Arvydas Ramonas

Doktrina apie Diev Trejyb

1.Koki dogmins teologijos samprat pateikia A. Ramonas?

Dogmin teologija yra teologijos mokslo aka, nagrinjanti doktrin apie Diev, mog, pasaul.
Dogmins teologijos udavinys remiantis v. Ratu, Tradicija ir Magisteriumu pateikti teisingus
atsakymus esminius mogaus gyvenimo klausimus. Teologija nutiesia kelius tarp Apreikimo
praeities ir jo aktualumo iandien. iuolaikinis mogus, iekodamas galutini atsakym klausimus
apie savo egzistencij, kelia klausim apie Diev, taigi antropologija veda teologij. ioje akistatoje
su Dievu, siekiant painti Viepat, labai svarbu teisingai pasirinkti krypt, kuri ir bando nubrti
krikioni dogmin teologija apie Diev.
Teologija kiekvienai epochai savitai bando perteikti Kristaus vyk. Teologas turi likti itikimas
praeiiai, tradicijai, bet tuo paiu nepaliaujamai klausti, k krikionikoji inia sako monms ms
laikais, k ji reikia iandien. Teologas yra tarpininkas tarp praeities ir dabarties, kad tikjimas netapt
sterilus, ms kultrai nieko nesakantis.O kartu btina likti itikimam i paties Kristaus gautam
mokymui, perduotam per apatalus ir Banyi.Uduodamas klausimus teologas ieko mogaus
egzistencijos prasms, bet turi ir domtis, k iandien rpimais klausimais sako Evangelija. Anot v.
Anzelmo , teologija yra tikjimas, siekiant suprasti. Tai skatina tikjim apmstyti mokslikai.
2. Koks yra modernaus mogaus santykis su tikjimu?
Sekuliarizmo procesai , paveik iuolaikin mog yra ie:
Antropocentrizmas mogus tampa gyvenimo centru, norma ir masteliu visai likusiai realybei ir
taip veikia aplink. Tai, kas asmenikai naudinga, malonu, tai ir yra tikra mogui taip teigia
iuolaikinis pasaulis. mogaus akimis irint, pasaulis sutelktas apie j, realybe galima disponuoti bet
kaip. Todl banyiai svarbu akcentuoti tikr krikionik antropologij, kuri pagrsta mogaus kaip
Dievo krinio koncepcija.
Istorinio konteksto akcentavimas arba vadinamieji bandymai pasiekti istorin Krist.
Kanios ir skausmo problema mogui sunku suprasti Dievo tyljimkanios kaivaizdoje. Tai
ypaakualu buvo Antrojo pasaulinio karo metu.
Pliuralistin visuomen dogmin teologija glaudiai susijusi su bibline egzegeze, istorija,
archeologija, filologija ir kt mokslais. Anksiau teologija susidurdavo su viena savo laiko filosofija,
dabar su daug filosofij.
Mokslinis painimas pleiasi mogaus vairi srii painimas, tobulja mokslas, mogus kiasi
visas gyvenimo sritis, netgi tas, kurios priklausyt tik Dievui (pvz.klonavimas) Pasaulis, rodos, vis
labiau pasiduoda valdomas, taigi ir nuspjamas.
Nors minti bruoai daugeliu atvej ir yra naudingi, bet mogus ima suprasti, kad yra ne visagalis,
nes yra toki dalyk, kuri nemanoma atskleisti, klausim, kuriuos modernus mokslas negali
atsakyti, ne visk galima itirti. Tai lemia ie motyvai: krizs, katastrofos, pesimistinis nusiteikimas
dl ateities, diskutuojama dl pagrindini vertybi, dvasinis alkis.

1
3. Kas atstovauja humanistiniam ateizmui ir k teigia?
Ludwig Feuerbach (1804 1872). Vienas pagrindini ios filosofins krypties krj. Didiausi
dmes skyr mogui: konkreiam individui, knikam, jausmingam. Neig idealizm ir teizm. Jo
teigimu ne Dievas kuria mog, o mogus Diev. Tiesa tai mogus ir konkretus, natralus jo
gyvenimas. Teig,kad filosofija neturi neigti religijos, bet turi stengtis j suvokti. Religijos esm
band suprasti per mogaus smon. Smon yra raktinis odis jo humanistinio ateizmo f-joje. Taigi,
mogus, turintis Dievo idj, i tikrj turi ne k kit, bet savo paties idj, t.y.savo paties trokimus
ir igyvenimus projektuoja dievyb ir taip sukuria Diev. Religija yra santykis ne su antgamtine
btybe iorje, kiek su susikurtu idealistiniu Dievo paveikslu savo viduje tokiu, kok mogus j
nort matyti. Feuerbacho religinje sistemoje mogus pats sau tampa stabu. Taigi religija yra
grynai mogika, psichologin, antropologin, o ne teologin, antgamtin. Kiek mogus Dievo
trokta ir kiek jam Dievo reikia, toks jo Dievas ir yra. Garsiausias Feuerbacho posakis : mogus
mogui yra dievas Tokia yra humanistinio ateizmo esm: mogus praktikai uima tikrojo Dievo
viet, sukuria savo etik, kur meil Dievui keiia meile paiam sau. Feuerbachas siek krikionikj
teologij pakeisti antropologija, religij psichologija. Apibendrinant galima teigti:
1. I ties krikionikosios ir judaizmo idjos apie Diev nelabai suprato, maai buvo
susipains su Biblija.
2. Neskyr religijos ir religinio jausmo esms, todl j traktavo kaip psichologij.
3. Nesidomjo pomirtinio gyvenimo dalykais, eschatologija jo tiesiog nedomino.
4. Dar klaid teologij redukuodamas psichologij, nes tada ieit, kad Dievas yra toks kok
j sukuria mogus. O mogus ne tik geras, didingas, bet gali bti piktas , kertingas, yra
mrtingas. Tokiu atveju ir Dievas tampas mirtingas, negalintis suteikti iganymo.
O tai jau ne biblinis Dievas, o tik mogaus vaizduots padarinys, kuris inyksta su asmens mirtimi.
Feuerbacho Imago Dei( Dievo vaizdis) visikai neatitinka Biblijos tiesos. Kitas jo raktinis odis yra
galti : mogus gali visk. Jo ateities mogus yra visagalis. Feuerbachui krikionyb tik svetim
diev garbinimas, ms negalios iraika. Krikionys tiki Diev, nes nagali patys keisti ar paveikti
realybs.

Friedrich Nietzsche (1844 -1900)

Jam judj ir krikioni Dievas jau yra mirs ir ta mirtis yra mogaus valios aktas. mogus
nuudDieva, vietoj jo Nietzsche nori pastatyti mog.Jo mstymas yra grynojo antropocentrizmo
pavyzdys: Dievo nebra, jis jau seniai mirs. Tai reikia, kad mogus pats sau tapo Dievu ( vok.
Ubermensch antmogis). Antmogio terminas yra raktinis Nietzsches mstysenos odis. Toks
mogaus atsiribojimas nuo transcendencijos nra tiesioginis jo tikslas sunaikinti Diev, greiiau
gyventi taip , lyg Dievo ivis nebt. ia dominuoja ne teorinis, bet praktinis ateizmas. Dievo mirtis
yra mogaus laisvos valios aktas. Diev norima sunaikinti, kad vietoj jo bt galima pastatyti
Antmog. Krikionyb suvokia ma kaip verg moral. Prieingai hebraj ir krikioni
pasauljautai Nietzsches filosofij sudaro ie elementai:
1. Virsmas
2. Aminas grimas;
3. Realyb yra ne sukurta, o amina, ciklin ir neisenkanti.
iai pasaulirai priskirtina ir moral. Krikionybs moral silpna , kuriai prieprieina tobulo
mogaus moral. Vertybes, jo teigimu turi kurti mogus. Pats kurdamas moral tampa antmogiu.
Vis dlto jo filosofija persmelkta pesimizmo ir nihilizmo. Du pesimizmo tipai:

2
 1. Romantinis atsisakymas kovoti, lug , nugalti mons.
2. Priimantieji gyvenim tok, koks jis yra, net ir skausming.
Pesimizm ir nihilizm galima veikti perkainavus vertybes, kurti nauj tikrov.
Pagrindiniai filosofijos elementai:
1. mogaus istorija tai bandymas ir ibandymas.
2. Realyb yra gryna mogaus konstrukcija.
3. Btina sukeisti vietomis stabus vieoj Dievo statyti mog.
Nietzsches supratimu, ne Kristaus gimimas turi skirti pasaul dvi epochas prie ir po Kristaus,
epochas turi skirti Dievo mirtis. Samprotauja, kad mons galbt dar nesubrendo, kad suprast, jog
senasis Izraelio Dievas JHWH jau mir. Toks suvokimas bus pats didiausias pasaulio vykis,
didiausias monijs atradimas. Ant Dievo pelen jis skelbia naujos monijos gimim. Ijuokia
kunigus: Man i dievo tarn gaila. Jie man atrodo kaip kaliniai. Neapykant rodo ikeldamas
Antikrist. Skelbia , kad krikionyb yra ydinga, nes gina visk, kad nenaudinga mogui, o tai , kad
malonu traktuoja kaip nuodm. Gailest ir nusieminim Nietzsche traktuoja kaip degradacij, tai
jam niekinga.
Bet biblinis Kristaus asmuo jam patiko dl savo orumo ir kilnumo. Jzus Kristus Nietzschei buvo
istorin asmenyb, bet kartu su Kristumi mir ir tikroji Evangelija. Mstytojas priekaitavo
krikionims, kad ie, tikrj Kristaus ini ikreip pateik j lidn.
Krikionyb nurodo , kad btent dievas atkuria ry tarp dangaus ir ems per Jz Krist. O
Nietzsche nukerpa visus ryius su antgamtiniu pasauliu. Principin jo nuostata : knikas, tik
biologinis gyvenimas yra mogikosios egzistencijos pamatas, o dvasinis gyvenimas tik viso to
priedas, ne esm.

Auguste Comte (1798 1857) Ogiustas Kontas

Prancz filosofas ir sociologas, pozityvizmo pradininkas. Pozityvizmas iuo atveju iskirtinai
objektyvus/apiuopiamas pasaulis. Konto nuomone negli bti joki metafizini realybs
interpretacij.Teig, kad mogus gali bti apibrtas tik empirini moksl. Iskyr tris monijos
paangos raidos etapus:
1. Religinis. mogus nuo gamtos pereina prie kultros. Realyb interpretuoja
antropomorfinmis kategorijomis. ia dar dominuoja mistika. Religiniame etape dar
skiriamos trys stadijos:
a) Fetiizmo
b) Politeizmo
c) Monoteizmo

2. Metafizinis. Tai -kritinis etapas. mogus stengiasi isklaidyti religines fantazijas.Religinius

pradus siekiama keisti filosofinmis kategorijomis.
3. Pozityvinis. Tai grynai mokslinis metodas. Filosofinius apmstymus keiia faktai. mogus
nebeklausia kodl, bet kaip egzistuoja pasaulis. Konto teigimu monija visikai subrs kai
visk valdys ir inos.
Religiname etape visuomens vystymasis dar grindiamas verg darbu, bet apskritai monija yra
aukiau u pavien asmen. Nors ir kritikavo, Kontas avjosi katalikybe. Jo katalikybs samprata

3
antropologin:tikima ne dievu, o monija.kuri ssudaro tirk gyvi, tiek dar negim, tiek mir mons.
Katalik institucijas interpretavo savaip: kunigai turt skleisti humanistin religij, kuri tarnaut ne
transcendentiniam Dievui, o mediagikasm mogui.Tikroji ventykla bt universitetas. Kontas
sukr savo dogm apie v. Trejyb:
1. Tvas, didioji btis , yra monija.
2. Snus bt didioji aplinka erdv
3. v. Dvasia didysis fetias em.
Tokioje filosofijoje pasaulis tampa ne sakralus, pagrindinis trkumas tas, kad mogus veikia dl
mogaus. Anot Konto ne religija turt iekoti atsakym monij dominanius klausimus, o
empirinis mokslas.

4. Kaip skausmo ir kanios tema pasireikia modernioje filosofijoje ir literatroje?

Kanios problema danai Diev kveiia teism : jei jau Dievas toks geras, kodl yra skausmas.
To ivengti galima kani prasminant. Kania padeda mogui esminius dalykus atskirti nuo
neesmini. Laimingo mogaus gyvenimas pripildytas jo paties, kit igyvenim jam nereikia, ir jis
neino kodlturi bti iganytas. Tikjimas kani palengvina.
Migelis de Unamunas( 1864 1936)
Ispan filosofas, egzistencialistas, atstovauja filosofinei teologinei krypiai, kuri vadinama tragiko
gyvenimo jausmo suvokimu. Jo filosofijos esm: mogus trokta gyventi aminai, bet realiai tai ly ir
nemanoma, juk yra mirtingas. Unamunas supranta, kad empirikai negalima rodyti Dievo buvimo,
kita vertus, jei paprastai bt rodomas Dievo buvimas, tai jis jau nebt Viepats. Todl jo teigimu
pagrindinis argumentas pasisakyti u Diev pats gyvenimas.mogui reikia dievo, kad bt
nemirtingas.Konfliktas tarp proto ir tikjimo vyksta nuolat. Ji kvepia mog, stiprina vali, skatina
laikytis morals norm. Dievas yra noro gyventi aminai viltis. Filosofijos udavinys suvokti, ar
mirtis yra galutinis mogaus egzistencijos takas, todl filos-ja ir religijos istorija yra susijusios. Jis
kritikavo krikionybs dogmas, nors pats buvo tikintis. Kl klausim, kaip gyventi , inant, kad
numirsiu? Atsakymas privalau mylti. Skiria dvi meils ris:
1. Knikoji tik malonumai. Tai egoistin meil, noras turti vaik lyg ir utikrint mano
nemirtingum.
2. Dvasin grindiama uuojauta kitam.
Unamunas laikosi principo: gyvenu tiek, kiek keniu. Krikioni dievas kalba mogaus ird.
Filosofas kritikuoja pozityv/empirin moksl ir scholastin Dievo samprat., pvz T. Akvinieio
Dievo bties , kaip tos, kuri egzistuoja savime, samprat. Unamunui tikjimas , prietaraudamas
protui , liudija gyvenim, tai, kad be Dievo nebus laimingas. Vienintelis jo filosofijos trkumas
nemirtingumo klausimu neigia racionalum. Jei tiki gyvenimu , turi tikti ir aminybbe, kitaip
egzistencija neteks prasms. Unamuno nuomone, Kristaus mirties ant kryiaus giliausia prasm
parodyti begalin meil.Taigi krikionyb suprastina per kani, kuri prasmina tikjim.

4
Fiodoras Dostojevskis ( 1821 1881)

Rus raytojas egzistencialistas, psichologas, mstytojas, net teologas. Jo kriniuose mogus visada
ieko savs, nagrinja savo ir kit gyvenimus. Jam bdinga savianaliz, psichologikumas, gili
filosofija. Pagrindin jo krybos, kartu ir gyvenimo mintis i: mogus + Dievas = Kania. Kania
suvokiama egzistencikai: sutiks Diev mogus negali likti toks kaip anksiau,nebegali taikytis su
banalybmis, pradeda iekoti atsakym gyvenimo klausimus, perkainoja vertybes,prioritetus.
Romanas Broliai Karamazovai
Anot Dostojevskio kanios problemos racionaliai paaikinti nemanoma, nes m gyvenimas yra
kania. Vos pabandius j isprsti, grimztama dar giliau. Bet kur nra racionalaus isigelbjimo, yra
iganymas Kristuje, tikjimas. Prieingai nei Ny ir Fojerbachas, Diostojevskis man, kad mogus,
ums Dievo viet yra pasmerktas lugti. Romane nuudomas tvas juslikas, girtuoklis,
pasileids. Kas j nuudo, iaikja romano pabaigoje posnis Smerdiakovas. Romane pltojami du
motyvai, kodl galima nuudyti tv : godumas (dl pinig), pavydas (dl moter). roman siterpia
Ivano igalvota didiojo inkvizitoriaus legenda. ia gvildenama blogio ir kanios problema.
Veiksmas vyksta Vidurami Ispanijoje, legendoje pavaizduoti Kristus ir Katalik Banyios Didysis
inkvizitorius.Legand galima interpretuoti kaip Katalik banyios kritik, kaip mginim pateikti
klausim , i kur kyla blogis. Legendos Kristus nutols nuo biblinio. Legand nagrinjama 3
poiriais: psichologiniu mogus vaizduojamas dranmatik prieybi viesoje. Kuri pus
inkvizitoriaus ar Jzaus palaiko autoriu, neaiku. Moraliniu poiriu galima aikinti kaip banyios
kritik, metafiziniu tai raytojo poetikai ireikta istorijos filosofija.
Dostojevskis akcentuoja dvi pagrindines problemas:
1. Ar manoma bti geram, jei nra Dievo? Ar verta bti geram?
2. Kanios ir skausmo problema. Kok Dievo vaizd kuria raytojas?
Romane per savo personaus raytojas silo ir atsakymus. pirmj kl atsako Smerdiakovas ir Ivanas.
Kadangi dievo nra, mogus susikurias savo gyvenim ir vertybes. J likimai tragiki.
Antroji problema aptariama per Alioos ir Zosimo personaus. Reikia eiti meils keliu, kuriuo jo ir
Kristus. Kania yra tiek prasminga, kiek ji tampa vieta susitikti su Viepaiu.
Dostjevskis yra Dievo auklys, kvieiantis mog artti prie Dievo.velg gyvenim i aminybs
perspektyvos.

Alberas Kamiu (1913 1960)

Jo kryboje nra n vieno personao, kuris nemstyt apie skausm ir kani. Kryb galima
apibdinti kaip neatpirkt kani. ymiausia drama kanios tema Kaligula. Istorija apie
imperatori, kuris neteks sesers, projektuoja savo kani aplink. Tai vidinis Kamiu kanios
igyvenimo pateikimo bdas. Kaligula psirys viskam. Beprotyb lemia beprasmyb, jis neranda
paguodos., tampa blogio, kuris j uvald, vykdytoju. Anot Kamiu egzistuoja du laims tipai:
1.meils ir teisingumo
2. Neapykantos ir udyni.

5
Kaligula pasirinko antrj. Toks gyvenimas tai vienatv, tarsi udaranti persona jo vidin
kaljim.Kaligula kanios akivaizdoje supranta , kad gyvenimas toks koks yra nepakeniamas.
Mirt suvokia kaip vienintel realyb. Kaip Kaligulai reikjo gyventi , kaip veikti nevilt, Kamiu
Kamiu neatsako. Jis tik ikelia klausimus.

5. Kaip teologija atsako humanistiniam ateizmui?

Humanistinio ateizmo atsovai man, kad su religija baigta visiems laikams, j ideologija lugo.
Dramatikasi baigsi ir j atstovgyvenimai. Realyb yra daug vairesn nei mes galime j patirti.
Krikionys tiki, kad dievas apsireik Jzuje, kuris prisim mogasu prigimt, kad mog igelbt
nuo beprasmybs, nuoto,kas pavergia jo kn ir siel, nuo blogio, nuodms,mirties. Tikintis mogus
gali patirti Diev. Kuo labiau pastame Diev, tuo aikiau apsireikia kania., atsiskleidia skausmas.
Kalbant apie Dievo patyrim, pabrtina, kad jis visada asmeninis, tiesioginis asmeninis sanykis su
Viepaiu. Tikjima syra ne kas kita, kaip patirtis , gyta Jzaus su Tvu.
ymiausi atstovai: Jurgenas Moltmasnas, Eberhardas Jungelis, Hansas Ursas fon Baltazaras, Karals
Raneris, Edvardas ilebeksas.
Kalbant apie kani, pvz holokausto metu , dauguma klausinjo kodl dieva styli jei yra visagalis?
Atsakymas toks: dieva netyli, netyljo ir prie 2000 met, kai atidav savo sn.Taigi krikionims
pasaulis jau yra atpirktas, bet galutin atpirkim pasieks eschatologijoje.
Krikioni teologija yra mstymas apie Diev , kuris yra ant kryiaus. Humanistinis ateizmas
akcentavs antropocentrizm teig, kad gaalbt dievas neegzistuoja. v. Ratas teigia, kad Dievas
egzisuoja ir rpinasi pasauliu, o ateizmas kad reikia gyventi taip tarsi jo nebt.Ateistai ir silo
saugum(bent jau teorikai), o krikionyb- prieingai, nesaugum, nes tikti reikia pasikliauti kitu.
Esm kliautis Kristumi, o ne savimi. Tikintis mogus turi galimyb isivaduoti i blogio , gyventi
kitaip, Dievas jam yra atrama