K turime

inoti apie
pasiprieinim:

AKTYVI
VEIKSM
GAIRS
UDK 355.58(474.5)
Ka-16

Atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa

Kalbos redaktor Pran Kuprien
Maketavo Loreta Keryt

Krato apsaugos ministerija, 2016

ISBN 978-609-412-103-6
 T u r i n y s 1

2 ANGINIS ODIS 49 Suilimas

5 LIETUVA PRIE IUOLAIKINIO 51 Miego organizavimas
KARINIO KONFLIKTO GRSM (laikinasis bstas)
8 DALYVAVIMAS GINKLUOTOJE 52 Medicininis pasirengimas
ALIES GYNYBOJE (individualioji vaistinl)
8 Bendrieji principai renkantis 56 Pirmosios pagalbos
tiesiogin ginkluot kov patarimai
9 Dalyvavimo ginkluotoje 56 Pradinis gaivinimas
kovoje bdai 58 Kraujavimo stabdymas
9 Pagalba pasiprieinimo 60 Pirmoji pagalba itikus
vienetui okui
10 Veiksmai pasiprieinimo 61 Pirmoji pagalba nudegus
vieneto sudtyje
61 Pirmoji pagalba lus (inirus)
11 Pasiprieinimo kovotoj ir dubens ir galni kaulams
karins technikos skiriamieji
enklai 61 Bendrosios taisykls
12 Agresoriaus karins technikos 62 Pirmoji pagalba lus
ir ginkluots atpainimas astikauliui
14 Vaiuokl 63 Pirmoji pagalba sualojus
launikaul
16 Boktelis
65 Pirmoji pagalba lus
16 Ginkluot
dubens kaulams
20 Ypatingos yms
65 aizd prieira
24 Agresoriaus ginkluots
66 Pirmoji pagalba atviros
atpainimas
krtins aizdos atveju
28 audmen atpainimas
67 Pirmoji pagalba atvir
34 Rekomendacijos dl veiksm pilvo aizd atveju
radus audmenis
68 Igyvenimo paketas (daiktai)
35 IGYVENIMO PAGRINDAI
69 rankiai
35 Pasirpinimas saugumu
70 Ugn ir ilum
35 Orientavimasis aplinkoje utikrinanios priemons
39 Rpinimasis mityba 71 Signalizavimo priemons
39 Maistas 72 Orientavimosi priemons
40 Vanduo 73 Maistas ir vanduo
44 Poilsis 74 Kur galima gyti daugiau
44 Speciali apranga ini ir gdi
45 Rengimosi principai 75 Literatros ir altini sraas
 2 a n g i n i s o d i s

Mieli Lietuvos pilieiai,

Tai jau treias leidinys pilietinio pasiprieinimo tema po 2014 m.
Rusijos pradtos karins agresijos prie Ukrain. Pirmieji du leidiniai
K turime inoti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms
ir karo metui, kurie susilauk nemaai Js dmesio, daugiausia
buvo skirti nesmurtins pilietins gynybos tematikai ir praktiniams
patarimams dl veiksm ekstremali situacij metu ar prasidjus
karui. Visgi ie leidiniai neaprp dar vienos nepaprastai svarbios
temos kaip pilieiai, atsidr agresoriaus okupuotoje teritorijoje,
galt aktyviai prieintis invazinei kariuomenei ar agresori palai-
kanioms ginkluotoms grupuotms. Kaip tik tai ir yra svarbiausia
io leidinio tema.
io leidinio, parengto bendradarbiaujant su Lietuvos kariuome-
ne ir Lietuvos auli sjunga, pirmojoje, vadinje, dalyje trumpai
pristatomi Rusijos, potencialaus agresoriaus, veikimo prie kaimy-
nines valstybes bdai. Joje pateikiami argumentai, kokiems poten-
cialaus agresoriaus veiksmams reikia bti pasiruous. Matydamas
bendras ms vis pastangas pastaruoju metu stiprinti Lietuv, esu
tikras, kad mes bsime pajgs atsispirti nekarinms Rusijos agre-
sijos priemonms. Visgi negalime atmesti, kad potencialus agreso-
rius, net ir nepaisydamas NATO karins galios, neprads kokio nors
pobdio karini veiksm prie ms al. Tad turime bti pasiruo
ginti Tvyn. Tai taip pat stiprus atgrasymo veiksnys.
 a n g i n i s o d i s 3

Leidinio antroji dalis pateikia dalyvavimo alies ginkluotoje

gynyboje bdus. ioje dalyje rasite ne tik patarim, kaip kovoti
prie agresori ginklu, bet ir kokius kitus aktyvaus pasiprieinimo
bdus galima rinktis. Vienas i j karins technikos ir ginkluo-
ts atpainimas ir informacijos apie j perdavimas pasiprieinimo
kovotojams okupuotoje alies teritorijoje ir Lietuvos ginkluotosioms
pajgoms. ias rekomendacijas pagyvina paprasti ir labai ikalbingi
paveikslliai.
Treioji dalis skirta igyvenimo temai. Pabrtina, kad i tema
iame leidinyje daug labiau ipltota nei leidiniuose K turime i-
noti apie pasirengim ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui:
pateikiame daugyb patarim, kurie turi padti ilikti okupuoto-
je alies teritorijoje kovojantiems su ginklu ir kitais bdais. Noriu
atkreipti dmes, kad ie patarimai (pvz., dl igyvenimo paketo) yra
naudingi visiems alies gyventojams net ir taikos metu.
Baigdamas angin od, noriau paraginti visus paskaityti
leidin ir teikti pastabas. Tik kartu galime stiprinti savo al ir geriau
pasiruoti blogiausiam scenarijui karinei invazijai ms valsty-
b. Visgi tikiu, kad ms bendros pastangos kaip tik pads atgrasyti
potenciali agresij.
Prasmingo skaitymo ir nauj mini!

Krato apsaugos ministras

Juozas Olekas
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 5

LIETUVA PRIE IUOLAIKINIO KARINIO KONFLIKTO

GRSM
Galima iskirti nemaai iuolaikinio karinio konflikto tip, taiau
daugiausia dmesio reikia sutelkti kaimynins valstybs Rusi-
jos veiksmus. i valstyb nevengia naudoti karins jgos prie
savo kaimynes, o iuo metu i esms tebevykdo karin agresij prie
Ukrain. Ji neslepia savo veikimo logikos: jos Generalinio tabo vir-
ininkas armijos generolas V. Gerasimovas atvirai idst nuostatas,
kad iuolaikiniame kariniame konflikte svarbu pirmiausia inaudo-
ti nekarines priemones, siekiant pasirinktus taikinius (valstybes)
traukti savo takos zon, ir tik baigiamajame etape (jei to reikt)
naudoti karin jg.
Tarp nekarini priemoni galima iskirti informacines atakas,
ekonomin anta ir politikai paklusni politini jg visokeriop
rmim valstybse, kurios agresoriaus pasirinktos taikiniais. Rusijos
veiksmams bdingas ir ekonominis pririimas, silant valstybms
pelningus ekonominius sandorius, kurie tampa jos takos tokioms
valstybms svertais. Rusija taip pat siekia papirkti valstybi politi-
kus, kurie galt kreipti valstybins politikos kurs jai naudinga
linkme. Rusijos nekariniai veiksmai yra skirti sukurti terpei, kuri
leist, atjus tam tikram laikui, pradti karinius veiksmus. Tokia ter-
p yra politinis alies, kuri yra taikinys, susiskaldymas, ekonomin
suirut, ivejusi korupcija, piliei nepasitenkinimas valstybe,
gana gausios penktosios kolonos suformavimas.
Susidarius tokiai terpei, Rusija gali inicijuoti karin faz, ku-
rios metu jos taikiniu pasirinktoje valstybje prasideda ginkluo-
ti susirmimai, panas pilietinio karo uuomazgas. Kaip rodo
Ukrainos pavyzdys, Rusija intensyviai remia ginkluotas grupuotes
 6 a k t y v i v e i k s m g a i r s

(ar jas formuoja), kurios siekia suskaldyti al ir j paversti kaite.

Ukrainos pavyzdys rodo, kad ginkluotame konflikte Rusija ir jos re-
miamos ginkluotos grupuots danai naudoja iuolaikin ginkluot
(artilerij, tankus ir kit karin technik). Jai netrksta ir politins
valios, nepaisant ekonomini ir politini Vakar ali sankcij, tsti
karinius veiksmus ir taip priversti Ukrain nuolat kariauti prie pro-
rusikas ginkluotas grupes. Be to, Rusija sumaniai ir danai taiko nei-
gimo ir dviprasmikumo politik, kuri trukdo (ypa karins invazijos
pradioje) i karto suprasti tikruosius jos veiksmus ir atsakomyb.
Ukertant keli tokiai politikai, ypa svarbus piliei smoningu-
mas ir valia prieintis: kai ie elementai stiprs, tuomet agresoriui
sunku sukurti terp karinei invazijai. Kita vertus, negalima atmesti,
kad Rusija gali nusprsti panaudoti karin jg ir nesukrusi min-
tos tinkamos terps karinei invazijai. Tai reikia, kad pilieiai ne tik
neturi leisti silpninti valstybs, kai mginama j paveikti informa-
cinmis atakomis ir kitomis priemonmis, bet ir turi bti pasiruo
prasidjus karinei invazijai kovoti su ginklu. Gali atsitikti taip, kad
agresoriui pavyks laikinai okupuoti dal alies teritorijos iuo atve-
ju pilieiai, lik okupuotoje alies teritorijoje, gali pasirinkti kov su
ginklu ar kitomis priemonmis.
Kita leidinio dalis kaip tik ir atskleidia galimus tokios kovos
bdus.

Rusijos agresija prie Ukrain:

svarbiausios imoktos hibridinio karo pamokos
Informacins operacijos ir kibernetiniai pajgumai tapo svar-
biais Rusijos karini kampanij elementais. i valstyb danai
vykdo informacines operacijas: jos gyventojai ir Vakar ali
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 7

visuomen gauna skirtingo pobdio informacij apie tai, kas

vyksta valstybje, pasirinktoje hibridinio karo taikiniu (Rusija,
apaudydama kitos alies gyventojus, kaltina tai darant btent
tos alies pajgas).
Rusija aktyviausiai panaudoja sausumos pajgas, taiau ne-
maas vaidmuo tenka ir specialiosioms pajgoms. Pavyzdiui,
didels konvencini pajg grupuots, dislokuotos alia kitos
valstybs sienos, tampa karinio spaudimo instrumentu, taip
pat separatistini pajg karins technikos ir ginkluots papil-
dymo altiniu. Specialiosioms pajgoms patikimos nelegali
ginkluot grupi sukrimo ir mokymo uduotys po mokym
vadinamosios separatist pajgos i dalies gali kariauti paios,
vykdydamos tiesioginius Rusijos politins ir karins vadovybs
nurodymus. Specialiosios pajgos danai naudojamos rengiant
sabota, vykdant valgyb kitos alies teritorijoje ir naikinant
vadovavimo ir ryi karines bei civilines sistemas;
Iki ginkluoto konflikto ir jo metu Rusija plaiai naudoja radioe-
lektronins kovos priemones. Jos pasitelkiamos, siekiant sutrik-
dyti valstybs institucij, ginkluotj pajg, iniasklaidos ir kit
gyvybikai svarbi subjekt veikl.

Plaiau r. Project 1704. A U.S. Army War College Analysis of Russian Strategy in
Eastern Europe, an Appropriate Implications for U. S. Landpower 2015 ( http://
www.strategicstudiesinstitute.army.mil/pubs/display.cfm?pubID=1274).
 8 a k t y v i v e i k s m g a i r s

DALYVAVIMAS GINKLUOTOJE ALIES GYNYBOJE

Bendrieji principai renkantis tiesiogin ginkluot kov

Susiklosius situacijai, kad agresorius okupuoja dal alies terito-
rijos, Lietuvos Respublikos pilieiai, atsidr okupuotoje dalyje, turi
ir toliau vadovautis pamatine savo alies Konstitucijos nuostata,
kad Lietuvos gynyba kiekvieno pilieio teis ir pareiga. Visi karo
prievolininkai (tiek atlikusieji privalomj karo tarnyb, tiek nesp-
jusieji jos atlikti) turt stengtis prisijungti prie Lietuv ginani
ginkluotj pajg neokupuotoje alies teritorijoje.
Pilieiai (karo prievolininkai, neturintys galimybi itrkti i oku-
puotos teritorijos, ir kiti gyventojai), lik okupuotoje alies teritori-
joje, bet norintys ginklu kovoti su agresoriumi, gali tai daryti, taiau
jiems rekomenduojama laikytis keli princip. Pirma, siekti palaiky-
ti ry su Lietuv ginaniomis ginkluotosiomis pajgomis. Lietuv
ginanioms alies ir jos sjunginink ginkluotosioms pajgoms
svarbu inoti apie okupuotoje teritorijoje veikianius ginkluoto pa-
siprieinimo idinius, kad bt ivengta atsitiktini atak prie juos,
taip pat kad bt galimyb bendrai vykdyti okupuotos Lietuvos
teritorijos ilaisvinimo operacij. Antra, siekti kovoti pasiprieini-
mo vieneto sudtyje: taip galima daug labiau kenkti agresoriui ir
suardyti jo planuojamus karinius veiksmus ar veiksmingai trikdyti
kasdienin okupacins administracijos veikl. Treia, reikia siekti,
kad prie tokio vieneto prisijungt karini gdi turintys Lietuvos
pilieiai. Tokie pilieiai bt labai vertingi, nes jie turt nekainoja-
m ini, kaip organizuoti pasiprieinimo vieneto veikl (pvz., gauti
ir naudoti skirtingus ginklus, apsaugoti vienet, rengti slptuves,
taikyti skirting kovos taktik).
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 9

Tiems pilieiams, kurie nort rinktis kitus pasiprieinimo bdus,

o ne tiesiogin ginkluot kov, rekomenduotina svarstyti, kaip imtis
ir kit emiau apraom kovos su agresoriumi veiksm.

Dalyvavimo ginkluotoje kovoje bdai

Pagalba pasiprieinimo vienetui
Pilieiai, kurie negali prisijungti prie pasiprieinimo vieneto ko-
votoj ar nori kitais bdais padti ginti Tvyn, tai gali daryti taip:
rinkti informacij apie okupacin kariuomen ir okupacin
reim (pvz., apie okupacins kariuomens vadaviet, okupaci-
ns kariuomens vadovaujani karinink bstus ir kt.);
atpainti kolaborantus ir teikti apie juos informacij pasi-
prieinimo kovotojams;
rengti atsarg slptuves ir padti jas saugoti. Pasipriei-
nimo vienetams greiiausiai prireiks ne vienos atsarg slptu-
vs, kad utikrint didesn kovotoj saugum ir galimybes veiks-
mingiau judti kovos veiksm lauke. iose slptuvse pilieiai
gali kaupti vairias priemones, kurios bus gyvybikai svarbios
utikrinant pasiprieinimo vienet veiklos tstinum (vaistus,
negendanius maisto produktus, iltus drabuius, ginkluot,
audmenis ir kt.). Pavyzdiui, 1991 m. sausio vyki metu Lietu-
vos gynjai skyr itin daug dmesio apsirpinimui atsargomis ir
j idstymui skirtingose vietose;
10 a k t y v i v e i k s m g a i r s

slpti kovotojus ir slaugyti slepiamus sueistus ginkluoto

pasiprieinimo dalyvius. Pasiprieinimo kovotojams visada grs
didelis pavojus, todl piliei parama slepiant ir slaugant juos bus
nekainojama. Reikia nepamirti, kad visada bus grsm kovoto-
jams padedani piliei saugumui (net gyvybei), todl teikti
pagalb reikia laikantis kuo didesnio atsargumo ir slaptumo;
padti palaikyti pasiprieinimo vienet ryius. Pasiprie-
inimo kovotojams gali bti nesaugu naudoti modernias ryio
priemones, tad jiems gali prireikti pasiuntini. Pasiuntiniams
grs ypa didelis pavojus, tad jiems reikt veikti kuo maiau
isiskiriant i bendros aplinkos.

Veiksmai pasiprieinimo vieneto sudtyje

Pilieiai, nemokantys ir (ar) negalintys kovoti su ginklu, taip pat
gali tapti pasiprieinimo vieneto nariais ir padti tokio vieneto ko-
votojams:
teikti pirmj medicinos pagalb ir rpintis sudtinges-
ns medicinos pagalbos organizavimu sueistiems pasipriei-
nimo vieneto nariams. Vykstant koviniams veiksmams, pirmo-
ji medicinos pagalba yra nekainojama, galinti igelbti drau-
g ir aktyv ginkluoto pasiprieinimo dalyv. Dl to pilieio,
norinio prisijungti prie pasiprieinimo vieneto, geros pirmosios
medicinos pagalbos inios bus ypa svarbios. Tokiam pilieiui
rekomenduojama i anksto pasirpinti pirmajai medicinos pagal-
bai reikalingomis priemonmis (tvarsliava, dezinfekavimo skys-
iais) ir pasidomti, kaip organizuoti tolesn medicinos pagalb
(umegzti ryius su patikimais gydytojais, isiaikinti galimybes
pasinaudoti okupacinje teritorijoje esaniomis ligoninmis);
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 11

parpinti maisto ir vandens, taip pat pasirpinti maisto

pasiprieinimo kovotojams gaminimu. Vanduo ir kartas maistas
bent kart per par bus labai svarbus pasiprieinimo vienetui ir
neabejotinai prisids prie jo kovins dvasios palaikymo;
rpintis kovotoj higiena, t. y. skalbti ir diovinti j drabu-
ius, uniformas;
utaisyti turim ginkluot. Pasiprieinimo vieneto na-
riams, kovojantiems su ginklu, greiiausiai per sunku bus vienu
metu utaisyti automatus ir kulkosvaidius (jeigu vienetas gals
j gauti) ir audyti. Iskirtini gdi utaisyti mint ginkluot
oviniais nereikia, bet pasiprieinimo vienetui tokia parama gali
bti svarbi, ypa jeigu jis ruoia intensyvesn apaudym arba
intensyviai susiaudo su agresoriais kariais.

Pasiprieinimo kovotoj ir karins technikos skiriamieji

enklai
Pasiprieinimo vienet kovotojams rekomenduotina neioti
rykius, i toli matomus skiriamuosius enklus, suderintus su Lietu-
vos ginkluotosiomis pajgomis, kurie padt ivengti sav pajg
nuostoli, netyia juos nukauti ar sueisti. sidmtina, kad toks
enklas yra vienas i rodym, kad pasiprieinimo kovotojai pagal
tarptautin teis yra kombatantai (kiti rodymai: pasiprieinimo
kovotojai turi u juos atsaking vad, jie atvirai neioja ginklus ir
savo veiksmuose vadovaujasi karo statymais ir paproiais). Ski-
riamuoju enklu gali, pavyzdiui, tapti spalvota lipni juosta, kuri
uriama matomoje vietoje: vir alkns, ant amunicijos dir ar
arvini liemeni. Rekomenduotina paymti ir karin technik,
daais urayti sutartus skiriamuosius i tolo atpastamus enklus.
12 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Agresoriaus karins technikos ir ginkluots

atpainimas
Gebti atpainti agresoriaus karin technik ir ginkluot yra svar-
bu tiek pasiprieinimo vieneto nariams, tiek jiems padedantiems.
Be to, jei manoma, informacij apie agresoriaus karin technik ir
ginkluot reikia perduoti kovojanioms Lietuvos ginkluotosioms
pajgoms. Atsivelgiant ios galimos pagalbos pasiprieinimo ko-
votojams okupuotoje alies teritorijoje ir Lietuvos ginkluotosioms
pajgoms svarb, pateikiama isami informacija, padsianti kie-
kvienam atpainti karin technik ir ginkluot.
Labai tiktina, kad agresorius prie Lietuv gausiai naudos ar-
vuotj technik, todl j atpainti rekomenduotina vertinant:
vaiuokl (vikrus ar ratus);

boktel;

ginkluot;

kitas ypatingas ymes.

Pateiktuose paveikslliuose parodyta, kur yra mintos dalys.

 a k t y v i v e i k s m g a i r s 13

arvuotosios RATins technikos atpainimo principai

Ginkluot Boktelis Antstatas vir vaiuokls

is is
Vaiuokl
BTR-80A

arvuotosios vikrins technikos atpainimo principai

Vaiuokl Boktelis

Ginkluot

2S25 SPRUT-SD
14 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Vaiuokl
Vertinant arvuotj ratin technik, reikia atkreipti dmes ai
(tilt) skaii ir atstum tarp j. Pavyzdiui, arvuotoji ratin techni-
ka gali turti kelias ais (r. pav. 16 psl.).
Tuo tarpu vertinant ir apibdinant arvuotj vikrin technik,
reikia sidmti kelis dalykus, susijusius su jos vaiuokle (r. pav.
17 psl.): pirma, jos vaiuokl turi keturi tip ratukus (varomj, krei-
piamj, kelio ir palaikomuosius); antra, vikrai gali bti tempti arba
laisvi; treia, tarp kelio ratuk gali bti tam tikri tarpai.

arvuotis BRDM-2

arvuotis BTR-80
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 15

arvuotosios vikrins technikos atpainimo principai

Kreipiamasis Kelio Palaikomieji Varomasis

ratukas ratukai ratukai ratukas

Savaeig artilerijos haubica 2S1 GVOZDIKA

Laisvi vikrai

Savaeigis pabklas 2S9 NONA-S

tempti vikrai
16 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Boktelis
Vertinant arvuotosios vikrins ir ratins technikos boktel,
reikia sidmti du esminius momentus: pirma, boktelis yra viruti-
nje vaiuokls dalyje; antra, boktelis gali bti sumontuotas trijose
skirtingose vaiuokls virutinse vietose (r. pav. 18 ir 19 psl.).

Ginkluot
Apibdinant arvuotosios technikos ginkluot, svarbu praneti
ne tik apie pabkl, taiau taip pat apie, galimas dalykas, sumon-
tuotus vien ar kelis kulkosvaidius, prietankini raket ir dm
udang svaidytuvus (r. pav. 20 ir 21 psl.).

Boktelis priekinje vaiuokls dalyje

(desantinink kovos maina BMD-1)
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 17

Boktelis vaiuokls viduryje

(pstinink kovos maina BMP-2)

Boktelis vaiuokls gale

(savaeig haubica 2S1 GVOZDIKA)
18 a k t y v i v e i k s m g a i r s

arvuotis BTR-80

Kulkosvaidis

Tankas T-90

Kupolo
kulkosvaidis

Dm
udangos
svaidytuvai
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 19

Tankas T-90

Kursinis kulkosvaidis

Nors tai galbt ir ne taip gyvybikai svarbu, taiau, jeigu pavyks

perduoti informacij apie sumontuotus ant pabklo vamzdio
ugnies slopintuvus ir duj alintuvus (ekstrahatorius), tai irgi gali
padti pasiprieinimo vienetams ir Lietuvos ginkluotosioms paj-
goms susidaryti aikesn vaizd apie sutelkt ar judani agreso-
riaus karin technik (r. pav. emiau).

2S19 (MSTA-S) Savaeig artilerijos haubica

Ugnies
slopintuvas

Duj alintuvas
20 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Ypatingos yms
Be jau mint vaiuokls, boktelio ir ginkluots, arvuotoji tech-
nika gali turti ir kit ypating ymi, kurias identifikavus galima
bt atpainti sutelkt ar judani arvuotj technik. Ypatingo-
mis ymmis galima laikyti (r. pav. 23 psl.):
antenas (j skaii);

enklus (valstybs enkl (herb), numer, ginklo ries

herb, gaireles, vliavas);
technikos spalv (smlio, alios ar maskuojamosios spalvos);

vaiuokls apsauginius ekranus;

naktinio matymo proektori (infraraudonj) skaii ir

idstym.
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 21

BMD-4 Desantinink kovos maina

Antenos

enklai

Vaiuokls apsauginiai ekranai Maskuojamoji spalva

Tankas T-90 Aktyvi apsaugos

sistema TORA

Infraraudonj
spinduli
proektoriai
22 a k t y v i v e i k s m g a i r s

arvuotosios ratins technikos apibdinimo pavyzdys

arvuotis BTR-80

4
8
5
3
6
7

2 2

Vaiuokl: ratin, 4 ays (8 ratai); tarpas tarp priekini dviej ai ir galini

didesnis, matyti durels (1); tarp pirmos ir antros bei treios ir ketvirtos
aies pakojis (2).

Boktelis: arvuoio priekinje dalyje (3).

Ginkluot: 12,7 mm kulkosvaidis (KPVT) boktelio priekyje (4);

boktelio gale dmins granatos (5).

Ypatingos yms: korpuso galas status, duj imetimo vamzdiai idstyti

gale horizontaliai (6), audymo angos leistos striai (7); gale matyti ilga
antena (8); technika nudayta alia (chaki) spalva.
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 23

arvuotosios vikrins technikos apibdinimo pavyzdys

S1 GVOZDIKA Savaeig artilerijos haubica

3
2
4

5 4

Vaiuokl: laisvi vikrai, 7 kelio ratukai, varomasis ratukas priekyje (1).

Boktelis: vaiuokls galinje dalyje.

Ginkluot: pabklas su duj alintuvu (ekstraktoriumi) 2/3 nuo ,,lopio

(2), ugnies slopintuvas prie vamzdio ioi (3).

Ypatingos yms: baltas numeris 232 ant boktelio ir galini dureli

(4), baltas apskritimas su takeliu vidury ant korpuso emiau boktelio (5),
technika nudayta alia (chaki) spalva.
24 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Ypa svarbu sidmti, kad reikia apibdinti tik tai, k i tikrj

matome, o ne sivaizduojame. Piliei pateikta informacija leis pro-
fesionaliems valgams ir patyrusiems pasiprieinimo kovotojams
tiksliai nustatyti, kokia tai karin technika.

Agresoriaus ginkluots atpainimas

Pilieiams taip pat pravartu inoti ir potencialaus agresoriaus
naudojam individualij ginkluot, pvz., motoauli ir specialij
pajg naujamus aunamuosius ginklus. Pastebjus iuos ginklus,
apie juos taip pat reikt praneti Lietuvos ginkluotosioms paj-
goms.
Silytina sidmti i motoauli individualij ginkluot
(r. pav. 26, 27, 28, 29 psl.).

Pistoletai
PMM MP-443 Grach

GSh-18
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 25

Automatiniai autuvai
AK-74 AKS-74U

Naujos kartos automatiniai autuvai

AK-12 AK-12

Kulkosvaidiai
PKMS

PK GPMG
26 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Rankinis kulkosvaidis
RPK-74

Rankinis granatsvaidis
RPG-7

Snaiperinis autuvas
Dragunov SVD

Povamzdinis granatsvaidis
GP-25
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 27

Atkreiptinas dmesys i specialij pajg individualij

ginkluot (automatinius autuvus):

VSS VINTOREZ

AS VAL

SR-3M VIKHR
28 a k t y v i v e i k s m g a i r s

audmen atpainimas
Taikos, o ypa agresijos prie Lietuv metu svarbu visiems gyven-
tojams kuo geriau painti vairius audmenis, kurie buvo naudoti
kovini veiksm metu, taiau ilgai ilaiko naikinamsias savybes. Be
to, inant, kad yra naudojami tam tikri audmenys, galima geriau
apsisaugoti nuo j. Geresnis i audmen painimas taip pat leis
geriau suprasti ir tai, kokia karin technika yra naudojama.

Artilerijos sviediniai
Artilerijos sviediniai yra audmen, kuriuos iauna artilerijos pa-
bklai, ris. Sprogusi artilerijos sviedini skeveldr isisklaidymo
nuotolis gali siekti iki 1800 metr.

Nesprogusi artilerijos sviedini pavyzdiai

 a k t y v i v e i k s m g a i r s 29

Minosvaidio minos
Minosvaidio minos yra audmen, kuriuos isviedia minosvai-
diai, ris. Priklausomai nuo kalibro sprogusios minos skeveldros
gali nulkti iki 1800 metr.

Minosvaidi min pavyzdiai

30 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Aviacins bombos
Aviacins bombos yra aviacini audmen ris. Priklausomai
nuo aviacins bombos svorio sprogusios aviacins bombos skevel-
dros gali nulkti iki 2000 metr.

Aviacini bomb pavyzdiai

Priepstins, prietankins ir specialiosios

paskirties minos
io tipo minos daniausiai yra stacionarieji audmenys, kurie gali
tapti aktyvs patys, ant j uvaiavus (atsistojus) taikiniui, arba jie
gali bti aktyvinami. Priklausomai nuo min paskirties j skeveldr
isisklaidymo nuotolis gali siekti iki 500 metr.
a k t y v i v e i k s m g a i r s 31
32 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Valdomosios ir nevaldomosios raketos

Valdomosios ir nevaldomosios raketos yra masyvs audmenys,
judantys reaktyvinio judjimo principu. Priklausomai nuo raket
kalibro sprogusi raket skeveldr isisklaidymo nuotolis gali siekti
iki 2000 metr.
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 33

aunamosios ir rankins granatos

aunamosios ir rankins granatos yra sprogiosios amunicijos,
kuri paprastai naudoja pstininkai savigynai ar puolimui, ris.
Sprogusi granat isisklaidymo nuotolis gali siekti iki 200 metr.
34 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Rekomendacijos dl veiksm radus audmenis

Jeigu radote nesprogusi amunicij taikos slygomis, jokiu bdu

jos nelieskite, o kuo skubiau skambinkite bendruoju pagalbos
telefonu 112. Atsakingos tarnybos izoliuos teritorij ir pavojing
radin padarys nekenksming.
Karo metu taip pat jokiu bdu nelieskite tokio radinio. Jeigu
turite STOP juostos, aptverkite teritorij. Jeigu jos neturite, ap-
tverkite teritorij laidais, spygliuota viela, skalbini virve ar kt. ir
pritvirtinkite ura MINOS, nepaisydami to, kokio tipo nespro-
gus audmen radote. Tuomet pasistenkite apie pavojing viet
praneti netoliese veikiantiems ginkluotj pajg atstovams,
kurie atvyks ir pavojing radin padarys neveiksming. Jeigu
susisiekti su kariais nepavyko, spkite aplinkinius gyventojus
aikiai nurodydami pavojing viet, ir stenkits, kad spjamieji
enklai visada bt matomi. Pasibaigus kariniam konfliktui, kai
karikiai valys teritorij, btinai spkite juos apie js gyvena-
mojoje teritorijoje karo metu rast nesprogusi amunicij, kad
bt paalintas jos kenksmingumas ir ji daugiau nekelt pavo-
jaus gyventojams.
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 35

IGYVENIMO PAGRINDAI
Igyvenimo lauko slygomis patarimai gali bti vertingi ne tik
pasiprieinimo vienetams priklausantiems kovotojams, taiau ir
visiems kitiems okupuotoje alies teritorijoje likusiems pilieiams,
netekusiems nuolatinio bsto ir priverstiems gyventi ekstremalio-
mis slygomis. inoma, nemaa dalis i patarim bus naudinga
visiems Lietuvos gyventojams ir taikos metu. Kiekvienas pilietis bus
geriau pasiruos igyventi lauko slygomis (tiek negyvenamoje
teritorijoje, tiek mieste), jeigu sidms iuos igyvenimo pagrindus,
kurie bus aprayti ir plaiau:
privalu rpintis saugumu (orientuotis aplinkoje);

privalu rpintis mityba (usitikrinti maist ir vanden);

privalu rpintis poilsiu (pasiruoimu miegoti ir iluma);

privalu gebti pasirpinti savo sveikata (pirmosios pagal-

bos inios ir gdiai).

Reikia atkreipti dmes, kad pirmosios pagalbos patarimai patei-

kiami vadovaujantis konvencine medicina. Kiti patarimai (dl mi-
tybos, apsirpinimo vandeniu) apima ir nekonvencinius bdus.

Pasirpinimas saugumu
Orientavimasis aplinkoje
Netekus galimybs naudotis standartine ranga, padedania su-
siorientuoti aplinkoje, reikiam judjimo krypt galima nustatyti sa-
vadarbiu kompasu, t. y. kompasu, kur galima pasigaminti patiems:
36 a k t y v i v e i k s m g a i r s

magnetinti per madaug keliolika minui adat ar sku-

timosi peiliuk magnetu ar trinant viln, ilk, plaukus, taip pat
tai galima padaryti apsukus adat ar skutimosi peiliuk izoliuotu
laidu, kurio galus reikia prijungti prie ne silpnesns kaip 2-6 V ba-
terijos poli ir palaikyti ne maiau kaip 10 min. (prie + poliaus pri-
jungtas laidas adatos gal magnetins rodyti pietus), r. pav. 38 psl.;
smeigti magnetint adat madaug 510 mm storio
kamio ar turistinio kilimlio gaball. Adat galima padti ir
ant sauso medio lapo, kiti iaud, o po to atsargiai dti gl
vanden. Vienas adatos galas rodys iaur, kitas pietus. Siloma
tai pasiymti ant jau minto kamio gabalo (kuris adatos galas
rodys, pvz., iaur, pads nustatyti emiau pateikiami metodai
arba gamtiniai reikiniai kerps ir samanos iaurinse medi
kamien, akmen, stog pusse; spygliuoi medi sakai dau-
giau kaupiasi pietinje kamieno pusje; tankesn medi laja
pietinje pusje; nuoulnesnis skruzdlyno laitas pietinje
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 37

pusje; sniegas ant vairi objekt pirmiausia nutirpsta pietinje

pusje, ir kt.). Venkite arti tokio kompaso laikyti metalinius daik-
tus. Horizontali adat ar skutimosi peiliuk ties viduriu pakabi-
n ant silo ir leid stiklin ar plastikin butel, taip pat galite
nustatyti pasaulio alis.

Orientuotis taip pat galima pagal laikrod ir saul.

Atsivelgdami tai, kad iaurs pusrutulyje saul teka ry-
tuose (iaurs rytuose), vidurdien yra pietuose (kai sauls elis
trumpiausias), o leidiasi vakaruose (pietvakariuose), nukreipkite
laikrodio valandin rodykl saul ir tarp tarp valandins ro-
dykls ir 12 valandos (gamtinis laikas) padalykite pusiau (vasar
tiksliau krypt nustatysite tarp dalydami tarp valandins rody-
kls ir 13 val., nes tuo metu galioja vasaros laikas). Tai ir bus pie-
tiaurs kryptis. Piets bus toje pusje, kurioje Js veid ap-
vieia saul (r. pav. 39 psl.).
38 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Orientuotis galima taip pat pagal el ir saul.

Atviroje vietoje smeikite madaug 1 m aukio pagal,
meker, ygeivio lazd ar k panaaus. Nuo jo krintanio elio
gal paymkite akmeniu ar kita parankine priemone (schemoje
apskritimas 1). Po madaug 2040 min. elis pakankamai pa-
sislinks iam metodui taikyti. Pasislinkusio elio gal taip pat
paymkite (schemoje apskritimas 2). Tiesi linija tarp i dviej
ym bus vakarryt linija (schemoje apskritimas 3). Jeigu tar-
p tarp dviej eli gal (1 ir 2) padalysite per pus sivaizduo-
jama ar nubrta vietovje linija (schemoje raudona linija), tur-
site pietiaurs linij (pietin pus ten, kur saul Jums vies
nugar).
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 39

Rpinimasis mityba
Maistas
Siekiant igyventi, btina apsirpinti maistu. alto oro slygomis
paprastai mogui reikia daugiau maisto, nors maitinimasis alto ir
karto oro slygomis i esms nesiskiria. Pagrindin maistin me-
diaga, kurios reikia organizmui, yra baltymai. Daug baltym yra
msoje, uvyse, kiauiniuose, piene ir grduose. Angliavandeniai
taip pat itin svarbus kno energijos altinis, nes jie yra lengvai pa-
sisavinami. Daug angliavandeni yra cukruje, grduose, vaisiuo-
se, darovse, bulvse ir piene. Riebalai, palyginti su j svoriu, yra
daugiausia energijos turintis maistas. Taiau mogaus organizmas
gali pasisavinti tik dal riebal. J yra msoje, svieste, nenugrieb-
tame piene. Siekiant igyventi sudtingomis aplinkybmis, reikia
nepamirti, kad mogaus organizmui reikia vitamin. Maitinantis
gerai subalansuotu maistu, organizmas gauna vis reikaling vita-
min kiek. iem daugiau reikia vitamino C, kurio pakanka tik tuo
atveju, jeigu valgoma vaisi, darovi ir bulvi. Geleis, kalcis, jodas,
fosforas, natrio chloridas (druska) ir kitos druskos yra btini maisto
ingredientai. Be j organizmas greitai tampa paeidiamas vairi
lig. Paprastai i mediag yra deramai subalansuotame maiste,
taiau kai dl didelio fizinio krvio mogaus organizmas netenka
daug skysi (o kartu ir drusk), gali tekti maist dirbtinai papildyti
druskomis.
40 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Visiems, tiek kovojantiems, tiek ir siekiantiems igyventi, reko-

menduojama turti ir kaupti bent jau minimalias atsargas i dides-
nio kaloringumo turini lengvai pasisavinam produkt, pavyz-
diui:
lazdyn rieut;

juodojo okolado, okolado su rieutais;

medaus,

gabalinio cukraus;

saldaini;

chalvos;

okoladini ir saldint grim milteli;

okoladini ir kitoki sausaini;

sultinio kubeli;

diovint vaisi;

laini;

diovintos msos;

druskos.

Vanduo
Vanduo sudaro apie 60 proc. mogaus kno svorio, todl mo-
ns yra labai jautrs kad ir menkam vandens balanso organizme pa-
sikeitimui. Kno ilumos reguliavimas priklauso nuo jo aprpinimo
vandeniu (garuodamas vanduo paalina perteklin organizmo i-
lum). Vanduo taip pat labai svarbus maistingosioms mediagoms
skaidyti ir pasisavinti.
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 41

Netekus daug vandens ir atitinkamai nepapildius jo, organiz-

mas isauss (dehidratuos). Pirmiausia tai pasireik ymiu fizins
formos pasikeitimu. Pvz., netekus 4 proc. vandens (tai bt 3 litrai
70 kg sverianiam mogui), bus prarasta 40 proc. fizini gali. Jei
netenkama 810 proc. kno mass vandens, fizin bkl gali tapti
pavojinga sveikatai. Netekus 2025 proc. vandens, mirtama.
Jeigu susiduriama su vandens papildymo sunkumais, silytina
atkreipti dmes iuos aspektus:
apie vandens papildym galvoti dar jam nepasibaigus
gertuvse;
kvpuoti per nos, maiau kalbti, stengtis kuo maiau
bti saulje, nenusirengti ir nenusiimti galvos apdangalo;
vanden gerti maais gurkneliais, kuo ilgiau j laikant burnoje;

valgyti iek tiek maiau, nedidelmis porcijomis, nes vir-

kindamas maist organizmas sunaudoja daug skysi; vengti
sauso, turinio krakmolo ir labai atraus maisto ir msos; ypa
sunkiai virkinamas riebus maistas;
negerti alkoholio, nes jis paima skysius i gyvybikai svar-
bi organ;
jeigu kur laik negrte vandens, tai jo gavus negalima pulti
ir gerti be saiko; i pradi reikia gerti maai ir nedideliais gurkne-
liais, nes didelis kiekis vandens, pateks isekus organizm, suke-
lia traukulius ir vmim netenkama dar daugiau skysi.
42 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Net ir radus vandens, reikia atkreipti dmes, kad daniausiai sau-

gu gerti altini vanden, taiau vanden i ulini ir atvir telkini
gerti nevirint rizikinga. Dl to vanden reikt virinti 815 min., o
jeigu vanduo buvo labai utertas ne maiau kaip pusvaland. Van-
den dezinfekuoti galima ir naudojant chloro tabletes.
Jeigu visgi arti nra ar neradote vandens telkini, vandeniu gali-
te apsirpinti iais bdais:
prisikaupti lietaus vandens, tam:

ikaskite emje kuo platesn duob, iklokite j neperlam-

pamu audiniu arba ikrskite sieneles ir dugn moliu arba
panaudokite itempt tarp kuol ar medi palapinsiaust
ar polietilen arba
aprikite medio kamien audiniu, kuris mirks nuo kamie-
nu tekanio vandens ir ims lati apaioje pastatyt ind;
prisirinkti rasos ankst ryt audiniu braukdami per ol
galite surinkti iek tiek vandens;
prisilainti medi sulos skaniausia yra ber, klev, lie-
p sula; jei norite turti sulos atsarg, reikia j virti tol, kol sutir-
ts, virs klampia mase (sirupu); koncentruotas sirupas laikosi be
joki pried;
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 43

kondensuoti i augal, tai daroma taip:

ant velios akos uriamas polietileno maias garuojan-

tis i lap vanduo kondensuojasi ant maio sieneli ir sute-
ka emiausiai esant maio kamp arba
maiu apklojamas krmas ir jo apaioje, dirvoje, sufor-
muotas griovelis; reikia stengtis, kad lapai neliest maio
sieneli (padarykite karkas i vielos ar pagali), nes kitaip
vandens laai nenuteks ikast emje ir polietilenu i-
klot griovel;
kondensuoti i oro reiks 1 m ploio ir 0,5 m gylio duo-
bs, polietileno, koki nors sunki daikt polietilenui igaubti ir
kratams prispausti, talpos vandenui surinkti, arnels vandenui
gerti neiardant renginio; per 24 val. gali susikaupti nuo 0,5 iki
1 l vandens;
surinkti i gyvi:

gyvi akyse yra vandens, kur galima iiulpti;

kiekviena uvis turi tinkamo gerti skysio; stambios u-
vys turi vieio vandens pripildyt ertm, kuri eina iilgai
stuburo; uv reikia idarinti ir, laikant ant ono, paalinti
stubur; stenkits neilieti vandens.
44 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Poilsis
Speciali apranga
Pasiprieinimo kovotojams ir jiems padedantiems pilieiams
svarbu inoti aprangos lauko slygomis principus, nes Lietuvos
klimatas toks, kad didesnis pavojus yra sualti nei perkaisti. Reko-
menduojama sidmti, kad ilum mogaus organizmas praranda
(r. pav. 47 psl.):
per atviras kno vietas. Daugiausia ilumos netenkama
per galv. Kai oro temperatra 4OC, per galv ispinduliuojama
50 proc. ilumos, kai 15OC apie 75 proc. ilumos. Todl, jei da-
rosi alta, btinai usidkite kepur;
kai remiamasi aplinkinius daiktus. Jokiu bdu nereikia
liestis prie alt paviri, nesigulti tiesiai ant em, o pasikloti
izoliuojamj kiliml (egliaki), nesiremti akmenis, metalinius
daiktus;
vartojant alkohol;

kai lieiamasi su vandeniu ir prakaituojama. Susilietus su

vandeniu, ilumos atidavimas padidja net iki 200 kart. Todl
drabuiai ir avalyn turi bti sausi. altyje negalima vilkti dr-
gm i vidaus sulaikani drabui;
esant prastoje uuovjoje ar nepatikimai apsirengus;

altu oru neprisidengus veido.

 a k t y v i v e i k s m g a i r s 45

Rengimosi principai
Tinkama apranga yra itin svarbi tinkamai kno temperatrai palai-
kyti ir mogaus organizmo darbingumui utikrinti, todl btina taikyti
drabui sluoksniavimo princip (r. pav. 49 psl.):

Per atviras kno vietas

Vjui perpuiant
Remiantis aplinkinius daiktus
Kvpuojant
Prakaituojant
46 a k t y v i v e i k s m g a i r s

antroji oda tai specials sintetiniai arba, pvz., merino

vilnos markinliai, prie kuri gali bti tinkliniai markinliai.
Pastarieji utikrina ir pirmin ventiliacijos efekt. Tokiu bdu ie-
m sukuriamas iluminis tarpas ir pagerinamas perteklins dr-
gms atidavimas, o vasar utikrinama geresn kno ventiliacija,
kuri saugo nuo perkaitimo (be to, tinkliniai markinliai vasar
saugo ir nuo uod). Antroji oda (termo markinliai) sugeria
kno iskirt drgm ir j igarina ior;
ildantysis sluoksnis: pailtinimas (pvz., demperis ar vil-
nonis megztinis);
apsauga nuo vjo ir drgms: nepraleidianti drgms ir
vjo striuk.

Sluoksniavimo principas turt bti taikomas saugant ne tik

kn, bet ir galv, kakl, platakas, koj pdas. Galv rekomenduo-
tina dengti daugiasluoksne vilnos ar vilnos ir sintetini priemai
kepuraite (gali bti i flyso, kaip ir demperis), taip pat neperpuia-
mu striuks gobtuvu. Kakl ir dal veido galima apsaugoti pastatant
ir usegant varko apykakl, utraukiant demperio apykakls u-
trauktuk iki viraus, usisukus aliku ar skarele. Platakas nuo alio
geriau apsaugos kumtins pirtins. Jei jos pakankamai erdvios,
silytina dar mvti ir plonas pirtuotas pirtines. Pdas reikt sau-
goti mvint dvigubomis kojinmis plonomis ilgomis blauzdas
dengianiomis ir vilnonmis ar maiyt sil (termo) trumpes-
nmis kojinmis. Jei labai alta, ant apatins kojins galima bt
usukti glamyto laikraio lap. Blauzdins arba antbaiai taip pat
sukuria papildom sluoksn.
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 47

Pirmas drabui
1 4
sluoksnis ,,termo
markinliai ir lauko
uniformos varkas 5
2 Antras drabui
sluoksnis prakaito 6
nesugeriantis
ildantis demperis
Treias drabui
3 sluoksnis 3 2 1
neperpuiama,
neperlyjama, orui 7
laidi striuk

4 Dviej trij
sluoksni kepur

5 ,,Balaklava
8
6 alikas-kojin
7 Petneos
8 Taktins pirtins 9
9 Kumtins pirtins
su guma 10
10 Ilgos kojins
11

11 Antros kojins,
Laikratis
48 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Visgi sluoksniavimo principas pats savaime neutikrina norimo

efekto, jeigu mogus nereguliuoja sluoksni kiekio atsivelgdamas
fizin aktyvum ir klimato slygas. Prie atliekant uduotis, kuri
metu reiks daug judti, altu periodu reikia vilktis kuo maiau
drabui (taiau patartina turti atsarginius drabuius, kojines,
ilt striuk). Tik pirmas 5 ar 10 min., kol apilsite, jausite iok tok
diskomfort, greitai jus ulies maloni iluma, o netrukus net reiks
dti pastangas, kad knas atvst. Be abejo, galima pradti uduot
vykdyti ir apsirengus iliau, o po 1015 min. daryti pertraukl ir
nusivilkti perteklinius drabuius.
Btina atkreipti dmes ir tai, kad vienas aprangos sluoksnis
neturt trukdyti kitam. Jeigu apatiniai drabuiai bus greitai gari-
nantys drgm, o striuk neileidianti jos ior, tuomet drgm
kaupsis po drabuiais ir netruksite pajusti vis i to iplaukiani
padarini.
Sluoksniavimo principas taikomas ir kartu oru. Kai karta, vis
pirma didja rizika, kad od nudegins saul. Antra, kai karta, pa-
greitja kno drgms atidavimas ir priartja dehidratacija. Rengi-
mosi kartu oru princip galima pasimokyti ir i vietini gyventoj
daniausiai jie vilki drabuius tik ilgomis rankovmis, taiau i odai
kvpuoti gerai leidianio audinio, drabuiai laisvi, gera ventiliacija,
daugeliu atvej dvimas galvos apdangalas.
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 49

Suilimas
Suilti yra ypa aktualu net ir gerai apsirengus, todl rekomen-
duojama sidmti kelis individualaus suilimo bdus:
suilimas prie vaks: reikia susirasti plastmasin plvel,
vilnon antklod ar neperlampam apsiaust, sandariai apsi-
siausti ir atsargiai po vienu i j udegti vak (btina garantija,
kad vak nepradegins j);
suilimas po folijos skraiste: folija nebus didel, todl rei-
kia arba ja apsigobti ir susigti, arba po ja atsigulti. Folijos sulai-
koma nuo kno sklindanti iluma suildys. Po kiek laiko ant vidi-
ni folijos sieneli gali atsirasti kondensato, tai natralu (r. pav.
52 psl.).
suilimas naudojant speciali rang, kuri gali bti vienkar-
tinio ir daugkartinio naudojimo. Vienkartinio naudojimo ranga,
vadinamieji iltukai, yra skirti atskiroms kno dalims plata-
koms, pdoms, knui ildyti. I daugkartinio naudojimo prie-
moni reikt iskirti anglies lazdel, benzin, chemin skyst.
Pamintinos ir tokios pagalbins priemons kaip vak skardi-
niame inde, kaitinimo pasta, konserv dut, turinti daug alie-
jaus (duts viduryje praduriama skylut, kiamas medvilninis
dagtis (mediagos atraia) ir udegama (r. pav. 52 psl.).
50 a k t y v i v e i k s m g a i r s
 a k t y v i v e i k s m g a i r s 51

Miego organizavimas (laikinasis bstas)

Gyvenant lauko slygomis ir rengiantis nakvynei ar nusprendus
sitaisyti laikinj prieglobst, rekomenduotina turti dvi palapin-
siaustes. Jeigu neturite palapinsiausts, reikt susirasti polietileno
atrai ar tent (2x2 ar 2x3 m dydio). Turint iuos daiktus, galima
sirengti individual dvilait bst dvigubu stogu, apsaugosiant
netgi nuo dideli ali. Rekomenduotina veiksm eiga sirengiant
laikinj bst, tam reikia:
ikasti apkas (duob) atsigulti, onin pylim (brustver)
suformuoti bent 20 cm nuo apkaso krato;
pastatyti dvilait palapin dvigubu stogu. Be jau mint
priemoni, jums gali prireikti madaug 10 m virvs ir 610 me-
talini kuoliuk (jeigu norima greitai ir patikimai kratus pritvir-
tinti prie alusios ems). Palapins kratus reikia usandarinti
uveriant juos emmis, samanomis ar sniegu;
apkase (duobje) patiesti kiliml (egliaki) ir miegmai.
Bsto galus udengti varku ir kuprine (ar kuo kitu);
kai sirangoma miegmai, ant onins apkaso atbrai-
los ikastas duobutes statomos vakuts: viena ties peiais,
o kita per itiestos rankos atstum (galima vakes sustatyti ir gal-
vgalyje). Priklausomai nuo oro temperatros bsto vidus yla
iki 0o C ar net +5 +15o C;
ant apkaso atbrailos galima pasigaminti maisto ir pasidti
reikalingiausius daiktus (vaki atsarg 2 ar 3 vnt. nakiai, deg-
tukus ir pan.);
kad bt iliau miegoti, striuke reikia ukloti miegmai
arba ja apsikloti miegmaiyje. Tokiu bdu bus sukurti keli oro
tarpai, kurie labai gerai palaiko ilum (lango principas).
52 P IR M OSOS P AGA L B OS P A T ARI M AI

Medicininis pasirengimas (individualioji vaistinl)

Pilieiai, lik okupuotoje alies teritorijoje, o ypa kovojantieji
ginklu, turt nuolat turti savo asmenin vaistinl ir tvarsliavos.
Pasiprieinimo vieneto nariai, kurie atsakingi u pirmosios pagal-
bos teikim, turt rpintis kiekvieno pasiprieinimo vieneto nario
asmenins vaistinls papildymu. Atkreiptinas dmesys, kad svar-
biausios pirmosios pagalbos priemons turt bti laikomos ne
kuprinje, o drabui ar ekipuots kienlse. Rekomenduojama
tokia individualiosios vaistinls sudtis:
turniketas (timpa / vartis);

Individualus tvarstymo paketas (io paketo vairi modifi-

kacij galima sigyti specializuotose parduotuvse ar usisakant
internetu jeigu jo neturite, naudokite prastus tvarsius);

Turniketas (timpa / vartis)

P IR M OSIOS P AGA L B OS P A T ARI M AI 53

Individualus tvarstymo paketas

54

specialiosios kraujavimo stabdymo priemons;

orofaringinis vamzdelis;

priemon kiaurinei krtins traumai gydyti;

irkls;

tvarsiai (spaudiamasis tvarstis, sterils vairaus dydio

tvarsiai);
vairs pleistrai su gydomosiomis pagalvlmis smulkioms
aizdelms gydyti ir nuotryn profilaktikai / rutulinis pleistras;
palaikomasis tvarstis, trikampio formos tvarstis (medicini-
n skarel);
dezinfekcins, spirituotos servetls odai nuvalyti;

Trikampio formos tvarstis (medicinin skarel)

 55

jodo 5% spiritinis tirpalas aizd kratams valyti ir aizd

dezinfekavimo skystis;
kalio permanganato milteliai (paeistai vietai mirkyti vie-
siai roiniame tirpale);
pietukas-vazelinas lpoms;

energins tablets su kofeinu (tirpdomos);

aktyvinta anglis;

virkinimo sistem veikiantys preparatai (viduri ukietji-

m gydantys vaistai, vaistai, slopinantieji rgtingum, viduria-
vim ir pykinim, virkinimo fermentai);
maisto papildas elektrolit miinys;

vitaminas C;

skausm, udegim slopinantys medikamentai, vaistai

nuo peralimo;
odos regeneracij po drskim, brim, nubrozdinim
skatinantys preparatai;
vienkartins pirtins;

kitos priemons ir medikamentai priklausomai nuo medi-

cininio pasirengimo ir asmeninio poreikio.
56 P IR M OSOS P AGA L B OS P A T ARI M AI

Pirmosios pagalbos patarimai

Reikia atkreipti dmes, kad tinkamai imokti teikti pirmj

pagalb galima tik baigus pirmosios pagalbos kursus.

Pradinis gaivinimas
Situacijos vertinimas. velniai papurtykite nukentjusj
u pei ir garsiai paklauskite Ar viskas gerai? Jei nukentjusy-
sis atsako ir jei yra saugu, palikite j taip, kaip radote; pasistenki-
te isiaikinti, kas nutiko nukentjusiajam, ir suteikite atitinkam
pirmj pagalb; reguliariai vertinkite jo bkl.
Kvpavimo tak praeinamumo utikrinimas. Jei nukent-
jusysis yra nesmoningas, paguldykite j ant nugaros, udkite
savo rank jam ant kaktos ir velniai atlokite galv atgal (jei ne-
tariate kaklins stuburo dalies paeidimo); pirt galiukais paim-
kite nukentjusiojo smakr ir praiodykite burn, taip atverdami
kvpavimo takus.
Kvpavimo vertinimas. Pirmosiomis irdies sustojimo
minutmis gali bti girdimas retas kvpavimas ar reti, lti ir
triukmingi ikvpimai. Nesupainiokite j su normaliu kvpavi-
mu. irkite, jauskite, klausykite ne ilgiau kaip 10 sekundi,
kad nusprstumte, ar kvpavimas yra normalus. Jei abejoja-
te dl to, ar nukentjusiojo kvpavimas prastas, veikite taip,
lyg kvpavimas bt nenormalus, ir pasiruokite atlikti pradin
gaivinim.
Medicinins pagalbos kvietimas. Jei manoma, paprayki-
te pagalbinink arba patys paskambinkite skubiosios pagalbos
tarnybai (tel. 112).
 P IR M OSIOS P AGA L B OS P A T ARI M AI 57

Pradinis gaivinimas. Atsiklaupkite prie nukentjusiojo.

Vienos rankos platak udkite nukentjusiajam ant krtins
(centre, krtinkaulio apatinje dalyje). Antros rankos platak u-
dkite ant pirmosios rankos. Sunerkite pirtus ir sitikinkite, kad
nespaudiate nukentjusiojo onkauli. Js rankos turi bti tie-
sios ir statmenos nukentjusiojo krtinkauliui. Nespauskite pilvo ar
paios krtinkaulio apaios. Palinkite vir nukentjusiojo krti-
ns vertikaliai ir spauskite krtinkaul emyn bent 5 cm, bet ne
daugiau kaip 6 cm. Po kiekvieno paspaudimo leiskite nuken-
tjusiojo krtinei grti pradin padt, bet rankos vis laik
turi liesti krtinkaul, neatitraukite j. Kartokite paspaudimus
100120 kart per minut.
Po 30 paspaudim dar kart atverkite kvpavimo takus,
atlodami galv ir pakeldami smakr, kaip aprayta aukiau,
t.y. ant nukentjusiojo kaktos udtos rankos smiliumi ir nyk-
iu uspauskite nukentjusiajam nos, spauskite jos minktj
dal. Leiskite nukentjusiajam isiioti, taiau ilaikykite smakr
pakelt. Normaliai kvpkite ir lpomis apiokite nukentjusiojo
burn. Stenkits, kad lpos gerai priglust jam prie veido. To-
lygiai pskite burn or ir stebkite, kaip kyla krtin. pti-
mas turt trukti apie 1 sekund, kaip ir normaliai kvpuojant;
toks ptimas yra efektyvus. Laikydami atlot galv ir pakelt
smakr, atitraukite savo burn nuo nukentjusiojo ir stebkite,
kaip ieinant orui nusileidia jo krtin. Reikia atlikti 2 efektyvius
ptimus, todl kvpkite ir dar kart pskite or nukentjusia-
jam burn. Du ptimai neturi trukti ilgiau kaip 10 sekundi.
Tada negaidami rankas vl teisingai udkite nukentjusiajam
ant krtinkaulio ir krtin paspauskite 30 kart. Tskite krtins
paspaudimus ir ptimus santykiu 30:2, kol atvyks medicinos
pagalba, kol atgaivinsite j arba kol iseks js jgos.
58 P IR M OSOS P AGA L B OS P A T ARI M AI

Kraujavimo stabdymas:
Kraujavimui stabdyti naudokite asmenines apsaugos priemones
(pirtines) bei nukentjusiojo kraujavimo stabdymo priemones.
Apirkite nukentjusiojo aizdos ar sueidimo viet, vertinkite j
pobd ir dyd. Nustatykite kraujavimo pobd ir gausum. Iorin
kraujavim stabdykite parinkdami tinkam bd, pvz.:
pakelkite galn (taikoma, kai nestipriai kraujuoja gal-
ns, ar derinama su kitais kraujavimo stabdymo bdais; negali-
ma taikyti io bdo, jeigu yra tariamas galns lis ar inirimas);
sulenkite galn per snar (is kraujavimo stabdymo b-
das taikomas tik kraujavim pradedant stabdyti, kai kraujuoja
aizda, esanti emiau kelio ar alkns snario. Prie lenkiamos
vietos reikia pridti minkt volel, kur galima padaryti i tvars-
liavos, perriimo paketo; negalima taikyti io bdo, jeigu taria-
mas galns lis ar inirimas);
jei kraujuoja labai gausiai, kol bus paruoas tvarstis, aizd
uspauskite pirtais. Tvarst paruokite taip: paimkite individua-
lj tvarstomj paket (toliau ITP), ipakuokite, stenkits nepa-
liesti vidins puss (ji yra sterili). Dkite neivyniot tvarst tiesiai
ant aizdos ir stipriai prispauskite, kartu pakelkite galn vir
(jeigu nukentjusysis yra smoningas ir pats gali uspausti krau-
juojani aizd, jam reikia paaikinti, k ir kaip jis turi daryti);
sutvarstykite aizd, panaudodami ITP (pirmiausia visada
yra naudojamos nukentjusiojo medicinins priemons tur-
niketai, ITP, skarels): paimkite ITP, iimkite i pakuots, u gal
abiem rankomis patraukite ir iskleiskite. Udkite ITP pagalv-
l tiesiai ant aizdos. Sutvarstykite paeist viet viena ranka
prilaikykite ITP pagalvl vir aizdos, kita ranka vyniokite tvars-
t aplink aizd taip, kad kiekviena kita vija dengt 2/3 prie tai
 P IR M OSIOS P AGA L B OS P A T ARI M AI 59

apvyniotos vijos; baigdami vynioti, palikite laisv gal, kad ga-

lima bt suriti. ITP galus surikite tvirt mazg vir aizdos;
jeigu kraujuoti nesiliauja, suformuokite spaudiam-
j tvarst: vir aizdos padkite binto volel ir prispauskite pir-
tais. Vir volelio dkite juost suvyniotos medicinins skarels
vidur, abu galus apsukite aplink galn ir umegzkite vir aiz-
dos mazg, verkite, kol nustos kraujuoti. Jei kraujuoti nesiliauja,
suformuokite vart: stipresniam verimui galima panaudoti
lazdel, kuri reikia kiti po atlaisvintu dvigubu mazgu ir sukant
verti, kol nustos kraujuoti. Lazdels galus tvirtai ufiksuokite,
kad neatsileist.
Greiiausias bdas stabdyti kraujavim i galns yra pa-
naudoti turniket. Kariuomenje daniausiai naudojamas CAT
turniketas (angl. Combat application tourniquet). Turniketas nau-
dojamas, kai amputuota galn, reikia skubiai stabdyti gau-
s kraujavim i galns ir kai kitomis priemonmis gausaus
kraujavimo sustabdyti nepavyksta. Perkikite paeist galn
per turniketo kilp arba apjuoskite galn ir laisv turniketo
gal prakikite pro kilp (turniket dedant ant launies, prakiti
reikia btinai per 2 sagties kilpas), tempkite ir fiksuokite turni-
keto gal lipnia (angl. velcro) juosta. Po to sukite verimo lazdel,
kol kraujuoti liausis, ir fiksuokite lazdels galus specialiu fiksato-
riumi, laisv turniketo gal usukite vir lazdels, i viraus use-
kite papildom fiksatori su lipnia juosta. Uraykite turniketo
udjimo laik ant turniketo tam skirtoje vietoje. Dkite turnike-
t 57cm aukiau kraujavimo vietos neliesdami snari srities.
Udjus turniket ar vart, visada nuimami nukentjusiajam
nuo galns iedai, apyranks, laikrodiai ir sudedami jo dra-
buio kien. Jei ir toliau kraujuoti nesiliauja ar norint ivengti
pakartotinio kraujavimo, vir pirmojo turniketo reikia dti antr.
60 P IR M OSOS P AGA L B OS P A T ARI M AI

Nukentjusiajam ant kaktos uraykite raid T ir turnike-

to udjimo laik Udto turniketo laikymo maksimalus laikas
2 val., iskyrus atvej, kai galn amputuota. Ne medikams silo-
ma turniketo nenuimti.
Jei neturite turniketo, stabdykite kraujavim variu i pa-
rankini priemoni.
Vartis i parankini priemoni naudojamas tik kitaip
nesustabdomam kraujavimui stabdyti ir kai dl traumos ampu-
tuota galn. Toks kraujavimo stabdymo bdas pavojingas, nes
sutrikdo galns kraujotak, todl nesilaikant vario udjimo
taisykli nukentjusysis gali netekti galns.
Vartis turi bti ne siauresnis nei 45 cm, nes siauresnis
labai sualos od, negalima naudoti bat raiteli ar plonos
virvuts. Udto vario negalima nei atlaisvinti, nei nuimti, nes
pradjus stipriai kraujuoti gali itikti okas. Nukentjusj reikia
kuo skubiau pristatyti gydymo staig (geriausias laikas, per kur
nukentjusysis turi bti pristatytas gydymo staig, yra viena
valanda). Udtas vartis turi bti gerai matomas (neutvarsty-
tas) ir aikiai paymtas (raudonu raikliu nukentjusiajam ant
kaktos reikia urayti didij raid T ir laik, kada jis udtas).
Sutvarstykite aizdas. tverkite sueistas galnes ir apden-
kite audeklu, kad nesualt.

Pirmoji pagalba itikus okui

Stabdykite kraujavim, malinkite skausm, paguldykite nuken-
tjusj, nuleiskite galv ir 2030 cm pakelkite kojas, apklokite.
 P IR M OSIOS P AGA L B OS P A T ARI M AI 61

Pirmoji pagalba nudegus

Nuvilkite drabuius, palikite (apkirpkite) tik tas vietas, kurios
prilipusios prie kno. Nepradurkite psli. Lokalius nudegimus
aldykite vandeniu, geriau tekaniu. Skirkite vaist nuo skausmo.
Sutvarstykite steriliais sausais tvarsiais. Didesnius nudegimo plo-
tus pridenkite maistine plvele. Plvel galima laikyti iki 12 val., j
udkite laisvai, negalima vynioti aplink, kad tinstant nepradt
verti ir nesutrikdyt kraujotakos. Duokite gerti.

Pirmoji pagalba lus (inirus) dubens ir galni kaulams

Bendrosios taisykls
Nuraminkite nukentjusj.

Patikrinkite kraujotak emiau lio vietos: patikrinkite

odos spalv blyki, melsva, balta odos spalva rodo blog krau-
jotak. Patikrinkite paeistos galns temperatr (ar nealta).
Paklauskite nukentjusj, ar galn nenutirpusi, ar neveria, ar
jauia galn; lyginkite abi galnes vien su kita. Jeigu nukent-
jusysis klausimus atsako teigiamai, darykite prielaid, kad gal-
ns kraujotaka sutrikusi, todl btina tok nukentjusj evakuoti
kiek manoma greiiau.
Atlaisvinkite drabuius, apnuoginkite aizd (jei yra), fik-
suokite lusi galn rankomis.
Jei galite, duokite vaist nuo skausmo.

Nuimkite nuo sueistos rankos visus papuoalus ir laikrod

ir sudkite nukentjusiojo drabuio kien. Paaikinkite nuken-
tjusiajam, kad tai daroma norint j apsaugoti nuo kit sueidi-
m, jei ranka itint.
62 P IR M OSOS P AGA L B OS P A T ARI M AI

Sutvarstykite aizd taip, kad tvarsiai dengt, bet

nespaust lgali, ilindusi pro od (atvirojo lio atveju).
Nusprskite, kokiu tvaru (minktu, kietu, anatominiu) bus imo-
bilizuojama.
Paruokite tvar: raskite tvar, pamatuokite ant svei-
kosios galns. tvaro ilgis turi bti toks, kad tvert (fiksuot)
snarius aukiau ir emiau sualojimo vietos; jeigu tai kietas tva-
ras (lenta, medio aka, lazda), siekiant ivengti pragul, po juo rei-
kia padti paminktinim: raskite mediagos paklotams ir vole-
liams tinka drabuiai, antklod, apsiaustas ar medi lapai. Juos
dkite ten, kur kaulai lieiasi su tvarais; raskite priemoni tva-
rams fiksuoti. Jei nra perriimo paket ar palaikomj trikampio
formos tvarsi, tinka drabuiai, audeklo atraios, diras; tverkite
tokioje padtyje, kokioje buvo galn, kai nukentjusj radote.

emiau pateikiami tik pirmosios pagalbos patarimai esant as-

tikaulio, launikaulio ir dubens kaul li. Pirmosios pagalbos
inias gilinti visais atvejais rekomenduojama pirmosios pagalbos
kursuose.

Pirmoji pagalba lus astikauliui

Laikykite sualot rank tokioje padtyje, kokioje j laiko
nukentjusysis. Jeigu reikia, stabdykite iorin kraujavim. Jeigu
nukentjusysis laiko sualot galn sulenkt per alkns s-
nar ir prispauds prie kno, imobilizacijai naudokite minktus
tvarus, pritvirtinkite sualot rank prie nukentjusiojo kno
dviem palaikomaisiais trikampio formos tvarsiais: viena medicini-
ne skarele apgaubkite rank (laisvu kampu alkns link, nepaliki-
te kaboti platakos), jos galus surikite, kad ranka bt pakabinta
 P IR M OSIOS P AGA L B OS P A T ARI M AI 63

ant sprando, kita juost susukta skarele fiksuokite alkn, maz-

g surikite po kitos rankos astu. Jeigu nukentjusysis laiko
sualot rank toliau nuo kno, naudokite susuktus rankluos-
ius, kad upildytumte tarp tarp rankos ir krtins. Po to rank
reikia imobilizuoti taip, kaip aprayta aukiau.
Patikrinkite imobilizuotos galns kraujotak stebkite
galns spalv, temperatr, paklauskite nukentjusj, ar jauia
galn, ar ji neaptirpusi, nedilgioja. Dkite alt kompres.

Pirmoji pagalba sualojus launikaul

Jei manoma, kvieskite medicinos pagalb, nejudinkite
sualotos galns, laikykite j ramiai, tokioje padtyje, kokioje
ji buvo iki tol. Stabdykite iorin kraujavim. Stebkite nuken-
tjusiojo smon, kvpavim, puls. Stebkite galns spalv,
temperatr, paklauskite nukentjusj, ar jauia galn, ar ji
neaptirpusi, nedilgioja.
Imobilizavimo procedr geriau palikti medicinos per-
sonalui. Taiau, jeigu btina, imobilizuokite: jeigu nra tvar,
pritvirtinkite sualot koj prie sveikos nukentjusiojo
kojos palaikomaisiais trikampio formos tvarsiais, perriimo pa-
ketais arba kitomis parankinmis priemonmis, pvz., dirais.
tarp tarp koj dkite sulankstyt paklod, rankluosi,
uniformos dali ar kt. iurnas ir pdas tarpusavyje surikite
tvarsiu atuoniuks forma. Paruokite 4 medicinines skareles
arba audinio juostas ir prakikite jas pro ertm tarp pakinkli ir
ems, pratraukite skareles numatomas tvrimo vietas vie-
n aukiau lio vietos, vien emiau lio vietos, vien emiau
kelio snario ir vien aukiau iurnos snario, o mazgus suriki-
te sveikosios kojos ioriniame paviriuje.
64 P IR M OSOS P AGA L B OS P A T ARI M AI

Be to, pasiruokite dar 2 tvarsius ir prakikite po liemeniu,

patraukite numatomas tvirtinimo vietas vien ties dubeniu,
vien aukiau dubens snario, mazgus surikite ant prieingo
ono.
Jeigu naudosite kiet tvar, 5 skareles prakikite po
keliais ir patraukite numatomas tvaro tvirtinimo vietas. Dar
2 skareles prakikite po liemeniu, patraukite numatomas tvir-
tinimo vietas; pridkite vien kiet tvar iorinje galns pu-
sje, nuo kulno iki paasties. Jeigu negalima panaudoti dviej
kiet tvar, utenka vieno. Jeigu manoma panaudoti ir kit,
trumpesn, kiet tvar, j dkite vidinje sueistos galns
pusje nuo kulno iki kirknies; po imobilizuojama dalimi pad-
kite paklot; dkite volelius i abiej tvar pusi iurnos, kelio
snario srityje, kirknyje ir paastyje. tvar pritvirtinkite taip:
vien tvarst fiksuokite atuoniuks forma ties pda ir iurnos
snariu, du tvarsius urikite emiau lio vietos blauzdos srity-
je, vien emiau lio vietos launies srityje, vien aukiau
lio vietos launies srityje, vienu tvarsiu apjuoskite juosmen,
vien tvarst tvirtinkite paast srityje; mazgus surikite iorinio
tvaro krate.
Patikrinkite imobilizuotos galns kraujotak stebkite
galns spalv, temperatr, paklauskite nukentjusj, ar jauia
galn, ar ji neaptirpusi, nedilgioja. Dkite alt kompres.
Nuraminkite nukentjusj, saugokite nuo aplinkos veiksni.
 P IR M OSIOS P AGA L B OS P A T ARI M AI 65

Pirmoji pagalba lus dubens kaulams

Kuo maiau judinkite nukentjusj, nebent tai yra btina.
Padkite jam rasti patogi padt. Kvieskite medicinos pagalb.
Stabdykite iorin kraujavim. Numalinkite skausm.
Jei yra atvira aizda sutvarstykite. varia tvarsliava ar kita
mediaga udenkite i iors matomus vidaus organus, arnas
drgnais tvarsiais. Jei trauma udara, suverkite duben skare-
le ar audeklu klubo snario lygyje. Prakikite skarel pro nuken-
tjusiojo liemens link, pratraukite iki klubo snario lygmens ir
suverkite duben. Jei skarel per trumpa, sujunkite dvi.
Visais atvejais, jei manoma, kvieskite medicinos pagalb
arba vekite nukentjusj gydymo staig. Jei sutrikusi gal-
ns kraujo apytaka (oda pablykusi, pamlusi, galn alta,
nutirpusi), kaip galima greiiau j evakuokite.
Neatstatinkite inirim patys. Pirmoji pagalba inirus
stambiems kaulams tvrimas, altas kompresas ir skausmo
numalinimas.

aizd prieira
Visos aizdos apirjus turi bti sutvarstytos. aizdas rei-
kia tvarstyti dideliais steriliais tvarsiais. Jei aizdos labai plaios,
reikia naudoti antiseptikus. Galnes apvyniojus labai tampriai,
gali sutrikti veninio kraujo nutekjimas, pagausti kraujavimas i
aizdos ar sutrikti galns kraujotaka. Tvarsius reikia vynioti lais-
vai, nebent aizda labai kraujuot ir reikt j tiesiog uspausti.
Kai aizdos padarytos karinje aplinkoje, rekomenduoja-
ma nepavluoti nukentjusiajam skirti antibiotik. Jei aizda u-
terta emmis, rekomenduojama emes iplauti vandeniu.
66 P IR M OSOS P AGA L B OS P A T ARI M AI

Pirmoji pagalba atviros krtins aizdos atveju

Atviros aizdos krtins lstoje poymiai yra ie: aizda krtins
lstoje matyti, girdti vilpiantys, vokiantys garsai sueistajam
kvepiant, pasunkjs kvpavimas, matomas strigs krtins ls-
toje svetimknis, aizdoje matyti putos ar oro burbulai, kosjama
krauju ar seils isiskiria su kraujo priemaia, skauda krtin, on-
kaulius, labai skauda sualot pus.
Pirmoji pagalba, kai krtins aizda atvira: aizda atiden-
giama, nebent prie aizdos yra prikib drabuiai ar nustatomas
cheminis utertumas. Nereikia bandyti aizdos valyti. Btina
rasti, kur atsivrusi aizda: apirti, apiuopti vis krtins ls-
t, nugar, jei manoma, nurengti nukentjusj.
Jeigu yra dvi aizdos, tvarkyti pradedama nuo didesns
arba stipriau kraujuojanios. aizda udengiama oro nepralei-
diania mediaga tvarstymo paketo pakuots vidine puse,
gabalu plastikins plvels, maieliu, maistine plvele. Rei-
kia paprayti nukentjusj ikvpti ir jam ikvpus ant aizdos
udti oro nepraleidiani mediag, udengti vis aizd ir
i mediag pritvirtinti elastiniu bintu apjuosiant krtin. Jeigu
yra pleistro, juo pritvirtinamos oro nepraleidianios mediagos
trys kratins, viena paliekama laisva, kad kvepiant oras nega-
lt patekti krtins lst, o ikvepiant jis laisvai judt ior.
Nukentjusj reikia paguldyti ant sueisto ono (stabili
onin padtis) arba pasodinti pusiau sdomis. Padt reikia pa-
rinkti toki, kad jam bt lengviau kvpuoti. Skubiai kvieiama
medicinos pagalba. Stebima smon, kvpavimas, pulsas.
Jei turite, galite vir aizdos uklijuoti special tvarst
su vienos krypties votuvu. Jis udedamas taip: nupliamas
 P IR M OSIOS P AGA L B OS P A T ARI M AI 67

popierius, saugantis lipni tvarsio dal. Tvarstis ant aizdos

dedamas taip, kad lipnioji jo dalis dengt vis aizd. Tvarsio
negalima naudoti, jeigu aizda didesn negu 12 cm. Tokiu atve-
ju alia pirmojo dedamas antras tvarstis arba udedamas vienas
tvarstis, o likusi tvarsiu neudengta aizdos dalis udengia-
ma oro nepraleidiania mediaga. Btina sitikinti, kad tvarstis
funkcionuoja: ikvepiant oras turi ieiti pro votuv. Skubiai kvie-
iama medicinos pagalba.

Pirmoji pagalba atvir pilvo aizd atveju

Jei manoma, nedelsiant kvieiama medicinos pagalba, nes
patys maai kuo galsite padti. Elgtis turite taip: pirmiausia usi-
maukite pirtines. Atsargiai paguldykite nukentjusj ant nugaros,
sulenktomis per keli snarius kojomis, po keliais padkite mink-
t atram. Nespauskite aizdos ar ikritusi organ, nesistenkite j
dti pilvo ertm. Jeigu vidaus organai yra ikrit i aizdos alia
nukentjusiojo ant ems, suimkite juos velniai, panaudodami
vari tvarsliav, pakelkite ir padkite ant nukentjusiojo pilvo.
Nuimkite nuo sualojimo vietos drabuius, nebent jie ar j
dalys bt prilipusios prie aizdos arba aplinka bt uterta che-
minmis mediagomis. Udenkite aizd iltu vandeniu suvilgy-
tais steriliais ar bent variais tvarsiais. Tvarsliava turi dengti vis
aizd ar ikritusius organus. Jei manoma, laisvai udenkite tvars-
liav plastikine plvele, kad arnas dengiantys tvarsiai nedit.
Udenkite tvarsius lengvais rankluosiais, tvarsius pritvirtinkite,
lengvai juos pribintuokite, nespauskite, surikite laisv mazg.
Stebkite nukentjusiojo kvpavim, pasirpinkite, kad jis
nesualt ir neperkaist. Neduokite nukentjusiajam valgyti ar
gerti. Nepalikite be prieiros.
68 I GY V E NI M O P A K E T AS

Igyvenimo paketas (daiktai)

Tok paket galt sudaryti (r. pav. 7175 psl.):
rankiai;

ugn ir ilum utikrinanios priemons;

signalizavimo priemons;

orientavimosi priemons;

maistas ir vanduo.
 I GY V E NI M O P A K E T AS 69

rankiai

1 Daugiafunkcis peilis

2 ranki komplektas

3 Pjklas

4 Vielinis pjklas 1
5 Virvut, varin viela,
iukli maieliai

6 Silai, adatos 2
Skutimosi peiliukas
7
(labai lengvas,
atrus, gali bti
padalytas dvi dalis)

3 4

5 6
7
70 I GY V E NI M O P A K E T AS

Ugn ir ilum utikrinanios priemons

Paprasti degtukai,
1
negstantys 1
vjyje degtukai,
iebtuvlis
(prakura gali
bti ir vazelinu
suvilgyti vatos
skritulliai, kitos
mediagos)
Ugnies skiltuvas
2 su magnio
ploktele, kalio
permanganato
milteliai,
didinamasis stiklas 2

3 vak, ilga,
vak indelyje
Vienkartinis
4 kno ildiklis, 3
folijos skraist

4
 I GY V E NI M O P A K E T AS 71

Signalizavimo priemons

1 Blizgantis folijos
pakelis nuo kavos 1 2
Proektorius su
2
mirksjimo funkcija
Veidrodlis,
3
vilpukas (oranins
spalvos)
4 Popierius, pietukas

4 3
72 I GY V E NI M O P A K E T AS

Orientavimosi priemons

1 Daugiafunkcis kompasas (yra ir

ugnies skiltuvas, termometras,
didinamasis stiklas ir t. t.)
2 Tamsoje vytintis kompasas

3 Maytis kompasas
Savadarbis kompasas i
4
adatos ir kamio

5 emlapis
5

4
 I GY V E NI M O P A K E T AS 73

Maistas ir vanduo

1 Virykl ir sausojo
kuro tablets
2
2 Prezervatyvas ar
(ir) folijos maielis
nuo kavos vandeniui
transportuoti
Kaloringas maistas
3 ir cukrus

4 Vandens dezinfekavimo
priemons kalio
permanganatas arba jodas 4 5
ir (ar) specialios tablets

5 Druskos atsarga

1 3
74 a k t y v i v e i k s m g a i r s

Kur galima gyti daugiau ini ir gdi

Lietuvos gynybai geriausia pasirengti iais bdais:

atlikti privalomj pradin karo tarnyb, o j atlikus daly-
vauti kartotiniuose rezervo kari mokymuose;
tapti Krato apsaugos savanori pajg dalimi;

baigti Jaunesnij karinink vad mokymus (jeigu esate

auktosios mokyklos studentas);
tapti Lietuvos auli sjungos nariu.
 L i te r a t r o s i r
L i te r a t r o s i r a lt i n i
1. M. Bartkowski, Nonviolent Civilian
Defense to Counter Russian Hybrid
Warfare, 2015, March (http://advanced.
jhu.edu/wp-content/uploads/2015/02/
GOV1501_WhitePaper_Bartkowski.pdf ).
2. E. Dykyi, Hibridinis Rusijos karas:
Ukrainos patirtis Baltijos alims. Vilnius,
Generolo Jono emaiio Lietuvos karo
akademija, 2016.
3. Project 1704. A U.S. Army War College
Analysis of Russian Strategy in Eastern
Europe, an Appropriate Implications for
U. S., Landpower, 2015 ( http://www.
strategicstudiesinstitute.army.mil/pubs/
display.cfm?pubID=1274).
4. arvuotos technikos apibdinimas
pagal bdingus bruous: savarankiko
mokymosi programa. Lietuvos auli
sjungos mokymo centras, 2015.
(http://www.sauliusajunga.lt/images/
knygos/Sarvuotos_technikos_
apibudinimas_Mokomoji_kng.pdf).
5. Panserkendingsbogen, HVS 421-
143-24,2000 (Hjemmevernsskolen,
Fjernundervisningssektionen,
Nymindegablejren, 6830 Nr. Nebel,
Fax. nr. 75289293).
6. D. Barry, SAS Jungle Survival.Miami:
Lewis International Inc,2001.
7. Rusijos kariuomens sunkioji ginkluot,
KASP G-2 skyrius, Vilnius, Mjr. Juozo
Lukos vad mokymo centras, 2003.
8. Kario vadovlis, LR kariuomen, Krato
apsaugos puskarininki mokykla,
Vilnius, 1995.
a lt i n i sr a a s 75
sr a a s
9. Pilietinis pasiprieinimas, Pilietinio
pasiprieinimo rengimo centras,
Vilnius, 2002.
10. Handbook Overlevnad, 1988 ars utgava
(M7734-472091), faststalls.
11. Hugh McManners Outdoor Survival
Guide, London, 2007.
12. Survival, FM-21-76, Headquartes
Deparment of the Army, 1992.
13. A guide to cold weather operations,
Headquarters defence command
Norway, The Army Staff, UD-6-81-E.
Oslo, 1987.
14. K turime inoti apie pasirengim
ekstremaliosioms situacijoms ir karo
metui: rimti patarimai linksmai
(ats. red. K.Aleksa), Vilnius, Krato
apsaugos ministerija, 2015.
15. K turime inoti apie pasirengim
ekstremaliosioms situacijoms ir karo
metui (ats. red. K.Aleksa). Vilnius,
Krato apsaugos ministerija, 2014.
16. Lietuvos Respublikos krato apsaugos
ministro 2007 m. birelio 11 d.
sakymas Nr. V-597 Dl Lietuvos
karybos standarto STANAG 2122:2007
tvirtinimo ir gyvendinimo.
17. LR sveikatos apsaugos ministro 2011 m.
rugpjio 31 d. sakymas Nr. V-822
Dl gaivinimo standart patvirtinimo.
18. Pirmoji medicinos pagalba.
KMU leidykla, Kaunas, 2008.
19. A. Daugirdo straipsni serija
Igyvenimas, Trimitas, Lietuvos auli
urnalas, 2015 m. Nr. 16, 2016 m. Nr. 1.
 K turime inoti apie pasiprieinim:
AKTYVI VEIKSM GAIRS

Atsakingasis redaktorius dr. Karolis Aleksa

Kalbos redaktor Pran Kuprien

Maketavo Loreta Keryt
Nuotraukos kariuomens archyvo, A. Daugirdo,
A. klensko, V. . Vasilkeviiaus, R. Matuzonio

2016 10 07. Tiraas 30 000 egz. Usakymas Nr.GL-453

Lietuvos Respublikos krato apsaugos ministerija,
Totori g. 25, LT-01121 Vilnius, www.kam.lt
Maketavo Krato apsaugos ministerijos bendrj reikal departamento
Vaizdins informacijos skyrius, Totori g. 25, LT-01121 Vilnius
Spausdino Lietuvos kariuomens Karo kartografijos centras,
Muitins g. 4, Domeikava, LT-54359 Kauno r.