigusi sprukau nuo j ok
dama voni. Jie sulojo, piktai reikalaudami daugiau medaus,
todl juos sviediau lapi plauin. Labai pasipiktin jie pa
irjo mane ir ibgo iekoti mamos.
Susimsiusi guljau. Buvo aiku, kad visikai ne taip
suprantu gyvenim. Du deimtmeius veltui eikvojau ener
gij niekam tikusiems vyrams, o reikjo vis dmes skirti
sau. Vis kartodavau maldel: Noriu bti geresn moteris,
kad aviau geresnius vyrus. Juk tai nesveika ir nuo daug
ko priklauso. Man kyriai galv grdavo Dess pasakyti
odiai, kai dl santuokos su Deimiu meiau darb. Tu
to dar gailsiesi, Deize, - pasak ji, - nes karjeros moterys
sau vis pirma ada jausti pasitenkinim. Juk inom, kad
kuo daugiau reikalausi i vyro, tuo bsi vieniesn. Ji buvo
teisi. Kai buvau su Deimiu, visk ugo jausmas, jog esu
nelaiminga, todl mielai atsisakiau bet kokio krybikumo,
skirto sau, kad tik santuoka pavykt. Gal gale tapau tik dar
vieniesn, apgailtina, nesaugi ir, be joki abejoni, kasdien
vis irzlesn.
80
Gyvendama santuokoje taip panirau j savo bdas, kad at
sisakiau visko. Kaip jautiesi, kai perskaitai jaudinani kny
g, ieini i ird suvirpinusio spektaklio arba pairi didiai
prasming film? Daugiau ar maiau vienia? A visada jaus
davausi dar vieniesn. O dabar labiau u visk pasaulyje
trokau jaustis prieingai.
Mama garsiai pabeld vonios duris.
- Ieik, - susijaudinusi pareik ji, - pas tave lankytojas.
Lankytojas? Kaime? Darbo dien? Nusiluosiau, apsivil
kau nublukusi flanelin piam su irdutmis ir uniukais,
sispyriau bjaurias avikailio liures ir ijusi atsitrenkiau
mam.
- Tokia eiti negali, - pasak ji. - Atrodai klaikiai. Kas
plaukams?
Ranka uiuopiau medaus gumullius ir nusijuokiau. Tada
tekina nubgau laiptais emyn, nors i paskos vijosi mama.
- Deize, palauk! Kodl neapsirengi? - auk ji.
- Kur jis?
- Svetainj, - atsak ji.
Tik suaugusieji bdavo leidiami maiausiai un plau
kais nust kambar namuose. Valio! Tikriausiai ttis. Grei
iausiai jis nepabgo ledinio mamos vilgsnio, nordamas si
tikinti, kad jauiuosi gerai. I diaugsmo man dainavo irdis.
Pastmiau duris ir iskiau rankas ketindama apsikabin
ti. Negaljau patikti savo akimis. Ne ttis. Ten buvo Trojus.
Apstulbusi spoksojau, o mama prajo pro mane, neina
lkte pateto ir krekeri. Padjo alia Trojaus, o jis nusiyp
sojo akinama ypsena, neabejotinai pritaikyta motinoms su
avti. Paskui patet uosdami or kambar bgo Donaldas
ir Dagis. I to, kaip siteikiamai ir atsargiai Trojus juos glost,
81
Anna Pasternak
kol ie uost jo batus, buvo aiku, kad un jis nemgsta. Nu
diugau, kad jis jaudinasi. Staiga man ov j galv, kad vis
dlto pasaulyje yra teisyb.
Kai mama ijo pripildyti Trojaus stiklins, jis atsigr j
mane ir pasak:
- Deize, nepraau, kad man atleistum. inau, kad pada
riau siaubing klaid.
Pakliau antakius ir sarkastikai nusiypsojau, lyg sakyda
ma: Pats taip pasakei, nenaudli.
Didiuliam mano susiavjimui, Dagis su aikiais keti
nimais apsierg Trojaus kulkn. I pradi Trojus paband
visk paversti juokais, bet paskui vargel nuspyr. Pastebjau,
kad net per daug agresyviai.
- Kai po ms trumpo romano pasakei, kad laukiesi, puo
liau panik. Nepaprastai isigandau, - pasak jis.
- Ne tu vienintelis, draugui, - atkirtau.
- Na, nejaugi nesupranti? Tai visk keiia.
Ltai ir teatralikai papuriau galv.
- Ne, Trojau, aborto tikrai niekaip nepakeisi.
Trojus pasislinko ariau mans.
- Tu nesupranti. Maniau, tu tokia kaip visos, bet klydau.
Tu ne tokia.
Kalbdamas jis pastebjo uns plauk ant savo juodo var
ko rankovs ir skrupulingai j num. irjau j ir galvojau:
Kaip galjau susidomti tokiu suknistu kvailiu? Tegul ir tik
trumpai pasidulkinti.
Trojus eng dar vien ingsn artyn.
- Deize, dabar jau tikrai inau, kad tu kitokia. Nesi tokia
kaip kitos viskuo nusivylusios vienios moterys. Ir tikrai nesi
lobi iekotoja, bandanti paspsti man spstus.
82
Nepatikliai klausydama likau stovti kaip besta, o Trojus
kio rank varko kien ir itrauk vok.
- inau, kad visk sugadinau, bet pripainkim, mes per
maai pastami turti kdik. - ypsodamasis, lyg biau k
tik laimjusi loterijoje, jis man padav vok. - Dar neinia, k
atne ateitis. Noriau, kad btume kartu. Ketinu tau suteikti
antr prog.
T akimirk man pasirod, kad stoviu alia savo kno. La
bai aikiai sivaizdavau, k noriau padaryti. Riaumodama
i pykio puliau priek ir blokiau Troj atbul ant sofos.
Tada pateto mentel kiiau jam kelnes ir judiniau, kol
ant jo okt Donaldas su Dagiu. Kai jie suleist dantis pa
tet ir Trojaus intymi viet, jam nebereikt nerimauti, kad
kada nors vl kokia lobi iekotoja nuo jo pastos. Ar ne tiesa?
Taiau a pamiau vok.
- Kas ia?
- Savait Karibuose. Viskas apmokta. Pamaniau, ga
ltume vaiuoti kartu. Visk pradti i naujo. Nuo varaus
popieriaus lapo. Turtume laiko nusiraminti ir geriau vienas
kit painti. Juk vis dlto tai i abiej pareikalavo daug jg,
tiesa?
Linkteljau svarstydama, kiek jg tai pareikalavo i jo.
Jam uteko pasirayti ek, ugniauti savo sin ir nusprsti,
kad byla baigta.
Nusiypsojau ir pasakiau:
- Labai dosnu, Trojau. Koks tu dmesingas.
Jo veide atsispindjo palengvjimas. Tada jis ities rank
ir paliet mane.
- Deize, tu tokia auni. Nuostabu, kad visk supranti.
Nustmiau jo rank.
8 3
Anna Pasternak
- Tai tu turi suprasti, kad mes, pakvaiusios, nusivylusios
bjaurybs su tiksiniais biologiniais laikrodiais ir sudivu-
siomis gimdomis, gaiios isiskyrls, kurioms, pasak tavs,
reikia ne tikr vyr, o tik vaikiojani pinigini ir spermi-
natori, antros progos tokiems kaip tu nesuteikiam.
Trojus nusuko akis.
- Deize, a...
- Keista, bet nematau to galingo grobio, kuriam viskas
sekasi, - kalbjau toliau, mgaudamasi kiekviena akimirka. -
Matau apgailtin, sutrikus vyruk, turint stor... pinigin
kienj, bet taip ir neinant, ar jis monms patinka pats, ar
tik tai, k jis turi. - Perpliau vok ir sviediau idin. - Ne
jaugi nuoirdiai tiki, kad keli nuliai tavo banko sskaitoje
reikia, kad esi geras mogus? - Papuriau galv. - Ar inai,
kada vienintel kart pasirodei toks, koks esi i tikro? - Kaip
nubaustas mokinukas Trojus tyljo ir irjo grindis. - Kai
pasakei, kad neturi man ko pasilyti. Tu buvai teisus.
Ieidama pergalingu mostu utrenkiau duris.
vilgteljusi savo atvaizd koridoriaus veidrodyje pa-
svarsiau, ar mano kuoktais nuo medaus sulip plaukai ir
flanelin piama nesumenkino tokio galingo jausm pro
trkio, bet nusprendiau, kad jis turjo visk suprasti. Nu
skubjau virtuv iekoti mamos ir supratau, kad tikiu kar
ma. Tai, kad Trojus taip nuolankiai sutiko bti paemintas,
man atrod daugiau negu paprastas likimo poktas. irdyje
inojau, kad vertjo ieiti nieko nepasakius, bet kam man tie
angelo sparnai, jeigu ir taip skrieju oru? Tai buvo ne aklas
kertas, o altruistika bausm. Kas galt atsisakyti tokios
progos? To nuostabaus jausmo, kai gali pabti tikra bjaury
be ir drbti eik ikt?
84
Mama buvo susiavjusi.
- Tas tavo turtuolis velnikai graus.
- Pakeitei giesmel, - pasakiau. - Prisimeni, juk pati lie
pei neprasidti?
- Tik norjau, kad btum atsargi, daugiau nieko. Bet jis
buvo avus, kai rodiau unids.
- Mama, buvai teisi, kai patarei man neapsigauti. Jis
niekas.
- Nejaugi? - Ji atrod susirpinusi. - Vadinasi, tarp js
viskas baigta?
- Ir nebuvo prasidj.
- Susikivirijot? Ar ne taip? Jis atvaiavo taikytis?
- Panaiai.
Patraukiau peiais, nordama pakeisti tem, bet staiga
mama skausmingai kteljo:
- Jis tau trenk, ar ne? tai i kur ta mlyn ir siaubingi
nubrozdinimai.
Prijau prie jos.
- Ne, ne. Nieko panaaus.
Mama atsisdo prie stalo.
- Tai kas tada?
- Tau veriau neinoti, - atsidusau.
- Deize, - tvirtai pasak ji, - a tavo motina. Klok.
A giliai kvpiau.
- Pastojau.
- Kaip tai galjo nutikti?
- O kaip tu manai? Trojus nenorjo nieko girdti, todl
pasidariau abort. - Mama prispaud rank prie lp, lyg
nenordama ileisti paviri savo nuostabos. - iandien jis
apsireik su dovanom, rodaniom jo kalt.
85
Anna Pasternak
A papuriau galv, o mama nuskubjo prie kriaukls.
- Dieve, tuoj vemsiu. - Ji pasilenk iaukiodama. - Ne
galiu patikti, kad daviau jam savo geriausio pateto! Velni
kai gaila. - Mama m dejuoti: - Isipild mano blogiausi
komarai. Negaliu patikti... Negali bti...
Prijau ariau ir velniai patryniau jai nugar, kad lygiau
kvpuot.
- Kaip tik todl tau nieko nesakiau, mama. Nenorjau
jaudinti. Klausyk, tai ne tavo nelaim, o mano.
Mama paband susitvardyti. Ji irjo man tiesiai akis.
- N u k nieko nepasakok tvui. Jis taip nusivils. Bus
pribloktas.
- Ties sakant, - atsargiai pasakiau, - jis jau ino. Tiesiog
visai neseniai prasitariau bevalgant Thai Temptations. Jis
iklaus stebtinai ramiai.
Staiga igirdom, kaip tualete teka vanduo. Vis dlto a j
suerzinau. Tada trinkteljo laukujs durys. Pasigirdo uveda
mo variklio gaudesys. Nesuspjau n suvokti, kaip mama oko
i virtuvs ir idm pro upakalines duris. Trojus atsargiai
sukosi su savo maina ms siaurame keliuke. Tokia juoda ir
pramatnia, lyg ji vaiuot ne benzinu, o grynu testosteronu.
Mama iupo akmen, kuriuo patininkas paslegia laikus prie
upakalini dur. Ji sibgjo ir i vis jg svied akmen
Trojaus sportin main. A suukau, nors pati neinau - i
baims ar i diaugsmo. Laim, ji nebuvo taikli. Akmuo ne
pataik lang ir atoko nuo mainos stogo, bet paliko gana
didel ym ant tobulai juodo paviriaus. Trojaus akys ispro
go i baims, bet maina jau skriejo keliuku.
Mes abi pratrkom juokais. Apkabinau j, kaip visada su
sijaudinusi, kad ji taip mane myli.
86
Man pasak Lius. Ji atvaiavo por dien pabti pas
mus su mama. Tiesiog norjo pasprukti nuo nuolatini dar
b namuose, vyro ir dviej vaik. Sak, kad turi sau priminti,
kas yra, nes nuolatinis tvardymasis gyvenime kartais trukdy
davo net kvpuoti. Trindamosi namuose su piamomis ir per
ilgus pasivaikiojimus analizavom savo gyvenimus. Nors
Lius mgo mergaitikai palieuvauti ir pakikenti, dabar jos
neka primin trkusio stiklo girgdjim. To dar niekada
nebuvo buv.
Vien popiet ji lakavo man koj nagus ir pradjo vardyti
labiausiai erzinanius savo vyro bruous.
- Skaito laikraius caksdamas dantimis ir pedantikai
sulanksto perskaitytus lapus. Nesugeba sulankstyti rankluos
io ir bet kaip umeta j ant kabyklos. Stovi prie aldytuv,
spokso ir kvailai klausia: Ar mes turim sviesto?, lyg tur
iau nuolat mintimis perirti vis produkt atsargas. - Ji
tvirtai sukando dantis. - Kaip noriau, kad nors kart pa
klaust: Kuo galiau tau padti, mieloji? Niekada nesako:
Nusiveiu mergaites paaisti, nupirksiu gimtadienio dovan,
i valyklos parveiu drabuius, paskambinsiu dant gydyto
jui, patikrinsiu, gal reikia papildyti kortel, padsiu padiauti
skalbinius, usakysiu tau atpalaiduojam masa. Oi, ne. Ka
dangi udirba tiek daug pinig, jo gyvenimas kur kas svar
besnis u mano.
- Bet argi ne visi vyrai tokie? - paklausiau.
Lius atsiduso.
- Neinau, bet tiesa ta, kad per tiek met mudu su Edvar
du nustojom matyti vienas kit. Tapom tarsi santuokinio gy
venimo baldais. Blogiausia, kad nenoriu perstatyti bald ar
87
Anna Pasternak
aptraukti j nauja mediaga. Tiesiog noriu prisiminti, kodl
jie man i pradi patiko.
- Vadinasi, tau su Edvardu nuobodu, - linkteljau.
- Ne visai, - atsak ji. - Jau greiiau vienos jo dalies nie
kada nebepasiekiu. O gal jam su manim nuobodu? - Ji padjo
lako buteliuk. - Tik inau, kad lyg ir turiu diaugtis geru
gyvenimu, bet viduje mirtu nuo vienatvs. - Ji giliai atsidu
so. - Kaip galjo taip atsitikti? Buvau seksualus grobis, svajo
jau apie nuostab, turining gyvenim, o po deimties met
esu tik nuobodi sena mona ir motina, kuri neturi k pasaky
ti. Dieve, a tikrai nuobodi, tiesa? Beveik vis laik man paiai
su savim nuobodu.
Kur laik Lius tyljo ir atidiai lakavo nagus pasku
tin kart.
- Ar tu myli Edvard? - pagaliau paklausiau.
- Visi myli Edvard, - kategorikai atsak ji.
- Klausiu ne to. Koks skirtumas, k mano kiti? J nra
antr valand nakties, kai tave pykina ir nortum, kad Edvar
das tau prilaikyt plaukus.
Kai Lius vl ltai prabilo, jos balsas skambjo dusliai. At
rod, kad ji atskleidia savo slapiausias, paias nepadoriau
sias paslaptis.
- Deize, Edvardas niekada gyvenime neprilaik man
plauk.
- A, - tarsteljau priblokta, - koks siaubas.
Lius gteljo peiais.
- Tu tokia idealiste, kad net baisu. Nejaugi nuoirdiai
manai, kad kieti vyrai, udirbantys savo monoms didiulius
pinigus, varginsis lipti i lovos prilaikyti plauk, kai vemi?
Nieko panaaus. Jiems daug labiau rpi praleistas susirinki
88
mas darbe, negu girdyti sultiniu gripu sergani mon su
lapiu rankluosiu ant galvos. Taip nebna.
- Vadinasi, sakai, kad jeigu jis u visk moka, n neturi
kreipti dmesio?
- Taip. Smulks buities darbeliai jiems atrodo ne j sritis.
- Taigi, isiaikinkim. Turtingus, galingus vyrus itinka
trumpasis jungimas, jeigu mums reikia j emocinio palaiky
mo, bet tai nesvarbu, nes jie moka u elektr?
- Visikai teisingai! - Lius atidiai lakavosi nagus rausvu
laku. - tai kodl tu nebtum laiminga su Dulijum. Ai
ku, itekti u Deimio buvo klaida, bet ji tavs nesugniu
d. O jeigu btum itekjusi u Dulijaus, savo nusivylimo
neveiktum. Tave bt palauusios smulkmenos. Po kurio
laiko nebediugina net j atsistos gls, nes patys j neren
ka. Tiesiog meldiesi, kad sekretor turt ger skon. - Lius
nutilo ir pairjo man akis. - Deize, ar inai, kad Dulijus
veda? - Mano irdis suvirpjo ir nusmuko kakur giliai gi
liai. Alis Randolf. Turtinga jauna amerikiet paveldtoja.
Tai ne santuoka, o kapitalo suliejimas.
Taigi Dulijus Vantonakis, mano pirmoji meil, veda. Bu
vau jo nemaiusi septynerius metus, bet naujiena mane pri
blok, lyg btume atsisveikin vakar. Tarsi man ven bt
suvirkta nuod. Jis buvo mano isvajotasis, mano ponas Di
dysis, kuris man suadino tkstanius svajoni.
Su dvideimt devyneri Dulijum susipainau, kai man
buvo dvideimt dveji, per vien pobv Londone. Mus su
paindino mano draug i universiteto Nataa - spdinga
mergina nuostabiais skruostikauliais. Ji buvo k tik pradjusi
draugauti su seniausiu Dulijaus draugu Peregrinu, tokiu pat
89
Anna Pasternak
pageidaujamu svetimaliu. Jie turjo gimt priklausymo jaus
m. inojo, kad gimdami gavo teis privilegij pasaul. Tai
buvo treiojo deimtmeio Jaun ir avi iuolaikin ver
sija. Rafinuoti, turtingi, nerpestingi ir keliantys pavyd. J
gyvenimas tekjo tarsi ukonservuotas, apsaugotas nuo vis
ko. Savaitgaliais vakarliai umiesio namuose, slidinjimas
ir nakvyns kaln nameliuose, vasaros pilyse su bokteliais ir
tuntais uod. Visus siejo tolimos giminysts ryiai. Jiems tik
rpjo, kad viskas likt eimoje ir aptarti, kas su kuo k dar
ir kur. Visi buvo kakieno pusbroliai ir pussesers, o apie ki
tus neverta n kalbti, nebent priklausyt ymiam klanui.
Buvau akademiko dukra, ne aristokrat ir nesinaudojau
jokiu fondu, o mano tvai buvo ekscentriki ir senamadiki,
bet vis dlto pasirodiau tinkama draugij. Aiku, inojau,
kaip reikia atrodyti - ne per daug makiao, joki nauj dra
bui ir ryki papuoal. Buvo pripastamos tik paveldtos
brangenybs (turjau senus mamos perl karolius), reikjo
mielai kalbtis su kokia nors trenkta moiute prie sekma
dienio pietus gurknojant ypa stiprias Kruvinsias Meres
ir ant lovos visada palikti daug arbatpinigi tvarkytojai, vir
jui, kambarinei ar net motinai, jeigu eimai tuo metu sunku
finansikai. Buvau nebloga apsiaukl, nes visada elgdavausi
tinkamai, bet kartu niekada nesijauiau jaukiai. Ten vyravo
visikas nerpestingumas ir begalin oficiali oki ir am
pano kokteili vakarli ekstravagancija, bet a visada jaus
davausi vienia.
T akimirk, kai j pairjau, man pasirod, kad vel
giu kiaurai jo lidn rud aki pana vienatvs ulin.
Nei anksiau, nei vliau nepatyriau tokio staigaus painimo.
Perpratau j visa savo esybe, nors i tikro neinojau nieko
90
konkretaus. Aiku, visi inojo, kas toks Dulijus Vantona-
kis, nes jis buvo atala vienos i turtingiausi laivybos verslu
usiimani eim. Laikraiuose nuolat bdavo liaupsinami
tarptautiniai eimos pasiekimai. J aristokrat brel Dulijus
buvo priimtas tik dl motinos - pripaintos grauols, ji savo
eimai atvr duris t iskirtin pasaul, kur vien pinigai
leisti negaljo.
Madaug prie deimtmet buvo pasklid gandai apie
skandal - Dulijus kovojo su savo broliu Pirsu dl imperi
jos valdymo. Stebtina, kad po bjaurios ir gana vieos kovos,
kuri laimjo, jam tebuvo vos dvideimt. Daug kas jo bijojo
dl vriko valgumo. Jis neturjo skrupul, kai reikdavo
engti per kit galvas. Taiau kai mudu susipainom, jo nebi
jojau, nes tarp mudviej jutau keist intymum.
Vienas i pirmj mano klausim buvo:
- Koks jausmas, kai viskas taip sekasi?
Visai paprastai jis atsak:
- Neinau, nes man nepastamos neskms. - Patyljs
pridr: - Visada gaunu, ko noriu, nes kaip ryklys uuodiu
vandenyje krauj.
Jeigu taip norjo mane atbaidyti, jam nepavyko.
- Negi manai, kad rykliai neturi jausm? - paklau
siau. - Kaip jie neturs, jeigu net kupranugariai verkia, kai
yra vienii?
Jis susidomjs pavelg mane, bet jutau tik tai, kad
jis nelaimingas. Nors ivaizda ir tviskjo, i po jos skverbsi
apmaudas.
Jo motina Amelija - trapi Anglijos ro - nusiud, kai
Dulijui buvo devyniolika. Man visada atrod, jog jis drov
josi ir bijojo meils todl, kad motinos mirtis jam buvo lyg
9 i
Anna Pasternak
idavyst. Jeigu ji galjo j palikti, kad ir kaip kartai jis j
myljo, vadinasi, gali palikti bet kokia moteris.
Niekada nebuvo galima atspti, k jauia Dulijus, bet
mane tai avjo. Vien akimirk jis galjo bti atviras, laisvas,
nuoirdus, o jau kit usisklsti. Jo vienatv buvo apiuopia
ma. Mudu buvom tikri draugai, ne simyljliai, nes tarp ms
buvo neraytas susitarimas kaip slaptas kodas, reikiantis, kad
gyvenim irim vienodai, ne taip, kaip kiti. Kadangi vienas
kitu pasitikjom, turjom jaustis saugiai, bet Dulijus per daug
rizikavo, nes a jam priminiau motin. Tik ne fizikai. Apsau
gok Viepatie, ne! Gal mano nebjaurios rankos, elegantikos
kulknys, bet apvals klubai ir pati putli. Apie trapum n kal
bti negalima. Bet j jaudino mano romantikas optimizmas.
Kart man pasak, kad jauiasi gerai mane pastantis, bet i
kart nubrauk kompliment pasakydamas, kad jo motina, kaip
ir manik, panaiai kaip perydjusi pien pavasario rytais
vaikiodavo su chalatu, vasar maudydavosi su didiule iau
dine skryble bei milinikais sauls akiniais ir dievino taksus.
Dulijus su manim aid vis deimtmet. Niekuomet
man visikai nesipareigodavo, bet ir toli neatsitraukdavo.
Man atrod, kad jis nepakankamai mans trokta, bet paleisti
irgi nenorjo. Stengiausi gyventi toliau, susitikinti su kitais
vyrais, bet kai tik pati manydavau, kad jau kuo nors susido
mjau, Dulijus iskleisdavo savo antenas. Jis pasirodydavo,
pasikviesdavo vakariens ir uliliuodavo romantika. Ai
ku, viskas bdavo pramatnu, su geriausios ries ampanu
ir austrmis, bet daugiau nieko. Jis ikart mane perprasdavo,
ikvosdavo paslaptis ir aisdavo mano svajonmis, naudoda
masis savo atriu protu ir velnumu. Seksas mums net nebuvo
svarbus. Tiesa ta, kad a simyljau.
92
Tikjausi, kad vien dien jis pasirodys ir mans parei
kalaus, bet taip nevyko. Visus metus, kol jis buvo neveds
ir susitikindavo su tuiomis ipaikintomis llytmis, gal
jau puoselti viltis. Taip daug apie j galvodavau, kad irdyje
nusprendiau, jog mums lemta bti kartu. Net tada, kai prie
altoriaus stovjau su Deimiu, meldiausi, kad pasirodyt
Dulijus.
- Turiu j pamatyti, - pasakiau Liusei.
- Gal tau galvoj negerai? - pasibaisjo Lius. - Svarbiau
sia gyvenimo taisykl - nesigriok atgal.
- Atvirai kalbant, bandau eiti priek. Kai susitiksiu su
Dulijum, galsiu visiems laikams uversti it savo gyveni
mo lap ir visk pamirti. Pats tinkamiausias laikas. Dabar
visk aikiai suprantu. Gyvenim susitvarkyti man trukdo ne
Deimis, o Dulijus. K gi prarasiu? I karios patirties inau,
kad visada gailiesi to, ko nepadarei, ne to, k padarei.
4 S KY R I U S
Emocini infekcija
Gal, sddama Dulijaus Londono biure ir laukdama pokal
bio, atrodiau kaip knyta ramyb, bet manyje viskas vir.
Pamiau laikrat, kad atrodyiau usimusi, bet raids oki
njo man akyse, liejosi antrats ir nuotraukos. Po varkeliu
vilkjau megztuk aukta apykakle, nes inojau, kad i jaudu
lio man rykiai paraudonuos krtin.
Prie savait, mediojant inutes apie Dulij, vienas
gand skyrelis patrauk mano dmes. Nordamas dar la
biau padidinti savo turtus, jis nusipirko prabang viebu
t Niujorke ir dabar iekojo atstovo ryiams su visuomene.
Nusprendiau dalyvauti konkurse svetima pavarde. Jis nieko
nesupras, kol nesusidursim akis ak. Sukriau tikinam
gyvenimo apraym, nes apie iniasklaid ir rinkodar i
maniau pakankamai, kad biau pakviesta pokalbio. Aiku,
neilgai trukus man paskambino. Dulijaus sekretor norjo
susitarti dl susitikimo.
94
Kai pasakiau mamai, jog suklastojau kreipimsi dl dar
bo, kad galiau susitikti su Dulijum akis j ak, ji susmuko
kdje.
- Ak, Deize, kodl tau aminai reikia plaukti prie sro
v? - Kadangi irjau abejingai, ji iklojo visk: - Nejaugi tau
gimta nuolat apsunkinti sau gyvenim? Skaiiau laikraiuo
se, kad Dulijus susiadjo su turtinga amerikiete. Dl Dievo
meils, kam jis tau dabar? Negi tau smagu save skaudinti?
domu, kaip Dulijus mane irs dabar? Pavydjau jam
varaus ir vis dar viengungiko gyvenimo. Skyrybos j suter
ia, nes rodo kvailum ir nerpestingum. Nenorjau, kad
mane laikyt emocikai nerimta, bet pripaindama, jog mano
santuoka nepavyko, btent tai ir rodiau.
Stebjau, kaip jo sekretor, grai brunet lygia veido oda
ir siauromis lpomis, atsiliepinjo telefonu, ra atmintines ir
siunt elektroninius laikus. Kadangi Dulijus negaljo paks
ti netvarkos, ant jos stalo buvo tik tai, kas btina, bet stovjo
spdinga balt lelij vaza. Dulijus mgo tik baltas gles.
Kai suskambjo skambutis ir ji man mosteljo liepdama eiti
jo kabinet, supratau, kad mama kalbjo ties. Pilve pradjo
kunkuliuoti. Jau norjau sprukti, bet pamaiau j. Sdjo prie
stalo palenks galv prie popieri. Kabinetas buvo lygiai toks,
kok prisiminiau. Elegantikas, modernus, apviestas sauls.
Ant stiklinio stalo stovjo ekstravagantikas balt gardenij
krepelis. U jo kabjo milinikas paveikslas su naktinio m
lynojo drugio, iskleidusio sparnelius per vis sien, atvaizdu.
Stiklins durys ved vidin kiemel ant stogo, kur surikiuoti
eilmis aliuminio loveliuose augo dekoratyviniai augalai. Jis ne
i karto pakl galv, todl pastebjau sidabro gijas tamsiuo
se plaukuose. Nors keturiasdeimt eeri, atrod netiktinai
95
Anna Pasternak
gerai. Reikjo dumti, kol mans neatpaino, bet buvo per vlu.
Man uteko bti tame paiame kambaryje, kvpuoti tuo paiu
oru. Vis dar j myljau taip pat kartai kaip ir anksiau.
Kai pagaliau pakl galv, jo akys irjo kiaurai mane
ir blizgjo kaip stiklins. Neinojau, ar pribgti ir atgaivinti
j buiniu, ar taikyti Heimlicho metod. Man atrod, kad jis
neatsipeikj be galo ilgai.
- Viepatie, Deize, k ia darai?
Jis atsistojo ir apjo apie stal. Buvo liesesnis, negu prisi
miniau, dar gelsvesns odos ir dar labiau savim pasitikjo, o
tai jam tiko. Matyt, ir toliau neslegia jokia gyvenimo nata.
- Atleisk. inau, ikriau kvailyst, - pasakiau usikirs
dama. - Norjau tave pamatyti, todl atsiliepiau tavo skelbi
m ir apsimeiau, kad iekau darbo.
Patenkintas pakreip galv on, vis dar irdamas
mane. Kai prijo ir pakteljo man skruost, uuodiau los
jono kvap - to paties Penhaligons Blenheim Bouquet kaip
tada, kai susipainom. Atrod, laikas sustojo. Prabgs deimt
metis virto sekunds dalimi, o jausmai buvo tokie atrs, lyg
btume myljsi dar ryt.
Dulijus udar duris ir mostu pakviet sstis ant viesios
zomins sofos. Jis atsisdo prie mane ant kds ir grakiai
sukryiavo kojas.
- Kaip tu?
- Gerai, - linkteljau.
- Ne. - Jis lyg ir susierzino. - Kaip tu?
Vadinasi, niekas nepasikeit. Mes vl i karto eisim prie
tiesos, pramudami apsimetinjimo arv. Buvo malonu gr
ti prie ankstesnio intymumo. inojau, kad turiu tvardytis, nes
Dulijus neapkent ir bijojo nevaldom jausm protrki.
96
- Atrodo, pagaliau vl grau save, - pasakiau.
- Tu daug patyrei. Rud aki vilgsnis mane grte
gr.
- Klausi ar teigi? - pasiteiravau.
- Ir viena, ir kita.
Nervingai pirtais persibraukiau plaukus, nors inojau,
kad jis nemgsta tokio lengv flirt reikianio judesio. Kiek
paaipiai jis pakl antakius, o a nusijuokiau.
- Pasikeitei, - pasak jis.
- Akivaizdu, kad ne per daugiausiai, - pajuokavau, teatra
likai tebelaikydama rank prie plauk.
Jis nusiypsojo, vis dar irdamas vertinamai.
- Ne, tu ramesn. Labiau suaugusi.
- Tai dl nusivylimo, - atsakiau.
- Dl nusivylimo ar dl skyryb?
Vadinasi, jis visk inojo apie Deim. Tikriausiai jam pa
sak Nataa.
- Gaila, bet tai susij.
- Ar j j myljai?
Nejaugi jo balse pajutau pavydo kruopel?
- Graudu, bet man labiau patiko pati mintis apie santuok.
- Ar jis tave skriaud?
Susitvardyti prireik vis jg. Tai, kad Dulijus atsargiai
klausinja toki labai asmenik dalyk, tikriausiai reikia,
kad jam dar ne vis vien.
- Buvo skaudu, kad jis dl mans nekovojo, - pasakiau ir
nusukau vilgsn. Negaljau irti jam akis, bijodama isi
duoti, k i tikro turjau galvoj. Bet jis suprato. inojo, kad
mane daug labiau negu Deimis eid tai, kad tiek met ne
buvau reikalinga jam.
9 7
Anna Pasternak
- O tu? - paklausiau. - Kaip tu?
- adu vesti, - dalykikai pareik.
- Ar tu j myli?
Jis patyljo, tada pasilenk ir taigiai sunabdjo:
- Liaukis, Deize. Velniai raut, k sau manai?
Lius su Dese mans lauk ital restorane netoli Duli-
jaus biuro. Kai jau ir Des pastebjo mano ekstazs kupin
vilgsn, susmuko ir sudejavo:
- Priadinkit, kai baigsis itas komaras. Kain ar tursiu
jg itverti dar vien Dulijaus epopj.
Lius nekantriai irjo mane.
- Na? Kaip seksi?
- Jau buvau pamirusi, kad bendrauti su Dulijum - lyg
sdti pirmoje eilje ir stebti gyvenim, - pasakiau.
Des iupo man u gerkls ir apsimet, kad smaugia.
- Ne, tikrai, - svajingai kalbjau toliau, jis toks dailus ir
jaudinantis. Manau, mane apibarst stebuklingais milteliais.
- Na, po piet galsi palsti po altu duu, juos nuplauti ir
grti em, - pasak Des.
Lius grietai j pairjo.
- Kas gi tau?
Des nekreipdama j dmesio ipykino:
- Dulijus tuoj ves. Gal pamirai?
- Usisakykim vyno butel. - Mosteljau padavjui, o kai
jis pripyl mums taures, pasiliau tost: - U geriausias drau
ges ir... sielos seseris.
Des prisideg cigaret ir giliai kvp.
- Deize, bk gera, to nedaryk. Nepasinerk naujas fanta
zijas. Man labai skaudu, kai tu kenti.
98
Susierzinusi variau valgiarat. Des itrauk man j i
rank ir pasuko mano galv taip, kad iriau tiesiai j.
- Dulijus susiadjo su labai turtinga, labai graia ir bau
ginamai jauna moterimi. Tu jai neprilygsi. Pripaink, kad jei
gu Dulijus bt norjs tave vesti, bt pasipirs jau prie
deimt met.
Vaje, kaip skauda.
-Jis dar nebuvo pasirengs, - niurkteljau. - Mes pasi
keitm. Abu suaugom.
{pykusi Des pasisuko Lius.
- Pabandyk tu krsti jai proto.
Lius pastat taur.
- Klausyk, Deize, inau, tu visada svajojai, kad Dulijus
galt bti tas vienintelis, bet net jeigu jis bt laisvas, kain
ar jis tau tinka. Tu labai romantika ir nesupranti, kad tokie
nepriklausomi mons kaip Dulijus, kuriems viskas sekasi,
nenori meils. Jiems reikia, kad jais avtsi.
- K turi galvoj?
Prie atsakydama ji patyljo.
-Tai, kad tikri turtuoliai bijo meils. Jie bijo per daug su
artti, nes irdyje visada abejoja, ar tu myli j, ar tai, k jis turi.
Des linkteljo.
- Alisa Randolf jam nekelia pavojaus. Juk jis ino, kad jai
pinig nereikia.
- Na, man irgi, - pasipiktinusi pasakiau. - A j myliu.
Labai seniai myliu.
Des suminktjo.
- inom. Dulijus irgi ino. Tai ir yra blogiausia.
- Nesuprantu. - I nusivylimo man virpjo balsas.
Lius velniai patapnojo man rank.
99
Anna Pasternak
- Pati inai, kad dalis Dulijaus yra nelieiama. Jis imoko
atsiriboti.
- Nuo ko?
- Nuo meils. Nuo tikrovs.
- Kodl? - suinkiau.
- Nes jis bijo.
- Bijo?
- Taip, bijo atsiskleisti. - Lius susirpinusi atsiduso. -
Turtingi ir stiprs vyrai bijo, kad mes suinosim, jog viduje
jie nesiskiria nuo ms.
- Teisingai, - sausai pasak Des, - labiausiai jie bijo,
kad mus nuvils.
- O Dieve. - Tryniau smilkinius suprasdama, kad jos
teisios. - Viskas taip sudtinga. K daryti? Toliau siekti am
bicingo, domaus, bet usisklendusio ir savanaudio bandos
vedlio...
- ...arba gero, rpestingo eilinio? - nutrauk Des.
- Kuris yra nuobodus, nes neturi udiko instinkto, - ko
vingai atkirtau.
- Anksiau ar vliau udiko instinktas nuudo dal ta
vs, - pasak Lius.
Mudvi su Dese nutilom ir sistebeilijom j. ia tai
netikta.
- Kaip reikalai su Edvardu? - paklausiau.
- Nekaip, - atsak ji.
- Ar js vis dar mylits? - isuok Des gydytojos balsu.
Lius neatsak.
- Vadinasi, ne? - Des prisideg dar vien cigaret.
Lius paband ranka isklaidyti dmus.
roo
- Santuoka, vaikai, eiminis gyvenimas, artimumas, hor
monai... Visa tai mirtinai veikia lytin gyvenim. Turtum i
bandyti, Dese.
- N u k. Labiau mgstu naudingus draugus. - Suiu
rom j. - Aiku, atsitiktinis seksas. Dabar turiu nuostab
vyruk Fil. Anesteziologas i mano ligonins. Tiksliai ino,
kiek, ko ir kur reikia. - Des garsiai sukikeno.
- Tik nesakyk, jog buvo taip gerai, kad uokai ant lub, -
pasakiau.
- Ne, bet lubas pasiek...
- Kas? - paklaus Lius.
- Liuse, - pasakiau, - tau veriau neinoti.
- Ties sakant, - nusiypsojo Lius, - andien man irgi
pavyko pasiekti iok tok orgazm.
Mes nusijuokm.
- tai k patariu savo pacientams, kad santuoka bt
tvirta, - pamokomu tonu pradjo Des. - Kiekvien vaka
r grkit namo. Raskit, k branginti. Susikurkit savo ritual,
juokits i to paties. I t ma dalyk uauga dideli.
- Veidmain! - suuko Lius. - Ar tavo pacientai ino,
kad esi ukietjusi vieni pasileidl, kuriai nepasiekiama
monogamija?
- Aiku, ne.
- Manau, kai kit savait susitiksiu su Dulijum, perpa
sakosiu jam tavo jaudinant monolog apie santuok, - pa
sakiau.
Abi atsigr mane.
- Ne! Kas atsitiko?
- Dulijus mane pasikviet kartu pavakarieniauti.
i o i
Anna Pasternak
Bet kokia manija ikreipia ms poir visk taip, kad
menkiausiose smulkmenose imame irti prasm. Kai Du-
lijus man atsiunt elektronin laik patvirtindamas kvietim
vakarieniauti, erotikai susijaudinau vien dl to, kad mane
kreipsi inicialu. Staiga man D pasirod intymi ir taigi, pa
lyginti su glausta ir skubia elektronini laik kalba. Perskai
iau, darkart perskaiiau, itryniau, grinau i itrint laik
lauko ir skaiiau Dulijaus laikel tol, kol man pradjo suktis
galva i trokimo ir haliucinacij. D. Kodl dabar? Man gy
venime viskas jo lengvai... Susitiksim ketv. D.
Jo laike skaiiau tok paad, kad n nenumaniau, ko
laukti. Neivengiamai sivaizdavau visus manomus ms po
kalbio variantus, bet visi baigdavosi kaip pasakos. Mano fan
tazij scenarijus buvo greiiau kaip trumpas susitikimas, bet
su neivengiama gera pabaiga jie gyveno ilgai ir laimingai.
Dulijus turt ateiti restoran ir palaukti, kol mums atne
grim. Tada pasilenkt ariau mans, nuleids galv.
- Abu inom, kas atsitiko, - pasakyt jis.
- Taip, - linkteliau ir priduriau: - Ties sakant, seniai
tave myliu.
- Vadinasi, niekas nepasikeit?
- Pasikeit viskas. Tu susiadjai ir netrukus vesi.
Tada jis paimt mane u rankos.
- Tu kitokia, - sunibdt.
- Ne, a tokia pati.
- Kol andien tavs nepamaiau, nesuvokiau, kaip tu man
reikalinga.
- Dulijau, bet kaipgi tavo suadtin Alisa Randolf? -
paklausiau. Per vlu.
102
- Tikrai meilei niekada ne per vlu, - atsakyt jis, bu
iuodamas man rank. - Alisa jauna. Ji itvers, o a n u k
neitveriau vl tave prarads.
viesos blsta, kameros, buinys, veiksmas... pagaliau al
torius, ntumo jaudulys...
Vis mano nerv sistem paveik beprotika, ardanti,
romantika meil. Ji vaidenosi mano sieloj, nuo jos maud
kaulus. Labai norjau, kad viskas taip ir bt, todl kai per
vakarien jis pradjo krypti nuo mano susikurto scenarijaus,
pajutau prieikum.
Sdjom prabangiame prancz restorane Celsyje. Tyls
garsai, krakmolytos baltos staltiess, kritolo taurs ir esnak
kvapas. Dulijus jautsi kaip namie, nes ia rinkdavosi galingi
makleriai, nordami pasigirti savo turtais. Net oras ia dvel
k prabanga. I pradi n negirdjau, k jis sako, nes buvau
sigilinusi savo vidin kar. inojau, a pati kalta dl to, kad
paleidau darb vaizduot, o juo labiau kad patikjau savo
sentimentaliu scenarijumi. Kol jis kalbjo, svarsiau, ar mano
vidinis balsas teisingai reagavo klaidinanius fantazijos en
klus. Gal gale man pavyko grti tikrov.
- Maniau, kad pasiekti skm bus daug lengviau, - atsi
duso jis, gurkteljs raudonojo vyno. - Maniau, jeigu man
seksis verslas, seksis ir kitose gyvenimo srityse.
Nelabai supratau, kur link jis suka, todl linkteljau.
Staiga jis pavelg mane ir gana piktai pasak:
- Tu tokia naivi, Deize. Nejaugi nesupranti, kad jeigu
nori susikurti laiming gyvenim, negali vesti mylimo mo
gaus? Tai per daug pavojinga. - Ar jis pasak, kad mane
myli? Tyldama spoksojau. - Jeigu nori valdios, negali i
rank paleisti vadeli.
103
Anna Pasternak
t
Jo balse skambjo tokia kania ir aistra, kad staiga su
vokiau, jog didiul klaida pavydti ypa turtingiems. Mums
atrodo, kad turtai monms suteikia tam tikro vytjimo, ku
ris nuo j atbaido rpesius, nors i tikro turtai j gyvenime
idauo nesuskaitom daugyb duobi.
- Nejaugi nesupranti? - pasak jis i susierzinimo dre
baniu balsu. - Negaliu leistis, kad mane blakytum.
Jauiau, kaip kaupiasi aaros, todl nusukau vilgsn.
- Deize, - teisinosi Dulijus, o nuo jo balso man plyo
irdis, - mane gsdina tavo siela. Tavo jausmai visada paia
me paviriuje ir gali tutuojau prasiverti. Tu esi nepaprastai
nuoirdi, o a neinau, kaip su tuo tvarkytis.
Leidau nuriedti aarai. Dulijus man dav savo nosin. Ji
buvo nepriekaitingai ilyginta, su maais mlynais inicialais
kamputyje.
- Nejaugi negali bti ambicingas intymus draugas? - pa
klausiau jo.
Atrod, jam palengvjo, kad sugebu ramiai protauti.
- K turi galvoj sakydama intymus?
- Intymumas reikia, kad atskleidiam jam savo silpnas
vietas, net ir nesijausdami saugs. Tai yra pasitikjimas. Jis
kaip meil. Tai rizika.
- Su tavim taip rizikuoti negaliu, - pasak jis.
Norjau rkte irkti kodl, bet tik paklausiau:
- O su Alisa?
- Su ja nra jokios rizikos, - atsak jis. - Ji jauna, bet ino
daugiau u tave. Ji supranta sutarties slygas.
- Sutarties? - pakartojau.
- Susitarme, kad susituoksime, ir ms gyvenimas bus
avus...
- Turi galvoj av mel?
104
Dulijus juoksi, o aplink akis susimet pasigrjimo
rauklels.
- Taip. Viskas klojosi pagal plan, - pasak jis, - kol pa
sirodei tu.
Supratau, kad Edvardo ir Liuss santykiai tikriausiai ne
kokie, nes Lius norjo su manim pagyventi pas mano mam,
nors netiktai nuo un plauk jai prasidjo alergija. Tada
pamaniau, kad ji turi papildom rpesi. Prie varvanios
raudonos nosies prispaudusi nosin Lius valand valandas
sdjo prie virtuvs stalo, atvirai kalbdama apie savo padt,
net paksdama netaktikas mamos pastabas.
- Kaip manot, ar romanas gali nepakenkti santuokai, po
nia Dli? - paklaus Lius.
Mama liovsi maiyti un dalo duben ir atsiduso.
- Kai iblsta meil, mieloji, turi tikti, kad mogus, su
kuriuo gyveni, yra tavo pusje. Tampa sunku, jeigu jis meluo
ja. - Ji vl pradjo maiyti dal. - Kai kas atleidia neitiki
myb, bet man, deja, nepavyko.
- Kodl klausi? Ar manai, kad Edvardas umezg roma
n? - nustebusi paklausiau Liuss.
- Ne. Didiausia jo aistra yra banko sskaita. Kai kas uos
to klijus, o Edvardas - pluotus nauj penkiasdeimtini.
- Brangokas bdas svaigintis, - jungiau kavavir, - bet
bent jau varus.
- Ties sakant, - pasak Lius, ant pirto vyniodama gar
ban, - tai a svajoju apie roman.
Apstulbusi paliejau kav. Keli laai utiko Dagiui ant gal
vos ir paklaiks taksas cypdamas ibgo i kambario. Mama
nuskubjo i paskos.
105
Anna Pasternak
- Liuse, gal juokauji?
- Panaiai, - pasak ji ir nusiiaudjo. - Gal mano bio
loginis laikrodis ir nebetiksi, bet gyvenimo mua garsiai ir
aikiai. Nuolat savs klausiu, ar tai jau viskas.
- Bet kam gi tau romanas?
- Ak, n neinau, ar tikrai jo noriu, bet vis galvoju, jog
nra nuostabesnio jausmo pasaulyje, kaip inoti, kad vyras
nuoirdiai tavs siekia.
- Net lyktus prievartautojas? - nusijuokiau ir prid
riau: - Arba veds?
- Tu geriau inai, - atsikirto Lius. - Atleisk, pamirau,
kad Dulijus dar tik susiadjs.
Jos pastab nuleidau negirdom.
- Ar nebt siningiau Edvard palikti?
Lius pasibaisjusi pavelg mane.
- Ir igyventi visk, k tu igyvenai palikusi Deim?
Nesugalvoju nieko blogesnio, kaip vl bti vieniai. Dar bai
siau - a biau vienia motina su dviem maametm du
krom. Koks vyras pavelgt j mane?
Sugro mama su Dagiu glbyje.
- Meil prasideda kaip sonetas, bet santuoka virsta pir
kini srau, - pasak ji lyg ir apie niek. - Nepamirk,
Deize, tau reikia vyro, su kuriuo galtum vaiuoti preky
bos centr.
- Kit kart nepamiriu susituokti viename i Waitrose
prekybos centr, - pasakiau ir mosteljau Liusei kviesdama
eiti i kambario.
Viruje kritau lov ir pasisukau j.
- Ar tikrai sugebtum bti neitikima? Melas, apgaudi
njimas...
106
- Neinau, bet mudu su Edvardu jau gyvenam melu, - at
sak ji. - Visi mus laiko auksine pora, bet mus itiko emocin
koma. Ar pastebjai, kad Edvardas niekada mans nepalieia?
Patrina nugar tik tada, kai nori sekso. Paskui ikart nusisu
ka ir umiega mans n nepabuiavs. Man keturiasdeimt ir
noriu bti geidiama.
- Visos santuokos patiria potvynius ir atoslgius, - pasa
kiau, - bet nemanau, kad romanas tavj pagyvint.
- Tu teisi. A tik troktu to virpulio, kuris jauiamas prie
pirm buin.
Susiraukiau.
- Kain ar tavo moral tai leist, Deize. - Ji man bakste
ljo on.
- Tiesa, - atsiliepiau ir nuvitau. - Ar sakiau, kad kit sa
vaitgal ivaiuoju su Dulijum? Susipainti su jo moiute.
Lius prisdo.
- Vadinasi, jis atauk savo vestuves su Alisa Randolf?
- Ne, - atsidusau. - Viskas ne taip paprasta.
inojau, kad turiu jaustis kalta, skaiiuodama dienas iki
kito susitikimo su Dulijum, bet nesijauiau. Rytas, kai jis tu
rjo mans uvaiuoti pas Des, atrod begalinis, nes i jau
dulio nemiegojau pus nakties. Des buvo komandiruotje
Bristolyje, todl butas priklaus man. Prie pat vienuolikt
jau buvau kelis kartus pasitaisiusi makia ir ukuosen. Tada
atsirmiau laukujs duris ir keliskart giliai kvpiau. inojau,
kad esu apgailtina, bet jauiausi kaip Pelen. irdyje ino
jau, kad tai tik viena skolinta diena prie sugrtant vienod,
vieni gyvenim, bet kuri gi sveiko proto moteris atsisakyt
susitikti su aviuoju princu?
1 0 7
Anna Pasternak
Kai suskambjo skambutis, dar kur laik palaukiau. Ro
dsi erotika, kad jis stovi kitapus dur. Kol mudu jom prie
jo greito alio mersedeso, pagalvojau, kad jis gal ir susia
djs, bet alia jo sdu a, ne Alisa Randolf. Supratau, kad
mano triumfas netikras, nes nemvjau iedo su keli karat
briliantu, bet jauiausi nedaranti nieko blogo, kad esu su juo.
Greiiausiai taip daugelis pateisina savo elges. Jeigu jau kart
sutikai savo sielos brol, tai negi neturi teiss klausyti savo
irdies, nors gal kakam j dauai? Akivaizdu, kad tai buvo
be galo savanaudika, bet t dien apie niek kit negalvojau
ir, velniai raut, man tai padjo.
Nors su Dulijum po tiek met dar n nepasibuiavom,
atmosfera mainoje buvo sielektrinusi. Su blankiu zominiu
varku ir smlio spalvos plisinm kelnm jis atrod tikras eu
ropietis ir labai graus. Negaljau nuleisti aki nuo jo rank
ant vairo. Trokau, kad mane apkabint ir pamyluot, bet i
nojau, kad pasiseks tik tada, jeigu parodysiu norinti intymu
mo, bet nebsiu kyri. Mums n nereikjo kalbtis, nes tai, kad
Somerset Dulijus veasi mane, o ne Alis, pasak visk.
Nuo tada, kai mir motina, takingiausia moterimi jo gy
venime tapo moiut Greis. Ne kart girdjau, kad j min
jo. Buvo aiku, kad velniai j myli ir nepaprastai gerbia. Dar
niekada man nebuvo pasilyta su ja susipainti, todl i ke
lion atrod itin svarbi. Jis vairavo, o a galvojau apie neseniai
perskaityt straipsn apie emocij ukrat, kai net nesikal
bdami mons jauia vienodai. Ar Dulijus irgi gavo mano
emocinius pasmons laikuius? Ar gerai suprato, kad net
neisiiodama meldiu j palikti Alis, kurios, inojau, nemyli,
ir visikai atsiduoti man? Kadangi Dulijus buvo susimsts,
galjau niekieno nekliudoma sivaizduoti, kad pristatydamas
108
mane Greisei jis tyliai trokta jos pritarimo, o Alisos dienos
jau suskaiiuotos.
Fu, tobuloji, prakeiktoji Alisa. Nuo tada, kai Des man
parod jos nuotrauk urnale, mane perpild sitis ir pavydas,
kokia jauna mano varov. Jai buvo vos per dvideimt, be
veik nepilnamet. Ji buvo nufotografuota per polo rungtynes,
be galo ilgas ir plonas kaip skaliko kojas apsitempusi baltais
dinsais, tuo tarpu mano rstigaliai primin darbinio Setlando
ponio kojas. Alisos oda atrod netiktinai pervieiama. To
ki turi tik grynakraujs... Buvo panau, kad ji i t mergin,
kurioms nuolat alta - ji ne ledin, bet tiesiog niekada nesuy
la. viess palaidi plaukai ir ibanios akys. Vienintel mano
paguoda buvo ta, kad ji atrod kaip saldainiukas, kuris sens
ta negraiai. Bruoai buvo nepakankamai iraikingi. Taiau
mane labai erzino tai, kad tokie protingi vyrai kaip Dulijus
nelinksta prie proting moter ir nurao jas kaip mgstanias
manipuliuoti, nors tokios nekaltai atrodanios kaip Alisa i ti
kro yra didiausios kietairds. Kodl Dulijus nevelg, kad
nenuoirdios ypsenos ir meilikaujamos kalbos slepia tokius
sudtingus planus, jog galima ado netekti?
Staiga Dulijus nutrauk mano karias mintis. Meldiau
si, kad nebt vyks tas emocinis ukrtimas ir jis nesuino
t, kokia galiu bti lyktyn.
- Mir mons pasidaro nepaprastai svarbs, tiesa? - pa
sak jis su nepakeliamu lidesiu balse.
Linkteljau, keikdama save u tai, kad nesupratau. Juk va
iuodamas motinos gimini namus jis jaudinasi. Kada paga
liau suaugsiu ir suprasiu, kad a ne visada svarbiausia?
Po motinos mirties kasdien apie j galvoju, nors kai
buvo gyva, beveik neprisimindavau, - pasak jis. - Dabar, kai
109
Anna Pasternak
darbe kas nors pasako: Tau skambina mama arba iandien
pietauju su mama, be galo jos ilgiuosi.
Negaljau suvokti Dulijaus skausmo, nors mintis apie tai,
jog galiu netekti savo mamos, kad ir kokia ji kartais nepaken
iama, buvo kartu ir tikrovika, ir nesivaizduojama. Staiga
Dulijus pasuko ir sustojo kelkratyje. Abiem rankom sum
mano veid ir pasak:
- Deize, privalai suprasti, kad mano skausmas toks dide-
lis, jog j apmalinu tik usiverdamas savyje.
- Ne, - pasakiau, - tai netinkamas bdas j malinti. Vie
nintel ieitis yra atverti ird ir j k nors sileisti.
O viduje rkiau: Mane, mane, mane!
Tai buvo pavojinga. Neinau, ar persismelkiau jo neviltim
(vl tas emocinis ukratas, kai vienas mogus skverbiasi kito
pasmon), bet staiga panorau nuleisti galv ir ukaukti.
Supratau, kad mes visi gyvenam visai arti tam tikros ribos,
kartais gyvenimas mus dl skirting prieasi prie jos prispau
dia. J taip lengva perengti, bet perengus nebra kur dtis.
- Nejaugi nesupranti? - lidnai paklaus jis. - A nesuge
bu normaliai bendrauti. Tiesiog nemoku.
- Daugelis mano, kad palaikant santykius reikia prisiimti
atsakomyb u kito laim, bet taip nra, - atsakiau. - Mes
atsakom tik u savo jausmus. Nesakau, kad negalima dalytis
viltimis ir baimmis, bet niekada kito nepadarysi laimingo.
Dulijus uved varikl.
- Negaliu sau leisti to jausti, - pasak jis, o mano irdis
dausi.
-Ko?
Jis vilgteljo mane ir mirkteljo.
- To... blakytis. Nagi, vaiuojam, nes pavluosim.
i i o
Stovdamas moiuts svetainje - didingame kambaryje
su paauksuotais veidrodiais ir masyviais kritoliniais viestu
vais - Dulijus mosteljo j dvivres duris su keistomis ango
mis, pro kurias skverbsi viesa. Kai jas atidar, pamaiau ki
tas, padengtas plonomis plastiko ploktelmis. Atvrus itas,
aikteljau, negaldama patikti savo akimis. Prie mus plytjo
didiul oranerija su gotikiniais langais, siekianiais auktas
lubas su stikliniu kupolu. Po juo pakabintas tinklas primin
kolonist namus. Tarp atogr augal lysvi ved vyruo
ti takeliai, o centre vanduo kaskadomis krito ovalo formos
tvenkin. Jo paviriuje spavosi vandens lelijos, o miliniko
banano lapai linko vir skaisiai rausvo kinros krmo, kurio
ryks iedai maisi su velniais sprigs iedeliais. Tamsiai
raudonais iedais apsipylusius rododendrus al stm rau
donai violetin bugenvilija, o oleandr krmai glaudsi prie
persj. Nuo spalv lsmo gniau kvap, bet i susiavjimo
kteljau, pamaiusi imtus drugeli, plazdani iki pat lub
ir apkibusi kiekvien augal.
- tai kodl norjau tave ia atsiveti, - pasak Duli
jus. Mano pomgis - veisti drugelius. Tai mano atgaiva.
Seniai tarinjau, kad nordamas jaustis saugus jis turjo
kak sugalvoti, bet kad itiek laiko nuo mans slpt toki
aistr, patikti negaljau. Dulijus pasilenk ir patais ma
ryki spalv lktel. Daug toki su vandeniu buvo prista
tyta prie tak.
- Kas ia? - paklausiau.
- Jis vadinamas maisto padklu. Drugelius traukia spalva ir
jie nusileidia pasisotinti. Tai jiems maisto priedai iem, kai ne
daug nektaro. - Jis ranka mosteljo lubas. - Ten dar daugiau.
Anna Pasternak
Atloiau galv ir pamaiau skaidrius apvalius gli pavi
dalo padklus, pakabintus ant lub.
- Drugeliai geria pro skylutes dangtelyje. Eik, pai
rk. - Dulijus mane nuved prie oleandro ir parod lapus,
ant kuri kabjo metaliniai laai, primenantys aukso grynuo
lius. - Tai dyuotosios mlynosios karvyts lliuks. Jos tikisi,
kad bus supainiotos su lietaus lau. Vasar ant vieno krmo
gali bti iki penkiolikos. Tada tikrai mirguliuoja.
Spoksojau oleandr.
- Drugeliai tokie traps padarai, - pasak jis, irda
mas j spalvotus takelius, skraidanius prie tinklo po kupo
lu. -Jiems gali taip daug atsitikti. Kartais stebiuosi, kaip jie i
viso ilenda i savo lliuki. Per karta, per maai ilumos, per
drgna, per sausa. Bet kurios stadijos jie gali ti arba defor
muotis. Drugeli negalima liesti rankomis, nes odoje esan
ios rgtys gali juos sunaikinti. Reikia naudotis teptuku. ia
viskas tiksliai valdoma. Oro temperatra bna tarp dvideimt
trij ir dvideimt septyni laipsni Celsijaus.
irdama, kaip Dulijus atsargiai lieia lapus ir groisi
drugiais, nesitveriau savame kailyje. Kai vyras k nors daro
su dideliu imanymu - slidinja, oka, perskrieja per tvor
ar pastato main siaurame tarpelyje, - bet kuri moteris i
tirpsta. Ties sakant, fizinis potraukis gali kilti i banaliau
sio dalyko, nes staiga gali pasirodyti seksualu, kaip vyras nea
iukles, skalbimo main krauna skalbinius, kapoja malkas,
aio irnius, bet itai... Tai buvo neapsakoma. Dulijus galjo
bti negailestingas, bet i slapta aistra, is jautrumas pavert
j dar ypatingesniu.
- Ar inojai, kad svarbiausia drugelio paskirtis - daugin
tis? - paklaus jis. - Jie turi nepakartojam poravimosi ri
112
tual. Patinlio okis susideda i judesi ir most sparnais,
nes ant pirmosios sparneli poros yra vyneliai, kurie iskiria
afrodiziakus feromonus, arba meils dulkes. Prie poruoda-
masis, jis apgaubia patels antenas sparneliais ir staiga jais
mosteli. Tada apie j pradeda sukti pusraiais. Patel, jeigu
neprietarauja, pakelia sparnelius ir atidengia pilvuk.
Jis pabgjo aplink mane pusraiu, o a kilsteljau megz
tuk. Jo akys susiaurjo, ir mes draugikai nusikvatojom. Su
pratau, kad esu kur kas pranaesn u savo varov Alis, nes
sugebu pralinksminti Dulij.
Eime. ia galima visikai apsvaigti. Kol nesusipainai
su moiute, noriu tau dar j t parodyti. - Lyg rodydamas,
kur eiti, jis lengvai prisiliet man prie nugaros, o a leidau sau
itirpti jo delne. - Ar inai, kodl vaikystje mane taip trau
k drugeliai? Nes drugeliai yra labai traps didvyriai. Tvai
visikai nesirpina savo atalomis. - Jis irjo j mane. - Tik
susiranda saugi viet kiauinliams padti.
Netiktai mano akys papldo aaromis. Kuo greiiau jas
nusibraukiau.
Dulijus mane vedsi laiptais pro eiles dur. Kai kurios
buvo atdaros, todl maiau puikiai rengtus miegamuosius su
kartnu aptrauktomis galvgalio lentomis, minktomis ilki
nmis dygsniuotomis antklodmis ir tualetiniais staliukais,
ant kuri stovjo senovikos sausaini skardins, kritolins
vandens stiklins ir tokie pat soiai. Viskas buvo prabangu,
bet nepretenzinga. Pinigai, suderinti su nepriekaitingu sko
niu. Dulijus mane nusived savo kambar. Atsisdo ant lo
vos ir mostu pasikviet mane. Sdjo taip arti, kad jauiau jo
Penhaligon kvepalus. Laukdama prisimerkiau ir staiga pa
Anna Pasternak
jutau, kaip jis man kak djo deln. Pairjau. Ten buvo
melsvas Faber kiauinis.
- Viepatie, negaliu patikti, - apstulbusi ilemenau.
- Atidaryk, - pasak jis ir udjo rank ant manosios.
Mano irdis taip dausi, kad bijojau, jog jis neigirst.Tada
Dulijus paspaud kakok mechanizm ir pasirod brangak
meniais nusagstytas drugelis. Nebuvau maiusi nieko pana
aus. Juolab taip arti prijusi prie tokios brangenybs. viesa
nuo lango atsispindjo rubinuose, safyruose ir smaragduose.
Spoksojau paklusi prie aki ir atidiai apirinjau
smulkiausias io meno krinio detales. Tada atsargiai padjau
ant spintels prie lovos. Dulijus atsidrb pagalves. A irgi.
Mes guljom alia ir jis pam mano rank.
- Ar inai Faber kiauini istorij? - paklaus.
- inau, kad jie i Rusijos, - atsakiau.
- Taip. 1885 metais caras Aleksandras III usak pirm
imperatorikj Velyk kiauin savo monai imperatorienei
Marijai Fiodorovnai. Taip prasidjusi tradicija truko iki re
voliucijos. Kiauinis romantikas tuo, kad jame slypi staigme
na - dovanl viduje.
Jis spusteljo man rank.
- Kas buvo pirmo kiauinio viduje?
- Maa auksin vityt rubin akimis. Luktas buvo auk
sinis, puotas baltu emaliu. Kiekvienas kiauinis bdavo da
romas beveik metus. Jis atspinddavo svarbius prajusi met
vykius. I viso Faber namai pagamino penkiasdeimt im
peratorikj kiauini.
- Ar tavikis irgi imperatorikas?
- Ne. Suvok, kad tai madinga, kiauinius usakydavo ir
kiti Rusijos turtuoliai. Mano tvas pirko j i perpardavjo
Niujorke septintojo deimtmeio pradioje.-Jis patyljo.-J
dovanojo mamai u tai, kad pagimd mane.
Atsiguliau ant ono, kad j matyiau.
- Todl ji paliko j tau?
Jis atsigr. Buvom labai arti, bet ms veidai nesiliet.
Jo akies kampelyje pamaiau traikanl.
- Manau, ji paliko j man, - ltai pasak jis, - vietoj savi
uds laiko.
Tai, kaip jis itar od saviud, mane sukrt.
- J padjo man prie lovos, o broliui para laikut.
Jo akys mane vr kiaurai, tarsi iekodamos teisingo atsa
kymo. Supratau, kad turiu elgtis itin atsargiai. Vienas staigus
judesys, ir elnias pasislps atalyne.
- Parinko kiauiniui labai saugi viet, - velniai pasakiau.
Nejaugi jis blausiai ypteljo?
- Man laikelio nepaliko, - ramiai pakartojo. Tai buvo labai
daug sakanti detal, kurios niekam kitam nebt atskleids.
- Dulijau, - tariau, - jai ir nereikjo.
Jis netiktai mane apkabino ir sikniaub veidu kakl.
Tada pasigirdo gilus atodsis, kupinas palengvjimo ir ap
gailestavimo.
- Kartais, - blaiviai prabilau, - nusprendiam ugniauti
savyje trokim, kuris mums atrodo nevykdomas, nes nega
lim itverti skausmo. Bet yra pavojus, kad t trokim pamir
dami ir nebeatsimindami prarasime dalel savs.
Jis irjo mane ir visk suprato. inojo, kad sakau: Tu
vertas savo trokimo. Nebijok. Rinkis mane.
Laukiau, kol pritars arba bent jau pabuiuos, bet kaip
paprastai nujau per toli su savo emociniu atvirumu. Ir per
anksti. Jis atlijo ir pasak:
Anna Pasternak
- Eime. Pavluosim pietus.
Per pietus jauiausi tarsi kokiame kokone. Girdjau, kaip
kalba Dulijus ir jo moiut, bet nesugebjau reaguoti. Ste
bjau juos pro savo nevilties filtr. Nusivesdamas parodyti
drugeli Dulijus man tarsi paaikino, kodl nepaliks Alisos
ir neves mans.Jis turjo darb, slapt aistr, ir tojam uteko.
itaip daug saugiau.
irjau Greis, jos rykius skruostikaulius, veid,
rmint elegantik il plauk, briliantus, judanius jai
ant kaklo, ir pavydjau. Ne tik to trapaus groio (pastebjau
gysleli rat ant rank ir kaip ant pirt sukiojosi per dideli
iedai), bet laikysenos. I jos dvelk ramyb ir visikas susi
taikymas, lyg jau seniai bt supratusi, kad nra ko priein
tis plstaniam potvyniui. Kai klaus, k kalba Dulijus, i
jos ydr aki dvelk iluma. Aiku, be galo j myljo. Man
pasidar domu, ar jai nebuvo keista, kad vietoj Alisos jis at
sive mane. Ar ji suprato? Spinduliuodama aves ji inojo.
Kai dkojau u pietus, Greis lengvai paliet mano rank.
Ar tai buvo subtilus praymas paleisti jos ank? Bet argi
galjau pasiduoti be kovos? Atsisakyti Dulijaus? Londo
n vaiavom tyldami. tampos nebuvo, bet lengvumo taip
pat. Tai buvo ramyb ir nuovargis po pralaimjimo. Argi dar
turjom k vienas kitam pasakyti?
Mudvi su Liuse sdjom skurinj vonioj, o mums vei
dus sproginjo burbuliukai. Buvom labai brangiame, iuo
laikiniame kaimo kurorte su madingu viebuiu tarp pasi
ptusios didmiesio minios. Kitos vienios - ipuoseltos
ir ilgakojs - buvo i t, kurios man visko nusipelniusios
jau gimdamos, taip pat ir kasdieni groio ritual - odos
masa, tarpdani valymo. Krpiojau nuo j savininki
kumo jausmo. Lius usak mudviem moterik savaitgal
pasinaudodama Edvardo kreditine kortele, nes turjo galio
jim ja naudotis. Dl Dulijaus buvau tokios bkls, kad jai
pasakiau, jog be svetimos pagalbos neisklaidysiu to vidinio
menkavertikumo. Paaikinau, kad kenia mano savigarba,
nes pati save grauiu.
- Kai tik santykiai arba, kaip kart, galimyb atnaujinti
santykius inyksta, mane apima keista grieto celibato b
sena, kai negaliu n sivaizduoti, kad kas nors apkabint ar
prisiglaust, - pasakiau Liusei. - Be tos nelemtos nakties su
Trojum, su niekuo nesimyljau jau trylika mnesi.
- Tai tas kartas nesiskaito, - nusijuok ji.
Buvo nesunku prisiminti, kaip paskutin kart usimirau
su Deimiu. Myljausi su juo likus deimt dien iki tada, kai
j palikau. vyko man nesuvokiamas dalykas - buvo gera nuo
pradios iki pabaigos. Tos chemijos nemanoma suvokti. Jis
man atrod mirtinai nuobodus, bet bdamas horizontalios
padties galdavo sujaudinti. Danai pagalvodavau, kad lovo
je mudu vienas kitam atsiskleisdavom geriausiai. Ne, nepul-
davom vienas kito kaip pasiut, bet bdavom bent jau nuo
irds. Manau, tik ten abu jausdavoms saugs, nes guldami
nuogi neturdavom apsimetinti.
Tikra aistra ribojasi su naikinimu, nes manome, kad nor
dami isaugoti santykius turime aukotis. Mudviem su Dei
miu tai tikra tiesa. Mes buvom aistringi ir prieiki vienas
kitam, todl nuolat aukojom savo laim, kol pagaliau kakas
nutrko. Taiau Utiniame gyvenime niekada neisismme.
Gal abiem tiesiog reikjo isikrauti? Gal trko fizinio isilais
vinimo nuo tokio emocinio nusivylimo?
117
Anna Pasternak
- Man trksta sekso, - prisipainau. - Na, gal ne vi
sai sekso, bet intymumo. Nesakau, kad turiu daug patirties
jausti emocin intymum. Mudu su Deimiu niekada negu-
ldavom susiglaud, nesidalydavom paslaptimis ir nekiken-
davom iki auros.
- Bet tau bent jau nereikjo myltis pagal tvarkarat, - at
siduso Lius, - o mudu su Edvardu tik taip ir darom, nes gimus
vaikams dingsta spontanikumas. O jis toks nuspjamas. Mai-
go mano spenelius, lyg jie bt tiesiogiai sujungti su klitoriu.
Nors man reikia tik trupuio velnumo, mus siejanio bendro
jausmo, o ne toki skubot glamoni, lyg jis atlikt pareig.
Sumirksjau, nes man akis tiko vanduo.
- Taip sunku gauti visa, tiesa? - paklausiau. - Vyrai, sek
sas, bendravimas, jausm pilnatv, pasijutimas tikra mote
rimi. Galima jais avtis, juos mgti, bet turi jaustis tikra,
kad jie tau atsako tuo paiu. Jau pradjau manyti, kad neb
na aminos meils. Laimingiausi mons tiesiog diaugiasi
trumpomis palaimos ar net pasitenkinimo akimirkomis tada,
kai tik manoma.
Lius patrauk peiais lyg sakydama gal.
Po trumpos valandls prisipainau:
- Man jau kuris laikas trkioja akys. Ir niekaip nepraeina.
- Nuo nervins tampos, - linkteljo ji.
-Jau greiiau nuo lytinio nusivylimo.
- Ne, nuo jo sapnuose ibyra dantys, - atsak ji.
- Taip, - prisipainau, - tokius sapnus sapnuoju.
Vliau, saunoje, atsiguliau ant nugaros ir sudejavau:
- Ak, k gi man daryti? Neturiu nei darbo, nei nam, nei
vyro. Viskas velniop. Mano gyvenimas sulugo.
- Deize, turi susirasti darb, - imintingai nusprend
118
Lius. - Turi per daug laisvo laiko, todl gali pasidaryti dar
didesn neurotik, negu esi.
Sutikau. Per trejus metus po vedyb su Deimiu niekad
ramiai neatsipalaidavau ir nekriau ateities prie varaus naujo
gyvenimo lapo. Dl nuobodulio ir inojimo, kad ninieko ne
pasiekiau, mano pasitikjimas taip sumenko, kad n nenutuo
kiau, ko galiau griebtis. Be to, santaupos seko. Nedidukas
kapitalas, atsirads tada, kai palikau Deim ir pardavm but,
buvo beveik inyks. Kol gyvenau pas mam, leisdavau sau su
Liuse ir Dese nueiti kur nors igerti ar pavakarieniauti, bet
negaljau planuoti atostog, pirkti nauj drabui ar, saugok
Dieve, svajoti apie paskol savo bstui. Jauiausi tarsi kliuvu
si spstus. Tokioje padtyje, atrod, nra jokios galimybs k
nors pakeisti ir eiti priek.
inojau, kad nereikia to daryti, bet po savaitgalio grusi
pas mam neatsispyriau pagundai nusisti Dulijui elektro
nin laik. Nra sunku pasiekti, kad viskas sektsi, - ra
iau, - bet daug sunkiau jausti pilnatv. Skm be pilnatvs
yra lugimas. Laukiau atsakymo.
5 S K Y R I U S
Pimpalo tiekjai
Prabgo daugiau kaip mnuo, bet Dulijus vis dar neatsak
j mano elektronin laik. Tyljo ir vairios leidybos kompa
nijos, kurioms isiuntinjau savo gudriai sukurpt gyvenimo
apraym. Kaip paklaikusi nuolat tikrindavau savo pato d
ut, bet paaikjo, kad veltui. Mailzas para, kad i Hon
kongo grta London, kur nusipirko knyg antikvariat.
Dar geriau. Jis man pasil darb.
K gi. Garbingai gerais paymiais baigusi universitet vos
nesprogau nuo savo paios svarbumo, bet man n galv ne
atjo, kad dirbsiu knygyne. Jau greiiau bsiu nominuota lite
ratros apdovanojimui. Nedvejojau dl savo ateities - dirbsiu
labai svarb, prestiin darb, kuriame atsiskleis mano ypa
tingumas ir gabumai. Bet taip buvo tada, o dabar, nors siekiai
dar neigaravo, jauiausi jau ne tokia narsi. Trokau susirasti
tiksl ir pelnyti profesin pripainim (o su juo greiiausiai ir
tvo pagarb?), bet kadangi atsisakiau darbo leidykloje, pra
radau tikjim ir ateitimi, ir savimi.
120
Nors man ir palengvjo, kad is likimo poskis reik, jog
vl tursiu darb (slapia naktimis raydavau laikuius su
praymais savo angelui sargui ir kidavau po pagalve kaip
Kald pageidavimus), Lius su Dese digavo dl to, kad
Mailzas vl msi mane globoti.
- Mailzas tikra palaima, - sumurmjo Des. - Jis moka
parodyti gailest, bet negalima pamirti, kad jis, kaip ir visi
ukietj senberniai, sulauk keturiasdeimties, yra tikras sa
vanaudis niekam tiks vpla.
- Pirma, - atsakiau, siurbiodama putas nuo kapucino ka
vos puodelio, - nors man ir reikia pasidulkinti, tikrai nenoriu,
kad kas dulkintsi su manimi i pasigailjimo. Be to, niekada
neatsiguliau su Mailzu. Tai tas pats, kas miegoti su broliu,
jeigu j turiau. Antra, js man tiesiog pavydit, kad tursiu
gra, nevedus vyr kur nors nueiti ar paidykauti.
- Tiesa, - ilgesingai pratar Lius, sukiodama savo ves
tuvin ied, - gal btent su Mailzu man vertt umegzti
roman?
- Vis dar apie tai galvoji? - Siek tiek isigandau, nes ma
niau, jog ji tai jau pamiro. - Mailzas negali paksti vargstan
i moter. - Lius dmiai pasiirjo mane. - Atleisk, ne
norjau, kad taip nuskambt, bet jei tai bus tavo pirmas
romanas, tau, aiku, reiks labai daug dmesio.
- K gi, tada Mailzas jai bus tik bilietas nauj gyveni
m, - piktdiugikai trindama delnus pareik Des. - Jis
turi inoti vairiausi triuk, nes, be jokios abejons, pasidul
kino su puse Honkongo ir Pietryi Azijos.
- Ak, mane tai trikdyt. - Lius papurt galv. - Nuolat
lyginiau save su tuntais keki, svarstydama, ar jos u mane
geresns arba ar gerai visk darau.
12I
Anna Pasternak
- Sutinku, - sukikenau. - Seksualiausi yra tie vyrai, kurie
ino, k daro, bet nenukrypsta j pornografin rutin, kai ga
lima pajusti jo nepasitenkinim tuo, kad neatitinki tiktino
scenarijaus. Nortsi inoti, jog utenka jau to, kad tiesiog
esi alia.
- Dieve, kaip js abi bijot nuotyki, - prunkteljo De-
s. - Nieko blogo trokti, kad norai tapt tikrove. Tik reikia
inoti, ko nori, ir to paprayti. Tik tiek.
- Ar inai, kad per deimt met su Edvardu n karto lo
voje jo nieko nepraiau? - paklaus Lius.
Des vos neuspringo kava.
- Niekada ir nemaniau, kad teisingasis Edis yra idyklis.
- Edvardas ne idyklis. Jis tiesiog labai nuspjamas. Kai
mudu nuogi, negaliu su juo bendrauti.
- Vienas i svarbiausi oralinio sekso aspekt yra mok
jimas kalbtis lovoje, - pasakiau. - Klausimas Kaip tau pati
ko? parodo visik situacijos nejautim.
Abi nusijuok.
- itaip kalba panel Deiz, kuri laikosi celibato ir jo
siaubingai nekenia, - pajuokavo Des.
Tai nuskambjo tarsi ivada.
- Nra geresnio sekso u geiduling vienos nakties nuo
tyk, - pasakiau visai neutikrintai.
- Tai kodl Mailzas nusipirko knyg antikvariat Pimli-
ke? - paklaus Lius. - J j nesirinks mediotojos, tiesa? Ma
niau, jis gro susirasti monos.
- Tikra tiesa. Jam atrodo, kad antikvariatas turi didiul
traukos jg, - pasakiau. - Moteris suavs jo jautrumas ir
isilavinimas.
122
- Kodl? Gal Honkonge jis lank aktori kursus? nusi-
maiv Des. - Pripainkim, toks maniakas kaip Mailzas ti
krai ne i t, kurie pasilys jaukiai sitaisyti ir skaityti Vords-
vorto sonetus. Ar ne ties sakau?
- Gal jis subrendo? - spjo Lius.
- Greiiau jau jam prabudo sin, - pareik Des. - Kai
pradsi dirbti, tursi isikraustyti i mamos ir gyventi Londo
ne. Gal nori pagyventi su manim, kol atsistosi ant koj?
- Ai, draugue, - atsakiau. - Labai greit sugebsiu tavo
bute vesti padori tvark.
- Bet ar sugebsi itverti itisus srautus Dess sumedio
t auk? - sausai paklaus Lius.
Des atrod kaip nuskriaustas vaikas, bet Liuss o
diuose buvo tiesos, nors ji kalbjo neprastai sarkastikai.
- Na, gal a pati su kuo nors susipainsiu antikvariate, -
pasakiau, nordama isklaidyti tamp. - Mailzas sak, kad
galsiu dirbti proto, kno ir sielos skyriuje.
- Apsaugok Viepatie nuo pamili, gelbjani savo sie
l,pasak Des. Ji atsistojo ir atsisveikindama pasiunt man
oro buin. Pastebjau, kad ieidama n nelinkteljo Liusei.
T pat vakar, sisdama Mailzui elektronin laik, pato
dutje pamaiau Dulijaus vard ir man virpteljo irdis.
T)., patikk, kad Alis vedu ne taip aklai, kaip mogus prisi
ris guma oka nuo tilto. Dabar ji man tinkamiausia, nes ne
sukels rpesi. Nra tokia maitinink kaip tu. Gal ir manai,
kad esi subrendusi man, bet a dar nesubrends tau. Netin
kamas laikas. Atsipraau, kad tave taip nuviltu, bet priadu
tai k: kai pasensim, ateisiu pas tave. Nupirksiu nam kur
123
Anna Pasternak
nors ten, kur ilta. Sdsimsauls atokaitoj ir pasakosim savo
gyvenimo istorijas. Linkiu tau geros istorijos ir gero gyveni
mo. Myliu, D.
Ne, pamaniau, luostydama veidu srvanias aaras, jeigu
mane myltum, neverstum laukti.
Po Dulijaus laiko visai pameiau galv, todl Des pas
mano mam sureng mergaii pasitarim. Buvo nuostabus
pavasario savaitgalis. Lius man glost nugar, Des plunks
na kuteno padus, o a aimanavau po magnolijos mediu:
- Argi galsiu dar kada nors itaip simylti vyr?
- Manei, kad myli Deim, bet j pamirai, - blaiviai pa
reik Des.
- Ne, - tyliai atsakiau, pirtais liesdama ant ols nubiru
sius iedlapius. - Maniau, kad myliu Deim, bet inau, kad
esu simyljusi Dulij.Tai visai kitoks jausmas. Bti simyl
jusiai ir mylti skiriasi taip pat kaip klpoti ant ems ir bti
nyktuku.
Des nusijuok.
- O kai atsiklaupia nyktukas? Kokia tai meil?
- Aiku, pati tikriausia.
Lius nustojo glostyti man peius ir atsisdo alia.
- Dabar tu viena, Deize, bet Dievas mato, kai tik iteksi
ir susilauksi vaik, gailsiesi, kad vienatv truko per trumpai.
Danai girdiu, kaip netekjusios mano draugs gyvena nuo
vakarlio iki vakarlio, kit dien miega iki piet, vos ovus
galv nuskrenda Europ, mylisi su nepastamais vyrais,
krovinini main aiktelse skaito romanus ir laikraius,
kada sumaniusios eina kin, nesukdamos sau galvos, kur
124
surasti aukl, nesirpina, k duoti vaikams vakariens, kada
juos maudyti, ir nekalba apie ilaidas. Tada pagalvoju, ko
dl gi jos svajoja gyventi ramiai ir daugintis. Man iki gyvo
kaulo griso klausytis, koks nemonikas j skausmas, ypa
kai matau tik neribot laisv, galimyb puikiai isimiegoti ir
rpintis tik savimi.
- Jau daug met kaip tik tai tau kartoju, - pasak De-
s. - Nesuprantu moter, kurios ateina pas mane, trokdamos
susilaukti vaiko taip, kaip a kelyje svajoju pamatyti poilsio
aiktel su tualetu.
- Santuoka ne atsakymas, o msl, - lidnai pareik Liu-
s. - Tai paslaptis, k dviem monms daryti, kad tarp j vis
kas bt gerai.
- Argi santuoka ne akiplika optimizmo iraika? - vil
tingai paklausiau.
- Po kurio laiko santuoka tampa familiarumu, - kariai
pasak Lius. - I jos atsiranda vaikai ir panieka.
- Nejaugi tu tokia nelaiminga su Edvardu? - paklausiau.
- Ne tokia nelaiminga, - atsak Lius. - Nesakau, kad
esu visikai nepatenkinta ms bendru gyvenimu, bet juo ir
nesidiaugiu.
- Tai pavojinga niekieno em, nes per daug nusirami
ni, - spjo Des ir papurt galv. - Man irdis plyta nuo
ilgos, bet nelaimingos santuokos kaip mano tv. Gailiuosi
t, kurie patys sutinka bti kalinti iki gyvos galvos ir gyventi
santuokoje kartu, bet vienii.
Mudvi su Liuse sispoksojom Des. Ji beveik niekada ne
kalbdavo apie savo eim. inojom, kad kaip tik dl jos vengia
rimt santyki, bet tok gil lides pajutau pirm kart.
- Ar nortum, kad tavo tvai bt isiskyr? - paklausiau,
125
Anna Pasternak
puikiai suvokdama, kad nors mano mama ir ttis buvo labai
nelaimingi, vis tiek dl savo vaikiko egoizmo trokau, kad
likt kartu.
- Aiku. Jau esu sakiusi, - atsak Des. - Kai man buvo
vos daugiau kaip dvideimt ir nuo infarkto mir ttis, i dalies
net pajutau palengvjim. Maniau, bent dabar mama paga
liau prads gyventi savo gyvenim. Lidniausia, kad jau buvo
per vlu. Ji buvo sulaukusi penkiasdeimties ir jautsi sena.
Nesivaizdavo kitokio gyvenimo, nes per ilgai buvo dvasikai
susisaisiusi su tiu. A sitikinusi, kad kaip tik todl leidosi
veikiama vio. Mir neturdama septyniasdeimties. itiek
met slopintos emocijos taip ir neprasiver. Kokia tokios
santuokins pareigos prasm? - Atrod, kad Des dsta.
Liuse, negyvenk vien tik dl vaik. Aiku, ir dl j, bet labiau
siai gyvenk dl savs.
- Tau lengva kalbti, kai neturi joki sipareigojim, -
niriai atsak Lius.
- Bet tikrai inau, kad kai jos sugebs suprasti, tavo auk
priims kaip savo, - atsak Des. - Kartais nebegaliu itverti
savo kalts.
Pajutau sins grauim, nes vis dar luosiau dulkes
nuo savo tv santarvs ir eiminio pastovumo fasado. Dar
tebesvajojau, kad mudviem su mama lieuvaujant prie virtu
vs stalo fone girdtsi laikrai iurenimas arba tylus tio
knarkimas. Nors jis niekada per daug ms gyvenime neda
lyvavo, jausdavoms tviriau dl to, kad jis bdavo ia pat,
nors kartais tai ir erzindavo.
- Kita vertus, kai tvai isiskiria ir mama pradeda gyventi
savarankikai, sustiprja atsakomyb, - pasakiau. - Svajoju,
kad mama k nors pamilt, nes troktu jai laims.
126
Staiga pasirod mama, neina padklu su arbatos puode
liais ir kakokia beforme mase lktje.
- Praom. Puiki Tetley arbata ir mano sluoksniuotas py
ragas su sirupu. Atrodo, jums reikia saldumyn. Nuoirdiai
jus myliu, mergaits, bet esat tikros neurotiks. Turit imokti
per daug neanalizuoti, o tiesiog gyventi. - Ji pastat pad
kl. - Dabar vaiuoju j grups terapij. Pasimatysim vliau.
Pasipiktinusi Des isities kaip styga.
- Negaliu patikti, ponia D. Juk ne Deiz jus trauk t
terapij, k?
- Viepatie apsaugok, ne, - nusiypsojo mama. - Tai
ASSS susitikimai.
- Asa? - rimtai paklaus Lius.
- Nejaugi nesat girdjusios? - pasakiau. Tai Londono
apylinkse veikianti dvylikos pakop terapija. Anoniminiai
sutrikusi un eim susitikimai. Grynas lojimas. Isipust
ponai ir ponios sdi pridvisusiose kaimo salse ir guodiasi,
kad Juodis kramto letenas arba Fidas nesustodamas loja, kai
eimininkas prastai skambina Rachmaninov.
- O kodl vaiuojat js, ponia D.? - paklaus Lius.
- Dagis susirgo un kompulsyviniu sutrikimu, - rimtai
atsak mama. - Pasak veterinarijos profesoriaus i Indianos,
juo serga du procentai vis un.
- O kuo tai pasireikia?
- J kokos plau kiliml koridoriuje nutryn savo anta
kius, - paaikino mama.
- Jis turt imokti gyventi toliau, - pamokiau, - o tu
turtum imokti neanalizuoti savo gyvn elgesio.
Mama mosteljo ranka Dagiui, skalijaniam prie virtuvs
lango, ir nuskubjo per pievel.
127
Anna Pasternak
- Varg iprotjusi mama... tai yra, unkas, - pasakiau.
Neinau, ar tikrai ms kraujyje padidjo cukraus kiekis,
bet visos prapliupom juokais. Po vieno ar dviej buteli vyno
man kilo pagunda dar igerti ir paskambinti.
- Nedrsk! - sukliko Des ir stvr ragel. - Negali vl
skambinti Dulijui. Dar pamanys, kad j persekioji.
- Bendravimas - dar ne persekiojimas, - paaikinau.-
iaip ar taip, skambinu ne Dulijui, o Mailzui. Rytoj jis at
vaiuoja piet.
- Nuostabu, - nuvito Lius, - atgaivinsiu flirtavimo men.
Mailzas, Lius, Des ir a sdjom sode po spding
sekmadienio piet ir grm. Pievel buvo ste nusta suglam
ytais sekmadienio laikrai priedais ir tuiais pigaus vyno
buteliais. Kai nujau nam atneti kavos, Lius atsek i pa
skos ir iupo mane u pakarpos.
- Buvau pamirusi, kad Mailzas toks velnikai seksualus, -
sulaikiusi kvap pasak ji. - Net ir pagiringas jis nuostabus.
Stebjau j pro virtuvs lang. Jis linksmino mus tais
anekdotais, kuriais vakar avjo moteris. Staiga Des atsilo
isterikai kvatodama. Be jokios abejons, i spaudianios
aar neskoningos smulkmenos.
Lius buvo teisi. Trump akimirk, kai prie dur pa
maiau isiviepus Mailz, net norjau pasilaikyti j sau. Ne
abejotinai puikus laimikis. avjausi ir supratau, kad ms
draugystei gyvumo suteik ir fizinis patrauklumas. Sklan
danti taip ar ne? galimyb ms draugyst dar patvari ir
atri. Buvo smagu sivaizduoti nevankybes su Mailzu, bet
sveiku protu suvokiau, kad tai nemanoma. Utat buvome
geriausi draugai su vyru, kuris man atrod graus. iaip ar
128
taip, vyro ir moters draugyst juk ne visada bna imtu pro
cent platonika, tiesa?
Lius pridjo delnus prie savo kaitusi skruost.
- Kaip manai, ar Mailzui atrodau patraukli?
- Na, jis skied, kad nort pasimylti su apetit adi
nania mamyte, - atsakiau. - Pairk save, Liuse. Tu grai
ir turi nuostabi figr. Tavo knas kaip tik toks spdingas,
kokio nori Mailzas. Kodl jis turt tavs netrokti?
Lius prikando lp.
- Ak, Deize, n nenutuoki, kaip nuobodus myljimasis
su vyru, kuris net nepastebi, kad apsikirpai plaukus ir juolab
paalinai plaukus i bikinio srities, per daugel met sunai
kina pasitikjim savimi. iriu tok gyvybing Mailz ir
jauiuosi isikvpusi, drovi ir nuobodi.
- Bet argi romanas tau pads? Negi manai, kad geriau pa
sijusi apgavus Edvard? Taip, jis gali niekada to nesuinoti,
bet tu pati nepamiri. Kaip gyvensi, kai tai kirbs ia? - vel
niai palieiau jos kakt. - Argi tikrai nebemanoma atgaivinti
js su Edvardu aistros?
Lius susmuko kd prie virtuvs stalo.
- Deize, mes abi puikiai inom, kad nra didesns vie
natvs, kaip santuokoje su mogum, kuris nebegali tavs
patenkinti.
Linkteljau.
- inau, - atsakiau. - Blogiausia, kad atsibudusi pasiiri
alia gulint vyr ir suvoki, jog j pranokai. Kai svajons ir
siekiai nebesuderinami, jautiesi lyg guldama su broliu. Ren
kantis partner svarbiausia, kad abu augt tuo paiu greiiu.
- Susiadjusi su Edvardu jauiausi tarsi laimjusi svar
biausi gyvenime konkurs. Dabar jau inau, kad svarbiausia
129
Anna Pasternak
ne laimti, o painti ir bti paintai. Edvardas nenori n pra
dti mans painti.
- O tu ar j pasti? Gal jis toks pat vienias ir nepaten
kintas kaip tu.
- Kaip gali taip kalbti pati palikusi Deim? susier
zinusi atr Lius. - Juk inai, koks jausmas neprisibelsti
vyro, u kurio itekjai, ird.
- inau, - velniai atsakiau. - Deimis nuo mans buvo
atsitvrs stora mro siena. Bandiau sugriauti j prieraiumu,
bet pasijutau isekusi, o jis liko toks pat nepajudinamas. A
tik sakau, Liuse, kad mogus pajunta, kai jausm nebelieka.
Patenki baisi negyv viet, kur nuolat varbu, kur nebe
manoma suadinti aistros ir kur vienas kit gali nuudyti ap
simestiniu mandagumu. Ar nori pirma eiti voni? - Ne,
niekis, nueisiu po tavs. Kai prisidengi rankluosiu, jeigu
kartais netiktai ueit, supranti, kad viskas baigta. Nesu si
tikinusi, kad judu su Edvardu tai jau pasiekt.
- Tu tiesiog nenori, kad permiegoiau su Mailzu, - nusi
juok Lius.
- Gal tu ir teisi. Negana to, nenoriu, kad liktum skau
dinta. Mailzas vis dar mgsta atsitiktinius santykius. Jis m
gaujasi Makseksu - greitu pasimyljimu, po kurio jautiesi
tuia ir lengvai apsvaigusi.
Lius atsistojo ir vilgteljo pro lang Mailz, kuris ty
sojo ant ols atsisagsts markinius.
- Bet kartais labai smagu paragauti to, kas tikrai nesvei
ka, tiesa?
Nors mano darbas Mailzo knygyne dar buvo neprasidjs,
kartligikai iekojau knyg proto, kno ir sielos skyriui, ku
130
riam turjau vadovauti. Kai kuriuos daiktus nusiveiau j tui
kambar Dess bute. Mudviej laikinas gyvenimas kartu ga
ljo virsti girtuokli katastrofa - grynai moterik vakar gau
sa vairiuose baruose ir klubuose, bet a niekur neidavau, tik
gilinausi sielos reikalus ir knaisiojausi internete. Kai Des
pirm kart grusi i darbo pamat mane vis dar sikniaubu
si savo neiojamj kompiuter, neteko amo. Nepaisydama
vis jos pastang, atsisakiau ivykos vietin vyno bar.
- Ai, ne, iandien noriu veriau praplsti savo smonin
gum, ne talij, - pasakiau. - iandien svaiginsiuosi diaugs
mingomis mintimis.
-Tau jau sujauk smegenis tas kalifornietikas lamtas,-
pareik ji ir prisideg cigaret.
Mosteljau ranka sklaidydama dmus.
- Ties sakant, k tik skaiiau apie satv - bties gali.
Tau irgi reikt pabandyti gauti satvos stiprybs. Tai vidi
nis vientisumas, kuris leido Budai sdti po Bodhi mediu,
kol pajuto nuvitim. Tokios pat stiprybs pasisemi bany
iose ir mikuose.
- Ir beprotnamiuose? - atkirto ji.
Staiga pasigirdo dur skambutis. Atjo Lius. Man iga
ravo visa satvos ramyb ir apm panika. Lius atrod kaip
chimera - jos veid buvo ikreips didiulis skausmas. Per
skruostus tekjo blakstien tuas, o paprastai tvarkingi plau
kai atrod tarsi kaltnas. Nespjom itarti n odio, o ji griu
vo ant grind ir susiriet kaip embrionas. Sibavo pirmyn ir
atgal, o i gerkls pasigirdo agonijos riksmas.
- Ikviesiu greitj, - pasak Des. - Raminkis ir giliai
kvpuok. Greiiausiai tau trko apendicitas.
Lius pradjo kumiais dauyti kilim.
Anna Pasternak
- Bt velnikai gerai.
A velniai sumiau jos rank, o Des pyl brendio. Kai
pagaliau Liuss maniakika rauda aprimo, ji suuko:
- Niekas! lyktus bailys, suknistas dius!
- Kas? Mailzas? - paklausiau ir pagalvojau: Na tai. Jis ja
pasinaudojo ir met.
- Ne Mailzas - Edvardas. - Lius pasviro priek ir stv
rsi u plauk, aikiai bandydama juos nusirauti.
Des atitrauk jos rankas.
- Liuse, nesvarbu kas. Gurktelk brendio ir papasakok
mums, kas atsitiko.
Lius igr vienu mauku, tada giliai kvp ir pradjo
pasakoti:
- Buvo truputis po atuoni. Edvardas visada i nam
ieina et, kad bt darbe atidarant biras. Kartais jis pa
skambina, kol mergaits pusryiauja, su jomis pasisveikinti,
bet daniau nurodo man k nors padaryti. Ijau i duo, at
siliepiau ir pasakiau: Labas, mielasis. Ko nori? Stojo keista
tyla. Tada moterikas balsas paklaus: Ar ia ponia Prim-
fold? Balsas buvo gana malonus, todl pamaniau, kad tai
viena i motin, kurios dar nepastu. Tikriausiai dl mo
kyklos reikal. tai kodl linksmai atsakiau: Taip, ia Lius
Primfold. Kuo galiu padti? Nebuvau labai susikaupusi, nes
apsivyniojusi rankluosiu sdjau ant lovos ir tepiausi ran
kas kremu nuo spintels prie lovos. Balsas pasak: Man labai
gaila, kad turiu jums itaip skambinti, o man staiga ukando
ad. Keista, kaip nuojauta spja mus prie pat kno spro
gim. Staiga supratau, kad tai ne nusivylusi motina, iekanti
pagalbos, todl paklausiau: Kas ia? Ir vl ilga tyla. Mano
irdis dausi. Pagaliau ji pasak: A Siuz. Mudu su Edvar
132
du susitikinjam jau dvejus metus. Susitikinjat? - kvai
lai paklausiau, o ji atsak labai paprastai: Mes mylim vienas
kit. Apgailestauju, bet jau laikas jj paleisti.
Lius vl pravirko.
- O ji li, - pasakiau.
- I pradi nepatikjau, - kkiodama kalbjo Lius. -
Sdjau ant lovos su telefono rageliu rankoje, beveik nesu
vokdama, kad mergaits aidia ant laipt, o galvoje sukosi
viena mintis: Maldauju, ne... Man taip negali nutikti. Tai
buvo tarsi kadrai i filmo, kur matei tkstanius kart, bet n
nesapnavai, kad taip gali atsitikti tau. Paskambinau Edvar
dui darb ir paklausiau, kas ta Siuz. Stojo siaubinga tyla ir
i karto supratau, kad tai tiesa. Padjau ragel, apsirengiau ir
nuveiau dukreles mokykl. Visk dariau automatikai. Ne
prisimenu nei kaip vaiavau, nei k sakiau mergaitms. Buvau
bejausm kaip apsisvaiginusi narkotikais.
- Tokiais atvejais apsaugo angelas sargas, - pasakiau.
- Tai kodl tas jos angelas sargas nesutrukd Edvardui
umegzti romano? - sarkastikai paklaus Des.
- Edvardas buvo neitikimas man, - rypavo Lius. - Ai
galit patikti? Mano vyras dar k norjo dvejus metus. Ms
santuoka netikra. - Ji vienu gurkniu imauk dar vien tau
r. - Gaiau laik ir buvau itikima, o Edvardas mane apgau
dinjo. Ir atrodau, ir jauiuosi paskutin lykti kvail.
- Kvailys jis, - tyliai pasakiau.
Apglbiau Lius, o ji atsiliejo mane verkdama. Po aki
mirkos pasitrauk.
- Ar inai, kas skaudiausia? - paklaus ji taip, kad man
vos neplyo irdis. - Kad Edvardas umezg roman, o a
apie tai tik svajojau.
G 3
Anna Pasternak
- Liuse, tu per dora, kad k nors iduotum. Juo labiau
savo vaik tv, - kalbjau, bet man tvenksi aaros. - Tai
buvo tik svajonse.
- Ne tik atsisakiau karjeros, sutikau bti mona tik dl gro
io, tada persiknijau j mylini motin, tvarkiau tobulus na
mus ir visada j j palaikiau, - aimanavo Lius, pirtais spausdama
aki vokus. - Tiesiog irdyje a... a juo velnikai pasitikjau.
Mudvi su Dese linkteljom, neinodamos, k sakyti.
Lius kariai nusijuok.
- Kai i mokyklos grau namo, man pasirod, kad namas
irgi patyr ok. Visur buvo tylu, tvyrojo tampa. Man pasi
rod, kad a kaip apssta. Ar inot, k padariau? iupau peil,
nujau svetain ir supjausiau visus Edvardo eimos dievi
namus senj meistr paveikslus. inot kodl? Kai iandien
gr namo, tegul pajunta tok skausm kaip a.
Des pliaukteljo delnais.
- Puiku. Kaip jauteisi?
- Nepaprastai, ypa kai peilis r drob, - atsak Liu
s. - Garsas tiesiog fantastikas. Maitingesnio dalyko nesu
padariusi per vis gyvenim. O Dieve, jie verti suknist turt.
K gi man daryti?
Ji susmuko.
- Aiku, kad jie apdrausti, - pasakiau.
- Nuo vagi, o ne maniaki mon, - atsak ji ir vl
skausmingai sukkiojo. - Kaip a tai itversiu?
- Liuse, - velniai pasak Des, - tu per ilgai lindjai u
vyro nugaros. Pabandyk dabar pabti u moters nugaros ir
pairk, kas bus.
- Tu stipri, Liuse, - pritariau, - itversi. Tik nesuprantu,
kam ta bjauryb tau skambino.
134
Kuo toliau, tuo blogiau. - Lius prikando lp. - Edvar
do meilu pasak, kad prie pusantr met jis jai nupirko
but. Pus laiko jis praleidia ne darbe, o pas j. iandien
buvo priadjs persikraustyti visam laikui.
I patirties inojau, kad Lius atsibus baisiai anksti, nes li
desys, kaip ir vienatv, suleidia dantis mieg ir budina tada,
kai tu labiausiai nori j pamirti. Palikusi Deim ir po Trojaus
kdikio aborto patyriau t pat, k Lius patiria dabar. Ji guli
tuiame draugs (kaip paprastai, Dess) buto kambaryje
nuo verkimo sutinusiais vokais, vis kn skauda nuo miego
stokos, sukasi mintys apie sav kalt, irdis dauosi i baims
ir skausmo. Dar prie eias su puodeliu arbatos islikinau i
svetains, kur miegojau ant sofos. Kaip ir tikjausi, Lius ne
miegojo ir spoksojo lubas. Kambaryje tvyrojo neviltis.
sirangiau alia lov ir padaviau jai saldios arbatos. Ji
atsisdo, gurkteljo ir pasak:
Man jau keturiasdeimt, bet niekada neleidau sau i
skysti. Priirjau savo od, plaukus ir figr. Edvardas nie
kada mans nemat riebaluotais plaukais su ataugusiomis
tamsiomis aknimis, aplusia bikinio sritimi ar pajuodusiais
paakiais. Dl Dievo meils, kasdien peioju nereikalingus
plaukelius ir veiiu kn. Suprasiau, jeigu biau apsileidu
si, jeigu mano vyras bt mane mats sutrkusiais kulnais ar
su celiulitu, jeigu bt pasaks pastab dl nenubalint seli
arba uuost nemalon prakaito kvap. Bet iduoti mane, kai
dl jo dariau visk, kas geriausia, kai tik j myljau ir auginau
ms vaikus... tai nepakeliama.
Kelias lapias nosinaites imeiau iuklin ir padaviau
Liusei saus. Ji atsigr nuo aar papurtusiu veidu.
*35
Anna Pasternak
- A to nenusipelniau.
- Ne, - sunabdjau, - nenusipelnei.
- Deize, ar inai, kas mane labiausiai gsdina? - A pa
puriau galv. - Tai, kad, ko gero, nebeturiu jg u j kovoti ir
drsos akis ak susiremti su skausmu. Dabar, kai j praradau.
- Nemanau, kad j praradai, - pasakiau. - Jis tikrai ijo i
vi, bet jeigu norsi, viskas bus gerai.
- Nors Edvardas man neinant nupirko but ir kakokiai
mergai pasak, kad j myli ir pas j persikrausto? Kain. -
Lius atsirm pagalves ir atsiduso. - Man taip gda. K pa
sakysiu tvams? Vaikams? Draugams? Blogiausia, kad nepa
dariau nieko blogo, bet jauiuosi paeminta dl vyki ms
eimoje. Mano gyvenime. - Ji pradjo kumiais trankyti ant
klod. - Nejaugi tie niekai vyrai nesupranta? Vaikydamiesi
kitas ne tik iduoda mus, bet daro daug blogiau, - i skausmo
papilkjusiu veidu verkdama auk Lius. - Jie priveria mus
suabejoti savimi. Kai vyras tave apgauna, nebegali pasitikti
savo sveiku protu. Vyras, santuoka, tikjimas laiminga ateiti
mi subyra ipulius vien todl, kad jis per piet pertrauk pa
sijunta sekso dievu. - Netiktai Liuss pyktis kakur igaravo
ir ji pasak: - Skaudina ne tiek melas ir apgavyst ar net kad
jis mylisi su kita. Skaudiausia dl to, kad jis miega apkabins
kit moter ir kartu su ja nubunda. Daug asmenikiau, kai
tave kas nors mato miegant, nes pasirodai toks, koks i tikro
esi - paeidiamas ir vienias. - I irdglos Lius suvirpjo
visu knu. - Kaip a itversiu? Dar niekada nebuvau vienies
n ir labiau isigandusi.
- Kai palikau Deim, bijojau gyventi viena, - velniai
pasakiau, glostydama Liuss rank, o ji tyliai verk. - Dabar
tu gali tik pasitraukti ir visk ramiai apgalvoti. Kai turjau
1 3 6
grti gyventi pas mam, jauiausi nepaprastai eista, bet ir
tame jausm verpete bdavo trump akimirk, kai aprim
davau. Vliau tos akimirkos jau virsdavo minutmis, o ios
keistomis valandomis. Staiga pajutau, kad, nepaisant aplin
kybi, gyvenu daug geriau negu anksiau, nes tapo aikiau
ir grta savigarba.
Lius isinypt nos.
- Noriau bti tokia narsi kaip tu, Deize. Troktu to ge
resnio gyvenimo ir vidins ramybs.
- inau, - atsakiau. - Mes visos to nusipelnm.
Prabgo kiek daugiau negu trys savaits nuo tada, kai
Lius suinojo apie Edvardo roman. Ji nuve dukreles pas
savo tvus, ten jos turjo jaustis saugesns ir, be jokios abe
jons, dievinamos. Troko apsaugoti jas nuo to, kas vyksta.
Daugiausia laiko Lius praleisdavo su manim ir Dese. Va
land valandas aptarindavom jos padt, stengdavoms mal
inti skausm ir netrukdydavom prasiverti pykiui.
Kai Lius po truput pradjo atsigauti, a, emocingai
kalbant, griuvau veidu purvyn pamaiusi naujausi ur
nalo Heilo! numer. Dulijaus ir Alisos vestuvs buvo ap
raomos net penkiuose puslapiuose ir buvo laikomos met
vestuvmis. Lidniausia tai, kad kuo atidiausiai apir
jusi kiekvien nuotrauk milimetr suvokiau, jog net jeigu
mane bt pakviet, nebiau turjusi kuo pasipuoti. Visos
moterys buvo su plaiakratmis skryblmis, kainuojanio
mis didiulius pinigus, ir eimos brangenybmis, perduoda
momis i kartos kart. Stambus trij eili moiuts per
l vrinys, nepaprasti proseneli i vyro puss suadtuvi
iedai, pramatns mamos tetuls auskarai su briliantais.
137
Anna Pasternak
Sveiai nebuvo iaip turtuoliai. Ten buvo aristokratikiau
si Europos eim ir naujai pralobusi miesioni miinys.
Bandiau save tikinti, kad mudviej su Dulijum santuoka
nebt laiminga. Ar galit sivaizduoti, kokie pavarg ir ne
valyvi bt atrod mano tvai tarp it iiustyt pon? Vis
dlto jauiausi sugniudyta. irjau Alis, pasipuousi
dievika ampyro stiliaus dramblio kaulo spalvos atlasine
suknele bei blizgania diadema, greiiausiai sveriania vis
ton, ir bandiau save tikinti, kad jos pergal yra Pyro per
gal, nes argi Dulijaus ypsena nerodo, kad jis jos nemyli?
Taiau viduje jauiausi niekam tikusi nevykl. Pripain-
kim - laimjo ji.
Kai suvokm gyvenimo absurd (tai mudvi su Liuse nuo
lat verkiam, esam vienios beveik keturiasdeimtmets, ne
turinios eimos), mus itikdavo juoko priepuoliai. Jautms
kaip senais laikais, kai bdamos dvideimtmets gyvenome
viename bute. Juolab kad savo buvimu netrukdme Desei
parsivesti namo keist meilui. Vien vakar grusios i
kino mudvi su Liuse virtuvje radom nuog vyr, skrudinant
skrebuius. Netars n odio jis virtuvs rankluosiu pri
sideng savo vyrikum, mirkteljo mums ir nujo Dess
kambar, neinas padklu su skrebuiais ir arbata. Atsigriau
Lius ir pasakiau:
- ia tikriausiai Dess pimpalo tiekjas.
- Pradedu suprasti Dess polink atsitiktin seks, - at
sak Lius, pildama arbatinuk vanden. - Ar pastebjai,
koks jis paslaugus? - Ji paband pamgdioti jo mirkteljim
ir mudvi prapliupom juokais. - Ir kam vargstam, nordamos
rimt santyki, jei galim pasidulkinti, kai tik mums to reikia,
o likus laik vienos prasivolioti lovoje?
- Puikiai inai, kad mes ne tam sukurtos, - atsakiau. - I
bandiau atsitiktin seks, bet jis nebuvo nei toks jau atsitik
tinis, nei toks geras, koks turt bti.
- Bet kuo kariau k nors myli, tuo esi jautresn skaus
mui, kai tave palieka, - kariai tar Lius.
- Nagi, pairkim, k mums pasakys universali imin
tis. - iupau savo Pasimatymus su Darma, atsiveriau pir
m pasitaikius puslap ir perskaiiau: - Utenka minuts
simylti, valandos - pamgti, dienos - pamilti, bet prireikia
viso gyvenimo pamirti.
- Nuostabu! - kteljo Lius. - Man kankintis liko tik
visas gyvenimas.
- Pala, pala, - pasakiau. - Tai gali bti ir klaidinga inia.
Nebuvau visikai susikaupusi. - Priglaudiau prie krtins
knyg ir usimerkiau. Vl atsimerkusi atveriau kit puslap
ir perskaiiau: - Teisyb, kad mes neinom, k turim, kol
neprarandam, bet taip pat teisyb, kad neinom, ko neturim,
kol negaunam. tai! - triumfuodama pasakiau. - Neprarask
vilties, nes neinia, kas laukia prieakyje.
Kit dien turjau pietauti su tvu Thai Temptations,
o paskui susitikti su Liuse ir Mailzu, nes Lius ms abiej
papra palydti j namus pasiimti keleto drabui, kol i
darbo negro Edvardas.
Ttis sdjo savo vietoje su kakokia mokslo knyga ir
kimo burn apetito neadinanius makaronus. Soj pa
dao laas nuriedjo per smakr. Staiga jis man pasirod
senas ar bent jau ne toks niekada neklystantis ir mane su
m pyktis. Norjau, kad jis bt stiprus, kad galiau j
remtis. Staiga pajutau, kad nebenoriu tv, kuriems tarsi
!39
Anna Pasternak
reikia siuntimo artimiausius pamili namus. Kodl jis
negaljo vilkti dalykinio kostiumo, pasikiti po paastim
Evening Standard laikraio, visa savo ivaizda rodyti, kad
gauna didel pensij, sukaupt privaioje sskaitoje, ir ada
leisti pinigus prabangiai keliaudamas po pasaul? O mano
tvas darsi panaus benam ir taip elgsi. Kaip ir daugelis
mokslinink, jis nekreip dmesio drabuius. Juk svarbiau
sia tai, kas padeda augti, ar ne? Koks kieno reikalas, kad ka
klaraitis sulietas sriuba ar apibrizg rankogaliai, jeigu tavo
smegenyse daugyb fakt ir tiksli skaii? Ttis vis dar avi
batus, kuriuos beveik prie trisdeimt met pirko su nuolai
da pigi preki parduotuvj Kickback Vondsvort Brido
gatvje. Kas, kad guminiai puspadiai sudilo, bet tikri aka
demikai mgsta nudrengtus batus, o ne tokius, kurie kauki
grindimis. Nors anglui tai nebdinga, ttis mgsta atrodyti
kaip privaios mokyklos aukltinis. Tai bdingiau Naujo
sios Anglijos, ne Londono apylinki gyventojams. Taigi jis
vilkjo medvilninius polo markinlius ilgomis rankovmis
ir mvjo rusvai alsvomis keliose vietose sulopytomis kel
nmis. Laikrodis buvo siaubingas - juodo plastiko, nors iek
tiek papuotas blizguiais. Kakokio mokslo ata i Piet
Korjos dovana. Ar manot, kad tie mons tyiojasi? Ar jie
ino, kad tok segs tik mokslininkas, tvirtai tikintis, jog tai
kreipti dmes tiesiog nepadoru?
Paspartinau ingsn.
- Tti, atleisk, kad vluoju.
- Tikriausiai neprietarausi, kad jau pradjau? - Atrod,
jis mans n neatpasta. - Ar inai, kad pabrangino main
stovjimo mokest? Turiu laiko iki pirmos keturiasdeimt, bet
man tai kainavo beveik eis svarus. Tai nepadoru.
140
Taip, ei svarai u automobilio stovjim ir beveik atuo-
ni u it lamt, kur valgai. Koks ilaidumas, pagalvojau.
Kaip jauiasi tos, kurias tiai ilepino? Atsisdau prie j.
- Osmosas yra nuostabus dalykas, - toliau kalbjo ttis. -
Ar inai, kad kai dalijasi lstel...
Svarsiau, kodl mes taip darom. Kokia prasm kalb
ti mslmis, jei mes niekada rimtai nebendraujam ir mums
abiem tai visikai nieko nereikia? Atsistojau.
- Atleisk, bet daugiau negaliu.
Netikdamas jis pakl akis. Pagaliau, pamaniau, a suge
bjau paadinti jame nors kok jausm.
- Betgi, Deize, - pasak jis, - tu negali ieiti. Jau sumo
kjau u tavo valg. - Maldaujamai irjo mane. - Vieno
kaina septyni devyniasdeimt devyni. - Ttis atrod nuoir
diai sieids (taip, baisu veltui ileisti apie deimt svar),
todl vl susmukau ant kds. Pasirmiau galv rankomis n
neinodama, ar man juoktis, ar verkti. Kai vl j pavelgiau,
buvo padjs akut ir irjo mane, bet ne itin sunerims.
Jau greiiau kaip isiblaks mokslininkas, kuris stebi ir lau
kia, kokia spalva nusidays lakmuso popierlis.
- Tti, - atsidusau, - a... man tiesiog atrodo, kad tu ma
ns nebepasti. Ir neinau, kokiu tikslu mudu nuolat kartu
pietaujam.
- Tikslu? Tikslu? - susimsts pakartojo jis, lyg bandyda
mas iifruoti slapt prasm. - Argi viskas turi turti tiksl?
Moksle ne visur yra tikslas ir ne visur reikia iekoti prasms.
Kai kakas Maiklo Faradjaus paklaus... - Pamats mano
buk iraik, paaikino: - Jis irado elektr, Deize. Taigi kai
kakas paklaus Faradjaus, kokia elektros prasm, jis atsa
k: O kokia naujagimio prasm? - Ttis susiavjs sukike-
Anna Pasternak
no. - Bet kai Gladstonas paklaus Faradjaus, kokia elektros
prasm, is atsak: Galsit j apmokestinti!
Ttis kvatojo net parauds, o a atsileidau.
- Tti, kart man pasakei: Skirtumas tarp mans ir tavs,
Deize, yra tas, kad tave domina mons, o mans ne. Blo
giausia, kad man atrodo, jog tu manim nesidomi todl, kad
esu asmenyb. Nemanau, - pasakiau irdama jam tiesiai
j akis, - kad mus kas nors sieja.
- Tu visikai teisi, - ididiai atsak jis. - A nesidomiu
monmis.
Ir isiiep, lyg bt pasaks: Pamirk profesin pripai
nim ir kritik pagyras. Man vis svarbiausia mano eima!
- Bet kas tave sieja su monmis, jeigu tu j nemgs
ti? - paklausiau.
- A jauiu ry su tuo, k jie daro. Mane domina teisinin
kai, menininkai, tapytojai...
- Bet a neturiu spdingo darbo. Tai kaipgi a? Kaip
gali su manim bendrauti? - paklausiau puikiai suprasdama,
kad, kaip paprastai, tai nuskambjo skausmingai irzliai. - A
beveik vidutinio amiaus Deiz, bet vis tiek tai a, a ir dar
kart a.
Ttis gurkteljo vandens, aiku, paprasto, ir pasak:
- aviuosi tavimi, Deize, nes tu visada stengiesi bendrau
ti su monmis, net ir inodama, kad tave nuskriaus. - Jis
kalbjo tvirtai ir, kaip visada, apgalvotai. - Kai mudu su tavo
motina... Na, kai mes... supranti...
- Isiskyrt? - pabandiau padti.
- Taip, kai mes isiskyrm. Atsiribojau nuo tokio bendra
vimo. Knygos ir teorijos man atrodo saugesns, o tu linkusi
rizikuoti, kad ir kokie bt padariniai. Tu nuolat iekai, nes
142
meil ar bent jau toks bendravimas tau neabejotinai t rei
kia. U tai, mano mieloji, reikia tik paploti.
Vliau, eidama j metro, neprastai digavau. Kas, kad
mano tvas ne isipusts turtuolis su gyvnais puotu ka
klaraiiu ir italikais batais? Kas, kad jis mans neapiberia
pagyromis ir ekiais didelms sumoms? Kaip ir motina, jis
sugeba ekscentrikai parodyti, kad a jam rpiu. Argi ne tokie
meils saitai yra vis svarbiausi?
Ketvirt gatvje prie Liuss nam susitikau su ja ir Mailzu.
- Kaip prajo piets? - paklaus Lius.
- Geriau, negu tikjausi, - atsakiau. - Nors kart pasis
tengm abu su tiu.
Eidami pamatm prie pat dur sdini grai blondin
glta laisva palaidine. Lius sustingo.
- Dieve mano, ia ji. Tiesiog inau. Ji atrodo lygiai taip,
kaip skamba balsas.
- Kas? - paklaus Mailzas.
- Edvardo meilu, - sunypt Lius ir garsiai prid
r: - Ta lyktyn, kuri dulkinasi su mano vyru.
Staiga Mailzas met krep emn ir tekinas pasileido
prie Liuss namo.
- Siuze, dl Dievo meils! K ia darai?
- Siuz? - apstulbusi paklausiau a. - A, vadinasi, ir tu su
ja dulkinaisi?
- Vargu, atsak jis. - Ar prisimeni Siuz? Ji mano seser.
6 SKYRIUS
Susituok vieniiai
Pasitikdama savimi Lius prajo pro Siuz. avjausi ja. Ji
nestaug i pykio, neprikalbjo varovei lyktybi, neiupo
Siuzei u grai garbanot plauk, kaip, be jokios abejons,
biau padariusi a, ir nesim nieko, kas bt pakenk jos
vaizdiui. Ji tiesiog jusi udar duris, taip pareikdama savo
teises teritorij ir palikdama savo vyro meilu, Mailz ir
mane nejaukiai stovti lauke. Siuz susikprino, apkabino ke
lius ir pravirko. Mailzas atsiklaup alia. A, apimta nevilties,
stypsojau u keli ingsni nuo j. Siuz pasak broliui n
nenujautusi, kad Edvardo santuoka iki tol buvo tvirta. Susi
painus jis pasak, kad santuoka seniai nutrkusi, bet jie ne-
isiskyr oficialiai. Beje, dar ir kad su Liuse niekada nesimyli.
Tik Lius i pykio nesutinka skirtis. Apstulbusi klausiausi,
kaip Siuz pasakojo, kad t dien, kai ji paskambino Liusei,
Edvardas adjo galutinai persikraustyti pas j. Paskambino
i nevilties, nes inojo, kad santuoka vis tiek suirusi, vylsi,
kad pagaliau Lius sutiks skirtis. Taiau kai Edvardas igirdo,
144
kad Lius jau visk ino, jis palo ir nebeatsiliepia j ius
skambuius. Dabar reikalauja, kad isikraustyt i buto, ku
riame gyvena, nes nori j parduoti. Rankomis susimiau u
galvos. Tai buvo velnikai panau mano istorij su Trojumi
Pauersu. Na, gerai, Trojus nebuvo veds, bet jis padar visk,
kad tik mane suavt, o paskui n nepaskambino. Kai pasto
jau, man ant galvos upyl kibir ledinio vandens. Edvardas
Siuzei priadjo visk, bet atsisak savo odio, kai ta sutiko.
Kodl vyrai aminai bando itaip isisukti? Tarytum vyrika
gimin bt i dviej prieing jg, kurios stumia viena kit
alin. Vien akimirk garbingas eimos vyras ir maitintojas
su meile kepa kiauiniu apvoliotus skrebuius savo vaikams,
pavargusiai monai nuo skruosto velniai nuima ukritusi
blakstien ir ieidamas meiliai j pabuiuoja, o jau kit at
laisvina kaklarait ir ant upakalins savo mainos sdyns
dulkina koki nors aistring merg ir jai aus nibda ne
vankybes. Ryte jis tave gali irti kaip vienintel moter,
suteikiani jo gyvenimui prasm, o po piet praneti pai
nemaloniausi ini ir atsiriboti, lyg niekada nebt tavs
mats. Kodl daugeliui vedusi vyr isivysto emocinis au-
tizmas, kai nusistovi eimos gyvenimas? Kad ir kaip jiems
sektsi darbe, asmeniniame gyvenime jie palta, jeigu alia
nra meilios sekso katyts, skatinanios j ego ir stumian
ios alin nuo eimos gyvenimo. Kaip gali mona ir motina
ilaikyti vyr, jeigu padaro siaubing klaid ir vaikus ikelia
aukiau u vyr?
Kad ir kaip palaikiau Lius, besikamuojani dl Edvardo
idavysts, ujauiau ir Siuz. Ir ne todl, kad ji buvo netikra
Mailzo sesuo. Supratau, kad ji viena i ms. Ji buvo grai,
skaisios odos ir be joki pastang laibos figros. Neatrod
x45
Anna Pasternak
dirbtin, nesisteng atrodyti geresn, negu yra. Tikrai tyia
neard eimos ir nebuvo i t bjaurybi, kurios rezga tokius
planus. Tiesiog kaip visos stengsi susitvarkyti gyvenim. tai
kuo mane siutino toki vyr kaip Edvardas dviveidikumas.
Jis n nesusimsto, kad ne tik apgaudinja mon, bet ir at
ima i jaunos merginos teis j laiming meil. Greiiausiai
Siuz puoseljo daug romantik vili, kai Edvardas pradjo
jai meilintis, o dabar liko paeminta kaip ir Lius. Tikriausiai
savo draugms ir artimiesiems pasigyr, kad susitikinja su
nuostabiu vyru. Jie galjo pasiaipyti, bet slapia vylsi, kad tai
tas skirtasis. Gal ji net moksi pasirayti nauju parau - Siuz
Primfold - ant kitos voko puss ar svarst, kokie bus vaik
vardai. Galjo planuoti jaukias Kaldas su juo ar sivaizduoti,
kaip kartu atostogaus, kokie bus j namai. Neinia, kokias
audiam svajas, kai mus aplanko meil, bet dabar Edvardo
dka ir Liuss, ir ius ateitis buvo vienodai niri.
Paskambinau duris. Lius atsargiai atsiliep interkomu.
- ia a, Deiz. Kaip tu? Ar galiu eiti?
- Dabar turiu pabti viena, - atsak ji, nepajgdama nu
slpti, kad k tik verk.
Kaip tik tada, kai mano sitis nukrypo Edvard, pasiro
d jis. Negaljau patikti, kad jam uteko lumo ramiai eiti
gatve. Mandagus, pagal usakym situ kostiumu, akinamai
nublizgintais batais, jis utikrintai jo aligatviu kaip mogus,
neturintis joki rpesi.
Mailzas oko priek ir kumiu trenk Edvardui veid.
I susiavjimo kteljau ir suplojau delnais. Edvardas kaip
sultintame kine pasviro atgal, o ant aligatvio pasklido sp
dingo dydio kraujo bala. Siuz sukliko:
- Ne, Mailzai, ne!
146
Edvardas j irjo su neslepiama antipatija. iaip Ed
vardas man visada buvo nemalonus, bet dabar atvirai juo
bjaurjausi.
Edvardas isitrauk nosin ir pridjo prie nosies, bandy
damas susitvardyti. Kitoje gatvs pusje einanti pora stabte
ljo paspoksoti, kas ia dedasi. Mailzas auk tiesiai Edvar
dui veid:
-Ji tau ne merg, kuri padulkini ir pameti. Siuz ma
no sesuo.
- Argi ne visos moterys kieno nors dukterys ar seserys? -
niekinamai atkirto Edvardas. - Tavo sesuo jau suaugusi. Per
prievart jos j lov netempiau.
- Ne, bet galjai jai pasakyti ties! - suklykiau. - Ji ne
bt taip greit tau nusileidusi, jeigu bt inojusi, kad esi
veds, tiesa? - iupau jam u rankos. - Paprasiau zylioti
be iedo?
Edvardas nustm mane ir paband lipti laipteliais j
nam, bet Mailzas j nusitemp atgal.
- Turi pareig, draugui, - pasak jis. - Nors kart pasielk
vyrikai.
Akies krateliu pastebjau, kad porel i anos puss gatvs
artja prie ms, ir man pasirod matyta. Jau lyg buvau ka
kur maiusi t permatom disn blondin.
Staiga panorau panaikinti deimt pastarj minui ir
leisti gyvenimui pasirinkti kit scenarij. Per gatv einantis
vyras buvo Dulijus. Alisa stengsi neatsilikti. Atrod, laikas
sustojo, kai jis kteljo:
- Deize, ar viskas gerai?
Vos susitvardiau nepasakiusi: Viskas reliatyvu. Kol ne-
pasirodei, buvo blogai, bet dar pakeniama.
H 7
Anna Pasternak
Likimas negaljo man ikrsti blogesnio pokto, kaip su
vesti su Dulijum. Veltui prabgo valandos, kai sivaizduo
davau, kaip netiktai j sutinku prabangiame restorane visa
isipuousi, lydima avaus jaunuolio. Uuot susijaudinusi, kad
Mailzas nesutrint Edvardo miltus, nepaprastai sunerimau
dl savo ukuosenos. Kadangi ryte tingjau isitrinkti plaukus,
susukau juos virugalvyje ne elegantik injon, bet greiiau
riebaluot isidraikius mazgel.
Alisa, kaip savinink stovinti alia Dulijaus, buvo neabe
jotinai i t ipuoselt katyi. Ir ne tik jos puiks viess
plaukai krito ant liesui pei, bet ak rdamos pro plon
durtin balt palaidin styrojo krtys. Jos fizin tobulyb mane
privert pasijusti stambi, nevikri ir net bjauri. Nekeniau
savs u tai, kad nesuvaldomai savim abejojau. Net mano kar
tas ir aistringas bdas, paprastai duodantis pranaumo prie be-
smegenes, atbukusiais jausmais moteris, dabar negaljo mans
igelbti. Tapo visikai aiku, kodl Dulijus pasirinko Alis,
ne mane. Ji buvo jaunesn, turtingesn, graesn, laibesn, ge
riau isiaukljusi, sukalbamesn ir tylesn. Tai koks gi sveiko
proto vyras rinktsi spirgani ieirb, jei galt turti ne-
klausinjant, dievinant ramybs siknijim? Kai Alisa kils
teljo smakr ir nusiypsojo Dulijui tarsi klausdama: Ar jau
galim eiti?, man pasirod, kad jis jai bus neitikimas, o ji jam
netrukdys laisvai klajoti. U santuokos adus jis nusipirko jos
tyljim ir ilg pavad - toks buvo j tylus susitarimas. Pirm
kart suvokiau, kad mudviem su Dulijum galjo ir nepasisek
ti, nes a aminai noriau pasakyti per daug.
Suskambo Dulijaus mobilusis. Kol jis atsiliep, pasisu
kau Mailz ir sunabdjau:
148
- Apsimesk, kad tu mano vaikinas.
Supratau, kad elgiuosi kaip nesubrendl, bet kitaip nega
ljau. Kadangi jis surauk kakt, sunypiau:
- Neklausink. Taip reikia.
Dulijus pasitrauk atokiau pakalbti telefonu ir pasigir
do tokie odiai kaip numuti kainas, skubiai nupirkti ir
apmokestinimas, o Mailzas prisistat Alisai.
Dulijus nuspaud telefono mygtuk, o Mailzas apkabino
mane ir pasak:
- Ikviesiu seseriai taksi, o tada, mano nuostabioji, va
iuosim vakarieniauti.
Tada pakteljo man lpas. Pastebjau sutrikus ius
veid. Ji nesuprato, kas ia, velniai raut, dedasi.
Kol Mailzas stumte stm vargel sutrikusi Siuz, Du
lijus paklaus:
- Kas jis?
- Mailzas Kinglis, - atsakiau.
- Norjau paklausti, - grietai tar Dulijus, - kas jis tau?
Pairjau Alis - stovjo bejausmiu veidu, lyg aptari-
ntume gamtoje sugaut rkyt lai pranaum prie u
augintas kyje. Ar jai nepasirod keista, kad vyras plepa su
kakokia moterimi gatvje? O gal jai vis vien?
- Mailzas - mogus, kuris manimi tiki, - atsakiau.
- Ar dl aklo kvailumo, ar todl, kad yra gerai informuo
tas? - Dulijus pakl antakius.
Nemalonu pripainti, bet jis kietas. Dulijus nieko nepra
iopsodavo ir nuolat mane prajuokindavo. Ms vilgsniuose
atsispindjo kovingumas ir susiavjimas. Galjau prisiekti,
kad jie sak t pat: Kodl taip su manimi elgiesi?
Ant liemens pajutau rank ir vos nepaokau kaip kirsta,
149
Anna Pasternak
kol suvokiau, kad tai Mailzas, sijauts simyljlio vaidmen.
Jis nosim pasitryn man kakl, o a visu knu j atsiliejau.
Iki iol buvau nesupratusi, kaip man pasireikia alutinis sky
ryb poveikis. Trokte trokau velnumo. Nors dabar aikiau
negu bet kada suvokiau, kad Dulijus vienintelis vyras, su ku
riuo mane sieja siel bendrumas, bet gal siautulinga siesta su
mao Mailzu atgaivint mano gyvybingum? Gal pastimulia
vusi savo lytines akras pajusiau didesn pilnatv ir sugeb
iau visk lengviau itverti ir vl gyventi visu pajgumu?
Atsisveikinau su Dulijum. Mailzas pam mane u ran
kos, o a suspaudiau jo.
- Gerai, gana apsimetinti, - pasak jis, kai ms nebebu
vo matyti ir girdti.
Atsigriau ir pakteljau jam lpas.
- Ties sakant, itas buinys tikras.
Mailzas suprato, kad ia netikra glamon, bet abu paju
tom geism. Kai pagaliau atlijome vienas nuo kito, stovjo
me ir klausiamai irjome vienas kit. Ar tikrai to nori?
Nespjau atsakyti, o Mailzas ities rank ir sustabd pro al
vaiuojant taksi.
Automobilyje irkjau kaip udegta dagtis. Mailzas bau
ginamai sdjo atokiau nuo mans, itiess ilgas kojas. Jis vis
nubraukdavo nuo kaktos plaukus ir svaid mane tiriamus
vilgsnius. Man atrod, kad mus skiria elektrinta tvora ir bet
koks fizinis kontaktas utraukt nelaim. Dar niekada aistra
nebuvo tokia bauginanti, nes ji neivengiamai sugriaut ms
draugysts ribas. Viena mano pus troko, o kita bijojo.
inojau, kad Mailzo, kaip tikro palaidno, reputacija rei
kia, kad sutinku su grynai fizine partneryste. Nors ir su tokiu
drauguiu Mailzu vienos nakties orgazmas bt tik kakas
150
tarp nusiiaudjimo ir snaudulio. Tad kam tenkintis mau,
jei a troktu itis sproginjani galaktik? Knas turi savo
ribas, o mintis ne. Kadangi beveik visas geras seksas vyksta
galvoje, turjau bti bent jau simyljusi. Myljau Mailz kaip
vien i seniausi draug. Nors jis man atrod graus, kad ir
kaip keista, niekada n nesvarsiau galimybs su juo sugulti.
Gal slapia bijojau, kad j apvilsiu ar kad jis negals pamirti
ms draugysts ir varysis. Staiga suvokiau, kad tai tik mer
gaitiki svaiiojimai - vyras gali visk paminti dl gero sekso.
Tik moterims aminai trukdo nereikalingos mintys.
- Ar manai, kad tai klaida? - paklausiau, nutraukdama
radioaktyvi tyl, upildiusi taksi.
- Kaipgi tai gali bti klaida? - paklaus jis. - Nejaugi
neinai, kad vyrai visk, pradedant akcij kain svyravimu ir
baigiant emyn judjimu, vertina svarstydami, kiek tai pads
patirti lytinius santykius?
- Tai kodl sakoma, kad vyrai msto smegenlmis, ne
smegenimis? Juk jie neturi smegen, tiesa? - paklausiau.
Mailzas nusijuok.
- Supratai teisingai. Moterys nori flirto, o mes einam tie
siai prie reikalo. Jos nori arstyti ieirbas, o mes veriau ki
tuk jungiam tiesiai lizd.
- Tai kaip moteriai sugundyti vyr tiesiai nesisilant?
- Silytis gerai, - atsak Mailzas ir pasitryn on, - bet
dar geriau yra svarbus odis... gal.
-Gal?
-Taip, parodai, kad susidomjai, bet nesi lengvai pasiekiama.
Gal rytoj nueikim igerti? Gal apirkim tavo but? odyje
gal yra pakankamai taip, kad vyras nesijaust atstumtas, bet
pakankamai ir ne, kad per daug savimi nepasitikt.
Anna Pasternak
Pabeldiau j stiklo pertvar tarp keleivi ir vairuotojo ir
kteljau:
- Praom sustoti.
Mailzo veidas apsiniauk.
- Gal, - pasakiau ilipdama i taksi, - padarysim tai
kit kart.
Utrenkdama dureles pakliau antakius.
Nenaudl, - lpom suiopiojo Mailzas ir taksi nuva
iavo. Stovdama ant aligatvio staiga pasigailjau. K tik pati
atsisakiau nepamirtamos nakties. Kodl aminai taip darau?
Tarytum mano pasiutusi pus trokt nuotyki, o protas au
tomatikai ugniaut spontanik linksmybi nor. Mane
vald mano prakeiktos, nuobodios didiosios smegenys.
Kodl aminai gyvenu sugniauusi turklus ir prieinuosi
instinktui isilaisvinti?
T pat vakar Dess bute visos trys grm vyn. Lius
paguld mergaites, surado aukl ir atskubjo pas Des isa
miai aptarti nekrologo.
- Ar galit patikti? Edvardas turi meilu ir sako, kad a
turiau nueiti pas gydytoj, - pasipiktinusi prane Lius. -
Lyg man reikt psichoanalitiko pagalbos.
- Jeigu kam ir reikia pagalbos, tai tik jam, - prunkteljo
Des.
- Taigi, - Lius itutino taur, - kart Edvardas man
sak, kad veriau bt impotentas negu plikas. sivaizduokit
vyr, kuris sutikt apsieiti be sekso, bet ne be plauk!
- Plaukai yra vyrikumo enklas, - paaikino Des. -
Jiems svarbiausia vaizdis. Jie daug labiau rpinasi savo lyti
niu identitetu u mus.
- Neinau, - pasakiau ir sipyliau dar vyno, - a savikiu
152
labai nusivyliau. - Abi nustebusios suiuro mane. - K tik
atsisakiau aistringos nakties su Mailzu.
Suskambjo mano mobilusis. Atjo inut.
- Tikriausiai Mailzas, - pasakiau slapia apsidiaugusi.
- Nagi, skaityk, - nekantravo Lius. - K jis rao?
Atvriau inut ir cypteljau:
- Taip! Pavyko!
-Kas?
- Priversti Dulij pavyduliauti. Zinut ne nuo Mailzo.
Nuo Dulijaus. Jis nori susitikti.
Prie susitikim su Dulijum praleisti savaitgal pas mam
buvo klaida, nes gyvenime bna akimirk, kai nenori bti atidiai
stebima. Buvo aiku, jog mama mane perpras, nes jau ne kart
buvo, kad ji mane uklupdavo nepasirengusi. Ji inojo mano
silpnybes ir, nors nesmoningai, ne visada elgdavosi taktikai.
Su Donaldu, Dagiu ir nauju unyiu Dendiu vaiavom
i un parodos. Mama vis griojosi pairti Dend, mie
gant ant upakalins sdyns.
- Pairk t angell! - ragino ji. - Ak, Deize, pairk.
Argi jis ne avus?
Linktelti buvo paprasiau negu kalbti, jis atrod mielas,
bet dl to a netirpau. Pajutusi mano dvejon mama truput
supyko.
- Klausyk, inau, kad tu padarei t... klaid, - nedrsiai
praneko ji.
- Abort? - nukirtau.
- Na, taip. Taip. Bet tada tu tiesiog tapai aplinkybi auka.
Pamirkim. Argi tu nenori vaik?
- Taip, aiku, noriu, - atsakiau.
153
Anna Pasternak
- Kartais stebiuosi, - neatstojo ji, - kad tavo motinikas
instinktas niekaip nepasireikia.
- Pirma, sakiau, kad noriu kdikio, ne vemianio ir apsi
dirbusio unyio. Antra, tai, kad nesikraustau i proto dl tavo
gauruot vri, dar nereikia, kad nenoriu turti savo eimos.
-Tai ko dar lauki? - nirusi paklaus mama. - Mielai b
iau turjusi dar vien vaik, bet po tavs labai stengms ir...
matyt, buvo nelemta. Taiau daugelis moter, kurioms arti
keturiasdeimt, kaip paklaikusios ieko partnerio ar bent jau
padorios sklos. - Ji patyljo, tada vl praneko: - Ar manai,
kad sulaukusi tokio amiaus gali bti iranki?
- Ai, kad priminei, mama, - grietai pasakiau.
Nuo tada, kai palikau Deim, slpiau savo begalin ilges,
bet dabar pajutau, kaip mane uliejo nevilties banga. Aaros
pasipyl skruostais. Buvau viena i savo kartos moter, kurios
n nesvarst galimybs neturti vaik, bet tai a - skubanti
penkt deimt, neturinti partnerio, vaik, nam, darbo, pen
sijos ir beveik nieko, k tikjausi iki dabar turti.
Blogiausia, kad nors ir norjau vaik, tai nebuvo kurtina
mas griausmingo rago garsas. Net po paskutins galimybs
turti vaik su Trojumi i pradi trokau susirasti vyr ir tik
tada pagimdyti kdik (pageidautina, kaip tik tokia tvarka),
bet ne kdikio bet kokia kaina, antraip biau ineiojusi ir
pagimdiusi. inojau, kad yra mano kartos moter, pavyz
diui, Des, kurioms atrodo niekinga trokti draugo kaip
kokioms romantikoms paauglms. Ir jeigu jau nepasitaikys
norintis apvaisinti, jos tik gtels peiais ir mielai sivaikins.
Arba kuo ramiausiai sumoks banko pervedimu spermos do
norui. Bet a to nenorjau. Bti vienia motina man atrod
kur kas blogiau negu bti vienai ir netekjusiai.
x54
Bet mama buvo teisi dl vieno dalyko. N pati nesuvokiau,
kad esu strigusi. Taiau kada gi mes pagaliau suvokiant, kad
svajons yra tik svajons, ir susitaikom su iauria tikrove?
- Tai ko gi dar lauki? - velniai pakartojo mama.
Norjau aukti: Dulijaus! Laukiu vienintelio vyro, mane
per matanio kiaurai, kur myljau jau tada, kai dar n nepai
nojau. Bet negaljau mamai pasakyti, kad Dulijaus, vedusio
kit, atvaizdas tarsi dagas yra mano mintyse. Ar ne tiesa?
irjau pro lang pralekianius laukus. Kai grom
namo, apsivilkau savo nublukusi flanelin piam, prisipyliau
butel karto vandens, atsiguliau ir apsiverkiau. irdgla liejosi
per pagalves ir man beveik palengvjo, nes pagaliau supratau,
kodl savo pasaulyje jauiuosi kaip sibrovl. Dalies mans
tarytum n nebuvo. Ir kaip galjo bti, jeigu ji buvo apmirusi
i nusivylimo? Ar kada nors susitaikysiu su tuo, kad mano
santuoka iiro? Mane priblok suvokimas, kaip man vis dar
skaudu, bet, i teisybs, gailjausi ne tik Deimio ir bendro
gyvenimo, kurio niekada taip ir nebuvo. Kankinausi dl Du
lijaus ir bendro gyvenimo, kurio niekada taip ir nebus.
Po trij dien vakarieniavau su Dulijum. Sdjom maa
me suio bare, pilname isipusiusi, figr saugojani tip,
ir i to, kaip jis usak tai, k, inojo, mgstu (omaro uodeg
l ir moliusk tempur), man viskas pasidar galutinai aiku.
Bdama su Dulijum jauiausi kaip grusi namo, bet dau
giau nebegaljau bgti nuo tiesos. Jautms tarsi tobulame
kiaute, bet jis buvo netikras. Kad ir kokia reali bt dabartis,
norjau kartu laukti neinomos ateities.
- Daugiau nebegaliu, - atsidusau.
- Ko? - paklaus jis.
155
Anna Pasternak
Mosteljau ranka jj.
- ito.
- ito? - perklaus ir nusijuok. - Kaip gali bti itas,
jeigu turi draug?
Bukai pavelgiau j j.
- Mailz, - pasufleravo.
- Mailzas ne itas, o Alisa taip. Pats inai.
Jis nusiypsojo.
- itaip mane neirk, - pasakiau ir atsikrenkiau. -
Taip nesininga. Pats inai, kad simylim dl rimt prieas
i, bet jos pasireikia smulkmenomis. Labai greit pasidaro
neaiku, ar tau patinka poktai, nes juos kreia tas mogus,
ar patinka mogus, nes jis kreia tokius poktus. A tik i
nau, kad myliu tave, Dulijau. Myliu, nes tu sdi nesusikpri
ns ir pasilenki priek, kai igeri. Myliu u nepriekaitingas
manieras. Myliu, nes nemgsti kalendr ir dievini gardenij
kvap. Myliu, nes abu mgstam absurdik humor ir tu labai
patrauklus, kai netiktai nusijuoki. Myliu, nes tu paslaptingas
ir dievini drugelius, o juos veisti tikriausiai pats velniausias
hobis pasaulyje. Myliu, nes bdamas pasakikai turtingas nesi
materialistas ir vertini nekainojamus dalykus - ryto ras ant
ols, skanios kavos puodel lauko kavinj vieiant popiets
saulei, - nors turi vien vertingiausi meno krini - Faber
kiauin, kur laikai prie lovos. Myliu, nes su tavim nenuobo
du ir man niekada negana bti su tavim. Myliu, nes tu esi tu,
bet itaip daugiau negaliu, nes kankinuosi, kai mes ne kartu.
Atsiloiau ir stebjau, kaip Dulijus kruopiai lanksto ser
vetl tobul keturkamp. Pagaliau pakl galv ir pasak:
- Nemaniau, kad gali bti tokia meil, kol nesutikau tavs.
- Bet ji yra, - pasakiau. - Tik reikia drsos j priimti.
156
- Tai ne taip paprasta.
- Bet neturi bti ir taip sudtinga. - Atsistojau. - Kodl
atrodo, kad skaudu tik man vienai?
- A neinau atsakymo, bet nemanyk, kad jo net neie
kau, - pasak Dulijus.
- Sudie, mylimasis, - pasakiau nenordama ieiti, bet pri
siversdama.
- Neik, - papra.
- Ne, - nekantriai atsakiau. - Jeigu myli mane, paleisk.
Jis iupo man u rankos.
- Pirmiausia iklausyk.
Atsisdau ir palinkau artyn prie jo pirtais nervingai bar
bendama j stal.
- Nagi? Kas?
Dulijus isities ir giliai kvp.
- Alisa nia. - Kiekvienas odis smog kaip kjis, o a
irjau j apstulbusi. - Alisa jau penkt mnes laukiasi. Ji
pagimdys mano kdik.
Jis irjo mane nenuleisdamas aki.
Kartojau sau, jog negaliu pravirkti, bet smgis buvo toks
skaudus, kad aaros liejosi i sielos gelmi. Koneveikiau save u
tai, kad neijau prie deimt minui, nes tada bent jau biau
pasitraukusi oriai. Dabar jis ispyr em man i po koj r a
palau. irdyje pripainau, kad jis turi mans nuoirdiai ne
ksti, jeigu taip kankina tada, kai prisipainau kartai j mylinti.
- Ar ji jau buvo utaisyta, kai susituokt? - paklausiau ir
pajutau, kaip dreba mano lpos ir kojos.
- Elegantikai pasakyta, bet taip, - nusiypsojo Duli
jus. - Tiesiog laimingas atsitiktinumas. Juk sakiau, kad ir taip
biau j veds.
157
Anna Pasternak
Supratau, jog nra prasms rodyti nars ar apsimetinti,
kad dl jo diaugiuosi, nes ta inia mane visikai palau. Nu
leidau galv ir irjau, kaip aaros kapsi j lkt. Netrukus
jau verkiau pasikkiodama.
- Nekreipk dmesio, - istenjau. - Mane itiko priepuolis.
inojau, kad paprastai tokios emocingos scenos Dulij
atstumia, bet koks dabar skirtumas? Taiau dar labiau apstul
bau, kai jis velniai mane pairjo ir pasak:
- Ne, ne tave. Mus itiko priepuolis.
- Taip, tave ir Alis, - kariai pasakiau. - Ne mane.
- Ne, - atsiliep Dulijus, - noriu paaikinti. inia, kad
Alisa laukiasi mano kdikio, visk pakeit.
- Jau sakei, - atsidusau.
- Nesupranti. - Dulijus beveik juoksi. - inia, kad Alisa
laukiasi mano kdikio, per iuos pastaruosius mnesius man
leido suprasti, kaip kartai myliu tave.
Spoksojau j j pro sri aar ir nutekjusio blakstien
tuo migl.
- Atvirai kalbant, manau, kad tave itiko priepuolis, - pa
sakiau. - Isikraustei i proto.
Dulijus gteljo peiais.
- inia, kad bsi tvas, paveikia keistai, bet kai Alisa pa
sak, jog laukiasi, mane apm vienintelis jausmas - noras
kdikio susilaukti su tavim. Bandiau nekreipti dmesio, bet
jis niekur nedingo.
Atrod, man ply irdis.
- Ak, Dulijau, mielesnio dalyko man nesi pasaks, bet
jau per vlu, - pasakiau.
Jau ne pirm kart jis padav man savo nosin. Pridjusi
prie veido pajutau, kokia ji vsi ir brangi.
158
- Niekada ne per vlu, - pasak jis.
Bandiau sutramdyti aaras, bet veltui.
- Kodl man? - paklausiau, delnais spausdama pulsuo
janius smilkinius. - Kodl mes visk darom ne laiku? Dabar
negali palikti Alisos. Nebra joki vili. Mes niekada neb
sim kartu.
- Tu teisi, su Alisa isiskirti negaliu, bet vis tiek noriu su
tavim turti dar vien kdik.
- Gal tau galvoj negerai?
- Visai ne. Nuo tos akimirkos, kai Alisa man prane nau
jien, apie niek kit n negalvoju. Deize, noriu, kad btum
mano kdikio motina, nes mus sieja ypatingi ryiai. Aiku,
padtis savotika, bet ms santykiai niekada nebuvo standar
tiniai. Myliu tave labiau u visk, nes tu vienintel mane su
pranti. - Jis patyljo. - A tave myliu, Deize Dli, nes tu ko
ir puding valgai aukteliu. Myliu, nes tu dievini alias alyv
uoges ir nekenti juod. Myliu, nes tu visk visada jauti ir nenu
slpdama visiems t pasakai. Myliu, nes tu labiausiai palusi
mergina, koki tik esu sutiks. Nes tu esi tu ir mane supranti.
Tai verkiau, tai juokiausi. Jau pamaniau, kad restoranas
ikvies psichiatr brigad.
- Ak, Dulijau, - pasakiau ir prispaudiau rank prie kr
tins lyg bijodama, kad man tuoj ply irdis.
- inau, kad bsi puiki motina, - pasak Dulijus, - nes
tave aukljo taip, kad tiktum, jog gali visk, o mane vert
patikti, kad niekada nebus utektinai, kad ir k daryiau.
- Manai, nesimeldiau, kad kada nors mudu turtume
kdik? - paklausiau. - Bet ne itaip. Netroktu bti vienia
motina, kol judu su Alisa aisit laiming eim.
Dusau ir stengiausi suvaldyti kvpavim.
x59
Anna Pasternak
- Maniau, tu mane myli, - nusimins pasak Dulijus.
- Myliu, bet tokiomis aplinkybmis gimdyti negaliu.
- Tau nieko netrks, - pasak jis. - Tursi visk.
Pavelgiau j.
- Ne, Dulijau, netursiu nieko, nes netursiu tavs.
Netekusi pusiausvyros palikau Dulij. Man taip svaigo
galva, kad nusprendiau Dess but Batersyje grti ps
iomis. Saitas vakaro oras vsino nuo aar pabrinkus veid.
Kiekvienas vjo gsis atnedavo palengvjim.
Eidama Temzs krantine prisiminiau Virdinij Vulf, kuri
ra apie Turgenevo roman ypatingum. Jos nuomone, jo pa
rayt odi prasm skambdavo dar ilgai nutilus garsui. Ne
svarbu, k nusprsiu, Dulijaus pasilymas man liks aminai,
nes jis gali pakeisti gyvenim. Jeigu atsisakysiu jo kdikio, ar
kada nors pagimdysiu nuo kito vyro? O gal liksiu viena, n
ia ir besigailinti? Jeigu leisiau jam bti mano kdikio tvu,
ar tai nereik, kad man vis gyvenim skauds ird ir a taip
pat gailsiuosi. Dulijui tai bdinga. Jis prats, kad kaip koks
visatos valdovas gali gauti ko panorjs. Jis k tik ved auk
tuomens grauol, kuri yra nia. Argi tai klitis turti dar
vien, nesantuokin vaik su pirmja ir tikrja meile?
Atsisdau ant suoliuko ir irjau vies atspindius ups
vandenyje. Sielvartas atrod neivengiamas, nes padtis buvo
skatinanti emocijas ir labai sudtinga. Kodl nepasirinkau
saugaus gyvenimo kaip kitos? Bt buv daug lengviau likti
itekjusiai u Deimio, pagimdyti por Pratlok ir sumryti
saug gyvenim i akmen, o ne i akyt svajoni.
- Deize. - Pajutau, kaip man per pet kakas perbrauk
ranka, ir paokau. Apsisukau ir pamaiau Siuz. Ji mosteljo
suoliuk.
160
- Galima?
Linkteljau. Ji atsisdo.
- Kaip tu laikaisi? - paklausiau.
- Yra buv ir geriau, - atsak ji.
- Man irgi.
Kur laik tvyrojo draugika tyla. Tada ji pasak:
- An savait persikrausiau kit but.
- Dieve, labai gaila dl Edvardo.
- Taip, - atsiduso ji, - bet manau, kad visa tai tik j gera.
- Ar manei, kad Edvardas tave ves?
- Ko gero, taip, - atsak ji. - Kai but uregistravo mano
pavarde, pamaniau, kad tai rimtas sipareigojimas. inojau, kad
jeigu pagaliau bsim kartu, mus aminai persekios monos ir
vaik mkla. Svajojau ne apie tai, bet k gi turiu dabar? - A
nenuoirdiai nusijuokiau. - Man atrod, kad labiau u visk
noriu itekti, - toliau kalbjo Siuz, - bet dl Edvardo apga
vysts viskas pasikeit. Kai kam santuoka reikia, kad mylimas
mogus pagaliau tapo nuosavybe, bet tai gali bti jausm lu
gimo pradia. Psichologikai paveikia, kai vyras pasako: Dabar
tu mano mona. Negali daryti to arba to. Tai savininkikumas.
Dviej mylini ir norini bti kartu moni laisv ir galimy
b ieiti, jeigu nepasiseka, dingsta. Bt idealu, jeigu galiau
pagimdyti itekjusi, bet jau ne taip troktu santuokos ir iedo.
Gal tai buvo gera pamoka, nes dabar galiu gyventi toliau.
Siuz man pasirod tokia protinga ir susikaupusi, kad ne
susilaikiusi iklojau visk, kas per vakarien nutiko tarp ma
ns ir Dulijaus. Iklausiusi ji pasak:
- Gundantis pasilymas, nes tu j myli. Manau, tave net
traukia neprastos situacijos romantika, bet man atrodo, kad
to vyro trokti labiau negu kdikio, o tau siloma ne tai. -
161
Anna Pasternak
Nurijau seiles. Siuz tai pastebjo. - Tave su juo susies vaikas,
bet bt klaida manyti, kad jis taip netiesiogiai silosi sipa
reigoti, nes taip nra. Taip nebuvo ir tada, kai Edvardas man
nupirko but. tariu, kad jis nenori tavs prarasti, bet kartu
jam neutenka drsos tau atsiduoti i visos irdies.
-Teisyb, - linkteljau stengdamasi vl neapsiverkti. - Tai
ir turjau igirsti. Ai.
Ji mane tvirtai apkabino.
- Pamirk t vyr-vaik, ir viskas taps aiku.
- A taip pavargau, - pasakiau ir atlijau.
Siuz vilgteljo laikrod.
- Vaje, taip. Jau vlu.
- Ne, pavargau gelbtis, nes pagaliau supratau, kad prin
cas ant balto irgo neatjos.
Nors inojau, kad mano sprendimas negimdyti kdikio
Dulijui teisingas, buvo tikra kania j pamirti. Elgiausi kaip
narkoman - visos mintys apie j baigdavosi trokim ir po
reikio spazmais. Buvau skaiiusi, kad vis kani pagrindas
yra egoizmas, todl nusprendiau dmes skirti tam, kas ban
do isilaiyti gyvenimo padarytas aizdas. Nuvaiavau aplan
kyti Liuss, kuri vasaros pradioje nuve dukreles pas savo
tvus Dorset. Kol mergaits dko papldimyje su seneliais,
mudvi su Liuse paniurusios guljom sode.
- Ar inai, k pasak Edvardas, kai usipuoliau dl roma
no su Siuze? - paklaus Lius, tepdamasi veid kremu nuo
sauls. - Kai paklausiau, kodl isirinko Siuz, jis atsak: ,Ji
niekuo neypatinga, bet mokjo klausytis ir a j dominau. Pa
sijutau nepaprastas. Labai siutusi atsakiau: Taip, Edvardai,
mes visi norim jaustis kam nors reikalingi.
162
- Manau, Edvardas dl ius apsiriko. Gal ir nenori to
girdti, Liuse, bet Siuz miela ir valgi. Ji verta daug geres
nio u Edvard. Kaip ir tu. Beje, ar inai, kad tarp j viskas
baigta?
Lius linkteljo.
- Taip. Siuz man para nuoird laik. Atsipra ir pa
aikino, jog prasiddama su Edvardu n netar, kad jo san
tuoka tvirta.
- K ketini daryti? - Pripyliau ms taures rausvojo vyno.
- Griu pas j, - atsak Lius, sukiodama ant pirto su
tuoktuvi ied.
Siaubingai pasipiktinau.
- Kodl? - graudiai kteljau.
-Todl, kad man neutenka nei drsos, nei jg visk pra
dti i naujo. Be to, turiu dvi maas mergytes, kurioms reikia
tvo. - Man pavyko patylti, o Lius kalbjo toliau: - Pasta
rsias savaites arsiau ms santuokos pelenus iekodama,
k dar galima igelbti, ir supratau, kad mintys apie santuo
k su Edvardu man neatrodo atstumianios. An savaitgal
mudu ilgai kalbjoms, - pasak Lius ir sudejavo. - Sten
giausi atidiai j iklausyti ir suprasti. Dieve, tai buvo kania.
Pus laiko norjau iupti j ir pasmaugti.
-Yra toks budizmo principas. Prie k nors sakydama turi
savs paklausti: Ar tai gera? Ar tai teisinga? Ar tai naudin
ga? - Nusijuokiau. - Aiku, sumanymas geras, bet jeigu pra
diau j taikyti, daugiau niekada nekalbiau.
Lius sukikeno ir pasivert ant ono.
- Keisiausia, jog n nenujauiau, kad per mane Edvardas
jautsi nevisavertis. Matyt, per daug gilinausi save.
163
Anna Pasternak
- Taip, klaida tikti supervyrikumo mitu, - pasakiau gal
vodama apie Dulij. - I ariau pairjus, vyrai tokie pat
sudtingi ir sutrik kaip mes.
- Edvardas sak, kad kai vyras jauiasi blogai, jam atrodo,
jog partner tyia stengiasi visk dar labiau pabloginti, - pa
aikino Lius. - Pavyzdiui, pasakyti, kad jis sipjov besi
skusdamas, tolygu pasakyti: Kas gi tau? Esi toks nevyklis.
Tikras vyras moka skustis.
- Tai kada grti prie trapaus vyriko ego, plaukeli kriau
klje, monet krveli ir sulamdyt sskait? - paklausiau
ypsodamasi.
- Netrukus. A ia tik todl, kad turiu kakur bti. Blo
giausia, kad pyktis nepraeina taip greit.
- Neskubk. Budistai sako, kad ilgiausia gyvenimo kelio
n - kol mintis i galvos nukeliauja ird. Kad pavykt, turi
nebegalvoti apie tai, k padar Edvardas, ir vis dmes su
telkti atlaidum ir nor vl juo pasitikti.
- Dabar turiu nedaug lkesi, - irdama vien tak
atsiliep Lius. - Pagaliau susitaikiau su tuo, kad viso gyveni
mo santuoka reikia bendr nusivylim, nuobodul ir begali
nius suknistus kompromisus.
- Tai ne santuoka, o susitaikymas, - atsakiau.
- Bet tu nesusitaikei ir vis dar gyveni savarankikai, - at
ov Lius. - Ar tai geriau?
- Kur kas geriau. - Pati tuo nelabai tvirtai tikjau. - Nes
vis dar turiu vili, kad aminai neliksiu viena.
7 S KYRI US
Karygys su blizganiais arvais?
Kadangi Mailzas knyg lentynose aptiko kinivarp, atidjo
knygyno atidarym. Taigi prie praddama dirbti proto, kno
ir sielos skyriuje turjau laisv savait sau. Nuvaiavau ap
lankyti mamos, vilkdama didiul mai savigalbos knyg.
Traukinyje ikart pasimiau spalvikl. Jeigu jautiesi netobula,
pati turi upildyti kiekvien savo kertel meile. Mano irdis
tikrai buvo kaip Mailzo lentynos - pragrauta ir ivarpyta
emocini kinivarp. Skaiiau toliau: Skirtumas tarp men
ko ir didiulio gyvenimo yra pasitikjimas. Pasitikjimas yra
tarsi didiojo gyvenimo pribuvja. mons pasirenka menk
gyvenim tik todl, kad nepasitiki ir nori kontroliuoti. Pa
maniau, jog pats sunkiausias dalykas gyvenime yra sugebti
neatsisakyti savo svajoni ir vis dlto turti pakankamai tik
jimo, kad jos isipildys.
Mama, kuri jau lauk mans stotyje, pribgo diugiai mo
juodama rankomis. Aiku, ji k tik ipuol i kirpyklos, nes
plaukai buvo sukelti vir tarsi paneigiant traukos dsn. Ji
r65
Anna Pasternak
atrod apsvaigusi i smagumo, todl stipriai mane apkabino
ir vaiuodama namo vairavo labai nerpestingai ir pavojingai.
sukusi prie namo, i pradi vos nenuvert vart, staiga su
stabd ir keistai kteljo:
- Ak, Deize, turiu tau pasakyti nuostab dalyk! - Ji tarsi
netikdama papurt galv. - Nemaniau, kad ateis ita diena,
bet ji atjo.
Klausiamai pakliau antakius.
- Kas atsitiko? Atsirado mano seniai dings brolis? Lai
mjai loterijoje? O gal vl kartu gyvenat su tiu?
- Ne, ne, - prunkteljo ji, - daug geriau.
Ji usimerk ir giliai kvp, lyg nordama akimirkos a
ves pratsti kuo ilgiau. Tada ikl rankas ir suuko:
- A simyljau!
- Dieve mano, - pasakiau lipdama i automobilio. - Juk
nenusipirkai dar vieno unyio?
Mama nusek paskui mane nam.
- Ne un simyljau, Deize. Vyr! Tikr kn, krauj ir
veikiant pimpal!
irjau paraudusi mam ir jauiausi kaip ateiv nuosa
vame pasaulyje. Nemaiau pastam dalyk. Kiekviena die
na atnedavo k nors tokio, kas mane dar labiau imudavo i
vi. Kaip savanaudikai sivaizdavau jauk savaitgal dvie
se. Atsisstume virtuvje prie stalo, ji atidiai klausytsi, o a
klausiniau, ar dar kada nors sutiksiu vyr, kur mylsiu taip,
kaip Dulij. Mama mane ramint, guost, ireikt savo r
pest namie virta sriuba ir firminiu pyragu su okoladu, ryte
man lov atnet arbatos. Prie lovos pamerkt sodo gli
puoktel, gal per smarkiai kvepiani roi, ir padt bliz
gaus popieriaus urnal, kad tik nusiraminiau. Po ilg pasi
vaikiojim griau London soti visom prasmm. Ma
maiausiai galjau tiktis, kad alia dujins virykls teks na
grinti ugimusi mamos meil. Kol ji vir kav ir mielai pa
sakojo, neinojau, kaip reaguoti. Nesakau, kad nesidiaugiau
dl jos. Diaugiausi. Taiau man ikilo klausimas, ar esu pa
kankamai subrendusi ir kilni, kad linkiau jai laims labiau
negu sau. Tikrai nesitikjau kada nors pavydti mamai dl to,
kad ji turi vyr, o a ne.
Paaikjo, kad su Aribaldu Flemingu ji susipaino un
parodoje. Tas ponas kininkas. Jis augina ret veisli avis. Ar
io mona mir prie penkerius metus. Jis turi dvi suaugusias
dukras, kurios, aiku, laimingai itekjusios ir gimdo vaikus,
ne taip, kaip nevykusi mamos dukra. Nususs Ario aviganis
Rastis vos nenukando Dagiui galvos. Taip jie ir susipaino.
Mama prilk keikdamasi triaukiais keiksmais ir taiky
damasi rankine Rast, kuris jau buvo apiojs Dag. Aris
meistrikai ilaisvino Dag ir padav vis traumuot ir seilt
taks mamai, o tada atsipraydamas pasil igerti. Ir viskas.
Vlyvoji meil gim arbatos palapinje tarp mogaus dydio
aguroi ir gumbuot molig.
- Esm ne kartas seksas, - pasak mama, - tiesa, jo lpos
labai velnios, o panags nepriekaitingai varios, nors jis ir
kininkas.
- Fui. Bk gera, nereikia detali, - nutraukiau.
Mama atlaidiai mosteljo ranka.
- Noriu pasakyti, mieloji, kad su Ariu praleidau vienas i
nuostabiausi akimirk savo gyvenime. Jis atvaiavo ia an
savait, kai valiau unids. Kai isitiesiau, nes paskaudo nu
gar, apkabino. Nepasakysi, kad aistringai apglb, bet buvo
nuostabiai malonu prisiglausti prie vyro ir j atsilieti. Jis su
167
Anna Pasternak
nibdjo: Tau nebereikia daugiau taip daryti vienai, Diana.
Tada pamaniau, kad nesusitvardysiu ir apsiverksiu.
Mes abi, pamaniau.
- Ak, Deize, meldiuosi, kad ir tu susirastum pana, nes
kai Aribaldas Flemingas mane laik apglbs, supratau, kad
per tuos vienatvs metus nuolat didjo tampa.
Mama apsipyl aaromis ir a j apkabinau.
- Ak, mama, - pasakiau, - a taip dl tavs diaugiuosi.
Labai diaugiuosi.
Kai augau, mama taip puikiai vaidino - su niekuo ne
susitikinjo, surengdavo man nuostabias atostogas pajryje
ir atrodydavo taip puikiai besijauianti gyvendama kaime,
kad iki iol n nenumaniau, jog ji taip kartai troko visai
ko kito, ne eimos gyvenimo rutinos. Paslaptis, kuri ji taip
liai slp, buvo ta, kad gyvenime ji troko daug daugiau.
Kad ir kaip baisiai skambt, tio idavyst j ilaisvino. Ji
vl galjo tiktis sulaukti beprotikos aistros, kuri sujaukt
jos tvarking pasaull.
- Su Ariu nuostabu, nes jis klausosi, k sakau, pasak
mama, kai mudvi prie ups vediojom unis. - A nepratu
si bti su vyru, kuris man skiria tiek dmesio ir domisi, k
jauiu. Vos nepargriuvau i nustebimo, kai andien vaiavom
i gyvn dalo tiekj. Aris pasisuko mane ir paklaus:
Diana, apie k galvoji?
- N nenutuokiau, kad su tiu buvai tokia nelaiminga, -
pasakiau.
- Sunku bti laimingai, kai inai, kad tiesa gali sudauyti
ird, - atsak ji.
- Oi, ne, - atsidusau ir staiga man subjuro nuotaika. - Ti
kiuosi, netekjai ne dl mans.
168
- Ne, - ypsodamasi atsak mama, - viskas buvo kur kas
sudtingiau. - Ji atsisdo ant ols ir patapnojo ranka em. -
Paklausyk, Deize. Tai labai svarbu. Sulaukusios dvideimties
ar trisdeimties iekom savs. Jeigu pasiseka, randam vietos
vaidmenims, kuriuos atlikdamos geriausiai atsiskleidiam.
Motinos, karjeros moters, monos ir taip toliau.
- Vadinasi, man nepasisek, - nutraukiau, - nes a vis dar
iekau.
- Ne. Ties sakant, tu turi pranaum, - atsak mama. -
Kai keturiasdeimties ar penkiasdeimties ms vaidmenys
subrsta, vaikai palieka namus, karjera nepasiseka, o santuo
ka subyra, jauiams isigandusios ir sutrikusios. Klausiam
savs, ar taip mes geriausiai save ireikm. O tu turi gali
myb surasti geriausi bd realizuoti save ir gyventi visa
vert gyvenim.
- O kaip tu geriausiai save ireikei? - paklausiau.
- Kvailute... - Ji prisitrauk mane artyn.
- Fu... - sukikenau, - jau pamaniau, kad pradsi girtis
savo uaugintais taksais.
Ji rimtai pavelg mane.
- N nenutuoki, kaip a tavim didiuojuosi, tiesa?
A miau dusti ir nuleidau galv.
- Kodl? A juk visk sugadinau.
- Nenuleisk rank, nes jeigu Aribaldas Flemingas su
siavjo susmukusia moterimi, kuriai jau per eiasdeimt,
kakur nuostabus vyras tik ir laukia, kad galt pareikti savo
teises tave.
Kai grom i pasivaikiojimo, kieme pamaiau svetim
automobil. Mane apm nerimas. Supratau, kad namie grei
iausiai yra Aris. Juos sieja rimti santykiai, antraip mama n
169
Anna Pasternak
u k nebt davusi jam rakto. Susirpinau dl jos. O kas,
jeigu Aris tik sukius, apgaudinjantis senas patiklias kvai
as? Taiau kai tik j pamaiau, visi mano bgtavimai isi
sklaid. Nors ilas, aristokratikos ivaizdos vyrikis kakuo
primin tt, pasirod ess u j velnesnis ir geresnis. Ko
gero, kitaip negu ttis, vis dar nirtingai pluantis prie Bun-
zeno degiklio ir troktantis padaryti mokslin atradim, jis
neturjo nieko rodinti nei sau, nei kitiems.
Aris mums paruo kokteilius i Pimms su mtomis,
obuoliais ir citrin skiltelmis. Tokiais niekais ttis n u k
nekvarint sau galvos. Kai sdjom sode ir mgavoms pa
vakario sauls spinduliais, pamaniau, kad jis yra kaip tik toks,
kokio reikia. Kalbjo ne pernelyg familiariai, tik atsargiai, bet
buvo matyti, kad nuoirdiai stengiasi man patikti ir parodyti,
kaip rimtai iri mam. Net susijaudinau, kai paklaus, k
veikiu, ir man papasakojus apie knygyn nekalbjo tokiu glo
bjiku tonu kaip ttis. Nesisteng mans sumenkinti. Pasak:
- Nuostabiausia, kai pasitaiko netikt galimybi ir su jo
mis gali daryti k nori.
Vliau meiliai pairjo mam ir paklaus:
- Diana, tikriausiai labai didiuojiesi Deize?
Jis kalbjo visikai rimtai. Nesisteng siteikti. Leido man
suprasti, kad jeigu pamat mano galimybes net anksiau u
mane pai, vadinasi, jas pamatys ir kitas vyras. Kol jis kalbjo
toliau, maiau, kaip susiavjusi j stebi mama, ir u mus abi
pajutau didiul dkingum. inojau, kad Aris man visada
atrodys mielas, nes jis mumis patikjo.
Kai grau London, paoko mano tikjimas gydomja
meils galia. Darbas Mailzo knygyne man atrod puiki proga
vl imtis karjeros ir galbt susipainti su vyrais. Po pirmos
170
darbo savaits supratau, kad abu su Mailzu skaitom i to pa
ties permatomo lapo. Kiekviena moteris dar plakania irdimi
ir, pageidautina, krtis pakeliania liemenle buvo laikoma tik
ru saldainiuku. Mane nustebino, kiek j ateidavo kit dien
kikendamos ir blizganiomis akimis. Kai atvirai paklausiau
Mailzo, jis atrod nesutrikdomas.
- Deize, nejaugi neinai, kad vyrui nepatinka myltis su
ta paia moterimi, kad ir kaip jam bt gera?
- Bet argi po kurio laiko nenusibosta atsibusti greta gal
vos su vis kitokiais plaukais ar dar blogiau - su pridtinm
sruogom?
- Kaip tik todl visada veriu jas ieiti, kol dar neumi
gau, - nusijuok Mailzas. - Bt tikra velniava atsibusti alia
pamlusio veido ant blakstien tuu iterliot mano pagalvi.
- Nejaugi nenori pamilti? - paklausiau.
- Kain ar tikiu meile, - patrauk peiais jis.
- Tu toks cinikas, kad tai gali bti mirtina, - pasakiau.
- O tu tokia patikli, kad tai gali bti skausminga, - at
r jis.
- Visai ne. simyljimas yra svarbiausias trokimas viskuo
dalytis su kitu tikintis, kad gyvenimas taps tikras ir viskas stos
j savo vietas.
Mailzas nusikvatojo.
- Tu tikrai pakvaiusi, Deize.
- A surasiu tikrj meil. Palauk ir pamatysi.
Kasdien atsitiktinai irinkdavau vien u irdies griebian
t sakin i daugybs knyg, spalvota kreida uraydavau ant
maos juodos lentels ir pastatydavau vitrinoje. Man patiko
stebti, kaip praeiviai stabteli ir bando suvokti prasm. Pasi
Anna Pasternak
jusdavau ne tokia vienia. mogus, sustojs perskaityti imin
ties perlo, tikrai kako ieko, ar ne tiesa?
Jeigu jauti, kad gyvenimas tave palaiko, leisk vykti tam,
kas netikta. Vakaryktis smojis man atrod ypatingas, nes
pradjau suprasti, kad kuo labiau esam isigand, tuo maiau
tikim gyvenimu ir tuo greiiau griebiams u netinkamo
ramsio. Dievai, gudrs, usim vyrai buvo tikri spstai, kai
man buvo vos per trisdeimt ir dar nebuvau tikra, kad tvir
tai stoviu ant koj. Apgaudinjau save? Aiku. Visk neigiau?
Jau nebe.
Mailzas jung espreso aparat, o a nuvaliau lent ir u
raiau ios dienos sakin: Nutraukti netikusius santykius yra
kaip begalinis viduriavimas. Procesas skausmingas, bet kai
nuod nebelieka, pasijunti daug geriau.
Mailzas pakartojo sakin sarkastikai virpaniu balsu.
- Turim pritraukti pirkjus, ne juos gsdinti, - pasak jis. -
Jie turi manyti, jog ia dirba sveiko proto mons, o ne kokie
nors nestabilios psichikos, pagalbos iekantys fanatikai.
- Pripaink, - nusijuokiau, - neumezgi rimt santyki
tik todl, kad per daug bijai likti skaudintas, jeigu jie nu
trkt. Vienos nakties nuotykiais diaugiasi tik bailiai, nes
nerizikuoja savo jausmais.
-Jausmai pervertinami,- atkirto Mailzas. - irk, kokia
tu pikta, o kito tokio emocikai atviro mogaus nepastu.
Tavo jausmai visada paviriuje, lyg tave bt pamir usiti
po irdies operacijos.
- Mailzai, - mosteljau j kreida, - linksm pokalb
vainikuosiu rytdienos dvasingu posakiu: mons, kurie mo
kosi i kit, yra imintingi. mons, kurie mokosi i savs, yra
viesuoliai.
172
Mailzas delnais usideng ausis ir nusivyls suriaumojo.
Juokdamasi nubgau prie lango padti lentels, o jis pasuko
sandl.
Leisti laik su Mailzu, nors jo moterikasis pradas in ir ne
isivysts, buvo naudinga mano analitikam vyrikajam pradui
jang. Nors mudu nuolat vienas kit erzindavom, ms drau
gysts pagrindas buvo nuoirdus prieraiumas. Bdama su juo
ne taip ilgdavausi meils. Buvo malonu irti, kaip poros
kartu varto knygas, ir nejausti pavydo. Na, gerai, kartais trupu
t sugeldavo. Pavyzdiui, kai etadien po piet plakiau pien
kapucino kavai (nes Mailzas ileido krv pinig kavos viri
mo prietaisams, kuriais naudotis reikia ypatingo isilavinimo),
vyras parduotuv ved grai mergin. Ikart pamaiau, kad
jie ia atjo po meils nakties. Kodl tiek daug simyljli po
kartu praleistos nakties ateina knygynus? Ar jie galvoja apie
jaukias popietes su knyga, kol bendro gyvenimo neaptemd
kasdienyb? Mergina vart knygas, o vyras paglost jai kakl.
Mane apm siaubas. Tai buvo Trojus Pauersas.
Pamats mane Trojus nervingai nubrauk nuo kaktos
plaukus, o vilgsnis pradjo neramiai bgioti. Turjau apsi
diaugti, pamaiusi, kaip j apleido jgos, bet vyko keistas
dalykas. Visai nenorjau eminti. I jo aki tarsi sklido pray
mas: Dl Dievo meils, Deize, neikeik scenos. Jis bijojo to,
k galiu pasakyti, girdint smulkiai viesiaplaukei, sikibusiai
jam rank. Bet kokia prasm j spti, kai visa vytte vyti
po kartu praleistos nakties? Ji atrod iek tiek pavargusi, bet
patenkinta. Vien todl, kad Trojus taip lykiai pasielg su
manim, dar nereikia, kad turiu teis ardyti j laim, tiesa?
Tai tik sumenkint mano ir taip nelabai vykusi karm. Be
to, pasirodyiau menka ir kertinga.
173
Anna Pasternak
Trojus tyldamas irjo j mane ir lauk, k pasakysiu, o
mergina tikjosi, kad mes bsim maloniai supaindintos.
Lipniai paklausiau:
- Gal galiu kuo nors padti? - Mosteljau proto, kno
ir sielos skyri. - Turim nauj amerikietik bestseler, pade
dant realizuoti save. Jis moko, kaip tapti geresniam.
Nusiypsojau pastebjusi jo akyse nerim ir jos veide at
sispindini nuostab. Nujau tarnybin kambarl. Per ap
saugos ekran stebjau, kaip Trojui palengvjo ir jis greit i
sived meilu.
Sddama ant knyg ds stebjausi, kodl neusiplies-
kiau i pykio. Kuo ilgiau galvojau apie tai, kaip su manim
pasielg Trojus, tuo didesn tutum jauiau. Neapykantos
nebuvo, tik ta keista tutuma. Svarsiau, kur dingsta atlgs
pyktis. Po tiek valand lovoje, kai kankinausi apdujusi nuo
gdos ir nirio, buvo lengva suvokti, kad man nebereikia
kovoti, nes mis mano viduje jau laimtas. Tarytum plona
tampos gija manyje trko ir a isilaisvinau.
Nordama tai atvsti, kalbjau Des linksmai praleisti
savaitgal prabangiame Bato miestelio viebutyje. Mailzas man
skyr premij u tai, kad sukaupiau toki didel savianalizs
knyg kolekcij. Nusprendiau j ivaistyti savo malonumui.
Des labai daug operavo, todl su ja beveik nesimatydavom.
Nors vis dar gyvenom kartu. Nekantriai laukiau, kada galsim
pabti drauge ir palieuvauti. Susitarm penktadienio vakare
susitikti Padingtono traukini stotyje. vilgiojau laikro
d sunerimusi, kad Des vluoja. Kai pagaliau suskambjo
mano mobilusis ir pamaiau numer, pasakiau:
- Ai Dievui. Jau buvau isigandusi, kad nepasirodysi.
Kur laik buvo tylu.
l 7 4
- Kur tu? - paklausiau. - Traukinys ivaiuoja po septyni
minui.
- Labai atsipraau, Deize. Vaiuoti negaliu. Vienas dakta
ras susirgo, todl man teks budti savaitgal.
I nusivylimo susmukau ant lagamino.
- Kaip visada! - pasakiau. - Mano naujas gyvenimas eina
velniop dar neprasidjs.
- Gal vaiuok viena? - pasil Des.
- Nenoriu viena bti viebutyje, kur suvaiuos simylj
li porels.
Nuo platformos stebjau, kaip renkasi mons. Tada pa
kilau ir lipau traukin. sikrusi prie lango tuiai irjau
lekianius pro al vaizdus ir pasijutau nugaljusi. Jau nebe
norjau vaikikai skstis, kad gyvenimas man skolingas, nes
nevykd paado suteikti man visk, apie k svajojau. Ko gero,
pirm kart susitaikiau su savo vienatve. Nesijauiau vieni
a, bet vienai man buvo gera. Dl Dievo meils, k gi dariau
anksiau? Nesidiaugiau ilgai siektais malonumais vien todl,
kad nepasijusiau viena? Aiku, norjau susirasti meil, bet jei
gu jau nepavyko, susitaikysiu su tuo. Buvau skaiiusi, kad tai
vadinama radikaliu pripainimu, kai priimama ir susitaikoma
su tuo, kas yra, o ne smerkiama ar kovojama su tuo, ko nra.
Tai leidia priimti egzistencin nusivylim ir gyventi toliau.
Man pagerjo nuotaika, kai pamaiau iltus medaus spal
vos Bato mrus ir nuostabi architektr. Tai usimerkdavau,
tai atsimerkdavau, nordama sitikinti, ar tikrai gerai jauiuo
si, ar tik bandau save tuo tikinti, bet vis dlto jauiausi pui
kiai. Net tada, kai man parod viebuio kambar ir pribgau
prie lango pasigrti romantiku miesto vaizdu, nepajutau,
175
Anna Pasternak
kad man trksta partnerio. Apirjau lov su baldakimu ir
pirm kart po skyryb nepasijutau nemoterika ar nevykl
todl, kad joje teks miegoti vienai. Nesinorjo paleisti pk i
pagalvi ir plyti paklodi. Ties sakant, nekantravau kuo
greiiau atsigulti ir vienai diaugtis vara ir itaiga.
Kit popiet ketinau eiti pasilepinti vandens procedro
mis, bet netiktai pastebjau, kad pamirau pasiimti maudy
mosi kostiuml. Nujau basein ir paklausiau, ar jie neturi
inuomoti. Vos nepradjau garsiai juoktis, kai man pasil
vienintel, kur turjo - siaubing eto deimtmeio takuot
skaisiai roins spalvos vientis maudomuk su trumpuiu
sijonliu. Jau norjau atsisakyti minties paplaukioti, bet ba
seinas viliojo. Jis buvo tuias. Kam gi rps, kad atrodau kaip
motu Larkin? Kadangi vliau mans lauk masaas, neno
rjau lapinti plauk. Ant pakauio juos susegiau segtuku su
takso atvaizdu - tai geriausia pernykt Kald dovana - ir
paslapia sliuogiau vanden.
Buvo malonu baseine pliukentis vienai, ltai plaukiojau
pirmyn ir atgal. Staiga igirdau, kaip tyka ir burbuliuoja van
dens purslai. Pamaiau, kaip skurin voni prie baseino li
po vyras. Jis sdjo ir stebjo mane. Vaje, tikiuosi, jis nemat,
kaip lipau? Kaip man dabar ilipti ir pralinguoti pro j? Atro
diau kaip takuota antis. Atvirai nespoksodama maiau, kad
jis visai nieko sau. Apsimesdama, kad jo nepastebiu, plaukio
jau toliau kaip sultintame kine. O jis vis sdjo. Mano oda
spariai raukljosi, bet lauk nelipau. Pagaliau igirdau, kad
skurin vonia isijung, o jis nr basein. Kai iniro alia
mans kvpti oro, pamaiau, kad jis auktas, lankstus ir turi
pavydtinai tankius tamsius plaukus. Plauk tiesiai mane.
- avjausi jumis, - pasak. - Puikus stilius.
176
Rankomis prisidengiau krtin ir timpteljau maudo-
muk.
-Juokaujat? Jis ne mano. Paskolino viebutis.
- Ne maudymosi kostiumlis. Kaip plaukiat. Matyti, kad
puikiai jauiats.
- Jei tik ne skolintas maudomukas, - nusijuokiau.
- Tikrai doms arvai, - pasak ir pakl galv, o tada
pirtais persibrauk plaukus ir nusiypsojo. - Maksas Naitlis.
- Labas, - atsakiau, - a Deiz.
Jis susiavjs irjo mane. Ne, ne, ne! Gyvenime taip
nebna. Vien akimirk supranti, kaip tau gera vienai, o jau
kit susipasti su tokiu vyru kaip Maksas Naitlis. Ar ne tiesa?
Mano veidas buvo rauds nuo kario, kakta suprakaita
vusi, o pirtai susirauklj kaip diovintos slyvos. Na ir kas?
Gerai jau, Maksas avus, bet namie jo gali laukti dar avesn
moteris, tai kodl turiau stengtis jam patikti? Gal ir nebliz
gjau jaunyste (tik prakaitu nuo hormon audros) ir netur
jau plokio pilvuko kaip jaunystje, bet smegeninj vir daug
daugiau. Pajutau smoning moterikum. Pasak naujausios
literatros, tai reikia, kad pirm kart visikai susitaikiau su
savimi. Pagaliau jauiausi saugi tokia, kokia esu, ir neturjau
apsimetinti, kad esu vienokia arba kitokia.
Stengdamasis ivengti juokingo klausimo, ar a ia danai
lankausi, Maksas r:
- Su kuo js ia?
Kai pasakiau, kad atvaiavau viena, jis nustebo.
- Negaliu patikti, kad nesinaudojat seksui pritaikytais
viebuio kambariais, - pasak jis.
- Naudojuosi, - atsakiau ir pridriau: - Viena. - Kai jis
klausiamai pakl antakius, pasakiau: - Ne taip. Nejaugi ne
177
Anna Pasternak
inot, kad mogui, sulaukusiam daugiau kaip trisdeimt pen-
keri, netrikdomas miegas yra naujas seksas?
- Vadinasi, turit vaik?
- Ne, o js?
Jis papurt galv. Kai paklausiau, kodl jis gyvena vie
butyje, atsak, kad gyvena ia pat, u kampo, tik naudojasi
viebuio paslaugomis.
- K darysit vliau? - paklaus.
- Man atliks masa, - tiesiai atsakiau.
- O dar vliau?
- Apsivilkusi chalatu pasinaudosiu kambari tarnybos
paslaugomis.
- Gal nortumt kartu pavakarieniauti?
-Js labai malonus, bet nesinori trinkti galvos.
Susidomjs Maksas nusiypsojo, bet neketinau su juo
aisti. Buvau per daug aptingusi arba abejinga, kad biau
neatvira.
- Po kvap terapijos bsiu visa iterliota aliejais, - pa
aikinau.
- Mano butas vos u penki minui kelio, - pasak jis. -
Galit bti su skryblaite. Aliejai nieko blogo.
- Ir be makiao?
- Dar geriau.
Pakerta jo tiesumo, paklausiau:
- Ar danai baseinuose susipastat su keistuolm?
- O js ar danai kalbats su keistais vyrais?
- Ar visada j klausim atsakot klausimu?
Jis isiiep.
- O js?
178
Abu sukikenom. Rankomis laikms u baseino krato.
Kai ant jo dilbi pamaiau vandens laiukus, net suvirpjau,
kad esu taip arti nepastamo patrauklaus vyro.
- Kodl nepastamiesiems taip greit pasakom per daug? -
ilgesingai paklausiau. - Manom, nieko tokio, bet netrukus i
sigstam, nes per daug isidavm nereikmingam mogui.
- Nereikmingam? - pakartojo jis ir pridr: - Bet juk
man dar nieko nepasakt.
- Tegul taip ir lieka. - Nuplaukiau prie laipteli i baseino.
- Kodl?! - kteljo jis man pavymui. Negaliu n si
vaizduoti, kad turtumt k slpti.
Stovjau ant virutins pakopos su tuo kvailu, sijonuotu,
nemadingu maudymosi kostiumliu.
- Ak, visi turim k slpti, tiesa?
- Kol kas matau, kad po tuo maiu slepiat nuostabi
figr.
Kol apsivyniojau klubus rankluosiu, jis irgi ilipo i ba
seino. Taip pat pasim rankluost. Suptis rankluosiu alia
nepastamo vyro buvo keistai intymu, juolab pastebjau, kad
jo kojos raumeningos, bet labai graios formos. Joki isio
vusi ven. Matyti, kad jis sportuoja, bet mano dmes pri
kaust ne tai, o mano paios reakcija. Kodl mano perdtas
familiarumas ribojasi su storievikumu?
- Ar a jus dar pamatysiu? - paklaus jis.
- Ne, - kukliai nusukau vilgsn alin, - bet i trumpa
paintis buvo maloni.
- Supratau. - Maksas persibrauk ranka per drgnus tan
kius plaukus. - Manot, taip lengvai manimi nusikratysit?
- Turiu eiti. Vluoju masa.
179
Anna Pasternak
Tada nujau j moter persirengimo kambar ir udariau
duris.
Kit ryt besiruoiant isiregistruoti i viebuio staiga ap
m nusivylimas, kad Maksas mans nesusirado. Tiesa, ikart
po masao umigau, bet net ir tada dalis mans lauk su
skambanio telefono. Kai susipainom, jis buvo toks pasiti
kintis savimi, kad n neov mintis, jog mans neiekos, nes
kad ir kaip biau apsimetinjusi, vis dlto juo susidomjau.
Be to, man juk taip trko dmesio. Apmokjau sskait ir
pasisukau eiti, bet registrator man atkio vok. I susijaudi
nimo virpteljo irdis. Laukdama taksi, kuris turjo nuveti
mane stot, atpliau vok. Viduje buvo Makso Naitlio kor
tel. Jis apibrauk elektroninio pato adres, o kitoje pusje
ura: Leiskit nereikmingam nepastamajam jus pavaiin
ti pietumis.
Nekantravau kuo greiiau grti namo pasipasakoti Liusei
ir Desei, o paskui ssti prie kompiuterio. Kit vakar, uda
riusi knygyn, sukvieiau susirinkim. Lius atsine pigaus
vyno, o Des nupirko kiniko maisto. Sdjom ant patogi
kdi kavos kambarlyje ir valgm tiesiai i dui.
- Kai susipasti baseine, geriausia yra tai, kad nereikia
jaudintis, kokia jam pasirodysi nuoga, - pasak Des. - Ben
dr supratim jis jau turi.
- Nori pasakyti, jis jau mat mano celiulit ir nepasibais
jo? - Baksteljau Desei valgymo lazdele.
- Kok celiulit? - nusijuok ji.
- Na, tau bent jau nereiks labai vargti su plauk diovin
tuvu, - pasak Lius. - Puiku, kad jam patikai lapiais plau
kais. Jei draugaudama su vaikinu imdavau nebesirpinti, ar
180
gerai prie pasimatym isidiovinau plaukus, visada palaiky
davau tai reikmingu faktu.
- Taip, vyrai niekada nepastebi galo pradios, kai ant gal
vos daugja riebaluot plauk, - pasakiau. - Ir nesupranta,
kaip i seksualios moters su tobula ukuosena staiga virsti su
sitariusia ktvla.
- Meil akla, - paaikino Des, - bet jai reikia akini,
kad pamatyt suskilinjusius plauk galiukus.
Visos nusijuokm.
- Ar Maksas vertas diovintuvo? - paklaus Lius.
- Ir dar kaip, - atsakiau, - nors tariu, kad jis gali bti
u mane jaunesnis. Elgiasi kaip laisvas, savimi pasitikintis
jaunuolis.
- Vis dar paauglys? - r Des.
- Ne, spju, jam vos per trisdeimt.
- Tau pasisek, - pasak Lius. - Isiskyrusioms mote
rims jaunesnis vyras yra pats madingiausias priedas.
- Ar nemanai, kad jaunesnis vyras vyresnei moteriai pasi
matym skiria i pasigailjimo?
- Koks skirtumas? pareik Des. - Tegul atgaivina tai,
kas vyresniems nepasiekiama.
Des vl pripyl ms taures ir r monolog:
- Paklausykit. Moterys bna trejopos. - Ji pabarbeno
taur valgymo lazdele. - Vienos nori, kad jomis rpintsi. Ki
tos - kurios nori rpintis. Treios vis protingiausios. Jos nori
paios sukurti vyr, kuris jomis rpinsis.
Staiga i sandlio pasigirdo triukmas ir kambar siver
Mailzas.
- Atsipraau, bet ilgiau neitversiu, - suriaumojo jis. - Js,
moterys, taip mgstat manipuliuoti. Sukurti vyr? Fu!
181
Anna Pasternak
- I kur tu atsiradai? Maniau, ijai anksiau, - nusiste
bjau a.
- Ne. Snipinjau jus, raganas, nordamas pasimokyti. - Jis
gerokai sipyl vyno. - Bet jeigu vyr viliojimas bt olimpi
n rungtis, js visos trys laimtumt aukso medalius.
- Ties sakant, - tar Des, - jeigu btum atidiau klau
ss, btum suinojs, kad sukurti vyr nra manipuliavimas.
Tai garb, nes renkams protingus, daug adanius jaunus
vaikinus.
- Kaip tik todl tavs n viena neisirinko, - pridriau.
- Maniau, js visos troktat itin vyrik vyr, - pasak
Mailzas ir atsisdo pavojingai arti Liuss. - Tie, kuriuos gali
ma perauklti, man atrodo be galo nuobods.
- Pritariu, - pasak Lius, - vyrai bna arba visatos eimi
ninkai, arba aukltiniai. Viduriuko nebna.
- Nebent jis veds trei kart, - pridr Des.
- Noriu vyriko vyro, nes juos ne taip gsdina moters s
km, todl jie nesistengia tavs sunaikinti, jeigu bandai pri-
lygti, - pasakiau.
- Paklausykit atgimusios karjeros moters, - paerzino
Mailzas. - Vyras sumoterikja ne dl to, kad moteriai sekasi.
Taip nutinka tik tada, kai gyvenimo moteris juo nusivilia.
Mailzas apkabino Lius.
- Kaipgi tavo reikalai? Ar jau pasirengusi palikti savo ne
itikim vyr ir paidykauti su manim?
Lius nervingai sukikeno.
-Jeigu btum to paklauss prie savait... - Ji atsikrenk
t. -Ties sakant, turiu k jums visiems pasakyti. A... an sa
vait grau pas Edvard. Tiksliau, Edvardas gro pas mane.
182
Igirdusi tai labai nusivyliau, kad ji susitaiko su aplinky
bmis, uuot padariusi sau daug gero.
Des pratrko:
- Ne! Kodl? Ak, Liuse, kodl?
Lius altai pavelg j j.
- Nedrsk mans teisti, Dese, kol nepabuvai mano
kailyje.
Tada gindamasi gteljo peiais ir ijo, mums nesusp
jus jos sulaikyti.
Norjau, kad pasimatymas su Maksu Naitliu praeit ge
rai, bet negaliu neigti, jog jauiausi nekaip. Nerim kl viena
jo savyb, su kuria dar nebuvau susidrusi. Aiku, prie pirm
pasimatym jis labai pasisteng, bet daugel smulkmen ti
krai negaljau nekreipti dmesio.
Buvo malonu, kad jis atvaiavo i Bato papietauti su ma
nim ispanikame ukandi bare Noting Hile. Puiku. Buvo
neseniai apsikirps plaukus, bet man jie pasirod per trumpi.
Kodl vyrams atrodo, kad labai trumpai apsikirp jie atrodo
vyrikiau, nors pakauis bna apskustas? Taiau tai nekrei
piau dmesio, nes jis mvjo graias linines kelnes, su kurio
mis kojos atrod puikiai, ir avjo brangius zominius batus.
Bet man labai nepatiko, kad ilipdamas i puikios sporti
ns mainos nuo upakalins sdyns jis pasiiupo dinsin
varkel. Man sustojo irdis. Atleiskite, bet kai tau netrukus
keturiasdeimt, negali susitikinti su vyru, vilkiniu dinsin
varkel, ir rimtai galvoti apie bendr ateit. Argi ne tiesa?
A nebijau naujovi, bet vis vien! Jei dinsin varkel vilki
ne roko vaigd ir ne dokumentini film reisierius, kyla
Anna Pasternak
mini apie to mogaus neatsakingum. Nors nenorom tu
rjau pripainti, kad jis atrodo labai stilingai, sau trokau ne
to. Tikrai ne to.
Bet buvo ir daugiau teigiam dalyk. Jis yra architektas
(du pliusai u tai, kad stropus ir iradingas, o kada nors gal dar
taps ir turtingas), turi Bate viengungik but, kurj sireng
savaip (greiiausiai tada, kai savaitgaliais nebdavo Londone),
yra neveds, bet neseniai isiskyr su mergina, su kuria kartu
gyveno (vadinasi, nebijo rimt sipareigojim), pats lygina
si markinius ir mgsta virti (firminis patiekalas - jautienos
trokinys su alumi). Bet tada paaikjo svarbiausias dalykas.
Didiausias trkumas. Kai paklausiau, kiek jam met, udav
klausim, kaip manau a. Kadangi atrod labiau patyrs negu
baseine, pasakiau:
- Trisdeimt penkeri?
- Neinau, diaugtis ar sieisti, - nusiypsojo jis. Man
dvideimt septyneri.
Dvideimt septyneri? T akimirk norjau iupti savo
rankin bei visas suduusias viltis ir nedintis kuo toliau.
Kaip galjau a, trisdeimt devyneri, susitikti su dvideimt
septyneri vaikinu? Mane vl apniko senos blogos mintys.
Atsipeikk, Deize. Susirask solid, turting, jautr vyr, o ne
studentikos ivaizdos vyruk, kuris klausosi grupi, apie ku
rias n nenutuoki, ir greiiausiai ino visus nepadorius svai-
ginimosi bdus.
- Manau, turtum inoti, kad man trisdeimt devyneri, -
pasakiau kuo grieiausiai.
Jis patrauk peiais.
- Na ir kas?
184
- Esu isiskyrusi ir turiu rimt emocini sutrikim, - ds
iau. - Nebeturiu laiko aisti, todl privalau kalbti atvirai.
Negaliu gaiti mnesi su tokiu nerpestingu vaikinu kaip tu,
kai turiu susirasti keturiasdeimtmet, daug udirbant, BMW
vainjant tikr vyr, u jo itekti ir susilaukti vaik.
Jis prisideg cigaret, kvp, atsilo ir nusiypsojo.
- Sulaukusiai tokio amiaus man maiausiai reikia susiti
kinti su vyru, kuris rko ir vilki dinsin varkel, - padariau
ivad.
- Atrodo, inai visk, - pasak jis, - tik blogiausia, kad tas
keturiasdeimtmetis atrodo siaubingai nuobodiai.
- Nebtinai, - atsakiau ir man kilo keistas noras apginti
mog, kurio n nepainojau ir kuris buvo tik mano vaizduo
ts vaisius. - Jis man tinkamesnis.
- Ak, tinkamesnis, - pakartojo Maksas ir linkteljo. - Be
jokios abejons, tinkamas popieriuje, o kaipgi ia? - Jis kum
iu stukteljo sau krtin. - Tai, kas atrodo tinkama galvoje,
nebtinai tinka irdyje.
Prijo padavja ir paklaus, ar viskas gerai.
Maksas jai nusiypsojo ir pasak:
- Taip, baigm bereikmius mandagius pokalbius ir perei
nam subtilumo, primityvumo, nuoirdumo faz.
Padavja nusijuok.
- K gi, tada jus palieku.
- Ne, galite prisidti.
Stebdama juos galvojau, koks Maksas patrauklus. Bet
negaljau savs apgaudinti, kad jis man ne per jaunas. Kai
pasisil parveti namo, papuriau galv.
- Labai ai, bet ne. Ai, - pasakiau.
185
Anna Pasternak
Lius mane pasikviet piet. Pirm kart nuo tada, kai
sugro Edvardas, buvau jos namuose. Mergaits po vasaros
atostog buvo mokykloje, todl mudviem liko visas namas.
Sdjau, irjau, kaip ji ruoia mirain su kepta vitiena,
ir pajutau lides, tarytum jos auroje atsirado dm, kurios
nemanoma ivalyti. Net name, kuris kadaise atrod stiliaus ir
prabangos virn, trko gyvybs. Visk atskleid smulkme
nos. Anksiau nebdavo apvytusi gli vazose su nepakeistu
vandeniu arba sudivusi vynuogi ir dmt kriaui du
benyje. ia buvo ne nuskurdusi eima, o byranti santuoka,
Lius su Edvardu kovojo dl oro. Paaliniams dalykams ne
beuteko energijos.
Kai ji man padav vyno taur, paklausiau:
- Tai kaip reikalai?
Lius prisdo ant kds prie virtuvs spintels.
- O kaip tu manai? Nepaprastai sunku kasdien bti su
vyru, kuris tave idav.
Tobuloji Lius Primfold. Visada graiai apsfrengusi, tvar
kingai susiukavusi, pasipuousi, bet dabar po nerykiu makia-
u ir bespalviu lp blizgiu trko gyvybs. Taip pat, kaip ir jos
namuose. tai koki kain moteris moka aukodamas! dl vai
k - stengiasi tbt laikytis, nors supranta, kad nebra u ko.
- Ar vis dar myli Edvard? - paklausiau.
Ji papurt galv.
- Nemanoma mylti vyro, kuris tavs nepalaiko ir ne
leidia jaustis mylimai. Nereikia, kad pirkt gles, bet noriu,
kad nakt tvirtai apkabint ir parodyt, jog padarys visk, kad
tik mane apsaugot. - Ji nusisuko. - Dar niekada nesijauiau
maiau troktama, Deize.
186
- Vadinasi, judu su Edvardu nebesimylit?
- Po jo romano ne. Bandiau, bet nebegaliu juo tikti ir
jam atsiverti. An savait nujau masao, o po jo guljau aa
r jroj, nes tik pajutusi veln rank prisilietim suvoki, ko
netekai. irdama laimingas poras jau nebejauiu pavydo.
Tiesiog nesuprantu, kodl jiems pasisek, o man ne.
Nelinksmai nusijuokiau.
- Kaip tik taip jausdavausi irdama j judu su Edvar
du, - pasakiau. - Maniau, jums nieko netrksta.
- A irgi, - atsak Lius. - Gali plyti irdis, bet taip
nebuvo.
Palieiau jos rank.
- Keista, ar ne? Moterys gali bti puikios darbuotojos,
nepriklausomos, galingos, bet visos turi primityvij pus,
kuri trokta vyro pripainimo. Siaubinga tiesa, bet kad ir ko
kios jauiams emancipuotos, turim gauti patvirtinim, kad
esam moterys. Prisimenu, kaip klaikiai nepasitikjau savimi,
kai palikau Deim. Kaip galjau a, isilavinusi moteris, taip
apsirikti tekdama? Apima siaubas pagalvojus, kad nebesuge
bi vertinti. Bet dabar nusiteikiau filosofikai. mons keiiasi,
meil praeina, o gyvenimas yra siaubingai, bet kartu nuosta
biai nenuspjamas.
- Des mano, kad a kvaia, - graudiai pasak Lius.
- Ji tavs nesmerkia, - sumelavau. - Tik nori, kad btum
laiminga. Visi to norim.
- Ar tu dabar laiminga? - paklaus Lius.
Patyljau.
- Labiau savim pasitikiu. inau, kad sugebsiu gyventi
ir viena. Bna dien, kai baim grta. Tada atrodo, kad taip
187
Anna Pasternak
ir nugyvensiu be vyro ir vaik, bet dabar jauiuosi tvirtesn
negu anksiau, nes tikrai labiau savim tikiu.
- Vadinasi, tos savitaigos knygos padeda?
Nusijuokiau.
- Skausmo nenumalina. Ties sakant, kuo daugiau i
nai, tuo stipriau visk jauti. Budizmo knygose raoma, kad
bet koks dvasinis pradas, pavyzdiui, ypa sunkus gyvenimo
laikotarpis, sukrts tavo pairas ir priverts suabejoti gyve
nimo tikslu, yra tik galimyb, atrodanti kaip netektis.
- Kaipgi mano padtis gali bti galimyb? - nepatikliai
paklaus Lius.
- Galjai rasti jg palikti Edvard, - velniai pasa
kiau. - Susikurti nauj gyvenim ir stengtis gyvendinti
savo svajones.
- A ne tokia stipri kaip tu, - pasak Lius. - Ir turiu
dukras. O joms reikia tvo.
- Aiku, bet joms reikia ir laimingos motinos, turinios
drsos pakovoti u save. Gal gale pasilikusi, susikuri pasi
piktinimo ir apgailestavimo kiaut.
Liuss galva nusviro ant rank.
- Argi neturiau ia likti ir vykdyti monos ir motinos
pareig?
- Kokia kaina? - paklausiau.
Lius pravirko. Apkabinau j.
- Liuse, tau k tik sujo keturiasdeimt. Tai ne galas. Gali
bti pradia.
8 SKYRIUS
Pirmalaikis mes
Rykia vyni spalvos kreida knygyne raiau dienos sentenci
j: Laim eina pro duris, nors n neinojot, kad jas palikot
praviras.
Mailzas apsimet springsts.
- Bk gera, paduok maiel, nes apsivemsiu nuo t sal
dybi.
- Mailzai, tu emocij primatas, - aismingai pasakiau, -
tuoj tau iversiu. ia parayta, kad bsim laimingi tik tada,
jeigu labai norsim.
- Visada noriu, - atsak jis. - Ar girdjai, kad kada nors
biau atsisaks progos pasimylti?
- Reikia norti io to didesnio u save, - pasakiau. - Nieko
nebus, jeigu iekosi meils. Turi tikti, kad ji tave pati susiras.
Mailzas pasitrauk ir irjo mane.
- Tu tuo nuoirdiai tiki, ar ne?
- Tik dalimi, - atsakiau.
- Ir ko pasiekei? - sarkastikai paklaus.
189
Anna Pasternak
- Isilaisvinau i netikusios santuokos.
- Bet vis pirma itekjai?
Vaje. Nesusilaikiau nenusijuokusi.
- Palauk, - pasakiau. - Dabar apie linksmesnius dalykus.
Susipainau su aviu, jaunesniu vyru Maksu Naitliu. Sekma
dien jis pasikviet mane piet savo but.
Nors pasimatymas su Maksu mans neapakino, t vis
dlto jauiau. Vis pirma diaugiausi, kad yra kam patinku.
Be to, malonu, kad jis nekreipia dmesio amiaus skirtu
m. Mano keturiasdeimtmeiai draugai, tokie kaip Mailzas,
iekojo jaunui stirn ilgomis kojomis (jis nuolat taukdavo
apie viei msyt), o n trisdeimties neturintis vyras domisi
beveik keturiasdeimtmete manimi su nukarusiomis krtimis
ir apvaljaniais klubais. Kai tavo gyvenime nra vyro, blo
giausia, kad, kaip parod prabg mnesiai, suskambus tele
fonui neapima jaudulys. Vienatv reikia, kad nra ko laukti,
nebent piet su draugmis.
Lius mane su Dese pasikviet ueig netoli knygyno.
Buvo ilta ankstyvo rudens diena, todl atsisdom prie lauko
staliuko, grm dietin kol ir triaukm trakuius. Lius at
rod kaip niekad paprastai. Aiku, mvjo brangius dinsus,
markinliai buvo ilyginti be priekaito ir akinamai balti, bet
ji buvo be joki papuoal. Nors atrod pavargusi, bet keistai
mergaitika ir isigandusi.
- Kas atsitiko? - paklausiau.
- Pagaliau sukaupiau drs ir an savait palikau Edvar
d, - atsak ji. - Tiesiog kartu nebegyvenam.
- Velnias, kaip gerai, - pareik Des ir pakl taur.
Grietai vilgteljau j.
- Kas atsitiko?
- Vien nakt Edvardas negro namo. Manyje ka
kas nutrko. Pamaniau, kad nebegaliu daugiau splioti, kur
jis ir su kuo. Todl kit ryt, nuveusi mergaites mokykl,
isinuomojau but Celsyje. Vis dien buvau jame ir tvar
kiau, kad galiau atsiveti mergaites. Pervilkau patalyn j
mgstamais uvalkalais su pasak pilimis, idliojau aislus,
kad jaustsi kaip namie. Kai Edvardas gro namo ir mans
nerado, paskambino man mobilj ir paklaus, kur jo gol
fo lazdos. Ar galit sivaizduoti? N nepapra, kad leisiau
pasikalbti su dukrytmis, nepaklaus, ar mums viskas gerai.
Tiesiog mes ieidamos suteikme jam prog vis savaitgal
ramiai aisti golf.
- Aikiau ir bti negali, - pasiptusi pareik Des.
- I pradi mane tai priblok. - Lius nekreip Des
dmesio. - Automatikai rpinausi vaikais, kad jos nepajust
gyvenimo pokyio. Kai paguldiau, mane apm pyktis. Taip
nirau, kad virpjo visas knas. O dabar jauiu tik sielvart.
Noriu atsigulti ir vis dien verkti.
- Ar nori grti? - paklausiau.
- Grti nenoriu, bet taip pat nenoriu visa tai igyventi.
- inau, - linkteljau. - Kai palikau Deim ir pradjau
gauti advokat laikus, netekau kantrybs. Bet patikk, tu i
tversi. Nesakau, kad bus lengva, bet paskui pasidarys geriau.
- Velnikai bjauru bti vienia keturiasdeimtmete mo
tina, - graudiai pasak Lius. - N nesivaizduojat, koks
tas jausmas. etadien mergaites nusiveiau Kju botanikos
sod. Dar nebuvau maiusi tiek laiming ti su vestuviniais
iedais, aidiani su savo vaikais vien tam, kad j monos
ilgiau pamiegot, nusidepiliuot bikinio zon ar tiesiog pasi
rengt romantikam etadienio vakarui.
Anna Pasternak
- Netikk tuo, Liuse, - patrauk peiais Des. - Pa
irk j juos atidiau ir pamatysi, kad kol vaikai aidia,
gerdami kav jie kaip pal siunia inutes. N neabejok,
kad ne monoms, o meilums, kuri baisiai pasiilgs per
savaitgal.
- Dl Dievo meils, Dese, - nutrauk j Lius, - nejaugi
nesi girdjusi, kad kai kas apsieina be neitikimybs? Tai, kad
esi patyrusi meilu, dar nereikia, jog nra padori mon ir
motin. Ir ne visi vyrai bna neitikimi.
- Atsipeikk, Liuse! - Des spragteljo pirtais Liusei
prie veid. - Vyras tave apgavo. Jis taip dar anksiau, darys
ir vliau. Ir jis toks ne vienas. Tiesiog noriu, kad btum ididi
ir nesileistum toliau eminama.
- Bent jau pabandiau! - kteljo Lius, o pro al dvi
raiu vaiuojantis vyras atsisuko ir susvyravo. - Ne taip, kaip
tu, bijai net surizikuoti pajusti tikrus jausmus. Gal mane ir
paemino, bet man bent jau uteko drsos pabandyti.
Des iupo savo rankin ir atsistojo.
- Svajons baigtos, Liuse. Jos subyrjo dulkes. Tai kuriai
i mudviej dabar geriau?
Lius spoksojo, o Des dirsteljo laikrod, igr likusi
kol ir nujo. Nespjau nieko pasakyti, kai Lius atsigr
mane.
- Mans neklausk, - pasakiau.
Sdjom ir apstulbusios tyljom.
Po kurio laiko Lius pasak:
- Blogiausia, kad po Edvardo romano tikrai stengiausi
susitaikyti. Ne tam, kad atleisiau, o tam, kad bt patvari
eima. Jeigu viesdavo saul, kai grdavau i mokyklos, gal
vodavau: Myliu savo dukrytes, myliu drauges, myliu savo
192
namus, sod ir myliu savo gyvenim. Kas, kad nemyliu vyro,
o jis nemyli mans? Mes nesimylim, bet ir nesipykstam. A
pakankamai laiminga.
- Ak, Liuse, - beviltikai pasakiau. - Neutenka bti pa
kankamai laimingai.
- Nejaugi? - Ji papurt galv. - Nesu sitikinusi. Kad ir k
sakyt Des, dl santuokos stabilumo reikia aukotis.
- Greiiau jau dl santuokos stagnacijos.
Lius vilgteljo savo rankas.
- Tiesa, bet a tokia vienia.
- Vieniumas, kaip ir baim, yra lyg slenkstis, - atsa
kiau. - Nordama veikti, turi perengti.
- Kain ar pajgsiu, - atsak ji.
- K ketini daryti?
- Ko gero, greit griu pas Edvard, - atsiduso. - Tikki
ms, jis pakankamai isigando. Deize, bk gera, itaip mane
neirk. Pati inai, kad a ne tokia kaip tu.
Vis keli Bat kartojau: Jeigu nori gero puodelio arbatos,
turi leisti vandeniui uvirti. Des mane isiunt papietauti su
Maksu. Po vakarykts pasitikjimo savimi krizs tai mane la
bai paskatino. Kirtom pic, grm Pinot Noir ir tuo metu a
suabejojau, ar yra prasms vaiuoti susitikti su Maksu.
- Jeigu susipainai su domiu vyru, bet nepajutai staigaus
spragteljimo, ar i viso reikia su juo prasidti? - paklausiau.
- Neinosi, ar spragteljo, kol nepasibuiuosi, - atsak
Des.
- Tai cheminis spragteljimas, - pasakiau. - Kalbu ne apie
j. Turiu galvoj spragteljim, kai trenkia kaip aibas, jog j
seniai pasti, o jis tave puikiai supranta.
193
Anna Pasternak
- Nusileisk ant ems, Deize, ir vaiuok j pasimatym, -
pykteljo Des. - Tavo tokie dideli lkesiai, kad visada esi
pasirengusi kristi emyn. Suteik vargeliui prog. Kai nieko
nejauti, bet nebijai ibandyti, tai vadinama galimybe.
Lankydamasi potencialaus partnerio bute niekada negali
liautis vertinusi, ar i jo galima ko nors tiktis. Nereikia, kad
vyras mane ilaikyt. Veriau jau tegul leidia man ilikti sa
vimi. Kad ir kiek man paddavo savitaiga, bdavo akimirk,
kai rpesi nata slgdavo per daug. T akimirk, kai en
giau Makso Naitlio laikinj buvein, man ten patiko ne
todl, kad manyje siautjo hormonai, bet todl, kad jauiausi
rami ir saugi.
Nors inojau, kad Maksas architektas, nesitikjau, kad jo
butas bus toks avus. Jis buvo modernus, viesus, auktomis
lubomis ir su gerai apgalvotomis detalmis. Tai man suadino
vili. Vonios kambarys su stiklinmis pertvaromis, ypatingas
duas ir krvos stor gelsvai pilk rankluosi reik ne k
kita, kaip gryn seks. Dar geriau. Kai nujau tualet ne
nusilapinti, bet sitikinti, kad mano plaukai neprisiplojo ir
savaime nepersiskyr per vidur, pamaiau, kad Maksas nau
doja tik Space NK gaminius ir net turi Diptyue vakid.
kiusi nos miegamj, susimsiau.
N u k nepamiriu, kaip pirm kart pamaiau Dei-
mio miegamj, todl galimyb pamatyti Makso man buvo
tarsi dar viena proga. Kai Deimis man parod savo vaikysts
kambar tv namuose, pamaiau visk. Man prie akis buvo
ms santuokos ir ms visiko nesuderinamumo projektas.
Tokius kambarius turjo visi privai mokykl aukltiniai.
Ir ne tik. Ant grind buvo imtyti mokyklos laik drabu
iai, prie lovos staliuje bet kaip sugrsti stojamj egzamin
194
dokumentai. Lova buvo uklota beprotika pkine antklode
su neaikiais pieiniais, joje ppsojo klaikios rykiai mlynos
pagalvs. Ant idinio atbrailos stovjo visi Valentino dienos
atvirukai, kuriuos jis buvo gavs per gyvenim, ir trys Rubiko
kubai. Prisimenu, bandiau atspti, ar kambaryje svarbiau
sias mekiuko pavidalo lempos gaubtas, ar lubos, apklijuotos
tamsoje vytiniais lipdukais ia gyvena Dimas Demas.
Labai isigandau, kad Dimas Demas nebt sien aptaks
krauju. Kaip kokia kvaia trokau jam padti. Maniau, man
pavyks priversti Deim suaugti ir tapti tokiu vyru, u kokio,
ventai tikjau, noriu itekti, jeigu tik sugebsiu i jo miega
mojo ikuopti t paauglik lamt.
Nedelsdama miausi tvarkyti t kambar. Nuvaiavau
artimiausi miestel nupirkti kvepianio popieriaus staliams
ikloti ir gumini pirtini. Atuonias valandas tiesiogine
prasme kuopiau ml. Kai uklupdavau Deim bandant
stali kiti blizgant dir arba slepiant skylt raudon
megztin, nutsus iki keli, ikeldavau t abejotin daikt ir
paklausdavau:
- Rinkis. Jis arba a?
Nuolatos laimdavau, bet kokia gi tai pergal?
Deja, man n galv neov, kad u sunk darb ne tik
nebsiu apdovanota, bet dar ir jo motina pasius. Grusi La-
vinija Pratlok taip sieid, kad galima buvo pamanyti, jog
nusiaubiau vis nam.
Vargel Lavinija. Ji visai ne taip sivaizdavo bsim mar
i. Norjo Deimiui mielos, paprastos, bejausms mergaits,
kuri turt menk darbel ir nesiekt karjeros. Pavyzdiui,
pagal ablonus draug vaik kambarius ipiet linksmais
zuikuiais arba kriauklmis voni lubas. Varg avel nesuge
195
Anna Pasternak
bjo nuslpti nusivylimo, kai Deimis pasipiro neurotikai,
tiesmukai, maitaujaniai merginai, siekianiai karjeros. T
vakar, kai paskambinom jo tvams praneti, kad susiad-
jom, jie net nesivargino pasikalbti su manimi. Po savaits
susitikom j namuose Meinor Farme igerti po taurel.
Danai svarstau, kada tiksliai turjau suprasti, kad nega
liu tekti u Deimio. Taiau kuo garsiau skambjo pavojaus
varpai, tuo rytingiau juos nekreipiau dmesio. Dar egzis
tavo ir kalbos barjeras, kurio pakankamai nevertinau, nes
tada jis mane sudomino, todl greit pati j permiau. Dei
mis kalbdavo Enidos Blaiton kalba. Kiauinis buvo pegis
vegis, kojin - oki voki, pusryiai - tuftal ir bent jau
man pats baisiausias: pimpalas - nugeiblis. Didiulis rau
donas Pratlok mrinis namas, kaip ir daugelis kaimo nam,
buvo bjaurus. Indaplovs durels nuolat bdavo atdaros, to
dl lkdamas pro al ipamps spanielis aplaiydavo lktes.
Ant virtuvs stalo mtsi seni laikraiai, lipns uogiens
stiklainiai, bat tepalo skardins, stovjo dubenys pvani
vaisi, vystanios ros dvokianiame vandenyje. Taip, tas
namas pasiymjo btent tuo. Jis buvo leisgyvis. Vos kv
puojantis. Viskas ugriozdinta keli kart dulktais, niekam
nereikalingais rakandais. Tarytum grai skulptra arba pato
gus krslas su kamyro utiesalu bt laikomi silpnybe. Pra
banga ten buvo nepriimtina - j laik enklu, kad engei u
apibrto rato rib.
Savo bsim laim atventm (arba apgailjom toki ne
lygi santuok) prie virtuvs stalo su drungnu ampanu ir
Pringles trakuiais. Sdjau veidu sandliuk su ltan
iomis lentynomis. Kai nujom vietos bar vakariens, La-
vinija nusprend pati visus susodinti. Deimis sdo alia jos,
196
o a buvau pasodinta prie Deimio tvo Gordono. Labiausiai
gyvenime gailiuosi (be to, kad sutikau su Deimiu eiti j akl
pasimatym), kad tada nutyljau. Nesitikjau, kad per savo
suadtuvi vakarien, apie kuri svajojau nuo pradios mo
kyklos, su Gordonu kalbsiuosi apie jo neskmes golfo lauke
ir per prievart iaumosiu riebi antien. Argi t vakar ne
turjau sdti alia Deimio ir kalbti apie save? Na, apie save
ir Deim. Apie mus?
Turjau pasakyti: Ak, nekvailiok, Lavinija. Aiku, Dei-
mis turi sdti alia mans! Juk vis dlto ia ms suadtu
vi vakarien. Bet tyljau kaip vandens j burn prisismusi ir
vis vakar koneveikiau save u tok nuolankum.
Apirindama Makso dzenbudistik kambar su balta
patalyne, didiuliu langu ir loveliu su violetinmis glmis,
jauiausi tarsi grusi namo. Kontrastas su Deimiu buvo
priblokiantis. Aiku, jis buvo taip pat pamis dl tvarkos
kaip ir a. Vienintelis didiulis neprastai graus paveiks
las, kuriame buvo pavaizduota Batersio elektrin, priver
t mane dar labiau susiavti. Puikus skonis taip pat kaip
staigus uolis jr arba tikras nusimanymas apie k nors,
pradedant aukiausios kokybs vynais, baigiant neinomais
Europos raytojais, yra veiksmingas afrodiziakas. Skubiai
lyteljau sau platak ir pauosiau, nordama patikrinti, ar
i burnos jau nebedvokia vakarykte pica su esnakais... tfu,
nedvok... tada grau virtuv, kur Maksas pjaust kept
avien. Ir vl nuostabu. Naminis raudonojo vyno padaas,
kartos skrudintos bulvs, apykieiai brokoliai, laelis rau
donojo vyno, Kaiser Chiefs kompaktin ploktel. Staiga
pasijutau priklausanti itam naujovikam, bet nuostabiai sti
lingam jaunj pasauliui.
197
Anna Pasternak
Kai Maksas man pyl raudonojo vyno masyvi taur ir
j paduodamas ypteljo, pajutau chemin spragteljim. Ne
galjau sulaukti, kol jis mane pabuiuos.
Beveik negaljau valgyti i jaudulio, kas bus vkau. O jis
vis kalbjo. Pasakojo apie daugiabut, kur projektuoja ir ko
misijai silys statyti kyulyje Maltoje. Klausiausi isiblakiusi,
nes i anksto mgavausi akimirka, kai ms lpos susilies. Gal
tiesiog pasilenks, suims mano veid rankom? O gal atsistos,
paims man u rankos ir tyldamas nusives miegamj? Ai
ku, nesakau, kad kiau nakvoti, juk turjau grti London,
nes rytoj pirmadienis ir man reikia dirbti. Be to, neketinau
lauyti savo grietos taisykls, kad po pirmo karto btina kar
tu papusryiauti.
I tikro kav grm ant sofos ir sdjom kankinamai arti.
Susijaudinusi staiga pradjau per daug kalbti ir papasakojau
visikai nejuoking anekdot. Aikinau, kaip mudvi su Liuse
dl juoko usiregistravom pasimatym tinklalapyje. Nuspren
dm atsakyti anketos klausimus ir pasilinksminti, pasitaik
klausimas: Kur jauiats laimingiausia?, tikriausiai daugelis
bt atsak kaip Lius: Su savo vaikais, Su mylimais mo
nmis arba Prie jros, o a atsakiau Penki vaigdui
viebutyje, kai neapsimetinju.
Netiktai pagalvojau: Kodl apie save pasakoju tokius
nepatrauldius dalykus? Visa tai iurpiai primin mano pasi
matym po skyryb su Trojum. Tiesiog negaljau susitvardyti
ir turjau pasirodyti kuo nepalankiau.
Maniau, Maksas mane iri kaip Trojus - geranorikai
susidomjs - arba stengiasi suvokti, ar a tikrai tokia lkta.
Bet koks gi skirtumas. Labai susierzinusi paokau ir iupau
savo rankin ir palt.
198
- Deize, mano butas gal ir ne penki vaigdui, - pa
sak jis, - bet vonioj turiu ioki toki dovanli. Noriau,
kad neieitum.
Kaip kokia kvaia sumosavau rankomis.
- N nenutuokiau, kad jau taip vlu. Man reikia j sto
t. - Pasiuniau keist oro buin ir ijau.
Kit ryt Mailzas mane rado susimsiusi sandlyje.
- Kodl toks nirumas ir neviltis? Kas atsitiko? - pa
klaus jis.
- Vakar pietavau su Maksu Naitliu, atsidusau. - Tai
buvo antras ms pasimatymas.
- Joks vyras taip tragikai nesibuiuoja?
- Tai ir yra svarbiausia, - susmukau kd, - kad jis ma
ns nepabuiavo. N neband.
- Ar tu sitikinusi, kad jis ne gjus?
- Mailzai, jis gyveno su moterim.
- To utenka, kad bet koks vyras pakeist orientacij.
- Ne, a sitikinusi, kad jis heteroseksualus.
- Vadinasi, jis tikras mulkis, jeigu turi pimpal, puls ir n
neband tavs parsiversti.
Pavelgiau jam tiesiai akis.
- Nori pasakyti, kaip tu?
Jis patyljo.
- Deize, mus sieja praeitis. Tai visk apsunkina. Tokiam
jaunam vyrukui kaip Maksas glamons nieko nereikia. Tai
lyg rankos paspaudimas to nepadaryti bt netaktika. Ko
dl jis buvo toks nemandagus?
- Tu nieko nesupranti, - atsakiau. - Jis buvo per daug
mandagus bandyti, nes a jam neleidau.
199
Anna Pasternak
- Vadinasi, jis vis dlto band?
Papuriau galv.
- Oho! - kteljo Mailzas sddamas ant grind. - A
visai sutriks.
- Maksas paruo nuostabius pietus. Vliau mes sdjom
ant sofos, grm raudonj vyn, dalijoms paslaptimis ir vis
kas buvo tiesiog tobula, todl a isigandau.
- A vis tiek sutriks, - rikteljo Mailzas.
- Bet ne taip, kaip vargelis Maksas, kai a staiga paokau
ir pareikiau, kad turiu suspti traukin. Ilkiau ir tik trau
kinyje supratau, kas negerai.
-Jo bute palikai raktus? - Mailzas man draugikai kum
teljo on. - Ak, liaukis, Deize, negali bti taip blogai. Pa
bgai? Baisaus ia daikto. Tu itversi, o jis daug greiiau, negu
manai, pakabins nauj pauktyt.
- Nejaugi nesupranti? - paklausiau. - A per daug isi
gandusi, kad artyn prisileisiau kok nors vyr.
- Na, bet a sdiu labai arti, - pasak jis ir pasislinko dar
ariau.
- Kalbu apie intymum, Mailzai. Tiesiog negaliu. Po vis
ko, kas vyko, a visikai usisklendiau.
Mailzas atsistojo.
- Man jau reikia kavos. - Ities nugar. - Kapucino ar
espreso?
- Prayiau kapucino su daug put.
Kai Mailzas gro su dviem kupinais puodeliais, paban
diau paaikinti:
- Keista, bet bgant metams keiiasi poiris skausm.
Galiu pakelti fizin skausm. Tiesiog nusiypsai, sukandi
dantis ir kenti...
200
- Regis, sakei, kad tau niekada neatliko brazilikos depi-
liacijos vaku, - siterp Mailzas.
- Ne, nebegaliu itverti emocinio skausmo. Grau atgal.
A kaip vaikas, nepakeliantis net minties apie tai, kad gali
bti skaudintas.
Mailzas atsiklaup alia.
- Tu mano prieingyb, Deize. Sugulu su daugeliu mer
gin, todl man n nereikia k nors jausti. O tu trokti tik
jausm, todl neguli su niekuo. Savaip mes abu turim sipa
reigojimo fobij.
- Bet a, kitaip nei tu, noriu sipareigoti, - pasakiau. -
Noriu, kad man utekt drsos suartti su vyru, bet mirtinai
bijau nusivilti.
- Taip, nusivylimas - lyktus dalykas. - Mailzas atsistojo
ir nusipurt. - Na, man jau gana t sentiment. Eik dirbti,
bjaurybe! Eik rayti savo nesmoningo dienos sakinio. Nors
kiek pralinksmsi.
Nusprendiau surasti posak, kuris siutint Mailz, o
mane prajuokint. Pasileids vyras yra sugeds, o pasileidusi
moteris tik smalsi.
Atsitraukiau, nordama pasigroti savo kriniu, uraytu
violetine spalva, ir tuomet atsidar durys. Atsigriau ir nu
diugau pamaiusi, kas eina prie mans. Maksas Naitlis nu
siypsojo ir pasak:
- Turiu tau tris klausimus, Deize Dli. Pirmas - ar nori
etadien nueiti kin? Antras - jeigu nenori, tai kodl? Tre
ias - jeigu negali etadien, tai gal penktadien kartu pava-
karieniaukim?
- Taip pirm ir trei, - atsakiau.
201
Anna Pasternak
Kai mnesi mnesius bni viena, mintis apie ger seks
diugina, bet suvokimas, kad paskui teks atsibusti vienoje lo
voje, kelia depresij. Nakt guljau viena ir sivaizdavau, kaip
Maksas savo menininko pirtais lieia mano kn, bet mintis,
kad teks apsinuoginti, mane labai sunervino.
Net pasiruoimas vakarienei sukl nauj rpesi. Kai
esi jauna, nra nieko malonesnio, kaip ruotis pasimatymui.
Pagulti vonioje su kvapiaisiais aliejais, rpestingai pasi
dayti, kruopiai pasirinkti seksualius apatinius, grintis
savo atvaizdu veidrodyje. Tada beveik ant nuogo kno k
nors nerpestingai apsivilkti... gal ilkin suknel? Taiau
kai tampa svarbu atrodyti ne tik seksualiai, bet ir jaunes
nei, neapsimetinjant tuo, kuo nesi (pavyzdiui, vjavaiki
ka grauole su permatoma palaidine ir aptemptais dinsais,
kvpuojania lengvai, lyg niekas nevert), visas procesas
tampa ne triumfu, o tikra kania. Gal gale po brangaus
apsilankymo kirpykloje ir panaudojusi ypating serum, ku
ris turjo staiga ilyginti od, bet nuo kurio veidas staiga
pradjo blizgti, uuot suvits vidine viesa, pasak Dess,
atrank perjau. Kai jau rengiausi ieiti, ji kyteljo galv
pro mano kambario duris.
- Oi! Neblogai! aunuol, mergyte!
Ji jau vilkjo chalat. Akimirk man kilo stipri pagunda
nusimauti prabangias juodas kelnes, nuspirti skausm kelian
ius auktakulnius, nusivilkti glt palaidinuk su didele i
kirpte, lsti chalat ir vis vakar ant sofos prasivolioti prie
televizori.
- N u k, - pasak Des, igirdusi mano pasilym. -
Vliau a ir pati bsiu ne viena.
202
Kai Maksas jjo restoran, mane apm pasididiavimas,
kad jis ia dl mans. Dar nebuvau jo maiusi su kostiumu.
Atrod elegantikas ir ger manier. Sportiki, bet geros ko
kybs italiki batai be raiteli (net ir po dvideimties met
a snobikai avjausi vyrais, aviniais tokius batus) rod, kad
jis ia dera. Po poros kokteili nesusilaikiau nepaklaususi aki
vaizdaus dalyko:
- Kodl tu ia su manim, jeigu galtum didiuotis bet
kuria grauole, sikibusia tau parank?
Jis atsilo.
- Yra labai daug pranaum susitikinjant su vyresne
moterimi.
- Negali bti!
- Ne, ties sakant, tu daug seksualesn, pasak jis.
A susiraukiau.
- Nebk juokingas. Yra daugyb jaunesni ir graesni
mergin.
- Dvideimt keleri moterys iais laikais turi keisiausi
poreiki. - Maksas itutino taur. - Joms reikia arba pasimy
lti ikart susitikus, arba darbo, vyro, namo ir kdikio. Jos man
per daug praktikos. O tu man patinki todl, kad diaugiesi
savimi tokia, kokia esi. - Jeigu tik jis inot... - Sulaukusi
savo amiaus, gyvenim iri daug realiau, pridr jis.
- K? Nori pasakyti, kad turim diaugtis tuo, k gaunam?
Ar manai, kad vyresn moter lengviau pasiguldyti?
- Vargu. Tu daug valgesn. inai, ko nori, ir nebijai
paprayti.
- Na, man tai irgi panau praktikum.
- Ne, tai visai kas kita ir seksualu, nes tu daugiau patyrusi
ir jautresn.
203
Anna Pasternak
- Ne, tiesiog apsibraiiusi, - nusiypsojau. - Tai reikia,
kad dl mano patirto skausmo turi elgtis atsargiau.
Maksas pasilenk ir velniai mane pabuiavo j lpas.
- Na, juk neskaudjo? - paklaus.
- Ai Dievui, pagaliau gavai savo doz glamoni. - De-
s mosteljo kumiu. - Tai turt padti atsipalaiduoti.
- Prieingai nei tu, nenoriu atsipalaiduoti, - pasakiau. -
kart nenoriu niekur skubti.
- Na, ar buvo verta dl Makso laukti tris pasimatymus?
Ar gerai buiuojasi?
- Taip, labai.
Mudvi su Dese savaitgal nuvaiavom pas mam, kuri su
Aribaldu buvo isibeldusi un parod, todl man teko pri
irti namus. Puiant stipriam rudens vjui, irgliodama po
paliugusius laukus, norjau pasidiaugti savo pasimatymu.
- Buvo fantastika. Kaip paaugliai mylavoms itisas va
landas. Tiesiog norjau sustabdyti laik, kad viskas taip ir
pasilikt.
- Neabejoju, jis norjo kuo skubiau imtis rimtesni veiks
m, - sukikeno Des.
- Ties sakant, - pasakiau, - abu nusprendm, kad vaka
ras buvo nuostabus.
- O Viepatie! Pavojus! Pavojus! - suuko Des. - Pirma
laikis mes. Mirtina. Gal tu ir stengiesi neskubti, bet mintyse
jau uspeitei j kampe dar prie tai, kai privert tave aikioti.
- K? - Bukai irjau j.
- Ak, Deize, - pasak ji, - pati seniausia pasimatym
klaida, kai vienas partneris pradeda vartoti od mes, nors
kitas tam dar nepasirengs.
204
Atsidusau.
- Ko gero, tu teisi. Daviau per daug darbo vaizduotei. Kol
mylavoms, galjau galvoti tik apie tai k: Valio, a turiu
vaikin. Man nereiks Naujj sutikti vienai.
- O kaip Kaldos? - nusijuok Des. - Negaliu patikti,
kad j neprisiminei.
- K gi, - susidrovjusi atsakiau, - tikrai maiau dangik
regin, kaip mes vieni jo bute Bate lovoje i kojini traukiam
dovanas ir vliau geriam ampan u jo nuostabiai suvyniot
dovan, skirt man. Ir abu jauiam jaukum ir velnum po
pasimyljimo.
- Pasvajok! - nusiaip ji. - Ar kas nors itaip eimynikai
venia Kaldas?
Abi nusijuokm.
- Ties sakant, bijau myltis su Maksu, - prisipainau. -
Kol kas viskas saugu ir miela, bet kai tik pajunti aistr, tos
nekaltybs nebesusigrinsi. Juokinga, kad paauglystje sva
jojam j prarasti, bet vliau troktam j isaugoti.
- Bet kiek tas erilas Maksas lauks, kol tu pribrsi? - De
s prisideg cigaret ir svajingai usirk.
- Ko gero, netrukus suinosim, - atsakiau. - iaip ar taip,
galsi j patikrinti, nes iandien jis atvaiuos vakariens. Pa
kvieiau ir Mailz.
Maksas tapo vakaro didvyriu, nes pats pasisil ruoti va
karien. (Niekas i mano draug neleisdavo man laisvai siau
tti virtuvje, nes inojo, kokia esu smulkmenika.) Jis nuos
tabiai ikep fazan su pastarnokais, o tuo tarpu a sukiojausi
aplink kaip kokia kvaila, koketika vyriausioji virja. Mailzas
sdjo ant seno fotelio ir vien koj permets per porank at
205
Anna Pasternak
sargiai stebjo Maks, kuris jautsi labai laisvai. Jis buvo i t
iuolaikini vyr, kuriems atrodo, kad neturi ko slpti. Nors
u Mailz buvo jaunesnis visu deimtmeiu, elgsi paprastai,
todl juo avjausi. Jie juokavo ir i visko velniai tyiojosi
(Maksas imintingai nusileido Mailzui, parodydamas, kad tas
daugiau nusimano), net i mans.
- Turiu tau vien patarim dl Deizs, - pasak Mailzas
ir atsidar dar vien skardin alaus. - Kai tau atrodys, kad
visikai ja neabejoji, bus kaip tik laikas sunerimti. Labiau ne
nuspjamos moters dar nesu mats.
- O matei tikrai nemaai, - paerzinau.
Maksas sum mane u pei ir spusteljo.
- Kaipgi vyrui su tavim elgtis?
Mslingai nusiypsojau.
Po vakariens mes keturiese prie idinio igrm daug
raudonojo vyno su keptais katainiais. Maksas buvo linksmas,
seksualus ir avus. Kart net teatralikai pacitavo poeto Ne
rudos odius:
- Man griso bti vyru. - Ir pridr: - Ypa jei tai reikia,
kad aminai turi mokti ir niekada neverkti.
Mailzas prapliupo juokais. Atrod, kad jam tikrai patinka
Maksas, nes juodu mielai juokavo, vienas kit vadino draugu
iu ir nuolat pild vienas kito taur. Des buvo ypa gerai
nusiteikusi, o man pasidar lidna, kad nra Liuss. Bet kai
Liusei praneiau, kad bus Des, ji pasak, jog po ano ki
viro negali j irti, be to, jauiasi per daug nelaiminga.
Prisiminiau, kad taip pat jauiausi palikusi Deim - siau
bingas izoliacijos jausmas, lyg visi kiti gyvent be rpesi, o
tu niekada nepastebsi smulkmen, nesilinksminsi ir juolab
niekada garsiai nesijuoksi.
206
Stebjau, kaip Maksas meistrikai krena idin, ir nesu
pratau, kodl nenoriu su juo kuo greiiau lipti vir ir pulti
jam glb. Kas gi mane dabar sulaiko? Ne. Tai netiesa, ar ne?
Kas gi man darosi? Kodl dabar? Kodl su juo? Stebjau, kaip
Mailzas su Dese linksmai rko suktin, lyg diaugdamiesi
juos suvedusiomis aplinkybmis, maiau nuo idinio krintan
ioje viesoje vytinius j veidus ir suvokiau, kad pavydiu.
Kai pagaliau visi ulipom vir miegoti, diaugiausi, kad
guliu savo viengulje vaikysts lovoje. Nors Maksas juokais
siropt j, susistumdius dl erdvs pranyko bet koks noras
myltis. Laim, jis buvo pakankamai girtas, kad umigt net
taip nepatogiai, o a negaljau umigti taip susispaudusi.
Ankstyv sekmadienio ryt Des mane utiko sdini
lotoso poza un krepyje su ibintuvliu, prispaustu prie ir
dies. Donaldas su Dagiu buvo sitais man ant keli ir diau
gsi mano flanelins piamos iluma.
- Medituoti ir pliekti save yra viena, bet tai traukti ne
kaltus unyius - visai kas kita, - pasak ji.
- Jie man spaudia kelius ir padeda sdti tiesiai.
- O kas ia per savs tardymas? - Ji iupo ibintuvl ir
paviet man tiesiai akis.
- Oi! - sumirksjau. - Susivokti - kaip ibintuvliu viesti
sau tiesiai siel. Kai mus ulieja supratimas ir savs suvoki
mas, atrandam vietas, paslptas giliai mumyse, kurios papras
tai bna tamsios ir neapviestos.
- Gana t dvasini paistal. Sakyk, kas dedasi, - parei
kalavo Des arbatinuk pildama vanden. - Viruje turi
nuostab vaikin, bet tau geriau sdti ant unimis dvokian
i virtuvs grind? Ar tu tokia ankstyva todl, kad nakt ta
vs niekas nepamyljo?
207
Anna Pasternak
Atsargiai nustmiau unis ir per vargus atsistojau, nes
viena koja buvo visikai nutirpusi. Nuokavau prie Dess ir
atsisdau alia prie virtuvs stalo, judindama kulkn, kad ne-
bejausiau to badymo.
- A visai iprotjau, - pasakiau.
Des kaip inov pakl antakius.
- Pagaliau tikras suvokimas.
- Ne, supratau, kad nesergu sipareigojimo fobija. Tiesiog
bijau sipareigoti ne tam vyrui.
- Jokio skirtumo, - trumpai atsak ji pildama kav. - I
kur inai, kad vyras ne tas, kol neibandei? Vis dlto Maksas
Naitlis man atrodo ir dar kaip tinkamas. Nordama nesuras
tum seksualesnio ir linksmesnio vyruko, tiesa?
- Tai va, - atsakiau ir palinkau priek. - Jis per daug
tobulas, todl mane ir gsdina. Nakt nemiegojau ir svarsiau,
kas man negerai. tai puikus vyras, kuriam patinku ir kuris
nori su manim draugauti, bet a kaip apssta pajgiu galvoti
tik apie kit.
- Ak, tik ne vl Dulijus, - susirauk Des. - Nuoirdiai
sakau, Deize, tai jau nebejuokinga. Susipasti su patraukliu
vyru, kuris suteikia tikr ateities galimyb, bet tu visk suga
dini ir vl prisimeni pirm meil, kuri visada liks tik neisi
pildiusi svajon.
- Ne, ne Dulijus. Mailzas.
- Mailzas? - Des ant stalo ispjov kav. - Mailzas?
Viepatie, tau tikrai galvoj negerai!
- a, - sunibdjau, - jis gali igirsti.
- Mailzas? Mailzas! - netikdama pakartojo ji. - Po dvi
deimties met staiga nusprendei, kad Mailzas, kuris jau per
medaus mnes tau bt neitikimas, yra tavo svajoni vyras?
208
- Taip, nes supratau, jog man visai nereikia, kad mane
kas nors mylt kaip Maksas. Man reikia, kad mane suprast
kaip Mailzas.
- Kaip tik todl, kad tave supranta, Mailzas niekada tavs
nepamils, - juokdamasi pasak Des. - Aiku, Mailzas tave
myli kaip ir mes visi, nes tu sena trenkta boba, bet jis dar
prisimena tave kaip nepasitikini savimi, nutsusiais plaukais
dvideimtmet student. Tai kodl jis staiga turt pamilti
toki pat nepasitikini savimi, isiskyrusi moter, kurios
plaukai nudayti viesiomis sruogomis?
- Ne viesiomis, o tamsiomis. Be to, nesakyk, kad nepasi
tikiu savim. A tiesiog emocikai sininga.
- Tai ir grk lov pas Maks, - pasak Des.
A atsiloiau.
- Nejaugi niekada netrokti nuolatini santyki?
- Ne. A tokia kaip Mailzas, - atsak ji. - Yra tik vienas
u savarankikum blogesnis dalykas. Tai noras bti sava
rankikai.
- Bet juk kartais jautiesi vienia.
- Taip, bet atsibudusi nakt pagalvoju, ar bt geriau, jei
gu kas nors gult alia. O gal mane tai erzint? Daniausiai
nusprendiu, kad erzint.
Atsivr durys ir jo Mailzas, susitariusiais plaukais, su
lamdytais markinliais ir apatinm kelnaitm. Prisiminiau
mano siauroje lovoje miegant ne maiau vyrik ilgakoj
Maks ir pajutau kalt.
Mailzas nusiypsojo.
- Negaliu patikti. Pagaliau tai vyko.
- Kas? - paklausm duetu.
Man sudunksjo irdis. Ar jis susidomjo Dese?
209
Anna Pasternak
- Po dviej deimtmei, kai vos itvriau tavo pasimaty
mus ir santuok, Deize, pagaliau man patinka tavo vaikinas.
Maksas yra aunus vyrukas.
- O kaipgi judu? - iurktokai paklausiau. - Ar miegojot
kartu?
- Nagi, - Mailzas mirkteljo Desei, - taip mes jai ir pa
sakysim, ar ne?
Des papurt galv.
- Nejaugi negali sidmti? Gal Mailzas ir nuostabus
gundytojas, bet jis neveds, todl gali mane simylti. Man
juk labiau patinka miegoti su laimingai vedusiais vyrais, nes
jie nenori palikti savo mon.
- Btent. Laikausi taisykls neprasidti su nelaimingom
monom, nes joms gali kilti pagunda mesti vyr.
- Du seni romantikai, - paerzinau.
Nors man keistai palengvjo, irjau, kaip Mailzas ais
mingai iauia Desei plaukus, ir svarsiau, kad gal vis dlto
geriau bti mylimai, o ne suprastai.
Nors savaitgal to neparodiau, mane trikd trintis tarp
Liuss ir Dess. J gyvenimai buvo tokie skirtingi ir mora
ls, ir jausm prasme, kad man jau griso prie abiej taikytis,
nes umiau tarp j kukl viduriuk. Be to, nesugebdama
apsisprsti dl Makso visai isimuiau i vi, todl nuspren
diau pailsti nuo tempto Londono gyvenimo ir aplankyti
savo sen draug Nata, kuri mane kadaise supaindino su
Dulijum.
Nataa buvo itekjusi u Peregrino ir jie gyveno Nor-
folke. Buvo malonu, kad ms ryys nenutrko, nors pasi
rinkom tok skirting gyvenim. Ji pasitikjo tuo, k paino
210
jo - gyvenimu, kuris iorikai beveik nesikeiia. Su vyru jie
lankydavosi tuose paiuose pobviuose ir atostogaudavo ten
pat kaip ir prie dvideimt met. Tiesiog dabar juos lyddavo
unys ir gerai iauklti vaikai. Taiau net tada, nuobodiais
1988 metais, kai susitikdavom beveik kasdien, jau inojau,
kad niekada nesirinksiu tokio slygikai lengvo gyvenimo
kaip jos. Tais laikais buvo be galo populiarus romanas Su
grimas Braidshed. Jai ir jos aplinkai jis toks ir pasiliko.
Drabuiai gal ir nebe tie - susirinkus taurels prie vakarien
dabar galima mvti dinsus, blizganias palaidines ir av
ti auktakulnius, bet per nam pobvius ir oficialius oki
vakarus buvo laikomasi tokio pat alto oficialumo, atmieto
lengvabdikumu.
Tai galjo susukti man galv, bet pradjau maitauti. Kar
t, per vien prast vakar, kai kalba sukosi apie savo uau
gintus irnelius ir kaip blizginti sidabr, klausydamasi tui
kiojim ir aikiojim, visikai palau. Kodl auktuome
n nesugeba kalbti apie k nors tikra? Apsaugok Viepatie,
jeigu kas nors usimint apie tokius prozikus dalykus kaip
jausmai. Viskas apie iorin pompastik ir nieko apie vidin.
Kai kas neturi didesnio siekio, kaip nulkti nuo Krsta Rano
ledyno veicarijoje ant padklo arba ferariu pervaiuoti Af
rik. Gal dar pamatyti, kaip drambliai aidia pol? Jie taip
rpinasi, kad neisitaryt kirpiukai, jog neturi laiko pai
rti, kas yra viduje. Nuraiau juos kaip beviltikus kvailius ir
guodiausi, kad gal ir nemoku elgtis su vyrais, bet bent jau
mano jausmai tikri.
Po dviej deimtmei sddama prie Nataos stalo gal
vojau, koki padariau klaid. Pasirod, kad Peregrinas Sakvilis
yra itin doras vyrukas, padars puiki karjer Sityje. Jie turi dvi
211
Anna Pasternak
nuostabias, mandagias paaugles dukras ir gyvena klaidiame,
nejaukiai altame dvare su dailiai apkarpytomis gyvatvormis,
prie kuri kapstosi ypatingos storakojs dekoratyvins vitos.
Prie vakarien man pasil atsigaivinti, bet a nedrsau ls
ti ledin voni, todl sdjau prie inksto formos tualetinio
stalelio laisvame kambaryje ir spoksojau savo atvaizd vei
drodyje. Maiau jau ne t maiting, kompromisus nelin
kusi pauktyt, kokia buvau dvideimties. Tada kovojau dl
meils, emocinio suderinamumo ir inteligencijos, o dabar ia
sdjo netekjusi, vienia moteris, kuri net skmingiausiomis
dienomis nesijaut laiminga. Kur mane nuved ambicijos, ne
rimas ir pyktis? Ar jie man padjo susikurti tvirt santuok,
gauti pador, nekeist nam, apstatyti j pavyd kelianiais
senovikais baldais, turti gerai iauklt vaik ir dmesing
partner, kuris mane mylt u tai, kad rauklels mano veide
liudija kartu nueit ilg keli? Ne.
Beveik apimta transo prisiminiau, kad j namuose nepa
jusi jokio nerimo. Aiku, jie turjo pakankamai pinig, bet
kodl gi a nesiekiau tokio ramaus, tvarkingo gyvenimo? ia
niekas netrankydavo dur, stogas nesikilnojo nuo santyki
aikinimosi ir niekas nelaid kandi pastab, kaip daryda
vom mes, kai su Deimiu dar buvom vyras ir mona. Be jo
kios abejons, Peregrinas su Nataa niekada nekaudavo to
ki dalyk kaip Tu ipaikinta mergiot, Deize! Kartais tavs
tiesiog nekeniu. O a atsakydavau: Nieko panaaus. mo
ni santykiai yra tarsi veidrodis, Deimi. Tu nekenti savs.
Prisiminiau pat baisiausi ms kivir, kai pasikvieiau
vakariens savo leidj Sar i leidyklos Ludgate Press. Ti
kjausi j kalbti, kad leist man grti darb pusdieniui,
nes supratau, jog nedirbdama darau al sau. Kruopiai pa
dengiau stal, kovodama su noru tarpus tarp ind imatuoti
liniuote, viesiai rausvas roes pamerkiau j simetrikai pasta
tytas vazas ir pasistengiau, kad buto nuotraukas bt galima
ikart spausdinti Interjer pasaulio urnale.
Kai atneiau rozmarinais daryt rien su maomis kep
tomis bulvytmis ir parag virnlmis (pirkau pusgami
nius artimiausioje delikates parduotuvje), vienas i svei,
Alanas - madingas viej ryi specialistas, pareik, kad yra
vegetaras. Patikinau j, jog nieko baisaus, ir mintimis pad
kojau savo angelui sargui u tai, kad tinkamai parinkau srio
ris. Deimis pasisil atneti. Kadangi mes per vestuves
buvome gav dovan menik perspekso lent sriui ir pride
rint peil, man n galv neov, kad jis sr suds ne ant jos.
Aptarnaudama kitus sveius, mintimis virtuv jam siuniau
nurodymus: Mielasis, pasistenk ivyniodamas nenukraty-
ti oleli nuo okos pieno srio su esnakais ir Brangusis,
bk geras, padk stilton lentos kamputyje alia ekologik
aviini sausaini.
Kada pagaliau reikia suprasti, kad jeigu jau taip nori vis
k daryti idealiai ir bijai, kad vyras tavs nenuvilt, privalai
visk daryti pati? Man viskas atrod taip aiku, kad net atei
vis daryt ne kitaip. Bet tik ne Deimis. O gal jam tai buvo
tik dar viena puiki proga? Galimyb mane paeminti ar net
skaudinti, nes juk suprato, kaip man tai svarbu. Jis puikiai i
nojo, kad esu tiek pakvaiusi, jog negaliau valgyti neturda
ma servetls, ne taip kaip jis, kuris mielai nulaudavo vitos
sparnel ir riebaluotas rankas nusiluostydavo dinsus arba
kds krat, tuo mane tiesiog siutindamas. Taigi neturjau
labai nustebti, kai i virtuvs jis ijo neinas ilgai brandintu
minktu prancziku sriu bri, suvyniotu taukuot popieri.
213
Anna Pasternak
Be lentos. Net be lkts! Su atviru ikiu, o gal tai buvo
keistas jo humoro jausmas, pairjo man tiesiai akis, padjo
sr ant ms rank darbo stalo i viesaus klevo ir pradjo
pjauti didiulius luitus tiesiai ant popieriaus. irdama, kaip
ant stalo atsiranda didiuls riebios dms, supratau, kad jam
visai nerpiu nei a, nei mano norai.
Vliau, kai jau tvarkms ijus sveiams, grau prie nei
vengiamos temos. Bet kuris ms ginas pasibaigdavo mano
kertu - Lavinija. Srio lenta - Lavinija. Pasiklydom vaiuo
dami kaim - Lavinija. K irti per televizij? Lavinija. Kur
vaiuosim per atostogas - Toskan ar Tunis? Lavinija.
- Tu toks iaurus, Deimi, bandiau perrkti tekant
vanden.
Jis triumfuodamas stovjo virtuvs tarpduryje.
- Kas gi ia tokio, Deize? Ten buvo tik srio gabalas.
Kroviau indus indaplov, bet staiga atsigriau.
- Juk inojai, koks svarbus man itas vakaras. Norjau,
kad viskas bt nepriekaitinga.
- Joks prakeiktas etiketas, - spjaute ispjov it od, -
nepads tau gauti darbo Ludgate Press. Susitaikyk su tuo,
kad viskas baigta. Tu jau nieko nebegali.
Taip, pati supratau, bet atrod, kad j tai diugina.
- Kodl tu aminai mane vieai emini? Nejaugi taip ma
ns bijai?
- Bijau? - prunkteljo jis. - Tokios kvaios? Tau visai
galvoj negerai.
- Man negerai galvoj? Visai normalu sr dti ant srio
lentos, bet i kurgi tau inoti? Buvai iaukltas kitaip.
Deimis suakmenjo.
- Tu visikai nemoki padoriai elgtis, Deimi.
214
- Nejaugi manai, kad mandagus elgesys kaip nors pakeis
t ms santuokos parodij? - suuko jis. Tada ilk i kam
bario ir utrenk miegamojo duris.
Viepatie, kokia skausminga tiesa. Net dabar, sddama
ramiuose Nataos namuose, jauiau apmaud, tokia tada bu
vau sitempusi ir eista. Dl daug ko Deimis buvo teisus.
Koks gi skirtumas, kur pjaustysi sr? Ant sofos, unitazo
dangio ar ant grind. Svarbu, kad btum laimingas. Taiau
a buvau tokia nelaiminga ir taip bijojau ito jausmo, kad,
uuot pasakiusi Ddmiui: Klausyk, mes abu susituokdami
padarm klaid, vis dmes nukreipiau srio lent. Ms
santuok sugriov ne tai, kad Deimis srio nepadjo ant
plastiko gabalo. Tiesiog tai paskatino ms santuokos bomb
tiksti greiiau ir sprogti kurtinamai.
Nulipau apai vakarieniauti ir skausmingai stebjau,
kaip Sakviliai bendrauja su meile ir laisvai. Nataa nesiblak
tarp nuolankaus reikalingumo ir jausmus ataldanios nepri
klausomybs kaip a. Ji jau seniai suprato, kad artimiausias
kelias laim yra susitaikyti ir vertinti tai, k turi.
T savaitgal buvau priblokta, supratusi, kad esu visateis
to pajuokos verto elito nar. Anksiau tyiodavausi i toki
moni kaip Sakviliai todl, kad prie valg sukalba mald
ar kas sekmadien eina banyi, taiau dabar sdjau ant
suolo alia j, irjau, kaip sauls spinduliai veriasi pro vi
traus, ir man pasidar gda. Atrod, tarsi viskas, kas man
anksiau buvo brangu, dabar islydo pro pirtus ir suduo ant
grind. Ankstesns mano vertybs buvo siaubingai niekam
tikusios ir netikros. Kokia nauda i kandaus smojo, jeigu jis
eidia kitus? Kuo protas geresnis u gerum? Kuo neitiki
mas, meluojantis vyras geresnis u itikim ir pastov? Gal
215
Anna Pasternak
a pagaliau baigiu suaugti? O gal tiesiog pavargau stengtis?
Supratau, kad man ikilo grsm virsti savo paios karika
tra. Tiktina, kad treiame deimtmetyje pridarysi klaid,
atleistina, jei suklysti ketvirtame, bet apgailtina, jei sulaukusi
keturiasdeimties dar neinai, kas tau gyvenime svarbiausia.
Trokti linksmo, bet lengvabdiko Mailzo buvo tiesiog i
bandytas bdas kenkti savo ateiiai.
Kai grau, man paskambino Maksas.
- Deize, nenoriu tavs trikdyti, bet ilgiau negaliu laukti,
kol apsisprsi. Turiu inoti, ar mes pora, ar ne.
Mudu su Maksu be galo ilgai kalbjoms telefonu. Kai jis
paklaus, ar mudu pora, pasakiau ties - neinau, nes kol kas
bijau nueiti per toli. Jeigu tai reikia, kad galsiu tinginiauti
lovoje ir su juo kalbtis, tada diaugiuosi, jog esu troktama.
Jeigu tai reikia, kad toliau susitikinsim ir po truput suart-
sim, neprietarausiu. Bet jeigu tai reikia nerayt susitarim,
kad ms santykiai turi bti daug rimtesni, tada tegul jis ver
iau pasitraukia.
- Argi nenori vl itekti? - paklaus jis.
-Ties sakant, jau n nebeinau, - atsidusau. - inau, nu
skambs kaip i tikros budists lp, bet a esu taip nusivylusi
meile ir mano viltys lugo tiek kart, kad dabar tikiu tik da
barties galia. Turim gyventi ia akimirka, nes negalim pakeisti
praeities ir numatyti ateities. Stengiuosi daugiau prie nieko
neprisiriti, nes prisirius kyla lkesi. Bijau vl nusivilti.
- Niroka, - nusijuok Maksas. - Ar leidi sau ko nors
tiktis?
- O, taip, - sukikenau. - Mano geresnioji budistika pus
anksti umiega, todl guliu ir i naujo mintimis perkratau
216
savo svajones. Aiku, meldiuosi, kad senatvs sulaukiau su
vyru, kuris labiau nei kuris kitas nebijo savo vyrikumo. Su
tokiu, kuris narsiai dalijasi atsakomybe, bet gali iki aar su
sijaudinti dl malonaus kasdienio moni elgesio.
- Ak, vadinasi, trokti pusdievio?
- Taip, - sutikau, - nes jis turi mokti pakeisti vandens
iaup arba tualeto bakelio pld ir irinkti tinkamo dydio
nevulgarius apatinius.
- Tada kyla klausimas - kelnaites su juostele ar i pran
czik nrini?
- Vyrikas ifono kelnaites.
- Nesistebiu, kad gyveni dabartimi. Tau beveik nemano
ma tikti, - papriekaitavo Maksas.
- Na, vyras nuo moters skiriasi tuo, kad vyro neatstumia
moters apatiniai. Jo tikslas vis tiek juos numauti. O a, kai tik
pasibuiuoju su vyru, ikart pradedu svarstyti, ar jo kelnaits
pailgintos, ar ne. Jeigu jis mvt tik juostel, mane tai i kar
to visikai atstumt.
- Nelabai budistikas poiris, tiesa? - paklaus Mak
sas. - Maniau, svarbiausia tai, kas viduje. Turiu galvoj jo siel,
o ne sumutini dut.
Staiga man jo balsas pasirod nuostabus - emas, truput
gerklinis, lyg kvieiantis paidykauti.
- Na, gerai, maoji budiste, pacituok dar k nors i savo
gyvenimo pamok, - paragino Maksas. - Jos tokios keistos,
kad labai jaudina.
- Ar nori praktikos? Nemanoma sunaikinti nieko, kas
tikrai vertinga, nes niekur nedingsta tai, ko imokai, o ge
ras poelgis nebna pamirtas. O gal nori Deizs Dli i
minties? Atpainsiu tikrj meil i to, kad vyras, su kuriuo
217
Anna Pasternak
esu, mans paklaus: Apie k galvoji? ir nuoirdiai nors
igirsti atsakym.
- Man geriau tavo menkos silpnybs negu kasdieniai da
vatkiki pamokslai. Pasakyk dar tris.
- Tik tada, kai priadsi man pasakyti keturias savo.
- Sutarta, Dli.
- Gerai. - Akimirk susimsiau. - Negaliu paksti, kai
mons ada dar kart panaudoti arbatos pakel ir ant arbati
nuko jis kabo kaip maas idivs rudas maias. Nepakeniu
drungnumo, todl mane siutina, jeigu arbata, kava ar sriuba
nedegina lieuvio. Taip mgstu ruden, kad kartais nuo rau
don ir oranini spalv man pradeda smarkiau plakti irdis.
Maksas patenkintas prunkteljo.
- Gerai, dabar a. tai. Man patinka, kai nuo didiulio sti
klinio pastato atsispindi viesa. Nemgstu tatuiruot moter.
Mgstu diaz ir negaliu paksti fakto, kad esi originaliausia
i vis mano sutikt moter, bet tavs nemanoma suiupti.
- K turi galvoj?
- Klausyk, Deize, suprantu, kad esi nusideginusi santykiais
su vyrais, bet nesaugok to atstumo tarp ms. sileisk mane.
-Jau nebemoku.
- Susitikim kit savaitgal ir a tave po truput imokysiu.
Des mans lauk namie sekmadienio vakare po savait
galio su Maksu. Ji net nubgo nupirkti keptos uvies su bul
vi trakuiais. Valgm virtuvje, usigerdamos stipria kava.
- Na? Kaip seksi? Vis savaitgal galvojau apie tave.
- Ne visai taip, kaip tikjausi, - nusimaiviau.
Paaikinau, kad kai Maksas usuko mans vaiuojant
viebut Kotsvolde, jau buvau beveik apsvaigusi nuo geismo.
218
Vis savait sivaizdavau, kaip su juo gulsiu, todl nekan
travau nuvaiuoti ir nusiplti t priverstinio celibato kiaut.
Mintyse pripainau visus sekso su jaunesniu vyru pranau
mas - prot sujaukiantis seksas su energingu grauoliuku tu
rjo mane visai apkvaiinti, tiesa?
Tik jusi vonios kambar, ikart patikrinau, ko ten pri
dta (nuostabi levand kvapo LOccitane kno priei
ros priemoni), tada palieiau chalatus, ar jie stori ir minkti
(atuoni balai i deimties). Vliau greit atsidariau mini bar
(buvo pridta mading vitaminizuot grim) ir paglosiau
pkuot lovos utiesal, o tada ant jo isitiesiau kuo labiau
viliojaniai. Maksas nusiypsojo ir atsisdo alia.
- Dieve, tu tikrai labai patraukli, - pasak jis.
- Atrodai labai nustebs, - paerzinau.
Jis ltai pirtais perbrauk mano lp kontr. Kai jau
maniau, kad susprogsiu, pasilenk ir pabuiavo.
- Ta akimirka buvo tokia nuostabi, - pasakojau De-
sei, - nes kai jis pradjo mane nurenginti, pasijutau seksuali,
saugi ir laiba. - (Pastarsias penkias dienas nevalgiau miltini
patiekal, todl mano pilvas keistai dubo. Be to, leidau sau
nusipirkti La Peria komplektl - liemenl ir kelnaites. Bet
ne juod, o blausiai rausv.) - Usimerkiau ir mgaudamasi
palaima laukiau, kol tai vyks. Buiniai ir glamons tssi... ir
tssi. Prabgo dar kuris laikas, visai kaitau, bet viskas, taip
sakant, tuo ir pasibaig.
- Nori pasakyti, jam nieko neijo? - pusiau juokdamasi,
pusiau isigandusi suriko Des.
- Taip, - atsakiau. - Po kurio laiko jis atsisdo ir prisipa
ino, kad jam nieko neieina.
219
Anna Pasternak
- Tikiuosi, parodei uuojaut? Vyrai labai jautrs, jeigu
nevyksta erekcija.
- Atvirai kalbant, siutau. Nesupratau, kodl jis negaljo
man nieko padaryti. Patikk, mano pasitikjimas savimi nuo
to nepadidjo. Nors stengiausi neparodyti, pagalvojau: Kaip
visada! Pagaliau buvau subrendusi rimtiems veiksmams, o ne
kokiai kietai derelei.
- Vargelis Maksas. K jis dar?
- Ties sakant, savo kalt atpirko, nes elgsi labai norma
liai. Jis nujo tiesiai prie mini baro ir atkimo butel brangaus
ampano. Tada gro lov su dviem taurm ir paaikino, jog
jam nepavyko tik todl, kad manim labai avisi. Sugebjo pa
sijuokti, es taip nekantravo laukdamas nuostabaus savaitga
lio, jog visk sugadino. Sak, kad jam taip dar nra buv, ir a
patikjau. Gal gale mus artimai susiejo juokeliai apie visikai
tyr nevankj savaitgal.
- Daugelis vyr bt klaikiai susierzin ir tau bt tek
vis laik guosti, - pasak Des.
- Keisiausia, kad Maksas man pasirod tik dar patrau
klesnis, nes sugebjo atvirai pasijuokti i savo trkum. Man
tai pasirod labai seksualu ir brandu.
- Tai ar pagaliau viskas baigsi gerai? - Des trinkteljo
kumiu stal.
- Taip. Anksti kit ryt. Mes abu buvom apsnd ir nieko
nesitikjom. Manau, jam po to labai palengvjo. O kadangi
a irgi labai seniai nesimyljau, jauiausi tarsi vl praradusi
nekaltyb.
- Na ir kaip?
- Velnikai nuostabu, - atsakiau.
9 S KY RI US
Pasimyljimas, ne bendravimas
Kadangi kur laik buvau nemaiusi Liuss ir jauiau kalt dl to,
kad draugms nesutariant vis dar gyvenu pas Des, nuspren
diau j netiktai aplankyti. Ji neatsiliepinjo mano skambu
ius, todl svarsiau, ar mano artumas su Dese jai neatrod
kaip idavyst. inojau, kad paprastai tarp treios ir ketvirtos
valandos popiet ji bna namie, atsikvepia prie skubdama
mokykl. Nupirkau didel balt roi su aliais lapais puok
t ir dut cukrumi apibarstyt rausv keksiuk mergaitms.
Mailzui pasakiau, kad knygyn griu madaug po valandos.
Lius atidar duris. Kai pamat mane, atrod, jai nuo ir
dies nusirito akmuo. Nuoirdiai apsikabinom. Pamusi gles
paklaus:
- Ai, bet k jos reikia?
- Draugyst, - atsakiau. - A tavs pasiilgau.
Viduje atrod kitaip. Ramiau. Kakas pasikeit. Nepri
siminiau, kad priekambaryje biau maiusi moderniojo
meno krini.
221
Anna Pasternak
Lius mane nusived virtuv ir ukait arbatin. ia
akis krito ideali tvarka, lyg viskas bt pakeista ir kruopiai
priirima. Namas atrod tutesnis, bet jame jau nejutau to
kios vienatvs, kokia buvo man lankantis pastarj kart.
- Truput persitvarkei? - paklausiau.
- Imeiau daug nereikaling griozd. - Lius atsisdo
prie mane prie virtuvs stalo ir pirtais sukiojo auskariuk
su briliantu. - Deize, Edvardas mane paliko. Viskas baigta.
Visikai.
- Edvardas tave paliko? Kada?
- Prie mnes.
- Prie mnes? - pakartojau priblokta. - Kodl nesakei?
Ar todl neatsiliepei mano skambuius?
Lyg nordama ilgiau sugaitoji apsidair. Pagaliau ltai ir
rytingai prabilo. Atrod, buvo jau ne kart repetavusi.
- Nesakiau, nes turjau susivokti pati. Bijojau, kad mans
gailiesi nuo tada, kai suinojau apie Edvardo neitikimyb.
Be to, man gda prisipainti, kad esu vienia motina. Skamba
labai keistai. Taiau kai jis ijo, nusiminiau ne taip, kaip buvo
galima tiktis. Man patinka, kai namie tylu, neskamba telefo
nas ir niekas dl mans nesijaudina. Pirm kart per daugel
met gyvenu ramiai. Dabar, kai mergaitms viskas paaikin
ta, galiu vis dmes skirti sau. Keista, bet Edvardo ijimas
mans nepriblok, tik nemalonu, kad esu vienia motina, o
mano artimieji reikia iek tiek globjik uuojaut: Varg
el, visa tai jai tenka itverti vienai. Gal mano smon to
dar nesuvokia, o gal todl, kad jo nuotaik kaita buvo visi
kai nepakeniama, kai ijo, pajutau tik didiul palengvji
m. - Klausiausi ir bijojau pajudti, o ji kalbjo toliau: - Jis
222
ijo po barnio pus penki ryto. Susipykom dl to, kad mane
itiko nervinis kosulio priepuolis. Kosulys ujo miegant ir jis
pasak, kad tyia trukdau jam miegoti. Staiga tarsi isiver
Vezuvijus. Pratrko slopintas skausmas ir niris. Jis oko i
lovos, pareik, kad daugiau nebegali itverti eimos ir nori
ieiti. Liepiau tutuojau susikrauti daiktus, o jis taip ir padar.
Sviediau juodus iukli maius. Kol juos krovsi daiktus,
itutinau indaplov ir skalbimo main sukroviau patalyn.
Lius pasakojo, o a galvojau, kad mus vienija maos,
skausmingos detals. Dl j tampam silpni, bet kartu sti
prs - ir tokie mogiki. Vyras paliko j su dviem maais vai
kais. Neinodama, k toliau daryti, ji msi skalbti.
- Kai jis ijo, - pasakojo ji toliau, - atsiguliau tokia rami,
kad net sunku patikti. Neverkiau. Tiesiog irjau j laikrod,
kol atjo laikas adinti mergaites ir veti jas mokykl. Tada
nuvaiavau jogos usimim. Diena tekjo kaip prasta. Vie
no dalyko Edvardui ieinant niekada nepamiriu. Nusines
daiktus main, gro nam ir ulipo vir. Maniau, nueis
pairti mergytes, pajus sins grauim ar dar k nors...
todl nusekiau i paskos. Bet jis pasuko voni geliu susitepti
plauk. Kakodl tai mane pribaig. Tarsi usivr mano ir
dies vartai. irjau kadaise dievint vyr ir galvojau: Tu
tik tuiagarbis, bestuburis komediantas.
- Ar manai, kad po ius Edvardas susirado dar vien?
- Manau, taip, - ramiai atsak Lius. - Vyrai paprastai
ieina pas kit.
Linkteljau.
- Taip, moterys stengiasi itverti ir susitaikyti su vienatve,
nes bnam per daug skaudintos netrukus vl su kuo nors su
223
Anna Pasternak
artti, o vyrai i nepaaikinamos baims puola j svetim glb
arba j ilt kokios nors bobs lov.
Lius nusiypsojo.
- Reikjo tau pasakyti anksiau. Taip ir maniau, kad suprasi.
- Suprasiu? Galiau parayti scenarij. - Raminamai
spusteljau Liusei rank. - Dar nesu tavs maiusi tokios u
tikrintos ir labai tavimi didiuojuosi. Tave kartais apims pa
nika, bet patikk, viltis nustelbs apgailestavim.
Nusprendiau pralinksminti Lius ir nusivesti vakarl.
Prekiauti savitaigos knygomis man gerai saksi, todl sulau
kiau populiarumo tarp vairi raytoj. Nusitempiau Lius
naujo amerikiei raytojo ado Piso pristatymo vakarl.
Jo knyga Likimo ir avjimo alchemija puikavosi Jungtini
Valstij bestseleri sra viruje. Mudvi atsisdom sals gale
ir klausms, kaip adas, itin malonus ir patrauklus raytojas
su Gucci batais ir didoku pilkvai kostiumu, kalba apie vie
natvs sukeliam, retkariais visus aplankant vidin skausm.
A nuolat kumiavau Lius ir nabdjau:
- Matai? Kaip tik t ir turjom igirsti.
Skeptikai nusiteikusi Lius iliko rami, bet supratau, jog
reikia laiko, kad ji susitaikyt su naujomis mintimis.
- Poreikis jaustis igirstam, reikalingam ir svarbiam
yra toks stiprus, kad j patenkinti stengiams bet kokiomis
priemonmis, - kalbjo adas ir galjau prisiekti, kad iri
tiesiai mane. - Kai kam naujas romanas rodo, kad viskas
gerai, taiau labai danai jis slepia daug didesn skausm
sielos gilumoje. Daugelis imoksta su juo gyventi ir apie j
negalvoti, bet esm ta, kad tas skausmas niekur neinyksta.
Ieitis ne slptis svetimoje lovoje ir ne ulieti dinu, o j pri
224
painti. Tik isilaisvins nuo buvusio skausmo mogus gals
iebti tikrus jausmus.
- Sen paistal krva! - sunypt Lius iupdama vyno
taur pasibaigus paskaitai. - Kodl gi negalima prasiblakyti?
Noriau umegzti roman. Ties sakant, mano svarbiausia
uduotis yra kuo greiiau susirasti meilu. Na ir kas?
- Nieko blogo, bet adas norjo pasakyti, kad tu turi
suvokti savo motyvacij, - paaikinau. - Jeigu tavo romanas
bus skirtas vien pamirti nesmagumui dl to, kad tave paliko
Edvardas, su tikrais nemalonumais susidursi vliau. Ar nori,
kad skausmas praeit greiiau? O gal tau labiau patinka u
trukusi kriz?
- Noriu vl jaustis moterika, - pasak Lius.
- Bet kam tau reikia romano? Argi nesiklausei, k sak
adas? Jis paaikino, kad daugeliui moni neutenka dr
sos kam nors kitam, iskyrus roman. Ypa jeigu jie nusivyl
meile. Kodl nenori vl pamilti?
Akimirk Lius atrod tokia nirusi, kad isigandau, jog
svies mane vyno taur.
- Deize, diaugiuosi, kad savitaigos paistalai padjo tau
daryti karjer, bet kartais noriau tave pasmaugti. Ne visi
gyvename Deizilande - keistame svajoni pasaulyje, kuria
me pasirodys didysis gelbtojas Kupidonas ir nykius ms
gyvenimus apibers stebuklingomis dulkmis. Keturiasdeimt
metei su dviem vaikais sulaukti tikros meils beveik taip pat
paprasta, kaip pastebti, kad jos papai tokie pat, kokie buvo
prie vaik indym.
Nesuspjau atsakyti, k esu skaiiusi: nors ir vyksta tiek
daug skyryb, o karjeros moterys atmeta santuok, keturias
deimtmeiai, penkiasdeimtmeiai ir dar vyresni suranda
225
Anna Pasternak
tikrj meil. Staiga ant peties pajutau kakieno rank. Atsi
grusi pamaiau besiypsant ad Pis.
- Ar js Deiz Dli?
Kartai linkteljau. Susipainti su garbinamu raytoju at
rod neprastai intymu jau vien todl, kad nors buvau tik vie
na i daugelio kit milijon skaitytoj, jauiausi, tarsi jis man
bt atskleids savo slapiausias mintis.
- Girdjau, jums galima pasipirti, - pasak jis.
- Kodl? Ar js vienias? - altai sikio Lius. - O gal yra
ponia Pis? Ar jums tiesiog dar trksta nuotyki?
Liuss vilgsnis buvo toks karingas, kad tuoj pajutau ko
vos azart, nes niekada nebgdavau i mio lauko. Atrod,
kad ijus Edvardui jos lumas gavo laisv.
adas irjo j pro tankias, usirietusias blakstienas.
- Aiku, kad yra ponia Pis, - ltai atsak.
- Ar tai js tikra pavard? O gal ji irgi igalvota? - pa
klaus Lius.
- Pavard tikra, tik pakitusi rayba, - atsak jis. - Anksiau
ji bdavo raoma Piece, kaip piece of action - veiksmas.
- Kakodl nesistebiu, - r Lius ir staiga nujo alin.
- Ketinau pasakyti, - adas atsigr mane sukaups vis
savo aves, - kad labai noriau apsilankyti js knygyne.
- Ak, bt puiku, - atsakiau. - Surengsiu autograf pa
siraym.
T ryt dliojau ado knygas Likimo ir avjimo alche
mija, nes jis turjo atvykti pasirainti autograf. Staiga pro
duris siver Lius i pykio paraudusiais skruostais.
- Tave maiausiai tikjausi pamatyti, - pasakiau. - Ar i
nai, kad po valandos ar dviej ia ateis adas Pisas?
226
- Pamirau t pakvail. - Lius mane apglb. - Ak,
Deize, manyje kunkuliuoja toks nuoirdus, baisus sitis, kad
apie niek kit negaliu galvoti.
Pasodinau Lius ir daviau pamaigyti kamuoliuk nuo
streso.
- Vakar vakare pasirod Edvardas susirinkti paskutini
daikt, - pradjo pasakoti ji. - Man taip palengvjo, kad j pa
maiusi nieko nepajutau. irjau jo isigandus, ibalus veid
ir nieko nejutau. Nei ilgesio, nei sielvarto, tik nuostab, kad ka
daise jam kak jauiau. Kai ivaiavo, pamaiau, kad pasim
skrudintuv. sivaizduoji? Nepagalvojo apie mergaites ir k jos
valgys pusryi. Tai buvo taip smulkmenika ir ugaulu, kad tie
siog siutau - tiek met sugaiau su mogumi, kuris neturi joki
moralini vertybi. Jo nra u k gerbti. - Ji svied kamuoliuk
ado knyg krv ir i susibavo. - Tiesiai deimtuk.
- Nejaugi nesupranti? - Pradjau tvarkyti Piso knyg pi
ramid. - Akivaizdu, kad tu j pradedi paleisti emocikai. Jis
pasim skrudintuv, nes daugiau neturjo ko pasiimti.
Lius sugargaliavo taip, kad net apmiriau.
- Tu teisi. Dieve, itekjusi supranti, kad pirma to mo
gaus gerai nepainojai, o isiskyrusi suvoki, kad taip ir nepa
vyko jo painti.
- Taip ir jauiausi palikusi Deim, - pasakiau. - Iteki
u vyro todl, kad tau labiau patinka jo pateikta tavo versija.
O tada isiskiri ir atsigrusi iri t alt, pikt nepasta
m vyr, kurio nebegali paksti.
- Judu su Deimiu bent jau neturit vaik, todl tau ne
bereiks su juo susitikti. O man teks matyti, kaip Edvardas
lankys mergaites, nors su juo kalbdama jauiu tik nevaldom
antipatij.
227
Anna Pasternak
- Nemanau, kad taip bus aminai, - pasakiau. - Gul
davau ir galvodavau, kaip nekeniu Deimio, o dabar man
atrodo, kad j sutikusi jausiau tik nuoird draugikum. Po
kurio laiko supranti, kad vis dlto jus kakas siejo. O js turit
dvi nuostabias mergytes.
- O man gaila Edvardo ir buvo gaila Deimio, - sudun
deno vyrikas balsas ir pamatm i u prekystalio ilendant
Mailz. - Vargai apgailtini mulkiai.
Mailzas peroko per prekystal, prijo prie Liuss ir pabu
iavo lpas. Apstulbusi ji atlijo.
- Nagi, - nusiypsojo jis. - Tau to reikjo. Man atrodo,
kad k tik isiskyrusi moter viduje slypi tampos kamuo
liukas. Viena vertus, jos nepatiklios ir nepatyrusios, bet jau
ia nenumaldom, naikinani ir net fizin aistr nusimesti
panius.
- Tu neklysti, - aikteljo Lius.
- Kodl n karto mans nepabuiavai, kai palikau Dei-
m? - sieidusi paklausiau.
- Todl, kad tavo nepatiklumas ir nepatyrimas pranoko
fizin glamoni poreik. Btum ne tik neaprimusi, bet ir dar
labiau sitempusi.
Paskui Lius ijo priadjusi pasirodyti vliau, kai ado
nebebus, o a stebjau, kaip jis pasirainja savo knygas flir
tuodamas su kiekviena nuskriausta moterimi, tai yra su vi
somis atjusiomis moterimis, protingomis, bet itutjusiu
vidumi, ir galvojau, koks skausmingas daugelio moni gy
venimas. ios moterys buvo parbloktos nevilties ir susiei-
dusios dtant viltims, todl j trokimas surasti ramybs ir
pasitenkinimo oaz buvo beveik materialus. msteljo lyg ir
matytas veidas. Kai moteris atsigr, atpainau Siuz.
228
- Kaip laikaisi? - paklausiau pasisveikinusi.
- Gerai. Po neskms su Edvardu vyrus pradjau irti
atsargiau, - atsak ji.
- Suprantama, - nusiypsojau.
- Nesuprantu, kodl anksiau neatjau j Mailzo knygyn.
Nemaniau, kad ia taip gyva.
- Paprastai taip nebna. Tik mudu su Mailzu persimetam
kandiomis replikomis.
- Neabejoju, kad jam tai tik j naud.
Prijo adas ir a juos supaindinau. Paaikjo, kad Siu-
z daug ino apie ado darb, todl man ov galv, kaip
Edvardas jos nevertino. Ji buvo ne tik alta, grai meilu. Su
kindamasi tarp moni igirdau, kaip adas pasak Siuzei:
- Siela naudojasi sine, kad sau nepakenkt.
domu, kiek ji jam papasakojo apie save? vilgteljau, o ji
man pamerk ak.
Abejingai pilsiau paprast vyn popierines stiklinaites ir
briau dubenis tortilj trakuius. Tuomet prie mans prijo
adas su akademikos ivaizdos madaug penkiasdeimties
met garbanota juodaplauke.
- Deize, susipaink su mano leidja Insight Publications
Dene Skipvit.
- Labas. - Ji ities rank. - Js tiesiog stebuklingai at
renkate knygas. Atrodo, taip gerai numanot, k mons nori
perskaityti.
Pajutau, kaip raustu.
- Ai, - padkojau. - Greiiausiai taip nutinka atsitikti
nai, ne dl nuovokumo.
- Ak, nuoirdiai abejoju. - Ji itrauk i rankinuko savo
kortel ir padav man.
229
Anna Pasternak
Man buvo labai malonu, nes nebuvau pratusi, kad mane
girt profesionalai. Kai pamiau kortel, ji pridr:
- K gali inoti, gal kada nors ir pati paraysite knyg.
Pasijutau didiausia apgavik. Negabi vidutinyb, ne tokia
kaip adas Pisas su stipriu, originaliu inovo balso tembru.
Sutinku, iskyriau i kit kelias knygas, kurios galt tapti
bestseleriais, nes man jos pasirod taigios, bet juk tai tikrai
ne mano nuopelnas?
Staiga pamaiau pro duris einant Maks Naitl.
- Deize, - pasak jis. - Turiu tau t pasakyti. Bijau, kad
tau labai nepatiks.
Mintyse ikart apmeiau kelis variantus, bet pernelyg
nesusijaudinau. Tikriausiai jis gavo usakym ilgokai pa
dirbti usienyje, todl dabar teks bendrauti per atstum?
Bet juk gali bti gana smagu. Diaugsmingi susitikimai
oro uostuose, skubus pasimyljimas viebutyje, grauds at
sisveikinimai ir ilgesio kupinos dienos, nerimtos inuts ir
lengvabdiki elektroniniai laikai. Ne, jis apsirinka. Mans
tai visikai nesutrikdys. Ties sakant, net iblakys nuo
bodul, kur neivengiamai skatina kasdienis bendravimas.
Jeigu jis gyvent viebutyje, bt didels sskaitos u bran
gi kambari tarnyb ir skalbimo paslaugas, bet nereikt
veisti pridegusi keptuvi isikepus bulvi ir matyti, kaip
savo nevarius apatinius jis meta skalbykl. Bt net la
bai gerai. O gal jis turi nemalonum? Pavyzdiui, motina,
suinojusi, kad susitikinja su vyresne isiskyrusia moteri
mi, pakl triukm, nes neturs kuo pasigirti savo brido
partnerms. Tokie rpesiai lengvai veikiami, juolab kad jo
motinos nebuvau maiusi ir n neinojau, ar ji i viso loia
brid ir yra snob.
230
Kol svarsiau, jis mane stumteljo sandliuk ir udar
duris. Atsisdau ant knyg ds ir laukiamai irjau.
- Deize, man nelengva pasakyti, bet a sutikau kit.
- Sutikai kit? - nesuvokdama pakartojau.
Mane sum juokas. Su savo kvaila arogancija ir lengva
bdikumu, slopinaniu prast nuomon apie save, pagalvo
jau: Nebk kvailas. Kaip galjai sutikti kit, kuri bt links
mesn ir originalesn u mane?
Maksas atsiklaup prie mane, kad galt irti tiesiai
j akis.
- Klausyk. Tikrai nesitikjau, kad taip gali vykti, nes tu
man labai patinki ir a nekantravau suinoti, kaip viskas klos
tysis toliau...
- Labai patinku? - pakartojau jau daug kandiau. - Labai
patinku? Kodl nebesakai: Originalesns moters dar nesu
sutiks, bet negaliu tavs pasiekti? Neusisklsk. sileisk...?
- Taip, aiku, - sumikiojo jis, - visa sakiau, nes taip jau
iausi, bet nuoirdiai pasakysiu, kad tokio nuostabaus i
kio dar nebuvau patyrs ir mane tai avjo.
Atsistojau. Keista, bet daugiau nieko nejauiau, tik pykio
bang, besiritani per strnas. Maksas irgi paoko.
- Ak, vadinasi, a buvau ikis, bet nugaljus dingo vir
pesys? Kai pagaliau pasimyljom, - nors pripaink, kad ne a
pasakiau: Tu man per daug patinki, todl man nieko neiei
na, - susiradai kit, gards ksnel?
- Nra reikalo kalbti taip kandiai, - pasipts pasak
Maksas, o man kilo noras j nudurti.
- Kandiai? Kandiai! Nejaugi js, vyrai, nesuprantat?
Jauiuosi tarsi igrta, o tu dar man veid sviedi lapi maz
got. Sakiau, kad a kitokia. Paeista. Bet tu mans vis tiek
231
Anna Pasternak
siekei. tikinai, kad galiu tavim pasitikti, bet kaip tik tada,
kai mano budrumas susilpnjo ir pasirodiau tokia, kokia esu,
pasakei, jog nesu tau pakankamai gera.
- Niekada taip nesakiau, - paprietaravo Maksas.
- Ir nereikjo. Sutikau kit yra tas pat kaip sutikau
geresn.
Maksas iseks atsiliejo j sien, o a pagalvojau, kaip sun
kiai vyrai itveria emocines krizes, kurias patys sukelia.
- Su ja tiesiog lengviau, - pavargusiu balsu pasak jis.
- Todl, kad ji jaunesn? - paklausiau.
- I dalies taip. Nra joki lkesi. Mes tiesiog galim
smagiai leisti laik, nes ji dar per jauna, kad trokt itekti
ir turti vaik.
- Bet a niekada nesakiau, kad noriu u tavs tekti ir
turti vaik.
- Nereikjo sakyti. Tavo amiaus moterys visos to trokta,
tiesa? - Maksas narsiai - ir iauriai - kalbjo toliau: - Ben
draudamas su vyresne moterimi vyras jauia poreik bti toks,
kokie nebuvo kiti. Gal gale pajutau, kad man tai per sunku.
- Taip, - atsakiau nusivylusi. - Suprantu.
Jis nuleido galv ir pasuko prie dur.
- Nuo tada, kai pirm kart mane pakvietei j pasimatym,
pakeitei giesmel, - kandiai pasakiau. - Regis, negaljai pa
ksti dvideimtmei dl j kapriz.
Jis stabteljo, bet nutyljo. Ir nereikjo nieko sakyti. I
veido buvo aiku, kad galvojo: Visos prakeiktos moterys turi
kapriz.
Kai Maksas ijo, susmukau ant grind. Nors verkiau,
kai mane surado Lius su Mailzu, sidmjau, koks nevarus
kilimas ir kad btina j isiurbti. Gal tokiomis akimirkomis
232
veikia savisaugos instinktas, nurodantis imtis kitoki darb?
Nors i skausmo plyta irdis, aikiai matai, kad kakas dro
pietuk ir skiedreles met ant grind.
Lius mane apglb.
- itaip nenusimink, - pasak ji. - Joks vyras to nevertas.
- Ji teisi, - mirkteljo Mailzas. - Mes visi esam trenkti
niekai, apsimetinjantys, kad norim rimt jausm, nors i
tikro mums reikia tik truput jaustis savininkais.
- sidmsiu, - atsiliep Lius, purtydama galv.
Po dviej valand, pamusi i mokyklos mergaites ir nu
veusi jas seneli but Londone, Lius gabeno mane pas
mam.
- Bet pas j Aribaldas, - pasakiau. - Ir visai nereikia jos
lidinti savo nevykusiu gyvenimu. Tai, kad nemoku isaugo
ti rimt santyki, jos nuomone, rodo, jog yra niekam tikusi
motina.
- Ji tave myli, - atsak Lius. - Tavo skausmas yra jos
skausmas. iaip ar taip, jau paskambinau, ir ji ms laukia.
Uuojauta kepa orkaitje, o velnus rpestis jau patiektas.
Nusiypsojau.
- Tai kaip tau patiko Mailzo buinys?
- Jau buvau pamirusi, kaip gali sujaudinti svetimo vyro
prisilietimas. Jauiausi kaip danguje, kai Mailzas paliet mano
dins juosmen.
- Taip, tai, kaip mogus lieia, pasako visk. Nepamirk,
kad kai Mailzas lieia tau nugar, tai reikia tik vien dalyk:
Ar greit man atsiduosi?
Lius nusijuok.
- Jis tiesiog maldavo, kad ateiiau pas j. U tai biau
atidavusi visk, bet prisiminiau, kad turiu vaiuoti mokykl
233
Anna Pasternak
mergaii. Prie mokyklos vart labai nusiminiau, nes ov j
galv, jog vienia motina j pasimatymus gali eiti tik sponta
nikai.
- Mums reikia pasimyljim draugo. - Lius atrod su
glumusi, tad a paaikinau. - Tai priimta Jungtinse Valsti
jose. Susitinki su geriausiu draugu, su kuriuo esi pasimyl
jusi. Buv draugai patys geriausi, nes jau ibandyti. Tai ne
taip ema kaip vienos nakties nuotykiai, bet ne taip sud
tinga kaip romanas be joki jausm. Tiesiog turi mog,
kuriam gali bet kada paskambinti, o paskui draugikai eiti
savais keliais.
- O kas, jeigu kuris nors pajunta rimtus jausmus?
- Va ia tai pavojus. Turi nesimylti, antraip nieko gero
nebus. Be to, svarbu susitikinti tik iuo tikslu.
- Tai kodl taip nesusitikinji su Mailzu? - paklaus
Lius.
- Dl to paties kaip ir tu, - atsakiau. - Mes abi nega
lim utikrinti, kad jo nesimylsim. Mailzas tikras velnias, bet
veriau pastamas velnias...
Vliau, jau namuose, mama nuoirdiai stengsi mus pra
linksminti. Ji arst iltus motinikus iminties perliukus ir a
vl pasijutau saugi. Aribaldo nesimat, o tai buvo patogu, nes
kad ir kokia btum suaugusi, nori, kad tavo mama bt tik
mama. Ir nesinori galvoti, kad ji yra kakokio vyro meilu.
Mama ukr idin ir lepino mus arbata, namine slyvie-
ne ir bandelmis.
- moni nepakeisi, - spjo ji. - Js, mergaits, turit tai
suvokti. Vyrai yra tokie, kokie yra, o js tokios, kokios esat.
Arba oki, arba ne, ir viskas.
- Tai kaip susirasti tinkam? - paklaus Lius.
234
Pamirau itekti ui. svajoni vyro
-Tas vyras nebtinai turi bti toks pat kaip tu. Judu turit
atitikti kaip raktas spyn. Svarbiausia suderinamumas.
- Bet kaipgi j surasti? - suinkiau.
- Reikia juo tikti, o tai reikia, kad turi tikti savimi. Tik
tada bus visikai aiku, ko nori ir ko nenori.
- Ak, taip. adas Pisas apie tai rao savo knygoje, - su
sijaudinusi pasakiau, o Lius uvert akis. - Ne, paklausyk.
Turim savo bsimam vyrui parayti laik.
- Dar n nesusipainusios? - nepatikliai paklaus Lius.
- Taip. Pakviesim j pasirodyti ms gyvenime. Visata
tarsi pasiuntinys. Nagi, neturim ko prarasti. Pabandykim.
- Ar tuose laikuose turim daug atskleisti? - tyiodamasi
paklaus Lius.
Mudvi su raikliais ir bloknotais sdjome lovose jau per-
sivilkusios piamomis.
- Ar galima rayti: Noriau, kad nebtum negalus
arba graus nyktukas, bet bt gerai, jeigu turtum y
m draug. Tik prayiau, kad nebt plaukais aplusios
nugaros, ilstanios smailos barzdels, vyrikos rankins ir
auksini papuoal.
- Manau, turtume sutelkti dmes tai, ko savo gyveni
me norim, o ne ko nenorim, - sukikenau.
Staiga Lius rimtai atsiduso.
- Daug sunkiau, kai turi vaik, nes esi ne viena. Vyras turi
pamilti tave ir tavo vaikus. Visos vienios moterys meldiasi,
kad sutikt nuostab vyr, kuris bt puikus tvas. Biologi
niai tvai pamirta, kad gav teis lankyti savo vaikus su kalts
dovanomis jau nebra tikri tvai, nes j kasdien alia nebna.
O naujas vyras tampa tikru tvu, nes jam tenka taikytis su
235
Anna Pasternak
nemigos naktimis, kaprizais. Be to, jis turi mamyte dalytis su
vaikais, turti daug kantrybs, brandos ir meils.
- Tai visa ir urayk. Visos ios savybs yra esmins,-
pasakiau.
Ne slegianioje, o malonioje tyloje param laikus. Tada
Lius papra, kad a perskaityiau pirma. Susijaudinusi giliai
kvpiau.
- Mielas gyvenimo partneri, - pradjau, - nesitikjau,
kad kada nors man teks parayti it laik, nes buvau itek
jusi ir maniau, kad laimjau kov su vienatve. Dabar man at
rodo, kad tas meils iekojimas ir tapo mudviej kova. irdis
mane taip apgavo, kad vis lengviausia bt buv usisklsti
savyje, nusileisti ir mokytis gyventi turint visk, iskyrus my
lim partner. Turti nuostabi draug, mokti velgti gro
paprastuose, kasdienikuose dalykuose: saullydyje, pavasario
iedelyje, melodingoje dainoje. Laim grsti tokiais dalykais
yra saugu ir derama. Bet kas i gyvenimo, jeigu juo nesidali-
jam su kitu? Saullydis toks pat graus, bet j stebint apima
melancholija, nes inai, kad stovint ir irint dviese viskas
bt kitaip.
Nesvarbu, kiek tau met (tik praau, kad btum daug jau
nesnis negu pensinio amiaus, nes noriau bendrauti kaip lygi
partner), bet noriu, kad btum nemaai patyrs - maudsis
emocij vandenyne, kuris kamuoja mus visus, ir suprastum
neitartus odius, kurie maitina ms baimes ir ilaisvina
svajones. Tau galiu pasirodyti nepriklausoma ir stipri. Dauge
liu atvilgi taip ir yra, bet a nesugebu daryti kompromis ir
anksiau nebuvau pakankamai subrendusi, todl mano kelias
buvo vienis kelias. Nepasitikdavau nei savimi, nei kitais ir
nesugebjau ird sileisti meils, o su ja ir viso kito. Noriu
236
su tavimi taip atsipalaiduoti, kad galiau pajusti nuotyki
baims, bet kartu ir diaugsmo skon, nes kitaip gyvenimas
nuobodus, beprasmikas ir veda prie susinaikinimo.
Bk geras, paskubk ir pasirodyk! Man gana verkti nak
timis, vienai lankytis vakarliuose ir vestuvse, Kaldas vsti
su mama, nes neturiu nei eimos, nei savo nam. Nusibodo
kankinantis jausmas, kad tu kakur esi, bet ne alia.
- Ak, Deize, - sunibdjo Lius, kai baigiau, - kaip pui
kiai tu paraei. Jis nuostabus. Tikrai esi vertj surasti.
O Lius savo laiku mane priblok.
- Turiu dvi maas mergytes, - skait ji virpaniu bal
su. -Jos nenusipeln, kad tvas, kuris mus paliko,jas apleist.
Dabar suprantu, kad retai stebdavau, kaip jie kartu aidia,
ir mgaudavausi eimos artumu. Jeigu myli mane, meldiu,
mylk ir jas. Saugok j mielas ypsenas, begalin nekaltyb,
gerum, diaugsmo atsargas. Mylk mus visas kaip vien.
Bk geras, nepalik sunkiomis akimirkomis ir neieik, jeigu
viskas pasirodys ne taip, kaip svajojai. Gali pasirodyti, kad
mums tavs nereikia, bet tai netiesa. Ir mes turim labai daug
ko duoti tau.
Laikas mane sugdino. A raiau apie tai, ko reikia man,
apie k svajoju. Bet tikr kilnum parod Lius, laiko pabai
goje paraydama apie tai, k ji gali pasilyti. Koks padorus
sveiko proto vyras galt to atsisakyti?
I O S KY RI US
PPTS (pasimatym po traum
sindromas)
Po mnesio, susisupusi pkin striuk, kuri apsivilkau tiesiai
ant piamos palaidins, nevarius plaukus susukusi j kuod,
skubjau i vakarinio jogos usimimo, kad kuo greiiau la
vono poz pakeisiau komos poza lovoje. Staiga igirdau savo
vard. Apsidairiau ir pamaiau lyg ir pastam vyr. Laikyse
na, tiesi kaip styga nugara ir lengva eisena man primin, kad
tai Endis Bentonas - senas mano vaikinas, su kuriuo nesima-
iau deimt met. Ikart pagalvojau apie savo laik. Gal vis
dlto visata tikrai pasiuntinys? Gal Endis ir ne pats geriausias
i vis, bet jis idealiai tiks retiems susitikimams.
- Sveika, Deize. - Jis ypsojosi savo nepakartojama, tai
gia ypsena.
Kai prisispaud mane ir sikniaub kakl kaip gyvnas,
pagal kvap iekantis tinkamiausios patels, suvokiau, kad
Endis vis dar toks pats hiperseksualus vyras. Kito tokio ne
buvau sutikusi.
238
Jis pasil igerti. Pakeliui j bar prisiminiau ms istorij.
Kai per naujos galerijos atidarymo pobv susipainau
su Endiu, pramatnaus urnalo meniniu redaktoriumi, man
buvo dvideimt septyneri. Dar niekada nebuvau susidrusi su
tokiu neslepiamu seksualumu, kok skleid jis. Kadangi ms
nesiejo emocinis ryys, viskas buvo kitaip negu su Dulijum.
Nuo tos akimirkos, kai j pamaiau, svajojau, kad mane palies
t. Taip, jis buvo labai patrauklus - tamss plaukai, skvarbus
rud aki vilgsnis, - bet mane labiau nustebino jo laikysena.
Stovjo grdamasis skulptra. Tai, kaip ranka perbrauk per
ilenkt medinio paukio nugar, parod, kad jam vis svar
biausia forma.
Vyko gana pramatnus vakaras su miniatiriniais uvies
sumutinukais, suvyniotais mayius laikratlius, su sluoks
niuotos telos pyragliais, prikimtais nuostabios keptos jau
tienos ir pagardintais krien padaais. Viskas buvo juodos
spalvos, net padavj drabuiai. Ant lakuot padkl taurse
nypt ampanas, moterys linko nuo ipst ukuosen svo
rio. Sukneli petukai ir paauksuoti papuoalai suteik ironi
kos prabangos prieskon. Tvyrojo klausimas Argi ne gudriai
sugalvojau?, nors visi pobviai bdavo vienodi. Viskas buvo
netikra, i noro pasipuikuoti. Vyrai su brangiais kostiumais ir
laikrodiais. Turtai be turinio. Visi be saiko gr, nordami
paslpti, kad viskas griso iki gyvo kaulo, nes jie nebeturi ko
daugiau parodyti.
Kai Endis pradjo pokalb, stovdamas vos per milimetr
nuo mans, i karto tapo aiku, kad tarp ms vyksta kakas
pratinga. Kai spraudms pro mini, jis staiga iupo mane
u rankos ir pastm prie tualeto dur. Viduje prispaud prie
sienos ir pradjo buiuoti, tvirtai spausdamas abiem rankom.
239
Anna Pasternak
Labai gailiuosi, kad nenusileidau savo trokimui ir jam ten
neatsidaviau. Prisiminusi padorum (juk vis dlto jo n nepa
inojau), atsitraukiau. Jis pairjo j mane ir nusijuok. Abu
supratom, kad aidimas tik prasideda.
Su moterimis jis elgsi rafinuotai ir pasitikdamas savi
mi apkabindavo, visiems matant prisitraukdavo artyn - ir
taip pasakydavo visk. Be jokios abejons, jis buvo tikras mer
giius, bet kam, velniai raut, tai turi rpti, jeigu jis pasirinko
btent tave?
Per pirmas ms romano savaites tiesiog leipau, n ne
nujausdama, kokia trauma mans dar laukia. Pastaroji En-
dio mergina, kuri jis paliko dar nieko neinodamas, pa
sak, kad laukiasi. Kai jis man prane t naujien, atrod,
kad mano ateityje ioji didiul skyl. Visos svajons, kad
galsime bti kartu (prisipastu, maniau, kad tik a sugeb
siu j prijaukinti), akimirksniu subyrjo ipulius. Kadangi
jis n neketino grti pas motin ir kdik, mes ir toliau
susitikinjom. Dl jo kalts ir mano gdos stiprjo pojtis,
kad jis bjauriai mgaujasi nesantuokiniais ryiais. Isiskyrm
t vakar, kai gim jo snus.
Sdjau prieais j ir irjau. Atrod nepasikeits, tik an
takiai buvo kiek prail. Dabar jam buvo keturiasdeimt sep-
tyneri, o man trisdeimt devyneri, todl atrod, kad amiaus
skirtumas sumajo. Jis man nebeatrod beviltikai senas, o a
nebebuvau jo verg. Visikai atvirai pasipasakojom, kas vyko
per prabgusius metus, pripaindami savo kvailystes ir atvirai
pasityiodami i savo trkum. Mane priblok ne tai, koks
Endis seksualus, bet kaip jis subrendo. Karjeros skm jam
pridjo savitvardos ir patirties, o gyvendamas tikr gyvenim,
ne stengdamasis ivengti atsakomybs, tapo lyg gilesnis. Da
240
bar jis buvo pasiaukojantis, mylintis deimtmeio berniuko
tvas. Vis savait Londone dirbdavo ir trankydavosi su mo
terimis, bet savaitgaliai buvo skiriami snui.
Pasakodama apie savo suirusi santuok ir nutrkusius
romanus, sitempiau. Norjau, kad Endis matyt t pai ne
rpesting, optimistik dvideimt septyneri mergin, o ne
nerving, atsargi nevykl, kokia tapau. Ir ne todl, kad su
juo kalbjausi nepasidaiusi ir suprakaitavusi po jogos usi
mimo, bet todl, kad jauiausi paeminta bdama tokia
aseksuali. inodama, jog jis pajus ir pats, ipliurpiau, kad pra
djau bijoti intymi santyki, kad nebemoku atsipalaiduoti
emocikai ir lovoje. Salia tokio atviro, paprasto mogaus pa
sijutau keistai udara.
Kai ijome i baro, Endis iupo man u rankos ir pa
stmjo prie artimiausio automobilio variklio antvoo. Tada
pasilenk ir stipriai pabuiavo. Kai apsivijo rankos ir mane
prislg kno svoris, pajutau, lyg manyje kakas tirpsta.
- Manau, labai greit atsipalaiduotum, - sunibdjo jis. -
Ko gero, a tinkamiausias tau padti.
Knygyne beraant dienos sentencij pasirod Lius ir gar
siai perskait man per pet:
- mogus, gyvenantis be baims, negali bti palautas.
Tas, kuris bijo, palta dar prie praddamas gyventi. Ar i
nai, ko labiausiai bijau? - Papuriau galv ir palydjau j prie
kavos stalelio. - Labiausiai bijau, kad ieidamas Edvardas pa
lau vien mano dal ir ji niekada nebeatsigaus. - Ji sudribo
kd. - A taip nerimauju, kad bijau gyventi. Labai danai
maudydama ar guldydama dukreles lyg nebnu su jomis. Pa
duodu plauin ir sakau: Nusiprausk veiduk, angelli, bet
241
Anna Pasternak
mintimis nuoga bgu gatve ir aukiu. Taip bijau, kad mes su-
alojom savo dukreles ir paeidm j natrali pusiausvyr,
jog nekeniu Edvardo labiau, negu man pirma rodsi mano
ma. Kartais regisi, kad iprotsiu, nes pyktis dl jo idavysts
n kiek nemaja. An savait mergaits buvo pakviestos pa
mergmis j mano pussesers vestuves. Po pamok vaiavom
pasimatuoti suknyi. Pavlavom, nes utrukom spstyje. Lil
nenorjo matuotis kailins pelerinos. Visi j velniai kalbi
njo: Nagi, meilute, pasimatuok t nuostabi pelerin, o a
turjau tvardytis, kad nepradiau aukti: Vilkis t suikt
pelerin! Gal ir gaila, kad susitvardiau. A tokia sitempusi,
kad menkiausia smulkmena gali sukelti grandinin reakcij.
Deize, bijau visikai prarasti savitvard.
Padaviau Liusei puodel kavos su puta.
- Kai kas vis gyvenim bijo, - pasakiau. - I pareigos ne
nutraukia netikusi ryi. Geriau bti su mogumi, kuris tavs
nori, negu su tuo, kuris bna alia i reikalo. Edvardas neitvr,
o tu ingsnelis po ingsnelio eini toliau dl savo mergyi.
Lius atsak:
- Nebk man per daug maloni, nes mane tai pribaigs. -
Atsisdau alia ir gnybau koj. - Oi! Bjauriausia, kad vienia
motina turi kasdien bti darbe ir atlikti kasdienes nuobodias
pareigas, o tada pasirodo Edvardas ir apsimeta myliniu tvu.
Man tada norisi jam aukti, kad mylintis tvas vis pirma
savo vaik nepalieka. Manai, jis kada nors susimsto, kok
sunk darb dirbu jas aukldama? Aiku, ne. Nei padkos,
nei glyts, nei supratimo enklo, kad dien ir nakt viena
jomis rpinuosi.
irjau nevilties apimt Lius ir neturjau k pasakyti.
inojau, jog vienintelis dalykas, galintis nustelbti mint, kad
242
pati susigadinai gyvenim, yra supratimas, jog draugai ir arti
mieji padarys visk, kad tik btum laiminga.
Laim, knygyne pasirod Mailzas ir iupo Lius j glb.
- Ar girdjai, - paklaus, - kad Deiz an savait glamo
njosi su Endiu Bentonu?
Nustebusi Lius atsigr mane.
- Su tuo meno mgju Endiu Rendiu? Tuo, kuris prie
deimt met suadino tavo lytin potrauk?
- An savait atsitiktinai susitikom po jogos, - prisi
painau.
- Ar jis jau paskambino? - elmikai paklaus Mailzas.
- Atvirai kalbant, smagiai flirtavom ir juokavom, - atsa
kiau. -Jis rao nuostabius elektroninius laikus.
- Kodl mans tai nestebina? - pasak Lius.
Nusivediau j sandliuk ir jungiau neiojamj kom
piuter. Prajus dviem dienoms po susitikimo Endis man at
siunt laikel: Dli, tokia pat seksuali ir tokia pat palusi.
Kaip galiau gyvendinti tavo fantazijas?
Ilgokai pasvarsiusi atsakiau: Gal su manim pabgtum
nuo gyvenimo monotonijos?
- Nuostabus atsakymas.
- Jo dar geresnis, - pagyriau. - Klausyk. Mieloji Dul
se, pabgti yra nuostabu. Nejausti atsakomybs - dar geriau.
Dvideimt keturios valandos tavo pasirinktam viebuty?
Papasakojau Liusei, kad usakiau viebut kaime ir mane
igsdino kaina. Ar 245 svarai jam pasirodys per brangu, ar
jam tai visai nerpi? Kadangi buvom nesimat deimt met,
negaljau numanyti, kaip jis reaguos. Be to, kokia mokjimo
tvarka? Negaljau tiktis, kad sumoks jis, nes mes oficialiai
nesusitikinjom. O jeigu sumokiau a, ar jis nepasijust al-
243
Anna Pasternak
fonsu? Tai gal turtume mokti pusiau? Nusiuniau nedrs
laikut, kuriame paraiau kambario kain ir juokais pridjau,
kad daug nemaloniau aptarti piniginius reikalus negu slapto
susitikimo smulkmenas. Jo atsakymas nuskambjo kaip aukso
grynuolis: Vis svarbiausia smagumas ir kad bt k prisi
minti. Taigi viskas gerai. Manau, tinkamiausia kain pasida
lyti perpus. Todl apie tai daugiau nekalbkim ir mgaukims
akimirkomis drauge... nekantriai laukiu. E.
Bendros nakties laukiau entuziastingai, nes iki iol ilg
laik nebendravom. Penktadien gavau trump elektronin
laikut: Dli, penkt prie Tomo. Daugiau nieko. Jis reik,
kad ms susitarimas abu kaitino. Man padar spd, kad
Endis msto blaiviai. Jam tiesiog nerpjo tuti pokalbiai ir
begaliniai laikai.
Kai jau viebut, susirpinau, kaipgi registratorei api
bdinti End. Juk negaljau tiesiog paklausti, ar mano drau
gas jau ia. Bet tiesa nuskambt pernelyg keistai: Ar mano
buvs vaikinas ir dabartinis vienos nakties meiluis jau ia?
odis partneris taip pat netiko, bet man neuteko alta
kraujikumo paklausti: Ar mano erilas jau atjo? tai ko
dl pasirinkau prastin: Ar a atjau pirma? Registrator
patvirtino. Visai sutrikau, kai ji paklaus, koki laikrai at
neti ryte. Kakoks siaubas - puikiai prisimenu jo markini
dyd, bet ne politines pairas. Sukau galv, k gi skaitydavo
Endis, bet neprisiminiau. Susijaudinusi ipykinau:
- Neprisimenu, k jis skaito.
Ir viskas. Isidaviau, kad esam tik paprasti drauguiai, su
sitar pasimylti.
Mane palydjo kambar. vairi modernistini stili mi
inys su gera, tvirta lova ir visai mau mini baru alia. Vonioje
244
buvo prikrauta puiki Herms kno prieiros priemoni.
Kai kritau j lov ir pradjau laukti apsimetusi, kad labai susi
domjau kakokiu filmu, pasijutau kaip mergina pagal ikvie
tim. Taigi nusileidau emyn j bar ir ne be pavydo stebjau
tikr porel, pasirengusi praleisti savaitgal. Jie ragavo vie
nas kito pyragaiio ir, iskleid didel emlap, planavo kit
dien. Staiga pasijutau siaubingai pavargusi vaidinti laiming
por ir man ov galv, kad Endis neateis. Gal toks bt
mantrus kertas u tai, kad palikau j prie deimt met? Ap
sidiaugusi, kad taip galt bti, usisakiau arbatos ir taur
gaivinanio ampano. Jeigu jau Endis neateis, galiau sukirs
ti ir gaball torto. Pasikvieiau padavj.
Sdjau kampe ir stengiausi atrodyti rami, todl kimau
didiulius torto ksnius, usigerdama ampanu, bet jutau,
kaip didja baim. Sdjau pramatniame viebutyje ir lau
kiau buvusio vaikino, nes trokau, kad gyvenimas pasikeist
ir tapt labiau jaudinantis. Gal ana porel, gerianti arba
t, inojo, kaip tai pasiekti? Jie tarsi knijo nuomon, kad
kartais mons bna kartu todl, kad niekur neina. O a?
Pakilau ieiti.
Kai prijau prie dur, pasirod jis. Prijo tiesiai prie ma
ns ir prie vis moni, kurie apsimet, kad nieko nemato,
aistringai pabuiavo lpas. Tada baig gerti mano ampan
ir galva krypteljo laiptus.
- Einam? - paklaus.
I dalies buvau dkinga, kad jis tobulai vaidina visaver
t meilu, bet iaip jau siutau. Kodl mano gyvenime viskas
primena aradas? Juk visa tai negali bti tikra, tiesa? O gal
tikra, bet laikina? Ta akimirka reikjo diaugtis dar neprasi
djusi, bet a trokau daugiau.
245
Anna Pasternak
Nujom kambar. Kai durys usidar, pasijutau tarsi fil
mo Atsargiai! Durys usidaro veikja. Prie mane drieksi
du keliai. Staiga suvokiau, kad skirtumas tarp to, ko trokti,
ir ko gali tiktis, yra didiulis, todl gali bti labai sunku i
sirinkti. Jeigu biau visikai sininga, Endiui, kuris mane
ikart trkteljo savo glbin, biau pasakiusi:
- Klausyk, padariau klaid. Maniau, galsiu diaugtis sek
su be rib, bet per daug bijau padarini.
Tada biau pakteljusi jam skruost ir sprukus.
Bet argi tai ne mano bda? Instinktui, kur pajutau tik
akimirk, nepaklusau, bet kodl gi tada odiai, kurie taip
ir nenuskambjo, man pasirod tokie ais? Taigi leidausi
apkabinama Endio. Kai pajuto, kokia a sitempusi, uuot
paleids, tik dar stipriau suspaud. Jis stovjo ir savo kno
iluma privert atsipalaiduoti, lyg bt mane visikai perpra
ts. Tyldami vienas kit nurengm. Kai jis velniai perbrauk
man per kakl, suvokiau, kaip seniai trokau tokio velnu
mo. Atrod, jau ami amius joks vyras nebuvo taip arti. Su
Maksu taip vienas kitam netikom, o Deimis, ko gero, i viso
buvo nejautrus. Aiku, seksas buvo geras, bet nelabai inty
mus. Galjau apsiverkti, bet jauiausi eista, nes greta guljo
degs saulje Endis. Salia jo jauiausi kaip milinika sraig,
isiktojusi lovoje. Be to, labai gailjausi, kad per pietus val
giau esnakinio padao, todl dabar galjau galvoti tik ar man
nedvokia i burnos.
Man kl nerim, kad nors Endis ir buvo senas mano
draugas, abu klaidiojom neitirtose platybse, nes deimties
met isiskyrimas padaro savo. Nuolat bendraujant be joki
dvejoni ar nepatogumo biau paklaususi, ar nedvokiu, bet
dabar puikiai suvokiau, kad per pietus sukirsdama porcij
246
krevei su aitriosiomis paprikomis elgiausi pernelyg familia
riai. Endis man buvo kartu pastamas ir ne, todl pasielgiau
tiesiog nemandagiai, nesilaikydama ankstyvojo intymumo
etiketo, kuris nurodo, kad viskas turi gardiai kvepti, o oda
turi bti velni, lygi ir be plaukeli.
Gal gale, kankinama minties, kad Endis narsiai mane
buiavo, stengdamasis nenukeipti nuo esnak kvapo, sukau
piau drs ir paklausiau:
- Ar man i burnos nesklinda blogas kvapas?
Kai atsak truput, sieidiau, bet kai pakilau isivalyti
dant, jis mane per jg vl sitemp lov. Jam tai nerpjo,
todl ir a atgijau. Vliau jis sunibdjo:
- Turiu paslapt, kuri noriau atskleisti, bet neinau kaip.
Lius mane kaip por pasikviet pobv, o po jo turjom
kartu pavakarieniauti. Jos graus skyryb advokatas Markas
pasikviet j pramatn vakar. Stovjau minioje, irjau
tuos rykius, turtingus ir iek tiek pasileidusius vyrus ir galvo
jau, kad jie sitikin, jog turi visk, bet skaudiai apsirinka. Ste
bdama, kaip jie siaubingai pasipt flirtuoja manydami, kad
yra nepralenkiami sekso gigantai, po veicariku degiu ir
jau nepakeliam tutum. Norjau uokti ant stalo ir riktelti:
Nesistenkit bti pasiturintys! Stenkits tapti reikmingi!
Bet gal tuia siela gyventi lengviau? itie mao, itrok
adrenalino, nuolat siekia pinig, valdios, padties ir agresy
vaus sekso. Jie n nesusimsto, kad stengiasi veltui. Niekada
neprasidiau su tokiu vyru, pagalvojau. Galima j suvilio
ti, jam pataikauti, net apkvailinti, bet vis tiek jo nepainsi.
Kaip laukiniai arkliai, kadaise bgioj po prerijas, itie vy
rai u posdi kambario sien yra nesugaunami. Jie veda,
247
Anna Pasternak
dauginasi, umezga romanus ir vl dauginasi, bet niekada
nemyli, nes nemoka arba nenori. Labiausiai bijo sutikti mo
ter (arba dar blogiau - vyr), kuris juos perpras. Daug blo
giau u bankrot, atleidim i darbo ar astronominio dydio
alimentus yra tai, kad jie gali pasiduoti jausmams ir tada
kontrol islys i rank.
Stebjimas nesidrovint suteik keist laisvs pojt. Ne
labai suvokiau, kad stoviu atokiau nuo kit. Per tok pobv,
kuriame turi tbt rodyti, kad yra pranaesni u kitus, vyrai
saugs jauiasi tik tyloje ir ramybje. Tykus kambarys jiems
nekelia pavojaus. Kadangi su niekuo nesikalbjau, tapau tar
si magnetu. Nejaunas vyras vardu Deividas prijo ir pradjo
kalbinti. Kai pasakiau, kad esu isiskyrusi, jis atsak:
- Pakartotins vedybos puikiai rodo, kokios draugikos
buvo skyrybos.
Ir pamerk ak.
Norjau atsakyti: Deividai, prie penkerius metus, kai
tavo pilvo never Dunhill firmos diras, o vestuvinis ie
das nebuvo sirs stor pirt, gal ir biau sutikusi eiti
pasimatym. Bet tau reikia atnaujinti savo vaizd, senuiuk,
nes tavo pagelt dantys ir senatvs tvaikas i burnos mane
jaudina ne daugiau negu didel monos ir vaik nuotrauka
piniginj ar juoda American Express kredito kortel.
Jis pasak:
- Gal galite duoti savo kortel? Noriau jums paskambinti.
Buvau taip nustebinta, kad daviau. Deividas kortel sikio
varko kien ir papleknojo lyg sakydamas: Tau iandien
pasisek, brangute. Tada pasirod jo kolega ir savininkikai j
nusived. Abu n neatsigr. Po penki minui prijau prie
Deivido ir patapnojau jam per nugar. Jis skubiai atsisuko,
248
nustebs, kad kakas idrso trukdyti. Matant jo kolegoms,
pataikaujamai, su dirbtine ypsena pasakiau:
- Labai atsipraau, bet kai paprat mano kortels, i
mandagaus naivumo jums j daviau. Ties sakant, padariau
klaid, mane eidia mintis, kad ji dabar js purvinoj kienj
ir js nevankiose mintyse. Gal malontumt j grinti?
Jis pakl antakius vaidindamas prie apstulbusius ben
dradarbius ir nervingai nusijuok tarsi sakydamas: ia tai
bent! Tada i kiens itrauk mano kortel, o a j ikart
atsimiau.
- K gi, pirmas kartas! - pajuokavo. - Man taip dar nra
nutik.
- Nesirpinkit. Sis kartas ir paskutinis, - atsakiau ir nu
jau sau.
Susijaudinusi iekojau minioje Liuss, o ji stovjo kampe,
arti pavojingai patrauklaus Marko. Kaip ir Edvardas, jis at
rod neturintis rpesi, pasitikintis savimi privaios moky
klos aukltinis - toks, kuris vis vasar aidia golf ir kuriam
nuostabiai tinka balti drabuiai. Tik Markas buvo vikresnis
u Edvard. Atrod protingesnis, ambicingesnis, o jo avu
mas mirtinas. Jis buvo i t vyr, kurie ivaizda sakyte sako
in, jog yra puiks lovoje. Prijau ir sunibdjau:
- Nepamirk, kad jis veds. Laikas eiti.
Kai Lius j pabuiavo ir nujo, i jo vilgsnio buvo aiku,
kad susidomjimas daugiau negu profesinis. Bus rpesi?
Viepatie, meldiu, nereikia, pagalvojau. Vliau, valgydama
dim sum, Lius pasak:
- Labai nemalonu, kad bdama tokio amiaus domini
tik tokius vyrus, kuriems nusibodusios monos, bet jie nenori
palikti vaik.
249
Anna Pasternak
- Ties pasakei, - atsiliepiau, galvodama apie lyktj
Deivid.
- Nagi, - atkutusi paragino Lius. - Mirtu i smalsumo,
kokia ta Endio Bentono paslaptis.
Ji pripyl man dar vien taur vyno.
- Na, nuo tikrovs su Rendiu Endiu a pabgau taip,
kaip man bdinga, - pasakiau. - Kaip ir visi tobuli dalykai,
tas pabgimas buvo su trkumais.
Lius suprunkt kaip inov.
- Taip, mokausi i gyvenimo daug nereikalauti. Lkesiai
yra bsimi nusivylimai.
- Liuse, - tariau pamokomai, - turim veikti tavo ciniz
m. Jeigu tavo gyvenime kako trksta, vadinasi, trksta ir
mintyse.
- Nra nieko blogo tikti, kad norint susirasti patikim
vyr galima j ir pasekti, tiesa?
Papasakojau jai, kas nutiko su Endiu.
- Mudu guljom apsikabin ir laisvai, nerpestingai ple
pjom. Buvo smagu kaip nakvoti ne namie vien tam, kad pa
simyltum. Valand valandas guljom tamsoje, vienas kit er-
zinom ir nekjoms. Netiktai Endis mane prisitrauk artyn
ir pradjo kalbti tyliai. Glostydamas man plaukus pasak,
kad nori atskleisti paslapt ir tikisi, jog nesupyksiu. Mane ap
m panika. Jis veds? Ar turi itikim draug? Draug? Yra
teistas? Bet ar inai, k jis man pasak tada, kai jau buvome
pasimylj naudodami sarg? Kad jam atlikta vazektomija.
Lius prapliupo juoktis.
- Dieve, kertam, kad tau palengvjo! Jau maniau, kad kas
nors siaubinga.
250
- Tam tikra prasme siaubinga. Jis mane uklupo. N ne
inojau, k sakyti, todl Endis pareik: Nieko tau nesakiau,
nes bijojau, kad nusivilsi. - Dl ko nusivilsiu? - paklausiau
silpnu balsu. Kad negalsi nuo mans pastoti. - O kodl
manai, kad to noriu? - Suinojau, kad tavo amiaus netek
jusios moterys danai labiau nori kdikio, ne vyro. - Pajutau,
kad tuoj pratrksiu. Lius paliet man rank. - Ak, Liuse,
kaip man griso nuolat verkti, - pasakiau. - Diaugiausi, kad
mudu su Endiu gulim visikoje tamsoje, nes kol jis kalbjo,
man akyse tvenksi aaros.
- Neinojau, kad tu taip nori kdikio, - velniai pasak ji.
- Ir a. Bet mane priblok Endio odiai. Siek tiek siei
diau, kad jis paman, jog galiu spsti jam spstus, bet suglumau,
nes tie jo odiai tam tikra prasme utrenk duris. Jis aikiai pa
sak, kad romanas nieko neduos, bet jeigu kalbsim atvirai, visi
iekom io to daugiau, tiesa? Antraip kokia gi prasm?
- Kaip tik tu nuolat pliauki apie tai, kad reikia gyventi
dabartimi, - pasak Lius. - Maniau, vertini End tik todl,
kad jis tau bus trumpalaik atgaiva. Atrodo, jis tau silo lytin
gydymo bd, kuris nusivylusioms isiskyrusioms moterims
turt bti nemokamas.
-Taip,jis man sukelia nor atsiduoti saugiai. Paneigia mit,
kad norint ilaikyti vyr reikia lov gultis pasidaiusiai.
- Tai ir mylkis su juo! Nusiramink ir leisk sau pasilinks
minti. Dievas mato, tu to nusipelnei.
- Labai noriau, bet kiekvienas mnuo su Endiu ma
ina mano galimybes susitikti su vyru, kuris nors su manim
turti kdik, ar ne?
- O ko nori Endis?
251
Anna Pasternak
- Toliau susitikinti.
- O tu?
- Pati neinau. Turiu rimtai apsvarstyti tai, kad galiu nieka
da neturti vaik, ir nusprsti, ar man toks sprendimas tinka.
- N nesupranti, kaip tau pasisek, Deize. Noriau ir a
susirasti tok End.
- Bet tu turi dukreles, todl tavo emocin bkl kitokia.
Likimas ne atsitiktinumas. Tai pasirinkimas, todl turiu blai
viai iekoti sau artimos sielos.
Susitikau su Dese prie ligonins skubiai igerti kavos, nes
nors ir gyvenom tame paiame bute, dirbome skirtingu laiku, to
dl buvome nesimaiusios jau imt met. Ji ieidavo darb, kol
dar miegodavau, ir grdavo man sapnuojant kakelint sapn.
- Tai kaip gyveni? - paklausiau, o ji pamerk bandels
gal puodel.
- Isekusi, - sudejavo ji.
- A irgi, - atsakiau, - bet ne nuo darbo. Nuo pasimaty
m. Susitikinjau su Maksu ir Endiu, bet jauiuosi nusiali
nusi, prislgta ir sutrikusi.
- Tikriausiai tau PPTS, - dalykikai pareik Des. -
Tarp mano isiskyrusi klieni siauia tokia epidemija.
- Buvau labai atsargi. Po Trojaus visada naudojuosi sargiu.
Des nusijuok.
- Ne, tai ne venerin liga. Pasimatym po traum sin
dromas. Tai chronikas myljimosi nuovargis, nuo kurio prie
kiekvien lytin akt jauti didiul jaudul, bet po jo neiven
giamai apima nusivylimas, o paskui dar ir lengva depresijos
forma, nes neradai sau skirtojo.
- Tada man tikrai mus PPTS.
252
Papasakojau Desei apie Endio vazektomij. Ji tik g
teljo peiais ir pareik:
- inau, k tau daryti. Pagimdyk Dulijaus vaik ir leisk
Endiui padti tau j auginti.
- Gal tau galvoj negerai?! - suukau.
- Visai ne. Tai neprasta, - Des prisideg cigaret, - bet
bent jau iuolaikika. Argi ne toks iuolaikinis pasaulis?
- Man labiau patinka tradicinis, - atsakiau.
- Nepamirk, kad jau bandei su Deimiu, - pasak ir i
pt dmus. - Po dviej minui tau nusibodo. kart bt
tikra emocin drama, tai padt tau itverti.
- Endis tikrai labai myli savo sn. Gal jam patiks auklti
ir kito vyro vaik? - spjau.
- iais laikais svarbiausia nusprsti, kas kur tinka, - pasa
k Des. - Kalbu ne tik apie minimalistinius namus su prie
iros nereikalaujaniomis glmis ir tuiomis erdvmis, bet
ir apie partneri vaidmenis. - Ji pavelg laikrod. - Velnias,
jau vlu. Turiu eiti. - Pamaiusi mano iraik, pridr: - Ai
ku, painu, bet apgalvok toki galimyb. Klausyk, Deize, su
laukus tavo amiaus, tiktis ir nieko nedaryti negalima, nes
burt lazdel neteks galios. Juk tavo sprendimai visada kaip i
pasak. Nemalonu sakyti, bet tavo neveds princas ant balto
irgo, troktantis palikuoni, gali ir neatjoti.
Ji man pasiunt oro buin, o a apstulbusi likau sdti
kavinje. Nejaugi tikrai galiu pagimdyti nuo Dulijaus ir gy
venti su Endiu? Ar tai visikas absurdas?
Mano pageidavimu susitikom su tiu tailandiei sky
lj. Kaip paprastai, nuo dvokiani makaron kone pradjau
iaukioti. O jis buvo pasiruos kirsti su malonumu.
253
Anna Pasternak
- Sskis, Deize. Valgyk, - nusiypsojo ttis.
Kai isirinkau garuose virt ryi su darovmis, jis pa
klaus, kaip man sekasi.
- Na, sunku visk daryti paiai. Jauiuosi labai vienia.
- Todl, kad ir esi vienia! - nusikvatojo jis. Kaip papras
tai bdavo jam pataikius kaip pirtu ak, neinojau, juoktis
ar verkti.
- Taip, bet stengiuosi, kad nebebiau vienia. Ketinu pa
sinaudoti Dulijaus pasilymu pagimdyti kdik.
- Aha, pagaliau atjo laikas vaikams? Nuostabi naujiena.
Tai gerai. Man bus domu pamatyti savo ank. Vantonaki
ir Dli hibridas. Nesakau, kad labai myliu kdikius ir ma
us vaikus, bet svarbiausia pasijusti seneliu. Ne tiek jau daug
darbo ir bet kada galima atiduoti motinai.
Man kilo pagunda pasakyti: Ne toks jau didelis skirtu
mas nuo tavo tvysts.
Bet ttis kalbjo toliau:
- Vadinasi, Dulijus didysis dl tavs met mon? Juk
sakei, kad jis veds, tiesa? Regis, vien i Randolf? Vos su
sipains su tavo motina vien Randolf painojau Bostone.
Keistuolis eruditas ind gerbjas. Savo sode narve laik bal
tj tigr. Antra vertus, labai turtingi mons, tokie kaip Ran-
dolfas Herstas San Simeone, visada mgsta brangias ir pavo
jingas pramogas, ar ne? Beje, jis dar turjo vis kolekcij...
- Tti, - grietai pasakiau, - Dulijus nepaliko Alisos
Randolf.
Ttis pairjo mane.
- Ketini tapti jo meiluei
Ttis itar t od lyg lieuviu ragaudamas brang rau-
254
donj vyn, tad baisiai nenuskambjo. Greiiau senamadikai
ar net egzotikai.
- Ne. Po apvaisinimo neturtume joki santyki. - Tyia
paminjau medicinos termin, kad mokslininko smegenys
geriau suvokt faktus.
- Suprantu, - atsak, nors n velnio nesuprato.
Jis garsiai iaumojo, spoksodamas lkt, lyg jos dugne
gldt atsakymas. Po kiek laiko padjo valgymo lazdeles.
- Gyvenimas nelengvas, Deize, bet a niekaip nesuprantu,
kodl tu taip trokti visk dar labiau apsunkinti.
- Tikriausiai todl, kad paprasti sprendimai man, deja,
nepasiekiami, - atsidusau. - inau, skamba keistai, bet pas
taruoju metu daug galvojau. Labai danai ms pasirinkimas
bna ribotas, nes mums neutenka nei drsos, nei krybiku-
mo gyvendinti alternatyv variant.
- Tavs niekas neapkaltins, kad nesi iradinga, - pasak
ttis, - bet gyvenime ilieka tik tie, kurie turi su kuo dalytis
kaniomis. Jeigu uklumpa sunki akimirka, ji uklumpa abu,
o kai ji baigiasi, baigiasi abiem ir abu ieinat j vies. Man
neramu, kad tu visada stovi viena tamsoje.
- K? K turi galvoj? - paklausiau.
Ar vyko pats netikiausias sutapimas? O gal tai buvo
smoningas ir troktamas bendras mstymas? Kol kaupiausi,
kad stengiau paskambinti Dulijui, gavau jo inut: An
savait Alisa pagimd gra berniuk. Turiu su tavim susitik
ti. Paskambink, D.
Mane tutuojau apm neviltis. Jis jau turi kdik ir tarp
j usimezgs glaudus ryys. Tai argi benors kdikio su ma-
255
Anna Pasternak
nimi? Gieiau apmaud. Turjau pastoti t pat akimirk, kai
tik jis pasil. Negaljau leistis nugalima savo nusivylimo.
Visada tas pats - laukdavau geriausio melsdama, kad viskas
vykt kuo greiiau, o kai pagaliau paaikdavo, kad nra ko
tiktis, tarsi subyrdavau gabaliukus.
Buvau knygyne ir raiau ant lentos: Gal mus lugdo ne
gyvenimo nata, bet trokimai.
Mailzas pakl galv nuo savo inventoriaus knygos.
- Oho, Dli, tik nesakyk, kad savo repertuar pagaliau
trauki od kompromisas?
Atskleidiau Mailzui savo sumanym pagimdyti Duli-
jaus kdik ir galbt gyventi su Endiu.
- Ar tu myli End? - paklaus jis.
- Dar per anksti sprsti, - atsakiau. - Manau, galiau
pamilti. Tokia sjunga perspektyvi. Yra daug gera lemiani
enkl.
- Tu visika kvaia, - atr Mailzas. - Klausyk, Deize,
tave pastu dvideimt met. Yra tik vienas vyras, dl kurio
buvai pametusi galv. Tai Dulijus, nes jis visada buvo nepa
siekiamas. Joks vyras jam niekada neprilygs.
- Todl, kad a nesutikau vyrikesnio u j.
- Turi galvoj vyrikum ar turtus? - mirkteljo Mailzas.
- Mailzai, bet kuris vyras yra vyras, bet ne kiekvienas yra
vyrikas. Vyrika gimin yra prieinga moterikai, o vyriku
mas prieingas vyrikam silpnumui. Dulijus nebna silpnas,
nes i jo trykta autoritetas.
- Taip, nes jis nepadoriai turtingas, o pinigai yra valdia.
T turi galvoj? - papriekaitavo Mailzas ir pridr: - Tvas
man sakydavo, kad vyrikas vyras yra tas, kuris pasitiki savimi
rizikingoje situacijoje. Tad jeigu Dulijus toks vyrikas, kaip
256
tu manai, tai, kad jau turi kdik su viena moterimi, jam ne
sutrukdys dar vien turti su tavimi, tiesa? Jam tai bt tarsi
potencijos rodymas. Pripainkim, kad jo tipo vyrai retai pasi
tenkina tuo, k turi, ir iek tiek prisiduria i alies, tiesa?
- Neinau, - atsidusau. - Yra dar garbingumo klausimas.
Be to, dabar bdama jo kdikio motina, Alisa greiiausiai turi
jam daugiau takos.
- Atsipeikk! - suuko Mailzas, peroko per prekystal ir
papurt mane u pei. - Nejaugi manai, kad toks vyras kaip
Dulijus, veds jaun, sukalbam grauol, kada nors su ja
tariasi? Jam n velnio nerpi, k ji mano. Visatos valdovai
mano, kad gyvenime gali nusipirkti visk. Jeigu prireikia nuo
lankios monos, jie sutinka u mokti. Ne, ia svarbiausia,
ko nori Dulijus. Turtum nerimauti tai dl ko - ar Dulijus
nori kito kdikio su tavim, ar ne.
- Yra tik vienas bdas suinoti, - atsakiau ir isitraukiau
telefon.
Paraiau inut: Sveikinu. Kada ir kur nori susitikti?
Po valandos gavau atsakym: Rytoj ivaiuoju su reika
lais. Grs paskambinsiu, Dxx.
Kita savait buvo sunki ir bauginama. Gyventi dabartimi
laukiant beveik nemanoma, nes visos mintys sukasi apie tai,
kas bus ateityje. Laikas slenka ltai, o svajoni vis daugja.
Man pavyko ivengti Endio skambui, nes nenorjau dar
labiau susipainioti. Gal gale atskriejo Dulijaus inut: Su
sitikini rytoj po piet mano biure. Nekantrauju, D.
Vis nakt jaudinausi. Gal Mailzas teisus? Ar avjausi
Dulijum tik todl, kad jis emocikai nesueidiamas, kokie
nesueidiami bna tik didieji turtuoliai? Teisybmis gali isi
pirkti pinigais i daugelio situacij, bet ar tai kelias laim ir
257
Anna Pasternak
pasitikjim? Aiku, tokie pinigai sukelia baim, nes niekada
negali inoti - myli tave ar tai, k turi. A nuoirdiai myljau
Dulij, bet kaip tik tai j ir gsdino. Kart man net pasak:
- N nenumanai, kaip bijojai, kol baim nepranyksta.
Stebdama j supratau, kad nesvarbu, ko vertas mogus,
jis turi jaustis svarbus. Antra vertus, moteris turi jaustis svarbi
vyrui. Galime bandyti save tikinti, kad taip nra, bet irdy
je visada tiksime, kad vienatvs auksm gali atsiliepti tik
garbingas partneris.
Atitraukiau uuolaidas ir pajutau pastam nerim. Ar
kada nors galsiu prisimindama savo gyvenim sakyti, kad
tam tikrais laikotarpiais buvau laiminga?
ado Piso knygoje skaiiau, kad kreiptis savo vidin i
mint ir leistis jos vadovaujamai galima raant laik jaunai
sau ir pasidalijant viskuo, k patyrei. Nusprendiau parayti
dvideimt ketveri met sau - kvailokai merginai, simylju
siai Dulij. Atsirmiau pagalves ir pradjau:
Mieloji Deize, netikk blogomis mintimis, kurios nerimsta
tavo galvoje dien ir nakt. Visi tie kyrs balsai tik stengiasi
tave tikinti, kad esi niekam tikusi ir niekada nepasieksi to,
ko nori. Jeigu leisiesi,jie sunaikins tavo svajones, o be vilties
tu daugiau nieko neturi. Neatsisakyk to, kuo tiki, gerbk savo
vidin bals ir pasikliauk nuojauta. Labiausiai apgailestauji
tada, kai gali kaltinti tik save.
Manai, tavo klubai per plats? Ko gero, taip ir nesu-
siaurs. Vienoj vietoj kilogram priaugsi, kitoj - por nu
mesi, bet niekada i esms nepasikeisi. Tavo ior nedaug
pasikeis per du deimtmeius, todl veltui neeikvok brangaus
laiko. Vyrai nepastebi, kad su dinsais atrodai itin liekna, -
258
juos labiau sudomina tavo paios teigiamas poiris save.
Lytinis patrauklumas kyla i kakokio tako viduje, i kurio
sklinda tvirtas pasitikjimas savimi, keistai sumis su me
namu paeidiamumu. Smagiausi dalykai nutiks tada, kai
netursi laiko isitrinkti plaukus. Nesistenk bti tobula, nes
toki nebna.
Neskirk sau nereali termin. Nra kur skubti. Neb
tina itekti iki trisdeimties, pastoti iki trisdeimt penkeri.
Jeigu tau uteks drsos palaukti, gyvenimas gaus nepapras
t pagreit. Turk kantrybs, antraip pridarysi klaid. Daug
geriau tikti ir laukti negu gyventi gailintis. Jeigu nors tru
putl abejoji vyru, palik j, kad ir kaip bt skaudu. O jei
gu nusileisi ir, apsaugok Dieve, u jo iteksi, vis gyvenim
jausiesi tikra kvaia.
Stipriai moteriai svarbiausia, kad vyras bt tvirtas.
Jeigu jam kelsi grsm, anksiau ar vliau jis pamgins tave
sutrypti. Silpnas vyras negali paksti j nustelbianios moters.
Saugokis jis gali bti iauresnis u pat agresyviausi sa
vimi besigrint grauol patin. Ir neprasidk su jaunesniu.
Gali pasirodyti, kad su juo gera, smagu, kadjis tave supranta,
bet gal gale jo nebrandumas praudys js santykius. Aistra
ibls (visada iblsta) ir tu panorsi rimto, patikimo draugo,
o ne ilepinto vaikzo, priklausanio nuo tavs. Ir pagaliau
tra vienintelis skausmas, kur verta tverti. Juokis iki skaus
mo. Tai vis geriausias jausmas. Su meile, Deiz.
Baigusi keistai nudiugau. Buvo malonu, kad vis dlto tu
riu iokio tokio valgumo. Vis dien vilgiojau laikrod.
Pagaliau atjo laikas susitikti su Dulijum. Beudarant duris
suskambo mobilusis. Nieko naujo, pamaniau, skambina at
259
Anna Pasternak
aukti susitikimo. Kaip tai bdinga patinams - gali su tavim
elgtis kaip panorj. Svarbus susirinkimas, ypatingas sando
ris, ir tu nedelsiant atstumiama. tai kodl taip retai sueina
por du stiprs, turtingi mons - jie visada nori dominuoti.
Ir versle, ir lovoje. O jeigu kalbsime apie meil, ji gali bti
tik tada, kai partneris myli stipriau, nes tokie mons negali
leistis emocikai ibalansuojami.
Nustebau pamaiusi ne Dulijaus numer. Jis buvo Edvar
do Primfoldo - buvusio Liuss vyro. Dar negirdjau, kad bt
toks susijaudins.
- Kur buvai? Seniai tavs iekau.
- Kur laik norjau pabti viena, - altai atsakiau galvo
dama, kad neturiau tam asilui teisintis.
- Ar Lius su tavim?
- Ne. Kur laik nesimatm. Ar kas nors atsitiko?
- Daug kas. Ji dingo. - Jis kiek patyljo. - Deize, Lius
pabgo.
Matyt, mane paveik Edvardo panika, nes kai spaudiau
telefono mygtuk, rankos drebjo.
Pasak Edvardo, prie dvi dienas juodu su Liuse pirm
kart po skyryb bendravo kartu su dukrelmis. Nujo Haid
Park. Kol Edvardas supo mergaites, Lius sdjo alia ant
suoliuko. Kai jis atsigr, jos jau nebebuvo.
Supratau, kad jeigu jau Lius paliko savo mylimas du
kreles, atsitiko kakas baisaus. Man kilo didiul pagunda
pamokyti Edvard. Koks gi tu vyras, jei sivaizduoji ess my
lintis tvas ir palieki mon su dviem maais vaikais todl,
kad nebegali itverti eimos gyvenimo monotonijos? Taiau
susitvardiau, nes viskas bt veltui. Dabar svarbiausia Lius.
Pas tvus jos nebuvo. Edvardas nedelsdamas mergaites nu
260
ve jiems ir paskambino visiems, kuri numerius rado jos
ura knygelje. Nieko.
Pirmas man kils klausimas buvo - kodl ji nepaskam
bino man? Buvo skaudu, kad jai tikrai labai sunku, bet man
nepasisak. Nejaugi buvau taip sigilinusi save, kad ji neno
rjo trukdyti? Nusiuniau Dulijui inut: Atleisk, iandien
negaliu. vyko is tas rimta. Paskambinsiu. Dx. Isiuntusi
pasijutau labai tvirta. Jam tik naud truput palaukti.
Paskambinau Liusei mobilj: Liuse, kur tu? Kas atsitiko?
Bk gera, atleisk, kad pastaruoju metu nebuvau tikra draug.
Labai dl tavs nerimauju. Kad ir kas bt, visk drauge veik-
sim. Dl tavs padarysiu visk. Paskambink. Myliu, Deiz.
Nuoirdiai isigandau. Nerimavau dl jos ir bjaurjausi
savimi. Maiau, kad Lius apimta sielvarto, bet nekreipiau
dmesio. Prisiminiau, kad ji vis mindavo nepakeliam vie
natv ir sunki vienios motinos nat, bet po poros puodeli
kavos ar kokteili pralinksmdavo, todl maniau, kad tai tik
laikini sunkumai.
Vis dien sdjau namie. Man suvirpdavo irdis kas
kart, kai suskambdavo telefonas. Vakare gavau jos inut:
A Randolfo viebutyje Oksforde. Bk gera, kuo greiiau
atvaiuok. Lius.
Kai Lius tarpduryje pamat mus su Dese, papldo aaro
mis ir apglb Des. Jos susitiko pirm kart po keli mnesi.
- Ai, kad atjot... atsipraau... - verk ji.
- Nereikia. Tai a turiu atsiprayti, - neprastai jausmingai
pasak Des. - Nesupratau tavs ir kaip tau sunku. Daugeliu
atvilgi buvai teisi. A tik kietaod suknista darbo pel. Ar
man atleidi?
261
Anna Pasternak
Lius linkteljo ir atsiliejo mane. Vesdama j kamba
r tiesiog fizikai jutau jos skausm. Buvo aiku, kad daug
verk. Veidas iblyks ir patins, pati isekusi. Kas nutiko
Liusei Primfold - ms kartos grauolei, kurios kiekvienas
plaukelis turdavo savo viet? Dabar ji atrod tarsi nevilties
siknijimas.
- Kas atsitiko? - paklausiau, sitaisydama ant lovos.
- Ak, Deize, - atsak ji. - Daugiau taip gyventi negaliu.
Noriu mirti.
- Kalbi nerimtai, - sunibdjau.
- Noriu! - suuko ji. - Neskambinau tau, nes inojau,
kad nesuprasi. Pati to nepatyrusi, tiesiog negali suprasti, k
reikia bti vienia motina. Kaip a pavargau nuolat skai
iuoti minutes, kada reiks guldyti vaikus, o tada kankintis
nuo vienatvs. Niekas nepasilo vyno taurs, nepagiria ir ne
apkabina. Prie mans daugiau niekas neprisilieia, iskyrus
vaikikas lipnias rankutes.
Ji griuvo ant lovos ir vl pravirko. Pasislinkau ariau.
- Liuse, taip, neturiu vaiko ir neinau, k tai reikia, bet
pastu t jausm, kai gyvenimas netenka prasms. inau, k
reikia, kai skausmas toks, kad, atrodo, niekada neatlgs.
Lius numet dar vien nosinait didiul krv jau pa
naudot, o Des gyvai pasak:
- Usakysiu tau uksti, paruoiu voni, o tada mums vis
k papasakosi.
Vliau, kai sdjom ant lovos ir kirtom sumutinius bei
trakuius, ji praneko:
- Pirm susitikimo su mergaitmis dien Edvardas atjo
linksmas ir gerai pailsjs. Mane tai eid, nes pati buvau
velnikai isekusi, - pasak ji. - Susiruom Haid Park. Va
262
iuojant mergaits miegojo ant upakalins sdyns, o jis kal
bjo, kad isiskyrm dl mano kalts, nors roman umezg
jis. Gaiduk paspaudei tu, Edvardai, - pasakiau, o jis mane
pairjo su baisia pagiea ir pasak: Bet ginkl utaisei tu.
Sdjau ant suoliuko prie spyni, jis supo mergytes, o visi
aplink atrod geri ir padors. Naitsbrido tvai, apglb my
limas ir laimingas monas, tarsi, kur nueiti pavakarieniauti
ir koki kokteili usisakyti. Jauiausi siaubingai vienia, nes
ten buvo normalios eimos, susietos stipri supratimo sait,
besidiaugianios gyvenimu. Pradjau verkti, o Edvardas ap
simet, kad nieko nepastebi. Ko gero, t akimirk supratau,
kad ms santuoka buvo grindiama melu, nes Edvardas
mans tiesiog nemyljo, kitaip nebt taip padars. Valand
stebjau, kaip jis vaidina mylint tvel, ir galvojau, koks jis
apgavikas. Net supdamas mergaites slapia vilgiojo lai
krod. Sugebjau galvoti tik apie tai, kad netrukus jis mus
parve namo ir, be jokios abejons, nuskubs dulkintis su ko
kia merge, o man liks maudymo, guldymo rutina ir dvi per-
vargusios dukrels. irjau Naitsbrido autobusus ir tarsi
nematomos rankos mane patrauk ariau. Tiesiog nujau ir
vien lipau. Kitas tris valandas vaiktinjau ir verkiau. At
sidrusi traukini stotyje sdau vien i j. inojau, kad
negerai palikti mergaites, bet trokau, kad Edvardas pasijust
visikai sutriks paliktas su dviem vaikais.
- Visikai suprantama, - pareik Des.
- Ar nemanot, kad esu siaubinga motina, nes palikau
dukreles?
- Liuse, tu viena i pai geriausi motin, - pasak De
s. - Tu tiesiog chronikai pervargusi. Pasiekei kritin tak.
Patyrei per daug igyvenim. Tai nieko baisaus.
263
Anna Pasternak
- Ar manot, kad kada nors atsigausiu? - netvirtai paklau
s Lius.
- Pasijusi geriau. Tiesiog tu dabar tokia pavargusi, kad
gyvenimas atrodo bereikmis. Skiriu tau visiko poilsio ir le-
pinimosi gydym. Bk ia tiek, kiek prireiks, ir i kerto m
gaukis kno procedromis.
- Ai, Dese, kaip a pasiilgau tavo iurki gydytojos
nurodym.
- A tavs irgi pasiilgau.
Kai mudvi su Dese ijom, nuskubjau j darb, tik prie
tai suinojau Edvardo kredito kortels numer ir priveriau
j u visk sumokti paaikindama, kad taip bus daug pigiau
negu samdyti nuolatin aukl, jeigu Lius usidaryt vienuo
lyne. Nors dar buvo ne laikas udaryti, parduotuv skendjo
tamsoje, tik pro sandliuko duris skverbsi viesos spindulys.
Atidariusi duris pamaiau Mailz, atsigulus ant sskait, pa
skendus cigarets dm debesyje, su alaus skardine.
- Gal tau galvoj negerai? - subariau ir nuskubjau pa
siimti smilkal lazdels. - Savo toksine energija siaubingai
teri aplink. An mnes apsmilkiau sandliuk, kad mums
sektsi. - Udegiau smilkal lazdel ir pamojavau Mailzui
vir galvos. - Nejaugi nepastebjai, kad nuo gausybs ritual
ir kasdieni sentencij reikalai pradjo gerti?
Mailzas ranka pasklaid sald rytietik jazmin kvap
vis dar psdamas nikotinu persismelkusius dm iedus.
- Ne, - nerpestingai atsak jis, - bet atleisk, kad nenoriu
dalyvauti beprasmikose sielos puoseltoj kvailystse, kurios
sudaro tavo gyvenim. - Atkio man alaus skardin. Buvau
taip susierzinusi, kad igriau. - aunuol, Dli, - isiiep
264
jis. - Viduje tu tikra girtuokl. Dievas mato, jeigu kam nors ir
reikia iandien mirtinai nusigerti, uksti atriu maistu, bti
nai nusivemti ir nevaromai pasidulkinti, tai tik tau.
- Kas tave apsdo? - paklausiau. - Gal tave itiko kokia
nors vyriko identiteto kriz? O gal tai apgailtinas bandy
mas sustiprinti savo vyrikum?
Mailzas atsisdo ir atsidar dar vien skardin.
- Ties sakant, pakeiiau krypt, todl dabar veniu, -
nusiypsojo jis.
- Pasakok. - Atsisdau alia sukryiavusi kojas.
- Baigta su atsitiktiniais nuotykiais, - pasak Mailzas. -
A jau pasirengs simylti. - Nebiau labiau apstulbusi,
jeigu bt pasaks, kad banyios choro berniuk angeli
kus veidelius iterliojo plakta grietinle. - Pagaliau jauiuosi
subrends plakaniai irdiai, sentimentaliems pokalbiams
lovoje, susipainimui su tvais ir, ko gero, net vedyboms.-
Diaugdamasis, kad a nieko nesuvokiu, Mailzas kalbjo to
liau: - Supranti, Deize, neinau, k reikia netekti proto dl
kito mogaus, bet noriu t pajusti.
- Ar tave paliko merga? - paklausiau.
- Blogiau, - atsak Mailzas, - ji mane apvog.
- Aiku, kad ne ird nudiov.
Norjau diaugtis, kad Mailzas pagaliau ivydo meils
vies, bet buvau sutrikusi. Jutau neaik nerim. Pasimiau
alaus ir svarsiau, ar tik kartais jam nepavydiu.
- Taigi, - pasak Mailzas, - gal man k nors jau nu
irjai?
- Juokinga, bet taip. Noriau, kad kur nors pasikviestum
Lius ir nusitemptum j lov, bet, ko gero, tavo nauji puri
toniki sitikinimai to neleidia? Tiesiog reikia, kad Lius pa
265
Anna Pasternak
tirt seksualin odisj ir taip pamirt t unsnuk Edvard.
Pamaniau, tu tam geriausiai tiktum.
Mailzas msliai atsiduso.
- Taip, Lius labai avi ir mielai j paguosiau, bet pripa-
inkim, kad i to nieko neieit, o a nusprendiau atsisakyti
bereikmio sekso.
- Kodl tai negalt ko nors reikti?
-Jzau, Deize, tu dar blogesn u girtuokl, kuris atsinea
geriausios ries ampano anonimini alkoholik susirinki
m. Bandau tau rodyti, kad sveikstu nuo sekso manijos, o tu
mane vilioji Liuse Primfold.
- Pirma, - girdamasi pasakiau, - tu ne sekso maniakas -
tu sveiksti nuo meils fobijos, o antra, kodl negaltum si
mylti Liuss?
- Vienas odis, - atsak Mailzas. - Vaikai.
- Vaikai?
- Taip, nenoriu piktum dl to, kad bsiu svetimo vyro
atal tvas. Tiek atsakomybs ir jokios natralios pagarbos,
joki kraujo ryi. Noriu visk susikurti pats.
- N nenumaniau, kad esi slaptas romantikas, - pasakiau.
- A ne toks emocinis invalidas, kaip manai. Tik laukiau,
kol bsiu pasirengs tikriems jausmams.
Priblokta staigaus netikrumo jausmo, kad Mailzas kokiai
nors laimingai merginai suteiks tok gyvenim, kokio netur
jau a, nusprendiau suaisti Dulijaus korta.
- Turiu parayti inut Dulijui, - pasakiau. - Susitinka
me aptarti, ar jis sutiks bti mano kdikio tvu.
Mailzas pavelg man tiesiai akis.
- Pamirk j. Kodl nenori kdikio su manim?
Paklausiau:
266
- Ar tu rimtai, ar ia kalba igertas alus?
Jis kreivai ypteljo, pasilenk ir mane pabuiavo. Po dvie
j deimtmei splioni, kokios bt Mailzo glamons, pa
galiau supratau.
Kai Mailzas mane parvert ant grind, vietoj neabotos
aistros pajutau didjant velnum. Visikai sutrikau dl to,
kaip jis mane irjo ir velniai liet veid. Galvojau, ar
taip jis gundydavo visas moteris. Gal bet kuri kita, kurios
mstymas ne toks gniudomai analitinis, jau seniai bt pa
tyrusi nirvan? Likau itikima sau ir pradjau abejoti. Gal
vojau, kad negaliu per daug isiioti, nes jis pamatys mano
plombas. Kol buiavo man kakl, spliojau, ar i burnos
nesklinda nemalonus kvapas. Kuo kariau jis mane glamo
njo, tuo labiau sitempiau. Tokia jau bda su tais erilais.
Zinai, kad nesi pirma, ir abejoji, ar bsi paskutin. Tai kaip
gali patikti, kad visa tai tikra?
Mailzas pradjo atsargiai segioti mano palaidin, bet stai
ga atsitraukiau. Tada pirtais persibraukiau per plaukus.
- Liaukis, - pasakiau, - tu to nenori.
- Velnikai noriu.
- Gal nori dabar, bet nenorsi rytoj.
- Tu pati visada sakai, kad turim gyventi ia akimir
ka, - atsak jis. - Negi turi atsisakyti iandienos, nes bijai
rytdienos?
- Nejaugi nesupranti? - surikau. - Jeigu dabar tai pada
rysime, man tai t reik. Negaliau itverti, jeigu tau ne
reikt nieko.
- t reikt, - atsak ir ities rank mans paliesti.
- Gerai, vadinasi, t, bet ar pakankamai?
Tada jau atsisdo ir jis.
267
Anna Pasternak
- Velniai raut, Deize, - piktai pasak, - i kur inai, ar
man k nors reikt, ar ne? Manai, esi baisiai protinga ir su
gebi visk aptarti, bet kai kas tiesiog vyksta. Taiau tu tokia
susitvardanti ir iekanti prieasi, kad turi visk analizuoti.
Nieko nepalieki atsitiktinumui.
- inau, - lidnai atsakiau.
Jeigu tik Mailzas inot, kaip trokau pasiduoti savo tro
kimui ir ant sandliuko grind leisti isilieti tai dvideimiai
met lytins tampos. Bet nepasitikjau nei juo, nei savimi.
Aiku, su manimi elgtsi geriau negu su moterimi vienai
nakiai. Sutikt kartu papusryiauti ir ikentt panekes
pasimyljus, bet negaljau itverti to, kad vis galvosiu, kaip jis
nekantrauja ieiti, o tada vengia mans knygyne.
- Mailzai, mes kartu dirbam, - pasakiau.
- Aiku, u myljimsi su virininku btum atleista, - nu
siypsojo jis, - bet galtum mane paduoti teism u prie
kabiavim, todl tekt skubiai padidinti tau atlyginim. - Jis
iupo mane glb ir priglaud. - Deize, - sunibdjo, - tu
man tikrai t reiki.
I I S KYRI US
Karmin skola
Palikau Mailz alkoholiu dvokianiame sandliuke, nes nebu
vau sitikinusi, kad ryte apie mane galvos taip pat. Kakodl
viskas mano ikreiptame pasaullyje apvirto auktyn kojomis.
Supratau, kad net mano planas pagimdyti Dulijaus kdik ab
surdikas. Turjau palikti ir j, ir visas savo praeities komplika
cijas. Kad isilaisviniau, turjau patikti savimi ir siekti ko nors
naujo ir ypatingo. Taigi kit dien elektroniniu patu paraiau
Dulijui, kad gaUme susitikti. Jis atsak, kad netoli Henlio jo
laukia susitikimas, todl kit dien ketvirt valand uvaiuos
mans. Po susitikimo pavakarieniausim kur nors prie ups. Kai
prie Dess namo pamaiau jo main ir vairuotoj, einant
paskambinti, visa sitempiau. Bus sunku, nes kai riteris atjoja
tokiu auniu irgu, kaip nepasijusi varg nalait. Reikia ne
pamirti, kad niekada nebuvau nei labai avi, nei itin eleganti
ka. Niekada tokia ir nebsiu. Bet ar ramiai irdama, kaip jis
pasibaigus vakarui nuuoliuos prieinga kryptimi, isilaisvinsiu
nuo ankstesns silpnybs ir galsiu susitikinti su kitais?
269
Anna Pasternak
Kai lipau automobil ir atsisdau alia, Dulijus kalb
josi mobiliuoju. Valdios, velnios odos, Blenheim Bouquet
losjono po skutimosi kvapai ir tampa svaigino. Pabuiavau
skruost, o jis vis tebekalbjo apie seismin bendrovi su
siliejim, bet besiypsanios akys itirpd mano nervingum
ir susikaustym. Baigs kalbti atsargiai pam mano rank.
inant, kad vairuotojas Polas sdi iplts akis ir itemps
ausis, turbt ketindamas visk ikart perduoti Alisai, ramiau
nepasidar.
- Atrodai puikiai, Dli, - pasak jis spusteldamas ran
k. - Labai panai save.
Atgijo visi seni jausmai. Palyginti su Mailzu, Dulijus
atrod suaugs. Pasigraibymas su Mailzu ant sandliuko
grind buvo smagus, bet kakoks kitoks. Dabar man vis
kas atrod tikra. K stengiausi apgauti manydama, kad man
reikia ko nors naujo? Vis dlto nei Endio, nei Makso. Juk
jau bandiau gyventi su kitu itekjau u Deimio. Tai,
ko visada norjau, buvo ia. Kol vaiavom greitkeliu, nuo
lat skambjo mobilusis. Klausydama jo ramaus, tvirto balso
supratau, kad bnant su juo mano vienatv tik dar labiau
irykja. tai kur tikras sielvartas. Staiga mane apm pa
nika. Pamirk kdik su Dulijum. Juk tu nori daug daugiau.
Trokti bendro gyvenimo.
irdama, kaip jis skaito valgiarat atunto deimtme
io stiliaus italikame restorane, kuriame ant staleli idlioti
vazonliai su kuoktiniais chlorofitais, duonos lazdels ir mil
iniki pipir malnliai, ir ieko jros eerio arba neprast
salot, suteiksiani man malonum, pagalvojau, kad j my
ljau dvideimt met, todl dabar tiesiog nemoku atsisakyti.
Kaip gyvensiu be tikjimo laiminga pabaiga su Dulijumi
270
Vantonakiu? Apie k svajosiu? Labiausiai bijojau, kad nieka
da to paties nejausiu jokiam kitam vyrui, todl mans laukia
jau pastama nuobodyb su gana mielu, nieko nenujauian
i vargeliu, antruoju Deimiu.
Dulijus irjo mane labai velniai.
- Tu buvai teisi, - pasak.
- Dl ko?
Jis sutriks pasimuist.
- Dl mano santuokos su Alisa. Ji man ne pora. Bna
dien, kai ja tiesiog bjauriuosi dl tokios tutybs.
- Tekdama u tavs ji inojo, kas laukia.
- Taip, todl nusivyl ne ji. - Jis patyljo. - Ji nra vienia...
Mintyse pabaigiau: ...kaip tu.
Sekund maiau io mogaus vid. Atrod, tarsi jame u
geso liepsna.
- Seniai inojau, kad mans su ja nesieja toks bendrumas
kaip su tavim, - toliau kalbjo jis, - bet maniau, kad kdikis
mus suartins. Deja, vaikai neupildo tutumos, skirianios t
vus. Prieingai. Kdikis plauko storio trkimus padidina iki
kanjon. - Jis pasilenk ir padjo rank ant manosios. - Dei-
ze, vis dar noriu su tavim turti kdik.
- Ar paliksi Alis? - paklausiau, o visas mano kraujagysles
upild baim.
Mano klausimas pakibo ore. Staiga jis atsistojo ir met
ant stalo por penkiasdeimties svar banknot, nors nebu
vom suvalg dar n pirmo patiekalo.
- Einam i ia.
Sekiau i paskos prie dur, o jis staiga atsigr.
- Ne, eime pro upakalines duris. Geriau, kad Polas nepa
matyt ms ieinani, antraip seks pavymui.
271
Anna Pasternak
Nujome j ma restorano sodel ir sustojom prie tvore
ls, u kurios iki pat Temzs drieksi laukas. Jau temo ir buvo
sunku k nors velgti.
- Varom?
Dulijus peroko per tvor, o a pralindau pro tarp, bet
ukliuvo palaidin. ol buvo sunki nuo rasos. Mano bateliai
perlapo. Susikib u rank nubgom prie ups klupdami ir
kikendami i vaikiko pasididiavimo, kad pavyko pasprukti.
Neprisimenu, kada dar jauiausi tokia laisva ir elgiausi taip
spontanikai.
Kai pasiekm vanden, Dulijus nusivilko prabang vark
ir nusvied ant purvinos ols. Jo ekstravagantikumas mane
jaudino. Kai atsisdom ant varko, jis pasak:
- Visada norjau turti mergin, kuri vaint autobu
su arba atsikelt et ryto ir bgt papldim be makiao.
Deja, niekada neturjau.
- Pramatnios panels nerizikuoja bti aplytos ir nugai
rintos vjo, - atsakiau galvodama: Bet galjai turti mane.
irjom, kaip vir ups kyla migla. Nuostabi akimirka,
kupina romantikos, tampos ir vilties. Beveik nejauiau besi
smelkianio alio.
-Jauiuosi lyg vl atuoniolikos, - pasak jis. - Tada tur
jom tiek vili, ar ne? Ir jaunysts galimybi.
- Per pastaruosius dvideimt met itiek prikrtusi, ver
iau jau bsiu savimi. Bent jau inau, kas a tokia.
Dulijus pasisuko mane.
- inau, ko nori. Tu to verta.
Mano praymas palikti Alis kabjo ore, bet abu bijojom
j paliesti.
- Ialkau, - pasak jis.
272
- Pamirk prabangi vakarien, - pasiliau. - Nusipirkim
uvies ir kept bulvyi. Suvalgysim mainoj.
- Noriau, - nusiypsojo, - o tu?
inoma, pagalvojau, vienodai susiavjusi ir isigandusi.
Bet ar Dulijui meil buvo pakankamas pagrindas? Kol jom
atgal prie automobilio, jis mane apkabino ir tvirtai prisiglau
d. I to, kaip mane laik, supratau, kad nesvarbu, kuo visa tai
baigsis, joks kitas vyras neperpras mans taip, kaip Dulijus.
Lius man padjo knygyne, nes i vakaro Mailzas atsiunt
inut: Gink tvirtov. Katastrofa nam fronte.
- Tikriausiai kokia nors pauktyt nusilau nag arba
pamat isiakojus plauk, - pasak ji.
- Taip, greiiausiai usimans iurktaus sekso Mailzas jai
nurov plaukus. Dabar ji reikalauja, kad jis sumokt u pri
dtines sruogas.
- Kaina j pribaigt. Mailzas man nepasirod dosnus.
- Nedaug vyr ilieka dosns, kai gauna tai, ko norjo.
- Tai kaip gali svarstyti, ar verta atsiduoti Dulijui?
- Argi tai ne smgis emiau juostos? Ji papurt gal
v. - Bet su Dulijum nesimyljau daugiau kaip deimt met.
Juo labiau nuo tada, kai jis ved Alis.
- Kaip tik todl padtis tokia pavojinga. Jo santuoka gali
atlaikyti menk roman ir Alisa tikriausiai jo net tikisi, bet ji
nesugebs ugniauti tikros meils. Jokia santuoka, pagrsta
pareiga, neatsispirs prie gryn aistr.
- Siaubinga laukti, kol Dulijus pasirinks Alis arba mane.
- Ak, kaip nenoriu, kad tas vyras tave vl skaudint, - at
siduso Lius.
Rankomis pasirmiau galv.
273
Anna Pasternak
- inau. Kaip tik todl jis turi j palikti. Antraip tursiu
pasitraukti. Labai rimtai svarsiau trumpalaikio romano gali
myb, bet suprantu, kad jis pasibaigs aaromis. Mano aaromis.
Ir puikiai inau, kur prasideda mano meil Dulijui. Deja, ne
inau, kur baigiasi. Kartu su juo noriu daryti labai natralius
dalykus. O romanai yra nereals, nes susitikdama su mogumi
viebuiuose ar nuoaliose vietose matai tik geriausias jo savy
bes. Meil reikia, kad mog pasti vis, kasdien, namuose.
Nusprendiau, kad meil yra kalba be odi, inojimas, kad
nors paviriuje kartais matyti menkos klaidels, gilumoje viskas
gerai. Noriu matyti, kaip Dulijus pasens, stebti, kaip pyksta,
bti kartu, kai jis pavargs ir nusimins. Noriu, kad kartais nak
timis abu kvailai juokautume, per ventes gulti alia ir stebti,
kaip jis skaito, kartu eiti kambar, justi jo rank ant nugaros
ir inoti, kad tai reikia nuraminim ir didiavimsi mumis.
Noriu jame iebti liepsnel, kuri seniai ugeso, bet labiau u
visk troktu jo draugysts. Noriu, kad ji nenutrkt.
- Tu j tikrai myli. Teisingai darai, kad lauki, k jis nu
sprs, nes bet kas maiau bt tikras eidimas.
Staiga atsidar durys. Ten stovjo labai keistai atrodan
tis Mailzas. Nesupratau, ar jo veidas toks dl pykio, ar dl
pagiri. Palydjau j prie kds. Atsisdo, atlo galv ir u
simerk.
- Pats baisiausias komaras, - suaimanavo jis.
- Nuo tavs pastojo? - sunibdjau.
- Taip. Kiekvienas vyras meldiasi, kad ta diena niekada
neiaut, bet man iauo. Tai baisiau, negu kada nors galjau
susapnuoti.
Ant dur pakabinau enkl, kad knygynas nedirba, ir
prigesinau viesas, kad neusukt joks pirkjas. Anksty
v popiet buvo apsiniauk, todl atrod, kad jau vakaras.
Lius, Mailzas ir a sdjom ant grind u prekystalio kaip
smokslininkai. Suintriguotos Mailzo ipainties jautms
tarsi pabgusios i pamok. Lius visiems padav po puo
del stiprios arbatos. J juos likteljom viskio, kurio butel
netiktai aptikom sandliuke.
Mailzas nelinksmai nusijuok.
- Ar inot, kokia pirma mintis ov galv, kai ji pasa
k? Kad per visus ituos metus bent jau neaudiau tuiais
oviniais. Daugelis mano moter turi aborto rand nuo tada,
kai buvo dvideimties, ir gauna alimentus nuo trisdeimties
ir daugiau. Vis negaldavau patikti savo laime, kad ivengiu
tokio likimo.
- Kas ji? - paklaus Lius.
- Nepasti, - atsak Mailzas. - Tiesiog pauktyt.
- Paprastai visos tokios bna, - atsakiau.
- Tai k? - nedrsiai paklaus Lius. - Ar ji... darys...
abort?
- Per vlu. Ji jau pagimd.
- Tegu tave velniai! - sustaugiau. - Vadinasi, tu jau tvas?
Dievas ino, kaip jautsi Mailzas, nes atrod, kad kakas
man spyr pairdius. Tarytum visi viduriai verstsi lauk.
Negali bti, ar ne? Net Mailzas jau turi kdik su kita? Kodl
man visada atrodo, kad kai tik pasiekiu eils pradi, kakas
prasispraudia priek ir vl lieku ne pirma?
- Man bloga, - pasakiau. - Tiesiog negaliu patikti.
- Deize, ne tu dabar svarbiausia, - sunibdjo Lius.
- Ak, ta ms Deiz, - nusiypsojo Mailzas. - Jeigu man
alta, tu apsivelki megztin.
- Ar tu j vesi?
275
Anna Pasternak
-Ji jau itekjusi, - atsak Mailzas.
Lius atrod skaudinta, maiau, kad ir priblokta, o a
pajutau keist palengvjim, jog vis dlto Mailz niekas ne
pareik teisi.
- Pasidulkinai su itekjusia moterimi ir ji nuo tavs pa
stojo? - aikiai pakartojo Lius. - Kaip galjai bti toks kvai
las ir nesinaudoti apsisaugojimo priemonm?
- Patikjau paistalais, kad ji nevaisinga. Buvo itekjusi
penkerius metus, ir nieko.
- O k mano jos vyras?
- Jis mano, kad Klara jo dukra.
- Pasibaistina! - suuko Lius. - Kokia ten moteris? Ar
ji visai neturi sins?
- Vadinasi, vyras n neino, kad yra nevaisingas?
- Jis nra nevaisingas. Ko gero, jo spermatozoidai juda
per ltai.
- Man per daug informacijos. - Lius atsistojo ir pradjo
ingsniuoti. - Kiek jai met?
- Neseniai pradjusi penkt deimtmet.
- Turiu galvoj tavo dukryt.
- ei mnesiai, - ltai atsak Mailzas.
- Kodl ji tau pasak tik dabar? - paklausiau.
- Neinau. Tai mane ir glumina. - Mailzas iupo viskio
butel ir gurkteljo. - Paskambino ir pasil susitikti. Ma
niau, prisimin senus laikus, bet staiga, mums buiuojantis,
igirdau kdikio verksm. Ji j atne ir pasak, kad mergyt
mano, bet negaliu niekam prasitarti dl jos vyro.
- Komaras, - pasak Lius. - Ir kuo ji tau patiko?
- Atrod tokia trapi ir vienia. Man jos pagailo. Man at
rodydavo saugu myltis su itekjusiomis moterimis, nes jos
276
nieko nereikalaus. - Jis atrod prislgtas. - Kartais man vel
nikai nusibosta bti viengungiu.
Po inios apie meils kdik ivydau mstant, blaiv
Mailz, kokio dar nebuvau maiusi. Jam neuteko jg men
kinti skausmo paaipiomis pastabomis ir pamaiktavimais,
todl jis atvirai rod nusivylim. Tarytum netiktai suvoks,
kad sulauks keturiasdeimties nra savo gyvenimo eiminin
kas, jis staiga bt suaugs taip, kaip negaljau tiktis.
Nuvaiavom pas mam Kotsvold prastins savaitgalio
panacjos: glostysime taksus, valgysime nesveik sot maist,
ilgai vaikiosime ir taip prablaivysime galvas. Buvau nusi
minusi dl Mailzo. Jis buvo linksmas vyrukas, gyvenantis ia
diena, o dabar atrod vienias ir nulids. Bet dl savo nema
janio patrauklumo itas lidnas maas berniukas buvo be
galo seksualus.
Guljom prie idin svetainje ant grind.
Deize, blogiausia, kad visada maniau, jog esu tikras mo
ter inovas, - atsiduso jis. - Galdavau atpainti varges ir
pasiptusias, kurios atrodydavo kaip ledo luitas, bet vos pa
liestos kibirkiuodavo kaip fejerverkai. Bet emociniu poi
riu viskas susipainiojo. iandiens moterys atsiribojusios nuo
savo irdies, nes neino, kaip irti visuotinai priimtas tai
sykles. Feminists jas sulau, todl jos labai sutrikusios.
- Visikai sutinku. Mano kartos moterys sumiusios. No
rim bti avios, daug udirbanios, sugebanios spirti i-
kn visiems vyrams, bet namie troktam bti mylimos. Darbe
norim suspindti protu, nustebinti reikmingumu, bet vyn
irinkti, sumokti u vakarien ir atidaryti duris turtumte
js. Nortume dominuoti miegamajame, bet paskui js turit
mus apkabinti, glostyti ir priadti saugoti.
2 77
Anna Pasternak
- O kur itam jovale meil? - paklaus Mailzas. - Tu
mane visada plsti u tai, kad netikiu tikra meile, bet a pra
djau abejoti, ar ja tiki iuolaikins moterys.
- Manau, visi bijom. Ir vyrai, ir moterys, - atsakiau. -
Niekas nenori bti skaudintas. Vis dar tikiu, kad jeigu skau
du esant kartu, vadinasi, tai ne meil. O skaudina tik baim,
kad nesi mylimas.
Su arbata ir sausainiais ant padklo jo mama ir atsisdo
ant sofos alia ms. Mailzas atsisuko j.
- Pirm kart klausydamas js dukters pliaukal ma
nau, kad ji neka protingai. - Mes nusijuokm, o Mailzas
kalbjo toliau: - inodamas, kad esu tvas, pradjau elgtis
kitaip. Galiau pasitelkti sunkij artilerij, isikovoti du
krel ir suardyti eim, bet kaip tai padt visikai nekaltam
kdikiui? Pastaruoju metu apie niek kit negalvoju. iuo
atveju mylti reikia jos atsisakyti. Turiu laukti inodamas,
kad vien grai dien viskas isisprs. Kada nors paaiks,
kas ji tokia. O a lauksiu, ir kai ji bus pasirengusi, bsiu
alia. Negaliu sakyti, kad myliu, nes jos n nepastu, bet
jauiu didiul atsakomyb.
- Todl, kad tu tikras tvas, - velniai pasak mama. - Jau
dabar ikeli vaikelio poreikius aukiau u savo jausmus. Tai
pirma subrendusi ir mylini tv taisykl.
Mailzas atrod susijaudins.
- Deize, - tar mama, - labai gerai pagalvok, ar verta si
painioti su Dulijum. Mailzas tau patvirtins, kad kai aidi
m traukiami vaikai, aikt pasidaro nelygi, o Dulijus jau
turi vaik. - Ji pavelg mane, tada Mailz. - Visuomet
melsdavausi, kad judu sueitumt por.
278
Po poros dien, kai prie knygyno pamaiau sustojusi
Dulijaus main, i siaubo pradjau trypioti vietoje. Prijo
Mailzas ir apkabino, kad mane nuramint.
- Nepamirk, Dli, kad ir k darytum, nepasiduok pagun
dai negyvai j idulkinti. Taip abu dar labiau susipainiosit.
- A ne tokia kaip tu, Mailzai, - nusiypsojau. - Seksu
skausmo nemalinsiu.
- A irgi nemalinu, - rimtai atsak jis. - Na, bent jau
nebemalinu.
Pabuiavau skruost, o jis itin velniai mane pairjo.
- Nepamirk, kad ia ne kinas. Dulijus ne Deris Ma-
gvairas. Jis tik dar labiau sujauks tau galv.
- inau, inau. - Pasiuniau jam oro buin ir patraukiau
prie dur.
Kai ijau, dar kteljo:
- Bsiu ia, jeigu prireiks.
Nebuvau sitikinusi, kad igirdau teisingai, todl atsigr
iau. Jis man linkteljo. Ar tai reik, kad jis bus ia - kny
gyne, ar ia - alia mans? Mailzas tikrai atkaklus, ar ne?
Dulijus mane nusive Bleiko viebuio bar. Nors ten
buvo tamsu ir intymu, visur tviskjo lakas ir pasigrjim kl
juodosios orchidjos, aplinka buvo tinkama slaptiems pasi
matymams, o ne atviriems ir svarbiems pokalbiams, pakei
iamiems gyvenim. Jis usak kokteili su ampanu, o a
jauiausi i anksto nusivylusi. Tarp it moni, kurie niekaip
negalt greitai ivaistyti savo pinig, jis jautsi kaip namie.
Tvyrojo laisva atmosfera. Moterys, apakintos prabangos, ran
ka atmetinjo viesintus plaukus, rod savo groybes ir kikeno.
Mans visa tai nejaudino, nes jauiausi pasenusi ir isikvpusi.
279
Anna Pasternak
Gal itie mons ir labai turtingi, bet jie apsimetinja, nes yra
bankrutav emocikai. Jiems nereikia prasmingos draugysts
ir siel bendrumo. Net mintis apie tai juos prajuokint ar
priverst uspringti dinu. Jiems tereikia pasinaudoti vienam
kitu. J nuomone, bet kok partner galima pakeisti kitu, ir tai
vis smagiausia. Pavojus ir vairov.
Dulijus atsisdo alia ir padjo rank man ant kelio. Paju
tau, kad man nereikia nei flirto, nei koketavimo. Norjau tiesos
ar bet ko, kas man padt pasijusti vientisai. Tarytum mano
laikas baigtsi. Nenorjau n sekunds gaiti apsimetinjimui.
- Kodl nenorjai mans vesti, kai mums buvo per dvide
imt? - paklausiau.
Jis n nekrpteljo. Man visada patikdavo jo savitvarda.
- Buvom per jauni ir neinojom, ko norim.
- A inojau. Tavs. Pamilau tave t pai akimirk, kai
pamaiau. - Trinkteljau kumiu sau krtin. - I visos ir
dies. Kartai tave myljau. O tu? Nepasitikjai savo irdimi,
tiesa? - Jis beveik nepastebimai kvp, bet a igirdau. Jo ne
rytingum. Jo gd. - Ir dabar nepasitiki. Ar manai, kad a
neverta, Dulijau? Bti mylima?
Kaupsi aaros, bet a jas ugniauiau.
- Vis laik apie tave galvoju, Deize. Niekaip negaliu ta
vs pamirti.
- Ir viskas! - kteljau. - Nenoriu bti tavo mintyse. No
riu bti gyvenime. Tavyje. Bti tavo dalis.
Per daug isidaiusi mergina trumpu sijonliu, vos dau
giau negu dvideimties, atsigr ir sukikeno. Pairjau j.
Jeigu ir nort, ta kvailut nepajgt suprasti, apie k kalbu.
- Tai ir yra blogiausia, - lidnai atsak Dulijus. - Tu
visada nori per daug.
280
Atsistojau, ulipau laiptais auktyn ir ijau i baro. Ne
begaljau ilgiau itverti tos slogios atmosferos. Gatvje jis
mane pasivijo.
- I tavs visada norjau tik vieno - kad leistum save myl
ti! - suukau. - Kad viskas bt tikra. Man nereikia paaugli
kos svajons, kuri yra tik ia. - Ir palieiau sau smilkinius.
- Ar tai tikra? - Jis iupo mane j glb. Tada susirado
lpas ir pabuiavo.
- Nereikia, nereikia! - bandiau itrkti. - Bk geras, ne
daryk to.
- Na, tai ko tu nori? - uriko supyks.
- A... a tiesiog noriu, kad apkabintum.
Jis laik mane glbyje, o a verkiau jo varko atlap. Jau
iau, kaip po truput atsipalaiduoju.
- Neverk, - sunibdjo jis man aus. - Meldiu, neverk.
- A taip daugiau negaliu, - pasakiau.
- A irgi... - igirdau.
N pati nepajutau, kaip Dulijus mane nusived pra
bang viebuio numer. Paaikino, kad ne daryti ko nors
nepadoraus, o tiesiog ramiai pasikalbti. Kitaip tariant, jis
negaljo paksti spektaklio - mano raud gatvje. Nujau
voni ir priglaudiau kakt prie altos marmurins sienos.
Bdama emocikai isekusi, norjau atsigulti didiul vo
ni su visomis ten esaniomis brangiomis priemonmis ir
leisti, kad vanduo visk nuplaut. Pusiau suvokdama, k
darau, atsukau vanden ir atsisdau ant vonios krato. Pasi
rmiau rankomis, usimerkiau ir msiau, kad svarbiausias
gyvenimo klausimas yra ne Kodl mes ia?, o kaip ra
Kamiu, Kodl mes nenusiudom? Aikiai pamiusi. Kai
tai suvokiau, pradjau juoktis.
281
Anna Pasternak
Staiga prie dur pradjo aukti Dulijus. Vanduo buvo
uliejs vonios grindis. Kadangi spaudimas buvo didelis,
vanduo netruko pasklisti ir jau liejosi ant kilimo kambary
je. Usukau iaupus, o jis utrenk duris, sumet ant grin
d rankluosius ir atsiklaup bandydamas sugerti vanden.
Man patiko, kad mans nesmerk. Net nepairjo grietu
vilgsniu, sakaniu: Kvaila boba, tursim mokti tkstan
ius, jeigu vanduo prasisunks pro apatinio aukto lubas. Ir
ne todl, kad pinigai jam nebuvo svarbu, o todl, kad jis, kaip
ir a, puikiai suvok akimirkos absurdikum. Griuvom ant
lapi rankluosi, negaldami atgauti kvapo i juoko. Ne
trukus kakas pasibeld. Kai tik igirsdavom beldim, bej
gikai vl gridavom ant grind.
Vliau, kai jau buvome atsipra ir jis buvo padavs savo
kredito kortel, guljom lovoje su chalatais ir laukm, kol i
dius drabuiai. Vienas alia kito, auktielninki, bet nesusi -
glaud. Jis pasivert ant ono ir jau norjo kak sakyti, bet
a neleidau:
- Nereikia. Nesvarbu, k pasakysi, nes inau, kad nenori
palikti Alisos ir kdikio.
- Noriu, - ilgesingai pasak jis, - bet negaliu. Kasdien
kovoju su savimi. Galva sako: Tu turi mon ir vaik. Turi
bti atsakingas ir elgtis tinkamai. Bet irdis prietarauja:
Negaliu. A myliu Deiz. Galva atsako: Privalai. Privalai.
O irdis: Bet kaip a itversiu dar dvideimt met? Galva
vis tiek: Privalai.
Kad ir kaip sunku buvo tai girdti, nes Dulij myljau,
visk supratau.
- Taip, paprastai reikia ne drsos palikti, o drsos paklau
syti savo irdies, - velniai atsakiau.
282
Dulijus paliet mano rank.
- Nesu tikras, kad sugebsiu gyventi be tavs.
- Teks, - tvirtai atsakiau, - nes numiriau, jeigu reikt
tavimi dalytis. Man nereikia dalins meils. Noriu mogaus
visam gyvenimui. Svajoju kartu atostogauti, planuoti gyve
nim, per Kaldas kojines prikiti dovan. A taip tavimi
didiuojuosi, Dulijau, kad noriau t daryti atvirai. Lais
vai susikibus rankomis eiti gatve. Negaliu slapstytis ir me
luoti. Jeigu ms romanas bt trumpas, viskas bt kitaip,
bet tarp ms viskas tikra, o meils suterti negalima. tai
kur esm.
Pradjau roptis i lovos, bet Dulijus mane sulaik.
- ksk man, - papra.
- ksti? - nustebusi nusijuokiau.
- Noriu, kad mano kne likt tavo spaudas, - atsak jis.
- Nekvailiok.
- Tada leisk ksti tau.
Jis kilsteljo chalat man ant klubo. Nespjau sulaikyti,
o jis man kando upakal. kteljau i skausmo. Jg ap
skaiiavo tiksliai - mlyn liks, o rando ne. Ar ir ms meil
tokia pati? Be odi irjom, kaip kyla raudonas gumbas,
o tada pavelgm vienas kit. Dar niekada mano irdis ne
buvo tokia kupina.
- Gali apiekoti vis pasaul, bet tokio kaip a nesura
si, - pasak jis.
- O tu niekada nesutiksi antros mans, - nusiypsojau.
N nepajutau, kaip abu puolm vienas prie kito. Buia
voms ir glaudms, lyg kiekviena akimirka bt paskutin.
Dulijus jo mane, ir nors visa mano esyb suprato, kaip tai
blogai, jauiausi kaip niekad gerai. Kadaise mes myljoms,
283
Anna Pasternak
bet dabar viskas buvo kitaip, nes daug reikmingiau. tai kur
tikrasis intymumas. Jis neturi nieko bendro su fiziniu prisi
lietimu. Ak, bet jis mane liet. Ir dar kaip. Atvirai mgavosi,
liesdamas vis mano kn. Ir vis kartojo:
- Deize, mes deram. Mudu sukurti vienas kitam.
Kai jis pavelg man j akis, pirm kart supratau, k rei
kia visikai susijungti. T akimirk man niekas visame pasau
lyje nerpjo. Nurimome kartu, o paskui tyldami guljome
apsikabin. Po kurio laiko man pradjo augti baim, kad rei
ks ieiti. inojau, kad naujai, o iuo atveju atsinaujinusiai,
meilei vieno karto negana. Netarusi n odio, nujau j voni
apsirengti.
Kai jau stovjau prie dur, Dulijus paklaus:
- Kodl tu tokia absoliutist? Galtume gyventi kartu, tik
ne taip, kaip tu nori. Manai, kad esi keista ir maitinga, Dei
ze, bet irdies gilumoje esi velnikai paprasta.
Neturjau jg ginytis. Be to, inojau, jog taip kalba to
dl, kad irgi bijo.
- inau, - atsakiau. - Vis dlto man ir paiai smgis, kad
noriu tradicins eimos su visomis pinklmis. - Sksteljau
rankomis. - Klausyk, tu veds ir niekada nepaliksi savo mo
nos. Kaip jau yra, taip, Dulijau.
Gteljau peiais ir skubiai ijau. Lifte atsipeikjau.
Kodl turjau ms atsisveikinim paversti tokiu temptu ir
bejausmiu? Kalbjau kaip alta buhalter, susidrusi su nauja
duomen apdorojimo sistema, o juk vyko ms trumpas pa
simatymas. I viebuio ijau skaudama irdimi - kaip Selija
Donson, irdama ivaiuojant Trevoro Hovardo trauki
n. Bet a nebuvau tokia ori kaip ji ir taip nepasitikjau savi
mi. Vis dlto mums abiem viduje skaudjo lygiai taip pat.
284
Ijau i viebuio n negalvodama, kokia esu isigan
dusi. Be tikslo klaidiojau Piet Kensingtone, neinodama,
k daryti ir kur eiti. N nesuvoki, koks tau brangus mogus,
kol nesuinai, kad jis daugiau niekada prie tavs neprisilies.
Jsiminiau, kaip Dulijus stovjo kambario tarpduryje staiga
pasens ir labai rimtas. Tai, kaip nusviro jo galva, rod, kad
jo svajones kaip ir mano sulugd netikti gyvenimo vykiai.
Kai mogus gali rank pridjs prie irdies pasakyti, kad ne
sitikjo, jog vykiai pakryps btent itaip, aiku, kad jis staiga
suaugo. Tai reikia, kad reikia susitaikyti su neviltimi. Ar ir
man jau laikas taip padaryti?
Nusprendiau grti pas Des. Meldiausi, kad jis ma
ns ten laukt. Paaugl romantik manyje negaljo susitaikyti
su tuo, kad jis nepadarys man staigmenos ir neatvaiuos. Vis
vilgiojau savo mobilj. Laukiau skambuio arba inuts:
Atvaiuoju tavs. Bet nebuvo nei skambuio, nei inuts.
inojau, kad viena Dess bute neitversiu, todl susiradau
artimiausi knygyn ir ikart kaip kokia narkoman nujau
savigalbos skyri. Isirinkau knyg, atsiveriau bet kur, giliai
kvpiau ir perskaiiau: Klausydami sielos ausimis, igirstam
tik tas istorijas, kuriose reikia atleisti. O kai klausome savo
ego, tuos paius pasakojimus priimame kaip ties. Taigi ne
galjau kaltinti Dulijaus u tai, kad dl mans nekovoja? U
tai, kad dl ms meils negriauna sau gyvenimo. Tai ne
reik, kad nesu jam brangi. Reik, kad mums nelemta bti
kartu. Ar ne tiesa? Kariai pagalvojau, kad taip ir turi bti.
Sdjau kavinukj ir neprisiveriau net paragauti kavos.
Galvojau, kad bnant su Dulijum mano nespalvotas gyveni
mas staiga tapo labai spalvingas ir pilnas nuostabiausi gars.
Kiek vyr priveria moter taip jaustis? irjau, kaip mons
285
Anna Pasternak
valgo, geria, juokiasi, myli, ir galvojau, koks pilkas ir nuobodus
mano gyvenimas. Vis dlto, nors grau prie savojo sitikini
mo a esu sielvartas, pleveno mayt pirma iebta ugnel.
Dvideimt met nuobodiavau, plakdama save ir aimanuoda
ma, kada gi sutiksiu tikr savo antrj pus. Nebegaljau bijo
ti, kad nesvarbu, kuriuo keliu pasuksiu, kelion laims oaz
ilgai truks. Dabar, beveik sulaukusi keturiasdeimties, nebe
leisiu, kad man kas nors trukdyt. Pati susikursiu sau laim.
Piniginje susiradau Dens Skipvit kortel. t sugalvojau,
todl nusprendiau jai paskambinti Insight Publications.
Tada nusiuniau Dulijui inut: Mylimas Dulijau, jeigu
ne iame, tai gal kitame gyvenime? Noriau, kad tai btum
buvs tu, bet visk suprantu. Bk geras sau ir surask drsos
bti laimingas. Tu esi vertas daug daugiau. Dx.
1 2 S KYRI US
Nekaltas prasidjimas
Lentoje uraiau balta kreida: Kanios apvylus savo siel
pranoksta bet kok kit skausm.
Atsisdau ir atsidusau. Po pastarojo susitikimo su Du-
lijum prabgo pora savaii. Dar neinojau, kaip be jo gy
vensiu, bet inojau, kad iliksiu sau nuoirdi. Po deimties
dien mano keturiasdeimtas gimtadienis. Tiksliai inojau,
kad gyvenime taip ir nenurimsiu. Nesusitaikysiu nei su vidu
tiniku darbu, nei su vyru, nes i patirties inau, kad didiau
sias skausmas bna nuo sunki kompromis, ne nuo velnaus
stumteljimo arba iokio tokio atsitraukimo. Ir kaip tik tada
irdis pradeda maitauti.
Prijo Mailzas.
- Ak, dl Dievo meils, Dli, nejaugi negali urayti ko
nors linksmiau? Kit savait prasideda gruodis. Reikia ven
i dvasios. Mums reikia linksm, ekstravagantik pirkj, o
ne depresijos kamuojam Skrudo sekj.
287
Anna Pasternak
- Gerai, rytoj uraysiu linksm: Ei, nelidkit, kad me
tai baigiasi. Tegul Kaldos atnea nauj laim. Tikkit savo
svajonmis ir susikursit sau stebukl.
- Antra vertus, gal man labiau patinka nirs moralai.
Jis man padav atnet pat. Pradjau neatidiai sklaidyti.
Kai pamaiau laik i Insight Publications, man virpteljo
irdis i susijaudinimo, sumiusio su baime.
Drebaniomis rankomis greitai atpliau vok, permeiau
akimis ir kteljau i pasitenkinimo. Kaip pakvaiusi moja
vau rankomis ir kiojau:
- Taip! Taip! Taip!
Mailzas pakl galv.
- Tik nesakyk, kad Dulijus atsiunt sprendim.
- Ne, bet irgi gerai, - diugiai atsakiau, pribgau prie
Mailzo ir stipriai apkabinau. - Ai u visk, k man padarei.
Tursi susirasti kit nevykl, kad galtum mokti imald ir
vis dien erzinti.
- Kodl? - nustebs paklaus Mailzas.
- A tave palieku, - pasakiau. - Nusiuniau pasilym
parayti knyg ir gavau usakym! - Diaugsmingai okin
jau. - Paraysiu vadovl, kaip igyventi skyrybas. Pavadinsiu
Deizs Dli skyrybos. - Triumfuodama mojavau laiku jam
prie veid.
Staiga pasirod, kad deimtmeiai irdglos ir laukimo,
kada imu mano valanda, dabar ijo naud. Man palen
gvjo, kad pagaliau bsiu vertinta u tai, k galiu pasilyti,
kad bus pripainti, nors ir menki, mano gabumai. Visi mano
patirti nemalonumai dabar pasirod vertingi. Aiku, jie tapo
ne tokie skausmingi, bet keistai eid net ir ita skm, nes
dl jos supratau, kaip ilgai abejojau, ar man pavyks rasti viet
288
po saule. A taip ilgai gyvenau vienatvje, vis ignoruojama,
kad iki iol nesupratau, kokia tai buvo tampa. J mane nuo
lat i aukto velg tas, kurio trokau, jauiau, kad negaliu
pasiekti krybins pilnatvs. Dl to viduje kakas svarbaus
prava. Nors man kn lyg adatlpiis bad, buvau susijau
dinusi ir pagyvjusi.
Atsisdau ant grind ir ltai dar kart skaiiau laik.
Mailzas pasilenk ir pasak:
- Aiku, bus skaudu palikti mane ir ms laiming stai
g. Niekur nerasi tokio atlaidaus ir supratingo virininko. Kas
gi kitas tave paskatint vaistyti santaupas? - Jis patyljo ir
nuoirdiai pridr: - Ir niekada nerasi labiau tave dievinan
io virininko. Sveikinu, Deize, gal tu ir neitikima bjauryb,
bet a tavim didiuojuosi.
- Tikrai?
- Tikrai. Tu n nenutuoki, kokia esi mylima, ar ne? - Su
miusi spoksojau j.
- Vien todl, kad Dulijus nepuol tau mauti ant pir
to iedo, manai, kad gyvenime daugiau nieko nereikia. - Jis
kalbjo neprastai rimtai. - Bet tu turi draug, kurie dl tavs
net udyt, turi parayti knyg ir kaip trenkta, beveik meno
pauzs sulaukusi bob esi itin puikios formos. A mielai tave
idulkiniau. Ar t inai?
- Ai! - Ir juokais pridriau: - Man tai labai svarbu.
Pagaliau jauiuosi tikra moteris.
Bet Mailzas i dalies buvo teisus. Tai, kad neoksiu su
Dulijumi vestuvi valso, dar nereikia, kad liks mano gyve
nimas nebeturi prasms. Ar ne tiesa?
- A taip pripratau bti atstumta ir jaustis nevykle, - pa
aikinau, - kad jau nebemoku jaustis laiminga.
289
Anna Pasternak
- Imoksi, - atsak jis, - nes Insight ne iaip sau orga
nizacija. Jie rimti.
T vakar j knygyn atskubjo Lius su Dese. Visi grm
ampano ir valgm kin maisto. Des ulipo ant kds ir
r tost:
- U ms mylim Deiz, kuri pagaliau rado savo pa
aukim. Aiku, ji tai padar emocikai sunkiai, visai nuali
no savo aar kanalus, bet jos skausmas buvo naudingas, nes
dabar ji supranta, kaip visos bdos iekant tikrosios meils
isekina siel! Praom, mano mielos draugs ir potencialus
meilui, - pasak ji verdama Mailz vilgsniu, - pakelkime
puodebus ilto Mot ampano u panel Deiz Dub, vie
nintel ms pastam penkt deimtmet kopusi moter,
kuri vis dar tiki angelais sargais ir sugebjo ivaiuoti medaus
mnesio n nesupratusi, kad itekjo u pasiptusio kalakuto.
U vienintel mano pastam moter, kuri paneig medicin
ir pareik, kad sirgdama mnesinmis pastojo tik po vienos
savo nereikmingo lytinio gyvenimo nakties. Bet negabme
pamirti to, kad ji pasinaudojo sargiu su vyru, kuriam atlikta
vazektomija. U moter, kuri mus du deimtmeius linksmi
no savo sutiks ar ne Dulijaus saga, bet (ai Dievui arba
pagaliau jos angelui sargui) galiausiai pasiguld j lov. Ir
pagaliau u tai, kad ji nori visk igyventi ir pajusti. Ta mo
teris verkia, kai yra laiminga ir kai nuUdusi. Verkia lytikai
susijaudinusi...
- Ir verkia ialkusi, - siterp Lius.
- Dieve mano, juk tu ne i t pakvaili, kurios verkia
pasiekusios orgazm? - paklaus Mailzas.
Nusiypsojau.
- To, mano drauge, tu niekada nesuinosi.
290
- Taigi u trenktj Deiz Dli, - ts Des, - ms
geriausi draug ir nuostab kvpimo altin, nes kad ir ko
kie btume nelaimingi, utenka pairti j, kad atgimt
visos viltys.
- U trenktj Deiz Dli, - unisonu pakartojo Mailzas
su Liuse, - busimj knygos Deizs Dli skyrybos autor!
Kai padkojau Desei ir pasakiau jai, kad kai tik gausiu
pirm avans, moksiu pirm mok u nuosav but ir i jos
isikraustysiu, Lius tyliai pasak:
- Nesakei man, kad myljaisi su Dulijum.
- Nes inojau, kad nepritarsi. Be to, ito neplanavau. Taip
jau atsitiko. - Patraukiau peiais. - Ne itin tuo didiuojuosi,
bet ir nesijauiu kalta. Atrod, kad taip ir turi bti. Vadinasi,
taip buvo lemta.
- Ta pati Deiz, tie patys atsikalbinjimai, - pasak Lius.
- Klausyk, Liuse, - tar Des. - Yra daug bd pamirti
mog. Maloniausias yra dulkintis taip, kad daugiau jo nebe
nortum.
Lius nepatikliai suiaup lpas.
- Nagi, nagi, - pasakiau. - Jvyko daug daugiau. Pirm
kart supratau, k reikia myltis, ne iaip dulkintis.
- Sekso nebna iaip, kvaila romantike, - pasak Mailzas.
- Na, mes tikims, kad seksas buvo saugus, - pasak De
s ir pairjo mane. - Juk nenorim, kad pasikartot Trojaus
Pauerso istorija. Js naudojot sarg, tiesa?
- Aiku, - pamelavau.
Jeigu ir manoma suprasti, kuri akimirk pastojai, tai
kakurioje gilioje savo kno kertelje, bet greiiausiai sieloje
a t akimirk inojau. To inojimo nesileidau smon, kol
291
Anna Pasternak
negavau pasilymo parayti knyg. Tada igirdau, kaip vidinis
balsas gyvai pasak:
- Kertam, kad tu pastojusi.
Ntumo testui atlikti pasirinkau keturiasdeimtojo gim
tadienio ryt, nes norjau, kad diena bt reikminga. Bent
jau man. Vlavau susirgti tik por dien, bet labai nenustebau.
lapindamasi ant testo nejutau nei alio, nei leiktulio kaip
anksiau. Jauiausi saugi. Stebjau, kaip rykja mlyna linija,
ir atsipalaidavau, pradiugau. Tai gyvenimas. Pradia man ir
kdikiui. Jeigu nort, tai ir Dulijui. Ir niekas pasaulyje ne
kalbs mans atsisakyti itokios laims. Jauiausi neprastai
rami ir blaivaus proto. Tiksliai inojau, k darysiu. Neketinau
vieai paskelbti ir klausti kit nuomons, o tada leistis tiki
nama. Pirm kart gyvenime ketinau daryti tai, k noriu.
sidjau ntumo test rankinuk ir nujau darb. Stab
teljau prie pato, nupirkau maiel ir isiuniau test Dulijui.
Nebuvo reikalo k nors rayti. Nujau darb, o Mailzas ma
ns jau lauk su kava, bandelmis ir ampanu. I grotuvo sklido
Kald giesms. Gerdama kav ir apsimesdama siurbiojanti
ampan negaljau prisiminti, kada jauiausi tokia atsipalaida
vusi. Anksiau mano gyslomis tekdavo tik nuolatin tampa.
Paslaptis man leido jaustis kaip niekada puikiai. Nesakau, kad
nebijojau ateities. Bijojau, bet pirm kart man atrod, kad
likimas yra tarsi uoliuojantis irgas, o vienintelis bdas j su
tramdyti - paleisti vadeles. Juk nebra ko jo stabdyti.
Vliau kurjeris man atne paket.
- Neabejotinai tai vl koks klaikus daiktas i mano mo
tinos katalog, - pasakiau Mailzui pasiraydama. - Pernai
gavau aparatl vyni kauliukams iimti. Gal ia peilis avo-
kadams pjaustyti keturiasdeimtmeio proga?
292
Prapliau rud pakavimo popieri ir pamaiau anties
kiauinio spalvos Tiffany dut.
- Dieve, ji pranoko save, - pasakiau. - Pagaliau mano t
vai susimet rimtam papuoalui.
Buvau labai pamaloninta ir man i karto ov mintis: Jei
gu gims mergyt, galsiu palikti jai.
Atidariau dut. Joje guljo Dulijaus Faber kiauinis.
irjau j j ir pajutau, kaip mano irdis tiesiogine prasme
apsivert. Imiau drebaniomis rankomis ir atidariau me
chanizmo dangtel. Pakilo brangakmeniais nusagstytas dru
gelis. viesos atspindiai aid jo sparneliuose.
- Velniai raut, - nusikeik Mailzas, apirindamas
spindinius rubinus, smaragdus ir briliantus. - venti tik
keturiasdeimtmet. Nesi karnuojama. Po galais, kaip tavo
mama steng j nupirkti? O gal jis netikras?
Papuriau galv.
-Jis ne nuo mamos, - ltai pasakiau, - nuo Dulijaus. ia
tikras Faber kiauinis.
- I kur inai, kad nuo jo? Ar yra laikas?
- Ne, - atsakiau ir sunkiai nurijau seiles. - Laiko n
nereikia.
Udariau kiauin ir atsargiai paguldiau audekl d
utje.
- O kas ia? - paklaus Mailzas ir padav man ma vo
kel, kurio buvau nepastebjusi.
Atpliau ir ivydau tvirt Dulijaus raysen: Nepamirk,
kad drugeliai labai traps, bet kartu tvirti. Jie visikai nesirpi
na savo palikuonimis, bet kiauinlius deda saugi viet.
sidjau laikel kien ir nuskubjau tualet. Usida
riau ir stovjau stengdamasi atgauti kvap. Dieve, tikriausiai
293
Anna Pasternak
jis mane myli, pagalvojau. Bet ar atsisdamas it nemir
tanios meils enkl Dulijus man norjo pasakyti, kad tai
pati brangiausia dovana, kuri galiu i jo gauti? Kaipgi jausis
jis, kai tarp savo korespondencijos ras simbol kiauinio, kur
saugau jam?
Mudu su tiu visada pietumis atvsdavom prajus
gimtadien ir artjanias Kaldas. iemet jis pasil nusivesti
mane kur nors kitur, bet i kvailumo man jau beveik patiko
lykiojo Thai Temptations ritualas. Tai atrod nesuderi
nama su ventine nuotaika, plastikinmis sidabro eglutmis
ir rykiai rausvomis ybsiniomis lemputmis. Nors kart
atjau pirma ir atsisdau prie prasto staliuko. Labai ner
vinausi. Dulijus taip ir nepaskambino, o juk nuo tada, kai
jis turjo gauti mano siuntin, prabgo beveik dvi savaits.
Kadangi jau savaitgal bus Kaldos, jis tikriausiai iskrido
Karibus arba su eima slidinja veicarijoje, Gstade. Nekoks
enklas. Jis inojo, kaip kartai myliu, todl turjo suprasti,
kad kdik gimdysiu. Dl to nekilo joki abejoni, bet kuo
ilgiau jis tyljo, tuo stiprjo mano baim, kad jis nenori su
manim prasidti. Aiku, taip baisiai kaip Trojus nepasielgs,
bet ir nebus alia, mans nepaskatins. Stengiausi ird ne
sileisti nevilties, nes tai bt pakenk ms kdikiui, bet
meldiausi, kad tai j paskatint ateiti pas mane. Pas mus.
Visiems laikams.
Atskubjo ttis, su rykiu lietpaliu, kuriam jau tikriausiai
buvo suj pusimtis met. Veidas buvo rauds nuo alio, o
oda apie lpas suskilinjusi ir luposi. Kadangi centrin ildy
m jis laik ekstravagancija, iem visada atrodydavo taip, lyg
bt miegojs gatvje.
294
- Ak, Deize, - pasak jis, trindamas rankas taip, tarsi il
dytus! prie ugn, - usisakykim tos atrios sriubos. Ji mus
atitirpdys. - Kai atne sriub, pradjo j srbti ir lyg tarp
kitko paklaus: - Kaip prajo gimtadienis?
- Ai, puikiai, - atsakiau. - Atveniau ramiai. Pavaka-
rieniavom su Liuse, Mailzu ir Dese.
- Taip. Manau, nusprendei, kad nra ko labai vsti. Ne
tekjusiai, be vaik ir turint nevykus darb sulaukti ketu
riasdeimties - kartoka piliul, tiesa? Gyvenimas retai mus
nukreipia tuo keliu, apie kur svajojam. Pairk mane. Man
jau daugiau kaip septyniasdeimt penkeri. Kartais pagalvoju,
kad nesitikjau gyventi vienas, bet taip pat nesitikjau, kad
vienam gyventi toks didiulis malonumas.
Jis nuoirdiai suprunkt.
irjau blankiai mlynas tvo akis ir kaip paprastai ban
diau suvokti, ar jis tyia netaktikas, ar stengiasi bti malonus.
- Ties sakant, tti, turiu labai daug k atvsti, - pasa
kiau nesugebdama ilaikyti kovingo tono. - Insight Publica
tions man usak parayti knyg, kaip itverti skyrybas, o
vis svarbiausia - laukiuosi!
Ttis padjo aukt ir sispoksojo mane.
- Koks siaubingas smgis, - pasak jis. - Man labai la
bai gaila.
Ax teisingai igirdau?
- Dl ko? Dl to, kad man sumoks u knyg, ar dl to,
kad laukiuosi Dulijaus kdikio? Vyro, kur nuoirdiai myliu
ir gerbiu?
Juk negali sutikti rayti knyg, jeigu tau paskyr termin,
o tu gimdysi? Tursi jiems pasakyti ties, o jie gali pamanyti,
kad nespsi parayti laiku, nebent ketini negimdyti.
295
Anna Pasternak
- Gimdysiu ir apie tai pasakysiu Insight. manoma ir
viena, ir kita. Visos iuolaikins dirbanios moterys taip daro.
- O ponas Vantonakis? Ar jis elgsis garbingai? Ar tau
pads?
- Neinau, - pavargusi atsakiau.
- Na, o k jis apie tai mano?
- Neinau. A su juo nekalbjau.
- Nekalbjai? - pakartojo tvas. - Ar jis bent ino?
- ino.
- Ak, vadinasi, jam paraei? Visai kaip Dein Ostin. si
vaizduok, kokia gda buvo tais laikais. Dabar ji kiek maesn.
Kai tavo vaikui reiks eiti mokykl, gal jau bsi itekjusi u
jo arba u ko nors kito. Tada vargui benkariukui nereiks
sutrikti aidim aiktelje igirdus klausim, kodl jo tvai
nesusituok... A manau, Deize, kad ir iais laikais tvo vai
dmuo yra labai svarbus...
- Toks kaip tavo? - kariai paklausiau, o prieikas
vilgsnis nustebino tt.. - Vaikystje gal ir buvai alia, bet
ar tikrai buvai su manimi? Jauiau, kad mane augina ir myli
vien mama. Aiku, mano padtis ne ideali, bet sakyk, tti,
kokia bna ideali? Patikk, inau, kad man jau veriau au
ginti kdik vienai negu itekjus u Deimio. Kad ir kaip
grau ir negdinga tai atrodyt i pirmo vilgsnio, gyven
damas su netinkamu mogumu jautiesi vieniesnis negu
gyvendamas vienas.
Tvas susig lyg bandydamas apsisaugoti nuo mano
nedraugiko vilgsnio.
- Dar niekada nemaiau tavs rytingiau nusiteikusios, -
pagaliau pasak jis. - Vadinasi, gimdysi kaip tik tada, kai rei
kia, nes daugelis, taip pat ir a, suinoj, kad taps tvais, pra
296
djo abejoti. Bet mes nieko nebandm keisti, nes taip turjo
bti. tai kodl tavim taip aviuosi, Deize. Pagaliau imokai
elgtis taip, kaip tau liepia irdis, o ne aplinka.
Lius, Des, Mailzas ir a susitikom igerti knygyne li
kus dviem dienoms iki Kald ivakari. Kald ivakarse
Mailzas adjo vaiuoti pas savo tvus, Lius kit dien tur
jo veti mergaites pas savo tvus, o Des nusprend Kaldas
atvsti su manim pas mano mam, kai tik baigs darb.
kart buvo mano eil lipti ant kds. Atsikrenkiau ir
pasakiau:
- Noriu tarti kelis odius.
Visi susdo ir smeig mane akis.
- Tik meldiam apsaugoti mus nuo t psichoanalitini
paistal ir hipnotizuojani kalb, - pasak Mailzas.
- Priadu nekalbti apie dvasinius dalykus, bet kalbsiu
i irdies.
Pavelgiau Des, vis dar palusi ir pasileidusi, vis dar
iekani bd veikti savo vienatv ir rasti gyvenime k nors
prasminga, ne tik karjer. Galvojau, kaip nuoirdiai j myliu.
O tai Lius. Vis dar grai ir vis dar skaudinta Edvardo. I
davyst suskald jos aur. Visa irdimi j ujauiau. Mailzas.
avus, jam vis dar sunku atsispirti, nors dabar jis pabgs
to, k gyvenimas jam svied. Visada juo avjausi. ia mano
artimiausi draugai. Ir po dvideimties met mes vis dar kartu,
kovojam u savo prasming gyvenim.
- Noriu pasakyti, kad be js nebiau itvrusi it di-
n met, - pasakiau. - Bet busimaisiais dinais js man b
sit reikalingesni negu bet kada, nes a laukiuosi. Tai Dulijaus
kdikis ir a j gimdysiu.
297
Anna Pasternak
- Melag! - suklyk Des. - Myljots be sargio, tiesa?
- Taip. A begdikai melavau, - sukikenau.
- Kada gi suprasi, kad seksas be apsaugos reikia kdi
k? - nusijuok Des.
- O tau ar niekada nekils pagundos ibandyti? - pa
klausiau.
Vis dar ypsodamasi ji geljo peiais. Pirm kart pa
maiau j dvejojani. O gal ji vis dlto galvoja apie didesnius
sipareigojimus?
Visi mane glbesiavo, sveikino ir mielai sutiko tapti
kriktatviais.
- Nuostabu. Jeigu gims pauktyt, kai sulauks eiolikos,
galsiu suvilioti, o jeigu berniukas, penkiolikos nuvesiu pas
prostitut, - pasak Mailzas.
- Penkiolikos? - paklaus Des. - Ar ne per vlai?
- O Dulijus? - atsargiai pasiteiravo Lius.
Visi i karto nutilo.
-Ties sakant, neinau,- atsakiau.- Jis ino, kad laukiuo
si, nes nusiuniau ntumo test, bet jis man nepaskambino.
Jie tyldami susivalg. Niekas neitar n odio, bet i
nojau, k jie galvoja: anokia ia naujiena.
Mama papuo eglut. Atrod, kad Aris i rank nepa
leidia padklo su kiauininiu likeriu. Kad ir kur nueitum,
aviai ypsodamasis pasirodydavo jis.
- Gal gurknel?
Namuose buvo ypa pakili nuotaika, nes mama vent
pirmsias Kaldas su Ariu. Antr Kald dien j aplankys
jo vaikai ir ankai. Ji labai blaksi, bet maiau, kad diau
298
giasi kiekviena akimirka. Ji atrod dar beprotikiau negu vi
sada - su ventiniu raudono ilko kaftanu po alia pkine
liemene ir purvinais aulinukais. Pasidaiusi, su graiausiais
perl karoliais - tokios laimingos dar nebuvau maiusi. Aris
irgi buvo linksmas. Jis mvjo vyninmis aksomo kelnmis
ir vilkjo tvido vark. Su plaiais baltais antakiais ir i ner
vi lendaniais plaukais atrod ypa gerairdikas, ne toks
kaip mano tvas. Gal ir nebuvo toks valgus, bet utat ne
melancholikas. I to, kaip irjo j mam, glost jos rank,
per kalakuto upakal grdani dar, buvo aiku, kad j tie
siog dievina. U tai j myljau.
Kai ijo atneti malk, apkabinau mam per peius ir
pasakiau:
- Turiu tau t pasakyti.
Pasakydama, kad bsiu vienia motina, bijojau j igs
dinti ir sugadinti Kaldas, todl ipykinau kuo greiiau:
- Mama, a laukiuosi. Tai neplanuotas Dulijaus kdikis.
Jis apie j ino, tik kain ar ketina k nors daryti, bet a vis
tiek gimdysiu. A patenkinta, isigandusi ir susijaudinusi, bet
maldauju, kad tu irgi dl mans diaugtumeisi.
Mama stovjo kaip statula, paklusi kalakuto daru iter
liot rank, o jos veidu riedjo aaros. Jzau Kristau, pama
niau, prasideda. Norjau, kad grt Aris, nes tikjausi, kad
prie jo jos lsmas nevirys Richterio skals. Kaip tik tada
suskambjo dur skambutis. Ai Dievui, atvaiavo Des. Ji
mikliai sutramdys mam.
- ia Des, - pasakiau.
Mama apkabino mane laisvja ranka, kit iklusi, tartum
stabdyt pakeleiving main, ir sudejavo:
299
Anna Pasternak
- N neinai, kiek laukiau itos akimirkos. Niekada ne
sakiau, kaip pavyddavau savo draugms ank, nes bijojau
tave skaudinti.
Tada jo Aris.
- Pas tave sveias, - pasak jis.
- Arei! - suuko mama ir irait okio figr. - A bsiu
moiut! Ar gali patikti?
Palikau juos pusiau okanius, pusiau apsikabinusius, bet
dar igirdau, kaip jis pasak:
- Diana, kokia nuostabi naujiena. - Ir tyliai paklaus: -
Kieno jis?
Nubgau prie dur, nes Des tikrai dar nebus praradusi
sveiko proto, bet jos ten nebuvo. Nuskubjau svetain. Tada
pamaiau j. Stovjo nugara mane ir irjo liepsn idiny
je. I karto atpainau.
Igirds, kad jau, atsisuko. Kai susidr ms akys, pri
jo ariau.
Dulijus laik ali alyvuogi stiklain.
- Juk inau, kad juod negali paksti, - pasak.
TURINYS
Padka 5
PROLOGAS PPS (pasimatymai po skyryb) 6
I SKYRIUS Seksualusis erbetas 13
2 SKYRIUS Sperminatorius 44
3 SKYRIUS Rasa ugdymas 74
4 SKYRIUS Emocin infekcija 94
5 SKYRIUS Pimpalo tiekjai 120
6 SKYRIUS Susituok vieniiai 144
7 SKYRIUS Karygys su blizganiais arvais? 165
8 SKYRIUS Pirmalaikis mes 189
9 SKYRIUS Pasimyljimas, ne bendravimas 221
IO SKYRIUS PPTS (pasimatym po traum
sindromas) 238
I I SKYRIUS Karmin skola 269
12 SKYRIUS Nekaltas prasidjimas 287
301
Pasternak, Anna
Pa328 Pamirau itekti u svajoni vyro: [romanas] / Anna
Pasternak ; i angl kalbos vert Aurelija Kazbarien. -
Vilnius : Alma littera, 2008. - 304 p.
ISBN 978-9955-38-154-9
Anna Pasternak - Didiosios Britanijos urnalist ir raytoja, gar
siojo romano Daktaras Zivagaautoriaus dukteria. Knygoje maikiai
pasakojama moters, iekanios savo laims, istorija. Atvira sau ir pami
usi dl savitaigos Deiz meta vyr, vienius etadieni vakarus leidia
moterikoje gera linkini draugi kompanijoje, kol gal gale vl grta
skausming... skausmingai juoking pasimatym pasaul, tikdamasi, kad
kart jau tikrai sutiks J - savo svajoni vyr.
UDK 820-3
Anna Pasternak
PAMIRAU ITEKTI
U SVAJONI VYRO
Romanas
I angl kalbos vert Aurelija Kazbarien
Redaktor Edita Vaskelait
Korektors Graina Stankeviien ir Marijona Treigien
Virelio dailinink Deimant Rybakovien
Maketavo Jurga Morknien
Tiraas 2000 egz.
Ileido leidykla Alma littera, A. Juozapaviiaus g. 6/2, LT-09310 Vilnius
Interneto svetain: www.almalittera.lt
Spaud AB spaustuv Spindulys, Vakarinis aplinkkelis 24, LT-48184 Kaunas
Interneto svetain: www.spindulys.lt
Deiz Dli isiskyrusi ketvirt deimt baigianti moteris.
Po skyryb ji vl gyvena su motina ir gauja jos taks. Vienius
savaitgalius leidia su biiulmis - itekjusia Liuse ir santuokos
bijania Dese, ir dar turi geriausi draug tarp vyr - Mailz,
nepataisom vjo pamual ir merginink.
Deiz Dli sitikinusi, kad u trisdeimt devyneri netekjusi
moter blogiau gali bti tik trisdeimt devyneri isiskyrusi moteris.
Ir nusprendia tbt vl susirasti vyr. Ir ne iaip vyr, o tok,
kuris bt kitoks nei tie, kuriuos ji sutikdavo anksiau,
t. y. siningas ir nesavanaudis.
Bandydama pakeisti pabodus savo vienis gyvenim, Deiz
visa galva pasineria pasimatymus. Taiau svajodama vl patirti
pirmosios meils kaitr ji sipainioja nelaiming roman virtin...
Kuo baigsis is komik situacij ir vairi kurioz kupinas
Deizs Dli pasimatym maratonas? Ar jai pavyks rasti savs
vert vyr ir pamirti skyryb kartl?
knyg
klubas
T A P K I T E K N V G I K L U B O N A R I U !
N e m o ka m a s knyg ka t a l o ga s ki e kv i e n ke t v i r t
N a u j a u s i o s i r p o p u l i a r i a u s i o s knygo s
Y p a t i ngi p a s i l ym a i
K nyg p r i s t a t ym a s na m u s , d a r b o v i e t a r p a t
I nf o r m a c i j o s t e i r a u ki t s ne m o ka m u t e l . 8 8 0 0 2 0 0 2 2
w w w . knygu kl u b a s . l t
www.almalittcra.lt

Anna - Pasternak. .Pamirsau - Isteketi.uz - Svajoniu.vyro.2007.LT

Enviado por

Dados do documento

Título original

Direitos autorais

Formatos disponíveis

Compartilhar este documento

Compartilhar ou incorporar documento

Opções de compartilhamento

Você considera este documento útil?

Este conteúdo é inapropriado?

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

Anna - Pasternak. .Pamirsau - Isteketi.uz - Svajoniu.vyro.2007.LT

Enviado por

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

A N N A PASTERNAK

Você também pode gostar