Laima Bulotait

NARKOTIKAI IR NARKOMANIJA

Iliuzijos ir realyb

VILNIUS 2 0 0 4

UDK 178 Bu236

Pieiniai

Audrons Klimiens

Laima Bulotait, 2004 Audron Klimien, pieiniai, 2004 Daumantas Kadailis, virelio dizainas, 2004 ISBN 9986-16-350-1 Tyto alba", 2004

TURINYS

VADAS

TRUPUTIS NARKOTIK VARTOJIMO ISTORIJOS NARKOTIK VARTOJIMO PATIRTIS Narkotikai ir krybingumas Narkotikai - bdas igyventi iuolaikiniame pasaulyje Narkotikai ir savs painimas NARKOTIK VARTOJIMO PAPLITIMAS EUROPOJE IR LIETUVOJE Moksleivi alkoholio ir kit narkotik vartojimas Narkotikai klubuose ir diskotekose Narkomanija Lietuvoje NARKOTIK RYS IR POVEIKIS NARKOTIK VARTOJIM AIKINANIOS TEORIJOS Biologins narkotik vartojim aikinanios teorijos Psichologins narkotik vartojim aikinanios teorijos Biopsichosocilinis modelis KODL JAUNUOLIAI VARTOJA NARKOTIKUS PRIKLAUSOMYBS SAMPRATA Ar sunku tapti priklausomam Priklausomyb nuo interneto Azartiniai loimai Kad geriau suprastumte, kas tai yra priklausomyb Priklausomybs nustatymas

9 12 13 18 21 24 26 30 32 38 47 48 51 61 63 69 75 77 81 84 86

NETIESIOGIN PRIKLAUSOMYB ALKOHOLIK VAIKAI PRIKLAUSOMYBI GYDYMAS Pasirengimas keisti savo elgs j ar gydytis vairs gydymo metodai Reabilitacijos bendruomens Savitarpio pagalbos grups ALKOHOLIO IR KIT NARKOTIK VARTOJIMAS PAAUGLYSTJE Alkoholio ir kit narkotik vartojimo motyvai paauglystje Ankstyvoji diagnostika Motyvacijos krimas PIRMIN ALKOHOLIO IR KIT NARKOTIK VARTOJIMO PREVENCIJA Tradicinis poiris prevencij Psichosocialinis poiris prevencij Pagrindiniai prevencijos principai Informacijos pateikimas vairioms amiaus grupms Socialini gdi ugdymas Prevencijos program vykdytojai Pirmin prevencija Lietuvoje: klaidos ir pamokos Prevencijos program krimas Prevencija eimoje Mokyklos vaidmuo narkomanijos prevencijoje i.

89 92 110 110 113 117 121 131 133 134 138 149 150 152 154 156 159 173 177 179 182 187

Priedas CIGARETS, ALKOHOLIS IR NARKOTIKAI... Ikimokyklinuk ir pradinuk tvams, aukltojams, mokytojams 191

LITERATROS SRAAS

219

VADAS

Nuo tada, kai mme atvirai kalbti apie narkotikus ir j keliam pavo j, paskelbme jiems kar. Norime visuomens, kurioje nebt narko tikus vartojani asmen, kartu ir vartojimo keliam problem - nusi kaltim, saviudybi, miri. Kova vyksta visaisfrontais- naikinami nelegals fabrikliai ir laboratorijos, gaudomi ir baudiami prekeiviai, gydomi ir izoliuojami narkomanai. kiai Visuomen be svaigal", Mokykla be narkotik" tarsi demonstruoja, kad mums nereikia toki, kurie svaiginasi, mes su jais kovojame" i peties. O kokie ios kovos rezultatai? Deja, kaip rodo statistikos duomenys, narkotik vartojimas plinta, juos vartoti ima vis jaunesni asmenys. Todl nenuostabu, kad kai kas jau ima kalbti ir apie narkotik legalizavim. O tai - dalin ar net visika kapituliacija sprendiant kilusi problem. Kodl pralaimimas is kovos su narkotikais etapas? Ar galima tai lai kyti pralaimjimu? Yra keletas ios neskms prieasi: Pradjomekov i esms nesuprasdami ir neisiaikin, kas tie nar kotikai ir kodl mons juos vartoja; Turjome iankstin nuostat, kad visi vartotojai - potencials nu sikaltliai ir todl su jais reikia tik kovoti; Nesuvokme, kad narkomanija - socialin ir psichologin proble ma, kuri reikia sprsti, o ne kovoti su ja; Visuomen nebuvo pasirengusi sprsti i problem. narkomanij buvo irima kaip gaisr, kur reikia gesinti. Ir buvo tikimasi t gaisr greitai ugesinti...;

 Nebuvo net kovos plano". Viskas vyko stichikai, kai kurios prie mons prietaravo viena kitai. Nebuvo (ir kol kas nra) tvirtos vals tybins narkotik vartojimo kontrols, narkomanijos prevencijos po litikos; Dauguma paprast visuomens nari nesuprato problemos, todl nejaut jokios atsakomybs ir nebuvo aktyvs j sprendiant. Taigi narkotikai jau - realyb, neatsiejama ms gyvenimo dalis. Kad ir kur js, gerbiamieji skaitytojai, dirbtumte ar gyventumte, vienaip ar kitaip tikrai susiduriate su ia problema. Vieni gal bgtauja, kad j vaikai nepradt vartoti narkotik, kitus baugina kaimynai narkoma nai ar piktina nemokamas narkoman gydymas. Vien gydytojai, poli cininkai ar mokytojai tikrai neisprs ios problemos ir neapsaugos j s. Mes visi turime jausti tam tikr atsakomyb ir bti aktyvesni. Yra posakis - Kiekviena visuomen turi tiek narkoman, kiek nusipelno savo pasyvumu ir abejingumu". i aksioma tinka ir mums. Norint sprsti problem, pirmiausia reikia j suprasti - kas tie nar kotikai, kaip jie veikia, kodl mons juos vartoja ir pan. Tam ir skirta i knyga. Tikiuosi, perskait js geriau tai suprasite, pateikta informa cija pads jums atsakyti kai kuriuos kylanius klausimus. ios knygos tikslas - pateikti platesn ir detalesn narkotik vartoji mo problemos vaizd. Be statistikos duomen, ia yra informacijos apie narkotik vartojimo biologines, socialines, psichologines prieastis, vai ri psichologini mokykl poir priklausomybes, j gydym. Pa baigoje aptarti pagrindiniai narkotik vartojimo problemos sprendi mo bdai, pirmins prevencijos principai.

TRUPUTIS NARKOTIK VARTOJIMO ISTORIJOS

mons jau nuo seno inojo vairias narkotines mediagas. Kaip rodo archeologiniai tyrimai, dar iki rato atsiradimo mons vartojo alkoho l. Painojo ir vairi augal, sukeliani tam tikrus fizinius ir psichi nius pojius. Manoma, kad dar akmens amiaus mons inojo opij, hai, kokai n. Centrins ir Piet Amerikos indn laidojimo uolose ilik pieini, vaiz duojani mones, kramtanius kokos lapus. vairios narkotins media gos buvo vartojamos per religines apeigas, siekiant pakylti kari dvasi, gydant vairias ligas, norint atsipalaiduoti, pajusti kak nepaprasto... umerai madaug 5000 met prie Krist vartojo opij. Apie tai, is torik nuomone, liudija net speciali opijaus idiograma, reikianti diaugsm. Seniai vartojamas ir alkoholis. Apie jo gamyb raoma egip tiei papiruse 3500 met iki Kristaus. 2700 metais prie Krist Kinijos imperatorius liepdavo savo pavaldiniams gerti kanapi arbat nuo po dagros ir isiblakymo. 1873 m. vokiei tyrintojas Georgas Ebersas rado egiptiei papi rus, kuriame buvo surayta 700 recept. is dokumentas, paraytas 1500 met iki Kristaus, iuo metu vadinamas Eberso papirusu". I jo matyti, kad vairios narkotins mediagos buvo vartojamos to meto me dicinoje. Daugumos vaist sudtyje minimas opijus. VII amiuje prie Krist opijus imtas vartoti Europos medicinoje. Graik ir romn medikai man, kad jis padeda nuo daugelio lig. Opi jus buvo laikomas vienu veiksmingiausiu tuo metu inom vaist.

Opijus ypa paplito islamo alyse. Jis plaiai buvo vartojamas medi cinoje. Islamas draudia alkohol, todl opijus iose alyse tapo tiesiog neatsiejamu vestuvi, laidotuvi ir kit apeig palydovu. vairios narkotins mediagos bdavo vartojamos ir religini ritua l, brim metu. Siekdami pabendrauti su dvasiomis, suinoti ateit, yniai, amanai ir burtininkai vartodavo vairius haliucinogeninius nar kotikus, kurie jiems atverdavo kit pasaul", leisdavo patirti trans. ios mediagos aman ir burtinink bdavo naudojamos siekiant pa veikti, pajungti savo valiai kitus mones. Didieji ink yniai, atlikdami apeigas, be perstojo kramt kokos la pus. Ilgainiui niekas negaljo prisiartinti prie ventovs be tradicinio kokos lapelio burnoje. Jau labai seniai buvo pastebta, kad mons gali liguistai priprasti prie vairi narkotini mediag. Vienas i pirmj apie tai prabilo y musis gydytojas beifilosofasAvicena dar XI amiuje. Yra iliks jo ra ytas receptas vaistams, kuri sudtyje buvo opijaus, ir alia spjimas, kad ilgalaikis i vaist vartojimas gali sukelti pripratim prie j. Tai pirmasis medicinos istorijoje dokumentas, kuriame kalbama apie gali m priklausomyb nuo narkotik. Oficialus opijaus naudojimas medicinoje taip pat siejamas su Paracelso vardu (1490-1541). Atliks daug tyrim su gydomosiomis me diagomis, jis patvirtino opijaus tinktros veiksmingum gydant kai kurias ligas. Paracelso ivados paskatino plaiau opij vartoti medici noje. Taiau tais laikais opijaus vartojimas dar nebuvo socialin pro blema. Net XIX amiuje, kai jau buvo inoma nemaai fakt apie pri klausomyb nuo vaist, kuri sudtyje yra opijaus, i vaist buvo ga lima laisvai sigyti vaistinse, jei kamavo nemiga, skausmas irdies plote ar nerimas. Tokie vaistai buvo duodami net vaikams. Daugumoje Eu ropos sostini buvo opijaus salonai". 1800 metais Napoleono armijos kariai, grdami i Egipto, atve Pranczij kanapi (hai, marihuan). 1844 metais Pranczijoje
10

atsirado haiinink klubai", kuriuose lanksi garss to meto meni ninkai. Dl prekybos opijumi XIX amiuje vyko net du karai tarp Anglijos ir Kinijos (1840-1842 ir 1856-1858). Angl prekeiviai tiesiog utvind Kinij opijumi. Vietos valdia band udrausti prekyb, bet Anglija, tu rjusi i to milinik peln, nenorjo su tuo sutikti. Galutin taika si galiojo tik XX amiuje, kai visame pasaulyje prasidjo kova u narkoti ni mediag vartojimo ne medicinoje udraudim. XVIII ir XIX amiuje narkotik vartojimui didel tak turjo far macinink, chemik atradimai ir mokslinink tyrimai. Pavyzdiui, Sigmundas Freudas pats gydsi kokainu ir apra savo pojius ir min tis apie galim io narkotiko panaudojim gydymui. 1898 metais Vo kietijoje buvo susintetintas heroinas (diacetilmorphine), 1938 m. vei carijoje - LSD. Jau egiptiei papirusuose buvo raoma apie alkoholio ir kit nar kotik vartojimo al, pavoj skelb medikai, dvasininkai, visuomens veikjai. Taiau visuomen sujudo tik XIX amiuje. 1826 metais Bosto ne, JAV, susikr Blaivybs sjdis. Lietuvoje Vyskupo Motiejaus Va laniaus blaivysts sjdis prasidjo XIX a. viduryje. 1882 metais JAV ileistas specialus statymas, pagal kur blaivybs mokymas" turjo bti trauktas vidurini mokykl mokymo programas. domus faktas, kad 1903 metais buvo pakeista kokakolos grimo sudtis. Vietoj kokaino imtas vartoti kofeinas. 1912 metais buvo pasirayta pirmoji tarptautin Opijaus konvenci ja, kuria buvo susitarta kontroliuoti prekyb opijumi. 1971 metais JAV prezidentas R. Nixonas pareik, kad Amerikos prie as Nr.l yra piktnaudiavimas narkotikais. Kuriami statymai, pasiraomos vairios tarptautins konvencijos, draudianios ar reglamentuojanios narkotini mediag gamyb, pla tinim, sigijim ar net vartojim. Taiau kartu pasigirsta bals dl nar kotik legalizavimo.
n

NARKOTIK VARTOJIMO PATIRTIS

Daug informacijos apie vairius narkotikus, j vartojimo tikslus ir pa sekmes galima rasti istorijos altiniuose, keliautoj pasakojimuose, ant ropolog, medik urauose. Kai kuriuos liudininkus ir skaitytojus i informacija taip sudomindavo, kad jie patys rydavosi pavartoti t nar kotini mediag. Tarp toki asmen, susiavjusi narkotikais, buvo nemaai ir ymi raytoj. Ileidiamos j knygos sukeldavo narkoti k vartojimo protrkius ir tam tikros visuomens dalies pasipiktinim ir reikalavimus jas udrausti. Tarp ymiausi narkotik propaguotoj, kurie dar vadinami narkoman teoretikais", tokie raytojai kaip Thomas de Quincey's, Aldousas Huxley's, Carlosas Castaneda. ymiausi raytoj narkotik teoretik" darbai ileisti net dviem antologijom: Tiesiogin narkoman, raytoj, mokslinink narkotik vartojimo pa tirtis" (61)* ir Narkotikai ir kiti a. Dvasini transformacij antologi ja" (22). iose antologijose surinkti raytoj, mokslinink ir kit asme n spdiai, patirti pabandius narkotik. Paprastai iuose kriniuo se smulkiai pateikiama informacija apie tai, kada, kokioje aplinkoje, kiek ir koks narkotikas bdavo vartojamas. O tada apraomi asmeni niai spdiai - kaip autorius jautsi, kaip pasikeit jo suvokimas, ms tymas, jausmai ir pan. ie kriniai turjo didiul tak intelektualams, mginantiems atsakyti pagrindinius filosofijos klausimus apie gyve nim ir mirt, gyvenimo prasm, paskirt. Kaip pavyzd galima pami-

* Skliausteliuose n u r o d o m a leidinio pozicija literatros srae, kuris yra knygos pabaigoje.

12

nti XIX a. viduryje Paryiuje labai populiar klub Le Club des Haschischins". Jame lanksi garss to meto menininkai - Charles'as Baudelaire'as, Victoras Hugo, Honore de Balzacas, Theophile'is Gautier. io klubo neveng ir yms to meto dailininkai, teatralai, visuomens vei kjai. Kas iuose apraymuose labiausiai trauk menininkus? Ko mons siek vartodami vairius narkotikus? Pabandysime trumpai aptarti iuos klausimus.

Narkotikai ir krybingumas
Garsi raytoj, dailinink, muzikant vardai danai siejami su narkoti kais. Taip bandoma paaikinti j krybingum, gebjim pamatyti, i girsti ir suvokti aplinkin pasaul kitaip, negu tai pavyksta paprastiems mirtingiesiems, o tada sukurti didingus, netiktus, uburianius krinius. Yra net meno kryptis - psichodelinis menas. Tai proza, poezija, dail, muzika, kuriama, kai krjas yra veikiamas narkotik. Su krybikumu daniausiai siejami haliucinogeniniai narkotikai meskalinas, LSD ir kiti. ie narkotikai net vadinami psichodeliniais nar kotikais. Haliucinogen vartojimas inomas jau nuo actek laik. Jie psilocibin ir meskalin vartojo religinse apeigose. 1943 m. veicar chemikas Hoffmanas atsitiktinai atskleid LSD savyb pakeisti msty mo proces. LSD poveik jis smulkiai apra eksperimentuodamas su sa vimi. Tai paskatino ir kitus mokslininkus tyrinti haliucinogenines me diagas, iekoti j platesnio pritaikymo tiek moksliniuose tyrimuose, tiek kasdieniniame gyvenime. Pavyzdiui, labai plaiai LSD buvo vartojamas tiriant psichozes, taikomas psichoterapijoje, gydant alkoholizm. Taiau didiausio populiarumo LSD ir kiti haliucinogeniniai preparatai sulauk, atskleidus j gali praplsti smons ribas". Vienas i ymiausi ios srities tyrintoj - Timothy's Leary's, vadinamas LSD pranau ir 300

13

kelioni veteranu". Jis propagavo LSD kaip preparat, prapleiant ir gilinant smon", padsiant sukurti nauj visuomen. Kaip veikia haliucinogeniniai narkotikai? Praplsdami mogaus s mons ribas, ie narkotikai pakeiia suvokim, nuotaik, mstymo po bd. C. Castaneda populiariose knygose apie don Chuano mokym ra : Man, kaip savo mokiniui, iais haliucinogenais jis sukeldavo ypa tingas pakitusios smons ir ikreipto suvokimo bsenas, kurias a pa vadinau neprasta tikrove". Panaudojau od tikrov", kadangi pa grindinis don Chuano ini sistemos teiginys tvirtino, kad bet kurio i t trij augal sukeltos bsenos yra ne haliucinacijos, bet konkrets, nors ir neprasti, kasdienybs aspektai. Don Chuanas juos traktavo ne kaip panaius tikrov", o kaip tikrov" (31, p. 8). Regjimo, klau sos, uosls pojiai tampa atresni. Prasipleia spalv, gars gama, todl pasaulis suaiaruoja" fantastikom spalvom, suskamba" dievikais garsais. prasti daiktai, ryiai tarp j gauna netikt prasm. Haliucino genins mediagos padeda prastoje aplinkoje, kasdieniuose daiktuose, reikiniuose velgti visai kit prasm, atsiriboti nuo prast santyki, taisykli, dsni... Jie leidia ne tik irti", bet ir matyti". Kaip ra C. Castaneda: Don Chuanas siek sugriauti visiems mums vent sitiki nim, kad ms inios apie pasaul - nepajudinamos. Naudodamas psi chotropinius augalus < . . . > jis rod, jog mano inios apie pasaul - anaip tol ne galutins. Jos yra tik vienas i esam aikinim" (31, p. 10). Kas gali atsispirti tokiam patraukliam psichotropini mediag var tojimo propagavimui, kas nenori pamatyti pasaulio kitomis akimis? Kaip rao ia minimi yms raytojai ir haliucinogenini preparat ty rintojai, vartodami narkotikus tapytojai nebepatiria krybini kan i, kai reikia galvoti apie paveikias raikos priemones, formas, spalv derinim. Neberpi proporcijos, formos tobulumas, spalv suderina mumas. Atsikraius vis i krybingumo proces ribojani taisyk li, dsni, dogm, fantazija isilieja neprastomis formomis, spalv, odi, gars deriniais...

14

ie pasakojimai jau nuo seno viliojo menininkus. Ypa tuos, kurie igyvendavo krybos kriz, isekim, nepasitikjim savimi. Utenka perskaityti A. Huxley'o knyg Suvokimo durys" (The Doors ofPerception), kad suprastum, k prarandi atsisaks i dievik dalyk". Prarandi laim painti save ir pasaul tokius, kokie i tikrj yra, .. .matyti tai, k ivydo Adomas savo sukrimo dien - nepri dengtos egzistencijos stebukl" (68, p. 340). Tyrintojai band eksperimentais patikrinti narkotik poveik k rybingumui. Tonini's ir Montanari's 1995 m. atliko tok eksperiment. Grupei meninink jie sil pavartoti LSD ir meskalino ir pra pieti. Tyrintoj ivada buvo tokia: Paveiksluose nebuvo joki nauj ele ment krybikumo prasme, bet juose atsispindjo izofrenijos psicho logins apraikos" (32). Ir kiti tyrintojai iuos smons pakitimus pri lygina pakitimams, kurie atsiranda izofrenija sergani asmen s monje (1 pav.). LSD buvo bandoma panaudoti specialiose psichoterapinse sesijo se, skirtose krybos kanioms palengvinti. Taiau laukiamo rezultato nebuvo gauta. Plaiai buvo tyrinjami ir LSD vartotoj krybiniai ge bjimai. Per vien tyrim buvo apklausti menininkai, vartoj LSD. J buvo klausiama, koki tak j menui turjo LSD. Dauguma meninin k paymjo, kad jie nekr tiesiogiai veikiami narkotik, ir teig, kad didels takos j menui LSD neturjo. Taiau kiti minjo, kad LSD vaiz diniuose jie pasism idj, nauj form, spalv derinimo bd. Kai kurie autoriai veikiant LSD atsiradus smons tip prilygina jogos, meditacij ar religini patyrim metu pakitusiai smons bse nai. Kiti krybini idj antpld per LSD sesijas aikina vartotoj l kesiais. Vartodami LSD, ie asmenys tikisi neprast vaizdini, nauj idj. Ir vien j laukimas lemia rezultat. Kiti teigia, kad nieko ypatinga, neprasta per ias haliucinacijas as muo negali patirti. Jose atsispindi tik tai, kas jau yra mogaus viduje. Apie tai labai vaizdingai para Ch. Baudelaire'as: .. .jie neras haie
15

Bandomasis asmuo nupie model, prajus 20 minui po to, kai pavartojo LSD

Po valandos ir 25 minui bando masis model mato aikiai, bet pieia per daug plaiais brkniais

Po dviej valand ir 30 minui: bandomasis jauia, kad smon slypi jo plianioje rankoje

Netrukus po ankstesniojo pieinio bandomasis jauia nebegals nupieti modelio tokio, kok mato

Netrukus po ankstesniojo pieimo bandomajam pasirodo, kad jis vienu rankos mostu perteik panau

Po dviej valand ir 45 minui: viskas nepastovu ir greitai keiiasi. Modelio veidas pasidar tonikas

Po keturi valand ir 25 minui: pasaulis rimsta

Po penki valand ir 45 minui: Po atuoni valand: bandomasis sutriks ir nuvargs. pasaulis greitai keiiasi Pieinys jam paiam atrodo nuobodus"

1 pav. LSD poveikis gebjimui pieti

16

nieko stebuklingo, visai nieko, tiktai perdt tikrov. Smegenys ir or ganizmas, veikiamas haio, sukurs tik paprast reikin, bding tam individui - galbt sustiprint ir danesn, bet visada atitinkant savo kilm. mogus niekada nepabgs nuo savo fizinio ir dvasinio tempera mento: haias bus tik atspindys jo spdi ir asmenini mini - di dinantis veidrodis, tai teisyb, bet tik veidrodis" (61, p. 20). Teigiama, kad haliucinogenins mediagos, taip pat haias, mari huana nesukelia fizins priklausomybs, nra ir ryki somatini i mediag vartojimo pasekmi. Taiau labiausiai nuo i mediag nu kenia mogaus valia. Kaip rao Ch. Baudelaire'as, mogus nebesuge ba veikti, jis gali tik svajoti" (61, p. 37). Taigi, pradjs vartoti narkoti kus, mogus nebegali be j nei mstyti, nei kurti, nei veikti... Kai kurie menininkai pripasta, kad prat kurti veikiami haliucinogenini pre parat nebevartodami j nieko nebegaljo sukurti. Taigi klausimas apie narkotik tak krybingumui lieka atviras. Vie nintelis dalykas, kur iuo metu galima pasakyti apie LSD poveik kry bikumui, yra stiprus subjektyvus krybingumo jausmas, lydintis dau gel toki patyrim" (32). Be abejo, kai kuri eksperiment ivados skamba labai patraukliai. Taiau nemaai i eksperiment, kaip ir pavieni asmen haliucino genini mediag vartojimas, baigiasi tragikai. Ir pats A. Hudey's, taip propagavs LSD ir meskalin, mir perdozavs LSD. Haliucinogenini preparat vartojimas gali sukelti vairius psichikos sutrikimus (net psi chozes), vartotojai skundiasi vairiais somatiniais sutrikimais, didel pavoj kelia ir haliucinacij pasikartojimas net nevartojant LSD. Taigi trumpalaikiai malonumai, nauji spdiai, kuriuos mogui suteikia ha liucinogeniniai preparatai, gali tapti ilgalaiki kani ir net mirties prieastimi.

17

Narkotikai - bdas igyventi iuolaikiniame pasaulyje

Gyvenimas iuolaikiniame pasaulyje vis sudtingja - spartja jo tem pai, didja susvetimjimas, individualizmas. mogus patiria vis dau giau stres, {tampos, nerimo. To idava - vairs psichikos sveikatos sutrikimai, depresija, saviudybs. Nors esama nauj technologij, leng vinani mogaus buit, darb, bendravim, tebra stiprus poreikis at sipalaiduoti, atgauti jgas, usimirti. Taiau kaip? Vienas i bd - narkotini mediag vartojimas. ios mediagos gali palengvinti mogaus kanias, padti usimirti. Apie tai inoma jau nuo sen laik, t byloja senovs legenda: Vien kart Dievas nusileido em nordamas suino ti, arems gyventojaipatenkintituo gyvenimu, kurjis ka kada jiems sukr, ar nra tarp j nepatenkint, nuskriaus t. em su diaugsmu sutiko Diev, taiau nurod ir kele t reikini, kurie jaudina visus ems gyventojus - tiek gy vnus, tiek augalus. Vis pirma - norint igyventi, reikia naikinti, t. y. maitintis vienas kitu. Ir todl em - tarsi di diul skerdykla, kur oldiai da augalus, msdiai - o ldius, o mogus - ir tuos, ir tuos. O j pat naikina pats maiausias organizmas - mikrobas. Antra - visk ir visus emje atjus laikui naikina mirtis - k mes mylim, kas mums brangu. O treiasis skundas - pats baisiausias - tai begalin kania, nuolatiniai igyvenimai, kuriuos patiria me kiekviename ingsnyje. pirmuosius du skundus Dievas atsak, kad naikinimas ir mirtis btinas tobuljimo, atsinaujinimo dsnis. Tik per skausmus ir kanias atsiranda gyvyb, mirtis ilaisvina pa liegusius, pavargusius.
18

O dl treiojo skundo Dievas giliai susimst. Jis pripai no, kad emje daugiau skausmo ir kani nei laims ir diaugsmo. Ir mogus turi imokti su iais jausmais gyven ti. ems gyventojai papra, kad Dievas nors kiek jiems pa dt veikti ias kanias, igyvenimus. Pamsts Dievas dav ma juod grdeli ir liep juos ibarstyti visur, kur gyvena mons. I j iaugo aguonos. J iedai kaip rykios ugnels isiskiria laukuose, pakelse ir kvieia mones nuskinti juos, ispausti sultis ir pasinau dotij gydomosiomis, skausm malinaniomis savybmis. Taip aguonomis Dievas suteik monms galimyb bent laikinai usimirti, atsipalaiduoti, pamirti savo kanias, skausmus, negandas... (pagal 59). Narkotikai, kaip nurodo senovs legenda, padeda monms usimir ti, pasijusti geriau. Taiau tai - tik iliuzija. Aiku, kad visos problemos, kurios buvo iki narkotik vartojimo, ilieka ir toliau. Narkotikai tik trumpam padeda jas pamirti, pamirti lides, skausm. O juos varto jant, deja, problemos tampa ne tik opesns, bet j ir daugja. Stiprjant atsipalaidavimo, poilsio poreikiui iuolaikiniame bepro tikame pasaulyje, anot A. Huxley'o, .. .reiks naujo narkotiko, kuris nuramint ir paguost kenianius, bet kad ala dl jo ilgo vartojimo neviryt naudos. Toks narkotikas turt stipriai veikti trump laiko tarp ir bti lengvai pagaminamas. Jei jis neturs i savybi, tai jo ga myba, kaip ir vyno, alaus, spirito ir tabako gamyba, kliudys gaminti tokius btinus dalykus kaip maistas ir rbai. Jis turi bti ne toks toksi kas kaip opijus ar kokainas, ne toks socialiai pavojingas kaip alkoholis ar barbitratai, ne toks kenksmingas irdiai ir plauiams kaip cigarei der vos ir nikotinas. O i kitos, teigiamos puss, turi smonje sukelti do mesnius ir vertingesnius pakitimus nei paprastas nusiraminimas ar sva jons, iliuzijos apie galyb ar isivadavim i pani" (68, p. 370).
19

Visus iuos lkesius, pasak A. Huxley'o, gali patenkinti meskalinas. Daugumai moni meskalinas visai nekenksmingas. Kitaip nei alko holis, jis neskatina j vartojanio asmens nekontroliuojam veiksm, kurie tampa mutynmis, prievarta ir autovykiais. Veikiamas meska lino mogus gali ramiai dirbti savo darb" (68, p. 370). Taiau ir pats autorius pripaino, kad kai kuriems meskalinas - tai pragaras. Todl jis sil toliau atlikti tyrimus ir eksperimentus, tobulinant meskalino chemin sudt, kad jo vartojimas sukelt tik teigiamus pojius ir ne kelt jokio pavojaus monms. Deja, iki dabar to nepavyko padaryti ir vargu ar pavyks. O tai kaip savo pirmuosius spdius, pavartojs opiat, aprao T. de Quincey's savo garsioje dar 1821 m. Londone ileistoje knygoje Anglo, vartojanio opij, ipaintis" (Confessions ofan English Opium-Eater): Pharmacon nepenthes (gr. raminamoji ol) buvo panacja nuo vis mo gik kani, tai buvo laims paslaptis, dl kurios daugel ami ginijosi filosofai, ir paslaptis, mano atrasta akimirksniu: dabar laim buvo perka ma u pens ir tilpo liemens kienje, dabar buvo galima nuolankius diaugsmus udaryti butelyje ir neiotis su savimi, o ipilstyt galonais dvasios ramyb iveioti pato karietomis" (16, p. 55). Pradioje narkotini mediag vartojim skatina noras patirti laim, diaugsm, atsipalaidavim, o vliau, vystantis fizinei priklausomybei, giljant abstinencijos bklei, vartoti skatina jau visai kiti motyvai. Kaip ra T. de Quincey's: Skaitytojas, manau, puikiai ino, kad opijaus galia jau seniai nebesiremia malonumo kerais; ne, j palaiko tik kanios, ku rias sukelia siekimas isivaduoti i pratingo proio" (15, p. 64). Utenka paminti toki inom muzikant kaip Billie's Holiday us, Janis Joplin ar Kurtas Cobainas vardus. Vis j mirties prieastis - heroi nas. Heroinas, kur jie vartojo siekdami atsipalaiduoti, usimirti, pails ti nuo beprotikos tampos, varginamo populiarumo, krybini kani. Apie XX amiaus mogaus poreik priklausyti Elisabeth Roudinesco knygoje Kodl psichoanaliz?" rao: Sulyginus teises ir suvienodinus
20

slygas, ilaisvintas nuo draudim, depresijos kamuojamas XX a. pabai gos mogus paveldjo polink priklausyti nuo aplinkos. Neturdamas re voliucins perspektyvos ir dl to pasmerktas isekimui, jis ieko nema nomos laims idealo narkotikuose arba religijoje, higienizme arba idea laus kno kulte. Todl, - teigia Mainas Ehrenbergas, - iandien narko manas yra simbolinfigra,naudojama apibrti antisubjekt. Anksiau is vaidmuo priklaus pamiliui. Jei depresija yra nesugebjimas atrasti subjekt, tai narkomanija yra prarasto subjekto nostalgija". Uuot nugaljusi i priklausomyb, vedani prie subjektyvumo ny kimo, liberali, depresyvi visuomen noriai pltoja toki logik. Todl dabar tabako, alkoholio ir psichotrop vartotojai prilyginami toksikomanams, kurie yra pavojingi sau patiems ir aplinkiniams. O juk tarp i naujj" ligoni tabako vartotojai ir alkoholikai yra gydomi taip pat kaip ir depresyvieji, kuriems skiriami psichotropai. Kokius dar at eityje reiks rasti vaistus, kad jie igydyt naujas priklausomybes t, kurie jau bus pasveik" nuo alkoholizmo, tabako, rkymo ar kitoki proi (sekso, maisto, sporto ir 1.1.) ir vien piktnaudiavim pakeit kitu?" (51, p. 14-15). Kokia ieitis? Jei norime XXI amiuje gyventi be narkotik, turime susimstyti - kuo galime pakeisti narkotikus, kad ems gyventojai, kaip sakoma toje legendoje, patirt maiau kani, skausmo arba mo kt su kylaniomis problemomis ir jausmais kitaip susitvarkyti.

Narkotikai ir savs painimas

mons visada domjosi savo vidaus pasauliu. Kaip rao A. Huxley's knygoje Suvokimo durys": Iorinis pasaulis - tai ta vieta, kur mes pabundame kiekvien ryt, kur norim nenorim turim tvarkyti savo gy venim. Vidaus pasaulyje nra nei darbo, nei monotonijos. Mes ten pa tenkame tik svajonse ir sapnuose, ir nuostabu tai, kad niekada du kar-

21

tus i eils neatsirandame toje paioje vietoje. Kaip keista, kad iekoda mi kako dieviko mons daniausiai atsigria save!" (68, p. 359). Taiau pavelgti savo vidaus pasaul geba ne kiekvienas. Todl nuo seno iekoma bd, kaip palengvinti painim - meditacijomis, reli ginmis apeigomis, hipnoze. Vienas i toki bd - narkotikai. Btent jie, o tiksliau, LSD padeda nukeliauti savo psichikos gilum, siskverbti pasmon. Aprayda mas LSD poveik, vienas garsi jo tyrintoj Stanislavas Grofas vartojo metafor sapnai atmerktom akim". Igyvenimai, kylantys veikiant LSD, anot S. Grofo, tai tarsi ms psichikos emlapis arba vidaus pa saulio kartografija". is tyrintojas iskyr keturias LSD sukeliam i gyvenim grupes: 1. Abstrakts ir estetiniai igyvenimai. Jiems bdingi ryks suvokimo pokyiai. Formos ir spalvos suvokimo transformacija labai ryki, to dl ji danai apibdinama kaip regos orgija". Pasaulis atrodo neti ktinai nuostabus, magikas ar pasakikas. Tai lyg iorin LSD igy venim pus, nes joki psichologini praregjim" ia nevyksta. Tai paaikinama paprasiausia jutimo organ chemine stimuliacija. 2. Psichodinaminiai igyvenimai. i igyvenim altinis - asmens gy venimo istorija. Jie atspindi emocikai reikmingas situacijas i pra eities ir dabarties. Asmuo pakartotinai igyvena emocikai reikmin gus vykius - traumuojanius arba labai malonius. Tai lyg greitas gyvenimo juostos perirjimas", kuris gali padti atskleisti asme niui vidinius ryius, reikini esm, netgi prasm. O is painimas" veda prie gili asmenybs struktros, jausm dinamikos, individo elgesio pokyi. Btent dl psichodinamini igyvenim, kuriuos su kelia LSD terapija, S. Grofas sil j taikyti psichoterapijoje. 3. Perinataliniai igyvenimai. i igyvenim turinys - biologinio gi mimo, fizinio skausmo, agonijos, lig, senjimo, mirimo ir mirties problemos. Patyrs iuos igyvenimus, mogus susimsto apie gy venimo prasm, vertybes.

22

4. Transpersonaliniai igyvenimai. i igyvenim esm - pojtis, kad smon prasiplt u prast rib, nebeliko laiko ir erdvs apriboji m. Igyvendami iuos jausmus mons gali suvokti save kitame lai ko ir erdvs kontinuume, kitame kontekste. Jie gali indentifikuotis su kitu asmeniu, gyvnu ar net negyvu daiktu (28). 5. Grofas sil taikyti LSD terapij alkoholikams, narkomanams, mo nms, turintiems suicidini mini, gydyti. Narkotikai padeda iems pacientams praregti", suprasti savo proi prigimt, bent prisiliesti prie gyvenimo prasms klausim. i ir panai tyrim rezultatai tikrai labai doms. Kai kurie auto riai mano, kad narkotikai - vienintelis bdas veikti psichologin gy nyb, tirti pasmon, susipainti su paiais giliausiais psichikos klo dais. Taiau dauguma toki tyrim pasaulyje labai grietai kontroliuo jami ir ribojami. Kodl? Pirma, iki galo neinoma, koks yra narkotini mediag poveikis mogaus psichikai. Gal mes matome tik vien pus, regimus pokyius, o giluminiuose psichikos kloduose tai palieka kitus pdsakus, kuri netgi nesugebame fiksuoti. O koks i pdsak povei kis mogaus mstymui, elgesiui? To mes dar neinome. Btent dl to kio neinojimo tyrimai ir ribojami. Juk tyrjai atsakingi u tai, kas tiems monms, su kuriais eksperimentuojama, atsitiks po keleto met. An tra, kaip jau minjome, haliucinacijos arba igyvenimai gali pasikartoti ir vliau, tada, kai situacija nebebus kontroliuojama. O tai gali baigtis tragikai.

NARKOTIK VARTOJIMO PAPLITIMAS EUROPOJE IR LIETUVOJE

Apie narkotini mediag vartojimo paplitim alyje sprendiama ne vien i gydom narkoman skaiiaus. Yra moni, kurie tik vien ar kelis kartus paband vairi narkotik arba vartoja nereguliariai ir dar neturi problem dl j vartojimo. Pateikiant statistikos duomenis apie narkotini mediag vartojim, daniausiai apraomi trys narkotik vartojimo atvejai arba trys vartotoj grups: 1. Eksperimentinis narkotini mediag vartojimas. iuo atveju nar kotikai eksperimentuojant (i smalsumo) vartoti vien ar kelis kar tus. Tiriant ie atvejai ymimi nors kart gyvenime". 2. Narkotik vartojimas laisvalaikio metu. Tai jau danesnis narkotik vartojimas, susijs su moderniu laisvalaikio leidimo ar atsipalaida vimo bdu. Kanaps, ecstasy ar LSD danai net vadinami laisvalai kio ar diskotek narkotikais. Taip vartojant narkotikus, dar neatsi randa bdinga priklausomyb ir dar nra rimt su narkotik varto jimu susijusi problem. odelis dar" rodo, kad yra didel tikimy b, jog ateity ie vartotojai taps probleminiais vartotojais. 3. Probleminis narkotik vartojimas (arba piktnaudiavimas narkoti kais). Tai narkotik injekcijos arba ilgalaikis (reguliarus) opiat, ko kaino ir (arba) amfetamin vartojimas. Kaip matome, ios grups skiriasi ne tik pagal narkotini mediag var tojimo danum, bet ir pagal vartojam narkotini mediag ris. Svarbu tai prisiminti interpretuojant statistikos duomenis. Pavyzdiui,
24

jei Lietuvoje registruot narkoman didioji dauguma vartoja opiatus, tai dar nereikia, kad opiatai - plaiausiai Lietuvoje paplitusi narkotin mediaga. Tiek eksperimentuotojai, tiek diskotek lankytojai opiatus vartoja gana retai. O ol", kuri gana plaiai paplitusi tarp diskotek lankytoj, vartoja tik keli procentai registruot narkoman. Atsargiai reikia vertinti ir paskir narkotik ri vartotoj skaiiaus pokyius. Kurios nors narkotins mediagos vartotoj skaiiaus suma jimas nebtinai sako, kad sumajo narkoman skaiius. Deja, da niausiai tuo pat metu padaugja kitokias mediagas vartojani asmen skaiius. ie pokyiai gali bti susij su rinkoje atsiradusiais naujais narkotikais ar net narkotik madomis" (pvz., tarp jaunuoli madingi tampa populiaraus kino filmo ar knygos heroj vartojami narkotikai). Sunku lyginti ir paskir ali statistikos duomenis bei vairi tyrim rezultatus. Skiriasi ali priklausomybe sergani asmen registraci jos tvarka; gydymo prieinamumas lemia kreipimosi danum; sociali niai ir kultriniai alies gyventoj ypatumai lemia atsakymus klausi mus apie vairi mediag vartojim; skiriasi ir vairi ali gyventoj poiris vairi narkotini mediag vartojim ir 1.1. Drsiau lyginti galtume tik tada, jei bt vesta bendra duomen registracijos tvarka, sudarytos vienodos apklausos metodikos. Kai kurie skeptikai teigia, kad bendr metodik negali bti, nes btina atsivelgti kiekvienos alies socialinius, kultrinius ir ekonominius ypatumus. Nepaisant vis anks iau isakyt abejoni, lyginamieji tyrimai atliekami. Tik spjama, kad rezultatus reikia vertinti labai atidiai ir atsargiai. Europos narkotik ir narkomanijos monitoringo centras (EMCDDA) 2003 met ataskaitoje apie narkotik paplitim Europos Sjungoje ir Norvegijoje inagrinjo pagrindines narkotik vartojimo tendencijas. Pateiksime kai kurias i j: Kanaps - daniausiai vartojamas narkotikas. 20% gyventoj bent kart gyvenime yra vartoj kanapi. Paskaiiavus ieit, kad vienas i penki Europos gyventoj yra bands io narkotiko. Daugiausia

25

kanapes vartoja 15-25 met asmenys. ioje amiaus grupje nuo 20% iki 35% asmen nors kart gyvenime yra pavartoj kanapi. Po kanapi daniausiai vartojami narkotikai - amfetaminai ir ecstasy. Bent kart gyvenime juos yra vartoj nuo 0,5% iki 5% suaugusi Europos gyventoj. Kai kuriose alyse pastebimas kokaino vartojimo padidjimas. iuos narkotikus daniau vartoja jauni mons, gyvenantys miestuose. vairiose alyse problemini narkotik vartotoj skaiius svyruoja nuo 2 iki 10 atvej 1000 suaugusi gyventoj. Taigi probleminis nar kotik vartojimas bdingas nuo 0,2% iki 1% Europos Sjungos gy ventoj! Madaug pus problemini narkotik vartotoj leidiasi (daromos injekcijos) narkotikus. Besileidiani narkotikus, dar kitaip vadi nam intravenini narkoman, skaiius vairiose alyse svyruoja nuo 2 iki 5 atvej 1000 suaugusi gyventoj. Tai sudaro nuo 0,2% iki 0,5% suaugusi gyventoj skaiiaus (63).

Moksleivi alkoholio ir kit narkotik vartojimas

Nuo 1995 met Lietuva dalyvauja Europos Tarybos Pompidou grups iniciatyva 30 Europos valstybi vykdomame projekte Europos mokslei vi alkoholio, tabako, narkotini mediag vartojimo tyrimas" (ESPAD). Tyrim atlieka vietimo ir mokslo ministerijos vietimo pltots cen tras (atsakinga A. G. Davidaviien). is tyrimas pateikia duomen ne tik apie moksleivi alkoholio bei kit narkotik vartojim, bet ir leidia palyginti padt vairiose alyse. Rezultatai parod, kad 1995 metais ms alyje 3,2% 15-17 met moksleivi vartojo narkotikus, 1999 me tais is skaiius iaugo net iki 15,5% (21% vaikin ir 9,6% mergin). Palyginti su kitomis alimis, matyti, kad Lietuvoje moksleiviai narkoti k vartoja iek tiek maiau nei kaimyninse alyse (2 pav.).
26

2 pav. Moksleivi narkotik vartojimas Ryt ir Vidurio Europos alyse 1999 m . (ESPAD d u o m e n y s )

ESPAD tyrimai parod (64), kad Ryt ir Vidurio Europos alyse narko tik vartojimas nuo 1995 iki 1999 met padidjo madaug 2 kartus, Lietuvoje - net 5 kartus (3 pav.). Tirtose alyse daniausias moksleivi vartojamas narkotikas - ka naps (haias ir marihuana). Vartojani kanapes asmen skaiius vairiose alyse svyruoja nuo 1 iki 2 % (Kipras ir Rumunija) iki madaug 35% (Airija, ekija, Didioji Britanija, Pranczija). Lietuvoje narko tik 1995 m. vartojo 1%, o 1999 m. - 12%! Tokio padidjimo nra n vienoje tirtoje alyje. Kitos narkotins mediagos vartojamos daug re iau. Pavyzdiui, daugumoje ali amfetaminus, LSD ar ecstasy yra ban d nuo 0 iki 2% apklaust moksleivi. Didiausias skaiius ecstasy varto toj (nuo 4 iki 6%) - Airijoje, ekijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Slovnijoje. Tarp pirmaujani" Lietuvos moksleiviai yra ir dl raminamj bei mig domj preparat vartojimo be gydytojo paskyrimo. 1995 m. juos varto jo 15% moksleivi (8% berniuk ir 20% mergaii), 1999 m. - 12%

27

3 pav. Narkotik vartojimo pokyiai per ketverius metus (ESPAD duomenys). Skliausteliuose vis moksleivi skaiius 1995 ir 1999 m.

(8% berniuk ir 17% mergaii). Pagal inhaliant (toksini mediag) vartojim nors kart gyvenime Lietuvos moksleiviai irgi patenka pir mj grup. iai grupei priskiriamos alys, kuriose nuo 10 iki 16% moks leivi yra vartoj inhaliantus. Be Lietuvos, i grup pateko Airija, Di dioji Britanija, Graikija, Kroatija, Malta ir Slovnija (64). Paminsime io tyrimo metu atskleistus tabako ir alkoholio vartoji mo paplitimo tarp moksleivi ypatumus: Tabakas. Bendras bandiusi rkyti Lietuvos moksleivi skaiius nuo 1995 iki 1999 met padidjo nuo 65% iki 77%. is skaiius di desnis u kit tyrime dalyvavusi ali vidurk (69%). Nustatyta, kad visose alyse, kur buvo atliekami ESPAD tyrimai, daugiau nei pus 15-16 met moksleivi bent kart gyvenime yra rk. Alkoholis. 1999 m. duomenimis, 91% Lietuvos moksleivi per pas taruosius 12 mnesi vartojo alkohol (Europos ali vidurkis - 83%). Kad buvo girti per pastaruosius 12 mnesi, paymjo 60% 16-18 met Lietuvos moksleivi (Europos ali vidurkis - 52%). Kad alko holis tarp moksleivi tampa vis populiaresnis, rodo toks faktas. 1995 metais tarp 15-16-mei abstinent buvo 3,5%, 1999 metais j liko 2,5%. Nustatyta, kad 54-70% 13-mei ir jaunesni moksleivi yra gr alaus ir vyno, per 30% - stiprij alkoholini grim. 73,6% 15-16 met moksleivi bent kart buvo girti (42, p. 64). 2000 metais Jungtini Taut tarptautins narkotik kontrols progra mos (UNDCP) iniciatyva Lietuvoje buvo atlikti gatvs vaik, turini padidjusi rizik vartoti alkohol ir kitus narkotikus, svaigij media g vartojimo ir saugios lytins elgsenos tyrimai (26). Buvo apklausta 11112-18 met vaik, priskiriam gatvs vaikams. (Tikslaus, visuotinai pripainto gatvs vaik apibrimo nra. Gali bti vaikai, gyvenantys gatvje, bet palaikantys nuolatinius ryius su eima, arba vaikai, kuri ryiai su eima nereguliars arba j nra.) Apklausos rezultatai parod, kad 96,4% gatvs vaik bent kart gyvenime rk, o

29

86,5% rko kasdien. Be to, 58,9% mergaii ir 45 % berniuk per dien surko ne maiau kaip po 5-6 cigaretes. Deja, i apklaust gatvs vaik tik viena mergait ir vienas berniukas nurod dar nevartoj alkoho lio. Daugiau nei pus tiriamj nurod, kad buvo girti daugiau nei 40 kart. Siekdami apsisvaiginti, gatvs vaikai vartoja vairias psichik veikian ias mediagas, taiau daniausiai - pigius, jiems lengvai prieinamus klijus. Net 64% tiriamj bent kart uost vairi lakij mediag. Dau giau nei pus berniuk jas uost 40 ir daugiau kart (toki mergaii buvo 26,7%). Remiantis apklausos rezultatais, galima tarti, kad 26,7% berniuk jau vystosi priklausomyb nuo lakij mediag. 81% gatvs vaik buvo vartoj bent vien narkotik (ESPAD duomenimis, tarp moksleivi toki yra 15,5%). Labiausiai paplits ols" rkymas. Penk tadalis apklaust gatvs vaik vartojo intraveninius narkotikus, da niausiai aguon nuovir. Nemaa dalis narkotikus vartoja kartu su al koholiu.

Narkotikai klubuose ir diskotekose

2000 m. Sveikatos apsaugos ministerija, gyvendindama Pasaulio svei katos organizacijos projekt Priklausomyb sukeliani mediag var tojimo prevencija tarp jaunimo" organizavo narkotik vartojimo dis kotekose tyrim. Tyrimu buvo siekiama isiaikinti, kokius narkotikus vartoja klubus ir diskotekas lankantys jaunuoliai, kaip jie vertina nar kotik poveik sveikatai, kokie j informacijos apie narkotikus altiniai ir pan. Buvo apklausti Vilniaus ir Kauno klub bei diskotek lankytojai (Bulotait L., 2000, Grimalauskien O., 2000, 2002). I viso apklausta 290 klub ir diskotek lankytoj: i j 125 moterys ir 142 vyrai. Daugu mos apklaustj amius - 18-24 metai. Visi tiriamieji reiau ar da niau lanksi vairiuose klubuose ar diskotekose.

30

io tyrimo ivados: 1. Bent vien kart koki nors narkotik yra paband 51,4% klub bei diskotek lankytoj. Tarp ibandiusi narkotikus statistikai reikmingai daugiau yra vaikin nei mergin. Daniausiai vartoja mas narkotikas - ol", j rko net 46,6% klub lankytoj. Amfetaminus vartoja 18,9%, ecstasy - 10,6%, kokain - 8,3%, krek 1,7%, heroin - 5,4%, kitus narkotikus - 7,3%. 2. Nustatyta, kad narkotik vartojimo danumas statistikai reikmin gai atitinka lankymosi klubuose danum. Kuo daniau lankomasi klubuose, tuo daniau vartojami tokie narkotikai kaip ecstasy\ amfetaminai, haias (marihuana), kreks, heroinas. Tarp kiekvien savaitgal besilankani klubuose narkotikus yra vartoj 65,4%, vie n kart per 3-4 mnesius besilankani - 37,5%, o dar reiau be silankani - tik 35,7%. 3. Klub ir diskotek lankytojai nurodo vairias narkotik vartojimo prieastis, tarp kuri vyrauja noras atsipalaiduoti, patirti malonum ir usimirti. Skirtingas prieastis nurodo skirtingus narkotikus var tojantys asmenys ir skirting vartojimo patirt turintys asmenys. 4. Narkotik vartojimui didel tak daro draugai. Tie klub lankyto jai, kurie turi narkotikus vartojani draug, beveik 2 kartus da niau patys vartoja narkotikus nei toki draug neturintys (62,4% ir 32,6%). 5. Net 32,8% klub lankytoj teig, kad jiems nekyla joki problem, norint sigyti narkotik. 6. 47,2% klub bei diskotek lankytoj yra turj problem dl nar kotik vartojimo. Daniausiai tai pinigins problemos, problemos su klub apsaugos darbuotojais. 7. Prie sveikatos sutrikim, susijusi su narkotik vartojimu, buvo minimi miego sutrikimai, isekimas, pykinimas, leiktulys, dep resija, reiau - nerimas ir irdies ritmo sutrikimai. Daugiausia svei katos sutrikim turi amfetamin ir heroino vartotojai.
31

8. Nemaai klub lankytoj narkotik vartojim sieja su klub ir dis kotek kultra. Su nuomone, kad narkotikai - neatsiejama klub, diskotek dalis, sutinka 31,4% apklaustj, o 56,2% pripasta, kad dauguma klub, diskotek lankytoj vartoja narkotikus. 9. Su amiumi keiiasi poiris narkotik alingum. Vyresni klub lankytojai sitikin, kad visi narkotikai yra alingi sveikatai. Mergi nos daugum narkotik laiko alingesniais nei vaikinai. 10. Narkotik vartojimo patirtis turi takos narkotik alos vertinimui. Narkotik nebandiusieji klub lankytojai daugum narkotik lai ko pavojingesniais sveikatai nei narkotikus vartojantys asmenys. 11. 59% klub lankytoj nori gauti isamesns informacijos apie narkoti kus. Jie mano, kad klubuose ir diskotekose bt naudinga platinti in formacinius lapelius, lankstinukus apie narkotikus. Taiau pabria, kad jie jaunuoliams turi bti patraukls, parengti profesional (42).

Narkomanija Lietuvoje
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, kiekvienais metais uregistruojama vis daugiau narkomanija sergani asmen. Taiau ne reikia pamirti, kad uregistruojami tik tie asmenys, kurie kreipsi dl gydymo ar buvo iaikinti kitomis aplinkybmis. Be to, narkoman skai iaus didjimas rodo ne vien narkomanijos plitimo spartjim. Narko man skaiiaus didjim lemia ir medicinos pagalbos prieinamumo ge rjimas, paslaug kokybs gerjimas, alos mainimo program diegi mas ir pan. Analizuojant oficialios statistikos duomenis, nereikia pamirti, kad tikras narkomanija sergani asmen skaiius nra inomas, nes j registracijos duomenys ne visada sutampa su faktine padtimi. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, per deimtme t, t. y. nuo 1991 iki 2001 met, sveikatos prieiros staigose buvo u registruota 7,6 karto daugiau priklausom nuo narkotik asmen. Nau32

jausius statistikos duomenis apie priklausomybi paplitim Lietuvoje galima rasti Valstybinio psichikos sveikatos centro tinklalapyje adresu http://www.vpsc.lt/statistika. Pateiksime kelet skaii. Pagrindins alkoholio ir narkotik vartojimo tendencijos nuo 1995 iki 2003 met matomos 4 paveiksllyje.

Priklausomyb nuo alkoholio I

Alkoholins psichozs Narkomanija ir toksikomanija

4 pav. Priklausomybs nuo alkoholio, alkoholini psichozi, narkomanijos ir toksikomanijos dinamika Lietuvos Respublikoje 1995-2003 m. 100 000 gyv. (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)

33

Tarp registruotj vien penktadal nuo narkotik priklausom as men sudaro moterys, keturis penktadalius - vyrai. is santykis kas met beveik nesikeiia. Pagal ami, 2003 met statistikos duomenimis, narkomanai pasi skirst taip: iki 14 met - 0,1%; 15-19 met - 7,7%; 20-24 met 27,4%, 25-34 met - 38,1%, >35 met - 26,7%. Taigi dauguma narko man yra jauni mons - nuo 20 iki 34 met. Kokius narkotikus vartoja nuo j priklausomi asmenys, matyti 5 pa veiksllyje. Reikia paymti, kad dideli pokyi ia jau seniai nra. Di dioji dauguma priklausom nuo narkotik asmen vartoja opiatus. Tai daugiausia i vietini aguon stiebeli ir galvui nam slygomis paga minti opijaus preparatai, kuriuos narkomanai virkiasi ven. Per 10% asmen, daugiausia priklausom nuo opiat, vartoja kelis narkotikus. Tai, kad tarp registruot narkoman gausiausia yra opiatus vartojani j grup, lemia opiat grups narkotik ypatumai. Juos vartojant grei iausiai vystosi priklausomyb ir kyla su ja susijusios medicinins, psi chologins, socialins problemos. Tiek patys i mediag vartotojai, tiek j artimieji daug daniau ieko ir kreipiasi pagalbos, palyginti su kitus narkotikus vartojaniais asmenimis. Taiau, kaip paymi Sveikatos ap saugos ministerijos vyr. specialist O. Grimalauskien, nereikia pamirti ir to fakto, kad ne visi asmenys, dl priklausomybs narkotikams krei psi gydytis privaias staigas ar besigydantieji anonimikai, rayti ben drj alies registr. Informacin sistema tobulinama" (42, p. 57). Opiatus vartojani asmen santykis su bendru narkoman skai iumi Lietuvoje smarkiai virija Europos Sjungos vidurk. Kaip Lietu va atrodo tarp kit ali, pavaizduota 6 paveiksllyje. Didij dal narkoman sudaro miesto gyventojai. Absoliutus ure gistruot narkoman skaiius didiausias Vilniuje. 2001 met duome nimis, Vilniuje buvo apie 1/3 vis alyje registruot nuo narkotik pri klausom asmen. Pagal registruot narkoman skaii, tenkant 100 tkstani gyventoj, pirmoje vietoje yra Visaginas (7 pav.).
34

35

6 pav. Asmen, vartojani opiatus, santykis su b e n d r u n a r k o m a n skaiiumi Europos alyse 2001 m. (EMCDDA ir Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)

7 pav. Sergamumo priklausomybe nuo narkotini mediag rodikliai rajonuose 2002 m. 100 000 gyv. (Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys)

36

Kaip matome, Visagino savivaldybje priklausom nuo narkotik asmen yra beveik 4,5 karto daugiau nei Lietuvos vidurkis, o Vilniaus - 3 kartus. Nors, kaip minjome io skyriaus pradioje, statistikos duomenis rei kia vertinti atsargiai, taiau jie svarbs planuojant vairias prevencijos priemones. Organizuojant ir kuriant gydymo, reabilitacijos programas, daugiausia dmesio kreipiama tuos miestus ar rajonus, kur narkoma n skaiius yra didiausias. Taiau specialistai silo atidiau pasido mti ir tais miestais ir rajonais, kur narkoman skaiius, palyginti su alies vidurkiu, yra net perpus maesnis, pavyzdiui, Rokikio ar ali nink rajonai. Galbt tai susij su pagalbos narkomanams ir j gydy mo trkumais, registracijos netobulumu iuose rajonuose, o gal juose gerai vykdomos pirmins prevencijos programos ar veikia kiti sociali niai, psichologiniai veiksniai, apsaugantys jaunuolius nuo narkotini mediag vartojimo.

NARKOTIK RYS IR POVEIKIS

Narkotins mediagos (narkotikai) - tai gamtins ar sintetins media gos, kurios dl kenksmingo poveikio jomis piktnaudiaujantiems mo nms sukelia sunk sveikatos sutrikim, pasireikiant psichine ir fizine priklausomybe. Kad mediaga bt pripainta narkotiku, ji turi atitikti tris kriterijus: 1) medicinin - mediaga specifikai veikia centrin nerv sistem (CNS); 2) socialin - plaiai paplits nemedicininis ios mediagos vartojimas; 3) juridin - mediaga pripainta narkotiku ir traukta narkotini me diag sra (i mediag neteista gamyba, gijimas, laikymas ar realizavimas yra statymo draudiami). I io apibrimo galima suprasti, kad narkotini mediag sraas nra pastovus. Jis gali bti papildomas, koreguojamas atsivelgiant tai, kokios mediagos yra vartojamos svaiginimosi tikslais. Narkotins mediagos kontroliuojamos remiantis Jungtini Taut bendrosios konvencijos dl narkotini mediag kontrols srau (patvirtintas 1961m.), pagal kur prie narkotini mediag priskiriama daugiau nei 100 pavadinim mediag. Tarptautinje lig klasifikacijoje (TLK-10) pateikiamas psichoaktyvij mediag, nuo kuri apsvaigstama ir kurios gali sukelti psicholo gin ar fizin priklausomyb, sraas: 1. Alkoholis 2. Opiatai (morfijus, heroinas, kodeinas ir kt.)
38

3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Kanabinoidai (kanaps, marihuana, haias ir kt.) Raminamieji ir migdomieji vaistai Kokainas Stimuliatoriai (amfetaminai, efedronas, kofeinas ir kt.) Haliucinogenai (LSD, ecstasy, ketaminas, meskalinas ir kt.) Tabakas Lakiosios mediagos (klijai, tirpikliai, acetonas ir kt.) (60).

Literatroje terminai narkotikai", psichoaktyviosios mediagos", svaigiosios mediagos" daniausiai vartojami kaip sinonimai. Kadan gi alkoholis narkotini mediag sraus nra trauktas, prevencinse programose daniausiai raoma alkoholis ir kiti narkotikai". Mes io je knygoje irgi vartosime iuos terminus. Kaip ios mediagos veikia? Pateikiame schem, nuo ko priklauso narkotins mediagos poveikis asmeniui (8 pav.). Nustatyta, kad poveikis priklauso nuo narkotiko (jo ries, vartojimo bdo, dozs), asmens (asmenybs ypatum, ankstesns narkotik vartoji mo patirties,fizinsir psichins sveikatos, vartojimo motyv) ir socialins aplinkos (kur ir su kuo vartojama). Taigi narkotik poveikis kiekvienam asmeniui gana individualus, o vairs narkotikai veikia labai skirtingai.

NARKOTIKAS

ASMUO

SITUACIJA

8 pav. Narkotini mediag poveikis

39

Pabandysime isiaikinti bendr narkotik veikimo schem. Pavar tojs narkotik, mogus po kiek laiko pajunta vadinamj pakitusi s mons bsen. Tai gali bti atsipalaidavimas, lengvumas, vis rpes i nutolimas, ramybs, meils ar begalinio diaugsmo jausmas. Tai euforin bsena. Kartais galima patirti labai malonias arba baugina mas haliucinacijas (kaip jau minjau, visa tai priklauso nuo narkotiko ries). Pasibaigus narkotins mediagos poveikiui, asmuo gali grti normali smons bsen. Pabriu - gali, nes kartais net ir po vieno bandymo (pvz., LSD) asmuo patiria lidnas to malonumo pasekmes. Kokios jos gali bti? Asmuo gali perdozuoti narkotiko, todl gali stip riai apnuodyti organizm ar net mirti. Jei buvo vartojamas LSD, haliu cinacijos metams bgant gali pasikartoti, nors asmuo daugiau i me diag nevartojo. Tarkime, asmuo gro normali smons bsen ir jauiasi gana gerai. Po kiek laiko jis gali pagalvoti: Nieko blogo neatsi tiko. O poveikis buvo tikrai malonus. Tai kodl nepabandyti dar?" Juk visi gyvenime troktame malonumo, nauj potyri. Taip asmuo tampa psichologikai priklausomas nuo narkotiko - jis nuolat apie tai galvoja, no ri vis patirti malonum, atsipalaiduoti. Psichologin priklausomyb - tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines mediagas malonumo b senai pasiekti. Narkotikai uvaldo asmens mintis, jausmus ir veikl, todl nutraukti vartojim bna labai sunku. Po tam tikro narkotini mediag vartojimo laiko asmuo jau nebe gali, pasibaigus narkotins mediagos poveikiui, grti normali s mons bsen. Nustojus veikti narkotikui, jauiamas nerimas, tampa, silpnumas, gali imti svaigulys ar skaudti galv ir pan. K tokiu atveju visi darome? Ogi gydoms, gydoms mums inomomis ir prieinamo mis priemonmis. Mintam asmeniui toks vaistas bus narkotikai. Ir tikrai jie ne tik nuslopina visus nemalonius kno pojius, bet dar ir sukelia malonum. Taiau toks pat narkotins mediagos kiekis jau ne besukelia tokio pat malonumo. Organizmas pripranta, todl narkoti ns mediagos doz reikia vis didinti ir didinti. Tai vadinamoji narko-

40

tiko tolerancija, kuri pasireikia silpnjania organizmo reakcija t pat preparato kiek. Todl tokiam pat efektui pasiekti mogus kas kar t suvartoja vis didesn narkotiko doz. Taigi po truput malonumas, kur sukelia narkotikas, maja, o skausmingosios pasekms - vadina moji abstinencija - vis didja ir didja. Pasibaigus narkotiko povei kiui, asmuo junta vis stiprjant fizin skausm. Abstinencijos metu skauda visk, lauo ir suka visus kaulus. Negali rasti vietos ir ramybs nei dien, nei nakt... Tai - komaras." Taip i bsen apibdina pa tys narkomanai. Abstinencijos reikiniai inyksta, kai organizmas gauna nauj narkotiko doz. Taigi be anksiau mintos psichologins priklau somybs atsiranda ir fizin priklausomyb. Fizin priklausomyb - tai viso organizmo funkcins veiklos pakitimas, pasireikiantis rykiais psi chiniais ir fiziniais sutrikimais, staiga nustojus vartoti narkotik. Kad bt aikiau, narkotik poveikis smons bsenai, euforijos ir abstinencijos bsenos grafikai pavaizduotos 9 paveiksllyje. Matome, kad po pirmj narkotik dozi, kurios gali bti net gana maos, mogus igyvena euforij, bet nepatiria joki abstinencijos po ymi. Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos bsena, abstinencija darosi vis stipresn, o euforijos bsena menksta, nors narkotiko doz ir didinama. Taip palengva, pradioje tik eksperimentuojant, o paskui, vystantis psichologinei, fizinei priklausomybei, mogus tampa narko-

Euforija

Normali psichin bsena

Dozs

9 pav. Narkotik poveikis

41

manu. Narkomanija - tai dl ilgesnio ar trumpesnio narkotini me diag vartojimo kylanti liga, kuriai bdinga didjanti narkotiko tole rancija, psichologin ir fizin priklausomyb nuo jo, besivystantys sa viti psichikos pakitimai. Iskiriami trumpalaikiai ir ilgalaikiai narkotik vartojimo poymiai (pasekms). Trumpalaikiai pasireikia tik suvartojus narkotik doz ir inyksta po keli valand arba dien (pvz., mieguistumas, atsipalaida vimas, galvos svaigimas, pykinimas, skrandio skausmai ir pan.). Ilga laikiai pasireikia ilg laik vartojant narkotines mediagas (pvz., dir glumas, bloga bendra savijauta, psichikos sutrikimai, vairios somati ns ar nerv ir psichikos ligos ir pan.). Kaip jau minjome, vairi narkotik poveikis mogaus psichikai la bai skiriasi. Kaip iliustracij pateiksime sen pers anekdot: Trys vyrai, vienas apsvaigs nuo alkoholio, antrasis nuo opijaus, o treiasis nuo haio, nakt prijo udarytus miesto vartus. Pirmasis m piktai aukti: Ilaukime vartus. Tai nieko nereikia su ms kardais" (agresija). Oi, ne, - atsako heroino vartotojas. - Mes ga lime labai puikiai sitaisyti ir nakvoti ioje vart pusje" (problem ven gimas). tai haio vartotojas atsak: Kokia kvaila mintis. Pralskim pro rakto skylut, juk lengvai galime sumati" (realybs jausmo praradimas). Anot norveg mokslininko J. Miorlando, narkotikai veikia simfoninio orkestro principu. Jei atskiras smegen lsteli grupes, dirbanias kar tu, irsime kaip vien instrument, galime sakyti, kad kiekvienas kvaialas veikia kelis skirtingus instrumentus. Taip pat nereikt galvoti, kad visi kvaialai veikia visus instrumentus ir dar tuo paiu stiprumu. Kiek vienai kvaial grupei bdingas savitas orkestro skambesys." Informacija apie kai kuriuos narkotikus, j poveik pateikiama len telje (1 lentel). Vis narkotik poveikis asmeniui yra susijs su j poveikiu CNS. Trumpai priminsiu pagrindinius principus.
42

i I

Mediagos Vartojimo Fizin Psichologi n priklau somyb Didel Depresija. Perdozavus smons praradimas. Ypa pavojinga vartojant su kitais depresantais Neryki Didel Vartojant didelm dozm psichopatinis elgesys gali peraugti izofrenij, CNS veiklos sutrikimus Injekcijos, Didel uostoma nja pulsas, pakyla kraujosp dis, temperatra Judrumas. Pada Pakelia nuotaik. Vidutin Vartojant Ogai ir didelm dozm galima susirgti irdies ligom. Psichikos lig rizika Pavojai poymiai Ilgalaiks pasekms. priklauso myb Injekcijos, Didel rkoma, uostoma susilpnjimas Injekcijos euforija, nerimas, susierzinimas Jg antpldis", kvpavimo mieguistumas, Euforija, bdas Poveikis

pavadinimas

Heroinas

Efedronas

Amfetaminai

Haias ir Rkoma, Atsipalaidavimas, linksmumas. Pakinta laiko suvokimas, klausa, rega, uosl, jutimai. Pagreitja irdies ritmas . oralinis

marihuana

e S

c**

Klas

Pavidalas

Abstinencijos

Opiatai

Balti ar rudi

Nerimas, iovulys, aaros, skrandio traukuliai; paiurpusi oda, sloga Stiprus potraukis, skausmai irdies plote, rykus bendras isekimas, silpnumas, pilkva veido spalva, depresija Nuovargis. Ilgas, bet sutriks miegas. Irzlu mas, didelis alkis. Depre sija, kuri gali tapti net saviudybs prieastim

milteliai

Stimuliatoriai

Skaidrus skystis,

kristalai

Stimuliatoriai

Tablets, kapsuls,

milteliai

L
Diskutuotina Vidutin Pasikartojantys apsvaigimo pojiai. Apsunkina psichin jaun moni vystymsi. Pablogja atmintis, sunkiau mstyti. Pasyvumas. Sunkiausia komplikacija - haio psichoz. Pablogja imuninis atsparumas

Kanabinoidai

Gaunami i

Irzlumas, nemiga, bloga nuotaika

kanapi. Haias -

maos plytels"

(sakai sujungiamja

med.), kuri spalva

nuo viesiai rudos

iki juodos.

Marihuana -

sudiovinti augalo

iedynai, virns,

lapai

43

44
Vartojimo bdas myb somyb Didel Uostomas, injekcijos, rkomas smons veikla. Sumaja maitinimosi, miego poreikiai. Nejauiamas nuovargis Oralinis jutimo pojiai. Bloga orientacija aplinkoje. Iliuzijos ir haliucinacijos Oralinis nikacija, pasitikjimas savimi. Padaugja energijos, jgos Uostomas Panaus alkoholio. Pakitusios smons bsena. Lengvas asteninis poveikis. Sumaja raumen kontrol, apmirta refleksai. Gali bti klausos ir regos haliucinacijos Neryki Didel Euforija. Padidja komu Neryki Neryki Miego problemos. Nerimas. Depresija, {vairios fobijos. Psichoz Nuovargis, galvos skausmas. Irzlumas, baim, bloga nuotaika. Nepraeinanti sloga, kosulys. Paeidiama kepenys, inkstai. Psichikos sutrikimai Nemiga, galvos skausmai. Irzlumas. Traukuliai Depresija Pakinta skonio, uosls, Diskutuotina Vidutin budrumas. Suaktyvja Padidja energingumas ir Panaus amfetamin. Neryki Pavojai Apetito praradimas, svorio kritimas. Viduri ukietjimas, sunkumai lapinantis. Impotencija. Paeista nosies gleivin (nuolat teka gleivs) Depresija. Bandymai nusiudyti. Psichoz Depresija, susierzinimas, nepasitikjimas, nemiga, net baltoji kartin", haliucinacijos Neinoma priklauso n priklau pasekms. Poveikis Fizin Psichologi Ilgalaiks Abstinencijos poymiai

Mediagos

Klas

Pavidalas

pavadinimas

Kokainas

Kokainas

Balti kristaliniai

milteliai

LSD

Haliucinogenai

Tablets, kapsuls,

sugeriamojo popieriaus

gabaliukai su ryki

spalv paveikslliais

Ecstasy

Haliucinogenai

vairi spalv

kapsuls, tablets

Klijai,

Lakiosios

Skystis, dujos

tirpikliai,

mediagos

acetonas

Visa informacija smegenyse perduodama nerviniais impulsais. Neurotransmiteriai arba neuromediatoriai - tai chemins mediagos, kurios perduoda informacij nervinmis lstelmis, vadinamomis neuronais. Tai pagrindiniai informacijos perdavjai smegenyse. Taip yra todl, kad neu ronai nesilieia tarpusavyje, bet yra atskirti tarp, vadinam sinapsmis. Taigi sinaps - dviej neuron susijungimo vieta. Kai elektros impulsas, neantis informacij per nerv sistem, pasiekia neurono gal, jis nebe turi kur toliau keliauti. Neuromediatoriai pernea elektros impuls i vie no neurono kit. is impuls perdavimas i vieno neurono kit vadina mas neurotransmisija. Neuromediatori molekuls juda sinapsje ir pri sijungia prie gretimo neurono. Kai informacija pasiekia tiksl, neuromediatorius sunaikinamas arba grta atgal. Narkotikai paveikia neurotransmisija, j sutrikdo. is poveikis gali bti vairus. Gali sutrikti neuromediatori sintez, perdavimas, kaupi mas, gali bti aktyvuojami primimo receptoriai arba gali prasidti j degradacija. Pavyzdiui, narkotikai blokuoja neuromediatoriaus gri m ir neuromediatorius lieka sinapsje, todl sustiprja jo poveikis. Neuromediatoriai yra vairs: adrenalinas, acetilcholinas, serotoni nas, noradrenalinas, endorfinai ir pan. Adrenalinas - vegetacins nerv sistemos mediatorius, kuris isi skiria isigandus, nirus ir kitomis stresinmis situacijomis. Parengia organizm veikti. Endorfinai - endogeniniai opiatai isiskiria patyrus malon spd, pasiekus usibrt tiksl, reguliuoja skausmo jutim, apetit, mieg, elges, emocijas. Dopaminas stiprina ir danina irdies susitraukimus, didina krau jospd, gerina inkst kraujotak. Serotoninas lemia nuotaik, apetit, skausmo suvokim, lytin po trauk ir atmint. Ecstasy didina serotonino poveik. Serotoninas ne tik negali grti presinapsin membran, bet ir ilaisvinamas papildomas jo kiekis. La45

bai panaiai, bet tik silpniau, veikia ir vaistas prozakas. (Klinikin dep resija siejama su serotonino trkumu tam tikrose receptori vietose. Todl gydant ir siloma vartoti antidepresantus, kurie sutrikdo seroto nino grim presinapsin membran, todl sustiprja jo poveikis.) Kokainas neleidia grti trims neuromediatoriams - dopaminui, norepinefrinui ir serotoninui. Amfetaminai skatina norepinefrino isisky rim. LSD ir kiti haliucinogenai sutrikdo serotonino veikl. Opiatai su sij su endorfinais. Smegenys, nuolat gaunanios opiat, nustoja pa ios gaminti opiatus - endorfinus. Kai smegenys nebegauna narkoti k, pritrksta normalaus kiekio skausm malinani neuromediatori. ito padarinys - abstinencijos skausmai. Bet kuri chemin mediaga - natrali ar ne, kuri atitinka receptori, j aktyvuoja, vadinama agonistu. O mediagos, kurios blokuoja recep torius, vadinamos antagonistais. Pavelkite 2 lentel. Pavyzdiui, jei asmuo, vartojantis nalokson, pavartos heroino, tai nepajus jo povei kio. Heroino poveikis bus blokuotas. Taip parenkami vaistai, gydant asmenis, priklausomus nuo vairi narkotini mediag.

2 lentel. Neuromediatori agonistai ir antagonistai

Neuromediatorius Acetilcholinas Dopaminas Serotoninas Endorfinai

Agonistas nikotinas kokainas, amfetaminai LSD morfinas

Antagonistas atropinas chlorpromazinas chlorpromazinas naloksonas

NARKOTIK VARTOJIM AIKINANIOS TEORIJOS

Kokios prieastys veria mones vartoti narkotikus; kodl vieni varto tojai tampa priklausomi, o kiti ne; kokie yra narkotik vartojimo rizi kos veiksniai? Tokie klausimai jau seniai domina medikus, psicholo gus, antropologus ir kit srii specialistus. Kuriamos teorijos, atlieka mi tyrimai, stebima. Vis j tikslas - ne tik bandyti atsakyti j iuos klau simus, bet ir rasti narkotik vartojimo problemos sprendimo bdus. Bandysime aptarti tai plaiau. Kiekvienas kontinentas turi savo narkotik, t. y. mediag, kuria vie tos gyventojai svaiginasi dl vairi prieasi - siekdami atsipalaiduoti, usimirti, atvsti ir pan. Europoje tai - alkoholis, Azijos alyse - opi jus arba haias, Lotyn Amerikoje - mediagos, gaunamos i kaktus ir gryb fungi. Tose alyse yra i narkotik vartojimo tradicijos. Ir yra taip pat pastebta, kad to kontinento mons daniausiai neturi dide li problem dl ios mediagos vartojimo. Problem atsiranda tada, kai imama vartoti mediaga, kuri tradicikai tame krate nebuvo var tojama. Kaip tai galima paaikinti? Ar svarbu biologiniai atskir taut ypatumai, o gal tautos psichologin charakteristika ar krato klimatas, tradicijos (tiksliau, tam tikr grim ar j vartojimo tradicij nebuvi mas)? Deja, tai sunku atsakyti.

47

Biologins narkotik vartojim aikinanios teorijos

Ar alkoholizmas - paveldima liga Jau seniai pastebta, kad vienose eimose daug jos nari piktnaudiauja alkoholiu, kitose - n vieno. Tai matyti ir i statistikos duomen. Kai ku rie usienio autoriai teigia, kad madaug tredalis alkoholizmu sergani asmen turi artim giminaii, irgi sergani ia liga. M. Schuckito duo menimis, 60% alkoholizmu sergani vyr turi giminaii alkoholik, dar 10% galima pridti, jei suskaiiuosime antros eils gimines. Dar 1940 m. E. Jellinekas ir N. Jollife'as iskyr dvi alkoholizmo for mas - eimynin" (kai sergani alkoholizmu yra eimoje) ir neeimynin" (kai giminje ia liga nesergama). Palyginus ias ligoni gru pes nustatyta, kad skiriasi ligos klinikiniai ypatumai. eimyninis al koholizmas" isivysto ankstesniame amiuje, liga vystosi greiiau ir yra sunkesns formos (18). Todl mokslininkams kilo natralus klausimas, ar alkoholizmas n ra paveldima liga? iuo klausimu domimasi jau labai seniai. Vieni i pirmj tyrim apie alkoholizmo paveldimum - dvyni ir vaikint vaik tyrimai. ymus ios srities tyrintojas D. W. Goodvvinas, remda masis dvyni, vaikint vaik ir alkoholik vaik tyrimais, nustat, ko ki tikimyb susirgti alkoholizmu turi alkoholik giminaiiai. Alkoho lik vaikai, palyginti su visa populiacija, turi 4 kartus didesn tikimyb susirgti alkoholizmu. i tikimyb labai nedaug priklauso nuo to, ar vai k aukljo tikri tvai ar alkoholiu nepiktnaudiaujantys tviai. Susirgti antros eils giminaiiams i tikimyb 2 kartus didesn. Be to, didesn tikimyb susirgti alkoholizmu turi tie asmenys, kuri abu tvai yra al koholikai. Rizika didesn t, kuri serga motina, o ne tvas; berniu kams susirgti i tikimyb didesn nei mergaitms (25).

48

Dauguma autori pripasta, kad alkoholizmas nra paveldimas taip, kaip kai kurios kitos ligos. Paveldimas tik psichologinis polinkis alkoholizacij, kuris rodo mogaus neatsparum alkoholio poveikiui ir dl to greitai besivystani priklausomyb. Be to, didel tak alkoholik vaik alkoholizacijai turi ir socialin aplinka alkoholik eimoje. Taigi genetinis veiksnys turi takos tik skirtingam asmen jautrumui ir pa eidiamumui, bet ne paiam potraukiui atsirasti.

Biologinis potraukis narkotikus i sritis nra daug tirta. Narkoman vaikai nra taip plaiai tiriami kaip alkoholik vaikai. Taiau domi tyrim, pastab ir teorij yra paskelbta. vedijoje buvo atliekama ilgamet studija, kurios tikslas buvo isi aikinti, ar akuerinio gydymo ir prieiros procedros gali turti ta kos polinkiui narkotikus. ioje studijoje buvo tiriama, ar gimdymo skausmams malinti vartojami medikamentai, kurie pasiekia placen t, gali bti veiksnys, lemiantis narkotik vartojim. Atlikti i studij pastmjo pastebtas panaus narkoman amius ir gimimas tose pa iose ligoninse. Buvo itirti 200 amfetamino vartotoj ir 200 opiat vartotoj, gimusi 1945-1966 metais. Visi jie gim ligoninse, kuriose gimdymo metu gimdyvms buvo duodami tam tikri medikamentai nitrooksidas (tuo metu jis buvo vartojamas be oksigeno priedo), vai rs barbitratai, opiatai. Paprastai ie preparatai naudojami madaug 10 valand iki gimdymo siekiant sumainti skausmus. Tiriant gimdy vi ligos istorijas buvo nustatyta, kad bsimj narkoman motinos gavo didesnius i medikament kiekius. Mokslininkus domino, koks mechanizmas nulm i vaik polink vartoti narkotikus. Vienas i paaikinim rmsi etiologinmis teorijomis ir imprintingu. Kadangi medikamentai per placent pasiekdavo vaisi, naujagimis iek tiek lai ko buvo j veikiamas. Tai turjo takos ankstyviesiems naujagimio ir

49

motinos santykiams. Be to, vartojant iuos medikamentus, danai kil davo naujagimi asfikcija, todl vliau jie papildomai dar gaudavo vai ri vaist (43). Potrauk chemines mediagas gali lemti vairi medikament var tojimas ankstyvojoje vaikystje. Mokslininkai tiria io potraukio ry su anesteziologijoje vartojamais preparatais. Biochemikai taip pat tiria klausim ir pripasta, kad polink alkohol ar kit mediag vartojim lemia ms organizmo bioche miniai procesai. Vienas i svarbiausi veiksni - alkoholio suskaidy mas organizme. Tai kontroliuoja fermentas alkoholdehidrogenaz. io fermento kiekis ir aktyvumas kiekvieno mogaus organizme skiriasi. Nuo jo priklauso, kaip greitai mogus, vartodamas alkohol, taps nuo jo priklausomas. Tyrimus ia kryptimi paskatino pastebjimai, kad kai kuri taut atstovai yra visikai neatspars alkoholiui. Galima pa minti iukius, eskimus, indnus, kuriems ugninio vandens" var tojimas tapo tautos tragedija. Atlikus biocheminius tyrimus paaik jo, kad i taut atstovai beveik neturi fermento, skaidanio alkohol. Todl jie labai greitai prasigr, j palikuonys gimsta labai apsigim. io fermento neturi ir arabai. Todl net j religija draudia vartoti alkohol (18). Kit autori nuomone, polink alkoholizm gali lemti gimtas tia mino ir aminorgi apykaitos nepakankamumas. Yra teorij, siejan i alkoholizm su riebal apykaitos ypatumais. Taiau visais iais atvejais prieastis ir pasekmes galime tik tiktinai sieti. rodyti tai vargu ar pavyks. O kartu tai bt ir klausimo supapras tinimas - juk rastume kalt! Kalt dl to, kad ms vaikas ar kitas as muo tapo narkomanu. Ir jei tai biologins prieastys - tai nra k dary ti, nieko ia nebepakeisi. Mums nuo to gal ir pasidaryt ramiau, taiau narkomano padties ir kani tai nepalengvint. Be to, pastarj met tyrimai rodo, kad net tam tikr paveldimum, paveldimas ligas galima veikti socialinmis ir psichologinmis priemonmis.

50

Daugelis iuolaikini priklausomybs tyrintoj, teoretik remiasi rezultatais eksperiment, atlikt laboratorijose su iurkmis. Tikriau siai visi skaitytojai prisimena klasikinius tyrimus, kai iurks priprati namos prie alkoholio (ar kit narkotik) arba imokomos patirti malo num, o vliau stebimas j elgesys. Su iurkmis galima lengvai eks perimentuoti: didinti ar mainti dozes, prijungti elektrodus ar ipreparavus tiesiai pairti, kokie pokyiai vyko j organizme, ypa smegenyse (kaip inote, yra gyvn apsaugos taisykls, kuriomis siekiama, kad eksperimentiniai gyvnai nebt kankinami). Taiau ar galima i eksperiment rezultatus tiesiogiai taikyti monms? Mokslininkas Johnas Elsteris teigia, kad gyvn ir moni priklauso myb labai skiriasi. Tik mons gali priimti sprendimus, pasirinkti remdamiesi savo ankstesne patirtimi. Kad mons ima vartoti arba ne, veikia ir visuomens normos, taisykls, tradicijos. Be to, mons gali suprasti, kad tapo priklausomi, ir bandyti veikti savo lig. Johno Elsterio nuomone, galime remtis tik neurofiziologiniais eksperimen t su gyvnais rezultatais (1).

Psichologins narkotik vartojim aikinanios teorijos

Psichologines teorijas, aikinanias priklausomybi atsiradim ir rai d, slyginai galima priskirti prie psichodinamini arba socialinio i mokimo teorij. Visose psichodinaminse teorijose ryki nuomon, kad priklauso mybs prieastis - kakoki svarbi poreiki frustracija, o alkoholis ar kiti narkotikai padeda subjektui susitaikyti su ios frustracijos neiven giamybe. Tradicinje psichoanalizje daugiausia buvo kalbama apie alko holizmo raid. ios teorijos psichologini alkoholizmo prielaid aiki-

51

nimas remiasi S. Freudo teiginiu, kad alkoholis, dirgindamas burnos gleivin, sukelia pojius, panaius pasitenkinim, kur patiria vai kas, bdamas oralins psichoseksualins raidos stadijos (iulpdamas motinos krt). Psichoanalitik poiriu, potraukis alkohol, kaip ir visi kiti patologiniai potraukiai - tai grimas ankstesn raidos stadi j, btent prie vaikik seksualini igyvenim (regresija). Kai kurie psichoanalitikai pasitenkinim, kur sukelia alkoholio vartojimas, va dina farmakotoksiniu oraliniu orgazmu". Potraukis alkohol pagal i teorij atsiranda kaip bdas pasitrauk ti i realybs, apsaugoti savo A" nuo aplinkinio pasaulio. iam po traukiui atsirasti didel reikm turi santyki su tvais sutrikimas anks tyvame amiuje, ypa jei atstumia motina. Alkoholikas trokta fizins ilumos, maloni odos poji, motinos glamoni, lengvumo ir ilu mos skrandyje jausmo. Visa tai susilieja saugumo, pasitikjimo, savi garbos, o kartais ir stiprumo trokim. iems asmenims dar iki alkoholizmo atsiradimo bdingas emocinis neadekvatumas, neurotikumas. Todl ryks depresijos poymiai: menka savigarba, mazochistinis savs kaltinimas, suicidins mintys, nuotaik svyravimai, izoliacijos ir vienatvs jausmas. K. Menningeris ypa pabr alkoholikams bding savs naikinimo polink. Tai jis va dina chroniku suicidu. Jis pabria ir ankstyvo emocinio patyrimo svar b, ypa skiria ambivalentikus santykius su tvais. Tai sukelia pas monin trokim sunaikinti savo meils objektus ir kartu baim juos prarasti. Alkoholio vartojimas - tai agresijos perklimas. Agresijos, kuri dl kultrinio tabu negali bti nukreipta tiesioginius kaltininkus. Reikia pripainti, kad psichoanalitini narkomanams skirt darb nra daug. Tradicikai psichoanalitikus labiau domino kitos problemos, todl jie retai susidurdavo su pacientais, turiniais alkoholio ir narkoti k vartojimo problem. Be to, buvo manoma, kad psichoanalitiniai gy dymo metodai netinka narkomanams gydyti, nes ie pacientai turi ma ai ego jg ir labai intensyvi gynyb.
52

Tik pastaraisiais metais anksiau psichoanalitinje literatroje vy ravus poir, kad piktnaudiavimas cheminmis mediagomis yra regresavimas oralin psichoseksualins raidos stadij, pakeit nauja kon cepcija. Pagal j dauguma piktnaudiavimo cheminmis mediagomis atvej turi gynybin it prisitaikomj funkcij. Chemini mediag var tojimas gali laikinai pakeisti regresuojani bsen, sustiprinti ego gy nybines jgas, skirtas veikti tokius stiprius afektus kaip pyktis, gda ar depresija. Dauguma iuolaikini psichoanalitik pritaria nuomonei, kad priklausom elges lemia ne savs naikinimo impulsas, o gebjimo apsiginti trkumas (39). Vienas ymiausi ios srities specialist yra Edwardas Khantzianas. Jis teigia, kad vis priklausomybi pagrindin prieastis - kania, o ne narkotik prieinamumas, socialinis spaudimas ar malonumo siekimas, noras susinaikinti. Kania, kuri priklausomybe sergantis asmuo nori pa lengvinti ar pratsti padedamas narkotik, atspindi pagrindinius savire guliacijos sunkumus. Jai bdingi keturi pagrindiniai psichologinio gyve nimo aspektai: jausmai, savigarba, tarpusavio santykiai ir rpinimasis savimi. Piktnaudiavimas alkoholiu ar narkotikais - tai bandymas upil dyti spragas, veikti savireguliacijos (self) trkum gydant save. Khantziano nuomone, nepagarba, netgi niekinamas poiris alko holikus ir narkomanus buvo suformuotas ankstesnio psichoanalitinio poirio priklausom asmen elges lemianias malonumo siekimo ar destrukcinio elgesio tendencijas. io tyrintojo manymu, mogui ne susiformuoja priklausomyb, jei jis sutaria su savimi ir savo jausmais, geba adekvaiai juos reikti, jei jis palaiko sveikus santykius su kitais monmis ir gali pasirpinti savimi. Khantzianas tyrinjo priklauso mybes mogaus raidos ir adaptacijos kontekste. Traumuojamas^ nepa garbus ar eidiamas tv elgesys gali sutrikdyti psichologin gyveni m. Psichologin asmens paeidiamum dar gali sustiprinti kultri ns normos, netinkamos socialins slygos ir pan. Taigi asmuo, paty rs psichologini traum, turi didesn tikimyb pradti eksperimen-

53

tuoti su cheminmis mediagomis, siekdamas bent laikino palengv jimo, prisitaikyti. Priklausomyb - tai paeidiam asmen bandy mas sprsti gyvenimo problemas. Taip ie asmenys bando gydytis" patys (39). Transakcin analiz. Knygoje aidimai, kuriuos aidia mons" E. Berne detaliai apra aidim Alkoholikas". aidimai, pasak E. Ber ne, tai tam tikros moni tarpusavio bendravimo ir elgesio formos, ku ri motyvai uslpti ir kur vienas i dalyvi siekia psichologinio ar ki tokio pranaumo prie kit (laimjimo, naudos). is psichologinis ai dimas yra toks pat kaip ir bet kuris sportinis aidimas - jis turi savo taisykles, i anksto inomus aidjus, pabaig, kuri galima numatyti. aidimo metu visi veiksmai matomi i alies, atrodo tikroviki, taiau vidiniai motyvai, skatinantys aisti, slypi pasmonje. aidjai, kaip ir pats aidimo iniciatorius, negali suvokti, kad jie aidia, o ne nuoir diai bendrauja. Visi aidimai paveikia aidianiuosius, tolesn j el ges, savijaut. aidimai sudaro nema dal ms kasdieninio gyveni mo. Kai kurie i j tampa svarbiausia mogaus gyvenimo dalimi ir pa lieia beveik visus aplinkinius. iuos aidimus E. Berne vadina aidi mais visam gyvenimui". Jiems priskiriamas ir aidimas Alkoholikas". Silomo aidimo analizs objektas - socialins transakcijos, kurios yra piktnaudiavimo alkoholiu pasekm. aidim daniausiai aidia penki dalyviai, taiau vaidmenys kar tais bna labai susij, todl gali utekti ir dviej dalyvi. Pagrindinis vaidmuo - Alkoholikas. Svarbiausias jo partneris - Per sekiotojas. vaidmen paprastai atlieka prieingos lyties atstovas, da niausiai - sutuoktinis. Treias vaidmuo - Gelbtojas. Daniausiai tai tos paios lyties kaip ir alkoholikas atstovas, gydytojas. Klasikinje si tuacijoje gydytojas igydo alkoholik. Ketvirtas vaidmuo - Naivuolis. Daniausiai vaidmen atlieka pardavjas ar koks kitas asmuo, kuris skolina alkoholikui pinig, duoda igerti skolon ir pan., nesistengia jo
54

igelbti. Kaip paymi E. Berne, kartais vaidmen gali atlikti motina, kuri duoda alkoholikui pinig, ujauia j, nes mona, t. y. jos marti, jo nesupranta. Alkoholikas turi sugalvoti kok nors paaikinim, kam jam reikia pinig. Nors abu veikjai puikiai ino, kam tie pinigai i tikrj skirti, abu vaidina, kad tiki tais paaikinimais. Kartais Naivuolis peri ma kit vaidmen - Kurstytojo, silanio alkoholikui alkoholio net ta da, kai is neprao. Yra ir dar vienas pagalbinis vaidmuo, tenkantis pro fesionalui - barmenui ar bufetininkui, t. y. mogui, duodaniam alko holio. Tai - penktasis aidimo dalyvis, kuris yra tarsi tarpininkas tarp alkoholiko ir alkoholio. E. Berne nuomone, alkoholiko elgesys - tai savotikas aidimas, lei diantis subjektui manipuliuoti aplinkini jausmais ir veiksmais. Pats alkoholio vartojimas - tik procesas, vedantis prie kulminacijos - pagi ri. Pasitenkinimas, gaunamas i pagiri, tai priemon patraukti d mes save ir savo problemas, stumti Persekiotoj kamp ir gauti atleidim. Siekti pasitenkinimo tokiu bdu alkoholik skatina menkas savs vertinimas, susijs su intymiais, pasitikjimo santykiais, skati naniais atsivrim, baim. Siekdamas ivengti i intymi santyki, subjektas stengiasi ir toliau aisti. E. Berne rao ir apie aidim Narkomanas". Jis panaus Alkoho lik", taiau daug dramatikesnis. Pagrindinis vaidmuo tenka Perse kiotojui. Gelbtojas ir Naivuolis iame aidime dalyvauja gana retai. O Kurstytojo vaidmuo gana reikmingas (18,57). Psichodinaminse teorijose analizuojami intrapsichiniai asmenybs raidos mechanizmai, socialinio imokimo teorijose analizuojami fak tai, kuriuos galima stebti, matuoti, vertinti. Imokimo teorijos alkoholio ar narkotik vartojim aikina kaip ir bet kok kit elges - jis yra gytas, t. y. remiasi imokimo proceso dsningumais. Alkoholizmas, kaip ir piktnaudiavimas kitais narkoti kais, kyla dl daugkartinio pastiprinimo, kur subjektas gauna varto damas alkohol ar narkotikus.
55

Lkesi teorija Analizuodami kognityvinius veiksnius, turinius takos piktnaudiavimui psichoaktyviomis mediagomis, kai kurie socialinio imokimo teorijos a lininkai pabria iskirtin lkesi (angl. expectancies) svarb. Alkoholio ar kit mediag vartojimo lkesiai formuojasi stebint tv, bendraami ar kit asmen grimo model, kultrinius ritualus, gaunant informacij per iniasklaidos priemones ir remiantis asmenine patirtimi. Atlikti plats lkesi formavimosi tyrimai parod, kad su alkoholio vartojimu susiju sius lkesius lemia du procesai: socialinis imokimas ir asmenin patirtis. Taigi dar iki asmenins patirties, t. y. alkoholini grim paragavimo, jau susiformuoja lkesiai, lemiami socialinio imokimo. Kokie yra alkoholio vartojimo lkesiai? Tiriant daniausiai klausia ma apie vartojimo prieastis", poir grim" ir pan. Vieni gar siausi lkesi tyrjai - S. A. Brownas, M. S. Goldmanas, A. Innas ir L. R. Andersonas. Apklaus 125 suaugusiuosius (su skirtinga alkoholio vartojimo istorija), jie iskyr 216 galim lkesi. Vliau visi jie buvo suskirstyti 6 grupes: 1) alkoholis pozityviai keiia patirt (ateitis atrodo geresn); 2) didina socialin ir fizin malonum; grimas teikia malonum pasi linksminimo metu; 3) didina seksualin potrauk; 4) didina jg ir agresij; 5) didina socialin tvirtum (gali pasakyti tai, k nori ir pan.); 6) maina tamp. Kiti autoriai, atlik tyrimus, pastebjo labai panaius lkesius. Su lkesiais ioje teorijoje siejamas alkoholini grim vartojimo danumas. Vadinamasis socialinis grimas" siejamas su pozityvaus socialinio efekto lkesiais, o probleminis grimas" - su savo kognityvini ir motorini gebjim pagerinimo lkesiais.
56

Tyrimais nustatyta, kad lkesiai gali lemti elges su alkoholiu. Pavyz diui, inant, ko vaikas tikisi i alkoholio vartojimo, galima nustatyti, koks bus jo elgesys paauglystje ir kokia yra alkoholizmo tikimyb. Itirta, kad skiriasi lkesiai, kai geri pats ir kai geria kiti. Daniausiai mons tiki, kad kiti bus daugiau, stipriau paveikti alkoholio nei jie patys. Kaip pradedama gerti? Paaugli tyrimai rodo, kad jie pradeda gerti nusiirj tv grimo proius ir (arba) poir grim (lkesius). Kiti autoriai ypa pabria bendraami tak. Daug diskutuojama, kas daro didesn tak - tvai ar bendraamiai. Kai kurie autoriai mano, kad pradioje didesn tak daro tvai, o vlesniame paauglysts am iuje didesn taka yra bendraami. Be to, tam, kad bt pradedama gerti, didel tak turi etnin, religin priklausomyb. Kaip formuojasi lkesiai, kodl jie tokie individuals? Skiriamos trys hipotezs: 1. Skirtingus lkesius lemia skirtinga individ asmenin gyvenimo pa tirtis dar iki alkoholio vartojimo. Tai tv elgesys su alkoholiu, j nuostatos dl grimo ir pan. Turi takos ir bendraamiai, iniasklaida (mama pasakojo, kaip jos 3 met vaikas, pamats alaus reklam per TV, m reikalauti alaus). 2. Lkesius lemia skirtinga asmens patirtis vartojant alkohol. Pavyz diui, jei paauglys vartoja alkohol tik per vakarlius, jo lkesiai sie jasi su socialiniu ir fiziniu malonumu (tai nra nulemta vien farma kologinio alkoholio poveikio). 3. Lkesius lemia individofiziologiniaiypatumai, alkoholio farmakolo ginis poveikis jam. Pavyzdiui, vieni veikiami alkoholio greiiau atsi palaiduoja nei kiti. Kai kurie geriaufiziologikaitoleruoja alkohol. Bandoma net rasti pagrindinius lkesius, kurie nurodyt alkoholizmo atsiradim. Piktnaudiaujani alkoholiu paaugli lkesiai daniausiai susij su kognityvinio ir motorinio funkcionavimo pagerjimu igrus. Tai nustatyta ir tiriant paauglius, besigydanius dl i problem.
57

Lkesi teorijos pateikia daug nauj prevencijos ir gydymo idj. iai krypiai atstovaujantys tyrintojai mano, kad tiek paaugli, tiek suaugusi moni lkesi, susijusi su alkoholio vartojimu, vertini mas leis nustatyti didels rizikos asmenis. Nuo lkesi priklauso ir skirtingos gydymo strategijos, nes dauguma lkesi nra farmakolo giniai. Be to, pateikiama daug mini apie prevencij, kaip suformuoti lkesius, kokia mokymo, informavimo taktika remtis. Lkesi teori jos atstovai pritaria ir gsdinimo taktikai. Taiau tebra abejojama, ar tikrai taip paprasta nustatyti lkesius? Be to, taikant lkesi teorij yra pavojus labai nutolti nuo farmakolo ginio alkoholio ar narkotik poveikio. Svarbu ilaikyti balans tarp el gesio ir farmakologinio mechanizmo. Pastaruoju metu atliekama labai daug tyrim, susijusi su narkoti ni mediag vartojimo lkesiais. Jie irgi patvirtina lkesi tak nar kotini mediag vartojimo danumui ir tikimybei, kad jie bus pradti vartoti (18,47, 57).

tampos sumainimo teorija Vienas i garsiausi XX amiaus alkoholizmo tyrintoj E. Jellinekas atkreip dmes alkoholio vaidmen sprendiant socialines problemas. Jis teig, kad iuolaikinje visuomenje atsiranda vis daugiau tampos ir ji vis stipresn. E. Jellinekas pabr, kad ne visada alkoholio vartoji mas yra motyvuotas trokimo sumainti, palengvinti tamp. Labai da nai alkoholis vartojamas atsigaivinti, kelti presti ir pan. tampos ma inimas - tik viena i alkoholio vartojimo paskat. Alkoholis gali bti vartojamas dl vairi prieasi, taiau piktnaudiavimas juo ir pri klausomyb nuo jo siejami su tampos mainimu. Dauguma moksli nink irgi laikosi ios nuomons. Patvirtinama, kad primityviose vi suomense tai viena i pagrindini alkoholio vartojimo prieasi. Al-

58

koholis - depresantas, dl ios funkcijos jis sumaina tamp, nerim, kalt, lengvina i jausm igyvenim. i teorij patvirtina ir laboratoriniai tyrimai. Laboratoriniams gy vnliams - katms, iurkms - sukurdavo konflikt: jie gaudavo arba pastiprinim maistu arba elektrook. Tai didindavo tamp. Suleidus alkoholio injekcij, tampa ir nerimas rykiai sumadavo. Pagal i te orij tampa suprantama gana plaiai - tai baim, nerimas, konfliktai, frustracija. Vadovaujantis tampos sumainimo teorija, buvo tiriami koledo stu dentai. Jiems duodavo alkoholio ikistresiniu laikotarpiu, o paskui - su klus stres. Vienu atveju studentams buvo sukeliama grsm patirti elektrook, kitu atveju jiems buvo sakoma, kad j kalba bus filmuo jama. Kartais alkoholio bdavo duodama, o kartais taikomas placebo efektas (sakoma, kad tai alkoholis, bet duodama gerti vandens). Stre sas bdavo sukeliamas tada, kai alkoholis jau absorbuodavosi. Nu statyta, kad ikistresiniu laikotarpiu alkoholis gali sukelti skirting po veik. Kartais jis veikia kaip stimuliatorius, kartais atpalaiduoja. Al koholis slopina reakcij stres. is alkoholio slopinamasis poveikis labai priklauso nuo jo dozs. Be abejo, ir nuo streso. Panai tyrim atlikta labai daug. Gauta ir kitoki duomen, kai alkoholis kilus stresui dar labiau didi na nerim. Eksperimente dalyvavo moterys. Joms buvo sakoma, kad jos gaus skausming, bet nepavojing" elektrook, bet tai priklausys nuo laiko joms atliekant tam tikr uduot. Prie uduot moterims da v alkoholio (0,48 g/kg) arba taik placebo bd. Buvo manipuliuoja ma ir lkesiais - vienoms sak, kad tai alkoholis, kitoms - kad tai vita minas C. Kai moterims buvo sakoma, kad jos gaus alkoholio, buvo gau tas paradoksinis efektas - nerimas padidjo. Tyrjai aikina taip. Tik jimas, kad gavo alkoholio, sukl nerim toms moterims, kurios netu rjo alkoholio vartojimo patirties. Tai buvo joms neprasta, grsminga situacija ir todl didino nerim.

59

Kiti eksperimentai parod, kad didel reikm turi bendra bsena alkoholis gali didinti tamp, jei mogus pailsjs, ir mainti, jei mo gus igyvena stres. Turi takos ir genetika, paveldimumas. O kokius lkesius puoselja alkohol vartojantys mons? Yra su darytas specialus klausimynas ir nustatyta, kad lkestis sumainti tam p nra vienas svarbiausi. Kitu tyrimu bandyta isiaikinti prieastis, kodl mons geria. Nustatytos dvi pagrindins geriani asmen ka tegorijos. Viena - pozityvus pastiprinimas, kuris siejasi su socialiniu grimu". Atsakym pavyzdys - Tai palengvina bendravim" ir pan. Kita kategorija - negatyvus pastiprinimas, kuris siejasi su piktnaudia vimu. Pavyzdiui, Geriu, kad atsipalaiduoiau". Kai kuriais tyrimais tiriama ne apskritai bsena, apibdinama kaip tampos igyvenimas, o nuotaika. Eksperiment procedra tokia - mo gui duodamas tam tikras alkoholio kiekis, o paskui praoma, kad jis apibdint savo nuotaik. Dauguma atvej rezultatai panas. Jei al koholio kiekis nedidelis - euforija, laim, atsipalaidavimas. Kai dozs didels - kyla nerimas ir depresija. Visi ie duomenys gauti tiriant ne alkoholikus. Vertinant tampos sumainimo teorij, pabriama, kad siekis su mainti tamp - tik vienas i alkoholio vartojimo motyv (18,47).

Jgos teorija Jos autorius - Davidas McClellandas i Harvardo. Jis tyr alkoholio var tojimo, piktnaudiavimo juo motyvus, taikydamas tokias procedras liaudies pasak tarpkultrin analiz, tiesiogin gerianio asmens elge sio stebjim ir laboratorin eksperiment. Autorius su bendradarbiais nustat, kad dauguma vyr, piktnaudiaujani alkoholiu, yra nepri klausomi, agresyvs, vyriki. Pasak jo, alkoholiu piktnaudiaujantys vy rai turi poreik jaustis stiprs, nes per socializacijos proces suprato,

60

kad jie turi bti stiprs, o alkoholis gali padti jiems tokiems tapti. Tai gi grimas tenkina stiprumo, jgos poreik. i hipotez patvirtino ir geriani vyr psichologini tyrim rezultatai. Pirminis alkoholio efek tas - didja subjekto fantazavimas apie savo stiprum. Igr tokie as menys sivaizduoja save stiprius, kontroliuojanius kitus asmenis. is efektas priklauso nuo igerto alkoholio kiekio. Jei alkoholio kiekis ne didelis - didja fantazijos apie socialin jg, altruistin kit moni kontrol (mokyti, padti). Jei alkoholio kiekis didelis - didja fantaza vimas apie asmenin jg, stiprja savs iauktinimas ir kit moni kontroliavimas agresija.

Moterikumo teorija Kadangi D. McClellando darbai apm tik vyrus, S. C. Wilsnackas pa naius tyrimus atliko su moterimis. Moterys buvo tiriamos prie alko holio vartojim ir po pavartojimo. Nustatyta, kad grimas skatino mo teris jaustis moterikesnes. S. C. Wilsnackas nustat, kad moterys alkoholiks turi chronik abe joni dl savo moterikumo, adekvatumo lyiai. Taigi jos turi stipr poreik jaustis moterimis ir motyv gerti, kad patirt jausm. Taigi abiej i autori tyrimai parod, kad ir vyrai, ir moterys, ku rie turi alkoholio vartojimo problem, geria siekdami atlikti tradicin savo lyties vaidmen (47).

Biopsichosocialinis modelis
Kaip matyti, teorij, bandani paaikinti narkotik vartojim, daug. Daniausiai jos remiasi vienu kuriuo veiksniu - biologiniu, psichologi niu ar socialiniu. yms narkotik problemos tyrintojai Markas Gali61

zio ir Stephenas A. Maisto teorij vienpusikum, integracijos nebu vim laiko didiausiu j trkumu. Autoriai silo remtis biopsichosocialiniu modeliu, kur bt traukti vairs veiksniai. J. A. Ewingo modelyje kiekvieno asmens tikimyb tapti priklauso mam nuo alkoholio lemia keturi veiksni kombinacija: prieinamu mas (alkoholio kaina), socialiniai, psichologiniai ir konstituciniai veiksniai (genetins ir biochemins savybs). Kai kurie i i veiks ni yra apsaugantys (tarkime, draudiantys gerti religiniai sitikini mai, didel grim kaina), kiti didina asmens rizik pradti piktnau diauti alkoholiu ir tapti priklausomam (auktas nerimo lygis ar al koholio vartojimas eimoje). M. Galizio ir S. A. Maisto nuomone, is daugel veiksni apimantis modelis yra btinas siekiant numatyti ir kontroliuoti piktnaudiavim. Autoriai pateikia eskim pavyzd. Eskimai, daugelio tyrintoj nuomo ne, turi ypa didel rizik tapti priklausomi nuo alkoholio. Ankstesni tyrintojai paprastai akcentuodavo eskim genetin unikalum. Taiau iuo metu atsirado ir kitoki aikinim. Iki aukso iekotoj, keliautoj ir kit baltj pasirodymo, eskimai niekada nebuvo susidr su psichoaktyviosiomis mediagomis. Jie neturjo kultrini tradicij, ku rios bt padjusios saugiai integruoti i mediag vartojim eski m gyvenim. Btent kultrinis veiksnys daugumos iuolaikini tyri ntoj yra laikomas apsauginiu nuo piktnaudiavimo. Kitas veiksnys, galjs padidinti eskim rizik tapti priklausomiems - miliniki so ciokultriniai pokyiai, kurie sukl psichologin distres (beje, tai ro do ir didelis eskim saviudybi skaiius). M. Galizio ir S. A. Maisto nuomone, remiantis biopsichosocialiniu modeliu galima iekoti veiks mingesni eskim alkoholio vartojimo problem prevencijos bd (18).

KODL JAUNUOLIAI VARTOJA NARKOTIKUS

Teorij apie narkotik vartojimo prieastis yra daug ir labai vairi. O kaip patys jaunuoliai, tik eksperimentuojantys su narkotikais ar jau priklausomi nuo j, aikina prieastis, skatinanias juos vartoti narkotikus. Visas j nurodytas prieastis psichologai suskirst j tris grupes: 1. tampos sumainimas ar streso veikimas. Narkotins mediagos var tojamos siekiant euforins bsenos, norint pamirti visas problemas, sumainti tamp, nemalonias emocijas. Narkotini mediag var tojimas tampa tampos ar streso veikimo bdu. 2. Narkotik efektas. Narkotins mediagos vartojamos norint iban dyti j poveik, patirti pakitusi smons bsen. Pagrindinis tikslas naujovs ir malonumo siekimas. 3. Bendraami taka. Svaigij mediag vartojim lemia socialins prieastys. Norima kartu praleisti laik, neatsilikti nuo draug. Popieikoji sveikatos apsaugos darbuotoj sielovados taryba knygoje Banyia, narkotikai ir narkomanija" rao, kad Su nerimu turime kon statuoti pasyvum visuomens, kuri leidia savo vaikams udytis nuo dais" (6, p. 86). Taryba teigia, kad ioje srityje vyraujant nuolaidiavi m lemia bent trys veiksniai: 1. Bendras visuomens poiris, kuris skatina vartoti vaistus. Prisiden giama noru padti sunkum patinantiems asmenims, bet nesisten giama isprsti j tikrj problem. Taigi vaikas labai anksti pranta

63

savo nuotaikas ir emocijas valdyti vaistais, uuot moksis pats jas kontroliuoti, padedamas tv, eimos, visuomens. 2. Jaunuoli ir jaunysts apskritai pervertinimas, nes visuomen da nai velgia jaunuolius kaip tam tikr kelrod. Jaunimas tapo pa vyzdiu ndienei visuomenei. Esant tokiai padiai, jaunimui telie ka vienintel galimyb susitapatinti su savimi. suaugusiuosius ne bevelgiama kaip pavyzd, tad ie nebegali kitis j gyvenim, juo lab udrausti vartoti narkotikus. 3. Jaunuoliams siloma mirties logika. iuo atveju galvoje turimas ne linkjimas mirties auganiai kartai, o nesugebjimas j apsaugoti nuo mirt teigianio elgesio (6). Be abejo, ne visi narkotik paband asmenys ateity ima vartoti narko tikus, kaip ir ne visi vartojantys tampa narkomanais. Pagal narkotik vartojimo danum asmenys skirstomi 5 grupes: 1. Rizikos grup. Tai asmenys, kurie dl tam tikr prieasi turi di desn tikimyb imti vartoti narkotikus. 2. Eksperimentuotojai. Tai asmenys, kurie pavartoja narkotikus vien ar kelis kartus ir j atsisako. 3. Nereguliars vartotojai. ie asmenys vartoja narkotikus neregulia riai, jiems dar nra isivysiusi nei psichin, nei fizin priklauso myb. 4. Reguliars vartotojai. Vartoja narkotikus nuolat, jiems vystosi psi chin ir fizin priklausomyb. 5. Narkomanai. Nuolat vartojant jau isivysto liga. i klasifikacija pateikiama paveiksllyje, kuriame aikiai matoma i grupi dydio dinamika, t. y. kad ne visi asmenys, paragav narkotik ar juos vartojantys, tampa narkomanais (10 pav.). Europos narkotik ir narkomanijos monitoringo centras (EMCDDA) iskiria grupes, kurios turi didesn tikimyb imti piktnaudiauti nar-

64

10 pav. Narkotini mediag vartojimo d a n u m a s

kotinmis mediagomis, jos yra labiau paeidiamos narkotik ir gali bti priskirtos didesns rizikos grupms: Jauni mons, gyvenantys ekonomikai prastesnmis slygomis, ar marginalins grups, kuri ateities perspektyvos yra ribotos. Vaikai i disfunkcini eim, ypa jei j tvai piktnaudiauja alko holiu ar narkotikais arba turi socialini ar elgesio problem. Jauni mons, kurie daniau vartoja alkohol ir kitus narkotikus lais valaikio metu ir kurie menkai ino apie narkotik vaitojimo rizik ir pasekmes. Verslininkai, kuriems sekasi, ir kiti (taip pat j vaikai), kurie turi pinig ir gali naudotis visais vakarietiko gyvenimo patogumais, taip pat ir vartoti narkotikus, tokius kaip heroinas ar kokainas. Taip pat tie, kurie patiria stres, danai keliauja ir pan. (62). Kaip jau minjome, ne visi, kurie paband narkotik vien kart, var tos ir toliau. Tai priklauso nuo i veiksni: 1. Nuo mediagos farmakologini ypatum (ar ji sukelia nor, potrau k, malon potyr ir k t ) .

65

2. Individo biologini ypatum (ar asmuo turi specifin biologin predispozicij, ar netoleruoja kai kuri mediag). 3. Mediagos prieinamumo (ar lengva sigyti). 4. Kai kuri individo charakteristik (kokio jis amiaus, koki turi psi chikos sveikatos problem ir pan.). 5. Visuomenins aplinkos (narkotik vartojimo subkultra, visuome ns poiris narkotikus ir pan.). Narkotik vartojimo pasekms - tiek socialins, tiek psichologins, tiek medicinins - auga tiesiog proporcingai vartojimo danumui (11 pav.). Matome, kad rizikos grup beveik neturi su narkotik vartojimu su sijusi pasekmi. Eksperimentuotojai, jau paband narkotini media g, gali turti tiek su sveikata susijusi problem (pvz., perdozavimas, kraujo ukrtimas, hepatitas ir pan.), tiek socialini problem (pvz., policijos sulaikymas, smulks nusiengimai ir pan.). Danjant narko tini mediag vartojimui, auga ir problem skaiius. Visame pasaulyje atliekami tyrimai, kokios yra piktnaudiavimo nar kotinmis mediagomis socialins, psichologins, medicinins pasek ms (12 pav.). Bandoma apskaiiuoti, kokius nuostolius patiria valsty bs ekonomika.

NARKOTINI MEDIAG VARTOJIMO DANUMAS

NARKOTINI MEDIAG VARTOJIMO PASEKMS

11 pav. Narkotini mediag vartojimo danumas ir p a s e k m s

66

Daugiau kaip 5 0 % prievartos sutuoktinio atvilgiu

2 0 - 3 5 % saviudybi

5 0 % e i s m o nelaimi

6 2 % upuolim

4 9 % mogudysi

5 2 % iaginim

6 8 % k n o sualojim

3 8 % vaik prievartos

"

6 9 % nuskendim

12 pav. Narkotini mediag vartojimo p a s e k m s

alingo alkoholio poveikio sveikatai pasekms - irdies ir kraujagysli sistemos ligos, skrandio ir arnyno sistemos sutrikimas, kepen ligos, ly tins funkcijos sutrikimas, organinis smegen paeidimas ir pan. Narkoti ni mediag vartojimo pasekms sveikatai - tai ne vien somatiniai ir ner v ar psichikos sutrikimai. Pastaruoju deimtmeiu vis daugiau kalbama apie AIDS (IV) pavoj. Statistikos duomenimis, apie 15-20% AIDS ligo ni sudaro narkomanai. Lietuvos AIDS centro 2004 m. vasario 9 d. duome nimis, net 682 asmenys, usikrt IV, yra intraveniniai narkomanai (i viso usikrtusi IV - 851). Besileidiantiems narkotikus asmenims kyla perdozavimo, absces, gangren, kraujo ukrtimo pavojus. Narkotik vartojimas danai siejamas ir su socialiniu atstmimu. EMCDDA specialistai socialiai atstumtais asmenimis laiko tuos, kurie ne gali kaip lygs sitraukti ekonomin, socialin ir visuomenin gyvenim ir (arba) jeigu j pajamos tokios nepakankamos, kad jie negali pasiekti gyvenimo standart, priimtin visuomenei, kurioje jie gyvena (62).
67

Nedarbas

13 pav. Ryys tarp socialinio atstmimo ir narkotik vartojimo

Narkotik vaitojimas gali bti tiek socialinio atstmimo prieastis, tiek pasekm.

PRIKLAUSOMYBS SAMPRATA

Dar XX amiaus viduryje alkoholio vartojim, narkotik vartojim ir azartin loim irta kaip skirtingas problemas. Psichiatrai ir psi chologai specializuodavosi sprsti kuri vien i j. Pastaraisiais de imtmeiais poiris smarkiai pasikeit. Dabar pripastama, kad al koholio, narkotik vartojimas, azartinis loimas - tai priklausomyb. Tarp j esama daug bendro - panaios atsiradimo prieastys, sutriki mo raida ir pan. Todl ir j gydymas yra panaus. Psichologas S. Peele priklausomyb apibdina kaip aling elgesio rat. Elgesio, kuris yra nebekontroliuojamas. Priklausomyb - tai pro cesas, kuris keiiasi, transformuojasi laike. S. Peele teig, kad priklau somybei vystytis nebtini biomedicininiai organizmo pokyiai. i po kyi neturi, pavyzdiui, lojai ar prie darbo prisiri mons, nors jie yra priklausomi. Priklausomyb - tai moni, o ne narkotins media gos problema. C. Nakkenas, apibdindamas priklausomybs ris, pabr, kad bendra tarp j tai, kad piktnaudiavimas bet kuo sukelia nuotaikos pakitimus. Kai gauni - nuotaika kyla, kai negauni - nuotaika blogja. Priklausomybs pradia - kai imama vartoti kokia nors mediaga ar elgtis tam tikru bdu, siekiant gerai jaustis, patirti malonum ar pa prasiausiai palengvinti sau gyvenim. Tai mogui padeda ivengti skausming jausm. C. Nakkenas pateikia tok priklausomybs api brim: Priklausomyb - tai patologinis meils ir pasitikjimo san tykis su objektu ar vykiu". Asmuo suformuoja emocin santyk su
69

objektu ar vykiu, kad pasiekt troktam nuotaikos pokyt. Tai, C. Nakkeno nuomone, pagrindinis i moni emocinis santykis. Be abejo, pri klausomyb nra objekto ar vykio produktas, t. y. objektas ar vykis ne btinai sukelia priklausomyb. Tarp vyki, objekt, prie kuri galima priprasti, bendra tai, kad jie sukelia malonius nuotaikos pokyius (40). mogui pasitenkinim kelia ne vien kokios nors mediagos vartoji mas, loimas ar kitas konkretus elgesys. Malonius jausmus sukelia ir pasirengimas ar net mintys apie bsim elges. Pavyzdiui, lojas var to irg lenktyni lenteles, persivalgantysis galvoja, kaip eis apsipirkti, varto katalogus, valgiaraius ir pan. Priklausomybe sergantys mons imoksta sukelti save atpalaiduojanius, jaudinanius jausmus. Arba sukelti baim, neapykant sau, gd. Tokie mons tampa labai vienii ir izoliuoti. Kai jiems lidna, skauda ar pan., jie imasi tos veiklos, kuri sukelia jiems malonum ir pasitenkinim. O kiti mons iuo atveju ieko pagalbos - kreipiasi draugus, pastamus. Psichologai pripasta, kad yra toki kritini gyvenimo tarpsni, kai mes visi galime tapti priklausomi, ypa kai ko nors netenkame, praran dame. Iskiriamos tokios situacijos: mylimojo netekimas (kuo stipresnis ryys buvo su tuo mogumi, tuo didesn rizika); statuso praradimas; ideal, svajoni, draugysts praradimas; socialin izoliacija; eimos i irimas ar palikimas ir pan. Kodl taip vilioja priklausomyb nuo ko nors? Todl, kad yra tvirta garantija, jog patirsite malonum. Jokie moni tarpusavio santykiai tokios tvirtos garantijos neturi. Draugai, mylimieji, eimos nariai gali nuvilti, skaudinti. Kuo toliau, tuo labiau mogus ima pasitikti pri klausomybs ryiais. C. Nakkenas iskiria kelet priklausomybs raidos stadij. 1 stadija - vidiniai pokyiai ioje stadijoje vyksta priklausomo as mens asmenybs pokyiai. Viskas prasideda tada, kai mogus patiria nuotaikos pasikeitim po tam tikro vykio, susidrimo su objektu ar pan. Priklausom asmen
70

tyrimai rodo, kad pirmasis susidrimas, paintis su tuo vykiu ar ob jektu buvo labai simintinas, intensyvus, sukls stipr nuotaikos po kyt. Dauguma azartini loj labai smulkiai prisimena pirmj laim jim, alkoholikai - pirm igrim, narkomanai - savijaut pirm kar t pavartojus narkotik ir pan. Priklausomybs ryi formavimasis labai priklauso nuo to, kokie as mens socialiniai ryiai. Jei jis neturi paramos, pagalbos, supratimo ei moje, bendraudamas su draugais, aplinkiniais, jei is bendravimas ir santykiai nesuteikia jam malonumo, yra didel tikimyb, kad vystysis patologiniai priklausomybs santykiai su vykiais ar objektais. Natra li santyki pagrindas - emociniai ryiai, pripratimas remiasi emocine izoliacija. Natrals santykiai paremti ir davimu, ir gavimu. Esant pri pratimui - tik primimas. Priklausoma asmenyb atsisako natraliu bdu patenkinti emoci nius poreikius, santyki su kitais monmis poreikius. Ji nepasitiki mo nmis, pasauliu. Priklausomyb vis labiau uvaldo vis mogaus vidin pasaul. Pamau atsiranda gdos jausmas, kuris maina pasitikjim savimi, savikontrol, pagarb sau. Priklausoma asmenyb ima kurti tai, ko asmuo pradioje veng - skausm. Nes kurdama skausm ji kuria ir poreik t skausm malinti, t. y. priklausomyb. Priklausoma asme nyb turi savitus jausmus, mstysen, elges. Jausmai, sukeliantys dis komfort, yra signalas veikti. Pavyzdiui, jei priklausomas nuo maisto mogus jauiasi lidnas, is jausmas interpretuojamas ne kaip realus, natralus jausmas, o kaip noras ar poreikis valgyti. Tai - priklausomos asmenybs jausm interpretacija. Net yra apibdinta priklausomo as mens logika. Kartais ie mons supranta, kad tai, k jie daro, kas jiems darosi, yra negerai. Tada jie bando patys sau paaikinti ir gana greitai randa paaikinimus, pateisinimus. Pirmai stadijai bdingi malons prisiminimai apie savo elges, jo pa sekmes. Jau vien tai sukelia ger nuotaik, susijaudinim, naujas idjas ir naujas paskatas.

71

II stadija - gyvenimo bdo pasikeitimas. ioje stadijoje elgesys, ska tinantis priklausomyb, tampa aktyvesnis, danesnis. Aplinkiniai ima pastebti, kad kakas vyksta ne taip. Atsiranda elgesio priklausomyb (ne tik vidin kaip I stadijoje). Elgesys vis labiau nekontroliuojamas. mogus ima meluoti, kaltinti kitus, ima ritualizuoti savo veiksmus. Pik tnaudiavimo objektas tampa ryio su pasauliu simboliu. mogus tampa fanatikas savo ritual atvilgiu. Visi aplinkiniai tokiam mogui truk do, jo nesupranta. eimos nariai irgi tai sitraukia, jauia gd ir kalt dl priklausomo asmens elgesio. III stadija - gyvenimo suduimas. i stadij mogus pasiekia sun kiai dirbdamas", kad sukurt skausm, baim, gd, vienium ir pyk t, kuriuos galt nuslopinti piktnaudiaudamas. ioje stadijoje nei ritualinis elgesys, nei logika, nei mintys apie vyk ar objekt nebeturi prasms. Svarbiausia - pats piktnaudiavimas. mo gus nebesirpina savo knu, o tik naudoja j, piktnaudiauja juo. Vis didjantis vieniumas ir izoliacija kelia emocini ryi poreik. Priklau somybe sergantis mogus bando pririti" prie savs namikius, drau gus. Tu vienintelis, kur turiu...", Niekas manim nebesirpina..." ir pan. ioje stadijoje toks mogus danai ima galvoti apie saviudyb (40). Manau, puiki III stadijos iliustracija - girtuoklis i Sent Egziuperi Maojo princo": Kitoje planetoje gyveno girtuoklis. Apsilankymas pasj bu vo labai trumpas, taiau maj princ baisiai nulidino. - K tu ia veiki? - tar jis girtuokliui, kur rado tylomis kitantprie daugybs tui ir piln buteli. - Geriu, - atsak girtuoklis niriai. - Kodl tu geri? - paklaus maasis princas. - Kad umiriau, - atsak girtuoklis. - Kad umirtum k? - pasiteiravo maasis princas, ku riam jis jau kl pasigailjim.
72

- Kad umiriau, jog man gda, - prisipaino girtuok lis, nuleisdamas galv. - Gda ko? - kamantinjo j maasis princas, kur m noras jam padti - Gda gerti! - ubaig girtuoklis ir daugiau nieko ne pasak.
Antuanas d e Sent-Egziuperi. Maasis princas, Vilnius, 1982, p. 38.

Psichologai bando rasti atsakym klausim, kodl tiek daug moni su sikuria priklausomybs ryius. Viena prieasi - iuolaikin visuome n, vertinanti ir peranti pavyzd tobulo, visur suspjanio, visk galinio ir save kontroliuojanio mogaus, supermeno vaizd. Tikrovje tai nra manoma arba reikalauja milinik pastang, kuri nata eiliniam mo gui nepakeliama. Gyvenimo tempas, konkurencija individui sukelia ne maai skausmo, tampos, stres. O kartu kyla ir poreikis juos malinti. Kaip jau minjome, priklausomybs prieastys gldi ir eimoje - jos ver tybse, nuostatose, eimos nari elgesyje. iuolaikinei priklausomybei b dinga tai, kad tapti priklausomas gali kiekvienas i ms. Jei vartojate alkoholinius grimus, turbt dabar sunerimote ir nor tumte suinoti, ar jums gresia priklausomyb. Silome greit ir pa prast diagnostikos metod - M. L. Selzerio modifikuot Miigano al koholizmo ankstyvosios diagnostikos test SMAST (24, 57).
SMAST

Klausimai 1. Ar laikote save normaliai gerianiu? (Normaliai" - tai maiau arba tiek pat kaip d a u g u m a moni.) 2. Ar js mona, vyras, tvai ir kiti artimieji kada nors sielojosi, skundsi dl js grimo?

Atsakymai

NE

TAIP

73

3. 4. 5. 6. 7.

Ar jautte kada nors kalt dl savo grimo? Ar draugai ir gimins m a n o , kad js geriate normaliai? Ar galite nustoti gerti bet kada, kai to panorite? Ar buvote nujs anonimini alkoholik susirinkim? Ar alkoholini grim vartojimas kada nors sukl konflikt su vyru, mona, tvais ar kitais artimaisiais?

TAIP NE NE TAIP

TAIP TAIP

8. 9.

Ar turjote n e m a l o n u m darbe dl grimo? Ar pasitaik, kad neatlikdavote pareig darbe, eimoje dvi ir daugiau dien dl grimo?

TAIP TAIP TAIP

10. 11. 12.

Ar k nors kreipts pagalbos dl grimo? Ar buvote pateks ligonin dl alkoholini grim vartojimo? Ar buvote sulaikytas kada nors neblaivus prie vairo ar vairavote kada nors neblaivus?

TAIP

13.

Ar buvote kada nors sulaikytas, nors tik kelioms valandoms, dl elgesio neblaivios bkls? TAIP

Praome suskaiiuoti sutampanius atsakymus. 0 - 1 - su alkoholio vartojimu susijusi problem neturite. 2 - turite su alkoholio vartojimu susijusi problem ir turtumte apsvarstyti savo elges. 3 - 1 3 - yra tikimyb, kad esate priklausomas nuo alkoholio, todl silome nedelsiant kreiptis specialistus konsultacijos.

Pasaulyje plaiai inomas ir trumpas diagnostikos testas - CAGE, kuris yra tik i keturi klausim (24,57).
1. 2. 3. 4. Ar js kada nors pagalvojote, kad reikt sumainti alkoholini grim vartojim? Ar aplinkini kritika dl alkoholini grim vartojimo jus kada nors erzino? Ar jautts kada nors kaltas dl alkoholini grim vartojimo? Ar esate kada nors ryte pirmiausia igrs, kad nusiramintumte ir pagerintumte savijaut?

Jei nors d u klausimus atsakte taip", yra rimtas pavojus, kad turite alkoholizmo poymi.

74

Rkantiems irgi vertt pagalvoti apie tai, ar ne laikas sumainti ciga rei skaii. Fagerstrom priklausomybs nuo nikotino testas

Klausimai 1. 2. Po kiek laiko pabud surkote pirmj cigaret? Ar pajutote, kad s u n k u susilaikyti nerkius tose vietose, kur rkyti draudiama? 3. Kelinta cigaret i t, kurias surkote per dien, j u m s pati maloniausia? 4. Kiek cigarei per dien surkote?

Atsakymai Per 30 min. - 1 balas

Taip - 1 balas

Pirmoji cigaret - 1 balas 1 6 - 2 5 cigarets - 1 balas > 2 5 cigarets - 2 balai

5. 6. 7.

Ar ryt rkote daugiau nei dienos pabaigoje? Ar rkote tada, kai labai sergate ir gulite lovoje? Rkote cigaretes, turinias ma, vidutin ar didel nikotino kiek?

Taip - 1 balas Taip - 1 balas Vidutin - 1 balas Didel - 2 balai Kartais - 1 balas Visada - 2 balai

8.

Kaip danai js traukiate?

7 - 1 0 bal rodo didel priklausomum, kuris susijs su daugeliu abstinencijos p o y m i (24).

Ar sunku tapti priklausomam

Amerikiei terapeuts Corrine Sweet manymu, apie 30% amerikiei kenia nuo priklausomybi. C. Sweet jas vadina slaptomis priklauso mybmis". Ji nurodo net kelias to prieastis: asmuo ne visada suvokia, kad jis yra priklausomas; visuomens poiris jas irgi kitoks nei tra dicines priklausomybes (tokias kaip priklausomyb nuo alkoholio ar

75

narkotik). Kartais visuomen jas net skatina, tarkim, priklausomyb nuo darbo. Slapt priklausomybi pavyzdiai - tai priklausomyb nuo darbo, sekso, TV, interneto, pirkimo, valgymo, religijos ir pan. i priklauso mybi raidos schema bendra. Atsiradus problemai, kyla nerimas. mo gus stengiasi sumainti ar veikti t nerim. Tam tikras elgesys jam pa deda. Tai gali bti valgymas, darbas ar kas nors kita. Vl kilus nerimui ir tampai, mogus griebiasi jau inomo vaisto", kuris jam padjo anks iau - tam tikro elgesio. Taigi susikuriamas saugus pasaulis - a tiks liai inau, k man daryti, kad man palengvt. Be abejo, tai iliuzija, i kreiptas pasaulio suvokimas, bet tai laikinai padeda. Kaip pavyzd panagrinkime toki problem: man nesiseka asmeni niame gyvenime, jauiuosi vienia ir niekam nereikalinga. Po darbo ar savaitgaliais jauiuosi ypa blogai. Mane gelbsti tik darbas. Dirbdama usimirtu, jauiuosi svarbi ir reikalinga. Todl a tiesiog apsiveriu dar bu, neuosi j namo. Jis man suteikia usimirim, numalina skausm dl nepavykusio gyvenimo. A dirbu ir laisvalaikiu, visai neturiu laiko galvoti apie savo vienium. O kas bus darb atmus? Suprasiu, kad esu niekam nereikalinga. Manau, buvote sutik moni, kuriems sekmadieniais ar per ven tes kyla nerimas, tampa - o k veikti? Jie net nenori eiti atostog... nes nebebus darbo, kuriuo jie slepia savo problemas. Jums, gerbiamieji skai tytojai, dabar natraliai gali kilti klausimas, o kodl tai problema? Juk mogus dirbdamas isprend" savo vieniumo problem - juk jam gera! Taiau sivaizduokite, kas bus, kai is mogus dl koki nors prie asi neteks darbo. lugs visas jo susikurtas iliuzij pasaulis. Be abe jo, mes visi stengiams vienaip ar kitaip prisitaikyti prie sunki gyveni mo slyg, gyventi su savo problemomis. Taiau reikia stengtis jas bent i dalies sprsti, kad vien grai dien jos visos kartu neugrit ir nesugriaut ms trapaus gyvenimo. Taigi jei js dirbate be poilsio, pagalvokite, ar turite k kita veikti, nuo ko bgate darb ir pan.

76

Toliau bandysime panagrinti iuolaikines priklausomybes - priklau somyb nuo interneto ir patologin loim, kuris, nors inomas jau la bai seniai, taiau tik dabar pripastamas viena i priklausomybs lig.

Priklausomyb nuo interneto

Nuo industrins visuomens perjome informacin. Mus vis labiau valdo kompiuteriai, informaciniai srautai. Tik atvyk darb, i pat ry to dauguma jungiame kompiuterius, skaitome elektronin pat, iri me, kas naujo pasaulyje. Tik ikyla koks klausimas ar problema - nar ome po internet iekodami atsakymo ar sprendimo. Pradioje visi diaugsi, kad kompiuteriai atvers naujas bendravimo galimybes, su artins mones - juk gali tiesiogiai bendrauti su monmis i kito konti nento, skaityti knygas kit miest bibliotekose! Deja, atsitiko priein gai. Kompiuteris daugeliui pakeit tiesiogin bendravim, ima atstoti draugus. Vis daniau girdime terminus - priklausomyb nuo interneto, priklausomyb nuo informacijos, tinklo vergai. Informacija - tai XX a. pabaigoje atsirads narkotikas. Vis labiau pabriama, kad mokykla, universitetas turi mokyti nauj kart susitvarkyti su informacijos srau tu, valdyti kompiuterius, o ne tapti j vergais. Kas ta priklausomyb nuo interneto (PI)? Tai - ne vien laiko klausi mas (kaip ilgai bnate internete). Vieni laiko save priklausomais nuo interneto, nes juo naudodamiesi dirba po 20 vai. per savait. O kitiems ir 40 vai. neatrodo problema. Svarbiausia, koki al interneto vartoji mas daro mogaus gyvenimui - kokie konfliktai, problemos kyla ei moje, tarpusavio santykiuose, darbe, mokykloje. Mantui 18 met. Kaip ir dauguma paaugli, jis nra patenkin tas savo ivaizda. Jis dar neturi merginos, nes nedrsta susipainti, kur nors pakviesti. Bijo, kad pasirodys nedomus, nemadingas, ne
vi

graus ir pan. Atsitiktinai, narydamas po internetu, jis uklydo pokalbi svetaines. Paband kalbtis - ir buvo priimtas! Kakam paklausus, jis savo g padidino keliais centimetrais, pakeit plau k ir aki spalv. Apie save naujiems draugams pasakojo taip, kaip seniai svajojo atrodyti ir gyventi. Niekas jo neatstm ir su naujais draugais jis galjo bendrauti kiek norjo. Net ir tada, kai tikri, rea ls draugai Mant kur nors kviesdavo, jis galvodavo: O kam man tai? Ruotis, puotis, nervintis. O jei mans nepriims, a nepatik siu?" Paintys interneto svetainse - daug saugesns. ia tavs nie kas neeis - gali atsikirsti nebijodamas gauti ak arba papras iausiai paspausti klavi... Taip virtualusis pasaulis um rea laus pasaulio viet.

Prisimenate, kas buvo raoma ankstesniuose skyreliuose apie priklau somybi raidos schem? Kilus nerim, tamp padjo veikti tam tik ras elgesys - pokalbis interneto svetainje. Tai tapo vaistu ioms bse noms veikti. mogus m gyventi iliuzij pasaulyje. Tyrimai rodo, kad interneto vartotojai daug maiau laiko praleidia su monmis, palyginti su tais, kurie retai naudojasi internetu. Jie da niau turi mokymosi sunkum, suprastja j darbin veikla. Yra ir nei giam fizini pasekmi: miego sutrikimai, mitybos sutrikimai, maai judama. Interneto vartotojai daniau skundiasi galvos, nugaros, spran do skausmais. Jiems bdingos ir psichikos sveikatos problemos, pa vyzdiui, depresija, socialins fobijos, vairios priklausomybs. Sunku pasakyti, kiek moni yra priklausomi nuo interneto. Remian tis apskaiiavimais, naudojamais kitoki priklausomybi (pvz., alko holizmo, loimo) skaiiui nustatyti, daroma tokia ivada - nuo 5 iki 10% besinaudojani kompiuteriais gali bti potencialiai priklausomi nuo interneto. Specialistai teigia, kad i priklausomyb gali atsirasti bet kuriame amiuje ir nepriklauso nei nuo isilavinimo, nei nuo sociali78

ns ar ekonomins asmens padties. Anksiau buvo manoma, kad var toti internet labiau link jauni, intravertiki ir iuolaikines technolo gijas orientuoti vyrai, o dabar situacija pasikeit. iuos pokyius lm ir kompiuteri paplitimas, ir lengvesnis prijimas prie interneto. Tyri mai rodo, kad nauja interneto vartotoj karta smarkiai skiriasi nuo prie penkerius metus buvusi vartotoj. Psicholog Kimberly Young teigia, kad naujieji vartotojai yra lengviau paeidiami. Tarp jos apklaust pri klausom nuo interneto asmen didioji dalis - net 83% - internetu pradjo naudotis maiau nei prie metus (7). Priklausomi nuo interne to asmenys, anot K. Young, prie interneto savo malonumui ar asmeni niais interesais praleisdavo vidutinikai po 38,5 vai. per savait! Dau guma j prisipaino, kad is j potraukis sukl problem eimoje, dar be, asmeniniame gyvenime. Dauguma j neskmingai band trumpin ti laik, praleidiam prie kompiuterio. Aikindami, kodl juos taip vi lioja internetas, vartotojai minjo anonimikum, kompiuteri priei namum ir naudojimosi internetu paprastum. Per internet asmenys daug lengviau gauna socialin param, juos priima, greitai pajunta sek sualin susijaudinim ir malonum, patiria skm aisdami. Apibdin dami save, apklaustieji minjo vieniumo jausm, nerim, depresij ir menk savs vertinim. Psichologs nuomone, btent internetas suteik iems monms galimyb ireikti save priimtinu jiems bdu. Priklausomyb nuo interneto nra vienareikm. Skiriamos net pen kios priklausomybs nuo interneto rys: 1. Kiberseksuali priklausomyb. Ti priklausomyb nuo pornogra fini puslapi, pornografijos svetaini. mogus jauia pasitenkini m narydamas iuos puslapius. 2. Kibernetini tarpusavio santyki priklausomyb. Draugysts, u simezganios pokalbi svetainse, pakeiia tikrus draugus, tikrus santykius. 3. Kompulsyvus elgesys tinkle. Loimas, dalyvavimas vairiuose aukcionuose, pirkimas tinkle.

79

4. Informacinis perkrovimas. Kompulsyvus narymas po duomen bazes. 5. Priklausomyb nuo kompiuterio. Manija aisti kompiuterinius ai dimus, naryti po programas. Tai daniausiai vyr, vaik ir paaugli problema. Lengviausias ir pigiausias prijimas prie interneto darbe. Todl nerei kia stebtis, kad vieni i pirmj priklausomybs nuo interneto pro blema susidomjo ne specialistai, o darbdaviai. Jie pastebjo, kad nau dojimasis internetu asmeniniais tikslais maina darbo naum, todl kai kuriose staigose prijimas prie interneto yra grietai ribojamas, o naudojimasis - registruojamas. Vienoje kompanijoje atlikti tyrimai pa rod, kad tik 23% darbuotoj naudojimosi internetu atvej buvo susij su j tiesioginiu darbu! (7) Manau, kad ir tarp js, gerbiamieji skaitytojai, yra interneto varto toj. Manau, kad ir js kartais sulaukiate eimos nari ar draug prie kait, kad per daug laiko skiriate kompiuteriui. Taigi ar js jau pri klausomi nuo interneto? Sukurta nemaai greitos diagnostikos klausimyn. Vien i j silome ir jums. Tiesiog nuoirdiai patys sau atsa kykite pateiktus klausimus.

Priklausomybs nuo interneto spjamieji enklai

1. Ar jauiats uvaldytas interneto (galvojate, kur jau lankts, planuojate, kur narysite toliau)? 2. Ar jauiate poreik vis daugiau laiko skirti internetui, kad pasiektumte pasitenkinim? 3. Ar jau bandte kelet kart kontroliuoti, nutraukti interneto vartojim? 4. Ar jauiats pavargs, be nuotaikos, nusivyls ir irzlus, kai bandote sumainti ar nutraukti interneto vartojim? 5. Ar liekate tinkle ilgiau, nei planavote? 6. Ar rizikavote prarasti draugus, darb, karjer dl interneto vartojimo?

80

7. Ar melavote eimos nariams, terapeutui ar kitiems a s m e n i m s , kad nuslptumte, jog esate sitrauks internet? 8. Ar naudojate internet kaip bd ivengti problem ar pagerinti nuotaik (pvz., numalinti nevilties, kalts, nerimo jausmus)?

Jei 2 - 3 klausimus atsakte teigiamai, j u m s pats laikas susimstyti - kas k valdo? Js kompiu ter ar kompiuteris jus? O jei teigiamai atsakte didesn pus klausim - j u m s reikia skubiai keisti savo elges ar net kreiptis pagalbos specialistus.

Azartiniai loimai
Amerikiei atlikt tyrim duomenimis, 1998 metais 86% suaugusi moni nors vien kart gyvenime buvo lo, o 1975 metais toki as men buvo 68%. Pagal statistikos duomenis, patologik azart loti turi apie 3% pasaulio gyventoj. Vyrai - tris kartus daniau nei mote rys. Pastaruoju metu daug kas patologin nor loti lygina su priklauso mybe nuo alkoholio ar narkotik (57). Skiriamas terminas socialinis lojas" - iais atvejais loiama su draugais, progomis ir i nedideli sum. Prisiminkite socialin grim, juk dauguma ms tokie esame. Kadangi tai gana plaiai paplits rei kinys, tiek mokslininkus, tiek visus gyventojus domina, ar laikui b gant, is, atrodo, nekaltas aidimas gali tapti patologinis, nuo ko tai pri klauso, ar galima isivaduoti nuo ios priklausomybs. Pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad kaip ne visi alkohol var tojantys asmenys, taip ir ne visi lojai tampa priklausomi. I tyrim matyti, kad dauguma patologini loj turi vairi psichosocialini pro blem. Taiau ne visai aiku, ar tai yra loim prieastis, ar pasekm. Todl dauguma tyrj daro atsargi ivad, kad psichosocialinis paei diamumas yra svarbi, bet ne esmin patologinio loimo prielaida. Pri siminkime anksiau mintas priklausomyb aikinanias teorijas - prie-

81

astys, kurios skatina pradti loti, ir prieastys, kurios skatina tsti loti, kai jau esi priklausomas, gali bti labai skirtingos. Tyrimai ir stebsena rodo, kad didesn rizik tapti lojais turi as menys, turintys kai kuri psichikos sveikatos problem (nuotaikos su trikimai, nerimastingumas, asmenybs sutrikimai ir kt.), priklausomi nuo alkoholio ar narkotik, tie, kuri eimose buvo loj. Gana danai probleminis loimas prasideda jau paauglystje. J gali paskatinti tokie stresiniai gyvenimo vykiai kaip tv skyrybos, netektis eimoje ir pan. Loimas iems paaugliams - tai galimyb pabgti" nuo problem. Kas yra loimas? Skiriamos ios azartini loim formos: kazino (rulet, juodasis dekas); bingas; laybos (futbolas, arkli lenktyns ir pan.); loteri jos; automatins loimo mainos; televizijos, radijo ir spaudos skelbiami konkursai. Pastaruoju metu atsiranda ir naujos loimo formos, pavyzdiui, video pokeris ar loimas internete, kurie leidia loti net vienam. Tyrjai skiria tris loimo stadijas: loimas (arba socialinis loimas); probleminis loimas ir patologinis loimas. Teigiama, kad madaug 10% suaugusi loj turi problem dl io potraukio. Tai darbo, tarpasme nini santyki problemos, finansiniai sunkumai. tarptautin lig klasifikacij (DSM-III) 1980 m. patologinis loi mas trauktas kaip chronikas ir progresuojantis psichikos sutrikimas. Psichiatrai pabria, kad liguistas potraukis loti azartinius loimus yra nesutramdomas, nenugalimas. domu paymti, kad streso metu azar tas loti padidja, atsiranda iankstinis gardiavimasis pavojumi pra loti, o loimo sukeltos problemos dar didina potrauk loti. Loimas sutrikdo darb, vis asmenyb, griauna eim. Statistikos duomenys rodo, kad 20% patologini loj bando udy tis, 45% bdingas alkoholio vartojimas ir priklausomyb nuo jo. Be i sutrikim, danai nustatomi ir kiti negalavimai: didioji depresija (8,832%), distimija - 4,9%, manijos epizodas - 3,1%, panikos sutrikimas 23,3%, izofrenija - 3,9%, priklausomyb nuo psichoaktyvij media g - 2 8 % (58).

82

Patologinio loimo klinikiniai kriterijai yra ie:

1. Danas loimas azartini loim arba iekojimas jiems pinig. 2. Danai loiama i didesni s u m arba ilgesn laik, negu b u v o planuota. 3. Poreikis didinti pinig s u m a s arba daniau loti siekiant troktamo pasitenkinimo. 4. Nerimas ir irzlumas, kai nra galimybs loti. 5. Pasikartojantis praloimas ir grimas jau kit dien atsiloti (mediokl"). 6. Pakartotins pastangos sumainti ar sustabdyti azartikum. 7. Pasikartojantis azartas, turint vili padengti siskolinimus. 8. Atsisakymas kai kuri svarbi rengini dl azartini loim. 9. Azarto ilikimas ir jo didjimas, nepaisant to, jog neigali sumokti pralot sum, nepaisant visuomenini, tarnybini, asmenini ar juridini problem, kurias pats lojas gerai suvokia.

Esminis io sutrikimo poymis yra nuolat pasikartojantis potraukis azartinius loimus; jis nepraeina ir danai sustiprja, nepaisant nepa lanki socialini pasekmi, pavyzdiui, nuskurdimo, palijusi santy ki eimoje, darbo praradimo. mons gali rizikuoti darbu, eima, si skolinti, meluoti, paeisti statymus. Lojai patiria intensyv, sunkiai kontroliuojam trokim. traukus patologin loim lig klasifikacij, t. y. pripainus j liga, is sutrikimas pradtas gydyti. Jau ir Lietuvoje ie mons gydomi psi chiatrijos ligoninse, jiems prieinamos psichiatr, psicholog konsul tacijos. Lojai, kurie stengiasi veikti potrauk, yra susibr Anoni mini loj klub (AA 12 ingsni programos pagrindu).

Jei kartais neatsispiriate pagundai nusipirkti didesn kiek loterijos bi liet, daniau paloti loimo automatais ar net ueiti kazino, turbt sunerimote. Todl silome jums patiems pasitikrinti, ar i ties verta nerimauti ir jau bandyti tramdyti trokim loti. ie klausimai sukurti

83

Amerikos psichiatr asociacijos, remiantis Psichikos lig diagnostikos ir statistikos vadovu (DSM-IV) (57). Potraukio loti rizikos vertinimas
1. Ar jus traukia azartiniai loimai (galvojate apie ankstesni l o i m patyrim, planuojate naujus loimus arba galvojate, kaip gauti pinig loti)? 2. 3. 4. 5. Ar j u m s reikia vis didesni s u m siekiant patirti pasitenkinim? Ar bandte maiau loti arba visai nutraukti? Ar jauiate nerim ir irzlum, kai bandote maiau loti ar nutraukti? Ar js loiate tam, kad pabgtumte nuo problem arba ivengtumte nerimo, depresijos ar kalts jausmo? 6. 7. 8. 9. 10. Ar js metate ik pralaimjimams, t. y. grtate atsiloti? Ar meluojate savo eimai ar draugams apie tai, kaip danai ir i koki s u m js loiate? Ar kada elgts neteistai, kad gautumte pinig loti? Ar j u m s teko prarasti ar rizikuoti savo santykiais, darbu ar karjera dl loimo? Ar teko kreiptis pagalbos e i m o s narius ar draugus dl finansini problem, atsiradusi dl loimo?

Jei penkis ar daugiau klausim atsakte taip", gali bti, kad jau keniate n u o patologinio l o i m o aistros. Silome pasikonsultuoti su specialistais. Kuo anksiau tai padarysite, tuo labiau apsidrausite nuo ateityje tykani problem.

Kad geriau suprastumte, kas tai yra priklausomyb

Psichologai teigia, kad norint geriau suprasti kit mog, jo elges, pir miausia reikia pradti nuo savs. Kaip ir norint suprasti priklausomy be serganius asmenis. Manau, kad dabar js pasipiktinote - kodl nuo mans, a neturiu priklausomybs, neturiu tokios patirties?! Nurimki-

84

te, niekas jums neklijuoja" diagnozs. Taiau noriu paklausti, ar js abstinentas(-), visikai negeriate net per ventes? Mano praktika ro do, kad abstinent, deja, ms alyje nra daug. Dauguma ms di desniais ar maesniais kiekiais, reiau ar daniau geria vairius alkoho linius grimus. Taigi atlikime tok pratiml. 1. Pasvarstykite, kodl js geriate. Kokius pojius jums suteikia gri mas? Ar tai skanu, malonu, o gal lengvina bendravim, atpalaiduoja? 2. Manau, tikrai esate girdj, kad alkoholis yra alingas mogaus or ganizmui. Taigi kodl, netgi inodami tai, js vis tiek geriate? Ma nau, kad jums tiks vienas i i atsakym: geriu nedaug; geriu sai kingai; inau savo norm; toks kiekis tikrai nekenkia; man nieko ne skauda ir pan. Taigi inote, kad gerti kenksminga, bet manote, kad jums nieko neatsitiks. 3. O dabar atsakykite klausim Kas turt atsitikti, kad grietai pasa kytumte - nuo iandien n lao alkoholio!" Dauguma moni atsako: sunkus sveikatos sutrikimas; kai suprasiu, kad prijau rib, ir pan. Ivada paprasta - gersite tol, kol sutriks sveikata. Bet kartu tikite, kad jums taip tikrai neatsitiks. O dabar grkime prie alkoholik. Manote, kad jie i karto tapo tokie? Jie irgi gr dl toki pat prieasi, kokias nurodte js, lygiai taip pat tikjo, kad jau jie alkoholikais tikrai netaps, sustos, kai jaus prij rib. Deja, prijus t rib sustoti jau nebemano ma. O mesti anksiau - lyg ir nra tikslo. Juk grimas atpalaiduoja, leng vina bendravim, kelia nuotaik, atitolina problemas. Taigi kodl viso to atsisakyti? Jei jums nepatiko ar visai netiko pavyzdys su alkoholiu, galite od pakeisti cigaretmis ar net saldumynais. Atsakymai bus tokie pat. Narkotikai irgi vartojami dl jau mint prieasi - jie padeda u simirti, atsipalaiduoti, lengvina bendravim ir pan. Ir kodl jaunimas turt to atsisakyti? Dauguma su narkotikais eksperimentuojani jau85

nuoli neturi joki sveikatos sutrikim ir nemato prieasties, kodl tu rt mesti vartoti narkotikus. Jie tiki, kad pajut, jog greit prieis liepto gal" ar atsiras sveikatos problem, paprasiausiai nustos vartoti nar kotikus. Manau, kad is pratimas jums pads geriau suprasti vartojanius nar kotikus asmenis ir j nenor atsisakyti narkotik. Kartu tai parodo, kad narkotik vartojimo prevencija - ne toks jau paprastas dalykas. Nra lengva atkalbti jaunuol nevartoti narkotik gsdinant j neigiamomis pasekmmis. Daniausiai jis, kaip ir js anksiau mintame pratime, netiki, kad jam taip atsitiks, mano, kad jis gebs laiku sustoti. Todl nepaprastai svarbu rasti bd ar priemon, kaip paskatinti individ pat susimstyti apie jam gresiant pavoj.

Priklausomybs nustatymas
Tiek mokslininkai, tiek praktikai, dirbantys priklausomybs lig srity je, pripasta, kad sunku apibrti, kas yra priklausomyb. Kok kiek mediagos ir kaip danai mogus turi vartoti, kokia ala jo fizinei ir psi chinei sveikatai turi bti padaryta, kad jau laikytume j priklausomu? Juk yra terminai vartojimas" ir piktnaudiavimas". Ar gali bti var tojimas be priklausomybs? Kuo skiriasi vartojimas nuo piktnaudia vimo? Apibrti priklausomyb labai svarbu, kad mogus laiku galt gauti btin pagalb ir gydym. Paprasiausia schema, kurios laikantis galima nustatyti priklauso myb, yra TTK (angl kalba tai 3 C: Craving, Continued involvemenU Lost of Control): Trokimas; Tsimas, neatsivelgiant neigiamas so cialines, psichologines, medicinines pasekmes; Kontrols praradimas. Remiantis ia schema, sudarytos jau anksiau mintos ankstyvojo iaikinimo metodikos (SMAST, CAGE ir k t ) , padaryti priklausomy bs sindromo apraai, pateikiami lig klasifikacijoje.
86

Tarptautinje lig klasifikacijoje (TLK-10) raoma, kad priklausomy bs sindromas - tai fiziologini ir kognityvini reikini kompleksas, kai mediagos arba mediag klass vartojimas individui yra daug svarbes nis nei kitoks elgesys, anksiau labai vertintas. Svarbiausias priklauso mybs sindromo poymis yra trokimas (danai stiprus, kartais nenuga limas) vartoti psichoaktyvisias mediagas, alkohol arba tabak. Tiksli priklausomybs diagnoz turt bti nustatoma tik tada, jei trys arba daugiau i emiau nurodyt poymi buvo patirti arba kon statuoti kuriuo nors laiku per prajusius metus: 1. Stiprus trokimas arba kompulsyvus noras vartoti mediag. 2. Sunku valdyti elges, t. y. vartojimo pradi, pabaig arba vartojimo intensyvum. 3. Fiziologins abstinencijos bsena, kai mediagos vartojimas buvo nu trauktas arba sumaintas, pasireikianti bdingu mediagai absti nencijos sindromu arba tos paios (arba artimos) mediagos varto jimu norint palengvinti abstinencij arba jos ivengti. 4. Tolerancijos poymiai, rodantys, kad reikia didesns psichoaktyvij mediag dozs, jog bt pasiektas efektas, kuris pradioje buvo pasiekiamas maesnmis dozmis. 5. Visikas neturjimas joki kitoki pomgi ar interes, visas lai kas skiriamas mediagai gauti arba vartoti, arba atsigauti nuo jos poveikio. 6. Mediagos vartojimas nepaisant akivaizdiai aling vartojimo pa sekmi, pavyzdiui, kepen paeidimas, depresijos bsena po inten syvaus mediagos vartojimo ir pan. Apibdinant priklausomybes, danai vartojamas terminas trokimas". Angl kalbos odis crave reikia trokti, geisti, maldauti. Priklausomybs lig specialistai trokim apibdina kaip pajungian t potrauk, reikm", kuri sibrauna narkotik vartotojo mintis, daro tak jo nuotaikai, paveikia elges. Tai visa apimantis poreikis, galingas
87

impulsas vartoti narkotikus. is trokimas gali bti palygintas su bai me, kuri jauia fobiki asmenys, ar panika, kuri jauia nerimastingi asmenys. Priklausomybe sergantis asmuo trokta vl patirti anksiau vartoto narkotiko poveik. Yra skirtumas tarp noro ir trokimo. Trokimas yra toks intensyvus, kad jis uvaldo individ, kontroliuoja jo veiksmus. Ap imtas nenumaldomo trokimo, mogus jauia ypating diskomfort. iam trokimui nemanoma pasiprieinti. Daug tyrj band paaikinti fenomen - kas tai yra, kaip j veikti ar valdyti. Patys vartotojai trokim apibdina labai skirtingai. Kaip j imatuoti, ar visi jauia vienodo lygio trokim? James'as A. Halikasas iskyr tris trokimo poymius: danumas, trukm ir intensyvumas. Trokimas - nepastovus jausmas. Per dien mogus gali tik vien kart arba net daugiau kaip 20 kart justi trokim. Tai priklauso nuo varto jamo narkotiko ries. Trokimas gali trukti nuo keli minui iki ke li valand, bti silpnas arba labai stiprus (57). Dauguma tyrj pripasta, kad tai labai subjektyvus jausmas. (Pri siminkite skausmo tyrimus, j imatuoti nra joki objektyvi rodik li.) Vis dlto specialistai klausim nagrinja, nes vienas i gydymo tiksl ir yra sumainti trokim. Daniausiai tuo tikslu taikomi medi kamentiniai metodai. Pavyzdiui, gydant nuo alkoholio priklausomus asmenis, vartojamas naltreksonas. Jis yra alkoholio antagonistas, todl maina alkoholio trokim. Malinti opiat trokim dar nerasta vais to. Atlikta labai daug tyrim, bandant rasti bd nuslopinti kokaino trokim. Ibandyta viskas nuo okolado iki buprenorfino. Deja...

NETIESIOGIN PRIKLAUSOMYB

Jau seniai pripastama, kad priklausomyb - eimos liga. Medicini ns, psichologins ir socialins ios ligos pasekms paveikia visus ei mos narius. Netiesiogins priklausomybs (angl. co-dependent) svo ka buvo pavartota aikinant, kaip priklausomybe sergani asmen ei mos nariai tampa sergantys emocikai". Netiesiogin priklausomyb - tai savo individualybs, asmenybs praradimo liga. Netiesiogin priklausomyb - tai ypatinga priklauso myb (emocin, socialin, kartais net fizin) nuo kito mogaus. Be abe jo, kiekvienoje eimoje eimos nariai priklauso vienas nuo kito. Bet pri klausomybe sergani asmen eimose jos nariai tampa ypa priklau somi vienas nuo kito. eimos nariai tampa priklausomi nuo alkoholiko ar narkomano lygiai taip pat, kaip jis priklauso nuo alkoholio ar narko tik. Kuo labiau tas asmuo ima priklausyti nuo alkoholio ar narkotik, tuo labiau eimos nariai ima priklausyti nuo to asmens (29). Gyvenant su asmeniu, kuris priklauso nuo alkoholio ar narkotik, danai kyla problem dl jo nenuspjamos nuotaikos, egoizmo, neat sakingo elgesio, pykio, nevykdom paad, finansinio neatsakingu mo ir pan. Be abejo, bna valand, kai tokie asmenys normaliai elgiasi ir tai suteikia vilties, kad viskas susitvarkys, jie sugebs kontroliuoti savo elges, taps atsakingi ir pan. Dauguma priklausomybe sergani asmen turi darb, eim, namus ir aplinkiniai - bendradarbiai, kai mynai, giminaiiai ir draugai - net netaria apie j priklausomyb ir su tuo susijusias problemas. Bijodami, kad aplinkiniai suinos j eimos
89

nario bd, kiti eimos nariai daro visk, kad tai nuslpt ir pateikt to bulos" eimos vaizd. Asmenys, kuriems bdinga netiesiogin priklau somyb, gali skolintis pinig ar imtis papildomo darbo, kad padengt priklausomybe serganio asmens ilaidas (pragertus pinigus, sudauy tos mainos remont ir pan.), jie gali atsiprainti kit, kad tas asmuo nevykd paado, neatliko darbo ir pan. Taigi jie stengiasi apsaugoti pri klausomybe sergant asmen nuo jo paties elgesio pasekmi. Asmuo, kuriam bdinga netiesiogin priklausomyb, taip rpinasi kitais, kad ima neigti save - savo poreikius, interesus, emocijas, visa tai, kas jis i tikrj yra. Jis tarsi gyvena kito mogaus gyvenim, rpi nasi juo ir pamirta save. Apie iuos asmenis net sukurtas anekdotas: Asmuo, kuriam bdinga netiesiogin priklausomyb, vaiavo keliu. Jis nesuvald mainos, ir i, nuvaiavusi nuo kelio, m kristi nuo skar dio. Prie to asmens akis prabgo kakieno kito gyvenimas". Asmen, kuriems bdinga netiesiogin priklausomyb, svarbiausi bruoai yra tokie: J gera nuomon apie save priklauso nuo to, ar jie patinka priklau somybe serganiam asmeniui (toliau PSA). Visas j dmesys sutelktas PSA patenkinim, apgynim. Jie atideda visus savo interesus, pomgius. Persiima PSA pomgiais, hobi. J norus bei trokimus diktuoja PSA elgesys. Jie neino, kaip jie jauiasi, kokie j jausmai. Domisi tik PSA jaus mais. Visos j ateities svajons susijusios su PSA. Jie neatsivelgia savo vertybes. J gyvenimo kokyb priklauso nuo PSA gyvenimo kokybs. Tokio elgesio esm - aikiai apibrt ego rib intymiuose santy kiuose trkumas. Asmenys, turintys netiesiogin priklausomyb, da nai neino, kur baigiasi jie ir prasideda kiti. Jie gyvena kitiems, jauiasi
90

atsakingi u kitus, stengiasi reguliuoti savo aplink. Tipiki netiesiogi ns priklausomybs bruoai bdingi vienam i alkoholik eimos vaid men - eimos herojui (ir. skyri Alkoholik vaikai"). Pastaruoju metu literatroje randama dar viena svoka - kontrpriklausomyb (angl. contradependence). Kontrpriklausomyb - tai sieki mas atsiriboti, apsisaugoti nuo emocinio paeidimo. Tokie asmenys, vengdami skausmo, nuo kit stengiasi laikytis atokiau. J elgesiui b dinga gynyba, izoliacija. Kovodami su savo skausmu, jie, kitaip nei as menys, turintys netiesiogin priklausomyb, nubria tvirtas, nevei kiamas ego ribas. Jie aplink save pasistato sien", sukuria neprieina mumo aur. Man niekas nereikalingas". Tai emocinio saugumo iliu zija. Kontrpriklausomybs apibrimas tinka iems alkoholik eim vaidmenims - Pamirtas vaikas, Atpirkimo oys (ir. skyri Alkoholi k vaikai"). Tiek netiesiogin priklausomyb, tiek kontrpriklausomyb - tai stra tegija, kuri mons taiko bendraudami, sprsdami savo emocini san tyki problemas. Pagrindinis pagalbos iems asmenims tikslas - rasti pusiausvyr tarp priklausomybs ir autonomijos.

ALKOHOLIK VAIKAI

Tv alkoholizmo takos vaik sveikatai klausimai plaiai tyrinjami visame pasaulyje. Pripastama, kad tarp tv alkoholizmo ir vaik fi zins ir psichins sveikatos yra tiesiogin priklausomyb. Iki iol dis kutuotinas lieka klausimas, kaip tv alkoholizmas veikia vaik svei kat. Vieni autoriai tv alkoholizm traktuoja tik kaip biologin veiks n, kiti didiausi reikm skiria mikrosocialinei aplinkai alkoholizmu serganio asmens eimoje. Pastaruoju metu, nagrinjant alkoholik vai k nerv ir psichikos sutrikim genezs klausimus, tv alkoholizmui skiriamas tiek biologinio, tiek socialinio ir psichologinio veiksnio vaid muo. Tv alkoholizmo taka vaikams, be abejo, priklauso nuo vaik amiaus, lyties, nuo to, kuris i tv piktnaudiauja alkoholiu, kokie vaiko santykiai su negerianiu tvu ir pan. vairs autoriai iskiria iuos patogeninio tv alkoholizmo povei kio vaikams variantus: 1. Tv alkoholizmo taka vaisiui. 2. Fizinis ar psichologinis motinos traumavimas ntumo metu. 3. Nepakankama vaiko prieira. 4. Gerianio tvo asmenybs ypatumai, asmenybs degradavimas. 5. Pakitusi motinos psichika. Literatroje net vartojamas terminas al koholiko mona". Joms bdinga nerimas, tampa, baim, psichoso matiniai sutrikimai, auktas neurotizacijos lygis. Statistikos duome nimis, nuo 30% iki 40% alkoholik mon konsultuojasi su psichiat rais ar neurologais.
92

6. Netinkamas vaik aukljimas. Fizin, psichologin, o kartais net sek sualin prievarta. Pedagoginis ir socialinis vaik apleistumas. 7. Psichikai traumuojanti padtis eimoje. 8. Mikrosocialin aplinka, kuri neivengiamai patenka alkoholiko eima. Apie tv alkoholizmo tak vaisiui inoma jau seniai. Nustatyta, kad motinos alkoholizmas dvigubai pavojingesnis vaisiui nei tvo. Nios moters piktnaudiavimas alkoholiu nulemia naujagimio psichini ir biologini nukrypim formavimsi - vadinamj vaisiaus alkoholin sindrom ar vaisiaus alkoholin efekt. iam sindromui bdingas augi mo sultjimas, mikrocefalija, psichomotorinio vystymosi sultjimas, danai lydimas protinio atsilikimo ir pan. Vaisiaus alkoholinis sin dromas - viena i pagrindini protinio atsilikimo prieasi. Rus mokslinink duomenimis, tarp moter alkoholiki palikuoni oligofrenija pasitaiko 10 kart daniau nei visoje populiacijoje. Vaik oligofren eimose alkoholizmas nustatomas 28-30% atvej. Amerikie i duomenimis, j alyje kasmet gimsta apie 40 000 vaik, turini sindrom. Nustatyta, kad alkoholik vaikai turi didesn tikimyb susirgti ner v ir psichikos ligomis (neurozs, psichopatins asmenybs formavi masis, alkoholizmas ir pan.), jie yra danesni poliklinik ir vairaus pro filio ligonini pacientai. Daugumos autori nuomone, suaugusiems al koholik vaikams didesn nei kitiems depresijos, nerimo, menko sa vs vertinimo, nepasitikjimo monmis, intymumo problem, ben dravimo sunkum, agresijos rizika. Plaiai tirta tv alkoholio vartojimo ir priklausomybs nuo alkoho lio taka vaik alkoholizacijai (apie tai plaiau r. skyrelyje Biologins narkotik vartojim aikinanios teorijos"). Pastarj met tyrimai ro do, kad tv alkoholizmas siejasi su vaik piktnaudiavimu narkoti kais, priklausomybe nuo narkotik, tabako.
93

iame skyriuje norima plaiau apvelgti psichologin alkoholik vai k charakteristik. Dauguma autori pripasta, kad alkoholik vaikai, net jau suaug ir sukr savo eimas, labai skiriasi nuo kit moni. C. Black nuomone, vien jau gyvenimas alkoholiko eimoje traumuoja vaikus ir n vienas vaikas tokioje eimoje negali likti nepaliestas, nenu kentjs (8). Be abejo, vaik reakcija tv alkoholizm priklauso nuo j amiaus. E. Marlin pateikia tokius savo stebjim duomenis: Vaikystje alkoholik vaikams bdinga: Mokymosi sunkumai, emas paangumas, mokyklos nelankymas; Maai draug; Psichosomatins ligos; Jie danai tampa nesirpinimo, prievartos ar net incesto aukomis.

Paauglystje jie gali: Bti paalinti i mokyklos ar jos nebelankyti dl ankstyv vedyb, ntumo; Piktnaudiauti alkoholiu ar kitais narkotikais; Turti dideli elgesio problem; Kentti nuo nerimo, depresijos; Bandyti udytis. Suaug jie: Turi tarpasmenini santyki problem; Gali patirti sunkum darbe; Gali tapti alkoholikais, narkomanais, psichikos ligoniais; Gali bandyti udytis (37).

Remiantis tyrimais, ilgalaikiais stebjimais, asmenine alkoholik vai k patirtimi, bandoma isiaikinti, kas bdinga alkoholik eimoms kokie tarpusavio santykiai, vaik aukljimo bdai ir pan.
94

Danai alkoholiko eima lyginama su sergania eima", kuriai b dingas udarumas, paaliniai asmenys joje yra nepageidaujami; konflik tai ir nesutarimai ignoruojami ir neigiami. Tokiose eimose galioja ketu rios pagrindins taisykls: altumas, tyljimas, neigimas ir izoliacija. Be abejo, vaik padtis, aukljimo bdai, bendravimas su jais nra vienodas visose alkoholik eimose. Ityrus 100 alkoholik eim, i skirti ie vaik aukljimo ir elgesio su jais tipai alkoholik eimose: 1. Hipoprotekcija (20% eim). Nepakankama tv kontrol ir dme sys, nesirpinimas vaiko psichikos sveikata ir elgesiu. 2. iurktus elgesys. 39% eim tvas, o 4% eim motina iurkiai elgsi su vaikais, danai juos baud, mu. 3. Atstmimas (31% eim). ia skiriami du potipiai: tvas atstumia, bet yra emocinis ryys su motina (29% eim) ir visikas atstmi mas (2% eim). 4. Padidjusi moralin atsakomyb (10% eim). Irgi skiriami du poti piai: paauglio bendradarbiavimas su motina sprendiant visas ei mos problemas (4%) ir eimos galvos vaidmuo (6%) (11). Nustatyta, kad tv elgesys priklauso ir nuo vaik lyties. Berniukai al koholik eimose gyvena daug nepalankesnmis slygomis nei mer gaits. Su jais blogiau elgiamasi, jie danai emocikai atstumiami, mu ami. Tokia situacija alkoholik eimose lemia bdingus vaik jaus mus ir elges: gd, kalt, melavim, vienium, nepasitikjim savimi ir pan. Dauguma alkoholik eim stengiasi slpti nuo aplinkini ei mos bd" ar nelaim". Tai tampa didija eimos paslaptimi". Taip elgtis mokomi ir vaikai. Jie niekam nepasakoja apie geriant tv, sten giasi tai nuslpti, jei reikia - net pameluoja. Mano tvelis ivaiavs", Jo darbas labai svarbus", Tvelis labai pavargsta darbe". Taip ir pa naiai vaikai aikina draugams, mokytojams, kaimynams, atsakydami vairius klausimus apie tv. Nekalbdami su kitais ia tema, daugu ma alkoholik vaik mano, kad tik jie vieni tokie nelaimingi. Kai kurie

95

alkoholik vaikai jauia kalt dl eimos problem. Kartais i nuomo n palaiko ir tvai. Geriantis tvas danai tiesiogiai kaltina eimos na rius: Js sugriovte mano gyvenim", Jei nejus - biau laimingas". Alkoholik vaikai nemoka reikti savo jausm. eimoje jie neturi tei ss jausti, o tuo labiau kalbti apie savo jausmus. Ir be tavs utenka bd", Nelsk su savo kvailom problemom" - taip ir panaiai sakoma vaikams, kai jie nori pasiguosti, pasidalyti jausmais, bdomis. Ms tir tose alkoholik eimose net pus vaik paymjo, kad jiems geriau, kai tvo nra namie (ypa, kai jis gydosi nuo alkoholizmo). 85,4% berniuk ir 78,8% mergaii prisipaino, kad jie gdijasi alkoholiko tvo (11). Nuolatiniai nerimo ir baims jausmai, neinia, kas j laukia namie, atsiliepia vaik elgesiui mokykloje, su draugais. Jie tampa labai atsar gs, tars, kontroliuoja save. Alkoholik vaikai neturi daug draug, nelanko breli, vengia pasilinksminim. ie vaikai turi ir mokymosi sunkum. Tiriant paintinius alkoholik vaik gebjimus, nustatyta, kad jie menkesni negu kit vaik. Alkoholi k vaikams (ypa berniukams) bdingi tokie menkesni kognityvins veik los aspektai - verbalini gebjim, abstraktaus mstymo, problem sprendimo, atminties. Visa tai kelia alkoholik vaik mokymosi ir elge sio problem. Kaip jau minjome, vaik paintins veiklos sutrikimai ir su tuo susij mokymosi sunkumai, viena vertus, yra nulemti patologini nerv sistemos ypatum, kita vertus - pedagoginio apleistumo. Alkoho lik vaikams dl organizmo fizinio silpnumo (vaikystje jie daniau ser ga tiek persialdymo, tiek infekcinmis ligomis) bdinga nuolatin aste nin bsena. Todl moksleiviai greiiau pavargsta, isenka, yra dirgls, link konfliktus. Pedagoginis i vaik apleistumas susijs su netinka mu aukljimu eimoje - vaiku daniausiai nesirpinama, nesidomima jo problemomis, nepakankamai su juo bendraujama. Alkoholizmas eimoje paveikia vis eim, bet kiekvien eimos na r skirtingai. Sharon Wegschaider nuomone, kiekvienas alkoholiko ei mos narys prisiima tam tikr vaidmen, kuris jam padeda igyventi.
96

Vaidmuo, kur prisiima vaikas, priklauso nuo to, kiek laiko tvai pri klausomi nuo alkoholio ar kit narkotik, kiek eimoje yra vaik, vaik padties joje, j ryi su kitais suaugusiais, ne eimos nariais, ir to, ku ris i tv serga priklausomybe. S. Wegschaider apra keturis vaidme nis, kuri daniausiai imasi eimos nariai (65). Pirmasis vaidmuo - eimos herojus, kurio daniausiai imasi pirma sis vaikas eimoje. Jis gerai mokosi, yra tvarkingas, pareigingas ir kelia vis aplinkini susiavjim. Antrasis - Atpirkimo oys. Jis visiems kli va, nieko neatlieka laiku ir gerai. eimos nariai ilieja ant jo susikaupu s pykt dl vis savo ir eimos bd, negand. Paprastai tai antrasis vaikas eimoje. Pamirtas vaikas - treiasis vaidmuo, daniausiai ir ten kantis treiajam vaikui eimoje. Jis niekam neukliva, neturi joki ypa ting poreiki ar reikalavim, neprao uuojautos, pagalbos ar para mos. Aplinkiniai danai net pamirta apie jo egzistavim. Juokdarys stengiasi visk paversti juokais, pasiaipyti pats i savs ir eimos pro blem. Daniausiai tai ketvirtasis vaikas eimoje. Taiau nereikia pa mirti, kad ie asmenys vienaip elgiasi, o kitaip jauiasi. Vaidmen ap raymai pateikti 3 lentelje. Claudia Black knygoje Tai niekada neatsitiks man" iskiria iek tiek kitokius vaidmenis, kuriuos prisiima alkoholik vaikai. Teiss paeid jas (= Atpirkimo oys), Atsakingasis (= Herojus), Reguliuotojas (= Pa mirtas vaikas), Taikdarys (= Juokdarys) (8). Kai kurie autoriai dar iski ria ir Nepaeidiamuosius. iems vaikams pavyksta ivengti eimos pro blem ir jie lieka sveiki". Daug kas pripasta, kad ir suaug alkoholik vaikai skiriasi nuo kit moni. Tv pasta baim, kalt, nepasitikjimas savimi ir pan. apraizgo nematomais saitais vis mogaus gyvenim - darb, eim ir 1.1." (25). 1970 m. Janet Geringer Woititz ileido skaitomiausia tapusi knyg Suaug alkoholik vaikai" (AdultChildren ofAlcoholics). i knyga 1999 metais ileista ir Lietuvoje (66). J. G. Woititz iskyr 13 suaugusi alko holik vaik charakteristik:
97

98
Vidiniai Vaidmuo Ateitis be pagalbos Prisiris prie darbo Negali bti neteisus Per daug atsakingas eimoje Padeda eimai pajusti savo vert (eima gali didiuotis) jausmai Neadekvatumas Pyktis Sutrikimas Vieniumas Paeidiamumas Paeidiamumas Nukreipia dmes nuo alkoholiko Kalt Vieniumas Baim Vieniumas Palengvinimas (nors dl vieno vaiko nra ko jaudintis) Savo menkaverti kumo suvokimas Paeidiamumas Baim Nesaugumas Vieniumas Sutrikimas Linksmina, padeda eimai atsipalaiduoti Negali veikti stres Kompulsyvus klounas Veda/iteka u herojaus" Lieka nesubrends Problem sukljas mokykloje, vliau - darbo vietoje Kaljimas Neplanuotas ntumas Seksualinio identikumo problemos Mirta jauname amiuje Nepriklausomas Talentingas Krybingas Save aktualizuojantis Gali rpintis savimi Nebebna vien klounu" Su juo linksma Turi ger humoro jausm Prisiima atsakomyb Drsus Sugeba priimti realyb Ateitis suteikus pagalb Gali priimti neskmes Atsakingas u save

Alkoholik vaik

Iorin

vaidmenys

iraika

eimos herojus

Jam sekasi

Atsakingas

Daro tai, k reikia

Atpirkimo oys

Prieikas

Piktas

Pamirtas vaikas

Atitols

Vienias

Juokdarys

Nesubrends

Silpnas

Suaug alkoholik vaikai: 1. Neino, kas yra normali eima. Jie to nemat vaikystje ir man, kad visos eimos yra tokios kaip j. Todl jie turi daug problem savo eimoje, danai isiskiria. 2. Danai meluoja. Meluoja net tada, kai paprasta pasakyti ties. Me luoja ir tada, kai to visai nereikia. Meluoja tam, kad apgint save ir savo eim. 3. Jiems sunku gyvendinti savo sumanymus j neatidliojant, vyk dyti darb nuo pradios iki galo. Jie to neimoko eimoje. Tvai da niausiai duodavo labai prietaringus nurodymus. Maai kas eimoje domdavosi galutiniais darbo rezultatais, nes vis eimos nari energija buvo skiriama pagrindinei problemai - alkoholiui. 4. Jie smerkia save. Net ir suaug alkoholik vaikai jauiasi kalti dl eimos problem - kad tvas gr, kad jie nieko nedar arba dar per maai, kad jam padt ir pan. 5. Jiems sunku atsipalaiduoti, pasilinksminti. Neturdami vaikysts diaugsm, o tik pareigas, jie to neimoko. Todl ir suaug alinasi pasilinksminim. 6. Jie labai rimti. Kadangi vis gyvenim jie slp eimos nelaim", jauiasi vienii, nelaimingi ir ne tokie kaip kiti". 7. Jiems sunku umegzti artimus, intymius ryius. Nuo maens vai kai mat, kad u juos svarbiau - alkoholis. O jie patys nra svarbs, reikmingi ir apskritai verti dmesio ar meils. Todl ir suaug jie bijo bti mylimi ir mylti, nes nepasitiki kitais monmis. 8. Bijo pasikeitim, kuri negali kontroliuoti. Nuo maens jie troko pa stovumo, ramybs. Todl, susikr j, nenori ir net bijo k nors keisti. 9. Siekia kit pritarimo. Vaikystje jie tiki, kad yra blogesni u ki tus", suaug - kad nra tokie geri kaip kiti". Todl ir siekia kit pritarimo, padrsinimo. 10. Nori kitiems padti, siekia sutvarkyti kit problemas. Leidiasi kaip ir vaikystje bti inaudojami.

99

11. Jie arba labai atsakingi, arba visai neatsakingi. 12. Labai lojals. To jie imoko eimoje. Tik tai jiems leido igyventi. Todl ir suaug stengiasi sukurti atmosfer, kad viskas gerai. 13. Nesismonina, kad turi prog, galimybi. Netiki, kad patys gali ko nors pasiekti gyvenime. Jie netiki ateitimi ir todl yra neveikls. Yra ir kita nuomon apie alkoholik vaikus. Kai kurie autoriai rao, kad alkoholiko eimos taka vaikams yra labai panai destrukcins, konfliktins eimos tak. O alkoholik vaik psichologin charakte ristika yra labai panai vaik i destrukcini, konfliktini eim cha rakteristik. Taigi svarbiau tarpusavio santyki eimoje pobdis, o ne pats alkoholizmo faktas. ios eimos nra specifin grup, kurios cha rakteristika rykiai skirtsi nuo kit eim. Nereikia pamirti ir to fakto, kad alkoholikai nra homogenika gru p. Kartu su priklausomybe nuo alkoholio esama ir kitoki psichopa tologini sutrikim, t. y. piktnaudiaujantys alkoholiu asmenys danai bna priklausomi ir nuo narkotik, jiems bdingi nuotaikos, asmeny bs sutrikimai. Taigi alkoholik vaikai tuo paiu metu gali bti ir dep resija sergani, nerimasting, narkotikus vartojani tv vaikai. To dl nra teisinga kuri nors i alkoholik vaik turim charakteristik sieti vien su tv alkoholizmu. Net jei ir nra kitos psichopatologijos, priklausomi nuo alkoholio asmenys vienas nuo kito labai skiriasi. Tyri ntojai atkreipia dmes tokius dalykus kaip piktnaudiavimo alko holiu pradia (amius), priklausomybs stadija, antisocialumo lygis, as menybs bruoai, eimos istorija. Kokiu laipsniu tv alkoholizmas sie jasi su specifiniais vaik bruoais, priklauso ir nuo to, su kokia grupe lyginami alkoholik vaikai. Alkoholik vaik charakteristika neatrodo unikali ar specifika, palyginus su vaik, kuri tvai turi psichologini ar elgesio problem, charakteristikomis. Pastaruoju metu pasigirsta nuomoni, kad toks alkoholik vaik ka tegorizavimas ne tik kad nenaudingas, bet gali padaryti al. Alkoholi100

k vaik charakteristika panai horoskop. Ji gali suklaidinti mones, tikinti, kad jie turi specifini problem, kurias btina sprsti, ar net imti juos gydyti. To neinodami, mons gali ir toliau sau ramiai gy venti (53). Svarbu tai, kad suaug alkoholik vaikai susimstyt apie visa tai ir padaryt tinkamas ivadas, o reikalui esant nesidrovt kreip tis pagalbos specialistus.

Pagalba alkoholik vaikams Paskelbta nemaai knyg, straipsni apie alkoholik vaikus. Jose re miamasi tyrimais, ilgalaikiais stebjimais, asmenine alkoholik vaik patirtimi. Vis i publikacij pagrindinis tikslas - atkreipti visuome ns dmes iuos vaikus, paskatinti profesional susirpinim socia line ir psichologine parama, pagalba alkoholik vaikams. Kiek Lietuvoje yra toki vaik, vaik, kuriems reikia pagalbos? Pa bandykime atlikti nedidelius apskaiiavimus. iuo metu Lietuvoje yra apie 65 000 asmen, registruot medicinos staigose dl priklausomy bs nuo alkoholio. Deja, inoma, kad oficiali statistika neatspindi rea lios padties, nes fiksuoja tik tuos asmenis, kurie kreipsi pagalbos medicinos staigas ar buvo atsisti policijos. Norint priartti prie tie sos, skaii reikia dauginti i 10. Taigi Lietuvoje yra apie 650 000 al koholik. O dabar pabandykite sivaizduoti, kiek vaik iuo metu gyve na alkoholik eimose. Ir kiek jau suaugusi alkoholik vaik gyvena Lietuvoje... Iki iol nesukurta efektyvi teisini, psichologini ar socialini prie moni tarpusavio santykiams, psichologiniam klimatui alkoholik ei mose pagerinti ar apsaugoti vaikus nuo nepalankios tv takos. Ta iau mes galime ir turime padti vaikams. Vaikai negali pakeisti situa cijos eimoje, priversti alkoholik mesti gerti. Pagalbos jiems tikslas parodyti, kad jie gali ir turi pakeisti savo poir alkoholizm, poir

101

 save. Apibendrindami savo darbo su alkoholik vaikais rezultatus ir patirt, dauguma autori nurodo, kad alkoholik vaikai pasijus geriau, jei inos, kad: Jie nra vienii. Daugeliui, tiek vaik, tiek suaugusi, gyvenani al koholik eimose, kyla panai rpesi; Jie nra kalti dl to, kad vienas i tv geria; Jie negali isprsti tv alkoholizmo problemos. Tik pats alkoholikas atsakingas u savo grim; Alkoholizmas - tai pirmiausia liga, o ne eimos nelaim. Ir eimos nariai negali jos igydyti; Alkoholizmas - liga, apie kuri daug rayta. Literatros studijavi mas gali padti atsakyti ikilusius klausimus; Nereikia visko ugniauti savyje, btina susirasti mog, kuriam ga lima isipasakoti rpesius, jausmus, su kuriuo galima atvirai apie visk pasikalbti; Svarbiausia, k galima ir reikia padaryti - tai padti sau, daugiau rpintis savimi, savijauta, jausmais. Visas ias mintis ir supratim mokytojas, aukltojas ar kitas asmuo gali pateikti vaikams per vairias pamokles ar kitus usimimus. i tema gali bti pasirinkta pokalbiui ar diskusijai i anksto, o gali kilti ir netiktai, kalbantis visai kitais klausimais, pavyzdiui, aptariant vaiko neatvykim pamokas, mlynes, matyt kino film ar siuet per televizij. Auklto jas ar mokytojas, atsiskleidus tokiems faktams, turi utikrinti konfiden cialum, elgtis labai taktikai. Kalbdami su vaikais, turime formuoti nei giam poir alkoholio vartojim, bet ne vartojant asmen. Priklauso myb nuo alkoholio - liga, o ne mogaus silpnyb, bevalikumas, pasi leidimas" ir pan. Netinkamai kalbdami ia tema, mes tik dar labiau atstumsime vaikus, kuri eimoje piktnaudiaujama alkoholiu. Pateiksime keleto pamokli, kurias gali surengti mokytojai ar auk ltojai, pavyzdius.

102

MANO TVELIS GERIA. Tikslas: pasikalbti su vaikais apie tai, kad jie nekalti dl to, jog j tveliai geria. Aptarti, kaip galima bt padti iems vaikams. Priemons: apsakymas. Eiga: * Perskaityti apsakym. Onut Onut dar visai maa. Ji tik pradjo lankyti mokykl. Taip lauk ios dienos. Mama j apav naujais bateliais, plaukus pyn spal votus kaspinlius, nupirko daug nauj knygeli. Onutei tai - didel vent. Mama jai danai negali pirkti nauj drabuli, aisl, kny geli. Mama turi pirkti maisto, mokti u but. O ttis... Onut visada su pavydu iri kitus vaikus, kuri tiai kartu eina pasi vaikioti, supa juos spuoklse, laksto vaikydamiesi viens kit ar paprasiausiai kartu sdi antsuolelio irmaskatuojako jomis... Onu t irgi turi tt, bet jis neskaito jai knygeli, neina kartu pasivaik ioti, net nepasikalba. Onuts ttis geria. Igrs jis bna piktas, r kia ant mamos ir Onuts, dauo indus, grasina visus imesti i na m. O mama tada verkia. Kai jis umiega, Onut su mama bijo net irti televizori, kaip pelyts sdi virtuvje ir nabdasi. Kad tik jis nepabust ir vl neimt triukmauti... Onutei gda, kad jos ttis geria. Bet ji neino, kaip galt jam padti. Kai ji prao jo negerti, jis tik dar labiau pyksta ir rkia ant mamos. Vienu metu Onut buvo nutarusi, kad ji taps labai labai gera mergaite, klausys mamos, tvarkys kambarius, laistys gles, ne beprays joki saldaini, led ar lli, bet tai nepadjo. Klass mergaits visada linksmos, ypsosi ir daug juokiasi. O Onu t tyliai sdi kamputyje. Ji bijo, kad kas nors paklaus jos apie tvel,
103

suinos, kad jis geria, ir visai nebenors su ja draugauti, net sdti viename suole... * * Paklausti vaik, ar Onut kalta, kad jos tvelis geria. Pasakyti vaikams, kad, deja, nemaai suaugusi moni geria ir turi toki problem. Vaikai dl to tikrai nekalti ir niekuo negali padti savo tvams. Todl jiems labai lidna, jie jauiasi vienii. Paklausti vaik, kaip jauiasi Onut. Paprayti vaik pagalvoti, kaip jie galt padti Onutei pasijusti geriau, pralinksmti.

* *

Pastaba: jei skaitote apsakym vaik grupei, neskatinkite j kalb ti apie savo eimas. Jei vaikas nori apie tai pakalbti, pasilykite tai padaryti vliau.

104

TAIP BNA. Tikslas: pasikalbti apie tai, kaip jauiasi vaikai, kai j tveliai geria. Priemons: eilratis. Eiga: * Perskaityti vaikams J. Erlicko eilrat. Apsilankymas pas sergant draug - Kur vakar tavo ttis? - Pas kaimyn. Pas kaimyn. - K ten veikia tavo ttis? - Geria vyn. Geria vyn. - K parjs jis darys? - I nam mane varys. Atsives ionai draug Neparuotu pamok... - K gi, k gi tau daryti? Ar mama utart negali? - Kad mama mane paliko, Ivaiavo Ural... - Gal turi tu kok dd, Gal yra kokia teta? - Dd udarytas sdi Kombinavo kain k... Kur tu eisi ivarytas? Gal lsiu gara... Bet kodl jis elgias itaip? Neinau, esu dar maas...

105

- Gert nesveika, mons kalba Ar negirdi tavo ttis? - Neinau, man skauda galv Ir bijau a klausinti... Gal, kol gr, pairim kin? Televizorius parduotas. Gal isikepam kiauin? Kad pas mus nra n duonos...

- Bgam gal paaist gatv Ar mik? itoks oras! - Kad suply mano batai, Ir a baisiai miego noriu... Na, tai k gi mudu darom? Neinau a, k daryti... Ar tik vakarais jie geria? Ne, tvelis i pat ryto...

- Kad rytais, esu girdjs, ito nepardavinja... - Bet atgrins dd Jonas Atsine odekolono... - Kaip gyvensi, kur tu dsies? - A girdjau kalbant mones, Kad ive greit mano tt, Gal tada isimiegosiu...
Juozas Erlickas. Bilietas i dangaus. V., Vyturys, 1990

* Paprayti vaik pasakyti, apie k is eilratis, kokius jausmus jiems sukl. * Papasakoti, kas ir kaip gali padti vaikams, kuri tvai geria.
106

Labai svarbu, kad vaikas turt kam isipasakoti, pasiguosti. Todl mo kytojai, aukltojai turi papasakoti vaikams apie nemokamos psicholo gins pagalbos telefonu galimybes. Psichologai, konsultantai ne tik i klauso vaik problem, bet ir pataria, stengiasi padti vaikams pasi justi geriau. REIKALINGI TELEFONAI Vaik telefono linija 8-800 28800 Kasdien 16.00-21.00 Vilniaus Jaunimo linija" 8-800 28888 Darbo dienomis 16.00-07.00 Savaitgaliais vis par Vilniaus Mokykl linija" 8-800 28080 Darbo dienomis 08.00-17.00 Vilniaus psicholog konsultacija telefonu 8-800 20002 Darbo dienomis 13.00-20.00
* Jaunimo linijos bei psicholog konsultacijos telefonu yra daugumoje Lietuvos miest. Te reikia paskambinti savo miesto informacijos telefonu ir js suinosite reikiam numer.

Veiksmingiausia darbo su alkoholik vaikais forma - grupiniai usi mimai. iuos usimimus veda specialistai - psichologai arba sociali niai darbuotojai, socialiniai pedagogai, baig specialius kursus. Jie gali vykti mokykloje, ligoninje, poliklinikoje, klube ar pan. Usimim skai ius - nuo 10 iki 15. Grupini usimim metu vaikai turi turti gali myb isikalbti, papasakoti apie savo jausmus, patirt. Tam naudoja mos vairios usimim formos: paskaitls, diskusijos, pieimas, ai dimai vaidmenimis ir pan. Pagrindins usimim temos, nagrinjamos vairiose programose alkoholik vaikams, yra ios:

107

L Viltis. Vaikai turi suprasti, kad jie nra vienii, todl jie turi isikalbti, pa pasakoti savo problemas, bdas. Jausmai. Padti vaikams ireikti ir painti jausmus. Vaikai turi suprasti, kad nra nei ger, nei blog jausm. Alkoholizmas. Paaikinti vaikams, kaip atsiranda priklausomyb. Kad alkoholizmas yra liga, o ne alingas protis ar valios neturjimas. Vaikai turi sui noti apie alkoholizmo gydymo galimybes. Alkoholizmas - eimos liga. Paaikinti vaikams, kaip liga paveikia eimos narius, k gali padaryti eimos nariai. Savs painimas. Kalbti su vaikais apie j pai polinkius, interesus, tikslus.

2.

3.

4.

5.

Dauguma autori, pateikdami darbo su alkoholik vaikais programas, pabria, kad usimim trukm, temos, forma, pobdis labiausiai pri klauso nuo vaik amiaus. Svarbi ir vieta, kur tai vyksta. Reikt paminti program Linas", kuri pareng ir Lietuv at ve profesor i vedijos Noomi Tonnang. Seminar, kuriuos auto r jau keleri metai veda vairiuose Lietuvos miestuose, metu dalyviai ne tik gauna teorini ini apie priklausomyb, ja sergani asmen eimos ypatumus, vaik psichikos sveikatos problemas, bet ir gyja praktini darbo su priklausomybe sergani asmen vaikais gdi. Programa Linas" jau seniai bei plaiai taikoma Skandinavijos alyse dirbant su alkoholik vaikais ir yra sulaukusi didelio praktik susi domjimo ir gero vertinimo. Profesor Noomi Tonnang Lietuv pakviet Lietuvos blaivybs fon das, kuris ir rengia seminarus. Norini dalyvauti ioje programoje ir gyti ini bei gdi, reikaling dirbti su alkoholik vaikais, kasmet

108

vis daugja. Tai ne tik vairi nevyriausybini organizacij savanoriai, bet ir profesionals socialiniai darbuotojai, psichologai. 2002 m. Lietu vos blaivybs fondas atliko tyrim, kuriuo siek isiaikinti, kaip semi nar dalyviai gytas inias panaudoja praktikoje. Rezultatai parod, kad beveik visi dalyviai jau dirba arba ateity planuoja dirbti pagal program Linas": 29,5% apklaustj dirba pagal vis i program, o 45,5% dirb dami naudoja dal programos. Apklausa parod, kad seminar dalyviai gytas inias ir gdius labai plaiai panaudoja tiek praktiniame darbe pagal program Linas", tiek kasdieniame darbe su vaikais ir suaugu siais, tiek asmeniniame gyvenime. Seminar dalyviai per kelerius metus vairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra suorganizav net 95 grupes pagal program Linas". Grupse dalyvavo net 991 vaikas i alkoholik eim (54). Tiek medikai, tiek psichologai su alkoholik vaikais susiduria da niausiai tik krizs atvejais, kai vaikui reikia neatidliotinos pagalbos. Deja, kartais bna jau vlu. Viena i prieasi, kodl taip sunkiai spren diama i problema (pagalbos alkoholik vaikams), - itin negatyvus ms visuomens poiris priklausomus nuo alkoholio asmenis, o kartu ir j vaikus. Tai ir lemia visuomens pasyvum ir netoleranti kum. Taigi pirmiausia reikia keisti visuomens poir. O tai galima daryti skleidiant informacij apie alkoholik vaikus mokytojams, psi chologams, socialiniams darbuotojams ir visiems, dirbantiems su vai kais ir galintiems jiems padti. Pagaliau - visai visuomenei.

PRIKLAUSOMYBI GYDYMAS

Pasirengimas keisti savo elges ar gydytis

Nra lengva keisti savo elges. Vieni mons nenori pripainti tur pro blem, kiti nemano, kad pakeitus elges problema isisprs, treti jau iband daugyb bd. Nuo pasirengimo keisti savo elges, gydytis priklauso, ar bus kreipiamasi gydytojus, ar gydymas bus skmin gas, todl mokslininkai jau seniai domisi iuo klausimu. Vien i iuo metu populiariausi elgesio keitimo teorij sukr Rod Ailando uni versiteto psichologai J. 0 . Prochaska ir C. C. DiClemente. Bandydami isiaikinti, kas skatina mones keisti savo elges, jie stebjo rkan ius, bandanius mesti rkyti ir metusius rkyti asmenis. ie auto riai iskyr penkias elgesio keitimo stadijas: 1. Iki svarstymo. ioje stadijoje mogus dar neturi noro keisti elges ir net nemano, kad turi problem. i problema gali bti akivaizdi ki tiems - eimai, draugams. mogus gali sakyti: inau, kad turiu tr kum, bet keistis man tikrai nebtina". ioje stadijoje stengiamasi ivengti kontakt, kurie gali padti keisti elges ar gyvenimo bd. mogus nelinks aptarinti savo proi, nesidomi jokiais metodais. Taigi jis nevertina rizikos. 2. Svarstymo. mogus suvokia turs problem ir svarsto, kad reikt k nors daryti. i stadija gali bti igyvenama labai ilgai. Pavyzdiui, rkali. mogus planuoja madaug artimiausi pusmet kak keis-

110

ti. vertinami visi u" ir prie". Rezultatas nebtinai bna u". ioje stadijoje jau gali vykti ir tam tikri nedideli pokyiai. 3. Pasirengimo. mogus ketina imtis tam tikr veiksm artimiausio je ateityje (kit mnes) ir gali pradti k nors daryti. Daniausiai jau prie i stadij bna tam tikr bandym. O dabar daromi gal ir ne labai dideli, bet svarbs ingsniai. Taigi u" laimi. 4. Veiksm. Veiksm stadija - tai madaug pusmetis po to, kai vyko reikmingi pokyiai. Problema - kaip ivengti recidyvo. 5. Palaikymo. mogus stengiasi isilaikyti, neatkristi. ios stadijos pradia - prajus pusei met nuo ryki pokyi iki tol, kol nepa geidaujamas elgesys veikiamas. Vis dar stengiamasi ivengti reci dyvo. Pagunda vis maja, o pasitikjimas savimi auga. Nepagei daujamas elgesys veikiamas, kai pagundos nebelieka jokiomis pro bleminmis aplinkybmis, o pasitikjimas savimi maksimalus (kad nebus recidyvo). Visus iuos pokyius autoriai vaizdavo spirale. Nes mons, kurie pra deda keisti savo elges, proius, danai patiria neskmes, o ypa pra dioje. Pavyzdiui, rkaliai rkyti meta daug kart (38). Pagal model mons, igyvenantys skirtingas elgesio keitimo sta dijas, turi skirting motyvacij ir skirting pasirengim keistis, todl jiems reikia ir skirting poveikio priemoni. Gydant priklausomybs ligas labai svarbu motyvacija. Anksiau is klausimas buvo sprendiamas labai paprastai - nemotyvuoti keisti sa vo elges pacientai tiesiog nebdavo priimami gydytis. iuo metu ku riamos specialios strategijos, skatinanios pacient motyvacij. Vien i populiariausi strategij pasil psichiatras W. Milleris (38). W. Milleris pritaik J. 0. Prochaskos ir C. C. DiClemente'o elgesio keitimo spiralin model ir modifikavo j vadinamj pasikeitim rat (14pav.).

14 pav. Pasikeitim ratas

Tai penki padal ratas, kuris atitinka elgesio keitimo stadijas. Kaip matome, iki svarstymo stadija yra u rato rib, o po palaikymo stadijos gali bti arba laikinas ijimas i rato (laikinas, nes ilieka didel tiki myb atkristi), arba atkrytis. Po atkryio, be abejo, mogus grta ne iki svarstymo, o svarstymo stadij, nes problema tampa akivaizdi. W. Millerio nuomone, normalu, jei asmuo eina iuo keitimosi ratu ke lis kartus, kol visai pasikeiia. Remdamasis iuo modeliu, W. Milleris pasil motyvuojanio inter viu metod. Kadangi kiekvienoje elgesio keitimo stadijoje asmuo turi skir ting motyvacij keisti savo elges, priklausomybi konsultanto elgesys priklauso nuo to, koki keitimosi stadij igyvena klientas. W. Milleris apra atuonias pagrindines motyvacines strategijas: patarimo davim, barjer griovim, galimybi suteikim, pageidaujamumo didinim, empatijos naudojim, atgalinio ryio suteikim, tiksl atskleidim ir aktyvi pagalb. N viena i i strategij, autoriaus nuomone, nra stebuklinga ir veiksmingiausia naudoti kelias i j. Nors W. Milleris smulkiai apra visas strategijas, taiau pabr, kad susipainimas su jomis - tik pradia, o inios, kaip tai daryti, ateina su patirtimi".

112

Vertinant vairi priklausomybi gydymo program veiksmingum, pripastama, kad skm labiausiai priklauso nuo paciento pasirengi mo, motyvacijos gydytis ir keisti savo elges. W. Millerio motyvuojan io interviu svarb ir efektyvum gydant priklausomybs ligas pripa sta tiek teoretikai, tiek praktikai. is metodas taikomas visuose iuo laikiniuose priklausomybs lig centruose.

{vairus gydymo metodai

Kaip yra daug priklausomybes aikinani teorij, taip daug yra ir gy dymo metod, silom priklausomybe sergantiems asmenims ir j ei mos nariams. S. A. Maisto, M. Galizio ir G. J. Connors pateikia penkis narkotik vartojimo prieasi bei priklausomybs nuo narkotik mo delius ir pasilymus, kaip gydyti (35).

4 lentel. Penki narkotik vartojimo prieasi ir priklausomybs n u o j modeliai ir pasilymai, kaip gydyti
Modelis Moralinis Amerikietikas Vartojimo prieastys A s m e n i n i s pasirinkimas vartoti P r i k l a u s o m y b - progresuojanti, linkusi kartotis liga, kurios prieastys k o m p l e k s a s fizini, psichologini ir dvasini v e i k s n i Biologinis G e n e t i n i s a r biologinis procesas m o n s supaindinami su p r o b l e m o m i s , kylaniomis dl j priklausymo rizikos grupei. Patariama vengti vartoti alkohol ir narkotikus Socialinio imokimo I m o k i m a s , pagrstas individo sveikos su a p l i n k a Sutvarkyti aplink taip, kad j i skatint nevartoti. Neskatinti, bet ir nebausti piktnaudiavimo. Pateikti saikingo vartojimo modelius. Sugriauti mitus apie alkohol ir narkotikus. Mokyti kit alternatyvi b d veikti stres Sociokultrinis S u b k u l t r a ir v i s u o m e n formuoja a l k o h o l i o i r narkotik vartojimo modelius T a i k o m i metodai, skirti paveikti didelms g r u p m s (pvz., statymai, m u i t a i ) Gydymas (intervencija) Teisins nuobaudos ir moralinis p a s m e r k i m a s Ankstyvas priklausomybe sergani a s m e n iaikinimas ir j akistata s u liga,, siekiant tikinti susilaikyti nuo alkoholio ar narkotik

113

Neatsivelgiant tai, koks taikomas gydymo metodas, skiriami keturi pagrindiniai darbo su priklausomybe serganiais asmenimis etapai: 1. Bkls vertinimas. vertinusfizin,psichologin ir socialin paciento bkl, sudaromas gydymo ir reabilitacijos planas, parenkami tinka miausi intervencijos metodai. 2. Detoksikacija. Tai saugus psichoaktyvij mediag ir j metaboli t paalinimas i organizmo medicinos priemonmis. Detoksikacija taikoma tiems pacientams, kai manoma, jog nutraukus ar sumai nus narkotini mediag vartojim atsiras stiprus abstinencijos sin dromas. 3. Konkreti intervencija. 4. Palaikomasis gydymas ir reabilitacija. Dauguma priklausomybs lig tyrintoj sutinka, kad susilaikymas var toti alkohol ar kitus narkotikus yra btinas, bet nepakankamas sveiki mo kriterijus. Nustoj svaigintis, priklausomybe sergantys asmenys su siduria su daugybe socialini, psichologini, ekonomini sunkum. To dl gydymo ir reabilitacijos metu yra naudojamos labai vairios sociali nio ir psichologinio pobdio intervencijos priemons. Apvelgsime kai kurias i j. Atkryio prevencija {Relapse prevention) Atkryio prevencijos" termin 1970 m. sukr Alanas Marlattas. Jis rmsi savo tyrimais, kad bet kokios priklausomybs gydymo daniau sias rezultatas - atkrytis. Priklausom nuo alkoholio, rkymo ir heroi no asmen gydymo rezultatai rodo, kad dauguma atkrito (m vl var toti) prajus madaug eiems mnesiams po gydymo, o daugiau nei pus - trims mnesiams. A. Marlattas apklausdavo vl musius vartoti mones, praydamas apibdinti aplinkybes, kurios pagreitino atkryt. ios aplinkybs buvo pavadintos padidjusios rizikos situacijomis ir suskirstytos 3 katego-

114

rijas: 1) negatyvus emocinis stresas; 2) socialinis spaudimas; 3) tarpas meniniai konfliktai. Atkryio prevencijos modelio esm - atpainti si tuacij, kuri gali bti atkryio prieastis, ir ugdyti gdius vengti to kios situacijos arba veikti j kitu priimtinu bdu. Pacientai to mokomi ir formuojamas lkestis, kad ie gdiai duos teigiamus rezultatus. Atkryio prevencijos schema:

Nustatomi padidjusios rizikos veiksniai (vidiniai: mintys ir jausmai; ioriniai: m o n s , vietos, vykiai, daiktai)

Pasirenkama veikos strategija (kognityvin, elgesio ir farmakologin)

1

veikos strategija diegiama ir ibandoma

1

vertinama situacija ir pagal poreik keiiama strategija

Gydymo efektyvumo tyrimai rodo, kad mokymas veikti galim atkry io situacij - veiksminga gydymo dalis (57). Tvirtumo ugdymas {Assertion training) Tvirtumo ugdymas paprastai kaip standartinis komponentas traukia mas daugel priklausomybi gydymo program. ia pacientai moko mi, kaip reaguoti vairius sudtingus tarpasmeninius santykius, su siklosiusias situacijas, kaip jas veikti savo tvirtumu, o ne imti var toti vairias mediagas. Teigiama, kad dauguma alkoholik yra gana silpni, todl tvirtumo ugdymas padeda jiems veikti negatyvias situa cijas. Atliekama daug tyrim, kuriais bandoma vertinti tvirtumo ug-

115

dymo naud. Visi jie patvirtina, kad to mokomi pacientai ilgiau ilieka blaivs, vars. Konfrontacijos technika Remiamasi valga, kad labai danai nuo vairi mediag priklausomi asmenys neigia savo problemas arba nesupranta jas i tikrj egzistuo jant, todl labai svarbu parodyti jiems tikrov, prieprieinti realyb. Yra vairi bd, bet daniausiai pacientui akivaizdiai rodoma, kad jis turi vartojimo problem, atmetami bet kokie jo protestai. Taiau ver tinant i technik, paaikjo, kad ji nra labai veiksminga.

Mokymas apie alkohol ir narkotikus Be abejo, danai vartotojai gana daug ino apie narkotikus ir vartojimo neigiamas pasekmes. Gydant reikia pakeisti j nuostatas dl vartojimo. is mokymas trauktas beveik visus intervencijos metodus. Kaip at skiras metodas is mokymas taikomas tiems, kurie dar tik pradeda var toti ar turi padidjusi rizik vartoti. Tyrimai rodo, kad mokymo programos nelabai keiia elges. Jau se niai inoma, kad informacija elgesio nepakeiia. Gali bti keli mokymo tikslai: pakeisti inias, nuostatas ar elges. Vertinant mokymo progra mas labai svarbu inoti, koks buvo programos tikslas. Jei tai buvo i nios, tai nra ko vertinti, ar pakito programos dalyvi elgesys. Daugyb tyrim parod, kad beveik vis mokymo program tikslas ir turi bti inios bei nuostatos, o ne elgesys (kaip parod toki program verti nimas, j labai sunku pakeisti). Alternatyvi veikla Visas narkotikus vartojanio asmens gyvenimas sukasi apie narkoti kus. Todl nutrauks vartoti asmuo gali pajusti nerim, tamp, vieni um, neturjimo kuo usiimti jausm. Btina imokti gyventi be nar-

116

kotik. Todl danai reikia keisti gyvensen. Pacient reikia skatinti imtis veiklos, teikianios malonum, bet nesusijusios su narkotikais. Socialini gdi ugdymas Vartojantiems narkotines mediagas danai trksta socialini gdi, kurie garantuot visavert bendravim su narkotik nevartojaniais as menimis, padt sprsti vairias psichologines problemas. ie gdiai tai impuls kontrol, pykio tramdymas, problem ir konflikt spren dimas, nerimo bei tampos veikimas. Isiugdius iuos gdius, maja narkotini mediag vartojimo tikimyb, asmuo tampa atsparesnis socialiniam spaudimui vartoti nar kotikus. Holistinis poiris priklausomyb ir jos gydym silo tokius meto dus kaip akupunktra, homeopatija, masao terapija, aromatoterapija, joga, mitybos terapija ir pan. Pagal poir mons tampa priklauso mi, siekdami veikti pusiausvyros sutrikim. Tokie asmenys nebegali susitvarkyti su savo mintimis, jausmais ir veiksmais. Jie gali pradti gerti, vartoti narkotikus, persivalgyti ir pan., kad veikt t disbalans, atkurt pusiausvyr. Holistin terapija skirta atkurti balans, kai su jungiama dvasia ir knas. Ji paalina kai kurias piktnaudiavimo prie astis, padeda monms susigaudyti ir tapti atsakingiems u savo min tis, jausmus ir veiksmus. Holistin terapija skiriama individui, o ne tai koma priklausomybei gydyti.

Reabilitacijos bendruomens
Gydant ir vykdant reabilitacij, be skatinimo susilaikyti nuo narkotik, btina pagerinti ar apskritai atkurti darbin veikl, nor mokytis, tar pasmeninius santykius, pagerinti ir atkurti asmens fizin ir psichin

117

sveikat, teisin status. Taigi btina atkurti jo fizin, psichologin, emo cin, ekonomin ir socialin status. Tai - ilgas ir sudtingas procesas. Po stacionaraus gydymo daugumai narkoman siloma vykti reabili tacijos bendruomenes. Pagrindinis narkoman reabilitacijos bendruomens tikslas - padti monms, priklausomiems nuo narkotik, alkoholio ir psichoaktyvij mediag, integruotis social gyvenim. Lietuvoje ileistose metodin se rekomendacijose raoma, kad ...bendruomense priklausomyb i rima kaip asmenybs problem, socialin nebrandum, skurdius tar pasmeninius santykius, em isilavinim, menkus darbinius gdius. Kitais odiais, problema yra asmuo, o ne narkotikai" (14). Labiausiai bendruomens rekomenduojamos priklausomybe sergan tiems asmenims, turintiems socialini ir psichologini problem. Ben druomens tikslas, kad asmuo ne tik pasveikt, bet ir bt pakeistas jo gyvenimo bdas. Bendruomenje asmuo turi suprasti, kaip jo proble mos yra susijusios su narkotik vartojimu ir lemia t vartojim. ia jis gyja bendravimo, mokymosi, darbini ir kitoki gdi. Bendruomenje taikomi vairs psichoterapiniai gydymo metodai: vietimas priklausomybs tema; grupin psichoterapija; individuali psi choterapija ir konsultavimas; autoterapija. Labai svarbu bendruome ns aplinka, jos struktra, dienotvark, tvarka. Norint suprasti, kodl taikoma tiek daug gydymo metod, kodl ne vi siems jie padeda, verta susipainti su amerikiei mokslinink apibr tais 13 veiksmingo gydymo princip.

Priklausomybs nuo narkotik veiksmingo gydymo principai 1. Nra gydymo metodo, tinkamo visiems. Gydymo aplinka, interven cija, paslaugos turi atitikti kiekvieno paciento problem, poreikius.
118

2. Gydymas turi bti lengvai prieinamas. Sunkumai atbaido pa cientus. 3. Veiksmingai gydant atsivelgiama vairius individo poreikius, o ne vien tai, kad jis vartoja narkotikus. Gydant dmesys turi bti koncentruojamas j individo narkotik vartojim bei su tuo su sijusias medicinines, psichologines, socialines, teisines problemas. 4. Gydymas turi bti lankstus. Btina reguliariai i naujo vertinti pacient poreikius, nes jie gydymo procese gali kisti. 5. Kad bt veiksmingas, gydymas turi trukti tam tikr laiko tar p. Laikas priklauso nuo individo poreiki. Daugumai pacient reik mingi pokyiai vyksta apie trei gydymo mnes. Tolesn paang gali lemti papildomas gydymas. gydymo programas turi bti trau kiamos strategijos, padedanios per anksti nenutraukti gydymosi. 6. Individo ir (ar) grups konsultavimas bei kitokia elgesio tera pija yra btinas veiksmingo priklausomybs gydymo kompo nentas. Daug dmesio skiriama pacient motyvacijos gydytis k rimui, ugdomi socialiniai gdiai (atsisakymo, problem sprendi mo, sveikos gyvensenos (gyvenimo) be narkotik, bendravimo g diai ir pan.). 7. Daugumai pacient btinas medikamentinis gydymas. Naudin ga j derinti su konsultavimu ir kitokia elgesio terapija. Asmenims, priklausomiems nuo opiat, metadonas ir jo atmainos padeda sta bilizuoti gyvenim, sumainti narkotik vartojim. Naltreksonas irgi padeda asmenims, vartojantiems opiatus ar priklausantiems nuo alkoholio. Rkaliams padeda guma, pleistrai ar kiti medika mentai. 8. Priklausomiems nuo narkotik ar jais piktnaudiaujantiems individams, turintiems psichikos sutrikim, turi bti taikomas integruotas abiej lig gydymas. Priklausomyb labai danai b na kartu su psichikos sutrikimu. Todl asmenys, gydomi nuo vie nos i i lig, turi bti gydomi ir nuo kitos.

119

9.

Medicinin detoksikacija yra tik pirmasis priklausomybs gy dymo etapas. Vien nuo jo nepriklauso, kad asmuo nustos vartoti. Detoksikacija paalina fizin priklausomyb, abstinencij. 10. Kad bt veiksmingas, gydymas nebtinai turi bti savano rikas. eimos grasinimai, darbdavi sankcijos, teisins sankcijos ar j grsm labai skatina kreiptis gydytis, padeda atsilaikyti ir le mia gydymosi skm. 11. Gydantis turi bti utikrinamas narkotik nevartojimas. Gy dymosi metu tikrinama, ar pacientai nevartoja alkoholio ar kit nar kotik. Pavyzdiui, atliekami lapimo tyrimai. inojimas, kad bus tikrinama, stabdo pacientus nuo vartojimo.

12. gydymosi programas turt bti traukti IV/AIDS, hepatito B ir C, tuberkuliozs ir kit infekcini lig diagnostiniai tyri mai. Pacientai turi bti supaindinami su rizika susirgti iomis li gomis ir bdais, kaip nuo j apsisaugoti, o jau usikrt - kaip gy venti sergant iomis ligomis. 13. Gijimas gali bti ilgalaikis procesas. Gali bti btinas danas gy dymasis. Kaip ir sergant kitomis chronikomis ligomis, ilieka la bai didel tikimyb atkristi ir gydantis, ir po skmingo gydymosi epizodo. Abstinencij padeda atlaikyti dalyvavimas savitarpio pa galbos grupse gydymosi metu ar po gydymosi (46).
(JAV Nacionalinis priklausomybi n u o narkotik institutas - NIDA, 1999)

Priklausomyb - chronika, pasikartojanti liga, reikalaujanti speciali zuoto gydymo. veikti priklausomyb labai sunku. Sergantys priklau somybe mons kenia nuo ypatingo fizinio, psichologinio, emocinio, ekonominio ir socialinio skausmo. Dauguma toki asmen yra izoliuoti nuo visuomens. J priklausomyb paveikia ne tik juos paius, bet ir eim, draugus, i dalies vis visuomen. Kai kalbama apie toki asme n gydym, turimas omeny vairi tarnyb darbas siekiant patenkinti

120

vairius individo poreikius. Vien gydymo ligoninje nepakanka. Integ ravimosi social gyvenim kelias yra ilgas ir sudtingas. Kuo daugiau paramos ir pagalbos sulaukia nuo priklausomybs keniantis asmuo, tuo didesn pasveikimo tikimyb.

Savitarpio pagalbos grups

Dauguma moni, sergani chronikomis ligomis ar turini vairi psichologini problem, kenia nuo intensyvaus ir chroniko emoci nio skausmo. Psichologai pripasta, kad is skausmas lygus fiziniam skausmui, o kartais net gali bti didesnis. mogus jauiasi vienias, pik tas, prislgtas, usisklendia savyje, praranda vilt. is emocinis skaus mas atitolina j nuo draug, darbo. Nei medikai, nei psichologai negali suteikti tokios pagalbos bei paramos, kurios iems monms reikia nuo lat, mnesius, metus gyvenant su savo liga ar problema. O gyventi juk reikia... Pagalb, param ir supratim ie mons danai randa savitarpio pagalbos grupse, vienijaniose toki pat problem turinius asmenis. mons, keniantys dl tos paios prieasties, geriau supranta vieni ki tus, geriau ino, kaip vienas kitam padti. Specialistai pripasta, kad moni, lankani savitarpio pagalbos grupes, emocin bsena page rja, jie imoksta gyventi su savo problema". Savitarpio pagalbos grups tapo ypa populiarios dl veiksmingo pri klausomybi gydymo. Gydytoj, priklausomybi gydymo centr bei sa vitarpio pagalbos grupi bendradarbiavimas jau nieko nebestebina. Pa gal statistik, JAV net 95% priklausomybi gydymo program yra trauktos Anonimini alkoholik arba Anonimini narkoman grups. Apie 80% anonimini alkoholik nari ias grupes yra atsisti i gy dymo, konsultavimo program.

121

Savitarpio pagalbos grupi pradia siejama su 1939 m. susikrusia Anonimini alkoholik (AA) draugija. AA grupes sukr du alkoholikai - Bilas ir Bobas Ohajo valstijoje, JAV. Bilas buvo biros makleris, o Bobas - gydytojas. ie du vyrai pa djo vienas kitam atsikratyti alingo proio. Abu iband visus gali mus gydymo bdus, bet nepasiek norimo rezultato. Vartodami alko hol jie save ud. Susitik po dvasins krizs ir baltosios kartligs, su kr plan, kaip padti kitiems. m padti kitiems Bilas ir Bobas siti kino, kad, kai padedi kitam, paiam maiau norisi gerti. Pirmj grups susirinkim jie sureng Akrone, Ohajo valstijoje. I grupi darbo atsi rado 12 ingsni sveikimo programa, kuri yra vadovas AA grupi na riams. Taip radosi naujas sjdis. iuo metu pasaulyje yra daugiau nei 103 000 AA grupi. Jose - apie 2 000 000 nari. Vien JAV yra per milijon moni, kurie nuolat lanko si AA susirinkimuose. Tyrimai parod, kad 10% JAV suaugusij bent vien kart lanksi AA grupje. Lietuvoje AA draugija veikia nuo 1988 met. 2004 m. pradios duo menimis, Lietuvoje veikia 114 AA grupi, http://anonalko.tinklapis.lt tai oficialaus Lietuvos AA draugijos tinklapio, kur priiri Lietuvos AA draugijos taryba, adresas. AA - tai pasaulin draugija vyr ir moter, kurie siekia drauge sprs ti savo problemas, kurie stengiasi pagyti nuo seniai inomos, bet pa slaptingos ligos, vadinamos alkoholizmu" (23). Pagrindinis AA grups tikslas - ilikti blaiviems ir padti kitiems alkoholikams pasiekti blai vyb. Kiekviena AA grup vadovaujasi demokratijos principais ir yra nepriklausoma. Vienintelis reikalavimas norintiems tapti AA nariu trokimas nustoti gerti. Dauguma savitarpio pagalbos grupi, padedani atsikratyti priklau somybi, taiko AA 12 ingsni program. Tai anoniminiai narkoma nai (AN), anoniminiai persivalgytojai, anoniminiai nuo sekso priklau santys asmenys, anoniminiai azartini aidim lojai ir 1.1.

122

12 ingsni programa - tai dvasinio augimo programa. Pirmiausia ia btinas noras keisti ne tik savo elges, bet ir poir. Nes tik tada, anot anonimini alkoholik, kai tiki savo skme, vyksta pokyiai. Ne vilties, izoliacijos, vienatvs jausmai mait, kai randamas dvasinis ben drumas su kenianiais dl tos paios prieasties. i dvasini princi p (12 ingsni) laikymasis kasdieniniame gyvenime padeda atsikra tyti potraukio gerti, padeda grti ne tik blaiv, bet ir laiming, pro duktyv gyvenim.

DVYLIKA INGSNI Pirmasis ingsnis. Pripainome sau, kad esame bejgiai prie alkohol, kad ms gyvenimas tapo nebepavalds mums. Antrasis ingsnis. sitikinom, kad tik Jga, galingesn u mus paius, gali mus igydyti. Treiasis ingsnis. Nusprendme atsiduoti Dievo, kaip mes J suprantam, valiai ir globai. Ketvirtasis ingsnis. Kruopiai ir drsiai vertinom save ir savo gyvenim dorovs poiriu. Penktasis ingsnis. Pripainome Dievui, sau ir kuriam nors ki tam mogui tikrj savo paklydim prigimt. etasis ingsnis. Esame visikai pasireng, kad Dievas paalin t visas ms bdo ydas. Septintasis ingsnis. Nuolankiai prame Jo itaisyti ms b do trkumus. Atuntasis ingsnis. Sudarm sra vis moni, kuriems da rme blog, ir pasiryome skriaudas atlyginti. Devintasis ingsnis. Patys, kiek tik galjome, atlyginome skriau das tiems monms, iskyrus atvejus, kai tai bt pakenk jiems ar kam nors kitam.
123

Deimtasis ingsnis. Tsme savianaliz ir, jeigu suklysdavome, tuoj pat pripaindavome klaidas. Vienuoliktasis ingsnis. Malda ir meditavimu stiprinome ry su Dievu, kaip mes J suprantame, melsdami vien gebjimo pa inti Jo vali ir stiprybs j vykdyti. Dvyliktasis ingsnis. Atsibud dvasikai, engdami iuos ings nius, mes stengms perduoti j esm kitiems alkoholikams ir tai kyti ias nuostatas savo gyvenime.

AA grupi filosofija ir struktra idstyta vadinamosiose tradicijose. ios tradicijos moko, kaip ilaikyti AA vienyb, palaikyti santykius su aplinkiniais.

DVYLIKA TRADICIJ Pirmoji tradicija. Ms bendra gerov turi bti svarbiausia kiekvieno igijimas priklauso nuo AA vienybs. Antroji tradicija. Ms grups veikloje yra tik vienas aukiau sias autoritetas - mylintis Dievas - toks, kok stengia suvokti m s grups smon. Ms lyderiai - mons, kurie tarnauja mums; jie ms nevaldo. Treioji tradicija. Vienintel slyga tapti AA nariu - noras mes ti gerti. Ketvirtoji tradicija. Kiekviena grup turi bti savarankika, i skyrus tuos reikalus, kurie susij su kit grupi veikla arba su visa AA draugija. Penktoji tradicija. Kiekviena AA grup turi vien pagrindin tiksl - perduoti savo patirt tiems alkoholikams, kurie vis dar kankinasi.
124

etoji tradicija. N viena AA grup niekada neturi leisti kitoms paalinms organizacijoms ar staigoms, net toms, kuri veikla yra jai artima, kalbti AA vardu, taip pat nefinansuoja ir nepalai ko j visuomenje. Pinigai, nuosavyb ar asmeniniai reikalai ne turi nukreipti ms nuo pagrindinio tikslo. Septintoji tradicija. Kiekviena AA grup turt isilaikyti pati, nepriimdama jokios paalins pagalbos. Atuntoji tradicija. AA draugija visada turi likti neprofesionali, taiau ms tarnybos gali samdyti reikalingus darbuotojus. Devintoji tradicija. AA draugija niekada neturt turti grie tos vadovavimo sistemos, taiau mes galim steigti tarnybas ar ko mitetus, tiesiogiai atsiskaitanius tiems, kam tarnauja. Deimtoji tradicija. Anoniminiai alkoholikai nereikia savo nuo mons paaliniais klausimais, todl AA vardo nedera minti vi suomeniniuose ginuose. Vienuoliktoji tradicija. Ms santykiai su visuomene paremti ms idj patrauklumu, o ne agitacija; mes privalome ilaikyti anonimikum reikdamiesi per masines informacijos priemones. Dvyliktoji tradicija. Anonimikumas yra vis ms tradicij dvasinis pamatas: tai nuolat primena, kad svarbiau principai, o ne asmenybs (23, p. 5-13).

Kaip jau minjome, priklausomybi gydymo centrai bendradarbiauja su AA ar AN. Profesionalai nemaai diskutuoja, kokiais atvejais pacien tus, serganius priklausomybe, sisti ias grupes. Kartu taip parei kiama ir tam tikra 12 ingsni programos kritika. Tarkime, AA kalba apie visik abstinencij kaip grimo problemos sprendim. AA kvie ia bti abstinentais tuos, kurie prarado kontrol ir nori dalyvauti pro gramoje. Kai kurie priklausomybi tyrintojai mano, kad alkoholikai

125

gali grti prie kontroliuojamo grimo. AA kritikuojami ir todl, kad viena priklausomyb pakeiiama kita. Asmuo, buvs priklausomas nuo alkoholio ar kit narkotik, tampa priklausomas nuo AA ar AN grups. Taigi priklausomyb ilieka, pasikeiia tik objektas, nuo kurio asmuo priklauso. Daug diskutuojama ir dl dvasingumo bei religingumo iose grupse. Kaip rodo patirtis, ne visiems asmenims padeda ir AA ar AN. Svars toma, kad gal yra tam tikras asmenybs tipas, kuriam tinka AA pro grama, ir kad btent iuos pacientus reikia sisti savitarpio pagal bos grupes. 34% AA grupi nari yra moterys; 21% jaunesni nei 30 met, 52% - jaunesni nei 50 met. AN statistika irgi panai: 36% mo ter, 11% - jaunesni nei 20 met, 37% - tarp 20-30 met, 48% - tarp 30-45 met ir 4% - daugiau nei 45 met. Tiek AA, tiek AN nariai yra i vairi socialini sluoksni, vairaus tikjimo, isilavinimo. Asmeny bs tipas, bdingiausias AA ar AN nariams, nenustatytas. Kai kurie au toriai teigia, kad asmen, turini tam tikr patologij, nepatartina sisti AA ar AN grupes (49). Siuntimas savitarpio pagalbos grupes gali bti neefektyvus tuo at veju, jei pacientas tam nepasirengs, neturi reali vili. Pacientui b tina paaikinti, kad tai dvasinio augimo programa, padti jam suprasti, kuo ji skiriasi nuo religini program ir pan. Pradioje pacientams ar klientams siloma apsilankyti atvirose AA grupse sveio teismis. Pro fesionalai irgi gali apsilankyti atviruose susirinkimuose. Udaros gru ps skirtos tik AA nariams. Yra trys pagrindiniai AA susitikim tipai. Kalbjimo susirinkimuo se" nariai dalijasi asmeninmis istorijomis apie grim ir sveikim. Dis kusij susirinkimuose" visa grup diskutuoja kokia nors tema, susiju sia su sveikimu. Nariai patys gali pasilyti diskusij tem. Studijavi mo susirinkimuose" nagrinjami pagrindiniai AA veikalai - Anoni miniai alkoholikai", Dvylika ingsni ir dvylika tradicij".

126

Psichologas G. Markeviius, tyrs blaiviai gyvenanius priklauso mus nuo alkoholio asmenis, teigia, kad vien AA susirinkim lankymas negarantuoja skmingos reabilitacijos. Svarbi blaivybs slyga yra ne tik vadovavimasis AA programa, bet ir savo gyvenimo prasms sis moninimas ir gyvendinimas (36). Anoniminiai narkomanai kaip savarankika organizacija, atsisky rusi nuo AA, susikr 1947 metais. Pirmasis AN leidinys, nari ino mas kaip baltasis bukletas", AN apibdina taip: .. .pelno nesiekianti draugija ar bendrija vyr ir moter, kuriems narkotikai tapo svar biausia gyvenimo problema. ia susirenka sveikstantys narkomanai, norintys vieni kitiems padti". Draugijos nariu gali tapti kiekvienas, neatsivelgiant jo ami, ras, lyt, tikjim, socialin klas. AN tai koma 12 ingsni ir 12 tradicij sveikimo programa, perimta i AA ir pritaikyta. 1955 m. buvo steigta draugija alkoholik eimos nariams - Al-Anon. Tai savarankika organizacija, veikianti atskirai nuo AA, bet besiremian ti tais paiais bendrais AA programiniais principais. Viena i Al-Anon ypatybi yra tai, kad ji silo savitarpio pagalbos program alkoholik eimos nariams ir draugams, nepaisant to, ar pats alkoholikas siekia pagalbos, ar jis pripasta savo grimo problem. Al-Anon nariai gau na stiprybs bei pasiekia supratimo dalydamiesi savo patirtimi, vilti mi, jgomis. Pagrindin sveikimo" priemon - atsiskyrimas, savaran kikumas. Al-Anon grupi nariai supranta, kad jie nra atsakingi u kito mogaus lig ir pasveikim. Al-Anon grupse alkoholik eimos nariai imoksta: Nekentti dl kito mogaus veiksm ar reakcij; Nesileisti bti inaudojami ir prievartaujami dl kit moni interes; Nedaryti u kitus to, k ie patys turi padaryti; Nemanipuliuoti situacija kit naudai; Neslpti, netaisyti kit klaid; Nevengti krizs, jei tai yra natrali vyki sekos pabaiga.

127

Alateen - Al-Anon padalinys, skirtas paaugliams alkoholik vaikams. Malonu paymti, kad visos ios draugijos - AA, AN, Al-Anon ir Ala teen veikia ir Lietuvoje. Daugelis gydytoj, priklausomybi gydymo cen tr su jomis glaudiai ir veiksmingai bendradarbiauja. 0 dabar pateiksime AA ir Al-Anon draugij patarimus alkoholik artimiesiems.

DVYLIKA PATARIM ALKOHOLIKO ARTIMIESIEMS Paprastai eimoje dl vieno girtuoklio kenia 6-8 mons (mona (vyras), tvai, vaikai). Daniausiai visaip stengiamasi sustabdyti eimynykio girtavim, bet neskmingai, nes daroma daug tak tini klaid. J ivengti padeda ia pateikiama atmintin. 1. Alkoholizmo nelaikykite eimos gda. Pasveikti nuo alkoho lizmo galima kaip ir nuo bet kurios kitos ligos. 2. Neniurnkite ir nesakykite pamoksl". Paprastai alkoholi kas visk, k galite jam pasakyti, jau ino. Klaidingai elgda miesi, priversite j meluoti, isisukinti arba adti nevyk domus dalykus. 3. Venkite nuskriaustojo arba kankinio pozos. Daug kas bna aiku ir be odi. Alkoholikas links sprsti apie moni po ir j ne i pasakyt odi, bet i vairi smulkmen. 4. Nespekuliuokite pasakymu Jeigu mane myltum..." Alkoho likas geria veriamas vidinio organizmo poreikio, todl vien valios jga susilaikyti negrs jis nesugeba. Dl nuolatini prie kait gali tik padidti kalts jausmas. Tai tas pats, kas sakyti: Jeigu mane myltum, nesirgtum tuberkulioze..." 5. Venkite grasinim, kuri negyvendinsite. Nebent tai bt su sij su vaik saugumu. Tuti grasinimai visikai neveiksmin gi, nes leidia suprasti, jog neketinate elgtis taip, kaip sakote. 6. Neslpkite alkoholini grim ir neatiminkite j. Paprastai

128

7.

8.

9.

10.

11.

12.

tai tik stumia alkoholik nevilt. Gal gale jis vis tiek ras nauj bd, kaip gauti alkoholio. Nesileiskite kalbamas gerti kartu su alkoholiku tam, kad jam maiau likt. Tai nepasitvirtina. Be to, kai kartu su juo geria te, jis n nemano kreiptis pagalbos. Sutikite su visais jo paties pasirinktais gydymosi metodais. Danai manoma, kad rpinimasis namais ir eima yra pakan kamas stimulas padti sveikti, taiau neretai kur kas svarbes nis yra noras susigrinti prarast savigarb. Nesijauskite at sidrs nuoalje, jei jis kreipiasi pagalbos kitus mones. Juk nepavydtumte, jei kreiptsi gydytoj. Nesitikkite staigaus ir visiko pasveikimo. Nuo kiekvienos li gos sveikstama pamau. Gali pasitaikyti ir ligos atkryi, pyk io ir vidins tampos priepuoli. Nesistenkite apsaugoti sveikstanio alkoholiko nuo silym igerti. Tai vienas i greiiausi bd stumti j ligos atkryt. Silantiems igerti jis pats turi imokti mandagiai ir tvirtai at sakyti Ne". Perspdami kitus neduoti jam gerti, tik suadin site ankstesnius pykio ir menkavertikumo jausmus. Nedarykite u alkoholik to, k jis gali ir privalo atlikti pats. Js negalite u j gydytis. Nepadkite jam isisukti i sunki situacij tol, kol pats patirs visas grimo pasekmes. Pasilykite savo meil, param ir supratim tuomet, kai jis blaivus.

Vienam eimos nariui piktnaudiaujant narkotikais, nuo to kenia visa eima. Ekonominiai nepritekliai, gda, pyktis, baim, lidesys - tai tik dalis problem, kurios ima slgti eimos narius. Medicinins, psicho logins, socialins tarnybos nepajgios suteikti artimiesiems tokios pa galbos ir paramos, kurios jiems reikia metai i met gyvenant alia nar129

komano. Kaip jiems padti? Tkstaniai narkoman artimj visame pasaulyje randa pagalb savitarpio pagalbos grupse. Norveg S. Talseth, padjusi narkoman artimiesiems susiburti sa vitarpio pagalbos grupes Lietuvoje, pateikia tok apibrim: Savitar pio pagalba - tai gebjimas panaudoti savo galimybes, rasti vidini i tekli, prisiimti atsakomyb u savo gyvenim ir paiam kreipti j nori ma linkme. Savitarpio pagalba reikia pokyi pradi, kai i pasyvaus stebtojo tampama aktyviu savo gyvenimo dalyviu" (52). Kin patarl moko: Tu negali sukliudyti lidesio paukiams skristi vir tavo galvos. Taiau tu gali jiems neleisti tavo plaukuose susisukti lizdo.

ALKOHOLIO IR KIT NARKOTIK VARTOJIMAS PAAUGLYSTJE

Kalbdami apie narkotines mediagas vartojanius paauglius, specia listai pataria vengti termin alkoholikas", narkomanas" ar priklau somyb nuo narkotik", tinkamesni bt piktnaudiavimas" arba problemikas vartojimas". R. Flynnas iskyr iuos paaugli alkoho lio ir kit narkotik vartojimo etapus (24). 1 etapas. Eksperimentinis Nereguliariai vartojamas alkoholis, rkoma. Bandomi vairs narkoti kai - kanaps, vaistai. Nepilnameiai neprat prie psichik veikiani mediag poveikio nuotaikai, todl j organizmas jas sunkiai pakelia. Taiau pasekms daniausiai nebna sunkios, nors apsinuodijus kar tais gali pasitaikyti ir labai sunki somatini sutrikim. 2 etapas. Ankstyvasis problemikas narkotini mediaga Nepilnameiai ima reguliariai vartoti ias mediagas, bet daniausiai tik savaitgaliais. Tolerancija didja, ir nepilnameiai pradeda eksperi mentuoti su kitomis mediagomis, skaitant stiprius alkoholinius gri mus, stimuliuojamsias mediagas, haliucinogeninius preparatus ir ko kain. Jie pateisina j vaitojim sakydami, kad tai daro spd j drau gams, sustiprina pasitikjim savimi, leidia lengviau bendrauti. To pa sekms gali bti problemos mokykloje, pamok praleidinjimas, drau g, nevartojani narkotini mediag, praradimas, bgimas i nam, apsinuodijimai, staigs nuotaikos pokyiai.

131

3 etapas. Problemikas vartojimas Nepilnameiai sitraukia alkoholio (narkotik) vartojim ir juos var toja ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis savaits dienomis. Toliau didja organizmo tolerancija. Nepilnameiai vis labiau atsiskiria nuo eimos, pradeda vieni vartoti narkotikus. Neigiamos pasekms sunkja. Gali pra dti vogti, mutis, susieisti. Gali pasireikti depresija, jie gali perdo zuoti, nebesilaikyti asmens higienos taisykli ir turti problem su tei ssaugos organais. 4 etapas. Piktnaudiavimas Pasireikia pirmieji priklausomybs poymiai. Paauglys impulsyviai, paprastai kasdien vartoja alkohol ar narkotikus tam, kad bt normali savijauta. Pasekms vis sunkesns - kriminaliniai nusikaltimai, preky ba narkotikais, abstinencijos poymiai, neapykanta sau, bandymas u dytis ir visikas emocinis isekimas. Paauglys daniausiai vartoja vai rius narkotikus ir kelet dien bna apsvaigs. Dauguma priklausomybs lig gydymo ir reabilitacijos program skirtos suaugusiems pacientams. Tie patys principai taikomi ir alkoho l ar kitus narkotikus vartojantiems paaugliams. Daugumos autori nuo mone, tai netinkama dl keli prieasi. Pirma, paaugliai neturi tokios didels narkotini mediag vartojimo patirties. Antra, daniausiai paaugliai dar nra fizikai priklausomi nuo alkoho lio ar narkotik, todl vartoti termin priklausomyb", kaip mi nta, nepatariama. Treia, jie dar nra patyr skaudi praradim. Ketvirta, daugumos paaugli motyvacija mesti vartoti ir pradti gydy tis yra labai menka. Dl i prieasi pagalba alkohol ar kitus nar kotikus vartojantiems paaugliams, j gydymas labai skiriasi nuo priklausomybs ligomis sergani suaugusij.

132

Alkoholio ir kit narkotik vartojimo motyvai paauglystje

Ir jaunimo prevencijos, ir ankstyvosios intervencijos veikloje pirmiau sia reikia suprasti esminius dalykus: kodl jaunuoliai vartoja narkoti nes mediagas? kokius pojius jos sukelia? Suaugusieji, manantys, kad jaunuoliai dykinja, neino, ko nori, neturi jokios veiklos ir pan., tikrai jiems negals padti. Patys paaugliai nurodo labai vairius narkotik vartojimo motyvus smalsum, nor ibandyti, patirti malonum, usimirti, atsipalaiduoti ir pan. Psichologai narkotik vartojimo motyvus skirsto tris grupes: 1. Bdas veikti tamp ar stres. Narkotins mediagos vartojamos siekiant pamirti rpesius, sumainti tamp, atsikratyti nemalo ni emocij. 2. Narkotik poveikis. Noras pajusti narkotik poveik, patirti paki tusi smons bsen. Arba tiesiog i smalsumo - tiek daug apie juos kalbama, kad paprasiausiai norisi ibandyti. 3. Bendraami taka. Nenoras atsilikti nuo draug, likti balta varna, tai vartojimas dl vaizdio. Kalbantis su jaunuoliais, jau vartojaniais narkotines mediagas, rei kia isiaikinti svaiginimosi motyvus. Nuo j priklauso taikomos po veikio priemons, metodai. Jei pagrindinis motyvas - sumainti tamp ar veikti stres, pirmiau sia reikia isiaikinti streso ar tampos altin. Tai gali bti santykiai su draugais, konfliktai namuose, mokymosi sunkumai, vairios psicholo gins problemos ar pan. Btina paiekoti kit galim streso ar tampos veikimo bd ir su jaunuoliu juos aptarti. Reikia imokyti veikti stre s, nauj bd sumainti tamp. Kai pagrindinis narkotini mediag vartojimo motyvas - noras pa tirti narkotik poveik, siloma pirmiausia isiaikinti vartojim lemian-

133

ias asmenybs savybes. Tokiems moksleiviams btina paaikinti apie narkotik vartojimo pavoj, i mediag poveik fizinei ir psichikos sveikatai. Jei vartoti narkotikus sil bendraamiai, reikia jaunuoliui padti isiugdyti gebjim atsispirti bendraami spaudimui, pasakyti tvirt Ne".

Ankstyvoji diagnostika
Daugumos tv, mokytoj ir vairi srii specialist nuomone, svar biausia inoti narkotini mediag vartojimo poymius ir kuo anks iau pagal juos nustatyti vartotojus. Taiau kartais tokios ankstyvosios diagnostikos padarytos klaidos gali duoti daugiau alos negu naudos. tarti narkotini mediag vartojim galima pagal iuos poymius: nepastovi nuotaika; nesugebjimas susikaupti; abejingumas mokyklai, seniems draugams, pomgiams; nauji ir daniausiai vyresni draugai; melas ir vagysts; pinig vaistymas arba skolinimasis; dideli ir staigs nuotaikos, elgesio pokyiai, paangumo smukimas ir pan.; neprasti kvapai, dms ar yms ant kno, rb; milteliai, kapsuls, tablets ir pan. Klausimas - kas gali pastebti iuos nerim kelianius enklus? Gydy tojai, psichologai daniausiai jaunuol pamato tik tada, kai vartojimo faktas akivaizdus. Todl labai svarbu apie narkotini mediag vartoji mo poymius informuoti mokytojus, tvus, moksleivius ir kitus asme nis, kurie danai bendrauja su jaunuoliais. Tai laisvalaikio organizato-

134

riai, sporto treneriai ir kiti. Pateikiant ioms grupms informacij apie ankstyv vartojimo iaikinim reikia pabrti, kad tipiko vartotojo por treto nra. Kartais narkotines mediagas vaitoja ir labai gerai besimo kantys moksleiviai. I pradi galima nepastebti joki enkl ar poy mi, taiau dar tik pradjusiems vartoti asmenims galima padti. Apie vartojimo fakt galt informuoti bendramoksliai, draugai, taiau jie pra ne tik tada, kai pasitiks suaugusiaisiais, tiks, kad jie tikrai nori padti. Kitas labai svarbus klausimas - kam ie asmenys turi pasakyti apie savo pastebjimus, tarimus, abejones. Kiekvienoje mokykloje turi bti asmuo, kuriam bt patiktas narkotikus vartojani moksleivi klau simas. Tai gali bti administracijos atstovas, mokyklos psichologas ar socialinis pedagogas. Jam i informacij ir reikt perduoti. Labai svar bu tokios informacijos konfidencialumas. Jei apie tarimus suinos moksleiviai ir mokytojai, jaunuol bus irima kaip narkoman, o toks poiris neivengiamai turs neigiam tak bendraujant su juo. Jei negarantuojamas informacijos slaptumas, moksleiviai praranda pa sitikjim suaugusiaisiais ir nebetiki, kad ie nori jiems padti. Antra vertus, tokie poymiai gali bti susij ne vien su alkoholio ar narkotik vartojimu. Jie gali rodyti jaunuolio psichologines problemas, kurios j gali pastmti nusikalsti, kelti depresij, mintis apie saviudy b. Jeigu pagrindinis tikslas buvo isiaikinti, ar jaunuolis vartoja nar kotikus, isiaikin, kad nevartoja, nudiug suaugusieji tok jaunuol palieka vien su savo problemomis, kurios gali bti dar didesns negu narkotik vartojimas, todl ir iuo atveju reikia isiaikinti, kas sukl jaunuolio elgesio, nuotaikos pasikeitimus.

Arvydo mama atskubjo pas psicholog labai susijaudinusi. Jau iu, kad mano snus vartoja narkotikus! K man daryti? Turiu i vykti stauot Pranczijoje, o jis...Psichologei pasiteiravus, kodl ji taip mano, k neprasto savo snaus elgesyje pastebjo, motina
135

m pasakoti, kad snus jau kelios savaits nelanko mokyklos. Nors u lango jau pavasaris, Arvydas itisas dienas guli lovoje usitrau ks tankias uuolaidas. Su motina jis nenori kalbtis, o klausim, ar nevartoja narkotik, atsako neigiamai. Jo niekas nebedomina. Jauiu, kad kakas negerai, tikriausiai jis jau vartoja narkotikus... "aimanavo mama. Pasiteiravus, kaip tokius priekaitus reaguoja snus, paaikjo, kad jis neigia vartojantis narkotikus ir net sutin ka dl ventos ramybs pasitikrinti. Kadangi Arvydas grietai atsi sak apsilankyti pas psicholog, mamai buvo paaikinta, kur gali ma atlikti iuos tyrimus. Po keli dien mama vl pasirod kabinete vytdama i laims ir mojuodama lktuvo bilietu Paryi. Jis varus! Jis nevartoja joki narkotik! O a dabar ramiai galiu lkti Paryi!! ' - diga vo Arvydo mama. Pasiteiravus, ar snus atitrauk uuolaidas, ar pakilo i lovos, ar vl m domtis aplinkiniu gyvenimu kaip buvo anksiau, motina visus klausimus atsak neigiamai. Psichologei suabejojus, ar ne per anksti digauti, ir ireikus susirpinim, kad gal Arvyd kankina depresija, gal jis nusivyl aplinkiniais, motina net supyko. Ko js imans norite! Didiausia nelaim - narkoti kai!! O jis juk nevartoja narkotik!" Deja, panaiai galvoja nemaai tv. Matydami tik vien bau b" - narkotikus, jie net nepagalvoja, kad depresijos ar nusivylimo gyvenimu pasekms gali bti tokios pat lemtingos.
1

Prieinamiausias ir lengviausias narkotik vartojimo iaikinimo bdas lapimo testas. J galima atlikti trimis bdais. Pirmas - slapia nuo ti riamojo, jam apie tai neinant. Antras - grasinant bausmmis ir prie vartos priemonmis. Treias - jaunuoliui sutikus.

136

Su Kristupo mama, urnaliste, susipainau seminaro metu. Ji pri jo prie mans per pertraukl ir pareik, kad yra sitikinusi, jog jos snus vartoja narkotikus. Paklausus, kas j veria taip manyti, ji m pasakoti: Pamatytumte, kaip jis atrodo! Isiskuto ir isita tuiravo galv, sivr auskarus visas manomas ir nemanomas vietas! O kaip rengiasi... Dieve, man gda prie kaimynus ir pas tamus. .." klausimus, ar pastebjo injekcij ymes, rado tartin tablei ar turi kitoki narkotik vartojim rodani fakt, ma ma atsak neigiamai. Pasakiau, kad i nurodyt poymi tikrai ne siryiau sprsti, jog jis vartoja narkotikus. Panekov pareik, kad jai ir nereikia mano patvirtinimo, nes motinos irdis jauia - jis vartoja narkotikus". Mama nori, kad jis pasitikrint, nors atsaky mas jai aikus jau dabar. O Kristupas pareik, kad jei jis pasitik rins ir iaiks, kad nevartoja narkotik,yra varus", jis ieis i na m. Man pasilius palaukti ir paklausus, ar ji nebijo, kad snus, kuriam 18 met, ieis i nam, mama pasipiktinusi atsak, kad ji tuo yra tikrajai reikia tik ratiko rodymo". Po keli dien sulaukiau skambuio. Igirdusi verksm i karto supratau - Kristupas ijo i nam. Paklausiau, ko ji dabar nori i mans? Kad surasiau jos sn ir pasakyiau, kad jis grt, nes mama j labai myli? Netgi jei jis grt, vargu ar tarp j sivyraut supratimas ir pasitikjimas.

Be abejo, vien narkotik vartojimo fakto patvirtinimas dar nieko ne reikia. Paveikiausia, kai dar prie testavim pasikalbama su paaug liu, jam paaikinama, kodl atliekamas tyrimas. Svarbu, kad jaunuo lis suprast, jog mums labiausiai rpi jo sveikata ir gerov, o testo rezultatai reikalingi pasirinkti tinkam pagalbos, paramos form. Ge riausia, kai jaunuolis sutinka atlikti bandym, nes prievarta, slaptu mas griauna pasitikjim, sunkina tolesn bendradarbiavim. Juk gav
137

teigiam rezultat, isiaikin,"kad jaunuolis tikrai vartoja, neiveng sime pokalbio su juo. O btent nuo io pokalbio turinio priklausys tolesnis jaunuolio elgesys. Svarbiausia, kad jis suprast, pripaint savo problem, ir btinyb keisti elges. Mes turime motyvuoti jau nuol keistis.

Motyvacijos krimas
inoma, kad dauguma suaugusi priklausomybs ligomis sergani as men nenori nustoti vartoj narkotines mediagas. Daugelis i j gy dosi priversti iorini prieasi, toki kaip eimos iirimas, darbo pra radimo grsm, pinig narkotikams stygius. O juk gydymosi skm pri klauso nuo vidins nuostatos keistis. Daug diskutuojama, koks turt bti gydymas: savanorikas ar pri verstinis. Teoretikai ir praktikai pripasta, kad bent pradioje prievar ta yra galima. Prievart galima taikyti kaip pirmj postm gydytis. Taiau norint pasveikti btina vidin paciento motyvacija. Dirbant su paaugliais pirmasis postmis iekoti pagalbos, gydytis gali bti grasinimas imesti i mokyklos, udaryti ligonin ir pan. Per vlesnius pokalbius reikia paaugliui padti suprasti, kokios yra narko tini mediag vartojimo pasekms, kaip atsiranda priklausomyb. Pa auglys turi sismoninti, kad neigiam pasekmi - ir socialini, ir psi chologini, ir medicinini - daugja tiesiog proporcingai vartojimo da numui, vystosi priklausomyb. Narkotik vartojimas tampa skausmo, nerimo ir vairi gyvenimo problem prieastis. Paauglys turi suprasti, k jam duos pasikeitimas. Jis turi pamatyti ne vien narkotik vartotojo gyvenimo baisumus, skaudias pasekmes, bet ir gyvenimo be narkotik privalumus, diaugsm. Motyvuojant paauglio btinyb keistis, labai svarbu, kad jis patikt savo jgomis ir galimybe keistis.

138

Psichiatro W. Millerio sukurtas motyvuojanio interviu metodas sk mingai taikomas gydant asmenis, serganius priklausomybs ligomis. Taiau jis sukurtas suaugusiems asmenims, o, kaip jau minta, paaug li alkoholio ir narkotik vartojimas smarkiai skiriasi nuo suaugusi asmen vartojimo. Todl ir motyvuojanio interviu metod paaugliams siloma pakeisti. Gillian Tober iskiria ias motyvuojanio interviu su paaugliais ypa tybes (2). Trukm Tradiciniam motyvuojaniam interviu reikia nemaai laiko. Atsivel giant paaugli asmenybs, elgesio ypatumus, siloma laik trumpinti. Informacij, reikaling tolesniam darbui ir paprastai gau nam per motyvuojant interviu, siloma susirinkti i anksto (i do kument, pokalbi su tvais, mokytojais, policijos pareignais ir pan.). Savs vertinimo, pasitikjimo savo jgomis stiprinimas Motyvuojanio interviu metu btina skatinti paauglius geriau save ver tinti, stiprinti pasitikjim savo jgomis. Jie turi patikti, kad patys tvar ko savo gyvenim, patys gali priimti sprendimus, keisti savo elges. Pokyi sritis Labai danai jaunuoliai dar nra priklausomi nuo narkotini mediag, nepatyr sveikatos problem, todl motyvuoti juos nustoti vartoti nar kotikus, remiantis iomis pasekmmis, nra efektyvu. Taiau narkotik vartojimas visada sukelia socialini problem. Pokyiai gali vykti iose srityse, todl motyvuojantis interviu ir turi remtis socialine sritimi.

Narkotik vartojimo vertinimas Kad dl narkotik vartojimo sudarytume tinkam veiksm plan, pir miausia turime vertinti padt. Tam reikia surinkti iuos duomenis apie jaunuol ir jo narkotik vartojim:

139

 Narkotik vartojimo patirtis Kokias mediagas vartoja,Tcokia vaitojimo patirtis, danis? Narkotik vartojimo prieastys, motyvai Kokios prieastys, psichologins problemos pastmjo vartoti nar kotikus? K jam teikia narkotikai? Vartojimo pasekms Koki socialini (mokykloje, eimoje, su draugais) ir sveikatos pro blem sukl narkotik vartojimas? Motyvacija keistis Ar paauglys supranta btinum keisti savo elges, ar tiki pokyi sk me, galimybmis keistis? Koks jo poiris pagalb, param? Vartojimo alternatyvos Kuo paauglys domisi ar domjosi, kas jam svarbu? Artimiausia socialin aplinka Duomenys apie eim, santykius su tvais, draugus ir j narkotik vartojimo patirt. ie duomenys padeda nustatyti jaunuolio problem sritis, kurios tie siogiai ar netiesiogiai susijusios su alkoholio ar kit narkotik vartoji mu, todl j sprendimas turi takos keisti jaunuolio poir narkotik vartojim. I informacijos, gautos per pokalbius, vairius psichologinius tyri mus, galima nustatyti: paauglio problem sritis; pagalbos ir paramos bd jam; pagalbininkus (kokie socialiniai ryiai yra stiprs, kuo jis pasitiki, kas jam gali padti ir pan.).

140

Konsultanto pasirengimas dirbti su paaugliais Pradioje svarbiausia sukurti pasitikjimo ir bendradarbiavimo atmos fer. Paauglys turi pajusti, kad konsultantas stengiasi jam padti. Jei pa auglys manys, kad norima tik isiaikinti, i kur jis gavo narkotik, su kuo vartoja, ir j nubausti bei perauklti, prads gintis, nebus atviras. Ne tinkami konsultanto veiksmai privers paaugl elgtis labai atsargiai. Galimi vairs paauglio problem sprendimo bdai.

141

3. Mes j j nubausime"

Suaugusieji sitikin, kad paauglys vartoja, nes neino, ko nori", tyia nori m u m s pakenkti", kerija m u m s "

4. Mes j igelbsime"

Suaugusieji m a n o , kad paaugl privert vartoti blogi draugai, bloga aplinka

5. Kartu su juo iekosime sprendimo"

Suaugusieji nori kartu su paaugliu isiaikinti, kodl jis vartoja narkotines mediagas, ir kartu ieko ios problemos s p r e n d i m o bd

142

Suaugusieji, kurie taiko pirmus keturis problemos sprendimo b dus, nesupranta paaugli narkotini mediag vartojimo prieasi, motyv. i bd taikymo pasekms tik trumpalaiks. Veiksm planas turi bti sudaromas kartu su paaugliu (5-asis pro blemos sprendimo bdas). Suaugusieji jam gali padti apsisprsti, ras ti vidini motyv keisti elges. Tik tada, kai paauglys supras pasikeiti mo reikm, galima tiktis ilgalaiki rezultat. Labai svarbus konsultanto poiris narkotik vartojim, priklau somybs vystymosi supratimas. Narkotik vartojimas - tai ne vien ne tinkamas, nepageidautinas elgesys, o ir asmenybs problem raika, todl intervencija turi daryti poveik asmenybei. Tik darant poveik as menybei, galimi ilgalaikiai elgesio pokyiai. Ne visada paaugliai link kalbti apie save, savo problemas. Danai jie isisukinja, meluoja, neigia, todl kalbantis geriausia pateikti vai ri pavyzdi apie kitus paauglius, kurie vartojo narkotikus. Tam tinka situacij apraymai, metaforos, vairs aidimai. Analizuodami kit el ges, paaugliai randa panaum savo elges ir daro ivadas, o konsul tantas ivengia pamokslavimo ir didaktikos, kurios labai nemgsta pa augliai. Su paaugliais, vartojaniais alkohol ar kitus narkotikus, dirbantys specialistai turi gebti aktyviai klausytis, sijausti, mokti bendrauti. ie gdiai, konsultanto nuoirdumas, domjimasis ir supratimas, pagarba paaugliui ir kantryb lemia darbo skm. Psichologai teigia, kad reikia mokytis kalbti taip, kad paaugliai klausytsi, o klau sytis taip, kad paaugliai pasakot. Tai nelengvai pasiekiamas daly kas, reikalaujantis nuoirdaus noro padti, pasirengimo tam, bendra vimo gdi ir pan. Apibendrindami pateiksime pagrindinius principus, kuriais silo me remtis organizuojant ir teikiant pagalb paaugliams, vartojantiems vairius narkotikus.

143

PAGRINDINIAI PAGALBOS PAAUGLIAMS, VARTOJAN TIEMS VAIRIUS NARKOTIKUS, PRINCIPAI 1. Paaugliai daniausiai eksperimentuoja su narkotikais Paaugli narkotini mediag vartojimo patirtis nra didel, todl jiems nebdinga fizin priklausomyb, abstinencijos po ymiai. 2. Kad bt ukirstas kelias priklausomybs atsiradimui, btina narkotikus vartojantiems paaugliams suteikti so cialin ir psichologin pagalb 3. Psichologin ir socialin pagalba teikiama atsivelgiant vairius individo poreikius, ne vien dl narkotik var tojimo Paaugli narkotini mediag vartojimas danai susijs su pa auglysts problemomis, vairiais gyvenimo sunkumais. Todl ir ankstyvoji intervencija reikalinga ne vien dl narkotini me diag vartojimo, bet ir dl kit problem, pavyzdiui, depre sijos, suicidini mini, fizins ar seksualins prievartos, mo kymosi sunkum ir pan. 4. Nra vieno visiems paaugliams tinkamo bendro interven cijos metodo Intervencijos metodai, pagalbos ir paramos formos priklauso nuo individo problemos, poreiki, asmenybs, socialins ap linkos ypatum ir pan. 5. Teikiant pagalb narkotikus vartojantiems paaugliams, reikalingas vairi suinteresuot institucij bendradar biavimas Tai eima, mokymo staiga, psichologins tarnybos, teissau gos institucijos, sveikatos prieiros tarnybos.

144

Pagalbos priemons vertin padt, specialistai sudaro veiksm plan, t. y. parenka tinka mas pagalbos (intervencijos) priemones. Jos gali bti labai vairios: so cialini gdi lavinimas, atkryio prevencija, vietimas, savs paini mas ir pan. Pagalbos priemons, taikomos paaugliams, vartojantiems alkohol ar narkotikus, skiriasi nuo priklausomybs problem turini suaugusi asmen gydymo. Detaliau paminsime kai kurias i j. Savs painimas Labai svarbu padti paaugliams suprasti, kodl jie vartoja narkoti kus, isiaikinti, kokias problemas, j manymu, padeda sprsti nar kotikai. Svarbiausias konsultant tikslas - padti paaugliui suprasti, kad narkotik vartojimas yra vis jo esam ir bsim problem, skausmo, nerimo altinis. Tai nra lengva, nes paaugliai mano, kad btent narkotikai padeda jiems sprsti problemas. Aikinantis klau sim, paaugliams galima pasilyti toki uduot. Perpus sulenkto la po vienoje pusje urayti +", kitoje - -". Tada paprayti paauglio prie enklo +" surayti visus teigiamus dalykus, kuriuos jam sutei kia narkotik vartojimas, pavyzdiui, malonumas, nauji spdiai, tampos sumainimas ir pan. Prie enklo - " - visas neigiamas nar kotik vartojimo pasekmes, pavyzdiui, konfliktai su tvais, moky mosi sunkumai, draug praradimas ir pan. Jei paauglys sako, kad jis nejauia joki neigiam narkotini mediag vartojimo pasekmi, galima paprayti sivaizduoti, kas jo laukia, jei nesustos j vartoti ir atsiras priklausomyb nuo narkotik. Labai danai paaugliai randa daugiau plius nei minus. To nereikia bijoti. Papraykite pamstyti, ar tai, kas rayta prie +" ir -", yra ilgalaikiai, ar trumpalaikiai da lykai. Paaugliai patys sitikins, kad narkotik teikiami malonumai yra trumpalaikiai, o pasekms gali sugadinti vis tolesn gyvenim, su griauti ateities planus.

145

Kaip jau minjome, narkotik vartojimas - ne vien elgesio, o visos asmenybs problema. Todl turi keistis ne vien elgesys, bet ir visa as menyb - jos vertybs, poreikiai. Paindamas save, paauglys turi gyti tvirtumo, pasitikjimo savo j gomis. Socialini gdi ugdymas Paaugliams, vartojantiems narkotines mediagas, danai trksta vai ri socialini gdi, kurie garantuot visavert bendravim su nevar tojaniais narkotik asmenimis, padt sprsti vairias psichologines problemas. ie gdiai - tai impuls kontrol, pykio tramdymas, pro blem, konflikt sprendimas, nerimo ir tampos veikimas. Isiugd iuos gdius, paaugliai geriau pasta save, pasitiki savi mi, moka bendrauti, atsispirti socialiniam spaudimui, veikti nerim, stres ir kitas problemas. O visa tai maina narkotini mediag varto jimo tikimyb, daro paauglius atsparesnius socialiniam spaudimui var toti narkotines mediagas. Pateiksime pavyzd, kaip ugdyti nerimo, streso veikimo gdius. Pirmiausia svarstyti galima pateikti toki situacij:

iandien mokykloje Algiui labai nesisek. Mokytoja i matema tikos jam para neigiam paym ir pasak, kad jei jis ir toliau taip mokysis, tai vargu ar baigs mokykl. Klass draugai irgi pasiaip i didiojo matematiko". Namie Algio irgi niekas nepaglost, o m barti, moralizuoti, gsdinti. Vakare Algis nujo diskotek. Nuo taika buvo sumauta, visi atrod svetimi, prieiki. Pastebj tai, draugeliai pasil greitai pasigydyti". Igrs j duot tablet, Al gis greitai pamiro visas negandas ir pasilinksmino iki soties".

146

Paaugliui siloma pagalvoti, ar narkotikai tikrai isprend Algio pro blemas, ir pasvarstyti, kaip kitokiu bdu, be narkotik, bt galima jas isprsti. Kartu su paaugliu apsvarstomi visi galimi variantai. Toliau pokalb reikia kreipti paties paauglio taikomus tampos, streso veiki mo bdus. Aptarti j veiksmingum. Diskusijos pabaigoje galima pa teikti informacij apie psichologins pagalbos galimybes (psichologi ns pagalbos centruose, pagalbos telefonu tarnybose ir pan.). Kitas pavyzdys - kaip ugdyti paaugli gebjim atsispirti socialiniam spaudimui, pasakyti Ne". Pirmiausia galima apsvarstyti pai proble m, kad dauguma paaugli pradeda vartoti alkohol ar kitus narkoti kus nenordami atsilikti nuo draug, bti baltos varnos, mamos sne liai, bailiai ir pan. Tada galima apsvarstyti toki situacij:

Vakarlis laisvame plote". Nors visi vienas kit gerai pasta, skamba gera muzika, taiau nra labai linksma. Staiga pro duris virsta Mantas. Energingas, linksmas, blizganiomis akimis. Jis gar siai pareikia visais pasirpins - atnes visiems kai k net geres nio u olyt". Visiems susidomjus jis i kiens itraukia maiel su kakokiomis tabletmis. Dainius visai nenori joki tablei. Mama jau ir taip tarinja, kad jis vartoja, nuolat barasi, net verkia. O rytoj mokykloje kontro linis, reiks viesios galvos. Kaip Dainius turi atsisakyti, kad draugai jo neatstumt, nei juokt?

Apsvarstomi visi galimi atsisakymo bdai, j paveikumas, tinkamu mas esamoje situacijoje. Tada galima pereiti prie tikrosios paauglio si tuacijos, apsvarstyti, kok draug spaudim jis jauia, ar geba jam atsi spirti. Paaugliui btina pateikti informacij apie galimus atsisakymo

147

bdus (pasilymo sumenkinimas, pasilymo ignoravimas, dmesio nu kreipimas kitur, prisijungimas prie kitos grups ar kompanijos, toki si tuacij vengimas ir kt.). Tai galima padaryti aidiant arba papasakojant tikrus atvejus, kaip praveria gebjimas atsisakyti. Paauglys turi sismo ninti, kad gebjimas pasakyti tvirt Ne" kalba apie asmens tvirtum. vietimas - labai svarbus paaugli konsultavimo etapas. Nustatyta, kad narkotikus vartojantys paaugliai maai apie juos imano, neino, kaip vystosi psichologin ir fizin priklausomyb. Dauguma paaugli sako neinoj, kad prie vis narkotik priprantama, man, kad jiems taip nebus. Kalbdami apie tai, paaugliams galime papasakoti i sen indn legend: Senais laikais indn jaunuoliai nordami tapti vyrais, turdavo ikeliauti vieni. Vienas vaikinas nutar kopti kal nus. Pakils aukiausi virn, jis pasijuto tarsi stovin tis vir viso pasaulio, kuris buvo po jo kojomis. Atsivr nuo stabus, nepakartojamas vaizdas. Jaunuolis didiavosi sa vimi. Staiga jis igirdo kak eant po kojomis. Pasilenks pamat gyvat, kuri tar: A mirtu. Man ia peralta iras baigiu sualti. ia nra maisto, a badauju. Paimk mane antpei ir nunek sln." - Ne, - atsak jaunuolis. - A pastu tokius kaip tu. A tave nuneiu emyn, o tada tu man gelsi". - Visai ne, - atsak gyvat. - Jei tu man pa dsi, a su tavimi kitaip elgsiuosi. Tu man bsi ypatingas. A tikrai nesueistu tavs . Jaunuolis dar truput padvejo jo, bet gyvat kalbjo labai tikinamai, be to, ji buvo tikrai labai grai. Usidjs j ant pei, jis ltai nukeliavo sln. Kai atsargiai padjo gyvat ant ols, ji staiga kirto jam koj. Bet tu paadjai!" - suuko jaunuolis. TU INOJAI, KAS A ESU, KAI PAMEI MANE", - atsak gyvat.
11

148

PIRMIN ALKOHOLIO IR KIT NARKOTIK VARTOJIMO PREVENCIJA

Kai asmuo tampa psichologikai ar fizikai priklausomas nuo tabako, alkoholio ar kit narkotik, jam pasidaro labai sunku nustoti vartoti ias mediagas. Gydymas nuo priklausomybs - ilgas ir sudtingas pro cesas. Todl veiksmingiausias narkotik problemos sprendimo bdas tebra pirmin prevencija. Pirmins prevencijos tikslas - apsaugoti jaunuolius nuo narkotik vartojimo. Danai suaugusieji mano, kad apsaugos savo vaikus, jei su kurs jiems vari" nuo narkotik aplink, t. y. vaikai nieko apie juos negirds, nematys narkotikus vartojani, platinani asmen ir pan. Deja, narkotikai ir j vartojimas tampa neatsiejama iuolaikinio pasaulio dalis. Kad ir kaip mes stengtums apsaugoti vaikus nuo io blogio, au ginti tarsi iltnamio slygomis, anksiau ar vliau jie susidurs su ia problema. Vargu ar tuo metu alia bus rpestingas suaugs mogus tvas, mokytojas ar kitas asmuo, - kuris padt jaunuoliui apsisprsti, pagelbt jam. Todl, siekdami apsaugoti jaunuolius nuo narkotik var tojimo, turime imokyti juos paius atsispirti iam blogiui, narkotikams pasakyti tvirt Ne". Sukurta daug prevencijos strategij, metod, priemoni, iekant at sakymo klausim, kada, kaip ir koki informacij pateikti, kokias po veikio priemones naudoti, kokius gdius ugdyti, kad jaunuoliai ne pradt vartoti svaigij mediag. Galima iskirti penkias pagrindines pirmins prevencijos strate gijas:

149

Informacijos sklaida. ios strategijos tikslas - suteikti ini apie nar kotikus, j poveik ir vartojimo pasekmes; formuoti antinarkotines nuostatas. Atsakingo elgesio ugdymas. Tikslas - sustiprinti savs vertinim, mo kyti priimti atsakingus sprendimus, ugdyti tarpasmenin bendravi m (informacijos apie narkotikus maai arba visai nra). Alternatyvos. Tikslas - sustiprinti savs vertinim, pateikti narkotik vartojimo alternatyvas, sumainti nuobodulio ir atstmimo jausm. Pasiprieinimo gdiai. Tikslas - supaindinti su socialinio spaudi mo taka rkymui, alkoholio ir narkotik vartojimui, ugdyti pasi prieinimo gdius, atsparum socialiniam spaudimui. Asmenini ir socialini gdi ugdymas. Tikslas - ugdyti sprendi m primimo, bendravimo, kritinio mstymo ir kitus gdius. Kiekviena i strategij taiko vairius metodus (didaktins instrukci jos, diskusijos, garso ir vaizdo mediaga, grupiniai usimimai, gdi ugdymas), taiau dominuojantys metodai skirtingi.

Tradicinis poiris prevencij

Siekiant ukirsti keli narkotik vartojimo plitimui, pirmiausia buvo nu tarta viesti jaunim - suteikti informacijos apie narkotikus, j vartoji mo pavojus ir pasekmes. vieiamosios programos rmsi supratimu, kad jei individas supras tabako, alkoholio ir kit narkotik vartojimo ke liamus pavojus, tai suformuos jo antinarkotines nuostatas ir racional bei logik sprendim nevartoti narkotik. ios informacins mokomo sios programos daugiausia yra mokyklins ar visuomens vietimo. Kai kuriose programose, pateikiant informacij, buvo dramatizuo jama rizika, susijusi su tabako, alkoholio ar kit narkotik vartojimu. Buvo pasitelkiamas gsdinimo metodas, pateikiama kuo daugiau bau-

150

ginamos informacijos apie vartojimo pasekmes, rodomos alkoholik, narkoman ir paeist j organ nuotraukos. Deja, tai nedav laukia m rezultat. Daugumai, ypa jaun moni, tos bauginamos pasek ms atrodo labai tolimos ir nesusijusios su j elgesiu. Kartais tai suke lia baims jausm, taiau jis irgi neskatina keisti elgesio. Psichologai yra ityr, kaip baim veikia mogaus elges. Jei baims jausmas labai stiprus, ima veikti psichologins gynybos mechanizmas ir mogus ios bauginamos informacijos tiesiog nepriima, negirdi, ima juoktis ir pan. Kitose programose informacija apie narkotikus buvo siejama su mo rals ir etikos klausimais/Rkymas, alkoholio ar narkotik vartojimas buvo pateikiamas kaip blogis ar nuodm. Tyrimai parod, kad ios programos taip pat nra labai veiksmingos. Dauguma religing, auk tos morals paaugli ir taip nevartoja narkotik. O kit paaugli toks aikinimas neveikia. XX amiaus atuntajame deimtmetyje prevencijos programose im tas akcentuoti asmeninis ar socialinis augimas. Prevencinmis progra momis buvo siekiama stiprinti jaunimo savs vertinim, ugdyti ben dravimo, sprendimo primimo ir kitus gdius. Dar vienas tradicinio poirio prevencij pavyzdys - kurti alterna tyvas narkotik vartojimui. Tai vairi jaunimo centr, klub, breli veikla, galimybi suteikimas gyvendinti savo individualius poreikius, interesus. Buvo manoma, kad tai atitrauks jaunim nuo svaiginimosi vairiomis mediagomis, parodys, kaip galima domiai, krybingai, tu riningai, sveikai gyventi ir be narkotik. Program, kurios remiasi tradiciniu poiriu prevencij, efektyvu mo tyrimai parod, kad kartais jos gali ne tik nesumainti, bet netgi paskatinti vartojim. Pavyzdiui, neprofesionaliai pateikiant informa cij apie narkotikus, j vartojim, jaunuolius galima sudominti, sua dinti j smalsum. Daugumos ekspert nuomone, ios priemons nepaveikios, jei taikomos vienos. Jau seniai nustatyta, kad vien informa cija mogaus elgesio nekeiia. Rkym, alkoholio ir kit narkotik var-

151

tojim lemia daugelis prieasi, ne vien ini stoka. Programos, ku riose pateikiama plati informacija apie narkotikus, didina asmens in formuotum iuo klausimu, jo ini baga, bet neturi didels takos jo elgesiui. Panai ekspert nuomon ir apie programas, kuriomis ugdomi so cialiniai gdiai. gyvendinus program pastebimas i gdi sustip rjimas, pavyzdiui, imama geriau vertinti save, imokstama sprsti konfliktus ir pan., taiau elgesiui, susijusiam su narkotik vartojimu, tai neturi didels takos. Prevencins priemons turi bti vairiapuss, remtis rkymo, alkoholio ir kit narkotik vartojimo prieasi, moty v inojimu. Vertindami programas dauguma ekspert paymi, kad skm dide le dalimi priklauso nuo programos vadov - j gebjimo bendrauti, paveiki mokymo metod valdymo, psichologijos ini. Kartais vado vai net nesupranta prevencijos tiksl, udavini ir netinkamai naudo jasi pratimais, uduotimis. Pavyzdiui, socialini gdi ugdymas re miasi kombinacija toki veiksm kaip instruktavimas, demonstravi mas, vaidmen ar kiti aidimai, atgalinis ryys ir pastiprinimas. Pralei dus kur nors element ar nesupratus jo esms, nepasiekiamas laukia mas rezultatas.

Psichosocialinis poiris prevencij

Daugumos iuolaikini prevencijos program dmesio centre - psi chologiniai ir socialiniai veiksmai, turintys takos narkotik vartoji mui. iose programose lavinami sakymo Ne", pasiprieinimo socia liniam spaudimui gdiai, atliekamas psichologinis skiepijimas", ugdomi asmeniniai ir socialiniai gdiai (arba gyvenimo gdiai). Kuo ios programos skiriasi nuo tradicinio poirio prevencij be silaikani program?

152

Pirma, jos remiasi daug platesniu paaugli narkotik vartojimo prie asi supratimu. Antra, jos remiasi psichologinmis mogaus elges aikinaniomis teorijomis. Treia, jos naudojasi patikrintomis inter vencijos technikomis. Ketvirta, jos remiasi tyrim duomenimis. Psichologini skiep" terminas pasiskolintas i medicinos. Skie pijimas nuo tam tikros ligos reikia, kad organizme susidaro tos ligos viruso antiknai. Tarkime, jei virusas" - bendraami spaudimas vartoti narkotikus, infekcijos" ivengsime suleisdami" nedidel vi ruso" kiek ir tai paskatins organizme antikn" gamyb, t. y. stip rs gdiai pasiprieinti bendraami spaudimui, pasakyti jiems tvir t Ne". Pasiprieinimo gdi ugdymas akcentuoja socialinio spaudimo ta k paaugli elgesiui. ios ugdymo programos moko jaunuolius atpa inti ir veikti tas aplinkybes, kuriomis yra rizika pajusti spaudim var toti vairius narkotikus. Tokia skatinanti vartoti situacija gali bti tiek draug kompanija, rkanti ol", tiek patraukli alkoholini grim re klama. Socialin spaudim paaugliams daro ne tik bendraamiai, bet ir ei ma, iniasklaida, formuodami supratim, koks elgesys yra normalus, priimtinas. mogaus elgesys - interakcij tarp mogaus, bendruome ns ir platesns visuomens rezultatas. Asmenini ir socialini gdi ugdymo programose lavinama daug daugiau gdi, kurie padeda veikti kasdieninio gyvenimo problemas. O jau minti pasiprieinimo gdiai yra susij su konkreia problema narkotik vartojimu. Asmenini ir socialini gdi ugdymo progra mos remiasi kiek kitokiu su narkotik vartojimu susijusio elgesio su pratimu. ia vadovaujamasi socialinio imokimo ir probleminio elge sio teorijomis, pagal kurias narkotik vartojimas, kaip ir bet koks ki toks elgesys, yra imokstamas modeliavimo ir pastiprinimo bdu. Pa gal ias programas lavinami gdiai jaunuoliams gali bti naudingi vai riose situacijose, kurios gali bti susijusios su narkotik vartojimu.

153

iose programose akcentuojami tokie gdiai: problem sprendi mo ir problem pripainimo; pasiprieinimo socialiniam spaudimui; savo verts pajautimo; streso veikimo; bendravimo; bendradarbia vimo; jausm iraikos ir pan. i program veiksmingumo tyrimai rodo didiul j tak mogaus elgesiui. Ypa pabriama, kad ios programos daro tak vairioms elgesio sritims vienu metu. Taiau vien informacija ir socialiniai gdiai mogaus elgesio nekeiia. Kad asmuo nevartot narkotik, jis pats turi turti tvirtas nuostatas gy venti sveikai, rpintis sveikata ir gerove, galvoti apie ateit, gerbti sta tymus. Jaun moni nuostat ir vertybi, nuo kuri i esms priklauso nar kotini mediag vartojimas, formavimuisi didiul tak turi visuo menje, eimoje, artimiausioje aplinkoje vyraujanios nuostatos ir ver tybs. O apie jas sprendiama tiek i alies statym bazs, reglamen tuojanios narkotini mediag vartojim, gamyb, sigijim, platini m, tiek i suaugusij elgesio ir poirio alkoholio ir narkotik var tojim, iniasklaidos propaguojamos nuomons, koks elgesys yra tin kamas ir priimtinas. iuolaikins prevencins programos taiko formul - inios+socialiniai gdiai+nuostatos, vertybs. Juk svarbu ne tik pateikti informaci j apie narkotikus, j poveik, vartojimo pasekmes, bet ir pakeisti jau nuoli nuostatas, didinti j psichologin atsparum, puoselti psicho login brand, tikintis, kad ateity tai ukirs keli vairiems asmenybs sutrikimams, socialinms disfunkcijoms, taip pat ir svaiginimuisi al koholiu ar kitomis narkotinmis mediagomis.

Pagrindiniai prevencijos principai

Remiantis kit ali prevencini program patirtimi, j veiksmingu mo vertinimu, galima iskirti iuos pirmins prevencijos principus:

154

Btina atsivelgti tikrj padt alyje, mieste, rajone, mokykloje. Svarbu ne tik isiaikinti, kokie narkotikai ir kaip plaiai vartojami, bet ir kokios prevencins programos, priemons yra taikomos, koks j veiksmingumas, jaunuoli poiris jas. Prevencins priemons turi apimti vairias svaiginimosi formas rkym, alkoholio ir narkotik vartojim. Btina atsivelgti vairius psichosocialinius veiksnius, turinius ta kos narkotik vartojimui. Ne tik reikia mainti narkotik vartojimo rizikos veiksnius, bet ir stiprinti apsauganius veiksnius. Negalima apsiriboti vien informacija apie vairius narkotikus. Bti na formuoti asmens gebjim ir pasirengim atsispirti socialiniam spaudimui vartoti narkotines mediagas, painti ir veikti savo psi chologines problemas, kurios gali atvesti prie alkoholio ar narkotik vartojimo. Btina formuoti nuostatas ir vertybes, kurios stiprina jauno mo gaus pasiryim gyventi sveik gyvenimo bd. Btina akcentuoti ger savijaut, nuotaik, parodyti sveiko gyveni mo be cigarei, alkoholio, narkotik privalumus. Btina taikyti vairius metodus, o ne vien didaktines mokymo prie mones. Tai gali bti diskusijos, vairs aidimai, psichologins tech nikos, videofilmai ir pan. Btina atsivelgti amiaus, kultrinius ypatumus. Prevencins priemons, programos turi bti ilgalaiks. Vienkartiniai renginiai, paskaitos nra efektyvu. Btinas tv vietimas narkotik klausimais. Tai sudarys galimybes ir eimoje diskutuoti narkotik klausimais. Btinas vairi institucij bendradarbiavimas, laikantis bendros ko vos su narkotik vartojimu politikos. Jis garantuoja vairiapus po veik.

155

Informacijos pateikimas vairioms amiaus grupms

vietim narkotik klausimais siloma pradti kuo ankstesniame am iuje. Be abejo, prevencijos tikslai, taikomos priemons, metodai labai priklauso nuo vaik amiaus - j suvokimo, atminties, mstymo ypa tum, interes. iame skyrelyje aptarsime, koki informacij pateikti skirtingo amiaus vaikams ir jaunuoliams. 6-9 metai. io amiaus vaikai yra patenkinti savimi. Jiems patinka mo kykla ir galimybs, kurias ji atveria. Vaikai pirmiausia mokosi i patir ties ir jiems sunku suprasti dalykus, kurie vyks ateityje. Pasaulis atro do toks, kok vaikas nori matyti, o ne toks, koks yra i tikrj. io am iaus vaikams reikia taisykli, kurios reguliuot j elges, ir informaci jos, kad galt teisingai pasirinkti ir nusprsti. Kaip pateikti informacij apie narkotikus? Diskusijos apie alkoholiz m ir narkomanij turi vykti pagal princip ia ir dabar, t. y. remtis vykiais ir monmis, kuriuos vaikas ino ir pasta. Dauguma io am iaus vaik labai domisi savo kno sandara, todl diskusija iuo klausi mu gali bti pasukta apie ger sveikat ir dalykus, alingus sveikatai. io amiaus vaikai labai pasitiki suaugusiaisiais. Todl jiems reikia pa aikinti, kad ne visais suaugusiais monmis galima pasitikti ir kad ne visa yra gerai, k suaugusieji liepia daryti. Vaikas turi suinoti, kuo skiriasi maisto, vaist ir narkotik povei kis; kokios yra pagrindins vaist vartojimo taisykls; kodl vaikams draudiama vartoti alkohol ir narkotikus. 10-12 met. io amiaus vaikams patinka faktai. Jie nori suinoti, kaip, kas ir kodl veikia. Draugai tampa labai svarbs. Bendraami taka nulemia vaik interesus, norus. Kaip pateikti informacij apie narkotikus? is amius labai svarbus formuojantis poiriui rkym, alkoholio ir narkotik vartojim. Vai156

kai turi gauti faktin informacij apie svaigisias mediagas, gyti mo tyvacij pasiprieinti bendraami spaudimui pabandyti alkoholio ar kit narkotik. Vaikai turi imokti pasakyti Ne". Vaikas turi suinoti apie vairius narkotikus; apie ilgalaikes ir trum palaikes svaigij mediag vartojimo pasekmes; apie alkoholio ir kit narkotik poveik vairiems organams ir tai, kodl alkoholio ir narkoti k vartojimas ypa pavojingas brstaniam organizmui; apie alkoholio ir kit narkotik vartojimo pasekmes eimai ir visuomenei. 13-15 met. Tai ankstyvoji paauglyst. Paaugliams kyla tapatumo klau simai. Jie ima domtis ateitimi. Ima suprasti, kad j veiksmai turi pa sekmes, j elgesys veikia ir kitus asmenis. io amiaus paaugliams kyla daugyb egzistencini klausim, dani konfliktai su suaugusiaisiais, b dingas nepasitenkinimas savimi. Kaip pateikti informacij apie narkotikus? Labai svarbi emocin pa rama ir geras suaugusio mogaus elgesio modelis. Dauguma io am iaus jaunuoli pabando vartoti alkohol ir narkotikus, nes j draugai tai daro. Todl btina suteikti jiems pakankamai informacijos apie nar kotikus, tai leist jiems priimti teisingus sprendimus, pasirinkti. Moks leiviai turi gyti gdi atsispirti bendraami spaudimui. Mokytojai ir tvai turi stengtis stiprinti paauglio motyvacij vengti alkoholio ir kit narkotik. Reikia suaugusij tak prieprieinti bendraami ta kai, kad paaugliai suprast, jog svaigij mediag vartojimas yra drau diamas ir ne visi jas vartoja. Paauglys turi suinoti apie narkotik chemin sudt; gyti nuodug nesns informacijos apie alkoholio ir narkotik poveik mogaus nerv sistemai, vidaus organams, lytinei funkcijai ir pan.; apie ilgalaikes nar kotik vartojimo pasekmes; apie fizin ir psichin priklausomyb nuo alkoholio ir narkotik; kaip alkoholio ir narkotik vartojimas veikia tam tikr mogaus elgsen, pavyzdiui, vairavimo gdius, gebjim spor tuoti ir pan.

157

16-18 met. io amiaus paaugliai jau galvoja apie ateit, karjer, ku ria planus. Jie jau gali abstrakiai mstyti. Paaugliai nori su suaugusiai siais aptarti rpimus klausimus, problemas, j sprendimo bdus. I lieka ir bendraami taka. Kaip pateikti informacij apie narkotikus? Moksleiviams reikia pa dti formuoti j poir narkotik vartojim visuomenje; suaugusie ji neturi vengti diskusij su paaugliais, turi iklausyti j nuomon, pa teikiamus argumentus, stengtis padti jiems sismoninti, kad alkoho lis ir narkotikai gali sutrukdyti jiems gyvendinti ateities planus. Paauglys turi suinoti apie alkoholizm ir narkomanij kaip apie li gas; apie svaigij mediag poveik besilaukianioms kdikio mote rims; apie statymus, kov su alkoholizmu, narkomanija. Pateikiama informacija turi bti ne tik domi, bet ir vaikui ar jaunuoliui suprantama. teigin pailiustruosime anekdotu. Nordama praktikai pademonstruoti, kaip alkoholis ir nikotinas neigiamai veikia gyvus or ganizmus, mokytoja atliko tok eksperiment. vien stiklin ji pyl spirito, o kit prileido cigarets dm. Tada stiklines met po kirmi n. Po keli valand abu kirminai uvo. Mokytojai paklausus, koki ivad mokiniai gali padaryti i io eksperimento, vienas mokinys at sak: Kirminai negali nei gerti, nei rkyti". Pateikiant informacij apie narkotikus, ekspertai pataria vadovautis tokiomis rekomendacijomis: Nerekomenduotina su vaikais ar jaunuoliais kalbtis apie naujus, jiems dar neinomus narkotikus. Negalima minti konkrei raminamj ir migdomj vaist pava dinim. Negalima pateikti narkotik gamybos bd, technologij apray m. Pirmins prevencijos tikslas - ukirsti keli narkotik vartojimo pli timui. Todl negalima propaguoti saugaus vartojimo.
158

 Informacija apie narkotikus - btina, bet ne vienintel skmingos prevencijos slyga. Daug diskutuojama ir apie informacijos pateikimo bdus. Kai kuriose alyse yra kurti specials informacijos centrai, net vainja informaci jos autobusai. Informacijai skleisti naudojamos ir iuolaikins techno logijos - internetas, kompaktins ploktels.

Socialini gdi ugdymas

Kadangi alkoholio ir narkotik vartojim lemia daugelis prieasi, atliekant prevencin darb apsiriboti vien informacija nedera. Nor dami apsaugoti jaunj kart nuo aling proi, turime lavinti tok j mokjim ir gdius, kurie padt atsispirti socialiniam spaudi mui, padt painti ir veikti savo psichologines problemas, kad ios nebt postmis pradti vartoti alkohol ar narkotikus. Socialiniai g diai leidia inias K a inau" ir nuostatas bei vertybes K galvo ju, jauiu, tikiu" pakeisti veiksmus - K daryti ir kaip daryti". Nar kotik vartojimo prevencijos programose yra akcentuojami ie so cialiniai gdiai: Problem sprendimas. is gdis leidia konstruktyviai sprsti pro blemas. Moksleiviai turi imokti keturis problem sprendimo ings nius: problemos apibrimas; vairi sprendimo bd iekojimas, i sprendimo bd vertinimas (teigiam ir neigiam pusi); vieno sprendimo pasirinkimas ir veiksm suplanavimas. Sprendim primimas. is gdis padeda priimti konstruktyvius sprendimus. Moksleivis turi mokti pats pasirinkti, nusprsti ir sa vo kailiu pajusti tokio sprendimo ar pasirinkimo padarinius. Tada, prie vienaip ar kitaip pasielgdamas, jis pirmiausia pagalvos apie ga limas pasekmes.

159

 Krybinis mstymas. Krybinis mstymas leidia rasti ir vertinti vairius sprendimo bdus, alternatyvas, veiklos ar neveiklumo pa darinius. Kritinis mstymas. Tai gebjimas analizuoti informacij ir patirt. Bendravimo gdiai. Jie leidia umegzti ir ilaikyti draugikus ry ius su aplinkiniais. Savs painimas. Tai gebjimas painti ir vertinti savo asmenybs ypatumus, stiprisias ir silpnsias puses. Tai padeda bendrauti, nu spti savo elges stresinse situacijose. Streso veikimas. Tai streso altini ms gyvenime atskleidimas ir inojimas, kaip jie veikia. Tai leidia pabandyti j ivengti arba kon struktyviai veikti. Atsisakymo gdiai. Jie leidia pasiprieinti bendraami ar kito kiam spaudimui vartoti narkotines mediagas, pasakyti Ne". Imo k pasakyti Ne" moksleiviai apsaugos save, savo interesus, verty bes. Gebjimas atsisakyti rodo ne silpnum, o stipryb. Ugdydami iuos socialinius gdius, galime padti vaikams tapti psi chologikai atspariems ir ateity ivengti daugelio problem.

Praktins uduotys moksleiviams vairios prevencins programos pateikia jaunuoliams praktini uduo i. Atlikdami jas, dalyviai ne tik diskutuoja narkotik klausimu, gyja nauj ini, bet kartu taip ugdomi vairs j socialiniai gdiai. Taip pat nurodoma, kokio amiaus moksleiviams ie pratimai tinkami, per kokias pamokas juos galima atlikti, kokia j trukm ir koki priemo ni, pasirengimo reikia iems pratimams atlikti. Pateiksime kelet to ki pratim.

160

AR SUNKU PASAKYTI NE" Tikslai: mokyti atsisakyti. Dalykai: klass valandl, etika, sveikatos ugdymas. Klass: 5-8. Laikas: 45 min. Priemons: atviesti popieriaus lapai su debesliais". Eiga: 1. Mokytoja paaikina, kad jaunuoliai danai pradeda rkyti, varto ti alkohol ar kitus narkotikus dl socialinio spaudimo, t. y. kal bti draug, bendraami. Jiems sunku atsisakyti, nes jie bijo bti atstumti, ivadinti mamos sneliais ar dukrelmis, bailiais, bal tomis varnomis ir pan. 2. Mokiniai dalijami grupeles. Kiekviena grupel gauna po popie riaus lap su debesliais". Pieinlyje pavaizduota, kaip jaunuo liai kvieia savo draug igerti. Grupel turi sugalvoti, kaip, ko kiais odiais jaunuolis turi atsisakyti, kad draugai jo neijuokt, neatstumt, o priimt jo atsisakym. Atsakymai suraomi de besliuose". 3. Kiekviena grupel pristato savo darbo rezultatus. Kiti mokslei viai gali pareikti savo nuomon, ar j sugalvotas atsakymas bus priimtinas bendraamiams. 4. Mokytoja gali pasilyti aidim vaidmenimis. Tai moksleiviams leis akivaizdiai pamatyti neverbalinius atsisakymo signalus (bal so ton, gestus ir pan.), kurie irgi labai svarbs sakant Ne". Vie na grupel irenka silytojus, o kita - atsisakantj. Vaidinti gali ma net kelis kartus, kad kiekviena grupel galt parodyti savo sugalvotus atsisakymo bdus. Moksleiviai aptaria matytus (ne verbaliniai) ir girdtus (verbaliniai) atsisakymo bdus. 5. Mokytoja apibendrina diskusijos ar aidimo vaidmenimis rezul tatus. Ji pabria, kad sakydami Ne" jaunuoliai danai apsaugo
161

save, savo interesus, vertybes. Gebjimas atsisakyti rodo mogaus tvirtum, todl btina to mokytis. Mokytoja papasakoja moksleiviams, kaip geriausia atsisakyti, kai siloma cigarei, alkoholio ar narkotini mediag, koki imtis atsisakymo bd. Uduoties pltot: po kurio laiko vl galima pakartoti i pamok. Mo kiniai jau bna susipain su teorine mediaga apie atsisakymo b dus ir gali ja pasinaudoti pildydami debeslius". Situacij, kuri pa vaizduota paveiksllyje, galima pritaikyti prie moksleivi amiaus. Maesniesiems geriau svarstyti situacij, kai siloma rkyti, o vy resniesiems jau galima traukti ir narkotik silymo situacij. PAPILDOMA MEDIAGA MOKYTOJUI Kaip atsisakyti, kai atkakliai siloma alkoholio ar narkotik: Ne sakykite tuojau pat; Ne sakykite tvirtu balsu; Ne sakykite garsiai ir aikiai; irkite panekovui akis; Neatsiprainkite. Yra keletas bd, kuriuos inodami lengviau atsisakysite nepriimti no pasilymo: Sumenkinti silym; Ignoruoti silym, apsimesti, kad jo neigirdote; Nukreipti dmes ar pasilyti veikti k kita; Prisijungti prie kitos grups, kompanijos; Paprasiausiai pasitraukti al; Mandagiai, bet tvirtai pasakyti: Ai, ne"; Vengti toki situacij, numatyti jas i anksto; Tarsi sugedusi ploktel kartoti odel Ne"; Pasakyti atsisakymo prieast.
162

PIRMIAUSIA - APSVARSTYK Tikslai: mokytis priimti sprendimus. Dalykai: sveikatos ugdymas, etika, pilietinis ugdymas, klass valandl. Laikas: 45 min. is pratimas gali bti silomas ir kaip nam darbas. Klass: 5-8. Eiga: 1. Mokytojo anginis odis apie tai, kaip reikia priimti sprendimus. Neapsvarsius vis pasekmi, primus greit sprendim, galima sau pakenkti. 2. Klas suskirstoma grupeles. Grupelms siloma apsvarstyti vie nodas situacijas. 5-6 klasi moksleiviams pateikiama situacija, kurioje jaunuoliui silomas alkoholis arba cigaret. Situacijoje, kuri pateikiama 7-8 klasi moksleiviams, jaunuoliui siloma pabandyti narkotik (pvz., amfetamin ar ecstasy). Galimi du el gesio variantai - jaunuolis vartos narkotikus arba j atsisakys. Grupelje moksleiviai turi apsvarstyti visas galimas teigiamas ir neigiamas vienokio ir kitokio sprendimo pasekmes (pliusus ir mi nusus). Mokytoja gali paaikinti moksleiviams, kad vartojimo pa sekms yra ne vien medicinins (sveikatos sutrikimas), bet ir so cialins, ir psichologins (pvz., barniai su tvais, konfliktai su draugais, bendravimo problemos ir pan.). Mokytoja lentoje gali nubraiyti schem arba kiekviena grupel gauna po atviest po pieriaus lapel su ia schema:
jaunuoliui silomi narkotikai

Jis vartos narkotikus Teigiamos pasekms Neigiamos pasekms

Jis atsisakys Teigiamos pasekms Neigiamos pasekms

163

3. Kiekviena grupel pristato savo darbo rezultatus. Diskusijoje mo kytoja vaikams silo atsakyti iuos klausimus: ko daugiau - plius ar minus; kurios i pasekmi - teigiamos ar neigiamos - yra ilgalaiks, o kurios trumpalaiks. 4. Pamokos pabaigoje mokytoja reziumuoja, kad vairiose gyveni mo situacijose reikia pasirinkti. Kokius batus pirkti, k valgyti, k skaityti, kur studijuoti, kok film irti, vartoti ar nevartoti narkotikus ir pan. Pasirinkti galima patiems ar pasitarus su drau gais, tvais, mokytojais ar kitais asmenimis. Norint, kad sprendi mas bt kuo geresnis, pirmiausia reikia apsvarstyti, kokios gali bti sprendimo, pasirinkimo pasekms. Tai apsaugos nuo neti ktum, neteisingo pasirinkimo ir pan. Pastabos: nereikia bijoti, jei mokiniai sugalvoja daugiau teigiam nei neigiam narkotik vartojimo pasekmi. iuo atveju mokytoja turi atkreipti moksleivi dmes tai, kad teigiamos pasekms (to kios kaip malonumas, nauji spdiai ir pan.) daniausiai yra trumpalaiks. O neigiamos pasekms, pavyzdiui, sveikatos su trikimas, nusikaltimai ir pan. turs takos visam jauno mogaus gyvenimui.

164

MUS MOKYKLA - BE NARKOTIK" Tikslai: kartu su moksleiviais sukurti prevencini priemoni mokyk loje ar klasje plan. Dalykai: sveikatos ugdymas, klass valandl. Klass: 7-8. Laikas: is darbas gali bti silomas kaip grupels nam darbas arba projektin veikla, o per pamok ar speciali akcij tik pristatomi rezultatai. Priemons: dideli popieriaus lapai, ymekliai. Eiga: 1. anginis mokytojo odis apie narkotik vartojimo plitim tarp jaunuoli, apie narkotik vartojimo pasekmes jaunam mogui bei prevencini priemoni btinum. Mokytojas pabria, kad nar kotik vartojimo plitim mokykloje galima sustabdyti tik bendro mis vis pastangomis. Todl btina visiems kartu pasvarstyti, ko ki veiksm imtis, kokios priemons bt veiksmingos. 2. Klas suskirstoma grupeles. Mokiniams grupelse siloma pa svarstyti, kokias prevencines priemones bt galima taikyti kla sje r mokykloje siekiant ukirsti keli narkotikams plisti. Kiek viena grupel gauna didel popieriaus lap. Ant jo suraomos visos kilusios idjos taikant smegen turmo metod. Vliau ap tariamos visos suraytos idjos ir taikant sprendim primimo metod irenkama viena idja. Aptariamas veiksm planas, pa siskirstoma uduotimis. 3. Skiriamas 2-3 savaii laikotarpis detaliam veiksm planui pa gal projekt parengti. Moksleiviams siloma pasinaudoti bib lioteka, panaryti interneto svetainse (j adresus pateikia mo kytojas). 4. Kiekviena grupel pristato savo darb. Visi kartu aptaria, k i pateikt idj bt galima gyvendinti, koki resurs tam reikia.
165

5. I pateikt ir apsvarstyt pasilym sukuriamas bendras prie moni planas projektui Ms mokykla - be narkotik" gyven dinti. Uduoties pltot: prevencini priemoni planas gali bti svarsto mas mokyklos taryboje. Remiantis keli klasi sudarytais pre vencini priemoni planais galima sukurti mokyklos plan M s mokykla - be narkotik".

U IR PRIE Tikslai: paskatinti moksleivius argumentuotai isakyti savo nuomo n ir iklausyti kitus rkymo, alkoholio ir narkotik vartojimo klausimais. Skatinti bendradarbiavimo, problem sprendimo g dius. Dalykai: sveikatos ugdymas, klass valandl, etika. Klass: 7-8. Laikas: 45 min. Priemons: teiginiai apie rkym, alkoholio ir narkotik vartojim. Pastaba: pratim geriau atlikti su ne didesne nei 18-20 moks leivi grupe. Eiga: 1. Mokytojai garsiai perskaiius vien teigin, siloma visiems mo kiniams sustoti vien linij ar eil. Viename gale tie, kurie visi kai sutinka su perskaitytu teiginiu, kitame - kurie visai nesutin ka. Abejojantys, neturintys tvirtos nuomons turi pasirinkti viet eilje, kuri lyg rodyt, ar jie daugiau sutinka, ar daugiau nesutin ka su teiginiu. 2. Kiekvienam mokiniui siloma pagalvoti, kodl jis ten stovi, t. y. kodl jis laikosi ios nuomons. Tai galima aptarti su ariausiai stoviniais. Mokiniai turi pasirengti argumentuotai apginti savo nuomon. 3. Kiekvienas gali pasakyti savo nuomon laikydamasis i taisyk li: pateikiami argumentai, o ne kritikuojama kit nuomon; ne sistengiama pertempti" savo pus. Jei kit pateikti argumentai privert k nors pakeisti savo nuomon vienu ar kitu klausimu, jis turi teis keisti savo viet eilje.

4. Mokiniai gali pasilyti ir savo teiginius. 5. Pamokos pabaigoje mokytoja gali dar kart pabrti, kad yra vai ri nuomoni rkymo, alkoholio ir narkotik vartojimo klausi167

mais. Kiekviena nuomon turi ir tiesos. Prieingos ar kitos nuo mons iklausymas gali mums duoti naujos informacijos rpimu klausimu. Uduoties pltot: vyresni klasi moksleiviai gali organizuoti to kias pamokas jaunesni klasi moksleiviams. Jie gali patys su galvoti teiginius viena i pasirinkt tem: rkymas, alkoholio ar narkotik vartojimas. TEIGINIAI APIE RKYM Cigarei reklam reikia udraustu Reikt leisti rkyti visiems norintiems. Vieosiose vietose reikia udrausti rkyti. Rkymas ne taip smarkiai kenkia sveikatai, kaip apie tai kalbama. TEIGINIAI APIE ALKOHOLIO VARTOJIM Alkoholio vartojim reikt visai udrausti. Alaus nereikt priskirti prie alkoholini grim. Dauguma suaugusij per daug geria. Alkoholio vartojimas - kiekvieno asmeninis reikalas. TEIGINIAI APIE NARKOTIK VARTOJIM Lengvi" narkotikai turt bti legalizuoti. Narkotik vartojimas - kiekvieno asmeninis reikalas. Vien ar kelis kartus pavartojus narkotik, prie j nepriprantama. Narkomanus reikt grietai bausti.

168

KAIP TURI PASIELGTI JOLANTA? Tikslai* paskatinti vaikus diskutuoti, kaip padti draugui(-ei), varto janiam narkotikus. Dalykai: klass valandl, etika, sveikatos ugdymas. Klass: 7-8. Laikas: 45 min. Priemons: situacijos apraymas, vairi socialini, psichologini tar nyb adresai ir telefonai. Pasirengimas: surinkti vairi socialini, psichologini tarnyb ad resus ir telefonus. Atneti moksleiviams i tarnyb buklet, skra juki. Eiga: 1. Mokiniai dalijami grupeles. 2. Papasakojama situacija ir grupelms siloma pasvarstyti, kodl nerimauja Jolanta. Kas, jos nuomone, gali grsti Agnei. Ir kaip ioje situacijoje turt elgtis tikra draug. Grupelms galima i dalyti situacijos apraym su uduotimi ir klausimais. 3. Kiekviena grupel pateikia savo nuomon. 4. Po situacijos aptarimo galima su mokiniais pasikalbti apie tai, kur galima kreiptis pagalbos, paramos. Idalijami lapeliai, bukle tai ar skrajuks su vairi psichologini tarnyb adresais. Uduoties pltot: mokiniams siloma surinkti j miesto ar rajo no socialini, psichologini tarnyb adresus ir telefonus. i tarnyb sra galima pakabinti klass ar mokyklos skelbim lentoje.

169

SITUACIJOS APRAYMAS Jolanta nuo penktos klass draugauja su Agne. Jos visada pasipasa kodavo slapiausias mintis, svajones. Kartu lankydavosi kino teatruo se, dalydavosi knygomis. iemet Agn pradjo draugauti su dvyliktoku Martynu. Apie Martyn mokykloje sklando kalbos, kad jis vartoja nar kotikus. Agn prisipaino Jolantai, kad ir ji jau paband ols . Mar tynas ada j supaindinti" ir su stipresniais narkotikais. Jolantos kai mynas -narkomanas. Jis irgi pradjo nuo silpn narkotik, o dabar jau leidiasi heroin. Jis jau ne kart gydsi priklausomybs lig centre, niekur nedirba. Jolanta sunerimusi dl Agns. Ji neino, kaip sulaikyti draug nuo io pavojingo ingsnio, kur kreiptis pagalbos.
<c

Kodl nerimauja Jolanta? Kas, jos nuomone, gali grsti Agnei? Kaip, js nuomone, turi pasielgti Jolanta, jeigu jai rpi draugs likimas?

170

KIEK PINIG ILEIDIAMA CIGARETMS Tikslai: skatinti vaikus pamstyti, kiek pinig yra ileidiama vjais; kaip rkymas atsiliepia eimos biudetui. Skatinti vaik kritin ir krybin mstym. Dalykai: klass valandl, etika, sveikatos ugdymas, matematika. Klass: 5-8. Laikas: 25-30 minui. Priemons: popieriaus lapai ir raikliai. Eiga: 1. |vadinis mokytojo odis apie rkymo paplitim. Klausiama, ar vaikai pasta rkani suaugusij. Isiaikinama, kiek kainuo ja vienas cigarei pakelis ir kiek cigarei per dien surko tas suaugs asmuo. 2. Mokytojas pasilo vaikams atlikti tokius skaiiavimus: Per dien asmuo surko cigarei, kurios kainuoja n Lt Per savait surkoma: 7 x n Lt Per mnes surkoma: 30 x n Lt Per metus surkoma: 12 x (30 x n) Lt Per x met (raomas skaiius, kiek met tas asmuo rko) sur koma: 12 x (30 x n) x x Lt 3. Mokiniai garsiai paskelbia skaiiavim rezultatus. 4. Mokini praoma pagalvoti, k u toki pinig sum bt galima nusipirkti (pvz., nauj televizori, skalbimo main, o gal net au tomobil). Taigi veriama pagalvoti, kiek pinig jie neteks, jei pa tys prads rkyti. Pastaba: iuo pratimu nereikt akcentuoti, kad tvai dmais palei dia dal eimos biudeto. Vaikai turi galvoti apie savo ateit, apie tai, kiek pinig jie ileis, jei rkys.

171

Uduoties pltot: galima pasilyti mokiniams parodyti savo apskai iavimus tvams ar kitiems suaugusiems asmenims. Matemati kos pamokoje mokiniams galima pasilyti apskaiiuoti, kiek nuo ileist pinig naudos gauna valstyb, nes cigarei kain, kuri moka pirkjas, eina pridtins verts mokestis.

172

Prevencijos program vykdytojai

Viena moteris atjo su mauoju snumi pas imini Ali. Iminiau, - pasak ji - Mano sn uvald baisiyda. Nuo ryto iki vakaro jis valgo datules. Jei a jam j neduodu, jis taip garsiai rkia, kad girdisi septintame danguje. K man daryti? Praau, padk man. Imintingasis Ali draugikai pa velg berniuk ir tar: Geroji moterie, grk su sneliu na mo, o rytoj tokiu pat metu ateik pas mane vl". Kit dien motina su snumi vl stojo prie Ali. Imintingasis Ali pasi sodino berniuk ant keli, draugikai su juo pasikalbjo, o po to pam ijo rankos datul ir pasak: Snau mano, pri simink saik. Pasaulyje yra ir kit labai skani daikt". Nu stebusi motina paklaus: Imintingasis Ali, kodl tu ito ne pasakei vakar? Kodl mums vl reikjo leistis tok ilg ke li?" - Geroji moterie, - atsak Ali, - vakar a negaljau tikinamai pasakyti tavo snui to, k pasakiau iandien, nes vakar a pats mgavausi datulmis."
t{

Senovs Ryt padavimas (pagal 44)

Daug diskutuojama, kas geriausiai gali organizuoti prevencijos priemo nes, vykdyti programas. Kas iame darbe svarbiau - inios apie narko tikus, bendravimo su jaunimu gdiai, paveiki mokymo metod i nojimas ar net asmenin patirtis, susijusi su narkotik vartojimu. Ap tarsime klausim plaiau, ianalizuodami galim vykdytoj privalu mus bei trkumus ir sunkumus, su kuriais susiduriama. MOKYTOJAI Dauguma prevencijos program skirtos mokyklai ir tikimasi, kad jas vykdys btent mokytojai.

173

Privalumai: Mokytojai yra mokyklos bendruomens dalis, todl be klii gali vykdyti prevencin darb integruodami narkotik tem atskirus da lykus, dstydami kaip atskir dalyk ir pan. Turi mokymo patirties. Gali imtis socialini ir asmenini gdi ugdymo, kuris reikalauja ilgo laiko. Trkumai: Trksta informacijos apie narkotikus, j vartojimo pasekmes. Mokiniai gali abejoti j kompetencija iais klausimais. MEDICINOS DARBUOTOJAI Privalumai: Turi daug medicinos ini apie mogaus kn, vairius organus. Jaunuoliai daugiau jais pasitiki kaip ekspertais narkotik klausimais. Trkumai: Neturi mokymo gdi. Jei tai ne priklausomybs lig specialistai, jiems gali trkti ini apie narkotikus, j poveik ir vartojimo pasekmes. Neturi ini apie vairaus amiaus moksleivi psichologinius ypatu mus (kokie tam tikro amiaus moksleivi poreikiai, interesai, pa intiniai gebjimai ir pan.). J bendravimo su moksleiviais laikas ribotas. Jie gali perteikti inias, informacij, bet neturi nei laiko, nei gebji m ugdyti asmeninius ir socialinius gdius. PREVENCIJOS PROGRAM VYKDYTOJAI (ne mokyklos personalas) Privalumai: Turi pakankamai ini, gdi. Naudoja vairius mokymo metodus, technikas, turi metodins me diagos.
174

Trkumai: J darbo su moksleiviais laikas ribotas (kol tsiasi programa). Jie nra mokyklos bendruomens nariai. Todl programos daniau siai neturi tstinumo. BENDRAAMIAI Privalumai: Moksleivi priimami geriau nei suaug lektoriai. Suvokia moksleivi poreikius, interesus. Nesusiduria su moksleivi prieikumu, psichologine gynyba. Trkumai: Sunku atrinkti bendraamius iam darbui. Problema, kokiais kriterijais remtis - moksleivi pageidavimais ar mokytoj rekomendacijomis. Neturi mokymo gdi. Reikalingas ilgas apmokymas, darbo organizavimas. ASMENYS, VEIK SAVO PRIKLAUSOMYB Privalumai: Turi asmenin narkotik vartojimo patirt. Sukelia didiul auditorijos susidomjim. Trkumai: Gali pateikti tik savo asmenin narkotik vartojimo patirt. O kaip rodo tyrimai, jaunuoliai nesimoko i svetim klaid. Daniausiai jie mano, kad jiems taip neatsitiks. Daugumos j blaivybs" periodas yra trumpas ir jie patys neturi tvirt nuostat daugiau nevartoti. Dauguma j skaitydami paskaitas gydosi patys. Nra susipain su pirmins prevencijos tikslais, udaviniais, prin cipais. Neturi mokymo gdi. Nesuvokia vairaus amiaus moksleivi psichologijos ypatum.

175

Aptarme ne visus galimus vykdytojus. Prevencijos programas sk mingai gali vykdyti ir socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, psi chologai, policijos darbuotojai, vairi nevyriausybini organizacij at stovai. Kiekviena i pirmins prevencijos vykdytoj grup turi tiek pri valum, tiek trkum. Parenkant vykdytojus, pirmiausia btina atsi velgti pirmins prevencijos programos tikslus, udavinius, poveikio grup. Svarbu ir turimas laikas, los bei priemons. Vienas i veiks mingiausi variant - keli vykdytoj grupi darbas kartu. Pavyzdiui, mokytoj ir bendraami. Bendraamiai gali padti mokytojui rengti socialini gdi pamokles klasje patys parodydami atsisakymo g dius, aisdami aidimus vaidmenimis ir pan. Nerekomenduojama paskaitas jaunuoliams kviestis asmen, vei kusi savo priklausomyb. ie asmenys paskaitose gali dalyvauti tik su priklausomybs lig gydytojais ar psichologais, su kuriais prie tai yra smulkiai aptartas visas kalbos planas. Viena i ieii - po paskait ar diskusij parodyti filmus, kuriuose nufilmuoti narkomanai. I apvelgt vis pirmins prevencijos vykdytoj grupi trkum matyti, kad btina jiems organizuoti specialius mokymus, kuri metu jie gaut isamesns informacijos apie pirmins prevencijos tikslus, u davinius, aktyvius mokymo metodus ir technikas, taip pat gyt ne tik btin ini, bet ir gdi. Organizuojant mokymo kursus ir seminarus pirmins prevencijos klausimais, btina klausytojams pateikti ini i i srii: Narkotins mediagos, j poveikis, vartojimo pasekms. Priklausomybs vystymasis. Valstybs narkotik politika, statym baz. vietimo sistema ir narkotik politika. Pirmins prevencijos tikslai ir udaviniai. Raidos psichologija (vairaus amiaus tarpsni mstymo, suvokimo ypatumai). Bendravimo psichologija (pokalbis, aktyvus klausymasis).

176

 Pedagogin psichologija (aktyvs mokymo ir ugdymo metodai). Informacija apie vairias staigas ir organizacijas, konsultuojanias narkotik vartojimo, psichologins pagalbos klausimais (adresai, te lefonai).

Pirmin prevencija Lietuvoje: klaidos ir pamokos

Turbt n vienoje srityje iuo metu nra kuriama tiek daug program ir projekt kaip narkotik vartojimo prevencijos srityje. i veikl inicijuoja ne tik valstybins programos, bet ir vairs fondai, nevyriausybins orga nizacijos. inant narkotik vartojimo plitimo tempus Lietuvoje, lyg ir rei kt diaugtis. Deja, susipainus su kai kuriomis programomis, projektais ir j vykdytojais, diaugtis nebra ko. Kiekyb kaip visada dar nerodo ko kybs. Kitose srityse kiekyb (nors kokybs ir trkt) negali padaryti di dels alos (gal tik materialins), o kalbant apie narkomanij, netinkamai, neprofesionaliai atliekamas darbas gali padaryti didiul al. Skiriame tokias pagrindines klaidas ir trkumus, kurie daniausiai pasitaiko vykdant narkotik vartojimo prevencij: Netinkamai pateikiant informacij apie narkotikus ir j vartojim, skatinamas smalsumas. Jei akcentuojamos malonios narkotik var tojimo pasekms (pvz., aktyvumas, krybingumas), minimos gar si daininink, raytoj, kurie svaiginosi narkotikais, pavards, su adinamas smalsumas ir noras patiems ibandyti. Pateikiama informacija, kaip pasigaminti, kaip vartoti narkotines me diagas. Pasakojama, kokius raminamuosius ir migdomuosius vais tus geria narkomanai (minimi vaist pavadinimai), kaip i vaistin se vartojam preparat gaminamos svaigiosios mediagos - k su kuo maio, kaip vartoja ir pan. Propaguojamas saugus vartojimas. Formuojama nuomon, kad pro blem dl narkotik vartojimo kyla tik tada, kai neteisingai vartoja-

177

ma (per didel doz, maiomi nesuderinami narkotikai, leidiamasi ne taip, ne ten ir pan.). Pavyzdiui, kalbant apie ecstasy pabriama, kad reikia gerti daug vandens, okant daryti pertraukles ir pan. Sukuriama nuostata, kad narkotik vartojimas - neatskiriama iuo laikinio jaunimo gyvenimo dalis. Neapgalvoti teiginiai, kad beveik visi moksleiviai jau yra paband narkotik", dideliuose miestuose jau visi svaiginasi" ir pan. skatina ir tuos, kurie dar neband, neatsi likti nuo mados", tapti iuolaikikiems. Diegiamas supratimas, kad narkomanija - lengvai igydoma liga. Kai vairiuose renginiuose, akcijose paskaitas skaito buv narkomanai, jaunuoliams ima atrodyti, kad iuolaikin medicina gali padti - jis juk gyvas", gerai atrodo", ...ir net paskaitas skaito". Suformuojamas neigiamas, niekinamas poiris narkotikus varto janius asmenis, j eimos narius. Prevencijos tikslas - sukurti nei giam poir vartojim, bet ne vartotojus. Kiekvienoje klasje ar kokiame kitame kolektyve gali bti moksleivi, kurie patys jau yra paband narkotik arba j eimos nariai vartoja narkotines media gas. Siekiant padti, negalima j atstumti, izoliuoti. Akcentuojamas tik narkotik vartojimas. Vis maiau dmesio kreipia ma alkoholio vartojim. Rezultatas - vis didesnis alkoholio vartojimo paplitimas ir gana tolerantikas poiris vartojim. Dauguma prevencijos program skirtos paaugliams. Nra progra m pradinukams, auktj mokykl studentams. Vykdant prevencij, beveik nedalyvauja tvai.

Pabandme nustatyti kelet prieasi, kodl, ms nuomone, daro mos ios klaidos: Neatsivelgiama alies vietimo politik narkotik prevencijos klau simais. Danai naudojamasi usienio ali literatra, programomis, kurios nra pritaikytos ms mokykloms.
178

 Prevencija suprantama labai siaurai. Danai apsiribojama vien pa skaitomis, kuriose pateikiama informacija apie narkotikus ir j var tojimo pasekmes. Maai dmesio skiriama socialiniams, gyvenimo gdiams ugdyti. Prevencij vykdo asmenys, neturintys specialaus isilavinimo ir i ni, btin dirbant ioje srityje. Kas tuo usiima? Kas netingi. O juk vien ger nor ia neutenka.

Prevencijos program krimas

Alkoholio ir kit narkotik vartojimo prevencijos programos ir prie mons veiksmingos tik tada, kai jos kruopiai suplanuotos, numatyti visi ingsniai - nuo tiksl iklimo iki vertinimo. Kuriant vairias prevencijos programas, priemones, silomi ie etapai. Situacijos vertinimas Siloma isiaikinti, kokios narkotins mediagos vartojamos (klasje, mokykloje, mieste, rajone ar pan.); ar skiriasi vairi amiaus grupi vartojimo danumas ir kiekis; koks jaunimo ini apie narkotines me diagas lygis; kokios jau yra taikomos vairios prevencijos priemons, kokie projektai ir j poveikis. vertinus situacij, btina pasirinkti gru p (tikslin grup), t. y. nusprsti, kam skirta programa. Ar ji skirta visiems jaunuoliams, ar tik tam tikrai amiaus grupei, o gal tik rizikos grupei". Problemos vertinimas pads atskleisti poreikius ir numatyti kit etap - tikslus. Tikslai iame etape btina suformuluoti tikslus ir udavinius. Tiesiog atsakyti klausim - ko siekiama iuo projektu ar programa. Tai gali bti noras suteikti jaunuoliams tiksli informacij apie narkotines mediagas; su-

179

formuluoti sveiko gyvenimo gdius, nuostatas ar sumainti narkoti k vartojim. Iklus tiksl, numatomi konkrets udaviniai, kuri sprendimas pads nuosekliai siekti usibrto tikslo. programos tiks l, udavini svarstym rekomenduojama traukti vairi suinteresuo t grupi atstovus (jaunim, tvus, mokytojus ir 1.1.). Tai pads usi tikrinti j param vykdant program. Resurs nustatymas inant programos tikslus, udavinius btina vertinti, koki resurs rei kia jiems pasiekti. Resursai - tai ne vien pinigai, bet ir mokomoji media ga (videofilmai, lankstinukai, plakatai ir pan.), specialistai (mons, ga lintys skaityti paskaitas, rengti diskusijas ir pan.). Jau planuojant progra m btina numatyti galimusfinansavimoaltinius (vairi fond, drau gij parama, valstybins programos ir pan.), usitikrinti param. Turinio apibrimas ir metod, technikos pasirinkimas Tai, be abejo, priklauso nuo programos tikslo. Btina aptarti kiekvien priemons ar programos etap ir jo turin - kas ir kaip bus daroma, kada ir kiek laiko reiks. diegimas diegimas bus skmingesnis, jei kuriant programas dalyvaus visi suinte resuoti asmenys. Jei programa nuleista i viraus", ugriva tarsi perk nas i giedro dangaus - tiek vaikai, tiek suaugusieji nenoriai j priima. Taigi prie diegiant btinas parengiamasis darbas, kurio metu tam tikra grup, organizacija ar kolektyvas supaindinami su programos tikslais, numatomais rezultatais ir pan. Tai lyg programos reklama. vertinimas Ar programa buvo paveiki, pasiek savo tiksl? Programos krjus vi sada domina is klausimas, nes tai - j kruoptaus darbo rezultatas.

180

Taiau vertinti program btina ir dl kit prieasi - danai reikia pateikti atlikt darb arba finansines ataskaitas. Nuo to gali priklausy ti, ar ateity kitoms programoms vl bus gaunama finansin ar kitokia parama. Programas vertinti galima vairiais bdais. Danai sunku pa sakyti, ar pasiektas numatytas tikslas. Pavyzdiui, jei tikslas buvo su mainti narkotik vartojim, pakeisti nuostatas, rezultatai gali paai kti tik po 10 met: Labai naudinga program vertinti etapais, vyk dius kiekvien numatyt udavin. Tai leidia anksti pamatyti stipri sias ir silpnsias programos puses, padarytas klaidas ir koreguoti kitus programos vykdymo etapus. Vienas i vertinimo bd - dalyvi ap klausa. Tiek prie programos vykdym, tiek po jo dalyviai gali upildyti anketas. Jas palygin, pamatysime, ar pasikeit j ini lygis, informuo tumas. Program gali vertinti mokytojai ir tvai. Vienas veiksmingu mo rodikli yra dalyvi aktyvumas. Tarptautiniai ekspertai Pagrindini narkotik paklausos mainimo princip deklaracijoje pabr, kad Informacija, naudojama preven cijos programose, turi bti aiki, mokslikai tiksli ir patikima, atitikti kultrinius ypatumus, laiku ir, jei manoma, ibandyta". Labai svarbu i anksto apgalvoti, kokia pagrindin mintis, pagrindi n informacija perduodama prevencijos priemone (ar tai bt leidi nys, ar paskaita). Tai lyg pagrindin mintis ar kis, kuriam tarnauja" visa pateikiama informacija, priemons. Pateiksime kelet pavyzdi: Bk laisvas nuo narkotik. Narkotikams - ne. Jokie narkotikai nepa darys tavs laimingo, jei tu pats nelaimingas. A renkuosi gyvenim. Prevencijos program apvalga parod, kad pastaruoju metu vis da niau pabriama asmenin atsakomyb. Programoje pateikiama tam tikra informacija apie narkotikus, j vartojimo rizik, o vliau leidia ma asmeniui paiam rinktis. Manoma, kad konkretus, tikslus, nedirektyvus informacijos pateikimas leidia asmeniui priimti proting sprendim. Pagrindin iose prevencijos programose akcentuojama mintis - Tu pats atsakingas u savo gyvenim".
181

Kaip pavyzd pateiksime Popieikosios Sveikatos apsaugos darbuotoj sielovados tarybos pateiktas rekomendacijas, kokius argumentus pateikti vykdant jaunuoli narkomanijos prevencij. Tarybos nuomone, renkantis gyvenimo keli jaunuoliams svarbs keturi pagrindiniai argumentai: 1. Laisvs netektis. Jauniems monms negali patikti tapti priklauso miems, prarasti savikontrol ir atsakomyb u savo veiksmus dl tam tikro produkto poveikio. 2. Manipuliavimas. inojimas, jog jaunuoli narkomanijos kaina mafi ja kraunasi turtus, naudojasi jais ir meluoja, turi skatinti j reakcij. 3. Kno alojimas. Jaunuoliai ypa jautrs dl savo kno irfizinsivaiz dos, juos reikia tikinti, kad nuo alkoholio storjama, kad tabakas kenkia dantims ir odai, o nuo narkotik veidas darosi bjaurus ir tamsja. 4. Sportins formos praradimas. Vartojant vairias mediagas (narko tikus, tabak, alkohol), silpnja raumenys, netenkama atsparumo, tvir tybs, gebjimo rungtyniauti. Tuo sitikin, jaunuoliai pasijunta paeminti ir paprastai nebenori prarasti fizins ir sportins galios (6, p. 167).

Prevencija eimoje
Pervelg Lietuvoje taikomas narkotik vartojimo pirmins prevenci jos programas, turime konstatuoti, kad dauguma program skirtos mo kykloms. Mokytojams rengiami mokymo seminarai, leidiama meto din mediaga, kada, kur ir kaip kalbtis su mokiniais apie narkotikus. Mokytojams ne tik aikinama, kaip kalbtis su moksleiviais ia tema, koki informacij jiems pateikti, bet ir kaip painti narkotikus varto jant moksleiv, kur kreiptis pagalbos ar koki pirmj pagalb suteikti narkotikais apsinuodijusiam moksleiviui. O program ar leidinli tvams beveik nra. Kodl? Ar mes manome, kad tvai nepajgs apsaugoti savo vaik nuo narkotik? O gal manome, kad tai ne tv, o mokyklos udavinys? Gal net nepasitikime tvais?

182

Utenka tik pavelgti specialist nurodytus narkotik vartojimo ri zikos veiksnius ir apsauganius nuo narkotik vartojimo veiksnius, kad suprastume, koks svarbus eimos vaidmuo. NARKOTIK VARTOJIMO RIZIKOS VEIKSNIAI eimoje - konfliktiki santykiai; tv skyrybos; netinkamas vaik auk ljimo bdas; tv ar broli (seser) nusikalstamas elgesys ir al koholio ar kit narkotik vartojimas. Socialinje aplinkoje - draugai, vartojantys alkohol ar kitus narko tikus; teigiamas draug poiris narkotik vaitojim; antialko holini, antinarkotini nuostat visuomenje trkumas; neuim tumas; alkoholio ir kit narkotik prieinamumas. Mokykloje - emas paangumas; blogi moksleivi ir pedagog tar pusavio santykiai; mokyklos nelankymas. Asmenybs ypatybs - menkas savs vertinimas; nepasitikjimas savimi; savikontrols stoka; socialini gdi stoka.

APSAUGANTYS NUO NARKOTIK VARTOJIMO VEIKSNIAI eimoje - geri tv ir vaik tarpusavio santykiai; pasitikjimo ir ben dradarbiavimo atmosfera eimoje; tv domjimasis vaik pro blemomis; antinarkotins tv nuostatos. Socialinje aplinkoje - antialkoholini bei antinarkotini nuostat visuomenje paplitimas; draugai, nevartojantys alkoholio ir nar kotik; uimtumas. Mokykloje - geri santykiai tarp pedagog ir moksleivi; pasitikji mo ir bendradarbiavimo atmosfera; mokytoj domjimasis ne vien paangumo rodikliais, bet ir moksleivi problemomis; pa garba ir dmesys moksleiviui. Asmenybs ypatybs - saugumo, pasitikjimo savimi jausmas; so cialiniai gdiai.

183

Mokyklose vykdomose prevencijos programose kalbama apie tai, kad rkyti, vartoti alkohol ar narkotikus alinga. O k vaikai mato namuo se? Ne paslaptis, kad nemaa dalis tv rko, o visai nevartojani al koholio eim, deja, yra labai nedaug. Tv elgesys vaikams daro dide l tak. Mokykloje girddami viena, o namie matydami ir girddami visai k kita, vaikai neretai sutrinka - kuo tikti, kaip elgtis? Nuostatos, kurios ugdomos mokykloje, elgesys, kur bandoma suformuoti, labai skiriasi nuo nuostat, kurias savo elgesiu diegia tvai, tv elgesys ski riasi nuo to, kuris mokykloje ikeliamas kaip vertyb. Turbt nerasite tv, kurie nenort, kad j vaikai nerkyt, neger t ar nevartot narkotik. Taiau jie daniausiai labai maai ino apie tai, kas iuo klausimu kalbama su vaikais mokykloje, neino apie pir mins prevencijos svarb, tikslus ir metodus. Dauguma tv net diau giasi, kad narkotik vartojimo prevencin darb usikrauna mokykla, ir mielai perduoda ias savo pareigas ir atsakomyb. Todl, inia, vai kui pradjus vartoti alkohol ar kitus narkotikus, kaltinama btent mo kykla: Kur irjo mokytojai?", Kol jis nelank mokyklos, toki pro blem nebuvo" ir pan. I mokslini tyrim matyti, kad dauguma pirmins prevencijos pro gram ir priemoni nra veiksmingos, nes jose nedalyvauja tvai. Kyla klausimas - kaip paskatinti tvus dalyvauti pirminje prevencijoje? Iekant bd, kaip traukti tvus i veikl, galima vadovautis ben drais mokyklos ir tv bendradarbiavimo principais: partneryste, atvi ru dialogu, tv informavimu ir profesionaliu pasirengimu su jais dirbti. Prevencijos program specialistai pataria - pirmiausia reikia bent jau informuoti tvus apie tai, kas yra daroma. Reikia jiems papasakoti, koks prevencijos tikslas, kokias nuostatas, kok vaik elges stengia masi suformuoti. Tv nepriversime keisti savo elges dl vaik - mes ti rkyti ar gerti. Svarbu, kad tvai bent jau gerbt mokytoj pastangas ioje srityje ir nesiaipyt i vaik kalb, nebandyt sumenkinti ar net ijuokti diegiam elgesio norm ar taisykli.

184

Dar viena tv pasyvumo prieastis - informacijos stoka. Jau min jome, kad tvams nra nei speciali leidini, nei skaitomos paskaitos iuo klausimu. Tvai danai net nesusimsto, kad j elgesys turi di diul tak, ar vaikai prads vartoti alkohol ir kitus narkotikus. Spe cialistai pataria tvams, norintiems apsaugoti vaikus nuo narkotik, keisti elges.

KAIP ELGTIS, KAD JUS VAIKAS NET NEPRADT VARTOTI NARKOTIK Daugiau bendraukite su vaiku, domkits ne tik jo mokslais, bet ir pomgiais, interesais, draugais, svajonmis. Geri tv ir vaik tarpusavio santykiai, pasitikjimo ir bendradarbiavimo atmosfe ra eimoje maina narkotik vartojimo tikimyb. Domkits ir gerbkite vaik problemas, iklausykite juos. Nesa kykite, kad tai smulkmenos, nesmons ar kvailysts. Tik tuo met, kai vaikai pasitiks jumis, jie papasakos apie savo proble mas ir js galsite jiems padti. Kritikuokite vaiko poelg, netinkam elges, o ne j pat. Nesaky kite Tu kvailas", Tu tinginys, nemoka", bet - Tu pasielgei ne tinkamai, neapgalvotai, negerai". Tai pads vaikams isiugdyti pa sitikjim savimi ir nevers iekoti paguodos ir paramos alkoholy je ar kituose narkotikuose. Ugdykite vaik socialinius gdius (konflikt sprendimo, spren dim primimo, mokjimo pasakyti Ne", kritinio ir krybinio mstymo ir pan.), psichologin atsparum, kuris pads vaikams ivengti daugelio problem, o susidrus su jomis jas isprsti. Nemoralizuokite, negsdinkite, o paaikinkite vaikams, kodl vie noks ar kitoks elgesys yra pavojingas, nepageidautinas. Danai kartokite vaikams, kad ir kas atsitikt, kad ir kaip jis pasi elgt, js jo neatstumsite, o padsite isprsti problemas. Pavyz-

185

diui, Man nepatinka, k tu padarei. Bet a vis tiek tave myliu ir rpinsiuosi tavimi". Tai didins tikimyb, kad apie savo bdas, pro blemas jie pirmiausia papasakos jums. Gera savijauta, pasitikjimas savimi apsaugos js vaikus nuo daugelio problem, taip pat ir narkotik.

Danai tvai vengia su vaikais kalbtis narkotik tema, nes jiems trksta informacijos apie juos, j vartojimo motyvus, pasekmes. Be to, da niausiai vaikai apie narkotikus ino daug daugiau nei j tvai. Todl tokiems pokalbiams btina pasirengti.

KAIP KALBTIS SU VAIKAIS APIE NARKOTIKUS Pirmiausia pasiskaitykite straipsni spaudoje, pavartykite spe cialius leidinlius. Tai jums pads geriau suprasti, kodl jaunuoliai vartoja narkotikus. Iklausykite savo vaiko nuomon apie narkotikus, j vartojimo pasekmes. Psichologai rekomenduoja kalbtis ia tema jau su darelinukais. Taiau pokalbio turinys, pateikiama informacija, inios turi ati tikti vaik ami. Nemoralizuokite ir negsdinkite vaik narkotik vartojimo pa sekmmis. Daugumai vaik tos bauginamos pasekms atrodo la bai tolimos ir nesusijusios su j elgesiu. Baims jausmas retai ska tina vaikus keisti elges. Ramiai, nesikariuodami pasikalbkite su vaiku apie juridines, socialines, psichologines, medicinines problemas, kurias sukelia narkotik vartojimas. Akcentuokite tai, k vartodami jie gali pra rasti, kaip tai gali pakenkti j ateities planams. Kartu paskaitykite straipsn ar pairkite film ia tema, paskui

186

pasikalbkite su vaikais, siklausykite j nuomon, aptarkite i kilusius klausimus. Atminkite, kad ir spaudoje, radijo ir televizi jos laidose kartais propaguojamas narkotik vartojimas.

Mokyklos vaidmuo narkomanijos prevencijoje

Jaun moni poir narkotikus, j elges formuoja tvai, bendra amiai, jaunimo kultra, visuomen, iniasklaida. Taiau tai nesumen kina mokyklos vaidmens sprendiant narkotik prevencijos problem. Mokykla gali ir turi suteikti moksleiviams ini apie narkotik vartoji mo rizik, pasekmes, formuoti socialinius gdius, padsianius atsi spirti socialiniam spaudimui vartoti vairius narkotikus. Dauguma nar kotik vartojimo prevencijos program yra mokyklins. Kai kuri ty rj nuomone, mokyklins prevencijos programos ir yra veiksmingiau sios, nes jos yra (ar bent gali bti) gerai suplanuotos, ilgalaiks, nuo seklios ir vykdomos parengt specialist. Pervelgus vairi ali narkomanijos prevencijos mokykloje progra mas, galima iskirti iuos svarbiausius momentus, garantuojanius pre vencijos priemoni paveikum: Kiekvienoje mokykloje turi bti komitetas (3-5 asmen), atsakin gas u prevencin darb. Jis planuoja ir koordinuoja vis prevencin veikl mokykloje (traukia prevencij mokymo planus, rengia spe cialias akcijas, seminarus moksleiviams, mokytojams ir tvams). Turi bti organizuojamas mokytoj vietimas narkotik vartojimo prevencijos klausimais. Bendras inias apie narkotikus, j vartoji m, pagrindinius prevencijos principus turi gauti visi mokytojai ir mokyklos personalas. Dalyk (ia vykdoma sisteminga prevencija) mokytojai ir klasi aukltojai turi gyti speciali ini, kurios leist rengti specialias paskaitles ia tema.

187

 Mokyklos vidaus elgesio taisyklse turi bti aptarti rkymo, alko holio, narkotik vartojimo klausimai. Btina informuoti tvus apie mokykloje vykdomas prevencijos pro gramas ir vidaus elgesio taisykles. (Kai kuriose alyse tarp mokyklos administracijos ir moksleivi bei j tv pasiraomos sutartys, ku riose aptariami abiej ali sipareigojimai - taip pat ir nerkyti, ne vartoti alkoholio ir narkotik - ir sankcijos u j nevykdym.) Daugumoje Europos mokykl prevencijos programos yra diegiamos re miantis bendru modeliu (20).
PREVENCIJOS VYKDYMO EUROPOS MOKYKLOSE MODELIS
Mokyklos atmosfera Mokykloje p r i i m a m o s inovacijos. Mokyklos administracija aktyviai palaiko p r o g r a m o s diegim. Mokyklos kolektyve geri darbiniai santykiai. Poreikis ir prioritetai Mokykla m a t o prevencijos programos btinum. P r o g r a m a atitinka mokyklos poreikius. Socialinis-politinis kontekstas Vyriausyb palaiko narkotik vartojimo prevencij ir sveikatos ugdym. Mokykloje reikalaujama dirbti pagal prevencijos program. Savivaldos institucijos ir vietos b e n d r u o m e n palaiko prevencin darb. Mokykla bendradarbiauja su vietos b e n d r u o m e n e ir savivaldos institucijomis. Tvai turi galimyb konsultuotis. Mokytojai Y r a motyvuotas ir guds narkotik vartojimo prevencins veiklos koordinatorius. Utikrintas mokytoj m o k y m a s . Mokytojai pasireng keisti darbo metodus, stili ir santykius. Resursai Yra m o k y m o mediaga. Kolektyvas palaiko program. Yra finansin parama. Skiriamas laikas prevenciniam darbui Yra galimybs konsultuoti. Mokytojai jauiasi imanantys prevencij ir pasitiki savimi. Prevencin veikla eina mokytojo pareigas. Mokytoj visas darbas vertinamas kartu su prevencine veikla. Programos charakteristika Aiks p r o g r a m o s tikslai. Apibrti m o k i n i m o k y m o rezultatai. gyvendinta visa arba beveik visa programa. P r o g r a m a gyvendinta laikantis plano. P r o g r a m a skmingai v y k d o m a j a u pradinje stadijoje. Programoje numatyta kontrol ir vertinimas. Programoje numatyti m o k y m o metodai. P r o g r a m a suprantama, vykdytas p r o g r a m o s vertinimas. Prevencijos p r o g r a m m o k y k l a laiko aukiausiu prioritetu. Mokiniai nori, kad p r o g r a m a b t diegta. Moksleiviai Jauiasi mokyklos b e n d r u o m e n s nariais. Nori, kad b t diegta prevencin programa. Mokymo programa Prevencijos p r o g r a m a nra izoliuota, ji susijusi su sveikatos u g d y m o bei kitomis programomis, vedant prevencijos p r o g r a m reikalaujami pokyiai s u t a m p a su mokyklos inovacij kultra. Prevencijos p r o g r a m a eina mokyklos vystymo plan.

188

Mokykloje turi bti sukurta ne tik pirmins prevencijos programa, bet ir ankstyvo narkotini mediag vartojimo iaikinimo ir psicholo gins pagalbos sistema. Joje turi bti numatyta, kaip turi elgtis mokyk los administracija, mokytojai vykus su narkotik vartojimu susijusiems incidentams; pastebjus ar tarus moksleiv vartojant narkotikus; pa stebjus apsvaigus moksleiv. Taip pat btina supaindinti mokyto jus, moksleivius ir j tvus su ankstyvo iaikinimo svarba, suteikti jiems informacijos apie pagalbos ir paramos moksleiviams, vartojantiems al kohol ar kitas narkotines mediagas, ypatumus ir galimybes. Mokykla turi skatinti ir palaikyti moksleivius, kurie gydosi nuo priklausomybs lig, garantuoti galimyb tsti mokslus po gydymosi, teikti socialin ir psichologin pagalb baigusiems gydymo kurs. Bendradarbiaujant su priklausomybs lig specialistais, btina aptarti tolesni veiksm pla n, kad moksleivis galt integruotis mokyklos bendruomen, klass kolektyv, atkurti santykius su bendraamiais.

Priedas
CIGARETS, ALKOHOLIS IR NARKOTIKAI... Ikimokyklinuk ir pradinuk tvams, aukltojams, mokytojams

Kaip apsaugoti vaikus

Turbt nustebote perskait pavadinim. Kam maiems vaikams to rei kia, jie dar tikrai nerko, nevartoja alkoholio, tuo labiau narkotik. Paklauskite vaik, kas yra tabakas, alkoholis ar narkotikai. Turbt nesutiksite n vieno, kuris nebt girdjs i odi ir neturt k atsakyti. Vaikai gyvena pasaulyje, kuriame, deja, i mediag varto jimas tampa kasdienybe. Rko ar geria tvai, giminaiiai, pastami, kaimynai... Vaikai mato rkanius ir gerianius mones per televizi j, nuotraukose laikraiuose ir urnaluose. Vos ne kiekvien dien ini laidose skelbiama apie narkotik vartojimo, prekybos atvejus. Natralu, kad jau ankstyvojoje vaikystje vaikams kyla vairi klausi m, susijusi su alkoholio, tabako ir narkotik vartojimu. Kas yra narkotikai? O kodl jie vartoja narkotikus? O kodl vaikams negalima gerti? Jei tai blogai, kodl tu geri? Ar tu greitai mirsi, jei rkai? Toki klausim igirsta visi tvai. Vieni bando aikinti, taiau greitai pri trksta informacijos, argument ir pareikia, kad vaikai dar per ma i, nesupras - Kai uaugsi, pats suprasi". Kiti sutrik praleidia pro ausis klausim tarsi negirdt arba liepia neklausinti kvail" da lyk. Toks elgesys - tai noras apsaugoti vaikus nuo vis nepageidau jam reikini, blogybi. Geriau tegul nieko neino, nemato ir negirdi apie iuos baisius dalykus, mano daugelis tv. Mes tarsi stengiams pastatyti sien, u kurios likt visos gyvenimo baisybs, o vaik sup t tik meil, gris ir grois.

193

PRIEVARTA

APGAVYSTS

SMURTAS

NARKOTIKAI

MELAS

ALKOHOLIS

Deja, vargu ar pavyks tai padaryti. O jei ir pavyks apsaugoti vaik nuo iorinio pasaulio neigiamos takos ir iauginti tarsi iltnamio slygo mis, anksiau ar vliau jis turs tapti savarankikas ir susidurs su viso mis iomis blogybmis. Kuo maiau jis bus girdjs apie jas, tuo skaus mingesns gali bti pasekms. Jei vaikui iugdme supratim, kad pa saulyje egzistuoja tik gris, visi pasiry jam padti, tai susidrus su bet kokia blogio forma susvyruos visas jo pasaulio supratimas. Todl psi chologai pataria - nereikia nuo vaiko visko slpti, reikia j mokyti pat veikti vairias problemas, imokti paiam apsisaugoti.

PRIEVARTA

APGAVYSTS

SMURTAS

NARKOTIKAI

MELAS

ALKOHOLIS

194

Tam, kad vaikas galt pats sprsti ikilusias problemas, veikti pavo jus, ivengti vairi bd, tarp j ir rkymo, alkoholio ar narkotik, jis turi turti informacijos apie tuos reikinius ar problemas (kok pavoj kelia, kaip nustatyti ir pan.), turi turti reikiam gdi, padsiani tas problemas sprsti, ir turti tinkamas, tvirtas nuostatas. Skatindami suaugusiuosius kalbti su vaikais rkymo, alkoholio ir nar kotik vartojimo temomis, pateikiame patarim ne tik dl turinio (k kalbti, koki informacij suteikti), bet ir dl vaikams priimtin form. Pateikiame pieinli, pasak, taip pat aidim ir vairi pratim.

Kaip elgtis patiems

Vaikai ne tik klausosi ms patarim, pamokym, bet ir stebi mus. Stebdami jie perima elgesio taisykles, dorovs, morals normas. Labai svarbu, kad tai, apie k su jais kalbame, ko mokome, nesiskirt nuo ms pai elgesio. Turbt ne vieno js vaikai klausia: Jei rkyti negerai, tai kodl tu rkai?", Jei mokykloje draudiama rkyti, tai kodl ten rko mokyto jai?" ir pan. Nortume priminti tvams ir atsakomyb u savo vaik saugum. T nurodo Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymas.

Lietuvos Respublikos vaiko teisi apsaugos pagrind statymas

44 straipsnis. Vaiko apsauga n u o alkoholini grim bei rkymo 1. Vaikams turi bti ugdoma nuostata prie rkym ir alkoholini grim vartojim. Vaikams drau diama dirbti darb, susijus su tabako gamini ar alkoholini grim gaminimu arba realizavimu. 2. U vaiko nugirdym, traukim girtavim taikoma statym nustatyta administracin arba baudiamoji atsakomyb.

195

45 s t r a i p s n i s . Vaiko apsauga nuo narkotini, nuodingj, kit stipriai veikiani priemoni bei mediag vartojimo 1. Vaikas turi bti apsaugotas n u o neteisto narkotini, nuodingj, kit stipriai organizm veikiani priemoni bei mediag vartojimo, toki priemoni bei mediag g a m i n i m o , j pardavinjimo ar kitokio platinimo. 2. U vaiko traukim narkotini, nuodingj, kit stipriai organizm veikiani priemoni bei mediag vartojim taikoma statym nustatyta administracin arba baudiamoji atsakomyb.

Koki informacij suteikti vaikams

Reikia ne gsdinti pasekmmis, o mokyti tinkamai elgtis. Norint apsisaugoti nuo neigiam narkotik vartojimo pasekmi rei kia ne vien specifini ini, nuo j gali apsaugoti tinkamas elgesys. Pavyzdiui, nebtina akcentuoti, kad negalima nuo ems kelti nar koman numest virkt ir adat. Vaikai turi inoti, kad nuo e ms negalima kelti joki rast daikt - nei bandels, nei saldai nio, nei nosinaits. Imoks i taisykl, vaikas supras, kad negali ma kelti ir virkt. Paaikinti vaikams, kad jie neturi leistis jokias kalbas su nepa stamaisiais, o ne smulkiai aikinti, kad jie neturi imti i nepas tam asmen saldaini ar tablei, kurios gali apsvaiginti. Ne vien drausti, bet ir aikinti, kodl negalima. Vaikas turi ne tik inoti, kad taip elgtis nedera, bet ir suprasti - ko dl. Klausdami kodl, vaikai sismonina elgesio taisykles. Jei vaikui sakome, kad negalima imti saldainio i nepastamo asmens, tai tu rime paaikinti kodl, nes tai gali bti vaistai, nuo tokio saldainio galima susirgti ir pan. Jei nepaaikinsime, vaikas gali pasivaiinti iuo saldainiu" nordamas suinoti, kas gali atsitikti.

196

 Paaikinti vaikams, kad ne visais suaugusiais asmenimis galima pa sitikti Vaikai turi inoti, kad ne visi suaugusieji yra geri ir linki vai kams gero. Yra suaugusi moni, kurie gali nuskriausti, pakenkti. To dl geriau nebendrauti su nepastamais asmenimis, jei alia nra tv. Skatinti vaikus iekoti pagalbos. Danas vaikas mano, kad pagalbos reikia tik silpnam. Reikia vaikams paaikinti, kad yra asmen, kuri pareiga padti monms. Tai polici ninkai, medikai, ugniagesiai, pardavjai ir pan. Juos galima atpainti i specialios aprangos, enkliuk. iuos asmenis ir reikia kreiptis pa galbos pasiklydus, susieidus, jei seka nepastamas asmuo ar pan. Skatinti vaik pasitikjim savimi. Visi norime, kad vaikai bt savarankiki, pasitikintys savimi. Tai pads jiems nesutrikti susidrus su vairiomis problemomis, iekoti sprendi mo. Vaik pasitikjim savimi didele dalimi lemia suaugusieji. Nepasi tikjim savimi skatina ms pastabos, kritika, per didel kontrol. Skatinti kritikai mstyti. Vaikai turi imokti analizuoti informacij ir patirt. Ne visa informa cija, kuri gauna vaikas, yra teisinga, tiksli ar naudinga. Analizuo jant j, svarbu isiaikinti, kam ji skirta, kokio tikslo siekiama patei kiant toki informacij ir pan. Pavyzdiui, reklamose pateikiama in formacija apie cigaretes ar alkoholinius grimus. Mokyti priimti sprendimus. Danai vaikas pats turi priimti sprendim, kaip pasielgti. Kad spren dimas bt konstruktyvus, btina i anksto apgalvoti visus galimus sprendim variantus, j teigiamus ir neigiamus padarinius ir tik ta da pasirinkti tinkamiausi. Tai skatins vaikus, prie priimant spren dim, gerai pagalvoti.

197

Alkoholis
Deja, daugelis suaugusij vartoja alkohol. Mes tai darome net ir inodami neigiamas pasekmes. Todl kalbti apie alkohol su vaikais sudtinga. Jei diegsime supratim, kad tai blogai, negalima jo gerti, vaikai nesupras, ko dl ms kalbos skiriasi nuo elgesio. Be to, taip galime iugdyti neigiam poir gerianius mones, imokyti juos smerkti. Kita vertus, formuoda mi teigiam poir grim, mes galime paskatinti juos gerti. Svarbiausia mintis, kuri turime perteikti vaikams - kad vaikams drau diama gerti alkohol. Svarbu paaikinti, kodl vaikams to negalima daryti. Kiekvienoje vaik darelio grupje ar moksleivi klasje yra vaik, ku ri tvai piktnaudiauja alkoholiu. iems vaikams reikia ypatingo dme sio, paramos. Kalbantis su vaikais apie alkoholio al, reikia formuoti nei giam poir alkoholio vartojim, bet ne geriant mog. Vaikai turi suprasti, kad jie nra nei kalti, nei atsakingi u tai, kad j tvai geria. Ms visuomenje paplitusi nuomon, kad geriau vaikui duoti pa ragauti alkoholio namuose. ved mokslinink atlikti tyrimai atsklei d, kad vaikai, kurie pirm kart paragauja alkoholio namuose, daug liberaliau iri alkoholio vartojim nei tie, kuriems namuose nelei diama gerti alkoholio.

1. Tvai niekada neleidia ragauti

2. Tvai leidia vaikams paragauti i savo taureli

3. Tvai kartais leidia vaikams paragauti

4. Tvai danai leidia vaikams ragauti

198

Vaistai
Nebus naudos, jei vaikams pasakosime apie heroin, LSD ar kitus narko tikus ir gsdinsime, kokios i narkotik vartojimo pasekms. Jiems i informacija dar nra aktuali. Pirmieji narkotikai, silomi vaikams, da niausiai yra tablei formos. Juos silant sakoma, kad tai vaistai ar vita minai. Dauguma ma vaik ino, kad vaistai ir vitaminai negali pakenk ti, todl neretai ir rytasi j paragauti. I to galima sprsti, kad ms vai kai neino vaist vartojimo taisykli. Pirmieji pokalbiai su vaiku apie nar kotikus ir turi bti pokalbiai apie vaistus ir tinkam j vartojim. Vaikai ne tik klausosi ms paaikinim ir patarim, bet ir stebi ms elges. Stebint, kaip suaugusieji elgiasi su vaistais, jiems susiformuoja klaidingas supratimas apie vaist vartojim. Vaikai turi imokti ias vaist vartojimo taisykles: Vaistai vartojami tik tada, kai mogui k nors skauda, kai jis serga. Deja, stebdami suaugusiuosius vaikai daniausiai supranta, kad vaistai - gyvybs ir energijos altinis, kad tai - gyvenimo kasdieny b. Geriant vaistus:

Vaikai turi suprasti, kad vaistus reikia gerti tik tada, kai sergi. Jei sveikas mogus gers vaistus, jam tai gali labai pakenkti. Vaikai gali gerti tik tuos vaistus, kuriuos jiems duoda mama, ttis arba gydytojai. Nei darelio aukltoja, nei mokytoja mokykloje neturi teiss duoti vaikams vaist. Jei vaikui btina gerti vaistus, juos tvai turi ne pa199

duoti aukltojai ar mokytojai, o nuneti medicinos kabinet. Ir tik ten nujs vaikas turi juos igerti. Kartais vaikus, ypa kai jie serga, priiri seneliai arba aukls. Tokiu atveju tvai turi paaikinti vaikams, kad jie turi klausyti seneli ar aukli nurodym. Geriausia vaist vartojim aptarti visiems kartu. Reikia gerti tik tiek vaist, kiek nurod gydytojas. Jei vaikas mano, kad gerdamas vaistus bsi labai sveikas, jis gali pa bandyti igerti j kuo daugiau. Vaikams reikia paaikinti, kad ig rus daugiau vaist ne greiiau pasveikstama, o atvirkiai - galima dar labiau susirgti. Deja, dauguma suaugusij pamirta pagrindines vaist laikymo tai sykles. Daugelyje nam j galima rasti virtuvs, priekambario ar vo nios kambario spintelse, ant tualetinio stalelio, rankinse, kiense. Vaistai vaikui lengvai prieinami ir jis gali usimanyti j paragauti, be to, formuoja vaiko supratim, kad tai - btinas namuose ir buityje daik tas, pavyzdiui, kaip dant epetlis, nosin ar irklutes.
VAIST LAIKYMO NAMUOSE TAISYKLS Vaistai turi bti laikomi vaistinlse. Vaistinls turi bti rakinamos (deja, vaikui neprieinam viet n a m u o s e beveik nra!). Nereikia laikyti namuose nebereikaling vaist likui (usilikusi pakuotje 2 - 3 tablei ar irneli). Pastebta, kad anksiau ar vliau vis tiek juos imesite. Taupumo ia tikrai nereikia.

Pasikalbkime su vaikais (pratimai ir aidimai) Vaikams priimtiniausia ir tinkamiausia mokymosi forma - aidimai. Piedami, analizuodami paveiksllius, klausydami pasak, vaikai peri ma daugel elgesio, dorovs, morals norm. Pateikiame jums kelet pratim ir aidim, kuri metu js galsite pasikalbti su vaikais rim tais klausimais, suteikti jiems reikiamos informacijos.

20 0

K DARYTI, KAD BTUM SVEIKAS Tikslas: isiaikinti, k daryti, kad btum sveikas. Priemons: spalvoti pietukai ir lapai, kuri viduryje nupietas besi ypsantis mogeliukas ir urayta K daryti, kad btum sveikas". Eiga: * Pasilyti vaikams nupieti aplink besiypsant mogeliuk, k rei kia daryti, kad btum sveikas (pvz., sportuoti, valgyti daroves, praustis). Parodyti vienas kitam savo pieinius ir aptarti, k reikia daryti. Jei vaikai nori, po diskusijos gali papildyti savo pieinlius. Aptarti su vaikais, ar jie taip elgiasi (valgo daroves, sportuoja ir pan.), taigi - ar jie patys rpinasi savo sveikata. Pakabinti iuos pieinlius vaik kambaryje. Darelyje ar mokyk loje pakabinti vaik pieinlius taip, kad atj tveliai galt juos pamatyti. Kit ryt vaikams priminti j pieinlius ir paklausti, k jie vakar ar net iandien i ryto padar, kad bt sveiki. Vaik vis paklausti, k jie daro, kad bt sveiki, k dar turt pa daryti.

* * *

* *

201

KAS KENKIA SVEIKATAI Tikslas: isiaikinti, kas kenkia vaik sveikatai ir ko vaikams daryti negalima. Priemons: spalvoti pietukai, lapas su viruje nupietu drau diamuoju kelio enklu.

Eiga: * Vaikams parodomas popieriaus lapas, kurio viruje pavaizduo tas draudiamasis kelio enklas. Klausiama vaik, ar jie ino, k tai reikia. * Praoma po iuo enklu nupieti tai, kas kenkia vaik sveikatai ir ko negalima daryti, jei nori uaugti dideli ir sveiki. * Susdus aptarti savo pieinius. * Pakabinti iuos pieinlius vaik kambaryje. Darelyje ar mokyk loje pakabinti vaik pieinlius taip, kad atj tveliai galt juos pamatyti.

22 0

MEKIUKAS IR VAISTAI Tikslas: aptarti vaist vartojimo taisykles. Priemons: pasakos Mekiukas ir vaistai" tekstas, spalvoti pietu kai, popieriaus lapai. Eiga: * Vaikams sekama pasaka Mekiukas ir vaistai". Perskaiius epi zod, vaikams uduodami klausimai.

MEKIUKAS IR VAISTAI
Mekiukas Lepekiukas buvo labai smalsus. Kai tik tveliai ieidavo darb, jam patikdavo pasirausti sekcijos staliuose ir vairiose spintelse. Ten jis rasdavo visokiausi domi dalykli: paveikslli, deli, sag, buteliuk, segtuk. Vien dien spintelje jis rado ma grai dut. Atidars j pama t spalvotus irnelius. Lepekiukas labai mgo saldumynus. Kai tik j gaudavo - i karto visus suvalgydavo. Todl mama kartais paslpdavo saldainius ir duodavo tik po vien. Pamats dutje spalvotus irnelius Lepekiukas nusprend, kad tai irgi saldainiai, kuriuos mama nuo jo paslp, kad vis nesuvalgyt. Mekiukas Lepekiukas greitai prarijo vien mlyn irnel. Hm... hm... - pagalvojo jis, - is saldainiukas neturi jo kio skonio. Gal reikia suvalgyti dar kelis..." Taip jis prarijo dar kelis spal votus irnelius. Klausimas. Vaikai, kaip js manote, kas galjo bti tie spalvoti irne liai dutje, kuri rado mekiukas Lepekiukas? Suvalgs tuos irnelius, Lepekiukas nulepsjo savo kambar pa aisti Taiau greitai jam pradjo skaudti galv, j m pykinti. Klausimas, Taigi, vaikai, dabar jau tikrai galime pasakyti, kas buvo toje dutje - vaistai. O kas bna, kai vaikai patys igeria vaist? Taip, mekiukas Lepekiukas apsinuodijo vaistais. Laimei, po keli minui gro mekiuko mamyt. Ji i karto visk suprato pamaiusi
203

atidaryt dut ir pabirusius spalvotus irnelius, o kitame kambaryje radusi vaitojant Lepekiuk. Mama greitai puol prie telefono. Klausimas. Vaikai, kaip manote, kam skambino Lepekiuko mama? O ar inote, kokiu telefonu reikia skambinti, norint ikviesti grei tj pagalb? Taip, ji paskambino greitajai pagalbai. Suinoj, kas atsitiko me kiukui Lepekiukui, gydytojai greitai sdo greitosios pagalbos auto mobil ir atvyko jo namus. Klausimas. Vaikai, ar inote, kaip atrodo greitosios pagalbos auto mobilis? Gydytojai greitai ival mekiuko Lepekiuko skrand. Po to jie ap irjo dut su spalvotais irneliais ir pasak, kad tai vaistai, kuriuos galima gerti tik tada, kai mogus serga, ir tik tada, kai juos irao gydy tojas. Jeigu juos geria sveikas mogus, jis gali vaistais stipriai apsinuo dyti. Vaistai ypa pavojingi vaikams. Mekiukas Lepekiukas paadjo mamai ir gydytojams, kad jis nie kada pats nelies joki vaist. Gers tik tuos, kuriuos jam duos mama arba ttis. Mekiukas Lepekiukas suprato, kad vaistai ne tik gydo, bet gali ir labai pakenkti. * * Perskaiius pasak, vaik praoma nupieti pieinl apie me kiuk Lepekiuk. Vaikai parodo savo pieinlius. O tveliai (aukltoja/mokytoja) dar kart primena vaikams pagrindines vaist vartojimo taisykles: Vaistai geriami tik tada, kai mogui k nors skauda, kai jis serga. Vaikai gali gerti tik tuos vaistus, kuriuos jiems duoda mama, ttis arba gydytojai. Reikia gerti tik tiek vaist, kiek nurod gydytojas. Igrus dau giau ne greiiau pasveikstama, o atvirkiai - galima dar labiau susirgti.

204

VAISTAI IR J VARTOJIMAS Tikslas: paaikinti vaikams vaist vartojimo taisykles ir palyginti nar kotik ir vaist vartojim. Priemons: keletas vaist vartojimo informacini lapeli (iimt i vairi vaist pakuoi). Pastaba: tai neturi bti raminamieji ar migdomieji vaistai. Eiga: * Parodyti vaikams, kad vaist dutse bna dtas informacinis lapelis, kuriame nurodoma, kada ir kaip t vaist reikia vartoti. * Paaikinti, kad jei nesilaikoma i nurodym, galima ir apsinuo dyti, dar labiau susirgti. * Perskaityti vaikams kelis pavyzdius. Pavyzdiui, negalima var toti vaikams iki 7 met", vartoti tik pavalgius" ir pan. * Pabrti, kad be io lapelio vaist geriau nevartoti. * Vaikams galima priminti, kad kai svetimi mons jiems duoda tablei, neaiku, kokios j vartojimo taisykls. Todl tai labai pa vojinga. * Galima vl priminti vaist vartojimo taisykles. * Vyresniems vaikams jau galima palyginti vaist ir narkotik var tojim. Pabrti, kad narkotikai labai danai atrodo taip pat kaip vaistai ar net vitaminai (galima net parodyti kelet paveiksliuk su vairiais narkotikais). Vaikams galima uduoti klausimus: Ar gydytojai irao narkotikus? Ar prie narkotik pridedamos j var tojimo instrukcijos? Ar narkotikus gamina farmacijos gamyklos? ir pan. Pabriama, koki pavoj gali sukelti narkotik vartoji mas (pvz., neaiki j chemin sudtis, poveikis organizmui, do zavimas ir 1.1.).

205

AR TEISINGAI PASIELG ALISA Tikslas: pasikalbti su vaikais apie sprendimo primim, elgesio pa darinius. Priemons: itrauka i Alisa stebukl alyje ir Veidrodio karalyst". Eiga: * Perskaityti vaikams itrauk. Prie buteliuko kaklelio buvo pririta kortel, o ant jos labai aikiai, didelmis raidmis parayti odiai: IGERK MANE". Lengva pasakyti - igerk mane", - bet maoji gudruol Alisa n neman skubti. - Ne, a vis pirma pairsiu, - tar ji, - ar nra urao Nuodai". Mat ji buvo skaiiusi kelis domius pasakojimus apie vaikus, kurie sudeg, buvo sudraskyti vri arba patyr kitoki nemalonum ir vien dl to, kad nepaklaus savo draug paprasiausi pamokym, kaip an tai: jei per ilgai laikysi rankose kaitus arstekl, nudegsi; jeigu peiliu giliai sipjausi pirt, i aizdos bgs kraujas. Ji niekados neumiro, kad igrus i buteliuko, ant kurio parayta Nuodai", anksiau ar v liau susilauksi bdos. Taiau ant io buteliuko urao Nuodai" nebuvo, ir Alisa sidrsi no paragauti, o nusprendusi, kad skystis labai skanus (i tikrj jis kve pjo pyragaiiu su vyniomis, plakta grietinle, ananasais, keptu kala kutu, saldainiais ir kartais skrebuiais su sviestu), bematant itutino visk iki dugno.
Luisas Kerolis. Alisa stebukl alyje ir Veidrodio karalyst, Vilnius, Vyturys, 1991, p. 13.

Paklausti vaik, kas, j nuomone, galjo bti supilta t buteliu k ir ar teisingai pasielg Alisa, igrusi i buteliuko.

206

Pasikalbti su vaikais apie tai, kad butelius gali bti supilti vai rs skysiai. Paklausti vaik, kokie tai gali bti skysiai, pavyz diui, limonadas, sultys, pienas. Papasakoti vaikams, kad bute liukuose gali bti ir nuoding skysi, pavyzdiui, vairi chemi kal, vaist. Paklausti vaik, ar ant i buteliuk bna parayta Nuodai". Pasilyti vaikams nupieti vairi form buteliuk su spalvotais skysiais.

207

01,02,03 Tikslas: suinoti, koki pagalb teikia policininkai, ugniagesiai ir me dikai, imokti telefon numerius. Priemons: popieriaus lapai, pietukai. Eiga: * * f * * * * * * Parodyti vaikams popieriaus lapus, ant kuri parayta 01,02,03. Paklausti, ar jie ino, kas tai yra. Paaikinti vaikams, kad tai telefon numeriai, kuriais galima skambinti itikus nelaimei. Aptarti, kada reikia skambinti telefonu 01 ir kaip ugniagesiai gali padti monms. Paprayti vaik parayti lapo viruje 01 ir nupieti, kaip ugniage siai padeda monms. Aptarti, kada reikia skambinti telefonu 02 ir kaip policininkai gali padti. Paprayti vaik lapo viruje parayti 02 ir nupieti, kaip polici ninkai padeda monms. Aptarti, kada reikia skambinti 03 ir kaip medikai gali padti. Paprayti lapo viruje parayti 03 ir nupieti, kaip medikai pade da monms. Pieinius pakabinti prie telefono ar kitoje matomoje vietoje.

Papildoma informacija
Specialiosios tarnybos Gaisrin Policija Greitoji pagalba Lietuvos telekomas" 01 02 03 Bit GSM 011 112 033 OMNITEL 101 112 103 TELE2 011 112 033

208

KAIP PASKAMBINTI MAMAI AR TIUI Tikslas: siminti svarbius telefon numerius. Priemons: pietukai, popieriaus lapai. Eiga: * Pasikalbti su vaikais apie tai, kad kartais jiems gali prireikti sku bios mamos, tio ar kito artimo mogaus pagalbos. Paklausti, kaip aukltoja ikvieia tvus vaik darel (ar mokytoja mo kykl), jei vaikas susirgo ar jam kas nors atsitiko. Danai auklto ja ar mokytoja turi urayt tv telefono numer. 0 jei vaikui t v pagalbos prireik gatvje ar ujus pas draug sveius? Pa klausti, ar vaikai ino, kaip paskambinti tvams. Paaikinti, kad jei vaikas negali prisiminti ilgos mobiliojo telefo no skaii eils - tai nra bda. Svarbu, kad vaikas turt kur nors ratel ar kortel su tv telefon numeriais. Pasilyti vaikams nusipieti toki korteli. Aptarti, kur geriausia laikyti tokias korteles, kad j nepamestum.

* *

209

RIZIKINGOS SITUACIJOS Tikslas: aptarti, kaip elgtis susidrus su problemomis, pavojais. Eiga: vaikai aptaria, kaip reikia elgtis rizikingose situacijose. Pasvars tykite su vaiku, kokie pavojai tyko, kai jis lieka vienas namuose ar vienas eina namo i darelio ar mokyklos. Nustat tuos pavojus, aptarkite, kaip vaikas turt elgtis. Galimos rizikingos situacijos namuose: * Nepastamas mogus prao atidaryti duris ir j sileisti. * * * Nepastamas mogus telefonu teiraujasi, ar namuose yra suau gusi asmen. Namie dingo elektra. Vaikas susieid.

Galimos rizikingos situacijos gatvje: * Seka nepastamas mogus. * Nepastamas mogus silo pinig, jei vaikas eis su juo. * Sugedo viesoforas, o reikia pereiti gatv. * Vaikas pasiklydo.

210

K VAIKAMS GALIMA DARYTI IR KO NEGALIMA DARYTI Tikslas: aptarti su vaikais, kodl yra dalyk, kuri vaikams negalima daryti. Priemons: lapas su paveikslliais. Eiga: * Pervelgti paveiksllius ir pasakyti, k vaikams galima daryti, o ko negalima.
Ka vaikams galima daryti ir ko negalima daryti

* * *

Aptarti, kodl kai kuri dalyk vaikams daryti negalima. Paprayti vaik nupieti, k vaikams dar galima daryti. Paprayti vaik nupieti, ko vaikams negalima daryti.

211

RKANI IR NERKANI PASAULIS

Tikslas: pasvarstyti, kokios neigiamos rkymo pasekms. Priemons: popieriaus lapai, pietukai.

Eiga:
* * Paklausti vaik, kaip atrodyt pasaulis, jei visi mons rkyt. Paprayti vaik nupieti pasaul, kuriame visi mons rko. Paprayti vaik nupieti pasauli, kuriame nor cigarei ir niekas nerko. * Pakabinti pieinius greta ir aptarti, kuo ie pasauliai skiriasi, ku riame i j jie nort gyventi.

KAS ATSITIKO JONUI

Tikslas: aptarti rkymo al vaikams. Priemons: lapas su pieiniais, spalvoti pietukai.

Eiga:
* Perirti pieinlius ir pasvarstyti, kas atsitiko Jonui, kodl jam svaigsta galva, jj pykina.

Paklausti vaik, ar teisingai pasielg |onas. * Paklausti vaik, ar jiems gali taip atsitikti ir kaip jie turt elgtis.

212

KAS MAN PADEDA GERIAU JAUSTIS Tikslas: pasvarstyti, k galima padaryti, kad geriau jaustumeis. Priemons: popieriaus lapai, pietukai. Eiga: * Papasakoti vaikams, kad danai mons rko, geria ar vartoja nar kotikus todl, kad jie jauiasi lidni, vienii, nelaimingi. mons tikisi, kad tai pads jiems geriau jaustis. Gali bti, kad jie tikrai geriau pasijus, bet tik trumpai. Tai gali bti labai pavojinga. Kai kurie mons svaigij mediag gali pavartoti per daug ir todl susirgti ar turti kitoki problem. Taiau norint geriau pasijusti yra daug kit bd, kurie yra saugs, kelia daug diaugsmo ir ma lonumo. * Vaik praoma nupieti arba surayti dalykus, kurie vaikams ir suaugusiems monms padeda geriau jaustis.

MANO DRAUGAI Tikslas: pasikalbti su vaikais apie tai, kas yra draugai. Priemons: popieriaus lapai, pietukai. Eiga: * Pasikalbti su vaikais apie tai, kad visiems patinka bti su drau gais; Draugai padeda, kai mums lidna, itinka vairios bdos. * Vaik praoma surayti savo draug vardus. Ir parayti, kodl jiems patinka su jais draugauti. Maesniems vaikams siloma nu pieti savo draugus.

213

KOKSAS ESU Tikslas: paskatinti vaikus pagalvoti apie savo ir draug gersias savybes. Priemons: popieriaus lapai, pietukai. Eiga: * Ant popieriaus lapo prispaudiamas delnas ir apibriamas jo kontras. Lapo viruje vaikai usirao savo vardus. * Nupietos rankos kontre vaikas urao vien ger savo savyb. * Visi lapai keliauja ratu ir vaikai urao vis savo draug gersias savybes. * Tokiu bdu vaikai gauna savo gerj savybi sraus. * Siloma iuos lapelius ikabinti rbinje ar klasje, kad visi vai kai ir j tveliai galt pasiirti, kokie geri yra j vaikai. * Aukltoja irgi gali kiekvienam vaikui parayti po vien ger jo sa vyb. Pastaba: tai neturi bti pamokymai ar palinkjimai. * Jei vaikas darbel atlieka namuose, jis pats surao kuo daugiau ger savo savybi, o tveliai gali jam padti.

K A MOKU GERAI DARYTI Tikslas: skatinti vaikus painti save, stiprinti ger j savs vertinim. Priemons: popieriaus lapai, pietukai. Eiga: * Pasikalbti su vaikais apie tai, kad mons yra labai skirtingi. Vie niems geriau sekasi mokytis mokykloje, kitiems - aisti futbol, groti, kepti pyragus ar pieti. Juk ir vaik tveliai dirba skirtingus darbus, laisvalaikiu domisi skirtingais dalykais. * Vaik praoma nupieti, k jie moka daryti geriausiai. * Sukabinti visus pieinius kartu. Aptarti, ar jie skirtingi. Pabandy ti suskaiiuoti, kiek skirting dalyk jie moka daryti.

214

KAM REIKALINGOS TAISYKLS IR STATYMAI Tikslas: paaikinti vaikams, kam reikalingos taisykls ir statymai. Priemons: popieriaus lapai, pietukai. Eiga: * Paklausti vaik, ar jie ino, kam reikalingos taisykls ir statymai. Papasakoti vaikams apie tai, kad mogaus elges reglamentuoja vairios taisykls, statymai. Vienos j raytins, kitos nerayti ns, odins. Toki taisykli esama ir gatvje, ir namuose, ir ba nyioje, ir mokykloje, ir darbo vietose. * Paklausti vaik, kokias jie ino elgesio gatvje taisykles. * Paklausti vaik, kas, j nuomone, atsitikt, jei vairuotojai ir ps tieji i elgesio gatvje taisykli nesilaikyt. * Paklausti vaik, kokias jie ino elgesio vaik darelyje ar mokyk loje taisykles. Kas bt, jei tvai, vaikai ir mokytojai i taisykli nesilaikyt. * Papasakoti vaikams, kad u taisykli ar statym nesilaikym ar paeidimus yra baudiama. Galima paklausti, ar vaikai ino, kaip baudiama u keli eismo taisykli nesilaikym. * Papasakoti vaikams, kad yra rkym, alkoholio vartojim regu liuojani taisykli, statym. Pavyzdiui, negalima parduoti al koholio ir cigarei vaikams, jaunesniems nei 18 met, negalima vairuoti igrus ir pan. i taisykli nesilaikantys mons bau diami. * Paklausti vaik, ar jie ino, kodl tai draudiama. Kas bt, jei vaikams parduot alkoholio ir cigarei, kas bt jei igrus leis t vairuoti. * Vaikams galima pasilyti nupieti pieinli ia tema.

215

RKYTI NESVEIKA Tikslas: pasikalbti apie rkymo al. Priemons: vienas ar keli tuti cigarei pakeliai, popieriaus lapai, pietukai. Eiga: * * Paklausti vaik, ar jie ino, kad rkymas kenkia sveikatai. Parodyti vaikams cigarei pakelius ir atkreipti j dmes, kad ant j yra uraai, spjantys apie rkymo al sveikatai, pavyz diui, Rkymas kenkia js sveikatai". Paprayti vaik nupieti cigarei pakelius su spjaniais apie rkymo al pieiniais, uraais. Galima pakelius ilankstyti i po pieriaus. Ikirpti iuos nupietus cigarei pakelius ir surengti j parodl persirengimo kambaryje ar klasje.

216

VAIK TELEFONO LINIJA Tikslas: papasakoti vaikams apie psichologins pagalbos telefonu tar nybas. Priemons: reikaling telefon sraas. Eiga: * Pasikalbti su vaikais apie tai, kam jie gali pasipasakoti, su kuo pasidalyti savo bdomis. * Papasakoti vaikams apie vaik telefono linij (8 800 28 800). Tai nemokamas psichologins pagalbos telefonas visos Lietuvos vai kams ir paaugliams. Daugiausia vaik iuo telefonu skambina dl nesutarim su draugais, tvais, mokytojais. Vaikai taip pat skam bina ir dl kitoki problem: patiriamos prievartos, sunkum mo kykloje, problem eimoje ir kt. Paskambinus Vaik telefono li nija, parengti konsultantai vaikus iklauso, pataria ir stengiasi pa dti vaikams pasijusti geriau. * * Papasakoti vaikams apie kitas psichologines tarnybas telefonu Jaunimo linij, Mokykl linij. Pasilyti vaikams ant popieriaus lapo urayti Vaik telefono li nijos numer ir nupieti, kaip vaikai skambina telefonu.

REIKALINGI TELEFONAI Vaik telefono linija Vilniaus Jaunimo linija" 8 800 28800 Kasdien 1 6 . 0 0 - 2 1 . 0 0 8 800 28888 Darbo d i e n o m i s 16.00-07.00 Savaitgaliais vis par Vilniaus Mokykl linija" 8 800 28080 Darbo d i e n o m i s 0 8 . 0 0 - 1 7 . 0 0

Vilniaus psicholog konsultacija telefonu 8 800 20002 Darbo d i e n o m i s 13.00-20.00

217

VAIKO MEMORANDUMAS TVAMS Nelepinkite mans. A suprantu, kad ne visk, ko noriu, galiu gau ti. A tik imginu jus. Nebijokite bti su manimi grietesni. Man tai patinka. Taip a ge riau suprasiu savo viet gyvenime. Nenaudokite prie mane jgos. A galiu pamanyti, kad jga galima visk isprsti. A tada greiiau pasiduosiu kieno nors blogai takai. Bkite nuosekls. Antraip a ne visk suvoksiu ir vis bandysiu i sisukti nuo atsakomybs u savo idaigas. Neadkite. Js galite nevykdyti paad. Tai mains mano pasiti kjim jumis. Nenusiminkite, kai a sakau, kad neapkeniu js". I tikrj a to nejauiu, tik noriu, kad js imtumte gailtis savo veiksm. Nedarykite u mane nieko, k a galiu padaryti pats. A visada jau siuos mau vaiku ir stengsiuos jus paversti savo tarnais. Nepriekaitaukite man prie kit. A mielai paklusiu, kai man tai bus pasakyta tyliai ir be liudinink. Nepamokslaukite man. Js nustebsite suinoj, kaip gerai a suvo kiu, kas yra teisinga, o kas ne. Nepaverskite mano klaid nuodmmis. A turiu mokti klysti, ne sijausdamas visikai niekam vertas. Nepamirkite, kad a mgstu eksperimentuoti. Taip a mokausi, todl susitaikykite su tuo. Nesaugokite mans nuo pasekmi. Man reikia mokytis i patirties. Nenukreipkite kalbos al, jeigu a js nuoirdiai ko nors teirau juosi. Jeigu a i js neigirsiu atsakym, pradsiu j iekoti kitur. Nevaizduokite, kad esate tobuli ir be priekait. Man bus per sun ku siekti tokio tobulumo". Nesijaudinkite, kad tiek maai laiko praleidiame kartu. Svarbu, kaip mes j praleidiame. Be to, a jus taip myliu - praau, mylkite ir js mane... (pagal 4).
1

218

LITERATROS SRAAS

1. 2.

Addiction. Entries and exits. Ed. John Elster. N.Y., 1999 Adolescent Drug Abuse: Clinical Assesment and Therapeutic Interventions; Ed. E. Rahdert, D. Czechowicz. NIDA Research monograph 156.1995

3. 4. 5. 6.

Alcohol Policy and the Public Good, Ed.by E. Griffith, N.Y., 1995 Alkoholis ir kiti narkotikai. Atviros Lietuvos Fondas, V., 1992 Anoniminiai Alkoholikai, N.Y., 1991 Banyia, narkotikai ir narkomanija. Sielovados vadovlis, V., Katalik pa saulis, 2003

7.

Beard K.W. Internet Addiction: Current status and implications for employees/Journal of Employment Counseling, Mar 2002, Vol. 39, Iss.l

8.

Black Claudia. It will Never happen to Me! Denver: M.A.C. Printing and Publications Division, 1981

9.

Bulotait L. Alkoholio ir kit narkotik vartojimo prevencija mokykloje, V., 2000

10.

Bulotait L. Cigarets, alkoholis ir narkotikai... Knygel ikimokyklinuk ir pradinuk tvams, aukltojams ir mokytojams, V., 2003

11.

Bulotait L. Medicininis-psichologinis serganij alkoholizmu eim tyri mas. Disertacijos autoreferatas, Leningradas, 1988 (rus k.)

12. Bulotait L. Piktnaudiaujani alkoholiu tv vaikas / Mano vaikai. Priemo kyklinis vaiko ugdymas, Kaunas, viesa, 2003 13. Bulotait L. Priklausomybi psichologiniai aspektai, V., 1998

14. aplinskas S., Gasiliauskas L. ir kt. Stacionarins narkoman psichologins socialins reabilitacijos metodins rekomendacijos, V., 1999 15. Davidaviien A. G. Alkohol ir kitus narkotikus vartojantys moksleiviai, V., 2000

219

16.

De Kvinsi T. (Thomas De Quincey). IspovecT angliianina, upotrebliajuego opium, M., 1994

17.

De Leon G. (1996). Integrative recovery: A stage paradigm. Substance Abuse, 17(1)

18. Determinants of substance Abuse. Biological, psychological and environmental factors. Ed. by Mark Galizio and Stiphen A. Maisto, Plenum Press, New York, 1985 19. Discussing Drugs and Control Policy. NAD Publication No.31, Helsinki, 1996 20. Dobson B.E. Wright L. A Consultative Project on the Effective Implementation of Drug Education in Five European Countries, Report, 1995 21. Drew T.R. Getting them Sober: A guide for those who live with an alcoholic, South Plainfield, 1980 22. Drugs and the Other Self. An anthology of Spiritual Transformations. Ed.Chaman Nahal, N.Y., 1971 23. Dvylika ingsni ir dvylika tradicij, N.Y., 1992 24. Fleming M., Murray P., Subata E., Valius L. Alkoholio vartojimo problemos ir j sprendimo bdai bendrojoje praktikoje, V., 1999 25. Fonvard S. Toxic Parents. Overcoming their Hurtful legacy and reclaiming yourlife, N.Y., 1990 26. Gatvs vaik, esani institucijose, svaiginani mediag vartojimo ir sek sualinio elgesio greitas vertinimas bei atsakas. Tyrimo mediaga /Bulotait L., Davidaviien A. G. ir kt., V., 2000 27. Gonet M.M. Counseling the Adolescent Substance Abuser. School based intervention and prevention. SSHS series 29 28. Grof S., Chelifach D. elovek pered licom smerti, M., 1996 29. Hogg J.A., Frank M.L. Toward an Interpersonal Model of Codependence and Contradependence / Juornal of Counseling and Development. Vol.70, No3, January-February, 1992 30. Kaip veikti alkoholio ir narkotik problemas, Vilniaus narkologijos centras, V., 1994 31. Kastaneda K. Nepastama tikrov, K., 1992

220

32. Krippner S. Psychodelic Drugs and Creativity. Journal of Psychoactive Drugs. Vol.l7(4) Oct.-Dec.1985 33. Kritsberg W. The Adult Children of Alcoholics syndrome, N.Y., 1988 34. Lindstein T. YVorking with children of Alcoholics, Stockholm, 1996 35. Maisto S.A., Galizio M., Connors GJ. Drug Use and Abuse. Third ed., Harcourt Brace College Publishers, 1999 36. Markeviius G. Blaiviai gyvenani priklausom nuo alkoholio asmen gyve nimo prasminimo ypatumai. Daktaro disertacijos santrauka, V., 2001 37. Marlin E. Hope. New Choices and Recovery Strategies for Adult Children of Alcoholics, N.Y., 1988 38. Miller W. R., Rollnick S. Motivational interviewing. Preparing people to change Addictive Behavior. The Guilford Press, New York, London 39. Morgenstern J., Leeds J. Contemporary Psychoanalytic Theories of substance Abuse: A disorder in search of a paradigm/Psychotherapy. Special issue: Psychotherapy for the Addictions, Vol. 30, Nr.2,1993 40. Nakken C. The Addictive Personality. Roots, rituals, recovery. USA, 1988 41. Narcotics Anonymous. 3
rd

ed. Worl Service Office, 1986

42. Narkotik vartojimo prevencija bendruomenje. Pirmins sveikatos prieiros darbuotojo inynas. Grimalauskien O., Bulotait L., Subata E. ir kt., V., 2002 43. Nyberg K. Studies of Perinatal events as potential Risk Factors for adult Drug Abuse, Stockholm, 1993 44. Pezekian Nosrat. Torgovec i popugaj. Vostonije istorii i psichoterapija, M., 1992 45. Pihl R.O., Bruce K.R. Cognitive Impairment in Children of Alcoholics / Alcohol World. Health and Research, Vol. 19, November 2,1995 46. Principles of Drug Addiction Treatment: A research-based Guide. NIDA, 1999 47. Psychological Theories of Drinking and alcoholism. Ed. by H.T. Blane, K. E. Leonard 48. Report on the drug situation in the candidate CEECs 2002, EMCDDA 49. Riordan R. J., Walsh L. Guidelines for Professional Referral to Alcoholics Ano nymous and other Twelve Step Groups / Journal of Counseling and Development, Vol. 72, No. 4, March/April 1994

221

50. Roche D. Psychology, society and the management of Addiction / The Irish Journal ofPsychology, 1989,10,1 51. Roudinesco E. Kodl psichoanaliz? Vilnius, Charibd, 2003 52. Savigalba ir savigalbos grupi steigimas. Andresen A.A., Bulotait L., Cortese C.A. irkt.,V., 2002 53. Seefeldt R.W Lyon M.A. Personality characteristics of Adult Children of Alcoholics / Journal of Counseling and Development. Vol. 70, No5, May-June 1992 54. Seminar pagal program Linas" vertinimas. Tyrim mediaga. Lietuvos Blai vybs fondas, V., 2003 55. Sent-Egziuperi A. Maasis princas, Vilnius, Vaga, 1982 56. Servais E. Before it's too late. Eupen, 1988 57. Substance Abuse: A comprehensive Textbook. Ed. J.H. Lowinson. 3 ed. 1997 58. iurkut A. Potrauki sutrikimai. Klinika, etiopatogenez, gydymas. Moky mo priemon, V., 2000 59. Tainyje svojistva rastenij. Enciklopedija tain i sensacij, Minsk, 1997 60. Tarptautin lig klasifikacija. TLK [ICD] - 10. Statistinis variantas. V skyrius. Psichikos ir elgesio sutrikimai, V., 1995 61. The Drug Experience. First-person accounts of Addicts, Writters, Scientists and others. Ed. by David Ebin, N.Y., 1961 62. The stat of the drugs problem in the accending and candidate countries to the European Union. Annual Report 2003, EMCDDA 63. The stat of the drugs problem in the European Union and Nonvay. Annual Report 2003, EMCDDA 64. The 1999 ESPAD Report. Alcohol and other Drug Use among Students in 30 European Countries, Sweden, 2000 65. Wegscheider Sharon. Another chance: Hope and Health for Alcoholic Family. Palo Alto, California: Science and behavior Books, 1981 66. Woititz J.G. Suaug alkoholik vaikai, K., 1999 67. Wotzel Horst. Trip into Illusion. Misuse of Drugs by Adolescents. Stuttgart, 1975 68. Xaksli Oldos (Huxley Aldous). Ostrov. Vrata vosprijatija. Nebes i ad, Kijev, 1995
rd

222

Bulotait, Laima Bu236 Narkotikai ir narkomanija: iliuzijos ir realyb / Laima Bulotait. - Vilnius : Tyto alba, 2004. - 222[2] p. Bibliogr.: p. 219-222 ISBN 998<>16-350-l ioje psichologs Laimos Bulotaits knygoje nagrinjamos narkotik vartojimo prie astys ir prevencija, vairi priklausomybi (nuo narkotini mediag, alkoholio, azartini loim, interneto) padariniai, patariama, kaip isivaduoti nuo i priklausomybi. UDK 178+159.9+613.8

LAIMA BULOTAIT

NARKOTIKAI IR NARKOMANIJA
Iliuzijos ir realyb

Pieiniai Audrons Klimiens Virelio dailininkas Daumantas Kadailis

S L 1 6 8 6 . 2 0 0 4 0 5 2 6 . 8 , 1 4 a p s k . 1.1. U s a k y m a s 6 5 8 Ileido T y t o a l b a " , J . J a s i n s k i o 10, L T - 0 1 1 1 2 V i l n i u s , t e l / f a k s . 2 4 9 8 6 0 2 , t y t o a l b a @ t a i d e . l t Spausdino U A B Spaudos kontrai", Viruliki skg. 8 0 , L T - 0 5 1 3 1 Vilnius