Você está na página 1de 6

Orgqliniq j u n g i n iq sud6tyje: . Argliavande'ri.l - C, H, r O " LipidV - C, H, O, o kai kuriuose P, N . Baltymq - C, H, O, N, S .

\u(ieorug5c q ir ATD - C, H, O, N, P Reikim6:

Polimerai sudaryti i5 monomerQ - aminorugiiiq

Aminorugities sandara:

. Fe .
Ca

chlorofilo sintezes katalizatorius, hemoglobino sudedamoji


yra kaulucse, dantyse dalyvauja kraujo kreSellme.

dalis, relkalinga O, perneiti.

. K - palaiko lqsteliq osmosinj


ir,9jli^S^rTa rr sr"0tes oar0Jt.
n Na

HO
H2N-C-C-OH
I

skatina augalq krum'rjimqsi, didi, ruri .takos rerv niq impulsq perdavinui, raumenLi
sleg1,

lll

* reikalinEas lqsteliq osmosiniam slegiui nui r:a1aiky,t'.

ir membranq pralaidu-

"-i"-;-$'i'-"-'
n
F:

"r u'"

T[
k

fr

Peptidinis ryiys
!t t! r! Ribozi
Deoksiriboz Fruktoz Sliukoz6 Laktoz (gliukoze
randama ATP ir RNR sudetyie andama DNR sudetyje aptinkama medule, vaisiuose
yra

COOFI

NH,
R

ka'ooksilo (rugsties) funkcine grupe am no f unkcine grupe

radika'as {visose skirringas) susidaro tarp xarbo,<s,io grgps5 v.enoje

Peptidinis ryiys

=
G =t a! rs

gyvlnq kraujyje, gaunama energija

galaktoze)

randama piene
susidaro virikinant krakmolq yra augalq vaisiuose, cukriniuose runkeliuose, cukra nendrese

aminorugsries molekuleje ir amino grupes molekulei.

kitoje, atskylant H2O

Vlaltozd (2 gliukozds molekules) iacharozd (gliukoze {rakmolas

Baltymu struktlros lvqmenvs

o
IE

'

Pirmin6
orne.

struktura

+ fruktoze)

suiunqtu kovalenriniais

aminorugiciL.l, rvS ais. oran

#ft-tr
E t!\

Pirmine

kaupia bulviq stiebagumbial, javq gr0dai


atsarqines medZiaqas

kip

. Antrind strukt0ra
ies.

!t l!

Glikogenas Celiuliozd

stuburiniLl gyv0nq organizmuose kaupiama

grandine, susirangiusl j spiralq ar klossta-

polipepridine

*Y(

Antrine

ke0e'vse

ratnentlie,ai0

alsaroine medz aoa

r!
CL

linuose, kanapese, medvilneje, medienoje

. Tretind struktlra

tybine mediiaqa, sudarvtos au0alu lasteliu sienel0s


sudar0 f ariuotakoirl gyvunq i(orinius qriaucius, qrybq lqsteliq sienele statybin0 mediiaqa

(hitinas

spirale, susis..rkusi j sudet:ngq e.dvinq konfig I racijq.

polipeptio ne

@ -l

Tretind

. Ketvirtin6 struktira le,<.u les.

r<omp eksq

susijurgtrsios polipeptidq makromo-

Ketvirtind

Riebalq reikim6: " Energijos Saltinis

i r-r

no r I Ll r.j

GA Llli.., TE

Denatlracija

danr iisis<ir,a energija

srai-

turalios
mas.

baltymo qlrr rktr-rrnc n:)oidi-

na-

'Atsarginds maisto mediiagos - kaupiasi poodyje,


riebaliniame audinyje, augalu seklose
H

Renaturacija
I D
R
F

* dena-

tr-rr:riin< nri)t>mrsts procesas.

Fosfolipidai:

. Galvute
ne)

hidrofiline (poli-

B
I

Baltymq funkcijos: . Struktfrrin6 - kolagenas

yra jungiamojo audlnio tarplqstelines med2iagos, sausgysliq ir kremzllq, keratinas - odos, nagq, plaukq,

" Uodeg6l6

plunksnq sudedamojl dalis.

hidrofobine

tneooline) L qsteliq membranoje atlieka

o
D

. Apsaugin6 - fibrinogenas
ganizmq n uo
n u kra

dalyvauja kraujo kreiejime, apsadgo ori i

ujavi mo,

struktrrr:ng funkcijq, lemia


*^..1;;-^,, i I rcu4rdgL.l l-i,,J ,-rdtuut r tq.

L
E

. Mediiagq perna5os . Katalizin6 - fermentai spartina lqstelese cheminiq reakcr.1q eigq.

antik0nai neutra izuoja sveti rn ku n hemoglobinas transportuoja O,

us.

Fermentai:
u Katalizuo a siniezes r skaioyr'lo rea<cijas.

- Specifiiki *

katalizuoja tikvienq reakciiq, nes substrato forma atttinka rer"nento aktyvqj cerlrq kaip rartas sp!rQ.
Substrata
s

ProkariotinAs lqstel6s - retLri nemh.ana aner,: rhtn h,anouolio ir membraniniq organeliq. 1.

Kapsule
sa;gir
g

dalyvauja suda-

'ant kolonijas i.atliel.a aps

ffi+m"
o o

Fermento ubstrato kompleksas

f;r-kcijq.

2.

Sienele oengia qsreiq


sutelkia budingq formq, at-

:e(a aLramos,

apsaugir^q

funkcijas.

Kiekvienam fermentui b0dinga optimali veikimotemperatura irpH


x=optimalus pH, pvz.:tripsino '6

3. Plazmin6 membrana vyr<do medz'agr, ma'rus, gaubia lqstelq. 4. Nukleoidas - bakterijos chromosoma, paveldimos informacijos ne5eja, Ziedine DNR. maiaZiedo pavidalo pagalbine DNR molekule. 6. Citoplazma - u2pildo vidq, jungia organeles, vykdo med2iagq
apykaifE

o
o -v
4
@

/r\,

5. Plazmide

&

7. Ribosomos 8.

- sintetina baltymus.
arl eka judej mo furkc.q.

Intarpai
Ziuieliai -

<auoia nraisto nedz agq aLsargas.

^+.vr.. 9.

10. Fimbrijos

Q'isilvirtina or'e aorinkos daikrq, ieimi',:nko

ESLe iq.

Tilakoidai - vykdo btos ntezq melsvabakre.ese.

Deosiribonukleonigitis {DNR) ir ribonukleor0gitis (RNR) polirnerai, monomerai - nukleotidai. Nukleotidq sandara:


DNR
fosfatas (fosforo iugities lieka na)
a

Eukariotins lqstelAs
membra nines organeles.

turi membrana apgaubtq branduolj

ir

RNR
fosfaus (fosforo rugitles liekana)
angliavandenis riboz
az0t0 turlntl

ngliavandenis deoksrriboze

azoto turintr

baze

adeninas (A),

baze

guaninas (G), citozinas (t), timinas (T)

citozlnas

([),

adenlnas (A), guaninas (G), uraci]as (U)

Gyv[ninA lqstel I 1. Branduolys - saugo r perd rod: ncretiro ir[n1p136;. jq, kontroliuoja gyvybines ,'\

funkcijas.
lqste

DNR molekul6s sandara


deoksi,ibozd

RNR molekul6s sandara

12. Mitochondrijos

ir s kvepavimas, apru^i^ - l--+^l^ v qr Er9rjo. vrLro iq)Lq ^^^"^ii-

\
vyksta

- *

ttt ':--

i!:{';=
Azoto baz6s:

:,1,..-:-:,.-

l3.Endoplazminis tinklas: Siurkitusis - s ntetira, supal.uoja ir po ESreLygusis - s;nrerina, ka;pia Ir transportuoja lipidus. 14. Goldiio aparatas
^ E trlor l)Pw Luvjc hrll\/mtI( ur )-.^^.r ,^ia Uo Lii | , t

{.
-*t*,;
iej

l_ "'

- -*S-

:
.rl

.'...'Adeninas Uracilas " ,*-tt''' : ,*-'-. or"n,n". t.'=


,_.4+' citozinas

- kaupia, modifikuoja ba tymus. lipidus, supakuoja 1 pOsleles ir transportuo1a plazmines membranos link *

15.

"

;r{->

vanoenilrnrar rysral

;#ry,,-

*:,1'
'17.

Lizosomos haJp a virS( n'ro fermert;s, .1,-i,.1^;l-.+^l^ ^)\oruv, q)rcrF pa. tekusj maistq, suvirikina net savosios lqsteles funkcinj aktyvumq praradusias, patologi5kas dalis * autafize.

DNR ir RNR

reikimd
informacijq apie lqsteles baltymq stfuktu-

Augaline lqstele
16. Chloroplastai
tosintezq.

. DNR saugo paveldimq

vykdo fo-

'q ir apie DNR'eplixacijE

. RNR atsak nga uz baliymq sirtezq: informacin6 iiRNR) - nukopijuoja


transportind
(tRNR)

Centrind vakuol6

DNR sandarq ir atnesa informacijq apie baltymo strukturE i5 lqsteies branduolio,i ribosomas
Adeninas
LiH.
:

pia lqsre nes sJlr's, atsa'gines ma sro nedz,agas,


pigmentus, nuodingas me-

kau-

transportuoja aminorugitis, ribosomas

diiagas, atlieka atramos


funkcijq

. .+c -3

ribosomine (rRNR)
daro ribosomas

su
fo5fato vugities liekanos

* -') \,

galq
'-,,

qsre

palaiko vidinj au' es slegj, suteik a

'*',-'
i

tviftumo.

Adenozintrifosfatas
ATP: s monomefas.

| - FaS* p*t-P - 3'-Cfi:lr,-l-.

:JlO iliiil

Augalq, gyv&nU ir grybq lasteliq skirtumai:


Jrqaneles Augalq
turl ce iu ioz ne
IUN

GyvInq
nelurl
netu ri

Grybq turl chitinine


n

'r

moleku{e

- nukleotidas
energuOS

l'

Lin Ve rsa US

Makroergine
jungtis

\..J
Of,
Riboza

-c
lh

iieneld !hloroplastai
Vakuolds

eturl

Saltinis

ttlri centrine \/akuoig

run IrLrmpa qvvenanciu vakuoliu

retai turi vakuoliq

PernaSos budai: . Pasyvioji - kai molekules luda pro p azminq membran4 pagal koncentrocijos gradientq, taddl nereikalinga energija.

- Aktyvioji - kai molekulems prasiskverbti pro plazminq membranq bitina energija, nes moiekules juda priei koncentracijos
gradientq.

Lastel6s qyvenimo ciklas: Interfazd - lqsteles pasi rengimo da liji muisi laikotarpis. Mitoz6 - lqsteliq dalijimosi budas, kai susidaro dvl dukterines oc r .ccr .anff r( pon>r -QS ch.onosorrr, skaici;s (2^).
Mitozds fazds: p'otaze, retafaze, and'aze, reto{aze.
.a)
(u

ESte-

Pasyvioji pernaSa:
cent'acijos

N Susida'o fE

'au.o'

ga""le. b'atd"oiy e rdT0rd:


DNR, formuojasi daliji

. Difuzija - r"oiek;les juda i5 didesnes kon-

rhromstinas, padviqubeja
mosi verpste, sintetinama ATP

E
.q, N

naZesng.
n "-"' Y azmines
pas membrana
hipotoninls lEsteles vidus .:.t ,,', , r: I :-.:t, . rier'l::an:
r 'i .:
hipenon;n6 lqsteles iiore
.:..a

Prasideda branduolio dalljimasls

kariokinezd. l\t\

knl :h p n<e

ryi\eia c\rorosoros srda',tos .s die u 5plrrir1O


nyksta branduoleLis, sutrlkineja ir iinyksta branduolio apvalkalas, chromosomos atsiduria citoplazmoie,

rremb,anor prsese
skirsto vlenodai.

.E chromatidiiq, kurios sutvirtintos centromera, o


6L

. Osmosas
'e<;liq

varoens mo

.(l,

d:fuzij

a pro

olaz
tE
:,:.

minq membranq i
nr r<p Lrrr rlir'lp<np
cl-Ja,

. ,i:,a:: : :'-a: :

.E
: ii,:

iiti . -.,'prs U ^leoziaqLJ korcentraDet mazrau vanoens.

E
'q,

t! q,

5udvi

g u

be;

usios

ch

romosomos iisidesto metafaziAnafaze

nije pusiaujo plokitumoje


5uyra centromeros , a$iskffia (hromafrdes, kurias da

l,-3

l ,.4ff|,-r.
':'<--/,'

...--

!_i/\l

r:

.. ., I

..::

',.1

.E

tg

',:"rosi

ve"p,tes

:'ilai

Ler

p;a

'q)rere5 p0l uq,

" Palengvintoji pernaia molekulerrs pro olazri-

'i \ "r"r

il'

l...

i-r {r

.(u

nq ^'lernbranE pernesL
butinas speciaius membranos baltymas - neiiklis.
I

l5nyk$a dailjlm0si verpste, aplink dukterines chro-

irillr,:l \:l:/

$ffii ? Ti^*,f ri {U{llt { r,'*rt ;l"lli!i f !rl*l[. '+ '*nrft"- $ lt**lj i!ft
,....,
Hipotoninis lzotoninls
Hipertoninis

'lt

mosnmas susidaro branduollo apvalkalas, atsiranda


branduolelial. Ihrom0s0m0s matom0s kaip chromatinas, Orasrdedacitoplazmosdaliiimasis

citakinezi

rrparq rusys: " lzotoninis kuriare


S

Mejozd: Interfaz6 -

lqsteles pasirenglmo I dalijimuisi lalkotarpis, vyksta DNR

tirpusir.l med2iagq kon-

centracija ro<:a
lqsteleje, todel

ka D HrO j abi

. ,.. I.-*)x
H,o

t,o H,o

eFF

r'\ #J *:#'s

H.o

. --\

*,o

1=-

replikacija Mejoz6 - lqsteirq dalijimosi budas, kai susidaro keturros genetiSkai


skirtingos haploidines qsteles (n).

puses perelna vienodas klekis, 4sreles nesikeii a.

Interkinez6
H,o

H,o

H,o

qsreles pasi'engin o ll mejozes daliji.nuisi lai{otarois, nevyksta DNR replikaci.ja, nes chromosomos yra dvigubos

" Hipotoninis - <Lr" are 'i- rnr .qir . rod,) rn, r kolcerr.acija yra .na2esre .egu raste eje, ,ar"e oaug aL F,20, todel vanoers i /qstelg oaLerka oaugia.-l, negL s jos pas sal ra. Cyr tn res QSre es so'ogsra, o
augalq i5pampsta.

Mejozds fazds: profaze, I T"eLa'aze, I ae alaze, telofaze, interkireze, lt prsfsTs ll netaFa,/e, ll a^afaze, r' telofaze.

lnterfazd
ldalijimasis
.o
N

i'yste-a (h 0rosoros .udaltos

2 .l"oraLid)

l, fo.
interfazd

muojasl dalijimosi verpsta, tr0kineja branduolio apvalkalas, pranyksta branduoleliai. Homologin0s chromosomos priarteja viena prie kiios

(u'iame 'Sr rpusiLl 'nedZiagql.or-cerL'ac.a dides " Hipertoninis .e ^egL lqsteleje, rare p3'rra2iar rlrO. todel var de"s daugisg tenka iilqsfelis negu ijq. Gyvunq lqsteles susitraukia, susirauk5plazmolizuojosi, nes centrine vakuole netenka va^ders r p'azm le me-brana ats traL\ia ruo qsteles s ereles.
le1a,

d:A

+t-Jil

slnapse,susidara bivolenfdi. Vyksta

I dalijimasis

o augalq

.o
N

mainai tarp neseseriniu chromatldiiu

krosingoveris.

4.y
Bivalentai keliauja verpstes pusiaujo llnk u

homolaginis
lmetafaze

Aktyvioii pernaia:

poros iisidesto metafazinje plokiteleje.

. Endocitoz6 -

kai

tenka makronrolekules, aplink kurias susiformuoja plazminds membranos plsl el ds. Endocitozds budai:

ilqstelq

pa-

.u
N

/ \
.o
N

Sudvigubijusias homologines chromosomos lisisklria ir


keliauja j l4steles polius.

:it: -+. !-:- 3't'


I

Susiformuoja branduolio apva kalas, atsiranda branduoleliai, susidaro 2 haploldlnds dukterines l4steles.

telofazd

r,11. g!;r

,"Kt
-

YJX,I("r'..t

mai.ro =,

l:.^.,
aediiaqa

a\," "

_,

\.1:"

.
i,:-

=?(Pr vv
ii lqstelis 1i\org

lnterkinezd
lldalijimasis
.q, N

Tr[kineja branduol io
dalijimosr verpste.

apva lka las,

susiformuoja
2 dalijimasis

Fagocitozd
red2iagos. Pinocitozd Egzocitoz

kai

ll profazd

lqstelq patenka d deles, stamblos, kietos

'o N
Dukterinis chromosomos, sudarytos ii 2 chro

rl,:r matidliq, ijslde$0 metafazinje piokitumoje


ll metafazd

l?,

- \a ; ESre q parerka skystos nedziagos, asel ai.


kai medZiagos i5skiriamos
,,,
Plazmine membrana
ar.

,-i{-_ .-Ji-,. '..,;.':_k7


.o
N

ll anafazd

ftromatidis atsiskiris tempiam0s verps.). ... t. t. l. i -. ) ^^ .. r)rL q)Lr q) roliu:. rr) )rurLl
luuo J Lr

9u)

'<\. :1 -::' ':,,-=' .:-{\.


ll telofaze

l6skiriama

|,.'-:li'.;;..:',, i,.:ii..,:
I

.o
rE
N
Susiformuoja branduoliq apvalkaiai, pranyks-

'rfi ;Ql",.i-:l Ji,

ta dalilimosi

verpste, prasideda cltokineze,

susidaro 4 haploidines lqstelis.

Mitoz6s ir mejozds skirtumai: " Mitoz6 - 1 dalijimasis, mejozi - 2 dalijimaisi.

Fotosintez6s reikima
o Sio proceso metu susidaro organini mediiaga C6H1aO6, KJ'iq:r pais auqa as raudo,a l^3ip energijos iart nj, r.aib lJlii vE .itoms orgar inerrs red2 agons, pvz., celi..rliozei, gam nli.

Mitoz6 - non^o ogines cf-ron'osonos r eslda'o por 1,

mejozd - slda'o ooras (bivalentus). - Mitoz6 - kros ngoveris revy(s.o mejozd vlrsrd. " Mitozd - dukterines lqste es identiikos tarpusavyje ir su motinine lqstele, mejoz - skiriasi tarpusavyje ir nuo motinines lqsteles . Mitoz6 - susidaro 2 dukterines lEste es, mejozd - 4.

- /:- a' n " -^^fprn . \vrsd) u2' c)dl t ) dtjIluS .' c ir 'crirnec rr:nr-jonrrip rlr: cr rcid:rcc v:. ,-, -- ..,jc.y,d )u) JorE) ^a' frti<.nto'a O h-tira< :slelir':a1 {\itr")aVi.nUi, Oeg.mU:.
, \vLPuv il

'

oros rLezes rnetu sunaudojamas atmosferoje esantis CO2'

Specializacija

lqsteilq prisitaikymas atlikti tam tikras funLcijas. Soecia izacijos reru Iald) - audinys.

SpecializuotU lEsteliq pavyzdiiai: - Epitelinds - dengia ir apsaugo gi1 au esancius audinius. . RaumeninAs - geba susitraukineti. * Nervin6s * perduoda nervinius impulsus. * Kaulin6s - suteikia atramQ. * Kraujo - atlieka transportinq ir apsauginq funkcijas. . Epidermio - apsaugine funkcija
Nervinis audinys

proresas, kurio metu angliavandeniai ar kiti anvk,aitos n"nd' 'kr ':i ainsniska skai doml, tuo pat metu susidarant ATP

LEstelinis kvdpavimas

c-H -o.

zere

2 Piruvatai

Aerobinis kv6pavirnas Aerobinis kv6pavimas - pfocesas,


k rr,n moir , r'lanr nn jo< VOUEUdIITC Lr ^-;^t^.F-

E\

.oy' /.\

\'a
Ruqimas Laktatas

Aerobiniskvepav:mas

(mle

/a\ Alkoholis + CO.


es,

auqalai)

(gyv[nai)

C-H O , esanL lqsteleje,


1

suska:dona

Hrd irtO.. Atslpalaiduoja daug energijos.

..

Aerobinio kvepavimo
C6Hr2O6 +

lygtis:

$1e

.ur,,ou*o,

50, -+ 6COr+ 6HrO + energija

t
v

Aerobinio kvdpavimo eiga

'

llretiniai
indai

Vandens

reakcija, vyksranri l4stelds citozolyje, kurios metu C6Hr20. skyla i 2 piruvato molekules, susidaro 2 ATP.

Glikoliz6

!ls;1"ij,.u:." f. 4 -.- !

. Krebso ciklas q:.


Kaulinis Kraujas

mitochondrijq matrikse baigiama skaidyti

C5H.-O5, susidaro 2 ATP

. Etektronq pernaSos sistema

. Mezofilio - vykdo fotosintezq.


* Vandens ir rtiniq indq - atlieka transportinq funkcUE. ' Varstomosios lqstelds - vykdo transplracilq ir dujq apykaitq

kristose. -'ek rorans juoant savo oernaSos sisLema, ats palaiduoja energija, kuri panaudolama ATP sintezei, susidaro 34

vyksta mitochondriiq

ATP. Siam etapui reikalingas deguonis.

NADH

. - l.rADH;

i,.
I

l4?H.

Fotosintez6

procesas, kai saules 5viesos ene'gija


.

oara;dojana

';.oiitx'4.;1
al{-d L: ?'i;!dfai.i - ":i r u: q-5-_t
(rto4 tr

reakcijoms, kuriq metu sintetinami angliavandeniai. 5j procesE atlieka nelsvabakLe"es d-mb ai, l.erpes, augala

(.-hcn ffid&tii

;nh.
:

,r.iiE!diif

;trw.gdt,i

Fotosintezds lygtis:
SaulAs iviesos energija + 6CO, + 6HrO -+ C6H12O6 + 602

.rllle!!edu,l

, +# T:': & A . +:"


',,,;:':",,":f

*"e

.;

*ff.
.'

.oO
"oB

Lapq prisitaikymai fotosintezAs efektyvumui didinti " Plokiiia lapalakitio forma " Didelis lapalakiiio paviriiaus plotas "
Laprl iisidestymas mozaika, kaijie neuide^g a v'enas kito.

]ATP

ATP

f!"

et

'r ffia*
-.

_:*..aj+;\q

tr

Anaerobinis kvdpavimas - nlqimas


Mediiagq skaidymas, kuris vyLsta be O,, vadinamas rlgimu. Bridingos r0gimo savyb6s: " l5skiria energi;q i5 cukrq, aminorugiiiq.
" \ereira au,a O
.

Fotosintez6s eiga
Nuo iviesos priklausantios

reakdjos

I Nuo iviesos nepriklausaniios reakcijos |

.
. .

Vyksta

chloroplastqtilak0iduose.

Vyksta chloroplastqstromoje Vyksta angllavanden q s nteze, kurios metu

Sugeriama

iviesa
r

srdj00rra'vard'0 (l0t0lize)
susidaro
SLs

:'

. I

0,.
A.p

I
|
I

paraLdojaras

[0
ro ciklr-

" \ereil. a K'eoso ciklo i'e ekrror,, pernaios g'ar-dires. n Gamina tik malus ATP kiekius, nes daug energijos lieka gaJti ^ Jose o'ga n, n; -ose rL g ir.o produ ktuose: la ktate t piero
i

rug5tyje) arba etanolyje (etiIo aIkoholyje).

daro

\lADpH,

5io1e fazele

vykstanilq reakcijq visuma

vad nana (a

r'

R0gimo r0iys:

f^+^.;^+^-: -,,^-l^ vLU)il rLC4E OUVOTg


SAULES ENERGU,

f^r^-;^+^-^ rvLv)lrrLqzg ;..1

l-^^ rovE

'

Chloroplastas

Alkoholinis rugimas. Vyksta mielese, kai kuriq augalq lqstel5l. li.!.H,rOu molekules pagaminama 2 ATP molekules, COr, etilo alkoholis. . Pienarugitis rugimas. Vyksta daugelyje baLteri;q ir dalnai
gyvun nese lqstelese esanciose araerobinese sqlygose. Sio ru-

\
o,.

gimo produktas pieno rugitis {laktatas). Zmogaus raume-

nq lqstelese susikaupqs laktato pertekiius sukelia skausmq


raumenys negali efektyviai dirbti.

ir

co,

Aerobinio kvApavimo ir r0gimo palyginimas

. Rugimos vyksta citoplazmoje, aerobiniam kvdpavimui

*
Cukrus i<neiamas

vykti buti

nos mitoch ond rijos.

Rugimo metu ii vienos CuH.rOu molekules susidaro 2 ATP o aerobinio kvepavimo metu C-H,rOu suskyla iki CO2, HrO ir atsipalaiduoja net 38AIP.

ii lapo

tinq bazq pakei-

Genetinis kodas ir jo savybds


Genas - DNR molekules dalis, kuri lemia aminor0gSdiq sekq baltymo molekuleje.

cia kita,

lslterpia

genq

Branduolys DNR ../

Lqsteles _ membrana

nauja baziq seka, paE

r-=

DNR

dvigubeja kuris
nors geno frag-

*
.*4 5

Genetinis kodas paai5kina, kokiu budu DNR molekule;e u2koduojama informacija apie aminorugiilq sekq baltymo molekuleje. Genetinio kodo savyb6s:

mentas
n

arba prarandami keli

Wi'fi
Ribosoma
Da

Amino / ra9<tiLl seka

,'#
Pakites,/
rymas

. Genetinis kodas yra tripletinis.

ukleotidai.

Vienq aminorugstj koduoja 3 nukleotidai. DNR polimeras sudarytas i( 4 ruSiq skirtingq nukle, otidq: adenino (A), guanino (G), timlno (T) ir cirozino (C). 5tq nukleotidq deka uZkoduojama 20 aminorugidi.,. skaitomas po tris baziq tripletus, vadinamus kodonals.

Mutagenai
Veiksniai, sukel
ia ntys mutacijas, vadina m i mutagenais. Pvz.: Fiziniai mutagenai - jonizuojantie;i spinduliai (Rentgeno, ultra"

. Genetinis kodas yra nesanklodinis. lis nr_rosekliai

violetiniai, a,

B, r7

spindu{iai).

* Cheminiai mutagenai

. Kodas turi pradiios


nus metll.

,' Genetinis kodas laikomas iisigimusiu, nes daugumq aminorngiiiq koduola ne I kodonas , a kelt -2,4,6.

- skvarbios med7iagos, f,urios reaguoja su DNR, geba keisti chromosomq buklq, veikla lqsteliq dalljimosi procesus. Pvz.: oestlcidai.

ir pabaigos signalus Genetinis kodas yra universalus - jis b-dingas visiems gyviesiems Zemes organizmams ir beveik nepakitqs egzistuo;a mi ijo-

" Modifikacijos

nepaveldimi fenotipo pokyiiai, kuriuos sukelia


.

Baltymo sintez6s eiga


Baltymo sintezes etapai:

aplinkos veiksniai. Genotipas iSlieka nepakitqs. Pvz., derlingoye dirvoje augs stambesni, veilesni, o nederlingoje - menkesni auga a Reakcijos norma

'
geno

. Transkripcija

procesas, kurio metu nuo DNR dalies TGA-CTT. ACG- TTT ACU_GAA.UGC_AAA

nuraSoma iRNR kopiia.


DNR
iRNR

'

tipuinesikeitiant. Variacin6 kreivA

ribos, kuriose svyruoja poZymio verte, geno-

polymio kintamumo grafine iiraiika

.Ji

at-

spindi, kaio va.idnra pasisKi'sto va.iac neje eilele,

procesas, kurio metu IRNR kodonq seka, patekusi i ribosomq, nurodo aminorug5tiq sekq baltymo molekuie.le. Tr*nsportins RNR {tRNfi} - molekules, kurios atneia amlnor0qitis j baitymo sintezes vietq * ribosomas,
Plazmine membrana

. Transliacija -

Bakterija

'"{ .:;
J

Auga lo

r&

gs

* !:,
l:dalAia

lrerprama l:ct.lF :E - *Transgeninis augaias su na ujom is savybemis

Naujas genas
:,,^;l^

-..--Y-

laNR

Genq iniinerijos metodais gaiima sukurti transgeniniq organizmq.

Transgeniniais vadinami laisvai aplinkoje gyvenantys


]RNR

orga nizmat,

:ii--:.:-"i\

turintys svetimE genq.


Anti kodonas
I

__-_/ ./-

Baltymo gamyba lqsteleje

Baltv-o garryba ' bosorno,e

transgenines bakterijos gamina insulinq, sornatotropinE, lnterfefonE, aminorugitls, vakcinas nuo jvairiq ligq lr kt. Tra nsgen i n ia i a u ga a i derl i n gesn i, ats pa rus v abzd)\arns, vi rusams, herbicidams, karif iui ar Saliiui. Transgeniniai gyvunai buna didesnio svo';o, atsoa'esri go1-ls.
Pvz.:

Pagal ES taisykles ir reglamentus vartotojai turi buti informuojami

apie produktq, sukurtq naudojantis genq inZinerijos technologijo-

Mutacijos - genLl arba chromosomq pakitimai Mutacijq klasifi kavimas

mis vartoiima.

'
,

Pagal tai, kuriose organizmo iqstelese jvyko, mutac jos skirsiomos I generatyvines: jvyksta lytinese lqstelese ir sornatines: lvyksta nelytinese lqstelese.

Genetika

mokslas apie organizmq paveldimumq ir kintamumq.

Svarbios sqvokos

Pagal genotipo pokyclus branduolines mutacijos skirstomos:

Genomo rnutacijcs - pakitqs chromosomq skaidlus. Da2niausra pa,


poliploidija, monosomija ir trisomija. Poliploidija - kai chromosomq skaitius kinta iitlsals kartotiniais chromosomq rinkiniais. Tokia mutacija gali lvykti, kai chromosomos su..J,,i^,,A^;- roL ou qrLE.c u! ..1uuLro, +->i-,, l--+^l: f epaS.dalra.
sitaikantys pakitimai

. Aleliai spah a.

alternatyvios genq formos, kurios lemia 1 po2ymj.

Dominantinis

alelis

toks alelis, kuris gali u29o2ti kito veikiPvz,: A

mq. Jis Zymimas


= Recesyvinis

dtdii4a raide

geltona 2irnio seklos

alelis toks aleiis, kurlo pasireiil.imq gali nuste bti dominantlnrs alelis. Jis Zymlmas ma14ja raide. Pvz.: a * lal\a 2inio
sekios spalva.

utacijos, ch romosom q sanda ros pokyiiai. Genr{ {taikins} mutacijos, atskirq genq pokyc ai. Pvz,, vrenq
Chrornosomq
m
cHROMOSOMV MUTACTOS
Kol(hicinu pdveikta

azo-

. Homozigotinis organizmas . Heterozigotinis organizmas


geno alelius.
Pvz.: Aa

turintis abu vienodus alelius.

Gal btLi do"rinanr'ne honozigora, pvz.: AA (lirris geltorseklis.) i. recesyvine homozigota - pvz.: aa (2irnis Zaliaseklis).

turintis 2 skirtingus kurio nors

iakli, kurio5 l4neli5e 4n


chromosomq rinkinys. {poliploidlJa) Nofmali iaka, kurios lAstelas 2n chromosomr.l rlnklny5.

(113 o c --Xl!E
TRANSLOKACIJA

DELECUA

(geltonseklis 2irnis).

C@.fpEIifA
ffi.:::]-i\,^L:.lir:11ili
INVERSIJA

C:r;l;l]l;Io
ffi

* Genotipas - sqveikaujaniiq organizmo genq visumal susidaranti po apvaisinimo. Pvz.: Aa; AA; aa.

l9

r--!rlt-!t!Mi

. Fenotipas

ctrEGc-cxtr'ffiffi.{a

organizmo poZymiq ir savybiq visuma, susidariusi sqveikaujant organizmo genotipui ir apiinkai. Fenotipas nusako organizmo iivalzdq. Pvz.: raudoni ir baiti 2ieda

Monohibridinis kryiminimas
Monohibridiniu vadinamas toks kryTminimas,
rlasi tik viena kai tevines formos ski-

alternatyviq poZymiq pora.


homozigotinis2alias
homozigotinisgeltonas

Perpilant kraujq butina atsi:velgti lr jrezus faktoriq. Per 800/o europiecrq krau,yje t.rri ta'n ri.rq baltymq, vad na'nq rez.Ls faktoriurni Rn n..ut yra dominuojantls, Rh'- recesyvinis. Rezus teigiami 2mones gall tureti Rh-Rh*arba Rh.Rh genotipus.Tuo tarpu rezus neigiami tlk Rh Rh ge-

not p4.

-4^

.i.g:'. p'-cc
^

':si...,

Su

lytimi sukibusit{ poiymir{ pavelddjimas

l,Y, l',T'l

,.;i,'

C Cr.',

---

ifi"w
'#' ,s;
.,E'.

":-S'r' '.#,' Ge .i-tf;, flr'

ffi
!s
tqmt*l
u,q
I

9s

teval
(GG x gg)

F karta
{visi 2a

i-

G9)

Lyrirese ch'o'nosonose y'a genLl, lemiarciL.l ooTy.nils rie<o bendra neturinilus su lytimi.Tokie poiymiai, kuriuos lemia aleliai, esantys lytinese chromosomose, vadinami su lytimi sukibusiais poiymiais. X chromosoma yra didesne, joje gali b0ti keli ligas (pvz.: hemofilijq, da tonizmq) len antys gera:.
Genot pas (Fenotipas)
r

;++r"
oo
Gg

t-!i'r"i '{$ut
i

G 99
F(3

"

XlrY

(Normalus kraujo kreieiima$

;1A{''.r

'Y,"i

karta Zali: I geltonas) aa

(F xF)

X'

Game:os

o^ x E;i

X'X'
X

XHY

(Normalus kreijimas)
X.

(Normalus kreiejlmas)

Atliekant dihibridinius kryZminimus, ii karto tiriamas 2 po2ymiq paveldejitas. Ka a e' n a: gerai. lemiantys skirtingus polymius, yra skirtingose homologiniq chromoSomq oo'oSe, iie po)ym ai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kiio.

-=

xrr

X'

(Hemofr ijos neiiotoja)

X'Y (Hemofrliks)

AABB

X r
a,

.:!,

Tdvai

aabb

ll

T o g
o*

'Fenotlpas)
XNY

AaBb
X'

(Hemofilikas) Gametos
Y

Analizuojantis kryiminimas Analizuojantiu kryiminimu


individas su don;r-anririu fenoripu y'ra nere.ozigotinis ar homozigotinis. Tuomet tiriamasis individas kryiminarnas su recesyviniu homozigotiniu. Jei-

\.f

9\
]AB

Ziedadulkes
AB

X''

X'XN

Ab

aB

ab

(Neiiotoia)
Xh Xi (5erqa hemoliliia)

OO

XIY (Normalus kre(eiimas)


XNY

-x E;J
-c

galima nustatyti,

ar

X'

AABB

AABb AaBB AaBb


a
AAbb AaBb Aabb AaBb aaBB
aaBb

(5erqa hemofrllia)

-i

AAB

A,

Aleliq sEveika per nevisiSka domihavima NevisiSko dominavimo


afveirr l^ereroziaotinia' organizmai skiriasi nuo homo-

o ^ ^6 ab Aabb

gu palikuonys, gauti po krylminimo, ;f,, tures vienodus poZymius, vadinasi, ]uo nuBb Aabb aaBb aabb tiriamasis indivldas homoziootinis. Jeigu 5070 palikuoniq turl dominantinifenotipq ir 500/o - recesyvinl, tai tiriamasis individas buvo heterozigotinis.

rl*

l;-S:'
s
ti
i'-..

'\'i'

zigotiniq. Pvz.: KryZminant


balLazie.a'tos du des va<a'.rte( t''-'"galai (hibridai) bus taro nes (n; \ oq - .oitqia 4rti.pi-

raudonZiedes,'

'il'
tl

--

i-

It

tfi

t{ V

Paprasiiausi kryiminimai ir laukiami rezultatai esant visiSkam dominavimui:

^-^+ nanT

t^i;-,, ^-,,+-ro|du gaulas

"^;i rozrnes

i. '.-.i
1l H

.i)-: l

sfl*
@@

Fq
7
O

Dominantinis fenotipas

rr:L:r, ,te< | rrrtnie r,el drvoNoru(qJ, | \o LvJc vcr -t .i"-^,1- "-,,,.J^^,, i" l-,^l+,, va. 5t'drrud tdurjOr)Ll t, L)dt.q
ka rucl q,

{violetini5)

mA/-\

ry'1 -'r'.':
pp

)-1

,i

3ffi
G,3*n*;l Vtenoot I
|
(vioietiniai)
I

pp :.

z< ''*r 6)ffi vEsffi


ffi Homozigotinis
recesyvinis (baltas)

vffi )- (p)ffippl

w(,
|

Genealoginiai mediiai Genealoginiu mediiu vadinama schema, kurioje sura(yti giminaiciai. Tai yra v enas i( uriversa a-siq ryrimq z'nogaLS geletikoje. Schemoje
vaizduojamos keturios kartos.
I |

oo

Homozigotinis
receSyvtnrs
(ba ltas)

6;'*fit I
violetiniLl,

puse

baltq

Pavyzdiiai
AaxAa noAad
AaBb x AaBb AaBb x aabb

Skilimo paqal fenotinus santvkiai

l:l

(dominantiniu 3, recesvviniu

1)

1:l (dominantlniu l,

recesvviniu 1)

9:3:3:1 (dominantiniq 9,

miiriq 3, miiriLl 3,

recesyvinlLl 1)

1:1:1:1 (visq qalimLl deriniq po

l)

Kraujo grupitl pavelddiimas


Kraujo grupe nustatoma pagal 2 sistemas: ABO ir rezus. Kartais po2ymj e"nia da:g'au negu du aleiir-iai genai. To<ie genai vaoinarr^i polialeliais. A, B O .raujo gr.-rpes - zrogaus oozynio pavyzdys, kurj

(ontroliuo;a polia e iai: lo , lo , i.


Kraujo grupe,

Petras

fenotipas
0(l)
A(il)
B(il1)

Galimas qenotinas
I

Renaldas Ciuias, Jolanta Martinionien6, Prane Stankeviiiene, 2009

rsBN t?a-toq-aooe-?5-1

teidykla

DIDAKTA, 2009

lo 1,, l* i
lB 13, l8 i

Archirektq 9.184-3 LT,04206Vilnius,

rel. +370 5 213770'1,

faks. +3705 2117914, iffOaad dakta.lt, ww!v.didakta.lt Spausdino l.lAB,,Sapnq sala'i


l\4oniu5kos g. 21, LT-08121 Vilnlus

jr

AB(rV)

]A

IB

FffiMffiffi

, ilil ll ll rutrtril il Lrtrll

Você também pode gostar