Už Laisvę Ir Tėvynę

U LAISV IR TVYN
LIETUVOS GYVENTOJ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS
Leidin parm Lietuvos tkstantmeio minjimo direkcija
Sudarytojai: DALIA KUODYT EUGENIJUS PEIKTENIS DALIUS YGELIS
Teksto autoriai: DALIA KUODYT JONAS VAIENONIS
Dailininkas ALVYDAS LADYGA Redaktor Rima Dulkinien
Vertjas Mantas Adomnas

Dalia Kuodyt, Eugenijus Peikstenis, Jonas Vaienonis, Dalius ygelis, sudarymas, tekstas, 2004 Alvydas Ladyga, dailininkas, 2004 Lietuvos gyventoj genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004 Seimo leidykla Valstybs inios", 2004 ISBN 9986-18-132-1
... Utenka pavelgti partizanines kovas. Kiek buvo vyr kaip uol ir drsi kaip lit pirmomis dienomis. I t iandien savo tarpe tik vien kit tematome. Prie akis slenka ir slenka uvusij veidai. Kiek j daug. Itisas mirusij pasaulis. Kas supras ir aprays it pasaulyje dar negirdt karygikum? Ar ateitis moks vertinti i moni karygikum? Dalis tautos supras, bet bus toki, kurie visa tai su purvais sumaiys... "
LIONGINAS BALIUKEVIIUS-DZKAS,
Dainavos apygardos vadas
Lietuvos laisvs kovos sjdio apygard emlapis. 1949-1950 m.
TURINYS
PRATARM / 9 VYRIAUSIOJI VADOVYB /13 DAINAVOS APYGARDA /27 TAURO APYGARDA /43 DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA /59 VYIO APYGARDA /71 ALGIMANTO APYGARDA /83 VYTAUTO APYGARDA /93 KSTUIO APYGARDA /105 PRISIKLIMO APYGARDA /119 EMAIIU APYGARDA /133 LIETUVOS PARTIZANU UNIFORMA IR EKIPUOT /147 LIETUVOS PARTIZANU GINKLAI /159 POGRINDIN SPAUDA IR JOS LEIDJAI /175 BUNKERIAI IR SLPTUVS /185 UVUSI UJU NIEKINIMAS /199 IPLSTIN ASMENVARDIU RODYKL /213
FOR FREEDOM AND FATHERLAND /237
Dainavos apygardos partizanai fotografuojasi. 1950 m.

(Genocido auk muziejus)
PRATARM
Deimtimis skaiiuojamos knygos, vairiomis formomis pasakojanios apie nepaprast Lietuvos istorijos deimtmet - partizan kovas. Tai ir j, ilikusij, ir j ryinink, globj, j mylt ir juos myljusi moter, broli ir seser pasakojimai. Taip pat tai dokument rinkiniai, dienoraiai uvusij mintys, raytos turbt net nesitikint, kad bus perskaitytos, suprastos. T kartais liudija jau prasidjs akademinis tyrimas, istorik profesional darbai. Bet kuriuo atveju galime konstatuoti, kad tai jau inomas (bent Lietuvoje) karas, inomi vardai, datos, vykiai... Koki i to raysime istorij, parodys laikas. Kakas neoriginaliai, bet taikliai pasak, kad kiekviena karta rao savo istorij arba istorij sau, savaip interpretuodama vyki prieastis ir padarinius, motyvus. Ne tai svarbu svarbu, kad tiek kolektyvins atminties, tiek akademini tyrim erdvse is istorijos tarpsnis rast deram viet. alia mint altini, kurie gali padti painti istorij, nepelnytai buvo pamirtas gausus partizan nuotrauk fondas. Tos nuotraukos gali bti vertinamos dviem aspektais - kaip dokumentin mediaga nagrinjant partizan buit, aprang, ginkluot ir pan. Kita vertus, tai jaun moni veidai, akys, kuriose galime velgti daugiau nei kai kuriuose tekstuose. Pragmatikiau vertinant, is nepaprastai tempto laiko liudijimas (tkstaniai nuotrauk, isibarsiusi visos Lietuvos muziejuose, archyvuose, taip pat ir privaiuose) kelia nevienareikmik mini, suponuoja klausim - ar tai nebuvo iurktus konspiracijos paeidimas? Ar kuo nors pateisinama tokia rizika juk inoma, kad patekusios MGB rankas ios nuotraukos tapdavo ne tik pagalbine mediaga nustatant partizan bri sudt, taiau ir kaliu represuojant atpaint partizan eim narius bei suimtus laisvs kov dalyvius. T rodo KGB archyvo bylos, kuriose nuotraukos - ne tik kaip vaizdin mediaga, taiau ir kaip dokumentas, dtas byl, naudojamas tardymuose. ia esanios nuotraukos - su numeruotais jose pavaizduotais asmenimis, rusikais uraais, kurie rodo, kad su jomis buvo daug dirbama. Tad kodl tiek nuotrauk i vis be iimties partizan apygard? Tiesa, kai kuri vad beveik nerasime nuotraukose, tai Juozo Vitkaus-Kazimieraiio, Jono emaiio-Vytauto, dar keleto. Taiau tai nekeiia klausimo esms net ir jie nedraud ir niekaip nereglamentavo ios veiklos, nors patys laiksi nuostatos nesifotografuoti. Beje, paymtina, kad fotografuotis buvo
vengiama 1944-1946 m. to laikotarpio nuotrauk praktikai nra. 1946 m. keitsi veiklos taktika, prioritetu tapo konspiracija, smulkjo briai, buvo vengiama didesni susidrim ir pan. Paradoksalu, bet btent beveik tuo pat metu pastebimai padaugjo nuotrauk - masikai fotografuotis pradta 1947 m. Buvo fotografuojami svarbs vykiai (vad sskrydiai, susitikimai, mokymai ir kt.), fotografavosi tiek aukiausieji vadai, tiek eiliniai partizanai. Buv partizanai pasakoja, kad suplyusius batus ar prastus drabuius stengdavosi paslpti", umaskuoti, kartais su tomis paiomis karikomis kelnmis fotografuodavosi pakaitomis ne vienas kovotojas. Daugelyje nuotrauk pozuojama, siekiant pavaizduoti tam tikr veikl, pvz., pogrindins spaudos leidyb. Apie tai savo dienoratyje rao Dainavos apygardos partizan vadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas: ...Vakar visi fotografavoms, vaizdavom smarkius darbininkus, nes atsinem tam tikslui net dvi raomsias mainles. Atseit parodm tab darbo metu..." Galima pastebti, kad kai kur imituojami mokymai, susiaudymai, ygiai ir pan. Tad , kaip ir kiekvien altin, reikt vertinti kritikai. Kita vertus, ios aplinkybs irykinimas i dalies gali padti atsakyti anksiau suformuluot klausim apie fotografavimosi prasm, net ir vertinant rizik. Akivaizdu, kad po 1946 m. mikuose nebeliko atsitiktini asmen besislapstanij nuo mobilizacijos, atjusi kelioms savaitms romantik ir pan. Vis labiau aikjo padtis, vis maiau vili liko pasiekti tiksl ir ilikti gyvam. Tai suprasdami, taip pat vertindami savo kov kaip svarb Lietuvos istorijos tarpsn, partizanai stengsi palikti ateiiai kuo platesn ir isamesn vairi veiklos aspekt panoram. Galima tik splioti, kiek svarbu buvo patiems ilikti bent nuotraukose, palikti savo ypsen ar lides jei ne palikuonyse, tai bent paveikslliuose. Be abejo, buvo raomi dienoraiai, fiksuojami atskiri vykiai, tvarkoma tab dokumentacija, formuojami archyvai. Visa tai buvo sudedama daniausiai paprasiausius bidonus ir ukasama, apie viet informuojant vien kit patikim mog -kitaip sakant, buvo imamasi vis manom priemoni siekiant isaugoti ir perduoti ateiiai laiko enklus, be kuri nebt ibaigta sudtinga Lietuvos istorijos mozaika. Albumo struktra pasirinkta laikantis istorins logikos atskirai pateikiamos partizan apygardos (9 skyriai) bei temos, kurioms reikia iskirtinio dmesio, tokios kaip vyriausioji vadovyb, ginkluot, spauda ir pan. Kiekvienam skyriui parengtas informacinis tekstas, kuris kartu su nuotrauk apraais ir asmenvardi iplstine rodykle sudaro albumo informacin dal. Taigi siekiama papasakoti pokario partizan istorij
prieinamomis priemonmis net tiems, kurie apie tai neino nieko ar ino labai maai. Atrenkant nuotraukas albumui, nesitenkinta vien Genocido auk muziejaus fondais - esame dkingi muziejams ir asmenims, kurie skolino nuotraukas, padjo identifikuoti asmenis ir kartu labiau praskleisti umarties miglas. Dkojame iauli ,Auros" muziejaus vadovybei bei mielai kolegei Aurelijai Malinauskaitei, Utenos kratotyros muziejui, Skuodo muziejui, Lietuvos nacionaliniam muziejui, istorikams bei kratotyrininkams Stasiui Burbai, Edvardui Dirmeikiui, Andriui Drukui, Juozui Jankauskui, Alfredui Jonuui, Romui Kaunieiui, Jonui Ozgirdui, Zitai Paulauskaitei, Valdui Striuui, Gintarui idlauskui, Aldonai Vilutienei, partizanui Leonui Laurinskui, taip pat visiems, padjusiems patarimais ir konsultacijomis. Tik tokiomis sutelktomis pajgomis buvo manoma apibendrinti keturiolika met trukus darb renkant nuotraukas kaip liudijim to, kas vyko Lietuvoje 19441953 m. 19441945 m. Europa kartu su visu pasauliu svaigo nuo minties, kad pagaliau nugaltas vokikasis nacizmas ir baigsi karas, nusines milijonus gyvybi, sugriovs miestus, pakeits pasaul... Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstybse, jau 1940 m. praradusiose nepriklausomyb ir pajutusiose sovietinio rojaus" ypatumus, vyravo kitokios nuotaikos. Btent tada Lietuvoje prasidjo karas - nacionalinis karas, siekiant atkurti Lietuvos valstyb. Tkstaniai vyr rinkosi mikus vedami vilties, jog isilaikyti reiks neilgai iki Taikos konferencijos nutarim, kurie turjo gyvendinti taut apsisprendimo princip. Deja, lietuvi tikjimas ir viltys duo devynerius metus Lietuva kariavo savo kar vienui viena. Jau 1945 m. Lietuvos mikuose galjo bti apie 30 tkst. partizan, vadovaujam buvusi karinink, auli, student, mokytoj. Formavosi dideli, iki 200 vyr briai, miai su sovietine kariuomene turjo reguliari kariuomeni susidrim bruo. Vien per pirmuosius metus, 19441946 m. uvo apie 10 tkst. partizan, bendras uvusij skaiius - per 20 tkst. partizan (ir apie 2 tkst. ryinink ir rmj). I pradi pasiprieinimas turjo tam tikr stichikumo poymi, po truput, nepaprastai sunkiai formavosi struktra, besiremianti kariniu teritoriniu principu. Visoje Lietuvoje iki 1948 m. susiformavo trys sritys, kuri kiekvien sudar apygardos, pastarsias - rinktins, kuopos, briai. Struktriniai padaliniai turjo subordinuotus karinius tabus, kuriems, bent iki 1948 m., vadovavo buv Lietuvos kariuomens karininkai.
Partizanai kr karinius norminius dokumentus, kuriais siek palaikyti drausm ir ivengti savavaliavimo, nereikalingo kraujo liejimo. Tam paiam tikslui buvo numatytos karins uniformos bei atitinkami atpainimo enklai. 1949 m. vasario 16 d. buvo kurta vyriausioji partizan vadovyb - Lietuvos laisvs kovos sjdio (LLKS) tarybos prezidiumas. Skirtingai nuo ankstesni bandym, iai vadovybei buvo pavalds visos Lietuvos partizan vadai, dalyvav steigiamajame suvaiavime. LLKS politin Deklaracija dokumentas, iuo metu pripaintas Lietuvos teisins sistemos dalimi, sujung 1918-j ir 1990-j Lietuv. Laisvs, nepriklausomybs, demokratijos siekis - ias svarbiausias vertybes ateities Lietuvai paliko karta, kuri vadovavosi nuostata: ,Atiduok Tvynei, k privalai..."
Vakaru Lietuvos (Jros) srities vadovyb. 1949 m.

VYRIAUSIOJI VADOVYB
.. .Mes troktame, kad visa tai, k yra geriausio ireikusios ms kovos sjdio programos, bt ireikta bendrja vieningumo laisvs kovos sjdio programa ir bt ms kelrodiu dabar ir ateityje. Kovoje dl laisvs ir nepriklausomybs tinkamiausiai ir skmingiausiai gali vadovauti viena perdm laisvs kovos interes priekyje stovinti organizacija. Kas mgins t reikal giliau painti, tas turs pripainti, kad tai yra aksioma. Tai kovai gali vadovauti organizacija, kuri bt sutapusi su dabartiniais tautos trokimais ir nuotaikomis, kuri bt kelrodis ir vadovas bsim daug vili teikiani ateit. (Tokioje egzistencinje kovoje daniausiai nra pasitikima ibandytais keliais, iekoma nauj evoliucini provaisi, siekiama kit impuls.) Tokia perdm laisvs kovos interes avangarde stovinti organizacija buvo paskiros turinios vieningus tikslus, dvasini kovos ryi siejamos, siekusios sudaryti vienalyt kovotoj dl ms tvyns laisvs ir nepriklausomybs kompleks aktyviosios laisvs kovos sjdio kovos organizacijos".
JUOZAS KASPERAVIIUS-VISVYDAS,
Kstuio apygardos vadas
1949 m., po penkeri met didiausi pastang, patyrus skaudiausi nuostoli, prie Radvilikio, Minaii kaime, bunkeryje visos Lietuvos partizan vadai konstatavo, kad nebeliko joki klii ir kuriama vyriausioji partizan vadovyb - Lietuvos laisvs kovos sjdio tarybos prezidiumas. Suvaiavime dalyvav vis Lietuvos apygard ar srii atstovai gyvendino siek, kuris buvo aktualus jau nuo 1945-j, kai besikuriantiems briams vadovauti msi buv Lietuvos kariuomens karininkai, auliai. ie mons, puikiai suprat centralizacijos, tarpusavio ryi btinyb, i pat pradi m tai vykdyti. Tuomet i idj lopiu tapo anksiausiai susikrusios Piet Lietuvos apygardos - Tauras ir Dainava. Apygardoms vadovav asmenys pik. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, kpt. Domininkas J-ys-uolis, mjr. Leonas Taunys-Kovas, mjr. Zigmas Drunga-Mykolas Jonas ir kt. nuo pat pradi dieg racionalaus karinio organizavimosi principus. Buvo skubiai kuriami reglamentuojantys dokumentai, kurie i stichikai besikuriani savarankik bri pamau formavo karines struktras teritoriniu principu. Kartu buvo gyvendinama vertikali vadovavimo schema (briai sudaro rinktines ir yra pavalds rinktini tabams, rinktins pavaldios apygardos tabams). ia, Piet Lietuvoje, buvo kurta pirmoji Piet Lietuvos (Nemuno) partizan sritis, apmusi Tauro ir Dainavos apygardas. Btent Piet Lietuvos partizan vadai pradjo vyriausiosios partizan vadovybs krimo maraton. Idjos, diskusijos, pirmieji bandymai - 1946 m. kurtas Bendras demokratinis pasiprieinimo sjdis (BDPS), Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas (VLAK), nepaisant neskmi, i esms tapo tuo veiksniu, kuriuo vadovaujantis rezultatas buvo pasiektas po keleri met. BDPS istorija partizanams buvo labai skaudi, taiau, matyt, neivengiama patirtis. Btent tuomet teko patirti, kokia subtili gali bti MGB-KGB taktika - pakanka keleto agent, infiltruot bet kurio lygio tab, ir gali bti sunaikintas ne tik keleri met darbas kuriant ryi sistemas, stiprinant emesniojo lygio tabus, taiau ir apskritai visa apygarda. Tai buvo pamoka ir tuo atvilgiu, kad centralizacija alia teigiam aspekt turi ir neigiam - struktra tampa paeidiamesn dl neivengiamo konspiracijos susilpnjimo. Beveik tuo pat metu kaip ir Piet Lietuvoje, Ryt Lietuvoje buvo kurta antroji partizan sritis, kuri apm tuomet dar stipri Didiosios Kovos apygard, Vytauto ir Vyio apygardas. Btent Ryt Lietuvos (Kaln) srities apygardos patyr skaudiausius MGB smgius savo veiklos pradioje, 19461947 m. Tai lm palyginus silpnas srities struktras 1949 m., kuriant Lietuvos laisvs kovos sjd. Pagrindin vaidmen suvaidino emaitijos partizan vadai, vliausiai, 1948 m. viduryje, kr Vakar Lietuvos (Jros) partizan srit. J sudar Kstuio, Prisiklimo ir emaii apygardos, o
vienijaniu veiksniu buvo kstu-tnai. Jono emaiio-Vytauto, Petro Bartkaus-adgailos, Broniaus Liesio-Nakties, Vytauto Guo-Kardo ir kit iniciatyva 1949 m. vasario 222 d. vyko garsusis visos Lietuvos partizan vad suvaiavimas, kuriame per 20 dien buvo apsvarstyta apie 20 klausim, patvirtinti pagrindiniai kariniai dokumentai statutai, LLKS sukrimo direktyviniai dokumentai, aptarta vadovybs struktra. ia buvo formaliai patvirtinta srii sistema, paymint bendravimo su gyventojais svarb tabuose numatyta kurti visuomenines dalis, kuri veikla turjo bti daug platesn nei iki tol buvusi agitacijos ir propagandos skyri. LLKS tarybos prezidiumo pirmininku demokratikai irinktas Vakar Lietuvos (Jros) srities vadas Jonas emaitis-Vytautas. Atuoni suvaiavime dalyvav partizan vadai tapo svarbiausio dokumento, politins Deklaracijos signatarais. Dokumentas savo aktualumu buvo akivaizdiai skirtas tam laikui, kai bus galimyb atkurti nepriklausom valstyb nesvarbu, kiek laiko reiks laukti tokios galimybs. Jame vardytos visos kovojanios jgos, kurios ne savo indl laisvs kov - kad nedingt be pdsako tie, kuriems taip reikjo laisvs, jog ir numirti u tai buvo nebaisu. Laisva, demokratin laisv, atvir pasauliui piliei valstyb vizija, kuri i sieki, svaj atjo Deklaracij, dokument ateiiai. 1953-ieji oficialiai laikomi LLKS ginkluoto pasiprieinimo pabaiga. Tais metais buvo sunaikinti srii, apygard tabai, partizan liko vienetai. Gegus mnes, bunker metus duj granat, buvo suimtas LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Vytautas - Jonas emaitis. Po met tardymo 1954 m. suaudytas. Iki 1956 m. laiksi LLKS Ginkluotj pajg vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Jis buvo suimtas ir 1957 m. suaudytas. Kapai (ukasimo vietos) neinomos. Vieta Lietuvos istorijoje ir atmintyje - amina.
Vakaru Lietuvos (Jros) ir Piet Lietuvos (Nemuno) partizanu srii vadu susitikimas. Antroje eilje (stovi) i kairs: ketvirtas - Vakaru Lietuvos srities tabo virininkas Vytautas Guas-Kardas, penktas - Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, septintas - Vakaru Lietuvos srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis, devintas - Piet Lietuvos srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, deimtas - Kstuio apygardos tabo virininkas Robertas Gedvilas-Remigijus, vienuoliktas - Vakaru Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas Antanas Liesys-ldenas. 1949 m. vasario 11 d. (L Laurinsko asmenin kolekcija)
Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Stanikis-Litas. (L Laurinsko asmenin kolekcija)
Pakeliui partizanu vadu suvaiavimo. Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (priklaups treias i kairs) ir Tauro apygardos vadas Aleksandros Grybinas-Faustas (priklaups antras i kairs) su apsaugos grups portizonais. 1949 m. vasario 4 d. (L Laurinsko osmenin kolekcija)
I kairs: Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Stanikis-Utas, LLKS atstovas usieniui Juozas LukaSkirmantas, Vitas Garmus-Pavasaris ir Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Ungurys: Apie 1951 m.
Vakaru Lietuvos (Jros) srities ir Kstuio apygardos vadovyb. Apie 1948 m.

(L Laurinsko asmenin kolekcija)
I kairs: Kstuio apygardos partizanas Vladas Mieikis-Tarzanas, LLKS tarybos prezidiumo narys Bronius Liesys-Naktis ir Vakaru Lietuvos (Jros) srities Agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas Antanas Liesys-ldenas. 1946 m.
(L.Laurinsko asmenin kolekcija)
Vakaru Lietuvos (Jros) srities vadovyb su apsaugos grups kovotojais. I kairs: Antanas Seneckis-aibas, Vakaru Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas Antanas Liesys-ldenas, Vakaru Lietuvos srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis, Vakar Lietuvos srities tabo virininkas Vytautas Guas-Kardas, Valentinas Orlingis ir neatpaintas partizanas.
Vakar Lietuvos (Jros) srities vadovyb. I kairs: Vakar Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas Antanas Liesys-ldenas, LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas emaitis-Vytautas, Kstuio apygardas Butageidio rinktins vadas Jonas Nuobaras-Lyras, Vakar Lietuvos srities tabo virininkas Vytautas Guas-Kardas ir neatpaintas partizanas. Apie 1949 m.
Ryt Lietuvos (Kaln) srities vadas Jonas Kimtas-algiris su mona. 1950 m. spalis.
LLKS tarybos prezidiumo narys, LLKS Visuomenins dalies virininkas, Rytu Lietuvos (Kaln) srities tabo narys Juozas ibaila-Merainis.
I kairs: Rytu Lietuvos (Kalnu) srities vadas Antanas Sluka-arnas, tabo sekretor Joana Railait-Slukien-Neringa ir srities vado adjutantas Balys ukauskas-Komendantas.
Ryt Lietuvos (Kaln) srities vadas Jonas Kimtas-algiris (deinje) ir jo adjutantas Juozas Skurskis-Laisvnas.
(Genocido ouku muziejus)
JONAS EMAITIS
LEONARDAS GRIGONIS ALEKSANDRAS GRYBINAS PETRAS BARTKUS
VYTAUTAS GUAS ADOLFAS RAMANAUSKAS
JUOZAS IBAILA
BRONIUS LIESYS
LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS DEKLARACIJA
LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS DEKLARACIJA

Lietuvos Laisvs Kovos Sjdio Taryba, atstovaudama visas Lietuvos teritorijoje esanias vieningos vadovybs vadovaujamas karines visuomenines grupuotes, btent: a/ Piet Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Dainavos ir Tauro apygardas, b/ Ryt Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Algimanto, Didiosios Kovos, Vyio ir Vytauto apygardas, c/ Vakar Lietuvos Srit, savo sudtyje turini Kstuio, Prisiklimo ir emaii apygardas, tai yra, reikdama lietuvi tautos vali, pakartodama Vyriausiojo Lietuvos Atstatymo Komiteto 1946.VI. 10 Deklaracijoje, BDPS 1947.V.28 nutarimuose ir BDPS Deklaracijoje Nr. 2 paskelbtus pagrindinius principus bei juos papildydama nutarimais, priimtais 1949.11.10 BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtiniame posdyje, skelbia: 1. LLKS Taryba, remdamasi BDPS Prezidiumo ir BDPS Karo Tarybos jungtinio posdio 1949.11.10 nutarimais, okupacijos metu yra aukiausias tautos politinis organas, vadovaujs politinei ir karinei tautos isilaisvinimo kovai. 2. LLKS Tarybos ir jos Prezidiumo bstin yra Lietuvoje. 3. Valstybin Lietuvos santvarka - demokratin respublika. 4. Suverenin Lietuvos valdia priklauso tautai. 5. Lietuvos valdymas vykdomas per laisvais, demokratiniais, visuotinais, lygiais, slaptais rinkimais irinkt Seim ir sudaryt Vyriausyb. 6. Nuo okupacijos pabaigos ligi susirenkant demokratiniam Lietuvos Seimui, statym leidiamj gali turi laikinoji Tautos Taryba. 7. Laikinj Tautos Taryb sudaro: vis vieningoje vadovybje Lietuvoje ir usienyje kovojani srii, apygard, rinktini, auktj mokykl, kultrini, religini organizacij bei sjdi ir tautoje atram" turini politini partij atstovai, prisilaikant proporcingo atstovavimo principo. 8. Atstaius Lietuvos Nepriklausomyb, ligi susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eina LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas. 9. Laikinoji Lietuvos Vyriausyb sudaroma LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko pavedimu. Vyriausyb atsakinga prie Laikinj Tautos Taryb. 10. Lietuvi veiklai usienyje ir Lietuvos atstatymo darbui koordinuoti LLKS Tarybos Prezidiumas turi LLKS Usienio Delegatr, kuri, bendradarbiaudama su Vakar valstybse akredituotais Lietuvos atstovais, sudarinja komisijas bei delegacijas ginti ir atstovauti Lietuvos reikalus Suvienyt Nacij organizacijoje, vairiose konferencijose ir kitose tarptautinse institucijose. 11. LLKS Usienio Delegatros nariai i savo tarpo isirenka LLKS Usienio Delegatros Pirminink, kuris skaitomas LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininko Pavaduotoju. 12. LLKS Usienio Delegatros nariai laikomi lygiateisiais LLKS Tarybos nariais. 13. iai Deklaracijai vykdyti nuostatus leidia LLKS Taryba.
14. Lietuvos valstybs atstatymas, ligi Seimo bus priimta ir paskelbta mogaus laisvs ir demokratijos siekimus atitinkanti valstybs konstitucija, vykdomas pagal ioje Deklaracijoje paskelbtus nuostatus ir 1922 m. Lietuvos Konstitucijos dvasi. 15. Atstatytoji Lietuvos valstyb garantuoja lygias teises visiems Lietuvos pilieiams, neprasikaltusiems lietuvi tautos interesams. 16. Komunist partija, kaip diktatrin ir i esms prieinga pagrindiniam lietuvi tautos siekimui ir kertiniam konstitucijos nuostatui - Lietuvos nepriklausomumui, - nelaikoma teisine partija. 17. Asmenys, bolevikins arba vokikosios okupacijos metu idav Tvyn bendradarbiavimu su prieu, savo veiksmais ar taka pakenk tautos isilaisvinimo kovai, susitep idavystmis ar krauju, yra atsakingi prie Lietuvos Teism. 18. Konstatuojama teigiama religijos taka ugdant tautos moral ir palaikant jos atsparum sunkiausiu laisvs kov laikotarpiu. 19. Socialin globa nra vien atskir piliei ar organizacij reikalas, bet vienas pirmj valstybs udavini. Ypating glob valstyb teikia isilaisvinimo kovose nukentjusiems asmenims ir j eimoms. 20. Socialini problem racionalus isprendimas ir krato kinis atstatymas yra susijs su ems kio, miest ir pramons reforma, kuri vykdoma paioje nepriklausomo gyvenimo pradioje. 21. LLKS Taryba, glaudioje vienybje su kovojania tauta, kvieia visus geros valios lietuvius, gyvenanius tvynje ir ujos rib, pamirti sitikinim skirtumus ir sijungti aktyv tautos isilaisvinimo darb. 22. LLKS Taryba, prisiddama prie kit taut pastang sukurti pasaulyje teisingumu ir laisve pagrst pastovi taik, besiremiani pilnutiniu gyvendinimu tikrosios demokratijos princip, iplaukiani i krikionikosios morals supratimo ir paskelbt Atlanto Chartoje, Keturiose Laisvse, 12-je Prezidento Trumano Punkt, mogaus Teisi Deklaracijoje ir kitose teisingumo ir laisvs deklaracijose, prao vis demokratin pasaul pagalbos savo tikslams gyvendinti. Okupuotoji Lietuva 1949.11.16 VYTAUTAS LLKS Tarybos Prezidiumo Pirmininkas FAUSTAS, KARDAS, MERAINIS, NAKTIS, UPALIS, VANAGAS, ADGAILA LLKS Tarybos nariai
Pirmasis Dainavos apygardos vadas Domininkas Jys-uolis (deinje) ir Juozas Pukorius-Girinis. Apie 1946-1947 m.
PIET LIETUVOS (NEMUNO) SRITIS

...iandien mano nuotaika emiau nulio. A vl pradedu sitikinti, kad ateinaniais 1949 metais vl nieko nebus... Prie bolevizm reikia pastatyti nauj gyvenim Vakar valstybse, paremt visuotine gerove, kuri bt lyg magnetas, kuris palengva pritrauks ir Ryt valstybes", taip madaug skamba Vakar diplomat odiai. Taigi jie ten pirma kurs nauj gyvenim. Kiek tai truks, neinia. Galbt penkerius metus, o galimas dalykas, kad deimt ir daugiau met. Sakysim, kad penkerius metus. Kain ar liks kas nors i Lietuvos po penkeri met? Lidna, pasiutusiai lidna, kai pagalvoji, kad mes visi esam kaip tie nuteistieji myriop, kurie skaiiuoja savo gyvenimo paskutines valandas ir minutes. Gyvenimo laikrodio rodykl slenka vis liau ir liau. Mes dirbam ir kovojam... "
Dainavos apygardos vadas
APYGARDOS VADAI
JUOZAS VITKUS-KAZIMIERAITIS,
1945 m. lapkritis-1946 m. balandis
DOMININKAS JYS-UOLIS,
1946 m. gegu1947 m. rugpjtis
ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS,
1947 m. rugsjis1948 m. spalis
L. E. P. BENEDIKTAS LABNAS-KARINAS,
1948 m. spalis-1949 m. kovas
1949 m. gegu-1950 m. birelis
JUOZAS GEGUIS-DIEMEDIS,
1950 m. liepa1951 m. rugsjis
VINCAS DAUNORAS-UNGURYS,
1951 m. spalis1954 m. rugpjtis
Dainavos apygarda apm dabartinius Alytaus, Lazdij ir Varnos rajonus ir besiribojanias Marijampols, Prien, Trak, alinink rajon dalis - beveik vis Dzkij. Kaip ir visoje Lietuvoje, tik prajus frontui, ankstyv 1944-j ruden mikingoje Dzkijoje brsi vyrai, pasireng kovai su antrja soviet okupacija. Briams m vadovauti buv Lietuvos kariuomens karininkai, puskarininkiai, policininkai, auliai, mokytojai visuomenje autoritet turintys asmenys. 1945 m. pirmoje pusje gana stichikai krsi karin struktra - briai, kuopos, rinktins. Apygardos pradia laikytina 1945 m. gegus 7 d. kurtas Dzk rinktins tabas, apie save ms telkti kovotojus. tabas buvo ypatingas tuo, kad jam vadovavo pik. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, aukiausi laipsn turintis karikis, aktyviai sitrauks pasiprieinim. Tad logika, kad tabe buvo labai aiks kariniai poymiai -tab sudar trys skyriai: operatyvinis, propagandos ir mobilizacijos. Kazimieraiio parengtas drausms statutas tapo pavyzdiu kitiems analogikiems ar panaaus pobdio dokumentams rengti ir kitose apygardose. Iki 1946 m. i esms susiformavo karin struktra (Dzk rinktin ir A apygarda), itin palanki apygardai steigti. Tai buvo padaryta 1946 m. baland. Dainavos apygardos vadu tapo kpt. Domininkas Jysuolis. Tuomet tabas buvo papildytas spaudos ir propagandos skyriumi, atitinkamai sustiprinta spaudos leidyba - alia oficialaus tabo laikraio .Aukuras" savo spaud turjo praktikai visos rinktins. Be to, tabas leido daug atsiaukim bei kitos propagandins literatros. Kazimieraitis, be organizacins veiklos Dzkijoje, aktyviai sitrauk platesns centralizacijos darb 1945 m. lapkrit Kaune jis buvo susitiks konsultuotis su atvykusiais i Vakar Jonu Deksniu ir Klemensu Bruniumi, 1946 m. buvo umezgs ryius su Lietuvos tautine taryba (kpt. Jonas Noreika); nuolat vyko konsultacijos su Tauro apygardos vadais. 1946 m. pavasar buvo kurtas Piet Lietuvos partizan tabas, suvienijs Tauro ir Dainavos (Dzkijos ir Suvalkijos) partizan junginius. Tad tuo pat metu vyks apygardos ir srities organizacinis darbas buvo baigtas 1946 m. pavasar. Deja, partizan struktroje, kaip ir j gyvenime, nebuvo nieko pastovaus - uvus Kazimieraiiui, uoliui, sutraukius ryi gijas, vl reikjo pradti visk i pradi. 1947 m. vadovyb (ne tik Piet Lietuvoje) atjo ltn. Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Dar deimt met Vanagas vadovavo vairiems partizan junginiams, tapo LLKS steigimo signataru, Ginkluotj pajg vadu. Kartu su kitais rykiausiais partizan vadais jis tapo laisvs kov simboliu.
Taps apygardos vadu, Vanagas ypa aktyviai m atkrinti tabus, daug keliavo, susitikinjo su pareignais ir eiliniais partizanais. Buvo vadovaujamasi nuostata, kad sakymai bei nurodymai turi bti idiskutuoti ir sismoninti. Tas gerokai skyrsi nuo kit vad nuostat apie beapeliacin sakym vykdym kariuomens pavyzdiu. Tuo paiu principu vadovaudamasis Vanagas, 1949 m. baland grs i LLKS steigiamojo suvaiavimo, sukviet apygardos jungini vadus pasitarim. Susirinko 11 rinktini bei grupi vad; tai buvo bene paskutinis apygardos susirinkimas. Nepaisant nuostoli, majanio partizan skaiiaus, vis sunkjani elementari isilaikymo slyg, buvo sveikinami LLKS steigimas, ten priimti nutarimai, isirinktas naujas apygardos vadas - Lionginas BaliukeviiusDzkas. Tuomet, 1949 m. pavasar, apygardoje buvo 218 kovotoj, 1950 m. vasar 175 partizanai. Tebebuvo leidiama spauda, bandoma atkurti vis daniau nutrkstanius tarpusavio ryius. Sudtinga padtimi vis aktyviau naudojosi agentai smogikai. 1952 m. su j pagalba MGB netgi kr legendin Dainavos apygardos tab ir jo padedama vis retino kovotoj eiles. Tad 1952-uosius galima laikyti paskutiniaisiais Dainavos apygardos vadovybs gyvavimo metais. Pavieniai partizanai Dzkijoje laiksi iki 1954 m. Buvs Dainavos apygardos, Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas, LLKS Ginkluotj pajg vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas slapstsi iki 1956 m. Tada buvo suimtas, iauriai tardomas ir 1957 m. suaudytas.
Dainavos apygardos partizanai.

(Genocido auku muziejus)
Kazimieraiio rinktins partizanai pratybose. Stovi pirmas i kairs -Lionginas Baliukeviius-Dzkas, antras - Julius Makoreviius-Varpas, treias - Vaclovas Voveris-aibas. U krmo - Jonas Radinas-Burokas. 1947 m. vasara.
Kazimieraiio rinktins Vanago grups partizanai. I kairs: Juozas Voveris-pokas, Jonas Baranauskas-Balandis, Jonas iaruseviius-Papartis ir Bronius Paleckas-turmas. 1949 m. vasara.
Dainovos ir Tauro apygard partizan susitikimas. I kairs: Feliksas indius-Tigras, Antanas Puas-Gintaras, Viktoras Vitkauskas-Saidokas, neatpaintas, Juozas Geguis-Diemedis, neatpaintos, Konstantinas Baliukeviius-Rainys ir Sergijus Stanikis-Litas. 1951 m. vasara. (Genocido auk muziejus)
Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas. (Genocido auk muziejus)
Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (rikiuotje pirmas) arno rinktins vizitacijoje. Antroje eilje pirmos -Benediktas Labnas-Karinas, paskutinis - Juozas Geguis-Diemedis.
arno rinktins Vytenio grups partizanai. I kairs: Konstantinas Vaiknoras-Tigras ir Viktoras Buionis-Jaunutis.
(Genocido ouk muziejus)
arno rinktins partizanai emiau Merkins keliasi per Nemun. I deins: Juozas Geguis-Diemedis ir Julius Mokareviius-Varpas.
Dainavos ir Tauro apygard partizan susitikimas. Stovi i kairs: Vaclovas Voveris-aibas, Jurgis KrikiGnos-Rimvydas, neatpaintas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Sergijus Stanikis-litas ir Jonas Kuinskas-Spyruoklis. Klpo (deinje) Motiejus Jarueviius-Laktingala. Kiti neatpainti. 1948 m. vasara.
Kazimieraiio rinktins partizanai. I kairs: Adomas Daugirdas-Gailius, Placidas Jarueviius-Dainius ir Bronius Paleckas-turmas. 1948-1949 m.
Kazimieraiio rinktins partizanu apdovanojimas. sakyma skaito Lionginas Baliukeviius-Dzkas; Sofijai Budnaitei-Ramunei apdovanojimo sega Adolfas Ramanauskas-Vanagas. 1948 m.
Mindaugo grups partizan priesaika. Stovi (kairje) Jonas Uzdyla-Vieversys, sdi (deinje) Pranas Vaitkeviius-Tigras. 1949-1950 m.
arno rinktins partizanai. Pirmas i kairs - Juozas Geguis-Diemedis, treias (priekyje) - Bernardas Navickas-Girinis, penktas - Julius Makoreviius-Varpas. 1949 m. vasara.
arno rinktins karininko Juozapaviiaus grups partizanai miko stovyklavietje. Pirmas kairje - Boleslovas Vailionis-Narsuolis, pirmas deinje - Juozas Geguis-Diemedis. 1949-1950 m.
arno rinktins partizanai. Pagal KGB suymjima treias - Valeras Abecinas-Smauglys, ketvirtas - Petras Simonaviius-uolas, etas - Juozas Geguis-Diemedis. Apie 1948 m.
Tauro apygardos algirio rinktins partizanai neasi bandyti pancerfausta". Apie 1946-1947 m.
PIET LIETUVOS (NEMUNO) SRITIS

...it kuop [Geleinio Vilko rinktins Oio kuopa D.K.] ir vadina paslaptingja kuopa. J taktika tikrai partizanika padaro koki nors ofenzyv ir dingsta. Veltui ieko rusai jie dingo, tarsi em prarijo. Rusai ino, kad partizan ia yra, bet jokiu bdu negali j surasti ar susekti. ita j taktika yra pati geriausia: viena sukelia baims rusams, nipams, antra patys neturi auk, isaugoja ryius".
JUSTINAS LELEIUS-GRAFAS,
Tauro apygardos partizan kapelionas
APYGARDOS VADAI
LEONAS TAUNYS-KOVAS,
1945 m. rugpjtis1945 m. spalis
ZIGMAS DRUNGA-MYKOLAS JONAS,

1945 m. spalis-1946 m. birelis
ANTANAS BALTSIS-VEJYS,
1946 m. liepa-1948 m. vasaris
JONAS ALEIKAS-RYMANTAS,
1948 m. balandis1948 m. rugpjtis
ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS,
1948 m. spalis1949 m. rugsjis
VIKTORAS VITKAUSKAS-SAIDOKAS,
1949 m. spalis-1951 m. vasaris
JUOZAS JANKAUSKAS-DEMONAS,
1951 m. balandis1952 m. birelis
Apygarda kurta 1945 m. rugpjio 15 d. Marijampols aps. Skardupi klebonijoje. Vienas i aktyviausi iniciatori kurti tab, kuriam bt pavalds visi Marijampols, Saki, Vilkavikio ir Lazdij apskrityse veik ginkluot partizan daliniai, buvo kunigas, Skardupi klebonas Antanas Ylius. Steigiamajame susirinkime buvo pabrta tiek apskritai karins struktros problema, tiek su tuo susij pavaldumo, drausms klausimai. Pastarieji tapo vis labiau aktuals. Formuoti apygard buvo pavesta Lietuvos kariuomens kpt. Leonui Tauniui-Kovui (tai nebuvo iimtis - visoje Lietuvoje, ypa kuriantis apygardoms, buvo iekoma alyje likusi kariki, kurie ne tik buvo autoritetingi, taiau ir turjo ini bei patirties kuriant tiek struktr, tiek karinius norminius dokumentus.) Nors po keli mnesi Kovas buvo suimtas, vadu tapo mjr. Mykolas Drunga-Mykolas Jonas, 19451946 m. susiformavo apygardos struktra (Geleinio Vilko, algirio, Vytauto rinktins), tabai ir j veiklos principai, ryi bei rmimo sistemos. Tuomet pradtas leisti apygardos oficiozas Laisvs valgas" -vienas anksiausiai leist pogrindini laikrai, kartu su kitais panaiais leidiniais per vis partizan kar pltojs laisv pogrindin mint okupuotoje Lietuvoje. 1946 m. pavasar Piet Lietuvoje vyko procesai, svarbs visai pasiprieinimo raidai: dvi apygardos Tauro ir Dainavos paskelb kurianios Piet Lietuvos partizan tab. Tai reik, kad centralizacijos idjos gavo konkreius ir perspektyvius pavidalus. Nepaisant pavojaus, kad centralizuot struktr infiltruoti agentai galjo padaryti nepataisomos alos (r. Didiosios Kovos apygarda), centralizacijos siekis buvo grindiamas principu, kad tik tokiu bdu galima kovoti ir kalbti okupuotos valstybs vardu, tik taip galima ilaikyti kovotoj dvasi ir drausm, ivengti partizaniniams karams bdingo savavaliavimo. Piet Lietuvos partizan tabo vadovai taip pat neiveng MGB dmesio - jau 1946 m. gegu vyko susitikimas su Juozu Markuliu-Ereliu (MBG agentu Noreika). Tokiu bdu buvo siekiama per aukiausi tab pamau likviduoti emesnisias struktras, pvz., silant partizanams legalizuotis su padirbtais (MGB) dokumentais. Dl rezervuoto poirio bei efektyvios ryi sistemos MGB operacija Piet Lietuvoje nepavyko - 1947 m. sausio mnes Suvalkijoje vyko partizan vad suvaiavimas. Jame dl objektyvi prieasi negaljo dalyvauti emaitijos partizanai, taiau jie apie tai inojo ir rado bd perduoti savo nuomon Jungtins Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius-Visvydas savo laike i esms ianalizavo susiklosiusi padt ir nubr centralizacijos gaires bei vyriausiosios vadovybs veiklos principus. Tad iki 1947 m. pabaigos Piet Lietuvoje aktyviausiai veik Tauro apygardos partizanai. T lm ir naujojo apygardos vado Antano Baltsio-
vejo kryptingas ir aktyvus veikimas. vejys galutinai dieg karin organizacijos samprat (karin drausm, subordinacija, uniformos, enklai), 1947 m. vasar suorganizavo pirmuosius partizan mokymo kursus, visikai sutvark organizacin struktr. Dl geografins padties Tauro apygarda kuriam laikui (19461947 m.) buvo tapusi ryi su Vakarais vykdytoja ir koordinatore 1947 m. gegus ir gruodio mnesiais buvo suorganizuotos ir isistos Lenkij dvi emisar grups. 1949 m. ia gro Vakarus ivyks Juozas Luka-Skirmantas, Daumantas. 1948 m. vasar, uvus vejui, patyrus dar kelet skaudi smgi, vidaus problem sprendimas utruko aktyvusis centras persikl emaitij, Kstuio apygard. 1949 m. vasario mnes Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime ir pasira LLKS krimo dokumentus bei politin Deklaracij taip prisidjo prie savo pirmtak pradt darb gyvendinimo. 1950-1953 m. apygarda silpo. 1951 m. jau nebeliko ryi tarp rinktini, apygardos teritorijoje tuomet buvo apie 50 partizan. 1952 m. suimtas ir uverbuotas paskutinis apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas. Tai i esms reik apygardos gyvavimo pabaig - per kelet mnesi iduoti uvo paskutiniai kovotojai. Paskutinis apygardos partizanas Justinas BaliusPlutonas uvo 1957 m.
Tauro apygardos partizanai valgyboje.

Tauro apygardos tabo nariai. I kairs: tabo virininkas Jonos Pileckis-arnas, Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras, politins dalies virininkas Antanos Baltsis-vejys, apygardos vado pavaduotojas Vaclovas Navickas-Auksutis ir apygardos kapelionas Justinas Leleius-Grafas. 1946 m.gegu.
{Genocido auk muziejus)
Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleius-Grafas. 1946 m. balandis.

Paliose veik Varnupi ir Mukietininku briai. 1945 m. balandis.

Paliose veiks Mukietininku brys. 1945 m. balandio 17 d.

Geleinio Vilko rinktins partizanai. Antras i kairs - Antanas Gudynas-Speigas.

(A. Vilutiens asmenin kolekcija)
Sveiai renkasi tribnoje" prie prasidedant Tauro apygardos mokomosios kuopos paradui. 1947 m. rugpjio 20 d.
Tauro apygardos mokomosios kuopos kovotojai lauko klasje ivykstant lektoriui. 1947m. rugpjio 16 d.
Tauro apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys rao sakym dl baigusij mokomj kuopa. 1947 m. rugpjio 19 d.
Jurgis Krikinas-Rimvydas (kairje) ir Juozas Luka-Skirmantas pakeliui j Lenkija Vytauto rinktins veikimo teritorijoje. 1947 m. gegu. (Genocido auk muziejus)
Tauro apygardos vadovyb. I kairs: Vytauto rinktins vadas Vytautas Gavnas-Vampyras, Biruts rinktins vadas Juozas Luka-Skirmantas, apygardos tabo rikiuots skyriaus virininkas Jonas Aleikas-Rymantas ir Kstuio rinktins vadas Kazimieras Greblikas-Sakolas. 1947m. birelis. unsk mikas.
Vytauto rinktins 2-osios kuopos partizanai. 1946 m. balandio 11 d. Vilkabaliai.

algirio ir Kstuio rinktiniu kovotojai pakeliui Antanavo kine operacija. 1947 m. lapkriio 11 d.
Tauro apygardos tabo spec. pareignas Vytautas Gavnas-Vampyras (kairje) ir Vytauto rinktins kovotojas Juozas Aliauskas-Klaidas. 1948 m. vasario 10 d.
algirio rinktins partizanai. Pirmoje eilje (guli) i kairs: Valentinas Sadauskas-Velna ir Juozas Liogys-Dragnas. Antroje eilje i kairs: Jonas Balsys-Aidas, Jonas Kerutis-arnas ir Vincas Guslainis-Ainis.
Geleinio Vilko rinktins partizanai. I kairs: Algimantas Gumauskas-Balandis, Kazimieras Popiera-Geguis, Antanas Karpauskas-Kurtas ir Antanas Gudynas-Speigas. Apie 1950-1951 m.
(A. Vilutiens asmenin kolekcija)
I Vakaru grie desantininkai ir Tauro apygardos vadovyb. I kairs: Juozas Luko-Skirmantas, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Saidokas, apygardos vado adjutantas Pranas Naujokas-Kietis, Benediktas Trumpys-Rytis ir Klemensas irvys-Sakalas.
Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins Bebro brio partizanai Bronius Dda-Narutis (kairje) ir Pranas GrigasGenelis.
(R. Kaunieio asmenin kolekcija)
DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA

RYTU LIETUVOS (KALNU) SRITIS
... Nepaprastj atsiradimas tautoje sutampa su laiku, kai tautai prireikia tik mogui galim pastang: i nelaisvs nam vaduojantis, nuo nelaisvs apsiginant ir panaiais atvejais. Tai tautos kilimas jaunam gyvenimui, k mogui velgiant net irdis sopsta i diaugsmo. Kas itai tautai keli pastoja, tie tik piktomis mklomis tegali kauti... "
JUOZAS IBAILA-DIEDUKAS, MERAINIS, GABIJUS,
Didiosios Kovos apygardos B rinktins tabo virininkas
APYGARDOS VADAI
MYKOLAS KARECKAS-SERBENTAS,
1944 m. spalis-1945 m. balandis
JONAS MISINAS-ALIAS VELNIAS,

1945 m. balandis1946 m. gruodis
ALFONSAS MORKNAS-PLIENAS,
1945 m. gruodis1948 m. rugpjtis (B rinktins vadas) 1948 m. rugpjtis1949 m. gruodis (apygardos vadas)
1944 m. liepos mnes Raudonoji armija um Vilniaus krat. ia anksiausiai prasidjo teroras, anksiausiai pradjo kurtis pirmieji partizan briai, rykjo gabs vada 1944 m. rugpjio pabaigoje Kaugoni kaime susirink Trak aps. ir dalyje Ukmerg aps. veikusi partizan bri vadai nutar susijungti rinktin. Jau rugsj buvo kurta Didiosios Kovos (DK) rinktin (vliau tuo pat vardu pavadinta apygarda), kurios vadu irinktas pik. Jonas Misinas-alias Velnias. Rinktin spariai didjo tiek teritorijos (prisijung Kruonio, Vepri, irvint, euoli, Giedraii valsi partizanai), tiek kovotoj skaiiaus atvilgiu (1944 m. pabaigoje apygardoje veik apie 500 partizan - 7 briu sudar po 80-100 kovotoj). iuo laikotarpiu, kaip ir visoje Lietuvoje, ia partizanai buvo aktyvs danai uimdavo maesnius miestelius, kaimus ir juos ilgesn laik ilaikydavo naikino okupant staigas, baud kolaborantus ir pan. 1945 m. pradioje rinktin buvo reorganizuota Vilniuje atkurtas Lietuvos laisvs armijo (LLA) tabas, kurio sakymu remiantis DK rinktin tapo LLA 5uoju rajonu ir buvo pri skirta Vilniaus apygardai. Nors Vilniaus tabas gyvavo kelet savaii, LLA 5-asis rajonas pavadintas apygarda, veik visus metus. Apygarda padalyta 3 batalionus, kuri kiekvieni sudar po 3 kuopas. Patvirtinta tabo struktra maai skyrsi nuo kit apygard - j sudar operatyvinis, ginkluots, organizacinis, valgybos, kio, kontrvalgybos bei agitacijos i propagandos skyriai. 1945 m. gruodio mnes apygardos vadas vl msi pertvarkym -apygarda pavadinta LLA 5-ja Didiosios Kovos apygarda (DKA), numatyta keturi rinktini (A, B, C, D) struktra, faktikai buvo kurtos dvi A rinktin veik Trak ir Kaiiadori, B - Ukmergs apskrityse. Abi rinktins turjo po 6 batalionus, kuriuose buvo per 80( partizan. alio Velnio vadovaujama apygarda turjo tam tikr
specifik, lyginant su kito mis. Visa veikla, visi pertvarkymai vyko turint vienintel tiksl - sukurti patogi, mobili kovotoj organizacij, kuri stot tiesioginius mius su kariuomene. Kaip niekur kitur ia veik mobils, ne daugiau kaip tris dienas vienoje vietoje besilaikantys briai, skrajojantis brys", kuris po kiekvieno susidrimo aibikai persikeldavo kit rajon. Antra vertus, beveik nra duomen, kad alio Velnio tabas bt parengs kokius nors kariniu ar politinius dokumentus ar politines akcijas. Didiausia apygardos ir jos vado alio Velnio neskme tapo ryi su galimai veikiania auktesne vadovybe paiekos. Tuo pasinaudojo MGB ir DKA tapo klasikins operacijos, kai per agentus, infiltruotus j tab, pamau naikinama visa struktra, pavyzdiu. Bandym infiltruoti agentus partizan struktras bta nuo pat pradi, 1945 m. Spariai besivystanti, aktyvi apygarda negaljo neatkreipti MGB dmesio. Po keli neskming bandym, 1946 m. pavasar per patikimus ryininkus agentams pavyko pakiti aliam Velniui kontakt" su legendinio Tautinio komiteto atstovu, neva atstovaujaniu vyriausiajai vadovybei. alias Velnias nebuvo suimtas po pokalbi ir konsultacij su atstovu" jis sutiko pasitraukti i apygardos vado pareig, ileido sakym, kuriuo nurod nutraukti vis leidyb. Apygard perms MGB agentas skubiai dav nurodym legalizuotis su padirbtais dokumentais (j gamybos vieta MGB). alias Velnias buvo panaudojamas toliau - jis padjo Centrui" umegzti ry su Piet, taip pat Ryt Lietuvos partizan vadais, vliau takos sferon turjo bti traukta ir Vakar Lietuva. Taigi pavojus ikilo visai organizacijai. Piet ir Vakar Lietuva iveng smgio dl pagrsto nepatiklumo, o Ryt Lietuva patyr neatitaisom nuostoli Didiosios Kovos apygarda praktikai jau neatsigavo. Neturdama tikrosios vadovybs, apygarda tirpo - 1947-1948 m. buvo visikai sunaikinta A rinktin. B rinktin nutrauk visus ryius su apygardos" tabu ir dar kur laik veik Ukmergs, irvint, i dalies Utenos apskrityse. 19481949 m. vienam po kito uvus visiems rinktins tabo pareignams, 1950 m. lapkrit apygarda likviduota Ryt Lietuvos (Kaln) srities tabo sakymu.
Plieno rinktins partizanai, veik Aluntos ir Balnink apylinkse. Pirmoje eilje (guli) i kairs: Jonas ygelis-Ilgnas, Steponas Matelionis-Agronomas ir Stasys Mikeleviius-Bijnas. Antroje eilje i kairs: Juozas Petrauskas-Laimutis, Kazys Puodinas-Titnagas, Steponas Sabaliauskas-arkis, neatpaintas ir Juozas migelskas-Smidras. Apie 1948 m.
Plieno rinktins Albino Graio-Pipiro vadovaujamas partizanu brys, veiks Ukmergs apylinkse. I kairs ketvirtas -brio vadas Albinos Grays-Pipiras.
Neinomas Plieno rinktins kulkosvaidininkas.

A rinktins skrajojanio" brio partizanai. Treias i kairs -Bernardas Arboius-Liepsniukas.

Dobilo brio partizanai. Pirmas i deins - brio vadas Juozas Kudelis-Dobilas.

Dobilo brio partizanai, veik Gelvon, iobikio ir Upinink apylinkse. I kairs: neatpaintas, Juozas Kudelis-Dobilas, Vytautas ukauskos-Mnulis ir Juozas Bartuseviius-Mediotojas.
Plieno rinktins Stiklo brys, veiks Ukmergs apylinkse. I kairs: brio vadas Bronius Jakubonis-Stiklas, Stasys Pariokas-Plechaviius, Steponas Zalagnas-Ripka, Alfonsas Tuys-Papuoalas, Kazimieras Tuys-Nemunas, Edvardas Miliukas-Bijnas, Pranas uminskas-Pdia, Stasys Nalnos-Sakalas ir Vadovas Varnas-Jokeris
Plieno rinktins Bebro brys, veiks Ukmergs apylinkse. I kairs: Bronius Dda-Narutis, brio vados Vytautas Strazdas-Bebras, Pranas Grigas-Genelis, Bronius MedelskasKrienas, neinomas partizanas slapyvardiu Likimas. Uraas kitoje pusje: ButkikiuViliaudiu mike po stribu sutriukinimo. 1949 m. spalis".
Plieno rinktins Aluntos apylinki partizanai. Stovi i kairs: Juozas migelskas-Smidras ir partizanas slapyvardiu Klevas. Sdi i kairs: Jurgis Rubikas-Kotas, Pranas Kiouinis-Kiaun, Adomas irvinskas-almas, Steponas Satkeviius-Gintvytis, neatpaintas, neatpaintas ir Alfonsas Radzeviius-Tarzanas.
Plieno rinktins partizan bri susitikimas. 1949 m. vasara.

Plieno rinktins Aluntos apylinki partizanai. I kairs: Pranas Kiauinis-Kiaun, Steponas Satkeviius-Gintvytis ir Steponas Sabaliauskas-arkis. Apie 1948 m.
(Genocido auk muziejus
Kazimieras Aliauskas-Spartakas ir Vanda Joyt-Ramun.

Dobilo brio partizanai, veik Gelvon, iobikio ir Upinink apylinkse, I kairs: Vaclovas Macijauskas-irgelis, brio vadas Juozas Kudelis-Dobilas, Vladas atkauskas-Lazdynas ir Pranas Mocijauskas-Aitvaras.
Vyio apygardos partizanu briu susitikimas. Centre sdi Rytu Lietuvos (Kalnu) srities vadas Jonas Kimtas-algiris ir Alfonsas Smetona-ygaudas. 1949 m.gegu. (Genocido auk muziejus)
VYIO APYGARDA
... Dangus juodas, o mes ilga eile lydim kritus, atrodom it mklos, sekanios veim, traukiam nedidelio, pavargusio arkliuko. Sunkiai traukianio arkliuko paliugusiu moltu keliu, o lietus it gausyb aar krinta ir krinta, lyg atrodo dangus atverkia u mus, ilga eile it mkl besekani paskui veim, nes nors ms irdys skausmu plyta, taiau akys parodyt negali... "
BOLESLOVAS EGLINSKAS-SAULIUS,
Vyio apygardos tabo narys
APYGARDOS VADAI
JUOZAS KRITAPONIS,
1944 m. gruodis-1945 m. sausis
DANIELIUS VAITELIS-BRIEDIS,
1945 m. sausis-1948 m. gegu
ALFONSAS SMETONA-YGAUDAS, 1948 m. gegu1950 m. liepa MYKOLAS EMEYS-PUTINAS,

1950 m. liepa-1951 m. balandis
BRONIUS KARBOIUS-BIT,
1951 m. rugsjis1953 m. sausis
Vyio apygardos sikrimas naci okupacijos metu veikusi organizacij vad bei aktyvi nari veiklos rezultatas. Antai 1944 m. liepos mnes vykusiame Tautinio fronto nari pasitarime nutarta persiorganizuoti apskrities tab, kuris turt vienyti visus Ukmerg apskrityje veikianius partizan brius. Pastarieji spariai didjo - kaip ir visoje Lietuvoje mikus jo karininkai, auliai, mokytojai, gimnazistai ir kinink vaikai. 1944 m. pabaigoj-buvo kurta Vyio apygarda, 1945 m. jau jungusi Ukmergs, Panevio bei Kdaini (dal apskritis. Rinktini struktra, laikantis LLA tradicijos, ilgai buvo labai paprasta: apskritis-rinktin. Toks mechanikas sujungimas, vadovybs nereiklumas ilgainiui suformavo i emesnij vad veiklos stili - rinktins danai net nesisteng palaikyti ryi tarpusavyje ir paioje rinktinje. Nors 1946 m. bta bandym nustatyti bent minimalius ryius, vest karin tvark, taiau atrodo, kad iki 1949 m. ir vliau, blstant pasiprieinimui, maai k keitsi. T i esms lm apygardos vado veiklos stilius ltn. Danielius Vaitelis-Briedis pats keliavo po brius, instruktuodavo ir duodavo sakymus odiu. Sunku pasakyti apie koki nors reglamentuot karin tvark apygardoje, nes i esms nra ilikusi joki dokument. T rodo ir nuotraukos, kuriose Vyio apygardos partizanai gerokai skiriasi nuo kit apygard savo apranga. 1949 m. pavasar apygardos vado sakymu apygardoje suformuotos dvi rinktins - Briedio (Ukmergs ir dalis Kdaini aps.) ir Kritaponio (Panevio aps.), suformuotas nauja, apygardos tabas bei rinktini tabai.
Apygardos vadas Alfonsas Smetona-ygaudas, be grynai organizacini darb, suaktyvino spaudos leidyb suorganizuodamas neblog baz -tabas turjo dvi raomsias mainles, rotatori, spaustuvin rift. Nepaisant nuolat patiriam skaudi nuostoli, 1950 m. Vyio apygardoje dar veik 13 bri, kurie jung apie 100 kovotoj. Kaip ir kitos Ryt Lietuvos apygardos, Vyio apygarda neiveng MGB pinkli - apygardos vadovyb siskverb agentas. Apygardos vadas Briedis ry su MGB agentu J. Markuliu umezg jau 1946 m. Pasitikjo pastaruoju, nes buvo seniai pastami, o idja taupyti jgas ateiiai" atrod logika ir patraukli. Jau 1947 m. rugsj MGB pradjo partizanus legalizuoti", t. y. su MGB pagamintais dokumentais leido jiems apsigyventi miestuose ir laukti. Visi jie, inoma, buvo suimti. Tik 1947 m. rugsj Ryt Lietuvos (Kaln) srities vadas ltn. Jonas Kimtas-algiris ileido sakym, kuriame nedviprasmikai nurodoma nutraukti ryius su J. Markulio tabais", panaikinti visus ryio kanalus ir perspti ryininkus. Neivengta idavysi ir vliau, ypa 1951-1953 m. Agentais buvo verbuojami ryininkai ir partizanai, kurie, bendradarbiaudami su MGB, padjo sunaikinti apygard. 1953 m. uvo paskutinis apygardos vadas Bronius Karboius-Bit ir tai laikytina apygardos egzistavimo pabaiga. 1956 m. vasar Rokikio rajone, Pandlio apylinkje uvo paskutinieji Vyio apygardos partizanai Mykolas Suveizdis-Budrys ir Edvardas ilinskasVanagas.
Vyio ir Algimanto apygard vad susitikimas. Pirmoje eilje (guli) i kairs: Bronius Juospaitis-Direktorius, Edvardas Dauinas-Jokeris, neatpaintas partizanas. Klpo Jurgis Urbonas-Laktutis. Stovi i kairs: Alfonsas Smetona-ygaudas, neatpaintas, Mykolas emeys-Aras, Vyio apygardos vadas Danielius Vaitelis-Briedis, Algimanto apygardos vados Antanas Sluka-arnas, Antanas Kisielius-Sakalas, Anlanas Burokas-Mokytojas, Vytautas Zakaras ir Antanas ilys-aibas. Apie 1947-1948 m.
Vytenio brio partizanai. Pagal KGB suymjima pirmos -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis, penktas - Jonas Marozas-aragas, etas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriinas-Cbundu-mundu, atuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas PakuleviiusStrelius.
Vyio opygordos vodos Alfonsas Smetona-ygaudas (antras i kairs) su Vytenio brio partizanais. I kairs pirmas - Vladas Drasutis-Vytenis, treias - Jonas Kalvaitis-Paistamas.
Algio brio partizanai. I kairs: Juozas Gavnas-turmas, Vytautas Reklickas-Lioys ir neatpaintas partizanas . (Genocido auk muziejus)
Vyio apygardos vadas Alfonsas Smetona-ygaudas (viduryje). Rytu Lietuvos (Kaln) srities vadas Jonas Kimtas-algiris (kairje) ir Vyio apygardos tabo pareignas Albinas Burbulis-ilvinas.
Vyio apygardos vadas Mykolas emeys-Putinas.

Taujn apylinki partizanai. I kairs: Jonas Sinkeviius-ermuknis, Zofija Striogait-ilien-Klajn ir Petras Sinkeviius-uolas.
Vyio apygardos partizanai. Priekyje Jonas Stasiukaitis-uolas. Ant akmens sdi i kairs: Juozas emeys-Tikras Brolis, Antanas Darguis-Kareivis, Mykolas emeys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bgnas, Kazys Kirdonis-ilvytis ir Vlados Darguis-virblis. (R. Kaunieio asmenin kolekcija)
Vyio apygardos partizanai. Sdi Povilas Spurgis-altis. Stovi viduryje Alfonsas Gritnas-Skalikas. (Genocido auk muziejus)
Vyio apygardos partizanas Jonas Ignataviius-vyturys. (Genocido auk muziejus)
Vyio apygardos partizanai ygyje.

Brio vadas Vaclovas Pauliukonis-Girnas.

Brio vado Antano ilio-aibo laidotuvs.

Algimanto apygardos partizanai prie ventosios. Pasirms Jonas imnas-Berelis. Sdi i kairs: Povilas Jonelis-Tzas ir Albinas Miliukas-Tigras. Stovi pirmas i kairs - Jonas Stasiukaitis-uolas. Kiti neatpainti. (Genocido auk muziejus)
ALGIMANTO APYGARDA
...Mes neturime joki grabylysi, nekalbame joki sentiment, esame suiurktj kaip ir ms gyvenimas ir vis tik laimingi. irdimi moka pranekti tik tyla, o odiai daugiausiai tebna tik blizgs ir tusti. [...] Jeigu negriau kaip justi - neminkit labai blogai. Nes ir mes taip pat esame mons, gal tik ne visiems suprantami. Geriau palinkkite, kad jei bus lemta mirtigimtoji em, udengus ms akis, tebna kaip glamonjanti ranka... "
DIANA GLEMAIT,
Algimanto apygardos partizan, poet
Algimanto apygardos partizanas Albinas Miliukas-Tigras. (R. Kaunieio asmenin kolekcija)
APYGARDOS VADAI
ANTANAS SLUKA-ARNAS,
1947 m. gegu-1948 m. gegu
ANTANAS STARKUS-MONT,
1948 m. gegu-1949 m. lapkritis
Didioji dauguma partizan apygard krsi natraliai formavosi briai, kurie jungsi, vadai buvo ikeliami i pai partizan. Taiau keli apygard pradi ymi kiek kitokie vykiai tokia iskirtin ir Algimanto apygarda. 1947 m. Vytauto apygarda pernelyg isiplt - j sudar Utenos, Rokikio, Kupikio, Zaras, venioni, taip pat Baltarusijos Svyri apskrityse veik kovotoj daliniai. Tai dar nemanom efektyv vadovavim, apsunkino tarpusavio ryius. Btent dl i prieasi gegus mnes Ryt Lietuvos (Kaln) srities tabas nutar kurti nauj, Algimanto apygard. Iki 1948 m. apygarda buvo suformuota - j sudar arno, alioji ir Kunigaikio Margio rinktins. Atrodo, rinktins ir toliau tvarksi gana savarankikai alioji rinktin tradicikai glaudiau bendravo su Prisiklimo apygardos teritorijoje veikusiais tabais, rinktinje veik Auktaitijos partizanams nebdingas organizacinis sektorius (legaliai veikiantis rezervas, platins spaud, rinks informacij ir pan.). Kunigaikio Margio rinktin su apygardos tabu pastov ry nustat tik 1949 m., prie pat apygardos egzistavimo pabaig. arno rinktin praktikai sudar apygardos pagrind - ia bazavosi tabai, buvo suorganizuotas spaudos leidimas. 1949 m. antroje pusje1950 m. pavasar, po daugelio idavysi, kai uvo visi partizanai, galintys atkurti tabus ir perimti vadovavim, apygarda buvo panaikinta. 1950 m. lapkriio mnes Ryt Lietuvos (Kaln) srities vado sakymu Kunigaikio Margio bei arno rinktini likuiai buvo sujungti, pavadinti Tumo-Vaiganto rinktine ir priskirti Vytauto apygardai. alioji rinktin prijungta prie Vyio apygardos.
arno rinktins partizanai. I kairs: Aloyzas ilys-irnis, Albinas Pajarskas-Bebas, neatpaintas, Antanas Starkus-Mont ir Vytautas Vilutis-Perknas.
Algimanto apygardos tabo virininkas Antanas Starkus-Mont (kairje) ir apygardos vadas Antanas Sluka-arnas.
arno rinktins Jovoro kuopos partizanai. I deins: Jonos Stakeviius-Aura, Jurgis Urbonas-Laktutis, Bronius Puodinas-Garsas, Juozas Grays-Viesulas, Povilas Grumbinas-uolas, Vytautas Painskas-Audra, Aloyzas imonis-posas, Vytautas Magyla-Vairas, Jonas Marcinkeviius-Jokeris, Jonas Kemeklis-Tauras, Alfonsas Augutis-Vjas, Albinas Miliukas-Tigras, Alfonsas Jaktonis-vyturys ir Justinas Puodinas-erknas. Kiti neatpainti
Algimanto ir Vytauto apygard partizanai prie ventosios. Sdi Albinas Miliukas-Tigras. Stovi i kairs: Vytautas Painskas-Audra, Juozas Banys-vis, Povilas Budreika-Debesis, Alfonsas Augutis-ekas, Albertas Pakenis-Jreivis, Povilas Grumbinas-uolas, Jonas Morknas-iaurys, Antonos Bagoinas-Dmas, neatpaintas, neatpaintas, Algirdas Braeika-Aidas ir Justinas Puodinas-erknos. 1949 m. Vasara.
(Utenos kratotyros muziejus)
Kunigaikio Margirio rinktins Audros ir Gedimino bri partizanai (Genocido auk muziejus)
Algimanto apygardos vadovyb. I kairs: organizacinio skyriaus virininkas Aleksas Matelis-Audenis, apygardos vadas Antanos Starkus-Mont ir apygardos tabo virininkas Albinos Pajarskas-Bebas. 1949 m. (Genocido auk muziejus)
Uraas kitoje pusje: Kelion per klampiojo epeto. 1947 m." I deins: Vytautas Greiinas-Daktaras, Albinos Miliukas-Tigras, Antanas Musteikis-Kikis, neatpaintas ir Bronius Puodinas-Garsas.
Bir girios partizanai ygyje.

Bir girios partizanai bendraygio laidotuvse. (R. Kaunieio osmenin kolekcija)
Bir girios partizanai Jonas Baltuis-Trimitos (kairje) ir Steponas Giedrikas-Girietis.

Vytauto apygardos partizanai. Pirmoje eilje i kairs: pirmas - apygardos vadas Vincas Kaulinis-Mikinis, antras Bronius Keblys-sas. Antroje eilje i kairs penktas - Vincentas Laucius-Kirvis. Kiti neatpainti. (Genocido auk muziejus)
RYT LIETUVOS (KALN) SRITIS

... Labai galimas dalykas, kad nesiprieinimas pavergjui ms tautai bt buvs maiau nuostolingas negu pasiprieinimas. Bet ar tauta galjo nesiprieinti ir kodl jiprieinosi Greiiausiai todl, kad jai pasirod per ema ir negarbinga nusilenkti paniekai, barbarybei, tapti bjauriausi dvasios isigimli mindiojama verge. Vadinasi, tauta pakilo kov gindama savo mogikj vertingum, gindama tai, kas visiems doriems ir laisviems monms yra brangu. Tuo ji pasirod kaip kilnus ir vertingas monijos bei taut bendruomens narys. Tuo ji ne savo indl bendrj monijos kov dl laisvs ir monikumo idj... "
BRONIUS KRIVICKAS-VILNIUS,
Ryt Lietuvos (Kaln) srities tabo Visuomenins dalies virininkas
Lito rinktins partizanai ygyje. Treias i kairs - Bronius Morknas-Diemedis, penktas - Antanas Morknas-Jaunutis.
APYGARDOS VADAI
JONAS KIMTAS-ALGIRIS, 1945 m. rugpjtis-rugsjis VLADAS MIKULNAS-LUBINAS, 1945 m. rugsjis-gruodis PRANAS ZINKEVIIUS-ARTOJAS, 1945 m. gruodis-1946 m. spalis VINCAS KAULINIS-MIKINIS,
1947 m. gegu-1949 m. kovas
BRONIUS KALYTIS-LIUTAURAS, SIAUBAS, 1949 m. balandis1951 m. gruodis
Kaip ir kitos, Vytauto apygardos istorija prasidjo nuo dideli bri, beatodairik akcij bei atvir mi su kariuomene. Antai jau 1944 m. rugpjio mnes Zaras apskrityje Nepriklausomybs kov savanoris, Vyio kryiaus kavalierius Antanas Streikus su dviem snumis - Izidoriumi ir Juozu, suformav per 300 kovotoj br, puol Antazavs kaljim ir band ivaduoti kalinius. Po operacijos brys isisklaid maesnius, mobilesnius brius. Panas procesai vyko venioni, Utenos apskrityse, kur buvo kurta Tigro rinktin - apygardos uuomazga. 1945 m. pavasar krsi Sakalo rinktin (dalis Zaras ir dalis venioni aps.), arno rinktin (dalis Utenos aps.) ir kt. 1945 m. rugpjio mnes buvo kurta apygarda, kuri, vadovaujantis LLA tradicija, buvo pavadinta LLA 3-ija Vytauto apygarda. Ji suformuota i trij rinktini: Tigro (veik venioni aps.), arno (Utenos aps. ir venioni aps. Saldutikio vls.), Lokio (Zaras aps. ir Baltarusijos Svyri r.). Apygardos tabas turjo koordinuoti rinktini veikl, atkurti sunaikintus tabus, palaikyti ryius su kitomis apygardomis bei emesniais struktriniais daliniais paioje apygardoje. Apygarda neiveng MGB smgi, rinktini nuosmuki bei pakilim, vad tarpusavio nesutarim bei reorganizacij. Vis dlto 1948-1949 m. partizanai ia veik gana aktyviai -neveng kautyni bei ipuoli prie okupacins valdios staigas ir kolaborantus. Taiau daugiausia dmesio buvo skiriama propagandai buvo leidiama spauda, atsiaukimai ir kt.
1950 m. apygardos rinktinse veik po keliasdeimt kovotoj. Su MGB agent, danai uverbuot partizan, pagalba iki 1953 m. Vytauto apygardos teritorijoje buvo lik 6 bri likuiai - apie 20 kovotoj. 1965 m. pavasar vyko paskutinis Vytauto apygardos partizano mis Antanas Kraujelis-Siaubnas, apsuptas ir neteks vilties pasitraukti, atsiaud, o paskutin kulk pasiliko sau. Iki 1986 m. slapstydamasis igyveno paskutinis partizanas Stasys Guiga-Tarzanas. Jo taip ir nesurado, jis mir perals.
Lokio rinktins Erkio kuopos partizan rikiuot. Pagal KGB suymjim pirmas - Balys Vainas-Liubartas, antras - Petras Poius-Gediminas, ketvirtas - Jonas Ddnas-Vynas, septintas - Lokio rinktins vadas Pranas Rainskas-aibas, atuntas - Vytautas Rusakeviius-Tigras, deimtas - Juozas Stannas-Auktoitis, vienuoliktas - Vytautas Mikinis-Viesulas, tryliktas - Povilas Lukoius-ilvytis, keturioliktas -Zigmas Tumnas-Kestutis, penkioliktas - Edvardas Gornelis-igonas, eioliktas - Vytautas Drukus-ernas, septynioliktas -Edvardas Juodvalkis-Aros, atuonioliktas - Alfonsas Dambrava-Aidas, devynioliktas - Jeronimas Bulka-Titnagas.
(Lietuvos ypotingosis archyvas)
Lito rinktins partizanai. I kairs: rinktins vadas Jonas Morknas-iaurys, ryinink Ona Jaktonyt ir partizanas Romas Matulionis-Sklandytuvas. 1946 m. (Utenos kratotyros muziejus)
Tigro rinktins tabo pareignas Leonardas Basys-vyturys (kairje) ir Tigro rinktins vadas Vincentas aliaduonisRokas.
(V. Striuo asmenin kolekcija)
Lito rinktins partizanai. I kairs: Algirdas Braeika-Aidas, neatpaintas, Antanas Bagoinas-Dmas, Bronius Puodinas-Garsas, Povilas Budreika-Debesis, Justinas Puodinas-erknas, Albinas Miliukas-Tigras, Albertas Pakenis-Jreivis, Juozas Banys-vis, Lito rinktins vadas Jonas Morknos-iaurys ir Povilas Grumbinas-Auolas. 1949 m. vasara.
Lokio rinktins Erkio kuopos partizanai. Pirmoje eilje (priklaup) i kairs: Vytautas Rusakeviius-Iigras, Jonas Ddnas-Vynas, Petras Poius-Gediminas. Antroje eilje i kairs: Alfonsas Dambravo-Aidas, Edvardas Juodvalkis-Aras, Vytautas Mikinis-Viesulas ir Povilas Lukoius-ilvytis.
(Lietuvos ypatingasis archyvas)
Du neatpainti Vytauto apygardos partizanai.

Lito rinktins Bero kuopos Aro brio partizanai. I kairs: Algirdas Vamas-Gaidelys, Bronius Morknas-Diemedis, Kazimieras Ivanauskas-Aras, Povilas Jankauskas-Alksnis ir Teodoras Kviklys-Klajnas. Apie 1950 m.
Lokio rinktins partizanai. Centre (ketvirtas i kairs) Lokio rinktins vadas Kazimieras Kaladinskas-Erktis.
Lito rinktins partizanai. I kairs: rinktins vadas Jonas Morknos-iaurys, Teodoras Kviklys-Klajnas ir Jonas Matulionis-Sklandytuvas. 1946 m.
Lito rinktins partizanu rikiuot. Rikiuots priekyje - Vytauto apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas.
Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas.

(J. Jankausko asmenin kolekcija)
Lokio rinktins partizanai. Pirmoje eilje (sdi) i kairs: Alfredas Garnelis-igonas ir Vytautas Drukus-ernas. Antroje eilje i kairs: Lokio rinktins vadas Balys Vainas-Liubartos, Edvardas Garnelis-arkis, Vladas KrasauskasKukutis. (A. Diukaus asmenin kolekcija)
Kstuio apygardos tobo narioi ir eiliniai partizanai. Pirmoje eilje (priklaup) i deins: apygardos operatyvinio skyriaus virininkas Vytautas Guas-Kardas, apygardos informacinio skyriaus virininkas Antanas Liesys-ldenos, Steponas ikus-Vasoris. Antroje eilje (stovi) i deins: Vlados Pekauskas-Geguiukas, Albertas Norkus-Linksmutis. Kiti neatpainti. 1948 m. vasara. (L Laurinsko asmenin kolekcija)
KSTUIO APYGARDA
VAKARU LIETUVOS (JROS) SRITIS
.. .valgybos duomenimis, prieas, nordamas iki rinkim iifruoti ir sunaikinti pogrind, iuo metu padidino nip skaii ir suaktyvino j veikl. Taip pat suaktyvino savo veiksmus prie partizanus. Partizanams nori smogti smg suimindami j tolimus giminaiius ir apraydami j turt. Viso to tikslas paveikti mus moralikai, paralyiuoti ms veiksmus prie rinkimus ir mus sunaikinti. Lietuvos valstyb nusprend rinkimuose nedalyvauti. Ms pareiga savo veiksmais palaikyti ms valstybs sprendim... "
JONAS EMAITIS-ILGNAS, VYTAUTAS,
Kstuio apygardos vadas
APYGARDOS VADAI
JUOZAS KASPERAVIIUS-VISVYDAS, ANGIS,
1946 m. rugsjis1947 m. balandis
JONAS EMAITIS-VYTAUTAS, TYLIUS,

1947 m. gegu1948 m. liepa
HENRIKAS DANILEVIIUS-VIDMANTAS,
1948 m. liepa-1949 m. balandis
ALEKSAS MILIULIS-NEPTNAS,
1949 m. balandisbirelis
ANTANAS BAKYS-GERMANTAS, KLAJNAS,

1949 m. birelis1951 m. gruodis
POVILAS MORKNAS-RIMANTAS,
1952 m. pradia1953 m. birelis
JONAS VILINSKAS-ALGIRDAS,
1953 m. birelis1953 m. rugsjis
1946 m. ruden Taurags, Raseini apskrityse, Jurbarke, i dalies Kauno, Kdaini, iaulit apskrityse buvo kurta Jungtin Kstuio apygarda (JKA, nuo 1948 m. vasaros - Kstuio apygarda). emaitijos rezistencija, lyginant su kitais Lietuvos partizan struktriniais dariniais, turjc tam tikr specifik. Pirmiausia takos tam turjo ilgai isilaiks frontas (beveik iki 1944 m. pabaigos). ia trauksi jau okupuotos Lietuvos dalies vairi pogrindini organizacij aktyvu; atstovai, atsinedami savas idjas apie tolesn pasiprieinim, jo organizacij, veiklos bei
organizacijos formas. Aktyviausiai veik Lietuvi fronto ir Lietuvos laisvs armijos mons, turj gana skirting pasiprieinimo samprat. Jie diskutavo net steigdami apygard - svarbu tai, kad tai ir liko diskusijomis, neperaugo didesn prieprie ir nesutrukd efektyvios, darnios veiklos. Kaip ir visoje Lietuvoje, apygardoje spariai, danai gana stichikai krsi dideli briai -MGB duomenimis, vien Raseini apskrityje 1944 m. pabaigoje veik 19 bri, apie 2 tkst. kovotoj. 1945 m. buvo bandomi vairs struktros variantai - buvo suformuotos Vgls, ebenkties, Lydio, Trij lelij rinktins, mginta kurti Vyio apygard, aibo apygard. Vis dlto tiek subjektyvios, tiek objektyvios prieastys nulm, kad tik 1946 m. rudeniop, pavykus susitarti Lydio, Trij lelij, ebenkties rinktini vadams, buvo kurta Jungtin Kstuio apygarda. Apygardos, vliau ir visos Lietuvos partizan organizacijos istorijai neabejotin tak dar ia susiformavs vad korpusas - ltn. Juozas Kasperaviius-Visvydas, Angis, Petras Paulaitis-Aidas, Petras Bartkus-adgaila, Sin, inoma, kpt. Jonas emaitis-Vytautas, Tylius ir daugelis kit. Dar tik kuriantis apygardai buvo visikai aikios vad nuostatos karin struktra, drausm, absoliuiai neigiamas poiris legalizacij (tas padjo ivengti MGB operacij), ypatingas dmesys spaudai ir propagandai - laikraiai ia buvo leidiami nepertraukiamai. Kita vertus, tiek apygardos protokoluose, tiek vliau, kuriant LLKS, galima velgti labai aiki demokratin nuostat sprendimai buvo nuodugniai aptariami gerbiant kito nuomon. Ypatingas dmesys buvo skiriamas iorini ryi sistem krimui - su alija rinktine. emaii apygardoje veikianiais daliniais, su Auktaitija. io darbo nenutrauk ir prioritet nepakeit 1947 m. pavasar sunaikinti du tabo bunkeriai, kuriuose uvo apygardos vadas Juozas Kasperaviius-Visvydas, Angis, prarasta leidybos baz. Naujasis apygardos vadas kpt. Jonas emaitisVytautas iki 1948 m. pavasario ne tik baig formuoti apygardos struktr, 1948 m. vasar inicijavo naujos Prisiklimo apygardos steigim, taiau tapo visos Lietuvos partizan vadovybs sukrimo spiritus movens. 1948 m. ruden Kstuio apygarda tapo Vakar Lietuvos (Jros) srities centrine dalimi, j sujungusi emaii ir Prisiklimo apygardas. Btent Prisiklimo apygardos partizanams teko atsakomyb parengti visos Lietuvos partizan vad suvaiavim, kuriame buvo kurta LLKS, o kstutnas Vytautas tapo vyriausiuoju partizan vadu - LLKS tarybos prezidiumo pirmininku.
Paradoksalu, taiau 1949-1953 m. idavysi, i, apygardos saullydio metas. Jau 19491950 m. srities vadas konstatavo, kad uvo didioji dauguma senj partizan, tab pareign. Tai reik, kad vis sunkiau darsi suformuoti tabus (daniausiai bdavo po vien pareign), silpnjo tarpusavio ryiai. 1952 m. Kstuio apygardoje dar veik 180 partizan, o 1953 m. - jau tik 23, tabe dirbo tik du pareignai. Nuostabu, kad dar 1952 m. ia veik spaustuv, spausdinusi Laisvs varp", Ugn", vairius atsiaukimus ir kt. 1953 m. vasar Kstuio apygardos tabas faktikai nustojo egzistuoti, uvus vadui Povilui Morknui-Rimantui. Pavieniai partizanai veik iki 19571958 m.
Lydio rinktins partizanai. I kairs: Antanas Jonikas-Rolandas, eslovas Remeikis-Plienas, neatpaintas, Vladas Pekauskas-Geguiukas, neatpaintas, Albertas Norkus-Linksmutis ir Leonas Laurinskas-Litas. 1946 m.
Vakaru Lietuvos (Jros) srities ir Kstuio apygardos vadovyb su apsaugos grups kovotojais. Pirmoje eilje (sdi) i kairs: Kstuio apygardos vadas Aleksas Miliulis-Neptnas, Vakaru Lietuvos srities vadas Aleksandras Milaeviius-Ruonis ir Kstuio apygardos tabo virininkas Robertas Gedvilas-Remigijus. Stovi i kairs: treias - Vakar Lietuvos srities Agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas Antanas Liesys-ldenas, penktos - Steponas Venskaitis-Bijnas, septintas - Antanas Seneckis-aibas. Kiti neatpainti. 1949 m. gegu.
(L. Laurinsko asmenin kolekcija)
Kstuio apygardos tobo nariai. I kairs: Antanas Liesys-ldenas, neatpaintas, Vytautas Guas-Kardas, neatpaintas ir Antanas Seneckis-aibas. 1947 m.
Lydio rinktins iaurio brio partizanai. I kairs: Juozas Buinskas-Jurginas, Alfonsas atkus-Dobilas, Zigmas atkus-iaurys (brio vadas), Vladas Lukoius-Putinas ir Jonos Altoraviius-Nyktukas.
(J. Ozgirdo asmenin kolekcija)
Lydio rinktins partizanai. Penktas i kairs - Leonas Laurinskos-Litas. 1946 m. v. Velykos.

Lydio rinktins iaurio brio partizan Ona Leinskyt-Akacija.

(J. Ozgirdo osmenin kolekcija)
Kstuio apygardos tabo narys Antanas Liesys-ldenas (antras i kairs) su apsaugos grups kovotojais. Ketvirtas i kairs - apsaugos grups vadas Antanas Seneckis-aibas. Kiti neatpainti.
Kstuio apygardos partizanai pamikje. 1946-1947 m.

Lydio (Butageidio) rinktins partizanai. Pirmoje eilje (sdi) i kairs: eslovas Remeikis-Plienas, Albertas Norkus-Linksmutis, Zofija Miniotait (mergait baltais drabuiais), Albina Norkut-Ramun, Jonas NuobarasLyras. Antroje eilje i kairs: Vladas Pekauskas-Geguiukas, neatpaintas r Leonardas Miniotas.
*L Laurinsko asmenin kolekcija)
Apsaugos grups partizanai. Deinje - Antanas Seneckis-aibas. Kitas neatpaintas.

Kstuio apygardos tabo narys Antanas Liesys-ldenas (kairje) su apsaugos grups kovotojais. Ketvirtas i kairs - apsaugos grups vadas Antanas Seneckis-aibas. Kiti du neatpainti.
Kstuio apygardos tabo apsaugos grups kovotojai Valentinas Orlingis (kairje) ir Antanas Seneckis-aibas.
(L.Laurinsko asmenin kolekcija)
Uraas kitoje pusje: Papariu miko prisiminimai. 1948 X 22". Deinje - Jonas Kisielius-Genius. Kiti du neatpainti.
Vidukls apylinki partizanas Aloyzas Stumbrys-Keleivis.

(L laurinsko asmenin kolekcija)
Kstuio apygordos partizanai - broliai Kybartai ir Kmitos. I kairs: Andrius Kmita-Aura, Jonas Bartkus-Jonyla, Ignos Kybartas, Eugenijus Kybortas-Vasaris ir Edmundas Kmita-Evaldas. (L Laurinsko asmenin kolekcija)
Lietuvos aliosios rinktins Audros brio partizanai. Pirmame plane Petras Danosas-Tyrulis. Kiti neatpainti. Apie 1949 m. (iauliu .Auros" muziejus)
VAKAR LIETUVOS (JROS) SRITIS

... Prieas paieko ia pat. Archyvas sunaikintas - skuteli krva. Apsirengiu variais baltiniais, pasiimu rankas pistolet galvodamas kautis. Vl kilo mintis, jei perautas nustipiau, dar gali gyv paimti. Ne. I slptuvs tik veriuosi, jei prieas duot ypatingai geras slygas. Prieingai, atsigulsiu ir paskutin minut pagalvosiu, kad tuo baigiu atlikti Tvynei pareig... Laikydamasis nusistatymo geriau paiam ti, bet nestatyti draug pavoj... "
JUOZAS PALINAS-RYTAS,
Prisiklimo apygardos vadas
Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas Konstantinas Liuberskis-vainys. Apie 1951 m.
(iauli .Auros" muziejus)
APYGARDOS VADAI
PETRAS BARTKUS-ADGAILA,
1948 m. balandis-1949 m. vasaris
LEONAS GRIGONIS-UPALIS,
1949 m. vasaris1949 m. rugpjtis
1949 m. rugpjtis-1951 m. rugsjis
1951 m. rugsjis-1952 m. spalis
1947 m. Jungtins Kstuio apygardos tabas turjo ry su visais aplinkiniais daliniais ar buvo juos prisijungs ir taip iplt ne tik savo tak, bet ir atsakomyb nuo Kdaini (riba su Vyio apygarda) iki Varni (emaii apygarda). Jungtin Kstuio apygard sudar 7 rinktins ir keletas pavieni bri. Akivaizdu, kad tokioje erdvje buvo labai sunku komunikuoti, ryi kanalai darsi pavojingi, vad apsilankymai - nemanomi. Be to, susikrusios Piet ir Ryt sritys akivaizdiai demonstravo sprendim. Jau 1948 m. pavasar buvo suformuotas tabas, o balandio mnes kurta Prisiklimo apygarda, paliekant galioti Jungtins Kstuio apygardos karinius norminius dokumentus. Naujosios apygardos tabas buvo suformuotas i vis (Atalyno, Lietuvos aliosios, Povilo Lukio, Vovers) rinktini atstov. Tokiu bdu susidar galimyb kolegialiais sprendimais atlikti reikalingus reorganizavimo veiksmus (panaikinti Atalyno rinktin). 1949 m. rugpjio mnes buvo sunaikintas apygardos tabas, ruden uvo 28 partizanai, tarp j 11 vairaus rango vad, 11 partizan suimta. Didelis MGB dmesys apygardai buvo susijs ir su jos geografine padtimi - tai vidurio Lietuva, i ia buvo patogu umegzti ryius su visais veikianiais
daliniais. Ypa tai irykjo 1951 m., kai susikomplikavo Piet Lietuvos partizan galimybs umegzti platesnius ryius. 1952-ieji - paskutiniai apygardos, kaip organizacins struktros, gyvavimo metai, tab naikinimas, idavysts, tys. Tuomet Vakar Lietuvos (Jros) srities vado Antano Bakio-Klajno iniciatyva apygarda buvo panaikinta, kaip nebegalinti suformuoti tab bei struktros. Kur laik dar veik viena apygardos rinktin - Maironio (Povilo Lukio), kuriai vadovavo Juozas Palinas-Rytas. Jam uvus (1952 m. spalis), Prisiklimo apygarda, veikusi Dotnuvos, Tytuvn, Radvilikio, eduvos, Pakruojo, iauli, agars, Akmens, Ariogalos, Raseini rajonuose, nustojo gyvuoti. Iki 1962 m. laiksi apygardos tabo narys Prancikus Prsaitis-Lap. Kasmet perkeldamas kit viet, jis saugojo ir isaugojo apygardos archyv, dokumentus, kurie dabar atskleid daug ioje teritorijoje veikusi partizan veiklos aspekt. 1963 m. Lap buvo nuteistas ir suaudytas. Kapas, kaip ir daugelio, neinomas.
Prisiklimo ir emaiiu apygard partizanai prie Meilaiiu koplyios Agailiu mike. I kairs: Pranelis, Perknas, Kazys Vainoras-Pocius, Algirdas Trinka-Algis, Meislovas Rudnickas-Birutis ir Klemensas Grikainis-Ginlaras. 1950 m. (iauli "Auros" muziejus)
Prisiklimo apygardos vadovyb. I deins: Maironio rinktins vadas luozas Palinas-Rytas, Povilas Morknas-Rimantas ir Feliksas Kokta-Rustemas.
Vovers rinktins Klevo brio partizanai. 1946-194/ m.

auli .Auros" muziejus)
Prisiklimo apygordos Maironio rinktins (vliau ir visos apygardos) vadas Juozas Palinas-Rytas prieais partizanu rikiuote.
Kunigaikio velgaiio rinktins uolo brio partizanai broliai Rudnickai. I kairs: Prancikus-Skydas, Antanas-irnis, Vaclovas-Birtonas ir Meislovas-Birutis. 1951 m.
(iauli Auros" muziejus)
Maironio rinktins partizanai. I kairs: Leonas Caporka-irgnas, Adolfas iogas-Dild, neatpaintas, Albertas Sauka-Rimtuolis, neatpaintas.
(Lietuvos nacionalinis muziejus)
Kunigaikio velgaiio rinktins uolo brio partizanai. Guli kairje - Konstantinas Liuberskis-vainys, deinje -Stasys Ramanauskas-Linksmulis. Antroje eilje (sdi) i kairs: Kazys Vainoras-Pocius, Antanas Verbickas-Bijnas, Algirdas Irinka-Algis, Rokas Ramanauskas-vejys, Steponas Erstikis-Pataonas, Edmundas Irinka-Briedis. Treioje eilje (stovi) i kairs: Vaclovas Rudnickas-Birtonas, Prancikus Rudnickas-Skydas, Antanas Rudnickas-irnis, Meislovas Rudnickos-Birutis, Antanas Satkus-Starkus, Steponas Lozdauskas-ydas, Ernestas Putneviius-Adomas. Kiti neatpainti.
Kunigaikio velgaiio rinktins partizanai venia Antanines. I kairs: Meislovas Rudnickas-Birutis, Juozas Kumpis-Arnas, Juozas Padervinskas-ermuknis, Edmundas Trinka-Briedis, Antanas Satkus-Starkus, Algirdas Trinka-Algis, neatpaintas, Vaclovas Rudnickas-Birtonas, Antanas Verbickas-Binas, Steponas ErstikisPataonas, Ernestas Putneviius-Adomas, neatpaintas Antanas, Rokas Ramanauskas-vejys ir Prancikus Rudnickas-Skydas. 1951 m. birelis. Tyrelio mikas.
Prisiklimo apygardos partizan brys.

Prisiklimo apygardos partizanai. I kairs: Napoleonas Jonyla-ernas, Benadas Mileris-Alius ir Vladas Atgalainis-Galinas.
Juozapaviiaus tvnijos partizanai. I kairs: Pranas Vitkauskas-Granitos, Klemensas Grikainis-Gintaras (guli), kiti du guli neatpainti, Klevas, Kazys Vainoras-Pocius, Antanas Verbickas-Bijnas, toliau stovi ir kitas sdi -neatpainti, Vaclovas Rudnickas-Birtonas, Steponas Erstikis-Pataonas ir Algirdas Trinka-Algis. 1950-1951 m
Kunigaikio velgaiio rinktins uolo brio partizanai. I kairs: pirmas - neatpaintas, Rokas Ramanauskas-vejys, Juozas Kumpis-Arnas. 1950 m.
Lietuvos aliosios rinktins partizanai. Kairje - Vladas Jurgaitis-Dagilis, deinje - Povilas Kauneckas-Kirvis.
(Lietuvos nacionalinis muziejus)
Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas Juozas Rimeika-Tautietis. Apie 1951 m. (iauli .Auros" muziejus)
Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas Vaclovas Rudnickas-Birtonas. Apie 1951 m.

Neatpainti emaiiu apygardos Kardo rinktins partizanai.

(Skuodo muziejus)
EMAII APYGARDA
VAKAR LIETUVOS (JROS) SRITIS
...Lietuvi, kuris abejoji dl laisvs ir savo gyvenimo, mes tau primenam dar i netolimos praeities kov dl laisvs vardus. Jei bt abejoj laisve ir drebj dl savo likimo Kudirka, Basanaviius ir kiti, nebt buv ileista Auros", Varpo", adinani Tvyns meil ir keliani tautos kovingumo dvasi, nor bti laisviems, leidini. Jei bt drebj dl savo likimo 1918 met savanoriai, nebt buv gyvendintas Vasario eioliktosios Aktas nebt laisvos Lietuvos. Jei bt rpinsi tik savo gyvenimo reikalais lietuviai patriotai, nebt iandien Tvynje ir usienyje sujungtos vien visos politins ir tautins partijos isilaisvinimo kovai: nebt Lietuvoje sukurtas Lietuvos Laisvs Kovos Sjdis, o usienyje Vyriausiasis Lietuvos Ilaisvinimo Komitetas. Tai yra darbas ir pastangos t lietuvi, kurie nevengia darbo ir nebijo aukoti gyvybi dl tautos laisvs ".
APYGARDOS VADAI
JONAS SEMAKA-LIEPA,
1945 m. lapkritis-1946 m. balandis
FORTNATAS AOKLIS-VILKAS,
1946 m. gegu-1946 m. rugsjis
KAZIMIERAS ANTANAVIIUS-TAURAS,
1946 m. spalis-1947 m. balandis
KAZIMIERAS JUOZAITIS-METEORAS,
1947 m. balandis-1947 m. lapkritis
VLADAS MONTVYDAS-EMAITIS,
1948 m.1953 m. rugpjtis
1946 m. pavasar kurta emaii apygarda buvo ankstesni neskming organizacini bandym rezultatas. Teritorijoje, kuri vliau jo apygardos sudt, nuo 1944 m. vidurio buvo itin stipri Lietuvos laisvs armijos bei jos karins organizacins tradicijos taka. mons, j mikus, bet nepriklaus LLA, buvo priimami organizacij - OS (organizacin) ar VS (veikiant, vanag) sektori. LLA buvo kurta dar 1941 m., taiau per vis naci okupacij vykd grynai organizacin veikl. 1944-uosius LLA pasitiko su parengtomis politinmis bei karinmis programinmis, taip pat organizacinmis nuostatomis. 1944 m. liepos mnes organizacija buvo padalyta du sektorius - OS ir VS. OS laikytas rezervu, kuris turjo utikrinti aprpinimo, ryi, valgybos ir pan. funkcijas, o vanagai - ginkluota pasiprieinimo jga. 1944 m. viduryje LLA taka siek beveik visus Lietuvos rajonus, o 1945 m. lokalizavosi emaitijoje, ypa Vakar. 1945 m. pavasar kaip pereinamoji struktra buvo kurtas emaii legiono tabas, ilaiks LLA karin koncepcij, taiau vertintinas kaip bandymas prisitaikyti ir pritaikyti veiklos bei organizacinius metodus naujomis aplinkybmis. Teritorija-Teli, Kretingos, Maeiki, Taurags (dalis) apskritys - i esms tapo emaii apygardos baze.
Apygarda ir jos tabas savo veikloje ypa pabr mobilizacij, kaip priemon ivengti spontaniko, netvarkingo bri be aikios priklausomybs krimosi. Atrodo, naujieji vadai! taip vertino aplinkybes, kai iki tol buv tabai nekontroliavo padties gana didelje teritorijoje. 1946 m. rugsjo mnes, beveik likvidavus apygardos tab, prasidjo kriz (vad tarpusavio vaidai iki susiaudym). Tokiomis aplinkybmis negaljo bti jokios kalbos apie nauj tab ir efektyvi jo veikl. Nauj tab suformuoti pavyko tik 1948 m. pavasar taiau iki to laiko pakrikimas buvo visuotinis - nebeliko joki tarpusavio ryi, nebuvo derinama veikla ir pan. Padt band taisyti kaimynin Kstuio apygarda, kurios vadovybs valia emaii apygardos vadu buvo paskirtas Vladas Montvydas-emaitis. Suformuotas naujasis tabas, kur alia kit 6 nari jo propagandos virininkas Vaclovas Stirbys, buvs Pails parapijos klebonas. Jau 1945 m. kunigas palaik ryius su partizanais, o 1949 m. tapo partizanu - rpinosi leidyba ir sielovada. Tai ne vienintelis atvejis - deimtys kunigt pasirinko partizanavim, kad bt ariau moni, kuriems ypa reikjo dvasins paramos; daugelis palaik ryius su partizanais, suteikdavo jiems dvasinius patarnavimus. Kaip ir kitur, emaitijoje uvusieji kasmet retino kovotoj gretas vien 19471950 m. uvo 624 partizanai, buvo suimta 1972 partizan ryininkai ir rmjai. 1952 m. apygardoje dar buvo 236 partizanai. MGB ataskaitose konstatuojama, kad iki 1953 m. pabaigos apygarda i esms buvo sunaikinta uvo 161, suimti 49, legalizavosi 4 partizanai. 1953 m. vasar uvo apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis, sunaikinta leidybos baz. 1965 m. Kretingos rajone uvo paskutinis emaii apygardos partizanas Pranas Konius-Adomas.
atrijos rinktins partizanai. Treioje eilje (u rast) treias i kairs Alfonsas Urbonaviius-Strna. Kiti neatpainti.
(G. idlausko asmenin kolekcija)
atrijos rinktins partizanai. Pirmoje eilje i kairs: Kazimieras Andriuka-Linksmutis, Vytautas Vasiliauskas-Vyturlis. Antroje eilje pirmas i kairs (u K. Andriukos) Alfonsas Urbonaviius-Strna.
atrijos rinktins partizanu rikiuot. I deins: apygardos vados Vladas Montvydas-emaitis, Kazimieras Andriuka-Linksmutis, Povilas Bagdonas-Atlantas ir Liudas Rekaius-Vtra.
atrijos rinktins partizanai. Pagal KGB suymjim pirmas - Zigmantas Vainoras, antras - Mykolas Kleiba-Dagys, treias - Juozas Vaiekauskas-Kovarnis, ketvirtas - Jonas Lauceviius-Girnas, penktas neatpaintas, etas - Jonas Griguola-uolas.
(Z. Paulauskaits asmenin kolekcija)
emaiiu ir Kstuio apygard partizanu susitikimas. Stovi penktas i kairs - Vakaru Lietuvos (Jros) srities vadas Vaclovas Ivanauskas-Gintautas, septintas - Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo narys Antanas Liesys-ldenas.
(Z. Paulauskaits kolekcija)
atrijos rinktins partizanai. Pirmas i kairs - Steponas Rekaius-Darius, antras - Povilas Bagdonas-Atlantas. Kiti du neatpainti.
(A. Jonuo asmenin kolekcija)
atrijos rinktins Kudirkos brio partizanai. Antroje eilje (sdi usimts varko) Stasys Petkus-Ateitis.
Neatpaintas emaii apygardos partizanas.

atrijos rinktins partizanai. Pirmoje eilje centre guli apygardos vadas Vladas Montvydas-emaitis.
Kardo rinktins Narimanto kuopos partizanai. Kairje - neatpaintas partizanas, deinje - Steponas Skersys-Kovas.
(Skuodo muziejus)
Kardo rinktins vadas Kazimieras Kontrimas-Tvas, Mont (kairje) su neatpaintu bendraygiu.

(Skuodo muziejus)
Kardo rinktins Narimonto kuopos partizanas Steponas Skersys-Kovas. (Skuodo muziejus)
atrijos rinktins partizanai. Pirmoje eilje (sdi) i kairs - Juozas Gudliauskas-Eys, antros - Jonas Griguola-Auolas, treias - neatpaintas. Antroje eilje i kairs pirma - Jadvyga Rekait, antras - Jonas Lauceviius-Girnas, treia - Leontina Platakyt-ibut, ketvirtas - Mykolas Kleiba-Dagys, penkta - Aniceta Vainorait-Severiut, |etas - Vladas Montvydas-emaitis, septintas - Zigmantas Vainoras, atunta - Kazimiera Vaiekauskait, devintas - neatpaintos, deimtas - Viktoras Bubliauskas-Bras, vienuoliktas - neatpaintas, dvyliktas - Jonas Vaiekauskas-Kovarnis.
(Z. Paulauskaits asmenin kolekcio)
Nevarnu kuopos vado pavaduotojas Juozas Sobutas-lninierius.

Paskutinysis atrijos rinktins vadas Povilas Bagdonas-Atlantas.
Vyio apygardos Algio brio partizanai dvi kepures su vairi laikotarpi Lietuvos kariuomens kepurenkliais.
LIETUVOS PARTIZANU UNIFORMA IR EKIPUOT

Jie [kaimo gyventojai] mus pamat uniformuotus negaljo atsistebti... ia puikiausiai atrod vyrai. Puikios diagonalo uniformos, puikiais ginklais apsiginklav, kaip tikri lietuvikos kariuomens kariai... "
JUSTINAS LELEIUS-GRAFAS,
Tauro apygardos partizan kapelionas
Rezistencins kovos pobdis formavo Lietuvos partizan uniformos ir ginkl istorijoj raid. Tiek ginklus, tiek uniformas partizanai sigydavo vairiais bdais: pirma, pasitrauk i soviet ar vokiei kariuomens su savimi atsinedavo uniform ir ginkl; antra, jai kovoje paimdavo mintus daiktus kaip karo grob, ir treia organizavo gamyb patys Gana gausi ilikusi dokumentin, ikonografin ir daiktin mediaga leidia detaliai aprayti Lietuvos partizan neiotas uniformas ir ekipuot bei turtus lengvuosius ginklus. Pradiniu rezistencijos kov laikotarpiu pagrindin partizan uniform dal sudar buvusi kariuomens karinink ir eilini kari uniformos. I pradi buvo ir nemaai vokiki uniformini daikt, patekusi su pasitraukusiais mik Vietins rinktins kariais. Vliai partizanai vairius uniforminius drabuius ir j detales papildomai rinkdavo i tarnavusij kariuomenje, Sauli sjungoje, policijoje bei nepasitraukusi mik arba itremt ar
kalint kariki eim. Pasitaikydavo ir soviet kariuomens kari neiot uniformini drabui. Ikonografinje mediagoje danai galima matyti partizanus dvint vairiausii] modeli uniformas bei j detales. 1944-1945 m. kuriantis partizan apygardoms, uniformos suvienodinim bei dvjimo taisykli sunorminim dmesys nebuvo kreipiamas. Bet kokios valstybins karins institucijos uniformos dvjimas buvo pagrstas Lietuvos valstybingumo tstinumu, taip pat turjo skatinti drausms ir tvarkos suvokim. Nepaisant ger ketinim ir nor uniform trko, daugeliui vyr teko dvti civilius drabuius. 1945 m. partizanai pradjo dvti pirmuosius antsiuvus ant uniformini vark kairs rankovs. Iskirtini Tauro apygardos partizan neioti antsiuvai su tauro simboliu. vairi rinktini partizanai neiojo Vietins rinktins ar savisaugos batalion kari uniforminius trispalvius skydelius su rau LIETUVA" juodame fone, juos iek tiek modifikavo centre segdami metalin Vyio enkliuk ar isiuvindami raid P", kuri reik od partizanas". Daugelio apygard partizanai neiojo vienodo modelio, trikampio formos su Jogailaii kryiumi centre kepurenklius. 1946 m. kai kuriuose partizan daliniuose padtis pradjo keistis. Neretai dalini vadai imdavosi iniciatyvos, siekdami sunorminti uniformini drabui dvjim. Uniformos ne tik drausmino ir pareigojo laisvs kovotoj, bet ir tapo privalomu atributu. 1946 m. vasar buvo vesta lietuvika kario uniforma. Partizanai uniformas sidindavosi pas kaimo siuvjus, neretai rizikuodami savo saugumu. Ryininks uniform iekodavo miest turguose ir pirkdavo i buvusi Lietuvos kariki eim. Pasirod ir trispalviai trikampiai, dvimi ant rankovi. Kovotojams skatinti buvo steigiami vairs pasiymjimo enklai; jie buvo prisiuvami ir neiojami ant uniform. 1946 m. balandio 5 d. Tauro apygardos vadas Zigmas Drunga-Mykolas Jonas sakymu Nr. 11 narsiems bei sumaniems laisvs kovotojams paskatinti steig pasiymjimo enklus: partizan narsumo juostel, partizan uolumo juostel ir partizan rmj uolumo juostel, paskelb i juosteli apdovanojimo ir neiojimo taisykles. 1948 m. Dainavos apygardoje partizanai taip pat buvo apdovanojami panaiomis juostelmis. uvus Tauro apygardos vadui Zigmui DrungaiMykolui Jonui, naujasis apygardos vadas Antanas Baltsis-vejys 1946 m. liepos 5 d. sakymu Nr. 23 savo apygardoje savarankikai ved Lietuvos kariuomens uniform.
Pradjus centralizuoti partizanines struktras, LLKS tarybos 1949 m. gegus 19 d. sakymu Nr. 13 buvo pakeistos enkl ir laipsni neiojimo taisykls, visuotinai vestos Lietuvos kariuomens uniformos. Buvo leista turti tik Lietuvos kariuomenje gytus ar suteiktus LLKS laipsnius ir enklus. Visiems pareignams ir eiliniams kovotojams uniformos, laipsni ir pareig enkl neiojimas tarnybos metu tapo privalomas. velgiant nuotraukas matyti, kad pagrindinis uniformos galvos apdangalas buvo karins ar paprastos kepurs, tik retais atvejais buvo dvimos pilots ar berets. Trkstant kariuomens originali kokard buvo gaminamos naujos. Jas gaminant buvo pasirinkti daugiausia 1931 ir 1934 m. naudot kokard modeliai. Taip pat buvo kuriami nauji kepurenkliai. Be mint trikampi su Jogailaii kryiumi, buvo pagaminti enklai, simbolizuojantys skyd su Jogailaii kryiumi centre ir kunigaiktika karna viruje, skyd juos uolo lapai. iemos metu partizanai danai dvjo balto audinio maskuotes. Ilgainiui savus antsiuvus turjo kiekvienos apygardos partizanai. Antsiuvai ymjo priklausomyb vienai ar kitai apygardai ir paprastai buvo dvimi ant kairiosios uniforminio varko rankovs. Antsiuvai buvo rank darbo, daniausiai siuvinti ir vairi skydo, trikampio ar rombo form. Greta vairiausi antsiuv partizanai neiojo ir vairi form raiius su uraais Lietuvos partizanas". Nepaisant intensyvi kov laikotarpio ir sunki slyg, gaminant partizan simbolik ne tik stengtasi vaizduoti tautinius ir valstybinius simbolius bei rayti skambius pasiaukojimo kius, bet ir kiekvienoje apygardoje bandyta ilaikyti sav simbolikos sistem. Ant uniform partizanai dvjo skiriamuosius enklus, kurie simbolizavo kov dl nepriklausomos demokratins Lietuvos atkrimo, pasiymjim ypatinga drsa miuose, sining pareig vykdym, taip pat sueidimus yminius enklus. Ekipuotje taip pat buvo didel daikt vairov. Partizanai daniausiai dvjo lietuvikus, rusikus, vokikus kareivikus bei karininkikus dirus. Ant j buvo neiojami vairs odiniai bei mediaginiai dklai ginklams ir oviniams. Partizanai naudojo vairi modeli emlapines, proektorius, kompasus ir ironus. Didij ekipuots dal sudar soviet kariuomens kari neioti daiktai. Taiau pasitaikydavo ir gana ret egzempliori. Pavyzdiui, Juozas Luka-Skirmantas ir jo bendraygiai 1949-1950 m. laikotarpiu dvjo amerikietikus 1936 m. modelio ekipuots dirus; vienas Kstuio apygardos Grainos brio partizanas neiojo dar carins Rusijos kario dir su sagtimi.
Kstuio apygardos partizanu rikiuot. Kovotojai vilki vairiomis Lietuvos kariuomens ir savadarbmis uniformomis bei civiliais drabuiais.
Vyio apygardos partizanai civiliais drabuiais.

Prisiklimo apygardos partizanai Stasys Vaitkus-Gediminas (kairje) vilki savadarbe uniforma, ginkluotos 1940 m. modelio Tokarevo automatiniu autuvu, ir Viktoras Bakanauskas-Vytautas - vilki ketvirtojo deimtmeio Lietuvos kariuomens puskarininkio uniforma, ant kurios uritas Lietuvos laisvs armijos -Vanagu raitis, ginkluotas 1940 m. modelio Dekteriovo pistoletkulkosvaidiu.
Dainavos apygardos partizanu rikiuot. Pirmas i deins ant uniforminio varko kairs rankovs dvi balto audinio rait su urau Partizanas", kurio centre komponuotas trispalvis skydelis.
Neatpaintas Kstuio apygardos partizanas vilki Lietuvos kariuomens uniforma su partizan skiriamuoju antsiuvu: tamsiai alios spalvos rombe -juodas, raudonais kratais Jogailaii kryius. Ginkluotas rusiku 1940 m. modelio Tokarevo automatiniu autuvu.
Neatpaintas Dainavos apygardos partizanas, ant kurio uniforminio varko prisitas antsiuvas - lygiakratis trikampis su horizontaliai idstytomis tautinmis spalvomis geltona-alia-raudona, kurio centre uodais silais isiuvinta raid K". Ginkluotas vokiku 1908 m. modelio Luger (Parabellum) pistoletu.
Tauro apygardos tabo rikiuots skyriaus virininkas Jonas Aleikas-Rymantos (kairje) ir Kstuio rinktins vadas Kazimieras Greblikas-Sakalas vilki ketvirtojo deimtmeio Lietuvos kariuomens karininku uniformomis su Tauro apygardos antsiuvu.
Dainavos apygardos partizanai Vytautas Salyklis-Eimutis (kairje) ir Vytautas Kliokys-Jreivis vilki Lietuvos kariuomens uniformas su vairiais ekipuots elementais: pistoletais, ironais, proektoriais, kompasais, granatomis, ovini dtuvmis.
Dainavos apygardos partizanas Pranos Tanknas-Stipruolis avi pusbaius, tinkamus sausiems Dzkijos mikams, dvi patogia civilin apranga. Ginkluotas 1941 m. modelio antros modifikacijos pagino pistoletu-kulkosvaidiu.
Kstuio apygardos Laukuvos apylinki partizanai vilki savadarbes balto audinio maskuotes, pritaikytas kovai iemos slygomis.
Ekipuot i Vakaru.
Algimanto apygardos partizans Joanos Railaits-Neringos parengtas ios apygardos pareigybiniu enklu ir uniformini simboli projektas.
Vyio apygardos Pauktelio brio partizanai. Pirmoje eilje i kairs: brio vadas Jonas Veptas-Pauktelis, ginkluotas vokiku kulkosvaidiu MG-34, neatpaintas partizanas, ginkluotas rusiku 1941 m. modelio pogino pistoletu-kulkosvaidiu, ir Vytautas Veptas-vaigdut, ginkluotas vokiku pistoletu-kulkosvaidiu MP-40 II.*Genocido auk muziejus)
LIETUVOS PARTIZANU GINKLAI

... Ireikdamas padk savo ginklui, ginkl pabuiuoju. I lengvo, neskubdami, vl traukiams. Eidamas galvoju, koks a laimingas, kad pamiau vis apginklavim. O tu mano mainka, mainka. Tvirtai spaudiu j prie savs. Jei nebtum tu veikusi, savo mirt maiau tikrai... "
Prisiklimo apygardos vadas
Lietuvos partizan ginkluot per vis kov laikotarp nuo 1944-j iki 1953ij buvo labai vairi. Ginkluots pagrind sudar autuvai, pistoletai, lengvieji kulkosvaidiai ir vairi tip granatos. Tai buvo vokiki ginklai, kuri dalis liko vokieiams pasitraukus i Lietuvos, rusiki, daniausiai sigyti kaip trofjai, bei dalis isaugot uslpt asmenini Lietuvos kariuomens ginkl. Daugiausia tai buvo Lietuvos kariuomenje naudoti belgiki ir ekoslovakiki 1924 m. modelio 7,92 mm kalibro Mauser autuvai su lietuvika simbolika, belg 1935 m. modelio 9 mm kalibro FN Browning pistoletai taip pat su lietuvika simbolika, vokiei 1908 m. modelio 9 mm kalibro pistoletai Luger (Parabellum) bei ekoslovak 1926 m. modelio 7,92 mm kalibro lengvieji kulkosvaidiai ZB. Partizan ginkluotje buvo ir Antrojo pasaulinio karo metais plaiai naudoti vokiki 7,92 mm kalibro Mauser 1898 m. modelio autuvai 98", karabinai 98b" ir 98k", auto matai MP-43/44 (Sturmgewehr 44), pistoletaikulkosvaidiai MP 28/11, MP 38 MP 38/40, MP 40, pistoletai P 38, kulkosvaidiai MG-34, MG-42. Kovose su sovietiniais kariniais daliniais partizan rankas kaip trofjai pateko daug SSRS lengvj ginkli 7,62 mm kalibro 1928 m. modelio pstinink ir tankinis Dekteriovo kulkosvaidiai,
1941 m. modelio (pirma ir antra modifikacijos) pagino, 1942 ir 1943 m. modeli Sudajevo pistoletai-kulkosvaidiai, 1938 ir 1940 m. modeli Tokarevo automatiniai autuvai TT pistoletai, 1895 m. modelio Nagant revolveriai. Bta ir kit valstybi ginkl: JA 11,43 mm kalibro 1928 m. modelio pistolet-kulkosvaid Tompson naudojo Jonas Kimtas-algiris (Ryt Lietuvos (Kaln) srities vadas). Trys vienetai io modelio pistoletkulkosvaidi 1939 m. rugsj Lietuvos kariuomens buvo paimti i internuot lenk kari. Ikonografijoje ufiksuotas ekoslovak pistoletaskulkosvaidis naudotas Juozo Lukos-Skirmanto, Daumanto (LLKS galiotinis ryiams su Vakarais). Vienuolio brio ginkl arsenale buvo net 1915 m. modelio britikas lengvasis kulkosvaidis Lewis. Partizan ginkluot taip pat buvo ir vokikas 7,92 mm kalibro automatinis autuvas G-43. Neretai standartiniai aunamieji ginklai buvo perdaromi sutrumpinant buoes ir papuoiami vairiais tautiniais ir valstybiniais Lietuvos simboliais. Daniausiai buvo droinjamos ginkl medins dalys - pistolet bei automat rankenos, autuv ir kulkosvaidi buos, kuriose puikuodavosi Gediminaii stulpai ir Jogailaii kryiai. Kartais ie simboliai buvo pieiami ant ginkl dtuvi. Partizanai ginkl arsenale turjo nemaai vairi granat. Nuotraukose pavyko identifikuoti vokikas rankines 1924 ir 1939 m. modifikacij puolamsias korines granatas M-2 kiauinines puolamsias granatas M-39 ir M-39 n/A, rusikas 1914 m. modifikacijos puolamsias granatas RGD-14-30, kombinuotas universalias granatas RGD-33, rankines pstinink granatas RPG-42, prietankines granatas RPG-43 bei gynybines skeveldrines granatas F-l. Pasitaikydavo ir kit modeli bei valstybi granat, taiau tai buvo reti atvejai. Kad bt patogiau neioti granatas, partizanai konstruodavo vairius savadarbius pakabinimo renginius. Daniausiai buvo pragriamos granatos kevalo dalys ir tvirtinami vairs papildomi iedai bei laikikliai granatoms kabinti. Kovai su sovietiniais okupantais partizanai naudojo ir vairias sprogstamsias mediagas. Apskritai populiariausi buvo 1895 m. modelio rus gamybos Nagant revolveriai, XX a. ketvirtojo deimtmeio antroje pusje Lietuvos kariuomens ginkluotje buv 1935 m. modelio belgiki pistoletai FN Browning, trofjiniai rusiki 1938 ir 1940 m. modeli Tokarevo automatiniai autuvai, partizan vadinti deimtukais", 1941 m. modelio pagino pistoletai-kulkosvaidiai, 1928 m. modelio pstinink ir tankinis Dekteriovo bei ekoslovak ZB-26 kulkosvaidiai.
Kstuio apygardos partizanai broliai Stanislovas Milkintas-Riteris (kairje) ir Juozas Milkintas-Maralis, ginkluoti vokikais automatais MP-43/44 (Sturmgevvehr 44).
Vyio apygardos Algio brio partizanai (i kairs) Vytautas Reklickas-Lioys, ginkluotas ekoslovakiku kulkosvaidiu ZB-26, brio vadas Benediktas Narkeviius-Algis, ginkluotas 1940 m. modelio Dekteriovo pistoletu-kulkosvaidiu, ant kurio dtuvs ipietas Jogailaii kryius, ir Adolfas Baureika-Hitleris, ginkluotas ekoslovakiku kulkosvaidiu ZB26. (Genocido auk muziejus)
Algimanto apygardos partizonas Jonas Marcinkeviius-Jokeris, ginkluotos vienu populiariausiu tarp partizanu ginklu -1938 m. modelio Tokarevo automatiniu autuvu (deimtuku).
Kstuio apygardos partizanai Kazimieras Levickas-Dagys (kairje) ir Petras Levickas, ginkluoti vokiku automatu MP-43/44 (Sturmgewehr 44) ir 1928 m. modelio Dekleriovo kulkosvaidiu (padtas ant ems). (L laurinsko asmenin kolekcija)
Dainavos apygardos partizanai Antanas Subaius-Tauras (kairje) ir Petras Krisiuleviius-Tigras vilki Lietuvos kariuomens uniformas su pagrindiniais ekipuots elementais; partizanas deinje segi auliu sjungos enkl. Ginkluoti vokiku Mouser autuvu ir pagino pistolet-kulkosvaidi. 1946 m. {Genocido auk muziejus)
Vyio apygardos partizanas Antanas Rinkeviius-Griausmas (kairje) laiko netipika partizanams ginkl -1915 m. modelio britik lengvj kulkosvaidis Lewis.
Vytauto apygardos vadas Bronius Kalytis-Siaubas (kairje) ir Mykolas Urbonas-Liepa, ginkluoti 1940 m. modelio Tokarevo automatiniais autuvais, ant kuri pritvirtinta vokika optin ranga. 1951 m. vasara.
Neatpaintas Didiosios Kovos apygardos partizanas, ginkluotas rusiku 1940 m. modelio Tokarevo automatiniu autuvu, vairiais pistoletais bei vokika rankine 1924 m. granata, rusikomis rankine pstinink RPG-42 ir gynybine skeveldrine F-l granatomis.
Vytauto apygardos partizanas Vladas Matuliauskas-Rieutas, ginkluotas 1943 m. modelio Sudajevo pistolet-kulkosvaidi. 1949 m. vasara.
Partizanai desantininkai (i kairs) Klemensas irvys-Sakalas, Juozas Luka-Skirmantas ir Benediktas Trumpys-Rytis, ginkluoti ekoslovak 9 mm kalibro pistoletu-kulkosvaidiu modelis 25 su dtuve 40 oviniu ir amerikietikomis puolamosiomis skeveldrinmis granatomis Mk2.
Vytauto apygardos partizanai, ginkluoti vairiu modeli kulkosvaidiais: pirmoje eilje vokiki MG-34 ir MG-42, antroje eilje ekoslovakiki ZB-26 ir rusikas 1928 m. modelio Dekteriovo kulkosvaidiai.
Kstuio apygardos partizanai dvi vairius ekipuots elementus, tarp kuriu ir carins Rusijos korio diro sagtis; ginkluoti 1928 m. modelio pstinink Dekteriovo kulkosvaidiu (kairje), 1941 m. modelio pagino pistoletu-kulkosvaidiu bei rankinmis pstinink granatomis RPG-42.
Kstuio apygardos vadovyb, ginkluoto Tokarevo modelio pusautomatiniais autuvais. 1949 m.

Neatpaintas Dainavos apygardos partizanas vilki Lietuvos kariuomens uniforma, kepurje savadarbis kepurenklis, pagal 1931 m. kariuomens model pagaminta diro sagtis. Ginkluotos 1941 m. modelio antros modifikacijos pagino pistolet-kulkosvaidi su perdaryta rankena ir revolveriu Nagant.
Neatpaintas Algimanto apygardos partizanas, prie diro prisisegs rusika rankin pstininku granata RPG-42 ir vokika kiauinin puolamojo granata M-39.
KGB konfiskuoti partizanu ginklai, sprogmenys, spausdinimo mainls, radijo imtuvai ir drabuiai.
(Genocido auk muzieus)
1953 m. MGB surastas Auktaitijos partizanu ginklu arsenalas: Nagant revolveriai, vairiu modeliu granatos, sprogstamosios mediagos paketai, jrankiai sprogstamiesiems utaisams gaminti.
(Genocido ouk muziejus)
POGRINDIN SPAUDA IR JOS LEIDJAI

... Bt labai klaidinga galvoti, kad sjdis iuo metu vien tik ginkluotu pasiprieinimu turt veikti. Ginklai yra skiriami ms prieams. Jais negalima ms tautieiams tvirtos dvasios diegti ir tiesos od paskelbti. Tam reikalinga spauda. Todl iuo metu sjdio pagrindin kovos priemon kaip tik ji ir yra. Tai yra ginklas, su kuriuo bolevikai nebepajgia kovoti, nors sakosi labai galingi es ".
MYKOLAS BABRAUSKAS-VAIVILKAS,
Dainasvos apygardos tabo narys
KGB perimtos partizan spaudos siuntos.

Ypatingas reikinys pokario istorijoje pogrindin partizan spauda. Tauta, dar neumirusi spaudos draudimo laik, puikiai suprato laisvo spausdinto odio reikm ir jg - tai ir lm itin gausi spaud. Per vis ginkluoto pasiprieinimo laikotarp, 19441953 m., jo apie 80 pavadinim periodini leidini, kuri tiraai siek kelet tkstani egzempliori. Spauda buvo suvokiama kaip viena pagrindini kovos form, priemoni sakyti monms ties apie okupacijos esm, jos brutualum, informuoti apie tai, kas vyksta pasaulyje. Tautos dvasios palaikymas buvo ir viena esmini slyg partizanams isilaikyti. Kita vertus, buvo labai svarbu aprayti savo kov, savo idealus ir siekius palikti tikr laisvs kovos istorij. iais laikais sunku sivaizduoti, su kokiomis problemomis susidurdavo leidjai. Kitaip negu naci okupacijos laikotarpiu, ia nuolat trko intelektualini pajg, o tai lm laikrai kokyb (apie tai ra ne vienas partizanas savo dienoraiuose, laikuose). Pavojus buvo pernelyg didelis, o pasiryusi aukotis - tiek maai... Jau 1944 m. vasar ir ruden pasirod pirmieji pogrindins spaudos pavyzdiai Lietuvos laisvs armijos Karins ir politins inios", Auktaitijos partizan Laisvs kelias". 1945 m. visoje Lietuvoje besikurianiose apygardose pradta leisti laikratlius - kai kurie i j buvo leidiami iki ginkluoto pasiprieinimo pabaigos, kartais su pertraukomis, kartais pakeisdami pavadinimus, taiau atkakliai ne laisvs dvasi monms. 1946-1947 m. visuose apygard tabuose natraliai, be joki sakym i viraus, buvo kurti spaudos ir propagandos skyriai. Spauda ypa didel reikm gijo 1949 m., susikrus Lietuvos laisvs kovos sjdiui. Prezidiume buvo kurta Visuomenin dalis (atitinkamos struktros turjo bti sukurtos - ir tai buvo padaryta emesniuosiuose tabuose), kuriai iki 1953 m. vadovavs Juozas ibaila-Diedukas, Merainis ne tik formulavo idjas, taiau atliko didel praktin darb buvo leidiamas oficiozas Prie Rymanio Rpintojlio", skirtas platinti tarp eilini partizan; L. biuletenis", skirtas vadovybs tarnybiniam naudojimui; poezijos ir prozos rinkiniai, atsiaukimai ir kt. Tuo laikotarpiu kiekvienas apygardos, kartais ir rinktins tabas turjo savo laikraius. Tik 1953 m., isekus pasiprieinimo jgoms, praktikai nebeliko ir spaudos. Taiau esama iimi 1957 m. Prisiklimo apygardoje dar buvo leidiamas LLKS laikratis Partizan vi aidas". Jo leidjas ir redaktorius Konstantinas Liuberskis-vainys 1958 m. tiesiog dingo...
KGB duomenimis, 19441952 m. i sunaikint bunkeri paimta 577 raomosios mainls ir dauginimo aparatai; 1952-1953 m. 57 dauginimo aparatai, 2 savadarbs spausdinimo stakls, 3 rotatoriai, 2 apirografai, 50 raomj mainli. uvo imtai spaudos leidj, buvo suimti tkstaniai vien 1947 m. u spaudos leidyb buvo nuteista 640 partizan, j ryinink, spaudos platintoj.
Vytauto apygardos partizanas Motiejus Pakonis-Don Kichotas ieko ini partizan spaudai.
Vytauto apygardos ir Ryt Lietuvos (Kaln) srities leidini Auktaii kova" ir Laisvs auklys" redaktorius, leidjas, daugelio straipsni autorius Bronius Kazickas-Saulius (antroje eilje viduryje).
Algimanto apygardos partizanu spaudos leidjas ir poetas Jurgis Urbonas-Laktutis.

Ryt Lietuvos (Kaln) srities leidini Auktaii kova" ir Laisvs kova" redaktorius, straipsni autorius, poetas Bronius Krivickas-Vilnius.
Piet Lietuvos (Nemuno) srities tabo nariai ir srities pogrindio spaudos leidjai. I kairs: Vincas Daunoras-Ungurys, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Sergijus Stanikis-Litas, Adolfas RamanauskasVanagas ir Konstantinas Baliukeviius-Tylius.
Tauro apygardos Vytauto rinktins tabo nariai. I kairs: Juozas Aliauskas-Klaidas, Vytautas Gavnas-Vampyras ir Stasys Aliauskas-Kalinys rengia atsiaukimus.
Tauro apygardos vados Viktoras Vitkauskas-Saidokas (pirmas i kairs) ir tabo darbuotojai tvarko apygardos dokumentus.
(A.Vilutiens asmenin kolekcija)
Neinomi Tauro apygardos partizanai -pogrindio spaudos bendradarbiai.

Prisiklimo apygardos Maironio rinktins Mindaugo tvnijos partizan laikraio Kovo dl laisvs" leidjai Viktoras Bakanauskas-Vytautas (kairje) ir Meislovas Bankauskas-Vymantas. 1949 m.
Vakar Lietuvos (Jros) srities vadas, laikrai Laisvs varpas" ir Vyi keliu" leidjas Antanas Bakys-Klajnas.
(L.Lourinsko asmenin kolekcija)
Partizan naudotas rotatorius.

Paskutinieji Prisiklimo apygardos partizan spaudos leidjai Steponas Erstikis-Pataonas (kairje) ir Konstantinas Liuberskis-vainys.
emaiiu apygardos partizanai atvirame bunkeryje. Tokie bunkeriai buvo naudojami visoje Lietuvoje 1944-1945 m.
BUNKERIAI IR SLPTUVS
.. .Artimiausias udavinys buvo: surasti tinkamas vietas, gauti gyventoj sutikim ir pas juos isikasti dvi iemos slygoms gyventi pritaikytas slptuves. [...] Ang paymjau kieme prie kluono ir tvarto ten, kur iem bt mindiojamas takas eriant gyvulius. Taip lengviau prieiti prie slptuvs ir maskuoti ang. [...] Kai mes dar sklaidme em ant slptuvs, atjo ariau Antanaitis, patrepeno viruje ir pareik, kad blogai, nes aikiai girdti dundjimas. [...] Padarme dvi ventiliacijos angas ir jas umaskavome, nes iki sniego dangos ten gyventi negalvojome. Antr iemin slptuv mums leido pasidaryti tas globjas, kurio inioje dabar gyvenome. Slptuvei viet parinkome krante, netoli trobesi. Anga turjo ieiti ant tako, kuriuo buvo einama ulin vandens. i slptuv ikasme iek tiek maesn negu pirmj, bet atrod, kad ir joje bus galima jaustis neblogai. ia taip pat nepamirome padaryti ventiliacijos ir nordami j geriau umaskuoti arti pasodinome glio krm".
ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS,
LLKS Ginkluotj pajg vadas
MGB sudaryta partizan bunkerio schema.(

Genocido ouk muziejus)
Pirmaisiais okupacijos metais bstas priklaus nuo partizan skaiiaus apsistoti turjo 100, kartais ir daugiau moni. Tad buvo sirengiamos stovyklos tiesiog mike, pasirenkant patogesn, prieui sunkiau prieinam viet. Antai iluvos vls. Sandraviki mike MGB buvo aptik apleist stovykl pelks saloje. Tai buvusi rst troba be lang ir be dur - tik su audymo angomis bei ypatinga landa. Viduje gultai dvideimiai moni, sandliukas. Didesniuose mik masyvuose buvo rengiami didiuliai, tvirtoves panas bunkeriai: ebenkties rinktins stovykla buvo rengta kalne, dviej lygi. emutinje stovykloje buvo 14 bunkeri, auktutinje 13, jie buvo apjuosti apkasais su 11 kulkosvaidi lizd. Taiau mike dideliam briui galima apsistoti vasar. Prasidjus iemai, daug patogiau buvo isiskirstyti maomis grupelmis, sirengti bunkerius pas gyventojus ar netoli sodyb. gud partizanai su globj pagalba per kelet nakt galjo ikasti ir rengti bunker rsyje, po krosnimi, tarpsieniuose, po tvartais ir pan. Taiau buvo puikiai suvokiama, kokie pavojai gresia eimininkams, kuri namuose bus aptiktas bunkeris. Tad vis populiaresni darsi bunkeriai mikuose; jie buvo rengiami laituose, angos maskuojamos mediais, iradingai rengiamos vdinimo angos. Gyvenimo slygos bunkeriuose buvo sunkios danoje slptuvje per sienas sunksi vanduo, trko oro. Po iemos ij i bunkeri partizanai buvo lengvai atpastami i blyki, pageltusi, patinusi veid. Vis dlto tai buvo namai jie slp, glaud, juose buvo dirbama, diskutuojama, gyvenama...
Atviros Auktaitijos partizan miko stovyklos.

Didiosios Kovos apygardos partizanai prie laikinos palapins.

Neatpainti partizanai pietauja laikinoje palapinje.

Vyio apygardos partizanas Alfonsas Gritnas-Skalikas prie laikinos palapins.

MGB kareivis prie sunaikinto Algimanto apygardos tabo bunkerio imoniu girioje.
Anga poemini bunkeri.

Neatpainti partizanai poeminio bunkerio viduje.

Tauro apygardos partizanai renginja poemin bunkeri.

Partizanu bunkeriu ir stovyklaviei briniai ir pieiniai i KGB parengtu albumu.

Partizanu bunkeriu ir stovyklaviei briniai ir pieiniai i KGB parengtu albumu.

UVUSIUJU NIEKINIMAS
... Taiau neliko ramiai ilstis j knai, nebuvo galima juos tinkamai palydti aminyb, palaidoti juos taip, kaip jie buvo nusipeln. Stribai, lyg pikti vrys, su didiausiu vrikumo jausmu griebdavo savo aukas, vis savo nepasisekim ir pykt iliedavo spardydami ir iniekindami j lavonus. Numaudavo batus, nuvilkdavo drabuius ir veiodavo j negyvus knus po miestus ar miestelius, tuo nordami sukelti paniek moni, rodyti, jog jau baigiasi partizan jgos. Didiausias malonumas jiems buvo tai, kad kiekvienas i j galjo i nuudytojo pasityioti, tarti lykius odius partizan adresu. Labai skaudu, kad tautieiams malonu buvo su arkliais vainti per j lavonus, muti kritusij knus autuv buomis. Bet visa tai nepaemino Lietuvos sn, o tik rod komunist vrikum, j barbarikum ir kvailum... "
Iniekinti neatpaintu partizan knai.

1944-1953 m. Lietuvos kare uvo per 22 tkst. partizan, j ryinink ir rmj. J inom kap tik vienas kitas. Artimieji ir bendraygiai gli deda prie vyrduobi ir griovi ten jie buvo pakasti. 19441945 m. uvusij palaikus dar buvo galima paslapia palaidoti - tai ir dar artimieji. Kilo kauburliai, kruopiai priirimi, puoiami glmis, lankomi. Tokia pagarba visai neatitiko oficialios versijos apie liaudies nekeniamus prieus. 1946 m. pradta vykdyti makabrikas akcijas uvusi partizan knai buvo atgabenami miestelius, guldomi turgaus aiktse, prie mokykl ar banyi. Tai buvo vadinama atpainimu", taiau pagrindin toki akcij uduotis vis dlto buvo bandymas bauginti, pamokyti. alia palaik danai sukviesdavo miting, rodydavo palaikus moksleiviams, itaip perspdami, kas laukia vis besiprieinanij. Stribai, pareigoti palaidoti yranius palaikus, danai net duobes kasti tingdavo -sumesdavo palaikus ulinius, ivietes ir pan. Prie tai dar nufotografuodavo sunku pasakyti, ar atpainimui, ar tiesiog atminiai. Kiekvieno atmintis juk skirtinga...
uve emaiiu apygardos partizanai. Pagal KGB suymjima pirmas Antanos Maikeviius-Tonis, antra - Zofija Skuodait-Bendikien-Ponia, treias - Benediktas Dausynas-Vainutas, ketvirtas - Antanas ateikis-Dargis. Knai iniekinti 1950 m. liepos 28 d. Endriejave.
uv Tauro apygardos partizanai. Pagal KGB suymjim pirmas -Valentinas Dainelis-Jrininkas, antras - Vaclovas Kutkaitis-Vytautas, treias - Antanas Ardzijauskas-Slapukas, ketvirtas - Juozas trimas-Putinas. Knai iniekinti 1949 m. kovo 10 d. Jankuose.
uv Vytauto apygardos Lito rinktins partizanai. I kairs: Bronius Morknas-Diemedis, Bronius Mozra-Kunotas ir Vytautas Guobuas-Viesulas. Knai iniekinti 1952 m. balandio 29 d. Anykiuose.
Vytauto apygardos partizanas Vytautas Guobuas-Viesulas.

Pradiniu klasi mokytoja, vliau Kstuio apygardos partizan ir Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo nar Elena Gendrolyt-Balanda su mokiniais.
(E. Dirmeikio asmenin kolekcija)
uv Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo nariai Aleksos Jurknas-Valeras, Beno Gendrolyt-Balanda ir Antanas Bakys-Klajnas. Knai iniekinti 1953 m.sausio 1 d. Kelmje.
(E. Dirmeikio asmenin kolekcija)
uv emaiiu apygardos partizanai. Pagal KGB suymjim pirmas - Pranas Kainskas-kvedys, antras - Urahas literis-Kaizeris, treias - Jeronimas Kainskas-Taifnas. Knai iniekinti 1949 m. gruodio 27 d. Vieta neinoma.
Iniekinti neatpaintu Auktaitijos partizan knai.

uve Dainavos apygardos partizanai. Knai iniekinti 1951 m. Lazdij MGB kieme.
uv Vytauto apygardos partizanai. I kairs: Gasparas Baronas, Bronius Morknas-Strausas, Zofija Tylait-Gulb ir Ferdinandas Miknas-Eys. Knai iniekinti 1951 m. balandio 12 d. Upaliuose.
Iniekinti neatpaint emaitijos partizan knai. 1950 m.

uv Dainavos apygardos partizanai. I kairs: Juozas Janius-Rytas, Vincas Bartaka-Vaidotos, Vincas Busila-Ramunis, ryininkas ir rmjas Juozas Karauskas, Stasys Kerulis-vyturys, Juozas Zdanaviius-Trispalvis. Knai iniekinti 1948 m. vasario 11 d. Lazdijuose.
uvs Tauro apygardos partizanas Liudvikas Juodkojis-Karinas. Knas iniekintas Pilvikiuose.

1951 m. rugsjo 4 d. uvs LLKS tarybos prezidiumo narys Juozas Luka-Skirmantas. Kno iniekinimo vieta neinoma. (Genocido auk muziejus)
1949 m. rugsjo 28 d. uvs lauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas. Kno iniekinimo vieta neinoma.
IPLSTIN ASMENVARDIU RODYKL

Abecinas Valeras-Smauglys gim 1920 m. balandio 23 d. Alytaus apskrities Seirij valsiaus Raganiki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Dainavos apygardos arno rinktins karininko Juozapaviiaus grupei. uvo 1950 m. gegus 18 d. Alytaus rajono Mankn kaime per susirmim su MGB pajgomis 41 Aleikas Jonas-Rymantas gim 1916 m. Sein apskrities Lazdij valsiaus Mikini kaime. Lietuvos kariuomens leitenantas. 1944 m. prisidjo prie pirmj partizan bri formavimo, nuo 1946 m. Tauro apygardos tabo pareignas, Karo lauko teismo prokuroras. Nuo 1947 m. spalio 10 d. Biruts rinktins vadas, pakeits uvus rinktins vad Jon Bulot-Anbo. Nuo 1948 m. balandio 4 d. kartu ir Tauro apygardos vadas, pakeits uvus apygardos vad A. Balts-Zve-j. uvo 1948 m. rugpjio 10 d. netoli Garliavos, Jonui kaime kartu su dviem bendraygiais. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu J. Aleikas-Rymantas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 44, 53, 153 Aliauskas Juozas-Klaidas gim 1922 m. Vilkavikio apskrities Gi kaime. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos Vytauto rinktins tabo narys. uvo 1949 m. lapkriio 21d. Nendrini kaime-55, 180 Aliauskas Kazimieras-Spartakas gim 1911 m. Ukmergs apskrities emaitkiemio valsiaus Juknoni kaime. Vadovavo Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 1-ajam batalionui, kuris veik emaitkiemio, Pabaisko, euoli valsiuose. uvo 1949 m. kovo 28 d. Ukmergs apskrities euoli valsiaus Uupn kaime rengtame bunkeryje 69 Aliauskas Stasys-Kalinys gim 1919 m. Vilkavikio apskrities Gi kaime. Tauro apygardos Vytauto rinktins vado adjutantas. uvo 1950 m. vasario 9 d. Vilkavikio apskrities Gi valsiaus Viaid kaime kartu su Vytauto rinktins vadu V. GavnuVampyru ir tabo nariu Albinu vedu-Radastu - 180 Altaraviius Jonas-Nyktukas gim 1909 m. Taurags apskrities Pagramanio valsiaus Alijoiki kaime. Kstuio apygardos Butagei-dio rinktins algirio brio partizanas. uvo 1951 m. Taurags rajono Girinink apylinkse 110 Andriuka Kazimieras-Linksmutis gim 1923 m. Teli apskrities Miestalio kaime. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. Vadovavo briui, taip pat jo Karo lauko teismo pirmininko pareigas. Nuo 1949 m. balandio atrijos rinktins vadas. uvo 1950 m. gegu 137 Antanaviius Kazimieras-Tauras gim 1908 m. Kdaini apskrities Josvaini valsiaus Karnavos kaime. Lietuvos kariuomens kapitonas. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1946 m. spalio emaii apygardos vadas. uvo 1947 m. balandio 9 d. Plungs valsiaus virblaii kaime kartu su broliu Povilu Antanaviiumi, Lietuvos partizan gretose kovojusiu i rus nelaisvs pabgusiu vokiei armijos majoru Vilhelmu Stambecku ir partizanu Kasparu Malakausku. 1999 m. lapkriio 22 d. LR Prezidento dekretu K.
Antanavi-ius-Tauras apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 134 Arboius Bernardas-Liepsniukas gim 1923 m. Kaiiadori apskrities asli valsiaus Rsi kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus A rinktins Survilaviiaus-Klevelio briui, vliau Didiosios Kovos apygardos skrajojaniam" briui. Suimtas 1948 m. Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Lietuv gro 1974 m. iuo metu gyvena Jurbarke - 64 Ardzijauskas Antanas-Slapukas. Tauro apygardos algirio rinktins partizanas, 34-osios kuopos skyriaus vadas. uvo 1949 m. kovo 10 d. Jank valsiuje, netoli virgdaii rengtame bunkeryje kartu su bendraygiais J. trimu-Putinu ir V. Daineliu-Jrininku. Knai buvo iniekinti Jankuose 202 Aoklis Fortnatas-Vilkas gim 1907 m. Nuo 1945 m. rudens -emaii legiono tabo narys. 1946 m. gegu-rugsj - emaii apygardos vadas. Suimtas 1946 m. rugsjo mn. Nenordamas duoti parodym NKVD tardytojams, nusiud aretinje - 134 Atgalainis Vladas-Galinas gim 1921 m. gruodio 10 d. Raseini apskrities Girkalnio valsiaus Akmeniki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Dalyvavo Vozbut myje. Sumus tv J. Atgalain, Vladas, nordamas j igelbti, legalizavosi ir ijo tarnauti Raudonj armij. Grs 1947 m. vl stojo partizan gretas. Priklaus Kstuio, vliau Prisiklimo apygardoms. uvo 1952 m. lapkriio 5 d. Serediaus apylinkse Pakarkli kaime apsuptas ir sueistas susisprogdino - 128 Augutis Alfonsas-Sekas, Vjas gim 1922 m. Utenos apskrities Anyki valsiaus Pavari kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus J. Urbono-Laktuio vadovaujamam Perkno partizan briui (Algimanto apygarda), vliau A. Bagoino-Dmo vadovaujamam briui (Vytauto apygarda). uvo 1951 m. pateks pasal Anyki rajono Raimli kaime netoli Jaktoni sodybos - 87, 88 Babrauskas Mykolas-Audrnas, Vaivilkas gim 1924 m. Alytuje. Nuo 1946 m. birelio Dainavos apygardos partizanas, apygardos tabo pareignas, apygardos vado L. Baliukeviiaus-Dzko pavaduotojas. uvo 1950 m. birelio 17 d. Perlojos apylinkse 175 Bagdonas Povilas-Atlantas gim 1917 m. rugsjo 9 d. Teli apskrities Kuli valsiaus Daubos kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus emaii apygardos atrijos rinktinei. Nuo 1954 m. formaliai jo atrijos rinktins vado pareigas. 1954 m. spalio 23 d. buvo apnuodytas specialiu preparatu, sueistas ir suimtas. Po daugiau nei metus trukusi tardym 1956 m. rugpjio 18 d. nuteistas mirties bausme, kuri vliau pakeista 25 m. lagerio. { Lietuv gro 1974 m. Gyveno Teliuose. Mir 2002 m. - 137, 139, 145 Bagoinas Antanas-Dmas gim 1924 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus Smalinos kaime. Algimanto apygardos Perkno brio partizanas, nuo 1949 m. - Jovaro kuopos vadas, Vytauto apygardos tabo narys. uvo 1951 m. balandio 14 d. Anyki rajono Nironi kaime kartu su bendraygiais J. Puodinu-Serknu, A. Pakeniu-
Jreiviu, V. Painsku-Audra ir seserimis Miliauskaitmis buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suaudytas - 88, 98 Bakanauskas Viktoras-Vytautas gim ilavote. Partizanas nuo 1944 m. Partizanavo Kstuio, vliau Prisiklimo apygardose. Nuo 1948 m. Prisiklimo apygardos Maironio rinktins Nemuno brio, saugojusio rinktins tab, vadas, nuo 1949 m. Maironio rinktins tabo virininkas. 1949 m. leido partizan Maironio rinktins Mindaugo tvnijos laikrat Kova dl laisvs". uvo 1950 m. sausio 30 d. Grinkikio valsiuje netoli Pauvio kaimo kartu su bendraygiais Zigmu Zakarka ir Stefanija Martiite - 151, 182 Bakys Antanas-Germantas, Klajnas, Senis gim 1923 m. birelio 13 d. Raseiniuose. Moksi Raseini gimnazijoje. 1944 m. pavasar stojo Vietins rinktins gretas, j iformavus gro gimtin. Sovietams antr kart okupavus Lietuv, dirbo mokytoju Garvinje, vliau Minionyse. 1945 m. kov suimtas ir be teismo isistas katorg - Tlos angli baseino kasyklas. 1946 m. vasar kartu su keturiais tautieiais pabgo ir psiomis bei prekiniais traukiniais gro Lietuv. Umezg ryius su pogrindiu. 1947 m. ruden tapo Kstuio apygardos partizanu. Netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktins, 1949 m. birelio mn. Kstuio apygardos vadu, 1951 m. gegu -Vakar Lietuvos (Jros) srities vadu. Visas ias pareigas jo pakeits uvusius kovos draugus. A. Bakys inspektavo partizan dalinius, palaik nuolatin ry su LLKS tarybos prezidiumo pirmininku J. Ze-maiiu-Vytautu, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir prezidiumo sekretoriumi. Daug ra, padjo leisti spaud (Laisvs varp", atsiaukimus), iekojo nauj pasiprieinimo form. 1952 m. kr Vyi sjung" - LLKS tradicij tsj, buvo jos ideologas. uvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su kitais Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo nariais - A. Jurknu-Valeru ir E. Gendrolyte-Balanda. 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu A. Bakys-Klajnas apdovanotas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) - 106, 121, 182, 205 Balius Justinas-Plutonas gim 1929 m. lapkriio 30 d. Gelgaudikio valsiaus Mozriki kaime. 1949 m. pabgo nuo trmimo ir stojo Tauro apygardos algirio rinktins partizan gretas. Jis buvo ilgiausiai prieinsis Tauro apygardos partizanas - uvo 1957 m. liepos 26 d. Gelgaudikio apylinkje; iduotas ir apsuptas nepasidav gyvas - nusiov - 45 Baliukeviius Konstantinas-Rainys, Tylius gim 1926 m. Alytuje. Moksi Kauno politechnikos institute. Dl KGB persekiojimo 1949 m. pavasar stojo partizan gretas. Paskirtas Piet Lietuvos (Nemuno) srities vado A. Ramanausko-Vanago adjutantu. Nuo 1949 m. rugsjo 22 d. - srities tabo valgybos skyriaus virininkas, vliau - srities tabo Visuomenins dalies virininkas, nuo 1950 m. -dar ir LLKS gynybos pajg tabo pareignas. uvo 1951 m. vasario 15 d. Prien rajono Jaunoni kaime 33, 180 Baliukeviius Lionginas-Dzkas gim 1925 m. sausio 1 d. Alytuje. Moksi VDU Medicinos fakultete. 1944 m. stojo Vietin rinktin, vliau emaitijoje besikuriani Tvyns apsaugos rinktin.
1944 m. pabaigoje vokieiai j ive ekoslovakij saugoti aerodrom, ten jis pateko Raudonosios armijos nelaisvn. 1946 m. L. Baliukeviiui pavyko pabgti i belaisvi lagerio Ukrainoje ir grti Lietuv. stojs partizan gretas vadovavo Dainavos apygardos spaudos ir propagandos skyriui. Nuo 1949 m. gegus tapo Dainai vos apygardos vadu. Buvo aktyvus pogrindins spaudos darbuotojas 4 para nemaai analitini straipsni, kuriuose nagrinjo partizanini judjim ir Lietuvos visuomens padt, ra dienorat. uvo 1950 m. birelio 24 d. bunkeryje aliamikyje, tarp Leipalingio ir Merkins. Apdovanotas 1 -ojo ir 2-ojo laipsni Laisvs kovos kryiais. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu L. Baliukeviiui-Dzkui suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 5, 10, 27-29, 31, 33, 38, 180 Balsys Jonas-Aidas gim 1904 m. Saki apskrities Barzd valsiau Ropyd kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Tauro apygardos algirio rinktins 34-ajai kuopai. 1946 m. kautynse buvo sueistas todl jam miko slygomis buvo ties dilbiu amputuota ranka. uvo 1949 m. vasario 10 d. Kazl Rdos valsiaus Garanki kaime apylinkse rengtame bunkeryje - apsuptas prieo kareivi susisprogdino kartu su kuopos vadu J. LiogiuDragnu ir dar trimis bendra ygiais - 56 Baltsis Antanas-vejys gim 1915 m. Vilkavikio apskrities Pilviki valsiaus Gulbiniki kaime. Lietuvos kariuomens husar atsargos leitenantas. Partizanas nuo 1945-j. T pai met lapkriio mn. buvo paskirtas Tauro apygardos spaudos ir propagandos skyriaus virininku i apygardos laikraio Laisvs valgas" vyriausiuoju redaktoriumi 1946 m. tapo apygardos tabo virininku, nuo 1946 m. liepos-Tauri apygardos vadas. Buvo rytingas ir sumanus organizatorius. Apygardoj ved Lietuvos kariuomens uniformas ir skiriamuosius enklus, vykd organizacini pakeitim, sukr partizan gyvenim ir veikl reglamentuojanias instrukcijas bei statutus, organizavo partizan mokymo kur sus. Aktyviai kovojo prie Lietuvos kolonizacij ir ems kio kolektyvizacij. Ypa daug dirbo vienydamas partizan junginius. Parod didel valgum demaskuojant MGB provokatoriuj. Markul-Erel, msi iniciatyvos kurti nauj BDPS Prezidium. Ryiams su usieniu umegzti siunt Vakarus galiotinius. uvo 1948 m. vasario 2 d. Vilkavikio apskrities Pilviki valsiaus Gulbiniki kaime: apsupus sodyb MGB kareiviams, atsisak pasiduoti ir kartu su bendraygiais - savo adjutantu Pranu aldariu-apalu ir Tauro apygardos tabo ypatingj uduoi vykdytoju Juozu Balsiu-Dobilu - nusiov. Apdovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos kryiais (su kardais) - 44, 45, 47, 51, 149 Baltuis Jonas-Trimitas, Kstutis gim 1914 m. Rokikio apskrities Buivn kaime. partizan gretas stojo 1944 m. Algimanto apygardos Bir girios partizanas. Suimtas 1955 m. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas - 91 Banys Juozas-vis gim Panevio apskrities Andrionikio valsiai Vertim kaime. Algimanto apygardos Laktuio, Tigro bri partizanas. 1948-1949 m. - Tauro brio vadas, 1949-1951 m. -Jovai kuopos Tigro brio vadas. 1952 m. vasar buvo nuudytas agent smogik - 88, 98 Bankauskas Meislovas-Vymantas gim 1918 m. Tytuvn valsiaus Burbikiu kaime. Kstuio, vliau Prisiklimo apygardos Maironio rinktins partizanas. 1949 m. leisto
Maironio rinktins Mindaugo tvnijos laikraio Kova dl laisvs" bendradarbis. Nuo 1951 m. gegus - Nemuno brio, saugojusio Maironio rinktins tab, vadas. uvo 1951 m. spalio 15 d. Tyruli pelkse - 182 Baranauskas Jonas-Balandis gim 1927 m. Alytaus apskrities Merkins valsiaus Mantviliki kaime. Dainavos apygardos Vanago grups partizanas. uvo su bendraygiais Vincu Vinkeviiumi-valgu ir Banadu idlausku-Sekliu 1951 m. vasario 11d. Varnos rajono Dabravols kaime - 32 Bareika Adolfas-Hitleris. Vyio apygardos Algio brio partizanas. uvo 1947 m. liepos 23 d. Deltuvos apylinkse Viliuku mike kartu su brio vadu Benediktu Narkeviiumi-Algiu - perautomis kojomis nenordami pasiduoti gyvi nusiov - 162 Baronas Gasparas gim 1927 m. Utenos apskrities Upali valsiaus Abromikio kaime. Vytauto apygardos mklos brio partizanas. uvo iduotas 1951 m. balandio 12 d. bunkeryje Kuli mike kartu su bendraygiais F. Miknu-Eiu, Br. Morknu-Strausu ir Z. Tylaite-Gulbe. Knai buvo iniekinti Upaliuose - 209 Bartaka Vincas-Vaidotas gim 1917 m. Sein apskrities Rudaminos valsiaus Mikniki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Tauro apygardos Perkno rinktinei, vliau Dainavos apygardos arno rinktins Mindaugo tvnijos ilviio briui. uvo 1948 m. vasario 11d. etok valsiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendraygiais. Knai buvo iniekinti Lazdijuose 210 Bartkus Jonas-Jonyla gim 1923 m. birelio 23 d. Raseini apskrities Krai valsiaus Vaiviliki kaime. Nuo 1947 m. - Kstuio apygardos Raudgirio partizan brio ryininkas ir rmjas, nuo 1949 m. sausio - aktyvus partizanas. Priklaus Audros briui. uvo iduotas 1953 m. spalio 12 d. Kelms rajono Gedmini kaime kartu su bendraygiu A. Kmita-Audra - 117 Bartkus Petras-Zadgaila, Sin gim 1921 m. Raseini apskrities Pakapurnio kaime. rezistencin kov sitrauk 1941-aisiais, buvo aktyvus Lietuvos laisvs armijos dalyvis. Studijavo Auktesniojoje technikos mokykloje. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, subr Raseini apskrities partizanus, buvo Kstuio apygardos tabo organizacinio skyriaus virininkas. 1947 m. lapkriio mn. Kstuio apygardos vadoj. emaiio pavedimu organizavo nauj Prisiklimo apygard (kurta 1948 m. pavasar) ir jai vadovavo. Ra eilraius, skelb partizan spaudoje Alkupno slapyvardiu. uvo 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio apskrities Upelki mike. Po mirties jam suteiktas Laisvs kovotojo karygio garbs vardas. 1997 m. lapkriio 20 d. LR Prezidento dekretu P. BartkuiZadgailai suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 15, 22, 25, 106, 121 Bartuseviius Juozas-Mediotojas gim 1920 m. Kauno apskrities Jonavos valsiaus Varpn (kitur Praniuku) kaime. partizan gretas (Didiosios Kovos apygarda) stojo 1945 m. ruden. 1950 m. gegus 12 d. kartu su bendraygiais V. Macijausku-Zirgeliu ir brio vadu J. Kudeliu-Dobilu buvo apnuodyti specialiu preparatu iobikio malnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Bartusevi-ius-Mediotojas nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1951 m. gegus 17 d. (Vilniuje?) - 65
Basys Leonardas-Svyturys gim 1914 m. Rusijoje. Po Pirmojo pasaulinio karo su tvais gro Lietuv. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. 1944 m. pasitrauk Ryt Prsij, ten baig valgybos mokykl ir 1944 m. gruod desantu grintas Lietuv. Nusileido su grupe Linkmen apylinkse. Nuo 1945 m. pradios buvo Vytauto apygardos Tigro rinktins vado pavaduotojas, Tigro rinktins tabo spaudos ir vietimo skyriaus virininkas. Redagavo partizan leidinius Kelias Laisv", Ryt Lietuva". uvo 1950 m. balandio 16 d. - 97 Braeika Algirdas-Aidas, Dylys gim 1923 m. Utenos apskrities Grybeli kaime. Partizanas nuo 1944 m. Partizanavo Vyuon apylinkse, priklaus Vytauto apygardos Aitvaro briui. uvo 1951 m. sausio mn. Antakalnio kaimo apylinkse kartu su bendraygiu A. Lauciumi - 88, 98 Brunius Klemensas gim 1906 m. rugpjio 16 d. Panevio apskrityje. Diplomuotas statybos ininierius. Buvo pirmas tarp Lietuvos laisvs kovotoj sjungos krj 1941 m., dalyvavo Vyriausiojo lietuvi komiteto ir vliau VLIK'o veikloje. 1944 m. baland suimtas gestapo, tardytas, kankintas ir kalintas Vokietijos kaljimuose. 1945 m. ilaisvintas JAV kariuomens. 1945 m. gruod, gavs LLKS vadovybs pritarim, nelegaliai gro Lietuv. 1946 m. pradioje buvo suimtas MGB ir nuteistas 25 m. lagerio. uvo avarijoje 1975 m. Kaune 28 Bubliauskas Viktoras-Bras gim 1929 m. Teli apskrities Rietavo valsiaus Gomintlauks kaime. partizan gretas stojo 1949 m. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. Brio vadas. uvo 1952 m. kovo 31d. Rietavo rajono Upelki mike rengtame bunkeryje kartu su dar trimis bendraygiais - 144 Buionis Viktoras-Jaunutis gim 1926 m. gegus 13 d. Sein apskrities Leipalingio valsiaus Bteliznos kaime. Dainavos apygardos arno rinktins Vytenio tvnijos tabo virininkas. uvo 1951 m. vasario 22 d. Lazdij rajono Pios mike, netoli Didiasalio kaimo apsuptame bunkeryje kartu su mona partizane Angele Januleviite-BuionieneLaktingala ir partizanais Boleslovu Ivanausku-Linksmuiu bei Vytu MaslauskuRamuniu. uvusij knai buvo iniekinti Veisiejuose 34 Budnait Sofija-Ramun gim 1926 m. Alytaus apskrities Varnos valsiaus Pabarons kaime. Partizan nuo 1945 m. uvo 1949 m. lapkriio 10 d. netoli Parui kaimo rengtame bunkeryje kautynse su MGB pajgomis kartu su brio vadu Teofili Valicku-Baliu, Stasiu Baubliu-Perlu, Jonu Jaruseviiumi-Papariu ir Maryte esnuleviite-Rugiagle. Knai buvo iniekinti Varnoje - 38 Budreika Povilas-Debesis gim 1921 m. Panevio apskrities Anyki valsiaus Ramakoni kaime. Partizan ryininkas nuo 1946 m. Nuo 1947 m. - Algimanto apygardos Jovaro kuopos Perkno brio partizanas. Kartu su eiais bendraygiais apnuodytas specialiu preparatu ir sunkiai sueistas 1951 m. balandio 14 d. prie Nironi kaimo Anyki rajone buvo suimtas. Nuvetas Vilni mir Lukiki kaljimo ligoninje - 88, 98
Buika Jeronimas-Titnagas gim venioni apskrities Saldutikio valsiaus Staniuliki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vytauto apygardos Tigro rinktins tabo virininkas, 19451946 m. - Lito rinktins partizanas, brio vadas, Vytauto apygardos ryininkas. Nuo 1949 m. - Lokio rinktins partizanas, nuo 1950 m. rugsjo Erkio kuopos Gintaro brio vadas. uvo 1951 m. balandio 10 d. kautynse kartu su apygardos vadu B. Vainu ir dar penkiais bendraygiais Utenos rajono Strazd kaime 96 Burbulis Albinas-Jovaras, ilvinas gim 1920 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Gudeli kaime. 1944 m. Vietins rinktins karinas. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Vyio apygardos partizan bri vadas. Suimtas 1954 m., nuteistas mirties bausme ir 1954 m. lapkrit suaudytas Maskvos Butyrk kaljime - 76 Burbulis Vaclovas-Bgnas gim 1917 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Gudeli kaime. Partizanas nuo 1949 m., Vyio apygardos Briedio rinktins vadas. uvo 1951 m. gruodio 8 d. karins-ekistins operacijos metu kartu su kitais trimis Vyio apygardos partizanais Ukmergs rajono Trak mike - 78 Burokas Antanas-Mokytojas gim 1913 m. imoni valsiaus Nocin kaime. Algimanto, vliau Vytauto apygard partizanas, Vaiganto rinktins Gintaro rajono tabo virininkas. Dingo be inios 1952 m. rugpjt - manoma, kad tapo agent smogik auka - 74 Busila Vincas-Ramunis gim 1921 m. Sein apskrities Rudaminos valsiaus Mikniki kaime. Tauro apygardos Perkno rinktins, vliau Dainavos apygardos arno rinktins Mindaugo tvnijos ilviio brio partizanas. uvo 1948 m. vasario 11 d. etok valsiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendraygiais. Knai buvo iniekinti Lazdijuose - 210 Buinskas Juozas-Jurginas gim 1929 m. Taurags apskrities Ks-i kaime. Kstuio apygardos Butageidio rinktins algirio brio partizanas. uvo iduotas 1950 m. gegus 7 d. Taurags rajono Stir-baii kaime. Kartu uvo dar keturi bendraygiai - 110 Caporka Leonas-irgnas gim 1918 m. Tytuvn valsiaus Ple-kaii kaime. 1944 m. buvo suimtas ir kalintas iauli saugumo kaljime. Pabgs i kaljimo, stojo P. Morkno vadovaujam partizan br. Nuo 1948 m. Prisiklimo apygardos Maironio rinktins Gedimino brio vadas. Nuo 1950 m. dirbo LLKS Visuomenins dalies virininko J. ibailos-Merainio vadovaujamame tabe, sikrusiame iauli rajono Gudeli kaime. uvo 1951 m. liepos 8 d. Radvilikio rajono ilgalio mike 125 Dainelis Valentinas-Jrininkas gim 1918 m. aki apskrities Jank valsiaus k kaime. partizan gretas stojo 1947 m. gegu. Tauro apygardos algirio rinktins 34osios kuopos partizanas. uvo 1949 m. kovo 10 d. Jank valsiuje, netoli virgdaii rengtame bunkeryje kartu su bendraygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir J. Stri-mu-Putinu. Knai buvo iniekinti Jankuose 202 Dambrava Alfonsas-Aidas gim 1921 m. Utenos apskrities Daugaili valsiaus Pabers kaime. Nuo 1948 m. Vytauto apygardos Erkio kuopos ryininkas. 1950 m. stojo Lokio rinktins Laisvs partizan br, vadovaujam J. Ddno-Vyno. uvo 1951 m.
lapkriio 23 d. Polekniki kaime (jo sargyb, kai buvo panaudotas specialus preparatas prie bendraygius) - 96, 99 Danasas Petras-Tyrulis gim 1902 m. iauli apskrities Mekuii valsiaus Gibaii kaime. Partizanas nuo 1944 m. Prisiklimo apygardos Audros brio, priklausiusio Atalyno, Lietuvos aliajai, nuo 1950 m. - Kunigaikio velgaiio rinktinms, partizanas. Nuo 1952 m. - Audros brio vadas. uvo 1953 m. kovo 23 d. iauli rajono Smilgi kaime kartu su dar penkiais bendraygiais - 119 Danileviius Henrikas-Vidmantas gim 1920 m. Zarasuose. Nuo 1944 m. mokytojavo Ervilke ir sitrauk rezistencin veikl. Nuo 1945 m. rugsjo - Lydio rinktins tabo virininkas, 1947 m. paskirtas Lydio rinktins vadu. Nuo 1948 m. liepos Kstuio apygardos vadas. 1949 m. Vakar Lietuvos (Jros) srities vadovybs paskirtas atsakingu u ryius su Ryt Lietuvos (Kaln) partizan sritimi. uvo 1949 m. lapkriio 1 d. viename i Algimanto apygardos vadovybs bunkeri imoni girioje. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu H. Danileviius-Vidmantas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 106 Darguis Antanas-Kareivis gim Ukmergs apskrities Siesik valsiaus Auktuoli kaime. Vyio apygardos partizanas. uvo ilioni kaime - 78 Darguis Vladas-virblis gim 1914 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Lasungalio kaime. Nuo 1945 m. - Vyio apygardos D. Vaitelio brio partizanas. Nuo 1952 m. - Vytauto brio vadas. Suimtas 1953 m. birelio 19 d. Nuteistas mirties bausme, kuri buvo suvelninta 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Lietuv gro 1980 m. Gyveno Kdainiuose. Mir 1998 m. - 78 Dauinas Edvardas-Jokeris gim 1922 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiuje. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Pr. Pakio-Mokytojo, J. Vepto-Pauktelio partizan briams. Vliau paskirtas Vyio apygardos Gedimino brio vado pavaduotoju. Nuo 1951 m. kovo 14 d. E. Dauinas paskirtas naujai suformuotos Gedimino rinktins vadu. uvo 1953 m. balandio 18 d. Panevio rajono Ramygalos apylinks Rod Puyno mike kartu su trimis partizanais nuo agent smogik rankos 74 Daugirdas Adomas-Gailius gim 1925 m. Alytaus apskrities Daug valsiaus Gaidukoni kaime. partizan gretas stojo 1948 m. ruden. Priklaus Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins Vanago tvnijos Rugio briui. uvo 1949 m. kovo 16 d. Daug valsiaus Gdi kaime kartu su broliu Jonu Daugirdu-Kovu, Placidu JarueviiumiDainiumi, Adolfu Geceviiumi-Klone, Leonu Kaziulioniu-Karygiu ir Petru LeikauskuKalaviju - MGB pajgoms apsupus bunker, susisprogdino. Knai buvo iniekinti Dauguose 37 Daunoras Vincas-Kelmas, Ungurys gim 1921 m. Marijampols apskrities Prien valsiaus ik kaime. partizan gretas stojo 1945 m. Priklaus Balbierikio mike veikianiai Vaidoto partizan grupei. Nuo 1949 m. rudens - Vaidoto grups vadas. Nuo
1951 m. spalio 18 d. - Dzk rinktins vadas, tuo pat metu i A. Ramanausko-Vanago perm vadovavim visai Dainavos apygardai (vadovavo iki 1952 m. rugpjio 30 d.). uvo 1954 m. rugpjio 18 d. kartu su bendraygiu V. Garmumi-Pavasariu Prien rajono Naudin kaime - 17, 28, 180 Dausynas Benediktas-Vainutas gim 1932 m. Teli apskrities Endriejavo valsiuje. emaii apygardos atrijos rinktins Tonio brio, veikusio Endriejavo apylinkse, partizanas. uvo 1950 m. liepos 27 d. iduotas buvusio bendraygio, MGB kariuomens pajgoms apsupus partizanus alia Jankaii kaimo rugi lauke. Kartu uvo lik brio partizanai brio vadas A. Markeviius-Tonis, Z. Skuodait-Bendikien ir A. ateikisDargis. Knai buvo iniekinti Endriejavo miestelio aiktje - 202 Deksnys Jonas-Hektoras gim 1914 m. lapkriio 18 d. Daugpilyje. 1940 m. buvo soviet valdios suimtas, prasidjus karui i kaljimo ilaisvintas. Dalyvavo antinacinje rezistencijoje, leido Lietuvos laisvs kovotoj sjungos laikrat Laisvs kovotojas", buvo VLIK'o narys. 1944 m. gegu suimtas gestapo. I Bairouto (Vokietija) kaljimo ilaisvino amerikieiai. 1945, 1946 ir 1949 m. nelegaliai buvo atvyks Lietuv. 1946-aisiais atvyks tarsi su partizan vadais ir, to neinodamas, su MGB agentu J. Markuliu-Ereliu dl VLAK'o krimo. Gavo MGB kontroliuojamo BDPS galiojimus sudaryti Vakaruose usienio delegatr. 1948-aisiais, suinojs, kad i pogrindio veiklos paalintas MGB agentas J. Markulis-Erelis, J. Deksnys VLAK'o delegatr pavadino Lietuvi rezistencine santarve. Trei kart atvyks Lietuv (jra) 1949 m. gegu buvo suimtas ir netrukus uverbuotas (MGB slapyvardis - Petrauskas). Buvo panaudotas skleidiant dezinformacij usienyje, o Lietuvoje iekant galimybi siskverbti pasiprieinimo judjim, sek inteligentus. 1960 m. okupacins valdios oficioze Tiesa" ispausdino vie Ipaint", kurioje smerk isivadavimo kovas, ypa VLIK'o veikl. Mir 1982 m. kovo 22 d. Vilniuje - 28 Drsutis Vladas-Vytenis gim 1917 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Juodikoni kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyio apygardos Vytenio brio vadas. uvo 1950 m. Radikoni mike 75 Drukus Vytautas-Sernas gim 1923 m. Rokikio apskrities Obeli valsiaus Vain kaime. partizan gretas stojo 1945 m. ruden, pabgs i Raudonosios armijos. Priklaus Vytauto apygardos Lokio rinktins Vyio kuopai. Nuo 1950 m. buvo Diugo rajono tabo virininkas. uvo 1951 m. balandio 10 d. kautynse kartu su apygardos vadu B. Vainu ir dar penkiais bendraygiais Utenos rajono Strazd kaime -96, 103 Drunga Zigmas-Mykolas Jonas gim 1904 m. sausio 2 d. Utenos apskrities Upali miestelyje. Lietuvos kariuomens aviacijos kapitonas. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1945 m. spalio 22 d. Tauro apygardos vadas. Nuo 1946 m. balandio Piet Lietuvos (Nemuno) srities vado pavaduotojas. uvo 1946 m. birelio 12 d. Saki apskrities Luki valsiaus Agurkiks kaime kautynse su NKVD kariuomene sueistas ir nenordamas pasiduoti gyvas susisprogdino granata. Z. Drunga-Mykolas Jonas apdovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos kryiais su kardais, 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas ir pulkininko laipsnis (po mirties) 14, 44, 149
Dda (kitur Dudaviius) Bronius-Narutis gim 1912 m. Ukmergs apskrities emaitkiemio valsiaus Kezi kaime. uvo 1949 m. gruodio 30 d. Ukmergs apskrities Pabaisko valsiaus Juodkiki kaime kartu su Didiosios Kovos apygardos vadu A. Morknu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Aliausku-Pukinu, rinktins vadu J. Gri-guGeniuku ir kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu - 59, 66 Dudnas Jonas-Vynas gim 1914 m. birelio 24 d. Zaras apskrities Degui valsiaus Trinkuki kaime. Sauli sjungos narys, 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Uosio kuopos Sakalo briui. MGB pajgoms sunaikinus Sakalo br, kur laik slapstsi vienas. 1948 m. stojo Vytauto apygardos Lokio rinktins Erkio kuop. Nuo 1949 m. gegus Laisvs brio vadas, nuo 1950 m. gegus algirio kuopos ir Sart rajono vadas. 1951 m. lapkriio 23 d. Daugaili valsiaus Polekniki kaime, panaudojus special preparat, J. Dudnas ir dar keturi jo brio partizanai buvo umigdyti ir suimti. 1952 m. birelio 7 d. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme. 1952 m. rugpjio 18 d. suaudytas Maskvos Butyrk kaljime 96, 99 Eglinskas Boleslovas-Saulius gim 1926 m. Ukmergs apskrityje. Vyio apygardos Kecioriaus brio vado pavaduotojas. uvo 1946 m. liepos 30 d. Ukmergs apskrities Lno kaimo apylinkse 71 Erstikis Steponas-Pataonas, Papartis gim 1920 m. iauli apskrities Kruopi valsiaus Padarbi kaime. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. partizan gretas stojo 1945 m. Priklaus Vinknos briui. Nuo 1948 m. - naujai kurtos Prisiklimo apygardos partizanas. Nuo 1951 m. gegus - Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos vadas. Kartu su bendraygiu K. Liuberskiu-vainiu nuo 1952 m. iki 1955 m. leido laikratl Partizan viams aidint". Iki 1958 m. slapstsi iauli ir Akmens rajonuose. Vliau dingo be inios 126, 127, 129, 183 Garmus Vitas-Pavasaris gim 1930 m. Marijampols apskrities Prien valsiaus Paduobulio kaime. Dainavos apygardos partizanas. uvo 1951 m. gruodio 10 d. 17 Garnelis Alfredas-igonas gim 1927 m. Rokikio apskrities Aleksandrls valsiaus Jovydi kaime. Vytauto apygardos Lokio rinktins partizanas. uvo 1951 m. balandio 10 d. kautynse kartu su apygardos vadu B. Vainu ir dar penkiais bendraygiais Utenos rajono Strazd kaime 96, 103 Garnelis Edvardas-arkis gim 1923 m. Rokikio apskrities Aleksandrls valsiaus Jovydi kaime. Vytauto apygardos Lokio rinktins partizanas. uvo 1949 m. spalio 23 d. 103 Gavnas Juozas-turmas gim 1913 m. Ukmergs apskrities Deltuvos valsiaus Jakutiki kaime. Partizanas nuo 1944 m. uvus B. Narkeviiui-Algiui ir V. Reklickui-Lioiui, vadovavo Vyio apygardos Algio briui. uvo 1949 m. lapkriio 29 d. Ukmergs apskrities Ratkauyznos kaime - buvo iduotas ir okupant apsuptas sunaikins dokumentus nusiov - 76
Gavnas Vytautas-Granitas, Vampyras gim 1922 m. Marijampols apskrities ir valsiaus Okasvili kaime. Partizanas nuo 1944 m., vienas i Tauro apygardos krj, Tauro apygardos tabo pareignas, Vytauto rinktins vadas. Vienas aktyviausi vadovaujani pareign. uvo iduotas 1950 m. vasario 9 d. Vilkavikio apskrities Gi valsiaus Viaid kaime kartu su bendraygiais S. Aliausku-Kaliniu ir A. vedu-Radastu. 2000 m. gegus 15 d. LR Prezidento dekretu V. Gavnas-Vampyras apdovanotas Vyio kryiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties) - 47, 53, 55, 180 Gedvilas Robertas-Remigijus, Sidabras gim 1922 m. balandio 15 d. Kelmje. Mokytojas. partizan gretas stojo 1947 m. Nuo 1948 m. liepos - Kstuio apygardos tabo virininkas. 1949 m. birelio 9 d. kautyni metu buvo sueistas ir paimtas nelaisv. Neatlaiks kankinim ir psichologinio smurto, MGB organams nurod visus jam inomus ryio punktus, partizan ryininkus. Buvo vienas pagrindini liudytoj J. emaiioVytauto byloje. Gyveno Panevyje. Mir 1997 m. - 16, 109 Geguis Juozas-Diemedis gim 1923 m. Alytaus apskrities Seirij valsiaus Gervn kaime. Partizanas nuo 1945 m. 1949 m. gegus 19 d. paskirtas Dainavos apygardos arno rinktins vadu, leido rinktins laikrat Laisvs rytas". 1950 m. liepos 12 d. paskirtas Dainavos apygardos vadu. 1951 m. ruden MGB provokatori, vaizduojani i Lenkijos Lietuv perjusius partizanus, buvo ikviestas susitikim. uvo 1951 m. rugsjo 27 d. Veisiej apylinkse Bestraigiks mike: provokatoriams bunker metus granat su paralyiuojaniomis dujomis, nenordamas bti suimtas gyvas spjo nusiauti. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu J. Geguiui-Diemediui suteiktas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 28, 33-35, 40, 41 Gendrolyt-Jurknien Elena-Balanda gim 1926 m. Raseini apskrities Kelms valsiaus Kasiuk kaime. Mokytoja. Nuo 1947 m. Kstuio apygardos Raudgirio partizan brio ryinink ir rmja. uvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakar Lietuvos (Jros) srities vadu A. Bakiu-Klajnu ir savo vyru A. Jurknu-Valeru Kelms rajono Pauk kaime. uvusij knai buvo iniekinti Kelmje 204, 205 Giedrikas Steponas-Girietis gim 1925 m. Biruose. Nuo 1944 m. aktyvus Biruose veikusios pogrindins organizacijos narys. Nuo 1948 m. Algimanto apygardos Bir girios partizanas. Nuo 1951 m. rugpjio Piln tvnijos vadas. uvo 1954 m. rugsjo 25 d. Bir girioje netoli Kgini kaimo. 2000 m. vasario 11d. LR Prezidento dekretu S. Giedrikas-Girietis apdovanotas Vyio kryiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties) 91 Glemait Diana gim 1923 m. Zaras apskrities Degui kaime, girininko eimoje. Moksi Pandlyje, Rokikyje ir Kupikyje. 1944 m. stojo VDU studijuoti literatros. 1947j pavasar met studijas ir sitrauk pogrindio veikl. Palaik ryius su Algimanto apygardos Kunigaikio Margio rinktins partizanais. 1948 m. susituok su ios rinktins Gedimino kuopos vadu Juozu Bulovu. Ra eilraius, kurie sklido tarp moni, buvo skelbiami partizan spaudoje. uvo provokatoriui idavus 1949 m. lapkriio 14 d. Plunksnoi mike tarp iobikio ir Juodups. 1994 m. ileistas jos poezijos rinkinys Mes moksim numirt". 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu D. Glemait apdovanota Vyio kryiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties) 83
Grays Albinas-Pipiras gim 1915 m. kovo 1 d. Ukmergs apskrities emaitkiemio valsiaus Birs palivarke. Partizanas nuo 1944 m. Vadovavo vienai i Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins kuop. uvo 1947 m. balandio 12 d. Ukmergs apskrities Vidiki apylinkse 62 Grays Juozas-Viesulas gim 1919 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus Ramakoni kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Perkno briui, kuriam vadovavo J. Urbonas-Laktutis. 1948 m. spalio 1 d. paskirtas Vytauto apygardos Lito rinktins Jovaro kuopos vadu. uvo 1949 m. vasario 13 d. per kautynes netoli Rubiki eero iauli kaime rengtame Jovaro kuopos tabo bunkeryje 87 Greblikas Kazimieras-Sakalas gim 1913 m. liepos 26 d. Marijampols apskrities Iglikli valsiaus Narto kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins briui, vliau kuopai. Nuo 1947 m. balandio Kstuio rinktins vadas, nuo 1947 m. rugpjio - Vytauto rinktins vadas. uvo 1949 m. sausio 20 d. Marijampols apskrities Liepyn kaime rengtame rinktins tabo bunkeryje - kartu su bendraygiais, rinktins tabo pareignais Jurgiu Vasiliausku-Skydu ir Vytu KronkaiiuHerbu apsupti prieo kareivi sunaikino dokumentus ir nusiov 53, 153 Greiinas Vytautas-Daktaras gim 1915 m. Panevio apskrities Kupikio valsiaus Graueliki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vadovavo vienam i Algimanto apygardos partizan bri. uvo 1949 m. sausio 21d. kartu su bendraygiu A. Musteikiu-Kikiu Kupikio valsiaus Vidugiri mike netoli Sineliki kaimo. Knai buvo iniekinti Kupikio aiktje - 90 Grybinas Aleksandras-Faustas gim 1920 m. vasario mn. Saki apskrities Luki kaime, mokytojo eimoje. Partizanauti pradjo 1945-j pabaigoje. Dalyvavo kuriant Tauro apygardos algirio rinktin, buvo tabo narys valgybos skyriaus virininkas. 1948 m. spalio 8 d. tapo Tauro apygardos vadu. Dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. uvo 1949 m. rugsjo 28 d. aki apskrities Jank valsiaus unkari mike pateks pasal. A. Grybinas-Faustas 1949 m. birelio 16 d. LLKS tarybos prezidiumo nutarimu apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais). 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 16, 17, 22, 25, 44, 45, 211 Grigas Pranas-Genelis, Kombainas gim 1916 m. rugsjo 9 d. Ukmergs apskrities Vaitkukio valsiaus Bartkeliki kaime. auli sjungos narys. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins Plieno briui. Nuo 1949 m. pavasario Plieno rinktins vadas. uvo 1949 m. gruodio 30 d. Ukmergs apskrities Pabaisko valsiaus Juodkiki kaime kartu su Didiosios Kovos apygardos vadu A. Morknu-Plienu, vado pavaduotoju Vl. Aliausku-Pukinu, kuopos vadu Br. MedelskuKrienu ir brio vadu Br. Dda (Dudaviiumi)-Naruiu - 59, 66 Grigonis Leonardas-Upalis gim 1908 m. Rokikio apskrities ir valsiaus Puoni kaime. partizanin kov sitrauk 1944 m. Buvo iauli ir Radvilikio apylinkse veikusios
Vytauto Didiojo-Atalyno rinktins tabo virininkas, vliau Prisiklimo apygardos vadas. 1949 m. vasario 16 d. kartu su kitais partizan vadais pasira LLKS deklaracij. Tapo LLKS tarybos prezidiumo nariu. uvo 1950 m. liepos 22 d. Ariogalos apylinki Dauglikiu mike. 1950 m. lapkriio 23 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininko sakymu apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiais (po mirties). 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu L. Grigoniui-Upaliui suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 22, 25, 121 Griguola Jonas-uolas gim Teli apskrities Tver valsiaus U-peli kaime. partizan gretas stojo 1948 m. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. Nuo 1949 m. - brio vadas. uvo 1950 m. liepos 18 d. - 138, 144 Grikainis Klemensas-Gintaras gim 1928 m. iauli apskrities Kruopi valsiaus Masi kaime. Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas. uvo (?) 1952 m. ruden - 122, 129 Gritnas Alfonsas-Husaras, Skalikas gim 1917 m. balandio 1 d. Panevio apskrities Vadokli valsiaus Mikn kaime. Nuo 1944 m. - A. Smetonos-ygaudo brio partizanas. Nuo 1949 m. jo Vyio apygardos tabo organizacinio skyriaus virininko pareigas. uvo 1950 m. liepos 5 d. Vadokli apylinks Kainiki mike kartu su apygardos vadu A. Smetona-ygaudu ir tabo nare Br. Tarutyte-Berniuku 79, 191 Grumbinas Povilas-uolas gim 1924 m. Utenos apskrities Anyki valsiaus Pavari kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Algimanto apygardos Jovaro kuopai, vliau Vytauto apygardos Uugi-rio brio vadas. uvo 1949 m. rugsjo 24 d. Anyki valsiaus Auoeri kaime - 87, 88, 98 Gudynas Antanas-Speigas gim 1919 m. Marijampols apskrities Prien valsiaus Gustaityns kaime. 1945-1946 m. tarnavo Veiveriuose stribu, bet dirbo partizanams. 1946 m. pasitrauk mik. Priklaus Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinei. Nuo 1949 m. Vyio tvnijos vadas. 1951 m. laikinai jo Geleinio Vilko rinktins vado pareigas. uvo 1953 m. liepos 4 d. nuo agento smogiko rankos Pakuonio apylinks Bakinink mike - 49, 56 Gudliauskas Jonas-Eys. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas 144 Guiga Stasys-Tarzanas gim 1920 m. venionli valsiaus Meionli kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Vytauto apygardos Tigro rinktins Adolfo Grigonio-Paberio vadovaujamam partizan briui. 1952 m. vasar po kautyni su MGB pajgomis, kuri metu uvo brio vadas ir dar du partizanai, S. Guiga iliko vienintelis gyvas. Neturdamas ryio su kitais partizanais, slapstsi vienas. Nuo 1952 m. pavasario j msi slpti Ona Cinikait. Jos sodyboje venioni rajono Cinik kaime S. Guiga isislapst iki 1986 m. Tais metais susirgo plaui udegimu ir mir. Savo globjos slapta buvo palaidotas gretimame mike. 1991 m. perlaidotas venioni kapinse 95
Gumauskas Algimantas-Balandis gim 1924 m. Marijampols apskrities Liepyn kaime. Priklaus Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktinei, buvo Deinio tvnijos vadas. uvo 1951 m. balandio 6 d. Igliaukoje 56 Guobuas Vytautas-Viesulas gim 1929 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Gaspariki kaime. 1944 m. pabaigoje Guobu sodyboje darant krat buvo nuautas tvas, sodyba sudeginta. Vytautas kartu su trimis vyresniais broliais ijo mik partizanauti. Priklaus Vytauto apygardos Lito rinktins Aro briui. uvo kartu su Br. Morknu-Diemediu ir Br. Mozra-Kunotu 1952 m. balandio 29 d. netoli Trumbatikio geleinkelio stotels. Knai buvo iniekinti Anykiuose - 203 Gustainis Vincas-Ainis gim 1925 m. Viakio Rdoje. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Tauro apygardos algirio rinktinei. uvo 1949 m. vasario 10 d. Kazl Rdos valsiaus Garanki kaimo apylinkse rengtame bunkeryje apsuptas prieo kareivi susisprogdino kartu su kuopos vadu J. Liogiu-Dragnu, skyriaus vadu J. Balsiu-Aidu ir dar dviem bendraygiais - 56 Guas Vytautas-Kardas gim 1920 m. Rokikio apskrities Siin kaime. Kstuio apygardos partizanas. 1948 m. gegus 5 d. krus Vakar Lietuvos (Jros) srit buvo paskirtas srities tabo virininku. Pasiymjo daugelyje mi. 1949 m. vasario mn. dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime. LLKS tarybos narys. uvo 1949 m. birelio 11d. Taurags apskrities Ervilko valsiaus Smaidri kaime. 1949 m. birelio 16 d. LLKS tarybos prezidiumo nutarimu apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi su kardais (po mirties). 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu V. Guui-Kardui suteiktas Vyio kryiaus 2-oo laipsnio ordinas (po mirties) 15, 16, 19, 22 25, 105, 109 Ignataviius Jonas-vyturys gim 1919 m. Ukmergs apskrities Deltuvos valsiaus Sibirkos kaime. 1948 m. buvo verbuojamas Ukmergs MGB, bet vietoj bendradarbiavimo pasirinko keli mik. 1949 m. vasario 16-j tapo Vyio apygardos J. Baravyko-Vygando brio partizanu. 1949 m. uvus Vygandui, perjo V. Pauliukonio-Girno vadovaujam br. 1952 m. uvus beveik visiems partizanams, toliau partizanavo vienas. uvo 1954 m. rugpjio 7 d. nuo agent smogik rankos 79 Ivanauskas Antanas-Vakarietis gim 1919 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Vtriki kaime. Vyio apygardos Vytenio brio partizanas. uvo 1948 m. sausio 3 d. - 74 Ivanauskas Kazimieras-Aras gim 1927 m. Utenos apskrities Debeiki valsiaus Jurzdikos kaime. Buvo partizan ryininku, nuo 1949 m. -Vytauto apygardos Aro brio partizanas. 1951 m. lapkriio 14 d. kartu su T. Kvikliu-Klajnu, panaudojus special preparat, buvo umigdyti ir suimti. Nuteisti mirties bausme ir 1952 m. gruod suaudyti Maskvos Butyrk kaljime - 100 Ivanauskas Vaclovas-Vytenis, Gintautas gim 1923 m. Bataki miestelyje. LLA narys nuo 1943 m. Partizanas nuo 1945 m., priklaus Lydio rinktinei. 1948 m. pradioje buvo paskirtas Jungtins Kstuio apygardos tabo nariu, t pai met vasar - Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo nariu. Po met, 1949 m. birelio 11-13 d. uvus V. GuuiKardui, tapo srities tabo virininku, o t pai met rugsj, po A. Milaeviiaus-Ruonio
ties - srities vadu. V. Ivanauskas dalyvavo rengiant LLKS norminius dokumentus, pareng LLKS Baudiamj statut. 1950 m. sausio 20 d. apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiais, jam suteiktas majoro laipsnis. uvo 1951 m. vasario 10 d. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu V. Ivanauskui suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties), o t pai met lapkriio 18 d. dekretu - Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 139 Ylius Antanas gim 1909 m. Raseini apskrities Ariogalos valsiaus Pagynvio kaime. Baig VDU Teologijos-filosofijos fakultet. 1945 m., bdamas Marijampols apskrities Skardupi parapijos klebonu, sukviet aplinkini rajon partizan vadus ir paskatino kurti Tauro apygard. Nordamas suvienyti visos Lietuvos partizanus, 1945 m. ruden kr Lietuvos ilaisvinimo komitet. 1945 m. spalio 21 d. buvo suimtas ir nuteistas. I lageri Lietuv gro 1956 m. Mir 1994 m. iauliuose. Palaidotas Marijampolje 44 Jaktonis Alfonsas-vyturys gim 1914 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus ienraisio kaime. Algimanto apygardos Perkno brio, vadovaujamo J. UrbonoLaktuio, partizanas. Legalizavosi 1947 m. Gyveno Anyki rajone. Mir 1991 m. 87 Jaktonyt Ona gim Utenos apskrities Vyuon valsiaus ileiki kaime. Vytauto apygardos mklos brio ryinink - 97 Jakubonis Bronius-Stiklas gim 1916 m. Ukmergs apskrities Taujn valsiaus Skabeiki kaime. partizan gretas stojo 1945 m. Vadovavo Stiklo briui ir Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 5-ajam batalionui. Veik Taujn ir Kavarsko valsiuose. uvo 1949 m. spalio 10 d. gimtajame kaime kaudamasis su okupantais - 66 Janius Juozas-Rytas gim 1922 m. Sein apskrities Lazdij valsiaus Pakirsni kaime. Priklaus Tauro apygardos Perkno rinktinei, vliau - Dainavos apygardos arno rinktins Mindaugo tvnijos ilviio briui. uvo 1948 m. vasario 11d. etok valsiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendraygiais. Knai buvo iniekinti Lazdijuose - 210 Jankauskas Juozas-Demonas gim 1926 m. aki valsiaus Puskepali kaime. 1944 m. Vietins rinktins karys, nuo 1945 m. Tauro apygardos partizanas. 1947 m. buvo paskirtas Tauro apygardos algirio rinktins tabo valgybos skyriaus virininku, 1949 m. kio skyriaus virininku, 1950 m. Visuomenins dalies virininku. Nuo 1950 m. rugsjo - algirio rinktins vadas. 1951 m. baland buvo paskirtas Tauro apygardos vadu. Iduotas ir suimtas 1952 m. birelio 7 d. Buvo uverbuotas MGB ir kaip agentas smogikas panaudotas fizikai naikinant Tauro apygardos partizanus. Vliau, nors ir bendradarbiavo su MGB, nuteistas mirties bausme ir suaudytas - 44, 45 Jankauskas Povilas-Alksnis. Vytauto apygardos Aro brio partizanas - 100 Jarueviius Jonas-Papartis gim 1926 m. Alytaus apskrities Varnos valsiaus Geidukoni kaime. Nuo 1949 m. kovo - Dainavos apygardos Teofilio Valicko-Balio vadovaujamo brio, veikusio Parui mike, partizanas. uvo 1949 m. lapkriio 10 d. netoli Parui kaimo rengtame bunkeryje kautynse su MGB pajgomis kartu su brio
vadu T. Valicku-Baliu, S. Baubliu-Perlu, S. Budnaite-Ramune ir M. esnuleviiteRugiagle. Knai buvo iniekinti Varnoje - 32 Jarueviius Motiejus-Laktingala gim 1920 m. Alytaus apskrities Butrimoni valsiaus Plasapnink kaime. Dainavos apygardos partizanas nuo 1945 m. Margio tvnijos vadas. uvo 1951 m. vasario 15 d. Prien rajono Jaunoni kaime kartu su K. Baliukeviiumi-TyIiumi ir dar dviem bendraygiais - 36 Jarueviius Placidas-Dainius gim 1927 m. Alytaus apskrities Daug valsiaus Gaidukoni kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins Vanago tvnijos Rugio briui. uvo 1949 m. kovo 16 d. Daug valsiaus Gdi kaime kartu su broliais Daugirdais ir dar trimis bendraygiais MGB pajgoms apsupus bunker, susisprogdino. Knai buvo iniekina Dauguose - 37 Jys Domininkas (Dominykas)-uolis gim 1896 m. Bir apskrities Vabalninko valsiaus Medin kaime. 1919-1920-aisiais dalyvavo Nepriklausomybs kovose. Vliau baig Lietuvos karo mokykl. 19351940 m. buvo Alytaus auli sjungos rinktins komendanto pavaduotojas, turjo atsargos kapitono laipsn. 1944-aisiais, organizuojantis Vietinei rinktinei, buvo paskirtas ios rinktins dalinio vadu. 1945 m. balandio-gegus mn. umezg ry su atskiromis Alytaus apskrities partizan grupmis. Birelio mn. ios grups buvo sujungtos Dzk rinktin, kurios vadu tapo D. Jys. 1946 m. baland Dzk rinktin buvo traukta A apygard, kuri netrukus pavadinta Dainavos vardu. D. Jys tapo Dainavos apygardos vadu. Daug jg skyr kuriant apygard ir vedant joje karik drausm. 1947 m. rugpjio 11d. apygardos vadaviet Punios ile (Alytaus apskrities Butrimoni valsiuje), idavikui nurodius, apsupo gausios MGB kariuomens pajgos. Pusantros valandos prieinsis, ne kart atsisaks pasiduoti, sunaikins tabo dokumentus, D. Jys-uolis uvo. 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu D. Jiui-uoliui suteiktas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 14, 27, 28 Joyt Vanda-Ramun. Didiosios Kovos apygardos partizan 69 Jonelis Povilas-Tzas gim 1926 m. Panevio apskrities Trokn valsiaus Nakoni kaime. Algimanto apygardos Kstuio brio partizanas. uvo 1948 m. kovo mn. 83 Jonikas Antanas-Rolandas gim 1913 m. Raseini apskrities imkaii valsiaus Papari kaime. Partizanas nuo 1945 m. balandio. Kstuio apygardos Lydio rinktins Rolando brio vadas. uvo 1947 m. gegus 24 d. Jurbarko valsiaus Globi kaimo apylinkse ugnimi dengdamas pasal patekusius ir atsitraukianius brio kovotojus. Knas buvo iniekintas Jurbarko turgaus aiktje - 108 Jonyla Napoleonas-ernas gim 1916 m. Serediuje. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Kstuio, vliau Prisiklimo apygardai. uvo 1953 m. pradioje netoli Serediaus kartu su bendraygiu Z. muila 128 Juodkojis Liudvikas-Karinas gim 1924 m. Vilkavikio apskrities Pilviki valsiaus Sausbali kaime. Tauro apygardos Vytauto rinktins partizanas. uvo 1949 m. spalio 19 d.
Pilviki valsiuje, Samarinuose kartu su bendraygiu Jonu Braziu-Klajnu. Knas buvo iniekintas Pilvikiuose - 211 Juodvalkis Edvardas-Aras gim 1927 m. Zaras apskrities Degui valsiaus Trinkuki kaime. 1949 m. stojo Vytauto apygardos Lokio rinktins Laisvs partizan br, vadovaujam J. Ddno-Vyno. 1951 m. lapkriio 23 d. Daugaili valsiaus Polekniki kaime, panaudojus special preparat, E. Juodvalkis-Aras, brio vadas J. Ddnas-Vynas ir dar trys jo brio partizanai buvo umigdyti ir suimti. 1952 m. birelio 7 d. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme. 1952 m. rugpjio 18 d. suaudytas Maskvos Butyrk kaljime 96, 99 Juospaitis Bronius-Direktorius gim 1925 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Rimaii kaime. Nuo 1944 m. priklaus Vyio apygardos kapitono J. Kritaponio savisaugos daliniui. Nuo 1945 m. - Rupno brio partizanas. Nuo 1948 m. - Vtros brio vadas. 1951 m. per kautynes su okupantais buvo sunkiai sueistas ir be smons paimtas nelaisv. Sovietinio Karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Gyvena Panevyje. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas Vyio kryiaus 3iojo laipsnio ordinu 74 Juozaitis Kazimieras-Meteoras gim 1903 m. Marijampols apskrities Veiveri valsiaus Skriaudi kaime. Lietuvos kariuomens kapitonas. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1946 m. gegus atrijos rinktins vadas. 1947 m. baland band atkurti sunaikint emaii apygardos tab ir vadovauti apygardai, bet dl MGB agent iprovokuoto konflikto 1947 m. lapkrit buvo suaudytas pai partizan - 134 Jurgaitis Vladas-Dagilis gim 1921 m. Panevio apskrities Rozalimo valsiaus Maldin kaime. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Prisiklimo apygardos Lietuvos aliajai rinktinei. Suimtas 1948 m. Teistas, kaljo Magadano srityje. Mir 1994 m. Kaune - 130 Jurknas Aleksas-Raganius, Valeras gim iauliuose. Nuo 1944 m. -Raudgirio brio partizanas. Vliau vieno i Kstuio apygardos bri vadas. Nuo 1951 m. - Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo virininkas. uvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakar Lietuvos (Jros) srities vadu A. Bakiu-Klajnu ir savo mona E. Gendrolyte-Balanda Kelms rajono Pauk kaime. uvusij knai buvo iniekinti Kelmje - 205 Kainskas Jeronimas-Taifnas. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. Navarn kuopos vadas. uvo 1949 m. gruodio 28 d. Tirkli ir Gaureli kaim apylinkse kartu su broliu Pranu-Ukvediu ir vokieiu partizanu U. literiu-Kaizeriu 206 Kainskas Pranas-kvedys. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. uvo 1949 m. gruodio 28 d. Tirkli ir Gaureli kaim apylinkse kartu su broliu Jeronimu-Taifnu ir vokieiu partizanu U. literiu-Kaizeriu - 206 Kaladinskas Kazimieras-Erktis gim 1903 m. Zaras apskrities Salako valsiaus Zelmeniki kaime. Tarnavo Lietuvos kariuomenje, turjo puskarininkio laipsn. Vliau
dirbo pasienio policijoje. K. Kaladinsko suburtas gerai ginkluotas partizan brys Avini, Minios mikuose veik jau 1944 m. ruden. 1945 m. pradioje brys buvo reorganizuotas kuop. 1945 m. vasar K. Kaladinskas-Erktis suvienijo visus Salako valsiaus partizanus, suformavo apie 100 partizan jungusi Erkio kuop, kuri formaliai buvo pavaldi Vytauto apygardos Lokio rinktinei. Kuopa buvo gana mobili ir suduodavo prieui netiktus smgius, todl buvo vadinama skrajojaniu" briu. Remiantis MGB suvestinmis, 1944-1947 m. K. Kaladinskas-Erktis su savo vyrais vykd 23 kovines operacijas, nukov 41 ir sueid 4 sovietinius aktyvistus ir baudjus. Nuo 1946 m. -Lokio rinktins vadas. uvo kartu su trimis bendraygiais 1947 m. spalio 15 d. Utenos apskrities Puzinikiu kaime, Balio Rukno sodyboje - 100 Kalytis Bronius-Liutauras, Siaubas gim 1924 m. Utenos apskrities Tauragn valsiaus Kaulinikio kaime. 1944 m. baig Utenos gimnazij, buvo stojs Vietin rinktin. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, dirbo mokytoju. 1945 m. pradioje ijo partizanus. Nuo 1946 m. vadovavo Vytauto apygardos Kstuio kuopai, buvo Lito rinktins vado pavaduotojas. 1949 m. kovo 24 d. uvus Vytauto apygardos vadui V. Kauliniui-Mikiniui, tapo apygardos vadu ir Ryt Lietuvos (Kaln) srities vadu. Suimtas kartu su bendraygiu M. Urbonu-Liepa 1951 m. gruodio 20 d. partizanais persirengusi agent smogik A. Radzeviiaus-Alfos ir S. imkaus-turmo. LSSR MGB buvo itardytas ir uverbuotas - jau gruodio 22 d. buvo panaudotas kaip agentas smogikas. agentrin tinkl oficialiai trauktas 1952 m. liepos mn. Nuo 1951 m. pabaigos iki 1958 m. spalio mn. pagal jo pateiktus duomenis ir jam dalyvaujant buvo suimta ir nuudyta daugiau kaip 35 Lietuvos partizanai 95, 102, 167 Kalvaitis Jonas-Pastamas gim 1911 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Masiok kaime. Partizanas nuo 1944 m. Brio vadas (Vyio apygarda). uvo 1950 m. ruden Ramygalos apylinkse, Linoni kaime kartu su dviem bendraygiais 75 Karauskas Juozas gim 1905 m. balandio 21d. Sein apskrities Rudaminos valsiuje. Dirbo darbininku, staliumi. 1932 m. sukr eim, turjo 5 vaikus. Nuo 1945 m. palaik ryius su partizanais: aprpindavo juos maisto produktais, teik inias. Jo sodyboje etok valsiaus Naujosios Kirsnos kaime buvo rengtas Dainavos apygardos arno rinktins Mindaugo tvnijos Br. alaeviiaus-ilviio vadovaujamo partizan brio bunkeris. 1948 m. vasario 11d. MGB kariuomens 562-ojo atskiro auli bataliono kareiviams apsupus sodyb vyko kautyns, kuri metu uvo J. Karauskas ir penki tuo metu sodyboje buv partizanai S. Kerulis-vyturys, V. Busila-Ramunis, V. BartakaVaidotas, J. Janius-Rytas ir J. Zdanaviius-Trispalvis. Knai buvo iniekinti Lazdijuose 210 Karboius Bronius-Bit, Algimantas gim 1922 m. sausio 14 d. Kdaini apskrities Dotnuvos valsiaus Kutiki kaime. 1945 m. NKVD organ buvo suimtas. Pabgs i aretins, stojo Vyio apygardos partizan gretas. Vadovavo briui, veikusiam Kdaini ir Survilikiu valsiuose. Nuo 1951 m. rugsjo - Vyio apygardos vadas. uvo 1953 m. sausio 26 d., verdamasis i apsuptos Dambrausk sodybos Panevio rajono ilagalio kaime. Kartu su juo uvo bendra-ygis partizanas Viktoras Maeika. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu B. Karboius-Bit apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 72, 73
Kareckas Mykolas-Serbentas (pagal 1944 m. padirbtus dokumentus; tikroji pavard ir vardas - Meislovas Kestenis) gim 1913 m. Kdaini apskrities Graiki kaime. Lietuvos kariuomens leitenantas, vokiei okupacijos metais buvo venioni rajono kriminalins policijos virininku. Nuo 1944 m. LLA narys. Nuo 1945 m. sausio vadovavo LLA Vilniaus apygardos 5-osios apylinks partizanams, sudariusiems vliau sikrusios Didiosios Kovos apygardos branduol. uvo prie Kaugoni 1945 m. balandio 14 d. kautynse su NKVD kariuomene 60 Karpauskas Antanas-Kurtas gim 1926 m. birelio 13 d. Marijampols apskrities Sasnavos valsiaus Serbentiki kaime. Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins partizanas, nuo 1951 m. balandio Deinio tvnijos vadas. uvo 1951 m. gruodio 9 d. Kazl Rdos rajono Guob kaime 56 Kasperaviius Juozas-Visvydas, Angis gim 1912 m. Raseini apskrities Jurbarko valsiaus Jokbaii kaime. Baig Lietuvos karo aviacijos mokykl, turjo majoro leitenanto laipsn. 1946-j ruden, krus Jungtin Kstuio apygard, buvo irinktas jos vadu. uvo bunkeryje prie Bataki (Taurags apskrityje) 1947 m. balandio 10 d. Peln aukiausi partizan vertinim - Laisvs kovos karygio garbs vard, apdovanotas 1ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi su kardais ir uolo lapais. 1997 m. lapkriio 20 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyio kryiaus 1 -ojo laipsnio ordinas (po mirties) 13, 45, 106, 107 Kaulinis Vincas-Mikinis gim 1912 m. Sankt Peterburge, su tvais gro gyventi Utenos apskrities Bilin kaim. 1937 m. baig policijos mokykl, buvo policijos vachmistras, 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. Vokiei okupacijos metais dirbo Vilniaus rajono policijos virininku, nuo 1944 m. partizanas. Nuo 1946 m. rugpjio 25 d. Lito rinktins vadas, nuo 1947 m. gegus - Vytauto apygardos vadas. Padjo daug pastang kurdamas organizacines apygardos struktras, vadovaudamas rinktini veiklai. uvo 1949 m. kovo 24 d. Lelin valsiaus Noln kaime su septyniais bendraygiais kaudamasis su okupantais. 1952 m. V. Kaulinis-Mikinis (po mirties) partizan vadovybs buvo apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 93, 95 Kauneckas Povilas-Kirvis. Prisiklimo apygardos Lietuvos aliosios rinktins partizanas 129 Kazickas Bronius-Krivaitis, Saulius gim 1923 m. Utenos apskrities Utenos valsiaus Narkn kaime. 1945 m. stojo partizan gretas. Vytauto apygardos Lito rinktins spaudos ir propagandos skyriaus virininko pavaduotojas, partizan laikrai ,Auktaii kova" ir Laisvs auklys" redaktorius ir leidjas, reng atsiaukimus, ra eilraius. Buvo vienas i ideologini Siaurs ryt Lietuvos partizaninio pogrindio kvpj ir organizatori. uvo 1950 m. balandio 12 d. Lelin valsiaus Balteniki kaime - ekistams apsupus bunker, nusiov 178 Keblys Bronius-sas gim 1919 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Galeli kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. liepos mn. Vytauto apygardos Lito rinktins Bero kuopos vadas. uvo 1949 m. liepos 1 d. Utenos apskrities Kileviki kaime - 93
Kemeklis Jonas-Tauras gim 1923 m. Utenos apskrities Debeiki valsiaus Lelin kaime. Moksi VDU Statybos fakultete. Nuo 1946 m. Tauro brio vadas, vliau Vytauto apygardos tabo narys. uvo 1949 m. kovo 16 d. Debeiki valsiaus Aknysi kaime 87 Kerulis Stasys-vyturys gim 1926 m. Sein apskrities Rudaminos valsiaus Kirsnels kaime. Priklaus Tauro apygardos Perkno rinktinei, vliau Dainavos apygardos arno rinktins Mindaugo tvnijos ilviio briui. uvo 1948 m. vasario 11 d. etok valsiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendraygiais. Knai buvo iniekinti Lazdijuose - 210 Kerutis Jonas-arnas gim 1917 m. Vilkavikio apskrities Alksnn valsiaus Alksnn kaime. 1944 m. pasitrauk nelegali padt, nuo 1945 m. Tauro apygardos Stirnos (vliau algirio) rinktins Mekos (vliau 34-osios kuopos arno) brio partizanas, brio vadas. uvo 1950 m. balandio 10 d. Kauno apskrities Brazik kaime kartu su bendraygiu Viktoru Armonu-Upeiviu. Knai buvo iniekinti Lekiuose - 56 Kiauinis Pranas-Kiaun gim 1923 m. Ukmergs apskrities Balnink valsiaus Petrikiki kaime. Didiosios Kovos apygardos partizanas nuo 1944 m. rudens. uvo 1951 m. rugsjo 26 d. Aumakio mikuose kartu su bendraygiu K. Puodinu-Titnagu ir dar dviem partizanais - 67, 69 Kybartas Eugenijus-Vasaris gim 1928 m. Raseini apskrities Kelms valsiaus Kaspariks kaime. 1951 m. pavasar stojo Raudgirio partizan brio gretas. Suimtas 1955 m. lapkriio 6 d. Pasiras pasiadjim bendradarbiauti su MGB, 1956 m. birelio mn. ileistas laisv, kad padt surasti dar partizanaujant vyresnj brol Vytaut, E. Kmit-Evald ir buvus Kstuio apygardos vad K. Labanausk-Just. Susitiks prie tai jau lygiai taip pat ileist laisv jaunesnj brol Ign, kartu susitiko mintus partizanus ir i karto pasak apie MGB pinkles, n nemanydami bendradarbiauti su minta struktra. uvo kartu su broliu Ignu 1956 m. liepos 26 d. nuo buvusio bendraygio, prie tai MGB organams savo noru pasidavusio ir tapusio agentu smogiku K. Labanausko rankos 117 Kybartas Ignas gim 1929 m. Raseini apskrities Kelms valsiaus Kaspariks kaime. Nuo 1951 m. Kstuio apygardos Raudgirio brio partizanas. 1954 m., sigijs fiktyvius dokumentus, i aktyvios partizanins veiklos pasitrauk. Suimtas 1955 m. lapkriio 16 d. Pasiras pasiadjim bendradarbiauti su MGB, 1955 m. gruodio mn. ileistas laisv, kad padt surasti dar partizanaujant vyresnj brol Vytaut, E. Kmit-Evald ir buvus Kstuio apygardos vad K. Labanausk-Just. 1956 m. birel, lygiai taip pat ileidus laisv jo brol Eugenij, broliai kartu susitiko mintus partizanus ir i karto pasak apie MGB pinkles, n nemanydami bendradarbiauti su minta struktra. uvo kartu su broliu Eugenijumi 1956 m. liepos 26 d. nuo buvusio bendraygio, prie tai MGB organams savo noru pasidavusio ir tapusio agentu smogiku K. Labanausko rankos 117 Kimtas Jonas-algiris, ygnas, Dobilas gim 1911 m. sausio 9 d. Vilniuje. Baig karo mokykl. 1941-1944 m. buvo savisaugos bataliono vadas Vilniuje. Nuo 1945 m. rugpjio Vytauto apygardos partizan vadas, nuo 1947 m. - Ryt Lietuvos (Kaln) srities vadas, nuo 1949 m. rudens - LLKS tarybos prezidiumo narys, turjo partizan pulkininko leitenanto laipsn. 1952 m. rugpjio 16 d. KGB agent smogik buvo suimtas, iauriai
kankinamas idav kelet partizan slptuvi ir prisidjo prie Ryt Lietuvos (Kaln) srities likusi vad likvidavimo. Mir Vilniuje 1974 m. - 20, 21, 71, 73, 76, 95, 160 Kirdonis Kazys-Nemura, ilvytis gim 1910 m. gruodio 12 d. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Vivoni kaime. partizan gretas stojo 1944 m., priklaus Vyio apygardos M. Semeio-Putino briui. Nuo 1948 m. pats vadovavo partizan briui. 1949 m. paskyrus M. Seme-Putin Vyio apygardos Briedio rinktins vadu, K. Kirdonis tapo jo adjutantu. uvo 1952 m. vasario 20 d. 15, 78 Kisielius Antanas-Sakalas gim 1924 m. Trokn valsiaus em-pui kaime. Algimanto apygardos Laktuio, Traidenio bri partizanas, Algimanto apygardos tabo narys, apygardos vado A. Slukos-arno adjutantas. uvo 1948 m. vasario 9 d. apsupus prieams, susisprogdino Kriauin sodyboje, Plot vienkiemyje netoli Andrionikio 74 Kisielius Jonas-Genius gim 1917 m. lapkriio 3 d. Taurags apskrities Ervilko valsiaus Pavidaujo kaime. Partizanas nuo 1944 m. Kstuio apygardos tabo narys. uvo 1953 m. vasario 21d. Jurbarko rajono Kartupi kaime 116 Kleiba Mykolas-Dagys gim 1927 m. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. uvo 1951 m. sausio 23 d. 138, 144 Klerys Vladas (ar Apolinaras)-Sakalas gim 1921 m. Panevio apskrities Krekenavos valsiaus ydeli kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyio apygardos Vytenio brio partizanas. uvo iduotas 1952 m. kovo mn. 74 Kliokys Vytautas-Jreivis. Dainavos apygardos partizanas 154 Kmita Andrius-Aura gim 1917 m. Taurags apskrities Skaudvils valsiaus Butvil kaime. Nuo 1944 m. - Raudgirio brio partizanas, vliau Kstuio apygardos Audros brio vadas. uvo iduotas 1953 m. spalio 12 d. Kelms rajono Gedmini kaime kartu su bendraygiu J. Bartkumi-Jonyla 117 Kmita Edmundas-Evaldas gim 1918 m. spalio 12 d. Taurags apskrities Skaudvils valsiaus Butvil kaime. Nuo 1945 m. - Raudgirio brio partizanas, vliau Kstuio apygardos Audros brio kovotojas. Nuo 1956 m., uvus paskutiniesiems Kstuio apygardos partizanams, liko vienas. Slapstsi Kelms rajone. E. Kmitos iekojo deimtys KGB agent, tarp j ir buvs Kstuio apygardos vadas, taps KGB agentu smogiku K. Labanauskas-Justas. Jo pastangomis 1961 m. E. Kmita-Evaldas buvo apsuptas ir, nenordamas pasiduoti prieams gyvas, nusiov 117 Kokta Feliksas-Rustemas gim 1927 m. spalio 10 d. Raseini apskrities iluvos valsiaus Bardiki kaime. Nuo 1946 m. partizan ryininkas. 1947 m. suimtas. Pabgs i aretins, stojo Prisiklimo apygardos Maironio rinktins partizan gretas. Brio vadas. uvo 1952 m. gegus 22 d. Radvilikio rajono Unguryns kaime verdamasis i apsupties. Kartu uvo ir F. Koktos mona Zofija Rutkauskait-Koktien-Lietutis. Knai buvo iniekinti Radvilikyje 122
Konius Pranas-Adomas gim 1911 m. Kretingos apskrities Salant valsiaus Bargalio kaime. Lietuvos kariuomens puskarininkis, aktyvus auli sjungos narys, 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. Nuo 1944 m. - partizanas. Priklaus emaii apygardos Kardo rinktins Salant kuopai. uvo 1965 m. liepos 15 d. Kretingos rajono Didij alim kaime, Pr. Drungilo sodyboje. 2000 m. vasario 11 d. LR Prezidento dekretu P. KoniusAdomas apdovanotas Vyio kryiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties) - 135 Kontrimas Kazimieras-Tvas, Mont gim 1912 m. Kretingos valsiaus Knes kaime. Partizanas nuo 1944 m. Brio vadas, vliau emaii apygardos Kardo rinktins vadas. uvo 1952 m. spalio 30 d. Vaineiki mike 143 Krasauskas Vladas-Kukutis gim 1917 m. Rokikio apskrities Papili kaime. Vytauto apygardos Streikaus brio partizanas. Legalizavosi 1956 m. Suimtas ir nuteistas 1962 m. Lietuv gro 1969 m. 1977 m. uvo autoavarijoje 103 Kraujelis Antanas-Siaubnas gim 1928 m. spalio 28 d. Utenos apskrities Alantos valsiaus Kanik kaime. Partizan ryininkas nuo 1944 m. partizan gretas stojo 1948 m. ruden. Priklaus Vytauto apygardos Mykolo Urbono-Liepos briui. 1950 m. priklaus ruio rajono Henriko Rukulio-Lito briui, buvo rajono tabo nariu. Silpstant partizaniniam pasiprieinimui, A. Kraujelis dar vadovavo 4-5 vyr briui, stengsi palaikyti ry su kitais briais, bet 1954 m. liko partizanauti vienas. Aktyviai gyn mones nuo kolki pirminink ir partinio aktyvo savivals. uvo 1965 m. kovo 17 d. Utenos rajono Papiki kaime - nenordamas pasiduoti gyvas, nusiov - 95, 102 Krikinas Jurgis-Rimvydas gim 1919 m. Gorkio mieste Rusijoje, ininieriaus pulkininko eimoje. 1939-aisiais baig Kauno karo mokykl, turjo atsargos jaunesniojo leitenanto laipsn. Partizanavo nuo 1946 m. Dzkijoje, vadovavo Vaidoto partizan grupei, nuo 1947 m. liepos - Dainavos apygardos tabo virininkas. 1947 m. baland su J. Luka-Skirmantu buvo isistas Lenkij atkurti ryi su Vakarais, kuriuos dl J. Markulio-Erelio provokacij buvo permusi MGB. 1948-j pabaigoje Lietuvos partizan vadovyb antr kart j siunt per sien Lenkij, kur turjo perduoti Vakaruose esaniam partizan galiotiniui J. Lukai informacij apie vieningos partizan vadovybs atkrim ir padt Lietuvoje. Po kautyni perjs SSRS-Lenkijos sien, neteks bendraygi, vargais negalais umezg ry su J. Luka, bet pasiekti laisvojo pasaulio nesteng. 1949 m. gruodio 15 d. Lenkijoje, Punsko valsiaus lynakiemio miko slptuvje buvo nukautas. Po mirties J. Krikinui-Rimvydui suteiktas Laisvs kovotojo karygio vardas, jis apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi (su kardais). 1997 m. lapkriio 20 d. LR Prezidento dekretu J. Krikinui-Rimvydui suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 36, 52 Krisiuleviius Petras-Tigras gim 1921 m. Alytaus apskrities Daug valsiaus Vioni kaime. Nuo 1944 m. Dainavos apygardos arno brio partizanas. Suimtas 1946 m., organizavo masin pabgim i Alytaus MGB aretins. Skmingai pasitrauks mik toliau partizanavo Dainavos apygardos aibo bryje. 1948 m. liepos 18 d. per kautynes su MGB pajgomis ties Vioni kaimu buvo sunkiai sueistas ir vl paimtas nelaisv. Karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 3 m. tremties. Kaljo Irkutsko srities lageriuose. Mir 1958 m. tremtyje Sverdlovsko srities eremechovo gyvenvietje 165
Kriinas Leonas-Chundu-mundu gim 1921 m. Panevio apskrities Krekenavos valsiaus Deveikiki kaime. Tarnavo vermachto daliniuose, paimtas nelaisv kaljo Peioros lageriuose. Paleistas pasibaigus karui. Buvo uverbuotas MGB ir infiltruotas Vyio apygardos VI. Drsuio vadovaujam Vytenio br. Buvo naudojamas kaip vidaus agentas. Nuo 1946 m. iki 1949 m. priklaus LSSR MGB Panevio skyriaus agentriniam tinklui. 1949 m. L. Kriino byla persista LSSR MGB 2-N valdyb Vilniuje - 74 Kritaponis Juozas gim 1912 m. Ukmergs apskrities Taujn valsiaus Uulnio kaime. Lietuvos kariuomens kapitonas. Nuo 1944 m. vasaros Ukmergs apskrityje m telkti pirmuosius partizan brius. Nuo 1944 m. gruodio Vyio apygardos vadas. uvo kautynse su NKVD kariuomene 1945 m. sausio 12 d. - 72 Krivickas Bronius-Vilnius gim 1919 m. lapkriio 19 d. Bir apskrities Pasvalio valsiaus Pervalk kaime. Moksi VDU Teologijos-filosofijos fakultete, baig Vilniaus universiteto Humanitarini moksl fakultet. 1944-1945 m. pradioje mokytojavo Bir gimnazijoje. Vengdamas prasidjusio NKVD persekiojimo, slapstsi, vliau stojo P. Tupno vadovaujam partizan br. Kr eilraius, partizan bunkeryje vert Gt. 1951 m. ruden paskirtas Ryt Lietuvos (Kaln) srities tabo Visuomenins dalies virininku. Redagavo srities leidinius Laisvs kova" ir ,Auktaii kova". 1952 m. rugsjo 21 d., idavus srities tabo bunker, beveik tkstantis MVD vidaus kariuomens kareivi apsupo Trokn rajono Raguvos mik. Besiprieinantis B. Krivickas buvo nukautas. Apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi. 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu Br. Krivickui-Vilniui suteiktas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 93, 179 Kuinskas Jonas-Spyruoklis gim 1906 m. Marijampols apskrities kvoni kaime. Nuo 1944 m. - Tauro apygardos partizanas. Nuo 1945 m. vidurio Dainavos apygardos Vaidoto rinktins partizanas, nuo 1947 m. - grups vadas. 1951 m. gegus 23 d. paskirtas Dainavos apygardos Dzk rinktins vadu. uvo 1951 m. spalio 19 d. kartu su trimis bendraygiais Prien rajono Barknikio mike rengtame bunkeryje - 36 Kudelis Juozas-Dobilas gim 1922 m. Ukmergs apskrities Gelvon valsiaus Lesin kaime. 1945 m. gegu stojo brolio Leono Kudelio vadovaujam Didiosios Kovos apygardos partizan br. 1946 m., uvus broliui, perm vadovavim briui. Veik Upinink, iobikio, Gelvon apylinkse. 1950 m. gegus 12 d. kartu su bendraygiais V. Macijausku-Zirgeliu ir J. Bartuseviiumi-Mediotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu iobikio malnininko P. Serapino ir suimti. 1951 m. sausio 16 d. J. Kudelis-Dobilas nuteistas mirties bausme. Malons praym rayti atsisak. Suaudytas 1951 m. gegus 17 d. (Vilniuje?) - 65, 69 Kumpis Juozas-Cvirka, Arnas gim 1917 m. iauli apskrities Gruzdi valsiaus Raubaii kaime. Partizanas nuo 1944 m. Genio (Vovers) rinktins partizanas, vliau Prisiklimo apygardos Kunigaikio Zvelgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo brio vadas. Suimtas, panaudojus special preparat, 1951 m. spalio 28 d. Gir-kani mike, suaudytas 1952 m. rugpjio 13 d. Maskvos Butyrk kaljime - 127, 129
Kutkaitis Vaclovas-Vytautas gim 1918 m. Saki apskrities Jank valsiaus Ardzijausk kaime. Tauro apygardos partizanas. uvo 1949 m. kovo 9 d. karins-ekistins operacijos metu Jank valsiaus Liepalot kaime 202 Kviklys Teodoras-Klajnas gim 1926 m. Utenos apskrities Lelin valsiaus Pagojs kaime. partizan gretas stojo 1945 m. pavasar. Priklaus mklos partizan briui. 1946-1949 m. Aro brio vadas. Nuo 1949 m. pavasario - Lito rinktins vado adjutantas, 1950 m. pabaigoje paskirtas Vytauto apygardos valgybos skyriaus virininku. 1951 m. lapkriio 14 d. kartu su K. Ivanausku-Aru, panaudojus special preparat, buvo umigdyti ir suimti. Nuteisti mirties bausme ir 1952 m. gruod suaudyti Maskvos Butyrk kaljime - 100, 101 Labnas-Labenskas Benediktas-Karinas gim 1918 m. vasario 20 d. Sein apskrities Lazdij valsiaus Papi kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. rugsjo 25 d. arno rinktins vadas. Nuo 1948 m. spalio, pavaduodamas A. Ramanausk-Vanag, laikinai jo Dainavos apygardos vado pareigas. uvo 1949 m. kovo 7 d. apygardos tabo bunkeryje Daug valsiaus Kalesnink mike (nuautas MGB agent K. Kubilinsko ir A. Skinkio). 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu B. Labnas-Karinas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 28, 34 Lauceviius Jonas-Girnas, Balandis. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. uvo 1949 m. gruodio 3 d. - 138, 144 Laucius Vincentas-Kirvis gim 1910 m. spalio 11d. Utenos apskrities Lelin valsiaus Stabulanki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Auros partizan brio organizatorius ir vadas. Nuo 1946 m. Bero kuopos vadas, kartu js ir Vytauto apygardos kio skyriaus virininko pareigas, buvo Lito rinktins tabo narys. uvo 1950 m. balandio 5 d. kartu su trimis bendraygiais Lelin valsiaus Vasylikio kaime 93 Laurinskas Leonas-Litas gim 1926 m. vasario 25 d. Taurags apskrities Grau kaime. 1945 m. pavasar stojo A. Suginto vadovaujam partizan br. Vliau priklaus Kstuio apygardos Lydio rinktinei. Nuo 1947 m. sausio - Bataki brio vadas. 1948 m. balandio 21d. per kautynes buvo sunkiai sueistas, bet nelaisv nepateko. ligai gydsi. 1953 m. lapkriio 23 d. buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suimtas. Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Lietuv gro 1968 m. Gyvena Tauragje 108, 110 Lazdauskas Steponas-ydas gim 1909 m. spalio 6 d. iauli apskrities Akmens valsiaus Kanteiki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Genio (Vovers) Vinknos briui, nuo 1949 m. - Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo briui. uvo 1951 m. rugsjo 28 d. agars rajono Liik kaime kartu su bendraygiu E. Putneviiumi-Adomu - 126 Leleius Justinas-Grafas, Krivaitis gim 1917 m. Marijampols apskrities Iglikli valsiaus Navasod kaime. Nuo 1946 m. kovo 1 d. Tauro apygardos kapelionas. uvo iduotas 1947 m. rugsjo 24 d. netoli Veiveri K. Daunoro sodyboje rengtame Biruts rinktins tabo bunkeryje kartu su Biruts rinktins tabo nariais. 1998 m. lapkriio 18 d.
LR Prezidento dekretu J. Leleius-Grafas apdovanotas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) - 43, 47, 147 Leinskyt Ona-Akacija gim 1923 m. gruodio 17 d. Taurags apskrities Kaupiu kaime. Nuo 1946 m. - Kstuio apygardos Lydio rinktins partizan ryinink ir rmja. Jos sodyboje buvo rengtas bunkeris. 1947 m., suradus bunker ir vykus kautynms tarp partizan ir MGB kariuomens, legaliai gyventi negaljo ir stojo partizan gretas. Priklaus Briedio briui, vliau pusbrolio Z. atkaus-iaurio vadovaujamam algirio briui. 1950 m. gegus 7 d. brio partizanai buvo iduoti ir pateko pasal. O. Leinskyt buvo sueista, bet nelaisv nepateko. Gavusi fiktyvius dokumentus gydsi. Suimta 1951 m. gegus 29 d., daugiau nei metus tardyta ir 1952 m. spal nuteista 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Vorkutoje. Grusi Lietuv, apsigyveno Tauragje - 111 Levickas Kazimieras-Dagys gim 1925 m. Taurags apskrities Skaudvils valsiaus Klevini kaime. Kstuio apygardos partizanas. uvo 1951 m. liepos 31d. Taurags rajone, Obelyns mike kautynse su MGB pajgomis kartu su bendraygiais K. Beriniu-Algirdu, A. Atkoaiiu-ilviiu ir A. Marinu-Broniumi - 164 Levickas Petras. Kstuio apygardos partizanas. uvo 1949 m. - 164 Liesys Antanas-Idenas, Tvanas gim 1919 m. Ramygaloje. VDU studijavo medicin. 1944 m. su broliu Broniumi LLA nurodymu ivyko Vokietijos valgybos mokykl, ten moksi partizaninio karo taktikos. 1945 m. gro Lietuv, partizanavo Kstuio apygardoje. Nuo 1947 m. balandio iki 1948 m. birelio Kstuio apygardos informacijos ir valgybos skyriaus virininkas, vliau Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo narys. uvo 1951 m. Teli rajone, epaiiuose - 16, 18, 19, 105, 109, 112, 114, 139 Liesys Bronius-Naktis gim 1922 m. Ramygaloje, progimnazijos direktoriaus eimoje. 1941-aisiais tvai iveti Sibir. VDU studijavo urnalistik, LLA narys. 1944 m. su broliu Antanu LLA nurodymu ivyko Vokietijos valgybos mokykl, ten moksi partizaninio karo taktikos. 1945-aisiais desantu gro Lietuv, partizanavo Kstuio apygardoje. Nuo 1949 m. vasario LLKS tarybos prezidiumo narys. Poetas, eilraius spausdino glio slapyvardiu. uvo 1949 m. rugpjio 13 d. Radvilikio apskrityje, Upelki mike. 1950 m. lapkriio 23 d. LLKS tarybos prezidiumo nutarimu B. Liesys-Naktis apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiais (po mirties). 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 15, 18, 22, 25 Liogys Juozas-Dragnas gim 1926 m. gegus 2 d. aki apskrities Grikabdio valsiaus ukt kaime. Lietuvos vokietis (tikroji pavard Logies Gustav Josef). Nuo 1948 m. Tauro apygardos algirio rinktins 34-osios kuopos vadas. uvo 1949 m. vasario 10 d. Kazl Rdos valsiaus Garanki kaimo apylinkse rengtame bunkeryje apsuptas prieo kareivi susisprogdino kartu su skyriaus vadu J. Balsiu-Aidu, V. Gustainiu-Ainiu ir dar dviem bendraygiais 56 Liuberskis Konstantinas-vainys gim 1913 m. liepos 23 d. iauli apskrities agars valsiaus Stungi kaime. 1934 m. baig Kauno karo aviacijos mokyklos puskarininki lakn skyri, tarnavo laknu. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, slapstsi iki 1950 m.
Ivengs saugumo bandymo suimti, 1950 m. stojo Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo br. jo organizacinio skyriaus virininko pareigas. 19521955 m. kartu su S. Erstikiu-Pataonu leido partizan laikratl Partizan viams aidint", 19561957 m. vienas dar leido laikratl Partizan vi aidas". Paskutin kart K. Liuberskis matytas 1958 m. Vliau dingo be inios - 121, 126, 177, 183 Lukoius Povilas-ilvytis gim 1928 m. Rokikio apskrities Obeli valsiuje. 1949 m. birel stojo Vytauto apygardos Lokio rinktins Laisvs br, vadovaujam J. DdnoVyno. uvo 1953 m. gegus 17 d. netoli Lukoin kaimo 96, 99 Lukoius Vladas-Putinas gim 1924 m. Taurags apskrities ygaii valsiaus Prymant kaime. Nuo 1946 m. Kstuio apygardos Lydio rinktins ryininkas, nuo 1948 m. partizanas. uvo iduotas 1950 m. gegus 7 d. Taurags rajono Stirbaii kaime. Kartu uvo dar keturi bendraygiai 110 Luka Juozas-Skirmantas, Daumantas gim 1921 m. rugpjio 10 d. Marijampols apskrities Veiveri valsiaus Juodbdio kaime. 1945 m. pavasar tapo partizanu. Aktyviai dalyvavo kuriant bendr partizan vadovyb. Atskleid J. Markulio-Erelio provokacij. 1947 m. saus buvo paskirtas Biruts rinktins (Tauro apygarda) vadu. 1947 m. gegu kartu su J. Krikinu-Rimvydu pasistas Lenkij atkurti dl MGB infiltracijos palijusi ryi su VLIK'u. 1947 m. gruodio 15 d. antr kart kaudamasis prasiver per sien Lenkij kaip BDPS Prezidiumo galiotinis Vakaruose. 1948 m. liepos 9 d. dalyvavo Baden Badene (Vokietija) vykusiame pasitarime su VLIK'o atstovais Lietuvos laisvinimo klausimu. 1949 m. spalio 14 d. paskirtas LLKS atstovu usieniui ir LLKS Visuomenins dalies politinio skyriaus virininku, jam suteiktas kapitono laipsnis. 1950 m. spalio 3 d. desantu gro tvyn. 1950 m. gruodio 31 d. apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi su kardais ir uolo lapais, jam suteiktas Laisvs kovotojo karygio garbs vardas ir partizano majoro laipsnis. Provokatoriaus ikviestas susitikim, uvo 1951 m. rugsjo 4 d. Veiveri apyli kje prie Par kaimo. 1997 m. lapkriio 20 d. LR Prezidento dekretu J. Lukai-Daumantui suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 17, 45, 52, 53, 57, 149, 160, 169, 211 Macijauskas Pranas-Aitvaras gim 1917 m. Ukmergs apskriti Panoteri valsiaus Talkudai kaime. Partizanas nuo 1944 m. Pi klaus alio Velnio briui. Vliau kartu su broliu Vaclovu kovo E. Svilo-Slyvos, paskui J. Kudelio-Dobilo briuose (Didiosios K vos apygarda). Suimtas 1950 m. sausio 28 d. iobikio apylinks Nepaisant tardym metu duot parodym, 1950 m. rugsjo 28 nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1951 m. vasario 20 d. - 69 Macijauskas Vaclovas-irgelis gim 1921 m. Ukmergs apskriti Panoteri valsiaus Talkudai kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus alio Velnio briui. Vliau kovojo E. Svilo-Slyvos bryje, pa kui perjo J. Kudelio-Dobilo vadovaujam partizan br (Didi sios Kovos apygarda). 1950 m. gegus 12 d. kartu su brio vadu J. Kudeliu-Dobilu ir J. Bartuseviiumi-Mediotoju buvo apnuodyti specialiu preparatu iobikio malnininko P. Serapino ir suimti 1951 m. sausio 16 d. V. Macijauskas-irgelis nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1951 m. gegus 17 d. (Vilniuje?) 69
Magyla Vytautas-Vairas gim 1924 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus Magyl kaime. Algimanto apygardos Perkno brio partizanas. Ryt Lietuvos (Kaln) srities tabo ryi galiot nis. uvo 1950 m. kovo 16 d. netoli Vaji kaimo Anyki apylinkse - 87 Makarauskas Vincentas-Tigras gim 1929 m. Panevio apskrityje Naujamiestyje. partizan gretas stojo 1947 m., priklaus Vyio apygardos V. Drsuio-Vytenio briui. uvo 1949 m. sausio 3 Berin valsiaus Noiagalos kaime - 74 Makareviius Julius-Varpas gim 1928 m. Alytaus apskrities Merkins valsiaus Panedzings kaime. partizan gretas stojo 1946 r Priklaus Dainavos apygardos Geleinio Vilko rinktinei. Ni 1948 m. - rinktins tabo narys, nuo 1950 m. - rinktins vadas. uvo 1952 m. vasario 25 d. Kalesnink mike netoli Mielin kaimo bandydamas prasiverti i apsupto bunkerio. Kartu uvo partizan Elena Amenskien-Vtra, o Petras Amenskas-Jovaras ir Petras Luiza-ernas buvo sueisti ir paimti nelaisv. (Kai kuriuose altiniuose Julius Makareviius-Varpas yra minimas kaip Julius Makareviius (Makaraitis)-ilvitis.) -31, 35, 40 Marcinkeviius Jonas-Jokeris gim 1921 m. Panevio apskriti Andrionikio valsiaus Zabelyns kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Algimanto apygardos Lengvenio briui. Nuo 1949 m. -brio vadas. uvo 1952 m. gegus 26 d. Trokn apylinkse, Krepagalio kaime - 87, 163 Markulis Juozas-Erelis gim 1913 m. kovo 1 d. Pitsburge, Pensilvanijos valstijoje, JAV. Vaikystje su tvais gro Lietuv ir apsigyveno Ukmergs aps. Tatkn k. Baigs Tatkn pradin mokyki 19241928 m. moksi Ukmergs gimnazijoje, 1928-1930 m. Marijampols Marijon gimnazijoje. Nuo 1930 m. rugsjo i 1935 m. birelio studijavo VDU Teologijos-filosofijos fakultete, taiau jo nebaig. Kartu moksi Kauno kunig seminarijoj 1932 m. tris mnesius moksi Romoje. 1935 m. birelio-rugsjo mn. studij reikalais buvo ivyks ekoslovakij. 1935 m. rugsjo- 1941 m. gegus mn. studijavo VDU Medicinos fakultete ir j baig. Nuo 1936 m. rugsjo iki 1937 m. rugsjo moksi Karin aspirant kursuose Kaune ir gavo jaunesniojo leitenanto laipsn. 1939- 1940 m. gaudavo Krato apsaugos ministerijos stipendij. 1945- 1947 m. studijavo Marksizmo-leninizmo vakarinio universiteto Istorijos fakultete ir j baig. 1945 m. buvo uverbuotas LSSR MGB agentu slapyvardiu Kudirka, vliau uolas ir Noreika. Tarp partizan veik Erelio slapyvardiu. Legendavo MGB kontroliuojamo Bendro demokratinio pasiprieinimo sjdio, turjusio atlikti vyriausiosios pogrindinio pasiprieinimo vadovybs vaidmen, krim 44, 72, 73 Markeviius (kitur Markauskas) Antanas-Tonis (kitur Gangsteris) gim 1921 m. Rietavo valsiaus Pivor kaime. Vadovavo emaii apygardos atrijos rinktins Tonio briui, veikusiam Endriejavo apylinkse, Pivor-Jankaii mikuose. uvo 1950 m. liepos 27 d. iduotas buvusio bendraygio, MGB kariuomens 32-ojo auli pulko pajgoms apsupus partizanus alia Jankaii kaimo rugi lauke. Kartu uvo lik brio partizanai A. ateikisDargis, Z. Skuodait-Bendikien-Ponia ir B. Dausynas-Vainutas. Knai buvo iniekinti Endriejavo miestelio aiktje 202
Marozas Jonas-aragas gim Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Papiki kaime. Vyio apygardos partizanas. uvo 1948 m. sausio 3 d. Panevio apskrities Papojaus kaime, iplio sodyboje pateks pasal - 74 Mateika Antanas. Vyio apygardos Vytenio brio partizanas. uvo 1948 m. sausio 3 d. 74 Matelionis Steponas-Agronomas gim 1923 m. Utenos apskrities unakoj kaime. partizan gretas stojo 1945 m. uvo 1951 m. kovo 16 d. Videniki apylinkse kartu su bendraygiais, Didiosios Kovos apygardos partizanais V. Rinknu-Vtra ir A. irvinskualmu 62 Matelis Aleksas-Audenis gim 1919 m. Rokikio apskrities Svdas valsiaus Vikoni kaime. partizan gretas stojo 1945 m. pavasar. Priklaus algirio briui, kuris bazavosi imoni girioje. Vliau paskirtas Algimanto apygardos organizacinio skyriaus virininku. uvo 1949 m. lapkriio 1 d. - okupantams apsupus iduot apygardos tabo bunker, po ilg ir atkakli kautyni nenordamas pasiduoti gyvas susisprogdino kartu su bendraygiais Algimanto apygardos vadu A. Starkumi-Monte, apygardos tabo virininku A. PajarskuBebu, neinomu partizanu slapyvardiu Tardytojas ir partizanmis B. niuo-lyte-Ida bei St. Viglyte-ivile - 89 Matuliauskas Vladas-Rieutas gim 1931 m. kovo 10 d. Utenos apskrities Andrionikio valsiaus Ramakoni kaime. 1948 m., tremiant Matuliausk eim, pabgo nuo trmimo ir tapo Vytauto apygardos Jovaro kuopos Dmo brio partizanu. uvo 1951 m. Anyki rajono Migdoliki kaime kautynse su MGB pajgomis - 168 Matulionis Jonas-Sklandytuvas gim 1913 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Kunigiki kaime. partizan gretas stojo 1945 m. Priklaus Vytauto apygardos mklos briui. uvo 1946 m. birelio 15-osios nakt pateks pasal ant tilto per ventj ties Kunigiki kaimu - 97, 101 Medelskas Bronius-Krienas gim 1927 m. Ukmergs apskrities Pabaisko valsiaus Nuotek kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo briui, vliau kuopai. uvo 1949 m. gruodio 30 d. Ukmergs apskrities Pabaisko valsiaus Juodkiki kaime kartu su Didiosios Kovos apygardos vadu A. Morknu-Plienu, vado pavaduotoju VI. AliauskuPukinu, rinktins vadu J. Grigu-Geniuku ir brio vadu Br. Dda (Dudaviiumi)-Naruiu - 66 Mikeleviius Stasys-Bijnas gim 1930 m. Utenos apskrities Alantos valsiaus Silinkos kaime. Didiosios Kovos apygardos partizan gretas stojo 1948 m. uvo 1950 m. balandio pabaigoje Molt apylinkse, prie Meilels ups - 62 Miknas Ferdinandas-Eys gim 1929 m. Rokikio apskrities Svdas valsiaus Kupri kaime. partizan gretas stojo 1947 m. vasar. Priklaus Vytauto apygardos Lito rinktins mklos briui. uvo iduotas 1951 m. balandio 12 d. bunkeryje Kuli mike
kartu su bendraygiais Br. Morknu-Strausu, G. Baronu ir Z. Tylaite-Gulbe. Knai buvo iniekinti Upaliuose 209 Mikulnas Vladas-Lubinas gim 1917 m. Utenos valsiaus Mockn kaime. 1945 m. pradioje, studijuodamas Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, msi gydyti sueistus ir serganius partizanus. Vliau auditorijas negro ir siliejo Vytauto apygardos partizan gretas. 1945 m. vasar, sunaikinus Sakalo rinktin, kr arno rinktin ir m ai vadovauti. 1945 m. rugsj paskirtas Vytauto apygardos vado pavaduotoju. uvo 1945 m. gruodio 1 d. Biliakiemyje kartu su bendraygiais broliais Algirdu ir Jurgiu Katinais. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu V. MikulnasLubinas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 95 Milaeviius Aleksandras-Ruonis gim 1906 m. Seinuose. Baig Karo mokykl, buvo Lietuvos kariuomens kapitonas. 1944 m., artjant antrajai soviet okupacijai, su eima pasitrauk Vakarus. Bombarduojant Drezden, uvo mona ir du vaikai. 1945 m. A. Milaeviius perjo fronto linij ir gro Lietuv, slapstsi emaitijoje, vliau sitrauk partizanin pasiprieinim. 1948 m. gegus 5 d. trij apygard - Kstuio, emaii ir Prisiklimo - vadai pasira deklaracij, kuri paskelb, kad kuriamas naujas apygardas vienijantis tabas -Vakar Lietuvos (Jros) sritis, kurios vadu tapo J. emaitis-Vytautas, o vienu i jo pavaduotoj - emaii apygardos vadas A. Milaeviius, tuo metu turjs slapyvardius Ruonis, Radvila. Netrukus srities vado pareigos buvo perduotos A. Milaeviiui. Jam buvo pavaldios trys apygardos, veikusios 17-oje valsi. Per A. Milaeviiaus tab jo ir vyriausiosios vadovybs ryio kanalai su Piet Lietuva. 1949 m. vasar buvo pradti operatyviniai veiksmai prie srities tab. Remiantis agento Radzeviiaus parodymais, 1949 m. rugsjo 9 d. buvo vykdyta operacija Kaltinn valsiaus Karoblio kaime. Jos metu Vakar Lietuvos (Jros) srities vadas A. MilaeviiusRuonis uvo. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretais A. Milaeviiui-Ruoniui buvo suteiktas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir pulkininko laipsnis (po mirties) - 16, 19, 109 Miliukas Albinas-Tigras gim 1922 m. Svdasuose, gyveno Panevyje. Tarnavo vermachto kariuomenje, vliau Vietinje rinktinje. Perkno brio partizanas. Veik Algimanto, Vytauto ir Vyio apygard teritorijose. Suimtas 1949 m. lapkriio 20 d. Anykiuose. Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Buvo grs Lietuv, bet dl soviet saugumo persekiojimo vl ivyko tremties viet. uvo 1968 m. Karagandos achtose - 83, 85, 87, 88, 90, 98 Mileris Benadas-Alius gim 1928 m. Kstuio apygardos Vaidoto rinktins partizanas. Suimtas 1953 m. rugpjio 8 d. Itardytas ir uverbuotas MGB agentus smogikus. Agentrinis slapyvardis Jaunius. Dalyvavo paskutinij Kstuio apygardos partizan nuudymuose ir sumimuose. Mir 2000 m. - 128 Miliukas Edvardas-Bijnas gim 1912 m. Ukmergs apskrities Taujn valsiaus Neprausi kaime. partizan gretas stojo 1945 m. Priklaus Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 5-ajam batalionui. uvo 1948 m. gruodio 8 d. Ukmergje kartu su bendraygiais St. Parioku-Plechaviiumi ir St. Nalnu-Sakalu 66
Miliulis Aleksandras-Neptnas, Algimantas gim 1923 m. Taurags apskrityje, Batakiuose. Angl kalbos mokytojas, LLA narys, pirmj partizan bri ygaii mikuose organizatorius. Vadovavo Butageidio rinktinei, nuo 1949 m. balandio Kstuio apygardos vadas. uvo 1949 m. birelio 8 d. Taurags apskrities Ervilko valsiaus Kaziks mike, kai buvo iduotas ir sunaikintas Kstuio partizan apygardos tabas. Kartu uvo pavaduotojas S. Venskaitis-Bij-nas ir tabo narys A. NorkusLinksmutis. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu A. Miliulis-Neptnas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 106, 109 Milkintas Juozas-Maralis gim 1920 m. Raseini apskrities Nemaki valsiaus Smulki kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Kstuio apygardai. uvo iduotas 1951 m. kovo 28 d. Kelms rajono Zalps mike kartu su mona partizane Jadvyga JanuaiteMilkin-tiene-Ieva - 162 Milkintas Stanislovas-Riteris gim 1921 m. sausio 14 d. Raseini apskrities Nemaki valsiaus Smulki kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Kstuio apygardai. Liepos brio vadas. uvo 1950 m. sausio 24 d. Miluvn kaime kartu su bendraygiu A. lia-u. Knai buvo iniekinti Nemakiuose 162 Miniotas Leonardas. Kstuio apygardos partizan rmjas ir ryininkas - 113 Misinas Jonas-alias Velnias gim 1910 m. Panevio apskrities Pualoto valsiaus Padliess vienkiemyje (netoli Joniklio). Nepriklausomybs metais - pasienio policijos virila, vokiei okupacijos metais - Kaiiadori policijos vachmistras. 1944 m. savanoriu stojo Vietin rinktin. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, 1944 m. vasar ijo partizanauti. Trak apskrityje suorganizavo Didiosios Kovos rinktin ir nuo 1944 m. rugsjo jai vadovavo. Vliau i rinktin tapo apygarda. Buvo sumanus vadas, geras organizatorius, rpinosi valgyba, sukr mobilius kovotoj brius, klusius siaub okupacins valdios pareignams. 1946 m. rugpjt, patikjs MGB paskelbta inia apie kuriam pogrindin centr, buvo ikviestas Vilni dalyvauti pasitarime" ir rugpjio 14 d. suimtas. Jo vardu MGB siunt apygard direktyvas ir nurodymus, parpino" nauj vad -MGB provokatori. J. Misino-alio Velnio likimas neinomas, manoma, kad 1947 m. jis mir kaljime. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu J. Misinas-alias Velnias apdovanotas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) - 60, 61 Mieikis Vladas-Tarzanas gim 1925 m. Ervilko valsiaus Btai-i kaime. partizan gretas stojo 1946 m. Priklaus Kstuio apygardai. uvo 1951 m. kovo 19 d. kartu su mona partizane Aldona Gedutyte-Mieikiene-Gegute ir dar vienu bendraygiu Skaudvils rajono Maint kaime rengtame bunkeryje - 18 Mikinis Vytautas-Viesulas gim 1928 m. Zaras apskrities Salako valsiaus Trinkuki kaime. Nuo 1947 m. palaik ryius su Vytauto apygardos Lokio rinktins Erkio kuopos partizanais. 1948 m., gresiant sumimui, nuginklavo valsiaus partin aktyvist ir stojo Laisvs partizan br. 1950 m., reorganizavus Laisvs br algirio kuop, paskirtas valgybos skyriaus virininku, vliau Sart rajono tabo virininku. 1953 m., uvus visiems bendraygiams, partizanauti liko dviese su P. Poiumi-Gluosniu. 1957 m. ruden legalizavosi ir ivyko Krasnojarsko srit pas itremtus tvus. 1961 m. pavasar kartu su
tvais gro Lietuv ir greitai buvo suimtas. 1962 m. kovo 14 d. nuteistas mirties bausme ir balandio 23 d. Vilniuje suaudytas - 96, 99 Montvydas Vladas-emaitis gim 1911 m. Teli apskrities Varni valsiaus Getautiki kaime. Buvo aktyvus Sauli sjungos narys. Nuo 1944-j vadovavo Teli apskrities LLA vanag grupei. 1948 m. buvo paskirtas emaii apygardos vadu. Suformavo stipr apygardos tab, ipltojo leidybin veikl. Apygarda leido laikrat Laisvs balsas", kuris jo iki 1953 m. rugpjio. VI. Montvydas-emaitis vienas ilgiausiai apygardai vadovavusi vad - uvo iduotas 1953 m. rugpjio 23 d. Teli rajone prie Lksto eero. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu VI. Montvydas-Zemaitis apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 134, 135, 137, 140, 144 Morknas Alfonsas-Plienas gim 1908 m. Ukmergs apskrities emaitkiemio valsiaus Juodin kaime. Lietuvos kariuomens puskarininkis, 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis, Vietins rinktins narys. Nuo 1944 m. organizavo partizan brius Ukmergs apskrities emaitkiemio, Kurkli, Balnink valsiuose ir jiems vadovavo. Nuo 1945 m. gruodio 1 d. - Didiosios Kovos apygardos B rinktins vadas. 1947 m. vasar suinojs apie J. Markulio-Erelio bendradarbiavim su MGB, nutrauk ryius su MGB kontroliuojamu Didiosios Kovos apygardos tabu. 1948 m. rugpjt Ryt Lietuvos (Kaln) partizan srities vado A. Slukos-Sarno sakymu paskirtas Didiosios Kovos apygardos vadu. uvo kartu su keturiais bendraygiais 1949 m. gruodio 30 d. Ukmergs apskrities Pabaisko valsiaus Juodiki kaime rengtame apygardos tabo bunkeryje - 60 Morknas Antanas-Jaunutis gim 1930 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Barkuki kaime. partizan gretas stojo 1948 m. Priklaus Vytauto apygardos Lito rinktins Aro briui. Nuo 1950 m. - Granito rajono vadas. uvo 1951 m. lapkriio 26 d. per susidrim su Utenos stribais ileiki kaime 95 Morknas Bronius-Diemedis gim 1932 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Barkuki kaime. 1948 m., tremiant eim, pabgo ir prisijung prie Vytauto apygardos Aro partizan brio, kuriame jau partizanavo jo brolis A. Morknas-Jaunutis. uvo 1952 m. balandio 29 d. kartu su bendraygiais V. Guobuu-Viesulu ir Br. Mozra-Kunotu netoli Trumbatikio geleinkelio stotels. Knai buvo iniekinti Anykiuose - 95, 100, 203 Morknas Bronius-Strausas gim 1919 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Kunigiki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Vytauto apygardos Lito rinktins mklos briui, kuriam vadovavo jo brolis J. Morknas-Viesulas. uvo iduotas 1951 m. balandio 12 d. bunkeryje Kuli mike kartu su bendraygiais F. Miknu-Eiu, G. Baronu ir Z. Tylaite-Gulbe. Knai buvo iniekinti Upaliuose 209 Morknas Jonas-Siaurys, Viesulas gim 1921 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Kunigiki kaime. Partizanas nuo 1945 m. pavasario. 1946 m. pavasar buvo paskirtas mklos brio vadu, po keli mnesi - Bero kuopos vadu. 1947 m. birel paskirtas Vytauto apygardos Lito rinktins vadu. uvo 1949 m. rugsjo 28 d. iduotas kartu su dar eiais bendraygiais Utenos apskrities Papiki kaime -88, 97, 98, 101
Morknas Povilas-Rimantas, Drakas gim 1914 m. Raseini apskrities iluvos valsiaus Zbaro kaime. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo policininku, dalyvavo 1941 m. Birelio sukilime. Naci okupacijos metais tarnavo policijoje. Partizanavo nuo 1944 m. Ariogalos, Betygalos apylinkse. 1948 m. pavasar tapo Prisiklimo apygardos Maironio rinktins, 1949 m. rugpjt - visos apygardos vadu. Turjo kapitono laipsn. Nuo 1951 m. rugsjo Vakar Lietuvos (Jros) srities vadas, nuo 1952 m. pradios Kstuio apygardos vadas. uvo iduotas 1953 m. birelio 19 d. Raseini rajono Plaugini mike. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu P. Morknas-Rimantas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 106, 107, 121, 122 Mozra Bronius-Kunotas gim 1929 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Barkuki kaime. Vytauto apygardos Aro brio partizanas. uvo kartu su Br. Morknu-Diemediu ir V. Guobuu-Viesulu 1952 m. balandio 29 d. netoli Trumbatikio geleinkelio stotels. Knai buvo iniekinti Anykiuose - 203 Musteikis Antanas-Kikis gim 1913 m. lapkriio 24 d. Panevio apskrities Kupikio valsiaus Lukoikio kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Algimanto apygardos V. Greiino-Daktaro vadovaujamam briui. uvo 1949 m. sausio 21d. kartu su brio vadu V. Greiinu-Daktaru Kupikio valsiaus Vidugiri mike. Knai buvo iniekinti Kupikio aiktje 90 Narkeviius Benediktas-Aigis gim 1923 m. Ukmergs apskrities Siesik valsiaus ilin kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyio apygardos Algio brio vadas. uvo 1947 m. liepos 23 d. Deltuvos apylinkse Viliuku mike kartu su bendraygiu A. Bareika-Hitleriu perautomis kojomis nenordami pasiduoti gyvi nusiov - 162 Nalnas Stasys-Sakalas gim 1925 m. spalio 1 d. Ukmergs apskrities Taujn valsiaus Skabeiki kaime. partizan gretas stojo 1945 m., priklaus Br. Jakubonio-Stiklo briui. 1945 m. legalizavosi, bet 1946 m. vl pasitrauk mik. 1948 m. per kautynes su Vidikio stribais buvo sueistas. Kartu su bendraygiais, Didiosios Kovos apygardos partizanais St. Parioku-Plechaviiumi ir E. Miliuku-Bijnu gydsi Ukmergje pas Vinc Justavii. 1948 m. gruodio 8 d. buvo apsupti ir kautyni metu uvo 66 Naujokas Pranas-Kietis gim 1911 m. Saki apskrities Jank valsiaus Gailini kaime. Partizanas nuo 1945 m. Tauro apygardos vado V. Vitkausko-Saidoko adjutantas, apygardos tabo narys. uvo 1950 m. gruodio 20 d. Kazl Rdos apylinkse - 57 Navickas Bernardas-Girinis gim 1930 m. Alytaus apskrities Merkins valsiaus Gelovins kaime. 1948 m. Merkins klube susprogdino prietankin min ir buvo suimtas MGB. Pabgs i aretins prisijung prie Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins Vytauto grups. Paskirtas Vytauto grups tabo virininku, vliau vadovavo Vanago grups tabui. Nuo 1949 m. rugsjo Kazimieraiio rinktins vadas. uvo 1949 m. lapkriio 26 d. Alytaus apskrities Alovs valsiaus Varios mike - 40 Navickas Vaclovas-Perknas, Auksutis gim 1909 m. Marijampols apskrities Kalvarijos valsiaus Pakirsni kaime. Nuo 1945 m. rugpjio 15 d. Perkno rinktins vadas. Nuo
1946 m. balandio Tauro apygardos vado Z. Drungos pavaduotojas, po jo ties 1946 m. birel laikinai js apygardos vado pareigas. 1946 m. liepos 5 d. apygardos vado pareigas perdav A. Baltsiui-vejui. uvo 1946 m. spalio 28 d. 2000 m. gegus 15 d. LR Prezidento dekretu V. Navickas-Auksutis apdovanotas Vyio kryiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties) 47 Noreika Jonas-Generolas Vtra gim 1910 m. Pakruojo valsiaus ukioni kaime. Baig karo mokykl, bet pasitrauk atsarg ir stojo VDU Teiss fakultet, kur baig 1938 m. Dirbo Kariuomens teismo sekretoriaus padjju, turjo kapitono laipsn. Bendradarbiavo Kario" urnale. Dalyvavo antinacine rezistencijoje Teliuose, buvo paskirtas iauli apskrities virininku, vadovavo Lietuvi frontui. 1943 m. gestapo suimtas ir ivetas tuthofo koncentracijos stovykl. 1945-aisiais Raudonosios armijos i lagerio ivaduotas, met pabaigoje pradjo dirbti Lietuvos moksl akademijos juriskonsultu. 1946 m. pradioje su grupe bendramini kr pogrindines organizacijas vienijant centr Lietuvos tautin taryb (LTT). Umezg ryius su emaitijos partizanais, pareng pogrindio darb reglamentuojani instrukcij, para Atsiaukim pasaulio tautas", kur ketino iplatinti usienyje. 1946 m. kovo 16 d. kartu su kitais LTT nariais buvo suimtas. 1947 m. vasario 26 d. suaudytas - 28 Norkus Albertas-Linksmutis gim 1925 m. Taurags apskrities Bataki valsiaus Onugari kaime. 1945 m. stojo j. Strainio-Saturno vadovaujam partizan br. Vliau priklaus Kstuio apygardos Lydio rinktinei. Nuo 1949 m. pavasario Kstuio apygardos tabo narys. uvo iduotas 1949 m. birelio 8 d. Kaziki mike kartu su Kstuio apygardos vadu A. Miliuliu-Algimantu ir S. Venskaiiu-Bijnu - 105, 108, 113 Norkut Albina-Ramun. Kstuio apygardos partizan 113 Nuobaras Jonas-Lyras gim 1926 m. Taurags apskrities Bataki valsiaus Onugari kaime. Moksleivi pogrindins organizacijos Tauragje narys. Suimtas 1946 m. Tauragje. 1946 m. birelio 13 d. kartu su kitais pabgo i Taurags saugumo aretins. Nuo 1946 m. birelio - Kstuio apygardos Lydio rinktins Rolando brio partizanas. Nuo 1947 m. rudens - Kstuio apygardos tabo techninis darbuotojas, nuo 1948 m. Lydio rinktins tabo narys, nuo 1950 m. gegus - Butageidio rinktins vadas. Suimtas 1951 m. birelio 3 d. panaudojus special preparat. Tardomas atskleid Kstuio apygardos organizacin struktr, partizan bri sudt, jam inomus ryi punktus. MGB operatyviniais tikslais buvo trauktas agent smogik grup agentriniu slapyvardiu iaurys. 1951 m. buvo panaudotas likviduojant likusius Kstuio apygardos partizanus, o nuo 1952 m. iki 1954 m. operacijose Auktaitijoje ir Dzkijoje. Neteistas. Gyvena Rokikio rajone 19, 113 Orlingis Valentinas gim 1912 m. Taurags apskrities ilals valsiaus Antinink kaime. Kstuio apygardos ir Vakar Lietuvos (Jros) srities tab apsaugos grupi narys. uvo Kelms rajono Stulgi apylinkse 19, 115 Painskas Vytautas-Audra gim 1921 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus Pandrionikio kaime. Partizan ryininkas nuo 1945 m., 1946 m. stojo Algimanto apygardos partizan gretas. Jovaro kuopos Perkno brio partizanas. uvo 1951 m.
balandio 14 d. Anyki rajono Nironi kaime - kartu su dar eiais bendraygiais buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suaudytas - 87, 88 Padervinskas Juozas-ermuknis gim 1929 m. iauli apskrities Lygum valsiaus Sereiki kaime. Partizanas nuo 1948 m., Prisiklimo apygardos Lietuvos aliosios rinktins Kovo tvnijos Audros brio partizanas (nuo 1950 m. brys priklaus Kunigaikio velgaiio rinktinei). uvo 1952 m. rugsjo 22 d. Jonikio rajono Dargi kaime kartu su dar dviem bendraygiais. Knai buvo iniekinti iauliuose 127 Pajarskas Albinas-Bebas gim 1923 m. Rokikio apskrities Svdas valsiaus Jatkoni kaime. | partizan gretas stojo 1945 m. liepos mn. Priklaus algirio briui, kuris bazavosi imoni girioje. Vliau Algimanto apygardos tabo virininkas. uvo 1949 m. lapkriio 1 d. okupantams apsupus iduot apygardos tabo bunker, po ilg ir atkali kautyni nenordamas pasiduoti gyvas susisprogdino kartu su bendraygiais - Algimanto apygardos vadu A. Starkumi-Monte, tabo nariu A. Mateliu-Audeniu, neinomu partizanu slapyvardiu Tardytojas ir partizanmis B. niuolyte-Ida bei St. Viglyte-Zivile 86, 89 Pakenis Albertas-Jreivis gim 1929 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus Ramakoni kaime. partizan gretas stojo 1948 m. Algimanto apygardos Perkno brio Deimanto rajono partizanas. uvo 1951 m. balandio 14 d. Anyki rajono Nironi kaime kartu su bendraygiais J. Puodinu-erknu, A. Bagoinu-Dmu, V. PainskuAudra ir seserimis Miliauskaitmis buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suaudytas - 88, 98 Pakuleviius Albinas-Strelius gim Panevio apskrities Krekenavos valsiaus Tvanksts kaime. Vyio apygardos Vytenio brio partizanas. uvo 1947 m. gruodio 12 d. - 74 Paleckas Bronius-turmas gim Alytaus apskrities Varnos valsiaus Kirklioni kaime. Dainavos apygardos Kazimieraiio rinktins partizanas. uvo apie 1950 m. - 32, 37 Palinas Juozas-Rytas gim 19l4m. Raseini apskrities Betygalos valsiaus Tilindi kaime. LLA narys. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1947 m. Povilo Lukio rinktins vado pavaduotojas, nuo 1949 m. rugpjio Prisiklimo apygardos Maironio rinktins vadas, nuo 1951 m. rugsjo -Prisiklimo apygardos vadas. uvo 1952 m. spalio 1 d. Dotnuvos rajono Padotnuvio kaime - iduotas ir apsuptas MGB pajg, nenordamas pasiduoti prieams gyvas, nusiov. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu J. Palinas-Rytas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 119, 122, 124, 159 Pariokas Stasys-Plechaviius. Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 5-ojo bataliono, vadovaujamo Br. Jakubonio-Stiklo, vieno i bri vadas. uvo 1948 m. gruodio 8 d. Ukmergje kartu su bendraygiais E. Miliuku-Bijnu ir St. Nalnu-Sakalu - 66 Pakonis Motiejus-Don Kichotas gim 1919 m. kovo 19 d. Zaras apskrities Duset valsiaus Davaini kaime. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m. uolo brio, vliau jusio Vytauto apygardos sudt, organizatorius ir vadas. 1953 m.
balandio 9 d. suimtas MGB agent smogik. Karo tribunolo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Norilsko, Takento, Mordovijos lageriuose. Lietuv gro 1969 m. Mir 1995 m. Ukmergje - 178 Paulaitis Petras-Aidas gim 1904 m. birelio 9 d. Raseini apskrities Jurbarko valsiaus Kalnn kaime. Partizanas nuo 1944 m. Susikrus Jungtinei Kstuio apygardai, jo apygardos tabo agitacijos ir propagandos skyriaus virininko pareigas, buvo partizan laikraio Laisvs varpas" redaktorius. Suimtas 1947 m. balandio 13 d., nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Intoje. Po J. Stalino mirties 1956 m. i lagerio buvo paleistas, gro Lietuv, vl sitrauk pogrindin veikl. 1957 m. spalio 30 d. suimtas ir dar kart nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Mordovijoje. laisv ijo 1982 m. spalio 30 d. Mir 1986 m. vasario 19 d. Kretingoje. 1999 m. vasario 11d. LR Prezidento dekretu P. Paulaitis-Aidas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 106 Pauliukonis Vaclovas-Girnas gim 1927 m. Ukmergs apskrities Deltuvos valsiaus Vareiki kaime. Partizanas nuo 1948 m. Priklaus Vyio apygardos J. Baravyko-Vyganto briui. 1949 m. uvus Vygantui, V. Pauliukonis tapo brio vadu. uvo 1952 m. liepos 11d. Ukmergs rajono Kindzeliki mike 80 Pekauskas Vladas-Geguiukas gim 1927 m. Taurags apskrities Bataki valsiaus Ueuvi kaime. 1944 m. stojo J. Strainio-Saturno vadovaujam partizan br. Vliau Kstuio apygardos Lydio rinktins J. Stokaus-Eimuio brio partizanas. 1948 m. rugsjo 15 d. per kautynes Gaurs valsiaus Purviki mike buvo sunkiai sueistas, suimtas ir nukankintas tardant Kauno kaljime - 105, 108, 113 Petkus Stasys-Ateitis gim 1925 m. Teli apskrities Tver valsiaus Dalg kaime. 1949 m., pabgs nuo trmimo, stojo emaii apygardos atrijos rinktin. Partizanavo Kudirkos, Algirdo, Sakalo briuose, buvo Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo vedliu. Suimtas 1951 m. lapkriio 2 d. Nuteistas 25 m. lagerio ir 2 m. tremties. Kaljo Vorkutoje. Atlikus bausm, nebuvo leista apsigyventi Lietuvoje. Gyvena Latvijoje, Bausks rajone 140 Petrauskas Juozas-Laimutis gim 1921 m. Utenos apskrities Alantos valsiaus Padegsnio kaime. 1944 m. Vietins rinktins karinas. Partizanas nuo 1944 m. rudens. Vadovavo Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 3-iajai kuopai, kuri bazavosi Aluntos-Balnink apylinkse. uvo 1949 m. balandio 30 d. kartu su kovos draugu J. Rubiku-Kotu patek okupant pasal - 62 Pileckis Jonas-Brokas, arnas gim 1905 m. Marijampols apskrities ir valsiaus Puskepuri kaime. Vienas Tauro apygardos krj, apygardos tabo pareignas. uvo iduotas 1946 m. spalio 22 d. aki apskrities virgdaii valsiaus Viltraki kaime kartu su dar penkiais bendraygiais ugnimi dengdami apygardos vado A. Baltsio-vejo atsitraukim. 1950 m. apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi (po mirties). 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu J. Pileckiui-arnui suteiktas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinas (po mirties) 47
Platakyt Leontina-Zibut gim 1928 m. kovo 24 d. Teli apskrities Varni valsiaus Upt kaime. 1948 m. gegu kartu su eima buvo itremta Krasnojarsko krat. Pabgusi i tremties ir grusi Lietuv, stojo emaii apygardos atrijos rinktins partizan gretas. Priklaus V. Bubliausko-Bro briui. uvo 1952 m. balandio 17 d. Rietavo rajono Giliogirio mike 144 Popiera Kazimieras-Geguis gim 1931 m. Marijampols apskrities Dambaukos kaime. ] partizan gretas stojo 1948 m. (kitur 1950 m.), priklaus Tauro apygardos Geleinio Vilko rinktins Deinio tvnijai. uvo 1952 m. sausio 31d. kartu su bendraygiais broliu Broniumi Popiera-Meka, Kazimieru Kurtiniu-uolu ir Leonu Vokietaiiu-veju apsupti prie kareivi Marijampols rajono Varnabds mike - 56 Poius Petras-Gluosnis, Gediminas gim 1920 m. Zaras apskrities Salako valsiaus Pakerniki kaime. Nuo 1944 m. slapstsi nuo soviet valdios. 1949 m. stojo Vytauto apygardos Lokio rinktins Erkio kuopos Laisvs partizan br. 1953 m., uvus visiems bendraygiams, partizanauti liko dviese su V. Mikiniu-Viesulu. Nuo 1957 m., kai legalizavosi V. Mikinis, liko vienas. 1958 m. lapkrit legalizavosi. Apsigyveno Vilniuje, ved. 1961 m. buvo suimtas ir 1962 m. kovo 14 d. nuteistas 3 m. kaljimo ir 12 m. lagerio. Lietuv gro 1976 m. Gyveno Vilniuje. Mir 1987 m. - 96, 99 Prsaitis Prancikus-Lap gim 1928 m. iauli apskrities eduvos valsiaus Grinkikio miestelyje. Partizanas nuo 1947 m. Vadovavo Prisiklimo apygardos tabo apsaugos briui, jo partizan karo lauko teismo pirmininko pareigas. Suimtas 1962 m. rugsjo 25 d. Kdaini rajone. 1963 m. gegus mn. parodomajame teisme Kdainiuose nuteistas mirties bausme ir 1963 m. liepos 13 d. suaudytas Vilniuje 121 Puodinas Bronius-Garsas gim 1920 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus Smalinos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Nuo 1947 m. Algimanto apygardos Perkno brio vadas. uvo 1952 m. rugsjo 14 d. traukdamasis nuo persekiojani kareivi paskendo keldamasis per ventosios up ties Plikiki kaimu 87, 90, 98 Puodinas Justinas-Serknas gim 1925 m. Panevio apskrities Andrionikio valsiaus Smalinos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Perkno briui, nuo 1949 m. Algimanto apygardos Deimanto rajono tabo organizacinio skyriaus virininkas. uvo 1951 m. balandio 14 d. Anyki rajono Nironi kaime kartu su bendraygiais A. Bagoinu-Dmu, A. Pakeniu-Jreiviu, V. Painsku-Audra ir seserimis Miliauskaitmis buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suaudytas - 87, 88, 98 Puodinas Kazys-Titnagas gim 1917 m. Ukmergs apskrities elvos valsiaus Veder kaime. Partizanas nuo 1944 m. Brio vadas. Vliau Plieno rinktins 2-ojo bataliono vadas. 1950 m. po Didiosios Kovos apygardos vado A. Morkno-Plieno ties band atkurti apygardos tab, apygard padalijo dvi rinktines. Veik elvos, Balnink, Kurkli valsiuose. uvo 1951 m. rugsjo 26 d. Aumakio mikuose kartu su bendraygiu P. Kiauiniu-Kiaune ir dar dviem partizanais - 62 Pukorius Juozas-Girinis gim 1912 m. lapkriio 14 d. Kybartuose. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. { partizan gretas stojo 1945 m. vasario mn. Priklaus Dzk rinktins
Margio partizan grupei. Dainavos apygardos tabo narys, partizan laikraio ,Aukuras" redaktorius. Suimtas 1947 m. rugpjio 11d. MGB pajgoms sunaikinus Dainavos apygardos tab Punios ile. Nuteistas 25 m. lagerio. Kaljo Vorkutos lageriuose. Lietuv gro 1963 m., gyveno Marijampols rajone, Antanave. Mir 2001 m. - 27 Putneviius Ernestas-Adomas gim 1925 m. iauli apskrities Papils valsiaus Barvydi kaime. Genio (Vovers) Vinknos brio, vliau Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas. uvo 1951 m. rugsjo 28 d. agars rajono Liik kaime kartu su bendraygiu St. Lazdausku-ydu ir dar vienu partizanu 126, 127 Puas Antanas-Gintaras gim 1926 m. Kauno apskrities Garliavos valsiaus Jonui kaime. Tauro apygardos partizanas. Nuo 1949 m. gruodio 26 d. Geleinio Vilko rinktins vadas. uvo 1951 m. sausio 14 d. Ilgakiemio kaime 33 Rainskas Pranas-aibas gim 1917 m. Zaras apskrities Salako valsiaus Geib kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. birelio Vytauto apygardos Lokio rinktins vadas. uvo 1951 m. sausio 27 d. Knas buvo iniekintas Saldutikyje - 96 Radzeviius Alfonsas-Tarzanas gim 1926 m. venioni apskrities venionli valsiuje. Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins partizanas. Suimtas 1951 m. lapkriio 17 d. LSSR MGB uverbuotas ir tapo agentu smogiku agentriniu slapyvardiu Alfa. agentrin tinkl oficialiai trauktas 1952 m. Nuo 1951 m. gruodio iki 1953 m. gegus 15 d. pagal jo pateiktus duomenis ir jam dalyvaujant buvo suimta ir nuudyta apie 30 Lietuvos partizan - 67 Radinas Jonas-Burokas gim 1919 m. Alytaus apskrities Daug valsiaus virgdn kaime. Partizanas nuo 1944 m. Dainavos apygardos Geleinio Vilko rinktins tabo narys, brio vadas. uvo 1950 m. balandio 9 d. Daug valsiaus Pivain apylinkse. Knas buvo iniekintas Dauguose 31 Railait-Slukien Joana-Neringa gim 1920 m. Pagiri valsiaus Cereli kaime. Algimanto apygardos partizan, vliau Ryt Lietuvos (Kaln) srities tabo sekretor. 1949 m. spalio 28 d. kartu su A. Sluka-arnu ir J. Jovaia-Lokiu susisprogdino MGB pajg apsuptame srities tabo bunkeryje Andrionikio valsiaus Butkikio vienkiemyje 21, 157 Ramanauskas Adolfas-Vanagas gim 1918 m. Ni Britene, JAV. 1921-aisiais kartu su tvais gro tvyn. 1936 m. baig Lazdij iburio" gimnazij, vliau - Klaipdos pedagogin institut ir Kauno karo mokykl. 1940-1945 m. dst Alytaus mokytoj seminarijoje. Nuo 1945-j tapo partizanu, 1946-aisiais irinktas Merkio rinktins vadu. 1947 m. tapo Dainavos apygardos vadu. Nuo 1948-j Piet Lietuvos (Nemuno) srities vadas. 1949 m. vasario mn. dalyvavo visos Lietuvos partizan vad suvaiavime, buvo paskirtas LLKS gynybos pajg vadu, jam suteiktas partizan pulkininko laipsnis. 1956 m. spalio 12 d. Kaune buvo suimtas, kankinamas. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas Vilniuje 1957 m. lapkriio 29 d. A. Ramanauskas-Vanagas 1950 m. lapkriio 23 d. LLKS tarybos prezidiumo nutarimu apdovanotas 1-ojo ir 2-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiais. 1999 m. vasario 1 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 15-17, 22, 25, 28, 29, 34, 36, 38, 45, 180,185
Ramanauskas Rokas-vejys gim 1916 m. iauli apskrities Gruzdi valsiaus Kybari kaime. Partizanas nuo 1948 m. Priklaus Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktinei. uvo 1951 m. spalio 28 d. Girkani mike kartu su broliu Stasiu-Linksmuiu 126, 127, 129 Ramanauskas Stasys-Linksmutis gim 1926 m. iauli apskrities Gruzdi valsiaus Kybari kaime. Partizanas nuo 1948 m. Priklaus Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktinei. uvo 1951 m. spalio 28 d. Girkani mike kartu su broliu Rokuveju 126 Rekaius Liudas-Vtra gim 1920 m. Teli apskrities Skliausi kaime. partizan gretas stojo 1948 m. Nuo 1951 m. emaii apygardos atrijos rinktins vadas. 1952 m. gruodio 22 d. per kautynes su okupantais buvo sunkiai sueistas galv ir paimtas nelaisv. Mir gruodio 23 d. Teliuose. 2000 m. vasario 11d. LR Prezidento dekretu L. Rekaius-Vtra apdovanotas Vyio kryiaus 4-ojo laipsnio ordinu (po mirties) 137 Rekaius Steponas-Laknas, Darius gim 1920 m. Teli apskrities Varni valsiaus Baltinink kaime. 1945 m. stojo emaii apygardos atrijos rinktins partizan gretas. Brio vadas. uvo 1950 m. spalio 1 d. Teli rajono Puins mike kartu su bendraygiais A. Urbanaviiumi-Struna, K. Bagdonu ir L. Sabaliausku 139 Rekait Jadvyga. emaii apygardos atrijos rinktins partizan - 144 Reklickas Vytautas-Lioys gim Ukmergs apskrities Jakutiki kaime. Vyio apygardos partizanas. 1947 m. liepos 23 d. uvus Algio brio vadui B. Narkeviiui-Algiui, jo brio vado pareigas. uvo 1947 m. rugsjo 20 d.: kartu su kovos draugais Vytautu Pinkeviiumi-Povaru ir Juliumi Belicku-Klevu, nenordamas pasiduoti gyvas, susisprogdino prie apsuptame bunkeryje 76, 162 Remeikis eslovas-Plienas gim 1929 m. Taurags apskrities Ervilko valsiaus Varlaukio kaime. Kstuio apygardos Lydio rinktins Bataki brio partizanas. uvo 1948 m. birelio 8 d. Ervilko valsiuje - 108, 113 Rimeika Juozas-Tautietis gim 1914 m. iauli apskrities Skaistgirio valsiaus Alsi kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Genio rinktins Klevo briui. 1946 m. vasario mn. kautynse prie Milvydi kaimo buvo sueistas. Gyveno nelegaliai. Nuo 1950 m. birelio Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo brio tabo organizacinio skyriaus virininkas. uvo 1952 m. rugsjo 2 d. agars rajono Mantoriki mike kartu su dar trimis bendraygiais E. Trinka-Briediu, V. Rudnicku-Birtonu ir A. Verbicku-Bijnu - 131 Rinkeviius Antanas-Griausmas gim 1924 m. Panevio apskrities Raguvos valsiaus Putiliki kaime. Vyio apygardos partizanas. uvo 1948 m. lapkriio 15 d. - 166 Rubikas Jurgis-Kotas gim 1925 m. Partizanas nuo 1944 m. uvo 1949 m. balandio 30 d. kartu su Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 3-iosios kuopos brio vadu J. Petrausku-Laimuiu patek okupant pasal - 67
Rudnickas Antanas-irnis gim 1934 m. iauli apskrities agars valsiaus Juodeiki kaime (?). Nuo 1951 m. - Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo brio partizanas. uvo neaikiomis aplinkybmis apie 1954 m. - 124, 126 Rudnickas Meislovas-Birutis gim 1919 m. iauli apskrities agars valsiaus Juodeiki kaime (?). Nuo 1948 m. Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas. uvo 1951 m. rugsjo 28 d. agars rajono Liik kaime kartu su dar trimis bendraygiais - 122, 124, 126, 127 Rudnickas Prancikus-Skydas gim 1936 m. iauli apskrities agars valsiaus Juodeiki kaime (?). Nuo 1951 m. - Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo brio partizanas. Suimtas 1951 m. spal. Teistas, kalintas. Mir Kaliningrado srities Slavsko rajone, Prochladnoje - 124, 126, 127 Rudnickas Vaclovas-Birtonas gim 1932 m. iauli apskrities agars valsiaus Juodeiki kaime (?). Nuo 1950 m. - Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo brio partizanas. uvo 1952 m. rugsjo 2 d. agars rajono Mantoriki mike kartu su dar trimis bendraygiais - J. RimeikaTautieiu, E. Trinka-Briediu ir A. Virbicku-Bijnu - 124, 126, 127, 129, 131 Rusakeviius Vytautas-Tigras gim 1928 m. Zaras apskrities Degui valsiaus Trinkuki kaime. 1949 m. gegu pabgo nuo trmimo ir stojo Vytauto apygardos Lokio rinktins Laisvs partizan br, vadovaujam J. Dudno-Vyno. 19491951 m. eilinis partizanas kulkosvaidininkas. 1951 m. lapkriio 23 d. Daugaili valsiaus Polekniki kaime, panaudojus special preparat, V. Rusakeviius-Tigras, brio vadas J. Dudnas-Vynas ir dar trys jo brio partizanai buvo umigdyti ir suimti. 1952 m. birelio 7 d. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme. 1952 m. rugpjio 18 d. suaudytas Maskvos Butyrk kaljime 96, 99 Sabaliauskas Steponas-arkis gim 1924 m. lapkriio 18 d. Utenos apskrities Alantos valsiaus Zygeliki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 3-iosios kuopos vado J. Petrausko-Laimuio pavaduotojas, po jo ties kuopos vadas. 1951 m. ruden gavo padirbtus dokumentus Sipaviiaus pavarde, pasitrauk i miko ir su mona Monika apsigyveno iauliuose. 1952 m. pavasar buvo iduotas ir suimtas. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas Maskvos Butyrk kaljime 62, 69 Sadauskas Valentinas-Velna gim 1922 m. aki apskrities Barzd valsiaus Buktiki kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Tauro apygardos Stirnos (vliau algirio) rinktins Mekos (vliau 34-osios kuopos arno) briui. uvo 1949 m. lapkriio 19 d. Jank valsiaus Pusiauskili kaime (kitur Grikabdio valsiaus Tamoups kaime) kartu su bendraygiu Juozu Naujoku-Kstuiu - 56 Salyklis Vytautas-Eimutis gim 1930 m. Sein apskrities Staideri kaime. Dainavos apygardos arno rinktins partizanas. uvo iduotas 1951 m. gruodio 28 d. Lazdij rajono Giraits kaime kartu su dar keturiais bendraygiais - 154
Satkeviius Steponas-Gintvytis gim netoli Skiemoni, Janoni kaime. 1944 m. Vietins rinktins karinas. T pai met pabaigoje stojo Didiosios Kovos apygardos partizan gretas. Dalyvavo Trakini miko kautynse. Po j, isklaidius Aro br, prisijung prie J. Petrausko-Laimuio brio. uvo 1949 m. vasario 16 d. kartu su bendraygiu K. migelsku-Smidru ir S. Roku-Stumbru Saldutikio apylinkse 67, 69 Satkus Antanas-Starkus gim 1909 m. iauli apskrityje, Gruzdiuose. Genio (Vovers) rinktins partizanas. Vliau Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins tabo kio skyriaus virininkas. uvo 1951 m. spalio 28 d. Girkani mike - 126, 127 Sauka Albertas-Rimtuolis gim Raseini apskrities Tytuvn valsiaus Pavygaili kaime. Nuo 1947 m. Prisiklimo apygardos Maironio rinktins partizanas. uvo apie 1953-1954 m. Kelms rajone - 125 Semaka Jonas-Liepa gim 1907 m. Lietuvos kariuomens majoras. Karo metais vokiei pusje kovojo Ryt fronte. Partizanas nuo 1945 m. - rugsjo mn. msi vadovauti emaii legionui, vliau sudariusiam emaii apygardos branduol. Stengsi palaikyti ryius su visos Lietuvos partizanais, siek sujungti ginkluotas partizan struktras. Suimtas 1946 m. balandio 15 d. Teliuose, nuteistas mirties bausme ir 1947 m. sausio 21d. suaudytas Vilniuje. 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu J. Semaka-Liepa apdovanotas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) 134 Seneckis Antanas-Zaibas gim 1921 m. Taurags apskrities Ervilko valsiaus Rudi kaime. Partizanas nuo 1945 m. Kstuio apygardos ir Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo narys. uvo 1951 m. Bataki apylinkse - 19, 109, 112-115 Simonaviius Petras-uolas gim 1918 m. Alytaus apskrities Miroslavo valsiaus Obelijos kaime. partizan gretas stojo 1947 m. ruden. Priklaus Dainavos apygardos arno rinktins Br. Tamkevi-iaus-Berinio briui, vliau pats tam briui vadovavo. Suimtas 1950 m., suaudytas 1951 m. sausio 8 d. - 41 Sinkeviius Jonas-Sermuknis gim 1930 m. Taujnuose. Vyio apygardos aibo, Vyganto bri partizanas. uvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkno sodybos Taujn vienkiemyje kartu su broliu Petru ir dar dviem kovos draugais. Palaikai buvo ukasti Pivonijos ile, 1989 m. perlaidoti Ukmergs kapinse 77 Sinkeviius Petras-uolas gim 1929 m. Taujnuose. Vyio apygardos aibo, Vyganto bri partizanas. uvo 1950 m. kovo 2 d. prie Petro Morkno sodybos Taujn vienkiemyje kartu su broliu Jonu ir dar dviem kovos draugais. Palaikai buvo ukasti Pivonijos ile, 1989 m. perlaidoti Ukmergs kapinse 77 Skersys Steponas-Kovas gim 1927 m. Kretingos apskrities Darbn valsiaus Lazdinink kaime. partizan gretas stojo 1946 m. Priklaus emaii apygardos Kardo rinktins Narimanto kuopai. jo kuopos vado A. Grabio-Vaidylos pavaduotojo pareigas. Po A. Grabio ties nuo 1947 m. balandio - Narimanto kuopos vadas. Vliau paskirtas Kardo rinktins organizacinio skyriaus virininku. 1949 m. per kautynes buvo sunkiai sueistas
galv ir paimtas nelaisv. Gydomas ir tardomas Kretingos ligoninje 1949 m. rugpjio 13 d. mir 142, 143 Skuodait-Bendikien Zofija-Ponia gim 1919 m. Teli apskrities Plungs valsiaus Bubn kaime. emaii apygardos atrijos rinktins Tonio brio, veikusio Endriejavo apylinkse, partizan. uvo 1950 m. liepos 27 d. iduota buvusio bendraygio, MGB kariuomens 32-ojo auli pulko pajgoms apsupus partizanus alia Jankaii kaimo rugi lauke. Kartu uvo lik brio partizanai - brio vadas A. Markeviius-Tonis, A. ateikis-Dargis ir B. Dausynas-Vainutas. Knai buvo iniekinti Endriejavo miestelio aiktje - 202 Skurskis Juozas-Laisvnas gim 1917 m. Utenos apskrities Daugaili valsiaus Vidnapolio kaime. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1945 m. pavasario - Sakalo rinktins tabo narys, Kstuio kuopos vadas. Nuo 1946 m. birelio 30 d. -Vytauto apygardos Lito rinktins organizacinio skyriaus virininkas. Nuo 1947 m. gruodio - Ryt Lietuvos (Kaln) srities vado J. Kimto-algirio adjutantas, artimiausias jo pagalbininkas. uvo iduotas kartu su bendraygiais Baliu Deveikiu-Beru ir srities tabo ryininke Veronika Deveikyte-Ramune 1949 m. vasario 11d. Utenos apskrities Vidin kaime rengtame bunkeryje - 21 Sluka Antanas-arnas gim 1917 m. balandio 19 d. Troknuose. Buvs Lietuvos kariuomens virila, VDU Medicinos fakulteto studentas, vliau - Vietins rinktins leitenantas. Dar nesibaigus vokiei okupacijai, 1944 m. Trokn apylinkse suformavo pirmj partizan br kovai su bolevikais, kr arno rinktin ir jai vadovavo. Buvo geras organizatorius, drsus vadas, rpinosi partizan spauda. 1947 m. gegus 1 d. krus Algimanto apygard, tapo os vadu. Aktyviai palaik ginkluotojo pogrindio centralizacijos idj, prisidjo prie partizan vyriausiosios vadovybs krimo. 1948 m. gegu vykusiame Ryt Lietuvos partizan kovini dalini vad sskrydyje srit buvo nutarta pavadinti Karaliaus Mindaugo (Kaln) vardu. Srities vadu tapo A. Slukaarnas. uvo 1949 m. spalio 28 d. Andrionikio valsiaus Butkikio vienkiemyje rengtoje srities tabavietje kartu su mona Joana Railaite-Neringa ir partizanu J. Jovaia-Lokiu. Patek beviltik padt, apsupti partizanai sunaikino dokumentus ir susisprogdino. J palaikus emgbistai ive Kaun, taiau j palaidojimo vieta ir iandien neinoma. A. Slukai-arnui suteiktas partizan pulkininko laipsnis. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu A. Sluka-arnas apdovanotas Vyio kryiaus 1 -ojo laipsnio ordinu (po mirties) - 21, 74, 85, 86 Smetona Alfonsas-Zygaudas gim 1915 m. Panevio apskrities Vadokli valsiaus Justinavos kaime. Buvs policininkas. Partizanas nuo 1944 m. Iki 1948 m. buvo Vyio apygardos vado D. Vaitelio-Brie-dio adjutantu, o iam uvus, tapo Vyio apygardos vadu. Leido apygardos partizan spaud ir organizavo plat LLKS vyriausiosios vadovybs leidiamos spaudos platintoj tinkl. A. Smetona-ygaudas uvo 1950 m. liepos 5 d. Vadokli apylinks Kainiki mike kartu su apygardos organizacinio skyriaus virininku A. Gritnu-Skaliku ir tabo nare Br. Tarutyte-Berniuku. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu A. Smetona-ygaudas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 71, 72, 7476
Sobutas Juozas-Ininierius gim 1923 m. Teli apskrities Skaudui kaime. Moksi dvasinje seminarijoje. Nuo 1945 m. emaii apygardos atrijos rinktins Pr. Martinkaus-Desanto brio partizanas. uvo 1949 m. rugpjio 7 d. Navarn apylinkse Gurskyns mike kartu su Pr. Martinkumi ir dar keturiais bendraygiais 145 Spurgis Povilas-altis, Seralas gim 1919 m. rugsjo 4 d. Panevio apskrities Alani kaime. Vyio apygardos Kuprio brio partizanas nuo 1946 m. uvo 1950 m. birelio 5 d. Raguvos apylinki mikuose apsuptas bunkeryje - 79 Stannas Juozas-Auktaitis gim 1922 m. venioni apskrities Dauglikio valsiaus Makninalauks kaime. Partizanas nuo 1945 m. 1945-1946 m. Vytauto apygardos Lokio rinktins Karijoto-Min-gailos kuopos partizanas, 19461948 m. - Lokio rinktins Kadugio kuopos partizanas, 1949 m. Laisvs kuopos vadas, 19501951 m. Kadugio kuopos vado pavaduotojas. uvo 1951 m. kovo 22 d. bunkeryje prie Purvynlio vienkiemio Molt rajone 96 Stanikis Sergijus-Litas, Viltis gim 1899 m. rugsjo 17 d. Marijampols apskrities Padovinio valsiaus Geleini kaime. Baig Kauno karo mokykl, dalyvavo Klaipdos sukilime. Prasidjus antrajai soviet okupacijai, slapstsi Buktos mike ir uvinto Paliose. ia subr pirmuosius partizanus ir jiems vadovavo Pali kautynse 1945 m. vasar. 1945 m. buvo A, vliau Dainavos apygardos vadas. 1946-j saus susijungus Tauro ir Dainavos apygardoms, buvo kurta Piet Lietuvos sritis. S. Stanikis vadovavo ios srities tabui. 1947 m. rugsj buvo paskirtas Dainavos apygardos tabo virininku, t pai met gruod - Dzk rinktins vadu. 1949 m. gegus 19 d. Dainavos apygardos vad sskrydyje irinktas vyriausij vadovyb, tapo LLKS tarybos nariu. 1950 m. sausio 19 d. i A. Ramanausko-Vanago perm Piet Lietuvos (Nemuno) srities vado pareigas, kurias jo iki ties. Nuo 1950 m. birelio pagal LLKS statut skyr ir tvirtino apygard vadus. Iki 1952 m. vasaros dar kontroliavo padt srityje, per Tauro apygard palaik ryius su Vakar Lietuvos (Jros) srities vadovybe, gaudavo korespondencij i LLKS vadovybs. 1952 m. sausio 29 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas J. emaitis-Vytautas paskyr S. Stanik savo antruoju pavaduotoju. Vliau dl MGB agent veiklos nutrko ryiai ne tik su LLKS vadovybe, bet ir srities viduje. 1953 m. vasario 3 d. okupant kariams apsupus bunker Prien ile ties Nerav kaimu ir pareikalavus pasiduoti, S. Stanikis sunaikino dokumentus, ryi aparatr ir gyvas nepasidav - nusiov. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu S. Stanikiui-Litui suteiktas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinas (po mirties) - 16, 17, 33, 36, 180 Starkus Antanas-Blinda, Mont gim 1917 m. Panevio apskrities imoni valsiaus Adomyns parapijos Zubiki kaime. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. 1944 m. imoni valsiuje subr Tvyns apsaugos br, saugojus vietos gyventojus nuo raudonj partizan siautjim. Tais paiais metais, soviet armijai okupavus Lietuv, moksi abvero valgybos mokykloje netoli lesbergo miesto Ryt Prsijoje. 1945 m. sausio 21d. buvo paraiutu nuleistas Vabalninko valsiuje prie Salamiesio. Grs gimtin A. Starkus suorganizavo partizan br, kuriam pats ir vadovavo iki 1946 m. pavasario. Briui sijungus arno rinktin, A. Starkus-Blinda buvo paskirtas Algirdo kuopos vadu. Kuopai priklaus partizan briai, veik imoni, Kupikio, Vieint ir Skapikio valsiuose. 1948 m. gegus mn. paskirtas Algimanto apygardos vadu. A. Starkus-Mont
uvo 1949 m. lapkriio 1 d. apsuptas prie apygardos tabo bunkeryje imoni girioje prie Priepado eero. Nenordamas pasiduoti gyvas po atkakli kautyni susisprogdino kartu su bendraygiais - Algimanto apygardos tabo virininku A. Pajarsku-Bebu, tabo nariu A. Mateliu-Audeniu, neinomu partizanu slapyvardiu Tardytojas bei partizanmis B. niuolyte-Ida ir St. Viglyte-ivile - 85, 86, 89 Stasiukaitis Jonas-uolas, Eys gim Traupio valsiaus Jsikio kaime. Vyio apygardos aibo brio partizanas. uvo 1949 m. sausio 6 d. Traupio valsiaus Sibirkos kaime 78, 83 Stakeviius Jonas-Aura gim 1921 m. Utenos apskrities Anyki valsiaus Slavn (kitur Uupiei) kaime. partizan gretas stojo 1945 m. Priklaus Perkno briui, kuriam vadovavo J. Urbonas-Laktutis. uvus brio vadui, jo pareigas 1948 m. perm J. Stakeviius-Aura. 1949 m. sausio pradioje Vytauto apygardos vado sakymu paskirtas naujai suformuoto Uugirio brio vadu. uvo 1949 m. sausio 27 d. Anyki valsiaus Kirk kaime rengtame bunkeryje apsuptas kartu su bendraygiu P. ZubaviiumiDeku susisprogdino 87 Striogait (ilien-Galinaitien) Zofija-Klajn gim 1928 m. Ukmergje. Vyio apygardos partizan nuo 1945 m. Priklaus savo vyro A. ilio-aibo briui. Suimta 1949 m. gegus 28 d. Sovietinio karo tribunolo buvo nuteista 25 m. lagerio ir 5 m. tremties, vliau bausm suvelninta iki 10 m. lagerio. Lietuv gro 1965 m. Mir 2003 m. Palangoje 77 Stirbys Vladas. Krai valsiaus Pails parapijos klebonas. Partizan rmjas, nuo 1949 m. - emaii apygardos tabo narys, partizan spaudos leidjas. Suimtas 1950 m. balandio 30 d. I lageri grs Lietuv, gyveno Alsdiuose, mir 1982 m. 134 Strazdas Vytautas-Bebras gim 1920 m. Ukmergs apskrities Giedraii valsiaus Smelinkos kaime. Partizanas nuo 1944 m. Didiosios Kovos apygardos partizan brio vadas. uvo 1949 m. lapkriio 27 d. - 66 Streikus Antanas-Tamoiukas gim 1897 m. Zaras apskrities Antazavs valsiuje. 19181920 m. nepriklausomybs kov savanoris. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. 1944 m. kr partizan br Antazavs valsiuje ir jam vadovavo. Nuo 1945 m. balandio Vytauto apygardos Vyio kuopos vadas. Vliau, atkrus Lokio rinktin, paskirtas rinktins vado M. Kazano pavaduotoju, o jam uvus jo rinktins vado pareigas. uvo kautynse su NKVD pajgomis 1945 m. rugsjo 28 d. Latvijos teritorijoje Raudins mike kartu su deimia bendraygi - dengs besitraukianius partizanus, kol baigsi oviniai, nenordamas pasiduoti gyvas, susisprogdino 95 Streikus Izidorius-Girnas gim 1927 m. Zaras apskrities Antazavs valsiaus Maniuliki kaime. 1944 m. stojo tvo A. Streikaus vadovaujam partizan br. 1949 m. rugsj paskirtas Vytauto apygardos Lokio rinktins Biruts brio vadu. Iblsus partizaniniam judjimui, kartu su broliu Juozu Streikumi-Stumbru ir seserimi Valentina 1958 m. birel legalizavosi. 1961 m. KGB buvo suimtas ir nuteistas 15 m. lagerio. 1972 m. atvetas Vilni ir mainais laisv KGB kalbintas parayti vie laik, smerkiant
partizanin judjim. Atsisaks tai daryti, kaljo iki 1976 m. Grs Lietuv, gyveno Panevyje. Mir 2000 m. 95 Streikus Juozas-Stumbras gim 1923 m. Zaras apskrities Antazavs valsiaus Maniuliki kaime. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. 1944 m. stojo tvo A. Streikaus vadovaujam partizan br. uvus tvui, tapo Vyio kuopos vado pavaduotoju, 1948 m. Vytauto apygardos Lokio rinktins Vyio kuopos vadu, 1949 m. Lokio rinktins Diugo tvnijos vadas. Iblsus partizaniniam judjimui, kartu su broliu Izidoriumi Streikumi-Girnu ir seserimi Valentina 1958 m. birel legalizavosi. 1961 m. spal KGB buvo suimtas ir 1962 m. birelio 15 d. nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1962 m. rugpjio 17 d. Vilniuje-95 Stumbrys Aloyzas-Keleivis gim 1929 m. lapkriio 10 d. Kelmje. Pogrindins organizacijos, veikusios Kelms gimnazijoje, narys. Saugumui atskleidus organizacij ir prasidjus aretams, A. Stumbrys tiesiai i gimnazijos suolo pasitrauk Kstuio apygardos partizan gretas. Nuo 1949 m. - Kstuio apygardos Biruts rinktins Dubysos rajono vadas. uvo 1952 m. liepos 1 d. Raseini rajono Pavidukls kaimo apylinkse kartu su briu verdamasis i apsupties - 116 Subaius Antanas-Tauras gim 1921 m. Merkins valsiaus Kiby-i kaime. Dainavos apygardos partizanas nuo 1945 m. uvo 1947 m. kovo 16 d. - 165 Suveizdis Mykolas-Budrys gim 1922 m. Bir apskrities Pandlio valsiaus Mikali kaime. Nuo 1944 m. - Bir girios partizanas. Po konflikto su partizan vadovybe apie trejus metus slapstsi ir nuo MGB pajg, ir nuo partizan, palaik ry tik su bendraygiu E. ilinsku-Vanagu. uvo 1956 m. birelio 15 d. Pandlio apylinkse kartu su bendraygiu E. ilinsku-Vanagu nuo KGB agent smogik rankos 73 ateikis Antanas-Dargis gim 1925 m. Teli apskrities Rietavo valsiaus Pivor kaime. Partizan ryininkas nuo 1945 m. partizan gretas stojo 1949 m. kovo 26 d., po to, kai buvo itremta ateiki eima. Priklaus emaii apygardos atrijos rinktins Andriejavo apylinkse Pivor-Jankaii mikuose veikusiam Tonio briui, vadovaujamam A. Markeviiaus-Tonio. uvo 1950 m. liepos 27 d. iduotas buvusio bendraygio, MGB kariuomens 32-ojo auli pulko pajgoms (i viso 80 moni) apsupus partizanus alia Jankaii kaimo rugi lauke. Kar-I tu uvo lik brio partizanai - brio vadas A. Markeviius-Tonis, Z. SkuodaitBendikien-Ponia ir B. Dausynas-Vainutas. Knai buvo iniekinti Endriejavo miestelio aiktje - 202 atkauskas Vladas-Lazdynas gim 1922 m. Ukmergs apskrities Vepri valsiaus Knyzlaukio kaime. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Kardio, vliau J. Kudelio-Dobilo briui (Didiosios Kovos apygarda). uvo 1950 m. kovo 13 d. Gelvon valsiaus Lein kaime, Edvardo Paulausko sodyboje sunkiai sueistas, nenordamas bt: paimtas gyvas nelaisv, susisprogdino - 69
atkus Alfonsas-Dobilas gim 1929 m. Taurags apskrities ir vals iaus Trakiniki kaime. 1948 m. pabgo nuo trmimo ir stojo Kstuio apygardos Lydio rinktins partizan gretas. uvo iduotai 1950 m. gegus 7 d. Taurags rajono Stirbaii kaime kartu su broliu Zigmu ir dar trimis bendraygiais 110 atkus Zigmas-iaurys gim 1926 m. Taurags apskrities ir valsiaus Trakiniki kaime. Prasidjus antrajai okupacijai, buvo paimta; okupacin armij, i kurios 1946 m. pabgo ir tapo Kstuio apygardos Lydio rinktins partizanu. algirio brio vadas. uvo iduotas 1950 m. gegus 7 d. Taurags rajono Stirbaii kaime kartu si broliu Alfonsu ir dar trimis bendraygiais - 110 emeys Juozas-Tikras Brolis gim 1919 m. Kdaini apskritie Pagiri valsiaus Steponavos kaime. Vyio apygardos partizanas nuc 1945 m. uvo 1951 m. gruodio 8 d. 78 emeys Mykolas-Aras, Putinas gim 1918 m. Kdaini apskritie Pagiri valsiaus Steponavos kaime. Partizanas nuo 1944 m. rudens Vadovavo briui, vliau rajonui. 1949 m. paskirtas Vyio apygardo Briedio rinktins vadu. 1950 m. liep, uvus Vyio apygardos vadu A. Smetonai-Zygaudui, tapo apygardos vadu. uvo 1951 m. balan dio mn. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu apdovanota Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 72, 74, 76, 78 ibaila Juozas-Diedukas, Merainis, Gabijus gim 1905 m. Alytau apskrities Vadeni kaime. Baigs Alytaus mokytoj seminarij, mokytojavo Alytaus, Ukmergs apskrityse. Buvo aktyvus auli sjungos na rys, apdovanotas Vytauto Didiojo 2-ojo laipsnio ordinu. 1944 m. stoji Vietin rinktin. Partizanavo nuo 1944-j, buvo Didiosios Kovo apygardos B rinktins tabo virininkas, redagavo rinktins leidin Tvyn aukia". Nuo 1948 m. vasario mn. dirbo Ryt Lietuvos (Kaln srities tabe, po met deleguotas kuriam partizan vyriausij vadovyb. Nuo 1949 m. vasario - LLKS tarybos prezidiumo narys, LLK Visuomenins dalies virininkas, leidinio Prie rymanio Rpintojlio" redaktorius. Pareng LLKS politin program, LLKS leidin Su tem keleivis", partizan maldyn Rpintojlis". Jam suteiktas pulkininko laipsnis, apdovanotas vis trij laipsni Laisvs kovos kryiai: uvo iduotas 1953 m. vasario 11d. Ramygalos apylinks Auktadvari kaime. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu J. ibailai-Merainiui suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 21 22, 25, 59, 177 imnas Jonas-Berelis gim Panevio apskrities Subaiaus vali iaus Papili kaime. Algimanto apygardos Kstuio brio partizanas. uvo 1948 m. kovo 12 d. Raguvos valsiaus Jackagalio kaime - 8: imonis Aloyzas-Strausas, posas gim 1922 m. Utenos apskritie Anyki valsiaus Beronikio kaime. Partizanas nuo 1944 m. Algimanto apygardos Bero, vliau Perkno bri partizanas. uv 1947 m. pateks pasal Debeiki valsiaus Ramuldavos girioje. Knas buvo iniekintas Debeiki miestelyje - 87 irvinskas Adomas-almas gim 1910 m. Ukmergs apskrities Balnink valsiaus Pusvaki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Didiosios Kovos apygardos Vtros
briui. uvo 1951 m. kovo 16 d. Videniki apylinkse kartu su bendraygiais S. Matelioniu-Agronomu ir V. Rinknu-Vtra - 67 irvys Klemensas-Sakaias gim 1926 m. Kybartuose. 1944 m. kartu su eima pasitrauk Vakarus. Gyveno Hanau, Gunzengauzeno, Merefeldo perkeltj asmen stovyklose. 1950 m. baland stojo amerikiei valgybos mokykl Kaufbairene, j baigs, 1950 m. spalio 3 d. kartu su J. Luka-Skirmantu ir B. Trumpiu-Ryiu desantu gro Lietuv. 1951 m. liepos 20 d. paskirtas algirio rinktins vadu. 1952 m. liepos 24 d. per kautynes buvo sunkiai sueistas ir suimtas. Buvo gydomas Pabaltijo karins apygardos ligoninje Kaune. Tardomas dav isamius parodymus, vliau dvejus metus buvo naudojamas operatyvinje MGB agent smogik grupje. Nelikus operatyvinio panaudojimo btinybs, Kl. irvys buvo nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Mordovijoje. 1970 m. gro Lietuv. Mir 2003 m. Kybartuose - 57, 169 literis Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsiliks nuo fronto vokiei karys, vliau taps emaii apygardos atrijos rinktins partizanu. uvo 1949 m. gruodio 28 d. Tirkli ir Gaureli kaim apylinkse kartu su broliais Kainskais 206 migelskas Juozas-Smidras gim 1913 m. Ukmergs apskrities Kavarsko valsiaus Paberi kaime. 1941 m. Birelio sukilimo dalyvis. uvo 1949 m. vasario 16 d. Saldutikio apylinkse kartu su bendraygiais, Didiosios Kovos apygardos partizanais S. Satkeviiumi-Gint-vyiu ir S. Roku-Stumbru - 62, 67 trimas Juozas-Putinas gim 1911 m. Marijampols apskrities Kazl Rdos valsiaus Bagausk kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Tauro apygardos algirio rinktins 34osios kuopos virblio briui. uvo 1949 m. kovo 10 d. Jank valsiuje, netoli virgdaii rengtame bunkeryje kartu su bendraygiais A. Ardzijausku-Slapuku ir V. DaineliuJrininku. Knai buvo iniekinti Jankuose 202 uminskas Pranas-Pdia gim Ukmergs apskrityje. Didiosios Kovos apygardos partizanas. uvo 1952 m. 66 Tanknas Pranas-Stipruolis. Dainavos apygardos partizanas. uvo 1949 m. Leipalingio valsiuje - 154 Taunys Leonas-Kovas gim 1900 m. lapkriio 12 d. iauli apskrities Pavitinio valsiaus Buin kaime. Lietuvos kariuomens kapitonas. Partizanas nuo 1945 m., vienas Tauro apygardos krj. Nuo 1945 m. liepos 19 d. - Tauro apygardos tabo virininkas, nuo rugpjio 15 d. - apygardos vadas. Vadovavo apygardos partizan statuto, drausms statuto ir kit dokument rengimui, sukr apygardos ir rinktini organizacins struktros pagrindus, nustat apygardos ir j sudarani rinktini ribas, patvirtino rinktini vadus, tab struktr ir sudt. 1945 m. rugsjo 16 d. buvo paskirtas Lietuvos ilaisvinimo komiteto (LIK) pirmininko pirmuoju pavaduotoju. Suimtas 1945 m. spalio 21 d. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir 1946 m. spalio 26 d. suaudytas Vilniaus KGB kaljime, palaikai buvo ukasti bendrame kape Tuskuln dvaro teritorijoje. 1998 m. lapkriio 18 d. LR Prezidento dekretu L. Taunys-Kovas apdovanotas Vyio kryiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties) - 14, 44
Tylait Zofija-Gulb gim 1924 m. Utenos apskrities Debeiki valsiaus Ivoni kaime. Partizan ryinink ir rmja. Sidavo partizanams uniformas. 1946 m. Tyl sodyboje buvo rengtas partizan bunkeris, kur 1949 m. suradus MGB organams Z. Tylait jau negaljo gyventi legaliai pabgusi nuo persekiojani emgbist, tapo Vytauto apygardos Lito rinktins mklos brio partizane. uvo iduota 1951 m. balandio 12 d. bunkeryje Kuli mike kartu su bendraygiais Br. Morknu-Strausu, F. Miknu-Eiu ir G. Baronu. Knai buvo iniekinti Upaliuose - 209 Trinka Algirdas-Algis gim 1928 m. iauli apskrities Gruzdi valsiaus Valdom kaime. Partizanas nuo 1945 m. Prisiklimo apygardos Kunigaikio Zvelgaiio rinktins valgybos skyriaus virininkas, vliau Juozapaviiaus tvnijos vadas. uvo 1953 m. kovo 24 d. agars rajono Domeiki kaime 122, 126, 127, 129 Trinka Edmundas-Briedis gim 1931 m. iauli apskrities Gruzdi valsiaus Valdom kaime. Partizanas nuo 1947 m. Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos tabo narys. uvo 1952 m. rugsjo 2 d. agars rajono Mantoriki mike kartu su dar trimis bendraygiais J. Rimeika-Tautieiu, V. Rudnicku-Birtonu ir A. Verbicku-Bijnu - 126, 127 Trumpys Benediktas-Rytis gim 1919 m. iauli apskrities Radvilikio valsiuje. 1944 m. pasitrauk Vakarus. 1950 m. kartu su J. Luka-Skirmantu ir Kl. irviu-Sakalu baig valgybos mokykl ir 1950 m. spalio 3 d. desantu gro Lietuv. Palaik radijo ryio seansus su Vakarais. uvo 1951 m. gegus 20 d. bunkeryje Zapykio apylinks Altoniki mike - 57, 169 Tumnas Zigmas-Kstutis gim 1928 m. Utenos apskrities Tauragn valsiaus Duobuls kaime. 1950 m. rugsj stojo Vytauto apygardos Lokio rinktins Laisvs partizan br, vadovaujam J. Ddno-Vyno. 1951 m. lapkriio 23 d. Daugaili valsiaus Polekniki kaime, panaudojus special preparat, Z. Tumnas-Kstutis, brio vadas J. DudnasVynas ir dar trys jo brio partizanai buvo umigdyti ir suimti. 1952 m. birelio 7 d. Z. Tumnas-Kstutis Karo tribunolo nuteistas mirties bausme. 1952 m. rugpjio 18 d. suaudytas Maskvos Butyrk kaljime 96 Tuys Alfonsas-Papuoalas gim 1923 m. Ukmergs apskrities Kad-rn kaime. Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 5-ojo bataliono 2-osios kuopos vadas. uvo 1948 m. vasario 26 d. Taujn valsiaus Karveliki kaime P. Matukeviiaus sodyboje rengtame bunkeryje kartu su bendraygiais broliu Kazimieru ir St. Zalagnu-Ripka 66 Tuys Kazimieras-Nemunas gim 1912 m. Ukmergs apskrities Kad-rn kaime. Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 5-ojo bataliono 1-osios kuopos vadas. uvo 1948 m. vasario 26 d. Taujn valsiaus Karveliki kaime P. Matukeviiaus sodyboje rengtame bunkeryje kartu su bendraygiais broliu Alfonsu ir St. Zalagnu-Ripka - 66 Urbanaviius Alfonsas-Strna gim 1924 m. Teli apskrities Teli valsiaus Judrn kaime. Nuo 1944 m. visa Urbanavii eima buvo partizan rmjai ir ryininkai. 1948 m. A. Urbanaviius stojo emaii apygardos atrijos rinktins partizan gretas. Nuo 1948 m. - atrijos rinktins tabo virininko K. Andriukos-Linksmuio adjutantas. 1950 m.
gegus 22 d., uvus K. Andriukai, perm tabo virininko pareigas. uvo 1950 m. spalio 1 d. Teli rajono Puins mike kartu su bendraygiais St. Rekaiumi-Laknu, K. Bagdonu ir L. Sabaliausku - 136, 137 Urbonas Jurgis-Laktutis gim 1924 m. vasario 2 d. Utenos apskrities Anyki valsiaus Staki kaime. Perkno brio vadas, Algimanto apygardos tabo spaudos ir vietimo skyriaus virininkas. Redagavo Algimanto apygardos tabo periodin leidin Partizan kova" (1947 m. gegus mn.1948 m. vasario mn.), arno rinktins tabo periodin leidin Pragiedruliai" (1947-1948 m.), reng ir redagavo neperiodin leidin Neveiksi, snau, iaurs". uvo 1948 m. vasario 2 d. prie Duobuls miko Andrionikio valsiuje traukdamasis i apsupties - 74, 87, 179 Urbonas Mykolas-Liepa gim 1919 m. Molt valsiaus Daroni-kio kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vytauto apygardos Viesulo brio, vliau Perlo rajono vadas. Suimtas 1951 m. gruodio 20 d. (kartu su B. Kalyiu) ir 1953 m. liepos 4 d. suaudytas - 167 Uzdyla Jonas-Vieversys gim 1923 m. Sein apskrities venteerio valsiaus Agarini kaime. Dainavos apygardos arno rinktins Mindaugo grups partizanas, brio vadas. uvo 1951 m. gruodio 26 d. Lazdij rajono Bagdononi kaime rengtame bunkeryje kautynse su MGB pajgomis kartu su arno rinktins vadu Alfonsu Petrukevi-iumiRimvydu, Algirdu Marcinkeviiumi-Laime, Jurgiu Adomaviiumi-Artoju, Vladu Jarmalauolu 39 Vaiekauskait Kazimiera. emaii apygardos atrijos rinktins partizan 144 Vaiekauskas Juozas-Kovarnis. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. uvo 1949 m. sausio 21 d. - 138, 144 Vainas Balys-Liubartas, Lordas gim 1915 m. Rokikio apskrities Obeli valsiaus Vain kaime. 1944 m. Obeli valsiaus Kriaun ir Aleksandravls apylinkse organizavo pirmuosius partizan brius, kuriuos dar met pabaigoje sujung Vyio kuop ir jai vadovavo. 1948 m. gruodio 16 d. paskirtas Lokio rinktins spaudos ir vietimo skyriaus virininku. Leido ir redagavo laikrat Sutem keleivis". 1950 m. paskirtas Vytauto apygardos tabo operatyvinio skyriaus virininku. Kartu tapo ir apygardos vado pavaduotoju. 1951 m. sausio 26 d. B. Vainas paskirtas Vytauto apygardos vadu ir Ryt Lietuvos (Kaln) srities vado pavaduotoju. uvo 1951 m. balandio 10 d. kartu su eiais bendraygiais Utenos rajono Strazd kaime 96, 103 Vaiknoras Konstantas-Tigras gim 1925 m. rugpjio 1 d. Sein apskrities Leipalingio valsiaus Buteliznos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos arno rinktins Vytenio tvnijos vadas. uvo 1949 m. sausio 2 d. Leipalingio valsiaus Krivoni kaime. Knas buvo iniekintas Leipalingyje - 34 Vailionis Boleslovas-Narsuolis gim 1920 m. Lazdij apskrities Leipalingio valsiaus Jovaii kaime. Partizanas nuo 1944 m. Brio vadas, Dainavos apygardos arno rinktins vado pavaduotojas. uvo 1951 m. rugsjo 27 d. Veisiej apylinkse Bestraigiks mike netoli Demeniki kaimo kartu su Dainavos apygardos vadu J. Geguiu-Diemediu,
Dainavos apygardos arno rinktins vadu Br. alaeviiumi-ilviiu ir dar trimis bendraygiais 41 Vainorait Aniceta-Severiut gim 1928 m. Teli apskrities Plungs valsiaus Gomantlaukio kaime. emaii apygardos atrijos rinktins partizan. uvo 1951 m. sausio 23 d. Rietavo rajono elaii kaime kartu su broliu Zigmantu ir M. Kleiba-Dagiu 144 Vainoras Zigmantas gim 1931 m. Teli apskrities Plungs valsiaus Gomantlaukio kaime. 1949 m. stojo emaii apygardos atrijos rinktins partizan gretas. uvo 1951 m. sausio 23 d. Rietavo rajono elaii kaime kartu su seserimi Aniceta-Severiute ir M. Kleiba-Dagiu - 138, 144 Vainoras Kazys-Pocius gim 1923 m. iauli apskrities Papils valsiaus Dus kaime. Genio (Vovers) rinktins Vinknos brio, nuo 1949 m. - Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins Juozapaviiaus tvnijos uolo brio partizanas. uvo 1953 m. kovo 24 d. agars rajono Domeiki kaime kartu su dviem bendraygiais - 122, 126, 129 Vaitelis Danielius-Briedis gim 1913 m. rugpjio 5 d. Panevio apskrities Vadokli valsiaus Gelei kaime. 1938 m. baig karo mokykl ir gavo artilerijos leitenanto laipsn, tarnavo Panevyje. Pajuosio kariniame dalinyje iklaus aviacijos kurs ir gavo vyr. leitenanto laipsn. 1944 m. tarnavo Vietinje rinktinje. Nuo pat antrosios soviet okupacijos pradios m burti partizanus Lno mike. 1944 m. rugpjt buvo paskirtas 1ojo Ukmergs apskrities brio vadu. Jo vadovaujami partizanai 1944 m. spal um Siesik miestel, ivadavo i aretins soviet suimtus gyventojus. 1944 m. pabaigoje D. Vaitelis tapo Vyio apygardos vadu. 1948 m. gegus 13 d. Taujn valsiuje, prie Juodvisins kaimo D. Vaitel, jo pavaduotoj J. Kilijon-Mik ir tabo apsaugos grups vad A. yv-alapk upuol MVD kareiviai ir stribai. D. Vaitelis, sueistas koj, nusiov, o jo kovos draugai uvo. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu Vyio apygardos vadas D. Vaitelis-Briedis buvo apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 72, 74 Vaitkeviius Pranas-Tigras gim 1923 m. Sein apskrities Lazdij valsiaus Panarvs kaime. Nuo 1944 m. - Tauro, vliau Dainavos apygardos arno rinktins partizanas, brio vadas. uvo 1951 m. Lazdij rajono Vaideliot kaime - 39 Vaitkus Stasys-Gediminas gim 1930 m. Raseini apskrities Sirui kaime. Prisiklimo apygardos partizanas. uvo 1952 m. gegus 18 d. Tytuvn apylinkse, Sandraviks mike - 151 Varnas Algirdas-Gaidelys gim 1924 m. Utenos apskrities Anyki valsiaus Virkuj kaime. Nuo 1946 m. - Vytauto apygardos Aro brio partizan rmjas ir ryininkas. partizan gretas stojo 1947 m. Priklaus Aro briui. uvus brio vadui, vadu tapo A. Varnas. uvo 1952 m. kovo 5 d. Debeiki apylinks Stalrikio kaime - 100
Varnas Vaclovas-Jokeris gim 1920 m. Ukmergs apskrities Vareiki kaime. Priklaus Didiosios Kovos apygardos Br. Jakubonio-Stiklo briui. uvo 1948 m. netoli Uuguri, kelyje Uugiriai-Siesikai - 66 Vasiliauskas Vytautas-Vyturlis gim 1927 m. Teli apskrities Luoks valsiaus Pavirvyio kaime. emaii apygardos atrijos rinktins partizanas. uvo 1949 m. rugsjo 29 d. Teli apskrities Biruvn mike rengtame bunkeryje kartu su savo broliais Antanu, Blaiejumi ir Justinu - 137 Venskaitis Steponas-Bijnas gim 1922 m. Taurags apskrities ir valsiaus Kaziki kaime. LLA narys, mokytojas. Nuo 1946 m. -Kstuio apygardos Lydio rinktins partizanas. Nuo 1949 m. pavasario - Kstuio apygardos agitacijos ir propagandos skyriaus virininkas. uvo iduotas 1949 m. birelio 8 d. Kaziki mike kartu su Kstuio apygardos vadu A. Miliuliu-Algimantu ir A. Norkumi-Linksmuiu 109 Veptas Jonas-Pauktelis gim 1925 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Petriki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vyio apygardos Pauktelio brio vadas, nuo 1951 m. sausio - Gedimino rinktins vadas. uvo 1951 m. kovo 14 d. Panevio rajono Glitn kaime kautynse su MGB pajgomis. Kartu uvo dar devyni bendraygiai -159 Veptas Vytautas-vaigdut gim 1929 m. Panevio apskrities Ramygalos valsiaus Petriki kaime. Vyio apygardos Pauktelio brio partizanas. uvo 1953 m. balandio 18 d. Krekenavos apylinkse Rod mike rengtame Gedimino rinktins tabo bunkeryje nuo agent smogik rankos. Kartu uvo Gedimino rinktins vadas E. Daui-nas-Jokeris - 159 Verbickas Antanas-Bijnas gim 1927 m. iauli apskrityje, agarje. Prisiklimo apygardos Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas, uolo brio skyriaus vadas. uvo 1952 m. rugsjo 2 d. agars rajono Mantoriki mike kartu su dar trimis bendraygiais J. Rimeika-Tautieiu, E. Trinka-Briediu ir V. Rudnicku-Birtonu -126, 127, 129 Vilinskas Jonas-Algirdas gim 1930 m. Jurbarko valsiaus Paant-vardio kaime. Nuo 1949 m. Kstuio apygardos Vaidoto rinktins Mindaugo brio partizanas, J. emaiioVytauto ryininkas. Kiek vliau buvo paskirtas Vaidoto rinktins vadu, dar vliau Kstuio apygardos tabo nariu, Vakar Lietuvos (Jros) srities tabo nariu, o nuo 1953 m. birelio 19 d. Kstuio apygardos vadu. uvo 1953 m. rugsjo 18 d. nuo agent smogik rankos. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu J. Vilinskas-Algirdas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 106 Vilutis Vytautas-Perknas gim 1920 m. Utenos apskrities Vyuon valsiaus Kunigiki kaime. Algimanto apygardos Jauniaus brio partizanas. uvo 1948 m. spalio mn. kartu su penkiais bendraygiais - 86 Vitkauskas Pranas-Granitas gim 1908 m. lapkriio 1 d. iauli apskrities Kurn valsiaus Tulkini kaime. Partizanas nuo 1944 m. Vadovavo Ventos partizan grupei, priklausiusiai emaii apygardai. uvo 1952 m. gruodio 19 d. Kurn rajono Budliki kaime - 129
Vitkauskas Viktoras-Saidokas, Karijotas gim 1920 m. Kauno apskrities ekiks valsiaus Vencloviki kaime. Dirbo buhalteriu Kaspino" galanterijos fabrike Kaune. 1948 m. pradjus j raginti stoti komunist partij ir verbuoti MGB, ijo partizanauti. 1949 m. spalio 25 d. paskirtas Tauro apygardos vadu. Jausdamas ypating atsakomyb istorijai, rpinosi partizan archyv saugojimu, partizan mirties nuosprendi pagrstumu, partizan elgesiu, ini apie uvusius kovotojus rinkimu. uvo dl idavysts pateks pasal 1951 m. vasario 2 d. aki rajono Endriki kaime. 1998 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu V. Vitkauskui-Saidokui suteiktas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinas (po mirties) 33, 44, 57, 181 Vitkus Juozas-Kazimieraitis gim 1901 m. gruodio 10 d. Maeiki apskrities Skuodo valsiaus Ketn kaime. 1920 m. stojo Kauno karo mokykl. Kovojo su bermontininkais ir lenkais irvint Giedraii fronte. 1929-1934 m. studijavo Briuselio karo akademijoje, tapo diplomuotu karo ininieriumi. Nuo 1938-j, gavs pulkininko leitenanto laipsn, dst Karo mokykloje ininerij. Prasidjus karui, pasitrauk i Raudonosios armijos. Vokiei okupacijos metais buvo Lietuvi fronto Vilniaus tabo narys, pogrindinje karo mokykloje LLA nariams dst karo ininerijos disciplinas. 1945-aisiais pasitrauk mik, kr Dzk grups partizan tab, pareng pirmus direktyvinius dokumentus, kr organizacines struktras, suformavo Merkio rinktin. 1945 m. lapkriio 18 d. kr A apygard. 1946 m. balandio mn. su Tauro apygardos vadovybe suformavo viening partizan srit ir buvo irinktas Piet Lietuvos partizan srities vadu. 1946 m. liepos 2 d. J. Vitkus kartu su tabo pareignais aliamikyje netoli Likiavos susidr su MVD kariuomene, buvo sunkiai sueistas ir netrukus mir. Po mirties J. Vitkui-Kazimieraiiui suteiktas Laisvs kovos karygio vardas, jis apdovanotas 1-ojo laipsnio Laisvs kovos kryiumi su kardais ir uolo lapais. 1997 m. lapkriio 20 d. LR Prezidento dekretu jam suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 9, 14, 28 Voveris Juozas-pokas gim 1922 m. Trak apskrities Onukio valsiaus Smali kaime. Nuo 1945 m. - Dainavos apygardos partizanas. uvo 1949 m.-32 Voveris Vaclovas-aibas gim 1922 m. Trak apskrities Onukio valsiaus Bakaloriki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Nuo 1948 m. rugpjio vadovavo Kazimieraiio rinktinei, 1948 m. lapkrit paskirtas Dainavos apygardos vado pavaduotoju. Dalyvavo apie trisdeimtyje kautyni su okupacine kariuomene ir vietiniais kolaborantais stribais. uvo 1949 m. kovo 7 d. Alytaus apskrities Daug valsiaus Kalesnink mike MGB agentams K. Kubilinskui ir A. Skinkiui idavus apygardos vadaviet. Po mirties jam suteiktas Laisvs kovotojo karygio vardas. 1997 m. lapkriio 20 d. LR Prezidento dekretu V. Voveriui-aibui suteiktas Vyio kryiaus 1-ojo laipsnio ordinas (po mirties) - 31, 36 Zakaras Vytautas gim 1923 m. Stoje. Vyio apygardos partizan gretas stojo 1949 m., priklaus Antano Palinausko-Klevo briui. uvo 1956 m. rugsjo 14 d. Ukmergs rajono Renin kaime nuo agento smogiko B. Jasino rankos 74 Zalagnas Steponas-Ripka gim 1914 m. Panevio apskrities Vadokli valsiaus Kunigiki kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Vyio apygardos vadoj. Kritaponio briui. 1945 m. pradioje kautynse Lno mike buvo sunkiai sueistas, apie metus gydsi ir slapstsi. Pagijs 1946 m. prisijung prie Br. Jakubonio-Stiklo brio, veikusio mikuose
tarp Vidiki ir Taujn. uvo 1948 m. vasario 26 d. Taujn valsiaus Karveliki kaime P. Matukeviiaus sodyboje rengtame bunkeryje kartu su bendraygiais, Didiosios Kovos apygardos partizanais broliais Kazimieru ir Alfonsu Tuiais - 66 Zdanaviius Juozas-Trispalvis gim 1925 m. Alytaus apskrities Simno valsiaus Grauli kaime. Partizanas nuo 1944 m. Dainavos apygardos Trispalvio brio vadas. uvo 1948 m. vasario 11d. etok valsiaus Naujosios Kirsnos kaime kartu su bunkerio laikytoju J. Karausku ir dar keturiais bendraygiais. Knai buvo iniekinti Lazdijuose 210 Zinkeviius Bronius-Artojas gim 1921 m. Saldutikio valsiaus S-dalaukio kaime. 1944 m. vasar Saldutikio valsiuje suorganizavo pirmuosius partizan brius ir jiems vadovavo. 1945 m. ruden pradjo leisti laikrat Auktaii kova" (redagavo Pranas Ivonis). Buvo paskirtas Vytauto apygardos organizacinio skyriaus virininku, nuo 1945 m. gruodio laikinai jo ir vado pareigas. uvo 1946 m. spalio 11 d. Sdalaukio kaime. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu Br. Zinkeviius-Artojas apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) 95 aliaduonis Vincentas-Rokas, Cezaris, Djakonas gim 1910 m. lapkriio 2 d. Lazdij valsiaus Kuin kaime. Baig Lazdij iburio" gimnazij. 1935-1938 m. moksi Kauno karo mokykloje. J baigs buvo paskirtas Ukmerg. 1939 m. grinus Vilni Lietuvai, su savo vadovaujamu pulku atvyko Vilni. 1944 m. rugpjio mn. pradjo partizanauti. 1946 m. spalio 1 d. paskirtas Vytauto apygardos Tigro rinktins vadu. Kur laik buvo Ryt Lietuvos (Kaln) srities vado pavaduotojas. Jam tiesiogiai dalyvaujant ir vadovaujant Ignalinos ir venioni rajonuose, taip pat Baltarusijoje vykdyta daugiau kaip 30 akcij prie sovietinius aktyvistus. uvo 1952 m. kovo 27 d. aktyvaus partizan rmjo Vaikno sodyboje venioni rajono Bujutiks kaime karins ekistins operacijos metu kartu su partizanu M. Cicnu-Erkiu. Knai buvo iniekinti Ceikiniuose. 1999 m. gegus 19 d. LR Prezidento dekretu V. aliaduonis apdovanotas Vyio kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu (po mirties) - 97 emaitis Jonas-Vytautas, Tylius, Ilgnas gim 1909 m. kovo 15 d. Palangoje. 1929 m. baig Kauno karo mokykl, studijavo Pranczijos artilerijos mokykloje. Jam suteiktas kapitono laipsnis. 1944 m. iluvos ir Tytuvn valsiuose suorganizavo apie 150 vyr Vietin rinktin ir pats tapo ios rinktins 310-ojo bataliono vadu. Vokieiams iformavus rinktin, kur laik slapstsi, o nuo 1945-j tapo ebenkties rinktins tabo virininku. 1947 m. gegus mn. buvo irinktas Kstuio apygardos vadu. 1948 m. gegu kr Vakar Lietuvos (Jros) srit, tapo jos vadu. 1949 m. vasario mn. partizan vad suvaiavime J. emaitis buvo irinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai jo gynybos pajg vado pareigas. Jam suteiktas partizan generolo laipsnis. 1951 m. gruodio mn. itikus insultui atsisak pareig (jas vl pradjo eiti 1953-ij pavasar) ir guljo paralyiuotas bunkeryje Jurbarko rajono imkaii mike. 1953 m. gegus 30 d. bunkeris buvo iduotas, J. emaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkriio 26 d. suaudytas Maskvos Butyrk kaljime. 1997 m. vasario 14 d. LR Prezidento dekretu J. emaiiuiVytautui suteiktas Vyio kryiaus 1 -ojo laipsnio ordinas (po mirties) 9, 15, 19, 22, 25, 105-107
ikus Steponas-Vasaris gim 1926 m. Taurags apskrities Mozeriks kaime. 1948 m. stojo Kstuio apygardos Lydio rinktins partizan gretas. Kovojo J. Stokaus-Eimuio, vliau Ryko briuose. Nuo 1949 m. rudens veik Kstuio apygardos tabo apsaugos grupje. 1950 m. gegu pateko nelaisv. Nuteistas mirties bausme. Suaudytas 1951 m. gegu - 105 ygelis Jonas-Ilgnas gim 1924 m. Utenos apskrities Alantos valsiaus Zygeliki kaime. partizan gretas stojo 1945 m. Priklaus Didiosios Kovos apygardos Plieno rinktins 3iajai kuopai. uvo 1951 m. gruodio 25 d. Padvarni kaimo apylinkse kartu su A. Bytautu-Garsu - 62 ilinskas Edvardas-Vanagas gim 1923 m. Bir apskrities Pandlio valsiaus Vikni kaime. Nuo 1946 m. Bir girios partizanas. uvo 1956 m. birelio 15 d. Pandlio apylinkse kartu su bendraygiu M. Suveizdiu-Budriu nuo KGB agent smogik rankos 73 ilys Aloyzas-irnis gim 1924 m. Rokikio apskrities Svdas valsiaus Ciuk kaime. Algimanto apygardos algirio, Tauro bri partizanas. uvo kartu su bendraygiais J. Lapieniu-Dariumi ir, manoma, H. Danileviiumi-Vidmantu 1949 m. lapkriio 1 d. imoni girioje, iduotame Algimanto apygardos arno rinktins tabo bunkeryje prie Dienioni eero - 86 ilys Antanas-Zaibas gim 1917 m. rugsjo 20 d. Ukmergs apskrities Siesik valsiaus Jurgelioniu kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Vyio apygardos J. Kritaponio briui. Vliau buvo paskirtas aibo brio, veikusio Taujn, Lno, Juodgirio mikuose, vadu. uvo 1949 m. gegus 16 d. Variln mike rengtoje partizan stovykloje neaikiomis aplinkybmis 74, 81 indius Feliksas-Tigras gim 1913 m. aki apskrities Jank valsiaus Tamobdio kaime. auli sjungos narys, Jank auli brio vadas. Partizanas nuo 1945 m. Priklaus Tauro apygardos algirio rinktinei. Vadovavo 36-ajai kuopai. Nuo 1948 m. pabaigos algirio rinktins organizacinio skyriaus virininkas, nuo 1949 m. rugsjo 16 d. rinktins tabo virininkas, nuo 1950 m. sausio - algirio rinktins vadas. uvo iduotas 1950 m. rugsjo 27 d. Kazl Rdos apylinks Ardzijausk kaime 33 iogas Adolfas-Dild gim 1921 m. iauli apskrities iauln valsiaus Gelai kaime. Partizanas nuo 1944 m. Priklaus Prisiklimo apygardos Maironio rinktinei partizanavo P. Morkno-Drako, vliau L. Caporkaus-Zirgno, dar vliau J. ukio-Liutauro vadovaujamame bryje. 1950 m. gegu buvo apnuodytas specialiu preparatu ir suimtas. Kankintas, bandytas uverbuoti agentu smogiku. Karo tribunolo nuteistas mirties bausme ir 1951 m. birelio 7 d. suaudytas Vilniuje - 125 ukauskas Balys-Princas, Komendantas giml915m. Andrionikio valsiaus Butkikio vienkiemyje. Lengvenio brio partizanas. Ryt Lietuvos (Kaln) srities vado A. Slukosarno adjutantas. Suimtas 1949 m. spalio 28 d., MGB pajgoms turmuojant srities tabo bunker. Nuteistas 25 m. lagerio ir 5 m. tremties. Kaljo Vorkutoje. Gro Lietuv 1958 m. Gyvena Anykiuose - 21
ukauskas Vytautas-Mnulis gim 1927 m. Kdaini apskrities Silki kaime. partizan gretas stojo 1946 m. Kovojo Didiosios Kovos apygardos ilviio, Kstuio, Dobilo briuose. uvo 1955 m. sausio 17 d. Jonavos rajono Kunigiki kaime 65 Pareng Dalius ygelis
FOR FREEDOM AND FATHERLAND

'...It is enough to consider the partisan struggle. How many men there were in the first days strong as oaks and brave as lions. Only a few of those have remained amongst us to this day. The faces of the fallen pass, again and again, in front of our eyes. And how numerous they are a whole world of the dead! Who will understand, who will describe their heroism, whose like the world has not heard of until now? Will the future know how to give what is due to the heroic sacrifice of these people? Part of the nation will understand them, but there will be some who will trample all this into the mud...' LIONGINAS BALIUKEVIIUS-DZKAS,* Commander of Dainava military district
PREFACE
There are dozens of books that narrate, in various ways, the story of an extraordinary decade in the history of Lithuania the decade of the partisan resistance. These books include the narratives of the partisans themselves of the ones who survived as well as narratives of their liaison agents and supporters, of the women who loved them and were loved in turn, of their brothers and sisters. They also include the collections of documents and diaries that contain thoughts of the fallen, written down, perhaps, with no hope that anyone would ever read and understand them. Sometimes they also include academic research and monographs of professional historians. In any case, one may state with confidence that the partisan war is well-known, at least in Lithuania, and that its names, dates, and events are known, as well... What kind of history we will write for it, time alone will show. As someone unoriginally, but aptly put it, every generation writes its own history, or history for itself, interpreting in its own peculiar way the causes, effects, and motivations of the historical events. Yet such considerations are less important than the need for this period of history to find its proper place both in collective memory and in academic studies. In contrast to the sources already mentioned that may help us in our study of partisan history, the huge archive of partisan photographs has been unduly neglected. Those photographs may be approached from two points of view. On the one hand, one may use
them as documentary material for studying the partisans' everyday life, dress, and armaments. On the other hand, one may observe in them the faces and eyes of young men and women, and sometimes these are more eloquent than most texts. The photographic evidence consists of thousands of photographs scattered in museums and in public, as well as private, archives throughout Lithuania. From a more pragmatic standpoint, this testimony of a period fraught with extraordinary tension raises controversial thoughts in that it presupposes the question: was it not a crude violation of the rules of conspiracy? Can anything justify the risk of having photographs taken? For we know that once those photographs had found their way into the hands of the MGB (Ministry for the State Security, precursor of the KGB), they became an instrument in analysing the composition of partisan groups, and also turned into incriminating evidence. This evidence was used in the repression of the family members of the identified partisans, as well as against the arrested participants of the struggle for freedom. This is attested by the case-documents from the KGB archives, where photographs were treated not only as visual sourcematerial, but also used as documentary evidence in the interrogations, and were thus included in the prosecution's file. The photographs attached to such legal files have the persons represented in them meticulously numbered, and are covered with Russian inscriptions that show they have been carefully studied. ' Partisans ' battle-names, assumedfor the reasons of conspiracy, are printed after a hyphen. Sometimes there are more than one alias additional ones follow after comma. Wherever these aliases, appellations of military districts, periodical titles vel sim are translatable, their translation is provided within square brackets. Why then, one may ask, do we have so many photographs from every single partisan military district? It is true that some of the commanders - such as Juozas VitkusKazimieraitis, Jonas emaitis-Vytautas, and several others -are hardly ever to be found in the photographs. Yet this does not alter the nature of the problem, for even these commanders did not forbid taking pictures, nor did they seek in any way to regulate this activity, despite consistently avoiding being photographed themselves. Besides, one may note that taking pictures was shunned in 1944 1946 there are hardly any pictures from that period. 1946 marks a change in the tactics of partisan activity: conspiracy becomes the top priority, operative units get smaller, major military clashes are avoided etc. It is paradoxical that almost precisely at this moment there is a noticeable increase in the number of photographs, as taking photographs becomes a universal practice in 1947. There are photographs taken of important events, such as conventions and meetings of the commanders, training exercises, etc., and of individual partisans, both supreme commanders and ordinary fighters. Former partisans recount how they tried to hide and disguise inferior clothes or shoes that were falling apart, and sometimes several fighters took their turns to be photographed wearing the same pair of military trousers. Many photographs were posed with a view to imitate certain kind of activity - for example, the publishing of underground periodicals. The Commander of Dainava military district, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, records this practice in his diary: 'Yesterday we were all photographed as we were playing strenuous workers, we even brought along two typewriters for this purpose. We were supposed to represent military head-quarters at work. One may notice that some photographs contain imitations of training exercises,
exchanges of fire, military raids vel sim. Thus partisan photographs, just like any documentary source, should not be approached uncritically. On the other hand, the clarification of this circumstance may help to answer, at least partly, the earlier question why the photographs were thought to be worth taking, even taking into account the risks involved. It is apparent that by the end of 1946 there were no so-called 'accidental' people left in the forests anymore. ('Accidental people' meaning persons hiding from Soviet military mobilisation, romantics who had joined the fight only for a few weeks etc.) The situation was becoming increasingly more transparent, just as the hope of achieving the goals of military struggle and remaining alive was decreasing. In the full recognition of this fact, and also maintaining their struggle to be a significant period in the Lithuanian history, the partisans sought to leave behind a panoramic view of the various aspects of their activity, a view that would be as wide and as comprehensive as possible, for the benefit of future generations. One can only try to guess just how important it was for them to survive, even if only in a photograph, and to bequeath their smile or sadness to the future, if not in their living offspring, then at least in their photographic likeness. Of course, diaries were also written, particular events documented, the documents from the head-quarters were filed, and archives formed. In most cases all of this was simply placed inside huge tin cans for milk or water and buried. Only one or two reliable persons would be informed of their whereabouts. In other words, the partisans did everything within their reach to preserve and to pass on to the future the signs of their times, and without those signs the complex mosaic of Lithuanian history would never be complete. The present album seeks to follow the structure dictated by the logic of history itself. Each of its chapters is devoted to a partisan military district, of which there were nine, or to a topic that constitutes a focus of attention in its own right, such as the partisans' supreme command, armament, periodicals vel sim. Every chapter contains a textual part which conveys the essential information and which, along with the captions of the photographs and the extended index, forms the informatory part of the album. Thus the authors' intention is to relate the history of the post-war partisan movement in a manner that would be accessible even to those who are uninformed or know very little about it. In selecting photographs for the album, the editors did not limit themselves to the archives of the Museum of Genocide Victims. The editors are grateful to those museums and private persons who lent photographs and assisted in the identification of the persons depicted, thus helping to dispel the mists of oblivion at the same time. The editors express their gratitude to the direction of iauliai 'Aura' Museum, as well as to their dear colleague, Aurelija Malinauskait, to Utena Ethnographic Museum, to Skuodas Museum, to the National Museum of Lithuania, to historians and ethnographers: Stasys Burba, Edvardas Dirmeikis, Andrius Drukus, Juozas Jankauskas, Alfredas Jonuas, Romas Kaunietis, Jonas Ozgirdas, Zita Paulauskait, Valdas Striu-as, Gintaras idlauskas, Aldona Vilutien, to partisan Leonas Laurinskas, and to all who have helped with their advice and consultations. Only the joining-together of such allied force enabled us to summarise in this book our work of fourteen years that were spent collecting partisan photographs, and to present it as a testimony of those events that were taking place in Lithuania from 1944 to 1953.
In the years 19441945 Europe and the whole world was dizzily happy with the thought that the threat posed by Nazism had finally been overcome, and that the war which carried away millions of lives, destroyed cities, and changed the world, was finally over... Lithuania, as well as other Baltic states that had lost their independence already in 1940, and which were beginning to feel the peculiar flavour of the 'Soviet paradise', was dominated by very different feelings. It was then that a battle started in Lithuania, a national war which aimed at the restitution of the Lithuanian state. Thousands of men gathered in the forests drawn by the hope that the military stand against the Soviets would not have to be long only as long as it took to pass the resolutions of the Peace Conference which were supposed to implement the principle of national self-determination. Sadly, Lithuania's hopes and confidence in it were dashed: for nine years Lithuania was obliged to wage its war all alone. By 1945 the forests of Lithuania may already have contained around 30,000 partisan fighters, commanded by former officers of the Lithuanian Army, by the members of voluntary pre-war Sauliai [Riflemen] Association, students and school-teachers. Large units of up to 200 men were formed and their battles with the Soviet Army had features characteristic of engagements between two regular armies. In the first years of armed resistance (1944-1946) alone ca. 10,000 partisans were killed, while the overall death toll for the whole period of resistance is estimated at over 20,000 partisans (and ca. 2,000 liaison agents and supporters). At first armed resistance was to some extent irregular and sporadic, and the structure of the movement, based on military territorial principles, formed very gradually and with immense difficulties. Until 1948 three military regions were formed in the whole territory of Lithuania; each region was made up of military districts, districts consisted of brigades with their own operating areas, and brigades further consisted of companies and platoons. Structural subdivisions had their own subordinate headquarters which, at least until 1948, were commanded by the officers of the former Lithuanian Army. The partisans promulgated documents prescribing military regulations through which they sought to maintain military discipline, and also to avoid unauthorised activities and unnecessary bloodshed. The same purpose was served by the introduction of military uniforms and badges as well as other appropriate signs of recognition. On 16th February 1949, the supreme command of the partisan movement, the Presidium of the Council of the Lithuanian Freedom Struggle Movement ( Lietuvos laisvs kovos sjdis, or LLKS), was established. Unlike previous attempts at unified organisation, this supreme command succeeded in securing the allegiance and subordination of all the Lithuanian partisan commanders who participated in the constitutive assembly. The political Declaration of LLKS a document which is now recognised as an integral part of the Lithuanian legal system -bridges the historical chasm between the Lithuania of 1990 and the Lithuania of 1918. An aspiration for freedom, independence, and democracy is
part of that all-important legacy of guiding values bequeathed to the future Lithuania by the generation that lived by the principle, 'Give to Fatherland that which you owe'...
PARTISAN SUPREME COMMAND

'... We desire that all that is best in the programmes of our military movement be expressed in the joint programme of unity of the movement of struggle for freedom, and would be our guiding light both now and in the future. In the fight for freedom and independence the most suitable and successful leadership can be provided by one organisation that stands at the very spearhead of the interests of the struggle for freedom. Whoever tries to study the matter more profoundly will have to recognise that this is its axiom. That fight can be commanded by the organisation, which would identify itself with the present aspirations andfeelings of the nation, which would be a sign-post and a guide to the future full ofhopes. (In this kind of existential struggle one most often does not rely on well-trodden paths and seeks new evolutionary clearings, as well as striving for new impulses.) Such an organisation, standing in the very vanguard ofthe interests ofthe struggle forfreedom, was represented by separate active organisations in the movement ofstruggle for freedom - the organisations that had unified goals, were joined by the spiritual ties of the fight, and sought to establish a uniform totality of the fighters for the sake of freedom and independence of our fatherland.' JUOZAS KASPERAVIIUS-VISVYDAS, Commander of the Kstutis military district In 1949, after five years of supreme effort, and having sustained most terrible losses, the partisan commanders of all Lithuania gathered in an underground hide out in the village of Minaiiai near Radvilikis. They confirmed that the remaining obstacles to unification had been overcome and that thereby the partisan supreme command was established in the form of the Presidium of the Council of the Lithuanian Freedom Struggle Movement (LLKS). The representatives from all partisan military districts and regions of Lithuania had achieved the objective that they had all been striving for since 1945, when the officers of the former Lithuanian Army and the members of the Sauliai Association undertook to command the emerging partisan units. These people, well aware of the necessity for centralised command and for mutual communications, started working towards this objective from the outset. The origin of the idea of forming central military command came from the military districts of South Lithuania that were established first the military districts of Tauras and Dainava. Freedom fighters in command of these districts Col. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Capt. Domininkas Jys-uolis ['Oak'], Maj. Leonas Taunys-Kovas ['Rook'], Maj. Zigmas Drunga-Mykolas Jonas and others sought to apply the principles of rational military organisation right from the very beginning. With utmost urgency regulations were promulgated which gradually transformed the spontaneously emerging autonomous units of partisans into military structures based on the territorial principle. At the same time, a vertical structure of command was implemented (platoons forming brigades which are subordinate to the brigade headquarters, which are in turn subordinate to the district headquarters). Here, in the Southern Lithuania, the first military region the South Lithuania Region -was established, comprising the districts of Tauras
and Dainava. It was the partisan commanders of the South of Lithuania who began the marathon for establishing partisan supreme command. Initial attempts at unification included the formation of the Joint Democratic Movement for Resistance (BDPS) and the Supreme Committee for the Reconstruction of Lithuania (VLAK). The Southern Lithuanian commanders' ideas and discussions, combined with these first attempts, despite their failure in effect became the guiding principle, and the results of its application was the eventual unification several years later. The story of the BDPS turned, for the partisans, into a very painful, but perhaps unavoidable, experience. It was then that they had a chance to see just how subtle can be the tactics adopted by the MGBKGB. It was enough to infiltrate a few agents into the partisan headquarters at any level, and as a result not only several years' work in the creation of the networks and in strengthening the lower-level headquarters was undone, and whole military districts annihilated thereby. This story was also an important lesson in that it taught that centralisation had negative aspects as well as positive ones insofar as the military structure becomes more vulnerable through the inevitable weakening of conspiracy . Almost simultaneously with the creation of the South Lithuania Region, the second military region was established in the East of Lithuania. It comprised the district of Didioji Kova ['The Great Struggle'], still going strong then, as well as the districts of Vytautas and Vytis. It was the districts of the East Lithuania Region that suffered most distressing blows from the MGB at the beginning of its activity, in 19461947. This resulted in comparatively weak partisan structures in the region in 1949, when the Lithuanian Freedom Struggle Movement (LLKS) was being formed. The main role in the creation of LLKS was played by the partisan commanders of Samogitia who finally set up the West Lithuania Region in the middle of 1948. It consisted of Kstutis, Prisiklimas ['Resurrection'], and emaiiai ['Samogitians'] military districts, with the fighters from Kstutis military district as the unifying factor. On the initiative of Jonas emaitisVytautas, Petras Bartkus-Zadgaila, Bronius Liesys-Naktis ['Night'], Vytautas GuasKardas ['Sword'] and others, from 2nd to 22nd of February, 1949 the famous assembly took place which discussed approximately twenty questions in as many days, confirmed the principal military documents, such as statutes, along with the directives concerning the creation of LLKS, and discussed the structure of command. It also formally endorsed the system of military regions and emphasised the importance of collaborating with the civil population, thus envisaging the establishment of divisions for relations with the population in the headquarters at all levels. The task of these divisions was to be much wider than the role played by their antecedents, the propaganda sections attached to the partisan headquarters. The Commander of the West Lithuania Region, Jonas emaitisVytautas, was democratically elected as the Chairman of the Presidium of the LLKS Council. Eight partisan commanders who participated in the assembly signed its most important document, the political Declaration. The document is evidently designed to be relevant at the time when the possibility of restoring an independent Lithuanian state emerged, regardless of how long it might take for such a possibility to be realised. It lists all the forces that, through their fighting, made a contribution to the freedom struggle, lest those who valued freedom above life might disappear without leaving a trace. A free and democratic state of free citizens, a state open to the world this is the vision of Lithuania which passed over from aspirations and dreams into the partisans' political Declaration, a document written for the future.
The end of the armed resistance by LLKS is officially regarded as 1953. In that year, the headquarters of the military regions and districts were destroyed and only isolated partisans remained. In May 1953, the Chairman of the Presidium of the LLKS Council, Jonas emaitis-Vytautas, was arrested after being incapacitated by a gas grenade thrown into his underground hideout. After a year's interrogation he was executed by firing squad in 1954. The Commander of the LLKS armed forces, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ['Hawk'] held out until 1956. He was arrested and shot in 1957. Their graves, the places where they are buried, are unknown. Their place in the history and memory of Lithuania is eternal. s
DAINAVA MILITARY DISTRICT

South Lithuania (Nemunas) Military Region '... Today my mood is below zero. Once more I am becoming convinced that yet again nothing will happen in the coming year, 1949. 'One has to oppose Bolshevism with the new life in the Western countries, life based on universal welfare which would be like a magnet that would gradually attract the Eastern countries, as well', - this is roughly what the words of Western diplomats convey. Thus they willfirst build a new life in the West. No one knows how long that will take. Maybe five years, but it may well be ten years or more. Let's say five years. I wonder if anything of Lithuania will survive in five years? It's so sad, it's so frightfully sad when one thinks that we all here are like prisoners sentenced to death who count the last hours and minutes of their lives. The hands on the clock-face of life go increasingly slower and slower. We work and we fight... ' LIONGINAS BALIUKEVIIUS-DZKAS, Commander of Dainava military district The military district of Dainava comprised the present administrative districts of Alytus, Lazdijai, and Varna, as well as parts of the districts of Marijampol, Prienai, Trakai and alininkai bordering on them, that is to say, almost all of the traditional region of Dzkija. After the German-Soviet battlefront had passed, in early autumn of 1944, the forests of wooded Dzkija, like the rest of Lithuania, saw the gathering of men resolved to fight the second Soviet occupation. The newly formed units were commanded by officers and junior officers from the former Lithuanian Army, by policemen, members of the Sauliai Association, and teachers - in a word, by persons who had authority in their communities. The first half of 1945 saw a rather sporadic emergence of military structure platoons, companies, and brigades. The establishing of the headquarters of the Dzkai brigade on the 7th of May, 1945 ought to be considered the beginning of the military district, as the headquarters began rallying freedom fighters under its command. The headquarters is exceptional in that it was commanded by Col. Juozas Vitkus-Kazimieraitis, the highest-ranking professional soldier who actively participated in the resistance movement. Thus it comes as no surprise that the headquarters very obviously possessed military character. It had three sections: operational, propaganda, and mobilisation. The disciplinary statute prepared by Kazimieraitis became an example for the promulgation of analogous or comparable documents in other military districts. By 1946, the military structure which was particularly auspicious for the establishment of a full-fledged military
district (consisting of Dzkai brigade and Military District 'A') had effectively emerged. It was established in April 1946. Capt. Domininkas Jys-uolis became the Commander of Dainava Military District. Simultaneously, the headquarters was expanded by adding a section for press and propaganda, and publishing activities were bolstered accordingly: in addition to the official newspaper Aukuras ['The Altar'] published by the district headquarters, virtually all the brigades had their own periodical publications. The headquarters also published numerous proclamations and other propagandist literature. Apart from his organisational activities in Dzkija, Kazimieraitis also actively participated in the wider effort of centralisation. In November 1945 he went to Kaunas for consultations with Jonas Deksnys and Klemensas Brunius, recently arrived from the West, and in 1946 had established connections with the Lithuanian National Council (led by Capt. Jonas Noreika). He also conducted regular consultations with the commanders of Tauras military district. In the spring of 1946 he participated in the establishment of the South Lithuania partisan headquarters which united the partisan formations of Tauras and Dainava (which roughly corresponded to the traditional Suvalkija and Dzkija regions). Thus that particular stage of organisational work on a district and regional level was finished by the spring of 1946. Unfortunately, partisan structures, just as partisan life, had no permanence - after Kazimieraitis and uolis were killed and the established connections severed, everything had to be built up again from scratch. In 1947 Lt. Adolfas Ramanauskas-Vanagas joined the partisan leadership. He participated both in the leadership of South Lithuania, and also in the higher ranks of command. For almost ten years to come, Vanagas would command various partisan formations, becoming one of the founding signatories of the LLKS and the Commander-in-Chief of its armed forces. Along with most other prominent partisan commanders he became a symbol of the struggle for freedom. Vanagas, when he became military district commander, was especially active in rebuilding its headquarters, and travelled extensively, meeting officers as well as ordinary partisans. He was guided by the belief that orders and instructions had to be properly discussed and become a part of every fighter's convictions. In this respect he was very unlike the other partisan commanders who believed that orders had to be obeyed unthinkingly and without appeal, as in the regular army. Acting on this belief, Vanagas, when he came back from the LLKS constituent assembly in April 1949, summoned the commanders of his military district for a conference. Eleven brigade commanders and the leaders of other units came; that was perhaps the last meeting of the military district. Despite heavy losses, the decreasing number of partisans, and the increasingly difficult conditions of bare survival, the partisans welcomed the foundation of the LLKS and the resolutions adopted by it. They also elected a new Commander of Dainava military district Lionginas Baliukeviius-Dzkas. At that time, in spring 1949, the military district had 218 fighters, whereas in summer 1950 there were 175 partisans. The publication of periodicals continued, and there were constant attempts to restore communication between units, which was breaking down with increasing frequency. The complicated conditions in which the military district found itself was more and more actively exploited by the Soviet infiltrating agents. In 1952 the MGB founded the sham headquarters of Dainava military district with their help, using it
to decimate further the ranks of freedom fighters. Thus 1952 may be considered the last year in which the leadership of Dainava military district still functioned. Isolated partisans continued to hold out in Dzkija until 1954. Adolfas Ramanauskas-Vanagas, the former Commander of Dainava military district and of the Southern Lithuanian military region, the Commander-in-Chief of the LLKS armed forces, continued to live in hiding until 1956, when he was caught, brutally interrogated and executed in 1957.
COMMANDERS OF DAINAVA MILITARY DISTRICT
JUOZAS VITKUS-KAZIMIERAITIS,
November 1945-April 1946
DOMININKAS JYS-UOLIS ['OAK'], May 1946-August 1947 ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS ['HAWK'], September 1947-October 1948 BENEDIKTAS LABNAS-KARINAS ['WARRIOR']
(acting Commander), October 1948-March 1949
May 1949-June 1950
JUOZAS GEGUIS-DIEMEDIS ['WORMWOOD'], July 1950-September 1951 VINCAS DAUNORAS-UNGURYS ['EEL'], October 1951-August 1954 TAURAS MILITARY DISTRICT
South Lithuania (Nemunas) Military Region '... This is the company [the Oys ['Goat'] company of the Geleinis Vilkas ['The Iron Wolf] brigade] that is called the mysterious company. Their tactics are truly partisan-like: they perform an offensive and disappear. The Russians search in vain for them they have disappeared as though the earth has swallowed them. The Russians know that there are partisans somewhere around, but they cannot find them or track them down in any way whatsoever. This tactic of theirs is the best: on the one hand, they inspire terror in the Russians and their spies, on the other hand, they have no losses themselves and preserve their connections.' JUSTINAS LELEIUS-GRAFAS [THE COUNT'], Partisan Chaplain of Tauras military district The military district was established on 15th of August, 1945 in the rectory of Skardupiai in the administrative district of Marijampol. The parish priest of Skardupiai, Fr. Antanas Ylius, was one of the most active initiators of the establishment of the headquarters which would command all the armed units of partisans active in the administrative districts of
Marijampol, Sakiai, Vilkavikis, and Lazdijai. The founding assembly emphasised both the problems of military structure in general, and the questions of subordination and discipline related to it. The latter, especially, were becoming increasingly pertinent. The person entrusted with the formation of the military district was an officer of the former Lithuanian Army, Capt. Leonas Taunys-Kovas. This was not an exception, as the professional soldiers who stayed in the country were sought after all over Lithuania, especially when it came to the formation of partisan military districts. Officers of the former Lithuanian Army were not only authoritative, but also had knowledge and experience in the creation of military structures, as well as in the promulgation of the military normative documents. Even though Kovas was captured a few months later, Maj. Mykolas Drunga-Mykolas Jonas became the commander of the military district, and 19451946 saw the formation of the structure of the military district (the brigades of Geleinis Vilkas, algiris, and Vytautas), of its headquarters and the principles of their activities, of the systems of communication, support, and material assistance. It was then that the official paper of the military district, Laisvs valgas ['The Freedom Scout'] was launched. It was one of the earliest of underground newspapers, which along with other publications of similar nature spread free thought in occupied Lithuania thoughout the whole duration of the partisan warfare. In the spring of 1946 processes were taking place in the South of Lithuania which were important for the development of the partisan resistance as a whole: two military districts Tauras and Dainava - announced the formation of the headquarters of South Lithuania Partisans. This meant that the ideas of centralisation acquired concrete and promising forms. Despite the danger of irreparable damage that the enemy agents infiltrated into a centralised structure were capable of wreaking, (see chapter on Didioji Kova Military District), the move towards centralisation was justified by the principle that this was the only way to fight and speak in the name of the occupied Lithuanian state. It was also the only way in which the fighting spirit and discipline of the partisans could be sustained, and the lawlessness which usually characterises partisan warfare avoided. The leaders of the South Lithuania Partisan headquarters failed to avoid the attention of the MGB: as early as May 1946 they had a meeting with Juozas Markulis-Erelis ['Eagle'] (MGB agent Noreika). Thus, acting through the supreme headquarters, the MGB intended to liquidate lower level structures, offering, for example, to legalise partisans using false documents fabricated by the MGB (which could then easily keep track of partisan movements). Due to the partisans' reservations concerning such proposals, and to their effective system of communications, the MGB operation in the South of Lithuania failed, and in January 1947 a congress of partisan leaders took place in Suvalkija. Owing to practical factors, the Samogitian partisans could not take part in that meeting, but they were informed of it and found a way of conveying their opinion: the Commander of Kstutis joint military district, Juozas KasperaviiusVisvydas analysed the fundamentals of the the current situation and outlined the guidelines for centralisation, as well as the principles of the partisan supreme command. Thus until the end of 1947, the partisans of Tauras military district were the most active in the South of Lithuania. This was also the result of the purposeful and resolute activity of the new district Commander, Antanas Baltsis-vejys ['Fisherman'].
vejys finally implemented the military notion of organisation (military discipline, subordination, uniforms and recognition signs), while in the summer of 1947 he organised the first instruction courses for the partisans. He also finished sorting out the district's organisational structure. Due to its geographic position close to the Polish border, Tauras military district had for a while (19461947) become the executor and coordinator of communications with the West: in May and December 1947 two groups of emissaries were organised and sent to Poland. It was through here that Juozas Luka-Skirmantas, Daumantas had come back who had earlier gone from Poland to the West. In February 1948, after vejys died and the district sustained several other distressing blows, the solution of internal problems was delayed, and the active centre of the partisan movement moved into Kstutis military district in Samogitia. In February 1949, the Commander of Tauras military district, Aleksandras GrybinasFaustas, participated in the assembly of all the partisan commanders of Lithuania and signed the founding documents of LLKS, as well as its political Declaration, thus contributing to the completion of the work started by his predecessors. In 19501953, the military district was weakening. In 1951 communications between brigades ceased and at that time there were only ca. 50 partisans in the territory of the district. The last Commander of Tauras military district, Juozas Jankauskas-Demonas ['Demon'], was captured and recruited as a double agent in 1952. This basically meant the end of the district's existence, as the last remaining fighters were betrayed and died witin a few months. The last partisan of the district, Justinas Balius-Plutonas ['Pluto'], was killed in 1957.
COMMANDERS OF TAURAS MILITARY DISTRICT
LEONAS TAUNYS-KOVAS ['ROOK'], August 1945October 1945 ZIGMAS DRUNGA-MYKOLAS JONAS,

October 1945-June 1946
ANTANAS BALTSIS-VEJYS ['FISHERMAN'], July 1946-February 1948 JONAS ALEIKAS-RYMANTAS,

April 1948-August 1948
ALEKSANDRAS GRYBINAS-FAUSTAS,
October 1948-September 1949
VIKTORAS VITKAUSKAS-SAIDOKAS ['QUIVER'], October 1949-February 1951 JUOZAS JANKAUSKAS-DEMONAS ['DEMON'], April 1951June 1952
THE MILITARY DISTRICT OF DIDIOJI KOVA *'THE GREAT STRUGGLE'+

East Lithuania (Hills') Military Region '... The emergence of extraordinary people in a nation coincides with the period when that nation requires the highest effort of which the man is capable: when it needs to free itself from the house of captivity, to defend itself from enslavement, and in other such cases. This is the rise of the nation to a young life, and man s heart aches with joy looking at it. Whoever tries to stand in the way of this nation will only be an angry ghost howling in the dark... ' In July 1944 the Red Army occupied Vilnius region. It was here that the Soviet terror started first, and it was here that the earliest partisan formations came into being and talented commanders began to emerge. At the end of August 1944 the commanders of the partisan units active in the administrative district of Trakai and part of Ukmerg district assembled in the village of Kaugonys and decided to form a brigade. By September Didioji Kova brigade was already established (later it would give its name to the whole military district). Col. Jonas Misinas-alias Velnias ['Green Devil'] was elected as its Commander. The brigade was rapidly expanding both in terms of territory (it was joined by the partisans of Kruonis, Vepriai, irvintos, euoliai, and Giedraiiai rural districts), and in terms of the number of fighters (at the end of 1944 there were about five hundred partisans active in the district; its seven platoons contained 80-100 fighters each). During this period, here as well as in the rest of Lithuania the partisans engaged in active warfare: they would frequently occupy small towns or villages and defend them for lengthy periods of time, destroy the institutions established by the occupying force, punish the collaborators etc. At the beginning of 1945 the brigade was reorganised. The headquarters of the Lithuanian Freedom Army (LLA) was reinstated in Vilnius, and at its orders Didioji Kova brigade became the 5th operational area of the LLA and attributed to the Vilnius district. Despite the fact that the LLA headquarters in Vilnius operated only for a few weeks, the 5th operational area of the LLA, renamed as a military district, functioned for a whole year. The district was subdivided into three battalions, each of which contained three companies. The approved structure of the headquarters was not unlike those of other military districts: it consisted of the operational, armaments, organisation, intelligence, provision, counterintelligence, and propaganda sections. In December 1945, the Commander of the military district embarked on reorganisations once again: the district was renamed as the 5lh (Didioji Kova) military district of the Lithuanian Freedom Army (LLA), and the structure of four brigades (A, B, C, D) was envisaged, but in fact only two (A and B) were created. Brigade 'A' was active in the administrative districts of Trakai and Kaiiadorys, and brigade 'B' in the district of Ukmerg. Both brigades had six battalions each, and they contained over 800 partisans. The military district commanded by alias Velnias had, in comparison with other districts, its own specific character. All of alias Velnias' activities and all these reorganisations had one end in view - to create a fit, mobile fighting organisation suitable for engaging the regular army in direct battles. Here, unlike anywhere else, the so-called 'flying platoons', the mobile units that spent no more than three days in one location, were especially active. After each military clash they would rapidly relocate to another place. On the other hand, there are virtually no data to show
that alias Velnias' headquarters prepared any military or political documents or organised political actions. The greatest disaster for the military district and for its commander alias Velnias was his attempt to establish communications with putatively existing higher command. The MGB exploited this, and the district of Didioji Kova became a classic example of the operation when the agents infiltrated into headquarters are used to wipe out the whole military structure. There were attempts to infiltrate agents into partisan structures from the very beginning the first attempts date from 1945. The rapidly expanding and active military district of Didioji Kova could not avoid attracting the attention of the MGB. After several unsuccessful attempts, in spring 1946 the agents of MGB, using trustworthy partisan liaison agents, managed to stage a 'contact' with a representative of a mythical National Committee who pretended to represent the partisan supreme command. alias Velnias was not arrested; after discussions and consultations with the 'representative' he agreed to stand down as the Commander of the military district and issued an order to cease all publishing activities. The agent of MGB who took over the military district immediately instructed partisans to legalise themselves using false documents (the documents themselves were fabricated by the MGB). alias Velnias was exploited further: he helped the 'Centre' to establish connections with the partisan commanders of South, as well as East, Lithuania, and afterwards West Lithuania was also going to be drawn into its sphere of influence. Thus there was imminent danger for the whole partisan organisation. South and West Lithuania turned the blow aside through their well-founded lack of trust in the envoys of the MGB, but East Lithuania suffered irreparable damage - the military district of Didioji Kova in fact never recovered. Deprived of genuine leadership, the district was melting: in 1947-1948 brigade 'A' was totally annihilated. Brigade 'B' severed all connections with the district 'headquarters' and for a certain period of time functioned in the administrative districts of Ukmerg, irvintos, and, partly, Utena. After all the staff officers were killed, one after another, in 19481949, in November 1950 the military district was dissolved at the orders from the headquarters of the Eastern Lithuanian military region.
COMMANDERS OF DIDIOJI KOVA MILITARY DISTRICT
MYKOLAS KARECKAS-SERBENTAS ['CURRANT'],

October 1944-April 1945
JONAS MISINAS-ALIAS VELNIAS ['GREEN DEVIL'],

April 1945-December 1946
ALFONSAS MORKNAS-PLIENAS ['STEEL'], August 1948December 1949 VYTIS MILITARY DISTRICT

East Lithuania (Hills') Military Region
'... The sky is black, and we are following a fallen comrade in a long file. We look like a line of ghosts following a carriage drawn by a small tired horse. The horse strains as it draws the carriage along the sodden, slippery clay surface of the road, and the rain is falling endlessly Like myriads of tears, as if the sky is crying in mourning on our behalfwhose long file follows the carriage like ghosts, for although our hearts are bursting with pain, our eyes cannot show it...' BOLESLOVAS EGLINSKAS-SAULIUS, Staff officer of Vytis military district The creation of Vytis military district is the result of efforts on behalf of the leaders and active members of the organisations that were active during the Nazi occupation. Thus, for example, the members of the National Front decided in their council in July 1944 to reorganise themselves into a headquarters which would unite all the partisan units active in Ukmerg administrative district. The units were rapidly increasing, for there, as all over Lithuania, Lithuanian officers, members of the Sauliai Association, teachers, students of gymnasia and landholders' sons were leaving for the forest. At the end of 1944 Vytis military district was established and as early as 1945 it already covered the administrative districts of Ukmerg, Panevys, and (some of) Kdainiai. For a long time the brigade structure followed the tradition of the Lithuanian Freedom Army (LLA) and was very simple: one administrative district corresponding to one brigade. Such purely mechanical distribution, combined with the undemanding style of the district leadership, eventually influenced the lower level commanders' style of activity: often the brigades did not even try to maintain communications with each other, or even within the brigade itself. Although there were attempts to establish at least minimal communications and to introduce military discipline in 1946, it seems that little, if anything, changed until 1949 or later, during the demise of the resistance. This was largely determined by the district Commander's style of leadership: Lt. Danielius Vaitelis-Briedis ['Moose'] used to visit the units personally, delivering oral orders and instructions. It is scarcely possible to speak of any regulated military order in the district, since there are basically no surviving documents. This fact is also confirmed by the photographs: the partisans of Vytis military districts are quite dissimilar from other districts in their dress. In the spring of 1949 two brigades were formed on the orders of the district Commander: Briedis brigade (covering the administrative district of Ukmerg and part of Kdainiai district) and Kritaponis brigade (Panevys district). Also, new headquarters of the military district and of the brigades were formed. The district Commander, Alfonsas Smetona-Zygau-das, apart from carrying out purely organisational work, also intensified the publishing activities through the provision of fairly satisfactory materials: the headquarters had two typewriters, a rotaiy press, and typographic blocks. Despite continuous heavy losses, in 1950 Vytis military district still had 13 active platoons that comprised ca. 100 fighters. Just like the other military districts of East Lithuania, Vytis district did not escape from being drawn into the MGB snares, as the leadership of the district was infiltrated by its agents. District Commander Briedis established a connection with the MGB agent Markulis as early as 1946. Briedis trusted him, since they were old acquaintances, and the concept of'saving strength' which Markulis suggested seemed logical and attractive. Already in September 1947 the MGB began the 'legalisation' of partisans. That is to say, the MGB indirectly encouraged the
partisans to settle in towns using documents fabricated by the MGB itself, and wait there. Of course, all of those partisans were later arrested. Only in September 1947 the Commander of East Lithuania military region Lt. Jonas Kimtas-algiris issued an order which unambigously demanded immediate cessation of all ties with Markulis' 'headquarters', destruction of all channels of communication, and warning of the liaison agents. The district did not escape betrayal later, either. It was especially rife in 1951-1953. Captured liaison agents and partisans were recruited as double agents, and later on through their collaboration with the MGB were instrumental in crushing of the military district. In 1953 the last district Commander, Bronius Karboius-Bit ['Bee'] was killed, and this date should be considered the end of the district's existence. The last partisans of Vytis military district, Mykolas Suveizdis-Budrys and Edvardas ilinskas-Vanagas ['Hawk'], fell near Pandlys in the administrative district of Rokikis in the summer of 1956.
COMMANDERS OF VYTIS MILITARY DISTRICT
JUOZAS KRITAPONIS,
December 1944-January 1945
DANIELIUS VAITELIS-BRIEDIS ['MOOSE'], January 1945-May 1948 ALFONSAS SMETONA-YGAUDAS, May 1948July 1950 MYKOLAS EMEYS-PUTINAS ['GUELDER ROSE'], July 1950-April 1952 BRONIUS KARBOIUS-BIT ['BEE'], September 1952January 1953 ALGIMANTAS MILITARY DISTRICT
East Lithuania (Hills') Military Region '... We do not have any rhetoric, we do not express any sentiments, we have become as rugged and rough as our life itself, and yet we are happy. Only silence can speak through the heart, whereas words most often are merely shiny and empty. [...] Were I to fail to return as I feel I might don't speak very ill of me. For we are human, too, it's just that some find it impossible to comprehend us. You should better wish us that, if we are destined to die, the native earth that covers our eyes would be like a caressing hand...' DIANA GLEMAIT, Partisan of Algimantas military district and a poet Most partisan military districts were formed through natural evolution: the units were formed, then they amalgamated, and the commanders were elected from among the partisans themselves. The origins of some of the districts, however, are marked by a
different turn of events, and Algimantas district is one of those exceptions. By 1947, Vytautas military district had expanded excessively: it included all the fighting units active in the administrative districts of Utena, Rokikis, Kupikis, Zarasai, venionys, as well as in Svyriai district in Belorussia. This expansion made effective leadership impossible and rendered internal communication difficult. It was precisely for these reasons that in May 1947 the headquarters of East Lithuania military region decided to create a new military district of Algimantas. By 1948 the district was established. It consisted of arnas, alioji ['The Green'], and Kunigaiktis Margis ['Duke Margis'] brigades. It seems that the brigades continued to function rather autonomously. alioji brigade traditionally preserved closer ties with the partisan headquarters active in the territory of Prisiklimas military district, and the brigade contained an organisational sector a feature which is not characteristic of the Auktaitija partisans. (This was a reserve force consisting of legal residents and engaged in the dissemination of publications, gathering of information etc.) The brigade of Kunigaiktis Margis established continuous communication with the district headquarters only in 1949, that is, shortly before the end of the district's existence. arnas brigade was, de facto, the district's foundation: the headquarters were based in it and the publication of periodicals organised there. At some point in the second half of 1949 or in spring 1950 the district was abolished. Its abolition followed upon numerous betrayals as a result of which all the partisans who could have re-established the headquarters and taken over the command were killed. In November 1950 at the order of the Commander of East Lithuania military region the remains of the brigades of arnas and Kunigaiktis Margis were merged, renamed as Tumas-Vaigantas brigade and assigned to Vytautas military district, whereas alioji brigade was attached to the Vytis district.
COMMANDERS OF ALGIMANTAS MILITARY DISTRICT
ANTANAS SLUKA-ARNAS,
May 1947-May 1949
ANTANAS STARKUS-MONT, May 1949November 1949 VYTAUTAS MILITARY DISTRICT

East Lithuania (Hills') Military Region '...It may well be that non-resistance to the conqueror would have been less damaging to our nation than resistance. And yet, could the nation fail to resist, and why did it resist? Most likely because it deemed it low and dishonourable to bow to contempt and barbarity, and to become a slave trampled by the most loathsome spiritual degenerates. Thus the nation rose to fight in defence of its human dignity, in defence of all that is precious to all honest andfree people. Thus it revealed itselfas a noble and valuable member of humankind and ofthe community ofnations. Thus it made its contribution to the universal struggle ofhumankindfor the ideas of freedom and humanity... '
BRONIUS KRIVICKAS-VILNIUS, Chief of the Division for relations with the population at the headquarters of the East Lithuania military region The history ofVytautas military district, like those of others, begins with the formation of huge units, reckless endeavours, and direct battles against the regular army. Thus, for example, as early as August 1944 in the administrative district of Zarasai, Antanas Streikus, a volunteer of the War for Independence and Knight of Vytis Cross, with his two sons Izidorius and Juozapas formed a group of over 300 fighters and attacked the prison of Antazav in an attempt to liberate the political prisoners held there. After the operation the group dispersed into smaller and more mobile units. Similar processes were taking place in the administrative districts of venionys and Utena, where Tigras ['Tiger'] brigade the embryo of Vytautas military district was formed. The spring of 1945 saw the formation of Sakalas ['Falcon'] brigade (parts of Zarasai and venionys administrative districts), arnas brigade (part of Utena district) and others. In August 1945, the military district was established. Following the tradition of the Lithuanian Freedom Army (LLA) it was named as the 3rd (Vytautas) military district of LLA. It consisted of three brigades: Tigras (active in venionys administrative district), arnas (active in Utena administrative district and Saldutikis rural district of venionys administrative district), Lokys ['Bear'] (active in Zarasai administrative district and Svyriai district in Belorussia). The brief of the district headquarters was to coordinate the activities of the brigades, to re-establish the headquarters that were wiped out and to maintain communications with other military districts, as well as with lower structural subdivisions within the military district itself. Vytautas district did not escape unscathed by the MGB strikes, declines and recoveries of the brigades, commanders' internal dissent and reorganisations. Nevertheless, in 19481949, the partisans maintained rather energetic activities: they did not keep away from engaging in battles with the Soviet army and staging attacks against the institutions of the occupying forces and their collaborators. Their main focus, however, was devoted to propaganda - the publication of periodicals, proclamations etc. In 1950 the district's brigades each contained dozens of fighters. With the help of the MGB agents who were most often partisans that were 'turned around' as double-agents after being captured, by 1953 the remnants of only six platoons (total of ca. 20 fighters) remained in the territory of Vytautas military district. The spring of 1965 saw the last partisan battle Antanas Kraujelis-Siaubnas ['Ogre'], surrounded by the Soviet troops and losing any hope of escape, returned the fire as long as he could, leaving the last bullet for himself. The last partisan to die was Stasys Guiga-Tarzanas ['Tarzan'] who survived in hiding until 1986. He was never discovered by the authorities and died from pneumonia.
COMMANDERS OF VYTAUTAS MILITARY DISTRICT
JONAS KIMTAS-ALGIRIS,
August-September 1945
VLADAS MIKULNAS-LUBINAS ['LUPIN'], September-December 1945 PRANAS ZINKEVIIUS-ARTOJAS ['PLOUGHMAN'], December 1945-October 1946 VINCAS KAULINIS-MIKINIS ['WOODMAN'], May 1947-March 1949 BRONIUS KALYTIS-LIUTAURAS, SIAUBAS ['HORROR'], April 1949December 1951 KSTUTIS MILITARY DISTRICT
West Lithuania (Sea) Military Region . .According to the data provided by our intelligence, the enemy have currently increased the number of spies and intensified their activities in an attempt to disclose and annihilate the underground resistance b fore the elections. The enemy have also increased its measures against the partisans. It intends to strike a blow at the partisans by arresting even their distant relatives and confiscating their property. The purpose of all this is to impair our morale, to paralyse our activities before the elections, and to wipe us out. The state of Lithuania decided not to participate in the elections. Our duty is to sustain this decision of our state by our actions...' JONAS EMAITIS-ILGNAS, VYTAUTAS, Commander of Kstutis military district The joint military district of Kstutis was formed in the autumn of 1946 in the administrative districts of Taurag and Raseiniai, the town of Jurbarkas, and parts of the administrative districts of Kaunas, Kdainiai, and iauliai. In the summer of 1948 it was renamed as Kstutis military district. Partisan resistance in Samogitia had certain distinctive characteristics compared to the other structural formations of the Lithuanian partisans. First of all, a significant factor was the German-Soviet front-line which stayed in Samogitia until almost the end of 1944, by far the longest in the whole of Lithuania. This meant that the active members of various underground organisations in the part of Lithuania already occupied by the Soviets were moving to Samogitia, bringing their own ideas concerning further resistance, in particular how to organise it, and concerning the forms of activities and organisation. The most active were people belonging to the Lithuanian Front and to the Lithuanian Freedom Army (LLA).
They had rather different concepts of the resistance and were debating these even as they were founding the military district. The important point, however, is that discrepancies remained on the level of debates, and did not develop into deeper confrontation or disrupt effective activity based on mutual agreement. As throughout Lithuania, large formations were rapidly, but often rather sporadically, forming in the territory of the district. According to the data of the MGB, at the end of 1944, nineteen partisan units, containing ca. 2,000 fighters, were active in Raseiniai administrative district alone. In 1945 various structural arrangements were tried out: brigades of Vgl ['Burbot'], ebenktis ['Weasel'], Lydys ['Pike'] and Trys Lelijos ['Three Lilies'] were formed and there were attempts to create military districts of Vytis and aibas ['Lightning']. Nonetheless, both subjective and objective reasons determined that Kstutis joint military district was founded only towards the autumn of 1946, after the commanders of Lydys, Trys Lelijos, and ebenktis brigades succeeded in reaching an agreement. The history of the military district, and later of the whole partisan organisation in Lithuania was undoubtedly considerably influenced by the corps of the commanders which was formed thereby: Lt. Juozas Kasperaviius-Visvydas, Angis ['Snake'], Petras Paulaitis-Aidas ['Echo'], Petras Bartkus-adgaila, Sin ['Conscience'], and, of course, Capt. Jonas emaitis-Vytautas, Tylius ['Demure'], as well as many others. The standpoint of the commanders was entirely clear already at the stage of the district's formation: a military structure, discipline, an entirely negative view of legalisation (it helped to escape any approaches by the MGB), special attention devoted to publications and propaganda (newspapers were published constantly in the district). On the other hand, both in the protocols of the district and from later documents relating to the creation of the LLKS, one can plainly see an unambiguous democratic commitment: the decisions were discussed in depth and the opinions of others were respected. Also, a particular emphasis was placed on the creation of systems of external communications with the alioji brigade, with the units active in the emaiiai military district, and with units in Auktaitija. The destruction of two of the headquarters' hideouts in spring 1947, which resulted in the death of the district commander, Juozas Kasperaviius-Visvydas, Angis, and the loss of their publishing equipment, did not bring this work to an end. The new district commander, Capt. emaitis-Vytautas not only finished the formation of the district structure before the spring of 1948 and initiated the establishment of a new Prisiklimas military district, but also became the spiritus movens of the creation of a partisan supreme command for the whole of Lithuania. In the autumn of 1948, Kstutis military district became the central part of the West Lithuania military region to which the districts of emaiiai and Prisiklimas were attached. It was precisely the partisans of Prisiklimas district who were given the responsibility of organising the assembly of the partisan commanders of the whole of Lithuania. In that assembly, the Lithuanian Freedom Struggle Movement (LLKS) was founded and a member of Kstutis military district, Capt. Jonas emaitis-Vytautas, became the supreme commander of the partisans - the Chairman of the Presidium of LLKS Council.
It is paradoxical, but the years 1949-1953 mark a period of betrayals, deaths, and general decline of the military district. Already in 1949-1950 the Commander of the military region stated that majority of the old partisans and staff officers were killed. This meant that the formation of headquarters was increasingly difficult (most often they consisted of one officer) and communication between units was weakening. In 1952, Kstutis military district still had 180 active partisans, but by in 1953 there were only 23, and only two officers staffed the headquarters. It is remarkable that a press which printed periodicals Laisvs Varpas ['The Bell of Freedom'], Ugnis ['Fire'], as well as various proclamations and such-like, was still functioning in the district in 1952. In the summer of 1953, after the commander, Povilas Morknas-Rimantas was killed, the headquarters of Kstutis military district de facto ceased to exist. Isolated partisans were active until 1957-1958.
COMMANDERS OF KSTUTIS MILITARY DISTRICT
JUOZAS KASPERAVIIUS-VISVYDAS,
September 1946-April 1947
JONAS EMAITIS-VYTAUTAS, TYLIUS ['DEMURE'],

May 1947-July 1948
HENRIKAS DANILEVIIUS-VIDMANTAS,
July 1948April 1949
ALEKSAS MILIULIS-NEPTNAS ['NEPTUNE'], April 1949-June 1949 ANTANAS BAKYS-GERMANTAS, KLAJNAS ['WANDERER'], June 1949December 1951
December 1951June 1953
JONAS VILINSKAS-ALGIRDAS,
JuneSeptember 1953
PRISIKLIMAS *'RESURRECTION'+ MILITARY DISTRICT

West Lithuania (Sea) Military Region '... The enemy is searching quite close. The archive has been destroyed it's only a heap of shreds. I put on a clean shirt, take a gun in my hand, intending to fight. Once again I had a thought what if
I become weak when wounded they may take me alive. No. I shall only try to get away from the hideout if the enemy provides especially favourable conditions. Otherwise I shall lie down, and at the last minute will think that thus Ifinish discharging my duty to the Fatherland... I will adhere to the conviction that it is better to die than to place a friend in danger...' JUOZAS PALINAS-RYTAS ['MORNING'], Commander of Prisiklimas military district In 1947, the headquarters of Kstutis joint military district maintained communications with all the neighbouring military formations or had them under its command. As a result it expanded not only the sphere of its influence, but also its responsibility from Kdainiai (the boundary of Vytis military district) to Varniai (emaiiai military district). Kstutis joint military district consisted of seven brigades and several independent platoons. It is clear that communication across such an expanse of territory was very hazardous, the channels of communication became dangerous, and the visits of the commanders to units impossible. Besides, the creation of South and East Lithuania military regions clearly showed the way forward. As early as the spring of 1948 the headquarters was formed, and in April Prisiklimas military district was founded. The military normative documents of Kstutis joint military district remained in force in the newly-established district. Its headquarters was formed from the representatives of all the brigades (i.e., Atalynas ['Seedling Forrest'], Lietuvos alioji ['Lithuanian Green'], Povilas Lukys and Vover ['Squirrel']). This resulted in an opportunity to use collegiate decisions in order to perform the necessary reorganisations (such as the abolition of Atalynas brigade). In August 1949, the district headquarters was destroyed, and in the autumn 28 partisans were killed, out of whom 11 were commanders of various ranks. Eleven partisans were captured. The interest of the MGB in this military district is related to its geographical situation: Prisiklimas military district occupies the middle of Lithuania, and thus it was convenient for establishing connections between all the active partisan formations. This became especially clear in 1951, when it became problematic for the partisans in South Lithuania to establish wider communications. The last year of the military district's existence as an organisational structure is 1952. It coincided with the destructions of the headquarters and numerous betrayals and casualties. In that year, at the initiative of the commander of the military region, Antanas Bakys-Klajnas ['Wanderer'], the military district was abolished as it was no longer capable of forming a headquarters and or a military structure. For some time one of the district's brigades Maironis-Povilas Lukys brigade commanded by Juozas PalinasRytas still continued to function. After his death in October 1952, Prisiklimas military district that had been active in the administrative districts of Dotnuva, Tytuvnai, Radvilikis, eduva, Pakruojis, iauliai, agar, Akmen, Ariogala and Raseiniai, ceased to exist. Prancikus Prsaitis-Lap ['Fox'], a member of the district headquarters, held out until 1962. He sought to preserve the archives and the documents of Prisiklimas military district, moving them into a new hiding place every year. He succeeded in doing so, and the archives have survived, revealing many aspects of partisan activities in that territory. In 1963 Lap was sentenced to death and shot. His grave, like the graves of most partisans, is unknown.
COMMANDERS OF PRISIKLIMAS MILITARY DISTRICT
PETRAS BARTKUS-ADGAILA,
April 1948February 1949
LEONAS GRIGONIS-UPALIS,
February 1949-August 1949
August 1949September 1951
JUOZAS PALINAS-RYTAS ['MORNING'],

September 1951-October 1952
EMAIIAI *'SAMOGITIANS '+ MILITARY DISTRICT

West Lithuania (Sea) Military Region .. Lithuanian, you who are in doubt concerning [the value oj[ freedom and your life, we remind you of the names of those who fought for freedom in the recent past. If Kudirka, Basanaviius and others had doubtedfreedom andfearedfor their life, there would have been no Aura or Varpas, publications which awakened love for the Fatherland and raised a militant spirit in the nation, its desire to be free. Had the volunteers of 1918 feared for their life, the I6h of February Declaration of Independence would not have been realised there would have been no free Lithuania. If Lithuanian patriots had cared only for their own interests, all the political and national parties, both in the Fatherland and abroad, would not have been united today in order to fightforfreedom: Lithuanian Freedom Struggle Movement would not have been created in Lithuania, and the Supreme Committee for the Liberation of Lithuania abroad. This is the work and efforts of those Lithuanians who do not shirk hard work and are not afraid to sacrifice their lives for the freedom of the nation.' Text by an unknown partisan of emaiiai military district emaiiai military district, founded in the spring of 1946, was the result of earlier unsuccessful attempts at organisation. From the middle of 1944 in the territory that was later to become a part of emaiiai military district, the influence of the Lithuanian Freedom Army (LLA) and its tradition of military organisation was especially strongly felt. Persons who went to the forests without belonging to the LLA had to join the organisation and were received into one of its sectors: either OS (organisational sector) or VS ('acting' or 'hawks" sector). The LLA was created as early as 1941, but during the whole period of Nazi occupation it performed purely organisational activities. The LLA faced 1944 having carefully prepared
its political and military agendas, both programmatic and organisational. In July 1944 the organisation was divided into two sectors: OS and VS. OS was considered to be the reserve force which would secure provision, communication, intelligence functions vel sim., while the 'hawks' [in Lithuanian vanagai, hence VS] was the armed force of resistance. In the middle of 1944 the influence of the LLA extended into virtually all Lithuanian administrative districts, but by 1945 it was localised in Samogitia, especially its Western part. In the spring of 1945 the headquarters of the Samogitian Legion was founded as a transitional structure. It preserved the military conception of the LLA, but it should be appreciated as an attempt to adapt, as well as to adjust methods of activity and organisation, to changing circumstances. Its territory - the administrative districts of Teliai, Kretinga, Maeikiai, Taurag (part) - essentially became the basis of emaiiai military district. In its activities, emaiiai military district and its headquarters stressed mobilisation as the means of avoiding the spontaneous and disordered formation of partisan units without any clear military allegiance. It seems that this was the verdict of the new commanders when they saw that the previous headquarters failed to control the situation over large swathes of territory. In September 1946, after the district headquarters came close to being disbanded, crisis set in; it led to dissent among commanders which ended in exchange of fire. In such circumstances there was not even a remote chance of establishing a new headquarters and ensuring its efficiency. The breakthrough in the formation of the new headquarters came only in the spring of 1948, but until then universal chaos reigned: all communications between units ceased, activities were not coordinated etc. The neighbouring Kstutis military district sought to improve the situation: at the behest of its leadership, Vladas Montvydas-emaitis ['Samogitian'] was appointed the commander of emaiiai military district. A new headquarters was formed, to which, apart from six other members, belonged propaganda chief Vaclovas Stirbys, former parish priest of Pail. The priest was in communication with the partisans as early as 1945, whereas in 1949 he became a partisan himself and took care of publishing activities, in addition to acting as the partisans' chaplain. He was not alone in doing this dozens of priests chose partisan's life in order to be closer to persons who were in particular need of spiritual support. Many others maintained connections with the partisans and provided them with spiritual care. In Samogitia, like elsewhere, casualties among the fighters made partisans' ranks thinner from year to year. In 1947-1950 alone, 624 partisans were killed and 1972 partisans' liaison agents and supporters were arrested. In 1952 the district still had 236 partisans. The MGB reports state that by the end of 1953 the district was de facto destroyed: 161 partisans had been killed, 49 captured, and 4 partisans legalised. In the summer of 1953 the district commander, Vladas Montvydas-emaitis was killed and the publishing base destroyed. The last partisan of emaiiai military district, Pranas Konius-Adomas, was killed in Kretinga administrative district in 1965.
COMMANDERS OF EMAIIAI MILITARY DISTRICT
JONAS SEMAKA-LIEPA ['LIME-TREE'],
November 1945-April 1946
FORTNATAS AOKLIS-VILKAS ['WOLF'],

May-September 1946
KAZIMIERAS ANTANAVIIUS-TAURAS ['BISON'],

October 1946-April 1947
KAZYS JUOZAITIS-METEORAS [ASTEROID'],

April-November 1947
VLADAS MONTVYDAS-EMAITIS ['SAMOGITIAN'], 1948-July 1953 LITHUANIAN PARTISANS' UNIFORMS AND EQUIPMENT
'When they [the inhabitants of the village] saw us in the uniform there was no end to marvelling... Lo, how grand these men are turned out. Splendid uniforms of diagonal cloth, armed with excellent weaponry just like the actual soldiers of the Lithuanian Army... ' JUSTINAS LELEIUS-GRAFAS ['THE COUNT'], Partisan Chaplain of Tauras military district The specific character of resistance fighting shaped the evolution of Lithuanian partisans' uniforms and armaments. The partisans acquired both their weapons and their uniforms in a variety of ways: first of all, those who had left either the Soviet or the German army brought their uniform and weapons with them; secondly, partisans would used to capture uniforms and weapons as the spoils of the battle, and thirdly, partisans organised their production themselves. The fairly extensive iconographic and material evidence that survives allows us to describe the uniforms, equipment, and light weapons of the Lithuanian partisans in considerable detail. At the initial stage of armed resistance the majority of partisan uniforms consisted of the uniforms belonging to the officers and ordinary soldiers of the former Lithuanian Army. In the beginning, elements of German uniform were common too; they were brought along by soldiers of the Home brigade who joined the forests. Later on, partisans in addition collected various uniform outfits and their details from soldiers who had served in the Lithuanian Army, were members of Sauliai Association or police, as well as from the families of professional soldiers who did not join the forests, were exiled or imprisoned. In the iconographic material one can often see partisans wearing various styles of uniforms and their elements. In 19441945, when partisan military districts were being founded, little or no attention was paid to the unification of uniform and promulgation of normative rules for wearing it. The wearing of uniforms appertaining to any military state institution of Lithuania was motivated by the notion of the continued existence of the Lithuanian state. It was also
supposed to promote a sense of discipline and order. Despite good intentions and willingness, there was a shortage of uniforms, and many men had to wear civilian clothes. In 1945 the partisans for the first time began wearing badges on the left sleeve of their uniforms. One may single out the badges of the Tauras military district partisans with a representation of an aurochs. Partisans of various brigades also wore the tricolour shieldshaped badges with the inscription 'LIETUVA' ['Lithuania'] on a black background; these were part of the Home brigade and Self-defence batallions' uniform during the Nazi occupation. The partisans would modify these badges by affixing a little metallic Vytis in the middle or embroidering a letter 'P' (for 'partisan'). Partisans of several military districts wore uniform triangular cockades with the Jagiellonian double cross in the centre. In 1946 the situation regarding uniforms started changing in some of the partisan units. Often the commanders of the units began to take initiatives aimed at regularising the wearing of uniforms. The wearing of uniform not only disciplined and committed the freedom fighters; it also became an obligatory attribute. In the summer of 1946, the Lithuanian Army uniform was introduced as the required battle-wear for the partisans. The partisans had uniforms made by the village tailors, often at a risk to their security. Liaison agents used to seek out uniforms sold in the jumble-stalls of markets or buy them from the families of the former professional soldiers of the Lithuanian Army. Triangular tricolour badges worn on sleeves also appear. In order to encourage the fighters, various signs of distinction were created; these were sown on the uniform dress and worn permanently. On the 5 th of April, 1946 Zigmas Drunga-Mykolas Jonas, the Commander of Tauras military district, in his Directive No. 11 founded the following signs of distinction to encourage the bravery and acumen among the freedom fighters: The Partisan's Ribbon for Bravery, The Partisan's Ribbon for Diligence and The Partisan Supporter's Ribbon for Diligence. He also stated the rules for conferring of those ribbons and for wearing them. In 1948 partisans were being also presented with similar ribbons in Dainava military district. After the Commander of Tauras military district, Zigmas Drunga-Mykolas Jonas was killed, the new district Commander Antanas Baltsis-vejys by his Directive No. 23 of 5th July, 1946 at his own initiative introduced the wearing of the Lithuanian Army uniform in the military district commanded by him. When the centralisation of partisan military structures started, the Council of LLKS by its Directive No. 13 of 19th May, 1949 changed the existing rules for wearing signs of distinction and for using military ranks, and introduced the Lithuanian Army uniform as standard uniform dress. The partisans were allowed to have and use only those ranks and signs of distinction that were acquired in the Lithuanian Army or conferred by the LLKS. The wearing of uniform and of signs of rank and duty became obligatory during active service for all officers as well as ordinary fighters. One can see from the photographs that the main uniform head-dress was military or ordinary caps, and that forage caps or berets were worn only rarely. Owing to the shortage of authentic army cockades, new ones were produced. In their production the models in use in the Lithuanian Army in 1931 and 1934 were mostly used. New patterns of cap badges were also created. Apart from triangles with the Jagiellonian cross in the middle mentioned above, cap badges representing a shield with the Jagiellonian cross in the centre and ducal crown on top, surrounded by a
wreath of oak leaves, were also made. During winter partisans often wore a white camouflage battle-dress. Eventually every partisan military district acquired its own badges. The badges marked subordination to a certain military district and were usually worn on the left sleeve of the uniform coat. The badges were hand-made, most often embroidered, and of various scutiform, triangular, or rhomboid shapes. Apart from all sorts of badges the partisans wore variously shaped bands on their sleeves with the inscription 'Partisan of Lithuania'. Despite the period of intense armed struggle and difficult conditions, the production of partisans' recognition signs did not limit itself to representation of national or state symbols and to inscribing rousing slogans of self-sacrifice - each military district made an effort to maintain its own consistent system of symbolism. Partisans wore signs of recognition which symbolised their struggle for the restoration of an independent democratic Lithuanian state, their distinction through bravery in the battle, conscientious performance of their duties, as well as their battle wounds. A massive variety reigned in partisans' equipment. Partisans most often wore Lithuanian, Russian, and German soldiers' and officers' belts, hung with various leather and cloth holsters for firearms and ammunition. Partisans used various models of mapcases, torchlights, compasses, and binoculars. Most of the equipment consisted of objects worn by the Soviet Army, but sometimes one would come across fairly rare specimens. For example, in 1949-1950 Juozas Luka-Daumantas and his comrades-in-arms wore American belts of 1936 equipment model, while one partisan of Graina platoon in Kstutis military district wore a soldier's belt with a buckle used by the Tsarist Russian army.
LITHUANIAN PARTISANS' ARMS

'...In gratitude to my weapon I kiss it. Gradually, unhurriedly, we are retreating again. As I walk I keep thinking how lucky I am that I took all my weapons with me. Oh you, my dear shooting machine. Ifirmly press it to my body. Had you not workedjust now, I would have seen my death as surely as anything...' JUOZAS PALINAS-RYTAS ['MORNING'], Commander of Prisiklimas military district Throughout the whole period of armed resistance, from 1944 to 1953, the armament of Lithuanian partisans varied very significantly. The core of their weaponry consisted of rifles, handguns, light machine-guns and various types of grenades. These mostly were either German, left behind when the German Army withdrew from Lithuania, or Russian, most often captured as trophies, or belonged to a part of the Lithuanian Army personal weapons hidden away from the Russians and preserved by its soldiers. The latter category most often consisted of Belgian and Czechoslovakian arms formerly in use by the Lithuanian Army: 1924 model 7.92 mm calibre Mauser rifles engraved with Lithuanian symbols, Belgian 1935 model 9 mm FN Browning pistols, also with Lithuanian symbols, German 1908 model 9 mm Luger (Parabellum) pistols and Czechoslovakian 1926 model 7.92 mm light machine-guns ZB.
Partisan weaponry also contained German weapons widely used during the World War II: 1898 model 7.92 mm Mauser '98' rifles, '98b' and '98k' carbines, MP-43-44 (Sturmgewehr 44) assault rifles, MP 28/11, MP 38, MP 38/40, MP 40 submachine-guns, P 38 pistols, MG34, MG-42 machine-guns. Numerous light firearms of the SSSR came into partisans' hands as trophies in the battles with Soviet military units: 1928 model 7.62 mm Dekterev light and heavy machine-guns, 1941 model (1st and 2nd modification) Shpagin, 1942 and 1943 model Sudaev submachine-guns, 1938 and 1940 model Tokarev automatic rifles, TT pistols, 1895 model Nagant revolvers. There were also other states' weapons: Jonas Kimtas-algiris (Commander of East Lithuania military region) used American 1928 model 11.43 mm Thompson submachine-gun. Three submachine-guns of this model were taken by the Lithuanian Army from Polish soldiers interned in 1939. Images preserve the Czechoslovakian submachine-gun used by Juozas Luka-Skirmantas, Daumantas (the representative of the LLKS for the relations with the West). The arsenal of Vienuolis platoon contained even a British 1915 model Lewis light machine-gun. Partisans were also armed with German 7.92 mm G-43 automatic rifles. Not infrequently standard firearms were modified by shortening the butts and embellishing them with various national and state symbols of Lithuania. Most often the wooden parts were carved: the handles of pistols and assault rifles, the butts of the rifles and machine-guns sported the Gediminaiiai columns and Jagiellonian crosses. Sometimes these symbols were drawn on the firearm cases and holsters. Partisan arsenals contained many different grenades. An examination of the surviving photographs enables one to identify German 1924 and 1939 modification offensive handgrenades M-24, offensive anti-personnel grenades M-39 and M-39 n/A, Russian 1914 modification offensive grenades RGD-14-30, combined universal grenades RGD-33, antipersonnel hand-grenades RPG-42, anti-tank grenades RPG-43 and defensive fragmentation grenades F-1. One comes across grenades of other makes and states, but these were rare. To make carrying grenades easier, the partisans constructed various home-made devices for hanging them. Most often parts of the grenade's shell were drilled through and various additional rings and grenade-holders attached. In their fight against the Soviet aggressors, the partisans also used various explosives. On the whole the most popular were Russian-produced 1895 model Nagant revolvers, Belgian 1935 model FN Browning pistols - these had been part of the Lithuanian Army armament in the second half of the 1930s, - and the weapons captured as trophies: Russian 1938 and 1940 model Tokarev automatic rifles which partisans called 'tenners', 1941 model Shpagin submachine-guns, 1928 model Dekterev light and heavy machine-guns, as well as Czechoslovakian ZB-26 machine-guns.
UNDERGROUND PRESS AND PUBLISHERS

'...It would be extremely mistaken to think that at present the movement should act only through armed resistance. Arms are for our enemies. With arms one cannot impart resolute spirit to our compatriots and to proclaim the word of truth. For this one needs the press. Therefore it is precisely the press that is currently the principal fighting means of the movement. It is a weapon against
which the Bolsheviks are no longer capable of fighting, however powerful they assert themselves to be.' MYKOLAS BABRAUSKAS-VAIVILKAS, A member of staff of the Dainava military district The partisan underground press is a peculiar phenomenon in the history of the post-war period. The nation that was not yet entirely oblivious of the period when Lithuanian press had been prohibited by the Russian Tsars was well aware of the importance and of the power of the free printed word, and this is what determined the especially copious printed output. During the whole period of armed resistance, 19441953, ca. 80 periodicals were published, with print runs of several thousand copies. The press was conceived as one of the principal forms of the struggle insofar as it was the means of conveying the truth to the population concerning the nature and bruality of the Soviet occupation, as well as informing it about the events in the rest of the world. On the other hand, another very important task of the press was the description of the partisan struggle, its ideals and goals, thus leaving behind the true story of the fight for freedom. Nowadays it is difficult even to imagine the kinds of problems the publishers had to face. Unlike during the period of Nazi occupation, intellectual resources were lacking, and this fact reflected itself in the quality of periodicals (more than one partisan complained about this in his diaries and letters). The danger was too great, and the number of those who resolved to sacrifice themselves was too small... By the summer and autumn of 1944 the first samples of the underground press appeared: Karins ir politins inios ['Military and Political News'] published by the Lithuanian Freedom Army (LLA) and Laisvs kelias ['The Road of Freedom'] published by the partisans of Auktaitija. In 1945 newly emerging partisan military districts started publishing newspapers all over Lithuania. Some of them were published until the very the end of the armed resistance. Sometimes their publication would be disrupted, sometimes they changed titles, yet they always persevered in bringing the spirit of freedom to the people. In 19461947 all the district headquarters spontaneously, without any directions from above, organised sections for press and propaganda. The partisan press became especially important in 1949, when the Lithuanian Freedom Struggle Movement (LLKS) was founded. In its Presidium the Division for relations with population was created. (Corresponding structures were supposed to be, and later were, established within the lower order headquarters.) Until 1953 the head of the division was Juozas Sibaila-Diedukas, Merainis who not only generated ideas for the partisan press but also performed enormous practical tasks: the headquarters published the official paper for ordinary partisans Prie Rymanio Rpintojlio ['By the Sorrowing Christ': Rpintojlis, 'Christ in Sorrow' or Homo Dolorum, became a symbol of national identity Eds.}, L. biuletenis ['L. Bulletin'] for internal use of the partisan leadership, collections of poetry and prose, proclamations etc. At that period every district, and sometimes even brigade, headquarters had its own periodical.
Only in 1953, when the strength of the resistance was exhausted, did the partisan press effectively cease to exist. Nevertheless, there are some exceptions: in 1957 Prisiklimas military district still published an LLKS newspaper Partizan vi aidas ['Echo of Partisan Shots']. In 1958, its publisher and editor, Konstantinas Liuberskis-Zvainys in 1958 simply disappeared... According to the data of the KGB, the partisan hideouts destroyed in 19441952 yielded 577 typewriters and multiplying apparatuses, whereas in 19521953 a total of 57 copying machines, 2 home-made printing presses, 3 rotary presses, 2 mimeographs and 50 typewriters was found. Hundreds of people engaged in publication were killed and thousands arrested in 1947 alone 640 partisans, their liaison agents, and publication distributors were sentenced for their participation in underground publications.
BUNKERS AND HIDEOUTS

'... The next task was: to find suitable locations, to get the permission of the landowners, and to dig in their land two hideouts fit to be lived in during the winter. [...] I marked the entry opening in the courtyard, near the barn and the cattle-shed at a point where a path would be made in winter to feed the cattle. This way it is easier to approach the hideout and to conceal the entry. [...] While we were still spreading loose earth over the hideout, Antanaitis came closer, stamped his foot on top and announced that it was badly made, for one can clearly hear the noise resounding underground. [...] We made two openings for ventilation and camouflaged them, since we were not thinking of living there before the snow set in. We were permitted to make a second winter hideout by the patron in whose care we are living now. We chose the place in the hillside near the buildings. The entrance was supposed to come out near the path which one takes to fetch water from the well. We dug out this hideout slightly smaller than the first, but it seemed that here one couldfare quite comfortably, too. We likewise did not neglect providing adequate ventilation and, in order better to camouflage it, planted a juniper bush nearby.' ADOLFAS RAMANAUSKAS-VANAGAS ['HAWK'], Commander-in-chief of the LLKS armed forces During the first years of the Soviet occupation the type of partisan dwelling depended on their numbers - 100 and sometimes more people had to be sheltered at a time. Therefore partisans would simply set up camps in the forest, choosing more convenient locations that would be less accessible to the enemy. For example, in the Sandra-viks forest in Siluva rural district the MGB troops found a disused partisan camp located in an island surrounded by marshes. It was a bungalow made of tree-trunks and had no windows or doors only apertures for shooting and a special underground entry
passage. Inside there were plank-beds for twenty people and a storeroom. In the more extensive forests huge, fortress-like bunkers were constructed: the camp of ebenktis brigade was built on a hill at two levels. The lower camp had 14 bunkers, while the upper had 13, and they were surrounded by trenches with 11 nests for machine-guns. Nonetheless, a big platoon could stay in the forest only in the summer. When winter set in it was much more convenient to disperse in small groups, establishing hideouts in or near the farmsteads of the inhabitants of countryside. Skilled partisans with the help of their patrons could dig out and equip a hideout in a cellar, under a fireplace, between the walls, under a cattle-shed vel sim. in the course of a few nights. It was clearly understood, however, to what danger the partisans would subject the hosts in whose house a hideout would be found. As a result the hideouts in the forests became increasingly popular; they were dug into the hillsides, their entrances covered with trees and ingenious ventilation openings were devised. Living conditions in underground hideouts, or bunkers, were hard: not infrequently water would drip through the hideout walls and fresh air was scarce. When the partisans left their bunker at the end of winter, they were easily recognisable by their pale, yellowed, swollen faces. And yet it was their home it concealed and welcomed the partisans, it was the place where they worked, discussed their future, and lived...
DESECRATION OF THE FALLEN

'... Yet their bodies were not allowed to rest in peace, one could not suitably escort them to eternity, to bury them in the way they deserved to be buried. Stribai [local collaborators of the Soviet army], like angry predators, snatched their victims with an outburst of beastly sentiment and vented their failure and rage by kicking and desecrating their corpses. They would take ujfdead partisans' shoes and clothes and drive their dead bodies around, taking them into towns and villages, seeking this way to provoke people's contempt towards the partisans, to prove that the partisans 'strength was on the wane. Their greatest pleasure consisted in each of them mocking the dead partisans and insulting them. It was distressing to see one's compatriots taking pleasure in driving their carriages over partisans' bodies and beating their corpses with rifle-butts. However, this does not demean the sons of Lithuania, but only proves the Communists' bestiality, their barbarity and stupidity...' WOMAN-PARTISAN KLAJN ['WANDERER'], (actual name unidentified) In the Lithuanian war of 1944-1953 over 22,000 partisans, their liaison agents and supporters were killed. Of those, only very few graves are known. Their relatives and comrades-in-arms place flowers by the gravel pits and road-side ditches, for this is where they were mostly buried. The remains of those who fell in 1944-1945 could still be buried in secret, and this is what the relatives would do. Earth would bulge in the cemeteries overnight, and these bulges were assiduously looked after, adorned with flowers and frequented. This reverence went against the official Soviet version that the partisans were an enemy hated by the people. 1946 saw the beginning of macabre exploits: the bodies of fallen partisans were brought into small towns and displayed in the market-places, near the schools and the churches.
This was officially called 'identification', but the main purpose of these deeds was nevertheless an attempt at intimidating the population and as a threat. A public meeting was frequently summoned near the partisans' remains, and the dead bodies were shown to the school-children, warning them that this is what awaited everyone who resisted the regime.
Stribai charged with the burial of decomposing corpses often were too lazy to dig graves - they would throw partisan remains down the well or into open lavatories vel sim. Before
that photographs would be taken - it is difficult to say whether their aim was identification, or simply as a keep-sake for remembrance. Everyone's memory is different... Transl. by Mantas Adomnas in collaboration with Madeline Mary Louise Quest-Ritson
2004 10 20. 32 sp. 1. Tiraas 1500 egz. Usakymas Nr. 2773 Ileido valstybs mon SEIMO LEIDYKLA VALSTYBS INIOS" Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius www.valstybeszinios.lt Spausdino udaroji akcin bendrov SAPN SALA" S. Moniukos g. 21, LT-08121 Vilnius www.sapnusala.lt

Už Laisvę Ir Tėvynę

Enviado por

Dados do documento

Título original

Direitos autorais

Formatos disponíveis

Compartilhar este documento

Compartilhar ou incorporar documento

Opções de compartilhamento

Você considera este documento útil?

Este conteúdo é inapropriado?

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

Už Laisvę Ir Tėvynę

Enviado por

Direitos autorais:

Formatos disponíveis

U LAISV IR TVYN

LIETUVOS GYVENTOJ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS

Leidin parm Lietuvos tkstantmeio minjimo direkcija

Sudarytojai: DALIA KUODYT EUGENIJUS PEIKTENIS DALIUS YGELIS

Teksto autoriai: DALIA KUODYT JONAS VAIENONIS

Dailininkas ALVYDAS LADYGA Redaktor Rima Dulkinien

Vertjas Mantas Adomnas

Lietuvos laisvs kovos sjdio apygard emlapis. 1949-1950 m.

FOR FREEDOM AND FATHERLAND /237

Dainavos apygardos partizanai fotografuojasi. 1950 m.

Vakaru Lietuvos (Jros) srities vadovyb. 1949 m.

Vakaru Lietuvos (Jros) srities ir Kstuio apygardos vadovyb. Apie 1948 m.

LEONARDAS GRIGONIS ALEKSANDRAS GRYBINAS PETRAS BARTKUS

VYTAUTAS GUAS ADOLFAS RAMANAUSKAS

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS DEKLARACIJA

LIETUVOS LAISVS KOVOS SJDIO TARYBOS DEKLARACIJA

PIET LIETUVOS (NEMUNO) SRITIS

Dainavos apygardos partizanai.

Dainavos apygardos vadas Lionginas Baliukeviius-Dzkas. (Genocido auk muziejus)

PIET LIETUVOS (NEMUNO) SRITIS

ZIGMAS DRUNGA-MYKOLAS JONAS,

Tauro apygardos partizanai valgyboje.

Tauro apygardos kapelionas Justinas Leleius-Grafas. 1946 m. balandis.

Paliose veik Varnupi ir Mukietininku briai. 1945 m. balandis.

Paliose veiks Mukietininku brys. 1945 m. balandio 17 d.

Geleinio Vilko rinktins partizanai. Antras i kairs - Antanas Gudynas-Speigas.

Vytauto rinktins 2-osios kuopos partizanai. 1946 m. balandio 11 d. Vilkabaliai.

DIDIOSIOS KOVOS APYGARDA

JONAS MISINAS-ALIAS VELNIAS,

Neinomas Plieno rinktins kulkosvaidininkas.

A rinktins skrajojanio" brio partizanai. Treias i kairs -Bernardas Arboius-Liepsniukas.

Dobilo brio partizanai. Pirmas i deins - brio vadas Juozas Kudelis-Dobilas.

Plieno rinktins partizan bri susitikimas. 1949 m. vasara.

Kazimieras Aliauskas-Spartakas ir Vanda Joyt-Ramun.

ALFONSAS SMETONA-YGAUDAS, 1948 m. gegu1950 m. liepa MYKOLAS EMEYS-PUTINAS,

Vyio apygardos vadas Mykolas emeys-Putinas.

Vyio apygardos partizanas Jonas Ignataviius-vyturys. (Genocido auk muziejus)

Vyio apygardos partizanai ygyje.

Brio vadas Vaclovas Pauliukonis-Girnas.

Brio vado Antano ilio-aibo laidotuvs.

Algimanto apygardos partizanas Albinas Miliukas-Tigras. (R. Kaunieio asmenin kolekcija)

Bir girios partizanai ygyje.

Bir girios partizanai bendraygio laidotuvse. (R. Kaunieio osmenin kolekcija)

Bir girios partizanai Jonas Baltuis-Trimitos (kairje) ir Steponas Giedrikas-Girietis.

RYT LIETUVOS (KALN) SRITIS

BRONIUS KALYTIS-LIUTAURAS, SIAUBAS, 1949 m. balandis1951 m. gruodis

Du neatpainti Vytauto apygardos partizanai.

Vytauto apygardos partizanas Antanas Kraujelis-Siaubnas.

JONAS EMAITIS-VYTAUTAS, TYLIUS,

ANTANAS BAKYS-GERMANTAS, KLAJNAS,

Lydio rinktins partizanai. Penktas i kairs - Leonas Laurinskos-Litas. 1946 m. v. Velykos.

Lydio rinktins iaurio brio partizan Ona Leinskyt-Akacija.

Kstuio apygardos partizanai pamikje. 1946-1947 m.

Apsaugos grups partizanai. Deinje - Antanas Seneckis-aibas. Kitas neatpaintas.

Vidukls apylinki partizanas Aloyzas Stumbrys-Keleivis.

VAKAR LIETUVOS (JROS) SRITIS

Vovers rinktins Klevo brio partizanai. 1946-194/ m.

Prisiklimo apygardos partizan brys.

Kunigaikio velgaiio rinktins partizanas Vaclovas Rudnickas-Birtonas. Apie 1951 m.

Neatpainti emaiiu apygardos Kardo rinktins partizanai.

Neatpaintas emaii apygardos partizanas.

Kardo rinktins vadas Kazimieras Kontrimas-Tvas, Mont (kairje) su neatpaintu bendraygiu.

Kardo rinktins Narimonto kuopos partizanas Steponas Skersys-Kovas. (Skuodo muziejus)