9. A r j v y k s fotoefektas, j e i g u c i n k o p l o k s t e l ?

a p -
sviesime r e g i m ^ j a s v i e s a ?
10. C e z i s a p s v i e c i a m a s geltojTa s v i e s a , k u r i o s
bangos ilgis 5,89 • 10"^ m . E l e k t r o n o i s l a i s v i n i m o
is cezio d a r b a s l y g u s 1,7 • 10"^'' J . A p s k a i c i u o k i t e i s
cezio i s l e k i a n c i q e l e k t r o n q k i n e t i n f energij^.

Bendroji atomo
sandaros sam-
prata
I
Apie medziagos sandarq jau nemazai suzinojome
per c h e m i j o s , f i z i k o s i r k i t q d a l y k q p a m o k a s . K a i ke^
pakartodami toliau gvildensime atomo ir jo b r a n -
duolio s a n d a r ^ a p t a r s i m e k a i k u r i q m o k s l o r e z u l t a -
tq t a i k y m ^ .
• G r a i k q filosofas L e u k i p a s (Leukippos, 500—
440 p r K r . ) i r j o m o k i n y s D e m o k r i t a s {Demokri-
tos, 460—370 p r K r . ) p r o p a g a v o i d e j ^ k a d y r a m a -
ziausios m a t e r i a l i o s i o s d a l e l e s — a t o m a i . D e j a , s i
ideja d a u g e l j a m z i q b u v o p a m i r s t a .
• Is uzmarsties a t o m i z m ^ prikele p r a n c u z i i filo-
sofas i r m a t e m a t i k a s P j e r a s G a s e n d i {Pierre Gas-
sendi, 1592—1655).
• 1808 m . a n g l q f i z i k a s i r c h e m i k a s D z o n a s
D a l t o n a s iskele i d e j ^ k a d atomas y r a m a z i a u s i a
cheminio e l e m e n t o d a l e l e , k u r i s k i r i a s i n u o k i t q ele-
menttj a t o m q s a v o m a s e .
• Atomin^ medziagos sandar^ galutinai patvirti-
no p e r i o d i n e e l e m e n t q s i s t e m a , k u r i ^ a t s k i r a i v i e -
nas n u o k i t o 1869 m . s u k u r e v o k i e c i i i c h e m i k a s J u -
11 j u s L o t a r a s M e j e r i s (Julius Lotar Meyer) i r
rusq c h e m i k a s D m i t r i j u s M e n d e l e j e v a s , t a i p p a t
Brauno j u d e s i n teorija.
• A t r a d u s r a d i o a k t y v u m q (1896 m . ) i r elektronq^
(1897 m . ) , p a a i s k e j o , k a d a t o m a s y r a d a l o m a s ; j i s
sudarytas i s s m u l k e s n i q d a l e l i n .

Tai jdomu
Atomt{ matmenis galima
vaizdziai palyginti su mums
iprastj{ daikti} dydiiu:
• jei biltii imanoma vienq
atomq padidinti iki smeigtu-
ko galvutes dydzio (1 mm),
tai tiek pat kartij padidintas
1,8 m ugio zmogus buti}
18 000 km ugio;
• jei pasisekti{ atomus
sudeti vienq salia kito 1 mm
ilgio atkarpoje, joje issitekti}
net 10 000 000 atomu;
• jeigu vandenilio atomo
branduolys buti{ tokio
dydzio kaip aguonos grude-
lis, elektronas skrieti{ uz
50 m nuo jo.
• Daug vertingq darbq
atomo teorijos srityje atliko
ir Lietuvos mokslininkai,
tarp jii akademikas A d o l-
f as } u cy s (1904—
1974) ir jo sukurta fizikt{
teoretikif mokykla. }i vaisin-
gai dirba ir dabar.
152 Fizika / 10
Atomq modelial
^itikinus, k a d atomai tikrai egzistuoja, sanda-
rai paaiskinti b u v o siuloma daugybe modelin.
P a p r a s c i a u s i a s is']\\ m e c h a n i n i s atomo mode-
l i s , k u r j 1903 m . s u k u r e g a r s u s a n g l q f i z i k a s D z o -
z e f a s D z o n a s T o m s o n a s (Joseph John Thomson,
1856—1940). P a s a k j o , a t o m a s y r a m a z a s r u t u l i u k a s
— t e i g i a m o j o k r u v i o debeselis, k u r i a m e elektronai
i s s i d e s t ? k a i p r a z i n o s p y r a g e . B e n d r a s teigiamasis
debeselio k r u v i s l y g u s n e i g i a m a j a m e l e k t r o n q k r u -
v i u i . Toks modelis tiko paaiskinti r e i s k i n i a m s , ku-
riuose atomo sandara nevaidino jokio vaidmens.
Rezerfordo ir Boro atomo m o d e l i s p r i m e n a Sau-
les sistemq. E l e k t r o n a i a t o m e s k r i e j a a p l i n k bran-
d u o l j p a n a s i a i k a i p p l a n e t o s a p l i n k S a u l ^ . T o k s ato-
mo modelis dar v a d i n a m a s planetiniu modeliu.
Atomq^ s u d a r o b r a n d u o l y s i r e l e k t r o n i n i s a p v a l -
k a l a s . A t o m n s p i n d u l y s s i e k i a a p i e 0,53 • 10^°—
1,5 • 1 0 - " m , o b r a n d u o l i H — 1,3 • l O " ' ' — 9 • 10"'^ m.
A t o m q m a s e k i n t a n u o 1,6 • 10"^^ k g ( v a n d e n i l i o ) iki
3,95 • 10"^^ k g ( u r a n o ) . D i d z i a u s i a a t o m q m a s e s da-
lis ( a p i e 99,9 % ) s u t e l k t a b r a n d u o l y j e , k u r i o tankis
n e p a p r a s t a i d i d e l i s — apie 1,4 • 10^^—1,8 • 10^^ kg/ml
E l e k t r o n i n i o a p v a l k a l o d a l e l e — e l e k t r o n a s — yra
e l e m e n t a r i o j i d a l e l e , t u r i n t i v i e n q n e i g i a m q j j ele-
m e n t a r q j i k r u v j e = - 1 , 6 • 10"^' C i r r i m t i e s mas?
= 9,1 • 10-'^ k g .
A t o m o b r a n d u o l y s s u s i d e d a is n e u t r o n q i r pro-
tonq. K a r t u jie v a d i n a m i nukleonais.
Protonas (p) y r a elementarioji dalele, k u r i o s kru-
vis lygus v i e n a m teigiamajam elementariajam kru-
v i u i (1,6 • 1 0 ^ C ) , o r i m t i e s m a s e y r a a p i e 1836 kar-
t u s d i d e s n e u z e l e k t r o n o m a s ? (m^ = 1,67 • 10" kg).
N e u t r o n a s ( n ) y r a e l e k t r o s k r u v i o n e t u r i n t i elemen-
tarioji d a l e l e . Jos m a s e 1839 k a r t u s d i d e s n e u z elek-
trono mas? (apytiksliai lygi protono masei).
Neutralaus atomo branduolio teigiamqjj kruvj
k o m p e n s u o j a n e i g i a m a s i s e l e k t r o n q k r u v i s (proto-
n q s k a i c i u s l y g u s e l e k t r o n q s k a i c i u i ) . A t o m a i , prisi-
j u n g ? e l e k t r o n q , v i r s t a n e i g i a m a i s i a i s j o n a i s , o jq
netek? — teigiamaisiais jonais.
 C h e m i n i o e l e m e n t o a t o m a s , k a i p z i n o t e is c h e m i -
jos k u r s o , z y m i m a s t a i p :

cia X — c h e m i n i o e l e m e n t o s i m b o l i s , Z — e l e m e n t o
atominis skaicius, arba neutralaus atomo elektronq
s k a i c i u s , a r b a b r a n d u o h o p r o t o n q s k a i c i u s (jis y r a i r
elemento-eiles n u m e r i s p e r i o d i n e j e s i s t e m o j e ) , A —
mases s k a i c i u s , r o d a n t i s , k i e k n u k l e o n q y r a b r a n -
duolyje. Mases skaicius lygus protonq skaiciaus Z
ir n e u t r o n q s k a i c i a u s N s u m a i :
;; ; ... ^ A = Z + N . .
1 pavyzdys. Prisiminkime, kq reiskia simbolis
^ N a . S k a i c i u s 11 r o d o , k a d n a t r i o a t o m o b r a n d u o -
lyje y r a 11 p r o t o n q ( a p v a l k a l e — 11 e l e k t r o n q ) . K a -
dangi m a s e s s k a i c i u s l y g u s 23, tai b r a n d u o l j s u d a r o
23 n u k l e o n a i . N e u t r o n q n a t r i o a t o m o b r a n d u o l y j e
yra iV = 2 3 - 1 1 = 12.
A t o m a i , k u r i q b r a n d u o l i o k r u v i s tas p a t s ( v i e n o -
das p r o t o n q s k a i c i u s ) , o a t o m i n e m a s e s k i r t i n g a
(skirtingas n e u t r o n q s k a i c i u s ) , v a d i n a m i izotopais
(gr. /sos — l y g u s , v i e n o d a s , p a n a s u s + topos — v i e -
ta). D a u g u m a c h e m i n i q e l e m e n t q t u r i p o k e l e t q i z o -
topq. -
2 pavyzdys. Gamtoje aptinkami trys vandenilio
izotopai, k u r i e s k i r i a s i v i e n i n u o k i t q n e u t r o n q s k a i -
ciumi i r t u r i a t s k i r u s p a v a d i n i m u s (6.2 p a v . ) .
Gamtoje daugiausia y r a jprastinio vandeniUo J H ,
arba k i t a i p p r o c i o . S u n k u s i s v a n d e n i l i s j H ( d e u t e -
ris) s u d a r o t i k 0,0115 % j p r a s t i n i o v a n d e n i l i o . D a r
ireciau p a s i t a i k o n e s t a b i l a u s tricio j H : 10^^ v a n d e -
nilio J H a t o m q t e n k a v i e n a s tricio a t o m a s .

1.2 pay.

. prastinis vandenilis Deuteris

153
 tersalai i
Uzduotys -r n q (b):
1. K i e k ir k o k i q n u k l e o n q y r a s i q elementu Kas
branauoliuose: m a aptilj
mingas?!
a) ?^K; b) IM; c) ^ F e ?
Nema
2. K o k i o c h e m i n i o e l e m e n t o b r a n d u o l y j e y r a : siskai aa
a) 3 p r o t o n a i i r 4 n e u t r o n a i ; 1896 i
b) 29 p r o t o n a i i r 35 n e u t r o n a i ? r e 1 ii
urano c
3. K i e k e l e k t r o n q s k r i e j a a p l i n k c i n k o a t o m o
veike;
branduolj? K i e k neutronq y r a siame branduo-
relis sp
lyje?
veiksn
4. P a r a s y k i t e referatq t e m a „Kq as s u z i n o j a u apie
spindij
atomo s a n d a r ^ mokydamasis jvairiq d a l y k q " .
nus. i
duliu^
spindu
jur

Radioaktyvumas budin
uranii
daug
1986 m . b a l a n d z i o 26 d . C e r n o b y l i o a t o m i n e j e dis,
e l e k t r i n e j e (6.3 p a v . ) , e s a n c i o j e u z 130 k m j s i a u r ? Ra
n u o K i j e v o ( U k r a i n o j e ) , j v y k o avarija. J atmosferq isais
b u v o i s m e s t a n e p a p r a s t a i d a u g k e n k s m i n g q d u j q ir voi
d u l k i q , kurios skleide radioaktyviqjq spinduliuot?. maz
A p i e padidejusj r a d i o a k t y v u m q pirmosios pranese skleid

I
S k a n d i n a v i j o s s a l i q s t o t y s , n e s v e j a s sias p a v o j i n g a s ir pii
m e d z i a g a s p a s k l e i d e p l a c i o j e teritorijoje. I s 6.4 p a - lejel
veikslo matyti, k a d jos atklydo ir j Lietuvq. Siame
paveiksle pavaizduota, kaip paplito radioaktyvieji 6.5poij

154 Fizika / 10