Suvestin redakcija nuo 2015-04-01

statymas paskelbtas: in. 2012, Nr. 110-5564, i. k. 1121010ISTA0XI-2220

LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISKROS PAGRIND
S TATYM AS
2012 m. rugsjo 18 d. Nr. XI-2220
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. statymo paskirtis
1. is statymas nustato teiskros principus, teiskros stadijas, valstybs ir savivaldybi institucij ir
staig, kit teiskroje dalyvaujani asmen teises ir pareigas.
2. is statymas netaikomas Lietuvos Respublikos tarptautinms sutartims, iskyrus i sutari
registravim ir skelbim.
3. is statymas netaikomas teiss taikymo aktams, iskyrus nuostatas dl teiss akt registravimo,
skelbimo ir sigaliojimo.
4. Kai pilieiai gyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau Konstitucija) tvirtint
statym leidybos iniciatyvos teis, peticijos teis ir teis teikti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau
Seimas) sumanym keisti ar papildyti Konstitucij, is statymas netaikomas. Referendumui silomas
statymo ar kito teiss akto projektas turi atitikti iame statyme nustatytus formos, struktros, turinio ir
kalbos reikalavimus.
5. Teiss akt, kuriuose yra valstybs ar tarnybos paslapt sudaranios informacijos, projektai
rengiami, derinami, ie teiss aktai priimami, registruojami, skelbiami ir sigalioja juos priimani subjekt
nustatyta tvarka.
2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos
1. staiga i valstybs ar savivaldybs biudeto arba valstybs pinig fondo ilaikoma staiga, turinti
teiss aktuose nustatytus galiojimus rengti teiss akt projektus, taip pat Lietuvos bankas.
2. Konsultavimasis su visuomene teiskros iniciatyvas pareikiani, teiss akt projektus
rengiani, teiss aktus priimani ir (ar) teisinio reguliavimo stebsen atliekani subjekt veiksmai,
apimantys teiskros iniciatyv, teiss akt projekt pateikim visuomenei susipainti, informavim apie
atliekam teisinio reguliavimo stebsen, taip pat gaut asmen pasilym vertinim ir io vertinimo
rezultat paskelbim. Apie konsultavimosi pradi visuomenei yra paskelbiama.
3. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas numatomo teisinio reguliavimo teigiam
ir neigiam pasekmi nustatymas.
4. Suvestin teiss akto redakcija tam tikru metu galiojusio, galiojanio ar priimto, atitinkamo
subjekto pasirayto ir paskelbto, bet dar nesigaliojusio teiss akto tekstas, parengtas remiantis oficialiu
pirminio teiss akto tekstu ir t teiss akt keiiani ar papildani teiss akt oficialiais tekstais ir
apimantis visus tame teiss akte tvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimus.
5. Teiskra procesas, apimantis teiskros iniciatyv pareikim, teiss akt projekt rengim,

teiss akt primim, pasiraym ir skelbim.

6. Teiskros iniciatyva pasilymas nustatyti nauj ar keisti esam teisin reguliavim nurodant io
teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.
7. Teiss akto projekto lydimieji dokumentai iame statyme ar kituose teiss aktuose numatyti
privalomi parengti ir kartu su teiss akto projektu teiss akt priimaniam subjektui privalomi pateikti
dokumentai, taip pat kiti su teiss akto projektu susij dokumentai.
8. Teiss akt registras pagrindinis valstybs registras, kuriame registruojami iame statyme
nurodyti registro objektai, teiss akt nustatyta tvarka renkami, kaupiami, apdorojami, sisteminami, saugomi
ir teikiami registro duomenys, atliekami kiti teiss aktuose nustatyti registro duomen tvarkymo veiksmai.
9. Teisinio reguliavimo stebsena priemoni sistema, apimanti teisinio reguliavimo reikalingumo,
pakankamumo ir efektyvumo, faktini teisinio reguliavimo pasekmi ir j atitikties nustatant teisin
reguliavim planuotiems tikslams ir pasekmms, teisinio reguliavimo poveikio visuomeniniams santykiams
ir jo efektyvumo, taip pat reikalingumo keisti teisin reguliavim vertinim.
3 straipsnis. Teiskros principai
1. Teiskros principai ireikia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teiskroje
dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientis, nuosekli, darni ir veiksming teiss sistem.
2. Teiskroje vadovaujamasi iais principais:
1) tikslingumo, reikianiu, kad teiss akto projektas turi bti rengiamas ir teiss aktas priimamas tik
tuo atveju, kai siekiam tiksl negalima pasiekti kitomis priemonmis;
2) proporcingumo, reikianiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemons turi sudaryti kuo
maesn administracin ir kitoki nat, nevaryti teisini santyki subjekt daugiau, negu to reikia teisinio
reguliavimo tikslams pasiekti;
3) pagarbos asmens teisms ir laisvms, reikianiu, kad teiss akt nuostatos turi utikrinti ir negali
paneigti Konstitucijoje, Europos Sjungos teiss aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse,
Lietuvos Respublikos statymuose ir kituose teiss aktuose nustatyt asmens teisi ir laisvi, teist interes;
4) atvirumo ir skaidrumo, reikianiu, kad teiskra turi bti viea, su bendraisiais interesais susij
teiskros sprendimai negali bti priimami visuomenei neinant ir neturint galimybi dalyvauti, valstybs
politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teiskroje dalyvaujantys subjektai turi bti inomi,
visuomenei ir interes grupms sudarytos slygos teikti pasilymus dl teisinio reguliavimo visose
teiskros stadijose, taip pat turi bti inomi teiss akt projekt rengim inicijav, teiss akt projektus
pareng, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinim atlik subjektai ir teisinio reguliavimo stebsen
atliekantys subjektai;
5) efektyvumo, reikianiu, kad rengiant teiss akto projekt turi bti vertinamos visos galimos
teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia i j, teiss akte turi bti tvirtinamos
veiksmingiausiai ir ekonomikiausiai teisinio reguliavimo tiksl leisianios pasiekti priemons, turi bti
skelbiami ir vertinami dl teisinio reguliavimo gauti pasilymai, o teiskros veiksmai atliekami per
protingus terminus;
6) aikumo, reikianiu, kad teiss aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi bti logikas,
nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aikus ir nedviprasmikas;
7) sistemikumo, reikianiu, kad teiss normos turi derti tarpusavyje, emesns teisins galios teiss
aktai neturi prietarauti auktesns teisins galios teiss aktams, statymo gyvendinamieji teiss aktai turi
bti rengiami ir priimami taip, kad sigaliot kartu su statymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias ie teiss
aktai gyvendina.
4 straipsnis. Teiskros stadijos
1. Teiskros stadijos:
1) teiskros iniciatyvos pareikimas;

2) teiss akto projekto rengimas;

3) teiss akto primimas;
4) teiss akto pasiraymas ir paskelbimas.
2. Respublikos Prezidentui, Seimo nariams ir savivaldybi taryb nariams io straipsnio 1 dalies
1 punktas netaikomas.
5 straipsnis. Teiss akt informacins sistemos naudojimas teiskrai
1. Teiskros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui utikrinti naudojama Lietuvos Respublikos
Seimo kanceliarijos teiss akt informacin sistema (toliau Teiss akt informacin sistema).
2. Teiss akt informacinje sistemoje tvarkoma ir skelbiama:
1) teiskros iniciatyvos;
2) teiss akt projektai;
3) teiss akt projekt lydimieji dokumentai (teiss akto projekto lyginamasis variantas, aikinamasis
ratas, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ivada, jeigu io vertinimo rezultatai nra nurodyti
aikinamajame rate, atlikto teiss akto projektui parengti reikalingo tyrimo ir kit tyrim, kuriais remtasi
rengiant teiss akto projekt, ivados, kiti teiss aktuose nustatyti kartu su teiss akto projektu privalomi
parengti ir pateikti teiss akt priimaniam subjektui dokumentai);
4) informacija apie konsultavimsi su visuomene, skaitant konsultavimosi laik, bd, rezultatus;
5) informacija, susijusi su teisinio reguliavimo stebsena;
6) numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos;
7) kiti su teiss akt projektais susij staig ar kit subjekt dokumentai, kuriais teiss akt projektai
teikiami ivadoms gauti, kuriais teikiamos ivados dl teiss akt projekt, kuriuose vertinamos pastabos ir
pasilymai dl teiss akt projekt arba kuriais forminami pasitarim, skirt nesutarimams dl teiss akto
projekto ir dl pareikt pastab ir pasilym sprsti, rezultatai, taip pat su teiskra susij staig ar kit
subjekt dokumentai ir informacija, kuri skelbim Teiss akt informacinje sistemoje nustato teiss aktai.
3. Jeigu pirminis teiss akto projekto rengjas yra lobistas, apie tai paskelbiama Teiss akt
informacinje sistemoje. Kai lobistas yra juridinis asmuo, nurodoma juridinio asmens pavadinimas, buvein
ir to juridinio asmens darbuotojo, kuris vykdo lobistin veikl, vardas ir pavard; kai lobistas yra fizinis
asmuo, nurodoma jo vardas ir pavard, taip pat lobistins veiklos usakovo, kurio interesais lobistas reng
teiss akto projekt ir daro tak teiss akto projekto rengimui, vardas, pavard (jeigu lobistins veiklos
usakovas yra fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas ir buvein (jeigu lobistins veiklos
usakovas yra juridinis asmuo).
4. Teiss akt informacinje sistemoje sudaroma galimyb visiems asmenims paskelbti pasilymus dl
ioje sistemoje paskelbt teiskros iniciatyv ir teiss akt projekt, taip pat dl teisinio reguliavimo, kurio
stebsena atliekama.
5. iame statyme nustatyti Teiss akt informacinje sistemoje tvarkomi duomenys yra viei.
6. iame statyme nustatyt Teiss akt informacins sistemos duomen tvarkym reglamentuoja
Lietuvos Respublikos valstybs informacini itekli valdymo statymas (toliau Valstybs informacini
itekli valdymo statymas), is statymas, Teiss akt informacins sistemos valdytojo priimti teiss aktai.
Teiss akt informacins sistemos naudojimo teiskrai tvark, suderins su Teiss akt informacins
sistemos valdytoju, Lietuvos banku ir Lietuvos savivaldybi asociacija, nustato teisingumo ministras.
7. Teiss akt informacine sistema teiskrai naudojasi ir galiotos atlikti viej administravim
valstybs ar savivaldybs mons, vieosios staigos, kuri savinink ar dalinink yra valstyb ar
savivaldyb, asociacijos.
6 straipsnis. Teiss akt registras
1. Teiss akt registras skirtas io straipsnio 2 dalyje nurodyt Teiss akt registro objekt

registravimui, skelbimui, apskaitai, sisteminimui ir informacijos teikimui.

2. Teiss akt registro objektai yra:
1) Konstitucija;
2) konstituciniai statymai;
3) kiti statymai;
4) Seimo statutas;
5) Seimo nutarimai;
6) kiti Seimo priimti teiss aktai;
7) Lietuvos Respublikos tarptautins sutartys, iskyrus Europos Sjungos ir Lietuvos Respublikos,
kaip Europos Sjungos valstybs nars, atstovaujani vienai tarptautins sutarties aliai, tarptautines
sutartis, kurios lietuvi kalba skelbiamos Europos Sjungos oficialiajame leidinyje, ir Lietuvos Respublikos
usienio reikal ministerijos teikiami praneimai dl vis Lietuvos Respublikos tarptautini sutari
sigaliojimo, galiojimo, pakeitimo, laikino taikymo, sustabdymo, nutraukimo, prietaravimo sutarties
pakeitimui ar ilygoms;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1411, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20435
8) Respublikos Prezidento dekretai ir potvarkiai;
9) Vyriausybs nutarimai, sprendimai ir rezoliucijos;
10) Konstitucinio Teismo reglamentas;
11) ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs institucij ir staig vadov ir kolegiali institucij
norminiai teiss aktai;
12) Ministro Pirmininko potvarkiai;
13) Seimo Pirmininko potvarkiai;
14) Seimo valdybos sprendimai;
15) Lietuvos banko norminiai teiss aktai;
16) savivaldybi institucij norminiai teiss aktai, taip pat savivaldybi mer priimami teiss aktai,
kuriuos skelbti Teiss akt registre privaloma pagal teiss aktus;
17) galiot atlikti viej administravim asociacij, valstybs ar savivaldybs moni, viej staig,
kuri savinink ar dalinink yra valstyb ar savivaldyb, valdymo organ priimti norminiai teiss aktai. Kit
asociacij, valstybs ar savivaldybs moni, viej staig, kuri savinink ar dalinink yra valstyb ar
savivaldyb, valdymo organ priimti teiss aktai Teiss akt registro objektais yra tik tais atvejais, kai iuos
teiss aktus skelbti Teiss akt registre privaloma pagal teiss aktus;
18) ministr, Vyriausybs staig, kit valstybs ir savivaldybi institucij ir staig vadov ir
kolegiali institucij, taip pat Lietuvos banko valdybos ar valdybos pirmininko, teiss akt nustatyta tvarka
galiot atlikti viej administravim asociacij, valstybs ar savivaldybs moni, viej staig, kuri
savinink ar dalinink yra valstyb ar savivaldyb, valdymo organ priimti teiss taikymo aktai, kuriuos
skelbti Teiss akt registre privaloma pagal teiss aktus;
19) Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dl Konstitucinio Teismo nutarimo iaikinimo, taip
pat Konstitucinio Teismo pirmininko praneimai dl ginijamo akto galiojimo sustabdymo ir dl sustabdyto
akto galiojimo atnaujinimo;
20) Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai,
nutartys, nutarimai, taip pat siteisj administracini teism sprendimai dl normini administracini akt
teistumo.
3. Teiss akt registre tvarkomi ie Teiss akt registro objekto duomenys:

1) identifikacinis kodas;
2) teiss akt primusio subjekto pavadinimas;
3) teiss akto ris;
4) teiss akto pavadinimas;
5) teiss akt primusio subjekto suteiktas numeris;
6) chronologija (teiss akto primimo data, paskelbimo data, sigaliojimo data, pakeitimo ar
papildymo data, pripainimo netekusiu galios data, galiojimo sustabdymo data, galiojimo terminas);
7) teiss akto tekstas;
8) suvestins teiss akto redakcijos.
4. Teiss akt registro duomenys prieinami neatlygintinai. Tais atvejais, kai Teiss akt registro
duomenys teikiami Lietuvos Respublikos statymuose, kituose teiss aktuose nustatyta tvarka asmenims,
turintiems teis juos gauti ir turintiems tiksl teikti paslaugas tretiesiems asmenims, arba kai asmenys
pageidauja gauti duomenis, kuriems parengti ir pateikti reikalingos papildomos snaudos, Teiss akt
registro tvarkytojas nustato atlyginimo u ias paslaugas dyd, atsivelgdamas teikiam duomen kiek ir
naudojamus informacini technologij sprendimus. Atlyginimo u teikiamas paslaugas dydis vieai
skelbiamas Teiss akt registro tvarkytojo interneto svetainje.
5. Teiss akt registro valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
6. Teiss akt registro duomenys tvarkomi vadovaujantis iuo statymu, Valstybs informacini
itekli valdymo statymu, kitais statymais, Seimo nutarimu patvirtintais Teiss akt registro nuostatais ir
kitais teiss aktais. Kiti statymai Teiss akt registro duomen tvarkymui taikomi tiek, kiek to nenustato is
statymas.
7. Suvestin teiss akto redakcija (tais atvejais, kai viename teiss akte numatytas skirtingas tam tikr
keiiamo teiss akto nuostat sigaliojimas, atitinkamos kelios suvestins teiss akto redakcijos) Teiss
akt registre paskelbiama (paskelbiamos) ne vliau kaip per tris darbo dienas po to, kai paskelbtas teiss
aktas, kuriuo yra keiiamas ar papildomas is teiss aktas. Teiss akt registro tvarkytojas atsako u tinkam
suvestins teiss akto redakcijos parengim ir paskelbim.
8. Teiss akt registre turi bti nuorodos Teiss akt informacinje sistemoje paskelbtus teiss akto
pakeitimo ar pripainimo netekusiu galios projektus.
7 straipsnis. Konsultavimasis su visuomene
1. Konsultavimosi su visuomene tikslas utikrinti teiskros atvirum, skaidrum, suinoti
visuomens nuomon apie teisinio reguliavimo problemas ir j sprendimo bdus, sudaryti visuomenei
galimyb daryti tak teiss akto projekto turiniui, geriau vertinti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas
ir neigiamas pasekmes, jo gyvendinimo snaudas, teikti pasilymus dl Teiss akt informacinje sistemoje
paskelbt teiskros iniciatyv ir teiss akt projekt, taip pat dl teisinio reguliavimo, kurio stebsena
atliekama.
2. Su visuomene turi bti konsultuojamasi laiku ir dl esmini klausim (konsultavimosi
efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra btina (konsultavimosi proporcingumas).
3. Konsultavimosi su visuomene bdus ir rezultat forminimo bdus pasirenka konsultavimsi su
visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi bti
teikiama teiss akt priimaniam subjektui.
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISKROS INICIATYV PAREIKIMAS IR TEISS AKT PROJEKT RENGIMAS
8 straipsnis. Teiskros iniciatyvos

1. io statymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos staigos teiskros iniciatyvas planuoja ir pareikia

teiss akt nustatyta tvarka rengiamuose strateginio planavimo dokumentuose ir jas paskelbia Teiss akt
informacinje sistemoje, nurodydamos silomo nustatyti naujo ar keiiamo esamo teisinio reguliavimo
pagrindinius principus ir motyvus, preliminar teiss akto projekto pavadinim, teiss akto projekto rengimo
prieastis ir tiksl, taip pat gali nurodyti teiss akto projekto rengimo pradios ir pabaigos terminus, teiss
akto projekto rengj.
2. Atsivelgdamos visuomens ar atskir asmen pasilymus, taip pat reaguodamos pasikeitusias
teisines, ekonomines, socialines, finansines ar kitokias svarbias aplinkybes, io statymo 2 straipsnio 1 dalyje
numatytos staigos gali parengti ir io straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka Teiss akt informacinje sistemoje
paskelbti teiskros iniciatyvas, kurios nra numatytos strateginio planavimo dokumentuose.
3. io statymo 2 straipsnio 1 dalyje numatytos staigos privalo utikrinti, kad Teiss akt
informacinje sistemoje bt skelbiama aktuali informacija apie numatomas gyvendinti teiskros
iniciatyvas.
9 straipsnis. Bendrosios teiss akt projekt rengimo nuostatos
1. Teiss akto projekt rengiantis subjektas teiss akto projekt rengia vadovaudamasis io statymo
3 straipsnyje nurodytais teiskros principais ir iame statyme nustatytais teiss akto projekto formai,
struktrai, turiniui ir kalbai keliamais reikalavimais.
2. Rengiant teiss akto projekt, kuriuo Lietuvos nacionalin teis derinama su Europos Sjungos teise
ar tarptautine teise, turi bti vertintos visos galimos alternatyvos ir i j parinktas labiausiai Lietuvos
interesus atitinkantis sprendimas.
3. statym gyvendinamuosiuose teiss aktuose turi bti numatomos labiausiai gyvendinam
statym tikslus atitinkanios, ekonomikiausios ir efektyviausios priemons.
4. Ivadas dl teiss akt projekt atitikties Europos Sjungos teisei, Europos Sjungos Teisingumo
Teismo sprendimams, Lietuvos Respublikos tarptautinms sutartims, Europos mogaus teisi ir pagrindini
laisvi apsaugos konvencijai ir Europos mogaus teisi teismo sprendimams teikia Vyriausybs galiotos
institucijos. ios Vyriausybs galiot institucij ivados pateikiamos ir teiss akt priimaniam subjektui.
5. Visi asmenys turi teis teikti pasilymus dl Teiss akt informacinje sistemoje paskelbto teiss
akto projekto. Gautus pasilymus, kurie pateikti ne Teiss akt informacinje sistemoje, teiss akt projektus
rengiantys subjektai taip pat turi perkelti ir paskelbti Teiss akt informacinje sistemoje. Teiss akto
projekt rengiantis subjektas vertina visus pateiktus pasilymus.
10 straipsnis. Darbo grups (komisijos) teiss akt projektams rengti
1. Teiss akto projektui rengti gali bti sudaryta darbo grup (komisija). Darbo grups (komisijos)
nariais gali bti valstybs ir savivaldybi institucij ir staig, nevyriausybini organizacij, mokslo ir
studij institucij atstovai, atitinkam srii specialistai, kiti asmenys. Darbo grups (komisijos) nariu negali
bti lobistas.
2. Darbo grup (komisija), kurios visiems nariams ar j daliai bt atlyginama u darb darbo grupje
(komisijoje), gali bti sudaroma tik tais atvejais, kai teiss akto projektui parengti reikalingos specialios ir
(ar) mokslins inios, isami esamos padties ir (ar) usienio ali praktikos analiz ir i ini ir (ar)
gebjim neturi ir (ar) reikiamos analizs atlikti negali teiss akto projekto rengim inicijuojantis subjektas.
3. Informacija apie sudarytas darbo grupes (komisijas) teiss akt projektams rengti, j sudt, pavest
parengti teiss akto projekt skelbiama Teiss akt informacinje sistemoje ir darbo grup (komisij)
sudariusio subjekto interneto svetainje.
4. Darbo grups (komisijos) teiss akto projektui parengti sudtis ir veiklos laikotarpis turi bti
nurodomi teiss akto projekto lydimuosiuose dokumentuose.
5. Apmokjimo u darb Seimo, Seimo struktrini padalini arba Seimo pareign sudarytose darbo
grupse (komisijose) teiss akt projektams rengti tvark nustato Seimo statute nurodyta institucija.
6. Apmokjimo u darb Respublikos Prezidento, Vyriausybs, Ministro Pirmininko, i valstybs

biudeto ar valstybs pinig fond ilaikom staig sudaromose darbo grupse (komisijose) teiss akt
projektams rengti tvark nustato Vyriausyb.
7. Apmokjimo u darb savivaldybi taryb, savivaldybi mer (mer pavaduotoj), savivaldybi
administracij direktori, kit i savivaldybi biudet ilaikom staig vadov sudaromose darbo grupse
(komisijose) teiss akt projektams rengti tvark nustato savivaldybi tarybos.
8. Apmokjimo u darb Lietuvos banko valdybos ar valdybos pirmininko sudaromose darbo grupse
(komisijose) teiss akt projektams rengti tvark nustato Lietuvos banko valdyba.
11 straipsnis. Teiss akto projekto rengimo ar teiss akto projektui parengti reikalingo tyrimo
pirkimas
1. Jeigu teiss akto projektui parengti reikalingos specialios ir (ar) mokslins inios ir (ar) gebjimai,
isami esamos padties ir (ar) usienio ali praktikos analiz, teiss akto rengimo ar teiss akto projektui
parengti reikalingo tyrimo paslaugos gali bti perkamos tik tais atvejais, kai teiss akto projekto parengti ir
(ar) reikalingo tyrimo atlikti negali pats teiss akto projekt rengiantis subjektas ar jo sudaryta darbo grup
(komisija) arba dl objektyvi prieasi nra galimybi sudaryti darbo grup (komisij) teiss akto
projektui parengti.
2. Teiss akt informacinje sistemoje ir teiss akto projekt rengianio subjekto interneto svetainje
turi bti paskelbta informacija apie teiss akto projekto rengimo, teiss akto projektui parengti reikalingo
tyrimo pirkim, teiss akto projekt parengusius ar tyrim atlikusius subjektus, taip pat teiss akto projekto
rengimo ir (ar) tyrimo rezultatai ir kaina.
3. Teiss akto projekto lydimuosiuose dokumentuose turi bti nurodoma teiss akto projekto rengimo
ir (ar) teiss akto projektui parengti reikalingo tyrimo kaina, taip pat motyvuotai pagrstas teiss akto
projekto rengimo ir (ar) teiss akto projektui parengti reikalingo tyrimo pirkimo btinumas ir teiss akto
projekt pareng ir (ar) reikaling tyrim atlik subjektai.
12 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcija
1. Prie nustatant nauj ar i esms keiiant esam teisin reguliavim gali bti parengta numatomo
teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padties analiz, nurodomos sprstinos
problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindins nuostatos, galimos teigiamos ir
neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekms, numatom teisin reguliavim pagrindianios
nuostatos, kita svarbi informacija.
2. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcij tvirtina subjektas, kuris priima sprendim dl
koncepcijos rengimo.
3. I esms pasikeitus teisinms, socialinms, finansinms, ekonominms ar kitoms svarbioms
aplinkybms, dl kuri numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos nuostatos tapo neaktualios, netikslingos
arba j negalima gyvendinti, numatomo teisinio reguliavimo koncepcija turi bti pakeista arba pripainta
netekusia galios.
13 straipsnis. Teiss akto forma ir struktra
1. statyme eils tvarka turi bti:
1) statymo pavadinimas;
2) statymo primimo data ir numeris;
3) statymo primimo vieta;
4) statymo tekstas;
5) statym pasiraanio subjekto pareigos, vardas, pavard.
2. statym sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. statymo straipsn sudaro dalys ir dali punktai,
punktai gali bti skaidomi papunkius. Didels apimties kodifikuoti statymai (kodeksai) prireikus gali bti

skirstomi knygas. Atsivelgiant statymo pobd, turin ir apimt, jame gali bti ne visos sudedamosios
dalys.
3. Teiss akte, iskyrus statymus, eils tvarka turi bti:
1) teiss akt priimanio subjekto pavadinimas;
2) teiss akto ries pavadinimas;
3) teiss akto pavadinimas (antrat);
4) teiss akto primimo data, numeris, vieta;
5) teiss akto tekstas;
6) teiss akt pasiraanio subjekto (pasiraani subjekt) pareigos, vardas (vardai), pavard
(pavards).
4. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, straipsni dalys ir punktai.
Kit valstybs ir savivaldybi institucij ir staig priimamus teiss aktus sudaro punktai, punkt papunkiai,
punkt pastraipos. Didesns apimties teiss aktas gali bti skirstomas skyrius ir skirsnius, prireikus skyriai
(skirsniai) gali bti skirstomi poskyrius (poskirsnius).
5. Teiss aktas gali turti preambul ir pried lenteli, grafik, plan, emlapi, schem, sra ir
kita.
14 straipsnis. Reikalavimai teiss akto projektui ir jo rengimui
1. Teiss akt projektai rengiami laikantis bendrins lietuvi kalbos norm ir teiss terminijos.
2. Kai keiiamas teiss akto straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas, pateikiama keiiamo straipsnio
(straipsnio dalies) ar punkto nauja redakcija. Kai teiss aktas pildomas nauju straipsniu (straipsnio dalimi) ar
punktu, pateikiama naujo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto redakcija. Kai teiss akto straipsnis
(straipsnio dalis) ar punktas pripastamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (straipsnio dalis) ar
punktas.
3. Kai keiiamame teiss akte keiiama daugiau kaip pus jo straipsni ar punkt, visas teiss aktas
dstomas nauja redakcija.
4. Vienu teiss aktu keiiamas tik vienas teiss aktas.
5. Teiss aktuose pateikiant nuorodas tam tikr statym (iskyrus atvejus, kai statyme pateikiama
nuoroda j pat), turi bti nurodomas visas statymo pavadinimas.
6. Teiss aktuose pateikiant nuorod kitus teiss aktus, iskyrus statymus, nurodomi teiss akt
primusio subjekto (subjekt) pavadinimas (pavadinimai), teiss akto primimo data, teiss akto ris, teiss
akt primusio subjekto (subjekt) suteiktas numeris, visas teiss akto pavadinimas.
7. Teiss akte, kuriuo derinamos ir gyvendinamos Europos Sjungos teiss akt nuostatos, turi bti
nurodyti Europos Sjungos teiss aktai pagal Vyriausybs galiotos institucijos nustatytus reikalavimus.
8. Teiss akt projekt rengimo rekomendacijas tvirtina teisingumo ministras.
15 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas
1. Rengiant teiss akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat
kuriuo i esms keiiamas teisinis reguliavimas, projekt, privalo bti atliekamas numatomo teisinio
reguliavimo poveikio vertinimas. io vertinimo isamumas turi bti proporcingas galimoms numatomo
teisinio reguliavimo pasekmms. Sprendim dl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima
teiss akto projekto rengjas.
2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinim, nustatomas galimas teigiamas ir
neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sriiai, asmenims ar j grupms, kuriems bus taikomas
numatomas teisinis reguliavimas. Atsivelgiant teiss akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobd,
mast, turi bti vertinamas poveikis ekonomikai, valstybs finansams, socialinei aplinkai, vieajam

administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei

natai, region pltrai ir kitoms sritims.
3. statymo ar kito Seimo teiss akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo
rezultatai pateikiami aikinamajame rate arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teiss akt projektus,
numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybs ar jos galiotos
institucijos, savivaldybs tarybos ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teiss akt ar j projekt
antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos statymo nustatytais
atvejais. io vertinimo tvark nustato Vyriausyb.
17 straipsnis. Teiss akt projekt rengimas elektroniniu bdu Teiss akt informacinje
sistemoje
1. statym ir kit teiss akt projektai rengiami elektroniniu bdu Teiss akt informacinje
sistemoje.
2. Teiss akt informacinje sistemoje sudaroma galimyb teiss akto projekt rengianiam subjektui
vieinti teiss akto projekto rengimo eig, t. y. skelbti skirtingas rengiamo teiss akto projekto redakcijas ir
su teiss akto projekto rengimu susijusi informacij.
3. Rengiant teiss akt projektus elektroniniu bdu paprastai dalyvauja staigos, su kuriomis
numatoma derinti teiss akto projekt. Rengiant teiss akt projektus elektroniniu bdu taip pat gali
dalyvauti kiti asmenys ar asmen grups, teikdami pasilymus dl rengiamo teiss akto projekto.
4. Teiss akto projektas ivadoms gauti teikiamas paskelbiant j Teiss akt informacinje sistemoje ir
nurodant subjektus, kuri ivados turi bti gautos. Ivados dl teiss akt projekt teikiamos paskelbiant jas
Teiss akt informacinje sistemoje.
5. Kai dl teiss akto projekto buvo konsultuotasi su visuomene, konsultavimosi su visuomene
rezultatai, taip pat subjekt, kuriems teiss akto projektas buvo teikiamas ivadoms gauti, gaut pastab ir
pasilym vertinimas turi bti pateikti teiss akt priimaniam subjektui.
6. Rengiant teiss akto projekt elektroniniu bdu dalyvaujantys fiziniai asmenys privalo nurodyti
savo vard ir pavard, juridiniai asmenys juridinio asmens pavadinim.
7. Elektroniniu bdu rengiant teiss akto, kuriuo keiiamas galiojaniame teiss akte nustatytas teisinis
reguliavimas, projekt utikrinama rengiamo teiss akto projekto ssaja su tuo metu galiojania suvestine
teiss akto redakcija, kitais su rengiamu teiss akto projektu susijusiais Teiss akt registro ir Teiss akt
informacins sistemos duomenimis.
8. Teiss akt projekt rengimo elektroniniu bdu tvark nustato Teiss akt informacins sistemos
valdytojas.
TREIASIS SKIRSNIS
TEISS AKT PRIMIMAS, PASIRAYMAS, REGISTRAVIMAS, SKELBIMAS IR
SIGALIOJIMAS
18 straipsnis. Teiss akt primimas ir pasiraymas
1. Teiss aktus priima teiss akt tam galioti subjektai.
2. Priimtas teiss aktas negali bti taisomas, iskyrus po teiss akto primimo pastebtas raybos ir
gramatines klaidas, nekeiianias teiss akto turinio ir prasms.
3. Priimtus teiss aktus pasirao tam galiojimus turintys subjektai teiss akt nustatyta tvarka. Priimti
teiss aktai, iskyrus statymus ir kitus Respublikos Prezidento pasiraomus teiss aktus, gali bti pasiraomi

Teiss akt informacinje sistemoje saugiu elektroniniu parau.

19 straipsnis. Teiss akt registravimas ir skelbimas
1. io statymo 6 straipsnio 2 dalies 118 punktuose nurodyti teiss aktai registruojami ir oficialiai
skelbiami Teiss akt registre.
2. Teiss akt nustatytus galiojimus turinio subjekto pasiraytas teiss aktas, kuris yra Teiss akt
registro objektas, ne vliau kaip kit darbo dien po pasiraymo registruojamas ir paskelbiamas Teiss akt
registre, iskyrus io statymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teiss akt registro objektus.
3. Teiss akto registravimas ir paskelbimas Teiss akt registre laikomas oficialiu teiss akto
paskelbimu. io statymo 20 straipsnio 12 dalyje numatyt teiss akt ir jais patvirtint teritorij planavimo
dokument registravimas ir paskelbimas Lietuvos Respublikos teritorij planavimo dokument registre
laikomas oficialiu j paskelbimu.
4. Pasiraytus teiss aktus saugo j prims subjektas io subjekto nustatyta tvarka. Vien atspausdint
elektroniniu parau pasirayto teiss akto egzempliori saugo teiss akt prims subjektas io subjekto
nustatyta tvarka.
5. io statymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti Teiss akt registro objektai Teiss akt registre
skelbiami Lietuvos Respublikos usienio reikal ministerijos teikimu.
20 straipsnis. Teiss akt sigaliojimas

1. Norminis teiss aktas sigalioja kit dien po oficialaus paskelbimo Teiss akt registre, jeigu
paiame teiss akte nenumatyta vlesn sigaliojimo data, iskyrus io straipsnio 12 dalyje numatytus
atvejus.
2. Konstitucijos keitimo statymas sigalioja ne anksiau kaip po vieno mnesio nuo primimo.
3. Lietuvos Respublikos mokesi statymai, nustatantys naujus mokesius, naujus mokesio tarifus,
mokesio lengvatas, sankcijas u mokesi statym paeidimus arba i esms pakeiiantys apmokestinimo
tam tikru mokesiu tvark ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, sigalioja ne
anksiau kaip po ei mnesi nuo oficialaus paskelbimo dienos. i nuostata netaikoma su atitinkam met
valstybs biudeto ir savivaldybi biudet finansini rodikli patvirtinimo statymu susijusiems Lietuvos
Respublikos mokesi statym pakeitimo (papildymo) statymams ir teiss aktams, kuriais Lietuvos
nacionalin teis derinama su Europos Sjungos teise.
4. Teiss aktai, keiiantys ar nustatantys nauj kio subjekt veiklos ar jos prieiros teisin
reguliavim, paprastai sigalioja gegus 1 dien arba lapkriio 1 dien, taiau visais atvejais ne anksiau
kaip po trij mnesi nuo j oficialaus paskelbimo dienos. i nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas
nustatomas arba keiiamas pagal Europos Sjungos teiss aktuose nustatytus pareigojimus, Lietuvos
Respublikos tarptautini sutari reikalavimus, taip pat kai nustatomas kio subjektams palankesnis teisinis
reguliavimas.
5. Teiss taikymo aktas, kuris yra Teiss akt registro objektas, sigalioja nuo paskelbimo Teiss akt
registre, jeigu paiame teiss taikymo akte nenumatyta vlesn sigaliojimo data.
6. Seimo nutarimas dl Konstitucijos 74 straipsnyje nurodyt asmen paalinimo i pareig ar Seimo
nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka, taip pat Seimo nutarimas, kuriuo forminamas apkaltos
proceso nutraukimas asmeniui atsistatydinus, sigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teiss akt registre ir (ar)
visuomens informavimo priemonse.
7. Seimo nutarimas, kuriuo skelbiama mobilizacija ar demobilizacija, vedama karo ar nepaprastoji
padtis, sigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teiss akt registre ir (ar) visuomens informavimo priemonse.

8. Seimo nutarimas, kuriuo Seimo Pirmininkui pavedama laikinai eiti Respublikos Prezidento
pareigas, sigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teiss akt registre.
9. Kiti io straipsnio 18 dalyse nenurodyti Seimo priimti teiss aktai sigalioja kit dien po j
oficialaus paskelbimo Teiss akt registre, jeigu paiuose teiss aktuose nenustatyta kita sigaliojimo tvarka.
10. Respublikos Prezidento dekretas dl Respublikos Prezidento laikino pavadavimo sigalioja nuo
oficialaus paskelbimo Teiss akt registre.
11. Respublikos Prezidento dekretas dl mobilizacijos paskelbimo, karo ar nepaprastosios padties
vedimo sigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teiss akt registre ir (ar) visuomens informavimo
priemonse.
12. Teiss akt ir jais patvirtint teritorij planavimo dokument skelbimo ir sigaliojimo tvarka
nustatyta Lietuvos Respublikos teritorij planavimo statyme.
21 straipsnis. Konstitucinio Teismo akt registravimas, oficialus paskelbimas ir sigaliojimas.
Konstitucinio Teismo pirmininko praneim registravimas ir oficialus
paskelbimas
1. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dl Konstitucinio Teismo nutarimo iaikinimo, taip
pat Konstitucinio Teismo pirmininko praneimai dl ginijamo akto galiojimo sustabdymo ir dl sustabdyto
akto galiojimo atnaujinimo registruojami ir oficialiai skelbiami Teiss akt registre.
2. Pasirayti Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dl Konstitucinio Teismo nutarimo
iaikinimo ne vliau kaip kit darbo dien perduodami Teiss akt registro tvarkytojui. ie Konstitucinio
Teismo aktai Teiss akt registre turi bti registruoti ir oficialiai paskelbti ne vliau kaip kit darbo dien po
j perdavimo Teiss akt registro tvarkytojui, jeigu paiuose aktuose nenustatyta kita paskelbimo data.
3. Konstitucinio Teismo pirmininko praneimai dl ginijamo akto galiojimo sustabdymo ir dl
sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo Teiss akt registre turi bti registruoti ir oficialiai paskelbti j
perdavimo Teiss akt registro tvarkytojui dien.
4. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dl Konstitucinio Teismo nutarimo iaikinimo, taip
pat Konstitucinio Teismo pirmininko praneimai dl ginijamo akto galiojimo sustabdymo ir dl sustabdyto
akto galiojimo atnaujinimo sigalioja j oficialaus paskelbimo Teiss akt registre dien.
22 straipsnis. Teism sprendim registravimas ir skelbimas Teiss akt registre
1. Visi Lietuvos Aukiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai,
nutartys, nutarimai, taip pat visi siteisj administracini teism sprendimai dl normini administracini
akt teistumo registruojami ir skelbiami Teiss akt registre.
2. U io straipsnio 1 dalyje nurodyt teism procesini sprendim perdavim registruoti ir paskelbti
Teiss akt registre atsakinga Nacionalin teism administracija. Duomenis Teiss akt registrui Nacionalin
teism administracija teikia Teisj tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Teiss akt registro valdytoju.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TEISINIO REGULIAVIMO STEBSENA
23 straipsnis. Teisinio reguliavimo stebsenos objektas
1. Atliekant teisinio reguliavimo stebsen, vertinama:
1) teiss aktuose nustatyt teisinio reguliavimo priemoni efektyvumas siekiant teisinio reguliavimo
tiksl;
2) teisinio reguliavimo teigiamas poveikis ir neigiamos pasekms reguliuojamai sriiai ir kitoms
sritims (ekonomikai, valstybs finansams, socialinei aplinkai, vieajam administravimui, teisinei sistemai,
kriminogeninei padiai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei natai, region pltrai ir kt.), asmenims

ar j grupms;
3) tiesiogin ir netiesiogin teisinio reguliavimo nauda, ios naudos gavjai;
4) teisinio reguliavimo pasekmi atitiktis nustatant teisin reguliavim planuotiems tikslams ir
pasekmms;
5) reikalingumas keisti teisin reguliavim ar jo atsisakyti.
2. Gali bti atliekama viename teiss akte, teiss akto dalyje, keliuose teiss aktuose nustatyto teisinio
reguliavimo stebsena.
24 straipsnis. Teisinio reguliavimo stebsenos subjektai, atlikimo tvarka ir vieumas
1. Teisinio reguliavimo stebsen atlieka valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos pagal teiss
aktuose nustatyt kompetencij; be to, gali bti sudarytos teisinio reguliavimo stebsenos darbo grups.
2. Teiss aktuose nustatyto teisinio reguliavimo stebsena atliekama, kai tai reikalinga vertinus
teisinio reguliavimo aktualum ir problemikum. Teiss akte gali bti numatyta pareiga atlikti iame teiss
akte nustatyto teisinio reguliavimo stebsen.
3. Teisinio reguliavimo stebsen atliekanti valstybs ar savivaldybs institucija ar staiga arba jos
galiotas asmuo Teiss akt informacinje sistemoje paskelbia:
1) informacij apie teisinio reguliavimo, kurio stebsena yra atliekama, srit;
2) teiss aktus, nustatanius teisin reguliavim, kurio stebsena yra atliekama;
3) teisinio reguliavimo stebsenos atlikimo pradios ir pabaigos terminus;
4) teisinio reguliavimo stebsen atliekant subjekt (subjektus) ir u teisinio reguliavimo stebsen
atsaking asmen (asmenis).
4. Teisinio reguliavimo stebsen atliks subjektas parengia ir Teiss akt informacinje sistemoje
paskelbia teisinio reguliavimo stebsenos paym, kurioje idsto teisinio reguliavimo stebsenos rezultatus,
kartu vertindamas asmen pateiktus pasilymus dl teisinio reguliavimo, kurio stebsena atliekama, ir
reikalingum keisti teisin reguliavim.
5. Vyriausyb paskiria teisinio reguliavimo stebsen koordinuojani institucij, kuri kasmet pateikia
Vyriausybei teisinio reguliavimo stebsenos ataskait.
6. Teisinio reguliavimo stebsenos atlikimo tvark ir teisinio reguliavimo stebsenos paymos form
nustato Vyriausyb ar jos galiota institucija.
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registro reorganizavimas
1. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registras reorganizuojamas Teiss akt registr,
kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
2. Lietuvos Respublikos statym ir kit teiss akt registras reorganizuojamas laikantis Valstybs
informacini itekli valdymo statyme nustatytos tvarkos.
3. Valstybs mon Registr centras iki 2013 m. rugpjio 31 d. perduoda Lietuvos Respublikos
statym ir kit teiss akt registro duomenis, dokumentus ir iam registrui tvarkyti naudojam technin ir
programin rang Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. is perdavimas forminamas turto perdavimo ir
primimo aktu.
4. Teiss akt registro veiklos pradia 2013 m. rugsjo 1 d.

26 straipsnis. statymo sigaliojimas ir gyvendinimas

1. is statymas, iskyrus 25 ir 28 straipsnius, sigalioja 2014 m. sausio 1 d.
2. Teiss akt registre tvarkomi ir iki io statymo sigaliojimo Lietuvos Respublikos statym ir kit
teiss akt registre sukaupti teiss aktai.
3. Teiss aktai, kurie buvo pateikti Valstybs ini redakcijai, bet nepaskelbti iki io statymo
sigaliojimo, ne vliau kaip kit darbo dien po io statymo sigaliojimo registruojami ir paskelbiami Teiss
akt registre.
4. Galiojaniuose teiss aktuose nustatytas pareigojimas skelbti informacij leidinio Valstybs
inios priede Informaciniai praneimai reikia pareigojim t informacij skelbti atitinkamo subjekto
interneto svetainje, jeigu teiss aktuose nenustatyta kitaip.
5. Savivaldybi administracijos iki 2014 m. liepos 31 d. pateikia Teiss akt registrui 2014 m. sausio 1
d. galiojanius savivaldybi institucij norminius teiss aktus elektronine forma, suvestins i teiss akt
redakcijos Teiss akt registre paskelbiamos iki 2016 m. balandio 30 d.
6. Visos suvestins teiss akt redakcijos Teiss akt registre turi bti paskelbtos iki 2016 m. balandio
30 d.
7. Nacionalin teism administracija parengia elektronine forma iki 2014 m. sausio 1 d. priimt
Lietuvos Aukiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, nutartis ir
nutarimus, taip pat administracini teism siteisjusius sprendimus dl normini administracini akt
teistumo ir iki 2015 m. birelio 30 d. pateikia Teiss akt registrui.
27 straipsnis. Netek galios teiss aktai
28 straipsnis. Pasilymai Vyriausybei ir kitoms valstybs ir savivaldybi institucijoms ir
staigoms
1. Vyriausyb iki 2012 m. rugsjo 1 d. pateikia Seimui statym, kuriuos btina pakeisti primus
Teiskros pagrind statym, projektus.
2. Vyriausyb ir kitos iame statyme nurodytos valstybs ir savivaldybi institucijos ir staigos iki io
statymo sigaliojimo priima io statymo gyvendinamuosius teiss aktus.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
ADMINISTRACINI GIN KOMISIJ
STATYMAS
1999 m. sausio 14 d. Nr. VIII-1031
Vilnius

1 straipsnis. statymo paskirtis

1. is statymas nustato ikiteisminio skund (praym) dl vieojo administravimo subjekt priimt
individuali administracini akt ar veiksm (neveikimo) vieojo administravimo srityje nagrinjimo tvark,
Vyriausiosios administracini gin komisijos ir savivaldybi visuomenini administracini gin komisij
sudarymo tvark ir kompetencij.
2. Mokestini gin btin ikiteisminio nagrinjimo tvark nustato mokesi statymai.
3. statymai gali nustatyti ir kitoki atskir kategorij administracini gin nagrinjimo tvark.

2 straipsnis. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos sudarymas

1. Savivaldybi tarybos sudaro savivaldybi visuomenines administracini gin komisijas su
sprendiamojo balso teise. Savivaldybs visuomenin administracini gin komisija sudaroma 4 metams
savivaldybs tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui i 5 nari, i kuri pirmininkas ir sekretorius
turi turti auktj teisin isilavinim. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos nariais
gali bti tik Lietuvos Respublikos pilieiai. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos
nariu negali bti skiriamas asmuo, kuris statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai
sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams, korupcinio pobdio
nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtin ala valstybei, padarymo ir turi neinykus ar
nepanaikint teistum. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos nari kandidatras, i j
savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo
kandidatras, savivaldybs tarybai teikia savivaldybs meras.
2.

Savivaldybs

visuomenins

administracini

gin

komisijos

pirmininkas,

pirmininko

pavaduotojas ir kiti nariai turi teis atsistatydinti. Savivaldybs visuomenins administracini gin
komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys savivaldybs tarybos sprendimu atleidiamas
nepasibaigus galiojim laikui, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietyb;
3) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausm u sunk ar labai sunk nusikaltim,
nusikaltim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams, korupcinio pobdio nusikaltim ar nusikaltim,

kuriuo padaryta turtin ala valstybei, arba bausm, dl kurios jis negali eiti pareig;
4) jis dl sveikatos bkls nebegali eiti pareig.
3. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo
ar kito nario galiojimai nutrksta, kai:
1) jis irenkamas arba paskiriamas kitas pareigas;
2) jis mirta;
3) pasibaigia savivaldybs tarybos kadencija.
4. Kai savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos pirmininkas, pirmininko
pavaduotojas ar kitas narys atleidiamas nepasibaigus galiojim laikui ar jo galiojimai nutrksta,
savivaldybs meras vietoj jo teikia nauj kandidatr likusiam savivaldybs tarybos kadencijos laikotarpiui.

3 straipsnis. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos kompetencija

1. Savivaldybs visuomenin administracini gin komisija nagrinja asmen skundus dl
savivaldybi administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm (neveikimo)
teistumo, taip pat i subjekt vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus.
2. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos nesprendia:
1) Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo (toliau Administracini byl
teisenos statymas) 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyt gin
(byl), taip pat mokestini gin;
2) administracini gin, kuriems nagrinti statymuose numatyta kitokia tvarka.

4 straipsnis. Savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos darbas

1. Savivaldybs visuomenin administracini gin komisij technikai aptarnauja savivaldybs
administracija.
2. Savivaldybs visuomenin administracini gin komisija kart per metus teikia informacij apie
savo veikl savivaldybs tarybai.

5 straipsnis. Vyriausiosios administracini gin komisijos sudarymas

1. Vyriausij administracini gin komisij 4 metams i 5 nari sudaro Lietuvos Respublikos
Vyriausyb (toliau Vyriausyb). Vyriausiosios administracini gin komisijos nariais gali bti tik Lietuvos
Respublikos pilieiai, turintys auktj teisin isilavinim. Vyriausiosios administracini gin komisijos
nariu negali bti skiriamas asmuo, kuris statym nustatyta tvarka pripaintas kaltu dl sunkaus ar labai

sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams, korupcinio pobdio

nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtin ala valstybei, padarymo ir turi neinykus ar
nepanaikint teistum. Nari kandidatras, i j ir pirmininko kandidatr, Vyriausybei teikia Lietuvos
Respublikos teisingumo ministras (toliau teisingumo ministras).
2. Pasibaigus Vyriausiosios administracini gin komisijos nari galiojim laikui, Vyriausiosios
administracini gin komisijos nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami
nauji nariai.
3. Vyriausiosios administracini gin komisijos pirmininkas ir kiti nariai turi teis atsistatydinti.
Vyriausiosios administracini gin komisijos pirmininkas ar kitas narys Vyriausybs nutarimu atleidiamas
nepasibaigus galiojim laikui, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietyb;
3) jis nedirba dl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dien i eils ar ilgiau kaip 140 dien per
paskutinius 12 mnesi;
4) siteisja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausm u sunk ar labai sunk nusikaltim,
nusikaltim valstybs tarnybai ir vieiesiems interesams, korupcinio pobdio nusikaltim ar nusikaltim,
kuriuo padaryta turtin ala valstybei, arba bausm, dl kurios jis negali eiti savo pareig;
5) jis iurkiai paeidia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas iurktus darbo pareig paeidimas,
mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu.
4. Vyriausiosios administracini gin komisijos pirmininko ar kito nario galiojimai nutrksta, kai:
1) jis irenkamas arba paskiriamas kitas pareigas;
2) jis mirta.
5. Kai Vyriausiosios administracini gin komisijos pirmininkas ar kitas narys atleidiamas
nepasibaigus jo galiojim laikui ar jo galiojimai nutrksta, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia
nauj kandidatr likusiam Vyriausiosios administracini gin komisijos kadencijos laikotarpiui.

6 straipsnis. Vyriausiosios administracini gin komisijos statusas

1. Vyriausioji administracini gin komisija yra nepriklausoma ikiteismin institucija, juridinis
asmuo, biudetin staiga. Vyriausiosios administracini gin komisijos nuostatus tvirtina Vyriausyb.
2. Vyriausiosios administracini gin komisijos pirmininko ir kit nari darbas Vyriausiojoje
administracini gin komisijoje laikytinas darbu pagrindinje darbovietje ir apmokamas Lietuvos
Respublikos valstybs politik ir valstybs pareign darbo apmokjimo statymo nustatyta tvarka.
Vyriausiosios administracini gin komisijos valstybs tarnautoj primimo pareigas ir darbuotoj,
dirbani pagal darbo sutartis, primimo darb tvark, darbo umokesio jiems mokjimo tvark ir slygas

nustato Lietuvos Respublikos valstybs tarnybos statymas, kiti statymai ir teiss aktai.
3. Vyriausioji administracini gin komisija kart per metus teikia informacij apie savo veikl
Vyriausybei.

7 straipsnis. Vyriausiosios administracini gin komisijos kompetencija

1. Vyriausioji administracini gin komisija nagrinja skundus (praymus) dl centrini valstybinio
administravimo subjekt priimt individuali administracini akt ir veiksm (neveikimo) teistumo, taip
pat dl i subjekt vilkinimo atlikti j kompetencijai priskirtus veiksmus.
2. Vyriausioji administracini gin komisija nesprendia:
1) Administracini byl teisenos statymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio
1 ir 3 dalyse nurodyt gin (byl), taip pat mokestini gin;
2) administracini gin, kuriems nagrinti statymai nustato kitoki tvark.

8 straipsnis. Skundo (praymo) teis

administracini gin komisij jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teis kreiptis asmenys,
taip pat vieojo administravimo subjektai, manantys, kad j teiss yra paeistos. Su praymais
administracini gin komisij kreipiasi vieojo administravimo subjektai, o su skundais kiti asmenys.

9 straipsnis. Skundo (praymo) padavimas administracini gin komisijai

1. Administracini gin komisijai duodamas skundas (praymas) turi atitikti Administracini byl
teisenos statymo 24 straipsnyje (iskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punkt) nustatytus formos ir turinio
reikalavimus. Skundas (praymas) administracini gin komisijai gali bti paduodamas ratu tiesiogiai,
siuniamas patu arba elektronini ryi priemonmis. Paduodant skund (praym) elektronini ryi
priemonmis, asmens tapatyb patvirtinama pasiraant saugiu elektroniniu parau.
2. Administracini gin komisijai duodamas skundas (praymas) turi bti suraytas valstybine
kalba, o jeigu jis suraytas kita kalba, turi bti pridedamas statym nustatyta tvarka patvirtintas skundo
(praymo) vertimas valstybin kalb. ioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (praymo)
priedams.
3. Prie skundo (praymo) pridedami ie priedai:
1) skundiamas aktas;
2) jeigu btina, dokumentas, patvirtinantis reikalavim ar prietaravim skundiamai institucijai,
staigai teikimo dat;
3) dokumentai ir kiti rodymai, kuriais pareikjas grindia savo reikalavimus.

4. Skunde (prayme) turi bti nurodyta, ar nagrinjant skund (praym) administracini gin
komisijos posdyje bus reikalingas vertjas.
5. Kai skundas (praymas) paduodamas elektronini ryi priemonmis, prie jo turi bti pridedamos
ir pried skaitmenins kopijos.

10 straipsnis. Skund (praym) padavimo administracini gin komisijai terminai

1. Skundas (praymas) administracini gin komisijai paduodamas per vien mnes nuo
individualaus administracinio akto paskelbimo arba teikimo ar praneimo apie vieojo administravimo
subjekto veiksmus (atsisakym atlikti veiksmus) suinteresuotai aliai dienos.
2. Jeigu vieojo administravimo subjektas nevykdo savo pareig arba vilkina klausimo nagrinjim
ir nustatytu laiku jo neisprendia, toks neveikimas (vilkinimas) gali bti apskstas per 2 mnesius nuo
dienos, kuri baigiasi statymo ar kito teiss akto nustatytas klausimo isprendimo laikas.

11 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas

1. Pareikjo praymu administracini gin komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas
administracini gin komisijos narys skundo (praymo) padavimo termin gali atnaujinti, jeigu pripasta,
kad jis praleistas dl svarbios prieasties.
2. Prayme atnaujinti termin nurodomos termino praleidimo prieastys ir pateikiami praleidimo
prieastis patvirtinantys rodymai. Kartu su praymu atnaujinti termin administracini gin komisijai turi
bti paduotas skundas (praymas). Kai praymas atnaujinti termin paduodamas elektronini ryi
priemonmis, skundas (praymas) taip pat paduodamas elektronini ryi priemonmis.
3. Praym atnaujinti termin skundui (praymui) paduoti inagrinja administracini gin
komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracini gin komisijos narys raytinio proceso tvarka
per tris darbo dienas nuo praymo su termino praleidimo prieastis patvirtinaniais rodymais pateikimo.
Termino skundui (praymui) paduoti atnaujinimas forminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti
termin skundui (praymui) paduoti, administracini gin komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas
administracini gin komisijos narys surao motyvuot sprendim. Administracini gin komisijos
pirmininko ar jo paskirto kito administracini gin komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti termin
skundui (praymui) paduoti gali bti skundiamas per vien mnes nuo jo gavimo apygardos
administraciniam teismui Administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.
4. Atnaujins skundo (praymo) padavimo termin, administracini gin komisijos pirmininkas ar
jo paskirtas kitas administracini gin komisijos narys isprendia skundo (praymo) primimo klausim ir
skundas (praymas) nagrinjamas administracini gin komisijoje io statymo nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Skundo (praymo), paduodamo administracini gin komisijai, primimas,

byl sujungimas ir iskyrimas
1. Teiss akt nustatyta tvarka uregistruotas skundas (praymas) perduodamas administracini
gin komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracini gin komisijos nariui, kuris ne vliau
kaip kit darbo dien po jo gavimo isprendia skundo (praymo) primimo klausim.
2. Administracini gin komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracini gin komisijos
nario sprendimu atsisakoma priimti skund (praym) nagrinti, jeigu:
1) skundo (praymo) nagrinjimas nepriskirtinas administracini gin komisijos kompetencijai;
2) praleistas skundo (praymo) padavimo administracini gin komisijai terminas ir pareikjas
neprao jo atnaujinti ar toks praymas atmetamas;
3) yra nagrinjamas ar inagrintas administracinis ginas tarp t pai ali, dl to paties dalyko ir
tuo paiu pagrindu administracini gin komisijoje, kitoje ikiteisminje ginus nagrinjanioje institucijoje
ar teisme arba byla nutraukta.
3. Administracini gin komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracini gin komisijos
narys priima sprendim nustatyti pareikjui 14 dien termin skundo (praymo) trkumams paalinti, jeigu:
1) skundas (praymas) neatitinka Administracini byl teisenos statymo 24 straipsnyje (iskyrus 24
straipsnio 2 dalies 9 punkt) nustatyt reikalavim ir (ar) io statymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyt
reikalavim;
2) prie skundo (praymo) nepridti io statymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar)
nepateikta io statymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija.
4. Atsisaks priimti skund (praym) nagrinti ar nustats pareikjui 14 dien termin skundo
(praymo) trkumams paalinti, administracini gin komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas
administracini gin komisijos narys surao motyvuot sprendim. Jeigu pareikjas per nustatyt termin
paalina skundo (praymo) trkumus, skundas (praymas) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo
administracini gin komisijai dien. Nepaalinus per nustatyt termin skundo (praymo) trkum,
administracini gin komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracini gin komisijos narys
atsisako j priimti ir grina skund (praym) j padavusiam asmeniui.
5. Administracini gin komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracini gin komisijos
narys, nustats, kad administracini gin komisijoje yra skirting pareikj skund (praym) dl to paties
atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinjimo i esms
pabaigos gali juos sujungti vien byl.
6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus administracini gin komisijos
pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracini gin komisijos narys kai kuriuos i j gali iskirti atskir
byl (bylas).

7. Skundo (praymo) priimtinumo (bylos pradjimo), byl sujungimo ar bylos iskyrimo atskir
byl (bylas) klausimas isprendiamas administracini gin komisijos pirmininko ar jo paskirto kito
administracini gin komisijos nario rezoliucija.
8. Primus skund (praym), administracini gin komisijos narys abcls tvarka skiriamas
praneju byloje.

13 straipsnis. Pasirengimas nagrinti skund (praym) administracini gin komisijoje

1. Administracini gin komisijos narys, paskirtas praneju byloje, rengdamas byl posdiui,
isprendia iuos pasirengimo nagrinti byl administracini gin komisijoje klausimus:
1) prireikus pareigoja pareikj per nurodyt termin pateikti su skundu (praymu) susijusius
rodymus ir (ar) papildomus raytinius paaikinimus;
2) isiunia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (praymo) nuoraus ir paprao
per io straipsnio 3 dalyje nurodyt termin pateikti atsiliepim skund (praym) ir su skundu (praymu)
susijusi mediag (rodymus, paaikinimus);
3) suderina su administracini gin komisijos pirmininku bylos nagrinjimo administracini gin
komisijos posdyje dat ir laik; isiunia bylos alims ir j atstovams praneimus apie posdio viet, dat
ir laik, kartu pasilo bylos alims isprsti gin taikiai;
4) atlieka kitus veiksmus, kad byla bt parengta nagrinti.
2. Administracini gin komisijos narys, paskirtas praneju byloje, turi teis:
1) reikalauti i skundiamo vieojo administravimo subjekto paaikinimo, atsiliepimo, dokument,
mediagos ir informacijos, susijusi su administracini gin komisijos posdiui rengiama byla, taip pat
gauti ratu ar odiu valstybs tarnautoj paaikinimus dl gino dalyko;
2) prayti kit vieojo administravimo subjekt dokument, mediagos ar kitos bylai nagrinti
reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybi institucij, administracini gin komisijos valstybs tarnautojus ir
darbuotojus, dirbanius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, vieojo administravimo subjektus, kitus
fizinius ar juridinius asmenis (i asmen sutikimu), kad jie pateikt paaikinim ir (ar) ivad dl skundo
(praymo) ar atlikt kitus pasirengimo nagrinti byl ar bylos nagrinjimo veiksmus.
3. Administracini gin komisijos reikalaujama mediaga ar dokument kopijos turi bti jai
perduotos ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus administracini gin
komisijos narys, paskirtas praneju byloje, termin gali pratsti.
4. Prireikus administracini gin komisija su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus
gali tirti vietoje.

14 straipsnis. Skundo (praymo) nagrinjimo administracini gin komisijoje terminai

1. Administracini gin komisijai paduotas skundas (praymas) turi bti inagrintas ne vliau kaip
per 20 darbo dien nuo jo primimo dienos.
2. Prireikus motyvuotu administracini gin komisijos sprendimu bendras skundo (praymo)
nagrinjimo terminas gali bti pratstas dar 10 darbo dien.

15 straipsnis. Bylos alys ir j atstovai

1. Bylos alimis laikomi: pareikjas (skund (praym) padavs subjektas); atsakovas (vieojo
administravimo subjektas, kurio individuals administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas
atlikti veiksmus skundiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kuri teisms ar pareigoms bylos
sprendimas gali turti takos).
2. Atstovais pagal statym administracini gin komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracini
byl teisenos statymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracini gin komisijoje
atstovauja valstybs institucijos ir staigos (valstybs atstovai) pagal statymuose ir kituose teiss aktuose
joms suteiktus galiojimus.
3. galiotu atstovu (pagal pavedim) administracini gin komisijoje gali bti bet kuris asmuo,
kurio galiojimai forminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau Civilinio proceso
kodeksas) nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Skundo (praymo) nagrinjimas administracini gin komisijos posdyje,

administracini gin komisijos pirmininko ar kito nario nualinimas
1. Administracini gin komisijos posd organizuoja ir jam pirmininkauja administracini gin
komisijos pirmininkas arba jo paskirtas vyriausias pagal ami administracini gin komisijos narys.
2. Su bylos mediaga administracini gin komisijos nariai susipasta iki administracini gin
komisijos posdio.
3. Prireikus gali bti organizuojami ivaiuojamieji posdiai.
4. Administracini gin komisijos posdis laikomas teistu, jeigu jame dalyvauja ne maiau kaip
trys administracini gin komisijos nariai.
5. Iki skundo (praymo) nagrinjimo pradios administracini gin komisijos posdyje patikrinama
atvykusi posd bylos ali ir j atstov tapatyb ir galiojimai.
6. Bylos ali ir (ar) j atstov neatvykimas administracini gin komisijos posd, jeigu jiems
buvo apie tai tinkamai praneta, nra klitis nagrinti skund (praym) ir priimti sprendim.
7. Tais atvejais, kai administracini gin komisijos posd neatvyksta nei bylos alys, nei j

atstovai, nors apie posd jiems buvo tinkamai praneta, administracini gin komisija gali nusprsti
nagrinti skund (praym) raytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos alims, nei j atstovams.
Nagrinjant skund (praym) raytinio proceso tvarka, administracini gin komisijos posdio garso
raas nedaromas, posdio protokolas neraomas, posdio forma yra laisva.
8. Administracini gin komisijos posdis pradedamas posdio pirmininko praneimu apie gino
dalyk, bylos alis, administracini gin komisijos sudt posdyje, administracini gin komisijos
posdio sekretori. Administracini gin komisijos posdio pirmininkas supaindina bylos alis su
posdio tvarka, eiga ir bylos ali procesinmis teismis. Bylos alims suteikiama galimyb pateikti
papildomus praymus, dokumentus, pareikti nualinimus administracini gin komisijos nariams. Bylos
ali praymai sprendiami nedelsiant.
9. Administracini gin komisijos pirmininkas ar kitas narys negali dalyvauti nagrinjant byl,
jeigu jis yra bylos alies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaiiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti
bylos baigtimi arba yra kitoki aplinkybi, kurios kelia abejoni dl jo nealikumo. Administracini gin
komisijos pirmininko ar kito (kit) nario (nari) nualinimo klausimas isprendiamas administracini gin
komisijos posdyje, bylos alims nedalyvaujant.
10. Bylos nagrinjimas posdyje pradedamas administracini gin komisijos nario, paskirto
praneju byloje, praneimu apie pareikjo skund (praym) ir pareikjo reikalavimo administracini
gin komisijai paskelbimu. Po to iklausomas pareikjas (pareikjai), jo (j) galiotas atstovas (atstovai),
atsakovo atstovas (atstovai), treiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracini gin komisijos
posdio pirmininkas gali nutraukti kalb, jeigu ja nukrypstama nuo gino esms. Bylos alims ir j
atstovams po j kalb administracini gin komisijos nariai gali uduoti klausim. Po to bylos alys dl
nagrinjamo gino gali trumpai atsakyti viena kitos argumentus, uduoti viena kitai klausim. Byl
nagrinjant posdyje, taip pat itiriami kiti rodymai: iklausomi liudytoj parodymai, specialist
paaikinimai, apirimi daiktiniai rodymai ir kita. Bet kuriai i bylos ali pageidaujant, paskelbiami byloje
esantys raytiniai rodymai.
11. Atlikus io straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus, administracini gin komisijos
posdio pirmininkas paskelbia posdio pabaig, informuoja apie sprendimo primimo termin ir
sprendimo apskundimo tvark.

17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas

1. Bylos alys gali baigti byl taikos sutartimi, jeigu j sudaryti galima atsivelgiant gino pobd.
2. Administracini gin komisija posdio metu pasilo bylos alims sudaryti taikos sutart.
3. Bylos alys gali sudaryti taikos sutart ir j pateikti administracini gin komisijai iki jos
posdio ar posdio metu, taip pat po sprendimo, priimto inagrinjus skund (praym) administracini
gin komisijoje, primimo, bet nepasibaigus io statymo 21 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo

terminui.
4. Taikos sutartis turi neprietarauti imperatyvioms statym ir kit teiss akt nuostatoms, vieajam
interesui, nepaeisti treij suinteresuot asmen teisi ar teist interes. Taikos sutarties dalykas turi bti
to paties pobdio, kaip ir skunde (prayme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali bti isprstas visas
ginas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).
5. Jeigu taikos sutartis atitinka io straipsnio 4 dalyje nustatytas slygas, administracini gin
komisija sprendimu j patvirtina ir byl nutraukia. iame sprendime turi bti nurodytos tvirtinamos taikos
sutarties slygos. Prie tvirtindama taikos sutart, administracini gin komisija iaikina bylos alims i
procesini veiksm pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka io
straipsnio 4 dalyje nustatyt slyg, administracini gin komisija jos netvirtina ir gin isprendia i
esms.
6. Jeigu bylos alys taikos sutart sudaro ir pateikia j administracini gin komisijai po sprendimo,
priimto inagrinjus skund (praym), primimo, administracini gin komisija, patvirtinusi taikos sutart,
nauju sprendimu panaikina priimt sprendim ir byl nutraukia. Kol sprendiamas taikos sutarties tvirtinimo
klausimas, io statymo 21 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma.

18 straipsnis. Administracini gin komisijos posdio eigos fiksavimas

1. Administracini gin komisijos posdio eigai fiksuoti daromas garso raas ar raomas posdio
protokolas. Sprendim dl posdi eigos fiksavimo bdo priima administracini gin komisija. Bylos alys
ir j atstovai turi teis susipainti su administracini gin komisijos posdio garso rau ar posdio
protokolu, taip pat gauti posdio garso rao skaitmenin kopij ar posdio protokolo kopij.
2. Administracini gin komisijos posdio garso raas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis.
Vyriausiosios administracini gin komisijos posdio garso raui taikomus reikalavimus, susipainimo su
posdio garso rau ar protokolu ir garso ra skaitmenini kopij darymo tvark nustato Vyriausiosios
administracini gin komisijos pirmininkas. Jeigu savivaldybs visuomenins administracini gin
komisijos posdi eiga fiksuojama garso rau, savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos
posdio garso raui taikomus reikalavimus, susipainimo su posdio garso rau ar protokolu ir garso ra
skaitmenini kopij darymo tvark nustato savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos
pirmininkas.
3. Jeigu administracini gin komisijos posdi eiga fiksuojama protokolu, jame raomi ie
duomenys: posdio vieta ir data, pradia ir pabaiga; administracini gin komisijos pavadinimas ir sudtis;
posdyje dalyvaujani bylos ali ir j atstov, kit posdyje dalyvaujani asmen vardai ir pavards;
nagrinjamo skundo (praymo) turinys; bylos ali ir j atstov, kit posdyje dalyvaujani asmen
paaikinimai, praymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo primimo termin, jo apskundimo
tvark.

4. Administracini gin komisijos posdio protokol pasirao posdio pirmininkas ir posdio

sekretorius.

19 straipsnis. Administracini gin komisijos sprendimo primimas

1. Administracini gin komisijos sprendimas priimamas ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo
skundo (praymo) inagrinjimo, bylos alims nedalyvaujant.
2. Administracini gin komisija priima sprendim bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nra,
sprendimas laikomas priimtu, jeigu u j balsavo dauguma posdyje dalyvavusi administracini gin
komisijos nari. Jeigu administracini gin komisijos posdyje dalyvauja keturi komisijos nariai ir balsai
dl sprendimo primimo pasiskirsto po lygiai, lemia administracini gin komisijos posdio pirmininko
balsas. Posdyje dalyvavs administracini gin komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali
idstyti ratu savo atskirj nuomon. Atskiroji nuomon bylos alims nesiuniama, bet pridedama prie
bylos.

20 straipsnis. Administracini gin komisijos sprendim rys ir sprendimo turinys, bylos

nutraukimas, skundo (praymo) palikimas nenagrinto
1. Administracini gin komisija, inagrinjusi skund (praym), priima vien i i sprendim:
1) atmesti skund (praym) kaip nepagrst;
2) panaikinti skundiam individual administracin akt ar jo dal;
3) pareigoti vieojo administravimo subjekt paalinti padaryt paeidim ar vykdyti kit
administracini gin komisijos nurodym.
2. Administracini gin komisija priima sprendim nutraukti byl, jeigu:
1) byla nepriskirtina administracini gin komisijos kompetencijai;
2) yra siteisjs teismo ar administracini gin komisijos sprendimas, priimtas dl gino tarp t
pai ali, dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracini gin komisijos
sprendimas byl nutraukti;
3) pareikjas atsisak skundo (praymo);
4) administracini gin komisija patvirtina ali sudaryt taikos sutart;
5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridin asmen, kuris buvo pareikjas, gino teisinis
santykis neleidia perimti teisi;
6) paaikja, kad skundas (praymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o
pareikjas nepra termino atnaujinti arba toks praymas buvo atmestas.
3. Administracini gin komisija gali nepriimti pareikjo skundo (praymo) atsisakymo, jeigu tai

prietarauja statymui ar vieajam interesui arba paeidia kieno nors teises ar statym saugomus interesus.
4. Byl nutraukus, vl kreiptis administracini gin komisij dl gino tarp t pai ali, dl to
paties dalyko ir tuo paiu pagrindu neleidiama.
5. Administracini gin komisija priima sprendim palikti skund (praym) nenagrint, jeigu:
1) skund (praym) padav neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
2) administracini gin komisijoje ar teisme nagrinjamas administracinis ginas tarp t pai ali,
dl to paties dalyko ir tuo paiu pagrindu;
3) skund (praym) suinteresuoto asmens vardu padav negaliotas pradti byl asmuo;
4) negalima nagrinti skundo (praymo), iki bus isprsta kita byla, nagrinjama civiline,
baudiamja ar administracine tvarka.
6. Paalinus slygas, kurios buvo pagrindas palikti skund (praym) nenagrint, suinteresuotas
asmuo turi teis vl kreiptis administracini gin komisij su skundu (praymu) bendra tvarka.
7. Administracini gin komisijos sprendime raoma: sprendimo primimo vieta ir data;
administracini gin komisijos pavadinimas ir sudtis; posdyje dalyvavusi bylos ali, j atstov vardai ir
pavards; skundo (praymo) turinys; administracini gin komisijos nustatytos aplinkybs, j teisinis
vertinimas; priimto sprendimo esm ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas.
8. Administracini gin komisijos sprendim pasirao administracini gin komisijos posdio
pirmininkas ir kiti administracini gin komisijos nariai, dalyvav bylos nagrinjime.
9. Administracini gin komisijos sprendimas isiuniamas bylos alims ne vliau kaip kit darbo
dien po jo primimo.

21 straipsnis. Administracini gin komisijos sprendimo apskundimas

Pareikjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracini gin komisijos sprendimu, nurodytu io
statymo 12 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teis t sprendim per vien mnes nuo jo
gavimo apsksti apygardos administraciniam teismui Administracini byl teisenos statymo nustatyta
tvarka.

22 straipsnis. Administracini gin komisijos sprendimo vykdymas

1. Administracini gin komisijos sprendimas, kuriuo isprstas ginas, taip pat administracini
gin komisijos sprendimas patvirtinti ali taikos sutart turi bti vykdomi nuo jo gavimo dienos.
2. Nevykdytas Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas, kuriuo isprstas ginas,
taip pat nevykdytas Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendimas patvirtinti ali taikos sutart,
kurie nebuvo apsksti per io statymo 21 straipsnyje nustatyt termin, vykdomi Civilinio proceso kodekso

nustatyta tvarka. Apskundus ioje dalyje nurodyt Vyriausiosios administracini gin komisijos sprendim,
jis vykdomas po to, kai skundas (praymas) lieka nepatenkintas.
3. Pareikjas turi teis kreiptis apygardos administracin teism su praymu utikrinti nevykdyto
savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos sprendimo, kuriuo isprstas ginas, taip pat
nevykdyto savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos sprendimo patvirtinti ali taikos
sutart, vykdym, jeigu nurodyti sprendimai nebuvo apsksti per io statymo 21 straipsnyje nustatyt
termin. Apskundus ioje dalyje nurodyt savivaldybs visuomenins administracini gin komisijos
sprendim, kreiptis dl sprendimo ar sprendimu patvirtintos taikos sutarties vykdymo utikrinimo galima po
to, kai skundas lieka nepatenkintas.

23 straipsnis. alos atlyginimo klausim sprendimas

Administracini gin komisija, nagrindama skundus (praymus), nei alos, nei bylos ali turt
ilaid atlyginimo klausim nesprendia.

Suvestin redakcija nuo 2015-05-01

statymas paskelbtas: in. 1999, Nr. 60-1945; in. 2006, Nr.77-2975, i. k. 0991010ISTAIII-1234

Nauja statymo redakcija nuo 2007-01-01:

Nr. X-736, 2006-06-27, in., 2006, Nr. 77-2975 (2006-07-14)

LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIEOJO ADMINISTRAVIMO
STATYMAS
1999 m. birelio 17 d. Nr. VIII-1234
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. statymo paskirtis
is statymas sudaro prielaidas gyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostat, kad visos
valdios staigos tarnauja monms; nustato vieojo administravimo principus, vieojo administravimo sritis,
vieojo administravimo subjekt sistem ir administracins procedros organizavimo pagrindus; garantuoja
asmen teis apsksti vieojo administravimo subjekt veiksmus, neveikim ar administracinius sprendimus,
taip pat teis statymais pagrst ir objektyv asmen praym, skund ir praneim nagrinjim; tvirtina
kitas asmen ir vieojo administravimo subjekt teises ir pareigas vieojo administravimo srityje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-934, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

2 straipsnis. Pagrindins io statymo svokos

1. Vieasis administravimas statym ir kit teiss akt reglamentuojama vieojo administravimo
subjekt veikla, skirta statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti: administracini sprendim
primimas, statym ir administracini sprendim gyvendinimo kontrol, statym nustatyt administracini
paslaug teikimas, viej paslaug teikimo administravimas ir vieojo administravimo subjekto vidaus
administravimas.
2. Administracinis reglamentavimas vieojo administravimo subjekto veikla, apimanti normini
administracini akt primim statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti.
3. Vidaus administravimas veikla, kuria utikrinamas vieojo administravimo subjekto savarankikas
funkcionavimas (struktros tvarkymas, dokument, personalo, turim materialini ir finansini itekli
valdymas), kad jis galt atlikti viej administravim.
4. Vieojo administravimo subjektas valstybs institucija ar staiga, savivaldybs institucija ar
staiga, pareignas, valstybs tarnautojas, valstybs ar savivaldybs mon, vieoji staiga, kurios savinink
ar dalinink yra valstyb ar savivaldyb, asociacija, io statymo nustatyta tvarka galioti atlikti viej
administravim.
5. Vieojo administravimo institucija kolegialus ar vienvaldis vieojo administravimo subjektas,
io statymo nustatyta tvarka galiotas priimti norminius administracinius aktus.

6. Vieojo administravimo staiga valstybs ar savivaldybs biudetin staiga, io statymo nustatyta

tvarka galiota atlikti viej administravim.
7. Pareignas valstybs politikas, valstybs tarnautojas ar kitas asmuo, atliekantys vieojo administravimo
funkcijas ir pagal statymus turintys galiojimus duoti nepavaldiems asmenims teiss akt nustatytus
privalomus vykdyti nurodymus.
8. Administracinis aktas vieojo administravimo subjekto ileistas nustatytos formos teiss aktas.
9. Individualus administracinis aktas vienkartis teiss taikymo aktas, skirtas konkreiam asmeniui ar
nurodytai asmen grupei.
10. Norminis administracinis aktas teiss aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai
neapibrtai asmen grupei.
11. Administracinis sprendimas administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos
dokumentas, kuriame ireikta vieojo administravimo subjekto valia.
12. Administracins procedros sprendimas administracinis sprendimas, kurio primimu baigiama
administracin procedra.
13. Asmuo fizinis asmuo ar fizini asmen grup, juridinis asmuo, kitas subjektas, neturintis juridinio
asmens teisi (komisija, visuotinis nari susirinkimas, nuolatinis pasitarimas).
14. Praymas su asmens teisi ar teist interes paeidimu nesusijs asmens kreipimasis vieojo
administravimo subjekt praant priimti administracin sprendim arba atlikti kitus teiss aktuose nustatytus
veiksmus.
15. Skundas asmens raytinis kreipimasis vieojo administravimo subjekt, kuriame nurodoma, kad yra
paeistos jo teiss ar teisti interesai, ir praoma juos apginti.
16. Praneimas asmens raytinis kreipimasis vieojo administravimo subjekt, kuriame nurodoma, kad
yra paeistos kito asmens teiss ar teisti interesai, ir praoma juos apginti.
17. Administracin paslauga vieojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidim,
licencij ar dokument, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, idavim, asmen deklaracij
primim ir tvarkym, asmen konsultavim vieojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais,
statym nustatytos vieojo administravimo subjekto informacijos teikim asmenims, administracins
procedros vykdym.
18. Vieoji paslauga valstybs ar savivaldybi kontroliuojam juridini asmen veikla teikiant asmenims
socialines, vietimo, mokslo, kultros, sporto ir kitas statym numatytas paslaugas. statym nustatytais
atvejais ir tvarka viesias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.
19. Viej paslaug teikimo reimas teiss akt nustatytas atlygintinas ar nemokamas viej paslaug
teikimas nustatytais terminais ir tvarka.
20. Viej paslaug teikimo administravimas vieojo administravimo subjekt veikla nustatant viej
paslaug teikimo taisykles ir reim, steigiant viesias staigas arba iduodant leidimus teikti viesias
paslaugas kitiems asmenims, taip pat viej paslaug teikimo prieira ir kontrol.
21. Tarnybin pagalba vieojo administravimo subjekto veikla teikiant informacin ir kitoki pagalb
kitam vieojo administravimo subjektui io praymu.
22. kio subjektas fizinis ar juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens ar kitos
organizacijos filialas, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantis teiss akt reglamentuojam kin veikl,
kuri priiri io ir kit statym nustatyta tvarka galioti atlikti viej administravim subjektai.
23. kio subjekto veiklos patikrinimas (toliau veiklos patikrinimas) teiss akt reglamentuoti io ir
kit statym nustatyta tvarka galiot atlikti viej administravim subjekt vykdomi veiksmai (kio
subjekto dokument, darb patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokument pomis ir kiti), kuriais
tikrinama kio subjekto veikla.
24. Asmuo, dl kurio yra pradta administracin procedra, asmuo, kuris yra padavs skund, arba
asmuo, dl kurio galimai paeist vieojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar
administraciniais sprendimais teisi ir teist interes yra gautas praneimas, ir vieojo administravimo
subjekto vadovas arba jo galiotas pareignas ar valstybs tarnautojas raytiniu pavedimu dl tokio asmens

skundo ar praneimo yra pradjs administracin procedr.

25. Maareikmis teiss akt reikalavim paeidimas teiss akt reikalavim paeidimas,
kuriuo padaryta ala konkreia teiss norma saugomoms vertybms yra labai nedidel.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1317, 2014-11-11, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17213

3 straipsnis. Vieojo administravimo principai

Vieojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi iais principais:
1) statymo virenybs. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjekt galiojimai atlikti
viej administravim turi bti nustatyti teiss aktuose, o veikla turi atitikti iame statyme idstytus
teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susij su asmen teisi ir pareig gyvendinimu, visais atvejais
turi bti pagrsti statymais;
2) objektyvumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo primimas ir kiti oficials vieojo
administravimo subjekto veiksmai turi bti nealiki ir objektyvs;
3) proporcingumo. is principas reikia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo gyvendinimo priemons
turi atitikti btinus ir pagrstus administravimo tikslus;
4) nepiktnaudiavimo valdia. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektams draudiama
atlikti vieojo administravimo funkcijas neturint io statymo nustatyta tvarka suteikt vieojo
administravimo galiojim arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kit, negu statym ar kit
normini teiss akt nustatyta, tiksl;
5) tarnybins pagalbos. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektai, rengdami
administracinius sprendimus, prireikus teikia vienas kitam reikaling informacin ir kitoki pagalb;
6) efektyvumo. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektas, priimdamas ir gyvendindamas
sprendimus, jam skirtus iteklius naudoja ekonomikai, rezultat siekia kuo maesnmis snaudomis;
7) subsidiarumo. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjekt sprendimai turi bti priimami ir
gyvendinami tuo vieojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi;
8) vieno langelio. is principas reikia, kad asmeniui informacija suteikiama, praymas, skundas ar
praneimas priimamas ir atsakymas juos pateikiamas vienoje darbo vietoje. Praym, skund ar praneim
nagrinja ir informacij i savo administracijos padalini, pavaldi subjekt, prireikus ir i kit vieojo
administravimo subjekt gauna pats praym, skund ar praneim nagrinjantis ir administracin sprendim
priimantis vieojo administravimo subjektas, nepareigodamas tai atlikti praym, skund ar praneim
padavus asmen;
9) lygiateisikumo. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektas, priimdamas
administracinius sprendimus, turi atsivelgti tai, kad statymui visi asmenys lygs, ir negali varyti j teisi
ar teikti jiems privilegij dl j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins ir turtins padties,
isilavinimo, religini ar politini pair, veiklos ries ir pobdio, gyvenamosios vietos ir kit
aplinkybi;
10) skaidrumo. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjekto veikla turi bti viea,
iskyrus statym nustatytus atvejus;
11) atsakomybs u priimtus sprendimus. is principas reikia, kad vieojo administravimo
subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomyb u priimt administracini
sprendim sukeltus padarinius;
12) naujovi ir atvirumo permainoms principas. is principas reikia, kad vieojo administravimo subjektas
turi iekoti nauj ir veiksming bd, kaip sprsti problemas, ir nuolat mokytis i gerosios patirties
pavyzdi.
ANTRASIS SKIRSNIS
VIEASIS ADMINISTRAVIMAS

4 straipsnis. Vieojo administravimo subjekt sistema

1. Vieojo administravimo subjekt sistema pavaldumo ir koordinaciniais ryiais tarpusavyje susieti
vieojo administravimo subjektai, turintys io statymo nustatyta tvarka jiems suteiktus galiojimus atlikti
viej administravim.
2. Vieojo administravimo subjekt sistem sudaro valstybinio administravimo subjektai ir savivaldybi
administravimo subjektai.
3. Valstybinio administravimo subjektai valstybs institucijos ar staigos, j valstybs tarnautojai ir
pareignai, valstybs mons, vieosios staigos, kuri savinink arba dalinink yra valstyb, asociacijos, io
statymo nustatyta tvarka statymu, tiesiogiai taikomu Europos Sjungos teiss aktu, ratifikuota Lietuvos
Respublikos tarptautine sutartimi, statym galiotos valstybs institucijos priimtu teiss aktu, Vyriausybs
nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sjungos teiss aktu, ratifikuota Lietuvos
Respublikos tarptautine sutartimi, nustataniais Europos Sjungos ar atskir valstybi finansins paramos
Lietuvai teikimo mast, principus ar bendrsias taisykles, galioti atlikti viej administravim.
4. Valstybinio administravimo subjektai yra:
1) centriniai valstybinio administravimo subjektai, kuri veiklos teritorija yra visa valstybs teritorija;
2) teritoriniai valstybinio administravimo subjektai, kuri veiklos teritorija yra nustatyta valstybs
teritorijos dalis.
5. Savivaldybi administravimo subjektai savivaldybi institucijos ar staigos, j valstybs tarnautojai ir
pareignai, savivaldybs mons, vieosios staigos, kuri savinink ar dalinink yra savivaldyb,
asociacijos, galioti atlikti viej administravim. Tokius vieojo administravimo galiojimus suteikia
statym galiotos savivaldybs institucijos savo priimtu teiss aktu.
6. Neteko galios nuo 2011-05-01.
41 straipsnis. Vieojo administravimo galiojim suteikimas
1. Valstybs institucijoms ar staigoms, savivaldybi institucijoms ar staigoms, j valstybs
tarnautojams ir pareignams, valstybs ar savivaldybs monms, kuri savinink yra valstyb ar
savivaldyb, asociacijoms vieojo administravimo galiojimai gali bti suteikti:
1) statymais, tiesiogiai taikomu Europos Sjungos teiss aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos
tarptautine sutartimi, kai tame teiss akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti subjektas
(prireikus jo pavadinimas, paskirtis, teisin forma, santykiai su kitais vieojo administravimo subjektais ir
kt.) ir iam subjektui nustatomi konkrets vieojo administravimo galiojimai;
2) statym galiotos valstybs ar savivaldybi institucijos priimtu teiss aktu, kai tame teiss akte i
institucija, vadovaudamasi statymu, reglamentuojaniu bendr tam tikros visuomens gyvenimo srities
vieojo administravimo subjekt sudarymo ir veiklos tvark, nurodo veikiant ar numatom steigti subjekt
(prireikus jo pavadinim, paskirt, teisin form, santykius su kitais vieojo administravimo subjektais ir kt.)
ir nustato iam subjektui konkreius vieojo administravimo galiojimus.
2. Vieosioms staigoms, kuri savinink ar dalinink yra valstyb ar savivaldyb, vieojo
administravimo galiojimai gali bti suteikiami tik statymais, tiesiogiai taikomu Europos Sjungos teiss
aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teiss akte nurodoma konkreti veikianti
ar numatoma steigti vieoji staiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais vieojo administravimo
subjektais ir kt.) ir nustatomas baigtinis konkrei tokiai vieajai staigai suteikiam vieojo administravimo
galiojim sraas, iskyrus io straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus.
3. Valstybs institucijoms ir staigoms, vieosioms staigoms, kuri savinink ar dalinink yra valstyb,
vieojo administravimo galiojimai iki 2016 m. sausio 1 d. gali bti suteikti Vyriausybs nutarimu, priimtu
vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sjungos teiss aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine
sutartimi, nustataniais Europos Sjungos ar atskir valstybi nari finansins paramos Lietuvai teikimo
mast, principus ar bendrsias taisykles. Vieojo administravimo galiojimus suteikiant tokiu Vyriausybs
nutarimu, jame turi bti nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti valstybs institucija ar staiga,
vieoji staiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais vieojo administravimo subjektais ir kt.) ir
nustatomas baigtinis konkrei jai suteikiam vieojo administravimo galiojim sraas.

4. Valstybs ir savivaldybi monms vieojo administravimo galiojimai atlikti j pai priimt

administracini sprendim gyvendinimo kontrol ir teikti administracines paslaugas gali bti suteikiami tik
tuo atveju, jeigu nra valstybs ar savivaldybi institucij ar staig, kurioms ie galiojimai galt bti
suteikti, ir jeigu ie galiojimai yra tiesiogiai susij su tos valstybs ar savivaldybs mons veiklos tikslais.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1301, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-18, i. k. 2014-17031

5 straipsnis. Pagrindins vieojo administravimo sritys

Pagrindins vieojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) statym ir administracini sprendim gyvendinimo kontrol (pavaldi subjekt kontrol, nepavaldi
subjekt prieira);
3) administracini paslaug teikimas;
4) viej paslaug teikimo administravimas;
5) vieojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Straipsnio pakeitimai:

6 straipsnis. Administracinis reglamentavimas

1. Tik vieojo administravimo subjektai turi teis leisti administracinius aktus, reikalingus
statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti.
2. Tik vieojo administravimo institucijos turi teis priimti norminius administracinius aktus,
reikalingus statymams ir kitiems teiss aktams gyvendinti.
3. Individualius administracinius aktus turi teis priimti vieojo administravimo subjektai, turdami
io statymo nustatyta tvarka jiems suteiktus vieojo administravimo galiojimus.
4. Privalomus reikalavimus asmenims nustato tik statymai ar j pagrindu priimti teiss aktai.
7 straipsnis. Pareiga tartis dl administracini sprendim primimo
1. Vieojo administravimo subjektai dl administracini sprendim, susijusi su bendrais teistais
visuomens interesais, turi konsultuotis su visuomens interesams tam tikroje srityje atstovaujaniomis
organizacijomis (asociacij, profesini sjung, kit nevyriausybini organizacij atstovais), o statym
numatytais atvejais ir su gyventojais ar j grupmis.
2. Konsultavimosi bdus (suinteresuot asmen sueigos, apklausos, vieai skelbti susirinkimai, atstov
kvietimai, kiti nuomoni iaikinimo bdai), jeigu statym nenustatyta kitaip, pasirenka pats vieojo
administravimo subjektas.
3. Informacija apie konsultavimosi bd, jo dalyvius ir rezultatus turi bti skelbiama administracinio
sprendimo projekt parengusio vieojo administravimo subjekto tinklalapyje.
Straipsnio pakeitimai:

8 straipsnis. Individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai ir praneimas

apie individualaus administracinio akto primim
1. Individualus administracinis aktas turi bti pagrstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teiss
akt normomis, o taikomos poveikio priemons (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas
udraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi bti motyvuotos.

2. Individualiame administraciniame akte turi bti aikiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teiss ir

pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

3. Individualus administracinis aktas turi bti pasiraytas j primusio pareigno ar valstybs
tarnautojo arba vieojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar galioto asmens ir patvirtintas
antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybs informacinmis
sistemomis, jo pasiraymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybs
informacinje sistemoje.
4. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisms ir
pareigoms is individualus administracinis aktas turi tiesiogin poveik, ne vliau kaip per 3 darbo dienas nuo
io akto primimo ratu praneama apie individualaus administracinio akto primim, kartu pridedant
individualaus administracinio akto teiss akt nustatyta tvarka patvirtint kopij, jeigu kiti statymai
nenustato kitaip. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybs informacinmis
sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teiss akt nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali
bti pridedamas individualaus administracinio akto iraas.
9 straipsnis. Administracini akt gyvendinimo prieira ir kontrol
1. Administracini akt gyvendinimas turi bti priirimas ar kontroliuojamas.
2. Administracini akt gyvendinimo prieira ir kontrol atliekama tik pagal prieir ir kontrol
atliekantiems vieojo administravimo subjektams io statymo nustatyta tvarka suteiktus galiojimus,
vadovaujantis iuo ir kitais prieir ir kontrol reglamentuojaniais statymais ir j gyvendinamaisiais
teiss aktais, Europos Sjungos teiss akt ir Lietuvos Respublikos tarptautini sutari reikalavimais.
3. Jeigu prieiros ar kontrols subjektas ir forma nenustatyti statymuose ir j gyvendinamuosiuose
teiss aktuose, Europos Sjungos teiss aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinse sutartyse, prieiros ar
kontrols subjekt ir form nustato administracin akt ileids vieojo administravimo subjektas arba kitas
jo pareigotas ir jam atskaitingas vieojo administravimo subjektas.
10 straipsnis. Vieojo administravimo kokybs valdymas
1. Vieojo administravimo kokybs valdymas gyvendinamas valstybs ir vieojo administravimo subjekto
lygiais.
2. Svarbiausias valstybs lygio vieojo administravimo kokybs valdymo bdas yra vieojo administravimo
subjekt ir j veiklos stebsena. iuo bdu siekiama laiku pastebti vieojo administravimo pokyius, juos
vertinti ir numatyti neigiam pasekmi prevencijos priemones. Stebsen organizuoja Vyriausyb arba jos
galiota institucija.
3. Vieojo administravimo subjekto lygio vieojo administravimo kokybs valdymo bdai yra vieojo
administravimo subjekto veiklos planavimas, organizavimas ir vidaus administravimo kontrol.
4. Vieojo administravimo subjekto veikla planuojama atsivelgiant Valstybs paangos strategij ir
kitus planavimo dokumentus.
5. Vieojo administravimo staigos, kurios vadovas yra valstybs biudeto asignavim valdytojas,
veikla organizuojama vadovaujantis teiss akt nustatyta tvarka patvirtintu valdymo srii strateginiu veiklos
planu arba strateginiu veiklos planu. Vieojo administravimo staigos, kurios vadovas nra valstybs
biudeto asignavim valdytojas, veikla organizuojama vadovaujantis teiss akt nustatyta tvarka patvirtintu
metiniu veiklos planu. Savivaldybs administravimo subjekt veikla organizuojama vadovaujantis
savivaldybs strateginio planavimo dokumentais, nustatytais Lietuvos Respublikos vietos savivaldos
statyme. ioje dalyje nurodyti planavimo dokumentai, kuriais vadovaujantis organizuojama vieojo
administravimo staigos veikla, skelbiami ios staigos arba vieojo administravimo staigos, kuriai ji yra
pavaldi, interneto svetainje.
6. io straipsnio 5 dalyje nurodyt planavimo dokument, kuriais vadovaujantis organizuojama
vieojo administravimo staig veikla, gyvendinimo rezultat stebsena atliekama teiss akt nustatyta
tvarka.
11 straipsnis. Vidaus administravimas
1. Vidaus administravimo tikslas utikrinti, kad vieojo administravimo subjektas galt tinkamai atlikti
vieojo administravimo funkcijas.

2. Vieojo administravimo staigos administracijos struktr nustato vieojo administravimo staigos

vadovas, vadovaudamasis statymais ar j pagrindu priimtais teiss aktais ir atsivelgdamas nustatytus
vieojo administravimo staigos tikslus ir udavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtint
valstybs tarnautoj ir darbuotoj, dirbani pagal darbo sutartis (toliau darbuotojai), pareigybi skaii,
jeigu kiti statymai nenustato kitaip.
3. Vieojo administravimo staigos administracijos padaliniais gali bti departamentas (valdyba), skyrius
(biuras, tarnyba), poskyris (grup).
4. Departamentas (valdyba) steigiamas, jeigu administruojant pavest srit btina sprsti sudtingus
udavinius, atlikti vairias funkcijas ir dl to atsiranda poreikis koordinuoti j gyvendinim. Departament
(valdyb) sudaro ne maiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). Departamentui vadovauja direktorius
(valdybai virininkas). Direktorius (virininkas) gali turti pavaduotoj. Departamento (valdybos) veikl
reglamentuojanius teiss aktus (nuostatus, pareigybi apraus ir kt.) tvirtina vieojo administravimo staigos
vadovas.
5. Skyrius (biuras, tarnyba) paprastai yra departamento (valdybos) struktrin dalis. Kai administruoti
pavestoje srityje yra nepakankama udavini ir funkcij vairov arba kai to reikalauja statymas, skyrius
(biuras, tarnyba) gali nebti departamento (valdybos) struktrin dalis. Skyri (biur, tarnyb), kuris yra
departamento (valdybos) struktrin dalis, sudaro ne maiau kaip 4 pareigybs. Skyri (biur, tarnyb), kuris
nra departamento (valdybos) struktrin dalis, sudaro ne maiau kaip 2 pareigybs. Skyriui (biurui,
tarnybai) vadovauja vedjas (virininkas). Skyriaus (biuro, tarnybos) vedjas (virininkas) gali turti
pavaduotoj. Skyriaus (biuro, tarnybos) veikl reglamentuojanius teiss aktus (nuostatus, pareigybi
apraus ir kt.) tvirtina vieojo administravimo staigos vadovas.
6. Skyri (biur, tarnyb) gali sudaryti poskyriai (grups). Poskyris (grup) sudaromas i ne maiau kaip 3
pareigybi. Poskyriui (grupei) vadovauja vedjas (virininkas). Poskyrio (grups) veikl reglamentuojanius
teiss aktus (nuostatus, pareigybi apraus ir kt.) tvirtina vieojo administravimo staigos vadovas.
7. Udaviniams ir funkcijoms, kurie nepriskirti atskiriems vieojo administravimo staigos administracijos
padaliniams, gyvendinti gali bti steigiama pareigyb (pareigybs), nepriklausanti (nepriklausanios)
skyriui (biurui, tarnybai) ar departamentui (valdybai). Tokios pareigybs apra tvirtina ir pavedamas atlikti
funkcijas nustato vieojo administravimo staigos vadovas.
8. io straipsnio 3, 4, 5, 6 ir 7 dali nuostatos vieojo administravimo staigoms taikomos tiek, kiek j
nereglamentuoja statutai ar kiti statymai.
12 straipsnis. Vidaus administravimo pagrindai
Vieojo administravimo subjekt vidaus administravim reglamentuoja statymai arba j pagrindu priimti
teiss aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybi apraymai (pareigins instrukcijos),
vidaus tvarkos taisykls).
13 straipsnis. Vidaus administravimo kontrol
Vieojo administravimo subjekto vidaus administravimo kontrols formos gali bti:
1) vidaus kontrol ir vidaus auditas, atliekami statym ir j pagrindu priimt teiss akt nustatyta tvarka;
2) iors auditas, vertinantis vieojo administravimo subjekto administracins veiklos kokyb ir efektyvum,
taip pat vidaus kontrols ir vidaus audito sistemos patikimum.
14 straipsnis. Asmen praym, praneim ir skund nagrinjimas
1. Asmen praymus vieojo administravimo subjektai nagrinja pagal Vyriausybs patvirtintas
taisykles.
2. Nagrinjant asmen praymus, Vyriausybs patvirtint taisykli nuostatos taikomos tiek, kiek t
klausim nereglamentuoja statymai, tiesiogiai taikomi Europos Sjungos teiss aktai, ratifikuotos Lietuvos
Respublikos tarptautins sutartys arba vadovaujantis iais teiss aktais priimti kiti teiss aktai.
3. Asmen skundai ir praneimai dl vieojo administravimo subjekto veiksm, neveikimo ar

administracini sprendim nagrinjami io statymo treiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmen
skundai ir praneimai nagrinjami atskir ri skund ir praneim nagrinjim reglamentuojani statym
ir kit teiss akt nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprietarauja iems bendriesiems reikalavimams:
1) nustatytiems io statymo 23 straipsnio 1, 2, 3, 4, 7 ir 8 dalyse ir 24, 34 straipsniuose dl
praneim ir skund, kuriais skundiami vieojo administravimo subjekto veiksmai ar neveikimas;
2) jeigu vieojo administravimo subjektas neturi galiojim priimti sprendim dl praneime ar
skunde idstyto klausimo ir nra kito vieojo administravimo subjekto, kuriam galt perduoti praneim
ar skund nagrinti pagal kompetencij, jis ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos apie
tai pranea asmeniui;
3) praneimas ar skundas nenagrinjamas, jeigu teismas ar tas pats vieojo administravimo subjektas
jau yra prims sprendim tuo paiu klausimu ir asmuo nepateikia nauj faktini duomen, leidiani
ginyti sprendim, taip pat jeigu yra sujs praneimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie
sprendim nenagrinti praneimo ar skundo praneama asmeniui ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo
praneimo ar skundo gavimo dienos.
141 straipsnis. Veiksmai patiriant suinteresuot asmen neteist poveik
1. Pareignas, valstybs tarnautojas ar darbuotojas, kuriam pavesta parengti administracinio
sprendimo projekt, informuoja vieojo administravimo subjekto, kuriame eina pareigas, vadov arba jo
galiot atstov apie jam darom politin, ekonomin, psichologin, socialin spaudim ar kitok neteist
poveik, kuris gali turti (turs) takos rengiamo administracinio sprendimo nealikumui ar objektyvumui.
2. Vieojo administravimo subjekto vadovas arba jo galiotas atstovas, vertins neteisto poveikio
pobd ir manydamas, kad neteist poveik patirianio pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo
tolesnis dalyvavimas rengiant administracinio sprendimo projekt gali turti (turs) takos administracinio
sprendimo nealikumui ar objektyvumui, gali nualinti pareign, valstybs tarnautoj ar darbuotoj nuo
administracinio sprendimo projekto rengimo.
3. Vieojo administravimo subjekto vadovas arba jo galiotas atstovas, vertins neteisto poveikio
pobd ir manydamas, kad suinteresuot asmen veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos poymi,
privalo apie tai praneti teissaugos institucijoms.
4. Tuo atveju, kai neteist poveik darantis suinteresuotas asmuo yra vieojo administravimo
subjekto, kuriame neteist poveik patiriantis pareignas, valstybs tarnautojas ar darbuotojas eina pareigas,
vadovas arba jo galiotas asmuo, pareignas, valstybs tarnautojas ar darbuotojas, kuriam pavesta parengti
administracinio sprendimo projekt ir kuriam daromas neteistas poveikis, gali kreiptis institucij, kuriai
pavesta tirti fizini ir juridini asmen praneimus, skundus ir praymus dl valstybinje tarnyboje dirbani
asmen veiklos atitikties Lietuvos Respublikos viej ir privai interes derinimo valstybinje tarnyboje
statymo nuostatoms.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-935, 2014-06-12, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09160

15 straipsnis. Administracini paslaug teikimas

1. Administracins paslaugos yra:
1) leidim, licencij idavimas;
2) dokument, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, idavimas;
3) deklaracij primimas ir tvarkymas;
4) asmen konsultavimas vieojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais;
5) statym nustatytos vieojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims;
6) administracins procedros vykdymas.
2. Administracines paslaugas teikia tik vieojo administravimo subjektai. Vieojo administravimo

subjektas sudaro teikiam administracini paslaug sra ir, vadovaudamasis i paslaug teikim
reglamentuojaniais teiss aktais, parengia informacinio pobdio administracini paslaug teikimo
apraymus ir vieai juos paskelbia. Administracini paslaug teikimo apraymai rengiami vadovaujantis
vidaus reikal ministro patvirtintomis rekomendacijomis.
3. Rinkliavas ar kitok atlyginim u administracines paslaugas nustato statymai ar j pagrindu
priimti teiss aktai. Rinkliavos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliav statymu, o kitokio
atlyginimo u administracines paslaugas dyd pagal Vyriausybs patvirtintus kriterijus nustato vieojo
administravimo institucijos, kurios nustato atitinkam administracini paslaug teikimo tvark, jeigu kiti
statymai nenustato kitaip. Rinkliava ar kitoks atlyginimas nra nustatomi u io straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 6
punktuose nurodytas administracines paslaugas, taip pat u vieojo administravimo subjekto atliekam
asmen praym suteikti administracin paslaug nagrinjim.
16 straipsnis. Viej paslaug teikimo administravimo reikalavimai
1. Vieojo administravimo subjektai atsako u j administruojam paslaug teikimo teistum.
2. Vieojo administravimo subjektas, kuris administruoja tam tikros vieosios paslaugos teikim,
negali pats teikti ios paslaugos, iskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos statymo
nustatytomis slygomis ir tvarka savivaldybs administracijos padalinys teikia viesias paslaugas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1301, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-18, i. k. 2014-17031

3. Rinkliavas ar kitok atlyginim u viej paslaug teikimo administravim gali nustatyti tik statymai.
4. Rinkliavas ar kitok atlyginim u viesias paslaugas nustato statymai ar j pagrindu priimti
teiss aktai. Rinkliavos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliav statymu, o kitokio
atlyginimo dyd pagal Vyriausybs patvirtintus kriterijus nustato vieojo administravimo subjektas, kuris
administruoja tos vieosios paslaugos teikim, jeigu kiti statymai nenustato kitaip.
17 straipsnis. Viej paslaug teikimo reglamentavimas
1. statym numatyt viej paslaug teikim valstybs lygiu reglamentuoja centriniai valstybinio
administravimo subjektai pagal statym ar nuostat jiems priskirt valdymo srit.
2. statym numatyt viej paslaug teikim teritoriniu lygiu reglamentuoja pagal galiojimus savivaldybi
administravimo subjektai ir teritoriniai valstybinio administravimo subjektai.
3. Teritoriniai valstybinio administravimo subjektai negali dubliuoti ar keisti centrini valstybinio
administravimo subjekt viej paslaug teikimo reglamentavimo, taiau gali jiems teikti silymus dl
viej paslaug teikimo tvarkos tobulinimo ar naujos vieosios paslaugos nustatymo.
4. Centriniai valstybinio administravimo subjektai negali reikalauti i teritorini valstybinio administravimo
subjekt ir savivaldybi steigti viesias paslaugas teikianias staigas, jeigu to nenumato statymai.
5. U viej paslaug teikimo reimo laikymsi ir teikiam viej paslaug kokyb atsako paslaugas
teikianio subjekto vadovas.
18 straipsnis. Informacini technologij naudojimas vieajam administravimui
Vieojo administravimo subjektai, gyvendindami jiems pavestas funkcijas, informacines technologijas
naudoja statym ir kit teiss akt nustatyta tvarka.
Treiasis skirsnis
Administracin procedra

19 straipsnis. Administracin procedra ir jos dalyviai

1. Administracin procedra pagal statym vieojo administravimo subjekto atliekami privalomi
veiksmai nagrinjant asmens skund ar praneim apie vieojo administravimo subjekto veiksmais,
neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padaryt asmens, nurodyto skunde ar praneime, teisi ir
teist interes paeidim ir priimant dl to administracins procedros sprendim.
2. Administracins procedros dalyviai: asmuo, dl kurio yra pradta administracin procedra, ir vieojo
administravimo subjektas, kuris dl skundo ar gauto praneimo pradjo administracin procedr.
20 straipsnis. Asmens, dl kurio yra pradta administracin procedra, teiss ir pareigos
1. Asmuo, dl kurio yra pradta administracin procedra, turi teis:
1) susipainti su administracins procedros metu gautais dokumentais ir kita informacija;
2) pateikti papildom informacij ir duoti paaikinimus;
3) pareikti nualinim administracin procedr vykdaniam pareignui, valstybs tarnautojui ar
darbuotojui;
4) turti vertj;
5) dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje;
6) teikti savo nuomon administracins procedros metu kylaniais klausimais;
7) prayti vieojo administravimo subjekt, pradjus administracin procedr, j nutraukti;
8) gauti administracins procedros sprendim;
9) statym nustatyta tvarka apsksti priimt administracins procedros sprendim, jeigu
sprendimas neatitinka statym ar kit teiss akt reikalavim, arba apsksti pareigno, valstybs tarnautojo
ar darbuotojo veiksmus, jeigu jie turi piktnaudiavimo ar biurokratizmo poymi (kaip jie apibrti Lietuvos
Respublikos Seimo kontrolieri statyme);
10) turti atstov.
2. Asmuo, dl kurio yra pradta administracin procedra, privalo siningai naudotis jam suteiktomis
teismis ir jomis nepiktnaudiauti. Jeigu paaikja, kad asmuo, dl kurio yra pradta administracin
procedra, piktnaudiavo jam suteiktomis teismis ar veik nesiningai, vieojo administravimo subjekto
vadovo sprendimu administracin procedra gali bti nutraukta ir apie tai per 3 darbo dienas nuo
administracins procedros nutraukimo dienos praneama asmeniui, dl kurio yra pradta administracin
procedra.
21 straipsnis. Pagrindas pradti administracin procedr
1. Pagrindas pradti administracin procedr yra:
1) asmens skundas;
2) valstybs politiko, pareigno ar valstybs tarnautojo praneimas;
3) kito asmens praneimas.
2. io straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai pradti administracin procedr toliau vadinami skundu.
22 straipsnis. Administracins procedros pradia
1. Administracin procedr pradeda vieojo administravimo subjekto vadovas arba jo galiotas pareignas
ar valstybs tarnautojas raytiniu pavedimu (sakymu, potvarkiu, rezoliucija) per 3 darbo dienas nuo 21
straipsnyje nurodyt dokument gavimo dienos.

2. Administracinei procedrai pradti reikaling informacij, kuri turi vieojo administravimo subjektas
arba kuri yra valstybs registruose ar kitose valstybs ar savivaldybi informacinse sistemose, surenka pats
skund gavs vieojo administravimo subjektas.
23 straipsnis. Skundo primimas ir nagrinjimas
1. Kiekvienas vieojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinti pagal galiojimus.
Skundo primimo faktas patvirtinamas tam tikru dokumentu, kuriame nurodoma skundo primimo data,
skund primusio pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo vardas, pavard, telefono numeris, skundo
registracijos numeris. Skundo primimo fakt patvirtinantis dokumentas asmeniui teikiamas arba siuniamas
patu ar elektroniniu patu. Skundo primimo fakt patvirtinanio dokumento form nustato Vyriausyb.
2. Skundai, pateikti elektroniniu patu, turi bti pasirayti elektroniniu parau. Atsakymai iuos skundus
pateikiami asmeniui elektroniniu patu, o asmen pageidavimu siuniami patu skunde nurodytu adresu
arba teikiami asmenikai. Atsakymas, siuniamas elektroniniu patu, turi bti pasiraytas vieojo
administravimo subjekto vadovo arba jo galioto pareigno ar valstybs tarnautojo saugiu elektroniniu
parau.
3. Skundai, kuriuose nenurodytas asmens vardas, pavard ar pavadinimas, adresas arba asmens nepasirayti,
vieojo administravimo subjekto vadovo arba jo galioto pareigno ar valstybs tarnautojo sprendimu gali
bti nenagrinjami. Apie sprendim nenagrinti skundo praneama asmeniui ne vliau kaip per 5 darbo
dienas nuo skundo gavimo dienos, iskyrus atvejus, kai skunde nenurodyta joki asmens kontaktini
duomen.
4. Jeigu vieojo administravimo subjektas neturi galiojim priimti administracins procedros sprendim dl
skunde idstyto klausimo, jis ne vliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skund vieojo administravimo
subjektui, kuris turi reikiamus galiojimus, ir apie tai pranea asmeniui. Jeigu paaikja, kad, pradjus
administracin procedr, skund tuo paiu klausimu pradjo nagrinti ir teismas, administracin procedra
sustabdoma, kol teismas inagrins skund, ir apie tai praneama asmeniui.
5. Draudiama persisti skund nagrinti vieojo administravimo subjektui, jo administracijos padaliniui
arba perduoti nagrinti pareignui, valstybs tarnautojui ar darbuotojui, kuri veiksmai yra skundiami.
6. Skundas nenagrinjamas, jeigu tuo paiu klausimu teismas jau yra prims sprendim arba tas
pats vieojo administravimo subjektas yra prims administracins procedros sprendim ir asmuo
nepateikia nauj faktini duomen, leidiani ginyti vieojo administravimo subjekto priimt
administracins procedros sprendim, taip pat jeigu nuo skunde nurodyt paeidim paaikjimo dienos iki
skundo padavimo dienos yra praj daugiau kaip 6 mnesiai. Apie sprendim nenagrinti skundo praneama
asmeniui ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos.
7. Dl skundo, adresuoto keliems vieojo administravimo subjektams ir priklausanio keli vieojo
administravimo subjekt kompetencijai, administracin procedr pradeda ir skundo nagrinjim
organizuoja pirmasis skunde nurodytas vieojo administravimo subjektas. Kiti administracinje procedroje
dalyvaujantys vieojo administravimo subjektai privalo per 10 darbo dien nuo skundo gavimo dienos
pateikti pagal kompetencij savo pasilymus dl skundo sprendimo administracin procedr pradjusiam
vieojo administravimo subjektui.
8. Vieojo administravimo subjekto vadovas pareign, valstybs tarnautoj ar darbuotoj, dalyvaujani
administracinje procedroje, atostog, komandiruoi, seminar metu ir kitais nebuvimo darbe atvejais
paveda dalyvauti administracinje procedroje kitiems pareignams, valstybs tarnautojams ar
darbuotojams, turintiems ne maesnius galiojimus.
24 straipsnis. Praym ir skund primimo laikas
1. Vieojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darb taip, kad asmenys, norintys ar
privalantys pateikti praym ar skund asmenikai, galt tai padaryti vis darbo dienos laik.
2. Vieojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne maiau kaip dvi papildomas praym ir
skund primimo valandas per savait prie arba po vieojo administravimo subjekto darbo dienos laiko.
25 straipsnis. Pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo nualinimas

1. Pareignas, valstybs tarnautojas ar darbuotojas nusialina pats arba turi bti nualintas nuo dalyvavimo
administracinje procedroje, jeigu:
1) pareignas, valstybs tarnautojas ar darbuotojas yra asmens, dl kurio pradta administracin procedra,
artimasis giminaitis (kaip tai apibrta Civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, statym nustatyta
tvarka registravs partneryst;
2) tarp pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo ir asmens, dl kurio pradta administracin procedra,
yra pavaldumo santykiai;
3) pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo nealikumu pagrstai abejojama dl koki nors kit
prieasi, galini sukelti viej ir privai interes konflikt.
2. Sprendim dl pareigno, valstybs tarnautojo ar darbuotojo nualinimo nuo dalyvavimo administracinje
procedroje priima vieojo administravimo subjekto vadovas. Sprendim dl vieojo administravimo
subjekto vadovo nusialinimo nuo dalyvavimo administracinje procedroje priima jis pats arba j pareigas
paskyrs vieojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus vieojo administravimo subjekto
vadovas.
26 straipsnis. Sprendimui priimti reikalingos informacijos gavimas
1. Dokument ir informacijos, reikaling administracins procedros sprendimui priimti, reikalavimas i
asmen, dl kuri pradta administracin procedra, turi bti teistas ir motyvuotas.
2. Vieojo administravimo subjektas gali reikalauti tik t dokument ir informacijos, kuri nra valstybs
registruose ar kitose valstybs ar savivaldybi informacinse sistemose, iskyrus atvejus, kai tokius
dokumentus ir informacij privaloma pateikti pagal statymus.
3. Dokumentams ir informacijai pateikti turi bti nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti
dokument ir informacijos i asmen, dl kuri pradta administracin procedra, galima tik iimtiniais
atvejais ir tinkamai motyvuojant i dokument ir informacijos btinum.
27 straipsnis. Administracins procedros sustabdymas
1. Jeigu administracins procedros sprendimas gali pakeisti administracinje procedroje nedalyvaujani
asmen teisin status, administracin procedra sustabdoma ir iems asmenims ratu praneama apie teis
dalyvauti ioje procedroje, o asmeniui, dl kurio pradta administracin procedra, apie administracins
procedros sustabdymo pagrind.
2. Administracin procedra tsiama, kai io straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys pareikia nor dalyvauti
procedroje arba ratu atsisako joje dalyvauti, arba jeigu per 10 darbo dien nuo rato apie administracins
procedros sustabdym isiuntimo dienos negautas i j atsakymas dl pasilymo dalyvauti administracinje
procedroje.
28 straipsnis. Apklausa
1. Prie priimant administracins procedros sprendim, asmuo, dl kurio yra pradta administracin
procedra, taip pat kiti asmenys gali bti apklausiami siekiant isiaikinti ginijamo klausimo esm ir su juo
susijusias aplinkybes, iskyrus io straipsnio 2 dalyje nustatyt atvej, kai apklausa privaloma.
2. Administracins procedros sprendimas priimamas tik apklausus asmen, dl kurio galimai paeist teisi
ir teist interes buvo gautas praneimas ir dl gauto praneimo pradta administracin procedra. Jeigu is
asmuo atsisako atvykti apklaus arba yra kitos objektyvios prieastys, dl kuri apklausti asmen per
administracinei procedrai nustatyt laik nemanoma, administracin procedra nutraukiama.
3. Administracins procedros sprendimas be apklausos priimamas, jeigu:
1) skundas patenkinamas i karto ir administracins procedros sprendimas nepaeidia kit asmen teisi ir
teist interes;
2) pagal teiss akt reikalavimus administracins procedros sprendimas turi bti priimtas nedelsiant.

29 straipsnis. Ribotai veiksnaus fizinio asmens teiss

1. Ribotai veiksnus fizinis asmuo jo paties ar jo rpintojo praymu turi teis bti iklausytas. Siekiant
apsaugoti ribotai veiksnaus fizinio asmens interesus, turi bti iklausomas ir jo rpintojas.
2. Ribotai veiksnus fizinis asmuo gali bti iklausytas dl klausim, susijusi su pajamomis ar turtu, kuriais
jis turi teis disponuoti.
30 straipsnis. Faktini duomen patikrinimas
1. Vieojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinje procedroje, prireikus gali faktinius
duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dl kurio yra pradta administracin procedra, ir suinteresuotiems
asmenims turi bti praneta apie patikrinimo laik, kad jie galt, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius
duomenis vietoje. Jeigu io patikrinimo metu gali bti paskelbta informacija, kuri pagal statymus negali bti
viea, asmeniui, dl kurio yra pradta administracin procedra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma
galimyb susipainti su faktini duomen patikrinimo vietoje rezultatais.
2. odiniai paaikinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi bti ufiksuoti
patikrinimo akte (ivadoje) ir is aktas (ivada) tikrintoj pasiraytas. Raytiniai paaikinimai pridedami prie
patikrinimo akto (ivados).
31 straipsnis. Administracins procedros terminai
Administracin procedra turi bti baigta ir administracins procedros sprendimas priimtas per 20 darbo
dien nuo jos pradios. Kai dl objektyvi prieasi per termin administracin procedra negali bti
baigta, administracin procedr pradjs vieojo administravimo subjektas gali j pratsti, bet ne ilgiau kaip
10 darbo dien. Asmeniui apie administracins procedros termino pratsim praneama ratu arba
elektroniniu patu (kai skundas gautas elektroniniu patu) ir nurodomos pratsimo prieastys.
32 straipsnis. Administracins procedros kalba
1. Administracins procedros kalba valstybin lietuvi kalba.
2. Kai asmuo, dl kurio yra pradta administracin procedra, ar kiti suinteresuoti asmenys nemoka ar
nesupranta lietuvi kalbos arba dl sensorinio ar kalbos sutrikimo negali suprantamai reikti savo mini,
administracinje procedroje turi dalyvauti vertjas.
3. Vertj pakvieia administracin procedr pradjs vieojo administravimo subjektas arba asmuo, dl
kurio pradta administracin procedra, savo iniciatyva.
33 straipsnis. Teikimas priimti administracins procedros sprendim
Pareignas, valstybs tarnautojas ar darbuotojas, atliks administracin procedr, surao teikim priimti
administracins procedros sprendim ir perduoda j vieojo administravimo subjekto vadovui. Teikime
priimti administracins procedros sprendim turi bti nurodytos faktins aplinkybs, nustatytos skundo
nagrinjimo metu, teiss aktai, kuriais vadovaujantis parengtas administracins procedros sprendimo
projektas, silomo administracins procedros sprendimo projektas ir teikimo parengimo data.
34 straipsnis. Administracins procedros sprendimo primimas
1. Administracin procedra baigiama administracins procedros sprendimo primimu. Asmeniui, dl kurio
pradta administracin procedra, ne vliau kaip per 3 darbo dienas ratu praneama apie priimt
administracins procedros sprendim ir nurodomos faktins aplinkybs, nustatytos skundo nagrinjimo
metu, teiss aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracins procedros sprendimas, ir sprendimo
apskundimo tvarka.

2. Administracins procedros sprendimas parengiamas trimis egzemplioriais, vienas i j teikiamas

ar isiuniamas asmeniui, dl kurio buvo pradta administracin procedra, antras teikiamas ar isiuniamas
vieojo administravimo subjektui, kurio veiksmai buvo skundiami, treias lieka vieojo administravimo
subjektui, kuris atliko administracin procedr, ir saugomas teiss akt nustatyta tvarka.
35 straipsnis. Klaid itaisymo procedra
1. Administracins procedros sprendim prims vieojo administravimo subjektas, gavs asmens, dl kurio
buvo pradta administracin procedra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuot praneim apie skaiiavimo,
spausdinimo, faktini duomen neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikaling priemoni klaidoms
itaisyti.
2. Jeigu klaida gali turti esmins takos sprendimo vykdymui, vieojo administravimo subjektas, prims
administracins procedros sprendim, sustabdo sprendimo vykdym iki klaid itaisymo.
3. Klaidos turi bti itaisytos administracins procedros sprendimo egzemplioriuje, kur saugo
administracins procedros sprendim prims vieojo administravimo subjektas. Asmeniui per 3 darbo
dienas teikiamas naujas arba pataisytas dokumentas (administracins procedros sprendimas).
36 straipsnis. Administracins procedros sprendimo apskundimas
Asmuo turi teis apsksti vieojo administravimo subjekto priimt administracins procedros sprendim
savo pasirinkimu administracini gin komisijai arba administraciniam teismui statym nustatyta tvarka.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KIO SUBJEKT VEIKLOS PRIEIRA
361 straipsnis. kio subjekt veiklos prieira
1. kio subjekt veiklos prieira io statymo nustatyta tvarka galiot atlikti io straipsnio 2
dalyje nurodytus veiksmus vieojo administravimo subjekt (toliau prieir atliekantys subjektai) veikla,
skirta teikti metodin pagalb kio subjektams, priirti, kaip kio subjektai laikosi statymuose ir kituose
teiss aktuose nustatyt reikalavim, kontroliuoti, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir gyvendinti kitas
priemones, utikrinanias tinkam teiss akt reikalavim laikymsi ir ukertanias keli alai teiss norm
saugomoms vertybms atsirasti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1317, 2014-11-11, paskelbta TAR 2014-11-20, i. k. 2014-17213

2. kio subjekt veiklos prieira apima:

1) kio subjekt konsultavim prieir atliekanio subjekto kompetencijos klausimais ir kit
prevencini veiksm, skirt ukirsti keli galimiems teiss akt paeidimams, atlikim;
2) kio subjekt veiklos patikrinimus;
3) teiss akt nustatyta tvarka gautos informacijos apie kio subjekt veikl vertinim;
4) poveikio priemoni kio subjektams taikym statym ir j pagrindu priimt kit teiss akt
nustatyta tvarka.
362 straipsnis. kio subjekt veiklos prieiros principai
1. kio subjekt veiklos prieira atliekama vadovaujantis iais principais:
1) minimalios ir proporcingos prieiros natos. is principas reikia, kad prieir atliekani
subjekt prieiros veiksmai privalo bti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui gyvendinti, proporcingi

kio subjekt dydiui ir administraciniams gebjimams, atliekami siekiant kuo maiau trikdyti kio subjekt
veikl; poveikio priemons kio subjektams taikomos tik tada, kai prieiros tiksl negalima pasiekti kitu
bdu (ultima ratio); poveikio priemons yra proporcingos paeidimo pobdiui ir juo padarytai alai;
2) nediskriminavimo. is principas reikia, kad prieir atliekantys subjektai negali vykdyti kio
subjekt veiklos prieiros, kuria bt diskriminuojami kio subjektai dl j nuosavybs formos, pilietybs,
gyvenamosios vietos ar valstybs, kurioje kio subjektas yra sisteigs, ar pagal kitus objektyvius i
subjekt poymius, jeigu kitos slygos, turinios reikms kio subjekto veiklos rizikingumo laipsniui, i
esms nesiskiria;
3) planavimo. is principas reikia, kad kio subjekt veiklos prieira turi bti planuojama.
Planavimo reikalavimas taikytinas io statymo 36 1 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytoms
veiklos rims. io statymo 361 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta veikla ir ios veiklos rodikliai
(poveikio priemoni skaiius, dydis, vert) negali bti planavimo objektas;
4) vieumo. is principas reikia, kad informacija apie kio subjekt veiklos prieiros atlikimo
principus, procedras ir rezultatus, atskleidiamus apibendrinta forma, yra viea. is principas netaikomas,
jeigu informacijos atskleidimas trukdo siekti io statymo 36 1 straipsnio 1 dalyje nurodyt kio subjekt
veiklos prieiros tiksl arba gali bti paeisti kituose teiss aktuose nustatyti konfidencialumo reikalavimai;
5) metodins pagalbos teikimo. is principas reikia, kad prieir atliekantys subjektai
bendradarbiauja su kio subjektais, teikia vienodas ir neprietaringas konsultacijas kio subjektams prieir
atliekanio subjekto kompetencijos klausimais, gyvendina kitas prevencinio pobdio priemones,
padedanias kio subjektams laikytis teiss akt reikalavim. is principas netaikomas kio subjekt veiklos
patikrinim metu, jeigu jo taikymas trukdo siekti kio subjekt veiklos prieiros tiksl, susijusi su teiss
akt reikalavim laikymosi prieira, laikytis specialiuosiuose prieir reglamentuojaniuose statymuose ir
j gyvendinamuosiuose teiss aktuose, Europos Sjungos teiss aktuose ar Lietuvos Respublikos
tarptautinse sutartyse tvirtint atitinkamai prieirai keliam reikalavim;
6) funkcij atskyrimo. is principas reikia, kad io statymo 36 1 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose
nurodytus veiksmus atlieka skirtingi prieir atliekanio subjekto pareignai ar prieir atliekanio
subjekto padaliniai arba kad nurodytos funkcijos yra priskirtos skirtingiems vieojo administravimo
subjektams. is principas netaikomas, jeigu kituose prieir reglamentuojaniuose statymuose ir teiss
aktuose patikrinimo ir poveikio priemoni taikymo funkcijos yra priskirtos vienam pareignui (padaliniui).
7) rizikos vertinimo. is principas reikia, kad prieir atliekani subjekt veiksmai pirmiausia
nukreipiami didiausios rizikos atvejams alinti, rizik siejant su alos teiss norm saugomoms vertybms
atsiradimo tikimybe ir ios alos dydiu bei mastu .
2. Kituose statymuose, Europos Sjungos teiss aktuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinse
sutartyse gali bti nustatyta ir kit kio subjekt veiklos prieiros princip.
363 straipsnis. kio subjekt konsultavimas
1. kio subjekt konsultavimas yra neatsiejama kio subjekt veiklos prieiros dalis.
2. Jeigu kio subjektas vadovaujasi prieir atliekanio subjekto vadovo, jo galioto asmens ar
kolegialios prieir atliekanio subjekto institucijos patvirtinta raytine arba vieai paskelbta konsultacija,
kuri vlesne konsultacija, auktesniojo pagal pavaldum vieojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu
individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripastama kaip neatitinkanti (klaidinga) teiss
akt reikalavim, kio subjektui poveikio priemons u netinkam teiss akt vykdym, kur lm klaidinga
konsultacija, netaikomos.
3. io straipsnio 2 dalyje nustatyta ilyga dl klaidingos konsultacijos pasekmi netaikoma, jeigu yra
bent viena i i slyg:

1) po konsultacijos pateikimo buvo keiiamas teisinis reglamentavimas, dl kurio buvo konsultuota;

2) kio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu bdu turjo reali galimyb
gauti informacij, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo ios informacijos gavimo iki kio subjekto
veiklos patikrinimo buvo pakankamas kio subjektui paeidimams, kuriuos lm klaidinga konsultacija,
itaisyti;
3) jeigu poveikio priemons yra btinos ir neivengiamos siekiant ukirsti keli alos visuomenei ar
kit asmen interesams arba aplinkai atsiradimui;
4) jeigu kituose statymuose vadovavimasis klaidinga konsultacija yra numatytas kaip kio subjekto
atsakomyb lengvinanti aplinkyb skiriant ir (ar) taikant poveikio priemones.
364 straipsnis. kio subjekt veiklos patikrinimai
1. kio subjekt veiklos patikrinimai gali bti planiniai ir neplaniniai. Planini patikrinim pirminis
tikslas informacijos apie kio subjekt vertinimas ir metodins pagalbos kio subjektui teikimas.
2. Prieir atliekanio subjekto vadovas, jo galiotas asmuo ar kolegiali prieir atliekanio
subjekto institucija tvirtina:
1) planuojam tikrinti kio subjekt sra sudarymo kriterijus, planini patikrinim atlikimo tvark
ir trukm tvirtinanias taisykles (toliau planini patikrinim taisykls), taip pat nustatytu laikotarpiu
planuojam tikrinti kio subjekt sra (toliau patikrinim planas);
2) neplanini patikrinim atlikimo pagrindus, tvark ir trukm, tikrinam kio subjekt atrankos
kriterijus tvirtinanias taisykles (toliau neplanini patikrinim taisykls).
3. Prieir atliekantys subjektai savo veikl organizuoja taip, kad patikrinim planas bt
gyvendintas. Patikrinim plano keitimas galimas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas prieir atliekanio
subjekto vadovo ar jo galioto asmens arba reikiamus galiojimus turinios prieir atliekanio subjekto
kolegialios institucijos sprendimas.
4. Planini patikrinim taisykls ir neplanini patikrinim taisykls turi bti rengiamos
vadovaujantis io statymo 362 straipsnyje tvirtintais minimalios ir proporcingos prieiros natos bei
nediskriminavimo principais ir juos atitikti.
5. Planini patikrinim atlikimo periodikumas turi bti pagrstas.
6. Patvirtintas patikrinim planas ir jo pakeitimai skelbiami prieir atliekanio subjekto interneto
svetainje arba plan traukti kio subjektai informuojami individualiai ne vliau kaip per 3 darbo dienas po
patikrinim plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Prieir atliekantis subjektas, prie praddamas kio
subjekto veiklos planin patikrinim, likus ne maiau kaip 10 darbo dien, privalo kio subjekt ratu arba
elektroniniu bdu informuoti apie numatom vykdyti patikrinim, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrind,
termin, dalyk ir pateikti preliminar dokument, kuriuos kio subjektas turi pateikti prieir atliekaniam
subjektui, sra.
7. Pirmaisiais metais po kio subjekto veiklos, dl kurios atliekama prieira, pradios iam
subjektui u atliekamo pirmojo planinio patikrinimo metu nustatytus paeidimus negali bti taikomos
poveikio priemons, susijusios su kio subjekto veiklos ribojimu (sustabdomos ar naikinamos veiklos
licencijos, leidimai). Nustaius teiss akt reikalavim nesilaikymo, netinkamo taikymo fakt, kio subjektui
nustatomas protingas (paprastai ne trumpesnis kaip vieno mnesio) terminas paeidimams itaisyti.
8. io straipsnio 7 dalyje nustatyta ilyga netaikyti poveikio priemoni ir nustatyti termin
paeidimams itaisyti netaikoma, jeigu poveikio priemons yra btinos ir neivengiamos siekiant ukirsti
keli alos visuomenei ar kit asmen interesams arba aplinkai atsiradimui.
9. Licencijas ar leidimus iduodantis prieir atliekantis subjektas po licencijos ar leidimo idavimo
kio subjektui eis mnesius neatlieka io subjekto planini patikrinim, iskyrus atvejus, kai licencija ar
leidimas kio subjektui iduotas be patikrinimo. i nuostata netaikoma, jeigu prieir atliekanio subjekto
veiklos tikslams pasiekti btini dani planiniai patikrinimai, grindiami potencialia paeidim rizika.
10. Vienu metu gali bti atliekami ne daugiau kaip du kio subjekto veiklos planiniai patikrinimai.
Prieir atliekantys subjektai, kuri prieiros dalykas ir forma yra tarpusavyje susij, gali atlikti bendr

dviej ar daugiau prieir atliekani subjekt planin patikrinim, jeigu taip sumaja prieiros nata kio
subjektui.
11. kio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas atliekamas prieir atliekanio subjekto
iniciatyva, kai prieir atliekanio subjekto vadovas ar jo galiotas asmuo arba reikiamus galiojimus turinti
prieir atliekanio subjekto kolegiali institucija priima motyvuot sprendim atlikti patikrinim.
Neplaninis patikrinimas turi atitikti neplanini patikrinim taisykles ir turi bti atliekamas io straipsnio 12
dalyje nurodytu pagrindu. Prieir atliekantis subjektas, praddamas kio subjekto neplanin patikrinim,
pateikia tikrinamam kio subjektui teiss akt nustatyta tvarka patvirtint sprendimo atlikti neplanin
patikrinim kopij.
12. kio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas gali bti atliekamas:
1) gavus kito kompetentingo vieojo administravimo subjekto raytin motyvuot praym ar
pavedim atlikti kio subjekto veiklos patikrinim ar kitos valstybs kompetentingos institucijos praym;
2) turint informacijos ar kilus pagrst tarim dl kio subjekto veikos, kuri gali prietarauti teiss
aktams ar neatitikti teiss akt reikalavim;
3) siekiant utikrinti, kad buvo paalinti kio subjekto veiklos ankstesnio patikrinimo metu nustatyti
teiss akt paeidimai ir gyvendinti priimti sprendimai;
4) jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrind nustato statymas ar Vyriausybs priimtas teiss
aktas.
13. kio subjekto veiklos neplaninis patikrinimas pagal gaut anonimin skund dl konkretaus kio
subjekto veiksm ar neveikimo atliekamas tik tuo atveju, kai yra motyvuotas prieir atliekanio subjekto
vadovo ar jo galioto asmens arba reikiamus galiojimus turinios prieir atliekanio subjekto kolegialios
institucijos sprendimas dl konkretaus anoniminio skundo tyrimo.
14. Informacija apie atliekam patikrinim visuomens informavimo priemonms, kitiems su
patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nra baigtas, iskyrus atvejus, kai
prieir atliekantis subjektas gali teikti informacij apie atliekamo patikrinimo fakt, kai tai daroma ne
prieir atliekanio subjekto iniciatyva.
15. kio subjektas io ar kit statym nustatyta tvarka gali sksti prieir atliekanio subjekto
sprendim atlikti neplanin patikrinim. Sprendimo atlikti neplanin patikrinim apskundimas nesustabdo
patikrinimo atlikimo.
16. is straipsnis mokesi administratoriui, muitinei ir finans rinkos prieir, taip pat
konkurencijos prieir atliekantiems subjektams netaikomas. ioje dalyje nurodytiems subjektams io
straipsnio nuostatos yra rekomendacins.
365 straipsnis. kio subjekt veiklos prieiros informacin sistema
1. Prieir atliekani subjekt interaktyvus sraas skelbiamas Lietuvos Respublikos kio
ministerijos interneto svetainje. Kartu gali bti skelbiama kita kio subjektams aktuali, su kio subjekt
veiklos prieira susijusi informacija.
2. Prieir atliekantis subjektas savo interneto svetainje skelbia:
1) nacionalini, Europos Sjungos ir kit tarptautini teiss akt, nustatani atitinkam kio
subjekt veiklos prieir bei poveikio priemoni taikym, tvirtinani prieir atliekanio subjekto
galiojimus, sra;
2) informacij apie pagrindinius atitinkamos srities kio subjekt veiklos prieiros reikalavimus;
3) prieir atliekanio subjekto priimt sprendim apskundimo tvark;
4) prieir atliekanio subjekto konsultacijas, informacij apie konsultavim ir kitos metodins
pagalbos teikim;
5) io statymo 364 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas taisykles, patvirtint patikrinim
plan ir jo pakeitimus, 367 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodyt informacij.

366 straipsnis. Informacijos prieir atliekantiems subjektams teikimas

1. kio subjektai teikia prieir atliekantiems subjektams dokumentus, kuriuos privaloma rengti
vadovaujantis teiss akt reikalavimais, taip pat kit informacij kio subjekto turima forma. Prieir
atliekantis subjektas negali reikalauti kio subjekto pateikti konkreios praomos formos duomen ar
dokument, jeigu j rengimas nenumatytas teiss aktuose, tam reikt sukurti dokumentus ar informacijos
rinkmenas ir tai bt susij su neproporcingai didelmis darbo ir laiko snaudomis.
2. kio subjektas turi teis neteikti prieir atliekaniam subjektui dokument, jeigu tuos paius
dokumentus jis yra pateiks nors vienam prieir atliekaniam subjektui. Atsisakydamas teikti dokumentus,
kio subjektas turi ratu nurodyti, kokiam prieir atliekaniam subjektui ie dokumentai yra pateikti.
3. Prieir atliekantys subjektai Vyriausybs ar jos galiotos institucijos nustatyta tvarka tarpusavyje
keiiasi jiems suteiktiems galiojimams gyvendinti btinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems
yra pateik kio subjektai.
367 straipsnis. Prieir atliekani subjekt veiklos vertinimas ir atskaitomyb
1. Prieir atliekani subjekt ir i subjekt pareign, kit valstybs tarnautoj ir darbuotoj
veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimo kriterijais negali bti paskirt nuobaud skaiius, baud
dydis ar kiti su sankcij kio subjektams taikymu susij rodikliai.
2. Pasibaigus kalendoriniams metams, prieir atliekantys subjektai teiss akt ar auktesni pagal
pavaldum vieojo administravimo subjekt nustatyta tvarka rengia ir auktesniems pagal pavaldum vieojo
administravimo subjektams teikia metines vykdytos veiklos ataskaitas, kuriose pateikia informacij apie:
1) konsultavimo veikl, iskirdami ataskaitinio laikotarpio aktualiausius kio subjektams klausimus,
daugiausia aikinimo reikalingas teiss akt nuostatas;
2) vykdyt patikrinim skaii, pobd, trukm;
3) kio subjektams statymuose ir kituose teiss aktuose nustatyt reikalavim nesilaikymo ar
netinkamo vykdymo mast, prieastis, taikytas prevencines ir poveikio priemones, daniausia paeidiamas
teiss akt nuostatas;
4) silomus keisti ar priimti naujus teiss aktus, iskirdami priemones, kuriomis alinamos teisinio
reglamentavimo spragos, efektyviau organizuojama kio subjekt veiklos prieira, mainama prieiros
nata kio subjektams.
3. Prieir atliekantys subjektai, nelaukdami ataskaitinio laikotarpio pabaigos, teikia auktesniam
pagal pavaldum vieojo administravimo subjektui informacij, susijusi su kio subjekt prieira, kai kyla
abejoni dl teiss akt reikalavim pagrstumo.
4. kio subjektai turi teis kreiptis dl prieir atliekani subjekt korupcinio pobdio ar kit
teiss akt reikalavim neatitinkani veik auktesnius pagal pavaldum vieojo administravimo
subjektus, Specialij tyrim tarnyb, kitas institucijas io ir kit statym nustatyta tvarka. Vieojo
administravimo subjektai skundus nagrinja io statymo nustatyta tvarka.
368 straipsnis. Poveikio priemoni kio subjektams taikymas
1. Poveikio priemons kio subjektui skiriamos atsivelgiant paeidimo pobd, padarytos alos
dyd, mast ir kitas statymuose numatytas aplinkybes.
2. kio subjektui turi bti praneta apie galim kio subjekto veikl reglamentuojani teiss akt
paeidim. Jam turi bti aikiai, nedviprasmikai suformuluota galimo paeidimo esm, vardytas galbt
paeisto statymo ar kito teiss akto straipsnis, dalis, punktas ir nurodyta, kokiais rodymais tai grindiama.
3. kio subjektas turi teis galimo paeidimo nagrinjimo metu susipainti su surinkta mediaga,
pateikti rodymus, duoti paaikinimus ratu ar odiu, teikti praymus. Jam turi bti suteikiama pakankamai
laiko rodymams pateikti ir paaikinimams duoti.

4. Sprendimas, priimtas kio subjekto veikl reglamentuojani teiss akt paeidimo byloje,
grindiamas tik tais rodymais, kurie buvo itirti bylos nagrinjimo metu ir su kuriais turjo galimyb
susipainti kio subjektas. Turi bti pateikti motyvai dl vis bylai reikming aspekt, kuriuos savo
paaikinime ar nagrinjant odiu kio subjektas buvo paminjs.
5. Sprendimas kio subjekto veikl reglamentuojani teiss akt paeidimo byloje gali bti
skundiamas Lietuvos Respublikos administracini byl teisenos statymo nustatyta tvarka.
6. Skund nagrinjantis teismas, atsivelgdamas padaryto paeidimo pobd, mast, atsakomyb
lengvinanias ir kitas reikmingas aplinkybes, dl kuri tam tikra poveikio priemon kio subjektui bt
akivaizdiai per didel ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teiss paeidimui ir dl to neteisinga,
vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teis skirti velnesn poveikio priemon, negu
numatyta statyme, arba jos neskirti.
7. io straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys netaikomos mokesi administratoriui, muitinei, finans rinkos
prieir, taip pat konkurencijos prieir atliekantiems subjektams. ioje dalyje nurodytiems subjektams io
straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dali nuostatos yra rekomendacins.
369 straipsnis. Maareikmis teiss akt reikalavim paeidimas
1. Nustaius teiss akt reikalavim nesilaikymo ar netinkamo vykdymo fakt, kuris vertintinas kaip
maareikmis teiss akt reikalavim paeidimas ir kur galima itaisyti nedelsiant prieir atliekanio
subjekto pareigno, kito valstybs tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio paeidimo tyrimas
nutraukiamas, statyme numatyta poveikio priemon neskiriama, o kio subjektui pareikiama odin
pastaba. Tais atvejais, kai maareikmio teiss akt reikalavim paeidimo nedelsiant itaisyti negalima
prieir atliekanio subjekto pareigno, kito valstybs tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, kio subjektui
pateikiamas raytinis nurodymas paalinti maareikm teiss akt reikalavim paeidim ir nustatomas
protingas terminas paeidimui paalinti, kuris gali bti pratstas vien kart. Jeigu kio subjektas nepaalino
maareikmio teiss akt reikalavimo paeidimo, pakartotinai odin pastaba arba raytinis nurodymas
negali bti pateikti.
2. Teiss akt reikalavim paeidimai, kurie laikomi maareikmiais konkreiose kio subjekt
veiklos srityse, ar toki paeidim kriterijai nurodomi prieir atliekanio subjekto vadovo ar jo galioto
asmens, kolegialios prieir atliekanio subjekto institucijos arba auktesniojo pagal pavaldum vieojo
administravimo subjekto priimamuose norminiuose teiss aktuose.
3. is straipsnis netaikomas mokesi administratoriui, muitinei, finans rinkos prieir,
energetikos kontrol, taip pat konkurencijos prieir atliekantiems subjektams. ioje dalyje nurodytiems
subjektams io straipsnio nuostatos yra rekomendacins.
PENKTASIS SKIRSNIS
TARNYBINS PAGALBOS SLYGOS
Skirsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XI-934, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

37 straipsnis. Tarnybins pagalbos praymo atvejai

Vieojo administravimo subjektas gali prayti kito vieojo administravimo subjekto tarnybins pagalbos
administracins procedros sprendimui priimti, jeigu:
1) administracins procedros sprendimui priimti reikia informacijos, kurios jis pats neturi;
2) reikalingi dokumentai, kuriuos turi tik vieojo administravimo subjektas, kur kreipiamasi;
3) kitais btinais atvejais.

38 straipsnis. Tarnybins pagalbos neteikimo atvejai

Tarnybin pagalba neteikiama, jeigu:
1) nagrinjamas klausimas nepriklauso vieojo administravimo subjekto, kur kreipiamasi, kompetencijai;
2) tarnybins pagalbos suteikimas i pagalbos teikjo pareikalaut nepagrstai dideli snaud;
3) tarnybin pagalba yra susijusi su informacija, kuri teikti draudia statymai.
39 straipsnis. Pagalbos teikjo parinkimas
Kai tarnybin pagalb gali suteikti keli vieojo administravimo subjektai, pirmiausia kreipiamasi emesnio
lygio vieojo administravimo subjekt.
40 straipsnis. Tarnybins pagalbos teikimo ypatumai
1. Tarnybins pagalbos praantis vieojo administravimo subjektas yra atsakingas u praymo pagrstum ir
teistum.
2. Vieojo administravimo subjektas, kur kreipiamasi tarnybins pagalbos, privalo j suteikti, iskyrus 38
straipsnyje ivardytus atvejus. Tarnybin pagalba suteikiama ne vliau kaip per 5 darbo dienas nuo
kreipimosi dl tarnybins pagalbos suteikimo gavimo dienos.
3. Negalima atsisakyti teikti tarnybin pagalb motyvuojant, kad ji yra netikslinga.
4. Vieno vieojo administravimo subjekto tarnybin pagalba kitam vieojo administravimo subjektui
teikiama nemokamai.
5. Lietuvos Respublikos paslaug statymo nuostatos, reglamentuojanios administracin bendradarbiavim,
gali nustatyti kitokias tarnybins pagalbos teikimo slygas, negu nustato is statymas.

ETASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Skirsnio numeracijos pakeitimas:
Nr. XI-934, 2010-06-22, in., 2010, Nr. 81-4228 (2010-07-10)

41 straipsnis. Treiojo skirsnio nuostat taikymas

io statymo treiojo skirsnio nuostatos Valstybs kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybs atstovams
apskrityse, kitiems vieojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose statymuose
ar kituose teiss aktuose nustatyt tvark, taikomos tiek, kiek j veiklos priimant sprendimus dl praym ar
skund nenustato j veikl reglamentuojantys statymai ar kiti teiss aktai.
42 straipsnis. Vieojo administravimo subjekt atsakomyb
Vieojo administravimo subjektas, paeids io statymo reikalavimus, atsako statym nustatyta tvarka.
Turtin ir neturtin ala, atsiradusi dl vieojo administravimo subjekt neteist akt, atlyginama Civilinio
kodekso ir kit statym nustatyta tvarka.
43 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio nuostat taikymas
Jeigu kituose statymuose nustatyti kio subjekt veiklos prieirai taikytini reikalavimai prietarauja io
statymo ketvirtojo skirsnio nuostatoms, taikomas is statymas, iskyrus atvejus, kai kiti specials prieir

reglamentuojantys statymai tvirtina privalomus Europos Sjungos teiss akt ar Lietuvos Respublikos
tarptautini sutari reikalavimus arba tvirtina kio subjektams palankesn reglamentavim.
44 straipsnis. statymo nuostat taikymas valstybs ir savivaldybs monms ir vieosioms
staigoms, kuri dalinink yra valstyb ar savivaldyb
1. io statymo 8, 14 straipsni ir treiojo, ketvirtojo skirsni nuostatos taikomos tik tai viej
administravim atliekani valstybs ar savivaldybs moni ir viej staig veiklai, kuri tiesiogiai susijusi
su joms pavest vieojo administravimo galiojim gyvendinimu.
2. io statymo 10 straipsnio 5, 6 dali nuostatos ir 11 straipsnio nuostatos dl vieojo
administravimo subjekt struktros viej administravim atliekanioms valstybs ar savivaldybs monms
ir vieosioms staigoms netaikomos.