MEDŽIAGŲ TRANSPORTAVIMAS:

Homeostazė - reiškinys kai kintančioje aplinkoje yra palaikoma pastovi ląstelių ir organizmo vidinė terpė.
Mažų vandens organizmų dujinių medžiagų apykaita vyksta difuzijos būdu - medžiagos juda pro membraną iš
didesnės koncentracijos terpės į aplinką, kur šių medžiagų yra mažiau. Kitos medžiagos imamos ir šalinamos
aktyviosios pernašos būdu.
Ektoderma - išorinis sluoksnis.
Entoderma - vidinis sluoksnis.
Hemolimfa - kraujo ir tarpląstelinio skysčio mišinys.
Atvira kraujotakos sistema - kraujas skalauja organus.
Uždara kraujotakos sistema - kraujas teka kraujagyslėmis ir nesimaišo su tarpląsteliniu skysčiu.
Kraujas raudonas, nes turi hemoglobino.
Didysis kraujo apytakos ratas - kraujas varinėjamas į visus organizmo audinius.
Mažasis kraujo apytakos ratas - kraujas varomas į plaučius.
Kraujotakos sistemos funkcijos: padeda palaikyti homeostazę, paskirsto šilumą, kovoja su patekusiais
mikroorganizmais, padeda susidaryti imunitetui.
Kraujotakos sistemos:
• Žuvys - 2 dalių širdis, 1 kraujo apytakos ratas
• Varliagyviai - 3 dalių širdis, 2 kraujo apytakos ratai
• Ropliai - 3 dalių širdis, 2 kraujo apytakos ratai
• Paukščiai - 4 dalių širdis, 2 kraujo apytakos ratai
• Žinduoliai - 4 dalių širdis, 2 kraujo apytakos ratai
Organizmo vidinė terpė - kraujas, limfa, tarpląstelinis skystis.
Augalų apytakos audiniai (transportuojamos ištirpusios maisto medžiagos) - vandens ir rėtiniai.
Žiotelės - pro jas transportuojamos dujos.

ŠALINIMAS:
Nefridijos - šalinamieji vamzdeliai.
Malpigijaus vamzdeliai - ploni šalinimo vamzdeliai, prisitvirtinę prie žarnos.
Svarbiausia inkstų funkcija - baltymų apytakos produktų šalinimas, pastovios druskų koncentracijos kraujyje ir
ląstelėse palaikymas.
Nefronai - inkstų ląstelės.
Hipertoninis tirpalas - turintis daug druskų.
Hipotoninis tirpalas - turintis mažiau druskų.
Izotoninis - ištirpusių medžiagų koncentracija vienoda.
Šalinimo sistemos:
• Žieduotosios kirmėlės - nefridijos
• Vabzdžiai - malpigijaus vamzdeliai
• Voragyviai - malpigijaus vamzdeliai
• Vėžiagyviai - malpigijaus vamzdeliai
• Moliuskai - inkstai
• Žinduoliai ir kiti stuburiniai - inkstai

DAUGINIMASIS IR VYSTYMASIS:
Chromatinas - DNR ir baltymai.
Chromatidės - dvigubos vijos.
Homologinės chromosomos - panašios porą sudarančios chromosomos.
Diploidinės ląstelės - ląstelės turinčios dvigubą chromosomų rinkinį.
Haploidinės ląstelės - ląstelės turinčios viengubą chromosomų rinkinį.
Ciklas - interfazė (pasiruošimas, ląstelė auga, joje daugėja organoidų, dvigubėja DNR, kaupiama energija) ir
dalinimasis.
Mitozė - gaminamos dvi naujos (nelytinės) ląstelės su lygiai ta pačia genetine medžiaga kaip ir pradinė ląstelė. 2
chromosomos, 4 chromatidės.
Mejozė - susidaro (lytinės) ląstelės su perpus mažiau chromosomų. Ląstelės dalijasi du kartus.
Gametos - lytinės ląstelės.
Prokariotinės ląstelės (neturinčios branduolio) dalijasi pusiau.

ORGANIZMŲ DAUGINIMASIS:
Nelytinis dauginimasis (augalai, hidra - pumpuravimasis) - reikalingas tik vienas tėvinis organizmas.
Vegetatyvinis dauginimasis - iš vegetatyvinių augalo organų išauga nauji ūgliai, šaknys.
Lytinis dauginimasis - reikalingi du tėvai.
Apvaisinimas - spermatozoido susijungimas su kiaušinėliu.
Išorinis apvaisinimas (žuvys) - kai spermatozoidai ir kiaušinėliai išleidžiami į vandenį, kuriame lytinės ląstelės
susijungia.
Vidinis apvaisinimas (žmonės) - kai patinai suleidžia spermatozoidus tiesiai į patelės kūną, kuriame įvyksta
apvaisinimas.
Apdulkinimas - žiedadulkių pernešimas nuo vieno augalo ant kito ar nuo vieno žiedo kuokelio ant kito žiedo
piestelės purkos.
Partenogenezinis dauginimasis - kai individai išsivysto iš neapvaisinto kiaušinėlio, motinos DNR.
Sporofitas - diploidinė karta, kai mejozės būdu susidaro haploidinės sporos. Iš jų vystosi haploidinė karta -
gametofitas, gaminantis lytines ląsteles, kuriomis susijungus susidaro diploidinė zigota, o iš šios vystosi sporofitas.

INDIVIDUALUS ORGANIZMŲ VYSTYMASIS:

Embrioninis vystymasis prasideda po apvaisinimo, kai susidaro zigota (apvaisintas kiaušinėlis) - ląstelė turinti
diploidinį chromosomų rinkinį Nuo tada, kai ji pradeda dalytis, iki gimimo arba išsiritimo šis gyvas organizmas
vadinamas gemalu.
Morulė - kelis kartus pasidalijusi zigota, jos visos ląstelės vienodos. Vėliau iš jos susidaro blastulė - tuščiaviduris
ląstelių kamuolėlis su pilna ertme skysčio.
Gastrulės stadija - susiformuoja 3 gemalo lapeliai, o iš jų vėliau vystosi visi gyvūno organai.
Mezoderma - trečiasis gemalinis lapelis.
Poembrioninis vystymasis prasideda nuo gimimo.
Metamorfozė - besivystančių jaunų organizmų išvaizdos ir sandaros pokyčiai.
Iš ektodermos išsivysto oda ir nervų sistema.
Iš mezodermos išsivysto kaulai, raumenys, šalinimo, dauginimosi, kraujotakos sistemos.
Iš entodermos formuojasi ląstelės, kurios iškloja virškinimo traktą, plaučius, šlapimo pūslę, liaukas.
Genas - DNR atkarpa.
Moters susidaro 1 didelė ląstelė ir 3 mažos (nukreipiamosios), vyro 4 ląstelės.

ORGANIZMAI IR APLINKA:
Tropizmas - augalo augimas reaguojant į išorinį dirgiklį. Augalo augimas dirgiklio link - teigiamas tropizmas,
priešinga kryptimi - neigiamas tropizmas.
Fototropizmas - augalų reakcija į šviesą.
(Geotropizmas - reakcija į Žemės traukos jėgą.)
(Tigmotropizmas - reakcija į mechaninius prisilietimus.)
Tinklinė nervų sistema - tarpusavyje susijungę neuronai.
Kamieninė/kopetinė nervų sistema - kūno priekyje yra stambūs nerviniai mazgai - ganglijai, kuriuose
analizuojama iš akių ir čiuopiklių gaunama informacija.
Mazginė nervų sistema - sudaro smegenys - (labai stambūs nerviniai mazgai) ir storas pilvinis nervinis kamienas
su ganglijais kiekviename segmente.
Vamzdelinė nervų sistema - centrinė ir periferinė.
Centrinė - sudaryta iš galvos ir nugaros smegenų.
Periferinė - sudaryta iš nervų.
Refleksas - organizmo atsakomoji reakcija į dirginimą, einantį per nervų sistemą. (įgimti/sąlyginiai ir įgyti/
nesąlyginiai).
Receptoriai išsidėstę po visą kūną - skausmo, lytėjimo.
Receptoriai išsidėstę tam tikruose jutimo organuose - regos, klausos, skonio.
Visus organizmo procesus reguliuoja nervų sistema ir endokrininių (vidinės sekrecijos) liaukų gaminami
hormonai.
Nervų sistemos:
• Duobagyviai - tinklinė
• Plokščiosios - kamieninė/kopetinė
• Moliuskai, visi iki stuburinių - mazginė
• Stuburiniai - vamzdelinė

ORGANIZMŲ JUDĖJIMAS IR ATRAMA:

Atrama - vidiniai kūno skysčiai, kieti išoriniai griaučiai, kieti vidiniai griaučiai.
Išoriniai griaučiai - gaubia kūną iš išorės visą ar tik kai kurias kūno dalis.
Vidiniai griaučiai - sudaryti iš kaulų ir kremzlių, jie auga kartu su gyvūnu.
Augalų atrama - ramstiniai audiniai, medienos ir karnienos plaušai, o jau nų augalų stangrumą palaiko turgoras.

ORGANIZMŲ PRISITAIKYMAS PRIE APLINKOS:

Adaptacija - organizmų prisitaikymas prie aplinkos.
Maskuotė - ypatingas slėpimosi nuo priešų būdas, padedantis susilieti su gyvąja aplinka.
Slepiamoji spalva - tokia pati kaip aplinka, spalvinė maskuotė.
Sklaidomosios spalvos maskuotė - būdingas juostuotumas, dėmėtumas.
Mimikrija - prisitaikymas mėgdžiojant kitus pavojingus organizmus.
Įspėjamosios spalvos - labai ryškios, aiškiai išsiskiriančios iš aplinkos.