R. Bultmann: Gamtos jg ir dsni painimas panaikina tikjim dvasiomis ir demonais.

[...] Negalima klausytis radijo ir pasiviesti elektros teikiama viesa, ligos atveju naudotis
moderniais medicinos instrumentas ir cheminiais preparatais, ir po viso to dar tikti dvasi
pasauliu ir Naujojo Testamento stebuklais1.

Religij istorija egzorcizm paprastai vardija kaip moderniosios medicinos ir psichiatrijos

protv, kurio veiksmingumas priklauso nuo vienos kurios nors kultros arba tikjimo
autosugestijos galios.

TONAS IR DEMONAI
DEMONOLOGIJOS ITAKOS

Senasis Testamentas
Piktosios dvasios, kaip daimnion / daimnia buvo pavadintos LXX (Septuagintos, tai yra
graikikojo Senojo Testamento varianto. vert. past.) autori

Atrodo, kad kai kurie angelai, kaip antai mirties angelas, yra pristatomi kaip instrumentai,
kuriais Jahv naudojasi nordamas k nubausti (Pr 19,13; 13,3; 2 Sam 24,16; 2 Kar 19,21; Iz
38,36; 2 Kr 32,21), taiau i tikrj kalba eina apie paklusnum Dievui ir jo numatyto
teisingumo vykdym.

I tikrj tai, k kaimynins tautos noriai priskirdavo demonams (ligas, bausmes, mirt ir
t.t.), ventasis Ratas priskirdavo tiesiogiai Dievui2.

Kalba eina apie pagoni dievus, kuriuos knygos autorius sutapatino su demonais. Apie juos
usimena ir Ps 106, 36, kai atskleidia, jog jiems buvo aukojami vaikai. Iz 34,14 randame i
Mesopotamijos demonologijos perimtus lilith, ir serim gauruotus, oio ivaizdos demonus.

Tobito knygoje, paraytoje tarp III ir II imtmeio prie Krist, randame rykesniais bruoais
pristatyt demon vardu Asmodjus.

Izraelitams sugrus i tremties Senojo Testamento ratuose atsiranda naujas personaas, taip
vadinamas Satan

Antrasis tekstas, i Jobo knygos (1, 6-12; 2, 1-7), yra visu imtmeiu jaunesnis u k tik cituotj.
ia jau tonas yra ne tik kaltintoju, bet ir gundytoju. Jis yra Dievui pavaldus angelas: stebi
moni elges emje, kad po to galt juos sksti Dievui (kaltintojo vaidmuo); tuo paiu jis
labai skeptikai iri moni itikimyb Dievui (gundytojo vaidmuo).

Naujasis Testamentas
Ekstrabiblin yd literatra3, prieingai nei Senasis Testamentas, buvo labai susidomjusi
demonologija. Dvasi prigimtis buvo apraoma su tokiu smulkmenikumu, kad galima matyti
tam tikr pastarj susiliejim su materija (turi knikus organus, kenia alk ir trokul, gali

1
R.BULTMANN, Nuovo Testamento e mitologija. Il manifesto della demitizzazione, Brescia 1970, 109-110.
2
G.GOZZELINO, Angeli e demoni..., o.c., 22 psl.
3
Plg. P. SACCHI, Lapolittica giudaica e la sua storia, Brescia 1990; ID., Il diavolo nelle tradizioni giudaiche del
secondo Tempio (500 a.C. 100 d. C.), IN E. CORSINI E. COSTA, Lautunnodel diavolo, vol. I, Milano 1990, 107-
127 psl.
daugintis ir turti ugnin kn). Demonai ypa skatina mones nusidti, moko juos
stabmeldysts, magijos ir men. Jie turi ne asmeninius, bendrinius vardus: shedim (galingieji,
viepaiai), mazziqim (nuostoli nejai), mekhabilim (griovjai ir naikintojai), Pegaim
(upuolikai), serim (oio ivaizdos). vadinami dar ruach raah (piktoji dvasia) arbai vien tiktai
ruah (dvasia). J nesuskaiiuojama gausyb ir jie pavalds vienam vadui, Ashmedai (pers
kilms, kuris primena Asmodj) arba dar kitaip vadinamam Belial, arba Mastema. Dl j
atsiradimo ie tekstai nesutaria ir pateikia vairias versijas: arba dualistin (Qumran: sukurti
Dievo, bet blogi), arba jie yra dl suartjimo su moterimis nupuol angelai (Pr 6,1-5
interpretacija), arba angelai, ivaryti i Rojaus, nes atsisak pagarbinti Dievo atvaizd moguje,
arba demonais virt Babels bokto statytojai. Bet kokiu atveju istorijos pabaigoje jie bus
sunaikinti.

Sinoptins evangelijos ir Apatal darbai mums pateikia tris daniausiai naudojamus terminus:
daimnion (45 kartus); Satn (15 kart) dibolos (13 kart).

Visame Naujajame Testamente odis demonai visada turi blogio angel reikm. Kai
kuriais atvejais jie dar vadinami dvasiomis, bet visada nurodomos kaip ne tyros (Mt 10,1;
Mk 1,23.26.27; 3,11.30; 5,2.8.13; 6,7; 7,25; 9,25; Apd 5,16; 8,7). ios dvasios dar vadinamos
prieu (Mt 13,25.28.39; Lk 10,19; Apd 13,10), gundytoju (Mt 4,3), piktuoju (Mt 6,13;
Apd 19,12.15.16), arba stipriuoju (Mt 12,29; Mk 3,27; Lk 11,21). Gal gale, gine dl Jzaus
darom stebukl, ikyla dar vienas piktosios dvasios vardas Beelzebul, nam arba vietovs
viepats, kuris Vulgatoje (lotynikasis Senojo ir Naujojo Testament vertimas vert. past.)
ironikai buvo perkeistas Beelzebub, kas reikt musi viepats.

Atrodo, kad velnio (tono) veikla skiriasi nuo demon veiklos. Velnias minimas ten, kur
norima parodyti jo neigiam tak moraliniams mogaus pasirinkimams, o tuo tarpu fiziniai
negalavimai ir apsdimai yra priskiriami demonams. Todl ir egzorcizmai yra daromi beveik
iskirtinai tiktai jiems. Lk 4,13 ir 22,3.31.53 tonas pasirodo dykumoje kaip gundytojas, kuris
vliau sugrta tik Jzaus veiklos pabaigoje. Mk 3,22 33 tonui priskiriama atsakomyb u
apsdimus, tuo tarpu Lk 13,16 ir Apd 10,38 jis laikomas lig prieastimi. Taigi tiek velniui tiek
demonams priskiriami tie patys darbai. Beelzebul yra demon kunigaiktis, identifikuojamas dar
ir kaip tonas. Demonas, klausiamas Jzaus, turi pasakyti savo vard: Mano vardas
Legionas, nes ms daug (Mk 5,9). Piktasis yra kaip vienis ir kartu kaip daugelis, todl su juo
galima kalbtis vienaskaitoje ir daugiskaitoje.

Kito liudijimo metu, Jzus pristato savo veikl kaip nepaliaujam egzorcizm: Eikite ir
pasakykite tam lapei (Erodui): tai a ivarinju demonus ir gydau iandien, tai darysiu ir rytoj, ir
poryt, o trei dien bsiu visa atliks (Lk 13,32). Morkus ir Matas mato mokini galioje
ivarinti demonus Jzaus misijos pratsim (plg. Mk 6,7; 16,17; Mt 10,1).4

Sinoptinse evangelijose svarbi viet uima ilaisvinimai, kuriuos monms patiria Jzaus
atliekam egzorcizm metu. Tokie ilaisvinimai ypatingai iauktina mesijin Jzaus veiklos
pobd. Juos galima sugrupuoti tam tikr eil: Geraziei apsstasis (plg. Mk 5,1.20; Mt 8,28-
34; Lk 8,26-39), Kafarnaumo apsstasis (plg. Mk 1,21-28; Lk 4,31-37), berniuko lunatiko arba
epileptiko igydymas (plg. Mk 9,13-28; Mt 17,14-20; Lk 9,37-44), kananiets arba sirofenikiets
mergaits igydymas (plg. Mk 7,21-30; Mt 15,21-28), aklo ir nebylio apsstojo ilaisvinimas
(plg. Mt 12,22-23; Lk 11,14); nebylio apsstojo pagydymas (plg. Mt 9,32-34). Kaip Jzaus
veiklos santrauk reikia paminti Kafarnaumo dienos pabaig (plg. Mk 1,32-34; Mt 8,16; Lk
4,40-41) ir kitas bendrines jo veiklos iklotines Mk 3,7-12; Mt 4,24 ir Lk 6,17-19.

4
Plg. G.GOZZELINO, Angeli e demoni..., o.c., 33-34 psl.
Beveik visuose (egzorcizm) apraymuose matome, kaip Jzus sakmiu tonu kalbasi su
kakokia smone, kuri nepriklauso apsstajam. is dialogas vyksta trimis etapais: vis pirma
demonai atpasta Jzuje Dievo sn ir usipuldami j bando apsiginti. Po to seka Jzaus
sakymas nutilti ir, galiausiai, ieiti i apsstojo.

). Autorius rao, kad Jzus ir evangelistai diagnostiniame lygmenyje atskiria apsdim nuo
ligos, o ritualiniame lygmenyje terapij nuo egzorcizmo.

Jei ligos atveju n vienas subjektas nereaguoja ir neipasta Kristaus dievikumo, tai
egzorcizm atveju Jzaus asmuo visada iaukia neigiam demon arba apsstj reakcij (...).
Demonai atpasta Jzuje Dievo Sn ir vairiais bdais bando ivengti susidrimo su jo galia.

Banyios Tvai

KLEMENSO laike korintieiams (94-97)

velnias pristatomas kaip prieas, kuris stumia tikiniuosius nuodm ir nesantaik (plg. Corinzi,
LI, 1).5

IGNOTAS (nukankintas 107 m.) savo laikuose aprao:

Tai inodamas velnias siekia atitraukti nuo evangelijos kuo daugiau krikioni ir taip sutrukdyti
Kristui juos iganyti. Klastinga velnio veikla apsireikia ir ten, kur krikionys pasiduoda
erezijoms ir tarpusavyje susiskaldo.6

PSEUDO BARNABO laike randame

tonas yra i nedorybs laik kunigaiktis, taiau jo viepatavimas bus panaikintas, kai ateis
Dievo Snus Ami Viepats.

HERMIO
kova tarp gerj ir blogj dvasi vyksta mogaus irdyje. Nuodms prie tikjim ir vidin
aikum prieasties reikia iekoti irdies pasidalijime ir abejonse.

Justino mokinys TATIANAS

tono kariauna suformuota i dvasi, kurios nusek paskui j. Tarp kit velnio apgauli yra
astrologija ir magija, kuriomis siekia ikreipti tikjim ir priversti patikti, kad tai jos valdo vis
visat. Gali iaukti vizijas, sapnus, erotines fantazijas, ligas ir apsdimus.

MINUCIJUS FELIKSAS savo veikale

Jo nuomone btent demonai ikreip pagoni samprat apie pasaul.

IRENIEJUS LIONIETIS (177), savo veikale Aversus haereses

Angelai buvo sukurti jo odiu, o velnias pradioje irgi buvo vienas i gerj angel

. Jis tvirtina, kad demonika veikla yra nukreipta materialj pasaul. Jie yra fizini lig
prieastis, taiau kartu gali veikti ir mogaus sieloje, sukeldami joje aistras, nir, iprotjimus ar
kitokius smons aptemimus. Kursto moni tarpe stabmeldyst, tam tikslui pasitelkdami protui

5
plg. Laikas Korintieias, 15,1; i D. ALEKNA, V. ALIAUSKAS, Banyios Tvai..., 39 psl.
6
Vlesniais laikais mintis, kad tai velnias pastmja eretikus priegyniauti vienybei ir Banyios tiesoms, gavo
ypating reikm. Lygiai kaip ir paskatinimas kovoti su tamsos galybmis bei j skleidiamomis klaidomis. Taiau
Banyios Tvai ia neturjo omenyje smurtins kovos. Jiems ji daugiau siejosi su uoliu ir drsiu pasiprieinimu, ir,
jei to prireikt, paaukojant net savo emikj gyvenim ir pasirenkant kankinio mirt (R. LAVATORI, Il diavolo...,
o.c., 38 psl.).
nesuvokiamus magijos ir sapn enklus, bei stebuklingus igijim. Tokiomis ir panaiomis
apgavystmis maio monms iekoti tikrojo Dievo ir skatina juos tikti akmenini simboli
dievikumu. tai kodl pagonys garbina demonus kaip dievus.

Krikionys gali atsispirti demono gundymams pasinaudodami Kristaus iganymo vaisiais, ypa
jo kania, kurios pagrindinis tikslas yra sugriauti visus velnikus darbus ir ivaduoti mog i jo
pani. Ilaisvinimas tikintj pasiekia per krikt.

ORIGENO (185 254 m.) darbai

Jis pradeda nuo hierarchinio btybi pasiskirstymo: angelai, mons ir demonai. J hierarchin
padtis priklauso nuo j pasirinkim, j polinkio gr ar blog ir nuo j nuopeln. Velnias
uima paskutinij viet, nes sukildo prie Diev ir laisva valia pasirinko blog.

Absoliuti Btis yra sutapatinama su Dievu ir jo Logos; blogis, bdamas Dievo prieingybe
pasirenka ne bt, ne ties (mel), ne meil (egoizm), ne gyvenim (mirt), ne imint
(neinojim): tokia tad ir yra tikroji velnio bsena.

Velnias, pasak Origeno, buvo vienas i aukiausi ir graiausi angel. Ididumas, kurio
vedamas sukilo prie Diev, j praud jis buvo ivarytas i rojaus.

AUGUSTINAS, kovodamas su manichiej erezija

De genesi ad litteram velnias jo sukrimo metu buvo geras, taiau vliau nusidjo. . Jam velnio
nuodm kyla i jo puikybs, nes puikyb eina pirma pavydo. Velnias nusidjo, nes pradjo
adoruoti savo paties gali. Jo piktadarybs nepriklauso nuo jo prigimties, bet nuo jo valios, noro
bti panaiu diev.

Demonai pasiymi savo inojimu, kuriame nra vietos meilei. Todl j inojimas be meils
komponento vliau virsta puikybe ir ididumu, kurie juose udega dieviko ir religinio
pagarbinimo trokim.

odio apviesti, bet todl, kad bsimi dalykai jau vyksta ir tie, kas savo skvarbaus
vilgsnio pagalba turi prog pastebti iuos paprastai akiai neregimus procesus, gali i anksto
apie juos praneti (kada tai daro oro galybs, tada jos sutapatinamos su dievybmis). Tarytum
kas nors nuo kalno virns pamatyt kak tolumoje ateinant ir i anksto paskelbt kitiems,
gyvenantiems kalno papdje apie jo atvykim.7

Demono taka mogui nra be slygika, nes yra apribojama tiek Dievo valios, tiek laisvo paties
mogaus apsisprendimo, kuriuo vadovaudamasis pastarasis gali atmesti gundymus.

Pasak Augustino, tono gundymai danai pasiekia savo tiksl moni atvilgiu dl pirmj
tv nuopuolio, nes nuo to laiko visi mons yra paymti piktosios dvasios nuosavybs enklu.

Augustinui pritaria ir LEONAS DIDYSIS (442 461 m.)

Laimikis, dl kurios vyko kova, buvo mogaus laisva valia: Kadangi nuo pirm tv nuopuolio
jam priklaus vis moni gyvyb ir mirtis, todl norjo savo viepatavim primesti ir
siknijusiam odiui. Tikdamasis laimti, pats buvo nugaltas, nes Kristus buvo be nuodms.

PASKUTINIEJI PATRISTINIO LAIKOTARPIO RAYTOJAI (tarp VI VIII a.)

GREGORIJUS DIDYSIS (540-604 m.)

7
AGOSTINO, De Trinitate, 4,17,22.
 nupuolusi angel klausimu yra kalbjs beveik visuose savo ratuose, taiau labiausiai
i tem igvildeno Expositio in Job arba Moralia in Job veikale. Savo svarstymuose jis
daugiausiai rmsi Augustino mintimis. Velnias buvo pirmasis tarp angel, kur sukr Dievas ir
kur sukr geru. Taiau dl jo paties kalts buvo ivarytas i rojaus. Naudodamasis Ez 31,8.9
teig, kad velnias buvo pats nuostabiausias Dievo krinys, vienas i cherubin (Ez 28,14) ir kuris
savo painimu lenk visus kitus krinius. Pasidavs ididumui nepanoro pagarbinti savojo
Krjo. Jis siek ikilti vir visos krinijos ir pats viepatauti jai. Norjo tapti Dievu ir visa ko
krju, laisvu ir nuo nieko nepriklausomu. Puikyb tapo jo nuodme. Velnias, pasirinks
nuodms keli, prarado ir galimyb dalyvauti Dievo sukurtame gryje. Buvo itremtas lauk
or, kuris tapo kaip ir jo kaljimu, panaiu atskyrim nuo meils ir tiesos. t pat meils ir
tiesos stokos kaljim jis trauk ir Pirmuosius tvus, kai Rojuje sugund juos nusidti. Nuodm
moguje sugriauna vidin harmonij ir ry su Dievu. Ji padaro mog pavirutiniku, ne lyg
itremtu ior, kur jo laukia desperacija ir sumiimas. Btent tokio mogaus pasimetimo
tonas ir siekia, pagalb pasitelkdamas mogaus nuodmes, aistras ir galum. Taiau jis pats
negali nuengti mogaus ird.

Vidurami teologai

Kenterberio arkivyskupas ANZELMAS I AOSTOS (1109 m.)

Jo nuomone blogio kilm yra sietina ne su mogaus, bet su velnio nuopuoliu.

BERNARDAS I CHIARAVALLE ( 1153 m.)

. Jo nuomone tono nuopuolis sietinas su pastarojo begaline ambicija. Panoro tapti panaiu
Aukiausij ir atsissti jo sost, bet buvo nutrenktas tarp dangaus ir ems esani bedugn.
Jo bsena yra tarpin: angel atvilgiu jo padtis yra emesn, taiau ne tiek emai, kiek
mons, kurie neirint to visgi gali dar nusieminti ir atgailauti u savo nuodmes. Tokioje savo
bsenoje demonai yra beformiai ir be savo identikumo. Jie yra ne rams ir patys nuo savs
bgantys, nestabils ir pasimet btyje, nesugebantys susikaupti ir suvokti save. Demonai i savo
tarpins bsenos su pavydu dairosi angelus, o mones velgia su niriu, nes ie yra
gailestingosios Viepaties meils dka iganyti.

ALBERTAS DIDYSIS (1193 1280 m.) savo komentarais supaindino ano meto
krikioni mstytojus su Aristotelio filosofija, o TOMAS AKVINIETIS (1225/6 1274m.)
pabaig jo darb.

Noras bti panaiu Diev nra pats savaime nuodmingas, bet tokiu tampa, kada tiksl
norima pasiekti ne Dievo malons dka, bet savo paties priemonmis.

. Jis negali bti laikomas ir tiesiogine vis moni nuodmi prieastimi, nes kiekvienas
mogus, savo laisvo pasirinkimo dka, gali pasiprieinti velnio gundymui. Tokia mogaus
nuodmi prieastimi demonas yra tik netiesiogiai, kaip pirmj tv nuopuolio ir tolimesnio
moni polinkio blog pasekm.

Oksfordo magistras prancikonas DUNSAS KOTAS (1266 1308 m.)

ioje filosofinje ir teologinje kryptyje valia yra viresn u intelektualj painim. Todl
kotui Luciferio nuodm yra ne puikybs, bet geismo, suprasto kaip begalinio noro mylti tiktai
save pat, kuris virsta begaline neapykanta Dievui. Aukiausio grio sau trokimas paneigia
gr kitam, o tai kartu atveda prie trokimo viepatauti kitiems. Todl puikybs aknimi galima
laikyti savs meile. Puikyb dar galima pavadinti intelekto nuodme (galvoti, kad esu daugiau
nei esu i tikrj). Taiau velnias padaro valios nuodm (besaikis grio trokimas tik sau
paiam, ne pagal savo igales). ios nuodms paskoje velniui aptemsta protas.

Velnias neteistai laik mog supaniot, bet pats mogus teistai nusipeln tokios
velnio tironijos. Dievas teisumo, kur Kristus peln ant kryiaus savo kraujo kaina, dka
ivaduoja mog i velnio tironijos. Tokiu bdu kaltinamj suole prieais Diev ir mog lieka
tiktai velnias.

Modernieji laikai

. FRANCESCO SUAREZ (1548 1617 m.) savo veikale De angelis

kad angel nuodm yra sietina su trokimu bti vis garbinami. hipostatinis Dievikojo
odio siknijimas turjo vykti tik su jo angelika prigimtimi.

D. PETAU (1583 1652 m.) veikal De angelis

. Didel empirizmo taka jautsi anglosaksikoje aplinkoje. ymiausi jos atstovai buvo
BACONE (1561 1626 m.), HOBBES (1588 1679 m.) ir LOCKE (1632 1704 m.).

Pasak LAVATORI
tokius istorinius ir kultrinius pokyius nulm vietjikojo amiaus racionalizmas.
tono negalima apiuopti mogikais pojiais, todl jo egzistavimo nemanoma racionaliai
rodyti. Tokios prielaidos paskoje gimsta krikionikojo mokymo apie demonus atmetimas.8

Dar vienas stiprus faktorius, kuriuo racionalist kultra ir protestant teologai galjo
pasiremti demonologijos paneigimui, buvo psichologijos moksl atsiradimas. Su Freudu ir Jungu
moralinio blogio pagrindimas gundytojo taka praranda bet koki prasm, kadangi blogio altiniu
tampa pats mogus.

Dominikonas C. DUQUOC svarst

mokslinis progresas turi k apreikti tikiniajam, ko pastarasis dar neino.

1978 m. W. KASPER viename savo darb

8
Kantas savo 1793 m. paraytame darbe Religija grynojo proto ribose (La religine nei limiti della ragion pura)
tvirtina, kad blogio prieasties reikia iekoti paiame moguje. Protestantikojo liberalizmo teologija perima F.
Schleiermacher mint, kad velnias NT tra blogio kategorija, o ne mokymas apie j. Tuo tarpu A. von Harnack
ikelia Biblijos klaidingumo prielaid, ypa tono asmens atvilgiu. Biblija, jo nuomone, yra pririta prie
ankstesnij laik svok, kurios iandien jau nebra priimtinos. R. Bultmann demitizuoja tiek angelus, tiek
demonus ir priskiria juos bemoksls ir prietaringos smons fantazijos vaisiams. P. Tillich ir P. Ricoeur,
hermeneutins liuteron mokyklos teologai, teigia, kad tonas tra blogio simbolis, bet ne asmeninta btyb. alia
i teolog yra dar daug kit, kurie gan skeptikai ir abejingai vertino demon egzistavimo klausim, laikydami i
tem jau isemt ir kenkiani tikjimo grynumui. ie teologai yra: J. Moltmann, W. Pannenberg, E. Fuchs, H.
Braun, M. Metzger ir D. Slle. Tuo tarpu K. Barth ton laik visika neigiamybe. Pasak jo, kalba eina ne apie
blog angel, bet daugiau apie ne-angel, stovint ariausiai prie ne-bties, nei prie bties. Barth nesileidia
traukiamas spekuliacijas apie demon prigimt, nes tonas yra ne-asmuo, ne-btis. Tikjimui pakanka inoti, kad
Krjas nugaljo blog ir Iganytojas panaikino nuodms nuodus. Plg. R. LAVATORI, Satana, un caso serio... o.c.
14-17 psl.
 KRISTAUS IR BANYIOS
KOVA SU TONU

. Istorikas Flavio Giuseppe9 usimena apie tai, kad paprast moni tarpe buvo tikima, jog
Dievas suteik Saliamonui gali ivarinti demonus.

Judj egzorcizmuose buvo prasta tarti tam tikrus odius arba auktis tam tikr vard,
kuriems buvo suteikiama slpininga galia. Tie vardai buvo priskiriami angelams, ir jie
egzorcizmuose buvo naudojami vieni arba kartu su Dievo vardu El

Jzaus ir jo mokini egzorcizmai

Atjus vakarui, kai saul nusileido, pas Jz sugabeno visus ligonius ir demon
apsstuosius... Jis pagyd daugel sergani vairiomis ligomis, ivar daug demon... Ir keliavo
po vis Galilj, skelbdamas [od] j sinagogose ir ivarindamas demonus (Mk 1,32-34.39).
mons nedavo pas j visus serganius, vairiausi lig bei kentjim suimtus
demon apsstus, nakvias bei paralyuotus, - o jis igydydavo juos (Mt 4, 24).
Kaip tik tuo metu Jzus pagyd daugel i lig bei negali ir nuo piktj dvasi,
daugeliui aklj dovanojo regjim (Lk 7,21).
Su juo buvo Dvylika [apatal] ir kelios moterys, igydytos nuo piktj dvasi bei
lig; tai Marija, vadinama Magdaliete, i kurios buvo ij septyni demonai (Lk 8,1-2).
tai a ivarinju demonus ir gydau iandien, tai darysiu ir rytoj, o trei dien
busiu visk atliks (Lk 13,32).
(Jzus) vaikiojo, darydamas gera ir gydydamas velnio pavergtuosius, nes Dievas
buvo su juo (Apd 10,38).

Kafarnaumo apsstojo ilaisvinimas (plg. Mk 1,21-28; Lk 4,31-37).

Aklo ir nebylio apsstojo ilaisvinimas (plg. Mt 12,22-23; Lk 11,14).
Geraziei apsstojo ilaisvinimas (plg. Mk 5,1.20; Mt 8,28-34; Lk 8,26-39).
Nebylio apsstojo pagydymas (plg. Mt 9,32-34).
Kananiets arba sirofenikiets mergaits igydymas (plg. Mk 7,21-30; Mt 15,21-28).
Berniuko lunatiko arba epileptiko igydymas (plg. Mk 9,13-28; Mt 17,14-20; Lk 9,37-
44).
Sutrauktos moters igydymas (plg. Lk 13,10-17).

is Morkaus evangelijoje uraytas piktosios dvasios ivarymo epizodas atspindi visus

tipikus Kristaus atlikt egzorcizm bruous. Vis pirma demonas apsireikia apsstame
moguje, po to Jzus nutildo j ir sako nedintis lauk. Demonas turi ieiti, ir tai daro
parodydamas, kokia iauri ir smurtinga yra jo prigimt.

Septyniasdeimt du sugro ir su diaugsmu kalbjo: Viepatie, mums paklsta net

demonai dl tavo vardo. O Jzus atsiliep: Maiau ton, kaip aib krintant i dangaus. tai
a suteikiau jums gali mindioti gyvates bei skorpionus ir visoki prieo galyb, kad niekas

9
Antichit giudaiche (8,2,5). Plg. G. RICCIOTTI, Flavio Giuseppe, tradotto e commentato, 4 voll., Torino 1937-
1939.
jums nepakenkt. Bet js diaukits ne tuo, kad dvasios jums pavaldios; diaukits, kad js
vardai rayti danguje (Lk 10,17-20).

Viename i Apatal darb tekst velnias (dibolos) yra paminimas Jzaus gydymo ir
egzorcistins veiklos kontekste: Js inote (...) apie Jz (...), kaip jis vaikiojo, darydamas
gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su juo (Apd 10,37-39).

ties Jzaus vardo galia: Jzaus Kristaus vardu sakau tau i jos ieiti (Apd 16,18).

Jzaus mokini egzorcistins veikla svarba ypa irykjo po Sekmini: Daug moni
keliaudavo Jeruzal, gabendami serganius ir netyrj dvasi varginamus, ir visi jie bdavo
pagydomi (Apd 5,16). Tuo pasiymjo ir Pilypo veikla Samarijoje: I daugelio apsstj,
baisiai aukdamos, ieidavo netyrosios dvasios (Apd 8,7).

Tame paiame skyriuje randame parayta, kad: Pauliaus rankomis Dievas padarydavo ne bet
koki stebukl. mons net ddavo ligoniams jo kn lietusias skepetles, prijuostes, ir nuo j
pasitraukdavo ligos, ieidavo piktosios dvasios (Apd 19, 11-12).

i veikla yra ypatinga: ji yra Dangaus karalysts enklu.10 Demon ivarymas yra suritas su
tikjimu (plg. Mk 9,28-29; Apd 19,11-12), ir kada mokiniai egzorcizm metu juos ivarinja, jie
t daro sakydami piktajai dvasiai (plg. Apd 16,18) Jzaus vardu (plg. Mk 16,17; Lk 10,17).

Banyios Tv mokymas apsstj atvilgiu

od egzorcizmas randame pavartot jau Apatal tradicijoje, kur jis susiejamas su

katechumen vesdinimo ritualu: Ir uddamas ant j savo rank, tegu iegzortuoja visas
netyrasias dvasias, kad jos pabgt ir niekada daugiau nebesugrt

Contra Celsum
Jis rao, kad ie trump maldeli ir utarim pagalba ivarinjo demonus piktsias dvasias,
kurios traukdamos mones trance arba spjim, aikiaregysts ir kitoki bsen uvaldo j
protus ir mintis.

ATANAZAS savo Oratio de incarnatione Verbi11 teigia

, kad Kristaus Kryius padalina pasaulio ir monijos istorij dvi dalis. . Pirmojoje demonai,
drumsdavo moni mintis vaidendamiesi jiems altiniuose, upes, lauko akmenyse ir mediuose,
taiau su Kristaus atjimu visos tono apgauls isisklaid. Norint sutraukyti demonikus kerus
pakanka juos peregnoti kryiaus enklu

. Tai, ko demonai labiausiai bijo ir kam negali pasiprieinti, tai ventj odiai.
Atanazas atkreipia dmes, kad egzorcistai savo veikloje turi remtis ventuoju Ratu ir
asmeniniu ventumu, jei nori gerai atlikti savo pareigas ir skmingai ivarinti demonus.

GRIGALIUS NISIETIS, savo Vita sancti Efrem 12pasakoja

V. GRIGORIJUS DIDYSIS komentuodamas Jobo13 knyg
Jei jis be leidimo negali eiti kiauli band, tai tuo labiau be Dievo leidimo negali
prisiliesti ir prie ventojo mogaus nam. . Jis turi vali, bet galia tai daryti ar ne priklauso nuo

10
R. LAURENTIN, Il demonio. Mito o realt?..., o.c., 39 psl.
11
ATANASIO, Oratio de incarnatione Verbi, 47, PG 25, coll. 176,180.
12
GREGORIO NISSENO, Vita sancti Efrem, PG 46, coll. 845-848.
13
GREGORIO MAGNO, Moralium libri, sive expositio in librum b. Job, Lib. II, 10, PL 75, coll. 563-564.
Viepaties. Nors velnias ir nori, kad jo darbai bt blogi, bet kartais Dievas leidia, kad jie
nutikt teistai.

V. AUGUSTINAS De beata vita14 egzorcizm apibria

kaip netyrosios dvasios ivarym, kuris vyksta, kai mogus vieai jos isiadant. Tam
isiadjimui atlikti jis turi remtis dievik dalyk pagalba.

. Dievas, bdamas geras, suteikia velniui i potestas remdamasis savo teisingumu, kuris
pranoksta ms suvokim

Pasak jo, Dievas gali demonui suteikti galimyb netgi itikti pakriktytus vaikelius:
Kaip parayta ventajame Rate: Didis nerimas yra Dievo skirtas kiekvienam, ir sunkus jungas
slegia Adomo vaikus nuo dienos, kuri jie ijo i motinos si, iki tos dienos, kai jie sugrta
pas vis motin (Sir 40,1). Toks statymas yra neataukiamas ir kai kurie vaikai, nors ir nuplauti
atgimdaniuoju krikto vandeniu ir ilaisvinti nuo gimtosios nuodms vienintels, kuria buvo
suraiioti pani, pasaulyje iplitusio blogio akivaizdoje gali patirti blogj dvasi apsdimus.
Taiau toks apsdimas vaikams nra kenksmingas, net jei jis sutrumpint jo vaikysts dienas ir
pamjs apsdimas priverst siel palikti kn.15

Apie 844 metus RABANO MAURO16 teig, kad graikikos kilms odis exorcismus
atitinka lotynikj od coniuratio (ivaryti), arba sermo increpationis (priekaitas,
apkaltinimas) velnio atvilgiu ir reikalaujanti, kad pastarasis ieit. Rabano Zakarijo knygoje
atranda dar vien od ta tema increpatio.

Banyios Tv poirio apsstuosius ivados

Remdamiesi Banyios Tv ratais galime teigti, kad:

- demonas gali apssti vietas, daiktus ir mones.
- Demonas gali apssti ne tik nepakriktytus mones, bet ir:
pakriktytus mones
pakriktytus ir pavstuosius (virgines) mones
pakriktytus kdikius
pakriktytus mones, kurie padaro nuodm, iaukiani j apsdim
pakriktytus mones, kurie nra padar nuodmi, galini savaime iaukti j apsdim.
- Apsdimus gali pasireikti per:
Pranaavimo arba aikiaregysts dvasi, kada apsstasis krenta tarpin trance bsen
Apsstasis palieka smoning bsen ir krenta trance bsen
- egzorcizmus gali atlikti:
paprasti krikionys (Origenas),
ventieji (Grigalius Nisietis).
- ilaisvinimo priemons gali bti:
tikjimas Kristumi
kryius
maldos
sakymai
- pagrindin teologin Banyios Tv mintis: krinija dejuoja po tono jungu.
Kristus sugriauna demonikos galios viepatavim. Ilieka dar nuodms pasekmi nata, todl
demonas gali apssti knus ir sukelti juose vairias ligas. Velnias nekenia moni ir nori visaip
14
AGOSTINO, De beata vita, Cap. III, Disp. Secund diei, PL, 32, col. 958.
15
Ibidem, Lib. 21,14, PL 41, coll. 728-729.
16
RABANO MAURO, De Universo libro viginti duo. De exorcismo, Libro V, cap. XII, PL 111, col. 136.
jiems pakenkti, bet Dievas kontroliuoja jo veikl. Jis gali suteikti velniui potestas itikti mog,
bet tik tam, kad mogus pasiekt ms suvokimui dar nesuprantam gr.
Kartais demonas gali apssti netgi tuos mones, kurie jau yra pakriktyti. Tai gali
vykti dl asmenins mogaus kalts, arba netgi jam nenusidjus, kaip tai atsitinka pakriktyt
kdiki atveju. Taiau, nepaisant apsdimo, krikionys pasitikdami Dievu ir Kristaus
kryiumi, Jzaus vardu melsdamiesi ir sakindami piktajai dvasiai gali ilaisvinti apsstj nuo
apsdimo jungo. Egzorcizmas yra Jzaus pergals prie Piktj enklas. Kristaus viepatavimas
pasireikia jo potestas, kuria jis ivarinja demonus ir savo tikinij pagalba.

Bonaventras ir Tomas Akvinietis

Viepats leidia apsdimams vykti, nes nori apreikti savo garb tiek nusidjli
nubaudimui arba j pataisymui, tiek ms pamokymui. Taiau mogus negali savo protu
suprasti, kuri i aukiau pamint prieasi lemia apsdim, nes Dievo sprendimai yra
nesuvokiami. Tik vienas dalykas yra aikus, kad apsdimai nra kakokios neteisybs
apsireikimai, nes Dievas neleidia jiems vykti be prieasties.

TOMAS AKVINIETIS apsstojo apibrim nukaldina graikikojo odio pagalba: Energumenais

(liet. apsstaisiais, vert. past.) vadinami tie, kuri vidins kanios kyla dl iorins velnio
veiklos.

Todl tie, kuriems atliekamas egzorcizmas yra vadinami energumenais, arba monmis,
kurie kenia vidines kanias.17

Reikia pasakyti, kad demon galia susideda i dviej dali i galios pulti ir i galios
laikyti paverktus. Todl kas yra atakuojamas, tas dar nra vergas. Vergu tampa tas, kuris bna
nugaltas18, kaip apie tai kalbama antrajame Petro laike: Juk nugaltasis tampa nugaljusiojo
vergu (2 Pt 2,19).

Egzorcistini mald tekstai nuo II iki V amiaus

Jie taip pat liudija ir tok fakt, kad egzorcizmai ano meto krikionikoje aplinkoje buvo
suvokiami kaip dvylikos pirmj apatal veiklos pratsimas.

Pirmoji egzorcistin malda prasideda ilgu kreipimsi Diev, kur autorius lovina Dievo
garb ir visagalyb, o jos pabaigoje ipasta: Praktikavau visas magijas ir tarnavau visoms
blogio dvasioms; visa tai padariau ir labai nusidjau; dabar aukiuosi tavs, kaip tavo
nenaudingas tarnas.
Tada maldoje pradedama prayti ilaisvinimo i demono takos: ...praau tavs ir aukiuosi, kad
kiekviena vieta, namas, mogus, kuris usiima magija arba blogais darbais, bt ilaisvinti nuo
visokios magijos ar pavydo, priegyniavimo ir blogos akies, ypa (itarto) Dievo tarno... ir i
kiekvienos vietos, kur tik yra aukiamasi tavo vento vardo ir t.t. tebga, lygiai kaip ir i
nuodmingojo Kiprijono demonai bei piktosios dvasios [...], o mons tebna iriti vardan Tvo
ir Snaus ir ventosios Dvasios. Tegu kiekvienas demono suraiiotas mogus arba piktas
mogus bna ilaisvintas i bet kokio suraiiojimo ir jgos, ir magijos, ir blogos akies.

17
Ibidem, ad III.
18
ID., Sentent, d. 19, q. I, a. 2.
 Jame magai, bet kokia kenkjika veikla, gydytojai, nuirjimai yra prilyginami
demonui. Iriinjau ir dabar iriu Dievo tarn, kad jame sugrit mag darbai ir kenkjikos
demono mklos jam nepakenkt... Tegu bga... Dievas ivaro i jo Belzebub ir a atitolinau ir
atitolinu nuo io pavstojo bet koki prieo galyb ir tkstanio kunigaiki ir kunig, kilusi
i Cherubin ir Serafin galia dabar iriau ir iriu Dievo tarn... u kur ia yra meldiamasi ir
jei jis buvo suraiiotas tebnie ivaduotas nuo velnio kenkjikos veiklos, gydymo dvasi,
blogos akies, nuo piktavali ir piktybs, ir visi, kurie gyvena iame name tebna ivaduoti nuo
bet kokio piktojo darbo ir tekrenta tas blogis ant t, kurie yra nepaklusnumo vaikai.

Treioje maldoje randame ilg eil invokacij, praani Dievo pagalbos dl vent
moni utarimo arba dl ventosios istorijos vyki. Utarimo praymas baigiasi sakmios
formos egzorcistine malda: Dl vis i vard ir dl tavo begalins galybs, suraiiojam,
atskiriam ir iriam, ir pasmerkiam bet kok piktosios dvasios ir mogaus blogio linkjim iam
Dievo tarnui... tebga visos blogio dvasios nuo Dievo tarno.

Ketvirtosios maldos struktra yra kaip ir prie tai buvusios, tik egzorcistin malda joje
yra permaldavimo formos: Utariant trims ventiems jaunuoliams Ananijui, Azarijui ir
Miaeliui, aukiams ir maldaujame veniausiosios Trejybs, puolame knibsti prie jos
iskirtin moni meil, kad kiekvienas mogus, namas, vynuogynas, daras, kuriuos ksinasi
netyroji dvasia, pavydas ar kitokia kenkjika veikla arba magija, kada tik i mano malda yra
skaitoma tavo akivaizdoje, jei kakas bus surita danguje, tebnie irita ant ems, lygiai taip
pat tebnie irita ar ant jros arba ups kranto, arba jroje, arba teisiojo kape, arba nusidjlio
kape, namo idinyje arba jo prieangyje, vis ri mediuose, tebnie irita aukse, sidabre,
bronzoje, geleyje, medyje, vine, gyvuli kailyje, uvyse, elniuose, krosnyje arba un guolyje
arba kituose daiktuose: net jei yra urayta dvylika kalb, tebnie ilaisvinta tai, kas yra urayta
ioje mano maldoje.

Penktoji malda prasideda kreipimsi veniausij Trejyb ir tuoj po to terpia

sakanij egzprcizm formul. Joje atrandame ir veiksmaod horkz (obsecro) ivarau:
ventosios, asmenins, gyvyb teikianios Trejybs vardu iriau ir iriu Dievo tarn nuo pikt
moni suraiiojim (...) Dievo tarn nuo pikt moni suraiiojim ir demono bei blogio dvasi
pikta linkini vilgsni. (...) ilaisvinau ir ilaisvinu Dievo tarn nuo blog mkl, pavaldi
blogio demonui, piktavali dvasi ir velnio gundym bei spst. Dangs yra sukurti Viepaties
odiu ir odiu i jo lp visa em, todl ivarau i tavs bet kok blog (visik blogyb)
dievikja galia ir aplink j stovini dvasi utarimu, i Dievo tarno... (...) iriau ir iriu Dievo
tarn nuo bet kokios mklos ir galios (...) visokio pagedimo ir silpnumo (...) ilaisvinau ir
ilaisvinu Dievo tarn nuo blogos akies.

Atgrs savo vilgsn Simon, Petras tar: Ivarau (horkz) jus tono angelai, kurie
neiojate j ore, kad itikt moni irdis, dl Dievo, visatos krjo ir Jzaus Kristaus, kuris
trei dien klsi i numirusij, kad nuo ios valandos daugiau jam nebesiprieintumte ir
bgtumte nuo jo.

Demon arba piktavali moni veikla pasiymi supaniojimu, kuris primena sutraukt moter,
kuri tonas 18 met laik supaniot. tono supaniojimui priepastatoma iriimo ir
suriimo galia: suriamas yra demonas, o iriamas blogis, kur piktoji dvasia pasjo moguje
arba pats piktosios dvasios veikimas jame. Iriimas yra atliekamas maldoje valdingai
pareikiant: Viepaties vardu iriu arba suriu. Septintojoje kankinio Kiprijono maldoje
demon arba pikt moni veiklai panaikinti yra naudojamas teisins kilms veiksmaodis
katarge panaikinu, ataukiu, anuliuoju.
Liturginiai altiniai

I VI VII a. mus pasiek pirmieji usiminimai apie apeigynus (liturginiuose

ventimuose naudojam apeig ir mald rinkinius) egzistavim: 633 m. vyks IV Toledo
Susirinkimas 26 kanonu pareigojo vyskupus pasirpinti, kad parapij kunigai gaut libellus
officialis maj apeigyn ir Liber Sacramentorum miiol, skirt Eucharistijos ir kit
sakrament ventimui, kuriame buvo surinkti ir svarbiausi gyvenime naudojam daikt
palaiminim maldos. VIII IX a. matome pirmuosius popiei bandymus sudaryti tik
vyskupams skirtus ceremonialus, o tuo tarpu j kunigams pateikti daniausiai naudojam
formuli rinkinius, kurie buvo pavadinti: manuale, obsequiale, ordinarius, pastorale.19
Daug egzorcistini formuli randame senuosiuose VI X a. apeigynuose. Daugelis
daikt turjo tik jiems skirtas egzorcistines maldas, kaip antai, egzorcizmai: pelenams,20
aliejams,21 smilkalams,22 vandeniui,23 druskai,24 permaldavimai, skirti audr nutildymui.25
Vliau atsiranda dar auksui, smilkalams ir mirai skirti egzorcizmai26. Galime dar paminti
katekumen, energumen arba apsstj egzorcizmus.

Katekumen egzorcizmai

I to paties laikotarpio yra ir SACRAMENTARIO GELASIANO (Vetus).27

VIII a. TOLEDO apeigynas turi savo egzorcizm formul kriktijamiesiems.

Energumen arba apsstj egzorcizmai28

Ananiense pateikia kelias skirtingas egzorcizm formules, priklausomai nuo to, ar
apsstasis yra katechumenas, ar vaikas, ar pakrikytasis. Tok ypating apsstj iskyrim
galima paaikinti tuo, kad buvo pradta suvokti skirtingus apsdim lygius ir j sunkum, ir
skirting velnio tak Dievo kriniams. Kartu tai patvirtina mint, kuri galime rasti tiek
evangelijose tiek pas Banyios Tvus kad demon apsdimo auka gali tapti netgi nekaltas
kdikis.

Rituale Romanum egzorcizmo apeigos

Nuo pirmosios, 1523 m. laidos iki paskutins, 1952 m. laidos.
Naujasis 1999 m. Ritualas.

Viena i Liber Sacerdotalis dali yra skirta energumen egzorcizmams. Pirmajame skyriuje
pateikiamos pastoracins pastabos apie demon veikim, apkerjim ir apsdim formas. Po to

19
Plg. G. LW, Rituale Romano, in Enciclopedia Cattolica, Firenze 1953, t. 10, coll. 1010-1011.
20
Plg. E. LODI, Enchiridium euchologicum ..., o.c., n.2192.
21
Ibidem, nn. 1273, 1305.
22
Ibidem, n. 2593.
23
Ibidem, nn. 1259, 1271, 1272, 2479, 2810, 2941.
24
Ibidem, n. 1174.
25
Ibidem, n. 3268.
26
Ibidem, n. 3410.
27
Ibidem, nn. 1181-1188, 1233-1234.
28
ios egzorcizm maldos buvo naudojamos iki 1614 m., kada jas pakeit Romos miiole esanios egzorcizm
apeigos (1614-1952 m.). Pastarsias 1999 pakeit Naujasis egzorcizm ritualas (DESQ Rituale Romanum ex
decreto Sacrosancti Oecumenici Concilii Vaticanii II instauratum auctoritate Ioannis Paoli PP. II promulgatum. De
exorcismi et supplicationibus quibusdam, Editio Typica, Typis Poliglotais Vaticanis 1999).
apraoma egzorcizmo atlikimo tvarka, pasinaudojant kartu Banyios patirtimi ioje srityje, apie
savybes, kurios yra btinos egzorcistui ir t.t.29

DESQ upildo i sprag: Velnias ir kiti demonai savo buvim apreikia ir

konkretizuoja ne tik per moni gundymus ir j apsdimus, bet ir per daiktus bei vietas, kurie
vienokiu ar kitokiu bdu buvo paskirti velnio naudojimui, o taip pat vairiuose nusistatymuose
prie Banyi ir jos persekiojimuose. Jei, ypating aplinkybi akivaizdoje, diecezijos Vyskupas
manys esant naudinga pakviesti prisijungti prie kunigo maldos ir tikiniuosius, tada tokiai maldai
galima pasirinktinai naudoti ia nurodytus tekstus (DESQ, I Skyrius, n. 1).

Lenono XIII egzorcizmas atrodo atitinka antrj Dondelinger Mandy hipotezs dal, pagal
kuri vyskupas, jei manys esant reikalinga, pakvieia savo diecezijos tikiniuosius melstis tokiu
ypatingu bdu: kalba eina apie pavoj, kuris lieia vis tikinij bendruomen ir kur ta
bendruomen gerai suvokia.

Ivaryti nuo odio reikms iki egzorcizmo apibrimo

Kalba eina apie kokio nors mogaus pareigojim pasakyti ar k nors padaryti Dievo
vardu (plg. Mt 26,63) arba sakym demonui padaryti k nors (pavyzdiui ieiti)30 Jzaus vardu
(plg. Apd 19,13). Tokio sakymo centre yra Dievas, Tiesa, kuri veria k nors sakyti ar daryti, tai
moralinis pareigojimas, kurio negalima neipildyti, nes tokiu atveju stoji skersai kelio Dievui,
kuriam nemanoma nei meluoti nei kaip kitaip pasiprieinti.31

Tai, kad egzorcizmas gali bti suprastas ir kaip apkaltinimas, kuriuo Kristus kaltina
ton dl jo piktadarysi Dievo ir moni atvilgiu, dl ko kaltintojas pats tampa
kaltinamuoju, mums liudija IV a. antkapinis raas Traguryje (Kroatija), kur jau esame pacitav
anksiau:

Patvirtinim, kad egzorcizmas pirmajame tkstantmetyje buvo suvokiamas kaip

dievikojo teismo nuosprendio vykdymas, galima surasti daugelyje i to laiko mus pasiekusi
egzorcistini tekst. Lotyn kalboje tai atspindi odiai adiuratio, coniuratio, osecratio, kas
ms kalboje reikt prisaikdinim arba tiesiogiai i graik kalbos egzorcizm.

Dabartinis egzorcizmo supratimas

29
Tokios yra pagrindins vis su egzorcizmais susijusi skyri temos: 1 s.k: Apie demon jimo mogaus kn
bdus. 2 sk.: Apie burtus. 3 sk: Apie enklus, kuri pagalba nustatoma ar mogus yra apsstas. 4 sk.: Apie enklus,
kuri pagalba nustatoma ar mogus yra apkertas. 5 sk.: Apie Egzorcisto bsen ir kaip jis turi pasiruoti savo
misijai atlikti. 6 sk.: Apie enklus, kurie pasirodo po to, kai kunigas sutrauko kerus. 7 sk.: Kokiu bdu demonas
ieina i mogaus kno. 8 sk.: Apie demono suktybes ir apgaules, kuriomis jis nori suklaidinti egzorcist. 9 sk.: Kaip
egzorcizmo metu turi elgtis egzorcistas. Plg. A. Castellani, Rituale Romanum..., o.c., 345-362 psl.
30
Lexorcisme est donc, proprement parler, une adjuration au dmon pour lobliger vacuer un lieu,
abandonner une situation, rendre la libert une persone quil dtient plus ou moins en son pouvoir, J. Forget,
Exorcisme, in Dictionnaire de Theologie Catholique, Paris 1924, col. 1763.
31
Visais ST laikais mons prisiekinjo vieni kitiems tiek utvirtindami tarpusavio sjungas (Pr 21, 22-32; 31,44-
45), tiek garantuodami savo priesaik (Pr 24,2-4; 47,29) ir pasiryim (1 Sam 14,44; 25;22) neataukiamum.
Priesaika, be to, garantavo, kad pareikjas nemeluoja ir sako ties tiek kasdienini santyki atvilgiu (Jud 8,1; 1
Sam 20,3), tiek liudydamas teismo akivaizdoje (I 22,7.10), arba pranaaudamas Dievo vardu (1 Kar 17,1; plg Dan
12,7). Kartais naudojimasis Dievu, kaip savo priesaik garantu virsta savs sudrausminimo forma: Jahve tebna
mano liudytojas: vargas man, jei... (ypa senovje: Pr 24,37; Jud 11,10; 1 Sam 14,24.48) (A. GEORGE,
Giuramento..., o.c. col 495).
32
Egzorcizmas arba prisaikdinimas gali bti atliktas sakymo, daromo Dievo ir Jzaus Kristaus
vardu, forma, kuri dar vadinama liepiamja, arba kreipimosi Diev ir ventuosius forma, dar
vadinama permaldavimo. Toks dvejopas egzorcizm atlikimo bdas yra inomas jau nuo
seniausi laik, nuo pirmj apeigyn iki pat Rituale Romanum.

Tuo tarpu egzorcizmas krikionybje yra anamnetinis (gr. anamnsis pri(si)minimas. Vert.)
Jzaus pergaling veiksm prie blog atkartojimas,33 daugiau epikletinis, o ne prisaikdinantis
maldavimas.

EGZORCISTAI

Nuo evangelij iki pirmj V amiaus susirinkim normatyv

Taip pat ir Kiprijonas savo apologijoje kalba apie eilini tikinij atliekamus egzorcizmus. Juos
atlikdami, jie atskleidia pagoni diev demonik kilm: O, kad tu galtumei igirsti ir
pamatyti, kaip ms suraiioti ir dvasioje nuplakti bei odiais nutvilkyti i apsstj kn ieina
demonai, kaip prie tai jie dar ipasta paskutins teismo dienos atjim, aukdami ir mogaus
balsu aimanuodami, nes jauia dievikj gali ir jos smgius.34

Apie egzorcizm, kaip ypating Dievo dovan, o tai reikia nepriklausani

visiems krikionims be iimties, pirm kart usimenama Ipolito Tradizione Apostolica. Jis
kalba apie gydymo dovan, kuri reiki itikrj rodyti.35 Panaiai kalba ir Apatal
Konstitucijos, kuriose pabriama, kad ventimai dar nepadaro ventinamojo egzorcistu.36

Pirmoji inia apie atskir egzorcisto tarnyst, suteikiam kartu su taip vadinamais
maaisiais ventimais, mus pasiekia su popieiaus Kornelijaus laiku, kur pastarasis 215 m.
para Fabijui i Antiochijos.37 iame laike popieius ivardija Romos banyios kunigus,
diakonus, subdiakonus, akolitus, egzorcistus, skaitovus ir ostiarijus. Esame gerai organizuotos
Banyios akivaizdoje, kurios institucijos grieiausiai buvo suformuotos dar prie tai buvusio
popieiaus Fabiano (236-251 m.). ia egzorcistas jau nebra charizmatin ankstyvj Banyios
laik asmenyb.

Laodicjos susirinkimas (apie 364 m.) pirmasis msi teisikai reglamentuoti

egzorcistin veikl, sakydamas, kad egzorcistai priklauso tam tikram luomui ir tik jiems yra

32
Lexorcisme est donc, proprement parler, une adjuration au dmon pour lobliger vacuer un lieu,
abandonner une situation, rendre la libert une persone quil dtient plus ou moins en son pouvoir. Ladjuration
se fait soit sous forme dordre intim directement au dmon, mais au nom de Dieu ou de Jsus-Christ, soit sous
forme dinvocation, de supplication adresse Dieu et a Notre-Seigneur, en vue dobtenir quils donnent lordre
dexpulsion ou quils en assurent lexcution, J. Forget, Exorcisme, in Dictionnaire de Theologie Catholique, Paris
1924, col. 1763.
33
Banyia anamnetiniu (taigi tikru ir pakankamu) bdu ipildo tai, k Iganytojas savo trumpos emikos
kelions metu atliko. I pradi jisai velg mus ir veik ms suvokimui prieinamu bdu, o dabar mes tai
atliekame kartu su juo atkartodami jo, Vyriausiojo ir Aminojo kunigo veiksmus (ibidem, 179 psl.).
34
CIPRIANO, Ad Demtrianum, c. 15, CCL, 3 A, 43 psl.
35
Jei kas nors sakyt, kad apreikimo metu jam buvo suteikta gydymo galia nedkite ant jo rank. Savaime
iryks, ar jis sako teisyb (IPOLITO, Traditio Apostolica, ileista B. BOTTE, La tradition Apostolique de Saint
Hippolite. Essai de reconstitution, Mnster 1989, 232-233 psl.).
36
Esorcista non fit ordinatione. (MANSI, I, col. 574; F.X. FUNK, Didascalia et Constitutiones apostolorum, I,
Paderborn 1905, Lib. 8, cap. 26).
37
MANSI, I, col. 822.
leista atlikinti egzorcizmus. Susirinkimo 26 kanonas skelb, kad tie, kurie nebuvo ventinti
vyskupo negali atlikinti egzocizm nei banyiose, nei namuose.38

Paioje IV amiaus pabaigoje jau turime ir specialias apeigas, kuriomis bdavo suteikiami
skyrimai egzorcistinei tarnystei. Kartaginos susirinkimas (apie 398 m.) 7 kanone skelbia:
Paventinamasis egzorcistinei tarnystei, priima i Vyskupo rank knygel, kurioje surayti
egzorcizmai.

Pirmj egzorcizm apeig sunorminim pateik 1614 m. Rituale Romanum. Iki to laiko
Banyia naudojosi vairiais egzorcistini mald rinkiniais, kurie laikui bgant pasipildydavo vis
naujesnmis maldomis.

1487 metais pasirod pirmoji Malleus Maleficarum laida. Nuo pat pasirodymo iki XVII
amiaus jis tapo klasikiniu ir nepamainomu veikalu apie apsdimus ir egzorcizmus. 1614 m.
Rituale Romanum savo vade Melleus Maleficarum nurodo kaip auctores probati, kuriuo savo
praktikoje turi remtis kiekvienas egzorcistas.

Ivados
Egzorcisto asmenyb

Krikionybs pradioje egzorcistu tapdavo mogus, kuriam i charizma bdavo

suteikiama Dievo (plg. Mk 16,17; Tertulijonas; Kiprijonas; Apatalins konstitucijos). Vliau
egzorcistu tampa tam tikro luomo narys (gal bt nuo popieiaus Fabijono laik, bet istorin i
fakto paliudijim turime popieiaus Kornelijaus pontifikato laikais, 251 m.). inome, kad buvo
udrausta atlikinti egzorcizmus kiekvienam, kas nebuvo paventintas, tai yra, neturjo bent jau
egzorcisto ventim (364 m. Laodicjos susirinkimas), o po to buvo pradta reikalauti ir vyskupo
leidimo (popieius Inocentas I).

Taigi, ezorcizmus apsstj atvilgiu gali atlikinti tiktai kunigas, kur iai tarnystei,
atsivelgus jo asmenines savybes, paskiria vyskupas. Egzorcizmas, kaip sakramentalija yra
vieo kulto aktas, todl j aprobuot apeig pagalba ir Banyios vardu atlikinja teistai
paskirtas mogus (843 kan. 2).

Egzorcistui privalomos savybs

: jis turi bti maldingas, budrus, skaistus, neneiojantis savo irdyje neapykantos ir
pykio, neklastingas, netroktantis pasipelnymo, ne triukmadarys ir daugodiautojas,
neslepiantis savo yd po maldingumo kauke, neipuiks, bet tvirtas ir pilnas Kristaus
nusieminimo dvasios. Pasninkais ir maldomis... o ne girdamasis isimokslinimu arba
elegantikais ir skambiais odiais. Tegul kiti juos pasta kaip mones, gavusius gydymo
malon i Dievo.39

DESQ 13 pastraipoje sako, kad egzorcistu gali bti tik toks kunigas, kuris pasiymi
pamaldumu, imintimi, isimokslinimu ir charakterio tvirtumu bei gerai pasiruos eiti ias
pareigas. i Dievo gailestingumo tarnyst monms turi eiti pasitikdamas ir nusiemins,
pasivesdamas diecezinio vyskupo vadovavimui.

38
MANSI, II, col. 579.
39
PS. CLEMENTE (sec. III IV), Epistola ad Virgines, PG 1, coll. 402.408-410.
 Kryius ir relikvijos

Castellani apie egzorcisto instrumentus taip rao: Savo rankose telaiko kryi, o ant apsstojo
irdies arba pilvo tepadeda ilko skepetlje vyniotas ventj relikvijas.40 Kitoje vietoje:
Egzorcistas, teapsirengia tunika ir teusideda stul. Vien stulos gal teudeda ant apsstojo
kaklo, o ant jo pilvo ventj relikvijas ir po to tepradeda egzorcizm.41 Taip pat ir Santori
rao, kad egzorcistas savo rankoje turi laikyti kryi, o ventj relikvijas padti ant apsstojo
krtins arba galvos.

Dialogas su demonu

Numirliai negali bendrauti su gyvaisiais, jei jiems to neleidia pats Dievas. Ir, pasak
Santori, negali apssti moni taip kaip demonai.

Noras paklausyti, k apsstojo lpomis sako demonas ir net klausinti j vairiausi dalyk yra
labai didelis ir todl jis yra trauktas pavoj, kuri turi vengti egzorcistas, sra.

sakymas

Castellani ir Santori savo apeigynuose nurodo, kad egzorcizmo metu demonui reikia sakinti
tiesiogiai, taip, kaip tai dar Jzus.

. Taiau egzorcistas sakinti turi remdamasis Jzaus, o ne savo autoritetu. Santori

odius: Teatlieka egzorcizmus sakmiai ir autoritetingai, su vidiniu sitikinimu ir dideliu
uolumu42 atkartoja 1614 1952 m. RR n. 16: Egzorcizmus teatlieka sakmiai ir autoritetingai,
su didiu pasitikjimu ir nusieminimu ir uolumu.

Ano meto yd kultroje buvo paplitusi nuostata, kad vardo inojimas suteikdavo gali ir
virenyb to asmens atvilgiu (pavyzdiui, Adomas dav vardus gyvnams; Moz klausia Diev
jo vardo, bet is atsako jam odi junginiu: A esu; tai taip pat atsispindi ir yd paprotyje
nerayti ir netarti Dievo vardo). Visi klausimai turi pasitarnauti apsstojo ilaisvinimui, o ne
egzorcisto

Pavyzdiui, norint Jzaus vardu atlikti egzorcizm reikia tikti, kad jis yra Dievo snus ir kad tai
jis vykdo stebukl.

. Demono pralaimjimas prasideda tada, kai jis egzorcistui atskleidia savo buvimo viet,
darbus, tiksl, priemones, savo stiprisias ir silpnsias vietas, visk, kas apibria jo asmenyb.

Burtai

Kaip pastebi P. Donelinger Mandy 1614 m. RR nereikalauja, kad egzorcistas igaut i

demono mago, kuris atliko kerjimo apeigas, vard: Turbt 1614 m. RR autoriai netraukdami
formalaus reikalavimo, kad demonas vardint kerjimo autori, prie akis turjo Sorbonos
praneim, kuriame buvo udrausta tikti tuo, k demonai egzorcizmo metu isakydavo.43

40
Ibidem.
41
Ibidem, Cap. VI, 348 psl.
42
G. SANTORI, Rituale Sacramentorum Romanum..., o.c., 675 psl.
43
P. DONDELINGER MANDY, Le ritule des exorcismes..., o.c., 119 psl.
 Castellani rao: Jei turi reikalo su demonais, kurie kalba, tada sudrausmink juos ir
sakyk, kad palikt kn laisv ir be joki suvarym tok, koks jis buvo tuoj po krikto. Ir
pareikalauk, kad ijs duot enkl ugesint vak. Jei tai bt nekalbantys demonai, kaip tai
pasitaiko ker bdu apsstuosiuose monse, sakyk jiems ieiti i burnos arba liepsnos arba
ledinio vjo pavidalu. Jiems ieinant pamatysi itinstant gerkl. Jie gali ieiti ir per ausis, pilv
arba ird. Kiti ieina kaip besisukantis, besiblakantis sviedinys, kuris tol blakosi, kol randa
ijim. Kiti (elgiasi) kaip varls, kurios juda apsimetindamos, kad dar nra ijusios. Dar kiti
kaip labai stiprus vjas.44

Senasis RR apeigynas egzorcizmo pradioje reikalavo paklausti demono jo vardo ir jo

ijimo i apsstojo tiksli dien bei valand, bei patvirtinti savo ijim kokiu nors enklu. Po to
n. 21 nurod, kad po ilaisvinimo reikia perspti mog nebenusidti ir tuo bdu neduoti progos
velniui sugrti, nes tada jam bt blogiau nei pirma.
190

44
A. CASTELLANI, Rituale Romanum..., o.c., Cap. VII, 347 psl.