Dalia Kubilinskien

KAD EGZAMINAS NEGSDINT...

pagalb abiturientui

Ileista Europos Socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos lomis

Konsultantas Jungtins Karalysts konsultavimo bendrov Anglia Assessment (direktorius G. Bethell). Leidin pareng Nacionalinis egzamin centras ir Kubilinskien Dalia

Iliustracijos Irmos Sujetovaits

Nacionalinis egzamin centras M. Katkaus g. 44, Vilnius LT-09217 Tel. (8 ~ 5) 275 6180 Faks. (8 ~ 5) 275 2268 centras@nec.lt www.egzaminai.lt

UAB leidykla-spaustuv Firidas Tel. (8 ~ 5) 231 2396 Tel. (8 ~ 387) 51 214 info@firidas.lt spaustuve@firidas.lt www.firidas.lt
U leidinyje pateiktas iliustracijas atsakingas Nacionalinis egzamin centras Nacionalinis egzamin centras, 2008 Dizainas UAB Firidas, 2008

Turinys

VADAS APIE TEKSTUS ATSKLEISDAMI TEKST, ATSISKLEISKITE PATYS SKAITYMAS SKAITYMAS RAYMAS SAMPROTAVIMO RAINYS INTERPRETACIJA EGZAMINO UDUOI SSAJA SU KALBJIMO SKAITA

5 7 18 21 27 34 37 47 52

 pagalb abiturientui

VADAS

INIAS PAVERSKITE RANKIAIS

Per 12 met, ypa per dvejus paskutiniuosius, js susikrovte tok ini aruod, kad galsite juo naudotis vis gyvenim. Jei ir toliau j neite tokias pat grybes, niekada nepristigsite peno nei knui, nei sielai. Sunku tuo patikti? Gerai, nes lengvatikiams, oi, kaip nelengva! Sdintis ant pilno aruodo, bet nemokantis jo turt paversti kasdieniais pietumis mogus atrodo net ne juokingai, o kaip vargas. inoma, nenorite ir neturite taip atrodyti ar jaustis, todl privalote sukrusti prie didij ir dvigub egzamin ir savarankiko gyvenimo pradi: perirkite, k sukaupte, atgaivinkite, kas ibluko i atminties, ir patikrinkite, ar inios veikia. Ypa rpinkits tuo, ar jos veiksmingos, nes jei j negalima panaudoti, jos maai ko vertos. inoma, inios turi veikti gerai, o ne bet kaip. Kartotis perveriant vadovlius naudinga, bet dar naudingiau imtis kurti naujas reikmes ir gilinti supratim. Visos inios jau yra js, ir galite elgtis su jomis kaip tinkami, tik nepamirkite, kad tai, kas yra js, gerai tik tiek, kiek lengvina gyvenim. Naujomis reikmmis ir supratimu pagilintos lietuvi kalbos ir literatros inios js gyvenim gali labai palengvinti, nes pirmiausia padt sklandiai veikti egzamino ibandymus, o paskui bendrauti su pasauliu odiu ir ratu taip tinkamai, kad nepatirtumte nereikaling keblum. Tai, k mokykloje darte ir darote mokydamiesi lietuvi kalbos, koki turite gdi, koki isiugdte gebjim, yra geras pagrindas. J galima dar sutvirtinti visk velgiant kitaip, rengiantis taikyti inias bet kokiai kalbinei veiklai, susiejant jas iki tol nevelgtais ryiais. Beje, ko gero, toki generalin patikr daugelis atliksite paskutin kart gyvenime, todl verta nepagailti jg. Ne atkartoti tai, kas imokta, o sukurti arba (jeigu jau turite) tik patobulinti savj stili. Mokymosi stilius tai kiekvienam i js parankus ir pasiteisins galvojimo, informacijos rinkimo bei apdorojimo ir supratimo bdas. Jei anksiau nekreipte dmesio tai, kaip mokots ir kaip geriausiai imokstate, dabar, apvelgdami ir kartodami lietuvi kalbos kurs, galite smoningai tai padaryti, kad vliau inotumte savo stiprisias ir silpnsias puses. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad mokini, kurie mokosi mgstamu bdu, ugdymosi pasiekimai yra daug geresni. iame leidinyje rasite patarim, kaip veiksmingiau naudoti savo inias, k daryti, kad geriau atsimintumte teorin mediag ir tinkamai j taikytumte. Gali bti, kad skaitydami kai kuriuos skyrius suprasite, k iki iol darte netinkamai arba kokiomis galimybmis nepasinaudojote. Nemanykite, kad ia pateiktas isamus gimtosios kalbos kurso mediagos kartojimas, tik nuorod, jei ko nors esate dar neimok, apibendrinta tai, k mokate, skatinama visk susisteminti ir pritaikyti savo reikmms. Svarbiausia, k turite suvokti rengdamiesi bsimiems ibandymams (egzaminui ir vairioms gyvenimo situacijoms), tai, kad niekas js neprays atraportuoti koki nors imokt dalyk, visada savo vert tursite rodyti veikla. rodyti lietuvi kalbos inias tursite klausymo, kalbjimo, skaitymo ir raymo uduotimis. Bet kurios i i veikl rezultatas atskleis js kalbin kompetencij ne tik inias, vertybines nuostatas ir gebjimus, bet ir prigimtinius gabumus, patirt, gdius, asmenines savybes. Tai dar viena prieastis lietuvi kalbos ir literatros kurs kartoti kitaip. Papildomas tam tikro dalyko mokymasis vadinamas virijaniuoju. Taigi nusiteikite viryti ligiolinius savo pasiekimus ir pranokti save. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuo daugiau papildomai mokomasi, tuo pasiekiama geresni rezultat i karto (turint omenyje egzamin) arba po ilgesnio laiko (turint omenyje gyvenim).

 pagalb abiturientui
Kartojimas yra kitos ries mokymasis. Jis padeda pertvarkyti, perkeisti savo mintis, geriau suvokti j prasm. Tik kartodami nesimokykite paodiui, nes greitai nusivilsite. Veriau pasitikrinkite, kaip nekartodami vadovlio ar konspekto odi, formuluoi sugebate savaip idstyti suprast mediag, ir pajusite, kad sekasi neprastai. Dar veiksmingiau kartoti sudting painimo srii informacij: sugebjimas taikyti imokt mediag ir sprsti problemas pagerja, nes imate aktyviai naudoti daugiau atitinkam ini.

BKITE PATYS SAU VADOVAI

Ir mokantis nauj dalyk, ir kartojantis pravartu inoti ir taikyti vairias, bet, svarbiausia, tinkamas strategijas. inoma, galima isiversti ir be j, taiau lengvabdikai elgtis su savo nuosavybe (iniomis), ypa sukaupta per tok ilg laik ir prie tok svarb vyk, nedert. Vienas bendriausi gamtos dsni, kad vykstant savaiminiams procesams netvarka didja, galioja ir paintinei veiklai. J praktikai patiriate, kai umirtate, negalite pasakyti, nesuvokiate imokt dalyk, nesuprantate, k daryti su tuo, k inote. Kurdami ir taikydami strategijas inioms panaudoti, to savaimingumo chaoso ivengsite. Nors strategija karinis terminas, j tinka vartoti ir bendriausia tikslo siekimo prasme (graik kalba stratos kariuomen; ago vadovauju; strategos karvedys). Mokymosi ir apskritai intelektins veiklos panaumas kariavim neabejotinas, bet, laimei, tik formaliai, nes nekursto jokios agresijos: turite sutelkti ir tinkamai idstyti visas savo inias, gebjimus, gdius, patirt, vaizduot, pavadinkime tai jungtinmis pajgomis, kad isprstumte udavin, atliktumte uduot, sukurtumte k nors nauja, t. y. pasiektumte tiksl. Vadinasi, strategijos apibrim galite suprasti skaitydami ir su karu susijusius odius: strategija vadovavimas (ginkluotj pajg rengimo karui teorija ir praktika, karo planavimas ir kariavimas (veikimas). strateginis turintis reikms bendriesiems karo tikslams; esminis, svarbus bendriesiems politins kovos tikslams pasiekti. Kitaip tariant, turite patys sau vadovauti paintinje veikloje, kad isilavinimas padt siekti jums svarbi tiksl ir juos skmingai pasiekti.

APIE TEKSTUS

PAIRKITE TEKST KITAIP

Kartoti geriausia pradti nuo bendriausi dalyk, o ne nuo detali ar pavieni fakt. Visada, kai tik kalba naudosits ne kasdieniam bendravimui, susidursite su tekstais, todl prisiminkite visa, k apie juos inote. Tekstu (siaurja prasme, nes ji pakankama) reikt vadinti ir bet kokios apimties groin krin, ir dalykin straipsn (laikratyje, internete, vadovlyje), ir sav bei svetim viej kalb. Taigi bet kokia tam tikro turinio jungli, prasminga ir turinti ribas kalbos enkl (gars ar ramen) seka bus tekstas. Tai, kas gali bti vardyta tuo paiu odiu, turi turti komplektl bendr poymi. Pavyzdys galt bti automobilis: lengvasis ar krovininis, autobusas ir t. t., jis btinai turs varikl, ratus, vair, kbul, prietais skyd ir kt. Dar svarbiau, kad kievienas i j skirtas vaiuoti ir veti, todl vaiuoja ir vea Tekstas tam tikra prasme taip pat vaiuoja, kai j sakote arba raote patys, ir vea, kai jo klausots arba skaitote. Bent jau taip turt bti. Kiekvienos i i kalbins veiklos form mokts per visus metus mokykloje, todl galite apvelgti sukaupt patirt.

SIEKITE PAINTI, ATPAINTI, SUSIPAINTI, PRISIJAUKINTI

Mokydamiesi daug dalyk suinojote, painote, todl galite juos atpainti. Vis dlto pasikartokite, kaip tai vyksta, remdamiesi pirmiausia praktine, o paskui ir moksline patirtimi. Jos turt sutapti, tada patikimai tarnaus bet kurioje veikloje. Be to, konkreiais pavyzdiais lengviau savarankikai isiaikinti abstrakius dalykus, o paintin veikla kaip tik reikalauja, kad tai susisiet: faktus aikinti dsniais dsnius taikyti faktams. Pamginkite savs paklausti, ko reikia, kad paintumte kok nors nauj objekt daikt, reikin, aplink ir pan. inoma, turite apirti, kaip jis atrodo, kaip isidsts, kokios jo ypatybs yra nuolatins, kokios papildomos, kintamos. Pavyzdiui, niekada nesuklysite i daugelio matom objekt iskirdami mog, nes patirtis tvirtai suformavo jo poymi visum. Toki patirt skaitymas suformavo ir apie tekst, todl galima sudaryti mogaus ir teksto painimo analogij. Vos pamat tolumoje siluet ir nusprend, kad tai mogus, negalite pasakyti nei kas jis, nei koks. Turite patirties, kad mones galima skirstyti pagal lyt, ami, usimim ir pan. Taip pat jauiats atpain tekst, nes tekst painimas nurodo daugel galim j skirtybi. I ariau pasiirj mog, nusprsite, ar tai vyras ar moteris, nes btent lytis esminis moni skirstymo poymis. Pagal tok poym tekstas skirstomas groin ir negroin. Vienokie ir kitokie, kaip vyrai ir moterys, jie turi prigimtini ypatybi, kuri nepaisyti tiesiog neprotinga. Nors stereotipinis mstymas labai kritikuotinas, kartais jo produktais pasinaudoti tiesiog paranku. Todl jei vyr mintyse susietumte su negroiniu, t. y. dalykiniu tekstu, tradicikai vyrui priskiriamos ypatybs padt susikurti patogi veiklaus ir nelabai emocingo mogaus teksto schem. Toliau galtumte atpainti jo profesij, t. y. k, kaip ir dl ko jis veikia. Tai teksto funkciniai stiliai. Dailij lyt susiej su groiniu tekstu, atgaivintumte subtiliai jauianios ir veikianios moters stereotip (schem) ir toliau tyrintumte literatros ris, anrus ir t. t. (Taiau niekada nesistenkite schem

 pagalb abiturientui
sprausti nei gyvo mogaus, nei krinio personao, atvirkiai, tyrinkite jo tikrsias, per elges ir kalbjim atsiskleidianias ypatybes, nes mons yra individuals.) Atpain kaip lyties (teksto) atstov, apie j dar maai inote, todl turite susipainti; su tekstu elkits taip, kaip elgiats susipaindami su mogumi: reikia pamatyti ir detales, ir visum, vertinti, ar tai prastas egzempliorius, ar iskirtinis, pasiklausti vardo, pavards, susiinoti gimimo laik ir viet, kas jo tvai, koki giminaii ar draug turi. Taip klausiamas tekstas pasisakys pavadinim, autori, paraymo laik ir viet, gal dar kokias nors aplinkybes, atskleis savo funkcin stili, literatros r, anr, tip, literatros srov, na, o apimt nustatysite i pairos. Remdamiesi praktine patirtimi turbt pritarsite, kad daug lengviau suprasti mog, apie kur tokius dalykus inote, nei tok, kuris nori bendrauti anonimikai. Tai lyg mogaus bdo, charakterio tipai juk lengviau bendr kalb randate su tuo, apie kur i anksto galvojate kaip apie stipr mog arba kaip apie glen btyb T, kur atpainote ir su kuriuo susipainote, galite suprasti: kodl jis vienaip ar kitaip rengiasi, elgiasi, kuria; dar daugiau galite suvokti, ko jis siekia, o tada jau lengva ir kitiems visk paaikinti. tai taip reikia bendrauti ir su mogumi, ir su tekstu. Paprastai per vertinim gavus tekst reikia arba j suvokti ir t suvokim parodyti (teksto suvokimo uduotis), arba analizuoti, suvokti ir paaikinti (teksto interpretacijos uduotis). Galutinius pasiekimus vertina kiti, o keli iki tol turite nueiti patys. Smagu ingsniuoti, kai inai marrut: pastam atpasti, susipasti, prisijaukini, kad bt draugikas ir atviras leistsi suprantamas ir suvokiamas. Prisijaukinti tekst kaip gyvn ar mog reikia ir ini, ir laiko, ir nuoseklumo bei kantrybs, ir sijautimo. inote, kad btent taip sukuriate gerus ir patvarius, o svarbiausia, prasmingus santykius. Ne maiau ie gdiai reikalingi ir tada, kai tekst kuriate patys. inodamas, kaip pats skaito, supranta ir suvokia tekst, mogus gali sivaizduoti ir savojo teksto skaitytojus bei vertintojus, gali neabejoti, kad ir jie tyrins, kaip krinys atitinka prastas normas, kuo savitas, ar pakankamai atviras, kad bt suprantamas ir suvokiamas. Todl vis literatros teorij ir skaitymo bei raymo patirt turite atgaivinti ir permstyti, kad galtumte ja naudotis savo tikslams ir naudai, o ne palikti mokyklos suole kaip nebereikaling ar pamirt konspekt.

TURINYS IEKO FORMOS

Svarbiausi teksto poymiai susij su jo turiniu ir forma. Turinys tai teksto esm, daugiau ar maiau ipltotas kalbinis praneimas, i kurio paaikja sakomo ar raomo dalyko visuma. Teksto poymius turi ir trumput patarl (pvz.: Laas po lao ir akmen pratao), ir didesnio krinio itrauka, paprastai pateikiama interpretacijai ar teksto suvokimo uduoiai, nes tokia itrauka iskiriama ne bet kaip, o prasmingai, t. y. kad turt visus tekstui bdingus poymius ir atskleist nors ir maesn visum. Kiekvienam kalbiniam praneimui suteikiama tinkamiausia forma, bet t form (kaip ir automobili atveju) nra labai daug. Groini krini form diktuoja literatros rys ir anrai, visiems kitiems tekstams funkcini stili ypatybi nulemti anrai ar anrins formos. Tai tradicijos gyvybingumas, utikrinantis bet kurio autoriaus ir bet kurio skaitytojo susikalbjim. Kita vertus, nei autorius, nei skaitytojas nra bet kuris jie visada individualybs, todl autoriaus sumanymas ir jo adresatas numanomas skaitytojas visada daro tekst savit, nepakartojam. Maiausiai savitumo turt bti administracinio stiliaus tekstuose, ir tai suprantama reikalus dera tvarkyti dalykikai. Visus kitus tekstus skaityti turite inodami, kad autorius plunksnos msi ne i dyko buvimo, bet kankinamas kokios nors minties, akinamas kokios nors gyvenimo apraikos, gijs naujos patirties, surads koki svarbi ties ar tik uiuops visuomens skaudul. Vadinasi, jis savo rainiu ketina (tai vadinama intencija) skaitytojus arba supaindinti, arba sudominti, arba pateikti skirting nuo sigaljusios nuomon, arba atskleisti dalyk prieastingum, arba numatyti galimas pasekmes, spti ir t. t. Atpain autoriaus intencij (ketinim), gysite papildom ,,inojim apie tekst, nutiesite tilt tarp jo, gyvenimo ir savs. Pravartu atkreipti dmes, kok skaitytoj sivaizduoja autorius, ar js tokie ir esate. Tai irgi padeda minties kelyje teksto prasms suvokim. Kartais autorius tiksl ir ketinimus isako tiesiogiai (angoje ar dstymo pradioje), kartais net kreipiasi konkrei skaitytoj grup, bet daug daniau visk leidia suvokti teksto kalbinmis priemonmis, kuriamais vaizdais, emociniu turiniu atvirai ar slaptai ireikdamas nusivylim, nerim, pasipiktinim, susiavjim, paniek ar kitas emocines bsenas. Kurdamas turin autorius pasirenka ir geriausiai j atskleisiani form, kad abu ie teksto aspektai stiprint vienas kit ir skaitytojui ar klausytojui padt visk perimti. Siedami teorines inias apie tekst ypatybes su atidaus skaitymo nuostata, greiiau suprasite kiekvieno teksto formos ir turinio derinimo pagrindus, galsite vertinti j tak kuriamo praneimo visumai. Lygiai taip pat numat tiksl ir adresat pradsite rayti ir savo tekst. (Viskas, kas ia pasakyta apie raytin tekst, tinka ir sakytiniam tuo vadovaukits rengdami savo viesias kalbas.) Kuris teksto dmuo turinys ar forma svarbesnis, klausti tarsi ir nedert, nes vienas be kito jie tiesiog neegzistuoja, taiau apie j tinkam ssaj kalbti, baigiant lietuvi kalbos kurs, labai pravartu. Savo turimas inias galite apibendrinti naudodami ryki vaizdini strategij.

Teksto autorius savo darb skaitytojui / klausytojui pateikia lyg eimininkas sveiui ind grimo. Blogiausias variantas ant grind itiks uki ir neinia kokio skysio miinys. Geriausias graiame ir tinkamame inde patiektas aikios prigimties ir paskirties grimas. Galimi ir tarpiniai variantai (nevarioje stiklinje vieias pienas, prabangioje taurje drumstas vanduo ir pan.). is vaizdinys, pirma, puikiai irykina teksto turinio ir formos neatsiejamum: jei nori pavalgyti sriubos, neisiversi be lkts ar dubenlio juk nepilsi jos tiesiai ant stalo; antra, jis atskleidia svarbiausi teksto turinio ir formos siekiamyb derjim (sriubai reikia gilaus indo, o kepsniui, atvirkiai, tinkamesnis plokias). Kai tekst skaitote ar girdite, apie jo form galvojate tik dviem atvejais: jei ydinga forma trukdo suvokti praneimo turin, visum arba jei pasirinkta forma teikia turiniui papildom teigiam ypatybi kelia pasigrjim, irykina reikmingiausius dalykus, lengvina suvokim. Kai tekst kuriate patys, turite galvoti apie jo skaitytoj ar klausytoj ir savo praneimui suteikti toki form, kad ji padt suvokti js praneim ar bent jau netrukdyt. Ir vaiinami, ir vaiindamiesi tekstu, turite paisyti svarbiausi turinio ir formos derinimo princip. Kas vadinama tais svarbiausiais principais? Kas nors tokio, k priimame neabejotinai. Pirmiausia tai, kas mokantis pateikiama kaip teorija, kaip mokomojo dalyko pagrindas. Teksto formos ir turinio derms svarbiausius principus atskleidia stilistika ir literatros teorija.

FUNKCINIAI STILIAI PLAKATUOSE IR SAUJOJE

Funkcinius stilius js inote nuo labai seniai, bet teorines inias naudoti praktikai sunkoka vien dl to, kad jie pristatomi apraomuoju bdu ir visk, kas apie juos pasakyta, prisiminti, aptariant konkret tekst, sunku. Kad sektsi geriau, raskite priimtin bd juos matyti, t. y. naudokite ryki vaizdini strategij. I kiekvieno stiliaus apraymo galima susikurti apibendrint situacij ir pasidaryti kiekvieno stiliaus plakat. Jei mgstate pieti ir turite ger regimj atmint, paverskite teorij vaizdu. Pavyzdiui, buitin stili gali ireikti virtuvs scenel, kurioje keli eimos nariai trumpomis frazmis, nebaigtais sakiniais, mimika ir gestais bendrauja, aldytuvas apkabintas rateliais, slaptame tarpelyje ukitas dienoratis, o ant stalo tik k skaitytas laikas. Visa tai komponuota knygos puslap juk buitinio stiliaus, kaip charakterizavimo bdo, griebiasi ir raytojai. Administracin stili galima atspindti ratins vaizdeliu. Matomiausioje vietoje nusipiekite stend su vairi reikal rat pavyzdiais, kad prisimintumte, jog reikal ratams btina tam tikra gran forma, o interesanto mini debeslyje suraykite, kokius valdikus reikalus jis planuoja iandien sutvarkyti. Tai pads jums siminti ir io funkcinio stiliaus paskirt, ir anrus, ir raikos ypatybes. Toki plakat turtumte susikurti penkis. Svarbiausia, kad jie irykint du aspektus: funkcij, arba paskirt, ir naudojamas kalbines priemones. Kitas bdas prisiminti funkcini stili apra susikurti istorij naudojant kok nors model. iuo atveju vaizdini strategij papildykite ziniu aktyvumu, kuris padeda susidaryti papildomoms ssajoms. Tokias papildomas ssajas kurkite visada, priklausomai nuo mokymosi situacijos ar turinio, pasitelkite visas tinkamas reakcijas dirgiklius: motorines (judesio), klausos, regos, skonio, lytjimo ir, inoma, jausmines. Kadangi mogui priklauso visos jo galios, tai turi joms vadovauti savo naudai (prisiminkite jungtines pajgas ir stratego vaidmen), neleisti ilstis n vienai, kuri bent kiek gali padti siekiant tikslo. Kai tikslas funkciniai stiliai, galima kiek pamanktinti pirtus. Visada labai paranku naudoti rank kaip model, kai reikia siminti sistem i penki element, mat ranka turi penkis pirtus rankos sudedamuosius elementus. Taigi penki rankos pirtai = penki funkciniai stiliai. Vienas pirtas nyktys yra erdvikai orientuotas statmenai kitiems keturiems, kurie auga i vieno pagrindo delno ir tarpusavyje apytikriai lygiagrets (r. ... pav.). Pagal analogij j galime priskirti meninio stiliaus atskirumui, ypatingumui (daryti estetin poveik) ir buitinio, administracinio, mokslinio bei publicistinio stili bendrumui (dl j dalykikumo). Dabar susikurkime kiekvieno pirto (= stiliaus) legend ir paaikinkime j tarpusavio ry. (Beje, legendos termin ia suvokite ne kaip tautosakos ar literatros anr, bet perkeltine reikme kaip pramanyt, nepatvirtint dalyk.)

 pagalb abiturientui
Maasis pirtas tikt buitiniam stiliui, nes ir sakytiniu, ir raytiniu pavidalu jis retai naudojamas vieumoje; jo paskirtis kasdienis bendravimas, jis labiausiai atitols nuo nykio (= meninio stiliaus). Kaip iuos du pirtus galime suliesti, taip ir groiniuose tekstuose gali atsirasti buitinio kalbjimo stilizacij, leidiani raytojams savo personaus atgaivinti tikroviku kalbjimu (kurdami i legend visa, kas bdinga stiliui, priskirkite atitinkamiems pirtams). Ketvirt bevard pirt tikslinga susieti su administraciniu stiliumi, kalbine prasme neutraliu, beveidiu, skirtu reikalams tvarkyti ir kuo tiksliau ireikti t reikal esm. Kaip ir bevardis pirtas, administracinis stilius naudojamas retai jis tik pagalbininkas. Priskirdami aptariamam stiliui bdingas ypatybes galite sivaizduoti, kad umaunate ant to pirto tiek ied, kiek jo anr turite siminti, o tuos iedus paymkite svarbiausi (tik pai svarbiausi) ypatybi enklais ar simboliais. Didj pirt paranku sieti su moksliniu stiliumi, nes visoje ratijoje (sivaizduokite bibliotek) itin daug mokslini krini. Tegul ant io pirto ied anr bus igraviruoti skaiiai, formuls, terminai ir kiti jo kalbinei raikai bdingi poymiai. Smiliaus padtis ir paskirtis vis kit pirt atvilgiu ypatinga: jis tarp didiojo (= mokslinio stiliaus) ir nykio(= meninio stiliaus). Tai abiej i stili poymi turinio publicistinio stiliaus apibdinimas. Vadinasi, nebereikia papildomai mokytis tik perkelti inomus poymius. Be to, mojuodami ir baksnodami ikeltu smiliumi tarsi sakome: Ei, publika, klausykis! ir dstome savo poir, argumentus. Bet kada, kai tik reiks nustatyti teksto funkcin stili, vilgtelj savo platak galsite prisiminti i analogij ir atkurti vis pirt legendas, o per jas ir bdingus t stili poymius. Svarbu tik viena imokti stili aidybines legendas, o paskui retkariais jas prisiminti, kad prireikus stiliai saujoje atgyt.

Kokia nauda i tokio aidimo? sivaizduokite, kad turite aptarti pateikt tekst, atsakyti teksto suvokimo uduoties klausimus arba patys parayti rain. Paisydami bendrojo teksto turinio ir formos derms principo, galite neklaidioti po klausimyn ir nerankioti i teksto atskir detali, neabejoti, k turi bti panaus js krinys, o imtis darbo i esms. Kai patys raysite, inosite, kokio stiliaus ypatybi visum turite sutelkti. Pateikto teksto atveju turtumte veikti taip: apvelg teksto grafin vaizd ir perskait kelet pirm sakini, tai, k patyrte, palyginkite su savo turimais vaizdiniais (plakatais arba rankos modeliu). Neabejotinai suvoksite, ar tekste tikra ar menikai perkeista realyb, t. y. ar tai groinis ar dalykinis tekstas. Jei dalykinis, rinksits i trij funkcini stili ir buitinio (jis dalykiniu nelaikomas), o pasirinkim lengvins prisiminti plakatai su kuriuo nors i j pateiktojo teksto duomenys apytiksliai sutaps. Jei naudosits rankos modeliu, galsite pritaikyti kuri nors legend apie rankos pirtus. Vienaip ar kitaip, bet funkcin stili nustatysite, o paskui, pasitelk vaizdinius ar pasakojimus, prisiminsite to stiliaus paskirt, pagrindinius kalbins raikos reikalavimus, nustatysite anr. Tai bus orientyrai, tam tikras iankstinis inojimas, kuris pads suvokti teksto turin ir j aptarti arba sukurti tekst taip, kaip reikalauja uduotis. Galite prisiminti io leidinio pratarmje pateikt teksto ir automobilio analogij. Jei reikt paaikinti ir vertinti krovininio automobilio savininko sumanym juo veti linksm kompanij arba kraustomus daiktus, nesunkiai tai padarytumte. Taip ir inodami stiliaus paskirt ir ypatybes galsite paaikinti ir vertinti tekstinio praneimo visum. O t inojim tarsi triu i skrybls itrauksite ne kasydamiesi pakau, o greitai ir veiksmingai pasinaudodami ini ruoinliu, talpiai ir patogiai laikomu atminties saugykloje.

10

Jei pateikto teksto stilius pasirodys meninis, inoti bendriausias ypatybes nepakaks. Teks prisiminti literatros teorij, o kartojantis j taip pat galima su kuo nors susieti. Konkreti ir vaizdin mediaga paprastai padeda suprasti abstraktesn informacij, su kuria susiduriate tolesniame nuoseklaus mokymosi etape kalbinje stadijoje. Kartais, ypa kartojantis ieit kurs, paranku grti veiksm ir vaizdini patyrimo lygmen, kad tai padt suprasti abstraktesnius odinius dalykus.

SUSIEKITE NESUSIETA, SUJUNKITE NESUJUNGTA

Yra bd susikurti asociacij, kurios suteikia informacijai prasm. Vienas i j jau minti vaizdiniai. Kadangi ir toliau nuolat bsite skatinami jais naudotis, verta inoti ir mokslin pagrindim taip bsite dar labiau motyvuoti. Informacij mogus gauna vairiais pavidalais: kvap, gars, odi, vaizd ir pan. Mokantis du pastarieji itin svarbs. Manoma, kad kalba sisteminama ir koduojama kairiajame smegen pusrutulyje, o neodiniai vaizdiniai deiniajame. Abu jie glaudiai susij, todl odin informacij praturtin vaizdais reiau j umirtame. Be to, vaizdus paprastai geriau atsimename, o juos vl susiej su odiniais enklais lengviau prisimename ir reikiam informacij. Kadangi mokykloje daugiausia mokoma odiais, ypa gimtosios kalbos, verta imokti juos sieti su vaizdais. Lotynikai associo jungiu, sieju; asociacija tai ryys tarp dviej ir daugiau psichikos reikini, proces. Asociacijos mogui kyla savaime, dl akivaizdaus ar tik nujauiamo ryio tarp keli mstom dalyk, bet asociacijas galima kurti ir tikslingai, norint k i(si)aikinti arba siminti. Kad bt lengviau sieti, reikia vartoti daugiau konkrei odi nei abstraki. Konkretus odis, pasirenkamas abstrakiam sudtingam dalykui atskleisti, turi atitikti kok nors esmin to dalyko poym. Literatros teorija mokantis pateikiama nuosekliai: keli stambs dalykai (literatros rys) skaidomi smulkesnius (anrus), o ie skirstomi dar smulkiau tipus ar anrines formas. Taigi visa literatros struktra ir vairov iskleidiama tarsi povo uodega arba vduokl.

LITERATROS TEORIJOS VDUOKL

Kai prie akis turite tekst (danai ne vis krin), neskubkite jo skaityti ir gilintis turin. Prisiminkite, kad teksto pobdis t turin veikia labiausiai, todl pradkite btent nuo jo. Remdamiesi paiu tekstu uduokite sau reikiamus klausimus ir pateikite atsakymus. Lyg aisdami Klases ar loto uoliuokite atsakym nurodyta kryptimi. Kad tai sektsi lengvai, visada prisiminkite vaizdin model, pavyzdiui, vduokl, kuri galite iskleisti ir apirti vis arba vien kuri jos dal. model susiekite su jau inomu aptarti funkciniams stiliams pasilytu rankos modeliu ir dar kart ibandykite vis teksto pobdio nustatymo procedr, kad rankos ir vduokls vaizdinys gyt natrali ssaj. Vduokls kotas bus raytinis tekstas, kurio funkcin stili tursite nustatyti. Pirmiausia perskaitykite kelis pirmus teksto sakinius ir klauskite, ar kalbama apie tikrov, kurioje vyksta ms gyvenimas, ar tikrov menikai perkeista. Jei kalbama apie tikrov, atsakymo iekokite dalykini stili srityje ir apie groin literatr, jos ypatybes negalvokite pakaks rankos modelio ir su juo susijusi anksiau aptart legend. Vadinasi, vduokl bus atidta al neiskleista. Bet jei pasirodys, kad tekste tikrov menikai perkeista, kaip kad bna groiniuose kriniuose, vduokl iskleiskite ir susitelkite literatros teorijos inias, kad nusprstumte, kokio pobdio tas krinys, t. y. kokios jis ries, anro ir anrins formos arba tipo. Literatros r vien i trij nustatysite atsak klausim, kas sudaro krinio pagrind: pasakojimas apie pasaul (epika); individo vidini bsen vaizdavimas (lyrika); veiksmas (drama). Kad ir kokia kalba prozikai ar eiliuotai bt paraytas krinys, jo r nusako autoriaus pasirinktas vaizdavimo bdas. Laikui bgant literatros ri turinio ir formos santykis keitsi, todl tik grafiniu teksto vaizdu pasikliauti negalima: gali bti pasakojama proza ir eilmis (palyginkite lenteli 1 ir 1 skiltis), eilratis gali bti eiliuotas ir neeiliuotas (palyginkite lenteli 2 ir 2 skiltis), dramos veikalas, priklausomai nuo epochos arba autoriaus sumanymo, taip pat gali bti paraytas eilmis arba proza (palyginkite 3 ir 3 skiltis).

11

 pagalb abiturientui
Antanas kma BALTA DROBUL 3 *** Noriau bti akmeniu, vandeniu, mnuliu, vaigde. Su akimis ir aplinkos pajutimu. Tenoriu stebti ir inoti stebjim. Bet man sunku pavirsti mainos sraigtu, nes tebeprisimenu Elenos kumi dius mano kambario duris. A neleidau jos. Girdjau, kaip ji auk mano vard ir kkiojo, ir pyko, ir ltais ingsniais stabteldama nulipo laiptais. Ir pro lang maiau j einani gatve. Jos veid, ji kelis kartus vilgterjo vir. Ir man sunku, nes tebenoriu rayti. Elena pads man rayti? Kratutinis individualizmas? Henrikas Radauskas ATRADIMAI A iekau, nieko nepamets. Randu odius, randu rimus. Diaugiuos, kaip gelel rads. A vaiktau vienas, neramus, Neprijaukinamas, kaip kats. Balys Sruoga MILINO PAUNKSM ZAREMBA Ir k tu sumanei? A jo bijau. SONKA Tu jo bijai?!. Ar tik ne tavo darbas, Kad vyskupas mans lig iolei vengia?.. ZAREMBA Koks tarimas!.. Kaipgi a galiau?.. SONKA Kaip tu, sakai, galtum?.. I tikrj?.. Gerai! Ir a taip pat kukliai kalbsiu: Ar vyskupas ateis mano rmus Ar tu lankaisi paskutin kart!

1
Kristijonas Donelaitis METAI (,,Vasaros darbai 6895) ,,Rods, tar Lauras, ant kumpos lazdos pasirms, Dievui bk garb! sveiki pavasar baigiam Ir visi drti pargrtant vasar matom. Vei! kaip vl auktyn saulel kopti paliov Ir, aukiaus savo rint nuritusi rat, Ant dangaus igaidrinto sddama aidia. Vei! kaip jos skaistums, krendams ibur kart, ems vainikus pamai jau pradeda vytint Ir groybes j puikias su paaru maio. Ak! kaip tla ms oleli taip nusird, Kad nei boba jau didei sukrousi kumpso. O kiek j dare mogaus ranka nusiskyn Ir, groybms j margoms trumpai pasidiaugus, Jaugi suvytusias ir nederingas imet laukan.

2
Henrikas Radauskas DEGAS Oranins saullydio srovs suplo debes ir aptako muziejaus parko alum deganiais takais. Atsigrs nuo lango, a iriu pasakik Degas fotel, putojant oraninm ir aliom dmm. Jis turt stovti danguje, apsaugotas aukso grandinm, idant kuris i diev per klaid nesumanyt j atsissti.

3
Vincas Krv SKIRGAILA Bedugn ONA DUONUT <> (Sudjus rankas) Tve ms, kuris esi danguje Girdti koridoriuje vl kakas suriko Jos vl suriko Vl pasivaideno joms Nejaugi tiesa, kad jo vl neranda ramybs? (Atsistojusi) Dieve aukiausias, kaip baisu!.. (Sudrebjusi) Viepatie Jzau Kristau, gelbk mane, nusidjl! Ach, kam a leidau mergaitms ieiti! (Klausydama) Ir melstis negaliu tai jis eina tai prie dur prijo <>

Taigi trij dali vduokls pagrind jau turite, ir suprat, kad pateiktas tekstas, pavyzdiui, yra epinis, kit dviej dali (ri) jau nebetyrinsite. Sutelk dmes epo literatr, prisiminsite pagrindinias ios ries ypatybes (pasakotojas, siuetas, veikjai, pavaizduotas ne tik pats veiksmas, bet ir jo aplinkybs: laikas, erdv, bdas, prieastis, tikslas ir kt., vienas kit vis keis skirtingi teksto tipai pasakojimas, apraymas, samprotavimas, dialogas). tai iuos teksto elementus ir tursite tyrinti, aptarti, gretinti j kuriamas reikmes, kad suvoktumte teksto prasm tai, k tekstas netiesiogiai pasako ar nurodo. Toks tinklelis neleis nuklysti nereikalingus iekojimus, nurodys, apie k turite galvoti, kalbti ar rayti, be to, primins, kokius terminus ir tinkam kalbin raik vartoti.

12

Kartojantis naudinga iskleisti vis vduokl. alia epikos bus lyrikos ir dramos ri atak. Tai, kaip perteikiamas j vaizduojamas pasaulis, trumpai pasakyta anksiau. Toliau kiekviena i trij ri skleidiasi anrais vduokl platja. Epikos anrai skiriami pagal apimt ne tik pagal krinio, bet pagal vaizduojamos tikrovs, vertinant laiko, erdvs, veikj poiriu, vienos ar daugiau siuetini linij pltojim. Stambiausias anras epopja paprastai vaizduoja tautai svarbi epoch, jos siueto linijos, susijusios su daugelio veikj charakteriais, skaitytoj veda per panoramin erdv (vietoves), krinio tematika bei problematika sudtingos, visuomenikai reikmingos. Epopjos tai daniausiai keliatomiai kriniai (Homero Iliada ir Odisja, Levo Tolstojaus Karas ir taika). Kitas taip pat stambus apimtimi anras romanas slygikai gali bti vadinamas privataus gyvenimo epu, nes vaizduoja moni bendravim; suprantama, ir tikrovs apimtis ia siauresn. Apysaka paprastai vaizduoja kelis svarbius veikjo gyvenimo vykius, vienas po kito einanius arba atitolusius laiko ar erdvs poiriais, bet esmingai keiianius veikjo gyvenim ir / ar vertybines nuostatas. Prie maj, arba smulkij, epo anr priskiriami apsakymas, (novel), apybraia, vaizdelis, miniatira. Apsakymu prasta atskleisti vien (kartais kelis) itin svarb dvasine prasme mogaus gyvenimo vyk, sukreiant, atveriant ties, irykinant didiausi vertyb. Vaizdelyje ir miniatiroje paprastai parodomas siueto fragmentas, o vyksmo prasm irykja per pasakotojo spd daniausiai per detal, paradoks, netikt velgimo rakurs. Epo anr yra ir daugiau. Tai pasaka, pasakia, humoreska, impresija, biograja ir kt., todl vertt pasikartoti svarbiausias skiriamsias j ypatybes, kad reikalui esant galtumte jas tinkamai susieti su bendrosiomis ries ypatybmis. Kad ir kokios apimties bt epo (galima sakyti ir prozos) krinys, jis paprastai turi savo riai bdingiausius elementus: pasakotoj, pasakojim apie monms nutikusius vykius ir adresat. Epo anrai dar gali bti tikslinami vardijant anrin form arba tip. Visi per pamokas nagrinjami kriniai paprastai nusakomi dviem terminais, pavyzdiui, psichologinis romanas, lyrin novel ir pan. Literatros ris tarsi nenurodoma, bet to ir nereikia, nes anras pats yra ries nuoroda. Krinio anrin form arba tip, nustatyt specialist, daniausiai simenate, be to, j rodote aptardami krinio problematik. Taiau visk, k simenate, galite ir pamirti, kita vertus, gali tekti nagrinti ir klasje neaptart krin / itrauk, todl verta suvokti, kaip krinio pobd apytiksliai nustatyti patiems. Lengviausia krinio tip apibrti pagal tai, koki gyvenimo plotm ar lygmen jis vaizduoja. Vertindami krinio gvildenam problem (arba konikt), tai darome tarsi pagal vertikal (auktyn emyn, toliau skaitydami galite sivaizduoti tok judjim) ir remiams gyvenimo painimu. emiausias yra buitinis lygmuo, aukiausias filosofinis. Teorines inias papild gyvenimiko siueto galimais variantais, tursite vaizding schem ir papildom param. ingsniuokite su iomis istorijomis tarsi laipteliais: ,,Jonas Petrui ratus kio pagal (tikr). Tai buitinis lygmuo, taigi tai bt buitinis vaizdelis arba apsakymas. Etinis, moralinis lygmuo bt, tskime t siuet, jei kaimynai pradt Jon dl to gdinti, nebenort su juo draugauti; jeigu Jonas visus tikint, kad Petras, inaudodamas jo darb, tuos ratus sigijo sukiaudamas ir ragint kaimynus nedraugauti kaip tik su ,,inaudotoju Petru, sakytume, kad tai socialinis lygmuo; o jeigu Jonas pats dl to imt grautis ir svarstyti, kodl taip padar (gal nesmoningai siek, kad Petras nenuvaiuot pas Onut, kuri Jonas tik dabar suvokia rpi ir jam paiam), pasiektume psichologin lygmen. Teoriniai Jono svarstymai ir ivediojimai apie tokio brutalaus veiksmo reikalingum, galimum, jo pasekmi modeliavimas ir t. t. pakelt pat Jon ir tokio pobdio tekst intelektin lygmen, o losonis lygmuo bt pasiektas Jonui mus dvejoti: ,,bti ar nebti tokiame pasaulyje, kur vis dar ikyla reikm (tiesiogine ar perkeltine prasme) kaiioti ratus pagalius. Tai nebaigtinis tip sraas: krinio tip arba anrin form galima nusakyti ir kitais poiriais, atsivelgiant tai, kas krinyje svarbiausia, pavyzdiui, veiksmo savitumas (nuotyki, detektyvinis), laikas (istorinis), santykis su tikrove (fantastinis), arba pagal nuotaikos, menins raikos pobd (lyrinis, satyrinis, alegorinis) ir pan. Pats tekstas savo duomenimis nulems js pasirinkim, svarbu inoti, k atkreipti dmes. Kai patys kursite sau paranki istorij ar vaizdin, stenkits, kad jie bt taigs, gyvi, net kiek aruoti, geriausiai humoristiniai, nes tokius lengviau siminti. Stenkits vaizduotje juos pamatyti kaip animacin filmuk ir perirkite j bent kelis kartus prireikus vaizd paverskite teoriniu inojimu, kad ir ne moksline kalba ireiktu. Tai patogu vien todl, kad nei per patikrinimus, nei gyvenime moksliniai apibrimai neparanks, daniausiai j formuluotes sunku prisiminti; geriau, kai supratimas ir nuovoka, paremti imginta strategija, leidia savarankikai ir krybingai sprsti kiekvienu konkreiu atveju. Ne pro al inoti, kad graikikai teorija reikia irjim, o idja vaizd! Panaiai galima aptarti ir lyrikos bei dramos ri skirstym anrus bei tipus tai bus tos paios vduokls akos, kiekviena suskylanti dar smulkesnes akeles. Svarbiausia prisiminti, kad prie nagrinjant pateikt tekst krinio pobdio nusakymas reikalingas ne tikrintojui ar vertintojui, o jums patiems, nes padeda apsibrti tyrinjimo ribas bei krypt.

13

 pagalb abiturientui
Pavyzdiui, nagrindamas psichologinio romano itrauk, gilinsits tai, kaip veikjo charakteris lemia jo pasirinkimus ir veiksmus, neiekosite losons gelms, o sonete, prieingai per pieiamus vaizdus ir igyvenimus skverbsits iki lyrinio veikjo pasauliros pagrind; istorinje dramoje bus svarbu vaizduojamos epochos ypatybs, o poetinje persona igyvenimai konikt atrins labiau nei iorins aplinkybs. Geresniam teksto pobdio suvokimui formuoti ir tvirtinti gali bti panaudotas dar vienas vaizdinys tai pastatas. Savo aplinkoje matote daugyb pastat ir puikiai inote, kad jie pagal naudojimo paskirt bna ir vairios iorins ivaizdos (forma, detals, enklai ir pan.), ir pastatyti i skirting statybini mediag. Ligonin nesivaizduojama be operacins ir palat, gamykla be cech, konvejerio, sporto rmai be arenos, vairiems aidimams skirt aikteli ir t. t. Taip pat ir krinio (plaija prasme teksto) ris, anras bei tipas reikalauja formos, sandaros, detali ir stiliaus priemoni tinkamo pasirinkimo pagal numanom jo paskirt ir tiksl. Jei epo r susietumte su visuomeniniu pastatu, lyrikos su gyvenamuoju namu, o dramos su sporto kompleksu, taip ireiktumte i ri skirtingumo esm. Toliau galtumte skirstyti pagal anrus, pavyzdiui, epopja teatras, kinas, banyia; romanas (priklausomai nuo tipo) gamykla, bankas, ligonin, mokykla, nuovada ir t. t.; apysaka parduotuv, kirpykla ir t. t.; apsakymas dirbtuvl, kioskas ir pan. Visuose iuose pastatuose galite sivaizduoti didesn ar maesn gyvenimo vyk vaizduojani istorij, situacij, netgi susieti su jais savo skaitytus atitinkamo anro krinius. Lyrika, kadangi atskleidia vidinius asmenybs vyksmus, natraliai asocijuosis su maesniais, privaiais statiniais. Eilratis bus paprastas gyvenamasis namas, o jo tipas lyrin, dramatin, reeksijos ir t. t. siesis su interjeru ir bendra atmosfera. Sonetas gal atitiks tipin but, kad primint apie griet sandar ir strof idstym. Elegija gali bti susieta su pajrio nameliu, kuriame palanku atsiduoti lidesio ar ilgesio nuotaikoms, o balad su mediotoj trobele ir u jos sien paslaptingai ir baugiai oiania giria. Lyrikos anrai daniausiai nurodo ir tam tikr tip (pavyzdiui, sonetas filosofin), todl atskir detali savo statinio vaizdiniui kurti nebereikia. Kad tvirtintumte tokius vaizdinius atmintyje, susiekite juos su konkreiais, geriausiai atmintinai mokamais eilraiais ir tursite labai ryki asociacij ir modeli. Dramos krini pagrindas persona kalbomis ir poelgiais atskleidiamas koniktas (idjinis, etinis, psichologinis ir t. t.), todl varyb arena geriausiai atspindi ir tokios literatros esm. Kiek inote skirting dramos anr, tiek sporto ak galite su jomis sieti. Pavyzdiui, antikin tragedij galite sivaizduoti kaip bokso ring, kur vienas prie vien tbtinai kaunasi du lygiaveriai varovai, o choro vaidmen savo reakcijomis atlieka teisjas ir irovai. Vlesni laik tragedija ne maesns tampos veikalas, todl koridos arena puikiai atitiks ten vykstanios kovos bekompromisikum, antraeili veikj indl ir pan. Drama, pjes nesibaigia pagrindinio veikjo timi, todl joms tikt koks nors komandinis aidimas, leidiantis atsiskleisti lyderiui kaip pagrindiniam veiksmo skatintojui (pvz., krepinis). Komedija, tragikomedija turi daug aisms, jose apgaulingi judesiai, triukai, neprastai reaguodamas teigiamas personaas pasiekia pergal vien apnuogins savo prieinink bukum, nepaslankum ar kitas neigiamas savybes, todl futbolo ar kito panaaus aikts aidimo vyksmas gali kelti tinkam asociacij ir padti siminti pagrindinias anro ypatybes. Ir iuo atveju pravartu pagal pasirinktos sporto akos savitum suaisti kok nors inom dramos krin ir sukurti reikiam ssaj. Padti gali ir sporto rungtyni skirstymas kliniais (palyginkite su dramos veiksmais), ir sporto inventorius ar atributai.

MENINIS TEKSTAS LAGAMINAS DVIEM DUGNAIS

Kiekvieno groinio ir daugelio publicistini tekst autoriai veikia ypatingu bdu, nes turi ypating tiksl. Svarbiausias to ypatingumo poymis siekis veikti skaitytoj netiesiogiai (kitaip jie stovt gatvse su plakatais, ant kuri lyg kiai bt iraytos j idjos). Perskait tok tekst paprastai jauiams t svarbaus suvok, rad atsakym mus seniai kamavus klausim arba isprend ligtol neisprendiama atrodiusi problem. inoma, taip nutinka ne kiekvien kart, bet dl to daniausiai bname kalti patys, nes nebuvome susitelk, nesinaudojome skaitytojui privalomais gdiais. Kartais pats tekstas bna nepakankamai taigus. Taigi prie skaitydami groin ar publicistin tekst visada prisiminkite t bdo ir tikslo ry: autoriaus tiksl (idj arba pagrindin mint) galiu suvokti per teksto paraymo bd, t. y. kalb, kurios priemons nejuia kreipia mano visas galias reikiama linkme. Skaitytojo galios tai tos paios jungtins pajgos: mokjimas skaityti ta kalba, kuria tekstas paraytas, isilavinimas ir iprusimas, skaitymo patirtis ir itin svarbu! vaizduot (prisiminkite ia pabriam vaizdini reikm!). Gyva ir ilavinta vaizduot yra pats svarbiausias skaitytojo privalumas, nes meniniame tekste (o publicistika turi ir meninio stiliaus ypatybi), nors kaip mediaga naudojamasi odiais, jais kuriami vaizdai. Todl visais iame leidinyje isakytais patari-

14

mais, kurie moko matyti, dera pasinaudoti. Skaitydami matyti galime ne tik tai, k jau esame mat i tikrj, bet ir tai, su kuo niekada nesame susidr. Ne veltui ir liaudies patarl moko: Geriau vien kart pamatyti Taiau jeigu tuo, k matome, nepasinaudosime, bsime paprasti dykaduoniai. Matomus dalykus btina apgalvoti, susieti asociacij ar loginiais ryiais su kitais mums inomais dalykais, lyginti, vertinti ir pan. Be to, btina pasinaudoti ir inojimu bei patyrimu, kad svarbs dalykai nurodomi kartojant. Tokiu bdu atskleidiama teksto tema. Tiesa, paprastai kartojama keletas dalyk (tai motyvai maiausios temos), bet tik vienas i j, tas, kuris eina per vis tekst (yra teksto pradioje, viduryje ir pabaigoje), vadintinas pagrindiniu, nurodaniu tem. Kiti motyvai tarsi potems tem iskleidia. Paiekokite kartojam ir matom dalyk emiau pateiktame tekste, o paskui susiekite juos su faktais, enklais, istorijomis, kurios sudaro js kultrin patirt. Beje, i teksto reginisukurti tegali padti vaizduot, o pasikartojimus, arba motyvus, greitai rasti padeda vairios technikos. Pavyzdiui, galima palyginti, kas kartojasi teksto pradioje ir pabaigoje, ir taip uiuopti reikiam teksto gij (motyv), vedani jo prasm. Pirmiausia pabandykite su publicistiniu tekstu, nes jis labiau susijs su gyvenimo patirtimi ir ne taip sudtingai ukoduotas kaip meninis. Neilas Vilsas (Neil Wills) MOHAVIO TELEFONO BDEL 1 Anglija turi Kenterber, Pranczija Lurd, Airija Nok, o Piet Kalifornija monijos ateities kartoms paliks Mohavio telefono bdel simbol, piligrim traukos centr ir, k gi, taksofon, esant u penkiolikos myli nuo greitkelio Mohavio dykumoje ir kur privaiuoti galima tik turint didiul galing keturi varom rat main. 2 Nors mons tvirtina, kad jau kelerius metus juos intrigavo nuoaliai stovinti ir tarsi betikslikum iliustruojanti bdel (nediduk lako kasykla, kuriai rengta i taksofono bdel, buvo udaryta, taiau telefonas ir toliau veik), taiau i ties tik tada, kai apie bdel buvo paskelbta urnale ,,Wig Out, siieb visa i MTB fenomeno liepsna. 3 Kakoks Godfrey Danielsas, perskaits t straipsn, m kasdien skambinti telefono bdels numeriu, kol galiausiai jo skambut buvo atsiliepta. Taip nutikus, jis apie tai paskelb savo interneto svetainje. itaip gim naujasis simbolis. Bdel tarsi lauk, kol taps simbolizmo pripildytu visuomens fetiu. Tarsi bt isipilds Umberto Eco sapnas. iek tiek pritempus, bdel galima interpretuoti kaip ger to, kas iandien vyksta Vakaruose, metafor. 4 Atleiskit, jei minutl nukrypsiu ,,Pseuds Corner (Didiojoje Britanijoje leidiamo urnalo ,,Private Eye skiltis vert. past.) srit, taiau regisi, kad MTB atliepia i ms vienatvs tyr kylant poreik bendrauti. Ir tuo pat metu parodo, kaip savo nebendravimu esame save apsunkin. ios ventovs piligrimai kartu yra ir j aptarnaujantys kunigai, kurie atsiliepia nenutrkstamu srautu bdel pasiekianius telefono skambuius i viso pasaulio. Nordamas patikrinti, ar i ties taip yra, surinkau to telefono numer ir tuoj pat mano skambut atsiliep jauna aliaskiet, vardu Kelly. 5 Tikrai nesuklysim pasak, kad i telefono bdel yra simbolis, ikona tikrja to odio prasme. Pairkime, k mons prira Danielso interneto svetainje, kai i bdels buvo pavogtas telefono ragelis. Henrikas Stigas Jorgensenas: ,, Visame pasaulyje esame daugyb moni, kurie branginame ir garbiname i bdel; Jamesa S.: ,,Diena man klostsi nekaip, tad apsilankiau ioje interneto svetainje, kad atsigauiau; Pennti K.: ,,Vagims tas ragelis nieko vertas, taiau visam pasauliui jis buvo be galo vertingas. 6 Masi suvienytojas, lidinij paguoda, verta galybs ir garbs ir, jei kartais pamirome, telefonas. Luktelkit, vaikuiai, jis net nepradjo drebti ar verkti kruvinomis aaromis. Tad kodl gi is telefonas darosi toks panaus aukso ver? Nemanau, kad kas nors i jo garbintoj tai inot. Kai paklausiau Kelly, kodl ji buvo ten, ji tiesiog pasak, kad jai paprasiausiai reikjo ten bti. Tarsi itai visk paaikint. 7 Tad rinkims savo teorij. Gali bti, kad pasaulyje, kuriame visi gyvenimo stiliai yra subanalj, mons tiesiog ieko ko nors neprasto. Ar is bdels garbinimas tra tos paios banalybs ventinimas? 8 Antra vertus, tai gali bti tos paios Vakar religijos produktas (greta vartojimo) garsenybi kultas, kuriame garbinimo objektu gali tapti bet kas. Galbt i karta i tikrj nieko geresnio nebeturi? 9 Galima reikal pavelgti ir optimistikai bei tarti, kad itaip pasireikia dvasiniai iekojimai. Taiau nejaugi bdel yra tas tuio dvasingumo ar ,,nepastamo dievo, kurio ventykl buvo mats Paulius, simbolis? 10 Kad ir kaip aikintume, visa tai jau perengia ribas. Danielsas ra: ,,Visikai nenorjau, kad aplink bdel nuolat slankiot mons. I pradi man buvo domu btent tai, kad toje vietoje beveik niekada nebdavo moni kad i bet kurios pasaulio vietos ten galima prisiskambinti ir kad galbt vien dien skambut kas nors atsilieps. Ar daugeliui moni tai nra Dievo patyrimo arba to, kaip Dievas patiria mus, paradigma? 11 Tikra yra tai, kad tiesa gldi kakur anapus ir atitinkamam laikui deramu bdu mons jos ieko dykumoje. Third Way, 2000, sausis Vert Kstutis Pulokas iaurs Atnai, 2004 m. vasario 7 d., Nr. 5 (687)

15

 pagalb abiturientui KAS RODOMA?

1 ir paskutinje pastraipose lengviausiai pastebimi sutampantys reikminiai odiai yra dykuma. (Kad ir kaip danai tekste bt kartojami pagalbiniai, t. y. reikms neturintys odiai, pavyzdiui, jungtukai, prielinksniai, jie nebus svarbs.) Vaizduot netrunka j nupieti, o protas ir patirtis leidia vardyti pagrindinius dykumos poymius: tuia, be gyvybs, nepalanki mogui em, didiul smlio erdv, kepinama sauls ir pan. 4 pastraipoje randame dykumos sinonim tyrai, bet pastebime pakartot ir 1 pastraipoje vartot od piligrimas. Galime daryti prielaid, kad ir jis iame tekste svarbus, todl turime isiaikinti jo reikm (keliaujantis ventsias vietas maldininkas). ia pat rikiuojasi ir kiti pagal prasm prie maldininko derantys odiai ventov, kunigai bei jiems artimi nuo pat teksto pradios pasitaikantys simbolis, simbolizmas, fetias; toliau ikona, masi suvienytojas, lidinij paguoda, verkti kruvinomis aaromis, garbintojai, garbinimas, ventinimas; paskui religijos produktas, kultas, dvasingumas, nepastamas dievas, dievas ir Dievas iki pat teksto pabaigos. Tokie su religija susij odiai skatina grti prie teksto pradioje minim tikrini vard. Jei i vis j neatpastate net Lurdo, vis tiek gyjate nuovok, jog tai garsios Europos ventviets. Tada dykumos motyvas turi atsidurti antrame plane, nes rykesnis (per vis tekst kartojamas) tampa bendriausia prasme ventovs arba ventumo patyrimo motyvas. Jis, pasirodo, yra io teksto pagrindinis motyvas (leitmotyvas), t. y. nurodo svarbiausi tem. Vadinasi, teksto raika kreipia skaitytojo mint tikjimo, dvasini poreiki srit, o pavadinimas ir nuolat tekste minima telefono bdel (techninis prietaisas) su ja aikiai nedera. Bet kokia nederm tekste spja tuos elementus atkreipti dmes, aikintis, kuris i konkuruojani element iame tekste gis teigiam, kuris neigiam reikm. Iankstin, tradicinio poirio nulemta nuostata, kad ventov gerai, o dykuma blogai, nebeleist iekoti autoriaus teigianiosios minties (idjos), todl ja pasikliauti negalima. Tik kit motyv kontekste galima isiaikinti j tikrj reikm. Be to, vaizduot, skaitytojo valia sugretinusi ventov ir telefono bdel, atskleidia ir pastarj ryk nesutapim. i svarbiausi tekste minim objekt paskirties nesutapimo ir supanajimo msl ir gali bti raktas teksto prasm, arba pagrindin mint. Kurdama jau aptartus reginius, vaizduot visikai natraliai maitinasi ir jau turima skaitytojo kultrine patirtimi (pvz., kaip atrodo ventov, t. y. banyia), todl labai greitai visus su io pobdio patirtimi susijusius teksto enklus ima jungti vien visum. Vien Pauliaus vardo paminjimo prie ventyklos pakanka, kad visiems Vakar kultros monms (o tekste Vakar pasaulis ne tik atpastamas, bet ir tiesiogiai vardytas 8 pastraipoje!) pastama krikionyb ikilt smonje su visais jai bdingais enklais, ypa kad kai kurie i j nurodyti tekste: aukso veris, drebti ir verkti kruvinomis aaromis, tai aliuzijos (uuominos) gerai inom biblin istorij ir ypating dievikumo apraik. tai dabar verta prisiminti ir pat pirm io teksto dykumos vaizdin ir paiekoti jam vietos krikionybs kontekste ar net Biblijoje. I ties nesunku prisiminti vien i Naujojo Testamento epizod, kur Jzus meldsi ir buvo tono gundomas dykumoje, kit apie Moz, regint dykumoje liepsnojant krm arba 40 met vediojant po dykumas savo taut, kad i pamirt vergij ir vari engt Paadtj em. Vidurami istorijoje taip pat yra nemaai pavyzdi apie atsiskyrlius, iekojusius artumo su dievybe dykumoje. Skaitytojo patirtis ir vaizduot, pasitelkusi teksto odius ir kultrinius enklus (tai tas ypatingasis bdas!) artja prie autoriaus sumanymo (tai tas ypatingasis tikslas!) suvokimo.

KAS PASLPTA?
Per teksto paviri raik turime galimyb pereiti jo gelm prasm, kuriani temos, problemos ir pagrindins minties vienov. is tekstas itin parankus tai vienovei atskleisti ir suvokti, nes silo analogij su krikionybje tvirtinta veniausiosios Trejybs samprata. Analogija yra siejimas i esms skirting, bet turini panai poymi dalyk, siekiant per inomj atskleisti neinomj. Jei jums i samprata (Dievas Tvas Dievas Snus Dievas ventoji Dvasia) pastama ir aiki, tai bus dar vienas modelis, kuriuo galsite remtis nagrindami ir kurdami bet kok tekst. Jei ia iekosite ne ventvagysts, bet psichologinio pagrstumo, tai lengvai Tvo figr susiesite su tema (kas tai, apie k kalbama, koks gyvenimo reikinys aptariamas), Snaus su problema (kas blogai, kok klausim tekste autorius kelia, sprendia, svarsto, gvildena), o Dvasios su pagrindine mintimi, arba idja (kaip t reikin vertina, k laiko reikminga, kas gerai arba kas darytina, kad bt gerai). Tas trejybikumo modelis skatina nuolat ilaikyti dmes ties mintais elementais, sudaraniais teksto login pagrind, juos tarpusavy derinti, o suderinus formuluoti ar pasitikrinti kit klausim atsakymus, interpretacijos pagrstum arba samprotavimo pltojim. Neileisdami i aki trejybikumo modelio nenukrypsite nuo uduoi keliam tiksl. Taigi patyrinkite, kas sudaro teksto Mohavio telefono bdel login pagrind trejybikum. Apie k tekste kalbama? Apie keist Vakar pasaulio moni elges, panjant religin praktik, o tai paprastai daroma, siekiant patenkinti

16

savo dvasinius poreikius. Taigi teksto tema iuolakini vakariei dvasini (religini) poreiki tenkinimas (arba keistas Mohavio telefono bdels garbinimas). Aptariamas reikinys atrodo keistas, abejotinas, gal net nepriimtinas. Taigi teksto problema, kaip iuolaikiniai vakarieiai tenkina savo dvasinius (religinius) poreikius (arba kodl radosi toks keistas reikinys). Atsakymas problemin klausim bus teksto teigianioji, arba pagrindin, mintis, t. y. idja / prasm. Abstrakiai, matematikai mstantieji trejybikum gali pakeisti matematiniu modeliu. Tai gali bti lygtis: T + Pr + P = PM, kur T tai tema, Pr problema, P poiris, PM pagrindin mintis (prasm, idja). Suprantama, kad teksto pagrindin mintis ir atitinka t lygties neinomj, kur vairiais teksto analizs, kaip ir matematiniais, veiksmais reikia rasti. Pagalvokite, kas yra ir i ko atsiranda poiris (P). Tai ne tik tiesioginiai vertinimai, bet ir teksto raika: tonas, kalbsena, menins ir retorins priemons (dar vadinamos gromis), kurios skaitytojui leidia suvokti, kaip autorius vertina dalykus, apie kuriuos pats kalba tekste. Aptariamo teksto tonas ironikas, nuolat pabriamas neatitikimas tarp prast religini praktik ir io gana keisto reikinio, netgi tiesiogiai kreipiamasi (Luktelkit, vaikuiai,) apraom dalyk dalyvius, tarsi nurodant j nebrandum. Taiau, kita vertus, daugelis teksto vaizdini ir aliuzijos (uuominos, nuorodos) krikionybs istorij leidia suvokti, kaip rimtai autorius j velgia. Poir iduoda ir 9 pastraipoje minima optimistinio vertinimo galimyb, vadinasi, i esms autorius vertina neigiamai. tai tokie poirio atspalviai, tema, problema ir taps pagrindu formuluojant visai rimt ivad pagrindin mint. Sudliojus i tekste minim aplinkybi vis situacij (mogus, troktantis patirti anapusybs buvim, laikas pagal vidin asmens poreik, erdv dykuma, t. y. vienuma, nuoalumas, veikimo bdas beslygikas atsidavimas) galima atpainti tradicin religingumo pasireikim, nors iuolaikinio gyvenimo ypatybs daro j kiek groteskik, ikreipt. Todl pagrindin mintis tokia: vartotojikos gyvensenos suformuoti vakarieiai jauia dvasini (religini) igyvenim poreik, taiau tenkinasi imitacijomis (arba: Mohavio telefono bdels garbinimas atskleidia, kad vartotoj visuomen dvasin alk malina tradicine forma be turinio, t. y. netinkamai). Nei viena, nei kita formuluot nra geresn, galimi ir kitokie j variantai, svarbu, kad jos ireikt autoriaus mint, jog forma negali atstoti turinio, jog daiktai negali patenkinti dvasini reikmi. Nereikia stebtis, kad vis trejybikumo arba lygties element galima pateikti po kelias formuluotes, visos jos i esms pagrstos, svarbu, kad dert tarpusavyje (arba visi pirmi formuluoi variantai arba antri variantai). Bet kur meninio stiliaus ar bent jo bruo turint tekst paprastai reikia ikoduoti, o tai padaryti sekasi lengviau, jei turite daugiau kultrins patirties, esate labiau prat apmstyti inomus ir naujai patiriamus dalykus, stengiats susikurti vientisesn pasaulio vaizd. Ir pasaulins, ir lietuvi literatros bei publicistikos autoriai naudoja daug biblini siuet ir enkl, kuriuos atpainus lengviau suprasti ir pai tekst prasm. Todl vertt paskaitinti Biblij (geriausia inias atgaivinti padt vaikams skirti leidinliai, kuriuose papasakoti visi svarbiausi Senojo ir Naujojo testament siuetai).

SKAITOTE RAOTE: KELION PIRMYN IR ATGAL

Kai skaitote pateikt tekst, stengiats j suprasti ir suvokti; kai raote savj, stengiats padaryti j suprantam ir suvokiam kitiems. Jei bt kitaip, nevertt nei skaityti, nei rayti. Nors ir nedaug skiriasi skaitomas ir raomas tekstas, vis dlto raymo ir skaitymo procesai nevienodi. Skaitomame tekste per odi, sakini, vaizd, aliuzij tankm reikia brautis iki skaidraus atsakymo, kuris yra suvokimo pagrindas, trejybikumo: apie k raoma? kokia problema sprendiama? kas netiesiogiai ar tiesiogiai siloma, nurodoma, atskleidiama? Raydami tekst turite nueiti t pat keli, tik prieinga kryptimi: pirmiausia susikurti savo paties trejybikum arba lygt, kurios visi dmenys jums inomi, t. y. sugalvoti darni temos (apie k?), problemos (kas abejotina, netenkina?) ir pagrindins minties, t. y. idjos / prasms (k silyti? kaip sprsti? kokia ieitis?) vienov. Raytojai paprastai sako, kad krinys gimsta tarsi savaime, nes personaai patys ieko ieities, tekstas pats save diktuoja. Taip vyksta menin kryba, ir jums, jei nesate ar nebsite raytojai, tokie receptai nepads. Per egzamin ir vliau daniausiai raysite samprotavim (argumentavim, aikinim), t. y. dalykin tekst, kuriame dstysite savo poir kok nors dalyk, polemizuosite (ginysits, diskutuosite) su kitomis, jums inomomis, nuomonmis. Taigi tursite suvokti, koks gi yra js pai poiris nurodyt dalyk (tem), kokia js pozicija (poiris), kuri norite ne tik isakyti, bet ir apginti, tvirtinti. tai ia ir bus pradia tos kelions, kuri laukia raaniojo samprotavim. Labai panaiai bna ir raant interpretacij: tokiame rainyje turite paaikinti, kaip supratote tekst, ir argumentuoti, kodl btent taip. Vadinasi, abiem atvejais pirma turite inoti, k ir kokiu tikslu raysite, o tik paskui rayti. Prisiminkite, kad skaitydami per odius ir sakinius, per t ypating bd, artjate ypating tiksl, kur usibr autorius, ir j atskleidiate. Kai autoriais tampate patys, turite rasti bd gyvendinti savo tiksl. Udavinys lengvesnis, nes nereikia siekti ypatingumo, tiesiog turite i viso ir visokio savo inojimo bei patyrimo atsirinkti tai, kas padt gyvendinti savo trejybikum.

17

 pagalb abiturientui

ATSKLEISDAMI TEKST, ATSISKLEISKITE PATYS

NEPAMIRKITE, KAD BSITE VERTINAMI

Kad ir kokios i kalbins veiklos ri imtumts, j klausymo, kalbjimo, skaitymo ir raymo kokybe atskleisite savo asmenyb, todl turite stengtis. Taiau per egzamin svarbus ir vertinimas, todl geriau i anksto inoti, u k ir kaip bsite vertinami, kad galtumte smoningai ir tikslingai siekti jums palankiausio rezultato. Bt apmaudu, jei tik dl neinojimo, kas vertinama, neparodytumte visko, k mokate ir gebate, kad ko nors neatlik, liktumte nesuprasti.

K MOKATE IR K GEBATE?
sivaizduokite, i ko sudarytas painimas ir kokia veikla jis pasireikia, nes per egzamin ir bet kada vliau (priklausomai nuo uduoi) imsits veiklos, kuri atskleis js painimo lyg. Painimo sritys ir j lygmen hierarchija (sudtingumas): (pateikta didjimo / sunkjimo tvarka) inios (atsiminti, atgaminti, atpainti tai, kas mokytasi). Supratimas (paaikinti, iversti, pateikti pavyzdi, perfrazuoti). Taikymas (panaudoti abstrakcijas, taisykles, dsnius, idjas, metodus konkreioms uduotims). Analiz (visum skaidyti dalis, elementus, velgti bei atskleisti panaumus ir skirtumus, lyginti, iskirti svarbiausius dalykus, irikiuoti, atskirti kuriuo nors poiriu). Sintez (kokiu nors bdu derinti, jungti dalis bei elementus visum, i j sudaryti nauj struktr ar model, suplanuoti, sukurti, i vienos sistemos perkelti kit). Vertinimas (nustatyti vert privalumus, trkumus, prastum, iskirtinum pagal pateiktus / inomus kriterijus, argumentuoti bei kontrargumentuoti (pagrsti) skirtingus poirius, vertinti paang, raidos tendencijas, nusprsti).

inios, j taikymas ir supratimas slygikai vadinami emesniaisiais gebjimais, analiz, sintez ir vertinimas auktesniaisiais. Visi gebjimai yra svarbs ir reikalingi, nes be emesnij negali atsirasti auktesnieji, todl egzamino uduotys sudaromos taip, kad mokinys atskleist ir panaudot visus savo gebjimus.

18

Ir kartodami lietuvi kalbos kurso mediag, ir apgalvodami atskir egzamino uduoi reikalavimus, stenkits suvokti, su kuria painimo sritimi susijusi kiekviena konkreti veikla, kokius js gebjimus ji tikrina, kokius gdius turite panaudoti.

NETAUPYKITE, BET IR NEILAIDAUKITE

is skatinimas sietinas su uduoi atlikimu, o js itekliai mokymosi bei painimo vaisiai. Toks patarimas gali pasirodyti net prietaringas, nes per egzamin ir kitokias ibandanias situacijas paprastai norite parodyti visk, k mokate ir gebate. Vis dlto kaip ir gyvenime per egzamin dera vadovautis principu: Viskas laiku ir su saiku. Pirmiausia sidmkite, jog kiekviena egzamino uduotis pateikiama tikslingai patikrinti k nors konkretaus. Bet visos uduotys turi ir vien bendr nuovok tikrinani ypatyb: jei mogus tiksliai suprato, k praoma atlikti, didesn tikimyb, kad atliks gerai; jei tik apytiksliai nutuokia uduoties esm, kain ar pataikys. Todl neturtumte pasikliauti vien mokyklini uduoi suformuotais gdiais, bet kiekvienos uduoties kiekvien formuluot atidiai perskaityti bei apgalvoti. Ir jau tikrai neverta pulti atsakinti klausimus vos pamaius i klass kontrolini darb pastam uduoties formuluot, kad sutaupytumte laiko, nes per egzaminus prasta tikrinti ne konkreias, o bendresnes inias, ne vien gd ar gebjim, o daugel. Abiej egzamino dali turinys sudarytas taip, kad bt galima tikrinti ir vertinti visus anksiau pateikt painimo srii ir j lygmen pasiekimus. Dera inoti, kad nuo pasirinkto egzamino tipo mokyklinio ar valstybinio priklauso tikrinam srii santykis. J tiksliai ireikia egzamin matricos. 2008 m. egzamino matricos yra tokios: Lietuvi gimtosios kalbos valstybinio brandos egzamino matrica
Gebjimai ini taikymas ir supratimas Problemos sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas %

Turinio sritys Skaitymas Raymas % 40

50 50 60

19

 pagalb abiturientui
Lietuvi gimtosios kalbos mokyklinio brandos egzamino matrica
Gebjimai ini taikymas ir supratimas Problemos sprendimas, analizavimas, interpretavimas, vertinimas %

Turinio sritys Skaitymas Raymas % 50

60 40 50

Nagrindami matricas pavelkite painimo srii ir j sudtingumo apra, kad gerai suvoktumte, kokia veikla savo gebjimus ir pasiekimus atskleidiate. Perirkite klasje atliktas panaias uduotis ir iame leidinyje pateiktus pavyzdius, atpainkite uduoi formuluotse nurodytas veiklas. Gr prie io skyrelio pradioje duoto patarimo: Netaupykite, bet ir neilaidaukite, galite daryti toki ivad: kiekvien uduot reikia atlikti taip, kaip praoma, ir pateikti toki mediag, kokios praoma. Jei praomi tik ivardyti (pvz., menins raikos ypatybes) dar ir paaikinsite arba padarysite ivad, dal darbo bsite atlik veltui ir sugai brangaus laiko; jei uduotyje bus nurodyta paaikinti perkeltin reikm, o js tik perfrazuosite teksto dal atskleisite to paties lygio, bet kit gebjim ir uduoties bsite neatlik. Kiek sudtingiau nustatyti, kokius gebjimus atskleidiate raydami samprotavim ar interpretacij, bet galite ir ia susivokti: tai, k imokote kaip privalomus dalykus (pvz., teksto sandaros reikalavimai, pastraipos login ir prasmin struktra, kalbos normos ir raybos taisykls ir pan.), priskiriama emesniesiems gebjimams; tai, kaip analizuojate groin tekst, darote pagrstas ivadas ir apibendrinimus, parenkate tinkamus argumentus ir pan., atskleidia js auktesniuosius gebjimus. Be abejo, jie vieni su kitais susij, todl visada siekite pateikti darn darb. N vienoje egzamino dalyje uduotys, kuriomis tikrinami emesnieji ir auktesnieji gebjimai, niekaip neiskirtos, neatskirtos, nesugrupuotos, todl pasirinkti, kurios vertingesns, negalite. Jums to ir nereikia, nes pasiekim lygis vertinant nustatomas i visumos.

20

SKAITYMAS

TEKSTO SUVOKIMO UDUOTIS

Teksto suvokimo uduotimi tikrinami skaitymo gebjimai, tik ne tai, ar mokate i raidi sudti odius, o i j sakinius, bet kaip suvokiate pakankamai sudting, isilavinusiam ir brandiam mogui parayt tekst. Vadinasi, atlikdami i uduot turite sutelkti isilavinim atspindinias inias, gebjimus, gdius bei brand atskleidianias savo vertybines nuostatas, praktin, psichologin, emocin patyrim. Prisiminkite skirting patirt, kai k nors skaitote tik sau ir kai ruoiats perskaityta pateikti kitiems (tai prasta pamokos situacija). Antruoju atveju visada imats kokios nors strategijos, nors apie j net negalvojate: ar pasibraukiate reikmingus dalykus, kad paskui galtumte pervelgti ir sidmti, ar raots pastabas, kokius nors sutartinius enklus, ar kuriate teksto plan mintyse, kad suvoktumte teksto minties raid. Bet kuriuo atveju remiats iniomis apie teksto sandar, t. y. atkreipiate dmes, kas yra angoje, kas dstyme, kas pabaigoje. Baig skaityti, permstote, apie k buvo raoma, kas buvo neaiku, o vliau paaikjo, kaip tas aikumas atsirado. Tik tada savo inojim, supratim ir suvokim jauiats pajgs pateikti ir atskleisti kitiems. inoma, per egzamin ar panaiomis aplinkybmis trksta laiko, todl turite darbuotis spariai, nes suklyd pasitaisyti nebegalsite. Todl geriau i anksto inoti, kas toki uduot atliekant yra veiksminga, ir negaiti laiko bandymams. Kadangi dirbsite su tekstu, taikykite inias apie tekst ir strategijas (silomas iame leidinyje ar kitas), kurios padt j greitai ir utikrintai perprasti, be to, remkits gyvenimika patirtimi. Pirmiausia vadovaukits bendrja painimo seka: atpaink susipaink suprask suvok paaikink (pirmas veiksmas paink jau atliktas per visus mokymosi metus, bet kartodamiesi nepamirkite ukaiyti painimo sprag).

ARTINKITS APDAIRIAI
Kad turtumte k orientuotis, tolesn teksto suvokimo aptarim siekite su pateiktu tekstu. Vilnius, 1915 m. gegus 22 d. 22 geguio

Mylima Panyte!1 Jau atitupjau savo bausm 2 savaites tvirtovje. Tuoj ijus suinojau, jog rengiamas koks kvailas jubiliejus mano amiaus 70 met. Bort[keviien] isitar duosianti Tamstai telegram, kad atvaiuotumei Tamsta Vilni. Pirma nesuprantu, kam kvieia, bet paskui dasiprotjau, kad tam jubiliejui, tai skubu Tamstai parayti, jog sdk ra-

Tekstas netaisytas.

21

 pagalb abiturientui
miausiai namie; jei kito reikalo neturi, tai nelaidyk skatik ant kelio dykai, nes a to jubiliejaus neprisiimu, o jei mans neklausys, tai t dien tikrai susirgsiu, su lova mans nene. Juokai tik svieto! Kraujas liejasi, aaros plsta, o ia mons dykaduoniai usiima tokiais kvailais niekais, dabar yra laikas kokioms tai kvailoms ikyloms, linksmybms! Tegul veriau usiima rimtesniu darbu, tegul luosto aaras vargdieni, likusi be pastogi ir ksnio duonos. Mano irdis dreba, kas ten dedasi su Unnais, Uveniu? Susirayti ir tikr ini suinoti negalima. Putvinskiui vl vargai: patsai itremtas, o dvaras po pat koj i aukn ant Kelms. Laikra[iuose] giriasi tuo keliu vokieius vej: gaugarius nune ant koj, o kiek tan kraujo! Tokios tai linksmybs, pramoniai! Petrauskas rao, jog nieko blogo nemat, turbt ir Puzinikis aplenktas liko, paraykit man nors kelet odi, visiems lab dien, sudiev! Bobut Paprastai tekstas pateikiamas su savo aplinka, kitaip sakant utekstiniais duomenimis, nurodaniais tam tikr kontekst (altinis, i kurio jis paimtas, leidimo metai, vieta, kartais (periodinio) leidinio pavadinimas ir numeris, kitokie prieraai). iuos duomenis btinai apgalvokite ir per juos tekst susiekite su gyvenimo tikrove: kok istorin laik nurodo ir kuo tas laikas ypatingas, kokios alies ar kultros tikrov atspindi, kokiai auditorijai skirtas leidinys ir pan. Prisiminkite: visa, kas vyksta, nors bendramogiku poiriu yra universalu (visuotina, visa kam tinkama), gyja savo laiko ir erdvs spalv. Taip geriau pasiruoite priimti teksto turin. Autoriaus vardas ir pavard nebtinai bus pastami, taiau bent jau pads suprasti, ar jis js tautietis, t. y. patiria tos paios aplinkos poveik, ar kitatautis, vadinasi, pasaul velgia i kitos erdvs nulemt slyg. Apie autori btina susirinkti kuo daugiau ini, nes, prisiminkite, kuo geriau mog pasti, tuo geriau gali j suprasti. is tekstas nenurodo autoriaus, taiau i parao Bobut suinote apie senyv mog, todl galite remtis savo patirtimi apie toki moni elges lemiant mstym, nuostatas ir t. t. Beje, suprat tekst, ko gero, patys galsite pasakyti raiusio mogaus pavard.

APSIVALGYKITE, ATPAINKITE, NUMATYKITE

Nebtina i karto skaityti vis tekst, ypa jei jis nemaos apimties. Perskait kelis sakinius ar pastraip, galite imtis nustatyti teksto pobd ir numatyti, ko i teksto tiktis. Tvirtai inokite, kad n vieno i galim variant neturite atmesti netyrinj. tekst aprpiate vienu vilgsniu, o jo grafin ivaizda neleis suklysti dl pobdio. Tai laikas. Grafinio vaizdo informacij papild keli pirmj sakini turiniu, galite nusprsti, ar tekstas groinis ar ne. Turite patirties, kad ir groiniuose tekstuose bna pateikta persona parayt laik, todl pirmiausia atskirkite, ar tai menin tikrov, ar pats gyvenimas. ia tikrov neatrodo perkeista (vietovs, vardai, faktai), todl vilgtelj savo rank model suprantate, jog reikia apvelgti dalykinius stilius. Grieta teksto forma pasirinkim kreipt administracinio stiliaus apibrim, taiau kalbjimo tonas, sakini konstrukcijos, nenormin leksika rodo buitin stili. Prisiminkite, kad turinys svarbesnis nei forma, ir nepasiduokite vien jos taigai. Todl apibendrinate, jog tai asmeninis laikas, ir toliau j tyrinjate, remdamiesi savo praktine patirtimi, k tokie tekstai paprastai atskleidia.

SUVOKITE, KO IEKOSITE
Nustat funkcin stili ir, jei reikia, anr (laikas), turite prisiminti apie j tai: 1) kokia prasta jo paskirtis; 2) kokia bdinga kalbin raika (prastas odynas, sakini konstrukcijos, tiesiogins ir netiesiogins reikmi vartojimas). Buitinio stiliaus paskirtis bendravimas, dalykins ir emocins informacijos perteikimas, o jei raydamas asmenin laik autorius laikosi prast formos reikalavim, tai liudija jo ratingum bei isilavinim (ia duomenys autoriaus charakteristikai). Buitiniam stiliui bdingas laisvumas ir odyno, ir sintakss poiriais, o menikumas atspindi kalbanio asmens individualum.

22

SUSIKURKITE KOORDINAI SISTEM

Kad pradin paintis su tekstu sitvirtint smonje, naudokits koordinai sistemos metodu: horizontalje ymkits istorin laik ir ant jos mogeliuk save dabartiniu metu (ymsite XXI a. pradi). Paskui raskite, kur savo atvilgiu turt bti autorius (laiko data nurodo XX a. pradi). Tai pads suprasti, koks laiko atstumas jus skiria, ir suvokti bei vertinti autoriaus sakomus dalykus. Vertikalje ymkits erdvs duomenis: jei patys esate Lietuvoje (taip ir yra), o autorius ne, tai jo figrl pastmkite aukiau (tarkime, tai bus Vakarai) arba emiau (Rytai). io teksto autor bus greta js tai rodo lietuvikos tikrovs enklai tekste.

Prisimin Neilo Vilso straipsn Mohavio telefono bdel, pamginkite koordinai sistem pertvarkyti pagal j. iuo atveju autoriaus grl laiko ayje atsidurs alia jsiks jis ms amininkas, bet erdvs ayje tursite kilstelti auktyn, kad atspindtumte jo priklausym Vakar pasauliui, JAV tikrovei. Galsite padaryti ir gana svarbi ivad: nors autorius gyvena JAV (apie i al nemaai inote), priklauso postmodernizmo epochai ir vakarietikai kultrai kaip ir js, todl galite jo mintis vertinti iandieninio gyvenimo kriterijais. Postmodernaus pasaulio ypatybs rykiausios stiprios demokratijos kratuose, todl j gyventoj tikrov kiek kitokia nei lietuvikoji, bet ir an pastate i iniasklaidos bei meno, todl galite tinkamai suprasti.

23

 pagalb abiturientui
Vl gr prie Bobuts laiko turite prisiminti, kas istorikai svarbaus vyko Lietuvoje nurodytu metu (i istorijos inote, kad vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva buvo okupuota vokiei). Teksto turinio detals iankstin inojim patvirtins, be to, atskleis tokiomis slygomis gyvenusi moni savijaut, j poir prastus ir neprastus vykius, pads suvokti autors sprendimo pagrstum. vertin, i kokio laiko ir erdvs kalba teksto autorius, ivengsite ir suvokimo, ir vertinimo klaid. Jei nagrindami tekst randate duomen, nesutampani su js idstymu koordinai sistemoje, tuoj pat juos apgalvokite ir pakoreguokite brinl, kad nuolat prie akis turtumte nauding vaizdin informacij. Tok brinl patogiausia pieti pietuku tuioje vietoje alia teksto pavadinimo, o baigus darb nutrinti.

SUINOKITE DAR VIEN ISTORIJ

Tekst visada lengviau suvokti susiejus jo duomenis su patirtimi, kaip paprastai vyksta vykiai. Kad ir kaip bt tekste idstyti faktai, visada galite juos idstyti laike ir atkurti vyksmo eilikum, t. y. paversti istorija arba sukonstruoti nuosekl pasakojim. iame tekste minim vyki chronologija gana paprasta: autor buvo tvirtovje (galima nutuokti, kad kaljime), ir tai puikiai inoma laiko adresatui Panytei, todl nieko papildomai nepasakoja; paleista ji siekia suinoti, kas vyko, kol buvo atskirta nuo iorini vyki (bendrauja su artimaisiais, skaito laikraius, susirainja, stengiasi gauti ini, kaip karo veiksmai paliet jai svarbias vietas ir ten gyvenanius mones), ir, nors artinasi jos jubiliejus, nenori vsti, nes jauia, kad toks sumanymas netinka dramatikoms gyvenimo aplinkybms, todl rao laik. Kai inote visus vykius (kas po ko, ,kaip prasidjo, vyko, baigsi), bet kuri akimirk nagrindami tekst galite pasitikslinti reikiamas aplinkybes, nustatyti, kuris dalykas yra prieastis, o kuris pasekm ir pan. Taip dar geriau imate painti ir suprasti autori bei jo dstom mini reikm, todl galite suvokti, koki prasm sukuria teksto visuma.

KALBINKITE TEKST JO KALBA

Kiekvieno teksto kalbsena (kalbjimo bdas), tono pasirinkimas priklauso nuo autoriaus asmenybs, raymo tikslo ir numanomo adresato. Todl verta stengtis suprasti, kodl autorius kalba vienaip ar kitaip, gaunate papildom duomen suvokimui. Kai raote patys, taip pat turite pasirpinti, kad js kalbjimo tonas bt priimtinas skaitytojui ir palankus turiniui suvokti. iuo atveju galima pritaikyti krinio tipui nustatyti silyt lygmen arba laipt model. emiausias laiptelis buitinis kalbjimas kaip iame Bobuts laike atitinka buitin stili. Jis tinka ir tai buitinei asmeninio bendravimo situacijai, kuri paaikja i teksto. Vieumai skirtuose tekstuose toks kalbjimas nedera, privalu laikytis bendrins kalbos ir vieojo kalbjimo reikalavim, taigi reikt naudoti auktesnio lygio raikos (j raik apibdina funkcini stili kalbos ypatybs) priemones. Tie, kuriems suprantama muzikos terminologija, galite naudotis registro, tik ne instrumento, bet kalbos registro svoka. Paspaud vien ar kit mygtuk prie, pavyzdiui, akordeono klaviatros, pakeiiate instrumento diapazono dal registr (garso jg ir tembr). Visa, kuo teksto kalbin raika nesutampa su nustatytam funkciniam stiliui bdingais poymiais, turite apgalvoti ir isiaikinti, k tie neatitikimai tekstui suteikia. Paprastai stiliaus nelygumus galima paaikinti dvejopai: arba autoriui trksta nuovokos ir patirties, arba stilius jis painioja smoningai, siekdamas sav tiksl, daniausiai taigumo. Daugyb toki pavyzdi galite rasti iuolaikinje publicistikoje: joje derinama ne tik dalykikumas su menikumu, bet vartojama ir nenormin raika (argonas, archaizmai, tarmybs, naujadarai, svetim kalb odiai, frazs ir pan.). Tarp teksto suvokimo uduoties klausim btinai bus vienas kitas ir apie raik, tai tada ir turite isakyti savo pastebjimus, paaikinti, kokiomis kalbos priemonmis ir ko, js nuomone, autorius siekia. Raydami sav tekst, labiausiai stenkits neprarasti tos kalbins nuovokos, t. y. pasirinkite vieajam kalbjimui tinkam ton ir odyn.

APVELG VELKITE IR SUFORMULUOKITE

Kad ir kokia bt teksto kalbin raika bei forma tai tik mediaga, autoriaus pasitelkta norimai prasmei kurti. Taigi turtumte paaikinti btent pastarj. Bobuts laiko buitin kalba, emocingas lengvabdikas ir juokaujamas, igs-

24

tingas ir jausmingas tonas pridengia praneimo rimtum ir autoriaus asmenybs bruous. Gali bti, jog vienu ar keliais testo klausimais bus praoma atskleisti btent juos, todl prisiminkite, kad apie asmenyb sprendiame i veiklos poelgi, darb ir kalb, o tekstuose juos atpastame i sukurtos prasms. Net kai t prasm ar mint suprantate, danai j bna sunku suformuluoti, todl praverst dar viena gyvenimika analogija. Tekst galima matyti kaip kdikio besilaukiani moter, taigi prasm gims (inoma, ms smonje ir ms pastangomis) kaip kdikis. Nusakyti j galima dvejopai: jei gim mergait tai vertyb (draugyst, gimtoji kalba, tolerancija), jei berniukas elgesio modelis (puoselti, perduoti, atskleisti). inoma, galima tikits ir dvyni, net daniau nei tikrovje, tada reiks vardyti ir vertyb, ir elgesio model. Kaip suprasti, kas gim? Daniausiai padeda sveika nuovoka: kai tekstas kalba apie tai, kas blogai (probleminis klausimas kodl?), ir nutuokiate, kas bt gerai, turtumte vardyti vertyb. Tik vardyti, be abejo, nepakaks, tai tik formuluots pagrindas, svarbiausias reikminis odis. Elgesio model nurodys teksto minties kryptis kaip daryti? (panaus ir probleminis klausimas). Dvyni atveju formuluot kursite derindami vertybs ir elgesio model. Suvokt teksto prasm reikia pateikti kalba, taigi reikia parayti glaust ivad. Geriausiai tam tinka teiginiai, j pavyzdi galite imti i bet kurio mokomojo dalyko teorijos taisykli ir dsni formuluoi, nes btent jomis prasta ireikti apibendrint mint. Toki formuluoi pasirinkite bent 56 i vairi srii (i lietuvi kalbos gramatikos taisykl, pvz., priepaskutinio skiemens priegaids, i fizikos kur nors Niutono dsn, sentencij / aforizm ir t. t.) ir tursite sakini modeli, pagal kuriuos pasirinktinai galsite suformuluoti i pradi ne visai sklandi mint. Svarbu, kad toje mintyje nebt dvejojimo, netikrumo ar iimtinumo atspalvi, nes teiginys turi paaikinti, o ne supainioti. Net kai tekste bus kalbama apie kokius nors iskirtinius, retus dalykus (kaip Mohavio telefono bdelje), suvokt mint stenkits pakylti iki visuotinumo. Visuotinumo reikm paprastai gyja vertybs ir elgesio modeliai, todl jie ir turt sudaryti formuluojamo sakinio turin. Pavyzdiui, tekste apie telefono bdel nurodoma vertyb dvasingumas / religingumas ir elgesio modelis (tiesa, neigiamas) pabrtinas tradicinio veikimo ir prast aplinkybi vaikymasis. Todl pagrindins minties formuluot gali bti pateikta ir su neigiama reikme (a), ir j pakeitus prieinga, su teigiama (b): a) dvasingumui puoselti nepakanka vien formali veiksm tradicinmis aplinkybmis; b) dvasingum puoselti galima ir nesilaikant prast formali reikalavim (pabraukti odiai vardija vertyb ir model). iuo atveju abstraktesns reikms odis veikti pakeistas konkretesniu puoselti, tinkaniu aptariamai situacijai. Tokios pagrindins minties formuluots n kiek neprietarauja anksiau pateiktosioms, jos tik abstraktesns, rodanios auktesn teksto suvokimo lyg. Tas lygio kilsteljimas vyksta gana paprastai reikia konkreius faktus, aplinkybes apibendrinti iki visuotinumo, parodant dalyko esm, dsningum. Tai kryptis i atskira bendra. Prisiminkite, kaip js seneliai, tvai, kiti vyresni mons k nors vertindami ar trumpai isakydami savo nuomon ima ir pasako koki patarl. Galite net sivaizduoti, kad perskait apie t telefono bdel jie sako: Arti banyia toli Dievas, ir intuityviai suvokiate, kad jie teiss. Tai tautosakos tradicija, specialiai patarli juk niekas nesimoko, jos tiesiog prisimenamos tinkam akimirk, kad pagelbt. i tradicij perimti buvote skatinami ir js, todl gali bti, kad koki tinkam patarl prisiminsite ir atlikdami teksto suvokimo uduotis. Rayti j kaip teksto pagrindin mint nedert mat toks pasakymas yra perkeltins reikms. Bet galima ja pasinaudoti kaip kalbiniu modeliu, kita vertus, tai puikiausias apibendrinimo pavyzdys. Bobuts laiko teigianti mintis, arba prasm, gali bti ireikta bent keliomis formuluotmis: 1) Kai visuomenei (daugeliui moni) ikyla grsm / jei visuomen igyvena sunkumus, nemoralu / nedera vieai rodyti asmenin diaugsm. 2) Nedera puotauti maro metu, t. y. vsti savo vent tada, kai kiti patiria kanias. 3) Moralus mogus visada paiso aplinkini. Kad btumte visikai tikri dl suvoktos teksto prasms, pritaikykite trejybikumo model temos, problemos ir pagrindins minties vienov. Pagal tai, apie k kalbama tekste, formuluojate tem: poiris asmeninius reikalus (vent, jubiliej) ypatingomis visuomens gyvenimo aplinkybmis. Suvok, kas autorei atrodo negerai, nepageidautina, ir, inoma, susij su tema, raote problemin klausim: kaip dera vertinti asmeninius reikalus visuomens gyvenimo kontekste? Tikriausiai tekste minimus faktus susiejote su turimomis iniomis ir atpainote, kad laiko autor yra raytoja emait, o adresatas Panyt raytoja ir visuomens veikja Gabriel Petkeviait-Bit. Galite padaryti ir bendresn ivad, kad

25

 pagalb abiturientui
XX a. pradioje Lietuvos vieajame gyvenime veikusios asmenybs buvo ities taurios ir nesavanaudikos. Tai patvirtina ne tik j groiniai tekstai, bet ir privati korespondencija. fakt visada galima panaudoti samprotavimo rainyje, kai reiks argumentuoti mogaus vaizdio ir tikrj bruo derms svarb. Teksto suvokimo uduoties klausimyne paprastai bna klausim, kuriais praoma atskleisti du ar visus tris login teksto pagrind apimanius elementus. Jie gali bti pateikti ne vienas po kito. Paprastai teksto problem nusakyti praoma klausimyno pradioje, o tem ir pagrindin mint pabaigoje, todl yra pavojus suklysti formuojant teksto login pagrind. Kad taip neatsitikt, pasitikrinkite atsakym tarpusavio derm skaitydami temos, problemos ir pagrindins minties formuluotes vien po kitos ir btent tokia tvarka. Jei rasite logini neatitikim, juos btinai paalinkite, o likusi atsakym teisingum vertinkite pagal trejybikumo model. iuo modeliu arba lygties analogija kaip mstymo modeliu galite pasinaudoti ir raydami teksto interpretacij, ir ruodamiesi monologui per skait, ir paprasiausiai apgalvodami perskaityt knyg. Tiesiog remkits praktine logika, kad rieuto branduolys vertingas ir be kevalo, bet kevalas be branduolio tik apgavyst ir nusivylimas. Branduolys tai teksto loginis pagrindas, be jo tekstas tuti plepalai. Tuio kevalo pavojaus tikrai nekels nei suvokimui, nei interpretacijai pateikti tekstai, o tai raydami savo samprotavim arba interpretacij, bet kok kit tekst vieumai, kalbdami per skait ir bet kada vliau, login pagrind kursite patys. Ir tada iame skyriuje pateikti patarimai gali padti. Dar daugiau j rasite skyriuje apie raym.

26

SKAITYMAS

TEKSTO KRIMO UDUOTIS

Kad ir kok groin krin skaitytumte, visada vyksta paprastas stebuklas: su savo pasauliu einate kito (ir kitok) pasaul. Priklausomai nuo jsikio ir t kit pasauli sandaros bei vertybinio pagrindo, vienuose kriniuose jauiats savi, kituose sveiai, dar kituose netgi sibrovliai. Kuo ilgiau tuose krini (tekst) pasauliuose pabnate, tuo geriau juose jauiats, nes apsiprantate, sigyvenate. Paskui, inoma, grtate tie patys ir iek tiek kitokie. Net jei gr neapmstote nei spdi, nei savo pasikeitim, vis tiek gtelite, tampate brandesni, nes teksto pasaulis jau bna siskverbs js asmenyb ir toliau tyliai ten gyvena js net nejauiate jo buvimo ir poveikio. Jei esate prat savo skaitinius apmstyti, retkariais prisiminti, sieti su tikro gyvenimo apraikomis, tai tikrai ugdote ir savo gebjimus samprotauti bei interpretuoti. Tokia veikla kaip samprotavimas ir interpretavimas traukia visas ir visokias mogaus inias bei patirtis, taigi visi skaityti tekstai gali joje dalyvauti.

APMSTYKITE SKAITYTUS KRINIUS TEM IR PROBLEM POIRIU

Pirmiausia skaitom krin (tekst) tam tikr turin priimate intuityviai: jis veikia js emocijas, skatina vaizduot, tikrina bei turtina gyvenimik patirt. Kai nesate tiesiogiai jo veikiami, galite t savaiming reagavim kilstelti apmstym lyg ir igryninti login pagrind (trejybikumas), kad atmintyje likt ne tik vaizdiniai ir faktai, bet suvokimu grstas inojimas, koki reikm turi krinys. Taip tarsi susiejate nauja su jau turima. Egzamino teksto krimo dalies poiriu toks inojimas naudingas ir raant interpretacij, ir samprotavimo rain. Interpretuodami tekst btinai j analizuojate, kad nustatytumte jo tem ir problem, o paskui galtumte suvokti bei paaikinti prasm (atkoduojate trejybikum). Kadangi vertinti, k kas reikia, prasminga tik lyginant, tai kit krini tem ir problem inojimas ir to inojimo siejimas su interpretuojamu tekstu yra btina slyga interpretacijai pagrsti. Vienas i interpretacijos turinio vertinimo kriterij kaip tik ir yra tinkamo konteksto pasitelkimas. Vadinasi, pavyzdiui, aptardami Henriko Radausko eilrat Metai geriau j suprasite ir atskleisite, jei inosite, kokia yra Kristijono Donelaiio to paties pavadinimo krinio tema ir problema. Tuo metu, kai atliekate konkrei uduot, nebra laiko aikintis kit krini bendriausi dalyk juos tiesiog reikia inoti, kad galtumte panaudoti. Samprotavimo rainio atveju skaityt krini tem ir problem inojimas reikalingas tam, kad nesijaustumte tarsi imesti nepastam planet, kurios dsnius turite atrasti patys, o atvirkiai, kad inodami tuos dsnius galtumte jais naudotis, pirmiausia turtumte argument savo poiriui pagrsti ir tvirtinti. Pavyzdiui, pasirink samprotauti mokymosi vis gyvenim tema ir suvok, kad mokymasis plaija prasme tai painimas, prisiminsite krinius ia tema: Homero poemos herojus Odisjas painim gijo keliaudamas, Johano Volfgango Gts Faustas dl painimo ryosi sandriui su velniu, Vinco Mykolaiio-Putino romano Altori ely veikjas Liudas Vasaris turjo painti savo ir krybos prigimt, kad galt pasirinkti gyvenimo bd.

27

 pagalb abiturientui
inoma, kiekvienas krinys kalba apie k nors konkretaus, taiau tem poiriu didels vairovs nra. I esms groini krini, apskritai meno, temos sietinos su individo ir visuomens dvasinmis reikmmis (materialinmis reikmmis paprastai domisi mokslas, iimtis bt tik filosofija ir psichologija), todl teigiamos reikms abstrakts odiai, nurodantys ir bendramogikas vertybes, gali bti tem atitikmenys: painimas, teisingumas, atsakomyb, laisv, meil, pasiaukojimas ir t. t. Bet tai visai nereikia, kad t krini skaityti nebereikia, atvirkiai, kiekviename krinyje ta pati bendroji tema gyja savit atspalvi, t. y. susiaurinama, sukonkretinama. Mauose kriniuose (eilraiuose, novelse ir pan.) paprastai labiau irykinama viena tema, didesniuose, ypa tuose, kur pltojamos kelios siuetins linijos (romanuose, dramose, poemose ir t. t.), be pagrindins viso krinio temos, pltojamos ir kitos. Todl skaityti ir apmstyti tiek didels, tiek maos apimties kriniai jums gali tapti neisemiamu temini ssaj su konkreia samprotavimo tema altiniu. Pavyzdiui, romanas Altori ely padt pagrsti samprotavim ir apie kryb, ir apie pasirinkim, ir apie meil, paaukim ir kt. Antano kmos romanas Balta drobul tomis paiomis temomis pateikt kitoki, bet taip pat tinkam argument, taip pat bt galima pasitelkti ir Justino Marcinkeviiaus dram Mavydas, Vinco Krvs dram Skirgaila, ir kitus pasaulins bei lietuvi klasikos krinius. Galite isikelti tik vien slyg: tuos krinius turite bti pavert savo isilavinimo dalimi. Ne maiau svarbu inoti ir skaityt krini problematik (problem visum): prisiminkite, kad kiekvienos krinio temos ir problemos derm nubria krypt, kuria eidami galite rasti prasm.

GRETINKITE TEM IR PROBLEM KAIT VAIRIAIS ISTORINIAIS LAIKOTARPIAIS

Apmst savo skaitini nagrinjamas temas ir problemas galtumte padaryti dvi svarbias ivadas: 1) j yra universali, vadinam aminosiomis, nes jos susijusios su paia mogaus prigimtimi, ir specifini, ikeliam konkreiu monijos raidos laikotarpiu; 2) per monijos istorij poiris t pat dalyk (tem ar problem) kito. Apvelkite kad ir t pai painimo tem, pltojam per vis literatros istorij (ji i t aminj), ir pamatysite, kad iki naujj laik parayti kriniai dmes sutelkia ior, kito pasaulio ir mogaus painim, o pastarj keli ami kriniuose vaizduojami mons siekia painti save. Panaiai kinta ir universalios kovos temos traktuot: ankstesniuose kriniuose mogus daugiausia kovojo su realiu fiziniu prieu (pvz., Homero Iliados, vidurami nacionalini ep herojai), vliau prieininkas imtas sieti su moraliniu, vertybiniu kitonikumu (pvz., Viljamo ekspyro Hamleto, romantizmo ir realizmo literatros krini veikj), kol modernieji laikai kovos arena pavert paties mogaus vidin pasaul.

GRETINKITE PANAIUS VEIKJUS IR SIDMKITE J SKIRTYBES

Groinio krinio loginis pagrindas, nors realiai egzistuoja, yra ne matomas, o tik suvokiamas. Jei bt atvirkiai, krinys i meno srities turt bti perkeltas mokslo, kurioje tikslumas, aikumas, vienareikmikumas yra didiausi privalumai. Bet groiniame krinyje visada ir labai rykiai matomas mogus, nes btent jis savo ypatybmis, poelgiais, igyvenimais t login pagrind leidia suvokti. Net kai atrodo, kad veikjo / lyrinio subjekto (kaip daugelyje Henriko Radausko eilrai) nra, pavyzdiui, vaizduojama gamta, daiktai ir pan., tai vis tiek yra mogus, kuris tai stebi, k nors i visumos iskiria, pabria ir taip atsiskleidia pats. Samprotavimo rainyje js patys atsiskleidiate mintimis apie pasaul, mog ir gyvenim. tai jungtis, siejanti jus su skaityt krini personaais: jie, paprastai vis isilavinusi moni pastami ir t jiems reikiantys, gali paremti js nuostatas, nuomon, poirio pasirinkim. Juk samprotavim raote vieumai ir stengiats bti suprasti, taigi svarbu painti tuos, kurie gali jums padti, kuri patirtis pranoksta jsik, todl gali j papildyti ir paremti. Kad tapt samprotavimo argumentais ar interpretacijos konteksto duomenimis, groini krini personaai js atmintyje turi gyti ir gyvo vaizdo, ir schemos pavidalus. Gyvas vaizdas pads argumentuojant ar aikinant matyti tuos mones kaip paveikslus ir istorijas ir irykinti t j bruo ar poelg, kuris geriausiai pagrst js mint. Rainyje tai galite pateikti uuomina, palyginimu, pavyzdiui: kovojantis u savo pasaul mogus, net kai grumdamasis atrodo juokingai kaip tas J. Savickio apsakymo Kova vaikas, yra vertas pagarbos. Schema veikj siet su tema, problema ir idja. Pavyzdiui, toks, kok vaizduotje susikrte, kunigaiktis Skirgaila gali tapti tiesiog itin atstumianio savavaldio tipu, bet visi per veiksmo raid t atgrasum kuriantys charakterio niuansai teiks galimyb samprotaujant dmes sutelkt vien, jums reikaling. Skirgaila schema knys savo sitikinim pavergt, nepajgiant keistis, netolerantik mog, kuris dl to tampa tironu, galiausiai paminaniu paius veniausius dalykus. Kad susidarytumte ryk vaizdin, pakako krin perskaityti; kad sukurtumte schem, reikjo krin nagrinti ir apmstyti.

28

Toki kaip Skirgaila nepatraukli tip literatroje rasite ir daugiau, bet kiekvienas tai primenantis vaizdinys turs savo atspalvi ir kiekviena usispyrlio schema perteiks kitok prieastingum. Pavyzdiui, su Skirgaila palyginkite Odisjo sutiktj vienaak kiklop Polifem ir tikrai pamatysite, kad jis atgrasus dl kitoki bruo, taiau schemos prasme jie bus labai panas, nes ir tas mitinis milinas nenorjo paisyti pasikeitim ir nesisteng stebti pasaulio net savo vienintele akimi. Visi panas dalykai ir skiriasi, todl apvelgdami ir kartodamiesi literatros kurs btent gretinti ir apmstyti gautus rezultatus negailkite pastang.

SUSIEKITE RYKIAUSIUS KLASIKOS PERSONAUS PAGAL J SIEKIUS IR VEIKIMO BD

Lyginimas raant samprotavimo rain jums pads pltoti savo teiginius, sukurti polemikos dvasi, o raant interpretacij sukurti kontekst ir pagrsti ivadas. Dl to verta pasiruoti mediagos i literatros krini, kuriuose pagrindiniai veikjai siueto susieti neatskiriamai ir knija skirtingas pasauliras, idealus, charakterio tipus ir pan. Klasikos veikj poros yra tokios simintinos ir turinios tokias aikias vertybes, kad vien j paminjimas atstoja siekiamo atskleisti reikinio esm. Nebtinai vieno krinio veikjai turi bti tikri prieininkai kaip princas Hamletas ir karalius Klaudijus ar Baltos drobuls poetai Garva ir Vaidilionis, kad jais galtumte iliustruoti samprotavime aptariamas vertybes ir blogybes. Paprastai net labai vienas kitam draugiki veikjai kaip Don Kichotas ir Sanas Pansa, Faustas ir Mefistofelis arba Faustas ir Margarita, Justino Marcinkeviiaus krinio Mavydas veikjai Mavydas ir Vilentas ir t. t. turi labai skirting poir apskritai gyvenim ar kok nors konkret dalyk. Danai net ir vienodus siekius jie gyvendina skirtingais bdais, nes skiriasi t sieki mastas. Rad sutapim tarp to, k norite samprotaudami pabrti kaip jums priimtin keli, ir to, k atskleidia kurios nors i sudaryt por vienas personaas, argumentu pasirinksite pastarj, o kito veikjo pasirinkim panaudosite kaip kontrargument. Kuo daugiau veikj schem ir por bsite apmst, tuo lengviau rasite literatrini argument savo samprotavimo teiginiams. Pravers toks pasirengimas ir raantiesiems interpretacij, nes galsite nagrinjamo teksto ne tik veikjus, bet ir kitus elementus (pvz., laik, erdv, veiksm) aikinti remdamiesi kontekstu.

TRUMPAI PAPASAKOKITE, K IR KAIP PERSONAAS VEIK / IGYVENO

Kaip ir teksto suvokimo uduotyje veiksmingas gali bti groiniame krinyje papasakotos istorijos inojimas. Nors esate perskait vis didel krin, negalite bti tikri, kad j perpratote ir atsimenate visk. Danai nutinka taip, kad galite atpasakoti ne vien siueto ving, bet negalite aikiai idstyti pagrindinio ar kurio kito svarbaus veikjo siekio ir bdo, kuriuo jis savo siek gyvendina. Todl apie svarbius veikjus gerai pagalvokite ir j istorij nesvarbu, ar fizini, ar dvasini aspektu. I pradi inotina, kad bet kuris mogus veikia ar igyvena tik dl kokio nors stygiaus Jeigu nei vieno, nei kito nejauia, nepatiria, mogus nieko svarbaus ir reikmingo nesiima, juolab nra ko vaizduoti ir meno krinyje. Todl visada pirmiausia isiaikinkite, dl ko personaas veikia, pavyzdiui, gal jauiasi nuskriaustas ir ieko teisingumo ir siekia atpildo skriaudjams kaip Hamletas, o gal perpildytas emocij nori jas ilieti, kad galt gyventi toliau kaip Maironio eilraio Nuo Biruts kalno lyrinis subjektas. Paprastai mogus liaujasi igyvens ar veiks, kai panaikina t pirmin stygi, taigi baigia ir savo gyvenimo, vaizduojamo krinyje, atkarp (kartais ko nors perteklius, pvz., jausm, sukelia stygiaus pojt, pvz., ramybs, pusiausvyros). Atkurti pasirinkto personao istorij ir pradkite vardydami stygi ar siek, paskui nustatykite, kok bendriausi veikim panas i eils atliekami jo veiksmai taip suinosite elgesio model (pvz., Salomjos Nries eilraio Maironiui vyksmas atitinka ipainties model, Vytauto Maernio sonetas Toreador, mirtis baisioji koridos (kovos), Romualdo Granausko apsakymo Saullydio senis mogaus amiaus tarpsni, arba brendimo, patirties gijimo model ir t. t.). I stygiaus bei veikimo modelio geriausiai paaikja ir krinio tema bei problema, o konkrets veiksmai ar igyvenim slinktis (lyrinis vyksmas) leidia suprasti, ar tinkamai veikjas siekia savo tikslo, taigi leidia suvokti krinio pagrindin mint (prasm). Palygin pradin ir pabaigos situacij bsite atkr veikjo istorijos schem ir aikiai inosite, kas i tikrj pavaizduota krinyje, o atmintyje lik vaizdai bei vairi krinio epizod detals prireikus pads pasirinkti, k bendra ir k konkretaus dert panaudoti samprotavimo argumentacijai arba interpretacijos kontekstui. (Toki analiz galite pasitelkti ir nagrindami interpretacijai pateikt krin ar jo itrauk apie tai daugiau interpretacijai skirtoje dalyje.) Literatros krini veikj istorijos praveria samprotaujant tada, kai jauiate, kad savam teiginiui rodyti nepakanka tik paminti veikjo vard ar sprst problem, kad reikia paaikinti, koks bruoas ar poelgis paremia js nuomon, ivad, leidia

29

 pagalb abiturientui
jums savo mint vesti iki apibendrinimo. Nepamirkite, kad skaitytojui turi bti aiku, k autorius turi omeny, be to, tik uuomina, nuoroda kok nors krin negali utikrinti, kad skaitytojas prisimena btent t epizod, bruo ar poelg. Kita vertus, trumpasis veikj istorij variantas jums naudingas ir tuo, kad leidia glaustai pasakyti esm ir apsaugo nuo nereikalingo detalizavimo.

IMOKITE KELIAS UNIVERSALIAS TRUMPAS CITATAS IR STROFAS

Puikiai literatrin veikj apibdina jo nuostatas arba veikimo bd ireikianti ryki, krinyje ne kart itariama fraz: utenka igirsti maui, o tai gausi snuk ir kiekvienam aiku, koks veikjas kokio autoriaus kokiame krinyje taip sako ir k tai reikia, maa to, ji prikelia ir ryk veikjo vaizdin su nosimi kaip u treiok agurkas, ir brutalaus bejausmio tamsuolio schem. Pagalvokite: viena fraz ir tiek informacijos, be to, gyvos, taigios, suprantamos be joki aikinim. Tokias frazes, nebtinai tiksliai pacituotas, bet tiesiog persakytas ar perfrazuotas (savame tekste btina ir pasakyti, kad citata netiksli) galima naudoti samprotavimo rainyje aikinant kok nors kit, su literatra nesusijus argument, ir jis bus dar tvirtesnis. Tiksliai pacituotos ar tik persakytos apytiksliai veikj replikos gali tapti ir savarankiku argumentu, pavyzdiui: Tauta kaip mogus auga ir rimtja, o jos tikjimas dievais tai rbai, kuriuos ji dvi,. tok argument Vinco Krvs Skirgailai pateik imintingasis krivis, skatindamas ir valdov keistis esminio gyvenimo lio akivaizdoje. Toks argumentas gerai pagrst teigin apie btinyb mogui jausti gyvenimo kait ir tinkamai j reaguoti. Galvodami apie savo gyvenamojo laiko nuolatines permainas neturtumte remtis tik dabarties teikiamais argumentais, nes pasitelktieji i anksteni epoch (tegul tik raytoj kryboje atspindt) teiks js miniai ne laikinumo ar atsitiktinumo spd, bet visuotinumo svor. Dar labiau tokios apibendrinanios frazs tinkamos ubaigti vieno teiginio rodym pastraipos usklandai (daugiau apie tai skirsnyje Tvirta pastraipos ranka). Paprastai daugiau j rasite poezijoje, taigi simin koki nors strof galsite panaudoti js mint apibendrinani jos dal arba fraz savo sakinyje. Apie k turt bti kalbama tokiose citatose? Apie k nors bendra, t. y. vertybes, ieitis, prieasties ir pasekms neatskiriamum. Sutikite, kad tai, kas siminta, visada gali bti pritaikyta ir panaudota; ko nesimeni, tuo ir nepasinaudosi. Beje, citatos, kaip mai talps tekstai, gali paskatinti ir savarankik js mint, taigi jos pasitarnaut dvigubai. Perversdami savo skaitytus krinius, ko gero, rasite pasibraukt, pasiymt viet vertinkite jas pagal ia pateikt panaudojimo galimybi nuorodas ir tinkamiausias isiraykite. Pasidalykite jomis su draugais, i j perimkite daugiau ir tursite mediagos samprotavimui. Tik btinai pasitikrinkite, kad inotumte, kokiame kontekste ir kieno tie odiai pasakyti, kad nereikt rayti kaip sak vienas literatrinis veikjas, ar dar blogiau kad nesupainiotumte ir autorysts nepriskirtumte kam nereikia. Tuos iraus nuolat paskaitinkite, pamginkite atgaminti mintyse pakeliui mokykl ar namo, o vliau pasitikrinkite, ar nesuklydote, kol pagaliau svetima taps sava.

SKAITYDAMI IUOLAIKIN PUBLICISTIK ISIAIKINKITE, KURIE POIRIAI PRASTI, KURIE SAVITI

iuolaikin publicistika uima nema iuolaikinio mogaus skaitini dal, nes ji tiesiogiai siejasi su laiko ar net dienos aktualijomis ir todl padeda mogui orientuotis kasdienybje. Ir tai yra tekstai, juos skaitote savo noru ir daniau nei reikalauja gimtosios kalbos programa. inoma, vertingesni tie publicistiniai rainiai, kuriais siekiama analizuoti ir apibendrinti didesnius reikinius, procesus, o ne atskirus faktus toki pateikiama teksto suvokimo uduotyse, mokant kurti samprotavim, toki aptinkate ir iniasklaidoje. Pasinaudokite jais ir mokymosi tikslais iskirdami i visumos atskirus elementus, pavyzdiui, koks skaitomo teksto trejybikumas, t. y. koks jo loginis pagrindas. Atskirai panagrinkite, kaip autoriai tokiais tekstais atskleidia savo poir, kad lengviau sektsi patiems. Be autoriaus poirio tekstas bt bekraujis, negyvas, kita vertus, autoriaus poiris irykja kit poiri kontekste. Tie kiti poiriai tai nusistovjusi, danai tradicin ar net stereotipin visuomens nuomon apie kok nors dalyk, jo vertinimas; tai vieai pareikta kokio inomo asmens ar asmen grups, bendrijos nuomon; tai kokiame nors klasikiniame krinyje dstoma nuomon; tai vilgsnis i kokios nors interes grups pozicij ir pan. Daugelio poiri galimyb yra labai svarbi publicistini tekst raymo paskata. Paprastai autorius su tais poiriais polemizuoja (ginijasi), net jei tiesiogiai to ir nesako. Skaitytojui domiausi tie publicistiniai rainiai, kuriuose autoriaus poiris (galima sakyti pozicija, nuomon) rykus ir savitas, netgi originalus savotikas, nepanaus kit, gal keistokas. Jis tekstui suteikia polemikos dvasi, tamp, atskleidia panoramin aptariamo dalyko vaizd ir skatina skaitytoj iekoti savosios tiesos. I toki tekst, be ios paskatos, stenkits gyti nuovokos, kaip atskirti juose pristatomus poirius, kaip pagrsti j teisingum ar ydingum. Paanalizuokite iuolaikinio lietuvi kultrologo Alfonso Andriukeviiaus es Tas noras tapti antimi pastraip:

30

Bet yra jg, nemgstani tobulo groio ir ventumo. Tai demokratins jgos. Jau pagonys demokratai (irgi graikai; beje, i j itin pasiymjo vienas, kurio vardas prasideda raide A) paskelb, jog em ne diskas, ne apskritimas, o rutulys. Tuo daug kas buvo sugadinta. Nes em neteko pakraio, o pasaulis krato. Dar bjauriau: tas kratas tarytum atsirado visur, kiekviename rutulio paviriaus take ems kratas dangaus atvilgiu. Kitaip sakant, atsirado begal, aib krat ar pakrai (kaip jums labiau patinka), ir todl juos i karto itiko iniacija. Nes ko vertas tas, kurio pilna visur, kurio siekdamas neturi leistis riziking dvasin ir zin kelion, kur nurakai, vos itiess bet kuri rank? Masinio vartojimo prek. Autoriaus poiris neabejotin mokslin fakt, kad em apvali, nuspalvintas emocikai: nors ir neginija ios tiesos, bet apgailestauja, kad daugybei moni dl ems apvalumo nekyla apskritai joki mini. Dar domiau, kad ms visuomens siekiamyb demokratija autoriui tarsi nra vertyb, nors, tiesa, tik vienu aspektu kad primeta vienintel, visiems privalom poir. Suvokiame, jog net ir neginijamus dalykus galima velgti i savo dvasini reikmi perspektyvos, ir tai praturtina bei sustiprina mus kaip asmenybes. Teksto suvokimo uduotyse danai pateikiama klausim apie autoriaus ir kit bei kitokius poirius. Ypa apie pastaruosius, nes jie tekstuose paprastai nebna suformuluoti, bet numanomi i to, k sako autorius. Vadinasi, turtumte suvokti autoriaus pozicij prieing ar bent skirting ir j rekonstruoti remdamiesi ne tik tekstu, bet ir inojimu, pasaulio painimu. Svarbu tik prisiminti, jog skaitydami tekst js tarsi savaime inote t prast, sitvirtinusi nuostat, ir i autoriaus uuomin j galite atpainti ir suformuluoti teiginiu. Kitas teiginys autoriaus poiris, nuomon, nuostata bus suformuotas i visame tekste dstom mini. Greta autoriaus ir tradicini poiri gali bti minima ir kit asmen, todl mintyse turite rasti esmin j skirtum ir savo atsakyme j pabrti. Raydami samprotavimo rain ne atpainsite kit pozicij, poir, bet pateiksite savj, taiau ir j geriau irykinsite, jei pristatysite inom kit, kuri skiriasi nuo js poirio.

ATKREIPKITE DMES SKAITOM TEKST FORMOS TRADICIKUM IR / AR ORIGINALUM

Raydami savj samprotavimo ar interpretacijos rain (rain abiem atvejais, nes toks yra raomojo mokyklos darbo anras), suteikiate jam tam tikr form, paprastai tradicin, kitaip tariant, klasikin. Skaitomi tekstai iuo poiriu bna kur kas vairesni ir gali bti jums paskata iekoti ypatingos rainio formos. Taiau nepamirkite, kad groiniai ir publicistiniai kriniai nra mokyklinio rainio anras, ir nesistenkite j ypatybi aklai perkelti savuosius rainius. Labiau pravers inios ir pastebjimai apie tekst formos ypatybes suvokimo ir interpretacijos uduotyse, nes tai bus papildoma informacija vertinti t tekst visumai (kuriamai ne tik turinio ir kalbins raikos priemonmis). Panagrinkite Valdo Kilpio straipsnio Decibelai muzikoje sumaitis galvose? itrauk i internetinio dienraio Bernardinai.lt apie neigiam garsios muzikos poveik ir pamginkite suvokti, kiek klasikins logins ir prasmins sandaros pastraip joje yra. Galiausiai klubai ir koncertai. Kas jums pirmiausiai ateina galv pradjus galvoti apie klub? Savaime suprantama bendravimas, galimyb igirsti kit. Idealus muzikos klubas tai galimyb paokti ar tiesiog paklausyti muzikos, maloni pastam ir nepastam moni kompanija ir iek tiek svaiginamj grim. Senokai neberandu toki viet... Dl to pirmiausiai kaltas garsas. Nors nespjaunu ger techno, house ir net rap stiliaus muzik, taiau, atsidangins vadinamj muzikos klub, ten galiu iksti ilgiausiai valand. Decibelai taip kala galv, kad net liauni mergin knai (visada maga suinoti, ar juose yra siela) nestengia ilgiau suturti klube. Maunu lauk. Koncertuose situacija panai. Kaip muss prie medaus jaunimlis susirenka ten, kur garsas didiausias alia scenos. Galima suprasti nor atsidurti ariausiai savo numyltinio ar tiesiog geriau matyti, kas dedasi scenoje, bet niekaip nesuprantu, i kur tas nenumaldomas noras susisprogdinti aus bgnelius? (Kai beveik prie metus vykau Metallica koncert Taline, pasimiau aus kamtukus, kuriuos naudoju audykloje. Labai pravert, nes, prisigrdus prie scenos, gars vis dar galima buvo iksti. Aplink galvomis be kamtuk mojavo minios grups gerbj.) Gerbjai?! Ar kartais is odis nra vienas i atsakym klausim apie beprotiko garso sivyravim dabarties populiariojoje kultroje? Gerbjai istm urib klausytojus, irovus ir klub mgjus. odiu, tuos, kuriems rpi ne tik tonai, bet ir pustoniai.

31

 pagalb abiturientui
I esms visas tekste iskirtas pastraipas galite paversti viena, nes i teksto atkarpa pltoja vien mint apie didelio garso sigaljimo sukelt klubinio bendravimo ir koncert pokyt, nepatinkant autoriui. Pirma pastraipa atitinka teigin apie tradicin ir pageidautin minim rengini paskirt, kitos penkios atskleidia vykusi pokyi pobd bei prieastis ir paskutin apibendrina, irykindama jaunimo vertybi ir iuose renginiuose siekiam tiksl pasikeitim. Galite paiekoti ir pagrindimo, kodl autorius lauo prast teksto form. Vienas priimtiniausi paaikinim bt taigumo jaunimo auditorijai siekimas, ypa dl to, kad pieiami tikroviki situacij vaizdai, skaitytoj lengvai atpastami i patirties. Nordamas pabrti priklauss jaunimui, autorius traukia tekst fragmentikus pasakojimus apie savo pomgius, kuri neabejotinai turi ir kiti jaunuoliai, ir taip ivengia svetimumo adresatui spdio. Be to, retorins figros (klausimai, suukimas, tarsi nebaigtos mintys) kuria panaum gyv kalbjim, netgi dialog su skaitytoju. Nors teksto tema rimta (triukmo ala sveikatai ir asmenybei), kuriama prasm gili (vartotojika visuomen kuria mading, bet aling gyvenimo bd, atima i mogaus galimyb mgautis subtiliais dalykais), akivaizdu, kad autoriui rpi pirmiausia patraukti savo adresato dmes bei pasiekti pasitikjim, nes be i dalyk numatytas adresatas gali ne tik nesuvokti teksto prasms, bet ir apskritai jo neskaityti. Publicistinio teksto paskirtis informuoti ir daryti poveik, todl jo turinio dalykikumas tarsi pridengtas raikos menikumu. Tokios funkcijos autori akina pasitelkti daugiau nesausos mediagos, gal net kiek pataikauti skaitytojui. Js raomi mokykliniai rainiai taip pat priskirtini dalykiniam raymui, taigi reikalauja ir publicistinio stiliaus, todl derinkite mokyklinio lygio mokslikum su publicistiniu taigumu. Saugokits tik vieno nesaikingumo: samprotavimo ar interpretacijos raini neperkraukite nei sudtinga moksline terminologija, nei akivaizdi mokslini fakt komentarais, nei banalios gyvenimo tikrovs iliustracijomis, venkite ir nutyljim ar nesuprantam uuomin. Savo raymo tiksl dar galite pastiprinti patarle: Nemesk kelio dl takelio ir nepaklysite. Nagrindami publicistinius, eseistinius ir meninius tekstus galite susiformuoti nuovok, kas kur dera ar nedera, kuo ir kada (iuo atveju teksto formos poiriu) verta pasinaudoti.

ATKREIPKITE DMES PASIKARTOJANIUS LITERATRINIUS IR KULTRINIUS ENKLUS, SIMBOLIUS IR ALIUZIJAS

Visuose geruose tekstuose tiesioginis sakymas tarsi papildomas prasms poiriu talpesniais, taigesniais fragmentais (i lot. k. nedidel visumos dalis, nuotrupa) i kultros istorijos lobyno. Talps ir taigs jie, deja, bna ne visiems skaitytojams, kai kuriems tampa netgi klitimi tekst suprasti. Viskas priklauso nuo skaitytojo bendro iprusimo, kultrinio akiraio. ia veikia leidinio pradioje jau mintas painimo ir atpainimo mechanizmas. Js inios ir bendras, mokymo turiniu grstas, isilavinimas tarsi ankstesni epoch dentelmenams privalomi inoti dalykai sudaro prielaidas painti svarbiausius pasaulio ir kultros raidos faktus, todl atpainti juos tekstuose arba panaudoti, kai raote patys, turt bti lengva. Kartodamiesi literatros ir kit dalyk kursus, ypa atkreipkite dmes skirtingais istoriniais laikotarpiais atsiradusius pasakojimus, aikinimus, elgesio modelius, pasireikianius pirmiausia vaizdingumu, perkeltine reikme. Vliau pastebsite, kad i j liko tik enklai, simboliai, frazs arba pavadinimai. Dar pastebsite, kad net tap tokiomis liekanomis, jie neprarado pilnatvs, tos reikms, kuri turjo atsiradimo laikais. Kitaip tariant, juose reikm tarsi suspausta, koncentruota, todl pakankama ir naudinga. Prisiminkite straipsnio Mohavio telefono bdel aptarim, kai tekste tik paminti su krikionybs istorija susij dalykai leido uiuopti ir teksto tem, ir, lyginant j nurodomas istorijas su apraoma tekste, suvokti iuolaikini moni elgesio keistum ir i to neatitikimo kylani viso teksto prasm. Krikionyb, kaip Vakar kultros pagrindas, yra ir neisemiamas enkl bei simboli lobynas. Kaip dabartiniai mokslininkai visus matavimo vienetus lygina su etalonu, taip ir kultros srityje visk galima vertinti krikionikj norm (rykiausias pavyzdys Dekalogas) atvilgiu. Nebtinai pastarj naudai, tiesiog visk pastame bei vertiname gretindami, taigi dabarties apraikos, palygintos su analogikomis i bendramogikos praeities, tampa rykesns ir suprantamesns. Kitas enkl ir simboli altinis mitologija, ir antikin, ir baltikoji, nes j abiej pagrindu toliau pltojosi ms kultra. Svarbu nesupainioti kontekst, t. y. tinkamai nusprsti, kokiame tekste kokios mitologijos pagrindu kuriamos ssajos. Vard ir daikt ar kokios nors veiksmo aplinkybs paminjimas tekste (pvz., Ikaras, gorgon Medza, Damoklo kardas, Prokrusto lova, labirintas, alio ukapojimas dalgiais, nesiliaujantis laumi verpimas ir pan.) yra nuoroda mitin pasakojim, o mitai, prieistorini laik moni ventraiai (tiesa, sakytiniai), nurodo, kaip dera elgtis ir kas yra vertinga bendramogika prasme. Kadangi gyvenimo ir gyvensenos kaita dabarties mogui teikia nauj galimybi, atsiranda poreikis jas vertinti. Danai paaikja, kad daugelis pasenusiais laikyt dalyk tebegalioja (pvz., bruoai ir poelgiai, padarantys mog herojumi), o

32

nauji patraukls iradimai gali vesti prat (pvz., malonumai, traukiantys yding rat) tokius apibendrinimus senieji pasakojimai yra ne tik padar, bet ir pagrind, o istoriniai pavyzdiai patvirtin. Panaiai gali liudyti ar skatinti literatrins bei istorins nuorodos (veikj vardai, j posakiai, daiktai, vykiai), dl j inomumo tapusios tarsi kelio enklais tolesniame visuomens raidos kelyje. tai tokia kultrini, literatrini bei istorini enkl paskirtis mene ir vieajame gyvenime. Jie nukreipia, nurodo, pasisako vos msteldami. Tai orientyrai ir gidai, mokytojai ir patarjai, sueriai ir pranaai. Kiekvienas krjas gali imti juos arba neliesti, kiekvienas suvokjas (klausytojas, skaitytojas) gali j paisyti arba juos ignoruoti, t. y. laisvai rinktis. Kita vertus, visi tie enklai padeda susikalbti ir vieniems kitus suprasti ne tik to paties laiko, bet ir ami bei epoch skiriamiems monms. Kadangi bet kokios kalbins veiklos paskirtis kokybikas bendravimas, o egzamin uduotimis tikrinami btent kalbiniai skaitymo ir raymo pasiekimai, tai kultros enkl painimas bei tinkamas naudojimas tampa js isilavinimo rodymu. Kad lengviau ir greiiau prisimintumte vairius kultros enklus, dirbkite grupelmis, pasidalykite sukaupta mediaga ir pristatykite j kuo isamiau, o paskui vis pamstykite apie j reikmes, traukite savo kalbin veikl.

APTARKITE INDIVIDO, VISUOMENS IR BENDRAMOGIKAS REIKMES

Skaitomus tekstus verta apvelgti dar vienu poiriu, kad paaikt, i ko kyla problemos ir kodl reikia nuolat atrasti, liudyti ir tvirtinti vertybes, kurios galiausiai pasirodo aminos, kodl nuolat stengiams iekoti tinkam elgesio modeli ir negailime jg tam tinkamumui rodinti. Tas pat pasakytina ir apie raomus tekstus, krinius.

Pradti galite nuo mogaus. Rodos, dl to, kad visi esame mons, visk apie save inome. Taip ir yra, tik daniausiai, jei specialiai apie mog kaip tok nemstome, nesugebame to savaiminio inojimo deramai panaudoti. Galvodami apie mog kaip apie objekt, galite teigti jo prigimtin sudtingum dl knikumo ir mentalumo (proto, jausm, dvasios) prieing ir prietaring kokybi sutapimo viename asmenyje. Kiekviena prigimties pus turi kitoki, danai sunkiai derinam, poreiki, todl mogus nuolat jauia vidin tamp, todl veikia, kad patenkint konkreiu metu atriau ikilusi kuri vien reikm. Patyrinkite pirma savo, paskui keli gerai pastam literatrini persona veikimo paskatas ir pasekmes. Pamatysite, jog vienoks rezultatas bna, jei paisoma tik fizinio (materialaus) poreikio, ir kitoks, jei dvasinis poreikis laikomas svarbesniu, ir veiksmai derinami su dorovs normomis. Dar inote, kad mogus keiiasi, ne tik auga, brsta ir sensta, bet ir tobulja, patiria ssting ar net degraduoja. Taigi apie mog galima galvoti ne tik kaip apie objekt, bet ir kaip apie proces, nes atskirais jo amiaus tarpsniais, trumpomis akimirkomis arba koki nors aplinkybi nulemtais etapais jis turi vis kitoki sieki, gali ar negali. Platesniame kontekste mog dera matyti kaip vien gamtos pavidal, jauiant savo gamtikum, bet smoningai arba nesmoningai j neigiant ar bent ribojant kultrine veikla. Dar verta prisiminti ir istorin mogaus, ypa jo smons ir patirties raid, ir kai reiks sprsti apie tekste pristatom mog arba patiems apie tai rayti, tikrai lengviau iskirsite reikiam aspekt ir j pabrite. mons, kad ir labai panas vieni kitus, gyvendami bendruomenje, visuomenje vis tiek lieka individuals, rykesns ar ne tokios rykios asmenybs, neatsisakanios savo reikmi. inote, jog kas vienam mogui gris, kitam blogis, jog siekdami savo tiksl neretai paeidiate aplinkini ramyb ar teises ir pan. Vadinasi, gyvendamas visuomenje mogus taip pat patiria tamp, kuri gali atrinti dar ir natral jo prietaringum. Abu ie tamp mazgai (vidiniai ir ioriniai) kaip tik ir yra didiausia paskata kurti men, inoma, ir moksl. Taigi visos knygos ir maesni tekstai i esms raomi iekant bd pasiekti derm ir asmenin, ir visuomenin. Verta pabrti dar vien dalyk: apie k bekalbt tekstas, jis vis tiek kalba apie mog, nes mogus tik pats sau domus. Net ir tais atvejais, kai mogaus tarsi nra, vis tiek yra mogaus santykis su aptariamu objektu. O tada atsiranda vertinimas, kuris leidia suvokti vertybes ir elgesio model. Besikeiiant gyvenimui neina rasti universalaus atsakymo, kiekviena istorin epocha ar trumpesnis laikotarpis suteikia mogui ir visuomenei vis nauj galimybi ir atsiranda apribojim, taiau bendrabvio pagrindai vis dlto jau padti tai bendramogikos humanistins nuostatos. Kiekviena nauja karta mokosi rasti priimtin santyk su jomis ir tekstai paprastai geriausiai tas paiekas atskleidia. Prisimin, ko mokts per pilietikumo ugdymo, etikos, tikybos, istorijos bei literatros pamokas, geriau suvoksite, kas sudaro humanistini pair turin, kokios pairos joms prietarauja, ir jums bus lengviau nagrinti tekstus ir juos patiems rayti. Taip pat sitikinsite, kad turite universal mat savj mogikum ir kompas monikum. ios pastabos jums gali padti interpretuojant groinius tekstus.

33

 pagalb abiturientui

RAYMAS

INTERPRETACIJA IR / AR SAMPROTAVIMAS
I anksto, grietai nustatytu laiku turite pasirinkti tik egzamino tip mokyklin arba valstybin; dl to apsisprsti jums pads savikritikas poiris esamus mokymosi pasiekimus, tolesnio kelio pasirinkimas, mokytojo ar kit autoriteting moni patarimai. Jei sigilinote egzamino matricose pateiktus procent santykius, jei suvokte, kokius gebjimus ir kokia veikla esate pajgs parodyti, js pasirinkimas bus pagrstas. Taiau nebtina i karto apsisprsti dl egzamino raymo dalies uduoties, geriau ruotis ir samprotavimo, ir interpretacijos rainiui, nes, vaizdiai tariant, abi laisvos rankos visada geriau nei viena. Galite nusprsti ir per egzamin, tik gav samprotavimo rainio temas ir interpretuotinus tekstus, kuris i j priimtiniausias, dl kokios nors prieasties parankiausias. Anksiau jau pabrta, kad abi uduotys i esms panaios: abiem atvejais reikia rayti mokyklinio rainio anro dalykin tekst, kuriame privalu pateikti ir pagrsti savo nuomon. Skiriasi tik pagrindas, kuriuo nuomon dstote: interpretacijos atveju tas pagrindas vienas i trij pateikt groini tekst (itrauk), samprotavimo atveju viena i pateikt 23 vesi (apie vestis plaiau viename tolesni skirsni).

PASIRINKITE MOTYVUOTAI
Labiausiai samprotavimo ar interpretacijos pasirinkim turt nulemti js pomgiai ir polinkiai bei nuovoka, kaip geriau galite atsiskleisti parodyti savo isilavinim, iprusim, asmenybs brand. Groinis tekstas interpretatori kiek riboja, nes skatina susitelkti i esms vien objekt tekst ir eiti jo gelms kryptimi. Apibendrintai galima teigti, jog tai tyrjo veikla tikslingas painimo iekojimas. Iankstinis inojimas padeda tuo, kad turite rankius (literatros istorijos bei teorijos inias) ir tokios veiklos patirties. Bet visai natralu, kad tyrinti reikia vis k nors nauja, todl netiktumai neivengiami. Svarbu ir tai, kad dirbti reikia su labai subtilia materija odio menu ir pateikti savas valgas, pagrstas ne vien io meno dsni imanymu, bet ir autentiku (tikru) asmeniniu santykiu su tuo vieninteliu ir paslaptingu tekstu. Tai visada ikis, leidiantis atskleisti ir dalyko inias bei gebjimus, ir drauge parodyti asmenybs gali. Samprotavimo rainys labiau kreipia i gelms paviri, t. y. dalykus, sudaranius nematom js asmenybs savast, padaryti juos matomus, patrauklius ir taigius. Tai ne tyrjo, bet skleidjo veikla. Jos esm ne atrasti nauja, bet tai, kas jau atrasta ir inoma, perteikti savaip. ioje veikloje mediagos pasirinkimas gerokai platesnis i vis mokslo, meno ir apskritai gyvenimo srii, bet ne maiau svarbi nuovoka, k pasirinkti ir pasitelkti, kad js praneimas tapt reikmingas ir prasmingas skaitytojui (adresatui). Abi uduotys vienodai sunkios, atlikdami jas galite ir turite remtis visu savo isilavinimo turiniu bei mogikja patirtimi, todl pasirinkim gali lemti tik vienas kriterijus kuri uduotis jums asmenikai labiau patinka.

34

PASIRENGIMO PANAUMAI IR SKIRTYBS

Ruodamiesi bet kuriai i egzamino raymo dalies uduoi galite vadovautis io leidinio skyriuose apie tekst ir skaitym pateiktais patarimais, net ir tais, kurie labiau orientuoti teksto suvokimo uduot. Labiausiai pads inios apie strategijas ir j naudojimo gdiai, o gdiams gyti bei sutvirtinti reikia laiko ir pratyb. Pasipraktikuokite vadovaudamiesi trij tekst (skirsnyje Skaitai raai: kelion pirmyn ir atgal) schema smoningai stebti savo mini ir veiklos raid, kai raote interpretacijos ir samprotavimo rainius. Raydami interpretacij, sijauskite tyrjo vaidmen, raydami samprotavim skleidjo. Susitapatinimas su tam tikru vaidmeniu padeda psichologikai nusiteikti konkretaus pobdio veiklai, todl ne tik realus inojimas, bet ir intuicija veikia js naudai. Palyginkite, kaip elgiats ir mstote irdami per mikroskopo, o kaip per irono okuliar. Pirmu atveju visuma jums prie akis atsiveria vienu metu ir statika, nei pakeisti, nei ignoruoti kurios nors sudedamosios jos dalies negalite; turite tik analizuoti, daryti ivadas ir, susiej su patirtimi, apibendrinti, kad galtumte pateikti pagrst aikinim. Antru atveju visum turite sukurti, vilgsniu keliaudami per savo pasaulio erdv nuo vieno objekto prie kito, i j atsirinkti tinkamus savo sumanymui, tada suderinti ir pateikti.

TEKSTO SANDARA GALIOJA ABIEM ATVEJAIS

Mokyklinio rainio anras reikalauja ne tik dalykikai kalbti, bet ir kurti tradicine (klasikine) forma. Vadinasi, bent jau rainio sandaros poiriu pasiruoimas abiem rainiams yra vienas, o vertinimo kriterijai vienodi. Gerai juos inodami ir j paisydami, savo skaitytojams ir vertintojams padsite suprasti rainio turin, suvokti js kuriam praneim. Beje, ne vien skaitytojams lengviau dl prastos teksto sandaros js patys jauiats tviriau, bent jau dl to, kad inote, kaip turi atrodyti galutinis produktas. Trinar angos, dstymo, pabaigos sandara nurodo ir bet kurio rainio turinio pateikimo sek: angos paskirtis vesti skaitytoj reikiam gyvenimo srit ir jos problematik, pristatyti dalyko, kur (krin / reikin) nagrinsite, tem ir problem, nurodyti pasirinkt aspekt ar pozicij (poir). Dstymo dalyje atskleisite, kaip ir kodl btent taip krin suprantate ir aikinate (interpretacijoje) arba k ir kodl teigiate apie kalbam reikin (samprotavimo rainyje), t. y. formuosite pagrindin mint. Kadangi, norint isamiai dalyk aptarti, dera skirti dmesio svarbiausioms jo sudedamosioms dalims, vis dstym skirstysite pastraipas ir jose tas dalis (teksto elementus / reikinio ypatybes ar k kita) aptarsite ir paaikinsite. Pastraip raysite tiek, kiek, js manymu, pakanka, kad pagrindin mint padarytumte brandi ir reikming. Pabaigoje savo pagrindin mint galutinai suformuluosite nurodydami tekste ukoduot ar samprotavimu rodyt / atskleist svarbi vertyb arba problemos sprendimo bd / keli (tinkamo elgesio model) ir atskleisite, kuo ji svarbi angoje nurodytos gyvenimo srities ir jos problematikos poiriu. Galite remtis ir analogija sivaizduoti prastai vyniot saldain, kurio galuose popierlis usuktas taip, kad lieka styroti dvi trikampio formos ausys (r. piein). Per model gyjate dali proporcij ir reikmingumo nuovok. Akivaizdu, kad visas rainio turinys sutelktas dstymo dalyje (= saldainyje), jis net ir be pakuots, to popierlio, i esms suprantamas. Suprantamas, bet vieumai nepakankamas, todl reikalingos tos ausys, u kuri galima paimti ir paduoti skaitytojui. J smaigaliu saldain nukreipti trikampiai rodo, kad dstym einama i platesns srities, siaurinant j iki konkretaus objekto angoje, o i siauresns, konkretaus atsakymo, platesn kontekst pabaigoje.

35

 pagalb abiturientui
Kad pasilyta analogija tarp teksto ir saldainio bt ities tikinama, reikia pabrti vien svarb skirtum tarp tikro saldainio ir jo modelio. Kai tikr saldain suvalgote, lieka bevertis popierlis, todl vl j suvynioti, suteikiant buvusi form, bet jau be turinio, galima tik norint papoktauti. Tok tuiavidur blizgut galima, bet beprasmika imti u pabaigos ausies (tai atitikt rainio pabaigos raym ir skaitym), juk saldainis jau pilve. Taiau tekstas ne valgomas, o suvokiamas dalykas: perskaiius dstym, jo turinys ne dingsta kaip suvalgytas saldainis, bet tarsi padvigubja jis ilieka paraytame tekste ir pereina skaitytojo smon. tai kodl btina rayti pabaig ir apibendrinti dstymo mintis: kad skaitytojas suvokt ir viso teksto kuriam prasm, ir jos vert platesniame kontekste. Per egzamin vertinant takais ir iaip bet kada vertinant teksto kokyb, derm tarp teksto sudedamj dali bus svarbus kriterijus nusprsti, ko vertas visas tekstas. Ir formos, ir turinio nuoseklaus pateikimo reikalavimai, inoma, yra susitarimo dalykas, bet laikydamiesi susitarim tarsi sakote, kad esate su savo adresatu tame paiame kultros lauke, todl verta jumis pasitikti ir siklausyti js dstomas mintis. Mokymosi patirtis jums jau yra atskleidusi svarb dalyk: kultra gyvuoja tik susitarim pagrindu, o susitarim nepaisymas kelia sumait. Sumaitis nepageidaujama net gamtoje, todl tiek daug dmesio tvarkos, taisykli ir darnos siekiui skiriate mokydamiesi, todl ir iame leidinyje labai pabriamas darnos aspektas (skyriuje apie tekst).

PASIRINKITE DALYKIK IR PAGARB KALBJIMO TON

Tam tikra prasme rainio formos dalykams galima priskirti ir kalbsen, ton, kur pasirenkate savo sumanytam turiniui perteikti. J lemia numanomas adresatas, o kadangi autorius labiausiai nori bti gerai suprastas, tai pats nekurs koki nors trukdi. Geriausia tiesiog sivaizduoti savo skaitytoj ir js bendravimo situacij tada ir intuityviai suvoksite, kas dera, o kas ne. Per egzamin js adresatas bus mokytojas, kitais atvejais, kai raysite interpretacij ar samprotavim, j skaitytojai taip pat nenusileis jums isilavinimu, todl rinkits pagarb ir emocikai neutral kalbjimo ton. Tai reikia, kad turite vengti ir familiarumo (per didelio laisvumo, biiuliko kalbjimo imitacijos), ir atviro pamokslavimo, ir sentimentalaus plepjimo, ir per didelio mokslingumo rodymo. Js rainio tikslas yra tikinti skaitytoj savo nuomons, poirio pagrstumu, todl ne retorika, bet argumentai yra geriausia priemon iam tikslui pasiekti. Be to, kalbin raika yra ir vienas i raymo uduoties vertinimo aspekt, sudarantis madaug penktadal rainio verts. Taigi stengdamiesi laikytis bendrj dalykinio stiliaus reikalavim mintis dstykite aikiai, logikai, atskleiskite savojo odyno turtingum, gebjim vartoti vairias sakini konstrukcijas, bet netuiaodiaukite (prisiminkite anksteniame skyriuje pateikt rieuto metafor).

RATINGUMAS NEABEJOTINAS PRIVALUMAS

Vienas svarbiausi gero teksto rodikli yra nepriekaitingas ratingumas, nes skaitytojas, lengvai suprasdamas vis odi ir sakini reikmes, gali vis dmes skirti minties tkmei, sakymo turiniui, rodym logikai, aikinimo pagrstumui ir pan. Toki savo rainio kokyb pasiekti (taip pat ir parodyti pagarb adresatui) galite labai paprastai laikydamiesi raybos, skyrybos, gramatikos bei odyno taisykli ir norm. inoma, lengviau pasakyti nei padaryti, bet stengtis verta. Vienas i bd nepalikti toki klaid savo tekste vaidmens pakeitimas. Prisiminkite patarim sijausti tyrjo arba skleidjo vaidmen. Tok pat aidim galite ibandyti skaitydami savo tekst jau ne kaip jo autoriai, bet kaip adresatas, t. y. turite prisiversti pamirti, kad t tekst tik k patys esate sukr, ir skaityti j kaip visai nauj, neinom. Dar veiksmingiau bt, jei skaitytumte j garsiai, vadinamuoju vidiniu balsu, patys sau aikiai tardami odius. Ir ne atskirus odius, o odius sakinyje, kad j gramatins formos dert su sakoma mintimi. Maa to, skaitydami sakinius stenkits intonuoti juos pagal prasm, kitaip tariant, su reikminmis pauzmis, balso pakilimais ir nuleidimais reikiamose vietose. Pasipraktikuokite su jau paraytais savo tekstais ir pajusite, kad toks skaitymas padeda pastebti pamirtas pataisyti nosines raides, ilguosius balsius, kad tinkamai intonuojamas sakinys pats praosi padti reikiamus ar nuimti nereikalingus skyrybos enklus. Egzamino vertinimo normose numatyta, kad madaug ketvirtadal rainio verts sudaro ratingumo pasiekimai, ir vien dl to stengtis btina. Taiau gyvenime mogaus ratingumas vertinamas ne takais ir ne paymiais, o nuomone apie raiusj. Pasvarstykite patys, ar laikote isilavinusiu maarat. Tai ir savojo isilavinimo nemenkinkite atsainiu poiriu ratingum.

36

SAMPROTAVIMO RAINYS

SKIRKITE SAMPROTAVIM NUO APRAYMO IR PASAKOJIMO

Js raymo uduotimi samprotavimo rainys praoma sukurti samprotavimo, vieno i prasmini teksto tip, tekst. Mintyse palyginkite teksto tip su kitais dviem apraymu ir pasakojimu, kad tiksliai inotumte, kokia turt bti js teksto visuma. samprotavimo rain gali siterpti ir apraymas bei pasakojimas, taiau tai turt bti tik argument pateikimo arba aikinimo sudedamoji dalis, kitaip tariant, atskiri sakiniai, bet ne visas tekstas. Samprotaujamojo tipo tekste (rainyje) savj dalyko / objekto samprat js nuosekliai pltojate teiginiais, juos pagrindiate, polemizuojate su kitokiomis to dalyko sampratomis, vertinate, apibendrinate ir darote ivadas. Skiriamos dvi samprotavimo rys: argumentavimas ir aikinimas. Kad geriau jas skirtumte, suvokite savj samprotavimo tiksl. Jei siekiate rodyti savo ties, tikinti savo poirio teisingumu (taip arba ne, u arba prie), pasirinktos pozicijos pranaumu, turite rinktis argumentavim. Galite pasitikrinti mokymosi praktika: kai rodinjate teorem, ilyginate dvi lygties puses, turite pasitelkti tikrus faktus (paprastai skaitines reikmes), dsnius, aksiomas ir pan., be to, aikia ir logika seka juos idstyti, kad tai, k teigiate, tapt dmesio vertu praneimu. Tai lemia argument svarumas ir pateikimo bdas. Aikinimas tinkamas tada, kai siekiate kok nors dalyk, gerai inom ir gerai suvokiam js pai, perteikti skaitytojui (suvokjui), kad jis suprast to dalyko esm, irykt privalumai ir vert. Aikinimo mechanizmas jums kasdien kaip ant delno mokytojai taip dsto nauj pamokos mediag: apibria nauj dalyk, atskleidia jo sandar, veikim, panaudojim, susieja su kitais panaiais ar skirtingais dalykais ir pan. Dabar js skaitomas tekstas taip pat yra aikinimas. Vis dlto abiem atvejais btina samprotauti, o ne pasakoti istorijas ar aprayti, kaip darote siekdami apibdinti ar charakterizuoti pasirinktus objektus. Taiau praktin patirtis jums greiiausiai kuda, jog danai sunku visikai atskirti argumentavim nuo aikinimo, juolab kad pateik argument savo mintims (teiginiams) pagrsti turite juos dar ir pakomentuoti, vadinasi, paaikinti, apibdinti, netgi papasakoti. Nevertt nuogstauti, kad taip nepaisote samprotavimo ries grynumo ir dl to kaip nors pakenksite bendrai kuriamo praneimo prasmei ir vertei. Anaiptol, nes svarbiausia siekiamyb aikus, suprantamas ir logikai pagrstas minties kelias js numatyt tiksl. Be to, js mokymosi, ypa tikslij moksl, patirtis liudija, kad teoriniai modeliai, sukurti mintyse ar popieriuje, net per laboratorinius eksperimentus negali pasiekti visiko grynumo ir tikslumo, o praktinje veikloje teorija tarnauja tik kaip principai, pagrindai. Prisiminkite citat i Fausto apie saus ak teorij ir vaising gyvenimo med Pravartu sigilinti odi, nusakani samprotavimo veikl, reikmes: samprotauti protauti, i prielaid daryti ivadas, galvoti, sprsti; suprasti pagauti prasm, esm, imanyti; prasm vidinis loginis turinys, tikslas, pagrindas; samprata ko nors suvokimo bdas, paira, koncepcija (pair sistema, sumanymas, planas); mintis mstymo vyksmas, padarinys; aikinti daryti aik, suprantam, komentuoti, irykinti;

37

 pagalb abiturientui
argumentas k nors pagrindiantis teiginys, pavyzdys; argumentuoti grsti argumentais; argumentacija argument pateikimas, rodymas; polemika (gr. polemikos karingas, prieikas) spaudoje ar susirinkimuose kils ginas kuriais nors klausimais; polemistas (gr. polemistes karys) polemikos mgjas, dalyvis, ginininkas; polemizuoti ginytis. is odynlis neturt bti perkeltas js samprotavimo rain, jis tik gali padti geriau suprasti t veikl, kurios rezultatas yra samprotavimo rainys.

APIE K SAMPROTAUTI? NURODYS VESTIS

Ar laimei, ar deja, bet patiems sugalvoti, apie k samprotauti, nereiks, pasirinksite tik kuri nors i pateikt vesi. vestimi dert laikyti visa, kas pateikta pristatant samprotavimo rainio uduot: tem, kuri gali bti suformuluota kaip teiginys, kaip klausimas, kaip citata arba sentencija (trumpas, glaustas, tikslus pamokomasis posakis); nuorod atskleisti savo samprat arba poir / pozicij temos poiriu; nuorodas, k rainyje btina, galima ar pageidautina panaudoti, kuo remtis; pagalbin mediag (tekst itraukas, citatas, fotografijas, pieinius, schemas, grafin informacij ir pan. kiek tik j pateikta). vestis gali bti vien tik temos formuluot ir nieko daugiau; gali tik sumodeliuoti situacij (reikia parayti atsiliepim, laik, dalyvauti konkurse ar projekte, k nors pristatyti ir pan.); gali sumodeliuoti situacij ir pateikti kieno nors poir atskleidiani(-ias) teksto itrauk(-as); gali tik citata atskleisti visuomenin, kultrin, dvasin ar kitoki problem. odiu, vesties variant gali bti visoki, bet tai neturt js trikdyti, jei iankstin js nuostata dl vesties bus teigiama, t. y. vertinsite j kaip pagalbin priemon, kuri nukreipia samprotauti tinkama linkme; ne varo, bet skatina pasirinkti sav pozicij / poir, pateikti sav samprat; (ne)tiesiogiai nurodo tinkamos informacijos, ini srit; silo samprotavimo keli ar model; padeda pasirinkti mediagos pateikimo princip. I vesties visumos (kad ir kokios apimties ji bt) jums turi paaikti samprotavimo rainio tema ir svarstytina problema, taip pat ir samprotavimo turinio apimtis. Papildomoje mediagoje (paskutinis punktas) minim fakt, pavyzdi, uuomin, nuorod ir kt. neprivalote naudoti rainyje, bet galite. Juos galite ir visai ignoruoti, jei temos formuluot jums labai patraukli, aktuali, ikart inote, apie k samprotausite. Prie vesties btinai pateikiama papildomos informacijos, kuri susijusi su uduoties atlikimu (apie samprotavimo pobd aikinim / argumentavim, apimt, pareig suskaiiuoti savo teksto odius, kur daryti reikiamas ymas ir kt.), to privalote paisyti. Atkreipkite dmes nuorodose vartojamus odius btina, turite, galite ir kt. ir atitinkamai elkits rinkdamiesi mediag, formuluodami teiginius, pasitelkdami argumentus. Svarbiausia vestyje yra temos formuluot, nes joje galite rasti net du teksto loginio pagrindo elementus tem ir problem. Formuluot btina analizuoti ir vien, ir drauge su pagalbins mediagos (jei ja naudosits) dalimis. Gav toki mediag vien tekst ar jo fragment (itrauk, citat), turtumte suvokti, koki nuorod i jos gaunate temos formuluots poiriu. Gal tai kokio autoritetingo asmens pozicija, temoje nurodyto dalyko savita samprata, etini nuostat iraika ir pan. Tada prasminga apgalvoti, kaip js asmenin pozicija ar samprata dera su to autoriteto, ir rinktis raymo strategij pritarti, ipltoti arba oponuoti, polemizuoti. Gal tai itrauka i jums inomo literatros krinio, kokiu nors bdu primenanti to krinio prasm, tada bus paranku samprotaujant remtis tuo kriniu ir kitais, kurie jam gali bti kontekstas. Kai pagalbins mediagos yra daugiau, galite tiktis, jog tarp jos dali yra logini, prasmini ar raikos ryi, kuriuos velg samprotavime galtumte aptarti daugiau dalyk. Todl verta juos trumpai paanalizuoti prastais analizs aspektais: laiko (gal atspindimi skirtingi istoriniai laikotarpiai ir aptariamo dalyko vertinimo kaita); erdvs (gal skirtingose alyse ar vietose t pat dalyk irima skirtingai / panaiai); veikj (gal skirtingos patirties ar padties mons t pat dalyk vertina skirtingai / panaiai);

38

dali ir visumos santykio (gal kiekviena i pateikt dali sudaro ko nors visum, vairov); prieybi (gal kiekvienoje i j kalbama apie prieingus, nesuderinamus dalykus, pavyzdiui, kar ir taik, idavyst ir itikimyb); pasikartojani motyv, metafor, kultros enkl ir pan. kita (kas irykinta, pabrta, krinta akis, patraukia dmes).

DETALIZUOTAS MODELIS = SCHEMA

Nordami greitai susivokti ir pradti darb, turtumte jau pradiniame etape taikyti koki nors strategij. Galite naudoti jau aptart trejybikumo model, nes jis tinka ir teksto suvokimui (iuo atveju vesties), ir teksto (rainio) krimui. Kad tas modelis bt veiksmingesnis, pravartu j detalizuoti ir paversti schema, nes schemos padeda tvarkyti informacij, palengvina ir imokim, ir atsiminim. Schema tai metmenys, parengiamasis projektas. Pagal t pai schem pirmiausia analizuokite vesties mediag, o vliau planuokite savo rain. vesties analizs schema pads apibrti svokas, kurios reikalingos norint suprasti samprotavimo objekt, t dalyk, apie kur rainyje dstysite mintis. Taip geriausia apsisaugoti nuo pagrindins klaidos, kuri raantieji daniausiai daro, nukrypsta nuo temos, nepagrstai j ipltoja ar susiaurina. Isiaikin, kokia problema ukoduota vesties mediagoje, nes tiesiogiai ji nepasakoma, galsite numatyti samprotavimo tiksl ir smoningai pasirinkti pozicij (poir). Tema: (apie k?) aptariamas objektas (mogus, daiktas, reikinys, procesas, ypatyb, vertyb ir kt.) konkreiomis aplinkybmis (jei reikia erdvs, laiko, moni grupi nuorod). Pagalbiniai klausimai: kokios dalys sudaro? kokiais bdais pasireikia? kokie btini etapai? kaip prastai veikia? Problema: (kodl? kaip?) su aptariamu objektu susijusios blogybs, stygius, neigiamos / nepageidautinos pasekms, grsms. Koks vestyje pateikiamas arba kokie yra galimi, numanomi poiriai j? Numanoma pagrindin mintis: aptariamo objekto poiriu teigiama ieitis / vertyb / elgesio modelis (formuluoti apytikr teigin kaip dsn ar taisykl, jei reikia, nurodant aplinkybes). Galite pasipraktikuoti su tokia vestimi: Paraykite 450500 odi samprotavimo rain tema Ar saviraika jaunam mogui yra btinyb? Raydami savo teiginius grskite ne tik asmenine patirtimi, visuomens gyvenimo pavyzdiais, bet ir kultriniais bei literatriniais kontekstais. Galite remtis emiau pateiktomis mintimis. Jei turite k pasakyti, pasakykite savaip, ir tai bus gerai. Jei neturite apie k kalbti, tylkite; tai irgi bus gerai. Dord Enesku Nordami atsakyti, kada mogus jauiasi laimingas, mokslininkai atliko gana domi tyrim. Paaikjo, kad baigiamj klasi moksleiviai savo laiming ateit sivaizduoja panaiai, kaip ir j seneliai ar proseneliai. Jie tikisi turti darni eim, mgstam darb, gauti didel atlyginim. Atrodyt, natralu ir suprantama. Taiau visa tai i mogaus reikalauja nuolatini (!) pastang, apie kurias, deja, nutylima ir vietoj to rksmingai skelbiama: Tu esi to vertas / verta. Rjus Bredberis Tema: (apie k?) jaunuoli (mogus, daiktas, reikinys, procesas, ypatyb, vertyb ir kt.) poreikis atskleisti savo individualum (jei reikia erdvs, laiko, moni grupi nuorod).

39

 pagalb abiturientui
Pagalbiniai klausimai: kokios dalys sudaro? Jaunas mogus jauiasi ir panaus kitus, ir kitoks; kokiais bdais pasireikia? Pastangomis isiskirti, bti pastebtam; kokie btini etapai? Atkreipti dmes, atskleisti savitum, sulaukti palaikymo ir vertinimo; kaip prastai veikia? Drsiai, netradicikai, liai Problema: (kodl? kaip?) kaip jaunam mogui dera atskleisti savo asmenybs galias? Koks vestyje pateikiamas arba kokie yra galimi, numanomi poiriai j? Nedert siekti iskirtinumo, jei nra vidinio poreikio, vien dl to, kad kiti taip elgiasi. Numanoma pagrindin mintis: aptariamo objekto poiriu teigiama ieitis / vertyb / elgesio modelis (formuluoti apytikr teigin kaip dsn ar taisykl, jei reikia, nurodant aplinkybes). Saviraika jaunam mogui yra btina, kad jaustsi laimingas, o ne kad nustebint ar tikint kitus. Toki bendriausi nuosaikumo, vidini paskat paisymo mint ireikia vesties visuma, ypa pateiktos autoriteting moni citatos. Prie raydami rain, vesties analizs atskleist login pagrind turite papildyti savo poiriu ar samprata ir vl sudaryti panai schem, kuri atspindt dl js poirio daugiau ar maiau pakitus bsimo rainio login pagrind (trejybikum). Tada galite apgalvoti, kaip sieksite j gyvendinti, kad aikiai suvoktumte bsimo darbo tiksl.

POIRIS PROBLEM: PASIRINKITE POZICIJ

Poiris, kur atskleidiate samprotaudami, tai konkreti paira k nors, nusistatymas ko nors atvilgiu. Poir suformuoja js patirtis, vertybs, gilesnis ar tik pavirutinikas aptariamo dalyko painimas. Btent pastarasis turi nulemti, kuri i samprotavimui silom tem rinksits, kitaip rizikuojate samprotauti abejodami. Samprotavime poiris turi bti aikiai ireiktas, geriausiai teigiamas arba neigiamas. Gyvenime poirio spalv kur kas daugiau: sentimentalus, skeptikas ir net cinikas, ironikas, idealistinis arba pragmatikas ir kt., taiau kai kurie j i esms riboti, siauri (ypa trys pirmieji), todl vieumoje reikti nelabai tinkami. Ironikas poiris labiau susijs su kalbine raika, taigi jis, kaip ir du paskutiniai, lengvai gali bti integruoti bendresnes teigiamo ar neigiamo poiri reikmes. Vis dlto akivaizdu, kad poiris susijs su vertinimu, todl prisiminkite, kokia veikla atskleidiate gebjim: nustatyti vert privalumus, trkumus, prastum, iskirtinum pagal pateiktus / inomus kriterijus, argumentuoti bei kontrargumentuoti (pagrsti) skirtingus poirius, vertinti paang, raidos tendencijas, nusprsti. tai abstraktus turinys, kur sukonkretinsite priklausomai nuo temos, kai sieksite atskleisti savo poir. Vertinimo aprae minimi pateikti / inomi kriterijai samprotavimo rainyje tampa js pasirinktais visuomenje priimtais, nusistovjusiais arba pai nustatytais kriterijais, t. y. vertinimo matais, pagrindu. Kai prasti ir js pasirinktieji kriterijai nesutampa, samprotaudami savuosius turite apginti, rodyti j privalumus, o prastj vert paneigti ar bent priversti skaitytoj jais suabejoti. Taigi teigiama ir neigiama poirio reikm temos (ypa problemos) atvilgiu atsiranda natraliai. Pavyzdiui, temos Literatriniai veikjai liudija: mogus labai sudtingas problem galima formuluoti dvejopai: 1. Kodl literatriniai veikjai liudija btent mogaus sudtingum? arba 2. Kaip literatriniai veikjai atskleidia mogaus sudtingum? Reikia pasirinkti poir, remiantis savo skaitymo ir gyvenimika patirtimi. Jeigu skaitydami patys pastebjote, kad vaizduojami pagrindiniai veikjai sunkiai sprendia problemas, dvejoja rinkdamiesi, kankinasi myldami ir pan., galite sutikti su temos formuluots teiginiu ir atskleisti savo pritariam poir pagal pasirinkt problemos formuluot, pavyzdiui, 1. todl, kad siekdami asmenini tiksl nesiliauja paisyti ir visuomens nuomons, kad rinkdamiesi jauiasi saistomi sipareigojim, kad iekodami naujumo bijo prarasti tai, k jau turi ir pan. t. y. pltosite pagrindin mint, jog literatra tyrinja ir atskleidia ne tai, kas matoma, bet paias mogaus esybs gelmes, o gelmse vyksta sudtingi procesai, kuriuos mogus tik nujauia. Jei pasirinkote antr problemos formuluot ir labiau pasikliaujate ne skaitymo, bet praktine patirtimi, galite reikti ir neigiam poir. Jis bt nulemtas js iorinio moni stebjimo: dauguma rimtai nesikremta prarad draug ar mylimj tiesiog susiranda kit, o literatroje vaizduojami personaai dl to nebemato dienos viesos ir vis gyvenim grauiasi; js draugai po nepavykusio kontrolinio darbo maiktauja, kad u prast paym tvai ko nors neduos, o novelje skait-

40

te, kad veikj degina gda dl apvilt tvo lkesi ir t. t. ir pan. Todl galite samprotavime atskleisti neigiam savo poir problem: 2. literatros kriniuose tik sutirtinamos spalvos, veikjai vaizduojami netikroviki, rodoma tik viena teisinga ieitis ir pan. Ar js poiris pagrstas, atskleis argumentai, kuriuos pasitelksite teiginiams rodyti. Vis dlto abejotina, kad rastumte svari argument prie menin kryb Kitas samprotavim aptariant vartojamas terminas pozicija. Jo perkeltin reikm taip pat paira, principinis nusistatymas kuriuo nors klausimu, lemia veiksm, elgesio pobd. Tiesiogin odio pozicija reikm kiek kitokia padtis, idstymas, ir btent ji leidia geriau suvokti, k reikia atskleisti, ginti ar tvirtinti savo pozicij. Pozicij geriausia reikti prieprieomis taip ne arba u prie.Pasirinkus vien i prieprieos reikmi galima atskleisti mintis temos, suformuluotos kaip klausimas ar?, atvilgiu. Pavyzdiui, temos formuluotei Ar saviraika jaunam mogui yra btinyb? js galite rinktis pozicij taip arba ne ir jos bei temos klausimo pagrindu glaustai ir tiksliai reikti pagrindin rainio mint, pavyzdiui: saviraika jaunam mogui yra btinyb, nes skatina atskleisti ir itobulinti visas teigiamas savo asmenybs galias. Pasirinkdami pozicij tarsi renkats vien i kovojani pusi, todl turite pasitelkti kuo veiksmingesni ginkl svari argument. Pateiktoje formuluotje i esms pritariama vesties nurodomai btinai slygai siklausyti savo vidines reikmes ir galima rinktis teigini dstymo princip, kuris sietinas su erdviniu nuoseklumu: vieni neturi dideli ambicij, todl j saviraikos bdai sutaps su prastais, standartiniais; antri jauiasi galintys bti matomi ir inomi, k nors darydami geriau u kitus; treti nutuokia turintys neeilini gebjim ar net talent, todl turi siekti kuo daugiau tiksl. Dar vienas odis samprata yra nuoroda samprotavim aikinant, t. y. atskleidiant skaitytojui savit suvokimo bd, sumanym. Jei tema bt K jums reikia odio laisv?, galtumte iskleisti btent asmenin ios demokratins vertybs samprat, o kad ji bt reikminga, verta dmesio, galtumte lyginti j su prastiniu apibrimu, inomu i pilietikumo pamok. Raant tokio pobdio samprotavim, svarbu tik viena kad t samprat, darni ir pagrst, apskritai turtumte.

PAGRINDIN MINTIS GALI GIMTI I VIZIJOS

Samprotaudami pateikiate daug mini, paprastai jas uraote atskirais sakiniais ar sakini grupmis, kiekviena j gali bti originali, vertinga. Taiau kad ir kiek toki mini pateiktumte, js tekstas gali likti bereikmis ir beprasmis skaitytojui, jei viso jo nebus persmelkusi pagrindin mintis, kitaip sakant, idja. Nordami geriau suprasti, kaip sugalvoti pagrindin mint, prisiminkite graikiko odio idja reikm tai vaizdas. Parankiau bt naudotis vizijos tariamo vaizdo, fantazijos sukurto paveikslo, svajons terminu, nes tikr paveiksl kurti jums nereikia. Vizij turi sudaryti bendra nuovoka, k laikote griu js pasirinktos aptarti gyvenimo apraikos poiriu arba kaip turi bti sutvarkyta aptariama gyvenimo sritis. Kai patys inote, k norite perteikti savo adresatui, belieka rasti bd ir priemoni, kad btent toks js vaizduots sukurtas inojimas atsirast ir adresato mintyse. Apibendrinant galima sakyti, kad pirmiausia reikia inoti ir tik paskui galima atskleisti kitam ar j tikinti, taigi galioja bendroji painimo seka, aptarta skyriuje apie tekstus. Pavyzdiui, temos Kodl mogui svarbu bti kit pripaintam? pagrindin mint kaip vizij gali padiktuoti patirtis, kas pasikeiia, atsitinka mogaus gyvenime, kai jis sulaukia pripainimo. Reikt prisiminti toki moni gyv arba knyg, film persona ir apgalvoti juos dviem aspektais: ioriniu (fiziniu) ir vidiniu (dvasiniu). Tik nedert mogaus sieti su jo turimais ar neturimais daiktais, geriau kreipti dmes jo laikysen, elges vieumoje ir privaiame gyvenime, kalbos manier, turin ir pan. Vaizduotje ikils mogus tiesios laikysenos, pakelta galva, nesislepiantis u kit nugar, drsiai reikiantis savo nuomon, silantis nauj sumanym, veikiantis atvirai ir tinkamai. Jei nepavyksta sivaizduoti to, k norite, imkits kurti prieingos reikms nepripainto mogaus vizij, nes gal toki moni esate mat daugiau. Visa, kas joje iryks, tereiks perteikti atvirkiai. bd geriausia rinktis bet kada, kai reikia surinkti duomen apie kok nors objekt, bet sunkiai sekasi. Bet kuriuo atveju turite inote, kad js vizija nebus kitokia nei smoningai ar nesmoningai susiklosts js poiris kalbam dalyk. Tiesiog vaizdo krimas pads irykinti t poir, kartais gal ir ne visai pagrst, bet btent tok, kok gijote stebdami, mokydamiesi, bendraudami, mstydami. Taigi vizija jums leis susikurti inojim, kad pripaintas, t. y. vertinamas, mogus gerai jauiasi ir elgiasi. Pavert t inojim odiais, apibendrinate: kit pripastamas mogus ima pasitikti savimi, todl gali savo energij nukreipt darb ir kryb, taip suteikia daug naudos savo aplinkai. Tai ir bus js pagrindin mintis, kuri rainyje ipltosite.

41

 pagalb abiturientui PAGRINDIN MINTIS TEIGINI VALDOV

Pagal vizijoje susiklosiusius poymius suformuluot pagrindin mint btina usirayti juodratyje, kad ji nuolat bt prie akis kaip tikslas ir kaip vyturys rodyt keli, kurlink reikia eiti. Pagrindin mintis nuo iol valdys visas js pastangas ir veiksmus, kad sukurtumte minties keli, kuriuo, nors nematomu, vesite skaitytoj. Tinkamiausias yra tiesus kelias, o tai reikia, kad visi tolesni samprotavimo veiksmai turi pagrindin mint pltoti. Nukrypimai, minties uoliai gali ikreipti ar net nutraukti skaitytojo kelion, taip ir neatved jo iki teksto pabaigos, kur pagrindin mintis turi pasirodyti visu savo pilniu galutine formuluote (ivada, apibendrinimu). Nepamirkite, kad teksto pradioje pagrindins minties neparaote, j tik patys inote (turite juodratin formuluot), kitaip adresatui nebebt prasms skaityti viso teksto jis turt js poir i karto priimti kaip aksiom arba atmesti kaip nesmon. Samprotavimu siekiate visai kito tikslo, todl turite kviesti, vilioti skaitytoj reikmingais teiginiais nuosekliai iki rainio pabaigos, kad jis gaut informacijos ir teksto poveikio visum ir tik tada nusprst, verta jumis patikti ar ne. Kokius teiginius formuluoti, lemia vis ta pati pagrindin mintis. Kiekvienam teiginiui ji paskirsto dal reikms pagal vidin savo logik. Prisiminkite i vieojo kalbjimo teorijos inomus mediagos pateikimo (teigini formulavimo) principus: laiko sekos, erdvinio nuoseklumo, prieasties ir pasekms ryio, udavinio sprendimo tvarkos, tem tvarkos. (Daugiau apie tai skyriuje apie pasirengim kalbti.)

TEIGINIAI PASIUNTINIAI
Teiginiams formuluoti naudokits tos paios vizijos teikiama informacija: tai tarsi grimas atgal pasiirti, kaip gim pagrindin mintis. Apgalvokite, kiek esmini detali i bendro vaizdo reikia, kad pagrindin mintis bt tikinama. Nagrindami kit pripainim pelniusio mogaus pavyzd, pairkite, kurios irykjusios mogaus savybs liudija apie j t pat (pvz., tiesi laikysena ir galvos paklimas = orumas, savigarba; vieas nuomons sakymas ir pasilym teikimas = pasitikjimas savimi; graus elgesys, atviras veikimas = aplink gerinanti, naud jai teikianti veikla). Vadinasi, tokiam mogui apibdinti pakaks trij teigini: apie jo savijaut, nusiteikim bti aktyviam ir teigiamus to aktyvumo rezultatus. Paprastai teigini turi bti ne maiau kaip 3 (pasirinkus udavinio sprendimo tvarkos princip utenka 2) ir ne daugiau kaip 5, kad pakakt atskleisti tem, bet nebt bereikalingo pervirio. Palygin pagrindins minties juodratin formuluot su teigini turiniu, galite pakoreguoti kurio nors teiginio minties krypt ar pakeisti akcent ir tada formuluoti sakin (prisiminkite taisykli ar dsni formuluoi ypatumus). Gali atsitikti ir taip, kad atsigr pirmin vizij ir apgalvoj jos detales performuluosite ir pai pagrindin mint. Atsigrimas apvelgti taip pat paintins veiklos strategija, ja pravartu naudotis visada, kai reikia pasitikrinti ar sutvirtinti inojim arba atsiminti. Bt per daug gerai tiktis, kad viskas pavyks i pirmo karto, ypa siekiant patikimumo, reikmingumo, apskritai geriausio rezultato. Bet pagrindins minties ir teigini santykio siekiamyb yra derm, o tsdami valdovs ir pasiuntini metafor rasite ir visai logik paaikinim, kodl teiginys gali koreguoti pagrindin mint: juk pavaldinys turi patarti valdovui, kai is suklysta.

ARGUMENT BANKAS IR ARGUMENT KREPELIS

Jei jau turite sumanym, kaip atskleisite savo poir pasirinkt dalyk, vadinasi, turite samprotavimo strategij. Prisiminkite, jog tai vadovavimas (rengimas, planavimas ir veikimas) bendriems tikslams pasiekti. Toliau reikia imtis konkretesns veiklos iekoti argument, juos atrinkti, aikinti modeli pasirinkim. inote posak: Ieko, ko nepamets. Akivaizdu, kad neranda. Todl elgsits imintingai, jei argument iekosite ten, kur esate juos pasidj, mokslo ini, skaitymo, kultrins ir visuomenins bei asmenins patirties banke. Patarim, kaip j sukaupti i groins literatros bei publicistikos skaitymo, pateikta dviej skyri apie skaitym skirsniuose. Bendrj kultrin js akirat formavo dails, muzikos, teatro, psichologijos pamok mediaga, kultros ir meno renginiai, taigi

42

remkits ir jais. Tai patys svariausi argumentai, nes monijos smonje jie sitvirtin kaip laiko patikrinti, daugelio prot apmstyti, kultros pagrind suformav dalykai. Panaios verts ir mokslo inios, tik samprotaujant tiesiogiai j pateikti beveik nemanoma, btina pritaikyti konkreiam atvejui, pavyzdiui, k nors aikinant. Visuomens gyvenimo faktai, reikiniai, js asmeniniai, bendravimo ir apmstym nulemti pastebjimai taip pat tinka argumentavimui, taiau j vert maesn, nes neturi visuotinumo, universalumo matmens. Geriausia, kai jais naudojats drauge su pirmaisiais, svaresniaisiais, taip nuspalvinate pastaruosius savo patirties spalvomis. Isilavinimo ir iprusimo banko, metaforikai tariant, apiplti dl vieno samprotavimo rainio neverta, reikia tiesiog apirti savo atsargas ir i j susirinkti tinkam argument krepel tiek, kiek reikia pasirinktai temai atskleisti. tai tada atrank lengvins skaitymo skirsniuose silytos tikslingos apvalgos tem, veikj, kultros enkl ir kitais poiriais. Argument tinkamumas atsiskleis tik konkretaus teiginio kontekste. Svarbu inoti tai k: jei nerandate teiginio mint pagrindianio pavyzdio, bet randate jam prietaraujant, neatmeskite jo. Viena, kad teigin galima rodyti ir atvirktiniu argumentu (pvz.: Autoritet bendruomenje turintis mogus savimi pasitiki ir gali veikti tiesiai, atvirai. Todl norisi abejoti J. Bilino apsakymo Vagis veikjo pagyromis apie savo puikum jaunystje, kai matai j nakt slinant, o paskui atsikratant nusikaltimo auka. Ir norisi juo tikti, kai pasakoja apie grauat, dl kurios negaljo padaryti daugiau jokio netinkamo poelgio, ji skatino moralin brendim.). Antra, k galima daryti su tokiais neigiamais pavyzdiais, tai pateikti juos kaip js teiginiui prietaraujanios nuomons pagrindim, t. y. kontrargumentus. Pavyzdiui, kalbjim apie t pat Jono Bilino persona, lygiai taip pat aptarus, galima panaudoti kaip kontrargument (abejojimo dal) ir kaip j atsveriant argument (tikjimo dal), tik reikia rasti kit pavyzd, kur galtumte pasitelkti kaip svar teiginio rodym pavyzdiui, kalbti apie biblins parabols apie sn paklydl tv. Tada visa pastraipa bt tokia: Autoritet bendruomenje turintis mogus savimi pasitiki ir gali veikti tiesiai, atvirai. Biblins parabols apie sn paklydl tvas neabejotinai yra gerbiamas saviki, nes iki pat senatvs jiems vadovauja, teikia darb ir pragyvenim. Todl priimdamas grus sn jis gali elgtis ne visai prastai kelti puot, diaugtis pats ir skatinti diaugtis kit sn: jo patirti skauds igyvenimai leido suvokti, kad meil savo vaikui yra neabejotina vertyb, kad jos nereikia slpti ar gdytis. Taiau norisi abejoti J. Bilino apsakymo Vagis veikjo pagyromis apie savo puikum jaunystje, kai matai j nakt slinant, o paskui atsikratant nusikaltimo auka. Kita vertus, norisi juo tikti, kai pasakoja apie grauat, dl kurios negaljo padaryti daugiau jokio netinkamo poelgio, ji skatino moralin brendim. Btent vidins pastangos, o ne ioriniai duomenys padeda pasiekti kit pripainim ir galiausiai mog padaro tvirt bei verting asmenyb. Paskutinis pastraipos sakinys vis argument ir kontrargumento sukurtos reikms apibendrinimas (apie tai kitame skirsnyje).

SVARUMO ARGUMENTAMS PRIDKITE PATYS

Teikiam argument svarumas labai priklauso nuo gebjimo jais manipuliuoti: grupuoti, lyginti, gretinti, laipsniuoti, sudaryti j paraleles ir opozicijas ir pan. sigilinkite pateiktais pavyzdiais atskleidiam toki manipuliacij esm ir pamginkite manipuliuoti savo turimais duomenimis. Grupavimas: teigiam arba neigiam literatrini persona arba istorini asmenybi, igyvenusi, pavyzdiui, pasirinkimo situacij, ivardijimas. Lyginimas: visuomens, pasirinkusios militaristinio aukljimo krypt (pvz., Spartos), indl pasaulin kultr su visuomens, pasirinkusios darnaus ugdymo krypt (pvz., Atn), indliu. Gretinimas: istorins asmenybs ir literatrinio herojaus, tradicinio pasakojimo (mito, pasakos) siueto ir konkretaus istorinio vykio, skirtingos prigimties objekt ir pan. Laipsniavimas: rato atsiradimas, knyg spausdinimas, informacini technologij iradimai mokymo poiriu i esms panaios, bet kokybikai skirtingos monijos raidos pakopos. Paralels: augalo ir mogaus raidos tarpsniai, skulptros krimas ir mogaus aukljimas ir pan. Opozicijos: tobuljimas degradavimas, Don Kichotas Sanas Pansa, demokratija totalitarizmas ir t. t.

43

 pagalb abiturientui POLEMIKOS DVASIA SAMPROTAVIMO PRIVALUMAS

Kad geriau suprastumte aikinim apie kitok poir bei kontrargumentus, vilgtelkite dar kart odynl, pateikt skyriaus pradioje, ir sigilinkite polemikos esm atskleidiani odi reikmes (taip pat ir graikiksias). Dar daugiau paaikint itrauka i bernardinai.lt skelbto prof. Leonido Donskio straipsnio Ar kritika griauna Lietuvos valstyb?: Tad nepainiokime svok. Kritika yra svetimos minties tsa arba alternatyvos jai silymas. Kitaip tariant, pats tikriausias dialogas, kurio esm slypi sipareigojime toms paioms vertybms ar bent jau kakam, kas dialogo partnerius sieja. Svetimos minties sukarikatrinimas ar iplimas i konteksto smoningo jos deformavimo sumetimais yra ne kritika (kuri, kartoju, yra neatsiejama dialogo dalis), o grynoji polemika, kuri yra ne dialogo, o varymosi ir politins kovos instrumentas, danai lydimas stipraus odyno. Kritika yra nepalyginamai auktesnio rango dalykas nei polemika. Juk posakis apie btinyb turti kritikos objekt nra i pirto lautas. Jei prie tave paprasiausia kvailyst ir karikatra, o ne tikras dalykas, su kuo diskutuoti? Juk kritika gimsta atsispyrus nuo kakokios minties arba toliau pltojant j, arba ikeliant jai alternatyvi konstrukcij. Jei nesi kvptas ar bent jau suerzintas gerja prasme, niekada nesiimsi recenzuoti arba kritikuoti svetimo darbo. O kaip diskutuoti su tuo, kas nra persmelkta kito mogaus asmenybs ir tikjimo? is tekstas puikus aikinimo pavyzdys atskleidia grynosios polemikos esm. Bet js samprotavimo rainyje pakanka sukurti tik polemikos, kaip vieo gino, diskusijos, dvasi. Jos pakanka dl to, kad samprotavimo rainyje dera ilaikyti taik ir pagarb ton (bet puikiai tikt ironija), diskutuoti su kitokiu poiriu, jo netriukinant visais vieumoje pakeniamais, net ir abejotinais bdais, bet savo argument pranaumu. Kit poir galima trumpai nusakyti arba galima j tik atspindti kontrargumentais, pateikiamais tarp savo teigin grindiani argument, kaip tai padaryta pastraipoje apie mogaus pasitikjim savimi. Galima kitokiam poiriui skirti ir atskir pastraip, tik ne paskutin (kaip ir pastraipoje kontrargumentas neturt eiti paskutinis), kad skaitytojas nepatirt spdio, jog visa, k teigte ir rodinjote anksiau, yra abejotina, nepatikima.

TVIRTA PASTRAIPOS RANKA

Pastraip buvim tekste reikt tvirtai susieti ne su mokytoj ar kit vertintoj reikalavimais, bet su kur kas svarbesniais dalykais: tai bdas ipltotai (baigtinei) miniai suteikti pavidal. Visada patrauklesni tie dalykai, kuri turinys ir forma sudaro darni visum, o juk ir js savo samprotavimo rainiu siekiate skaitytoj patraukti, ne atstumti. Nereikt orientuotis kai kuri dienrai ar elektronins spaudos praktik kiekvien sakin rayti i naujos eiluts, tarsi nepasitikint, kad skaitytojas pajgus aprpti daugiau. Net jeigu skaitant taip patogiau nepamesti rato, tai minties raida vis tiek sutrikdoma, o pastaroji juk kuria tekstinio praneimo turin. sivaizduokite, jog kalbtojas daro tokias pauzes, kad j pakakt pasakyti dar sakin kit. Kain ar labiau suprantama, klausantis tokios kalbos. Beje, ir mokydamiesi vieojo kalbjimo stengiats nestrigti. Gerai sudaryta pastraipa laikoma tokia, kurioje pirmiausia aikiai suformuluota mintis, paskui pakankamai ipltota ir galiausiai susumuotas, t. y. apibendrintas, visas turinys. Tai yra login ir prasmin pastraipos struktra, ji skaitytojui teikia sutelktumo spd. Kad tok spd daryt ir js raomos pastraipos, galite pasitelkti aptarti funkciniams stiliams silyt vaizdinio ir zinio aktyvumo jugtimi grst strategij rankos model. Raydami pastraip, rank visada turite prie akis, taigi susiej pastraipos login ir prasmin sandar su modeliu galsite lengvai vadovauti savo raymo nuoseklumui. Penkiems rankos pirtams priskirkite pastraipos login ir prasmin struktr sudarani element reikmes: Nyktys bt teiginys. Buitinse situacijose labai prasta teigiam informacij palydti auktyn, o neigiam emyn nukreipto nykio gestu. Po teiginio pateikiamas svariausias argumentas (arba keli) tai atitikt rodomj pirt, smili. Didysis pirtas sietinas su reikmingiausiu prieingo poirio rodymu kontrargumentu. J atremti galima taip pat pakankamu argumentu, kuris sukelia bent jau abejoni kontrargumento patikimumu, tai bevardio pirto atitikmuo. Paskiausiai raomas apibendrinamasis sakinys maasis pirtas.

44

Kad geriau simintumte model, sukurkite kelias maiktaus, anekdotinio turinio pastraipas, kuri kiekvienas sakinys formaliai atitikt reikiamus pastraipos elementus, ir taip tvirtinkite model atmintyje, pavyzdiui: 1) Reikia valgyti danai ir riebiai. 2) Danai valgyti ne tik skatina gydytojai, bet ir malonu. 2) Riebus maistas suteikia daug energijos, yra skanus. 3) Tiesa, prasta manyti, kad riebalai skatina nutukim, sukelia ateroskleroz ir kitokias ligas, taiau 4) paskutiniai JAV mokslinink tyrimai atskleid gurmanams labai diug dalyk: vidutin virsvor turintys mons gyvena ilgiau u liesuosius. 5) Taigi neverta badmiriauti ar apgaudinti savo organizmo nekaloringu maistu. Dar vienas pavyzdys, grstas anekdotu: 1) Mane nepagrstai apkaltino pinigins vagyste. 2) Juk niekas i aplinkini nesutiko liudyti mats, kad j pamiau. 2) Ta pinigin guljo ant ems prie savininko koj gal jam netyia ikrito. 3) Nesuprantu, kodl tas isiblaklis rk, kad mane u rankos nutvr, 4) ta ranka visai ne mano. 5) Taigi palikite mane, nekalt mog, ramybje. Rankos modelio login pagrindim nesunku sugalvoti: jei sveikindamiesi mogui paduodate tvirt rank, tai liudija pagarb bei pasitikjim juo ir dar js asmenybs tvirtum. Dar aikiau tvirtumas, sutelktumas ireikiamas kumt sugniauta ranka. Pasirinkite jums priimtinesn variant ir kurdami i pradi tik formalias, o paskui ir prasmingas pastraipas lankstykite pirtus su kiekvienu raomu sakiniu ir vardijama jo funkcija pastraipoje.

DSTYMO PASTRAIP BENDRYST

inodami, kad kiekviena pastraipa pradedama i pagrindins minties kylaniu teiginiu, inote ir tai, jog visos jos adresat veikia dl js numatyto tikslo. sivaizduodami tvirtos rankos pastraipos sutelktum, galite manyti, kad kiekvien kart paspausdami rank telkiate jums palanki draug bendrij (beje, atviram prieininkui galite pagrmoti kumiu tai bt atskirai prieingam poiriui skirta pastraipa). Natralu, kad spausdami vis kitam draugui rank pasakote vis kitoki fraz, taip ir su pastraip turiniu.

PAMGINKITE PASAKYTI VIS RAIN RANKOMIS

Rank manipuliacij seka galite pavaizduoti vis login ir prasmin rainio sandar. Prisiminkite skirsnyje apie rainio sandar silyt saldainio model, kuris padeda sivaizduoti rainio sandar, dali proporcijas ir galim j turin. T model nesunku susieti su ia aptariamu gal kiek gyvesniu dl galimybs traukti judesius rankos modeliu. Taigi angoje turite, vaizdiai tariant, praneti apie gerus savo ketinimus prasta, kad juos besiartinantis taikus mogus rodo ikeltomis ir delnais veid atsuktomis rankomis. Jums pakaks vienos rankos, o eilikumas taps aikesnis, jei atlenksite paeiliui vien pirt po kito, kol angos turinys bus kaip ant delno: pirmas pirtas (nesvarbu, ar pradsite nuo nykio ar nuo

45

 pagalb abiturientui
maylio) gyvenimo sritis, kuriai priklauso js samprotavimo objektas; antras pirtas konkreiai t ojekt vardijate; treias pasakote samprotavimo tem; ketvirtas formuluojate problem; penktas trumpai nusakote savo pozicij (poir / samprat). Toliau dstymo dalis: 35 draugiki rank paspaudimai (vienas j gali bti pagrmojimas) tai sutelktos vidins sandaros pastraipos, kurios angoje nurodyt poir temos ir problemos atvilgiu atskleidia konkreiu turiniu. Paskutin pabaigos dalis, kurioje visk apibendrinate suformuluota pagrindine mintimi ir susiejate savo samprotavimo turin su platesniu kontekstu, parodydami js atradimo vert angoje vardytoje gyvenimo srityje. ia galite sivaizduoti dvi rankas viename kumtyje, nebedetalizuodami pirt reikmi. Kadangi formuluosite isami savo samprotavimo ivad ir dar parodysite atrast vertybi ar veikimo bd svarb bei veiksmingum gyvenime apskritai, tai teksto paraysite madaug tiek, kiek angoje, ir rainio dali proporcijos bus ilaikytos.

Kad ir kur raymo model pasirinktumte, vis tiek tai geriau, nei rayti be jokios strategijos, kitaip tariant leistis blakomam mini uor ir neinoti, kur jie jus nune. I patirties inote, kad sunkiausia suvaldyti mintis, susikaupti taip, kad jos nenuklyst kur nereikia. Todl konkreiai vardyti veiksmai, j prastas eilikumas, inomi elementai ir j idstymo tvarka apsaugo nuo sutrikimo, ypa kai patiriate tamp. ia pateikt silym grietai laikytis raant samprotavimo rain nebtina, pakakt labai nenukrypti nuo teksto sandaros ir mini pateikimo logikos reikalavim. Jei stengsits parayti tiek sakini, kiek ranka turi pirt, galite neipltoti minties, pasakyti neisamiai ir paeisti labai svarb kalbos aikumo reikalavim. Todl neskaiiuokite formaliai, tik laikykits bendrj princip. Visa, kuo patariama naudotis raant samprotavimo rain, tinka ir interpretacijai, kitoks bus tik konkretus turinys, nes j lems pasirinktas interpretuoti krinys.

46

INTERPRETACIJA

KELIONS SU TEKSTAIS IR TEKSTUS

Prisiminkite skyriuje apie tekstus (Siekite painti,) silyt mogaus ir teksto analogij. Ja galite pasinaudoti, kad savarankikai suprastumte groin tekst, patys isiaikintumte, kaip su juo kalbtis. Tai galite laikyti pirmu (atpainimo ir susipainimo) teksto analizs etapu, kai tekst tik apirite, nustatote jo pobd, skaitote, patiriate spd ir j sidmite. iuo etapu svarbiausia js inios bei j taikymas, nes nuo to, kok teksto pobd nustatysite, priklausys, kaip j analizuosite, kokias ypatybes pabrite. Paskui reikia painti teksto ypatybes, vadinasi, eiti j apirti ir apgalvoti teksto elementus, suprasti j reikmes, gretinti jas tarpusavyje, kad galtumte suprasti, k ir kaip veikia krinio mogus. Kaip irti mog, kuo vadovautis j vertinant, jums pataria io leidinio skirsnis apie individo ir visuomens reikmes. Krinio mogus (pagrindinis veikjas / lyrinis subjektas) beveik visada vaizduojamas besirenkantis tai tas jo pasirinkimas, apsisprendimas konkreiomis aplinkybmis, kad ir koks maas ar nereikmingas bt pasaulio problem kontekste, yra svarbiausia, k turite igvildenti analizuodami. Suprat krinio mogaus pasirinkim, i teksto galite ieiti, nes tolesniam darbo etapui reikia atstumo, kuris leist aptariam dalyk matyti kokiame nors kontekste. Prisiminkite praktin patirt: nustatyti bet kurio dalyko vert. Suvokti jo svarb arba nesvarbum galite tik siedami j su kitais, panaiais. Todl nutol nuo teksto ir turite imtis interpretacijos, kurios esm vertinti rastj pasirinkim moraliniu matu ir paaikinti, kodl js taip vertinate, k prasminga mogikuoju poiriu atveria teksto visuma. Tuo baigiate pasirengim, kur ingsnis po ingsnio fiksavote juodratyje. Jei to, k svarstote, neusirainjate, galite bti pamir, kai baigiate analiz, taigi apsidrauskite. Remdamiesi nauju inojimu apie teksto prasm ir juodratyje sukauptais duomenimis bei pastabomis imats kurti interpretacijos rain. Jame raykite tik tai, kas js aikinimui svarbu, o dalykus, be kuri aikinimas nenukents, palikite jie savo darb jau atliko, padjo jums suvokti esm. Interpretacijos rainio apimtis neleidia aprpti vis krinio aspekt bei detali, tad atranka btina.

TEKSTAS KAIP SAKINYS

Kad ir koks individualus bt meno suvokimas, inodami, k konkreiai galite ar turite daryti, kuo jau inomu, imoktu galite remtis ir naudotis, nesutriksite. Pirmiausia rinkits pagrindinius, todl labai paprastus dalykus, imoktus ir naudojamus tarsi savaime kaip vaiuojant dviraiu ar plaukiant. Per visus mokymosi metus painote ir suvokte lietuvi kalb kaip sistem, taigi turite tvirt pagrind. Literatros kriniai kalbos medio vaisiai, ir jei tikite, kad obuolys nuo obels netoli rieda, tai turtumte patikti ir gelminmis kalbos, kaip sistemos, bei krinio (ar teksto), kaip struktros, ssajomis. Sistema graikikai reikia sandar, jungin tai planingas,

47

 pagalb abiturientui
taisyklingas idstymas, sutvarkymas. Mokydamiesi kalbos dalyk labai daug dmesio skyrte sakini mokslui, o juk sakinys tai tekstas. Lotyniku terminu struktra nusakoma literatros krinio sandara, jo element organizacija, tarpusavio ryiai, santykiai. Literatros krinius, j itraukas taip pat laikome tekstais. Vadinasi, tai, kas taikoma sakiniams, galima taikyti ir kriniams. Pagrindinis principas ia bt eiti per paprasta sudtinga. Nagrindami sakinius, juos sudaranioms sakinio dalims priskiriate atskiras funkcijas (veiksnys, tarinys ir t. t.) ir nustatote bei aptariate santykius tarp j (keliate klausimus, irite, kokia kalbos dalimi ireikta ir pan.). Analogikai galite elgtis nagrindami groinius tekstus, priskirdami atitinkamas sakinio dali funkcijas teksto elementams. Jei viso interpretacijai pateikto teksto pagrindin veikj / lyrin subjekt sietumte su veiksniu, tai galtumte kelti klausim kas? ir iekoti ne konkretaus odio, j atsakanio kaip sakinyje, bet duomen tekste, kuris nustatyt veikjo tip (pvz., artojas, svajotojas, sukius). Aikindamiesi i analogij, remkits konkreiu kriniu trumpuiu H. Radausko eilraiu Metai (i rinkinio iemos daina). Taip pat ibandykite ir juodraio form lentel, kuri suteiks galimyb vienu metu rinkti analizs duomenis ir kurti juodratin interpretacijos variant. Pavasaris Nuo laktingal riksmo apkurts, upelis pravirko. Vasara Kriau krenta nuo medio ir umua giedant iog. ruduo Miko lapai pamiusiom voverm vjyje oka. iema Net ir genijus baltu ant balto tapyti negali.
Sakinio dalis Teksto elementas Lyrinis subjektas (individua lyb arba tipas) (Pagrindas suvokti gyvenimo ar veiklos srit, jos problemati-k) Lyrinis vyksmas, jo etapai. (Pagrindas suvokti tem) Teksto duomenys Nieko apie save nesako, nepasivadina jokiu vardu, nemini veiklos pobdio tai tarsi pati prigimtis, jo savastis reikia surinkti duomen, kurie apibdina netiesiogiai (per vyksmo aplinkybes ir susidomjimo objektus). Mato virtin paveiksl, kuriuose kas nors igyvena kanias, negali bti savimi arba lunga. Teksto duomen analiz ir sintez (tvarkymas ir apibendrinimas) Stebtojas, kuriam rpi kakas konkretaus: tik menu, kryba besireikiantys individai. Tokie rpi tik menininkui, krjui. Interpretacija Krjai, menininkai yra ypatingi mons, j veikla ne darbas, bet saviraika, vidin btinyb, todl negaldami kurti ar sukurti, k suman, jauia nepasitenkinim, tamp, kuri trokta veikti. Igyvenimas trumpas, bet labai intensyvus: krybin kriz, matyt, pasiek kratutin rib ir sukl didiul tamp, veria eilraio mog apkeliauti mintyse ir vaizduotje vis met cikl visose krybai tinkamose erdvse ir iekoti, kas trukdo kurti ir kaip tuos trukdius veikti. Menininkui blogai tada, kai itinka vadinamoji krybos kriz, kai ji usitsia, priveria suabejoti savo talentu, todl jis intensyviai ieko, kaip i tokios aklaviets ieiti. Menininko vaizduot labai gyva, todl toks veikimo bdas labai tinkamas; analizuoja ne protu, bet menine nuovoka, skoniu, derms ar nederms pajauta. Visi menininkai kuria tomis aplinkybmis tinkamomis priemonmis, tik baltu ant balto nutapyti sunku. Taip randamas problemos sprendimas reikia rasti kit spalv.

Kas? (veiksnys)

K veikia? (tarinys)

Igyvena krybines kanias, bando rasti krybin sprendim; pavyksta (igyvenimas nutrksta) radus nederm. Vaizduot blakosi laike ir erdvje, vadinasi, intensyviai ieko, kol randa sprendim.

Kodl? (prieasties aplinkyb)

Kaip? (bdo aplinkyb)

(Lyrinio) veikjo stygius, lyrin situacija vyksmo (veikimo) paskata. (Pagrindas suvokti problem) Lyrinio vyksmo pobdis, jo kaita (Pagrindas suvokti prolem arba elgesio model)

Nieko nesako apie ateit, mato tik patirianiuosius neskm. Paskutinis odis negali.

Negali kurti arba neranda krybinio sprendimo, abejoja savo talentu (Net ir genijus), yra tarsi strigs.

Stebdamas (sivaizduodamas).

Iorikai pasyvi, bet i ties labai intensyvi veikla, nes sukuria ar atkuria situacijas, panaias savj, keiia jas greitai, nes intuityviai suvokia, kur yra derm (trys pirmi vaizdai), ir nieko pakeisti negalima, kur randa nederm ir suvokia galim ieit. (Instrumentuot asonansas, sukuriantis slydimo spd: baltu ant balto.)

48

K? (papil dinys)

Objektai, susij su igyvenim slinktimi (Suvoktini metafori kai)

gamtos gyvosios ir negyvosios objektus: upel ir laktingal, kriau ir iog, lapus ir vover, snieg; kultros dailinink (tapyti).

Gamtos apraikos, augalai, gyvnai eilraio mogui yra krybins galios siknijimas.

Tiki, kad kurti gali visi, bet ir neskmi patiria visi taip tarsi drsina save.

Kokie? (payminiai)

Objektai, susij su igyvenim slinktimi

Muzikals, plastiki, spalvoti.

Vieni muzikuoja (laktingala, upelis, iogas), kiti oka (lapai, vover), treti veikia forma (kriau) arba spalvomis (lapai, vover, sniegas). (Ekspresyvieji veiksmaodiai, personifikacija.)

Kada? (laiko aplinkyb)

Lyrinio vyksmo laikas (arba su lyriniu vyksmu susijs laikas)

Trumpa dabarties akimirka, nes mintyse ir vaizduotje vysteli atskiri vaizdai. Susijs su metais, visais j sezonais.

Stebdamas (sivaizduodamas), kas veikia ar pasireikia tam tikru laiku, bet kartojasi kasmet. Iekojimo kartligikum atskleidia greita (kaleidoskopika) sezon paveiksl kaita.

Kur? (vietos aplinkyb)

Lyrinio vyksmo erdv (arba su lyriniu vyksmu susijusi erdv)

Visur, kur vyksta kryba: pievoje prie upelio, apaugusio krmais, kuriuose gieda laktingala, sode, mike, dailininko studijoje laukinje ir sukultrintoje gamtoje, kultrinje erdvje.

Stebdamas (sivaizduodamas), atkurdamas kaleidoskopikus vaizdus paveikslus tarsi pabna laukinje ir sukultrintoje gamtoje, kultrinje erdvje.

upeliui, kurio subtilus iurlenimas girdisi tik tyl vakar, kaip tik tada pragydusios laktingalos trels gali atrodyti riksmas, ugoiantis jo paties muzik kriau, pasiekusi savo skulptrini form tobulum, negali laukti nurud lapai, vjo neami ir sukami vienintel kart, tegali suokti vovers ok, o vovers poiriu tai plagiatas Kuriama nuolat, taiau tam tikras laikas, palankiausias vienam menininkui, tinka ir kitam, todl jie tarsi konkuruoja, ir danai pastebimas tik rykiausias, o kitas, gal subtilesnis, lieka ugotas, tuo metu nepastebtas, bet kito laiko savajai krybai jis tiesiog neturi. tarsi drsina save, kad kryba neturi nutrkti, bet koks laikas jai tinkamas. Eilraio mogus fizikai erdvje nejuda, bet patirties ir vaizduots galia jam leidia pabti visur ir sitikinti, kad kryba galima visur, kur tik yra krj, nors jie vienas kitam ir trukdo, konkuruoja savo krini taigumu, bet dl to neverta atsisakyti krybos.

Kokiu tikslu? Ko siekia? (tikslo aplinkyb)

(Lyrinio) vyksmo (veiksmo) tikslas, veikjo siekis. (Pagrindas suvokti vertybes)

Genijaus vertas krinys.

Vienas pamintas odis tampa nuoroda kit panaios reikms od, iuo atveju tinkamas edevras.

Kiekvienas menininkas siekia realizuoti savo talent, bet tai tokia neapiuopiama mogaus galia, kad neskms akimirk galima ja suabejoti. Krybin idja, umojai sukurti edevr daniausiai suprieinami su krybine mediaga, arba balta spalva. Iraikos priemoni pasirinkimas tai amina menins krybos problema ir aminas jos variklis.

i lentel juodratis gali bti upildyta jums patogia seka, nes tvarkingai nagrinti meninio teksto elementus daniausiai nesiseka. Svarbu inoti, ko ir kaip teksto paklausti ir susirinkti pakankamai duomen, kad paaikt svarbiausi dalykai. Kai kurie klausimai gali likti ir neatsakyti, nes kiekvienas tekstas k nors pabria labiau, o kai kam beveik neteikia reikms. Tokio analizs metodo privalum yra nemaai: Sakinio dali funkcijos ir prasti klausimai i esms atitinka teksto elementus, bet darbui parankesni klausimai tampa rankiais, nurodaniais, kokios informacijos iekoti; be to, mokdami sakinyje rasti odius ar konstrukcijas, atsakanius juos, panaios reikms odi ir konstrukcij galite iekoti nagrinjamame tekste, pasakyti kuo jie ireikti (tik jau ne kalbos dalimis, bet meninmis ar stilistinmis priemonmis).

49

 pagalb abiturientui
Nustat krinio pobd, antr lentels skilt i karto galite susirayti tinkamus terminus, kurie reikalingi tos ries literatros kriniams aptarti (epui veikjas, veiksmas ir t.t.; lyrikai lyrinis subjektas / veikjas, vyksmas / igyvenim slinktis ir pan.; dramai veikjai / personaai / herojus, veiksmas, koniktas ir kt.). Nuorodos antroje skiltyje padeda suvokti, i kuri element surastj reikmi galima konstruoti teksto login pagrind trejybikum (arba lygt). Treioje skiltyje reikt susirayti teksto duomenis kaip faktus ar citatas, kad nereikt juos aptariant klaidioti po tekst. Ketvirtoje skiltyje reikt pasiymti veiksmus (lyginimo, gretinimo, laipsniavimo ir t. t.), kuriuos atliekate su nagrinjamo elemento tekstiniais duomenimis, ir ivadas, kurias leido tie veiksmai padaryti. Penkta skiltis tampa interpretacijos rainio metmenimis, nes joje ikart po apibendrinimo galite urayti paaikinimus keliomis pavienmis frazmis, net sakiniais. Paskui vieni j turi tapti pastraipos teiginiu, kiti apibendrinamuoju, ivadiniu sakiniu. Tarp j i ketvirtos (jei reikia, ir i treios) skilties terpsite sakinius, atskleidianius minties keli, argumentuojanius teiginius. I antros pastraipos panaudosite reikiamus terminus. Kai lentel bus upildyta ir bsite pasireng komponuoti vis tekst, galite pasiymti skaiiais j eilikum, nes sieksite mintis rainyje idstyti nuosekliai, kaip reikalauja teksto minties logika. Taip pat pravartu rodyklmis sujungti pastabas apie atskirus teksto elementus, jei pamatte, kad jie papildo vienas kit ir gali bti pateikti vienoje pastraipoje (pvz., io eilraio laiko ir erdvs elementai turi bti aptarti kartu). Jei juodratyje kas nors kartojasi, ikart ibraukite, ko nenaudosite. Kadangi kai kuri element analiz teikia mediagos loginiam teksto pagrindui atskleisti, dalis j mediagos gali bti panaudota rainio angai, dalis pabaigai. angoje galite panaudoti mediag apie gyvenimo srit, su kuria susijs is tekstas, tem ir problem nusakanias formuluotes. Papild tai keliais sakiniais apie autori, nusak jo krybos pagrindinius bruous (verta minti ne visus, o tik susijusius su iuo kriniu) ir interpretuojamo krinio pobd, tursite visa, k reikt rayti interpretacijos angoje. Pabaigos pastraipoje reikia atskleisti teksto prasm, t. y. suformuluoti teiginius, kokias vertybes netiesiogiai nurodo autorius iuo kriniu arba kok priimtin elgesio model panaioje situacijoje laiko tinkamiausiu (gali bti ir viena, ir kita). Kadangi rain pradjote vardydami gyvenimo ar veiklos srit, paskutiniais sakiniais tikt atskleisti, kaip ios vertybs ar elgesio modelis taikytini plaiau. Likusi lentels mediaga turi bti panaudota dstyme, sudarant tiek pastraip, kad pagrindin mintis (teksto prasm) bt pakankamai ipltota. Vadinasi, galima formuluoti tiek teigini, kiek element pakanka aptarti. Beje, lyrinio subjekto, lyrins situacijos (stygiaus, veikimo paskatos) ir lyrinio vyksmo aikinimas gali bti pateikiamas vienoje pastraipoje (geriausia ikart po angos), lyrinio vyksmo (kit krini veiksmo) laikas ir erdv gali bti sujungti vyksmo aplinkos bendr aikinim antroje dstymo pastraipoje, objektai ir j perkeltini reikmi atskleidimas sudaryt treij. Atskiroje pastraipoje galima atskleisti tai, kas tekste labai ryku, yra tarsi raktas teksto prasm, pagrindinis motyvas ir pan. Interpretuojant eilrat, galima sigilinti spalv reikmes ir, paskyrus joms paskutin dstymo pastraip, atskleisti lyrins situacijos sprendin, kur pasilo tekste minima balta spalva. Tada atsirast puiki derm tarp dstymo ir pabaigos dali. Bet kur krin geriau atskleisite, jei pasitelksite kontekst, ir btinai natraliai tinkam. Pavyzdiui, iam H. Radausko eilraiui tinkami bent du kontekstai: kit autori kriniai apie meno prigimt, krybos proces ar tiesiog meninink, pavyzdiui, lietuvi neoromantik Salomjos Nries ir Jono Aisio eilraiai apie menins krybos ypatingum, beveik dievikum. Taip sukurtumte kontrast, atspindint skirtingas i krj literatros kryptis. Kitas tinkamas kontekstas, taip pat kontrastingas, galt bti K Donelaiio poema (kita literatros ris, kita epocha, kitokia intencija) Metai. Juos reikt tik paminti ir pabrti skirtumus, pavyzdiui, angoje ar pabaigoje arba ir vienur, ir kitur.

50

Reikt nepamirti integruoti vis tekst ir specifini literatros svok, toki kaip motyvai (iame eilratyje meno bei kontrasto), krinio struktra ir pan., o aikinant atskir element reikmes vardyti, kokiomis meninmis priemonmis jos kuriamos, nes taip geriausiai galite argumentuoti savo valgas. Beje, atitikmenis tarp tekst element lengvai rasite ir sakinio dalimis nelaikomiems kreipiniams bei terpiniams: iaip sunkiai suvokiamos pasakotojo (sakytojo), pasakojimo (sakymo) perspektyvos ar veiksmo lmjo kategorijos, susietos su mintais sakinio elementais, taps gerokai aikesns ir ,,apiuopiamesns.

is kalbos ir literatros pagrindini dalyk siejimas gali bti ne tik veiksminga strategija, kaip analizuoti groin tekst, bet ir konkreti taktika, k praktikai padaryti, kad interpretacijos rainys ieit darnus. Be to, interpretacijos raym galiausiai vis tiek turite velgti kaip dalykinio teksto krim (jo tipas taip pat samprotavimas). Todl patarimus, kurie pateikti skirsnyje Teksto sandara galioja, taikykite ir komponuodami interpretacij tiek vis rain, tiek atskiras jo dalis, skaitant ir pastraipos login ir prasmin sandar. Jei pasirod paranki teksto saldainio analogija, remkits ja, jei pastraipos rankos analogija taip pat buvo veiksminga praktikuojantis, nepamirkite ir jos.

51

 pagalb abiturientui

EGZAMINO UDUOI SSAJA SU KALBJIMO SKAITA

Visa, kas idstyta ankstesniuose skyriuose, tinka ir vieajam kalbjimui, taigi pravers ir ruoiantis kalbjimo skaitai. Be to, ie patarimai taikyti ne tik egzamin uduotims, jais galima remtis bet kurios kalbins veiklos atveju. Vis dlto, kad bt akivaizdi ssaja tarp aptart skaitymo bei raymo ir monologinio kalbjimo, inagrinkite kalbos rengimo ir kalbos plano apraus.

KALBOS RENGIMAS
Ianalizuokite pateikt formuluot, denicijas (apibrimus: kas yra kas, k tai reikia, kaip tai aikinama) ir suvokite tem (apie k?) bei problem (kodl? kaip?). Nustatykite, koks pasirinktos kalbjimo srities aspektas nurodytas formuluotje, ir kiek susiaurinkite iankstinio pasiruoimo mediag. Apsibrkite savo pozicij teiginio / klausimo poiriu (taip ne). Numatykite kalbjimo intencij (ketinim, motyv, sumanym): ko sieksiu? (suteikti ini, informacijos / tikinti / atskleisti savo poir / paskatinti veikti / suadinti jausmus). Suformuluokite kalbjimo tiksl, susiekite j tema ir problema (sudarykite fraz su bendratimi: supaindinti su ; paaikinti, kaip, kad; parodyti, kodl, kaip; rodyti, kad; pagrsti, kodl, kaip; raginti, kad ; papasakoti apie). Suformuluokite pagrindin mint (glaust teigin (vien sakin), k tikits pasakyti, t. y. tai, k klausytojai turi suprasti iklaus vis kalb, kas turi likti j atmintyje pamirus detales), pavyzdiui, iniasklaida turi tarnauti visuomenei gindama viej interes ir realizuodama pagrindines mogaus teises bei laisves; visuomenikumo / bendruomenikumo puoseljimas yra mogui toks pat svarbus ir naudingas kaip ir individualumo siekimas. Pagrindin mint iskaidykite 23 pagrindinius teiginius (n vienas teiginys negali skirtis nuo intencijos ir tikslo, bet turi skirtis vienas nuo kito, nebti vienas kito dalis) ir uraykite atskiru pilnu sakiniu (geriausia visus teiginius pradti tais paiais odiais, pavyzdiui, pirmas etapas yra; antras etapus yra; treias etapas yra). Teiginius dstykite pagal temai tinkamiausi mediagos dstymo princip: 1. Laiko sekos (pirmiausia paskiau vliau galiausiai arba atvirkia tvarka). 2. Erdvinio nuoseklumo (i apaios vir, arba atvirkiai; i vidaus ior, arba atvirkiai; i kairs dein, arba atvirkiai; i centro periferij, arba atvirkiai; i gilumos paviri, arba atvirkiai). 3. Prieasties ir pasekms ryio, ir atvirkiai (jei tai; kadangi tai; yra taip, nes). 4. Udavinio sprendimo tvarkos (tada kalba turi bti sudaryta i dviej dali: pirma rodo, koks svarbus yra dalykas / kokia yra susidariusi padtis, antra kokia galt bti ieitis / kas siloma).

52

5. Temins tvarkos (kai mediaga nepaklsta n vienam i pateikt princip). Kai reikia aptarti kelis objektus, galima juos pristatyti klasikuojant, lyginant, sudarant analogij. Kiekvienam teiginiui parinkite tinkam argument (j altiniai: dsniai, taisykls, praktin patirtis, sveiko proto logika, statistikos duomenys, autoriteting asmen ar altini nuomon ir duomenys, aforizmai, citatos). Pasiraykite kalbos plan.

KALBOS PLANAS
I. II. anga: gyvenimo sritis ir jos problematika / trumpas rykus pasakojimas / anekdotas / patarl, citata / sukreiantis teiginys (pasirinktinai); pozicija teiginio poiriu, kalbjimo intencija, tikslas, tema, problema, pagrindin mintis (pastarosios isakyti nereikia, bet reikia inoti paiam kalbtojui). Pagrindins minties atskleidimas (pagal pasirinkt teigini dstymo princip): 1. Teiginio formuluot, argumentacija, apibendrinimas / dalin ivada (vertyb / elgesio modelis). 2. Teiginio formuluot, argumentacija, apibendrinimas / dalin ivada (vertyb / elgesio modelis). 3. Teiginio formuluot, argumentacija, apibendrinimas / dalin ivada (vertyb / elgesio modelis). Pabaiga: ivados, apibendrinimai, pagrindins minties tvirtinimas, sprendimo kelio trumpas pakartojimas, prasms ipltimas aptariam gyvenimo srit, vertybi vardijimas, veikimo / elgesio modelio pateikimas (pasirinkti vien ar kelias i nurodyt turinio pozicij).

III.

53