Su sypsena

Stai jau jpusejame met liS. JuSlf rankose penktasis ,,A teities" n umeris.
o atrodo dar taip neseniai iurnalo virfelj puofe tarp ledo, sniego ir ballf
jsitaisr skdiai ...
Paslebejau, kad jvadiniame straipsnyje labai retai aplariami virfe
liai. Neiinau kodd. Galbut nebeverta, nes jei skaitote fias eilutes, vadi
nasi, virfelj jau matd ir geriau pasakoti apie tai, kq rasite toliau versdami
puslapius ... 0 galbut taip parafyta kuriame nors vadovdyje? Nesvarbu.
Liaudies ifmintis byloja, kad "sutinka pagal rubq ': 0 fjkart iurnalo rubas
pasako labai daug apie jo vidlf.
Kun. Arvydq P Zygq buvau sutikusi vos keletq kartlf, nepriklausau
tai ateitininklf grupei, kuriq butlf galima pavadinti "Zygo aukletiniais".
Bet if viSlf imonilf pasakojimtJ, legendomis apipintlf istorijlf butent taip
jf ir jsivaizdavau - taip kaip fiame virfelyje. Su fypsena, kuria dovanoja
di iaugsmq, meilr ir filumq kitam. Bel ne sau. Atsisveikiname su pirmuoju
Lietuvos ateitininklf vadu a.a. kun. dr. Arvydu Zygu, 0 prisiminimais apie
fj neeilinj ateitininkq dalijasijo bendraiygiai, draugai, "aukldiniai".
A tkurti Lietuvoje ateitininkijq buvo vienas ifjauno Amerikos lietu
vio A. Zygo tiksllf. Visada stebejausi, kaip ifeivijoje ifpuoselejama ir ki
toms kartoms perduodama tokia meile Lietuvai? Kur slypi patriotizmo,
tautifkumo esme? Daugiau apie Tevynes meilr suprasti padijo Andriaus
Navicko straipsnis "Kosmopolitizmas ir patriotizmas".
Kad ,,Aleitis" nestovi vietoje liudija naujai atsiradusi rubrika LUX,
kurioje kiekviename numeryje sveiiuosis tekstai if muslf biCiulifko inter
neto dienrafCio Bernardinai.lt skyriaus "LUX/jauniems".
Gera fuoliuoti j ateitj, bet kartm's labai prasminga ir leistis ,,At gal j
ateitj". Sioje rubrikoje rasite kun. Arvydo Zygo straipsnj, rafytq prief dvi
defimtmetj. Akis uikliiiva ui simbolifklf, jpareigojanCilf ir viltingai nu
teikiancilf jo iodiilf: "Mints kun. S. Ylai mes klauseme savrs: "Kaip mes
dabar be tavrs, savo mokytojo, gyvensime?" ir supratome, kad atsakymclJ
turijo buti susijrs su mintimi, kad "mes toliau gyvensime leisdami, kad
brangus mokytojas gyventtJ mumyse".
Sutikau ,,Ateitj" su kun. dr. Arvydo Petro Zygo fypsena, palydiiu Stt
jo ifmintimi.
Skaityk. Susimqstyk. Ir veik.
Agne
sian Dlen
Andrius Navickas
Ateitininkijai - toe
Elvyra Bililite-Aleknaviciene
prisi Mmkim
Doc. dr. Aiste Dirzyte
Kun. Robertas Grigas
Kun . dr. A. Trimakas
Petras Vytenis KisieliLis
Vygantas Malinauskas
Irma Kuliaviene
tga : at:- ii"
Kun. dr. Arvydas Petras Zygas
LlJ
Donatas Puslys
Agne Markauskaite
zaidimai O1e"o laukuose
Aldona Zemaityte
Julija Svabaite-Gyliene
4
Kosmopolitizmas ir patriotizmas
6
Keletas izvalgy apie ateitininkijq
11
Kun. dr. Arvydo Zygo alyvmedis
Biciulio atminimui
Gerqjq Naujienq
Ypatingi bruozai
In memoriam
Po zydinciom obelim
26
Ateitininkai = elitas?
30
Kodel dar eSLI krikscionis?
Grupe Gyvai : "KOryba visada zavi"
37
Kai skauda sirdi
Eilerasciai
tarp uti u .
Jogile Bulavaite
ne
Gabrielius Satkauskas
Kristina Pozelaite
. i j
Ricardas Kunevicius
Ul ien i
Ramune KubiliUte
ne b'
Regina Stasiskyte
Karolina Vaiksnoraite
Agne Kazlauskaite
Kan. Andriejus Sabaliauskas
Gabija SakaviciOte
Kazimiera Sipiene
Vaidotas A. Vaicaitis
41
Aktyvumo proverzis
pasaulio sostineje
43
Jaunimas ir spauda
47
Balis - sala, j kuri qdar sugrjsiu
51
bendradarbiavimas
53
Siaures Amerikos veiklos nuotrupos
veiklos kalendorius
55
apdovanojimai
Ateitininkijos simtmecio minejimas Alytuje
pavasaris
diena
Gyvybes menuo
"Ateikite visi. .. "
Piligriminis nuoty is Latvijoje
v
Kun. dr. Arvydo Zygo
a medis
Doc. dr. Aiste Dirzyte
Ivykis
Apie kun. Arvydo mirti su
iinojau lipdama i automobil!.
Vairuodama lyg pro rukq pa
maciau pakeltq policininko
rankq. Sustojau salikeleje (kai
kodel rankos ir kojos atrode su
medejusios, buvo sunku net pa
sukti vairq, paspausti pedalq) ir
negalejau suprasti, kodel poli
cininkas, priejl(s ir pasilenkl(s
prie masinos, idemiai iiuri pro
lango stiklq man i akis. Atida
riau dureles, 0 jis, kiek atsitrau
kl(s, mana nuostabai, nesiliove
iiurejl(s. Paskui paklause: "Ar
jums viskas gerai?" Ne doku
mentq paprase, bet tiesiog pa
siteiravo, ar man viskas gerai ...
Keista. Norejau jo paklausti, kq
as padariau ne taip, kad mane
sustabde, bet negalejau istarti
ne iodiio. Atrode, lyg kas burq
paralyiiavl(s gerkll( ir dabar jau
liksiu nebyle amiinai. Polici
ninkas kantriai lauke, 0 as pa
galiau islemenau: "Ar kaikq ne
taip padariau?" Jis vel pasilenke
ir tare: "Ne, bet jusq keista bu
sena, negaliu leisti jums tokios
busenos vairuoti, ar kas atsiti
ko?" Atleiskite man, mieli poli
cininkai, kad maniau,jog esate
storiieviai ir nejautrus. Niekada
nepamirsiu idemaus jo ivilgs
nio, kai jis pastebejo mana su
trikimq. Ar del to ivilgsnio, ar
del to, kad pati norejau isgirsti
is savo hlpq apie ivykusi faktq,
tyliai tariau: "Mire kun. Arvy
das Zygas". Policininkas isple
te akis ir paklause: ,,0 jis jums
KAS?" Negalejau nieko taip
staiga atsakyti. Turbut ir pati
nebuvau pagalvojusi, nebuvau
iki gala suvokusi, kq kun. Arvy
das man reiskia. Bet policinin
kas neatlyio: "Kas jums tas ku
nigas?" Atrode, tuoj pranyksiu
is gedos. "Mokytojas" ... - pa
saki au tyliai. "Kas?" - tarsi ne
patikejo policininkas. "Moky
tojas" ... - pakartojau. "Gerai,
lipkite is masinos. Paliksite jq
Cia, 0 pati griikite namo taksi.
Jums negalima tokios busenos
vairuoti. Stiprybes." N a, stai,
net po mirties kun. Arvydas
liko mana mokytoju: situacija
visiskai pakeite "policininko"
stereotipq. Kun. Arvydas visada
sakydavo, kad kiekvienas imo
gus gali buti nuostabiai geras,
jei leidiia savo gerumui pasi
reiksti. ACiu ui siq pamokq.
"Kas jis man?"
Neiinau, ar kun. Arvydas
noretq, kad, prisimindama ji,
cituoCiau Nikq Kazantzakj, bet
viena sio autoriaus citata isreis
ateitis 2011 / 5 (68) 11
f!DDJMin kime
"TaTiau
alyvmediiui:
sesuo, kalbtik
man apie
Dievq; ir
vimq dienq
fas alyvmedis
prctiydo. "
kia mana ir kun. Arvydo bend
ravimo "Tariau alyvme
diiui: sesuo, kalbek man apie
ir tas alyv
medis praiydo." Taip, as bu
vau jo "sesuo", kadaise sausas
"alyvmedis", kuris, kun. Arvy
do pakalbintas, praiydo. Nesi
gediju sakyti - "praiydo", nes,
palyginti su tuo, koks skurdus
buht mana gyvenimas be tikeji
mo (Dievu, imonemis, savimi),
esu kun. Arvydo "prakalbinta"
diiaugtis gyvenimu ir "iyde
ti". Galbut tie, kurie ji paiino
jo, stebejosi, kodel butent man,
kaikokiai Aistei Diriytei, jis
patikejo saugoti savo bibliote
kodel is Jungtinil./ Amerikos
ValstiN dezemis siunte ivairius
daiktus, knygas ... Tiesa yra la
bai paprasta: nuo pirml!jl./ mUSl!
susitikiml./ daugiau kaip prieS
dviddimt meht (as buvau dar
vaikas), jis mane kaip sese
ri nuolat skatino "jam kalbeti
apie Ir jis manimi labai
tikejo. Ir jeigu man dar nera pa
vyk'( "iydeti" taip, kaip jis nore
jo, labai viliuosi, kad ateinantys
mana gyvenimo metai bus to
issipildymas.
Ir dar...
Taip jau atsitiko, kad mana
rankose - kun. Arvydo dieno
rasCiai. Kai iemeje jo jau nebe
ra, drebanCiais pirstais issitrau
kiu juos is dezes ir pasklaidiiusi
suglumstu: kun. Arvydas buvo
tikrai "ne is sio pasaulio!" Kiek
jis turejo meiles imonems, kiek
uiuojautos! Kiek pasitikejimo
Dievo gailestingumuL. Ir ko
kius baisius skausmus kente
sirgdamas! Toliau pateikiu kai
kurias kun. Arvydo dienoras
cil./ istraukas. Tikiuosi, jis tai
1eisht

Sapnavau Fenwicko
draugus - kokie brangtts tie
prisiminimaii Sapnavau Mamq.
ir namus ir X-q.jq. Tautinilf iokilf
fvent{! Cikagqje. Buvo liudni
sapnai, bet irpilni prasmes. Sj
rytq. labai s/Uluda, reikia kovoti
prieS tq. norq. pasakyti "nebegaliu';
betyra labai rimllf prieiasCilf ir
argumentlf

Kada esu skausmuose, gal
sunkiausia buti graiaus jaunimo
tarpe. Prisimenu tq. jausmq.,
kadajautiesi gerai -po baseino,
juros, plaukimo, sportavimo
kada ,,youflelso clean, youflel
50 good, youflel 50 good to be
alive ". Kaip sunku gyventi,
kada esi skausmuose, ypac kai
jie Tave kas dienq. kankina
ir iinai, kad tai nesiruosia
baigtis. Kaip reikijo iimokti siq.
skausmo tikrov{! priimti ir suja
susigyventi. ACiu Tau, Viespatie,
ui kuri man leido tai
padaryti - padek man, Gerasis
Dieve, kad iStverCiau visuose
sunkiuose iibandymuose
mintys, viltys rastll
atga1"5j vis tobulesniame
gyvenime - tobulesnije
Tavo meiles ir tiesos
sviesoje. AsMyliu Tave. Ir
dekoju Tau ui viskq..

Tiek daug skaiCiau
apie Simone wei/, C. S.
Lewis, Simon Tugwell
ir pajutau tokiq. dvasin{!
vienyb{! su tais, kurie
kente.!o ir raSe apie
kanCiq.. Man taip skauda.
Dieve, duok stiprybes
man kentijimuose, duok
stiprybes buti kilniam.

Gerasis Dieve, tiek daug
dalyklf noriu parasyti. Zinau,
kad gyvenimas praeina, kad tai
nera tiek svarbu, kiek svarbu,
kas per gyvenimq. buna Sirdyje
parasyta. Taip sunku yra rasyti,
kadajauCiasi, kad vos vos
uitenka laiko gyventi ir dirbti
vis slegia tiikstanCiai nepadarytlf
darblf, neistesellf paiadlf, kuriuos
esu sau j sirdj jsiras{!s - parasyti
tam ir tam laiskus, tokj ir tokj
straipsnj, tokiq. ir tokiq. knygq.,
aplankyti tq. ligonj, padeti tam
vaikui ir t.t., "ad infinitum ':
Bet vis delto, Viespatie, kaikas
liepia 1101"5 keletq. sakinilf kas
dienq. bandyti (no1"5 bandyti)
parasyti - gal del to, kad sirdyje
jauCiu,jog tai labiau apgaubs
mana sirdj Tavimi ir Tavyje.
Atsiskaitydamas ui siq. brangiq.
gyvybes dovanq. antpopieriaus,
geriau suprasiu, kaip kiekvienq.
dienq. tobuliau Tave mylliti,
aiSkiau Tave matyti, tiksliau
Tave sekti. Laimink, VieSpatie,
iiuos iodiius, kad jlf iSreikStos
12 I at eitis . 2011 / 5 (68)
ypai kasdieniniame skausme,
netektyje, negalijime dalyvauti
gyvenime su tuo diiaugsmu,
stiprybe, nuostabia energija ir
neriipestingumu, kuriuos turijau,
kai jutau jaunatvifkq
Padek man, Viespatie, neliaditi
del visl! praradiml!. Dekoju Tau,
Viespatie, ui viskq, kq dar galiu
daryti, dekoju Tau, Viespatie, ui
viskq, kq sugebu diiaugsmingai,
prasmingai jgyvendinti ir
karybingai nuveikti del savo
tautos sviesesnes ateities ir
didesnei Tavo garbei. Viespatie,
as galvoju, kad yra jdomu tai,
kq af supratau, isgyvenau per
siq skausmo l<elionr Anksiiau,
kada buvau jaunas, be didelil!
sunkuml! ir gyvenimo probleml!,
Sitas gyvenimas jautesi tikrai
toks begalinis, kad turbat net
buvo nataralu nejsivaizduoti,
kas yra amiinybe. 0 fiandien,
Viespatie, as savo firdyje labai
giliai, visomis savo esybes sultimis
supratau, kad tikrai yra Siam
gyvenimui pabaiga ir kadpo to
yra amiinasis gyvenimas, j kurj
mus pakviesi, kuriam mes turime
fiandien ir kas dienq ruoftis.

Siandien nebegyvenu,
nebegaliu gyventi tos "geros
savijautos "jausmu - nes
jvyko nelaukta, netikda,
neplanuota nelaime, kuri
ateme mana nerapestingq
geros savijautos jausmq, kurj
as taip gerai prisimenu ir
kuris man suteikdavo gill{ ir
prasmingq diiaugsmq. Buvo
toks diiaugsmas bati sveiku,
jaustis geraijiziJkai, emocifkai
irpsichologiskai, 0 ant to
pagrindo kurti tai, kas yra
dvasinio pasaulio brendimas
ir saviaukla. Bet fiandien tas
dvasinis brendimas turi vykti
be tojizines gerovesjausmo.
Tai yra labai sunki kasdienine
uiduotis. Padek man, Viespatie,
ifmokti Jj uidavinj kasdienq
diiaugsmingai priimti ir stengtis
kiek galima tobuliau jgyvendinti.

As tikrai nemoku
diiaugsmingai kentiti. As likrai
nesuprantu diiaugsmingojo
kentijimo esmes, af tikrai
nesuvokiu tos tikroves, to
kvietimo. As iinau labai gerai,
kaip teoriJkai pasakyti, kad"turi
bUti kaniios jprasminimas':
kad imogus privalo atrasti
kaniioje, privalo alrasti
kentijimo tikslq, bet kaip sunku,
Viefpatie, tai tikrai padaryti,
kaip sunku, kaip sunku ... Padek
man, Viefpatie, nes be
tai nejmanoma ... Padek man
pajausti tq kanCios, kentijimo
galiq visa savo esybe kaip Sv.
Povilo laiJkuose.

jeigu anksiiau diiaugsmingai
gyvenau, siekdamas kalybos,
ir galijau priiiardi ir gerbti
savojizinj dvasios indq, tai
fiandien jau turejau ismokti
(ir dar daug turiu mokytis)
kitokio kasdieninio gyvenimo
ir tobulijimo - su kasdienine
kaniia. Tai sunku ir dar daug ko
nesugebu jgyvendinti, nes turbat
labai narnralu imogui noriti,
kad"situacija gerellf ': kad "kunas
gyq': kad"kaniia Bet
afpriklazlSau tai klasei imonil{,
kurie kasdien patiria tq ;kyrzt
chronifkq skatlSmq. Nors ir
noredamas atsisakyti, isjo ifeiti,
nuojopasislepti, atsitraukti,
pabegti - negali, nes iinai, kad
yra maiai viities, kad tai bus
jmanoma padaryti, ir todel
stengies, kad galitum "to make the
best ofit"- stengiesi daryti tai,
kq gem gali daryti, nors irjauti
liUdesj deljausmo ,,0, kiek daug
gero ga!eiiau padaryti,jeigu fio
skausmo nebulIf". Ir supranti,
bent jau intelektualiai supranti,
o biillf gerai,jeigu ir visa firdim
suprastum ir tikdum, kad tas
skausmas Tave padare gilesniu,
jautresniu, labiau subrendusiu
imogumi.

Gerasis Viespatie, dekoju Tau
ui visus genlS imoms, nuostabius
draugus ir jvykius, kuriuos
patynau savo gyvenime. Gerasis
Viespatie, prafau stiprybes
kasdien keliauti per visa tai,
kas man yra kasdienine kova su
skausmu - kuri atima energijq,
daug gero padmyti,
kurios prasmes af nesuvokiu,
kurios visa firdimi negaliu pilnai
priimti ir su kuria labai noreciau
susitaikyti, kad galdiau juddi
pirmyn nuo fio tafko.

Gerasis, mylimasis Viefpatie,
prasau stiprybes bati
vis geresniu ir jautresniu
imogumi, iflaikyti skaidrumq
net ir kaniios (sunkios Kaniios)
dienose, issaugoti vis
meil? artimui, vargslantiems,
gyventi Sv. Prancifkaus
paprastumo ir neturto dvasioje,
gyventi Sv. Ignaco Lqjolos
garbingojepaklusnumo
dvasioje ir kas dienq tapti vis
geresniu, kantresniu, romesniu,
pamaldesniu, drausmingesniu,
gilesniu, dvasingesniu ir labiau
'pasiaukojaniiu imogumi. Aiiii
Tau, mylimas Viespatie.
'I - ....
" ...
. . ........... .,
. "',\i.
'''.;Y/ , ,,.
:;.. " .,.!I" ....

\:.A, '-.: . '."
" U)"r
'31..L... l t
-"Il4 0)\lY\)l 'if"
OAYS
ciulio atm ini m u i
\okiame mirtingi
,,isi turesime perei
minimu "tamsiuo
- taCiau netiketa iinia
.--J::ligo Arvydo Zygo mirtj
kaip jokia kita. Ypac jo
jaunl) Lietuvos kata
:..:-:. areitininkl) mokslo
:: :-::;.L t(i.ros pasaulio imones, jo
.:-: :d raiygius Bainycioje, kuril)
jis suteike neis
dovanl) savo asme
:::d)es spindejimu ir "sirdies
cl 'icija".
Dar taip neseniai diiaugs
:::-.ingas, humoro jausmu nu
:?alvintas jo balsas pasiekda
' 0 is JAV telefonu. Bet ir is tl)
?,' 3ipasakojiml) galejai suprasti,
:.;ad tas imogus be paliovos "de
gina save" - sielovadoje, akade
mi nese studijose, tarnaudamas
,isl) pagalbos ieskancil)jl) po
reikiams ...
Galime neperdedami saky
ti, kad ui ateitininkijos atsi
Lietuvoje turime buti
dekingi Apvaizdai, tinkamu
metu mums dovanojusiai tin
imogl) - Buvo
tautos troskimas atkurti tai, kas
sugriauta, buvo puikil) sumany
ml), bet reikejo asmens, sirdies
ir proto, kuris tai sutelktl) j vie
srovt( ir duotl) jai krypti.
esmines vertybes ir
modern ius issukius.
Tai buvo Arvydas Zygas. Esa
me dar per arti, kad jivelgtume
jo asmenybes reiksmt( kriksCio
niskojo jaunimo ugdymui. Ta
Ciau neabejoju, kad istorija pa
sakys - musl) laikui tai buvo
Prano DovydaiCio uimojo as
menybe.
Meteoras is
I nepriklausomybes apy
au sri a padangt(, dar aptrauk
drumstais sovietizmo debe
simis, jis jsiverie kaip ryskus
meteoras is laisvos Vakarl) vi
suomenes, politines lietuvil)
emigracijos ir katalikiskos sei
mos ugdymo, atsinesdamas
geriausius tl) tradicijl) bruo
ius: raml) savo paiiurl)
be
"akademinio pasiputimo", pa
triotizm,\, reiskiam,\ su jsimy
lejelio jkarsciu, neatsiprasant uz
tai, kad esame lietuviai ir nori
me jais buti, bet atmetant bu
kaprotisk,\ priesiskum,\ kitoms
tautoms ar jtarum,\. Mums, ui
augusiems okupuotos Lietuvos
pasiprieSinimo s'\lygomis, pri
verstiems nuolat ginti vidint(
savastj ir buti pasirengusiems
dd jos nukenteti, tai buvo nau
ja patirtis: mokslininkas, kuris
nesigedija vieSai pasisakyti
katalikas, atvirai stoja musl)
tautos pusen ir daro tai labai
naruraliai, budamas savimi, ne
sivariydamas ("neatsiprasyda
mas"). Mes dareme t'\ pati, bet
ideologines priespaudos s,\ly
gomis tik retas, nedart(s s,\ii
nes kompromisl), galejo pasi
remti jgytl) mokslinil) laipsnil)
svoriu prieS iprastinius puoleN
argumentus, kad komunizmo
geriu abejoja vien bemoksliai
tamsuoliai. Stojome prieS is
torinius, politinius ir doktrini
nius melus, dainiausiai skati
nami gyvenimiskos patirties ir
imogisko teisingumo jausmo,
is anksto iinodami, kad dd to
tampame "raupsuotaisiais", bu
sime kritikuojami ir pasiepia
mi. Tai suformuodavo tam tikr,\
laikysen'\, lygintin,\ su niuroka
busena karil), kylancil) is apka
sl) j atak,\ ir iinanCil), kad i juos
tuojau pat atsimus kulkl) kru
sa. Arvydas, per mokslininkl)
mainl) program,\ 1988 metais
atvykt(s destyti j Vilniaus uni
versitet,\, tos stigmatizuojan
Cios patirties neturejo. Ame
rikietiskoje visuomeneje buvo
visiskai normalu tureti savo pa
iiuras, jas legaliai reiksti ir ne
susilaukti ui tai jokil) neigiaml)
padarinil) savo mokslinei karje
rai ar visuomeniniam statusui.
Todd taip giedrai, patraukliai
ir organiskai jis liudydavo savo,
jauno mokslininko, katalikybt(
ir lietuvybt( sustabarejusioje,
baimes ir intrigl) persmelkto
je merdinCio reiimo aplinkoje.
Budingas jo papasakotas nuo
tykis is to meta destytojavimo
Vilniaus universitete. Kaik,\ il
gai aiskint(s studentams ir no
redamas juos isjudinti bei pra
juokinti, dr. Arvydas grjztelejo
j auditorijos priekyje kabantj
privalom,\ Lenino portret,\ ir
paklause: "Na, Vladimirai, at
rodo, jau ir tu supratai?." Bet
vietoj provokuoto lengvo juo
ko pliupsnio destytojas staiga
visa nugara pajuto ledint( audi
torijos tyl,\. Niekas is klausyto
atcitis . 2011 ! 5 (68) IS
jq neiinojo, ar jau Ieistina sitaip
eretiskai juokauti ... Kasdienio
bendravimo santykiuose irgi
nuolat isnirdavo Arvydo vaka
rietifkumas. Tam tikri, sakyCiau,
buitinio garbingumo !proCiai,
kaip antai, iodiio Iaikymasis,
pagarba kito nuosavybei (pa
siskolintq knygq, daiktq
nimas), idejq kova be intrigq ir
uikulisiniq, klastingq iaidimq
jam atrode savaime supranta
mi. Jis nuosirdiiai nustebdavo,
kai posovietineje Lietuvoje su
sidurdavo su visiskai kitokiais
elgsenos modeliais netgi tarp
saV"ltiq, tikinCiojo jaunimo ir
akademineje aplinkoje. Katali
kq !staigose, kuriose darbavosi,
ne pasiulydamas drqsiq
atsinaujinimo projektq ir dai
syi<! atsitrenkdamas i nau
joviq baimes, tingios inercijos
(" ... geriau viskas telieka kaip
buv ... ") ar asmeniskumq sie
nas, guosdavosi nelinksmu at
radimu: "Zinai, kodd Amerika
klesti, 0 jus gyvenate skurde ir
stagnacijoje? Todd, kad JAV,
kur tik kreipdavausi su pasiu
Iymu patobulinti is visq
pusiq sulaukdavau: "Wow, kaip
faina, darykim! Kuo mes tau
galetume padeti (tai igyven
dinti)?" 0 Lietuvoje, pasiulius
pirmoji
turinCiqjq reakcija dainiausiai
buna surasti koi<! nors paragra
kuriuo remiantis galetq ui
drausti tavo ... " Ten
ka su Iiudesiu konstatuoti, kad
siuose iodiiuose dar ir siandien
yra daug karCios tiesos. TaCiau,
priimdamas ir savo kailiu ne
retai patirdamas priespaudos
deformuoto tautieCiq menta
liteto prof Arvy
das niekada nepalaike Atgimi
mo metais i atvykusiq
mokslininkq ir teologq, kurie
arogantiskai niekino bemai
atsilikusios patriarchalines kon
servatyvios Lietuvos istoryos,
tradicijq ir tikejimo
jq poiiuriu, su modernumu ne
suderinamas tau tines mitologi
jas. Arvydas visa tai, gyne
ir kare katakombq Bainycia ir
pogrindiio Lietuva, laike bran
giu turtu, kuri turime issaugoti,
pagausin ti ir in tegruoti ivisuo
tin(( krikscionyb(( Uo megsta
mas terminas - "inkulruracija",
Iietuviskojo augalo iskiepijimas
i Kristaus medD Ypac didel
jaute ir, dar nebuda
mas kunigas, ka
taliko rode Bai
nycios vadovams, vyskupams,
nors ir ne visuomet sutikdamas
su "techniniais" jq sprendimais.
Artimiau paijstantiems dr.-Ar
buvo akivaizdu, kad elgiasi
taip ne pataikaudamas, ne sau
kokios nors naudos siekdamas,
o giliai isgyvendamas Jezaus
apastaIq ipedinystes slepini.
Aukstaugis mazutelis
Ateitininkijos kurimosi Iais
vejancioje Lietuvoje Iiudytojai
prisimename kone dvimetrinj
Arvydo iskylant! virs ie
maugio jaunuCiq, moksleiviq,
studentq misko kokios nors
MAS akademyos, stovyklos,
vietoves suvaiiavimo sv. Mi
siose, periferijos bainytdeje.
Taciau auksto agio priesingy
be buvo jo vidine laikysena ir
savivoka. Nepaisant moksliniq
laipsniq ir visuomenes iaveji
mosi, filosofijos daktaras, antro
pologyos destytojas ir prof. St.
Salkauskio premijos (1993 m.)
Iaureatas mums tapo gyva ilius
tracija to, Viespats tikriausiai
mane sakydamas, kad i Dan
gaus Karalyst jeisime, tik pa
sidar(( kaip maii vaikai (pIg. Mt
18,3). Galejo ramiai, draugis
kai ir be jtampos diskutuoti su
vyskupais, valdiios pareigunais,
"su Valdu ir Alma" Uaunyste
16 I atcit is 20l l ': 5 (68)
.: e JAV buvo dirbys p. Adam
:..;.t! Taboro fermoje). Bet Iygiai
?agarbiai, demesingai ben
draudavo su vaikais stovyklo
3e, maistaujanciais paaugliais,
; kausmingas dvasines tapatybes
paieskas isgyvenanuais klieri
- kai buvo Kauno kunigtl
;eminarijos dvasios tevas. Ypac
:!aug demesio visada skyre ken
:iantiesiems. Didiiulill Arvydo,
1989-1993 m. VDU studentlJ
dekano, pastangll deka, iveikus
bene pir
Lietuvoje buvo suda
rytos neigaliems jau
nuoliams studijuoti aukstojoje
mokykloje. Nesant pritaikytos
infrastrukruros, dekanas suor
ganizavo is ateitininkll studentlJ
pagalbos igalinu
si fizines negales ar priesiskos
opinijos suvariytus imones ly
giavertiskai isilieti i akademi
ni Tll paull motyvll
skatinamas, Arvydas reikaIa
vo ir pasieke, kad ateitininkai
priimtll i savo stovyklas neiga
lius vaikus, kad renginill metu
jais nlpintllSi ir juos globotll.
Dirbdamas Kunigll seminari
joje, drauge su Idierikais Ian
kydavo vargstanciuosius, sene
lius ir ligonius, didi ilUll svenull
progomis parengdavo dovane
les ir pradiiugindavo psichia
trines ligonines pacientus Kau
ne, Muitines gatveje - istaigoje,
dar tokioje panasioje i kaleji
is siurrealistinill filmll, su
durimis be rankenll ... Ko gero,
ne tiek teorines paskaitos apie
meiIy, 0 sis asme
ninis pavyzdys Ierne, kad dau
gelis sio "pasauliecio apastaIo"
(kitas Arvydo pamegtas ter
minas is Vatikano II Susirin
kimo iodyno), 0 veliau kuni
go liepsnos paliestlJ neramaus
blldo jaunuolill siandien yra
pripaiinti mokslo, kultllros,
kriksCioniskosios bendruome
nes Iyderiai, gausill seimll teCiai
ir mamos, toliau gyvenantys jo
dvasia ir sejantys pasauIyje jo
diegqsias vertybes. Del "maiu
telill iteisinimo" ateitininkijoje,
ivykusio Lietuvos ateitininkll
federac.ijos (LAF) pirmininko
A.Zygo nepalauiiamo nusista
tymo deka, organizacijos ideji
nill vadll sluoksniuose isiiiebe
lig siol turbllt didiiausias stra
teginis gincas, kuri galetume
palyginti su apastall) Petro ir
Pauliaus gincu, aprasytu Nauja
jame Testamente. Dalis atgims
tancios LAF "teVlJ", susiiave
jusill prieskarine ateitininkt),
intelektualill visuomenes ved
Iill- St. Salkauskio, A. Macei- Jono Kuprio nuotraukos
nos, K. Paksto, V. Macernio, B.
Brazdiionio ir kitll - reputa
cija, kviete visas jegas sutelk
ti akademinio, kulrurinio elito
ugdymui. Neigaliems vaikams,
praktiskajai artimo meilei pa
rapijll Caritas skyriuose (Ar
vydas visokeriopai tai skatino
MAS, SAS ir ateitininkll kuo
pose) sioje koncepcijoje nela
bai liko vietos. Vis delto jis, kai
kurill bendraiygill nesuprastas
ir pasiepiamas del "davatkis
kumo", pasieke, kad ateitinin
kll veiklos programose greta
intelektinio ugdymo(si) blltll
ir Motinos Tereses bei sesers
Albinos Pajarskaites (Caritas
atkllrejos Lietuvoje) matmuo.
Ir kad stovyklose, kongresuo
se, AF s<tjungll
nesumenktll maldos elemen
tas, kad blltlJ aukojamos sv. Mi
sios. Jo iniciatyva, nuo-
Iat palaike ir gaivino, eidamas
oficialias pareigas Federaci
joje, buvo sukurta ateitininkll
dvasios vadll, kapelionll tary
ba kaip patariamoji institucija,
kad sekuIiarejanCioje aplinkoje
neprarastume katalikiskos savo
tapatybes. Maiuteliai - vaikai,
jautresni, ivairill traumll ir ne
sekmill suieisti jaunuoliai - in
ateitis 2011 / 5 (68) 17
tuityviai jaute Arvydo asmenyje
savo sirdies broli ir prie jo lipte
lipo. Ne buvau liudytojas,
kaip, skubant i neatideliotinus
darbus, kokioje nors gelezin
kelio stotyje ji (arba jis) uikal
Is kainis: Juozas
Polikaitis, kun. Robertas
Grigas, vysk. Juozas
Zemaitis, Almantas
Gelezis, prof. Arvydas
zygas
bindavo neblaivus elgeta ir pro
fesorius Cia pat pradedavo
evangelizacini pokalbi (nekan
triai trypCiojant pragmatiskai jo
palydai), isklausinedavo, kaip
imogaus ateita iki tokios pade
ti es, patardavo, kur ieskoti pa
galbos, neretai paskui asmeni
pats susirasdavo ir stengdavosi
jam padeti. Salto racionalumo
poiiuriu tos pastangos galejo
atrodyti donkichotiskos. Bet jos
neabejotinai reiske teolog4
nesavanaudis
artimo meiler, be rib4 ir be
saiko, kad Dievo
gailestingumas mums pades,
jeigu ir mes savo ruoitu pada
rysime galime. Ir dau
geli kart4 imones atsitiesdavo
ir issiskleisdavo, nauj ai atrader
savo verter, Dievo
vaik4
Baznycios ir lietuvos riteris
arba, kaip iseivi
jos kalbininkai bande lietuvinti,
Kristaus Ar
vydas mylejo konkreciai. At
vykers i Tevyner, kur visos imo
niskumo apraiskos, taip pat if
religinis gyvenimas, atrode kaip
blyskus augalai, nuvertus jUos
betono plokst<t, jis su
budinga aistra emesi populia
rinti Vatikano II Susirinkimo
mintis - vidinio atsinaujinimo,
griiimo prie pirmtti4 kriksCio
ni4 dvasios ir drauge tinkamo
atsako i modernaus pasaulio is
sukius Susirinkimas
Lietuvoje, galima tarti, buvo ii
nomas ir neiinomas.Jame da
lyvavo dvasininkai is Lietuvos
(kuriuos okupacinis ateistinis
reiimas isleido), propagandos
tikslais buvo isspausdintas mi
nimalus Susirinkimo priimt4
dokument4 tiraias. Vyskupai,
kai kurie veiklesnieji kunigai
buvo susipaiin<t su Vatikano II
Susirinkimo idejomis, pama
iu vyko liturgine reforma (at
grerziami "i imones" altoriai),
atnaujinami ir verciami i lie
tuvi4 baznytiniai tekstai.
TaCiau kokia vis4 si4 tariam4
"naujovi4" prasme, jos sako
asmeniniam ir bendruomeni
niam tikinCitti4 gyvenimui, j4
rysiui su Dievu per
net ir daugeliui pamaldii4 vy
resni4 katalik4, 0 jau kalbeti
apie buvo apytamsis
miskas. Susirinkimo ii valgos
atrode tarsi nepatrauklus sau
si dokumentai, parasyti tolima
nuo tikroves kalba. 0
Arvydas Zygas nuo pat pir
m4.i4 ateitinink4 stovykl4 Ku
lautuvoje, veliau BerCiunuose,
MAS rudens, iiemos ir pavasa
rio akademijose, susidurdamas
su ivairiai motyvuotu pasiprie
sinimu - kad neidomu, nerei
kalinga, per daug sudetinga
reikalavo studijuoti Vatikano
II Suvai iavimo dokumentus.
Jis tikejo Bainycios mokymu,
gyveno juo, jo Dvasios ku
jega, todel surasdavo
bud4 ir mokejo perteikti jauni
mui ne sausas formules, 0
Susirinkimo serdj, esminius to
BaznyCios renesanso akcentus,
is dalies tebelaukianCius jgy
vendinimo: pasaulieci4 misi
jos, bendrosios krikscioni4 ku
nigystes krikscionybes

mokslo, meno, kulruros sude
su autentisku reli
giniu tikejimu, sios harmonijos
reiksmer, kuriant Dievo Kara
lyster iemeje. Dristu manyti,
kad tukstanciams ateitinin
kijos praejusi4 jau
nuoli4 Vatikano IISusirinkimo
minci4 turtas tapo supranta
ma ir brangia savastimi. Arvy
das ji sumaniai perteikdavo ir
pats, visuomet isradingai pa
rinkdamas itaigias iliustraci
jas - filmus, tekstus, linksmus
ar jaudinanCius paveiksliukus,
padaugindavo, kad gautlt kie
kvienas dalyvis (stai dar vienas
svelnus maiutelio bruoias, ku
ris dainai kainuodavo bemieges
naktis prieS ateitinink4 rengi
nius). ;Itraukdavo j siuos darbus
ir sviesiausius Lietuvos imones,
kurie buvo gyva aptariam4 ver
tybi4 israiska - ses<t Nijoler Sa
dunaiter, arkiv.
Tamkevici4, dr. Nijoler
Liobikiener, kilniems darbams
jsipareigojusius menininkus -
Povilioniener, Andri4
Nijoler J autakien<t,
Kochanskyter.. . Taip
suvienydavo "vyresni4.i4 isminti
su jaunimo energija", 0 papras
18 I ateitis . 2011 / 5 (68)
:iems miest\t ir kaim\1 vaikams,
ainai temaciusiems liguistus
::kurdo santykius if niaurius
::0
:nrernatus, atverdavo skaidr\1

gerio ir groiio pasauli. Paseda
''-0 vilti"Ir tu gali!", kuriq iinau
-l augyby kart\t sudygus.
Tokia buvo jo Lietuvos mei
le. Ne deklaratyvi, 0 sauganti,
ir auginanti
s<ldaranCias - jos imones.
Buvo dekingas Amerikai, ku
:ioje gime, kaip dauguma toje
c osnioje salyje prieglobsti ra
0 -
dusi\1 lietuvi\1, didiiavosi JAV
demokratija, laisve, parama
: . .3"
Lietuvos issivadavimui. Taciau
-'

_io sirdis buvo Lietuvoje,jis no
rejo joje gyventi, kada tik kal
) 5
bejome, planavo i griiti. Net
nenorejo buti laikomas iseiviu
sakydavo, grjiau i savo Tevyny,
cia priklausau, Cia esu savo na
II} -
muose. Ypatinga jo meile buvo
:;: 0
Punsko krastas, lietuvikesnis
ui politinil) sien\1 apibreztq
Lietuvos is
:r
ginantis kalb q, istorijq, tradi
cijas. Mes, atsipalaidavy savoje
salyje, dainai to neivertiname ...
Punsko krastq Arvydas lanky
davo dar sovietmeCiu, budamas
jaunas studentas, nes i komu
l:'.5
nistin y Lenkijq is JAV buvo
L
lengviau patekti negu j Tevyny,
spygliuoto SSRS kor
dono. Ten su Punsko ir Seinl)
patriotais lietuviais jis uirasine
jo liaudies dainas ir etnografi
nius paproCius, ten, ant kalno
pasienyje, atsigryiy i okupuo
giedojo
Atgavus Nepriklauso
myby, Punsko meilyArvydas
stengesi perduoti ateitininkams,

renge.ill isvykas, stovyklas, at
siveidavo jaunimo delegacijas j
'"
-p
punskieci\1 Jonines ir garsiuo
1
sius Zolines atlaidus. Jam ru
pejo ne vien palaikyti lietuvy
bes ugni toje ui musl) valstybes
sienl) likusioje "saloje", bet gal
dar labiau - uikresti, suiaveti
mQsikius gyvu Punsko lietu
vil) patriotizmu ...
Ui baigdamas BiCiulio atmi
nimui laiskq, noriu pa
sakyti apie Alyvt! kalno desni.
Skaudiiausio moralinio isban
dymo akivaizdoje Jezus liko
vienas. Artimiausi draugai,
pavargy ar issigandy, miegojo,
Dangus, kurio valiai kenCian
tysis atsidave, tylejo. "Mirtino
siefvarto apimtas, jis dar kars
Ciau meldesi. Jo prakaitas pasi
dare tarsi tirfto kraujo lasai, var
vantys iemen" (Lk 22, 44). Ar
tai nera kaikoks desnis, kad
visi, labai mylejusieji Dievo
draugai, turi isgyventi panasiq
Getsemanes J au ke
menesi\1 is JAV pasiekda
vo nerimastingi atgarsiai, kad
Arvydas sunkiai serga, kad ken
Cia didelius skausmus. Zinome,
kad serganCiajam labai svarbu
ne vien prestiiini\1 klinik\1 balti
chalatai ir modernQs preparatai.
Gal net svarbiau bendraiygi\1,
artumas, imogiska
Siluma. Artimesni jam imones
pradejome svarstyti, kad reiket\t
vykti Arvydo aplankyti. Taciau
nenuvykome. Jis parode Lie
tuvai ir mums tiek meiles, 0 jo
skausmo mQsl) nebu
vo salia ...
Tikime, Arvydai, kad Tau
bus leista istoti spindinCion i
Tave panasi\1 lietuvi\1 idealist\t
rikiuoten - jaun\1
dvasios erudit\t, kankini\1. Ten
kun. Alfonsas Lipniunas, kun.
Alfa Susinskas, Tavo mokytojas,
Stuthofo kalinys kun. Stasys Yla,
Tavo brangintas Gulago kalinys
kun. Juozas Zdebskis, kaip ir T u,
nejautys laiko ir saiko... VieSpats
teatlygina uiTavo ir mei
ly meile. lisekis dabarTevo
gailestingumo apkabintas, mie
las Biciuli.
Tavo - kun. Robertas Grigas
ateitis . 20]] / 5 (68) 19

l..., fiIiftlM inki m e
r
"Patepe mane nefti Gerqjq Naujienq . .. musl1 tautai dainai pritaikydavo nuotaiq savo sirdyse ... liudyki
Ii
ir skelbti maloningz! Viefpaties mett!" Dievo isrinktosios tautos nuos me ir dalykimes sia diiaugsmo
(pig. Lk 4,18-19) tabos iodiius: ir vilties nuotaika su gyvenimo
keliones bendrakeleiviais ... at
"Kai if neiaisves Viefpats mus naujinkime nuolatos kur
vede, ti ir atnaujinti ... 'nuostabiausius
ah'odi mums sapnas. laikus, palaimingiausius laikus'
Netvini diiaugsmu mUsz! siandien ir dabar laisvoje tevy
SkelbQs
l11pos, neje" ("Nuostabiausieji laikai",
mUslf firdys - linksmybe! Ateitis,2009 m., Nr.lO).
Tada buvo kalbama tautose: Tie patys kun. Arvydo io
jiems Viefpats stebukiq diiai yra skirti ir mums, ateiti

padare!" ninkams, sioje Atlanto puseje ...
Ypac dabar, SvenCiant ateitininki
Arvydas tikejo, kad Dievo jos ir ,,Ateities" iumalo gyvavimo
Apvaiwa ihepe ir Ierne lietuvi\! simtmeCius. Tikrai sios sukaktys
tautoje laisves nor'b ir pa yra mus uidegantys maloningieji
Cios laisves ... Tolq tike Viespaties metai.
jimq ir mes turime islaikyti gyvq
Kun. dr. A. Trimakas savyje. 0 taip reiketll dabar Lie Jaunimui
tuvoje tokio tvirto !sitikinimo,
varomoji idealizmo jega
PrieS savait(( ne nesitikejome, kuriuo anuomet alsavo kun. Ar
kad Cia susirinksime del kunigo vydas. Atgavus laisv((, Viespaties Lietuvai atgavus nepriklau
Arvydo, bet gyvenime atsitinka maloningieji metai buvo vos pra somyb, kuresi !vairios institu

r-..
a
nesitiketll Ne vienas gal sidej((, sudarydami sqlygas laisvai cijos, tarp jl1- ir mokslo !staigos.
a
LD
maneme, kad mes patys busime rinktis geri. Arvydas prisidejo prie Vytauto
....-<
mielo kun. Arvydo palaidoti. Bet Didiiojo universiteto atkurimo,
....-<
a
stai - mums tenka su juo dabar Kelias j ateitj - su Kristumi
tapo destytoju ir studentll deka
0-J
atsisveikinti. nu. Kiek tik jo laikas leido, stu
<C
::>
--. Kristus Arvydq paSauke buti Priekyje du keliai - kurti Lie den tams skyre savo demes! ir je
0
Jo kunigu tarp muslf Jo vardu kaip krastq su Dievu, arba gas: ypac stengesi jiems idiegti
Q.)
u skelbti Naujienq malo- - be Dievo. Arvydas tuoj idealizmq.
C3
Q.)
ningais Viespaties metais. Tikrai, pat emesi darbo kurti su Universitetui minint dvide
i
>
:Ci)
musl1 tautai pastarieji deSimtme- Dievu... simties metll gyvavimo sukakti:
>
0
+-'
ciai buvo Viespaties palaimintas Link Dievo vede Kristus. Tq kun. Arvydas, budamas Arneri
t::
Q.) laikas. suJuo lietuvi\!jaunoji karta koje,jo rektoriui paraSe ihepian
>
>e/)
jau buvo sekmingai isbandiiusi t! laisq, kad siame universitete
0
t::
Dievo stebuklas - :xx amiiaus pradiioje, kai !klire bUtll toliau ugdomas idealizmas:
C'iJ
+-' laisva lietuva
ateitiniilkl,l sajucij. Tad Arvydas "Nepraraskime sitokio idealizmo,
t::
<C
ir kiti neieskojo naujl1, neisban nes tai yra graiiausios dabarties ir
:>
>C/) Pirmi maloningieji metai - dyt\! keli\!, graiiausius metus ir ateities varomoji jega ... - auko
Cl.)
e/)
tai kada Lietuva issivadavo is il- savo energijq skyre ateitininkijos tis vardan graiiausi\! ideall1. Kaip
0
-0
gos ateistines, sovietines vergoves. atklirimui Lietuvoje - net imda butina, kad sitokiu nusiteikimu
C'iJ
Dievo Apvaiwos valia Arvydas masis visos Lietuvos ypac uidegtume studentij'b - t. y.
E
C'iJ buvo tada Lietuvoje, prisidejo pirmininko pareigas. ateities Lietuvq" ("Laiskas",Atei
Q..
C'Y
Q.) prie to lietuvi\! tautos ryito issi- Ir po 20 darbo metll kun. Ar tis, 2009 m., Nr. 5).
e/)
0 vaduoti ... Jis buvo vienas pagrin- vydas 2009 metais Lietuvos atei Maloningi Viespaties metai
b.O
dini\! saukli\!, skelbianCi\!, kad tai tininkus vel skatino: "Sv((sdami semtis mokslo ir idealizmo.
E .;
t::
0 -0
!vyko Dievo !kvepimu ir suJo pa- 20 metll Ateities atkfuimo jubi
:r:: f51 galba. T ada ir po to kun. Arvydas liejaus Svent((... atnaujinkime siq

20 I ateitis . 2011 / 5 (68)
, J . '


::--y:-j m o
:....:..0 . .. at
, , !cur
...::. !:lil. 'Us'
: : evy
:.
- uO io
'eiti
. ,:..<eje...
.j Unki
.;: - :;1.\irno
:-
_ lingieji
!':-::klaU

..., -raigos.
--' Lauto
. :-}ri.mo,
-. c.eka
i<>. stu
_. ir je

"' vide
.;ukaktl
.. itete
::......:unas:
6 mo,
_-ties ir
-
__ Kaip
.kimu
tai

i bruozai
ailS alba kun. dr. Arvydo Zygo sermenyse.
anaparapijos baznycia, Cicero, III, JAV
Su kunigu Arvydu artimai
'::"2 gavau 47-erius metus, bu
';,Jme sielos broliai.
Laiko dabar per maia vi
oiems kun. Arvydo nuopel
:lams ir pasiekimams sumine
ti . Tai galesime rasti busimuose
:.llkrasCil), iurnalt) straipsniuo
Sc, taip pat, tikekime, busimoje
Kflygoje ar s.tudijoje apie kun.
' r. Tarp gerbia
fit) ir daug pasiekusit) asme
;:,:'bit) jis spindi kaip svyturys,
:-odantis l Kristt). Kuo jis
skyresi nuo kitt)? Kaip jis geri
no imonit) gyvenimus?
Arvydas buvo unikali as
menybe dviem kristiniais savo
bruoiais: nuosirdiiu Kristaus
diiaugsmu ir nuosirdiia meile
artimui, ypac isskirtine jo mei-
Ie nublokstiesiems ir uimirs
tiesiems.
Kun. Arvydo nuosirdus
linksmumas,jo gilus, akyse svy
tintis diiugesys verite veriesi is
diiaugsmo Kristuje. Evangeli
joje neuitinkame evangelistt)
aprasymo, kad Kristus, buda
mas ne tik Dievas, bet ir imo
gus, butt) juoksis. Matydami
kun. galejome isivaiz
duoti, kad Kristus turbut pana
siai diiugavo ...
Evangelijoje aprasoma, kaip
ant Taboro kalno sv. Petras ta
ria Kristui: "Viespatie, gera Cia
mums buti". Daug kas pana
siai jautesi budami su kun. Ar
vydu. Daug kas norejo prie jo
prieiti, su juo pasikalbeti, jam
paspausti . . . Panasiai kaip
Evangelijoje, kur aprasomas
imonit) veriimasis prie Kris
taus ... Buti su kun. Arvydu
buvo gera, buvo jauCiamas ir
diiaugsmas, ir ramybe - visa
tai kilo is to dievisko diiuge
sio, kuris reiskesi kun. Arvy
do butyje.
Antras unikalus kun. Ar
vydo bruoias - nuosirdi kris
tine jo meile visuomenes, pa
saulio atstumtiesiems. Kunigas
Arvydas buvo Motinos Tereses
sekejas. Turbut nedaug kas yra
pajegC(s taip kaip kun. Arvydas
nuodugniai, giliai, jau triai uz
degti, lkvepti, iprasminti tiek
daug gyvenimo atstumtt)jt) . Jis
tarsi magnetas buvo traukiamas
uimirstt), atmestt), nuskriaustt),
asment); jis tokius as
menis atrasdavo, jiems pade
davo, juos sustiprindavo, palai
kydavo . ..
Viena is jl) - klaipediete
Rasa. Ji kadaise buvo graius,
linksmas kudikis, gulintis lop
syje. VirS jo ant virves diiuvo
skalbiniai, kurie buvo arti kros
nies ir nuo jos uisidege. De
gantis skuduras nukrito tiesiai
ant kudikio veido ir ji nude
gino. Mama tuo metu dirbo
lauke. Mergaite kaikaip isliko
gyva. Jai padaryta per dvide
simt operacijt). Kun. Arvydas
man rode jos - vei
das smarkiai suialotas, 0 vidu
je - nuostabus imogus. Mokslo
bei karjeros keliai Lietuvoje jai
buvo uiverti. Mergaite atstum
ta, pasmerkta kenteti. Maidaug
pries dvidesimt metl) kun. Ar
vydas surado, globojo, idarbi
no pas Kun. Arvydas
ne kreipesi i VDU Tei
ses prasydamas, kad
moteris galen) neakivaizdiniu
budu studijuoti teisC(. Rasa bai
ge Teises kun. Arvy
Kun. Arvydas Zygas su
kun. A.
Trimaku ir Petru
Kisieliumi
J. Kuprio nuotrauka
at eitis 20ll ! 5 (68) 21
i bruozai
- kalbakun. dr. Arvydo Zygo sermenyse.
-r:ano parapijos baznycia, Cicero, III ,JAV
_ ... : ' 1
=... at
" . kur
- :..1 SlUS

revy
+.
- -:io i o
-<. :n eiti
_: eje ...
.
.- -"".irno

_ . --.:.t gieji

.:!stitu
.smigos.
,.auto
.......rurimo,
eka
- . 'ide
; ,k.aktl
t::::....:zmas:
'zmo,
:jesir
- ;.uko
" Kaip
"l.:i mu
7 - t.y.

-etai

Evangelijoje, kur aprasomas
i monil) veri imasis prie Kris
taus ... Buti su kun. Arvydu
buvo gera, buvo jauciamas ir
diiaugsmas, ir ramybe - visa
tai kilo is to dievisko di iuge
sio, kuris reiskesi kun. Arvy
do butyje.
Antras unikalus kun. Ar
vydo bruoias - nuosirdi lais
tine jo meile visuomenes, pa
saulio atstumtiesiems. Kunigas
Arvydas buvo Motinos Tereses
sekejas. Turbut nedaug kas yra
pajeglts taip kaip kun. Arvydas
nuodugniai , giliai, jautriai ui
degti, ikvepti, lprasminti tiek
daug gyvenimo atstumtlUl/ . Jis
tarsi magnetas buvo traukiamas
uimirstl), atmestl) , nuskri austl/,
nedqsil) asmenl); jis tokius as
menis atrasdavo, jiems pade
davo,juos sustiprindavo, palai
kydavo . . .
Viena is jl) - klaipediete
Rasa. Ji kadaise buvo graius,
linksmas kudiki s, gulintis lop
syje. Virs jo ant virves di iuvo
skaibiniai, kurie buvo arti kros
nies ir nuo jos uisidege. De
gantis skuduras nukrito tiesiai
ant kudikio veido ir jl nude
gino. Mama tuo metu dirbo
Iauke. M ergaite kai kaip isliko
gyva. Jai padaryta per dvide
simt operacijl). Kun. Arvydas
man rode jos nuotrauk,\ - vei
das smarkiai sui alotas, 0 vidu
je - nuostabus i mogus. Moksio
bei karjeros keliai Lietuvoje jai
buvo uiverti. Mergaite atstum
ta, pasmerkta kenteti. Mai daug
pries dvidesimt metl) kun. Ar
vydas j,\ surado, globojo, ldarbi
no pas advokat,\. Kun. Arvydas
ne kart,\ kreipesi i VDU Tei
ses fakultet,\ prasydamas, kad
moteris galetl) neakivaizdiniu
budu studijuoti teislt. Rasa bai
ge Teises fakuItet,\, kun. Arvy-
Kun. Arvydas lygas su
kun. A.
Trimaku ir Petru
Kisieliumi
J. Kuprio nuotrauka
Su kunigu Arvydu artimai
':"' -augavau 47-erius metus, bu
. orne sielos broliai.
Laiko dabar per mai a vi
kun. Arvydo nuopel
ir pasiekimams sumine
-= .Tai galesime rasti busimuose
i urnall) straipsniuo
;e, taip pat, tikekime, bllsimoje
:'-.fl ygoje ar studijoje apie kun.
. r. Arvyd,\ Zyg,\. Tarp gerbia
fi l) ir daug pasiekusil) asme
. ybil) jis spindi kaip svyturys,
keli,\ i Krist\) . Kuo jis
skyresi nuo kitl)? Kaip jis geri
no i monil) gyvenimus?
Arvydas buvo unikali as
:-nenybe dviem kri stiniais savo
bruoiais: nuosirdiiu Kristaus
diiaugsmu ir nuosirdi ia meile
ar timui , ypac isskirtine jo mei -
Ie nublokstiesiems ir uimirs
tiesiems.
Kun. Arvydo nuosi rdu s
linksmumas,jo gilus, akyse svy
tintis diiugesys veri te veri esi is
diiaugsmo Kristuje. Evangeli
joje neui tinkarne evangelistl)
aprasymo, kad Kristus, buda
mas ne tik Dievas, bet ir i mo
gus, butl) juokltsis. Matydami
kun. Arvyd'\, gaIejome isivaiz
duoti, kad Kristus turbut pana
siai di iugavo .. .
Evangelijoje aprasoma, kaip
ant Taboro kalno Sv. Petras ta
ria Kristui: "VieSpatie, gera Cia
mums buti'". Daug kas pana
siai jautesi budami su kun. Ar
vydu. Daug kas norejo prie jo
prieiti, su juo pasikaibeti, jam
rank,\ paspausti. . . Panasiai kaip
atei.ti.s 2011 / 5 (68) 21
nDiilMinkime
Ie
L
das padejo jai susirasti advokato
asistentes
Kitas pavyzdys - Skirmantas.
Jis sirgo cerebriniu paralyiiumi,
negalejo valdyti nei kojt,l, nei ran
kt,I, sunkiai kalbejo, 0 buvo gabus
ir skaidraus proto. Lietuvoje visi
mokslo keliai jam buvo uidary
ti. Kunigas Arvydas ji surado, su
juo susidraugavo ir pradejo akci
kad Skirmantas galett,!lankyti
Deja, akcija nesiseke,
Skirmanto i neprie
me. Taciau kun. Arvydas nepasi
dave ir rupinosi toliau. Siuo rei
kalu Lietuvos televizijoje dalyvavo
debatuose su Svietimo ir mokslo
ministru. Galop net du universi
tetai Lietuvoje prieme
studijuoti. Skirmantas gerai mo
kesi ir sekmingaibaige univer

Pries ddimt mett,! man paCiam
pietaujant Kauno miesto centre,
prie stalo priejo iaiwotu veidu
ir iaiwota ranka paauglys, kuris
mandagiai bande parduoti lietu
viskas vaikiskas knygas. Atsitikti
nai paaiskejo, kad jis buvo vienas
is kunigo Arvydo isauklett,l gatves
vaikt,l ... AnksCiau jis pragyvenda
vo pardavinedamas gatvese por
nografin 0 veliau kun.
Arvydo deka pardavinejo vaikis
kas knygas.
Kiek Lietuvoje ir JAV buvo to
kitt nuskriaustt,!, vargst,l imonitt,
kuriuos kun. Arvydas globojo ir
jkvepe, - neiinia. T urbut ir jis pats
negalejo suskaiCiuoti.
Kun.Arvydas buvo ne tikMo
tinos Tereses idealt,l sekejas lie
tuvit,l tautoje, bet taip pat Lietu
vos visuomenes akcijos iadintojas
ir jos vi suomenines kultfuos at
naujintojas. Visa tai dare vardan
Kristaus.
Pries kunigo Arvydo
j norint lankyti bet kolq
buvo privaloma rasyti
ranka, buti fiziskai pajegiam nu
vykti j Pries dvide
simt mett,! kun. Arvydas pradejo
kad Lietuvos universi
tetai priimtt,! asmenis su fizinemis
negaliomis. Galiausiai Lietuvos
svietimas oficialiai pakeite savo
ir prieme
kad jokia fizine negalia negali ui
kirsti kelio i moksq individui su
tinkamu proriniu pajegumu. Kun.
Arvydo akcijos deka vien Vytauto
Didiiojo universitete daug asme
nt,l su fizine negalia baige auks
tuosius mokslus.
Lietuvos BainyCioje lrun. Ar
vydas buvo katalikiskos karitaty
vines veiklos puoseletojas bei sau
klys.Jis buvo vienas is nedaugelio
kunigtt, kuris iadino dvasininkt,l
skirti daugiau demesio bei
laiko vargdienit,l, atstumtt,!jt,l, uz
mirstt,!jtt Kristaus brolit,l apastala
vimui.Jo iniciatyva Kauno kunigtt
seminarijoje seminaristams jves
ta privaloma programa, mokan
ti bendrauti su mirstanciais bei
imonemis, turinCiais
Sie du ypatingi kristiniai kun.
Arvydo bruoi ai kilo is giliausio
tikejimo Dievo kurybos sakra
lumu. Kunigas Arvydas pajege
jivelgti, pajusti, apciuopti ir ap
kabinti Kristaus kiekvie
name Jo kurinyje - ar tai butt,!
sveikas ir graius, ar suieistas, su
negalia imogus.
Neleiskime kun. Arvydo dva
siai numirti mustt gyvenimuose,
must,l kasdienybeje...
Neuimirskime visuomenes
nuskriaustt,!jt,l, stenkimes i mustt
bendrystes ratelius bei pri
imti kenCianCiuosius ir atstum
tuosius. Savo jtemptuose gyve
nimuose nepraraskime Kristaus
diiaugsmo ir arvydiskos Sypsenos.
Jei neuiges kun. Arvydo dvasia
mumyse,jis gyvens ne tik dangu
je, bet ir mumyse, sioje iemeje.
22 I ateitis . 2011 / 5 (68)
Vygantas Malinauskas
l amiinyb iskeliavus
kun. Arvydui Zygui neisven
giamai kyla daug mincitt ir ap
Arvydas paliko ne
jspudj daugelio jj
paiinojusit,l atmintyje, daugy
bes imonit,l gyvenimui padare
Jis buvo nepa
prasta, ypatingai jtaigi, cha
rizmatiska, spalvinga asmeny
be. Sunku rasti tokius iodiius,
kuriais butt,! galima jj tinkamai
apibudinti. Taip pat nera leng
va nusakyti kunigas
Arvydas padare atsikurianciai
Lietuvoje ateitininkijai. Zino
ma, ateitininkija butt,! atsikuru
si ir be Arvydo Zygo. Prie jos
atsikurimo Lietuvoje priside
jo daugybe nepaprasttt asme
nybitt. Vis detto savo jtaka ir
charizma Arvydas issiskyre is
jt,l vist,l. Jei mans atmintis ne
apgauna, bent du kartus teko
stebeti kai, pakils j
kalbeti po nepaprastai
auksto Arvydo Zygo, tevelis
Vaclovas Aliulis turejo nuleisti
kartu linksmai ta
rs, kad "mes visi turime pasi
tempti iki profesoriaus Arvydo
Zygo lygio".
IS tiest,l pirmaisiais nepri
klausomybes atgavimo ir atei
tininkijos atsikurimo metais
dr. Arvydas Zygas arba, kaip
jj tuomet vadindavome, profe
sorius Arvydas Zygas mums,
moksleiviams ir studentams,
buvo Profesorius is didiio
sios raides. Tais laikais tris
ddimtmetis Arvydas atrode
tarsi Salkauskio ir Dovydai
cio jsikunijimas viename as

Mo.stt kartos akyse Ar
vydas buvo tikras ateitinin
kisko idealo isiko.nijimas.
memoriam
::nenyje. Mums, besivaduojan
::ems is sovietines visuomenes
matyti ir klausyti
kalbanti buvo kaikas
nepaprasto. Jo kalba buvo ui
balsas ltaigus, mintis
sklidina sviesaus idealizmo ir
subtilaus humoro. Tie, kurie
labiau is mane ir retori
iavejosi sakinitt strukto.ra,
o kurie neismane, tiesiog me
gavosi, kaip muzika. Ne maiiau
itaigi buvo ir rasytine jo kal
ba. lki pat dabar daugeli karttt
spausdintas ir perspausdintas
Arvydo tekstas "Ateikite visi,
kas tik norite. Ateikite tikin
tys ir netikintys ... " lieka tarsi
atsiku.rusios ateitininkijos ma
nifestas, kvieCiantis visus geros
valios imones jungtis i ateiti
ninktt gretas.
Daugelis turbo.t tvirtai ir ga
Iutinai apsisprendeme tap
ti ateitininkais, nes norejo
me bo.ti bent kiek panaso.s i
lr visai nesvarbu, kad
tas panasumas pirmiausia pa
sireiksdavo mo.stt kasdienisko
je snektoje atsiradusiu Cikagie
tisku akcentu. TaCiau, ko gero,
stipriausiai Arvydo daromas
ispo.dis ir itaiga pasireiksdavo
ne stebint ji kaip veri
Itt ir profesoritt, bet
asmeniskai bendraujant su juo.
Bendraudamas su Arvydu tik
to iodiio prasme pasijaus
davai geresniu imogumi. Tie
siog visa esybe jusdavai, kad esi
labai svarbus ir kad tarp tav'(s
ir jo uisimezga ne siaip pokal
bis, bet gaivinantis emocinis
rysys. Reikia pripaiinti, kad ne
vienam ir ne dviem si patirtis
buvo per stipri, sukdusi
panasaus l priklausomyb'(. Tai
buvo kaina, ui
isijausti i imogtt ir save su
juo susieti stipriu emociniu ry
siu Arvydas mokejo savo
TaCiau didiiajai dau
gumai bendravimas su juo vei
ke islaisvinanCiai. Tiesiog jau
tei, kaip bendraudamas su juo
tampi vis laisvesnis. Su Arvy
du buvo gera bo.ti. Nuolat no
rejosi ji uikalbinti, atkreipti i
save demesi. lr jei pasitaiky
davo proga apie nors su juo
pasikalbdi, jauteisi laimingas
ir privilegijuotas. Turbo.t delto
daug kas, gal net patys to ais
kiai nesuvokdami, savindavosi
ji, nuolat reikalaudami jo laiko
ir demesio. lr Arvydas su ste
betina kantrybe save dovano
davo visiems, nesvarbu, ar jo
pasnekovas buvo jaunas ar se
ateitis 2011 /5 (68) 23
I!
II
I
!I
raMMinklme

nas, issilavincrs ar tik pradint;
baigt;s. Jis su visais jausdavosi
gerai, ir visi gerai jausdavosi su
juo. Viso savo demesio sutel
kimas i ir nuosirdus
noras iki gala ji isklausyti, ko
gero, buvo viena is jo daino ve
lavimo prieiasCiI.!, tapusio net
prieiodiiu "sestasis ateitinin
kl.! principas".
Ne tik paties Arvydo asme
nybe veike gydanCiai ir islaisvi
nanciai. Jis turejo su
burti bendruoment;, kuri tuo pat
metu ir gydydavo, islaisvinda
vo, ir uidegdavo gyvu idealizmu.
Prisimenu, kaip po vie nos pir
ateitininkl.! stovykll.! An
taliepteje, keliese griidami pilnu
imoni\t marsrutiniu autobusu,
nieko nepaisydami dainavome
ir giedojome. Reikia nepamirs
ti, kad tai buvo 1990 metai, vi
suomenes iproCiai tebebuvo so
vietiniai, 0 ir mes patys nieko
panasaus iki tol nebutume dri
St; dalyti (nes imones but\.!
pagalvojt;). Si laisves, ir
meiles dvasia, kuria spindulia
vo Arvydas, iki siol isliko ateiti
ninkl.! akademijose ir stovyklose.
Moksleivil.! ateitininkl.! akade
mijos, kuril.! pradininku buvo
Arvydas ir kuri Ar
vydo buvo surengta 1990 metais
AnykSCiuose, iki siol nenutruks
tamai tebegyvuoja nepaisant be
sikeiciancil.! ateitininkl.! kart\.!.
Jas galime laikyti tarsi ne
ranktt darbo paminklu Arvydui.
Paminklu, kuriame tebera gyva
jo dvasia. Kaip ir tebera gyva
jo dvasia jaunl.!jl.! ateitininkl.!
stovyklose, Ausros Vart\.! ir Sv.
Kazimiero savaitgaliuose, kuril.!
iniciatoriumi ir pirmuoju orga
nizatoriumi jis buvo.
Kun. Arvydas Zygas buvo
ne tik charizmatiska, bet ir ku
rybinga asmenybe. Jam rupejo,
24 I ;1tc:i ris 1011 5 (68)
kad ateitininkl.! renginiai but\.!
geros kokybes ne tik savo turi
niu, bet ir forma. Joks renginys,
kuri organizuodavo Arvydas, ne
galejo vykti erdveje, kuri nebu
tI.! skoningai papuosta, 0 pacios
programos detales neapgalvotos.
IS atminties iskyla tale nUl vakaro
Antaliepteje vaizdas, kuri prade
da Arvydas, sventiskai pasipuo
St;s, baltais marskiniais. Vakaras
prasideda ilga !iangine kalba
tai progai skirtu Arvydo suei
liuotu tekstu, su skaidriu humo
ru apdainuojanciu svarbiausius
stovyklos gyvenimo ivykius bei
pa ties vakaro Atskiro pa
minejimo verta Arvydo liturgine
ir religine veikla. Arvydui ypac
nlpejo, kad Vatikano II Susirin
kimo nutarimai Lietuvoje but\.!
igyvendinti nenukrypstant nuo
au tentiskos Ii turgijos dvasios.
Siandien maiai kas iino, kad
bainyCiose giedama "Kristaus
siela, paSvt;sk mane ..." melodi
ja atkeliavo is Italijos i
Arvydo lietuviskai igiedota dik
tofono kaseteje. Vienas didiil.!
jl.! Arvydo gyvenimo nlpesCiI.!,
kad posovietine jaunoji katali
ktt karta, susiiavejusi moderniais
religiniais is Vakarl.!,
nenutraukt\.! rysio su sovietme
Cio pogrindiio tradici
ja ir nesusipriesint\.! su "tradicini
praktikuojanciais
tikinCiaisiais ir ganytojais. Kad
taip neivyko, manau,)'fa didiiu
lis, nors maiai kieno paste betas
ir !vertintas kun. Arvydo Zygo
nuopelnas.
Prisimenant negali
ma nepasakyti, kad neretai pra
dinis didelis susiiavejimas Arvy
du vdiau pavirsdavo nuolatiniu
skeptiskumu ir kritiskumu jo at
ivilgiu. Ne vienas skaudiiai is
gyvendavo, nepriimtas i Arvydo
artiml.! bendradarbil.! ar su-
I<
silaukcrs is jo grieitesnes pasta
bos. Megaujantis siltu bendravi
mu ir Arvydo demesingumu,jo
nors ir pagristas, grieitesnis bei
reiklesnis iodis pasirodydavo
tarsi saltas dusas. Daug kas Ar
vydo trukumus ilgainiui prade
jo matyti tarsi pro
Jauno, verilaus, chariz
matisko profesoriaus bei veike
jo !vaizdis lyg ir pateisino kritis
bei jo ativilgiu.
TaCiau tuo pat metu sis ivaizdis
maskavo vis kun. Ar
vydo Zygo sveikatos
pirmieji Arvydo metai Lietuvo
je primine Verbl.! sekmadienio
tai paskutiniai, ko gero,
ji priartino prie pat Golgotos.
Ne!manoma trumpame
tekste aprepti placios Arvydo
Zygo veiklos. Neuisiminiau nei
apie jo, kaip pirmojo VDU stu
dent\.! dekano, populiaraus pro
fesoriaus, gyvenimo nutikimus.
Nei apie Arvydo inicijuotus so
cialinius ir kultLirinius projek
tus, visuomenines, ekumenines
iniciatyvas. Nei apie jo - kuni
go ir sielovadininko -
Arvydas nugyveno
kurio butl.! buvt; per akis ke
liems imonems. Toks intensy
vus gyvenimas negalejo likti be
padarinil.! sveikatai. Jo gyveni
mas buvo tarsi deginamoji auka
antTevynes ir ateitininkijos al
toriaus. TaCiau si auka neliko
nevaisinga. Per kun.
ir ypac
ateitininkih pasieke ypatingos
to meta malones bei Svento
sios Dvasios dovanos. Ta ge
roji kurianti dvasia, kun.
Arvydas Zygas spinduliavo ir
kurios spinduliuose subrendo
istisa ateitininkl.! karta, iki siol
Bai nyCioje, ateitininkijoje, Lie
tuvoje ir iseivijoje tebedaro ge
rus darbus .
.iz

-:u.
_-1
;ne
o
........!3.
..::i
:c
zydinciom obelim
- _ .:-\vdas mums buvo
: :2U3 meiles irodymas.
giliai tai -
-
?rieiastis, del kurios
. . mus mylejo, mu
ir uz mus melde
. . ' amas dovanojo save
-::: ::""11 sutiktam zmogui
: . ri.oms, ir mes tai iinojo
.:J:r.e deganti Dievo meile
. -::eliUStt ir pasiti
Dievu, brandino mustt
- .: :':: Jgde mus geriems dar
. :21, . Todel netiketai nete
< :....-U D. Arvydo, silpnumo ir
h smo akimirk'l atrodo, kad
nutrauke rysj, jungus!
u..._-= su Dangumi, ir mes su
'-:':' "ome kaip apastalai Didiij
: -c": 1dien!.
h un. Arvydas buvo ypatin
zmogus daugeliu prasmitt. Jis
::_ '0 aukstesnis uz mus ne tik
_,::-:u: jo idealizmas ir tikejimas
blOguje slypinCiu geriu buvo
:-.ei33enkantis, jo uimojai - ne
energija - sunkiai
"''::\'okiama protu, 0 zinios apie
::aujausius mokslo atradimus
?ri trenkdavo. Jis gebejo disku
ruod su mokslo imonemis, des
rni studentams, rasti su
ivaigidemis,
:-Irakalbinti Kauno senamies
elgetas ir paguosti vargstan
psichiatrijos ligonineje.
Kita vertus, kun. Arvydas buvo
labai imogiskas ir artimas, lei-
do paiinti j! su visomis ydomis
bei trilkumais. Nebuvo tobulas,
taciau nepaliaudamas sieke to
bulumo net ir maiiausiuose da
lykuose, pavyzdiiui, rinkdamas
paveiksleij akademijos giesmyno
virseliui. Vis delto visos sios ne
paprastos kun. Arvydo savybes
nebuvo svarbiausios.Jis buvo tar
si ne sio pasaulio imogus, ryitin
gai ir nuolat pasirinkdamas savo
gyvenim'l aukoti imonems, Die
vui, Tevynei.
savaity gededama ir pri
simindama kun. su
prantu, kad jis padare didziuly,
sunkiai ir dar sun
kiau mana gy
venimui. Ir turbut ne mana vie
nos. Taip jauCiames mes visi, jo
akademijtt aukletiniai ir bend
radarbiai, turejy malon" buti
jo akiratyje, apsupti jo rupes
Cio ir supratimo. jauCia galy
be imonitt, kuriuos jis bent
akimirkai buvo apgaubys ypa
tingu savo demesiu, - klierikai,
sese\es, studentai, ligoniai, be
sirengiantys seimai jaunuoliai,
vaikai, senamiesCio vargsai bei
pasimety turtuoliai, atsitiktiniai
paz!stami. Turbut nejmanoma
suskaiCiuoti, kiek sirdiitt jis pa
trauke Dievop savo zodiiais,
atidumu ir meiles darbais.
Gausybe nereiksmingtt ir
daznai juokingtt atsitikimtt da
bar iskyla atmintyje, kai pagal
voju apie tur
but kur kas geriau
jis pats, nes ypatingas jo humo
ro jausmas net ir paprasCiausias
smulkmenas paversdavo deme
sio vertomis istorijomis. Nors
siandien dar sunku apie tai kal
beti, siuos mazesnius ir dides
nius nutikimus mes ne
prisiminsime ir dalinsimes jais
vieni su kitais. Diiaugsimes,
kad paiinojome kun. su
visais jo keistumais bei nepa
prastumais ir dekosime Dievui
ui galimyby
dalintis vargais ir diiaugsmais,
duona ir vynu .
Dar daug laiko tures praeiti,
daug maldtt turesime sukalbeti
ir daug giesmitt sugiedoti, daug
gertt darbtt padaryti, kol nurims
mustt sirdys, kol atiduosime
didiiuly meiles Dievui ui
kun. Savo
gyvenimu jis moke mus gie
doti: padarete vienam is
maiiausittitt brolitt, padarete
man ... " tustum'l, kuri
atsivere mustt sirdyse po jo mir
ties, galime uzpildyti tik vienu
budu - perimdami jo meiles
estafety. Ne po nes ats
kirai kiekvienam is mustt kun.
Arvydo neStas kryzius bus per
sunkus, bet visi kartu, vieningi,
taip, kaip jis mus moke, neSda
mi vienas kito nastas. Ir tikeda
mi, kad po Didiiojo sestadienio
isaus Velyktt rytas, 0 mes visi
Danguje po zydinCiomis obe
limis, kaip pas Paiaislio seseles,
busime kun. Arvydo sutikti, ap
kabinti ir amzinai laimingi kar
tu garbinsime .
ateiti
Ateitininkai elitas?
Kun. dr. Arvydas Petras Zygas
2002 m. pa'1!,asarj Vilniaus
studentai ateitininkai savo in
terneto tinklalapyje isspausdino
pirmojo Lietuvos ateitininklf Je
demcijos pirmininko kun. dr. Ar
vydo Zygo straipsnj "Elitas kun.
Stasio Ylos mokykloje'; parasytq
pries 11 metlf. Straipsnyje isdes
toma Ateities sqjudiio kltrijlf ir
atnaujintojlf vizija apie asmeny
bes brendimq sioje katalikiskoje
tautinije organizacijos ugdymo
mokykloje. Pateikiame keletq par
agrqflf is straipsnio, kuriame Lie
tuvos ateitininkai sqjudiio atsi
naujinimo aufroje buvo kvieiiami
augti kaip asmenybes BainyCios
skelbiamoje Evangelines tarnys
tes dvasioje ir tapti "katalikifku
elitu". Nors sqvoka "elitas"gali
hlti puikybes ir vafdymo paska
fa, kun. Arvydas Zygas aifkino,
kad tikmsis elitas paradoksaliai
yra tie, kurie pagaf Kristaus mo
kymq tampa "maiutdiais". Tiki
me, kad ifreikftos mintys yra ne
tik aktualios, bet gal dar labiau
reikSmingos fiandien, kada At
eitininklf organizacija stengiasi
isgyventi renesansq.
Paskutine 1979 meh! die
na. "Dainavoje" bai
giasi kun. Stasio Ylos surengti
moksleiviq ateitininkq vado
VI! kursai, kurie kasmet orga
nizuojami nuo 1954-qjq. Kas
yra dalyvavs siuose suvaiiavi
muose, patvirtins jauts idea
ir visa to prasm.
Buvome laikomi aktyviausiais,
pajegiausiais, daugiausiai lietu
vybei iadanciais iseivijos jau
nuoliais. Del tokio vertinimo
igijome teis vaiiuoti l Ylos
iiemos kursus. Kai kas mus
vadino Ylos elitu. Tai vienas
is garbingiausiq titulq, kuriuo
buvo galima musq kartos jau
nuoli pavadinti.
Kas buvo kun. S. Ylos elitas
ir kun. Yla tikejosi per savo
pasiekti? Nuo sios
kos tikslinga pradeti del dviejQ
prieiasCiq.
Klausdami, kas, kun. S. Ylos
supratimu, buvo elitas, taip pat
paklausime, reiksm tai
gali tureti ateitininkijos atgi
mimui dabartineje Lietuvoje?
Ar tinka si siandien, ar
joje gludi istorinio tl(stinumo
galimybe? 0 gal atvirksCiai, gal
elito yra reliatyvus daly
kas, reikalaujantis naujos defi
nicijos naujomis istorijos aplin
kybemis?
Kun. S.Yla tikejo, jog
vokos buvo ryskinamos ne tik
ateitininkijos dabarciai, bet ir
ateiciai. Tai reiksh!, kad
kos, kurias kun. Yla apibreze,
buvo ne reliatyvus dalykas, 0
nuosirdus bandymas idkoti ttl
fundamentaliqjq, nekintamq
ateitininkijos principq. Kun.
S. Ylos elito formuluote galejo
buti vienas is akmenq, ant ku
rio siandien stovi ateitininkijos
pastatas. Kun. Ylos mokslas ne
buvo skirtas tik Amerikoje gy
venantiems tremtiniq vaikams.
Anaiptol - tai buvo bandymas
ateitininkijos pratl(sti i
ateiti laukiant, kol ji gales su
griiti i namus is tremties, kada
tiktai Dievas leis tam jvykti.
Kalbedami apie turetu
me atskirti ir isryskinti du as
pektus. Pirmiausia kas yra elito
idealas, prasme, funkcijos kun.
Ylos supratimu? elitas
h! veikti? Kam jis reikalingas?
Antra, kaip tapti elitu? Kaip ji
sukurti, formuoti ir islaikyti?
Kaip apsaugoti elito nuo
issigimimo ir deformacijos?
Atsakydami i klau
paklausykime, kun. S.
Yla yra pasaks apie ir pa
grindinl( eli to
"Musq misija bUtll
ti VieSpatiJezq Kristq i cen
trin musQ tau toje bei
emigracijoje, musq visuome
neje ir bendruomeneje, ypac
parapijose, musq seimose, 0
pifm visko musq paciq or
ganizacijoje ir asmeniniame
gyvenime. Ir tai butq tikrasis
posukis ! originalq ateitininkq
kilmes butent - posukis
i kristocentrinj, dinamini visa
gyvenimo atnau
Kristo
centrine mintis turi isilieti i
musq ateitininkq ir
musq Ji turetq paliesti
visus penkis musq principus
ir pareigas."l
Aiskiai matome, kad iii mi
sija perzengia bet kok! istorini
Nors paprastai su
formuluotas, pasiruosimas iiiai
misijai ir jos igyvendimmas kele
ir tebekelia nepaprastai didelius
ir sunkius reikalavimus. Kun.
Yla reikalavo, kad elitas savo
jgyvendintq autentiska
Evangelijos dvasia. 0 tai, iino
me, yra pats sunkiausias misijos
uzdavinys.
26 I ateitis . 2011 / 5 (68)
- -= _
_- " rerminll, iskilo trys
- -.-::::... : pirma, kaippasiekti
antra, kaip ji islai
- ::retia, kaip tai suderinti
:::: :, .. gelijos dvasios reika
S. Yla i inojo, kad tre
....... .5.imas - tai viena is di
?robleml! kalbant apie
buvo galima sude
::..: 0 "aukstumll" su kriks
gyvenimo reikala
- .: . usiieminti ir tamauti?
mirti sau, bet islaikyti
_ _:... kokybes tautos
Kaip vadovauti b(t
maiiausiuoju? Kun. Yla
. ': :::nde si paradoksll paskelb
minti, kuri tapo antruo
_ :ei rininkijos sukiu: Kilti ir
:.: ! Esmiskai tai buvo pilno
. : 5 Evangelijos prasme, t.y., sv.
? :. .:liaus iodiiais, sven!l!jl! pa
: ::.':oksl,l - "tapti
:- :_, taus vergu", kad "butumei
-':":",yas", "mirti sau, kad prisi
Kristuje", buti palai
didiiadvasiu tampant
:-:. aiuoju. Taip rastas atsakymas
?:rmuosius du klausimus.
"Kilti ir kelti" formuluoteje
vyrauja tamystes ir au
:';:05 dvasia. Tai buvo vienintelis
::elias i eli tiskumll
Kun. S. Yla aiskiai perspeja,
..;:ad elitas nera luomas nei val
':ymo galia, nei klase arba vy
profesija. Galiu drllsiai
:eigti, kad jeigu eli to apibreii
neapimtl,l nusiieminimo
i.r tamystes Sllvokl!, tai nebu
nei kun. Ylos, nei autentis
kos ateitininkijos, nei visavertes
:-.: .. t.y. rinktinis.
-: _ sunku pada
' " elitui ir jo misi
Katalikl,l Bainycios mintis. J oje
vyrauja paprastumo, atvirumo,
nuosirdaus brendimo ir pasiau
kojimo reikalavimai. Pagal sill
formuluot kiekvienas turi ga
limyb tapti elitu. Ateitininkija,
ugdantis eliq, pagal si
apibreiimll taip pat privalo buti
atviras,o ne uidaras
Kun. S. Yla apie tai prabyla
cituodamas T. S. Eliot'll: "Pa
grindinis eli to uidavinys butl,l
ne valdyti bendruomen, bet
i slaikyti kul ruros lygi ir ji kel
ti. Tai sudarytl! labai placill ui
davinil,l skal ... Kultura, pagal
Eliot'll, tai nera kulrurine veik
la, bet gyvenimo budas. Eli
tas turis paskirti < ... > islaikyti
aukstumoje gyvenimo budll ir ji
perduoti kitoms generacijoms.
elitll ugdyti ir ji paruos
ti eSllSAteities uidavinys ... Bet
mes dar neturime kriterijaus,
sako Eliot, kaip elitinius imo
nes atrinkti, jUos ruosti ateiCiai,
kaip pastatyti i savo vietas, kad
nekiltl,l opozicija. Profesinis eli
tas buvo nesekmingas, nes per
daug uidaras savyje. Politikos,
filosofijos, menl,l ir mokslo eli
tas ejo ir eina kas sau. Jie neturi
rySil), nesidalija mintimis, nera
idejl) apykaitos. " 2
Nors. T. S. Eliot pasako, kad
mes dar neturime atrankos
kriterijl,l, kun. S. Yla paaiski
na, kaip sis procesas turi vykti:
"Elitas - prancuzl! iodis, paim
tas is lotynl,l "eligare" - isrinkti,
isskirti. Mokyklos elitu vadi
nami geriausi, isskirtiniai mo
kiniai, meno elitas - ryskiausi
menininkai, mokslo - atsiiy
mej mokslininkai. Organiza
cijos eli tas - Imrie vadovau ja,
nebutinai valdybose, rado dau
giau iniciatyvos, imasi atsako
mybes. Kils is iodiio "isrink
ti" elitas niekieno nerenkamas
ir neskiriamas is virsaus. Kaip
gi jis susidaro ir is ko? Elitas
isauga pats - issikristalizuoja,
isryskeja su laiku. Niekas ne
daro specialios atrankos. Yra tik
laiko ir gyvenimo pedsakai, ku
rie paiadina slypincill chariz
mll. Gali buti samburis ir
dis, kuris pakvieCia savo nari i
didesn atsakomyb ir padrll
sina veikti bendruomeniskai ir
visuomeniskai . Elitas ne tiek
organizacinis (veikejl,l - vadl,l)
branduolys, kiek dva
sios neSejai ir reiskejai. " 3
Niekur, niekur kun. Ylos
formuluoteje nera atrankos ar
uidarumo. Tai prieStarau
tl,I pagrindinei eli to misijai
ir apibrezimui, kuri esame
isryskin. Taciau tai nereis
kia, kad nera grieitl,l rei
kalaviml!, kurie butini, kad
elitas butl,l ir isliktl,l elitinis.
Skaitant kun. Ylos elito
apibudinimll aisku, kad jis
buvo giliai susipaiins su
ta humanistine psichologi
ja, kuri savaime, be disku
sijl) priima, kad kiekvienas
jaunas imogus yra poten
ciali asmenybe. J oje, anot
S. Ylos, "slypi charizma", kuri
gali buti paiadinta teigiamos,
stimuliuojancios, reikalaujan
cios, pozityvios aplinkos.
Atgimstancios Lietuvos
ateitininkija dare prielaidll, kad
kiekvienas jaunas imogus turi
teis buti tautos elitu, nes ki
taip kilti ir kelti netenka pras
meso J eigu kyla tik isrinktoji
jaunuomenes dalis, tada eli to
misija kelti nera jgyvendina
rna. Todd ateitininkija negali
buti uidara, ateitininkija nega
lejo is anksto daryti atrankos,
ateitininkija negalejo buti pri
vatus klubas. Bet tai nereiskia,
kad ateitininkija galejo leisti
ateitis . 2011 / 5(68) 27
ateitl
1978 m. kun. S.
Vlos organizuoti
Ziemos kursai.
A. Zygas - antroje
eileje. trecias is
kainis
J. Kurio nuotrauka
sau virsti masine, beveide or
ganizacija. E1itiskumas ir ma
siskumas neturi bu ti pries
pridinami da1ykai. Tai nera
arba-arba pasirinkimas. Zmo
gus, kuris nepriklauso masei,
nebutinai yra elitas. Zmogus,
kuris yra elitinis kriksCionis,
negali atsiskirti nuo p1acios
bendruomenes, tautos, ku
rioje Dievas jam paskyre b(Ui.
Kitaip e1itas yra beprasmis.
Ateitininkija sieke naujo, gali
me sakyti, "y1isko" apibreiimo
ir sintezes, "p1ataus bendruo
menisko e1itiskumo", is1aiky
dama kad elitas ne
susi1ieja su rnase, bet skatina
bendruomeny (kartais nekriks
cioniskai "mase") l
aukstumas, siekia, kad "mase"
persiformuotll i elitiny ben
druomeny. Ateitininkija, troks
dama, kad didele dalis jaunuo
menes sektll aukstais idea1ais
Lietuvoje, sieke atvirumo, bet
kartu kde savo nariams, ypac
moks1eiviams ir studentams,
reika1avimus.
Kun. S. Y1a isdesto, kad
judiio elitas brysdamas priva
10 19yti asmenines ku1ruros ir
dvasines discip1inos, ismokti
b1aiviai sprysti, kury
biskai reikstis, sviestis siekda
mas gelmes, ugdyti
diskutuodamas, svarstydamas,
p1anuodamas. Mes, kurie per
ejome kun. Ylos su
pratome, kad sitaip brysti gall
kiekvienas, kuris ryitasi tobu
1eti, dirbti su savimi, kovoti su
savo nuodemingumu.
IS kun. Ylos formu1uotes
matome, kad tarnyste kartais
reikalavo paprasto, kasdienis
ko, fizinio rysio su skausmu. Tai
pasakcrs mokytojas Y1a prieina
prie isvados, kad eli to virsune
pasiekiama, kai imogaus gyve
nimas tampa brolill ieskojimu.
Sitas elitas, gyvendamas bro
lill idkojimo drama, keliauja i
elitiskumq" vadina
sventumu. Kun. Y1a perpa
sakoja Peterio Lipperto rasini
apie apsvaigusi nuo Dievo artu
mos inteligent,!, mistiq, kuris
tampa 1iudinCill brolill guodeju.
Mokytojas Y1a skatina
apie sio kelio svarb,!
jll eli tiskumui:
"Ir nors iSdristume saky
ti, kad "mums vis tiek", mus
vis tiek persekioja kito asa
ros, skurdas, praiutis... Ar ne
is to isaugo imonijos kelyje
tiek daug samarieCiIl?
Baugo 1igonines, prieglaudos,
raudonieji ir meIynieji kryiiai.
Zmones eina i priemiescius, i
Ian dynes, i smuldes, kaip tie,
kurie idko svaigulio, eina ap
svaigy mintimi gelbeti brolio ar
seses. Kas tie imones - pamise
liai ar sventieji? 0 gal tai imo
nijos elitas, pats herojiskiausias
ir tragiskiausias?"4
28 I ateitis . 2011 / 5 (68)
I
_- -.. i.i:lOj O, kad sis ke
_ . nes pato
nemokant binos
'h -'.: " ne tik kun. Yla,
:"' .: =i: :-,a , Balys Sruoga
- :--, :. ofo kaliniai "DieVl)
::.: . aliudijo, bet j sito
- . :11?, mus tebekviecia
- :: :r.enybes, pasiekusios
:: =--:i. OS brandos virsu
:.:.::--- Terese, po
. =-, ...: '-onas Pauli us II ir kiti) .
::es !I1lOkedamas binos
, ::- :aranda teis buti eli
_,::.:odamas is H. Gheon
:;: paslaptys" ("Secrets
C :)3ints") S. Yla prime
__ .: -: :0:ienas turi nors
,:;'. 11 dirbti imoni\l labui.
C :-. esLryita
:"' :-,:oti - nejaucia issukio,
_ :"'ijo. Bijo binos,
!Lllnoketi. " 5
Yla padaro crescen
:. _:'..::-ologi jos kurso pasku
skyriuje, kviesdamas
- _. <,/ moraliai atsinaujin
:-. . . '.'0 pasventinti jaunys
: : :oJuikstyti. Savo papra
. _ :--: un. S. Yla susieja Stasio
__ Gyvosios dvasios
__ :. ':: ir Eriko Eriksono mo
. humanistin psicho
3. bet jaunystes api
: ::':::la labai jam budingais
, . ::::ais: "Tai turi boti vilties
atsinaujinimo dvasia,
,, _:'nos dvasia, principiskumo
: :;ia. Tai ekstatikos, ekstazes
kuri issilieja kaip upe,
dykumas arba griauna
...: .: ..:1tuS. "6
.-:mnimas turi ir
, :.:;? poliarine, sako Erikas K.
::::' sonas'. Ir jis klausia, ko
jauni imones negali boti
:-.:..oaulio vadais? Kas yra cha
: ..::>une dvasia? "Charizma"
;:-:jktt kalbos iodis, reiskia
:":;:sin dovanfJ:. Tai daugiau
negu "jauna energija" ar "en
tuziazmas". Tai dovana tar
nauti bendruomenei, nlpintis
bendru geriu, padeti kitiems,
vadovauti, jneiiti naujos dva
sios, taisyti ir gerinti gyveni
Siuo keliu iskilo istorijoje
mokytojai, pranasai, apastalai.
Del to charizma laikoma mo
kytojine, pranasine, apastaline
dovana.
Ortega y Gasset sako:
"Mums nera leista save apri
boti tik profesiniu pasiruosimu
ir profesiniu darbu. Turime gy
vent pilnu zvilgsniu visos gy
venimo scenos, kuri visad yra
totaline. Ir mus\l gyvenimas, ir
viskas jame yra nuolatine, ab
soliuti rizika."
Jaunam zmogui rizika
pavojus yra butinas elemen
tas, sako Eriksonas, nes pavoj\l
slepia kiekvienas esminis gy
venimo sprendimas.Jei truks
ta rizikos, tu negali angazuo
tis butinoms vertybems, kurios
tave padaro pilnesniu imogu
mi. IStikimybe vertybems is
augs tad a, kai tu pamatysi,
tu gali rinktis ir uz apsi
sprsti . Tos galimybes labiau
siai atsiveria pasisvenCiant
bendruomenes tarnybai. "8
1979 m. iiemos kurstt kun.
Ylos mokiniai prisimena jo
Buvo labai dide
Ie pagunda geretis savo elitis
kumu, ir kun. Yla islydedamas
mus namo jspejo:
"Jaunime, kada jus sieksi
te buti elitu, jus juo nustosite
buti. Kada jus sieksite gyventi
ne sau, 0 tiktai Kristui,jus bu
site tikrieji ateitininkai, savo
sios tautos elitas. "
Mirus kun. S. Ylai mes
klauseme savers: "Kaip mes
dabar be tavs, savo mokyto
jo, gyvensime?" ir supra tome,
kad atsakymas turejo bllti susi
js su mintimi, kad "mes toliau
gyvensime leisdami, kad bran
gus mokytojas gyventtI mumy
se". Todd galima sakyti, kad
nors nuliudome jo netek, mes
paCiu Dievui dekojome tu
rej privilegih brsti jo mo
kykloje. Tai kilo is gilios kun.
Ylos tarnystes Kristui. J eigu
mes, kun. Ylos elitas, butu
me taper ylininkais, tad a ma
iai kas bUtl) pasiekta. Bet kun.
S. Yla, pabreidamas tarnystes
elitui, mus skatino ne
tarnauti niekam kitam, tiktai
Kristui. Mus\l prasme buvo ne
sekti kun. bet sekti Kris
ttI. Mus\l prasme buvo buti ne
ateitininkais, bet kristocen
trikai s. Kun. Ylos elitas ne
egzistavo, jeigu nesistengem,
kad Kristaus dvasia but\l gyva
mumyse. Elitas, kuriuo mes
buvome vadinami, buvo ne
kas kita, kaip istikimas Kris
taus sekejas, kasdienfJ: kovo
jantis su neviltimi, netikejimu
ir nemeile. Tai buvo imogus,
siekiantis Kristaus pilnat
yes savyje, 0 tai buvo ir tebera
jmanoma tiktai per mirtj savo
egoizmui keliaujant nuo vien
tik savojo "as" iki to "as", ku
riame leidiiame kuo pilniau
veikti Dievo malonei. Mus\l
gyvenimo kelioneje kaip tai
bu ttl jmanoma pasiekti be
Evangelines tarnystes dvasios
ir sakramentines malones, ku
rios niekur kitur nerasime, 0
tik Kristaus mistiniame kune -
Motinoje BainyCioje? Todd
katalikiskas elitas pirmiausia
klausia savers, ar jis stengia
si nuolatos buti vienybeje su
savo broliais ir sesemis Kris
taus, tautos, Dievo kOrinijos
komunijoje.
,,Ateitis", 2002 m., Nr. 3
1 PaziOrologijoskonspektai,
1976. "PosOkis j
kristocentrinj dinamizmq".
2 Futurologijos konspektai ,
1979 m, Kun, S, Yla
pasinaudoja T. S, Eliot'o
"The Class and the Elite",
"Definition of Culture",
1969 m,
3 Futurologijoskonspektai,
1979 m" 7 sk, "Elitas ir jo
misija",
4 Futurologijos konspektai,
1979 m, 7 sk, "Elitas ir jo
misija".
, Ten pat.
6 Ten pat.
7 Kun, Yla pasinaudoja Eriko
Eriksono "Youth, Change and
Challenge" II "Youth , Fidelity
and Diversity",
8 Kun. Yla pasinaudoja Eriko
Eriksono "Yo uth Today and
in the Year 2000", "Natural
Enemies",
ateitis 2011 15 (68) 29