Você está na página 1de 300

gzamkvlevze muSaobdnen:

avtorebi:

buba oCiauri _ saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros


erovnuli saswavlo gegmebis departamentis esTetiku­
ri aRzrdisa da sportis mimarTulebis xelmZRvaneli

eka wirRvava _ saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saministros


erovnuli saswavlo gegmebis departamentis saxviTi da
gamoyenebiTi xelovnebisa da musikis jgufis ufrosi

daviT zaTiaSvili _ saqarTvelos ganaTlebisa da mecnierebis saminist­


ros erovnuli saswavlo gegmebis qarTulenovan skoleb­
Si erovnuli saswavlo gegmebis danergvis eqsperti

sofio qeburia _ xelovnebaTmcodne, doqtori, `axali skolis~ xelov­


nebis maswavlebeli

samecniero redaqtori:
lela oCiauri _ S. rusTavelis sax. Teatrisa da kinos saxelmwifo univer­
sitetis profesori, xelovnebaTmcodneobis doqtori

teqnikuri redaqtori: manana baliaSvili

2
saxviTi da gamoyenebiTi
xelovneba

VII-IX klasebi

sagnobrivi gzamkvlevi

2011-2016 wlebis erovnuli saswavlo gegmis mixedviT

Tbilisi, 2013

3
sarCevi
Sesavali......................................................................................................................................................................5
Tavi I. swavla-swavlebis ZiriTadi principebi
sabazo safexurze.......................................................................................................................6
Tavi II. Sefaseba................................................................................................................................................ 25
Tavi III. aqtivobebi standartis Sedegebis misaRwevad.................................... 33
VII klasi ........................................................................................................................................................ 33
VIII klasi ....................................................................................................................................................... 87
IX klasi .......................................................................................................................................................190
Tavi IV. sanimuSo scenarebi ............................................................................................................249
Tavi V. ganmsazRvreli da ganmaviTarebeli Sefasebis nimuSebi.......290
terminTa ganmartebebi..........................................................................................................................295
gamoyenebuli literatura.............................................................................................................. 300

4
Sesavali

gzamkvlevi zogadsaganmanaTleblo skolebis sabazo safexuris VII-


IX klasebis saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis maswavleblebisTvisaa
gankuTvnili da saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis sagnobrivi pro­
gramis damxmare resurss warmoadgens. is xels uwyobs maswavlebels,
ukeT gaerkves programis miznebsa da moTxovnebSi da miaRwios erovnu­
li saswavlo gegmiT gansazRvrul Sedegebs, sTavazobs mas sasargeblo
rCevebs meTodikis sferodan, aqtivobebis farTo speqtrs, praqtikuli
saqmianobisTvis aucilebel cnobebs sxvadasxva mxatvruli teqnikisa da
proceduris, masalebisa da iaraRebis, xelovnebis Teoriisa da istori­
is Sesaxeb, aseve specialuri literaturisa da saitebis CamonaTvalsa
da vizualur masalas.
gzamkvlevi Sedgeba xuTi Tavisgan:
I TavSi ganxilulia Sedegze orientirebuli swavla-swavlebis ZiriT­
adi principebi, codnis konstruireba;
II TavSi ganxilulia Sefasebis sistema, gaanalizebulia misi arsi da
miznebi, mocemulia meTodologiuri rCevebi;
III TavSi warmodgenilia Sedegebi da indikatorebTan dakavSirebuli
aqtivobebi, maTi CatarebisTvis saWiro vizualuri masala, resursebis
CamonaTvali, rekomendaciebi, rCevebi da miTiTebebi, kavSirebi stand­
artis sxva SedegebTan, aseve, sxva sagnebTan. aRniSnuli rekomendaciebi
warmodgenilia TanmimdevrobiT, standartis sami mimarTulebis mixed­
viT:
1) SemoqmedebiTobisa da praqtikuli unar-Cvevebis ganviTareba;
2) komunikacia da interpretacia;
3) xelovnebis aRqma konteqstSi.
IV TavSi vrclad da detaluradaa ganxiluli im gakveTilebis
scenarebis nimuSebi, romelTa gamoyenebac maswavleblebs gauadvilebs
sagnobrivi programiT gaTvaliswinebuli Sedegebis miRwevas.
V TavSi warmodgenilia saxviT da gamoyenebiT xelovnebaSi ganmsaz­
Rvreli da ganmaviTarebeli Sefasebis nimuSebi.
gzamkvlevSi CamoTvlili da ganmartebulia ZiriTadi terminebi, mi­
TiTebulia sasargeblo literatura da internetsaitebi, rac maswav­
lebels damatebiTi cnobebisa da masalebis mopovebaSi daexmareba.

5
Tavi I
swavla-swavlebis ZiriTadi principebi sabazo safexurze

ganaTlebis konstruqtivistul koncefciaze damyarebuli Tana­


medrove saganmanaTleblo politika swavlebis procesis mTavar subi­
eqtad moswavles moiazrebs da miznad isaxavs, misces mas generaciuli1
codna da xeli Seuwyos, Camoyalibdes samoqalaqo cnobierebis mqone,
warmatebul, realizebul pirovnebad. miznidan gamomdinare, saganmanaT­
leblo procesi mimarTulia ara informaciis dagrovebisa da garkveuli
moculobis masalis damaxsovrebaze, aramed moswavlis mier sakuTar ga­
mocdilebasa da resursze dayrdnobiT axali codnis konstruirebaze.
erovnuli saswavlo gegmis Tanaxmad, moswavlis mier saganmanaTleblo
dawesebulebaSi Sesabamis sagnobriv standartze dayrdnobiT miRebuli
codna sam kategoriad iyofa: statikuri (vici), dinamikuri (SemiZlia)
da dinamikur-funqciuri (viyeneb adekvaturad). saswavlo procesi unda
uzrunvelyofdes samive kategoriis codnis SeZenas.
saswavlo procesis efeqturad warmarTvisTvis aucilebelia, yur­
adReba gamaxvildes Semdeg mniSvnelovan sakiTxebze:
• moswavlis asakobrivi Taviseburebebis gaTvaliswineba;
• moswavlis individualuri Taviseburebebis gaTvaliswineba;
• moswavlis motivacia, TviTregulacia da aqtiuri monawileoba
saswavlo procesSi;
• swavlebis meTodologia da saswavlo procesis organizeba.

moswavlis asakobrivi Taviseburebebis gaTvaliswineba


‹‹
mozardobis periodis krizisi
sabazo safexurze myofi moswavle ganviTarebis TvalazrisiT yvelaze
mniSvnelovan da sapasuxismgeblo periods gadis. es asaki (12-15 weli)
miiCneva krizisul periodad, radganac bavSvis ganviTarebaSi erTdrou­
lad xdeba mkveTri, arsebiTi Zvrebi rogorc fizikur, ise kognitur,
socialur-emociur da sulier sferoSi. lev vigotskis (fsiqologi,
socialur-kulturuli Teoriis avtori) sityvebiT rom vTqvaT, am
asakSi `mozardis pirovnebis struqturaSi ar aris araferi myari, mud­
mivi da saboloo~ (Vigotsky,1931). es aris cvlilebebisa da formirebis
periodi, romlis xelSewyobac did Zalisxmevas moiTxovs mSoblebisa da
maswavleblebisgan.
mozardobis periodis krizisi ganviTarebis socialuri situaciisa
da wamyvani saqmianobis cvlilebebTan aris dakavSirebuli.
 ganviTarebis socialuri situacia – es aris bavSvis pozicia (adg­
ili) im urTierTobebisa da Rirebulebebis sistemaSi, romelic miRe­

1
generacia (laT.generatio ) – warmoSoba, Seqmna.

6
buli da gamarTlebulia sazogadoebis mxridan. sabazo safexuris mos­
wavle gamodis bavSvobis asakidan, magram jer kidev ar aris `didi~,
mas ukavia Sualeduri pozicia bavSvobasa da mozrdilobas Soris, rac,
TavisTavad, xSirad problemuri situaciebis Seqmnis sababi xdeba. mag­
aliTad, Tu erTi mxriv, bavSvis mimarT ufrosebis damokidebuleba jer
kidev mzrunvelobiT da dacvis surviliT Semoifargleba, meore mxriv,
misgan moiTxoven saqciels, romelic ymawvilis interesebSi ar Sedis;
Tumca is `valdebulia~ ase moiqces, radgan amas axali asakobrivi `sta­
tusi~ moiTxovs. anu, xan `jer isev bavSvia~ da `ar SeiZleba~, xan ki `ukve
didia~ da ise unda iqceodes, `rogorc mas Seefereba da ara patara bavS-
viviT~. naTelia, rom ufrosebi am asakis bavSvisadmi araTanmimdevrul
damokidebulebas iCenen. swored aseTi araTanmimdevruloba warmo­
Sobs maswavlebels/ mSobels/aRmzrdelsa da bavSvs Soris konfliqtur
situaciebs.
 wamyvani saqmianoba gansazRvravs da mimarTulebas aZlevs mniS­
vnelovani cvlilebebis aRmocenebas bavSvis fsiqikur ganviTarebaSi.
Tu dawyebiT safexurze wamyvani saqmianoba iyo swavla, sabazo safex­
urze is intimur-pirovnuli urTierTobebiT icvleba. TanatolebTan
urTierToba xdeba moswavlis qcevis wamyvani motivacia da, Sesabami­
sad, misi mTavari sainformacio arxi. wamyvani saqmianobis aseTi mkve­
Tri cvlilebis gamo xSirad zaraldeba saswavlo procesi, iklebs
swavlis motivacia, uaresdeba moswavleebis akademiuri moswreba, ris
gamoc mSoblebi da maswavleblebi moswavleebs xSirad ukrZalaven an
demonstraciulad uzRudaven TanatolebTan urTierTobas. aseT dros
yovelTvis unda gvaxsovdes, rom bavSvis srulfasovani fsiqikuri gan-
viTarebisaTvis am asakSi mniSvnelovania swored aseTi pirovnuli urT-
ierTobebis xelSewyoba.

maswavleblebma unda gaiTvaliswinon, rom maT SeuZliaT aRniSnuli


asakobrivi cvlilebi saswavlo procesis sasargeblod gamoiyenon.

fizikuri ganviTareba
12-15 weli, biologiuri cvlilebebis TvalsazrisiT, uTanabrdeba
embrionul da Cvilobis periodebs, radgan ganviTarebis am ori fa­
zis msgavsad, isic xasiaTdeba swrafi zrdiTa da arsebiTi gardamtexi
cvli­lebebiT. am nawilSi Cven mokled SevexebiT sabazo safexuris mos­
wavlis fizikur ganviTarebas, radgan ganviTarebis procesi erTiania
da fizikuri cvlilebebi mniSvnelovnad aisaxeba sxva sferoebzec. ker­
Zod, am asakSi xdeba:
 mkveTri mateba wonasa da simaRleSi. fizikuri ganviTareba imarTe­
ba organzmSi arsebuli hormonaluri balansiT da mozardobis mkveTri
fizikuri cvlilebebi ganpirobebulia swored hormonaluri fonis
gaaqtiurebiT, romelic gogonebSi Tavs iCens 11 wlisa da biWebSi – 12-
13 wlis asakidan. intensiuri zrda iwvevs moswavleebSi Secvlil sxe­

7
ulTan adaptaciis problemebs. mozardi xSirad mouqnelia, TiTqos ver
flobs sakuTar sxeuls. es bunebrivia da gasagebi, radgan swrafi zrda
xSirad ar aris simetriuli. SesaZlebelia, mcire drois ganmavlobaSi
sxeulis erTi nawili ufro didi iyos, vidre meore, misi wyvili, nawili.
amas garda, xdeba cvlilebebi xmaSic: moswavle Znelad egueba im faqts,
rom ver aregulirebs sakuTari xmis tembrs. amave periodSi aqtiurdeba
cximovani ujredebis cxovelqmedeba, organizmSi izrdeba cximis masa;
funqcionirebas iwyebs usiamovno sunis gamomwvevi axali tipis saofle
jirkvelebi. es yvelaferi ki mozards diskomforts uqmnis.
 sqesobrivi momwifeba. sqesobrivi momwifebis saSualo perio­
dad adre miCneuli iyo 15,5 weli, Tumca am asakma sagrZnoblad dai­
wia da axla sqesobrivi momwifebis saSualo asakad 12,5 weli iTvleba.
mozardebi am asakSi yovelgvari cvlilebisadmi metismetad mgrZnobi­
areni arian, rac dakavSirebulia sqesobriv momwifebasTan, meoreuli
sasqeso niSnebis gaCenasTan, sxeulis axleburi formebis SeZenasTan da
a. S. maTze gansakuTrebul gavlenas axdens dagvianebuli an naadrevi
momwifeba, arasworad miwodebuli informacia momwifebis procese­
bis TaviseburebTa Sesaxeb. am mxriv xSirad scodaven aRmzrdelebi Tu
masobrivi sainformacio saSualebebi. isini lamazad uxataven ymawvils
mozardobis periods da gverds uvlian adamianis ganviTarebis am fa­
zisTvis damaxasiaTebel mtkivneul Temebs, rogoricaa: gamonayari saxe­
ze, orTopediuli diskomforti, wonis regulirebis problemebi da a.
S. am periodSi sakuTari sxeulis aRqma gamwvavebulia. axalgazrdebi
sasurveli formebis misaRwevad da SesanarCuneblad xSirad mimarTaven
mkacr dietas; Relaven sxeulis simaRleze, radgan maTTvis mniSvnelo­
vania, rogor Sexedaven sxvebi. amave periodSi SeiZleba Tavi iCinos is­
eTma kvebiTma aSlilobam, rogoricaa bulimia2 da anoreqsia3.

kognituri ganviTareba
mozardobis periodSi xdeba mniSvnelovani cvlilebebi azrovnebis,
warmosaxvis, cnobierebis, msjelobis, intuiciis ganviTarebis Tvalsaz­
risiT. mozardi aqtiurad iZens codnas, rac amdidrebs da, amave dros,
arTulebs mis cxovrebas.
mozardobis asakis kognituri ganviTarebis specifika abstraqtuli
azrovnebisa da metakogniciis ganviTarebaSi mdgomareobs. es procesebi,
Tavis mxriv, gavlenas axdes sxva kognitur procesebzec, kerZod, mex­
sierebaze, aRqmaze, yuradRebaze da a. S.

2
bulimia _ kvebiTi aSliloba, sxvagvarad mas mglis madasac uwodeben. bulemiuri
Setevebis dros adamiani didi raodenobiT sakvebs iRebs, rasac mohyveba xelovnuri
gulisreva da depresia.
3
anoreqsia (nervuli) _ kvebiTi aSliloba, madis sruliad arqona. am dros adamians ar
SeuZlia sworad Seafasos akuTari Tavi: is ukiduresad gamxdaria, magram hgonia, rom
Zalian msuqnia da kidev cdilobs wonaSi daklebas.

8
formaluri operaciuli azrovneba
11 wlidan mozardis azrovneba Tavisufldeba konkretuli situ­
aciebis tyveobisgan da xdeba formalur-operaciuli, Semodis ab­
straqtuli azrovneba. Tu aqamde mas ar SeeZlo operireba cnebebiT, ab­
straqtuli simboloebiT, axla ukve SeuZlia iseTi amocanebis gadaWra,
sadac azrovnebis procesSi daeyrdnoba ara TvalsaCino niSnebs, aramed
ganyenebul ideebs. mas ukve SeuZlia gamoTqvas varaudebi, wamoayenos
hipoTezebi da dagegmos maTi Semowmebis gzebi, SeimuSaos garkveuli
strategiebi da Seafasos miRebuli Sedegi. mozardi amave periodidan
ukve axerxebs ramdenime cvladiT manipulirebas (amyarebs or cvlads
Soris kavSirs, afiqsirebs erTi cvladis gavlenas meoreze da a. S.),
eZiebs mizez-Sedegobriv kavSirebs. misi saswavlo aqtivobebis ZiriTadi
nawili dafuZnebulia kvleviT saqmianobaze: svams kiTxvebs, cdilobs
daakavSiros faqtebi da movlenebi erTmaneTTan, Caswvdes am kavSirebis
azrs, gamoikvlios da ganazogados kanonzomierebebi.
am etapze viTardeba rogorc kritikuli/analitikuri, aseve Semo­
qmedebiTi azrovneba. kritikuli azrovneba, pirvel rigSi, Tavs iCens
maSin, roca mozardi daiwyebs sakuTari da sxvaTa qcevebis Sefasebas
sazogadoebrivi da bunebrivi kriteriumebiT; SeimuSavebs problemis
gadaWris algoriTmul4 gzas, aRiarebuls da warmatebuls mis soci­
umSi; Tumca, amave periodSi, gazrdili kognituri SesaZleblobebi sa­
fuZvels uyris divergentul anu SemoqmedebiT azrovnebas. mozards
SeuZlia daisaxos axali, originaluri gadawyvetis gzebi da ganavi­
Taros SemoqmedebiTi xedva. magram kritikuli azrovneba xSirad xels
uSlis SemoqmedebiTi azrovnebis ganviTarebas. maswavleblis roli am
SemTxvevaSi Zalian didia, radgan man Tanabrad unda waaxalisos az­
rovnebis orive saxe – rogorc analitikuri, ise SemoqmedebiTi; unda
daexmaros moswavles imis gacnobierebaSi, rom orive mniSvnelovania.
aris sakiTxebi, sadac warmatebuli qceva dafuZnebulia analitikur az­
rovnebaze, da aris iseTi sakiTxebi, sadac Sedegi swored SemoqmedebiTi
azrovnebiT miiRweva.
12-14 wlisTvis ukve formirdeba evristikuli5 azrovneba. mozards
SeuZlia amocanis gadawyveta sakuTar gadmocdilebaze dayrdnobiT da
saRi azris saSualebiT. SeiZleba verc acnobierebdes, rogor mivida
pasuxamde, anu ar hqondes amocanis gadaWris algoriTmuli gza, magram
amisaTvis mainc unda waxalisdes. maswavlebelma mimarTulebis mimcemi
kiTxvebis saSualebiT moswavle sasurvel Sedegamde unda miiyvanos.

4
algoriTmi _ garkveul moqmedebaTa sasruli Tanmimdevroba, romelTa zedmiwevniT
Sesruleba saSualebas gvaZlevs miviRoT mocemuli amocanis amonaxsni.
5
evristika (`vpoulob~) _ gamokvlevisa da swavlebis xerxebi, romelTa mixedviTac, WeS­
mariteba unda gamomJRavndes saTanado misaxvedri kiTxvebis daxmarebiT.

9
metakogniciis ganviTareba
am asakisTvis damaxasiaTebeli meore mniSvnelovani cvlileba aris
metakogniciis da TviTcnobierebis ganviTarebaSi swrafi winsvla. mniS­
vnelovnad viTardeba mozardis unari, analizi gaukeTos sakuTari az­
rovnebis process. mas ukve aqvs garkveuli codna azrovnebaSi mimdin­
are procesebis Sesaxeb, SeuZlia Seamowmos da cnobierad cvalos es
procesebi; ufro efeqturad iyenebs informaciis gadamuSavebisa da aR­
dgenis strategiebsa da saSualebebs; ukve aqvs garkveuli warmodgena
sakuTar SesaZleblobebze, SeuZlia realobis gaTvaliswinebiT dasaxos
da cvalos gegmebi, iyos mizanze orientirebuli da Seafasos qmedebebi
mizanTan mimarTebiT.
mozards uyalibdeba `didis~ pozicia da xedva. imis miuxedavad, rom,
rogorc zemoT aRvniSneT, igi obieqturi statusiT jer kidev ar aris
`didi~, subieqturad TandaTan ukve eziareba ufrosebis samyaros, maTs
Rirebulebebsa da qcevis motivebs.
amave periodSi mniSvnelovani xdeba mozardis `me~-koncefcia. Tavda­
pirvelad igi iwyebs sakuTar naklovanebebze yuradRebis gamaxvilebas,
raTa daZlios da, SeZlebisdagvarad, aRmofxvras isini, xolo mogvi­
anebiT fiqrs iwyebs pozitivzec da aanalizebs sakuTar upiratesobebs.
es TviTcnobierebis bunebrivi socialuri regulaciis funqciaa.
es ori metad mniSvnelovani cvlileba, Tavis mxriv, gavlenas axdens
sxva kognitur procesebze, rogoricaa: aRqma, mexsiereba, yuradReba,
warmosaxva da metyveleba.
 aRqma. kognituri procesebis ganviTareba mniSvnelovnad aisaxeba aR­
qmaze: is kidev ufro diferenciuli xdeba, analizisa da sinTezis op­
eraciebis floba moswavles saSualebas aZlevs, mTelSi SeamCnios meti
detali da piriqiT, mTeli garkveuli erTeulebis safuZvelze aRiqvas.
 yuradReba. yuradRebis moculoba izrdeba. Tu aqamde mozardis yur­
adRebis naTel velSi eqceoda SedarebiT naklebi stimuli, axla maTi
raodenoba sagrZnoblad imatebs. aseve, sasurveli mimarTulebiT
izrdeba yuradRebis koncentrirebis unari. mozards ukve SeuZlia
meti winaaRmdegoba gauwios yuradRebis gadamtan faqtorTa zemoq­
medebas da SeinarCunos sasurveli mimarTuleba. yuradRebis funq­
cia am asakSi mniSvnelovnad aris dakavSirebuli mozardis motiva­
ciasa da interesebTan. igi yuradRebas iCens mxolod imis mimarT,
rac dakavSirebulia mis aqtualur moTxovnilebebsa da gancdebTan.
 mexsiereba. am periodSi aqtiurad viTardeba logikuri (gaazrebu­
li, sistemuri) da nebelobiTi mexsiereba. is anacvlebs meqanikur
mexsierebas da wamyvani xdeba informaciis gadamuSavebis procesSi.
dawyebiTi safexurisgan gansxvavebiT, sabazo safexuris moswavleTa
umetesoba daswavlis process agebs mexsierebis swored am formaze
dayrdnobiT da ara masalis meqanikur, mravaljerad gameorebaze.
magaliTad, Tu V klasis moswavleebi iyeneben damaxsovrebis iseT
garegan saSualebebs, rogoricaa asociaciebi, azrobrivi dajgufeba

10
da a. S., VIII klasis moswavleebi upiratresobas aniWeben damaxsovre­
bis arapirdapir, codniT gaSualebul meTodebs: dasamaxsovrebeli
masalis gaazrebas, misi logikuri struqturis Ziebasa da sakuTar
gamocdilebasTan integracias. moswavle kidev ufro metad cdilobs
dasaswavli masalis logikurad damuSavebasa da struqturirebas. am
periodSi Zalian mniSvnelovania, maswavlebelma Tvali miadevnos,
rogor viTardeba aRniSnuli unarebi moswavleSi, radgan Zalian xSi­
rad ganviTarebas usistemo, qaosuri xasiaTi aqvs, mozardis mnemuri
unarebi naklebad moqnili, TiTqmis stereotipulia; erTferovania
masalis gadamuSavebis saSualebebic da azrovneba mexsierebis pro­
cesSi naklebad monawileobs.

emociuri ganviTareba
mSoblebisa da maswavleblebisaTvis Zalian mniSvnelovania imis gac­
nobiereba da aRiareba, rom guneba-ganwyobilebis xSiri cvalebadoba
mozardobis asakisTvis damaxasiaTebeli normaluri movlenaa. metic,
mozardTa umravlesobisTvis es aris gza, iqces kompetentur da Camoy­
alibebul pirovnebad.
ra iwvevs guneba-ganwyobilebis aseT cvalebadobas? Tu gaviTvalis­
winebT mozardis fizikuri ganviTarebis Taviseburebebs, erTi mxriv,
es hormonaluri cvlilebebis Sedegi unda iyos. SemdgomSi, wlebis
matebasTan erTad, organizmi hormonebis gansazRvrul dones eCveva da
asakisTvis damaxasiaTebeli emociuri cvalebadobac ukvalod qreba.
Tumca hormonaluri gavlena arc ise didia, rogorc, Cveulebrivad,
`abraleben~ xolme. am asakSi guneba-ganwyobilebaze aseve mniSvnelo­
van gavlenas axdens stresi, kvebiTi Cvevebi, socialuri urTierTobebi.
mozardis emociur mdgomareobaze garemos aseTi gavlena gacilebiT
Zlieria, vidre hormonebis cvlilebebiT gamowveuli zemoqmedeba. is
mniSvnelovan gavlenas axdens akademiur warmatebazec. kvlevebi mow­
mobs, rom mozardebs, romlebic kargad akontroleben sakuTar emo­
ciebs, ufro maRali akademiuri moswreba aqvT, vidre moswavleebs,
romelTac emociebis kontroli naklebad SeuZliaT (maTi kognituri
SesaZleblobebis gaTvaliswinebis fonze). emociuri mowyvladobis gamo
am periodSi gansakuTrebuli mniSvneloba eniWeba mozardis urTierTo­
bas mSobelTan, ojaxTan da, zogadad, ufros TaobasTan.

ojaxi da mozardi
rogorc zemoT aRvniSneT, mozardobis asakisTvis damaxasiaTebeli
tipuri qceva damoukideblobisaken swrafvaa, rac Zalian xSirad mS­
oblebis gaRizianebas iwvevs. maT surT, rac SeiZleba metad akontro­
lon Svilebi, radgan hgoniaT, rom am asakSi Zalian advilia ymawvilze
negatiuri gavlenis moxdena da maTi `gzidan acdena~. Tumca, xSirad,
mSoblebi imedgacruebuli rCebian: hgoniaT, rom mozardebi aucileb­
lad gaiTvaliswineben maTs rCevebs, met dros gaatareben ojaxTan,

11
moiqcevian ise, rogorc mSoblebs miaCniaT marTebulad. bevr mSobels
ar Seswevs unari, gaacnobieros, ramdenad mniSvnelovania misi SvilisT­
vis TanatolebTan yofna; ufrosebs uWirT imis gageba, ratom unda
mozards, daumtkicos yvelas, rom mis cxovrebaSi momxdar marcxzec
da warmatebazec pasuxismgebeli TviTon aris da ara mSoblebi, maswav­
leblebi an, zogadad, ufrosebi.
am viTarebaSi gamosavali mozardisTvis garkveuli damoukideblobis
miniWebasa da, amave dros, kontrolis SenarCunebaSia, rac ufrosebis mx­
ridan did Zalisxmevasa da adekvatur damokidebulebas moiTxovs. bune­
brivia, arc erT mozards ar SeuZlia cxovrebis yvela sferoSi racio­
naluri gadawyvetilebis miReba, magram, ramdenadac isini gulmodgined
eswrafvian avtonomiurobas6, ufrosebs SeuZliaT gaakontrolon sfero,
romelSic, savaraudod, ymawvils gadawyvetilebebis miReba gauWirdeba da
Seamciron kontroli sferoSi, romelSic mozardisTvis ufro advilia
garkveuli nabijebis gadadgma. amiT bavSvs mianiWeben damoukideblobisa
da kompetenturobis gancdas da TandaTan Camouyalibeben gadawyvetile­
bebis miRebis unars. mSoblebi, rogorc wesi, biWebs met damoukideblobas
aZleven xolme, vidre gogoebs. miuxedavad imisa, romel sqess ganekuTvne­
ba mozardi, saWiroa kontrolsa da miniWebul Tavisuflebas Soris balan­
si daculi iyos. kvlevebi mowmobs, rom amdagvari balansirebuli midgomis
SemTxvevaSi, Zalian cotaa delikventuri7 qcevebis SemTxvevebi.

mSobel-mozardis konfliqti
miuxedavad imisa, rom mSoblisa da Svilis urTierToba umniSvnelo­
vanesia rogorc erTis, ise meorisTvis, es kavSiri yovelTvis umtkivneu­
lo rodia. aRmoCnda, rom mozardebs, romlebic adre iwyeben momwife­
bas, meti konfliqtebi aqvT mSoblebTan, vidre imaT, visac es periodi
cota gvian, an droulad gaiares.
bevri mSobeli Zalian mZimed aRiqvams im faqts, rom damTmobi da
morCili Svili urC mozardad iqceva. zogjer mas hgonia, rom mozardi
erT RameSi gadaiqceva emociurad momwifebul zrdasrul adamianad.
sinamdvileSi am process 10-15 weli mainc sWirdeba. mSoblebi, ro­
melTac esmiT, rom aseT gardaqmnas didi dro da moTmineba sWirdeba,
ukeT arTmeven problemebs Tavs, vidre isini, vinc Svilebisgan srul
morCilebas moiTxoven. Tumca, unda aRiniSnos isic, rom mozardisTvis
sruli Tavisuflebis miniWeba, an sasurveli saqmianobiT misi dakavebac
ar aris gamosavali da swori gza. aRsaniSnavia, rom konfliqtis Tema
ufro xSirad yoveldRiuri aqtivobebia da ara dramatuli dilemebi. es
yoveldRiuri aqtivobebi SeiZleba iyos – gamudmebuli saubari tele­
fonze, oTaxis milageba, saxlSi daTqmul droze gvian dabruneba da a.S.

6
avtonomiuroba _ damoukidebloba.
7
delikventuri – aralegaluri an antisocialuri qmedebebi, romlebic uamrav, sxva­
da­sxva xasiaTis samarTlebriv da socialur normaTa darRvevas moicavs.

12
Sesabamisad, sasurvelia, ojaxSi, skolasa da sxva tipis mikrosociumeb­
Si SemuSavdes garkveuli wesebis sistema, romelsac ufrosica da um­
crosic Tanabrad daemorCileba.
yoveldRiuri zomieri `konfliqti~, kamaTi da molaparakeba mSobel­
sa da Svils Soris mozardis ganviTarebaSi pozitiur rols asrulebs,
kerZod, xels uwyobs mozards, damoukidebel pirovnebad Camoyalib­
des. es Sexeduleba ewinaaRmdegeba Zvel models, romlis Tanaxmad, mSo­
belisa da Svilis urTierToba am ukanasknelis mozardobis periodSi
daZabulobiTa da stresulobiT gamoirCeva da xels uSlis ymawvilis
ganviTarebas. es mosazreba mcdaria, radgan, rogorc aRvniSneT, kamaTi,
msjeloba, SeTanxmebebi mozards damoukidebel pirovnebad ayalibebs
da bavSvuri mijaWvulobisagan aTavisuflebs. Tumca mwvave da arajan­
saR konfliqts arasasurvel qcevamde mivyavarT: es SeiZleba iyos sax­
lidan gaqceva, adreuli qorwineba, narkotikebis gamoyeneba, delikven­
turi qcevebi, garkveul arasasurvel jgufebTan dakavSireba da a. S.

strategiebi mSoblebisTvis:
 saWiroa, mSobelma gamoamJRavnos siTbo da pativiscema, Tavi aari­
dos zedmetad makontrolebeli mSoblis rols;
 dainteresdes Svilis cxovrebiT. mSoblebma garkveuli dro unda
gaataron SvilebTan da daakvirdnen maT cxovrebas;
 gagebiT moekidos da moergos mozardis kognitur da social­
ur-emociur ganviTarebas;
 mimarTos konfliqtisa da problemebis gadaWris konstruqciul
xerxebs;
 axsovdes, rom mozardoba xangZlivi procesia da erT RameSi ar
dasruldeba.

Tanatolebi
rogorc SesavalSi aRvniSneT, socialuri urTierTobebi mozardebis
cxovrebaSi Zalian did adgils ikavebs da did mniSvnelobas iZens. Sesa­
bamisad, isini drois ufro did nawils TanatolebTan atareben, iziare­
ben maTs Sexedulebebs, ris safuZvelzec izrdeba mozardebis social­
uri codna – ymawvili swavlobs, rogor SeiZinos megobrebi, rogor
gaimdidros socialuri da emociuri kavSirebi.
TanatolebTan komunikacia da mWidro emociuri kavSiri xels uwyobs
mozards mniSvnelovan cvlilebebTan gamklavebSi. am asakSi megobrebis
mxridan uaryofam SeiZleba damRupveli zegavlena moaxdinos mozardis
ganviTarebasa da mTel mis Semdgom cxovrebaze.

identoba
mozardobis asakisTvis damaxasiaTebelia tipuri SekiTxvebi: vin
var me? risi gakeTeba minda cxovrebaSi? amas fsiqologiaSi uwodeben

13
mozardobis ZiriTad kriziss – `identurobas rolebis aRrevis wi­
naaRmdeg~. aRniSnul periodSi iwyeba sakuTari individualurobis anu
identobis aRmoCena, rasac sxvadasxva wreSi gansxvavebuli rolebis
Sesrulebis aucileblobiT gamowveuli gaurkvevloba abrkolebs.
krizisis gadawyveta mozards sakuTari pirovnebis mTlianobis gancdis
CamoyalibebaSi exmareba; warumatebloba ki, Sesabamisad, sakuTar Tavze,
rogorc aramyar pirovnebaze, warmodgenis Seqmnis mizezi xdeba.

megobroba
baSvebis umravlesobisTvis megobrebs Soris popularoba umniSvnelo­
vanesi motivatoria. Tavidan mozardebi orientirebuli arian, Tavi
moawonon klaselebs. amjobineben, hyavdeT SedarebiT naklebi megobari,
magram megobroba iyos ufro mWidro da axlo, vidre bavSvobis asakSi.
hari salivanis azriT (Teoretikosi, fsiqiatriis interpersonaluri
Teoriis Semqmneli), megobroba mozardobis asakis ganviTarebaSi umniS­
vnelovanes rols asrulebs. igi amtkicebs, rom yvela mozards aqvs ba­
zisuri socialuri moTxovnilebebi: siTbosi, socialuri mimReblobis,
romantikuli urTierTobebis. mozardis emociur mdgomareobas did­
wilad gansazRvravs is garemoeba, Tu ramdenadaa dakmayofilebuli es
moTxovnilebebi. magaliTad, Tu erToblivi TamaSisa da mxiarulebis
moTxovnileba dakmayofilebuli ar aris, mozardi mowyenilia da Sei­
Zleba depresiaSi Cavardes; Tu ar aris dakmayofilebuli socialuri
mimReblobis moTxovnileba, mozards dabali TviTRirebulebis grZnoba
eqneba. Sesabamisad, ymawvilebi aqtiurad eZeben axlo megobrebs, maT
gareSe Tavs martod grZnoben da TviTSefasebac dabalia.
mozardTa umravlesoba axlo megobrul urTierTobebs Tana­
tolebTan amyarebs, Tumca SeiZleba asakiT umcros an ufros adami­
anebsac daumegobrdnen. unda aRiniSnos isic, rom mozardebi, romlebic
asakiT ufrosebTan megobroben, ufro xSirad avlenen delikventur
an adreul seqsualur qcevebs. rasakvirvelia, calsaxad amis mtkice­
ba ar SeiZleba. verc imas vityviT, ufrosi asakis mozardebi aqezeben
umcrosebs amgvari saqcielisken Tu isedac msgavsi midrekilebebis um­
crosi asakis mozardi irCevs ufross samegobrod. aseve xSiria SemTx­
vevebi, rodesac ufrosi dadebiT gavlenas axdens mozardze, xels
uwyobs misi potenciuri SesaZleblobebis gamovlenasa da pozitiuri
pirovnuli Rirebulebebis SeZenas. es im SemTxvevaSi, rodesac ufrosi
Tavad aris avtoritetuli da kompetenturi pirovneba.

TanatolTa dajgufebebi
mcire asakis bavSvebisgan gansxvavebiT, romelTa samegobro, xSir
SemTxvevaSi, mezobeli bavSvebis araformalur dajgufebebs warmoad­
gens, mozardebi formalur da heterogenul8 dajgufebebs aniWeben up­

8
heterogenuli (berZn. Heteros – sxva, gennao – warmovSob) – aq, SemadgenlobiT
sxvadasxva.

14
iratesobas. es SeiZleba iyos moswavleTa wre, garkveuli sazogadoebebi
da klubebi (magaliTad, sportuli). mozardebze amgvari dajgufebebis
gavlena Zalian didia.
mozardobis asakSi konformizmi Tanatolebis mimarT piks aRwevs.
am dros albaToba imisa, rom mozardi Tanatolebis gavleniT raRa­
cas moiparavs, CaerTveba garkveul antisocialur aqtivobaSi, moxatavs
kedlebs an sulac vandalur saqciels Caidens, imaze maRalia, vidre
nebismier sxva asakSi.
dajgufeba SeiZleba iyos patara, e. w. gundi (Cliques), romelSic, daax­
loebiT, 5-6 wevria da yvela erT asakobriv jgufsa da sqess miekuTvneba.
amgvari gundi SeiZleba Camoyalibdes imis gamo, rom mozardebi msgavs
aqtivobebs axorcieleben, magaliTad, erTad dadian romelime wreze an
sportze, drois gatareba erTad uwevT da erTad yofna siamovnebas ani­
WebT. aseT SemTxvevaSi jgufis wevrebi xSirad erTmaneTs umegobrdebian.
rogorc wesi, gundis wevrebi dros erTad atareben, msgavsi Sex­
deulebebi aqvT da hgoniaT, rom maTi dajgufeba sxvaze gacilebiT
ukeTesia.
meore tipis dajgufeba (Crowds) mozardTa ufro didi gaerTiane­
baa, vidre patara gundi da Tan naklebad piradulia. aseTi dajgufe­
bebi SeiZleba warmoadgendes garkveuli aTleturi maxasiaTeblebis an
garkveuli nivTierebebis/narkotikebis momxmarebeli mozardebis gaer­
Tianebas, an iseT mozardTa jgufs, romlebic TanatolebSi avtorite­
tiT ar sargebloben (magaliTad, SezRuduli SesaZleblobebis mqone
bevSvebi). Tu gundSi wevrebi saerTo aqtivobebidan gamomdinare erTian­
debian, jgufis gamaerTianebeli saerTo ideaa. jgufebs Soris arse­
bobs mniSvnelovani gansxvaveba, im TvalsazrisiT, rom Tu `uavtorite­
to~ mozardTa jgufis wevrebs dabali TviTSefaseba aqvT, aTleturi
unarebis mozardTa jgufi maRali TviTSefasebiT gamoirCeva. Tumca
kategoriulad Tqma imisa, Tu romeli romels ganapirobebs, SeuZlebe­
lia, radgan xSirad dabali TviTSefasebis mozardi Tavad irCevs Tavisi
TviTSefasebis Sesabamis dagjufebas da misi wevri xdeba.
avtoritetze dafuZnebuli jgufis wevroba asakis matebasTan erTad
TandaTan kargavs aqtualobas.

romantikuli urTierTobebi mozardobis asakSi


mozardobis asakSi iwyeba ukve gogonebisa da biWebis dajgufebebis
gaerTianeba. isini ukve erTad atareben dros da sapirispiro sqesis
mniSvnelobac TandaTan izrdeba. rogorc wesi, erTmaneTis saxlebSi
iyrian Tavs, erTad dadian kinoSi da sxvadasxva RonisZiebebze.
romantikuli urTierTobebis adreul etapze es kavSirebi sakmaod
xanmoklea. mozardobis ganmavlobaSi Tavad maTi funqciac sagrZno­
blad icvleba. adreul mozardobaSi romantikuli urTierTobebi ga­
nixileba ara rogorc garkveuli mijaWvulobis moTxovnileba, aramed
imis garkvevis saSualeba, Tu ramdenad momxibvlelni arian TviTon.

15
***
rodesac maswavleblisTvis ucxo ar aris mozardTa cvalebadi emo­
ciuri mdgomareoba, mas SeuZlia adekvaturad uxelmZRvanelos moswav­
leebs, gamoiyenos maT emociebi swavlebis procesis sasargeblod da
gaakontrolos isini, Tumca xazgasmiT unda iTqvas, rom emociebis kon­
troli ar niSnavs emociebis daTrgunvasa da represias – pedagogs Seu­
Zlia mniSvnelovani roli iTamaSos im zewolis SemcirebaSi, romelic,
SesaZloa, mozardis emociur ganviTarebas uSlides xels.

moswavlis individualuri Taviseburebebis gaTvaliswineba


‹‹
swavlis stili
amerikeli pedagogis, mwerlis da fsiqologis, beti lu liveris
sityvebiT rom vTqvaT, `yvelas SeuZlia swavla, gamonaklisis gareSe.
erTaderTi, moswavlem SeiZleba ver SeZlos iswavlos ise, rogorc es
konkretuli programiT aris gawerili, an ver mihyves saxelmZRavne-
los da maswavleblis miTiTebebs ~ (Lou Leaver, 1995). am problemaSi
mecnieri gulisxmobs moswavlis Semecnebis, swavlis stilis konfliqts
saganmanaTleblo garemos sxvadasxva aspeqtTan, rogoricaa: swavlebis
meTodebi, maswavleblis swavlebis stili, saklaso klimati (Lou Leaver,
1995) da a.S.
saswavlo procesidan maqsimaluri Sedegis misaRebad maswavlebeli
unda acnobierebdes, rom moswavleebi erTmaneTisgan gansxvavdebian
swavlis stilis mixedviT. cneba `swavlis stili~ SeiZleba sxvadasxvag­
varad gavigoT, radgan es Zalian zogadi terminia da swavlis procesis
bevr aspeqts (motivacia, damokidebuleba swavlisadmi, aRqmis stili da
a. S.) gulisxmobs. rodesac pedagogebi saubroben moswavlis swavlis
stilze, gulisxmoben moswavlis individualur da specifikur unars,
aiTvisos da gadaamuSaos informacia garkveuli xerxebisa da strate-
giebis saSualebiT. Cven am qveTavSi cnebas – `swavlis stili~ – swored
am zogadi mniSvnelobiT gamoviyenebT.
rogorc aRvniSneT, swavlebis procesSi warmatebis misaRwevad peda­
gogma unda gansazRvros da gaiTvaliswinos moswavlis individualuri
Taviseburebebi, kerZod, misi swavlis stili, rac gulisxmobs:

1. moswavlis wamyvani motivacia, anu is, Tu razea moswavle orien­


tirebuli saswavlo procesSi. amis mixedviT ganasxvaveben swavlis
mimarT damokidebulebis 4 saxes:
 orientacia gagebaze – moswavles am SemTxvevaSi saswavlo masali­
sadmi aqtiuri da kritikuli interesi aqvs; cdilobs, yvelafers
mouZebnos dasabuTeba da argumentirebulad imsjelos;
 orientacia aRdgenaze, reproduqciaze – moswavlis mizania mi­
wodebuli informaciis srulad daswavla da maqsimaluri sizus­
tiT reproduqcia, Sesabamisad, wamyvani aris garegani motivacia;

16
 orientacia miRwevaze – moswavles aqvs akademiuri warmatebebis
Zlieri moTxovnileba;
 mTlianobiTi (holisturi) orientacia – moswavle cdilobs siste­
maturad aiTvisos saswavlo masala, gaanawilos drois garkveul
periodSi da SeimuSaos misi Seswavlis gegma (Marton, 1976; Entwistle,
1981).
2. stili, romliTac moswavle problemis/amocanis gadaWras cdi-
lobs; maswavlebelma unda daadginos, Tu ras eyrdnoba moswavle
msjelobisas – konkretul Tu abstraqtul faqtebs, etapobrivad
SeimuSavebs igi Tanmimdevrul strategiebs Tu amocanis gadaWras SeTx­
veviTi, ucabedi wvdomis xasiaTi aqvs. am TvalsazrisiT swavlis oTxi
stili gamoiyofa:
 swavlis konkretul-Tanmimdevruli stili – am stilis mqone mos­
wavleebi upiratesobas aniWeben Tanmimdevrul, nabij-nabij gaw­
eril swavlebas, romelic dafuZnebulia mkafio gamocdilebaze;
 swavlis konkretul-SemTxveviTi stili – am stilis mqone moswav­
leebi kargad swavloben cdisa da Secdomis safuZvelze, floben
kargad ganviTarebul intuiciur azrovnebas da gamomuSavebuli
aqvT masalis gadamuSavebis da swavlis sakuTari meTodebi;
 swavlis abstraqtul-Tanmimdevruli stili – am stilis mqone mos­
wavleebisTvis mniSvnelovania verbaluri instruqciebi da codnis
sistematizacia. maTTvis wamyvania logikuri da analitikuri az­
rovneba. warmatebuli aTvisebisTvis sasurvelia saswavlo masala
kargad iyos struqturirebuli;
 swavlis abstraqtul-SemTxveviTi stili – am stilis mqone moswav­
leebisTvis wamyvania ara analizi da detalebi, aramed erTiani
midgoma; magaliTad, isini iyeneben globaluri kiTxvis meTods
(nawil-nawil wakiTxvis magivrad teqsts kiTxuloben Tavidan bo­
lomde da mere iwyeben mis gaazrebas).
3. moswavlis aRqmis stili – wamyvani arxi, anu romel modalobas
(SegrZnebis saxe) aniWebs upiratesobas moswavle informaciis miRebisas
da gadamuSavebisas. amis mixedviT gamoiyofa aRqmis 4 stili:
 mxedvelobiTi (vizualuri) – moswavle advilad gadaamuSavebs in­
formacias, romelic miwodebulia vizualuri xatebiT, TvalsaCi­
noebebiTa da sxeulis eniT;
 smeniTi (audialuri) – moswavle ufro kargad swavlobs mosmeniT.
mas urCevnia sxvas waakiTxos, sxvas moayolos saswavlo masala da
ise gadaamuSaos informacia, vidre TviTon waikiTxos;
 taqtiluri (SexebiTi) – moswavles, romlisTvisac wamyvania Seg­
rZnebis es saxe (Sexeba, faqturis, zedapiris sigluvis SegrZneba
da a.S., sadac CarTulia natifi motorika), uadvildeba swavla
Canawerebis gakeTebiTa da diagramebis/grafikebis agebiT;

17
 kinesTetikuri (moZraobiTi) – moswavlisTvis mniSvnelovania, swav­
leba ganxorcieldes urTierTqmedebiTa da keTebiT. misTvis mniS­
vnelovania manipulacia garkveuli sagnebiT.
maswavlebelma gakveTilis dagegmvisas da sxvadasxva strategiis ga­
moyenebisas unda gaiTvaliswinos moswavlis individualuri maxasiaTe­
blebi, winaaRmdeg SemTxvevaSi, sasurvel Sedegs ver miaRwevs. magaliT­
ad, rodesac maswavlebeli gakveTilis did nawils monologur Txrobas
uTmobs, moswavleTa kategoria, romlisTvisac wamyvani ar aris audi­
aluri arxi, ver axerxebs Temaze yuradRebis koncentrirebas da saga­
kveTilo procesSi aqtiurad ver erTveba. sasurvelia, swavlis procesi
aRqmis sxvadasxva stilis mqone yvela moswavleze Tanabrad iyos gaT­
vlili. SesaZlebelia, moswavleTa nawils dafaze Canawerebi da naxaz­
ebi gavakeTebinoT (taqtiluri aRqma), nawils – garkveuli monakveTebi
wavakiTxoT (vizualuri aRqma) da sxvebs kiTxvebze pasuxi movTxovoT
(audialuri aRqma), danarCenebis gakveTilis procesSi CarTvis mizniT
ki simulaciuri aqtivobebi, roluri TamaSebi gamoiviyenoT (kinesTeti­
kuri aRqma).
Tu maswavlebelma icis, ra aris saswavlo procesSi moswavlis wamy­
vani motivacia, anu gagebazea igi orientirebuli Tu reproduqciaze,
gakveTilze garkveuli rolebis ganawileba gauadvildeba. magaliTad,
moswavles, romelsac urCevnia, masala teqstTan miaxloebulad moyves,
vaTqmevinebT mniSvnelovan frazebs, wesebsa da kanonebs, xolo maSin,
rodesac gvWirdeba garkveuli kanonzomierebis gamovlena, masalaSi
logikuri jaWvis povna, davixmarT moswavles, romelic masalis gageba­
sa da sistematizaciazea orientirebuli.
moswavlis individualuri Taviseburebebis gaTvaliswineba aseve
mniSvnelovania codnis Semowmebisas. humanisturi pedagogikis warmo­
madgenlebi miiCneven, rom codnis Semowmebis universaluri meTodi ar
arsebobs da Zalian xSirad codnis Semowmebis Cven mier gamoyenebu­
li formebi mcdar warmodgenas gviqmnis – ver varkvevT, icis Tu ara
moswavlem gakveTili. sasurvelia, gamoviyenoT codnis Semowmebis is
forma, romelic Seesatyviseba moswavlis swavlis, azrovnebisa da aR­
qmis stils. magaliTad, audialuri stilis mqone moswavlisTvis cod­
nis Semowmebis idealuri varianti iqneba kiTxvebis dasma da maTze ze­
piri pasuxis miReba, vizualuri stilis mqone moswavlisTvis – weriTi
davalebebi, xolo kineTetikuri da taqtiluri stilis moswavlisTvis
– sademonstracio eqsperimentebi, roluri TamaSebi da laboratori­
uli samuSaoebi.

moswavlis motivacia, TviTregulacia da CarTuloba


‹‹
saswavlo procesSi
sabazo safexuri swored is periodia, rodesac SemecnebiTi pro­
cesebis ganviTareba moswavles saSualebas aZlevs ufro metad moicvas

18
misTvis saintereso sfero. am asakSi swavlebis procesSi wamyvani xdeba
moswavlis motivacia, amitom maswavleblis mTavari amocanaa, imuSaos
motivaciur procesebze da swavleba motivaciis sistemis SemuSavebiT
marTos.
motivacia impulsia, romelic individs garkveuli qmedebisken ubi­
Zgebs da mizanmimarTul qcevas ganapirobebs. is SeiZleba iyos garegani
da Sinagani. garegani motivacia aris swrafva garkveuli qmedebisken,
romelic gamowveulia gare faqtorebis zemoqmedebiT. aseT faqtorad
SeiZleba iqces valdebulebisa da movaleobis grZnoba, sxva adamianebis
an jgufis zewola, garkveuli jildos an aRiarebis mopovebis survili
da a. S. magaliTad, rodesac moswavle saSinao davalebas wers, an amo­
canis amoxsnas cdilobs, am moqmedebis garegani motivebi SeiZleba iyos
maswavleblis Seqebis an kargi niSnis miRebis wadili, TanatolebisTvis
imis damtkicebis survili, rom SeuZlia amocanis amoxsna da a. S.
gareganisgan gansxvavebiT, Sinagani motivaciis SemTxvevaSi impulsi
momdinareobs TviTon moswavlidan da ara garemodan da gamowveulia
cnobismoyvareobis dakmayofilebisa Tu axlis aRmoCenis surviliT,
garkveuli procesisa da misi Sedegisadmi interesiT, TviTrealizaci­
isken swrafviTa da a. S. Sinagani motivaciis amaRlebisTvis maswavlebel­
ma, pirvel yovlisa, moswavleSi unda gaaRviZos interesi, miwodebuli
informacia daukavSiros mis gamocdilebas da aCvenos am informaciis
praqtikuli Rirebuleba. saswavlo procesSi maswavlebels Tanabari
warmatebiT SeuZlia gamoiyenos moswavlis rogorc Sinagani, aseve gare­
gani motivaciebi.
am asakSi aseve mniSvnelovani amocanaa moswavleSi TviTregulaciuri
ciklis SemuSaveba. TviTregulacia gulisxmobs moswavlis unars, mar­
Tos sakuTari qceva, miznidan gamomdinare, gavlena moaxdinos masze.
TviTregulaciis unaris mqone mozardebSi ufro maRalia TviTefeqtia­
nobis gancda, rac metad mniSvnelovania am safexurisTvis. rac ufro
maRalia mozardis TviTefeqtianobis gancda, miT ufro produqtiulia
swavlebis Sedegi, miT ufro Zlieria misi nebisyofa da Zalisxmeva
dasaxuli miznis misaRwevad.
maswavlebelma xeli unda Seuwyos moswavles TviTregulaciuri cik­
lis CamoyalibebaSi. TviTregulaciuri cikli moicavs Semdeg ZiriT­
ad etapebs: amocanis gaazreba da miznebis dasaxva; miznidan gamomdin­
are, moqmedebis gegmis SemuSaveba; TviTmotivacia da yuradRebisa da
emociebis kontroli; swavlis sxvadasxva strategiis gamoyeneba miznis
misaRwevad da situaciis mixedviT maTi upiratesobebis gaazreba da
gacnobiereba; TviTmonitoringi – mimdinare procesebis monitoringi;
saWiroebis SemTxvevaSi, daxmarebisTvis mimarTva; TviTSefaseba, refle­
qsia/ukukavSiri. moswavleSi TviTregulaciuri ciklis SesamuSaveblad
maswavlebelma gakveTili ise unda dagegmos, rom gamoCndes TiToeuli
etapis mniSvneloba da roli warmatebis miRwevis saqmeSi.

19
swavlebis meTodologia da saswavlo procesis organizeba
‹‹
imisaTvis, rom saswavlo procesi warmatebuli, efeqtiani da maqsi­
maluri Sedegis momtani iyos, aucilebelia is amodiodes konstruqtiv­
izmis ZiriTadi principidan, rac gulisxmobs Semdegs: saswavlo pro­
cesis centrSi dgas moswavle, xolo maswavleblis mTavari funqciaa,
organizeba gaukeTos, mimarTuleba misces swavlebis process. sxvag­
varad rom vTqvaT, moswavle TviTon unda mivides saboloo daskvnamde,
TviTon unda aRmoaCinos axali kanonzomiereba, gauCndes mignebis, aR­
moCenis gancda, rac miuTiTebs, rom Caswvda problemis arss da miRebu­
li informacia sakuTar gamocdilebaze dayrdnobiT gadaamuSava. mas­
wavlebeli valdebulia, yvela piroba Seuqmnas moswavles aRniSnuli
procesis gansaxorcieleblad, aswavlos mas saSualebebi da strategie­
bi, romlebic SeZenili codnis transformaciaSi daexmareba. es niSnavs,
aswavlos moswavles `swavlis swavla~.
maswavlebeli orientirebuli unda iyos saimisod, rom moswavles
daexmaros swavlebis strategiebisa da warmatebuli meTodebis gacno­
bierebaSi. aris SemTxvevebi, rodesac moswavles uWirs ama Tu im masalis
damaxsovreba (magaliTad, leqsis), an uWirs teqstis gaazreba da kiTxve­
bze pasuxis gacema. aseT SemTxvevaSi maswavlebelma, moswavlis individ­
ualuri Taviseburebebis gaTvaliswinebiT9, detalurad da zedmiwevniT
unda aCvenos meTodi, romelic problemis mogvarebaSi daexmareba. Cven
SemTxvevaSi moswavles SeiZleba SevTavazoT teqstis abzacebis mTavari
azris werilobiTi saxiT gamotana, an abzacebis dasaTaurebebi, an ram­
denjerme xmamaRla wavakiTxoT leqsis patara nawyveti da aseve xmamaR­
la gavameorebinoT da a. S.
maswavlebels SeuZlia swavlebis procesis sasargeblod gamoiyenos
am safexurze myofi moswavlis iseTi asakobrivi Taviseburebebi, ro­
goricaa damoukideblobisa da TviTdamkvidrebisken da TanatolebTan
emociuri kavSirebisken swrafva. am mizniT, sasurvelia, maswavlebelma
moswavleebi CarTos drois garkveul periodze gaweril jgufur kom­
pleqsur davalebebSi, sadac funqciebi ganawilebulia. am SemTxvevaSi
wina planze zogadi pasuxismgeblobis garda, piradi pasuxismegeblob­
acaa wamoweuli. moswavleebi TviTon akeTeben arCevans da akontrole­
ben TavianT saswavlo process. efeqtiania aseve moswavleebis CarTva
Sefasebis kriteriumebis Sedgenis procesSi: es, erTi mxriv, saSualebas
aZlevs maT, imsjelon TavianTi winsvlis Sesaxeb SedarebiT obieqturi
da saerTo standartebis gamoyenebiT da, meore mxriv, Tavi garkveuli
procesis srulfasovan wevrebad igrZnon, rac am asakSi mniSvnelovania
da ris mimarTac metad mgrZnobiareni arian.
mozardis emociuri ganviTarebis Taviseburebebidan gamomdinare,
maswavlebelma swavlebis am safexurze moswavlesTan urTierTobaSi
gansakuTrebuli sifrTxile unda gamoiCinos. misi nebismieri komentari

9
ixiliT `moswavlis individualuri Taviseburebebis gaTvaliswineba~, gv. 16

20
unda iyos konstruqciuli: iwyebodes aucileblad moswavlis pozitiu­
ri maxasiaTeblebis xazgasmiT da saxavdes xarvezisa da problemuri
mxareebis gamosworebis gzebs da saSualebebs. maswavlebelma arasdros
unda Seafasos TviTon moswavle – unda Sefasdes misi qmedeba. yvelaze
metad es negatiur Sefasebas exeba; arasdros unda gamoiyenos iseTi
metaforebi, romlebic moswavlis pirovnul Rirsebas Selaxavs, an mis
garegnobas Seexeba. unda gvaxsovdes, rom am asakSi mozardebi aRniSnu­
li TvalsazrisiT yvelaze mgrZnobiareni arian.
maswavlebelma aseve xSirad unda gamoiyenos ganmaviTarebeli komen­
tari, rac xels Seuwyobs moswavleSi adekvaturi TviTSefasebis Cam­
oyalibebas, sakuTari susti da Zlieri mxareebis gacnobierebas da,
rac mTavaria, aaridebs mas usamarTlobis gancdas, radgan am period­
Si mozardi xSirad Tavs usamarTlobis msxverplad miiCnevs, fiqrobs,
rom ufrosebi ver ugeben, ar iReben da iTvaliswineben mis pozicias.
argumentirebuli Sefaseba aseve saSualebas miscems, gaiazros Tavisi
warmatebisa da warumateblobis mizezebi.

esTetikuri ganviTareba
‹‹
rogorc aRvniSneT, sabazo saskolo asaki mozardis pirovnebad Cam­
oyalibebis periodia. am asakSi mozardi iwyebs sakuTari Tavisa da sam­
yaros aqtiur Secnobas, cdilobs, Tavi daimkvidros da ipovos das­
ayrdeni uamravi STabeWdilebiT savse am usazRvro garemoSi. es aris
romantikuli gancdebisa da amaRlebuli grZnobebis asaki. swored am
periodSi eyreba safuZveli mozardis msoflmxedvelobas, esTetikur,
zneobriv da socialur ganwyobebs. amitom, sabazo safexurze gansa­
kuTrebuli mniSvneloba eniWeba moswavlis esTetikur ganviTarebas.
esTetikuri ganviTareba, esTetikuri damokidebuleba sinamdvilisad­
mi, pirvel yovlisa, gulisxmobs esTetikuri aRqmis ganviTarebas. esTe­
tikuri aRqmis unari adamians dabadebidan rodi dahyveba, is yalibde­
ba saTanado codniTa da saaRmzrdelo RonisZiebebiT. xelovneba ki am
procesSi umniSvnelovanes rols asrulebs. mSoblebma da aRmzrdelebma,
rogorc wesi, es intuiciurad Zalian kargad ician da xSirad bavSvebTan
erTad xataven, an Zerwaven, aswavlian maT cekvas, simReras. magram asakis
matebasTan erTad, TiTqos wina planze gamodis sxva saskolo disci­
plinebis roli da daniSnuleba da xatva da musika TiTqos garTobis
sagnad rCeba, arada, maTi roli gardatexis asakSic mniSvnelovania.
unari, gaigos da SeigrZnos mSvenieri, amaRlebuli, erTi mxriv, mo­
zardis ganviTarebis donis maCvenebeli kriteriumia, meore mxriv ki –
SemoqmedebiTi unarebis ganviTarebisTvis stimuli.
kvlevebis Sedegebi cxadyofs, rom xelovneba xels uwyobs iseTi sa­
sicocxlo unaris (Life Skills) ganviTarebas, rogoricaa:
komunikaciuri unarebi. xelovnebas SeuZlia Tavis Tavze aiRos me­
tyvelebis funqcia, kerZod, eqspresiuloba-emociebis gamoxatvis funq­
cia. misi saSualebiT moswavlem SeiZleba moaxerxos iseTi mniSvnelovani

21
emociebis gamoxatva, romlebzec xmamaRla ver saubrobs, verbalurad
ver gadmoscems, magram misi sulieri samyaros nawilia.
problemis gadaWris unari. rodesac moswavle garkveuli Semoqmedeb­
iTi aqtivobiT aris dakavebuli, gamudmebiT uxdeba raRac problemis
gadaWra (magaliTad, pasuxis gacema kiTxvebze: ratom? rogor? ra de­
talia ukeTesi? romeli feriT SemiZlia ukeTesad gamovxato? romeli
tonalobaa arsebiTi da a. S.), rac xels uwyobs problemis gadaWris
unaris ganviTarebas realur cxovrebaSi.
socialuri da emociuri unarebi. xelovneba exmareba moswavles, miaR­
wios SeTanxmebas sakuTar TavTan, akontrolos sakuTari Zalisxmeva da
daafasos sxvisi. misi saSualebiT mozardebi swavloben azrTa gaziare­
basa da empaTias, sxvisi poziciisa da xedvis wvdomas, rac, Tavis mxriv,
xels uwyobs maT fsiqikur janmrTelobas, exmareba individualobis ga­
movlenasa da sakuTari miRwevebis demonstrirebaSi.
natifi motorika. saxviTi xelovneba exmareba moswavles natifi
motorikis ganviTarebaSi, ramdenadac xatva, funjis mosma, konture­
bis gakeTeba, faqizi, zusti moZraobebis Sesruleba da a. S. saWiroebs
TiTebis natifi motorikis gavarjiSebas. Tumca es datvirTva, bune­
brivia, dawyebiT saskolo asakSi ufro didia.
TviTgamoxatva da SemoqmedebiToba. xelovneba TviTgamoxatvis sauke­
Teso saSualebaa. Zalian xSirad SemoqmedebiTi namuSevari/pruduqti am
gamoxatvis manifestaciaa, Tumca ufro xSirad Tavad Seqmnis proce­
sia TviTgamoxatvisa da TviTrealizebis saSualeba. saxviTi xelovneba
aseve xels uwyobs SemoqmedebiTi unarebis gavarjiSebas, pirvel rig­
Si ki, xels uwyobs warmosaxvis, fantaziis, SemoqmedebiTi azrovnebisa
da sivrculi orientaciis ganviTarebas. imis nacvlad, rom moswavlem
garedan miiRos instruqcia, ra da rogor gaakeTos, aq mimarTuleba da
gadawyvetileba Tavad misgan momdinareobs, rac moiTxovs Tavisufal
azrovnebas, eqsperimentirebas da analizs – es yvelaferi ki Semoqmede­
biTobis elementebia.
Tumca aq mniSvnelovania erTmaneTisgan gavarCioT `niWi~ da `Semoq­
medebiToba~ – aucilebeli ar aris moswavlem Sedevrebi Seqmnas. es aris
procesi da ara pruduqti. es aris Seqmnis procesi – kvlevis, aRmoCe­
nis, eqsperimentirebis procesi – romelsac udidesi Rirebuleba aqvs.
yvela saskolo safexurze xelovnebasa da kerZod, saxviT xelovne­
bas Tavisi amocanebi da prioritetebi aqvs. Tu saxviTi da gamoyenebi­
Ti xelovneba dawyebiT saskolo safexurze xels uwyobda moswavlis
fizikur da kognitur ganviTarebas (skolamdel da dawyebiT safexurze
xatva, musika da xelovneba xels uwyobs tvinis marjvena naxevarsferos
ganviTarebas, rac, Tavis mxriv, moswavlis sxvadasxva unaris ganviTare­
bis winapiroba xdeba; aseve viTardeba natifi motorika, rTuldeba da
diferencirebuli xdeba aRqma, azrovneba da a. S.), sabazo safexurze,
ukve aRniSnuli unarebis paralelurad, didi wvlili Seaqvs mozardis
emociur-pirovnul ganviTarebaSi.

22
dawyebiT safexurze moswavleebi ufro metad mijaWvuli arian fere­
bze, moswonT xatvis procesi, maSin, rodesac sabazo safexurze aqcenti
esTetikuri aRqmis ganviTarebazea gadatanili. am periodSi moswavlee­
bi ufro met interess iCenen Semoqmedis cxovrebisa da Semoqmedebis
mimarT, ainteresebT Sesrulebis teqnika da is niuansebi, romlebic
Semoqmedebis specifikurobasa da originalobas ganapirobeben.
sabazo safexurze aRniSnuli disciplinebis swavleba mimarTu­
li unda iyos swored esTetikuri aRqmis ganviTarebisken. jer kidev
1970-ian wlebSi ganaTlebis eqspertma, ebigail hauzenma (Abigail Housen)
muzeumebSi damTvaliereblebis dakvirvebisas aRmoaCina, rom adamianebi
gansxvavebulad aRiqvamdnen saxviTi xelovnebis eqsponatebs: zogi eq­
sponats mxolod Tvals Seavlebda da maSinve sxva eqsponatisaken gadain­
acvlebda, zogi didxans Sescqeroda da fiqrobda, zogi ki eqsponatis
Sesaxeb yvela informacias detalurad ecnoboda. am aRmoCenam daudo
safuZveli mis Semdgom kvlevas, romelze dayrdnobiTac esTetikuri
ganviTarebis 5 stadia gamoyo:
pirveli stadia – aRwera. am stadiaze individi, sakuTar gamocdile­
basa da emociebze dayrdnobiT, martivad gadmoscems, Tu ras xedavs
xelovnebis nimuSSi, arqmevs sagnebs saxelebs, cdilobs, maT Sesaxeb
asociaciebiT mogawodoT informacia, Seqmnas istoria, gamodis mTx­
roblis rolSi da am dros TviTon da misi mowodebuli istoria erTi
mTelia;
meore stadia – konstruireba. am stadiaze individi, xelovnebis
Sedevris aRqmisas, orientirebuli da koncentrirebulia mis struqtu­
raze, cdilobs samyaros Sesaxeb codnaze, im zneobriv, moralur da
socialur standartebsa da Rirebulebebze dayrdnobiT, romlebsac
mis sociumSi dominanturi adgili ukavia, daiWiros logikuri jaWvi da
mihyves mas;
mesame stadia – klasifikacia. am stadiaze individi ukve `xelovne­
baTmcodnis~ poziciidan aRiqvams eqsponats. dainteresebulia, naxatis
gaanalizebisas moaxdinos misi klasifikacia, amoicnos epoqa, skola,
mimdinareoba, stili da a. S. mas aseve ainteresebs yvelaferi, rac daka­
vSirebulia Semoqmedis cxovrebasTan: rogor, ra garemosa da pirobebSi
cxovrobda aRiarebamde, rogor moxda misi aRiareba, riTia igi origi­
naluri da a. S.;
meoTxe stadia – interpretacia. am stadiaze individi urTierTobaSi
Sedis xelovnebis nimuSTan. misTvis TiToeul xazs, fersa da tonalo­
bas gansakuTrebuli mniSvneloba aqvs, cdilobs amoicnos, risi Tqma un­
doda Semoqmeds, rogor gadmosca saTqmeli. yoveli axali urTierToba
am nawarmoebTan axali gancdebisa da emociebis, axali STabeWdilebebis,
Sedarebebis da gamocdilebis wyaro xdeba.
mexuTe stadia – rekreacia. es aris esTetikuri ganviTarebis saboloo
stadia, rodesac individi ukve gamocdili damkvirvebeli da aRmqmelia,
misTvis xelovnebis Sedevrebi im Zvel megobrebs hgvanan, romelTa Ses­

23
axeb yvelaferi icis, magram, miuxedavad amisa, am Zvel megobrebs kvlav
SeswevT unari, gaaocon TavianTi istoriiTaa da SesaZleblobebiT. am
stadiaze myofi individi yovelTvis axerxebs xelovnebis nimuSSi raRac
axlisa da mniSvnelovanis aRmoCenas.
moswavles sabazo safexurze sworad dagegmili saaRmzrdelo pro­
cesis saSualebiT Tavisuflad SeuZlia daZlios II stadia da miznad
daisaxos III stadiis daZleva, roca igi mxolod damkvirvebeli da aRm­
weri ki ar iqneba: misTvis xelovnebis TiToeul nimuSs ukve sakuTari
istoria eqneba, Tavisi emociebiTa da RirebulebebiT. pedagogma unda
gaiTvaliswinos moswavlis dafaruli unarebi, romelsac lev vigotski
bavSvis `ganviTarebis uaxloesi zonas~10 uwodebs da Seecados, moswavle
esTetikuri ganviTrebis Semdeg stadiaze gadaiyvanos.

10
l. vigotski ganasxvavebs ganviTarebis aqtualur da uaxloes zonebs. ganviTarebis
`aqtualuri zona~ gulisxmobs unarebsa da SesaZleblobebs, romlebzec bavSvs, konk­
retul etapze, ufrosis daxmarebis gareSe miuwvdeba xeli, xolo ganviTarebis `uax­
loesi zona~ gulisxmobs unarebs, romlebic jer gamJRavnebuli ar aris, magram maTi
gamoyeneba ufrosis daxmarebiT SesaZlebelia.

24
Tavi II
Sefaseba

moswavlis Sefasebis mizani


moswavlis Sefasebis mizania swavla-swavlebis xarisxis marTva, rac
gulisxmobs swavlis xarisxis gaumjobesebaze zrunvasa da kontrols.
moswavlis akademiuri miRweva xSirad da mravalmxrivad unda Sefas­
des, rac xels Seuwyobs mozardis ganviTarebas, misi SesaZleblobebis
gamovlenasa da sxvadasxva potencialis mqone moswavleebisTvis Tana­
bari pirobebis Seqmnas.

ganmsazRvreli da ganmaviTarebeli Sefaseba


skolaSi gamoiyeneba ori tipis Sefaseba: ganmsazRvreli da ganmavi­
Tarebeli.
ganmsazRvreli Sefaseba akontrolebs swavlis xarisxs, adgens moswav­
lis miRwevis dones erovnuli saswavlo gegmiT gansazRvrul miznebTan
mimarTebaSi. ganmsazRvrel SefasebaSi qula iwereba.
ganmaviTarebeli Sefaseba akontrolebs TiToeuli moswavlis ganvi­
Tarebis dinamikas da xels uwyobs swavlis xarisxis gaumjobesebas. gan­
maviTarebeli Sefasebisas maswavlebeli moswavleTa saqmianobas amow­
mebs ara miRwevis donis gansasjelad da qulebis dasawerad, aramed maT
dasaxmareblad. maswavlebeli akvirdeba moswavleebs swavlis proces­
Si, swavlobs maT saWiroebebs, raTa TiToeuls maqsimalurad Seuwyos
xeli winsvlaSi. aseT konstruqciul saswavlo garemoSi moswavleebs ar
aferxebT marcxis/warumateblobis SiSi da nebismier SemTxvevaSi mas­
wavleblis rCevisa da mxardaWeris imedi aqvT. codnis donis miuxe­
davad, moswavleebi iZenen axal codnas, imdidreben gamocdilebas da
iumjobeseben unarebs.
ganmaviTarebeli Sefasebis procesSi unda CaerTon maswavlebelica
da moswavleebic. maswavleblis daxmarebiT moswavleebma unda daadgi­
non TavianTi moTxovnilebebi, gamoavlinon Zlieri da susti mxareebi,
aRmoaCinon Semaferxebeli faqtorebi. am procesebSi CarTva moswav­
leebSi TviTSefasebisa da TviTganviTarebis unars ayalibebs da zrdis
maT qmediTunarianobasa da pasuxismgeblobas.
unda aRvniSnoT, rom ganmaviTarebeli Sefasebis SemTxvevaSi, mos­
wavle fasdeba sakuTar TavTan, sakuTar miRwevebTan mimarTebiT, rac
saSualebas aZlevs, igrZnos winsvla da irwmunos, rom siZneleTa eta­
pobrivad gadalaxva SeuZlia.
ganmaviTarebeli Sefasebisas gamoiyeneba iseTi saSualebebi, ro­
goricaa sityvieri komentari, rCeva-darigeba, dakvirvebis furceli,
TviTSefasebisa da urTierTSefasebis sqema, codnis aTvisebis an unaris
ganviTarebis etapebis aRmniSvneli doneebi (magaliTad, aTvisebulia/

25
flobs, aTvisebis/dauflebis procesSia, asaTvisebelia/dasauflebe­
lia). aTvisebis Tu flobis doneebiT Sedgenili Sefasebis an TviTSe­
fasebis sqemebi maswavlebelsac da moswavlesac saSualebas aZlevs, di­
namikaSi dainaxon konkretuli codnisa Tu unaris aTvisebis procesi.

ganmaviTarebeli da ganmsazRvreli Sefasebebis sqematuri aRweriloba

ganmaviTarebeli ganmsazRvreli
mizani swavlis xarisxis swavlis xarisxis gakontroleba;
gaumjobeseba;
moswavlis miRwevis donis dadgena
erovnuli saswavlo gegmiT gan­
sazRvrul miznebTan mimarTebaSi;
moswavlis ganvi­
Tarebis xelSewyo­ akademiuri moswrebis donis gan­
ba. sazRvra.

Sefasebis sagani swavlis procesi swavlis Sedegi

Sefasebis Sedegad winsvlis xe­ momdevno etapze (klasSi/safex­


miRebuli gad­ lSesawyobad urze) daSveba/ardaSveba.
awyvetileba gansxvavebuli
aqtivobis SerCeva,
swavlebis strate­
giis Secvla,
rCeva-darigebis
micema da sxv.
warmartebis konkretuli mos­ imis safuZvelze, Tu ramdenad
kriteriumebis wavlis winsvlis miaRwia standartiT gansazRvrul
gansazRvra safuZvelze (saku­ Sedegebs (yvelasaTvis saerTo,
Tar miRwevebTan standartiT dadgenil normasTan
mimarTebiT – ra mimarTebaSi).
dones flobda, ra
dones flobs).
Sefasebis sa­ TviT/urTierTSe­ qula
Sualebebi fasebis rubrika;

kiTxvari;

sityvieri (zepi­
ri/werilobiTi)
komentari;

unaris ganviTare­
bis donis aRwera.

26
sagnis semestruli qulis Semadgeneli nawilebi (komponentebi)
semestris ganmavlobaSi moswavleebi sami komponentis mixedviT
fasdebian: a) saSinao davaleba; b) saklaso davaleba; g) Semajamebeli
davaleba. samive komponents erTnairi wona aqvs.
saSinao da saklaso davalebaTa komponentebSi gamoiyeneba rogorc
ganmsazRvreli, ise ganmaviTarebeli Sefaseba, Semajamebeli davalebis
komponentSi – mxolod ganmsazRvreli Sefaseba.
Semajamebeli komponenti afasebs erTi saswavlo monakveTis (Tema,
Tavi, paragrafi) Seswavla-damuSavebiT miRweul Sedegebs standar­
tis moTxovnebTan mimarTebiT – konkretuli saswavlo erTeulis das­
rulebisas moswavlem unda SeZlos standartiT gansazRvruli codnisa
da unarebis warmoCena.
ase rom, Semajamebeli davalebebi unda afasebdes sagnis standartiT
gansazRvrul Sedegebs da akmayofilebdes Semdeg moTxovnebs:
• davalebis TiToeul tips unda axldes Sefasebis zogadi rubrika;
• zogadi rubrika unda dazustdes konkretuli davalebis pirobisa
da ganvlili masalis gaTvaliswinebiT;
• 10 qula unda gadanawildes rubrikaSi Semaval kriteriumebze;
• miTiTebuli unda iyos sagnobrivi standartis is Sedegebi, ro­
melTa Sefasebasac emsaxureba Semajamebeli davaleba.

standartis moTxovnaTa dasakmayofileblad, aucilebelia Sema­


jamebeli davalebis mravalgvari formis gamoyeneba.
rogorc mogexsenebaT, erovnuli saswavlo gegma TiToeuli sagnisT­
vis gansazRvravs semestris ganmavlobaSi Casatarebeli Semajamebeli
davalebebis savaldebulo minimalur raodenobas.
saxviTi da gamoyenebiTi xelovneba VII klasSi: iswavleba I semestrSi
– kviraSi 2 saaTi da II semestrSi – kviraSi 3 saaTi; Semajamebel davale­
baTa savaldebulo minimaluri raodenoba I semestrSi aris 2, xolo II
semestrSi – 3;
VIII klasSi: iswavleba I semestrSi – kviraSi 2 saaTi da II semestrSi
– kviraSi 1 saaTi; Semajamebel davalebaTa savaldebulo minimaluri
raodenoba I semestrSi aris 2 , II semestrSic – 2;
IX klasSi: iswavleba I semestrSi – kviraSi 1 saaTi da II semestrSi –
kviraSi 2 saaTi; Semajamebel davalebaTa savaldebulo minimaluri ra­
odenoba I semestrSi aris 2, xolo II semestrSi – 3;
TiToeuli Semajamebeli davaleba fasdeba konkretuli niSniT. mos­
wavle valdebulia, Seasrulos klasSi Catarebuli yvela Semajamebeli
davaleba. im SemTxvevaSi, Tu moswavle gacdenis gamo ver Seasrulebs
romelime samuSaos, skola valdebulia, misces mas gacdenili Sema­
jamebeli davalebebis aRdgenis saSualeba. Semajamebeli aRdgeniTi
samuSao unda dainiSnos semestris msvlelobisas. Semajamebel davale­
baTa aRdgenis wesi ganisazRvreba saskolo saswavlo gegmiT.

27
semestris msvlelobisas Catarebuli Semajamebeli Sefasebebis Sem­
deg rekomendebulia komentarebis dawera maTTvis, vinc dadebiTi seme­
struli Sefasebis misaRebad aucileblad unda gamoasworos moswreba.
aseve, SeiZleba daiweros komentari, Tu moswavlem moswreba wina Se­
fasebasTan SedarebiT mniSvnelovnad gaaumjobesa. amis aRniSvna mis­
cems moswavles stimuls, rom semestris bolomde SeinarCunos swavlis
xarisxi.

ganmsazRvreli Sefaseba VII – IX klasebSi


rogorc aRvniSneT, ganmaviTarebeli Sefaseba xels uwyobs pozitiuri
da konstruqciuli garemos Seiqmnas, sadac TiToeul moswavles eqmeba
gancda, rom SeuZlia winsvla da dabrkolebebis gadalaxva. marTlac,
ganmaviTarebeli SefasebiT izomeba konkretuli moswavlis piradi
winsvla, xolo ganmsazRvreli Sefaseba yvelas saerTo sazomiT afasebs
saerTo normasTan1 mimarTebiT. ganmsazRvrel SefasebaSi warmatebis
kriteriumi emyareba ara konkretuli moswavlis SesaZleblobebs, ar­
amed saerTo normis moTxovnebs. amitom ikargeba im moswavleTa Zal­
isxmevis kvali, romlebsac winsvla aqvT, magram jer kidev Sors arian
saerTo moTxovnebisgan. maT, faqtobrivad, codnis etapobrivad kon­
struirebis saSualeba erTmevaT. bunebrivia, am ukanasknelTa sasko­
lo motivacia etapobrivad iklebs, rac, cxadia, uaryofiTad aisaxeba
swavlis Sedegebze. isini sakuTar TavSi veRar pouloben siZneleTa da­
Zlevis resurss, sakuTari SesaZleblobebis rwmenas kargaven, fiqroben,
rom ver Secvlian movlenaTa msvlelobas, ver imoqmedeben warmatebis
ganmsazRvrel faqtorebze. maTi goneba dakavebulia ara axali codnis
SeZeniTa da unarebis ganviTarebiT, aramed mxolod da mxolod arasa­
surveli Sefasebebis Tavidan acilebaze fiqriT. sxva sityvebiT rom
vTqvaT, maTi strategiebi mimarTulia ara swavla-ganviTarebis, aramed
Tavdacvisken. Tuki sakuTar SesaZleblobebSi darwmunebuli moswavle
iRebs nebismier gamowvevas da mzadaa SeeWidos ama Tu im siZneles, mo­
tivaciadaqveiTebuli moswavle piriqiT – Tavs aridebs saswavlo aq­
tivobebs, romelTa Sesruleba mis gazrda-ganviTarebas Seuwyobda xels.
yovelive amis gaTvaliswinebiT, maswavlebelma prioritetuloba
unda SeunarCunos ganmaviTarebel Sefasebas, romelic TiToeuli mos­
wavlis winsvlisa da ganviTarebis xelSemwyobi instrumentia.

1
cxadia, konkretul klasSi miRebul saerTo normas gansazRvravs sagnis standartis
moTxovnebi.

28
Sefasebis komponentebi saxviT da gamoyenebiT xelovnebaSi

saSinao da saklaso davalebaTa komponentebi

saSinao davalebebi
SeiZleba Sefasdes Semdegi davalebebis mixedviT:
masalis moZieba, referati, praqtikuli samuSao.

mimdinare saklaso davalebebi


moicavs Semdegi tipis aqtivobebs:
1. konkretuli praqtikuli samuSaos Sesruleba an namuSevris Seqmna
garkveul Temaze, rac SeiZleba Sefasdes Semdegi kriteriumebiT:
• organizebuloba (sistemuroba, drois limitis dacva, saWiro masa­
lis, aRWurvilobis qona);
• teqnikis, masalis floba;
• SemoqmedebiToba (gadawyvetilebis damoukideblad miReba, saku­
Tari xelweris, xedvis demonstrireba);
• TanamSromloba jgufuri muSaobis dros.

2. sakuTar da sxvisi namuSevrebis ganxilvaSi monawileoba;


3. garkveuli epoqis, Semoqmedis an xelovnebis nimuSis analizi an mis
Sesaxeb gamarTul msjelobaSi monawileoba, rac SeiZleba Sefasdes Sem-
degi kriteriumebiT:
• aqtiuri monawileoba;
• sakuTari azris dasabuTebulad warmoCena;
• sxvisi azris mimarT pativiscemis demonstrireba.

4. sakuTari da sxvaTa namuSevrebis prezentacia (auditoriisTvis war-


dgena), rac SeiZleba Sefasdes Semdegi kriteriumebiT:
• saTqmelis naTlad da gasagebad gadmocema, auditoriasTan kon­
taqti;
• TvalsaCinoebisa da teqnikuri saSualebebis gamoyeneba;
• kiTxvebze adekvaturi pasuxis gacema.

Semajamebel davalebaTa tipebi:


standartis moTxovnaTa Sesasruleblad, rekomendebulia Semajameb­
el davalebaTa mravalferovani formebis gamoyeneba. saxviT da gam­
oyenebiT xelovnebaSi Semajamebel davalebaTa tipebi SeiZleba iyos:
sakontrolo/gamocda/testireba/masStaburi namuSevari/ gamofena/mox-
seneba-referati (garkveuli epoqis, romelime Semoqmedis Sesaxeb).

29
proeqtebi
proeqtis savaraudo Temebi:
eqspoziciis, telegadacemis, radiogadacemis, speqtaklis momzadeba;
gazeTis, Jurnalis, wignis maketis damzadeba; skveris keTilmowyoba;
skolis, saklaso oTaxis interieris dizainis Seqmna da sxva.
proeqtis Sesrulebis dros fasdeba Semdegi aqtivobebi:
proeqtis ideis gansazRvra, proeqtis dagegmva, funqciebis ganawile­
ba; organizeba, finansuri gaTvla, sponsoris moZieba, sazogadoebasTan
urTierToba, masaliT momarageba, musikaluri gaformeba, reJisura,
scenografia, mxatvroba, dizaini: kostiumi, dekoracia, grimi; resur­
sis Seqmna, warmodgenaSi monawileoba (msaxiobi, wamyvani, gamnaTebeli
da a. S.), wardgena da sxva.

rubrikebis nimuSebi:

praqtikuli samuSaos (namuSevris) Sefaseba

TariRi: samuSaos (namuSevris) saxeoba:


Semajamebe-
moswavle Sefasebis kriteriumebi
li qula
organi­ masalis, Semoqmedebi­ TanamS­ qulaTa
zebuloba teqnikis Toba, romloba maqsimaluri
(drois da mxat­ anu ram­ jgufuri raodenoba
limitis vrul-ga­ denad muSaobis
dacva, saW­ momsxvelo­ efeqturad dros
iro biTi iyenebs
aRWurvi­ saSuale­ teqnikas,
lobis qona) bebis flo­ masalas
ba da mxat­
vrul-gamom­
saxvelobiT
xerxebs
Canafiqris
gadmosace­
mad

0-1 0- 3 0- 4 0-2 10
1.
2.
3.
4.
5

30
praqtikuli samuSaos (namuSevris) Sefaseba

TariRi: samuSaos (namuSevris) saxeoba: naturmorti

masala: akvareli, guaSi

Sema-
moswavle Sefasebis kriteriumebi jamebe-
li qula
kompozi- forma/ feri faqtura sivrce qulaTa
cia moculoba maqsi-
maluri
ramdenad ramde­ ramdenad ramdenad ramde­ raode-
axerxebs nad icavs Seesa­ axerxebs nad ax­ noba
dasaxati sagnis tyviseba dasaxa­ erxebs
obieqtebis propor­ ferTa ti obi­ sivr­
sasuraTe ciebs da gama eqtebis cis
sibrtyeze ramdenad dasaxat (sagnebis, efeq­
kompozi­ axerx­ obi­ dra­ tis
ciur ga­ ebs maTi eqtebs, pirebis, Seqmnas
nawilebas moculo­ an ram­ qsovilis) (wina
(kompozi­ bis gad­ denad faqturis xedi,
ciu-ri mocemas Semoq­ gadmoce­ Sua
balansis Suq-Crdi­ medebiT­ mas xedi,
dacvas da lis sa­ ad aris ukana
a. S.) da SualebiT gad­ xedi
urTierT­ awyveti­ (foni)
Tanafar­ li feris
dobis gad­ amocana
mocemas namuSe­
varSi

0-2 0-2 0-2 0-2 0-2 10


1.
2.
3.
4.
5

31
xelovnebis nimuSis analizis Sefaseba

TariRi: xelovnebis nimuSi: avtori -

Semajamebeli
moswavle Sefasebis kriteriumebi
qula
aRwers namuSe­ aanalizebs asabuTebs sa­ qulaTa maqsi-
vars kompozicias kuTar inter­ maluri raode-
da mxatvrul- pretacias noba
gamomsaxvelo­
biT saSuale­
bebs

0- 3 0- 3 0- 4 10
1.
2.
3.
4.
5.

saprezentacio unarebis Sefaseba

TariRi: prezentaciis saxeoba: moxseneba-referati

Semajamebeli
moswavle Sefasebis kriteriumebi
qula
saTqmelis TvalsaCinoebi­ kiTxvebze qulaTa ma-
naTlad da sa da teqnikuri adekvaturi qsimaluri
gasagebad saSualebebis pasuxis gacema raodenoba
gadmocema, gamoyeneba
kontaqti au­
ditoriasTan

0- 3 0- 4 0- 3 10
1.
2.
3.
4.
5.

32
Tavi III
aqtivobebi standartis Sedegebis misaRwevad

VII klasi
mimarTuleba: SemoqmedebiTobisa da praqtikuli unar-Cvevebis
ganviTareba

Sedegi
s.g.VII.1. moswavles SeuZlia SemoqmedebiTad gamoiyenos saxviTi xelo-
vnebis elementebisa da principebis codna, konkretuli problemis gada-
saWrelad, namuSevris Seqmnisas.

indikatori
1. iyenebs sxvadasxva xerxs (Suq-Crdili, kontrasti, kompoziciuri ga-
nawileba, monasmi, faqtura, koloriti) asociaciebisa da emociebis gad-
mosacemad.

1. aqtivoba `mniSvnelovani dRe”


maswavlebeli aCvenebs moswavleebs reproduqciebs: edvard munkis
`kivili” da vinsent van gogis `ayvavebuli nuSis toti”. moswavleebi
msjeloben, ra emociebs asaxavs TiToeuli nawarmoebi. maswavlebeli
mokled uambobs TiToeuli maTganis Seqmnis Sesaxeb (ix. informacia mas­
wavleblisTvis).
Semdeg sTxovs moswavleebs, gaixsenon maTTvis raime niSniT gamor­
Ceuli dRe da daxaton. naxatSi unda Candes emocia am dRis mimarT
– dadebiTi an uaryofiTi. emociis gadmosacemad unda gamoiyenon sxva­
dasxva mxatvruli xerxi. magaliTad, Tu dRes raime sasixarulo ambavi
ukavSirdeba, gamoiyenon meti feradovneba, intensiuri, mxiaruli fer­
ebi, Zlieri msxvili monasmebi, xolo Tu dramatul movlenas axsenebT
– is SeiZleba muqi ferebiT, texili monasmebiT gadmoscen da a.S.
informacia maswavleblisTvis: edvard munki naxatis – ,,kivilis~ – Se­
qmnis Sesaxeb werda: `or megobarTan erTad biliks mivuyvebodi. mze
Cadioda da uecrad ca sisxliviT gawiTlda... araqaTi gamomelia, SevC­
erdi da Robes daveyrdeni – Sevcqerodi sisxlsa da cecxlis alebs
molurjo–moSavo fiordisa da qalaqis Tavze... Cemma megobrebma gza
ganagrZes, me ki videqi, mRelvarebisgan vTrTodi da SevigrZnobdi us­
asrulo kivils, buneba rom gaemsWvala~.
van gogma `ayvavebuli nuSis toti~ miuZRvna cxovrebaSi erT-erT
yvelaze sasixarulo ambavs – 1890 wlis 31 ianvars ZmisSvilisa da sexni­
is – vinsent vilem van gogis dabadebas.

33
vizualuri masala:

edvard munki, `kivili~, 1893 w. van gogi, `ayvavebuli nuSis toti~, 1890 w.

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSis saRebavi, funjebi, feradi fanqrebi.

indikatori
2. peizaJis, quCis, qalaqis xedis (landSaftis) gamosaxvisas iyenebs ho-
rizontis xazs.

2. aqtivoba
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs vizualur masalaSi warmodgenil
nimuSebs.
moswavleebi aRweren namuSevrebs da msjeloben maTi Sinaarsis Ses­
axeb, gamoTqvamen varaudebs, ra SeiZleba iyos maTze asaxuli. cdilo­
ben aRweron, ra STabeWdileba iqmneba horizontis xazis mdebareobiT
(maRali, dabali), da sxv. Semdeg maswavlebeli Seaxsenebs, ra aris hor­
izontis xazi, sivrciTi perspeqtiva, rogor SeiZleba ferTa gradaci­
iT siRrmis Cveneba da uxsnis, rogor xdeba erTi TavSeyris wertiliT,
xazobrivi da sivrciTi perspeqtivis meSveobiT siRrmis STabeWdilebis
Seqmna.
Semdeg uyveba endriu uaieTis `kristinas samyarosa~ da klod lore­
nis `sabas dedoflis gamgzavreba navsadguridan~ Sesaxeb.
moswavleebi xataven. Semdeg gamofenen namuSevrebs da isaubreben maT
Sesaxeb.
informacia maswavleblisTvis: endriu uaieTis namuSevarSi – `kristi­
nas samyaro~ – gamosaxulia mxatvris mezobeli fermeris qaliSvili. man
pirveli SexvedrisTanave moajadova axalgazrda xelovani, romelic ig­
onebs, Tu rogor miakiTxa raRac umniSvnelo saqmeze mezobels da ro­

34
gor gauWirda fermidan wamosvla kristinas gacnobis Semdeg. gogona,
adgilobrivi wesebis Tanaxmad, stumars fexze wamomdgari ar Seegeba,
ramac igi Seawuxa, ifiqra, ar movewoneo. ramdenime dRis Semdeg uaieTma
kristina fanjridan SeamCnia. igi fermis siaxloves, mdeloze ijda. uceb
xoxviT daiwyo fermis mimarTulebiT gadaadgileba. mxatvarma daxmareba
daapira, magram scenam adgils miajaWva. gogonas mouqnel moZraobebSi
udidesi energia da sicocxlis wyurvili igrZnoboda. mxatvarma mogvi­
anebiT Seityo, rom kristina dabadebidan paralizebuli iyo.
klod lorenis suraTis – `sabas dedoflis gamgzavreba navsadguri­
dan~ – ganxilvisas, maswavlebelma SeiZleba moswavleebs uambos istoria
Zveli aRTqmidan – solomon brZenisa da sabas (qveyana Zvel aRTqmaSi)
dedoflis Sesaxeb (`miswvda sabas dedofals solomonis ambavi, uflis
sadidebeli, da movida, rom gamocanebiT gamoecada igi~. Zveli aRTqma,
mesame mefeTa, Tavi meaTe).

vizualuri masala:

klod loreni, `sabas dedoflis gamgzavreba navsadguridan~, 1648 w.

endriu uaieTi, `kristinas samyaro~, 1948 w. piter breigeli, `monadireebi Tovlze~, 1565 w.

internetresursi
http://www.artyfactory.com/perspective_drawing/perspective_index.htmF
resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, akvareli, funjebi, feradi fanqrebi.

35
kavSiri: Sedegi s.g.VII.1. indikatori 1. iyenebs sxvadasxva xerxs (Suq-Crdi-
li, kontrasti, kompoziciuri ganawileba, monasmi, faqtura, koloriti)
asociaciebisa da emociebis gadmosacemad; indikatori 9. xatavs sivrces
perspeqtivis ZiriTadi kanonebis gamoyenebiT.

indikatori
3. namuSevris Seqmnisas iyenebs kompoziciuri ganawilebis ZiriTad xe-
rxebs mag., xedvis wertils, wonasworobas, simetrias, asimetrias, stati-
kas, dinamikas.

3. aqtivoba I. xedvis wertili


maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, daakvirdnen xeds fanjridan
da daxaton ori eskizi: erTi da igive xedi skamze msxdomebma da fexze
mdgomebma ise, rom horizontis xazi erT eskizSi iyos maRla, xolo
meoreSi – dabla.

vizualuri masala:

maRali horizonti:

jon konstebli, `boroudeilis xedi~

guram (xita) quTaTelaZe, guram (xita) quTaTelaZe,


`gazafxuli~, 1960-1961 ww. `Semodgoma kaxeTSi~, 1960 w.

36
dabali horizonti:

jon konstebli, `braiton biCi~, 1824 w. jon konstebli, `peizaJi ormagi


cisartyeliT~, 1812 w.

internetresursi:
http://www.john-constable.org/
http://painting.about.com/od/composition/ss/perspective-paintings_2.htm

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, akvareli, funjebi, feradi fanqrebi.
katalogi: `xita quTaTelaZe~, teqstis avtori – daviT andriaZe, ga­
momcemeli: kompania `bleq si grup~, saqarTvelos saxviTi xelovnebis
centri `bleq si art~, 2011 w.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.1. indikatori 2. peizaJis, quCis, qalaqis xedis


(landSaftis) gamosaxvisas iyenebs horizontis xazs; s.g.VII.8. indikatori 1.
saubrobs xelovnebis nawarmoebiT gamowveul pirvel STabeWdilebaze da
ganmartavs, ram gamoiwvia es emocia (siuJetma, kompoziciam, ferma, figu-
raTa gamomsaxvelobam da sxv.).

3. aqtivoba II. wonasworoba, simetria, asimetria


maswavlebeli sTavazobs moswav­
leebs, sasworis sqemis meSveobiT
daakvirdnen simetriuli da asime­
triuli wonasworobis principebs.
moswavleebi Caixataven sxvadasxva
simZimis kubebis adgilmdebareobis
SecvliT wonasworobis SenarCunebis
monacemebs da am principis dacviT
xataven, survilisamebr, simetriul
an asimetriul, gawonasworebul kom­
pozicias.

37
vizualuri masala:
vinsent van gogi:

`puris yana kviparosebiT~, 1889 w. (asimetria) `SuadRe~, 1889 w. (asimetria)

gelaTis mozaika. XII s. (simetria) andrei rubliovi, `sameba~, XV s.


(simetria)

internetresursi:
http://www.bluemoonwebdesign.com/art-lessons-2.asp

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, akvareli, funjebi, feradi fanqrebi, sxva
nebismieri saxatavi masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.4. indikatori 5. iyenebs sxvadasxva kulturisa da


periodis mxatvrebis namuSevrebs, rogorc wyaros sakuTari namuSevris
Sesaqmnelad.

38
kavSiri sxva sagnebTan:
maTematika – Sedegi maT. VII.11. moswavles SeuZlia geometriuli gar-
daqmnebis ganxorcieleba da maTi gamoyeneba figuraTa Tvisebebis dasad-
genad. indikatori 1. garemomcvel obieqtebs Soris moiZiebs simetriul
obieqtebs; indikatori 2. xazavs brtyeli figuris (texili, mravalkuTxe-
di) simetriul figuras miTiTebuli simetriis RerZis mimarT; axdens
brtyeli figuris (texili, mravalkuTxedi) paralelur gadatanas; ind-
ikatori 3. uTiTebs brtyeli figuris simetriis RerZs/RerZebs; axdens si-
metriulobis demonstrirebas; iyenebs figuris simetriulobas figuris
Tvisebis dasadgenad.

3. aqtivoba III. statika da dinamika


maswavlebeli aCvenebs moswavleebs sagans statikur, uZrav mdgo­
mareobaSi, Semdeg – igive sagans moZraobaSi da ekiTxeba, rogor Sei­
Zleba asaxon sagnis moZraoba. mosazrebebis gamoTqmis Semdeg aCvenebs
vizualur masalaSi CamoTvlil namuSevrebs da moswavleebi sakuTar
ideebs mxatvrebis mier gamoyenebul xerxebs adareben. Semdeg xataven an
Zerwaven raime martiv gamosaxulebas (magaliTad, frinvels, romelic
zis, an mifrinavs, xes qarian da wynar amindSi da sxv.) moZraobaSi.

vizualuri masala:
egvipturi statikuri qandakebebi; `delfosis meetle~, `Subis
mtyorcneli poseidoni~, mironis `diskos mtyorcneli~ (`diskoboli~);
skopasis `menada~, futuristebi – jakomo bala, umberto boConi, jino
severini, karlo kara; marsel diuSani (magaliTad, `kibeze Camomavali
niu~), natalia gonCarova (`velosipedisti~) da sxv.

faraoni ramzes II, delfosis meetle,


Zv. w. XIII s. Zv. w. 478-474 ww.

39
skopasi, `menada~, Zv. w. IV s. Jan-fransua mile, `qariSxali~, 1871-1873 ww.

natalia gonCarova, `velosipedisti~,


1913 w. marsel diuSani, `kibeze Camoma-
vali niu~, 1912 w.

zenos frudakisi, ,,Tavisufleba~, 2000 w. jakomo bala, `abstraqtuli siCqare


filadelfia, aSS. + xma~, 1913-1914 ww.

internetresursi:
http://www.youtube.com/watch?v=U4GsiEZKtS8

40
SeniSvna:
moswavleebma Tvali unda gaadevnon xelovnebaSi statikisa da dina­
mikis magaliTebs (vizualur masalaSi warmodgenili namuSevrebis Camon­
aTvali erTgvar drois xazs warmoadgens), rac gauadvilebT saxviTi
xelovnebis am principebis gaazrebas.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.1. indikatori 7. sxvadasxva mxatvruli xerxiT


gadmoscems dinamikas, statikas namuSevarSi (figurebis moZraoba, qari).

indikatori
4. gamosaxavs mravalfigurian kompoziciebs.

4. aqtivoba
vizualur masalaSi CamoTvlili namuSevrebis daTvalierebisas mos­
wavleebi msjeloben kompoziciuri ganawilebis principebze: rogor
aris miRweuli wonasworoba sasuraTe sibrtyeze, ra mxatvrul xerxebs
mimarTavs avtori sivrcis gadmosacemad, iyenebs Tu ara ganaTebas namu­
Sevris Sinaarsobrivi RerZis gamosakveTad, ritmulia Tu ara kompozi­
cia, da a. S. SesaZloa, maswavlebelma SesTavazos maT, daxaton sakuTari
klaselebi raime saerTo aqtivobis dros, an romelime dResaswaulis,
qorwilis an naTlobis scena. moswavleebi meti xalisiT miudgebian
samuSaos, Tu mas sakuTar gamocdilebas daukavSireben.

vizualuri masala:

rembrandt harmenszon van reini, Jak-lui davidi, `horaciusebis fici~, 1784 w.


`Ramis guSagi~, 1642 w.

41
paolo veroneze, `qorwili galileis kanaSi~ , 1562-1563 ww.

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, akvareli, funjebi, feradi fanqrebi, sxva
nebismieri saxatavi masala.
kavSiri: Sedegi s.g.VII.1. indikatori 3. namuSevris Seqmnisas iyenebs kom-
poziciuri ganawilebis ZiriTad xerxebs: magaliTad, xedvis wertils,
wonasworobas, simetrias, asimetrias, statikas, dinamikas (aqtivobebi I,
II, III); Sedegi s.g.VII.3. indikatori 2. xatavs yofiT scenebs (aqtivoba); Sede-
gi s.g.VII.4. indikatori 4. martivad gamosaxavs mimikas, Jestikulaciasa da
detalebs (kostiumi, aqsesuarebi) portretSi xasiaTis gadmosacemad (aq-
tivoba I); Sedegi s.g.VII.7.

indikatori
5. sxvadasxvagvari (wriuli, vertikaluri, horizontaluri, diagona-
luri) monasmebiT qmnis didi zomis namuSevrebs.

5. aqtivoba
maswavlebeli moswavleebs asmeninebs ori tipis musikas – dinamikurs
(magaliTad, revaz laRiZis `rondo-tokata~) da mSvids (magaliTad, vaJa
azaraSvilis `noqtiurni kameruli orkestrisTvis~). aseve sasargeblo
internetresursSi SemoTavazebul, an sxva mis mier SerCeul nawarmoe­
bebs) da sTxovs, rom monasmebis (wriuli, vertikaluri, horizontal­
uri, diagonaluri, wertilovani, msxvili, wvrili da sxv.) meSveobiT
gadmoscen melodiis xasiaTi, Sesabamisi ganwyoba.

SeniSvna:
am aqtivobaSi yuradReba eqceva monasmebis xasiaTs; mniSvnelovania,
rom moswavleebma maTi meSveobiT dafaron (aiTvison) mTeli formati
(didi zomis A3, A2), magram ara gauazreblad. sasurvelia namuSevars
hqondes siuJeti da ar iyos mxolod monasmebiT Sesrulebuli.

42
internetresursi:
revaz laRiZis `rondo-tokata~ (dinamikuri)
http://www.youtube.com/watch?v=zsmAgbC6XcM
vaJa azaraSvilis `noqtiurni kameruli orkestrisTvis~ (mSvidi)
http://www.youtube.com/watch?v=IX049ebgxNUn
volfgang amadeus mocarti – `Turquli marSi~, safortepiano son­
atidan #11, III nawili (dinamikuri)
http://www.youtube.com/watch?v=cIvEUUkOVC8
frederik Sopeni – noqturni, Txz. 9, # 2, mi maJori (mSvidi)
http://www.youtube.com/watch?v=EvxS_bJ0yOU

resursebi:
didi zomis saxatavi furclebi (A3, A2), guaSi, akvareli, funjebi,
feradi fanqrebi, sxva nebismieri saxatavi masala, mosasmeni aparatura,
audiomasala.
kavSiri: Sedegi s.g.VII.4. indikatori 2. xatavs grZnobebiT aRZrul aso-
ciaciebsa da STabeWdilebebs.

kavSiri sxva sagnebTan:


musika – Sedegi mus. VII .5. moswavles SeuZlia mosmenili musikaluri
nawarmoebis gaanalizeba. indikatori 1. saubrobs musikaluri nawarmoe-
bis mosmeniT gamowveul STabeWdilebaze.

indikatori
6. gamosaxavs adamianis figuras ZiriTadi proporciebis gaTvaliswine-
biT.

6. aqtivoba I
moswavleebi akvirdebian sakuTar xelis mtevans, zomaven, akvirdebian
proporciebs, akeTeben Canaxatebs da adareben erTmaneTis namuSevrebs.
Semdeg SeiZleba Seasrulon garTulebuli varianti – daxaton xelis
mtevani sxvadasxva moZraobaSi.

resursebi:
saxatavi rveuli, fanqari, saSleli, tuSi, sangini, kalami da sxva
masala.

6. aqtivoba II
moswavleebi wyvilebSi muSaoben – TvaliT zomaven mewyvilis saxis
proporciebs da xataven erTmaneTis portretebs. maswavlebeli exmare­
ba maT da, saWiroebisamebr, aZlevs miTiTebebs.

43
resursebi:
saxatavi rveuli, fanqari, saSleli da sxva masala.

internetresursi:
http://www.artyfactory.com/portraits/drawing_techniques/proportions_of_a_
head_1.htm

indikatori
8. aqcevs Secdomas namuSevris elementad

SeniSvna:
moswavleebi guaSis an akvarelis saRebavebiT xatvisas xSirad alaqa­
veben furcels da hgoniaT, rom `daejRabnaT~, ris gamoc namuSevars
aRar agrZeleben da furclebs yrian. am SemTxvevaSi maswavlebeli unda
daexmaros, SemoqmedebiTad miudgnen problemas da Seecadon, `Secdo­
ma~ namuSevris elementad gamoiyenon. SeiZleba davalebis Sesruleba
sxva furcelze gaagrZelon, xolo dazianebuli furceli Tavisufali
TemisTvis Seinaxon. magaliTad, dalaqavebuli furceli mTlianad da­
faron feradi laqebiT da samomavlod gamoiyenon kolaJisTvis, an laqa
miamsgavson rames, miuxaton Sesabamisi detalebi da sxv.

vizualuri masala:
moswavleebis namuSevrebi:

44
helen frankentaleri, 1928-2011 ww.

`meri, meri~, 1990 w. `forToxlisferi xazi~, 1963 w.

pablo pikaso:

`xarTan mebrZoli~, 1959 w. `korida~, 1957 w.

Sedegi

s.g.VII.2. moswavles SeuZlia mizanmimarTulad airCios da SemoqmedebiTad


gamoiyenos sxvadasxva masala, teqnika da procedura namuSevris Seqmnisas.

indikatori
1. irCevs tradiciuli xelsaqmis romelime saxeobas da qmnis nimuSebs
(fardagi, Teqa, gobeleni, qargva, qsova, kerva, xeze Wra, meTuneoba da sxv.).

45
1. aqtivoba `naZvis xe~
moswavleebs moaqvT saxlidan Zveli, usargeblo qsovilis sxvadasxva
zomis naWrebi. Wrian muyaosgan Targebs – oTx sxvadasxva zomis varskvlavs.
TargiT Wrian qsovilidan or, erTsa da imave zomis, varskvlavs. ukuRma
piriT gadaakereben varskvlavebs ise, rom erTi qimi gaukeravi darCes.
amoabruneben, datenian bambiT da gakeraven darCenil qims. am wesiT Se­
keraven oTx sxvadasxva zomis, varskvlavis formis moculobiT baliSs.
Semdeg sarTulebad dadeben da miakereben. bolos iWreba zeda, yvelaze
patara varskvlavis diametris Sesabamisi konusis Sesakeri samkuTxedi.
mas gakeraven konusis formiT, datenian bambiT da `daagvirgvineben~ naZ­
vis xes. bolos SeuZliaT morTon qimebi mZivebiT an maqmaniT.

sofiko qeburia, naZvis xe

resursebi:
feradi qsovilis naWrebi, makrateli, muyao, bamba, nemsi, Zafi, fera­
di mZivebi, maqmanebi, lentebi, sxva masala.

indikatori

2. qmnis kompoziciebs sxvadasxva moZiebuli masaliT;


2. aqtivoba
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs vizualur masalas pompeis ram­
denime mozaikis gamosaxulebiT.
mozaikis nimuSebis gacnobis Semdeg moswavleebi muyaoze qmnian mo­

46
zaikas weboTi, marcvleuliTa da sxva masaliT (wiwibura, brinji, mux­
udo, lobio, Savi Cai da sxv.). SesaZlebelia gamoiyenon winaswar damza­
debuli trafaretebic.

trafareti kompoziciaze muSaobis dros


vizualuri masala:
pompeis mozaika:

47
resursebi:
muyao, webo pva (ПВА), marcvleuli, wiwibura, brinji, muxudo, lo­
bio, Savi Cai da sxva masala.

indikatori
3. asrulebs grafikul namuSevrebs sxvadasxva maneriT (xazi, Strixi, mo-
nasmi, sxvadasxva zomis da formis funjebi, kalami da mcenaris Reroebi);

3. aqtivoba I
moswavleebi skolis ezoSi agroveben mcenaris Reroebs, TavTavebs
da atareben eqsperiments: saRebaviT faraven Segrovebul masalas da
iReben anabeWdebs, iyeneben sxvadasxva sisqis Strixebs da maTi meSveo­
biT qmnian namuSevrebs.

vizualuri masala:
moswavleebis namuSevrebi:

am namuSevarSi gamoyenebu­
lia SeRebili xorblis TavTa­
vis anabeWdebi. garSemo Strix­
ebi aseve TavTavis ulvaSebiTaa
Sesrulebuli.

internetresursi:
http://sophie-keburia.blogspot.com/2011_05_01_archive.html

48
resursebi:
mcenareTa foTlebi, Reroebi, balaxebi da a. S., guaSi, saxatavi fur­
clebi, sxva masala.

3. aqtivoba II
moswavleebi ecnobian funjiT bambukis xatvis wess da mogrZo, verti­
kaluri formatis qaRaldze Savi akvareliT an guaSiT xataven bambukis
tots. totis `muxlebidan~ ylortebi unda amodiodes monacvleobiT
– vTqvaT, qveda muxlidan marcxniv, Semdegi muxlidan – marjvniv, zeda
muxlidan isev marcxniv da a. S. naxatis qveda, ganapira areze, zemodan
qvemoT, wiTeli, an raime sxva feriT aweren sakuTar saxels, sasurve­
lia, ieroglifebis yaidaze stilizebuli qarTuli asoebiT.

SeniSvna:
maswavlebelma unda urCios moswavleebs, ixmaron mSrali funji
(SeaSron saRebavSi dasvelebuli funji xelsawmendiT); ar daasvelon
funji zedmetad, radgan bambukis totsac da foTlebsac uxdeba fun­
jis bewvis kvali da darCenili carieli, dauferavi adgilebi, rac nax­
ats met simsubuqes aniWebs.

vizualuri masala:

bambuki, bambuki, Cinuri naxati bambuki, sui vei, 1521-1593 ww.


moswavlis
namuSevari

internetresursi:
http://www.youtube.com/watch?v=qZjL59LZ-RQ

resursebi:
funjebi, saxatavi furclebi, guaSi, xelsawmendi, sxva masala.

49
3. aqtivoba III
maswavlebeli moswavleebs aCvenebs jer zebris fotos da viqtor
vazarelis namuSevars – `zebra~. amis Semdeg uCvenebs sxvadasxva zomis
funjebiT zebris zolebisa da TviTon cxovelis daxatvis xerxs. mos­
wavleebi Tavadac Seecdebian daxaton zebris stilizebuli varianti, an
Seqmnan namuSevrebi zebris motivebze.

SeniSvna:
SeiZleba moswavleebi kompiuterSi interaqtiuli gakveTilis linkiT
naxatis Sesrulebis etapebs daakvirdnen.

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, akvareli, funjebi, feradi fanqrebi, pas­
teli, sxva nebismieri saxatavi masala.

vizualuri masala:

zebra, foto viqtor vazareli, `zebra~, 1945 w.

internetresursi:
rogor davxatoT zebra viqtor vazarelis stilSi:
http://www.drawingnow.com/videos/id_25741-how-to-draw-a-vasarely-style-ze-
bra.html
rogor davxatoT zebra:
http://www.dragoart.com/tuts/231/1/1/how-to-draw-an-african-plain-zebra.htm

50
indikatori
4. irCevs Sesabamis gamomsaxvelobiT xerxebs, masalas, teqnikasa da Te-
matikas ganwyobilebis gadmosacemad;

4. aqtivoba
moswavleebi aTvaliereben cnobili mxatvrebis namuSevrebs, romel­
Tac gamorCeuli stili, ferTa gama da teqnika aqvT da msjeloben am
namuSevrebis damaxasiaTebel niSnebze.
Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, dayon saxatavi furceli
6 segmentad da TiToeul segmentSi Caxaton TiTo mxatvris sayvarel
Temaze, mis stilSi, misTvis damaxasiaTebeli mxatvruli xerxebiTa da
ferebiT Seqmnili mcire zomis namuSevari.
muSaobis dasrulebis Semdeg moswavleebi Seecdebian gamoicnon, ro­
meli mxatvris stilSia Seqmnili megobris namuSevris TiToeuli seg­
menti.
am konkursSi gamarjvebuli iqneba/iqnebian is moswavle/moswavleebi,
romelTa eqvsive namuSevris stilis `amocnoba~ SesaZlebeli iqneba.

vizualuri masala:

xuan miro,
pit mondriani, amadeo modiliani, `bulbulis galoba
`kompozicia A~ `qalis portreti~ SuaRamiT
da dilis wvima~

firosmani, `lomi da mze~


anri matisi, `mefis sevda” fernan leJe,
,,deda-Svili”

51
moswavleebis namuSevrebi:

daviT kakabaZis mix. rober delones mix. merab
abramiSvilis mix.

firosmanis mix.

anri matisis mix. alber markes mix.

resursebi:
mxatvarTa namuSevrebis ilustraciebi; saxatavi furclebi, guaSi,
akvareli, funjebi, feradi fanqrebi, pasteli, sxva nebismieri saxatavi
masala.

Sedegi
s.g.VII.3. moswavle afarToebs garemoSi obieqtebs Soris arsebuli kav-
Sirebis asaxvis gzebs namuSevarSi da SeuZlia gadmosces detalebi.

indikatori
2. xatavs yofiT scenebs.

2. aqtivoba
maswavlebeli, am aqtivobis Catarebamde, aZlevs moswavleebs saSinao
davalebas: maT Tavad unda airCion, visi an risi daxatva surT – adami­
anebis (ojaxis wevrebis, megobrebisa da sxv.), frinvelebis, cxovelebisa
Tu mcenareebis. moswavleebi akeTeben Canaxatebs da miaqvT gakveTilze.
muSaobisas akvirdebian da yuradRebas amaxvileben gamosasaxi obieq­

52
tis/obieqtebis rogorc mTlian formaze, aseve detalebze (adamianebis
SemTxvevaSi, ra acviaT maT, ra uWiravT xelSi, aseve garegnul niSnebze:
nakvTebze, varcxnilobaze, Tmis ferze, simaRleze, wonaze da a.S., fr­
invelebis, cxovelebis, mcenareebis gamosaxvisas – maT saxasiaTo niSne­
bze), garemoze, saqmianobaze, interiersa da a. S. romelSic isini arian
gamosaxuli.
gakveTilze moswavleebi aTvaliereben vizualur masalaSi mi­
TiTebul an maswavleblis mier SerCeul yofiTi scenebis amsaxveli ni­
muSebs. Semdeg ki TavianTi eskizebis, Canaxatebis safuZvelze xataven
yofiTi Janris namuSevars.

`wminda nikolozis dResaswauli~,


ian steni, 1665-1668 ww.

vizualuri masala:
ian stenis `eqimis viziti~; piter de hoohis `delftis saxlis ezo~;
ian vermeeris `merZeve~; Jan-batist simeon Sardenis `mrecxavi~; ogiust
renuaris `gogonebi fortepianosTan~, `mulen de la galeti~ da sxv.

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, akvareli, funjebi, feradi fanqrebi, pas­
teli, sxva nebismieri saxatavi masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.3. indikatori 1. xatavs Sesabamis garemoSi adami-


anebs, frinvelebs, cxovelebs da mcenareebs naturidan da mexsierebiT
meti detalis gamoyenebiT.

53
indikatori
3. xatavs naturidan da mexsierebiT oTaxis interiers (sakuTari oTaxis,
saklaso oTaxis da sxva).

3. aqtivoba `3-D oTaxi~


maswavlebeli urigebs moswavleebs Tabaxis furclebs (TiToeuls –
sams) da sTxovs maT warmoidginon, rom erTi aris oTaxis (maTi, saklaso
an maTTvis sasurveli nebismieri oTaxis) iataki, danarCeni ori – kedle­
bi. moswavleebi moxataven samive Tabaxis furcels (iatakze daxataven
xaliCas, saSinao fexsacmels da a. S., kedlebze gamoWrian fanjrebs,
kars, daxataven avejs da ase `aawyoben~ oTaxis interiers).
Semdeg moxatul Tabaxebs erTmaneTze stepleriT ise miamagreben,
rom gamovides iatakisa da ori kedlis imitacia-maketi.

ilustraciaze asaxulia dawyebiTi safexuris moswavlis namuSevari,


maketis awyobis principis sademonstraciod

resursebi:
Tabaxis furclebi, stepleri, funjebi, makrateli, feradi fanqrebi,
flomasterebi, saSleli, guaSi, akvareli, sxva masala.

vizualuri masala:
van gogis `vinsentis sawoli oTaxi arlSi~, `Ramis kafe biliardis
magidiT~; ian vermeeris `musikis gakveTili~, `geografi~.

Sedegi
s.g.VII.4. moswavle acnobierebs samyaros, rogorc mravalferovani
grZnobebisa da ideebis wyaros da SeuZlia misi asaxva namuSevarSi.

indikatori
1. irCevs Temebs ideebisa da ganwyobilebebis gamosaxatavad.

54
SeniSvna:
mniSvnelovania, rom moswavleebma TviTonac iswavlon namuSevris
Temebis arCeva da yovelTvis mza mocemulobebs ar asrulebdnen. maT
xSirad uWirT gadawyvetilebis miReba da Temis adekvaturad SerCeva.
yuradReba unda mieqces, ramdenad Seesabameba namuSevari dasmul amo­
canas, amitom sasurvelia, Sefasebis erT-erTi rubrika iyos amocanas­
Tan namuSevris adekvaturoba.

indikatori
2. xatavs grZnobebiT aRZrul asociaciebsa da STabeWdilebebs.

2. aqtivoba
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gaixsenon Zlieri emociis gancdis
momentebi TavianTi cxovrebidan – SiSi, aRtaceba, sixaruli da a.S. da
asaxon namuSevarSi.

SeniSvna:
maswavlebelma aqcenti unda gaakeTos asociaciebze da sTxovos mos­
wavleebs, daxaton abstraqtuli namuSevari, an raime siuJeti, romelic
konkretulad emociis gamomwvevi movlena ki aris, am movleniT aRZrul
asociacias an emocias gadmoscems.

resursebi:
saxatavi furclebi, funjebi, feradi fanqrebi, flomasterebi,
saSleli, guaSi, akvareli, sxva saxatavi masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.1. indikatori 1. iyenebs sxvadasxva xerxs (Suq-Crdi-


li, kontrasti, kompoziciuri ganawileba, monasmi, faqtura, koloriti)
asociaciebisa da emociebis gadmosacemad (aqtivoba I. `mniSvnelovani dRe~).

indikatori
3. namuSevris siuJetisTvis iyenebs sxva sagnebSi miRebul codnas.

3. aqtivoba I
moswavleebi qmnian ilustraciebs literaturuli nawarmoebisTvis.

kavSiri: s.g.VII.3. indikatori 2. xatavs yofiT scenebs (aqtivoba);


kavSiri sxva sagnebTan: qarTuli ena da literatura, ucxouri ena,
geografia.

3. aqtivoba II
moswavleebi qmnian istoriaSi naswavli faqtebis amsaxvel namu­
Sevrebs.

55
vizualuri masala:
istoriuli Janris namuSevrebi: vasil surikovi – `suvorovis gadasv­
la alpebze~, nikola puseni – `germanikusis sikvdili~; Jak-lui davidi –
`horaciusebis fici~, `maratis sikvdili~; eJen delakrua – `Tavisufle­
ba barikadebze~; karl briulovi – `pompeis ukanaskneli dRe~ da sxv.

SeniSvna (me-3 indikatoris I da II aqtivobebisTvis):


sasurvelia, namuSevris Seqmnisas moswavleebma yuradReba gaamax­
vilon detalebze (magaliTad, personJebis Cacmulobaze, varcxniloba­
ze, samkaulze, iaraRze, interieris detalebze, WurWelze, avejze, an­
turaJze da a.S.); aseve, moswavleebma maTTvis cnobili literaturuli
nawarmoebis an istoriuli faqtis ilustraciis xatvisas unda asaxon
garemo, landSafti (detalurad), sadac viTardeba moqmedeba (Tu siu­
Jeti amis saSualebas iZleva).

resursebi (me-3 indikatoris I da II aqtivobebisTvis):


saxatavi furclebi, funjebi, feradi fanqrebi, flomasterebi, gua­
Si, akvareli, sxva nebismieri saxatavi masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.1. indikatori 4. gamosaxavs mravalfigurian kom-


poziciebs;
Sedegi s.g.VII.1. indikatori 7. sxvadasxva mxatvruli xerxiT gadmoscems
dinamikas, statikas namuSevarSi (figurebis moZraoba, qari);
Sedegi s.g.VII.3. indikatori 2. xatavs yofiT scenebs (aqtivoba);
Sedegi s.g.VII.12.

kavSiri sxva sagnebTan: istoria, geografia.

3. aqtivoba III
moswavleebi qmnian qalaqis peizaJs, perspeqtivis kanonebis gamoy­
enebiT.
maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, gaixsenon jonaTan sviftis
`guliveris mogzauroba~ da sTxovs, ganawildnen or jgufad. erTi
jgufis wevrebi warmoidgenen, rogors dainaxavda guliveri qalaqsa da
quCebs liliputebis qveyanaSi. meore jgufis wevrebi ki warmoidgenen,
rogors dainaxavda guliveri quCebs goliaTebis qveyanaSi. moswavleeb­
ma muSaobisas unda gaiTvaliswinon perspeqtivis kanonebi, xedvis wer­
tilebi. SesaZlebelia, maswavlebelma dafaze martivad aCvenos orive
SemTxvevis sqema.

3. aqtivoba IV
moswavleebi ecnobian moris eSeris namuSevrebs da Tavadac qmnian
msgavs kompoziciebs. magaliTad, TeTri an feradi furclisgan gamoW­
rian marTkuTxeds, cali mxridan amoaWrian nawils, amoWril nawils

56
gaacureben da miakraven sapirispiro mxares. am principiT aawyoben kom­
pozicias erTmaneTis msgavsi geometriuli figurebiT da dafaraven
fonad SerCeuli furclis zedapirs. igive principiT SeiZleba Seqmnan
kompoziciebi nebismieri sxva formebis gamoyenebiT.

nimuSi:

vizualuri masala:

moswavlis namuSevari

moris eSeri, `ca da wyali~, 1938 w.

resursebi:
saxatavi furclebi, gamosaWrelad – TeTri furclebi, feradi fur­
clebi, funjebi, flomasterebi, guaSi, makrateli, webo (qaRaldis), sxva
masala.

SeniSvna:
maswavlebelma SeiZleba sTxovos moswavleebs, gaixsenon, sad Sex­
vedriaT erTnairi geometriuli figurebisgan Sedgenili kompoziciebi
[bunebrivad arsebuli (mzesumziris yvavilis guli, futkris fiWa da
a.S.), an adamianis xeliT Seqmnili (qvafenili, kedlis mopirkeTeba, kon­
struqcia da a.S.)]

57
aseve, SesaZlebelia maswavlebelma aCvenos moswavleebs msgavsi kom­
poziciuri gadawyveta interieris dizainis an nagebobis magaliTze:

arqiteqtori fred mafra (brazilia), klubis interieri, 2011 w.

geodeziuri gumbaTebi, botanikuri baRi (e. w. `edemis proeqti~ an `samoTxis baRi~), kornu-
elis sagrafo, didi britaneTi, 2011 w.

58
3. aqtivoba V
moswavleebi ecnobian viqtor vazarelis Semoqmedebas da qmnian mar­
tiv op arts.

vizualuri masala:

viqtor vazareli, usaTauri, 1983 w. viqtor vazareli, `kubi~, c. 1970 w.

viqtor vazareli, `golfis moswavlis namuSevari


mogTamaSe~, 1977 w.

3. aqtivoba VI
moswavleebi ecnobian vasil kandinskis namuSevrebs. maswavlebeli
SearCevs (musikis maswavlebelTan konsultaciis Semdeg) da moasmeninebs
maT musikis gakveTilebze Seswavlil musikalur nawarmoebs (magaliTad,
http://www.youtube.com/watch?v=pNEMq2HJJzw&feature=relmfu)
Semdeg moswavleebi daxataven abstraqcias.

SeniSvna:
sasurvelia, gakveTili Catardes integrirebulad musikis ga­
kveTilTan an, Tu SesaZlebelia, musikis maswavlebelma miiRos monaw­
ileoba am aqtivobisTvis saWiro musikaluri nawarmoebebis SerCevasa da
Semdeg moswavleTa namuSevrebis ganxilvaSi.

59
vizualuri masala:
vasil kandinski:

`kontrastuli xmebi~, 1924 w. `TeTrze~, 1923 w.

`yviTeli, wiTeli, lurji~, 1925 w.

sasargeblo internetresursebi:
kandinski da musika:
http://www.youtube.com/watch?v=7d63qohWJ-o&feature=results_vid-
eo&playnext=1&list=PLD29F165DD8A7F40F

60
http://www.youtube.com/watch?v=aMiiKLyIR88&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=TMwdV6xpwQk&feature=related
resursebi:
saxatavi furclebi, akvareli, guaSi, sxvadasxva zomis funjebi, flo­
masterebi, pasteli, feradi fanqrebi, sxva masala.

kavSiri sxva sagnebTan: musika – Sedegi mus. VII.5. moswavles SeuZlia


mosmenili musikaluri nawarmoebis gaanalizeba. indikatori 1. saubrobs
musikaluri nawarmoebis mosmeniT gamowveul STabeWdilebaze.

indikatori
4. martivad gamosaxavs mimikas, Jestikulaciasa da detalebs (kostiumi,
aqsesuarebi) portretSi xasiaTis gadmosacemad.

4. aqtivoba I
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs internetresursSi miTiTebul ma­
salas (an TviTon uxatavs dafaze gamosaxulebebs), sadac naCvenebia, ro­
gor icvleba adamianis saxis gamometyveleba emociasTan erTad. sTxovs
moswavleebs, Tavadac miiRon esa Tu is gamometyveleba. Semdeg xataven
portretebs, aseve adamianebs sxvadasxva pozaSi, maT Jestikulaciasa da
a. S. sasurvelia, moswavleebma daxaton ara marto martivi gamosaxule­
bebi, aramed yuradReba gaamaxvilon detalebzec.

internetresursi:
http://www.drawinghowtodraw.com/stepbystepdrawinglessons/2010/01/how-to-
draw-cartoon-emotions-facial-expressions-drawing-lessons/

resursebi:
saxatavi furclebi, flomasterebi, fanqrebi, sxva nebismieri saxat­
avi masala.

4. aqtivoba II
maswavlebeli dafaze xatavs martiv gamosaxulebas – kacuna Seufer­
ebeli kostiumiTa da aqsesuarebiT – vTqvaT, faraonis wveriT, saT­
valiT, aRmosavluri, aprexilwvetiani qoSebiT, samxedro kamuflaJis
laqebiani SarvliT, Jaboiani sayeloTi da raime inglisurwarweriani,
moklemklavebiani maisuriT, Coxa-axaluxiTa da a. S.
Seusabamobebze mokle, mxiaruli saubris Semdeg maswavlebeli moswav­
leebs sTavazobs, werilobiT aRweron warmosaxviTi personaJis xasiaTi
(aRwera gulisxmobs ara vizualur mxares, aramed xasiaTis niSnebs. Sei­
Zleba mokled CamoiTvalos maxasiaTeblebi – asaki, profesia, pirovnuli
Taviseburebebi... aseve, pirovnebis damaxasiaTebeli erTi patara epizodis
mofiqrebac). Semdeg moswavleebi xataven portrets, sadac personaJis xa­

61
siaTis, socialuri statusis, profesiisa da asakis Sesabamisi iqneba saxis
nakvTebi, gamometyveleba, kostiumisa da aqsesuarebis yvela detali.
resursebi:
saweri furclebi, saweri kalmebi, saxatavi furclebi, ubralo da
feradi fanqrebi, flomasterebi, akvareli, guaSi, nebismieri masala.

4. aqtivoba III
gazeTidan amoWrili teqsturi nawilebiT moswavleebi adgenen
avtoportrets.

SeniSvna:
sayuradReboa, rom moculobisa da formis modelireba unda moxdes
teqstis bwkarebis mimarTulebiT. portretSi unda Candes xasiaTi. Ses­
aZlebelia, moswavleebma komiqsis `buStis~ meSveobiT personaJs rame
`aTqmevinon~, an gadmoscen romelime saxasiaTo detalis meSveobiT.

internetresursi:
http://createdforcreating.blogspot.com/2011/08/portraits-in-newspaper.html

resursebi:
gazeTis furclebi (teqsturi nawili), saxatavi furclebi, makrate­
li, webo, guaSi, akvareli, funjebi, flomasterebi, sxva masala.

indikatori
6. gadmoscems namuSevarSi garkveul ideas simboloebis saSualebiT
(magaliTad, qmnis klasis, skolis, gundis emblemas).

6. aqtivoba I
personaluri simboloebi xSirad gamoxataven adamianis identobas.
xelovans SeuZlia Seqmnas simboloTa sakuTari ena, raTa `esaubros~
adamianebs Tavis Tavze da Tu samyaroSi arsebul usamarTlobisa Tu
gamowvevebze. am aqtivobisas moswavleebi Seqmnian sakuTar, personal­
ur simbolos.
survilisamebr, maswavlebels SeuZlia gaecnos sasargeblo interne­
tresursebSi miTiTebul linkze xelovanTa Semoqmedebas (amisTvis saW­
iroa, rig-rigobiT daawkapunos marcxena mxares jei defeosa da joan
braunis saxelebs, gaecnos maT namuSevrebs, Canawerebs, interviuebs,
fotoebs, recenziebs. resursi inglisur enazea). Semdeg moamzados
mokle prezentacia (SeiZleba Power Point-Si) da moswavleebs gaacnos.
moswavleebma unda imsjelon imis Sesaxeb, Tu ras gviamboben am xelo­
vanTa namuSevrebi Tavad avtorebis Sesaxeb. daakvirdnen, rogor ferebs,
faqturas, formebs irCeven isini sakuTari pirovnebis warmosaCenad (jei
defeo, magaliTad, mTeli eqvsi wlis ganmavlobaSi ikvlevda sakuTari
pirovnebis gamomxatvel simboloTa enas da sabolood vardi SearCia).

62
moswavleebma unda SearCion sakuTari pirovnebis gamomxatveli sim­
bolo. amisTvis kargad unda dafiqrdnen, romeli simbolo miesadage­
boda maT pirovnebas xuTi wlis winaT da axla; an romeli asaxavs xuTi
wlis Semdeg. simbolo, romelic 5 welsa da mets moicavs, unda iyos cx­
ovrebis didi droiTi monakveTis Tanamdevi da amsaxveli gamosaxuleba,
erTgvari leitmotivi, romelic am wlebs gasdevs. simbolo unda daixa­
tos didi zomis qaRaldze, muyaoze, tiloze an mitkalze. moswavleebi
wyvilebSi imsjeleben, Tu ras asaxavs megobris simbolo.
bolos klasis namuSevarTagan unda gakeTdes (Tu tiloze an mit­
kalze daixateba – Seikeros) didi pano.

SeniSvna:
am aqtivobisTvis SesaZlebelia SeirCes sxva mxatvarTa namuSevrebic.

internetresursi:
http://www.sfmoma.com/artthink/lessonintro.asp?lessonid=55&lessoncategoryi-
d=0&menu=i

resursebi:
didi zomis (A3, A2) saxatavi furclebi, muyao, tilo, mitkali, guaSi,
akvareli, funjebi, feradi fanqrebi, nebismieri masala.

6. aqtivoba II. `3D inicialebi~


maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, ra nawarmoebebi axsendebaT maT,
rodesac esmiT sityva `qandakeba~. savaraudod, moswavleebi ar asaxele­
ben pop artis qandakebebs. Semdeg maswavlebeli aCvenebs bavSvebs rob­
ert indianas namuSevrebs (ix. internetresursi).
moswavleebi akeTeben sakuTari inicialebis (an mxolod saxelis pir­
veli asos) samganzomilebiani skulpturis dizainis ramdenime eskizs,
arCeven saukeTesos, gegmaven samuSaos etapebs, saWiro masalis mop­
ovebis gzebs, vadebs da Semdeg eskizis mixedviT didi zomis muyaos
an papie-maSes an TabaSir-muyaos narCeni naWrebisa da sxva masalebis
meSveobiT akeTeben inicialis 3-ganzomilebian, didi zomis skulptu­
ras. inicialis orive fasadi erTi TargiT iWreba (iqneba es muyaosa
Tu TabaSir-muyaosgan). gverdebisTvis saWiroa grZeli, ganieri zoli,
romliTac fasadebi erTmaneTTan SekavSirdeba (weboTi Tu skotCiT,
oRond skotCis SemTxvevaSi gasaTvaliswinebelia, rom dafervisas Sei­
Zleba problema Seiqmnas). SesaZlebelia, mza forma papie-maSeTi `Sefu­
Ton~. bolos aferadeben maTive xasiaTis Sesabamisi ferebiT da amkoben
dekoratiuli ornamentiT (ganmeorebadi TargiT, koplebiT, zolebiT,
simboluri naxatebiT – gulebi, yvavilebi, manqanebisa da burTebis ga­
mosaxulebebi), romelic aseve asaxavs maT interesebs an xasiaTs. ini­
cialis fasadebs sxva feris foni unda hqondes, xolo gverdebs – sxva,
Tanac -kontrastuli. am SemTxvevaSi forma ukeT ikveTeba.

63
resursebi:
didi zomis muyao (televizoris, macivris da a.S. yuTebi), Taba­
Sir-muyaos narCeni naWrebi, papie-maSe, skotCi, stepleri, webo, guaSi,
didi zomis funjebi, makrateli, muyaos saWreli dana, sxva nebismieri
masala.

vizualuri masala:

internetresursi:
http://www.dickblick.com/lesson-plans/architectural-letters/
robert indianas namuSevrebi:
http://en.wikipedia.org/wiki/Robert_Indiana

kavSiri: Sedegi s.g.VII.5. indikatori 1. ganixilavs samuSao gegmis ram-


denime variants da SearCevs erT-erTs.

Sedegi
s.g.VII.5. moswavles SeuZlia dagegmos da Seasrulos sxvadasxva saxis
samuSao.

indikatori
2. qmnis nakeTobebis dizainis eskizebs (samosi, transporti, sportuli
inventari da sxv.).

2. aqtivoba
maswavlebeli esaubreba moswavleebs dizaineris profesiis Sesaxeb,
sTavazobs warmoidginon, rom Tavad arian dizainerebi, survilisamebr
– tansacmlis, fexsacmlis, sayofacxovrebo nivTebis, avtomobilebis,
saTamaSoebis, WurWlis, avejis da a. S.
Semdeg moswavleebi individualurad an jgufebSi amoirCeven, risi
dizainis Seqmna undaT da imuSaveben maTTvis sasurveli masalis gamoy­

64
enebiT. SesaZlebelia, moswavleebma gamoiyenon Jurnalebidan amoWrili
gamosaxulebebi da gadaakeTon kolaJis meSveobiT (amisTvis winaswar
unda iyvnen gafrTxilebuli, rom moimaragon Jurnalebis furclebi da
samuSaosTvis saWiro sxva masala).
Semdeg wardgena-ganxilvisas isaubreben – ukve arsebul modelSi Sei­
tanes cvlilebebi (ratom?) da gadaakeTes, Tu ama Tu im nivTis sruliad
axali modeli Seqmnes.

resursebi:
Jurnalebis furclebi, makrateli, webo, fanqrebi, guaSi, funjebi da
sxva nebismieri masala.

indikatori
4. akeTebs saklaso oTaxis interieris eskizs
maswavlebeli winaswar ecnoba sasargeblo internetresursebSi mi­
TiTebul interaqtiur programas – Classroom Architect (arqikadis martivi
varianti).
maswavlebelma unda auxsnas moswavleebs, ra aris gegma (maT unda
warmoidginon, rogori iqneba oTaxi, zemodan rom daxedon; savaraudod,
amis Sesaxeb warmodgena ukve aqvT).
Semdeg, rodesac moswavleebi sakuTari gemovnebiT iwyeben saklaso
oTaxis mowyobas, acnobs am programaSi muSaobis princips (maT SeuZli­
aT aiTvison da saxlSi iTamaSon am programiT).
mogvianebiT sTavazobs, daxaton klasis gegma am programis gamoy­
enebiT da ganalagon aveji ise, rom maTTvis saklaso oTaxi ufro myud­
ro da swavlisTvis moxerxebuli gaxdes. saukeTeso variantis mixedviT
aveji marTlac SeiZleba gadaadgildes.

internetresursi:
interaqtiuli TamaSi – Classroom Architect, sadac moswavle sakuTari
gemovnebiT `awyobs~ saklaso oTaxs (arqikadis programis martivi varianti):
http://classroom.4teachers.org/

kavSiri: Sedegi s.g.VII.3. indikatori 3. xatavs naturidan da mexsierebiT


oTaxis interiers (sakuTari oTaxis, saklaso oTaxis da sxv.) – aqtivoba `3D
oTaxi~.

indikatori
6. xatavs da amzadebs Teatraluri kostiumisa da dekoraciis detalebs
(qudi, niRabi, farda, Taiguli).

6. aqtivoba
moswavleebi amzadeben muyaos dabal cilindrs, zed sxvadasxva mas­
alas amagreben da akeTeben saxaliso pariks.

65
SeniSvna:
SesaZloa, moswavleebma gaixsenon maT mierve Sesrulebuli romelime
mravalfiguriani kompozicia, romelic maTTvis cnobil istoriul faqts,
miTologiur, literaturul gmirs exeboda, gadaaTvalieron TavianTi
namuSevrebi (portfolio), airCion romelime da ganasaxieron jgufebSi
an erToblivad. am mcire dadgmisTvis Seqmnan kostiumebi, parikebi da
dekoraciebi. scenebis gansaxierebisas SeiZleba imsjelon kompoziciuri
ganawilebis xerxebze, xedvis wertilze, simetriaze da a. S.

resursebi:
muyao, feradi qaRaldebi, makrateli, stepleri, webo, fanqrebi,
guaSi, funjebi da sxva nebismieri masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.4. indikatori 3. iyenebs sxva sagnebSi miRebul


codnas namuSevris siuJetisTvis (aqtivoba I – ilustraciebi litera­
turuli nawarmoebisTvis da aqtivoba II – istoriaSi naswavli faqtebis
amsaxveli namuSevrebi).

mimarTuleba: komunikacia da interpretacia

Sedegi
s.g.VII.8. moswavles esmis da SeuZlia warmoaCinos, rom xelovneba aris
TviTgamoxatvisa da komunikaciis saSualeba.

indikatori
1. saubrobs xelovnebis nawarmoebiT aRZrul pirvel STabeWdilebaze
da ganmartavs, ram gamoiwvia es emocia (siuJetma, kompoziciam, ferma, fi-
guraTa gamomsaxvelobam da sxv.).
1. aqtivoba `sizmari~

66
moswavleebi Youtube-ze naxaven 9-wuTian nawyvets, saxelwodebiT
`yvavebi~ – iaponeli reJisoris, akira kurosavas filmidan `sizmrebi~,
sadac axalgazrda mxatvari muzeumSi, van gogis naxatebis Tvalierebi­
sas, maTSi `Sedis~, gadadis naxatidan naxatSi, xvdeba Tavad van gogs da
bolos isev muzeumis darbazSi `brundeba~.
maswavlebeli moswavleebs daurigebs baraTebs mxatvarTa namuSevre­
bis feradi reproduqciebiT (gamodgeba sxvadasxva muzeumis Ria ba­
raTebis nakrebi) da SesTavazebs mza winadadebas Txzulebis dasawyebad:
`muzeumidan daRlili davbrundi. male CameZina. uceb viRacis naxatSi
(namuSevari darigebuli reproduqciebidan) aRmovCndi. davinaxe, rom...~.
moswavleebi winaswar dasaxuli gegmis mixedviT:
1. detalurad aRweren, ras xedaven naxatze – sagnebs, adamianebs,
mcenareebs, cxovelebs, garemos, viTarebasa da a. S.;
2. aRweren sakuTar emocias am situaciis danaxvisas da xsnian, ram
gamoiwvia es emocia – viTarebam, ferebma da a. S.;
3. moifiqreben Zalian mokle ambavs, rac iq (naxatSi)gadaxdaT Tavs;
4. daasruleben Txzulebas aseve mza fraziT: `gameRviZa da mivxvdi,
rom damesizmra cnobili (unda aRniSnon mxatvris warmomavloba – qa­
rTveli, frangi, holandieli...) mxatvris (miuTiTon saxeli da gvari)
naxati (miuTiTon saxelwodeba).
mas Semdeg, rac moswavleebi daasruleben Txzulebis weras, maswav­
lebeli Seagrovebs reproduqciebs, daalagebs magidaze an miakravs da­
faze (magnitiT, WikartiT). moswavleebi xmamaRla waikiTxaven TavianT
Txzulebebs, xolo klaselebi gamoicnoben, romeli nawarmoebi `dae­
sizmra~ mis avtors (avtoris gverdiT msxdomma moswavleebma saidumlo
ar unda gaTqvan). Semdeg klasi imsjelebs, ramdenad adekvaturi iyo
aRwera da emocia.

resursebi:
sxvadasxva muzeumis Ria baraTebis nakrebi an reproduqciebi, saweri
furclebi, saweri kalmebi, nawyveti akira kurosavas filmidan (ix. in­
ternetresursi), proeqtori.

internetresursi:
nawyveti iaponeli reJisoris, akira kurosavas filmidan:
http://www.youtube.com/watch?v=K8Pnjwu4a6k

67
mimarTuleba: xelovnebis aRqma konteqstSi

Sedegi
s.g.VII.11. moswavles SeuZlia amoicnos da Seadaros erTmaneTs sxva-
dasxva epoqisa da kulturis xelovnebis nimuSebi.

indikatori
1. amoicnobs sxvadasxva epoqisa da kulturis xelovnebis cnobil ni-
muSebs.

1. aqtivoba I. `drois xazi~


muyaos viwro, maRali cilindrebisa da papie-maSesgan moswavlee­
bi amzadeben svetebis 3-ganzomilebian maketebs, romelTa kapitelebi
miuyveba drois xazs: egvipturi daxuruli da gaxsnili lotosi, perse­
polisis – xarebisTaviani, kretaze – knososis sasaxlis, berZnuli –
doriuli, ioniuri, korinTuli, Semdeg romauli, bizantiuri, rene­
sansuli da ase Semdeg, damTavrebuli gaudis stilizebuli svetebiT.
sasurvelia, am `jaWvSi~ CaerTos bolnisis sionis kapitelic.

resursebi:
muyaos viwro, maRali cilindrebi (gamodgeba samzareuloSi mosax­
mari qaRaldis xelsawmendebis mogrZo rulonebis guli), feradi qaR­
aldebi, webo, guaSi, flomasterebi, funjebi da sxva nebismieri masala.

vizualuri masala:

aqemeniduri irani, persepolisis svetebi da svetisTavebi

68
Zveli egvipte, svetebi dax- minosuri periodi, Zveli egvipte, svete-
uruli lotosis yvavilis svetebi knososis sa- bi gaSlili loto-
msgavsi svetisTavebiT, saxleSi, kreta sis yvavilis msgavsi
luqsoris taZari svetisTavebiT, luqso-
ris taZari

Zveli saberZneTi, ioniuri Zveli saberZneTi, doriuli Zveli saberZneTi, ko-


svetebi, propilea, aTenis svetebi, parTenoni, aTenis rinTuli svetebi, zevsis
akropolisi taZari, olimpia

Zveli romi, korinTuli bizantiuri periodi, adreuli Sua saukuneebi, svetisTavi,


svetebi, panTeoni svetebi aia sofiaSi, bolnisis sioni, saqarTvelo
stamboli

69
aRorZineba, svetebi san jovani in laternos arabuli periodis espaneTi,
bazilikis ezoSi, romi mavritanuli svetebi al hambraSi

baroko, jovani lorenco bernini, modernis stili, svetebi la sagrada


baldaxinis svetebi, familias taZarSi. arqiteqtori antonio
wm. petres bazilika, romi gaudi. barselona

70
modernis stili.
arqiteqtori antonio gaudi. guelis
parki, barselona. spiraluri svetebi

modernis stili,
svetebi teselis saxlis interier-
Si. arqiteqtori viqtor orta.
bruseli, belgia

Tanamedrove (2010 w.) svetebi, teqnikis


muzeumi. foie, vena, avstria.

1. aqtivoba II `antikvari~
maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, warmoidginon Tavi antikvare­
bad – antikvariatiTa da xelovnebis nimuSebiT movaWred. urigebs maT
gamoyenebiTi xelovnebis nimuSebis (fardagi, xaliCa, aveji, WurWeli,
saiuveliro nawarmi da a. S.) ferad fotoebs. moswavleebs evalebaT, mi­
sweron werili potenciur myidvels, aRweron namuSevari, misi Rirsebe­
bi da daarwmunon myidveli, rom es iqneba sarfiani SenaZeni. davalebis
Sesasruleblad moswavleebi:
1. gonebrivi ieriSiT Camoweren zedsarTav saxelebs, romlebic daex­
marebaT nawarmis daxasiaTebaSi;

71
2. moiZieben informacias epoqis stilisa da moduri nakeTobebis
Sesa­xeb;
3. moiZieben informacias epoqis Sesabamisi dargis ostatebis Sesaxeb;
4. misweren muStars werils.
SesaZlebelia, gaTamaSdes antikvarisa da myidvelis saubari, romlis
drosac antikvari ecdeba daarwmunos muStari, SeiZinos SeTavazebuli
nivTi. aseve, SesaZlebelia gaTamaSdes warmosaxviTi auqcioni [maswav­
lebeli esaubreba moswavleebs kristisa (Christie’s) da sotbis (Sotheby’s)
auqcionebze]. auqcionze gamyidvelma unda waradginos namuSevari, is­
aubros epoqis, stilis, ostatis, dizainis, masalis Sesaxeb. sasurvelia,
CarTos Tanamedrove istoriuli pirebi, romelTa sakuTrebac SeiZleba
yofiliyo gasayidi nivTi.

vizualuri masala:
feradi fotoebi Semdegi nivTebis gamosaxulebebiT: fardagi, xal­
iCa, aveji, WurWeli, saiuveliro nawarmi (es SeiZleba iyos sxvadasxva
epoqisa da stilis namuSevrebi – renesansuli, barokos, rokokos, art
nuvos, art dekosa da sxv. stilis nawarmoebebi).

indikatori
2. arCevs erTmaneTisgan realistur da pirobiT gamosaxulebebs
maswavlebeli aCvenebs xelovnebis realistur da pirobiT nimuSebs,
sTxovs moswavleebs gaarCion, romelia realisturi da romeli – piro­
biTi da daaxasiaTon TiToeuli. Semdeg avalebs, TviTonac moiZion am­
dagvari namuSevrebi da momdevno gakveTilze gaacnon Tanaklaselebs.

vizualuri masala:

`moazrovne~, Zv. w. 2500 ogiust rodeni, `moaz-


w. kikladebi rovne~, 1902 w.

72
qalis figura, Zv. w. miqelanjelo, `ambox-
2600-2400 ww., kikladebi ebuli (SeboWili) mona~,
1513-1515 ww.

barbara hepuorTi, `skulptura


profilebiT~, 1932 w.
iakob nikolaZe,
`CaxruxaZe~, 1948 w.

barbara hepuorTi, `deda miqelanjelo, `madona


da Svili~, 1934 w. yrmiT~, 1501-1504 ww.

73
indikatori
3. amoicnobs ama Tu im kulturis xelovnebis nimuSebis zogierT da-
maxasiaTebel niSans.

3. aqtivoba. iaponuri baraTebi


am aqtivobaze moswavleebi ecnobian xeze beWdvis iaponur teqnikas,
ukio-e-s stilis mxatvrobis saukeTeso nimuSebs da Tavadac qmnian namu­
Sevars am stilSi. moswavleebi gaiazreben, rom xeze nabeWdi baraTebi
Seicavs istoriul informacias iaponiis sazogadoebasa da kulturaze.
moswavleebi acnobiereben, rom iaponelma xelovanebma didi gavlena
iqonies beWdvis procesis Camoyalibebaze maTTvis saxasiaTo JReradi
ferebiT. akvirdebian ferisa da tonis gradacias, Riidan – muqamde. ak­
virdebian TiTqos amoWril da sxva zedapirze dakrul brtyel formebs.
ecnobian kabukis Teatris msaxiobebisa da personaJebis saxeebs, kosti­
umebs, varcxnilobas, aqsesuarebsa da xasiaTs. acnobiereben iaponeli
grafikosebis STagonebis wyaroebs (tradiciuli iaponuri kabukis Te­
atri, mcenareebi, Citebi, soflis peizaJebi). iReben xis naWerze nakveTi
naxatis anabeWds (mcenare, frinveli, peizaJi, adamiani).

informacia maswavleblisTvis: ukio-e-s iaponelebi sxvagvarad `mo­


tivtive (sxva mniSvnelobiT – cvalebadi) samyaros suraTebs~ uwodeben.
es iyo ara elitaruli, aramed dabali socialuri fenis xelovneba,
radgan asaxavda rigiTi adamianebis yoveldRiur cxovrebas. ukio-e-s
SeqmnaSi monawileobdnen: mxatvari, xeze mkveTeli, mbeWdavi da gamomce­
meli. male moxda am baraTebis warmoebis komercializacia. kabukis
msaxiobebisa da gmirebis baraTebs Teatraluri warmodgenis sareklamo
flaerebad iyenebdnen.

resursebi:
xis an linoleumis marTkuTxa naWrebi (12smX12sm), rbili fanqari
(6B), aslis asaRebi anu aslgadamyvani – Savi qaRaldi), melani, saWreTe­
li, uxeSi funji amoWrili zedapiris gasawmendad, lateqsis xelTaTma­
ni, qaRaldi, gasabrtyelebeli joxi, winsafari.

3. internetresursi:
http://iaponia.wordpress.com
xeze kveTis demonstracia:
http://www.youtube.com/watch?v=dliF74ojOho
http://www.youtube.com/watch?v=uNgAS3Wm4E8&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=nfUG1assDi8&feature=related

SeniSvna:
am aqtivobisTvis saWiro sasargeblo internetresursebs maswavlebe­
li winaswar unda gaecnos da, SesaZloa, jer TviTon scados namuSevris

74
Sesruleba, raTa koreqtivebi Seitanos masalasa Tu meTodebSi. aseve,
moiZios saWiro damatebiTi vizualuri masala.

indikatori
4. asaxelebs sxvadasxva kulturis, erTi daniSnulebis arqiteqturis,
saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis nimuSebs.

4. aqtivoba I
moswavleebs wina wlebidan ukve aqvT TixasTan muSaobis gamocdileba
da ician masalis SesaZleblobebi. isini aTvaliereben sparsuli, Suaazi­
uri, meqsikuri, italiuri (maiolikis), skandinaviuri (delftis), fran­
guli, rusuli keramikuli mosapirkeTebeli filebis dizains. SeiZleba
SeirCes sxva qveynebis nimuSebi, oRond, sasurvelia, islamuri da evro­
puli. CamoTvlilTagan gansaxilvelad SeirCeva mxolod sami qveyana.
moswavleebi akvirdebian ferebs, faqturas, mcenareul da geometri­
ul ornamentebs, simbolur gamosaxulebebs da venis samrgolian dia­
gramaSi iniSnaven msgavseba-gansxvavebebs. SeuZliaT gamoiyenon T-sqemac.
Semdeg Tavadac akeTeben Tixis kvadratuli formis, Tanabari zomisa da
sisqis firfitebze ornamentul gamosaxulebebs, feraven, wvaven (Tu
amis saSualeba arsebobs). firfitebs oTxive kuTxeSi unda hqondeT nax­
vretebi. mza filebis gadabmiT unda aiwyos mTeli dekoratiuli kede­
li.

SeniSvna:
am aqtivobisTvis saWiro sasargeblo internetresursebs maswavlebe­
li winaswar unda gaecnos da jer TviTon scados namuSevris Sesrule­
ba, raTa saWiro koreqtivebi Seitanos masalasa Tu meTodebSi. aseve
moiZios saWiro damatebiTi vizualuri masala.

internetresursi:
http://www.amaco.com/amaco-lesson-plans/amaco-lesson-39/
http://www.princetonol.com/groups/iad/lessons/elem/elem32.html
http://www.youtube.com/watch?v=snHwGjD4KUQ
http://www.pechy.ru/izg_izr.html
http://www.avito.ru/items/moskva_stroitelstvo_i_remont_izraztsy_gzhel_dlya_
kamina_13379905
http://italianmajolicaceramictiles.com/
http://taxdollars.ocregister.com/files/2009/09/ceramic-tiles.jpg
http://www.mexicantiles.com/mexican-tile-sets.html

Sedegi
s.g.VII.12. moswavles SeuZlia daakavSiros xelovnebis nawarmoebis Si-
naarsi istoriasTan da kulturasTan.

75
indikatori
1. msjelobs imis Sesaxeb, Tu ra gavlena iqonia istoriulma da kultu-
rulma konteqstma namuSevris Sinaarsze.

1. aqtivoba
maswavlebeli uCvenebs moswavleebs magidaze gaSlil ramdenime namu­
Sevars (ix. vizualuri masala) da ukiTxavs calke baraTebze daweril
erT- an orabzacian mokle istoriul mimoxilvas (qveyanaSi mimdinare
procesebis aRweras). Semdeg sTxovs daakavSiron teqsturi baraTi su­
raTTan. imarTeba diskusia – moswavleebi asabuTeben, suraTis romelma
detalma mianiSna maT ama Tu im movlenasTan kavSirze.
Semdeg maswavlebeli patara yuTSi an raime WurWelSi Cayris winaswar
damzadebul qaRaldis patara baraTebs, romlebzec erTi romelime mx­
atvrisa da misi nawarmoebis saxeli weria da aurevs. moswavleebi saTi­
Taod amoiReben baraTebs da Semdegi gakveTilisTvis saSinao davalebad
daweren referats Temaze – `suraTi – istoriuli dokumenti~.

resursebi:
vizualur masalaSi mocemuli xelovnebis nimuSebis ilustraciebi,
qaRaldi baraTebis dasamzadeblad.

vizualuri masala:
Zveli egvipte – narmeris fila;
eJen delakruas `Tavisufleba barikadebze~;
anri rusos 1890 wlis avtoportreti;
ogiust rodenis `kales moqalaqeebi~;
aleqsandre mrevliSvilis `dabali Robe~;
fransisko goias `1808 wlis 3 maisi~;
vera muxinas `muSa da glexi~;
pablo pikasos `gernika”;
doroTea langis foto `migranti deda~;
irakli ToiZis plakati `deda-samSoblo gvixmobs~ da sxv.

internetresursi:
I da II msoflio omisdroindeli plakati:
http://www.world-war-pictures.com/
komunisturi propagandistuli plakati:
http://webexpedition18.com/articles/the-art-of-propaganda-retro-soviet-posters/

kavSiri sxva sagnebTan: istoria

76
indikatori
2. amoicnobs xelovnebis nimuSs, rogorc ama Tu im kulturis kuT-
vnilebas, vizualuri elementebis mixedviT.

2. aqtivoba I
maswavlebeli winaswar amzadebs sxvadasxva kulturis xelovnebis
nawarmoebebis kolaJs (sasurvelia sxvadasxva epoqis, Janris, dargis
nimuSebi), aCvenebs moswavleebs proeqtoriT (an reproduqciebis, ba­
raTebis saxiT). moswavleebi swrafad amoicnoben (monawileobs mTeli
klasi), romel kulturas ekuTvnis TiToeuli maTgani, oriode sityviT
asabuTeben, ra niSniT miakuTvneben namuSevrebs ama Tu im kulturas
(maswavlebeli SeiZleba daexmaros mimaniSnebeli kiTxvebiT).

am aqtivobis sxva varianti:


moswavleebma SeiZleba jgufebSi imuSaon. am SemTxvevaSi maswavle­
belma jgufebs unda daurigos baraTebis nakrebebi (sasurvelia, gansx­
vavebuli namuSevrebis reproduqciebi, Tumca SeiZleba romelime meor­
debodes; gansxvavebuli pasuxis SemTxvevaSi moswavleebi imsjeleben
da daasabuTeben ama Tu im mosazrebis marTebulobas). romeli jgufic
ufro swrafad amoicnobs da Sesabamis warwerebs gaukeTebs baraTebs,
gamarjvebulic is iqneba. am SemTxvevaSi SeiZleba jgufebma gacva­
lon TavianTi, ukve warwerebiani baraTebi da Seamowmon klaselebis
varaudebis siswore (jgufebma warwerebi sxvadasxva feris kalmebiT, an
sxva saweri saSualebiT unda gaakeTon, raTa ioli iyos erTmaneTisgan
garCeva). Semdeg Secdomebis Sesaxeb unda acnobon erTmaneTs. gaimarTe­
ba diskusia, kamaTi da a. S. SeiZleba swori pasuxebi qulebiT Sefasdes
da gamarjvebuli jgufi gamovlindes.

vizualuri masala:

reimsis sakaTedro taZari, XIII s., safrangeTi gelaTis RvTismSoblis taZari, XII s. saqarTvelo

77
gigo gabaSvili,
`qarTveli qali~, 1905 w.
saqarTvelo
iakuSi-Zis aRmosavleTis pagoda,
VII s., nara, iaponia

tician veCelio, `eleonora gonzagas reza abasi, `fexSiSveli


portreti~, 1538 w., italia Wabuki~, 1600 w., irani

SeniSvna:
maswavlebelma SeiZleba Sexedulebisamebr gamoiyenos rogorc ze­
moT mocemuli, aseve sxva vizualuri masala, magaliTad, SuamdinereTis,
Zveli egviptis, Zveli saberZneTis, Zveli romis, saqarTvelos, iranis,
iaponiisa da a.S.; goTikis, aRorZinebisa da sxva stilis xelovnebis ni­
muSebi.

resursebi:
xelovnebis nawarmoebebis amsaxveli baraTebi (SeiZleba maswavlebel­
ma winaswar amobeWdos da baraTebi TviTon daamzados), feradi saweri
kalmebi, flomasterebi an fanqrebi, proeqtori.

78
2. aqtivoba II
maswavlebeli winaswar amzadebs ilustraciebis ramdenime nakrebs.
erT nakrebSi iqneba, magaliTad, iaponuri xelovnebis nimuSebis (an yof­
iTi nivTebis, tansacmlis, samkaulis da a. S.) amsaxveli baraTebi, meore
nakrebSi – italiuri renesansis, mesameSi – ZvelberZnuli, meoTxeSi –
islamuri [iranuli (sparsuli), arabuli] xelovnebis nimuSebi da a. S.
gakveTilze maswavlebeli erTmaneTSi aurevs or-ori nakrebis ba­
raTebs (magaliTad, erTi mxriv, iaponuri da ZvelberZnuli da meore mx­
riv, italiuri renesansisa da islamuri xelovnebis nimuSebis amsaxvel
baraTebs), Seadgens or axal nakrebs, gayofs klass or jgufad da TiTo
jgufs TiTo nakrebs miscems. moswavleebma namuSevrebi jgufebSi unda
daaxarisxon da kvlav ori nakrebi Seadginon – miakuTvnon xelovnebis
nimuSebi ama Tu im kulturas.

vizualuri masala:
iaponia:

79
Zveli saberZneTi:

resursebi:
sxvadasxva kulturis xelovnebis nawarmoebebis amsaxveli baraTebi
(SeiZleba maswavlebelma isini winaswar amobeWdos da TviTon daamzados).

Sedegi
s.g.VII.13. moswavle ecnoba qarTul xelovnebasa da xelovnebis moR-
vaweebs.

indikatori
2. adarebs erTmaneTs saeklesio arqiteqturis cnobil Zeglebs.
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, CamoTvalon maTTvis cnobili qa­
rTuli taZrebi. Semdeg moswavleebi imsjeleben, ra msgavseba da sx­
vaobaa am taZrebis arqiteqturas Soris da Seadareben venis diagramis
meSveobiT. Sedarebisas unda gaiTvaliswinon garemos Taviseburebebi,
landSaftTan mimarTeba, samSeneblo masala (feri, faqtura), arqite­
qturuli detalebi, ornamentebi, reliefebi, proporciebi da a. S.

vizualuri masala:
baraTebi, plakatebi, sxva poligrafiuli masala qarTuli taZrebis
(mcxeTis jvari, anCisxati, bolnisis sioni, Tbilisis sioni, sveticxove­
li, samTavisi da sxv.) gamosaxulebebiT.

80
indikatori
3. ganixilavs ramdenime cnobili qarTveli Semoqmedis (mxatvris, mo-
qandakis, arqiteqtoris) namuSevrebs.

3. aqtivoba I
maswavlebeli gamofens klasSi vizualur masalaSi miTiTebuli sami
qarTveli xelovanis (moqandakis) namuSevrebis reproduqciebs. moswav­
leebi diskusiis Sedegad ganmartaven qandakebis ZiriTad ideas.

vizualuri masala:
merab berZeniSvilis `kidevac daizrdebian~;
elguja amaSukelis `qarTlis deda~;
Tamar kvesitaZis `qali da mamakaci~.

Sedegi
s.g.VII.14. moswavle ikvlevs, ra rols asrulebs xelovneba sazogadoe-
bis cxovrebaSi.

indikatori
1. saubrobs xelovnebis im dargebze, romlebic misi cxovrebis ganuyo-
feli nawilia.

1. aqtivoba
moswavleebi amzadeben plakats, sadac winaswar momaragebuli Jur­
nalebidan amoWrili fotosuraTebiT warmodgenili iqneba dizainerTa
mier Seqmnili mravalferovani nivTebi – samosi, aqsesuarebi (saTvale,
saaTi, CanTa, qudi, samkauli), WurWeli, aveji, interieris aqsesuarebi,
avtomobili, mobiluri da stacionaruli telefonebi, plakati, baneri,
sakvebi produqtis SefuTva, kedlis Spaleri, wignis ilustracia (Sei­
Zleba gaakeTon erTi romelime nawarmis drois xazi – magaliTad, sta­
cionaruli telefonis aparatis dizaini. sasurvelia, calke plakati
gakeTdes agreTve Teatrisa da kinoxelovnebis Sesaxeb).
moswavleebi gaiazreben, Tu ramdenad fesvgadgmulia xelovneba Cvens
yoveldRiur cxovrebaSi, rom ar aris darCenili sfero, romelSic saW­
iro ar aris dizaineris Careva.

resursebi:
didi zomis (A3, A2 da a. S.) Jurnalebi, makratlebi, qaRaldis webo,
flomasterebi, feradi fanqrebi, sxva masala, survilisamebr.

SeniSvna:
moswavleebisTvis SeiZleba saintereso iyos sportuli tansacmlis,

81
aRWurvilobis, aqsesuarebisa da a.S. dizainis Seqmnisa da ganviTarebis
istoria, misi drois xazis Cveneba (am SemTxvevaSi ganxilvisas yuradRe­
ba unda gamaxvildes samecniero-teqnikuri progresis rolze, axali
maRalteqnologiuri masalebis gamoyenebaze da a.S. SeiZleba ganxilva­
Si monawileobdnen bunebismetyvelebis an sainformacio teqnologiebis
maswavleblebi).

indikatori
2. saubrobs muzeumebis da galereebis rolze qalaqisa da qveynis
cxovrebaSi.

2. aqtivoba _ eqskursia
(gasvliTi gakveTili) adgilobriv muzeumSi, galereaSi, saxl-muzeumSi.

eqskursiaze wasvlamde maswavlebeli sTxovs moswavleebs, muzeumSi


vizitisas gaarkvion, vin arian muzeumis ZiriTadi damTvaliereblebi
– asaki, profesia, sqesi da a.S. (amis dasadgenad SeiZleba daakvirdnen
damTvaliereblebs an gaesaubron muzeumis TanamSromels).
eqskursiis Semdeg moswavleebi Seavseben maswavleblis mier winaswar
momzadebul amobeWdil kiTxvars:

kiTxvari:
1. romel muzeumSi/galereaSi iyavi?
2. ra droidan arsebobs es muzeumi?
3. vin aris/arian am muzeumis damaarsebeli?
4. ra iyo am muzeumis daarsebis mizani?
5. ra dabrkolebebis gadalaxva mouxdaT damaarseblebs?
6. ra sagnebia warmodgenili eqspoziciaSi?
7. rogor ivseboda muzeumis koleqcia droTa ganmavlobaSi?
8. romelma eqsponatma moaxdina yvelaze didi STabeWdileba? Seni
azriT, ra informaciis matarebelia is da riTia gamorCeuli?
9. Caxate sami eqsponati survilisamebr (am kiTxvis Semdeg maswavle­
belma unda datovos carieli adgili CanaxatebisTvis).
10. vin arian muzeumis ZiriTadi damTvaliereblebi – asaki, profesia,
sqesi...
11. ra axali codna SeiZine muzeumis daTvalierebis Sedegad?
12. raSi gamogadgeba es codna momavalSi?
13. Seni azriT, rogor unda iqceodes adamiani muzeumSi?
14. rogor fiqrob, ratom ar SeiZleba eqsponatebis xeliT Sexeba?
15. Sen rom am muzeumis TanamSromeli iyo, ras Sematebdi an ras
Sec­vlidi, rom eqsponatebi da maTi istoria ukeT aRsaqmeli iyos?
16. vis urCevdi am muzeumSi/galereaSi misvlas da riTi dausabuTeb­
di amis aucileblobas?

82
SeniSvna:
moswavleebisTvis saintereso iqneba, gaigon sxvadasxva qveynebSi ar­
sebuli muzeumebis, sagamofeno sivrceebis da a. S. Sesaxeb interne­
tresursis meSveobiT.

internetresursi:
- aTenSi akropolisis axali muzeumis gaxsnis ceremonia, 2009 w.
http://www.youtube.com/watch?v=IaGdJrbOKes&feature=share
- wyalqveSa muzeumi kankunSi, meqsika, 2009-2010 ww. (400-mde natu­
raluri zomis figura Seqmna jeison de keires teilorma.
http://www.youtube.com/watch?v=B3-7CJTLEgQ&feature=related
http://www.izleveindir.net/2011/11/23/mexico-to-debut-the-world-039-s-larg-
est-underwater-museum/
http://www.youtube.com/watch?v=DmWx5Lf9EIY&feature=related
- gugenheimis muzeumi, bilbao, espaneTi, 1997 w.
http://www.youtube.com/watch?v=naWIQhV057Y
- miluokis xelovnebis muzeumi miCiganis tbaze, viskonsinis Stati,
aSS, dasrulda 2001 w.
http://www.youtube.com/watch?v=eGQJPkQL0fU
http://www.youtube.com/watch?v=1slONyT3nkc
http://www.youtube.com/watch?v=Mhlm96lt7tM&feature=related

indikatori
3. msjelobs xelovnebis calkeuli nimuSis (qandakeba, plakati, afiSa,
reklama) daniSnulebaze sazogadoebriv adgilebSi.

3.aqtivoba I
maswavleblis TxovniT, moswavleebi Seiswavlian sakuTar qalaqSi/
sofelSi/dabaSi da a. S. arsebul qandakebebs, obeliskebs (gadauReben
fotoebs an moipoveben raime vizualur masalas) da isaubreben maT Si­
naarsze. sasurvelia Camoweron TiToeuli qandakebis a) ideuri dat­
virTva; b) esTetikuri mxare; g) adgilmdebareobasTan Sesabamisoba. ga­
moTqvan mosazrebebi – raime sxva adgils xom ar mouZebnidnen ama Tu im
namuSevars, an xom ar Seucvlidnen garemos, ris mixedviT SeurCevdnen
adgils da a.S. imsjelon, magaliTad, qandakebis zomasa da mimarTebaze
garemomcvel ganaSenianebasa Tu landSaftTan... maswavlebelma SeiZle­
ba aCvenos moswavleebs sxvadasxva skulpturuli kompoziciebi, mag­
aliTad iseTi, romelic turistebisa Tu adgilobrivi mcxovreblebis
TavSeyris adgilia an qalaqisa Tu mTeli qveynis erTgvar simbolod
iqca da a.S.

83
vizualuri masala:

klas oldenburgi, `kovzis xidi~, 1988 w., nikolo salvi, trevis Sadrevani, 1732-
minesota, aSS 1762 ww. romi

eitor da silva koSta, pol landovski, `qriste”,


1922-1931 ww., rio de Janeiro, brazilia

klas oldenburgi, ,,sarecxis sarWi~,


1976 w., filadelfia, aSS

frederik barToldi, ,,Tavisuflebis


qandakeba”, 1886 w. niu-iorki, aSS merab berZeniSvili,
`muza~, 1971 w. Tbilisi

84
internetresursi:
http://www.italyguides.it/us/roma/trevi.htm
http://oldenburgvanbruggen.com/largescaleprojects/lsp.htm
http://www.panoramas.dk/fullscreen6/f40-rio-de-janeiro.html
http://pinterest.com/Recyclart/art/

SeniSvna:
im SemTxvevaSi, Tu moswavleebis sofelSi, dabaSi da a. S. ar moiZeb­
neba qandakeba, maswavlebelma SeiZleba SesTavazos, TviTon SearCion
adgili da imsjelon, ra qandakebis, obeliskis Tu skulpturuli kom­
poziciis ganTavsebaa SesaZlebeli iq da Tavad Seqmnan mcire modeli
(gamoZerwon, gaakeTon mcire qandakeba feradi an erTi feris mavTu­
lisgan, aseve qaRaldis an muyaos maketi, mozaikuri pano, gamoiyenon
sxvadasxva bunebrivi masala an, sulac, erTi SexedviT gamousadegari
nivTebi, detalebi da a. S.).

kavSiri: s.g.VII.2. indikatori 2. qmnis kompoziciebs sxvadasxva moZiebu-


li masaliT.

3. aqtivoba II
am aqtivobis farglebSi moswavleebs eZlevaT davaleba, daakvirdnen,
ra plakatebi da banerebi xvdebaT gzad skolidan saxlamde da ra saxis
informacia da gzavnili mkvidrdeba adamianis gonebaSi. T-sqemiT Camow­
eren reklamis dadebiT da uaryofiT mxareebs.

3. aqtivoba III
maswavlebeli moswavleebs klasSi axvedrebs koka-kolas or boTls,
romelTagan erTze koka-kolas Cveulebrivi etiketia, xolo meoreze
igive etiketis Sav-TeTri aslia dakruli. maswavlebeli svams kiTxvas
– romels SeiZendiT am ori boTlidan maRaziaSi? cxadia, moswavlee­
bi irCeven feradetiketians. amis Semdeg iwyeba msjeloba, Tu rogor
moqmedebs reklama (misi efeqturoba, iolad aRqmadoba, Sesrulebis
xarisxi) adamianis gonebasa da ganwyobaze da rogor iyenebs komerciis
sfero saxviT xelovnebas.
moswavleebi saubroben, romeli reklama moswonT, ratom, ra mxat­
vrul-gamomsaxvelobiTi xerxebia gamoyenebuli reklamebSi. ician Tu
ara SemTxvevebi, rodesac reklamisTvis gamoyenebulia xelovnebis ro­
melime cnobili nimuSi, an ician Tu ara cnobili xalovanebi, romlebic
monawileobdnen reklamis SeqmnaSi (ix. vizualuri masala).

85
vizualuri masala:

anri tuluz-lotreki, mu- salvador dali, Cupa-Cupsis etiketi


len ruJis plakati,1891 w.

firosmani, abra, 1895 w. alfons muxa, `Perfecta~-s alfons muxa, msaxiob sara
firmis velosipedebis bernaris plakati, 1894 w.
reklama,1897 w.

86
VIII klasi

Sedegi
s.g.VIII.1. moswavles SeuZlia SemoqmedebiTad gamoiyenos saxviTi xelov-
nebis elementebisa da principebis codna namuSevris Seqmnisas konkretu-
li problemis gadasaWrelad. 

indikatori
1. iyenebs feris gradacias, sxvadasxva tonalobas namuSevarSi mocu-
lobis, sivrcis gadmosacemad.

1. aqtivoba I
moswavleebi ecnobian jorjia o’kifis zogierT namuSevars, romleb­
Sic mwvane feris tonalobebia gamoyenebuli. Semdeg TavianT palitre­
bze deben TanmimdevrobiT: TeTri (SeiZleba daematos yviTelic), mwvane
da bolos Savi feris saRebavs (Savis win SeiZleba daematos muqi lur­
jic). am ferebiT isini akeTeben nazavebs maqsimalurad Ria tonidan maq­
simalurad muq tonamde da xataven mTian peizaJs sivrciTi perspeqtivis
CvenebiT.
maswavlebeli uxsnis moswavleebs, rom namuSevris Sesrulebisas mniS­
vnelovania Seecadon, moculoba erTi da igive feris tonalobebis gra­
daciis meSveobiT gadmoscen.

SeniSvna:
maswavlebelma moculobis gamosaxvamde sasurvelia moswavleebi av­
arjiSos erTi feris sxvadasxva tonalobis, gradaciis miRebaSi, Semdeg
ukve SeiZleba moculobis Seqmnaze muSaoba.

vizualuri masala:
jorjia o’kifi:

`papaias xe~, 1939 w. `CanCqeri~, 1939 w.

87
resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi.

1. aqtivoba II
moswavleebi palitraze TanmimdevrobiT deben: TeTrs, SuaSi nebi­
smier arCeul fers, xolo bolos – Sav saRebavs. am sami feriT isini
akeTeben nazavs maqsimalurad Ria tonidan maqsimalurad muq tonamde
da xataven didi zomis mcenareebs, yvavilebs.

vizualuri masala:
jorjia o’kifi:

`xeebi TovlSi~ , 1946 w. `TeTri yvavili~, 1932 w.

`TeTri yvavili~, 1932 w.

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi.

1. aqtivoba III
moswavleebi palitraze TanmimdevrobiT deben: TeTri, SuaSi nebi­
smieri arCeuli (magaliTad, lurji), xolo bolos – Savi feris saRe­
bavebs. am sami feriT isini akeTeben nazavs maqsimalurad Ria tonidan
maqsimalurad muq tonamde da xataven portrets.

88
vizualuri masala:
pikaso, cisferi periodi:

`qalis portreti~, 1904 w. `gurmani~, 1901 w.

resursebi:

saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi.

1. aqtivoba IV
moswavleebi palitraze TanmimdevrobiT deben: TeTri, SuaSi nebi­
smieri arCeuli, xolo bolos – Savi feris saRebavebs. am sami feriT
isini akeTeben nazavs maqsimalurad Ria tonidan maqsimalurad muq
tonamde da xataven sferos. Semdeg gakveTilze ukve SeiZleba Seqmnan
naturmorti xiliT.

vizualuri masala:

pol sezani, `naturmorti vaSlebiT~, 1875-1877 ww.

89
resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi.

indikatori
2. qmnis dekoratiul namuSevars grafikuli xerxebiT (magaliTad, kon-
turiT, xaziT, StrixiT).

2. aqtivoba I
moswavleebi aTvaliereben yajaruli portretebis ilustraciebs.
akvirdebian anturaJs, kostiums, aqsesuarebs. arkveven, ra mxatvruli
xerxebia (sibrtyobrioba, dekoratiuloba) gamoyenebuli namuSevrebSi.
Semdeg Camoweren yajaruli portretisTvis damaxasiaTebel niSnebs
da Tavadac qmnian TiTo portrets am niSnebis gaTvaliswinebiT.

vizualuri masala:
yajaruli portretebi:

internetresursi:
http://www.google.ge/search?um=1&hl=ka&client=opera&rls=en&channel=sug-
gest&biw=1024&bih

90
resursebi:
saxatavi furclebi, feradi fanqrebi, palitra, akvareli, guaSi,
funjebi, sxva masala.

2. aqtivoba II
am aqtivobisTvis maswavlebeli sTxovs moswavleebs, winaswar moimara­
gon mcenareebis foTlebi, Reroebi, yvavilebi da a. S. (an gadauRon fo­
toebi) da miitanon klasSi.
gakveTilze moswavleebi aTvaliereben alfons muxas namuSevrebs
(saiuveliro nawarmis, WurWlis, sayofacxovrebo nivTebis dizaini,
mcenareuli ornamentebi, mcenareebis Canaxatebi). maswavlebeli mokled
uyveba maT art nuvos (Art Nouveau) stilisa da mcenareuli motivis ga­
moyenebis Sesaxeb. agreTve, rogor SeiZleba gadaiqces yvavilis stili­
zebuli gamosaxuleba, magaliTad, samkaulad, WaRad, WurWlis dekora­
tiul elementad da a.S.
Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, kargad daakvirdnen maT
mier mitanil mcenareebs, gaakeTon grafikuli Canaxatebi da Seqmnan
dekoratiuli namuSevrebi wardgenili nimuSebis stilSi.

vizualuri masala:
alfons muxa:

91
gulsabnevi. dizaineri alfons
muxa, iuveliri JorJ fuke, 1905 w.

yelsabami. dizaineri
alfons muxa, iuveliri
JorJ fuke, 1905 w.

internetresursi:
http://goldenagecomicbookstories.blogspot.com/2012/03/alphonse-mu-
cha-1860-1939-documents.html

resursebi:
mcenareebis Reroebi, yvavilebi, foTlebi da a.S., saxatavi furcle­
bi, sxvadasxva zomis funjebi, fanqrebi, saSleli, tuSi, akvareli, sxva
masala.

kavSiri: Sedegi IX.3. indikatori 3. qmnis nakeTobebis (samosi, transpor-


ti, inventari da sxv.) da garemos (interieri, eqsterieri, ezo, parki da sxv.)
dizainis eskizebs konkretul stilSi (mag. eTno, klasika, retro, moderni,
minimalizmi, Tavisufali da sxv.); scenari 4. Tema `kapiteli~ (gv. 272)

indikatori
3. mizanmimarTulad iyenebs kontrastul da monaTesave ferebs.

3. aqtivoba I
moswavleebi xataven feris borbals. borbali iyofa Sida mcire wred,
Sua mozrdil wred da gare did wred. palitraze ferebis dayenebiT
moswavleebi Sida wreSi iyeneben muq ferebs, Sua wreSi – saSualo to­
nis, gare wreSi ki – Ria tonis ferebs; anu wris farglebSi unda moxdes
TiToeuli feris gradacia. SesaZlebelia gradaciis mimdevroba iyos
piriqiT – centrSi Ria, gare wreSi – muqi.

92
Semdeg moswavleebi eqvsive segments Wrian TiToeuli moswavlis mier
individualurad SerCeuli erTi Targis mixedviT, Sav furcelze al­
ageben da awebeben TanmimdevrobiT – sabolood miiReben dekoratiul
borbals.
am aqtivobis ganxorcieleba SesaZlebelia sxva TanmimdevrobiT:
1. ixateba didi wre Sida, Sua da gare wreebis moniSvniT;
2. wre iWreba 6 Tanabar segmentad;
3. TiToeuli segmenti ifereba gradaciis dacviT;
4. ukve mSral segmentebs, moswavle survilisamebr Wris individua­
lurad SerCeuli erTi Targis mixedviT;
5. gamoWrili figurebi lagdeba feris borblis TanmimdevrobiT da
webdeba Savi feris qaRaldze.
SeiZleba ar daixazos wre, aramed Tavidanve damzaddes marTkuTxa
segmentebi, daiyos xazebiT sam nawilad da procedura gagrZeldes mes­
ame etapidan.

SeniSvna:
mosawavleebs am tipis davalebebi wina klasebSi Sesrulebuli aqvT,
magram masalis gameorebisa da ganmtkicebis mizniT, sasurvelia, dro­
dadro isev SevTavazoT amgvari saxaliso davalebebi.

vizualuri masala:

93
internetresursi:
http://art-paper-scissors.blogspot.com/2010/12/creative-color-wheel.html
(linkze gradacia gaTvaliswinebuli ar aris, magram warmodgenili
namuSevrebi moswavleebisTvis dekoratiuli feris borbalis Sesaqmne­
lad SeiZleba saintereso ideebis wyaro gaxdes).

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi, makrateli,
webo.

3. aqtivoba II
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs pol sezanis namuSevrebs. maT
unda daasaxelon, Tu romeli kontrastuli ferebiTaa miRweuli ferTa
JReradoba TiToeul maTganSi.
msjelobis Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Seqmnan namu­
Sevrebi kontrastuli ferebis gamoyenebiT. SeiZleba daudgas natur­
morti, an moswavleebma Tavad gadawyviton, risi daxatva surT. mTa­
varia, maT gaazrebulad gamoiyenon kontrastuli ferebi JReradobis
gasaZliereblad.
Semdeg klasSi awyoben gamofenas da msjeloben erTmaneTis namu­
Sevrebze. arCeven, vis namuSevarSi, romeli kontrastuli ferebia gam­
oyenebuli, an Tavad hyvebian, romeli ferebiT Seecadnen amocanis gad­
awyvetas.

94
vizualuri masala:
pol sezani:

peizaJSi monarinjisfro saxli – lur­


ji ca, wiTeli saxuravis zolebi –
mwvane xeebi da a. S.

`saxli napralebiani kedlebiT~, 1892-1894 ww.

naturmortSi wiTeli xilis


JReradobas ukan momwvano
foni aZlierebs, muqi foni
TefSebsa da drapirebis siTe­
Tres ufro gamokveTs.

`naturmorti alublebiani TefSiT~, 1885-1887 ww.

95
am peizaJSi JRerado­
bis gasaZliereblad
gamoyenebulia iasam­
nisfer-lurjis da na­
rinjisfer- yviTlis da­
pirispireba. aseve, am
kuTxiT garkveul rols
TamaSobs wina xedze –
mwvane laqebisa da ukana
xedze – wiTeli karis da­
pirispireba.

`Sato nuari~, 1904 w.

am naturmortSi yvela
urTierTdapirispirebu­
li feria gamoyenebuli:
lurji-narinjisferi,
iisferi – yviTeli, mwvane
– wiTeli.

`naturmorti~, 1893-1894 ww.

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, saSleli, guaSi, akvareli, funjebi.

3. aqtivoba III
moswavleebi ecnobian Tamaz kakabaZis Semoqmedebas. saubroben fer­
ebiT aRZrul ganwyobaze (savaraudod, minorulze). palitraze dadeben
or an sam fers (Rias da muqs, sasurvelia, erT-erTi an mesame feri Te­
Tri iyos) da SezavebiT miiReben mxolod am ori/sami feris sxvadasxva
tonebs. Semdeg xataven martiv peizaJs.

96
SeniSvna:
internetsivrceSi Tamaz kakabaZis namuSevrebi Zalian mwiradaa at­
virTuli. amitom, Tu maswavleblisTvis xelmisawvdomia, sasurvelia, ni­
muSebi 2011 wels gamocemuli albomiT [kakaCa (Tamaz kakabaZe), Campa Art
Projects da baia galereas gamocema, Tbilisi, 2011] gaacnos moswavleebs.

vizualuri masala:
kakaCas (Tamaz kakabaZis) namuSevrebi:

`Sexvedra~ `TeTri peizaJi”

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi, sxva masala.

3. aqtivoba IV
moswavleebi ecnobian xita (guram) quTaTelaZis Semoqmedebas. sau­
broben ferebiT aRZrul ganwyobaze (savaraudod, maJorulze). pali­
traze deben civi da Tbili feris saRebavebs da maTi kontrastis gaT­
valiswinebiT xataven martiv naturmorts.

vizualuri masala:
xita quTaTelaZis namuSevrebi:

`naturmorti funjebiT~, 1977 w. `konstruqtivistuli naturmorti


xiliTa da drapirebiT”, 1975-1976 ww.

97
albomi: Гурам Кутателадзе. Живопись. gamomcemloba «Советский
художник», 1983;
katalogi: `xita quTaTelaZe~, teqstis avtori – daviT andriaZe, ga­
momcemeli: kompania `bleq si grup~, saqarTvelos saxviTi xelovnebis
centri `bleq si art~. 2011 w.

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi, sxva masala.

3. aqtivoba V
moswavleebi aTvaliereben pablo pikasos cisferi periodis namu­
Sevrebs, saubroben namuSevrebSi arsebul melanqoliur ganwyobaze.
irCeven nebismier erT fers, palitraze ayeneben am feris sxvadasxva
tons da xataven namuSevars yvela am tonis gamoyenebiT.

vizualuri masala:
pikasos cisferi periodi:

`tragedia~, 1903 w. `moxuci usinaTlo da biWi”, 1903 w.

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi.

98
3. aqtivoba VI
moswavleebi kontrastuli ferebiT qmnian raime produqtis, nivTis, kom­
paniisa da sxv. reklamas (sareklamo posters, slogans, etiketsa da a. S.).
maTi amocanaa, namuSevari iyos rac SeiZleba TvalSi sacemi da dasa­
maxsovrebeli.

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi, feradi qaR­
aldebi, fanqrebi, flomasterebi, makrateli, webo, sxva masala.

kavSiri:
Sedegi s.g.VII.14. indikatori 3. msjelobs xelovnebis calkeuli nimuSis
(qandakeba, plakati, afiSa, reklama) daniSnulebaze sazogadoebriv adgi-
lebSi (aqtivoba III);
Sedegi s.g.VIII.2. indikatori 4. kompiuteris gamoyenebiT qmnis gamosaxu-
lebebs, efeqtebs, sxvadasxva sagnis dizains, wignis makets (aqtivoba II).

indikatori
4. iyenebs efeqtebs asociaciebisa da grZnobebis gadmosacemad.

4. aqtivoba
maswavlebeli uambobs moswavleebs salvador dalis mokle biogra­
fias (mxolod im faqtebs, romlebic mniSvnelovania misi Semoqmedebis
gasagebad, magaliTad, umcrosi Zmisa da sexniis gardacvaleba, meuRli­
sadmi damokidebuleba da a. S.), aCvenebs namuSevrebs an videmasalas (ix.
sasargeblo internetresursi). esaubreba sizmrebze, warmosaxvaze,
qvecnobierze, ukontrolo gonebaze.
Semdeg moswavleebi xataven sakuTar sizmrebs, sadac alogikurad
iqneba dakavSirebuli sagnebi, romlebsac
realur samyaroSi erTmaneTTan araviTari
kavSirSi ar aqvT.

vizualuri masala:
salvador dali:

`amerikis aRmoCena
kolumbis mier”, 1959 w.

99
`damdnari saaTi~, 1954 w. `spiloebi”, 1948 w.

internetresursi:
http://www.youtube.com/watch?v=Bnql4RTR2EE
http://www.youtube.com/watch?v=QHH28cRXu0U&feature=related
http://ka.wikipedia.org/wiki/siurrealizmi
http://ka.wikipedia.org/wiki/dali,_salvador

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, akvareli, guaSi, funjebi, feradi fan­
qrebi, sxva masala.

Sedegi
s.g.VIII.2.moswavle iCens iniciativas da aviTarebs sxvadasxva masalis,
teqnikisa da proceduris gamoyenebis unars namuSevris Seqmnisas.

indikatori
1. Sereuli teqnikiT qmnis grafikul da ferwerul namuSevrebs.

1. aqtivoba
moswavleebi aTvaliereben tonirebul qaRaldze Sesrulebul namu­
Sevrebs (ix. internetresursi). tonireba gamokveTs akvarelis qaRaldis
xaoian faqturas, aZlevs qaRalds siZvelis efeqts. palitraze azaveben
fers (ise, rom gamovides Cais an Ria yavis feri). am feriT tonirebul
da gamSral furcelze naxSiriTa da carciT xataven xils, mcenares an
cxovels (SesaZlebelia peizaJi an naturmorti). moculobis misacemad
konturSi gamoyenebuli naxSiri TandaTanobiT ereva carcs, romelic
Suagulisken gamoanaTebs da formas gamokveTs. sasurvelia, rom moswav­
leebma jer daferon muqi adgilebi da Semdeg maTi TandaTan gaRiavebiT
gadavidnen naTel tonebze. carcis garda SeiZleba TeTri pastelis ga­
moyenebac, radgan carci kargia didi monakveTebis dasaferad, pasteli
ki – detalebisTvis. detalebis dasaxatad SesaZlebelia carcis wveris
wamaxvileba saTleliT. bolo etapia fonis damuSaveba – gamosaxulebis

100
garSemo are naxSiriT unda gaSavdes, TandaTanobiT Seerios carci da
gadavides TeTrSi. naxatis ganapira mxareebi unda darCes dauferavi
ise, rom gamoCndes tonirebuli foni.

vizualuri masala:

vaxo musxeliSvili, `altamira~, 2012 w.

internetresursi:
http://www.artyfactory.com/drawing_animals/drawing_a_rhino/drawing_a_rhi-
no.htm
http://markartportfoliodrawings.blogspot.com/

resursebi:
akvarelis an Cveulebrivi saxatavi furclebi, akvarelis saRebavi,
funjebi, feradi carci, naxSiri, pasteli, saTleli.

indikatori
2. amzadebs dekoratiul-gamoyenebiT sagnebs Tixis, xis, liTonisa da
sxva masalis Tvisebebis gaTvaliswinebiT.

101
2. aqtivoba I
maswavlebeli winaswar esaubreba moswavleebs, Tu ra aris lend arti
da ra masaliT iqmneba is. moswavleebi ecnobian endi goldsuorTis
namuSevrebs (ix. sasargeblo internetresursi), aRniSnaven, rom zogier­
Ti maTgani efemerulia (namuSevrebi didxans ar Zlebs da SemorCenilia
fotoebis saxiT), zogi ki didxans Zlebs. Semdeg moswavleebi gadian
ezoSi (an axlomdebare parkSi), maswavlebelTan erTad agroveben bune­
briv masalas, axarisxeben ferisa da zomis mixedviT da mopovebuli
masalebiT Tavadac akeTeben namuSevrebs lend artis stilSi (xavsiT,
foTlebiT, totebiT, qvebiT, niJarebiT, bumbuliT, girCebiTa da a. S.).
namuSevari endi goldsuorTis stilSi SeiZleba iyos wriuli, gr­
Zivi an konstruqciis saxe hqodes. maswavlebels aucileblad Tan unda
hqondes fotoaparati namuSevrebis dasafiqsireblad.
aqtivobis dasasrul moswavleebs miaqvT morCenili masala da in­
axaven klasSi momdevno gakveTilamde. Tu garSemo ar aris mravalfero­
vani masala, SeiZleba Segrovdes mxolod foTlebi, daxarisxdes feris
mixedviT, dalagdes wriulad da gakeTdes erTi saerTo saklaso namu­
Sevari, romelSic gaTvaliswinebuli iqneba feris gradacia. masaliT
eqsperimentirebisas moswavleebi gaiazreben mis SesaZleblobebs, faq­
turisa da feris Tvisebebs, eCvevian proceduras.

vizualuri masala:
moswavleebis namuSevrebi:

102
internetresursi:
http://mhhsart.blogspot.com/2009/11/land-art-or-earthworks.html
http://sophie-keburia.blogspot.com/2010/11/my-students-land-artworks_6429.html
http://sophie-keburia.blogspot.com/2011/10/6-land-art-6th-gr.html
endi goldsuorTis namuSevrebi:
http://www.morning-earth.org/artistnaturalists/an_goldsworthy.html

resursebi:
bunebrivi masala: xavsi, foTlebi, totebi, qvebi, niJarebi, bumbuli,
girCebi da a. S., fotoaparati.

2. aqtivoba II
maswavlebeli ubrundeba wina aqtivobaSi ganxilul Temas da moswav­
leebTan erTad aTvalierebs internetresursebSi miTiTebul linkebs,
raTa auxsnas da aCvenos maT, Tu rogor iyenebs esa Tu is xelovani
STagonebisTvis bunebis mravalferovnebas. magaliTad, jil getfildi
iyenebs cocxal xavss, balaxs da maTi faqturis, feris, Reris simaRlis
mixedviT gviCvenebs zedapiris sxvadasxva saxes.
Semdeg moswavleebi weboTi faraven Sokoladis dabali kolofebis
Zirebs da Sig awebeben wina gakveTilidan morCenil, winaswar daxarisx­
ebul masalas: erT kolofSi – xavss, meoreSi – totebs, mesameSi – niJar­
ebs, bumbuls da a. S.). kolofebi stendze unda gamoifinos.
am aqtivobisas moswavleebi gaiazreben faqturis mravalferovnebas,
mieCvevian bunebrivi masaliT muSaobas da maTi saklaso oTaxi Seivseba
saintereso TvalsaCinoebiT, romelic sxva klasebTan masalis faqtu­
raze saubrisas gamoadgebaT.

internetresursi:
www.coca.org.nz/exhibitions/102/
http://www.coca.org.nz/search/?q=Gill+Gatfield
http://www.gillgatfield.com/

resursebi:
wina aqtivobisas Segrovebuli xavsi, foTlebi, totebi, qvebi, ni­
Jarebi, bumbuli, girCebi da sxva bunebrivi masala; Sokoladis dabali
kolofebi, webo, makrateli, sxva saWiro masala.

indikatori
3. irCevs Tematikas, teqnikas, Sesabamis gamomsaxvelobiT xerxebs da ma-
salas ganwyobilebis gadmosacemad.

103
3. aqtivoba
moswavleebi aTvaliereben sergo qobulaZis ilustraciebs `vefx­
istyaosnidan~ da galaktion tabiZis Canaxatebs. saubroben, Tu rogor
aris gadmocemuli maTSi ganwyoba. Semdeg irCeven qarTuli enisa da
literaturis gakveTilebze naswavl leqsebs. TiToeulma unda airCios
TiTo leqsi (arCevani saidumlod rCeba). xataven arCeuli leqsis gan­
wyobis Sesatyvis naxats (yuradReba unda gaamaxvilon fersa da gamom­
saxvelobiT xerxebze). samuSaos dasasruls TiToeuli moswavle warad­
gens namuSevars, uyveba Tanaklaselebs, saxviTi xelovnebis romeli
elementebi da principebi gamoiyena da rogor moaxerxa maTi meSveobiT
ama Tu im ganwyobis gadmocema. danarCeni moswavleebi cdiloben amoic­
non, romeli leqsis ganwyobis asaxva surda maT megobars da msjeloben
imaze, ramdenad miaRwia man mizans.

vizualuri masala:

galaktion tabiZe,
`avtoportreti~

sergo qobulaZe, `vefxistyaosnis~ ilustraciebi, 1935 w.

internetresursi:
galaktionis Canaxatebi:
http://burusi.wordpress.com/2010/05/26/galaktion-tabidze-18/

resursebi:
saxatavi furclebi, palitra, funjebi, akvareli, guaSi, fanqrebi,
sxva masala.

kavSiri: qarTuli ena da literatura

104
indikatori
4. kompiuteris gamoyenebiT qmnis gamosaxulebebs, efeqtebs, sxvadasxva
sagnis dizains, wignis makets.

4. aqtivoba I
moswavleebi ecnobian endi uorholis namuSevrebs da Tavadac qmnian
am stilis namuSevars sakuTari fotodan fotoSofis (Photoshop) pro­
gramis gamoyenebiT.

SeniSvna:
SesaZlebelia msgavsi aqtivoba Catardes mxolod vordis (Microsoft
Word) programis gamoyenebiT. am SemTxvevaSi moswavleebma SeiZleba Se­
qmnan wignis maketi sxvadasxva tipis Sriftebis, grafikuli gamosaxule­
bebisa da a. S. gamoyenebiT.

internetresursi:
endi uorholi:
http://www.youtube.com/watch?v=SDR0St8n4V8
http://www.youtube.com/watch?v=u4g67u311W8
gakveTilis nimuSi popartistul portretze: http://www.artyfactory.
com/pop_art_portraits/pop_art_lessons/pop_art_portraits.htm

resursebi:
kompiuteri, kompiuteruli programebi: Microsoft Word, Adobe Photoshop.

4. aqtivoba II
moswavleebi amzadeben sainformacio buklets (flaers) momavali
saskolo RonisZiebis Sesaxeb, kompiuteruli programebis – vordis (Mi-
crosoft Word), an, Tu SesaZlebelia, qorelis (Corel Draw) an fotoSofis
(Photoshop) gamoyenebiT.

Sedegi
s.g.VIII.3. moswavles SeuZlia asaxos namuSevarSi garemoze dakvirvebis
Sedegebi, ganaviTaros gamomsaxvelobiTi xerxebi.

indikatori
1. akvirdeba da namuSevarSi asaxavs, rogor icvleba sagnis gamosaxule-
ba damkvirveblisgan daSorebis mixedviT.

1. aqtivoba `arqiteqturuli peizaJi~


am aqtivobisas moswavleebi kidev erTxel Seecdebian saxviTi xe­
lovnebis elementebis – xazis, formis, faqturisa da feris gamoyene­
bas. aseve, gaiazreben arqiteqturuli elementebisa da arqiteqturu­

105
li nagebobis kavSirs garemosTan. moswavleebi daxataven Zvel romaul
taZars xazobrivi da sivrciTi perspeqtivis gamoyenebiT.
maswavlebeli SearCevs da gaacnobs moswavleebs romelime arqite­
qturul peizaJs. sTxovs, gaixsenon, ra aris xazi, forma, sivrce, feri
da faqtura. uambobs avtoris mokle biografias da suraTis Seqmnis
istorias. Semdeg dausvams kiTxvebs:
a) daakvirdiT naxats, ra da riT ipyrobs yvelaze metad Tqvens yur­
adRebas?
b) ra daniSnulebis arqiteqturul nagebobas xedavT naxatze?
g) ramdenime sityviT daaxasiaTeT arqiteqturuli nageboba.
d) ra ferisaa nageboba, aRwereT misi kedlebi (ra masalaa gamoy­
enebuli – xe, qva...) da rogoria nagebobis saerTo mdgomareoba?
v) raze gadadis Tqveni mzera ZiriTadi nagebobis Semdeg – ra iqcevs
yuradRebas? riTi? da a. S. (maswavleblis mosazrebisamebr).
aRwerisTvis moswavleebs dasWirdebaT arqiteqturuli elementebis
saxelwodebebis, Sesabamisi terminologiis codna. maswavlebelma unda
avarjiSos moswavleebi Semdegi terminebis gamoyenebaSi: pronaosi, kapi-
teli, kolona (sveti), antablementi, arqitravi, frizi, frontoni, karnizi,
orderuli sistema (doriuli, ioniuri, korinTuli), metopi, triglifi,
gumbaTi, TaRi (ix. terminTa ganmartebebi, gv. 296).
Semdeg maswavlebeli moswavleebs Sesavsebad urigebs samuSao fur­
clebs: moswavlis samuSao furceli – `arqiteqturuli elementebis
identificireba~ (ix. nimuSi I vizualur masalaSi). maT TiToeul ele­
ments unda miaweron saxelwodeba, rogorc maswavleblisTvis gankuT­
vnil Sevsebul nimuSSia (nimuSi II) naCvenebi (ix. vizualur masala da
SeniSvna).
Semdeg ganumartavs, rogor unda Sesruldes namuSevari ori TavSey­
ris wertiliTa da perspeqtivis gamoyenebiT.

SeniSvna:
am aqtivobis mixedviT SeiZleba Catardes gakveTili maswavleblis
mier SerCeuli nebismieri sxva arqiteqturuli peizaJis gamoyenebiT.

106
vizualuri masala:
nimuSi I

107
nimuSi II

108
internetresursi:
`adreuli romauli taZris xatva ori TavSeyris wertiliT perspeq­
tivis gamoyenebiT~: http://www.getty.edu/education/teachers/classroom_re-
sources/tips_tools/downloads/aa_two-point_perspective.pdf
ian pitersis arqiteqturuli peizaJi ermitaJis muzeumis koleqci­
idan: http://www.oceansbridge.com/paintings/museums/new-hermitage/Peeters_
Jan-ZZZ-Architectural_Landscape.jpg
klod lorenis peizaJi `eneasi delosze~:
http://mydailyartdisplay.wordpress.com/2011/03/14/landscape-with-aeneas-at-
delos-by-claude-lorrain/

huber roberis (1733-1808 ww.) `peizaJi taZriT~ (ganxilvisas yur­


adReba unda gamaxvildes im faqtze, rom masze gamosaxuli nagebobebi
sinamdvileSi sxvadasxva adgilas mdebareobs da aseTi peizaJi mxolod
mxatvris warmosaxvis nayofia; SeiZleba maswavlebelma moswavleebs
daaTvalierebinos aq asaxuli romelime (an ramdenime) arqiteqturuli
Sedevris Tanamedrove foto, SesTavazos, daakvirdnen, moCans Tu ara
danarCeni nagebobebi masze da Seadarebinos):
http://www.chrysler.org/ajax/load-artwork/74

jovani paolo paninis (1691-1765) `romauli nangrevebi~ (gamosaxulia


panTeoni, antoninusisa da faustinas taZari, markus avreliusis qandake­
ba, traianes sveti, fortuna virilisis taZari, tivolis vestas taZari):
http://elogedelart.canalblog.com/tag/Giovanni%20Paolo%20Panini

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, saSleli, funjebi, akvareli, sxva masala.

kavSiri: scenari 4. Tema `kapiteli~ (gv. 272)

indikatori
2. gamosaxavs saxasiaTo detalebs peizaJis, portretisa da naturmor-
tis xatvis dros.

2. aqtivoba I
moswavleebi irCeven cnobil literaturul da istoriul gmirebs.
iyofian jgufebad da qmnian maT portretebs. gmiris xasiaTidan gamom­
dinare, SearCeven, ra teqnikiTa da romel mxatvrul stilSi Seasrule­
ben namuSevars.

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, saSleli, funjebi, akvareli, sxva ma­
sala.

109
2. aqtivoba II
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, gaixsenon, ra aris naturmorti da
romeli cnobili mxatvrebis naturmortebi axsovT. Semdeg moswavleebi
aTvaliereben ramdenime naturmorts (pit mondrianis, endi uorholis,
van gogis, jorjia o’kifis, agnes martinis). maswavlebeli svams kiTxvas:
ra aris maT Soris saerTo (yvelaze asaxulia yvavilebi) da ra – gansx­
vavebuli (mondrianis yvavili Zalian detalizebuli da realisturia;
uorholisa – ar aris detalizebuli da mWaxe ferebiTaa Sesrulebuli;
van gogi ufro rbil ferebs iyenebs; agnes martinis namuSevarze yvavi­
li ar aris realisturad gadmocemuli; jorjia o’kifis yvavili xasxasa
ferisaa da mTeli tilo ukavia).
Semdeg moswavleebi xataven naturmorts yvavilebiT, Tavad irCeven
gamomsaxvelobiT xerexebs da namuSevris stils. aseve, yuradRebas amax­
vileben detalebze.

SeniSvna:
am aqtivobis msgavsad moswavleebma SeiZleba daxaton xilis an sxva
naturmorti.

vizualuri masala:
pit mondriani:

110
jorjia o’kifi:

endi uorholi:

111
vinsent van gogi:

agnes martini:

`TeTri yvavili~

resursebi:
saxatavi furclebi, feradi fanqrebi, feradi pasteli, saSleli,
funjebi, akvareli, guaSi da sxva masala.

112
indikatori
3. iyenebs sxvadasxva gamomsaxvelobiT xerxs (Suq-Crdili, feri, kompo-
ziciuri ganawileba, sxvadasxvagvari monasmi) namuSevarSi bunebis movle-
nebis gadmosacemad.

3. aqtivoba
maswavlebeli gaacnobs moswavleebs 2 namuSevris Sesrulebis aRwer­
ilobas da sTxovs, TviTon daasrulon naxati.
naxati 1:
1. daxateT burTi;
2. warmoidgineT, rom mze zeda marcxena mxridan anaTebs;
3. burTis marjvena mxares Crdili gamosaxeT;
4. igive Crdili miwazec gadaitaneT.

naxati 2:
1. daxateT yuTi;
2. warmoidgineT, rom mze zeda marjvena mxridan anaTebs;
3. yuTs marcxena mxridan Crdili gaukeTeT;
4. Crdili miwazec gadaitaneT;
5. yuTi saxlad gadaakeTeT;
6. saxlis gamuqebul mxares Crdili daumateT;
7. saxls ezo miuxateT nebismier mxares.
8. ezoSi burTi an xe daxateT. romel mxares unda iyos Crdili?

resursebi:
saxatavi furclebi, ubralo fanqrebi, saSleli.

Sedegi
s.g.VIII.4. moswavle acnobierebs samyaros, rogorc mravalferovani
grZnobebisa da ideebis wyaros da namuSevarSi afarToebs asaxvis gzebs.

indikatori
1. namuSevarSi gadmoscems grZnobebiTa da emociebiT gamowveul aso-
ciaciebs, STabeWdilebebsa da ideebs.

1. aqtivoba `kargia iq, sadac ar varT~


moswavleebi aTvaliereben mark Sagalis namuSevrebs. paralelurad,
maswavlebeli uambobs maT Sagalis biografias. es mniSvnelovania mxat­
vris Semoqmedebis, namuSevrebSi gamoyenebuli simboloebisa da gamo­
saxulebebs Soris kavSirebis gasaazreblad.
Semdeg moswavleebi gaixseneben sxvadasxva adgils (sofels, qalaqs
da a. S.), sadac gansakuTrebiT kargad ugrZniaT Tavi da sadac enatre­
baT yofna. gaixseneben rames (movlena, adamiani, Senoba, nivTi da a. S.),
rac iqaurobas agonebT.

113
amis Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, warmoidginon, ra
ferebi Seesabameba maT asociaciebs, grZnobebs, STabeWdilebebs da gad­
moscen namuSevarSi.
muSaobis dasrulebis Semdeg TiToeuli moswavle klasis winaSe Tav­
is namuSevars waradgens da mis Sesaxeb isaubrebs.

vizualuri masala:
mark Sagali:

`cisferi mevioline~, 1947 w. `dabadebis dRe~, 1915 w.

resursebi:
saxatavi furclebi, feradi fanqrebi, feradi pasteli, saSleli,
funjebi, akvareli, guaSi, sxva masala.

indikatori
3. iyenebs mimikas, Jestikulaciasa da detalebs (kostiumi, aqsesu-
arebi) portretSi xasiaTis gadmosacemad.

3. aqtivoba I
am aqtivobaSi yuradReba eqceva kostiumsa da aqsesuarebs, romelTa
meSveobiT mayurebeli iRebs informacias adamianis warmomavlobisa da
piradi istoriis Sesaxeb.
maswavlebeli winaswar ecnoba qvemoT miTiTebul sasargeblo inter­
netresurss frida kalos Semoqmedebis Sesaxeb (an Tavad irCevs mxat­
vars, romlis Semoqmedebis mixedviT SesaZlebeli iqneba misi xasiaTis,
misi piradi istoriis Sesaxeb informaciis amokiTxva da amiT namuSevre­
bis ukeT gageba/gaazreba).
frida kalos (an maswavleblis mier SerCeuli sxva Semoqmedis) por­
tretebis daTvalierebisas moswavleebi msjeloben, Tu ras gviamboben misi
kostiumebi, aqsesuarebi, gamometyveleba, fonze gamosaxuli sagnebi da a. S.
Semdeg moswavleebi qmnian avtoportretebs an portretebs, romleb­
Sic aisaxeba adamianis ama Tu im qveynisadmi/kulturisadmi kuTvnileba,
piradi istoria, xasiaTi da sxv.

114
internetresursi:
frida kalos avtoportretebi:
http://www.artyfactory.com/art_appreciation/portraiture/frida_kahlo/frida_kahlo.htm

resursebi:
saxatavi furclebi, funjebi, feradi fanqrebi, flomasterebi, gua­
Si, akvareli, sxva nebismieri saxatavi masala.

3. aqtivoba II
maswavlebeli aTvalierebinebs moswavleebs kis van dongenis namu­
Sevrebs. Semdeg, TiToeuli moswavle wers mis mier gamogonili ro­
melime personaJis werilobiT portrets da, xasiaTidan gamomdinare,
qmnis portrets, romelSic ornamentebiT, raime saxasiaTo detalebiT,
an romelime kulturis maxasiaTeblebiT gadmoscems xasiaTs.
dasasrul, moswavleebi daaxasiaTeben erTmaneTis namuSevrebs,
waikiTxaven nawerebs da Seadareben, ramdenad aris miRweuli naxatSi
mizani (xasiaTis gadmocema).

vizualuri masala:
kis van dongenis portretebi:

`qali moajirTan~, 1907 w.

`yayaCo~, 1919 w. `TiTiT loyaze~ 1910 w.

`L’Ouled Naïl~, 1910 w. `mojesko, soprano `boSa~, 1911 w.


momRerali~, 1908 w.

115
`wiTeli kaci”, `boSa~, 1910-1911 ww. `jambazi~, 1906 w.
1910-1911 ww.

`wiTeli mocekvave”, 1907 w. `Jozefin beikeri”, 1925 w. `brijit bardo”, 1954 w.

`qali monmartridan~, 1911 w.

resursebi:
saxatavi furclebi, feradi fanqrebi, palitra, akvareli, guaSi,
funjebi, sxva masala.

116
indikatori
4. iyenebs sxvadasxva kulturisa da periodis SemoqmedTa namuSevrebs,
rogorc wyaros sakuTari namuSevris Sesaqmnelad.

4. aqtivoba `afrikuli niRabi~


moswavleebi aTvaliereben vizualur masalasa da internetresursSi
arsebul afrikul niRbebs (internetresursi, bmuli 1), romlebic af­
rikis regionebis mixedviTaa warmodgenili. maswavlebeli mouTxrobs
moswavleebs, rogori gavlena iqonia am niRbebiT gatacebam pablo pi­
kasos Semoqmedebis kubistur periodze. moswavleebi saubroben stili­
zebul, geometrizebul formebze, ferebze, kontrastze, ferTa bal­
ansze, emociis, ganwyobilebis gadmocemaze da a. S. bmulze saTiTaod
aris warmodgenili niRbis damzadebis TiToeuli etapi [sul – 10, maT
Soris mocemulia nakvTebis (cxviri, piri, Tvali, Subli...) sxvadasxva
varianti]. moswavleebi feradi qaRaldebisa da sxva, maTTvis sasurve­
li, nebismieri masalisgan qmnian niRabs; cdiloben, niRbis forma fer­
Ta gama da detalebi iyos mkveTri, kontrastuli da sada, raTa aRq­
ma Soridanac SeiZlebodes. bolos isini gaWrian/gaxvreten samagrebis
adgilebs da gauyrian lents an bawars.

SeniSvna:
SesaZlebelia, politikur rukaze moswavleebma monaxon da aRniSnon
am niRbebis gavrcelebis adgilebi (ix. internetresursi, bmuli 1).
sasurvelia Catardes xelovnebisa da geografiis gaerTianebuli ga­
kveTili, mimoixilon afrikuli qveynebis kultura da a. S.
maswavlebels, survilisamebr, SeuZlia Caataros msgavsi aqtivoba sxva
niRbebze. amisaTvis unda SesTavazos moswavleebs, moiZion fotomasala
da informacia iaponur, veneciur niRbebsa da sakarnavalo kostiumebze,
CrdiloeT amerikeli indielebis niRbebsa da totemebze; saqarTveloSi
berikaobisa da yeenobis dros gamoyenebul niRbebze da a. S.
aseve SesaZlebelia, moswavleebma Seqmnan maTTvis nacnobi personaJeb­
is, gmirebis niRbebic. gasaTvaliswinebelia, rom niRabi unda iyos mkve­
Tri da kontrastuli, kargad asaxavdes personaJis xasiaTs, ganwyobas.

kavSiri sxva sagnebTan: bunebismetyveleba, geografia.

vizualuri masala:
afrikuli niRbebi:

117
internetresursi:
1. bmulze SesaZlebelia regionebis mixedviT dalagebuli afriku­
li niRbebis, TiToeuli maTganis eskizuri gamosaxulebis naxva da
niRbis dizainis etapobrivi instruqciis gacnoba:
http://www.artyfactory.com/africanmasks/design/design.htm
http://www.artyfactory.com/africanmasks/index.htm
2. qvemoT warmodgenilia ori bmuli – TamaSi-viqtorina afrikuli
niRbebis Sesaxeb: http://www.artyfactory.com/quiz/african_mask_quiz/afri-
can_mask_quiz_1.html
http://www.artyfactory.com/quiz/african_mask_quiz/african_mask_quiz_2.html

118
resursebi:
sxvadasxva feris qaRaldebi, fanqari, saSleli, qaRaldis webo an
pva (ПВА), makrateli, qaRaldis saWreli sakancelario dana, lenti an
bawari SesakravisTvis, akvareli, guaSi, akrilis saRebavebi, feradi
fanqrebi, sxva masala.

Sedegi
s.g.VIII.5. moswavles SeuZlia dagegmos da Seasrulos sxvadasxva saxis
samuSao.

indikatori
3. qmnis warmosaxviTi saxelmwifos gerbs, droSas, aseve, skolis, klasis
logos.

3. aqtivoba I `klasis logo~


moswavleebi jgufebSi moifiqreben da SearCeven, ra SeiZleba iyos
(nivTi, arseba, raime gamosaxuleba da sxv.) maTi jgufis, skolis, qalaq­
is, qveynis, gundisa da sxv. simbolo.
TiToeuli jgufi muSaobs am simboloebis SerCevaze. SerCeuli 4 an
5 simbolos didi zomis gamosaxulebebisgan Seadgenen kompozicias (sim­
boloebi unda iyos sxvadasxva feris da daiferos ise, rom gadakveTis
adgilebSi gamoCndes yvela gamosaxulebis konfiguracia).

SeniSvna:
amave principiT, moswavleebma SeiZleba daxaton sakuTari, person­
aluri simboluri kompozicia, saerTo saskolo an romelime jgufis –
cekvis, simReris, sportuli wris logo da a. S.

vizualuri masala:
nimuSebi:

119
resursebi:
saxatavi furclebi, funjebi, feradi fanqrebi, flomasterebi, gua­
Si, akvareli, sxva nebismieri saxatavi masala.

3. aqtivoba II. `gerbi da heraldika~


moswavleebi aTvaliereben vizualur masalaSi warmodgenil (aseve
sxva) gerbebsa da logoebs. maswavlebeli esaubreba heraldikis Sesaxeb.
moswavleebma SeiZleba gaixsenon maTTvis cnobili gerbebic.
gakveTilis dasasruls maswavlebeli aZlevs moswavleebs saSinao
davalebas – Seqmnan ojaxis sagvareulo gerbi maT mier gakveTilze miRe­
buli informaciis gaTvaliswinebiT. Tu moswavle romelime, istoriul
saTavadaznauro gvars miekuTvneba, man SeiZleba moiZios sagvareulo
gerbi da waradginos klasis winaSe (am SemTxvevaSi SeuZlia gamoTqvas
mosazreba, ras Secvlida am gerbSi, ras daamatebda da a. S.).

SeniSvna:
informacia maswavleblisTvis: cneba heraldika saTaves iRebs laT­
inuri sityvidan `herald~, rac `macnes~ niSnavs. heraldika istoriis
erT-erTi dargia, romelic gerbebs Seiswavlis (rus. _ герб, germ. _
Erbe, rac memkvidreobas niSnavs). gerbi aris emblema, memkvidreobiTi
ganmasxvavebeli niSani, zed sagangebod ganlagebuli figurebisa da sa­
gnebis gamosaxulebebiT, romelTac simboluri mniSvneloba aqvT da
mflobelis istoriul tradiciebs gamoxataven.
gerbebi iyofa Semdeg ZiriTad jgufebad: 1. saxelmwifo 2. samiwawy­
lo (qalaqebis, olqebis, guberniebis, provinciebis) 3. korporaciul
(saqmianobiT gaerTianebuli jgufebisa) da 4. sagvareulo.
jer kidev Zveli welTaRricxvis III aTaswleulSi arsebobda saxel­
mwifo emblemebi, magaliTad, Sumerebis emblema lomisTaviani arwivi
iyo, egviptis _ gveli, sparseTis _ arwivi, somxeTis _ gvirgvinosani
lomi. Zveli saberZneTis qalaqebs Tav-TavianTi emblemebi hqondaT da
maT monetebze gamosaxavdnen. Sua saukuneebSi warmoiSva da dResac ar­
sebobs qalaqebis gerbebi: florenciis _ wiTeli SroSani, veneciis _
frTosani lomi, parizis _ navi, londonis _ jvari da maxvili.
evropaSi gerbebi raindebis erTmaneTisgan gasarCevad gaCnda. aseT
gerbebze gamosaxavdnen raindis iaraRs. raindebi gerbebs tansacmel­
ze atarebdnen, rom Soridanve gaerCiaT, romel dajgufebas miekuTvne­
bodnen.
saqarTveloSi gerbebis Seswavla daiwyo vaxuSti batoniSvilma. mis
naSromSi Sesulia qarTuli samefoebisa da samTavroebis gerbebi. war­
Cinebul didebulebs TavianTi sagvareulo gerbebi hqondaT.
gerbs faris forma aqvs. mniSvnelovania gerbis fonis feric _ oqros­
feri foni yvelaze maRali rangisaa, Semdeg modis TeTri (vercxls aR­
niSnavs), Semdeg – Rirsebisa da pativis mixedviT, wiTeli, laJvardis­
feri, Savi, mwvane, Zowisferi da a. S.

120
gerbis zeda napirsa da gamyof zolebs sxvadasxva monaxazi aqvT (ix:
vizualuri masala). gerbebze datanilia simboluri gamosaxulebebi:
cxovelebis – lomi, daTvi, xari, ZaRli, mela, cxeni, zRarbi, spilo,
aqlemi, kata da lokokinac ki (piligrimebis simbolo).
frinvelebi – arwivi (Tu gerbi imperias ekuTvnis, arwivi orTaviania),
mercxali, pelikani, mamali, gedi, farSavangi, bati.
Tevzebi, gansakuTrebiT popularulia delfini.
zRapruli arsebebi – drakoni, grifoni, martorqa cxeni, qalTevza
da sxv.
mcenareebi – samyura (oTxyura, xuTyura); vardi inglisis gerbebis
ucvleli elementia, SroSani – safrangeTisa.
nivTebi gamoisaxeba saqmianobis mixedviT – makrateli da savarcxe­
li dalaqis niSania; Zafi, nemsi da makrateli – mkeravis; xmali an mS­
vild-isari – meomris; jvari an mitra – samRvdeloebis, xolo gvirgvini
– mefis ojaxis.
ciuri sxeulebi – mze, mTvare, varskvlavi.
fraza (devizi) – mowodeba an Rirsebis gamomxatveli mokle lozungi
(magaliTad, `erTguleba da Tavdadeba~ da mravali sxva). warwera zog­
jer gragnilzea ganTavsebuli.
saqarTvelos dRevandel gerbs amSvenebs warwera – `Zala erTobaSia~.

vizualuri masala:

umaRlesi saswavleblebis logoebi:

121
sxvadasxva skolis logo:

internetresursi:
mocemul bmulze warmodgenilia sxvadasxva saxelmwifos gerbebi.
http://ka.wikipedia.org/wiki/%E1%83%99%E1%83%90%E1%83%A2%E1%83%94%
E1%83%92%E1%83%9D%E1%83%A0%E1%83%98%E1%83%90:%E1%83%A1%E1%
83%90%E1%83%AE%E1%83%94%E1%83%9A%E1%83%9B%E1%83%AC%E1%83%9
8%E1%83%A4%E1%83%9D_%E1%83%92%E1%83%94%E1%83%A0%E1%83%91%E
1%83%94%E1%83%91%E1%83%98

indikatori
4. qmnis garemos dizainis eskizebs (interieri, eqsterieri, skolis ezo,
parki da sxv.).

4. aqtivoba `garemos esTetikuri mowesrigeba~


I etapi
moswavleebi Jurnal-gazeTebidan Wrian, agroveben, axarisxeben da
stendze akraven, erTi mxriv, mitovebuli, gaveranebuli, mouwesrige­
beli adgilebis fotoebs, meore mxriv – baRebis, parkebis, skverebis
fotoebs. diskusiis dros midian im daskvnamde, rom es mouvleli Tu
mowesrigebuli adgilebi, orive Cveni garemos nawilia da rom adamianis
CareviTa da zrunviT SeiZleba amgvar migdebul adgilebsac movuaroT
da esTetikurad movawesrigoT isini. moswavleebi arCeven axlomaxlo
msagvs gapartaxebul adgils, iReben fotoebs, akeTeben misi esTeturad
mowesrigebis eskizebs, Semdeg – makets.

122
II etapi
moswavleebi cxrilis formiT adgenen saWiro masalis CamonaTvals
(nergebi, CiTilebi, Teslebi, wneli, qvebi) da saxaven maTi mopovebis
gzebs. arkveven, romel uwyebas ekuTvnis es adgili, sweren werils adg­
ilobriv pasuxismgebel pirs (adgilis administracia), ukavSirdebian,
aCveneben eskizebsa da makets da awarmoeben molaparakebas samuSaoebis
Catarebis Sesaxeb (maT Soris, drosa da vadebze).

resursebi:
saxatavi furclebi, funjebi, feradi fanqrebi, flomasterebi, gua­
Si, akvareli, plastilini, mavTuli, muyao, makrateli, saofise dana,
maketisTvis saWiro sxva nebismieri masala.

kavSiri:
Sedegi s.g.VIII.5. indikatori 1. konkretuli amocanis gadasaWrelad geg-
mavs Sesasrulebeli samuSaos Tanmimdevrobas; indikatori 2. gansazRvravs
im moqmedebebs, romlebic aucilebelia dasaxuli miznis misaRwevad.

indikatori
5. aRadgens saskolo biblioTekis wignebs
moswavleebi moinaxuleben xelnawerTa erovnul centrs q. TbilisSi
(ix. internetresursi) da gaecnobian uZveles xelnawerebs, maTi aRdge­
nis meTodebs, wignebis akinZvis wesebs da sxv.
gakveTilze daiyofian jgufebad. TiToeuli jgufis wevrebi bib­
lioTekaSi moiZieben wignebs dazianebuli ydiT, gaukeTeben ydas aplik­
aciis an sxvadasxva masalis kolaJis gamoyenebiT (sasurvelia, wignis
Sinaarsis gaTvaliwinebiT).
Semdeg klasSi moawyoben gamofenas, ganixilaven TiToeuli jgufis
namuSevars da gamoavlenen saukeTesos.

internetresursi:
http://www.manuscript.ge/

resursebi:
saxatavi furclebi, feradi furclebi, muyao, funjebi, feradi fan­
qrebi, flomasterebi, guaSi, akvareli, makrateli, saofise dana, qaR­
aldis, webo ПВА (pva) sxva masala.

kavSiri:
Sedegi s.g.VIII.6. moswavles SeuZlia mimarTos individualuri da jgu-
furi muSaobis sxvadasxva strategias.

123
indikatori
8. rgavs da uvlis mcenareebs skolis mimdebare teritoriaze.

8. aqtivoba `qvis baRi~

eqskursiaze yofnisas (magaliTad, mTagorian da kldovan adgileb­


Si), maswavlebeli sTxovs moswavleebs, daakvirdnen mTian peizaJs, qveb­
sa da lodebs Soris, kldis napralebSi amosul nairgvar mcenareebs
– yvavilebs, balaxs, xavss, buCqebs da a. S., maT ferTa gamas, formebs;
SearCion ramdenime adgili (mcenareebiT dafaruli qvebis grova an mTis
mcire kldovani ferdobi, qvebs Soris Camomdinari nakaduli da a. S.),
romelic gansakuTrebiT moewonaT. gadauRon fotoebi axlo kadriT an
gaakeTon detaluri Canaxatebi (am SemTxvevaSi yuradRebas amaxvileben
mcenareebze, raTa Semdeg biologiis maswavlebelTan erTad daadginon
maTi saxelwodeba)).
gakveTilze maswavlebeli aCvenebs vizualur masalas alpuri gorakis
(alpinariumi) an qvis baRis (rokariumi) Sesaxeb da sTxovs moswavleebs,
gaavlon paraleli eqskursiaze nanax mTian peizaJebTan, Seadaron erT­
maneTs da imsjelon msgavseba-gansxvavebaze.
maswavlebeli uyveba landSafturi dizainis iseT elementebze, ro­
goricaa alpuri goraki an qvis baRi. Semdeg SesTavazebs, TavianTi skolis
ezos erT-erT kuTxeSi Seqmnan mTis peizaJis aseTive patara fragmenti.
moswavleebi maswavlebelTan erTad daaTvaliereben skolis ezos
(an mimdebare teritorias, sadac SesaZlebeli iqneba baRis mowyoba),
SearCeven adgils (sxvadasxva specifikuri faqtoris gaTvaliswinebiT,
ix. informacia maswavleblisTvis). Semdeg Seadgenen alpuri gorakis
an qvis baRis proeqts – daxazaven gegmas, aRniSnaven qvebisa da ama Tu
im mcenaris mdebareobas, gaakeTeben Canaxatebs, romlebSic aCveneben,
Tu rogor warmoudgeniaT baRis saboloo saxe. moswavleebi inawileben
funqciebs da proeqtis mixedviT akeTeben `peizaJis fragments~.

informacia maswavleblisTvis: alpuri gorakisTvis (alpinariumi) ga­


moiyeneba alpuri mcenareebi, qvis baRSi ki ar aris aucilebeli mxolod
alpuri mcenareebis gamoyeneba, aq erTmaneTis gverdiT SeiZleba iyos
alpuri, subalpuri, mindvris, tyisa da a. S. mcenareebi.

124
alpuri gorakis an qvis baRis Seqmnisas sasurvelia biologiis maswav­
lebelTan an sxva dargis specialistebTan konsultacia da maTgan rCev­
ebis miReba, raTa swored SeirCes niadagi (qimiuri Semadgenlobis gaTval­
iswinebiT), qvebi, mcenareebi, ar moxdes mcenareebis fesvebTan zedmeti
wylis dagroveba, SeirCes swori orientacia da a. S. aseve saintereso
iqneba mcenareTa saxelwodebebis, maTi gavrcelebis arealebis, movlis
Taviseburebebis, yvavilobis periodebisa da a. S. gaTvaliswineba. mag­
aliTad, maRali mTis mcenareebs mze uyvarT, magram, amasTan, maT mSobli­
ur garemoSi dabali temperaturaa da mze ar azianebs, barSi ki saWiroa
maT fesvebs hqondes sakmarisi teni, raTa maRal temperaturas gauZlon,
magram ara imdenad moWarbebuli, rom mcenareebi daalpos da a. S.
alpuri goraki an qvis baRi ise unda moewyos, rom organulad Caew­
eros baRis/ezos garemoSi. mas didi adgili ar sWirdeba. unda moi­
Zebnos naTeli, mziani teritoria, niadagi kargad unda niavdebodes.
axlomaxlo ar unda iyos didi xe/xeebi farTo varjiT, raTa baRi ar da­
Crdilos. adgili ise unda SeirCes, rom ar iyos amovardnili da TeTr
laqasaviT ki ar Candes ezos danarCeni gamwvanebis an keTilmowyobis
fonze, aramed, harmoniulad unda ewerebodes garemoSi. efeqturad
gamoiyureba bunebriv ferdobze gaSenebuli alpuri goraki. SeiZleba
xelovnuri miwayrilis gakeTeba, Tumca swor adgilzec SesaZlebelia
saintereso da mimzidveli kompoziciis Seqmna. magaliTad, SeiZleba
iyos didi da mcire zomis qvebis monacvleoba, an centrSi erTi mozr­
dili qva, garSemo ki – SedarebiT mcire zomisa. qvebs Soris darCenil
adgilebSi mcenareebi Cairgveba. unda SeirCes iseTi mcenareebi, rom­
lebic mTlianad ar dafaraven qvebs da a. S. amave dros, unda SeirC­
es iseTi mcenareebi (ukeTesia adgilobrivi jiSis), romlebic uZleben
gvalvas, yinvas da qvian niadagze xaroben.
nargavebi ise unda SeirCes, rom baRi weliwadis yvela dros mimzid­
veli da saintereso sanaxavi iyos. amisaTvis saWiroa codna, Tu rome­
li mcenare rodis yvavis. aseve yuradReba eqceva rogorc yvavilebis,
ise balaxis, xavsis, foTlovani Tu wiwvovani mcenareebis Seferilobas
da maTs urTierTganlagebas alpuri gorakisa Tu qvis baRis teritori­
aze. amisaTvis ukeTesia, winaswar gakeTdes eskizebi, raTa ar gaxdes saW­
iro mcenareebis ramdenjerme gadargva erTi adgilidan meoreze. aseve,
vinaidan baRis dizainSi gamoiyeneba sxvadasxva zomis (zogjer sakmaod
mozrdili) qvebi, aucilebelia, winaswar gakeTdes gegma an mcire zomis
maketi qvebis ganlagebiT, raTa ukve adgilze muSaobis dros ar mogvixdes
maTi gadaadgileba. aseve kargi iqneba, aseT gegmaze moiniSnos mcenareTa
adgilebi maTi dasaxelebebis miTiTebiT, raTa niadagis damuSavebis, gaw­
mendisa da a.S. dros isini SemTxveviT ar ganadgurdnen da ar daikargon.
adgilis SerCevis Semdeg saWiroa momzaddes Sesabamisi masala baRis
mosawyobad – qvebi, xreSi, qvebisa da aguris namtvrevebi, qviSa, torfi,
miwa.

125
qvis baRis (rokariumis) mowyobis sqema:

1. mozrdili qvebi;
2. miwis, msxvili qviSi-
sa da torfis fena;
3. xreSis fena;
4. qvebis an aguris
namtvrevebis fena.

alpuri gorakis an qvis baRis zomebidan gamomdinare, SeiZleba Seiqm­


nas mTis peizaJi: mTis ferdobebiT, Camocvenili qvebiT, mdeloebiT,
nakadulebiT, wyalsatevebiT, mixveul-moxveuli bilikebiTa da a. S.
cicabo ferdobis arsebobis SemTxvevaSi, SeiZleba moewyos sayrdeni
kedeli an terasebi didi zomis qvebisgan. ar aris saWiro idealurad
swori kedeli, qvebis yoveli momdevno wyeba qveda fenis kididan odnav
Seweuli unda iyos da qmnides mcire qanobs, raTa zed wyali gaCerdes,
Tanac ise, rom iqmnebodes mcire jibeebi, sadac mcenareebi fesvebs
gaidgamen. qvebs Soris daiyreba qviSiani miwa.
alpuri gorakis an qvis baRis mxolod mowyoba sakmarisi ar aris. mas
sWirdeba mudmivi mzrunveloba, dasufTaveba, Sesworeba. zogi mcenare
swrafad mravldeba da saWiroa kontroli, rom ar dairRves Cafiqrebu­
li kompozicia, xeli ar SeeSalos sxva mcenareebs da a. S.
SeiZleba gakeTdes mini alpinariumebi sxvadasxva zomis xis, qvis,
keramikisa da sxva masalis qoTnebSi. am SemTxvevaSi qoTnis Ziri unda
daifaros wvrilad damtvreuli qviT drenaJisTvis (qoTanSi wyali
rom ar gaCerdes), zemodan moTavsdes aguri (aguris natexebi) ise, rom
qoTani bolomde ar Seivsos – aguri kargad iwovs wyals da mcenareTa
fesvebisTvis sinotives inarCunebs (Tumca, Tu WurWeli Zalian pataraa,
aguri saWiro aRar aris). zed unda daiyaros daqucmacebul xavsis erT
fena, mere – miwis fena (sasurvelia, neSompaliani) qviSisa da wvrilad
daqucmacebuli qvebis narevTan erTad. zemodan isev iyreba qvebi da
Semdeg miwa, romelSic mcenareebi unda Cairgas. mcenare unda iyos dab­
ali. zogi maTganisTvis didi mniSvneloba aqvs niadagis Taviseburebas,
qvis qanis Semadgenlobas da a. S., zogisTvis ki _ ara.

126
vizualuri masala:
qvis baRi:

roan-Zis qvis baRi, XV s., kioto, ia-


ponia (iaponur qvis baRSi ZiriTadad
gamoiyeneba qviSa an xreSi da sxva­
dasxva zomisa da formis qvebi).

internetresursi:
http://portraitsofalpineplants.com/The%20Rock%20Garden.htm

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, flomasterebi, akvareli, guaSi, sxva
masala; baRSi/ezoSi muSaobisTvis saWiro iaraRebi da sxv.

kavSiri: Sedegi s.g.VIII.5. indikatori 4. qmnis garemos dizainis eskizebs


(interieri, eqsterieri, skolis ezo, parki da sxv.) (aqtivoba `garemos es-
Tetikuri mowesrigeba~) (ix. gv. 122).

127
8. aqtivoba II `mwvane kedeli~


moswavleebi da maswavlebeli internetresursebis (bmuli 1) meSve­
obiT ecnobian frangi botanikos da landSaftis dizaineris, patrik
blanis Seqmnil mwvane kedlebsa da vertikalur baRebs. maswavlebe­
li ekiTxeba moswavleebs, unaxavT Tu ara saqarTveloSi msgavsi ram
(TbilisSi metros sadgur `avlabris~ cocxali kedeli, Seiqmna patrik
blanis proeqtiT, 2010 wels), an Tu gaugiaT mis Sesaxeb. sTavazobs,
TviTonac moiZion masala vertikaluri baRebis Sesaxeb.
Semdeg maswavlebeli sTavazobs maT, TavianTi xeliT Seqmnan mwvane
kedeli an vertikaluri baRi. gaacnobs samuSaos Sesrulebis Tanmimdev­
robas internetresursis me-2 bmulis meSveobiT.
moswavleebi gamoTqvamen mosazrebebs, msjeloben, sad SeiZleba ga­
naxorcielon msgavsi proeqti, akeTeben Canaxatebs, maketebs, romleb­
Sic TavianT ideebs asaxaven.
Semdeg moiZieben saWiro resursebs (mcenareebi, miwa, xis ficrebi,
lursmnebi, CaquCi da sxva iaraRebi, polieTilenis parki da a. S.) da
mwvane kedels akeTeben.
SeiZleba mTelma klasma erTi namuSevari Seqmnas, an jgufebad ganaw­
ildnen.

SeniSvna: am aqtivobis Casatareblad sasurvelia konsultacia bi­


ologiis maswavlebelTan. aseve, yuradReba unda mieqces usafrTxoebas
samuSao iaraRebis gamoyenebisas.

128
vizualuri masala:

patrik blani, mwvane kedeli, 2011 w. patrik blani, branlis sanapiroze mde-
singapuri bare muzeumis mwvane kedeli, 2005 w.

internetresursi:
bmuli 1:
http://www.verticalgardenpatrickblanc.com/#/en/projects/typological

bmuli 2:
http://www.designsponge.com/2011/09/diy-project-recycled-pallet-vertical-gar-
den.html

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, flomasterebi, akvareli, guaSi, muyao,
saofise dana, makrateli, sxva masala maketisTvis;
sxva xelmisawvdomi samuSao iaraRebi da resursi saWiroebisamebr
(miwa mcenareebisTvis, mcenareebi da a. S.)

kavSiri: Sedegi s.g.VIII.5. indikatori 1. konkretuli amocanis gadasaW-


relad gegmavs Sesasrulebeli samuSaos Tanmimdevrobas; indikatori 2.
gansazRvravs im moqmedebebs, romlebic aucilebelia dasaxuli miznis
misaRwevad.

129
indikatori
9. qmnis landSaftis (parki, skveri da sxv.) dizainis martiv eskizs.

9. aqtivoba
maswavlebeli mokled gaacnobs moswavleebs landSaftis diazainis
magaliTebs. magaliTad, esaubreba iaponuri, franguli, inglisuri baRe­
bis Taviseburebebis Sesaxeb (ix. informacia maswavleblisTvis). moswav­
leebi ecnobian vizualur masalas da msjeloben am baRebis dizainis
saerTo da ganmasxvavebel niSnebze.
Semdeg moswavleebi iyofian jgufebad da akeTeben TavianTi skolis
ezos dizainis proeqts (SeiZleba mTelma klasma erT saerTo proeqtze
imuSaos).
isini jer fotoebs gadauReben arsebul garemos, Semdeg warmoid­
genen, rogori iqneba ezo maTi proeqtis mixedviT da Seasruleben namu­
Sevrebs sxvadasxva teqnikisa da masalebis gamoyenebiT.
muSaobis dawyebamde gaixseneben, ra aris gegma da daxataven TavianTi
skolis ezos gegmas. zed moniSnaven, sad SeiZleba dargon, magaliTad,
xeebi, buCqebi, sad unda gaakeTon yvavilnari, sad iqneba balaxis safa­
ri, sad – bilikebi, rogori mopirkeTeba/mokirwyvla eqneba am bilikebs,
sad surT ganaTavson saTamaSo moedani da rogori forma unda hqondes
mas (ra da rogori gasarTobebi iqneba moedanze), sad dadgamen skamebs,
magidebs da a. S.
moswavleebi gaakeTeben Canaxatebs – rogori iqneba mTlianad ezo an
misi romelime nawili am gegmis mixedviT. jgufebis mixedviT airCeven,
romeli stilis (iaponuri, franguli, inglisuri...) elementebis gam­
oyeneba undaT ezos dizainis eskizebis gasakeTeblad. SesaZloa gamoi­
yenon TiToeuli am stilis landSafturi dizainis elementebi.
SeiZleba moswavleebma iseTi realuri dizaini SeimuSaon, rom skol­
am SeZlos misi realizeba. am SemTxvevaSi moswavleebs SesaZlebloba
miecemaT, sakuTari proeqti Tavadve ganaxorcielon.
(es aqtivoba SesaZlebelia sxvanairadac warimarTos: moswavleebi
warmoidgenen da daxataven zRaprul/fantastikur/ararealur baRs,
fantastikuri mcenareebiT, arqiteqturuli formebiTa da a.S., romel­
sac realobasTan naklebad eqneba kavSiri).

informacia maswavleblisTvis:
iaponuri baRi
iaponur baRs safuZvlad Cinuri baRi udevs. es stili iaponiaSi bud­
istma berebma Seitanes da Tavidan budisturi taZrebis irgvliv aSenebd­
nen. mogvianebiT baRi aristokratebis sasaxleTa mniSvnelovan nawilad
iqca. tradiciuli iaponuri baRis organizebis principebi ZiriTadad VIII-
XVIII saukuneebSi SemuSavda. iaponur kulturaSi baRis Seqmnis kultura
maRali xelovnebis rangSia ayvanili, is mWidrod ukavSirdeba kaligra­
fiasa da tuSiT ferweras. iaponuri baRis Seqmnis tradicia istori­

130
ulad senseisgan (am SemTxvevaSi,
maswavleblisgan) moswavles ga­
daecemoda. iaponuri baRi land­
Saftis, garemos mcire modelia
– is TiTqos asaxavs bunebas: qvebi
mTebis simboloa, CanCqerebi/wy­
alvardnilebi – mTis mdinareebis.
qviSiT, xreSiT, RorRiT dafaru­
li mcire zomis moednebi SeiZle­ siuzen-jis baRi, iaponia
ba asaxavdes wyals, amisTvis fo­
cxiT xataven xolme koncentrul
wreebs bunebrivi formebis qvebi­
sa da lodebis garSemo.
iaponuri baRis kompoziciaSi
saxasiaTo elementebia xelovnu­
ri mTebi da borcvebi, kunZulebi,
nakadulebi da CanCqerebi, qviSis
da/an xreSis bilikebi, uCveulo
formis sxvadasxva zomis qvebi,
lodebi. baris peizaJi ZiriT­ kenen-jis baRi, kioto, iaponia
adad iqmneba xeebis, buCqebis,
bambukisa da xavsisgan. arseb­
iTad, es wyalsatevis, guburis
piras gaSenebuli parkia. iapon­
uri baRisTvis damaxasiaTebeli
mcenareebia: fiWvi, Rvia, naZvi,
kviparosi, mtirala tirifi, ia­
ponuri nekerCxali da a. S.
Cveulebriv, yvelaze mimzid­
vel adgilebSi moTavsebulia
Cais saxli, qvis sanaTebi, xide­ ricurinis parki, iaponia
bi (xSirad, wiTlad SeRebili).
baRis umTavresi elementebia wyali da qvebi. wyali qaluri sawyisis
(ini – Savi) simboloa, qvebi – mamakacuris (iani – TeTri). am ori Zalis
maradiuli dapirispireba da erTianoba samyaros arsebobisa da wonas­
worobis safuZvelia. iaponuri baRebi warmoadgens budisturi samyaros
simbolur gamoxatulebas, romlis centri wminda tbis (wylis sivrcis
saxiT) SuaSi aRmarTuli wminda mTaa (xelovnuri borcvis saxiT). qvebi
wyalsatevSi gamosaxaven budisturi kosmogoniuri miTologiis 9 kun­
Zulsa da 8 zRvas. aseTi baRebi namdvili xelovnebis nimuSia.
iaponuri baRi SeiZleba Zalian patara iyos. masStabs mniSvneloba ar
aqvs, magram am baRSi aucileblad aris tbebi, CanCqerebi an wyalvard­
nilebi, Woromi, kunZulebi, borcvebi, xidebi, sabaRe saxlebi (Cais cere­
moniisTvis), xeebi, qvebi/lodebi, qviSiT dafaruli moednebi da bilikebi.

131
franguli baRi
franguli baRi (mas xSirad geometriuls an regularuls uwodeben)
XVII saukunis safrangeTSi ganviTarda. am stilis baRi gaSenebulia swor
reliefze, axasiaTebs swori geometriuli gegmareba, simetriuli kom­
pozicia; xeebi, buCqebi, gazonebi, feradi yvavilnarebi, wyalsatevebi,
Sadrevnebi, bilikebi, xeivnebi da a. S. geometriul naxats qmnis. xeebs,
buCqebs sxvadasxva, xSirad ucnauri, arabunebrivi forma aqvs da mudmi­
vi movla (formis micema, SekreWa) sWirdeba. bilikebi xSirad dafarulia
feradi qviSiT an xreSiT. baRis dekorad gamoiyeneba qandakebebi, sayva­
vile vazebi, mcire arqiteqturuli formebi da a. S.

versalis sasaxle da parki, safrangeTi:

aerofoto

132
vo-le-vikontis sasaxle da parki, safrangeTi:

133
vilandris sasaxlis baRebi, safrangeTi:

134
inglisuri baRi
inglisuri anu landSafturi baRi ganviTarda XVIII saukunis inglisSi.
am stilis baRis mTavari saxasiaTo niSania bunebis imitacia, bunebis
veluri silamazis gaidealeba. xSirad aseT baRs mxatvrebis – niko­
la pusenis, klod lorenisa da sxvaTa mier daxatul peizaJebs (pas­
toralur scenebs) amsgavseben. misTvis damaxasiaTebelia reliefis
mravalferovneba, Tavisufali, araregularuli dagegmareba, asimetri­
uloba, daklaknili bilikebi, gansakuTrebulad mimzidvel adgilebSi
mcenareebs Soris mimofantuli sxvadasxva arqiteqturuli formebi,
antikuri, goTikuri Senobebis nangrevebis imitacia da a. S., bunebrivi
formis wyalsatevebi, erTiani mzeris wertilis arqona. upiratesoba
eniWeba adgilobrivi jiSis, sxvadasxva ferisa da formis foTlebis
mqone mcenareebs da maT urTierTSeTanxmebas, aseve mxatvrul Suq-
Crdilebs. wamyvani roli xeebsa da buCqebs ekuTvnis. maTi kompoziciu­
ri gadawyveta SeiZleba sxvadasxvanairi iyos, magaliTad, Ria sivrceSi
calke mdgomi xe, an xeTa jgufi (jgufebi), koromi. yvavilebs ZiriTa­
dad sacxovrebel nagebobebTan axlos rgaven. am stilis baRis movlisas
adamianis Careva TiTqmis ar unda igrZnobodes.
inglisuri baRi, iseve rogorc iaponuri, bunebasTan Serwymis, bunebis
pativiscemis erTgvari simboloa, maSin, roca franguli baRi asaxavs
adamianis bunebaze gamarjvebas, mis damorCilebas.

stourhedis parki, uiltSiri, inglisi


stou hausis parki da
rotonda, bekingemSiri,
inglisi

135
qrum kortis parki, vusterSiri, inglisi

Cisuikis sasaxlis baRi, inglisi

stadlis samefo parki, iorkSiri, inglisi

internetresursi:
`kristo da Jan-klodis~ proeqtebi (landSaftis dizainis Tana­
medrove gadawyveta):
http://www.christojeanneclaude.net/projects/wrapped-walk-ways

resursebi:
saxatavi furclebi, funjebi, feradi fanqrebi, flomasterebi, gua­
Si, akvareli, sxva nebismieri masala.

SeniSvna:
Semdegi aqtivobebi maswavlebelma SeiZleba Sexedulebisamebr
gadaaadgilos. magaliTad, jer informacia miawodos, Semdeg moswav­
leebma Seqmnan eskizebi, bolos keTilmoawyon garemo:

kavSiri:
Sedegi s.g.VIII.5. indikatori 4. qmnis garemos dizainis eskizebs (interi-
eri, eqsterieri, skolis ezo, parki da sxv.) (aqtivoba `garemos esTetikuri
mowyoba~) (ix. gv. 122);
Sedegi s.g. VIII.13. indikatori 2. moiZiebs informacias sxvadasxva qvey-
nis landSafturi dizainis cnobil nimuSebze da acnobs Tanaklaselebs.

136
mimarTuleba: komunikacia da interpretacia

Sedegi
s.g. VIII.7. moswavles SeuZlia gamoiyenos saxviTi xelovnebis elementebi-
sa da principebis codna xelovnebis konkretuli nimuSis analizis dros.

indikatori
1. msjelobs naxatSi gamosaxuli obieqtebis kompoziciur ganawilebaze.

1. aqtivoba
maswavlebeli irCevs vizualur masalaSi CamoTvlili nawarmoe­
bebidan oTxs an xuTs (sasurvelia, kompozicia figurebiT gadaWedili
ar iyos), amobeWdavs TiTo cals A4 formatis furclebze (SesaZlebe­
lia Sav-TeTri variantic).
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs am nawarmoebebis ferad ilustra­
ciebs. moswavleebi msjeloben kompoziciur ganawilebaze, aseve, gansx­
vavebuli kompoziciuri ganawilebis SesaZleblobasa da efeqtze, ro­
melsac am SemTxvevaSi miiRebdnen.
amobeWdili ilustraciebis raodenobis mixedviT, klasi iyofa
jgufebad. TiTo jgufs eZleva TiTo ilustracia. TiToeulma maTgan­
ma unda amoWras figurebi da gamosaxulebebi amobeWdili variantidan,
Semdeg calke furcelze fanqriT unda gaakeTos ilustraciaze asax­
uli anturaJis monaxazi da mis fonze moZebnos amoWrili figurebi­
sTvis kompoziciuri ganawilebis gansxvavebuli gza. prezentaciisas
moswavleebma unda imsjelon, ramdenad gansxvavebul efeqts miaRwies,
Seadaron mxatvrisa da maT mier mofiqrebuli ganawilebis variantebi –
ra dairRva, ra mowesrigda (Tu aseTi SemTxvevac iqneba) da gaaanalizon,
ramdenad optimaluri iyo nawarmoebis originalis varianti avtorisT­
vis sasurveli efeqtis misaRwevad.

vizualuri masala:
miqelanjelo merizi de karavajo (magaliTad, `vaxSami emausSi~ da
sxv.), antonio alegri korejo (magaliTad, `Soba~), piter breigeli
ufrosi (magaliTad, `glexuri qorwili~ da sxv.), ian vermeeri (mag­
aliTad, `sasiyvarulo baraTi~, `mosamsaxure rZis doqiT~, `oficeri
da moRimari qaliSvili~, `ferweris xelovneba~, `geografi~, `astro­
nomi~, `qaliSvili weriliT Ria fanjarasTan~ da sxv.), rembrandt har­
menszon van reini (magaliTad, `Ramis guSagi~, `uZRebi Svilis dabrune­
ba~ da sxv.), fransisko goia (magaliTad, `mefe karlos IV-is ojaxi~ da
sxv.), JorJ sera (magaliTad, `banaoba anierSi~, `kvira SuadRe kunZul
grand-Jatze~ da sxv.); van eiki (magaliTad, `kancler rolenis madona~);
ieronimus bosxi (magaliTad, `iluzionisti~), piter breigeli ufrosi
(magaliTad, `brmebi~) da sxv.

137
resursebi:
vizualur masalaSi CamoTvlili nawarmoebebidan SerCeuli 4 an 5
feradi an Sav-TeTri ilustracia (amobeWdili A4 formatis Tabaxis
furcelze), makrateli, ubralo fanqari, qaRaldis webo (SeiZleba mS­
rali webo).

indikatori
2. afasebs namuSevars masSi gamoyenebuli mxatvruli xerxebis mixedviT.
maswavlebeli moswavleebs aCvenebs vizualur masalaSi CamoTvlil
da qvemoT mocemul namuSevrebs:

vasili kandinski,
`gadamkveTi xazi~, 1923 w. (dekoratiuli,
ritmuli (kompozicia) albrext diureri,
`Cemi agnesa~, Canaxati,
1494 w. (xazi)

anri tuluz lotreki,


Jana avrilis afiSa kabaresTvis,
1899 w. (kontrasti)
jorjo de kiriko,
`melanqolia da quCis saidumlo~,
1914 w. (perspeqtiva)

138
moswavleebi msjeloben, ra mxatvruli xerxebia gamoyenebuli namu­
SevrebSi, maTi azriT, ra Canafiqri hqonda avtors TiToeuli maTgan­
is Seqmnisas, ramdenad exmareba gamoyenebuli mxatvruli xerxebi am
Canafiqris gadmocemasa da sxv.

SeniSvna:
ix. kiTxvari `naxatis kiTxva~ (gv. 288) – dasmuli kiTxvebidan, maswav­
lebeli Tavad gansazRvravs, romlebi datovos an amoiRos am aqtivo­
bis Sesrulebisas, magaliTad, darCes kontrastTan, xazTan, kompozici­
asTan, perspeqtivasTan da a.S. dakavSirebuli kiTxvebi da sxv.
vizualuri masala:
anri tuluz lotrekis `aristid bruianis afiSa~ (kontrasti); raul
diufi [magaliTad, Canaxati `navebi~ (xazi)]; alfred sislei [magaliTad,
`batebis mwyemsi~ (wriuli monasmebi)]; vasili kandinski (dekoratiuli,
ritmuli kompozicia); jovani antonio kanaleto – peizaJebi; alfred
sislei (magaliTad, `xidi arJanteiSi~, `gza luvesienSi~), ogiust renua­
ri – `mindorSi~ da sxva (emociebis gadmocema).

resursebi:
vizualur masalaSi CamoTvlili nawarmoebebis reproduqciebi, kiTx­
vari.

indikatori
3. msjelobs xelovnebis nimuSis Janrze, Temaze, masalaze, teqnikaze.

3. aqtivoba
klasi iyofa jgufebad (minimum – 2, maqsimum – 4). maT urigdebaT
winaswar momzadebuli, xelovnebis nimuSebis ilustraciebis nakrebebi
(TiTo jgufs TiTo nakrebi. gamodgeba samuzeumo baraTebis nakrebebi).
jgufebma unda gadaaadgilon magidebi ise, rom erTmaneTs xedavdnen
– vTqvaT, magidebi dadgan saklaso oTaxis oTxive kuTxeSi. jgufebs
eZlevaT 5 wuTi baraTebis Janrebis mixedviT dasaxarisxeblad. TiTo
jgufidan or-ori warmomadgeneli `amowmebs~ mowinaaRmdege jgufis
namuSevars. dafaze iwereba qulebi (unda winaswar moilaparakon, ram­
deni quliT Sefasdeba swori pasuxi).
Semdeg moswavleebs eZlevaT 5 wuTi, raTa sakuTar magidebze daax­
arisxon baraTebi saxviTi xelovnebis dargebis mixedviT (ferwera,
grafika, qandakeba).

SeniSvna:
baraTebis nakrebSi sxvadasxva dargi unda iyos warmodgenili: ferw­
era, grafika, qandakeba, dekoratiul-gamoyenebiTi, fotografia; aseve
sxvadasxva Janri: portreti, peizaJi (maT Soris, marina), naturmorti,
istoriuli (maT Soris, bataluri), yofiTi.

139
indikatori
4. msjelobs xelovnebis nimuSis koloritze.

4. aqtivoba
maswavlebeli moswavleebs aCvenebs vizualur masalaSi warmodgenil
namuSevrebs. moswavleebi msjeloben namuSevrebis koloritze.

SeniSvna:
ix. kiTxvari `naxatis kiTxva~ (gv. 288) – dasmuli kiTxvebidan maswav­
lebeli Tavad gansazRvravs, romeli datovos an amoiRos am aqtivobis
Sesrulebisas (magaliTad, darCes ferTan da saerTo koloritTan da­
kavSirebuli kiTxvebi).

vizualuri masala:

uiliam terneri, `cecxlmokidebuli uiliam terneri,


parlamentis Senoba”, 1834 w. `san jorjo majore: dila”, 1819 w.

uiliam terneri, `enikis sasaxle~, 1829 w.

tician veCelio, `papi pavle III


alesandro da otavio farnezeebTan
erTad~, 1546 w.

140
diego velaskesi, diego velaskesi,
`pap inokenti X-is portreti~, `xuan de parexas portreti~,
1650 w. 1650 w.

piter paul rubensi,


`elena fourmani SvilebiT~,
1636-1637 ww.

indikatori
5. amoicnobs xelovnebis nimuSis epoqalur niSnebs.

5. aqtivoba
klasi iyofa jgufebad (minimum – 2, maqsimum – 4). maT urigdebaT wi­
naswar momzadebuli xelovnebis nimuSebis ilustraciebis nakrebebi
(TiTo jgufs TiTo nakrebi. SeiZleba gamoviyenoT samuzeumo baraTebis
nakrebebi). jgufebma unda gadaaadgilon magidebi ise, rom erTmaneTs
xedavdnen – vTqvaT, saklaso oTaxis oTxive kuTxeSi dadgan TiTo magi­
da. jgufebs eZlevaT 10 wuTi baraTebis qronologiurad, drois xazis
mixedviT dasalageblad.

141
TiTo jgufidan or-ori warmomadgeneli `amowmebs~ mowinaaRmdege
jgufis namuSevars. dafaze iwereba qulebi (winaswar unda moilapara­
kon, ramdeni quliT Sefasdeba swori pasuxi).

SeniSvna:
baraTebis nakrebSi warmodgenili unda iyos saxviTi xelovnebis sx­
vadasxva dargi epoqebis mixedviT: ferwera, grafika, qandakeba, deko­
ratiul-gamoyenebiTi; sxvadasxva Janri: portreti, peizaJi (maT Soris,
marina), naturmorti, istoriuli (maT Soris, bataluri), yofiTi.

indikatori
6. adarebs erTmaneTs xelovnebis sxvadasxva nimuSs, saubrobs, romeli
ufro moswons da asabuTebs, ratom aZlevs mas upiratesobas.

6. aqtivoba I
venis diagramis gamoyenebiT, moswavleebi adareben diego velaskesi­
sa da pablo pikasos `meninebs~; saubroben, romeli ufro moswonT da
asabuTeben, ratom.

vizualuri masala:

pablo pikaso, ,,meninebi”, 1957 w.

diego velaskesi, `meninebi~, 1656 w.

internetresursi:
`meninebis~ pikasoseuli 44 interpretaciidan ramdenime (amave bmul­
zea sxva mxatvrebis mier interpretirebuli `meninebic~) ix:
http://redyellowbluemakeyou.blogspot.com/2010/11/when-you-feel-like-every-
thing-has-been.html

142
SeniSvna: SesaZlebelia sxva xelovanTa namuSevrebis ganxilva-Sedare­
ba ,,meninebis~ magaliTze (fransua milesa da salvador dalis, rem­
brandt van reinisa da jorjo de kirikos, sxvaTa msgavsi namuSevrebi).

fransua mile, `anJelusi~, 1857-1859 ww. salvador dali, `miles anJelusis


arqeologiuri reminiscencia~, 1935 w.

rembrandt hermenszon van reini, jorjo de kiriko,


`uZRebi Svilis dabrineba~, 1669 w. `uZRebi Svili~, 1922 w.

rembrandt harmenzson van reini, `Ramis mixail dronovi da aleqsandr taratinovi,


guSagi~, 1642 w. `Ramis guSagi~, 2006 w. rembrandtis moedani,
amsterdami, holandia

143
internetresursi:
http://www.nightwatch3d.com/

6. aqtivoba II
moswavleebi Seiswavlian or ferwerul tilos, imsjeleben naxatSi
arqiteqturuli elementebis, xazobrivi perspeqtivis (TavSeyris erTi
da ori wertiliT) kanonebis gamoyenebisa da xedvis wertilis (dabali
horizonti, maRali horizonti) Sesaxeb.
moswavleebi aseve daakvirdebian organzomilebian sibrtyeze samgan­
zomilebiani formebis asaxvis xerxebs. venis diagramiT Seadareben ar­
qiteqturuli peizaJis gadmocemis or variants: erTs, romelSic xaz­
obrivi perspeqtivis kanoni daculia, da meores, romelSic am kanonis
darRveva mxatvruli xerxia sasurveli efeqtis misaRwevad.

vizualuri masala:

mixeil bilaniSvili, `quCis peizaJi~

nikoloz ignatovi, `eZRvneba firosmans~, 1973 w.

144
mixeil bilaniSvili, `parizis peizaJi~
elene axvlediani, `Zveli Tbilisi~, 1938 w.

kanaleto, `grand kanale da santa maria dela salutes jorjo de kiriko,


taZari~, 1730 w. `turinis gazafxuli~,
1914 w.

internetresursi:
mixeil bilaniSvili, parizis peizaJi
http://burusi.wordpress.com/2010/02/13/mikheil-bilanishvili/#wpcom-carou-
sel-37244
mixeil bilaniSvili, quCis peizaJi
http://burusi.wordpress.com/2010/02/13/mikheil-bilanishvili/#wpcom-carou-
sel-37245

145
Sedegi
s.g.VIII.8. moswavles esmis da SeuZlia warmoaCinos, rom xelovneba aris
komunikaciisa da kulturis TviTgamoxatvis saSualeba.

indikatori
1. adarebs sxvadasxva kulturis xelovnebis nimuSebs: Tematikis, sti-
lis, kompoziciuri wyobis, koloritis mixedviT.

1. aqtivoba
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs leonardo da vinCis `mona liz­
as~ Temaze Tanamedrove interpretaciebs – marsel diuSanis, Jan-miSel
baskias da sxv. moswavleebi axarisxeben ilustraciebs Semdegi maxasiaT­
eblebis mixedviT:
1. warsulis Rirebulebebis ngreva da gadafaseba;
2. Tanamedrove mxatvruli xerxebis Zveli xerxebisgan gansxvavebis
demonstrireba;
3. sakuTari mxatvruli xerxebis demonstrireba;
4. Tanamedrove qalebisadmi moralisturi mowodebis `gaxmovaneba~;
5. mxatvris Tanadroul epoqasTan, qveyanasa da garemosTan mona
lizas Sesabameba-adaptireba;
6. ubralod iumori.
Semdeg moswavleebs eZlevaT davaleba, daxaton mona liza gansx­
vavebuli xerxebiT – vinsent van gogis (swrafi monasmebiT), pol goge­
nis (taitis peizaJis fonze), anri matisis (sxvadasxva Wreli qsovilis
fonze), gustav klimtis (misTvis saxasiaTo detalebiT), frida kalos
(gadabmuli warbebiTa da meqsikuri tansacmliT), anri rusos (gigantu­
ri foTlebis garemocvaSi), amadeo modilianis (wagrZelebuli propor­
ciebiT), salvador dalis (fonze damdnari saaTiT), endi uorholis,
yajaruli portretebis an iaponuri graviurebisa da sxvaTa saxasiaTo
stilSi.
TiToeuli moswavlis gadawyvetileba saidumlod rCeba. naxatis das­
rulebis Semdeg imarTeba saxeldaxelo gamofena. moswavleebma unda
gamoicnon, romeli mxatvris stilSia Sesrulebuli calkeuli naxati.
isaubron, rogor gadmosca megobarma ama Tu im mxatvris stilisturi
niSnebi, ras daamatebdnen Tavad da a. S.

146
vizualuri masala:

leonardo da vinCi, marsel diuSani, `mona liza~,


`mona liza~ (jokonda), 1503 w. 1919 w. 1636-1637 ww.

Jan-miSel baskia, `mona liza~, 1983 w. rene magriti, `jokonda~, 1960 w.

147
internetresursi:
http://devblogs.wws.k12.in.us/visualarts/fourth/fourth-grade-2005-2006/mona-li-
sa-interpretations-2005-2006/
http://devblogs.wws.k12.in.us/visualarts/fourth/fourth-grade-2007-2008/mona-li-
sa-interpretations-2007-2008/
http://devblogs.wws.k12.in.us/visualarts/fourth/fourth-grade-2009-2010/mona-li-
sa-interpretations-2009-2010/
http://litartblog.wordpress.com/category/%E1%83%9B%E1%83%9D%E1%83%9C
%E1%83%90-%E1%83%9A%E1%83%98%E1%83%96%E1%83%90/

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, funjebi, sxva masala.

indikatori
2. asaxelebs konkretuli kulturis ramdenime maxasiaTebels, romle-
bic asaxulia namuSevarSi (samosi, arqiteqtura, WurWeli, aveji da sxv.);

2. aqtivoba
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs vizualur masalaSi CamoTvlil
namuSevrebs an yofiTi Janris sxva reproduqciebs, romlebzec warmod­
genilia sxvadasxva kulturisTvis iolad misakuTvnebeli nawarmoebebi.
moswavleebi cdiloben, miakuTvnon namuSevrebi ama Tu im kulturas.
asabuTeben mosazrebebs, asaxeleben detalebs, ris mixedviTac miakuT­
vnes namuSevari ama Tu im kulturas.
Semdeg TiToeuli moswavle irCevs TiTo qveyanas da qmnis namuSe­
vars, romelSic gamosaxavs arCeuli qveynisTvis damaxasiaTebel arqite­
qturul nagebobas, personaJebis kostiumebs, aqsesuarebs, avejs, Wur­
Wels da a. S.

148
vizualuri masala:

piter de hooxi, `qalbatoni da piter de hooxi,


mosamsaxure~, 1660 w. `musikaluri saRamo ezoSi~, 1677 w.

vilem heda, `naturmorti xamanwkebiTa iakob van reisdali, `wisqvili~, 1670 w.


da TxiliT~, 1637 w.

149
firosmani:

`didi marani tyeSi~ (`rTveli~)

`kaxeTis eposi~, detali

`aRdgoma~

`naturmorti~

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, funjebi, sxva masala.

150
mimarTuleba: xelovnebis aRqma konteqstSi

Sedegi
s.g.VIII.10. moswavles SeuZlia amoicnos da Seadaros erTmaneTs sxva-
dasxva poqisa da kulturis xelovnebis nimuSebi.

indikatori
1. adarebs erTmaneTs sxvadasxva epoqisa da kulturis xelovnebis nimu-
Sebs da msjelobs maT saerTo da ganmasxvavebel niSnebze;

1. aqtivoba I
moswavleebi Seiswavlian Zveli saberZneTis xelovnebis gavlenas
dasavlur azrovnebasa da kulturaze; gaigeben, ra gzebiT gavrcelda
da ramdenad Rrmad moikida man fexi dasavlur samyaroSi; ramdenad
aisaxa berZnuli idealebi da Rirebulebebi momdevno epoqebis idealeb­
ze. moswavleebma unda Seagrovon am gavlenis damadasturebeli infor­
macia da vizualuri masala (erTi mxriv, Zveli saberZneTi/romi, meo­
re mxriv, renesansi/baroko, aseve Tanamedrove xelovnebac, magaliTad,
jorjo de kirikosa da sxvaTa Semoqmedeba.
Semdeg moswavleebi weren eses klasikuri idealebis aRorZinebis
Temaze.

vizualuri masala:

pompeis mxatvroba, Zv. w. I s. rafael santi,


`mariamis dawindva~, 1504 w.

151
miqelanjelo buonaroti, `libieli
herkulanumis mxatvroba, `herkulesi da sibila~, 1511 w.
telefosi~ ax. w. I s.

jorjo de kiriko, `siyvarulis simRera~,


leoxaresi `apolon belve- 1914 w.
dereli~, berZnuli origina-
lis (Zv. w. 320-330 ww.) romau-
li asli (ax. w. 120-140 ww.)

152
1. aqtivoba II `romauli da romanuli~
maswavleblis TxovniT, moswavleebi ixseneben, ra ician Zveli romis
arqiteqturis Sesaxeb. maswavlebeli aCvenebs fotoebs romauli taZ­
rebis, amfiTeatrebis, akvedukebis da sxva nagebobebis gamosaxulebiT.
Semdeg aCvenebs Sua saukuneebis, kerZod, romanuli periodis arqiteq­
turis nimuSebis amsaxvel vizualur masalas. moswavleebi adareben ori
epoqis arqiteqturis nimuSebs da msjeloben msgavseba-gansxvavebaze.
aseve ixseneben istoriaSi Seswavlil masalas Sua saukuneebis Sesaxeb.
maswavlebeli awvdis informacias romanuli arqiteqturis Sesax­
eb (esaubreba aseve zogadad Sua saukuneebis am periodis xelovneba­
ze). sTxovs, yuradReba gaamaxvilon da ganasxvaon terminebi: romauli
(ingl. – Roman) da romanuli (ingl. – Romanesque), esaubreba terminis –
,,romanulis~ – warmoSobis Sesaxeb (ix. informacia maswavleblebisTvis).
orive epoqis Zeglebis gacnobis Semdeg maswavlebels SeuZlia moamza­
dos slaidSou an baraTebis nakrebi Zveli romisa (romauli) da roman­
uli arqiteqturuli Zeglebis amsaxveli vizualuri masaliT, aCvenos
moswavleebs qaosuri TanmimdevrobiT, moswavleebma ki amoicnon orive
epoqis nimuSebi.
Semdeg moswavleebi xataven, Zerwaven an qmnian makets romauli da
romanuli arqiteqturis stilisTvis damaxasiaTebeli niSnebis gaTval­
iswinebiT (SeiZleba daiyon jgufebad: erTma jgufma Seasrulos romau­
li stilis namuSevari, meorem – romanuli, Semdeg gamofinon da ims­
jelon maT Sesaxeb. aseve, davalebis saxiT SeiZleba moiZion damatebiTi
informacia, sxva nimuSebi da gaacnon erTmaneTs).

SeniSvna:
antikuri da Sua saukuneebis xelovnebis SedarebisTvis maswavlebels
SeuZlia gamoiyenos Zveli romisa da romanuli saxviTi xelovnebis sxva
nimuSebi.

informacia maswavleblisTvis:
Zveli romis arqiteqturisTvis damaxasiaTebelia monumenturoba,
masiuri formebi, mdidruli morTuloba, cilindruli da jvrovani
kamarebi, naxevarwriuli TaRebi, svetnarebi, gumbaTi da a. S. sakul­
tosTan (magaliTad, taZrebi) erTad sxvadasxva sazogadoebrivi Seno­
ba-nagebobebis (amfiTeatrebi, abanoebi, satriumfo TaRebi) simravle
da a. S.

153
Zveli romis arqiteqturuli Zeglebi:

romis koloseumi, Cv.w. 72-90 ww. herkulesis taZari, Zv. w. II s. romi

gardis xidi (romauli akveduki), Zv. w. 19 w. romis panTeoni, ax. w. 126 w.

baxusis taZari baalbekSi, ax. w. 150 w.


konstantines TaRi, ax. w. 312-315 ww. romi
libani

154
maqsenciusis bazilika, ax. w. 308-312 ww. romi karakalas Termebi, ax. w. 212-216 ww.

romanuli arqiteqtura warmoiSva da ganviTarda Sua saukuneebis


(X-XII ss.) evropaSi. termini – `romanuli~ (laT. romanus – romauli)
– damkvidrda XIX saukuneSi, radgan am drois arqiteqturaSi gamoi­
yeneboda Zvel romSi farTod gavrcelebuli cilindruli da jvrovani
kamarebi, naxevarwriuli TaRebi da sxv. romanuli arqiteqturuli Ze­
glebisTvis damaxasiaTebelia sxvadasxva formisa da zomis moculobiTi
formebis kombinacia, masiuri, mZime kedlebi, koSkebi svetebi an bur­
jebi, sisadave, dekoratiuli elementebis simwire, SedarebiT patara
fanjrebi, masiuri cilindruli da jvrovani kamarebi, naxevarwriuli
TaRebi fanjrebis, karebis, portalebis RiobebSi, TaRebis mwkrivebSi
da a. S.

romanuli arqiteqturis Zeglebi:

sent-neqteris taZari, 1080 w. orsivalis RvTismSoblis taZari, 1110-1168 ww.


safrangeTi safrangeTi

155
sent fuas taZari konkSi, 1052_1130 ww. sa-
frangeTi

interieri, xedi Crdilo-


dasavleTidan,
sent-fuas taZari konkSi,
1052_1130 ww. safrangeTi

sauTvelis sakaTedro taZari noTingemSirSi,


interieri, centraluri navi, 1130 ww. ingli-
si

internetresursi:
romanuli ariteqturisa da xelovnebis Sesaxeb:
http://ka.wikipedia.org/wiki/%E1%83%A0%E1%83%9D%E1%83%9B%E1%83%90%
E1%83%9C%E1%83%A3%E1%83%9A%E1%83%98_%E1%83%90%E1%83%A0%E1%83
%A5%E1%83%98%E1%83%A2%E1%83%94%E1%83%A5%E1%83%A2%E1%83%A3%E
1%83%A0%E1%83%90
http://www.romanes.com/index_en.html

kavSiri sxva sagnebTan:


sazogadoebrivi mecnierebebi, istoria – Sedegi: ist.VIII.1. moswavles
SeuZlia daakavSiros faqtebi da movlenebi Sesabamis istoriul epoqebTan;
ist.VIII.16. moswavles SeuZlia aRweros msoflio kulturis Sedevrebi.

indikatori 1. CamoTvlis msoflio arqiteqturis RirsSesaniSnav Ze-


glebs. ajgufebs istoriuli epoqebis mixedviT. msjelobs maTi Seqmnis
istoriaze; indikatori 2. ilustraciebis gamoyenebiT, cxrilSi ajgufebs
da ganasxvavebs sxvadasxva stiliT nageb arqiteqturis Zeglebs.

156
indikatori
2. adarebs erTmaneTs realistur da pirobiT gamosaxulebebs.
venis diagramis gamoyenebiT, moswavleebi adareben pirobiT da re­
alistur namuSevrebs, saubroben gamomsaxvelobiT xerxebze, imaze, Tu
romeli ufro moswonT da cdiloben daasabuTon, ratom.

vizualuri masala:

jorj stabsi, `zebra~, 1762-1763 ww. viqtor vazareli, `zebrebi~, 1932-1942 ww.

albrext diureri, `lomi~, 1494 w. pol klee, `kata~, 1937 w.

157
ian breigeli (ufrosi) `naturmorti agnes martini, `TeTri yvavili~, 1960 w.
yvavilebiT~, 1603 w.

romanoz gvelesiani, `kaxeli~, 1883 w. xuan miro, `qali da kata~, 1959 w.

158
gigo gabaSvili, `bazari samaryandSi~, 1890 w. pol klee, `vardebis baRi~, 1920 w.

indikatori
3. msjelobs, Tu rogor icvleboda saxviTi xelovneba (Tematika, stili,
teqnologia, procedura) drosTan erTad.

3. aqtivoba I
moswavleebi ganixilaven naturmortis ganviTarebis istorias, adare­
ben sxvadasxva epoqisTvis damaxasiaTebel mxatvrul xerxebs. Semdeg
weren eses, romelSic saubroben TavianT daskvnebze.

vizualuri masala:

I saukune

pompeis freska, `naturmorti


kvercxebiTa da SaSvebiT~.

159
XVI saukune

albrext diureri, ,,lobsteri”, 1495 w. jakopo de barbari,


,,naturmorti”, 1504 w.

karavajo, ,,xilis kalaTa”, 1597 w. ioaxim beikelari,


`uxvi samzareulo~, 1566 w.

XVII saukune

francisko surbarani, `naturmorti


keramikuli WurWliT~, 1636 w.
diego velaskesi, ,,moxuci qali wvavs
kvercxs”, 1618 w.

160
vilem heda, ,,naturmorti namcxvriT,
vercxlis doqiTa da kiborCxaliT,” 1658 w.

XVIII saukune

anna valaie-kosteri, ,,mxatvrobis, qandakebisa


da arqiteqturis atributebi”, 1769 w.
reiCel ruiSi, `naturmorti yvavilebis
TaiguliTa da qliaviT~, 1704 w.

161
XIX saukune

klod mone, `naturmorti vaSlebiTa da yurZniT~, vinsent van gogi, ,,naturmorti


1880 w. TxuTmeti mzesumziriT”, 1888 w.

XX saukune

anri matisi, `naturmorti WurWliTa da xiliT~, JorJ braki, `naturmorti


1901w. violinoTi da SandliT~, 1910 w.

162
daviT kakabaZe, `imeruli naturmorti~, 1912 w.

pablo pikaso, `naturmorti violi-


noTi da xiliT~, 1912 w.ti~, 1912 w.

firosmani, `naturmorti~, 1900-iani wlebis


dasawyisi

moris eSeri, `naturmorti sferos salvador dali, `cocxali


formis sarkiT~, 1934 w. naturmorti~, 1956 w.

163
XX da XXI saukuneebi

luCano ventrone, `naturmorti~ pedro kamposi, `naturmorti~

Jil trani, `meqanikuri vaSli~, b.j. adamsi, `sami vaSli~, iPad-Si gakeTebu-
kompiuteruli grafika, 2002 w. li Canaxati, 2011 w.

internetresursi:
http://en.wikipedia.org/wiki/Still_life
http://www.amusingplanet.com/2011/04/ultra-realistic-still-life-paintings-by.html

3. aqtivoba II
maswavlebeli aCvenebs qandakebis nimuSebs uZvelesi droidan dRem­
de. moswavleebi msjeloben maT Sesaxeb. maswavlebeli sTxovs, Tavadac
gamoZerwon rame. moswavleebi Tavad irCeven masalasa da stils.

164
vizualuri masala:

bizoni, Zv. w. 15 000-10 000 ww.,


venera vilendorfidan, dordoni, safrangeTi
Zv. w. 25000-22 000 ww., avstria

qalis figura, arfisti, Zv. w. 2500 ww. gudea lagaSidan,


Zv. w. 2600-2400 ww. kikladebi Zv. w. 2144 _ 2124 ww. Sumeri
kikladebi (axlandeli erayis teritoria)

mikerini da misi meuRle, Zv. w. 2499-2171 ww. nefertiti, Zv. w. 1360 w.


egvipte (Zveli samefo) egvipte (axali samefo)

165
frTiani xari sargon II-is sasaxlidan kurosi, Zv. w. 590-580 ww. saberZneTi
dur SaruqinSi, (arqauli periodi)
Zv. w. 710-701 ww. asureTi (axlandeli
CrdiloeT erayis teritoria)

mironi,
`diskos mtyorcneli~(`diskoboli~),
Zv.w. 450 w. saberZneTi
poliklite, `doriforosi~, (klasikuri periodi)
Zv. w. 450-440 ww. saberZneTi
(klasikuri periodi)

166
`anciumeli qaliSvili~, Zv. w. 240_230 ww.
(berZnuli originalis romauli asli), mamakacis portreti, Zv. w. I s. romi
saberZneTi (elinisturi perodi)

konstantine didi, Cv.w. 312-15 ww. romi

avgustusi, ax. w. I s. romi

167
qalwuli yrmiT, 1150-1200 ww. overni, markgrafi ekehardi da uta, naumburgis
safrangeTi sakaTedro taZari, 1250 w. germania

qalwuli yrmiT, 1260-1280 ww. donatelo,


parizi, safrangeTi wm. giorgi, 1416 w.,
italia

168
miqelanjelo, `daviTi~, miqelanjelo, `mose~, 1513-15 ww. italia
1504 w., italia

jan lorenco bernini, `apoloni da pier piuJe, `herkulesi~, 1660 w.,


dafne~, 1622-1624 ww. italia safrangeTi

169
aristid maioli, `Rame~, 1909 w., safrangeTi

Jan-antuan hudoni, `volteri~,


1781 w., safrangeTi

edgar dega, ,,mocekvave”, 1920 w.


safrangeTi

ogiust rodeni, `adami~,


1880-1910 ww. safrangeTi

konstantine
brankuzi, 1912 w.

alberto jakometi
`mosiarule kaci~, 1961, italia

170
pablo pikaso, 1967 w. xuan miro, `qali da Citi~,
Cikago, aSS. 1981 w. Cikago, aSS.

Jan tingli da niki de


sant fali, moZravi
qandakebebi `stravinskis
SadrevanSi~,
1983 w. pompidus centris
win, parizi, safrangeTi
bruno katalani, `van
gogi~, XXI s. safrangeTi

entoni gromli, `kvanturi


Rrubeli~, 2000 w. inglisi

171
internetresursi:
bruno katalanis namuSevrebi:
http://brunocatalano.com/
Teo iansenis kinetikuri skulptura:
http://www.youtube.com/watch?v=WcR7U2tuNoY
kinetikuri qandakeba:
http://www.youtube.com/watch?v=HVhVClFMg6Y
blusa da devid elisis erToblivi kedlis animacia
http://www.youtube.com/watch?v=uad17d5hR5s&feature=related
Tamar kvesitaZis meqanikuri qandakeba:
http://tamarastudio.com/
dubais moZravi arqiteqtura:
http://www.youtube.com/watch?v=A-cfB6xFSKM

3. aqtivoba III
aqtivobisas klasi iyofa jgufebad. erTi jgufi amzadebs PowerPoint
prezentacias mxatvrobaze, meore – qandakebaze, mesame – gamoyenebiT
xelovnebaze. jgufis wevrebi Tanabrad inawileben qvemoT CamoTvlil
periodebs (an ganixilaven TiToeul dargs yvela CamoTvlili periodis
mixedviT) da amzadeben prezentacias arCeuli dargis ganviTarebaze,
magaliTad: antikuri periodi, klasika, bizantia, Sua saukuneebi, goTi­
ka, renesansi, baroko, rokoko, neoklasicizmi, impresionizmi, fovizmi,
eqspresionizmi, kubizmi, siurealizmi, abstraqtuli eqspresionizmi, pop
arti.
prezentacia unda Seicavdes informaciasa da sailustracio masalas:
• periodis, minimum, 4 maxasiaTebeli (idealebi, Rirebulebebi, az­
rovneba);
• periodis mTavari progresuli Zvrebi (gamogonebebi, politika);
• periodis xelovanebi da maTi TiTo mniSvnelovani nawarmoebi;
• stilis, minimum, 3 maxasiaTebeli.

SeniSvna:
PowerPoint-is nacvlad mopovebuli vizualuri da Teoriuli informa­
cia moswavleebma SeiZleba warmoadginon sxva nebismieris formiT.

indikatori
4. adarebs erTmaneTs erTi kulturis cnobil Zeglebs.
maswavlebeli moswavleebs aCvenebs qarTuli xelovnebis Zvel da
axal nimuSebs, sTxovs moswavleebs, daakvirdnen, ipovon msgavseba da
gansxvaveba da imsjelon kulturis damaxasiaTebel niSnebze.
SeniSvna: SeiZleba Catardes sxvadasxva tipis aqtivoba. ar aris
aucilebeli moswavleebma kulturis maxasiaTeblebi Zveli da axali xe­
lovnebis nimuSebis Sedarebis magaliTze dainaxon. SeiZleba sxvadasxva

172
dargis nimuSebis Sedareba an erTi dargis sxvadasxva periodis, erTi
dargis sxvadasxva avtorebisa da sxv. mTavaria, rom moswavleebma Se­
Zlon kulturis maxasiaTeblebis danaxva.

vizualuri masala:

Tbilisis samebis sakaTedro taZari,


X X- X XI ss
mcxeTis sveticxovlis sakaTedro taZari, XI s.

firfita wm. giorgis gamosax-


ulebiT, tixruli minanqari, XV s.
wm. giorgi, tixruli minanqari, XXI s.
(damzadebulia tixruli minanqris
saxelosno `fokanSi~, aTonis iverTa
monastris sakuTreba)

oqros Tasi, Zv.w. XIX-XVIII ss.


TrialeTi, walka

173
Sedegi
s.g.VIII.11. moswavles SeuZlia sxvadasxva konteqstSi ganixilos xelo-
vnebis nimuSi.

indikatori
1. moswavle miakuTvnebs xelovnebis nimuSs konkretul epoqasa Tu
kulturas da asabuTebs Tavis mosazrebas.

1. aqtivoba
moswavleebi Seiswavlian troas omisa da misi gmiris – aqilevsis
istorias, gaaanalizeben homerosis `iliadas~ istoriebs, maT mixed­
viT sxvadasxva epoqaSi Seqmnili xelovnebis nimuSebis safuZvelze (ix.
vizualuri masala). bolos Seqmnian sakuTar naxats, romelzec asaxaven
literaturuli wyarodan cnobil ambavs.
informacia maswavleblisTvis: `iliada~ da `odisea~, savaraudod,
Seiqmna Zv. w. 750-700 ss-Si. maTSi gadmocemulia troas aTwliani omi­
sa (`iliada~) da berZeni gmiris odisevsis saxlSi dabrunebis istoria
(`odisea~). orive poema Seicavs sagmiro ambebs. arqeologiurma gaTx­
rebma daadastura, rom es ambebi realur faqtebs eyrdnoba, omi ki –
homerosis dabadebamde asobiT wliT adre moxda (aqve SeiZleba gaixse­
non istoria troas aRmoCenis Sesaxeb).
mecnierebi kamaToben homerosis avtorobis Taobaze. dRemde ucno­
bia, ra droidan modis es poemebi, radgan isini zepirsityvierad vrcel­
deboda da gadaecemoda Taobidan Taobas, xuTi saukunis ganmavlobaSi,
vidre, Zv. w. VIII s-Si ar Caiweres.
gmirebisa da RmerTebis istoriebi asaxulia berZnul larnakebsa
da reliefebze. poetebi da musikosebi maT saxalxod warmoadgendnen
berZnuli qalaqebis moednebze. da mainc, rogorc istoriuli wyaro,
es nawarmoebebi ar aris sando, radgan utyuar faqtebs ver iZleva –
droTa ganmavlobaSi poemaSi bevri ram Seicvala, bevri istoria xalx­
ma Sealamaza da gaazviada. magram, miuxedavad amisa, poemaSi aRwerili
siyvarulisa da omis ambebis kiTxva dRemde did siamovnebas aniWebs
mkiTxvels.
• moswavleebi kiTxuloben nawyvets `iliadadan~ (maswavlebeli svams
kiTxvas: `Tqveni azriT, ra xiblavs XXI saukunis adamianebs antiku­
ri xanis eposSi?~);
• moswavleebi aTvaliereben vizualur masalaSi warmodgenil
ilustraciebs (sasurvelia, moswavleebma waikiTxon an maswavle­
belma waukiTxos ilustraciebze asaxuli epizodebis Sesabamisi
nawyvetebi poemidan);
• msjeloben, rogor aris asaxuli istoria TiToeul maTganze,
raze metyvelebs garemo, personaJebis mimika, Jestikulacia, po­
zebi, kostiumebi, aqsesuarebi, sagnebi (maswavlebeli ganmartavs,
rom siSiSvle iZleoda mamaci meomris, gmiris navarjiSevi, vaJk­
174
acuri sxeulis Cvenebis SesaZleblobas). moswavleebi yuradRebas
amaxvileben dramatizmis gadmocemis mxatvrul xerxebze. nanaxi
ilustraciebis mixedviT moswavleebi Seadareben sxvadasxva epoq­
is damaxasiaTebel mxatvrul xerxebs, stilistur niSnebs. Semdeg
gansazRvraven, ras isaxavda miznad xelovani namuSevris Seqmnis
procesSi. isaubreben imaze, Tu ras Secvlidnen nawarmoebebSi da
poemis romel epizods airCeven Tavad, ra masalaSi imuSaveben da
ratom da raze gaamaxvileben yuradRebas epizodis asaxvisas;
• sasurvelia, naxon reJisor andrei konCalovskis mier 1997 wels
gadaRebuli filmi `odisea~ an TviTon moiZion am Temaze sxva
filmi;
• moswavleebi Tavad asuraTeben klasSi wakiTxul an maTTvis cno­
bil epizods (davalebis erT-erTi piroba unda iyos TxrobiTo­
ba, gmiris asaxva rTul pozaSi, moZraobaSi, Sesabamisi kostiumis,
aqsesuarebisa da garemos asaxva).

SeniSvna:
SesaZlebelia, maswavlebelma aCvenos moswavleebs am poemis Tana­
medrove gamoZaxili – `simfsonebis~ animaciuri filmis I sezonis me-3
epizodi, romelic `odiseas~ eyrdnoba. Seadarebinos istoriis Tana­
medrove interpretacia manamde ganxilul nawarmoebebs. amis Semdeg
unda SesTavazos moswavleebs, daxaton maT mier SerCeuli epizodis
amsaxveli komiqsi.
TanamedroveobasTan kavSiris dasamyareblad moswavleebisTvis sa­
sargeblo iqneba, Tanamedrove epikuri, sagmiro istoriis Sedareba
homerosis istoriasTan (magaliTad, `varskvlavuri omebi~). SeiZleba
moswavleebma daweron ese `epikuri gmiri warsulSi da dRes~.

vizualuri masala:

liraze damkvrelebi. antikuri marmarilos reliefi herkulanumidan _ aqi-


berZnuli larnaki levsi delfosel misanTan da aqilevsi SubiT
kurnavs daWril telefes

175
I-III ss-is romauli reliefi.
aqilevsi etliT, romelSic
Sebmulni arian misi cxenebi
baliosi da qsanTosi, miaTrevs
heqtoris sxeuls. marjvena mxares
figura, savaraudod, patroklea

odisevsi aRmoaCens
aqilevss likomedes
qaliSvilebs Soris. ian
de brei, 1664 w., varSavis
saxalxo muzeumi

odisevsi aRmoaCens
aqilevss likomedes
qaliSvilebs Soris.
baroko. Jerar de leresi.
mauriciusis muzeumi,
haaga, holandia

176
internetresursi:
amave scenis sxva ferweruli versiebi ix: http://viticodevagamundo.blog-
spot.com/2011/06/achilles-at-court-of-king-lycomedes.html
http://www.lessing-photo.com/dispimg.asp?i=10040244+&cr=44&cl=1
scenebi `iliadadan~:
http://www.lessing-photo.com/search.asp?a=1&kc=202020203BE8&kw=TRO-
JAN+WAR%2C+GREEK+MYTH&p=1&ipp=6

kavSiri: Sedegi s.g.VIII.11. indikatori 1. moswavle miakuTvnebs xelovne-


bis nimuSs konkretul epoqasa Tu kulturas da asabuTebs Tavis mosazre-
bas.
kavSiri sxva sagnebTan: istoria, geografia, literatura

indikatori
2. moswavle xelovnebis nimuSs ganixilavs istoriuli, religiuri,
ekonomikuri, Tu politikuri kuTxiT.

2. aqtivoba I `cocxali suraTebi~


moswavleebi iyofian jgufebad. TiTo jgufs eZleva davaleba –
moiZion informacia vizualur masalaSi warmodgenili nawarmoebebis
epoqis socialuri mdgomareobis Sesaxeb.
jgufebi amzadeben `cocxal suraTebs~ – inscenirebas, romelSic Ta­
vad unda ganasaxieron personaJebi da gaiTamaSon dialogi, romelSic
aisaxeba Sesabamisi qveynisa da drois socialuri, cxovrebiseuli prob­
lemebi.

vizualuri masala:

aleqsandre mrevliSvili, `dabali Robe~ Jan-batist simeon Sardeni,


`mrecxavi~, 1737 w.

177
vasili perovi, amerikeli mxatvari ionaTan istman jonsoni,
`babua da SviliSvili”, 1871 w. `feradkanianebis cxovreba samxreTSi”, 1859 w.

SeniSvna:
maswavlebels SeuZlia SearCios sxva Janruli nawarmoebebi, romleb­
Sic personaJTa raodenoba gaTvlili iqneba klasSi moswavleTa da Ti­
Toeul jgufSi wevrTa raodenobaze. Tumca, Tu es iqneba xalxmravali
jgufuri kompozicia, aucilebeli araa, jgufSi amdenive wevri iyos.

indikatori
3. moswavle msjelobs, Tu rogor aisaxa sxvadasxva konteqsti (isto-
riuli, religiuri, ekonomikuri Tu politikuri) xelovnebis nimuSis
mxatvrul mxareze.

3. aqtivoba I
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs erTi da igive Temaze sxvadasxva
periodSi da sxvadasxva mxatvrebis mier Seqmnil nawarmoebebs. moswav­
leebi unda daakvirdnen namuSevrebs da imsjelon namuSevrebis gamom­
saxvelobiT xerxebze, stilze, Sesrulebis maneraze. SeTavazebuli ni­
muSebis magaliTze maswavlebeli moswavleebs uxsnis, Tu rogor asaxvas
povebs (am SemTxvevaSi) religiuri konteqsti xelovnebis nimuSebSi.

SeniSvna: aqtivoba sasurvelia Catardes aRdgomis dResaswaulTan ax­


los.

178
fransisko surbarani, `kravi~, firosmani, `saaRdgomo
1635-1640 ww. cxvari~

pol klee, `cxvari~, 1920 w.

3. aqtivoba II
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs akademiuri ferwerisa da impre­
sionistuli mxatvrobis nimuSebs. moswavleebi jgufebSi ikvleven mx­
atvruli revoluciis mizezebs da amzadeben prezentacias (magaliTad,
PowerPoint-Si an nebismieri sxva saxiT) Semdegi rCevebis gaTvaliswinebiT:
1. pirveli aspeqti: kompoziciis agebis principebi – venis diagram­
is gamoyenebiT adareben klasicistur frontalur, `dadgmul~ sasceno
kadrs da impresionistul, TiTqos SemTxveviT daWeril, moWril kadrs.
moswavleebi ikvleven kompoziciis agebis principebis cvlilebas axali
gamogonebis – fotografiis – mxatvrobaze gavlenasTan kavSirSi;
2. meore aspeqti: saxviTi xerxebis cvlileba – mxatvrebs aRar
sWirdebaT danaxulis zedmiwevniTi sizustiT asaxva. maTi yuradRebis
centrSi moeqca sakuTari xedvis, STabeWdilebis gadmocema (kvlav fo­
tografiasTan kavSiri);
3. mesame aspeqti: plenerze swrafi monasmebiT xatvis SesaZleblo­
bis gaCena, rac dakavSirebulia 1800-iani wlebis mniSvnelovan siaxles­
Tan – zeTis saRebavebis tubebSi gamoSvebasTan;
4. rakursi da xedvis mravlobiTi wertili – Tanadrouli cxovre­
bis dinamizmis asaxva.
Semdeg moswavleebi erTmaneTs warudgenen namuSevrebs, msjeloben
da afaseben erTmaneTis prezentaciebs.

179
vizualuri masala:

Jak lui davidi, `belizariusi iTxovs nikola puseni, `scipion afrikelis gulmowy-
mowyalebas~, 1781 w. aleba~, 1640 w.
eduard mane:

`oficianti~, 1879 w. `kafe foli-berJeri~, 1882 w.

diego velaskesi, `meninebi~, 1656 w. ian van eiki, `arnolfinebis


ojaxi”, 1434 w.

180
resursebi:
qeTevan kinwuraSvili, `albomi – XX saukunis xelovneba~, gamomc.
`forma~, 2006.

Sedegi
s.g.VIII.12. moswavle ecnoba qarTul xelovnebasa da xelovnebis moR-
vaweebs.

indikatori
1. agrovebs informacias misTvis saintereso istoriuli periodis
qarTuli xelovnebis Zeglebze da acnobs Tanaklaselebs moxsenebisa da
TvalsaCino masalis saxiT.

1. aqtivoba
moswavleebi iyofian jgufebad da inawileben istoriul periodebs
(jgufis wevrebi, Tavis mxriv, inawileben arCeuli periodis xelovnebis
dargebs) da amzadeben qarTuli xelovnebis `drois xazs,~ romelSic
warmodgenili iqneba Tavad moswavleebis mier Sesrulebuli cnobili
nawarmoebebis mcire zomis aslebi, an nawarmoebebis amsaxveli naxate­
bi (taZrebi, gamoyenebiTi xelovnebis nimuSebi), moswavleebi amzadeben
Sesabamis teqsts, iwveven meSvideklaselebs da utareben `eqskursias~
saqarTvelos xelovnebis drois xazis gasacnobad.

SeniSvna:
moswavleebis Seqmnili drois xazi sartylis saxiT SeiZleba ga­
moifinos skolis derefanSi. es damatebiTi resursi iqneba maswav­
leblisTvis sxva klasebis moswavleebTan samuSaod.

indikatori
2. msjelobs qarTuli kedlis mxatvrobis ramdenime cnobil nimuSze.

2. aqtivoba
maswavlebeli moswavleebs unawilebs winaswar momaragebul ilus­
traciebs/baraTebs qarTvel mefeTa freskuli portretebiT. moswav­
leebi weren eses da acnoben Tanaklaselebs moxsenebis da TvalsaCino
masalis (prezentaciis) saxiT.

181
indikatori
3. agrovebs informacias misTvis saintereso xelovnebis dargis (minan-
qari, oqromWedloba, Weduroba, xatwera da sxv.) ramdenime nimuSis Sesaxeb
da acnobs Tanaklaselebs moxsenebis da TvalsaCino masalis saxiT;

3. aqtivoba I
maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, ician Tu ara tixruli minanqris
Sesaxeb. sTxovs gaixsenon nimuSebi, romlebic unaxavT da Seecadon,
daaxasiaTon isini (Zvelic da Tanamedrovec). Semdeg Tavadac aCvenebs
qvemoT moyvanil Zveli da Tanamedrove nakeTobis nimuSebs da adare­
binebs erTmaneTs.
amis Semdeg moswavleebma SeiZleba Seasrulon namuSevari `tixruli
minanqris stilSi~. masalasa da teqnikas (plastilini, guaSi, flomas­
terebi, feradi fanqrebi, aplikacia da sxv.) TviTon irCeven. moswavlee­
bi moifiqreben, Tu risi gakeTeba surT, daxataven eskizebs da Semdeg
Seasruleben namuSevrebs. namuSevari unda iyos sibrtyobrivi, mkveT­
rad gamokveTili konturebiT, xolo konturebs Soris sivrces Seivsos
sxvadasxva ferebiT.
maswavlebeli avalebs moswavleebs, Seagrovon informacia qarTuli
minanaqris (Zveli da Tanamedrove) Sesaxeb (cnobili nimuSebi, teqnolo­
gia) da gaacnon Tanaklaselebs.

vizualuri masala:
Sua saukuneebis tixruli minanqari:

firfita `mirqmis~ kom- firfita `lazares aRdgine­ xaxulis kvadrifoli-


poziciiT, XII_XIII ss. bis~ kompoziciiT, XII_XIII ss. umi, VII s.

182
Tanamedrove tixruli minanqari:

zaza lodia, `jvari~, XX_XXI ss. zaza lodia, kompozicia, XX_XXI ss.

informacia maswavleblisTvis:
tixruli minanqari — minanqriT liTonis dafarvis teqnologia. uZve­
lesi nimuSebi gvxvdeba Zvel egvipteSi (oqros nakeTobebSi) da CineTSi,
aseve gviandeli periodis romSi (brinjaoze).
arsebobs liTonis firfitis minanqriT moweris ramdenime teqnolo­
gia. e. w. amoRrmavebul liTonis firfitaSi minanqris amovsebis teqno­
logia dasavleTSi XII saukuneSi gavcelda, maT Soris cnobilia sami
skola: maasis – mdinare maasis velze, loTaringiaSi (ostatebi: god­
frua de kleri da nikoloz verdeneli), rainis – centri q. kiolni
(ostatebi: berebi - ailbertusi da friderikusi) da limoJis – centri
q. limoJi, safrangeTi. garda amoRrmavebulisa, minanqriT dafarvis te­
qnologiebs Soris arsebobs kveTili, ferweruli, vitraJuli da tix­
ruli teqnologiebi.
qarTul xelovnebaSi umTavresad tixruli minanqaria cnobili. amoR­
rmavebuli minanqris erTaderTi nimuSi, romelic jumaTis eklesiaSi iyo
daculi, amJamad dakargulia. minanqars TvalsaCino adgili uWiravs Sua
saukuneebis qarTul xelovnebaSi. igi iseve fasobda, rogorc xuroT­
moZRvreba, kedlis mxatvroba da reliefuri plastika. amis TvalsaCino
nimuSia xaxulis xatze SemorCenili minanqris raodenoba da Sesrulebis
done. qarTuli tixruli minanqris koloriti gansxvavdeba sxva (mag­
aliTad, bizantiuri) qveynebis tixruli minanqrisgan. qarTuli minan­
qris ferebs Soris Taviseburia e.w. Rvinisferi da gamWvirvale mwvane.

183
minanqris damuSaveba
kveTil anu gravirebul minanqarSi liToni imdenad gamWvirvale minan­
qriT aris dafaruli, rom mis siRrmeSi kargad moCans gravirebuli li­
Tonis zedapiri. minanqris es teqnika aRmocenda italiaSi, XIV saukuneSi.
ferwerul minanqarSi liTonis nakeToba ifareba minanqris foniT, ro­
melzec minanqriani saRebavebiT ixateba gamosaxulebebi (XVII saukunidan
– cecxlgamZle saRebavebiT – TeTri minanqris fonze, oqroze, vercxlze,
spilenZze). XV-XVII saukuneebSi ferweruli minanqari umTavresad limoJ­
Si mzaddeboda (mTavari ostati nardon peniko, gardaicvala 1542 an 1543
w-Si). XVI saukuneSi moxatulobas grizailis wesiT asrulebdnen (erTto­
niani moxatuloba – Ria toni muq fonze, romelic reliefis STabeWdile­
bas qmnis). mTavari ostatebi iyvnen leonar limozeni (gardaicvala daaxl.
1575 w.), pier reimoni (gardaicvala 1584 w.).
ruseTSi ferweruli minanqari XVII saukunis bolodan ganviTarda, gan­
sakuTrebiT solviCegodskSi (stroganovebis saostatos nakeTobani).
XVIII-XIX saukuneebSi ferweruli minanqris teqnika ayvavda rostovSi, sad­
ac xatebi mzaddeboda. XVII saukunidan cnobilia kievis ferweruli mi­
nanqari.
XVII-XVIII saukuneebSi farTod gavrcelda mominanqrebuli portretu­
li miniatiura, romlis cnobili ostatebi iyvnen Jan petito (1607-1691
ww.), Sarl buati (1663-1727 ww.), ruseTSi – grigori musikiiski (garda­
icvala daaxl. 1737 w-s), a. ovsovi (dabadebuli 1678 w-s) da sxv.

internetresursi:
http://www.dzeglebi.ge/statiebi/xelovneba/tixruli_minanqari.html

resursebi:
saxatavi furclebi, muyao, feradi fanqrebi, flomasterebi, akva­
reli, guaSi, plastilini, feradi qaRaldi, saSleli, xis Cxirebi, sxva
nebismieri masala.

3. aqtivoba II

SeniSvna:
es aqtivoba SeiZleba Catardes aqtivoba I-is msgavsad.

184
vizualuri masala:

anCisxatis macxovris moCarCoeba, 1184-


1193 ww. beqa opizari, wyarosTavis oTxTavis
qveda yda, XII s.

irakli oCiauri:

`vefxvebi~

ira jandieris portreti `Tamar mefe~

185
3. aqtivoba II
moswavleebi akeTeben 3-ganzomilebian proeqts – muyaos triptiqo­
nis (karedis) saxiT; asruleben cnobili karedi xatebis mcire zomis
grafikul sqemebs; amzadeben prezentacias, romelSic unda Seexon xa­
tis istorias, ikonografias, dRevandel mdgomareobas.

vizualuri masala:

Sua saukuneebis qarTuli tixruli minanaqris nimuSi:

xaxulis RvTismSoblis xati (triptiqoni) XI s.

indikatori
4. amoicnobs ramdenime qarTveli mxatvris namuSevars da adarebs erT-
maneTs Sesrulebis maneris mixedviT.

4. aqtivoba I
moswavleebi TanmimdevrobiT ecnobian qarTveli mxatvrebis portre­
tuli Janris namuSevrebs (qeTevan maRalaSvili, naTela ianqoSvili, da­
viT kakabaZe, lado gudiaSvili...), msjeloben stilze, mxatvrul xerx­
ebze. moswavleebi CainiSnaven TiToeuli mxatvrisTvis damaxasiaTebel
niSnebs.

186
Semdeg maswavlebeli aCvenebs maT slaidSous misTvis cnobili, magram
moswavleebisTvis areuli TanmimdevrobiT. TiTo slaidi unda aCvenos 5
wamis ganmavlobaSi. moswavleebma unda amoicnon avtori da Caweron Ta­
baxis furcelze. maswavlebeli amowmebs da asaxelebs gamarjvebulebs,
romlebmac sworad moaxerxes avtoris amocnoba.

vizualuri masala:

qeTevan maRalaSvili, `elene axv- naTela ianqoSvili,


ledianis portreti~ `naxatebi kubaze~

daviT kakabaZe, `avtoportreti lado gudiaSvili, `mkiTxavi~, 1969 w.


sarkesTan”, 1917 w.

187
Sedegi
s.g.VIII.13. moswavle ikvlevs, ra rols asrulebs xelovneba sazogadoe-
bis cxovrebaSi.

indikatori
1. moiZiebs informacias ramdenime cnobil kulturul Zeglze da msje-
lobs maTi gavlenis Sesaxeb sazogadoebriv cxovrebaze (magaliTad, eife-
lis koSki, niu-iorkis savaWro centri, Tavisuflebis qandakeba da a.S.).

1. aqtivoba
moswavleebi akeTeben prezentacias Temaze: niu-iorkis silueti 2001
wlamde da Semdeg. isini agroveben da warmoadgenen informacias 2001
wlis 11 seqtembers dangreuli msoflio savaWro centrisa da mis adg­
ilze axali mSeneblobebis Sesaxeb (arqiteqtorebi, SenobaTa simaRle da
daniSnuleba da a. S.).
aqve SeiZleba warmoadginon 2 Skala, romelTagan pirvelze naCvenebi
iqneba XX-XXI saukuneebis umaRlesi Senoba-nagebobebi (caTambjenebi,
satelevizio anZebi, koSkebi) da meoreze – XX saukunemde agebuli uma­
Rlesi Senoba-nagebobebi.

SeniSvna:
aseve, sasurvelia moswavleebma Seagrovon informacia sainJinro nage­
bobebze, magaliTad, xidebze da gaakeTon drois xazi, sadac aCveneben
xidebs uZvelesi droidan (magaliTad, romauli akvedukebi da viaduke­
bi) Tanamedroveobamde, warmoadgenen mcire anketas maTi agebis TariRis,
avtoris vinaobis, arqiteqturuli Taviseburebebis, parametrebis (sig­
rZe, simaRle da sxv.) da a. S. Sesaxeb. SeiZleba ganixilon saqarTveloSi
agebuli uZvelesi da Tanamedrove xidebi, magaliTad, Tbilisis axali
xidi (moiZion informacia avtorze, mis sxva namuSevrebze).

internetresursi:
http://www.youtube.com/watch?v=rMTFuYBofOw&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=XBu2fxCV_iM&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=eqd1OFIOpfo&feature=related

188
indikatori
3. moiZiebs masalas romelime cnobili Semoqmedis cxovrebasTan an mis
konkretul nawarmoebebTan dakavSirebiT da msjelobs, ra gavlena iqonia
man sazogadoebis cxovrebaze.

3. aqtivoba _ `rogor icvleba qalaqebi~


moswavleebi ikvleven, ra qandakebebi amSvenebda maT qalaqs da ro­
gor Seicvala garemo istoriul movlenebTan kavSirSi – romeli qanda­
kebebisa da reliefebis demontaJi ganxorcielda, romeli qandakebebi
darCa da romeli Seemata qalaqs. moswavleebi iyeneben ojaxis asakovan
wevrebTan da specialistebTan (moqandake, xelovnebaTmcodne, adgi­
lobrivi gamgeoba...) interviuebs, literaturas, internets da adgenen
mizezebs (politikuri koniunqtura, xalxis moTxovna).

vizualuri masala:
sergo qobulaZe – operisa da baletis Teatris farda;
leninisa da stalinis, sergo orjonikiZis da sxva politikur moR­
vaweTa Zeglebi, Tamar abakeliasa da nikoloz kandelakis reliefebi;
zurab wereTlis, Tamar kvesitaZisa da sxvaTa qandakebebi.

189
IX klasi

mimarTuleba: SemoqmedebiTobisa da praqtikuli unar-Cvevebis


ganviTareba

Sedegi
s.g.IX.1. moswavles SeuZlia mizanmimarTulad airCios da Semoqmedebi-
Tad gamoiyenos xelovnebis elementebi, principebi, sxvadasxva masala, te-
qnika da procedura namuSevris Seqmnisas.

indikatori
1. koloritis saSualebiT gadmoscems ganwyobilebas.

1. aqtivoba I `naturmorti~
moswavleebi akvirdebian vizualur masalaSi warmodgenil natur­
mortebs, pasuxs aZleven kiTxvebze da msjeloben.

kiTxvebi:
1. ra ferisaa gamosaxuli sagnebi?
2. ramdenad axlosaa ferebi saganTa realur ferebTan?
3. rogor fiqrobT, TiToeul SemTxvevaSi, mxatvari cdilobda sagne­
bi maTi realuri ferebiT gadmoeca, Tu ramdenadme gaaZliera realuri
sagnis feris JReradoba? ratom (avtoriseuli interpretaciis sakiTxi)?
4. daakvirdiT, ramdeni da ra ferebia gamoyenebuli TiToeuli sa­
gnis Seferilobis gadmosacemad?
5. rogor iyenebs mxatvari ZiriTad da Sedgenil ferebs?
6. ra aris mTavari am suraTSi?
7. ra ferisaa wina, Sua da ukana xedebi?
8. romeli xedia datvirTuli gamosaxulebebiT da romelia carie­
li (pozitiuri da negatiuri sivrceebi)?
9. ra gansazRvravs kompoziciis mTlianobas?
10. riT gansxvavdeba zeTis saRebavis, akvarelisa da feradi fanqris
SesaZleblobebi?
11. ra efeqts aRwevs pol sezani Cabnelebul fonze sagnebis gan­
TavsebiTa da bnelisa da naTelis dapirispirebiT (kiaroskuros xerxi.
mas mimarTavdnen rembrandti, karavajo, JorJ de la turi)?
Semdeg moswavleebi asruleben maswavleblis dadgmul naturmorts
sxvadasxva masalaSi (guaSi, akvareli, feradi fanqrebi). muSaobisas yur­
adRebas miaqceven ferebsa da proporciebs (sagnebis zomebs). aseve ak­
virdebian masalis SesaZleblobebs, miRweul efeqtebs.
bolos moswavleebi xelaxla upasuxeben maswavleblis 1-10 kiTxvebs,
oRond amjerad sakuTari namuSevrebidan gamomdinare.

190
vizualuri masala:

ogiust renuari, `naturmorti~, 1881 w. pol sezani, `naturmorti kvercxiTa da


zeTi, tilo puriT~, 1865 w. zeTi, tilo

pol sezani, `naturmorti vaSlebiT, pol sezani, `naturmorti gaWrili


boTliTa da sarZeveTi~, 1904 w. akvareli sazamTroTi~, 1900 w. akvareli

francisko goia, `naturmorti xiliT, b. j. adamsi, `naturmorti vaSlebiT~, 2011 w.


boTlebiTa da puriT~, 1824-1826 ww. feradi fanqari.
tilo, zeTi

191
jorjo morandi, `naturmorti~, 1919 w. jorjo morandi, `naturmorti vaziTa da
boTlebiT~, 1948 w.

resursebi:
xili/bostneuli, WurWeli, sagnebi naturmortisTvis; ubralo fan­
qari, feradi fanqrebi, akvareli, guaSi, saxatavi furclebi, saSleli.

kavSiri: Sedegi s.g.IX.4. indikatori 2. msjelobs imis Sesaxeb, Tu ra efeqts


aRwevs mxatvari feris saSualebiT (magaliTad, iwvevs garkveul emocias, qm-
nis ganwyobilebas, gamokveTs mTavars, aZlierebs JReradobas); indikatori
3. msjelobs, ra efeqts aRwevs mxatvari Suq-Crdilis gamoyenebiT.

1. aqtivoba II
moswavleebi ecnobian van gogis an sxva mxatvrebis namuSevrebs. Sem­
deg fotoSofis (Adobe Photoshop) programaSi cvlian namuSevrebis faq­
turebs. amis Semdeg amave programaSi qmnian sakuTar namuSevrebs, rom­
lebSic faqturiT an monasmebiT gadmoscemen emociebs.

internetresursi:
http://www.guidancecom.com/alphabet/new_texture.htm

resursebi:
kompiuterebi, fotoSofis (Adobe Photoshop) programa.

indikatori
2. iyenebs kontrastul ferebs feris JReradobis gasaZliereblad da
emociebis gadmosacemad.

2. aqtivoba I `notani~
maswavlebeli acnobs moswavleebs Zveli iaponuri xelovnebis cno­

192
bil mxatvrul xerxs – `notans~, romelic eyrdnoba Sav-TeTris, bnel­
isa da naTelis, pozitivisa da negativis (dadebiTisa da uaryofiTis)
kontrastis princips. am xerxs xSirad iyeneben dizainis sferoSi. igive
principi edo safuZvlad Zvel berZnul Sav da wiTelfiguriani kera­
mikis mxatvrobasac. notanis klasikuri nimuSia inisa da ianis simbolo.
notani iyenebs rogorc biomorful (magaliTad, mcenareebis, cx­
ovelebis, sxva cocxali organizmebis gamosaxulebis msgavsi), aseve
geometriul formebs. aq mniSvnelovan rols TamaSobs simetria/asime­
tria, wonasworoba.
moswavleebs winaswar aqvT momzadebuli Savi feris kvadratuli an
oTxkuTxa qaRaldi. SesaZlebelia, Savis nacvlad gamoiyenon feradi
furclebi. am SemTxvevaSi ukeTesi iqneba, feris borbalze erTmane­
Tis sapirispiro ferebis (wiTeli – mwvane, iisferi – yviTeli, lurji
– narinjisferi) gamoyeneba. erT mxares fanqriT daxataven sasurvel
formebs, gamoWrian da daawebeben sarkiseburad – ise, rom gamoWrili
forma `ebmodes~ anu upirispirdebodes da agrZelebdes Riad darCenil
sivrces. ar aris saWiro kuTxeebis moWra, aseve, ar unda gadaiyaros
arc erTi gamoWril nakuwi – yvela saWiroa. vidre moswavleebi amoWril
nakuwebs adgils miuCenen, saWiroa jer sufTa TeTr qaRaldze daalag­
on da gadawyviton, sad unda daakran sasurveli kompoziciis misaRebad.

vizualuri masala:

inisa da ianis simbolo

notanis nimuSebi

SeniSvna:
Tu moswavleebma moisurves, SeuZliaT Seasrulon notanis gasxvave­
buli varianti – farTowveriani markeriT an funjiTa da tuSiT/Savi
saRebaviT. magaliTad,

193
moswavleebis namuSevrebi:

notanis am meore xerxis gamoyenebisas maswavlebelma yuradReba unda


miaqcios formebis ganzogadebas. mosaxerxebeli iqneba, Tu moswavleebs
daurigdebaT cnobili mxatvrebis namuSevrebi, saidanac mxolod silu­
etebs aiReben, datoveben TeTrad, fons ki daferaven Savad. magaliTad:

194
internetresursi:
notanis instruqcia da nimuSebi:
http://www.youtube.com/watch?v=--IFiH6zH68&feature=related
notanis gasxvavebuli varianti – farTowveriani markeriT an funji­
Ta da tuSiT/Savi saRebaviT:
http://www.youtube.com/watch?v=PQa3N8KGWfE
moswavleTa namuSevrebi:
http://sophie-keburia.blogspot.com/2011/12/nothan.html

195
resursebi:
TeTri, Savi da feradi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, tuSi,
sxvadasxva zomis funjebi, makrateli, qaRaldis webo.

kavSiri: Sedegi s.g.IX.4. indikatori 2. msjelobs imis Sesaxeb, Tu ra


efeqts aRwevs mxatvari feris saSualebiT (magaliTad, iwvevs garkveul
emocias, qmnis ganwyobilebas, gamokveTs mTavars, aZlierebs JReradobas);
Sedegi s.g.IX.2. indikatori 1. iyenebs sxvadasxva kulturis da periodis
SemoqmedTa nawarmoebebs sakuTari Canafiqris gansaxorcieleblad.

2.aqtivoba II
moswavleebi winaswar Cabnelebul saklaso oTaxSi sxeuliT an xe­
lebiT qmnian Crdilebs kedelze, amsgavseben raime sagans, cxovels.
Semdeg cdiloben miRebuli gamosaxulebis konturebi gadaitanon qaR­
aldze da gaaferadon, miamsgavson cxovelsa Tu nivTs.

resursebi:
proeqtori an magidis sanaTi; saxatavi furclebi, flomasterebi,
fanqrebi, akvareli, guaSi da sxva masala.

indikatori
3. iyenebs monasmebs, kontrastebs, aqcentebs, detalebs, faqturas, Se-
reul masalas namuSevarSi ganwyobilebis da ideebis gadmosacemad.

3. aqtivoba I
maswavlebeli uambobs moswavleebs xazis Tvisebebis Sesaxeb (ix. in­
formacia maswavleblisTvis), aCvenebs vizualur masalaSi arsebul,
aseve mis mier moZiebul sxva ilustraciebs. TvalsaCinoebisTvis Seu­
Zlia gamoiyenos qvemoT warmodgenili cxrili:

xazis tipi kontrasti Tvisebebi


diagonaluri maqsimaluri emociurad aqtiuri,

dinamikuri,

sivrcobrivad Rrma
horizontaluri an ver­ minimaluri emociurad pasiuri,
tikaluri
statikuri,
sibrtyobrivi

196
Semdeg maswavlebeli moswavleebs aZlevs davalebas, rom daxaton
kompoziciebi diagonaluri, horizontaluri da vertikaluri xazebis
gamoyenebiT da daakvirdnen miRebul efeqtebs.

informacia maswavleblisTvis: diagonaluri xazi vizualurad iZleva


siRrmisa da moZraobis gancdas. periferiuli mzera mgrZnobiarea diag­
onaluri moZraobis mimarT da amaxvilebs yuradRebas. swored amitomaa
sagzao gamafrTxilebeli niSnebi rombiseburi formis (diagonalebi mZ­
Rolebisa da fexiT mosiaruleTa yuradRebas ipyrobs).
vertikaluri da horizontaluri xazebi ganapirobebs statikur an
sibrtyobriv vizualur efeqts.
cnobilia, rom aTenis parTenonis arqiteqturaSi ar aris arc erTi
swori xazi. gaRunuli/mrude xazebi xSirad gamoiyeneba imisTvis, rom
sagani Tvalma sworxazovnad aRiqvas (enTazisi). magaliTad, parTenonis
ZirSi sami terasaa. isini rom absoluturad Tarazuli iyos, Soridan
gaRunulad gamoCndeboda. SuaSi terasebi 2,54 sm-iT ufro maRalia,
vidre napirebSi.
parTenonis arqiteqtorebma, iqtinusma da kalikratesma, taZari aages
Semdegi wesiT: horizontaluri xazebi – qvemoT, vertikaluri – SuaSi
da diagonaluri – zeviT, ramac taZari erTian sivrcobriv dekoratiul
organizmad Sekra.

vizualuri masala:
parTenoni xazobrivi kompoziciis nimuSia. horizontalur da ver­
tikalur xazebs diagonaluri xazebi awonasworeben, rac met dinamikas
sZens Senobas.

parTenonSi gamoyenebuli parTenoni, foto


xazebis tipebi

197
parTenoni, rekonstruqcia

xazis mimarTulebis efeqtebiT eqsperimentebs bevri Tanamedrove


mxatvari atarebda. maT Soris, pit mondrianic. warmodgenil kom­
poziciebSi cdilobda, Tavidan aeridebina diagonaluri xazis gamoy­
eneba da diagonalis efeqti sxva gziT mieRo. mxolod horizontalTa
da vertikalTa monotonuroba man ZiriTadi ferebis kvadratebis diag­
onaluri wyobiT daarRvia.

pit mondrianis kompoziciebi:

xazis mimarTulebis gamoyenebis sxva magaliTad gamodgeba 1920-1930-


ian wlebSi gamoSvebuli avtomobilebis dizainis Sedareba 1950-1960-
iani wlebis modelebTan. gviandeli avtomobilebis dizaini gamoirCeva
dabali vertikalebiTa da gaRunuli/mrude xazebis gamoyenebiT, rac
maT met moqnilobasa da dinamikur iers sZens.

198
fordi, 1920-iani wlebi iaguari, 1960-iani wlebi

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, funjebi, saSleli,
sxva masala.

kavSiri: Sedegi s.g.IX.2. indikatori 2. irCevs Temas sakuTari emociebisa


da STabeWdilebebis safuZvelze da asaxavs namuSevarSi.

indikatori
4. ferweruli namuSevris Seqmnisas iyenebs tradiciul da aratradi-
ciul iaraRebsa da teqnikas.

4. aqtivoba I
moswavleebi winaswar agroveben da klasSi moitanen frinvelis moz­
rdil bumbulebs da gakveTilze moxataven. gaakeTeben abstraqtul nax­
ats; moxataven erTi feris gradaciiT – Riidan muqamde, sxvadasxva
feris zolebiT – feris borblis an sxva nebismieri TanmimdevrobiT;
moxataven mxolod Tbili an mxolod civi ferebiT, an dekoratiulad –
koplebiT, ornamentiT da a.S.

SeniSvna:
moswavleebs aseve SeuZliaT moxaton winaswar Segrovebuli da mot­
anili brtyeli qvebi, SeuZliaT aseve qaRaldze guaSiT imuSaon, oRond
funjis nacvlad TiTebi gamoiyenon.

internetresursi:

bumbulze Sesrulebuli naxatebi:


http://thewondrous.com/feather-art-paintings-on-feathers/
qvebze Sesrulebuli naxatebi:
http://www.leewismer.com/RockPaintings.html)
http://sophie-keburia.blogspot.com/2011/12/painted-rocks.html

199
4. aqtivoba II
am aqtivobis farglebSi moswavleebi namuSevrebs asruleben enkaus­
tikis teqnikiT – gamdnar cvilSi saRebavis SereviT (sasurvelia, es
aqtivoba ganxorcieldes zamTris periodSi, rodesac klasebSi CarTu­
lia gaTboba). radiatorze dgamen (am dros aucileblad unda daicvaT
usafrTxoebis wesebi) ramdenime Tass, sadac damdnar cvilSi an san­
TelSi Seureven sxvadasxva fers – TiTo TasSi TiTo fers. moswavleebi
Tasidan funjiT iReben sasurvel fers da swrafad, gamagrebamde, deben
zedapirze – sqel qaRaldze, muyaoze, Txel ficarze da sxv.

vizualuri masala:

SeniSvna:
moswavleebs aseve SeuZliaT plastilinis an nebismieri, maTTvis sa­
surveli, masalis gamoyenebiT Seqmnan namuSevrebi.

moswavlis namuSevari, plastilini, Sesrulebuli


Zvel, gafuWebul, usargeblo gramfirfitaze

200
moswavlis namuSevari, Sereuli teqnika moswavlis namuSevari, plastilini, sxvadasx-
(fanqari, guaSi, kolaJi) va faqtura

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, cvili an sanTeli, sxvadasxva zomis fun­
jebi, liTonis Tasebi (ferebis raodenobis mixedviT); plastilini, fe­
radi qsovilis naWrebi, feradi qaRaldebi, makrateli, webo, sxva nebi­
smieri masala.

internetresursi:
http://cdn.dickblick.com/lessonplans/ez-encaustics/ez-encaustics-ez-encaustics.pdf

kavSiri: s.g.IX.3. indikatori 2. gegmavs, ra materialuri resursebi das-


Wirdeba Sesasrulebel samuSaos da rogor moiZiebs am resursebs.

indikatori
5. atarebs eqsperiments SerCeul sferoSi (mxatvroba, dizaini, foto-
grafia da a. S.) moZiebuli informaciis safuZvelze (teqnologia, Teorie-
bi, gamomsaxvelobiTi xerxebi, masala).

5. aqtivoba I
moswavleebi ecnobian qaRaldze Wris xelovnebas, ixseneben negatiu­
ri da pozitiuri sivrceebis cnebas, kontrastis efeqts. aTvaliereben
peter kalesenisa da ien starkis namuSevrebs. msjeloben maT ideur da
esTetur mxareebze. Semdeg A4 formatis TeTri an feradi qaRaldisa
da makratlis meSveobiT qmnian sakuTar martiv kompoziciebs.

201
vizualuri masala:
piter kaleseni:

ien starki:

internetresursi:
piter kalesenis namuSevrebi:
http://www.petercallesen.com/paper/a4-papercuts/; http://www.inspirefirst.
com/2011/11/26/25-striking-framed-papercuts-peter-callesen/
ien starkis da qaRaldis plastikis sxva saintereso nimuSebi:
http://www.webdesignerdepot.com/2009/05/100-extraordinary-examples-of-pa-
per-art/

5. aqtivoba II
maswavlebeli acnobs moswavleebs Tanamedrove xelovnebis nimuSebs,
moswavleebi gamoTqvamen azrs, msjeloben, saubroben imis Sesaxeb, Tu
ra ician Tanamedrove xelovnebaze. Semdeg maswavlebeli uyveba uaxles
midgomebze, formebze, gamomsaxvelobiT saSualebebze, masalasa da sxv.
Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Seagrovon informacia
art vila gariyulas Sesaxeb: ra tipis gamofenebi, aqciebi, festivale­
bi ewyoba, vin monawileobs; gaecnon maT Semoqmedebas da mopovebuli
informacia gaacnon Tanaklaselebs. Tu erTi da igive xelovanze aqvT

202
moZiebuli informacia, imsjelon maT Semoqmedebaze da gauziaron erT­
maneTs STabeWdilebebi.
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, moifiqron msgavsi aqcia an ga­
mofena, misi koncefcia (SeiZleba romelime TariRs an movlenas mieZ­
Rvnas), dagegmon samuSaos Sesrulebis etapebi da Semdeg ganaxorcielon
Canafiqri.
aqtivoba SeiZleba ar iyos masStaburi. mas Semdeg, rac moswavleebi
moipoveben da gaecnobian informacias, maTTvis sasurveli nabismieri
masaliT gakveTilze asruleben jgufur an individulur namuSevrebs.

vizualuri masala:

internetresursi:
informacia art vila gariyulas Sesaxeb:
http://www.art.gov.ge/funds.php?lang=Ge&organization=154#
http://www.art.gov.ge/funds.php?lang=Ge
Tbilisis saxelmwifo samxatvro akademiis oficialuri vebgverdi,
sadac sxva mravals Soris, moTavsebulia kursdamTavrebulebis namu­
Sevrebi da informacia maT Sesaxeb wlebis mixedviT:
http://art.edu.ge/?page_id=3527
informacia Tanamedrove qarTveli xelovanis, gia eZgveraZis Sesaxeb:
http://www.stuxgallery.com/www/artist_gallery/60/1160

kavSiri: Sedegi s. g. VIII.12. indikatori 1. agrovebs informacias misTvis


saintereso istoriuli periodis qarTuli xelovnebis Zeglebze da acno-
bs Tanaklaselebs moxsenebisa da TvalsaCino masalis saxiT; indikatori 4.
amoicnobs ramdenime qarTveli mxatvris namuSevars da adarebs erTmaneTs

203
Sesrulebis maneris mixedviT; s.g.IX.5. indikatori 2. axasiaTebs XX sauku-
nis xelovnebis ramdenime mimdinareobis cnobil nimuSebs.

5. aqtivoba III `fank arti~


maswavlebeli aCvenebs moswavleebs riCard Sous namuSevars `muyaos
Cais servizi~ da ekiTxeba, maTi azriT ra masaliT aris Seqmnili. sa­
varaudod, moswavleebi upasuxeben, muyaoao. maswavlebeli uxsnis, rom
masalad xelovans gamoyenebuli aqvs keramikaa.

riCard Sou, `muyaos Cais servizi~, keramika, 1976 w.

amis Semdeg moswavleebi akeTeben Tixis an nakeTobebs maTTvis sasur­


vel masalaSi (Cais servizi – Wiqa, TefSi, saSaqre, sarZeve, Caidani). maT
aseve SeuZliaT gamoiyenon sxva naxmari da usargeblo masala, daamuSa­
on sxvadasxva faqturis misaniWeblad, moxaton sakuTari dizainiT. bo­
los SeuZliaT wyalic Caasxan da funqciurad mosinjon.

informacia maswavleblisTvis: fank artis stili Camoyalibda 1950-


ian wlebSi bitnikebis kulturas naziareb mxatvarTa jgufis wiaRSi.
maSin, rodesac niu-iorkis galereebSi ifineboda abstraqtuli eqspre­
sionizmis nimuSebi, xolo kaliforniis saxelovnebo skolebi figu­
ratiuli xelovnebis mxatvrebs zrdidnen, san-franciskos CrdiloeT
sanapirosa da hait eSberis midamoebis Ramis kafeebSi Tavs iyridnen

204
bitnikuri kulturiT gatacebuli axalgazrda xelovanebi, romelTa
Semoqmedeba erTmaneTisganac gansxvavebuli iyo. isini iyenebdnen pop
artisa da dadaisturi stilis elementebs. magaliTad, jei de feos
`vardi~ piradul gancdebs asaxavda, sxvebisa – ufro politikur da
socialur Temebs exeboda. brus koneris Sereuli masaliT Sesrulebu­
li namuSevrebi oms, mkvlelobas, sikvdilsa da fetiSizms eZRvneboda.
swored am arasasiamovno Temebis gamo Seerqva am stils `fanki~, rac
usiamovno, myral suns niSnavda. berklis universitetis xelovnebis
muzeumis direqtori, piter selci, ase axasiaTebda fank arts: `mgzne­
bare, da araviTar SemTxvevaSi gulgrili, erTguli da ara ganze mdgomi,
ucnauri da ara formaluri, grZnobadi, magram xSirad SemaZrwunebeli~.
da Tuki abstraqtuli eqspresionizmi seriozuli da interpretaciuli
iyo, xolo pop arti – moduri da xelmisawvdomi, 1960-iani wlebis fank
arti iumoriTa da ubralo, msubuqi stiliT gamoirCeoda. fank artis
sayvareli Tema iyo parodireba. 1966 wels amerikelma mxatvarma uil­
iam t. uailim urcxvad dascina abstraqtul eqspresionizms, rodesac
gamofina dagragnili tilo saTauriT `erTi daxveuli da Sekruli ab­
straqtul-eqspresionistuli naxati~. SesaZloa, naxati tiloze sulac
ar iyo.
robert arnesonma keramikis xelosnuri CarCo gaarRvia da saxviTi xe­
lovnebis nawarmoebis masalad aqcia. misi naxelavi namdvili skulptur­
aa. arafunqcionalurobam fank arts dadaizmis absurduloba SesZina.

robert arnesonis keramikuli namuSevrebi:

http://www.jerankin.com/art54/assign5/timeline-60.html

1966 wels devisis kaliforniis universitetis studentebma san-fran­


ciskos berklis galereaSi moawyes gamofena `iribi nabijis Sou~, romel­
mac pirveli warmateba da farTo sazogadoebis aRiareba moutana. mimdin­
areobis yvelaze cnobili warmomadgenlebi iyvnen riCard Sou, robert
arnesoni, uiliam t. uaili da uein tibo. maT mravali mimdevari gauCndaT.
riCard Sou gamorCeulia `trompleis~ (fr. trompe-l’œil, mxedvelo­
bis motyueba) namuSevrebiT. mis namuSevarSi iluzoruli efeqti iqmneba
(sasurvelia, moswavleebi gaecnon am mxatvruli xerxis istorias da
sxva nimuSebs vikipediis bmulze http://en.wikipedia.org/wiki/Trompe_l’oeil).

205
damatebiTi masala ideebisTvis:

keramikis WurWeli (ucnobi avtorebi)

qaRaldisgan damzadebuli WurWeli (ucnobi avtori)

riCard Sou, `mjdomare figura~,


keramika, 2005 w.

internetresursi:
http://art.berkeley.edu/gallery/shaw/
http://centralpt.com/upload/417/10001_FunkArtLessonssm.pdf
bmulebi riCard Sous Semoqmedebis Sesaxeb:
http://www.kqed.org/arts/people/spark/profile.jsp?id=4808;
biografia, video, sxva bmulebi:
http://www.artnet.com/artist/645078/Richard_Shaw.html
muzeumebisa da galereebis bmulebi, sadac daculia riCard Sous
namuSevrebi:
http://www.artcyclopedia.com/artists/shaw_richard.html

resursebi:
Tixa, akrilis saRebavi, guaSi, Zveli gazeTebi, rveulis furclebi, webo
pva (ПВА) da sxva nebismieri masala moswavleTa/maswavleblis fantaziiT.

206
kavSiri: Sedegi s.g.IX.2. indikatori 1. iyenebs sxvadasxva kulturisa da pe-
riodis SemoqmedTa nawarmoebebs sakuTari Canafiqris gansaxorcieleblad;
Sedegi s.g.IX.3. indikatori 3. qmnis nakeTobebis (samosi, transporti,
inventari da sxv.) da garemos (interieri, eqsterieri, ezo, parki da sxv.)
dizainis eskizebs konkretul stilSi (mag. eTno, klasika, retro, moderni,
minimalizmi, Tavisufali da sxv.).

5. aqtivoba IV `Cveulebrivi nivTebis araCveulebrivi sicocxle~


maswavlebeli winaswar ecnoba internetresursSi arsebul bmuls,
romelSic warmodgenilia Tanamedrove ingliseli dizaineris, dominik
uilkoqsis kompozicia (improvizacia skamiT, joxebiT, sxvadasxva sagneb­
iTa da CrdiliT), Sesrulebuli 2012 wlis milanis dizainis kvireulze.
Semdeg gaacnobs moswavleebs am dizaineris namuSevars da esaubreba
imis Sesaxeb, rom, Tu SemoqmedebiTad miudgebian, nebismier mosawyen
da Cveulebriv saganSi SeiZleba dainaxon raime saintereso. magaliTad:
joxi, iatakis saxexi jagrisi, cocxi, saxazavi da sxva SeiZleba war­
moidginon xelovnebis elementad – vTqvaT, xazad, maTgan ki Seadginon
kompozicia da Tu gaixseneben da gamoiyeneben saxviTi xelovnebis sxva­
dasxva princips (Suq-Crdils, simetria-asimetrias, ritms, kompoziciu­
ri ganawilebis sxvadasxva xerxs da a. S.), nebismieri, yofiTi nivTebisgan
xelovnebis namuSevris Seqmnas SeZleben.
moswavleebi ganixilaven dizaineris namuSevars, uziareben erTmaneTs
STabeWdilebebs, gamoTqvamen mosazrebebs.
maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, moifiqron, romel nivTebs
(dazianebuli da gamousadegari saskolo inventari, sayofacxovrebo
nivTebi da a. S.) SearCevdnen skolaSi, saxlSi, ezoSi da a.S. sxvadasxva
saintereso kompoziciis Sesadgenad. moZiebis Semdeg Seudgebian muSao­
bas. SeiZleba mTelma klasma erT proeqtze imuSaos, an jgufebad ganaw­
ildnen. aseve SesaZlebelia moawyon erTgvari aqcia, romelSic mTeli
skola miiRebs monawileobas.

informacia maswavlebels: dominik uilkoqss, rogorc Tavad ambobs,


dagegmili hqonda milanis dizainis kvireulze warmoedgina Semdegi pro­
eqti: eqvsi dRis ganmavlobaSi, or skams Soris aego xidi joxebiT, sxva
mogrZo sagnebiTa da webovani lentiT, Tumca Semdeg, adgilze, sponta­
nurad gadawyvita kompozicia gaekeTebina erTi skamis joxebis, webovani
lentisa da balansis principis gamoyenebiT. sainteresoa, rom am kom­
poziciis SeqmnaSi sxva adamianebic monawileobdnen da sakuTari mosaz­
rebisamebr amagrebdnen sxvadasxva nivTebs. sabolood, konstruqciis
kedelze asaxuli Crdili avtorma feradi webovani lentis meSveobiT
daafiqsira. am proeqtze muSaobis etapebis amsaxveli fotoebi, aseve
sxva informacia dizaineris Sesaxeb, warmodgenilia internetresursSi.

SeniSvna: sagnebis moZiebisas daculi unda iyos usafrTxoebis wesebi.

207
vizualuri masala:
dominik uilkoqsis namuSevari,
milanis dizainis kvireuli, 2012 w.

proeqtis pirveli saxe

spontanuri improvizacia kedelze darCenili Crdili

http://variationsonnormal.com/2012/04/24/between-your-thoughts-and-mine-2/

kavSiri: Sedegi s.g.IX.3. indikatori 1. gegmavs samuSaos Sesrulebis op-


timalur dros, SemsrulebelTa raodenobasa da, amocanis specifikidan
gamomdinare, gansazRvravs samuSaos Tanmimdevrobas/funqciebs/mova-
leobebs; indikatori 2. gegmavs, ra materialuri resursebi dasWirdeba
Sesasrulebel samuSaos da rogor moiZiebs am resursebs; indikatori 4.
SeakeTebs dazianebul saskolo inventars; Sedegi s.g.IX.4. indikatori 4. ga-
moTqvams mosazrebas xelovnebis nimuSis mxatvruli Rirebulebis Sesaxeb
da cdilobs daasabuTos sakuTari azri.

Sedegi
s.g.IX.2. moswavle acnobierebs samyaros, rogorc mravalferovani
grZnobebisa da ideebis wyaros da SeuZlia SemoqmedebiTad asaxos namuSe-
varSi.

208
indikatori
1. iyenebs sxvadasxva kulturisa da periodis SemoqmedTa nawarmoebebs
sakuTari Canafiqris gansaxorcieleblad.

1. aqtivoba I
maswavlebeli da moswavleebi ixseneben me-8 klasis aqtivobas, rome­
lic diego velaskesis `meninebsa~ da am naxatis sxvadasxva mxatvris mier
interpretirebul variantebs Seexeboda (ix. s.g.VIII.7. indikatori 6) da ms­
jeloben TiToeuli mxatvris Canafiqrze. Semdeg maswavlebeli aZlevs
moswavleebs davalebas, Seasrulon igive an maT mier SerCeuli sxva kom­
pozicia impresionistul, fovistur, kubistur, grafitisa da sxva, maT­
Tvis cnobil, stilSi; aseve notanis teqnikiT, aplikaciiT da a. S.

internetresursi:
http://redyellowbluemakeyou.blogspot.com/2010/11/when-you-feel-like-every-
thing-has-been.html

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, flomasterebi, fun­
jebi, feradi qaRaldebi, makrateli, webo, sxva masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VIII.8. indikatori 1. adarebs erTmaneTs sxvadasxva


kulturis xelovnebis nimuSebs: Tematikis, stilis, kompoziciuri wyobis,
koloritis mixedviT (aqtivoba leonardo da vinCis `mona lizas~ Temaze
arsebuli Tanamedrove interpretaciebis Sesaxeb).

1. aqtivoba II
maswavlebeli saubrobs imis Taobaze, rom mxatvrebi xSirad mimar­
Taven interpretacias, raTa sakuTari saTqmeli gadmoscen/Tqvan sxva
romelime cnobili mxatvris `citirebiT~.
Semdeg aCvenebs slaidSous (an winaswar moZiebul reproduqciebs) van
gogis mier Sesrulebuli Jan fransua miles namuSevrebis interpreta­
ciebiT (ix. internetresursi). moswavleebi msjeloben, ras niSnavs in­
terpretacia. aTvaliereben sxvadasxva mxatvris mier Sesrulebul
variaciebs ukve van gogis `varskvlavebiani Ramis~ Temaze (ix. interne­
tresursi).
bolos moswavleebi qmnian sakuTar interpretaciebs – xataven gansx­
vavebul kompozicebs van gogiseuli mxatvruli xerxis gamoyenebiT,
an igive kompozicebs gansxvavebuli xerxebiT – Secvlian stils, xe­
lovnebis elementebsa da principebs.

internetresursi:
Jan fransua miles namuSevrebis van gogiseuli interpretaciebi:

209
http://www.slideshare.net/adameva/van-gogh-millet-3089972
sxvadasxva mxatvris mier Sesrulebuli variaciebi van gogis
`varskvlavebiani Ramis~ Temaze:
http://www.princetonol.com/groups/iad/lessons/high/bailey.html

resursebi:
saxatavi furclebi, guaSi, akvareli, tuSi, flomasterebi, ubralo
da feradi fanqrebi, Savi da feradi qaRaldebi, makrateli, saofise
dana, fanqrebi, webo, muyao, sxva nebismieri masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VIII.7. indikatori 6. adarebs erTmaneTs xelovnebis


sxvadasxva nimuSs, saubrobs, romeli ufro moswons da asabuTebs, ratom
aZlevs mas upiratesobas (aqtivoba I); Sedegi s.g.IX.1.

1. aqtivoba III
maswavlebeli moswavleebs aCvenebs elguja amaSukelis `qarTlis
dedis~ qandakebas. moswavleebi saubroben avtoris Canafiqrze, simbo­
likaze da a. S., gamoTqvamen varaudebs, rogori iqneboda Tanamedrove
qarTlis deda da ra sagnebi eqneboda mas xelSi.
Semdeg maswavlebeli urigebs moswavleebs winaswar, A4 formatis
furclebze amobeWdil `qarTlis dedis~ fotosuraTebs. moswavleebi
xataven am sagnebs, an Jurnalebidan amoWrili gamosaxulebebiT akeTe­
ben aplikacias – qmnian sakuTar versias, romlis saSualebiTac Seec­
debian gadmoscen garkveuli idea.

kavSiri: Sedegi s.g.IX.6. indikatori 4. msjelobs, Tu rogor aisaxeba epo-


qis ideuri da stilisturi niSnebi xelovanis Semoqmedebaze.

indikatori
2. irCevs Temas sakuTari emociebisa da STabeWdilebebis safuZvelze da
asaxavs namuSevarSi.

2. aqtivoba
moswavleebi ismenen moris ravelis `boleros~, maswavlebeli uambobs
maT nawarmoebis Seqmnis istorias (kompozitorma is Seqmna mgzavro­
bisas, rodesac qarxanas uaxlovdeboda. xmebi da ritmi sul ufro da
ufro xmamaRla esmoda, rac aisaxa nawarmoebSi – erT instruments Tan­
daTanobiT emateba sxva instrumentebi, igive melodia Zalas ikrebs,
dabolos, kulminacias aRwevs).
Semdeg moswavleebi ismenen klod debiusis `mTvaris Suqs~ (an musikis
sagnobrivi programis SinaarsiT gaTvaliswinebul sxva nawarmoebs,
musikis maswavleblis rCeviT) da xelovnebis elementebisa da princi­
pebis mizanmimarTulad gamoyenebiT xataven asociaciebs.

210
resursebi:
mosasmeni aparatura, audioCanawerebi; saxatavi furclebi, guaSi, ak­
vareli, tuSi, flomasterebi, fanqrebi, sxva nebismieri masala.

kavSiri: Sedegi VII.1. indikatori 5. sxvadasxvagvari (wriuli, verti-


kaluri, horizontaluri, diagonaluri) monasmebiT qmnis didi zomis
namuSevrebs.
kavSiri sxva sagnebTan: musika – mus.IX.5. moswavles SeuZlia mosmenili
musikaluri nawarmoebis gaanalizeba. indikatori 1. saubrobs musikalu-
ri nawarmoebis mosmeniT gamowveul STabeWdilebaze.

indikatori
3. SemoqmedebiTad asaxavs garemoze dakvirvebis Sedegad aRZrul
STabeWdilebebs, ideebsa da grZnobebs.

3. aqtivoba I
moswavleebi gadian skolis ezoSi (an, Tu SesaZlebelia, axlomdebare
parkSi, skverSi) da akeTeben peizaJis Canaxatebs – buCqi, xe, xeTa jgufi,
yvavilnari da a. S. iqve agroveben foTlebs.
Canaxatebidan irCeven erT-erTs da xataven guaSiT.
Semdeg amzadeben CarCos TavianTi namuSevrisTvis: muyaosgan an qa­
Raldisgan gamoWrian sasurveli zomisa da formis CarCos, daferaven
Segrovebul foTlebs guaSiT da foTlebidan aRebuli anabeWdiT amko­
ben mas. SeiZleba SeRebili foTlebis dawebebac.

211
vizualuri masala:
moswavleebis namuSevrebi:

SeniSvna:
es aqtivoba SeiZleba Sesrules ramdenjerme, weliwadis sxvadasxva dros.

resursebi
saxatavi furclebi, ubralo da feradi fanqrebi, guaSi, akvareli, fe­
radi qaRaldebi, funjebi, makrateli, saofise dana, webo, muyao, foTle­
bi, yvavilebi, balaxebi, mcire zomis totebi da sxva nebismieri masala.

212
3. aqtivoba II
moswavleebi qmnian mravalfigurian kompozicias, romelSic asaxaven
movlenas, romelmac bolo dros Zlieri STabeWdileba moaxdina maTze
(dResaswauli, eqskursia, saintereso SemTxveva, msoflioSi momxdari
raime movlena da a. S.).

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, guaSi, akvareli, funjebi, sxva nebi­
smieri masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.1. indikatori 4. gamosaxavs mravalfigurian kom-


poziciebs; Sedegi s.g.VII.3. indikatori 1. xatavs Sesabamis garemoSi adami-
anebs, frinvelebs, cxovelebs da mcenareebs naturidan da mexsierebiT
meti detalis gamoyenebiT; Sedegi s.g. VIII.7. indikatori 1. msjelobs naxat-
Si gamosaxuli obieqtebis kompoziciur ganawilebaze.

Sedegi

s.g.IX.3. moswavles SeuZlia dagegmos da Seasrulos sxvadasxva saxis sa-


muSao.

indikatori

3. qmnis nakeTobebis (samosi, transporti, inventari da sxv.) da


garemos (interieri, eqsterieri, ezo, parki da sxv.) dizainis eski-
zebs konkretul stilSi (magaliTad, eTno, klasika, retro, moder-
ni, minimalizmi, Tavisufali da sxv.).

3. aqtivoba I
moswavleebi moxataven erTjerad muyaos TefSebs sxvadasxva epoqisa
da stilisTvis damaxasiaTebeli ornamentiTa Tu naxatiT: evropuli –
art nuvo, art deko da sxv.; aRmosavluri – Sua aziuri, sparsuli, Cinu­
ri da sxv.; romelime mxatvris stilSi – van gogi, kandinski, pit mondri­
ani, klimti, uorholi, jekson poloki da sxv,; qarTul eTnografiul
stilSi – vazis foTliT, yurZnis mtevniT, jvriT, batkniT, TevziT,
borjRaliT da sxv.; rusul stilSi – palexi, gJeli da sxv.; inglisur
stilSi – nadirobis sceniT da sxv.

213
vizualuri masala:
TefSebis dekoratiuli moxatulobis nimuSebi:

resursebi:
erTjeradi muyaos TefSebi, guaSi, akrili, funjebi, flomasterebi,
sxva masala.

kavSiri: Sedegi s.g.VII.11. indikatori 4. asaxelebs sxvadasxva kulturis


erTi daniSnulebis arqiteqturis, saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis
nimuSebs (aqtivoba I – sxvadasxva qveynebis keramikuli mosapirkeTebeli
filebis dizainis Sesaxeb). (ix. gv. 74)

indikatori
5. kompiuteruli teqnikis gamoyenebiT qmnis mosawvevi da misaloci ba-
raTebis eskizebs, aseve zeimebisa da Teatraluri warmodgenebis afiSebs.

5. aqtivoba
kompiuteruli programebis – vordis (Microsoft Word), Tu SesaZlebe­
lia, qorelis (Corel Draw) an fotoSofis (Photoshop) gamoyenebiT moswav­
leebi amzadeben mosawvev baraTebsa da afiSas.

214
resursebi:
kompiuteri, kompiuteruli programebi: vordi (Microsoft Word), qore­
li (Corel Draw), fotoSofi (Photoshop).

kavSiri: Sedegi s.g.IX.3. indikatori 6. zeimebisa da Teatraluri war-


modgenebisaTvis xatavs da asrulebs masalaSi dekoraciebisa da kostume-
bis eskizebs (aqtivoba II – beZnuli Teatrebis Sesaxeb). (ix. gv. 216)

indikatori
6. zeimebisa da Teatraluri warmodgenebisaTvis xatavs da asrulebs ma-
salaSi dekoraciebisa da kostumebis eskizebs.

6. aqtivoba I
veneciuri sakarnavalo niRbebis fotoebis daTvalierebis Semdeg
moswavleebi msjeloben, ramdenad mniSvnelovania fantazia, stilizacia,
feradovneba, xasiaTis gadmocema.
Semdeg qmnian sakuTar eskizebs, papie-maSesgan (an TabaSirisgan) amza­
deben niRbebs, moxataven da amkoben biseriT, mZivebiTa da bumbulebiT.
moswavleebi muSaoben wyvilebSi. niRbis formis asaRebad erTi mos­
wavle saxeze ifarebs dolbands, `vaflis~ pirsaxocs an cxvirsaxocs,
mewyvile adebs papie-maSes masas, Tanabrad gadaanawilebs da iRebs anabe­
Wds. yuradReba unda miaqcion, rom papie-maSes masiT saxis dafarvis
dros ar daifaros nestoebi, raTa moswavleebs sunTqva ar gauWirdeT.
sveli papie-maSes masa saxeze didxans rom ar edoT, gasaSrobad SeiZle­
ba gamoiyenon feni. gaiTvaliswineT, damwvrobis Tavidan asacileblad
dauSvebelia maRali simZlavris gamoyeneba. SesaZlebelia TabaSiris
anabeWdis aRebac.

vizualuri masala:

215
internetresursi:
https://www.google.ge/search?q=Venetian+Carnival+Masks&hl=ka&client=-
firefox-a&hs=4zf&rls=org.mozilla:en-US:official&prmd=imvns&tbm=isch&t-
bo=u&source=univ&sa=X&ei=XCC2T9DwBIvzsgaz_YjtBw&ved=0CHUQsAQ&bi-
w=1440&bih=812

resursebi:
feni; papie-maSe, TabaSiri, WurWeli wylisTvis, dolbandi, `vaflis~
pirsaxoci an cxvirsaxoci, guaSi, akrilis saRebavebi, funjebi, webo,
makrateli, maqmani, mZivebi, bumbulebi da sxva masala.

6. aqtivoba II
maswavlebeli mokled gaacnobs moswavleebs berZnuli Teatris is­
torias (aseve, winaswar SeuZlia gaecnos internetresursSi arsebul
masalas). aCvenebs berZnuli larnakebis, reliefebis da a. S. winaswar
momaragebul fotoebs. moswavleebi daakvirdebian kostiumebsa da Tmis
varcxnilobas berZnuli larnakebis moxatulobis nimuSebze, gaakeTeben
Canaxatebs, moiZieben masalas, Seadgenen leqsikons terminebisTvis. Ses­
aZloa, didi dasvenebis dros gaxsnan `berZnuli varcxnilobis saloni~,
romelSic Tanaskolelebs miiwveven da berZnul varcxnilobas gaukeTe­
ben.
Semdeg moswavleebi moamzadeben saklaso dadgmas – romelime ber­
Znuli miTis inscenirebas, an nawyvets romelime berZnuli komediidan,
risTvisac Tavad daamzadeben kostiumebs (zewrebis napirebs moxataven
meandris ornamentebiT), niRbebs, aqsesuarebs, mosawvevebs.

SeniSvna:
moswavleebma SeiZleba gaixsenon, ra ician berZnuli arqiteqturuli
orderis Sesaxeb [Seadaron berZnul samosSi gamowyobili gogonebi io­
inur an korinTul orders, biWebi – doriuls, maT mier damzadebuli

216
kostiumis nakecebi – svetis tanze arsebul Rarebs (kanelurebs) da
a.S.]. maswavlebelma Tavad unda gadawyvitos, ramden gakveTils dauT­
mobs am aqtivobebs.

vizualuri masala:

internetresursi:
http://www.ancientgreece.co.uk/festivals/explore/exp_set.html
tansacmlis Targebi da sxva:
http://www.fashion-era.com/ancient_costume/ancient-greek-dress-chiton.ht-
m#Ancient_Greek_Dress_

resursebi:
berZnuli larnakebis, taZrebis reliefebis da a.S. fotoebi, romleb­
zec Cans ZvelberZnuli Cacmulobis, Tmis varcxnilobis Taviseburebe­
bi; aqsesurebi da a.S.; saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi,
funjebi, flomasterebi, sxva masala; saweri kalmebi, saweri furclebi;
varcxnilobis gasakeTeblad saWiro nivTebi (savarcxeli, Tmis jagrisi,
Tmis samagrebi, sxvadasxva aqsesuarebi); didi zomis TeTri qsovilis
naWrebi kostiumebisTvis da sxva masala.

217
indikatori
7. konstruqtoris sqemebisa da detalebis gamoyenebiT agebs martiv
eleqtrosaTamaSos.

7. aqtivoba I
moswavleebi winaswar moiZieben cnobili mxatvrebis namuSevrebs,
romlebzec gamosaxulia qaris wisqvili an Suqura. Semdeg gaakeTeben
namuSevars – 3-ganzomilebian makets, sadac Suqura anaTebs, xolo wis­
qvilis frTebi trialebs (am aqtivobisas SeiZleba daxmareba da kon­
sultacia sTxovon fizikis maswavlebels).

vizualuri masala:

iakob van reisdali, `wisqvili~, 1670 w. pol siniaki, `Suqura~, 1925 w.

klod mone, `wisqvilebi holandiaSi~, 1871 w


klod mone, `yayaCoebis mindori da
wisqvili~, 1886 w.

218
alber marke, `onfleris porti~, 1911 w.

resursebi:
nebismieri masala moswavlebis da maswavleblis fantaziiT.

7. aqtivoba II
moswavleebi plastilinisgan an Tixisagan Zerwaven cxovelebis deko­
ratiul figurebs, akeTeben karusels tentiT, rTaven saaxalwlo ga­
naTebiT da amontaJeben patara Zravas, rom karuselma itrialos. (am
aqtivobisas SeiZleba daxmareba da konsultacia sTxovon fizikis mas­
wavlebels).

resursebi:
plastilini, Tixa, dana plastilinis saWrelad, saaxalwlo ganaTeba
da sxva nebismieri masala moswavleebis da maswavleblis fantaziiT.

mimarTuleba: komunikacia da interpretacia

Sedegi s.g.IX.4. moswavles SeuZlia gamoiyenos saxviTi xelovnebis ele-


mentebisa da principebis codna xelovnebis konkretuli nimuSis anali-
zis dros.

indikatori
1. winaswar SerCeuli kriteriumebis mixedviT afasebs namuSevars.

1. aqtivoba
maswavlebeli urigebs moswavleebs muzeumis baraTebze dabeWdil
reproduqciebs. moswavleebi axarisxeben maT imis mixedviT, Tu romeli
xelovnebis elementi da principia wamyvani da mxatvruli saxis ganmsaz­
Rvreli TiToeul namuSevarSi: feri, forma, xazi, ritmi da a. S.
daxarisxebul baraTebs moswavleebi warudgenen erTmaneTs, imsje­
leben, ramdenad sworad aris dajgufebuli namuSevrebi.

219
Semdeg moswavleebi qmnian namuSevrebs da Tavad wyveten, Tu rome­
li xelovnebis elementi Tu principi iqneba maT namuSevarSi wamyvani.
samuSaos dasrulebis Semdeg, maT unda gamoicnon, ra Canafiqri hqonda
avtors da Seafason, ramdenad moaxerxa misi ganxorcieleba.

resursebi:
baraTebi reproduqciebiT, saxatavi furclebi, fanqrebi, saSleli,
akvareli, guaSi, funjebi, flomasterebi, pasteli, sxvadasxva masala.

indikatori
2. msjelobs imis Sesaxeb, Tu ra efeqts aRwevs mxatvari feris saSuale-
biT (magaliTad, iwvevs garkveul emocias, qmnis ganwyobilebas, gamokveTs
mTavars, aZlierebs JReradobas).

2. aqtivoba
moswavleebi aTvaliereben andre derenis namuSevrebs, romlebic man
londonSi mivlinebis dros Seqmna. saubroben, ramdenad iyo SesaZlebeli,
mxatvars nisliani albionis dedaqalaqi aseT mkveTr, myvirala ferebSi
daenaxa. Semdeg ecnobian sxva fovistebis namuSevrebs (anri matisi, mo­
ris de vlaminki, kis van dongeni...), msjeloben ZiriTad maxasiaTeblebze
(mkveTri ferebi, msxvili formebi, daunawevrebeli naxati, sqeli kon­
turebi...) da Tavadac qmnian naxatebs am kriteriumebis mixedviT.

vizualuri masala:
andre dereni:

londoni, vaterloos xidi, 1906 w. londoni, temza da taueris xidi, 1906-1907 ww.

220
londoni, sent polis kaTedraluri londoni, hangerfordis Caring krosis xidi,
taZari, 1906 w. 1906-1907 ww.

moris de vlaminki:

`Semodgomis peizaJi~, 1905 w. `Satos xidi~, 1906 w.

`qalis portreti~, 1905 w. `qali ZaRliT~, 1905 w.

221
resursebi:
saxatavi furclebi, akvareli, guaSi, funjebi, nebismieri masala.

indikatori
3. msjelobs, ra efeqts aRwevs mxatvari Suq-Crdilis gamoyenebiT.

maswavlebeli aCvenebs moswavleebs rembrandt harmenszon van reinis,


JorJ de la turisa da miqelanjelo merizi da karavajos namuSevrebs.
moswavleebi adareben erTmaneTs namuSevrebs da msjeloben Suq-Crdil­
iT miRweul efeqtebze.

vizualuri masala:

JorJ de la turi `axalSobili~, rembrandt harmenzson van reini


1640-iani wlebi `Cafiqrebuli filosofosi~, 1632w.

miqelanjelo merizi da karavajo, `maTe


mociquli da angelozi~, 1602 w.

222
indikatori
4. gamoTqvams mosazrebas xelovnebis nimuSis mxatvruli Rirebulebis
Sesaxeb da cdilobs daasabuTos sakuTari azri.

4. aqtivoba `Cemi koleqcia~


maswavlebeli sTxovs moswavleebs, warmoidginon, rom isini arian
xelovnebis nawarmoebebis koleqcionerebi. moswavleebma unda daas­
axelon, xelovnebis romeli nimuSebis xilvas inatrebdnen sakuTar ko­
leqciaSi. Semdeg isini qmnian 3-ganzomilebian proeqts `Cemi koleqcia~.
SeiZleba muzeumis TiToeuli `darbazi~ muyaos yuTSi moewyos, sadac
kedlebze gamoifineba moswavleebis sayvareli namuSevrebis maT mierve
Sesrulebuli patara `aslebi~.
proeqtis wardgenisas moswavleebi msjeloben xelovnebis TiToeuli
nimuSis mxatvruli Rirebulebis Sesaxeb da asabuTeben TavianT azrs.

resursebi:
muyaos yuTebi, saxatavi furclebi, akvareli, guaSi, funjebi,
makrateli, webo, feradi furclebi, nebismieri sxva masala.

mimarTuleba: xelovnebis aRqma konteqstSi

Sedegi
s.g.IX.5. moswavles SeuZlia amoicnos da Seadaros sxvadasxva epoqisa da
stilis namuSevrebi.

indikatori
1. adarebs erTmaneTs sxvadasxva istoriuli periodis xelovnebas
ramdenime maxasiaTeblis mixedviT (stili, Tema, Janri).

1. aqtivoba I
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Tu SesaZlebelia, moiZion saku­
Tar qalaqSi/sofelSi da a. S. Zveli berZnuli arqiteqturuli orderis
svetebisa da kapitelebis Tanamedrove gamoyenebis nimuSebi. moswavlee­
bi moiZiben informacias am nagebobebis Sesaxeb, gadaiReben fotoebs,
gamofenen klasSi, imsjeleben, riT gansxvavdeba Tanamedrove inter­
pretaciebi antikuri originalebisgan. Semdeg muyaosgan/linoliumis­
gan gamoWrian an plastilinisgan/Tixisgan daamzadeben Sesabamisi (ioni­
uri, doriuli, korinTuli) svetisa da kapitelis reliefebs, dafaraven
saRebaviT da fotoebze zemodan gaakeTeben anabeWdebs. (Tu foto
muqia, anabeWdi unda iyos TeTri, xolo Tu foto Riaa, naTeli – maSin
anabeWdi unda iyos Savi. anabeWdis adgili ise unda SeirCes, rom fo­
toze asaxuli sveti da kapiteli ar gadafaros). namuSevars gaukeTeben
CarCos, romelzec anabeWdis nawili unda gadavides.
223
resursebi:
svetebis fotoebi (moswavleebis mier gadaRebuli), guaSi, funjebi,
muyao/linoleumi, plastilini/Tixa, feradi qaRaldebi CarCosTvis,
makrateli, sxva masala.

1. aqtivoba II
maswavlebeli aCvenebs Sua saukuneebis romanuli taZris amsaxvel
vizualur masalas. moswavleebi ixseneben romanuli arqiteqturisTvis
damaxasiaTebel niSnebs.
Semdeg maswavlebeli aCvenebs gotikuri (guTuri) taZris fotoebs.
moswavleebi adareben orive stilis arqiteqturis nimuSebs. msjeloben
msgavseba-gansxvavebebze.
cota xanSi maswavlebeli qaosuri TanmimdevrobiT aCvenebs roman­
uli da gotikuri taZrebis fragmentebsa da detalebs. moswavleebma
unda amoicnon da miakuTvnon isini erTs an meores.
maswavlebeli esaubreba gotikuri arqiteqturis Sesaxeb.
moswavleebma SeiZleba gaixsenon istoriis gakveTilebi Sua saukunee­
bis Sesaxeb.

SeniSvna:
romanuli da gotikuri xelovnebis SedarebisTvis maswavlebelma
aseve SeiZleba gamoiyenos am periodebis saxviTi xelovnebis sxva ni­
muSebi (magaliTad, mrgvali qandakeba, reliefi da a. S.). (ix. gv. 153)

maria laaxis saabato, 1093-1216 ww., germania, xedi Crdilo-dasavleTidan

informacia maswavleblisTvis:
romanuli arqiteqturisTvis damaxasiaTebelia masiuri kedlebi, de­
koratiuli elementebis simwire, SedarebiT patara fanjrebi, sarkmel­
ebi (naxevarwriuli RiobiT) da a. S. (aseve ix. s.g.VIII.10. indikatori 1.
aqtivoba II `romauli da romanuli~, informacia maswavleblisTvis).

224
xedi aRmosavleTidan

maria laaxis taZris fragmentebi da detalebi:

dasavleTis afsida mrgvali koSki

dasavleTis centraluri koSki aRmosavleTis fasadi, afsidiT, Suajvaredisa


da gverdiTa marTkuTxa koSkebiT

225
interieri. centraluri da gverdiTa navebi

interieri. centraluri
navi jvrovani kamarebiT

gotikuri (guTuri) arqiteqtura ganviTarda Sua saukuneebis (XII-XVI


ss.) evropaSi. termini warmoiSva italiaSi, aRorZinebis epoqaSi, guTebis
tomebis saxelwodebidan, romlebsac antikuri romis damangrevlebad
miiCnevdnen. maTi saxeli Tavidan uaryofiTi konteqstiT gamoiyeneboda
da mTeli Sua saukuneebis xelovnebas uaryofiTad axasiaTebda. goti­
kuri arqiteqturisTvis damaxasiaTebelia Txeli, maRali kedlebi, didi
zomis Seisruli (wawvetebuli) fanjrebi maqmanisebri moCarCoebiTa da
feradi vitraJebiT, koSkebi, Spilebi, arkbutanebisa da kontrforsebis
sistema, Seisruli kamarebi, Seisruli TaRebi fanjrebis, portalebis,
TaRebis mwkrivebis RiobebSi, Senobis calkeuli nawilebis mdidruli
dekori (qandakebebi da maqmanis msgavsi qvis CuqurTmebi) da a. S.

parizis RvTismSoblis taZari, 1163 w. safrangeTi

xedi samxreTidan xedi dasavleTidan

226
parizis RvTismSoblis taZris fragmentebi da detalebi:

portali (karibWe) mrgvali fanjara dasavleTis fasadze

vitraJi samxreTis fasadze Spili

arkbutanebis da kontrforsebis sistema

227
frontoni koSki interieri, centraluri
navi Seisruli kamarebiT

internetresursi:
romanuli arqiteqturis Sesaxeb:
http://www.britannica.com/EBchecked/topic/1384996/Romanesque-architecture
http://www.sacred-destinations.com/reference/romanesque-architecture
http://www.sacred-destinations.com/categories/romanesque
gotikuri arqiteqturis Sesaxeb:
http://www.britannica.com/EBchecked/topic/239728/Gothic-art
http://www.sacred-destinations.com/categories/gothic

indikatori
2. axasiaTebs XX saukunis xelovnebis ramdenime mimdinareobis cnobil
nimuSs.

2. aqtivoba
maswavlebeli daamzadebs baraTebis or nakrebs: pirveli nakrebis ba­
raTebze dawers XX saukunis mxatvruli stilebisa da mimdinareobebis
saxelwodebebs, meore nakrebis baraTebze – maT maxasiaTeblebs.
moswavleebi, arsebuli codnis safuZvelze, daawyvileben maT. dau­
wyvilebel an SecdomiT dawyvilebul stilebsa da maxasiaTeblebTan
dakavSirebiT maswavlebeli aZlevs ganmartebebs.
Semdeg maswavlebeli aCvenebs maT winaswar momzadebul slaidSous.
moswavleebi maxasiaTeblebis mixedviT amoicnoben, romel stilsa Tu
mimdinareobas ekuTvnis TiToeuli nawarmoebi.

228
vizualuri masala:
fovizmi (anri matisi, andre dereni);
analitikuri kubizmi (pablo pikaso, JorJ braki);
sinTeturi kubizmi (pablo pikaso, JorJ braki);
germanuli eqspresionizmi (`lurji mxedari~, `xidi~ – ernst ludvig
kirxneri, karl Smidt-rotlufi, vasili kandinski, franc marki, av­
gust make, edvard munki);
abstraqtuli eqspresionizmi (jekson poloki, uilem de kuningi,
franc klaini);
futurizmi (umberto boConi, jakomo bala, jino severini);
suprematizmi (kazimir maleviCi);
konstruqtivizmi (vladimir tatlini, aleqsandr rodCenko, el
lisicki, naum gabo);
de stili (pit mondriani);
dadaizmi (marsel diuSani, Jan arpi);
siurealizmi (salvador dali, rene magriti);
pop arti (endi uorholi, roi lixtenSteini);
op arti (viqtor vazareli);
minimalizmi (frenk stela, robert morisi);
hiperrealizmi (Carlz beli, Cak klouzi, roberto bernardi).

internetresursi:
http://www.artyfactory.com/art_appreciation/timelines/modern_art_timeline.htm

kavSiri: Sedegi s.g. IX. 1. indikatori 5. atarebs eqsperiments SerCeul


sferoSi (mxatvroba, dizaini, fotografia da a. S.) moZiebuli informaciis
safuZvelze (teqnologia, Teoriebi, gamomsaxvelobiTi xerxebi, masala).

indikatori
3. amoicnobs qarTuli xuroTmoZRvrebis cnobil nimuSebs da adarebs
imave periodis sxva qveynis arqiteqturul Zeglebs.

moswavleebi moinaxuleben axlomdebare romelime cnobil qarTul


taZars. msjeloben, romeli epoqisaa, ra tipisaa da a. S. Semdeg akeTe­
ben Canaxatebs. cdiloben gadmoscen proporciebi, damaxasiaTebeli ar­
qiteqturuli formebi (gumbaTi, navi, afsida, sarkmeli, niSa da a. S.),
rogor aris Cawerili garemoSi. uReben fotoebs.
Semdeg maswavlebeli aZlevs davalebas, moiZion amave periodis sxva
qveynebis (maswavleblis mosazrebisamebr) igive daniSnulebis Zeglebi.
klasSi warmoadginon vizualuri masala da Seadaron nanax qarTul Ze­
gls (proporciebi, taZris tipi – bazilika, jvargumbaTiani, samSeneblo
masala, feri, garemo da a. S.). Sedarebisas gamoiyenon TavianTi Canax­
atebi da fotoebi.

229
vizualuri masala:
mcxeTis jvari da jvris tipis Zeglebi saqarTvelosa da somxeTSi;
bolnisisa da rasafas wm. sergis (siriuli) bazilikebi, sxva nimuSebi.

mcxeTis jvris taZari, xedi aRmosavleTidan, VI-VII ss. mcxeTis jvris taZari, gegma

wm. rifsimes taZari, VII s., xedi samx- wm. rifsimes taZari, gegma
reT-aRmosavleTidan, somxeTi

bolnisis sioni, V s., xedi Crdilo-aRmosavle- bolnisis sioni, gegma


Tidan

230

wm. sergis taZari, V s., rasafa (siria) wm. sergis taZari, gegma

indikatori
4. konkretuli nimuSebis magaliTze msjelobs msgavseba-gansxvavebaze,
romelic arsebobs sxvadasxva periodis xelovnebaSi (Zveli, axali da Ta-
namedrove).

4. aqtivoba I
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs sxvadasxva periodSi agebuli sx­
vadasxva daniSnulebis nagebobebis – taZrebis, Teatrebis, xidebisa da
a. S. fotoebs. moswavleebma unda daalagon isini qronologiuri Tan­
mimdevrobiT da daasabuTon/axsnan, ra niSnebiT miakuTvneben ama Tu im
periodis xelovnebas.

vizualuri masala:
antikuri periodis, Sua saukuneebis da a. S., aseve Tanamedrove xe­
lovnebis nimuSebi.

4. aqtivoba II
moswavleebi samnawiliani venis diagramiT adareben mxatvrul xerxebs,
romlebsac iyenebdnen antikuri berZnuli keramikis mxatvrebi, frangi
fovisti anri matisi da Tanamedrove fotografi nadav kanderi. msjelo­
ben sqematizaciaze, kontrastze, dinamikaze, proporciasa da sxv.

vizualuri masala:
antikuri berZnuli keramikis mxatvroba:

231
anri matisis namuSevrebi:

nadav kanderis olimpiuri TamaSebis sareklamo fotoebi kompaniisT­


vis `poveraid~ (Powerade, koka-kolas sportis sasmelTa mwarmoebeli):

SeniSvna:
informacia maswavlebels: nadav kanderi (daibada 1961 w.) – londoneli
fotografi, mxatvari da reJisori. misi namuSevrebi Setanilia londo­
nis erovnuli portretebis galereasa da viqtoriasa da albertis muze­
umis koleqciebSi, msoflios sxva cnobil galereebsa da muzeumebSi.

internetresursi:
nadav kanderis fotoebi:
http://www.dailymail.co.uk/news/article-1041069/Naked-ambition-Britains-Olym-
pians-strip-prepare-make-history-Beijing.html

232
resursebi:
saweri furclebi, saweri kalmebi.

4. aqtivoba III
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs Jak lui davidis namuSevrebs
`horaciusebis fici~, `madam rekamies portreti~, `sabineli qalebi~,
`sokrates sikvdili~ da sxv. moswavleebi aRweren TiToeuls (anturaJi,
kostiumebi, aqsesuarebi, kompozicia da a. S.), msjeloben, ra Sinaarsis
SeiZleba iyos TiToeuli (maswavlebeli svams kiTxvas – pozebisa da
mimikis mixedviT, ra Temazea nawarmoebi? da mxolod msjelobisa da
moswavleTa mxridan varaudebis gamoTqmis Semdeg eubneba maT nawarmoe­
bebis saxelwodebebs da uambobs istoriebs).
moswavleebi gaixseneben da moiZieben sxva magaliTebs, sadac Cans,
rom xelovanebi saukuneebis ganmavlobaSi iRebdnen STagonebas antiku­
ri saberZneTisa da romis xelovnebidan. isini akeTeben daskvnebs, ratom
iyo XVIII saukunis dasasrulsa da XIX-is dasawyisSi sazogadoebis maRali
fenisTvis ase mniSvnelovani warsulis klasikur idealebTan siaxlove.
moswavleebi agroveben informacias Jak lui davidis epoqis mniSvnelo­
van istoriul movlenebze da avleben paralels, ratom gauCnda davids
survili, gamoeyenebina warsulis istoriuli faqti.
moswavleebi gaavleben paralelebs – zneobrivi kodeqsi, suliskveTe­
ba; aveji, samosi, varcxniloba...

informacia maswavleblisTvis: suraTs – `horaciusebis fici~ – sa­


fuZvlad udevs romaeli istorikosis, titus liviusis monaTxrobi,
romlis mixedviTac, horaciusTa gvaris sami Zma airCies romis metoqe
qalaqis, alba-longas sam saukeTeso meomarTan – Zmeb kuriaciusebTan
sabrZolvelad. mxatvarma daafiqsira momenti, rodesac Zmebi fics de­
ben, gaimarjvon an daiRupon. mama maT iaraRs awvdis. marjvniv mglo­
viare qalebis jgufia gamosaxuli – horaciusebis deda SviliSvilebs
ixutebs, wina xedzea horaciusTa da, kamila, romelic amave dros
erT-erTi kuriaciusis sacolea. kamilas gverdiT sabina zis, kuria­
ciebis da, erT-erTi horaciusis sacole. davidma mamaci Zmebis Tav­
ganwirvis ukeT gamosakveTad qalebis emociebi da sisuste aCvena. ukana
xedze TaRebi qmnian CarCos TiToeuli jgufisTvis: marcxena – Zmebis
jgufs gamokveTs, Sua – mamis figuras, marjvena ki – qalebis jgufs.
kompozicia qoreografis dadgmul mizanscenas hgavs, sadac ganaTebac
ki, Cabnelebuli TaRis fonze, wiTeli samosiT aqcentirebuli jgufe­
bisken miapyrobs mayurebelTa mzeras.
amgvarad, gmirobisa da Tavdadebis idea mxatvrisTvis sazogadoebi­
sken mimarTuli ganmsazRvreli da mniSvnelovani gzavnili gaxda. da­
vidma am namuSevriT wamoswia simamacis, gmirobis, samxedro movaleobi­
sa da samSoblosTvis Tavdadebis idea.

233
Jak lui davidi, `horaciusebis fici~, 1784 w.

vizualuri masala:
Jak lui davidi

`sokrates sikvdili~, 1787 w. `madam rekamies portreti~, 1800 w.

SeniSvna:
masala SedarebisTvis – Zveli romi (saomari aRWurviloba, aveji,
varcxniloba, tansacmeli):

234
internetresursi:
http://ka.wikipedia.org/wiki/Jak-lui-davidi
http://ka.wikipedia.org/wiki/neoklasicizmi

indikatori
5. amoicnobs konkretuli mxatvris namuSevars da msjelobs misi Semo-
qmedebis stilsa da maneraze.

5. aqtivoba
moswavleebi ecnobian an ixseneben mark Sagalis, gustav klimtis,
jekson polokis, roi lixtenSteinis nawarmoebebs. Camoweren maTi Semo­
qmedebis mTavar maxasiaTeblebs. Semdeg ki qmnian namuSevars SerCeuli
mxatvris stilsa da maneraSi.

vizualuri masala:

mark Sagali, gustav klimti, `sicocxlis xe~, 1909 w.


`gaseirneba~,1917-1918 ww.

roi lixtenSteini, `mtirali gogona~, 1963 w. jekson poloki, usaTauro, 1946 w.

235
internetresursi:
Jan fransua miles namuSevrebis van gogiseuli interpretaciebi:
http://www.slideshare.net/adameva/van-gogh-millet-3089972
sxvadasxva mxatvris mier Sesrulebuli variaciebi van gogis
`varskvlavebiani Ramis~ Temaze:
http://www.princetonol.com/groups/iad/lessons/high/bailey.html
http://redyellowbluemakeyou.blogspot.com/2010/11/when-you-feel-like-every-
thing-has-been.html

resursebi:
saxatavi furclebi, akvareli, guaSi, fanqrebi, flomasterebi, fun­
jebi, sxva masala.

kavSiri: Sedegi s.g.IX.2. indikatori 1. iyenebs sxvadasxva kulturisa da pe-


riodis SemoqmedTa nawarmoebebs sakuTari Canafiqris gansaxorcieleblad.

Sedegi
s.g.IX.6. moswavle ikvlevs da ganmartavs konteqstis gavlenas konkret-
ul nawarmoebsa da xelovanis Semoqmedebaze.

indikatori
2. agrovebs informacias im istoriul periodsa da movlenebze, romle-
bmac gavlena iqonies konkretuli xelovanis Semoqmedebaze da acnobs Ta-
naklaselebs moxsenebisa da TvalsaCino masalis saxiT;

2. aqtivoba I – `niko firosmani~


moswavleebi ixseneben niko firosmanis Semoqmedebas, agroveben masalas
im drois istoriul movlenebze, mxatvris biografiaze, msjeloben, ram
iqonia gavlena mxatvris stilis Camoyalibebaze. ewyoba eqskursia muzeum­
Si (Tu firosmanis Semoqmedebis muzeumSi gacnoba ar xerxdeba, SesaZle­
belia XIX saukunis nivTebis daTvaliereba, misi moRvaweobisdroindeli
Tbilisuri garemos Sesaxeb informaciis mopoveba, yofa-cxovrebis amsax­
veli scenebis ganxilva). moswavleebi akeTeben Canawerebsa da Canaxatebs.
moswavleebi amzadeben firosmanis stends, sadac gamofenen maT
mierve Sesrulebul mcire zomis aslebs, sagazeTo da saJurnalo
statiebs mxatvris Sesaxeb; firosmanis sacxovrebeli saxlebis fotoebs
da mis TanamedroveTa (vinc raime gavlena iqonia firosmanis cxovre­
baze – beglar iaqaSvilis, daviT kakabaZis, lado gudiaSvilis, Zmebi
zdaneviCebisa da miSel le dantius) portretebs; msaxiob margarita de
sevris afiSas; gudiaSvilis xelwerils dimitri SevardnaZisgan firos­
manisTvis gadasacemad miRebuli Tanxis Sesaxeb; Savad SeRebil muSambas,
saRebavs, funjs, palitras – nivTebs, romlebic firosmanis cxovrebasa
da moRvaweobasTan iyo dakavSirebuli.

236
SeniSvna:
amave masalis gamoyenebiT moswavleebma SeiZleba Seqmnan firosmanis
kuTxe an kolaJi firosmanis cxovrebisa da moRvaweobis Temaze.

internetresursi:
http://burusi.wordpress.com/art/pirosmani/pirosmani/
http://artgeorgia.blogspot.com/2009/05/blog-post_29.html
http://www.ptpress.ge/index.php?option=com_content&view=article&id=2093:-
firosmani&catid=10:10kultura&Itemid=9

resursebi:
saxatavi furclebi, akvareli, guaSi, funjebi, fanqrebi, muyao da
sxva masala zardaxSisaTvis, webo, makrateli.

kavSiri: Sedegi s.g.IX.8. indikatori 2. agrovebs informacias kulturis


romelime warmomadgenlis moRvaweobaze da moZiebul masalaze dayrdno-
biT adgens saxl-muzeumis proeqts.

2. aqtivoba II. `renesansi – mediCebi da savonarola~


moswavleebi ikvleven, rogor aisaxa florenciis mmarTveli mediCe­
bis mecenatoba xelovnebaze da ra gavlena iqonia masze savonarolas
qadagebebma. moswavleebi Seiswavlian sandro botiCelis cxovrebasa da
Semoqmedebas.
qarTulenovani internetsivrce mwir masalas iZleva am mxatvris
Sesaxeb. moswavleebi informacias TavianTi saskolo naSromisTvis an
ucxoenovani wignebidan an vebgverdebidan Targmnian. Semdeg SeuZliaT
atvirTon es informacia sakuTar an maswavleblis blogze TavianTi
gvaris miTiTebiT. amiT moswavleebi gaamdidreben qarTulenovan bazas.
bolos moswavleebi weren eses – `xelovani da istoriuli konteqsti”.

SeniSvna:
informacia maswavleblisTvis: sandro botiCelis namdvili saxeli da
gvaria alesandro filipepi (1445-1510 ww.). igi iyo leonardo da vinCis,
miqelanjelosa da rafaelis Tanamedrove mxatvari. swavlobda andrea
verokios saxelosnoSi. pirveli aRiareba moutana namuSevarma `mogv­
Ta Tayvaniscema~, romelSic mogvebis saxiT florenciis mmarTvelebi,
mediCebi asaxa. wina xedze, marcxena mxares, avtoportreti moaTavsa.
namuSevari Zalian moewona lorenco mediCis, risi wyalobiTac botiCe­
li mediCebis karis mxatvari gaxda. misi namuSevrebi didi popularobiT
sargeblobda ganaTlebul florencielTa Soris, magram male mxatvris
cxovrebaSi mniSvnelovani gardatexa moxda – botiCeli Rrmad religiu­
ri adamiani iyo da masze didi gavlena moaxdina dominikeli fanatikosi
beris, jirolamo savonarolas qadagebebma. savonarola gmobda yovel­
gvar fufunebas, simdidres, garTobas (musikas, cekvas). misi mgznebare

237
qadagebebi didi mowonebiT sargeblobda ubralo florencielTa So­
ris. lorenco mediCis gardacvalebis Semdeg savonarola, faqtobrivad,
marTavda florencias. es is dro iyo, roca florencielebi agizgize­
bul cecxlSi wvavdnen wignebs, qandakebebs, ferwerul tiloebs, musi­
kalur sakravebs, Zvirfas samkauls, WurWels, avejs, fufunebis sxva
sagnebs. botiCelim, romelic renesansuli kulturis humanistur Ri­
rebulebaTa da savonarolas asketur ideebs Soris meryeobda, arCevani
am ukanasknelze SeaCera da beris gavleniT, sakuTari namuSevrebic ki
dawva. sicocxlis bolos uari Tqva antikur Temebze da amis Semdeg ti­
loebs mxolod qristianul siuJetebze qmnida. erT-erTi ukanaskneli
namuSevari – `mistikuri Soba~ – mxatvris pesimistur ganwyobas asaxavs.

vizualuri masala:
sandro botiCeli:

`mogvTa Tayvaniscema~, 1475-1478 ww. `gazafxuli~, 1482 w.

`mistikuri Soba~, 1500-1501 ww.

238
internetresursi:
http://artpsevdonimi.blogspot.com/2008/12/blog-post.html

kavSiri: Sedegi s.g.IX.6. indikatori 4. msjelobs, Tu rogor aisaxeba epo-


qis ideuri da stilisturi niSnebi xelovanis Semoqmedebaze.

kavSiri sxva sagnebTan:ucxouri enebi – Sedegi ucx.s.VIII.4. moswavles SeuZ-


lia waikiTxos, gaigos da gaaanalizos saganmanaTleblo interesebTan dakav-
Sirebuli ucxoenovani teqsti (magaliTad, samecniero-popularuli statia,
ese, sagazeTo publikacia, bukleti, reportaJi da sxva); Sedegi ucx.s. VIII.18.
moswavles SeuZlia Targmnos ucxoenovani wyaroebi/teqstebi, daamuSaos isi-
ni sxva dainteresebul pirTaTvis (magaliTad, TanagundelisTvis) an Semdgomi
gamoyenebisaTvis.

indikatori
3. msjelobs, Tu ra gavlena iqonia ama Tu im istoriulma movlenam ro-
melime konkretul namuSevarze.

3. aqtivoba I – ogiust rodenis `kales moqalaqeebi~


moswavleebi ikvleven ogiust rodenis mier skulpturuli kom­
poziciis – `kales moqalaqeebi~ – Seqmnis istorias. qarTulenovani in­
terneti mwir informacias gvaZlevs am moqandakis Sesaxeb. moswavleebi
Targmnian informacias ucxoenovani wignebidan an vebgverdebidan da
atvirTaven sakuTar an maswavleblis blogebze, moswavlis gvaris mi­
TiTebiT. amiT isini gaamdidreben qarTulenovan bazas.
moswavleebi ecnobian qalaq gorSi 2008 wlis ruseT-saqarTvelos
omSi daRupulTa da stalinuri sabWoTa represiis msxverplTa monu­
mentis proeqts (avtorebi Tamar kvesitaZe, paata sanaia) da ikvleven mis
garSemo arsebul azrTa sxvadasxvaobis mizezebs, [a) oponentTa argu­
menti – isedac omgadatanili qalaqis mcxovreblebze daCexili figure­
bis yoveldRe xilva damTrgunvelad imoqmedebs; b) msgavseba rodenis
skulpturul jgufTan `kales moqalaqeebi”], msjeloben Canafiqrze, ga­
moxataven sakuTar damokidebulebas. Seiswavlian qandakebaTa msgavse­
bis sxva SemTxvevebs (juna miqataZis galaktion tabiZis Zegli TbilisSi
– ogiust rodenis ,,balzakis qandakeba~), weren eses: `gavlena, inter­
pretacia da plagiati xelovnebaSi~. eses daweramde sasargeblo iqneba,
gaecnon da Seadaron rodenis `jojoxeTis karibWe~ da lorenco giber­
tis florenciis baptisteriumis `samoTxis karibWe~.

SeniSvna:
informacia maswavleblisTvis: 1346 wels, kresisTan inglisis mefe
eduard III-m gamarjvebis Semdeg ieriSi miitana safrangeTis sakvanZo
cixesimagre kaleze. alyam erT wels gastana. bolos SimSilma aiZula
kales moqalaqeebi, danebebuliyvnen. rodesac maT molaparakeba wamoi­

239
wyes, eduard III-m eqvsi saxelovani moqalaqis sicocxle moiTxova. maTi
sikvdiliT dasja mefes sxvebisTvis Wkuis saswavleblad undoda. pir­
veli moxalise iyo qalaqis erT-erTi mdidari moqalaqe, iustaS de sen-
pieri. mis magaliTs sxvebmac mibaZes. mefis moTxovniT maT SiSvlebs,
kiserze Tokmobmulebs unda mierTmiaT qalaqis gasaRebi. frangebma es
moTxovna Seasrules. inglisis fexmZime dedofal filipas Seebrala
SimSiliT Ronemixdili moqalaqeebi da meuRles sTxova, momavali Svi­
lis saxelze SeenarCunebina maTTvis sicocxle.
qalaq kaleSi XIX saukunidan gaCnda Tavdadebul moqalaqeTa ukv­
davyofis idea. monuments unda aesaxa frangTa grZnobebi – damarcx­
ebis simware da gmiruli TavganwirviT aRtaceba. magram qalaqis mu­
nicipalitets gauWirda sakmarisi Tanxis moZieba, rom Zegli kargi
moqandakisTvis SeekveTa. 1884 wels, roca safrangeTi cdilobda Seh­
gueboda franko-prusiul omSi damarcxebas, kales meri devavrini Tanx­
is Segrovebas Seudga da monumenti ogiust rodens SeukveTa.
rodeni skulpturaze 1884-1888 wlebSi muSaobda. damkveTebi Rela­
vdnen da bevrs kamaTobdnen moqandakis Canafiqrze. maT Zegli war­
moedginaT erTi figuris – iustaS de sen-pieris saxiT. rodeni ki eqv­
si figurisgan Semdgar skulpturul jgufs qmnida. kamaTi kidv erTi
sakiTxis garSemo gaimarTa – adre yvela heroikuli Zegli idgmeboda
SemaRlebul adgilze da garemoSi dominants warmoadgenda. rodeni am
Tvalsazriss ar eTanxmeboda, radgan miaCnda, rom msgavsi Tavganwirva
yvela moqalaqis valia da quCaSi gamvlelebs XIV saukunis moqalaqeebTan
Tavis gaigiveba unda SesZlebodaT.
mza monumenti yvelas moewona, magram mainc maRal piedestalze
dadges da jebiriT Semoragves. mxolod rodenis gardacvalebis Sem­
deg, 1924 wels Sesrulda misi neba – skulpturuli jgufi miwaze, odnav
SemaRlebul cokolze moaTavses.

ogiust rodeni, `kales moqalaqeebi~, Tamar kvesitaZe, paata sanaia, 2008 wlis
1884-1888 ww. ruseT-saqarTvelos omSi daRupulTa da stalin-
uri sabWoTa represiebis msxverplTa
xsovnisadmi miZRvnili monumentis proeqti

240
ogiust rodeni, `jojoxeTis lorenco giberti,
karibWe~, 1880-iani wlebi `samoTxis karibWe~, 1425-1452 ww.

Sedegi
s.g.IX.7. moswavle ikvlevs saqarTvelos sxvadasxva kuTxis xelovnebis
nimuSebs da SeuZlia imsjelos maT Sesaxeb.

indikatori
2. msjelobs, ra xerxebiT aris SenarCunebuli da daculi qarTul xe-
lovnebaSi xalxuri Semoqmedebis tradiciebi.

2. aqtivoba I
moswavleebi midian eqskursiaze adgilobriv, xalxuri rewvis an eT­
nografiul muzeumSi (vTqvaT, abreSumis muzeumi TbilisSi), kerZo saxe­
losnoSi, sawarmoSi.
moswavleebi moiZieben xalxuri rewvis mxardaWeris saxelmwifo pro­
eqtebs. adgenen cxrils, romelSic nimuSebTan erTad warmoadgenen, ra
RonisZiebebi xorcieldeba am kuTxiT.

internetresursi:
proeqti `qarTuli xaliCebi~:
http://tinatini-tinatini.blogspot.com/
aWaris xalxuri rewvis mxardaWeris proeqti – xorcieldeba aWaris
a.r. ganaTlebis, kulturisa da sportis saministros mxardaWeriT:
http://www.adjaramuseums.ge/ge/?page=showmus&mid=15
SemoqmedebiTi industriebi da xalxuri rewvis ganviTarebis pro­

241
grama xelovnebis saerTaSoriso centris mxardaWeriT:
http://www.gaccgeorgia.org/FrameCraftgeo.html
saTemo ganviTarebis centris proeqtis `Semosavlebis momtani saqmi­
anobebisa da regionaluri ganviTarebis xelSewyoba kulturul-sa­
ganmanaTleblo programebis meSveobiT~ farglebSi. q. TbilisSi
erovnul urTierTobaTa centr `kavkasiur saxlSi~ mowyobili ga­
mofena ,,lurji sufris ornamentebi~. proeqti daafinansa germanul­
ma organizaciam ­ `puri msofliosTvis~: 
http://naphareuli.ge/ge/home/news
saqarTvelos erovnuli muzeumi. qarTuli xalxuri rewvis mxardaW­
eris programis ufaso gakveTilebi – giorgi Citaias saxelobis eT­
nografiul muzeumSi Ria cis qveS: http://www.museum.ge/web_page/geo/
index.php?id=273
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministro – sapreziden­
to nacionaluri programa `folkloris mxardaWeris erovnuli pro­
grama~:
http://www.mcs.gov.ge/text-40.html
saqarTvelos kulturisa da ZeglTa dacvis saministros mier ga­
mocemuli qarTuli suvenirebis katalogi:
http://www.mcs.gov.ge/topic-21.html
http://www.mcs.gov.ge/misc/topic/1332252513.pdf
http://www.mcs.gov.ge/misc/topic/1326451622.pdf

2. aqtivoba II
moswavleebi skolaSi moiwveven xalxuri rewvis ostats. gaecnobian
mis saqmianobas, Semoqmedebas, masTan erTad imuSaveben da a. S. (mag­
aliTad, Teqis teqnologiis gacnoba, mcire nakeTobaTa Seqmna).

internetresursi:
Teqis damzadebis teqnologia:
http://icode.ge/2011/03/23/%E1%83%A0%E1%83%9D%E1%83%92%E1
%83%9D%E1%83%A0-%E1%83%9B%E1%83%96%E1%83%90%E1%83%
93%E1%83%93%E1%83%94%E1%83%91%E1%83%90-%E1%83%97%E1-
%83%94%E1%83%A5%E1%83%90/

resursebi:
nebismieri masala, Sesasrulebeli samuSodan gamomdinare.

indikatori
3. adarebs qarTuli xalxuri Semoqmedebis romelime dargis nimuSs
sxva qveynis imave dargis nimuSTan.

242
3. aqtivoba I
moswavleebi internetis meSveobiT moiZieben da Seadareben sxva­
dasxva qveynis xalxuri rewvis nimuSebs, magaliTad, tradiciul qudebs
adareben formis, masalis, feradovnebisa da dekoris kuTxiT, ris Sem­
degac amzadeben maT muyaosgan, moxataven Sesabamisi ferebiTa da orna­
mentebiT da akeTeben gamofenas an awyoben Tematur karnavals `mTeli
msoflio erT WerqveS~.

xevsuruli Cinuri marokouli feska

kolumbiuri espanuri
yazaxuri

yirgizuli uzbekuri

Sotlandiuri rusuli kokoSniki


boliviuri avRanuri

243
3. aqtivoba II
moswavleebi internetSi moiZieben sxvadasxva qveynis samoss, keraven
Tojinebs da acmeven maT tradiciul kostuimebs.

resursebi:
makrateli, sxvadasxva feris qsovilis naWrebi, maqmani, mZivebi, Rile­
bi, feradi Zafebi, nemsebi, sxva masala.

3. aqtivoba III
moswavleebi internetSi moiZieben sxvadasxva qveynis tradiciul su­
frebs, adareben maT masalis, ferisa da dekoris mixedviT. moxataven
qsovilebs (gamodgeba zewari) da awyoben gamofenas.

resursebi:
makrateli, zewari (TeTri feris), guaSi, funjebi, sxva masala.

indikatori
4. ikvlevs, ra msgavseba da gansxvavebaa saqarTvelos sxvadasxva kuTxis
xelovnebis nimuSebs Soris (arqiteqtura, kedlis mxatvroba da sxv.).

4. aqtivoba
moswavleebi iyofian jgufebad. yoveli jgufi Seiswavlis saqarTve­
los TiTo kuTxis xelovnebis nimuSebs (jgufis TiToeul wevrs evaleba
TiTo dargis Sesaxeb masalis moZieba) da akeTeben prezentacias (an,
magaliTad, slaidSous, romelsac Semdeg atvirTaven slaidSouebis ga­
ziarebis vebgverdze, sadac mcire tevadobis slaidSouebis asatvirTad
SeuZliaT daregistrirdnen da isargeblon ufaso atvirTvis reJimiT:
http://www.slideshare.net/ (Get a free SlideShare account)).

Sedegi
s.g.IX.8. moswavle ikvlevs xelovnebis rols sazogadoebis cxovrebaSi.

indikatori
1. msjelobs misTvis nacnob xelovnebis moRvaweebze da maT wvlilze
sazogadoebis cxovrebaSi.

1. aqtivoba
moswavleebi ecnobian dimitri SevardnaZis Semoqmedebasa da moR­
vaweobas, mis mier xelovnebis muzeumis daarsebis istorias.
SesaZlebelia, klasma gamarTos dimitri SevardnaZis xsovnisadmi miZ­
Rvnili konferencia, romelzec waikiTxaven moxsenebebs qarTuli xe­
lovnebis Sesaxeb.

244
internetresursi:
http://ka.wikipedia.org/wiki/dimitri_SevardnaZe
http://burusi.wordpress.com/2010/01/25/dimitri-shevardnadze-2/
http://www.nplg.gov.ge/index.php?lang_id=GEO&sec_id=342&info_id=1288

indikatori
3. ikvlevs SemoqmedTa warmatebis/warumateblobis mizezebs.

3. aqtivoba
moswavleebi gonebrivi ieriSiT Camoweren maTTvis nacnob xelo­
vanebs. Semdeg, sicocxleSive aRiarebulebs calke daajgufeben, gar­
dacvalebis Semdeg aRiarebulebs – calke.
klasi or jgufad iyofa. TiToeul jgufs evaleba, gamoikvlios
xelovanis aRiarebisa da CrdilSi yofnis mizezebi. jgufi Seajerebs
mizezebs da daaxarisxebs maT faqtorebis mixedviT (piradi, politiku­
ri, koniunqtura, materialuri mdgomareoba, samyaros axleburi xedva,
arsebuli wesebis, warmodgenebis winaaRmdeg galaSqreba da sxva).

indikatori
4. ikvlevs, Tu ra gavlena iqonia Tanamedrove sakomunikacio da teqno-
logiurma saSualebebma xelovnebis rolze sazogadoebis cxovrebaSi.

4. aqtivoba I
maswavlebeli mokled esaubreba moswavleebs aparteidis Sesaxeb.
sTxovs gaixsenon, ra ician am sakiTxze.
Semdeg aCvenebs mokle videorgolebs XXI saukunis amerikeli xelo­
vanis, uiliam kentrijis Semoqmedebis Sesaxeb (ix. internetresursi).
kentriji cdilobs, poeturi alegoriiT mianiSnos aparteidis prob­
lemaze, romlis momswre Tavad iyo. igi iyenebs kameras, xatvas, anima­
cias, skulpturas, performanss da sakuTar saTqmels uCveulo, saint­
ereso, SemoqmedebiTi gziT gadmoscems.
Semdeg moswavleebi msjeloben. provocirebisTvis maswavlebeli us­
vams Semdeg kiTxvebs:
• ratom aris xelovneba mniSvnelovani?
• ra rols TamaSobs xelovneba dRevandel sazogadoebaSi?
• ramdenad dafasebulia xelovani da misi nawarmoebebi da ratom?
• ekisreba Tu ara xelovans socialuri pasuxismgebloba?
• SeiZleba Tu ara xelovnebis nawarmoebma aRZras Tanagancdis
grZnoba?
• ra xdis namuSevars xelovnebis nimuSad?
• SeiZleba Tu ara ganisazRvros xelovnebis CarCoebi da sazRvrebi?
• SeiZleba Tu ara ganisazRvros xelovnebis maxasiaTeblebi?
• Tu asea, rogor Seicvala isini droTa ganmavlobaSi?

245
• ra aris xelovanis roli da rogor Seicvala is droTa ganmav­
lobaSi?
• ra ganasxvavebs saxviT xelovnebas vizualuri komunikaciis sxva
formebisgan, rogoricaa reklama, dizaini, fotoJurnalistika?
• vin wyvets nawarmoebis mniSvnelobas – xelovani, kritikosi Tu
mayurebeli?
• ra mniSvnelovan unarebs unda flobdes xelovani?
• saidan iReben xelovanebi STagonebas?
• ra sxvaobaa marto muSaobasa da gundur muSaobas Soris, roca
saqme xelovnebis nawarmoebis Seqmnas exeba?
• muzeumebisa da galereebis garda, sad SeiZleba xelovnebis nawar­
moebis Cveneba?
• ra gavlenas axdens adgilmdebareoba da anturaJi xelovnebis
nawarmoebze?
• ra rols TamaSobs mSveniereba Tanamedrove xelovnebaSi?
• xelovnebis nawarmoebisTvis aucilebelia iyos mSvenieri?
• vin wyvets, ra aris mSvenieri?
• gansazRvreT, ras niSnavs termini SemoqmedebiToba da riT gansxva­
vdeba SemoqmedebiToba xelovnebaSi da SemoqmedebiToba mecniere­
baSi, biznesSi, samarTalsa da sxva sferoebSi?
• ra xdeba Tanamedrove, XXI saukunis xelovnebaSi?
• ra Temebsa da sakiTxebs exeba Tanamedrove xelovanTa namuSevrebi?
• rodis da sad Seiqmna es nawarmoebebi?
• ratom Seiqmna es nawarmoebebi?
• vin arian am nawarmoebebis adresatebi (vis mimarTavs xelovani)?
• ra aris nawarmoebis mTavari saTqmeli?
• ras SecvlidiT, saTqmeli rom ufro naTli da mkafio iyos?
• avtors rom SexvedrodiT, ra kiTxvas dausvamdiT?
• ra saxviTi xerxebiTa da masaliT sargebloben Tanamedrove xelo­
vanebi da rogor gansxvavdeba es xerxebi adrindelisgan?
• ra niSniTaa es nawarmoebebi Tanamedrove da riT gansxvavdeba sxva
epoqebis nawarmoebebisgan?
• gaxda Tu ara xelovneba xelmisawvdomi farTo masebisTvis?
• videorgolis gadaReba rom SegeZloT, gaqvT iseTi saTqmeli, ro­
melic gsurT, sxva adamianebamde miitanoT?
• ra mxatvrul xerxebs mimarTavdiT Tqveni ideis gansaxorcieleblad?
• rogor `xedavT~ Tqvens momaval videorgols – rogor gamoiyenebT
saxviTi xelovnebis elementebsa da principebs, rom sasurvel mi­
zans miaRwioT?
• vis hkiTxavdiT rCevas an azrs?
• ra masala da resursebi dagWirdebaT?
• sad da ra gziT moipovebT am masalas/resursebs?
• ra dro dagWirdebaT moklemetrJiani videorgolis gadasaRebad?
kiTxva-pasuxis Semdeg maswavlebeli sTavazobs moswavleebs erT an

246
ramdenime Temas, magaliTad, TanagrZnoba, fantazia, cvlileba, ekolo­
gia, paradoqsi, siyvaruli, mexsiereba, danaklisi, ocneba da survili,
asaki, Zalaufleba, sisuste da a. S.
moswavleebi (cal-calke an jgufebSi) inawileben Temebs, gadawyveten,
rogor, ra masalaSi da a. S. Seasruleben da Semdeg warmoadgenen namu­
Sevars klasis winaSe (SesaZloa moewyos raime aqcia, warmodgena da sxva,
ufro farTo auditoriisTvis – sxva klasebis moswavleebisTvis, mas­
wavleblebisa da mSoblebisTvis).

SeniSvna:
informacia maswavleblisTvis: aparteidi (niSnavs `gancalkevebas~) –
rasobrivi segregaciis [raime niSnis (kanis feri, enis, eTnikuri war­
momavlobisa da sxva) safuZvelze, romelime qveynis mier sakuTari mo­
saxleobis mizandasaxuli gamijvnis politika] samarTlebrivi sistema
samxreT afrikaSi 1948-1990-ian wlebSi. aparteidis periodSi feradka­
nianebis uflebebi SezRuduli iyo TeTrkaniani umciresobis mier, maT
ar hqondaT xmis micemis ufleba. kanoni krZalavda sxvadasxva rasis
warmomadgenlebs Soris qorwinebas; gancalkevebuli iyo saganmanaTleb­
lo, samedicino da sxva momsaxurebis sferoebi, sazogadoebrivi Tav­
Seyris adgilebi, transporti da a.S.

internetresursi:
uiliam kentrijis `sunTqva~:
http://www.youtube.com/watch?v=ja4Wk7g6sdE&feature=relmfu
uiliam kentrijis `dabruneba~:
http://www.youtube.com/watch?v=uctUGTbPpr0&feature=relmfu
uiliam kentrijis `ra mova~:
http://www.youtube.com/watch?v=DRLS4qhloUY&feature=related
XXI s-is xelovnebis sxva msgavsi videonimuSebi:
janin entoni:
http://www.youtube.com/watch?v=r_n2kfqNmpY&feature=relmfu
do ho su:
http://www.youtube.com/watch?v=xFiJRf-cGHY&feature=relmfu

kavSiri sxva sagnebTan:


istoria – ist.VIII.11. moswavles SeuZlia gaanalizos adamianis ufle-
bebis safuZvlebi da maTi ganviTarebis istoriuli pirobebi.

4. aqtivoba II
moswavleebi ikvleven pop arts – endi uorholisa da roi lixten­
Steinis Semoqmedebas, rogorc xelovnebaSi Tanamedrove teqnologiebis
gavlena-gamoyenebis da masebze orientirebul nimuSebs.

247
4. aqtivoba III
moswavleebi ikvleven Jan tenglis Semoqmedebas (ix.internetresur­
si). ecnobian, rogor Secvala garemo misma kinetikurma (moZravma) qan­
dakebebma da rogor aqcia es adgilebi xalxisTvis TavSeyris sayvarel
adgilebad.

internetresursi:
informaciisTvis:
http://en.wikipedia.org/wiki/Jean_Tinguely
http://www.youtube.com/watch?v=SOCkek5koPU
http://www.youtube.com/watch?v=Hx7e5BRekIA&feature=related
igor stravinskis Sadrevani parizis pompidus centrTan: http://www.
youtube.com/watch?v=43xs592MjGY&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=TL-ITTl5v1o&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=RbU0Bq7JhME&feature=related

SeniSvna:
aseve sasurvelia, moswavleebma naxon:
jezus rafael sotos interaqtiuli kinetikuri skulptura meqsikis
erT-erT moedanze:
http://www.youtube.com/watch?v=WbWy67ipZBc
aleqsandre kalderis mobili los anJelesis parkSi:
http://www.youtube.com/watch?v=8mKuh68PtGk&feature=related
interaqtiuli hidravlofonebi (wylis musikaluri instrumenti)
ontarioSi (kanada):
http://www.youtube.com/watch?v=N1Wt8oxIsBs
teqnologiebis roli xelovnebis formaTa gamdidrebaSi (kinetikuri
skulptura):
http://www.youtube.com/watch?v=5tCxMLjOCgc&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=UjqBSiF6TE8&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=A4FjIOhKtgc&feature=related

248
Tavi IV. sanimuSo scenarebi

1. Tema `portreti~
momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.4. moswavle s.g.VIII.4.moswavle s.g.IX.2. moswavle acno-
acnobierebs samyaros, acnobierebs samyaros, bierebs samyaros, ro-
rogorc mravalfe- rogorc mravalfe- gorc mravalferovani
rovani grZnobebisa rovani grZnobebisa grZnobebisa da idee-
da ideebis wyaros da da ideebis wyaros da bis wyaros da SeuZlia
SeuZlia asaxva namuSe- afarToebs asaxvis SemoqmedebiTad asaxos
varSi. gzebs namuSevarSi. namuSevarSi.

indikatori 5. sakuTa­ indikatori 4. sakuTa­ indikatori 1. iyenebs


ri namuSevris Seqm­ ri namuSevris Seqm­ sxvadasxva kulturisa
nisas wyarod iyenebs nisas wyarod iyenebs da periodis Semo­
sxvadasxva kulturisa sxvadasxva kulturisa qmedTa nawarmoebebs
da periodis mxatvre­ da periodis mxatvre­ sakuTari Canafiqris
bis namuSevrebs. bis namuSevrebs. gansaxorcieleblad.

mizani: moswavleebma ganixilon sxvadasxva epoqisa da stilis por-


tretebi da Tavadac Seqmnan avtoportreti da portreti; gadmoscen xas-
iaTi, detalebi; gaiTvaliswinon masalis Taviseburebebi da SesaZleblobe-
bi; imsjelon gamoyenebuli mxatvruli xerxebis Sesaxeb.

aqtivoba I ,,avtoportreti~

maswavlebeli iwyebs saubars feisbuqis `profailis~ suraTis Sesax­


eb, ekiTxeba moswavleebs, ra foto udevT? ratom da ra niSniT Sear­
Cies? ratom aris, rom zogierTi adamiani msaxiobis fotos an romelime
sxva gamosaxulebas, zogi ki – fotoSofSi damuSavebul sakuTar fotos
debs, zogi saerTod ar Cndeba – es xom ar niSnavs, rom sakuTari Tavi
ar moswons, an ukeTesi kuTxiT unda warmoCndes? imarTeba diskusia am
Temaze.

249
maswavlebeli axsenebs moswavleebs, rom portretebi sxvadasxva
mizniT ixateboda (moswavleebma unda gaixsenon, portretis ra saxeebi
ician – avtoportreti, jgufuri da sxv). aseve Seaxsenebs, rom yovel
epoqas, yovel kulturas Tavisi silamazis kriteriumebi hqonda, rac
aisaxa xelovnebaSi (sailustraciod SeiZleba aCvenos winaswar moZiebu­
li, sxvadasxva epoqasa da qveyanaSi Seqmnili portretebi).
mokle msjelobis Semdeg maswavlebeli aCvenebs moswavleebs faiumis
portretebs da ekiTxeba, romeli moswonT; Semdeg sTxovs, imsjelon,
gaaanalizon, ra niSniT moewonaT – silamaziT, xasiaTiT, Sesrulebis
maneriT, ferTa gamiTa da a. S. da uyveba faiumis portretebis Sesaxeb
(sad aRmoaCines, ra daniSnuleba hqonda, ra teqnikiT sruldeboda, riT
gamoirCeva da a. S.).

faiumis portretebi:

internetresursi:
faiumis portretebis Sesaxeb:
http://ka.wikipedia.org/wiki/%E1%83%A4%E1%83%90%E1%83%98%E1%83%A3%
E1%83%9B%E1%83%98%E1%83%A1_%E1%83%9E%E1%83%9D%E1%83%A0%E1%
83%A2%E1%83%A0%E1%83%94%E1%83%A2%E1%83%98

cota xnis Semdeg maswavlebeli aCvenebs pablo pikasos mier sxvadasx­


va drosa da Semoqmedebis sxvadasxva periodSi Sesrulebul avtopor­
tretebs. moswavleebi imsjeleben, ra masalaSia Sesrulebuli, ilapar­
akeben stilze, maneraze, teqnikaze, gadmocemul ganwyobaze, saxasiaTo
niSnebze, detalebsa da a. S.

250
pablo pikasos mier sxvadasxva dros Sesrulebuli avtoportretebi:

1896 w. 1897 w. 1900 w.

1901 w. 1901 w. 1901-1902 ww.

1906 w. 1907 w. 1917 w.

1938 w. 1972 w.

251
momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.1. namuSevris s.g.VIII.3. moswavles Seu-
s.g.IX.1. namuSevris Seqm-
Seqmnisas, konkretuli Zlia asaxos namuSevarSi nisas moswavles SeuZlia
problemis gadasaWre- garemoze dakvirvebis mizanmimarTulad air-
lad, moswavles SeuZlia Sedegebi, ganaviTaros ga-
Cios da SemoqmedebiTad
SemoqmedebiTad gamoiy- momsaxvelobiTi xerxebi. gamoiyenos xelovnebis
enos saxviTi xelovnebis elementebi, principebi,
elementebisa da princi- indikatori 2. gamosaxavs sxvadasxva masala, teqni-
pebis codna. saxasiaTo detalebs ka da procedura.
peizaJis, portretisa
indikatori 6. gamosaxavs da naturmortis xatvis
adamianis figuras dros.
ZiriTadi proporciebis
gaTvaliswinebiT.

maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, individualurad imuSaon da


daxaton avtoportretebi, romlebsac feisbuqis `profailis~ sura­
Tad gamoiyenebdnen. sTxovs, namuSevari Seasrulon sxvadasxva masaliT
(fanqari, guaSi, akvareli, pasteli, plastilini da sxv.) da Seecadon,
maqsimalurad zustad gadmoscen saxasiaTo detalebi (rogor undaT,
rom garSemomyofni xedavdnen maT) masalis Taviseburebisa da Sesa­
Zleblobebis gaTvaliswinebiT.

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.7. moswavles SeuZlia s.g. VIII.7. moswavles s.g.IX.4. moswavles
waradginos individualuri da SeuZlia gamoiyenos SeuZlia gamoiyenos
jgufuri namuSevrebi da, miRe- saxviTi xelovnebis saxviTi xelovnebis
bul codnaze dayrdnobiT, ga- elementebisa da elementebisa da
moTqvas da daasabuTos sakuTa- principebis codna principebis codna
ri azri xelovnebis nawarmoebis xelovnebis konkre- xelovnebis konkre-
Sesaxeb. tuli nimuSis anali- tuli nimuSis anali-
zis dros. zis dros.
indikatori 6. msjelobs namu­
Sevarze masSi gamoyenebuli indikatori 2. af­ indikatori 1. winas­
mxatvruli xerxebis gaTvalis­ asebs namuSevars war SerCeuli kri­
winebiT; masSi gamoyenebuli teriumebis mixedviT
mxatvruli xerxebis afasebs namuSevars.
indikatori 7. sakuTari namu­ mixedviT.
Sevris wardgenisas saubrobs
Canafiqrze, emociebze, ro­
melTa asaxvac undoda, imaze,
Tu ramdenad miaRwia dasaxul
mizans (ra iyo warmatebuli da
ras gaiTvaliswinebs samomav­
lod).

252
muSaobis dasrulebis Semdeg moswavleebi wyvilebSi ganixilaven
erTmaneTis avtoportretebs da waradgenen klasis winaSe. avtopor­
tretebis ganxilvisas SeiZleba pasuxi gascen Semdeg kiTxvebs:
- vin aris gamosaxuli avtoportretze?
- ramdeni wlisaa?
- rodis cxovrobda?
- ris mixedviT SeiZleba amovicnoT dro, romelSic cxovrobda
(cxovrobs) avtoportretze gamosaxuli adamiani?
- raze metyvelebs avtoportretze gamosaxuli adamianis tansac­
meli, samkauli, varcxniloba, aqsesuarebi da a. S.?
- ra fonzea gamosaxuli?
- kidev ra an vin aris gamosaxuli avtoportretze?
- ra pozaSia gamosaxuli da raze metyvelebs es poza?
- ra ganwyoba geuflebaT am avtoportretis naxvisas da ratom?
- riT aris saintereso?
- rogor aris gadmocemuli saxasiaTo detalebi?
- risi Tqma unda avtors sakuTari avtoportretiT?
- rogor ganwyobazea gamosaxuli adamiani?
- ra emociaa asaxuli mis saxeze?
- romel stilSia Sesrulebuli?
- realisturi gamosaxulebaa Tu abstraqtuli?
- ra masaliTa da teqnikiTaa Sesrulebuli?
- ra mxatvruli xerxia gamoyenebuli avtoportretSi?
- saxviTi xelovnebis romeli elementebia gamoyenebuli?
- saxviTi xelovnebis romeli principebia gamoyenebuli?
- rogor aris gamosaxuli: anfasSi, 3/4-Si, profilSi, mxolod
saxea Tu mTeli tani?
(aseve zogierTi SekiTxva kiTxvaridan: `naxatis kiTxva”, gv. 287).

SeniSvna:
es aqtivoba SeiZleba sxvagvaradac Catardes: maswavlebelma sTxovs
moswavleebs, TavianT avtoportretebs ar daaweron saxeli da gvari.
Semdeg agrovebs namuSevrebs, aurevs da daurigebs moswavleebs; Ti­
Toeuli unda Seecados, gamoicnos, visi avtoportreti Sexvda da daax­
asiaTos zemoT warmodgenili kiTxvaris mixedviT.
gakveTilis bolos maswavlebeli aZlevs davalebas: Semdegi ga­
kveTilisTvis moiZion informacia sami mxatvris – ogiust renuaris,
pol sezanisa da pablo pikasos Sesaxeb.

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, guaSi, akvareli, pasteli, plastilini,
sxva nebismieri masala.

253
aqtivoba II – `volaris portreti~

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.8. moswavles esmis s.g. VIII.7. moswavles Seu- s.g.IX.5. moswavles
da SeuZlia warmoaCi- Zlia gamoiyenos saxviTi SeuZlia amoicnos da
nos, rom xelovneba aris xelovnebis elementebi- Seadaros erTmaneTs
TviTgamoxatvisa da ko- sa da principebis codna, sxvadasxva epoqisa da
munikaciis saSualeba. xelovnebis konkretuli stilis namuSevrebi.
nimuSis analizis dros.
indikatori 2. afasebs indikatori 5. amoicnobs
xelovanis nawarmoebs indikatori 3. msjelobs konkretuli mxatvris
(sakuTar codnasa da xelovnebis nimuSis Jan­ namuSevars da msjelobs
STabeWdilebaze dayrd­ rze, Temaze, masalaze, misi Semoqmedebis stil­
nobiT). teqnikaze; sa da maneraze.

indikatori 4. msjelobs
xelovnebis nimuSis
koloritze;

indikatori 6. adarebs
xelovnebis sxvadasx­
va nimuSs, saubrobs,
romeli ufro moswons
da asabuTebs, ratom
aZlevs mas upirateso­
bas.
s.g.VII.11. moswavles s.g.VIII.10. moswavles
SeuZlia amoicnos da SeuZlia amoicnos da
Seadaros erTmaneTs Seadaros sxvadasxva
sxvadasxva epoqisa da epoqisa da kulturis
kulturis xelovnebis xelovnebis nimuSebi.
nimuSebi.
indikatori 2. adarebs
indikatori 2. arCevs realistur da pirobiT
erTmaneTisgan realis­ gamosaxulebebs;
tur da pirobiT gamo­
saxulebebs. indikatori 4. adarebs
erTi kulturis cnobil
Zeglebs.

maswavlebeli aCvenebs moswavleebs sami gansxvavebuli stilisa da
mimdinareobis mxatvris avtoportretebs: ogiust renuari (impresion­
izmi), pol sezani (postimpresionizmi), pablo pikaso (kubizmi). moswav­
leebi gauziareben erTmaneTs TiToeuli mxatvris Sesaxeb moZiebul in­
formacias.

254
avtoportretebi:

ogiust renuari pol sezani pablo pikaso

xanmokle msjelobisa da azrTa gacvlis Semdeg maswavlebeli agr­


Zelebs portretSi xasiaTis gadmocemisa da Sesrulebis maneris Temas
[amjerad es sakiTxebi ganixileba sxva kuTxiT, moswavlem unda dain­
axos da Seafasos Semoqmedis damokidebuleba naturis mimarT, aseve
Sesrulebis manerasa da mxatvrul xerxebze (feri, monasmi, mimdinareo­
ba da sxv.)]. aRniSnavs, rom erTi da igive adamiani sxvadasxva mxatvarma
SeiZleba sxvadasxvanairad daxatos. aCvenebs ambruaz volaris fotos
(aZlevs davalebas, rom Seagrovon informacia am pirovnebaze da Semdeg
gakveTilze gaacnon Tanaklaselebs). moswavleebi msjeloben, Tu vin
SeiZleba iyos es adamiani, ra droSi cxovrobda, ras saqmianobda, ro­
gori xasiaTi hqonda.

informacia maswavleblisTvis: ambruaz volari (1866–1939 ww.) – XIX


dasasrulisa da XX saukunis dasawyisis erT-erTi yvelaze cnobili da
gavleniani art dileri (xelovnebis nawarmoebebiT movaWre) da gamomce­
meli. man didi roli Seasrula Tanamedrove xelovnebis ganviTarebaSi.
Tavis galereaSi awyobda jer kidev naklebad cnobili axalgazrda xe­
lovanebis – pol sezanis, vinsent van-gogis,
pol gogenis, pablo pikasosa da sxvaTa per­
sonalur gamofenebs, rac mniSvnelovani iyo
maTi Semoqmedebis popularizaciisTvis.

ambruaz volari, foto

255
momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.2.moswavles Seu- s.g.IX.1.moswavles SeuZlia
Zlia mizanmimarTulad mizanmimarTulad airCios
airCios da Semoqmedebi- s.g.VIII.3.moswavles da SemoqmedebiTad gamoi-
Tad gamoiyenos sxvadasx- SeuZlia asaxos yenos xelovnebis elemente-
va masala, teqnika da namuSevarSi garemoze bi, principebi, sxvadasxva
procedura namuSevris dakvirvebis Sedegebi, masala, teqnika da proce-
Seqmnisas. ganaviTaros gamom- dura namuSevris Seqmnisas.
saxvelobiTi xerxebi.
indikatori 3. asrulebs indikatori 3. iyenebs
grafikul namuSevrebs indikatori 4. xatavs monasmebs, kontrastebs,
sxvadasxva maneriT naturidan da mex­ aqcentebs, detalebs,
(xazi, Strixi, monasmi, sierebiT. faqturas, Sereul masalas
sxvadasxva zomis da namuSevarSi ganwyobilebis
formis funjebi, kalami da ideebis gadmosacemad;
da mcenaris Reroebi);
indikatori 4. ferweru­
indikatori 4. irCevs Se­ li namuSevris Seqmnisas
sabamis gamomsaxvelobiT iyenebs tradiciul da
xerxebs, masalas, teqni­ aratradiciul iaraRebsa
kas da Tematikas ganwyo­ da teqnikas.
bilebis gadmosacemad.

Semdeg maswavlebeli aCvenebs ogiust renuaris, pol sezanisa da pab­


lo pikasos mier Sesrulebul ambruaz volaris portretebs (an Sei­
Zleba aCvenos am sami mxatvris mier Sesrulebuli ambruaz volaris
portretebi da moswavleebma amoicnon, romeli vis ekuTvnis. Sedare­
bisTvis eqnebaT mxatvrebis avtoportretebi). moswavleebi msjeloben,
Tu romeli portreti hgoniaT ufro mimsgavsebuli naturasTan, Ti­
ToeulSi mxatvris rogori damokidebuleba Cans personaJis mimarT, ra
maneriT aris Sesrulebuli.

ambruaz volaris portretebi:

ogiust renuari, 1908 w. pol sezani, 1899 w. pablo pikaso, 1910 w.

256
Semdeg maswavlebeli avalebs moswavleebs, airCion Sesrulebis mane­
ra da TviTonac Seasrulon portreti (magaliTad, im adamianis portre­
ti, romelsac yoveli maTgani icnobs: SeiZleba romelime Tanaklaselis,
cnobili adamianis, an maswavleblisa da a.S.).
muSaobis dasasruls moswavleebi klasis winaSe waradgenden TavianT
namuSevrebs da isaubreben maT Sesaxeb.

resursebi: saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, pasteli,


sangini, flomasterebi, saSleli, sxva nebismieri masala.

Sefasebis kriteriumebi:
moswavleebi fasdebian imis mixedviT, Tu rogor SeuZliaT gamoavlinon:
• portretisa da avtoportretis Sesrulebisas xasiaTis, saxasiaTo
detalebis gadmocemis unari;
• portretisa da avtoportretis Sesrulebisas masalis Tavisebu­
rebis gaTvaliswinebis unari;
• namuSevarSi gamoyenebuli mxatvrul xerxebze saubris unari.

2. Tema `kompozicia~

aqtivoba I ,,kompozicia Cvens irgvliv~


mizani: moswavleebma ukeT gaiazron kompoziciis agebis principebi da
daakavSiron yoveldRiur cxovrebasTan.

kavSiri SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g. VIII.7. moswavles Seu- s.g.IX.4.moswavles SeuZlia
Zlia gamoiyenos saxviTi gamoiyenos saxviTi xelov-
xelovnebis elementebisa da nebis elementebisa da prin-
principebis codna xelov- cipebis codna xelovnebis
nebis konkretuli nimuSis konkretuli nimuSis anali-
analizis dros. zis dros.

indikatori 1. msjelobs indikatori 2. msjelobs,


naxatSi gamosaxuli obi­ Tu ra efeqts aRwevs mx­
eqtebis kompoziciur ganaw­ atvari feris saSualebiT
ilebaze. (magaliTad, iwvevs
garkveul emocias, qmnis
ganwyobilebas, gamokveTs
mTavars, aZlierebs JRera­
dobas);

indikatori 3. msjelobs,
ra efeqts aRwevs mxatvari
Suq-Crdilis gamoyenebiT.

257
s.g.VII.8.moswavles s.g.VIII.8.moswavles esmis da
esmis da SeuZlia SeuZlia warmoaCinos, rom
warmoaCinos, rom xelovneba aris komunikaci-
xelovneba aris isa da kulturis TviTga-
TviTgamoxatvisa moxatvis saSualeba.
da komunikaciis
saSualeba. indikatori 1. adarebs
sxvadasxva kulturis xe­
indikatori 1. lovnebis nimuSebs: Tem­
saubrobs xe­ atikis, stilis, kompozi­
lovnebis nawar­ ciuri wyobis, koloritis
moebiT aRZrul mixedviT;
pirvel STabe­
Wdilebaze da indikatori 2. asaxelebs
ganmartavs, ram konkretuli kulturis
gamoiwvia es ramdenime maxasiaTebels,
emocia (siuJet­ romlebic asaxulia namuSe­
ma, kompoziciam, varSi (samosi, arqiteqtura,
ferma, figuraTa WurWeli, aveji da sxv.).
gamomsaxvelobam s.g.VIII.11. moswavles SeuZlia s.g.IX.6. moswavle ikvlevs
da sxv.); sxvadasxva konteqstSi ga- da ganmartavs konteqstis
nixilos xelovnebis nimuSi. gavlenas konkretul nawar-
indikatori 2. moebsa da xelovanis Semoq-
afasebs xelo­ indikatori 2. moswavle xe­ medebaze.
vanis nawarmoebs lovnebis nimuSs ganixilavs
(sakuTar codnasa istoriuli, religiuri, indikatori 4. msjelobs,
da STabeWdileba­ ekonomikuri, Tu poli­ Tu ra gavlena iqonia ama
ze dayrdnobiT). tikuri kuTxiT; Tu im istoriulma movle­
nam romelime konkretul
indikatori 3. moswavle namuSevarze;
msjelobs, Tu rogor ai­
saxa sxvadasxva konteqsti indikatori 5. msjelobs,
(istoriuli, religiuri, Tu rogor aisaxeba epoq­
ekonomikuri Tu poli­ is ideuri da stilisturi
tikuri) xelovnebis nimuSis niSnebi xelovanis Semoq­
mxatvrul mxareze. medebaze.

gakveTilis dawyebamde maswavlebeli Tavis magidaze qaosurad ga­


nalagebs winaswar SerCeul sagnebs. mTlianobaSi unda Seiqmnas Zlieri
areulobis STabeWdileba. maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, amCneven
Tu ara isini raime uCveulos saklaso oTaxSi; ipyrobs Tu ara raime maT
yuradRebas. savaraudod, moswavleebi miuTiTeben magidaze. maswavle­
beli usvams SekiTxvebs: riT miipyro am magidam maTi yuradReba?
- uCndebaT Tu ara maT raimes Secvlis survili?
- Tu ara, ratom? Tu ki, ratom?
- rogor Secvlidnen magidaze rames?
Semdeg maswavlebeli sTxovs ramdenime moswavles, gamovidnen da Ta­
visi survilisamebr daalagon magida. maT SeuZliaT aiRon romelime
sagani magididan an piriqiT – daamaton. danarCenebma unda gaiazron,

258
srulad akmayofilebT Tanakleselebis mier dalagebuli magida Tu
raimes damateba an gamokleba surT.
imarTeba mokle diskusia, Tu romeli Tanaklaselis dalagebuli
magida moewona klass yvelaze metad.
maswavlebeli akeTebs daskvnas: uwesrigoba CvenSi dalagebis survi­
ls iwvevs. modiT gavarkvioT, ratom.

maswavlebeli or fotosu­
raTs akravs dafaze. erT su­
raTs qaRalds aafarebs, meo­
res ki, romelzec magidaze
qaosurad ganlagebuli sa­
gnebia gamosaxuli, Riad da­
tovebs.

maswavlebeli asaxelebs erT


sagans da sTxovs moswavleebs,
ipovon am suraTze.
Semdeg maswavlebeli iniSnavs dros, moswavleebi ki am sagnis povni­
sTanave asweven xels. maswavlebeli aRniSnavs, ramdeni wami dasWirda
sagnis povnas.
Semdeg maswavlebeli xsnis meore suraTs, romelzec gamosaxulia
ukve dalagebuli igive magida.

moswavleebi aTvaliereben
meore suraTs. maswavlebeli
iniSnavs dros. moswavleebi
cdiloben ipovon igive sagani
– savaraudod, ufro swrafad
pouloben da sweven xels. mas­
wavlebeli kvlav aRniSnavs,
ramdeni wami dasWirda sagnis
povnas (savaraudod, naklebi).
maswavlebeli aRniSnavs, rom
pirvel SemTxvevaSi maT ar­
aerTxel SeaCeres mzera am saganze, magram ver dainaxes, radgan uwesri­
gobam Seaferxa misi aRqma. Tumca saqme ara marto wesierad dalagebul
nivTebSia.
Semdeg maswavlebeli Seaxsenebs I aqtivobas, rodesac ramdenime mos­
wavles daevala areuli magidis dalageba, klass ki am moswavleebis da­
lagebulis Sefaseba. maSin moswavleebma qvecnobierad daalages magida
ise, rom maTTvis mniSvnelovani nivTebi ufro kargad gamoCeniliyo.
maswavlebeli eubnena, rom im aqtivobis dros ganzrax ar axsena kom­
pozicia, raTa am sityviT ar ekarnaxa maTTvis garkveuli qmedebebi.

259
Semdeg maswavlebeli sTxovs moswavleebs, erTad daakvirdnen, Tu
rogor SeiZleba kompoziciurma ganawilebam naxatze gamosaxul fig­
urebs gansakuTrebuli mniSvneloba mianiWos.
is gamofens ori mxatvris: martin de vosisa da paolo veronezes namu­
Sevrebs, romlebzec asaxulia erTi da igive siuJeti – `qorwili kanaSi~.

SeniSvna: ufro farTod aris cnobili paolo veronezes 1563 wels


Seqmnili igive saxelwodebis namuSevari (ix. ilustracia, s.g.VII.1. ind-
ikatori. 4.-is aqtivoba, gv. 42)

maswavlebeli mokled mouTxrobs moswavleebs namuSevrebis siuJetis


Sesaxeb. sTxovs, daakvirdnen martin de vosis naxats da ipovon nefe-pa­
tarZali.

martin de vosi, ,,qorwili kanaSi~, 1597 w. paolo veroneze, `qorwili kanaSi~,


1571-1572 ww.

moswavleebi akvirdebian naxats. maswavlebeli ekiTxeba, advili iyo


Tu ara maTi povna. moswavleebi upasuxeben, (savaraudod) rom maTi pov­
na ioli iyo.
Semdeg moswavleebi akvirdebian paolo veronezes igive saxelwodebis
naxatis detals da cdiloben, iqac ipovon nefe-patarZali.
maswavlebeli isev ekiTxeba, ioli iyo Tu ara nefe-patarZlis povna
am naxatSi. savaraudod, moswavleebs maTi povna ufro gauWirdebodaT.
maswavlebeli dausvams kiTxvas, ratom gauadvildaT an gauWirdaT ax­
aldaqorwinebulebis povna. im SemTxvevaSi, Tu moswavleebs gauWirde­
baT pasuxis gacema, maswavlebels SeuZlia Semdegnairad auxsnas: pirvel
naxatSi meti figuraa gamosaxuli da erTi SexedviT, ufro qaosurad
aris ganlagebuli, magram meore naxatSi axaldaqorwinebulebis SemCne­
va bevrad rTuli unda iyos. martin de vosis nefe-patarZali suraTis
centraluri figuris – qristes TavTan arian gamosaxuli da suraTis

260
centrSi sxva figurebTan erTad erTgvar wres qmnian.

261
veronezes naxatSi ki centraluri figura mxolod qristea, Semdeg
– Tamada, romelic axaldaqorwinebulebs qristes nakurTxi RviniT lo­
cavs. veronezes swored qristesa da mis mier nakurTxi Rvinis Sesaxeb
undoda mogviTxros. nefe-patarZali aq mnaxvelisken zurgiT zis da
maTi vinaobis amocnoba mxolod imitom aris SesaZlebeli, rom Tamada
Rvinis Wiqas maTi mimarTulebiT iSvers. patarZlis amocnobas misi mkve­
Trad ganaTebuli figurac uwyobs xels.

ese igi, pirvel naxatSi nefe-patarZali centralur figuraTa wres


qmnis, meoreSi ki maT vinaobas mxolod naxatis Sinaarsi gvikarnax­
ebs. aqedan gamomdinare, veronezes naxatSi figurebis ganlageba Si­
naarsobrivad ufro datvirTulia. kerZod, Tamadis mier axaldaqor­
winebulebis RviniT dalocva mianiSnebs, rom qristem, wylis Rvinod
gadaqceviT, Tavad nefe-patarZlis SeuRleba akurTxa.

262
martin de vosis naxatSi mTavari figurebi Semdegi sqemiT aris gan­
lagebuli:

aq, rogorc ukve aRiniSna, nefe-patarZlisa da magidasTan mjdari qalis


figurebiT wre iqmneba. xolo samkuTxeds qriste, meriqife da WurWlis
Zirebi qmnian. figurebis samkuTxedi qristes Rvinis WurWlis ukavSirebs,
rac miniSnebas imaze, rom qristem wyali akurTxa da Rvinod aqcia.
veronezes suraTSi mTavari figurebi Semdegi sqemiT arian ganlage­
buli:

aq centraluri wre Tavad qristea, marjvena ovali – Tamada, xolo


marcxena – nefe-patarZali. yvelaze saintereso isaa, rom sqemaSi ga­
mosaxul isars mayureblis mzera qmnis, romlis mimarTulebas Tamadis
xeli karnaxobs. Tavad suraTSi isris xazi ar arsebobs.

daskvnis saxiT, maswavlebeli ambobs, rom erTi SexedviT qaosurad


ganlagebuli figurebi qmnian wesrigs, romelic mnaxvels naxatis Si­
naars ganumartavs da am wesrigs swored naxatis kompozicia qmnis.

263
aqtivoba II
momdevno nawili kavSirSia Semdeg SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.1. moswavles s.g.VIII.1.moswavles s.g.IX.1.moswavles Seu-
SeuZlia Semoqmedebi- SeuZlia Semoqmedebi- Zlia mizanmimarTulad
Tad gamoiyenos saxviTi Tad gamoiyenos saxviTi airCios da Semoqmede-
xelovnebis elementebisa xelovnebis elementebisa biTad gamoiyenos xe-
da principebis codna, da principebis codna, lovnebis elementebi,
konkretuli problemis konkretuli problemis principebi, sxvadasxva
gadasaWrelad namuSe- gadasaWrelad namuSe- masala, teqnika da
vris Seqmnisas. vris Seqmnisas. procedura namuSevris
Seqmnisas.
indikatori 1. iyenebs indikatori 1. iyene­
sxvadasxva xerxs bs feris gradacias, indikatori 1. kolor­
(Suq-Crdili, kontras­ sxvadasxva tonalobas itis saSualebiT gad­
ti, kompoziciuri namuSevarSi moculobis, moscems ganwyobilebas;
ganawileba, monasmi, sivrcis gadmosacemad;
faqtura, koloriti)
asociaciebisa da emo­
ciebis gadmosacemad; indikatori 2. iyenebs
indikatori 4. mizan­ kontrastul ferebs
indikatori 3. namu­ mimarTulad iyenebs feris JReradobis gasa­
Sevris Seqmnisas iyenebs kontrastul da monaTe­ Zliereblad da emo­
kompoziciuri ganaw­ save ferebs; ciebis gadmosacemad;
ilebis ZiriTad xerx­
ebs magaliTad, xedvis
wertils, wonasworobas,
simetrias, asimetrias, indikatori 5. iyenebs indikatori 3. iyenebs
statikas, dinamikas; efeqtebs asociaciebisa monasmebs, kontrastebs,
da grZnobebis gadmo­ aqcentebs, detalebs,
indikatori 4. gamosaxavs sacemad. faqturas, Sereul mas­
mravalfigurian kom­ alas namuSevarSi gan­
poziciebs; wyobilebis da ideebis
gadmosacemad;
indikatori 6. gamosaxavs
adamianis figuras
ZiriTadi proporciebis
gaTvaliswinebiT; indikatori 4. ferweru­
li namuSevris Seqmnisas
indikatori 7. sxvadasx­ iyenebs tradiciul da
va mxatvruli xerxiT aratradiciul iaraReb­
gadmoscems dinamikas, sa da teqnikas.
statikas namuSevarSi
(figurebis moZraoba,
qari);

indikatori 9. xatavs
sivrces perspeqtivis
ZiriTadi kanonebis gam­
oyenebiT.

264
s.g.VIII.3.moswavles Seu-
Zlia asaxos namuSevarSi
garemoze dakvirvebis
Sedegebi, ganaviTaros ga-
momsaxvelobiTi xerxebi.

indikatori 3. iyenebs
sxvadasxva gamomsaxve­
lobiT xerxs (Suq-Crdi­
li, feri, kompoziciuri
ganawileba, sxvadasxvag­
vari monasmi) namuSevar­
Si bunebis movlenebis
gadmosacemad;
s.g.VII.4. moswavle acno- s.g.VIII.4.moswavle acno- s.g.IX.2.moswavle acno-
bierebs samyaros, ro- bierebs samyaros, ro- bierebs samyaros, ro-
gorc mravalferovani gorc mravalferovani gorc mravalferovani
grZnobebisa da ideebis grZnobebisa da ideebis grZnobebisa da ideebis
wyaros da SeuZlia asaxva wyaros da afarToebs wyaros da SeuZlia
namuSevarSi. asaxvis gzebs namuSevar- SemoqmedebiTad asaxos
Si. namuSevarSi.
indikatori 3. iyenebs
sxva sagnebSi miRebul indikatori 2. iyenebs indikatori 1. iyenebs
codnas namuSevris siu­ sxva sagnebSi ganvlil sxvadasxva kulturisa
JetisTvis; masalas namuSevrebis da periodis SemoqmedTa
siuJetisTvis; nawarmoebebs sakuTari
Canafiqris gansaxor­
cieleblad;
indikatori 4. marti­
vad gamosaxavs mimikas, indikatori 3. iyenebs
Jestikulaciasa da mimikas, Jestikulaciasa
detalebs (kostiumi, da detalebs (kostiumi, indikatori 2. irCevs Te­
aqsesuarebi) portretSi aqsesuarebi) portretSi mas sakuTari emociebisa
xasiaTis gadmosacemad; xasiaTis gadmosacemad. da STabeWdilebebis
safuZvelze da asaxavs
namuSevarSi;

indikatori 5. iyenebs indikatori 4. iyenebs


sxvadasxva kulturisa sxvadasxva kulturisa
da periodis mxatvrebis da periodis SemoqmedTa indikatori 3. Semo­
namuSevrebs, rogorc namuSevrebs, rogorc qmedebiTad asaxavs
wyaros sakuTari namuSe­ wyaros sakuTari namu­ garemoze dakvirvebis
vris Sesaqmnelad. Sevris Sesaqmnelad. Sedegad aRZrul STabe­
Wdilebebs, ideebsa da
grZnobebs.

265
s.g.VII.7. moswavles Seu- s.g. VIII.7. moswavles Seu- s.g.IX.4.moswavles Seu-
Zlia waradginos indi- Zlia gamoiyenos saxviTi Zlia gamoiyenos saxviTi
vidualuri da jgufuri xelovnebis elementebisa xelovnebis elementebisa
namuSevrebi da miRebul da principebis codna da principebis codna
codnaze dayrdnobiT xelovnebis konkretuli xelovnebis konkretuli
gamoTqvas da daasabuTos nimuSis analizis dros. nimuSis analizis dros.
sakuTari azri xelovne-
bis nawarmoebis Sesaxeb. indikatori 2. afasebs indikatori 1. winaswar
namuSevars masSi gam­ SerCeuli kriteriume­
indikatori 1. warad­ oyenebuli mxatvruli bis mixedviT afasebs
gens namuSevars far­ xerxebis mixedviT. namuSevars.
To auditoriis winaSe
(magaliTad, saskolo
gamofenaze);

indikatori 2. saubrobs
msgavsebebsa da gansx­
vavebebze sakuTar da
sxvaTa namuSevrebSi;

indikatori 3. koreqtu­
lia sxvis namuSevarze
saubrisas;

indikatori 6. msjelobs
namuSevarze masSi gam­
oyenebuli mxatvruli
xerxebis mixedviT.

maswavlebeli sTxovs moswavleebs, imuSaon individualurad da maT­


Tvis sasurvel Temaze daxaton mravalfiguriani kompozicia, gaixsenon
wina aqtivobebi, gaiTvaliswinon kompoziciis agebis principebi. Sem­
deg moswavleebi wyvilebad gadanawildebian da waradgenen erTmaneTis
namuSevrebs. imsjeleben, ra siuJetia gamosaxuli, SesaZlebelia Tu ara
namuSevris Sinaarsis amocnoba, ramdenad da ra xerxebis gamoyenebiT
moaxerxa (da moaxerxa Tu ara) avtorma kompoziciaSi mTavari Temis ga­
moyofa (feriT, formiT, zomiT, Suq-CrdiliT da a. S.).

Sefaseba:
moswavleebi fasdebian imis mixedviT, ramdenad SeuZliaT gamoavlinon:
• namuSevris kompoziciuri ganawilebis Sesaxeb msjelobis unari;
• mravalfiguriani kompoziciis gamosaxvisas mTavaris aqcentire­
bis unari mxatvruli xerxebis gamoyenebiT.

266
3. Tema: `icnob Tu ara garemos, romelSic cxovrob?~

aqtivoba I `gza saxlidan skolamde~


mizani: daxaton arqiteqturuli peizaJi, ganuviTardeT sxvadasxva mx-
atvruli xerxis gamoyenebis, garemoze dakvirvebisa da namuSevarSi de-
talebis gadmocemis unarebi; adekvaturad gamoiyenon saWiro terminebi
namuSevris ganxilvisas.

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.1. moswavles
SeuZlia Semoqmedebi-
Tad gamoiyenos saxviTi
xelovnebis elementebisa
da principebis codna
konkretuli problemis
gadasaWrelad, namuSe-
vris Seqmnisas.

indikatori 2. peizaJis,
quCis (landSaftis)
gamosaxvisas iyenebs
horizontis xazs;

indikatori 3. namu­
Sevris Seqmnisas iyenebs
kompoziciuri ganaw­
ilebis ZiriTad xerx­
ebs, magaliTad, xedvis
wertils, wonasworobas,
simetrias, asimetrias,
statikas, dinamikas;

indikatori 4. gamosaxavs
mravalfigurian kom­
poziciebs;

indikatori 7. sxvadasx­
va mxatvruli xerxiT
gadmoscems dinamikas,
statikas namuSevarSi
(figurebis moZraoba,
qari);

indikatori 9. xatavs
sivrces perspeqtivis
ZiriTadi kanonebis gam­
oyenebiT.

267
s.g.VII.2. moswavles Seu- s.g.VIII.2. moswavle iCens s.g.IX.2. moswavle acno-
Zlia mizanmimarTulad iniciativas da aviTarebs bierebs samyaros, ro-
airCios da Semoqmedebi- sxvadasxva masalis, te- gorc mravalferovani
Tad gamoiyenos sxvadasx- qnikisa da proceduris grZnobebisa da ideebis
va masala, teqnika da gamoyenebis unars, namu- wyaros da SeuZlia
procedura, namuSevris Sevris Seqmnisas. SemoqmedebiTad asaxos
Seqmnisas. namuSevarSi.
indikatori 1. Sereuli
indikatori 2. qmnis teqnikiT qmnis gra­ indikatori 3. Semo­
kompoziciebs sxvadasxva fikul da ferwerul qmedebiTad asaxavs
moZiebuli masaliT. namuSevrebs. garemoze dakvirvebis
Sedegad aRZrul STabe­
Wdilebebs, ideebsa da
grZnobebs.

s.g.VII.3. moswavle afar- s.g.VIII.3. moswavles Seu-


Toebs garemoSi obi- Zlia asaxos namuSevarSi
eqtebs Soris arsebuli garemoze dakvirvebis
kavSirebis asaxvis gzebs Sedegebi, ganaviTaros ga-
namuSevarSi da SeuZlia momsaxvelobiTi xerxebi.
gadmosces detalebi.
indikatori 1. akvirdeba
indikatori 1. xata­ da asaxavs namuSevarSi,
vs Sesabamis garemoSi Tu rogor icvleba sa­
adamianebs, frinvelebs, gnis gamosaxuleba damk­
cxovelebs da mcenaree­ virveblisgan daSorebis
bs naturidan da mex­ mixedviT;
sierebiT meti detalis
gamoyenebiT. indikatori 2. gamosaxavs
saxasiaTo detalebs
peizaJis, portretisa
da naturmortis xatvis
dros;

indikatori 3. iyenebs
sxvadasxva gamomsaxve­
lobiT xerxs (Suq-Crdi­
li, feri, kompoziciuri
ganawileba, sxvadasxvag­
vari monasmi) namuSevar­
Si bunebis movlenebis
gadmosacemad;

indikatori 4. xatavs
naturidan da mexsier­
ebiT.

268
maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, gaixsenon gza saxlidan skol­
amde – ras xedaven, ra iqcevs maT yuradRebas yoveldRiurad am mog­
zaurobis dros (Senoba-nagebobebi, transporti, mcenareebi, adamianebi,
cxovelebi, frinvelebi) da asaxon TavianT namuSevrebSi. namuSevrebi
Seasrulon maTTvis sasurveli masaliTa da teqnikiT. muSaobisas gamoi­
yenon perspeqtivis kanonebi, sxvadasxva xedvis wertili, axlo da So­
reuli xedebi. moswavleebma TavianT namuSevars unda miaweron saxeli
da gvari.
muSaobis dasrulebis Semdeg maswavlebeli agrovebs namuSevrebs da
inaxavs Semdegi gakveTilisTvis.
gakveTilis dasasruls maswavlebeli sTxovs moswavleebs, Semdegi
gakveTilisTvis ufro kargad daakvirdnen garemos, yuradReba miaqcion
detalebs, ufro kargad daimaxsovron saxlidan skolisken mimaval gzaze
arsebuli Senobebi, maTi daniSnuleba (sacxovrebeli, sazogadoebrivi,
religiuri, sportuli, saswavlo, gasarTobi, da sxv.), sarTulebis ra­
odenoba, mdgomareoba (avariuli, dangreuli, sarekonstruqcio, axa­
laSenebuli, axlad rekonstruirebuli da sxv.), sainJinro nagebobebi
(xidebi, gvirabebi, satelevizio anZa da sxv.), qandakebebi, gzebis gas­
wvriv arsebuli mwvane nargavebi, baRebi, parkebi da a.S. TbilisSi – Tu
metroTi uwevT gadaadgileba – daakvirdnen metropolitenis sadguris
miwiszeda Senobasa da miwisqveSa nawilis interiers da a. S. SeZlebi­
sdagvarad gadauRon fotoebi, damatebiT moiZion Jurnal-gazeTebidan
amonaWrebi da sxva, raTa Semdeg gakveTilze gamoiyenon.

aqtivoba II `axali detalebi~


maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, maTTvis sasurveli teqnikiTa
da masaliT Seasrulon namuSevrebi – kidev erTxel asaxon masSi gza
saxlidan skolamde, amjerad ufro detalurad gaixsenon, ra SeamCnies/
aRmoaCines zusti dakvirvebis Sedegad TiTqos Zalian nacnob garemo­
Si (magaliTad, daazuston Senobebis sarTulebis raodenoba, arqite­
qturuli ieris Taviseburebebi, arqiteqturuli detalebi – svetebi,
kapitelebi, karnizebi, frizebi, TaRebi, gumbaTebi, Spilebi, portikebi,
vitraJebi da sxv., Tu SeuZliaT, gadmoscen saxlebis karebis, fanjre­
bis, WiSkrebis, Robeebis forma da maTSi gamoyenebuli CuqurTmebi, or­
namentebi). gamosaxon mcenareebi (romlebic xvdebaT quCaSi, skverebSi,
baRebSi, ezoebSi, tyis pirebze, SesaZlebelia, sacxovrebeli saxlebi­
sa da sazogadoebrivi dawesebulebebis fanjrebSi, aivnebsa, terasebze
da sxv.), cxovelebi, adamianebi (nacnobebi, ucnobebi, romlebic gzad
xvdebian da sxv.). moswavleebma TavianT namuSevars unda miaweron saxe­
li da gvari.
gakveTilis dasasruls maswavlebeli agrovebs namuSevrebs da inaxavs
Semdegi gakveTilisTvis.

269
resursebi (I da II aqtivobebisaTvis):
saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, funjebi, feradi
furclebi, makrateli, webo, sxva masala.

aqtivoba III

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII VIII IX
s.g.VII.7. moswavles SeuZlia s.g. VIII.7. moswavles s.g.IX.4.moswavles Seu-
waradginos individualuri SeuZlia gamoiyenos Zlia gamoiyenos saxvi-
da jgufuri namuSevrebi da saxviTi xelovne- Ti xelovnebis elemen-
miRebul codnaze dayrdno- bis elementebisa da tebisa da principebis
biT gamoTqvas da daasabuTos principebis codna codna xelovnebis
sakuTari azri xelovnebis xelovnebis konkretu- konkretuli nimuSis
nawarmoebis Sesaxeb. li nimuSis analizis analizis dros.
dros.
indikatori 2. saubrobs indikatori 1. winas­
msgavsebebsa da gansxvavebeb­ indikatori 1. msje­ war SerCeuli kri­
ze sakuTar da sxvaTa namu­ lobs naxatSi gamo­ teriumebis mixedviT
SevrebSi; saxuli obieqtebis afasebs namuSevars;
kompoziciur ganaw­
indikatori 3. koreqtulia ilebaze; indikatori 4. ga­
sxvis namuSevarze saubrisas; moTqvams mosazrebas
indikatori 2. afasebs xelovnebis nimuSis
indikatori 6. msjelobs namuSevars gamoy­ mxatvruli Rire­
namuSevarze masSi gamoy­ enebuli mxatvruli bulebis Sesaxeb da
enebuli mxatvruli xerxebis xerxebis mixedviT; cdilobs, daasabuTos
mixedviT; sakuTari azri.
indikatori 3. msje­
indikatori 7. sakuTari lobs xelovnebis ni­
namuSevris wardgenisas muSis Janrze, Temaze,
saubrobs Canafiqrze, emo­ masalaze, teqnikaze;
ciebze, romelTa asaxvac
surda, msjelobs, ramdenad indikatori 4. msj­
miaRwia dasaxul mizans (ra elobs xelovnebis
iyo warmatebuli da ras nimuSis koloritze;
gaiTvaliswinebs samomav­
lod). indikatori 6. adarebs
erTmaneTs sxvadasxva
s.g.VII.9. moswavle kritikis
xelovnebis nimuSebs,
dros pativiscemiT ekideba
saubrobs, romeli
sxvis namuSevarsa da azrs.
ufro moswons da
indikatori 2. tolerantu­ asabuTebs, ratom
lia gansxvavebuli ideebis, aZlevs mas upi­
stilis, midgomebis mimarT; ratesobas.

kamaTis dros sxvasac acdis


saubars.

270
es gakveTili mTlianad daeTmoba namuSevrebis wardgenasa da ganxil­
vas. maswavlebelma unda daurigos moswavleebs maTi orive namuSevari
da sTxovos, Seadaron erTmaneTs. klasis winaSe SeiZleba moewyos Ti­
Toeuli moswavlis namuSevris ganxilva, romlis drosac moswavleebi,
amjerad naxatis meSveobiT, `gaivlian~ da aRuweren Tanakleselebs maT­
Tvis nacnob gzas saxlidan skolamde (da ukan). saubrisas yuradReba
unda gaamaxvilon or naxats Soris arsebul sxvaobaze. isaubron, ram­
deni axali detali, siaxle, saintereso niuansi SeamCnies/aRmoaCines,
erTi SexedviT, Cveul garemoSi da rogor gadmosces es yvelaferi maT­
Tvis nacnobi xerxebiTa da masaliT.

Sefaseba:
moswavleebi fasdebian imis mixedviT, Tu rogor SeuZliaT gamoavlinon:
• arqiteqturuli peizaJis daxatvisas mravalferovani mxatvruli
xerxebis gamoyenebis unari;
• namuSevarSi detalebis gadmocemis unari;
• terminologiis adekvaturad gamoyenebis unari.

4. Tema `kapiteli~

mizani: klasikuri arqiteqturuli orderis gacnoba;


antikuri taZris gamosaxva ZiriTadi proporciebisa da detalebis gaT-
valiswinebiT; axali terminebis gacnoba da adekvaturi gamoyeneba;
stilizebuli kapitelis Seqmna.

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.11.moswavles s.g.VIII.10. moswavles s.g.IX.5. moswavles
SeuZlia amoicnos da SeuZlia amoicnos da SeuZlia amoicnos da
Seadaros sxvadasxva Seadaros sxvadasxva epo- Seadaros sxvadasxva
epoqisa da kulturis qisa da kulturis xelov- epoqisa da stilis namu-
xelovnebis nimuSebi. nebis nimuSebi. Sevrebi.
indikatori 3. amoic­ indikatori 1. adarebs indikatori 4. konk­
nobs ama Tu im kul­ sxvadasxva epoqisa da retuli nimuSebis
turis xelovnebis kulturis xelovnebis magaliTze msjelobs
nimuSebis zogierT nimuSebs da msjelobs msgavseba-gansxvaveba­
damaxasiaTebel niSans; maT saerTo da ganmasx­ ze, romelic arsebobs
indikatori 4. asaxele­ vavebel niSnebze; sxvadasxva periodis xe­
bs sxvadasxva kultu­ indikatori 4. adarebs lovnebaSi (Zveli, axali
ris erTi daniSnulebis erTi kulturis cnobil da Tanamedrove).
arqiteqturis, saxviTi Zeglebs.
da gamoyenebiTi xelo­
vnebis nimuSebs.

271
s.g.VII.12. moswavles
SeuZlia daakavSiros
xelovnebis nawarmoebis
Sinaarsi istoriasTan
da kulturasTan.

indikatori 2. amoic­
nobs xelovnebis
nimuSs, rogorc ama Tu
im kulturis kuTv­
nilebas vizualuri
elementebis mixedviT.

aqtivoba I
moswavleebi aTvaliereben Zveli berZnuli taZrebis fotoebs. mas­
wavlebeli ekiTxeba, ra saerTo damaxasiTebeli niSani aqvT am taZrebs
(svetebi). Semdeg sTxovs, kargad daakvirdnen, erTnairia Tu ara samive
fotoze svetebi. savaraudod, moswavleebi upasuxeben, rom maT gansx­
vavebuli svetisTavebi, anu kapitelebi aqvT.

doriuli svetisTavi

doriuli svetnari, hefestos taZari, Zv. w. V s. aTeni

272
ioniuri svetisTavi

ioniuri svetnari, nike apterosis taZari, Zv. w. V s.

korinTuli svetisTavi

korinTuli svetnari, zevsis taZari, Zv. w. VI s. aTeni

maswavlebeli sTxovs
moswavleebs, yuradReba
gaamaxvilon svetisTave­
bze (kapitelebze), axsen­
ebs cnobil nagebobebs,
romlebSic gamoyenebu­
lia aseTi svetebi da
svetisTavebi.

doriuli svetebi, parTenoni, aTenis akropolisi

273
ioniuri svetebi, artemides taZari efesoSi (Tanamedrove rekonstruqcia), TurqeTi

korinTuli svetebi, romis panTeoni

III iarusi

II iarusi

I iarusi

romis koloseumi:
I iarusi – toskanuri orderi
II iarusi – ioniuri orderi
III iarusi – korinTuli orderi

maswavlebeli uambobs Zveli berZnuli svetebisa da orderuli


sistemis Sesaxeb.

274
informacia maswavleblisTvis: arqiteqturuli orderi aris ar­
qiteqturuli kompozicia, sistema, romelsac safuZvlad udevs
dgarul-koWovani konstruqcia da wyobis ganmsazRvreli kanonebi. far­
To gagebiT cnobili iyo jer kidev Zveli egviptis, babilonur-asurul
da Zvel sparsul xuroTmoZRvrebaSi, klasikur sistemad Camoyalibda
Zvel berZnul arqiteqturaSi (Zv. w. V s.) da gavrcelda evropis mravali
qveynis klasikur arqiteqturaSi. klasikuri berZnuli arqiteqturuli
orderebia: doriuli, ioniuri da korinTuli (im olqebisa da tomebis
saxelwodebebis mixedviT, sadac es orderebi Seiqmna). Zvel romSi Cam­
oyalibda toskanuri orderi da kompozituri (kompoziti) anu rTuli
orderi (Sedgenilia korinTuli orderis akanTis foTlebisa da ioni­
uris volutebis SereviT).
doriul orders bazisi ar aqvs. misi sveti zeviT viwrovdeba da
Sveuli kanelurebiT aris daRaruli. Sua nawili ki gamsxvilebulia (en­
Tazisi). svets kapiteli eyrdnoba, mas mosdevs qvis koWi – arqitravi,
triglifebiTa da metopebiT danawevrebuli frizi da Semdeg karnizi.
ioniur orders aqvs bazisi, zeviT Seviwrovebuli kanelurebiani sve­
ti da volutebiani kapiteli. arqitravi sami horizontaluri zolisgan
Sedgeba. frizi danawevrebulia da zogjer reliefebiTaa Semkuli.
korinTuli orderi yvelaze dekoratiulia berZnul orderebs So­
ris. kapiteli Seqmnilia akanTis (Acanthus) stilizebuli foTlebiTa da
vazis ulvaSebis xveulebiT kuTxeebSi.
toskanuri orderi doriulis saxesxvaobaa, xolo kompozituri – ko­
rinTulisa da ioniuris.

orderis simaRlisa da
proporciebis sazomad
miCneulia svetis fuZis
diametris naxevari.

arqiteqturuli orderi

1. karnizi
2. frizi
3. arqitravi
4. svetisTavi (kapiteli)
5. svetis (kolonis) Rero
kanelurebiT
6. antablementi
7. stereobati
8. bazisi
9. eqini
10. abaki
11. triglifi
12. metopi
13. voluta
14. akanTis foTlebi

275
svetebs gansxvavebuli proporciebi aqvs. doriuli orderis sve­
ti masiuria, monumenturi da sada, mZime, morTulobis gareSe, pro­
porciebiT mamakacs adareben. ioniuri orderis sveti ufro msubuqia,
daxvewili, doriulisgan gansxvavebiT misi kapiteli dekoratiulia da
volutebiT aris Semkuli, proporciebiT qals adareben. korinTuli
orderis sveti qaliSvils hgavs – is ufro tanwerwetaa, moxdenili, de­
koriT mdidari, misi kapiteli yvavilebiTa da foTlebiT savse kalaTis
msgavsia.
maswavlebeli aRniSnavs, rom berZnuli orderis svetebs dRemde
iyeneben. ekiTxeba, unaxavT Tu ara msgavsi svetebi TavianT qalaqSi,
sofelsa da a. S. da sTxovs, Tu SeZleben, gadauRon fotoebi. moswav­
leebi ixseneben, moaqvT fotoebi Semdegi gakveTilisTvis.

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.1. moswavles s.g.VIII.1.moswavles s.g.IX.1.moswavles Seu-
SeuZlia Semoqmedebi- SeuZlia Semoqmedebi- Zlia mizanmimarTulad
Tad gamoiyenos saxviTi Tad gamoiyenos saxviTi airCios da Semoqmede-
xelovnebis elementebi- xelovnebis elementebi- biTad gamoiyenos xe-
sa da principebis codna sa da principebis codna lovnebis elementebi,
konkretuli problemis konkretuli problemis principebi, sxvadasxva
gadasaWrelad namuSe- gadasaWrelad namuSe- masala, teqnika da
vris Seqmnisas. vris Seqmnisas. procedura namuSevris
Seqmnisas.
indikatori 2. peizaJis, indikatori 1. iyene­
quCis (landSaftis) bs feris gradacias, indikatori 3. iyenebs
gamosaxvisas iyenebs sxvadasxva tonalobas monasmebs, kontrastebs,
horizontis xazs; namuSevarSi moculobis, aqcentebs, detalebs,
sivrcis gadmosacemad. faqturas, Sereul mas­
indikatori 3. namu­ alas namuSevarSi gan­
Sevris Seqmnisas iyenebs wyobilebis da ideebis
kompoziciuri ganaw­ gadmosacemad.
ilebis ZiriTad xerxebs,
magaliTad, xedvis wer­
tilebs, wonasworobas,
simetrias, asimetrias,
statikas, dinamikas;

indikatori 9. xatavs
sivrces perspeqtivis
ZiriTadi kanonebis gam­
oyenebiT.

Semdeg moswavleebi xataven, Zerwaven, an akeTeben svetebis an Zvel­


berZnuli taZrebis maketebs, aplikaciebsa da a. S., cdiloben propor­
ciebis dacvas. yuradRebas amaxvileben detalebze. taZrebs gamosaxaven
peizaJis fonze, iyeneben perspeqtivis kanonebs, xedvis wertilebs, hor­
izontis xazs da sxv.

276
internetresursi:
http://www.ancientgreece.co.uk/acropolis/challenge/cha_set.html

resursebi:
saxatavi furclebi, fanqrebi, akvareli, guaSi, muyao, webo, feradi
furclebi, makrateli, funjebi, sxva nebismieri masala.

kavSiri: ucxouri enebi – inglisuri

aqtivoba II
moswavleebi gamofenen fotoebs an akeTeben prezentacias. msjeloben,
romeli arqiteqturuli orderia warmodgenili ama Tu im fotoze da
CamoTvlian mis Semadgenel nawilebs, iyeneben Sesabamis termonologias.

aqtivoba III
maswavlebeli sTxovs moswavleebs, am aqtivobisTvis moitanon
yvavilebi, totebi, balaxebi, sxva mcenareebi, aseve kalaTi.
maswavlebeli uambobs korinTuli orderis Seqmnis istorias.

informacia maswavleblisTvis: Zv. w. I saukunis meore naxevris roma­


el xuroTmoZRvris, inJinrisa da arqiteqturis Teoretikosis, vitru-
viusis gadmocemiT, korinToSi cxovrobda gogona, romelic avad gaxda
da gardaicvala. damwuxrebulma ZiZam Seagrova misi sayvareli nivTe­
bi, romlebsac gogona TvalisCiniviT ufrTxildeboda, Caawyo kalaTSi
da mis saflavze dado. Ria cis qveS
didxans rom Senaxuliyo, kalaTs ze­
modan kramiti daafara.
kalaTis qveS SemTxveviT mcenaris
– akanTis fesvi aRmoCnda. gazafxulis
dadgomasTan erTad akanTis Reroebi
da foTlebi miwidan amoiwvera, ka­
laTs gars Semoexvia da mTlianad da­
fara. kramitis simZimis qveS ki foT­
lebi da Reroebi momrgvalda, daixva.
akanTiT morTuli es kalaTa
SemTxveviT dainaxa saxelganTqmulma
berZenma arqiteqtorma da moqanda­
kem, kalimaqem (Zv. w. V saukunis meo­
re naxevari), moixibla am sanaxaobiT
– foTlebisa da Reroebis uCveulo
formiTa da sinaziT – da gadawyvi­
ta korinToSi gaekeTebina ramdenime
sveti akanTis foTlebiani kalaTis
msgavsi kapiteliT.

277
kalaTze Semoxveuli akanTis foTlebi akanTis yvavilebi da foTlebi

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.2.moswavles Seu- s.g.VIII.1.moswavles s.g.IX.1.moswavles Seu-
Zlia mizanmimarTulad SeuZlia Semoqmedebi- Zlia mizanmimarTulad
airCios da Semoqmedebi- Tad gamoiyenos saxviTi airCios da Semoqmede-
Tad gamoiyenos sxvadasx- xelovnebis elementebi- biTad gamoiyenos xe-
va masala, teqnika da sa da principebis codna lovnebis elementebi,
procedura namuSevris konkretuli problemis principebi, sxvadasxva
Seqmnisas. gadasaWrelad namuSe- masala, teqnika da
vris Seqmnisas. procedura namuSevris
indikatori 3. asrulebs Seqmnisas.
grafikul namuSevrebs indikatori 2. qmnis
sxvadasxva maneriT dekoratiul namuSevars
(xazi, Strixi, monasmi, grafikuli xerxebiT
sxvadasxva zomis da (magaliTad, konturiT,
formis funjebi, kalami xaziT, StrixiT).
da mcenaris Reroebi).
s.g.VIII.3.moswavles Seu- s.g.IX.3. moswavles
Zlia asaxos namuSevarSi SeuZlia dagegmos da
garemoze dakvirvebis Seasrulos sxvadasxva
Sedegebi, ganaviTaros ga- saxis samuSao.
momsaxvelobiTi xerxebi.
indikatori 3. qmnis nake­
indikatori 2. gamosaxavs Tobebis (samosi, trans­
saxasiaTo detalebs porti, inventari da
peizaJis, portretisa sxv.) da garemos (inter­
da naturmortis xatvis ieri, eqsterieri, ezo,
dros; parki da sxv.) dizainis
eskizebs konkretul
indikatori 4. xatavs stilSi (magaliTad,
naturidan da mexsier­ eTno, klasika, retro,
ebiT. moderni, minimalizmi,
Tavisufali da sxv.).

278
Semdeg moswavleebi Sekraven Taiguls motanili mcenareebisgan,
moaTavseben kalaTSi da Caixataven. maswavlebeli sTavazobs, am Canax­
atebis mixedviT Seqmnan svetisTavebi. muSaobisas SeiZleba gamoiyenon
mcenareTa stilizebuli gamosaxulebebi.

aqtivoba IV
maswavlebeli aCvenebs moswavleebs Sua saukuneebis evropuli taZre­
bis kapitelebis fotoebs. maTze amokveTilia skulpturuli gamosax­
ulebebi bibliur da sxva siuJetebze.

kapiteli, vezles saabato, XII s., safrangeTi kapiteli, san-lazaris taZari otenSi,
XII s., safrangeTi

kapiteli, sen-pieris taZari SoviniSi, safrangeTi, XII s

279
kapitelebi, sen-ostremuanis taZari isuarSi, XII s., safrangeTi:

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII klasi VIII klasi IX klasi


s.g.VII.1. moswavles s.g.VIII.1.moswavles
SeuZlia Semoqmedebi- SeuZlia Semoqmedebi-
Tad gamoiyenos saxviTi Tad gamoiyenos saxviTi
xelovnebis elementebisa xelovnebis elementebisa
da principebis codna da principebis codna
konkretuli problemis konkretuli problemis
gadasaWrelad namuSe- gadasaWrelad namuSe-
vris Seqmnisas. vris Seqmnisas.

indikatori 3. namu­ indikatori 3. qmnis


Sevris Seqmnisas iyenebs stilizebul mxatvrul
kompoziciuri ganaw­ saxeebs.
ilebis ZiriTad xerx­
ebs magaliTad, xedvis
wertils, wonasworobas,
simetrias, asimetrias,
statikas, dinamikas;

indikatori 4. gamosaxavs
mravalfigurian kom­
poziciebs.

280
s.g.VII.4.moswavle acnobie- s.g.VIII.4.moswavle acno- s.g.IX.2.moswavle acno-
rebs samyaros, rogorc bierebs samyaros, rogorc bierebs samyaros, ro-
mravalferovani grZnobe- mravalferovani grZnobe- gorc mravalferovani
bisa da ideebis wyaros da bisa da ideebis wyaros da grZnobebisa da ideebis
SeuZlia asaxva namuSevar- afarToebs asaxvis gzebs wyaros da SeuZlia Semoq-
Si. namuSevarSi. medebiTad asaxos namuSe-
varSi.
indikatori 3. iyenebs sxva indikatori 2. iyenebs sxva
sagnebSi miRebul codnas sagnebSi ganvlil masalas indikatori 1. iyenebs
namuSevris siuJetisTvis; namuSevrebis siuJetisT­ sxvadasxva kulturisa
vis; da periodis SemoqmedTa
indikatori 5. iyenebs
nawarmoebebs sakuTari
sxvadasxva kulturisa indikatori 4. iyenebs
Canafiqris gansaxor­
da periodis mxatvrebis sxvadasxva kulturisa
cieleblad.
namuSevrebs, rogorc wya­ da periodis SemoqmedTa
ros sakuTari namuSevris namuSevrebs, rogorc s.g.IX.4.moswavles Seu-
Sesaqmnelad; wyaros sakuTari namu­ Zlia gamoiyenos saxviTi
Sevris Sesaqmnelad. xelovnebis elementebisa
indikatori 6. gadmoscems
da principebis codna
namuSevarSi garkveul, s.g. VIII.7. moswavles Seu-
xelovnebis konkretuli
ideas simboloebis saSua­ Zlia gamoiyenos saxviTi
nimuSis analizis dros.
lebiT (magaliTad qmnis xelovnebis elementebisa
klasis, skolis, gundis da principebis codna indikatori 1. winaswar
emblemas). xelovnebis konkretuli SerCeuli kriteriumebis
nimuSis analizis dros. mixedviT afasebs namuSe­
s.g.VII.7. moswavles Seu-
vars.
Zlia waradginos indi- indikatori 2. afasebs
vidualuri da jgufuri namuSevars masSi gam­
namuSevrebi da miRebul oyenebuli mxatvruli
codnaze dayrdnobiT, xerxebis mixedviT.
gamoTqvas da daasabuTos
sakuTari azri xelovnebis
nawarmoebis Sesaxeb.
ndikatori 4. jgufuri
namuSevrebis wardgenisas
saubrobs im miznebsa da
amocanebze, romlebic
jgufs hqonda dasaxuli
(ramdenad miaRwia jguf­
ma dasaxul mizans – ra
iyo warmatebuli da ras
gaiTvaliswinebs jgufi
samomavlod);
indikatori 5. saubrobs
namuSevris Seqmnis mo­
tivebze;
indikatori 6. msjelobs
namuSevarze masSi gam­
oyenebuli mxatvruli
xerxebis mixedviT.

maswavlebeli sTavazobs moswavleebs, jgufebSi gadanawildnen,


moifiqron raime siuJeti (an SearCion istoriidan an literaturidan)
da gamoZerwon kapitelebi.

281
samuSaos damTavrebis Semdeg jgufebi waradgenen TavianT namu­
Sevrebs.

II varianti
jgufebi irCeven romelime adgils an dawesebulebas, magaliTad,
skolas, umaRles saswavlebels (universiteti, teqnikuri universite­
ti, konservatoria da a.S.), stadions, cirks, zooparks, gasarTob cen­
trs, kafesa da a.S. da xataven (an Zerwaven, akeTeben makets) iseT ka­
pitelebs, romlebic Sinaarsobrivad asaxaven dawesebulebis/adgilis
daniSnulebas. samuSaos dasrulebis Semdeg sxva jgufebis wevrebi cdi­
loben amoicnon, ras asaxavs kapiteli.
resursebi:
plastilini, Tixa, xis wkirebi, guaSi, funjebi, sxva masala.

kavSiri sxva sagnebTan: qarTuli ena, ucxouri enebi, sazogadoebrivi


mecnierebebi – istoria.

Sefaseba:
moswavleebi fasdebian imis mixedviT, Tu rogor SeuZliaT gamoavlinon:
• antikuri taZris daxatvis unari ZiriTadi proporciebis dacviT;
• sxvadasxva siuJetis kompoziciis asaxvis unari kapitelis saxiT;
• terminebis gamoyenebis unari.

5. Tema `art galerea~


mizani: galereisa da sagamofeno saqmianobis mniSvnelobis gacnobiere-
ba, gamofenis organizeba da mowyoba

momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII VIII IX

s.g.VII.14. moswavle
ikvlevs, ra rols
asrulebs xelovne-
ba sazogadoebis
cxovrebaSi.

indikatori 2.
saubrobs muzeume­
bisa da galereebis
rolze qalaqisa
da qveynis cxovre­
baSi.

282
s.g.VII.10. moswav- s.g.VIII.5. moswavles s.g.IX.3. moswavles SeuZlia
le monawileobs SeuZlia dagegmos da dagegmos da Seasrulos sxva-
sxvadasxva saxis Seasrulos sxvadasxva dasxva saxis samuSao.
RonisZiebaSi. saxis samuSao.
indikatori 1. gegmavs samuSaos
indikatori 1. gan­ indikatori 1. konkret­ Sesrulebis optimalur dros,
sazRvravs sxva­ uli amocanis gadasaW­ SemsrulebelTa raodenobas
dasxva RonisZiebis relad gegmavs Sesas­ da, amocanis specifikidan
Temasa da mizans; rulebeli samuSaos gamomdinare, gansazRvravs
Tanmimdevrobas; samuSaos Tanmimdevrobas/
indikatori 2. funqciebs/movaleobebs;
awyobs gamofenas indikatori 2. gansaz­
da monawileobs Rvravs im moqmedebebs, indikatori 2. gegmavs, ra ma­
masSi. romlebic aucilebe­ terialuri resursebi dasWir­
lia dasaxuli miznis deba Sesasrulebel samuSaos
misaRwevad. da rogor moiZiebs am re­
sursebs.
s.g.VII.6.moswavles s.g.VIII.6.moswavles Seu-
SeuZlia gundSi Zlia mimarTos indivi-
muSaoba Semoqmede- dualuri da jgufuri
biTi da saorgani- muSaobis sxvadasxva
zacio problemebis strategias.
gadasaWrelad.
indikatori 1. moiZiebs
indikatori 1. anaw­ da azustebs informa­
ilebs funqciebs, cias momavali proeq­
Sesasrulebeli tis dasagegmad;
amocanis miznidan
gamomdinare; indikatori 2. anaw­
ilebs gundSi
indikatori 2. samuSaos/funqciebs/
gansazRvravs movaleobebs;
samuSaos Ses­
rulebis savarau­ indikatori 3. iTva­
do vadas da icavs liswinebs da iyenebs
drois limits yve­ gundelis/ebis Sesa­
la tipis aqtivo­ Zleblobebs (poten­
bis Sesrulebisas; cials);

indikatori 3. indikatori 4. exmareba


monawileobs klaselebs Semoqmedeb­
erToblivi Semo­ iTi da saorganizacio
qmedebiTi da siZneleebis gadalax­
saorganizacio vaSi;
gadawyvetilebis
miRebaSi. indikatori 5. exmare­
ba sxvebs konkretuli
amocanis SesrulebaSi
da saWiroebis SemTx­
vevaSi maTgan iTxovs
daxmarebas.

283
aqtivoba I
maswavlebeli ekiTxeba moswavleebs, ra ician samxatvro galereebis
Sesaxeb? Tu yofilan da romelSi? romeli mxatvris/mxatvrebis gamofe­
na naxes? moewonaT Tu ara namuSevrebi da eqspozicia?.. moswavleebi
saubroben.
Semdeg isini jgufebad gadanawildebian. TiToeuli jgufi romelime
warmosaxviTi samxatvro `galereis~ warmomadgeneli iqneba, romlis
saxelsac Tavad moifiqreben. `galereebisTvis~ sagamofenod maT unda
SearCion sxva klasebis moswavleTa namuSevrebi (es SeiZleba iyos Te­
maturi, jgufuri an romelime erTi moswavlis namuSevrebis gamofena
da a. S.).
gamofenamde maswavlebeli sTavazobs, dagegmon eqskursia romelime
samxatvro galereaSi, winaswar moiZion informacia masze. eqskursiis
dros moswavleebi ara marto daaTvaliereben eqspozicias, aramed kon­
sultaciebsac gaivlian galereis warmomadgenlebTan. amisTvis jgufe­
bi sagangebod moemzadebian – moifiqreben kiTxvebs, romlebsac dausva­
men galereis TanamSromlebs, gamofenebis organizatorebs da a. S.

aqtivoba II – `eqskursia xelovnebis galereaSi~


eqskursiis dros moswavleebi aTvaliereben gamofenas, eqspozicias,
galereis sareklamo posterebs, logos, gamofenebisTvis damzadebul
afiSebs, esaubrebian galereis TanamSromlebs, usvamen kiTxvebs, mouTx­
roben saskolo gamofenis Sesaxeb, iReben rCevebs da a.S.

aqtivoba III
eqskursiis Semdeg moswavleebi saskolo gamofenisTvis emzadebi­
an. msjeloben jgufebSi, savaraudod romeli moswavlis/moswavleebis
namuSevrebs SearCevdnen. msjeloben saorganizacio sakiTxebze. iTval­
iswineben galereaSi miRebul rCevebs.
maswavlebeli exmareba skolis yvela safexuris moswavleTa namu­
Sevrebis moZiebaSi (sasurvelia, am gamofenaSi monawile moswavleebma
warmoadginon TavianTi portfolioebidan e.w. dawunebuli namuSevre­
bic – SesaZloa, maT Sorisac aRmoCndes `galereis~ warmomadgenlisTvis
saintereso ram).

aqtivoba IV
saerTo saskolo gamofenis msvlelobisas sxvadasxva `galereis~
warmomadgenlebi mowonebul namuSevrebs miakraven ferad stikers
(TiToeul `galereas~ gansxvavebuli feris stikerebi unda hqondes).
TiToeuli `galereisTvis~ SeirCeva ramdenime namuSevari (monawileTa
raodenobisa da skolis kontingentis mixedviT). SesaZloa, erTi da ig­
ive namuSevarma ramdenime `galereis~ yuradReba miipyros da ramdenime
stikeri moagrovos.

284
momdevno nawili kavSirSia SedegebTan:

VII VIII IX
s.g.VII.8.moswavles esmis da s.g. VIII.7. moswavles Seu- s.g.IX.4.moswavles SeuZlia
SeuZlia warmoaCinos, rom Zlia gamoiyenos saxviTi xe- gamoiyenos saxviTi xe-
xelovneba aris TviTga- lovnebis elementebisa da lovnebis elementebisa da
moxatvis da komunikaciis principebis codna xelov- principebis codna xelov-
saSualeba. nebis konkretuli nimuSis nebis konkretuli nimuSis
analizis dros. analizis dros.
indikatori 1. saubrobs
xelovnebis nawarmoebiT indikatori 1. msjelobs indikatori 1. winaswar
aRZrul pirvel STabe­ naxatSi gamosaxuli SerCeuli kriteriumebis
Wdilebaze da ganmartavs, obieqtebis kompoziciur mixedviT afasebs namuSe­
ram gamoiwvia es emocia ganawilebaze; vars;
(siuJetma, kompoziciam,
ferma, figuraTa gamomsax­ indikatori 2. afasebs indikatori 2. msjelobs
velobam da sxv.); namuSevars masSi gamoy­ imis Sesaxeb, Tu ra efeqts
enebuli mxatvruli xerx­ aRwevs mxatvari feris
indikatori 2. afasebs ebis mixedviT; saSualebiT (magaliTad,
xelovanis nawarmoebs (sa­ iwvevs garkveul emo­
kuTar codnaze da STabe­ indikatori 3. msjelobs cias, qmnis ganwyobile­
Wdilebaze dayrdnobiT). xelovnebis nimuSis Janrze, bas, gamokveTs mTavars,
Temaze, masalaze, teqnika­ aZlierebs JReradobas);
s.g.VII.9. moswavle kritikis ze;
dros pativiscemiT ekideba indikatori 3. msjelobs,
sxvis namuSevarsa da azrs. indikatori 4. msjelobs ra efeqts aRwevs mxatvari
xelovnebis nimuSis kolo­ Suq-Crdilis gamoyenebiT;
indikatori 1. koreqtulia ritze;
sxvis Secdomebze saubri­ indikatori 4. gamoTqvams
sas; indikatori 6. adarebs mosazrebas xelovnebis
erTmaneTs sxvadasxva nimuSis mxatvruli Rire­
indikatori 2. tolerantu­ xelovnebis nimuSs, sau­ bulebis Sesaxeb da cdi­
lia gansxvavebuli idee­ brobs, romeli ufro lobs daasabuTos saku­
bis, stilis, midgomebis moswons da asabuTebs, Tari azri.
mimarT. ratom aniWebs mas upi­
ratesobas.

s.g.VIII.5. moswavles SeuZlia s.g.IX.3. moswavles SeuZlia


s.g.VII.5. moswavles SeuZlia dagegmos da Seasrulos dagegmos da Seasrulos
dagegmos da Seasrulos sxvadasxva saxis samuSao. sxvadasxva saxis samuSao.
sxvadasxva saxis samuSao.
indikatori 7. kompiuter­ indikatori 5. kompiuteru­
indikatori 7. aformebs uli teqnikis gamoyenebiT li teqnikis gamoyenebiT
sxvadasxva saklaso Tu qmnis zeimebisa da Teatra­ qmnis mosawvevi da misa­
saskolo RonisZiebas, luri warmodgenebis af­ loci baraTebis eskizebs,
qmnis misaloc da mosawvev iSebs, mosawvev da misaloc aseve zeimebisa da Tea­
baraTebs, CarCoebs, Tase­ baraTebs. traluri warmodgenebis
bs, kedlis gazeTs, afiSas afiSebs.
zeimisaTvis.

285
aqtivoba V `gamofena galereebSi~
saerTo saskolo gamofenaze SerCeul namuSevrebs `galereebi~ Tavi­
anT mowyobil sagamofeno kuTxeSi gamofenen. es SeiZleba iyos saklaso
oTaxi (an sxva sivrce). namuSevrebs, romlebzec ramdenime stikeri aR­
moCndeba, calke gamofenen.
jgufebi TiToeul SerCeul namuSevarze Seadgenen anketas. anketaSi
Seva informacia namuSevarze, romelic moipoves avtorTan urTierTo­
bis Sedegad.
TiToeuli galereis warmomadgeneli (jgufma unda gamoyos erTi
moswavle, romelic isaubrebs mTeli jgufis saxeliT) asabuTebs, ratom
SearCies esa Tu is namuSevari, ram miipyro maTi yuradReba, ra niSnebiT
gamoarCies sxvebisgan, ra mxatvrul-gamomsaxvelobiTi xerxebi gamoiye­
na avtorma namuSevarSi ideis gadmosacemad da ramdenad warmatebulad
da a. S. (ix. kiTxvari `naxatis kiTxva~, gv. 288 )

aqtivoba VI – Ria gamofena


avtorTa TanxmobiT ewyoba namuSevrebis gamofena-gayidva ukve Ria
gamofenaze, romelzec moiwveven mSoblebs, megobrebs, cnobil xelo­
vanebs, cnobili galereebis warmomadgenlebs, adgilobrivi TviTmmarT­
velobis warmomadgenlebsa da a. S. gamofenisTvis moswavleebi jgufebSi
daamzadeben mosawvev baraTebs, afiSebs, sareklamo plakatebsa da a.S.
`galereis~ warmomadgenlebma SeiZleba interviu CamoarTvan avtorebs
da sTxovon, waradginon TavianTi namuSevrebi. SesaZloa, romelime mos­
wavlem isurvos da zogadad am gamofenis Sesaxeb daweros statia sasko­
lo gazeTisTvis, an miiwvion Jurnalistebi, televizia da ase gauwion
popularizacia TavianT skolasa da Tanaskolelebis Semoqmedebas. sa­
survelia, TiToeulma galeream gaxsnas Facebook-is gverdi da iq ganaT­
avsos SerCeuli namuSevrebi da a. S.

resursebi:
didi zomis saxatavi furclebi, feradi furclebi, feradi stiker­
ebi, saweri kalmebi, akvareli, guaSi, feradi fanqrebi, flomasterebi,
saSleli, makrateli, sxva nebismieri masala.

Sefaseba:
moswavleebi fasdebian imis mixedviT, Tu ramdenad:
• gaacnobieres galereisa da sagamofeno saqmianobis mniSvneloba;
• SeZles gamofenis organizeba da mowyoba.

286
6. kiTxvari `naxatis kiTxva~
safexuri 1. monacemebi
xelovanis vinaoba (saxeli, gvari)
dro (epoqa)
dargi (ferwera, grafika...)
Janri (portreti, naturmorti, peizaJi, yofiTi Janri, usagno)
nawarmoebis saTauri
masala (zeTi, akrili, akvareli, fanqari, sangini, naxSiri, pasteli...)
mdebareoba (muzeumi/galerea/kerZo koleqcia, qalaqi, qveyana)
CamoTvaleT nawarmoebis Seqmnis periodSi momxdari ramdenime mniS­
vnelovani movlena.

safexuri 2. aRwera
CamoTvaleT, ras xedavT suraTze. aRwereT garemo. daiwyeT imiT,
rac mTavaria da daasruleT meorexarisxovani, damxmare detalebiT.

safexuri 3. saxviTi xelovnebis elementebi


daakvirdiT elementebs, romlebic gansazRvravs nawarmoebis Tavise­
burebas:
xazi – aRwereT, rogori xazebi gamoiyena (Tu gamoiyena) Semoqmedma (swori,
klaknili, talRovani, zigzagiseburi, wyvetili, zambariseburi, iribi/diag­
onaluri, horizontaluri, vertikaluri, sqeli, wvrili, da sxv.).
feri – aRwereT, rogori ferebi gamoiyena mxatvarma (ZiriTadi, Sed­
genili, neitraluri, Tbili, civi, kontrastuli, kaSkaSa, intensiuri,
myvirala, gajerebuli, xasxasa, mWaxe, Camqrali, mkrTali, Ria/baci,
muqi, sufTa, WuWyiani) da romeli feri gamoiyena ufro metad?
forma – rogori formebia wamyvani nawarmoebSi (geometriuli, mrgva­
li, marTkuTxa, oTxkuTxa, samkuTxa, mravalkuTxa, wvetiani, blagvi,
uswormasworo, mcenareuli, msxvili, mcire, wvrili da sxv.)?
faqtura – rogoria sqeli an Txeli monasmebiT ganpirobebuli, Tav­
ad naxatis faqtura (uxeSi, xaoiani, gluvi, xaverdovani)?
faqtura (namuSevris zedapiris) – rogoria naxatis faqtura (uxeSi,
xaoiani, gluvi, xaverdovani), romelic monasmebiT (sqeli, Txeli...) aris
ganpirobebuli?
faqtura (gamosaxuli obieqtebis) – aris Tu ara asaxuli da Tu aris,
rogor, sagnis zedapiris saxe (kanis, Tmis, Tixis, liTonis, xis, xaverdis,
abreSumis, maqmanis, bewveulis, priala, uxeSi, xaoiani da sxv.)?
sivrce – rogoraa aTvisebuli sasuraTe are? gadatvirTulia, cari­
eli Tu zomierad aTvisebuli?
Targi/kliSe/trafareti – aris Tu ara suraTze ganmeorebadi forme­
bi? ramdenad mniSvnelovania isini da ganapirobebs Tu ara suraTis de­
koratiulobas?

287
safexuri 4. saxviTi xelovnebis principebi
am safexurze gaiTvaliswineT nawarmoebis Taviseburebis ganmsaz­
Rvreli principebi. aRwereT, rogor gamoiyena mxatvarma es principebi
elementebis mosawesrigeblad.
kontrasti – risi kontrastia gamoyenebuli suraTze (feris, formis,
xazebis, Sinaarsobrivi Tu sxv.)?
aqcenti – roca nawarmoebs uyureb, pirvelad ra gxvdeba TvalSi?
rogor moaxerxa mxatvarma Cveni yuradRebis gamaxvileba mTavarze? riT
gansxvavdeba es nawili sxva danarCenisgan (wina xedzea, yvelaze msxvili
da didia, feriT gamoirCeva Tu raime sxva xerxiT)? ra aris suraTis
Semdgomi mniSvnelovani elementi?
harmonia – rogor exameba erTmaneTs suraTis calkeuli elementebi?
`Sexmatkbilebulia~ Tu piriqiT, dapirispirebuli/konfliqturi?
mravalferovneba – ra `acocxlebs~ suraTs? ras Seaqvs masSi mraval­
ferovneba, rom mosawyeni ar gaxdes?
koloriti – rogoria suraTis saerTo feradovneba (Tbili, civi,
rbili, intensiuri)?
gradacia – iyenebs Tu ara mxatvari naxevartonebs/ferebis grada­
cias Riidan muqamde formis moculobis saCveneblad?
moculoba/sibrtyobrioba – sagnebi suraTze moculobiTia Tu brtye­
li? ra xerxiT aRwevs mxatvari samganzomilebiani sagnis iluziis Seqmnas
(Suq-CrdiliT, StrixebiT, feradovani monasmebiT, naxevartonebiT)? Tu
ar iyenebs am xerxs, gangeb xom ar akeTebs amas? ra efeqtis miRweva surs?
kompozicia – rogoraa agebuli suraTi? ra gansazRvravs mis
struqturas, ConCxs? kompozicia myaria Tu aramdgradi? gangeb xom ar
akeTebs amas? ra efeqtis miRweva surs?
mTlianoba – romeli saxviTi elementia suraTis gamaerTianebeli? ra
kravs maT, rom calkeuli elementebi ar daiSalos/daifantos?
wonasworoba – gamosaxulebebi, xazebi, formebi, feradovani laqebi
simetriuladaa ganlagebuli Tu asimetriulad?
statika/dinamika – ra gansazRvravs kompoziciaSi dinamikas/stati­
kas?
ritmi – aris suraTSi raime ganmeorebadi, rac qmnis ritms?
proporcia – rogoria gamosaxulebis calkeuli nawilebis zomaTa
Tanafardoba? gangeb xom ar arRvevs mxatvari sagnis/saganTa propor­
ciebs an formebs da risi miRweva surs am xerxiT?
rakursi – sad aris xedvis wertili? saidan vxedavT gamosaxulebas?
axlosaa sagnebi Tu Sors? qvemodan vxedavT maT Tu zemodan? xom ar
aris areuli xedvis wertilebi? Tu areulia, ratom – warmodgenil
epoqaSi arasakmarisi codnis gamo, es ubralod ar aris mxatvrisTvis
mniSvnelovani, eqsperimentia Tu naivuri ieris misaniWeblad xdeba?
sivrciTi perspeqtiva – aris Tu ara daculi sivrciTi perspeqtiv­
is wesebi (axlos mdebare sagnebi mkveTria, mkafio da detalizebuli,
xolo Soreuli – mkrTali, bundovani da ganzogadebuli)?

288
xazobrivi perspeqtiva – aris Tu ara daculi xazobrivi perspeqtivis
wesebi 1 an 2 TavSeyris wertiliT? Tu ar aris daculi, gangeb xom ar
arRvevs maT mxatvari? ra efeqtis miRweva surs?

safexuri 5. interpretacia da analizi


gamoiyene Seni dakvirvebebi da upasuxe kiTxvebs: ras fiqrob am nawar­
moebze, risi Tqma surda mxatvars? ra efeqts miaRwia saxviTi xelovnebis
elementebisa da principebis amgvarad gamoyenebiT? ra surda mxatvars
– istoriuli faqtis gadmocema, ideis, sakuTari STabeWdilebis Tu gan­
wyobisa da emociis gamoxatva? daakonkrete, raSi mdgomareobs idea an
rogoria mxatvris STabeWdileba Tu emocia? ra xasiaTisaa suraTi [re­
alisturi, ganzogadebuli, abstraqtuli, simbolisturi, moralistu­
ri, TxrobiTi, eqspresiuli, pompezuri, sazeimo, maJoruli, minoruli,
melanqoliuri, mSvidi, myudro, xalisiani, sevdiani, tragikuli, drama­
tuli, daZabuli, sarkastuli, ironiuli, istoriul-dokumenturi, pas­
toraluri (soflis idiliis amsaxveli), dekoratiuli...]? ra qmnis aseT
STabeWdilebas? fiqrob, rom es nawarmoebi mniSvnelovani iyo Tavisi
droisTvis? ra aris masSi originaluri? ra aris siaxle? wina an Tanad­
rouli epoqis ra niSnebs atarebs is? moaxdina Tu ara am nawarmoebma
gavlena Tanadrouli an momdevno periodis mxatvrobaze? aris es am
mxatvris tipuri an erT-erTi saukeTeso an, ubralod, raime niSniT ga­
morCeuli namuSevari? mxatvris romel sxva namuSevrebs icnob? maTgan
romeli mogwons yvelaze metad? daasabuTe Seni azri.

289
Tavi V
ganmsazRvreli da ganmaviTarebeli Sefasebis nimuSebi

Sefaseba swavlebis ganuyofeli nawilia da Semowmebis mTliani pro­


cesis Sedegs warmoadgens. Sedegze orientirebuli swavlebis princi­
pebis Sesabamisad, is unda eyrdnobodes moswavlis mier gamovlenil
saswavlo Sedegebs, rodesac Teoriul codnaze (`ra icis moswavlem~)
meti upiratesoba praqtikul codnas anu unar-Cvevebs (`ra SeuZlia
moswavles~) eniWeba.
saswavlo Sedegebi saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis dargSi farTo
SesaZleblobebs iZleva SefasebisTvis saWiro informaciis Sesagroveb­
lad, risTvisac am dargSi mravalferovani xerxebi da saSualebebi ar­
sebobs. magaliTad:
• perioduli saklaso da saskolo gamofenebi;
• portfolioebi da praqtikuli savarjiSoebis albomebi;
• namuSevrebi;
• maswavleblis wignaki sainformacio CanawerebisTvis, romelSic
asaxuli iqneba TiToeuli moswavlis mier ganvlili gza;
• testebi. maT SeiZleba mravalgvari forma hqondes: kiTxvari,
daumTavrebeli winadadebebis dasruleba, krosvordi, xelovanis
(an namuSevris, epoqis, stilis, qveynis) amocnoba da sxva;
• kiTxvarebi;
• msjeloba sakuTar da sxvaTa namuSevrebze;
• diskusia;
• prezentacia;
• da sxv.
rogorc zemoT vaxseneT, CemoTvlili xerxebi SefasebisTvis saW­
iro informaciis SegrovebaSi gvexmareba da, rac mTavaria, saSualebas
gvaZlevs, SevafasoT ara marto erTi konkretuli namuSevari, aramed
avsaxoT moswavlis SemoqmedebiTi da gonebrivi zrdis procesi, gam­
ovavlinoT is sferoebi, romlebSic moswavle warmatebuli an naklebad
warmatebulia da davsaxoT xarvezTa daZlevis gzebi. amerikeli gan­
manaTlebeli marvin barteli Tavis naSromebSi aRniSnavs, rom maswavle­
beli sistematurad unda aRnusxavdes moswavlis ganviTarebis process
msgavsi tipis Sefasebis rubrikebis meSveobiT.

290
saxviTi da gamoyenebiTi xelovneba – ganviTarebis Sefasebis rubrika

(avtori marvin barteli)

maswavlebeli: komentari
___________________
kategoria moswavle: kargi saSua- saWi­ro­
___________________ lo ebs gaum-
aRwera jobese-
bas
zrda, Seesabameba Tu ara es namu­
siaxle Sevari imave moswavlis wina
namuSevars?
da gaum-
Cans Tu ara masSi meti grZno­
jobeseba
ba da gamomsaxveloba?
Cans Tu ara masSi meti naaz­
revi?
Cans Tu ara masSi meti osta­
toba? 
Semoqmede- ramdenad originaluri, in­
biToba da ovaciuri da Tamamia namuSe­
moulod- vari?
neli aRmo-
Cans Tu ara zrda an raime
Cenebi
cvlileba imave moswavlis
wina namuSevarTan SedarebiT?
davalebis ramdenad kargadaa namuSe­
Sesruleba varSi gadaWrili davalebaSi
wamoWrili problema?
Tu moswavlis namuSevari
ar iTvaliswinebs micemuli
davalebis pirobebs da sxvag­
varadaa gadawyvetili, hqonda
Tu ara moswavles amisTvis
seriozuli mizezi?
gulmodg- namuSevris stili sworad da
ineba gaazrebulad aris SerCeuli
da misi Sesruleba saTanado
donezea.
moswavle zedmetad ar Cqar­
obs namuSevris dasrulebas,
magram yuradRebas aqcevs mis
xarisxs.

291
TanamSrom- moswavle TanamSromlobs
loba TanaklaselebTan; yuradRe­
biania sxvebis mimarT di­
skusiebis msvlelobisas;
exmareba megobrebs, magram ar
asrulebs samuSaos maT ma­
givrad.
usvams Tu ara moswavle mego­
brebs saTanado SekiTxvebs?

samuSao bolomde asrulebs Tu ara


Cvevebi samuSaos?
esaubreba Tu ara Tanak­
laselebs samuSaos Sesaxeb da
ara sxva Temebze?
xelovnebis eZebs Tu ara xelovnebis
principebi principebis gamoyenebisa da
da elemen- kompoziciuri gadawyvetis
tebi sxvadasxva gzebs xelovnebis
elementebis maqsimaluri ga­
momsaxvelobis misaRwevad?
cdilobs Tu ara erTianobisa
da mravalferovnebis miRwevas
dasamaxsovrebeli namuSevris
Sesaqmnelad?

saxviTi da gamoyenebiTi xelovnebis swavlebisas udidesi mniSvnelo­


ba eniWeba swor Sefasebas. samwuxarod, xSiria SemTxvevebi, rodesac
Sefasebis dros yuradReba eqceva mxolod mza namuSevris Tvisebebs,
gansakuTrebiT – gamosaxvis realistur maneras da yuradRebis miRma
rCeba iseTi mniSvnelovani momentebi, rogoricaa TviT muSaobis pro­
cesi, Zalisxmeva, CarTuloba, Semoqmedeba da a. S. am dros ki swored
SemoqmedebiTi procesi aZlevs moswavles saSualebas, ara marto daxve­
wos motoruli unarebi da daeuflos praqtikul unar-Cvevebs, aramed
avarjiSos goneba axali, SemoqmedebiTi ideebis generirebasa da maTi
ganxorcielebis saukeTeso gzebis moZiebaSi. magaliTad, saukeTeso kom­
poziciuri gadawyvetilebis Zieba xels uwyobs azrovnebisa da proble­
maTa gadaWris unarebis ganviTarebas, namuSevarSi sakuTari grZnobebis
da ideebis gamovlenis gzebis Zieba – TviTgamoxatvis unaris Camoyal­
ibebas da a.S.
luis hetlandi1 wignSi `mxatvruli azrovneba~ (2007) asaxelebs
`gonebis rva Cvevas~, romelTa Camoyalibebasac xels uwyobs saxviTi xe­
lovnebis swavla da romlebic mas Sefasebis mTavar momentebad miaCnia:
1) ostatobis ganviTareba, 2) gataceba da mondomeba, 3) warmosaxva, 4)

1
Lois Hetland1 and coauthors, Studio Thinking (2007)

292
gamomxatveloba, 5) dakvirveba, 6) asaxva, 7) moZieba da kvleva, 8) xe­
lovnebis samyaros gageba.
programaSi moyvanili Sefasebis rubrikebis garda, maswavlebelma
aseve unda dasaxos da gamoiyenos ufro konkretuli tipis rubrikebi,
romlebic konkretul sakiTxTan an davalebasTan iqneba dakavSirebuli.
aseTia, magaliTad, rubrika, romelSic dawvrilebiTaa mocemuli mos­
wavlis SemoqmedebiTi procesis Sefasebis kriteriumebi2:

SemoqmedebiTi procesis Sefasebis rubrikis nimuSi

kriteriumebi done 4 done 3 done 2 done 1

ikvlevs da mudmivad xSirad zogjer iSviaTad


aviTarebs ikvlevs an ikvlevs an ikvlevs an sTavazobs
ideebs sTavazobs an/ sTavazobs sTavazobs ideas an avi­
da aviTarebs ideebs da ideebs, magram Tarebs mas.
original­ SeuZlia ideis uWirs ideis
ur ideebs ganviTareba ganviTareba.
inovaciuri misi sawyisi
gziT. formis Semd­
gom.
avlens umetesad regularu­ bevr sferoSi unarebisa
teqnikur iyenebs Ses­ lad muSaobs Cans teqni­ da teqnikis
ostatobasa aferis da unarebisa da kis flobisa flobis daba­
da masalis/ gamomsaxvel teqnikebis da unarebis li done.
iaraRebis teqnikur sa­ gasaumjobese­ nakleboba.
gamoyenebis Sualebebs. blad.
strategiebs
avlens prob- xSirad av­ problemaTa problemaTa problema­
lemaTa gadaW- lens proble­ efeqtianad efeqtianad Ta gadaWris
ris unars maTa efeqti­ gadaWris sa­ gadaWris araefeqtiani
anad gadaWris Sualo donis minimaluri unari. prob­
unars, unari. zog­ unari. uWirs lemis gadaW­
sTavazobs jer sTava­ mravali ris sakiTxSi
alterna­ zobs gad­ problemis yovelTvis
tivebs an awyvetile­ gadawyveta. eyrdnoba
inovaci­ bebs. sxvebs.
ur gad­
awyvetile­
bebs.

2
Student Evaluation: A Teacher Handbook, Saskatchewan Education, 1991

293
muSaobs da- TviTmoti­ saWiroebs iSviaTad arasdros
moukideblad virebulia nawilobriv muSaobs da­ muSaobs da­
da muSaobs miTiTebas, ma­ moukideblad. moukideblad;
damoukideb­ gram muSaobs saWiroebs
lad umaRles damoukideb­ mudmiv xelmZ­
doneze. lad. Rvanelobasa
da daxmare­
bas.
avlens orga- umetes SemTx­ ZiriTadad, iSviaTad aris ar cdilobs,
nizebulobis vevaSi avlens organizebu­ organizebu­ iyos orga­
unars umaRlesi lia, magram li, magram nizebuli da
donis orga­ zogjer av­ periodulad yovelTvis
nizebulobas. lens araor­ cdilobs saWiroebs
ganizebulo­ organizebu­ Sexsenebasa da
bas. lobis gamov­ xelmZRvane­
lenas. lobas.
TanamSrom- mudmivad umetes jgufuri ar monawile­
lobs sx- avlens lid­ SemTxvevaSi muSaobis obs jgufur
vebTan jgu- erobis unars sTavazobs dros iSvia­ muSaobaSi.
fis miznebis da saWiroebis ideebs da Ta­ Tad sTava­
misaRwevad SemTxvevaSi namSromlobs zobs ideebs
iyenebs mas. sxvebTan. an gad­
awyvetile­
bebs.
iyenebs re- Semoqmedeb­ Semoqmedebi­ Semoqmedebi­ Semoqmedeb­
fleqsuri iTi proce­ Ti procesis Ti procesis iTi proce­
azrovnebis sis dros dros zog­ dros iSvia­ sis dros
unars yovelT­ jer iyenebs Tad iyenebs ar iyenebs
vis iyenebs refleqsur refleqsur refleqsur
refleqsur azrovnebas. azrovnebas. azrovnebas.
azrovnebas.

rubrikis kriteriumebi SeiZleba Seicvalos maswavleblis Sexed-


ulebisamebr an moswavleTa asakis Sesabamisad.

294
terminTa ganmartebebi:

akanTi (laT. Acanthus) – balaxovani an buCqovani mcenare, romlis


stilizebuli gamosaxuleba safuZvlad udevs korinTuli da kom­
pozituri orderebis, svetisTavebis, agreTve karnizebis, frize­
bisa da sxv. arqiteqturuli elementebis ornamentul morTulo­
bas.
antablementi (fr. Entablement, sityvidan – table – magida, merxi) – (1) ar­
qiteqturuli orderis zeda nawili, romelic Sedgeba arqitravis,
frizisa da karnizisgan.
(2) klasikuri arqiteqturuli orderis svetebze dayrdnobili
horizontaluri nawili. Sedgeba (qvevidan zeviT) mzidavi nawilis
– arqitravis, masze dayrdnobili frizisa da damagvirgvinebeli
nawilis – karnizisgan. sxvadasxva arqiteqturul orderSi arqi­
travis proporciebi da plastikuri damuSaveba sxvadasxvanairia.
arqitravi warmoiSva xis koWovani gadaxurvis safuZvelze da Sen­
arCunebuli aqvs misi struqtura.
anturJi (fr. Entourage) – garemo, garemocva.
arkbutani (fran. arc-boutant) – gareTa sayrdeni TaRi (ZiriTadad go­
tikur arqiteqturaSi), naxevarrkalis formis konstruqciuli el­
ementi, romelic kamaris ganbrjenas sagangebo sayrdenebs – kon­
trforsebs gadascems da kedlis an svetis sisqis mniSvnelovnad
Semcirebis saSualebas iZleva.
art deko (igive – ar deko; fr. art déco. sityvasityviT – dekoratiuli
xelovneba) – mimdinareoba XX saukunis dasawyisis xelovnebaSi,
romelmac gavlena iqonia arqiteqturaze, saxviT xelovnebaze, mo­
daze da a. S., iseT mxatvrul mimdinareobebze, rogoricaa kubi­
zmi, konstruqtivizmi da futurizmi; ekleqturi stili, romelic
modernisa da neoklasicizmis sinTezs warmoadgens.
arqitravi (ital. Architrave) – (1) mTavari koWi, antablementis qveda
nawili, romelic uSualod eyrdnoba svetiTavebs (kapitelebs) da
erTmaneTTan akavSirebs maT.
(2) antablementis qveda horizontaluri nawili, romelic uSual­
od svetisTavebs eyrdnoba.
afsida (laT. Absis) – Senobis naxevarwriuli an mravalwaxnagovani ga­
moweuli nawili, Cveulebriv, naxevargumbaTiT gadaxuruli. taZ­
ris absidSi moTavsebulia sakurTxevlis nawili.
bazilika (berZ. βασιλική – mefis saxli) – wagrZelebuli sworkuTxedis
formis gegmis Senoba, boZebis an svetebis rigebiT dayofili sam
an xuT grZiv nawilad (navad), romelTagan Sua, Cveulebriv, gver­
diT navebze maRalia da ganieri. Sua navs orqanobiani saxuravi
aqvs, gverdiTa navebs ki erTqanobiani. arsebobs erTnaviani bazi­
likis tipic.

295
gumbaTi – kamarovani gadaxurva, romelsac Signidan naxevarsferos
Sezneqili zedapiris saxe aqvs.
enTazisi (berZ. ἔντασις, éntasis – daZabuloba) – svetis tanis/Reros
gamsxvileba misi saerTo simaRlis 1/3-ze maRla, Sua nawilSi.
vitraJi (laT.  vitrum – mina) – dekoratiuli xelovnebis nawarmoebi,
awyobili feradi an moxatuli minebiT, romlebic erTmaneTTan da­
kavSirebulia liTonis zolebiT; gamWvirvale Suqgamtari masaliT
(mina an sxv.) Sesrulebuli dekoratiuli an siuJetiani kompozicia
(sarkmelSi, karSi, damoukidebeli pano).
voluta (laT. voluta) – xviara spiralis saxiT, skulpturulad Sesrule­
buli ornamentuli detali centrSi moTavsebuli rgoliT. vo­
luta ioniuri, korinTuli, kompozituri kapitelebisa da sxva
arqiteqturuli formebis (magaliTad, barokos arqiteqturaSi
kar-fanjrebis moCarCoebis Semadgeneli) nawilia.
TaRi (arka) – kedlis Riobebis (karis, fanjris da a.S.) an or sayrdens
(boZebs, svetebs, pilonebsa da a.S.) Soris mdebare sivrcis mrud­
wiruli gadaxurva.
kamara – mrudwiruli moxazulobis mzidi sivrculi konstruqcia
(gadaxurva).
kanelurebi (fr.cannelure) – vertikaluri Rarebi svetis an pilastris
tanze/Reroze.
kapiteli (svetisTavi) (laT. caput – Tavi) – svetis, pilastrisa da sxv.
zeda, damagvirgvinebeli nawili.
karnizi (lavgardani) (berZ. Κορωνίς) – (1) horizontaluri Sverili Se­
nobis kedlis (an karis, sarkmlis) Tavze; arqiteqturul orderSi
antablementis zeda nawili.
(2) horizontaluri Sverili kedelze, romelsac uWiravs Senobis
saxuravi (gadaxurva) da icavs kedels Camomdinare wylisagan. aqvs
dekoratiuli daniSnulebac. karnizi SeiZleba iyos zeda (damag­
virgvinebeli, magaliTad, antablementSi) da Sualeduri.
kiaroskuro (it. chiaroscuro – Suq-Crdili) – Suq-Crdilis ganawileba
ferweraSi.
kikladebi – kunZulebi egeosis zRvaSi, sadac daaxloebiT Zv. w. 3000-
2000 wlebSi, brinjaos xanaSi, ganviTarebuli iyo kikladuri kul­
tura.
kontrforsi (fr. contre force – winaaRmdegobrivi Zala) – kedlis verti­
kaluri an daxrili masiuri Sverili, romelsac gadaecema gver­
duli ganmbrjena da zrdis kedlis mdgradobas. gansakuTrebiT
gavrcelebulia gotikur arqiteqturaSi.
maketi (fr. Maquette, ital.   Macchietta) – Senobis, nagebobis da sxv.
Secvlili (xSir SemTxvevaSi, mcire) zomis nimuSi (modeli), ro­
melsac Tavdapirveli funqcia dakarguli aqvs.
meandri (berZ. μαίανδρος) – geometriuli ornamentis (texili an mrudx­
azovani) gavrcelebuli saxeoba; terminis warmoSoba dakavSirebu­

296
lia mcire aziaSi klaknili kalapotis mqone erT-erTi mdinaris
meandris (axla: menderesi) saxelwodebasTan.
metopi (berZ. μετόπη – sivrce Tvalebs Soris) – doriuli orderis
frizze triglifebs Soris arsebuli are, romelSic aTavsebdnen
filas reliefuri gamosaxulebebiT.
mecenati (laT. Maecenas, Maecenatis) – mecnierebis, xelovnebis, mwer­
lobis mfarvelis sazogado saxeli.
navi – bazilikis grZivi nawili, sworkuTxa gegmiTa da or mxares
svetebis an boZebis mwkriviTaa Semofargluli. bazilikis Sua navi
Cveulebriv ufro maRali da farToa vidre gverdiTa navebi.
naosi (cela, gemi, navi) ( berZ. Ναός – taZari) – antikuri epoqis taZris
centraluri nawili, romelSic idga RvTaebis qandakeba.
optikuri iluzia (mxedvelobiTi iluzia) – Secdoma adamianis mxedve­
lobiT aRqmaSi.
pagoda – sakulto nageboba Soreuli aRmosavleTis qveynebSi (CineTSi,
iaponiaSi, indoeTsa da sxv.); warmoadgens koSks, xSirad mraval­
iarusians. safuZvlad udevs ciklurobis principi, spiralisebri
brunva, rac aRmosavleTisTvis universalurad miiCneva.
pilastri (ital. Pilastro, laTinuri pila-dan – kolona, sveti), kedlis sve-
ti – vertikaluri Sverili kedlis zedapirze. aqvs svetis msgavsi
nawilebi (bazisi, svetis tani/Rero, kapiteli) da proporciebi.
gamoiyeneba kedlis sibrtyis dasanawevreblad, aseve TaRebis, koW­
ebis sayrdenad.
piloni (berZ. Πυλών – WiSkari. Sesasvleli ) – (1.) masiuri boZi, rome­
lic warmoadgens kamaris, gumbaTis an sxva konstruqciis erT-erT
sayrdens; (2.) xidis burji; (3.) trapeciis kveTis mqone, monumentu­
ri koSkuri moculoba. pilonebi, Cveulebriv, ori mxridan zRu­
davs Senobis Sesasvlels.
portiki (laT. Porticus) – frontoniT dagvirgvinebuli svetnari, ro­
melsac sami mxridan svetebi da erTi yru kedeli aqvs. xSirad,
Senobis mTavar Sesasvlels warmoadgens.
pronaosi (berZ. τὸ προνάον) – antikuri taZris calmxriv gaxsnili nawili
portiksa da naoss Soris.
propileebi (berZ. Προπύλαιον – wina Sesasvleli) qalaqSi, arqiteqturul
ansamblSi sazeimo monumenturi Sesasvleli. magaliTad, Zvelber­
Znul arqiteqturaSi – aTenis akropolisis Sesasvleli.
reminiscencia (laT. Reminiscentia) – (1.) bundovani mogoneba; movlena,
romelic adamians rasme moagonebs; (2.) visime Semoqmedebis gav­
lenis asaxva literaturul, musikalur da sxv. nawarmoebSi; ara­
pirdapiri citireba brWyalebis gareSe, rac zogjer qvecnobierad
xdeba, magram, romelsac yovelTvis inteleqtualuri xasiaTi aqvs
da amiT gansxvavdeba Cveulebrivi kopirebis, kompolaciisa da miT
ufro, plagiatisgan
rotonda (ital. rotonda, laTinuri – rotundus-dan) wriuli gegmis nageboba.

297
sveti (kolona) – gegmaSi mrgvali formis vertikaluri sayrdeni boZis
saxiT, romelsac uWiravs Senobis/nagebobis sxvadasxva arqite­
qturuli elementi (antablementi, TaRi da a.S.). klasikur arqite­
qturul orderSi Semavali sveti Sedgeba sami nawilisgan: bazisi,
svetis tani/Rero, svetisTavi (kapiteli); sveti SeiZleba calkec
idges da mas qandakeba agvirgvinebdes. sveti gamoiyeneba aseve ked­
lis damuSavebisTvis (sammeoTxediani, naxevarsveti/naxevarkolo­
na, pilastri, midgmuli).
svetisTavi (kapiteli) – svetis, kedlis svetis an boZis damagvirgvine­
beli nawili.
svetnari (kolonada) – horizontaluri, brtyeli an kamarovani gadax­
urviT gaerTianebuli kolonebis/svetebis mwkrivi an mwkrivebi.
totemi – bunebrivi obieqti (mcenare, cxoveli, frinveli, usulo sa­
gani, iSviaTad, bunebrivi movlena – wvima, quxili, elva), romelic
warmoadgens adamianebis garkveuli socialuri jgufis (ojaxis,
klanis, gvaris, tomis) emblemas da asaxavs mis (miTur) winapars.
transepti (laT. transeptum) – taZris ganivi navi.
triglifi (berZ. Τρίγλυφος) – vertikaluri Rarebis mqone sworkuTxa
fila, romelic metopebTan monacvleobiT Seadgens doriuli or­
deris frizs.
fasadi – Senobis an misi nawilis gareTa mxare. ganasxvaveben Senobis
wina anu mTavar, gverdiTa da ukana fasadebs.
frizi (fr. Frise) – arqiteqturul orderebSi antablementis Sua hor­
izontaluri nawili, romelic moqceulia arqitravsa da karnizs
Soris (zog SemTxvevaSi doriul orderSi frizi danawevrebulia
triglifebad (vertikaluri RarebiT dayofili filebi) da meto­
pebad (reliefebiT, iSviaTad, ferweruli kompoziciebiT Semkuli
filebi), ioniursa da korinTulSi ki Sevsebulia daunawevrebeli
reliefebiT an carielia).
frontoni (fr. fronton, laTinuri – frons, frontis – dan. Subli, kedlis wina
mxare) – Senobis fasadis (an svetnaris, portikis) zemoTa, Cveule­
briv, skulpturebiT Semkuli samkuTxa nawili, romelic Semosaz­
Rvrulia orqanobiani saxuraviT zemodan da arqitraviT – qvemodan;
agreTve, msgavsi dekoratiuli elementi fanjris an karis Tavze.
Seisruli (isruli) TaRi – Sedgeba maxvili kuTxiT gadakveTili ori
rkalisgan.
Seisruli (isruli) kamara – Seqmnilia maxvili kuTxiT gadakveTili ori
mrudxazovani zedapiriT.
Spili (germ. spire) – maRali piramidis an konusis formis sveti Senobis
Tavze.
Suajvaredi – taZris nawili, romelic warmoiqmneba grZivi navisa da
transeptis (ganivi navis) gadakveTiT.
cilindruli kamara – kveTSi naxevarwris, parabolis, elifsis moxazu­
lobis kamara.

298
jvarovani kamara – kamara, romelic iqmneba erTnairi simaRlis ori ka­
maris swori kuTxiT gadakveTis Sedegad.
heraldika (laT. heraldus – macne) – istoriis erT-erTi dargi, rome­
lic gerbebs Seiswavlis (rus. герб, germ. Erbe, rac memkvidreobas
niSnavs); gerbTmcodneoba.

299
gamoyenebuli literatura
1. tyemalaZe r., dalaqiSvili n., TofaZe, q., paWkoria T., buwaSvili
T. (2008 w.) swavla da Sefaseba, damxmare saxelmZRvanelo. Tbili­
si, maswavlebelTa profesiuli ganviTarebis centri.
2. Крайг, Г., Бокум, Д. (2005). Психология развития. СПб.: Питер
3. Santrock, J. W. (2008). Life-Span Development, New York: McGraw-Hill.
4. Michael F. Zimmermann ( 2011) Adoleszenz und jugendliches Sehen in der
bildenden Kunst vom Naturalismus zum Jugendstil.
5. Housen, A (1983) The eye of the beholder: measuring aesthetic development,
Ed,D. thesis, Harvard University Graduate School of Education.UMI number
8320170
6. Laura E. Berk ( 2010) Lifespan development, Allyn & Bacon, 523 pages
7. `sabazo safexuris gzamkvlevi maswavleblebisTvis saxviT da ga­
moyenebiT xelovnebaSi – I-VI klasebi, 2011-2016 wlebis erovnuli
saswavlo gegmis mixedviT~, erovnuli saswavlo gegmebis centri,
Tbilisi 2011 w.
8. R. Furneaux Jordan, `Western Architecture”, Thames and Hudson, 1969
(Reprinted 1985).
9. John Dixon Hunt, `The Picturesque Gardens in Europe”, Thames and
Hudson, 2002.
10. `Альпинарий”, издательство Артия, Прага, 1989.
11. http://www.getty.edu

damatebiTi internetsaitebi
saqarTvelos muzeumebi: http://www.georgianmuseums.ge/
http://www.britannica.com
http://www.nationalgallery.org.uk/

300

Você também pode gostar