Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologijos taka

Acta humanitarica universitatis saulensis. T. 19 (2014). 310320

ISSN 1822-7309
Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli
judjimo regionikumo ideologijos taka
Egl ALEKNAIT
Vytauto Didiojo universitetas
Pagrindins svokos: sutartins, regioninis paplitimas, etnins muzikos gaivinimas, folkloro ansambli judjimas, regionalizmo ideologija, tyrimo metodika.
Etninei muzikai bdinga regionin vairov, o ios muzikos gaivinimo tyrjai atskleid, kad gaivinimo praktikos keiia jos regionikum, pvz., niveliuodamos vairov, kai vienam regionui bdingas anras ar instrumentas tampa visos alies etnins
muzikos simboliu (plg. R o n s t r m 1989). i tyrim kontekste ypa domus
pasirodo sutartini suvokimo Lietuvos folkloro ansambli judjime klausimas.
Autoriai, tyr sutartines, j genez ir pan. klausimus, neivengiamai aptar ir j
natralaus (t.y., prie sutartini gaivinim buvusio) gyvavimo areal (U r b a n a v i i e n 2009, R a i n a i t - V y i n i e n 2000 ir kt.). Tuo tarpu sutartini
gaivinimo praktikos kol kas sulauk ne daug mokslinink dmesio (U r b a n a v i i e n 2009, R a i n a i t - V y i n i e n 2000, A l e k n a i t 2013). Gaivintoj sutartini regionikumo suvokimas apvelgtas i esms dviejuose darbuose
(A l e k n a i t 2012, A l e k n a i t 2013). Vis dlto juose gaivintoj folkloro
ansambli nari sampratos tik pristatytos ir trumpai aptartos, nesigilinant j prieastis ir sveik su bendra folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologija.
Atliekant i samprat tyrim (tyrimo metodologijos imties ir pan. apraym galima rasti A l e k n a i t 2013, 8-12) ir vertinant rezultatus, ikilo dar vienas
svarbus tyrimo metodologijos patikimumo klausimas. Lietuvi etnologai ir etnomuzikologai, ypa tiriantys dabartines etnins muzikos praktikas, danai naudoja
kiekybin anketins apklausos metod (Z a b i e l i e n 2010, P a l u b i n s k i e n
2011, Stokkuvien 2010 ir kt.). Atliekant tyrim alia kokybinio interviu metodo
taip pat pasitelkta kiekybin anketin apklausa ir gauti gana prietaringi rezultatai.
Todl analizuojant gautus rezultatus btina aptarti ir galim tyrimo metodologijos
tak jiems bei kokybini bei kiekybini tyrimo metod naud etnins muzikos gaivinimo tyrimuose.
Straipsnio tikslas itirti vokalini sutartini paplitimo suvokim folkloro ansambli judjime ir galimas jo prieastis. Udaviniai: 1) pristatyti gaivintoj sutartini
paplitimo samprat kontekst apvelgti sutartini paplitimo suvokim etnomuzi Tyrimas atliktas vykdant projekt Etnins muzikos gaivinimo judjimas Lietuvoje XX a. 7 de.XXI a. pr. (2011-2015 m., Vytauto Didiojo universitetas). Mokslinis tyrimas finansuojamas Europos
socialinio fondo lomis pagal visuotins dotacijos priemon (Nr. VP1-3.1-MM-07-K-01-161).

310

kolog darbuose ir sutartini gaivinim folkloro ansambli judjime; 2) ianalizuoti

sutartini paplitimo suvokim folkloro ansambli judjime; 3) vertinti tyrimo metodologijos tak ufiksuotoms sampratos; 4) aptarti galim folkloro ansambli judjimo regionalizmo ideologijos tak sutartini regioninio paplitimo suvokimui.
Atsivelgiant tiksl ir udavinius, straipsnyje bus trumpai apvelgti atitinkami etnomuzikolog duomenys; pristatyti kokybiniais ir kiekybiniais metodais gauti
ansambliei sutartini regionikumo suvokimo tyrimo rezultatai ir, galiausiai, gilinamasi, juos galjusius nulemti veiksnius: tyrimo metodologij ir bendr folkloro
ansambli judjimo regionikumo ideologij.
Etnomuzikolog duomenys
velgiant etnomuzikolog svarstymus natral regionin sutartini paplitim,
irykja, kad daniausiai kalbama apie du skirtingus laikotarpius, kuri metu sutartini gyvavimo arealai galjo stipriai skirtis. Pirmiausia, remiamasi sutartini uraym vietomis: pagal jas is anras siejamas su ryt Auktaitija ir reiau minima ryt
Dzkija btent ia sutartini XIX-XX a. ufiksuota daugiausia (S l a v i n a s
1974, M o r k n i e n 1982, R a i n a i t - V y i n i e n 2000 ir kt.). Bet
to, pastebima, kad anras jau seniai pradjo nykti.
Kitas laikotarpis sunkiai apibriama tolima praeitis. Svarstant apie sutartini
paplitim tuo metu, atkreipiamas dmesys, kad iek tiek sutartini ar j jas panai
dain, rateli urayta ir kituose etnografiniuose Lietuvos regionuose, kartais pastebimos giminingos kit taut tradicijos ir daroma prielaida apie kadaise buvus gerokai didesn sutartini paplitimo areal. Pvz., konstatavusi, kad sutartins savito
mstymo, apimanio ir vokalin, ir instrumentin muzik bei choreografij, sistema
kuri praeityje, matyt, turjo gilias ir itin stiprias tradicijas, D. Rainait Vyinien teigia, kad kadaise jos gyvavo ymiai didesniuose plotuose; o logika viso to
ivada sutartins kaip logika, darni bei kanonizuota muzikos struktra (atspindinti aukt kultr!) galbt primint ir Senosios Europos civilizacij? (R a i n a i t - V y i n i e n 2000, 50-54, plg. N i e m i 1932, U r b a n a v i i e n
2009 ir kt.).
Nesiimant vertinti etnomuzikolog interpretacij pagrstumo, galima pastebti,
kad jos suteikia didel laisv tolesniems svarstymams, pvz., gaivintojams renkantis
gaivintinus anrus, prasmingus praeities laikotarpius ir remiantis maesniu ar platesniu galimu sutartini gyvavimo regionu praeityje.
Sutartins ir j regionikumo suvokimas folkloro ansambli judjime
Spariai nyks ir beveik nebesutinkamas natralioje aplinkoje, pastaruoju metu
is anras ipopuliarjo ir paplito visoje Lietuvoje. Sutartins giedamos vairiose
etnins muzikos gaivinimo formose, bet pagrindiniais dabartiniais j atlikimo idiniais laikytini folkloro ansambliai. Toli grau ne visiems ansamblieiams is specifinis anras patinka; j labiau mgsta jaunesni, didmiesi folkloro ansambli nariai.
Neatsitiktinai sutartines aktyviausiai gieda didmiesi folkloro ansambliai, bet daugiau ar maiau j pabando ir daugelis kit vairi region folkloro ansambli (plg.
311

Egl Aleknait

A l e k n a i t 2013). Neivengiamai ansamblieiai vienaip ar kitaip sivaizduoja,

kur, kokiuose Lietuvos regionuose sutartins buvo atliekamos anksiau.
Tiriant, kaip ansamblieiai suvokia sutartini regionikum, naudoti du pagrindiniai tyrimo metodai (alia stebjimo ir publikuotos mediagos analizs): interviu ir
anketin apklausa. Respondentams buvo pateikta udar klausim anketa, parengta
pagal vyraujanius per interviu gautus atsakymus. Kaip minta, gauti gana prietaringi rezultatai, todl pradioje abiems metodais gauti rezultatai bus pristatyti atskirai, o toliau bus bandoma isiaikinti, kodl jie isiskyr.
Remiantis kokybini interviu duomenimis, nemaa ansambliei dalis puikiai
ino region, kuriame buvo uraytos sutartins pirmj i etnomuzikolog pristatom sutartini areal. io anro ssajos su konkreiu regionu daniausiai pasitelkiamos nedainavimo praktikoms pagrsti: pavyzdiui, ansamblyje nedainuoja
sutartini, nes emaiiai neturjo sutartini. [...] tik emaitikas dainas. Kitais
odiais tariant, tokiuose pasakymuose sutartins yra ne tiek Auktaitijos, kiek ne
ms regiono anras. Vis dlto toks argumentavimas labiau bdingas aikinant oficialj repertuar (skirt koncertams, o ne dainuojam ne pasirodym metu, vien tik
savo malonumui); tie patys emaii ir kit ne sutartinik region (t.y. ne Auktaitijos) ansambliai dl vairi prieasi neoficialiajame repertuare ar tam tikromis
iskirtinmis progomis gali giedoti sutartines. ios prieastys gali bti vairios: noras
susipainti su kit region folkloru; bandymas pavairinti jau pabodus, per daugel
met idainuot savo regiono dain repertuar; sutartins suvokiamos kaip folkloras,
ypa tinkantis tam tikromis progomis, nepaisant j regioninio svetimumo.
Pastebima ir tai, kad daugelis sutartini regiono ansambliei ir folkloro myltoj visai nesiavi iuo savo paveldu. Teigiamam argumentavimui (kodl patinka
sutartins) svarbesnis yra ne regioninis paveldas, o asmenikai patiriamas egzotikas archajikumas, nurodantis lietuvik tapatyb. Neatsitiktinai vairaus pobdio
tekstuose teigiama, kad Lietuvi sutartins yra tai, kuo didiuojams, gerbiame, be
ko tiesiog nesivaizduojame savo kultrins tapatybs, jos vardijamos lietuvi
kultros tapatumo pagrindu, Lietuvos vizitine kortele, archainiu lietuvi polifonins muzikos stiliumi (pvz., R a i n a i t - V y i n i e n 2006) Lietuvos
etnografiniais regionais grindiama tapatybe ia, rodos, net nekvepia.
iuo atveju galima kalbti apie etnins muzikos ir kultros gaivinimo judjimuose danai aptinkam model, kai vienas regionas tam tikru atvilgiu imamas
vertinti labiau u kitus, paprastai dl jam priskiriamo archajikumo. Paprastai tai
bna maiausiai urbanizuoti, industrializuoti ir skurdiausi bei izoliuoti regionai,
dl i aplinkybi ilaik daugiausia archajini, slyginai gryn praktik, kurios
nerandamos kituose regionuose. ios praktikos ar atitinkami objektai tampa visos
alies senosios kultros simboliais ir reikmingu paties regiono kultriniu itekliu.
ia reikiasi dvi prieingos tendencijos: viena vertus, vieno regiono ir jo tapatybs
stiprjimas pasitelkiant kultrin kapital, ir, kita vertus, io regiono ir jo kultrinio
kapitalo itirpimas valstybje ir jos tapatybje. Lietuvoje is modelis iuo metu bene
geriausiai apibdina Auktaitijos sutartini tradicij. Taip kaip kultrin kapital regionin tradicij labiau yra link vertinti ansamblieiai, patys nepriklausan312

Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologijos taka

tys tam regionui ar didmiesi ir panai kontekst dka susipain su regionine

folkloro vairove ir savj tradicij gebantys vertinti ios vairovs kontekste (plg.
A l e k n a i t 2012).
Galiausiai, sutartins kartais gali nurodyti ir dar bendresn, su ypatinga archaika
siejam baltik bt. Neatsitiktinai iuo metu vis auganti, su folkloro ansambli
judjimu susijusi, bet nuo jo atsiakojanti, sutartines ypa mgstanti gaivintoj ir
meninink grup, labiau siejama su balt kultros terminu. Etnin kultra, kuri
reprezentuoja sutartins ir j giedotojos, yra tolima laike, susijusi daugiau su neapibrtu lietuvikumu, o ne su regionine tapatybe, pasiyminti ypatingu archajikumu, pirmapradikumu, kuris pasirodo kaip radikali romantizuojama kitokyb (plg.
A l e k n a i t 2012). iuo atveju galima pagrstai remtis mintais etnomuzikolog
samprotavimais apie sutartini areal tolimoje praeityje.
Tuo tarpu kiekybin anketin apklausa pateik iek tiek kitok sutartini regioninio paplitimo suvokimo vaizd (1 pav.). Anketoje atsakydami klausim Kokiuose
regionuose sutartines giedojo anksiau?, ansamblieiai galjo nurodyti kelis regionus (todl bendras atsakym skaiius paveiksle yra didesnis nei 100 proc.).

1 pav. Sutartini regioninio paplitimo suvokimas folkloro ansambli dalyvi apklausos

duomenimis (proc.)

Didioji ansambliei dalis (49,7 proc., 186 i 374 apklaust) sutartines sieja su
Auktaitija, bet gana nemaa dalis mano, kad sutartins buvo giedotos visoje Lietuvoje (27,3 proc., 102 i 374 apklaust) ar atskiruose kituose regionuose (t.y., ne
Auktaitijoje 17,8 proc., 63 i 374 apklaust). Tad akivaizdu, kad dalis ansambliei sutartines suvokia kaip bendrj lietuvik paveld, praradus konkrei regionin priklausomyb. Be to, 13,1 proc. (49 i 374 apklaust) pripasta, kad panaias
giesmes turjo ir kitos tautos. Nustatyta statistikai reikminga sutartini geografinio
paplitimo suvokimo koreliacija su ansambliei amiumi, isilavinimu ir gyvenamuoju regionu (nuomons, kad sutartins buvo paplitusios visoje Lietuvoje korealiacija su amiumi -0,145 (koreliacija reikminga, kai p< 0,01), su gyvenamuoju
regionu 0,143 (koreliacija reikminga, kai p< 0,01); nuomons, kad sutartins
buvo paplitusios Auktaitijoje koreliacija su isilavinimu -0,172 (koreliacija reikminga, kai p< 0,01) su amiumi 0,104 (koreliacija reikminga, kai p< 0,05); nuo313

Egl Aleknait

mons, kad panaias giesmes turi ir kitos tautos koreliacija, su isilavinimu 0,114
(koreliacija reikminga, kai p< 0,05)). Sutartines visos Lietuvos paveldu daugiausia
laiko dzkai (40,4 proc.) ir auktaiiai (37,1 proc.), maiausia didmiesi ansamblieiai (18 proc.) ir emaiiai (19 proc.); tokios nuomons daniau laikosi vyresni
ansamblieiai (grupje iki 40 m. taip teigia 13,8-19,2 proc. apklaustj, vyresni
nei 40 m. 22,8-42,4 proc. apklaustj). Su Auktaitija sutartines daugiau sieja btent jaunesni (grupje iki 60 m. taip teigia 44,8-65,4 proc. apklaustj, vyresni nei
60m. 27,3-35,1 proc. apklaustj) ir didesnio isilavinimo ansamblieiai (turintys
pradin isilavinim 22,2 proc., vidurin 45,5 proc., profesin 38,2 proc., auktesnj 51,5 proc., auktj 58,6 proc.). Auktj isilavinim turintys ansamblieiai
daniau mano, kad panaias giesmes turi ir kitos tautos (turintys pradin isilavinim
3,7 proc., vidurin 9,1 proc., profesin 0 proc., auktesnj 9,3 proc., auktj 21,4 proc.). Apibendrinant kiekybins apklausos rezultatus galima teigti, kad
pagal juos beveik pusei sutartins yra auktaitika tradicija, daugiau nei ketvirtadaliui bendralietuvika tradicija, beveik ketvirtadalis jas sieja su regionais, visikai
neakcentuojamais etnomuzikolog darbuose.
Kitas nagrinjamos temos kontekste svarbus tyrimo anketos klausimas Kur
pirm kart igirdote (vokalines) sutartines?. Remiantis etnomuzikolog duomenimis, galima manyti, kad sutartins yra i esms vieno Lietuvos regiono ryt Auktaitijos gana anksti nykti pradjs folkloro anras, todl retas ansamblietis galjs
kada nors gyvai susidurti senaisiais sutartini giedotojais. Toki prielaid patvirtina
interviu duomenys: vos dvi ansambliets pasakojo girdjusios gyvj sutartini tradicij. Tuo tarpu anketin apklausa pateik iek tiek kitokius duomenis (2 pav.).

2 pav. Pirmasis folkloro ansambli dalyvi susidrimas su vokalinmis sutartinmis (proc.)

Beveik tredalis (30,5 proc., 114 i 374 apklaust) paint sutartinmis sieja su
folkloro ansambli judjimu (teigia susidr dalyvaudami savo folkloro ansamblio
veikloje ar stebdami kit folkloro ansambli pasirodymus). Nemaa dalis su sutartinmis susipaino mokykloje (24,1 proc., 90 i 374 apklaust) ar masinio informavimo priemoni dka (15,2 proc., 57 i 374 apklaust). Nagrinjamos temos kontekste
314

Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologijos taka

domiausia, kad beveik penktadalis (20,9 proc., 78 i 374 apklaust) apklaustj

teig, jog anr pirmiausia igirdo kaime, kur gyveno patys ar j seneliai i ties optimistikas rezultatas, pamenant, kad etnomuzikologai dejavo apie jau seniai
vykstant anro nykim. Logikai galima tiktis, kad daugiausia taip atsak auktaiiai ir i ties pirmojo susipainimo su sutartinmis aplinkybs statistikai reikmingai koreliuoja su ansambliei gyvenamuoju regionu (koreliacija 0,186 (reikminga,
kai p<0,01)). Vis dlto prieingai visiems lkesiams kaime su sutartins teigia susipain 36,5 proc. dzk, 25,7 proc. auktaii, 20,4 proc. suvalkiei, 17,7 proc.
emaii ir 9 proc. didmiesi ansambliei. Tai prietarauja ne tik atliekant interviu
gautiems duomenims, bet ir etnomuzikolog tyrimams, akcentuojantiems ankstyv
sutartini anro inykim ir retas fiksacijas tik Auktaitijos kaime. Nejaugi etnomuzikologai klydo? Kaip paaikinti iuos ansambliei atsakymus?
Tyrimo metod taka rezultatams
Tyrimo rezultatus galjo nulemti apklausos metodo ir paios anketos trkumai.
Nebuvo klausiama, kuriame regione buvs gimtasis respondent kaimas (ia ansamblieiai etnografiniam regionui priskirti pagal dabartin gyvenamj viet).
Ansambliei gyvenamosios vietos kaita yra pakankamai svarus argumentas, kuris
leist paaikinti dal dabar Suvalkijoje, emaitijoje ir pan. gyvenani ansambliei atsakym. Tiktina ir tai, kad dalis ansambliei, sutartines pirm kart igird
savame kaime koncertavusiame folkloro ansamblyje ar per televizij, rinkosi atsakym Savame kaime, o ne konkretesn konteksto vardijim. Taip pat nesiteirauta,
kaip jie suvokia, kas yra sutartin. Galbt ymdami atsakymus jie neinojo, kas
yra tos sutartins arba iuo odiu vadino kak kita, nei etnomuzikologai? Tiesa,
galima pagrstai abejoti, ar toks klausimas anketoje bt padjs atskleisti suvokim danai keblesnius klausimus paprasti ansamblieiai (ne vadovai ar neturintys specialaus isilavinimo) linksta atsakyti Neinau ir tik interviu kokybinio
tyrimo metu galima ipeti nuoseklesnes ar fragmentikesnes sampratas. Toks
argumentas liudyt kokybinio interviu, o ne kiekybins anketins apklausos metodu
gaut duomen patikimumo naudai.
Dera prisiminti, kad ansamblieiai yra labai nevienalyt grup, i esms siejama
tik avjimosi liaudies muzika ir dalyvavimo folkloro ansambli veikloje. Be daugelio kit aspekt labai skiriasi ansambliei isilavinimas apskritai; domjimasis liaudies muzika ir sutartinmis konkreiai. Pavyzdiui, dabartiniai sutartines tiriantys
etnomuzikologai patys yra aktyvs folkloro ansambli judjimo nariai, o ne ma
dal paprast ansambliei labiausiai domina dainavimo patirtis ar savo krato tradicijos, vertingiausiomis laikant ne knygines inias, o savo tiesiogin kaimo patirt
(A l e k n a i t 2013). Akivaizdu, kad dl ios prieasties sutartini suvokimas gali
skirtis. Skirtumus tarp vairi vienam judjimui priklausani gaivintoj grupi kaip
universal etnins muzikos gaivinimo judjim bruo pastebjo ir usienio autoriai,
pvz., Tamara Livingston, iskyrusi esminius gaivintojus ir sekjus (L i v i n g s t o n 1999) iuo atveju tyrimas padeda suprasti esmini ir paprast gaivintoj
samprat skirtumus, vidin gaivinimo judjimo ideologijos dinamik.
315

Egl Aleknait

Pripainti galim tyrimo metod trkumo nulemt tak rezultatams reikia, bet
vis dlto vargu ar jis galjo taip stipriai paveikti bendrus tyrimo rezultatus. Galima
dar viena prieastis, kodl daugiau nei tredalis dzk, penktadalis suvalkiei ir
daugiau nei ketvirtadalis emaii mano sutartines igird gimtajame kaime: tai folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologija, kaip vertyb ikelianti gimtojo
krato, kaimo tradicij.
Folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologija ir jos taka
Lietuvos folkloro ansambli judjimas yra vienas etnins/liaudies muzikos gaivinimo judjim, kuriems bdinga iek tiek paradoksali regionalizmo ir nacionalizmo
koegzistencija, kai su valstybe siejamas tautikumas yra svarbi idja, bet regionikumas ir vietikumas vertinami kaip pagrindiniai jo altiniai (plg. O l s o n 2006,
149). Vienas svarbiausi io judjimo ideologijos element regionins folkloro
gaivinimo ir reprezentacijos reikalavimas, grindiamas numanoma folkloro ansambli regionine tapatybe (pvz., A m b r a z e v i i u s 2001, Z a b i e l i e n 2010,
Z a b i e l i e n 2011). XX a. 7 de. mus prieintis unifikuotam stilizuotam liaudies muzikos pristatymui dain ir oki ansambliuose bei suvokus, kad lietuvikojo
folkloro tradicij sudaro daug vairi regionini tradicij, ir usibrus siekti autentikumo, folkloro ansambli judjime nuo pradios orientuotasi konkreias vietines
tradicijas ir j kartojim: folkloro gyvavim iandien turt lemti ne vien noras
isaugoti tradicin folklor suvokiant j kaip bendryb, bet ypa siekimas gaivinti ir
puoselti regionin, lokalin folkloro turtingum, atlikimo specifik, bdingiausias
ris ir anrus ( a t k a u s k i e n 1989, 89; plg. S l i u i n s k a s 1989, 5-9;
S v i d i n s k a s 1989, 124 ir kt.) Idealiu atveju (paprastai tai gyvendinti geriau
pavyksta miesteli ir kaimo vietovi ansambliams) ansamblio atstovaujama liaudis yra konkreios, ansambliei gyvenamos vietovs valstieiai. Todl daugumos
folkloro ansambli vadovai, sudarydami repertuar, daugiausia akcentuoja stabili
lokalini etnomuzikini tradicij isaugojim. I j liaudies kultros centr specialistai reikalauja saugoti ir tsti tradicijas btent konkreios vietovs, kuriai jie atstovauja. iuo atveju aikiai vyrauja geografinis poiris savo atliekam repertuar
(Z a b i e l i e n 2010, 105). Ypa kaimo vietovi folkloro ansambliai (prieprieinami miest ansambliams), reprezentuodami vietins kultros savitum, viena
vertus, atlieka krato veido, vizitins kortels vaidmen (iorinis vaidmuo), kita
vertus, palaiko ir skatina puoselti kratietik identitet ir lokalins tradicijos kultros vertybes apskritai (vidinis vaidmuo) (A m b r a z e v i i u s 2001, 66). Jeigu
nemanoma remtis (savo) kaimo repertuaru, gana nebloga alternatyva yra etnografini region principu grindiamas repertuaro pasirinkimas. Regionas folkloro
ansambli judjimo ideologijoje paprastai ir reikia pagrindinius Lietuvos etnografinius regionus Auktaitij, emaitij, Dzkija ir Suvalkij (A l e k n a i t 2012).
Tokia ideologija skleidiama folkloro ansambli judjimo specialist publikuotuose
pasisakymuose, per apiras isakomuose vertinimuose; ji atsispindi ir folkloro ansambli pasisakymuose per pasirodymus, rauose ir kituose kontekstuose reikiamose nuostatose.
316

Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologijos taka

Tiesa, dera pastebti, kad ansambliei sampratos neretai nutolsta nuo oficialiosios judjimo ideologijos. Jie region suvokia ir kaip vietos bendruomen, ir kaip
etnografin region, ir kaip Lietuv. Regionas gali bti siejamas su savo aknimis;
sava dabartine bendruomene; estetinmis savybmis. Poirio regionikum ir su
juo susijusi praktik argumentavimas yra grindiamas ir pragmatiniais sumetimais
(pvz., koncertins veiklos ypatumais), ir vietos, regiono tapatybi konstravimo nulemtais potyriais. Nepaisant to, liaudies dainos yra svarbiausias pagrindas, padedantis folkloro ansambliams ilaikyti judjimo ideologijoje tvirtint regionikumo
princip (A l e k n a i t 2012).
Todl pagrstai galima manyti, kad savojo krato folkloro dainavimo vertinimas
paveik ir supratim, kur ansamblieiai mano igird iuo metu labai vertinamas sutartines. Ar sutartins ansamblieiui patinka ar ne, ar jis gerai supranta, kas i tikrj
yra tos sutartins, ar ne, augantis susidomjimas jomis, etnins kultros puoseltoj
tarpe nuolat pabriamas io anro vertingumas folkloro ansambli judjime gali
bti taps bendru inojimu. Tuo paiu folkloro ansambli judjime visuotinai inoma, kad vertingiausias yra i gyv savo krato moni perimtas folkloras. Todl
visai tiktina, kad gerai neinant, kas yra sutartins ir su kokiu etnografiniu regionu
jas sieja etnomuzikologai, abi vertybs yra sujungiamos ir imam teigti, kad vertingosios sutartins dar visai neseniai turjusios skambti bet kurioje Lietuvos vietoje
esaniame gimtajame kaime. ia akivaizdus folkloro ansambli judjime ilgainiui
sitvirtinusios ideologijos poveikis socialiai konstruojamoms ansambliei sampratoms ar net prisiminimams apie kadaise girdtas dainas.
Ivados
1. Etnomuzikologai sutartines sieja su Auktaitija arba neapibrtai tolimais
laikais gerokai didesniu geografiniu arealu.
2. 2009-2013 m. kokybiniais ir kiekybiniais metodais tiriant, kaip ansamblieiai
suvokia ankstesn sutartini geografin paplitim, irykjo vairios sampratos: sutartins daugiausia siejamos su Auktaitija, bet neretai teigiama jas girdjus savo
kaimuose visoje Lietuvoje prieingai vis etnomuzikolog teiginiams.
3. Pastaroji nuomon galt rodyti, kad gana nemaa dalis ansambliei i ties
nesuvokia, kas yra sutartins, arba kad duomenys buvo gauti naudojant netinkamus
metodus (pvz., anketos, kuriomis buvo galima ufiksuoti tik konkrei ribot informacij).
4. Vis dlto i nuomon galima paaikinti ir specifins folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologijos taka: reikalavimais perimti ir atlikti savo krato
folklor. Todl nemaai ansambliei prisimena, kad kitam regionui bdingas, bet
visoje Lietuvoje pastaruoju metu ipopuliarjusias sutartines pirmiausia igirdo savame krate.

317

Egl Aleknait

Literatra

A l e k n a i t 2012 Aleknait Egl, Man labiausiai patinka dzk dainos: regionikumo

refleksija Lietuvos folkloro ansambli judjime, Acta Humanitarica Universitatis Saulensis. T. 14, 29-38.
A l e k n a i t 2013 Aleknait Egl, Etnins kultros veikj interpretacijos XXI a. pr.
Lietuvos folkloro ansambli judjime. Daktaro disertacija. Kaunas: Vyrauto Didiojo universitetas.
A m b r a z e v i i u s 2001 Ambrazeviius Rytis, Folkloro ansambli savitumai etnografiniuose regionuose, Etnin kultra, 66-67.
L i v i n g s t o n 1999 Livingston Tamara, Music Revivals: Towards a General Theory,
Ethnomusicology, 43(1), 66-85.
M o r k n i e n 1982 Morknien Elena, Lietuvi liaudies choreografijos bruoai. XIX
a. pabaiga XX a. pirmoji pus. Vilnius: Mokslas.
N i e m i 1932 Niemi Aukusti Robert, Lietuvi liaudies dain tyrinjimai, Ms tautosaka, T. VI.
O l s o n 2006 Olson Laura J., Performing Russia: Folk revival and Russian Identity, London and New York: Routledge Curzon.
P a l u b i n s k i e n 2011 Palubinskien Vida, Sutartini mokymo svarba bendrojo lavinimo mokykloje, Pedagogika, Nr. 102, 124-129.
R a i n a i t - V y i n i e n 2000 Rainait-Vyinien Daiva, Sutartini atlikimo
tradicijos. Vilnius: Kronta.
R a i n a i t - V y i n i e n 2006 Rainait-Vyinien Daiva, The Archaic Lithuanian Polyphonic Chant Sutartine, Lituanus. Lithuanian Quarterly Journal of Arts and
Sciences, Vol., 52, No. 2, www.lituanus.org.
R o n s t r m 1989 Ronstrm Owe, Making use of history: The revival of the bagpipe in
Sweden in the 1980s, Yearbook for Traditional music, Vol. 21, 95-108.
S l a v i n a s 1974 Slavinas Zenonas, Polifonini sutartini geografinio paplitimo
problema, Liaudies kryba, T. 2., 16-35.
S l i u i n s k a s 1989 Sliuinskas Rimantas, Jaunimo folkloriniai ansambliai, darbo
specifika ir udaviniai, Vilnius: RMEMMC.
S t o k u v i e n 2010 Stokuvien Rasa, Moksleivi etnomuzikini nuostat ugdymas
modernizuotomis folkloro raikos priemonmis. Daktaro disertacija. iauliai: iauli universitetas.
S v i d i n s k a s 1989 Svidinskas Algis. Folkloro ansambliai Rokikio rajone, Liaudies
krybos palikimas dabarties kultroje, Kaunas: viesa, 122-124.
a t k a u s k i e n 1989 atkauskien Vida, Rajon folkloro ansambliai ir vietins
tradicijos, Liaudies krybos palikimas dabarties kultroje, viesa: Kaunas, 89-93.
U r b a n a v i i e n 2009 Urbanaviien Dalia, okamosios ir aidiamosios sutartins.
Vilnius: Kronta.
Z a b i e l i e n 2010 Zabielien Aura, Folkloro ansambliai dabartinje Lietuvoje: etnologinis aspektas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas.
Z a b i e l i e n 2011 Zabielien Aura, Klaipdos krato vaik folkloro ansambliai,
Res humanitariae, Nr. 1(9), 168-189.

318

Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli judjimo regionikumo ideologijos taka

Egl Aleknait
Sutartini paplitimo suvokimo paradoksai: folkloro ansambli judjimo
regionikumo ideologijos taka
Santrauka
Pagrindins svokos: sutartins, regioninis paplitimas, etnins muzikos gaivinimas,
folkloro ansambli judjimas, regionalizmo ideologija, tyrimo metodika.
Etnins muzikos gaivinimo praktikos keiia jos regionikum, pvz., niveliuodamos vairov, kai vienam regionui bdingas anras ar instrumentas tampa visos alies etnins muzikos
simboliu. iame kontekste ypa domus pasirodo ankstesnio sutartini regioninio paplitimo
suvokimo Lietuvos folkloro ansambli judjime klausimas.
Etnomuzikologai sutartines sieja pirmiausia su iaurs ryt Auktaitija: nors nesutariama dl galimo j paplitimo tolimoje praeityje, bet XX a. jos ufiksuotos daugiausia iame
regione. Spariai nyks ir beveik nebesutinkamas natralioje aplinkoje, pastaruoju metu is
anras ipopuliarjo ir paplito visoje Lietuvoje. Pagrindiniais dabartiniais sutartini atlikimo
idiniais laikytini folkloro ansambliai, pasiymintys savitu poiriu gaivinam folklor,
tinkam jo atlikim ir repertuaro pasirinkim.
2009-2013 m. kokybiniais ir kiekybiniais metodais tiriant, kaip ansamblieiai suvokia
ankstesn sutartini regionin paplitim, irykjo vairios sampratos: sutartins daugiausia
siejamos su Auktaitija, bet neretai teigiama jas igirdus kaip vietos dainavimo tradicij savo
kaimuose visoje. Pastaroji nuomon galt reikti, kad gana nemaa dalis ansambliei i
ties nesuvokia, kas yra sutartins, arba kad duomenys buvo gauti naudojant netinkamus
metodus. Vis dlto i nuomon galima paaikinti ir specifins folkloro ansambli judjimo
regionikumo ideologijos taka: reikalavimais perimti ir atlikti savo krato folklor. Todl
nemaai ansambliei prisimena, kad sutartines pirmiausia igirdo kaip vietos dainavimo
tradicij savame krate.

Egl Aleknait
Paradoxes inof the conception of the regional distribution of sutartins:
the influence of regionalism ideology of the folklore ensembles movement
Summary
Key words: sutartins, regional distribution, folk music revival, folklore ensembles
movement, ideology of regionalism, research methodology.
The Ppractices of the ethnic music revival change the regional distribution of this music:
e.g., unifying regional diversity and, making a genre or an instrument incident to one region
into a symbol of ethnic music of the whole country. In this context, questions about the conception of the earlier regional distribution of sutartins in the Lithuanian folklore ensembles
movement are especially interesting.
319

Egl Aleknait

Ethnomusicologists associate sutartins first and foremost with north-eastern Upper

Lithuania: although there are disagreements about the possible distribution of this genre in
the distant past, but in the 20th century it has beenwas recorded mainly in this region. The
genre was almost completely disappeared inin naturalthe natural environment atin the end
of the 20th century, but lately it was revived, became popular, and spread out throughout the
whole Lithuania. The main contemporary performers of sutartins are folklore ensembles,
which have specific attitudes toward the folklore, suitable performance, and selection of a
repertoire.
In 2009-2013 the research was carried out using qualitative and quantitative methods
in order to find out how members of folklore ensembles perceive the earlier regional distribution of sutartins. Diverse conceptions have been discovered: the members associate
sutartins mainly with Upper Lithuania, but as well quite often claim that they have heard
them as a local singing tradition in their own villages throughout the whole country. The
latter opinion can mean that either a big large part of the members of folklore ensembles
actually do not know what kind of folk songs sutartins are, or that the data wasere gathered
using unsuitable methods. This opinion may also be explained by the influence of the specific
regionalism ideology of the folklore ensemble movement too: the requirement to perform the
folk songs of someones own region. Due to this reason a big large part of the members of
folklore ensembles remember that they have heard sutartins as a local singing tradition in
their own regions.

IV.

Regionas kalboje ir
literatroje
Region in language in literature

Egl ALEKNAIT
Etnologijos ir folkloristikos katedra
Vytauto Didiojo universitetas
K. Donelaiio g. 52-208, LT-44244, Kaunas,
ealeknaite@yahoo.com

320

321