JONYNAS KRIOKLYS PO LEDU Žiema prikaustė paukštį prie dangaus ir su dangum į žemę paukštis krito o aš nuo tų žiemos dienų dengiaus lediniais šipuliais ledinio ryto
aš pyniau stiklines beržų šakas
iš debesų vijau stiklinį lyną bet dužo mano darbas į šukes kurių netirpdė geležinis vynas
ir šildžiau ledo šipuliuos rankas
ir tirpo rankos tik netirpo ledas o pilkas debesis žeme. slenkąs žiūrėk ir mus jau vedas