Escolar Documentos
Profissional Documentos
Cultura Documentos
Aminorugities sandara:
. Fe .
Ca
HO
H2N-C-C-OH
I
skatina augalq krum'rjimqsi, didi, ruri .takos rerv niq impulsq perdavinui, raumenLi
sleg1,
lll
ir membranq pralaidu-
"-i"-;-$'i'-"-'
n
F:
"r u'"
T[
k
fr
Peptidinis ryiys
!t t! r! Ribozi
Deoksiriboz Fruktoz Sliukoz6 Laktoz (gliukoze
randama ATP ir RNR sudetyie andama DNR sudetyje aptinkama medule, vaisiuose
yra
COOFI
NH,
R
Peptidinis ryiys
=
G =t a! rs
galaktoze)
randama piene
susidaro virikinant krakmolq yra augalq vaisiuose, cukriniuose runkeliuose, cukra nendrese
o
IE
'
Pirmin6
orne.
struktura
+ fruktoze)
suiunqtu kovalenriniais
#ft-tr
E t!\
Pirmine
kip
. Antrind strukt0ra
ies.
!t l!
Glikogenas Celiuliozd
polipepridine
*Y(
Antrine
ke0e'vse
ratnentlie,ai0
r!
CL
. Tretind struktlra
(hitinas
polipeptio ne
@ -l
Tretind
r<omp eksq
Ketvirtind
i r-r
no r I Ll r.j
GA Llli.., TE
Denatlracija
srai-
turalios
mas.
na-
Renaturacija
I D
R
F
* dena-
Fosfolipidai:
. Galvute
ne)
hidrofiline (poli-
B
I
yra jungiamojo audlnio tarplqstelines med2iagos, sausgysliq ir kremzllq, keratinas - odos, nagq, plaukq,
" Uodeg6l6
hidrofobine
o
D
. Apsaugin6 - fibrinogenas
ganizmq n uo
n u kra
ujavi mo,
L
E
us.
Fermentai:
u Katalizuo a siniezes r skaioyr'lo rea<cijas.
- Specifiiki *
katalizuoja tikvienq reakciiq, nes substrato forma atttinka rer"nento aktyvqj cerlrq kaip rartas sp!rQ.
Substrata
s
Kapsule
sa;gir
g
dalyvauja suda-
ffi+m"
o o
f;r-kcijq.
2.
:e(a aLramos,
apsaugir^q
funkcijas.
3. Plazmin6 membrana vyr<do medz'agr, ma'rus, gaubia lqstelq. 4. Nukleoidas - bakterijos chromosoma, paveldimos informacijos ne5eja, Ziedine DNR. maiaZiedo pavidalo pagalbine DNR molekule. 6. Citoplazma - u2pildo vidq, jungia organeles, vykdo med2iagq
apykaifE
o
o -v
4
@
/r\,
5. Plazmide
&
7. Ribosomos 8.
- sintetina baltymus.
arl eka judej mo furkc.q.
Intarpai
Ziuieliai -
^+.vr.. 9.
10. Fimbrijos
ESLe iq.
Eukariotins lqstelAs
membra nines organeles.
ir
RNR
fosfaus (fosforo rugitles liekana)
angliavandenis riboz
az0t0 turlntl
ngliavandenis deoksrriboze
azoto turintr
baze
adeninas (A),
baze
citozlnas
([),
Gyv[ninA lqstel I 1. Branduolys - saugo r perd rod: ncretiro ir[n1p136;. jq, kontroliuoja gyvybines ,'\
funkcijas.
lqste
12. Mitochondrijos
\
vyksta
- *
ttt ':--
i!:{';=
Azoto baz6s:
:,1,..-:-:,.-
l3.Endoplazminis tinklas: Siurkitusis - s ntetira, supal.uoja ir po ESreLygusis - s;nrerina, ka;pia Ir transportuoja lipidus. 14. Goldiio aparatas
^ E trlor l)Pw Luvjc hrll\/mtI( ur )-.^^.r ,^ia Uo Lii | , t
{.
-*t*,;
iej
l_ "'
- -*S-
:
.rl
- kaupia, modifikuoja ba tymus. lipidus, supakuoja 1 pOsleles ir transportuo1a plazmines membranos link *
15.
"
;r{->
vanoenilrnrar rysral
;#ry,,-
*:,1'
'17.
Lizosomos haJp a virS( n'ro fermert;s, .1,-i,.1^;l-.+^l^ ^)\oruv, q)rcrF pa. tekusj maistq, suvirikina net savosios lqsteles funkcinj aktyvumq praradusias, patologi5kas dalis * autafize.
DNR ir RNR
reikimd
informacijq apie lqsteles baltymq stfuktu-
Augaline lqstele
16. Chloroplastai
tosintezq.
vykdo fo-
Centrind vakuol6
DNR sandarq ir atnesa informacijq apie baltymo strukturE i5 lqsteies branduolio,i ribosomas
Adeninas
LiH.
:
kau-
. .+c -3
ribosomine (rRNR)
daro ribosomas
su
fo5fato vugities liekanos
* -') \,
galq
'-,,
qsre
'*',-'
i
tviftumo.
Adenozintrifosfatas
ATP: s monomefas.
:JlO iliiil
GyvInq
nelurl
netu ri
'r
moleku{e
- nukleotidas
energuOS
l'
Lin Ve rsa US
Makroergine
jungtis
\..J
Of,
Riboza
-c
lh
iieneld !hloroplastai
Vakuolds
eturl
Saltinis
PernaSos budai: . Pasyvioji - kai molekules luda pro p azminq membran4 pagal koncentrocijos gradientq, taddl nereikalinga energija.
- Aktyvioji - kai molekulems prasiskverbti pro plazminq membranq bitina energija, nes moiekules juda priei koncentracijos
gradientq.
Lastel6s qyvenimo ciklas: Interfazd - lqsteles pasi rengimo da liji muisi laikotarpis. Mitoz6 - lqsteliq dalijimosi budas, kai susidaro dvl dukterines oc r .ccr .anff r( pon>r -QS ch.onosorrr, skaici;s (2^).
Mitozds fazds: p'otaze, retafaze, and'aze, reto{aze.
.a)
(u
ESte-
Pasyvioji pernaSa:
cent'acijos
N Susida'o fE
'au.o'
rhromstinas, padviqubeja
mosi verpste, sintetinama ATP
E
.q, N
naZesng.
n "-"' Y azmines
pas membrana
hipotoninls lEsteles vidus .:.t ,,', , r: I :-.:t, . rier'l::an:
r 'i .:
hipenon;n6 lqsteles iiore
.:..a
kariokinezd. l\t\
knl :h p n<e
rremb,anor prsese
skirsto vlenodai.
. Osmosas
'e<;liq
varoens mo
.(l,
d:fuzij
a pro
olaz
tE
:,:.
minq membranq i
nr r<p Lrrr rlir'lp<np
cl-Ja,
. ,i:,a:: : :'-a: :
.E
: ii,:
E
'q,
t! q,
5udvi
g u
be;
usios
ch
l,-3
l ,.4ff|,-r.
':'<--/,'
...--
!_i/\l
r:
.. ., I
..::
',.1
.E
tg
',:"rosi
ve"p,tes
:'ilai
Ler
p;a
'i \ "r"r
il'
l...
i-r {r
.(u
nq ^'lernbranE pernesL
butinas speciaius membranos baltymas - neiiklis.
I
irillr,:l \:l:/
$ffii ? Ti^*,f ri {U{llt { r,'*rt ;l"lli!i f !rl*l[. '+ '*nrft"- $ lt**lj i!ft
,....,
Hipotoninis lzotoninls
Hipertoninis
'lt
citakinezi
Mejozd: Interfaz6 -
centracija ro<:a
lqsteleje, todel
ka D HrO j abi
. ,.. I.-*)x
H,o
t,o H,o
eFF
r'\ #J *:#'s
H.o
. --\
*,o
1=-
Interkinez6
H,o
H,o
H,o
qsreles pasi'engin o ll mejozes daliji.nuisi lai{otarois, nevyksta DNR replikaci.ja, nes chromosomos yra dvigubos
" Hipotoninis - <Lr" are 'i- rnr .qir . rod,) rn, r kolcerr.acija yra .na2esre .egu raste eje, ,ar"e oaug aL F,20, todel vanoers i /qstelg oaLerka oaugia.-l, negL s jos pas sal ra. Cyr tn res QSre es so'ogsra, o
augalq i5pampsta.
Mejozds fazds: profaze, I T"eLa'aze, I ae alaze, telofaze, interkireze, lt prsfsTs ll netaFa,/e, ll a^afaze, r' telofaze.
lnterfazd
ldalijimasis
.o
N
2 .l"oraLid)
l, fo.
interfazd
muojasl dalijimosi verpsta, tr0kineja branduolio apvalkalas, pranyksta branduoleliai. Homologin0s chromosomos priarteja viena prie kiios
(u'iame 'Sr rpusiLl 'nedZiagql.or-cerL'ac.a dides " Hipertoninis .e ^egL lqsteleje, rare p3'rra2iar rlrO. todel var de"s daugisg tenka iilqsfelis negu ijq. Gyvunq lqsteles susitraukia, susirauk5plazmolizuojosi, nes centrine vakuole netenka va^ders r p'azm le me-brana ats traL\ia ruo qsteles s ereles.
le1a,
d:A
+t-Jil
I dalijimasis
o augalq
.o
N
krosingoveris.
4.y
Bivalentai keliauja verpstes pusiaujo llnk u
homolaginis
lmetafaze
Aktyvioii pernaia:
. Endocitoz6 -
kai
tenka makronrolekules, aplink kurias susiformuoja plazminds membranos plsl el ds. Endocitozds budai:
ilqstelq
pa-
.u
N
/ \
.o
N
Susiformuoja branduolio apva kalas, atsiranda branduoleliai, susidaro 2 haploldlnds dukterines l4steles.
telofazd
r,11. g!;r
,"Kt
-
YJX,I("r'..t
mai.ro =,
l:.^.,
aediiaqa
a\," "
_,
\.1:"
.
i,:-
=?(Pr vv
ii lqstelis 1i\org
lnterkinezd
lldalijimasis
.q, N
Tr[kineja branduol io
dalijimosr verpste.
susiformuoja
2 dalijimasis
Fagocitozd
red2iagos. Pinocitozd Egzocitoz
kai
ll profazd
'o N
Dukterinis chromosomos, sudarytos ii 2 chro
l?,
ll anafazd
ftromatidis atsiskiris tempiam0s verps.). ... t. t. l. i -. ) ^^ .. r)rL q)Lr q) roliu:. rr) )rurLl
luuo J Lr
9u)
l6skiriama
|,.'-:li'.;;..:',, i,.:ii..,:
I
.o
rE
N
Susiformuoja branduoliq apvalkaiai, pranyks-
ta dalilimosi
Fotosintez6s reikima
o Sio proceso metu susidaro organini mediiaga C6H1aO6, KJ'iq:r pais auqa as raudo,a l^3ip energijos iart nj, r.aib lJlii vE .itoms orgar inerrs red2 agons, pvz., celi..rliozei, gam nli.
mejozd - slda'o ooras (bivalentus). - Mitoz6 - kros ngoveris revy(s.o mejozd vlrsrd. " Mitozd - dukterines lqste es identiikos tarpusavyje ir su motinine lqstele, mejoz - skiriasi tarpusavyje ir nuo motinines lqsteles . Mitoz6 - susidaro 2 dukterines lEste es, mejozd - 4.
- /:- a' n " -^^fprn . \vrsd) u2' c)dl t ) dtjIluS .' c ir 'crirnec rr:nr-jonrrip rlr: cr rcid:rcc v:. ,-, -- ..,jc.y,d )u) JorE) ^a' frti<.nto'a O h-tira< :slelir':a1 {\itr")aVi.nUi, Oeg.mU:.
, \vLPuv il
'
Specializacija
lqsteilq prisitaikymas atlikti tam tikras funLcijas. Soecia izacijos reru Iald) - audinys.
SpecializuotU lEsteliq pavyzdiiai: - Epitelinds - dengia ir apsaugo gi1 au esancius audinius. . RaumeninAs - geba susitraukineti. * Nervin6s * perduoda nervinius impulsus. * Kaulin6s - suteikia atramQ. * Kraujo - atlieka transportinq ir apsauginq funkcijas. . Epidermio - apsaugine funkcija
Nervinis audinys
proresas, kurio metu angliavandeniai ar kiti anvk,aitos n"nd' 'kr ':i ainsniska skai doml, tuo pat metu susidarant ATP
LEstelinis kvdpavimas
c-H -o.
zere
2 Piruvatai
E\
.oy' /.\
\'a
Ruqimas Laktatas
Aerobiniskvepav:mas
(mle
auqalai)
(gyv[nai)
suska:dona
..
Aerobinio kvepavimo
C6Hr2O6 +
lygtis:
$1e
.ur,,ou*o,
t
v
'
llretiniai
indai
Vandens
reakcija, vyksranri l4stelds citozolyje, kurios metu C6Hr20. skyla i 2 piruvato molekules, susidaro 2 ATP.
Glikoliz6
!ls;1"ij,.u:." f. 4 -.- !
kristose. -'ek rorans juoant savo oernaSos sisLema, ats palaiduoja energija, kuri panaudolama ATP sintezei, susidaro 34
vyksta mitochondriiq
NADH
. - l.rADH;
i,.
I
l4?H.
Fotosintez6
oara;dojana
';.oiitx'4.;1
al{-d L: ?'i;!dfai.i - ":i r u: q-5-_t
(rto4 tr
reakcijoms, kuriq metu sintetinami angliavandeniai. 5j procesE atlieka nelsvabakLe"es d-mb ai, l.erpes, augala
(.-hcn ffid&tii
;nh.
:
,r.iiE!diif
;trw.gdt,i
Fotosintezds lygtis:
SaulAs iviesos energija + 6CO, + 6HrO -+ C6H12O6 + 602
.rllle!!edu,l
*"e
.;
*ff.
.'
.oO
"oB
Lapq prisitaikymai fotosintezAs efektyvumui didinti " Plokiiia lapalakitio forma " Didelis lapalakiiio paviriiaus plotas "
Laprl iisidestymas mozaika, kaijie neuide^g a v'enas kito.
]ATP
ATP
f!"
et
'r ffia*
-.
_:*..aj+;\q
tr
Fotosintez6s eiga
Nuo iviesos priklausantios
reakdjos
.
. .
Vyksta
chloroplastqtilak0iduose.
Sugeriama
iviesa
r
srdj00rra'vard'0 (l0t0lize)
susidaro
SLs
:'
. I
0,.
A.p
I
|
I
paraLdojaras
[0
ro ciklr-
" \ereil. a K'eoso ciklo i'e ekrror,, pernaios g'ar-dires. n Gamina tik malus ATP kiekius, nes daug energijos lieka gaJti ^ Jose o'ga n, n; -ose rL g ir.o produ ktuose: la ktate t piero
i
daro
\lADpH,
5io1e fazele
vad nana (a
r'
R0gimo r0iys:
l-^^ rovE
'
Chloroplastas
Alkoholinis rugimas. Vyksta mielese, kai kuriq augalq lqstel5l. li.!.H,rOu molekules pagaminama 2 ATP molekules, COr, etilo alkoholis. . Pienarugitis rugimas. Vyksta daugelyje baLteri;q ir dalnai
gyvun nese lqstelese esanciose araerobinese sqlygose. Sio ru-
\
o,.
ir
co,
*
Cukrus i<neiamas
vykti buti
Rugimo metu ii vienos CuH.rOu molekules susidaro 2 ATP o aerobinio kvepavimo metu C-H,rOu suskyla iki CO2, HrO ir atsipalaiduoja net 38AIP.
ii lapo
cia kita,
lslterpia
genq
Lqsteles _ membrana
r-=
DNR
dvigubeja kuris
nors geno frag-
*
.*4 5
Genetinis kodas paai5kina, kokiu budu DNR molekule;e u2koduojama informacija apie aminorugiilq sekq baltymo molekuleje. Genetinio kodo savyb6s:
mentas
n
Wi'fi
Ribosoma
Da
,'#
Pakites,/
rymas
ukleotidai.
Vienq aminorugstj koduoja 3 nukleotidai. DNR polimeras sudarytas i( 4 ruSiq skirtingq nukle, otidq: adenino (A), guanino (G), timlno (T) ir cirozino (C). 5tq nukleotidq deka uZkoduojama 20 aminorugidi.,. skaitomas po tris baziq tripletus, vadinamus kodonals.
Mutagenai
Veiksniai, sukel
ia ntys mutacijas, vadina m i mutagenais. Pvz.: Fiziniai mutagenai - jonizuojantie;i spinduliai (Rentgeno, ultra"
violetiniai, a,
B, r7
spindu{iai).
* Cheminiai mutagenai
,' Genetinis kodas laikomas iisigimusiu, nes daugumq aminorngiiiq koduola ne I kodonas , a kelt -2,4,6.
- skvarbios med7iagos, f,urios reaguoja su DNR, geba keisti chromosomq buklq, veikla lqsteliq dalljimosi procesus. Pvz.: oestlcidai.
ir pabaigos signalus Genetinis kodas yra universalus - jis b-dingas visiems gyviesiems Zemes organizmams ir beveik nepakitqs egzistuo;a mi ijo-
" Modifikacijos
aplinkos veiksniai. Genotipas iSlieka nepakitqs. Pvz., derlingoye dirvoje augs stambesni, veilesni, o nederlingoje - menkesni auga a Reakcijos norma
'
geno
. Transkripcija
procesas, kurio metu nuo DNR dalies TGA-CTT. ACG- TTT ACU_GAA.UGC_AAA
'
.Ji
at-
procesas, kurio metu IRNR kodonq seka, patekusi i ribosomq, nurodo aminorug5tiq sekq baltymo molekuie.le. Tr*nsportins RNR {tRNfi} - molekules, kurios atneia amlnor0qitis j baitymo sintezes vietq * ribosomas,
Plazmine membrana
. Transliacija -
Bakterija
'"{ .:;
J
Auga lo
r&
gs
* !:,
l:dalAia
Naujas genas
:,,^;l^
-..--Y-
laNR
orga nizmat,
:ii--:.:-"i\
__-_/ ./-
transgenines bakterijos gamina insulinq, sornatotropinE, lnterfefonE, aminorugitls, vakcinas nuo jvairiq ligq lr kt. Tra nsgen i n ia i a u ga a i derl i n gesn i, ats pa rus v abzd)\arns, vi rusams, herbicidams, karif iui ar Saliiui. Transgeniniai gyvunai buna didesnio svo';o, atsoa'esri go1-ls.
Pvz.:
mis vartoiima.
'
,
Pagal tai, kuriose organizmo iqstelese jvyko, mutac jos skirsiomos I generatyvines: jvyksta lytinese lqstelese ir sornatines: lvyksta nelytinese lqstelese.
Genetika
Svarbios sqvokos
. Aleliai spah a.
Dominantinis
alelis
dtdii4a raide
alelis toks aleiis, kurlo pasireiil.imq gali nuste bti dominantlnrs alelis. Jis Zymlmas ma14ja raide. Pvz.: a * lal\a 2inio
sekios spalva.
utacijos, ch romosom q sanda ros pokyiiai. Genr{ {taikins} mutacijos, atskirq genq pokyc ai. Pvz,, vrenq
Chrornosomq
m
cHROMOSOMV MUTACTOS
Kol(hicinu pdveikta
azo-
Gal btLi do"rinanr'ne honozigora, pvz.: AA (lirris geltorseklis.) i. recesyvine homozigota - pvz.: aa (2irnis Zaliaseklis).
(113 o c --Xl!E
TRANSLOKACIJA
DELECUA
(geltonseklis 2irnis).
C@.fpEIifA
ffi.:::]-i\,^L:.lir:11ili
INVERSIJA
C:r;l;l]l;Io
ffi
* Genotipas - sqveikaujaniiq organizmo genq visumal susidaranti po apvaisinimo. Pvz.: Aa; AA; aa.
l9
r--!rlt-!t!Mi
. Fenotipas
ctrEGc-cxtr'ffiffi.{a
organizmo poZymiq ir savybiq visuma, susidariusi sqveikaujant organizmo genotipui ir apiinkai. Fenotipas nusako organizmo iivalzdq. Pvz.: raudoni ir baiti 2ieda
Monohibridinis kryiminimas
Monohibridiniu vadinamas toks kryTminimas,
rlasi tik viena kai tevines formos ski-
Perpilant kraujq butina atsi:velgti lr jrezus faktoriq. Per 800/o europiecrq krau,yje t.rri ta'n ri.rq baltymq, vad na'nq rez.Ls faktoriurni Rn n..ut yra dominuojantls, Rh'- recesyvinis. Rezus teigiami 2mones gall tureti Rh-Rh*arba Rh.Rh genotipus.Tuo tarpu rezus neigiami tlk Rh Rh ge-
not p4.
-4^
.i.g:'. p'-cc
^
':si...,
Su
l,Y, l',T'l
,.;i,'
C Cr.',
---
ifi"w
'#' ,s;
.,E'.
ffi
!s
tqmt*l
u,q
I
9s
teval
(GG x gg)
F karta
{visi 2a
i-
G9)
Lyrirese ch'o'nosonose y'a genLl, lemiarciL.l ooTy.nils rie<o bendra neturinilus su lytimi.Tokie poiymiai, kuriuos lemia aleliai, esantys lytinese chromosomose, vadinami su lytimi sukibusiais poiymiais. X chromosoma yra didesne, joje gali b0ti keli ligas (pvz.: hemofilijq, da tonizmq) len antys gera:.
Genot pas (Fenotipas)
r
;++r"
oo
Gg
t-!i'r"i '{$ut
i
G 99
F(3
"
XlrY
;1A{''.r
'Y,"i
(F xF)
X'
Game:os
o^ x E;i
X'X'
X
XHY
(Normalus kreijimas)
X.
(Normalus kreiejlmas)
Atliekant dihibridinius kryZminimus, ii karto tiriamas 2 po2ymiq paveldejitas. Ka a e' n a: gerai. lemiantys skirtingus polymius, yra skirtingose homologiniq chromoSomq oo'oSe, iie po)ym ai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kiio.
-=
xrr
X'
X'Y (Hemofrliks)
AABB
X r
a,
.:!,
Tdvai
aabb
ll
T o g
o*
'Fenotlpas)
XNY
AaBb
X'
(Hemofilikas) Gametos
Y
\.f
9\
]AB
Ziedadulkes
AB
X''
X'XN
Ab
aB
ab
(Neiiotoia)
Xh Xi (5erqa hemoliliia)
OO
-x E;J
-c
galima nustatyti,
ar
X'
AABB
(5erqa hemofrllia)
-i
AAB
A,
o ^ ^6 ab Aabb
gu palikuonys, gauti po krylminimo, ;f,, tures vienodus poZymius, vadinasi, ]uo nuBb Aabb aaBb aabb tiriamasis indivldas homoziootinis. Jeigu 5070 palikuoniq turl dominantinifenotipq ir 500/o - recesyvinl, tai tiriamasis individas buvo heterozigotinis.
rl*
l;-S:'
s
ti
i'-..
'\'i'
raudonZiedes,'
'il'
tl
--
i-
It
tfi
t{ V
^-^+ nanT
"^;i rozrnes
i. '.-.i
1l H
.i)-: l
sfl*
@@
Fq
7
O
Dominantinis fenotipas
rr:L:r, ,te< | rrrtnie r,el drvoNoru(qJ, | \o LvJc vcr -t .i"-^,1- "-,,,.J^^,, i" l-,^l+,, va. 5t'drrud tdurjOr)Ll t, L)dt.q
ka rucl q,
{violetini5)
mA/-\
ry'1 -'r'.':
pp
)-1
,i
3ffi
G,3*n*;l Vtenoot I
|
(vioietiniai)
I
pp :.
vffi )- (p)ffippl
w(,
|
Genealoginiai mediiai Genealoginiu mediiu vadinama schema, kurioje sura(yti giminaiciai. Tai yra v enas i( uriversa a-siq ryrimq z'nogaLS geletikoje. Schemoje
vaizduojamos keturios kartos.
I |
oo
Homozigotinis
receSyvtnrs
(ba ltas)
6;'*fit I
violetiniLl,
puse
baltq
Pavyzdiiai
AaxAa noAad
AaBb x AaBb AaBb x aabb
l:l
(dominantiniu 3, recesvviniu
1)
1:l (dominantlniu l,
recesvviniu 1)
9:3:3:1 (dominantiniq 9,
miiriq 3, miiriLl 3,
recesyvinlLl 1)
l)
Petras
fenotipas
0(l)
A(il)
B(il1)
Galimas qenotinas
I
rsBN t?a-toq-aooe-?5-1
teidykla
DIDAKTA, 2009
lo 1,, l* i
lB 13, l8 i
jr
AB(rV)
]A
IB
FffiMffiffi