ALEXANDRE JARDIN

Vienos meiCs
autoiorafija
ROMANAS

I prancz kalbos vert

JRAT KARAZIJAIT

AJrna littera

UDK 840-3
Ja 492

ISBN 9955-08-936-9

Versta i:
Alexandre Jardin,
AUTOBIOGRAPHIED'UN
AMOUR
Gallimard, 1999

Editions Gallimard 1999

Vertimas lietuvi kalb,
Jrat Karazijait, 2005
Leidimas lietuvi kalba,
Alma littera, 2005

Elenai, mano gyvasiai

Pati graiausia kvailyst yra ne mylti,

o leisti kitam mylti save.
JACQUES SALOME

Savo akimis susirask kitas akis, kurias

matysi tau atvertas.
CHRISTIANE SINGER

JXur tas tikrasis gyvenimas? is klausimas, galjs kil

ti tik jaunuoliui, kuris bodisi akvareliniais jausmais,
nuolat stm Aleksandr Rivjer prie moter. Meil,
uuot buvusi malonumas, jam visada buvo vienintel
svari dingstis toliau gyventi, vienas i t ret opiat,
galini prigesinti tryktant jo pesimizm.
J labai anksti apniko kartlis dl savo gimimo; ir
tik numaldomas potraukis kitai lyiai jam teikdavo
tikrj palengvjim. Rivjeras, savo pripainto links
mumo vergas, visiems aplink save dalijo progas pa
sidiaugti ir i visko pasijuokti; ir tai dar veikiausiai
todl, kad ir pats save tikint, jog gyvenimas pernelyg
lidnas. Bet meil jam, trisdeimt dvej met vyrui,
kl nerim tarsi nujauiamas lugimas.
Ilg laik sutuoktins poreiki geografija j buvo
imuusi i vi, bet paskui, gerokai pabarsts save
po vairiausias paintis, Aleksandras nusprend, kad
merginos lkesi verta paisyti tik tam, kad jie pa
dt rasti atsakym kankinam klausim, kas gi yra
gyvenimo variklis. Tarsi didiausi anos trokimai,
net jos pagiea bt buv patys geriausi jo mokytojai
11

senstant. Tarsi mona, liesdama jo intymyb, jam atly

gindavo tik u tai, kad jis yra vyras. Vienintel jo gyve
nimo draug drso jam uduoti tiesiausius klausimus
ir be jokio gailesio galjo priversti j kapstytis visame
tame, kas jis buvo, net paiose slpiningiausiose savo
asmenybs kertelse. Vos Rivjeras isisukdavo nuo
savo antrosios puss siekim, pasijusdavo, tarsi viena
jo kno pus bt suparalyiuota.
Taigi Aleksandras kartai tikjo, kad septyneri san
tuokos metai j pakeis, padarys geresn. Jis troko atsi
kratyti savo egoizmo, labiau atsiduoti pats, o ne bti
skolinamas, nuspti tuos suprantamus dalykus, kurie
kamavo jo mon. Jis vylsi, kad gydymas tiesa pa
adins jo paties poreikius, ivaduos i pagundos bti
vidutinybe ir su aknimis iraus i tokios glebios mo
kytojo egzistencijos tropikuose, btent Naujuosiuose
Hebriduose*. Artdamas prie trisdeimtmeio slenks
io, Rivjeras vis dlto turjo pripainti, kad j palusi
meil, prisotinta paad, dabar mirko kompromis
kloakoje. Ir jis, Aleksandras Rivjeras, niekada nebus
vadinamas tikrja anos laime.
Nenumaldoma, jokiu kitu jausmu neatmieta pa
giea ugesino anos ypsen, nuo iol jos vilgsnis
vis krypo alin, veidas usisklend. Vakarais, jo glby
je, visikai svetima, ji dar atiduodavo savo kn tarsi
imald, bet n dalels savs paios. Lovoje ana sku
bjo, buvo atsaini ir jau netraukdavo jo t geismo
* Nuo 1980 m. - Vanuatu Respublika (ia ir toliau - vert. past.).

12

kartin, kuri kadaise dusindavo juos, apimtus aistros.

Myljimasis paskubomis, su panieka buvo paskutinis
jos glimas, bdas jam papriekaitauti, kad jis jau
nebe vyras. Tas praeityje liks artimumas, ta neskubra,
kurios jai dabar nebereikjo, tas aminai nugrtas jos
veidas virto kasdiene jo irdpera. Jis dl to kentjo!
O jo jaunatvika persona dl to prarado savigarb.
Vos Aleksandras jai usimindavo apie j meil, ji
imdavo skaudiai gelti, ironizuoti, vardydama visus
jo suklydimus, negailestingai paneigdavo jo dmesio
jai enklus, galima sakyti, j atleisdavo i vyro parei
g. Ji iauriai atsim naiv ir diding pasitikjim,
kuriuo kadaise buvo j apdovanojusi. Trumpomis ir
taikliomis uuominomis ana j emindavo su pasiu
tusiu nirtuliu moters, kuriai visi griso, bet savs atgrisle nelaik; kaltinoji nesuderinamumais mylintis.
Ir kaskart, kai jis mgindavo sustabdyti t lt jim
prat, imdamasis tiesiog akrobatini priemoni,
kurios, beje, tenkindavo veikiau jo prioritetus negu
josios, jo milinikas pastangas ji atsakydavo tylos
dietomis, tuiais vilgsniais, kurie utrauk tarp j
udang. ana nebetikjo jo buiniais; ji divo i nu
sivylimo.
Netrukus kai jie atsikraust Okeanijos ydryn,
Port Vil vienoje i sal, primenani drgms pri
sigrusius ibarstytus konfeti ir sudarani tada va
dinamuosius Naujuosius Hebridus, ana dar skaus
mingiau pajuto vienium - tokiame neskubraus
gyvenimo salyne, kur viskas skatino dalytis neap
13

sakoma laime visiems kvpuoti tuo paiu oru. Kaip

gali klykti apie savo skausm, kai aplink tokia pasaka,
tokios gli kaskados? Diaugsm skelb rizomorfai
ir koral vduokls, lagn spalv aism, tie sauls
nutvieksti, it Gogeno paveiksl vaizdai, - visa bylojo
apie atsipalaidavim, atgaivint intymum, atsive
rianius naujus horizontus, o j smaug tokia vienat
v, prie kuri niekais virsdavo visi nesusipratimai.
Duslus absoliuto tamtamas j kviet nuog kn
pasimatym, auk meilei, nuaustai i atvirum, pa
vojing ir sau, ir kitam, meilei, tryktaniai juoku,
kuris nuo iol jiems tapo nemanomas. J jau nebes
iejo joks begalybs pojtis, vien slogus lidesys, vien
vidutinybs gda.
Nors kartkartmis ana ir pasistengdavo ispausti
bent kiek velnumo savo vyrui, jaunos moters vilgs
niai slopinte slopindavo Aleksandro polkius, pakirs
davo geriausius jo ketinimus. Kiekvienas sutuoktins
pykio proveris bdavo besaikis, o ji pratrkdavo
gana danai. Bdavo vakar, kai Aleksandras dar
vylsi, kad ji pavaiins j apetit adinaniu praeities
ksneliu; ir i kyri vaikika viltis, tnanti jo irdyje
tarsi skaudulys, baig j nualinti.
Pietaujant dabar utekdavo poros replik ir nedr
sus mginimas umegzti normal pokalb bdavo u
gniautas. anos abejingumas gana akivaizdiai by
lojo, kaip jai nemalonu bti su juo ir prie vieno stalo.
Aleksandras vis daniau atsisakydavo deserto, teisin
damasis turs skubiai itaisyti mokini nam darbus;
14

nors ir netiesa, bet taip ir buvo. Paspruks jis leisdavo

vakar kuklaus medinio namo virutiniame kambar
lyje, dar tebedvelkianiame sandalu, prigrstame pra
jusio amiaus rakand: ia stovjo suklers Borneo
raudonmedio sekreteras ir kitokie gerokai aptriu
baldai, itraukti i vieno nuskendusio burlaivio. ia,
toli nuo tos j eimynins trinties, akis ak su violeti
ne naktimi, pravdinta pasat, Port Vilai nugrimzdus
drgn visuotin mieg, jam pavykdavo kelet valan
d pavogti i tropik kvaitulio.
I ito kambarikio Rivjerui atsiverdavo La Perz gatv, apvediota kokosini palmi kontro; ji
kilo austral kvartal, roptsi vir Pranczijos-Anglijos kondominiumo teisingumo rm. i trump,
nuokalni ir keist gatv absoliuiai simetrikais na
mais apstat architektas Volaras apie 1920 metus, kai
iaurs amerikiei pinigins beprotikai ptsi dl
aukt kopros kain, ito kaprizingo sukuio, kuris
leido be vargo sikurti pirmiesiems Naujj Hebrid
kolonistams. Namas prieais, ivengs ems drebji
m ir krato udik - uragan, - buvo apsmaigstytas
termit ivarpytomis kolonomis, jo fasado egzotikos
medienos dirbiniai, regis, buvo grynas plagiatas to,
antroje pusje, kur gyveno Rivjerai.
Usikvemps alknmis ant ssiuvini su gausy
be raybos klaid, netverdamas pykiu dl savo be
jgysts igelbti an i jos paios pagieos abang,
Aleksandras akimis nard po kambarius, apsaugotus
tinkleliais nuo moskit, dmiai valgsi iekodamas
15

istorij, panai j jo paties palijusio gyvenimo istori

j, t aaring scen atgyven, viso to, nuo ko kasdie
nyb susidvi ir sustingsta. Jis girsnojo savo lides,
sumius su vietniu alkoholiu ir veikianiu kaip anes
tetikas. Mai gurkneliai polinezietikos pipirins jam
kudjo ramias, nenusakomas mintis, teik dvasins
palaimos, sumiusios su umartimi, o aplink tvyrojo
naktis, nedama ramyb dangui. Taip Aleksandras gy
nsi nuo nusiminimo, suvokdamas ess ne itin aukto
skrydio pauktis. Jis - niekas. Tik vienas i t ketu
riasdeimties tkstani neimanli Hebrid vyr,
kurie kiekvien dien drasko ird savo monoms ir
apiplia j kn nieko arba labai menkai k mainais
joms duodami. J meils scenoje Rivjeras jautsi ess
nuvilptas artistas, ir dl to niekas jo nebediugino.
Bda, apnarpliojusi jo likim, ties sakant, jam visai
netiko. Niaurumas, taps nuolatine dvasios bsena,
nedav jam ramybs.
Kaskart, kai Aleksandras bdavo puikiai nusitei
ks - tegul tai bt tik alkstanio linksmumo akimir
ka, - jam rodydavosi, kad jis ima avans i tos sumos,
kuri buvo siskolins per vis aminyb, tai buvo
menkut imoka i to nepaprasto laims kapitalo, ku
riuo Oktavas, jo brolis dvynys, visuomet mokjo taip
diaugsmingai mgautis. Nuo pat j gimimo Alek
sandras, i pairos gyvas ir linksmas, perm vis j
dueto tamsum, vis egzistencijos kartl, kuriuo per
smelkta mogaus lemtis, leidianti Oktavui mgautis
lengva skme, triumfo kaskadomis, gyvenimu be psi
16

chini li, gyvenimu, kurio lengvybs vag kas jis

pats, ltai, bet atkakliai ir lengvai siekdamas savo. Net
nieko neveikdamas, Oktavas visada atrod judrus, u
simojs atkakliai susigrumti su aplinkybmis, kurios
ir buvo susidariusios dl jo valdingo charakterio. O
Aleksandras, gero iaukljimo smarkiai suvarytas,
menkai pasitikintis savimi, neretai maiau, negu i
tikrj vertjo, svyruojantis dl savo nerytingumo ir
svajingo bdo, gyveno atskleisdamas tik dal savo gy
vastingumo, nes kit buvo uspauds jo temperamen
tas. Aleksandras jautsi ess tik juodratis, tik nevyks
Oktavo eskizas, Oktavo - to lengvos, rykios laims
kdikio; juo labiau paskui, kai is prie trylika met
dingo Bankso saloje; mediodamas pajrin krokodi
l dingo taip ir nepaaikjusiomis aplinkybmis. Ok
tavas jo smonje liko tarsi apgaubtas aureols, toks
kitas jisai pats, jeigu j bt lydjusi skm, padjs
atsitiktinumas, jei bt atsikrats baimi, taip alinan
i mones.
Ir tai vien toki nakt, kai Aleksandras gurk
nojo savo grim sitaiss prieais mnulio nuvies
tus skardinius stogus, toli nuo dusinani santuokos
grandini, trimis auktais emiau jis ir pamat iudit. Ji gyveno name, kuris jam, veikiamam svaigal,
atrod lyg j namo atspindys. Suintriguotas Rivjeras,
atsimins vis dlto ess vyras, nustebo niekada anks
iau jos nemats, nors mebliuoti j kambariai buvo
tame pat lygyje. Be to, Port Vila juk nra koks moni
knibdlynas, kad tokio silueto msteljimas nebt

buvs pastebtas. i gyva jusli malonum reklama

neabejotinai turjo sukrsti visus, kuriems lemta sukti
galvas dl moter.
Ta dar tokia npavojinga kaimyn, kuri jis i
rdavo lang apyblandoje, kartais judani prieais
vies u uuolaid, buvo visai ne iudita; iuo vardu
jis buvo pavadins moter, gimusi i jo svajoni, sivaizduojam mylimj, kuri Aleksandras buvo
prasimans ankstyvoje jaunystje, kai realiosios mei
ls jau buvo isklaidiusios jo iliuzijas, - varytas nu
siminim, kad buvo taip nevertintas mergin, kurios
tik i pasigailjimo teikdavosi j pabuiuoti. Jo iu
dita - toji moteris, kuri jis bt i tikrj suprats,
pakents jos prietaravimus, myljs j u teisingum;
tai meilu, kuri jis mgaudamasis patenkint, pa
sinerdamas su ja nuostabiausi atradim svaigul,
pavojing aistros kartin, kurios jie abu iki iolei ne
buvo patyr. Pirmosiomis j dvials sjungos savai
tmis Aleksandras vylsi, kad ana taps jo iudita,
akrobate, kuri vien dien nueis paskui j lynu uri
tomis akimis, ir vienintel apsauga bus tik graus pa
sitikjimas vienas kitu. Bet blanks metai, apgaulinga
miglot dien ma usimojo atplti j patronimus,
sumaitoti puoselt svajon.
Per kelet vakar - jis net gerai neinojo kodl, btent toji nepastama kaimyn buvo pakriktyta
iudita ir su ja, su tuo vardu jis susiejo savo svajones.
Dabar ji dirgino j, adino geism, ir jis niekaip nepa
jg isivaduoti i tos kyriai j persekiojanios slaptos
18

bsenos. Be abejons, Aleksandr ir ramino tai, kad

savo trapum jis gali patikti tai beveidei moteriai,
kuri gyveno kitoje gatvs pusje, anapus jo realybs,
tam miglotam atvaizdui, kuris n nemgino susidurti
su jo likimu. i be galo atsargi aistra, tobulai ipuose
lta, nes jis visk kontroliavo, ivengdamas menkiau
sios dvasins aizdos, gyd jo nuoskaudas ir atskleid,
kad jis nra taps nieko nemylinia maina, nors jaus
m dertuvse jis n trupuio nebetikjo savj verte.
Taip jis igyveno su iudita meil tarsi iltnamio s
lygomis, jai nebuvo baisios jokios audros, ji guosdavo
j vakarais tvyrant anos paniekai ir jam teikdavo pa
kankamai dvasins ramybs, kad kasnakt laiptais nu
slinkt iki miegamojo ir smukt j vedybin guol
kaip tik tada, kai iudita ugesina savo naktin lemp.
Tada Aleksandras atsidurdavo po pernelyg variomis
paklodmis, alia anos, susirietusios kamuol, beusnstanios - jau seniai jis miegojo su nugara; ia
jis tysodavo dar tebejaudinamas nerykaus iuditos
atvaizdo - to sulipdyto emocij koliao, bandant nu
spti nuostabaus jos kno kontrus pro uuolaid
klostes arba per juos skiriani erdv. Kartais jos at
vaizdas tapdavo rykesnis, nors nuo drumzlaus alko
holio vyzdiai darydavosi tings ir dar labiau ikreip
davo atspindius lang stikluose.
Kas vakar iudita isitiesdavo ant lovos ir daniau
siai sitaisydavo savo buveinje mane tuo pat metu,
kai Aleksandras engdavo savo priebg. Jos kam
bar jis mat nelyginant per migl, nes regjimo takas
19

buvo pernelyg strias, be to, ji usidegdavo vienintel

lemp, kad ivaikyt tams, metalin viestuv, kuris
vies bdavo nukreips stor ssiuvin. Moteris,
regis, mgavosi savo vienatve, ir naktinis jos ritualas
kaskart vis labiau j jaudino; ir tas vlyvametis jaus
mas n trupuio nepriblso, kai septint dien iudita
m daryti lygiai t pat, ko jis nebt pakents jo aki
vaizdoje darant an: ji paleido savo plaukus, ukavo
juos epeiu, ir jie suvito geltoniu tarsi siiebusi ug
nis. O jis man, kad j gali jaudinti tik sukelti plaukai,
tvarkinga ukuosena, kuri taip graiai pabria galvos
laikysen, neginijam atidengto kaklo graktum.
iudita matavosi drabuius, kurie jam pasirod gana
vulgars, ir kiek slopino jo susiavjim. Paskui m
aisti perukais, kurie per kelias akimirkas j pavert
rusvaplauke, teik kiek elektrinto siutulio ir netikto
tvirtumo. Tada ji apsiav ilgus batus, tais didiuliais
pelkiniais auliniais pamgino engti ingsn ir staigiai
apsisuko. Toks poelgis eid Rivjero jausmus, kaip ir
besaikis klub kraipymas, kai prisidengusi tik ka
kuo, panaiu kelnaites, ji m siautulingai okti prie
ais veidrod. Bet jis velg jos elgesyje tiek laisvs ir
tok gra polink pasiduoti vaizdingai reikiamiems
jausmams, kad tas reginys j tiesiog pakerjo. Matyti,
kaip juda jauna moteris, nevaroma vyr vilgsnio,
atsikraiusi eminanio rpesio patikti, jam dar di
diul spd, netiktai j grino painties su mona
pradi: jis prisimin, kokia spinduliuojanti ir lengva
bd buvo ana, koks natralus aismingumas tarsi
20

aureol supo j tais laikais, kai ji dar buvo moteris,

o ne motina. Taip, jis pajuto, kad iuditoje slypi toks
pat dirbtinis laisvumas ir tas tikras linksmumas, ku
rie byloja, kaip sunku bti blakomai kratutinum,
ir tas sunkumas nepaliauja graus reikli btybi;
ir toks nelyginant dviej magnetint metal - vieno
pernelyg lengvo ir kito labai tankaus - lydinys m
veikti Aleksandr it pradjusi pirmyn ir atgal blaky
tis kompaso rodykl.
Negi jis bus puols aistr tobogan*? jo dienos,
ir kuo blaiviau stengsi protauti ir tikinti save, kad
juokinga puoselti jausm, turint tiek maai pagrindo,
tuo nirtingiau jo irdis atmetinjo blanki savo proto
glob. Ugnis, diaugsmingai plisdama, rijo santuokos
nuobod, kur, regis, visos priemons jau buvo galuti
nai inaudotos. Jo kirbantis trokimas mylti iudit,
t siknijus moterikum - taip, jam i tikrj atro
d, kad ji buvo sukurta i mediagos, kuri sudaro gy
venimo esm, gyvast, - griov jo santrum, stm j
to pavojingo lengvumo link, kai pasiduodama meilei
be atodairos, vos ji mus pasirenka.
Dl atstumo ir viesos stygiaus Aleksandras nega
ljo velgti iuditos bruo, bet, nugrimzds savo
meils kliedes, jis sivaizdavo veid tok gyv, kaip ir
jos temperamentas, degant ir aisming vilgsn, de
rant jos trikdaniai prigimiai. Uuot rijs j galumu
* Toboganas - Kanados indn rogs be pava, lekianios di
deliu greiiu.

21

deganiomis irovo akimis, Rivjeras buvo laimingas,

tiesiog labai laimingas, matydamas t mergin, kurios
charakteris, jei jis bt priklauss anai, jam bt
kls daug nerimo, o taip tobulai atliep jo jaunysts
svajon. Tokia nauja iuditos versija pamau skati
no potrauk be galo, be krato mintyse aptarinti vis
naujas laisves, atsiadti to nepalenkiamo grietumo,
kuris baig sugrauti jo asmenyb. Ji gyd j nuo apsi
nuodijimo per dideliu rimtumu, velniai adino lem
ting jo diaugsmo altin.
Vien vakar Aleksandras susigrieb pagarsins
savo radijo imtuv - japon muzikos program, ku
ri buvo manoma pagauti Hebriduose, - nordamas
okti drauge su ja, stengdamasis susilieti su aistringu
diaugsmu. O iudita dau ipulius savo lides su
labai ukreiamu polkiu, ritmo kurstomu nirtuliu,
kuris pergaljo Aleksandro stingul. Jos gyvybingu
mo kvptas, pats troko kelet minui palti, staiga
jis leido sutrupti savo gero aukljimo priealui, taip
sunkiai itirpinamam net kotiko viskio stiklinje; ir
is japoniko roko sprogimas liejo syv jo sumed
jus kn, kuris jau buvo paliovs okti... i mergiot
jam paadino nor okti! Atgauti bema suaugusi jo
stuburo slanksteli, jo sustabarjusi koj lankstum!
Jau buvo beatgauns kvap, bet staiga jam vl ding
teljo vienas klausimas: ar jis dar ilgai gals tenkintis
regos ryiu, sukurptu i monolog, jei netgi ir toks
iuditos artumas atgaivino tiek pamirt geism ir
pelenais virtusi dalyk?
22

Slinko dienos, ir Aleksandr vis labiau domino

iuditos ssiuvinio turinys. Jis jaut, kad ios moters
teisingumas, kuris, be abejons, taip ir pliesk i vis
puslapi, galjo j bemat pasisti atgal pas savo pa
i; nes jis nemat, kad ji kraigliot kokias kvailystes
arba klostyt tokias mintis, nuo kuri bt apsals
jos knas. Aleksandras visais jausmais buvo atsidavs
iuditai. Tas malonumo pojtis, kuris jam dingojosi,
niekada neatrod juokingas, ji jam buvo nelyginant
viena i t btybi, kurios virpa nuo iurki ir ties
muk klausim apie intym gyvenim labiau negu
mgaujasi paiu intymumu. Rivjeras norjo tuo siti
kinti ir jam pavyko! iudita i tikrj turjo gebjim,
kur turi tik irinktosios moterys, - pamatuoti vyrus
pagal tikrj gyvenimo etalon, t stab talent, ku
ris jas gelbsti nuo silpnadvasi, apvagiani dal pa
ties savs. Jis nujaut, kad susitikimas su ja bt jam
lemtingas, sukelt sulugusios jo personos, pamau
virstanios ikama, transmutacij ities gyvybing
individ, troktant veikiau tobulti, negu be galo tsti
savo vargan egzistencij. O paskui vien vakar jis i
vydo kinik iuditos el, neriant virv ant kablio,
prie kurio tvirtinamas lub viestuvas. Ji smoningai
mezg slankj mazg. Paskui pristm taburet ir
ulipo ant jos engti savo t.
Sutriks Rivjeras kelet akimirk stovjo lyg suak
menjs, kol pagaliau suvok stebs pasiruoim nu
siudyti. iudita, jo iudita, rengsi kiti galv kilp!
Kiek atitoks, jis nukl ragel, bandydamas k nors
23

perspti - tik k? - bet, ai Dievui, ji jau lipo nuo

taburets emn. Negaldamas atgauti kvapo, srdamas alkoholiniu prakaitu, jis padjo ragel ir, urbda
mas akimis lang, stebeilijo siluet, kuris gro lov
ir vl atsivert ssiuvin.
T vakar, virpdamas nuo susijaudinimo, igerto
alkoholio, Aleksandras ryosi sibrauti jos gyvenim,
parodyti jai kuo daugiau nuoirdumo, dmesio, pa
maloninti tuo nepaprastu irdies balzamu, kuris kar
tais kiek palengvina bt ir atitolina prat. Bet tokiu
vlyvu metu? Ugaida galjo pasirodyti beprotika;
bet dabar gi jam jau buvo atsivrusi jos paslaptis,
baisus liguistas noras, spyrs j veikti. Ir ia nebetiko
nei nuglaistytas mandagumas, nei iauklto mogaus
malonybs. Taiau negaldamas nuginti alin toki
savo mini, per daug isidraiks, kad galt bti alta
kraujikas, jis pasidav likimo valiai ir nusprend pa
laukti ryto.
Per nakt atsigavs nuo panikos ir paliks monos
nugar Aleksandras ijo i nam, sitais savo di
pe ir sikvemp sen Australijos laikrat. (Port Vil
spausdintos naujienos, niekam nesukant galvos dl
punktualumo, pasiekdavo danai taip pasenusios, kad
net popierius jau bdavo pagelts, kaip ir koks prajs
vykis.) Tykodamas u pasenusi sportini prognozi
puslapio, jis sek visas moteris, ieinanias i La Perz gatvs 33-iojo namo. Kai tik praeiv pasirodydavo
tarpduryje, jis priklijuodavo savo glebi person prie
sdyns. itaip slapstydamasis, deja, nepastebjo nie
24

ko kito kaip tik savo paties juokingum. Na ir k jis

pasakys iuditai, kad nepirdamas savs atkalbt j
nuo toki ketinim? Kad umegzt nepaprastai nuo
ird ry neigsdindamas jos, kad pirmj susitikim
apgaubt pasitikjimu. Ar tai jai bt patik? Bet ne
paprasto malonumo tuo sitikinti jis taip ir nepatyr:
iudita nepasirod.
Dar kelias dienas prakiurksojs u fundamentalaus
austral spaudos organo maskuots, jis taip ir nepa
mat iuditos ieinant; bet vakarais ji paliov j kan
kinusi savo aidimais su virve.
usdamas prie automobilio vairo, Aleksandras taip
ir nesuprato: gal ji keldavosi labai anksti? O gal apie
vidurdien? Po penki nespjusi pabosti ryt atsaky
m jam netiktai dav vienas vykis.
Staiga atsidar jo automobilio deiniosios durels,
ir siver moteris, pranedama apie save kvepal
kvapu, kuris jam buvo pastamas... Tas kvapas buvo
nugaros, kuri dalijasi su juo guoliu!
- K tu ia veiki? Kokius aidimus ia jau bene tris
dienas aidi? - upuol j ana. - Tu mane seki?
Baisiausiai suglums, jis vargiai ivapjo kakoki
kvailyst, pirm ovus galv argument. K sakyti?
Matant j ten taip keistai tnant, ities galjo atrodyti,
lyg bt seks, kas ieina i j namo ir pareina ves
tibiul. Automobilyje ana sdjo virpdama nuo sle
piamo klaikaus susierzinimo; atkiusi profil su kiek
isiovusia valinga ir tobula nosimi, maitinga arklio
uodega, Okeanijos sauls nuauksinta oda, ir prie jos
25

paios vali buvo gundanti. Ji turjo trisdeimt ir at

rod mokanti susitvardyti, pykt atmiedama negau
siais odiais.
- Na? - iko.
- Na... taip, - igirdo save mekenant. - A esu pa
vydus.
Improvizuotas melas atsidav teisybe ir galjo su
kelti graudul. is netikras pinigas anai atm kalbos
dovan, i nuostabos ji sustingo. Prisipainimas buvo
visai nebdingas Aleksandrui.
- Tu mane myli?.. - sunibdjo ana, ir tas nib
desys buvo toks trapus, kad Aleksandras jos nebeatpaino.
Dabar ir jis sutriko, imutas i vi. Rkana a
nos fizionomija atspindjo jos nustrim, ji apstulbo
suinojusi, kad jis patiria jai tok gyvybing jausm,
artim prieraiumui. Jau taip seniai abejingumas
buvo virts j kasdienybe. Ir tada stojo stebuklinga
akimirka, skaidraus jaudulio akimirka: Aleksandras
ivydo moter, kuri galbt dar nebuvo jo visai atsia
djusi. Jis sdjo tarsi itiktas stabo nuo jos aaromis
pritvinkusi aki vilgsnio, nuo vos sulaikom aar.
Ji band kak pasakyti, bet vos lidnai ypteljusi i
lipo i dipo. Ir nieko daugiau.
Per vakarien juodu band vsti trisdeimt trei
j Aleksandro gimtadien. J nebylyst buvo kitokia
negu kitais vakarais. Bet jiems taip ir nepavyko rasti
odi, kurie bt perpl tyl ir patrauk norma
laus pokalbio sil. ana jam taip ir liko nevelgia
26

ma, ugauta, kad ir vl nebuvo suprasti jos jausmai.

J vidins utvaros nepasidav. Upts vakes, jis
islikino pasislpti savo mansardos kambarlyje.
Po keli minui u uuolaidos sumavo iuditos
elis. Vl, ir kart nedvejodamas, siluetas pristm
taburet, umezg slankj mazg, unr virv ant
viestuvo ir kio galv kilp.
Pribloktas, neinodamas, kaip sustabdyti nebyl
film, Aleksandras staiga atidar lang, grieb viskio
butel ir i vis jg svied iuditos lango viesos
klanelius. Dviem auktais emiau langas gargdiai
sprogo, netiktai atverdamas tame kambaryje tvyran
i tams. Ten nieko nebuvo! Nieko! iudita neeg
zistavo.
Tada stojo sprendiamoji, valinanti ir nelauk
ta akimirka, akimirka, kuri padarys gal stebtinam
Aleksandro pasiptlikumui ir nulems jo ateit. Mir
tinai iblyks nuo apstulbimo, jis ne ikart suprato,
kad jo iudita tebuvo anos atspindys. Jos atvaizdas
atsimudavo tamsiuose prieais negyvenamo buto
languose. Nelyginant veidrodis juoko kambaryje stik
lo laktai jam atvr slaptj anos gyvenim. Itisas
savaites Rivjer jaudrino atvirkias monos siluetas!
Toks nepanaus svajotoj, nejuia svajojo, aistringai
trokdamas tos paios, kuri tiek met buvo jam primetusi savo niaur pagieingum. Ak, tai buvo toji
pati ana, kuri jam leido patirti tiek erotini laukimo
saldybi, tiek vilties sulaukti stabiausi malonum,
toji pati, kuriai erekcij jis ikankindavo tik i manda
27

gumo! Jo jausmai sukildavo nepalietus lidesiu apsi

traukusio jos kno, nepatyrus nevilties apimto kno
kario, tas knas lovoje jo nebeudegdavo.
Taiau trump valandl msteljo mintis, kad jis
visai arba beveik nepasta ios nevelgiamos moters,
kuri jo gimtadienio vakar vos neprimet jam savo
saviudybs. Kokie nusivylimai stm an prat?
Kokiuose labirintuose buvo kalinta jo vaik motina?
Kankinam klausim ar pamjusios depresijos? Ne
nuginysi, prie septynerius metus jis prisivartavo
prie anos krant. Ir niekada nebuvo blaiviai verti
ns tikrojo savo monos groio, o ypa savs paties
alia jos. Jo vadinamoji antroji pus, jo gyvenimo
draug jam buvo nepastamoji, vos paliesta, mili
nikas, mane nespjamas anapusinis pasaulis, apie
kur jis nieko nenuvok. Sukaustytas savo kvailybs,
man, kad ana stipri, nepastebdamas jos iorinio
grimo, kuris slp dvasios mlynes. Jis udraud sau
gilintis tai, k ji jauia, tarsi itaip bt buv ma
noma ivengti nusivylimo, kad esi toks, koks esi, to
leiktulio, kur jis visada slp savo ioriniu gyvumu,
priverstiniu juoku arba paenklindamas savo aminai
jaunuoliko veido bruous entuziazmo spaudu. Kaip
gali paisyti kito proto utemimus, kai inai pats stovs
ant bedugns krato? i kritin akimirk visa tai atsi
vr jam, o ypa - jo paties menkumas.
Nusiraminkite, ana tdien nenusiud; dtanio
lango stiklui derkteljus anapus gatvs, ji laiku ati
toko i hipnotiko trokimo mirti. Taiau nuo tos aki
28

mirkos, sukrstas tokios netiktos atomazgos ir gijs

nauj jg, Aleksandras nusprend atskleisti teisyb
apie savo mon, isiaikinti keist ios mergiots be
galybs poreik; net jeigu j rimtai bt paliovs my
lti, net jei anoje, tokioje kelianioje pasitikjim,
tokioje santrioje, bt ivyds nesivaldani btyb,
kuri jam kelt panik - nelyginant prot sumaiantis
veidrodis ar tramplinas, kuris bt j atveds prie sa
vj ties. Taigi kas ta moteris, kuri jis ved? Kas ji,
toji absoliuto iekotoja, kuri itisus septynerius metus
nepaliov jo saugojusi nuo savo pragarmi, nuo savo
prietaravim kartins ir tikrj trokim? Nuo iol
Rivjer apniko is glitus klausimas, kuriame pynsi ir
santuokinis smyis, ir sukrtimai. Jam teko septyneri
metai apgauls, kad pagaliau jie pasilyt jam pa
simatym su tuo, kas jie dabar yra i tikrj. Tdien
Aleksandras pradjo tikrj gyvenim.

Raudonasis anos ssiuvinis guljo beveik po aki

mis, padtas ant naktinio stalelio, tarsi ji bt no
rjusi, kad Aleksandras pagaliau j perskaityt ir i
vaduot j nuo jos paios paslapi. Tokia netikta
mintis ov galv, kai jis kit dien pam ssiuvi
n. Pavadinimas ant virelio aliarmavo, trimitavo,
kad iuose puslapiuose bus kalbama apie j vili,
kadaise toki avi, autopsij, kad tai bus j visiko
pralaimjimo kronika: Vienos meils autobiografija.
Jis pakilnojo ssiuvin, valandl padvejojo, ar verta
veltis toki lektr, skverbtis paslaptis tosios, kuri
jis man pasts jau septynerius metus. Aleksandras
laik rankose ties apie savo mon, vis ties, kuri
tegali tyliai prisipainti popieriui, kuri eidia pado
rum, neivengiamai kenkia savimeilei ir tyiojasi i
dorovingumo. Visa, kas nepakeniama, slypjo ia, jis
tai nujaut: storievikas anos vilgsnis, mestas jam,
stokojaniam storos odos, kuri kiek suvelnint sm
gi iaurum ir apsaugot nuo mirtin aizd.
Jis atvert raudonj ssiuvin ir, mirtinai iblyks,
m skaityti pirmj to dienoraio dal taip, kaip
30

kadaise Didiojo karo metu kareiviai turmuodavo

apkas pylimus Flandrijos lygumoje. Jis perskait ke
lis puslapius ir nustebo dar ess gyvas, tik kiek nu
kamuotas, bet neparbloktas. ana ia nereik jam
jokio prieikumo, tik ra svajojusi apie stipresn
svaigal, apie gyvenim, turint atresni kamp; ji
sielojosi, kad nepavyko nugriebti kiek daugiau tobu
los laims, band bti sarkastika, kandius nedaugiaodius priekaitus skyr paiai sau.
Bet antra dalis j priblok. Pirmieji ugauls pus
lapiai Rivjerui par eidim kru. ana ia pasa
kojo, kokia nepripainta jautsi, kokia atstumta buvo
jos dvasia, ir tai truko itisus septynerius j lto fias
ko metus, pridengtus tariamos laims kauke. T lai
m, vieiani apgaule, ji aprainjo nuosekliai, ypa
smulkiai apsistodama ties vienu, jos akimis, trapiu at
sitikimu, kuris jam, beje, buvo spjs igaruoti i gal
vos, - viena t klaid, kurios eidia moters ird, ir
palieka joje neidildomo kartlio nuosdas.
ana prisimin, kaip j vestuvin nakt Numjoje,
kai ji buvo jam atsidavusi su usimirimu, tarsi auko
dama negrinam auk, visikai pasinerdama gei
duli pasaul, kur, beje, sivaizdavo kur kas vairesn,
kupin visiko pasitikjimo vienas kitu, pirm valan
d nakties suskambo adintuvas. Tas skambutis neb
t jos taip sukrts, jei adintuvo nebt usuks pats
Aleksandras, kad padaryt gal j erotikos ventei.
- Man reikia pamiegoti... - tepasak. - Penkt va
land ivaiuoju Lifu, o atunt turiu pamok.
31

- inoma...
- Tu nesieidei?
- Ne... - ilemeno, apdujusi nuo sukrtimo.
Aleksandras tutuojau nusmego mieg, staiga
nugramzdindamas an visik vienatv, ji jautsi
priblokta, kad jis primet jai savo gyvenimo ritm,
nepaisydamas jos jausm tempo; be joki ceremoni
j spjov tai, kad ji mgo neskubriai slenkanias il
gas glamoni valandas, nesivaizdavo laiko varomos
meils. ana pasijuto paniekinta, be to, dar ir bejg,
irdusi, kad taip menkai suprasta, taip menkai verti
nama. Ir toliau skaitant tapo aiku, kad Rivjeras nepa
liaudamas eid intymj jos esybs ritm, nenuvok
damas to pulsavimo, kuris reguliavo jos geismus. Vis
aplenkdamas an ar vluodamas, Aleksandras nie
kada nestengdavo sijausti jos jaudrumo ups vin
gius, kurie buvo tokie svetimi jo gyvybikai svarbiam
ir paprastam poreikiui.
Toliau ana su nirtuliu, nujauiamu net i dre
banios raysenos, idst kito kartaus prisiminimo
smulkmenas. Po vieno persileidimo Aleksandras j
privert darytis valym, banal ir btin gimdos pa
tikrinim. Nereikjo jokios skubos, bet btent jis usi
spyr, kad tai bt padaryta laisvu jo laiku. Skubda
mas atsikratyti savo lidesio, Aleksandras nelauk, iki
ana pageds nestengusi pratsti gimins. is iaurus
epizodas atskleid visk; i nemalonumo, kur likimas
neretai primeta mogui, jis padar tragedij, kompli
kuodamas padt tuo, kad neig anos emocingum,

neleido jai blogai jaustis tiek, kiek jai reikjo. Jis vi

sada mgino tramdyti jausm proverius, j ved i
proto j trukm: jai - per maa, jam - begalin. Su
nerims, kad atsidr per arti bdos, kuri galt per
nelyg skausmingai atsiliepti ir jo paties bdai, - nors
to jis nepripaino, - Aleksandras, linkdamas manyti,
kad ji praris j, stodavo piestu ir priverstinai nustaty
davo viskam tok ritm, kuris jo nedusint. Jis buvo
sigudrins vis laik dominuoti tame labai menkai k
bendra turiniame j gyvenime, nuo pat pirmosios j
povestuvins nakties su tuo adintuvu, tarytum bt
baiminsis duoti visik laisv anos, na, ir apskritai
vis moter, geiduliams ir leistis valdomam nekon
troliuojamai jgai. ia ir slypjo jo apverktina, kitaip
sakant, pagailos verta arogancija, tnojusi tokioje jo
baimje, kuri j pavert teniso aidju, negaliniu da
lyvauti rungtynse poroje; silpnavalis Aleksandras
buvo labiau links aisti vienas.
Ir vl akla, eidianti jos nepagarba sipliesk pa
sakojime apie t nelemt skubot jo intervencij jos
kn. Bet ji pasiek tok lyg, kai darosi nemanoma
k nors atitaisyti, anai atvirai isipasakojant savo
nusivylim dl to, kad j seksualiniai santykiai tokie
nesinchroniki, kad Aleksandras, girdi, n nepajuts,
jog ankstesnis pomgis ltiems judesiams, pamau ar
tinantiems aukiausi palaim, j i dalies apleids.
Jau kelet met prabuds noras, kad ji bt paimta
iurkiai ir drsiai, su ritmo pertrkiais per j nu
geibusio erotizmo seans, ji net pajutusi geidul, kad
33

vyras, kur ji myli, j iprievartaut ir nusivest toli

nuo jos prast orientyr, ir tik jis vienintelis paly
dt j iki paios gundani bauguli gelms. ana
irdo, kad jis nespjo, jog ji dabar nort bti jo kale
ir kad bt kartais tokia laikoma j velni, neskubri vakar prietmyje; tas brutalus geismas, sumis
su nuogsiu, nebuvo toks aikus, kad bt galjusi j
nusakyti nesidrovdama, nes is vyrikis - jos tikras
vyras - dar buvo ir jos vaik tvas, btyb, per pusry
ius tepanti sviestu sumutinius visai eimai, figruo
janti ir jos vieajame gyvenime, einanti su sikibusia
parank mona, kuriai svetimi neaboti instink
tai, - tokia ji stengsi dtis visuomenje. Taigi ana
nebuvo tikra geidaujanti, kad tas pats vyras pamatyt
j toki, kuri galt pridurti prie j nusistovjusios
kasdienos vaizdo, ir t, kuri usimirusi ir apsvaigusi
nuo paskutini orgazmo tvinksni, lstanti i malo
numo, iek tiek apmaudauja, kad dar galutinai neatsi
krat savo drovumo. Taiau btent su juo, apsaugota
senos jdviej meils, ji bt norjusi patenkinti savo
pomgius, jai, kaip ir kiekvienai gyvai btybei, prabusdavo gyvuliki instinktai, atgaivinantys ird. ana
bt buvusi laiminga, jeigu jis bt turjs pakanka
mai vyrikumo, kad tai suprast, ir gantinai dentel
menikumo, kad kitdien jai neprimint, kokia kek
ji buvusi tomis prakaitu permirkusiomis valandomis.
Bet Rivjeras, savo senj vaidmen vergas, nieko ne
suprato, nepastebjo tos metamorfozs, atsiradusios
dl naujo jos potraukio meils aidimams ir geism
34

tenkinimui - iki tol nepatirtiems, drasliskesniems.

ana dl to krimtosi. Tai, ko ji taip ilgai i jo tikjosi,
nei ji, nei jis gerai ir neinojo; nnai ji troko btent
tos absoliuiai nepatirtos fizins meils, taip siekdama
paadinti moter, kuri nujaut savyje esant. I tam
tikro seksualinio laisvumo, drauge ir improvizuoto,
ana tikjosi lemiamos kolizijos savo nesismonin
tame gyvenime, nes j pasismaginim metu jau seniai
ji nebeatsiskleisdavo. Beje, ji ir niro ant Aleksandro,
kad jam stigo to tikro vyrikumo, kurio niekada nera
si pernelyg alio vyro gestuose. Ji jaut, kad jis nepa
jgus atlaikyti neprast erotini iniciatyv oko, ini
ciatyv, kurios jai suteikt nepaprast galimyb dau
giau neaboti nei savo aistr, nei geiduli, absoliuiai
atpalaiduoti savo instinktus. O tam reikjo beproti
kai vyriko vyro, o ne kokio glebaus nupieplio, kuris
iurpt vien nuo minties pasimgauti tokia laisve.
Kuo toliau Rivjeras skait, tuo smarkiau i rsti i
paintis grieb jam u irdies. Oras buvo sunkus nuo
alinanios drgms, sukelianios apatij, kuri buvo
pritvinkusi jos priekait. Ir skaitydamas vien ma
pastraipl, kur ana skundsi, kad jis taip danai
meluodavo nordamas umaskuoti tikrov, Aleksan
dras persim tuo paiu nepakeliamai slogiu lidesiu,
kuris buvo apms jo mon. ia ana atriais o
diais prisipaino, kad kai jis bandydavo taisyti ties,
j nuspalvindamas rykesnmis spalvomis, ji taip pat
pasijusdavo priklausanti tai pustoniais nuspalvintai
blankiai tikrovei, kuri jis laik taisytina; ir j kaskart
35

apnikdavo berib, skaudi neviltis. Tada jai dingodavosi, kad jau niekada nepavyks jo ukrsti tuo natraliu
jausmingumu, kur teik pats gyvenimas ir jo paties
tiesos sampratos niuansai, kad visada turs taikytis
prie Aleksandro iliuzij ir tenkintis netikrais buvimo
dviese trupiniais. Ji nesuprato, kodl jam niekada ne
atjo galv, kad tokia moteris kaip ji ir tekvpavo tik
tam, kad dalytsi, jei manoma, su tuo, kur ji stengsi
mylti, ir kad ta auka buvo visas jos gyvenimas.
is atsivrimas Aleksandrui padar stipriausi
spd. Taip rykiai atsiskleid kvailumas, kylantis
grynai i jo usispyrlikumo; ir netiktai sugraudino
graus anos poreikis egzistuoti btent j sudaran
iais ryiais, traukti vis savo jausmingumo galyb,
o ne skurdius dmesio druzgus, traukti tai, kas
jai buvo paaukimas, bendrysts religija. Ir pirm
kart, kai ji taip apsinuogino, uuot kandiai paiepu
si ir priekaitavusi, jis pajuto iki aus pamils savo
monos kilnum, monos, taip graiai atsigrusios
aminybs al, slypini menkniekiuose, i kuri su
sideda kasdiena. ana buvo sukurta i pasitikjimo
gyvenimu.
Sujaudintas ir susikrimts dl toki savo monos
suvokini analizs, Aleksandras suprato ess labai
saugus, taip netiktai ivyds, kad regimyb jau liko
praeityje, suinojs, kaip ana kentjo, bdama u
gniauta per vis j vedybin gyvenim, ir kad kania
dar nesibaig. J meils ukulisiai aibikai iniro
dienos vies, tapo atramos taku, pagaliau patikima
36

tikrove, ir, keista, tai j paskatino susipainti su iuo

lugimo teismins medicinos protokolu. Bet didysis
poskis, kurio nemanoma numatyti, Aleksandro gy
venime vyko tik tada, kai jis baig skaityti kit skyrel,
nedidel epizod apie rag taisym.
ana ia pasakojo, kaip jai buvo lyktu sulauius
itikimyb ir kaip ji nusivyl, kad jis nekovojo, nesi
steng jos sulaikyti. Dl to ji nei triumfavo, nei buvo
susierzinusi, o jautsi sutriukinta. Kad nekeldamas
jokio triukmo leido jai sivelti t ry, kad nesu
trukd atsidurti kito rankose, jos irdyje kilo piktumo
banga, pagieingiausi nuosprendiai jo adresu; nes
ana nebuvo i t moter, kurios atsiduoda vyrui be
kovos, be irdies skausmo, kuris veria niekais anks
tesn nuomon apie save. Dabar ji altakraujikai ne
kent Aleksandro u tai, kad lugo jos svajon patirti
spinduliuojani meil, sutvirtint teistais paadais,
poetik ir patenkint, ir myldama - su jai bdingu
uolumu - ji bt ieikvojusi visas pilnatvs trokulio
skatinamas reikmes. Ji nekent jo u tai, kad skinda
ma ugint vaisi su meiluiu, buvo slegiama nepa
togaus kalts jausmo, dangstsi viena po kitos prastai
kurpiamomis melagystmis, oji, ana, juk beprotikai
mgo ties, kaip mgo sauls kart spinduliuojanios
laims jausm ir orumo prieskon. ana nekent jo, to
nelaimlio Aleksandro, ir dl to, kad geism ir aistr
labirint bt mieliau leidusis su savo teistu vyru,
kelianiu pasitikjim, su tuo vyro knu, kuris buvo
ipls jos dirvonus, ir bt buv smagiau drauge
37

galvotrkiais lkti knikosios palaimos pragar

m, leistis meils aidimus, tokius nepanaius j
prastas, seniokikas procedras. Pasirodyti patele su
nepastamu, ne, tai ities bt j var, o ia dar ir
baim, gerokai sumaitojanti graiausias usimirimo
minutes.
Ir tada btinai visa tai baigdavosi jos neapykanta.
i gerok neapykantos doz ana eilut po eiluts
savo dienoratyje buvo smulkiai padalijusi. Taiau
Aleksandras dabar suprato, kas i lto kaitino jai tul
, ir nelauktai pats nustat, kad jis beprotikai myli
t, kuri tame ploname ssiuvinyje iliejo didiul savo
kartl. Taip, kuo toliau jis skait, tuo labiau myljo
ios moters trapum, kurio nesteng pamatyti per
septynet met, piln susisluoksniavusi neskmi,
kad, apglbta vienatvs ir net jam nesuprantant ko
dl, ji tylutliai m susigyventi su noru numirti. Ta
apnuoginta teisyb, i pradi j kankinusi, dabar
sujaudino j, atalus ir apgaut vyr. Rivjeras paju
to diaugsming ir iki iol nepatirt trokim mylti
toki an, kurios reals lkesiai atitikt ir jo paties,
t tikrj an, su kuria jis puikiai sivaizdavo save
mylintis be joki padorumo vart, su tokiu begaliniu
velnumu ir gana iurkia jga, kad j sueitis paga
liau tapt proveriu didingj palaim. Uuot jauts
irdgl dl rag statymo, - net jei neivengiamai j
bent kiek tai ir erzino, - Aleksandras staiga visai ap
svaigo nuo vl upldusios meils, nors ir inojo, kad
ji beviltika, - anos panieka kunkuliuote kunkulia
38

vo. Toks staigus buvusi kart jausm atgijimas jam

pakirto jgas, priblok padties kvailumas. O nema
loni tikrov tokia: per vlu, per vlu sivaizduoti an
dar mylini, ji ir toliau bt puoseljusi tuos bjaurius
jausmus, kuriuos jis sukurst jos irdyje, o jukjai buvo
skirta pripildyti savo dienas aukiausios esms ir vi
sikai atsiduoti sparnuotos meils tobulybei.
Tada, versdamas puslap po puslapio, Aleksandras
iekojo, u ko ukibti, kad ir pats galt neksti, ie
kojo nepataisom jos yd, kurios suteikt galimyb
nemeilei, bet kuo smulkiausias j nesusipratim ap
raymas, tragikas paveikslas tik didino jo uuojaut
ir velnumo plsm, kuris prie jo vali ne j prie
jos. Bet kokia iniciatyva, kurios jis imdavosi santuoki
niame j gyvenime, bdavo anos suniekinama, - to
kie svetimi jai buvo jo ketinimai; toks aminas, pri
blokiantis nuomoni skirtumas j galutinai stm
nevilt. Tarkime, jis pakidavo jai dal savo atlyginimo,
nordamas prisidti prie prast j eimos ilaid. Ir
ji akimirksniu pasijusdavo paeminta, ugauta, pama
iusi save padtyje, panaioje savo motinos, kadaise
tokios nuolankios, pasirengusios liauioti prie vyr
ir jo ukazus; tai elgesys, kuriuo ana, maa mergy
t, lyktjosi iki vmimo. Ir po dvideimties met j
vis vargino tas savotikas psichinis nieulys ir stm
tok neramum, kad ji visada stengdavosi savo la
bui neileisti n menkiausio santimo i t kas mnes
Aleksandro duodam pinig. anos supratimu, tik j
abiej vaikai turjo teis naudotis tais pinigais, kurie,
39

kaip man, j emino. OAleksandras kas mnes visus

septynerius metus su tam tikru malonumu teikdavo
jai ek, iki ios dienos n nenujausdamas nuo vai
kysts j kamuojanio nerimo, kur sukeldavo ta jo
dovana. Uuot buvusi dkinga, - jis tai bt verti
ns, - ana imdavo tuos pinigus kaskart vos tramdy
dama piktum, nedrsdama jam to pasakyti ar bent
leisdama jam tai pajusti, - ir i nebylyst dar labiau
didino neapykant, nes ana jau ne vienerius metus
buvo sikalusi sau galv, kad prabanga, kuri jis jai
sil, silpnina jos gebjim kurti savj gyvenim, kad
t pinig opijus abojo jos polkius ir trokimus.
Tas skaudus prisipainimas, skubiai pakraigliotas, itai liudijo spaustas popieri raiklis, - Aleksandr
pritrenk, kaip ir pastraipa, kurioje ana stebisi, kad
jis nesuprats josios kalbos, jos poelgi, kuriais ji ro
dydavo jam atsidavim, to netiesioginio bdo, kuris,
kaip ji ventai tikjo, vertesnis, negu klimpti gausybje
odi, taip greit sudylani. Skaudinantis Aleksan
dro aklumas, anos akimis, buvo akivaizdus i vieno
epizodo apraymo. Prie trejet met ji padovanojo
jam drobines kelnes, rpestingai, su meile irinktas
vienoje Sidnjaus krautuvlje; itisas penkias die
nas jis buvo apie jas pamirs ir net nepasimatavo; o
ana - tuo ji buvo sitikinusi - bt tutuojau jas ap
simovusi. Aleksandras veltui kone ukimdamas kal
jai galv, kad j myli, burkavo kart jausm tira
das - ana nesteng nusikratyti minties, kad jo elge
sys absoliuiai prieingas jo ambicingiems odiams.
40

Ji buvo sieidusi, kad jis n akimirk nesivaizdavo,

kiek brangaus laiko ji ieikvojo rinkdama tas kelnes,
kiek ilgai plepjo su pardavju apie savo vyr, jo po
mgius, jo neryting siluet, apie vyr, kuris n kiek
nelepino savo kno, ir kad visas jos skirtas laikas ir
dmesys buvo sudtas i drobin drapan! Tada
Aleksandras nesuprato, kodl vien vakar rado tas
kelnes spintos apaioje perpltomis klenmis. ian
dien jau geriau nutuok, kokio siio buvo paskatin
tas is perspjimas; jis paiurpo suvoks, kokia nepa
keliama vienatv kankino t, su kuria man leidis
drauge dienas.
is odis - su - uoru gro ssiuvin, it skyrybos
enklas ymjo tuos jos ipainimus, nes buvo aki
vaizdu, kad Aleksandras visk darydavo dl anos, o
ne su ja. O ji nenorjo nieko, ko jis i pradi nebt
kartai troks, vylsis, kur jis nebt vedamas ar k
su ja patyrs. ia slypjo jos laukimas, atkaklios jos
reikms, kurios paliaudavo tvilkioti tik retomis su
artjim su juo akimirkomis. ito stokodama, ir kuo
toliau, tuo labiau, nes Aleksandras buvo nusiengs
j meils sintaksei, nepaisydamas jai bdingos tiesos,
pilnatvs trokulio, ir ji, regis, atsidr aklinoje tam
soje, kurios nepajg nuviesti net karta meil savo
vaikams. Ji ne itin mokjo tenkintis dalinmis prie
monmis, kurias pakenia btybs, linkusios kom
promisus, ir kabintis netobul likim. Nemokjo
mgautis tokiu gyvenimu, kuris visas nebt amina
meil. Be ito gryno oro, vienintelio, kuris j tenkin
41

t, ji nesivaizdavo, kad galt pakelti kasdienybs

laikinumo nat. Beribikumas buvo vienintelis jai
priimtinas, neginytinas matas, labai natralus jos
horizontas. Ir tada ji m mstyti, ne, spontanikai
jausti, kad nebeliko nieko kita, tik mirti i sielvarto,
i per kratus tryktanios nevilties. Juk jos meil,
kuri sudjo vis savo tyrumo kapital, bankrutavo. Ji
i to dar savo ivad, toki ikilni ir toki vaikik,
sunkiai suvokiam, kaip ir visa, kas sudaro gyvenimo,
vadinamo realybe, audin. Nepripainta vyro, kuriam
priklaus, nebenordama nei gudrauti, nei emintis,
kad isikovot betiksl dmes, ji nebemat btinybs
toliau gyventi. Pasmerkta dairytis kit, ji dl to jaut
si iniekinta, netekusi savo didiausios svajons. Pasi
kliaudama jo gebjimais vienam rpintis j mayliais,
nusprend inykti i tokios graudingos j vedybinio
gyvenimo fikcijos, santuoka jau nebe jai, ia ji prara
do savigarb. tai apie k be jokios patetikos pasakojo
ssiuvinis, ir Aleksandras labai susijaudino; j sutrikd
ios moters harmoningumas, jis pasibjaurjo savimi,
kad nra toks ikilnus kaip ji.
ana n neman grti prie savo neapykantos ar
gaivinti j aistros. Aleksandras j prarado galutinai.
Ir nebebuvo laiko visk pradti i naujo. Suvoks,
jog padtis nepataisoma, Aleksandras niro dl savo
bejgikumo an ivaduoti nuo jos paios. Nesuge
bdamas igydyti j nuo grauiani frustracij, jis
pasidav juodiausiam apmaudui; kadangi jo meil
nedav nieko, kas skleist laim, praturtint monos
42

gyvenim, suteikt jai vidins laisvs, Aleksandras su

prato ess nevertas jos meils. Nugaltas savo kvai
lumo, persmelktas minties, kad jdviej gyvenimas
lunga, inertikai slysta it smlis pro pirtus, jis ryosi
skubiausiai apsaugoti an: igelbti jai gyvyb, pri
versdamas j gyventi bent jau dl vaik. Keistas sipa
reigojimas, padiktuotas paios nesavanaudikiausios
meils! T pai 1977 met balandio 14 dien Rivjeras pasim kelet daikt, sdo pirm pasitaikius
lktuv Australij ir dingo. Raudonasis ssiuvinis
guljo atverstas ant j lovos, gerai matomoje vietoje,
toks trkinjantis ir pompastikas, todl kiek juokin
gas prisipainimas; tai buvo vienintel inia, kuri jis
paliko. ana daugiau niekada nemat Aleksandro.

II

mons, kurie msto altakraujikai,

protingai ir logikai, nepatiria psicho
logini sunkum. J neivengia tie,
kurie yra neprotingi, nelogiki. Taigi,
jei norite jiems padti, turite juos ma
tyti j terpje, nelogikumo terpje.
MILTON H. ERICKSON

Pasmerkta gyventi, ana imet i galvos mint apie

saviudyb, apmst savo nemalonumus, kurie nuo
iol vieniai motinai atrod pernelyg pretenzingi.
Btinyb pavert j pradini klasi mokytoja ir ji,
pavaduodama Aleksandr, kasryt uoliai jo t la.
i laikina ieitis tapo jos likimu, kone oficialiu ir dl
pried gana pelningu pragyvenimo altiniu. Susitai
kiusi su mintimi, kad ji tra maina vaikams auklti,
ana persim mokytoj ikai proiais, kurie jai teik
stiprybs, pasinr automatin gyvenimo bd, ku
ris j ivadavo nuo bties, ir paius netikiausius
kasdienius gyvybinius rpesius, be kuri neapsieisi.
Toks menamas gyvenimas, nes an jis vos ukabin
davo, ir slinko Naujuosiuose Hebriduose viliantis, gal
kartais Aleksandrui aus galv ugaida vl perneti
kail savo viet prie stalo.
Slenkant mnesiams, ana kartkartmis blakyda
vosi, apimta velnaus lidesio, ilgam atsisak minties
apie meil ir svaiginosi irdgla. Paskui, taip ir ne
stengdama nusikratyti prisiminim apie Aleksan
dr, pasijuto esanti kitokia, gyvesn, toli grau nebe
47

taip laukianti vyro, tapo moterimi, maiau suvary

ta savikliovos, kuri ji taip ir jaut uverdant viduje.
Ir neretai, brktant tropik rytui, ji patirdavo sta
bios vienatvs valand, tarsi tai bt jos sutuoktuvs
su paia savimi. Tuo metu, kai spalv ir jausm dar
nebdavo prarijs kartis, j apimdavo tikras vidinis
diaugsmas, nuskaidrinantis sielvart, i kurio, rods,
jau niekada nebeisivaduos. Vl pabudo noras patik
ti paiai sau, ir tai buvo pradia noro patikti kitam.
Ji net m mgautis prasipltusiu jaunos moters, ne
turinios vyro, pasauliu. Ir tai ana su savo vaikais
Maksu ir Berenise isikraust i buto ir savo naujus
trokimus kurdino trapiame mediniame namelyje,
pastatytame ant vienos Okeanijos pievos ir juosiama
me verandos, prieais iluma alsuojant vandenyn.
Po plaiu surdijusios skardos stogu ji vl m gai
vinti savo gyvenim. Taiau jai be perstojo gadino
nuotaik netiktinai sunkus Makso ir Bereniss elge
sys, mat jie buvo nutar atsimokti moni giminei,
o labiausiai - motinai, tulingais priegyniavimais u
tai, kad tvas pasprukdamas juos taip paniekino. Tapo
didiaisiais maitininkais, ypa Maksas, kuris stengsi
bent kiek atkapstyti savyje laus ir drauge poetiko
tvo charakterio.
Ir tai 1979 met balandio 14-j vyrikis, kuris
galt bti ir Rivjeras, ilipo i lktuvo Port Viloje.
Keleivio profilis buvo labai panaus anos vyro;
bet tasai profilis nebuvo sirms dvigub smakr,
kuris sunkino Aleksandro veid, prie por met tok
48

sunykus. Ir vilgsnis buvo nervingesnis, skvarbes

nis, nemenamas ir drauge lidnas. Suliesjs siluetas
dvelk vyrika tvirtybe, instinktyviai nuspjama i ne
sudrumsiamai ramios galvos laikysenos, tiesaus sto
to; sakytum, ant kaitusio oro uosto lktuv nusileidi
mo tako pamatei ilipus tikr valdios ul. Nenugin
ijamas jo grois, apie kur jis pats, regis, nenutuok
arba jo nepais, - moterims primin, kad jos niekada
neatsikratys potraukio vyrikumui - lanksiam,
liam. Kok geism moteriai skatina vyras, kuris jau
buvo suklups ir dabar nugaljs savo lides! I vyro
fizionomijos, domesns negu Aleksandro, - io vei
das, buvs jaunuolikos iraikos, pernelyg glotnus,
llikas, - galjai nuspti j nujus nelyg, skandalin
g keli, kuriuo ved siekis painti begalyb. Atokus
ito vyro veidas buvo paglemtas vidinio gyvenimo,
kuris jam buvo toks pat svarbus kaip laivui kilis; jis pa
rodydavo susidomjim aplinka tik kok akimirksn, ir
tada minties bangel nuslysdavo jo bruoais. ]o ram,
altakraujik veid trumpam ikreipdavo skausmas,
ir i to buvo galima nuspti, kad jis nra visai nepaei
diamas. Muitinje atvyklis kukliai stovjo eils gale,
kiek varydamasis sukelto akivaizdaus susidomjimo
santria ir patrauklia jo persona; paskui padav pas,
liudijant, kad jo pavard tikrai Rivjeras. Tik vardas Oktavas - gerokai nustebino policijos pareign, kai
jis jau man nustats asmens tapatyb.
- Prie pusantr met paskelbta paieka... - vap
jo jis, - kito... Aleksandro Rivjero.
4.

49

- Mano brolio? - tar suglums vyras su vos pa

stebimu naujazelandietiku akcentu. - A jo taip pat
iekau.
Muitininkas lipniu vilgsniu, tarsi klimato sultin
tais judesiais pakviet j grieto, savimi bei tarnyba
patenkinto ir dl to didiai pasiptusio brit inspek
toriaus kontor. Tais laikais Naujj Hebrid prancz-brit administracija vald t dvigalv kolonij,
kurioje virpuliavo dvigubas, be galo eidus naciona
lizmas. Kai Rivjerui buvo praneta, kad jo brolis dvy
nys prie dvejus metus paspruko, jis susierzino. Jam
liep ia pat nusifotografuoti, nes nuotraukos reikjo
anketai. Pareignas nustat, kad Oktavo ausys kiek
labiau atlpusios negu Aleksandro; jis neinojo, kad
is prie atuonerius metus t menk defekt itai
s, patikjs savo ausis Melburno chirurgo skalpe
liui. Trumpai tariant, Oktavas netrukus isirov i
io pokalbio, vir kurio tvyrojo policijos tarumas.
I muitins ijo jau apsirpins naujuoju broliens
adresu.
Atidariusi duris ana ivydo elegantik Aleksan
dr, kuris jos neatpaino.
- Ponia Rivjer, manyiau? - ryosi Oktavas, ne
drsiai ypsodamas, ir ta jo ypsena nuvr jaunj
moter.
Madaug tokio ypsnio ana veltui vylsi sulaukti
i Aleksandro nuo pat j santuokinio gyvenimo pra
dios: vyriko, svaiginanio savo gilumu, iek tiek
drovaus, be joki pigi pastang patikti. Bet labiau50

iai is mogus nuo jos vyro skyrsi vogia suiaup

tomis lpomis. Atviras jo vilgsnis, gyvos akys bylojo
apie stipri, energing prigimt, nepaprast tyrum,
kart nor bti tikram. ana stovjo suakmenjusi,
apstulbinta io nepasiekiamo vyro, apdovanoto nepa
prastomis valios igalmis, io visai kito Aleksandro,
kuris negaljo bti niekas kitas - tik Aleksandras. Ve
rand - ir gyvas btybes, ir daiktus - sukaust stin
gulys. Tik ventiliatorius atkakliai drumst tyl, staiga
tarp j stojusi, toki tirt, sunkiai pramuam. Ke
let akimirk ore tvyrojo erotikumas, kuriuo buvo
persigrs j suglumimas; paskui ana kiek atitoko ir
tutuojau paleido ironijos strl:
- Tai buvai ijs cigarei?
- Js jo mona?
- Tu tyiojiesi i mans?
- A esu Oktavas. Ar galiau ueiti?
Naujazelandietikas akcentas, vos ubertas ant i
keli odi, j visai suglumino. Bet po akimirkos
ana prapliupo kvailu juoku, tai buvo linjani
gars kaskada, sakytum, i jos si isiver ilgus
dvejus metus tvenksis pyktis. Oktavas stovjo ne
krusteldamas, labai dmiai klaussi, pairti ra
miai reagavo jaunosios moters nerving dvejon. Ir
tas perdtai garsus, nenatralus juokas, kuris n kiek
nesutrikd panekovo ramybs, anai pasirod ne
tinkamas. Ji nutilo, paband atremti alt lankytojo
vilgsn ir galop paklaus:
- Js Oktavas? Tikrai?
51

- Oktavas Rivjeras, - atsak is, duodamas jai

rank.
Jis eng ingsn prie jos ir kaip tik tuo metu, kai ji
ruosi paliesti jo dein rank, mai sugniau pla
tak. Apstulbusi ana akimirk prarado pusiausvyr
ir kelet sekundi buvo pamirusi nor tyiotis ar
dvejoti. Pasinaudojs pauze, kuri i anksto buvo nu
mats, rads sprag prieikame moters nusistatyme,
Oktavas atgniau pirtus. ana prim tas jo rieku
ias gyvai jausdama, kad paspausti jam rank reikia
susidurti sujo reiklumu! Aleksandras, taip links nusi
leisti moterims, drgnai iltai Okeanijai ir sau paiam,
niekada nebdavo toks altakraujikai atokus kaip
is vyras, kuris, galima buvo numanyti, be atvangos
stengsi gelbtis nuo vidutinybs. Nuo Aleksandro jis
skyrsi energija ir valdingumu - tai ji pajuto i rankos
paspaudimo, nuo pradios iki galo tvirto.
Vis dar sutrikusi, ana pakviet j eiti. Vaikai aid
toli papldimy, sauls paertose dulkelse buvo ma
tyti tik j iaudins skrybls. Lauke tvyrojo letargin
utra, savo abangus klampinusi visk aplinkui. Ly
gus it stiklas vandenynas, be menkiausio ribulio kiek
akys umato, buvo idrieks savo sustingus kn
plaiuosius tolius, paenklintus vulkaninmis sale
lmis. iuo metu vanduo panjo skyst liepsn,
lygiai plevenani iki pat Papets. Aukti raudonme
diai, vos pastebimai virpinami pasato, skyr juos nuo
vertikaliai plstanios viesos, suryjanios bet kok
el, prasimuanios namus pro kinikas rusvo po
52

pieriaus uuolaidas, panaias sudivusius medio

lapus, pakibusius ant tanki gyvatvori. Oktavas ty
lomis stebjo gamt, nepastani rudens ir niekad
nepailstani, t begalin neugesinam vandenyno
gaisr; bet jo tyljimas nebuvo panaus Aleksandro,
nuolatos pasislpusio u nebylumo skliausteli, kurie
kadaise iki kraujo draskydavo anai ird. O i tyla
buvo palaiminga, jos apgaubtam gera bti, ji atkak
liai siek jiems abiem padaryti vietos, itsti valandl
tyia jiems, valandl, kuri idildo nesusipratimus, ir
anai, dar neatitokusiai i nuostabos, atrod taip ma
lonu t tyl kvpti drauge. Tada ji aikiai suprato, kad
Oktavas susikr savo viduje vakuum, kuris nra
tuias, toki susikaupimo erdv, kurioje sustiprja
padriki, dar migloti pojiai.
Oktavas pagaliau atsigr. Glamonjantis jo vilgs
nis, greitas lyg autuvo vis, - nes jis vis laik veng
pavelgti jai akis, - nustebino an, pajutusi neti
kt io vyro velnum, nes iaip jo charakteriui b
dingas buvo primityviausias vyrikumas, tobulai sle
piamas po plonyiu isiaukljimo luobu. Valing aki
vyzdiuose jau rezgsi mintys, sumanymai, kuriuos jis
ruosi netrukus paversti strateginiais. Bet susitvar
d, didiulis knas, trumpam pamirtas, susikaup,
gavo ori laikysen. Vl, regis, norjo kak pasakyti,
bet taip ir neprabilo. Tarsi jo gerkl bt ugniauusi
nostalgija, ir ana dabar nieko taip kartai netroko,
kad tik jis imt kalbti.
- Na tai k? - skatino ji.
53

- Lktuve susidriau su juokinga, baisiausiai isi

kvpinusia moteraite, jums bt juokinga, kakas pa
naaus j toki baltaod moterik, kuri niekaip negali
susitaikyti su tikrove, sikalusi galv koki nors idj,
suprantate, k noriu pasakyti? Pretenzinga pamaiva,
piktalieuv menkysta, usimaskavusi rasiste, ities
ribota moterl...
Dl tono, i pradi paaipaus, paskui su paniekos
atspalviu, kur pasirinko sveias, ana n neketino
tapatinti savs su ta keleive; ir staiga po trumpai
trukusios tylos, per kuri ana spjo suprasti, kad
ta pasiptusi, taip blogai apie kitus kalbanti mote
rik knijo visus Hebrid kolonists standartus,
jis pridr;
- Ji buvo sikalusi galv, kad a Aleksandras. Jie
tikriausiai buvo pastami... Regis, ponia Lebran.
- O taip, tai daktaro Lebrano mona.
Uteko keli akimirk, kad i jo gyvenimikos pa
tirties ana nuvokt, jog ia veikiau Oktavas, n ne
pastebjusi jo gudrybs, kurios objektu ji k tik buvo
tapusi. Paskui, staigiai atsisukdamas ir akimoju pakirsdamas jos patikjim iuo pirmuoju apsimetimu,
vyrikis paklaus anos:
- Na, ojei dabar a jums sakyiau, kad esu Aleksan
dras, ar patiktumt?
Imuta i pusiausvyros ana nepratar n odio,
nesumesdama, k atsakyti, pagaliau drsiai, neabejo
dama, kad yra teisi, atsak;
- Ne, js ne Aleksandras.
54

- Bet a galiau juo bti. Juk niekas netrukdo taip

manyti. Jo ia nra, o a esu. Stulbinantis ms pa
naumas, net balsai panas, ar ne? Beje, inau, angl
policija sitikinusi, kad a esu jis.
- O a - ne.
- Tik nesakykite, kad yra dalyk, kuriuos moteris
pajunta, antraip mane nuvilsite... Pasakykite man k
nors, kas bt verta js.
- Js nesate mano vyras.
- Man regis, per lengvai tuo patikjote.
i fraz j priblok, ugniau dvasi. Staiga j nu
smelk neaiki nuojauta, kad is pokalbis taps pirmo
jo j nuotykio - su daugybe paklydim - skirsniu.
O jis padar ivad:
- Js man labiau patiktumte nuolankesn, ne to
kia pasitikinti savimi.
ana stengsi vl pajusti em po kojomis ir atsi
peikti i kvaitulio, kur buvo stms jo elgesys;
paskui ji susigrieb, kad i esms jai nusispjaut, ar
is vyras Oktavas, ar Aleksandras, - taip jai buvo be
galo malonu vl pamatyti savo vyr, Aleksandr, tik
kiek patobulint, ipuoseltu knu, odiu, vyrik
vyr. ana neabejojo tik vienu dalyku: ji jam bt
davusi kambar su lova ir save toje lovoje. Nes i
valandl ji igyveno savo pirmojo ryio su Rivjeru
malon pasikartojim, t tobulesn sutarim, kurio
tikrovje niekada nepatirsi. Ir tai vienintelis da
lykas, kuris jai rpjo, vienintelis, toks svarbus jos
kariuojaniam knui ir suaudrintai vaizduotei, o
55

kai moteris suvokia, kad varo savo kn, neleidia

atsiduoti svajonms, kurios j laiko neinomybje,
nedaug trksta, kad ji suminktt. Taiau anai u
teko proto nutaisyti ididi min, dtis nuvargusia.
Ji tik pasiteiravo:
- O k man sakyti vaikams?
- Jie abudu js?
- Ir tavo... - igirdo save atsakant. - Ko ia dabar
apsimetinji?
Kai jis netiktai persibrauk ranka plaukus, anai
pasivaideno, kad alia stovi Aleksandras, ir ji suvir
pjo velgdama itsusius veido bruous, tas mogus
pasirod ess josios vyras. J apm nepagrstas tikru
mas, nustelbs pirmj spd, tarsi netiktai i rankos
judesio bt supratusi, kad vl surado j, Aleksandr,
iek tiek patobuljus, bet vis dlto t pat.
Pagauta nevalingo polkio, jos ranka vogiomis
iekojo jo rankos, kad lyta patvirtint tai, k jai ku
djo intuicija. Bet Oktavas per ingsn atsitrauk, jo
altumas buvo tiksliai apskaiiuotas, jame nebuvo
kvietimo, tokio bdingo jo charakteriui; tada tiesiai,
be joki uuolank paklaus:
- Ar Aleksandras jums sak, kodl a buvau dings
penkiolika met?
- Nelaimingas atsitikimas Banksuose... jr kro
kodilo mediokl, ar ne?
- Krokodilas buvo iustina. Jis mus ir suiaumo
jo... abudu, kai baigm cole normale. Paskui tas
krokodilas mus iskyr. Grau ia pasimatyti su
56

savo broliu ir jam atleisti. Po penkiolikos met gal

ir kiek vloka... Aleksandras jums yra pasakojs apie
iustin?
- Ne, - atsak ana.
- Ji turi bti jam mirusi...
- Kaip ir jums... Jis tikino, kad js nebegyvas.
- A-a-a... o jis, jis... dar gyvas?
- Prie mnes gavau atviruk i Malaizijos. Jis
ra...
ana nutilo, vilgsniu pervr Rivjer, kuris djosi
prisikls i numirusij Oktavas; paskui, pritrukda
ma kvapo, r:
- Liaukis, Aleksandrai... K ia vaidini?
- Ir k jis tame atviruke ra? - ramiai ts pokalb,
tarsi negirdjs anos klausimo.
- Ten parayta, kad tu bsi ia... po mnesio. Ir
stovsi prieais mane.
Sulig iais odiais ana surizikavo ir pridjo pirt
Oktavui prie lp. Vyro ranka, kur kas greitesn, u
tvr keli tam gestui, kuriame buvo tiek velnumo, ir
grietai pridr:
- Daugiau niekada jokia moteris neatskirs mans
nuo Aleksandro.
- Kodl js itai man sakote?
- A liksiu Naujuosiuose Hebriduose, kol jis gr. At
virukas raytas prie mnes, jis neturt ilgiau ugai
ti... Bet jei kada nors a perengiau i nam slenkst,
ne anksiau, taip, tik tada, kai jau biau paliks iuos
namus, gali bti, kad js mane simylsite. Tai tikimy
57

b, ir ji anaiptol nra tikra, nors a j panaus kaip du

vandens laai, o jums jis kadaise patiko. Jei taip atsitik
t, galimas daiktas, tai nuo mans nuslpsite...
- is mogus i kuklumo nemirs... - r ji ei
diamu tonu.
- Js esate supykusi, ir man maga inoti, ar js
pyktis skirtas tikrai man, ar tik padeda jums nuslo
pinti savo jausmus.
- A jums nieko nejauiu, aiku?
- Js j myljote?
- A j niekinau.
- Tada a nuo js laikysiuos per atstum.
- Kodl? - nesuprato ana.
- Galbt vliau paaikinsiu, kodl...
- Kodl?
- Atsakydamas nenoriau prisidti prie js ais
tros gimimo... - Ir jis, moduliuodamas bals, pakar
tojo: - Jeigu perengiau ito kambario slenkst.
- Js mane laikote taip lengvai spdi paveikia
ma mergikte?
- Sskite, - liep jai.
- Man labai gerai ir stovti!
- Js norite kalbtis su manimi nepaliaudama ma
tuoti ias grindis, k iuo metu ir darote?
- Taip, jei atsakysite mano klausimus nuoirdiai.
Oktavas nutilo, neskubdamas atsakyti, iki ana
panors igirsti t atsakym; ir tada prabilo taip gr
damas j akimis, kad svetainje visa, kas buvo ne jis,
apsitrauk migla:
58

- Klausimas, ar man ijus i ito kambario js ne

simylsite mans, kyla paprasiausiai todl, kad noriu
jums prietarauti odiais, kuriuos pasakysiu, arba gal
jums bus patogiau ikelti sau klausim vliau, nes,
savaime aiku, jis nekils tada, kai mes kalbams, juk
tai akivaizdu, kol js ingsniuojate ir kol a bsiu ia,
iaip ar taip, dar ne dabar, js su tuo sutiksite...
anos smonje sispaud tik Oktavo akys ir jo bal
sas, tas avesys, kuris vert pamirti savo dvejones dl
io vyro identikumo. Tada ji pajuto, kad jis pirmkart
neisilenk jos vilgsnio, kai j akys susitiko. Atitokusi ana vl paklaus:
- Ar galiu suinoti, kodl jums atrodo taip btina
mane laikyti per atstum, kaip js sakote?
Tada Oktavas m ingsniuoti skersai iilgai vis kal
bdamas, bet ji nepastebjo, kad kojomis jis bt kls
tok pat triukm, kaip ji savo kulniukais; jis ingsnia
vo nenusakomai harmoningu tempu, ingsniavo taip,
kad j judjimas pamau tapo sinchronikas.
- Jei a jums paaikinsiu,- atsak Oktavas, vl
vengdamas jos vilgsnio, - ir tai pagreitins proces,
kuris galbt vyks, js nepyksite ant mans? Nes vi
sikai aiku, kad a niekada neumegsiu santyki su
Aleksandro mona... Niekada. Net jei mes abu, js
ir a, inome, kad tokia tikimyb, kuri visada galinti
isipildyti, dabar yra absurdika.
- I tikrj, ito juk nra uprogramuota!
- Js tikra, kad nebijote mano paaikinim? Net
jeigu jie pakeist js nuomon ir, norite to ar ne, pa
59

dt sismoninti savo jausmus? inoma, jei jie u

gimt man ijus... A noriau, kad js btumte
labai tikra, kad idrsite simylti, net jei a bsiu ne
pasiekiamas...
- Taip.
- Dabar js esate spta, kas atsitiks... galbt... kai
a ieisiu; bet, iaip ar taip, ne anksiau. Js negalite
sakyti, kad jus idaviau.
- Ne, - tar ji, apstulbusi dl tokio pasitikjimo
savimi.
- Gerai, bet prie jums pasakydamas, kodl jauiu
pareig jus laikyti per atstum, ir prie perengdamas
i dur slenkst, noriau atsargumo dlei jums pri
sipainti, ne, veikiau perspti, kad esu nepakeniamas,
paskutinis vyras, kur galima pamilti... ypa tokiai
moteriai kaip js.
- Kodl ypa tokiai moteriai kaip a?
- Ne, veriau nieko nesakysiu, nes nemanau, kad
esate pasirengusi klausytis ar igirsti tai, k noriu
jums patikti...
Vis tebekalbdamas, Oktavas sultino ingsn,
taip priversdamas ir j paklusti ritmui, kur pats ne
juia sultino. Tai darydamas, vis stengsi ivengti
anos aki.
- Klausykite, na, pradkite pagaliau... juk tai juo
kinga.
Po valandls Oktavas tar:
- Jei biau moteris, a stengiausi to ivengti. Ka
dangi esu akimirkos mogus. Vyras, kuris be paliovos
60

ieko bd, kaip save tikinti, kad tai, kuo jis mano
tiks, yra tiesa, vyras, kurio pasakyti odiai jau po sa
vaits ima skaudinti, ypa kai jie pompastiki ir ka
tegoriki, vyras, kuris visada geid ir visada geis vis
moter, taip, vis, kad per jas paint vis gyvenimo
ties ir ger dal pavidal to, kas jis yra, kad neusi
daryt, neusibalzamuot tobulame a...
- Js niekada nebuvote itikimas?
- A dar nesu sutiks moters, galinios atstoti visas
moteris.
- Js manote, kad tokia yra?
- Kad yra tokia moteris? Na, inoma! Bet n viena
nesteng man rodyti, kad btent ji tokia ir yra. N
viena nesteng man kvpti noro bti kitokiu vyru,
o ne apgailtinu meiluiu. Bna, kad a sivaizduoju
ess itikimas, ir man tada kartais pavyksta save ti
kinti, kad toks ir esu, bet tam tikr laik, kad itiriau,
k teikia tik monogamija, bet a i t vyr, kuriems
greitai pabosta, esu i t tip, kurie, kaip Oskaras
Vaildas, atsikrato pagund tik joms pasiduodami... ir
kurie danai baiminasi, kad taip ir nepavyks sutikti
tos, kuri... A baisiuosi tais jausmais, kuriuos pats su
adinu.
- I esms js labai paprastas mogus...
- Taip, labai labai paprastas mogus, kuris stengiasi,
ir gana skmingai, tikinti, kad toks nra. Manimi nie
kada netikkite. Dabar... a neinau, ar js pajgsite
mane umirti. Neinau, ar man ijus i ito kamba
rio po keli akimirk js neapims tokie stiprs jaus
61

mai, kuri a jums ities nelinkiau. Iki pasimatymo,

ana. Nuo iol a stengsiuosi js vengti.
- Js taip ir nepasakysite man, kodl? - neatlyo ji.
Oktavas sugrieb jaunosios moters rankos dilb ir,
spsiodamas j su pertrkiais, neirdamas j, suk
ljoje smy, ji m galvoti apie j ry, pamirusi prie
intis tam, kam pasitikintis savimi balsas jai teiginjo:
- Jeigu niekinate mano brol, vadinasi, jis apvy
l jus, o jei jisai jus apvyl, vadinasi, j myljote. Da
bar, kol js stovite ia prieais mane ir vis dar mans
klausots, a noriu, kad rytumts ir nelaikytumte
mans tuo kitu Aleksandru, galiniu jus suprasti, gal
netgi visikai tokiu vyru, kok nortumte prie save
matyti. Nei js, nei a neinome, ar js tai padarysite,
bet a nenoriu, kad atpaintumte manyje savo vyr,
isigydius nuo vis yd, dl kuri mte j niekin
ti, - Aleksandr, kuris atitaisyt senus savo paklydi
mus. Kai kurios js padties moterys gali sau leistis
toki sumait, bet...
Jis paleido jos rank. ana staiga atitoko, igirdusi
jo atsivrim ir vl tuos paius odius:
- ...ito nelinkiau.
Staiga Oktavas usimerk, pasilenk prie anos ir,
priglauds deln prie jos strn, pabuiavo lpas, lyg
tarp kitko, aibikai, kaip aibikas bna malonumas,
plsteljs jos lengv kn ir aplenks prot. Ji sto
vjo apsvaigusi, paeminta jausmo, svetimo tam, kas
jai atsitiko, o jis, nuleids akis ir akivaizdiai sumis,
pridr:
62

- Atleiskite... Dabar suprasite, kodl a js ven

giu. Geidiu niekada jums nepatikti. Niekada.
Ir ijo. Jau t akimirk, kai Oktavas dingo u dur,
ana suprato, kad jis siskverb jos gyvenim. Savo
gyvumu, kuris j nuginklavo, ir tuo vis didjaniu a
vesiu, taip taigiai patraukusiu j, i pradi pamau,
paskui taip mai pavergusiuj, isvyras ilgamsutrikd
provinciali jos dvasin ramyb. ana tutuojau m
kovoti su jauduliu, udraud gilintis savo tikruosius
jausmus iam nepaprastam vyrui, iam graiam vy
rikumui, kuris buvo apdovanotas tokiu neabejotinu
talentu j sudirginti. sitempusi i susijaudinimo ar
veikiau sutrikusi dl savo geismo ir stovdama ia,
paiame svetains vidury, ji net nepagalvojo, kas j
buiavo: Oktavas ar Aleksandras.

Naujiena apie Aleksandro sugrim aibikai apl

k Port Vil ir sukurst kariausias kalbas, sudrebino
paskalomis vis apsndusi kolonijos bendruomen.
inia pasiek ir brit klub, itin suvaryt ritualini
ilyg ir neskubant painiotis pernelyg pranczi
kus debatus. Itarti Aleksandro vard reik teisingai
ir vienu odiu apibdinti ir lum, ir santuokin
makiavelizm, ir vis deimtmet spliojam vietinio
gyvenimo paslapt. Taigi buvo isiverta i nuobo
dios kasdienybs ir svaiginamasi nepalankiausiais
atsiliepimais, entuziastingai spliojama apie tok aki
vaizd reikal, atsiduodant idavyste. iai nedidelei
transplantuotai tautelei - nuo tarnautojo, nugrimzdusio pesimizm dl kankinanios maliarijos, iki ko
mersanto, labiau prisitaikiusio prie nauj klimatini
ir gyvenimo slyg, - nekilo n menkiausios abejo
ns, kad tai gali bti ir ne anos Rivjer vyras, nors kai
kurie Hebrid senbuviai i ties kadaise buvo sutik
kit Aleksandr, beveik identik dvyn, kurio bruoai
yra tiksli jo brolio bruo kopija. Bet liko neisprs
tas klausimas, kuris ved i proto gand gaudytojus:
64

kodl Aleksandras Rivjeras gro? Jo ketinimai turj

bti tokie pat kreivi, kaip ir jo poelgis. J sivaizdavo
ramiai sau besiiriant karini gudrybi upe, irkluo
jant per apgavysts gelmes ir itaip siekiant klaiki
tiksl, kuri nepajg aprpti j vaizduot, iglebinta
Hebrid apatikumo. Be abejons, is netikras brolis
ia atkako atsirevanuoti, bet u k?
anai taip pat buvo neramu, ji pyko, kad leidosi pa
buiuojama to Rivjero, kuris galjo bti jos vyras, to
vyro, kuris sukl jai tok staig jaudul, o juk bt
norjusi dar labiau neksti Aleksandro. inoma, kai
is dingo, ji mgino mylti kitus, nenoromis, veikiau
nusileisdama, negu atsiduodama, ir taip patirdama
efemerik malonum. Ji visada stengdavosi rikoetu
atokti nuo vyr, nuo to spieiaus dsautoj, saugoda
masi pernelyg stipri jausm, baimindamasi, kad i
eikvos juos dar vienai vidutinybei. Ir tai Aleksandras
vl pasirod Oktavo pavidalu - tarsi visa tebuvo vien
juokai, - itaip ivengdamas jos siio, nuluodamas
susikaupusius jos priekaitus ir taip valdydamas jos
jausmus. Keliais odiais ir net nepatikdamas jai
savo vilgsnio, jis pralau gynybin mandagum, at
sargum, kuris buvo patikima jos apsauga. Apssta
dvejoni dl Rivjero tapatybs, ana pasijuto alia jo
visai sutrikusi. Senieji jos elgsenos proiai Aleksan
dro akivaizdoje dabar pasirod nebetinkami, staiga
atgyven. Apniktas tokios slapties, jos uhipnotizuo
tas protas prarado ramyb analizuodamas pagieos
prieastis.
5.

65

Be to, tvenktis apmaudui buvo dar viena prieas

tis. Maksas ir Berenis nugirdo apie Oktav sklidusias
kalbas, neva jis ess j tvas. Nei vienas, nei kitas ne
abejojo, kad jis pasirodydavo tose vietose, kur bdavo
ir jie, tik todl, kad ie igirst apie j kalbant. Vaikai
matydavo, kaip jis su apsimestiniu kuklumu akimis
nar prie j mokyklos vart, be to, ir kitose vietose,
kur tik lakstydavo miesto vaikikiai. Kad tas mo
gus, kurio pasprukimo prieasi jie niekada nesu
prato, dabar vl pasirod ir, regis, j vengia atskrids
Hebridus, kl jiems dvigub nuostab, dar labiau
stulbino keista j motinos tyla, ta atkakli nebylyst,
kuri kurst j nekantrum. O ana, teisyb sakant,
neinojo, k jiems pasakyti.
Ir tai vien vakar, pritvinkusi drsos, visai nenu
manydama, kaip stipriai per atstum yra veikiama
Oktavo ketinim, Berenis paklaus:
- Tai tas ponas tt ar ne tt?
Pilna dvejoni ir bijodama padaryti koki vaikams
lemting klaid, ana pagaliau ispaud:
- Neinau.
- Jis panaus j, - tar Maksas, - a j maiau
uoste.
- Girdjau, kad jis tts brolis dvynys, - atsiliep
ana. - Tt juk turjo brol dvyn, bet a maniau, kad
jis mirs, tt nenordavo apie j kalbti.
- Na, tada jis ms dd, - tvirtai nukirto Maksas.
O Berenis pasak:
- Liusi tai matosi su savo dde...
66

ana neatsak i uslpt pastab, kuri buvo to

lygi praymui paaikinti; ji atsistojo, triukmingai nukraust stal ir, kad nukreipt vaik dmes, ketino
usiimti nam ruoa. Taiau Berenis neatstojo:
- Jisai, na, tas dd, pas juos ateina sekmadie
niais...
- Kuri nors dien galbt ateis ir Oktavas... - su
mio ana, ir tas sumiimas atspindjo jos pageidavi
m apie tai nekalbti.
- Oktavas ar tt? - perklaus Maksas.
- Mano brangieji, jei a inoiau, jau seniai biau
pasakiusi.
- Jeigu jis ms dd, kodl vengia ms? - neat
lyo Berenis.
- Gal jis vengia ne js... gal mans,- atsak
ana.
- Kodl?
- Kodl tt ivyko? - artikuliuodama kiekvien
od, stengsi ramiai paklausti Berenis, ji pasirinko
poz, kuri padjo tramdyti pernelyg akis krintant
jaudul.
ana vaikams niekada nebuvo pasakojusi apie savo
praeities nukrypimus nuo kurso, nuslydim iki noro
atsikratyti savo persona, apie visik atsisakym ka
bintis netobul likim. Jie neinojo, kiek j mam
nuo ties tesulaik j buvimas, kaip atkakliai ji ne
norjo susitaikyti su tikrove, kaip klaikiai jai nesisek
gyventi be didiosios meils, kupinai pasilyktjimo,
tokio atstumianio, aitraus nusiminimo, kuriuo u
67

sikrt viskas aplinkui. ana buvo tokia, ji nesteng

veikti savo poreikio jausm begalybei. Meil turjo
bti dangikas usimimas, antraip veriau jau nie
kas, nebtis, kuri ji galt nesusimstydama, ne
delsdama tuojau pat pulti, inykti vienintel pistoleto
gaiduk nuspausdama. Yra toki roi, kurios tu
tuojau vysta, jeigu jomis niekas nesigroi, ne, jos ne
prieginos, tik troktanios atsiduoti regai, taip, tokios
ros, kurios temoka atsiduoti.
ana paaikino Berenisei nieko neinojusi, kas pri
vert j tv taip netiktai dingti ir taip ilgai kakur
gyventi. Rinkdama odius, ji stengsi kuo tikina
miau paaikinti, kad Oktavas nra j tt. Taiau net
kalbdama, net t akimirk ana nepajg atsikratyti
minties, kad reiks isklaidyti abejon ir pagaliau i
sivaduoti i t klausinjim, kurie j erzino ir trukd
savo vaikams duoti aikesn atsakym.
Pernelyg atsiknojusios Oktavo ausys, tokios, kokios
kadaise kksojo abipus Aleksandro veido prie ope
racij, vliau padaryt Melburne, patvirtino prielaid,
kad jis nra jos vyras. Bet iam spdiui prietaravo
kitos ivados, ir tapo aiku, kad ji turi atlikti budr ty
rim ir dar rasti bd, kaip atskirti teisyb, kaip paiai
susitvardyti ir pergudrauti slaptus savo norus. Bda
ma sveiko proto, ana suvok savo polink, uslpt
potrauk, kur neig. i avi dvejon skatindama, ji
puoseljo malonum matytis su kitokiu Aleksandru,
apsivaliusiu nuo savo nekantrumo, imokiusiu gy
venti taip, kad ji nesijaust tokia vienia, su maiau i68

vsjusiomis ambicijomis ir savikliova, su tokiu vyru,

kur ji mylt, - tokiu, koks jis buvo j meils pra
dioje. Ir jei tai i tikrj Aleksandras, ji dar per daug
ant jo irdo, kad galt velgti j myliniomis akimis,
persmelkta jaudulio, kuris j veik ir kuriuo ji dar bi
jojo patikti; jei tai Oktavas, jai buvo apmaudu, kad
Aleksandras nedjo tiek energijos, netgi tiek vinklios
vaizduots, kad grt jos gyvenim. Tokia pernelyg
tiesmuka prielaida j galiausiai nulidino labiau negu
kuri nors kita.
Suprantama, spaudiama savo vaik uuomin,
vien vakar ana ryosi pas j nueiti. Rivjeras gyve
no apiurusiame uosto viebutyje - viename i kolo
nijins architektros pavyzdi, gerokai patarytame
neseniai prasiautusio uragano. Jai n akimirk netop
teljo mintis, kad Oktavas, nordamas priversti, kad
jo iekot, pats to nerodydamas, gudriau pasielgti ne
galjo. Pats neprisistatydamas Maksui ir Berenisei, jis
nesunkiai numan, kad vaikai skatins motin susitikti
su juo, nekantraudami suinoti, ar is vyras, apie kur
neka visa Port Vila, j tvas ar ne tvas. Kad yg
paskubint, Oktavas negaljo rasti geresni machinatori u Maks ir Berenis, virtuozikai, kaip ir visi
vaikai, valdani savo tvus jiems n nenutuokiant,
netiesiogine sugestija.
Taigi ana neabejojo, kad mintis pasimatyti su Ok
tav jai ov spontanikai; tai jai atrod taip natralu,
jog n valandls nesusimst, kad kakas jai smege
nis t mint galjo {sriegti. Prieingai, lipdama iori
69

niais viebuio laiptais, paman, kad, nepaklusdama

Oktavo norui jo vengti, ji demonstravo savarankiku
m. Jai n netopteljo, kad taip jis suteik prog jam
pasiprieinti.
Registratroje ji suinojo, kad ponas Rivjeras ijs
protestant mokykl, t staigl, kurioje Maksas ir
Berenis jo mokslus, kur ji nemokytojavo ir kurioje
vaikams buvo baisiausiai nuobodu. Viebuio tarnau
tojas, kaip, beje, ir visi hebridieiai, kai tik sivaizduo
davo Oktav alia jos, smalsia akimi vilgiojo an,
menkiausioje jos reakcijoje mgindami velgti kok
enkl, kuris padt atspti paslapt: ar ana ino, kas
tas vyrikis? Susierzinusi moteris puikiai iifravo i
jo fizionomijos visus aikiai matomus jausmus ir pa
trauk presbiterion mokykl. Pusiaukelje, kokos
giraitje, nusidriekusioje iilgai pakrants, ji pamat
vyr, nusprendus jai nepatikti, usispyrl, kuris vis
tiek j pabuiavo.
Oktavas taip pat pamat an ir sustojo, leisdamas
jai prieiti prie jo, nuviesto vakaro sauls, kuri paga
liau uliejo gamt ramybe. Tas atstumas, dvigubai pa
didjs dl atkaklaus stingulio, ugriuvo j vis tro
kimu eiti iki jo jga. Savo elgsena Oktavas, rods, jai
pranes, kad nesislpdamas - antraip tai bt reik
nuogstavim - jis nusprend neengti jos link n
ingsnio.
Susidrusi su tokiu santrumu, ana pajuto upl
dus didiul diaugsm, kur patiria moteris, ketinanti
suavti vyr, paleisti apyvart visus savo moterikus
70

iteklius, kurie atsiskleidia tik susidrus su sunku

mais patikti, ir keistas svaigulys siliejo veln jos
virpul, savotikas nugaltojo apsvaigimas, kur tiek
nedaug vyr geba sukelti kitai lyiai, pernelyg mik
liai isitiesdami alia moters kno; tikri mulkiai, jie
net nesiteikia palkti, kad jos usimirt, apimtos
svaigulio, veikiamos negarbingos j traukos galios.
O Aleksandras niekada nemokjo taip laikytis, jis vi
sada griaudavo anos geism per dideliu skubotumu,
raginamas savo silusio godulio.
Ji prijo ir jau iojosi prabilti, bet jis aplenk j, vik
riai isisukdamas nuo jos vilgsnio:
- ana, dl daugybs iprotavim, kuri paisyti mano pareiga (jai msteljo mintis, kad jam derjo
sakyti dl prieasi, kurios man svarbios, ir tai ibla
k jos dmes), a noriau jus pakviesti puodelio ka
vos. Ir dl daugybs prieasi, kurios man svarbios,
a noriau, kad js atsisakytumte, taip, man tai bt
priimtina.
- Tada a pasistengsiu, kad jums bt priimtina...
pajti kelet ingsni su manimi.
- inote, kad yra sunkiau moteriai nepatikti, negu
jai patikti?
- Manau, js nepastate moter!
- I tikrj, beje, vien todl jums ir udaviau t
klausim... a neinau, kaip j atsakyti!
- Labai nedaug reikia, kad imtum nepatikti, labai
nedaug...
71

- K patartumte vyrikiui, kuris nort pasitobu

linti mene nepatikti savo brolienei?
- Bet jums kuo puikiausiai sekasi...
- Ne taip, kaip to noriau... antraip a js ne
vengiau.
- Kodl vengiate mano vilgsnio nuo pat pirmo
ms susitikimo? Labai nemalonu kalbtis su mo
gumi, kuris iri pro al!
- A supratau, kad vengiant irti moter, kuri
mane avi, man lengviau bti altakraujikam alia
jos. Taip atsitiko vienintel kart, kai buvau sutiks t,
kuri nebt turjusi tapti mano mona...
inoma, kalbdamas, tarsi apsstas manijos, sten
gsi neuiuopti jos vilgsniu, jo akys klaidiojo ten,
kur jos nebuvo, ir tai tik padidino ir iaip didel anos
sumiim ir jaudul. kvptas jau slopstanios austra
likos vasaros oro, Oktavas pridr:
- Akivaizdiam groiui, kaip is, tenka atsispirti sa
vais bdais, js mane suprantate?
Staiga ana krpteljo, pirmkart per neilg savo
gyvenim pavadinta graia: ne todl, kad ji tokia ne
buvo, prieingai, glenas jos grois dvelk neidildo
mu avesiu, bet ji buvo i t mayi eist, j si
vaizdavimu, mergyi, kurios niekada taip ir nepatirs
savo groio spindesio triumfo, sitikinusios, kad yra
nevertos, jog jas velgt apilpusios i susiavjimo
akys. inoma, kai ji buvo visai jaunut, vyrai griebda
vosi iniciatyvos tobulindamiesi sukelti t jaudinam
nerim, bet visada, kai tik jie imdavo regzti tikina
72

mus epitetus, ji irdavo tik pataikavim, po kurio

telieka laukti, kada bus parversta ant lovos arba patirs
paleistuvingumo, tokio giminingo aistrai, prover.
Aleksandras niekada nemokjo sutvirtinti to trapaus
pasitikjimo - neimanlis, jis sakydavo ginytinus
odius, beje, labai menkai tikimus, - o juk Oktavas
savo paprasta elgsena k tik pabr jos gro. Tai rod
net jo sumiimas, o vilgsnis atkakliai smigo alia jos,
ukabindamas peiza, - kad tik nepatekt pavojin
g zon, kitaip sakant, kad neugriebt jos.
- Kodl jai neitekjus u js? - vl prabilo ji.
- Manau, kad moteris niekada neturt jaustis vie
nia su vyru... ar jums taip neatrodo?
ana net nustro. Oktavas k tik keliais odiais
pasak visa, ko ji bt trokusi, kad Aleksandras tai
bt suprats anksiau; ir t pai akimirk jai topte
ljo mintis, kad taip taikliai suformuluoti tai, dl ko ji
kentjo, - t mirt primenani vienatv dviese, - te
galjo vyras, kuris prie por met skait raudonj
ssiuvin, tas Aleksandras, kuris ia lektra susidr
su jos aizd inynu, isamiu srau nusivylim, dl
kuri m j niekinti.
- Kas jums sako, kad ji tiek jau daug kentjo? - gy
vai paklaus ji, nuslpdama jaudinimsi.
- Manau, kad tai prasidjo nuo pat ms vestuvins
nakties... Js negalite sivaizduoti, k a padariau...
Be abejons, a prisibijojau Arianos, bijojau nusileisti
jai, kad ji neimt kontroliuoti ms ryio...
- Ir k padarte?
73

- Nepatiksite.
-K?

- Prie ms vestuvin nakt a nustaiau adintu

v vidurnakiui, kad es ubaigiau lovos aidimus,
mat turiu kiek pamiegoti... argi ne keista?
ana vos nenualpo, bet susitvard.
- Keista... - teispaud.
Ji nesteng nieko suprasti, ir tai prasimu tirtu
raudoniu, kuris-uliejo veid ir atskleid moter, ne
tekusi jokios galios duoti atkirt susidrus su tikrove,
kuri staiga tapo tokia nesuprantama, klaidinanti iki
sveikos nuovokos praradimo.
- Js manimi netikite? - tar Oktavas. - Gerai ma
tau, kad js taip keistai irite.
- Ne, ne...
ana neabejojo, kad panekovas gali bti tik jos
vyras, tik jis, kuris, vos jiems spjus usimauti su
tuoktuvi iedus, su ja taip bjauriai pasielg, usuks
t lykt adintuv; paskui ji sumet, kad Aleksan
dras niekada nebt drss jai papasakoti to epizo
do, jei bt norjs apsimesti Oktav. Nereikia n
abejoti, jis tikrai nebt rizikavs taip sulugdyti
savo umai, kurioms gyvendinti paaukojo dvejus
metus netiktinos energijos ir vjais paleido pastan
gas tokiai metamorfozei pasiekti. Ne, jis negaljo su
klupti padarydamas toki idiotik klaid, tik ne jis,
ne is mogus, kuris tiesiog spinduliavo strateginiu
sumanumu. Be to, ana norjo, kad jis bt Oktavas,
nes baiminosi, jog is naujas ryys, usimezgantis
74

tarp j, neimt trkinti. Ir n akimirk anai ne

topteljo, kad jei Oktavas bt Aleksandras, jis bt
galjs nujausti jos reakcij, juk taip akivaizdu, jog
mogus tiki tik tuo, kuo jis pats trokta tikti. Ji taip
pat nesivaizdavo, kad jos elgsen, klausant to anek
doto, Aleksandras, - jeigu tai jis, - galjo suprasti
kaip jausmus, kuriuos ji jam isaugojusi. ana buvo
per daug dora ir linkusi vulkaninius protrkius, tad
btent dabar stengsi neskubti, apdairiau daryti i
vadas. ana tokia jau buvo - puiki diaugsmo lai
dininke, mgstanti aikum, kalbanti su jai bdin
gu nuoirdumu, kaip kad kit kalbai bdingas savo
krato akcentas.
- Netiktina, - toliau kalbjo ji, - a igyvenau ly
giai toki pat istorij, lygiai toki pat vestuvi nakt su
Aleksandru.
- Usuko adintuv?
- Taip.
Oktavas stovjo pribloktas ir jo elgesyje nebuvo
jokio dirbtinumo, nieko, kas galt atrodyti suvaidin
ta; paskui jis pridr:
- Ir js, savaime aiku, pamanysite, kad...
- ...kad js tai jis? Ne. Kartais pasitaiko, kad dvy
niai igyvena t pat tuo paiu metu, kad taip pat ms
to panaiomis aplinkybmis. Juk taip?
- Js nepaprasta! Uuot mane tarinjusi, js pati
randate pateisinim vargiai tiktinam sutapimui. Js
ia, ioje kokos giraitje, tokia sutrikusi dl mano
ir Aleksandro panaumo, ir man kyla klausimas, ar
75

jums pavyks mane tikinti savo kekiko aikinimo

kliedesiu!
odis kekiko an ugavo; buvo keista j igirsti
i lp mogaus, kuriam visai nebdingas vulgaru
mas, ir i nuostaba baig ivaikyti i jos smegen visus
klausimus apie dvyni gyvenimo sutapimus.
- Taip, - kalbjo Oktavas, - gali bti, kad jums
pavyks mane tikinti vakar, tuojau pat, o gal v
liau. Bet a niekada netikjau tomis pasakomis apie
dvynius!
- Visi apie tai yra girdj... Jums niekada nebuvo
taip nutik?
- Tai Aleksandras bus itais niekais jus apnuodijs,
ar ne? Jis tuo tikjo... Ir mano mona buvo tikjusi,
kad kita moteris su Aleksu taip pat turjo kentti dl
t pai prieasi. Ji n neabejojo, kad ios pasakos
apie dvynius yra tikros! Kai Ariana verkdavo vaikams
matant, o a siusdavau, uuot jai pasaks, kad tai man
varo panik, ji manydavo, kad Alekso mona turjo
itverti tuos paius dalykus, antausius, nesuprasdama
kodl.
ana vos pastebimai linkteljo galv, taip pritar
dama, kad ji atpaino itame pasakojime save, o jis
pridr:
- Po ms tvo mirties vienintelis ramstis liko
mama. Mes dar buvome mai, jai teko tristi neatitiesiant nugaros. Mane baugino mintis, kad ji gali
palti, ji, ms prieglobstis. Ir man tai sir at
mint. A padkstu, kai kokia nors motina drsta ro
76

dyti savo trapum. Bdama su manimi Ariana, nors

apsidirbk, neturjo teiss atskleisti savo jausm. A
j ublokuodavau, ji turdavo bti tvirta, niekada
nerodyti silpnumo... jokiomis aplinkybmis! Tomis
valandlmis ji, aiku, jausdavosi vieniesn su mani
mi negu be mans... A nemoku mylti neskaudin
damas, matote... a krauju ulieju irdis t, kuriuos
myliu! Ar jau geriau supratote, kodl vengiu js
aki? O mano proto aikumas nieko gera man ne
duoda...
- Kaip js pastebjote, kad Ariana kenia? - pa
klaus ana vyro, kuris taip paprastai pasakojo visa
tai, apie k Aleksandras kadaise nutyldavo arba ne
nordavo su ja dalytis.
- A tiesiog sukrstas, kad js uduodate klausim
tokiu tonu.
- Kokiu tonu?
- Tonu moters, kuri turjo iksti tuos paius i
bandymus kaip Ariana...
- Kaip js suinojote, kad Ariana kenia jus myl
dama?
- Vien dien ji susirgo krties viu. A staigiai su
pratau. Pagaliau! Supratau, kuo turjo baigtis irdgla
bnant savimi, itai niekada nepalengvina gyvenimo.
Ir tada supratau, kad btent tai ir yra meil...
- Kas - tai?
- ...leisti kitam, kad pamilt save, supratote? Bent
padti, kad jis maiau kentt gyvenime. Visada grieb
tis itekli, kuri jis ar ji imoko nenaudoti, u tai, k
77

ji ino neinodama, kad tai ino. Bet ito a niekada

nemokjau daryti su Ariana...
- Aleksandras taip pat. Bet jis nekalbdavo kaip
js...
- ana, a noriu jums nepatikti, ir man tai pasiseks.
A ia atvykau ne atimti i Aleksandro monos... A
ia esu sugrs ne tam, kad priversiau jus kentti.
- Vengti mans niekam tiks bdas.
- Teisyb, nelabai efektyvus. Be to, dar ir gana juo
kinga, nes tarp ms neusimegs joks ryys, bent jau
per pirmuosius eis ms susitikimus. Nieko! Turiu
rasti geresn ieit, negu vengti js... ar kelet iei
i. Kad usitikriniau pralaimjim, jei staigiai pa
jusiau, kad i tikrj noriu js. Tiesa, niekada negali
bti absoliuiai tikras, kada galutinai pralaimsi! Bet
juk turi bti koki gudrybi, koki iriuk, kad visos
pastangos nueit perniek... kad js nepatirtumte n
menkiausio jaudulio!
- Ko js norite?
- Atkurti savo santyki su Ariana lugim, bet vei
kiau noriau kuo greiiau pasirodyti tikroje viesoje,
koks i tikrj esu, blogiausias, nepakeniamas meil
je ir nesivaizduojamas, kad pas tok nortsi grti.
Kalbdamas Oktavas vis laik stengsi j nei
rti ir taip sustiprinti spd, kad ji esanti grai, apdo
vanota antgamtine galia suadinti aistr, taip sakant,
spontanikai, nieko bendra su groiu, kur sudta tiek
triso, kur sukurpia kai kurios btybs, nuo pat ryto
sikinkiusios darb ir be atvangos tobulinanios savo
78

bruous teptuku, nuolat ritualikai garbiniuojanios

plaukus. Tai, kad jai pavyko ivengti t nuolatini pa
stang, teik malonumo, malonumo bti graiai su
menkiausiais itekliais, ir ji paklaus:
- Kodl js kalbjote apie eis susitikimus? Kodl
ne apie septynis?
- Todl, kad esate moteris, prieinamiausi visuo
se Naujuosiuose Hebriduose, o gal net - visoje Okea
nijoje!
- Js labai ugaulus.
- O kas man lieka? irkite, a jums pasakysiu va
ia, dabar, kas esu i tikrj, neturiu a meilumo n
u skatik, ir vis dlto js pamatysite, kai susitiksi
me septint kart, js tebusite nekantri vagina! B
tent taip!
- I ties, js pradedate darytis nepakeniamas!
- Dabar puikiausiai matote, kad man pavyks, ir
js mans nepamilsite. Uteko keleto odi jums
ataldyti! Man gaila t, kuriuos privertte patikti,
kad js jausmai stiprs, beveik patikimi... irki
te, uteko dviej odi, ir js susitvardte! Bet a
sitikins, kad js esate i t, kurie simena graius
odius, tarsi jie bt amini... kurie tiki tais juokin
gais paistalais!
- Kas jums yra, kad staiga pasidarte toks bjaurus?
- Man pavyks, ir pasibjaurjusi manimi js nebe
norsite mans mylti, kai a jums pasakysiu, kad esu
absoliuiai nesugyvenamas, nes negaliu itverti ken
tjimo, o juk yra toki, kurie jauia klaikiausi po
79

reiki blogai jaustis. Taip, mane tikrai veda i proto

toji energija, kuri mons ieikvoja prieindamiesi
savo laimei! Tas Arianos bdas gadinti sau gyveni
m mane tiesiog siutindavo. Kai ji sukuldavo grai
lkt, kuri beprotikai mgo, inote, k darydavo?
Ji ger ketvirt valandos sniaukrodavo, tarsi bt
maa sudauytos lkts! Ir, inoma, piktindavosi,
jei a neprisiddavau prie jos limo, nes, savaime
aiku, ji turjo teis patirti tai, k jaut, norjo, kad
leisiau jai plstis, reikalauti ir i mans duokls, be
kurios jai atrodydavo, kad jos jausmai paminti, pa
eistas dorovingumas! Kart susiruome teatr ir
mus i ten ispyr, nes kasa buvo pardavusi daugiau
biliet, negu yra viet, sivaizduokite, koki padt
ji mane vl? Ikl griausmingo pykio scen! i
dram Ariana ipt, pavert kone grotesku, kaltino
save ir mane! O paskiau vis vakar piktinosi - tai
pasakojimas, kaip ivengti laims akimirkos, o iuo
atveju juk buvo galima laimti kelias valandas. Beje,
kai reikalai klostydavosi veikiau gerai nei blogai, ji
save tikindavo, kad jie galt klotis dar geriau, jei
ms praeity nebt buv nemaloni staigmen, o
a bdavau trukdis jai gerai jaustis, jei pasilydavau
kalbtis apie kitk, ne apie sen laik kebeknes...
O pereiti prie kit dalyk reik pabgti! Vikriai i
sisukti! Nesuprantu, kaip galima taip atkakliai prie
intis laimei. Matote, esu lyktus, pasibjaurtinas,
nesugyvenamas, despotikas, nepakeniantis porei
kio bti nelaimingam! A nebenoriu bti simyljs,
80

nenoriu daugiau kentti dl kit beprotybs, j siau

bingo potraukio bdoms.
- A taip pat nebenoriu bti simyljusi.
- Ar js nepagalvojote, kad savaime taip nebna?
is klausimas kelet akimirk j buvo imus i
pusiausvyros, sumais galv; vyrikis pridr:
- Ar jums jau teko susidurti su atvejais, kai moteris
visai netiktai, su savotiku malonumu leidiasi su
gundoma?
- Kodl savotiku?
- Todl, kad ji nori prieintis ir tai jai nepavyksta...
dabar. Ar js dar stengiate prisiminti save tada, kai
susitikote Aleksandr? Js prisiminimai ryks ar
tik susij su kai kuriais momentais?
- Manyiau, tik su tam tikrais momentais.
- Js sutiksite, kad... jie veikiau atgyja js atmin
tyje tam tikru metu, ar ne?
- Taip, be abejons.
- Taip. Tai turbt atsitinka labai ankstyv ryt ar
vakarais.
- Greiiau vakarais.
- Kaip vakar...
Matydamas, kad ji vis dar sitempusi, Oktavas pa
tikslino:
- Kad vl sijungt atmintis, nebtina priverstinai
sitempti. Sskite ia, man i deins.
Ir ranka parod viet savo kairje, ant medio
stuobrio, storai apgargjusio samanomis; tai j galu
b

81

tinai pribaig. Smoningai usimojs siekti efekto, jis

kalbjo toliau:
- Kad kai kurie asmenys atgamint savo pamirtus
pojius, jiems reikia tam tikr aplinkybi. A nei
nau, ar jums tai pavyks, kai js gerai sitaisysite. Ar
jums malonu, nors ir nesate simyljusi, sdti pasi
nrus praeities prisiminimus?
- Na, i ties malonu vl patirti tuos pojius... bet
a nebenoriu bti simyljusi.
- Tai i ties malonu vl panirti tuos pojius... ir
a netroktu, kad js pamiltumte per anksti...
Jam kartojant apytikriai tuos paius odius - o
j taigumas slypjo kaip tik tame apytikriai, - ana
visai alia savs pamat tiksli Aleksandro veido ko
pij, Aleksandro, kuris markstsi ir merk akis, tarsi
nort geriau silieti akimirk, rasti prieglobst su
ja aminoje dabartyje, juvelyrikai apdorotoje prisi
minim, igrandius paias graiausias j praeities
atsargas. Netars n odio, Oktavas-Aleksandras
jai leido su juo pabti ilgas pasidalytas sekundes, at
gaivinti nuostabias valandas, praleistas su Aleksan
dru. ios bendr emocij nuspalvintos tylos jiems
uteko, ir j tai priblok, nes jos vyras tik labai retai
atsipalaiduodavo ir leisdavosi iviliojamas i kiauto
kito pasaulio, nebent tiek, kiek trunka paprasto kor
t aidimo partija. Jis visuomet sigudrindavo pa
bgti, kad nereikt idalyti viso savs, tarsi nuolat
bijodamas susidvejinti. Patyljs Oktavas jai pusbal
siu prisipaino:
82

- A pastu vien moter, kuri, iekodama malo

numo meilje, i pradi dedasi mylinti. Tada, kai
jai dar buvo neramu vien pagalvojus, jog vl rimtai
simyls, ji pradjo vaidinti jausmus. Ir gana greitai
pajuto diaugsm mylti, net neinau, nei kada, nei
kaip jai taip lengvai pavyko, neinau, ar staigiai, ar
pamau. Tada ji leido sau tuojau pat pabandyti ne
bekovoti su tuo nenusakomu jauduliu, paskui jau
labiau apibrtu... ir pagaliau nuoirdiu. Jai ne
reikjo prisiversti. Ji neinojo, ar tas aidimas virs
rimtais santykiais, tikrai neinojo, nes buvo dar per
nelyg anksti, ji dar nesijaut atsipalaidavusi ir nu
rimusi. Ji paprasiausiai apsimetindama patyr
malonum...
Staiga Oktavas nutilo.
- Na ir? - valandl patyljusi, paklaus ana, tarsi
nejuia pati traukta pasakojim.
- A dabar negaliu pasakyti, ar ji susigrino
diaugsm vl simylti, bet man liko prisiminimas,
kad kadaise padjau vienai drauguei nebemaitoti
savo gyvenimo.
Oktavas vl nutilo, tempdamas laik ir toliau at
kakliai isisukindamas nuo anos vilgsnio; paskui
pakilo, kelet ingsni pajjo iki kranto, apskleisto
eli, kurie artjant vakarui pamau trauksi, sutir
tindami lagnos mlio tamsum. ana taip ir liko s
dti sutrikusi, paveikta io paskutinio samprotavimo
labiau, nei bt norjusi.
83

- Kaip js pasielgte su savo drauge? - galop pa

klaus ji.
- Nemanau, kad tai galt jus dominti. Be abejons,
jums tai atrodys kiek juokinga. Ypa tokiai moteriai,
kaip js!
- Nesvarbusis tiek pasakykite, - kiek sudirgusi pa
sak ji, staiga msteljus miniai, ar tik Oktavas nra
Aleksandras, ir tai vl primin vien didiausi jos
irdgl.
ana n akimirksn nenorjo prisipainti, kad iuo
poiriu ji buvo ubaigta vidutinyb. Ji man esanti
vienintel, nepaprasta btyb, Krjo sumanyta.
- inote, - vl prabilo Oktavas, - yra gyvenime
moment, kai daug k suvoki... kai paskutin kart a
pasakojau i istorij, mons i mans pasiaip.
- Ir k js darte?
- Tos draugs papraiau procentais vertinti su
dtingas situacijas, kai ji pati gadino sau gyvenim,
o galjo visk reaguoti kur kas paprasiau. O k js
atsakytumte? iaip, dl domumo, nesvarstydama.
- Net neinau... gal kokie trisdeimt procent.
- Tai va, jos reikalai prastesni negu js! Ji t skai
i padidino iki keturiasdeimt devyni, nors tai, i
visko sprendiant, ne taip ir blogai, nes tai reikia, kad
penkiasdeimt vien situacij procent ji vis dlto neatgr prie pai save.
Mechanikai, usimirusi ji sumet, kad jai priklau
so septyniasdeimt procent, o tai nepalyginti geresn
padtis.
84

- Tada a jai paaikinau, - kalbjo Oktavas, - kad

turint galvoje jos prot nusivilti savimi, bt visikai
nemanoma, netgi pavojinga staiga pereiti i pen
kiasdeimt vieno septyniasdeimt procent ar net i
penkiasdeimt vieno eiasdeimt vien, bet gal bt
manoma, nors ir sunku, tuojau pat pereiti i penkias
deimt vieno penkiasdeimt du procentus. Js sekate
mano mint?
- Taip.
- Tai tai. Ir viskas.
- Kas tai?
- Na, nemanykite, jog galiau manyti geriau u j
ins, kaip Sli galt progresuoti... bent vienu pro
centu. Bet ji iman tokius dalykus, apie kuriuos n
neman inanti, a apie juos neturjau absoliuiai jo
kio supratimo. K js teigtumte jai, taip, js, kad pa
dtumte sukraptyti vien procent?
- N neinau... bet vienas procentas juk nra daug.
- Js galtumte jai patarti... ir toliau daryti t pat,
gadinti sau gyvenim, nes ji to ir siek, bet daryti tai
kitaip. T kitok bd ji ir rado. Sli pakeit tik ne
didel triuk viename i prast scenarij, kurie j vis
apvildavo. Ir tai mane visikai suklaidino!
- Ir k ji pakeit?
- A negaliu jums to pasakyti, nes... nenoriu, kad
js darytumte t pat, nors ir aviuosi tokiu drsiu
ygiu. Taip, nenoriu! Beje... ar js santykiai su savo
motina nuoirds?
- Ne visai! - juokdamasi atsak ana.
85

- Ar bna, kad js komplikuojate savo gyvenim

sistemingai atkurdama situacijas dar i js motinos
laik, paslaugius veidus, kurie jus erzina?
- O kaipgi... tai juk ir mano profesija!
- Na tai, taip buvo ir tai jaunai nepaprastai mote
riai. Ir Sli isisuko i padties pakeisdama vienintel
procent pakartotiniame scenarijuje, kuris j siutino
ir dl to danai sugadindavo ger jos vakar dal.
- K ji padar? - netvr smalsumu ana, jai knie
tjo suinoti, kaip tai merginai pavyko padaryti jam
spd.
- Galiu jums uduoti vien klausim?
- Taip.
- Kai k tik pasakojau jums apie savo mon ir jos
pasakik talent gadinti savo gyvenim, i js veido
iraikos maiau, kad Aleksandras turjo jums pana
iai kalbti... spjau?
- Taip.
- Ir js tarte sau: irk tu man, o gal ia Aleksan
dras su manimi kalbasi, ar ne? Jums dingteljo: ne
manomas dalykas, kad a atsitiktinai paklibinau pro
blem, kuri btent... jums gadina gyvenim!
- Tikrai taip pamaniau...
- Ir js suklydote, ana. Su jumis kalbjosi ne a
ir ne Aleksandras, o visi vyrai! Leiskite man pasakyti,
kad iuo atvilgiu js taip pat panai beveik visas
moteris. Js maniera apnuodyti sau gyvenim ir
tutuojau spjauti vyrus yra klaikiai prastas dalykas.
Taip, atsirado mat kakoks! Menkysta!
86

- A ia atjau ne todl, kad mane eidint mano

vyro antrininkas! - r ugauta ana.
- Va, va, staiga, darydamasi kandi, js pradeda
te mane gerokai niekinti, ir a galiu su jumis jaustis
laisvai. Bet dabar noriau galutinai nusiraminti, ir
js turite atsakyti, kodl niekada mans nepamilsite!
Tuojau pat!
Apstulbusi ana nutilo ir atkakliai nepratar n o
dio, ji nesuprato, kad, atsisakydama paklusti Oktavo
tuojau pat, i tikrj pasidav jo grabylystei. Tada
Rivjeras, gerai suprasdamas vadovaujs j dialogui,
paklaus:
- Kjs darysite, kad ugniautumte net menkiau
si jausm sumait alia mans? Ar jau nusprendte,
kaip apsiginsite, kaip apsisaugosite nuo savo jausm,
jau nekalbant apie tai, kad retkariais a turiu pasiro
dyti nepakeniamas? O tai, sutikite, gerokai vargina.
Ar js jau dabar galtumte man paaikinti, k dary
site, kad atsikratytumte savo jausm man, jeigu jie
ugimt?
Tie kyrs kamantinjimai galiausiai ived an i
kantrybs:
- Toks klausimas n nekyla!
- inoma, kad nekyla! Bet a j keliu.
- Ir k norite tuo pasiekti?
- Kadangi js nepajgiat atsakyti, a i js atimsiu
galimyb isaugoti ms draugyst. Taigi pagalvokite.
Js turite tai apmstyti, paskubom ar i lto, kaip nori
te. Be to, galite atsakyti tuos klausimus ir neisiduoti.
87

Tada uteks man praneti, k nusprendte, kad turi

te jg susitvardyti. Bet a nenoriu, jog atsakytumte
skubotai. Nes tai bt neapgalvoti odiai, ar ne?
- A atjau su jumis pasikalbti visai apie k kita:
apie savo vaikus. Maksas ir Berenis bjauriai jauiasi,
ypa Maksas, nuo tos dienos, kai dingo j tvas... iki
js grimo.
- Ne, mano atvykimo, - patais j Oktavas.
- Jei taip norite...
- K a galiau padaryti?
- Matytis su jais, bendrauti, papasakoti, kas esate,
jeigu js kas nors esate. Klasje jie prisiklauso viso
kiausi dalyk. Presbiterion mokykloje daug apie tai
nabdasi...
- Kai buvau maas, turjau keist ir ger mokyto
j - pon Erikson. Aleksandro jis nemok. O mane
imok keistis ir pamale keisti kitus. Ponas Eriksonas domiai suprato, kas yra meil. Jei tikrai myli, turi,
pasakojo, palengvinti kitam gyvenimo rpesius, pa
dti suvokti savo sitikinimus, atsikratyti baimi, ne
tiesiogiai kit globoti. Taip, netiesiogiai...
- Kodl nei i io, nei i to prakalbote apie Erik
son?
- Todl, kad js man prasitarte apie Makso kan
ias ir iek tiek apie Bereniss... - Ir Oktavas pridr,
mosteljs netoliese isidriekus kaim: - Kaip ma
note, jei a sakyiau tai melaneziei eimai, kuri gy
vena tai ten, kad mane nunet j lnel, ar jie tai
padaryt?
88

- Manau, ne... Aiku, ne!

- Aiku, ne... Reikalauti ko nors tiesmukai nei labai
veiksminga, nei labai garbinga t moni atvilgiu...
ir pagaliau gana vaikika. inote, kaip ponas Eriksonas bt pasieks, kad j nunet j trobel?
ana neigiamai papurt galv.
- irkite, - sunibdjo Oktavas, - ir pasistenki
te suprasti, k bandau jums pasakyti darydamas tai,
k dabar darysiu. Taip, pasistenkite, jei stengiate.
Oktavas idrso netiktai smeigti vilgsn tiesiai
jai akis; ana buvo sukrsta, tarsi boksininkas, ga
vs staig smg i apaios. Paskui jo vilgsnis tapo
nebetvardomas, skaidrus ir vytintis, trumparegikai
velgiantis tol, anapus akimirkos. Sujaudinta, prara
dusi savigyn, ana pagalvojo, kad is iurktuolio ir
dentelmeno hibridas rod, kad mylti gali bti vel
nu. Ji, beje, gerai suprato, kad jis nesitikjo pasirodyti
jaudinantis, bet toks buvo tuo metu, kai instinktyviai
nutvilk, apsvaigino j savo spindini, it nikelis aki
energija, aki, toki esming ir jo charakteriui, ir jo
veidui. Sutarimo atmosfera j galutinai apkvaitino,
nugaljo. To Rivjero ginklas, raikus, veiksmingas
ginklas buvo laipsnikas, nuoseklus apavjimas, ne
smoningai veikiantis moterikj prad, kvaitinantis
hipnotizuojanio ikalbingumo plipsniais.
Netars daugiau n odio, Oktavas apsisuko ir pa
trauk prie brelio aksomaodi melaneziei, kurie
oriai nekuiavo, stoviniuodami prie vienos lnos.
Visi dvjo trumpus tropik augal lap, netvar
89

kingai styrani aplink juosmen, sijonlius, - tikra

augalin sienel, turjusi umaskuoti j liesus pa
sturgalius. O peniai tvarkingai ilsjosi optimistikai
auktyn velgianiuose dkluose, gana deraniuose
prie veido. Oktavas persimet su vyrais keletu odi
bilamarikai (tai angl kalbos pagrindu susiforma
vusi kreol kalba) ir netiktai jo veidas persikreip i
skausmo dl akivaizdaus sunegalavimo. Staiga Oktavo stuburas m linkti, ir jis susmuko ant ems, kur
buvo pakreikta kokoso palmi rieut plau. Nesu
prasdama, ar jis apsimeta, ar i ties rimtai susirgo,
ana norjo prieiti, bet vyrai, nepalyginti stipresniais
deltiniais ir krtins raumenimis, - j rankos - galin
gi ginklai, kai paleidiami darb, ir bizoniko stam
bumo knais, - jau ne j didij ln. Oktavas
pasiek savo!
ana ypteljo; dabar ji jau tikjo, kad is Rivjeras
negali bti Aleksandras, ne jo jgoms prisijaukinti u
sispyrlius apsimestiniais manevrais, jis visada links
kiekvien gyvenimo atvej sutikti kumiais. Be to,
paman ji, kuriam galui Aleksandrui bt leistis tok
yg? Kuriam galui jis, taip nusivyls ja, bt msis
tokios neprastos strategijos?
Vis nepaliaudama sukti galvos, kas yra tikrasis Riv
jeras, ana nesuprato, kad Oktavas, leisdamas taip
save neti ln, jai atskleid dal savo paslapties. Ji
taip pat neinojo, kad tas k tik pasibaigs pokalbis
imu i vi jos gyvenim. kalinta savo psichikos
nelaisvje, kaip ir kiekvienas kitas mogus, ana ne
90

trukus bus ivaduota i savo baimi io mago atkak

liomis pastangomis. Vienintelis dalykas, kur miglo
tai jaut, kad Oktavas, jos klausimus atsakydamas
keistais klausimais ir mslmis, grino jai gyvenimo
diaugsm, nor savo mini tkm pakreipti kita
vaga, sugriauti savo prast reakcij sistem. is mo
gus sutelk visk, kad j perkurt, padaryt ijos nau
j moter.
Bet kaip jis galjo bti toks tikras, kad septintasis j
susitikimas bus lemtingas?

wadinti sau gyvenim... Apie tai vis pamstydama,

ana suprasdavo, kad ji gyveno taip beviltikai lid
nai ir pati pasiskyr nirtulio kupin dali. J itisai ka
mavo atkaklus begalybs poreikis, trukds diaugtis
tuo, k gyvenimas, geras berniukas, atkakliai jai teik;
o ypa ta jos manija savanorikai pasmerkti save mgavimuisi nelaimingumu, nusivylimu, knaisiotis ne
malonumuose iki soties. Oktavo draug Sli, palyginti
su ja, taip metodikai save baudiania, tebuvo kukli
aktor. iuo poiriu ana j valias pranoko.
Ar ji kada pasilydavo laisv dien savo nam
darbininkei? Tai buvo stipriau u j pai: prie pat
ateinant tai moteriai ji pati pansdavo pavytruoti
dulkiu siurbliu ir nublizginti plyteles. Ar priimda
vo Aleksandro pasilymus? Tarkim, uuot lkus pas
savo motin Europ, dumti vasaros atostog kad ir
Birm. Todl jis turjo teis jai priekaitauti, laidyti
pasalnikas uuominas, kurios, savaime aiku, nuo
dijo j birmietik diaugsm. Net kai likimas jai b
davo pernelyg velnus, pasitelkusi galing vaizduot,
ji rasdavo prog blogai jaustis. O dingstimi tapdavo
92

menkas niekas. Ji gebdavo paiu netinkamiausi

momentu pakeisti nuomon, griebdavosi zigzag, supainiojani kuo aikiausi situacij, i anksto kelda
vo slygas, kad atslgt tampa, - ir sulaukdavo pai
naus rezultato, galop anos peius prislgdavo rimtos
prieastys savo perspektyvas nudayti juoda spalva.
Kaskart, kai ji priimdavo sprendim, vliau, inoma,
dl to gaildavosi, sivaizduodama progas, kurias dl
jo praleido. Kart, anai bastantis po Numj, vienas
netaktikas vairuotojas ugrob jos viet stovjimo
aiktelje, ji pusvaland sodriai pldo prasiengus
j. inoma, paskui, kai ji vis ryt gromuliojo bjaur
incident ir pyktis neatlgo, ji nepraleido progos i
sakyti nepalankiems komentarams apie vis moni
gimin. Kaip galima nuspti, ji itin meistrikai u
iuopdavo, kad praeities nusivylimai grta dabart
ir t grim skrupulingai, su didiausiu susiavjimu
iluktendavo ir tuojau apverkdavo savo atsiradimo
iame pasaulyje fakt.
Bet ypa stulbino jos nepaprastas gebjimas save
nuvertinti. ioje veiklos dirvoje anai niekas negaljo
prilygti. Jums padariusi paslaug, tutuojau imdavo
atsiprainti, nors js ne itin suprasdavote - kodl.
Antai gimimo dienos proga ji teik jums dovan,
apskritai i koto veriani. O tai padaryta tik tam,
kad bt dingstis apie j atsiliepti blogai ir su tuo pa
iu usidegimu pakritikuoti skon to, kuris j irin
ko, - inoma, tai ji pati, - smulkmenikai, savaime su
prantama. Pakviesta piet, ana pirmiausia imdavo
93

samprotauti esanti neverta js trukdyti, paskui jei

ir toliau primygtinai kvieiama, ji ateidavo pas jus su
dviem ar trimis menkniekiais; jau turbt supratote, ji
gridavo vos patempdama krv puikaus maisto,
kurio bt utek visam batalionui, produkt, ku
riuos ji tutuojau grsdavo j virtuv ir su skrupulingu
meistrikumu imdavo i j gaminti valg. Ir jai nieko
nereik labai rsiai kritikuoti savo patiekal, visada
labai skan, ir stebtis, kad js sutinkate prie jo prisi
liesti. Bet jis galjs bti ir geriau paruotas... Dabar
pereikime prie gausybs brangi dovan, kurias ji
jums atgabendavo btinai susikrimtusi, nes svarbiau
sia jai buvo brangiai umokti, ir taip dabar ir visada
ipirkti savo nepataisom kalt, jog idrso kvpuoti ir
taip sueikvojo deguonies porcij.
Kadangi ji pasiymjo intelektualumu, kuris ipl
davo jos vilgsn, o aiaruojanius jos odius suglausdavo stebinanius smojus, visa tai ne per daug
krito akis; ji mokjo suavti, nes niekas neprilygo
jai mstymu ir savotika beprotybe - bet kas jos ne
turi? - suvelninta galybe nuostabi geros nuotaikos
ir skvarbaus proto potpi. Taigi ji atrod tokia pat
normali, kaip ir dauguma neurotik, kuri neginija
mas abclinis sraas pateikiamas kiekvienoje telefo
n knygoje. sptas susidomsite jos kania gyventi,
o rasite aves, gebjim velgti gro tikrovs purvy
nuose, mokjimo diaugtis talent.
Bet faktas yra faktas. ana u visk mokdavo - tie
siogine ir perkeltine reikme. Ir sskaita, pagal kuri ji
94

atsiskaitydavo, tapdavo kosmin, kai tik ana priart

davo prie savo motinos. i siaubn, apsimetusi gerai
iauklta dama, visai praradusi monikum, galinti
ypsotis nerodydama dant, apsirpinusi tokiais na
giais, kuriais iki paakni suniokojamas trapus vaiko
charakteris, knijo od godumas. Paduodamas
Rozai rank, - toks vardas labiau bt tiks pasiu
tusiai gyvatei, - niekada negaljai bti tikras, kad j
atgausi. Jos egoizmas buvo refleksas, piktumas - jos
yda, o keistuolikumas - jos atsipraymas. Kiekviena
dukters silpnyb teikdavo prog prasiverti jos sar
kazmui; ji kaskart painiodavo veiksmaodius kal
bti ir tyiotis, samprotauti ir bausti. Uuot atribo
jusi Roz kokiomis teistomis pastangomis, ana, no
rdama nuo jos apsisaugoti, paspruko kit pasaulio
pakrat, u deimties valandini juost ir dvideimt
tkstani kilometr, Numj, ten, kur gyveno Alek
sandras su isiptusia pinigine, ten, kur atsitiktinai jie
pamilo vienas kit.
Nors toks atstumas ir saugojo nuo smgi, taiau
net ir atsidrusi kitame ems pusrutulyje, ana ne
isprdo i atkakliosios Rozos takos ir jos neatautanio kandumo. Nebdavo dienos, kad ji nejaust
pareigos paskambinti savo motinai, belstis t tul
ing langel, - pareiga j siutino, nes Roza buvo taip
gudriai itobulinusi men skaudinti tiek dl to, dl ko
ji nerimavo, tiek ir spekuliuodama velnumu, kurio
jos dukt kaulydavo, ir be jokio reikalo tsdavo po
kalbio laik, kad dar labiau padidint anos sskait.
95

Kaskart padjusi ragel, nes i jausdavosi leisgyv, ap

dujusi, priekaitaudavo sau, kad yra tokia kvaia, kad
pati umoka u i kasdien kankyn. Ji ventai pasi
addavo vien dien nutraukti t emocin ir finansi
n apiplinjim, bet Roza j laik taip stipriai, kad,
nordama itverti, ana jau nesitikjo galsianti nuo
jos pabgti. Kai per kakok stebukl ji umirdavo
Rozai paskambinti, pasigirsdavo jos skambutis.
- Alio! ia tu man k tik skambinai? - rkdavo i
klastn gleivtu savo balsu mikrotelefon ir tutuo
jau valdingai pridurdavo: - Paskambink man, antraip
a su tavim daugiau nekalbsiu!
Ir paddavo ragel, o ana tutuojau rinkdavo jos
numer, nes Roza, didioji gudrautoja, jai duodavo
suprasti, kad tas geibus jos atsitraukimas neleido jai
skambinti jos kitoniko bdo i Normandijos antipo
dams. ana tai gerai inojo, kaip ir tai, kad visi jos
broliai ir seserys Rozai skirdavo deimt procent savo
mnesinio pelno nuo tos dienos, kai j paliko j t
vas. tai taip i pavyzdinga motina privert savo vyro
vaikus atsimokti u didiul jos patirt skausm, ir
i eimos nustatyta tvarka, nerdijanti tvarka, nepa
kent prietaravim, tegul ir su uuominomis. ana
tai tvarkai pakluso jau seniai ir uoliai jos prisilaik, be
perstojo iekodama pateisinim savo mamos iauru
mui, nuolat sau priekaitaudama, kad nemoka jai atsi
spirti. Tas netiktinas nuolankumas turbt priklaus
nuo jos padties eimoje: ji buvo pirmagim ir tapo
tv santuokos prieastis. Jos tvas itais klaid, kai
96

i neinojimo, tenkindamas savo malonum padar

Roz ni!
Po pasimatymo su Oktav prajus kelioms die
noms, ana prisimin Sli, t moter, kuri palengvino
savo kryiaus keli, tepakeisdama vienintel menk
prastos elgsenos procent. Oktavo odiai turjo vie
n ypatyb - kreip jos prot prie mini, kurios jai
buvo svetimos, atvr duris, kuri ji iekojo, pati to
neinodama. los protui buvo priimtinas teiginys, kad
keistis reikia i lto, nepasiduodant pernelyg smar
kiam persilauimo svaiguliui.
- Ji pasikeit tebedarydama t pat, - sak jis, - nes
troko ir toliau maitoti saugyvenim, bet veik kitaip. I
pradi tepakeisdama vien smulkmen...
i fraz kvp jos prot, tapo stimulu jos apms
tymams. Oktavas tuos odius tar moduliuodamas
bals, kaip ir derjo, kad i udelsto veikimo bomba
sismelkt jos smegenis, ir stengdamasis, kad ji pa
just t susiavjim, kur jam kl moter drsa, mo
ter, kurios pasuka tuo taku. Ji n nepagalvojo, kad jis
pakurst imtis toki argument apie jos santyki su
bjaurybe motina pragaitingum...
Jsitikinusi esanti savo proto eiminink, - i ties
ji tokia ir buvo, nes Oktavo odiai j veik tik to
dl, kad jie it aidas atliep jos paios iekojimus, - ji
pagaliau suprato, kad ne jos jgoms iurkiai atsisa
kyti kasdieni telefono skambui Rozai, bet galbt
ji galt pradti jai pirti moktojos vaidmen; ana
jaut galinti, pati nestengdama paprayti savo moti97

nos, tai padaryti defacto griebusis vieno dovanotino

melo. Jai uteko praneti Rozai, kad telekomas nu
trauk tarptautin ry, iki ji sumoks per didel su
sikaupusi skol. i iniciatyva buvo panai galim
vien procent, nedrsi paios usikraut suvary
m patais, kuri buvo visikai pakeniama ir suderi
nama su poreikiu nenutraukti ryi su savo budele
motina. itokiu bdu ji pereit i septyniasdeimt
septyniasdeimt vien procent - situacij, kai ji nei
na prie save!
I ties ana temst apie tai, ko Oktavas buvo jos
paklauss. is vyrikis, udrauds sau j irti, jai
pasak pat velniausi kompliment, kokio iki iol n
vienas vyras nebuvo surezgs. Bet kodl jis perspjo j,
kad j septintasis susitikimas grs tapti lemiamu su
sidrimu? Kaip ji galjo jam garantuoti, kad niekada
nepasiduos beviltikai sumaiiai, atsidrusi prieais
j? Kuri moteris pajgt nusikratyti to kyraus prierai
umo, kuris prasilenkia su protu ir sujaukia tviriau
sius apsisprendimus? Jeigu nesumet, kaip jam atsa
kyti, k ji darys, kad j vl pamatyt ir kad jis pagaliau
liautsi rodytis lyktus, nepakeniamas tik tam, kad
iebt tarp j pykt ir j tai nuramint?
nikusi savo klausinjimus, ana net pamiro
splioti didiausi msl: ar ia Oktavas, ar bglys?
Jei tai Aleksandras, jis negaljo gudriau sugalvoti, kad
atitraukt an nuo t splioni, nukreipdamas jos
dmes kitur ir paadindamas joje stipr nor, kad
tai bt ne jis, jos sutuoktinis, kur ji be jokio sins
98

grauimo niekino, tas puikiausias taikinys visiems jos

pykio proveriams. Jei tai tikrai Oktavas, jis i tie
s virtuozikai j trauk klausim, iplaukiani i
prielaidos, kad ji nugalta, formulavim, taip sakant,
supaniota, nes buvo akivaizdu, kad Oktavo pray
mams nereikjo jokio atsakymo, mat jis turjo tiksl
pamau kurti tok kontekst, kuriame ana, pati ne
suvokdama, sijaust kartos simyljls vaidme
n. Ar ji tai supras, ar ne, maiausiai svarbu; juk taip
svaigu moteriai matyti vyr, valdant jos vl prabundant, jau bevstant geism ir malinant savj, daug
stipresn.
Bet labiausiai diugino tai, kad Rivjeras jai teig
nor nebegadinti sau gyvenimo ir.suteik prog paiai
rasti bd pasukti tuo keliu, kurio neino net amini
nepriekaitingieji; tai k ji t pai dien padar.
Suinojusi, kad ana jau nebeskambins, nes nu
trauktas tarptautinis ryys, Roza teispaud rsi
klasting ivad:
- Js visi mane apleidote. Tikiuosi, bent vienintel
tavo sesuo mane supras... Iki pasimatymo,brangute.
anos krtin nusmelk nerimas, bet, galop apsi
sprendusi, ji turjo drsos laukti, kada paskambins
pati motinl. Jau kitdien Roza paskambino. Tarsi
padidindama ilaidas u telefon, ji kibo prie dukters
su savo subtiliais ir kaltinamais komentarais, atrasda
ma visai nauj priekait. ana puikiai visk atlaik.
Roza netrukus prato bambdama apmokti ryio s
skaitas. Bet yktumas greitai vl pam vir: telefo
99

no skambuiai m retti ir tapo trumpesni. Gniau

tai atsileido; ana tada suprato, kad ji gali daugiau
nemokti - ir iuo atskiru atveju, ir apskritai.
Kit sekmadien, pakviesta pietauti pas drau
gus plantatorius, ji pirm kart atjo su kuklia gli
puokte deinje rankoje, avia, bet paprasta; tai, kas
jai buvo tolygu ateiti tuiomis rankomis. Ji teik g
les nekritikuodama puokts kompozicijos, tutuojau
neapipyl priekaitais savo pasirinkimo ir nepyko ant
savs, kad prim kvietim, uuot skyrusi sekmadien
kokiam kitam dalykui. Diena buvo grai.
Bet grdama namo ana staiga m grautis, kad
taip greitai pasikeit ir, lyg nordama nusiraminti, pa
skambino Rozai, kuri savo ugauliojimais, patyiomis
j i ties truputl nuramino. Paskui apie et valan
d ana pamat major Veb, buvus kavalerist, vis
dar piln puikybs, krypuojant ant savo kreiv koj,
primenani kojkus.
- Ponia Rivjer? - paklaus policininkas, i pairos
itin britikas.
- Taip, - tar ji atidarydama duris.
- A dl js vyro ir pono Rivjero, ito bloody,
kito...
Vebas, pasitelks vis savo kietum, gyt lyg atsva
r minktam klimatui, prane, kad jis atlieks rpes
ting, taktik tyrim ir kad i ties rads pono Oktavo Rivjero pdsak; is septynerius metus gyvens
Oklende, mok prancz kalbos privaiose Naujosios
Zelandijos mokyklose; nors ir turi dokumentus, jo ta
100

patyb tebus oficialiai patvirtinta tik tada, kai jis gau

sis i jos patvirtinim, greiiau intuityv.
- Koks js, kaip moters, spdis?..
ana valandl pamst ir pasak tai, k tuo pat
metu i tikrj jaut:
- avingas... Jis man atrodo avingas.
- By Jove! O js vyras?
- A jo nekeniu. Taip. Absoliuiai.
- Thank you very much, ponia Rivjer.
Majoras Vebas apsuko savo sustingus karkas, bet
tarpduryje pridr mikiodamas, ir tas mikiojimas
ikart idav jo anglik kilm:
- Ak, visai buvau pamirs! Js vyro b-b-b-rolis
nuo ryt d-d-dstys js s-snui, juok-k-inga, ar ne? Jis
tris mnesius dirbs vietoj ponios Peti, iki atsiras, kas j
pavaduot. Jos n--tumas kiek sunkokas... Jis nra
protestantas, bet presbiterionai plaios sielos mons.
Good evening, mam!
ana ypteljo, visai nesistengdama slpti diaugs
mo; ji suprato, kodl Oktavas nei i io, nei i to prakal
bo apie savo sen mokytoj, jai usiminus apie Makso
sunkumus. Oktavas puikiai manipuliavo atsitiktinu
mu, tarsi bt ketins tuojau pat atsiduoti jo valiai,
bti jo ginamam; viskas klostsi gerai, slapukaujant,
tiksliai apgalvota seka. ana tai palengva perprato. Ji
paman, kad dl to gals j aplankyti, nors jis atkakliai
veng su ja matytis, bent taip atrod. i perspektyva
jaudino j daug labiau, negu ji man. ana nesupra
to, kad is strategas stengsi su ja sueiti aplinkiniais
101

keliais. Ji sumet, kokia buvo neapdairi nepasimaiusi

su juo anksiau, nes jis galjo suprasti jos santrum
kaip prisipainim, kad yra sukrsta jausm, kuri jai
nepavykt prislopinti.
Glamonjama besileidianios, per dien pavar
gusios sauls, ana pajuto, kaip i mintis, kelian
ti sumait, uliejo j diugesio banga, ir ji atsidr
visikoje dvilypi jausm galioje. J gaub drgms
prisigrusi prieblanda, kuri pamau naikino ydros
tamsybs, tvyranios po dangumi ir jame susitven
kusiais purpuro spalvos debesimis, netrukus pasklisianiais naktyje. Apimta nerimo, ana neinojo, kaip
dtis abejinga Oktavui, kurio grois, pasiektas valios
pastangomis, buvo jos lkesi iraika. ana buvo
moteris, kuri mokjo mylti vyrus, kai kitos tam ne
turjo jokio ypatingo talento; tai taip pat buvo vienas
t uslpt dalyk, apie kuriuos ji inojo, pati to ne
nujausdama.

V os js presbiterion mokyklos klas, Oktavas

pamat Maks; bet tutuojau nukreip al vilgsn.

Klas gaud nuo pakriko klegesio, vis smarkjanio,
nesutramdomo suol pokjimo, aii klyksm ura
gano, ore skraid svaidomi daiktai; Oktavas to visai
nepais. Jis tvarkingai atseg portfel ir klasje tebesiauiant audrai ramiai nuval raomj lent; paskui
staiga surado kakok daikt, stipriai t gumul svied
lang ir kaipmat idau stikl.
Vaikai iblyko it drob. Tada Oktavas ramiai, su
ypsena, klaidiojania lp kampuiuose, tar:
- Pribaigiau!
- K? - cypteljo maasis Ernestas.
- Mus, pribaigiau vienu smgiu.
Klas akimoju vertino tok mokytoj, kuris, no
rdamas umuti mus, ikl lang. Dvideimt ke
turios maos mokini galvels ikart pamiro nor
ibandyti t nauj mokytoj, jie buvo taip priblok
ti keisto jo elgesio, kad net nedrso krsti juok. i
akimirk vienintel t sutrikusi mogiuk reakcija
buvo tyla.
103

- Jaunuoliai, - pradjo Oktavas, - mano paskutin

darboviet Oklende buvo tikra golgota. Mano mo
kiniai nuud mano un, taip, tikrai. Sudegino j...
gyv!
Naujiena prikaust bedievius prie stal, nokautavo
vis klas, kuri garsjo iradingais blogo elgesio ne
klauadomis. Vos suinoj, kad juos panas naujazelandieiai padar tok iaur unik nusikaltim,
jie tutuojau persimet mokytojo, niekybs aukos,
pus, nes i niekyb ugavo j meil unims.
Nepaliaudamas kalbti, Oktavas siirjo tuos
atuonmeius, pervelg vien po kitos vis fiziono
mijas, rpestingai apeidamas vilgsniu jaunj Rivje
r. Maksas tai neaikiai jaut, bet tarsi pakertas ito
vyro akivaizdaus panaumo savo tv, ne i karto tai
suvok.
- Taip, - toliau pasakojo Rivjeras, - tie maieji pa
baisos buvo un udikai ir sadistai. Jie... vienam i
savo draug, ne, net nedrstu jums pasakyti, k jie jam
padar. Gal kada nors...
Paslaptis liko neatskleista, tik sukl daugyb prie
laid, tarp j ir pai klaikiausi. Paskui, po visoki
u irdies griebiani pastebjim, kai bernikiai
buvo galutinai papirkti j naujojo mokytojo pasi
piktinimo, - is mokytojas nuo iol paliov bti j
prieininkas, - Oktavas m pasakoti pajuokiamas,
netaktikas istorijas apie savo buvusius mokinius. Tie
menki prasiengimai, padaryti un udik, tutuo
jau tapo verti pasmerkimo.
104

- Jie man taip pat sudav smg su raal leidian

iais plunksnakoiais.
- O k tai reikia?
- Jie man atiduodavo rato darbus, klaikiai suter
liotus raalo dmmis... Be to, jie kartais vluodavo!
Penkias, o kartais net deimt minui.
Suoluose sdintys nusprend, kad tie bjaurybs
nemokjo gyventi, kad tokie aplaidus jie buvo tik
dl savo iaurumo, ir visi tuojau sutiko, kad jie patys
nuo iol turs bti punktuals ir bent kiek kruoptesni. Ties sakant, jie ikart negaljo apsisprsti, bet
mintis, taip pateikta, jiems jau neatrod ginytina.
Tiesiogiai jos neformuluodamas, Oktavas atm i j
galimyb spyriotis. Kad ta mintis buvo jiems teig
ta tada, kai jie dar buvo imuti i vi mokytojo
elgesio, - juk k tik idau lang, kad nutrenkt
mus! - leido t dvigub reikalavim pagreitinti tuo
metu, kai jie visi buvo nukenksminti ir nepajg rea
guoti taip, kaip bt reagav ir veik prastesnmis
aplinkybmis. Galutinai juos sutramds, Oktavas
pridr:
- Bet turdamas galvoje, kad mano mokiniai negali
bti tobuli, bent jau ne i karto, a... js... praau,
kad vl pradtumte triukmauti ir tobulintumte
savo technik. Taip, js mane teisingai supratote.
Klas vl sustingo, sukaustyta nuostabos.
- Na gerai, - vl prakalbo atsistodamas Oktavas, a neinau, ar js liausits klegj, kai vl atsissiu tai
ant itos kds, ar tuojau pat, kai atsiversiu ssiuvin.
105

Js galite rinktis. Beje, galite pulti triukmauti tutuo

jau arba palaukti, kol ieisiu i klass. A visikai pasi
kliauju js pasirinkimu, a jumis pasitikiu... dabar.
Gal kai kurie i js panors... tutuojau, kiti - kai i
eisiu, nes mans nebus minut ir septyniolika sekun
di. Tada js galsite rkauti valias, sudj delnus
rageliu, kad balsai geriau sklist, ir trankyti suolus, tik
dar triukmingiau, smarkiau, it! O a netrukus griu
ir atsissiu tai ant ios kds, taip, tos paios. Dabar,
jei to labai norite, a griu po septyniasdeimt septy
ni sekundi.
Oktavas ijo lydimas apstulbusi mokini aki kodl jis toks tikslus? - vos tik mokytojas atsidr
koridoriuje, jie atleido savo tramdyt pasiutim ir vl
pasileido lti. kart jie skrupulingai laiksi mokyto
jo patarim, kaip geriau ikankinti tyl; ir kiekvienas
galjo patvirtinti, kad naujasis mokytojas nusiman
apie triukmadarysts men, nes kart buvo kils
daug didesnis urmulys. Oktavas pasirod po minu
ts ir trisdeimt septyni sekundi. Jis baisiausiai
suintrigavo vaikus, nes, uuot skubiai js prie rao
mojo stalo, ingsniavo palei mokini unugar ir rod
jiems enklus aukti garsiau ir stipriau pokinti suo
lus, paskui staigiai atsisdo ant savo kds. Pus kla
ss paliov siausti. Galop jis atsivert savo ssiuvin,
ir... tik vienas mokinys tebedau suol - atkakliai,
ritmingai.
Tai buvo Rivjero snus Maksas, tas pats, kur mo
kytojas nenorjo pavelgti.
106

- Ponaiiai ir panels, isiimkite ssiuvinius. Rai

nys! - liep klasei Oktavas pakeldamas ton gana val
dingai.
Vaikui nesiliaujant pokinti, Oktavas ura len
toje tem: Ar vienas mokinys turi teis kyrti visiems
kitiems?
Moksleiviai iifravo antrat. Kiekvienas j sker
somis vis dbteldavo Maks, kuris tebesitrank, o
Oktavas nesileido jokius komentarus. Po keli mi
nui berniukas nurimo pats, aikiai pasijuts nesma
giai; paskui atsivert ssiuvin, kaip ir kiti.
Per pertrauk, ritualikai skiriam pusdieniams,
Oktavas papra, kad jis pasilikt.
- Maksai,a nesu tavimi patenkintas...
- ...dl triukmo?
- Ne... todl, kad, nordamas sunervinti savo mo
tin, tu veiki nelabai veiksmingai. A tau silyiau vi
sai kitok bd, tik neinau, ar pajgsi.
Vaikas tyljo, sugnius i nuostabos; jis tikjosi,
kad is vyras, kuris galbt yra jo tvas, j imu i v
i, bet kad itaip!..
- Tavo visi paymiai blogi, - kalbjo Oktavas, - o tai
ne pats geriausias bdas erzinti, vesti i proto mam.
A net nustebau, kad toks protingas berniukas, kaip
tu, ito dar nesupratai...
- O js kaip darytumte?
- Kuo puikiausiai mokyiausi vien vienintel da
lyk. Bet ne tuojau pat, inoma, ne. O dabar - d
mesio! - i pradi a draudiu gerai mokytis kitus
107

dalykus! Tada ji aikiai pamatys, kad jei tu nortum,

galtum gauti gerus paymius i vis dalyk, nes
vien j moki kaip pridera. Koks idiotas susimaut
visur! Ir ia tu jai rodysi, kad tai priklauso tik nuo
tavs! Ji pamanys, kad tu i jos tyiojiesi. Ir jei tu stai
ga imsi gerai mokytis kok kit dalyk, a tau paadu,
kiek tu norsi, a tau raysiu blogus paymius tik tam,
kad ji nervintsi. Arba tu paskui galsi nusprsti, kad
gerinsi savo inias pamau, - i vieno, paskui i kito
dalyko, - savo, o ne jos ritmu, ir tik tam, kad j suer
zintum, kad ji pajust neturinti tau jokios takos, kad
tu pats kontroliuoji padt. Taigi rinkis.
- Bet... k a galiau gerai mokytis?
- Klausyk... a suprantu tavo suglumim, nes...
vartydamas tavo ssiuvinius, matau, kad esi gabus
daugeliui dalyk, tu net ir pats to neinai... Taip, tai
akivaizdu! Bet pasirinkdamas mokymosi dalyk, turi
gerai pagalvoti. Svarbiausia, kad tai smarkiai suner
vint tavo motin! Neinau, ar apsigalvosi vakar
grdamas namo, o gal prie umigdamas, kad rytoj
prabustum diaugdamasis jau ins, k pasirinkai, o
gal sekmadien! Tu gali svarstyti iki savaits pabai
gos. Bet i pradi tavs tepraau blogai mokytis kitus
dalykus. Sutinki? Viskas, eik aisti!
Maylis Maksas taip ir nesuprato, ar klaussi savo
dds, ar tio, bet jautsi rads tv ir todl vyt
jo, duobuts skruostuose tiesiog digavo. Niekada
Aleksandras su juo itaip nra kalbjs, taip jautriai
108

persiimdamas jo rpesiais. Jis ypteljo ir ikr pas

tunt berniki, kurie laljo raudoniedi korali
ni medi prieglobstyje ir kartai aptarinjo naujojo
mokytojo keistenybes. Nelyginant dar menkai susigaudantys unyiai, jie netvr diaugsmu, kad juos
prisijaukino; ir visiems buvo smalsu, koki paslapt
mokytojas patikjo Maksui. O is, pasipts dl tokio
artimumo, atsisak pasakoti ir taip peln triukinam
draug autoritet.
Vakare ana lauk prie mokyklos motin knib
dlyne; aplinkui gaud dip ir kaimo sunkveimaii varikliai, tos burzgianios civilizacijos dar nebuvo
ugousios visai netoli esanios diungls. ia bria
vosi gimdytojos, beveik lapios, tarsi k tik suspausti
drgni sriai, j drabuiai buvo permirk nuo tro
pik oro, prisodrinto smulkiausi laeli, savotiko
nuoviro, kur sugleb metropolijos gyventojai vargiai
kvp. ana stovjo atokiai, apsupta linksmai degan
ios garbanotaplauks ir tokios neeuropietikos mi
nios, liliuojanios drgn gar pritvinkusiame ore,
ji buvo tokia tyli, tokia nepastebima, kad Maksas j
ukliud, bet taip ir nepamat. Dar su dviem draugu
iais jis nr papldim, visi trys buvo sutar grti
neskubant psiomis pakrante, pasiiauusia mangro
vi* aluma.
- Laba diena, Oktavai... - pagaliau ilemeno ji.
* Tropik augalai; tanks medi ir krm salynai atogr
jr lank arba upi delt seklumose.

109

- O... labas vakaras, - patais j Oktavas, - a ne

norjau js sutikti, bet pasinaudosiu proga ir pasa
kysiu, kad Maksas ir toliau jus erzins... Atrodo, jis to
nori, bet pasistengsime, kad jis taip elgtsi ir toliau, tik
palankiu jam bdu, gerai?
Ir tutuojau nusuko akis, tarsi sakydamas jai, kokia
ji grai; is nebylus komplimentas anai padar lauk
t spd, klasting ir labai jai malon, ir tok stipri
nant po praeityje patirto nerimo.
- K js jam pasakte? - paklaus ji.
- Atkakliai laikytis savo! Tik pakeisti vien smulk
men...
- Vis tas js vienas procentas...
- Jei Maksas jus nervina, taip jam ir sakykite! Ne
praleiskite progos! Tai pati geriausia paslauga, koki
tik galite jam padaryti... iuo metu. Be to... noriau
uduoti jums vien kebl klausim, jei leisite.
- inoma.
- Tas klausimas jus rimtai sutrikdys. Js galite man
pasakyti ne... Nenoriau bti nemandagus.
- Klauskite.
Po ilgos tylos Oktavas sumurmjo:
- Kaip js manote, kodl a atsistojau jums i
kairs?
ana susijaudino, jos veidas nusida tirtu rau
doniu, gerkl uspaud leiktulys, apkvaito galva ir
kelet akimirk ji, regis, prarado smon - tokia ne
tikta buvo i pastaba, kuri idav vien jos paslapi,
rpestingai slepiam su maos mergaits drovumu.
110

Per septynerius metus Aleksandras n netar, kad ji

negirdi deinija ausimi, t juokingai menk negali
ana suvok beveik kaip gd, tarsi tai bt galj su
menkinti jos aves. jos smegenis buvo sismelkusi
siaubinga panika, tai buvo anaiptol ne koketikumas,
toji panika gldjo paiose charakterio gelmse. ana
buvo sitikinusi, kad jei jis suinot, is defektas pra
udyt dal jos patrauklumo. Ir kuo ilgiau ji neprisi
paino, tuo prisipainimas jai rodsi labiau nemano
mas ir klaikiai juokingas.
Ji iradingai sureguliavo gyvenimo bd, savo lai
kysen vieumoje ir stengsi elgtis taip, kad i bda
niekada neikilt aiktn. i slapta, nuolat kyriai per
sekiojanti mintis vert j visada atsissti prie stalo
sveikja puse, miegoti dvigubos lovos kairje pusje,
teigti, jog nemgstanti koncert, nes nat krua yra
vienintel sveik jos ausies bgnel. Ji sigudrino skai
tyti i lp, net ir i nelabai judri, skaityti nejuia,
kad tik neklit. Bet buvo viena rizikinga aplinky
b, kurios ji baiminosi labiausiai: tai piets, kai visi
plepa vienu metu. Jai vienas vargas bdavo iifruoti
pokalb, ir kai Aleksandras pabgo, o jo buvimas ka
daise j padrsindavo, - ana atkakliai atsisakydavo
vis vakarini kvietim, bijodama bti demaskuo
ta; ir is absurdikas klaikas, - nes rizika buvo ities
menka, - j pamau atpl nuo Hebrid visuomens.
Port Viloje visi inojo, kad ana Rivjer vakarais u
sibarikaduoja neveikiamoje vienatvje. Ji sutikdavo
ateiti tik kvieiama pusryi, nes ia susirenka maiau
111

moni. Be to, ji buvo tikresn, kad dienos viesoje

gerai matys panekov lpas. Taigi ta niekam nepa
vojinga beprotyb apribojo anos gyvenim prie jos
paios vali, nes iaip jai bt buv smagu simaiy
ti miniatirins sostins naktin urmul, ir nors tai
kainavo brangiai: ji net ugniau nor okti ir taip
save nubaud. sikalinusi ji primin tuos alergikus
lktuvams mones, kurie priversti atsisakyti pasaulio.
inoma, ji atkakliai tvirtindavo, kaip jai gera vakarais
mgautis savo paios kompanijoje. Ji sunkiai rasda
vo odi gana tikinamai paaikinti, kad beprotikai
mgsta valandas, kai pagaliau gali atsidti skaitymui.
I tikrj ana ypa bjaurjosi romanais; utat labiau
linko puoselti neproting nerim, t nedidel tam
p, kuri gal gale suformavo jos gyvenim, negu leisti
sau laisvai elgtis.
Savaime suprantama, tiems tamsi ir intymi
smulkmen teisjams, kurie anos nepaino, susi
darydavo spdis, kad ji ma maiausiai keista; bet
i tikrj ji nebuvo keistesn negu vyrai ir moterys,
kurie nuo Niujorko iki Hamburgo laviravo kasdien
tarp savo baimi. mogus jau toks yra, kad apskritai
nuslpt neregim tamp, kuri sivaizduoja esant,
nutylt nesamus pavojus, kuriuos sugalvoja jo li
guistas protas, absoliuiai sitikins, kad mons gy
vena tam, kad egzistuot nemanomi dalykai, kuriais
jie tiki. ioje srityje ana buvo kaip visi, kamuojama
beprotybs, kuri buvo n kiek ne didesn u t, kuri
apskritai bdinga moni giminei.
112

Bet Oktavo klausimas j visai nuginklavo, ir pa

galiau jos veidas suspindo diaugsmu, - nuo iol ji
patikjo, kad ia negali bti Aleksandras. Ji niekada
nebuvo atvrusi savo aklam vyrui tos taip puoseltos
paslapties, apie j nebuvo usiminusi ir savo raudona
jame ssiuvinyje.
- Ar man derjo tylti? - paklaus Oktavas.
- Kaip js apie tai suinojote?
- A esu mogus, kuris mgsta sau kelti klausimus.
-Ir?
- A pamaniau, kodl niekas js nekvieia vaka
rieniauti mieste. Tuo pat metu man kilo klausimas,
kodl js nuolatos atsistojate mano deinje, kai susi
tinkame... ir ar i dviej fakt, pairti nieko ben
dra neturini, nebt galima kaip nors susieti.
ana jaut didel malonum, inodama, kad j su
prato, persmelkta to gudraus vilgsnio, kuris taip at
kakliai jos veng. is pastebjimas, kupinas uuomi
n, nutyljim, pasak vis ties jai paiai neprireikus
iskleisti vis niuans. ia ir slypjo labiausiai svai
ginamas malonumas: bti perprastai... skrupulingai
stebtai, atsptai dedukcijos bdu ir pagaliau pripa
intai su visais gudriais ir vingiuotais sudtingumais.
J avjo is sportas, regis, pritaikytas tokiai slapuki
kai jos asmenybei, be to, taip taktikai, ir tai slopino
jos varymsi.
Bdamas strategas, Oktavas neeikvojo energijos
aikinimams, nordamas jai rodyti, jog absurdika
atsisakyti vis kviestini piet. Prieingai, jis turjo
8.

113

pakankamai proto, kad sustiprint jos bgtavimus,

gyr j u atsargum, be menkiausios ironijos steb
josi jos drsa atsisakyti itiek malonum dl tokios
svarios prieasties. Oktavas instinktyviai suprato,
kad su mogumi suartji tik tada, kai i pat pradi
pritari jo su protu prasilenkiantiems suvokiniams,
lendi jo nerimo brzgynus. Paskui, kai ana jau at
rod pasitikinti ir diugi, kad nebuvo uginytas jos
elgesys, kai ji smulkiai nupasakojo nenuginijamai
pateisint savo baimi mast ir kai jis jai papasakojo
vieno i savo draug monos likim, kai jos avesys
akivaizdiai buvo sumenkintas, taip sakant, utem
dytas nuo tos dienos, kai visas Oklendas suinojo,
kad ji nemato viena akimi, Oktavas staiga gudriai
pasak:
- Bet a inau vien puik bd, kaip padaryti,
kad js prie stalo per pietus niekada nesusekt. U
tikrint!
- Sunku patikti... jau kiek a dl to sukau galv!
- Utikrint, a jums sakau.
- Na, koks gi tas js stebuklingas bdas? - savo
ironiku tonu pasiteiravo ana.
- Ar kada nors esate gaudiusi kokoso palmi va
gis, na, tokius krabus?
- Ne, kodl klausiate?
Ir Oktavas leidosi su visomis smulkmenomis pa
sakoti, kaip kanakai* juos gaudo, ir tai atrod kyru
* Kanakai - vietiniai Naujosios Kaledonijos gyventojai.

114

ir nuobodu ne tik klausytis, bet ir pasakoti, o ana

truput nekantravo, jai magjo suinoti t vienintel
bd, apie kur jis k tik usimin. Jos nekantra di
djo, nes ji ypa godiai gaud visa, kas bt galj
igelbti j nuo to siaubo, kuris be perstojo j grau.
Kadangi jis pabrtinai stengsi j neirti, ji bent
jau galjo su pasitenkinimu konstatuoti, kad jos ave
sys Oktavo akyse neiblso, nors jis spjo jos paslapt.
Bet tie pernelyg smulks ir ilgi aikinimai, kurie jos
visai nedomino, - kuri gal jis nei i io, nei i to ni
ko kalbti apie tuos palmi vagis? - pradjo j erzinti
ir savaime istm i ironikos bsenos.
- Na, koks gi tas js toks utikrintas triukas?! nebeitvr ji.
- Kodl pertraukte mano kalb? Hebrid viai
gaudomi ne taip pat kaip Lifu krabai, taip, i ties! Ir
esu tikras, kad niekada nespsite - kodl.
-Ne...
Ir Oktavui dar ketvirt valandos pavyko atitolinti
atsakymo akimirk, kol ana i tikrj panoro iklau
syti tai, ko i pradi nebuvo pasirengusi girdti. is
paruoiamasis darbas buvo atliktas taip paikai, - ir
kaip jis nemato, kad jai nuobodu? - sukosi galvoje
mintis, - kad ji nieko nenujaut. Visikai isekinta,
nebeilaik:
- Tai kokia gi toji js idja?
- Kas yra vienintelis asmuo, kuris per pietus gali
atsistoti ir bet kada ieiti i u stalo ir ivengti kokio
keblaus klausimo?
115

- Nam eiminink...
- Ir toliau neikite kviestinius pietus, i atsargu
mo, kad jums negrst klausimai, kai pametate pokal
bio sil... Bet pati ruokite pietus ir kvieskits savo
draugus. Namuose, prie savo stalo, js bsite saugi ir
galsite kada panorjusi nutraukti pokalb ir kuo ra
miausiai j regzti po okio.
Bet jis nepridr, kad ji ir neturi kito pasirinkimo,
nes n vienas Port Viloje jos jau seniai nekviet sve
ius kartu pavakaroti! ana linkteljo galva, - i sveiko
proto taiga jai pasirod labai priimtina, net nuostabi,
nes ji mgo ir savo keist beprotyst, ir kart nor
linksmintis, godul okti, atsiduoti ritmui ir atsikratyti
sustingimo. Ji panoro tutuojau surengti pokyl, gal
netgi kauki bali su ikilmingais pietumis.
- O js ateisite?
- Ar jums neatrodo keista, kad a taip ilgai pasako
jau apie kokoso palmes ir krabus? Ar sutinkate, kad
buvau nepakeniamai nuobodus?
- I ties!
- Tai dariau nordamas jums teigti pasilym, ku
riam ms pokalbio pradioje js nebuvote linkusi
pritarti. Dabar galiu kalbti atvirai, nes matau, kad jau
apsisprendte netrukus surengti t vent, kurioje, sa
vaime aiku, a nedalyvausiu.
- Kodl?
- A js klausiau vieno labai konkretaus dalyko.
Jau pamirote?
- Kokio?
116

- Klausiau, kaip js ketinate sutvardyti jausm su

mait, kylani vos ivydus mane. Taigi a kartoju
savo klausim. Ar js galite dabar man paaikinti, k
darysite, kad ugniautumte jausmus man, jeigu jie
uplst?
- Js esate pakankamai...
- Ne, a nesu gantinai atstumiantis, jeigu js ia...
Ir kadangi negalite atsakyti mano klausim, a dar la
biau links js vengti. Juo labiau kad kiekvien kart,
kai js ateinate pasimatyti su manimi, mes artjame
prie ms septintojo pasimatymo, ito nepamirkite.
Ir js inote, kas atsitiks - ir ko a nenoriau, - jei tas
septintasis pasimatymas vyks. Gero vakaro!
Ir nujo, o ji liko sutrikusi, galutinai sugniudyta
kario, kur hebridieiams be atvangos siunt ekvato
rius. ana irdo ant to mogaus, kuris mokjo tiek pat
jai patikti, kiek ir kelti klaik susierzinim. Visai i
muta i vi, ji jautsi alia jo nenugalimai viliojama
trokimo keistis, - t trokim buvo paadins jis, - ir
kartu skausmingai eista, nes j atstm. Kai jis kal
bdavo su ja, ana jautsi it gl, pasirengusi praysti
prie jos paios vali, priirima jautraus gamtininko,
kuris padjo jai iaugti. Bet kodl jis tai dar? Dar nie
kada joks vyras iki iol nebuvo atvrs tiek dur. To
nerodydamas, Oktavas paadino jos jgas ir atkakliai
atmet jos nerytingum gyventi laimingai. Savo u
maskuotais persergjimais ir gudruolikomis fraz
mis jis padjo jai veikti baimes, kurios taip gadino jos
gyvenim; ir ji tai puikiai mat, ne visada pagaudama
117

jo proto vingrybes. Jei Oktavas jos palusiai nemy

ljo, kodl skyr jai tiek dmesio? ana puikiai ino
jo, kad yra geidiama to vyro, nusprendusio j laikyti
per nuotol. Bet tuo pat metu jis buvo taip atkakliai
usispyrs neirti j, vikriai isisukti nuo slyio
pavojaus, kad j glumino jos paios elgesys, net kl
nerim sivaizduot jausm jam tvirtumas.
I ties Rivjeras buvo i t patrakli, kuriuos ima
pyktis regint moter, dl kurios jie kraustosi i proto,
patekusi savo sitikinim nelaisv, kaustom paios
susimanytos ir j eminanios idjos. is nuolatini
kentjim ir netikim manipuliacij su savimi kok
teilis, kuris kasdien nuodijo an, jam buvo nepaken
iamas, j eid kaip visa, kas atrodo neivengiama;
bet iuo atveju jis buvo kur kas labiau negu papra
stai nirts. Kadangi ana buvo toji moteris, kuri vien
savo buvimu adino jo jausm pasaul, taip sunkiai
jam prieinam. Oktav jaudino ne tik pati ana, bet ir
joje gldintys talentai, tos neitirtos teritorijos, kurias
velg slypint u vis jos keist beprotysi. Kuo jis
labiau artjo prie vyro, kokiu svajojo bti, tuo meil
jam m rodytis tarsi menas, galintis ivaduoti mo
ter i jos vidinio narvo, i abang, kurie trukdo jam
pulti prie jos. Noras ivaduoti an i sudauytos jos
vaikysts, ilaisvinti i jos dabarties, numesti jai ne
matom tilt ateities platybes grdino jo charakter
ir brandino nepaprast geism jai.
Oktavas inojo, kad jis atsikratys savo paties bai
ms tik ivadavs i jos an, nes buvo aiku, kad
118

keistu veidrodiniu aismu i moteris jam labai tiksliai

pasiunt savo rib vaizd, rib, kurios j labiausiai
piktino. J vald globja motina? Ji nebuvo vienin
tel... Ar galjo menkniekis - atradimas, kad ji ne
prigirdi deine ausimi - pakirsti t trap pasitikji
m savo avesiu? Tai buvo nesvetima ir jam. Rivjeras
inojo turs trkum, kurie jam trukd pelnyti nors
menkiausi merginos dmes. Pasipiktinimas, kuris
apimdavo j pagalvojus, kad ana metodikai gadina
sau gyvenim, tebuvo nepaprastos panikos iraika,
toji panika nuodijo jo paties gyvenim, jis suvokdavo
komplikuojs savo paties likim, lugds savo kasdie
n, drausdamas sau vl pajusti malonum. Jis duso
i siio strigs polinkiuose, taip maa bendro tu
riniuose su pasitenkinimu, matydamas save paklusus ugningam temperamentui, kuris stumia j visada
numatyti save priek, uuot mgavusis akimirkos
stebuklais. Rpintis ana, kad ji bt savimi, - tai
Rivjero bdas palengvinti sau ird bnant tik paiu
savimi.
Oktavas neabejojo, kad Blogis - tvarus Liuciferio
krinys - yra vyrus ir moteris be j valios sprausti
nekintam j pai vaizdin, neabejotinai pragaitin
g, nes vaizdinys, galutinai susikristalizavs baigtin
a, ir trukdo atsiskleisti asmenybs visapusikumui,
ukerta keli jos tapsmui. Kiekviensyk susidrs su
tokiu klastingu nelankstumu, bauguliu eiti pirmyn ir
tobulti, jis tarsi mat velni, visada piln ryto pra
nokti save.
119

Bet netgi prityrs stebtojas nebt galjs pasaky

ti, kodl is vyrikis atsisak anos fizins meils, at
sisak moters, kurios materialus, knikas apvalkalas
energingai j kviet pasinerti jusli malonumus. Ar
jis buvo nuoirdus nenordamas, kad i moteris atsi
durt tarp jo ir jo brolio jei, tarkim, Aleksandras grt
Naujuosius Hebridus? Arba - jei tai buvo Aleksan
dras - bijojo bti demaskuotas glamoni kartyje?
Visai sutrikusi, ana tebuvo tikra dl vieno dalyko: ji
inojo, kad susitikimui jau yra pasirengusi.

- Jr one, - tar Maksas, - a gerai mokysiuos aritme

tik, daugiau nieko, tik aritmetik.
- Tik aritmetik! - pakartojo Oktavas. - O kiti da
lykai, tikiuosi, ir toliau tau blogai arba labai blogai
seksis, gali rinktis. Tai tavo motin ives i proto! Ir jei
kada nors tau netyia pavyks koks gramatikos prati
mas, a sipareigoju tau tupdyti blog paym, ir taip
darysim tol, kol tu to norsi. Sutinki?
- Tai j ives i proto! - pakartojo Maksas ir id
m koridori.
Makso sugebjimai skaiiuoti tikrai pagerjo, bet
jis i vis jg stengsi ir toliau blogai mokytis kitus
dalykus, labai skrupulingai neatlikdavo geografijos
uduoi ar pamirdavo tekstus, kuriuos mokjo at
mintinai, ir anksiau tik dl aplaidumo susikirsdavo.
Kaip Oktavas ir buvo numats, ana netrukus parod
susierzinim, ir net labai didel:
- Kas tau yra? Matai, kai nori, tu gali! - nepaliov
kyriai kalusi galv snui.
Bet Oktavas nebuvo prognozavs, kad tokia delika
ti padtis Maksui pernelyg patiks, idant vliau jis su
121

tikt gerinti ir kitus dstom dalyk reikalus. Su pa

vydtinu pastovumu, rodaniu nuostabi savitvard,
jis puikiai moksi aritmetik ir daugiau nieko. Oktavo
sumanymas bent kiek pakeisti Makso gyvenim, kad
jis sivaizduot gals pereiti ir prie kit mokslo daly
k, nepavyko, kaip Oktavas ir buvo numats.
Prieingai, anos atveju lauktas procesas pasiteisi
no. ana, kai jos tulingoji motinl apmalino savo
tak, jau maiau buvo nusiteikusi taip uoliai kompli
kuoti savo gyvenim ir labiau linko rpintis savimi. Ji
vl pradjo danai rengti oki vakarlius, susikviesdavo daug svei, visai nepaisydama savo negalios
ausies. Paskui ji pamau nustojo tvarkyti namus prie
pat grtant Liusi, jaunai melanezietei, kuri ir turjo
usiimti nam ruoa. ana taip pat rado valios jg
nesileisti traukiama tokias situacijas, kurios dary
davo j pasirinkimo auka; be to, ji br tarp savs ir
Liusi tam tikr atstum.
Bdama puiki manipuliator, Liusi tobulai gebjo
veikti taip, kad priverst an tupinti aplink j, klau
sytis jos, taip surydama vis eimininks laisv laik
ir labai menkus jos pranaumus, kad priverst savo
poni jausti neaiki kalt dl to, kad priklauso kolo
nizatoriams, kad ji baltaod. Apsukriai inaudodama
jausm, ji pasiek, kad ana pati padaryt didium
jos darbo, ir dar ukirto keli menkiausiam priekai
tui jos adresu. Po penkeri atsitraukimo met paty
rusi vyro genties akibrokt, ana net sutiko uleisti
Liusi savo kambar. Nuo tos dienos visa Rivjer eima
122

buvo pasmerkta kramsnoti jamsus*, nes Liusi nepa

kent vakarietikos virtuvs.
Uuot visikai atsikraiusi t beprotysi, nuo ku
ri ana taip ilgai priklaus, jai kilo mintis (sponta
nika?) jas visas sujungti, bet kitaip, ikeliant j teigia
m pus. Nusprendusi veriau neivaryti baisiosios
Liusi - tam padaryti jai trko ir drsos, - vien ryt
prijo prie jos linksma mina ir pareik:
- Liusi, a turiu jums ger naujien!
- A-a-a...
- Man regis, js per daug apkrauta darbais. Todl
nusprendiau leisti jums savait pailsti. Galsite ap
lankyti savo motin.
- A-a!
- Jus pakeis Marta. Ir vliau ji jums pads.
- Kas ta Marta?!
Savaime aiku, Liusi niekada nesileis tos fiktyvios
Martos, kad ji sitaisyt jos teritorijoje. Vos tik Liusi
apm prigimtinis nenoras dirbti, ana vl pakartojo:
- Jauiu, Liusi, kad visai nusibaigte, vaiuokite pas
savo motin atgauti jg! Js per daug dirbate, dar pa
ils sveikata! Eikite pailsti, nors valand!
- Bet a puikiausiai jauiuosi.
Ir Liusi, bijodama, kad jos tinginyst nepadrsint
eimininks gyvendinti savo plan, laiku susiprato
griebtis darbo.
* Miltingi tropik akniagumbiai, panas bulves, Amerikoje
vadinami batatais.

123

Taikydama panaaus pobdio sakymus, - j Liusi

negaljo tiesiogiai uginyti, nesjai buvo nurodoma at
likti tai, k ji ir darydavo, - ana net atgavo savo kam
bar. Kiekviename etape ji sigudrindavo sukurti tok
kontekst, kuris neleido tai pabaisai laikyti j budeliu.
is atsargumas buvo esminis, nes ana inojo nepajg
sianti atsispirti tokio pobdio spaudimui. Vien ryt
ji suman kiek keistok gudryb: m reikalauti, kad
nuo iol Liusi dukart per dien eit jos lov pogulio.
- Kodl dukart? - sunerimo Liusi, kuri nors ir i
nojo, kad jos eiminink keistuol, bet juk nra visai
kuokteljusi.
- Nes tai maiau negu penki, - tvirtai atsak ana,
galutinai sumaiydama klastingajai Liusi prot, ir dar
pridr: - Penkiskart eiti pogulio bt jau per daug,
net juokinga, manau, sutiksite. Du kartai, man rodos,
labiau tinka, vienas - ryt, kitas - popiet. Kadangi
js troktate uimti t gra kambar, noriu, kad juo
deramai pasinaudotumte. Nuostabus vaizdas ir pra
bangi lova, ar ne?
- Taip,bet...
- Js, kaip ir a, siaubingai bjaurits netvarka. Taigi
rinkits: arba gyvenate mano kambaryje ir, naudoda
masi jo privalumais, dukart per dien einate pogu
lio, - prie io klausimo nebegrime, - arba nuo ian
dien js pereinate gyventi svei kambar.
Sutrikusi Liusi valandiuk mst; ji nesteng su
vokti, kodl ta iaip beveik normali btyb m elgtis
kaip kokia prietranka.
124

- I tikrj, - kalbjo ana, - turguje vl sutikau

Mart. Ar nemanote, kad bt neblogai, jei retkariais
ji ateit padirbti vietoj js, kai bsite pavargusi?
Dar t pat vakar ana vl sitais savo lovoje.
Tokios gudrybs, kuri griebtasi vien tam, kad at
gautum nuosav kambar, k nors tik prajuokint; bet
itaip, nepervertindama savo jg, ana m keistis.
itaip gijo visai iki iol nepatirto pasitikjimo, kuris,
vis stiprdamas, leido jai vien gra ryt atitokti ir
nusprsti, kad gana Rozai kas mnes atiduoti deimt
procent savo algos. Taiau is sprendimas jai grs
nemaloniu nuolatins kalts jutimu - kaip ji idrs
nebemokti ios aminos ipirkos eiasdeimt penkeri met moteriai, likusiai be pinig? - be to, galjo
nutrkti ryiai su broliais ir seserimis, komuna, kuriai
ji labiau u visk bijojo pasiprieinti.
Neilgai trukus ne kas kitas, o Liusi pati, visai to ne
nordama, jai pasufleravo ger bd. Vien vakar ji
prasitar:
- Kai sesuo mans prao pinig, a jai duodu
darbo!
K ir kalbti, Liusi numan apie subtil men nesi
leisti, kad tave valdyt kitas...
ana perm jos idj, bet turjo utektinai proto
jai patobulinti, ir vien dien paskambino Rozai:
- Alio, mama? Turiu rimt pinigini sunkum...
Paskui tau papasakosiu. A negalsiu tau skirti m
nesins tavo sumos. Bet gal tu galtum man duoti po
500 frank kas mnes iki met galo?
125

Kitame laido gale Roza vos nenualpo; toki stai

gi j santyki pervart barkuol gyvat sutiko lyg
iaur ciklon. Dl pinig Roza nejuokavo. J kiek
primygtinai praydama, - tai perkl akivaizd gin
o objekt j kit viet, - uuot sausai praneusi, kad
nutraukia savo mokas, ana ryosi pasikalbti su
motina. Pritrenkta, bet atgavusi gebjim trenkti at
sakomj smg, Roza taip ilgai ir nuobodiai vapjo
apie savo menkus iteklius, kad ana pagaliau nu
sileido:
- Gerai, tiek to, neduok man nieko, a isisuksiu...
O tu i ties manai, kad nieko nebegali veikti?
- Tu juokiesi i mans, mano mergyte?
- A jokiu bdu nepaliksiu tavs be vieno su...
t tau radau...
Tada ana griebsi savo slapto ginklo, ji apsidraud
nuo bet kokios rizikos, rado IEIT, kuri j igelbjo
nuo grauaties ir gdos, kad savo motin pasmerk
beviltiko vargo kankynei. Ji surado Rozai nuolatin
korektors darb vienoje Paryiaus knyg leidyklo
je: tai darbas, kur Roza, beprotikai smulkmenika ir
mokyta, galjo daryti namie, pasitelkusi vis reikiam
maniakikum.
Tai tai kokiems ygiams an kvp susitikimas
su Oktav. Sukrtimo banga uliejo vis jos pasaul.
Meil jai suteik noro palengva keistis, ir teigiamas
permainas Oktavas suadino labai sumaniai, su tuo
santriu kariu ir apgalvotu kietumu, kuriais vis dar
maskavo savo tramdom aistr.
126

ana nesuprato, kaip giliai Rivjeras buvo sismel

ks jos smegenis, kilniadvasikai stengdamasis, kad
ji geriau pajust savo galias. Pati to nesuvokdama, ji
gyveno veikiama uslptos Oktavo taigos. Be palio
vos vis gromuliuodavo jo taikliai uduotus klausimus
n nepagalvodama, kad atsakymas jam maai k rei
k. Jam labiausiai rpjo, kad ji bt nugrimzdusi t
klausinjim maialien, o kaip tik tai j dabar labiau
siai trikd. Kaip ji galt garantuoti, kad pajgs atsi
kratyti galim jausm jam? Kokiomis gudrybmis jai
pavykt ugniauti tai, k jos knas jau dabar kuda?
ana nesuvok, kad Oktavas, kaip jam bdinga, vir
tuozikai pakeisdavo tikrj klausim, suklaidindamas
j prielaida. Nordamas padti vaikui, kuris lapinosi
lovoje, jis nesakydavo: a noriu, kad tu paliautum lapinsis lovoje, bet nenoriu, kad tu per anksti liautumeisi lapintis lovoje, tai bt pavojinga. Taip jis susikon
centruodavo ties antriniu aspektu - iuo atveju tai
momentas, nuo kurio maylis nebesilapins, - uuot
tiesmukikai praneks apie savo panekovo rpest.
Jis visada primindavo vien dalyk, kad aplinkiniais
keliais geriau igaut antr.
Taigi ana buvo nikusi kamantinjimus, kurie
netiesiogiai j tikinjo, kad atjo laikas paklausti sa
vs, ar ji simyljusi, ar ne. Inagrinjus i hipotez,
jos aistros tam vyrui galimyb jai virto tikrove, ne,
akivaizdybe! Ir kuo aikiau ana tai suprato, tuo ma
iau jautsi pajgianti prieintis neiraunamam, kar
tamjausmui, artimam j apmusiai panikai gintis nuo
127

jo santrumu, kuris vis dar buvo neveikiamas, nes ji

pati dar spyrsi nepasiduoti, nenorjo stumti pavoj
savo irdies, kuri pripaino tik absoliui meil. Pa
tekusi toki apsupt, persekiojama neveikiam jaus
m, fatalik ir deginani, kurie j skatino iekoti
tinkam prog lankytis pas Oktav.
Ir tai taip, atsitiktinai, etadienio ryt jie susidr
turguje. ana netrukus atsistojo eil, kuri it gyvat
vinguriavo prieais uvininko prekystal, ir kaip tik u
Rivjero.
- Labas rytas!
- O! Labas...
Aplink juos tvyrojo kibi, bloga nuotaika; mons
piktinosi pardavjos nepaslankumu. Vis veidai buvo
niaurs, usisklend. Nei i io, nei i to Oktavas gar
siai pasak:
- ana, vakar js btumte smagiai pasijuokusi
drauge su manimi. sivaizduokite, a stoviu eilje prie
kino teatro, tiesiog gatvje; mons burba, o juk ren
gsi irti komedij! Atjo ia patirti malonumo, o
itaip irdo! Ir neatsirado n vieno, kuris bt suvo
ks padties juokingum, n vieno, kuris nusiypsot
ar nusikvatot.
Ir nekantrautojai beregint m ypsotis, n nesu
prat, koki tak jiems k tik padar Oktavas, neju
ia pabrdamas, koks juokingas t niurzgli elgesys.
Bet Oktavas itai dar natraliai, apie tai n negalvo
damas, jis manipuliavo kitais, statydamas kiekvien
gyvenimo ves, taip ivaduodamas btybes i ne128

gatyvaus j mstymo kaljimo - nors akimirkai. Jis

skleid aplinkui vies, stm alin pilkum.
Paskui Oktavas panar anos pintin ir sumur
mjo:
- itaip valgydama, nenumesite savo dviej kilo
gram, kurie jums neduoda ramybs... kurie gadina
jums gyvenim!
ana paraudo, i gdos norjo skradiai em pra
smegti, nes i ties dl t nusususi dviej kilogram
ji prarado pasitikjim savimi, tarsi tai bt buv dvi
deimt kning kilogram, dl kuri atkakliai it pa
vojaus veng maudymosi kostiumlio ir bijojo apsi
nuoginti kokio lemtingo vyrikio akivaizdoje. Taiau
jai vargais negalais pavyko susitvardyti ir ji ramiai pa
klaus:
- Ar jau matyti?
- Js kilogramai? Ne, bet js nerimas - taip, tyliai atsak jis, priversdamas an suklusti. - Js i
kailio neriats dl groio. Js ukuosena perdtai i
puoselta, js grimas ir visa kita man sako, kad js
visikai netikite esanti grai. Ir jei a jums pasakyiau,
kadjs seksualiai patraukli, esu tikras, imtumte prie
tarauti.
ana akimirk stovjo it besta. Labai susijaudinu
si, nes tos pastabos lumas pakirto jgas. Atsakyti
taip bt reik jam paklusti, o tai j bt suerzin;
ir ana suprato, kad jos ne daugma ir bt tai, k jis
troko girdti. Taigi ji tyljo, apsimet neigirdusi ir
vl m svarstyti.
9.

129

- Na, dl t dviej kilogram... k man patar

tumte?
- Mano patarimai gali palaukti iki sutvarkysime
uv reikalus...
Netrukus jie sitais vienos prancziko stiliaus ka
vinaits terasoje, it Paryiaus kampelyje, atitremtame
po Hebrid dangumi. i nediduk kavin sigudrino
likti pranczika iki menkiausi surinkt smulkme
n, pati viena stojusi kov su tropikais, metusi ik
melanezietikai aplinkai ir dusinaniai drgmei, nuo
kurios lankytojai sdjo sugleb, susig, apsipyl
prakaitu ir dvsavo jau deimtis kart ikvptu oru.
- Na? - neatlyo ana.
- K manytumte apie 500 gram numetim?
- Kodl tik tiek?
- Kaip ipilti vanden i valties, kai turi tik semtuv, o
valtis lygmala ir vanduo juk sunkus? Vienu moju ar...
Pamsiusi ji atsak:
- Palengva semiant...
Paskui jis pridr:
- Man neatrodo, kad js tikrai norite numesti du
kilogramus.
- Kodl taip sakote?
- Js bijote nusirengti kito vyro, ne Aleksandro, aki
vaizdoje, ir tai iki iol jums padjo bti jam itikimai,
ar ne? Taigi nesu tikras, kad js pasiruousi sulauyti
itikimyb, nes itaip js sivaizduojate permiegojim
su kitu vyru... Galbt a klystu. Bet... pagaliau juk js
tebemvite sutuoktuvi ied.
130

- I ties.
- A jums galsiu padti tik tada, jei atsakysite tik
sliai ir trumpai - tai svarbiausia - j visus mano klausi
mus, net jeigu yra dalyk, kuri visikai nenorite man
atskleisti. Taigi galtume pradti nuo to, apie k js
galbt norite kalbti dabar, nors gal ne visai t suvo
kiate: namuose maudots vonioje ar po duu?
- Po duu. Kodl klausiate?
- Pirmiausia smulkiai papasakokite, kaip prausiats po duu, kiekvien savo gest prie maudymsi ir
po jo, per maudynes ir po j. Tik kuo trumpiau ir ne
sidrovkite smulkmen!
Sutrikusi dl tokio prietaringo sakymo, ana jam
droviai nusak, k ji paprastai daro, raginama neti
ktinai technik Oktavo klausim, - ar duo iau
pas pusiau atsuktas, ar per ketvirt apsukimo? Tie
klausimai savo nepadorumu suadino vis jos dme
s, ir ji, lyg lengvais potpiais tapydama savo kn,
pamau m matyti save nuog, stovini prieais
j. Paskui jis pridr, kad ji dar rykiau sivaizduot
savo nuogum.
- Dabar, labai kruopiai nusiluosiusi, - a itin tai
pabriu, - js ruoiats isitepti kremu nuo nudegi
mo; prie tepdama vis kn, nuo ko pradsite: nuo
pei ar sdyns? Js ranka spontanikai atsidurs
ant krt ar laun? Spontanikai!
ana tutuojau pagalvojo apie tas savo kno dalis,
ir itai privert j vl grti prie savo anatomijos, ku
ri ji paliov mgusi ir. godojusi nuo tos dienos, kai
131

j paliko Aleksandras. Pirm kart per dvejus metus

ana vl atpaino savo formas, pajuto digaujant
savo kn.
- Man domu, - vl prabilo jis, - ar js kelnaits tos, kurias dabar dvite, - pakankamo dydio, kad u
dengt js gaktos plaukus. Man taip pat domu, ar
ant js krt likusios baltos dms nuo maudymosi
kostiumlio taip pat nuauksintos, kaip ir js kojos...
kurios tokios pat spalvos, kaip js krt speneliai,
tiesa?
Nekontroliuodama savo mini, ana staiga pa
galvojo apie savo lyt, kojas ir krtin; ji vl pasiju
to moterimi, nejuia suvok esanti tikrai geidiama,
seksuali. Tos drsios mintys buvo tokios ambicingos,
kad ji n netar, jog Oktavas taip atgaivina jos pa
eist moterikum, grina isivadjus pasitikjim
savimi, kur kadaise Aleksandras jai buvo kvps, o
paskui i jos atm, kai n odio netars paspruko.
- Js tikras akipla su tais savo klausimais... - te
pasak ji.
Paskui ana vl primin anksiau atskleist r
pest:
- Tai js man patarsite, kaip suliesti?
- Taip, ir patvirtinu, kad viskas bus gerai, jei kuo
skrupulingiausiai laikysits to, ko a js papraysiu.
Grite namo, tada isimaudykite po duu ir uoliai pa
darykite - reikalauju - tai, k man pasakojote visada
daranti. O paskui...
- ...k? - ilemeno ji.
132

- Kad viskas gerai sektsi, reikia, jog sutiktumte

dl vieno didelio dalyko, galbt nemalonaus jums, na,
dl tokios keblios smulkmenos.
- Ko?
- Reiks, kad a biau kambaryje. Ne vonios kam
baryje, alia jo. Vienas ar su js vaikais.
- Ir tai viskas? - nustebo ji, n nenutuokdama, jog
jis taip sudramatino ang vien tam, kad pats jo pra
ymas jai pasirodyt nekaltas, ypa kai jis sutiko bti
Makso ir Bereniss draugje.
- Taip, - atsak Oktavas, - man pasirod kiek lu
siprayti pas jus. Taigi, kai itutinsime stikl, gal
sime nusprsti, ar eisime ten tuojau pat, ar kiek vliau.
Kaip jums geriau?
Kvietimas isimaudyti pasirodys ne toks keistas, jei
inosite, kad Hebrid metropolijos gyventoj knai
lapiavo nuo visko, k klimato pertuv ant j isunk
davo, ir kad neretai jie usinordavo patys nusiskalauti ir kelet kart per dien maudydavosi po duu.
- Bet... - sutriko ana, - kodl js manote, kad tai
pads man numesti tuos kilogramus?
- Js tai suinosite, kai luostysits prieais veidro
d. Ne anksiau. Ar turite veidrod? Gana didel? La
bai svarbu, kad bt per vis g...
Ir vl jis uved j ant blogo kelio, kad greiiau i
sklaidyt nerytingum. Po valandos ana jau stovjo
po duu. Tada ji galvojo, kad Oktavas ten, u lentins
pertvaros, puikiai ino, k ji daro, ir veikiausiai si
vaizduoja jos judesius. Nes nebuvo n vieno prisilie
133

timo, n vieno brteljimo ar brkteljimo, kurio ji

jam nebt apsakiusi. Ir visos tos muilinos glamons
prisitvenk ypatingo erotizmo, tarsi ne jos paios, o
Rivjero ranka bt lietusi kn, ir ji vl juto j - su
krsta ir susijaudinusi. ana net stengsi klusniai lai
kytis tos sekos, kuri buvo taip smulkiai nusakiusi,
kad ir Oktavas nepamest to mentalinio kn svei
kos silo, nes jai rodsi, kad mgaujasi knikomis
saldybmis, an iki aar sugraudino tos vaizduots
pratybos, pagaliau jausmas, kad esi glamonjama jo
rank, kurias ji sivaizdavo pati liesdama savo dailius
ikilumus. Galbt dar niekada ji taip stipriai nebuvo
jautusi savo moterikumo. is spdis dar sustiprjo,
kai ana luostsi prie veidrod, atidiai tyrindama
save, su nepatirtu iki iol malonumu stebdama savo
nuogum, kurio geisti Oktavas, regis, buvo sau u
drauds. Tada ana suprato, kad tie du kilogramai
yra niekis tam, kuris supranta ess geidiamas. Ji taip
pat sutiko jau esanti pasirengusi isilaisvinti i geis
mo, nes buvo nusiteikusi pabandyti - taip sakant,
arba laimti, arba nugarmti bedugn, - su kitu
vyru, ne Aleksandru, atsikratyti to susikaustymo, ku
ris saugojo paskutin ry su jos vaik tvu. Teisyb,
ana buvo patyrusi kelet trumpalaiki nuotyki i
alies, bet itikimyb svajonei apie skming santuo
k dvejus metus jai trukd pasirpinti paia savimi,
diaugtis, jos manymu, geidiamu knu; tarsi noras
liesti bt buvs enklas, kad ji i tikrj laisva. tai
k ana suprato, dmiai siirdama savo atspin
134

d veidrodyje, t prieing savo paios pus, iverst

i gerj.
Eidama i vonios, ana pasijuto sustiprjusi, pa
sveikusi po tokio ilgo savs nepaisymo - kartais du
kilogramai moters smonje keistai sveria - ir iki
aus simyljusi t, kuris jai padjo pasikeisti, t vyr,
kuris mokjo dailinti, stiprinti ir puoselti jos mote
rikum, vl atkurti jos savivok. Didiulis jaudulio
gumulas uspaud gerkl ir ji kteljo:
- Oktavai?
Vietoj jo pasigirdo Makso balsas:
- Jis k tik ijo. Sak, jog tu inai kodl, ir kad
iandien buvo js etasis susitikimas, etasis, - jis
t ypa pabr. Pairk mano paymi knygel...
I aritmetikos vis savait gaudavau deimt i deim
ties galim!
Sukrsta ir nusivylusi, kone sverddama, ana nu
tais abejing min ir prisivert atrodyti susidom
jusi paymi knygele. Jos nepabuiuotos lpos itar
Maksui kelet priekait, paskui ji usimet palaidi
nuk ant Rivjero nepaglamont pei; visas jos ne
paliestas knas virpjo i pasipiktinimo, strnos su
stingo, nes nebuvo apglbtos. Jai nusispjaut, ar is
Rivjeras Oktavas ar Aleksandras! Jos jusls atpaino
vyr, kuris joms nepriekaitingai tiko, tiko galingam
uoliui meil be joki suvarym. Bet, bdama su
vaikais, ji rodsi motina, bene vis savo dmes ski
rianti tik jiems, ir tik menka jos dalel buvo moteris,
prisiekianti greitu laiku pergalti t usispyrl. an
135

vl upldo geismas, stiprjantis, kunkuliuojantis ne

kantra - beje, ji buvo sitikinusi, kad ia j ketvirtas,
o ne etasis susitikimas, - o lauke emai nusileids
dangus atvr savo sias ir i debes tumul m
kliokti litis, gelsva nuo ugnikalnio sieros, beveik la
pimo spalvos. Jrinio klimato siausmas tratant stam
biems lietaus laams it aidas atsiliep jos galingus
potrokius. Viskam iki iol abejinga, ana dabar kar
tai geid sutriaukti vyr, numalinti t nepasotina
m alk, kok kartais jauia moterys.

anos geidiamasis buvo gana sutriks, veik susi

krimts, kad taip ir nesteng galutinai inarplioti
Makso sunkum mokykloje, nes vaikas ir toliau at
kakliai puikavo tarp silpniausi mokini. Tik arit
metika, kuriai buvo gabus, skatino jo prot tobulti,
o kitos disciplinos tokio virtuoziko mokymosi taip
ir nesulauk. Paliovs tikti iganingu potraukiu ki
tiems mokslams, - toks stebuklas kakodl dels vyk
ti, - Oktavas vien vakar sustabd mayl Maks po
pamok. sisiautjus vr reikjo skubiai nuramdy
ti: namuose vaikas buvo absoliuiai nesugyvenamas,
o kartais, kai ana paprietaraudavo, - net iaurus.
Jis begdikai dauydavo lempas, skaldydavo laipt
turklus, o dabar, apimtas baisaus nirio, galjo su
sialoti ir pats. Neretai vakarais motina dl to tiesiog
iurpdavo, prislgta tylios panikos.
Oktavas inojo, kad ana klaikiai kenia dl savo
snaus elgesio; protas Rivjerui kudjo, kad jeigu jis
myli an, turi palengvinti jos, motinos, darb, kitaip
ji nieku gyvu nestengs prisiminti dar tebesanti mo
teris. Jis suvok, jog negalima patikti anai, nesisten137

giant sumainti jos ir ito bernikio, kuris turjo jo

pavard, irdglos.
Jo nepaliov kankins vienas paprastas klausimas:
kas jo viduje prieinosi, kad Maksas imt normaliai
mokytis, kas trukd padti itam vaikui? Ar tik ne jis
pats instinktyviai pastmdavo daryti berniuk taip,
kaip jis ir dar? Oktavui tai labai parpo, ir jis m
garbingai svarstyti savo jausm dvilypum, mokyto
jams gana nebding savo elgsen. Ar tik ne jisai pats
kokiu nors bdu pakurst Maks susikirsti i kit da
lyk, iskyrus aritmetik, ar tik ne jis pats rm io
vaiko pasiptlik mait prie savo motin?
Ir turjo pripainti, kad charakteris, kur demons
travo jaunasis Rivjeras, jam patiko. Bdamas ir labai
gabus, ir sykiu vidutinis, Maksas peln jo susiavji
m ir kuo liausiai rod itikimyb gimins paliki
mui. Nepaliaujamai keldamas problem, vaikas jam,
be to, leido mgautis savo polinkiu iekoti sprendi
mo susidrus su labai sunkiais simptomais. Bet buvo
vienas jautresnis dalykas, prie kurio Oktavui teko il
giau apsistoti: nordamas patikti savo ddei, kur
irjo kaip savo tv, Maksas, regis, kertavo u
neaiki Rivjero pagie anai, tarsi bt norjs
savo motinai atmokti u dds ar tvo ugniaut
pykt. Tada Rivjeras pirm kart turjo sau prisipa
inti nors, kad Maksas j laikyt savo tiu; beje, tai j
ir nustebino, ir sujaudino. Nuo iol jis neberod ne
pasitenkinimo ir leidosi uvaldomas tvik jausm,
iki iol nepatirt.
138

Maksui atjus, Oktavas m dstyti:

- A patenkintas tavimi, tu esi tikras Rivjeras,
aunus berniukas, kuriuo galima pasikliauti. Tu si
pareigojai rodyti menkas kit mokslo dalyk inias,
mokytis tik matematik ir od tesjai. Taigi dabar,
kad atsipalaiduotum, pirmiausia a noriau, jog dvi
dienas pasistengtum gauti blogus ar net labai blogus
paymius ir i aritmetikos. Nemanau, kad bt labai
protinga per greitai pasidaryti pavyzdingam. Galsi
me itai apsvarstyti, ar tik tau nebuvo pelninga bti
blogam visur, ar tik nebsi prarads koki nors pri
vilegij, a?
Maksas valandl stovjo apstulbs. Oktavas pri
dr:
- O dabar u tai, kad buvai geras berniukas ir lai
keisi odio nesimokyti nieko kito, tik matematik,
noriu tau atsilyginti - atneiau dovan, toki pat, ko
ki gavau i savo tvo, kai man sukako atuoneri.
Makso fizionomija i susijaudinimo nukaito; ko
dl - galima numanyti. Duobuts skruostuose spin
duliavo diaugsmu, kad jis, itas vyras, kuriame atgijo
jo tts bruoai, laiko j nelyg snumi. Pasinaudoda
mas tuo jauduliu, kuris taip sutrikd bernikt, kad
atm jam galimyb sakyti ne, Oktavas pridr:
- i dovana tau pads nervinti savo motin dar la
biau, ji visai kuoktels. Bet a neinau, ar tu moksi
savo dovan sudrausminti, kad tau neapsunkint gy
venimo, taip, a neinau, ar tursi pakankamai stipry
bs pasakyti ne. Bet noriau tikti, kad tu pasirodysi
139

deramai, moksi isaugoti mano pagarb ir darysi, k

reikia daryti.
Tai, kad Maksas ikart sutiko su jo pasilymais dar vis neatskleidiamais, - bt maa pasakyti, juk
jie buvo taip sumaniai idstyti, kad berniukas pajau
t tariamo dds kart meil jam ir tikr susidom
jim jo mayte persona. Tada Oktavas pravr duris,
vilpteljo, ir Maksas ivydo kieme okinjani savo
dovan: trumpaplauk uniuk stambiomis leteno
mis, dar nelabai nutuokiant, k veikti su kojomis,
kurios temp knel su pernelyg dideliu snukeliu
priekyje.
- Tai Marselis, jis tavo! Ir tu u j bsi atsakingas.
Maksas nusiypsojo: itas negrynos veisls uny
tis - isipilds jo trokimas, kur taip danai ilieda
vo savo rainliuose. Ir ilk su juo pasisveikinti, o
is oiavosi, nes buvo dar visai maytis ir plak or
uodega, rodydamas diaugsm, kad jau turi eimi
nink.
Tarpduryje Oktavas pridr:
- Tau reiks j slaugyti!
- Jis serga?
- Ne, bet jis labai prieinosi, kai j atskyr nuo tvo,
todl ir pasidar triukmingas, nesuvaldomas, taigi
unelis nepaklusnus. Supranti, k noriu pasakyti...
Nebijok jam bti grietas. un tai padrsina, nuramdo... bet tu juk inai. Taigi nebk jam atlaidus, ypa
i pradi!
- Kaip j priirti?
140

- Nori, kad duoiau kok gudr patarim? Tai pa

slaptis, kuri patikjo man tvas, kas jau kas, o mano
tvas puikiai suvok, kaip reikia elgtis su nepaklus
niais unimis.
- Ir kaip?
- Neinau, ar moksiu nusakyti, nes tai tau pasiro
dys keista. Be to, a neinau, ar sugebsi, ties sakant,
tu galbt esi dar per maas.
Itisas deimt minui Oktavas kamantinjo Mak
s, kirkino jo savimeil, aid su jo noru bti suaugu
siu mogumi ir taip j ived i kantrybs, kad Rivjero
snus pagaliau pratrko:
- Tai neteisinga, js man duodate un, bet nesako
te, k su juo daryti! Taip elgtis negalima!
- Gerai... na gerai, juk tai labai nesudtinga. Ge
riausia, k reikia padaryti, ypa sigijus tok paprast
un, kuris nebeturi tvo, - daryti jam visk, ko tavo
motina nori, kad tu darytum. Visk!
- Net valyti jam dantis? - pralinksmjo Maksas.
- Net valyti dantis! Rytoj atneiu tau epetl. Kai
ji tau liepia k nors daryti, tu tai padarai kuo spar
iau, kad paskui susptum t pat ir jam padaryti. Bet,
irk, nieko nedaryk aplaidiai, bet kaip, tu juk turi
rodyti pavyzd Marseliui! Ir bk atsargus, nes unys
visk jauia. Tu, mogus, visada gali j apgauti, jam
suduoti. O uo tai tutuojau pajunta! Jei tu nerodysi
jam pavyzdio, jis tavs neklausys. ia ir yra toji pa
slaptis... mano tvo paslaptis.
- Tai vakar...
141

- ...kai eisi miegoti, tu j pasiguldysi kojgaly. Ir

svarbu, kad jis neit vlai miegoti.
- O ia, mokykloje?
- Argi nesupratai, k tau sakiau?
-K?
- Jis turi daryti visk, k tavo motina liepia daryti
tau, be jokios iimties! Ji tave siunia mokykl? Na, ir
Marselis turi ten eiti! A tau tai leidiu. Per pamokas
jis liks kieme. O dabar bk! Ir bk velnus jam, jis ne
beturi tvo, tik tave!
- O jeigu jis mans neklausys?
- Kaip tave baudia mama?
- Liepia eiti savo kambar.
- Tai ir tu j udarysi savo kambaryje!
- O jei jis visk ten sudauys?
- Gerai, o k daro tavo motina, kai tau taip at
sitinka?
- Ties sakant, ji nebeino, k ir sugalvoti.
Tada stojo tyla. Oktavas, dar kiek patyljs, atsak:
- dmiai iklausyk mane, Maksai. Jei Marselis vis
k sudauyt, turtum pats iekoti ieities. Tai be galo
svarbu. Nes jaunam uniui reikia pasiprieinti, kitaip
jis pasijus visagalis, bet j igsdins ta jo visagalyb,
ir jis puls panik. Supranti, k noriu pasakyti? Tada
tbtinai turi rasti ieit ir j sutramdyti, jei, inoma,
taip atsitikt. Turtum bti pasiruos tokiai tikimy
bei, nes t pat akimirk vargu ar ateis gera mintis.
Sutinki?
- Taip,inoma...
142

- Tada turi dvi galimybes. Arba rytoj ateini man

pasakyti, k tu vakar sumstei, arba rytoj ateini pas
mane, ir mes pasitarsim drauge... Gali rinktis!
Taigi taip Oktavas band mylti an, ukardamas
jai ant kaklo alia neklauados snaus dar ir unikt. Rivjerui nerim kl dar vienas dalykas - Berenis,
Makso sesuo, septynmet mergait, kuri dingus tvui
m smarkiai mikioti. Bdama geriausia mokin, ji
temokjo bti pirmoji ir puldavo niekuo nepateisi
nam apatij, jei per kok stebukl gaudavo tik ger
paym. Kalbdamasis su ja kieme, Oktavas pasteb
jo, kad alia savo pernelyg graios mamyts Berenis
jautsi sukaustyta, per menka, kad j gerbt, be to,
dar ir juokinga, nes smarkiai mikiojo (kai kuriuos
odius trigubino, net keturgubino!). Jos nuostabs
mokymosi rezultatai rod nuomon apie save pai,
pastangas kompensuoti savo trkumus gerais pay
miais. Jis pasil per pertraukas aisti tok aidim:
mokytis kalbti vaik argonu, su kiek perdarytomis
savo taisyklmis, terpiant de-re. Tereikia tris sykius
kartoti kiekvien skiemen, antrsyk pirmj skie
mens raid pakeiiant d raide, paskui trei kart - r
raide; inoma, ia reikjo didelio miklumo ir greito
susivokimo, k norima pasakyti taip kalbant. Ir Okta
vas, juokindamas j, sigudrino iaukti su de-re, tik
ne taip gudragalvikai, o dvigubindamas skiemenis.
- Juos trigubinti, - nusprend jis, - man per sunku!
A nesu isimanktins, kaip tu! Kol kas tai ne mano
jgoms.
143

Jis velg Bereniss isiugdyt sumanum, gudim

gintis nuo savo negandos, ir tai turjo bti vertinta,
pabrta; taip jis dst mokiniams ir dalykus. silinks
min jie mgino daugiau ar maiau skmingai terp
ti t de-re. Netrukus kieme juos apsupo smalsuoliai.
Pagauta lenktyni azarto, Berenis labai greit meis
trikai vald t savit vaikakalb - juk ji visur buvo
pati geriausia! Tada Oktavas jai pasil kit pratim,
kad dar labiau simiklint ir galt pelnyti visos klass
susiavjim: su de-re sakyti tik kas antr od, o tai
reik - odiais tai nebuvo vardyta - nemikiojant
itarti kas antr od. Jai itai taip pat pavyko, bet io
je stadijoje ji ir ustrigo. Rivjeras neinojo, k toliau
daryti, kad ji nebeusikirst.
tai k slapta jo meil anai skatino j padaryti:
jis perprato jos vaikus, stengsi sigilinti j net ma
iausius sunkumus, sijausti j lides, apniaukiant
veidelius. Bet nors Oktavas ir demonstravo ger nuo
taik, jam buvo nelengva, jis tramd savo potrauk
brolio monai. Ir, inoma, be galo apmaudavo dl siskaudusi savo trokim, dl tos aistros, kuri kurst
fizin jo nekantr, ir tai j tiesiog ud. ana buvo toji,
per kuri Rivjeras paino save, filtras, kuriuo moteris
gali bti vyrui, troktaniam igryninti sin.
O ana skmingai liesjo, reng namuose vakar
lius ir niro, kad jis nepasirodo; ji nenorjo pasiduoti,
sustoti ties savo geismo riba. J, prarandani vilt,
m erzinti jos paios atsargumas, tos atkaklios pa
stangos gyventi vis laukiant, kada jie pagaliau susitiks,
144

ir ji prisilies prie Rivjero, kuris mintyse j jau turjo.

Jos aistra Oktavui tapo tarsi antrja jos prigimtimi,
kuri j pavert verge, tapo jos laims pratarme, neati
dliotinu dalyku.
Septintojo susitikimo ji jau nebijojo.

III

Esu atsakingas u tai, kjauiu.

JACQUES SALOM

- Gana! - sunkiai gniaudama pykt, pareik

ana. - A nebenoriu jums duoti garantij, kuri i
mans laukiate, a ilgiau nebenoriu nuo js slpti
savo geiduli. Ir reikalauju pasakyti, ar js esate Ok
tavas, ar tu esi Aleksandras. i dvejon nepakeliama
ir juokinga.

- Js jau baigte? - Rivjero balsas buvo kupinas

dvikovos mgjo ramybs, ir tai galutinai j ived i
kantrybs.
- Ne! - prapliupo ji, - a taip pat noriu, kad tu tur
tum savigarbos ir gerbtum geism, kur tau sukliau!
- Kas jums leidia teigti tokius dalykus?
- Liaukis! Jei ne meil yra tai, k man davei, t lai
m, t isivadavim i baimi, t laisv, jei tai ne mei
l, tada odiai nieko verti!
- A nepadariau nieko, ko js ir pati nebtumte
dariusi!
- Ne, - atrm ji, - tai, k tu mane privertei pada
ryti, ir pats gerai inai. Tada tra viena ieitis: arba tu
Aleksandras ir grai mane mylti taip, kaip niekada
nemokjai, arba tu Oktavas, ir...
149

- O jei a biau Aleksandras, js mane maiau

myltumte?
- A ant tavs jau nebepykstu. Baik t aidim.
- Ojei rytoj ar, tarkim, po savaits pasirodyt Alek
sandras?
- A jau pasirinkau.
- Ar jums neatjo galv, kad jeigu a ir buvau
Aleksandras, gal nebenoriu juo bti, o jei esu Oktavas,
a toli grau nesu toks mielas, kaip js manote.
- K nori tuo pasakyti?
- O kai mane mylite, tai katr js mylite?
- T, kurio geidiu.
- Nemanyiau, kad js galite mylti tok vyr,
koks i tikrj a esu, man rodos, net turt bti
prieingai.
- Kodl?
- Galbt a jums atsakysiu po septyniolikos ar a
tuoniolikos... ne, dvylikos minui. Duokite man tik
tiek laiko, ne daugiau.
Ir jis pasuko papldimio link, prie mokyklos, ku
rios isidriek pastatai atrod tarsi sugul ant vy
ruoto kranto, o prieais j didiuls Ramiojo van
denyno bangos ritmingai ir tolygiai turmavo salos
rag. Likusi viena, ana m svarstyti, kodl Oktavui
prireik dvylikos, o ne septyniolikos ar atuoniolikos
minui; ir toks trumpas jo atsiskyrimas sukaust
jos dmes labiau negu argumentai, kurie t trum
p trukm motyvuot. Taip jis isisuko nuo tolesni
jos klausinjim; galjo atsipsti, leido sau prabang
150

paabejoti, nes Rivjeras vis dar neinojo, ar nori atsi

skleisti; be to, pats gerai neinojo, kas i ties jis buvo
dabar.
Pasinrs abejones, jis ilgai ingsniavo glostomas
drgno oro gsi. Dangus sunkiai laik tirtjani
prietem mark, imargint pakrikai skriejani ka
muolini debes, paskui pasigirdo trenksmas, pra
naaujantis uragan. Kaip jis galjo anai atskleisti
visus prietaravimus, kurie gldjo tarsi ne tokiame
sudtingame jo charakteryje? Kaip prisipainti, kad jis
klaikiai kenia, tiesiog itins nuo instinkt, kad jam
vargiai sekasi tobulinti jausmus? Bet jaut galsis
an pastatyti prieais vis savo ties virtin, ir tai pa
daryti tokiu begdiku bdu, kad ji dl to, be abejons,
sutriks, o gal ir isigs. Jis jau nenorjo, kad ji mylt j
kitonik, o ne tok, koks jis buvo i ties, toks dvily
pis, toks tolimas nuo jos mergysts svajoni, inoma,
mogikesnis, beviltikai mogikesnis.
Kai jis gro pas an, ji dar galynjosi su savo ne
rimu sddama prieais mokykl po nublsusiu ko
raliniu mediu, dar taip neseniai liepsnojusiu iedais,
o dabar, praus uraganui, nuniokotu ir gedulingai
ugesusiu. Nusprends prisipiainti, - bet ar tikrai jis
to norjo, o gal tik ketino griebtis naujos gudrybs? Rivjeras vos vos ypteljo; jis pabrtinai raikiai i
tar klausim, staiga ms j tujinti:
- O jei suinotum, kad Aleksandras turjo daug
moter, ar tu vis tiek j myltum?
- Taip.
151

- Jei jis aminai per savo atvirairdikum j visas

puses bt plomas, nestengdamas atsispirti mergi
noms, kurios ino, ko nori, kurios puikiai geba atpa
laiduoti savo instinktus. Taip, jei jis pasirodyt per
nelyg jautrus netiktinam moter nori groiui, ar ir
tada galtum paksti tok vyr savo gyvenime?
odiais, kupinais tokios aistros, kuri j trikd, Ok
tavas smulkiai ipasakojo apie besaik Aleksandro go
dul meilums, kurios jam teig, kad ess dievikas,
kone apdovanojo j siela, bet sulau jo kn, kurios
atgaivindavo jo ird, tos moterys, kurios jo geisdamos,
j pat savo akyse iauktino, savo kvepianiomis gla
monmis j nepelnytai kl padanges, liejo jam dau
giau gyvybingumo. Jo paklausius - bet kaip Oktavas
galjo taip gerai inoti apie brolio proius? - tie susi
tikimai j skatino siekti didiuls laims, nuskaidrin
davo jo kasdienyb, teik diaugsm, kuris uplsta
tik tada, kai mergina tave velgia neslepiamo geismo
kupinomis akimis, geismo, kur iduoda spindintys
vyzdiai, ir js atsiduriate stebukl pasaulyje, kuriame
nra nuobodulio, jausm pasaulyje, kuris toli grau
nra pramoga, jis vienintelis ivaduoja i pasidygji
mo bti tik savimi, tokiu suniokotu, kai tavs neglosto
moter vilgsniai.
- Aleksandras toks nebuvo.
- Buvo, - atsiliep jis, staiga pamirs savo naujazelandietik akcent, na, gal beveik j pamirs ir pra
neks varia anglika tartimi.
152

- O i kur tu inai? - nusistebjo ji tokia nieko ne

reikiania permaina.
- A esu Aleksandras.
- Atsipraau?
- A esu tavo vyras.
Visai apdujusi ana nutilo; paskui ypteljo. Tada
pakartojo t naujien, kuri jos smonje prilygo pa
liauboms, o gal poktui, - ji jau nebeinojo:
- Tu esi Aleksandras... Ir tu nori, kad a tuo pa
tikiau?
- Taip, kodl ne, juk a esu toks, dramatikai laisvas.
A esu tas vyras, kuris myli moteris tiek, kiek galima
jas mylti!
- Jei btum Aleksandras, visa, k man k tik pa
sakei, bt netiesa.
- Kodl?
- Nes tai tik odiai, faktai tam prietarauja.
- Kokie faktai?
- Tu ia, prieais mane... man, visas man. A n
neabejoju, kad tu poligamijos alininkas, bet kad tu
savo polink btum realizavs, a netikiu! Ir...
ana nusikvatojo, - akcentas jam paspend tokius
spstus, kad tas prisipainimas tapo menkai tikimas.
Aleksandras kalbjo paryietiku akcentu, neugrieb
damas n menkiausio angl-saks kalbai bdingo tonalumo. Be to, dar ir jo ausys, kiek labiau atlpusios
nei Aleksandro.
- Oktavai, baik t aidim, - vl prabilo ana.
153

- A esu Makso ir Bereniss tvas, apie savo gri

m praneiau atviruku.
- Jei tu Aleksandras, kodl grai?
- Dl tavs... patikk.
- Tai kodl tada apsimetinjai ess Oktavas?
- Tai tu palaikei mane Oktav. Oktavas - tai a be
praeities skol, a - stovintis prieais tave visai kitas,
a, galintis tau padti tapti savimi, a - toks, koks nie
kada anksiau nesugebjau bti. A, kur tu vl i nau
jo sutinki...
- Tai kodl tu vengei mans?
- Jei mes btume myljsi, tavo knas bt mane
atpains.
- Tu neturi jokio panaumo Aleksandr, jokio, tik
veidas toks pat.
Rivjeras apstulbo. T akimirk suakmenjusiame
jo veide atsispindjo didiul nuostaba, kad j ne
buvo rimtai pairta. Ar i fizionomija apsimestin,
tarsi imokta kompozicija? Gal jis tyia, specialiai pa
puo savo kalb tokio akcento atspalviais? iaip ar
taip, buvo sunku sivaizduoti, kad ios intonacijos jam
bt isprdusios, jam, taip sumaniai apgalvojusiam
smulkmenas, kurios mog galt iduoti; bet ana,
niekaip neatitokdama nuo apstulbimo, negaljo ito
suvokti. O Rivjeras, pasinaudodamas nepaprastu mo
ters sumiimu, kurio prieastis jis pats ir buvo, skubiai
griebsi tolesnio manevro, j jau buvo parengs nuo
pat tos akimirkos, kai atsirado Port Viloje.
- O kai myli, kur tu myli?
154

- Tave.
- Ne, tu nepakenti mano potraukio moterims, po
traukio, kuris man yra daugiau nei antrasis prigimi
mas, beveik antrasis, dar realesnis a nei pirmasis, ku
rio vienintelis pastovumas yra beprotikas nepasto
vumas. Ar girdi? A ne tik einu i proto dl moters, a
pats esu tas geismas, ta aistra, neatsiejama nuo mans,
kuri yra mano tikroji tapatyb. Ji mane net isekina,
bet a nieko negaliu padaryti. Mano didysis privalu
mas yra meil, a kratausi vidutinybs, ir tai man pa
deda nugalti sunkumus, a atsipliu nuo j, kaip kad
lktuvas kildamas atsiplia nuo vandens, pabgu nuo
liugios, liuksinios kasdienybs, kelianios pasidy
gjim gyvenimu. ana, tu myli t pat vaizdin, kur
susikrei i Oktavo, tai tik graus, spalvingas melas, o
ne a! O a troktu jausmo pilnatvs, kad myldamas
painiau save, kad biau tikrasis a, o ne kvepiantis
pasitikjim amputuotasis, ne mielas pasiaukojantis
vyrelis, ne, tas a - nepataisomas mediotojas, su ku
riuo negali susitaikyti n viena meilu, tai daro Alek
sandr atgras, nepakeliam drauge gyventi.
- Tada... k tada?
- Tada jeigu jau tu mane myli, a noriu, kad mane
myltum nesismulkindama! Su visa mano vargana
tiesa! A jauiuosi toks prislgtas, kad taip nuvyliau
tave! Visus septynerius metus man buvo gda prie
tave, jog esu tik Aleksandras Rivjeras, taip, taip. A
buvau mirtinai sieids, kad keliu tau nepasitenkini
m, kad nesugebu atliepti tavo jausmus, kaip tu gei
155

davai, sitraukti tavo pykio proverius, gyventi tavo

jausm ugnyje. Taip, a visada supratau tavo lkes
ius, kai svarstydavau, kas iprovokuodavo tuos tavo
nirio plipsnius, tavo subjektyvum, kuris man at
rod absurdikas, kai, pamirusi saik, visa tavo bty
b tapdavo priegyniavimo siknijimu. Tu man stai
ga pasirodydavai tokia tolima nuo tikrovs, tokia u
sidariusi savo eidumo kiaute, taip vergaujanti savo
jaudrumui, paliovusi jaustis gerbiama, siplieksdavai
daniausiai dl smulkmen, kurios udegdavo tavy
je netiktin ugn, ir dar tas beribis reiklumas, kad
pasineriau tavo nirtul, kad mano beatodairikas
supratimas tau bt mano meils sulipdytas rody
mas, kurio nemanoma akivaizdiai pateikti, nebent
ir man pavirsti beproiu ir paliauti stvarstytis savo
vargo sveiko proto. Ir visame kame, visame tame pa
krikime buvau a, toks menkas, apimtas nevilties, kad
esu tavo kani autorius! I ties nepakeliama lug
dyti kito viltis...
- Kada? Apie k tu kalbi? - usideg ji, kreipdamasi
j taip, tarsi tai bt Aleksandras.
- Vien dien, - atsak jis su vos girdimu naujazelandietiko akcento apnau, kuriuo vis dar atkakliai
dangstsi, - usisakme pramatn viebuio kamba
r Malaizijoje, odiu, vienintel, kur tu pasirinkai i
katalogo, ir kai atsidrus viebutyje administratorius
mums pakio kit, nors lygiai tok pat iiustyt, tu be
regint irjai nepagarb tavo asmeniui. Tavo pyktis
padvigubjo, nes tave siutino mano ramyb, tu nega156

jai paksti mans, gerai nusiteikusio, besidiaugian

io, kad pagaliau mudu ia, kad a atsispiriu siiui.
Ir a, tipelis, tavo akimis irint, atkaks Malaizij ta
vs mylti, vl tave nuvyliau vos tik ten klme koj,
visai sutriks mogelis, nesugebantis tavs padaryti
laimingos, tavs, taip sunkiai prieinamos.
Rivjeras vis nebaig savo ipainties, atskleidusios
jo nevilties esm, - taip buvo nusikamavs dl savo
amin trkum, dl gailjimo jai skirti laiko, ne vel
tui ji, ana, buvo apaukusi j laiko yktuoliu, dl to,
kad taip prastai mokjo prisiderinti prie neabot jos
nori, niekada neslapstom po naujai plyksteljusia
pagiea. Ar jis galdavo drsti vakarais lovoje paskai
tyti bent kokius tris romano puslapius? Kur tau! Tai
bt buv tutuojau palaikyta isisukinjimu nuo
pokalbio, ksinimusi sugriauti vis tarp j buvus in
tymum. Ar galdavo grti kur vakar anksiau nei
paprastai? Tai bt buvs rodymas, kad jis gal taip
darydavs ir daniau. Ar jis galjo priimti kokius nors
sprendimus jos neperspjs? Tai bt buvs tinka
miausias bdas kuo labiau pakenkti geriems j santy
kiams, kuri kokybe, kaip tvirtino ana, ji vienintel
ir rpinosi. Ar jis bt idrss prisipainti turs in
tymi problem? Nesuprasdama, kodl jis neatsivr anksiau, ji bt tai palaikiusi gimto negalumo
rodymu.
Rivjeras rkte irk savo skausm, kad ji niekada
jo nemyljo tokio, koks jis buvo, o myljo tok, kok
buvo susikrusi savo svajonse, ir norjo, kad toks jis
157

ir bt, visada leisdama suprasti, jog pakenia jo silp

num tik todl, kad viliasi to rytojaus, kai jis pagaliau
taps meilus, atliepiantis jos potrauk, pasirengs pri
sitaikyti prie jos ritm. anos meil, nieku gyvu ne
bdama beslygika, parsidavinjo sulig subrendimo
laipsniu, kur ji budriai tikrino. Ji apskritai nepakent
netobul santyki. Pilnatvs alkis neleido usimirti,
tarsi ji bt siekusi, kad jos kentjimai niekad nesi
baigt, tarsi bt trokusi tobulinti savo priekait
sraut, pykti dl visko, kur tik ji velgdavo nepagarb
savo asmeniui. OAleksandras sakydavo ess pavargs
nuo jos priekait, kad nepripasts vent veniau
sios jos teisybs, nuo toki dan jos kaltinim, kad
primets jai privalom laim. Jis buvo ypa nusimi
ns, kad visikai nebeinojo, kaip j ivaduoti i jos
paios.
- Oktavas, - baig jis, - inojo, kaip elgtis ten, kur
reikjo apsukrumo, bet jis juk negyveno su tavimi. Jis
nebuvo pasmerktas itai klaikiai bsenai: nuolat jaus
tis apvylusiam tavo lkesius. O iandien a jau ne
noriu toks bti, ar supranti? A nebenoriu, kad tarp
ms aminai styrot atkaklus usispyrimas atsilai
kyti, bet, gink Dieve, netapti laimingiems!
- Tai k mums daryti? - ispaud ana - suakme
njusi, eista tokios iurpinanios ipainties.
- A sutinku bti Aleksandras...
- ...be mans, - pasigirdo jos atsakymas. - Tu
teisus, a nesu sitikinusi, kad myliu t, kas tu i tik
rj ess.
158

- Matau, kad tu vl siplieskei, ir man domu, kam

tas pyktis skirtas - Oktavui ar Aleksandrui; dabar
miau abejoti, ar tu stengsi kada nors mane pamilti
tok, koks esu. Kad taip nutikt, be abejons, tu kur
laik tursi pykti ant mans, ilgiau ar trumpiau, ma
nau, ne taip ir svarbu. Nes jei tu pamilsi, a nenoriu,
kad tavo pyktis per greit praeit, tai nebt visikai
nuoird, tu tam pritarsi. inoma, a neabejoju, jog i
hipotez neturi jokios prasms dabar, kai mes ia kal
bams, ne, ne tuojau pat, ir tu tai inai taip pat gerai,
kaip ir a. Bet juk nra nemanoma, kad vliau, vien
grai dien, tave ims jaudinti tai, kas iandien erzina,
ir a neinau, ar tu nustebsi, paklusdama iam jaus
mui, ar veriau jo nepripainsi ir vis tiek teks gerbti
tavo pasirinkim. Nes a nenoriu, kad ms istorija
rutuliotsi per spariai ir priartt pabaiga. Ir toliau
pyk ant mans... kelet savaii.
- K tu pasakysi vaikams?
- O kaip manai pati, kas a?
- Oktavas.
- Tada, jeigu tau taip ramiau, a ir toliau bsiu jiems
Oktavas. Neskubkime.
- Iki pasimatymo, ana.
Ir ijo, ivengs pavojaus atvirai prisipainti. Rivjeras inojo, kad mylti nesuklus skausmo - tuias
noras. anos reakcija Oktavui nesuadino jokio neri
mo; jis klaussi btybs, kuri jam kalbjo, o ne tai, k
ji kalbjo, jis iklaus svarbiausius jos poreikius, nepai
sydamas trumpalaiki jos trokim putojimo.
159

ana liko stovti nustrusi, nieko nematydama,

priblokta io pokalbio, be galo sukrsta, kad j mok
toks sumait keliantis mogus. Bet kas jis - Oktavas
ar Aleksandras? Jos irdis linko prie pirmojo, ji norjo
patikti, kad Aleksandras nugrimzdo Ramiajame van
denyne, uleisdamas viet iam vyrui, kuris taip aitri
no jos kanias. Bet, kita vertus, paman ji, jei Rivjeras
yra Makso ir Bereniss tvas, tada bus padovanojs
jai graiausias j gyvenimo savaites, sunkiai tikimos
meils fragment, kur improvizuoti tegali neabot
trokim kupini atlapairdiai. Negaldama sutvar
dyti vidinio virpulio, nors ir sudirgusi, ji pajuto sli
nant sunkiai ugniauiam jaudinant nerim - taip
Aleksandro ketinimai atliep slapiausias jos svajo
nes. Tryktantis romantikumu, jis pasirod ess toks
tolimas prastoms vyr ir moter spekuliacijoms, ap
sivals, taps didiadvasikas, gana rimtai pamets dl
jos galv, stengdamasis sutramdyti apmaud, kuriuo
gyvenimas jau buvo mane spjs paenklinti jos vei
d. Ir ana, kaip visada, buvo imuta i vi.
Jai staiga topteljo, kokia ji beprot ipraiusi vyr,
taip susijus su ja, taip simyljus savo ties, galint
nutraukti j kompromis grandin, jis toks simyl
js, kad galt isinerti i kailio, laikinai itirpti, kad
tik padt jai, taip, padt jai atgimti. Net susigdusi
dl tokios aistros, ji ilk gatv ir kteljo:
- Aleksandrai!
is vardas netiktai isiver i nerimo suspaustos
krtins. Rivjeras atsisuko, o ana jo prieais, apie
160

niek negalvodama, tik genama paprasiausio noro j

apkabinti, apipilti glamonmis. Apstulbs jis nesiprie
ino, ir tas netiktas buinys jam primin pirm kar
t, kai spindinio dangaus dar netemd joks debeslis.
Tas apsikabinimas nedvelk kasdienika pilkuma, ne,
tarp j pleveno naujas didingas jausmas, improvizuo
to diaugsmo bingo, per kratus tryktanti ekstaz,
kuriai nebebuvo joki klii. Nerv imutas i pu
siausvyros, Rivjeras pamet savo apskaiiuoto elgesio
sil; paskui atgavo savitvard ir vl tapo strategu, kai
ji pagaliau jam sunibdjo:
- Eik... grkime namo.
- Ar tau neatrodo, kad tau bt geriau, kad bent
kiek dar irstum ant mans? Neskubkime.
- Eik...
- Per greitai nesutik su tuo, k tau sakiau... A no
riu, kad gerbtum savo pagie.
Rivjero nerytingumas padjo anai veikti su
sierzinim, kur sukl jo ipaintis; ir sitikins, kad
ji pasirengusi mylti j, Aleksandr, o ne melaging,
viliojant jo vaizd, jis apmald j geismus priminda
mas, jog greitai pasirodys Maksas ir Berenis. Gana
sumaniai udegs anos jausmus, ir vl juos ugesi
no. O siena, kuri jis taip staigiai pastat tarp j, buvo
skirta, inoma, jai, tai ji paskatino j tutuojau griebtis
iurktybi.
- Ir vakar, - pridr jis, - ms pirmj nakt,
a draudiu tau mane liesti. Mes gulsime vienas alia
kito visikai abejingi. A nenoriu, kad viskas vykt per
ii.

161

greit... kad pasikeist ms senieji proiai. Viliuosi,

jog tu ant mans nepyksi, bet vakare a vengsiu i
rti tave, kaip ir pirma, tol, kol bsiu tikras, kad man
pavyko.
- Kas?
- Kad nepraradau altakraujikumo! Juk iandien
mes veniame septintj susitikim. Ir a praau ta
vs nesieisti, bet man neduoda ramybs dar vienas
prisiminimas, kur noriau atskleisti, bet kiek var
ausi...
- Koks?
- Kadaise, kai mudu myldavoms, man patikdavo
tai daryti tamsoje, nes ji... man paddavo.
- Kaip?
- Paddavo sivaizduoti, kad a turiu kit, ne tave, ir
tai skatindavo mano seksualum. Tad supranti, kodl
a nenoriu vl atgaivinti senj proi? Bet daugiau
apie tai nekalbkime...
Nemaloniai nustebinta, ana ikent prisipai
nim, kuris eid jos ididum labiau, negu ji tai pa
rod, ir kuris j kaipmat igyd nuo to anksiau tur
to proio - atsiduoti tik tamsoje. O i ties ji visada
primygtinai praydavo nedegti rykios viesos todl,
kad neatsidengt jos formos, tas perlamutrinis nuo
gumas, kur ji laik tik nevykusiu, netobulu kno es
kizu, dl kurio buvo taip gda; pasak jos, tik priete
moje jai pavyksta tinkamai atsipalaiduoti, kad galt
myltis. Rivjeras puikiai inojo, k slp is argumen
tas, tad kurp gryn mel, sumans nauj gudryb. Jo
162

tikslas - priversti an, kad pasirodyt nuoga jam t

pat vakar, jis numat per pietus aplinkiniais keliais
j tikinti, kad gali didiuotis savo avingu kno su
djimu ir pagaliau mgautis padarytu spdiu, o kaip
tik to ji niekada sau neleisdavo.
Nuo pat pradi ana jam atsiduodavo tvardyda
ma savo aistr, t santrum ji laikydavo btinu, kad
galt deramai pasitikti aukiausi palaim.
Baim, jog j glamons per greit baigiasi, slopino
jos spontanikum. Bgtaudama, kad tik nepasiro
dyt esanti patel, ji palengva atprato smaguriauti
svaiguliu. Jos meils kart slopino ir sisenjs kart
lis. Lovoje Aleksandro lytis sukietdavo beveik visada
dar jai nespjus parodyti n menkiausios iniciatyvos.
ana dl to jautsi eista, nes jos erotinis talentas, re
gis, ia toks btinas, taip ir likdavo neatskleistas, tarsi
jos pastangos ia bt nieko vertos. Vos tik pajuts
nedrsi jos glamon, baikt trkiojant judes, jis
per greitai pasiekdavo aukiausi aistros virn.
Taigi tuo metu, kai moteris turi usimirti ir visai
atsiduoti vyrui, ana save prilaikydavo. Uuot pasi
kliovusi vyru ir patikjusi jam savo gra, nuolank
kn, o juk nuo to ir priklauso malonumas, ji usi
sklsdavo.
Dl i nusivylim Aleksandras jautsi labai kaltas
ir pasidygjs savimi, j m apmaudas, kad jo andainykt meil, tokia, regis, daug adanti, anai netei
k jokios laims; tai kodl susmaigst gaires em,
atgaivinani knikuosius malonumus. Nuo iol
163

jis paabos savo geidulius ir leis anai pasijusti kita

moterimi. Aleksandrui jau buvo negana mylti an;
jis ketino elgtis taip, kad jai labiau patikt mylti j,
kad i beprotyb ji pasinert visa ta aistros galia,
su kuria jis geisdavo jos. Tikroji meil, moters akimis
irint, tokia, kuri neapvilia kito, ir turt bti kakas
panaaus tai, pagaliau taip skirtsi nuo to saldaus
sentimentalumo, puoseljamo, kai tau dvideimt; tai
dalykas, teikiantis tok pasitenkinim, su kuriuo nori
si dalytis - veltui.

- tai ir viskas, - baig Aleksandras.

- Mes tai inojome! - kteljo Maksas.
- I pat pradi, - perddama pridr Berenis.
Btent taip, su ypsen adinaniu natralumu, su
reagavo vaikai, kai suinojo, kad Oktavas, j tariamas
dd, yra j tvas ir kad taip sumanyta strateginiais
tikslais, norint prijaukinti j motin ir vl sujungti vi
sus bendram gyvenimui. Piets vyko aisminga tona
cija, labai eimynin partitra, tarsi i netikro dvynio
istorija tebt buvs paprasiausias anekdotas. Mak
sas pramogos dlei papra keleto paaikinim. Alek
sandro atsakymai pasirod labai tikinami.
- Oktavas i tikrj yra, a j suradau Oklende, ten
jis dst prancz kalb. Jo adres suradau per poli
cij. Jis kaip nulietas a, a, kokiu noriau bti, kalba
su angliku akcentu, kurio kiek piro ir man. Kartu
praleidome itisus metus, paskui jis ikeliavo Piet
Indij ir dingo.
Pasakojimas sklandiai rutuliojosi, tarsi bt buvs
gerai imoktas, gal per tobulai apdorotas ir kupinas
tokios gausybs smulkmen, kurios kone idealiai de
165

rjo prie policijos apklausos protokolo. Aleksandras

prisipaino, kad jiems i ties buvo atj j galv ap
sikeisti savo sutrikdytais gyvenimais, vienu metu pa
irusiais, bet tokia romantika pagunda taip ir liko tik
vieno neblaivaus pasisdjimo juokais.
Vis vakar Rivjeras kuo atkakliausiai stengsi ne
irti an, itikimai laikydamasis to, k buvo kal
bjs apie jausm siliepsnojim. Ir vl bgls jo akys
teik jai vilties, nes jis itai dar labai natraliai, o tas
natralumas aikiai rod jo nekantr pasiduoti io
moters kno gundymui, kai moteris taip menkai spi
riasi. ana jau nenorjo dtis neveikiama, ir tai buvo
akivaizdu, be galo avu ir labai brangu, ns jis reik
jai nuolatin pagarb, nors to ir nedemonstruodamas.
Toks meistrikas, nepriekaitingas galantikumas tei
k jo buvimui reikmingumo, ir tai j stebino, nes
uolus paslaugumas niekada nebuvo bdingas Alek
sandrui, jo iurkioms manieroms. anos taur jau
beveik tuia? Nepastebimai jis vl j pripila, nukrei
ps jos dmes. Kankinasi dl vos juntamo skersvjo?
Sulig pirmu jos virpteljimu langas udaromas, dar
nespjus jai paiai susivokti, kad ji dreba. Atsidrs
alia, jis kalbjo jai tik kair aus. Kaip visaregis mo
gus, jis pranoko j nuolatiniu budrumu, kur vargiai
galjai pastebti, nes jo rod tiek, kiek reikjo, kad ji
patirt malonum ir t ryk spd, kad tave perpra
to, kad tave ne tik igirdo, bet ir iklaus. Be abejons,
nordamas jai siteikti, jis patiek mantri vakarien,
graiai serviravo stal ir udeg vakes, kad jos gai
166

vios odos nedarkyt per stipri viesa. N akimirk jis

neleido jai pakilti nuo stalo, savo nek pindamas
daugyb uuomin apie spindint gro, kad prislo
pint kartligik, nuolat j persekiojusi baim, jog
nra patraukli.
Nors ir teigdamas ess Aleksandras, Rivjeras nepa
jg nuslpti noro bti Oktav. Savo ypatingu talen
tu jis mokjo padkoti moteriai u tai, kad j padar
gyvenimo bendrininku, kad privert pamilti abejoni
nekeliani realyb; ir anos, tos kerinios krjos,
buvimas igelbjo j nuo vidinio isekimo, apgaub
palaima. Taip, j gyvenimas nra pramoga, bet rimtas
mginimas atsikratyti slogaus pasibjaurjimo bti tik
savimi - tokiu pasigailtinu apskritai ir kasdien.
- Naujojoje Zelandijoje, - pasakojo jis vaikams, gyvena viena gentis, kurios mons mums atrodo
gana bjaurios ivaizdos, tokia etnin varginga tautel,
bet ten maiau avingiausi pasaulyje ir geistiniausi
mergin. inote, kodl? Nes tenykiai vyrai moka
grtis moter savitumu, o jos dl to pasijunta tokios
padrsintos, kad i ties suvyti! Ten moterys jau pa
liov neigti savo ypating gro! Be to, kitokie ir j
groio kriterijai. Ten joks vyras nepastebt js mo
tinos aki spalvos ar jos pei groio...
- Jie greiiausiai pastebt mano kelius, - ypteljo
ana, ir jos balso tonas idav, kad ji neina i proto
dl savo koj.
Po piet Maksas itemp tv papldim paaisti
su Marseliu ir dar pasimokyti j dresuoti. Nuo to lai
167

ko, kai nenustygstantis vietoje padaras sujauk Mak

so gyvenim ir jo kambar, berniukas labai pasikeit.
Rivjero apskaiiavimai dav stulbinani vaisi. Mak
sas i tikrj nerod joki enkl, kad gailtsi dl
ankstesnio savo elgesio, bet paliov darkytis. Marselis
jam buvo kankinantis pavyzdys to, k jis iki iol i
darinjo savo motinai. Rpindamasis uneliu, vaikas
pamau sigyveno anos jausmus, nebenusimindavo susidurdamas su vis pasikartojaniomis augintinio
niekybmis, nebeeikvodavo jg pabarimams ir pa
mokymams. Pasijuts bejgis nugalti t jaun un,
kuris visk niokojo, Maksas patyr, kas yra neviltis,
ir suinojo, kas yra rpestis, atsakomyb u kit. Ir
berniukas pamale prato bti mandagus, daugiau
nesiginydavo su ana, pais jos nurodym. Galima
sakyti, beveik iblso jo priegyniavimas. Dabar jis
rod uniui grietum, kurio motina veltui griebda
vosi, nordama priversti j paklusti. Rivjerui pavyko
sugriauti maito cikl.
- Tu supranti, jis blogesnis u mane! - padar i
vad Maksas.
- Taip, suprantu.
- Kai udarau j savo kambaryje, jis visk sudrasko.
- Matau tris ieitis, - pasak Aleksandras.
Paskui jis nusir ir patrauk pakrant, duoda
mas Maksui laiko apsisprsti, ko jis nort. Rivjeras
inojo, kad nepabaigiama odi gritis nustelbia t,
kuris j klauso. Jis stovjo prieais iluma alsuojant
vandenyn.
168

- Tai kokios tos ieitys? - paklaus berniktis.

- Arba tu Marseliui udedi antsnuk, - galiu tuo
jau pat tau nupirkti, - arba prie udarydamas un
savo kambaryje tu pats sudraskysi kai kuriuos savo
daiktus, tada ivengsi toki nemaloni netiktum.
Blogis jau bus padarytas... Arba kuriam laikui Mar
sel patiksi man, kad pamokyiau j kai kuri daly
k. Kartais visiems reikia tvo. Neskubk atsakyti, gal
rytoj, jei to nori.
T vakar Maksas ramiai umigo.
O Berenis, eidama gulti, atrod sudirgusi; ji vis
kak murmjo, iki miegas pagaliau j veik. Nuleis
dama uuolaidas, gelbstinias mergait nuo moskit,
ana uuominomis dav suprasti, kad jau gana ban
dyti j aistr ir reikia nedelsiant eiti kambar. Tada
Rivjeras nevalingai ypteljo. Tas entuziazmo tvanas,
uliejs anos kn, provokuojanti energija, kve
pianti j, - tokia akivaizdi, nors ir sumaniai dangsto
ma oratorikomis atsargybmis, - jam leido pasvajoti
apie didiausios palaimos valandas; bet Aleksandras
vis tebenorjo ivengti savo kapituliacijos, pratsti va
kar prie vyno taurs, vis dar netutjanios. Jei, be
abejons, jis ir bus atgrass an ugesinti vies j
meils aidim metu, jai prisipaindamas apie savo
psichin, taip jam padjusi apgaul, dar reikjo u
degti jai nor apsinuoginti prie j, paveikti j taip, kad
nusirengdama ji pajust tikr geidulingum. O kad
ana mgautsi iuo veiksmu, ji turjo save pakan
kamai mylti, savaime aiku, mylti savo kn; ir ne
169

tiktai, bet dar ir savo asmenyb, kuri kentjo ir kuri

galjo rytis vertinti save tik tada, kai moterikasis ap
valkalas paliaus jai rodytis pasibjaurtinas. T apval
kal irykinani form vaizd, kic, rekonstruot jo
smonje, - tai k jis turjo retuuoti kaip meninin
kas, palengvinti jos, buvusios maos mergyts, kuri
sualojo rstus motinos vilgsnis, gyvenim, motinos,
taip jautriai priimanios kritik, taip igsdintos ino
jimo, kad yra pranokta spindinio savo atalos groio.
Aleksandras jau negaljo tverti, kad ana, jo ana, yra
savo praeities kaitas, kalinta t sen usitsusi laik
pragare, laik, kuri jis nekent. Ir ne jos nuog kn
pagaliau jam magjo pamatyti, ne, jis norjo, kad jo
mona, pasirodydama nuoga, patirt malonum, kad
vst savo didi pergal prie niekingj Roz.
- Man domu, kodl daugyb met viesa tau truk
d atsipalaiduoti, kai mudu myldavoms? - netiktai
paklaus jis. - Gal ms viestuv lemputs buvo per
stiprios? Kakur esu skaits, kad per rykus apvieti
mas gamina mediagas, slopinanias libido...
- Gal taip ir buvo...
- Taip, greiiausiai taip. Kito labiau tikinanio pa
aikinimo nerandu.
Kelet minui Aleksandras vis kalbjo, kol ana
patikjo jo odiais, kad viesa i ties kenk jos ra
mybei, slopino geism; taigi kart btent jis suteik
anai prog smulkiai ipasakoti mel. Btent jis lei
do Rozos dukteriai ivengti tiesos, kuri ji buvo linku
si nutylti. Tai, k ji vis tiek bt padariusi! Tad ana
170

galjo elgtis kaip kadaise, tik dabar ji nesmoningai

m paklusti uslptiems Aleksandro sakymams. Be
ilyg sutikdamas su jos versija, Rivjeras ugniau
nor j ginti ir akimoju peln jos pasitikjim, nes ji
nebejaut n menkiausios grsms ir buvo rami io
neginytino alibi priedangoje.
- Taigi, - vl prabilo jis, - a sivaizduoju, kad visos
tos lempos, vietusios ms kambaryje prie tau ei
nant lov, turjo tave baisiausiai trikdyti, ir kaip tik
tuo metu, kai tu nordavai atsipalaiduoti. Juo labiau
kad tavo viesi skaisti oda gerai atspindi vies, kur
kas geriau nei matin. Tu apie tai nepagalvojai?
- Manai, kad tai bent kiek svarbu?
- Sprendiant i rimt mano perskaityt mokslini
darb - taip. Kalbjau apie tavo od, bet i tikrj ne
beatsimenu, ar tavo knas nuo sauls bna toks pat
viesus, ar tampa auksinis, mano atmintis neisaugojo
rykaus vaizdo.
Tada ana m galvoti, - duodama protui visik
laisv, - apie savo nuog kn, savo perlamutrin si
luet, nors Rivjeras ir nebuvo pradjs svarstyti deli
kataus nusirengimo vyksmo. Ji suabejojo, ar i ties
ino, kokia jos oda, ar ioje alyje, kur visa nuspalvinta
sauls, ji vis dar tebra balta. Jis primygtinai ir labai
gudriai pra nesispyrioti ir atsakyti jo klausimus,
susidomjusia iraika teiraudamasis, ar ji pastebjo
libido pokyius priklausomai nuo to, kiek laiko od
veikia sauls spinduliai. Ar per dvejus metus, kol jo
nebuvo, ji daug deginosi nuogu upakaliuku? Arba be
171

liemenls? Ar utekdavo tik nusismaukti petneles?

Ar kada mgino vonios kambaryje rengti viesos re
guliatori, kai maudydavosi po duu? Arba sitaisyti
tamsi duo uuolaid ir taip sumainti vies, kuri
rikoetu atsimudavo jos od? itaip ana sileido
neprastas mintis, kurios sukosi apie nuogumo sam
prat.
- Ne, - pagaliau atsak ji, - nematau jokio aikes
nio ryio.
- Nieko nuostabaus.
- Kodl?
- Mokslininkas taip pat teig, kad viesa, veikda
ma kn, gali duoti prieing efekt ir kaitinti aistras.
Viskas priklauso nuo subjekto psichologinio nusitei
kimo. Stebtina, bet taip jau yra. Tas pats viesos srau
tas stimuliuoja arba slopina. Stimuliuojamos moterys
ino, kaip puiku turti netobul kn, kaip stipriai
gali jaudinti puikios krtys ir kiek per vels klubai,
kad daugeliui vyr tik adina godul keli papildomi
moters kilogramai, kad labai moterika turti ne per
daug dubus pilv...
Jis vis apsakinjo anos figr, jai to nesuprantant,
ar veikiau vardijo defektus, kurie j eid, ir priva
lumus, kuri inojo turinti, ir pagaliau ana aikiai
pajuto, kad fizins jos savybs kai kam gali atrodyti
itin patrauklios, ir tai j jaudino, nes niekada nebt
pamaniusi, kad jos ivaizda gali traukti vilgsnius. Pa
skui, kad kuo skubiau ukirst keli jai vertinti savo
gro lyginant su kit groiu, jis pridr:
172

- Ir net visai galimas daiktas, jog prislopint jaus

m moteris gali bti netiktai paveikta viesos, ir toks
pokytis vyksta staigiai. Viskas priklauso nuo to aki
mirksnio, kai ji sismonins, kad vyras, kuris j myli,
iri j nelygindamas su kitomis moterimis... jis
iri j, j iri. Ir kadangi a nenoriu, kad tokia in
versija itikt tave, nebent vliau, nes daugyb dalyk
jau keiiasi dabartiniame tavo gyvenime, a noriau,
kad tu man nesakytum, bent ne dabar, kurios savo
kno dalies tu nemgsti.
- Tiesiog a apie tai visai nenoriu kalbti!
- inoma! Visai normalu, kad yra dalyk, kuriuos
tu nori nutylti. Man regis, bt geriau, kad nutyl
tum, apie k galvoji ir ko nenori man prisipainti. Kol
tu geri tai ia, sddama krsle, savo vyn, galtum
apsisprsti, k tau sunku ireikti odiais nesidro
vint, ir kalbti tik apie tai, k nortum tuojau pat ap
tarti. Sutinki? Ir nieko daugiau! A to noriu. Bet tu
turi visik laisv.
Nuraminta tokios angos, ana pamale atrinki
njo visus trkumus, kurie, jos akimis irint, gadino
jos gro. Nuo pai menkiausi defekt ji pamau
perjo prie labiausiai kaustani; nejuia ji pereng
drovumo rib ir apslopino varymsi, nes man esan
ti laisva ir panorjusi gali tolesnio ingsnio visada at
sisakyti.
- Yra vienas man nesuprantamas dalykas, - netik
tai tar Rivjeras. - Kuo remdamasi tu sakai, kad vyras
negali pirmiausia pastebti tavo kno privalum, kuo
173

remdamasi tu tvirtini, kad vyras - ia a nekalbu apie

save - btinai turi pirmiausia besti akis tavo kelius,
o tik paskui susiavti tavo akimis? Kaip tau ov
galv mintis sprsti u kitus? Kiekvienas visk mato
savaip ir kam nors teikia pirmenyb savo nuoira ar nori to, ar nenori! irk, tai ia, k a tau rodau?
Jis pakl dein rank aki auktyje ir bed rodo
mj pirt nakt, tvyrani u lango. Neseniai ugesusiame danguje mirgjo jau prabud vaigdynai.
anos akys tutuojau smigo jo pirt.
- Tavo rodomasis pirtas, - tar ji. - Ir k?
- Juk tau rodiau vaigdes, tuos karatus, kurie
spindi nelyginant tavo akys. Bet kadangi a irjau
savo rodomj pirt ir j sutelkiau savo dmes, tu
j taip pat pairjai, a sutrukdiau tau pamatyti tai,
k btum galjusi ivysti. Pagalvok apie tai! Bet at
leisk man, a tave pertraukiau. Tskime toliau nuo tos
vietos, kur sustojome... Tavo trkumai. Tu nelabai
aikiai kalbjai apie savo kelius, a nesupratau. Sakei,
kad nesi labai patenkinta, - kuo: j vidine ar iorine
puse?
Taip Rivjeras jai neleido paleisti minties silo apie
savo anatomij; ir is kone perdtas dmesys, kur jis
skyr tai smulkiai apirai, pernelyg ilgas tam skir
tas jo laikas, n karto neuginyta anos nuomon
apie save pai - beje, tai bt buv veltui! - bylojo
apie gyv susidomjim tuo netobulu knu ir net ne
leidiant paprietarauti tokiam netiesioginiam pa
gyrimui. Ir nors jis veng neigti tai, dl ko ji kentjo,
174

jo klausimai buvo tokie pilni kario, kad akivaiz

diai prietaravo tam anos beveik pasilyktjimui
savimi.
Po pusantros valandos, praleistos smulkiausiai ap
tarinjant anos trkumus, Aleksandras netiktai pirm kart per vis vakar - bed atvir, nuoird
vilgsn monai akis - bet ar tai i tikrj jo mona?
Ir tada udav jai paprast klausim:
- ana, nuoirdiai pagalvok, ar a praleisiau tiek
laiko - itisas dvi valandas! - diskutuodamas su tavi
mi apie kn, kuris bt klaikus? Apie kn, kurio a
nenoriau matyti nuogo?
Paskui, neduodamas laiko deramai atsakyti, jis ap
vert butel ir vynu apipyl j drabuius. Tutuojau
reikjo juos valyti, luostyti isiliejus skyst. Ddama
sis atkakliai pabrius konkret argument - laik,
skirt jai, kiekybikai apibriam, - Aleksandras jai
pasak pat graiausi kompliment, kok kada nors
vyras buvo pasaks moteriai. nikusi valym, ana
buvo susijaudinusi ir drauge prislgta, ji neturjo jg
atsikirsti, o Rivjeras vis nesiliov:
- Bet mes susitarme, vakar tarp ms nieko ne
vyks. Prie mus dar visas gyvenimas, beje, mes tu
tuojau turtume pakeisti, noriu pasakyti - turtume
tuojau pasikeisti, persirengti drabuius, a visas per
mirks!
- A irgi!
Reikjo nusirengti; jie negaljo ilgiau sdti kamba
ryje dmtais lapiais drabuiais. Jis vikriai nusime

t skudurus su vyrui bdingu laisvumu, vyrui, kuris

myli savo kn ir be joki dvejoni teikia j moteriai.
ana vogia j dmiai apirjo, stebdamasi, kad per
dvejus metus Aleksandras buvo gerokai patobulins
savo figr, taip irykins vyrikj prad, kuris tuo
jau turjo pasireikti j lovoje. Bet ar tai i tikrj jis?
Jam nusirenginjant, ji aikiai mat, kaip jis gniau
savyje geism; Rivjeras i tikrj imoko slopinti savo
goslum, kur taip akivaizdiai atspindjo jo verlu
mas, imoko veikti greitai, tarsi nordamas ugesinti
aistr! ana, prieingai, buvo lta, nerangi, pilna abe
joni; paskui, jausdama, kad j irint vyr, kuris
pats save var tvardymosi abangus, sunku udegti,
ji sidrsino.
Udegusi vienintel lemp, iki iol ugesint, - taip
parodydama, kad nebebijo viesos, - ana msi
trumpo klub aprialo - pareo, kuris jai buvo tarsi si
jonas; atmezginjo j neskubdama, taip, kad kiekvie
na akimirka trukt dvigubai ilgiau. Apnuogindama
savo kn, jaut jo vl atrast gro, kur pirmkart
per savo gyvenim taip atvirai rod. Taiau jos kojos
nebuvo i t, kurios visu groiu vyti mados urnal
puslapiuose; i ties jos tebuvo simpatikos. Bet ji pa
teik jas su tokiu malonumu ir taip tvirtai sitikinusi,
kad jos patiks, jog is natralus, avingas, velnikai
moterikas gestas suvirpino sustingus, drgms pri
sodrint or. Rivjeras, nieku gyvu nesivaduodamas i
savo instinkt, sunkiai tvardydamas senkanius ner
vus, tik leido sau iplsti vyzdius, tarsi bt ivyds
176

nauj utekjusi saul. Paskui ana apnuogino t

dalel odos, kuri turjo kelti kerint poveik: jos nu
garai, tai istorinei nugarai sunku buvo atsispirti ir nepaglamonti. Tada Aleksandras nebetverdamas m
kosioti. Jis inojo, kad tuo tvardymusi drsino an
raustis savo moterikumo atsargose, bti jam tja, ku
rios ji iki iol nemokjo atskleisti.
Pajutusi pasitikjim, ji neilgai trukus jau buvo vi
sikai nuoga ir vytjo, didiuodamasi, kad apsinuogi
no iki pat krt, ir tas ididumas buvo tarsi antausis,
suduotas Rozai. Paskui ji udjo sen ploktel ir oko
nesivarydama kaip iudita, ta iliuzin kaimyn, kuri
buvo pavergusi Aleksandr prie dvejus metus, kai jis
svajodavo apie j, t kit, o i ties tebuvo jo sutuok
tins atspindys.
ana i akimirk buvo tokia pat grai, kaip ir toji
neprieinama moteris, kuri buvo pamils svajonse.
Ji, kadaise tokia drovi, dabar oko neabejodama savo
groiu, oko prieais t vyr, kuris pirmiausia velg
jos kno privalumus ir kuriam akivaizds trkumai ir ji pati j nepamiro - buvo patrauklus ir negini
jamas jaudulio altinis, nors jis vis dar stengsi nepa
siduoti to kno galiai. Kiekvienas enklas, rodantis
lt nepaklusniojo kapituliacij, an vert digauti,
sustiprino stab laims pojt turti tok kn, koks
priklauso jai. Rivjeras laimjo; jis nugaljo Roz, nu
mald savo monos skausm - t savs nemyljim.
Dievinti savo antrj pus - tai kas svarbu: ivalyti
jos dvasioje erdv tokiam isilaisvinimui, nustumti
12 .

177

alin nerim, kuris j eid, ir kalts jausm, ilgainiui

sispaudus j jos smon. Skatindamas an isilais
vinti i t pani, Rivjeras pagaliau pasijuto lankyti
nas, ne toks menkas, labiau vertas glamoni, beveik
vertas jos meils. Moterys neabejotinai, paman jis,
egzistuoja tam, kad neleist mums suklupti vyriko
gyvenimo kelyje, kad mes nesijustume tokie nusivyl,
tokie nevars ir lidni todl, kad esame vyrai.
O ana oko, liedama savo diaugsm, kad Alek
sandras tapo, nors ji n neabejojo, kad vien dien
tokiu jis ir taps, jos vyras, pasieks skm, subrends,
itrks i savo vienatvs, toks, koks jis toli grau ne
buvo, kai su juo susipaino. Nuo iol Aleksandras ap
gaub j dmesiu kaip troktantis jos vyras, kvptas
didiausio malonumo dalytis, nelaidantis savo odi
veltui. ana diaugsi, kad Aleksandras, kurio ji taip
lauk, pagaliau j paadino, pabusdamas ir pats.
Suprantama, jinai iprovokavo jo geism.

Kit ryt, vos spjusi atsimerkti, ana buvo sukrsta.

Rivjeras dar saldiai miegojo, kai ji pastebjo, kad du
plonyiai po operacijos lik ugijusi pjvi randeliai
u aus buvo ding. Ji tuojau nusprend, kad vos pa
stebimai atsivp abiej aus kaueliai atrod natra
liai; negali bti, kad is nuostabus alia gulintis knas
priklausyt Aleksandrui!
Abejon sutvirtino kitas atradimas: iilgai jo stubu
ro kremzls jo siauras, vieias randelis, dar rausvas
ir gruobltas.
Tada anai kaip perknas trenk galv mintis,
kad jos sutuoktinis niekada nebt 'galjs itaip
parversti j ant lovos, kaip Rivjeras tai padar va
kar, su tokiu neabotu geidulingumu, veik besaikiu,
prasilenkianiu su bet kokia sueities sintakse, taip
taigiai iblaks nerytingum ir suteiks didiausi
malonum. Viskas nakties improvizuotuose gestuo
se idav Oktavo buvim: jo grai valdinga aistra,
aismingas jo aki spindesys, vilgsniai, kurie kl
nor plte nuplti nuo savs drovum, nepaprastas
drsos proveris; ia nebuvo n lao nepadorumo,
179

tik esteto siautulys, be kurio glamons tebt tarsi

fechtuotoj dvikova su rapyromis, apmautomis ap
sauginiais antgaliais, tarsi baletas be muzikos. Alek
sandro prigimtis nebuvo apdovanota talentu, kuriuo
tryko visa Oktavo esyb, jai trko erotizmo itekli,
kuriuos dovanojo meilei, jos kvapams ir dejonms ti
kimyb pakilti iki dangikj.
ana j paadino ir paklaus:
- Kodl?
- Kas kodl?
- Kodl?
Jis guljo nuiuvs, iplstomis iraikingomis aki
mis, jo veido bruoai iskydo, neliko nosies, tik pla
iai atvertos akys, tik jos... Paskui Rivjeras pastebjo,
kad ji vogiomis apirinja jo ausis. Tada jis itar
odius, kurie sutrikd an, nes jie buvo laiku pa
sakyti:
- Taip, mano ausys lygiai tokios, kokios buvo i
pradi. A norjau atgauti save. Savo tikrj veid.
- Bet dingo randeliai u aus, - nepasidav ji.
- Tai todl, kad plastin chirurgija gerokai itobul
jo. A papraiau juos panaikinti.
- O nugara?
- Automobilio katastrofa Oklende. Metai ligonin
je, korsete. K tik baigiau reabilitacij.
Po io pokalbio ana vl m tarinti, kad tai Ok
tavas, kuo paprasiausiai pasiskolins toki patogi
jos vyro tapatyb. Visas tas savaites, kai is vyras tvir
tino ess Aleksandro brolikai buvo nelengva patik
180

ti, kad Oktavas i tikrj egzistuoja, bet dabar viskas

apsivert auktyn kojom. Stengdamasis an tikinti,
kad i tikrj ess jos vaik tvas, - netgi ilaiks vos
pastebim naujazelandietik akcent! - jis tik su
stiprino jos abejones. N akimirk neapleido mintis,
kad ji galjo tapti naujos Rivjero gudrybs objektu,
nes pirmiausia, k jis padar, nordamas isklaidy
ti jos netikrum, buvo tai, jog pakurst anos nor
daugiau apie j suinoti. Jei Rivjeras troko, kad ji pa
nst atskleisti apie j ties, sumaniau veikti jis nebe
galjo.
T popiet, grusi namus, ana rado Rivjer visai
nukamuot ionykio klimato - srvantis prakaitu,
sugruzdintas sauls, jis tysojo hamake slpdamasis
verandos elyje. Susikaups, lyg akmen prigrstais
viduriais, - iose platumose viskas sunkiai virkinama
ir visa apkarsta, - jis kak ra raudoname ssiuvi
nyje, tokiame pat, kokiame ana kadaise liejo savo
skausm. J pritrenk sutapimas.
Prijusi pabuiuoti Aleksandro, ji perskait o
dius, brkteltus ant virelio - stambiomis raid
mis, tarsi norta suadinti jos dmes: Vienos meils
autobiografija.
- Aa, ir tu... - tar ji.
- Taip, ir noriau, kad tu nusprstum niekada ne
skaityti ito ssiuvinio, nebent man leidus, ir tik tas
pastraipas, kurias a pats parinksiu.
- Turi k slpti?
- Ne, tik pasakyti tinkamu laiku.
181

- Kodl?
- Tu dar nepasirengusi suprasti kai kuri dalyk,
bent ne dabar. Ir nenoriu, kad man nesant j skaity
tum. Neinau, kaip tu suprasi, ar jau gali rizikuoti ir
imtis ito skaitymo, bet inau, jog tai pajusi anksiau
negu a. Jei tai nutikt, nors to a visai nenoriu, ir tu
j perskaitytum vis, praau man ito nesakyti tol, kol
savo ruotu manysi, jog dar ne laikas man inoti, kad
tu j perskaitei. Yra dalyk, kai trokti, jog kitas juos
inot, bet nenori inoti, kad jis ino. Sutinki?
Rivjeras dar kelet minui demonstravo savo
mantri retorik, kol sitikino, kad ana nepajgs at
sispirti norui perskaityti raudonj ssiuvin. Be to, jis
pasisteng j tikinti, kad jeigu jai pakaks kantrybs, i
lektra sukels joje netikt permain.
- Manau, gali kiek pamstyti apie tai. Ir mes ne
trukus pamatysime, ar tu gali itverti, k paraiau, ir
ispausti i viso to, kas geriausia. Nes jei nieko nauja
nevyks, tada tai, k tu perskaitysi, padarys mus nesu
gyvenamus.
Rivjeras, inoma, dramatizavo savo poveik, nes
norjo, kad tai, k ji skaitydama ras, jai pasirodyt ne
sunkiai gyvendinama. Bet ana nesuprato, kodl jis
taip rytingai reikalauja, kad ji neskubt. Paspsdamas varginani klausim abangas, - tiems klausi
mams, kaip visada, nereikjo jokio atsakymo! - Alek
sandras j beveik tikino, kad tasai kuklus raudonas
ssiuvinis j pakeis ir bendr j gyvenim ives kit
orbit.
182

Nugrimzdusi savo mintis, ana pasuko nam

link. Staiga ji sustojo. Rivjeras spjo ufiksuoti, kaip
nevalingai persikreip jos nervingos lpos - tai buvo
susierzinimo enklas. Mat, eidama svetain, ji pa
mat jo padaryt netvark, kaip ir anksiau. ana nu
rijo kartlio piliul ir, jusdama kiek utirpus pakau,
surankiojo imtytus daiktus pilna nepasitenkinimo,
kuris suglamydavo jos kakt kaskart, kai bdavo su
sierzinusi. Ir joje m brinkti prislopintas apmaudas,
kur ji visada numaldydavo. ana niekada nemokjo
i visos irdies upykti, nuleisti kiek garo. Po dviej
dien pasigirs specialiai apgalvotos uuominos - a
nos specialyb - ir jos pagiea apslops. Aleksandras,
aiku, btinai supras jos pagrst nirul, kuris paaitrins kitas aizdas, - atskirai pamus, tokias menkas,
dovanotinas, bet skausmingas, kai j susikaupia per
daug. Vos spjo grti eimos lizd ir vl msi pik
tybik veiksm, taip smarkiai griaunani meil, i
pradi jie lyg nekalti, taiau ilgainiui tampa fataliki.
Gerai suvokdamas padt - gal per daug gerai, nes
jo taikliai parinktuose odiuose slypjo apskaiiavi
mas, - Aleksandras jai durmu met:
- ana! Atleisk, a ten, virtuvje, palikau okios to
kios netvarkos. Vieni niekai...
Kriaukl, pilna priskrudusi puod, var nevilt, i
dvokianios iukli kupinos ds varvjo kakokie
glitsiai, grindys pridrabstytos maisto likui. Kaip ir
kadaise, ana msi naikinti isklidus chaos; kai
viskas buvo beveik sutvarkyta, jo Rivjeras. lis atsipjo

v duonos, tyia paliks krv trupini ant stalo, kur

ana buvo k tik nuvaliusi, ir is blizgjo it veidrodis.
- Ar negaltum bti atidesnis? - ispaud, vl kem
pine braukdama stal.
- Ne, - vienu odiu atkirto Rivjeras.
ana kietai sukando dantis, kai Rivjeras, absoliuiai
neaiku kodl, netiktai pam kiauin, parod jai ir
mesteljo j auktyn.
ana apdujusiomis akimis sek jo trajektorij; glei
vinga krvel nekteljo beveik jai tarp koj, kaip tik
toje vietoje, kur ji buvo k tik pasidarbavusi epeiu.
Aplinkybs nesil jokio bdo, kuris padt uiuop
ti tokios provokacijos prasm, ir ana patyr labai ne
malon jausm. Tokios staigios jo emocijos paemin
tai, jai pristigo altakraujikumo vystelti rpestingai
nudailint ironik replik, kaip paprastai; dabar ne
tiktai sprogo susikaups pyktis, ji iliejo instinktyv
sit, iki iol jai nepastam.
Kai ana baig savo pirmj galing salv, Aleksan
dras jai nusiypsojo ir netiktai velniai itar:
- Buvo smagu, ar ne? auniai paleista kakarin!
Kit kart taip ilgai nelauksime! Maldauju, pamstyk
apie tai - ms labui. Atsipalaiduok!
ana j velg nepaprastai susijaudinusi. Aleksan
dras impulsyvus, jis niekada nebt stengs susitvar
dyti, taip gerai i anksto apgalvojs pakeisti jos elges.
Jei ne jis, vadinasi, jo brolis dvynys. Rivjeras negal
jo udrausti sau bti Oktav, jam nepavyko nugalti
savo - simyljusio taktiko - prigimties.

X pat vakar tariamasis Aleksandras gro j liz

d. Tai buvo metas, kai tropik naktis skuba nusileisti
ir apglbusi atgaivinti visa, kas gyva ir negyva, visus,
ivargintus sauls, kuri negailestingai svilino ias geo
grafines platumas. Vaikai aid lauke su unimi Mar
seliu, grietai vadovaujant Maksui; Berenis vl mik
iojo, ir dar smarkiau.
Rivjeras atitemp du molinius vazonus su pasodin
tais augal kamuolliais.
- Kas ia? - paklaus ana.
- Du hebridini sultingj kivi daigai. Pastatysi
me iuos vazonus po veranda.
- Kodl du?
- Vienas auginys moterikas, kitas - vyrikas. Vie
nas - tau, kitas - man. Kad sulauktum vaisi, reikia
dviej.
- Aaa...
- Tu manai, kad geriau leisti augalams augti savai
me, j nepriirint?
- Taip, bet kuriam galui?
185

- Nes a ketinu rpintis savo kiviu, kad jis gerai

augt, bet nemanau laistyti ir apkarpinti tavojo. Blo
giausia, kad tokia pora nieko neduos, kad derliaus
nebus, nes vienas i dviej augal nudius. Taiau a
nenoriu prievarta ukrauti ios atsakomybs, jausda
mas, jog tau j nusispjaut, jog tu nesuvoki btinumo,
kad ie du skirtingi mediai - vyrikos ir moterikos
lyties - turi megzti vaisius.
- Kodl tu tai sakai?
- Kertu layb, tu manai, jog nieko nereikia daryti,
kad kiviai duot kok nors derli, - gamta pati kuo
puikiausiai susitvarkys.
- Taip, kodl?
- Ar tu inai, kad kas nors grau ir naudinga gy
vuot be prieiros? Jei rastum bent vien pavyzd,
vien vienintel, a sipareigoiau ia ir dabar, be ily
g, rpintis vietoj tavs moterikuoju auginiu! Vietoj
tavs!
- Mikas.
- Tu juokauji? Mediai udsta, jei nevalai miko.
Up, tvenkinys, obel sodas, roynas, pievel, braky
nas... taip pat!
Vargu ar ana igirdo od santykiai, paskendus
greitakalbs sraute, bet od Aleksandras vis dl
to itar itin primygtinai. O ji, regis, labai natraliai
sutiko, kad btina priirti visa, kas gyva; logikai
mstant, tai reik, kad ana globos savo kiv, nes
Aleksandro pasilymo ji neatmet. Apie tai jau n ne
186

galvojo, bet nejuia jos protas apsiprato su mintimi

apie prieir.
Rivjeras var toliau:
- Jeigu yra taip, k tu man k tik pasakei, tada, ma
nyiau, jog pajgsi iauginti kiv.
Apimta keisto sumiimo, - ana neprisimin, kad
bt k apie tai sakiusi, - ji mechanikai paklaus:
- K reikia daryti?
- Tai labai savitas augalas, labai jautrus, jam lengva
pakenkti. Jei nepaisysi jo poreiki, jis skurs ir gali visai
nunykti, nors pavelgus nepasakytum, kad sta. Bet
jis pasiymi stulbinaniomis savybmis, ypa i, Hebrid, veisl. Jos moterikoji pus gali pati savimi pa
sirpinti, jeigu jauia glob, jei ji palaistoma. Augalas
gali spariai augti, stiebtis auktyn vies, kurios jam
labai daug reikia. Jis net gali sitaisyti augti alia kitos
ries kivio ir i jo tik prisilietimu pasiimti gyvybikai
svarbi mineralini mediag. O vyrikasis auginys
tarsi teikia jam pagalb, ir tai vyksta neskausmingai.
K nors daryti tenkinant savsias reikmes - tai toks
keistas io augalo gebjimas... Bet kadangi tu, regis,
nenori juo rpintis, tai ir nedaryk to, nebent kiek v
liau susizgribsi. Dar ne dabar.
- Kodl tu taip sakai? A to netvirtinu...
- Tu, be abejons, teisi, kur kas paprasiau leisti
kur laik veikti gamtai. Taigi, kadangi mes sutarme,
a draudiu tau prisiliesti prie tavojo kivio. Praau pa
klusti man spontanikai! Spontanikai! Oi!
187

Aleksandras suriko ir pareik suklups ir nikstel

js koj, gal net isinarins kulkn, kas ino. Subgo
visi namikiai, ir jau nebuvo kalbos apie jokius Hebrid kivio gebjimus, tik magjo suinoti, k Rivjeras
taip keistai galjo udrausti anai. Sumiusi - kaip ji
gali jam spontanikai paklusti?- ana ilgai masaa
vo t kadaise atsiradusio, gal apsimestinio, skausmo
viet, nesuprasdama, i kur tas jaudulys, kur sukl
jos irdyje paskutinis jo sakymas. ana negaljo nei
jam paklusti, nei atsisakyti j vykdyti, nes Aleksandras
i jos reikalavo vienu metu daryti du nesuderinamus
dalykus. Jis pasiek savo tiksl, to neparodydamas: su
mai monai galv ir nukreip jos mintis prie daly
k, kurie vliau pads susivokti.
Kit ryt ana rado savo kivio augin nuleipus,
skurstant vazone po verandos stogeliu, nes niekas
jo nepalaist. Vsios nakties ibandymas jam buvo
kone pratingas. Laikydama kavos puodel rankoje,
jau drgnoje nuo prakaito toje brktanios dienos
pertuvje, ana stovjo apimta jaudulio, kuris bt
j udusins, jeigu ji bt buvusi tokia pat nugeibu
si kaip kivis. irdama t moterikos lyties augal,
tok pana j trapumu, ana tuoj m priekaitauti
sau paklususi Aleksandrui. Tai buvo lidinantis jos
pasyvumo padarinys ir akivaizdus rodymas, kaip ne
protinga bt atsiduoti vyro malonei, kad j abiej
istorija duot vaisi.
Manydama apsieisianti be Rivjero nurodym,
ana palaist savo augal; ir nei i io, nei i to jai ov
188

mintis kuo skubiau griebtis iniciatyvos, kad atsigaut

tokia apleista j meil. Ji mai suprato, kaip nepro
tinga buvo nuolat gyventi tarsi kokiai kaulytojai, be
paliovos palengva brandinant tui pagieingum.
Nusprendusi nebepykti ant Aleksandro, ji suprato ne
turinti kitos ieities, kaip tik pati rpintis savimi, ten
kinti savo reikmes; ir i spontanika mintis sitvirtino
jos galvoje; o tuo tarpu ji puoseljo augal, apdovano
t tokiu imanymu, kuris btinas vyrams ir moterims.
ana nesuprato, kiek jai buvo vadovaujama, kokios
takos jos apsisprendimui turjo imoninga Rivjero
valia.
simyljus strateg labiau nei kada nors skatino
trokimas pagelbti anai. Didiul jga tryko i vis
jo didiadvasik smoksl, rengiam tik todl, kad
neivengiami prisilietimai, - be j neapsieina jokie
mogikieji ryiai, - bt vien malons iai moteriai,
kuri jis dabar nenuilsdamas dievino. Rivjeras buvo
sitikins, kad kiekvienas ryys sukelia kok nors pa
darin; apskritai jam neatrod, jog btina nukryiuo
ti kit prie jo vali, mylint t kit aklai, smelkiantis
kito vid su nuoirdiais ketinimais, taiau danai
iauriais tam, kuris yra j objektas.
Stovdama prie t kivi por, kuri vien reikjo
gelbti, ana apsisprend nuo iol imtis savo pagrin
dini priedermi, nebesileisti sutuoktins niekybes
ir neisisukinjant prisiimti nenuginijam atsako
myb u j santuokin gyvenim. Ties sakant, Alek
sandras btent dl anos elgesio seniai buvo susida
189

rs ikreipt jos paveiksl, nemalon, stumianios

nevilt moters paveiksl, bet juk ji pati ir buvo sutiku
si nuolatos vaidinti sielvarting vaidmen, kad tik
pelnyt pagarb. Taigi ana panoro gelbti j istori
j, pati imokdama tvardytis, kad nekamuot j savo
kyriomis pretenzijomis.
Vis j santuokos laik ana irdo ant Aleksandro,
kad is atsisak Naujj Hebrid iaurje, Espiritu
Santo saloje, drauge su ja uveisti kokoso palmi ir
medvilns plantacij. Kaustoma sutuoktins vart,
o taip toliau gyventi anai nebepatiko, ji m jaus
ti kari pagie. Beje, juk ne jis sutrukd jai fizikai
gyvendinti t plan, oji pati sutiko pasiduoti, pati ati
dav veto teis Aleksandrui rankas. Pirm kartj s
moningai suvok i ties, beje, ir nepakankam savo
trokim tvirtum - per greit sudar sandr su savo
vyru ir sutiko mainais perimti jo trokimus.
vytinti ana nusprend netrukus atsisakyti mo
kytojos pareig ir apmstyti savo avantiristinius
norus. Pirmiausia ji apjos arkliu Big Bay apylinkes,
pavies retai lankomos Espiritu Santo salos iaurje,
pakeliaus po negausios, bet palankios Big Bay genties
gyvenam vietov, gal aptiks kok apleist sklyp, ne
didel nuoal kampel prie Ramiojo vandenyno, kur
vien dien isipildys jos jaunysts svajons. Staiga
ana pasijuto prisiimanti atsakomyb ir u savo kivio
augin, ir u t pilnatvs jausm, kur ji ketino atgauti
i savo prasipltusios egzistencijos. i akimirk toks
190

nusiteikimas j dar dar patrauklesn, teik tokio gro

io, kuris it nimbu apgaubia btybes, atsikraiusias
pagundos priekaitauti, idrsusias atskleisti savo pri
gimt, kuri j jau nebeslegia. Kaip puoia moter drsa
bti laisvai!
Rivjeras iklaus naujien beds j savo skvarbi
aki vilgsn ir tar:
- Pagaliau!
- Tau patinka? - paklaus ji, imuta i vi.
- Plantacija? Ne! O kad tu pagaliau apsisprendei, taip!
- Tu mane persekioji?
- Tavo nor gyvendinti savo trokimus, - taip.
O ten - ne!
- K darysime?
- Galbt tapsime tikra sutuoktini pora.
T dien Rivjeras pirm kart patikjo anos geb
jimu susikurti laim, igrynint nuo pykio ir pagie
os, priderint prie jos reikmi, kurios taip ilgai buvo
niekinamos. Tada jis pajuto, kad jau gali liautis dars
tak i viraus, padaryti gal tam pradtam ygiui, at
kakliam ir kupinam iskaiiavim paversti an am
inu klausimu, kur ne taip paprasta atsakyti, padti
moteriai isipinklioti i praeities abang, susikurti
savo laisv. Galbt veikiai jis patirs t svaiginant ma
lonum leistis anos valdomam? is intymumo stra
tegas tesvajojo apie vien dalyk: kad jo mona tapt
j bendro likimo autore, galinia j vesdinti nuram
191

dyto vyrikumo pasaul, kurio jis niekada be jos neb

t rads. Rivjerui vis dar grs hemiplegija*, bdinga
vyrams, neklausantiems savo antrosios puss, ir jis t
suprato.
Niekada deramai neisakysi irdperos, kuri ka
muoja vyr, kalint tokioje nejautros bklje, prara
dus gebjim dalytis savja tiesa su savimi ir kitais.
Moterys nesivaizduoja prislgt vyr lidesio, toly
gaus tam, kur igyvena aklieji, sivaizduojantys, jog
regi, kurtieji, manantys, jog girdi, nebyliai, kuriems at
rodo, jog jie kalba. Rivjerui reikjo laukti itiek met,
kad suprast Mieganiosios Grauols lkest: ji juk
seniausiai ino - tai gldi jos atminties atmintyje, kad jos laukia buinys. O jis beviltikai lauk, kad j
pagaliau paadins mona, igelbs j i somnambuliz
mo. Jis k tik pradjo suprasti, kaip svarbu vyrui bti
maloniai sutiktam.

* Vienos kno puss paralyius.

Ivivjero pasirodymas Port Viloje tarsi poeminis

smgis sukl antrj gand siautulio bang, suglu
musi komentatori sambrzd: k js pasakysite,
pasirodo, vyrikasis Oktavas yra tas visikas skuduras
Aleksandras, kuris niekuo ypatingu nepasiymjo, vos
od iveblendavo, tasai, taip, tas pats, kuris igaravo
prie kelet met. Paaikinimai, kuriuos Aleksandras
kuo smulkiausiai idst valdios organams, major
Veb ilgam suglumino ir galutinai sugadino jam ner
vus. Jo nelankstus britanikos sanklodos protas su
tiko, kad vyras gali apsimesti savo broliu dvyniu dl
kokios naudos ar nordamas atsikeryti u nepamir
tam paeminim, bet kad sumanyt toki apgavyst
tik tam, kad vl pamokyt savo mon... Tokia keista
dingstis jam pasirod galinti sujaudinti koki uov,
bet nepajgi patenkinti jo priekabaus, skrupulingo
smalsumo, nes jis puikiausiai nusiman apie neabejo
tin moni gimins klastingum. Tikra teisyb, kad
didingumas yra menkai tiktinas, todl atrodo nepa
dorus. Be to, majoras Vebas, neribot jausm yk
tuolis, n nenuman, kad meil gali bti kelias at
13 .

193

pirkim, ieitis, gelbstinti nuo vidutinybs, gyvybinis

rpestis, kuris pateisina visas iradingumo pastangas,
nes be imoni meil netesi n vieno paado. Kaip
ir visi tikri kretinai, Vebas gyveno nesiklausydamas
savo irdies bals.
O ana, nugrimzdusi pasiruoimo rpesius, ne
steng imesti i galvos tvirtai siaknijusios abejo
ns: kas yra Rivjeras? Ir is klausimas paliaus j kan
kins tik tada, kai sulauks galutinio atsakymo. Taigi
jai nedav ramybs vienintelis rpestis: kuo skubiau
aptikti raudonj ssiuvin, kurio ji veltui iekojo po
visus namus, bet tai vien dien, grusi namo, rado
j padt ant aldytuvo ir patikt jos suadintam
smalsumui.
Negi Rivjeras ia bus j pamirs^ O gal padjo
tyia? I pradi anai pasidingojo, kad ia spstai,
jaukas ukibti ant jo gudrybi mekers, bet j buvo
apniks toks nenumaldomas noras visk suinoti,
kad nemat kito pasirinkimo, tik savo valia kliti.
Ir ji atvert ssiuvin, pasirengusi rytingai engti
gluminanio apsinuoginimo pasaul. Ivydo priray
tus vos kelis puslapius idrikusia paslaptinga tokia
bdinga tik Aleksandrui raysena. Nuo tokios iva
dos jai tutuojau, beje, pernelyg greitai, palengvjo
irdis, nes tuojau pat apm slaptas nerimas, kai ji
dar kart dmiai permet akimis tuos netvarkingai
padrabstytus hieroglifus. Rytinga raidi brimo
maniera gal ir buvo panai ankstesn Aleksandro
raysen, bet eilui harmonija nebuvo visai tokia
194

pat, ir raiklio paspaudimai atrod ne tokie stiprs

kaip anksiau. Bet kas gi ia keista? Aleksandras juk
taip pasikeit.
ana tuojau pat niko tekst, manydama esanti
apsaugota tarsi arvais savo blogos nuojautos; ji ap
siriko ir buvo tuojau nubausta u lum. Aleksan
dras ra atvirai apie tai, ko nebt galjs jai patikti
neraudonuodamas, klojo gding ties: nuo to laiko,
kai suinojo, jog jo mona gali nusiudyti, atneti ne
laim griebdamasi saviudybs ir palikti j vien su
nepakeliamai lidiniais dar neiaugintais j vaikais,
taigi nuo to laiko jis pradjo ja nebepasitikti. i gali
ma mirtis visada stovi tarp j, ji paenklino jdviej
gyvenimo istorij, ta idaiga, kuri sau leido, nuo iol
tapo klitimi, kad visa virst malonumu, kad jis vl
jaustsi laimingas anos draugijoje, kaip tegali jaustis
bdamas su moterimi. Jo antroji pus gyveno sul
tinto veikimo pavojuje, galinti j stumti baisi ne
vilt, galinti vien dien priversti j iauriai kentti dl
jos kani. Aleksandras nebesteng paksti, kad kita
gyva btyb tiesiogiai primest savo kani siaub,
savo bejgyst atsilaikyti. Tarsi nebt gana irdg
los, kad jis gyvena! Tarsi jo akys nebt pritvinkusios
neiverkt aar, tarsi jis pats nebt net itins nuo
kentjim?
Toliau Aleksandras ra, kad tada, tuos dvejus din
gimo metus, jis buvo ms vaikytis atsparesni pateli,
maiau lendani pavojus, maiau sielvartaujani,
tvirtai kimbani gyvenim, nes jis buvo pabgs
195

klaikaus sloguio priklausyti anai. Jis nirtingai ie

kojo meils kitur, stengsi tikinti save, kad kita galjo
j ivaduoti i tos pavojingos meils, kurios taip ir ne
steng ugesinti. Jis band iekoti raminamos laims
kituose pataluose, ganytis po meils romano pievas,
uoliai be atvangos iupinjo gaivius knus, pasiruo
usius mgautis, mgautis viskuo. Bet visos tos pasi
matymo aistros, knibdanios jo irdyje, dar patr
tos melu, kur pats kurp, nordamas save apgauti,
buvo pastangos atsiplti nuo anos, kuri vienintel
j padarydavo gyvenimo bendrininku. Ji, jo brangioji
mona, turjo tokios galios, kad gebjo panardinti j
bties poezij, rodyti, kad nra ko taip atgailauti dl
savo atsiradimo iame pasaulyje. alia jos kartus vyro
bvis tapdavo beveik priimtinas, sunkumai - ne tokie
kankinantys.
Susikrimts Aleksandras ratu prisipaino, kad
myli j, t sutuoktin, kuria labai nepasitikjo. Taip, jis
buvo simyljs, beviltikai simyljs, nors ir inojo,
kad jo vidin nekantra nuolat kurst j iekoti kitos;
ir tai pripaindamas, jis jautsi ess menkas, nevertas
dmesio ir meils, idavs savo svajones, toks apgail
tinas dl savo baiki paistal.
ana su vos slepiama irdgla perskait prisipai
nim, kuris jai utrauk nelov. Buvo ugaulu, kad i
pasitikjimo kriz yra nepataisoma, tarsi, kart paflir
tavusi su mirtimi, ji galjoj igsdinti visiems laikams.
Tada ana suvok, kad iuo seniai atliktu veiksmu pa
liet jautriausi Aleksandro styg, ji suprato, kad jis
196

panikai bijo mirties, bijo, kad mirtis gali sugriauti jo

atkurt pasaul.
Ssiuvinyje dar pridr:
A nelabai sivaizduoju, kaip galiau atgaivinti savo
pasitikjim. Bet kad i baim nuo mans neatstotu
kad ms santykiai atsidurt dar didesniame pavojuje,
utekt anai laikytis keturi elementariausi elgesio
taisykli.
. i fraz suintrigavo an ir net nesusimsiusi ji
sumojo nenorinti laikytis t keturi taisykli, kurios,
pasak Rivjero, beveik garantuotai netrukus iardyt
j santuok. Pasijutusi lyg apmeita ir sunerimusi
dl jo ipainties, ana itin susidomjo tais nurody
mais nesuprasdama, jog Aleksandras juos sura tik
tam, kad ji galt reikti prieing nuomon ir j gin
ti. Rivjeras kartais bdavo gana netaktikas, kad savo
panekovams suteikt dingst paprietarauti jo teigi
niams. Jis ra:
Pirmiausia, jei norime garantuotai utikrinti ir efek
tingai pagilinti ms abipuses pretenzijas, mes turime
dl ms atalimo tbtinai ir toliau kaltinti kit. Islet
jei akivaizdu, kad jis ar ji mums tiesiogiai nra trukd
patenkinti kur nor, utenka tikinti savet kad tai jo ar
jos kalt ir kad nra niekoyabsoliuiai nieko, k mes ga
ltume padaryti patys, nordami patenkinti savo porei
kius. Kad mums pavykt visi bandymai, bt protinga
palaikyti painiav tarp ms poreiki ir to, kas galt
juos patenkinti. Jei ana nori treio vaiko, o a ne, labai
svarbu, kad man pavykt j tikinti, jog jos geismas ir
197

vaikas, kurio ji trokta, yra visai tolygu. Ypa nereikt,

/ctfd ji atsigodtyjogjos geismas slypi joje, o kdikis alia jos, v/saz skyrium, nebent po jo galimo gimimo.
Kitaip ji gali sikalti galv pavojing mint patenkinti
savo poreik turti vaik kitaip, HegH tampant nia.
Jos nusivylimas isisklaidytyo tada lugimas beveikga
rantuotas:ji veikiausiai paliaut rodyti man savo nepa
lankum! is pirmasis punktas yra svarbiausias.
ana ypteljo; iose pastabose buvo jos mini
ataidas, taip samprotavo ji, stovdama prie geibstanio kivio. Tad vargiai ilaik rimt skaitydama toliau:
Be toy kad ms santuokos lugimo galimybs padidty turime atsisakyti patys veikti savo vedybinio
gyvenimo sunkumus. Utenka apie juos tik kalbti - o
tai be dideli pastang sudaro vaizd, kad nepaprastai
troktame isprsti savo problemas - aimanuoti, kodl
taip viskas blogaiy uuot sprendus, k daryti, kad bt
geriau. Prieasties iekojimas - proto galias ypa ska
tinantis usimimasy teikiantis daug pasitenkinimo, be
toyir pranaumo sutelkti ypating dmes pikantikus
klausimuSy kuriey be menkiausios abejonsy nepads
konkreiai isprsti problemos. Mgaudamiesi madinga
idjaypagal kuri kriz isisprendia nustaius jos prie
ast mes turtume klimpti ilgam. Ivada: draudiama
rimtai grumtis su tuoykas veria kentti, laikyti rank
ant ugnies ir stebtisykodl ji dega.
Treiasis punktas glaustesnis:
Mes taip pat turtume tikinti savey kady norint su
laukti pokyi ms poros gyvenimey reikia priversti
198

keistis savo antrj pusyi iankstin slyga btina. i

taisykl yra svarbiausia, norint pakenkti ms meilei ir
tikintis skms. Jei, bdami silpni, imtume tikti, kad tik
keisdamiesi patys galime paskatinti keistis ir kity mes
rizikuotume ivengti lugimo irgalbt taptume laimin
gais monmis.
Ketvirta, kad ms bendras gyvenimas nepagert,
bt pragmatika niekada nesiekti konkrei tiksl. Jei
bsimegana sumans ir reikime neaikius, painius pa
geidavimus, mes labai padidinsime tikimyb neibristi i
ms nusivylimo. Jei ana ikrst kvailyst ir ketvir
tadieniais itaikyt dvi laisvas valandas, kadjas galtu
me skirti vienas kitam, mano pareiga bt pasiaipyti i
tokio jos sumanymo, pasmerkti jo nuspjam nelabai
romantik pobd, ir vietoj to pasilyti atsiduoti aki
mirkos impulsui. Taip mes gytume daugiau galimybi
kelias ilgas savaites gyventi nesantaikoje.
Man regis, ie principai priimtini tokiai paprastai
porai, kaip mes; jiems reikia ities saiking pastang.
Skrupulingai j laikantis, bt galima tvirtai tikti,
kad seniau palij ms santykiai ir toliau bus tokie ir,
jei kiek lydt skm, ms bdos dar ilgai nesibaigs.
Mums neprivalu apie tai galvoti, bet mes galsime tai
apmstyti. Viena ms poros pus i t keli pastab
neabejotinai turs naudos. Ne tuojau pat, bet ateityje,
ir nelauktai...
Sujaudinta, kvatodama ana pamiro net kritikuoti
t keist, labai prietaring siekiamo tikslo pareikim;
jai kur kas priimtinesns buvo akivaizdios ivados,
199

nes ji gerai suprato, ko Aleksandras uuominomis,

iek tiek miglotai jos pra. Rivjeras niekada nebuvo
toks naivus, kad sakint, kilniairdiki jo odiai tik
atverdavo kelius, tik iekodavo tinkam prog. Su
vokdamas, kad prastinio elgesio padrsinimas gali
bti sumani paskata keistis, nes anai i pradi bt
sunku nedaryti to, k ji visada dar, jis pridr:
Prie visa tai aptariant, ities bt nuostabu kas va
kar gerai isiplsti, kaip k tik mums pavyko padaryti,
bet reikia nuoirdiai stengtis ir tai daryti ne bet kaip, o
msikai. Mes neprivalome leistis toki askez, bet,ga
limas daiktas, kad sigeisime nebesiprieinti tai miniai,
kuri, beje, malonesn anai negu man.
Du paslaptingi sakiniai pabaigoje galutinai sutrik
d anos mintis:
Netrukus apsisprsiu, ar a Oktavas, ar Aleksandras.
Ir tada tau visk pasakysiu.

Kit dien ana i tikrj pando iplsti Rivjer ir

be ikilmingos panegirikos praneti, jog perskait jo
ssiuvin. Aleksandras buvo panaudojs vis savo ta
lent, kad ta mintis jai ateit galv, nors ji ir nepripa
ino jo takos; utat pats Aleksandras nebuvo tikras,
kad jam pavyko. Taigi buvo patenkintas, kad ji djosi
supykusi dl iokios tokios netvarkos, kuri jis rpes
tingai pasisteng padaryti vonios kambaryje. Rivjeras
tutuojau papriekaitavo:
- Kodl tu ugniaui priekait, kur k tik man ad
resavai? Kaipgi mums pavyks isiplsti, jei tu nedarai
pastang aikiai suformuluoti ir pasakyti, k manai?
- A labai aikiai pasakiau!
- Kai kivirijams, ko tu i ties nori? Kokios reak
cijos lauki i mans? Kertu layb, manai, kad mes
neverti bti laimingi, ir todl niekais paverti ms
eimynines scenas.
- Nieko panaaus!
- Galbt laim tau kelia baim ir tu taip nevykusiai
mgini jos ivengti...
- Tikrai ne...
201

- Tada isiplsk taip, kad a kaip reikiant pajusiau

tavo susierzinim, parink tokius odius, kad jie mane
smarkiai ugaut. Sutinki?
- Kai tu isimauds pamirti iplauti voni, a mai
pasijuntu, lyg gyveniau su paru!
- Kokios veisls tas paras? - altai paklaus jis. Formuluok mint tiksliau! Arba plsims kaip pride
ra, arba tik veltui gaitame laik. Dar kart pasakyk, tik
grieiau, praau tavs. Na, pirmyn, koneveik mane!
Rivjeras inojo, kad, reikalaudamas iurkiai elgtis,
jis paadins anai nor tuojau pat nutraukti pokal
b. O nuo to laiko, kai ana pajuto malonum ilieti
susitvenkus pykt, ji buvo linkusi nuolat pasinaudo
ti ia lengvata, j varginusia. Taikydamasis su tokiu
elgesiu ir net j skatindamas, Rivjeras msi kontro
liuoti padt, kuri, beje, jo pastangomis ir susiklost.
ana negaljo paksti, kad jis taip norjo tramdyti jos
ketinimus.
- Ne, - atsak ji, manydama esanti laisva ir galinti
atsakyti, k nori. - Man prajo pas tave vainoti!
- Tu visikai teisi! Kaip a galiau i tavs reikalau
ti panaaus dalyko? Tai visikai netinkama. Pagalvok
apie tai, kai kitsyk panorsi mane ibarti. Tu gali apie
tai negalvoti... arba galvoti. Kaip laisva ir nepriklau
soma moteris, tu netgi tursi teis ikoneveikti mane,
kada tik panorjusi ir kai tik to sigeisi! Nors...
- Kas - nors? A darau, k noriu!
- inoma, visikai sutinku, bet k reikia laisva ir
nepriklausoma moteris? A suprantu, jog tai moteris,
202

neabejojanti, kad ji tokia ir yra. O gal veikiau tai tik

mergina, kuri, uuot niurzgjusi, gebs suformuluoti
savo pageidavim, isakyti j paprastais odiais, na,
pavyzdiui, taip: noriau, kad vonios kambaryje bt
varu, man tai bt malonumas? A klausiu, bet neat
sakau... Net jei prisipainiau, kad mane visada av
jo moterys, kurios moka suktis i padties, kurios jau
perengusios skundimosi stadij... ar tu tikrai nenori
mans iplsti?
- Taip.
- sidmk, jog a tave suprantu, nes vieni niekai
tai padaryti netiktai, nekalbant apie dalykus i esms.
Jei tau patogu, a veikiau noriau, jog plstum mane
kasdien, kelet savaii i eils, kad atkaklumu veik
tum tai, kas tau slegia ird.
- Bet... a to nenoriu, ar nesupranti?
- Na gerai, tada ir toliau kartkartmis kauk ant
mans, gerai apmstydama kiekvien savo od.
Sutinki?
- Duok man ramyb! A nebenoriu tavs plsti!
- Gerai,jei taip primygtinai reikalauji...
Ir pridr, sutrikdydamas an, kad i neturt lai
ko apmstyti dar vienos gudrybs, kuri ir ipykino:
- Sakyk, ar teisyb, kad tavo motinos koj pirtai
sujungti plve?
- Ne, o kodl klausi?
- Nes a laimjau loto, suma nedidel, bet vis vien
laimjau!
203

Ir nujo sau. ana velg jam kandin nesupras

dama, koks ryys gali bti tarp Rozos kojos pirt ir
loto. fi jau nebegalvojo apie tai, kad jis k tik nejuia
sigr jos smegenis. Rivjeras kartais griebdavosi
fokusininko triuk, dmesio vagies triuk, bet i savo
skrybls teitraukdavo ateit, apvarint nuo nerei
kaling kentjim. is keistas mogus nemgo pati
kti savo skms nelaimei.

jo dienos, ir ana panoro - tai ji man esant nor

maliu dalyku - pati patenkinti vis dar gyvus savo po
reikius. Nuo to laiko, kai Roza liovsi reikalauti i
pirkos - deimt procent dukters mnesini pajam,
ana veng bendrauti su savo broliais ir seserimis - jai
buvo gda elgtis kaip nedkingai dukteriai, nes tokia
ji save ir laik. Ji vis laik dl to jaut nesmagum,
todl palengva prarado visus artimiausius giminysts
ryius. Tada jai ov galv mintis vl mokti pinigus,
kad tik pagaliau nuo irdies nusirist akmuo, nes j
vis tebekamavo kalts jausmas.
ana atidar banke sskait ir nusprend kasmet
pervesti deimtadal to, k gaudavo, ne Rozai, o savo
vaikams; santaupos nedidels, bet jie gals pasinaudoti
jomis sulauk pilnametysts, sunki pasirinkim am
iaus. Ji n neman remti Rozos, tikjuto vidin poreik
atiduoti duokl savo eimai. Ta pati suma, kuri taip
neseniai j siejo su praeitimi, dabar bus panaudota
saviki ateiiai. Banke pasiraiusi pinig pervedimo
order, ana pasijuto ities laiminga, sunkiai slpdama
pasitenkinimo jaudul, ji paaikino bankininkui:
205

- Kai Maksui sueis atuoniolika met, js padalysi

te sum tris dalis.
- Ar js turite ne du vaikus?
- Taip, bet js moksite tredal Maksui ir tredal
Berenisei. Paymkite tai, a pasiraysiu.
- O dar vien tredal?
- Neinau... kol kas.
Negi ana galjo prisipainti bankininkui, jog ka
daise ji norjo dar vieno kdikio, bet Aleksandras t
jos praym vis atstumdavo. i treioji dalis buvo jos
pastanga rpintis tuo paskutiniu vaikeliu, kurio netu
rjo, bet niekada nebuvo praradusi vilties j turti.
Kad galutinai sitikint nebepykstanti ant Aleksan
dro, ana ryosi devynis mnesius atsidti nedidels
plantacijos krimui Espiritu Santo saloje, t vald ji
pavadins Rafaelioplantacija. Galima numanyti, jog is
pavadinimas siejosi su vardu, apie kur ji prie kelet
met svajojo. Taigi devynis mnesius ji brandins t
projekt. Bet kol kas tai tebna paslaptis, tik jos pa
slaptis, tegul Aleksandras nieko nesuino, nes jis ne
panoro tapti jos treiojo vaiko tvu.
Utat ana leido sau Rivjero ssiuviniui patikti ki
tas savo iniciatyvas. Argi ne ji jau seniausiai pradjo
ipaint, pavadint Vienos meils autobiografija? Pa
galiau tapo aktualu parayti bendr j autobiografij.
Grusi i banko, ji rado apverstus auktyn kojo
mis namus; svetain buvo virtusi pagalvi, nevari
drabui ir sumankyt jogurto indeli maialiene.
Aleksandras ia, kaip kadaise, pridjo savo rank: i
206

sklaidyti laikraiai, ibarst naujienas, kryiaodiai,

ivarpyti jau spt odi, pargriauta vyno taur, i
kurios ant viesaus kilimo buvo itik rykiai raudo
no skysio likuiai, visi laiptai nudrabstyti valgio lie
kanomis, nukritusiomis nuo pasvirusio emo stalelio.
Akimirk jai kniosteljo noras pasiduoti cholerikai
reakcijai. Paskui pati susivok, kad ji vienintel nori
namuose tvarkos. Ir visai akivaizdu, kad tai buvo jos
problema, o ne kieno nors kito.
Uuot paleidusi gerkl ar skubiai puolusi tvarkyti
kambario, ana nusprend susigrumti su savo klai
kiu siiu, kuris j apimdavo, dirginant panaiems
dalykams.
- Prie eidama svetain... - paman ji.
ana tuojau jo savo kambar ir vis savo kliauting pykt iliejo tvarkydama komodos stalius ir sie
nini spint turin. Ji i naujo sulankst palaidinukes,
djo daugyb triso, kol atrinko ir suriavo pusko
jines, senus drabuius, sudliojo lygiausias krveles
kelnaites, ieikvojo vis maniakikumo doz, kol pa
galiau patenkino tvarkos poreik. Prabgo trys kar
tligikos valandos, skirtos kio reikalams, ji nurimo
ir jau steng n pirtu neprisiliesti prie svetains ne
tvarkos, j net pralinksmino ikis - toks originalus
aplaidumas.
Po piet ana nenukraust stalo ir pajuto palengv
jim, kuris buvo toks netiktas - jai pasidar apmau
du matyti Rivjer, patogiai, kaip senais gerais laikais,
sitaisant prieais televizori irti filmo per vietin
207

nereguliariai veikiant kanal, o ji vis dien taip lau

k t vienas kito atradimo valand, tos akimirkos, kai
baigsis jos vienatv.
anai dingteljo, kad tik Aleksandras galjo taip
netaktikai atnaujinti santykius. Toks storieviku
mas nebuvo bdingas Oktavo charakteriui, nebent jis
bt numats taip elgtis specialiai, taktikos sumeti
mais. Pamsiusi ana turjo prisipainti, kad tai ji
juto apmaud, kad intymumo trokim skatina jos
paios jaudrumas ir kad bt tikra beprotyb ieko
ti nusiraminimo kur nors kitur, ne savyje. i nepa
prast gali perleidus kitam, jos i ties telaukt niri
perspektyva ir vl apimt susierzinimas.
Tada ana nusprend pergalti savo nevisavertikum, paskirti sau t laik, kurio Rivjeras pagailjo
jai, pati pasirpinti savimi. Ir kadangi vakar jis ne
panoro su ja susitikti, ana bendraus pati su savimi.
Ji prisileido voni vandens ir, isitiesusi iltame
vandenyje, nurimo, savyje radusi pai dmesingiau
si patiktin. J palengva apm susitaikymo su sa
vimi bsena, savitas velnumo sau potyris, tarsi veltui
dalijama paguoda. Apsalusi nuo maloni gyvenimo
poji, ji siklaus save ir vl pajuto nepasitenki
nim. Jai nepasidar lengviau konstatavus t kart
jausm, bet toks nusiteikimas j igelbjo nuo irzulio,
kuris, anksiau patirtas, liovsi nuodijs jos esyb. Jos
nebekamavo apviltas lkestis ir taip labai nebelidino. Dabar ana m vaizduotis, kaip isisuks: uuot
musi svaidytis priekaitais, kai Aleksandras slinks
208

iovaudamas po filmo, ji jam tepasakys, kad jai skau

du, jog vakar juodu nepabuvo kartu.
ana pam plunksnakot ir praradusi kuklum at
vr savo ird j ssiuviniui, atsivr be jokios gdos,
ir tas buvo didelio pasitikjimo enklas. Pirmkart ji
atsisak minties pakeisti savo vyr, atsiadjo vilties,
o tas atsisakymas jaunai panelei bt reiks amin
priekait, neivengiam kartl ir nemeil. Paskui ji
umigo, neabejodama j aistra ir tikdama aura.

Nepagraintas anos pasakojimas sujaudino ir sudomino Rivjer. Dar kart skaitydamas raudonj s
siuvin, m suprasti, kodl dvi paskutines dienas jis
gyveno tarsi sukaustytas letarginio niaurumo. Neti
ktai jam atsiskleid ryys tarp jo ir jo monos laims,
akivaizdus j nuotaik, taip susipynusi, sutapimas.
Vos tik ana pradjo geriau jaustis ir pasinr kas
dienybs rpesius, jis dl to pajuto apmaud, tarsi
staiga bt isigands, kad nebra jai naudingas, kad
teks atsisakyti globjo vaidmens, kur sau buvo pasiskyrs. Apimtas jaudulio, Aleksandras sumojo, kad
prie dvejus metus ji nebt bandiusi dingti i pa
saulio - pasirinkdama net jo gimimo dien! - jei ne
bt kiek pakrikusi jo paties psichin bkl.
Apdovanota retu empatijos* talentu, ana nepa
liaujamai kentjo dl visko, kas lidino artimuosius.
Ar tas pakrikimas, kur ji anuomet pademonstravo, i
tikrj nebuvo jo paties pakrikimas? Ar tik ne ivyds
j klimpus bd susigrieb ir jis? Ji galbt norjo
* Empatija - sijautimas kito asmens bsen.
210

pirmoji palti, negu ivysti, kaip jis sksta pirma jos?

Aleksandras staiga prisimin, kad prie pirmj mgi
nim nusiudyti ana buvo nublokusi savo raudo
nj ssiuvin mtytis namuose, tarsi nordama, kad
jis suprast, kaip ji pavargo gyventi be tikros meils.
io dienoraio eiluts Rivjerui primin, kad tuo metu
ir jis pats buvo lidnesnis, negu jam atrodo, susisielo
js, kad turi kamuotis tokiuose siauruose lemties r
muose, virts mogumi, jau pratusiu bodtis savimi,
klusnia vidutinybe, instinktyviai sloginania visk
aplinkui, nors stropiai spaudiania ypsenas. Staiga
Aleksandras suvok vis savo beviltikos prigimties,
to seno pamato, realyb, kuri visada sigudrindavo
nugalti, suvok ir apgailtinus melo, skiriamo tiems,
kuriuos jis myljo, padarinius.
Jei ana steng j igelbti nuo jo paties - ir dar
kaip skmingai! - suteikdama prog laikyti save i
gelbtoju, jis savo ruotu galjo bent kiek pasisteng
ti atsiliepti jos poreikius. Rivjeras pajuto, kiek daug
pastang jis iki iol djo taisydamas anos gyvenim,
kad tik nereikt taisyti savojo, ir skaitydamas ssiu
vin panoro prisidti prie ios moters, taip j sukrtu
sios, ygio.
Bet ar jis gebs atsiadti silpno vyro vaidmens,
kur sau buvo prisiskyrs ir prie kurio neinia kodl,
regis, buvo prisiris, nors tai ir neig? Ar idrs ilgesn
laik rizikuoti ir ryis persiknyti vyr, kuris paten
kint visus moters trokimus? Kuo jis pavirs, galuti
nai atsisakydamas apgailtino mogaus, kuriuo taip
211

ilgai buvo, elgsenos? Yra vidutinybi, kurios siamindamos ima mus formuoti ir iderina ms charakter.
Ar sugebs jis isivaduoti i savo silpnadvasikumo,
kompensuoti didiules viltis, kurias teik j meils
pradia?
Rivjeras patikjo iuos emocingus klausimus j s
siuviniui ir prira:
M an regiSy je i iandien turtum e trei k d ik jis
bt nuo kito vyro. O gal m um s j pradti savo p lan
tacijoje?

kaitydama ias eilutes, t trump diaugsmo plyks

teljim, ana suvok pakreipusi gyvenim ten, kur
maiau pykio, kur ji gal bus laiminga. Be to, ji supra
to, kad vienintelis kelias pakeisti kito charakter - i
drsti paiam keistis. Taiau n odiu neprasitar
apie tai Rivjerui, kuris gal bt pasiaips, kad ji tie
siog netveria savo kailyje, trokdama treio vaikelio.
ana sunkiai nuslopino poreik, ir gyvenimas, gra
us ir diaugsmingas gyvenimas, kai laikai j draugu,
m vl j stebinti.
Ji velg medius, kurie linko sunkiai atsispirdami
drgnam vjui; ilti pasat uorai tar visk aplinkui
su tokia jga, kuri mai paadina gamt ir ijudina jos
augalij i tingaus sstingio. Nuogi vaik kneliai, tar
si amfibijos, nard po nirtanio vandenyno bangas,
kurios rijo gstant papldim, tarsi apmegzt put
nriniais. Viesul metas jo pabaig. ana jautsi
dalyvaujanti bundant pasauliui, dabar kur kas plates
niam, bet i jo jau nesitikjo nieko, ko pati sau nebt
galjusi duoti. Savo irdgl ir prast gyvenimo dvie
213

se atiaurum dabar ana atsvr savo sugebjimais,

kuriuos kadaise buvo imokusi slpti.
Ji atvert Vienos meils autobiografijos virel ir pa
linko prie Rivjero ssiuvinio:
ana,
A noriau, kad iuose keliuose puslapiuose atsi
skleist visa mano teisyb. Turiu prisipainti, nesu lin
ks neitikimyb, bet tu mane ivedei i mano prigimti
nio kelio. Tu - nelauktas vykis, kuris man kvp noro
tapti geresniam, nei buvau, ir tapti vyru, kuris vien die
n stengs padaryti tave laiming Espiritu Santo saloje.
Tavo pagiea buvo patikimiausias mano locmanas, ir
sublikusios ms meils burs vl isipt. Daugiau
nenoriu tavs mylti vangiai, tarsi taupant jgas. Ajau
buvau atsidrs pavojing tavo nusivylim sumaityje.
Aleksandro nebra. Jis dingo Oklende, per autokatastrof, po kurios beveik metus guljau prikaustytas
prie lovos ligoninje, kamuojamas sielvarto. Poetas*
teisus: Kiekvienas ms, kaskart simyldamas, tam
pa atsakingas u vis meil emje. A eidiau mei
l, skirdamas tau taip maai dmesio, eidiau tavo
svajones i aplaidumo, pasityiojau i toki grai
tavo lkesi. Mano vadinamosios aistros padariniai
atskleid mano trkumus, mano nekos tebuvo aki
dmimas, ir tapo akivaizdu, kiek a netraukiu iki savo
polki auktum.
* Christiane Singer (aut. past.).

214

Tysodamas ant geleins lovos, supratau, kad tuos

septynerius metus a nebuvau su tavimi, o tu - tu su
manimi buvai. Mane matydavo besiypsant alia tavs
ir manydavo, kad esu laimingas; o a bdavau sieids,
eisdamas tave. Tada panorau nuramdyti tavo kart
l, ugniauti pagie, ivaduoti tave i sen baimi, i
tavo sitikinim vart, i kraupi chimer, persekio
jani tave nuo vaikysts, menkinani tavo vaizdin,
susikurt apie save. A kartai trokau tapti vyru, kuris
atliept visus tavo lkesius, galt tau atsiduoti mok
damas aukotis, kuris gebt tau suteikti galimyb my
lti save. A siekiu tik vieno dalyko, kad tu patirtum t
giedr, rami meil sau paiai, kuri igelbs i egoizmo
ir vis kit blogybi.
Oktav a suradau Naujojoje Zelandijoje kelios sa
vaits prie t nelaiming atsitikim, jis danai atei
davo ligonin aplankyti mans. Kelet mnesi buvo
man labai artimas, kalbdavo maai, bet jo tyljime
jauiau toki nuoirdi uuojaut, kurios man taip
reikjo. Beveik kasdien matydamas j, savo antrj
a, sdint alia, supratau, koks jis laisvas, galdamas
tiek laiko skirti man ir taip rodydamas begalin prie
raium. Jis klausydavosi mano odi, nutyljim,
ir jam patikdavo, kad tai, k nutyldavau, iduodavo
mano knas.
Vien ryt, kai Oktavas nebegaljo ilgiau bti su ma
nimi, jam ov {galv mintis prismeigti prie lankytojui
skirtos kds ms abiej vaikysts nuotrauk, kad jo
215

akys ir toliau irt mane, nors jo paties ir nebebus

alia.
Toks sumanymas i pradi man kl ypsen, pa
skui i ties miau puoselti iliuzij, kad esu jo rpi
nimosi objektas. Kitkart Oktavas ikirpo savo veid i
negatyvo ir numet j ant krslo; paskui, nieko netars,
priseg smeigtuku ant krslo atkalts nuotrauk, kur a
esu vienas - toks panaus j. irdamas savo nuo
trauk, supratau, kad galiu pats sau sudaryti draugi
j, sau paiam skirti tiek dmesio, kiek iki tos dienos jis
skirdavo man.
Nuotrauka, smeigtuku ir irklmis Oktavas mane
tikino kur kas veiksmingiau negu odiais. iuo ekspe
rimentu jis mane imok vartoti kit kalb, kuri pats
buvo perms i seno savo mokytojo M. Ericksono.
Prikaustytas prie ligos patalo, miau gyventi su sa
vimi, o tai man nebuvo prasta; ir toks naujas artu
mas man atskleid stebukl realiai bti alia savs. O
tai yra anga tikr meil. Mano akys jau neklai
diojo beprasmikai po kambar, jos pradjo atsiverti,
mano protas m skverbtis situacij esm. A palio
viau slysti gyvenimo paviriumi ir imokau jame si
kurti, nuvaikyti nuobodul bendraudamas su savimi.
Mano brolis ikeliavo Indij, ir pamau Aleksandras
m nykti virsdamas Oktav. Ir kuo labiau tolau nuo
savs, tuo mano esatis maiau mane slg, ir a vl su
radau save, pasivadins iuo kitu vardu. Ir nebegal
jau bti tuo baisnu, kuris tave nugramzdino toki
irdgl.
216

Ilgainiui a atkakliai isiugdiau charakter, i

manktinau kn, pana savo brolioyir toki galvos
laikysen, kuri padt naujai velgti tave. A ilaikiau
Oktavo tapatum, pasisavinau jo akcent, kad virsiau
tavo akyse paslaptimi. Vl atsirasdamas Naujuosiuose
Hebriduose savo brolio dvynio kailyje, norjau privers
ti tave susimstyti apie kitus dalykus, ne tik apie senas
nuoskaudas. A aplinkiniais keliais surengiau tau b
tent toki apklaus. Ketinau pakeisti prast tavo elg
sen, palengva tave tikindamas, kad tikrai esu Okta
vas, maniau sugriausis iankstin tavo nuostat mano
atvilgiu. A kartai trokau tau suteikti prog pamilti
tok vyr, kuriuo a visada norjau bti, trokau vl su
tavim susitikti.
is apgaulingumas buvo pagrstas mano nuoirdia
neapykanta Aleksandrui, tokiam, koks a buvau, tam
nenaudliui, tokiam bejgiui suteikti tau pilnatv,
kurios tu nusipelnei. Vliau, atskleisdamas tau savo
tikrj tapatyb, pasistengiau, fcad fu ir toliau abe
jotum, tad a likiau mslingas objektas, kad mano
buvimas ir toliau tavo prot veikt kone hipnotikai,
ir tai padariau, nordamas sujaukti labiausiai tave
udanius kasdienio gyvenimo procesus. Be toya ne
stengiau liautis melavs apie saveyir tas melas buvo
toks tikras, tikinjau ess tas nuostabusis Oktavas,
asmenyb, kurio gyvenim a geidiau gyventi nuo
pat savo gimimo. Tu nesivaizduoji, kaip nepakenia
ma bti Aleksandru Rivjeruytuo gyvu nesusipratimu.
Mano charakteryje tiek sikerojusio menkumo, fie/c
217

nepasiekiam reikalavim, tiek negyvendinam sva

joni, kad Oktavas man pasirod tarsi viltis sulaukti
palengvjimo.
inoma, a suprasiau, jei itokia strategija, tokios
metodins gudrybs tau kelt nerim; bet negaliu pa
klusti meilei nepakraudamas io odio beprotikos
garbtrokos energija. Jei mano meil nesuteiks tau
diaugsmo bti savimi, tada a nebsiu vertas tos mei
ls! Jei mano meil privers tave abejoti savo verte ir savo
spindiniu groiu, tada man gda bti tavo mylimuoju.
Jei mano meil privers tave pasijusti vieniesnei su ma
nimi negu be mans, tada nebra prasms gyventi.
Kai suvokiau, jog tu galjai ti todl, kad buvai ne
pakankamai mylima, a tau pavydjau, kad tu, tokia
kupina gyvybs, gali bti mirtinga, taip nepaprastai
paeidiama. Kai pajutau, kad galiu ir toliau gyventi
taikstydamasis su tuo, kas tave ud, mane tarsi apm
visika nejautra, a buvau jau kone mirs; nes nepaju
tau nevienos i t blogybi, kurios kenk ms meilei, o
tujutai jas visas. Aleksandras - tai bent! - tikras taksas,
kuris nemirta i meils, toks menkas tipelis, pasirengs
susitaikyti su vidutinybe. Oktavo temperamentas buvo
labiau neabotas.
Beje, kadangi tu man pasakei, kad Berenis nebemikioja... (is sakinys an pritrenk, - taip giliai ird ji
m dukrels negali; ir tutuojau jai topteljo mintis:
kokiu stebuklingu bdu ji galjo praneti Aleksandrui
tai, ko ir pati neinojo? Ir ji skait toliau, apimta ne
sutramdomo jaudulio) drstu tiktis, jog panorsi man
218

padti, kad maiau savs neksiau, kad pagaliau visi

taptume laimingi, kaip rododendras gyvendami drau
ge. (Kuriam galui jis bruko od rododendras? Toks
absurdikumas j dar labiau sutrikd.) Ir net svarstau,
kad galbt anksiau ar vliau tau bus malonu man pa
silyti savoparam, kartais kupinfantazijos, pasilyti
i dovan, kurios tu, inoma, gali man ir neduoti. Bet
tu galsi patirti ypating diaugsm manipuliuodama
manimi, kurti slygas, tinkamas tam, kad a pradiau
save vertinti. A neinau, ar is noras tau lengvai u
gims, savanorikai, ar tu tai suvoksi ir ar tursi progos
apie tai su manimi pasinekti; bet a inau, kad be ta
vs man nepavyks pamilti mogaus, kuris iandien tau
prisipasta jauis jam pasilyktjim.
Ssiuvinio gale ana prira su simyljusios mo
ters nuovokumu:
Aleksandrai, kai mes paskutin kart myljoms, a
nurkiau vien po kito tris orgazmus, tik nuslpiau
juos, kad atkaklautum! Tu nebtinai turi manimi ti
kti, bet gali apie tai dar kart pagalvoti rytoj, vliau
ar dabar. A tariu, kad itas mano atsivrimas ir yra
tiesus atsakymas tavo uslpt klausim, labai tau
laiku ikilus, kad nebt palaikytas iskaiiavimu. Bet
jei tu mans paklausi, kas yra dangus, ir a tau pasaky
siu ties, argi tai mano kalt? Ir jei mano odiai tau
pasirodyt melagingi, a labai gerai suprasiau, jei tu
veriau norsi pamirti tai, kas pasakyta. Pamirk tai,
jei nori. Ajau pykstu ant savs, kad tau atsivriau. Pa
mirk iuos odius, kuri negaliu suplyti, antraip i
219

mesiau ir tavo ipaint, toki grai, surayt antroje

puslapio pusje. Itrink i prisipainim.
Savaime aiku, Aleksandras netvr su pasitenki
nimu nepagalvojs, kad, jei ana buvo nuoirdi, jo
gebjimai pereng visas proto ribas (trys kartai!); i
mintis paglost jo savimeil, nes iki iol dl to kiek
nerimavo. Taigi jis turjo kiekjuoking silpnyb pasi
tikti ana ir nedar joki pastang sitikinti, ar tik ji
nebus pamelavusi.
Ir anai su Aleksandru prasidjo patys graiausi
bendro gyvenimo metai. Kupini pasitikjimo vienas
kitu, jie patrauk siauru laims koridoriumi, tikdami
savo aistros rododendrais. Kad nebeklupint savo
praeityje, jie daugiau neabejojo, kad gali dti viltis kaip ir mes visi, - tai, ko dar nenuman in.
1998 m. balandio 14 d.-1999 m. balandio 14 d.

PADKOS

Profesorius Miltonas H. Ericksonas, mirs 1980 metais Fe

nikse, Arizonoje, be abejons, nebt galjs sivaizduoti,
kad vien prancz, t. y. mane, kvps parayti meils ro
man.
io psichiatro darbai netelpa jokius rmus, jie paslap
iomis ijudins Istorij. Parayti praktikuojanio psichote
rapeuto, jie man pasirod prieinami visiems. Pritaikyti su
tuoktiniams - kaip ioje knygoje, kur jo principai idstyti
romantikai, anaiptol ne moksline forma - arba susij su
menu valdyti mones, su verslu, su pedagogika, su teisingu
mo vykdymu, ar kokia kita sritimi, kur individams privalu
imokti keistis, kad maiau kentt. A tvirtai tikiu, kad jo
darbai sukels ateityje revoliucij.
Mano intelektin skola iam Europoje maai inomam
krjui yra milinika, ir a dkoju savo monai, paskati
nusiai susidomti jo mokymu. inoma, js galite isamiau
221

susipainti su jo mstymu, negu jis atsispindi iame roma

ne, bet jums absoliuiai nra reikalo imtis tokios uduoties.
Js ir toliau galite nepaisyti tokio enklaus nao mo
gaus painimo sfer. Taiau jei nusileisite savo smalsumui,
nepasiduokite ikart entuziazmui... bent ne taip greitai.
io psichiatro stratego, pasiyminio genialia intuicija,
metodus, tarp daugelio kit, yra atskleid keturi autoriai:
amerikieiai Ernestas L. Rossi, Jeffrey Zeigas, Jay Haley ir
pranczas akas (Jacquesas - Antoineas Malarewicz), ar
timesnis ms pasauljautai.
A dkoju ir didiajam pranczui (toks apibdinimas
j suerzins!) Jacquesui Salome, kurio gilios mintys - taip
danai apvagiamos - grakiai ilaiko paprastumo regimy
b. Jo mintys mane praturtino ir iki iol daro man tak.
Hlne Petitier taip pat prisidjo prie ios knygos pasi
rodymo; a jai dkoju, kad taip rpestingai perskait mano
rankrat.
Ir dar dkoju dviem ypatingiems monms, dviem
pranczams i kito pasaulio krato - Bruno Kelleriui ir
Jacquesui Clabaud, kurie paadino manyje svajon apie
Naujuosius Hebridus (dab. Vanuatus).

TRUMPA BIBLIOGRAFIJA

(perengiant XXI a. slenkst)

Jacques Salome:
Papa, Maman , coutez-moi vraiment (Tte, mama, iklausy
kite mane; 1-kla Albin Michel).
222

Si je m'coutais, je mentendrais

(Jei save siklausyiau, i

girsiau save, 1-kla lHomme).

Le courage dstre soi (Drsa bti savimi, 1-kla Reli).
Milton H. Erickson:
Lhypnose thrapeutiue

(Hipnozs terapijai keturios pa

skaitos).
Jacques-Antoine Malarewicz:
Cours d hypnose clinique (Gydomosios hipnozs kursas:
Ericksono mokymas).
Milton H. Erickson. De l hypnose clinique la Psychothera

(Miltonas H. Ericksonas. Nuo gydomosios

hipnozs iki strategins psichoterapijos, bendradarbiaujant
su J. Godinu).

pie strategique

Jay Haley:
Milton H. Erickson, un thrapeute hors du commun

nas H. Ericksonas Brouwer).

netipikas

(Milto
terapeutas, 1-kla Descle de

Jeffrey Zeig:
La technique dErickson

et Grupes).

(Ericksono metodas, 1-kla Hommes

lardin, Alexandre
492 Vienos meils autobiografija / Alexandre Jardin; i pran
cz kalbos vert Jrat Karazijait. - Vilnius: Alma littera,
2005. - 224 p.
ISBN9955-08-936-9
Vienos meils autobiografija - naujas prancz kino reisieriaus ir
prozininko Alexandre'o Jardino (Aleksandro ardeno) romanas. Knyga
parayta susiavjus amerikiei psichiatro Miltono H. Ericksono psi
choterapijos metodais. Leisti savo moteriai mylti save ir savo kn,
mano galva, - tai stabios, liepsningos meils enklas.

UDK840-3

Alexandre Jardin

VIENOS MEILS AUTOBIOGRAFIJA

Romanas
I prancz kalbos vert
Jrat Karazijait
Redaktor Donata Liuiuvien
Korektor Marijona Treigien
Virelio dailininkJudita idinien
MaketavoAlbertas Rinkeviius
Tiraas 2000 egz.
Ileido leidykla Alma littera, A. Juozapaviiaus g. 6/2,09310 Vilnius
Interneto svetain: http://www.almalittera.lt
Spaud ABspaustuv Aura, Vytauto pr. 23,44352 Kaunas
Interneto svetain: http://www.ausra.lt
Usakymas 1517

Vienos meils autobiografija - naujas prancz Kino re

isieriaus ir prozininko Alexandreo Jardino (Aleksandro
ardeno) romanas. Knyga parayta susiavjus amerikiei
psichiatro Miltono H. Ericksono psichoterapijos metodais. Pa
sak autoriaus, M. H. Ericksonas - vienas didiausi mogaus
psichins bkls keitimo strateg. J padjo atrasti mano
mona... Apstulbintas M. Ericksono psichoterapijos metod
iradingumo, a pabandiau juos gyvendinti savo kasdienia
me gyvenime, kad pakeisiau ir gyvenim, ir pat save. Mano
tikslas - padti mano monai pamilti save, vl pradti diaugtis
savo beapmirtaniu knu. Leisti savo moteriai mylti save ir savo
kn, mano galva, - tai stabios, liepsningos meils enklas.
Aleksandras Rivjeras, sulauks trisdeimt dvej met, supranta,
kad jo mona ana gyvendama su juo jauiasi vienia, nesupras
ta, grauiama nuolatins irdglos, net mgina nusiudyti. Alek
sandras, nusivyls savimi, palieka eim, gyvenani Naujuosiuo
se Hebriduose, meta mokytojo profesij ir netiktai dingsta. Po
dvej met salyne pasirodo jo brolis dvynys Oktavas Rivjeras.
Tai persiknijs, pasikeits anos vyras, atsikrats vis savybi,
kurios stumdavo an nevilt. Pasitelks meilybi piln
odyn, Oktavas sumaniai itrina i anos irdies vis Alek
sandro palikt bjaurast. Jis igydys moter nuo jos nuolatinio
kalts jausmo, nuo persekiojanio nerimo, ilaisvins i paios
pasispst abang ir imokys j meno tenkinti savo poreikius.
Oktavas Rivjeras ne tik j myli, jis imoko j mylti pai save.
Bet kas i ties tas Rivjeras, atkeliavs ivaduoti jos i savo
paios nelaisvs? Oktavas? Aleksandras?..
Tapkite Alma littcra knyg klubo nariu!
Nemokamas knyg katalogas kiekvien ketvirt
Naujausios ir populiariausios knygos Ypatingi pasilymai
Knyg pristatymas namus, darboviet ar pato skyri
Informacijos teiraukits nemokamu tel. 8 800 200 22
www.knyguklubas.lt