TULA

romanas

<m>
LIETUVOS
RAYTOJ
SJUNGOS
LEIDYKLA
VILNIUS

TREIAS

LEIDIMAS

UDK 8 2 1 . 1 7 2 - 3 1
Ku-179
ISBN 9 7 8 - 9 9 8 6 - 3 9 - 7 4 6 - 5
RASA K U N I N I E N , 2 0 1 3
L I E T U V O S R A Y T O I S J U N G O S LEIDYKLA, 2 0 1

Kaip pavasaris atkiunta

Aen atkiutau.
Man tave ia Dievas siunt,
Tik mane ne tau!
JONAS

AISTIS

Kalbk man, Tla, kudk man, kai ara vis raudoniau nutvieskia auktas, jau ir taip raudonas, Bernardin sienas, kai
po visais savo tiltais tarsi lava kunkuliuoja Vilnel, o ariausi
ia, ties Bernardinais, kai reti praeiviai, ivyd sunk lietaus
debes, paspaudia ingsn ir baugiai griodamiesi skuba
savo miestikas urvus, kai debesis kybo jau visai arti - virSum Bekeo ir Panonieio kalno, vir tamsiai raudonos
skardio atodangos, - kalbk ir sakyk, kas beprimins mums
limpam kaip ukreiama liga meil, taip ir neirkt viduriemio kiemuos, utat neapdrabstyt miesto purvais - toki
pavluot ir niekam nereikaling, - nereikaling net itai
liiai pasiruousiai gatvei, sen medi guotui ant kranto,
net arai, nutvieskusiai Bernardinus, ir tam vis artjaniam
debesiui, kuris jau sustojo vir pilkvo Bekeo boktelio, kas,
na sakyk, kas?
Sakyk man, Tula, sakyk, nes tu viena tegali atsakyti tuos
tarsi anas debesis pakibusius klausimus - tik tu, nes gamta
mieste visuomet truputl netikra - pernelyg ikilminga ar
k? - ir nebyli. Dar ne dekoracija, ne muliaas, ne butaforija,

)7(

bet jau ir ne gamta. Sakau tau. irk, Tla, a ateinu tavo

menk bst per nedengt Vilnels tilt, po kuriuo aminai
kunkuliuoja juodalsvis su vos viesesne puta vanduo, ateinu
tavo langus, tavo akis, kuriose atsispindi vien emas dangus ir Bernardin boktai, ateinu tavo audinius, tavo kaul
skaidrum, tavo pirmykius nervus, kurie paliesti suvirpa
ir skleidia gars: vjo nioktim, vandens iurlenim, oli
narjim, o kliudyti smarkliau, sitempia, ir garsiai stiprja - girdiu netiktai pabaidyto vrelio, cypteljim, kak
atkakliai aikinant naktinio paukio bals, girdiu sparn
vasnojim vir galvos ir matau akis - slaptingas patamsi
paukio akis baltame lyg drobul tavo veide; tavo akis, Tla,
paukio akis ir debesies akis; a ateinu mnesienos viesoje
mesdamas sunk el ant prajusios dienos, ant bsimos
dienos ir bsimos mudviej nakties, ant ito miesto, siurbusio mudu savo tamsias sias ir ispjovusio drauge su dumblu, lynu, visom ukm bei rykais, o ir senais pinigais, kurie
neturi galios nei itame, nei aname pasaulyje - ar mes jame
tikrai kada nors gyvenome? Ulus, leiv el metu ir
ant Bekeo bei jo karvedio Vaduo Panonieio kalno, kur tebekybo ir tas grasus, audros dulki pritvinks debesis...
Tavo bstas, Tula, prikabintas blausi paveiksl, kuriuose pelija duona ir ganosi romi gyvuli bandos, jis uverstas
dmis su knygomis, reprodukcij aplankais, visokiausiais
uraais, drabuiais, dmis su balsais ir prisiminimais,
bstas, kur danai uspringsta vandentiekis ir kurio paveiksluose senuose bokaluose slgso rudus kristalus sustings
vynas; a ateinu tavo vos pravertas sausas lpas, u kuri
juoduoja burnos ertm - ten, ten slepiasi ltai, kone skieme-

) 8(

illmis tariami tavo odiai - visi jie svarbs tik man, kalbk,
TUla: jie juk kyla i paios gldumos, i vis viet, esani
, tavo plokiame, kantriame, stingulio, kanios, lig ir abejingumo nualintame kne...
Kalbk man, Tla, pasakok ir primink, kudk, kai a ateinu
Vidurnakt, patikliai amsint senamiesio unims, kai kertu
Vaiduoklik Oland gatvs magistral ir pro Filaret gatveles kiemelius it mkla inyru Polocko tiesje ties Bernardin
kapinmis, - visas is nejaukus pasaullis siejasi tik su tavim,
Tla, ir Bernardinais, nors j seniausiai nebr... kas sak, kad
nebr? Savo pdomis patiusiame sniege tarsi braiydamas
llo kvartalo topografin emlap, pro unturg, vaistin, uvies ir bat krautuves leidiuosi pas tave, leidiuosi ir inyru
ant ledinio Vilnels kranto, o visa senoji miesto dalis, mnulio nutvieksta, i tikrj panai sen miesto plan, kruopiai nubraiyt ir nuspalvint kakokios auktesns esybs...
Jau ia a, jau ia, o vir Bekeo kalno tebekybo anas dukslus
debesis, tikriausiai jau sustings pad, sukietjs kaip pilka
betono plokt - i kitados skaidri lietaus la jis jau virto
kniku negandos pranau, o a einu pas tave, nebodamas
ne tik varbos, bet ir nevilties, vlaus meto, prie tilto turkl
Stovinio aklo mogaus su mlynais akiniais; jau nebeirdamas tilt, engiau putojant, dstant vanden ir slidindamas nugludintais akmenimis ropiuosi tavj, Tula,
krant, ir man atrodo, kad vir mano galvos sumlynuoja
didiulis alyv keras, - skinu ir laikau rankose po puri kaip
varus baltas debesis alyv puokt - svaiginani, garbanot, lcupin gyvybs, varvani sidabrinmis iurklmis - ir

)9(

svyruodamas i nuovargio einu | baltas dvivres duris, ant

kuri kabo kulk ivarpyta mlyna pato d, ir jau esu,
Tla, vos u keli ingsni nuo tavs, tavo kimaus balso,
kno skaidul, slapiausi tavo kerteli...
Kudk, alsuok vos girdimai, kai a skrendu pro vos pravert
nakiai orlaid, sugniaus abi dideliausias alyv puoktes,
kai jau sklendi po skliautu - begarsis iknosparnis - be
garso, be naresio, visus meils ir nevilties odius sandariai
udars mautje skraidanio naktinio vrelio kaukolje,
atsargus, kad neibaidyiau kit dvasi, tykani paglemti
tavo siel, kn, prot, tavo slapiausias minti, tavo orum,
aaras, virpanias lyg upels banga maas krtis, tave vis,
Tla; skrendu ir kojelmis kibs nusklembt tavo kambario skliaut klausausi, kaip tu alsuoji, kaip tirpsta erknas
ant tavo alveoli, kaip kraujas tavo mieguistame kne suka
dar vien apytakos rat, kaip tu, pati nejausdama, kalbiesi
su pelijania paveiksle duona, su dm, pilnom prisiminim, mnesienoje regiu tavo ilguosius kaulus, dubens kaulus, perlamutrin kaukol po trumpais plaukais, matau, kaip
kakoks maas rykiai vieiantis vabaliukas eina tavo pilvu,
krenta bambos duobut ir nebestengia i ten isikapstyti toks jis maas...
Virpteli mano juslios, miesto idirgintos nervs, bet a
jau nebeturiu atsargini ijim, neturiu atsargini jausm,
atsargini dali savo netobulam iknosparnio kneliui, gal
todl tokia trumpa - svaigi ir vientisa - mano meil, kuri
nebegali nei ko prarasti, nei ko ukariauti; todl drauge su
alyvomis a budiu palubje vir tavo negilaus guolio, regiu,

) 10 (

kfllp tu per nir mieg atmeti rank, kaip atsidengia virpantis irdies plotas, ir tada, tada visai netiktai melsva alyv
k e k su dviem aliais lapais nukrenta tau ant krtins - a
lUmojuoju ikniniais sparneliais, ir alyvos jau krenta kaip
lietus - kekmis, pluotais, akelmis: violetins, alsvos,
lukepusios ied kreulius, velnios alyvos, inai, tokios
praysta ir nuysta sulaukjusiuose umiesio sodeliuose,
kur kitados stovjo sodybos - pamikse, ant jau sueijusi
pamat...
Krenta alyvos, skuriuodamos altam ore, apskleisdamos
lledais tavo plaukus, krenta tavo neiverktas aaras, limpa
prie tavo vos praiotos burnos, sruogom vyniojasi aplink tavo
plon kakl, aptemsta ant tavo pilvo, apkrenta patal, grindis, des su dulktais aplankais ir prisiminimais, leidiasi j
sot su nakiai paliktu vandeniu, o kitos keks, puoktels,
liedai, nerad kur nutpti, dar paskuriuoja, o paskui jau
suyra maytes vaigdes, taip panaias fantastikus jr
gelmi gyvnus. O a neriu tams ir skaudiai atsimuu
lang - tikram iknosparniui niekada taip neatsitikt!
ypsausi, viepiuos, o i smulkuio pels snukuio sunkiasi juodas kraujas. Niekas nemato, kur jis varva... O kurgi?
Juodas kraujas varva ant tavo patalo, prasisunkia nenorom
pro audekl ir jau kapsi ant juodos klinkerio plytos po tavo
aminuoju guoliu, Tla, Tla...
Guldamas auktielninkas ant pilkvos palangs, a dar
pamatau, kad debesis uguls Bekeo kaln staiga krusteli ir
vilpdamas neregtu greiiu pasileidia tiesiai namus su absida ant Vilnels kranto, tiesiai mus, tave, Tla, mane...

) H (

II

Anuo metu Tula gyveno tarp dviej tilteli - dengto, modernaus, vedanio buvusio Tlos instituto duris, ir funkcionalaus, betoninio, ties senuoju Bernardin vienuolynu. Ir j savo
nuomojam bst, ir parkavus miest Tla vaiktindavo
pastaruoju - institute reikal ji nebeturjo. Ir a tamsias
Uupio sias traukdavau tik betoniniu - ilgai n netariau,
kad vieninteliame tarp t dviej tvirt palyginti visai nauj
tilt stksaniame name su abside glaustosi ji, Tula, - msioja ia rytais ir vakarais, vediojasi sveius - skustagalvius
ir andenuotus tapytojus ar nusilaupiusias freskas panaias
savo biiules, irgi men gerbjas...
Dengtasis tiltelis i tolo atrodydavo netgi pramatniai;
darganoj ant matydavau, kaip ant jo sustingsta jaunos poros
su plaiais apsiaustais ir siaurutm vos vir kulkni kelnm. Juo tapsdavo ir maiukai, rauklti, bet savo vert
jauiantys profesoriai su baskikom beretm bei jgerikom
skryblm, danai plasnodavo ir mano pastamas ilgis grafikos dstytojas su tokiais veliais sais, kad jie deng kone
pus jo ilgo veido - tik vokieiai tiksliai vadina tokius elmenis - Schnauzbart", snukplaukiai...

12

Skurdas, neviltis, girtos dainos, pavasariniai polaidiai,

ltinis tarsi isiliejs raalas rkas ir blausi sulaukjusi
ydjimas i Uupio plsdavo tik antruoju, betoniniu
tu. Andai juo dar pkuodavo masyvios savivarts - tiltel
Valdia sugalvojo ne plebj ir lindyni laikytoj patogumui,
p tam, kad statant men rmus bt ariau veioti plytas,
|#rmatr, ploktes. Visk, ko tik reikjo meno. salai skurdo
jroje. Bet nusdo statybos dulks, nuslopo ir naujakurysi
kvapai - vl ukvipo suodiais, pamuilm, katdiais ir vos
VOS - Uupio alyvom. Varnalos juk nekvepia, po virtins
met pasakys man Tla, mudu gulsim varnalose u instituto, spjaudydami vanden ir vaigdes, viskas bus igerta,
0 aar ir kraujo a negeriu! - tai a taip pasakysiu. Ir dar dantimis a irgi nebegrieiu, inok! O gal ir ne taip. Gal tik
Udsiu savo dumblin platak ant jos varliko, katiko ar
Jrieiko pilvo, ir tie penki mano pirtai - visas iseks delnas - taip ir susigers, liks sispauds jos ploki kn iki
pat mirties, o ir po mirties... toki spaud pamatysi nebent
ledynmei akmenyse, nudrasks samanas ir kerpes. O gal
lr ten nebe. Gal nebe.
B galo sunku man vynioti it prikepus tvarst nuo t
met medi, krm, kalv, nuo moni amaro. Skusti
kruvin tink ir baltinti skliaut vir Bekeo boktelio. Ne
mano jgoms toks darbas, ne mano ir rpestis, nes laikas,
strigs tarp Tlos onkauli, pakibs an laik voratinkliuose, sisuks jos sil ir adat dutes, jos sukni ir
varkeli klostes, sudulks jos dse su naiviais pieiniais,
ir kruopiai raytu sapn ssiuviniu, jau nebe mano, nebe
jos rafinuot skustagalvi ir freskaveidi biiuli mlun-

13

gio tsomais ar dirbtinai sudvasintais bsimj valdinink

ir saviudi veidais, netgi ne to apsiauklio litografo bespalvm blakstienom ir baltais kaip virta druska plaukais.
Tokiems tiksl od turi pagieingieji lenkai, tokius jie vadina swinsl<i blond", bt panau blondin kiaul", be
ne... ne taip...
Manyje visuomet - ir iandien - kakas krusteli, kai
tik vl pamatau tuodu tiltus, ilgj Bernardin vienuolyn,
siaur sprag kiemeli anfiladoje - bromel", u kurios jau
veriasi tikrojo Uupio viduriai ir kloakos, - kiek ia vaiktinta klumpaniom kojom ne su Tula, be Tlos, dar nepastant Tlos, o ir paskui... kiek ia svyruliuota ir nykiai
dlinta paryiais...
Vargu ar turiu bent teorin dvasinio paveldjimo teis
it krant su jo niriais pastatais, dilgynm, varnalom,
kieiais ir ungrybiais - puria, glebia grybiena - apaugus
lait, Tlos nam, kuris, inoma, ir jai niekad nepriklaus, kaip ilgasis vienuolyno mras niekad nepriklaus mano
kovingai tetai Lydijai, jos romiam vyrui policininkui, mano
amerikieiams pusbroliams Florijonui ir Zigmui - visi jie
ia vargo vokiei okupacijos metais. Ar tikrai vargo? Teta
siuvo, dd policininkas meistravo taburetes, o pusbroliai
lank gimnazij prie v. Kazimiero banyios. iandien jie
abu dar vals senukai (ili ar pliki?), bet tik Florijonas, ikagietis, atskrids Vilni, dar vintant atbgo su filmavimo
kamera prie ilgojo namo, apsuko kelis ratus aplink j, perbgo ir abu naujuosius tiltus ir tekinas pasileido atgal viebut - jo jau lauk ekskursija pagal kruopiai ilcalkuliuotus
Inturisto" planus...

14

Ponia, akinant auksin ruden - gal pernai? - paklausiau

ilkalbinius diausiusi pavytusi moter erels veidu, ponia,
!lpraau... ar js negyvenot ia per kar? Mosteljau taip
damas ilgj vienuolyn u jos sukumpusi pei. Gynau, kaipgi, netiktai atsiliep lietuv moteris, o k? Tai
f js... pradjau a ir usiiaupiau: i mano alkanos burnos
ftu ne tokajaus, o Izabelos", paprasiausio klasikinio rao, tvaikas - stiprumas 19, o cukringumas - 5%, klasika!.,
dar ilgai pavymui velg mane i dengtos galerijos - sena,
.nuvargusi erel...
'Matot, pasakoju jau ne apie Tl, ne apie jos rudus kailinukus, su kuriais ivydau j pirmukart, ne apie jos flegmatiku brol ir arogantikus to brolio draugelius,, o apie erel,
Mal, niujorkiet pusbrol, kuris yra veds tikr vokiet
Cot, ir jo mai vaikai Olbany, alia Niujorko, gav skanst,
kitados tikriausiai dkodavo: Danke, Vati!" Dabar tie vaikai
|AU patys turi vaik, o Zigm maiau vienintel kart, prie
dvideimt vienerius metus, dar nebuvo senutis. Jis, rodos,
neblogai moksi gimnazijoje, pjov popiermalkes Vokietijoje,
Vargo nukaks Amerik - i pradi, inoma, kaip ir visi dipukai. Bet padsaut prie vienuolyno Zigmas nebuvo atjs.
Taigi Florijonas ir Zigmas, tikr tikriausi mano pusbroliai - jiedu dar atmena niekad mano nematyt senel Aleklandr, kuris 1944 metais susmuko prie ulinio ir daugiau
' nebeatsikl - savo prieblandoje skendini gimnazij skubdavo kitu tilteliu, jis ir iandien stovi - rimtas, tvirtas, caro
laik ketaus turklais ir aminom, tayt akmen krantinlm abipus. Jei kartais skubi i senamiesio puss, tai perlks
ilt tilt ikart atsiduri Maln gatvje, murkt pro ark -

) 15 (

ir jau namie. Pakeliui tebestkso beveik apvalus Pilsudskio

laik elektros transformatorius - o gal ten pilsudskin telefono pastot? - bet jeigu ten pateks iekotum svetimos
dvasios, antai ji: rus salel Vilniaus kepenyse - kunigaiktiens Julijonos pradtas statyti, staiatiki bendruomens
per deimtmeius ir imtmeius nenuilstamai tobulintas Preistenkij sobor... Grai cerkv, nors ir sunki kaip turgaus
imtynininkas, esu stovjs prie didiulio jos ikonostaso,
trauks nerves jos aitrius smilkalus, o Tla tamp skvern
ir kudjo: einam i ia, einam, irk, sens jau murma,
nairuoja j mus, einam... Nei kas nairavo, nei k, ijom
tuomet laukan, patraukm paupiu, a vis ramsiausi metalinius turklus - ne tilto, krantins; tokius dar galit pamatyti
prie Arsenalo ir ties dengtuoju tiltu - geri, mieli turklai,
kai kojos slysta ir pinasi, kaip gera udti ant j kaitusius
delnus ir uosti nebe prismilkyt alt or, o dusinant vjo
uor... Tokie pat turklai, tik kitapus Vilnels, tamsavo ir
u Tlos lang, ji jau gyveno pas Petryl, name su apside, tik
taip retai mudu pro tuos langus pavelgdavom, bet vilgtelj
pirmuiausia ivysdavom besilydani arose, masyvi tarsi
auktakrosn Bernardin banyi - tuomet jo gal penkti
metai, kad mano tolimas biiulis juodabarzdis Jurgis deng
jos stog blykiom kaip raudonoji vliava vir partijos komiteto erpm. Jurgis buvo ne stogdengys, ne, darb vykdytojas, jis stovdavo emai ir uverts stambi, udt ant kresno kno galv aukdavo: ei! Dar ne piets, kur lipat?! Jurgi,
sakydavau, kai su juo ir jo darbininkliais anktoje kontoroje
po kritoliniais skliautais degtin usiksdavom kilkmis
pomidor padae, Jurgi, k tu sau manai, itaip voliodamas

16

rni? Tamsus, barzdotas ir nirus kaip Kasparas Bekeas

gis n neypteldavo, neimdavo verklenti, kad nra pini, kad meistrai niekam tik, o itie - jis parodydavo jaunus
"gdengius-latrai!.. Igerk, igerk, tau dabar eil, tiksumuriavo, ainam, vyrai! Jurgis jau buvo paenklintas vakiniu
Ities antspaudu, nejau pats ito nesuvok? Toks enklus
"o tasai altas vakas jo rusvam veide... Gal nenorjo nuSti? Bet stog Jurgis dar spjo udengti - j pirmuiausia
ivysdavau ijs i kakurios tarybins" ligonins prie
Misionieri banyios, kur po pirmojo insulto lankydavau
dd Hans, tada jis greit sveiko, prognoz buvo puiki. KiekVVienkart stabteldavau ten, aiktelje alia senojo korpuso,
jfgl buvusio vienuolyno - sault dien mirgdavo visas vos
Umatomas miestas, bet akys paios tutuojau susirasdavo
ftudon Bernardin stog - jis buvo artimas mano ir Tlos
kaimynas, j deng velionis barzdyla Jurgis. Jurgis mir, o
per kitus atuonerius metus jo darbininkliai taip idrask
banyios sienas, taip igrem jas - tas darbas vadinosi zondavimu! - kad an kart, usuks pas Dionyz, Jurgio pdin; irgi puik vyr, ltaburn lbautoj, rodos, nusipelnius
ekonomist, a jau niekaip nestengiau surasti andainykio
lavo rao... O juk aliais aliejiniais daais kone metrinmis
raidmis a tuomet - girtas, inoma, - uraiau jos vard,
neva iverts j kakoki svetim kalb - THULLA! Taip, su
iauktuku ir dviem 1". Kas tada ilupo i mano rankos teptum plstis? Bene pats Jurgis? Nebepamenu.
Vargani Tlos namai u krovininio" tiltelio; kaip ir prie
amius, taip ir iandien juos supa cerkvs ir banyios - visos
jos kur kas menkesns u msik Bernardin auktakrosn,

) 17 (

visos ir graktesns - mirguliuojanios bokteliais, smailm

ir mr draperijom - uvis labiau, inoma, Ona, - jos dur
rankenos velni visai neseniai prijs patryniau nykiu buk, plai jo kakt. Gal tu, velnie, inai, k dabar veikia
Tla? Chtonikojo pasaulio gyventojas, senas idiotas, nors
iaip - labai mielas padaras ant metalini dur rings... Ar
inai k nors?
Kitados nubuds nakt, gurkteljs nudkusio alaus, pro
Aurelitos Bonopartovnos lang a matydavau tik ram ir
veln ventos Panos Marijos Ramintojos banyios siluet pai bokto smailum ir dal graktaus bokto. Aurelita Bonopartovna miegodavo kitame kambaryje su savo maamete
dukrele Eva Gerbertovna, o jdviej senel ir motina Helena
Bostovska naktimis gerdavo virintu vandeniu skiest raudon vyn, klausydavosi Pendereckio ir Vivaldio plokteli
ir virtuvje i liepini pliausk iki auros skaptuodavo piktos
fantazijos kupinas apeigines kaukes - Ugavni, japon ir
Uupio gyventoj... Bet ne, gal a ir prasimanau. Tikra tik
viena: nubuds nakt ikart ivysdavau trinavs banytls
bokt - inojau mat, kad ji trinav. Jis bdavo rykus net
tamsiausiam danguje. inojau dar daugiau - alia Panos Marijos Ramintojos seniai nebegyvena sen Daevska su savo
paleistuvm dukrom bei pamiliu snum Tadeku, kuris iprotjo t diena, kai prakio atviro ringo final Filharmonijos
salje, - j paliko ne tik suadtin Angonita Brandys, bet ir
visi biiuliai bei sugrovai... Tai atsitiko 1956 metais, ikart
po XX kompartijos suvaiavimo - pasakodama apie t vyk man ir mano kolegai Teodorui fon etrui, pani Daevska
suvaiavim btinai pamindavo. Ji pati buvo tuomet sal-

) 18 (

tad nenuostabu, kad prisiminus sumut kaip obuolys

- j dar kakas prilupo rbinje kovoms pasibaigus, 3sios balsas kaskart virpteldavo. Zofija, priemiesi
"kane ir didioji ergena, brolio pamiim suvok visai
ip: Tadekas, girdi, idurnjs nuo odekolono ir acetoni' klij kaljime, patys matot, koks igelts, koks sukata!
jaunl Marija, aprpindavusi mudu su Teodoru pigiomis
ikojinmis i savosios Spartos", graioji Marijana, kuri
~8 okdindavome Arkli klube", niriame Vidaus reikaministerijai priklausiusiame dansinge, apie savo broliuk
"Vis vengdavo kalbti. Pani Daevskos, legionieri poruiko
tT choruno nals, ms laikais" jau suvytusios, suskretusios, bet dar energingos ir pasiutusios sens, biografija gal
ir bt verta isamios studijos, nors neabejoju, daugelis kur
|ULB mieliau skaityt pikantikus velions laikanes Zofijos
Jllemuarus - ne, ne apie varging laik bei laikrai neiojim, ne apie piktus Filaret ir Oland gatvi ununius - k
ten, apie nesibaigianius, pavojingus ir kvap gniauianius
nuotykius lovoje! Jaunystje Zosia, teisyb, buvo grai kaip
banytinis paveiksliukas - rod nuotraukas! - bet mums, Alttiae Matris Vilnensis humanitarams, 1967 met ruden beliglausiusiems viename Daevski urvo kampe, ji, deja, jau
nebeatrod tokia avi ir gundanti, kaip, tarkim, 1949 met
lOviet karinams ar bokso treneriui, kuris, es, ir prinekins Tadek kautis su treniruotais karikiais i garnizono
klubo. Zosia mgdavo ueiti ms glta kartno pala nuo
dvokianios virtuvs atitvert kambarl, prissti ant girgdanios taburets ir, dmindama papiros, leistis prisiminimus. Mudu su etru bandm pripirti j Francui, gerai

19

mitusiam ir nuolat moters troktaniam romanistui, bet,

ivyds Zosi, Francas atatupstas pranyko duryse ir beveik
niekad nebeusukdavo ms mebliuot skyl, nors Zosia
vis klausindavo: n, gdie va etot usa? Jau prarads Tl
(argi a j kada nors buvau gijs?) visai netiktai patyriau,
kad tame paiame kambariktyje, kur mudu su kolega etru kitados stmme smagias pusbadio dienas su kiemo katm, po grindim mirinjaniom iurkm, ia raudaniu, ia
kvatojaniu Tadeku, taigi tame paiame urve, berods, 1907
metais gyveno iurlionis, vienintelis oficialiai (net rus!)
pripaintas ms tautos genijus... Tai suinojs pandau
susirasti fon etr, nusipirkti butel kit geresniojo vyno ir
ateiti t kiem - visi Daevskiai, iskyrus nebent Marijan
ir jos vaikuius, buvo jau imir, - dar kart pavelgti juodus lang rmus, per stebukl ilikusi varin dur ranken
ir bent pabandyti sivaizduoti genijaus siluet tarpuvartje
ar spaudiant t ranken... vynas juk padeda? Bet Teodoras
kaip tyia buvo ivyks Vien - vyn Daevski palangje imaukiau su kakokiu nuausiu vyru... igrus jis m
reikalauti dar ir a vos pasprukau, yl krypstu lankas, kad
tik nereikt visko ikart ikloti apie Tl, apie THULL su
dviem 1", Tl, kurios vard aliais daais dvimetrinm raidm iraiau iaurinje Bernardin ventyklos sienoje... netoli didiojo altoriaus...
Ant medini, niekad nerakinam pani Daevskos dur
su varine rankena anuomet a spjau urayti tik vien vokik, savo paties sugalvot od: VOLKSHTTE". Jis turjo
reikti kak panaaus LIAUDIES TROBEL", buvo man
graus ir mielas. Pani, menu, tuoj sunerimo - itas uraas,

20

tarsi rodo ms pretenzijas ar netgi kslus jos bst!

nuramino tik mus eilin kart aplanks dd Hansas,
a s teoretikas, tikras Teodoro dd. Net neinau, ar kada
:g dar buvau sutiks mielesn mog. Politik, dentelme% bais atrialieuv, pastant vis Vilniaus elit ir delond. Dd Hansas pam pani u paranks, atsived
J ms maut kambarl, pripyl jai sklidin briaunot
klin melsvo kaip kalio permanganatas vyno, lapiom
;m pakteljo jos suodin rankel ir netruko tikinti,
chlopikai", t. y. mudu, juokauja, niekas n nemano
gintis jos rmus! Senoji kaipmat atlyo - dobrze, dobrze!
Irusi dar stikl, ji m negraiai kikenti ir kibti prie dds
"inso, tarsi jai bt ne septyniasdeimt, o eiolika... Dd
n diskretikai usimin, kad kai kam i tikrj tas uraas
11 labai nepatikti, bet pats garsiausiai kvatojo, vaiino visus
1U ir cigaretmis Tresor", pra atvesti tikr merg - jis
rodysis joms kakok nauj, visai neseniai imokt fokutamsoje!.. Fizikas teoretikas buvo neabejingas menams It bent nujauts, kad po ituo aprkusiu skliautu, nuo
irio krinta tarakonai, iurlionis ra savo fugas ar tap
kosmos, tuoj bt paras laikraius ar net atsiveds kok
MVO biiul muzikant i Neringos" - irk, Vaclovai, kas
dabarts? Bet, kaip ir mes, nenujaut. Beje, jei genijus
tikrai ia gyveno, tai nebent didiajame salone, kur ms
Ulkais su katm ir murzinais vaikais pritiesusi iuini ant
grind miegojo pani Daevska, jos dukros, nepastami vyfilkiai tatuiruotom krtinm, o trumpam sugrs i kaljimo ar beprotnamio kur laik dkdavo ir Tadekas, nevyklis
1956 met boksininkas...

21

Tl a dar spjau atsivesti it kiem - parodiau jai

em, kone sulig grindiniu lang, pro kur ant ms studij stalo strikindavo kats - pridergdavo ir sprukdavo lauk.
Ir mergos? - prisimerk Tla, bet a prunkteljau: o kam?
Durys juk bdavo atviros diennakt, net savo lovutje neretai rasdavau visikai nepastamus vyrus ir moteris, pani
sakydavo - jie trumpam! O pas mus, pasakiau Tlai, jei nori
inot, usukdavo tik trys dainuojanios anglists - Atas,
Portas ir Aramis - santrios, varios merginos. Igerdavom
natralaus obuoli vyno, kartais alaus, jos padainuodavo
Bring back!", Dilail", na dar - aunus Abdula - baisus
plikas". Arba tik pasiklausydavom Vandos Stankaus daineli - ir sudie!
Usirks nakia prie Aurelitos Bonopartovnos rausvo
lango, nuklysdavau daug met atgalios; pragyvenus mieste ketvirt amiaus, beveik kiekvienoje kertelje lieka tavo
vilgsni, ingsni, tavo dulki ir nuosd...
Bet banyios! U visk svarbiau banyios, jos bent priveria tave uversti galv vir, o viruje visados dangus emas, mas, parkavs, taiau dangus. Kai regiu it kriokiant, pasruvus krauju, piln iurki ir moni - valkat,
varg, ligoni, invalid, dvasios ubag kvartal (esame tik
silpni padarai, mgdavo pabrti dd Hansas, nra ko drovtis savo menkumo, fiziologijos ir i nepastam protvi
paveldt yd!) - man ukaista sprandas, ima svaigti galva ne, ne, jokios provaists! Utat banyios. Jos jei ir nepriversdavo suklupti ir sudti pamaldiai rankas, tai bent, jau
sakiau, pakeldavo mano akis auktyn; anuo metu tai buvo
labai daug, bent man.

22

Al buvau aislas Aurelitos Bonopartovnos, kauki dir51, rankose, buvau j savanoris vergas, kurio menkiaumaitas turjo baigtis igujimu i reliatyvaus rojaus
In gatv pas iurkes, kates ir prie unturgio bei Tvo
D" perdien stypsanias mogystas - atmietu alumi ten
io alaus kioskai. Buvau emocionaliosios Aurelitos ud, - kaip ir visos emancipuot moter ugaidos, trumlik ir tutuojau pamirtama. Mudu su Aureli ta n nebojom taupyti savs - siautm kaip beproiai, gyvenom
'ar naktin gyvenim, beveik udar dienos gyvenim, ir
: vakarai bdavo atviri nuoirdiems, bet lktiems pokalms, atsitiktiniams sveiams, gerajam vynui... mudubasavoms po kapines, apleistus parkus ir rsius, sivaizodavome, kad mus persekioja, lengvai sikalbdavome
USmus, vizijas ir aibes panai dalyk - apie tai galima iki
Viliai prisiskaityti antros ries verstiniuose romanuose...
s Man skaudu itaip rayti ir sakyti, nes an dien n kiek
Besigailiu, juk sakiau - vergyst buvo savanorika! Tomis
jkflidriomis, mnestomis Uupio naktimis, velgdamas
f r o Aurelitos Bonopartovnos lang - gelsv plyt namas
Itovjo ant kalno - a vis daniau pagalvodavau: kaprizai
tuoj pasibaigs, reikia palengvinti j dali - Aurelitos ir na. miki, - reikia dar daugiau gerti, ti, maitauti - tai tuomet jie ramia sine gals ivyti mane gatv, orai dabar
malons, bus netgi ramiau! Helena Bostovska pati ine
mano knygas malkin, gal net padovanos koki kauk...
O gal mus visus amins tasai swinski blond"? Jo ia visur
pilna! Juk jis ir fotografas, ne tik litografas. Miustinas jo
pavard ar Jevgrafovas?

23

Nors ventojo Bartlomiejaus banytl kyojo vir juodusi Uupio stog kur kas ariau nei Ramintojos, pro Aurelitos lang a jos nematydavau - ustojo mediai ir mrai.
Nakt tik nujausdavau, kaip ji arti - u klev, gatvs nuolydio, pasiiauusi erpi... Dien a j pamirdavau, nors
kaip tik Bartlomiejaus banytlje esu nakvojs, grs ten
su Aurelita tokaj - paskui ji paliko mane vien: slankiojau
po nebaigt statul pristatytas navas - ia tris stovyldirbiai... Dien u Aurelitos lango gretim kiem per klev
tank krisdavo skaudi viesa, kartais net itisi pluotai rusvo aukso spinduli, o kieme kaimyn mergait su imegztu ant krtins vardu Marija" garsiai aukdavo savo motin - mammamam - mamamma!!! Stambi, grai, sveika
penkeri metuk Marija - sveiko, talentingo, bet tik labai
retai ia pasirodanio vyro darbas... sveika, Marija! Tuojau
i verandos ipuldavo mayt kaip skruzdl motina - vliau ji man primindavo Tl, atrodo, painojo j? - stverdavo
t sunk vaik glb, ir a lengvai patikdavau, kad skruzds tikrai pakelia tiek ir tiek kart u save sunkesn nat.
Marija danai uversdavo savo viesi galvut ir velgdavo
lang, per kur persisvrs a vilpiniuodavau melodij i
Carmen" - Marija tiesiog krykdavo i smagumo, nors a ir
klausos neturjau, ir vilpikas buvau prastas. Eva Gerbertovna, Aurelitos dukrel, meili, tamsiaplauk mergyt, perdien
supdavosi tarpdury pakabintose spynse, mane velgdavo
tik i padilb, o kai kart parjau su pamuta akimi, ji nuvito - taip tau ir reikia! Kvailiuk mat paman, kad mane prikl jos tvelis - masonas, robinhud brelio pirmininkas ir
filosofas mgjas. Ne, tuose namuose saugus a jausdavausi

) 24 (

naktimis, rkydamas prie lango, kartais kuria viena au1 pagaudamas Pendereckio fraz i virtuvs, kur senoji
dar skaptavo kaukes - baisesnes net u it gyvenim,
biau bent nujauts, kad slnyje prie rvos gyvena Tla,
tono kamienu tutuojau biau nusliuogs emn ir lene pas pernakt medituojant meninink Herbert tein,
pas ilkografijos meister Valentin Grajausk, o tik pas
Tl. Bet Tla ten dar negyveno. Jos a dar nepainojau,
a ten galv tik jos bsimajam eimininkui, naliui
lai. Bet kasdien, kaus ar blaivas, betoniniu tilteliu
gsniuodavau pro jos bsimus langus, i neudengto rties anuo Pilsudskio transformatoriumi vogiau akmens
is Aurelitos dirbtuvs krosnelei, kalbinau erel - ar ji
fO metu ia negyvenusi, o jei gyvenusi, tai ar nepainojusi
10 motinos - inot, ji gyveno staliaus eimoje, taip, jis ir
icininkas, i Smalinink ia atsikl, taip, o mama mokyiVO Pavyzdinje mokykloje, netoli universiteto, ten dabar
sras, alaus kioskas ir tualetai, inot juk?
Tfcip, anuo tilteliu, kuriuo savo gimnazij skubdavo bieji amerikieiai, mano pusbroliai Florijonas ir Zigmas,
okas Pavyzdinje mokykloje vaikiodavo ir mano moirgi bsimoji. iandien pagalvoju, kad j gyvenimas
n gatvje gal ir nebuvo labai nykus - pirmuiausia
llg informacijos gausa, o gandai daniausiai ir likdavo
dais. Na inoma, kol neuskrisdavo lktuvai - tam, kas
VO menkai dievotas, tokiam tada bdavo striuka. Mano
tinai, pavyzdiui. iaip jau teta Lydija buvo be galo tau- is bruoas vliau jai labai pravert Irkutske, ir ten badu
kas nenumir. Tetuls taupumu ir a gavau sitikinti - i

)25(

Irkutsko ji parve dovan ne tik kedro rieutli, bet ir por

sportini megztini, kuri vienas kuo puikiausiai pritiko
man, antras broliui. Puikiausiai ilaikyt, nesust kandi,
toki a ia niekad nebuvau turjs. O juk priekariniai, gal
net Floruko ar Zigmuio dvti!
Vienuolynas ir visos banyios iliko, o tai Pavyzdin
mokykl subombardavo - mama tuo metu meldsi Auros
Vart koplyioje, tikrai retas atvejis! Tlos namai irgi liko
sveiki. Tik joki tilteli Bernardin pus tada dar nebuvo.
Pala, pala! Buvo, kaipgi!.. Argi nevediojo ms, pirmakursi, po senj Vilni toks neivaizdus senutis apvaliais akini stiklais, pigiais sandalais ir ilgu, tamsiai mlynu drapo
paltu? Atveds ms br prie ito vienuolyno, jis mosteljo
ranka - plona kaip karklo vytel! nuo senumo net paaliavusius pamatus prie pat krantelio ir oriai paaikino: matot?
Kitados ia stovjo dengtas medinis tiltelis. Kai jis kart sudeg, pamaldas - taip, ir paias ankstyvsias! - vienuoliai
briste brisdavo. Taip sak anas senutis, kaip vliau patyriau,
seno vadovo po Vilni autorius, lotynistas. Ekskursijai pasibaigus, Petro ir Povilo ventoriuje surinkome jam po 20
kapeik, senin, rudoji Onel, teik. Penki rubliai. Nauji
sandalai... Taip ilgai man njo i galvos tie vienuoliai, kad
per vien karini moksl paskait, (berods, ognevaja podgotovka") ssiuvin oraniniais vireliais a uraiau:
Nakt ir snigo, ir alo...
Iviso sujauktas guolis.
Pakls abito pal,
Brido per up vienuolis.

) 26 (

Brido aukt banyi,

Kur Dievui meldsi broliai...
Koja paslydo netyia,
Pargriuvo senas vienuolis.
Nusine sen it sav
nirtus upel, laikas...
Vien kaulai ilgai baltavo
Tarsi nuaiytas karklas...
Koja paslydo netyia... K a inau!
Bet jau tais nykiais, bet nenuobodiais laikais a buvau
irjs bsim Tlos nam, antrj jo aukt. Tla,
e, gyveno pirmajame, tame gale, kur apsid. Kai pani Da|ka vien dien atsak mudviem su Teodoru emaskliaut
irlionio kambarl, kai liets spjo nuskalbti praplst"
_a VOLKSHTTE. HIER WOHNEN ZWEI GERMA.ISTEN", teirautis stogo a pirmuiausia ia ir usukau.
" 4a, kur po dvideimties met visai netiktai apsigyveno
la, jauna dizainer, n nenutuokianti, ko jai reikia itame
artale, Vilniuje, o ir pasaulyje...
kuri Daevskos dukt vl pagimd (Viepatie, vos nesakiau - atsived!) dar du vaikuius - teko mikliai neti
Uil. Jau buvau suris kelias knygas ir rbus daikt, jau
Jeveik nusiirjau kit prieglobst po rudeniku dangumi,
ll mano dstytojai, kartai moderniosios Vakar literat108 tyrintojai Cecilijai Pereltein tbtinai prisireik vienos retos knygos - j ms universitetiniame mieste a, ko
|ero, vienintelis teturjau. T anksti mirusio ekspresionisto

27

prozos rinktin man buvo k tik atsiuntusi Iris Lorscheider

Pohl, beveik nepastama vokietait i Riesos netoli Dresdeno. Gerbiamai dstytojai taip knietjo savo plonose ieduotose rankose palaikyti t rsiu vokiku pokariu dvelkiani
knyg, jog ji net pasiov mane palydti garsj Daevski-iurlionio kiem alia v. Panos Ramintojos. Tik iame
pasaulyje jau maa buvo belik vento - banyioje ar ne nuo
pat pokario veik sandlis, per jos slenkst trinksjo sukveimiai ir motoroleriai su sidabriniais furgoniukais, tad kai
mudu su literatros tyrintoja engme pamuilm, ibalu
ir actu dvelkiant Volkshtts" kiem, a tyliai kosteljau ir
papraiau: Js gal luktelkit, dstytoja, a tuoj..." Ji tik nuovokiai ypteljo ir sukudjo: Taip, taip, inoma!" Cecilija
Pereltein buvo grai, liekna moteris, be galo inteligentika
ir visai nepanai yd. Panai, kur ten, bet lygiai taip pat ji
galjo bti panai ispan ar prancz. Tuomet ji neturjo
n trisdeimt, o man nebuvo sukak n dvideimties. Kai,
kartais dingteli, ar ji dabar, savo saultoje Haifoje, bent kart
prisimin it aptrupjus, nuvarvjus, betgi be galo vitalik
Vilniaus kamput? Galbt. O mudviej vizitas toliau klostsi
tai kaip. Greit smukau dvokiant koridorl, virtuvs kampe ivydau gili vandens kriaukl utpusi pani - Daevskai
jau bdavo pernelyg sunku nukakti netolim kloak - kiemo iviet. Tuoj suradau savo retj knyg, bet kai iokau
kiem, pani, taisydamasi aplink juosmen kretanius sijonus, pustina lenk kalba jau rsiai gdino mano pramatnij vieni. Daugma itaip: lakdra! Ko tu, tramtararam,
landioji pas jaunus bernus? K! Eik, tram tram, Dom Oficierov, ten rasi, ko iekai, tram! Kad ir labai iblykusi, Ce-

28

Pereltein tik ypsojosi. Jos akini rmeliai buvo labai

'1, stiklai taiau dminiai - dstytojos aki a nemaiau.
IU atsiprainti, bet ji tik padkojo u knyg ir nieko
<au nepasak. Tyrinjo ji modernij literatr - tikriauten buvo sutikusi ir panai senui, gal net aresni...
jjo tiesi kaip Panos Marijos Ramintojos boktas ir n
neatsigr. Vargu ar j bt paguod tai, kad pani ir
dukr nevadino kitaip, tik gavno kusok" ir opa neotnaja" - vienas dalykas sutikti literatrinius herojus
jose ir visai kitas prinerktame kieme...
11,'pasakodamas apie Tl, prisiminiau ir Cecilij Perel? Ogi jiedvi man kakuo panaios, ne tik drovumu ar
ia ypsena, susidrus kaktomua su gyvenimu. Gal dar
U atsainumu - et, pasaulis niekad nebus tobulas! - ne
bdingu nei ydams, nei daugeliui lietuvi? O gal kuris
los senelis buvo totorius ar bent pusydis? Vargu, nebent
ti, kils i mano gimtins, kuri, siterpusi Nemuno slsnduriuodama dunkso tarp Helsinkio ir Bresto. Beje, gaiau pasakyti daug paprasiau - tarp Simno ir Daug. Tik
Ug vliau paaikjo, kad a painiojau ir Tlos senelius, ir
netikrus ddes, ir dar tolimesnius giminaiius, kuriuos
inojau kur kas geriau u j pai - tai jie, nepaisant priusomybs kompartijai, atliko savo krikionik prieder - padjo j palaidoti - santechnikai, dantistai, dziudo
neriai ir netgi anos valstybs saugumo darbuotojai. Nieko
ie juos daugiau nesakysiu, nors tai rudaplauk santechnipastu kuo puikiausiai. Nereikia, juk jei nebiau kils
ip tik i to miestuko, jei nebiau bent i tolo painojs

29

visos tos giminls - seneli, retadani auksaranki ddi, simpatikos dantists ir rsios mediag atsparumo
dstytojos, - ko gero, viskas bt gal ir kiek kitaip susiklost,
netgi tiek kitaip, kad Tla bt ir iandien gyva...
Belieka tik naiviai splioti, o a vl stoviu ant dengto tiltelio, iriu, kaip darbininkai pamau kelia i mirusi buvus
Tlos bst - veria pro lang plytgalius, dvokianius popierius, kokli lenas, senus batus, iuinius su ilindusiom
spyruoklm; tik savo paliktos vienikos kds a nematau...
Uverts galv dilglt lait, pro plikas akas tariuosi
mats rausva uuolaida utraukt Aurelitos Bonopartovnos
lang - ir ji, rodos, ten nebegyvena. Kaip ia viskas arti! Bet
Aurelita, girdjau, kakur isikl, gal net pabgo, tik nuo
ko? Ten, rodos, auga tik be galo grai, blykiaveid, truputl
panai civilizuot indn mergait ir jos senmot Helena
Bostovska - kauki meistr, Kik ar Sobieski ain. tai
jos abi leidiasi gatve - pro duonos, darovi krautuves, vaistin - kaip ten su valerijono laais? - pro aminai jauno Herberto teino atelj ark - ar ten po langu dar riogso medinis
antkapis? - pro knygyn, kuro kontor, Felikso Dzerinskio
memorialin lent - tai ia bsimasis mogdra slapstsi
nuo caro ochrankos! - ir suka t pat Tlos, tetos Lydijos,
erels ir kit asmenybi kiem - Bernardin vienuolyno
kiemeli anfilad - ia laikomos purvinos vitos, ardomi
ir vl sudedami motociklai, ia varomas ir pardavinjamas
cukrinis samagonas, ia kasdien bent milimetru pastorja
kultrinis sluoksnis (ar koks kitoks). tai jiedvi jau kelia koj
ant krovininio" tiltelio... Kitados i itos pavarts, spindint
altai deliai, senoji man padjo parsitempti imest lauk

) 30 (

spintel su ovaliniu veidrodiu, sekretine lentynle ir

praustuvui - meistro darbas! Dabar jiedvi eina - vali,
a senatv ir sirpstanti jaunyst, abi ypsosi raudunuo vjuko, ir met praraja susitraukia iki isirpusios
uknio uogos didumo, bent taip atrodo i ikilming
ilrk. Jas sveikina kas antras Uupio gyventojas, sveilr tas ilaausis ponas, kur sutiks anksiau prunkda0 dabar tik ypteliu... Chemijos profesorius, kompartinarys - na ir kas? Teisingai sak aminatils dd Hanjireilda gdintis nei savo menkumo, nei fiziologijos!
ko a prunkdavau? Tai juk j, it garb pon, dar n
rengiant palikti savo partijos, mudu su Aurelita BonoTia vien tams vakar uklupome paioje Bekeo ir
nieio kalno palaitje. O, a puikiai pamenu, ko mudu
buvome nulind - tai ji sigeid aliojo gamtos patalo, o
inoma, neprietaravau. Ilindom tsyk abu i lapi po
~U8 krm - dar sunkiai alsuodami, iblyk, supluk,
damiesi u rank - jei grisim, tai abu! - tik Aurelita
ktai sunypt, jos laputs nosis dar labiau pasmailjo:
18! irk!.." A, jos kaprizas, atsistojau jai u nugaros
apkabinau nuog lapi pilv. O tada ir a ivydau: prie
klai tvieskianio emo lango - trobos ia tiesiog lipo viena
t kitos, rte rsi lait - stovjo kai koks skrybltas
as, pasistats tarp koj portfel. Stovjo n nekrusteldaI, tarsi kako laukdamas. Matm menkiausi jo krypteim - neryting judesiuk, - tik veid slp akla tamsa,
1 koks emas buvo trobels langas! U neudengto stiklo
tsi ankta virtuv, rakandai, rykai - nieko nepaprasto,
t maiau emiau keli susigarankiavusias to vyro kel-

31

nes, viena ranka jis, rodos, prilaik savo stangri rykt. Bei
vis dar nieko nesuvokiau, mudu juk buvom dar neatvs nuo
savo ali aistr. Tik netiktai tas vyras laisvja ranka pabarbeno lang - nekantriai, bent man taip pasirod, ir eng
dar ingsnel artyn, tiesiog prilipo prie to vytinio stiklo.
Dunksteljo vidujs durys, prie lango greit prijo jaunyva dar
moteris, kvykteljo, viesa tutuojau ugeso. Igirdom, su
kokiu palengvjimu atsiduso vyras, sualsavo dar tankiau u
mudu, mikliai susisagst, pasitais skribli ir iups portfel,
kone kliudydamas mudu skvernais, pasileido kreiv Baltj skersgatv, kur po Pulkininko butu pusrsyje tamsavo
Aurelitos Bonopartovnos atelj langai - kartais a patikdavau, kad Uupyje kas antras mogus buvo susiejs likim su
menu ir mokslu, o su gyvenimu - visi iki vieno!
Vliau Aurelita i tolo parod man t elegantik pairti
vyrik prie poeminio tualeto ties unturgiu, o dar vliau a
pats kakur perskaiiau, kad ekshibicionizmas yra, inoma,
nesveikas reikinys, traumuojantis paaugles, bet, palyginus
su smurtu ir kitais ikrypimais, yra visikai nealingas nei
paiam ekshibicionistui, nei aukai. Tikra teisyb - Aurelita
parod ir t moterik, Uupio aborigen,- jo ji neina dviem
bulvi krepiais, smagiai kako kvatodama - joki dvasini
traum!
ilaausis profesorius - i jo aus kyojo il plauk
kuoktai - irgi atrod valus, dar standus ir sportikas, kad
ir ekskomunistas. Portfelis - gryna verio oda, lietpaltis, tarkim, baltas, su antpeiais ir madinga kloste ant nugaros. Bet
jau kumpteljs, jau. Gal jis atsikrat ano netikusio proio?
Vargu!..

) 32

III

gal a vl atsibasiau Uup, kur tam tikra prasme

iau paveldti? Kad rasiau vairiausi dingsi pateitl klaidiojimus po dmus, kapines, laitus, pusrsius ir
"borius? Gal ia i tikrj slypi manojo dvasinio paveldo
? Juk vl galiau iekoti tos erels moters, kuri saksi
limenanti ir stali-policinink, ir jo valding mon Lydimandagius ir pamaldius - tik nepasakysi, kad nesveikai
Otus - gimnazistus Florijon ir Zigm ir netgi mano arotikj pusseser Domicl, kuri uvis labiausiai nekent
i kaimietiko" vardo - po iai dienai tikriausiai nekenia!
licl vis gyvenim buvo ir, ko gero, yra sitikinusi, jog
tekjo vien dl to savo niekam tikusio vardo, nors man
08, kad i tikrj yra kiek kitaip. Esu sitikins, kad ia
baltas begalinis pussesers ididumas, besaik panieka
iimties visiems kelntiems ir neapykanta itekjusioms
terims. I dievobaiming tv Domicl tokios neapytos negaljo paveldti - isiugd j pati, o jeigu ir paveljo, tai nebent i tos man visikai neinomos - teta Lydija
flkoj a tik uuominom - ms gimins atakos, kuri dar

33

devynioliktojo amiaus viduryje, persekiojama u Kalvino religijos ipainim - tetos odiai! - i Zalcburgo atbgo j pietvakari Lietuv, ia greit pritapo ir greit itirpo balt, slav ir
judj jroje - srs itos jros purslai, ko gero, bus aptak ir mano glen kn... Jaunystje Domicl, menu, buvo
tikra elm - kandi, greita visus paiepti, imananti kalbas,
gamtos mokslus, menus, fizik ir religij. Ji mokjo rengtis,
tausoti daiktus, vainjo Viatka", grakiu motoroleriu, ir,
man rodos, visuomet kovojo u kakoki teisyb - dar ir kaip
kovojo! Jai nepatiko mano tvo raysena, ji niekino mano
kuklius literatrinius bandymus, ji nepiktai aipsi i tolimo
ms vis pusbrolio - niaukrojanio fiziko ir boksininko,
kuris j vis vasar ruo stojamiesiems egzaminams. Oho,
Domicl! Jos privengdavo visa ms giminl, net ponas
tvas. Bet vis tiek neitekjo - ikag ji iandien skrenda su
savo tolima giminaite, klusnia, beveik nebylia moteryte, arba
veasi koki biiul, irgi ukietjusi senmerg. Jei ir a pats
visas netikusias savo savybes bsiu paveldjs i an nepastam zalcburgiei, seniai sutreusi Suvalkijos kapinaitse,
tai jas gal bent dek atsveria kito mano senelio, Auktaitijos
kalvio, genai? Man rodos, esu pakantesnis pasauliui ir jo tutybei bei pilnatvei nei Domicl...
Kuo ia dta Tla, kuri vis tarsi pamirtu, nors tik dl
jos miausi it nelinksm ura?.. Domicl ji niekuo
nepanai, jei jiedvi bt buv pastamos, Tula tikriausiai
bt tapusi Domicls verge. Bent jau Tla niekad nebeturs
motorolerio, nevaiuos Vokietij, niekad nesulauks ei
deimi met... nebe! Bet jei Tlos senelis, kur dar vaikas
su skryble ir lazda matydavau sekmadieniais miesto parke,

)34(

tikras vargo dzkas, tai senel... o, Tlos senel! Net

ldio pabaigoje, kai visas miestas jau mirkdavo NemuI, ne visas!), ji krypuodavo Biruts ar Vytauto alja su}8i abi rankas kailin mov; nekreipdama doms nei
"leivius, nei gamtos reikinius. Ji, manau, buvo tikra
lopolit, tik ar ji buvo tikroji Tlos senel, ar netikroman buvo panai sen pov, i kurios dar tebesklinjvusio groio atvaitai, kuri nekenia veidrodi, bal,
2 lygaus vandens paviriaus ir jaun mergaii, skubanproal gimnastikos treniruot... Oho, Tlos senel! Tikslai ji irgi turjo mlyno kraujo, bent syk taip prasitamano motina. Kaip a tada trokau, kad toji senel kur
sipjaut pirt! Kur ten, jos rankos visuomet bdavo
tos minkt ilt mov... Apie savo genus mudu su
niekad nesikalbjome, tikriausiai ir taip jautms es
mals europieiai. O gal tiesiog nesuspjome - juk vos
fliit tetruko ms keistokas, nepaisant nieko, drovus, o
dlto be galo gaudus ryys, a j juntu iki iol... tokie ry, matyt, negali visai nutrkti,.. Jie ne tik apraizgo, bet ir
pakeiia, jog negali atsikratyti nei praeitim, nei esatim,
ttiicl, inoma, tik pasijuokt - taigi ji tave pati paspykflip sukirmijus gryb! Ne, ji gal ir nekalta dl nelemto
i bdo, gal net pati itai ino?.. Kiek atviruk, knygeli ji
n, dar vaikui, atsiunt i tolimojo Irkutsko! O ir sugrusi
ten elgsi kaip mogus - jauna dar buvo, dar vylsi itek,. Vieno dalyko negaliu jai atleisti, nors protingas mogus
mirtu ir tai... Tais laikais dar studijavau, glausiausi unirsiteto rm fotolaboratorijoje, nors viena koja jau buvau
be studentas - Karin katedra su SSSR didvyriu Volfu Vi-

35

lenskiu prieaky ar upakaly jau met mane i Alma Matcr,

nors niekada n nesvajojau tapti nei kadriniu, nei atsargos
karininku. Slampindavau gatvmis laukdamas paskutiniojo
sakymo - paalinti! Tok mane ir sutiko akyloji Domicl, o
a jos ikart n nepastebjau - jau pro Dominikon mrus,
nudrs akis sueijus aligatv. Paskui, tiesa, pamaiau,
bet ji su savo palydovais jau suko pro tas duris, vir kuri
ilgai kabojo baka... Biau umirs - ir umirau! - t susitikim, bet kai parvaiavau namo, motina tuoj primin:
Doma tave mat Vilniuj! Domc? Na ir kas? - nustebau. Tai
kas, kad mat? Motina kalbjo kariai ir priekaitingai: eina,
sako, nuskurs, nuplys, batai kiauri, nuleivinti! Bijojau,
sako, kad nepastebt ir nepasisveikint - jo mat su vokieiais pietaut! Mat kaip! Tikrai biau bent linkteljs ar net
kilsteljs nesam skrybl! Domicl i gdos bt skradiai prasmegusi? Bet ir ne jos tas jautrumas mane irdino,
ne. Juk motinai ji siek gelti, ne man! Tai jau bjauru, tai jau
visai kas kita... inau, Domiclei nereikia nei mano atleidimo, nei rstybs - kam? Ji puikiai gyvena savo senam, mergikam pasaulyje, pagal receptus kepasi obuoli ir varks
pyragus, gyvena sveikai, nors jau nebevainja nei motoroleriu, nei suka hulahup lank paupy, kaip kadais, vos parkakusi i Irkutsko... Dabar jau neirsiau dl an jos odi...
Tik kol jauni mes esam be galo eidus ir pasipt: vliau tai
praeina beveik savaime. Kai viena rafinuota estete nelabai
seniai ypsodamasi man prisipaino: Kaip man buvo gda
eiti alia tavs, kai mudu tik susipainome! Tik ir dairiausi,
kad nepasimaiyt koks pastamas!" - a tik abejingai gteljau... Ir ikart prisiminiau Tl - kai ji mane pirmukart

) 36 (

o, atrodiau tikrai gan apgailtinai, tikrai vargiau nei

, rudenikos Palangos aljoje sutiks an smalsi estet,
nta jos vardas, gotikin Hiacinta", taip j vadins neis, menikai nusiteiks kolektyvas. K ten, mano galva,
"goje a atrodiau kaip mogus"! Nra ko ir lyginti! O
jau kit dien atidav man savo languotus, minktus
kus marleinius - man jie buvo kaip tik, Tlai - kiek
loki.

)37(

IV

Kaip danai mane erzina kalbos ir visokiausi raymai apie

meil Vilniui, priesaikos i pasaulio krato grti it aminj miest - netikiu nei protingais ir nuosekliais ivediojimais, nei irdingais dsavimais ir, inoma, esu neteisus - ar
man sprsti apie moni jausmus mrui, landaftui, topografijai, anam slniui ir itam gatvels linkiui? Bet kam, jeigu ne man? Ir a galiu turti kad ir trigraio vert nuomon - u tris graius senajame Vilniuje galjai igerti kvort
degtins! Dabar patikslinsiu: a netikiu, kai itaip tvirtina
mano bendraamiai, - visuomet kyla nedoras tarimas, kad
jie trokta kuo brangiau parduoti savo meil Vilniui, gauti
mainais u j k nors apiuopiamo ir malonaus, nevardysiu
k. Utat noriu tikti seneli, kuriems nereikia nieko, atodsiais ir netgi priesaikomis, nors ir jos daniausiai netikros,maa moni, kuriems jau nieko nebereikt, kai net vieta
kapinse parenkama pagal vardo garsum monse ar balso
skardum... Ne, jie visi, tie pareikjai, savaip mgsta miest, baisisi klaikiais nusikaltimais, purktauja dl netvarkos,
nirta dl nepatogum, tikrai nenort niekur kitur gyventi

) 38 (

lirti, tik ia. Bet ar myli?.. A nei k smerkiu, nei gdiju : ir kaip trumpai kvpuoja mogus, jis vis tiek nespja suti tikrojo savo menkumo, o fiziologijos nustoja drovtis
Vilei suvaikjs...
Mano koziriai irgi gana menki - neinau, ar galiu mylti
8t, kuriame patyriau tiek paniekos, skurdo ir neskmi. ,
flt painau j tiek, kiek man buvo lemta,
tai kad ir tas vienuolynas Maln gatvje tarp trij tilTarp cerkvs ir pulko banyi. Tas - anapus Vilnels,
Uupyje, tarsi kitoje, beveik nepriklausomoje valstyb- upel ne tik natrali gamtin siena, bet ir takos sfer
a. tai galerija, durys, u kuri gyveno mano motina, kai
lank bsimasis mano tvas. ia lakst pusbroliai ameri5iai, o Domicl kal vokiei kalbos gramatik... A gal
nebenoriau ia gyventi. Tlos namas su abside kur kas
iresnis. Bet it viet mane trauk jau tada, kai a dar
?nieko neinojau nei apie karo metus, nei apie Pavyzdimokykl. Tiksliau: buvau t girdjs, bet nenujauiau
j adres. Dabar bent inau, ko ia nejuia atklystu,
>s i kokio miestiko savo marruto, apsimesdamas,
d einu paprasiausiai paslampinti palei upel, ar surads
gst aplankyti snukplaukiais aplus grafik. Tula, tai
B. Ji ia buvo, ia girdjau jos kim bals, trap juok, ia
mayt laumirgio galvut ibjo vir Bekeo kalno ir vir
mo galvos po kambario skliautu...
Bet jeigu viso to ir nebt buv, a tikriausiai vis tiek
fiSiau dingst ia ateiti... Ir ne vien dl to, kad ia gyveno motina... teta... dd stalius... j vaikai... Ne, a lankau
e kapus, is kvartalas puikiausiai mena dar gyvus ir veik-

39

lius mones - nusieng jie visi bt pakaltinami... men;i

Herbert ir Valentin, Aurelit su maja Eva, netgi Helen Bostovsk ir Pulkinink i Baltojo skersgatvio - kvail
kaip grietis dimisijos karved - bei jo maloni suprg",
Pulkininkien. Spoksodamas tui unturg, kurio pavartje antai stypso suskrets raudonakis vyras su dar labiau
suskretusiu ununiu - j kaip mat atiduot u por bokal
stipraus alaus, velgdamas trikamp skver su negiliu poeminiu tualetu, a prisimenu ne tik iuos mones, ne tik
kim Tlos juok ar - dar i ankstesni laik - putli medicinos seser Ofelij, onkologiniame dispanseryje irdingai
marinusi beviltikus vininkus, ne... Prisimenu tai ir ilt
dar rudens popiet, kai ties jau neveikianiu Vasaros" kino
teatru sutiktas velionis Vandalinas Janaviius - spec. reimo mokyklos mokytojas dermantininiu lietpaliu ir nosimi
kaip bulv - per visus tuos tiltelius nusived mane paup,
kur kitados bta Paplauj posesijos ir priemiestlio, kyriai
piro i paskos tipenani kakoki susiglamiusi siuvj i
gud Vileikos, guod mane, pasakojo apie aukljimo sunkumus - juos reikia muti, muti ir muti! - kartojo banalias
lotynikas sentencijas -Panem et circenses! Quodlicet Jovi,
non licet bovi! - arba: Medice, cura te ipsum!* - it galjo
pritaikyti ir sau. Be paliovos nekjo ir tolydio pyl man
rausv azerbaidanietik Agdam". Bet ne tiek nukauau,
kiek pavargau nuo jo grabylysi - tekstai buvo tie patys,
kaip ir prie dvi deimtis met blaki pilname bendrabutyje,
kur guldamas lovoje Vandalinas u al versdavo fuksams i* Duonos ir aidim! Kas leidiama Jupiteriui, tas neleidiama jauiui! Gydytojau, gydykis pats! (Lot.)

) 40 (

kas i Cezario De bellum Galicum" - ir i Uupio puss

ojus kakokiai damai - velgiant aukt lait, apauguimokniais ir palaikiais sandliukais, jos krtys deng
skliauto - a su visais batais, net nepasiraitojs kle\ Ikls vir galvos paskutin butel vyno, nubridau kit
"t, girt Uup, ir nusipurts kaip unytis slysiodamas
|U kopti vir - didkrt tebemojo kviesdama. Buvo
j net dabar nesmagu prisiminti, tik menu, gargaliuojanVandalino Janaviiaus juokas mai nutilo: ant laito i
ir idyg mane pasitiko trys bernai. Ne, ikart nieko,
'et, priviet. Igrm vyn, ir jie pasak, kad u mano laiklj jie - migom! - atnet por buteli degtins. Laikroi dar buvo pigs kaip ir grybai. Tikrai atne, mes ig', didkrt irgi. Juokais (ar tikrai juokais?) abiem rankom
_iau jos liulant biust, ir jie mane visi taip suspard,
sukl, kaip Vandalinas niekad nebt valiojs sumuti
spec. mokini... Tris paras variausi Herberto teino
rsyje, o is tik krizeno, bet gal sak teisyb: sumu juk
i nuobodio, tik i menko piktumo, kad jau nebebuvo ko
tavs atimti! Juk laikrod pats atidavei? Pats!
yiai, apvals, tamss senamadiki Herberto teino akiai nesteng paslpti nei mano mlyn poaki, nei tuo|| sukneintos nosies, kai vos ijs gatv sutikau Tl: i
adi ji tik usideng burn, rods, sukliks, bet tuoj eng
tupsta ir paspartinusi ingsn pranyko tarp moni. Mudu
buvom atsisveikin, tik i tolo pamatydavau j mstet kur nors ties Astorija" ar Antokolskio gatvs alknje,
brol sutikdavau daniau, kartais prisd net parkyda-

41

vom, bet apie Tl tiek a, tiek jis vengm net usiminti.

Man rodos, mudu su juo irgi btume neblogai sugyven - k
ia a, juk ir taip sugyvenom. O Tl pamatydavau nebent
i tolo. tai ir dabar! Mgavausi savo kania - niekad jos
nesivydavau, nebandiau nei ukalbinti, nei sulaikyti. Net
galv neaudavo pakviesti j koki konditerij kavos ar
palydti iki pirmo poskio, ne. Pakakdavo tik pamatyti j,
susidrus linktelti ir nunarinus galv spdinti toliau. irk! - sakydavau jai mintyse, kai ji, irgi i tolo, umatydavo
mane su bokalu rankoje prie Tvo kapo"; buvo toks takas", buvo, netgi su iokiu tokiu bohemos atspalviu, kartais
imdavo ia ir priplsdavo urnalist, restauratori ir toki
kaip a - blizganiom alknm ir su aminu lau panosje.
irk, Tla! - aukdavau a irdyje. Tai tu kalta, kad a ia
stoviu! Pats maiau, kaip rgiai ji ypteljo sutikusi mane
gatvje su svyruliuojania Kaira Primea, girtuokle este, ar ne
treius metus utrukusia komandiruotje Vilniuje... Tai tu
kalta, rsiai smerkiau, kad a tempiu it girt paklod jos
drgn patal kakur Markuiuose, uuot sdjs su tavimi
po skliautu, uuot regjs tavo ploki kn, pakibus vir
mans alsvoj mnesienoje... tu kalta! Bet tai buvo tik leikiai saldus, pusgirtis dvasios rikdymas, o ir juodiausias apmaudas - kodl ji mane sutiko su ita kaliause! Juk niekad
nemaiau jos, Tlos, vrelio,, laumirgio, tingios miegapels, su kokiu nors atletu ar gaiena genijumi. Vis viena ir
viena. Tais paiais rudais kailinukais. Vis susigus, vis tarsi
ko isigandus.
Ne, vis dlto kai k maiau ir a. Tada neikeniau ir tarsi
k vydamasis susigrdau pirtus burn ir aiiai suvilpiau:

) 42 (

tje po Tlos langais sdjo ir guljo brelis ilgaplau, tarp j baltavo ir tasai swinski blond" - kart tikrai
Jin kiaul, o ji, ilgu gltu sijonu, vaiktinjo tarp j ir
tt i plastmasinio soio kakok grim... vilpteljau
betoninio tiltelio, jie suiuro, atsisuko ir Tla, bet a jau
diau alin, tarsi pats save biau vijsis. Pribgs namo
ir, ubildjau laiptais galerij, usikvempiau ant par"li turkl ir usirkiau. Ji mane mat. ypteljo. Nudikis. Ir taip skambiai nusikvatojo, kad man ikart dingo
"18 stovti ten ir rkyti... O dar kakuri stambi kaip karo
iras gyventoja nikteljo nugar ir bosiuku sududeno:
i tai kur mano belizna dingsta!" Suprask, patalyn, kuri
jl, matyt, iskalbusi diausto. O juk u t dur, i kuri
ilindo, kaip tik ir gyveno visa mano giminl, prasidjuZ&lcburge, Krosnoje, Gardine... inojau jau, kad ia. Nuo
kysts mtsi namuose standus atvirukas su Trij Kryi
Inu ir suotu Hitleriu rausvam pato enkle, ant kurio vir
tiko urao Deutsche Reichspost" buvo dar uspaustos
Jos raids OSTLAND". Karo met patas. Maln 3, palei Domiclei... Ir keli tik odiai juodu raalu: Domut,
eik krautuv, pairk, ar te dar kabo tas puloveris su
iais peiais ir (neskaiiau) sagom? Buiuoju - Hana." Ar
t panaiai. Negarantuoju, kad odis odin.
amuose iliko ir pilkas kanceliarini reikmen Ashel0" firmos ssiuvinis langeliais, dar vienas liudininkas, kad
ano brangs giminaiiai tikrai gyveno alia Tlos. Jos, tie, dar nebuvo iame pasaulyje, kaip ir mans nebuvo, bet
tikriausiai usukdavo nam su abside skolintis ibalo,

43

degtuk, druskos, cikorijos ar iaip paplepti. Tarkim, kati

mano ilieji pusbroliai usukdavo ten pas mergaites, gyvenusias tam paiam bute, kur beveik po keturi deimi
met pas Petryl apsigyveno Tla... Jie gal leisdavo plokteles, sprsdavo algebros udavinius ir klaussi tolimos kanonados i Ryt... Neinia, k andai veik paauglys Petryla,
o Herberto teino, Valentino Grajausko, Aurelitos ir kit
demografiniuose planuose irgi dar nebuvo... Utat turiu pagrindo tarti, kad mano bsimieji tvai ia jau usimindavo
apie galim mano pasirodym iame pasaulyje. Kaip nirtingai a iekau kad ir trapiausi uuomin savo ryius su
Vilniumi, tarsi nuo to priklausyt ne tik prajs, bet ir bsimas mano gyvenimas ar netgi mirtis. Tos pastangos man
paiam danai atrodo truputl juokingos, bet ne visada...
Aha, tas tamsiai pilkas Ashelmo" firmos ssiuvinis, tvo
karo met dienoratis! Jau tuomet tvas buvo ukietjs
pedantas: grdamas i Vokietijos, jis kruopiai, smulkmenikai, graia skaitoma raysena (kur tos Domos akys!) eilut po eiluts tvind t ssiuvin savo spdiais - btent
spdiais, o ne liejo jausmus, nors jau pirmajame puslapyje
buvo raytas posmas... dainiaus Brazdionio... GRIMAS
TVYNN" urayta pirmuiausia spausdintom raidmis,
o emliau:
Gintarin saul auksu vieia
Ir po debesliais bus viesu,
Kai vl grim i vis pasviei,
I ios ems krykeli vis.

) 44 (

Pusiau slapta pavartydavau Ashelm" ir anksiau - nieko

intymaus ten, rodos, nebuvo, bet tik jau kur kas vliau
rakiau, kad B. B." po posmu reikia ne Brigitte Bardot, o
iard Brazdion, tik vliau... Bardot susiavjau dar de- !
toje klasje, visi mes tada kritom i koto, irdami koiij Babeta eina kariauti". iandien alia pedantikumo,
ls ilgesio" tvo ssiuvinyje a stebdamasis aptinku ir
los tokios bravros, humoro ne humoro ir atsidksjim
"irdies. Netgi pasiptimo. Pirmasis raas paymtas 1945
tl rugsjo 11 diena, taigi buvo kapituliavusi net Japonija,
ras vis dar tranksi po Austrij ir Vokietij. Tarsi uolus
8tas jis ikart surao viso mnesio ymesnius vykius",
tie vykiai:
1945 m. rugsjo 11 d., antradienis. 7.30 vai. Startas i
rupinno pienins kiemo;
rugsjo 19 d. - turizmas" po Berlyno griuvsius;
rugsjo 20-21 d. - vli" lenktyns Anhalter Bhn. refejant amerikiei kareiviams, ms laikas - 24 vai. Discija - nuo gatvs iki perono;
rugsjo 21-22 d. - naktigultas pas Lukenwalds kekes;
s skaistybei gresia pavojus!
rugsjo 22 d. pavakary du sns klajnai su sulusiu
andwagenu" beldsi udarytus vartus, ant kuri buvo ulyta: Mat Rodina diot vas!"...
rugsjo 22-spali 11 d. - stovyklavimas lagery 251;
Spali 11 d. - pasikraunam ir ivykstam;
spali 13 d. Cottbus, mano draugas, rus buvo nuplaktas,
niekintas ir ne kryi ant pei...
spali 15 d. - Sorrau (Zorow) - pirmieji lenk kareiviai;

45

spali 16-18 d. - Zorow- ml krvos, eelonai...

Glogau, spali 19 d. (...) Miestas visai sunaikintas, imirs, griuvsiai spj jau ir ole apelti. Juose net kakokia
romantika plevena, ne taip kaip Berlyne, kur plikos plytos,
dulks ir pelenai. Bet per savo didum Berlynas vis vien dar
turi kakokio gajumo, o tokio totalikai sunaikinto miesto
kaip Glogau a dar nebuvau mats. Sunks spdiai keliaujant per sunaikint Vokietij. Pikta, kad vokieiai, turdami
tok aukt gerovs lyg, pradjo kar, kuris sunaikino ne tik
juos paius, bet ir kitas tautas privert ksti varg...
Tvo eelonas ilgai stoviniuoja Lenkijos laukuose, jis
drauge su kitais pagelkelj verda milt tyr, jau nebesistebi sugriautu Minsku, mainikauja, svarsto, k ras sugrs j
Lietuv. Ir it:
1945 m. lapkr. 4 d., Vilnius. Su plakania irdim jau vakar Maln 3. Ulips laiptais galerij, pastebjau, kad ne
Lydijos ia gyvenama: prie dur kiti daiktai, nebra tos varos, kuri taip brangino Lydija ir jos eima. Pasibeldiau, bet
niekas neatidar dur, kurias pravrs, bdavo, gan danai
pamatydavau J. Neprisibelds sukau pas pani Hanulk, ten
t ir suinojau...
Su plakania irdim, tankiai plasnodamas vrelio paukio sparnais, a skridau - o argi ir dabar vis dar neskrendu? - pro idaut lang, pro dulkm ir skiediniu aptrauktus stiklus tui kaip igertas vyno butelis kambar,
kur taip aitriai trenkia daais, kalkm, kakuo rgiu ir
leiki, - tik mogaus kvapo ten nebelik. Nebekvepia Tlos knu, jos plaukais, net dulktais aplankais nebedvellaa,
Kad ir kaip psi nerves, nebeuuosi netgi Petrylos ir jo spuo-

) 46 (

snaus muskuso kvapo, bat tepalo tvaiko, isivadio alaus - nieko! Tarsi btum pateks sen kap rs il nutinkuotos sienos su vos irimais voriukais atrodo
klai aminos, iurpesns u visus mirties vaizdius, u
" rotnamio palatas ir Drugeli kapines prie Ritualini pasbiuro - vienu metu, ujus keistai madai ar iaip kopiniam pamiimui, ten traukdavo udytis jauni narkolai, jaunos paneliulcs, o ir iaip smalss ekscentrikai...
ten klajojs - jaukiau ten ir iliau...
Anais metais, uklyds jau itutint tavo (ar ir ms?)
t, aptikau virtuvje keist por - trnsiais apsitraukus
t ir stor nebyl su purvinu uniuku: jie ia ir valg, ir
egojo, ir tutinosi - virtuvje. Ant skardos susikurdavo
iel, kak virdavosi... Apie tokius jau buvo pradj ramiesto svartynuose toki m rastis ne k maiau
lp varn, bet ia, paiame mieste? Jie kviet mane prisslSgerti alaus, bet a tik mesteljau ak t kambarl, kur
tados stovjo tavo gultas, parkiau ir smukau prie Vilnekur riebius gaigaliukus balta duona r kaulta dama...
/o bst, Tla, jau kiti mons rengsi pritaikyti godios
fuomens poreikiams - nutar ia rengti tapybos studiI ger tv vaikams. Tai dar gerai, kad tapybos! Iki iol
slankiojo vos gyvos mklos, vliau pasirod satanistai,
"namiai, meils porels, dievoieka usim paaugliai - i
ki ilgainiui galjo iaugti tikri bibelforeriai" - fiureris
kius grsdavo kacetus, Sruoga su tokiais vargo tuthoGaliausiai atjo statybininkai - ilgam atjo. sikraust
U visa savo amunicija, susikal sandliuk mediagoms,
trylos virtuvje susiremontavo sen krosn ir, rodos, ilgai

47

j krens, kol... kol kada nors tikrai kas nors pastatys in

molbertus...
skridau - ruduo, pagela, bet dar viesu... Tik nebra kg
sitverti kibioms iknosparnio kojytms - taip ia tuia, lygu,
apvalu, nuoga ir negyva. ia, buvusiam tavo bste, Tla, alin
Petrylos virtuvs - jo buvusios dyklos, kraupyklos, melstuvs Bakchui ir Liuciferiui, alia statybinink palikt alm,
buteli duen ir kalno maisto atliek. Spurdjau itoje beveik beorje erdvje, kol vl isimuiau u lang akiduobi - j
lauk ir pavargs nutpiau tank erktros krm; emai
iojjo kiaurym, bent man taip rods, - plati, staiakamp,
gili duob; kam ia j iraus ir kas? Kol dar viet blausoka
spalio saul, jos dugne ivydau vos nuolaid griovel, apvaliais
akmenimis grst latak, o tolliau - stambesnius riedulius ir
storus uolinius rstus iskobtu vidumi... Aha, senasis miesto vandentiekis, pamaniau, seniausiai uaks, usprings nebetyra iurkle, - Tla ito niekad nebesuinos, jos laikais ia
tebuvo varnal plantacija ir pievut, kurioje ji kak pilst
i soio savo sveiams... Kas dar buvo? iurki ir peli pulkai, musi ordos, varmai, alios msins muss, melsvos dmuss, laikini - aminai laikini! - sandliukai, tiesiog akyse
rdijantys gofruotos skardos ir i lakt sudurstyti garaai ir
toji alsva mnesiena ant ms trumpam nurimusi kn argi tikrai viskas tuomet taip atrod? Gal...
Mudu atsisveikinom, Tla, bet tik todl a ir imokau
panorjs pasiversti skraidania pele - gyvybe su paukio
irdimi ir vries dantimis. Tai a nutpdavau ant tavo krt, kai t miegodavai bsapniu miegu ir nubudusi ryt neturdavai k urayti storj sapn ssiuvin, primargint

) 48 (

puota mergika raysena su keistom y" kilputm, - jos

kakodl atrodydavo panaios nusmukusias nyktuko
1-8 ant smirdinio Petrylos tualeto dur. Ilgas valandas
'lldavau ore vir atkastojo uakusio senojo vandenei likui, vir kitoje upels pusje stksanios miesto
enviets Nr. 1 raudono namelio - ji vis dar maitino semiest poemi vandeniu... Ivyds mane mlynvarkis
kepuris vandentiekio sargas, - kokardoje vaigd su
-m sukryiuotais autuvais, metaliniuose dantyse visuo; paruotas skardus vilpukas, - neitvrs suvilpdavo it
zas ar bent suplodavo gyslotom rankom - maa mokuriems patiktume mes, iknosparniai...
Nutpdavau tuomet Bernardin bokt, kurio auktyesama architektrikai ukoduot Gedimino stulp, ir
ia valgydavau tavo, Tla, buvusius langus. Kaip ir tada,
dar ia gyvenai, jau be mans ir, drstu spti, be dalelavs... Kaip a tuomet laukdavau tavs pareinant! Dausiai parsirasdavai vos mus temti ir tuojau guldavaisi
goti; tuomet ir atlkdavau pas tave, pakibdavau galva
yn lub paskliautj - kokia ji buvo andai suodina, apsi tamsiais riebiais gniutuliukais, apkibusi suodiais,
ratinkliais, negyvom musm... uuosdavau vos juntam
"ko, tepalo, lapumo ir nebevieio maisto kvap - virtuv
k buvo alia.
Jau tik irdavau tave, Tla, nebenekindavau nuo to
to, kai paskutin kart atliauiau ionai i tamsios Filaregatvels, kuri, neturdama kaimynystje Filomat, argsi ir rangsi nuo tamsaus Belmonto miko beveik iki pat
Udonplyi saugumiei nam ties Negyvli namais...

49

Taip ir nespjau tau papasakot apie Negyvli namus, tuo,s,

alia Meri Margo, ji ir Maryts Margyts, visai netoli Baltojo
skersgatvio ir Polocko linijos... Klausyk, Tla, ar atsidrusi
mirusij karalystje tu bent i pradi nepajutai liguisto
gyvj smalsumo miriai, bjauraus smalsumo, kakuo panaaus t, kai mogus, uuods lykt kvap, nebga alin,
nesuka nosies, o prieingai - kia t nos, kiek tik leidiu
drsa, ariau, murkioja, dairosi, lankstosi, godiai geria
t kvap, lyg uo seka paskui j, kol galiausiai pats prava? Argi ne taip, mieloji? Pirmukart vadinu tave mielja",
jau nebegyv,- kol buvai gyva, vadinau tk-.Tla, o THULLA" uraiau aliom raidm ant dar nezonduotos Bernardin
sienos... kaip seniai tai buvo! O dabar paklausyk. Negyvli
namai - bjaurus silikatini plyt pastatlis, visuomet aklinai
udarytais, iki pusei baltais daais nuteptais langais. Morgas. Aikiai per maas visiems miesto negyvliams sutalpinti, neatitinkantis bent pusimio btiniausi sanitarijos ir
morals reikalavim, n nekalbant apie Dievo statymu n.
Jis vis laik baltavo tuoj u Pulkininko ir Rikardo - mso.s
pjaustintojo - dar. Ir n vienam n truputlio nekliud.
Nors abu vyrai - vakinis, ipurts Pulkininkas ir tamsiagymis sangvinikas msininkas - puikiai inojo, kas dedasi
diennakt u t balt sien, kokie sunkveimiai ir autobusai
rieda ir irieda pro surdijusius vartus. Jiems tai buvo n
motais - Pulkininkas rpinosi morals dalykais nenuoramos Aurelitos dirbtuvlje po savo grindimis, o Rikardo ne
tai nerpjo - jis tik suko galv, kaip ia ineus kuo daugiau
ir kuo geresns msels pro kombinato duris. Tiesa, dar
galus, kurie rmsi tiesiai morgo tvor, jie buvo - n nesita-

) 50

' usodin unvynm, kuri niekad neskindavo, o pats

3rys tamsavo dilglmis.
| Negyvli namus velg ir vienas Aurelitos Bonopartovnam langas - vonios. Kart, mudviem besimaudant,
lita netiktai ilipo i ito ankto baseino, ir a jau gaU itiesti kojas ir plduriuoti vienas. Palikdama lapias
Jfts, ji prijo prie lango, delniuku greit brkteljo per apjus paviri ir usim burn, tarsi kuo paspringusi,
g neatsigrdama pamojo man - eik, eik! velgiant i
ios, tie baltai utepti langai n kiek nebekliud stebti,
I dedasi viduje: ant cinkuota skarda apkalto stalo ivynuog, kaip ir mudu su Aurelita, lavon praskrostu pil, Stovjau u Aurelitos nugaros, laikiau j apkabin, bet
Vis tiek drebjo. Drebjo, o nuo lango nesitrauk, plte
btum jos atpls! Tikriausiai dar jaunas vyras, pamaU, nors jo veido nesimat. Bet man pasirod, kad iriu
lsv tatuiruot ant jo dilbio. juodusius padus abu maaikiai, alia kno ramiai gulinias rankas, pasitraukus
nam i dviej skrodik, pasirodydavo ir genitalijos - vieten buvo skaudiai ryio... Einam, einam, gana, sukujftu, bet Aurelitos nagai, sulind palang, neatsileido, ji
/jo sustingus, tyljo ir ryte rijo akimis rykiai apviest
Otel anapus neplaios gatvs: du stambs vyrukai baltais
alatais kartais grteldavo savo praskrost klient, kajam tarsi padarydavo, tada vl nusisukdavo utepliot
ais lang, greit kak sipildavo menzrl, igerdavo,
uksi ir iupdavo kriaukl... Net neinau, kiek tai utru- ms stebjimas ir tas j ciklas: skalpelis, menzrl,
laukl... A vis dlto nepaiurpau, Tla, tiesa, pasijutau

51

dar menkesnis, bet po tos bemiegs ir vynu utvindytos na kties man rods, kad jau niekas man nebaisu ir nebjauru,
Tik Aurelita nedav man miegoti - vyno taur barkjo )
jos dantis - vl nuvediau j voni, pastaiau prie lango
ir parodiau tams: irk, ten jau nieko nebra. J ive.
Tai tuoj atve kit, nabdjo ji, palauk. Ne, atsakiau, jie
irgi turi pailsti, einam miegot. Bet umigti nepavyko, kiekvienas bilsteljimas, kiekviena praianti maina var j i
proto, ji be perstogs klausinjo: tai ir mus taip? Ir mane?
O juk pati, tarsi kakieno pastmta, ilipo i vonios ir ikart nutykino prie to lango. Kas j stumteljo, Tla, kaip tu
manai? Kaip tu gyveni ten, po eme, vir ems, auktybse,
kur plevena tavo siela? Ar galsi man kada nors papasakoti,
k tu pajutai vos numirusi?..
Ir pro Negyvli namus a prasklendiau t nakt, kai apsvaidiau tavo besiilsint kn alyv iedais, - inojau, kad
orlaid atidaryta, kad naktimis tau vis labiau trksta gryno
oro, - o paskui jau vis pavasar skraidiau pas tave naktimis... velgdavau nuo palubs tavo ploki, virpant kn,
tamsesnes slpsnas, baltas kaip parafino vaks kojas, klausiaus, kaip tu alsuoji, vertiesi ant kito ono ir, sudejavusi
nemogaus balsu, be garso raudi per miegus - ne savs, nemans, ne dar ko nors, o tik susapnavusi... nes nebemoki
raudoti nemiegodama, blaiva, kai trakaniu balsu pasakoji
apie keist savo biiul, kuri, usidjusi gintarinius karolius,
gulasi ant neskaityt knyg, atri virbal, igalst peili
ir taip kietai miega, kad iki pat ryto n nekrusteli... o visa t
knyg imintis pernakt persikelianti... Kam tu paistai tolaus
niekus, Tla? Ir ar tikrai tu turi bent vien biiul?

) 52 (

Danai pas tave atskrisdavau ir i beprotnamio, i OlanVasaros ir Rudens gatvi mik - niekas mans nebt
ds, bet a murkteldavau palp, o i ten pro idauftoglang pakildavau vir miking kalv, vir triangulia0 boktelio ties Drugeli kapinmis ir padars lankst
lusiu greiiu nerdavau tavo menk bst. Ivyds sveti1 batus prie tavo dur, cypdavau paukio ir vries balsu,
Cgaldamas prasmukti pro utamsintus langus ir udary-

;Orlaid... Kart a nutpiau pailsti ant atuoniakampio

io boktelio, sunarjs sparnais igsdinau apaioje
"jusi po kareiviu moter. Kareivis keikdamasis pasikl,
ed mane grumst ar akmen... Jie veliasi plaukus! k moteris ir dangstsi galv, nors a jau tupjau atokesni medyje. Kareivis j band raminti, vl lenk ol, bet
nesidav: einam, einam!..
I Kai jiedu pradingo, a staiom akim velgiau suodiais aptus miest, aptraukt tinklais, pristatyt radar, draudiam enkl, ukard ir visokiausi klii, nualint lidno
"enimo, bet vis tiek besot, alkan, god ir iaur miest,
jftU suvokiau: esu pasmerktas likti ia netgi virts iknosniu, kurio arba nekenia, bijo, arba visai o visai nepasta!'
merktas gyventi patamsi gyvenim, nuolatos saugotis ne
moni, bet ir t pai iknosparni, tikrj. Slapstytis
sauls ir vaigdi, nesirodyti net prieblandoje nei tau,
la, nei skaisiaakms moterims i Raudonojo Kryiaus ligons, kur mane sumut, kruvin vien nakt atve mlynas
rgonlis; jie ivilko ir paguld mane lauke prie priimamojo
r - tokie patys mlyni milicininkai, o skaisiaaks nuvilko
fine karboliu dvokiant koridori ir paliko: girtas!

) 53 (

Palaimintos tos naktys, kai atskrids a galdavau stebti

tave, Tla, vasnoti sparnais kad ir prie udaryto lango, irti, kaip tu nirtingai mezgi, ardai t mezgin ir i naujo mezgi
kak baisaus ir niekad nepabaigiamo, paskui staiga susijuoki, sipili atvsusios arbatos, atsistojusi usikniaubi ant
palangs ir nuiurus sapn ssiuvin raai kelis padrikus
sakinius... ar tikrai padrikus ir ar sakinius? Ar sapnavai kada
nors atlpusias, plaias mano ausis, mylimoji, pels snukut
ir kibius kojyi nagus? Ak, kaboti galva emyn irgi menas,
ir dar koks, patikk!.. Numest ant kds - tai a atneiau U)
kd! - matydavau tavo alsv sijon su karmino dmele ten,
kur, usisegus j, pasislepia deinioji tavo launis, matydavau,
kaip tu nusirengi nakiai - patikrinusi dur sklend, skiriani tavo ruim nuo Petrylos virtuvs, nusimeti flanels markinius - tuos paius, kuriuos buvai davusi man padvti, nusismauki pilkas pdkelnes, nusitrauki ir siaurutes juodas
kelnaites... ir visikai nuoga neri alt patal ant iuinio...
susirieti kamuoliuk ir migdaisi, migdaisi... Apie k tu galvodavai tais vieniais vakarais, Tla? Ar krusteljusi per miegus pajusdavai mano artum? Bet pagaliau tu umigdavai
sausai kosteljusi, - palubje ar u lango tuomet trumpam
usnsdavau ir a - jautrios vrelio ausys pagaudavo tavo j
plaui nioktim, ianius bronchus, kraujo gausumi)
smilkiniuose, girddavau, kaip skurdiai vakarienei igertas >
kefyras plaukioja tavo melsvose arnose - dar labiau rgstantis ir vis tamsjantis... Buvau tavo namuose ir t vakar, kai
neapsikentusi tu f u n d a m e n t a l i a i ikuopei pradvisusi,
prargusi Petrylos virtuv - nuveitei visk, k tik galima
nuveisti, ivilkai kalnus iukli ir sen laikrai, pagaliau

) 54 (

Vis kamp surankiojai net tuius butelius ir nuneusi

taros supirktuv nupirkai Petrylai tris hutelius Tauro"
'B, skalbimo pastos ir miltuk dantims veisti, j dar pakydavo. Ir a maiau, kaip tas stambus, jau plerstantis
tS eng pro duris, nuiuvo ivyds blizgani virtuv,
rat savo nukleiptus batus - jis visas dvok fermentais ar
'a kita savo paslaptingos mons produkcija, - atsikimo
iu kvepianio alaus butel, i gurklio vis igr, gardiai
riaugjo, o tada jau su nuostaba pavelg tave, Tla, a regjau! Klausyk, vaikuti, vogdiu balsu itar jis,
eimininkas, mano snus jau suaugs, tuoj j paims
uomen, ar nesumetus mums... a? Ir nutilo, usiiaup tu j velgei. Nu, dovanok, sumurmjo, a, matyt, ne
adresu... pamirk, nieko a tau nesakiau. Kvatojai tu tik
Uu, cypei net i juoko, pasakodama apie itas pirlybas
biiulei, gal tai paiai, kuri kraunasi nakiai lov virus ir neskaitytas knygas.
Neretai pakabodavau tavo kambarlyje iki vintant, bet
id nesulaukiau valandos, kai tu jau keliesi, - su auper kalvas ir slnius skubdavau atgalios Oland gatv,
urkteldavau po plona antklode ir vl virsdavau Antroskyriaus ligoniu (apie t skyri a tau dar papasakosiu,
'i!) - vienu i t nepavojing beprotnamio gyventoj, kuuoliai ryja kiamus vaistus, mielai pasakoja daktarams
te savo negalias ir sulig kiekviena diena vis labiau susigyfl su savo liga, savotikai netgi pamilsta j. Ne, ne, toks
dar nebuvau - dar juokinga man bdavo klausytis svaijim rkomuosiuose, prausykloje arba gurknojant kart
ip liepsna juod stipri arbat - kaits emaliuotas puo-

55

delis eidavo per rankas - taip kaits, kad kiekvienas spt

igerti ne daugiau trij gurkneli... Tada ir prasiddavo kvap gniauianios beproi istorijos, - kiekvienas iminius
mielai j pasiklausyt! Jei skaitei, Tla, Haufo pasak apie
kalif gu, jei dar prisimeni stebukling od Mutabor!", ir
tu, Tla, btum galjusi sdti alia mans ir buvusio milicijos seranto Nazarovo, alia virpanio ekschirurgo L., kurio
straipsnius, pasak jo, ddavo pats Lancet", ir alio studento,
spjusio pragerti ne tik palikim, bet ir atmint. Arba alia
benamio senuio su ukalkjusiom vainikinm arterijom
ir ilo alchemijos magistro... Kokie jie visi buvo fantastai ir
nuostabs pasakotojai!..
Tik ilkdamas nakiai pas tave a bent trumpam pamirdavau vis i rutin, spalvotas ir baltas tabletes bei preparat, vadinam MGB ar panaiai: inai, jie suleidia vaistus
ven ir akimoju ieinamoji anga taip ukaista, kad, rodos,
i jos tuojau parks dmai, bet po keli sekundi viskas
praeina, organizmas sustiprja - taip gydomi dauguma lengvesnij pamili - jie vis tiek nuolat alkani, nuolat nori
rkyti ir aminai niurzga, kad j niekas nelanko ir nenori i
ia irayti. A dar tau nepasakosiu visko apie Antrj skyri, Tla, tik pasakysiu, kad ten perdien rydavau knygas TSRS taut liaudies pasakas", Uzbek pasakas" ir nuostab radin, pamirt nuo vaikysts - Kiplingo Kaip drugelis
trepteljo koja" - ar pameni toki knygel, Tla? Drauge su
ia lektra a pamau sugrau savo vaikyst, jauiausi ten
visai neblogai, man patiko ir rytietik pasak pabaigos, ir
Kiplingas. Dabar prisimenu net jo vard - Rudyardas. J skaiiau net keliskart i eils - nauj knyg ia veltui niekas

) 56 (

neduodavo, teis keisti knygas ligonins bibliotekoje reikjo

pelnyti - j gydavo tik drausmingiausi ir uoliausi ligoniai, o
' AS jau turjau dvi praangas - rkiau ne tam skirtoje vietoje laiptinje ir keliom minutm pavlavau visuotin ligoni ir
personalo susirinkim... taip, taip! Kiti mano nelaims draugai, kuriems jokia lektra jau seniai neberpjo, arba slapta
pliekdavo kortomis, arba krizendami vaiktindavo po park
SU kokia jauna graia beprote. Beveik visos beprots buvo dar
jaunos - siuvjos ir students (o gal tik man taip vaidenos?),
Visos raudoninosi skruostus, dasi lpas ir antakius, visos
troko bti mylimos, nors kaip tik per meils kerus ia ir
pateko! Irgi beveik visos. Neretai matydavau, kaip tokios
smagios porels popiet suka kalvot puyn, dingsta tarp
em drebuli ir eglaii... U tokius dalykus daktarai gan
. grietai bausdavo abiej lyi ligonius, vieai gdindavo juos,
bet jokios bausms nesteng j sulaikyti nuo malonum jau sakiau, knyg jie neskait, o prie injekcij - net aminazino! - buvo taip priprat, kad gydytojai tik beviltikai mojo
rankom - duokits, grskits, pasiuskit! Vien vakar - kiti
jau buvo atsigul - ir pas mane atjo lankytojai - tavo brolis
ir jo ilgis biiulis, tas, kuris mgo plikai skustis makaul ir
eldintis veli barzd. Tas, kuris tap Takento turg ir skelbsi ess ne tik Vaitiekno, bet ir agalo mokinys. Ir jis bt
puikiausiai tiks ms kompanij, kai tai pasakiau, jis tik
Sulinksjo plika galva ir nusikvatojo. Buvo be galo arogan: tikas ir daug tikjosi i ateities - visai netolimos. Sdjom
remontuojamame ligonins garae, paskui usukom pavsin parko krate. Tavo brolis tyljo, pilst atsinet stiklin
Juodj aronij" - tams kaip rugsjo naktis vyn. Ir kart

) 56

jis neminjo tavs, ir a neminjau. Laukiau, kad jie kuo

greiiau ieit - grm tyldami, greitai - ir tik kai jie, odin tapytojo portfel sukrov abu tuius butelius, nuygiavo
Oland gatve, mane sum begalinis lidesys: vienatvs lidesys, bsimos nakties lidesys, iknosparnio lidesys kybant emyn galva virum tavo, Tla, guolio - iknosparnio,
kuris jau niekad nebenusileis tavo kn, o jei ir nusileis, tai
vien tam, kad tu, staiga nubudusi i mieg, sukliktum nesavu balsu ir nuo klyksmo ukes pairt msotas grafinas su
negyvuoju vandeniu": juo, kakieno patarta, - ar tik ne savo
fatalikos biiuls? - tu gydeisi nuo isekimo, irdies, bronchins astmos ir dar keli tikr bei prasimanyt lig...
T vakar a iskridau vos sutemus - pamirinjau Bartlomiejaus banyios pakraigje, dukart pralkiau vir Herberto
teino kiemo, vos neatsimuiau sudiaustytus jo tvarsius
ir markinius (Herbert visai neseniai gatvje sueid alikai i panslavistins organizacijos Severozapad"), ir tik tuomet pro abaktynus, svartynus, paskubom besimylinias
poreles ir krmuose mieganius girtuoklius nriau Maln
gatv... Tu prajai ne viena, vedeisi t baltablakstien litograf ir fotograf, pasaulinio garso vyr alio pliuo kelnm - jo
fotografijos apkeliavo Azij, Karib baseino alis, buvo netgi
Nepale - maldos maln, lam ir vienuolyn krate. iknosparni ir ltai kreanio kraujo krate. Judu stabteljot
prie laukuj dvivri dur, plri vrelio burna isiviep, o
paukio irdis pasiryo skrydiui - ji pl krtin, tuksjo
kaip maytis motoras, stengiantis sukti popierin malnl
ir iebti naktin lemp. Atsispyriau ir knu idaus orlaid
spjau kibti skliaut jums dar neengus, dar neinojau, k

58

darysiu... Vynas var mano sparnus, vynas tukseno ikninse sparn plvs nervirose - plv paraudo, gal net nusida
purpuro spalva: toks buvo tavo brolio atnetasis vynas, toks
buvo ir mano kraujas, jis dar nekapsjo, dar ne. Kabojau emyn galva ir vis labiau svaigdamas sibavau. Argi a jums
rpjau! Kalbjot trumpais sakiniais, tu paminjai kelet pavyzdi, baltablakstienis praneko apie stebukling netvark
tavo kambarlyje, prijo prie mano kds su permestu per
atkalt chaki sijonu, plonais baltais pirteliais paiupinjo
karmino dm ir ypteljo - kaip a jo nekeniau! Bet tik
sibavau - tu pradjai rengtis, jis dalykikai tvirtino stov,
kabino atsinetas lempas, o tu jau guljai ant iuinio su
atgabenta i jo dirbtuvs pseudoispanika suknia. Viena lempa plyksteljo netyia man tiesiai libias akis - nekeniau
tos viesos ir jo, svetimknio, iuose namuose, kvartale, o
gal ir visame mieste. Tu blausiai ypsojaisi. Pasitraukiau
al, bet netrukus ir ten mane pasiek ilpinanti viesa. Tu
dabar sdjai ant mano paliktos vienikos kds: nieko nemaiau, tik girdjau, kaip lama tavo drabui klosts, kaip
jis tau nepiktai sakinja, prijs pasuka su visa kde, kteli
Gerai, nejudk!", o sunkios suknios naresys net spengia
mano ausyse... A atsimuiau sien ir skaudiai susitrenks dunksteljau tamsj kamp. Judu suiurot, o jis kak
pasak, ar tik ne: Esi turtinga, jei dvasios tave lanko!" Ir kol
jis tave fotografavo, kol tu sdjai, guljai, klpjai, raiveisi ir griojaisi per pet, a tysojau auktielninkas ant alt
grind ir ninieko nemaiau, nenorjau matyti. Juk inojau,
kuo viskas baigsis, visas itas meninis seansas! Dsningai ir
pakiliai, nuobodiai ir tyliai. I pareigos ir nykumos, i ta-

) 59 (

riamo padorumo ir nenoro vienai gulti tamsoje. Kol judu

grt vengrik vermut, a suspurdjs pakilau ir apveriau
vazonl su snapuiais, kur neseniai buvo atneusi toji epizodika ir egzotika tavo tariama biiul, - snapuiai vyto,
sauso, bet tebestovjo pamirti ant plaios palangs. Ir tik
tada, kai ugeso viesa, kai a vl pradjau regti, kraujas kaipmat supldo ma vries kaukol - a kritau kaip akmuo
tarp judviej, nagais sikibau albinoso krtin, bet jis, net
keista, neisigando. Tu tyliai gaikiojai i siaubo, o jis tvirtai
suiupo mane u pakarpos, sum man skraidykl glebiomis
rankomis ir lyktdamasis imet pro orlaid. Jutau, kaip
mano knu srva jo kraujas - nagai! Dar girdjau, kaip tu
kkioji, kaip piktai jis tave bando raminti. Sudie! Nuskridau
sen gluosn anapus tiltelio - tupjau ir laukiau. Ir sulaukiau - albinosas tutuojau ijo: ranka sutvarstyta, ingsniai
pikti, dus. Maiau, kaip tu stovi tamsiam tarpdury alia
mlynos pato duts, kuri dar kris ir kris mano laikai,
ir negarsiai palydi j: Niekad niekad daugiau neateik! Niekad niekad!" Ir mans niekad nestabdei ieinanio, nelaukei
tarpdury ateinanio. Niekad.
Kambariktyje usikniaubei ant stalo, bet juk neverkei,
a maiau. Umigai neugesinusi viesos, neutraukusi praskydusios medvilnins uuolaidos. Nuplasnojau pakraig
ties lietvamzdiu ir prisiminiau t vakar, kai grdami i
Uupio per dengtj tiltel radom ant jo negyvl, jaun dar
vaikin. Jis tikrai buvo jau nebegyvas, kraujas ant kaktos tikrai sukrejs, o rankos atmestos alis visai kaip paveiksluose ir kino filmuose - tai tik vliau a apie tai pagalvojau.
Kodl mudu tuomet pasukom dengtuoju? A, rodos, nutarm

60

usukti Bernardin banyi - restauratori lange ten dar

tebedeg viesa - norjau tau parodyti medines statulas. O
gal dar norjom usukti koki kavin? Nebeinau. Juk jom
tiesiai tavo kiet guol - iuin, umest ant raudon skylt plyt, paremt dm ir lentgaliais, - o nesitar pasukom
dengtuoju tiltu. viet tik tas vienias restauratori langas,
jis mane tikriausiai ir patrauk. Pasilenkiau, negyvlio akys
buvo atmerktos. Kakodl pasodinom j, atrmm turklus.
Jo galva nusviro ant krtins. Niekuo negaljom jam padti - ant kalno stovjo morgas, bet... Nujom vis spartindami ingsn, nebeatsigrdami, susim u rank... Ryt jo
jau nebebuvo: vos vintant ijau kiem ir i tolo pamaiau - ne, nebr. Grau drebdamas savo guol - vis nakt
guljom tvirtai apsikabin, nemiegodami, irzls, grauiami
kalts; vis dlto nenoriu vadinti tos grauaties sine. Ne
sin mus grau - alta, gliti baim. Anuomet, stebdamas
skrodiam vyr, nieko panaaus a nejauiau. O tu, Tla,
taip tirtjai, taip kalenai dantimis, jog a prisiveriau paadinti Petryl ir papraiau stiklins vyno - inojau, nakiai
jis beveik visuomet pasistato prie lovos butel, kad nubuds
galt tutuojau prisikliukinti stildin ir vl nugrimzti girt
mieg. Bet ir vynas maa tegelbjo - tavo tirtjimu usikriau ir a: netikjau, kad tu mane myli, tu netikjai, kad a
tave myliu, nors jau buvom itar tuos pavojingus odius
ir dabar abu nekantriai laukm, katras pirmas juos pakartos
neklaustas... Ryt a lydjau tave darb pro vienuolyn, pro
uvies ir bat krautuves, kad tik nereikt eiti n vienu tiltu.
Prie apvalaus stalo Uupio duoninje grm prast, kari
kav - darb tu visai nesiskubinai. Tiesiai pasakysiu - savo

) 61 (

darbo tu nemgai, nemokjai jo dirbti, o ir nenorjai. Viskas tau ten buvo nemiela. Ilgai laukm autobuso, o kai jis
atvaiavo, tu nelipai - maiau, kad nenori niekur eiti, laikeisi sitvrusi mano rankovs, irjai laibus Misionieri
boktus altam rke ir tyljai. Myliu tave, sumurmjai ir bedei nosel mano isipeus i puspalio al. Myljau tave,
bijojau, kad nueisi, pasiklysi mieste, prasmegsi pamirto
udengti vandentiekio ar dujotiekio angoje ir tiesiog itirpsi rke. Susikib iki vakaro klaidiojom po nedosni rudens
vies, o vakare Petryla padjo ant stalo vakarin laikrat.
Vo, baksteljo jis gelsvu pirtu, ant to tiltelio! Ra apie vakarykt mogudyst, kakas prisipaino. Bet inel vadinosi
neprastai: tariamasis sulaikytas." Tu sunkiai atsidusai, o
Petryla kvailai pajuokavo: k, palengvjo?
^Myljau tave. ildiau tave, tavo rankas, lanksiau tavo
pirtus, guldiau tave ant savs, kad greiiau suiltum.
Diaugiausi kiekviena su tavimi praleista akimirka, taip,
akimirka - jau tuomet vokiau, kad kiekviena, - i kurgi vliau biau visk taip gerai atmins? Toki moni kaip tu,
Tla, a dar niekad nebuvau sutiks - drovi, tarsi atsaini,
bet be galo jautri ir paeidiam. Tiesa, moni, kalbani
kimiu, dusliu balsu, a gal ir buvau sutiks, tik niekad toki
tyleni ir flegm nemgau, jie man atrod aminai prisirij
raminamj, vaikto pusiau sapnuodami, niekur nesikia,
o jei ir kiasi, tai tik ten, kur jiems visai nedert... Stebjausi, kokia tu dosni, tikra, santriai smalsi, koks ilavintas
tavo humoro jausmas, piktoka ironija, ir kaip tu nuoirdiai
moki stebtis - buvau ir pamirs, kas yra nuostaba. avjo netgi tavo nusinekjimai, naivus tikjimas, kad mudu

) 62 (

susitikom neatsitiktinai... maiau, kaip mums bastantis po

park tu pritpei prie juodo katino ir glostydama kalbinai j
tarsi mane...
Taip, tvirtai galiau pasakyti - prisimenu kiekvien mi- ^
nut, galiau priminti tau tkstanius panai, pai banaliausi smulkmen... tai, vaiuojant Belmonto pus,
tu pirtu vedioji aprasojus autobuso stikl, uvertusi galv
kvatoji i mano pasakojimo apie Volkshtt" ir dd Hans... tu kremti kriau ir skliuk tarsi apgamlis prilimpa
prie tavo smakro, buiniu nuimu j, o tu suneri pirtus ant
mano sprando... ne, ilgai taip negaljo tstis, vliau biau
pradjs pamirti arba tiesiog nekreipti dmesio... bet taip
neilgai tebuvome kartu, taip arti buvome, kad niekas nespjo
pasikartoti. Pasaulis nei nuvito, nei sutemo, bet viesa buvo
pastovi, kaip ir toje kraupiai ibaltintoje patalpoje, kuri dvelk aminybe... Constantheli.
Visk a prisimindavau, kabodamas emyn galva vir
tavo menko guolio. Ir tik tuomet, t vakar, kai a tavs neberadau, kuo aikiausiai stojo prie akis diena ir valanda, kai
sutikau tave pirmukart. Tu ivydai mane gal akimirka anksiau, nes men inovas, sdjs alia mans, ikart pastebjo
tavo akis ir kumteljo: Ei! Gal tu aklas? Nejau nematai,
kaip ji tave iri?!"
Tada a pakliau akis ir pavelgiau prieais: u pamerkt
gli, u alsv tauri ir kavos puodeli nutrupjusiais ar
nukramtytais kratais pamaiau tave, Tla.

) 63 (

Net ir iandien a tik labai nenoriai prisimenu gyvenim

iki Tlos, kaip ir gyvenim po Tlos". Tiesa, jau seniai nebeskirs tau jo nei etapus, nei periodus ar dar kaip nors. Jei
ikitlin" gyvenim ir prisimenu, tai stengiuosi nesigilinti
ar bent pernelyg nesikrimsti - jis nebuvo nei sklandus, nei
malonus, nei lengvas. Toks drgnas, lidnas gyvenimas niekad juk neinojau, kur nakvosiu kit nakt, nenujauiau,
kur nuves mane kojos ir ar iauusi diena nebus toji, kai mlynvarkiai pareignai mane pagaliau nutvers uklup kur
netekus jg, nusigabens savo trokias kameras, tardyklas
ir mnesl panokin tk por met u tai, kad neneu jokios naudos, neprisidedu prie s t a tyb o s ", o ir apskritai esu
iukl tarp tviskani kiem bei rm! Iki sutinkant Tl,
taip buvo jau kokius metus. Nubausti jie buvo greiti, ypa kai
sulaukdavo Valkat gaudymo savaits". Juk andai kiekvienas ruduo prasiddavo Saugaus eismo savaite", j sekdavo
Laiko savait", o paraius laikus jau ateidavo eil Svari
panagi savaitei". Anksiau, ko gero, ir a pats biau tokiai akcijai pritars, kaipgi! Tik ne tada. Jai prasidjus i vis

) 64 (

plyi, skyli, i ilumini tras ir avarini nam pusrsi

eiliniai ir j virininkai, padedami uolesnij piliei - daniausiai moter pensininki ir veiklos itrokusi atsargos
karinink - tarsi tarakonus ar svirplius kraptydavo visokiausio plauko bdius, nelaimlius, pavarglius, ldipatas, paleistuvius, girtuoklius - tiesa, girtuokliai jie buvo visi! - ir grste
grsdavo perpildytas laikinojo areto" kameras, kol po gero
mnesio ar net dviej nutardavo, k su jais daryti - sodinti j
belang ar prigrasius tja belange paleisti dar gryn or iki
loto teistvarkos vajaus. Lengvai galjau pakliti t kontingent. Bt pakak tik usnsti kur nors skvere ant suolo,
be dokument pasisukioti geleinkelio stotyje arba aplink j
ar daniau usukti j griuvsius Latako gatvje, kur nirs ir
pikti benamiai, o ir ne tik jie, rinkdavosi lakti vyno ir stumti
laiko: ia jie suvesdavo sskaitas, prisimindavo, kas po velna, kas u grot, kartais paleisdavo vienas kitam juk",
bdavo ia ir jaun dar moter plonom violetinm kojelm
ir nuiurusiais paltukais - jos vis tiek daydavosi! Ne vien
tok iek tiek painojau, kreipdavausi juos vardu ar - daniau - pavarde, bet niekad nesuartdavau mirtinai" - jie
mans truputl vengdavo, ild galo nepasitikdavo, uldausti
apie nakvyn numykdavo kak neaikaus, ir a traukdavau
savo keliais, kurie baigdavosi laikina prieglauda pas kok
vieni pador mog i geresnij laik pastam, o dar
daniau - aspirant bendrabuio palpje, - ten galdavau
per snausti beveik niekuo nerizikuodamas. Mane dar trauk
prie stabiliai gyvenani moni, tik daniausiai jie man niekuo negaldavo padti: patys gyveno anktai, taupiai, dami
ir kontroliuojami moni, varginami virinink, o tie, kurie

) 65 (

f buvo visko pertek, patys inot, kaip prisimerk, su kokiu

nuoirdiu pasidygjimu velgia apibrizgusius kleni galus
ir nukleiptus batelius. Beveik kaip Domicl prie dvideimt
met... Daug vliau, kai mano reikaliukai gerokai pasitais,
kai jau stengdavau ironizuoti pats save, prisimins anuos
avingai nirius laikus, neretai tik ypteldavau ir sumurmdavau: vivere pericolosamente! inojau net, kad kitados tai
buvo mgstamiausias Benito Mussolinio posakis - gyventi
pavojuje! Tikrai, gyventi gatvje buvo pavojinga - nuolat pavojinga. Teisyb, ir anuomet man topteldavo: reikia dingt i
miesto! Ivaiuoti, susirasti gult ir darb kokioje eiguvoje,
mik kyje ir kaip nors verstis toliau - kaip, deja, neinojau.
ias mano svajas rafinuotai, netgi su nesuvaidintu patosu,
greit isklaid toksai ilgis - visko kands plunksnos mogus metaliniais dantimis, su rausvu randeliu vir antakio.
urnalistas profesionalas, apybraios - menins! - reportao
ir inuts meisteris, mogus ne tik vtytas ir mtytas - net
buvo sueistas, kai gyn moter nuo pliko; vliau t vyk
jis plaiai apra rajono laikratyje paskelbtoje m e n i n j e
apybraioje - moters vard, pavard pakeit, savo - ne. Prie
Tvo kapo" jis nupirko man du bokalus skysto alaus, paskui
sismagins dar du ir tiesiai r:
- Nei tu kur vaiuosi, nei k! Tai pirma. O antra, kam tu
ten, mike, toks klipata reikalingas?
- akas geniau! - atkirtau narsiai. - K?
Jis prunkteljo alum:
- A tau pasakysiu... pala! Dien gal ir gentum i durnumo ar usispyrimo. Dvi gal. Viskas! Treidien kirvuko
nepalceltum, broli mlynas! Mikas ten! Ne tokie gaigalai i

66

klumpi virsta. Jei nori, iaip atvaryk kada pailst. Turiu toki papuvusi sodyb... Kada nors.
Jis numojo ranka ir dar pams alaus sileido pasakot apie
savj, urnalistikj, virtuv - irgi kupin pavoj, kaip ir
mano valkatilcas gyvenimas. Kaip jis vienas buvo paklyds
dykumoje - tik ketvirt dien prijs al ir ten vos neapsiveds! Kaip dvi dienas su fotoaparatu pasaloje tykojs brakonieri... paskui - juodj gandr... Kaip su juo u kart straipsn band susidoroti autoinspektoriai: kulkos, supranti, kaip
antys - pavilpt vir galvos! Ar tas alus jam taip mu galv,
ar jis tbt panoro mane apstulbinti? tai i savo mik
akimoju persikl Kaukaz: jis, girdi, pasidars skraidykl,
negavs ia leidimo, tad nusibelds net Gruzij.
- Skrendu vir slnio, - ia jis nunarino sprand ir iskt
abi rankas su bokalais alis, net apsiblaus grovai suiuro, - tik staiga... ei, baik tu vaipytis! - mane upuola ereliai!
Tu klausyk! Suku vir tarpeklio, nutupiu ant nuog uol, emai pragarm!.. Jie vis tiek mane persekioja, gal kakuo kitu
palaik! Visa laim, sumutini buvau sidjs... su rkyta
dera, inai... eriu juos, maitinu... atstojo!
Tiesa, Benito Mussolinis buvo faistas, bet ir itam narsiam urnalistui puikiausiai bt tik tie patys jo odiai vivere pericolosamente! Savo akas itas vyras jau buvo nugenjs, pirtai ir nagai niejo ilgdamiesi plunksnos! Jis ia jis kakodl susirauk - dabar ras studij - Aviliai ir
uolai", tik i pirmo vilgsnio ia nieko bendra. Bet kas,
girdi, j ileis? Nebent po jo mirties! Aikiai graudinosi itaip
nekdamas, todl ir rauksi, kilojo antakius, velg man
tiesiai akis, o a jau msiau: temsta, lynoja, kur inakt

) 67 (

reiks pasidti? Gera, aiku, ia dykai su tavimi plempti al,

klausytis grai pasak, bet kur nune kojos? Vis varbiau
toje aspirant palpje, nors iemos iemet kaip ir nebuvo...
Kovo pradia; lidniausia, kad kojos nuolat lapios, nosis
bga. Mudu nuoirdiai atsisveikinom: jis per kalniuk nudro j savo traukin, o mans lemtis vl pasigailjo - i po
emi idygo senas diazo mgjas, biiulis i Almae Matris
laik. Tas, kuris jau tada aminai klausydavosi tik diazo, turjo krvel urnal Jazz podium", gal net tikrai kak nurauk apie it muzik, tik maai kalbdavo. Mykdavo kak
neaikaus. Jis irgi buvo beveik toks pat vargeta kaip ir a,
utat turjo maytlait kambarl netoli klinik - jame tilpo gultas, stalas ir stirta knyg, plokteli, senukas jo magnetofonas ir keli tetos paveikslai, teta buvo garsi. Ratingas
mogus, meno mogus, kas be ko. Tykus girtuoklis, truputl
elmis. Jau ir anuomet buvo niks vyn, kaip ir visi tikri
diazo myltojai. Tik studij laikais gyveno didesniajame
it pai nam kambaryje - ten dar tilpo komoda su senais
idiniais" ir Romuvom"; dabar tame ruime buvo sikrs
jo brolis su eima, ekonomistas. Kitados, parsines i tetos
da ir teptuk, itas vaikinas ano kambarlio pusnije laisvalaikiu nutap fresk Rus kunigaikiai kloja savo vliavas
po kunigaikio Kstuio kojom". Ilgas, graus pavadinimas!
Ir i tikrj kakas panaaus - vytintis Kstuio almas,
suklup barzdoti rusai; kai t pusni ueidavo saul, visk
galdavai atpainti. A danokai ten usukdavau. Bet ne tik
a. Tykusis diazmenas ilgai svarst, kas galjo duoti" jo
krin meno tarybai" - vien sekmadienio ryt ujo kurso
vadovas, toks garbanotas, storalpis atletas; mano biiulis

) 68 (

ivir kavos, pastat net butel Aligote". Bet kuratorius tik

lingavo galva - udayk tu t d, vyruti, kam ia tau reikia!
O ir istorikai nesutikt - Kstutis su rusais beveik nekariavo,
jam rpjo Vakarai... bet ir Algirdo nepaiyk, nereikia! Tai k
paiyt? - pykteljo nuo vyno padrsjs freskininkas. Kuratorius paiaumojo storom lpom Kazbeko" gal: algir dk!
algirio m, supranti? Ir patyljs, greit: arba Stalingrado!
Bet toji freska, atrodo, iliko, tik atsikls gyventi brolis stm, grdo ten tridur spint - kada nors ankai apstulbs!
Taigi girtuoklis su namais ir iokia tokia socialine padtimi.
Kai itaip pasakiau garsiai, jis sukrizeno. Visai kaip anais laikais - fresk ir diazo. Etikei redaktorius aisl fabriklyje, irgi urnalistas mat. Irgi mats geresni laik". Ko jam
ia prie Tvo kapo"? Ko taip diaugiasi ivyds mane? Taip
gyvendamas visuomet pasidarai tarus, niekuomet nelauki
gero. Ogi iaip sau, nusiypsojo, pamaiau tave pro troleibuso lang ir ilipau. K, apstulbau, pro Tvo kap" vainja troleibusai? Kartais, isiiep jis, antai atuntas rieda!..
Tikrai, kaip a ia net nepastebdavau. Jis kumteljo man
on - einam? Vesi atgavs seniai palaidot skol ir troko pati. Pripirko pas Soni balto romo, raudono vyno, net
cigar ir raudonj anktini pipir - visuomet buvo links
egzotik. Bet joki vlvere peiicolosamente! Joki konflikt
su namikiais ir buvusiom monom - inteligentm, inoma,
menininkm! alia jo kambaryio, jo autonomins srities",
gyveno ne tik brolis su eima - dar visas brys giminaii joki dram!
Kai atrkom taksi Klinik gatv, niekas ten mumis, aiku, neapsidiaug, nekryktavo, bet ir nekliud jo kienlje

I 69 I

gerti rom ir ilumoj traukti dm. Niekas, net brolvaikiai.

Mudu priklausm tai paiai nevykli kastai, tik jo padtis
buvo daug geresn: nubuds nakt jis galdavo nulepsti
tualet ir usidegs cigaret itirti ant tualeto sien prisegt
TSRS futbolo empionato lentel, brolvaiki rpestingai papildom naujausiais rezultatais - ms asai" buvo pirmojoje jos pusje. Gal ir dar kuo buvo pranaesnis, tik nesigyr. K
gi, ne jo mada. Pasigyr tik, kad prisiduria" perraindamas
gaidas, itisas partitras. Vargu ar jis jas bent dek nutuok,
bet vis tiek perrainjo! Kai nusiypsodavo, veide atsirasdavo
tkstantis rauklyi, bet man rodos, kad jis jau jaunystje - ankstyvojoje jaunystje, dar n dvideimties nesukaks buvo raukltas; ldtaip nei seniai, bet vis dlto raukltas,
bent jau kai ypsodavosi, o ypsodavosi jis beveik visada. Net
ir didiai krimsdamasis. Didiuma ms bendraami jau
seniai buvo veik savo ldii ruous - krit nuo irg, talcsi ir voliojsi purvyne, pardav ir vl pirk mainas, sitikinimus, pairas, seniai met rayti eiles, muzikuoti, tapyti
arba i it men peln graius pinigus. Dabar, dar sukait
nuo jojimo, lenktyni kario, kratymosi, klasting vira
ir smgi, jie jau pelnytai ilsjosi retalapi lauramedi ksmje, grjosi savo pai itverme, gajumu, mokjimu gyventi, kur patys n truputlio nesidrovdami vadino aibika mutacija. Nieko n nepridsi. Tik, mano manymu, ir jie
bt galj pakartoti - viveie pericolosamente! Tik, inoma,
visai kitaip nei a itoje biiulio bat dutje prie butelio
baltojo romo - Fidelio dovanos soviet alkoholikams.
Kauau tiesiog akyse, miau vapti nesmones, bet jis ivir itin stiprios arbatos, mudu jau tyldami rkm cigarus,

) 70 (

jo pavyzdiu ir a mirkiau juos rome, bet iki tikro Daikiri",

kaip sil rusikai suraytas receptas ant ilgakaklio butelio,
mums stigo daugybs komponent.
I kur galjau nujausti, kad jau rytoj sutiksiu tave, Tla?
Nebuvo, bent a neregjau, joki enkl nei danguje, nei emje. Toli man dar buvo iki plvto, ausylo iknosparnio
minktu pels pilvuku, toli iki kruvino skrydio j dtant
stikl.
Ryt a atsikliau ir n neinojau, kur dabar eisiu. Niekuo negaliu padt, sak man kienls eimininkas, gauruotas laims kdikis, pats matai... Jis sak ties, pasiliekanio gyventi ties, nors buvo toks pat liumpenas kaip ir
a. Tuo skaudiau. Jis tyljo susigrds rankas kienes,
mai pasirys suteik vienkartin negrinam deimties
rubli paskol ir netiktai pasak: palauk! Gro tuoj pat
i brolio nukniauks butel prasto vyno, kur mudu akimoju igrm tiesiai i gurklio. Dabar eik, eik, stumteljo jis
mane duris, eik!
Deimties rubli rausvas banknotas su Lenino profiliu
buvo gan rimtas pinigas, o man - tikras turtas it sekmadienio rytmet. Juk jau inojau kur eiti - ogi ilum ir vies!
Oland gatvje vir gastronomo Rytas" jau veik kavinait,
kur svaigalai buvo pardavinjami beveik be antkainio. inojau, sekmadienio priepietm ten renkasi sumur pagiringi
menininkai, su monom dar nespj susitaikyti inteligentai,
nesiskut, riebaluotais plaukais gatvi artojai - gana nyki,
bet neli, netgi diskretika publika. Prie lango netoli dur
ia aminai sddavo toks apeps vyrikis mlynais akini
stiklais - nepripaintas grafikos grandas, trynsi, inoma, ir

) 71 (

mit bretneideriai", kikendavo raudusios merguls ir

matronos su plaiais iedais ant riebi pirt - nuo eiolikos iki septyniasdeimt. Matydavau ia ir senamiesio dvasi" - rykiai isitepliojusi varg Miliut, kuri seniausiuoju
amatu vertsi iki pat savo saullydio, o dabarts gyvenimo
arijas gesino visur, taigi ir Ryte", truputl pretenzingoje
net kavinaitje: ant sien kabojo du ar trys tapybos darbai, o
krslai buvo aptraukti kad ir netikra, bet vis dlto lankytoj
solidiai nuteikiania tamsrude oda... Traukiau per drungn
atodrk troleibus stotel ir jau regjau save ilipant prie
gaisrins, netoli Petro ir Povilo banyios, atsargiai kertant
judri gatv ir traukiant tiesiai Ryt" - ilumos ir reliatyvios ramybs salel nejaukiame, alkaname, padrkusiame
mieste. O, ilum ia randa netgi oresnieji kaimynystje
sikrusio beprotnamio klientai, tie, kurie ateina persireng
monikais drabuiais. Juk ne veltui virum kavos aparato
kabo i pirmo vilgsnio gluminantis spjimas: Su piamomis neaptarnaujame!"
Jau buvau beveik priengs stotel, tik staiga ov galvon:
ogi usuksiu pas savo buvusi paiut, pairsiu bent i tolo
vaik! Vos keli ingsniai! tai klinika, kur berniukas prie
trejet met gim, antai pieno miini virtuv, i kurios neiodavau jam buteliukus su tyrm ir varkm... Tikrai! Tuo
paiu palusiai drsiu ir rizikingu vivere pericolo..." ygiu
pasiimsiu ir tenai palikt skrandut su segamu pamualu pravers! Ne, ia tik tasai rytinis vynas kaltas, antraip niekaip
nebiau pasuks tas fanerines bendrabuio duris alia tualeto... O ir ko? Stebtis, kaip jai puikiai sekasi gyventi be
mans ir tti? Grauti nagus, kad netekau to, k turi beveik

) 11 (

kiekvienas? Ne, ia kaltas tik tas butelis klasikinio raalo i

nelieiam mano biiulio brolio atsarg - krovikui ar santechnikui. Ne, svarsiau eidamas, ne dl to mudu taip negraiai isiskyrme, kad tu susijai savo likim su kompartija, t
ry a dar biau kaip nors ikents! Ir ne dl to turbt, kad
grdamas paryiais i savo budjim keliskart kaktomua
tarpdury susidriau su garsenybe - seniai nebepajgianiu
tapyti peizao ir akto genijumi barzdyla Romanu Bku! Na,
gana! Blcas, Bkas! Pasiimu skrandut, metu ak vaik ir
dingstu kaip dmas... Niekuo a jau nebegaliu jiems padti,
visikai niekuo. Ir jiems nereikia mano pagalbos - jokios!
Jau i tolo ivydau vos pravert lang - namie. Dar neivyk abudu partinius mokslus Piteryje. inoma, partija
niekuomet nepalieka savo vaik kaip a. Partija mat nepalyginti turtingesn ne tik u valkatas, ne tik u t vyn nuo
artimj slepiant brol, bet net ir u tuos gruzinus bei armnus, prekiaujanius gvazdikais, arbzais, prezervatyvais
ir netikru auksu... Taip, net u tuos, kurie diennakt, net per
speigus trinasi prieais Kronik", degioja tamsoje vakeles
ir silo spindini Piet iedus... Ne veltui t grup bronzini kovotoj skvero gilumoje kakas i girtuokli taikliai
pavadino - Sual gruzinai"... K a ia paistau, reikia susiimt, moralikai pasiruot, jeigu jau perengiau it nam
slenkst!
tai puikiai pastamas nykus vestibiulis, antai ir Katerina Filipovna, budtoja, umetusi savo tikrai galing biust
ant barjero. Net nemalonu prisiminti: juk tai pas mane tada
ugriuvo girtas kino mechanikas Leon, k tik nupirks savo
maitinaniai monai pientrauk - pirmukart ivydau tok

) 73 (

keist prietais! Tai jis vengdamas lindo su tuo pientraukiu

prie Filipovnos kaln, spaudinjo raudon kriau - rezervuar, o ir i krizeno, raudo, neva gynsi, pakutenta garbaniaus
Leons dmesio... Utat kaip paskui pldosi ir skund mane
vis bendrabui valdiai - dimisijos majorui Grigorijui ikinui ir jo deiniajai rankai turkui Zijai Achatoviiui... tie
veng ir savo ruotu pldo mane matukom". Ivydusi
mane, Katerina rgiai ypteljo, bet nieko nesak - i galinga matrona irgi visk inojo! Arba beveik visk.
Mano ekspati buvo i t ryting moter, kurios tbtinai kovoja u savo viet ir po saule, ir po mnuliu. Saule
viet jai kompartija, j kuri buvo taip nelengvai priimta, o
mnuliu vir jos ibjo igelts nuo gyvenimo, tabako ir da
tamsbruvis tapytojo Romano Bko veidas. Tokius mones
pati partija vadina kovingais ir principingais, - aminai kam
nors sipareigojusi, nuolat skubanti, nerami ir tusi mano
antroji pus puikiai derjo ir funkcionieri, ir Romano Bko
paonje. Tik giliai irdyje ji aipsi i savo partijos, gal net
nekent jos, kaip nekent usikimusio klozeto, srut duuose ir u lango msiojani iurki. Dar - mano girt
kalb, kad toji partija pati padvs...
Jau koridorlyje igirdau kimius balsus, sklindanius i to
kambario, o i po skudurinio kilimlio prie dur, kaip ir prie
kelet met, teberopojo rudi tarakonai - juos traikydavau
be jokio piktumo, rkydamas, kai vaikas buvo tik pargabentas i klinikos. O dar daniau tik irdavau, kaip vikriai jie
landioja en ten, dingsta plyiuose ir vl kyteli savo ilgus,
kone elegantikus sus - man jie nekl jokio patologiko
lyktjimosi, jold gumul gerklje ir panaiai.

) 74 (

Aha, ne vienas, ne keli balsai, nagi? Ir moteriki. Juokas,

krizenimas. Jau kliau krumplius barbenti, kai iskyriau vien bals, painau j... Bkas! Romanas Blcas, kresnas, tamsiaveidis genijus. Aktai ir peizaai. Ne Tulzas-Lotrekas, bet
genijus. Parodos Skandinavijoj, Maskvoj, Krokuvoj. Tiesa, jau
praeity - gal prie deimtmet. Taip, jo balsas, nesupainiosi.
Kiti ten buv, matyt, nutilo - jis vertino atidius klausytojus.
Pats juodu juk ir supaindinau - paiut ir Bk, kaipgi. Virpaniais pirtais usidegiau ilg padrkusi nuork...
- ...o ledas alias, skaidrus, sniego dar n kruopos, - aikiausiai girdjau kiekvien Bko od, dar duslesn nei paprastai. - Tik trach... vos pkteljs vanden prisiminiau...
utvanka, utvanka u deimties metr! A - po ledu, po
ledu, on! Kaip man uteko oro, kaip neprisprogau - iki
iolei nesuprantu! Galva pramuiau led! Paskui ant ono,
nugara, vl ant ono...
Ne, tam metalindaniui toli aukia iki Bko meistrysts! Pauzs, intonacijos, niuansai, o a dar nematau aki,
rank... Deimt kart girdjau it nuostabi istorij, o dabar tai, u dur, pamirs nuork, prasiiojs dar kart
klausiau, kaip jis kakada stebuklingai isigelbjo klaudamas ant ledo (ko gero, tai buvo venta teisyb!), kaip lapias,
varvantis, stingstantis rag slikino artimiausi sodyb...
gr... tysojo, kariavo, klejojo... sveiko...
Antrasis pasakojimas siek dar gdesnius laikus - tuomet naratorius tarnavo aliakepuri dalinyje. Karpatuose,
rodos, ope. Ir it detektyv jau kadais buvau girdjs i
Bko lp, tik dar sodriau pateikt - tais laikais, kai jis ueidavo pas mus tarsi eimos biiulis - visuomet kauteljs,

) 75 (

visuomet kandus, o vis dlto baisiai lidnas ir nelaimingas.

Nebuvo juk kvailas, vok, kad jo versm jau idivo.
- ...o Gribko, ms virila, inojo, - jei grafien irengsi
ir nieko nerasi, lks antpeiai ir ne tik jie, ne tik!.. Sek j
nuo pat Maskvos, - kup ji vaiavo, tokia kretanti sen, su
anke, rodos... Ir it visai netoli sienos Gribko pastebjo, kad
nuo kelio pradios nei duonos kepalas, nei stiklainis su uogiene ant j stalelio n nejudinti!.. Tada Gribko...
Jau inojau: virila Gribko stvr duon, stiklain, paauk Bk ir dar du serantus, j akivaizdoje perlau duon,
auktu pamai uogien... pasipyl auksas, briliantai, iedai... Sen nualpo, jaunikl puol isterijon, o jie, Gribko ir jo
grup, savait lak kaip pasiut... bez prasvieta!
- Tada Gribko... - pradjo Bkas, ir a engiau vid - pasak senelis nutilo ir rsiai dbteljo mane, bet apsimet
n kiek nenustebs. O juk vis dlto nustebo! Tik taip sugebjo susivaldyti, taip talentingai steng apsimesti, kad n
raumenlis tamsiam veide po veliais antakiais nevirpteljo,
n so galiukas. U antakius ir sus Lavinija - taigi paiut labiausiai j ir vertino, primin jai mat kai k... Didis meistras! Nors jau seniausiai nebetap nei akt, nei peiza. N
Literat svetains" nebelankydavo. Visas visutlis persikl
buit, tokius tai bendrabuius, kur ausys dar gaudydavo
kiekvien jo pasakojimo - tikros, ibaigtos novels - od.
O, Bkai, sakydavo jam moterys ir vyrai, uraytum tu kada
savo pasakas!
Ne, jis nesiruo pradti gyvenimo i naujo ar bent nuo
puss. Kam? - psdamas andus klaus Bkas. - Kiek a toki pastu! Pansta to naujo gyvenimo, pasikeiia ne tik

) 76 (

pasus, bet ir vardus, pavardes ir net pravardes, itveria sunkiausias operacijas, chirurgines irgi, tik staiga pamato - viskas das, nevertjo n vargti? Viskas ilenda kaip mlynas
i po sniego (vaizdingas, graus Bko palyginimas!) ir nors
kilp lsk! Kam? I tikrj... Jis, neeilinis talentas, kad ir
dabar galjo sdti ne itame sudvisusiame tarakonyne, o
blykiaveidi dam salone, kur j bt ir garbst, ir tenkin
menkiausi jo ugaid. Tai ne, vis tiek ia, alia dvokianios
tupyklos, apspistas eilini straigteli. Argi? Sdjo juk ia
ir dar nenuvytus Iveta, ir jos intymus draugas poetas Necariovas, ir dar keli patogs klausytojai... Visi jie ia klaus ir
klaussi tik jo, Bko, jis duodavo komand igerti, uksti,
jis laid kandias, maikias pastabas, itaip, matyt, maskuodamas savo sueist siel. Buvau sitikins - ne mano
paiuts minktimai j ia atved. Vienatv.
Vos tik engiau, Lavinija strykteljo nuo sofos ir i po
Bko paasties m aukti: ji nepaksianti!.. jos gimtadienis,
ji ia eiminink! ia tai ji klydo - eimininkas ia buvo vienas - Bkas. Bet ji vis auk. Stm mane atgal pas tarakonus koridori, bet Bkas - na mat! - mosteljo ranka, ir ji
mane paleido. O Romanas Bkas burbt - pakviet mane prie
stalo, papra sst, pyl ali taur vyno (taur kakada
parveiau dovan i Lvovo, ir jis, matyt, tai inojo!), stumteljo lktut su miraine:
- Sins turk, moterie! Matai, koks sustips!
Gerokai perdjo taip sakydamas, tiek to. Dbteljau j
piktokai. Bkas nusikvatojo:
- Dar nedvs! irk, koks piktas! inot, kart a turjau
un...

) 77 (

Ir jis m pasakoti apie un, sen pic, kur jau buvo

norjs vesti paup ir nugalabinti, bet... Reikjo paleisti jam
t mirain barzd, bet... labai norjau valgyti.
Ivanas Necariovas velg mudu su Blcu krauju pasruvusiom, truputl isprogusiom akim. Ir jis visk - visk! inojo. Netiksit: nemaiau malonesnio mogaus. Be galo
mielas, paslaugus, aminai besikremtantis dl savo tautiei
pasiptimo ir didybs. Jau buvau numats paprayti Necariovo bent penkins, inojau, kad duos n nemirkteljs. Bkas vl man pripyl taur.
- Gerk!
- Ir inyk! - sunypt Lavinija, paiut numylta. Mat,
kaip man negera, mat, kaip irstu, ir buvo labai patenkinta.
- Tegul pasdi mogus! - kilniai leido Bkas. - Tik perspju: be eksces! - Tyia pasak tarptautin od. - Jokio
ekstremizmo!
Dievo gaidys, gaisro vjas buvo itas Bkas, niekad neinojai, k jis ikrs, i kurios puss smogs savo plaiu lieuviu! Bet ir jga nebiau jo veiks, net girto. O ir kam? Juk
jis atsikels - pamyltas ir papentas, nueis kit bendrabut,
kur j vl sodins u stalo, guldys minkt patal, o jis ir vl
seks pasakas apie ali led ir virilos Gribko uosl.
Necariovas pasil man cigaret, kyteljo iebtuvl. Ir
dar kak pajutau delne. Ogi penkin - tai aukso mogus,
nepraytas dav!
Dabar jau pats rengiausi atsistoti ir ieiti. Umirau ir
t skrand su segamu pamualu. Bet ieidamas dar pandau pasakyti Bkui, kas jis toks kaipo toks. Sdjo isiktojs kitados mano sudtoj sofoje, sispyrs nudvtas mano

) 78 (

lepetes; lepets kakodl itin siutino mane, o antroji taur

paskatino rytingai kalbai.
- das esi, Bke! - pradjau. - Eini kaip nelabasis per
lovas, dediesi iminium, seksozauru, velniai ino kuo! O
juk...
Nutilau - visi prapliupo taip kvatotis - net tykusis Necariovas! - jog net a susivokiau: ar man moralizuoti! Netgi
tok Bk. Jis pats lai o maloniausiai ypsojo visai neirsdamas, kur ten.
- Gerk!
Igriau, o Bkas padar vienintel klaid - paband atsistojs apkabinti mane per peius. Alkne jam smogiau n
neirdamas, pataikiau pasmakr. Bkas nugriuvo ant
sofos, o kit akimirk tikriausiai bt mane umus, bet
spjo tik perplti paskutinius mano markinius - skysta flanel drisko beveik be garso, iki pat pilvo... Mane igelbjo tik
Necariovas ir Iveta, paprasti rus mons, gal net atsitiktinai
apsilank iuose namuose.
- Dink! - vokt Lavinija. - Kol neikvieiau milicijos!
Valkata!
Dingau, dingau, dingau... Paslyst aliu ledu, kur nuiavo vaikai, it! Ir joki tvenkini, joki utvank!
Anei aukso uv po ledu. Pasnigo, ir vl iema, tai kas, kad
kovo pradia, - ilta. Jei ne tie perplti markiniai... kam
a megztin nusitempiau! Udust ten buvo galima, kaip tas
vaikas ten... Miegojo vaikas, nenubudo n nuo bals, n nuo
kvatoni, miegojo vaikas, nenubudo... gerai...
Paspyriau negyv varn. Ne, valkata privalo gyventi kitaip
negu jie, valkatikai... Nra laiko krimstis, grautis, susimus

) 79 (

galv sdti. Be paliovos, kiekvien minut, reikia saugoti

savo menk gyvast, galvoti tik apie i dien ir valand, rpintis, k valgysi, k gersi, kur nakvosi... Jei tik imsi mstyti
apie met laikus, knistis atmintyje, svarstyti, kas bus dar po
met ar dvej, amen! Privalai rpintis kiekviena niekinga
smulkmena, nepraleisti n menkiausios progos uvalgyti, igerti, nesigdinti paprayti padvt bat ar saus kojini.
Ir dar: turi absoliuiai nebekreipti dmesio ne tik savo fiziologij, bet ir savo menkum, niekingum. savo bjaur
pavyd sotiesiems ir tmast. Antraip irgi amen. Valkatiki
bruoai irykja moguje ne ikart: dar ilgai gda savo skurdo, alkio ir trokulio, nesmagu, kai nulydi vilgsniais gatvje.
Ypa jei esi mats geresni laik", nors kaip tik nuo j ir
pabgai gatv, migl, benamyst. Ilgainiui visa tai atbunka, nusitrina, gyventi po dangum pasidaro kur kas lengviau.
Nebebijai nakties, tamsi gatveli, ukabori, lindyni, nepastam moter - jos i tolo uuodia, koks esi pauktelis,
ir nujauia, kad nieko i tavs nepe. Tu imi painti daugyb
moni, kuriuos anksiau nebtum kreips jokio dmesio,
tave pat nekina, vadina vardu ar pravarde, ir jau inai, privalai inoti: niekad neklausink ko nereikia, nekik nosies
svetimus reikalus. Ir nesidk u juos geresniu, net jeigu ir
esi geresnis. Jei tik gali, stengi, traukis tolim kamp, jei
tik turi tok... Turi kaip gyvnas prisitaikyti prie nauj slyg, susilieti su gatve, rku, paturgs kiosku ir aligatvio plyta, su garu, dmais, derva, keiksmaodiais ir sausu dulki
skuriu vir priemiesio dykyns... tada kur laik dar iliksi - net valkatos gyvenime pasitaiko ret pragiedruliuk - jei
nesi, nepaklisi po ratais, jei nepastums nuo skardio ar

) 80 (

pats nenuoksi nuo tilto, jei... Sulauk trisdeimties, mons jau nebetinka valkatas, jie tik benamiai... Normals
trisdeimtmeiai, galj tapti valkatomis, arba jau mir, arba
turi vienokius ar kitokius bstus, lizdus, namus - jie taip
tvirtai susipanioj neraytomis sutartimis, proiais, netgi
jausmais, kad nebeturi jg nei palikti nam, nei gyventi
juose... gal todl a ir neturiu savos, mirtinos" utvs, kuri
mane remt, pasitikt manimi, kaip ir a turiau j remti
ir pasitikti... a jiems per senas, nuobodus, nerytingas, jie
nepatiki man savo slaptaviei ir tui but, jie pernelyg
nepatikls, kad sileist savo gretas pirm pasitaikius...
a ir nelimpu, ne... Netgi pakliuv kameras, kaljimus, jie
pernelyg nesikremta, tuojau susiino, padeda vienas kitam,
bet dar daniau vienas kit skandina... taip, taip, skandina,
gramzdina, gelbsti savo nuiurus kailiuk - meluoja akis,
u aid, iduoda, suveda senas sskaitas... ne, geriau sksti
vienam, taip ir saldiau, ir liau grimzti dugn...
Valkatavimo teorija iauriai sldriasi nuo praktikos, bent
ms geografinse platumose... Kiek esu skaits puild knyg apie nelaimlius, gavrous, vagabundus, lendrianus"!
Viduramiais koks Hess ldajnas traukdavo nuo vienuolyno ild vienuolyno, iemodavo prie liepsnojanio idinio, kedendavo tarnaites baron pilyse... ild pavasario!.. Arba kur
nors prie Baikalo traukdavo savo rsias, be galo teisingas
dainas, pamenat: Brodiaga k Baikalu podchodit!" O kiek
inteligentik rus su palaidais markiniais, barzdot ir
drsi, klajojo pavolgiais, stepmis... miriaisiais mikais...
plaukdavo sieliais, traukdavo i kaimo stanic. Tai visai kas
kita. Ir tose knygose, ir tame gyvenime mons bdavo kur

81 (

kas pakantesni valkatoms... priimdavo nakvynei, pripildavo

viralo. O a? Suku rat po rato tame paiame padrkusiame,
nuvarvjusiame, suodiais apkritusiame mieste... ratas po
rato... Ar gyvenau a anksiau kok dvasin gyvenim? Keistas
klausimas! inoma, gyvenau. Ir dabar dvasios rasdavau net
virbli bryje prie Hals turgaviets... varnos skrydis nuo
vieno stogo ant kito irgi danai rodydavos sunkus ir dvasingas, ir tik mlyni arba skaudiai geltoni milicijos dipai su
mlyna lyg vena juosta per pilv ilgainiui pradjo man kelti
atr skausm viduriuose - ten atsirasdavo bjauri, alta tutuma... Man pakako tik vienos nakties j bstinje, kai mane
susm su Kardoku, nekalbiu tykiu jaunikaiiu... bsimuoju
architektu, kaip jau vliau paaikjo, Tlos brolio biiuliu...
Ne, mans ten nemu, fleitos virtuozo (Kardokas grojo fleita) irgi ne. Vis nakt mane vis tiek kamavo ne tik klaikus
trokulys, bet ir mintis: tai ir viskas, nebeileis, kajuk! Bet
ileido. Kai nubudome, auo sekmadienio rytas, o sekmadieniais net mentra" tingi terliotis su brodiagom"... Be to, dar
buvau registruotas - jie patikrino... Fleitist pasiliko - Kardoko sakvojae (i kur a galjau inoti?) mentai rado apie 30
metr latvikos dinsins mediagos... nenorjo tikti, kad
muzikantas ruoiasi ja imuti savo pusrslio sienas...
Kvailai, inoma, pakliuvau. Juk net nesprukau i Parod
rm kavinuks, kai bufetinink Zosel - visi ik vienam juk
girdjo! - ikviet patrul. To pas mus dar nebuvo! - auk iaudaplauk, - niekad! Mudu su Kardoku atsinem
it kavinuk pigesniojo vyno, tykiai gurknojom, kaip ir
visi pusiau slapstydamiesi rkm ir nekreipm dmesio net
plaiai rankom mostaguojant Roman Bk - j ten i vis

) 82 (

on buvo apsdusios menikos damos odinmis kelnmis,

storais megztiniais bei plonais pakabuiais ant bekrauj kakl - visos kaip viena! Bkas, menu, pasakojo toki istorij:
- ...ulipu tada ant furgono stogo, atidarau restorano lang, praskleidiau uuolaid... ir lept koja tiesiai visokius
ten drebuius su ikrais! Ant vis j graum ir gardumyn!.. Nu!
Gal fleitist mgj kvp jo pasakojimas? Mudu sdjom Bk ir jo damas nugaromis, visk girdjom. itos istorijos jis nebuvo spjs man papasakoti, ldausiaus ir a.
- ...furijos klykia, j veriai bliauna, o a trypiu vidury
stalo, kaip... nu, gerai, kaip bulius jomarke!.. mindau roes
irgi lelijas, paskui strykt ant grind ir jau eisiu duris... Nu
ne! Prioko trise, padavjai, ulau rankas, nusitemp savo
kambariuk ir bac! Bac, bac! Vo!
Gal tik dabar man atrodo, kad flegmatikasis fleitistas sukluso, m barbenti pirteliais ir trepsti kojom?
- ...sudau, ivert kienes, rado tris rublius, ir tuos, aiku, atm! Nu, nusileidiu a visas kruvinas prie dur ir sakau: brangi Iveta, viet itam naktiniam bare tikrai nra!
Kakodl tik dabar, igirds iuos odius, Kardokas, fleitistas, o ir klarnetistas, architektas, kaunietis, flegma, paoko, vienu uoliu strykteljo prie baro ir apvert, blok ant
grind visus etaere" sukrautus stiklus, daug stikl - gal
imt, gal dar daugiau. Keturi ar penki auktai - padklas,
stildai, padldas, vl stiklai... Liko, inoma, ir sveik, bet
uki prikrito pilnos grindys. Net Bkas su savo garbintojom apstulbo - nu, js duodat! Tada Zosel ir paskambino.
Atvaiavo patrulis. Liep keltis ir man, nikteljo nugar,

) 83 (

isived gatv, kur jau lauk geltonas dipas. O juk galjau

imtkart ramiausiai ieiti, niekas nebt n krusteljs!
Kodl visa tai prisiminiau, ygiuodamas nuo gaisrins
Ryto" link? Neinau... Gal todl, kad jung sirenas, su mirguliuojaniom vieselm, pralk du tokie pat dipai, irgi geltoni su mlyna juosta? Bna jie dar ir leikiai ali, gal jau
saldau? Nios kats do alumo, pasakyt koks ndienis
literatros herojus! Valkata - niekad. Voronokas", ir tiek.
Gal padariau kvailyst? Juk jei biau ten pakeniamai elgsis... Ne! Vis tiek biau k eids ar sudaus. Lkt, vazonl... Ne, ne. Bet k ia, tai jau ir Ryto" durys, greiiau,
trepu trepu - klisteljo tokia lapdriba, kad ikart viskas
aplink sulegsjo. Kai kokie gelsvi, tarsi padayti krituliai,
tokios spalvos nebent vengrikas vermutas!.. O, k a matau! iandien u baro Indn - liekna, tamsi, stangri, stipri.
Greita - stiklai, buteliai, puodeliai, lktuts tiesiog skraido
jos rankose, miela irt, kaip ji dirba!
Atsistojs eiluts gal, nuvelgiau nedidel salon". Tie
patys. Skrybles pasidj ant keli ir palangi, paonse pasisodin raudusias biiules, suoti, barzdoti, plikiai - visi jie
atrod truputl nevykliai, iek tiek nelaimingi ir pavarg.
Toldems i nasr jau neplieskia ugnis, o akyse pamau blsta iburiukai. Vien atspindiai, atvaitai ir pagiri tvaikas
i pusiau bedani burn. Bet dabar, kai lauke dribo lapias
sniegas, gyvenimas jiems neatrod nei nykus, nei beviltikas,
veildau prieingai, bent tol, kol stengs pirkti taur ir kak
kudti auksadantei aus.
Su taure baltojo Habana Club" prisdau prie trij vyr tik vienas j buvo nepastamas. Orus. Didnosis. ilais

) 84 (

sais ir barzdele. alsvu varku ir tabako spalvos markiniais. Bene vienintelis sdjo ia nusimets apsiaust. Panags varios, akiniai dminiai... Nosis tikrai kaip de Golio,
tik giu vis dlto neprilygt. Aniedu liumpenai, palyginus su
juo, - nuobods, pusgiriai televizininkai. Tiesa, pasipt,
begal svarbs bei reikmingi patys sau, bet a juk juos kiaurai
maiau - kapeikas vangina, net a iandien turtingesnis!
Ponas tabako spalvos markiniais man imponavo - nekjo laisvai, trauk savo kolegas per dant ir nesiafiavo. Tik
ir jis, rodos, buvo bebaigis savo iteklius. Kai tiedu isvyruliavo lauk, nupirkau romo ir jam - neregtas dosnumas! De
Golis tuoj vertino mano most - usispyr drauge vaiuoti
pas jo kilmingus pastamus, skolintis daug pinig ir puotauti tik su manimi - graioje aplinkoje, nesivarant. Paskutinius du rublius paaukojau taksi, nuvaiavom Klaipdos
gatv, kur jis - akimirkai! - dingo barokini dur tamsoje.
Akimirka truko pusvaland, bet ten, matyt, buvo dertasi
ne veltui: vos jam pasirodius tarpdury, supratau: gavo! Dar
vienas valkatikas bruoelis - i menkiausio gesto, netgi apsimestinio, ikart suvoki - pasisek, nepasisek! De Golis
sustabd lengvj, nors eiti buvo vos keli ingsniai... Atsiskaits su taksistu, gr liep pasiimti man - autonomijai". Sdjome toje paioje kavinukje, kur andai klarnetistas
ir dinsins mediagos perpirklis nublok ant grind vis
etaer" stiklini ir tauri. sispraudm ten pat kamp.
Sdjau prie aliuzm uleisto didiulio lango ir atsainiai peiau dm. Irgi mat meno moni sambris. Tik ia kur kas
daugiau fanaberijos, laisvamanybs, ioki toki tualet ir
maiau mat". Taip jau retkariais bump bumpt - svarumo

) 85 (

dlei. Kaip iandien regiu t kampin stalel alia dur - ne

prie baro, kur anksiau buvo jimas, o kavinaits gilumoje.
Platus ilgas stalas, bene atuonetui parod lankytoj. Bko
kart nesimat. Mudu su Kanutu de Goliu" - paiam kampe, alia mudviej mautis kalbininkas smulkiom gysliukm
iraiytu veidu ir jo orus biiulis, kakoks klerkas i Kultros ministerijos. O gal i vietimo. U aliuzi jau sutemo
vakaras. Maiau galvok, kur iandien dsies, tariau sau, dar
visa valanda, kol udarys it Dievo aus... De Golis pakiliai
nekjo apie tuos gdius laikus, kai jis buvs jauniklis ir
neturdavs n kapeikos - puiks, alkani, bohemiki laikai!
Atsisuks pritar kalbininkui, kad ms pavards arba slavikos, arba iaip jau neiradingos - beveik visas jas reikt
keisti! Kalbininkas nustebs ypsojosi ir mojo vaikika rankute - k tu ia, Kanai, baik! Vl atsisuks mane, is var
toliau - nuobodiai, nykiai, nors be galo teisingai - viskas
ateina tada, kai nebr nei sveikatos, nei po! Vis trkteldavo mane u rankovs - ei, tu girdi? Visk girdjau! Dabar
jis pinigo turs kaip ieno, tik kas i to! Griau jo brang
konjak, drsiai rkiau jo cigaretes, siurbiau drungn kav ir
pusbalsiu nei sau, nei jam deklamavau:
Tai diena - bespalv kaip degtin,
Tartum stiklas, lyg altinis tyrasai!
Man vis tiek, kad gintarin
arsto sml duobkasiai. *

Jonas Aistis.

86

 mane suiuro kelios mergiios - prieais sdjo, plemp

sausvyn ir psiojo ilgus dmus ia lubas, ia de Golio
barzdel. Maiau, kaip viena paaipiai vypteljo.
- Oiaragis! - dr mane jos kaimyn, bet ir ji man n
kiek nerpjo. Jau blaivjau, su ipstu dmu rangsi klaustukas - tai kur patrauksi, klajne? De Golis nikteljo man
paon:
- Ei, maestro! Gal tu aklas! Kaip ji tave iri! Viepatie,
kaip iri!
Retorika; jis kalbjo ne tik sklandiai, bet ir su nuolatiniu
patosu - i pradi man tai imponavo, dabar jau pabodo.
Praleidau negirdom ir t dusteljim i ustals - Oiaragis!
Taip, Oiaragis, na ir kas? Norjau tik itiesti kojas, usirkyti ir ugesins nuorka - btinai ugesins! - umigti...
- Klausyk, tu pasivyk j, - ragino mane de Golis. - Patikk, seniai nemaiau tokio vilgsnio! Kaip ji irjo!
Pasipuriau kaip uo, usimeiau alia guljus languot
savo puspalt ir pasileidau - nagi pasivysiu. Vis tiek jau udaro... Kas man ujo, net neinau. Vestibiulis buvo jau tuias; mergikts jau ijo, pagalvojau, bet juk toli jos nebus
prading. Aha, antai jos! Rudi kailinukai jau prie Kapsuko
milins - eina proal, viena atsiskyr... Greiiau! Kakas pro
mainos langel ikio kumt - kur lendi?! - bet a jau dvasavau ties Micje - Mickeviiaus papde. Salia mano vytyni
tikslo - glenos pairti mergaiiuks - dryuotais futbolininko getrais irgliojo jos biiul - ilg. Kad ji kloja guol
virbalus ir neskaitytas knygas, patirsiu vliau. Nustojau bgs, sunkiai alsuodamas jau alia j ir nieko nei sakiau, nei
klausiau. jau, ir tiek. Jokios reakcijos, o juk mato, kad tyia

) 87 (

einu greta, mat juk, kad vijausi. Mano maloniai nuostabai

futbolinink linkteljo atsisveikindama ir dingo arkoje ties
knygynliu. Dar grteljo nuo Repio metalini mezgini
ir pranyko. alia jo tik ji, Tla, neinojau dar jos keistoko
vardo. Nieko dar nenujauiau. Man buvo vis vien, kaip ji pasielgs - pajs galiuk kartu ir dings n odio netarus, kaip
ir jos ilgakoj biiul, ar tuojau pat pasitrauks alin, k nors
dar sviedus - sudie, Oiaragi! murktels kaip ebenktis kokia ji smulkut, kad ir su tais kailinukais! Bet vis dar jom
Maksimo Gorkio gatve Katedros linkui.
Zygiuoooja kareeeiviai per sml,
Palik tveli namuuus!
Vyrai svyruokliai udainavo netiktai ir visai greta. Ji
sukikeno, a ypteljau, bet tebejome tyldami. Kvpavau
jau lygiau, rankas susigrdau erdvias kienes ir apiuops
ten taksisto gr, sumeiau, kad u j dar ieit alaus. Kai
mudu, vis dar nepratar n odio, prijome stebuklingai veikiant gastronom ties Jono Bilino gatvele, pasielgiau gan
imintingai, bent man taip tuomet rods.
- Tu gal ia palauk, - pasakiau. - O a ueisiu ir nupirksiu
alaus!
Nors - lauks, nors - nelauks. Laukimas pareigoja?
Alus irgi. Jei lauks, vadinasi... Stovjau keli moni eilutje
ir neramiai dirsiojau pro aprasojus stikl gatv, nors nieko
ten nemaiau, iskyrus vaiduoklikus praeivi siluetus. Tla
lauk. Lauk paruousi ali mediagin krepel. Vadinasi...
Sukroviau ten penket buteli Tauro".

) 88 (

- Pats ir nek! - pagaliau prabilo mano nekalbi bendrakeleiv. Ne, net neinojau, kaip j pavadinti. Pirm kart i
taip arti igirdau jos bals. Ir apstulbau - kimus, duslokas
balsas, tikriausiai taip prabyla umintos samanos, sujudinta
gelm, dvasia? Net neinau, su kuo biau galjs palyginti
t savum...
Dabar, galvojau, nueisim prie Vilnels - tai jau ir nebedrebia, netgi la! - kur nors sitaisysim, kad ir ant to dengto tiltelio! - atkimiu por buteli... vien pasilysiu jai...
gers, negers? Gal negers, bent pasds ar pastovs alia... Ji
sikibo man parank. Patogiau sumiau maiel su alumi,
patogiau sulenkiau ir kit rank. vilgteljau jai veid ties
ibintu Bilino gatvelje. Giedras, ramus veidas. Ji pakl
akis ir ypteljo.
Betoninis tiltelis, vienuolynas, vandens apsaugos sargybos bstin netoli Maln gatvs - visas itas kvartaliukas
aminai sirs ne tik mano atmintyje, bet ir Kamarausko
akvarelse, miesto topografiniuose ir kariniuose planuose,
prominent memuaruose, - a plaiai mosteljau dengtojo
tiltelio pusn:
- Gal ten einame, meldiamoji? Po stogu?
- Ne, meldiamasis, - atsiliep ji balsu, kurio nuo tol a
jau niekad nepamirau. - Einam pas mane. A gyvenu ia.
Antai, iba langas, Petryla namie.
Ji nusijuok - Petryla mano eimininkas!
Tas pats namas su apside, apie kur jau tiek pasakojau. Tas,
alia vienuolyno, alia atrausto senojo vandentiekio likui.
Anuomet apsidje tebuvo tik mayts durels ir laiptai
antrj aukt, - tai a vliau apirjau, jau prasidjus ia

) 89 (

kapitaliniam remontui. Dar vliau pasitaik pamatyti ir Kamarausko akvarel - tai kantryb mogaus! Kiekvien.lang,
nutrupjusio mro lop, kiekvien karniz ir kamin nupie - nieko nepamiro. Ir i t a s namas stovi toje 1896 metais lietoje akvarelje, tik viesesnis ir linksmesnis. Tie patys
takai palei t pai upel, mediai ir net menki tvarteliai bei
sandliukai, kaipgi kitaip. Tik aukt tvor seniai nebelik,
o ten, kur dabar kieiai ir atraustas vandentiekis - vels
miestiei darai.
- Einam, - Tla trukteljo man u rankovs. - Ten ir
mano valda.
Prie dur sustojom.
- Dabar tu palauk.
O po poros minui ijusi:
- Tu senas mano pastamas. Dvejus metus nesimatm!
Sutikau su viskuo - kodl gi neujus? Perengiau slenkst, nusekiau paskui j tamsiu koridoriumi iki balkv dur.
Virtuvje sukosjo - vyrikas, sunkus rkaliaus kosulys.
Aha, pons Petryla!
Vos js vilgteljau grakt, taisykling bsto skliaut.
I kur galjau nujausti, kad sikibs plonom iknosparnio
kojytm kabosiu ia ilgas naktis, kad ia birs melsvos alyvos
ant tavo kno, Tla... Nieko nenujauiau.

90

VII

Nuo anos drgnos kovo savaits praslinkus kone penkiolikai

met, prisimins Tl kiekvienkart pagalvoju, kad ji buvo
be galo vienias mogus. Toks graus, lidnas svetimknis
nuo rpesi ir godulio pakvaiusiame mieste - truputl patinusiom lpom; su karmino dme ant chaki sijono. Lengvai
paeidiamas ir vienias, tarsi gyvenantis paraleliniame pasaulyje, apie kur dabar taip mgstama nekti. Juk tik i to
vieniumo pasikviet ji mane tada savo skliautuot men,
kur a klupteljau u ds, parvirtau ant jos emo guolio
ir pareikiau: niekur i ia neisiu! Itis savait mudu nesiskyrm nei dien, nei nakt, nepaleidom vienas antro nei i
aki, nei i rank. Negaljom vienas kitu atsistebti ir atsidiaugti, o vis dlto a nepuoseljau joki iliuzij, kad taip
tsis ilgai - vengiau sipareigojim ir atsakomybs, bijojau
nuskausti j. Bet kai baigiantis tai savaitei ji nedrsiai pasil imti ir nuvaiuoti jos tvonij - ji nieko o nieko neslepianti nuo motinos! - a, paikis, ikart sutikau ir visk
ikart praradau: Tl, nor gyventi kaip mogus" ar netgi
truputl padoriau ir dvasingiau. Ties sakant, dar neturjau

) 91 (

k prarasti - itie turtai dar tik viet kaip blauss iburliai

ant Uupio kaln... kaip altvyksls ar jonvabaliai.
Dar ir dabar pasijuntu besvarsts: o gal a jos n nemyljau? Gal mudu abu tik plyksteljom kaip nuogi laidai, aidai
susiliet tamsoje, sukibirkiavom - ir viskas, vl akla tamsa?.. Gal. Bet ne... ne - juk vis daniau prisimenu j, dargi
iandien, su peruliu ir apmaudu, dabar, kai jau nebegaliu
pasitikrinti, ar metams bgant jos lomus balsas nevirto bosiuku, ar pkelis ant virutins lpos neiaugo juod mik,
ar ji vis dar tebesijuokia tuo trakiu, mane i proto variusiu
juoku? Jeigu tai tik mano apmaudas dl neisipildymo, tai
jis pernelyg gajus ir stiprus - juk tiek visko pamirau, palaidojau, uveriau umarties eme, o ji seniai suslgo, niekas
po ja man nebedejuoja!.. Juk nebeprisimenu net t moni,
kurie man tiek daug padjo, nebeatmenu veid t moter,
kuri alsiuose glbiuose nubusdavau kur nors drumzlinam
priemiestyje - nebenoriu prisiminti! O Tla vis inyra i
minios gatvje, i upels vilnies, nukrenta kaip klevo lapas,
paliesdamas nuog sprand. Virpteliu pamats panai j
jaun dailinink su aplanku po paasia - ne, tikriausiai tai
ne apmaudas, ne vien jis... Juk tai ji privert mane atsispirti
kojom nuo dumblino dugno, pasipurtyti ir bent apsidairyti aplinkui. Pajutau, kad dar noriu gyventi, glostyti viesias
kaip svogno luktai Tlos lotis, panirti jos gelmes, inirti, pavelgti isigandusias jos akis ir drauge nuplaukti vir
varnal ir apsids, susilyginti su stogais, drauge nirtingai
mataruojant suskeldjusiais kulnimis dar aukiau nuplasnoti, o nusileidus emn vl psti dmus pro t vos besilaikani ant vyri orlaid dykr, kur iandien atraustas

92

ygimanto - ar tikrai ygimanto? - laik vandentiekis, kur

devynioliktojo amiaus pabaigoje vejo barteliai bei krapai,
o Vilnele nerti plauk laios...
Juk mudu abu nebebuvom nei naivs, nei ali, nebuvom
net labai suged, Tla tai tikrai. Tikriausiai mus abu ikart
persmelk noras gelbtis, laimingas instinktas pargriov
mus tavo menk guol ir nenuvyl: beveik ikart pajutom
dvasin giminyst, neteko eiti apgraiboma ir tirti: ar tu tikrai
esi tas? ta? inai, pasakiau jai kit ryt, mudu esam mongolai. Kodl mongolai? Ogi per vien nakt i pirmykts
bendruomens pasiekm brand socializm, netgi kur kas
daugiau, rimtai nekant, gal ne? Ji jau buvo pasiruousi kvatotis, viskas mus dar juokino kaip maus vaikus. Bet ji m
kvatotis kone isterikai, tikrai iki aar, drebjo i juoko, tirtjo visas jos knelis, vos nulaikiau Tl glbyje. Ji jau nebesijuok - netekusi kvapo tik linksjo galva kakur man po
paastimi - tikrai, tikrai, tikrai! Guljau alia, vos per pd
nuo grind su tirpstania i juoko moterimi, kurios vakar
dar n nepainojau, ir jauiaus laimingas kaip niekad. Ne
odiai tai - tikrai dar niekad nebuvau patyrs tokios laims. Mane diugino blausus kovo rytas, kakodl diugino
jos bsto skurdas ir kvapai, ds, prikimtos popieri, drabui ir prisiminim, ant palangs sustatyti tuti buteliukai
nuo da, losjono, jodo, priskret kefyro buteliai ir u lango
msiojantys ankstyv varn eliai - jos rakinjo dantis...
Buvom tik kakur pasimet... Dabar tai susiradom - pasak
ji ujusiam broliui. ypteljo taip sakydama ir susijuok taip irdingai, kad tame juoke a ugirdau visk, ko man stigo - ilum ir meilum, moters didiavimsi savo vyru ar net

93

patinu, menk abejon ir galiausiai atvir prisipainim: a

neinau, kas bus toliau, bet tai, kas atsitiko, nuostabu!
Galjau tyrinti kiekvien daiktel jos kambaryje, bet tuomet stigo laiko, o dabar, nors nieko ir nepamirau, nei noriu,
nei galiu knaisiotis anam skliautuotam bste, kur mudu,
sugul ant pilv, vartm nuiurus reprodukcij album ir
kvatojoms i Petrovo-Vodkino, o gal kokio kito peredviniko paveiksl ne todl, kad jie bt juokingi - mums buvo
paprasiausiai linksma! O ir paveikslai tie! Patys pairkit:
skvere ant suolo sdi toks raudonmarkinis kepurtas jaunikaitis su armonika ant keli, o jam ant peties galv padjusi
raudonskruost su mazgeliu. Apsilankymas mieste" ar kaip
ten. Tas skveras, beje, buvo nuostabiai panaus trikamp
skveriuk alia unturgio, tualet ir taksi sustojimo - kaip
nesijuoksi!
T ryt ji pamat ir mano suplytus markinius. Bet nieko, inoma, neklaus, tik itraukusi i fanerins ds mesteljo man savuosius - minktus, flanelinius, kinikus, - jie jai
es gerokai per dideli... Niekur njom i nam vis pirmj
dien - alaus parne brolis, o iki pavasario, tikro pavasario,
buvo dar labai toli...
Tai tik dabar toji savait su Tla man atrodo begalin. Juk
sakiau: atmenu kiekvien minut, kiekvien viet, kur buvome, kur a j pasitikau, kur ji mane palydjo. Prisimenu,
kaip man atsiradus antrj vakar Petryla tik krunkteljo,
kaip treij vakar, nenoriai klostydamas jai savo nir gyvenim, visai netiktai patyriau, kad jos senelis ir netikra senel, jos netikri dds ir dar tolimesni giminaiiai - odiu,
visa stambi j gimins aka sprogo, ydjo ir mezg vaisius

) 94 (

po saulta mano mao miestelio padange! Ji nenustebo - iklaus mano nuomons ir apie miestel, ir apie t veli ak,
n karto nepertrauk mans ir nieko neklausinjo. O kam?
Juk mudu dar tursime marias laiko, visk spsim vienas
kitam pasakyti ir apie miestelius, ir apie tolimus giminaiius. Mano miestelyje ji netgi buvusi - vaiav jie visi senelio
aplankyti, jau seniai. Atmenanti tik bulvarus - provincijoje
tai jai pasirod itin grau ir keista - ir angli vagonus atsarginiuose bgiuose. Taip ir maiau t gelton erpmis dengt namel, juk inojau kur. Dabar jis jau seniai parduotas,
o erpes pakeit pilkvas kaip polaidio rkas iferis... Tada
pirmukart ir pajutau tarsi kak negero - maas tas mano
gimtinis miestas, visi apie kitus visk ino, tad ir toji giminl turi apie mane savo nuomon! Iki iol, inoma, ji man
visai nerpjo... O dabar? Bet tik tviriau prispaudiau savo
deln prie jos varliko pilvuko - labai a kam ten rpiu!
Vos tik mudu ilsdavom laukan - tikrai ilsdavom, nes
savait daugiausia slinko po Tlos skliautais, - ji tutuojau sikibdavo man parank. Kaip a anksiau nemgau,
o ir dabar nemgstu toki kabinjimusi! Visuomet jauiuosi suvarytas, toks intymumas, mano galva, kliudo ir eismui - netiks miesionikas paprotys. Btumt mat, kaip
a diaugiaus ir net didiavaus jausdamas jos rank! Jei ko
gailjaus, tai tik to, kad dar ne vasara, kad negaliu pajusti
nuogos Tlos rankos skubant Pilies skersgatviu ar kopiant
Bekeo kaln - vos nutirps sniegas, mudu pirmuiausia ten
ir usikeberiosim!..
Tylus ir kimus Tlos balsas pasiekia mano aus ir iandien, tik jau niekad nebepajusiu jos ilto glusteljimo pri-

) 95 (

tykinus i u nugaros, jos alsavimo sprand ar pakau,

drgno skruosto kiemelyje prie Bernardin fasado - ne nuo
aar, nuo lietaus ir sniego...
Tla irgi spjo padaryti atradim. Su tavim galima, - sak
ji, kai prunkdama ir kikendama siurbiojo drungno alaus
bokal netoli Preistos soboro - buvo tokia mada pardavinti
gatvse neva paildyt al.
Ketvirtj ms dien mane aplank skm - Herbertas
teinas, sutiks mudu ties Hanibalo cerkvute, teik man
perlaidos kvit. Neturdamas jokio adreso, pageidaujantiems
nurodydavau Herberto abonimentins duts numer Centriniame pate, tai ir pravert! Ir dar kaip pravert! Mudu su
Tla nebeturjome n kapeikos. Pinigai - septynios deimtys
ir dar keli rubliai - atjo i invalid urnalo - buvau kadaise
jiems iverts vien proting straipsn - Saviudyb - ne
ieitis!" ar panaiai. Kaip laiku! Nukrito kaip i dangaus drauge buvo ir akivaizdus rodymas, kad nesu dar visikai
lugs, tai to vyruko del kartais ima ir krenta toks vertingas perlaidos popierlis!
Tuoj nusivediau Tl Dain", plkais ir virtuve dvelkiani kavin dabartinje Vokiei gatvje. (Ir jos iandien
jau nebr.) Man ji andai atrod netgi jauki, pertverta, kaip
ir Tlos kambarys, mediniais dekoratyviniais skydais. Nebrangi, povar kavin su mayiu baru ir visuomet kauteljusiu rbininku. Trokau visuomet bti su Tla, drauge
srbti ilus valgyklinius barius, gerti vyn, rkyti kiemuose
ir laiptinse, bastytis po drungn, suodiais apkritus miest,
pavasar pagelkeliais rinkti rgtynes... Ir netgi daugiau pamau ilti, senti, pliaukti vis didesnius niekus - tikriau-

) 96 (

siai taip ir turt gyventi du jau nebijantys k nors prarasti

mons, kurie nieko pernelyg nebesitiki nei i pasaulio, nei
i savs, diaugiasi tuo, kas duota: nuvarg miega, o pakird
vl ropiasi kalvas u miesto, mojuoja paukiams ir lktuvams, truputl juokina rimtus mones ir truputl erzina
proto maius - jie patys taip nort elgtis, bet negali - varosi, mykia, irsta patys ant savs. Mat visur ieko prieastinio
ryio. Man jau buvo vos per trisdeimt. Tla - eeriais metais jaunesn. Ko dar?
Sdjome toje pustutje kavinje po lumzdel puianiu
piemeniu dekoratyvinje lentoje, srbm laktini sriub su
kukuliukais, kramtm antrekotu pavadint msgal. Paskui
grm kav ir raudonvyn - vis butel Gamzos". Tarsi paveiksle, pakiliai galvojau, irdamas, kaip ji kelia aukt
taur drumstoje kavins prieblandoje, kaip stato j ant stalo
neatitraukdama pirt nuo plaios kojels; kokia laim, kad
ji tik nedaugeliui tokia grai ir patraukli kaip man - gras
jos lti judesiai, graus gosli lp krusteljimas prie itariant bereikm od, grai net atsisegusi aulinuko sagtel...
kaip gera, kad ji ne i t, kurias gatvje griojasi plevsos.
Ji nesidrovjo nei savo tariamo pilkumo, kaip ir tos rausvos
karmino da dmels ant savo sijono, ji atlaidiai aipsi i
pov ir madii, sdini prie gretimo stalelio, ir klaus mans: klausyk, ar vyras tokioje ueigoje privalo dvti abo? Ir
nelaukdama atsakymo springo juoku. Gali! Kuo nors nepatenkinta, ji tik kresteldavo savo trumpus tamsius plaukus,
o per vis savait vos vien kart paklaus mans: tu tikrai
mane myli? Linkteljau taip energingai, kad trakteljo kakuris kaklo slankstelis - ji igirdo ir nusikvatojo: tikiu! Aha,

) 97 (

itoje kavinje ji ir paklaus, dar neprisdus prie ms niriam lankytojui. Kaip tik jau grm vyn, buvom bebaigi.
Plepjom be galo ir be krato. Krizenom. Buvo etadienio
popiet, ne, penktadienio, etadien mudu ivaiavom. Pus
kavins buvo usd padors Vilniaus inteligentai, latrai,
apsiaukliai ir tikri menininkai, studentai debil ir genij
veidais ir gretim staigli tarnautojai; jie mums n kiek
nekliud - mudu j tiesiog nepastebjome. Bet kai prisdo
nirusis vyras, tutuojau pritilom, trumpam, inoma. Bet
nerpjo mums n jis - kai koks nerangus, dramblotas, tikras svetimknis itoje pustinoje svetainje. Mudu jam aikiai nepatikome - ito jis n neband slpti - erzjo krsle,
laukdamas usakytos degtins ir silks su ropiniais svognais. Tik kai Tla neikentusi pakteljo man kakur aus,
mogus nebeikent:
- Klausykit, ia vis dlto kavin, ne...
Pasak ir sutriko: raupltas veidas iraudo ir patamsjo ne tik nuo degtins. Susipyl, kas buvo lik grafinlyje, usivert ikart, nusibrauk rankove msingas lpas ir nudrs
akis po stalu prane mums:
- K tik i morgo... Snus mano vakar pasikor!
Murmteljo dar: Dovanokit, k a ia!", mosteljo ranka
ir atsistojs pasuko duris. Dabar a, inoma, galiau tikinti save, kad tai buvo enklas, spjimas - reikjo ir mums
abiem atsistot ir drot kiekvienam savo keliais: jai - Maln gatv, man - ne Maln...
Bet labai ltai abu nujom Maln; atsigulm labai
anksti. Tyliai grojo, kalbjo ir dainavo apvalus radijo takas
tuioje Petrylos virtuvje - kitokios buitins radiotechnikos

) 98 (

iuose namuose, ai Dievui, nebuvo. Atsigulm beveik nenusireng, usimetm tik sen languot pled, neatsikimom net atsineto vyno - tik laikms susim u rank
ir klausms muzikos. Pro praviras duris i virtuvs sklido
klasika - radijas transliavo itraukas i pasaulinio garso oper, toki inom, kad net a atspdavau: Aida, Turandot,
Carmen, Rigoletto... lango stikl kakas negarsiai pabeld;
nors ir taip guljau beadis, Tla pakl pirt ir udjo ant
mano lp - ms niekam nra... Pasaulis u lang skriejo,
fermentavosi, dzg, puvo, galando dantis ir kibirkiavo, o
a jauiau savo delne krt po Tlos megztiniu - po plonais
silais tuksjo paukio irdis. Pasaulis buvo kupinas skurdo, baims, neinios, prievartos ir kosmini msli, pilnas
lapi koj lepsjimo ir stikl skimbiojimo, bet i virtuvs, ygiuojant Radameso kariams, aidjo triumfo maras...
Laikiau j glbyje, galjau prisiriti j prie savs dirais, karnomis, virvmis - Tla jau umigo - o mane sum baisi
neviltis - inojau, kiekvien akimirk jau galiu j prarasti,
netgi jusdamas jos kno ilum po delnais, net girddamas
jos tyl sirpim per negil pavakars mieg... Tokia neviltis
kartais taip sustiprina reg ir idilgina klaus, kad vieni ikart praregi, kiti ikart apanka... A dar tik budinau Tl i
mieg, ji dar negyveno... Nesiskubinau minti msls - kodl
ji nenori gyventi? Juk jau budo, apsivydavo mane rankomis
kojomis net per miegus, bet nubudusios akyse regjau tutum ir netikjim: kas tu, guls alia, kas esi, sivers mano
kn ir besitaiks siverti dvasi? Atsitrauk, tarsi sak jos
nugara, palinkusi vir bulvi krepio, a dar neinau... O
kit akimirk atsigrdavo, plonos rankos apsivydavo mano

) 99 (

kakl, ir a jau nebesusivokiau - pasveiks ji ar nebe. Buvau tikras, kad pats pajusiu, ko jai labiausiai reikia - tylos?
judjimo? Visk suinosiu i jos glusteljim, blsteljim,
tyljimo, ne tik i eisenos, bet ir stovsenos bei gulsenos...
Taip.
Izolda kankinosi laukdama Tristano Petrylos virtuvje, o
a, pagaliau atkims, pyliau jai vyno, buiavau plaukus ir
ausis, kiausi jos reikalus, lindau jos ploki, siaur ir jau
tok sav kn, bet ninieko neklausinjau - siela pleveno
po skliautu ir tarsi i alies stebjo mudu. Tikriausiai ms
kn bakterijos jau priprato vienos prie kit, susimai ir
nebekovojo tarpusavy, susimai ms seils ir limf skystis - jos aara virsdavo traikana mano akies kamputyje, o
gal atvirkiai? Prie mirdama virtuvje drasksi Karmen lula keliskart tyliai suaikiojo ir suleido nagus man nugar... Tada sukudjo pai aus, net iurpas nujo: Maniau,
maniau jau, kad man ito nebereik. Maniau!" Nuobodis negrs ms pavargusiems knams, vitamin troktanioms
lstelms, ms akims, ausims ir pirt galiukams... Betgi
reikjo man j jaukintis pamau, reikjo skirti romantikus
pasimatymus prie Vilnels rvos ar kurio nors tiltelio, reikjo
vilkti gles ir deklamuoti Ovidij, Katul ir Radausk! Turjau avtis ja, rpintis, stulbinti savo sugebjimais - Tla
buvo verta viso ito. Nieko nedariau - a pats neturjau kur
gyventi. Juk i karto visk jai pasakiau, ar tikrai visk? T
savait ji njo darb - tik paskambindavo kakam ir neidavo. Nelabai jos ten, matyt, ir pasigesdavo - Tla nemgo
savo darbo, darbdavi ir kalb apie t darb. Ji dirbo aisl
konstravimo biure - tiek ir teinojau apie jos tarnyb. Nieko

) 100 (

ji nepasakojo, bet vis tiek supratau: jei ji ieit, tie vyrai ir

moterys tik lengviau atsidust...
Jau seniai nebebuvo Tlos - man nebebuvo, - o a vis
usukdavau nam su apside: kai Tla ivaiavo gyventi
Antrj miest, ia atsikl jos brolis. Vliau su visomis dmis pradingo ir jis, bet a vis tiek ueidavau - jau pas Petryl, nesveik ferment gamyklos darbuotoj. Prinerktoj,
pradvisusioj virtuvje radijas transliuodavo estradines, liaudies dainas, traukdavo arijas i oper bei operei, o mudu
plempdavom vyn tol, kol eimininkas umigdavo usikvemps ant stalo, nubuds nusvyruodavo savo cel, o a
susirangydavau ant tuio iuinio tame paiame kambaryje... kartais usnsdavau, o jei jau upuldavo girtuokliams
gerai pastama nemiga, kai net baisiausiai nusivars vis tiek
nestengi umigti, vartydavau vis sen gyventoj ia paliktus dar senesnius urnaliukus ir urnalus - nuo Mokslo ir
gyvenimo" ild Poarnoje delo"... taip, bta ir tokio! Petryla
tuomet buvo dar nesenas palyginti vyrikis, bet irgi jau paymtas - v i s garsiau duso, kosjo, spjaudsi... O koks senas
jis man tada atrod! Dabar gi a jau pats beveik prisivijs an
Petryl! Atrod jis pzras, piktas, kandus, palaidojs dvi monas, o lakuot lies sn ileids kariuomen. Petryla buvo
kils kakur nuo pamario - nei senas namas, nei proal gurganti upel jam nekl joki sentiment. Mudu sddavom
virtuvje prie butelio, bet apie Tl niekad nekalbdavom.
Tam tikra prasme abu buvom jos atstumti. Tik vien kart o jau dek vandens buvo nutekj po tos savaits! - Petryla
terkteljo ant nevarios ceratos didel emaliuot puodel:
va! Tik dabar sniege radau! Tai jos darbas, jos! Umai savo

) 101 (

kvarbas, tingjo imazgot ir imet lauk! Petryla net ikaito

i piktumo - svied t puodel ant grind; ant jo kitados balto ono buvo nupieti - fabrike, inoma - du nuleid galvas
arkliai - kumel ir kumeliukas. Kas itaip daro! - siuto Petryla, tarsi Tla ia dar bt gyvenusi. Pakliau t tamsi da
prikepus puodel ir papraiau padovanoti man - Petryla tik
mosteljo - k tu ia! Imk. Tai ko jis taip siuto, a?
Taigi Tla vis dar siejo mus - fermentinink Petryl ir
valkat mane. Tik Petryla dl Tlos n trupuiuko nesikrimto, lak vien i nuobodio, o gal ir k jau nujausdamas, kartais gal parsivesdavo koki poniut i savo terps pasigint tamsoje - turjo kur parsivest. O a atklysdavau ia vien
tam, kad dar kart suskaust, sugelt, ateidavau dar kart
pasivartyti ant to paties iuinio, juolab kad tais laikais a vis
dar tebeklajojau po miest. Ne, Petryla vis dlto buvo neblogas vyras. Kart jis man padav raktus: te! Gali ten pagyvent,
kol atsiras koks nuomininkas. Paskui jau ieik, kad nereikt ragint. irk!
Nuomininks atsirado gal po dviej savaii - atjo su
krepiais, aplankais ir lagaminais Vilnels krantu, padjo
ant virtuvs stalo penias imtus rubli, ir Petryla tik sksteljo trumpom rankom: pats matai! K a galiu padaryt!
Jis tuoj pasiunt mane degtins ir vyno, o kai parneiau,
stalas jau buvo paruotas puotai. Mergos - bsimosios tapytojos - pasitaik kaip viesulai: gr, dainavo, rk, mirkiojo man, beveik prinekino Petryl pozuoti joms nuogam,
nupie anglim ant virtuvs sienos nepador vyrikio siluet, apsvaid j aliais kiauiniais... Petryla raitsi i juoko,
plojo per kelius, o a jau inojau - rytoj sius, nyp, klaus,

) 102 (

i kur ia tas atsirads?!.. Taip ir sugulm trise - rudoji Joana ir baltoji Dovil i krat, o a viduryje. Guldamas ant
nugaros, glostinjau j abiej stambias krtis ir stengiausi
irti atri it skustuvas lub skliauto linij - nejau a ten
kabodavau? Paskui abi mano rankos beveik sinchronikai
nuslydo j tamsias slpsnas - ar jos bent vok, k veikia
mano antroji ranka? Dovil knark kaip jr litas, o Joana
visk vok - ji tol skatino mane, tol provokavo, kol a nebeitvriau - ibarkinau j ia pat, alia knarkianios biiuls,
toji n nenubudo.
Ilgai ten njau, gal metus, o kai usukau, duris atidar
visai nepastama mergina. Nei Joana, nei Dovil. Tranksi
perknija, jau buvau kiaurai perlaps, purvinas, girtas, lus... taip ir nesuvokiau, kodl toji stamantri, kiek nerangi
mergina negrda mans po velniais, o tempiasi vid... Ne,
ne, ji nepastanti joki dovili, joki joan, utat mane pastanti! Petryla ligoninje, kudjo ji (iandien net nepainiau jos gatvje), eik, sak, luost mano veid, paskui jau
tryn vis mano kn - spiritu ir pati savimi - koks tu sustings! A juk tave tikrai pastu... Esu maiusi Skargos kieme, nekjaisi su mano dstytoju... taigi pastamas, eik...
Ji prigul alia, gird arbata, pyl skiesto spirito, vl tryn
ir masaavo, kol pati pradjo nopuoti, alsuoti, grsmingai
virpti visu galingu ir akinaniai baltu - bent man taip rods - knu... Guljau auktielninkas; tarsi iandien regiu,
kaip vir mans sibuoja dvi milinikos krtys, panaios
svambalus, kuriais, paritais ant lyno, dauo ir ardo senus
namus... Ji ugriuvo mane tarsi nekalt kdik, a prasmegau... netekau amo. Utat pamenu kit ryt - kaip vytjo

) 103 (

tas nirus kambarys! vara, tvarka, brangs daiktai, veidrodiai, kilimliai, takeliai, atrs kvapai ir klaikios oleografijos ten, kur kitados kabojo Tlos paveikslai. Buvau pailsjs
ir visai nesunkiai atlikau tai, ko, rodos, nestengiau ar nepanorau vakar. Ueik, sak ji, a juk tave maiau Skargos
kieme, taip, Skargos! sikal ta kiem! Ofelija vadinosi i
didkrt lituanist, Ofelija Ordait. Skait man savo trapi
lyrik, bet vos imeldiau la pagiriom... Nuo ios dienos
a negersis! - taip ji pareik. Viepatie, atsidusau, koks tu
kantrus! Ji kakodl buvo nutarusi kad ir skubom padaryti
i mans mog. Sdo skusti bulvi, o man dav postamb
banknot - parnek sviesto, grietins ir baton! Dar stengiau nusiypsoti ir ijau. Neinau, gal ir iandien ji mans
dar laukia su kartom bulvm? Lituanist, Ofelija Ordait.
O. O., daugiau nieko nebeprisimenu. Paskutinis mano vizitas nam su apside, kol dar jame gyveno mons. Kol jis ir
pats dar gyveno t savo nyk, skurd, bet vis dlto mogik
gyvenim ne tik Kamarausko akvarelje.
Kai sugrs i Girtuokli kaljimo - jei bus leista, apie
j dar iek tiek papasakosiu - po keleri met vl atjau ionai, dar neprijus Vandens apsaugos zonos raudonplyio namelio, i tolo kitoje Vilnels pusje ivydau juodas buvusi
Tlos lang akiduobes. Ji pati dar kakur tebebuvo gyva, dar
buvo tuomet. Niekas i t lang nevelg, viena tamsa, niekas ten nebegyveno - man suspaud ird. Kitaip nemoku
pasakyt. Rkiau ant dengtojo tiltelio, kol ijusi i instituto
rm moteris - gal sarg? - m ir paklaus: ko gi js ia
stovit? tartinai mat atrodiau, dar n plaukai nebuvo spj
ataugti.

) 104 (

Tlos nam palangm slankiojo perkarusios viesruds

ir riebios, palos, mos, rainos kats, iki pat lang kerojo
kieiai, sulaukjusios kanaps, emliau vis plot buvo apktusios varnalos - tikra dykra! Bet ant vos besilaikani
dur tebekabojo mlyna pato d, o viduje blausiai deg gal
pamirta elektros lemput. I antrojo aukto pro skudurais
utaisyt lang smaili nos ikio susivlusi ila sen. Sukikeno ir pradingo. Kaip vl, pagalvojau, visai kaip vl.
Namas jau buvo nebegyvas. Bet Tla dar gyveno, tik apie
t gyvenim a ninieko neinojau. Gal n nenorjau inoti?

) 105 (

VII

Kartais man atrodo, kad tave, Tla, a pats susigalvojau - i

tikrj tavs n nebuvo. Susikriau i oro, vandens, dumbli, ieirbos ir negarsaus grumjimo u Vilniaus kalv. Arba:
esu tau dkingas, kad tik vien savait mudu gyvenom kartu,
kad toji savait atstojo - man, inoma, tik man! - ilgus metus. Juk dar tada, jai vos pasibaigus, a su siaubu suvokiau,
kad tavs, Tla, man stigs ilgai, gal net vis likus gyvenim,
netgi anapus gyvenimo, kur iandien taip smalsiai ir godiai
vis daniau krypsta ms, laikinj, akys. Taip ir atsitiko lig iol man sunku tuo patikti! Esi vis dlto neigalvota
ir nepramanyta, turiu tikr rodym sau paiam. Yra keli
trumpuiai laikai, koklio nuolaua i tavo senojo bsto, yra
galiausiai brolio daryta nuotrauka - beveik visas tavo veidas
elyje, viena ant kitos atsainiai umestos kojos gltomis
kelnmis, prietema. Tik gerai tave painojs mogus galt
patvirtinti: taip, ia ji. Tla...
Neretai man ima ir pasivaidena, kad tu dar gyva, tik pasivertusi sparnuot chimer ant namo stogo, jaun senamiesio kat ar vikr drie Vilnels krante, - tai vasar. O

) 106 (

kartais dar atrodo, kad tu seki mane, eini i paskos, bet vos
atsigriu - pranyksti... rodos, tuojau pasivysi, girdiu net
tavo alsavim, ingsnius, juok, pasivysi ir mudu ljsim
kok kiem ar tarpuvart parkyti... bet ne, - staiga atsigrs, ivystu tik nustebus, svetim veid - kas Jums?
Antai tu, Tla! Sfinkso galva, ilga riesta uodega - stovi
ant frontono viraus, juk tu ten? Ilgiau paspoksojus uversta
galva, sfinksas ima ir krusteli - pirmuiausia uodega... paskui prasiveria nasrai... Nereikia tiek siurbti, sakau sau, tiek
siurbti, kad net juoda flegmatika varna pilkom pasparnm,
nutpusi ant dengtojo tiltelio turklo, pasirodyt esanti
Tla... O, inau, tu tik nusijuoktum - trumpai, lidnai, gal
piktai. Tu vis dar tebesijuoki mano drumstoj atmintyje. Juk
tau visuomet buvo svetima ir patetika, ir visainyst. Urayti sapnai tik vert abejoti menkiausia realybe. Man rodos,
tu nuolatos beveik viskuo abejo j ai, labiausiai, aiku, pati savimi. Visainyst tau irgi buvo svetima. Kart, menu, tu mans paklausei: ar tu inai, kas yra ten, kur baigiasi Polocko
gatv? A susigiau, netgi truputl paiurpau, bet tu prisispyrusi velgei akis: sakyk, kas? O, atsakiau, na inoma,
mikas, mikas, kas daugiau. Dar... Ne, smarkiai papurtei
tu galv - tokio galvos kresteljimo a bene labiausiai ir pasigendu iandien - ten tik rkas ir dangus, supranti? Daugiau nieko, a jau buvau ten, netiki? Bet ir mistike tu buvai
menka. Kaip ir didiuma vieniuoli, truputl iovaujani
moni. Nei daugiau, nei maiau. Vis dlto magija trauk ir
tave - atsitiktin lektra dar savo. tai vien vakar tau tbt prisireik suinoti, kokiais simboliais ymimas auksas ir
jo spalva! Tu mat inojusi, bet mai pamirusi. Braiinjai

) 107 (

ant vatmano skiauts visokiausius enklelius, simbolius, ratukus bei strliukes ir murinjai: ne, ne taip, ne taip! Man
topteljo - taigi Valentinas, kraptukas ir pedantas, btinai
inos! Per vis vaiduoklikai apviest Uup, pro alum ir
urinu trenkianias tarpuvartes ir jose stoviniuojanias mogystas patraukm nuoali virgdyno gatvel alia Bernardin kap - tai ia, drgnam pusrsy, palinks prie savo
grafik, dmais ir arbatos garais kvpavo Valentinas. Usuks pas j, beveik visuomet pagalvodavau, kad u keliolikos
metr tokiam paiam gylyje jau suirusiuose karstuose guli
garss Universiteto profesoriai, prancz ir lenk generolai, devynioliktojo amiaus dvasikiai, advokatai ir net geleinmogio Felikso motina - ir ant jos kapo krymuo. Ir
niekad nebdavo kraupu, niekad nebdavo netgi keista, kad
tai, Valentinas kosiodamas pilsto burokin vyn ir arbat,
kruta, muistosi anktoje dirbtuvlje, o greta kudasi vls,
nors labai gyvai visa tai sivaizduodavau. Pabeldiau ir duris, ir aklin langin - kartais Valius dirbdavo usimaskavs". Ne, nra. Ujom kapines; pavartj keliskart tingiai
amteljo pilkvas, nukars vilkunis - pensininko tarnyba.
mkiojom abu tarp marmurini juod ir alia samana
aplusi cementini kryi - spdingi j triai gul plaiais, beveik taisyklingais eliais, atrod, kad kryi ia kur
kas daugiau nei i tikrj, bent trigubai daugiau. Anapus Vilnels slnio mnesienoje stksojo sustings priemiestis su
Vizitiei kupolu ir balkvais grietojo kaljimo korpusais,
gamybiniais ar kaip jie ten vadinasi. Usiirjau t pus,
o kai atsipeikjau, Tlos nebebuvo, niekur jos nebemaiau.
Sukiojaus ir en, ir ten - ne, nematyt. Pykteljau: juk tyia!

) 108 (

Ir nariau po kapines, nedrsdamas n ktelti, n suploti

delnais - kur tu, varna? Galiausiai pasukau mrinius vartus - Tula stovjo gatvje ties Polocko sankirta. Ties telefono
bdele idauytais langais ir nupjautu rageliu. pyks pribgau, atgriau save ir sums u petuk papuriau. A, ia
tu, dirsteljo ji mane i panir, o i kur tu ia? Kaip a
ia atsiradau? Kur mano namai? Tu kako bijojai - taip bent
man rodsi. Tik ne vli ir nykios bedvass gatvs. Tai ko
tada? Niekad nesuinojau, ar tikrai tau ueidavo amnezijos
priepuoliai, o apie atminties duobes tuokart a net nepagalvojau. Todl ir buvo nejauku. jai sikibusi parank ir tyliai
klausinjai nei io, nei to. Kodl a neusidjs iemins kepurs, juk la? Kokios kepurs? Ogi tos, su kuria pernai a
tave lydjs Maskv. Aha, ar nebuvo ujusi toji draug su
getrais, kol jos nebuv?
Kai parjom - nesakau namo", sakau tik parjom", - tu,
Tla, ne tik ustmei kambario duris sklsiu, bet ir papraei, kad pastatyiau prie j por di, sunkesni, jei galima.
Atsigulusi ikart stipriai apkabinai mane ir nebepaleidai net
per miegus, kai pabandiau isivaduoti. Nubuds atsisdau
negiliam tavo guoly, alia alsavai tu, virpiojai, iojai patinusias lpas tarsi trokdama pasakyti kak labai svarbaus.
Raukei kakt, bet pagaliau ypteljai, o a nuo alsvos pro
lang plstanios mnesienos usidegiau cigaret. Ir sienos
dabar atrod alsvos, tarsi vario patina. Ir skliautas. O kas
rytoj? - pagalvojau, - kas rytoj? Per miegus tu atitraukei ilt
laun ir nejuia nusiklojai - alia mnesiena ikart nutp
ant tavo krt. Ant palangs rudavo susirait uolo lapai o kas rytoj?

) 109 (

Net neinau, kodl sutikau vaiuoti kartu su tavimi,

Tula, Antrj miest. Sutikau lengva irdim, linkteljau
vos tau prasitarus, kad ilgiau tu taip negalinti, nors, inoma,
ir labai senamadikai atrodo tokie vizitai... Taip, taip, rimtai pritariau, inoma. Vaiuojam, k ia. Dyzelyje kakodl
mei pasakoti apie beveik nepastam est, kuris atvaiavs
Antrj miest - judu susipainot Aljoje - beveik mnes igyveno ant aukto tavo tveli namuose. Itisas dienas,
sakei tu stebdamasi, tas keistas berniukas slampindavs
po miest, ko jis ten iekojs? O vakarais pareidavs, prisikirsdavs vakariens - ant vieio batono itin storai tepdavs
sviest - ir lipdavs miegoti... Galop net merginas ms ten
vediotis, taip, lietuvaites, bet pats nujauti kokias. Iklausiau
t estikj istorij" niekaip nesuvokdamas, kodl tu dabar
man j pasakoji, kuo ji galt sietis su ms rimta kelione, nesirengiau ten nei gyventi, nei vediotis merg...
Gal tik po keleri met tavo brolis prasitar, kad nereikjo man ten vaiuoti, sumurmjo netgi kakaip kaltai - nereikjo. Ir a pats taip maniau. Niekas nebuvo tam pasiruos a pats maiausiai. Tavo tvai, Tla, nors ir buvo susitaik
su dukters vieniybe, udarumu, tavo tyliu nenoru gyventi
ir netgi tam tikru prieikumu, vis tiek vis nekantriau lauk tos dienos, kai tu atsivei ir parodysi jiems dor vyrik,
mokant dirbti darb, be galo rimtai irint" gyvenim
ir pasiryus rpintis j dukra, taigi tavimi. Toks a, aiku,
nebuvau. Net i tolo nebuvau panaus tok. O k jau kalbt apie biografij, kuri toki vizit metu tikriausiai irgi
dera pasipasakot? Niekuo negaljau pasigirti. Jie lauk vyro
mro, o tu parveei kakok apsiblausus} gyvenimo stebtoj

) 110 (

nutrintu puspaliu ir ubagika kepure - teisi kitados buvo

mano pusseser Domicl! Tavo tvo ar motinos vietoje a
pats biau tokiam jaunikiui parods duris - tai jau praom!
Skatertju doroga! - kaip sako geriausi ms draugai rusai.
Stalties - takelis! - nejau a dar ir iandien gebu taip piktai
aipytis i niekuo dt moni?
Bet jokios atviros prieysts tuose namuose a beveik nepajutau. Mandags klausimai apie kelion. Nedviprasmikas tvelio pasakojimas apie avia vakaron Kovo 8-osios
proga - sivaizduojat, n lao svaigal, o nuotaika puikiausia! Bet iaip jau mans ten tiesiog nepastebjo. Nieko neklausinjo nei apie praeit, nei apie artimiausius ateities
planus. Tu, Tla, pakvietei mane savj palp, ten kur
kitados po soios vakariens snausdavo estas. Keturiese, o
gal net penkiese - buvo ir tavo brolis, jo biiuliai - palpje
mes ltai gurknojom degtin su pomidor sultimis. Sienos
ia buvo nuklijuotos ikarpomis i urnal. Ilgis sveias
band kankinti sen klavesin palps kampe, kaip vliau
patyriau, senelio i mano gimtamiesio palikim. Tu, Tla,
vis nerimai: atsistodavai, nulipdavai emyn ir po kokio pusvalandio grdavai vis niresn ir niresn. Nekreipiau dmesio tuos vaikiojimus, buvau naiviai sitikins: kad ir
k tau pasakys tveliai, tu be jokios abejons pasielgsi, kaip
lieps irdis - jei reiks, ir koja treptelsi, ieisi i nam, i
paskos isivesdama ir mane... o paskui, paskui viskas savaime susitvarkys ir mes visi tik atlaidiai ypsosims, prisimin it netikt apsilankym. Taip galvodamas a dmiai
tyrinjau priklijuoto ant sienos lcultristo tors - Viepatie,
koks! Paskui tik akys nukrypo jo galv: kas gi ia? Vietoj

) m

galvos buvo priklijuota tikra nuotrauka, nespalvota. Nagi,

nagi? Ogi pastamas! Taip, tas netikras ar bent nelabai
tikras Tlos ddul, jaunas dar vyras, sen senovje dirbs gelbtoju ms jaukaus miestuko papldimyje! Tai jis
atsiirdavo savo lengva plokiadugne valtimi maudykls
uutek ir iki sauls laidos tupdavo joje laukdamas progos
k nors igelbti. Bet mons sksdavo kitur - sraunumoj
ties sugriautu tiltu ar ties galvij skerdykla, ten, kur buddavo is atletas, lyg tyia nesksdavo niekas. Baigs darb,
gelbtojas sisodindavo dailesn mergin ir pasroviui pasileisdavo miest. Jis ia, inoma, jis! Viskas sutampa. Kai
k jis dabar veikia, k gelbsti? - paklausiau tavo brol. is
tik neaikiai numyk.
Pirmukart nuo ms painties miegojom su tavim atskirai - a toje paioje palpje su veik beadiu klavesinu, o tu
kakur apaioje, apartamentuose. Tipikas Antrojo miesto
biurgeri namelis, netgi kuklesnis u kaimyn. Dar guljau
atmerktom akim - gal ateisi ir atsigulsi alia? Ne, neulipai laipteliais ir neatsigulei. Umigau n netardamas, kad
ten, apartamentuose, jau viskas o viskas nutarta, uantspauduota, kad man beliko tik vien ir paskutin kart ieiti pro
baltas namelio duris, atsidusti pavelgus palp apktusius
vijoklius ir itarti - sudie! Ir jau tavo rpestis, tavo valia,
valkata, kur tave nuves kojos ir akys. Vivere pericolosamente! - kaip a ir pamirau?
Net kai kit ryt tylom papusryiav ijom svetim
man miest, a dar nieko nesuvokiau. Tu, Tla, keistai tyljai, bet tu juk ir anksiau keistai tyldavai. Dar laikeisi sikibus mano rankovs. ypteljai nuvelgusi mano rimt veid

) 112 (

ir vl tyljai. alta tutuma atsirado pilve, pradjau nujausti.

O tu tyljai. A vaiavau ia ne pirtis ar pasirodyti i gerosios puss. Tu neperspjai mans, skiedei apie kakok est,
ar visk pasakei? Mudu dar kakur jom, kakur grm kav
su leiki likeriu, tik staiga pajutau: dabar tu jau pasakysi. Kai koks skausmas buvo sirs tavo kaktoje, atsirado
anksiau nematyta raukl palei lpas, o gal tik dabar man
taip atrodo? Bet akys tikrai buvo didesns, visai arti mano
aki. Tu kresteljai galv ir pasakei: dabar tu vaiuok Vilni, vaiuok, o vakare ateik. Vl papurtei galv: btinai ateik.
O dabar vaiuok, vaiuok!
Matyt, tuomet dar nebuvau dl tavs visikai pamis, o
gaila. Burbteljau sieids: pats nutarsiu, kur man dabar vaiuot, pats! Nors jau speng smilkiniai, tirtjau i apmaudo
ir tik sukils ididumas uver gerkl, kuri jau pldo klausimais: kas atsitiko? kodl? kaipgi itaip? Puikiai jauiau, kas
atsitiko, kodl itaip. Ir ikart nutariau - joki vilni! Kur
norsiu, ten vaiuosiu, a vl valkata, laisvas mogus, savo
udar marrut eimininkas! Tau dar kak sakant - kak nereikmingo: geriau vaiuok tuoj pat, greituoju! - a jau
kriau planus, k ia dar aplankius Antrajame mieste. Kad
ir nemgau jo - gero tono poymis net isiiustijusi protmaii terpje - turjau ia galyb pastam, netgi biiuli.
Dabar tai inau: padariau iurki klaid. Reikjo paklausyti tavs - vaiuoti ir ateiti vakare. Reikjo nepaleisti dabar
tavs n sekundei, laikyti u rankos. Mudu jau turjome savj meils istorij - tegul banali, sentimentali, dilginani vien atstumtj, apviltj, kuris tai nelaimingas grdasi
rankas ir ltai tolsta parkavusia alja... Na jau, na!

) H3 f

Palydjau tave iki funikulieriaus, pasiklm drauge. Suspaudiau tavo pirtus altame prietvaniniame vagone, - tu
sdjai viena pakopa auktliau, ibalus ir sustingus kaip
statula. Maniau, parkysim dar, bet tu ilipusi engei kelis
ingsnelius, staiga atsigrei, pasistiebusi abiem rankom apkabinai mano kakl ir stipriai pabuiavai lpas. Tada jau
bgte nubgai. Meluoiau sakydamas, kad t buin ilgai jauiau arba kad jis buvo nuodas. Ne, nebuvo.
Atsisukau slnyje dunksant padrlcus Antrj miest,
nusileidau tuo paiu funikulieriumi emyn ir ia pat pasipainiojusioje kavinukje susiveriau altus vidurius stiklin
pigios skaidriosios. Tada nejaukiai blerbianiu Ikaru" nuvaiavau anius, susiradau savo miel biiul, gyvenant vien
i kort - bridas, bridas ir dar kart bridas! - ir kls, abu ie verslai, tiesa, buvo kuo grieiausiai draudiami, bet
argi kas pais? Jis kaip tik ilsjosi po daugiadieni rungtyni,
turjo laiko ir po nekuiuotis - prasdjom ild ryto; apie
jokias tlas a jam, aiku, n neusiminiau. Jis vis kartojo:
ot gaila, kad neloi! Ot gaila, kad bijai rizikuot! Ot, ot, ot!
N nenujaut, kaip a loiu ir rizikuoju - kasdien, kasdien,
kasdien! Taip ir nekjom. O ir kit dien, jau pirmadien,
a niekur nevaiavau - brido asas paskyr man premij".
Tiesa, imtin su Leninu Antrajame mieste net ir anais laikais nebuvo kai koks pinigas, bet man tai buvo tikras turtas! Duona su sviestu, kumpis, dera, degtin, vynas, alus,
bilietai pasaulio krat ir netgi truputl toliau. Jausdamasis
kaip niekad stiprus, vaiktinjau po centr, usukau netgi
muziej ir parod, ipts akis stebjau, kaip minia gruzin, suldupus ir aarodama, ldausosi varpais skambinamos

) H4 f

Suliko" - Antrajame mieste visuomet galdavai ivysti tai,

ko nepamatysi niekur kitur! Jauiausi neteisingai nuskaustas, bet, savo nuostabai, suvokiau, kad irdpera, svilinanti
mane, kai kokiu stebuklingu bdu yra netgi maloni. Betgi
tai nenormalu, galvojau mindamas Centrinio pato linkui buvau mat sumans isisti tau telegram Vilni, kaip tik
svarsiau, kaip kelis odius sutalpinus ir savo gl, ir laisvs plazdjim - tik ia kaktomua susidriau su tokia Erna,
o vakare jos vieno kambario su visais patogumais butelyje,
kakur Vydno aljos gale, jau buvom abu girti kaip dmai.
Ar kaip pdai, tas pats galas. Ji dar sumurmjo: reikt tau
pakloti atskirai, betgi vis tiek atlsi! Jos teisyb, btinai atlsiu. Seniai bebuvau sutiks toki girtuokl kaip ita Erna.
Anksiau tokia, rodos, nebuvo. Studij biiul, kakada vienoj kompanijoj trankms po Karpatus. Dabar energinga, be
galo emancipuota senmerg, chemik, dirbo ia restauracinse dirbtuvse. Erna gr kaip vyras, bet ild galo nesmigo.
Tiesa, skeryiojosi, blevyzgojo, gyrsi, kaip ir visi girtuokliai,
k padarysi. Kiek vyr raitsi po jos kojom! Kaip jie verk,
maldav! Taip nekant jos plriam veide atsirasdavo kai
koks koktus pasitenkinimas. Bet man jau neberpjo, ar ji
tikrai galjo itekti u kakokio akademiko, ar ne. Man ji
buvo ne moteris - laiku pasitaiks sugrovas. Buvom jau girti ir vis tiek dar grm. m pulti ir mane - andai djaisi
kakuo, dabar it nusmurgs, apeps, kam tu toks, girdi,
reikalingas! Ir i tikrj - kam? Laim, neinojo, kolfiasco
buvau k tik patyrs, bt ibuiavusi! Bet jau klojo patal,
neliep net nusisukt. Visai nepanai tas mergeles ar moterytes, kurios vos ukauusios liumbia, draskosi, ada udytis,

) H5 f

o paskui pernakt iaukioja tualete. Buvo netgi vyrlesn u

mane toji pasiutl Erna; buvo labai patenkinta taip subtiliai
isprendusi gulto problema, atsigulusi burbteljo labanakt"
ir nusigr j sien. Atveriau j save, stvriau glb, ji tik
atsiduso: kaip nori! Jau sakiau - nieko jai apie tave, Tula,
nepasakojau - kam? Na, inoma, ji gal ir nebt tyiojusis, gal netgi bt k nors moterikai" patarusi. Ryt ji kuo
garsiausiai paleido Vysockio Gimnastik" - kelkis, latre! Ir
ikl vir galvos vyno butel - manai, a nesuprantu? Pati
negr n lao, irgi nepaprastai tuo didiavosi: a, girdi, ne
alkoholik, ne koks peisanas", laks valerijon! Rytais - n
burn!
Plytania galva siurbiau raudon Agdam", kak lyg ir
prisiminiau i vakarykios. Kaboj skirtum! - nutariau. V5vere pericolosamente! - n nenujauiau, kas mans laukia.
Suirk ikart telefonas ir dur skambutis - Erna atidar
duris. eng auktagis grauolis odiniu paltu, odine skryble ir odinm pirtinm. Bet ne i organ", aikiai buvo
matyt. Numet ant kds odin krep ir i odinio futliaro
isitrauks cigaret usirk. Vaiuojam? - mane jis nekreip n menkiausio dmesio, kaip ir didiuma normali
vyruk su padtim". Jis kviet Ern vykti jo automobiliu
Treij miest - Klaipd, kam neaiku. Robertas vadinosi
tas grauolis. Buvau toki mats ir en, ir ten. Architektas,
fachverkins architektros specialistas. Tokie moka bent deimt frazi anglikai ir rko geras cigaretes. altas ir mandagus. Oda ir blaivyst! Erna jam esanti reikalinga kaip chemik - fachverko medienai tirti ir konservuoti. Gal ir dar kam
nors... Erna tik purt galv - agresyviai, visai kitaip nei tu,

) H6 f

Tula: eikit visi ikt, niekur a nevaiuosiu! Robi, vek tu j

i ia! - rod mane. Tada didysis fachverko specas teiksi
mane pastebti. O k, galiu nuvet. Po i odi a jau pasijutau kelyje. Net panorau, kad lyt ar snigt. Erna visai nesivarydama pristat man svei: itas ponas irgi nori mane
vesti, supranti, kikuti? Kikutis, atseit a. O ia - ji parod
Robiui mane - mano seeenas, seeenas... Jis ir pats ne aklas:
lova dar n neklota, a sdiu basas, kraptau tarpupirius
ir maukiu nuo paio ryto.
Robertui tai n motais. Kai griu, ueisiu, Erna.
Malonus, ramus balsas. Ne, ir tokio egzemplioriaus seniai
nebuvau sutiks - valkataudamas, matyt, tikrai nutolau nuo
padori moni: visur man vaidenosi tik sots miesionys,
pliukiai ir nuoirdiai nekeniami protmaiiai - daniausiai. Robertas parne alaus, paliko ir kelis butelius kelionei. Lukteljo, kol a nusimaudysiu Ernos pusvonje. Bt
mans, bt atidavs man savo varius markinius ir puskojines. Pakteljau Ern and: sudie, motin maitintoja!
Netekk niekad, gal kada vl usuksiu, lauk! O ji: nebijok,
triperiuko negavai, kikuti! Ir rgiai ypteljo. Taip, be makiao jos amiaus tetos jau nekaip atrodo.
N neinojau, k veiksiu toje Klaipdoje, nebepamenu,
kada ten ir buvau. Tik bene svarbu? Dabar kuo toliau nuo
to Antrojo miesto, tik ne Vilni. Spaudm per aliakaln
emaii plento link - prie viesoforo, stabteljus, ivydau
tave, Tla - stovjai su tais paiais rudais kailinukais, atsukus nugar ir uvertus galv nekuiavaisi su dar auktesniu
u Rob atletu. Ir kepurait ta pati - pilka, iurkiaviln.
Tik kai krusteljom, pamaiau - ne tu ten. Visai svetima

) 117 (

moteris, daug vyresn. Dabar jau visur ir visada vaidensies?

Visur ir visada?! Priemiestyje papraiau stabtelti - kelion
netrumpa. Nusipirkau du butelius Kabern" ir cigarei.
Alus tik alus, o vynas - jau vynas! Robertas ypteljo, atidar
odin krep ir padav lydyt srel ir kamiatrauk - aukso
mogus!
Dzgm autostrada kaip bits. Nei lijo, nei snigo - ir ai
Dievui! Ilgai lenkm kolon aliai dayt arvuoi, bet
arvuoiai mans nebaid, tai ne milicijos dipai. Murkiau
vyn ir rkiau. Kraiau pelenus pelenin alia radijo aparato, i kurio Stasys Povilaitis nenuilsdamas, vis dramatilciau klaus: Kur einiiii? ...ir iaurs vjai!.. Bet nieks tavs
nesugrins, o tu man laime bt galjai!!!" Pagaliau nuilso,
usirauk, o radijas sutrakjo - lediniu balsu diktor paadjo, kad nakt als, stipriai. Kai horizonte, kiek pasvirusi priekin, pasirod Krykalnio madona", jau inojau, kur
patrauksiu nuvaiavs. Treiajame mieste, auniajam uostamiestyje, netoli stadiono, gal dar tebegyvena pastama
valkatl su draugue. Na, inoma, netikra valkatl, mokosi juk Konservatorijos filiale, dega kartu noru reisuoti,
vaidinti, mylti. Kakada buvau j apnakvindins tuioje
Herberto teino dirbtuvje - ji stebjosi tenykte butaforija
ir antikvariniais daiktais. Pats irgi ten nakvojau, kurgi ne.
Tada man netgi buvo kilusi mintel, kad ta jaunuol badosi", nes kai atkimau vyn, ji tik papurt galv - vlgi visai
kitaip nei tu, Tla, ar Erna, chemik! - ir atsiduso - ne to
man reikia... O paskui, jau migdantis, man pasidingojo, kad
ta mergul kak kramsnoja - monotonikai, kartkartm
tarsi apmirdama - nejau plut? Buvau lanksis toje palpje,

) H8 f

net adres sidmjau ir dabar, pasikrapts atmintyje, mai

nuvitau:
- Kuli septyni, trys! Kuli septyni, trys! Kuli septyni,
trys!
- Haliucinacijos? - dirsteljo mane vairuotojas. - Jau?
- Kuli septyni, trys!!!
Koks gi tos valkatls vardas? Pavard bene latvika - Rozenkranc ar Rozenfeld. O vardas? Aha! Vl pragydau:
- Rod! Rod! Rod!
Robertas susirpins vilgteljo mane dar atidiau, bet
a jam paaikinau: viskas tvarkoj. Toks vardas damos. Rododendr. Rododendr Rozenblium. Tik neabejotinos latvi
kilms iaurs Lietuvos kininkas galjo irinkti savo glenam kdikiui tok vard. Drauguiai vadino j Rode. Rod
tarsi studijuojanti masini rengini reisr. Masiniai renginiai buvo jai pats gyvenimas: kavins, skverai, parkai, papldimiai, autostrados ir sueigos tarpuvartse. Gyveno Rod
irgi masse - krantinse, turguose, kavinukse, ukandinse,
buvo - bent man - panai pasiiauusi pajrio pemp, be
galo draugik, sukalbam ir beveik su visais linkusi aktyviai bendrauti. To reikalavo pati jos profesija - masiniai
renginiai. Man ji kliuvo netiktai ir dovanai, kaip ir viskas
valkatai. Andai Vilni Rod tranzitu atlydjo jaun rus
poet, genij, aiku. Jau kelyje Rod su Denisu - toks poeto
vardas - gerokai nukauo, atvyk abu slampinjo po apgriuvusio Alumnato kiem su vos nugertu buteliu Ro de dessert". A kaip tik ilindau i Bakos", ir Denisas - painojau j dar anksiau - stvr mane u rankos: pasaugok, girdi,
it mergait, a tuoj... niekam jos neduok! Jis mat igrs

) 119 (

praskydo - sigeid aplankyt savo buvusi grauol mon

ir sn Salvador - nujauiat, inoma, kieno lovei itaip
pavadint... Laukm su Rode u Gedimino pilies papds,
ant akmen, laukm iki sutemstant, o tada u visus sumestus pinigus prisipirkom - ko? Aiku, vyno! Kai visai sutemo,
nusivediau j Herberto dirbtuv - eimininkas buvo ivyks su paroda Kalug. O gal Tul, nepamenu. Rod net
vyno neparagavo, jau sakiau. Tik klesteljo ant sofos: dabar
ar dek vliau? Ir dabar, sumurmjau, ir, aiku, vliau, bet sakyk, pauktuk, ar tai ir yra tavo masiniai renginiai? Jai patiko
toks klausimas - Rod kvatojosi iki aar. tai kokia buvo
toji Kuli vart gyventoja. Narsi, vitalika, be galo smalsi
masini rengini reisier. Rododendr! Galgi neivarys?
Tempiau vyn taip, kad pakakt iki uostamiesio: juk Robertas daugiau nebestoviniuos kur papraytas! O ir iaip. Ne,
jis buvo tikras mogus, beveik i tos raids - nugabeno mane
tiesiai Kuli vart gatvel. Kai sustojom, ivydau senovik,
dvigub" namo numer: 7". Laimingas skaiius? Ar verta
pasakot, kaip abejingai, kaip atvirai boddamasi manimi sutiko svei Rod? Buvo mat simyljusi Vyriausij reisieri ir nikusi studijas - vir tirt aguon lcvaial ir lauk
garbingesni svei negu a. Bet vis dlto ukait kavos ir
nervingai rkydama palauk, kol j isiurbiojau. Turiu pripainti: atjaut mane, neivar lauk, nieko neklausinjo. Kai
surldau ir cigaret, ji mane nuved kit gatvs pus pas
savo draug - lidno, putlaus veido blondin. Ir anos vard
dabar prisimenu - Olyva. Olivija, pristat Rod, liep vadinti Olyva ir tutuojau dingo, atvirai mirkteljusi ir Olyvai, ir
man - neprasit! Olyva, pasirodo, irgi ruosi tapti reisiere,

) 120 (

tik niekaip negaljo isirinkti, kok veikal statyti - linksm

ar lidn? Ir k pirmiau - echov ar Kafk? Kalbjo ji ltai,
tarsi miegodama. Paild man Jauio kraujo", klausinjo, ar
a pasts Nekroi. Jis vienintelis mat j gal ir suprast.
Gal ir. Pasakojo apie nuostabias atostogas prie Azovo jros.
Apie Albatros, savo pietiet draugel - na ir nukamuodavo
jis j! Ji dirsteljo mane ir patikslino - savo nekomis. Sukkiojo, pranekusi apie uvdras - kaip jos moka mirti!
Tarsi bt maiusi! vamp Prim", grdo cigaretes trump kandikl ir be perstogs vamp. Apkni, niri, nuoirdi.
Netgi nelabai itvirkusi. Gyvenau ten gal savait - tik trei
nakt ji pakviet mane savo patal: man rodos, mudu jau
pradedam susidraugauti? Bet pkt i irdies. Palydjo mane
ir traukin - jau i tolo pamaiau Denis, vl vykstant aplankyti Salvadoro. Olyyyyvaaaa! - suklyk jis, ivyds mudu,
anei kiek nenustebo. Jis kalbino vaiuoti ir Olyv - greit,
lipam, liuks, nueisim pas Begb, pas Runkel, a? Olyva? Bet
Olyva nevaiavo. Pra, kad a parayiau jai bent vien laik - ji renkanti visus. Buvo pusmetriu u mane auktesn
ir centneriu sunkesn. Vislaik filosofikai nusiteikusi, kartais net myldamasi. Trumpam ijusi, visuomet grdavo
su vynu ir kiauini deimtimi. Baskilco omleto specialist.
Kaf-lca, kaf-ka! - kranksdavo Olyvos prijaukinta varna vir
jos skurdaus buduaro. Kai kur ji dabar? Giedras metas, tilis, pagalvojau prisimins Olyv, nors prie jros mudu taip
ir nenuvaiavom.

) 121 (

VIII

O tuomet, Domine, a jau guljau Antrajame skyriuje - esu

apie j gan miglotai usimins. Vasaros, Rudens ir Oland
gatvs ild pat reljefikos Polocko linijos pietryiuose buvo tos
natralios ribos, kur beveik du mnesius a jauiausi kaip
namie. Ligonins teritorija, savaime aiku, buvo kur kas
anktesn. Ryt pusje kilo staigus egltas laitas, kur lipus vrsi slnis Drugeli kapines. Tai vir jo, Domine, a
skrisdavau bemiegmis naktimis iki Filaret kampo, o ia,
padars posk vakarus, jau plasnodavau Maln gatv...
Nebr ko slapukaut: Antrasis skyrius buvo menkai umaskuota alkoholik gydykla - ligonlapyje daniausiai bdavo raoma, kad tokiam ir toldam mogui sutrikusi centrin
nerv sistema. Tai, inoma, irgi teisyb, bet apie haliucinacijas ar fobijas, apie pagiri sindromus ir cirozes - n odelio.
Viea paslaptis, ant lp udtas pirtas, kam nors i pasauliei paldausus: Antrasis skyrius? O kas tai i tikrj?
Banaliausias skyrius. Tie stiklelio vergai, kuriems proto
likuiai dar kudjo: eik, pailsk, atsigausi ir vl galsi lakt
kaip mogus!", lydimi apsiaarojusi mon, sugyventini,

) 122 (

o ir vieni, kaip a, ateidavo it ksming park, apsigyvendavo pairti koketikame vasarnamio stiliaus barake
ir ger mnesl ia voliodavosi, rydavo vitaminus ir trankvilizatorius, laisvalaikiu tvirkindavo jaunas nevisprotes,
kuri knibdjo ir graus parkas, ir mikeliai aplink beprotnam. Gelsvame barake ilsjosi vien alkoholik vyrija, o
lotuose skyriuose - mriniai pastatai, kai kurie langai net
su grotomis, auktas, vielom unarpliotas pasivaikiojim
voljeras - ia i proto tyliai jo bsimieji saviudiai, gras
depresijos apssti jaunikaiiai, garbanoti izofrenikai ereli
nosimis ir ugningais vilgsniais, nevykliai studentai, nutar
veriau pagulti kvailyne, negu eiti kariuomen, su tveliais
konfliktuojantys isteriki paaugliai, kuri ir paaugliais nebepavadinsi, ir vienii senuiai, kurie jau niekur nebenorjo i
ia eiti, nebent dangaus karalyst.
Jie ir iplasnodavo t sln, Drugeli kapines, ten juos
tyliai ukasdavo dar tylesniam laite... kakodl daniausiai
nakt, a maiau... Lengva smiltis, laks Drugeli kapai,
smlio pripustytos numirli kiens...
Alkoholikai atsigaudavo tiesiog akyse - kilodavo prie dur
rdijani dvipd, malsi virtuvje, pliek kortomis ir kone
visi turjo po ranken, kuria galdavo atsidaryti beveik kiekvienas duris.
A, ne tik girtuoklis, bet ir benamis, ia jauiausi itin gerai. Aiku, tam tikra prasme ir Antrasis skyrius buvo konclageris, kurio administracija ir personalas geriant gyvul" vl
bandydavo paversti mogumi, nors ir patys narkologai, toksilcologai bei psichoterapeutai seniai nebetikjo stebuklais, taigi ir savo veiklos prasmingumu. Bet dar, k galjo, ar bent

) 123 (

djosi dar. Liesas, nervingas daktaras su rsiai trkiojaniu skruostu i pat pradi ra mane eksperimentin grup - sutikau su visom slygom. Kas antra popiet jis mus,
eis ar septynis menkystas, nusivesdavo barako palp, suguldydavo madaug krtins auktyje ikeltose, ruda cerata
aptrauktose kuetse ir ltai kartodamas malonius odius
ragindavo ar netgi versdavo atsipalaiduoti... Tikrai... knas
po soi piet aptingdavo, akys paios merkdavosi. Glbas,
krovikas i Krasnchos", seanso metu guldavs mano deinje, neretai net uknarkdavo - ms vis siaubui ir savo
paties nelaimei. Mane imdavo juokas, bet psichoterapeutas,
piktai rikteljs, dar baksteldavo Glebui nuog pilv ir praddavo antrj eksperimento dal: kupinu patoso auktu balsu imdavo kartai plsti degtin, vyn ir al, butelio kakl
lygindamas su speniu; jo akys tikriausiai kibirkiuodavo.
Mes ito nematydavom - bdavo sakyta gulti stipriai usimerkus ir nekrustelti, antraip viskas nueisi velniop. Tik
vargu ar jis pats patikdavo savo taigos galia, kai pasieks
kulminacij prapliupdavo:
- tai ji, ji, prakeikta degtin! tai! Per j (jis besdavo
pirt ariausiai gulinio krtin) tu netekai darbo! Tik per
degtin tave paliko mona! (ia jis bt galjs besti beveik
kiekvien.) Degtin aptemd tavo prot! Ji, degtin! tai!
Ir jau net vogdamas i tio gydytojas sakydavo mums
isiioti dek galima plaiau ir i kakur itrauks piln butel k tik keiktos degtins ar perpus skiesto spirito imdavo
kliukinti j praiotas burnas... O ir iaip laistytis, lakstyti ldidavo ir ant veido, aki - tai kodl jis liepdavo usimerkti! Ilaists vis butel skaidriosios, jis be jg sudribdavo

) 124 (

krsl, usidengdavo plataka akis ir, nusibrauks nuo kaktos ukritusius juodus plaukus, jau monikai papraydavo
neskubant keltis... Ant grind ties kuetmis stovdavo raudoni ir mlyni plastmasiniai kibirliai, bet tik retas, paveiktas taigos ar ant lpos utikusios degtins, susivemdavo. O
toks ir buvo ito pikto gydymo tikslas - pravimdyti, sukelti
kuo didesn leiktul. Vmikai ia bdavo visokeriopai skatinami ir keliami pavyzdiu nevemiantiems.
Na kaip? - klausindavo daktaras po tokio seanso kiekvien triuel, - kaip jautiesi? Nori dar gerti? Oi, doktor! - dejuodavo mano kaimynas Glbas, krovikas i Krasnchos", nikogda bole, ei bogu! to by ja etu gadost bole bchal!
Basta, zaviazyvaju! Nesveikoji daktaro akis trkteldavo, jis
kak pasiymdavo savo stebjim urnale.
Na, o js kaip? - paklaus jis ir mane grai rudens popiet. U siauro balto lango krito didesni u platakas pali, alsvi ir raudoni klev lapai, blykiojo nekartos sauls
atvaitai. Kai norjau gerajam mogui atsakyti k nors panaaus kaip Glbas! Deja! Lidniausia turbt buvo tai, kad
a, kaip ir didiuma ios alkoholik kolonijos gyventoj, n
i tolo nemaniau ess koks ligonis. Na, gal pavargs latras,
kuris neturi kur nakvoti, kuriam apskritai nra gyvenimo.
Niekur nra. Gda man buvo irti neramias ito nervingo, lieso mogaus akis. Juk jis mane vadino js". Juk ne
kas nors eitas, o jo tikras brolis, dar netars savo lemiamo
odio aktorius, padjo man sitaisyti ioje rudens sanatorijoje. Net papra, kad mans ia pernelyg neuit ir per jg
neert vaistais. Tik itam daktarui turjau dkoti u lov
kampe prie lango ir u tai, kad jau penkt savanorikos ne-

) 125 (

laisvs dien mane ileido miest - jau gatve inodamas,

kad turiu kur pareiti ir palsti po antklode. Neinau, sakydavau daktarui, artisto broliui, taip paklaustas, lyktu man,
inoma... patikkit, a stengiuosi, bet mans netso... nevemiu! inot, pripranti prie visokiausios smarvs... Nieko,
nieko! - kteldavo jis gan pakiliai, - reikia tik neigvert,
susiimt, ir viskas bus gerai! Linkteldavau ir drauge su kitais
pilkaveidiais kolegomis traukdavau grbt glbiais puolani
lap, krauti j surdijusi traktorlio priekab.
Vakarais, kai budtojai nuo ilg stal nuluostydavo pienikos sriubos balutes ir nubraukdavo laini odeles (rkyt
produkt atvilkdavo artimieji - sveikstant girtuoklius suimdavo vrikas apetitas!), a danai sitaisydavau po blausia
io refektoriumo lempa. Galdavau ia iki inakt skaityti
arba, nubuds nuo galingo kurio nors kaimyno knarkimo,
kai jau nebestengdavavu umigti ir niekur nerasdavau sau
vietos, ateidavau ia su bloknotu - usiraydavau kai kuriuos
spdius, bandiau sudarinti aikinamojo slengo odyno
minimum, bet uvis daniau raydavau laikus tau, Tla, j jau nebeisisdavau... ir ne vien dl to, kad neinojau jokio tavo adreso... Neretai man kliudydavo koks kitas, irgi
nemigos kamuojamas, vyrutis - daniausiai kupinas karto noro isilieti, isipasakoti - nejuia sileisdavau tui
panekes ar klausydavausi ilgiausi monolog apie siautulingas naktines puotas, vaidus ir petynes su sugrovais,
apie nesibaigianius vykius lovoje ir apie nuolatines kovas
su galiotiniais, monomis, kaimynais, su visu pasauliu! Sdiniuodamas naktinje valgykloje, raiau ir raiau laikus

) 126 (

tau - nieko ten nebebraukydavau, pasakodavau tau visk i

eils arba prieingai - visk taip suveldavau, kad n pats nebesusigaudydavau, kur teisyb, kur tylia beprotybe dvelkis
pramanas - joki iliuzij!..
Tarsi nuodas voro silas
Tsta per tamsias gatves,
Kur lunatikus i Tlos
Mlynom karietom ve...
Daugma taip. Toks posmelis man kart susidjo, vliau
jis tau, rodos, patiko? Taip patiko, net praei, kad urayiau, - brkteljau ant pilko vyniojamojo popierlio, kuris
buvo skirtas lpoms luostyti Ryto" kavinje. Maa k a
tau tada raiau. Paistalai. Itraukos i vabzdi ir plviasparni gyvenimo. Samprotavimai apie aminizin ir amnezij.
Trumpas es - Kuo skiriasi Etika, Estetika ir Etiket?" Atsakymas: etika ir estetika danai yra tik etiket, u kurios... Et.
Joki provaisi. Ligoninje nakt dera miegoti, didiuma
ms niraus kontingento taip ir elgsi. Tik Glbas atsikls
po vidurnakio imdavo kilnoti dvipd, lsti prie mans su
savo kvailais Mausimais - kai, ar pusmet pilstant kefyr i
vieno butelio kit, jis tikrai virsta grynu spiritu? - o kart,
t pai dien, kai prisiek daktarui iki karsto lentos nebchinti", mano akivaizdoje isitrauk i anio butel degtins,
pasirauss spintoje susirado svogn ir kriaukl duonos ir
usiverts nugr daugiau nei pus butelio. Bt igrs vis,
bet vienu gaitu nesutilpo, nelaiku kosteljau. Likut padav
man: davai, gerk! Papuriau galv. Tada Glbas sugniau

) 127 (

kroviko kumius - jie man pasirod tikri puntukai! - ir stvr mane u skystuts piamos atvart: n?! Glebo akys jau
klaiko - igriau. N nesiruoiau jo iduoti" lcalifaktoriams,
kas man darbo! Seniai bebuvau grs - galvoje tik su,
krtin ukaito, ir a, plaiau pravrs orlaid, iskridau
rudens vaigdm nust nakt... Glbas taip ir liko sdti
isprogins rausvas akis - netikjo tuo, k mato! Paskui tik
suvokt ir usikniaub ant stalo. Ryt rado j negyv.
Pirm kart tada lkiau pas tave, Tla, n neinodamas, ar
rasiu namie, ar dar tebegyveni prie Vilnels. Plasnojau plvtais sparnais pakluss visikai naujiems instinktams, pajuts niekad nepatirto skrydio svaigul, kilau vis aukiau...
Lkiau vir Drugeli kapini - alnota ol i viraus atrod
tarsi balta drobul... Tolumoje vytjo pagelos sukaustytas
Belmonto mikas, o a pasukau vakarus, pas tave, Tla.
Nieko nebenorjau tau nei pasakyti, nei priminti, nei paaikinti. Tik trokau tave pamatyti ir bent nematomas pabti
alia, o k?
Bet ivydau tave tik kit dien, kai jau gerokai sutemus
vl isirengiau miest. Besiruoiantis save laidoti miestas nepamenu taip blausiai, taip beviltikai apviest gatvi; ibintai ir lenktos lempos tik dar labiau rykino t nykum.
Praeiviai man rods tarsi k tik i vandens itraukti skenduoliai, kurie neatsigaivelj svyruoja namop ar dar kur. Rods,
kad miestas pamiro kalb - tik tarsi perals sukosdavo
mainls motoras ar lyg tikriausias vaiduoklis be garso nuiuodavo karstas stikliniais langais su kakieno vienas alia
kito susodintais negyvliais - gelsvas troleibusas. Gal a ir

) 128 (

nenusipelniau geresnio gyvenimo, msiau slikindamas betonine krantine apmirusio centro link - miesto irdis" irgi
vos tuksjo; naudos i mans jokios ir niekam. Daugeliui
atrodo prieingai - esu alingas, naikintinas, privals kelti
piliei nepakantum; argi epizodas Antrajame mieste nepatvirtina ito? Taigi! Vakar, lekiant atgal Antrj skyri,
mane buvo upuol kolegos - keli tikrieji iknosparniai c h i r o p t e r a , r u d i e j i n a k v i o s - nepanor pripainti
svetimojo savo valdose, gal ir jie buvo i panslavistins Severozapad" organizacijos? Dabar gl rank ir pet, bet vis
tiek isiruoiau miest - prailgo vakarai staugiant ir kvatojant tikriesiems beproiams, ivarytiems vakariniam pasivaikiojimui vielin voljer - j bals nenustelb nei visu
garsu ms bloke leidiama Ja uedu v Komarovo!", nei ird
veriantys Glebo monos verksmai - treia diena ji nesitrauk
nuo ms barako dur, netikdama, kad jos Glebiko ia jau
nebra. Rodos, j jau ruoiasi patalpinti moter skyri - ji
mat ne tik rauda, bet ir maukia atsinet vyn. O dar sako niekas girtuokli nemyli. Myli, girtuoklius myli tokie patys
girtuokliai, ir kaip jie rauda netek artimj. Jau treia savait tas vasarnamio tipo barakas buvo mano dios ir mano
guolis. Traukiau tolyn prospektu; net kau mons (o toki taiksi kone kiekvienam ingsny!) triukmavo, pldosi
ir stumdsi tarsi nenorom, veriami didesns u save jgos.
Slinko blauss eliai - moterys, neinos didiulmis balt
chrizantem puoktmis, - artjo Vlins. Niekas nezvimb
mano blaivioje galvoje, neturjau joki tiksl ir nieko netrokau sutikti. jau, ir tiek. Ir prospekto gale, jau u aikts, kaktom susidriau su Tla - ji jo viena, lygiai tokia pat

) 129 (

kaip ir visi - k tik itrauktas i vandens skenduolis. Tikrai

susidrm - ji murmteljo tsipraau!" ir buvo benueinanti;
sulaikiau jos lt rankov, tada atsisuko ir paino. Sveikas,
sveikas, sukrutino patinusias lpas, sveikas... einam kur
nors? Bet parank nesikibo. Vienintelis pasikeitimas? Ne.
Net i ankta, iaip nuolat prisikimusi kavinait, kur prie
baro aminai kunkuliuodavo menkos aistros, kur gerianij sprandus nekantriai alsuodavo laukiantys savo eils
imesti burn, kur beveik visi vienas kit ne tik painojo, bet
ir kiaurai mat - net ir ji tsyk buvo pustut. Susdom prie
baro ant aukt taburei - Tla prie grdtos keturkamps
kolonos, a alia. O, sukudjo ji, ia tamsoka, tamsoka. Papraiau kavos ir vermuto. Nieko mudu, rodos, nekalbjome,
o jei ir kalbjom, tai tik niekus. Pamiau jos rank ir drauge su savja udjau ant jos vyni spalvos vilnons suknels, - tai buvo svarbiau, suprantama, man svarbiau. Gr ji
godiai, kad ir maais gurkniukais, - a tik tyliai stebjausi.
Paskui pati usak dar po stikl. Gardus, karstelintis vermutas i vis dar brolikos vengr ems. Jutau, kaip ji tiria mane
akimis i savo patogios prietemos, bijojau net krustelti. A
juk tik iandien suinojau, kur tu esi, pratar, o tai ir susitikom, nieko sau, a? Vl igrm, jos akys drgnai sublizgo, bet
nieko jose nemaiau, net menkiausio noro kalbti. Gal man
reikjo visk pasakyti? Vargu.
Kai iandien prisimenu t vakar pusaklje kavinje, kai
Tlos jau nebra, mane uplsta gdingas graudulys. Gdingas? Kain. Juk neeksponuoju a to graudulio, nesistvarstau
u krtins - o kas, jei taip ir daryiau? Tai ko gi man gda?

) 130 (

Gal savo neryto, verilco nuolankumo ir dkingumo vien

u tai, kad ji sdi alia? Galbt. Vis ikyla toji nyki, pustut
kavin - kaip niekad anksiau ir kaip niekad vliau. Dabar
man tas vakaras atrodo kaip itrauka i kokio lidno italiko
filmo, i t nespalvot, kadaise vadint neorealistiniais. Tuomet, inoma, taip neatrod, net nedingteljo. Nykus vakaras
su mylimu mogum ir graudul kurstantis vermutas. Prietema, chrizantemos u lango, sprand kvpuoja tik artjanios Vlins ir skersvjis kam nors pravrus duris. Tu gal irgi
visk lygiai taip pat prisimintum, Tla. Dar tylu. Specifinis,
bet vos juntamas virtuvs kvapas i ukulisi. Per dvi taburetes nuo mans sdi, menu, ilas dirigentas smaila barzele,
eria savo kat minkta virta jautiena, o pats ltai siurbioja
trauktin. Jau gerokai kauteljs - argi kitaip vestsi kat
kavin? mane dirigentas irgi nekreipia dmesio, nors esam
pastami. Netoli didiojo lango - dar jaunas, kone genialus
teatro ir kino aktorius. Toks kuklus, jog net tuioje kavinje
giasi nuo atsitiktini gerbj vilgsni. Matai, rodau Tlai. Matau, sako ji, na ir kas? Paimk dar mano rank, rank
paimk. Imu rank, bet iriu aktori. Artistas: juodi, vels
sai, plati ema kakta, imi meisterio sprandas. Kresnas,
stamantrus, piktas. A inau - puikus gimnastas, fechtuotojas, aulys, jojikas. Vienintelis trkumas - neitaria trumpj balsi, nutsia jas kaip smilgas. Bet argi tai svarbu? Prireikus - Romeo. Prireikus - raudonasis komisaras arba SS
banfiureris. Ir vl - Hamletas, Gasparon, Edipas. Ugningas
vilgsnis - nuo toki damoms drksta slpsnos. Ei, timpteli
mane Tla, kur tu? Vl atsisuku jos veid - ji elyje, ji usako dar po taur vermuto ir pyragl, - juk tau ten klius, ar

) 131 (

ne? Jus ten pdo karceryje, ar ne? Taip, sakau, kliva mums
ten u visk, pdo mus karceriuose, bado adatom... i kur tu
visk inai? O, sako Tla rimtai, ne visk... a tik stengiuosi,
tik bandau spti... Jos vynin suknel irgi beveik juoda. Geriam vermut ir nirjam, kaip ta pilka grdta kolona, u
kurios nieko nebr. Kaip u Polocko gatvs? Ji nubraio aukso
enkl ant servetls - j dar pasitaikydavo kavinse. Lp
pietuku. Tu mei daytis? Ne, tik neiojuosi lpdaius, kad
sutikusi tave nupieiau aukso enkl. Nykios kalbos. Susting mano pirtai ant vis tamsjanios suknels. Soios dirigento kats kniaukimas. Kai dabar vilgteliu t vienintel
man likusi tavo nuotrauk, visuomet prisimenu an kavin - ir ji jau kad kads nebeveikia! - tokie patys eliai,
prietema, o kakur u nuotraukos krat ir taur pelynais
atsiduodanio vermuto. Ir ne tik pelynais - gal tulim. U
lango vis plaukia balti ir rausvi chrizantem iedai. Supermeno artisto plaukai blizga kaip varno plunksnos vir mio
lauko - jis geria baltj, jo draugu, aiku, ampan. Matau:
kninga barmene spusteli senoviko" magnetofono klavi,
sucypia juosta, aparatas blerbia, pagaliau kartas moters balsas tvoksteli tiesiai aus - mano, tavo, plai iknosparnio
aus: She was a crasy woman!!!"* Barmene isibuoja ukulisius - k jai ia daugiau veikti? - nuo dur traukia altis,
ir tik Gerasimas Mucha, buvs pionieri kapitonas, o dabar
durininkas, gali itverti alia tambro", ir tai tik kartkartm
imesdamas kokio lankytojo pasilyt taurel kariosios. Viduje prietema, lauke - tamsa. Matau, kaip susivelia magne-

* Ji buvo trenkta moteris

angl.j.

) 132 (

tofono juosta, kaip kino ir teatro vaigd ulenda u baro,

pirm diskretikai ir pagarbiai atsiklauss savo damos - be
galo liesos didiaburns merginos akytom kojinm, spusteli
vien klavi, antr, trei - juosta pamai isilygina, sitempia, trakteli, vl sublerbia ir... ir nieko man jau daugiau vakar nebereikia - Adrianas elentanas dainuoja Yuppi Du"!..
Dar Yuppi Du" laikai! Kam jupid, kam ne, suprantama.
Man vis dar jupid. Jupid, jupid, jupid... jupidududud... Kitiems nevilties, turmundrango", vli ir nykaus
abejingumo laikai. Bet ia, siauroje, anktoje kavinje mane
vis uvaldo itas dramatikas Yuppi Du". Net Tlai apie
tai nieko nesakau... Taip menasi man tas neorealistinis",
italikas vakaras, nykesnio nesugalvotum, o vis dlto! Laikau jos languot apsiaust - pirmukart it matau, ji taiko
rankas slidias rankoves, sukikena... gatvje baisi pagela,
tie patys lavonmogiai su lavondmm ant kakt; mudu sdam tui troleibus, jau tikr stiklin karst... pirm tave
praleidiu... lipk, Tla, tuoj usivo dangtis. Lydiu iki pat
Antakalnio iedo, n neklausiu, kur tu vaiuoji, kas tavs
laukia, argi tai svarbu. Lydiu, inodamas, kad grs Antrojo
skyriaus duris rasiu urakintas, nebegelbs jokia gudri rankena, jau vlu, ir jei budinti sesuo rays knyg, kad pargrau su kvapu, kit dien i tos sanatorijos mane vl iveis
gatv... nakt lakstysiu iknosparniu, o dien?.. Gal a tave
aplankysiu, sako Tla nudrus akis suskeldjus aligatv,
pirtine glosto mano senj puspalt ir taip greit nueina, kad
nespju n paklaust: kada gi?
Grtu kamuojamas jau primirtos saldios kanios - tai
koks esu! Pabuvau kelias valandas drauge - ir laimingas! Tik

) 133 (

kilnus, tik nesavanaudikai mylintis mogus taip gali! Traukiau boluojanius gydyklos vartus n truputlio nesikrimsdamas dl iurktaus reimo paeidimo. Greitai blaivjau
nuo varbumos, bet vis dlto dar pakramiau ali tuj i
gyvatvors - j kartumas gal nustelbs lidn vermuto ir chrizantem kart?
Man labai pasisek - sesel, jau nuo dur uuodusi tvaik ir jau pasilenkusi urayti mano pavard nusiengli
urnal, netiktai kilsteljo akis ir striukai pasiteiravo, ar a
ness... Domicls ...its pusbrolis? Ipiau akis ir a:
kieno? Bet tutuojau patvirtinau: aha! ...it tikrai mano
giminait, pusseser, jooo! Nebejauna sesuo pravito auksinm rauklytm, jos n truputlio itos moters nesendino jiedvi su Domicle tremtyje okusios tame paiame tautini
oki ratelyje! Uch, buv laikai!.. inoma, tremtis, neteisybs, bet kol jaunas... Domicl ir grojusi ten, ir dainavusi, o
jau komike!.. Domicl komike? - pagalvojau. O kodl gi ne?
Ilgainiui tik viskas atrofavosi - humoras virto sarkazmu, ironija - pagiea ir 1.1. Sesuo pamiro ir savo garsj urnal, ir
mano neger kvap, dar kart primin man, kokia Domicl
buvusi grai, protinga, draugika... Kaip jai ten taiau nesisek! inoma, nesisek visiems, bet jai! Buvo mat be proto
pamilusi est, mechanik tok, akordeonist, bet is pasirod
bess veds ir kvailai usispyrs - niekaip nesutiko skirtis su
kakur salose pasilikusia savo mona... inot, estai. Neinojau it dramatik smulkmen i savo giminaits gyvenimo, i kur? O matai kaip! Sesel kone apsiverk, taip jai
buvo gaila Domicls. Net dabar, po itiekos met! Ji prisaikdino mane niekam nesirodyti akis, bet kai miau dejuoti,

) 134 (

kad man baisiai trksta mao laelio, ji atsiduso ir varvino

menzrl laeliuk gryno spirito, praskied j vandeniu i
msoto grafino ir padav: te, sprok! Bet nepiktai, nepiktai...
Paius beviltikiausius girtuoklius spiritu, beje, gydydavo ir
ms vyriausiasis, tasai aktoriaus brolis su trkiojaniu
skruostu. Ne visus, inoma, ne. Tik tuos, kariuos atvedavo
jau usdusius ant balt arkli"; sesels ir veteranai tokius
vadindavo delyrilcais". I pradi a tik giojau - tie vyrukai buvo visai nepanas nei degradavusius lyrikus, nei
meno mones. Padrusios akys, lunatik judesiai, begalinis
verimasis laisvn; juos priridavo maytje etoje palatoje
netoli iviets. Stipriai priridavo, paklodmis, prie tai jas
sulapin, kad neatsileist mazgai. Mes, reliatyviai sveikstantieji, paeiliui buddavome prie j mirties guolio, skudurliu vilgydami sukepusias lpas ir luostydami nuo kaktos
alt prakait. Apstatyti laelinmis, nuolat badomi ir kitaip
kamuojami delyrikai" arba atsigaudavo, arba gan greit ipsdavo dvasi. Spdavo dar priklejoti visokiausi nesmoni, kai kurias tikrai bt verta urayti. Tiesa, kai kuriuos
mirtaniuosius dar spdavo igabenti reanimacinius skyrius, kur jie geruoju atsisveikindavo ir su degtins mariomis,
ir su girtu savo negyvenimu. Bet tie, kurie dar sugrdavo
it baisiai netobul ir prinerkt pasaul, didiausiai mano
nuostabai, po keli dien vl ilgesingai dairydavosi ir mikel u vielins tvoros, ir ianios gatvs pusn - ten stksojo pilkvas Rytas", parduotuv su svaigalais. Jie nieko neprisimena, tarsi teisindavo juos sanitarai ir net sesels. Tai
it, tuos jau klejojanius mirtininkus, daktaras ir girdyda-

) 135 (

vo grynu medicininiu spiritu. Pats gudusiu staigiu judesiu

praiodydavo j tvirtai sukstus dant tiltus ir klisteldavo
ger lak deginanio skysio, o andikaul laikydavo suspauds taip, kad n laas proal nenuvarvt... Esu laiks vien
u koj tokios operacijos metu: juk vargui atrod, kad j
nori nuudyti - gal pasmaugti? i, daniausiai itas vaistas
pakeldavo i mirusi, atkuts ligonis pats imdavo reikalauti
antros dozs, ir daktaras beveik visuomet pildavo.
Vien dien vyriausiasis isikviet ir mane. Jau savait
buvo praslinkusi po susitikimo prospekte ir pasdjimo kavinje - nejau k nors suuod? Vis t savait laukiau pasirodant Tlos - ji neatjo. Eidamas gerti arbatos dirsteldavau
sankry, lkuriuodavau pavartje, sdindavau ant suolo
alia registratros - ne, neateina.
Vyriausiasis pamatavo mano kraujo spaudim, pasiklaus irdies. Maiau, kaip jis bodisi itom procedrom. Paskui
krunkteljo, o akis virpteljo - gal net smarkliau kaip visuomet.
- Matai, - pradjo jis. - Brolis man visk papasakojo... na,
supranti, kad tu... toks ubagas. - Jis paband sukrizenti. Prajo keturiasdeimt penkios dienos, jau daugiau net...
Tyldamas velgiau j. Tiek truko gydymo kursas, numatytas specialist - keturiasdeimt penkias dienas.
- Iraysiu tave, - pasiryo gerasis mogus. - Ryt. Pagyvenk savaitl kur nors, gerai? Na... gersi, negersi... kaip tau
ieis. Geriau, inoma, negerk! O pirmadien vl ateik, priimsiu. iandien dar pabk.
Tik gera tikriausiai linkjo man itas neurastenikas, kaip
vliau patyriau, savaip nelaimingas vyras, bet ir jis nebuvo

) 136 (

visagalis, ne. Matydavau, kaip jo kabinet neria kakokie

vyrai, moterys su aplankais, portfeliais, kai kurie tarpdury
mostaguoja rankom ir net graso pirtu... Ne, ne visagalis.
Matyt, ir jis nevykdo koki nors sipareigojim, gydymo plan, gal ir sveikstanij procentas per menkas, k jau ia,
rpesi jam iki kaklo! Gal net rimt nemalonum. Bet
man tik pasiguod - brolis vl negavo lemiamo vaidmens,
vl stypsos su alebarda kaip ikama! Jis paband nusiypsoti, kart beveik pavyko.
Ijau kiem, usirkiau po rudu katonu ir jau i tolo
ivydau vyruotu takuiu atskubani Tl. Net prigulus
lk bjauriai alias ratins duris. Taigi ne pas mane. irdis vl ramiau sutuksjo, kraujospdis pasidar normalus.
Ne pas mane. Tik ratin. kteljau. Atsisuko, prisimerk, paino. Palauk, kol prieisiu. Atrod gerokai suirzusi, gal
net tusi, nors nekjo pusbalsiu, kaip visada. Jai prisireik
tokio popiergalio ligonins ratinje - jei nori, luktelk. Jei
nori, dar kart pabr, o gal tik man, tariam ir jau visa
kam teikianiam reikm, pasirod? Galimas daiktas. Kokio
popiergalio jai ten gali prisireikti? Vaiuoja usienius? Vargu! O gal ir vaiuoja, k gali inot. Visiems keliaujantiems
u kordono juk tenka rodinti, kad nesi beprotis, - beprotnamio ratin inaro savo turting kartotek ir, jei tavs
tame archyve nra, iduoda paym, kad kvailysi gal ir neikrsi, gali vaiuot... Laukiau tavs ger pusvaland, - ijusi
atrodei dar niresn ir piktesn. N odio apie popiergal.
Jokio mandagaus klausimo apie mano, ligonio, savijaut. Tyldami traukm t pat Ryt" kavos. A ulipau laiptais ir
atsistojau eilut, o ji dar nubgo parduotuv ir kak pa-

) 137 (

sak kitoje eilje stoviniai moteriai. Tik baigiant siurbioti

kav nejuia susivokiau, kad ten buvo Tlos motina. Knietjo paklausti, k jos abi ia veikia, ko joms reilda itame...
vos susilaikiau. Dabar Tula jau nebeskubjo. Atsileido veido
raumenys, lpos atrod patin gundaniai kaip dar niekad.
Atlyo, isilygino rauklel palei lpas. Matyt, sutar su motina, kad toji kur nors palauks. Tikriausiai a daug ko neinojau. Ijom vsi sault dien. Kai pasiliau parkyti, ji
energingai linkteljo: eime!
Laviruodami tarp main perbgom nemonikai plai
Oland gatv - kitoje jos pusje jau kadais kapitalikai remontavo lenk karininkams anksiau priklausiusius patogius dviaukius kotedus. Visas j kvartaliukas pilkavo ir
rudavo ia, kitados ramioje ir atokioje Vilniaus paonje. Dabar ia vir, , nopavo magistralin gatv, mainos, rodos,
lipo viena ant kitos, tarsi paenklintos mirties enklu ir bent
man panaios anuos psiuosius - vos atkutusius girtuoklius ir itrauktus skenduolius.
Dur niekur nebebuvo, mudu lindom siaur koridori,
tada buvusi virtuv - ia dar teberiogsojo sukneinta dujin virykl. Pamiau nuo grind ikritusi orlaid idautu
stiklu ir kilsteljau prie buvusio lango kiaurym. Rmas,
sumurmjai tu, koks puikus rmelis! Ant sienos ikart pastebjau juodais daais nutept ura, kakodl vokikai:
Wir sind ein okkupierties Land!" K gi, bent ia, lenkikuose griuvsiuose. Reikt nufotografuoti ir persisti Spiegeliui", - pasakiau ir iveriau: Esame okupuota alis!" Bet
tau, Tla, atrodo, okupacija maai terpjo, niurkteljai
nosele, ir tiek. Net pamenu, k mudu tada rkme ant kve-

) 138 (

piani lent rietuvs - ogi Salem", ilgas mentoliu dvelkianias Suomijoje pagal kakoki licencij kimtas cigaretes - tai tu, Tula, j turjai. Por t cigarei netgi davei
man atsargai; surkiau jas vliau, vis galvodamas apie it
keistok pasimatym, - jis be galo skyrsi nuo ano, kavinje.
Buvo aiku kaip dien, kad ne mans ji atvyko ia lankyti su
savo motute. Bet ir ne to isigalvoto popiergalio. Kas i to,
kad po itiekos met inau teisyb: tu, Tla, turjai atsigulti
Pirmj skyri pas lengvus pamilius ir romantikos depresijos gniauomus nevyklius. Bet tavo motut, patyrusi, kad
net ia velkasi mano nirus elis - tu juk niekad nuo jos
ninieko neslpdavai, ar ne? - kaipmat atsisak ito plano...
Taip, Tla, tu tik per mane ivengei pienikos sriubos vakarienei, MGB ven, kvail praktikant su test aplankais...
viso linksmo beprotnamio, o juk jums ivykus a teibuvau
jame vos pusdien! Gal tikrai kas nors dar bt atsitik?..
inai, ligoniai kaip gimins. Gal ir bt kakas pasikeit?
Kur pasikeit? Na... ms santykiuose, gal net likimuose,
k a dabar inau. Btume juk ir mudu, rkydami kvapj
Salem", prskj Ronhil" ar paprasiausi Prim", suk
nesibaigianius ratus beproi aljomis, kop mikingus
laitus, glaustsi altuose pavsiuose ar netgi nuklyd iki
Drugeli kapini? Tu juk visuomet geidavai jas bent kart
pamatyti, buvau pilnas ausis tau apie jas prinekjs. Gal ir
patys btume ten atgul?
Apkabinau tave per peius, tu n nekrusteljai. Greit
pakteljau alt, bekrauj skruost, kakodl atokau, bet
tu sdjai kaip stabo itikta. Tik ranka su rkstania Salem"
cigarete vytavo ltai emyn (ipti balt dm stulpel) ir

) 139 (

auktyn (godiai usitrauki, cigaret sutrumpja kone centimetru). Nieko nebt mums ij, vis tiek nebt - suukai
staiga taip piktai, kad a krpteljs nuslydau ant grind;
pirmukart girdjau tok pikt, em tavo bals, Tla, kaip jis
skyrsi nuo vis ild tol girdt atspalvi, niuans, moduliacij! Kas nebt ij? - norjau paklaust, o gal jau buvau ir
beldausis, kas gi turjo i e i t i ? Kaip trokau tada tavimi
nusivilti! Bt tikriausiai pakak vienut vienintelio laipino
paniekos ar pasidygjimo tavo vilgsnio ar netgi neatsargiai
sviesto - girtuoklis!" Nieko, nieko panaaus! Sdjai kaip
sdjus, nuo nosies galiuko kapteljo skaidrus laas, niurkteljai, nubraukei j savo languota rankove ir susijuokei: ar
matai, a verkiu! Didiuokis! Taip ikilmingai, taip rimtai
tai pareikei, kad a apstulbau, - juk nevaidinai, nesiaipei?
N nenujauiau, kas tau gresia, o tu juk inojai: i Antrojo
miesto ms radikali, organizuota eima jau paklusi sparnus keltis kakur prie Gud sienos... Bet jei ir biau inojs! Viskas jau buvo nutarta, tarsi tiksliai subraiyta baltame
popieriaus lape. Planas buvo toks - ir itai iandien inau:
dukra pailsi ligoninje, o atsigavusi jau vyksta tiesiai ram
gamtos prieglobst Pagudje. Antrajam mieste irgi pernelyg
daug visokiausi palemk... tai kaip!
Bejgis a buvau, bet tu, Tla, dar didesn bejg. Kiekvienas, pavelgs mudu i alies, greiiausiai bt pasaks,
bkit vienas nuo kito kuo toliau, prasit! Kad a ir taip prauvs, biau atsaks tokiam graudentojui, o k btum atsakiusi tu, Tla? Juk dar kentei, dar ir kaip kentei! Bet niekas
nieko neldaus. Umindm nuorkas ir ilindom pro ang
staiga apniukusi gatv. Sudie!

) 140 (

Nujai n karto net negrteljusi, usimauklinusi pilk megzt kepur - tokias anuomet neiojo pus Lietuvos.
Ilinds i paskos kakoks rstus vyrikis m aukti - landioja ia visokios padugns! - bet a tyldamas velgiau tau
pavymui, tu engei vis greiiau ir greiiau. Pamaiau tik, kaip
i u sedulos medeli ilindo moteris - tavo motut, dabar
jau painau. Susikibot u paranki ir kaipmat dingot man i
aki, n nemaiau, kur judvi pasukot. I kur galjau nujausti, kad kit savait pagaliau paklisiu mlynvarki nagus,
kad sunokin laikinojo sulaikymo kameroje jie paleis mane
ne paliugus ruden, o tiesiai Girtuokli kaljim, tiesa,
jis vadinasi kur kas nekaliau... Nenujauiau, kad ir tavs,
Tla, nematysiu itisus trejus metus, o kai vl pasimatysim,
tasai kartas jau tikrai bus paskutinis. Joki nuojaut. Vien
tutuma pairdiuose ir tikrai normalus kraujo spaudimas.
Tik jau inojau: jok pirmadien a ia nebegriu. Ir jok antradien.
itaip nutars, neskubdamas perjau dzgiani Oland
tras, o ia mane jau ir ukalbino pastamas raytojas su
dminiais akiniais, baltu apsiaustu iki kuln ir ipuoseltais
vplio sais. tai kas i tikrj ruosi keliauti u kordono,
netgi Vakar Vokietij, kapal, kaip jis pats sak. tai jis ir
buvo susiruos to popierlio, Tula. Net a buvau garantuotas, kad itas vyrukas ten nuvaiavs neprikiaulins, moks
naudotis ir klozetu, ir akute. Tokie neapvilia. Wir sind ein
okkupiertes Land!" - ikilo uraas ant sienos lenkiko kotedo virtuvje...

) 141 (

IX

Ir it: dar kart savo akimis sitikinau, kad Vilnius, nors ir

gerokai nutols nuo Baltijos, turi didel pranaum ir prie
ididias pajri sostines, ir prie gigantikus, tamsiai pilkus, lygumose ild begalybs nusidriekusius miestus, visi juk
toki esame mat? Reljefas, kartais net stulbinantis auki skirtumas tai lemia. inoma, teorikai a ir anksiau inojau, kad per tuop pkais nust Liepkaln isikapsius
Minsko plento pradi ikart atsiduri aukiau vento Jono
varpins, o ji, inoma, ne i emj. Bet tikrai niekad nesitikjau, kad usigulus Girtuoldi kaljimo penktojo aukto
palang i sals, kuri atstojo ir klub, ir kin, kurioje vykdavo
parodomieji bgli procesai bei reti koncertai, taigi i itos
nirios, prakaitu persigrusios sals man atsivers tikrai nepakartojamas, netiktas sostins vaizdas - spindinti panorama
i nelaisvs: su senamiesiu pirmajam plane ir smaragdinm
ekins kalvom bene ketvirtajame. Vaizdo platybi netemd
net kaimynystje esantis Grietojo kaljimo kiemas, kur u
tanki grot kankinosi jau nebe stiklelio vergai, o rimti nusidjliai, - apie juos mano brio vadas, kapitonas aikovskis,

) 142 (

sak: ten tai vyrai! Ne js - sukatos, padugns, menkystos!

Dal miesto, tiesa, ustodavo Vizitiei banyios kupolai,
bet juk galjai prieiti prie kito sals lango arba nulsti uscenyje sikrusio radisto - irgi, inoma, girtuoklio - Mogilos kambariuk, ta paia proga dar ir efyro gurktelti.
Spindini panoram aptikau, suprantama, ne ikart, kur
ten, gal po gero pusmeio, kai jau spjau kiek atsikvoti,
apsitrinti, susitaikyti su rutina, smarve, konvejeriu, nuolatiniais eminimais ar atvira panieka. Kita vertus, autant
pavasariui u Girtuoldi kaljimo tvoros jau turjau sigijs
ir ioki toki biiuli. Sutikau netgi padoresni ir oresni
vyr nei vadinamojoje laisvje, u auktos tvoros - apraizgyta viel kamuoliais, tinklais, nakt nutvieksta proektori
ji maa skyrsi nuo tos, u kurios kantriai tupjo kepo aikovskio ereliai" - ls plikai, stambaus kalibro vagys,
smurtininkai, udikai ir panas paukteliai. Tik ten panai tvor buvo bent eetas - viena u ldt mantresn. Tuos
tikrus vyrus danai regdavau pro savo cecho lang, ijs
parkyti: prie kiekvien virinink jie kilojo juodasnapes
kepures, o darb rikiuodavosi kaip parad. Matydavau
ir j veidus - veidai kaip veidai, itin daug jaun. Bet apie
daug k a tiesiog nespsiu papasakoti: nei apie geruosius
vyruius, nei apie atmatas. Tik probgmais usiminsiu tau,
Tla, apie gydymo procedras" - nieko labai naujo jie ir ia
nesteng sugalvoti: i pradi irgi vimdydavo, tik jau iauresniu, priverstiniu bdu, pasitelk apomorfino injekcijas, o
vliau, kanioms einant pabaig, versdavo ryti kokius baltus miliukus, kurie dar ir iandien, ko gero, atsirgsta mano
kepenims. Baltus chalatus medikai usivilkdavo tik retkar-

) 143 (

iais, iaip jau ir jie, kaip ir administracija, vilkjo aliais

vidaus reikal kariuomens mundurais, su priklausaniu
auksini vaigdeli skaiiumi, antsiuvai ir kepuri graiai
rausvi, beveik avietiniai, veidai plats, papurt, leksika nemantri - Nu-ka, padaidi ko mne siniga, to to skau!"
Sinigom" vadino jie mus, ligonius, mat buvom aprengti
mlynom palaidinm, mlynom plonom kelnm, mauklindavoms mlynas beretes, o iem darbus traukdavom su
mlynom imtasilm. Arba juodom, ia kaip kam klidavo.
Ms aukltojai bei priirtojai atrod ne k geriau - mes
juk buvom priversti gyventi blaiviai, o jie pyl lemp kone
kasdien. Teisyb, operatyviniam skyriuje, kuris gaudydavo
gausius bglius, pasitaikydavo jaun treniruot buliuk sugav jie danai sumaldavo be jokio gailesio net ir visikai
nesiprieinant, paprastai dar pusgirt bgl, uspeit j kokioje dykynje ar itrauk i po besiplstanios ktvlos guolio.
Matai kaip, Tla. Net neinau, kodl sumaniau tau atverti ir it savo gyvenimo etap - sunkoka bt pavadinti j
vien epizodu, nors k slpti - patekau ten, kur ir dera pakliti benamiui su aminu kvapu. Bsiu atviras: daugeliu atvej
ia man seksi netgi geriau nei Antrajame skyriuje. ia bent
niekas neskied apie centrins nerv sistemos sutrikimus
ir niekas nesidau krtin, addamas niekad nebegerti.
Kuriam galui? Niekas to nei reikalavo, nei pra. Girtuokli
kaljime mogus norom nenorom atsiskleidia iki galo, pasirodo toks, koks yra i tikrj, panaiai turbt atsitinka tik
kariuomenje, tikrame kaljime ar toli jr iplaukusiame
laive. ia jau niekuo nebeapsimesi, o supyks nesuriksi: man
atsibodo, stipkit ia vieni, a ieinu! Tiesa, i Girtuokli lca-

) 144 f

jimo galjai bgti - kas dirbo mieste, daniausiai bent vien

kart imdavo ir pabgdavo, bet retai kuris utrukdavo laisvje" bent savaitl. Ne vienas sugrdavo ir pats, toki kartais
net nekidavo bausms izoliatori, tik nukirpdavo plikai ir
pasodindavo prie konvejerio. Kol neivydau tos panoramos
pro klubo lang, bent a niekur n nesirengiau bgti. ia
mane maitino, reng, o darbas nebuvo sunkus, tik alinaniai
nuobodus ir beprasmis. Bet prajo pusmetis, pro pusnis pasruvo upokniai, tuopos Ras gatvje ibrinko ir ukvipo, net
Vienintelis medelis zonoje - skurdi kalnapu alia buvusios
Vilniaus Kapitulos rmo - m leisti naujus glius. Tada,
vien sault priepiet usuks l<lub, a ir pakliau juod
aldin uuolaid - ji buvo skirta salei utemdyti kino seans
metu, - pakliau ir apstulbau: nutviekstas auksu, kakur toli
ir arti, spindjo, kibirkiavo ir tyliai zvimb dar belapis, bet
jau pumpuruojantis Vilnius. Parmiau krumpliais smakr ir
sikibau akimis taip naujai suvitusius boktus, karnizus,
erlcerius, kaminus ir vos irimas vtrunges. Neinia kiek
ten biau prarymojs, bet visur esantis garsiakalbis trakteljo ir subaub: esi kvieiamas pas brio vad! t laik Girtuokli kaljime a jau buvau pasieks karjeros virn - buvau bibliotekininkas, priklausiau soiai kio brigadai ir kone
kasdien galdavau ieiti miest - tai prenumeruoti spaudos,
tai usakyti kolektoriuje nauj knyg, tai iaip surads kold
dingst. Tik vliau i bibliotekos man id striukas kapitonas, toks pusmokslis Andeika - ir i kur tokia pavard? Bt
koks Nadeika ar Mandeika, tai ne - Andeika! Juk net savikritikai pasiirjus buvau visai pakeniamas bibliotekininkas, bent kontingentas buvo manimi patenkintas. Buvau ir

) 145 (

gan savarankikas asmuo itoj udaroj erdvje - netgi galjau

planuoti savo dien, kartais ir nakt, o iaip jau keiiau knygas, dalijau nuiurintus, nebeskaitomus detektyvus, segiau
laikrai komplektus ir laukiau vasaros - ied ir laisvs!
Tuos pus met labai tik retai prisimindavau tave, Tla, buvau nuolat prislgtas, nirus, irzlus kaip vabzdys nutraukytais sparneliais. Bene labiausiai slg tai, kad ia jau niekur
nebegaldavai pabti vienas - net i nuoaliausio kampuio
pavelgdavo tokios paios piktos akys - o tau ia ko? O kur
dar privalomas gydymo kursas" - apomorfinas raumenis ir
stikliukas degtins ar vyno tuojau po to. Gerti bdavo btina, antraip nelabai kils leiktulys... Nuo injekcijos kaipmat
sustangrdavo varpa, tik vos sukilus geismams, juos nustelbdavo begalinis tsymas, galvos kvaitimas,- vmikai ir ia buvo
auktai vertinami ir netgi turdavo privilegij - neoficialiai
jiems buvo leidiama gerti efyr. Kada gi galvosi, mintysi
apie buvusias dienas? Be to, net nesiteisindamas galiu tau
pasakyti, kad jau niekad nebesitikjau tavs sutikti, o ir sutiks... ir sutiks jau nieko nebesitikjau... Nekriau joki
perspektyvini plan net pats sau - kol neivydau spinduliuojanio miesto lovio su tamsiai raudonais Bernardinais jie stksojo kaip stksoj, i tolo viet naujom blykiom
erpm - ak fermentai, da fermentai, pone Petryla, kam
numirei, nepalaists erpi savo kno syvais? - irdavau
netgi ant to stogo nutpusius paukius. Tavo nam, Tla,
nesimat i ten, ilgojo vienuolyno irgi, - juos ustojo kiti
mrai, o ir reljefas jau toks - nesimat, ir viskas. Tik nujauiau juos visai netoli lidint - regdavau juk storj uol
alia vandenviets ir dengtojo tiltelio, i virns atskirda-

) 146 (

vau, i apdivusio vainiko... T pavasar ir paraiau tau - js

tebegyvenot Antrajame, o adres a visai nesunkiai suinojau mieste i tos ilgakojs su getrais: net keista, kad ji ikart pasak, atmintinai ipyl: tak tak, talc, talc! Nebegaljau
nerayti, turdamas stal bibliotekos kampe ir spintel su
menkuiu uraktu - tikrindami patalpas, praporikai j kaskart ilaudavo, bet po keli dien a vis sitaisydavau nauj.
Iekodavo ten ne svaigal - peili, tablei ir arbatoli, ir
nors inojo, kad nieko neaptiks, laudavo nesvyruodami, su
pasimgavimu... Vis dlto, taps bibliotekos vedju, a pasidariau jei ir ne gerbiamu, tai bent reikalingu mogumi, su
kuriuo verta iek tiek skaitytis. inoma, iki rb sandlininko, cukraus dalintojo ar net etatinio duonos raikytojo man
toli auk, bet jau nebuvau paskutinis pastumdlis. Arbatoli prekijams - toki ia buvo pilna! - a tiekdavau senus
laikraius prekei fasuoti. Artimesnieji biiuliai galjo tiktis
mano paramos prisireikus paslpti kok verting daikt - ied, laikrod, pinigus, o kartais - greit, greit, greit! - ir perlauti butel: degtins butelis ia kainavo vos keliais rubliais
brangiau nei artimiausiam gastronome Gervi gatvelje, o
vyno kain skirtumas i pradi buvo dar menkesnis. Dalis
pelno u netus svaigalus atitekdavo aminai pagiringiems
praporikams ar net bri vadams - vsie my lidi, vsie my
elovieki! inai, ia kiekvienas, kas dar turjo kiek jg,
sukosi kaip manydamas. Diplomuoti dailininkai kaldavo
skardas su pilimis ir grauolmis emesniajai valdininkijos
ir medpersonalo grandiai, na, o toks Pedro, eksskulptorius,
vienas i t, kuriuos a nuoirdiai mgau, dirbo kur kas menikesnius darbus. Kad ir idinio grotas bei nagi komplekt

) 147 (

paiam lagerio virininkui Vaidevuiui Tribandiui. O ir kiti

didinai" nusiirdavo sau geriausius mrininkus, stalius, betonuotojus, dailides... juk aplink sostin kylaniuose
kolektyvini sod kvartaluose nuolat atsirasdavo aib skubaus darbo. Tokie mons sodeliuose praleisdavo kone itis vasar, ten valgydavo ir gerdavo, o namo" pareidavo tik
savaitgaliais... Menkesnio kalibro amatininkai tris kio
brigadoje, laisvalaikiu dirbo peilius, peiliukus, dailius medinius arba ebonitinius rkomuosius kandiklius, grandinles,
spining kotus, netgi aukt, akui rinkinius! Daugelis
bt gyven kuo puikiausiai, jei ne ustriakai" - ltiniu alkoholizmu nepagydomai serg daniausiai atletiko sudjimo besmegeniai jaunikaiiai. Nerad kali grsti juos
perkimtus kaljimus, organai" dl viso pikto kidavo juos
Girtuokli lager - gr tai juk visi aliai vien! ie buvo
vis rykt, virinink irgi. Jie bgdavo net i saugomos zonos, kiekvienas turjo kok nors altj ginkl, neretai iauriai susikaldavo tarpusavy, terorizuodavo ne tik senuius ir
klipatas, bet puldavo kiekvien kuo nors nepatikus ar netikus - net savivaldos" pateptuosius darb skirstytojus ir
seninus. Siaubdavo medicinos personalo patalpas, iekodami narkotik, ir beveik nieko nebijojo: puldavo tik ruja,
turdami deimteriop persvar. Jie visi puikiai inojo, kad
i ito Artelco" - taip ms zon vadino kaimynai recidyvistai - anksiau ar vliau pateks u kitos tvoros, tad smalsiai
dairsi Grietojo kaljimo kiem, tikrai be jokios baims
stebjo sunk nuteist ilgiems metams moni gyvenim, o
kai kurie per visas tvoras, utvaras, vielas, nebodami bausmi, stengdavo persviesti ryuliuk su brangiu kroviniu -

) 148 (

recidyvistai atsisdavo" peili, durkl, spindini ied, o

an pus keliaudavo bene vienos ries prek - atominalis
ar kaip ten, itin stipriai veikiantys trankvilizatoriai. Nutverti tokie metikai nieko neiduodavo, ramiai atsddavo paras
rsy po Kapitula, o ij vl imdavosi to paio amato - gyventi tai reikia! Beveik visi ustriakai" buvo gausiai tatuiruoti pirtyje maiau ant vieno nugaros net Vasilijaus Palaimintojo
cerkv su visomis boniomis, - bet kai Pedro, sumans nusipieti sau Tatuiruoi album ar atlas, paband duuose
kicuoti, buvo labai grietai sptas - dar bent kart pamatysim, kajuk tau! Rambs kaimieiai, o ne tik jie, su baime
laukdavo ileistuvi" - ieinant bi draugeliai palyddavo
pavydtinai ikilmingai, surengdavo puot, kuri retai baigdavosi ramiai - negi ieisi, paliks nesuvestas sskaitas! Bet ir
jiem prisireilcdavo mano paslaug - ir jie mgo paskaitinti
knygeles apie nipus ir nuotykius, o jei reikdavo j malons", leisdavau i sen urnal isilcarpyti grauoles, kad ir
pusnuoges. Ir u lektr, ir u paveiksliukus ustriakai" atsilygindavo cigaretmis ir arbata - tikrja valiuta". Ne, toji
biblioteka man buvo tikras iganymas: nei humanitarai, nei
muzikantai, nei buv pedagogai ar netgi smulks valdininkai
(buvo ia vienas eksnotaras, banytinio choro seninas ir net
vilnikio universiteto komsorgas) nesusilaukdavo ia jokios
pagarbos. Prieingai, rato inovus" ia ypa ujo, iskyrus
visokius bgnininkus bei gitaristus - ie rengdavo koncertus, varydavosi kalinimo staig konkursuose ir bdavo
bent retsykiais paglostomi paplaukiui. iaip jau ionyktis
bon ton" reikalavo i akiniuot imini tyiotis vieai ir
nevieai, traukti per dant, o prireikus uvoti per sprand.

) 149 (

Tokiems visuomet tekdavo juodiausias darbas, prasiausias

gultas, kaip ir visur kitur, beje. Niekas j negaildavo apvogt, negindavo, o jei tik jie idrsdavo blykstelti imintim ar
smoju, jei tik pasirodydavo bent kiek protingesni, nusimanantys apie menus, politikas ar net sport, tutuojau bdavo
apkumiuojami ar net veriami... na, tiek to! Tiktai a it
tradicij jau buvau perprats dar gatvje, panaius reikinius
buvau pastebjs ir Antrajame skyriuje, tad dideli naujien
man ia nebuvo - dkis kvailiu ir su niekuo nesiginyk!
Dar vien panoram atradau ilgainiui - ji vrsi i galinio
koridoriaus lango - melzgani Belmonto mikai su menkom
trobelm pagiry, tolimos Markui kalvos, o pirmam plane - senas depas su metrinm raidm paiam viruje: Slava
KPSS!" O mano bibliotekos langai velg dar kit pus -
Liepkaln, Rasas, tykias Vitebsko bei Gervi gatveles...
kakur emai dusliai dunksini gelkelio sankas - diennakt ji dundjo, irgi keldama ilges... kam artimiausios stotels, kam Tolimj Ryt ar Vidurins Azijos, nelygu svajoklio
temperamentas...
T dien, menu, njau miest, usidariau bibliotekoje;
tik medin pertvarl skyr j nuo dviauki gult prigrstos gyvenamosios sekcijos", priepieio met ir ji buvo tuia. T dien, vos ne jga atsipls nuo lango Vilniaus mrus, paraiau tau, Tla, pirmj laik i ia - ilg, atvir ir...
beprasmik. Apraiau an vaizd miest, suminjau visas
banyias bei ansamblius, pabandiau tau priminti tas vietas, kur mudu spjom ir kur tik adjom lankytis... perdtai
pakiliai nupieiau savj buit ir bt - ia pasitelkiau, kaip
man rods, grotesk, ironij, juod humor, bet laikas vis

) 150 (

tiek ijo beprasmis. Ne taip juk raoma i kaljim, lageri,

karini dalini ir povandenini laiv... ne taip. Tad baigdamas a nepamirau parayti: tavo atsakymo a n nelaukiu,
inau juk, kad neraysi, leisk bent man tau rayti, patikk,
man tai bus didi paspirtis! Daugma taip, tokiu stiliumi. Ar
galima dar aikiau maldauti to atsakymo? Turbt ne. Man
rodos, a jau mokjau rayti laikus, yra moni, kurie ir
iandien juos saugo, bet tai, inoma, visai kas kita. Buvau
beuklijuojas vok, jau ikiau lieuv lytelti siaur klijin
juostel, bet mai topteljo: padarysiu tau, Tla, tikr staigmen! Padjau laik spintut, trakteljo menkas uraktlis ir a nuskubjau Pedro atelj", ji buvo kaimynystje.
Pabeldiau sutart enkl, Pedro atidar, ir a net dusdamas
i jaudulio pareikalavau: nupiek mane! Pedro, inoma, m
maivytis, jis, girdi, ne portretistas, bet juk a inojau - arus
pieia puikiai, o man aro ir tereikjo! Pakutenau jo savimeil, pagyrs kelis darbus, nuteptus jau ia, savo malonumui. Girti, rodos, irgi mokjau, nes Pedro, sumurmjs apie
atlyg natra", liep sstis prieais lang ir atkimo tuo buteliuk... aras jam ities pavyko, i pradi buvau sumans
net sieisti - jau toks vargeta, toks tipikas girtuoklis! Bet
padkojs nulkiau bibliotek - kiau ar vok ir dabar
jau uklijavau... inojau - tu vertinsi mano pastang, jei ir
neatsakysi korespodencij, kaip a ir praiau...
Dabar tik beliko mesti laik pato dut. Oficiali
tvarka ia buvo tokia: mesk savo laikut d prie vart,
lagerio kieme, j smalsiai perskaitys uolus cenzorius operatyvininkas, itaisys klaidas ir isis, kur reikia... Nemaiau
n vieno kvailio, kuris taip elgtsi, nebent alias naujokas

) 151 (

ar pusprotis. Anksiau, kol tupjau prie konvejerio, negausius savo laikus patikdavau eksurnalistui ir mgjui poetui Inocentui Vaclovui Venislovui, itin jautriam neteisybei ir
smurtui vyruiui - jis nuolat vaikiodavo su mlyne poaky
ar bent sukultais akini stiklais - ustriakai" negaildavo
netgi Don Kichoto! Vivere pericolosamente! - kaip nuostabiai itas pasiptlio Benito posakis Andropovo laikais tiko
galybei vairiausio plauko moni! Nuo geleinkelio sargo ild
partijos ar mafijos tzo. Nuo stoties ldenvagio iki tankerio
kapitono. Nuo skvero plataks iki Moter tarybos efs...
Dabar savo laik galjau isineti ir pats. Tad kit ryt
susiruoiau pavasarjant miest - su imtasile, mlyna
berete ir juchto sunldais bateliais; visai nesidrovjau itokio
savo garderobo - anksiau gatvse pasirodydavau ir skurdiau
apsirengs, net apdrisks. Dabar visas mlynas, bet tvarkingas, net juchtas blizga. Nagi, kur tu, Domicle?
Laik dl viso pikto sikiau marldni uant - kas
ino, kas aus nedidel sdinio kontrolinje bdelje praporo galvut? Tiesa, ileidiant miest sinig" beveik
netikrina, tam paprasiausiai stinga laiko, vien umiesio
statybas ir preki bazes kokias komandas ivea kasryt! Utat atsigriebia grtant: netingi, jei kokios, ir klyn apiupint, kit, irk, ir nuauna. Bet vis tiek vakare zonoje liejas
degtin... vynas... odekolonas... rsio kamputy imi ir sutinki
padrusiom nuo tablei akim mogyst, tarsi klijuose ar koje klimpusi mus, tokius ia vadina zamurovannyj"...
Paiupinjau laik po marldniais... Kai eini vienas, vis
tiek neramu, nelygu cerberis, be to, vakar pagavo du rimtus kininkus, neanius uaniuose valdikas paklodes,

) 152 (

tai kas, kad murklinas, neskalbtas. Lagerio valdiai tai labai nepatinka - abu udar trium" P Kapitula. Vis sakau - lageris", virininkams tai irgi baisiai nepatinka, jie
sako profilaktoriumas" arba kaip pacientai - eltp". LTP,
vis rusikai, kaip ir visi ms popieriai ia. Leebno trudovoj
profilaktorium. Lager trudovoj povinnosti", taip iifravo
it abreviatr vienas mokslinius rusas. K gi, udraud
jam ir pasimatymus su Marusia, ir siuntinius - jei tau lageris, tai ir mums lageris! Prieast, aiku, sugalvojo kit, ia
tai jie tikrai iradingi - itas mogus, atseit, lenda prie jaun
rubuili... itaip ir Marusiai perdav.
Laik, inoma, laimingai ineiau. meiau j ties paiais
Auros Vartais, pro juos ir pasukau miesto tirtum, iaip
sau, kart be jokio tikslo. Jau ilgiau nei pusmet keniau
blaivyst, net veidas isilygino. Ijs n nebandydavau saikingai gurktelti, nors buvo aib toki, kurie mieste spdavo
ir igerti, ir isipagirioti. Arba turdavo nuolat paruot penkin cerberiui - kyt panosn ir tasai jau nieko nebeuuosdavo - nei degtins, nei vyno. Bet a n nebandiau - pernelyg
vertinau savo rami vietel bibliotekoje, o ir pinigo niekad
neturjau tiek, kad pakakt susimokti u saug grim
patal. Leidausi emyn pro apsilaupiusi Filharmonij, pro
ms darbios vyrijos restauruojam Astorij" ir mai
pandau usukti Parod rmus, atsissti t pai viet,
kur pirmukart ivydau tave ir... ir nieko. Pasdt. Igerti kavos. Niekur dar neparayta, kad pilieiams mlynais rbais
nepardavinjama kava. Tiesa, rizikavau ia sutikti nemaloni pastam, bet rm kavinuk buvo tuia - sdjo tik
pusgirtis Romanas Bkas - piktas, susivls, be klausytoj.

) 153 (

Paguldiau savo imtasil ant palangs, atsineiau kavos ir

kiet riest. Patogiai atsisdau ten, kur ir buvau numats, ir
kantriai laukiau - atsisuks Bkas ar ne? Juk mato, juk ino!
- Visk inau! - subaub jis n neatsisuks. - Visk! Visk.
Tada pasikl, nujo visas juodas prie kavos aparato ir sugro ne ten, kur sdjo, o pas mane - dribteljo tavo, Tla,
viet". Na mat, pamaniau. Neymiai keiiasi tie patys veikjai, dekoracijos blunka, spektaklis spariai juda pabaig traka per siles, plsta tikru ir butaforiniu krauju, krea ir
kraujas, ir vynas, bet jau po kulminacijos - tik ar ji suvis
buvo? Ak, Bkas! Bkas ia niekuo dtas! Kas man dabar
Bkas, rpesi ir be jo gana. O, jis gro ne tuiom - pastat prie mane piln taur konjako, kavos, dar kartel suvaikiojs gro su kakokiu vyniotiniu ir visai kaip tuomet
bendrabutyje sak:
- Gerk!
Kas mane sugund, kas kyteljo koj? Niekas. Usiveriau ir igriau iki dugno - aktyv susidomjim Bko veide
pakeit plati, tikrai nuoirdi ypsena:
- Bravo! Taip ir maniau. Girtuoklis itikimas tik sau!
Galjo dar pridurti: Kovoje su savimi sjunginink niekad netursi!" Bt pritik. A irgi nusiypsojau, atlgau kaip
paildytas kotletas, net sumurau, atsisegiojau mlynuosius
markinius. Bkas visai sugrudo, m kai ko atsiprainti,
teisintis, keikti - tiesa, nepiktai! - ms bendr paiut, ji
pati, girdi... Ek, Bkai, Bkai, galvojau, kad tu inotum, kas
man dabar rpi! Vis labiau svaigdamas vaizdavausi, kaip tu,
Tla, gauni mano laik, be galo nustebusi neiesi j palp,
usidarai ir vienumoje skaitai ir skaitai neatsipldama nuo

) 154 (

teksto mano padrikas eilutes, tyliai krizeni i puikaus Pedro

aro, t. y. i mano aro... dedi vis turin atgal vok, bet
jau po pusvalandio ar dar greiiau vl kopi mediniais laiptais, dar kart perskaiiusi atsidsti ir jau raai raai raai...
koks tavo atsakymas, Tla? Kupinas teisuolio nirio? Rstus... ne, veikiau mandagiai atlaidus, santrus... k gi, a jau
pats sugebsiu pajusti visus niuansus...
- Ei! Kas tau? - Bkas krutino mane u mlyno peties. Kavos gerk! Pala, dar atneiu!
Jis ne juokais susirpino manimi, buvo juk ne vakar gims, inojo, kas man gresia, jei uuost!.. Tad gird kava,
kartojo t pat tekst, o pats mauk tai konjak, tai lykt
lietuvik din. Visiems mums ten vieta! - sak jis. Visiems
mums, gatvi artojams, apsiikusiems menmogiams... o
tu vienas kenti! Graudiai mane velg Romanas Bkas,
perdjo mano kani, net band j sudvasinti... Palikau j
vienut vien, tik ieidamas tarpdury sutikau moter varno
plaukais ir odinm kelnm - maiau, kaip ji prisdo ir apkabino maestro per peius. Iki penktos valandos - tada jau
turiu sdt prie langelio ir pradti knyg keitim - liko dar
marios laiko, tai man taip atrod. Bkas buvo davs, deimt
rubli, juos irgi reikjo gudriai paslpti, kavai dar pats utekau. Tad ir griojau j kur rasdamas, bet kojos paios nuved
ant dengtojo tiltelio, nuo kurio prie pusmet ir pakliuvau
milicijos dip: jis nugabeno mane blaivykl, o i ten
kart nebeileido... tai jis, dengtasis, senas pastamas!
Pasveikinau kelias valias varnas ir t grafikos dstytoj su
Schnauzbart". Jis nustebo ivyds mano uniform, bet jau
turjau paruos paaikinim: sidarbinau mat Geologijos

) 155 (

valdyboje, tad ar nuostabu... Jis nusikvatojo nepatikjs ir

nuirgliojo vytint stiklais savo institut, o atsigrs tik
pagras ilgu talentingu pirtu. Kakodl itas susitikimas
mane smagiai nuteik, a tuoj sumeiau: penkis rublius a
galiu ramiai praulioti, o kit penkin pasiliksiu ipirkai! Saliamono galva - imaukiau vis butel vyno ia pat, ant tiltelio, vilgiodamas tavo aidus langus, galvodamas apie savo
laik keliaunink...
Bet nepadjo n penkin - stvr mane u apykakls, nugrdo trium", dar apkvaitus nupe atipusia ldrpimo
mainle ir stm dvold kamer - nakonec i etot... bannyj
inteligent nadralsia! Tiu ti, Vorkuti!
Penkt ryto pakl ir atm vatin iuin. Gultus prirakino prie sienos - ia mat tokia tvarka. Kit dien, kai nustojo
svaigus galva ir labai sigeidiau rkyti, mane aplank Andeika - vytjo anapus grot, tryn delnus, - be galo diugu
jam buvo matyti mane ia, poemy! Isived koridori paldaus, kur atsarginiai raktai, dar kako. Tris dienas dusau po emm, tada jau ileido. Sudie, biblioteka! Ten jau
sdjo Andeikos prote: toks maas mulkis storu upakaliu. O mane vl pasodino prie konvejerio - nuo ryto iki vakaro. Dabar jau tik perpiet galdavau nusileisti didiulio
ms korpuso rs - tokiu metu ten ir atnedavo sn jau
patikrint laik. Numesdavo ant suolo, ir prie jo kaip mat
susiburdavo dar susirainjantys su pasauliu ligoniai - Inocentas Venislovas pirmuiausiai, jis aktyviai korespondavo
su Moter kaljimu, gaudavo aibes laik ir kone vis laisvalaik praleisdavo atsakindamas juos. Taip, laikus stildelio
vergai gaudavo jau atpltus, patikrintus - lagerio kancelia-

) 156 (

rijoje etat turjo tokia nieko sau, lituanistik universitete

kandusi mergul, ji gal tik viena i administracijos ir temo, kjo lietuvikai. Visas jos darbas ir buvo skaityti ir skaityti
kupinus meils, neapykantos, pagieos, gailesio, apmaudo,
kerto ir panai emocij prisodrintus laikus. Be abejons,
turjo sral - kuriuos korespondentus dera itin atidiai
; sekti, kuriuos ne taip grietai. Nors cenzor sdjo maam
i
; atskiram kambarlyje Kapitulos pakraigje, nors tas skaityi mas nekl jos gyvybei n menkiausio pavojaus, Dangirut
l (ar Dangerta, a j girdjau aukiant tik Dange) gaudavo
j kaip ir kiti visai neblog pried prie atlyginimo u pavojini gas slygas". Jokio pavojaus nejaut ir cechuose trisianios
jaunos merginos bei mitusios moterls - jos dirbo meistrmis, kontroliermis, visos atjo ia tik paviliotos to priedo"
ir visos baisiausiai bijojo prarasti tok nesunk ir tarsi neblogai atlyginam darb. Visos aliai vien buvo pasiraiusios
i pasiadjimus - Dangerta, inoma, irgi! - kad ne tik neis
jokius intymius kontaktus su profilaktoriume besigydan iais asmenimis", bet ir nene jiems gyvenamj bei darbo
f zonas degtins, vyno, alaus, odekolono, arbatos, dant pastos, bat tepalo... citrin, kakavos, okolado... vaist, ginkl,
sprogstamj mediag - ninieko! O jos, beje, n negalvojo
I neti. Nebt ne, net jei ir bt leidiama. Dar ko! Jos gan
j grietai laiksi duotojo odio ir ukalbintos nekdavo tik
apie darb, idirb, aliavas... Keiksi jos nuostabiai - senoji
$ Daevska bt ia gerokai praturtinusi savo banal leksiko

n. Buvo godios pinigo, ir nors mus cechas tik tobulindavo

; ruoinius - plastmasinius kauelius elektros skaitikliams,
j jos vis tiek rasdavo k parsineti namo: tai marls, tai aceto
) 157 (

no, tai kakokio skysio, kuriuo bdavo valomi tie mayiai

langeliai, tie... pro kuriuos js tariai velgiat virtin dar
maesni skaiiuk...
Bet juk net vaikai ino - taisykls tam ir raomos, kad...
Paadai tam ir duodami, kad... Ir kuo kartesni, nuoirdesni, tuo greiiau pamirtami... Kai gatavos produkcijos
sandlyje du kaip paprastai darbo zonoje mirinjantys praporikai uklupo - in f l a g r a n t i ! - jaun dar vitel, kuri usimerks dulkino buvs bokso meistras, didelio triukmo niekas n nekl - vitel t pai dien ivar lauk, o
boksinink deimiai par patupd t trium", poemin
izoliatori. Bt gal n netupd, bet galnas dar spjo nokautuoti vien cerber, o kit pavadino rusu, nors tas ir buvo
pats tikriausias rusas nuo Vologdos, Smirnovas, rodos, tai ko
dar irst?
Utat kai vos u keli dien tame paiame sandlyje buvo
u f i k s u o t a (ia jau operatyvinink terminas!) intymiai
santykiaujanti praporiko tefakoviiaus ia dirbusi monel, triukmas kilo jau kit akimirk, nes dav ne kas lotas, o geriausioji Vandos tefankovi darbo draug. Praporai
griuvo i klumpi: smulkutis, lakuotas kavalierius tvark
stambi bob, pasilips ant tuios ds! Rizikuodamas
nugriti, jis vis dlto dar savo, o toji, atsukusi jam plaias
strnas, net engus sekliams tebevaitojo, davai, dorogoj,
neostanavlivaisia, tut suki chodiat! tefankoviius nespjo,
bt tiloiausiai umus ir mon, ir jos partner, elektromonter i Panevio. J, beje, tuoj perkl kit Girtuokli
kaljim pakaunj, - ten laik jau pagal kitokius straipsnius
baustus vyrus. Ir ten, atrodo, jam seksi neblogai - i paskos

) 158 (

atseks girdas tik pakl elektromonterio reiting. Itvirkls

ceche neliko t pai dien, bet pats tefankoviius niekur
nedingo ir netrukus tapo tikru siaubu - retas praslysdavo
pro jo kontrol, o jam budint zonoje i lp lpas sklido
signalas: Dmesio! tefankoviius!" Jis netingdavo nulsti
atokiausius zonos kampuius, o itin mgo rs - ia buvo
aib ma staig" - rb kaitintuv, duai, individuali
maisto produkt saugykla, patalyns ir drabui sandliai
bei lariokas" - kioskas, kuriame ligoniams buvo leidiama
pirktis higienos reikmenis bei truput maisto. Incidentai kildavo nuosavo maisto sandlyje - ia kiekvienas turjo stali
su numeriu, o tie niekad nerakinami staliai kl ustriak"
smalsum ir godul...
Kasdien usukdamas rs laik irti - anksiau ten
eidavau nebent du - matydavau tefankovii tykant au' kos, jis jau visuomet rasdavo prie ko prikibti, o ypa kentdavo smulkaus sudjimo, rudaplaukiai, strazdanoti ligoniai...
Net gavs tamsoje dantis, tefankoviius neatlyo. Man
jis buvo kakodl palankus - kart, usuks bibliotek, net
nesulau k tik pakabintos spynels,- tiesa, tai atsitiko dar
prie t in f l a g r a n t i .
Tavo laiko laukiau savait, paskui dar savait, o kai ir
tada neatjo, paraiau antr laik - galgi negavai? Bet ir dabar veltui vaikiojau rs - nieko. Ir tik paioje balandio
pabaigoje Pedro atne man tavo vok: matyt, ibalau, nes
Pedro padjo laik ir nieko neklauss ijo. Trys sakiniai:
Laik gavau. Atsisk t eilrat - ...kai lunatikus i Tlos mlynom karietom ve..." Bk sveikas! Tla." Paraymo
vieta, data. Viskas.

) 159 (

Dabar raiau tau kone kasdien. Kuo smulkiausiai apraiau susitikim su Bku, su ponu Schnauzbart", apraiau
Vilnel prie liet ir po lietaus, keliais trichais nutapiau
vakarjant Bernardin peiza; terpiau net kelis trumpus
dialogus su Gerasimu Mucha - juk prisimeni, Tula, t varg
durinink, kuris tirtjo savo poste, bet nesitrauk i jo n
ingsnio? Ir tik gale paraiau - vien vienintel kart - tebemyliu tave... Jokio atsakymo.
Birelio mnes a pirm kart pabgau i lagerio, mat vl
buvau ileistas miest, dirbau bazje. Nusibeldiau net pajr, prie pat latvi sienos, ir tik ta aplinkyb, kad u tvoros
sugrau pats, taip ir nesugautas operatyvinink, igelbjo
mane nuo tikrai rimto naujo termino - itis met... Pabgli susidar kelios deimtys, mus teis vienu kartu - pilnas
sunkveimis su dekoratyvine apsauga - kas gi dabar bgt! atriedjo prie Taryb rajono teismo dur... ten viskas josi
kaip ir prie konvejerio - sekantis, sekantis, sekantis!.. Man
pridjo vos tris mnesius, ijs pro teismo duris jau nesigailjau bgs... vl sukau vien ir t pat vartel vis t pai
vor, taip rods sdint prie tikrojo konvejerio. Ir tada atjo
antrasis tavo laikas, irgi trumpas, bet su klausimu gale: Tai
k man daryti?" - klausei tu. Kodl tu t e n ? Retoriniai Mausimai! Vl raiau tau ir raiau, bet tik vlyv ruden (man
dar kart pridjo devyniasdeimt dien!) atjo priepaskutinis tavo laikelis, j visai nesunku buvo imokti atmintinai:
Praau man nerayti. Tla." inoma, paraiau tuojau pat,
bet dabar jau vien i pratimo vaiktinjau rs - ia aminai sdinjo galudieniai senuiai, tikriau sakant, be laiko
susen vyrai, j bendraamiai laisvje" dar kedeno mote-

) 160 (

ris. Jei didelis skydas su urau Kiekvienas yra savo laims

kalvis!" kieme atrod juokingai, tai kuklesnis transparantas
itam rsyje, virum vargdieni galv, nuteikdavo ikart
lidnai: Gersi be saiko, mirsi be laiko!" iems klipatoms
lagerio rsys buvo patys tikrieji namai: kai garsiakalbis imdavo per visa zona vardinti paleidiamus laisvn girtuoklius,
vargai bt man usikimti ausis, taip bijojo igirsti savo
vard pavard! Kurgi jie i ia galjo eiti - isiadj, isiadti, pusgyviai, benamiai, niekam seniausiai nebepavojingi nei kitiems, nei sau. Pats maiau, kaip Daug miestelio gyventojas arka, igirds apie savo paleidim, pasislp tokioj
lyg uns bdoje po laiptais, kur buvo laikomi luotraiai ir
skudurai - tris dienas i ten niekur nelindo, virkavo usisklends i vidaus, besiartinantiems kalifaktoriams grasino
nusiudysis ir, ko gero, bt taip ir padars, bet j apgavo,
paadjo palikti lagery, tegul tik ilenda pavalgyti! Peralks
arka ukibo ant ito jauko, ilindo - ilas, dubusia krtine,
smailu, apepusiu smakriuku. J tikrai pavalgydino, tikrai
dav adtus du pakelius Primos", o tada iveit u vart,
i paskos nusvied ant sniego imtasil, ryel ir vok su
trisdeimia rubli - tiek jis ia uvargo per pustrei met!
ark su savimi, rodos, nusived kitas panaus pavarglis,
is dar turjo ln kakurioj Lietuvos pasvietj, betgi toki
ark buvo deimtys...
Aminai prirkytas, trokus rsys - ia sdiniuodavo ir
aminieji domino lojai, slaptieji perpirkliai, maiydavosi
ia ir ustriakai" - juos viliojo maisto kioskas, kuriame galjai pirkti tik u ykius graius, o jie, atletai, gangsteriai,
aminai kuo nors nepatenkinti, alkani, ia turjo k veik-

) 161 (

ti - tai atimdavo gaut siuntin, tai atvirai pldavo stalius

su maistu - traukdavo visus i eils ir, k rad, grsdavo
mai... Inocentas Venislovas prigavo ir juos - savo gausius
kompotus bei uogienes privar vidurius laisvinani, nekantriai lauk savo valandos, o kai visa utv pagaliau pratrydo,
kai suvokusi klast lakst ir grasino, Vacys jau ygiavo pro
vartus...
Bet po dviej mnesi mane pagaliau vl ileido miest - kart paskyr kroviku Litenergosnabe", taip vadinosi
i nemaa baz netoli Geleinkeliei kultros rm. ia
su manimi dirbo daugiausia rambs kaimieiai - miesto jie
visikai nepainojo, gimini jame neturjo, o jei ir turjo,
gdijosi juos lankyti. Buvo nemenki bailiai ir skundikai skund mane, kad verduosi poilsio kambary juod arbat,
na gerai, gerai, efyr... U j juk beveik nebausdavo, taip
sau, dl aki - neva vagiama elektra, gadinama instaliacija kokie niekai! Neretai pagalvodavau: o gal ijus i profilaktoriumo ia ir sidarbinti? Darbo ia ne per daugiausia, preks
varios - visokie laideliai, lempos, ildytuvai, kaloriferiai.
Sandlio moterys mans neskund, neskriaud, neaukdavo,
o kartais net pavaiindavo sumutiniais... Bet iki reliatyvios
laisvs dar buvo nearti, spsiu... Niekur neidavau i tos bazs - laukdamas ikvietimo telefonu, skaitydavau atsinetas
knygeles ar su kokiu kolega" lodavau 66". Vengiau miesto, juolab kad ir kitiems monms atjo nelengvas metas:
naujasis imperijos eimininkas, k tik numus Piet Korjos lktuv, jau msi ir savo verg - visa didioji alis jam
pasirod besanti tingini ir dykaduoni irtva! Nuo pat ryto
prie alaus kiosk, turguose, kino teatruose, kitose masinio

) 162 (

susibrimo vietose" m rodytis ir zuiti peiuiti alikai - jie

turjo daug teisi. Galjo tik aptalyti ausis, galjo nusitempti savo visur esanias bstines, kur kalbdavosi" jau kitaip.
Bastnams ir veltdiams, girtuokliams ir benamiams atjo
baiss laikai - valymas tssi be paliovos, diennakt, grups
lenktyniavo tarpusavy, varsi dl premij ir lovs, o a pagalvodavau - kiek j, baudj, reikia, kad visi dirbt? Juk j
imtai, tkstaniai, jie irgi gauna alg, jiems eina staas",
jie turi teis poils... O ms staig plste pldo vis nauji
briai asociali girtuokli ir benami, kuriuos senbuviai vadino banglo" - tai vis nuo tolimojo Bangladeo kils odelis.
Aikiai matei, kad toli grau ne visi jie girtuokliai. Bet planai
buvo virijami - kontingentas jau miegojo klube, ant grind, net scenoje miegojo bent keli tuzinai utlt, suvargusi
vyr. Laikinai, sako, laikinai! - to virininkas Tribandis,
k reikia tas laikinai"?! Kur a juos dsiu!? Bet mons
nebepldo, prasidjo naujo korpuso statyba, buvo ruoiamos
patalpos ir moterims, sklido kalbos, kad panaios staigos
smarkiai pleiamos visoje imperijoje - nuo Pacifiko iki ugrobt Rytprsi.
Tada atjo paskutinis tavo laikas - daugiau niekad negavau i tavs jokio pato. Tu grinai nuotrauk - ne, ne
mano. Buvau tau jau seniau nusiunts t nufotografuot
vaizd pro klubo lang. Nors fotografuoti ia, aiku, buvo
grietai udrausta, bet visa tai, kas draudiama... Taigi grinai man t vaizd pro lang su Vizitiei banyia pirmam
plane ir su vos irimais Bernardinais - nuotraukos kokyb
buvo prasta. Utat ant nuotraukos buvai prilipdiusi ikarp
i kitos - banyi fone eng susikibus ypsanti jaunavedi

) 163 (

pora, abiej veidai man pasirod atgrass. Ne tu ten buvai,

is koliaas rasi turjo man praneti - palik mane viena kart
ramybje! ypteljau - jau stengdavau tai padaryti ir susiruoiau duus. Nelabai ir nustebau laiptuose sutiks dar
neperrengt savo pastam akmenta, ir jis kitados tris
Bernardinuose. Dar viena girtuokli genocido auka! - kteljau, o jis garsiausiai nusikvatojo. Tvirtas, smagus vyras!
Jis n truputlio nesielvartavo dl tokio liepto galo", tikjosi mat greit i ia itrkti, pusmet ir tebuvo gavs. Kassi
veli barzd, bet a velgiau jo rudus slidi batus, juos
pirmuiausia ir isipraiau, - kam jie tau ia, Kaributai, vis
tiek ssi prie konvejerio! Jis ia pat nusiav - imk! Vakare
nusivediau j pas Pedro, supaindinau juodu, grm arbat,
paskui tylenis Pedro vl niko kalinti vario skard - ir talentas neitvr, rublis ia pravert kiekvienam. Mudu su naujoku sinekom. A po itiek laiko pagaliau sutikau mog,
t inant apie tave, Tla! Djausi abejingas, pasiruoiau
atidiai klausytis, bet Kaributas jau buvo visk pasaks: tu
gyvenanti keistai, visikai vengianti moni... taip, jau ten,
Pagudj. lendanti pusrs ir nieko nesileidianti... net saviki. Tavs Kaributas, tiesa, nemats, kalbjsis su broliu.
Taip, Pagudj jis buvs! Puiki, tvirta sodyba, tvora, vartai,
uva! Pasak man ir t miestel, bet adreso, aiku, neinojo...
ak, tas begalinis mano trokimas susirainti!
Betgi tai buvo vienut vienintel inel apie tave.
Prie pat patikrinim nujau muzikant kambar - saksafonistas Giedrius N., man labai graiai papraius, atsiduso
ir sutiko pagroti Kriminalin tango". ypsojosi prie apiodamas pstuk, paskui pamai sijaut, sivar, tarsi pakilo

) 164 (

St nuplauk drauge su sentimentalia, bet dramatika melodija - tokios man iandien ir tereikjo, tokia ia ir tetiko:
! 'rpinanti lankas ir rilcdanti sudrumst dvasi. Tegul.
Vakarinis patikrinimas tvakar itin ilgai utruko - tefankoviius tyia niekur neskubjo, jsaldnjo skaiiuotis vis
U naujo, o mes, gal pusantro tkstanio nelaimli su savo
j&udytom imtasilm, stipom aklina tvora utvertame kiekine. velgiau blausiai mirganias vaigdes, neauktai,
'palusiu greiiu skriejanias debes skiautes ir galvojau:
?tu dabar jau atsigulei, Tla, jau sitaisei guolyje, pro rsio
jiang nematai nei vaigdi, nei t padrik skiaui... ar
tavo galvelje tikrai vien tutuma? Ir: gal tau dar kas nors
pasis mano laikus i Antrojo miesto, j bt tiek daug,
4 Visas paketas... gal tu dar kada imsi, nubusi ir paraysi man
kit trump sakin: Praau man rayti! Tla."
1
Na, pagaliau! Pagaliau suskaiiavo, lentel su galutine
Buma perduota budiniam karininkui, kaliniai pasklido po
i
;

kiem, suibo cigarei ugnels. Kaip kasvakar... O tu ten

miegok, miegok ir nieko nesileisk... a juk dar sugriu, iI vogsiu a tave... sumoksiu didel ipirk... keturiasdeimt
kupri, apkraut auksu ir brangakmeniais, ar pakaks?..
i

) 165 (

IX

iaur nuo Dnepropetrovsko piramidini topoli linijos

ima retti labai pamau. Ne, j vis dar gausu, topoliai tebeeina pakelm, igeltusi stepi horizontais, skiria stanic nuo stanicos, bet vis dlto retja, nes kakelint kelions
dien mai j pasigendi - nuobodi, aukt, visur vienod
piramidini topoli, kuriuos, inau, dert vadinti tuopom,
bet tuopos tebnie Lietuvoje, dvaravietse ir Ras gatvje senos, ipuvusiais viduriais, tuopos, dl kuri pk ginus
kartais sivelia ne tik gyventojai, bet ir visk imanantis radijas; vieni teigia, kad tik tuopos grynina tirt miesto or,
kiti aukia, kad tie visur kiaurai prasismelkiantys pkai sukelia baisias plaui ligas; taigi tebnie tuopos iaurje, o ia,
stepse, Kryme ir kitur - piramidiniai topoliai, slavikai tai
skamba beveik kaip malda - piramidalnyje topolia!..
Ir orai iaur nuo Dnepropetrovsko vsta tik pamai. Galima sakyt, jie net nevesta, tik visi kratai i lto apsitraukia
pilkva plve, nevilt varania migla, i kurios neplstels
nei vjukas, nei skystas lietus. Nors kai vilki vienais languotais markiniais, plonom rudom kelnm ir avi lengvais pus-

) 166 (

baiais, kai urzgia tuti viduriai, o u kabinos lango proal

vokia sunks, ilti kukurzai, lietus tau vis tiek ne draugas. Bet kas tau dabar draugas? Gal jau niekas.
Tikriausiai nieko nra siaubingesnio u milijoninius
; miestus iltuose kratuose. J negelbsti nei piramidalnyje
topolia, nei skambiausiais vardais pavadinti parkai, skverai
bei aikts su klaikiais betoniniais fontanais ir aptrupjusio! mis skulptromis - ne, ia ne Atnai! Purvo ir skurdo, inia,
1 rasi visur, net klestiniose alyse, kiek nori jo ir ms alsvai
i
pilkoje tviklje, tik Piet nyka ir nevara dar klaikesns,
I ten milijoninius miestus reikt tiesiog udaryti, mones
evakuoti j kokias stanicas, chutorus ar bent vis krat ap1 sodinti tais gailiai dvelkianiais topoliais, nebtinai piramidiniais. Tik kur tuomet o kvieiai, kukurzai, saulgros?
ionykiai juk aminai jas gliaudyt ir gliaudyt. Ne, sunku net sivaizduoti k nors nykesnio u milijonin miest nususint utros, apnet dulkm, alkan, pikt, atar keleiviui! Gal kam nors ia ir gera gyventi, bet netgi Dnepro
platyb man pasirod klaiki - jo pakrantse - lagnose ar limanuose, net neinau kaip pavadinti - ant surdijusi poli
saulje kaito dar baisiau surdijusios, vaiduoklikos skardins bdos - i pradi pamaniau, kad ir ten gyvena mons.
Ne, kreivai ypteljo vairuotojas, ne, ten kateri ir motorini
vali pairs, katerius ten laiko. Matai kaip! Neumatoma
galyb t pairi, jos atrod panaios apleistas kapines ant
vandens, mirusij miest - nir, nepaisant ilpinanios
sauls...
Tai mat, Tla, atsikapsiau iki buvusio Jekaterinoslavlio. Gigantas abipus Dnepro. Milinika geleinkelio stotis.

) 167 (

Grsminga futbolo komanda. Ir mrai, mrai, mrai. alia

t prieplauk, t kapini vir ups, vairuotojas mane ir ilaipino. N neiopteljs apie atlyg - pats mat: k i tokio
paimsi! Viepatie, galvojau, traukdamas skurdia priemiesio
gatvele, jau treia diena kelyje, o dar tik itas neumatomas
kaitroje miestas! Tai kiek dar teks kapstytis? N gragalio kienje - tik rausvas, paleidiant i profilaktoriumo grintas
pasas ir rudas sportinis krepys, irgi tuias. Kiekvien praeiv
teks dabar kamantinti - kaip ia nusikasti Kijevo plent.
Per toki kaitr Zaporoje neklausinjau - nuklydau visai
eit on ir varge, varge! - patekau metalurgijos kvartalus, atsidriau netoli garsij Zaporostalj" lydymo krosni.
Siaubas! Tiesa, ten irgi jo keliai, krutjo autobusai, mons
skait laikraius ir nuo ankstyvo ryto gr al, bet dar kart
sakau - siaubas! Atgij Zaporos kazokai n joki laik sultonui nera sprukt alin. Kaip jie ten gali gyventi! Kiek tik
umatai, i vamzdi, kamin, krosni kyla, plasta liepsnos,
veriasi dmai, mirga kibirktys! esys irgi ne io pasaulio.
Jekaterinoslavlyje itokio pragaro nr, tas tiesa. Antai
tramvajaus bgiai, visa galyb. Skurdi ol, rdys ir lentel:
Linija vremenno ne rabotajet!" Utat alia bgi guli tuias
alaus butelis, u metro - antras. Dar vieno kakl matau kyant i iukliads. Jau is tas. Itis valand duoduosi, kol
pasiekiu miesto chimeros centr. Tai kur tas Kijevo traktas?
O, pilieiai ia tikrai paslaugs, ikart puola aikinti. Kol savj variant dsto plikas ddul, kiti trys lyg ir pritaria jam,
bet vos jis baigia, visi trys ima aikinti visikai prieingai,
kvailina sen... susiginija, kone kimba atlapus... a dlinu
alin, mane jie jau pamiro...

) 168 (

tai jis, Kijevo plentas, kelias ito stepi krato ird, kepenis ir inkstus! Asfaltuotas, platus, padalytas eias juostas, i tolo urzgiantis kaip apokaliptinis vris. Plentas darbininkas, kaip sakoma iuose kratuose, o ir pas mus. Tik a
toks nusikals, kad n nestabdau t main kolei kas. lipu
kakok umiestin kledar - kuo toliau i ia, kuo greiiau!
1 Nelaimingas miestas Jekaterinoslavlis! Nors radau jame
i penkis tuius butelius, skmingai pardaviau juos priestoio
i kioske, pirkausi limonado ir didel minkt band, dar ilt.
|
limonado butel vl pardaviau, sigijau tris talonus, bet j
i neuteko - visur dvigubi tarifai, kakokia moteris atsidusus
Umokjo u mane - nejau tikrai taip varganai atrodiau?
Dabar tai jau stabdysiu! Kok ma automobiliuk su
i minkta sdyne. Dar ankstyva popiet, jei seksis, nuriedsiu
bent por imt kilometr. Jei seksis!
Sustojo, iteljo alia baltintos kavos spalvos iguliukas. Vairuotoja, okoladin blondin, maai kas ir paslpta.
Keturi deimi amazon. Ai, dkoju u Marlboro",
ai, u gurkn narzano. Bet jos domesys tutuojau atslgsta ivydus nusilaupiusi mano od, rausvas nuo nemigos
> akis ir vos besilaikanius ant koj batelius... Nutyla n nesivaiavusi. Tuo geriau. Ramiai patylsiu jos pramatniam
j pavsyje...
Tla! Ar pasakot tau, kaip a pakliuvau it piramidini
topoli al? Ogi labai paprastai. Man juk buvo vis tiek, kur
} keliauti. Nuvyks Minsk, diaugiausi dar, tikjausi visk
pamirti: ir tave, ir blausi padang vir girtos Ras gatvs,
, Vis t purvyn; vyliausi netgi, kad duonis, pagraus mano
nervus ir vidurius, ilgainiui aprims ir a gal sikibsiu net

) 169 (

kok nors gyvenimo kyul ar lsiu jo plyel... N velnio!

Nieko a nepamirau, ninieko. Gal a n pats labai nesistengiau, nes i tolo maiau - naivi iliuzija! Guostis, austi
svajas, kurti svaigius planus galima nebent tupint u spygliuotos tvoros, ijus i ten, jie ikart sublikta - tyliai, be
garso, neskaudiai, kaip pradurtas guminis kamuolys: vos
nypdamas ieina oras ir jau viskas. Bsiu atviras, Tla,
nors tau ir nereikia ito. Paklausyk! Tas aminai sakinjantis radijo takas, tas menkiausioje profilaktoriumo patalplje (net tualetuose!) pakabintas tarkalius - toks ir toks, mar
ten ir ten! Pas brio virinink! operatyvin skyri! med.
dal! - kartais transliuodavo ir perdm optimistik Vilniaus
radijo program. Grs i vimdyklos", susirangs savo antram aukte ant iuinio, norom nenorom klausydavausi
kokios nors valandls spaliukams. Kada panorjs to tako nenutildysi - jis bdavo ijungiamas tik prie umiegant,
vienu kartu visoje staigoje, prie tai perskaiius bausmes ir
paskyrimus naujus darbus. inia mane pasiek rb kaitintuvje: buvau unes ten savo iuin ir darbinius rbus.
Pedikuliacijos - kad inotum: utltumo! - urnalas ia buvo
uoliai pildomas, utlm aptekti personalas visai netroko.
Palieji gyvulliai nebuvo labai dani, tas tiesa, bet nebuvo
ir retenyb. iuinio galjau net nenet, bet atsirado gera
proga - isikraust alia mans guljs toks dvasnel, kuris,
praleids ia metus, taip ir nesuinojo, kur yra duai. Tai it:
laukdamas, kol nuo kabli nuims rbus ir imes kart dezinfekuot iuin, per radijo tak igirdau: Vilni atgabenta didel brolikos Baltarusijos dails paroda... joje, alia to,
to ir ano, galima pamatyti ir Marinos Peiui gobelen bei...

) 170 (

ia transliacija nutrko, radijo dut sutrakjo, sublerb

ir vimdyklos" gydytoja prarkytu bosiuku m vardyti savo
klientus, kuriems privaloma nedelsiant... Man tas pragaras
jau buvo nueitas etapas, - skaiiavau paskutines dienas girtuokli laive. Tik pagalvojau: bt bosiukas ms vambryti
akimirksniu anksiau, niekad nebiau atsidrs nei Feodosijoje, nei kruvina tvanka pasruvusiame Dnepropetrovske...
Juk igirds apie tuos Marinos Peiui gobelenus, net krpteljau - taigi ia ta pati Marina! Viskas sutampa: gud paroda, gobelenai ir Marina! Su ja mudu susirainjom be galo
seniai, man tarnaujant karinse oro pajgose; aptikau jos
eiles Literatra i mactastvo" laikratyje - buvo nuotrauka,
kelios eiluts apie autor ir pluotelis lyrikos. Paraiau tada j
kadr skyri - Marina vos baigusi institut dirbo dailininke
tekstils kombinate. Vliau ji netiktai netgi aplank mane
armijoje - pusdien klajojom po garnizono puynlius, bet
nieko daugiau, dieva. Juolab kad pas mane jau buvo atkakusi Lavinija - ji lauk kaimo trobelje, kai uduss atbgo
Pitas Guskovas - pas tave atvaiavo! - Lavinijai pasaldau,
kad mane skubiai kvieia j meteostot. Akimirksniu viskas
atgijo - karinis Maiulii aerodromas, smulkut, iblykusi Marina Peiui, su siaubingu triukmu kylantys tolimojo
; veikimo bomboneiai, ms meteorologin stotis prie pat
kilimo tpimo tak ir bejg Marinos rankel, mojanti man
, pro elektrinio trauldnio lang... Mudu dar ilgai susirainjom po to vizito, pltm vienas kito akirat", o paskui viskas
Ikart nutrko - a demobilizavausi. Beveik penkiolika met
nieko negirdjau apie Marin Peiui, o it: toji bejg rankel
iaud, surio tokius gobelenus, kad juos atve net Vilni,

) 171 (

paskelb per radij ir laimingo - bet juk nelaimingo! - atsitiktinumo dka a igirdau...
T pat vakar paraiau Marinai laik ir tik tada miau
sukti galv, kur j pasiuntus. Galop uraiau anos respublikos Dailinink sjungos adres - jei jau tokia garsi, turt
jai priklausyti. Ir tiesiog apstulbau - atsakymas atjo po keli
dien. Ir koks atsakymas! Kupinas entuziazmo, auktuk,
itiktuk, maloni dviprasmybi! Marina gyvenanti viena,
auginanti atuonmet Maksim, dstanti, kurianti, raanti... begal troktanti ivysti mano miel veid, kurio, girdi,
niekad ir nepamirusi. ia tai naujiena! Dabar paraiau jai
visk - ne visk, inoma, bet prisipainau, kur ess ir k
veikiu. Ir kart laikas i Minsko neutruko ateiti - dabar
jau laipins irdingos uuojautos, suvokimo, gailesio... kaip
man viso ito stigo!
Susirainjom taip intensyviai, kad, grs i cecho, jau
inojau: ant lovos vl rasiu stor vok nuo Marinos - j atnedavo paslaugusis Juozukas, kuris dirbo nyrium", t. y.
valytoj, ir perdien trindavosi korpuse. I gausi laik paaikjo, kad Marina, kaip ir a, labai vienia, kad a jai tinku
netgi bdamas tokios staigos kaliniu, nors, inoma, ji tikisi, kad... Kone kiekvienam laike ji pindavo po kok bais
nutikim i savo aplinkos: patale sudeg, suspragjo girtas
kaimynas, kitas kaimynas kamiatraukiu idr paiutei
ak... prisisiurb nuskendo du jauni vaikinai, ir kur - balutje! Visa tai Marina mokjo vaizdingai, nenuobodiai aprayti, tik panai istorij a jau buvau prisiklauss abipus
tvoros - pilnas ausis! tai uvakar... neitvrs grasinim,
tualete pasidiov visai dar jaunas vyrutis nuo Kupikio...

) 172 (

dirbom kartu. Kit, bgl, rado ant Kauno mari kranto kojos krante, galva vandeny...
Patyrusi, kad mano gydymas" jau baigiasi, kad mane
tuoj paleis, Marina para tiesiai: kaip ten bus, matysim, o
vos ijs, vaiuok pas mane Minsk! I ia vyksime visi
trys - taigi ir Maksikas - Abrikosovk, ji netoli Feodosijos,
buvusios Kaffos, ten gyven jos artimi giminaiiai, pabg
Krym tuojau po karo, dabar jie ten jau gerokai prakut.
Marina, matyt, buvo inteligentikas mogus: Lietuva jai rodsi esanti kultringi Vakarai", kur mons - blaivs ir besiypsantys! - vaikto aligatviais, geria kav ir nespjaudo
ant vejos. Tad tarsi teisindamasi ra man, kad ne i gero
gyvenimo jos teta ir tetnas um totori gyventas emes,
j pai trobas faistai suplekin iki pamat... Ta proga net
usimin apie Chatyn, nes Katyns tikriausiai n nebuvo
girdjusi. Po istorinio ekskurso ji vl nedrsiai primin, kur
veda girtuoklio keliai, kuo jie baigiasi, ir tikrai skaudiai apra savo naujausi apsilankym gimtajam kaime alia Volkovysko: tvas su pamote geria be provaisi... bulvs pva,
kopstai sugrauti kirmin, o jie abu nuo ankstyvo ryto girti
kaip pdai... akys migla aptrauktos, tvas jos atvaiavusios
ikart n nepaino... Jos netikras brolis, tiesa, jau sugrs
i tokio paio profilaktoriumo, kokiame a dar tebesu udarytas, tik kas i to: darb jau pralak, dabar geria kasdien
kaip vris... ieina atseit uvaut ir geria geria geria... Ji man
nera tiesiai - negerk! - ra i tolo - matai!
Ieidamas pro geleinius vartus gavau du imtus atuoniasdeimt keturis rublius, tai kiek ukaliau beveik per
dvejus metus! Kadangi atlyg imokjo penkinm, pluote-

) 173 (

lis banknot atrod kone solidiai. Melsvi, nuiurinti ir dar

apynaujai piniginiai enklai krito vienas ant kito, mintyse ir
a drauge su kasininke juos skaiiavau, o manyje tnantis
velnias irgi skaiiavo: butelis, butelis, dar vienas butelis...
Tai jau ne - imt rubli pasilikau, kitus - pirmukart
gyvenime! - pasidjau taupkas. Ir blaivas, pablyks, su
akvarelini da dute Maksimui, susiruoiau firmin
traukin Caika", lakstant tarp keturi sostini.
Pamirau pasakyt vien gan svarb dalyk - Marina buvo
luo. Kaip ji pagimd t stamb bambl beveik kvadratine galva, a tiesiog nesivaizduoju! Ji pati pasisak: Cezario
pjvis. Su gda prisimenu, kaip a nusivyliau pirm kart
j ivyds - tada, armijoje dar, o ji tok keli davsi, i Baranovii atkako. Angelikas veidukas, dailios rankos, pilna
krtin ir... kupra, tikra kupra kaip jauno dromedaro - Marinai tuomet jo vos dvideimt antri. Peiui buvo nuoirdi,
linksma ir atvira kaip didiuma menikos natros slavi,
nors dek a bandiau tildnti, kad jos proseniai kalbjo tik
lietuvikai, be abejons, dzkavo, ir tik vliau... Ji tik ypsojosi, o kart pasek ir savo sakm: ne, ji negimusi kupre, tai
tvas... tatusia... gro kart siuts, girtas ir nutrank visus
nuo krosnies emn, ten jie miegodavo... stuburas jai ikrypo, uaugo ita kupra... Ir tam tatusiui ji iandien vea i
miesto dovanas - marldnius, papirosus... - ir verkia, matydama j toliau maukiant...
tai kaip, Tla, k tu pasakysi, igirdusi toki istorij?
Marina jau buvo nupirkusi bilietus tolimj Feodosij,
tikriau, Simferopol, - i ten mus visus turjo paimti jos kiti
giminaiiai - pusseser ir jos vyras, ms bendraamiai.

) 174 (

Jau saldau: blaivas atjau geleinkelio stot, sigijau bij liet Minsk, naujus laikraius, bet, likus dvideimiai
! minui iki ivykimo, praskydau: bufete nusipirkau litrin
j butel vengriko vermuto, permokdamas bene tris rublius,
i
neitvriau mat. Toldo paio vermuto, Tla, kok mudu grIi. me tada, Yuppi Du" kavinje, ar pameni dar? Lauktuvi
nu'v
| veiu, tariau sau, grsdamas butel krep, bet jau u umsko nutrkiau skardin kamt, nugriau mauk ir usukau.
Parks tambre nugriau dar - daviau ir alia sdiniam,
!I pleiskanom apkritusiam pusamiam vyrui - taip jau grauf diai dirsiojo, kad irdis sugrudo: te, mogeli, pilk ant savo
arij, gesink, matau juk, koks nemielas tau itas gyveni; mas, itas dvokiantis traukinys ir, ko gero, namai, kuriuos
dundi su pusmaiiu kruop...
Marina tik atsiduso ivydusi mane ir puol ant kaklo, taip
puolama rusikuose filmuose apie kar. Apkabinau jos liekn talij viena ranka, o ldta ranka t kupr - per penkiolika
met ji nei sumajo, nei iaugo... Naktis jau buvo, Maksiko ji neadino. Ikep kiauinien ir netgi itrauk pusbute5 l vyno, likusio, matyt, nuo kokios puotos, gal net Naujj
met... Bet rytoj! - ji atsistojo ir rimtai atstat delniukus
priekin - n lao! Skubiai sulinksjau - da, da! Bet ryte nuj js parduotuv duonos - Marina su Maksimu gyveno didlcaimio Minsko pakraty, pelktoj plynj netoli aerodromo stvriau ir kelis butelius alaus - vien igriau ia pat, iuk liname kieme, kitus tris parsineiau - alus yra alus. Mano
< globja - o kas gi daugiau? - tik priekaitingai vilgteljo,
bet nieko nesak. Mat Maksikas, negraus ir be galo draugikas berniukas, paiu laiku m rodyti man savo paveikslus,

) 175 (

skulptrles i plastilino, k jau ia besakysi. Lygiai taip pat

priekaitingai Marina nuvelg mane jau traukinyje, kakur
u Charkovo, kai suimtas nepakeliamo kelions nuobodio
per siaubingai kretanias vagon sandras a nusvirduliavau
vagon restoran ir vienu mauku imeiau ten dvi stiklines
desertinio vyno - baisios lyktyns net neirankiam grovui.
Vos alsuodami tvankiu plackartinio vagono oru, vis artjom
prie saultojo Krymo, apsupti snduriuojani arba valgani tarybini moni. Jie tysojo ar judjo pusnuogiai, lind
tik plonas mlynas trening kelnes - tiek vyrai, tiek moterys. Ir man su Maksiku tokias apdairiai jau buvo parpinusi
Marina, kaipgi. Baig valgyti sidtas vitas bei kietai virtus
kiauinius, bsimieji kurortininkai dabar triauk dar iltas
virt kukurz burbuoles - tokias ia pardavinjo i pintini
stotyse ar tiesiog nuo perono pro langus. Su virtomis burbuolmis pasirod ir piramidalnyje topolia - velgiant pro traukinio lang, bene vienintelis skiriamasis enklas, liudijantis,
kad tikrai riedame Pietus - karta jau buvo ivykstant i
Minsko. Vis ms lauk nedidelis pusiasalis, kuriame stebuklingu bdu susikema, susigrda imtai tkstani moni i visos imperijos pakrai bei centr. O dar atsiranda
vietos ir nuoalioms, saugomoms budri sargyb imperatori bei bajorin viloms. Simferopolyje, vos ilipus i vagono,
ir mus pasitiko milinikas skydas su daug adaniu urau - KRYM - ZDRAVNICA STRANY!" Marinos giminaiiai

su padvtu moskviiumi irgi jau lauk. Per tvanki nakt

atlkme Abrikosovk, nyki gyvenviet alia Feodosijos.
Ilgainiui nustojau kreips dmes tuos vaisinius bei darovinius vietovardius: Gruevka, Vinogradovka, Cibuliovka,

) 176 (

Viniovka; grdamas per plai Ukrain, pripratau jau prie

kito stiliaus: Piatichatki, Sestichatki, Semichatki, Vosmi chatki... Abrikosovkoje, nors buvo jau naktis, mums sureng
tikras sutiktuves - apie mane jie teinojo: choroyj paren
iz Litvy", to pakako. Prie gausaus stalo lauk plati Marinos
giminl ir maskvieiai - Jaa Lechmanas su savo jaunja
drauge. Mary! - auk kaits nuo aos Jaa, - a, Mary?
Geri ia mons, a? ia tau ne Jalta! Marina n nesisteng
mans drausti - ia gr visi, dainavo visi, jos teta susmuko
pirmoji. Net neinau, kaip atsidriau tos tetos kieme, bene
tetnas parvilko? Utat paadino tetul Nira - o gal ura? baksteljo altu sidro buteliu kakl, o plai dirusi kaimiets rank udjo ant mano nuogo pilvo - kelk! Susdom
kiemelyje po vynuogienoj stogu - itiess rank nuo akos
galjai nusirkti inokus persik. Taip, pirmieji mano spdiai Pietuose buvo tiesiog puiks. Tik Marina vis velg
mane be galo rimtai ir tiriamai. Ir be paliovos geid mans,
nuolat jutau giedr jos vilgsn - kvieiant ir klausiant kada? Ko tu lauki? Stengiausi kaip manydamas; vos Malcsikas ibgdavo su vaikais ar umigdavo, tuoj usikabindavom
tetos kambaryje. Marina siaudrindavo jau belaukdama, usiimdavo delniuku burn, vengdama rkti, o po valandls
ir vl tas tiriantis vilgsnis - kada? Ji, matyt, nebuvo labai
iranki, tik tbt troko turti pastov vyr, rpintis juo,
pavydti jo kitoms - kai teta udjo rank man ant pilvo,
Marina tuoj stumteljo j alin ir pati pyl man putojanio
sidro - j gamino Abrikosovkoje klestintis kolgaspas". Dar
augino daug tabako - jis jau divo sukabintas ant speciali
rm, niekad nebuvau mats tokios gausybs tabaklapi...

) 177 (

Griau t sidr, skyniau persikus, kramiau velnius esnakus ir atrias pipir anktis, o rytais, bent i pradi, su
Marina ir Maksimu vaindavom Kaff, t. y. Feodosij, kur
prie Aivazovskio galerijos jau su aura isirikiuodavo meno
isiilgusios eils - jos neapmenkdavo n perpiet - pirmenyb
buvo teikiama usienieiams ir saviems didinams. Autobuse, visad anktame, visad perkimtame vos iopiojani
moni, Marina taip prisispausdavo prie mans, taip siaudrindavo, kad ilipusi kurorte nirdavo - kad bent krmai ia
bt kaip krmai! Bent kokia lomel! Ji ramiai prisipaino:
Maksim jai taiss kolega gobelenininkas - pritemus parsigriov j brzgynuose alia geleinkelio, uvert sarafan ir
po keli mnesi jos pilve pirmukart krusteljo tas didgalvis
vaikas. Panaius dalykus ji mgo man pasakotis, jaudindavosi prisiminusi smulkmenas, tuo jauduliu stengdavosi ukrsti ir mane, nors, be jokios abejons, buvo padori motina, nelaiminga moteris ir, man rodos, neprasta meninink...
baltarusikai ra eiles apie kaim, senol su katarakta, ien rkuose... bet, nesidrovdama kupros, tuoj nusimesdavo
kelis plonus rbelius mums vos pasilikus dviese. Net kai su
giminaiiais ir Jaa bei Mary nusitrenkm prie Azovo, kai
plynoj stepj isitempm palapin - tik Jaa su Mary turjo
mayt dviviet - ji n nelaukdavo, kol sumigs vaikai ir jos
romi pusseser, milin Mila... Niekad neklaus, ar myliu j,
klaus tik, ar ji patinkanti, ar gera man su ja. A jos ninieko
neklausinjau. Bet kai Marina ramiausiai usimin, jog ji jau
kalbjusi dl naktinio sargo vietos man, Minske, suprantama, a nutyljau, bet mano vidus sukilo piestu: tai jau ne!
Nesargausiu a Minske!

) 178 (

! Kart Kaff nuvykom dviese, usukom kavin, apirjom antikines vazas kratotyros muziejuje, ia joki eili
bebuvo. Dar pigus sausvynis, siurbteljo kelis gurkniukus
f ji. Ir m garsiai mstyti: visk ji iksianti, kad tik a
ftegeriau! Oho, ididiai kalbjo ji, u jos gobelenus silo
igra pinig, taigi mums visko pakaksi, tik... Nuoirdiai
Inekjo, negudraudama, o a tik pakeliui j namus susivokiau: taigi ji mano, kad a jau toks nevyklis, toks griuvena,
Ifiad sutiksiu su bet kuo, k tik ji pasilys, ir visa tai priimsiu
kaip iganym, likimo dovan!..
Ilgainiui bema nustojom vainj Kaff, nenuvykom
1 net visai netoli smilkstant Staryj Krym, kur mir Grine' yiius ar Grinevskis, Lietuvos bajoras, veikiausiai koks Grinius, - visoje Rusijoje inomas ir be galo mylimas svaiiotojas Grinas, sukilli ainis. Tik kart pavyko nusibelsti
kalnus - ten su pusgalviu Milos vyru ir maiuku Jaa Leichs manu igr pylm i maojo kalibro autuvo tuias skardines, butelius ir per als kart grm a - slnyje kaip tik
m audyti tankai - ir ia buvo kariki tankodromas. Jaa
aipsi i mano netaiklumo, jis pats pyl kaip tikras snaiperis. Vis erzino mane, kaip a, girdi, dar sugebu pataikyti
Marinos skylut! Ek, Jaa!..
Leichmanas, apsigyvens pas Marinos tet tokiam paiam kas pavasar kalkmis baltai nutepamam namuke, vos
per vien gatvel, n per ingsnel nesitrauk nuo savo gerokai jaunesns Mary, tam ir vesi j it nuoal kaim,
kad kiti nespigint aki. Dievas, suteiks Mary tobulas formas, eigast, payktjo tik veiduko - jis buvo kakoks per
maas, strazdanotas, lpos blykios, siauros, graios nebent

) 179 (

akys - su nepaliaujama nuostaba tolydio velgianios ne tik

akivaizdiai plinkant Jakov, bet ir mane - vis daniau jas
sutikdavau, bet savsias nudurdavau emn - ar tam ia atsibeldiau, kad siutiniau savo geradar? Kam tau ta kupr? nebyliai klaus Mary. O a jutau, Marina vis labiau prisiria prie mans, vis stipriau glaustosi, jutau ir tai, kad jau
nebestengsiu patenkinti jos nenumaldom geiduli, beveik
patikjau prietaru, kad luoiai j itin gods. Nusivylusi ji vis
daniau tik atsidsta, isitraukia savo pasteles ir pieia pieia
mano portret, mano tors... mane sdint, gulint, skutant kiemelyje bulves, rymant prie didiulio sidro butelio, ir
visi tie kicai, portretai, pieiniai vadinasi vienaip - On".
Be joki patyi. Tik nejutau nei didybs, nei paprasiausio pasitenkinimo, kur paprastai jauia vykusiai nupietas
mogus - mato save graesn, kilnesn, visai pakeniamai
atrodant...
Mila, pusseser, vent gimtadien - Jaa kart smigo
pirmasis. Jis, kad ir ydas, buvo pals grovas, priklaus
mat maskvn bohemai, gyrsi pasts net Vysock - buvo
ir su juo kakur siauts, tokia ten ir paintis. Marina nuved
Maksik namo, ir a n nepajutau, kada ant mano launies
nusileido Mary ranka, slysteljo auktyn... o gal mano ranka nusileido ant jos rusvos launies? Nebeinau, kaip mudu
staiga atsidrme gervuogyne alia tvartelio, tik menu, kad
vis laik visikai greta bliov tetos Niuos avys... tai ko
man ten reikjo - Mary! Ne dvasiai, ne panekesiams apie
pasaulio tutyb, ne saullydi palydoms - Pietuose temsta mai! - knui. Dievas nepayktjo jai talento ir meils
mene - Mary visk dar taip natraliai, tarsi siurbt pri-

) 180 (

nokus persik ar iodint rausteljusi pipiro ankt... net

apkvaits jutau tj natralum, buvau jai dkingas ir n
odelio nepratariau, kai ji it ebenktis slysteljo nuo mans
ir pradingo, o vl atsiradusi prie vaii stalo n nevilgteljo
mano pusn... Kaip a iekojau progos! - jutau, kad ir Mary ieko, bet joki prog daugiau taip ir nepasitaik. Gal
| Jaai k nors nibteljo Mila, gal pats m k nujausti - ek,
j Jaa! - bet mane jis pradjo skersuoti, o nuo Mary ne
j tik nebesitrauk, bet nuolat laik jos rank, net teta Niuta
' aipsi: tu grandine j prisirakink, tik auksine! Panaiai ir
j buvo - Jaa trauk veicarik okolad, amerikonikas ci, garetes, pirko brangvynius, pirko ir kirto vitas - visk buvo
! pasirys aukoti u t liemen, biust, ilgas kojas ir svilinant kart tarp j...
Primirau ten tave, Tula, tiesiog nebebuvo kada kankintis, dirginti vaizduot ir rikdyti dvasi. Umigdavau greit,
miegodavau kaip umutas, o nubusdavau ipiltas glitaus
prakaito, nusispards apklotus ir iekodavau apgraibom nakiai pasidto rgtaus vynuogi vyno... dien nebegaldavau
ramiai velgti Mary, nors nujauiau, jei pasiliktume su ja
dviese bent pusvalandiui, neturtume apie k nekti. Dar
kone dvi savaits buvo lik usti Abrikosovkoje, bet ir Marina, ir Leichmanas jau subruzdo dl biliet Didij em,
taip jie vadino savo namuius. inia, prie rugsj visuomet
vargas sugrti i zdravnic". Buvo pasitelktas ir Marinos
tetnas, bet negelbjo nei jo ordinai ir medaliai, daug ia toki buvo. Tada Jaa kakodl pasivadino Marin - vaiuojam, girdi, Feodosij abu - jis maskvietis, ji meninink,
gal bus lengviau? Manau, kad visas viltis jis djo Marinos

) 181 (

kupr - tokiai tikrai parduos! Ilk abu i paio ryto, o u

pusvalandio mudu su Mary jau drebjom i nekantrumo
susitik prie tvenkini persik plantacijoje - juos ia vadino vstavki". Mus slp tik reti persik medeliai, idivus,
iurkti ol ir alsi migla - jau buvo tvanku. Supuol alsv,
tirt nuo dumbli vanden kiek atsigavom, ir viskas prasidjo i naujo... taip ir nepratarm n vieno odio... Neinau,
kiek truko itai - Marina rado mudu pusnuogius, sukritusius
menkam pavsy... a kilsteljau galv. Marina nusisuko ir
nujo, Mary jos n nemat. Jaa pasirod bess tikras strategas - jis pasiunt Marin namo pasaks, kad kaip nors ir
vienas gaus tuos bilietus... tai ir viskas, o gaila.
Marina ms neidav, vakare su bilietais gro pakaus
Jakovas, bet man bilieto jau nebereikjo - su Marina nutarm - bus geriau, jei ivyksiu vienas, balsuodamas... Nakt
ji vis dlto prigul alia, kkteljo - durak ty, durak! Girdi,
per tokias nimfas kaip toji Mary vyrai ir prasigeria, ir galv
palydi! Galimas daiktas, ar ne, Aurelita Bonopartovna? Tik
kad itaip trokta patys dievai, ne tik Amras ir Erosas, visi
kiti irgi.
Gyvendamas kit geru, pamai leidau ir savo uvargtus
pinigus, j buvo lik nei daug, nei maai - eiolika rubli.
Taip diaugiausi bsima kelione per vis Ukrain, kad sutikau su visais Marinos samprotavimais - apie gr, blog bei
padorum. Ji dar djo sumutini ir kriaui - vaiuok! Niekas nesistebjo, kad ikeliauju, niekas, rodos, n nepastebjo
mans. Nors visa Abrikosovka mat, kaip pro abrikosmedi
giraites traukiu dviaukt kaimo parduotuv, perku du butelius vyno ir lydimas piramidini topoli dulktu viekeliu

) 182 (

traukiu plent - sudie! Mary net lange nepasirod, matyt,

Leichmanas i tikrj prisirio j grandine.
Nusikapsts iki asfalto, ikart pagavau gaziuk iki Simferopolio - pinig niekas n negalvojo i mans imti. Paakintas
tokios skms, Simferopolyje ikart nudroiau vsi vynin... jau tik popiet isimuiau trass"... Na ir prasidjo...
Visos tos estichatkos, strelos, smelos, runlceliovkos... Ne,
man n kiek nebuvo gaila nei antikins Kaffos, nei persik
tetos Natos sodely. Puikiausiai jauiausi pirmsias dvi die,nas, kol su visom liepsnom ir pragaro dmais paliks Zaporo mai pasijutau blaivas, alkanas, piktas ir toks atbuks,
kad n nesistengdavau stabdyti main - sddavau paplentj su krepiu, ir tiek - stokit, jei norit.
< Visi ie sumii spdiai, gal ir ne tokia tvarka, kilo ir
drumstsi dabar, sdint iguliuke alia tos apyjauns damos,
kuri, ivydusi mano batelius, ikart nustojo manimi domtis. Patyrusi, kad esu i Lietuvos - vargu, ar suvis patikjo, ji tik pakraip galv, kresteljo garbanas ir pasil dar vien
Marlboro". Ai ir u tai. Ir it - ji jau ruosi mane ilaipinti, iki jos" krykels beliko vos keli kilometrai - ms
iguliukas aplenk sunkveim su priekaba - ir ji, ir kbulas
buvo prigrsti juod vilgani padang. A net krpteljau, ikiau galv pro atdar langut - lietuviki" numeriai!
Priekaba L", kbulas - LI"! Viepatie, sudundjo irdis,
taigi jeigu pavykt tok sustabdyti!.. Aplenkm tas padangas,
nurkom tolyn, ilips padkojau megerai ir dabar jau laukiau tik tos mainos, tik jos vienos! Jeigu... Kad tik sustot!
Kad jau sustos, tai ir paims, parve, baigsis mano naktigultai
ant grind dvokianiose stotyse, neberegsiu ir niri mili-

) 183 (

rijos viril, priekabiai tyrinjani mano rausv pas, klausinjani, kodl keliauju vienas, ar tikrai keliauju ir taip
toliau. Pasas vis dlto isklaidydavo j tarimus, o jame - a
inau! - esti specialiai maiyt enkl, skaiiuk, kit paprastam mirtingajam nevelgiam dalyk, kurie rodo, kad
nesi nusidjs valdiai, ar pasas tikras. Man jau onus gl
nuo medini MPS" suol ir mantriais ratais klot sali
grind, jos buvo n kiek ne minktesns u cement. Visos tos stotys - puikiausia natra siaubo filmams. I lauko
bonios - vien ernigovo vokzalas ko vertas! - viduje vis tie
patys muromecai, ikinai bei surikovai... o k jau kalbt
apie keleivius! Visos stotys buvo gerte persigrusios mastika
ir lapimu - kvapai kiaurai persmelk mrus, beton, net
granit ir metal... i tolo atpastamas imperins didybs
kvapas... ot Moskvy, do samych, do okrain... Nuo Pacifiko iki
ugrobto Kenigsbergo...
Antai, antai jis! I tolo tamsuoja, sibuoja, kratosi padangos! Dabar tai stabdysiu! Jau i tolo miau slcteriotis, mojuoti, tptis, stotis, atsidriau kone vidury plaios trassos"
ir dar kai k be sryio aukiau. Sustojo! Per dulkes puoliau
prie kabinos - lab dien, lab! Priviet! - burbteljo nebejaunas, pilkas kaip ir kbulas vairuotojas. Kepur su snapu
ir saga pakauy, kietai suiauptos lpos, primerktos pilkos
akys. Plienas, ne mogus! Ikart supratau - nieko nepeiu!
Taip, jis Vilni. Ikart pasisakiau - neturiu n graio! Bet
tuoj isitraukiau i krepio taupkass knygel - tai! Atvaiuojam, galim ikart usukti, nuimu pinigus ir usimoku.
Kad ir imt galiu paklot. Jis pam knygel stiprias rankas, pavelg rayt sum - imtas atuoniasdeimt. Ne

) 184 (

gusto! - pasak tada. Ir papurt galv - bez deneg nepovezu!

Kibau jam skvern - nepalik! eminausi kaip manydamas,
buvau pasirys net paktelti jam t dirusi rank, kad
tik paimt. Bet ne - stumteljo mane, tiesa, nestipriai, be
piktumo, utrenk dureles ir nuvaiavo pasilinguodamas.
Ant t dureli ivydau ilgai nematytas lotynikas raides:
Komunaras"... Nors kauk. N nuorkos nebeliko. Tos, kuri jis nusvied ant plento, o a pakls nupiau ir rkiau,
kol arija nusvilino lp.
Dlinau paplente n neatsigrdamas lenkianias mane
mainas - dar viesu buvo. Bet viena pati sustojo - visai naujas sunkveimis, IFA, vokikas. Tai graiai nekjo tas vyrutis prie vairo! Taip ukrainietikai giedojo, miela klausyt.
Sil cigaretes, atkimo man butel ilto alaus, papasakojo
anekdot. Patikjau egzistuojaniu kompensacijos dsniu.
Proal lk baltutlaits, gelsvais iaudais apklotos chatos,
ir tik sunkveimiui kiek sultinus greit, tikdavau, kad jos
tikr tikriausios, o ne dekoracijos Tarasui Bulbai" po atviru
dangum... Netrukus paaikjo, kad vyrutis pamts mane
kokius septyniasdeimt kilometr, paskui jau suks kakoki acht - rodykli angli achtas ia buvo pilna. Bet tu
nenusimink, sak jis, miestas jau nebetoli, spsi iki sutem.
Taip jis kalbjo ir dabar jau netiktai sultino greit - priekyje
pasimat main ir moni grstis, mus dar iaip ne taip
pralenk milicijos mainl. Avarija, atsiduso vairuotojas,
bet irjo tik, kaip ia prasprdus pro it kamat - jis skubjo. Vikriai pasuko step, bet a dar spjau kai k pamatyt.
Viduriai atalo, stabteljo irdis - kitoj plento pusj pamaiau apsivertus pilkj kbul ir per lygi kaip stalas step

) 185 (

nuriedjusias juodas padangas... Pasivaideno, kad kakur

tolumoj jos vis dar teberieda... Ei, kas tau? - papurt mane
ukrainietis, ko ibalai? A tik papuriau galv, dar nestengiau pratarti n odio...
A ir iandien neinau, Tula, ar tas plieninis vyras uvo
ar tik susialojo. O gal liko sveikutlis, juk mes tada n nestabteljom. Ukrainietis lk acht. Bet net dabar, prisiminus an plent iauriop u Dnepropetrovsko, man visuomet
kakas krusteli viduriuose - bjauri, gliti baim, kas daugiau.
inovai teigia, kad savisaugos instinktas paskutiniu momentu prie katastrof vairuotoj danai igelbsti, gal ir tas
liko gyvas? Utat, sako inovai, beveik visuomet va greta
sds keleivis, toks dsnis. O a jau buvau beveik kls koj
jo kabin, jau regjau save skriejant plyna stepe... mikingais gud plotais... Kita vertus, prisiminus tas riedanias
plyne padangas, - ar tikrai jos dar riedjo? - man pasidaro
lengviau. Lengviau moti ranka visk - menkas vabalas tra
mogus! Ir vienas dalykas apie tai skaityti imini ratuose,
ir visai kitas patirti savo kailiu... kuris tai ir vl liko sveikas,
tik dar labiau paiurps...
T nakt geleinkelio stotyje isinekjau su jau nebejaunu valkata. Jis pats save taip vadino - brodiaga, nors pairti atrod kaip normalus didels stoties pilietis. I Piterio.
Jam ir papasakojau apie tas padangas. Tikjausi bent nuostabos, pliaukteljimo per pet - poviazlo tebie, starik! - bet
jis tik kilsteljo antak - bna, bna... sumurmjo ir jau ts
sakm apie naktis prie Baikalo, Kukos karius, beirdius
afgan pasienieius ir choleros idinius prie Indijos sienos...
K jau ia a, susigdau, tikrai... Valkata dav man puik pa-

) 186 (

tarim - spjauti trass", drsiai lipti elektrikas" ir taip

kapstytis... Pas juk turi, sak jis, na imes i traukinio, baisaus daikto! Ilips palauksi kito, j ia kaip amaro!.. Betgi
niekas nemes, sakau tau!
Paryiais jis idundjo Pietus, a kit pus. Pripyl man
pus kiens spragint saulgr, linkteljo ir tiek j temaiau. Lietuvoje, beje, irgi bastsis, ne bet kur - iluvos atlaiduose! Retas pauktis, bent man taip pasirod.
Bet a vis dlto kliuvau. Smelos miestelio - plotu jis ne
k maesnis u Dnepropetrovsk! - milicijos skyriuje mane
ilaik kone pusdien ir nedav valgyt. Mat vis dlto sugavo
be bilieto, nepatingjo nuvest skyri, netoli buvo. Ne, nemu, net nesipldo, reikjo tik sulaukt kakokio virininklio, kuris ir nusprsis, k su manim daryti - paleist ar
dar panokint. Toks tykus mogelis pasitaik tas virininkas atjo, pasisveikino, pavart mano pas, linkteljo ir pasak:
eik! Jau engiant man pro duris, prisimin: pinig juk neturi? Papuriau galv - ne-a. Atsiduss padav man deimtin
ir idav paslapt: onka moja litovoka... byla! Taip ir nesuinojau, gera jam buvo lietuv mona ar bloga, pamet j
ar pasimir... O ijs patraukiau vl t pai trass". ia
pasisek - sisodino praporikas su aliais markiniais be
antpei, pats pasisak kas ess, didiavosi savo tarnyste. Jei
man bt reikj Maskv, jis bt nuves tiesiai pas Mary - adres - sutrint, sulyt lapuk markini kienlje a turjau. Bet ten man nereikjo, diaugiausi jau vien tuo,
kad nebereiks kapstytis per kit monstr - Kijev, didiausi LDK miest! Tik vienas keleivis ir tebuvau jo pikape - visas galas buvo prikrautas piet grybi, o jis vis tiek stabiojo

) 187 (

ir pirko i pakelm stoviniuojani moterli ia slyv, ia

vl kriaui, sil vaiintis, nesivaryti, o a ir nesivariau.
Karikis niekad nebuvs Lietuvoj, utat visk ino - mat
Niekas nenorjo mirti", bent keliskart. Liuks film! - sak
jis nuoirdiai. Patvirtinau, buvo toks, buvo. Aptarm kino
krin i panagi - nuo realistinio pastatymo, puikios aktori vaidybos pasukom istorij - praporas vis lygino ms
mikinius ia su basmaiais, ia su benderininkais, prisimin net ttu Machno. Prapruss vejas pasitaik, nieko
nepasakysi! Nakt priliaum Kijev - priliaum, nes gal
tris valandas vlio greiiu lenkm milinik karini sunkveimi kolon - tokios galybs dar nebuvau regjs. Kitas
vairuotojas bt keilcsis, nirs dl tokios gaiaties, o mano
praporas keliskart didiuodamasis atsisuko mane: Krasnaja armija dvinulasj! A vy tam? Ir lyg guds lektorius - gal
toks ir buvo? - pradjo paskait, kas bt lik i Lietuvos,
jei ne Krasnaja. Kad iki iol btume klumpti, skarmaluoti
ir ibin ibalines lempas. A buvau jau ne kart girdjs,
bet lektorius praplt mano akirat: lietuviai, pasirodo, bt
imir badu. Latviai su estais gal ir ne, latviai, jo manymu,
tikriausiai bt isilaik, bet lietuviai bt idvs aliai vieno!.. Neprietaravau - jis mane ve per nesibaigiant naktin Kijev, vos mirguliuojant tingiais vasaros iburiais, o
rykiai apviesta Motina tvyn ant kalvos - su laur akom,
kardu, herbu ir dar kakuo, rodos, pritar jo paskaitai apie
taut likimus... Pasnaudm iaud stirtoj alia alksnynlio,
o vos vintant vl keli. Nulkus gal imt km, praporas
ir vl usived: ko tie lietuviai vis kako nepatenkinti? Kiti
mons kaip mons, vargsta kartu, bet nedejuoja, tik jie vie-

) 188 (

Iii... ko, sakyk, jie nori? Laisvs! - neatsargiai atsidusau, ir jis

ukaito. Vos pristabds mainl, staiga pasilenk, pravr
dureles ir taip stumteljo, kad atpakalias ilkiau lauk. Svolo! - i paskos iskrido ir mano krepys. Galjo juk nuauti,
pagalvojau, alkne trindamas ir seilm tepdamas nubrozdint kelien. Ar nusiveti kur. Gerai, kad jau auo diena - besiniaukstanti, pilka, vis iaurjanti, bet diena...
Dar ir iandien kartais matau save ten, trassoje" - jau
Suvarbus, atbukus, be cigarets. Proal lekia savivariai,
furgonai, mikaveiai, cisternos. Ir niekas n nesiruoia stoti, gal pernelyg atoki vieta? Stabdytojai paprastai lkuriuoja
prie miesto riboenkli - tie, kurie turi kuo usimokt u
pavjim. Bet dabar, po itiekos met, toji kelion man rodosi vis puikesn, simbolikesn, nors gerai suvokiu, kad tai
buvo avantira. Net anos stepe riedanios padangos pagaliau
Stabteli, pasvirduliuoja ir be garso nuvirsta ant ono... nieko
baisaus, ar ne? Tu juk atleidai man, Tla, kad tik joms mus
riedti a prisiminiau tave, suvirpjau ir niekad nemgs,
netgi nekents priesaik, prisiekiau sau - grs tbt susirasiu tave, pamatysiu bent i tolo, pamosiu, kad atpaintum,
ir viskas! venta atrod man tuomet ita priesaika, nepamirau jos ir vos grs Vilniun - j radau irgi paiurpus nuo
lietaus, irgi svetim, atar, bet vis dlto ne tok kaip Jekaterinoslavlis ar Zaporo su savo kaminliais... Keikiau vis
pasaul, bet rups nekrito man i burnos. Vilniuje, Tla,
tavs jau seniai nebuvo, o man gal ir niekur nebebuvo - nei
tavs, nei provaists tarp em Uupio debes. velgiau
savo apepus veid bal ir alaus bokal veidrodliuose ir neinojau, k veikti toliau - gyventi ar nebegyventi. Bet kai nie-

) 189 (

ko nedarai per jg, kai pasileidi pasroviui, atsiranda nemaai laiko pasidairyti krantus. A plaukiau menk lankl:
paiu laiku, nes artinosi iema ir ups rengsi ualti. lankl: kambarlis su radijo taku - tik jau be t kaliojim, be
blerbim! - umiestyje, didiuls gamyklos poilsio namuose.
Titulas: sargas iemos sezonui. Pavasar kontraktas baigsis...
teks tyliai isinedinti. Taip sutarta. Tykus kampelis ir atuoniasdeimt rubli per mnes. Iki gegus imtinai. Siek
tiek pareig ir visika nepriklausomyb. Ten ir iemojau, vis
apie tave pagalvodamas, Tla. Vis reiau... Reiau ir reiau.
Stebdamas pauki lesykl, sidmjau vien zylut, vadinau j Tla. Jai atskridus, vaikiau nuo lesyklos varnas ir
triukmadarius kktus, bet tai buvo paiki vieniiaus aidimai, juk miest tik labai retai nusibelsdavau, nors jis buvo
ir netoli - tereikjo tik perssti iede troleibus. Neberaiau
laik niekam, tau irgi. Utat nikau knygas - turjau rakt
nuo it nam bibliotekos. Perskaiiau net Klimo Samgino
gyvenim". Variau sen urnal komplektus, sprendiau
senus kryiaodius ir viriausi stipri juod arbat. Veik atpratau nuo svaigal, bet inojau: tels pavasaris, iplauks
upse ledai ir vl teks plaukti pasroviui... Ir taip be galo, be
krato - kas dar gali bti nuobodiau? Nubuds nakt, danai
nebeumigdavau - nuo skaitymo akys pasidar raudonos ne
menkiau kaip nuo girtuoklysts. Mane kartais patikrindavo irkdavo telefonas, bet prie lang atklysdavo tik stirnos niekam tie namai iem nerpjo, net benamiams ir plikams. Pavasar, sakiau sau, pavasar a vis tiek j susirasiu,
i po emi ikasiu, kad ir kiek man tai kainuot. Nenujauiau, inoma, kad kada nors taip ir atsitiks, i kur? Atodrkio

) 190 (

laai nuo ifrinio stogo pritardavo tokioms godoms - tik-rai,

tik-rai, tik... Ant elektrins viryklls skrudindavau duon ir
viriausi arbat - tik-rai... sigudrinau n negalvoti apie pavasar, bet jis buvo itikimas sau - suniokt kaip slibinas,
pernakt ivart puis ir gluosnius aplink vasarnam ir net
ruosi utvindyti mano saugomo objekto rs. Bet vis dlto
neutvind, atvaiav darbininkai supjaust virtuolius, o kai
netrukus pasirod linksmos keikns daytojos, a jau aikiai suvokiau: baigiasi puikios dienels, sveikas, prinerktas
pasauli, vl skubu tavo als trok glb!.. Dar plaiai atsimerks, bet tokia stora oda, kad nelabai j pradursi net yla...
I tokios odos bt galima siti valkatoms batus, bet ji man
' paiam dar buvo reikalinga ir vliau pasirod ne tokia jau
Stora... ne tokia jau stora...

) 191 (

XIII

Pamai galima, ko gero, susitaikyti su viskuo: su grivaniu

ant galvos dangumi, su vis labiau isigimstaniu savo paties eliu, netgi su tuo, kad i vis jg signybs nebejauti skausmo. Reikia dar atresni poji, dar iauresns
kasdienybs, kad stengtum krestelti galv ir paiurpti: ia
a? Tai ne sapnas? Kad kruvinas, sumutas, zvimbiania galva paryiu pramerki utinusi ak Drugeli kapinse - ne
sapnas? Ne! Antai pilkuoja Laidojimo rmai, juk ten liaui?.. Ten, ten, murmi pats sau, kur daugiau? Kol gyvas, tol
ir liaui... ir dar ne mirti, dar pagyventi... Kam? Jau drugeliai plevena vir tavo galvos, kai sustoji pailsti ir apsiverti
ant nugaros, jie tiesiog nutupia tavo veid, k jauia nutp? Nieko. Ninieko... birelis. Jau birelis! Kur buvai dings periem, kur klajojai? - galbt nort paklaust jie. Bitute
pilkoji, i kur med neioji? Med? Na, gerai, ne med...
Sliauk, liauk, alias de! Antai, netoli rm, pievutje,
stovi karininkai legiruoto plieno spalvos paradinmis uniformomis. Aiku: laidoja savo numirl. Tegul mirusieji laidoja
savo numirlius... Wir sind ein okkupiertes Land! ...kas i

) 192 (

j.

fto? Sliauk vapdamas, liauk, gal bent kiek atsigausi... nusimazgok klane veid, kraujo kreulius, vanduo ia varus...
Hiatai - dugne ant lap alia varl? Ji bet kur netups... Wir
ind ein okkupiertes Land! U tokius odius... ar inai, kas
'tau u tokius odius? Kas? Amina... amina lova beprotnamy! Iki gyvos galvos... iki negyvos galvos. Nieko, nieko! Tie
karininkai nieko... tegul stovi! Vivere pericolosamente! Rodina slyit, rodina znajet... Antai ir puskapis grenadieri su
jkarabinais. audys, matyt, laidodami savj. Svojak, kaip jie
SVadina. Savj svojak... liauk, laiyk sukepusiom lpom

i
/ras! Rasos nebr, saul jau kepina nuo paio ryto... kaip stepj! N debeslio, kaip Kaffoj! Poiol ty na ochotu! - tai vienas legiruotas plienas kitam legiruotam. O saul kaip utina!
Sobre toda Espana so sielo despeado!* Tad ir pradsime Laidojimo rm turm... Metas, pirmyn! Juk ten, po auktais
skliautais, alia arvojimo sals Nr. 3, sdi tavo biiulis ir
' nenuilstamai urainja gedulingas juostas. Trimis Europos
kalbomis rao - lietuvikai, lenkikai, rusikai! Brangiam
| ddei, iauriai nukankintam ligoninje! Ilskis..." Ne, itaip
J jau nebegalima, yra patvirtintas geduling ura sraas,
rinkis, koki irdis geidia... tik joki kankinim, joki tortr! Trys tokie juostaraiai sdi dvokianiam kambarlyje
5 ir trisia neatsitiesdami nuo ryto iki nakties - rao dvokianj iais juodais daais, kuriuos primaiyta kakoki chemikal, kad kapini vagys, nupl juostas nuo vainik, negalt
1iskalb j vl parduoti... visk tu ia jau inai, svojakas tu
! ia... Pirmyn! Sobre toda Espana...
v
i

* Vir visos Ispanijos giedras dangus! (Isp.l

{I

) 193 (

Juk nebepameni, kaip atsidrei Drugeli kapinse, kas tave

suspard ir sudau kaip ali obuol... teisyb, tarsi pro migl
matai... su kakuo ilgai klampoji per ydinias viksvas, kak
vapi, ginijiesi... ir viskas, nieko daugiau nebepameni, o dabar tai kaip vabalas ropoji Laidojimo rmus... net bandai
stotis, ivyds prie dur biiul juostara, moji jam, moji... o,
pastebjo! Tyli, kai jis tave prilaikydamas veda asfaltu, grda
kakokias duris (dar matai, kaip vej kratydami pelenus
suira plieniniai mundurai), stumteli tams ir sako: palauk,
a tuoj! Tirti tamsoj, nors lauke tokia saul! - drebi kaip lapas.
Grta jis, grta su pusbuteliu drumsto skysio, iodo tave visai kaip tas daktaras su trkiojaniu skruostu ir pila nasrus tvilkinani smarv... ino juk k reikia daryti. Smarv?
Juk tu ninieko nebeuuodi - nei to kvaialo, nei lavondaiais
smirdinio biiulio, su kuriuo kitados - kaip, rodos, seniai! ruden vartts Antrajame skyriuje. Kolegos! Bet smarv trinkteli - i aki varva tokios pat drumstos aaros, gerklje sukyla
gumulas, kartus kaip ir dera tokiems gumulams, gomur perti, bet viskas tutuojau atslgsta... agteli ir pabandai remtis
sien - taigi ia karst sandlis?! Na ir kas, burba juostarays,
ar tau ne vis tiek? Ramesns vietels nerasi niekur, patikk.
Pailssi, va butelis, net neinau, kodl a toks geras, na einu,
klientai laukia, pyks - juk duon reikia udirbti, inai, du vaikai: anas Kristofas ir Franeska! Koks eska? - murmi, jis
plekteli tau per vienintel sveik and: grik, grik, pala, a
tau padsiu... pasilenks pataiso karst ant grind, kilsteli tave
kaip malk ir paguldo ant sakais kvepianios pagalvls, - jau
uuodi! Dar umeta... ne, ne vainik, bene kokio duobkasio
vatinuk - ilskis ramybje! Sobre toda Espana...

) 194 (

Nubuds ilgai nesusivoki, kur ess. Tyku, kvepia sakais,

nekarta, nealta. Tik velnikai norisi rkyti. Netoliese igirsti vyrik knarkim. Ei, kteli, kas turit rkyt? Knarkimas ir plerpimas. Pyst - siiebia skaudi elektra, - juostarays plaiai ypsosi, valo akini stiklus, aha, it kur papuolei!
mirties namus! Keliesi i puinio karsto, kimbi ilt kolegos deln - kelkis, Lozoriau! Dar dviejuose karstuose ilsis
trys vyrai, anksiau j, rodos, nebuvo? Du apsikabin miega
Viename, treiasis, plaiai isiergs, ikls kojas ant grind, guli vienas. Duobkasiai! - niekinamai murmteli juostarays. - Nuo labo ryto gatavi! Pulkinink ukas...
Taigi jau pavakarys! Leidiams vis taip pat grsmingai urzgiania Oland gatve - pro trianguliacin bokt kalvos virnje, pro lenkikos" architektros politechnikum... tiesiai
aminj Ryt", nors ir ten jau vakaras - drengia dulksna,
kurgi dingo tas giedras dangus vir visos Ispanijos?
Vaiuojam taksi - kodl nevainti taksi, jei trirublins
u gedulingas juostas byra kaip dideli, sodriai ali varnal
lapai - vis u nepriekaiting kaligrafij, u darbo greit... Palai kaip girios uolas, mielas... toks ir toks! Ilskis dabar
ramybje! S. P. - wita pamic... Reuiscantin Pace! Skoropostino skonalsia na komandii, no... No! Juostarays tyli,
mes lekiam per tiltus, viadukus, dobilo lapus" - jau ir umiestis, o vis dar lekiam... kakur u Jeruzals, u Cedrono?
Su viskuo gali susitaikyti... kad esu maas pilkas grumstas, kad niekad nebebus geriau, kad elis nuo tavo kno
krenta vis ilgesnis ir juodesnis, nors diena dar ilgesn u
nakt... Dkoji, ne, ne likimui, juostaraiui, u kamp jo

) 195 (

malkinje, kuri jis vadina dirbtuve, - ia i tikrj kvepia

daais, skiedikliais, plkais ir stali klijais... apaioje kudakuoja vitos, o pakraigj ulba karveliai: burk, burk, o gal brruka, brruka? Susitaikai netgi su tuo, kad sukindamas
toje malkinje senutl VEF' niekaip nebesurandi Prahos
radijo stoties, nuo neatmenam laik transliavusios pageidavim koncertus italams ir turk darbininkams in Germania Occedentale, Vokietijoje... Quando la primavera", La
Fisarmonica"... ir taip toliau. Kelinta iandien diena? Kelinta
naktis, kai... Kuri valanda? Vl viskas parpsta, vos tik gerliau pasijunti, kad ir malkinje... Tai k dabar daryti? Ogi
nieko! Laistyti juostaraio uovi agurkus irgi pomidorus, i
negilaus ulinio tampyti vanden tris metalines statines,
vengti garsiau nekti lietuvikai, nes... ne, nieko, bet inai,
jie... nelabai mgsta, visko ia bta!.. Jie juk duoda tau rgusio pieno? Duoda. Dar kept bulvi, kartais net namini
kibinu, tai kam juos erzinti? O... o anas Kristofas ir Franeska, klausiu, kaip jie kalba? Oi, raukosi juostarays, kas
tau darbo? Tikrai, tylk ir Diev mylk! Tai ne... Valgyk, valgyk. Kas neino, koks sveikstanio apetitas! Tai argi a sirgau? Klejojai, rimtai sako menininkas, maniau, kad jau aks tau, rimtai. Dabar jau pats irkis, pats sukis, itaip juk
padvsi! Vakare jis verda sau ir man juod kaip smal arbat,
rkom menkam sodely, kramtom pusalius agrastus, ir jis
negarsiai svajoja atidaryti savo parod... dvi parodas, tris...
apstulbinti, parblokti t nieking miest savo darbais... O
tada? - irgi negarsiai klausiu a. Kas tada? Tada nieko - tada
jau galima pamerkti kojas eer ir mekerioti, ko prikibai?
Mat kaip - trys parodos, parbloktas miestas ir amen... Tik-

) 196 (

i, ko a ia kimbu? Pats juk nieko nesvajoju, jau ir duot

;iesaik susirasti Tl primirau... Bet nepamirau. Tik mes mane ir palaiko dar, kuo rimiausiai sako juostarays.
i suku akis al, kad nesukrizeniau i to rimtumo, metu
garet krmus... ten tupjs uovi ununis tik suurzjis ant mans jau nebeloja. anas Kristofas irgi nebga
ptis mane pamats kaip i pradi - ak, tos mlyns, tos
lutusios akys! - o veidrodio ukelje pats matau: veidas
itslgo, aizdos sugijo, mlyns pageltonijo, tuoj ir visai pra_yks... nebemaudia n strn ir pasturgalio, galima gyventi!
JCokia iandien diena? Treiadienis? Sereda, sako eiminink
tarsi ypsodama ir uduoda man paskutin darb iuose namuose - imazgoti ir igabenti i malkins tuius butelius!
.Iki nepriima, tai iaip asu niema, neva teisinasi senoji, ia,
girdi, gal per penkmet susikaup... juostarays tik ypteli,
.a! Plaunu, veiiu, kratau, riuoju butelius, traukiu sudivusius kamius su plona virvele, o kolega rko palei
ttialk stirt ir leidiasi prisiminimus, pasakoja, kaip jis
anksiau grs... kaip udsis, p j aus ts venas... okdins ne

f tik

visus namikius, bet ir vis Jeruzal! Smulkiai pasakoja - nuosekliai ir atvirai... inai, sako, buvau prisieks namie
negert, tai va, malkose pasidariau slptuv - itraukiu por
S pagali, padedu butel, vl umaskuoju pliauska ir pradedu
neva iviet lalcstyt - vis gurkt, gurkt! Kiek ta mano Maniusia prisikent! Pareinu, bdavo... Klausyk, pertraukiu, o
kaip a it butelyn igabensiu, kaip nutempsiu? Juk ia...
A, sako jis, ia tai ne bda!
Ir tikrai, atvaiuoja sidabrinis katafalkas, sukraunami maiSus su buteliais ant karstui skirtos pakylos, patys sulipam ir
) 197 (

per vis Vilniaus miestel veam Ryto" gastronom, kur

daugiau! tai ir viskas: a isilais, gal net atsigavs, degs, apsivilks aliais indikais markiniais, brezentinmis
kelnmis, su naujintlaiiais sandalais u keturis rublius, su
skilusiais akiniais nuo sauls, lininiu krepeliu rankoje, isiprauss ir beveik smagus. Sudie, Jeruzals kurorte, sudie,
Cedrone, sveikas, vasarvidio sulauks mieste!
Na, sako juostarays prie sedulli alia poeminio tualeto ties Oland gatvs iedu, pats dabar galvok! Pasako net
trump pamoksl, vis primindamas, kad jis tai antri metai
nebe! Ar aiku? Kur jau ne! Pdink, geradary, ai tau u visk! Jis palamina raudonais banknotais, gautais u malkins
tar, ir ikilmingai man teikia didesnij dal: imk, usidirbai! Bet! Bet prisimink - daugiau nebegelbsiu, inokis!
Leidiuosi patilt, paneriu eisiu, psias. Gaisrins kieme nematomas ugniagesys girdti mokosi groti bajanu... ech
ty, jabloko, kuda katisiaL. Kuda, kuda! - atsakau mintyse,
gdie mono bez truda... Einu juk pakils i mirties patalo!
Partijos planai - girtuoklio planai! Kiekvienam girtuokliui minkt mirties patal! Tokie patalai, inoma, dvelkia patologija... Paneriu, paneriu... Ne un ia takas, bet ir mainos nelaksto. Reta, beveik nenusakoma bsena - pakilus
lidesys. Atskrenda pokalbio nuotrupos: imam kil cukraus,
aukt citrinos rgties... tai apraintos tilto atramos, - o,
dabar jiems kur kas lengviau, jie turi visokiausi purktuk, liuminiscencini da, tai ne a, kvailys, kadaise didiuliu penzeliu keverzojs Tlos vard ant Bernardin sienos!
Gaila, neturiu tokio mantraus daikto - purktuvlio. Mielai
nupurkiau kok skamb od ar net fraz alia totorik

) 198 (

keiksmaodi ir roko stab vard. Kad ir: Cacato = das!"

Arba: Strontio cacato per forte!" Be vertimo: das, ispaus| tas per jg!.. Senovje boiai varg vargdavo, kol ipjaudavo
kokio svyruoklio ievje savo ar dar kok vard, o dabarts
tik papurkt! Visur progresas, o saulut taip spigina akis,
taip gaudiai kia nelabai baltas garlaivis, jau keturiasdeimt
vasar besikapstantis prie srov, taip alia ir giedra aplink,
j kad net nirs Sluk rmai ir kardomojo kalinimo kameros
j ftnt paio kranto negadina ventikos treiadienio nuotaikos.
j

i Vis kapstosi tas garlaivis... Takentas"! Tuoj valgysiu ledus,

f gersiu kav ir rkysiu, trupindamas virbliams riest.

Kuri gal a visa tai pasakoju? K noriu apgauti? Juk vl
f viskas baigsis plytania galva, paburkusiais andais ir virI paniom rankom! Girtuokli pasakas, ko gero, reikt priskirti prie gyvulini - jos visos prasideda smagiu vengimu,
* amsjimu, kniaukimu, o baigiasi bliovimu, besiveriania
eme, lykiausi smarve, dant grieimu ir pragaro liepsnom. Caput moituum*, taip, kaukol, girto vries kaukol... O juk gyvulines pasakas vaikai itin mgsta... laimingi
mons gyvena laimingai ir seka pasakas apie baisius dalykus... kam? Veriau jau sekt stebuklines, arabikas ar kaukazietikas, jos visuomet baigiasi laimingai ir smagiai: palindo jiedu po apklotu, ugesino ibur ir pasiek vis trokim
ribas - tai kokia formul! Bet argi lsdami po apklotu negr
vyno? Arabai? Vyn? Et.
Piove a catinelle! Lietus kaip i kibiro. Kaip seniai nebegirdtoje Prahos radijo dainoje turk darbininkams. Ar Yup' Mirties galva [lot.].

) 199 (

pi Du" laikai irgi jau pasibaig? Turbt. Spjau atbgti neperlaps iki Rotondos" pilies kalno papdje. Piove! Ne veltui
kariuomenje ot nechrena delat" kaliau italikas frazes i
konversacijos odynlio, visk dar pamenu! Kiek ia, po ituo grybu", sdta, pliurpta, ugnim spjaudyta! Uf, beveik
sausas. Geriau, kad nepasipainiot koks pastamas! Seniai
nuo j atpratau. Nors beveik visi mano pastami tokios
pat ries nelaimliai, bet vis dlto energingesni, suktesni,
kibesni ir smarkesni. Turtingesni - su skarelm ant juodai
degusi kakl, - tokia mada trumpam buvo grusi 1985j vasar. Ne, lov Alachui, visi nepastami, bent kolei
kas. Nors ir i veideli, ir i mimikos, i kelni ir sijonuk,
krepi ir bateli, i iki mans atlekiani paskir odi
ikart pajuntu - valkatos! vairiausio plauko ir socialins
padties lendrianai, vagabundai, brodiagos, posthipsteriai,
minezingeriai, nesidrov nei savo utli, nei prikakot kelnaii - protestas prie totalitarizm? Kaip ir skraidanios
lktuts" skverelyje alia Aleksandro Sergejeviiaus, kasels
suvertos batraiiais ir kerziniai batai vidurvasar?..
Ne, ne visi ia tokie. K sakot? A, kavos ir led. Keks ir
pakel Primos". Viskas. Dabar tik prisst. lapias laikratis
ant metalins kduts... Liekna mergait baltu pilvuku prie
gretimo stalelio, viena... ne, nereikia. tai ten, kamputy. Beveik patamsy. Taigi, sakau, nevisi ia tokie. Antai! Remigijus
Oskaras Bira - barzdotas poetas i sociolog bei protmaii
terps - irgi ia. Tai mat - ne vien lendrianai, ne vien brodiagos... La piove. La Fisarmonica.* Gerai. Dar kavos...
* Lietus. Akordeonas (it.).

) 200 (

Ir tutti frutti - visi kiti. alia Oskaro Biros sdasi matyta

lemaii kilms moterikait i kultros ir meno pasaulio.
Bohemos dvelksmas ir jaunysts atminas - kava Rotondoje"! Kasdienybs teatro mizanscena ar kaip ia mantriau pasakius? Painojau j kitados - padori kaip vienuolyno virinink, nieko man neideg tada, prie... taip, prie eiolika
met. Auktos morals kaip kitados Cecilija Pereltein. Arba
kaip frau Fogel, fakulteto laborant, kiekvienam pirmakursiui oriai aikinusi: fonetika - tai mokslas apie gars pasaul!
j Dar viena persona prie to paties prominent stalo - vertjas
i vis german kalb - Bernardas Malon. Jis mane mato.
ji Jis mane ir pasta. Bet nei mato, nei pasta, ar aiku? Kaip
jis sustambjs! Ir jau gerokai plikteljs. O buvo toks iau das, kai kiemo teatre vaidino Krivi Krivait! Plonas auktas
iaudas. Visk jis imano, visk supranta, jau anuomet visi
; negaljo atsidiaugti Bernardu Malone! Dstytojai, reisieriai,
merginos j keldavo pavyzdiu. Jam pavydjo nemokos, prie
jo glaustsi tie, kuriems buvo nesvetimas Kaflca, Hugas fon
Hofmanstalis ir Meterlinkas. Bernardas Malon ra sonetus,
dramas, vaidino ir reisavo, o man jau tada sakydavo: mano
svajon - savam kambary, susisupus chalat versti Tom
j Man, rkyti Tallin" ir gerti natrali kav. Visa tai jis, rodos,
dabar ir daro, bet neatrodo itin laimingas. Plinka net ir itin
f saikingai geriantys protmaiiai... Aha, kaip ten? Si possono
occupare i posti liberi!* - paklausiau prijs prie j. Bet ten
visos vietos - net laisvos! - uimtos, o mano italikas vokabuliariumas pernelyg ribotas. Bet: non piove piu - lyti nustojo.
' Ar galiau prissti? (/t.)

) 201 (

Lyti nustojo, ir ia baigiasi visa mano blaivioji ironija, visa

pagiea protmaiiams, net Bernardui Malonei - ir a juk galjau toks bti, bent panaus! Nebepavydiu linksmiesiems
vjavaikiams postbrodiagoms, meno pasaulio gyventojams,
emaii madonoms... Viskas aplink pranyksta, itirpsta ore,
nes antai lapiu vyrtakiu, nedamasi rankoje basutes, per
balas atbrenda Tla! Viepatie, ji, ji! Tula, kurios niekad taip
ir nepamirau, tik apie j ir galvodavau, vis i naujo sukiodamas ir varindamas pirmyn atgal anos tolimos kovo savaits
laikrodl - baltas rodykles juodam ciferblato dugne, - tokius
tvai nuperka savo mayliams,- patys sukinja rodykles vis
greiiau ir be paliovos klausinja tiesiog akyse protmaiiu
virstant vaikel: na? O kiek dabar? Dabar? Dabar?: Che om
epiccina, Tla?*
Stojuosi i savo tamsaus kampo ir vl sduosi, filmuose
maiau ne syk taip darant. Gyvenime ir kine. Tla! I tolo
atpastu j, tkstant nakt ir dien nematyt, suirzusi,
lapi, jau kitu, bet vis tiek aliu sijonu, berankoviu megztinuku auktu kaklu - kas nubuiavo tave, Tla? Nieko ji
nemato, eina tiesiai mano kamp, sdasi atatupsta ir mai
grteli tarsi apimta siaubo: tu? Tuuuuuu?!!
A, a, atitirps kaip ledoknis, isiieps iki aus, blaivus kaip lietus, skilusius akinius pasidjs alia lapio laikraio, a, isigelbjs nuo mirties ne tik Jekaterinoslavlio
stepje, bet ir Drugeli kapinse, a, pakils i atviro karsto
Laidojimo rmuose, a, a, a! Tu, sako ji, lpos vis dar lyg
patin, visuomet jos man kl virpul, virpul ir geism...
* Kelinta valanda, mayte? [It.)

) 202 (

vari, lidna, tamsiagym, jau sispyrusi basutes, kakur

tarsi skubanti, nors a dar n odio nepratariau... Klausyk,
j kalba ji ltai, kaip ir prie septynerius metus... jau prie seprtynerius? Taip, jau. Tu palauk, droviai kikena ji, a tuoj... Ji
paima mano rank, paskui kit, kaip tikriausiai paimt ant
Stalo gulinius akinius ar t laikrat, jei jis bt sausas - pa' ima ir papuia... padeda. A tik nueisiu, gerai? Palieka odin
' rud krepel, usegt varine sagtele, skt lusiu stipinu...
ir nubga tuo paiu taku, kur link skuba ir emaii madona,
: ir Oskaras Bira, ir net pats Bernardas Malon - ten poeminiai miesto terminalai"...
Tai k man dabar daryt? Surit, nusinet j kalnus
u Vilnels ir irt irt? Pasakot, kad visus tuos metus
a ne tik prisimindavau j, ne tik pirmyn atgal varinjau t
juod aislin ciferblat su baltom rodyklm - che ora e piccinal - bet ir... Bet ir? Gal ir pati susivoks, kaip a gyvenu?
I mano alaus spalvos aki, vaivoryktini ratil po jomis?
Vargu... Kaip jai pasakyt, ar verta?., raiba antis greit pakilo
ir nuskrido virum ilo?., alia seil drykteljo... ar tu, Tla,
inai? Miegojs karste, miegojs alia nakt mirusio valkatos
iluminje trasoje, isiterliojs svetimu krauju gatvs pjautynse, staiom akim velgs ger biiul, pasikorus klpom
ant bero gumbo, girt, inoma, dabar sdiu ir naujais sandalais trypiu drgn Rotondos" cement - k tau pasakyt,
Tla?
Dabar a laisva! - sako Tla, grusi i terminal". Kaip
vjas? Ima mano rank, pasiiri ir vl deda ant stalo. Sveikas, Oiaragi. Nieko nebesakysiu, visk ji mato, visk ino.
Pakilus lidesys, kiek jis dar tsis? I beprotnami, ligonini,

) 203 (

gydykl, svetim miest raiau jai deimtis laik ir atviruk. I Ras ir Vitebsko gatvi. I Simferopolio, Kaffos ir Bresto. I Kapiamiesio ir Sudvaj. Kelinta valanda, vaikuti? Tik
vien kart ji atsak kaip mogus: noriau gauti t eilrat,
t... kai lunatikus i lulos mlynom karietom ve" ir ...o
paadtam kvartale, baltom lelijom tarp krt, visa kaip augalas alia, nuoga ant lango sdi tu". Viskas. Paskutinysis
laikas - ...praau man nerayti". Visas josios purizmas, higiena, atkaklumas, ventas ir naivus isiadjimas gldjo
tame viename sakinyje. Dar tas koliaas", teisyb...
Jau nebelyja, sakau, aplink Rotond" nuo katon ir
ols kyla iltas garas, protmaiiai ir vagabundai prakriko,
kad po pusvalandio vl ia sugrt. Ir kur tu, Tla? Koks
angelas tave ia atskraidino? Neitarti klausimai. Taip, beje,
vadinosi ir vienas B. Malons eilratis Donai Klarai ar kam.
Ji pati pranea: tik vienai dienai ia, trumpam... tai k man
sakyti? O paadtam kvartale?" - sakau. Baltom lelijom
tarp krt?" - Tla juokiasi, rausta, - tai tu atsimeni? Paskui
ji pasidaro tokia rimta, kad man net suskausta kadaise sumut kel. Niekur a nevaiuoju, staiga sako, niekur... tik tu
nieko neklausink, bk geras. Ninieko. Eime?
Likimas rank man pakrato, pamoja ydinia dilge... Tarytum sueistas Sokratas sutriks msteli lange... Visk ji
prisimena, o a maniau! Nieko neklausinju ir nieko nesipasakoju. Tylk ir Diev mylk! Vivere pericolosamente! Pavojingas juk kiekvienas ms ingsnelis, ar ne? Kain, jei
biau tada j gerai papurts, jei, uuot vaidins kloun ir
paists niekus, blevyzgojs, biau ms plti nuo savs
tuos prikepusius tvarsius? Ne, ne, k a ia! Biau n ne-

) 204 (

Spjs. Juk ji vl pam mano rank, sikibo j, net abiem

Savo rankom sikibo, prigludo nuogu peiu, ir a pagaliau
j pajutau t nuogum, apie kur galvojau an kov... Tai ko| dl? Nebent kada atsisds ant ilo kapiaus, susims kaip
: rpintojlis sunki galv, imsi ir paklausi savs: tai kodl?
, Juk seniausiai buvau sikals: toji savait likimo dovana...
i
! kuo ji bt pavirtusi, jei... bet tada ir a nebiau... ne, i* taip negalima! Bet kas nuneigs, kad ne? Laimingi graiuoju
atsisveikin mons? Tikriausiai. Kaip ir mudu i popiet,
i.iekantys sausos ols anapus Vilnels - atsisst ir pasdt!
| Retai juk atsitinka, kad buv artimi mons, prajus septy| neriems metams... Juk a buvau apviltasis, jauiantis vien
! Snik padk u menk paglostym, bet man nebuvo gda
j prie j, sdini ant lapio tuopos kelmo, paskui slystani
j gliiu takeliu emyn sln - niekur a nevaiuosiu! Ir: ino| ma, tu turjai galyb moter? Nesulaukus atsako: o, biau
" buvusi tau ragana! Bet nusijuokti nepavyko, nors labai sten* gsi. Apkabinau Tl, ji glusteljo greit, visu knu, tuojau
atlijo ir parod apaioje betonin tiltel: nueisim ten vakare?
' ilta banga plsteljo ild kuln. Sumiau jos trumpaplauk
i galvut delnais, priglaudiau: sava, sava.
ygiavom per miest, ia susikib, ia vl pasileisdami,
. tarsi pirmukart susitik, nors abu inojom - tik is vakaras. Vakaras ir gal naktis. Bent a taip maniau. K ji galvojo,
i neinau. Likimas rank man pakrato! Vagabundai ir brodia'j
gos krato man rankas, purto mane u pei, trakina mano
kaulus, kia panosn tatuiruotus kumius, o i laiptini
mane vaiko kiti - j giminaiiai ir mlynvarkiai. Grasina
j paskambint kam reilda ir kur reilda, ada kiti belang,
f

) 205 (

o a vis dar gyvas, a einu su Tula ir spjaut man js mebliuotus bstus su bid ir natralaus dydio vri ikamom! Nuo paio aukiausio Vilniaus stogo! Plaukiam garlaiviu, Tla? Maiau, plaukioja Takentas"! Plaukiam! Juk
tu adjai! Ka? Kad plauksim... adjau, visk tau adjau
net neaddamas, - laikuose a tik sukau ir sukau baltas
rodykles aplink ciferblat - kelinta dabar, vaikuti? Pus keturi! - tai a sakau, vilgteljs savo ma, pageltonijusj
ir pajuodus laikrodl, plaukiam, plaukiam! O gal, Tla? O
gal?.. Ikeliam sau puot?.. Drebu - kad tik ji sutikt, kad tik
nenueit u sedul, kaip andai, mums ilindus i to lenkiko
kotedo. Tu mane dar?.. Paklausk itaip, Tla, paklausk, a
tau atsakysiu... Kodl neklausi? Savisaugos arvas, paiki juokeliai - keliam puot? Pjaunam gaid pentinuot? O gal?.. O
gal pirma usukim banyi? Pakeliui juk? Gerai... tai tavo
pirtai, tavo pirtakauliai ant plaios, plokios velnio kaktos Onos banyios duryse... Ar tu inai, kad a tavo vard
metrinm raidm... aliais aliejiniais daais? Bernardinuose? Bernardinuose! Ei... gal tu dar pameni barzdyl Jurg? Tai
gal paokinkim per atminties duobes? K dar atsimeni? A?
Baltazar Kos? Jundzil? Borovsk? Herbert fon Karajan?
O, nieko nenutuokiu apie dirigavim, bet... Bet? Bet man visuomet imponavo: senis pats vienas skrisdavo nuosavu lktuvliu diriguoti koncertams! Nieko sau, a? K, tikrai? Taip,
dirigentas prie turvalo... Tla, Tla, palaikyk dar savo pirtus ant velnio kaktos, paglostyk jo metalinius ragus, abu? Tai
ueinam?..
Et, bet mudu juk nebeparplauksim, tu inai? Paskutinis
garlaivis... inau, Tla, nujauiu, viliuosi, tikiu - neparplauk-

) 206 (

Bim! Pareisim, parliauim krantais, vej ir un takais, nukrsim rasas aplink rugi lauka... aplink vis Vilni!.. Klausyk, Tla... nusiperkam vyno, a nebeatmenu kada... gerai?
;Gerai... Pinig turiu. Ne, vis tiek imk! Sudtin puota? Su.
Ir srio? Daug srio!

Ko lpa virpa, Tla? K a inau... tu neirk. Tai kiek

to vyno imam? Imk, kiek tu nori, a juk ne tavo ragana! O
kas tu mano? Raudono vyno, vengriko. Ar turit vengriko?
Ttirit, turit, matau. Kiek ia tilps mano lino krep? Ir srio,
pus galvos. Stiklin i vandens automato? Kaip tavikiai?
Kokie dar manikiai? Na tie, i Rotondos"... A... Na gerai,
a pati paimsiu, neirsk. Ei, eik ariau, k a tau pasakysiu...
(Na? A juk tave... a juk inau, kur tu buvai ir k veikei,
Visk!., eime. tai stiklin. Paskui iplausim, tos blykiosios
' bakterijos ir paios greit gal gaun!.. tai mat, inau a... Kad
ir a pats visko apie save neinau, Tla... kartais igirstu apie
save toki dalyk... pats net nesapnavau! Zinai, mes ten sui sikursim lau? Plaukiam. Pabuiuok mane. Dabar? Dabar.
Ir garlaivy. Lipant ir ilipant. Ir kajutkompanijoj... ar yra ten
tokia?.. Klausyk! Tokiom progom mons net fotografuojasi!
Juk mudu tarsi... Tarsi? Ne, nieko...
i
Deja, aiktje nematyt n vieno fotografo. Vislaik knibdte knibda, o it atvaiavo Tla - ir tuia. Garlaivis tik u
gero pusvalandio. Apmirs miestas, kitaip nei an Vlini
ruden, bet vis tiek. Kakoks vyrikis kumiais dauantis gazuoto vandens automat... pagaliau! Stiklin tai mes nuvilpm, ir jis bando pakiti po iurklele savo ali skrybl...
idiotas! Tuti buteliai idauytose telefono bdelse, dabar
man j nereikia. Ir per aikt traukiantis Bernardas Malon,

) 207 (

jau tunkantis iminius... net vasar su varku, kaklaryiu ir

odiniu aplanku... kas jis i tikrj? Poetas, aktorius, cezaris
ar tiesiog infiltratas? Et, kas man darbo! Ei! K, Tla? A noriu tokajaus... jei galima. Gerai, dar spsim. Tu ia palauk...
Paskutinis Takentas"! Tla, kur tu? Greit, jau lipam!
Degtuk turi? Ten mums reiks gerokai pajti!.. Lipam, lipam! Pabuiuok!
Denyje, paskui laivo salone. Drungnas, tykus lietus. Prisiglausk ir pasnausk, ilgai puksim. Ne... Tai ia laivas? Sakiau tau, Takentas"! Na mat, jau snaudi... Nesnaudiu! A
tik galvoju... Geriau nesakyk, k tu galvoji... Tarsi kasdien itaip plaukiotume sveius, ikylas ar darb. Pilnas lino krepys grybi prie koj. Ei, Tula? Ne, ji tikrai usndo... Laumirgis, drugelis, petelik. iltas, rusvas, almargis laumirgis
chaki sijonu, auktakakliu berankoviu... nenubuiuotu kaklu. Ranka man u nugaros. Dar nenutirpo? Ne, ne... Kiek
nedaug keleivi. Niekas nesimaudo. Bijo, utertas vanduo.
Viskas ia uterta, viskas... O ir vakaras jau. Lynoja. Denis
tai visikai tuias. Netuias. Antai, ten sdi Petryla! Tristanas ir Radamesas... jau fermentuotas! Taip... panaus, bet
man nejuokinga... Eime kit salon, ia j net du! Salonai?
ia - salonai? Tuomet tu - salon litas! Na... rodos, kajuts. Kajutkompanijos. Takento" aichana...
Baltas verpetas i po garlaivikio sraigto. Pirmasis tiltas - matai, kas ten urayta? patiltj? Antrasis tiltas... ia
ne ms tiltai, Tla. Vis tiek. Atsikemam butel, kiek ten
j, dvylika? K, tu iprotjai? Tai kiek? Mums pakaks, tikrai
pakaks, juk iandien... Kas iandien? Nieko. Ar tu ten geri,
savo viloje? Viloje? Taip, kasdien! Kasdien geriu! Netiki? U-

) 208 (

Siiakinu, usibarikaduoju ir geriu... na, patikjai? A juk sakiau - nieko neklausink... Keistai mes ten dabar gyvenam,
Visados mes keistai gyvenom... gal pernelyg dorai, pernelyg
Senovikai... k a inau. Dar gerk, Tla, ir a visk inau!..
Usidarau savo kambary... kartais tikrai igeriu vyno... pieiu vis t pat med u lango... t pai varn... eitas varnas
i ornitologijos atlaso. Tai usidarai ir?.. Ir? Ir nieko, jie beljdiasi, kalba monologus, o a nesileidiu... tris dienas, ketujrias, penkias, ne ilgiau... Kai pamatau, ne, kai pajuntu, kad
namuose nra svetim, tada pati ieinu. Koki svetim? Na,
fsupranti... jie nori mane tbt itekinti! U alio, inoma?
O, kad u alio!.. Kvieia, usakinja, irao pagal katalog
'man jaunikius, tu pamatytum kokie! Mrai! Tau toli aukia!
j Diplomuoti, ger manier senberniai... rudi, juodi, pliki.
|: Visu imtmeiu, aiku, vyresni. Kaip vynas. Kai kurie atvyki
|4avo pagal vedybin skelbim, eima ir tokiu pasirpino!..
.Kilusi i inteligentikos lietuvi eimos, menikos natros
| mergina nort... ko nort? Susipainti su kokiu pzru? Ne!
J Ji nort pramog! Vyno! Tavs! Nort plaukti ita sunkia

J nopuojania gelda iki Konstantinopolio!., ei, a turbt jau

girta?.. Tai it. Dabar jie jau praretjo, matyt, vienas kitam
| pranea - nekelkit ten kojos, ujuoks! I pradi bdavo ti| kra pramoga... kiek ceremonij, kiek melo! Laukdavau net,
1 vis pavairinimas. Cyrk na drocie!* Ne, mielas, palauk. Paskui, jei tik norsi... Mielas? Mielas, mielas, mielas, mielas,
tu mano namai - iandien, ryt ir niekad!.. Rkysi? Duok.
; Kokie dmai. Baltesni net u vanden i po sraigto. Baltas
4

Cirkas ant lyno (.lenk..

) 209 (

vanduo. Baltas... kaip? Sniegas? Niekas? Druska? Kaip batistas! Kas tai? Mediaga tokia, slidi, balta... Tai ir tu painojai
Begb? Aha. Klausyk! Na. inai, k? Rusijos miestuose... o ir
Ukrainos, taigi didmiesiuose prie dideli upi esama vandens taksi, kur nori, ten ir plauki. Netiki? Ne, ne filmuose
maiau, pats ten buvau... an vasar. Jekaterinoslavlyje, pavyzdiui. Padk rank ia... O tie tavo jaunikiai?., irgais?
irgais, irgais! Net skolintais, vienas net vogtu folksvagenu!.. Juokas! Tik labai greit pabodo... labai. Visi begal rimti,
tamsiais kostiumais, isikvpin... nuobods kaip mirtis.
Manai, mirtis nuobodi?.. Nyks... gal tik vienas usuko toks
klajoklis kaip tu... bet j tveliai kaipmat pavar... Kaip ir
mane? Ne, kitaip - tikrja prasme parod duris, o durys tiesiog eer... Vandens telkin? Vandens telkin. Pliumpt?
Net itas paikas nekas prisimenu, net nubrozdint jos
kel - vos vos nubrozdint virgd, kai leidoms miest
nuo kaln... Pasilenkiau tada ir nulaiiau t aizdel, sri ir
kart. O jos lpas pajutau ant savo sprando. Padjau galv
jos sterbl - jutau, kaip kilojasi pilvas, jutau ant pakauio
udtas jos rankas. Jos rankos ant mano pakauio... Pradjo
mausti po duobute. Juk mogdros ir valkatos sentimentals? O dar vynas...
Jau sutamsavo ir umiesio prieplauka - pontonas. Keli
pensininkai - buv tardytojai, eioliktos divizijos politrukai
ir pon oferiai - su iaudeli skryblm, krepiais ir ankais
nulingavo savo personalinius vasarnamius. I stiklins laivo bdels mus abejingai velg vairininkas, o gal sykiu ir
kapitonas? Toks dirs vyrikis ugrdinto girtuoklio veidu.
Erelis. irjo, kaip mudu buiuojams, visk mat! Kaip

) 210 (

riam vyn, rkom, kaip Tula gulasi ant suolo ir dedasi apimli laumirgio galvut ant mano keli... Praeina pusvalanIs. Laivas tuias, niekas nebeplaukia atgal miest? Lyja.
ebelyja. Purkia, lanoja. Tylus vakaras. Vakaras ant eero
Sturi Kanton? Kas dar? Vakaras su postpseudohipiu. Mes
!U ilip krant ar dar tebeplaukiam? Ei! O gal?
Ei! - aukia kiperis", ar kas jis ten. - Nebkit durni,
}
rlaukiam atgal! Th t bandy chodiat!
Na taip. Gaujos. Vl? Niekas nenorjo mirti? Gaujos,
"lijos. Grandins ir kastetai. Gudrus laivininkas, tikras
harono keltininkas. Primuta akis! Juk mato, kad vyno dar
irim valias, taigi... Neu savo vienadien laumirg lai, o rankose ji dar laiko krep su ms bsimos nakties
lu, - juk Tla ir norjo pasakyti: plaukiam atgal Konsitinopol! Pastatau j ir vyn ant denio, neu butel Cha~nui - praom! Jis neva nusivilia - sausas, raudonas... bet
loteli storu rieu - chare! Poplyli!
Vynas - vaizduots biiulis ir tamsos draugas. Ji tyliai
lirpia, padjus galv ant mano peties, o a... a aikiausiai
fegiu pirlybas pagirio dvarely... Vedybiniu skelbimu susigund jaunikiai klebena Tlos tveli kiemo vartus... Kakur
Lietuvos pakratly... tarp Peterburgo ir Varuvos? Ten, kur
ravusis Merkys nea savo ilus vandenis?.. Ten ar kitur...
Jfftunikis droviai ypso, maloniai linksmina i abiej pusi...
Nuotaka - Tla! - pro uuolaidos plyel stebi, kaip pro plaiai atvertus vartus rieda nublizginta mainl, ita tikrai
fieskolinta! Ttukas rodo, kur j patogiau pastatyt - kad saui
l neperkaitint, lietutis neulyt, nelygu paros metas ir or
iprognoz... tu dar iri, Tla?
) 211 (

Ko tu taip keistai ypsaisi? - murma ji. Ir vl guldo galv

ant mano peties... kadras i kino filmo Ji oko vien vasar". Ar - Jos jo paskui kareivius"? Daug t film... Vynas vaizduots biiulis...
Tsiam! tai: kitas jaunikis. itas su apsukriu biiuliu, o
ir pats nepsias - kieme fordukas. nekina un, krauna i
mainls lauktuves - k tau atve, Tla? Mandagios kalbos apie orus, ankstyvsias bulves, rpestingi klausinjimai
apie kelion, perdtas avjimasis gamtos puikumu ir orus
dkingumas u nepasididiavim atkakti... i tokios tolybs!
Kvietimas prie stalo... itrokot, ialkot!.. ji tuoj, tuoj ateis!
Bet tu juk nesirodai, tu jau i tolo vertinai jaunik, tau gaila
to pairti padoraus mogno, net nesirengi jo eisti... tai
jau ils jaunikis nesklandiai tarsi per stojamuosius egzaminus pasakoja savo trump biografij: nuo maens links
prie technikos... jau kur tik koks sraigtelis, visuomet reikdavo man j atsukti! Visi bando juoktis, o jis vis drsiau tsia:
nu, baigiau vidurin, tarnavau kariuomenj, irgi prie technikos... norjau, inot, stot aktorin, taip, taip! Bet pristigo
puss balo... men a tai labai labai... Paskui stojau... Tai
ar baigt? - susirpina ttukas. Baigiau! Akademij ems
kio, o dabarts - jis padaro reikming pauz - dabarts
uakiniu bdu mokinuosi ekonomik! Dovanokit, usirkysiu? Praom, praom!.. inot, ms dukt meninink... ji
gal ne tokia... O, suprantu, suprantu, tai labai gerai, labai...
kokia, atsipraau, jos specialyb?.. Ir kurgi ji pati? Aha!.. Ko
slapstaisi, Tla? Pasdsi nudelbus akis, igersi ampano, pasistengsi neprunkti jaunikiui dstant apie savo turtus, demonstratyviai surkysi amerikonik cigaret, atsipraysi...

) 212 (

ieisi ir nebegri... smuksi kaip ebenktis savo palp...

Tai ko tau, vaikeli, reikia? - lidnai klaus motina, linguos
. il galv ttis, kai mainl, piktai suiaudjus, iburgs i
kiemo... Ko tu, kvaile, nori? - klaus ir kaimyn, - ji pasitelkiama pagalbon, kad kartais nibtelt: gana tau maivytis!
;
Kodl jie visi, tokie suaug, tokie rimti ir kostiumuoti feleriai, mechanikai, ininieriai nemato, kad tu visai nenori
1 u j tekti? Kodl jie visi vyresni du ir net tris kartus? Koj dl jie neved, kai tam buvo metas? Visi jie ekssportininkai,
| mgjik scen aktoriai, visi gyvenimo kand viengungiai | skelbime aikiai pasakyta: Isiskyr ir iekantys nuotyki
gali nesivarginti!"
Du mekeriotojai, imet inkar, sir srov, sumerk
Savo mekerykoius... Plaukiam taip ltai - beveik be ban gos, kad j luotas, prapukjus proal Takentui", vos pasi} buoja... Klausyk, Tla, o k mudu btume veik apsived?
Kai k... K ir visi. Palind po apklotu, ugesin ibur ir
| pasiek vis trokim ribas. O gal btume niekad nesikl
j i lovos ir pasakoj vienas kitam savo sapnus ar nebtas isI torijas? Ar vart ir vart t nuiurus reprodukcij album?
Ar girdi, k salcau? inai, Tla, kitados a painojau toki
j auni sutuoktini por... tuomet jiedu buvo dar labai jauni,

i daug jaunesni nei mudu dabar. Klausaisi? Tai jie, dabar ge-

rai klausyk, abudu troko tapti raytojais, ir ne bet kokiais!

| Abu perdien sunkiai dirbo konserv fabrike, o vakarais dar
f studijavo - ji istorij, jis urnalistik, tad tik vlai vakare,
| sugul lov, atrasdavo laiko krybai, taip! Jiedu nusireng: davo, apsikabindavo, gal net pasibuiuodavo ir vienas kitam
j aus imdavo kudti bsimj krini siuetus! Mergait
r
t

) 213 (

gyveno vienkiemyje, nabda ji. Vienia, nelaiminga svajotoja... tsia vyras tiesiai jos ausies kriaukl, nes u plonos
fanerins sienels lbauja eimininkai... Pas mergait netiktai atvaiuoja jos draug su vyru... Tas vyras - invalidas! kuteli ji, - siiri vienkiemio eiminink... Sveias jai irgi
patinka... ji kankinasi... Bet... bet... toji draug - vienia? visk supranta ir slapia ivaiuoja, o jiedu?.. Nusiudo! kteli vyras, - atsuka duj balion ir... Ne! - surinka ji ir
nuoga atsisda guolyje, - n velnio jie nesiudo, asile tu! Jie
kankinasi, supranti?! Juos grauia, da sin, o jie pradeda
grauti vienas kit, a? Gal taip ir palikim, a ryt uraysiu
iki pamainos? Kur ten, nepalieka, varo kiaur nakt toliau vl udo, gaivina, drasko, - autoriai taip sikariuoja, jog n
nepastebi, kaip prabga naktis, nejauia, kad aukia garsiau
u lbaujanius eimininkus! Galyb toki istorij jiedu prikr, nepasakytum, kad prast - jautrs, dirgls idealistai...
tryktantys vaizduote ir krybine energija! Bet j visus krinius redakcijos ir leidyklos isityioj grindavo, o jiedu kibdavo vienas kitam plaukus, tu be reikalo juokiesi, Tla. Na
mat... jis kaip buvo, taip ir liko darbininku... O ji? Zinai, ji...
daug vliau, inoma, apie tas bemieges krybos naktis para puik roman... ninieko nepagailjo - net savs! - visk
iklojo! Kaip jos bendraautoris, girdi, siuts dl menkiausios
erotins scenels, kaip ji kantriai jam aikindavusi, kad be
to nemanoma apsieiti! Kaip lovoje cituodavusi jam Freud
ir i angl kalbos verst broir - Technika sovremennovo
seks". Kaip maam vaikui dsiusi, kas yra ejakuliacija, libido, perversija... Supranti, Tla, ji para knyg apie j pai gyvenim ir t knyg ileido. Ir jis... Jis nuud j? Ne,

) 214 (

k tu! Kur jis nuudys, sliekas toks! Ji, ko gero, ir fizikai

buvo stipresn u t savo vyrel, aha... Jis, inoma, perskait
t roman, keliskart perskait, vis labiau tdamas... juk ji
apra j... parod, kaip sakoma, gyvesn u gyv... nuog,
lkt, aminai pakauus... tikriausiai vliau toks ir tapo! Ir
jis atsikerijo, ne veltui kitados garsjo fantazija! I savo biiulio chemiko ikaulijo toki milteli, balt... Ir nunuodijo
j? Pala, leisk papasakot iki galo! Para jai laikut, usimovs gumines pirtines pribr vok t milteli, pabarst jais
ir laik, - para, kad skaits roman ir nort susitikti.
Jiedu juk buvo seniausiai isiskyr! Romaniste dirbo kaili
fabrike, redagavo ten uraus ant etikei. Kai atpl vok,
pabiro kakokie miliukai; raytoja prunkteljo, pasitryn
sausus delnus, paino raysen ir nusiteik skaityti. Bendraautoris ra, kad jam, girdi, es be galo skaudu, kad ji taip...
jis niekad nesitikjs... O milteliai? Pala, pala! Vos tik ji baig
skaityti ir usideg cigaret, tutuojau pajuto kai kok labai
nemalon kvap. niurkteljo keliskart nosele, atsiliep
telefono skambut. js bendradarbis jau nuo dur kteljo: kas ia, po velniais, taip smirda?! Ji nuskubjo tualet,
gerai nusimazgojo rankas - su muilu, delnai net nypt! - o
kai sugro kabinet, smarv jau buvo nebepakeniama nieko negelbjo ir viduriem atplti langai! Vl suirk
telefonas - buvs vyras teiravosi, ar ji jau gavusi jo laik?
Taip, sunypt ji, ko tu ten pribrei? Dvokia baisiau u ikinylc! Dvi savaitls, paadjo niekas, ir praeis! Pakentk!
Ji jau buvo besiiojanti, kad supdys j kaljime, bet jis jau
padjo ragel. Raytoja ilk namo - nuo jos taip dvok, kad
joks mogus nesteng bti alia. Vidurnakt ji atlk to

) 215 (

suskretlio bendrabut palei Belmonto mik, pameni, mudu

ten kart buvom? Jis jau lauk - vienas. Viskas baigsi kaip
bloguose romanuose arba kaip stebuklingose pasakose - ji
atskubjo pasiryusi idurti jam akis, prismeigti durklu prie
sienos, bet vos engusi kukl kambarl prapliupo tokia
rauda, kad buvs bendraautoris pasigailjo - ubr ant deln kitoki milteli - gelsv... Buvo ragai, ir rag nebr!
Kai lipom i laivo, kiperis" n nosies neikio i savo
vairins. Ne mudu jam rpjom. Kad ir vieninteliai Takento" keleiviai.
iltas buvo vakaro - ar jau ankstyvos nakties? - miestas,
kad ir apniuks. N elio anos niros, kai susitik usukom kavin Yuppi Du", ar taip ji vadinosi? Tai kas, kad ne
taip. Apglbiau tave, mano septyneri met meil, - tai tu
atstmei visus jaunikius, n negalvodama tekti u mans!
A nieko neatstmiau, bet likau kur kas ariau tavs, ariau
mnulio ir paryio vaigdi nei t moter - tvoskiani
kariu, lapimu ir katm. Kur kas ariau tavs - nykumos,
amino dirgiklio, tykios pasiutligs; nejau tu ten, graiausioj
Lietuvos vietoje, ninieko nenutuokei? Nieko nejutai? Nieko, a itupdavau rsyje po savait, net dvi... Rsyje? Juk
sakei - palpje? A saldau? A, palpje pasidar nesaugu kai umigdavau, jie sigudrino atstumti sklend, urakto ten
nebuvo... rsyje a tupdavau, sakau, tau... Tu kak painioji... Galbt. Rsyje, rsyje, kodl ne?
Atsisukau. Vir krantins vos kyojo ms garlaivio vairins boktelis. Riedjo pustuiai troleibusai, visai nepanas nei stildinius karstus, nei vitrinas su sustingusiais
manekenais, trinksjo sau tayt akmen grindiniu pro

) 216 f

Vrublevskio bibliotek, pro filosofin kiauin", skulptr,

kurios autorius, menu, ruosi ia filosofuoti mnestomis
naktimis... Pro Blaivybs draugij, Teatro draugij ir pustut
Literat svetain", kuri mudviej nebeleido - udarom,
viskas! Ten mums nepastami mons - nei man, nei
tau! - pasipt, pairti ls, tu pamei mane u rankos
ir vedeisi, kaip monos vedasi kauusius vyrus i svei, restoran ar pralaimt rungtyni... vedeisi mane - kauus
verel - Maln gatv; mynm tututle Katedros aikte,
tik ant suol palei Vidaus reikal ministerij sdjo poros
ir apsiblaus milicininkai. iltas, tuias, lengvas vasarinis
miestas, nejuntamas kaip markiniai. Grm gazuot vanden ties apvaliu glynu - kliomba", sukikenai tu. Balt,
vos nypiant, drungn vanden, - automatas sugurg kaip
seno mogaus viduriai. Stiklin ikart nukniaukiau a, toki
pat, briaunot. Pro akis msteljo mlyna dipo vena - tu
net nevilgteljai mainl, o a nejuia krpteljau... ne,
nutrinksjo juodu klinkeriu - velniop!
Turjom dar mudu vyno, srio turjom, cigarei, bandeli ir marmelado maytse sidabrinse" dutse... Dabar a
velniai trukteljau tau u rankovs - eisim iltadario gatvele, Tla... man pasirod, kad tu linkteljai... Kuplus senas
katonas ties gelsvu carik plyt namu, iltas dar raudonas
klinkeris, aukta spaustuvs tvora ir lietaus priplakt dulki
kvapas... Ei, irk! Kas? Vyras. K jis ten daro? Portfelis ant
aligatvio, tarp koj, matai? Matau. Klausyk, juk jis pieia!
Pieia! Girtas, k? Atrodo... Stovi prie sienos ir pieia... tapo
netgi. Ir tyliai tyliai krizena... inoma, girtas, kaipgi! Argi
blaivus mogus ir dar toks senelis... ilas strutis, nieko ne-

) 217 (

mato ir negirdi! Pala, Tla, taigi ia... tikrai! Jis! iagi tas
mielas senutis, chemijos profesorius, jis, jis! Kai kas jam
ujo? Stovim vos u keli ingsni... o jis dirba: isitrauks
raudon da buteliuk, dao juos teptuk, lieuvio galiukas ikitas... jau raides vedioja! Ak, maestro! Vislaik sivaizduodavau, kad taip daro tik paaugliai, ...na besmegeniai
iki dvideimt penkeri imtinai, o ia... profesore! Tla, tik
neprunkk, leisk mogui ubaigti! Bet senutis jau ugirdo greit atsisuka, meta teptulcl, buteliuk - tikr tikriausius
kalius! - stveria savo portfel ir kaip kikutis dumia blausiai apviesta iltadario gatvele. Va, buteliukas, va, teptuklis, - pakeliu corpus delicti*... Einam, stumia mane Tla,
einam, dar pamanys, kad mudu ia... Ne, ne, reikia juk pasiirti, k giprofessore nupai ant tos senovins sienos...
Tla irgi tiesia plon kakl... Vaje, vaje! Bravissimo, professore! Ant dviej nelabai taisykling, beveik ovali rat stovi
patranka, buku, vos skeltu galu, vamzdis" kiek pakeltas
vir - tuoj aus? Grau? Raudonais daais! Ir nebaigtas
uraas: GORBIS BY... Sukliudm!
Teisyb, ir daai, ir darbo nagis mano rankose - gal ubaigti?
Darbo visai nedaug. Tla raitosi i juoko, bet tempia mane
iltadario klinkeriu pro Olizar rmus, pro j kort sien,
tebekikendama stumia mane u kampo Pilies skersgatvl ir
jau beveik visai surimtjusi sako: klausyk, o jeigu j suiupt?
Kas tada? Amen, sakau, beprotnamis garantuotas! O ir giminlms nekas, faktas. Sulig tais odiais i tarpuvarts, vir
* Daiktiniai rodymai (lot.).

) 218 (

kurios auksins raids marmure skelbia, jog kitados ia gyvens Mickeviius, ypsodamas ilenda nevyklis piejas ypsosi mogus iki aus,- na, inoma, vos laikosi ant koj!
Maloniai, netgi ceremoningai paprao cigarets, o j gavs
vl pareikia pageidavim: ar nebtumme tokie malons, ar
nepalydtume jo kelis ingsnelius?., bkit geri, jaunikaiiai!
Jis gyvens Uupyje, u tiltelio... tipu tapu, ir jau namie, tik
ten es jam saugu! inau, inau, kaipgi! - jau iojuosi, bet
prikandu lieuv - kam? Tu jau pavargai kikenti, o professore
nort sikibti mums parankes, - kliudo tik geltonas portfelis, jame kakas skimbioja, aiku kas! Nenoriai perduoda man savo brangj neul, pakimba tarp mudviej tarsi
didelis vaikas - ia visai visai netoli!.. Striukas, net vasar
skrybltas mogelis, be galo pageds seniokas, o juk vedam
j, vedam. Pamanyk, sistemos prieas, Gorbio niekintojas,
senamiesio darkytojas! Juokas vien. Betgi, galvoju, abiem
rankom prilaikydamas jo sunk kn, tokiam darbui reikia
gerai pasiruoti, visk apgalvoti dar blaiviam, o jau tada leistis miest, apkauti kokioje smuklje, kad igaruot visos
baims, ir imtis to, kas buvo sumanyta, - juk tas pieinys,
k besakytum, kryba! Luktelkit, prao dailininkas animatorius prijus Vilnel, eime, prissim va ten, ant suolo prie
uolo, a judu pavaiinsiu, ten portfely, yr... eiva!
Ir apie it uol andai pasakojo lotyn kalbos dstytojas mlynu drapo paltu, pigiais sandalais ir berete - tas pats,
kurs rod Bernardin tiltel... Vyriausias iniekinto Bernardin sodo senolis... Nuo lotynisto pasakojimo jis sensteljo
dar ketviriu amiaus, dunkso aptvertas negrabia tvorele alia dengtojo tiltelio, lama... Senasis uolas! - aukiapiofes-

) 219 (

sore. ia jis tikrai jauiasi kur kas geriau ir saugiau nei iltadario gatvelj. Chemikas, ekshibicionistas ir dailininkas
mgjas vienam asmenyje. O ir bakchantas, pasirodo! Po juo
ir igersim, jaunieji mano draugai! -professore sdi viduryje,
pabando mudu apkabinti, bet nebepajgia, o ir rankels per
trumpos. Tada savo neramias, gabias rankas jis suglaudia
tarp keli, dbteli mudu truputl sieids, pasigrabaliojs
portfelyje isitraukia nugert butel ir sidabrin tauriukl,
sipila ir skaniai igeria. Tada jau pila Tlai, o i kapt ir igeria! Konjakas mat, ne degtin. Ir a igersiu. Professore jau
iojasi pasakoti istorij, kaip jis, bdamas jaunas studentas...
bet mai nutyla - visi trys sutartinai pasukam galvas parko gilum ir matom: takuiu palei pai Vilnel mus eina
aukta, tvirta moteris, lengvai remdamasi ilga bambukine
lazda, per pet persimetusi ali brezentin krep, - mkla?
Kokia mkla? Akys, tiesa, padrusios, betpoblaiv, vilgsnis
aikus - ji jau ia pat, ant jos krepio matau usit raudon kryi. Kia kault rank sveikintis, karikai prisistato:
leitenante Liubov Gradanskaja, morals policija! Ne, vis
dlto ne mkla, tik beprot, rodos, saikingai pamiusi. Morals policinink Gradanskaja kalba lietuvikai, sklandiai,
su pastebimu lenkikai rusiku akcentu. Maryjan? - baksteli
ji lazdos galu professore. Jk t Maryjan, profesor, gerbiamasis, argi ne? Tavs a i iekau! Ir tik irk! Uuot rsiai
j pavijs alin, professore tik linksi galva, akuts bgioja,
tikdamasis utarimo jis sikimba Tl, o Gradanskaja jau
beda bambukin lazd tiesiai jo kaklaryio mazg ir piktai klausia: pavard? Jk t, Maryjan, skyn ty syn, jk t
apypaiei vysa upi... - ia ji drebia tikrai amoral, ties

) 220 (

od! - sakyk pavard! Eik tu inai kur, ragana, - negarsiai

niurna Maryjan. ti i ia! Tai dolc igert! - visai kitu balsu pragysta piliet Gradanskaja, matau gi, turi, Maryjan
Mikuilovi! Te, sako professore ir, kad ir nelengvai, suraito
pyg. Ir tutuojau gauna gailtis - moralist taip smagiai ir
taip taikliai tvoja per j savo lengva, bet skaudia lazda, kad
Maryjan sucypia ir inkia kaip tikras Uupio ununis ir
ima iulpti leten - durn, durn! Tla tuo tarpu pila Liubovei ms stiklin vyno - piln pripila; piliet Gradanskaja
pasitempia, suglaudia kulnis, vienu gaitu ilenkia stiklin, grina j Tlai, atiduoda pagarb ir... auktai keldama ir
mudama koj nuygiuoja Preistos cerkvs linkui - taukt,
kaulct, taukt, kaukt! Profesorius Marijonas Mikulionis
geria, bet i piktumo uspringsta ir taip usikosi, kad mudu
dauom j per peius tol, kol jis sumosuoja rankutm - gana,
gana! Ir mai atsiria: o a, pasiusk tu, vis tiek nupaiiau!
Paiiau ir paiysiu! Igrauk! inau, inau! - aukia jis, tarsi
ubgdamas man u aki, - beprotnamis man garantuotas!
ikt! ti, visi ti! Eikit, aukit, skskit rusam, saugumui tai a paiiau, a!
Atiduodu jam buteliuk su da likuiu ir teptukl, dabar
jis taip ipuia akutes, kad jos, rodos, tikrai ioks i orbit ir
sukris jam sterbl. Bet ne, nieko. Jis ramiai susideda darbo
rankius portfel, mosteli ranka ir krypuoja per dengtj tiltel, nors vargu ar jam itaip ariau, vargu...

) 221 (

XIII
Tula, meile mano... kaip tu? Gyva? Sveika? Gyva, sveika...
Eime? Kur? Pats inai... Ir duok man dar ms vyno, viskas
man iandien galima, leidiama, nepaisant idiot, ikrypli
ir apsiaukls morals policijos!.. Viskas? Viskas, viskas!
Tai... eime? Eime. ituo tiltu? ituo, ituo... ir netoli...
Tai jau ir viskas.
Varnal naktis, miegani laumirgi naktis, benami
kai ir nelaiming padkli naktis! Tamsios varnal vduokls virum mano veido, virum tavo, Tla, veido, pro
lap tarpus ir plyius kartkartm plyksteli ir sukibirkiuoja
akinanios naktins vaigds, o gal tai tik i mano aki lekia
ieirbos - pradegina tavo alij sijon, visus tavo menkus
rbelius, su kuriais iandien taip netiktai atklydai Rotond"... nejau tik iandien? Gaikiok, Tla, rangykis, verk, meluok, nuodyk mane, kol nuo Bekeo kalno pagaliau atslinks
tas cementinis debesis, kol i dangaus pairs skurio pakeltos
monetos - taleriai, dukatai ir gragaliai, kol atsivers visi karstai ir visus mus paauks Paskutinj teism - mane, tave...
Lavini j su Romanu Bku, visus tavo apviltus jaunikius...
baltablakstien litograf, professore ir netgi piliet Gradans-

) 222 (

kaj... visas Uupis dunds ir kauks, kai mes kelsims! O

dabar knu ustosiu tave, kol dar jauti mano launis ant savj ia, tarp varnal, takaoli, dilgyni, katoli, valerijon, usni, krap, baland, kol dar kudi man - spausk,
spausk mane giliau em... spausk, kiek tik pajgi!.. Ir a
juntu, kaip dumbu vis giliau, kai koks altinis prasimu
po tavimi, Tla, kas ten trykta tamsoje - kraujas, dumblas,
rudas altinio vanduo? Riskims alin, tik nepasileiskim i
i glbi, nieku gyvu nepasileiskim i glbi - kabinkis mane
; nagais, kojom ir rankom, juk mudu tonais pramum poemin versm, kai pakilsim i ia, tikriausiai iki paio dan: gaus tryktels iurkle fontanas - dar pairsim koks! Tla,
mano teisingoji, kantrioji Tla! Ko tu dejuoji? Tu verki, Tula?
! Tavo veidas emtas, mylimoji, dumblinas jau, pirtais, kurie
, sulind j it tyr, kuriais tu bandai kak remtis, atsispirti,
dabar jau usdusi mane, pirtai klimpsta vis giliau ir giliau,
tu gaikioji kaip plakamas vaikas, nors niekas nenori tavs
1 nuskausti, tu nebijok, Tla, ok, tai tikrai paskutinis ms
" okis... pilk vyn ant mano veido, nuplauk j, paskui a nut plausiu tavj... Neauk, nerk taip garsiai, negargaliuok, pra: au tavs, nereikia, kad mus igirst piktosios dvasios, nereikia, kad girdt ir gerosios, alsuok mano ali kaip varnal
j a aus, badyk mane savo smailiom krtim, grik ant mans
l negyva, netekusi jg, palauk!., palauk dar, negrik!
Varnalos ant tavo laun, ant virpios krtins, ant eliais apaugusio pilvo - kaip maurais, kaip oli aknim,kodl mudu pasirinkom kaip tik it viet, kas mudu ia
pargriov, suguld ant uakusio, ne, neuakusio, o tik olm
apraizgyto altinio? A jau bijau nuslyst on, juk jis tikrai
) 223 (

itryk, isiver iki dangaus, praaugs kalvas ir boktus, kodl mudu ia mylims, pasakyk man, Tula? Dabar tu spausk
mane em, Tula, spausk... Kodl su spaudi mano burn
skystu purvu aptekjusiu delnu, a juk uspringsiu! Tau tik
atrodo, kad a kalbu, kad rkiu, a tyliu tyliu tyliu!.. Kodl ta
paia slidia ranka ir juoda alkne brauki per mano veid ir
kudi - tai apsivalymas... Koks apsivalymas, velniai paraut, a jau skstu, grimztu!.. Gerai, jei apsivalymas, tai ko tu
verki, Tla? Ar tikrai tu verki? Verk, verk, mink, mink mane,
Tla, it purv, dumbl, spausk savo rudais sdmenim,
tik to a tevertas, myk mane rankomis, burna, speniais, visu
savo mylimu plokiu knu ia, itam laite, itam purvyne,
emliau Uupio svartyn, sulusi dviguli lov, surdijusi vaikik veimli, iuini, padang, kurios ia irgi
teberieda - guli dugne, alia lopi, kuriuose niekad neklyks
nei ms, nei niekieno vaikai, emiau bulvi lupen, katdi ir pvani virki... sakyk man, Tla, tvirtink... ar
tikrai itas purvas, kuriame mudu murkdoms, kamuojami
tvilkinanios aistros, tarsi trokdami atsigriebti u ilgus septynerius metus, ar tikrai jis varesnis u vis ms gyvenim,
u mus stebini eli gyvenimus, u ms bsim mirt ir
u visa tai, kas atsitiks po to? Kartok man tai, guosk ir dauyk
mane, Tula, uversk savo veid tams dang, kad bent nervi neapsemt purvas, saugok nerves, Tla, bent kol mylims, kol vir mudviej nara miliniki varnal lapai - j
apaios sidabrins, balzganos, iurkios... usigulk ant mans, pailsk... kas galjo pagalvoti, kad po ituo oli raizginiu liula toks baisus purvynas ir mua versm... guli? Gulk,
ilskis, Tla, kol atvyks mudviej pasiimti, nesvarbu kur -

) 224 (

dang ar pragar... arba, kol atskubs Uupio veteranai ir gajludieniai aristokratai su ilkiniais chalatais bei kutuotom lepetm, kol i palpi, rsi, kraptydami akis, ils nemeno,
tneils nemeils mons, kol atlks pirmosios soios varnos
jkapoti ms aid, bet dabar dar ne j metas, Tla!.. Meil tik
j ada pasiekia savo tiksl, kai baigiasi mirtimi, pasak budelis
ir nukirto jiems abiem galvas, i kur tai?.. A neinau, Tla...
Mylk mane ir sapnuodama, tyliai sirpdama ant mano suglebusio kno, sapnuok mane myldama, ilskis, Tla. Ilskis dar, kol nuo Bekeo atlks visa pakeliui udantis debesis;
Jtiudu tikriausiai spsim dar visk vienas kitam pasakyti, tiek
nebedaug liko odi. Sdsim inlcdami, takydami purvyn
|u oli stiebais ir aknimis ir srdami krauju ant ilindusi
|| ems spygliuot viel, atri iuini spyruokli, kas mus
tuomet nupraus ir apri, Tla? Kas mudu nuskandins ir itrauks - jau niekam nebereikalingus - netgi vienas antram! nuogus, cypianius tarsi besimylinios patvartse iurks,
0... kas mums belieka? Tik myltis, inkti, glaustis, vaitoti,
jpro sukstus dantis spjaudyti juod krauj, meils krauj, pailutusio uns krauj, mnulio syvus, varnal sunka trintis
j tavo jau paenklintas kaktas... tu ir mano kakt patrink, patrink - jos tokios gaivios, kad ir leikiai negardios, tos varnal ir baland sultys... ei, Tla, ar tu dar girdi mane nors
Mena ausele?., ar jauti, kad guli ant mans, apergusi kojom,
kad alsvoj mnesienoj blausiai spindi tik tavo dugniukas?
Ar matai mane, aptekus purvais, prisiminimais, seilm, aaifOni, ar jauti i naujo pakilusi mano rykt savo slpsnose, ar
joji su manimi pragar prakeiktu ir imaltu keliu, pragar,
kurio raudona pavaist antai jau vieia u an kaln, nuo

) 225 (

Drugeli kapini puss, nuo Polocko plento, Filaret gatvs ir

Belmonto: kodl tu tyli! Kodl nieko man nesakai, kodl ir tu
spjaudai krauju? Kodl surakinai mane rankom ir kojom taip,
kad a negaliu n krustelti? I kur tu semiesi jg, glenoji? Kas tau sak, kad itos ols nuodingos? Nesmon! Nuo
j tik kyla dar didesnis noras myltis, jos varo i proto, tas
tiesa - kramtyk, iulpk j syvus, rauk jas su aknimis, tsyk
mane u plauk tu, beprote, medza, idavike, smauk mane
mirtinai, nes jau nebra jokios kitos ieities, nejau tu negirdi,
girtoji, purvinoji, mylimoji, Tula, o gal a pats apkurtau ir apakau? K tu auki man? A nieko nebegirdiu! K? Nerk!
Arba rk, stauk, grik dar kart ant mans, kibk akmenis,
kad neprarastum pusiausvyros, susirakinkim vl kaip vrys, purvu ir krauju aptek, dantim grieiantys vrys, tokius
mus padar, tokius imaitino pasaulis - alia msa ir tavo
onkauli viesumu, kur a regiu net pro purvo sluoksn...
tvok man i peties, Tla, meile mano, praau tavs... kad ir
a tada galiau tau utvoti, krimstelti tavo gelsv ebenkties krt, smeik man olje apiuoptu surdijusiu virtuviniu
peiliu, kad nesugebjau kadaise tavs taip pamylti, kad tavo
staugsmas nuaidt vir it slni ir kalv, aidu atsimut
vis ausis, kad visi suprast, kad tu esi tik mano, ir niekas
mums nebedrst stotis skersai kelio, smeik mane, kad nesugebjau itaip padaryti, kad nepasiryau tavs ivogti, suriti
ir isiveti savo dykumas, paversti verge, tokia pat valkata
kaip a, kad galiausiai nesumokjau u tave keturiasdeimties avi ir kupri, kaip priimta js pasiptusiam Antrajame
mieste... umuk mane u tai, kad esu girtas, kad tik vynas
teka, sunkiasi pro atsivrusias poras, net nebe kraujas, smok

) 226 (

ir nudk!.. Vis tiek man nebra gyvenimo nei mirties be tavs... daugiau a tau jau niekad nieko nebepasakysiu... na?
Bent tvok, jei nedrsti udyti, imuk mano priekinius dantis,
tik jie man ir beliko - kol gyvas siurbsiu dantenom varnal
sunk ir mylsiu tave... Tula!
Varnalos - tai juk varn los, didiuliai, ali, beveriai
banknotai, akis lesani varn pinigai u kantryb. Klausyk,
Tla, ar tikrai viena tokia naktis gali atstoti septynerius metus - itis badmet, nepaisant to, kad... Leisk man tave bent
kart ik valiai iplsti, plsk ir tu mane, jei turi po, plsk
ir aiyk aknies rimbu... paskui a tave aprengsiu ir mesiu
upel... plauksi paviriumi, kaip iprotjusi Ofelija, dainuodama... k tu man padainuosi? Yuppi Du"? Ar Una paloma
blanca"? Itrauksiu tave, iskalausiu su visais drabuliais,
itrinksiu tavo paik galvut ir tave pai - ali nuo varnal, raudon nuo meils, gelsv nuo ryto ir juod i nevilties... iskalausiu ir tavo rausv geldel, tavo aus kriaukles,
purvu aptekus kakl, virpanias kaip vilnis krtis, tavo pilv
ir dar kart - rausvj geldel... numazgosiu tave ir paarvosiu ant dengtojo tilto, uklojs aliu varnalos lapu - aliu
kaip smaragdas, kaip sudus alaus butelis...
Nieko nedsiu! Gyvuok! Palydsiu tave taku palei Vilnel
iki tavojo vienuolyno, iki buvusi Petrylos lang, iki ygimanto Augusto vandentiekio likui, palydsiu, kad neigsdint tavs nei itvirklis professore Maryjan, nei morals
policinink Liubov Gradanskaja, nei tie tavo atstumtieji
jaunikiai... ar tikrai tu juos atstmei, Tla?..
Na? Dar pagulkim itam purvyne, itame leganiame
ir kliuksiniame klane, blstant vaigdms, muant fon-

) 227 (

tanui... tegul juokiasi aname krante msiojantys poetai,

lauiantys ant drgn suol savo patiklias skaitytojas, tegul!
Tula! Kodl tu nieko nesakai? Ninieko? Nieko ir nebepasakysi? Isiiok - klistelsiu tau vyno, nubusk, sskis, a
paimsiu tave ant rank ir nuneiu prie vandens... sskis,
tpkis ant mano deln, pavargs laumirgi, sublizgk, kad
suskaust akys, ir skrisk tyliai dgzdamas... mudu juk vl
ia, ant kranto ties Bernardinais, ties ilguoju vienuolynu, palei namus su apside, ties ms grivaniais namais, kuriuos
gal dar pakels i mirusij, gal... Klaupk, sskis... u koj
nuvilksiu tave vs vanden, drumst, pajuodus vanden,
paguldysiu tave ant plokio akmens... gulk, pagulk... tekantis drumstas, burbuliuojantis vanduo dar labiau pajuos
nuo purvo, pasroviui plaukianio ms kn purvo, vis pasroviui, ten, i kur niekas nebegrta. Bent vien ak pramerk
po ituo varnal dangum, ar jau bundi, Tla?
Sakau tau, sskis ant akmens, laikykis u mans!.. Juk sakiau, sakiau tau, kad itaip buvo ir bus tol, kol... leisk man kalbti! tai nuplukdysiu tave kaip rst iki ioi, iki pirmosios
ryto varnos, varnalose iekanios savo l - dar vilganios
vasarins varnos, tokios, kokias tu piedavai pro savo lang...
iki vienios varnos, kaip mudu abudu vienios, kaip vienias
Bekeo kalnas ir tas vienuolynas... Duok man abi savo rankas,
Tla, a jas nuprausiu, tik nieko man daugiau nebeprimink,
niekad... numazgosiu tau ir kojas... bsi balta kaip Preistos
cerkv... ir neprimink man bsimos iemos, kai a, atsitps
ant akos, velgsiu pro tavo lang... Ar nupiei tada mane,
Tla? Paadu tupti labai ramiai ir ilgai... kiek reiks...

) 228 (

XIII
Daugiau Tlos nebemaiau niekados - nei gyvos, nei mirusios. Ilgai net nenujauiau, kad jos nebra, o vliau neinojau, kur josios kapas.
Pamenu, kart ilgai stebjau, kaip jauni dar mons, veikiausiai studentai, kasinja tuos vandentiekio likuius netoliese buvusi Tlos nam, Petrylos nam, tetos Lydijos
vienuolyno, netoli t laipteli, kuriais kop mano tvas, vos
grs i Reicho darbo tarnybos. Kai tik subliko gandai,
kad ia palaidoti kunigaikiai (vliau - maro aukos, dar vliau - vienuoliai bernardinai), besibriavusi aplink duob
smalsuoli gretos ikart praretjo. Kam jau ia domu kakokie atkasti akmenys, iskobti kamienai, sueijusios plytos?
Niekam, beveik niekam. monms rpi kaulai, kaukols,
karstai - tai bent adina vaizduot, nebtinai liguist! - papuoal, pinig, lobi... bent koki ir uki. O ia netgi ne
rsiai - mro liekanos, didiuls mork spalvos plytos. I
rsio itraukt mork - blykiai gelsv, daiktais patamsjusi, puvusi... Morkos ir duob vandens, viskas. alia Tlos nam krenosi i lentgali sukrautas lauiukas - kasikai

) 229 (

ilipdavo pasiildyti, gal maktelti burnel ir papeti dm.

Kartkartm jie mesteldavo ak mane - stypsojau pasirms
lentinio aptvaro. Bet jie nieko man nesakydavo. Nenorjau
bti nekinamas. Norjau tik irti, kaip jie gramdo mr,
pro tank siet samsto ir sijoja duenas, vis vadinamj
kultrin sluoksn - apus, dulkes, buvusi daikt ir kn
korpuskulas. O! - kart dusliai kteljo akiniuotas vyrukas
i paio duobs dugno, - jo delne guljo didelis paaliavs
pinigas. Kiti subruzdo, sujudo, m uoliau kapstyti ir sijoti,
bet tuojau atvso. Vis dlto man pasirod, kad jie atrausia
ir niekina didel kap - adina mirusius, j balsus, kakam
neleidia miegoti ir ilstis, - ar nebuvo ten ir tavs, Tla? Be
abejo, a supratau - jie dirba ger ir reikaling darb - netgi nieko nerad bt verti tik pagarbos ir padkos. Bet jau
rado - akmenis, rstagalius, vandentieko likuius... I po emi lindo seniai palaidota buitis, a ir vl tarsi ugirdau juok, barnius, aimanas, dtani ind trakes, tuoj tuoj prasiver suslgusios dujos, atsivers amiams palaidotos erios,
plstels kraujas, vynas, vanduo... ar ne per daug ia visko,
tarp t dviej tilteli?.. Nusisuks nuo duobs i gertuvs
gurkteljau vyno, stipraus, spirituoto. Niekas jau tada nebegyveno tavo, Tla, namuose, ir Petryla ilsjosi kakuriose umiesio kapinse; igrs dar gurkn, per min lauk" vis
dlto pasukau mlynos pato ds link - per krvas atliek,
aprkusi plytgali, klidamas u surdijusi viel ir vinimis pasiiauusi lentgali - kiek ugyvena net vargai!
Kiek jau met po varnal nakties" buvo praj? Neinau... gal treji, o gal ir penkeri. Argi svarbu? engiau pro duris - murkteljo perkarus kat, tvosk lapimu, drgnu tin-

) 230 (

ku, apsvilusiais skudurais. Buvusioje fermentininko virtuvje nuo grind pakliau t pat didiul emaliuot puodel, t
pat - su dviem arkli galvom, jos buvo dar visikai rykios,
beveik kaip anuomet... tai jame Tula buvo umaiiusi savo
daus, didiam, bet suvaidintam Petrylos apmaudui... Andai
pamirau j paimti... Paimsiu dabar, tik purv kiek apvalysiu,
net neveisiu, tegul... mesiu j smulkias varines monetas,
Vis valstybi bei imperij... ir surinks kelis kilus vario...
na, pairsim, k a tada darysiu... o dabar reikia eiti - jau
Visai temsta. tai ir einu su dviej litr talpos emaliuotu
puodu, barkinu keliom paties mestom varinm kapeikom,
galiausiai simetu j savo drobin maiel - kit maiel,
kit... - ir sduosi garstyi spalvos autobus. Nuvaiavs
por stoteli, ilipu - juk mane tikriausiai vl seka, o jei ir
neseka... Kas seka, kas? Kaipgi: anie eliai, anie vyno ir
i Vandens grovai i duobs, storos, vairos moterys, sargai i neidegs! Jau niekas niekam neidegs, dabar, kai...
Tula sudeg pirtyje ant mik upels kranto, - suinojau
praslinkus pusmeiui po nelaims ar mogudysts ir mej tams po to, kai paskutin kart lankiausi namuose su apside.
Ant puodo dugno aliavo vos keli variniai pinigliai, o Tlos
i nebeliko - sudeg. O juk jau buvau nutars ilydyti surinkt
\ Var ir patikti kuriam vario raiytojui iraiyti jos portret I
l lr tai! Sudeg. Nebr.
i Utat aplankytas santechnikas - niekaip nestengiau nuItatyti jo ir Tlos giminysts laipsnio, toks tolimas ir men] kas jis tebuvo - taigi tas santechnikas visk inojo! Jis patvir, tino: na taip, sudeg... nors niniekas ten dar neaiku! Jis dar
kart linkteljo ir dalykikai, tarsi keisdamas vonios iaup,
) 231 (

pridr: o jau laidotuvs!.. Laidotuvs, pasirodo, irgi buvo

keistos... ne tik be galo kuklios... mat ir laidoti nelabai buvo
k - sauja pelen ir krvel kauliuk... inai, sak itas smagus ir, rodos, padorus vyrutis, ne viena ji toj pirtelj buvo!
A manau... kaipgi. Visi mat isigelbjo, o ji suspragjo kaip
puin pliauska. Tai kas gi ten dar buvo? - paklausiau, bet
santechnikas netiktai suirzo: neinau! Sakau, i plombuot
dant paino jos dantist, nu... vari mirtis, ar ne? vari mirtis... tikrai! Joki skrodim u ligi puss utepliot lang...
nei pti po eme, ideali, pagonika mirtis! Tai kur j palaidojo? inai, jis padjo ant stalo du lakuotus kumius, jeigu
tau i tikrj taip baisiai rpi... nuvaiuok tu ten, susirask
Jutok Japak... K, k toki? Na, jos draugu, kaimyn,
jei ji tau k nors pasakys, tai pasakys. Mans daugiau nieko
neklausink. Ir taip jau...
Sdjom su santechniku jo kultringai itaigingame",
mebliuotame (maa pasakyti - mebliuotame!) bute, padoriam Antrojo miesto kvartale ir grm al, sriu usiksdami. Daug gero alaus, kalnas puikaus srio. Klozetas tviska,
funkcionuoja ir inkstai - tik al ir gert! Niekas nei kapt, nei
gurgt. Kaip Filadelfijoje. Tik papraiau, kad ijungt mag negaliu paksti staugik, o Yuppi Du" santechnikas, aiku,
neturi siras. Fizin savijauta puiki. Nors alus vis dlto yra
svaigalas. Jis kyteljo man iebtuvl:
- Tu nepyk. Paini istorija... Galjo pakelt skandal, jei
bt norj. Mat j su kakokiais vasarotojais nevasarotojais, latrais tai tikrai... inai, kaip bna, kai penki vyrai ir viena moteris atsiduria mike... taigi! Bet joki skandal niekas
nekl. Tyliai ramiai ir palaidojo.

) 232 (

Mudu vis dar grm al, nors jo mona, kakoki technikos moksl kandidat, ne tik kosjo ir trank virtuvj indus, bet ir atvirai nairavo mane. O prisiminiau j ma
lakuot mergyt su usirietusiom kasytm ir plaia varple - kaip tik krito pieniniai dantys. Dabar tie dantys buvo
auksiniai - ybsjo ne tik akinamai, bet ir piktai. Tuomet jos
vyras atvirai itrauk degtins - ne i didelio dosnumo, vien
tam, kad parodyt, ldeno odis iuose namuose paskutinis ir
lemiamas. tai itaip!
- Nuvaiuok tu pas Jutok... jei tau taip rpi. Ji apie tave
prisiklausius tiek ir tiek. Nors k tu pei... Nu ne, a suprantu, nemanyk! Gal tau ir skaudu: kiek vyr ji perjo! Visus
tik erzino. Tvams kaip... kaimynam... inai, ten viskas ant
aki.
Didis moralistas buvo itas santechnikas, kaip ir didiu; ma ne itin vent ger eimos vyr... nieko jam nebesakiau,
nieko...
Santechnikas puikiai nupasakojo, kaip atrodo Juta japon Jutoka Japaka, taip j ten vadina. Ilips i dyzelio, miestelyje ikart j atpainau. Stovjo su mlyna striuke, juodom
kelnm ir guminiais botais knygyne - plepjo su pardavja,
0 a stovjau u pusmetrio neva sigilins Verbos Ugnies
g" - liepsna alsavo i posm, raitsi juodos dm garbanos... O Juta pardavjai pasakojo: nebepamenu, kaip umigau, net neatsimenu - pati nusirengiau ar nureng kas...
chy... nubundu, langai atviri, a viena!
Kai, ar ji tikrai taip jau panai japon? Plaukai kaip varnos, smulkut, akys kypokos. Gal greiiau kazach?

) 233 (

Nusekiau j pagrindine miestuko gatve, ji keliskart grteljo, o palei puyn ir sustojo. Susigrdo rankas striukels
kienes ir stovi. N neinojau, k tokiai sakyt, buvau beeins
proal, bet ji pati stvr mane u rankovs. Ei! Tu gi mans
iekai, gal ne? Einam, a visk inau!
Na mat. Dar viena visain. Jau buvau toki moni sutiks, visaini. Kur? Gyvenimo kelyje, kur daugiau. Vienas
plunksnos darbininkas, kol dar smarkokai gerdavo, kartais pasikviesdavo mane savo irtv. Vienas, tiesa, kalbdavo, a tik
linksdavau. Jis irgi visk inodavo, visk man pasakydavo!
Kodl dingo druska. Kas nuud kino operatori irmnuose. Kaip greit ir efektyviai isigydyt trichomonoz. Kada lugs
Kremlius ir taip toliau. Druska, pasirodo, rdija sandliuose, o
naujos i Velikos kasykl nevea. Operatori nuud pdiai,
nes jis idav j klan", o Kremlius lugs tik apie 2002-uosius metus. nekjo kaip generalinio tabo virininkas ar tolimojo plaukiojimo kapitonas! O, kad taip bt ir ras!..
Slapta vyliaus: gal Juta paneigs santechniko odius, gal
Tla ne su visais davsi... nors argi tai svarbu? Ji ne tik patvirtino, bet ir papuo neabejotinai tikrovikomis detalmis:
Tla i pradi viena slampindavusi paupiais... paskui ji pati
maiusi, kaip... kit kart, kai ji netiktai parjusi namo...
jos abi vaindav pas... Dl kakokio mafiozo ji tiesiog jusi
i proto. Na k gi... Ma miesteli mai moneliai... tie,
kurie neina anksti gulti... Ir dar: ir ita Jutoka Japaka buvo
geriausia Tlos draug?.. O kodl gi ne?
Ji ivir arbatos, paraik duonos, papjaust laini ir trenk butel: tu nemanyk tik, kad mes ia ubagai! Gr ir rk
kaip tikras girtuoklis: lygiai su manimi. Taurel taurel,

) 234 (

cigaret j cigaret, ar taip pasakiau? odinga. Danai ir be

reikalo juoksi, dantys stambs, gras, pati, matyt, ino.
Pusiau kazach. I tvo puss; tvas pasidiov ant akos,
negavs pagiriom degtins. Bibliotekinink, nebaigtas auktasis. Kaip ir mano, linkteljau, nebaigtas... Apie tave ji skied ir skied, paskui a jau udraudiau, pabodo... tai tai tu
koks! Udjau savo rankas ant jos kiet krt: bet ji vikriai
islydo, atsisdo kitoj stalo pusj ir blyksteljo baltais aki
plyeliais: o tu prezervatyv turi? Na, na... nieko, patylsiu!
Nubudau nakt. Nelojo unes, negiedojo gaidiai. Tik
savo pasieny negarsiai parp japon. Jutoka Japaka. Nuleidau
kojas ant alt grind. Mielai dar biau igrs. Krpteljau: a, Jutoka ant kito ono apsivert, visa troba sudrebjo igirgdinta jos lovel! Ei, igirdau, ko nemiegi? Eik, eik...
Kats balsas - minktas kaip ir kailiukas. Pamiau j kaip
atostog grs kareivis, - greitai, tyliai, be glamoni. Ji atsiduso, padjo man ant krtins pelenin, usirk... tvoksteljo degtine...
- Ivaiuosiu Kazachij, - kalbjo man Jutoka. - Kiek
a jai sakydavau - dingstam i ia abidvi! Buvau beveik prinekinus... paskui, pats inai... Ei! Tik tu nemanyk, kad a
j paveriau paklode... ne! Vis praydavo, kad atmuiniau
tuos jaunikius, dariau, k galjau! A j myljau, supranti
tu! Nekeniau tavs, kiek ji man skied! Apie kakok garlaiv vis paist, Drugeli kapines... vitel ji buvo, atvirai tau
pasakysiu! Nei dirbt k mokjo, nei linksmintis... viskas jai
krito i rank. Teisyb, paiydavo graiai... vis varnas, juokas
man! Kiek praiau, kad mane nupaiyt! Ne ir ne. Klausyk...
tu galsi dar kartel... a tik susierzinau... a?

) 235 (

Vliau, vliau, sumurmjau, pasakok dar, pasakok...

- Taigi ir tu trenktas! Aiku... judu gal ir btumt galj...
abudu trenkti! K tau pasakot? Nu, kai ji tik ia atsirado kaifas! Visur abidvi davms. Sdam traukin, ilipam kur
vidury mik ir iki nakties dkstam! Mirtinos buvom draugus! Nu... paskui jos motka, rodos, pradjo kai k tarinti, kad a... nu, dievai sakau tau, nieko nebuvo!.. Tada jie t
skelbim... juokdariai! Oi a jai nepavydjau! inai, kai miesionys nei i io, nei i to atsitrenkia kaim, gero nelauk!
Jutoka buvo tikras provincijos protmaiis, gal gerja
prasme. Visk iman! Laki Azijos smiltel Paguds smlynuose!..
- Jai reikjo dar devynioliktam amiuj gyvent, tada gal.
Manai, jai patiko duotis su tais bulvienojais? N velnio! I
pasiutimo, nieko daugiau!
Jutoka vl atsiduso, vilgteljo lang - jau brko.
Pusryiavom vlai, savo bibliotek Jutoka nusprend
iandien visai neiti - ten, girdi, vis tiek niekas nesilanko!
Dabar grm vyn - ji sulakst krautuv. Tai ar inai, kur
Tla palaidota? - pagaliau itariau klausim, dl kurio ir atsitrenkiau ia. Ji atsiduso visai kitaip - oras vokdamas isiver i plaui.
- Jie padar dar vien idiotik kvailyst... ukas tuos
pelenus mike... Maai kas ir ino kur. Nu, netoli tos pirtuks. Sudjo toki apvali skardin... a i kino mechaniko
atneiau, o jie sako - urna! N antkapio ten, nieko - akmuo
tik stovjo, tai greta akmenio...
- Nuvesi?

) 236 (

XIII

Bekelni mano snau, atsiremk mano ranka ir a itkiu

tave pro lang!" - taip sename lietuvikame filme sako jaunas niekas iblykusiam proletariniam poetui, irgi jaunam.
Bet tik grasina, netkia. O mane i sunkveimio kabinos
vairuotojas tikrai i tk, vos tik prisipainau neturs n kapeikos. Ukrainoje taip nebdavo! Teisyb, panaiai pasielg
tas itin patriotikai nusiteiks praporas, bet jis mane jau
buvo nuves toli u Kijevo, be to... O itam a n neusiminiau apie joki laisv... savas vairuotojas, lietuvys!.. Atrodiau, matyt, menkas pauktukas - mans nei spard, nei
pldo, istm, ir viskas. Dunkteljau atpakalias minkt
pakels ol, paspjauds delnus patryniau and ir paleidau
pavymui skaldos gabal - vis tiek nebemato!
lubiodamas pasukau eglaii tankm, atsiguliau, pasikiau po galva kuprin... nepamenu, kada dar taip dtai
miegojau. Ir vis tiek, kai nubudau, spindjo ankstyva popiet: vilpavo strazdai, saulkaitoj nard laumirgiai... Vl vasara, drie ir laumirgi metas...
Asfaltas tirpo nuo kario, oras mirguliavo - drumstai
alsvas kaip sudulk pakels puynai.

) 237 (

Ar rasiu t viet? Juk dar vieneri metai prajo, kai mudu

su Juta japone... aha! tai! Nesupainiosi - paplents rkomasis", jau kiaura, apsvilinta ir perdm aprainta stogin ir
isirang isiklaip suoleliai i nupjaut sausuoli - upeiu
dm ir a. Graffiti ia primityvesni, bet tai koks agresyvus
vienas: Ko nepadar faist tankai, t padarys drijos pankai!" Karingoji drija! Net ir ia tavo sns ir dukros lanksi! Na gerai, nr kada. ia, tikrai ia! Sulai giri...
Nuo kaitros pasmlusiu puyno keliu ygiavau j Tlos kapaviet. Vienias vanagas danguje ir aminai nerams kktai tarp ak. Jau keliskart msteljo balkvas nusekusios
upels pilvas - teisingai einu, taip ir turi bt. ia, rodos,
buvom prisd su Jutoka uksti ir... o, kaip seniai tai buvo!
Vl musmirs, suvytusios, aperpetojusiais kratais mds, balti pauki kauliukai samanose, vl kktai ir kirtim
erdv - viesi, nyki erdv, kitu metu ji mane varyt tikr
nevilt. Jokios romantikos - vienodi, pasaus beriukai, jau
rausteljusios drebulaits... emynins, lktos smlio kopos,
varios ir baltos kaip ir pajry, visai menka ar kiek tirtesn balta samana. Aibs drugi ir drugeli, galybs smulki
vabzdi, gal net ret. atobriano ar Tyko noveli herojams
ia bt kas veikti nebent paupeliais - ten tarp eglyn tamsiau, daugiau drgms, eli, kudesi - tikros ir tariamos
slapties, kuri mgsta ir vieniiai, ir mogudiai - kas nuud tave, Tla, kas sudegino gyv ar jau nebegyv? Nebegyv...
kakodl dabar tuo n kiek neabejojau, nors vien mano splion ia buvo, vien splion ir pikta vaizduot...
Myniau ilt, minkt, visai nedulkant miko sml.
Jame likdavo aptakios, veik beforms pdos - kam jos rpi?

) 238 (

Nebuvo ko man ir slapstytis - net jei ir sutikiau moni,

nei a, nei jie nenustebt, nors ir ne gryb dienos. mogus
su kuprine miko kelyje? Eina kok vienkiem, miko sodyb paupy, maa kur. O gal j pirmuiausia nuov?., paskui
padeg t pirt ir... Kad ir kaip bt, siela vis tiek spja purptelti i vargano kno...
Va, va! Skersai kelio perbgo maas, perkars uo. uo?
uo, o gal jenotas, aklimatizuotas usrinis uo, vilkai moni dabar bijo, nebent koks pasiuts...
Dabar jau traukiau paiu paupiu, palei juodalksnius,
distanius ir mezganius uogas kadagius, emas pueles.
Dar keli vingiai, altinlis, skersai srov pargriuvus egl viskas sutampa!
tai tas akmuo, kur pernai mane buvo atvedusi Jutoka Japaka, tai! Neinotum, niekad netartum, kad alia akmens,
gero metro gylyje (daugiausia pusantro! - tvirtino Juta) guli
ukasta kino d su Tlos pelenais... Gal ia ir vejai susikuria ugn, mediotojai? Pasitiesia striukes, prigula, puotauja... Ir nieko, inoma, nieko... niokia palei vanden juodalksniai, tolliau egls, nardo mikiniai karveliai, o virum
miko suka ratus budrs sanitarai vanagliai. Ir man reikt
uksti. Uksti, gurktelti tyros degtinls ir dar snustelti
kadagyne, bent pasistengti... juk darbas laukia - atsikasiu a
tave, Tla! Ko gi ia daugiau trenkiausi, ygiavau per giri?
Tavs! Tam ir kareivikas kastuvlis kuprinje - lengvas, patogus, atrus. Beveik naujas - ali daai nuo koto dar nenusilaup...
ermuknls jau rausta. Ta pati mork ir plyt spalva.
Pavasar i rsio itraukt mork, po imtmei atkast

) 239 (

mro plyt... Atsikasiu a tave ir isiveiu i it mik - o

juk manei, kad pamirau, idaviau, palaidojau?.. Ne. Tu vis
dar mano, o dabar jau suvisam bsi mano, bent dabar, kai
esi niekam nebereikalinga, palikta vidury mik... Niekas
ito neturi inoti, juk inojimas daugel moni tik slegia,
pridaro jiems baisi nemalonum... Nepyk, Tla, kad tik dabar tai darau... Visk esu apgalvojs, visk numats! tai ito
spragsinio lauelio pelenus, sumaiytus su apangljusiais
pauki kaulais, subersiu t kino d, o tave isiveiu vis visutl!.. Kam tie du maieliai kuprinje - vienas drobinis, kitas celofaninis, - sutilpsi, Tla, vl apkabinsiu tave,
atsargiai usikelsiu ant pei ir tuo paiu taku parygiuosiu
atgal, plent... nebesunki tu dabar, o ir niekad nebuvai sunki, pameni, kaip a tave neiau Takent", t vienintel
laiv, kuriuo mudu i tikrj plaukme?..
Intruder in the Dust!"* Folkneris! Ne, nieko panaaus,
koks a palaik iniekinto jas, ne juk. Proto likuiai, sins
likuiai? Galbt, galbt. Tik jokio isipildymo, jokio palengvjimo!.. Tik vis tiek nereikia sismagint, nereikia visko igert, k atsives, gali dar prireikt, oi kaip prireikt! O juk
turjau pinig - vis raudon deimtin, galjau usimokt
tam vairuotojui, bet argi pirmas kartas vaiuoti u ai"?
Kitas vilpteli, kitas gteli ar nusispjauna, kitas n pats neima... Pirmukart itaip... na, nieko! Svarbiausia dabar numigti, jau pritemus atsikasti Tl, urausti duob - ir paupeliais,
paupeliais, up juk nuves tiesiai geleinkelio stotel. Tiek
mums, Tla, ir tereikia, dviese grim.
* Palaik iniekinto jas" angl.}.

) 240 (

Pajau auktyn prie menk srov, isirinkau grai pievut prie pat vandens, nusiavs kojas pamerkiau vanden.
Taip ir sdjau nieko nedarydamas. Tuia buvo mano galva,
ikaitinta slopios sauls. Kaip ir ta uns ar laps kaukol,
kakieno pamauta auktai ant egls sausaks. Ne, reilda
nusnsti... dek galima tai kartot ir siteigint! altys nuvinguriavo visai proal negarsiai nypdamas, tarsi spdamas,
kad kakas artinasi... maiau, kaip nunr kranteliu ir nuplauk, dingo... Gerokai patraukiau i butelio, o paskui jau ir
nebeinojau, miegu ar tik snduriuoju, girdiu ar sapnuoju
moni balsus... pusiaumiga klaikstu nuo tvankos, igertos
degtins, nuo susibrusi dangaus pakratyje kamuolini
debes ir monotonikai linguojanio srovje pavirtusio beriuko... Bet ir sutemo pagaliau - temo ir sutemo. Grau prie
akmens, prie Tlos kapo... Isitraukiau kastuvl, mnulis
dirsteljo tarp egli tarsi j aulais iburys, visai kitas mnulis
nei vir Drugeli kapini...
Kasti lengva - kad ir suslgus, em buvo minkta - paupio smliukas, beveik be akn. Truputlis drgno virgdo,
vienas kitas stamblesnis akmuo. Paprasiausias naktinis
darbas, u kur brangiau ir mokama. Dingteljo: paiai miriai juk nra paslapi, ji visk ino, tik gyvieji, jau vliau,
miriai nujus ienauti kit, apgaubia j paslaptimis, tarinjimais... Ir a mokjau nepigiai: smarkiai plakania irdimi
ir paatrjusia klausa, nors ir ne lob kasiau... sauj dulki.
Intruder in the Dust!" Vienas, nakt, slapta...
Jau emiau juostos lindjau duobje, kai kastuvlis pagaliau dunksteljo metal - ia! Melag Jutoka - nekas
jie pusantro metro, biau nusivars. Vos metras su vir-

) 241 (

um. Isiropiau i duobs, nuslinkau po kadagiu ir slpdamas ugnel delne parkiau. Tuojau, Tla, tuojau keliausim
namo... pakentk dar. Atsargiai dairausi - kaip bt pikta,
jei igsdint koks lus ernas ar briedis. Ne, tyku kaip
kapuose. Stille Nacht, heilige Nacht! - kad ir ne Kaldos.
Viskas, gesinu nuork. Reikia dabar ikelti... taip. Replm
usuktas dangtis, jau surdijusi viela, trakt! Dabar belieka atlauti surdijus... kaip j, klapan? Gal ir klapan. Kur
mano ibintuvlis?
Sauja pelen... gruzdsiu... angliuk. Tla! Neprapiltpro
al n kruopels tavs! Drgna tu, Tla, jauiu, kad drgna... gerai. Balkvas kauliukas... ir j krepel, ir j!.. tai
itaip. Viskas, dabar jau tikrai viskas. Ir anuos, netikrus,
pelenus esu apdairiai atsines - pilu juos kino d, suku,
veriu t surdijusi viel - dunkst! Jau tik ukst beliko, ir
nebe tave, Tla, paprasiausius mano lauo pelenus, gal n
nevertjo? N etono jie nedjo, o a djau atvet ploktel, varin. Su urau: ia ilsisi Tla, Dievas ino jos tikrj
vard"...
viesios vasaros naktys... Kol visk sutvarkiau, ulyginau,
utrepsjau kap, jau brko, nors ild tikro ryto dar buvo toli.
Ne, nebeisiu paupiu, upel tokia vinguriuota, kad neinia
kada prisikasiau iki stotels. Veriau jau trauksiu tuo paiu
viekeliu.
Dar pavelgiau atidiai akmen alia kadagi, kur tu ilsjaisi, Tla: inoma, aklas pastebs, kad em judinta, bet kas
kam darbo! Ruduo, iema... pavasar, kai nutirps sniegas, net
didiausias pdsekys nieko nepastebs. Keliaujam, Tla! Atleisk, paadinau tave... eime... Smagu ygiuoti nakt - kojos

) 242 (

pailsj, neulys lengvas, kelias jau inomas. Prie pad limpa

lapias smlis, tai niekis...
audo!.. Toli, gal u myli, bet aikiausiai girdiu - audo!
Argi vasar leidiama medioti ernus? Gal iabuviai pristigo
vieios msos? Kai po giri vaikto gyvi kumpiai... Kad labai
jau tankiai pila!.. Ar ia mano rpestis? Ne mano. Be to, toli
tie viai, o tai j ir nebegirdt. Paach! - dar syk. Ir dar.
inoma, ernus. E, betgi ia automato serija! Trumpa automato serija!.. Eidamas gali visa ko prisigalvoti. Prisiminti
senov... miko brolius... Ne, ia, inoma, ne jie. Betgi serija
tai ir lcelienus pavirpina!.. Kaip tu ten, Tla, kuprinje? Tyli.
Va! Net raketa. alia. Manevrai. Kariniai mokymai. Desanto ilaipinimas mikingoje vietovje"... ir speciali uduotis
prasiverti" iki geleinkelio ir uimti N stotel... ilaikyti
j... ilaikyti, kol a su tavim ateisiu?
Kuo daugiau klausim, tuo daugiau atsakym... nuo pat
holoceno laik. Vos pasitrauk ledynai, ikart kilo klausimas:
o kodl jie ia atslinko? Ir taip toliau...
tai jau ir pastama kirtaviet. Tolliau - tankus puynlis, tokiame gera maskuotis desantininkui, gal tykoti mediokliui boktelyje, bloga tik ponui ernui - vienas bruzdulys ir ak trekjimas. Daniau pasivaikiojs naktimis dar
daugiau visko patirtum! Padarytum begales ivad, kurios
gal ir praverst kada...
- Stok!
Na mat. Ilindo i to puynlio lietuvis milicininkas, atkio narsiai vamzd mane: stok! Stoviu. Ir dar du ilindo.
Aha, antai ir j dipas, irgi mlyna vena per gelton pilv,
net nakt matyt. alikelj pastatytas, viduje irgi kruta mo-

) 243 (

gystos. Situacija: milicijos patrulis naktiniame miko kely.

Kakur dar poki pavieniai viai. Pavairinami serijomis,
vis trumpomis. Prrrrr, prrrr. Tai manevrai? Jau trise mane
apstojo - du apirinja i priekio, vienas stypso u nugaros,
tai itin nemalonu. Du serantai. Stambs, geltoni dantys,
inau, jie ir ne mnesienoje geltoni. Mainoje, aiku, racija.
Gal ir radijo telefonas.
- Valkata kakoks! - sukasi serantas Nr. 1 mainls
pus. - Ka darysim, kapitone?
- Pala! - kapitonas, matyt, perdavinja ar priima taktinius
nurodymus. Nuo pat holoceno laik. Vos tik atsiranda poledynmeio mogus, tuojau ima sprsti taktinius udavinius.
Strategija viena - ilikti! Ir a panstu ilikti. Tiek nedaug iki
tikslo. Viskas taip puikiai pavyko - Tla kuprinje, iki traukinio keturios valandos. Ir it - nakties sargyba. Rembrandto
motyvas, tik iei stinga ir kalavij. Skydas ir kalavijas prijusio kapitono antsiuvuose - aha, matai, koks pauktelis!
Cia jau kakas rimiau, daug rimiau. Kur jis man matytas,
tas kapitonas?..
Kadangi su paprastja milicija esu susidrs ne kart, elgiuos, man rodos, protingai: niekuo nesistebiu, neklausinju,
pats nieko neaikinu ir - svarbiausia, nesipiktinu sulaikytas.
Niekad nereikia ubgti vykiams u aid, jie vis tiek pasivys,
aplenks!.. Jiems, matau, netgi apmaudu. Juk pakakt parodyti bent menkiausi nepasitenkinim, jie jau inot, k su
manimi daryti! Kapitonas labai atidiai nuvelgia mane, pablizgina ibintu tiesiai akis ir sugrta prie mainls. Kalba
su Centru. Prijom! - aukia jis, prijom! Tatatatata! Prrrrr,
prrr. Prrr. inoma, manevrai!

) 244 (

Kapitonas vl prislenka. Vl blizgina. Keikteli sau tyliai.

Kur jis man matytas?
- Tai k. tu ia veiki nakt? - klausia. - Sliek kast buvai.
Ar?..
Kone draugikas balsas. Bet a virpteliu - nejau neapsirinku? Gerai, kad dar tamsoka. Tai kur? Kur tu buvai? Ne, netgi
jo tarnybin fantazija tikriausiai nepakils iki tikrovs, ne jo
nosiai atspti, ko a ia atsibasiau. Ir tik knieti, baisiausiai
knieti - ar tikrai ia tas pats? Ta galvut, uklijuota ant galingo torso Tlos palpje Antrajame mieste? A tai juk inojau, k jis veikia, tas ms miestelio skenduoli gelbtojas!
Juk jis ia, jis! Nejau neatpasta mans? Tiesa, daug vasar
praslinko...
- Vilniuje gyveni? - kone intymiai klausia jis. - Ar?
- Visur po truput, - bandau pataikyti ton.
- Tai ar prisikasei sliek? Juk sliekus kasei?
Jau tyiojasi. Vis dlto tyiojasi. Veikiausiai i mirtino nuobodio. Negavo joki instrukcij, aplink tylu, tai ir tyiojasi...
- Ne, - sakau. - Geleies rd. Ji ia visai negiliai!
Kapitonas kvatoja. Ne, ne kvatoja - negarsiai gurgia i
viduri, tarsi kriuksi. Tada surimtja.
- ia dabar negalima. Gal pas im buvai? Sodyboje?
Tikrai. Maestro imas ia kakur sirengs sodyb. Bendras pastamas? Kodl klausia? Nori man padti? Juk taip
nesunku suinot, buvau ten ar nebuvau!
- Pas im, - sakau, - bet nieko neradau. Nebuvom susitar.
- Jooo... imas Suomijoj. - Vyrai! - netiktai kteli itas
kapitonas ir pakyla - buvom net prisd, rkm. - Vyrai! Nu-

) 245 (

vekit it tip stot ir mikliai atgal, jasna? - Tada vl atsisuka mane: - Kad tavo ia n kvapo nelikt, supranti? Nes
toki rd, tok d i tavs ivirsiu... gaila... nr kada.
Tai, vadinasi, paino. Kaip ir a j. Tas torsas su priklijuota galva. Su skydais ir kalavijais antsiuvuose.
Stumteli mane mainl. Seniai tokia bevaiavau.
- Ir mikliai atgal! - ia vl savikiams.
O tu inai, sako man tasai seniausiai regtas plunksnos artojas, Sepijos" ir kit apysak bei roman autorius, aliam
traukinliui jau dunksint iaurryius, - mudu sdim vienas prieais kit, sudj rankas ant stalelio kaip tikintieji ant
klaupt. O tu inai, sako jis, tarsi bt aikiaregis, informacijos karalius ar bent branduolins fizikos tvas, kas inakt
mediojo ms gdiose giriose? Jis atsainiai mosteli ipuoselta rankute u lango taikiai mirganius puynus. Tuomet
pauz, kurios metu raytojas i plokio butelio gurkteli
gero konjako, o a i savo gertuvs makteliu pigios degtins,
paskutin lak. Tada jau paskelbia: du draugai! Gynybos ministras ir NKVD efas, supranti! efas, aiku, msikis, vietinis, taip sakant. Na jau!.. Viskas minuts tikslumu, tsia
jis ramiai, tarsi darydamas praneim Generaliniame - tik
kieno? - tabe. I personalinio lktuvo malnsparn, i malnsparnio mainl ir - tiesiai irtvas. Du imtai treniruot varov... Tada jau - papach! Sako, visas mikas buvo
apsuptas, postai keliuose... Teisyb, buvo, bet a jam nieko
nesakau. Tyli ir tu, Tla. Mano kuprinje tyli. Nieko jam
nesakau. Visk ino pats. Kas per alis! - galvoju usidars
tualete su kuprine ant pei, o paskui jau pedamas dm

) 246 (

vagono aiktelje, - kas per alis, jei net plunksnos grauikai

vieno laipsnio tikslumu ino toki pauki marrutus?! Gal
jam kas nors pranea i anksto? Va, griu vagon, pasakys,
kas k nuov...
Nupyl devynis ernus, sako jis, man vos prisdus, stirn... o aud kaip per manevrus! Gal ir tu girdjai?
Girdjau, kaipgi.

) 247 (

XV
O gal uraus apie Tl taip ubaigti?
...tai a ir vlei pro teberestauruojamus Bernardinus, per
nukritusius klev ir tuop lapus, asfaltu ir klinkeriu nuo Preistos puss ateinu prie namo su apside, atsistoju prie vieno
kurio tiltelio, pasiremiu turkl, rkau ir velgiu j drgnus
namus anapus upels - ilgj vienuolyn, kur gyveno mano
teta Lydija ir pusbroliai amerikieiai, kur 1945 met ruden,
vos grs i sugriauto Reicho, beldsi mano tvas, velgiu
vos besilaikanius sandliukas, vis dar neuraust duob
su vandentiekio likuiais ir patikiu, kad tikrai esu regimais ir
neregimais ryiais susaistytas ir su anuo krantu, ir su pakibusiu vir Bekeo bokto debesiu, ir su dar labiau isikerojusia varnal plantacija. Tas ryys kinta, o drauge ir glaudja,
neinau, kaip kitaip galiau pasakyti. inau, kad dar danai
ia ateisiu, teks. Nenorom turiu prisipainti, kad ioje traukoje esama ir iokios tokios mistikos, ir sikalbto fatumo,
ir gal net ivirktinio snobizmo - matot, koks a. Kaip yra taip, tai jau mano teritorija, paenklinta valkatikom pdom,
apsiusentais kaip uns medeliais, tvirtinta vykiais, liais,

) 248 (

koj ir galvos traumom, smgiais pairdius ir spyriais j

onkaulius... Tad ie uraai galt bti tik tarsi dokumentinis mano pretenzij tvirtinimas, nors ir neturintis jokios
juridins ar dar kokios galios...
Stovdamas, sakysim, ant dengtojo tiltelio, matau, kaip
pro mrin ark ilenda liekna tamsiaplauk mergina - Aurelitos Bonopartovnos dukra Eva Lota, regiu, kaip untakiu
palei pai Vilnel spdina professore Maryjan - tik dar labiau gunkteljs, odinis portfelis dar labiau apsitryns... Ne,
nebepasirodys morals policinink Liubov Gradanskaja - ji
mir pernai psichiatrijos ligoninje. Daug kas ia jau niekad
nebepasirodys, nors abu pusbroliai amerikieiai dar turi visai
real ans usukti galerij ir kruopiai patiest skudur
nusitryn kojas vilgtelti vidun... tik ar pasinaudos tuo ansu? iaip jau, Dieve padk visiems! Antai praplauk apsvils
dryuotas iuinys, srov j supa, sukalioja, tik apversti vis
tiek nestengia - tikras vandens drakonas su styraniom spyruoklm.
Gal taip reikt ubaigti iuos gerokai sujauktus uraus
apie jausmus, cementin debes, vis tebelekiant mane ir
mus nuo Drugeli kapini ir Bekeo kalno... Gal?
Bet juk jokia pabaiga vis dlto nra tikroji pabaiga, net ir
mano paskutinysis sumanytas darbas, kur atliksiu iandien
vakare... dar igrs rusvos erzacins kavos senojo instituto
koridoriuje, alia Bernardin refektoriaus, buvusio, inoma,
buvusio. Skliauto perspektyvoje sds istyps vaikinas su be
galo panaia Tl trumpai nusikirpusia savo mergaite - argi
tai pabaiga? Praeisiu pro juos su nublukusia savo kuprine,
alio brezento striuke ir tokia paia kepure su snapu, ir jie n

) 249 (

nepastebs mans. Atrodo, tas vaikis netaps protmaiiu, toji

mergait neleis, o tai jau is tas.
Na, eisiu jau. Pro senuio kadaise palovint senj uol, kur su professore animalistu - o gal fekalistu? - buvom
susd temstant Varnal nakiai, slikinu dengtuoju tilteliu pas sensteljus Herbert tein, litograf ir empirinio
painimo alinink, - jo, kaip visuomet prisireikus, nra namie. Tad lendu pro aukt ark tiesiai tikrj, gyvj Uup
ir, usuks Apothec", sitikinu, kad tinctura Valerianae
officinalis" paklausa tarp Uupio gyventoj ne tik nesumenkusi, bet dar labiau iaugusi. Ir a nusiperku por butelli
mirtinam atvejui, daugiau, deja, neparduoda. Mano kuprin
talpi, tilps joje ir Antonijui Kurekai, statybos meistrui, paadti du buteliai degtins. Lendu pro emas murzinas duris
svaigal monopol" - taip, Skaidriosios" ia prikrauta iki
pat aprkusi lub, pirk kiek tinkamas! Imu tris butelius,
dabar a jau vis daniau turiu pinig, ir vis maiau jie man
teikia diaugsmo - dsninga?
Taip, Antonijus Kureka nusipeln manosios padkos,
vertas jis bt ir didesns... Kita vertus, jam juk ninieko
nereiks daryti - tik gerti degtin, kol a... Kol a palaidosiu
Tlos palaikus. Taip. Utat! Pagaliau atsikratysiu tais pelenais, kurie man jau keleri metai neduoda ramybs! Dabar,
kai name su apside pagaliau prasidjo sparts, energingi restauracijos ir kapitalinio remonto darbai, nutariau palaidoti
j ia, kaip ir i pat pradi buvau sumans... ia, toje vietoje, kur kitados po skliautu tamsavo jos mergautinis guolis,
vir kurio a kabdavau ilgas naktis... taip. Mano kuprinje
nedidel urna, ulydyta, su tokiu paiu urau, kuris liko

) 250 (

mike: ia palaidota Tla, Dievas ino jos tikrj vard."

Ilgai landiojau, vis pasidairydamas, niuktindamas, kaip
geriausia bt palaidoti, su kuo vertt tartis... Nusiirjau
visada flegmatik ir visada ukauus Antonij Kurelc...
Grindis jie iard - buvo simets grybas, baisus puvinys,
nieko negailintis. Betono sluoksnis, paskui jau linoleumas,
aikino man Antonijus, vos vyrlesnis u mane meistras, jis
ia buvo pats vyriausias, gerai a pasirinkau! Mano kelias
Antonijaus Kurekos ird buvo grstas vis mgstam konserv Kilk pomidor padae" skardinmis ir gausiai aplaistytas vynu, netgi kalvadosu. Lenkai vis dlto ne tik religingi,
ne tik siaubingai sentimentals, bet ir padors mons - neilgai svarsts, Kureka sutiko, nors a jam papasakojau tik
pus tiesos - ia a, girdi, ilgai gyvenau, noriu palikti laik
ainiams... Dobrze! - numojo Kureka, - rob co chcesz!* Kad
tik ne bomba! Tik inok - a nieko nemaiau ir negirdjau!
Geriant Senj uol" Kureka netgi pritardavo mano sumanymui atsidkoti senajam bstui, tai, girdi, bsi kakas
panaaus vot, na, gal ir nevisikai, bet... A jam papasakojau ir apie raudono akmens plytel, mryt asfalte ties Onos
banyia: filmuodamas liepsnojani gotik, ten kakada i
auktai ikeltos pintins" krito ir usimu kino operatorius... Kiek mudu su Kureka vakar prasdjom toje paioje
menje", kur kitados... ne, a jau visk pasakiau, reilda atlikti darb ir baigti iuos uraus, gana!
tai iandien a jau buvau ten. Viskas paruota. Kureka n nenutuolda, kad po dviem juodom ldinkerio plytom
Duryk, k nori! {Lenk.)

) 251 (

a mrysiu urn su Tla, kam jam inoti, inojimas juk

apsunkina. Yra ir paruotas skiedinys lovio gale, udengtas
plvele, kad iki vakaro nesustingt. Pati duob - kokia ten
duob! - pridengta lentgaliais. Kureka tikriausiai apstulbt,
bet jam pakanka ir sav rpesi - atidavs objekt", jis
gaus tikr but... Dvi juodo klinkerio plytos irgi guli gerai
umaskuotos, j gali pasigvieti bet kas. I Didiosios gatvs
grindinio tos dvi plytos - kai ard, nepatingjau parsineti...
Nereikia n ypatingos vaizduots: nuo 1938 met jas mind
tkstaniai dor moni, tkstaniai nedor... Vaikai, kunigai, gatvs mergos, kareiviai, vl kareiviai, dar kiti kareiviai,
pabgliai, sugrliai... deputatai, negrai, garsenybs, valkatos, elgetos, pionai... dabar jau nebemindys! Jas uklos
alias ar rudas linoleumas, antai kampe jau stovi stori rulonai... Klinkeris atsparus laikui daiktas - ms klimate kone
aminas. Labai stipri, atspari aliui, rgtimis sukepintos
keramikos plyta. Trys ketvirtadaliai ldini, ketvirtadalis
molio - tai ir viskas.
tai ir viskas. Vakaras, atlydys. Kovas. Man jus, Kureka
stojasi, padauo kelius, mirkteli. Mudu igeriam po burnel,
parkom, pakalbam apie vykius mieste. Tada jis linkteli: tai
ir pradk... tai urna - varin, tvirta urna, ne kokia d kino
juostoms. inau, tu nepyksi, Tla... Spigina skaisti lemput - Kureka nepagailjo, suko. Tada viskas labai greitai, o
gal tik man taip atrodo?
t duobel grindyse prikreiu cemento, atsargiai spaudiu minkt dar ko urn... udengiu j klinkeriu... ia
sudtingiausia - klinkeris turi prigult prie grind taip lygiai,
kad niekam neklit nei tiesiogine, nei perkeltine prasme.

) 252 (

A jau buvau ibands it operacij, tik be urnos ir cemento. Na mat! Meistrikai! Viskas. Dabar jau tikrai viskas!..
Amen. Ilskis, Tla. Reuiscant...
Kureka neva varto laikrat. ycie Warszawy" ar Czerwony standar"? Kakoj skirtum... I tolo matau juodu rmeliu
apvest ernenkos galv... tegul mirusieji laidoja savo mirusiuosius... lavonus savo...
Matai, sako patenkintas Antonijus Kureka, greitas tu!
Galtum eit pas mus dirbt! Stojasi ant klinkerio plyt, ant
tavs atsistoja, Tla, stovi toje paioje vietoje, kur mudu...
kur vso tavo emas guolis, pakabinta ant sienos viet blausi lempa, o po skliautu, guldami ant pilv, mudu vartme
t nuiurus reprodukcij album ir krizenom krizenom i to
paveikslo: skvere su armonika sdi vyrutis raudonais markiniais, o prie jo glaudiasi putni grauol...
Gudriai ia tu sumanei, purto galv jau apspangs Kureka, oi gudriai! Tiktai kam?
Argi gudriai? Kad tik niekam neuklit tas juodas klinkeris, kad tik greiiau sustingt tas cementas! Gal koks tzas
sakys j ilupti? Ne... vargu, ai Dievui, ne kokiam men
komisarui ia apartamentus rengia, ia studentams, dirbtuv... O menins natros monms maa juoda paslaptis juk
J nekliudys, veikiau prieingai - jie gal splios, traukys peiais,
' o ilgainiui apsipras ir nebekreips dmesio t juod lopinl
i. grindyse... taip, geriau to linoleumo ia n neklot... Kita
vertus...
Plast! Perdeg didioji lempa... Ir a mai igirdau: kakas
praskrido sparnais paliesdamas mane, praskrido ir paliet
Riano sukaitusi kakt, aikiai pajutau sparno brktelji-

|
) 253 (

m. Gal kokia ikrova? Ne, negali taip bt. Ne, inoma, ne...
tai ir vl viesu. Aha, tai kur a ten sustojau?.. Apsipras ir
nebekreips tas dvi plytas jokio dmesio?.. Taip bt geriausia. Bet paskui pasirodys kiti. Arba ateis laikas keisti linoleum. K gi, a danai ia uklysiu...
Paspaudiau vyriausiajam meistrui rank, palinkjau jam
geriausios kloties. Ir betoniniu, paprastuoju, tilteliu patraukiau senamiest. Varvjo nuo stog, o vir mano galvos
msteljo iknosparnis. Tikr tikriausias...

1991

) 254 (