Você está na página 1de 82

გეოგრაფია

ნაწილი I
ზურაბ ჯიშკარიანი
ნათია ჭკადუა

მასწავლებლის წიგნი
zogadi ganaTlebis erovnuli miznebi

saqarTveloSi zogadi ganaTlebis sistema miznad isaxavs Seqmnas xelsayreli pirobebi erovnuli
da zogadsakacobrio Rirebulebebis matarebeli, Tavisufali pirovnebis CamoyalibebisaTvis.
amasTan erTad, ganaTlebis sistema uviTarebs mozards gonebriv da fizikur unar-Cvevebs, aZlevs
saWiro codnas, amkvidrebs jansaRi cxovrebis wess, moswavleebs uyalibebs liberalur da demokra-
tiul Rirebulebebze damyarebul samoqalaqo cnobierebas da exmareba maT ojaxis, sazogadoebisa da
saxelmwifos winaSe sakuTari ufleba-movaleobebis gacnobierebaSi.
saqarTvelos zogadi ganaTlebis sistemaSi miRebuli gamocdilebis safuZvelze mozardma unda
SeZlos:
a) qveynis interesebis, tradiciebisa da Rirebulebebis mimarT sakuTari pasuxismgeblobis gaazreba:
saskolo ganaTlebam unda ganuviTaros mozards unari, rom sworad gansazRvros sakuTari qveynis
saxelmwifoebrivi, kulturuli, ekonomikuri da politikuri interesebi, da misces mas sasikeTo
gadawyvetilebaTa miRebisa da aqtiuri moqmedebis SesaZlebloba;
b) bunebrivi garemo pirobebis SenarCuneba da dacva:
mozardma unda icodes, ra bunebriv garemoSi cxovrobs, ra ziani SeiZleba miayenos garemos ada-
mianis ama Tu im moqmedebam, rogor SeinarCunos da daicvas bunebrivi garemo;
g) teqnologiuri Tu sxva inteleqtualuri miRwevebis efeqtianad gamoyeneba; informaciis mopoveba,
damuSaveba da analizi:
dRes, rodesac adamianisaTvis misawvdomia didi moculobisa da sxvadasxva Sinaarsis informacia,
misi efeqtianad gamoyenebis unari sasicocxlo mniSvnelobas iZens. mozards unda SeeZlos ara
mxolod informaciis mopoveba, aramed misi Sefasebac Sinaarsis, daniSnulebisa da xarisxis mi-
xedviT, dasaxuli miznebisaTvis misi gamoyenebis formebis gansazRvra; teqnologiuri miRwevebis
efeqtiani gamoyeneba yoveldRiuri cxovrebis, muSaobis, inteleqtualuri Tu sulieri moRvaweo-
bis pirobebis gasaumjobeseblad;
d) damoukideblad cxovreba, gadawyvetilebis miReba:
saskolo ganaTlebam unda ganuviTaros mozards pirad, ojaxur da sazogadoebriv cxovrebaSi da-
moukidebel gadawyvetilebaTa miRebis unar-Cvevebi;
e) iyos Semoqmedi, Tavad Seqmnas Rirebulebebi da ar icxovros mxolod arsebulis xarjze:
saskolo ganaTlebam unda uzrunvelyos mozardis im unar-Cvevebis ganviTareba, romlebic miscems
mas saSualebas, ukve arsebuli gamocdileba da miRwevebi gamoiyenos axali materialuri, inteleq-
tualuri Tu sulieri Rirebulebebis Sesaqmnelad;
v) sakuTari SesaZleblobebisa da interesebis uwyveti ganviTareba mTeli cxovrebis ganmavlobaSi da
maTi maqsimaluri realizeba rogorc qveynis SigniT, ise mis sazRvrebs gareTac;
saskolo ganaTlebam unda Camouyalibos mozards uwyveti ganviTarebis, mTeli cxovrebis ganmav-
lobaSi axali codnisa da Cvevebis damoukideblad SeZenis unari, raTa SeZlos sakuTari SesaZleb-
lobebisa da sulieri midrekilebebis adekvaturad gansazRvra da amis mixedviT sazogadoebriv
cxovrebaSi sakuTari adgilis damkvidreba; mozardi mzad unda iyos arCevani gaakeTos momavali
ganaTlebisa da SromiTi saqmianobisaTvis;
z) komunikacia individebTan da jgufebTan:
saskolo ganaTlebam unda uzrunvelyos, rom sazogadoebis momaval wevrebs ganuviTaros zogadi
sakomunikacio unar-Cvevebi (wera, kiTxva, metyveleba, mosmena), saorganizacio da jgufuri muSao-
bis Cvevebi, maT Soris imaT, visTvisac saqarTvelos saxelmwifo ena mSobliuri ar aris;
T) iyos kanonmorCili, toleranti moqalaqe:
dRevandel dinamikur, eTnikurad da kulturulad mravalferovan samyaroSi sazogadoebis fun-
qcionirebisaTvis gansakuTrebul mniSvnelobas iZens urTierTpativiscemis, urTierTgagebisa da
urTierTSemecnebis Cvevebi. skolam unda gamoumuSaos mozards adamianis uflebebis dacvisa da
pirovnebis pativiscemis unari, romelsac igi gamoiyenebs sakuTari da sxvisi TviTmyofadobis Se-
sanarCuneblad. mozards unda SeeZlos adamianis arsebiTi uflebebis Sesaxeb miRebuli Teoriuli
codnis ganxorcieleba da am principebiT cxovreba.
zurab jiSkariani, naTia Wkadua

geografia 10

maswavleblis wigni
I nawili

grifminiWebulia saqarTvelos ganaTlebisa da


mecnierebis saministros mier 2022 wels.

gamomcemloba `diogene~
zurab jiSkariani, naTia Wkadua
saqarTvelos geografia 10
maswavleblis wigni, I nawili

redaqtorebi solomon nozaZe, lali baqraZe

© gamomcemloba `diogene~, 2022, I gamocema


yvela ufleba daculia

ISBN 978-9941-11-737-4

gamomcemloba `diogene~, Tbilisi, afaqiZis q. 9, telefoni 221 33 21


elfosta adm@diogene.ge
www.diogene.ge
sarCevi

Sesavali............................................................................................................................... 5

I Tavi. saxelmZRvanelos agebuleba


1. moswavlis wignis struqtura
2. paragrafis (sakiTxis) struqtura................................................................................ 7

II Tavi. erovnuli saswavlo gegmisa da saxelmZRvanelos Tanxvedra......................... 9


1. Sesavali. geografiis sagnis swavleba saSualo safexurze (X-XII klasebi).............. 9
2. sagnis samizne cnebebi da mkvidri warmodgenebi saSualo
safexurisTvis (X-XII klasebisTvis).................................................................................. 9
3. saSualo safexuris (X-XII) standartiT geografiis kursis misaRwevi Sedegebi...... 10
4. saSualo safexuris standartis Sesabamisad,
saxelmZRvanelos miznebisa da Sinaarsis ruka................................................................ 15

III Tavi. X klasis kurikulumi............................................................................................. 20


1. demografiuli politika _ matrica............................................................................ 20
2. demografiuli gadasvlis fazebi _ matrica.............................................................. 33
3. ekomigracia _ matrica.................................................................................................. 43
4. Sefasebis rubrika _ solotaqsonomia........................................................................ 55

IV Tavi. konstruqtivistuli midgoma da praqtikuli rCevebi maswavleblebs ........ 60


1. swavla-swavlebis konstruqtivistuli midgoma da saxelmZRvanelo...................... 60
2. jgufuri samuSao.......................................................................................................... 61
3. diskusia.......................................................................................................................... 63
4. prezentacia................................................................................................................... 65
5. samecniero-popularuli statia................................................................................. 67
6. ese................................................................................................................................... 69
7. infografiki................................................................................................................... 70

V Tavi. semestruli proeqtis Sesaxeb............................................................................... 72


1. pirveli etapis pasuxebi................................................................................................ 72
2. meore etapis pasuxebi.................................................................................................... 74
3. mesame etapis pasuxebi.................................................................................................... 76
4
Sesavali

erov­nu­li sas­wav­lo geg­mis sa­Sua­lo sa­fe­xu­ris stan­dar­tis Ta­nax­mad, me-10 kla­


sis geog­ra­fiis kur­si moi­cavs or Te­mas:
I. glo­ba­lu­ri de­mog­ra­fiu­li ga­mow­ve­ve­bi da cvli­le­be­bi;
II. re­sur­se­bis ga­mo­ye­ne­bi­sa da mar­Tvis glo­ba­lu­ri ga­mow­ve­ve­bi da cvli­le­be­bi.
Se­sa­ba­mi­sad, sa­xel­mZRva­ne­lo Sed­ge­ba ori na­wi­lis­gan. pir­vel na­wil­Si war­mod­
ge­ni­lia sa­kiT­xe­bi, ro­mel­Ta meS­veo­biT mas­wav­le­be­li swav­la-­swav­le­bis pro­ces­Si
amu­Sa­vebs Te­mas _ glo­ba­lu­ri de­mog­ra­fiu­li ga­mow­ve­ve­bi da cvli­le­be­bi.
sa­xel­mZRva­ne­los pir­ve­li na­wi­li Sed­ge­ba sa­mi komponentisagan:
 mos­wav­lis wig­ni;
 mos­wav­lis rveu­li;
 mas­wav­leb­lis wig­ni.
mos­wav­lis wig­nSi mo­ce­mu­lia 16 sa­kiT­xi (sam qve­Te­mad). Ti­Toeu­li sa­kiT­xi Ser­
Ceu­lia im­gva­rad, rom mos­wav­les, swav­la-­swav­le­bis kon­struq­ti­vis­tu­li mid­go­mis
Se­sa­ba­mi­sad, gauad­vil­des da gauR­rmav­des Te­mis Ses­wav­la. pa­rag­ra­feb­Si (sa­kiT­xeb­
Si) mo­wo­de­bu­li in­for­ma­cia da da­va­le­be­bis pa­ke­ti sa­Sua­le­bas iZ­le­va, mos­wav­leeb­
ma Rrma dek­la­ra­ciu­li, pi­ro­bi­seu­li da pro­ce­du­ru­li cod­na mii­Ron.
Ti­Toeul qve­Te­mas as­ru­lebs se­mes­tru­li proeq­tis da­va­le­ba (jgu­fu­ri sa­mu­Sao)
da kom­pleq­su­ri da­va­le­be­bis mos­wav­lis ba­ra­Ti (Se­sa­ba­mi­si mat­ri­ca war­mod­ge­ni­lia
mas­wav­leb­lis wig­nSi). kom­pleq­su­ri da­va­le­be­bis pa­ke­ti da­mu­Sa­ve­bu­lia sa­Sua­lo sa­
fe­xu­ris cne­be­bi­sa da cne­bis mkvid­ri war­mod­ge­ne­bis Se­sa­ba­mi­sad. Ser­Ceu­li sa­kiT­xi,
qvec­ne­be­bis, Te­mis sak­van­Zo Se­kiT­xve­bi­sa da mkvid­ri war­mod­ge­ne­bis Se­sa­ba­mi­sad, me­
To­du­rad, sxva­das­xva aq­ti­vo­bis meS­veo­biT iZ­le­va sa­Sua­le­bas, mos­wav­leebs SesZinos
iseTi codna da unarebi, romlebic Seesabameba gan­ma­vi­Ta­re­be­li Se­fa­se­bis so­lo­
taq­so­no­miiT gan­saz­Rvru­l umaR­le­s sa­fe­xu­rs _ ga­far­Toe­bu­l ab­straq­tu­l do­nes.
ase­ve, mas­wav­le­bels aZ­levs sa­Sua­le­bas, mos­wav­lee­bis in­te­re­se­bi­dan ga­mom­di­na­re,
sa­kiT­xis Se­sa­xeb air­Cios ro­gorc saz­Rvar­ga­reT ar­se­bu­li er­T-er­Ti qvey­nis, ise sa­
qar­Tve­los ma­ga­li­Ti da daa­mu­Saos is.
sa­kiT­xe­bi (pa­rag­ra­fe­bi) lo­gi­ku­rad ga­mom­di­na­reobs er­Tma­ne­Tis­gan, ro­gorc
qve­Te­mis far­gleb­Si, ise qve­Te­mebs So­ris, rac xels uw­yobs cod­nis Tan­da­Ta­no­
biT kon­strui­re­bas, swav­la-­swav­le­bis kon­struq­ti­vis­tu­li mid­go­mis Se­sa­ba­mi­sad,
da avi­Ta­rebs Se­sa­ba­mis me­ta­kog­ni­tu­ri una­rebs. pa­rag­ra­fe­bi kon­kre­tu­li qvey­ni­sa
Tu re­gio­nis mo­sax­leo­bis de­mog­ra­fiu­li struq­tu­ris ma­ga­liT­ze ga­ni­xi­lavs de­
mog­ra­fia­ze moq­med faq­to­rebs da ma­Ti Ses­wav­lis­Tvis sa­Wi­ro in­stru­men­teb­sa da
sa­mec­nie­ro Teo­riebs.

5
mos­wav­lis rveu­li mos­wav­lis wigns efuZ­ne­ba. mas­Si mo­ce­mu­li da­va­le­be­bi srul­
de­ba we­ri­lo­biT sak­la­so an sa­Si­nao da­va­le­bis sa­xiT. mas­Si mo­ce­mu­lia kon­tu­ru­li
ru­ke­bi, rom­leb­ze mu­Sao­ba mos­wav­leebs mis­cems sa­Sua­le­bas, Seis­wav­lon msof­lios
po­li­ti­ku­ri ru­ka.
mos­wav­lis wig­nsa da sa­mu­Sao rveul­Si war­mod­ge­ni­lia ru­ke­bi, fo­toe­bi, cxri­
le­bi da diag­ra­me­bi. ama­ve dros, sa­xel­mZRva­ne­lo mos­wav­les na­bij­-na­bij as­wav­lis
maT Seq­mna­sa da ga­mo­ye­ne­bas, xo­lo mas­wav­le­bels sTa­va­zobs me­To­dur da teq­ni­kur
rCe­vebs, ro­gor ga­nu­vi­Ta­ron mos­wav­leebs es mniS­vne­lo­va­ni una­re­bi, ase­ve kon­kre­
tul re­ko­men­da­ciebs sa­mu­Saoe­bis da­geg­mvi­sa da gan­xor­cie­le­bis eta­pe­bis Se­sa­xeb.

6
I Tavi
saxelmZRvanelos agebuleba

1. moswavlis wignis struqtura

sa­xel­mZRva­ne­los pir­ve­l na­wil­Si war­mod­ge­ni­lia Te­ma: glo­ba­lu­ri de­mog­ra­


fiu­li ga­mow­ve­ve­bi da cvli­le­be­bi, ro­mlebic mu­Sav­de­ba sam qve­Te­mad:

 mo­sax­leo­ba da de­mog­ra­fiu­li po­li­ti­ka;


 sa­zo­ga­doe­ba da de­mog­ra­fiu­li cvli­le­be­bi;
 ga­re­mo da mig­ra­ciu­li pro­ce­se­bi.

Ti­Toeu­li qve­Te­mis struq­tu­raa:


♦♦ sakiTxi (paragrafi), ro­me­lic msof­lios kon­kre­tu­li re­gio­nis an qvey­nis ma­
ga­liT­ze ga­ni­xi­lavs de­mog­ra­fiul ga­mow­ve­veb­sa da cvli­le­bebs;
♦♦ semestruli proeqtis (iyofa sam etapad) etapis instruqcia. Ses­ru­le­bis Sem­
Txve­va­Si, hi­po­Te­zu­ri qvey­ne­bis ma­ga­liT­ze day­rdno­biT, mos­wav­lee­bi pa­rag­
ra­fe­bis meS­veo­biT mi­Re­bul cod­nas praq­ti­ku­li da­va­le­be­bis (jgu­fu­ri sa­mu­
Sao) meS­veo­biT ga­nim­tki­ce­ben;
♦♦ kompleqsuri davalebis moswavlis baraTi. ori al­ter­na­tiu­li kom­pleq­su­ri
da­va­le­bis in­struq­cia msof­lios ro­me­li­me qvey­nis an sa­qar­Tve­los ma­ga­liT­
ze da­fuZ­ne­biT.

2. paragrafis (sakiTxis) struqtura

♦♦ rub­ri­ka _ dedamiwis megobarTa forumi sakiTxis garSemo svams im kiT­xvebs,


rom­leb­sac pa­suxs scems pa­rag­raf­Si gad­mo­ce­mu­li in­for­ma­cia.
♦♦ rub­ri­ka _ gaixsene mos­wav­leebs ax­se­nebs sxva­das­xva sas­wav­lo sa­gan­Si sa­ba­zo
sa­fe­xur­ze mi­Re­bul cod­nas.
♦♦ Sinaarsi (teqsti) _ iyo­fa ram­de­ni­me na­wi­lad, ra­Ta mos­wav­les gau­mar­tiv­des
sa­kiT­xis Se­sa­xeb in­for­ma­ciis aR­qma. Sei­cavs diag­ra­mebs, cxri­lebs, ru­keb­sa

7
da fo­to­ma­sa­las, ro­mlebic xels uw­yobs teq­stis ga­ge­ba­sa da gaaz­re­bas, mi­
Re­bu­li cod­nis Sem­dgom ga­mo­ye­ne­bas.
♦♦ rub­ri­kaSi _ cnobari mo­Tav­se­bu­lia Zi­ri­Ta­di teq­stis ga­ge­bis­Tvis sa­Wi­ro
in­for­ma­cia.
♦♦ rub­ri­ka _ media moi­cavs sa­kiT­xis Se­sa­xeb in­ter­net­re­sur­sebs. QR ko­dis
meS­veo­biT, mos­wav­leebs, sur­vi­lis Sem­Txve­va­Si, sa­Sua­le­ba aqvT, wai­kiT­xon
da uyu­ron mra­val­fe­ro­van in­for­ma­cias. rub­ri­ka ex­ma­re­ba sa­Sua­lo sa­fe­
xur­ze sa­val­de­bu­lo uc­xo enis Ses­wav­lis pro­ces­sac.
♦♦ davalebebi Sed­ge­ba praq­ti­ku­li sa­mu­Saos­gan, romelic sruldeba ru­kis,
cxril­ebisa Tu diag­ra­mis gamoyenebiT. ase­ve, Se­kiT­xve­bis na­wi­li xels uw­
yobs mos­wav­lee­bis mier ar­gu­men­ti­re­bu­li msje­lo­bi­sa da ana­li­zis mniS­
vne­lo­va­ni una­re­bis gan­vi­Ta­re­bas. mas­wav­le­bels sa­Sua­le­ba aqvs, kla­si­sa da
mos­wav­lee­bis mzao­bis mi­xed­viT, ga­moi­ye­nos sak­la­so da sa­Si­nao da­va­le­be­
bad.
♦♦ sadiskusio sakiTxSi mo­ce­mu­lia sa­kiT­xis Se­sa­xeb sxva­das­xva qve­ya­na­sa Tu
sa­zo­ga­doe­ba­Si gav­rce­le­bu­li ori Tval­saz­ri­si. mos­wav­le ir­Cevs, ro­mel
Tval­saz­riss em­xro­ba da ar­gu­men­ti­re­bu­lad icavs mas. aq­ti­vo­ba xels uw­
yobs ar­gu­men­ti­re­bu­li msje­lo­bis kul­tu­ris ga­mo­mu­Sa­ve­bas.
♦♦ leqsikoni _ zo­gierT Sem­Txve­va­Si, pa­rag­rafs Tan er­Tvis leq­si­ko­ni, ter­
mi­nis gan­mar­te­biT. geog­ra­fiu­li ter­mi­ne­bi, ume­tes­wi­lad, pa­rag­ra­fis teq­
stSi­ve ga­ni­mar­te­ba an Ca­nac­vle­bu­lia mos­wav­lis­Tvis ga­sa­ge­bi sit­yve­biT­/
si­no­ni­me­biT.

8
II Tavi
erovnuli saswavlo gegmisa da
saxelmZRvanelos Tanxvedra

1. Sesavali. geografiis sagnis swavleba saSualo safexurze (X-XII klasebi)

zo­gad­sa­gan­ma­naT­leb­lo sko­lis sa­Sua­lo sa­fe­xu­ris geog­ra­fiis kur­si moi­cavs


glo­ba­lur ga­mow­ve­veb­sa da prob­le­mebs. mis far­gleb­Si far­Tov­de­ba da Rrmav­de­ba
sa­ba­zo sa­fe­xur­ze geog­ra­fia­Si Se­Ze­ni­li cod­na.
stan­dar­tSi Se­de­ge­bi­sa da sa­miz­ne cne­be­bis sa­xiT gan­saz­Rvru­lia grZel­va­dia­ni
miz­ne­bi.
Si­naar­si aRi­we­re­ba Te­me­bis (qve­Te­me­bis), sa­kiT­xe­bi­sa da qvec­ne­be­bis sa­xiT. erov­
nu­li sas­wav­lo geg­ma gan­saz­Rvravs sa­val­de­bu­lo Te­mebs, Te­me­bis Se­sa­ba­mis sa­
kiTxebs ki sko­le­bi Ta­vad ir­Ce­ven.
Ti­Toeul Te­mas ax­lavs Se­de­ge­bis miR­we­vis in­di­ka­to­re­bi. isi­ni gan­saz­Rvravs, ra
un­da Se­fas­des swav­la-­swav­le­bis pro­ces­Si. in­di­ka­to­re­bi daj­gu­fe­bu­lia sa­miz­ne
cne­be­bis mi­xed­viT.

2. sagnis samizne cnebebi da mkvidri warmodgenebi saSualo


safexurisTvis (X_XII klasebisTvis)
geografiuli garsi
• geog­ra­fiu­li gar­si Sed­ge­ba geos­fe­roe­bis­gan (li­Tos­fe­ro, at­mos­fe­ro, hid­
ros­fe­ro, bios­fe­ro), ro­mleb­sac sxva­das­xva ka­non­zo­mie­re­ba axa­sia­Tebs;
• ada­mia­ne­bis wya­lo­biT ya­lib­de­ba noos­fe­ro (go­nis sfe­ro), ro­me­lic ze­moq­me­
debs geos­fe­roeb­ze.
mosaxleoba da meurneoba
• bu­neb­ri­vi ga­re­mo gav­le­nas ax­dens mo­sax­leo­ba­sa da meur­neo­ba­ze. sxva­das­xva
qve­ya­na­Si meur­neo­bis esa Tu is dar­gia wam­yva­ni, rac Sro­mis geog­ra­fiul ga­
na­wi­le­bas ga­na­pi­ro­bebs;
• mo­sax­leo­bi­sa da meur­neo­bis struq­tu­ra, ga­na­wi­le­ba da gan­la­ge­ba cva­le­ba­
dia dro­sa da siv­rce­Si;
• sa­xel­mwi­fo gav­le­nas ax­dens qve­ya­na­Si mim­di­na­re so­cia­lur­-e­ko­no­mi­kur pro­
ce­seb­ze, rac misi gan­vi­Ta­re­bis do­ne­ze ai­sa­xe­ba.
mdgradi ganviTareba
• lo­ka­lur qme­de­bebs SeiZ­le­ba glo­ba­lu­ri Se­de­ge­bi moh­yves;
• mdgra­di gan­vi­Ta­re­bis miz­ne­bis Ses­ru­le­ba (so­cia­lu­ri, eko­no­mi­ku­ri, ga­re­
mos­dac­vi­Ti da ke­Til­dReo­ba) au­ci­le­be­lia mo­ma­va­li Tao­be­bis ke­Til­dReo­
bi­saT­vis.

9
3. saSualo safexuris (X_XII) standartiT geografiis kursis misaRwevi
Sedegebi

safexuris Sedegebi
saSualo safexurze standartSi gaweril TiToeul Sedegs win uZRvis indeqsi,
romelic miuTiTebs sagans, swavlebis etapsa da standartis Sedegis nomers; mag.,
geo.saS.1.:
„geo.“ _ miuTiTebs sagans `geografia~;
„saS.“ _ miuTiTebs saSualo safexurs;
„1“ _ miuTiTebs standartis Sedegis nomers.

geografiis gaRrmavebuli arCeviTi kursis standartis Sedegebi saSualo safexurze


Sedegebis indeqsebi moswavlem unda SeZlos samizne cnebebi
geo.saS.1. geografiuli garsis mTlianobis aRqma da misi geografiuli garsi
geosferoebis (liTosferos, atmos­feros, hid­­ (Sedegebi 1,2,3,4,)
rosferos, biosferos, noosferos, deda­ mi­wis
Si­nagani agebulebis) urTierTda­moki­de­bu­­le­ mosaxleoba da
bis gaanalizeba geografiuli garsis kanon­zo­ meurneoba
mi­­e­re­bebis dasadgenad; (Sedegebi 3,4)
geo.saS.2. bunebrivi pirobebis gavlenis gaanalizeba
mo­sax­leobis sameurneo saqmianobasa da cxov­ mdgradi ganviTareba
re­ bis wesze ganviTarebis zogadi sivrciTi (Sedegebi 1,2,3,4,)
ka­non­zomierebebis dasadgenad;
geo.saS.3. mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebisa da
dinamikis gaanalizeba bunebriv da sazoga­
doebriv sistemebze maTi gavlenis dasadgenad;
geo.saS.4. momavali Taobebis interesebis gaTvalis­
winebiT, resursebis racionaluri moxmareba
da marTva.

saswavlo Temebi

1. globaluri demografiuli gamowvevebi da cvlilebebi (X klasi)


2. resursebis gamoyenebisa da marTvis globaluri gamowvevebi da cvlilebebi (Xklasi)
3. klimatis globaluri cvlileba (XI klasi)
4. globaluri politikuri gamowvevebi da cvlilebebi (XI klasi)
5. ganviTarebuli da ganviTarebadi samyaro (XII klasi)
6. globaluri TanamSromloba da kavSirebi (XII klasi)

swavla-swavlebis procesSi skolebma unda daicvan Temebis zemoT SemoTavazebuli


Tanamimdevroba.

10
savaldebulo Temebisa da Sefasebis indikatorebis damakavSirebeli cxrilebi
TiToeul cxrilSi mocemulia Temis dasaxeleba, misi aRwera da Sefasebis indi­
katorebi, romlebSic naCvenebia, rogor realizdeba Sedegebi konkretul TemaSi.

Tema: globaluri demografiuli gamowvevebi da cvlilebebi


Tema gulisxmobs demografiuli procesebis/movlenebis mizezebisa da Sedegebis
Seswavlas. kerZod, imis Seswavlas, Tu ra gavlenas axdens bunebrivi garemo adamianis
saqmianobaze, gansaxlebasa da maT sivrciT kanonzomierebebze; ra gavlena aqvs
mosaxleobas bunebriv sistemebze. rogor unda vmarToT demografiuli procesebi
saTanadod, raTa Tavidan aviciloT garTulebebi da mosalodneli safrTxeebi.
sarekomendacio sakiTxebi:
1. mosaxleobis cvlileba da struqtura;
2. aRwarmoebis tipebi;
3. demografiuli gadasvla;
4. demografiuli politika;
5. migracia;
6. soflis meurneoba da „mwvane revolucia“;
7. mexuTeuli dargebi;
8. niadagis dabinZureba da erozia.
Temis farglebSi Sedegebis miRwevis indikatorebi samizne cnebebis mixedviT:
geografiuli garsi _ moswavlem unda SeZlos:
• demografiuli procesebiT gamowveuli cvlilebebisa (mag.: mig­racia, meurneobis
sxvadasxva dargis ganviTareba, „mwvane revolucia“) da geogra­fiuli garsis (li­
Tosfero, atmosfero, hidrosfero, biosfero, noosfero) urTierT­dakavSi­re­bu­
lobisa da urTierTzegavlenis gaanalizeba;
mosaxleoba da meurneoba _ moswavlem unda SeZlos:
• mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebisa da dinamikis (mosaxleobis cvlileba, de­
mografiuli situacia _ xandazmulTa xvedriTi wilis zrda, gaaxalgazrdaveba,
de­­mogra­fiuli politika, demografiuli tendenciebi _ gadasvlis fazebi) gaana­
li­ze­ba bunebriv da sazogadoebriv sistemebze maTi gavlenis dasadgenad;
mdgradi ganviTareba _ moswavlem unda SeZlos:
• globalur demografiul procesebze msjelobisas momavali Taobebis interesebis
gaTvaliswineba (niadagis dabinZureba da erozia).

Tema: resursebis gamoyenebisa da marTvis globaluri kanonzomierebebi


Tema gulisxmobs resursebis gamoyenebisa da marTvis globaluri kanonzomierebebis
Seswavlas, kerZod, imis gaanalizebas, Tu rogor SeiZleba gansazRvros ama Tu
im resursis siWarbem calkeuli qveynebis ekonomikuri profili da msoflio
mniSvnelobis iseTi procesebi, rogorebicaa, magaliTad, sameurneo saqmianoba,
resursebis araTanabari ganawileba, narCenebis mdgradi marTva.
sarekomendacio sakiTxebi:
1. bunebrivi pirobebi da resursebi;
2. resursebis araTanabari ganawileba da resursuzrunvelyofa;
3. mosaxleobis simWidrove;
4. ekomigracia;
5. mdgradi turizmi;
6. gaudabnoeba;
7. narCenebis marTva.

11
Temis farglebSi Sedegebis miRwevis indikatorebi samizne cnebebis mixedviT
geografiuli garsi _ moswavlem unda SeZlos:
• resursebis gamoyenebasTan dakavSirebuli procesebisa da problemebis (mag.: re­
sur­sebis araTanabari ganawileba da maTi uzrunvelyofa) zegavlenis ga­ana­li­zeba
geografiul garsze;

mosaxleoba da meurneoba _ moswavlem unda SeZlos:


• mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebisa da ganlagebis (simWidrove, ekomigracia)
gaanalizeba resursebis gamoyenebaze maTi gavlenis dasadgenad;

mdgradi ganviTareba _ moswavlem unda SeZlos:


• resursebis gamoyenebasa da marTvaze msjelobisas momavali Taobebis interesebis
gaTvaliswineba (gaudabnoeba, narCenebis marTva, mdgradi turizmi).

Tema: klimatis globaluri cvlileba


Tema gulisxmobs mosaxleobisa da misi sameurneo saqmianobis Sedegad gamowveuli
klimatis cvlilebis Sedegebis Seswavlas globalur doneze, aseve, maTi damangreveli
da zianis momtani safrTxeebis Serbilebas, mitigaciasa da prevencias.

sarekomendacio sakiTxebi:
1. myinvarebis dnoba;
2. hidrologiur-meteorologiuri bunebrivi safrTxeebi;
3. ltolvilebi, devnilebi;
4. energiis alternatiuli wyaroebi (mwvane energetika);
5. „mwvane ekonomika;
6. haeris dabinZureba;
7. mtknari wylis problema;
8. bunebrivi safrTxeebis saadaptacio RonisZiebebi _ mitigacia da prevencia.
Temis farglebSi Sedegebis miRwevis indikatorebi samizne cnebebis mixedviT:
geografiuli garsi _ moswavlem unda SeZlos:
• geografiuli garsis mTlianobis aRqma da misi geosferoebis (liTosfero, atmos­
fero, hidrosfero, biosfero, noosfero) urTierTdamokidebulebis zegavlenis
gaana­lizeba geografiuli garsis kanonzomierebebze (mTlianoba, ritmuloba) da
ma­Ti dakavSireba klimatis globalur cvlilebebTan (myinvarebis dnoba, hid­ro­
lo­giur-meteorologiuri bunebrivi safrTxeebi).

mosaxleoba da meurneoba _ moswavlem unda SeZlos:


• mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebisa da mosaxleobis sameurneo saqmianobis
(ltol­ vilebi, devnilebi, energiis alternatiuli wyaroebi, „mwvane ekonomika“)
da­­kav­Sireba klimatis globalur cvlilebasTan.

mdgradi ganviTareba _ moswavlem unda SeZlos:


• resursebis racionalurad moxmareba da marTva momavali Taobebis keTildReobis
uzrun­velsayofad (haeris dabinZureba, mtknari wylis problema, bunebrivi saf­
rTxe­ebis saadaptacio RonisZiebebi _ mitigacia da prevencia).

12
Tema: globaluri politikuri gamowvevebi da cvlilebebi
Tema gulisxmobs politikuri movlenebisa da procesebis mizezebisa da Sedegebis
Seswavlas. kerZod, imis gaanalizebas, Tu ra gavlenas axdens bunebrivi garemo qvey­nis
konfiguraciaze, misi sazRvris tipebze, globalur politikur, socialur da kul­
turul maxasiaTeblebsa da ganviTarebaze; aseve, rogor unda vmarToT es procesebi
saTanadod, raTa Tavidan aviciloT garTulebebi da mosalodneli safrTxeebi.
sarekomendacio sakiTxebi:
1. qveynebis konfiguracia, sazRvris tipebi;
2. qveynebis dajgufeba _ CrdiloeTi da samxreTi;
3. politikuri da kulturuli globalizacia;
4. socialuri globalizacia: jandacva, ganaTleba, SimSili;
5. konfliqtebi, resursuli „omebi“, terorizmi;
6. usafrTxoeba, mSvidobis dacva.
Temis farglebSi Sedegebis miRwevis indikatorebi samizne cnebebis mixedviT:
geografiuli garsi _ moswavlem unda SeZlos:
• geografiuli garsis zegavlenis gaanalizeba msoflio qveynebis maxasiaTeblebsa
(mag.: qveynebis konfiguracia, sazRvris tipebi) da globalur politikur da geo­
politikur procesebze (qveynebis dajgufeba _ CrdiloeTi da samxreTi, poli­
tikuri da kulturuli globalizacia);

mosaxleoba da meurneoba _ moswavlem unda SeZlos:


• politikur procesebsa da mosaxleobis ZiriTad socialur maxasiaTeblebs (jan­
dacva, ganaTleba, SimSili) Soris urTierTzegavlenis gaanalizeba.

mdgradi ganviTareba _ moswavlem unda SeZlos:


• globalur politikur procesebze (konfliqtebi, resursuli „omebi“, terorizmi,
usafrTxoeba, mSvidobis dacva) momavali Taobebis interesebis gaTvaliswinebiT
msjeloba.

Tema: ganviTarebuli da ganviTarebadi samyaro


Tema gulisxmobs ganviTarebul da ganviTarebad samyaroSi mosaxleobis gansaxlebisa
da dasaxlebis tipebisa da sameurneo saqmianobis mixedviT gansxvavebis mizezebisa da
Sedegebis dadgenasa da kvlevas. aseve, qveynebis Sedarebas sxvadasxva maxasiaTeblis
mixedviT da ganvi­Tarebis sxvadasxva donis dadgenas uTanasworobis Sesamcireblad.
sarekomendacio sakiTxebi:
1. urbanuli da samrewvelo landSaftebi;
2. urbanizacia;
3. qalaqis iersaxe, funqciebi, ierarqia, dagegmareba;
4. aglomeracia, konurbacia, mega da Wkviani qalaqebi;
5. globaluri indeqsebi; hgi da jinis indeqsi;
6. qalaquri problemebi;
7. uTanasworobis Semcireba da aRmofxvra.

13
Temis farglebSi Sedegebis miRwevis indikatorebi samizne cnebebis mixedviT
geografiuli garsi _ moswavlem unda SeZlos:
• ganviTarebuli da ganviTarebadi samyarosTvis damaxasiaTebeli urbanuli da
samrewvelo landSaftebis Camoyalibebasa da saxecvlilebaSi geosferoebis rolis
gaaanalizeba;

mosaxleoba da meurneoba _ moswavlem unda SeZlos:


• ganviTarebul da ganviTarebad samyaroSi mimdinare movlenebisa da procesebis
(urbanizacia, qalaqis iersaxe, funqciebi, ierarqia, dagegmareba, aglomeracia,
konur­bacia, mega da Wkviani qalaqebi) dakavSireba ekonomikur ganviTarebasTan
(humanuri ganvi­Tarebis indeqsi, jinis indeqsi);

mdgradi ganviTareba _ moswavlem unda SeZlos:


• ganviTarebuli da ganviTarebadi samyarosTvis damaxasiaTebel movlenebsa da pro­
cesebze (qalaquri problemebi, uTanasworobis Semcireba da aRmofxvra) msjeloba
momavali Taobebis interesebis gaTvaliswinebiT.

Tema: globaluri TanamSromloba da kavSirebi


Tema gulisxmobs msoflio mniSvnelobis socialur-ekonomikuri, politikuri pro­
cesebisa da movlenebis mizezebisa da Sedegebis dadgenasa da gaanalizebas; remi­
tansebisa da transerovnuli kompaniebis saqmianobis dadebiTi da uaryofiTi Sedegebis
Sefasebas globalur doneze; saerTaSoriso organizaciebis rolis gaana­ lizebas
qveynebis politikur da socialur-ekonomikur cxovrebaSi.
sarekomendacio sakiTxebi:
1. sanapiro zolis erToblivi aTviseba, transerovnuli mdinareebi;
2. remitansebi da transerovnuli kompaniebi;
3. kofis indeqsi, glokalizacia, glosalizacia;
4. saerTaSoriso organizaciebi;
5. kritikuli ekoregionebi da daculi teritoriebi;
6. iuneskos msoflio memkvidreoba;
7. msoflio okeanis dabinZureba;
8. „mwvane politika“.
Temis farglebSi Sedegebis miRwevis indikatorebi samizne cnebebis mixedviT:
geografiuli garsi _ moswavlem unda SeZlos:
• gaanalizeba, rogor xdeba globaluri TanamSromlobis (mag., sanapiro zolis
erTob­livi aTviseba, transerovnuli mdinareebi) pirobebSi geografiuli garsis
kanonzomierebebis (mTlianoba) gaTvaliswineba;

mosaxleoba da meurneoba _ moswavlem unda SeZlos:


• ganviTarebul da ganviTarebad samyaroSi mimdinare procesebis (magaliTad, re­
mi­
tan­
sebisa da transerovnuli kompaniebis saqmianobis) dakavSireba qveynebis
socialur-ekonomikur ganviTarebasTan (kofis indeqsi, glokalizacia, globa­li­
zacia) da saerTaSoriso organizaciebis (magaliTad, gaero, nato, evrokavSiri)
mniSvnelobis gaazreba;

mdgradi ganviTareba _ moswavlem unda SeZlos:


• globalur TanamSromlobasa da kavSirebze (kritikuli ekoregionebi da daculi
teritoriebi, iuneskos msoflio memkvidreoba, msoflio okeanis dabinZureba) msje­
loba momavali Taobis interesebis gaTvaliswinebiT da `mwvane politikis~ mniSvne­
lobis gaazreba.

14
4. saSualo safexuris standartis Sesabamisad, saxelmZRvanelos
miznebisa da Sinaarsis ruka

standartiT gaTvaliswinebuli savaldebulo Temebi


X klasi
globaluri demografiuli gamowvevebi da cvlilebebi

resursebis gamoyenebisa da marTvis globaluri gamowvevebi da cvlilebebi

sakiTxebi:
erovnuli saswavlo gegma savaldebulo saxiT ar gansazRvravs sakiTxebs.
pedagogebsa da saxelmZRvanelos avtorebs ufleba aqvT, TiToeuli TemisTvis
sakiTxebi Tavad SearCion.
saSualo safexuris standartis Sesabamisad, gTavazobT or savaldebulo Temas.
saxelmZRvanelos pirveli nawili moicavs pirvel Temas (globaluri demografiuli
gamowvevebi da cvlilebebi). moswavlis wignSi pirveli Tema Sedgeba sami qveTemisgan,
sadac damuSavdeba 16 sakiTxi. yvela qveTemis Semdeg warmodgenilia semestruli
proeqti (jgufuri samuSao) da kompleqsuri davalebebis moswavlis baraTi.
kompleqsuri davalebebis saxiT gTavazobT sakiTxis Sesaxeb alternatiul arCevans
rogorc msoflios, ise saqarTvelos magaliTze. vfiqrobT, saxelmZRvanelos
amgvari struqtura swavla-swavlebis praqtikul etapze saSualebas mogcemT,
miaRwioT standartiT gaTvaliswinebul miznebs.
zemoTqmulidan gamomdinare, maswavleblebs savaldebulo Temis farglebSi
SegiZliaT CaanacvloT, gadaaadgiloT, SeamciroT an gaaumjobesoT sakiTxebi,
romelTa ganxilvasac avtorebi gTavazobT.

15
I Temis miznebisa da Sinaarsis ruka

samizne cnebebi da geografiuli mosaxleoba mdgradi


Sedegebis indeqsi garsi da ganviTareba
geo.saS.1.2.3.4. meurneoba geo.saS.1.2.3.4.
sakiTxi geo.saS.3.4.
irlandiis respublikis demografiuli
struqtura

subsaharis regioni _ mosaxleobis


gaaxalgazrdavebis procesi

indoeTis subkontinenti _ Warbmosaxleoba

haiti _ niadagis dabinZurebis, eroziisa da


Warbmosaxleobis problemebi

yofili metropolia da kolonia _


britaneTisa da indoeTis demografiuli
politika
ekonomika da sicocxlis mosalodneli
saSualo xangrZlivoba

kultura da demografiuli qceva

qalTa emansipacia da Sobadoba

didi ekonomikuri krizisebi da pandemiebi

braziliis mosaxleoba _ demografiuli


gadasvlis fazebi

gaqceva avRaneTidan _ iZulebiTi


emigraciis Zveli da axali talRa

`arabuli gazafxulidan~ evropis


migraciul krizisamde

`mwvane baraTis~ gaTamaSeba

SromiTi migracia sparseTis yuris


qveynebSi

garemos problemebi da ekomigracia

`Wkviani qalaqi~ da `Wkviani soflis


meurneoba~

16
II Temis miznebisa da Sinaarsis ruka (matrica)

Tema: globaluri demografiuli gamowvevebi da cvlilebebi


qveTema sakiTxi/paragrafi Temis mkvidri cnebebi da Sefasebis
warmodgenebi kriteriumebi
mosaxleoba da irlandiis • msoflioSi mosaxleoba geografiuli garsi _
demografiuli respublikis araTanabradaa moswavlem unda SeZlos:
politika demografiuli ganawilebuli. demogra­fiuli procesebiT
struqtura ga­­mow­veuli cvli­le­
subsaharis regioni • msoflios calkeul be­bi­sa (mag.: migracia,
_ mosaxleobis regionSi mosaxleobis meur­neobis sxvadasxva
gaaxalgazrdavebis araTanabari zrdis dar­­gis ganviTareba,
procesi tempia. „mwva­ne revolucia“) da
geog­rafiuli gar­sis
indoeTis • msoflioSi mosaxle­oba (liTosfero, atmosfero,
subkontinenti _ araTanabradaa gana­ hidro­sfe­ro, biosfero,
Warbmosaxleoba wilebuli; no­os­­fe­ro) urTierT­
• `mwvane revolucia~ daka­v­Si­rebulobisa da
ganpirobebuli iyo ur­TierT­zegavlenis ga­
soflis meurneobis ana­lizeba;
meqanizaciiTa da mosaxleoba da meurneoba
qimizaciiT, ramac _ moswavlem unda
xeli Seuwyo Raribi SeZlos:
qveynebis sursaTiT mosaxleobis ZiriTadi
uzrunvelyofas. maxasia­Teblebisa da
haiti _ niadagis • pesticidebis inten­ dinamikis (mosax­le­o­
dabinZurebis, si­urma gamoyenebam da bis cvlileba, demo­
eroziisa da ada­mianis indus­tri­ul­ grafiuli situacia
Warbmosaxleobis ma saqmianobam nia­da­gis _ xandazmulTa xved­
problemebi dabinZureba ga­moiw­via. ri­Ti wilis zrda,
gaaxal­gazrdaveba,
yofili metropolia • Sobadobis wasaxa­
demog­rafiuli po­li­
da kolonia _ liseblad sxvadasxva
ti­ka, demog­rafiuli
britaneTisa qveynis mTavroba
ten­­den­cie­bi _ ga­das­­
da indoeTis pronatalur,
vlis fazebi) gaa­na­
demografiuli Sobadobis
lizeba bunebriv da
politika Sesamcireblad ki anti­
sa­­zogadoebriv sis­te­
natalur demogra­fiul
meb­ze maTi gavlenis
politikas mimarTavs.
dasad­genad.
mdgradi ganviTareba _
moswavlem unda SeZlos:
globalur demog­ra­fi­ul
procesebze msje­lo­
bisas momavali Ta­­o­bebis
interesebis gaT­­va­
liswineba (nia­da­gis da­
binZureba da ero­zia).

17
sazogadoeba da ekonomika da • mosaxleobis ganviTa­
demografiuli sicocxlis rebis Sedegad Camoya­
cvlilebebi mosalodneli libda e. w. `oqros
saSualo sayelos~ profesiebi;
xangrZlivoba • mosaxleobis raode­
noba, struqtura da
maxasiaTeblebi ga­
nuwyve­tliv icvle­
ba, razec sxva­dasxva
so­cialur-ekono­
mikuri, politikuri da
kulturuli faq­to­ri
axdens zegav­lenas.
kultura da • mosaxleobis raode­
demografiuli qceva noba, struqtura
da maxasiaTeblebi
ganuwyvetliv ic­vleba,
razec sxva­dasxva
socialur-ekono­
mikuri, po­litikuri da
kul­turuli faqtori
ax­dens zegavlenas.
qalTa emansipacia da • mosaxleobis raode­
Sobadoba noba, struqtura
da maxasiaTeblebi
ganuwyvetliv icvle­
ba, razec sxva­dasxva
socialur-ekonomi­
kuri, politikuri da
kulturuli faqtori
axdens zegavlenas.
didi ekonomikuri • mosaxleobis raode­
krizisebi da noba, struqtura
pandemiebi da maxasiaTeblebi
ganuwyvetliv icvle­
ba, razec sxvadasxva
socialur-eko­
nomikuri, po­litikuri
da kul­tu­ruli
faqtori ax­dens
zegavlenas.
braziliis • demografiuli gadas­
mosaxleoba _ vlis fazebi mWid­
demografiuli rodaa dakavSirebuli
gadasvlis fazebi meurneobis
ganviTarebasTan.

18
garemo da gaqceva avRaneTidan • migracia gavlenas ax­
migraciuli _ iZulebiTi dens ara mxolod
procesebi emigraciis Zveli da mosax­leobis rao­
axali talRa de­nobasa da struq­
turaze, aramed qvey­nis
socialur-ekonomi­kur,
po­li­tikur da kul­
turul situaciazec.
`arabuli • migracia gavlenas ax­
gazafxulidan~ dens ara mxolod
evropis migraciul mo­saxleobis raode­
krizisamde nobasa da struq­
turaze, aramed qvey­nis
socialur-ekono­mikur,
politikur da kul­
turul situa­ciazec.
`mwvane baraTis~ • migracia gavlenas ax­
gaTamaSeba dens ara mxolod mosax­
leobis raode­nobasa da
struq­turaze, aramed
qvey­nis socialur-eko­
nomikur, politikur
da kulturul si­tua­
ciazec.
SromiTi migracia • migracia gavlenas ax­
sparseTis yuris dens ara mxolod mo­sax­
qveynebSi leobis raode­no­basa da
struq­tu­raze, aramed
qvey­nis so­cialur-
ekono­mi­kur, politikur
da kulturul situa­
ciazec.
garemos problemebi • migracia gavlenas
da ekomigracia axdens ara mxolod
mosax­­leobis raode­no­
basa da struq­tura­ze,
aramed qveynis socia­
lur-ekonomikur, poli­
tikur da kulturul
situa­ciazec.
`Wkviani qalaqi~ da • `mwvane revolucia~
`Wkviani soflis ganpi­robebuli iyo
meurneoba~ sof­lis meurneobis
meqa­nizaciiTa da qimi­
zaciiT, ramac xeli
Seuwyo Raribi qvey­
nebis sursaTiT uzrun­
velyofas.

19
20
III Tavi
X klasis kurikulumi
1. demografiuli politika _ matrica

Tema: globaluri demografiuli gamowvevebi da cvlilebebi


TemasTan dakavSirebuli mkvidri warmodgenebi: TemasTan dakavSirebuli sakvanZo SekiTxvebi:
• msoflioSi mosaxleoba araTanabradaa ganawilebuli; • ra faqtorebi axdens gavlenas msoflioSi mosaxleobis
• Sobadobis wasaxaliseblad sxvadasxva qveynis mTavroba araTanabar ganawilebaze?
pronatalur, Sobadobis Sesamcireblad ki antinatalur • ra saxis demografiul politikas mimarTaven mTavrobebi
demografiul politikas mimarTavs. Sobadobis Sesamcireblad an gasazrdelad?
kompleqsuri davalebebi samizne cnebebi da qvecnebebi sakiTxebi sakvanZo SekiTxvebi
(dasaxeleba)
1) statiis dawera mosaxleoba da meurneoba _ singapuris demografiuli rogor davafiqro megobrebi
Temaze `singapuri antinatalizmi; pronatalizmi; politika samecniero-popularuli
_ antinatalizmidan demografiuli politika statiis saSualebiT imaze,
pronatalizmamde~ mdgradi ganviTareba _ Tanasworoba, Tu ratom xdeba saWiro
ekonomikuri da socialuri demografiuli politikis
keTildReoba SemuSaveba da ra RonisZiebebs
unda mimarTon, saWiroebidan
gamomdinare, mTavrobebma?
2) statiis dawera mosaxleoba da meurneoba _ saqarTvelos demografiuli rogor davafiqro megobrebi
Temaze _ `saqarTvelo antinatalizmi; pronatalizmi; usafrTxoebis koncefcia samecniero-popularuli
_ demografiuli demografiuli politika statiis saSualebiT imaze,
cvlilebebis pirispir~ Tu ratom xdeba saWiro
mdgradi ganviTareba _ Tanasworoba, demografiuli politikis
ekonomikuri da socialuri SemuSaveba da ra RonisZiebebs
keTildReoba unda mimarTon, saWiroebidan
gamomdinare, mTavrobebma?
grZelvadiani mizani sakiTxi/qvesakiTxebi sakvanZo SekiTxva / SekiTxvebi Sualeduri saswavlo mizani
singapuris demografiuli politika rogor davafiqro megob­rebi kompleqsuri davalebis piroba
samizne cneba da masTan qvecnebebi: samecniero-popularuli sta­
dakavSirebuli Sedegebi mosaxleoba da meurneoba _ tiis saSua­lebiT imaze, Tu
antinatalizmi; pronatalizmi; ratom xdeba saWi­ro de­mog­
demografiuli politika rafiuli poli­tikis SemuSaveba
mdgradi ganviTareba _ Tanasworoba, da ra Ro­ni­s­Zi­ebebs unda mimar­
ekonomikuri da socialuri Ton, sa­Wi­roebidan gamom­dinare,
keTildReoba mTavrobebma?
mosaxleoba da meurneoba kompleqsuri davalebis damuSavebis etapebi (resursebi, aqtivobebi): singapuris ekonomikuri
geo.saS.3, 4 I etapi: kompleqsuri davalebis forma warmateba da Sromis bazari
• bunebrivi garemo gav­ rogor unda warmovaCino sakuTari codna Sesaswavl sakiTxTan dakavSirebiT? mTavrobisTvis qveynis
le­­nas axdens mo­sax­ resursi/aqtivoba: damoukideblobis Semdgom
https://drive.google.com/file/d/1S6nAt08QH4eqfkBH1M9m0skJZeRt9N31/view periodSi demografiuli
leobasa da me­ur­neo­
• samecniero-popularul statiaze muSaobis ra gamocdileba maqvs da
baze. sxvadasxva qve­ politikis radikaluri
saidan?
ya­naSi meur­neobis esa • rogor unda Sevqmna samecniero-popularuli statia da raze unda cvlilebis (antinataluri
Tu is dar­gia wamyvani, gavamaxvilo yuradReba masze muSaobis dros? politikidan pronatalur
romelic Sromis geog­ • rogor Camovayalibo samecniero-popularuli statiis struqtura? politikamde) safuZveli gaxda.
ra­fi­ul ga­nawi­lebas • ra mniSvnelovani komponentebi unda gamovyo statiaSi? warmoidgineT, rom xarT
• visTvis unda Sevqmna samecniero-popularuli statia? Jurnalisti samecniero-
ganapi­ro­bebs;
• mosaxleobisa da popularul JurnalSii
II etapi: kompleqsuri davalebis Sinaarsi
meurneobis struq­ nabiji 1. `socialur cvlilebebi~
tura, ganawileba da rogor yalibdeba mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi da rogori da redaqtorma dagavalaT
ganlageba cvalebadia SeiZleba iyos mosaxleobis dinamika? statiis dawera sakiTxze _
drosa da sivrceSi; resursi/aqtivoba: `singapuri _ antinatalizmidan
• https://www.youtube.com/watch?v=pCuW6FUBIEA pronatalizmamde~.
• saxelmwifo gavlenas
• https://www.youtube.com/watch?v=WcCDf7xRaJ0
axdens qveyanaSi • https://www.singstat.gov.sg/
mimdinare socialur- • moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 9-16);
ekonomikur proce­seb­ • ras niSnavs demografiuli struqtura?
ze, rac mis ganvi­Ta­ • rogor iTvlian Sobadobisa da mokvdaobis koeficientebs?
rebis doneze aisaxeba. • ras ewodeba bunebrivi mateba?

21
• rogor iTvlian fertilurobis koeficients?
22
mdgradi ganviTareba • SesaZlebelia Tu ara, rom erT wels wina welTan SedarebiT meti samecniero-popularul
geo.saS.3,4 bavSvi daibados, magram fertilurobis koeficientma iklos? axseniT statiaSi xazgasmiT
am pro­cesis mizezebi;
• lokalur qmedebebs warmoaCineT:
• ra faqtorebi ganapirobebs qveyanaSi mosaxleobis raodenobis mate­
SeiZleba globaluri basa da klebas? • rogor yalibdeba
Sedegebi mohyves; • ra urTierTmimarTebaa Sobadobisa da fertilurobis koeficientebs So­ris? mosaxleobis ZiriTadi
• mdgradi ganviTarebis • rogor gamoiTvleba sicocxlis mosalodneli saSualo xangrZlivoba? maxasiaTeblebi da rogori
miznebis Sesruleba • moswavlis wigni: me-2 paragrafi (gv. 17-22); SeiZleba iyos mosaxleobis
(socialuri, ekono­mi­ • singapuris magaliTze ganixileT, rogor icvleboda 1960-2020 wlebSi dinamika?
aRwarmoebis tipebi;
kuri, garemosdacviTi
• moswavlis wigni: me-5 paragrafi (gv. 34-38);
da keTildReoba) auci­ • ras niSnavs pronataluri da antinataluri demografiuli politika? (mosaxleoba da meurneobam.w 1.2)
lebe­lia moma­vali Ta­o­ • ra gavlenas axdens bunebriv
b­ebis keTil­dReo­bi­saT­ nabiji 2. da sazogadoebriv sistemaze
vis. ra gavlenas axdens bunebriv da sazogadoebriv sistemaze demografiuli politikis
demografiuli politikis cvlileba? cvlileba?
resursi/aqtivoba:
• https://www.youtube.com/watch?v=tQbW33lPKKU
• https://www.youtube.com/watch?v=Oq2uwQjuShs (mosaxleoba da meurneoba m.w 3)
• moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 13-16); • rogor unda daigegmos
• qveynis demografiuli struqturis analizisas ratom aris mniSvne­ demografiuli politikis
lo­va­ni sqesobriv-asakobrivi struqturis gaanalizeba? RonisZiebebi ise, rom
• moswavlis wigni: me-2 paragrafi (gv. 17-22); miRweul iqnes mdgradi
• rogor icvleba qveynis socialur-ekonomikuri politika mosaxleobis
ganviTarebis miznebi?
aRwarmoebis tipis mixedviT?
• moswavlis wigni: me-4 paragrafi (gv. 29-33);
• ra gavlena moaxdina singapuris geografiurma mdebareobam da sxva (mdgradi ganviTareba m.w 1.2)
geog­rafiulma faqtorebma singapuris ekonomikuri politikis
gansazRvraze?
• ra ganapirobebs qveyanaSi Warbmosaxleobas?
• moswavlis wigni: me-3 paragrafi (gv. 23-28);
• riT aixsneba planetaze mosaxleobis araTanabari ganawileba?
• moswavlis wigni: me-5 paragrafi (gv. 34-38); aRwereT Tqveni kvlevis
• sazogadod, ra mizniT mimarTaven demografiuli procesebis procesi.
regulirebas da ra mizniT mimarTes mas singapurSi?
• ekonomikuri TvalsazrisiT, ra SesaZleblobebsa da riskebs qmnis qvey­nis
mosaxleobis saerTo raodenobaSi axalgazrdebis xvedriTi wilis zrda?
• ra gamowvevebis winaSe ayenebs qveyanas Warbmosaxleoba?
nabiji 3.
rogor unda daigegmos demografiuli politikis RonisZiebebi ise,
rom miRweul iqnes mdgradi ganviTarebis miznebi?
resursi/aqtivoba:
• moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 13-16);
• ra faqtorebi ganapirobebs mosaxleobis sicocxlis saSualo xan­
grZli­­vobis mosalodnel matebas?
• moswavlis wigni: me-2 paragrafi (gv. 17-22);
• ratom uwyobs xels ganaTlebis donis mateba Sobadobisa da mok­
vdaobis maCveneblebis klebas?
• moswavlis wigni: me-5 paragrafi (gv. 34-38);
• ratom mimarTa singapuris mTavrobam antinatalistur politikas?
• antinataluri politikis gatarebis garda, kidev ra reformebi ga­
tarda singapurSi, rasac Sedegad qalaq-saxelmwifos ekonomikuri
war­mateba mohyva?
• ratom Seicvala singapurSi demografiuli politikis kursi, ratom
gadainacvla man antinataluridan pronatalurisken?
• demografiuli politikis RonisZiebebidan romels mimarTavdnen
singa­purSi da iyo Tu ara igi efeqtiani?
• iTvaliswinebda Tu ara singapuris mTavroba mdgradi ganviTarebis
miznebs, rodesac qveynis demografiul politikas gegmavda?
• ratom aris mniSvnelovani ekonomikuri viTarebis gaumjobeseba Soba­
dobisa da mokvdaobis donis stabilizebisaTvis?

moswavleebis mxridan kompleqsuri davalebis prezentaciis procesSi


maswavleblis mier dasmuli kiTxvebi:
• aRwere, rogor warimarTa davalebaze muSaobis procesi;
• aRwere, ra produqti Seqmeni;
• ra sakiTxs Seexeba Sen mier momzadebuli davaleba?
• axseni, ratom Seqmeni samecniero-popularuli statia? ris Tqma gin­
do­da misi saSualebiT?
• ratom fiqrob, rom Sen mier Seqmnili produqti namdvilad samecniero-
popularuli statiaa?

23
24
• Seni azriT, vin unda dainteresdes Sen mier Seqmnili kompleqsuri
davalebiT da ratom?
• ra dabrkolebebs waawydi davalebaze muSaobis procesSi?
• ras gaakeTebdi sxvagvarad, axla rom iwyebde davalebaze muSaobas?
• msgavsi formis an Sinaarsis davaleba sxva dros Tu Segisrulebia?
• Seni azriT, riT hgavs da riT gansxvavdeba Seni davaleba Seni
Tanaklaselebis naSromebisgan?
grZelvadiani mizani sakiTxi/qvesakiTxebi sakvanZo SekiTxva / SekiTxvebi Sualeduri saswavlo mizani
saqarTvelos demografiuli kompleqsuri davalebis piroba
samizne cneba da masTan usafrTxoebis koncefcia rogor davafiqro megobrebi
dakavSirebuli Sedegebi qvecnebebi: samecniero-popularuli statiis
mosaxleoba da meurneoba _ saSualebiT imaze, Tu ratom
antinatalizmi; pronatalizmi; xdeba saWiro demografiuli
demografiuli politika politikis SemuSaveba da ra
mdgradi ganviTareba _ Tanasworoba, RonisZiebebs unda mimarTon,
ekonomikuri da socialuri saWiroebidan gamomdinare,
keTildReoba mTavrobebma?

mosaxleoba da meurneoba kompleqsuri davalebis damuSavebis etapebi (resursebi, aqtivobebi): saqarTvelos mosaxleobis
geo.saS.3, 4 I etapi: kompleqsuri davalebis forma raodenoba damoukideblobis
• bunebrivi garemo rogor unda warmovaCino sakuTari codna Sesaswavl sakiTxTan dakavSirebiT? Semdeg mcirdeba. am process
gavlenas axdens resursi/aqtivoba: didwilad migraciuli
mosaxleobasa • https://drive.google.com/file/d/1S6nAt08QH4eqfkBH1M9m0skJZeRt9N31/view procesebis gaaqtiureba da
da meurneobaze. • ra aris samecniero-popularuli statia? okupirebul teritoriaze
sxvadasxva qveyanaSi • samecniero-popularul statiaze muSaobis ra gamocdileba maqvs da mcxovreb saqarTvelos
meurneobis esa Tu is saidan? moqalaqeTa erTiani
dargia wamyvani, rac • rogor unda Sevqmna samecniero-popularuli statia da raze unda ga­ statistikuri monacemebis miRma
Sromis geografiul va­maxvilo yuradReba masze muSaobis dros? yofna ganapirobebs.
danawilebas • rogor Camovayalibo samecniero-popularuli statiis struqtura?
ganapirobebs; • ra mniSvnelovani komponentebi unda gamovyo statiaSi?
• visTvis unda Sevqmna samecniero-popularuli statia?
• mosaxleobisa da II etapi: kompleqsuri davalebis Sinaarsi saqarTvelos parlamentma 2016
meurneobis struqtura, nabiji 1. wels SeimuSava `saqarTvelos
ganawileba da rogor yalibdeba mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi da rogori demografiuli usafrTxoebis
ganlageba cvalebadia SeiZleba iyos mosaxleobis dinamika? koncefcia~, romelze
drosa da sivrceSi; resursi/aqtivoba: dafuZnebiTac saqarTvelos
• saxelmwifo gavlenas • https://www.youtube.com/watch?v=pCuW6FUBIEA mTavroba mimarTavs
axdens qveyanaSi • https://www.youtube.com/watch?v=WcCDf7xRaJ0 mosaxleobis matebisken
mimdinare socialur- • https://www.geostat.ge/ka mimarTul RonisZiebebs.
ekonomikur • https://www.youtube.com/watch?v=lj7kbyggjT8 warmoidgineT, rom xarT Jurna­
procesebze, rac mis • moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 9-16); listi samecniero-popularul
ganviTarebis doneze • ras niSnavs demografiuli struqtura? JurnalSi `socialuri cvli­
aisaxeba. • rogor iTvlian Sobadobisa da mokvdaobis koeficientebs? lebebi~ da redaqtorma da­ga­
• ras ewodeba bunebrivi mateba? valaT statiis dawera sakiTxze
mdgradi ganviTareba • rogor iTvlian fertilurobis koeficients? _ `saqarTvelo _ de­mogra­fiuli
geo.saS.3,4 • ra faqtorebi ganapirobebs qveyanaSi mosaxleobis raodenobis mate­ cvlilebebis piris­pir~.
• lokalur qmedebebs basa da klebas?
SeiZleba globaluri • ra urTierTmimarTebaa Sobadobisa da fertilurobis koeficientebs samecniero-popularul
Sedegebi mohyves; Soris? statiaSi xazgasmiT
• mdgradi ganviTarebis • ra kavSiria mosaxleobis struqturasa da Sobadonis dones Soris? warmoaCineT:
miznebis Sesruleba • rogor gamoiTvleba sicocxlis mosalodneli saSualo xangrZlivoba? • rogor yalibdeba mosaxleobis
(socialuri, • rogor ganmartavdiT mosaxleobis dabalansebul struqturas? ZiriTadi maxasiaTeblebi
ekonomikuri, • moswavlis wigni: me-5 paragrafi (gv. 34-38); da rogori SeiZleba iyos
garemosdacviTi • en gotieris mier SemuSavebuli demografiuli politikis oTxi mosaxleobis dinamika.
da keTildReoba) tipidan romels miekuTvneba saqarTvelos axlandeli demografiuli
aucilebelia politika? (mosaxleoba da meurneoba m.w 1.2)
momavali Taobebis • ras niSnavs pronataluri da antinataluri demografiuli politika? • Tu ra gavlenas moaxdens
keTildReobisaTvis. bunebriv da sazogadoebriv
nabiji 2. sistemaze demografiuli
ra gavlenas axdens bunebriv da sazogadoebriv sistemaze demografiuli usafrTxoebis koncefciis
politikis cvlileba? mixedviT, RonisZiebebis
dagegmva da ganxorcieleba.

25
26
resursi/aqtivoba:
• https://matsne.gov.ge/ka/document/view/3331420?publication=0 (mosaxleoba da meurneoba m.w 3)
• https://1tv.ge/analytics/ojakhis-mkhardacheris-politikis-gamowvevebi- • rogor unda daigegmos
saqartveloshi-tengiz-verulava/ demografiuli politikis
• moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 13-16); RonisZiebebi ise, rom
• qveynis demografiuli struqturis analizisas ratom aris mniSvne­ miRweul iqnes mdgradi
lovani sqesobriv-asakobrivi struqturis gaanalizeba? ganviTarebis miznebi.
• moswavlis wigni: me-2 paragrafi (gv. 17-22);
• rogor icvleba qveynis socialur-ekonomikuri politika mosaxleobis (mosaxleoba da meurneoba m.w 1.2)
aRwarmoebis tipis mixedviT?
• rogor gavlenas axdens Sobadobis dabali done qveynis grZelvadian
socialur-ekonomikur ganviTarebaze?
• Sobadobis dabali donis garda, ra faqtorebi ganapirobebs mosax­
leobis daberebas? aRwereT Tqveni kvlevis
• ra faqtorebma ganapiroba saqarTveloSi 1990 wlidan Sobadonis procesi.
dabali done/mosaxleobis zrdis tempis Seneleba?
• moswavlis wigni: me-5 paragrafi (gv. 34-38);
• sazogadod, ra mizniT mimarTaven demografiuli procesebis regu­
lirebas da ra mizniT mimarTes mas saqarTveloSi?
• ekonomikuri TvalsazrisiT, ra SesaZleblobebsa da ra riskebs qmnis
qveynis mosaxleobis saerTo raodenobaSi axalgazrdebis xvedriTi
wilis zrda?
• rogoria saqarTvelos demografiuli politika da ram ganapiroba
misi am kuTxiT formireba?
• rodis mimarTavs qveyana Sobadobis waxalisebis politikas?
• sazogadod, ra mizniT mimarTaven demografiuli procesebis reguli­
rebas da ra mizniT mimarTes mas saqarTveloSi?
• ekonomikuri TvalsazrisiT, ra SesaZleblobebsa da riskebs qmnis qvey­
nis mosaxleobis saerTo raodenobaSi axalgazrdebis xvedriTi wilis
zrda?
• ra safrTxeebisa da gamowvevebis winaSe ayenebs qveyanas Sobadobis
da­bali done?
• rogor gavlenas axdens Sobadobis dabali done qveynis grZelvadian
socialur-ekonomikur ganviTarebaze?
• Sobadobis dabali donis garda, ra faqtorebi ganapirobebs mosaxleobis
daberebas?
• ra faqtorebma ganapiroba saqarTveloSi 1990 wlidan Sobadobis dabali
done/mosaxleobis zrdis tempis Seneleba?
• rogoria saqarTvelos demografiuli politika da ram ganapiroba misi
am kuTxiT formireba?
• rodis mimarTavs qveyana Sobadobis waxalisebis politikas?

nabiji 3.
rogor unda daigegmos demografiuli politikis RonisZiebebi ise,
rom miRweul iqnes mdgradi ganviTarebis miznebi?
resursi/aqtivoba:
• moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 13-16);
• ra faqtorebi ganapirobebs mosaxleobis sicocxlis mosalodneli
saSualo xangrZlivobis matebas?
• moswavlis wigni: me-2 paragrafi (gv. 17-22);
• ratom uwyobs xels ganaTlebis donis mateba Sobadobisa da mokvdao­
bis maCveneblebis klebas?
• moswavlis wigni: me-5 paragrafi (gv. 34-38);
• pronataluri politikis gatarebis garda, kidev ra programebi unda
ganxorcieldes saqarTveloSi, rasac Sedegad saxelmwifos ekono­
mikuri warmateba da mdgradi ganviTarebis miRweva mohyveba?
• saqarTvelos demografiuli politikis dagegmvisas gaTvaliswinebu­
li iyo Tu ara mdgradi ganviTarebis miznebi? (pasuxi daasabuTeT)
• ratom aris mniSvnelovani ekonomikuri viTarebis gaumjobeseba Soba­
dobisa da mokvdaobis donis stabilizebisaTvis?
• rogor unda daigegmos qveynis demografiuli politika, ra programebi
unda ganxorcieldes imisaTvis, rom mdgradi ganviTarebis miznebic
gaviTvaliswinoT?

27
28
moswavleebis mxridan kompleqsuri davalebis prezentaciis procesSi
maswavleblis mier dasmuli kiTxvebi:
• aRwere, rogor warimarTa davalebaze muSaobis procesi;
• aRwere, ra produqti Seqmeni;
• ra sakiTxs Seexeba Sen mier momzadebuli davaleba?
• axseni, ratom Seqmeni samecniero-popularuli statia? ris Tqma gin­
doda misi saSualebiT?
• ratom fiqrob, rom Sen mier Seqmnili produqti namdvilad samecniero-
popularuli statiaa?
• Seni azriT, vin unda dainteresdes Sen mier Seqmnili kompleqsuri
davalebiT da ratom?
• ra dabrkolebebs waawydi davalebaze muSaobis procesSi?
• ras gaakeTebdi sxvagvarad, axla rom iwyebde davalebaze muSaobas?
• msgavsi formis an Sinaarsis davaleba sxva dros Tu Segisrulebia?
• Seni azriT, riT hgavs da riT gansxvavdeba Seni davaleba Seni Tanakla­
selebis naSromebisgan?
kompleqsuri davalebebis Sefasebis sqemebi
samecniero-popularuli statia Temaze `singapuri _ antinatalizmidan pronatalizmamde~

pirveli kompleqsuri davaleba


samecniero-popularuli statia Temaze `singapuri _ antinatalizmidan pronatalizmamde~

solotaqsonomiis do- samizne cneba samizne cneba


neebi mosaxleoba da meurneoba mdgradi ganviTareba
samizne cnebis mkvidri warmodgena samizne cnebis mkvidri warmodgena
moswavlem unda gaacnobieros, rom moswavlem unda gaacnobieros, rom
• mosaxleobisa da meurneobis struqtura, • mdgradi ganviTarebis miznebis Sesruleba
ganawileba da ganlageba cvalebadia drosa da (socialuri, ekonomikuri, garemosdacviTi da
sivrceSi; keTildReoba) aucilebelia momavali Taobebis
• saxelmwifo gavlenas axdens qveyanaSi mimdinare keTildReobisaTvis.
socialur-ekonomikur procesebze, rac mis
ganviTarebis doneze aisaxeba.

abstraqtuli done moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul statiaSi Cans, rom moswavles siRrmiseulad aqvs gaaz-
moswavles siRrmiseu- rebuli mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi. SeuZlia monacemebze dayrdnobiT gaaanalizos mosaxleobis
lad aqvs gaazrebuli dinamika. SeuZlia Seadaros sxvadasxva qveynis demografiuli struqturebi, ganazogados problema da ax-
sakiTxis arsi / arso- snas, ratomaa msoflioSi mosaxleoba araTanabrad ganawilebuli. moswavles SeuZlia Seafasos saxelmwi-
brivi maxasiaTeblebi, fos gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur procesebze. sxvadasxva demografiul monacemze
rac mas am codnis dayrdnobiT, moswavle axerxebs demografiuli problemebis identificirebas, kritikulad gaanalizebasa
ganzogadebisa da misi da Teoriis Camoyalibebas, Tu ratom mimarTaven pronatalur Tu antinatalur demografiul politikas.
dekonteqstualizebis/ moswavles SeuZlia siRrmiseulad gaiazros mdgradi ganviTarebis miznebis Sesrulebis aucilebloba moma-
sxva msgavs maga­li­ vali Taobebis keTildReobis uzrunvelsayofad. igi axerxebs, Camoayalibos Teoria imis Sesaxeb, Tu rogor
TebTan Sedarebis sa- unda daigegmos qveynis demografiuli politika ise, rom qveyanam mdgradi ganviTarebis miznebsac miaRwios.
Sualebas aZlevs. ukav­
Sirebs gansaxilvel
sakiTxs sakuTar pirad
gamocdilebas.

29
30
mimarTebiTi done moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul sta- moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul
moswavles esmis gan- tiaSi Cans, rom igi amyarebs mimarTebebs mosaxleobis statiaSi Cans, rom SeuZlia mdgradi ganviTarebis
saxilveli sakiTxis struq­turasa da dro-sivrceSi mis cvalebadobas Soris, miznebis gaanalizeba, mosaxleobis struqturasa
arsi; xedavs urTierT- esmis sakiTxis arsi da axerxebs gaaanalizos saxelmwifos da maxasiaTeblebTan misi dakavSireba da erTiani
mimarTebebs sakiTxTan gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur pro­ struqturis warmodgena. moswavles SeuZlia qvey-
dakavSirebul arsebiT cesebze. SeuZlia Seadaros sxvadasxva qveynis de­ mog­ ra­ nis demografiul politikasa da momavali Taobebis
struqturul er- fiuli struqturebi, dainaxos da axsnas maT Soris ar- keTildReobas Soris mizezSedegobrivi kavSiris ax-
Teulebs Soris. sebuli mizezSedegobrivi kavSirebi. moswavles SeuZ­ lia sna. moswavles SeuZlia gaaanalizos, Tu rogor unda
daakavSiros mis xelT arsebuli monacemebi, gamo­ iye­nos daigegmos qveynis demografiuli politika ise, rom
Teoria da gaaanalizos pronatalisturi da an­ ti­ na­
ta­ qveyanam mdgradi ganviTarebis miznebsac miaRwios.
lis­turi demografiuli politikis mizezebi da Sedegebi.
multistruqturuli moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul sta­ moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul
done ti­aSi Cans, rom mas SeuZlia mosaxleobis maxasiaTeblebisa statiaSi Cans, rom SeuZlia mdgradi ganviTarebis
moswavles aqvs mxo­ da struqturis calkeuli aspeqtebis ganxilva, mag­ ram miznebis CamoTvla da misi ramdenime aspeqtis gan-
lod ramdenime, uWirs dro-sivrceSi misi cvalebadobasTan dakav­
S ireba. calkevebulad ganxilva. moswavles SeuZlia mar-
erTmaneTTan dauka- esmis sakiTxis arsi da axerxebs gaaanalizos saxel­ mwi­ tivad aRweros momavali Taobebis keTildReobaze
vSirebeli, usistemo fos gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-ekono­mikur zrunvis politika, Tumca uWirs daakavSiros igi
asociacia/warmodgena procesebze. SeuZlia aRweros sxvadasxva qveynis de­ demografiul problemebTan da Seafasos safrTxe.
gansaxilvel sakiTxTan mografiuli struqturebi, daaxarisxos mocemuli in­ moswavle ver axerxebs imis gaazrebas, Tu rogor
dakavSirebiT. formacia, Tumca uWirs maT Soris arsebuli mizezSede­ unda daigegmos qveynis demografiuli politika
gob­rivi kavSirebis danaxva. moswavles SeuZlia aRwe­ros ise, rom qveyanam mdgradi ganviTarebis miznebsac
pr­onataluri da antinataluri demografiuli poli­ti­ miaRwios.
ka. Tumca, uWirs, daukavSiros igi qveyanaSi mimdinare
socialur-ekonomikur procesebs.
unistruqturuli done moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul sta­ moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul
moswavles aqvs mx- ti­aSi Cans, rom mas SeuZlia martivad ganmartos, Tu ra statiaSi Cans, rom mas SeuZlia martivad gansaz-
olod erTi aras- aris mosaxleoba da daasaxelos misi erTi an ori maxasi- Rvros, ra aris mdgradi ganviTareba da mwiri le-
truqturirebuli aTebeli. moswavles SeuZlia amoicnos prona­ta­­lu­ri da qsikiT axerxebs daaxasiaTos, rogor esmis momaval
asociacia/warmodgena antinataluri demografiuli poli­ti­kis ni­mu­Si. martivi Taobaze zrunva. moswavle ver axerxebs demografi-
gansaxilvel sakiTxTan proceduris SesrulebiT SeuZlia mo­sax­leobis zrdisken uli procesebisa da mdgradi ganviTarebis miznebis
dakavSirebiT. an Semcirebisken mimavali ten­den­ciis amocnoba. ­ erTmaneTisgan gansxvavebasa da klasificirebas.

prestruqturuli done moswavlem saerTod ver gaigo davalebis piroba, Sesrulebuli davaleba ar Seesabameba samecniero-popu­
moswavles sakiTxTan da­ la­ruli statiis formats, mocemuli informacia acdenilia pirobaSi mocemuli sakiTxebs.
kav­SirebiT ar aqvs re­
le­van­turi informacia.
samecniero-popularuli statia Temaze _ `saqarTvelos demografiuli politikis gamowvevebi~

pirveli kompleqsuri davaleba


samecniero-popularuli statia Temaze _ `saqarTvelos demografiuli politikis gamowvevebi~

solotaqsonomiis do- samizne cneba samizne cneba


neebi mosaxleoba da meurneoba mdgradi ganviTareba
samizne cnebis mkvidri warmodgena samizne cnebis mkvidri warmodgena
moswavlem unda gaacnobieros, rom moswavlem unda gaacnobieros, rom
• mosaxleobisa da meurneobis struqtura, ganawileba
da ganlageba cvalebadia drosa da sivrceSi; • mdgradi ganviTarebis miznebis Sesruleba
• saxelmwifo gavlenas axdens qveyanaSi mimdinare (socialuri, ekonomikuri, garemosdacviTi da
socialur-ekonomikur procesebze, rac mis keTildReoba) aucilebelia momavali Taobebis
ganviTarebis doneze aisaxeba. keTildReobisaTvis.

abstraqtuli done moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul statiaSi Cans, rom moswavles siRrmiseulad aqvs gaazre-
moswavles siRrmiseu- buli mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi. SeuZlia monacemebze dayrdnobiT gaaanalizos mosaxleobis
lad aqvs gaazrebuli dinamika. SeuZlia Seadaros sxvadasxva qveynis demografiuli struqturebi, ganazogados problema da ax-
sakiTxis arsi / arso- snas, ratomaa msoflioSi mosaxleoba araTanabrad ganawilebuli. moswavles SeuZlia Seafasos saxelmwifos
brivi maxasiaTeblebi, gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur procesebze. sxvadasxva demografiul monacemze day­
rac mas am codnis rdnobiT, moswavle axerxebs, demografiuli problemebis identificirebas, kritikulad gaanalizebasa da
ganzogadebisa da misi Teoriis Camoyalibebas, Tu ratom mimarTaven pronatalur Tu antinatalur demografiul politikas. mos-
dekonteqstualize- wavles SeuZlia siRrmiseulad gaiazros mdgradi ganviTarebis miznebis Sesrulebis aucilebloba momavali
bis/sxva msgavs maga­ Taobebis keTildReobis uzrunvelsayofad. igi axerxebs, Camoayalibos Teoria imis Sesaxeb, Tu rogor unda
liTebTan Sedarebis daigegmos qveynis demografiuli politika ise, rom qveyanam mdgradi ganviTarebis miznebsac miaRwios.
saSualebas aZlevs.
ukavSirebs gansaxil-
vel sakiTxs sakuTar
pirad gamocdilebas.

31
mimarTebiTi done moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul sta- moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul

32
moswavles esmis gan- tiaSi Cans, rom igi amyarebs mimarTebebs mosaxleobis statiaSi Cans, rom SeuZlia mdgradi ganviTarebis
saxilveli sakiTxis struqturasa da dro-sivrceSi mis cvalebadobas Soris, miznebis gaanalizeba, mosaxleobis struqturasa
arsi; xedavs urTierT- esmis sakiTxis arsi da axerxebs, gaaanalizos saxelmwifos da maxasiaTeblebTan misi dakavSireba da erTiani
mimarTebebs sakiTxTan gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur pro- struqturis warmodgena. moswavles SeuZlia qvey-
dakavSirebul arsebiT cesebze. SeuZlia Seadaros sxvadasxva qveynis demografi- nis demografiul politikasa da momavali Taobebis
struqturul er- uli struqturebi, dainaxos da axsnas maT Soris arse- keTildReobas Soris mizezSedegobrivi kavSiris ax-
Teulebs Soris. buli mizezSedegobrivi kavSirebi. moswavles SeuZlia sna. moswavles SeuZlia gaaanalizos, rogor unda
daakavSiros mis xelT arsebuli monacemebi, gamoiyenos daigegmos qveynis demografiuli politika ise, rom
Teoria da gaaanalizos pronataluri da antinataluri qveyanam mdgradi ganviTarebis miznebsac miaRwios.
demografiuli politikis mizezebi da Sedegebi.
multistruqturuli moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul
done statiaSi Cans, rom mas SeuZlia mosaxleobis maxasiaTe- statiaSi Cans, rom SeuZlia mdgradi ganviTarebis
moswavles aqvs mxo­ blebisa da struqturis calkeuli aspeqtebis ganxil- miznebis CamoTvla da misi ramdenime aspeqtis gan-
lod ramdenime, va, magram uWirs dro-sivrceSi misi cvalebadobasTan calkevebulad ganxilva. moswavles SeuZlia mar-
erTmaneTTan dauka- dakavSireba. esmis sakiTxis arsi da axerxebs, gaaanal- tivad aRweros momavali Taobebis keTildReobaze
vSirebeli, usistemo izos saxelmwifos gavlena qveyanaSi mimdinare social- zrunvis politika, Tumca uWirs daakavSiros igi
asociacia/warmodgena ur-ekonomikur procesebze. SeuZlia aRweros sxvadasx- demografiul problemebTan da Seafasos safrTxe.
gansaxilvel sakiTxTan va qveynis demografiuli struqturebi, daaxarisxos moswavle ver axerxebs imis gaazrebas, Tu rogor
dakavSirebiT. mocemuli informacia, Tumca uWirs maT Soris arse- unda daigegmos qveynis demografiuli politika
buli mizezSedegobrivi kavSirebis danaxva. moswavles ise, rom qveyanam mdgradi ganviTarebis miznebsac
SeuZlia aRweros pronataluri da antinataluri de- miaRwios.
mografiuli politika. Tumca, uWirs, daukavSiros igi
qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur procesebs.
unistruqturuli moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul sta- moswavlis mier Seqmnil samecniero-popularul
done tiaSi Cans, rom mas SeuZlia martivad ganmartos, Tu ra statiaSi Cans, rom mas SeuZlia martivad gansazR­
moswavles aqvs mxo­lod aris mosaxleoba da daasaxelos misi erTi an ori maxa­ vros, ra aris mdgradi ganviTareba da mwiri le-
erTi arastruq­tu­ri­ siaTebeli. moswavles SeuZlia amoicnos pronataluri da qsikiT axerxebs daaxasiaTos, rogor esmis momaval
re­bu­li asocia­cia/war­ antinataluri demografiuli politikis nimuSi. martivi Taobaze zrunva. moswavle ver axerxebs demografi-
mod­gena gansa­­xil­vel proceduris SesrulebiT SeuZlia mosaxleobis zrdisken uli procesebisa da mdgradi ganviTarebis miznebis
sa­­kiTxTan dakav­Sire­biT. an Semcirebisken mimavali tendenciis amocnoba. erTmaneTisgan gansxvavebasa da klasificirebas.
prestruqturuli done moswavlem saerTod ver gaigo davalebis piroba, Sesrulebuli davaleba ar Seesabameba samecniero-popu-
moswavles sakiTxTan da­ laruli statiis formats, mocemuli informacia acdenilia pirobaSi mocemul sakiTxebs.
kav­ SirebiT ar aqvs re­­
le­vant­uri informacia.
2. demografiuli gadasvlis fazebi _ matrica

Tema: სოციალური და ეკონომიკური ფაქტორები


TemasTan dakavSirebuli mkvidri warmodgenebi: TemasTan dakavSirebuli sakvanZo SekiTxvebi:
• mosaxleobis raodenoba, struqtura da maxasiaTeblebi ganuw­ y­ • ra faqtorebi ganapirobebs mosaxleobis raodenobis, struq­
vet­liv icvleba, razec sxvadasxva socialur-ekono­mikuri, poli­ turisa da maxasiaTeblebis cvlilebas?
tikuri da kulturuli faqtori axdens zegavlenas.
kompleqsuri davalebebi samizne cnebebi da qvecnebebi sakiTxebi sakvanZo SekiTxvebi
(dasaxeleba)
3) infografikis Seqmna mosaxleoba da meurneoba _ Tanamedrove germaniis rogor davafiqro megobrebi
Tanamedrove germaniis Sobadoba, mokvdaoba, bunebrivi mosaxleoba demografiuli infog­ra­fikis saSualebiT imaze,
demografiuli mateba, demografiuli qceva, gadasvlis fazebis mixedviT rogor ganapi­robebs socialur-
gadasvlis fazebis qalTa emansipacia, demografiuli ekonomikuri, poli­ti­ku­ri da
Sesaxeb gadasvlis fazebi kultu­ru­li faqtorebi demog­
rafiuli fazebis cvli­lebas.
4) infografikis mosaxleoba da meurneoba _ Tanamedrove saqarTvelos rogor davafiqro me­gob­rebi
Seqmna Tanamedrove Sobadoba, mokvdaoba, bunebrivi mosaxleoba demografiuli infog­ra­fikis saSualebiT ima­ze,
saqarTvelos mateba, demografiuli qceva, gadasvlis fazebis mixedviT rogor ganapi­ro­bebs socialur-
demografiuli qalTa emansipacia, demografiuli eko­­nomikuri, po­li­ti­­kuri da
gadasvlis fazebis gadasvlis fazebi kul­tu­ruli faq­to­­rebi demog­
Sesaxeb ra­fiu­li faze­bis cvlilebas.
grZelvadiani mizani sakiTxi/qvesakiTxebi sakvanZo SekiTxva / SekiTxvebi Sualeduri saswavlo mizani
Tanamedrove germaniis mosaxleoba rogor davafiqro megobrebi kompleqsuri davalebis piroba
samizne cneba da masTan demografiuli gadasvlis fazebis infografikis saSualebiT imaze,
dakavSirebuli Sedegebi mixedviT. rogor ganapirobebs socialur-
qvecnebebi: ekonomikuri, politikuri
Sobadoba, mokvdaoba, bunebrivi da kulturuli faqtorebi
mateba, demografiuli qceva, demografiuli fazebis
qalTa emansipacia, demografiuli cvlilebas.
gadasvlis fazebi

33
34
mosaxleoba da meurneoba kompleqsuri davalebis damuSavebis etapebi (resursebi, aqtivobebi): germania maRalganviTarebuli
geo.saS.3 I etapi: kompleqsuri davalebis forma ekonomikis mqone saxelmwifoa.
• bunebrivi garemo rogor unda warmovaCino sakuTari codna Sesaswavl sakiTxTan dakavSirebiT? germaniis mosaxleobam,
gavlenas axdens resursi/aqtivoba: iseve, rogorc sxva qveynebis
mosaxleobasa da mosaxleobam, demografiuli
• https://ka.warbletoncouncil.org/infografia-2693
meurneobaze. sxvadasxva gadasvlis sxvadasxva etapi
• https://osgf.ge/infografikebit-motkhrobi/
qveyanaSi meurneobis esa ganvlo, vidre dRevandel
• ra aris infografiki?
Tu is dargia wamyvani, fazaSi aRmoCndeboda.
• infografikze muSaobis ra gamocdileba maqvs da saidan? warmoidgineT, rom xarT
rac Sromis geografiul
• rogor unda Sevqmna infografiki da raze unda gavamaxvilo yurad­Reba demografi da, arsebul
danawilebas
ganapirobebs; masze muSaobis dros? monacemebze dayrdnobiT,
• mosaxleobisa da • rogor Camovayalibo infografikis struqtura? gindaT gansazRvroT
meurneobis struqtura, • ra mniSvnelovani komponentebi unda gamovyo infografikSi? Tanamedrove germaniis
ganawileba da ganlageba • visTvis unda Sevqmna infografiki? mosaxleobis demografiuli
cvalebadia drosa da gadasvlis dRevandeli etapi.
sivrceSi; II etapi: kompleqsuri davalebis Sinaarsi CaatareT kvleva da namuSevari
• saxelmwifo gavlenas nabiji 1. warmoadgineT infografikis
axdens qveyanaSi rogor yalibdeba mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi da saxiT.
mimdinare socialur- struqtura? rogori SeiZleba iyos mosaxleobis dinamika?
ekonomikur procesebze, resursi/aqtivoba: infografikis wardgenis dros
rac mis ganviTarebis • https://www.youtube.com/watch?v=pCuW6FUBIEA xazgasmiT warmoaCineT:
doneze aisaxeba. • https://www.youtube.com/watch?v=lAqaQj7DrAw&t=491s • rogor yalibdeba
mosaxleobis ZiriTadi
• moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 13-16);
maxasiaTeblebi da
• ras niSnavs demografiuli struqtura?
struqtura; rogori SeiZleba
• rogor iTvlian Sobadobisa da mokvdaobis koeficientebs?
iyos mosaxleobis dinamika.
• ras ewodeba bunebrivi mateba?
• moswavlis wigni: me-10 paragrafi _ (gv. 76-85);
• ras gulisxmobs demografiuli gadasvlis modeli?
• ra daskvna SegviZlia gavakeToT germaniis mosaxleobis raodenobis
dinamikaze (1950-2020 wlebi) dakvirvebis Sedegad?
• rogor icvleboda 1950 wlidan 2020 wlamde germaniis demografiuli
fazebi?
• romel demografiul fazaSi imyofeba germania dRevandeli monacemebiT?
nabiji 2. (mosaxleoba da meurneoba m.w 1.2)
ra gavlenas axdens bunebriv da sazogadoebriv sistemaze germaniis • ra gavlenas axdens bunebriv da
mosaxleobis demografiuli gadasvlis dRevandeli etapi? sazogadoebriv sistemaze ger­
maniis mosaxleobis de­ mogra­
resursi/aqtivoba: fi­uli gadasvlis dRe­van­­deli
• https://www.youtube.com/watch?v=NjBzhINjxRI&t=568s etapi?
• germaniis demografia (https://www.worldometers.info/demographics/germany-
demographics/) (mosaxleoba da meurneoba m.w 3)
• moswavlis wigni: me-6 paragrafi(gv. 55-59);
• ra qmnis saxelmwifos saerTo dovlaTs?
• ra aris ganviTarebuli qveynis damaxasiaTebeli niSani?
• moswavlis wigni: me-7 paragrafi (gv. 60-65);
• ra axdens gavlenas demografiuli qcevis Camoyalibebaze? aRwereT Tqveni kvlevis pro­cesi.
• moswavlis wigni: me-8 paragrafi (gv. 66-70);
• ra gavlenas axdens qalTa emansipaciis xarisxi Sobadobis maCveneb­leb­ze?
• riT aixsneba ganviTarebul qveyanaSi Sobadobis dabali maCvenebeli?
• moswavlis wigni: me-9 paragrafi (gv. 71-75);
• rogor moqmedebs ekonomikuri krizisebi mokvdaobis doneze?
• moswavlis wigni: me-10 paragrafi (gv. 76-85);
• ra faqtorebi ganapirobebs demografiuli fazebis cvlas?
• ratom SeiniSneba mosaxleobis raodenobis umniSvnelo mateba de­
mogra­­fiuli gadasvlis pirvel fazaSi?
• sazogadod, rogori socialur-ekonomikuri mdgomareoba yalibdeba
demografiuli gadasvlis mesame fazaSi?
• riT aixsneba bunebrivi matebis koeficientis Semcirebisken mimavali
tendencia germaniaSi?
• germania ganviTarebuli ekonomikis qveyanaa. Sesabamisad, 1950 wlidan
TiTqmis ucvleli darCa mokvdaobis koeficienti, xolo Sobadobam
iklo. ra SeiZleba iyos amis mizezi?
• ra gavlena moaxdina Tanamedrove germaniis mosaxleobis gadasvlis
fazam bunebriv da sazogadoebriv sistemaze?

35
36
moswavleebis mxridan kompleqsuri davalebis prezentaciis procesSi
maswavleblis mier dasmuli kiTxvebi:
• aRwere, rogor warimarTa davalebaze muSaobis procesi;
• aRwere, ra produqti Seqmeni;
• ra sakiTxs Seexeba Sen mier momzadebuli davaleba?
• axseni, ratom Seqmeni infografiki? ris Tqma gindoda misi saSualebiT?
• ratom fiqrob, rom Sen mier Seqmnili produqti namdvilad infog­ra­fi­kia?
• Seni azriT, vin unda dainteresdes Sen mier Seqmnili kompleqsuri da­
valebiT da ratom?
• ra dabrkolebebs waawydi davalebaze muSaobis procesSi?
• ras gaakeTebdi sxvagvarad, axla rom iwyebde davalebaze muSaobas?
• msgavsi formis an Sinaarsis davaleba sxva dros Tu Segisrulebia?
• Seni azriT, riT hgavs da riT gansxvavdeba Seni davaleba Seni Tanakla­
selebis naSromebisgan?
grZelvadiani mizani sakiTxi/qvesakiTxebi sakvanZo SekiTxva / SekiTxvebi Sualeduri saswavlo mizani
Tanamedrove saqarTvelos rogor davafiqro megobrebi kompleqsuri davalebis piroba
samizne cneba da masTan mosaxleoba demografiuli infografikis saSualebiT imaze,
dakavSirebuli Sedegebi gadasvlis fazebis mixedviT rogor ganapirobebs socialur-
qvecnebebi: ekonomikuri, politikuri da
Sobadoba, mokvdaoba, bunebrivi mateba, kulturuli faqtorebi demogra­
demografiuli qceva, qalTa emansipacia, fiuli fazebis cvlilebas.
demografiuli gadasvlis fazebi
mosaxleoba da meurneoba kompleqsuri davalebis damuSavebis etapebi (resursebi, aqtivobebi): saqarTvelos mosaxleobam,
geo.saS.3 I etapi: kompleqsuri davalebis forma iseve, rogorc sxva qveynebis
• bunebrivi garemo rogor unda warmovaCino sakuTari codna Sesaswavl sakiTxTan dakavSirebiT? mosaxleobam, demografiuli
gavlenas axdens gadasvlis sxvadasxva etapi
resursi/aqtivoba:
mosaxleobasa da ganvlo, vidre dRevandel
• https://ka.warbletoncouncil.org/infografia-2693
meurneobaze. sxvadasxva fazaSi aRmoCndeboda.
• https://osgf.ge/infografikebit-motkhrobi/
qveyanaSi meurneobis
• ra aris infografiki?
esa Tu is dargia
• infografikze muSaobis ra gamocdileba maqvs da saidan?
wamyvani, rac Sromis
• rogor unda Sevqmna infografiki da raze unda gavamaxvilo yurad­Reba
geografiul danawilebas
masze muSaobis dros?
ganapirobebs;
• mosaxleobisa da • rogor Camovayalibo infografikis struqtura? warmoidgineT, rom demografi
meurneobis struqtura, • ra mniSvnelovani komponentebi unda gamovyo infografikSi? xarT da arsebul monacemebze
ganawileba da ganlageba • visTvis unda Sevqmna infografiki? dayrdnobiT gindaT gansaz­R­
cvalebadia drosa da vroT Tanamedrove saqarTvelos
sivrceSi; II etapi: kompleqsuri davalebis Sinaarsi mosaxleobis demografiuli
• saxelmwifo gavlenas nabiji 1. gadasvlis dRevandeli etapi.
axdens qveyanaSi rogor yalibdeba mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi da struqtura; CaatareT kvleva da namuSevari
mimdinare socialur- rogori SeiZleba iyos mosaxleobis dinamika? warmoad­gineT infografikis
ekonomikur procesebze, saxiT.
resursi/aqtivoba:
rac mis ganviTarebis
• https://www.youtube.com/watch?v=pCuW6FUBIEA
doneze aisaxeba. infografikis wardgenis dros
• https://www.youtube.com/watch?v=lAqaQj7DrAw&t=491s
xazgasmiT warmoaCineT:
• moswavlis wigni: 1-eli paragrafi (gv. 13-16);
• rogor yalibdeba mosaxleobis
• ras niSnavs demografiuli struqtura?
ZiriTadi maxasiaTeblebi da
• rogor iTvlian Sobadobisa da mokvdaobis koeficientebs?
struqtura; rogori SeiZleba
• ras ewodeba bunebrivi mateba?
iyos mosaxleobis dinamika.
• moswavlis wigni: me-10 paragrafi (gv. 76-85);
• ras gulisxmobs demografiuli gadasvlis modeli?
(mosaxleoba da meurneobam.w 1.2)
• ra daskvna SegviZlia gavakeToT saqarTvelos mosaxleobis raodenobis
• ra gavlenas axdens bunebriv
dimanikaze (1970-2020 wlebi) dakvirvebis Sedegad?
da sazogadoebriv sistemaze
• rogor icvleboda 1970 wlidan 2020 wlamde saqarTvelos demogra­
ger­maniis mosaxleobis demog­
fiuli faze­bi?
rafiuli gadasvlis dRevan­de­
• romel demografiul fazaSi imyofeba saqarTvelo dRevandeli monace­mebiT?
li etapi.
nabiji 2.
mosaxleoba da meurneoba m.w 3)
ra gavlenas axdens bunebriv da sazogadoebriv sistemaze germaniis
mosaxleobis demografiuli gadasvlis dRevandeli etapi?
resursi/aqtivoba:
• https://www.youtube.com/watch?v=NjBzhINjxRI&t=568s
• https://www.geostat.ge/ka
aRwereT Tqveni kvlevis procesi.
• https://www.youtube.com/watch?v=lj7kbyggjT8
• moswavlis wigni: me-6 paragrafi (gv. 55-59);
• ra qmnis saxelmwifos saerTo dovlaTs?

37
• ra aris ganviTarebadi ekonomikis qveynis damaxasiaTebeli niSani?
38
• moswavlis wigni: me-7 paragrafi (gv. 60-65);
• ra axdens gavlenas demografiuli qcevis Camoyalibebaze?
• moswavlis wigni: me-8 paragrafi (gv. 66-70);
• ra gavlenas axdens qalTa emansipaciis xarisxi Sobadobis maCveneblebze?
• riT aixsneba ganviTarebul qveyanaSi Sobadobis dabali maCvenebeli?
• moswavlis wigni: me-9 paragrafi (gv. 71-75);
• rogor moqmedebs ekonomikuri krizisebi mokvdaobis doneze?
• moswavlis wigni: me-10 paragrafi (gv. 76-85);
• ra faqtorebi ganapirobebs demografiuli fazebis cvlas?
• riT aixsneba bunebrivi matebis koeficientis Semcirebisken mimar­
Tuli tendencia saqarTveloSi?
• ra gavlena moaxdina Tanamedrove saqarTvelos mosaxleobis gadas­
vlis fazam bunebriv da sazogadoebriv sistemaze?

moswavleebis mxridan kompleqsuri davalebis prezentaciis procesSi


maswavleblis mier dasmuli kiTxvebi:
• aRwere, rogor warimarTa davalebaze muSaobis procesi;
• aRwere, ra produqti Seqmeni;
• ra sakiTxs Seexeba Sen mier momzadebuli davaleba?
• axseni, ratom Seqmeni infografiki? ris Tqma gindoda misi saSualebiT?
• ratom fiqrob, rom Sen mier Seqmnili produqti namdvilad infog­ra­
fikia?
• Seni azriT, vin unda dainteresdes Sen mier Seqmnili kompleqsuri
dava­lebiT da ratom?
• ra dabrkolebebs waawydi davalebaze muSaobis procesSi?
• ras gaakeTebdi sxvagvarad, axla rom iwyebde davalebaze muSaobas?
• msgavsi formis an Sinaarsis davaleba sxva dros Tu Segisrulebia?
• Seni azriT, riT hgavs da riT gansxvavdeba Seni davaleba Seni Tanakla­
selebis naSromebisgan?
kompleqsuri davalebebis Sefasebis sqemebi
infografiki Tanamedrove germaniis demografiuli gadasvlis fazebis Sesaxeb

meore kompleqsuri davaleba


infografiki Tanamedrove germaniis demografiuli gadasvlis fazebis Sesaxeb

solotaqsonomiis doneebi samizne cneba


mosaxleoba da meurneoba
samizne cnebis mkvidri warmodgena
moswavlem unda gaacnobieros, rom
mosaxleobisa da meurneobis struqtura, ganawileba da ganlageba cvalebadia drosa da sivrceSi;
saxelmwifo gavlenas axdens qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur procesebze, rac mis gan-
viTarebis doneze aisaxeba.
abstraqtuli done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom moswavles siRrmiseulad aqvs gaazrebuli
moswavles siRrmiseulad aqvs mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi. SeuZlia germaniis ZiriTad demografiul statistikur
gaazrebuli sakiTxis arsi / ar- monacemebze dayrdnobiT gaaanalizos mosaxleobis dinamika. SeuZlia ganazogados problema da
sobrivi maxasiaTeblebi, rac axsnas, ra gavlena moaxdina Tanamedrove germaniis mosaxleobis gadasvlis fazam bunebriv da
mas am codnis ganzogadebisa da sazogadoebriv sistemaze. moswavles SeuZlia Seafasos saxelmwifos gavlena qveyanaSi mimdinare
misi dekonteqstualizebis/sxva socialur-ekonomikur procesebze da axsnas, rogor ganapirobebs socialur-ekonomikuri, poli­
msgavs magaliTebTan Sedarebis tikuri da kulturuli faqtorebi demografiuli fazebis cvlilebas. igi axerxebs, gamoTqvas
saSualebas aZlevs. ukavSirebs hipoTeza imis Sesaxeb, Tu ra gavlenas axdens bunebriv da sazogadoebriv sistemaze germaniis
gansaxilvel sakiTxs sakuTar mosaxleobis demografiuli gadasvlis dRevandeli etapi.
pirad gamocdilebas.
mimarTebiTi done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom moswavles esmis mosaxleobis ZiriTadi maxa­
moswavles esmis gansaxilveli siaTeblebis arsi da SeuZlia germaniis ZiriTad demografiul statistikur monacemebze dayrdnobiT
sakiTxis arsi; xedavs urTierT- gaaanalizos mosaxleobis dinamika. SeuZlia dainaxos kavSiri Tanamedrove germaniis mosaxleobis
mimarTebebs sakiTxTan dakavSi- gadasvlis fazebsa da mimdinare bunebriv da sazogadoebriv sistemur procesebs Soris. moswavles
rebul arsebiT struqturul SeuZlia gaaanalizos saxelmwifos gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur procesebze
erTeulebs Soris. da axsnas, rogor ganapirobebs socialur-ekonomikuri, politikuri da kulturuli faqtorebi
demografiuli fazebis cvlilebas. moswavles SeuZlia, rom Seadaros germaniis mosaxleobis
demografiuli gadasvlis dRevandeli etapis gavlena bunebriv da sazogadoebriv sistemaze.

39
40
multistruqturuli done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom mas SeuZlia mosaxleobis maxasiaTeblebisa da
moswavles aqvs mxolod ramde- struqturis calkeuli aspeqtebis ganxilva, magram uWirs dro-sivrceSi misi cvalebadobasTan
nime, erTmaneTTan daukavSire- dakavSireba. esmis sakiTxis arsi da axerxebs gaaanalizos saxelmwifos gavlena qveyanaSi mimdinare
beli, usistemo asociacia/war- socialur-ekonomikur procesebze. SeuZlia germaniis demografiuli struqtura aRweros, daaxa­
modgena gansaxilvel sakiTxTan risxos mocemuli informacia, Tumca uWirs maT Soris arsebuli mizezSedegobrivi kavSirebi
dakavSirebiT. danaxva. moswavles SeuZlia aRweros demografiuli fazebi, Tumca, uWirs, daukavSiros igi qveyanaSi
mimdinare socialur-ekonomikur procesebs.
unistruqturuli done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom mas SeuZlia martivad ganmartos, ra aris
moswavles aqvs mxolod erTi mosaxleoba da daasaxelos misi erTi an ori maxasiaTebeli. moswavles SeuZlia amoicnos demogra­
arastruqturirebuli asocia- fi­uli gadasvlis fazebi. martivi proceduris SesrulebiT SeuZlia mosaxleobis zrdisken an
cia/warmodgena gansaxilvel sa- Semcirebisken mimavali tendenciis amocnoba.
kiTxTan dakavSirebiT.
prestruqturuli done moswavlem saerTod ver gaigo davalebis piroba, Sesrulebuli davaleba ar Seesabameba
moswavles sakiTxTan dakavSire- infografikis formats, mocemuli informacia acdenilia pirobaSi mocemul sakiTxebs.
biT ar aqvs relevanturi in-
formacia.
infografiki Tanamedrove saqarTvelos demografiuli gadasvlis fazebis Sesaxeb

meore kompleqsuri davaleba


infografiki Tanamedrove saqarTvelos demografiuli gadasvlis fazebis Sesaxeb

solotaqsonomiis doneebi samizne cneba


mosaxleoba da meurneoba
samizne cnebis mkvidri warmodgena
moswavlem unda gaacnobieros, rom

• mosaxleobisa da meurneobis struqtura, ganawileba da ganlageba cvalebadia drosa da


sivrceSi;
• saxelmwifo gavlenas axdens qveyanaSi mimdinare socialur-ekonomikur procesebze, rac mis
ganviTarebis doneze aisaxeba.
abstraqtuli done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom moswavles siRrmiseulad aqvs gaazrebuli
moswavles siRrmiseulad aqvs mosaxleobis ZiriTadi maxasiaTeblebi. germaniis ZiriTad demografiul statistikur monacemebze
gaazrebuli sakiTxis arsi / dayrdnobiT, SeuZlia, gaaanalizos mosaxleobis dinamika. SeuZlia ganazogados problema da axsnas,
arsobrivi maxasiaTeblebi, rac ra gavlena moaxdina Tanamedrove germaniis mosaxleobis gadasvlis fazam bunebriv da sazogadoebriv
mas am codnis ganzogadebisa da sistemaze. moswavles SeuZlia Seafasos saxelmwifos gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-
misi dekonteqstualizebis/sxva ekonomikur procesebze da axsnas, rogor ganapirobebs socialur-ekonomikuri, politikuri da
msgavs magaliTebTan Sedarebis kulturuli faqtorebi demografiuli fazebis cvlilebas. igi axerxebs, rom gamoTqvas hipoTeza
saSualebas aZlevs. ukavSirebs imis Sesaxeb, Tu ra gavlenas axdens bunebriv da sazogadoebriv sistemaze germaniis mosaxleobis
gansaxilvel sakiTxs sakuTar demografiuli gadasvlis dRevandeli etapi.
pirad gamocdilebas.
mimarTebiTi done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom moswavles esmis mosaxleobis ZiriTadi
moswavles esmis gansaxilveli maxasiaTeblebis arsi da germaniis ZiriTad demografiul statistikur monacemebze dayrdnobiT
sakiTxis arsi; xedavs urTierT- SeuZlia, gaaanalizos mosaxleobis dinamika. SeuZlia dainaxos kavSiri Tanamedrove germaniis
mimarTebebs sakiTxTan dakavSi- mosaxleobis gadasvlis fazebsa da mimdinare bunebriv da sazogadoebriv sistemur procesebs
rebul arsebiT struqturul Soris. moswavles SeuZlia gaaanalizos saxelmwifos gavlena qveyanaSi mimdinare socialur-
erTeulebs Soris. ekonomikur procesebze da axsnas, rogor ganapirobebs socialur-ekonomikuri, politikuri da
kulturuli faqtorebi demografiuli fazebis cvlilebas. moswavles SeuZlia, Seadaros germaniis
mosaxleobis demografiuli gadasvlis dRevandeli etapis gavlena bunebriv da sazogadoebriv
sistemaze.

41
42
multistruqturuli done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom mas SeuZlia mosaxleobis maxasiaTeblebisa da
moswavles aqvs mxolod ramde- struqturis calkeuli aspeqtebis ganxilva, magram uWirs dro-sivrceSi misi cvalebadobasTan
nime, erTmaneTTan daukavSire- dakavSireba. esmis sakiTxis arsi da axerxebs gaaanalizos saxelmwifos gavlena qveyanaSi mimdinare
beli, usistemo asociacia/war- socialur-ekonomikur procesebze. SeuZlia germaniis demografiuli struqtura, daaxarisxos
modgena gansaxilvel sakiTxTan mocemuli informacia, Tumca uWirs maT Soris arsebuli mizezSedegobrivi kavSirebis danaxva.
dakavSirebiT. moswavles SeuZlia aRweros demografiuli fazebi, Tumca, uWirs, daukavSiros igi qveyanaSi
mimdinare socialur-ekonomikur procesebs.
unistruqturuli done moswavlis mier Seqmnil infografikSi Cans, rom mas SeuZlia martivad ganmartos, ra aris
moswavles aqvs mxolod erTi mosaxleoba da daasaxelos misi erTi an ori maxasiaTebeli. moswavles SeuZlia amoicnos
arastruqturirebuli asocia- demografiuli gadasvlis fazebi. martivi proceduris SesrulebiT SeuZlia mosaxleobis zrdisken
cia/warmodgena gansaxilvel an Semcirebisken mimavali tendenciis amocnoba.
sakiTx­Tan dakavSirebiT.
prestruqturuli done moswavlem saerTod ver gaigo davalebis piroba, Sesrulebuli davaleba ar Seesabameba infogra­
moswavles sakiTxTan dakavSire- fikis formats, mocemuli informacia acdenilia pirobaSi mocemul sakiTxebs.
biT ar aqvs relevanturi in-
formacia.
3. ekomigracia _ matrica

Tema: migraciuli procesebi


TemasTan dakavSirebuli mkvidri warmodgenebi: TemasTan dakavSirebuli sakvanZo SekiTxvebi:
• migracia gavlenas axdens ara mxolod mosaxleobis raodenobasa • ra gavlenas axdens migracia mosaxleobis raodenobasa da struqturaze?
da struqturaze, aramed qveynis socialur-ekonomikur, poli­ • ra gavlenas axdens migracia qveynis socialur-ekono­mikur,
tikur da kulturul situaciazec. politikur da kulturul situaciaze?
kompleqsuri davalebebi samizne cnebebi da qvecnebebi sakiTxebi sakvanZo SekiTxvebi
(dasaxeleba)
5) eses dawera indoeTis geografiuli garsi _ klimatis indoeTis mosaxleobis ekomig­ rogor davafiqro megobrebi eses
mosaxleobis ekomi- globaluri daTboba, katakliz- raciuli gamowvevebi. saSualebiT imaze, Tu ra gavle-
graciuli gamowvevebis ma, naxSirbadis (elementis) cikli, nas axdens migracia ara mxolod
Sesaxeb buneb­rivi stiqiuri procesebi, mosaxleobis raodenobasa da
tropikuli qariSxali, wyaldidoba. struqturaze, aramed qveynis so-
mdgradi ganviTareba _ `Wkviani sof- cialur-ekonomikur, politikur
lis meurneoba~, `mwvane revolucia~. da kulturul situaciazec.
6) eses dawera geografiuli garsi _ klimatis globa­ saqarTvelos mosaxleobis ekomi- rogor davafiqro megobrebi eses
saqarTvelos luri daTboba, kataklizma, naxSir­ba­ graciuli gamowvevebi. saSualebiT imaze, Tu ra gavle-
mosaxleobis dis (elementis) cikli, bunebrivi sti­ nas axdens migracia ara mxolod
ekomigraciuli qiuri procesebi, mewyeri, qvaTa­cvena mosaxleobis raodenobasa da
gamowvevebis Sesaxeb da Rvarcofi, wyaldidoba, gvalva. struqturaze, aramed qveynis so-
mdgradi ganviTareba _ `Wkviani sof- cialur-ekonomikur, politikur
lis meurneoba~, `mwvane revolucia~. da kulturul situaciazec.
grZelvadiani mizani sakiTxi/qvesakiTxebi sakvanZo SekiTxva / SekiTxvebi Sualeduri saswavlo mizani
indoeTis mosaxleobis ekomigraci- rogor davafiqro megobrebi eses kompleqsuri davalebis piroba
samizne cneba da masTan da- uli gamowvevebi saSualebiT imaze, Tu ra gavle-
kavSirebuli Sedegebi qvecnebebi: nas axdens migracia ara mxolod
geografiuli garsi _klimatis mosaxleobis raodenobasa da
globaluri daTboba, kataklizma, struqturaze, aramed qveynis so-
naxSirbadis (elementis) cikli, bune- cialur-ekonomikur, politikur
brivi stiqiuri procesebi, tropiku- da kulturul situaciazec.
li qariSxali, wyaldidoba.

43
mdgradi ganviTareba _ `Wkviani sof-
lis meurneoba~, `mwvane revolucia~.
44
geografiuli garsi kompleqsuri davalebis damuSavebis etapebi (resursebi, aqtivobebi): indoeTis mosaxleoba dRem-
geo.saS.1.2 I etapi: kompleqsuri davalebis forma de agrZelebs zrdas. zogad-
• geografiuli rogor unda warmovaCino sakuTari codna Sesaswavl sakiTxTan dakav- geografiuli monacemebidan
garsi Sedgeba SirebiT? gamomdinare (reliefi, hidro-
geosferoebisgan resursi/aqtivoba: grafia, sanapiro xazi da sxv.),
• https://drive.google.com/file/d/1mdqPgkm9MgmRo_yH5fzAU-ISEEjUgMB-/ indoeTSi xSirad xdeba bunebrivi
(liTosfero,
view?usp=sharing stiqiuri procesebi. am mizeziT
atmosfero,
• eseze muSaobis ra gamocdileba maqvs da saidan? ki mosaxleoba mimarTavs Sida
hidrosfero,
migracias.
biosfero), romlebsac • rogor unda Sevqmna ese da raze unda gavamaxvilo yuradReba masze
warmoidgineT, rom Tqvens
axasiaTebs mTeli rigi muSaobis dros?
skolaSi tardeba Tanamedrove
kanonzomierebebi; • rogor Camovayalibo eses struqtura?
ekologiur gamowvevebze
• adamianebis wyalobiT • ra mniSvnelovani komponentebi unda gamovyo eseSi? eseebis konkursi da Tqven
yalibdeba noosfero • visTvis unda Sevqmna ese? xarT monawile. arsebul
(gonis sfero), monacemebze dayrdnobiT,
II etapi: kompleqsuri davalebis Sinaarsi gindaT daweroT Tanamedrove
romelic zemoqmedebs
nabiji 1. indoeTis mosaxleobisTvis am
geosferoebze.
demografiuli procesebiT gamowveuli cvlilebebisa da geografiuli mniSvnelovani gamowvevis Sesaxeb.
garsis urTierTkavSiri da urTierTzegavlena. CaatareT kvleva da namuSevari
mdgradi ganviTareba
resursi/aqtivoba: warmoadgineT eses saxiT.
geo.saS.4
• https://www.youtube.com/watch?v=8FWrnd0NJeM
• lokalur qmedebebs
• https://www.internal-displacement.org/ eseSi xazgasmiT warmoaCineT:
SeiZleba globaluri
• moswavlis wigni: me-11 paragrafi (gv. 95-101); • demografiuli procesebiT
Sedegebi mohyves;
• ra gansxvavebaa iZulebiT da nebayoflobiT migracias Soris? gamowveuli cvlilebebisa
• mdgradi ganviTarebis
• ra faqtorebi ganapirobebs adamianebis iZulebiT migracias? da geografiuli garsis
miznebis Sesruleba
• moswavlis wigni: me-12 paragrafi (gv. 102-108); urTierTkavSiri da
(socialuri,
• rogori gavlena aqvs politikur da ekonomikur mdgomareobas migra­ urTierTzegavlena.
ekonomikuri,
ciuli procesebis Camoyalibebaze?
garemosdacviTi
• ra axdens gavlenas evropaSi saemigracio krizisze? (geografiuli garsim.w 1.2)
da keTildReoba)
• moswavlis wigni: me-14 paragrafi (gv. 113-117); • demografiul procesebze
aucilebelia
• ra ganapirobebs SromiTi migraciis talRis zrdisken mimarTul ten­ msjelobisas momavali
momavali Taobebis
den­cias? Taobebis interesebis
keTildReobisaTvis.
gaTvaliswineba.
• moswavlis wigni: me-15 paragrafi (gv. 118-123);
• ra aris ekomigracia? (mdgradi ganviTareba m.w 1.2)
• rogor gavlenas axdens garemos problemebi ekomigraciaze?
• ra problemebs iwvevs klimatis globaluri cvlileba?
• ra kavSiria bunebriv kataklizmebsa da demografiul qcevas, adami­
anTa migracias Soris?
aRwereT Tqveni kvlevis procesi.
• ratom izrdeba ekomigrantTa raodenoba klimatis globalur cvli­
le­­beb­Tan erTad?
• ra aris indoeTSi Sidamigraciis mizezi?
• ram gamoiwvia indoeTSi bunebrivi stiqiuri procesebi?
• ra gavlena moaxdina mosaxleobaze indoeTSi tropikulma qariSxlebma
da wyaldidobebma?
• ra gavlena moaxdina adamianis saqmianobam bunebrivi stiqiuri
procese­bis gaaqtiurebis procesze?
• katastrofebis marTvis erovnuli samsaxuris monacemebze dayrdno­
biT, ra stiqiuri katastrofebi emuqreba indoeTs da ra demografiul
procesebs gamoiwvevs es faqtorebi?
• ra gavlenas axdens globaluri klimaturi procesebi indoeTSi mosa­
lodnel stiqiur procesebze?

nabiji 2.
demografiul procesebze msjelobisas momavali Taobebis interesebis
gaTvaliswineba.
resursi/aqtivoba:
• moswavlis wigni: me-12 paragrafi (gv. 102-108);
• rogori gavlena aqvs politikur da ekonomikur mdgomareobas migra­
ciuli procesebis Camoyalibebaze?
• moswavlis wigni: me-14 paragrafi (gv. 113-117);
• rogor gavlenas axdens SromiTi migracia qveynis ekonomikuri ganvi­
Ta­rebis Taviseburebaze?

45
46
• moswavlis wigni: me-15 paragrafi (gv. 118-123);
• ra unda gakeTdes garemos problemebis (klimatis globaluri cvli­
le­ba, niadagis erozia, tyis xanZrebi da sxv.) aRmosafxvrelad?
• moswavlis wigni: me-16 paragrafi (gv. 124-128);
• ras gulisxmobs `Wkviani qalaqi~?
• ras gulisxmobs `Wkviani soflis meurneoba~?
• ra gavlena moaxdina garemoze `mwvane revoluciam~?
• rogor imoqmedebs `Wkviani soflis meurneoba~ Warbmosaxleobis
prob­lemaze?
• ra unda gakeTdes samomavlod, rom Semcirdes ekologiuri prob­
lemebi da mosaxleobaze misi gavlena?
• ra socialuri da garemosdacviTi RonisZiebebi unda gatardes indo­
eTSi imisaTvis, rom izrunon momavali Taobebis keTildReobaze?

moswavleebis mxridan kompleqsuri davalebis prezentaciis procesSi mas-


wavleblis mier dasmuli kiTxvebi:
• aRwere, rogor warimarTa davalebaze muSaobis procesi;
• aRwere, ra produqti Seqmeni;
• ra sakiTxs Seexeba Sen mier momzadebuli davaleba?
• axseni, ratom Seqmeni ese? ris Tqma gindoda misi saSualebiT?
• ratom fiqrob, rom Sen mier Seqmnili produqti namdvilad esea?
• Seni azriT, vin unda dainteresdes Sen mier Seqmnili kompleqsuri
davalebiT da ratom?
• ra dabrkolebebs waawydi davalebaze muSaobis procesSi?
• ras gaakeTebdi sxvagvarad, axla rom iwyebde davalebaze muSaobas?
• msgavsi formis an Sinaarsis davaleba sxva dros Tu Segisrulebia?
• Seni azriT, riT hgavs da riT gansxvavdeba Seni davaleba Seni
Tanaklaselebis naSromebisgan?
grZelvadiani mizani sakiTxi/qvesakiTxebi sakvanZo SekiTxva / SekiTxvebi Sualeduri saswavlo mizani
saqarTvelos mosaxleobis ekomigra-
samizne cneba da masTan da- ciuli gamowvevebi rogor davafiqro megobrebi kompleqsuri davalebis piroba
kavSirebuli Sedegebi eses saSualebiT imaze, Tu
qvecnebebi: ra gavlenas axdens migracia
geografiuli garsi _ klimatis
ara mxolod mosaxleobis
glo­ba­luri daTboba, kataklizma,
raodenobasa da struqturaze,
naxSirbadis (elementis) cikli, bune-
aramed qveynis socialur-
brivi stiqiuri procesebi, mewyeri,
qvaTacvena da Rvarcofi, wyaldido- ekonomikur, politikur da
ba, gvalva. kulturul situaciazec.
mdgradi ganviTareba _ `Wkviani sof-
lis meurneoba~, `mwvane revolucia~.

mosaxleoba da meurneoba kompleqsuri davalebis damuSavebis etapebi (resursebi, aqtivobebi): zogadgeografiuli monacemebi­dan
geo.saS.3 I etapi: kompleqsuri davalebis forma gamomdinare (reliefi, hidro­
• bunebrivi garemo rogor unda warmovaCino sakuTari codna Sesaswavl sakiTxTan dakavSi- grafia da sxv.), saqar­Tve­lo­­Si
gavlenas axdens rebiT? xSirad xdeba buneb­ri­vi sti­­qi­u­ri
resursi/aqtivoba: procesebi. am mize­ziT ki mo­sax­­le­
mosaxleobasa da
• https://drive.google.com/file/d/1mdqPgkm9MgmRo_yH5fzAU-ISEEjUgMB-/ o­ba mimarTavs Sida mig­ra­­­cias.
meurneobaze. sxvadasxva
view?usp=sharing warmoidgineT, rom Tqvens sko-
qveyanaSi meurneobis esa
• geseze muSaobis ra gamocdileba gaqvs da saidan? laSi tardeba Tanamedrove
Tu is dargia wamyvani, ekologiur gamowvevebze es-
rac Sromis geografiul • rogor unda Sevqmna ese da raze unda gavamaxvilo yuradReba masze
eebis konkursi da Tqven xarT
ganawilebas muSaobis dros?
monawile. arsebul monacemebze
ganapirobebs; • rogor Camovayalibo eses struqtura?
dayrdnobiT gindaT daweroT
• mosaxleobisa da • ra mniSvnelovani komponentebi unda gamovyo eseSi? saqarTvelos mosaxleobisTvis am
meurneobis struqtura, • visTvis unda Sevqmna ese? mniSvnelovani gamowvevis Sesaxeb.
ganawileba da ganlageba CaatareT kvleva da namuSevari
II etapi: kompleqsuri davalebis Sinaarsi warmoadgineT eses saxiT.
cvalebadia drosa da
nabiji 1.
sivrceSi;
demografiuli procesebiT gamowveuli cvlilebebisa da geografiuli
garsis urTierTkavSiri da urTierTzegavlena.

47
48
• saxelmwifo gavlenas resursi/aqtivoba:
axdens qveyanaSi • https://www.youtube.com/watch?v=8FWrnd0NJeM eseSi xazgasmiT warmoaCineT:
mimdinare socialur- • https://www.internal-displacement.org/ • demografiuli procesebiT
ekonomikur procesebze, • moswavlis wigni: me-11 paragrafi (gv. 95-101); gamowveuli cvlilebebisa da
rac mis ganviTarebis • ra gansxvavebaa iZulebiT da nebayoflobiT migracias Soris? geografiuli garsis urTierT­
doneze aisaxeba. • ra faqtorebi ganapirobebs adamianebis iZulebiT migracias? kavSiri da urTierTzegavlena.
• moswavlis wigni: me-12 paragrafi (gv. 102-108);
• rogori gavlena aqvs politikur da ekonomikur mdgomareobas migra­ (geografiuli garsi m.w 1.2)
ciuli procesebis Camoyalibebaze? • demografiul procesebze msje­­
• ra axdens gavlenas evropaSi saemigracio krizisze? lobisas momavali Taobe­bis
• moswavlis wigni: me-14 paragrafi (gv. 113-117); interesebis gaTvalis­wine­ba.
• ra ganapirobebs SromiTi migraciis talRis zrdisken mimarTul ten­
(mdgradi ganviTareba m.w 1.2)
dencias?
• moswavlis wigni: me-15 paragrafi (gv. 118-123);
• ra aris ekomigracia?
• rogor gavlenas axdens garemos problemebi ekomigraciaze? aRwereT Tqveni kvlevis procesi.
• ra problemebs iwvevs klimatis globaluri cvlileba?
• ra kavSiria bunebriv kataklizmebsa da demografiul qcevas, adamian­
Ta migracias Soris?
• ratom izrdeba ekomigrantTa raodenoba klimatis globalur cvli­
lebebTan erTad?
• ra gamowvevebis winaSe ayenebs saqarTvelos bunebrivi pirobebi da
Ta­namdevi bunebrivi procesebi?
• ra aris saqarTveloSi Sidamigraciis mizezi?
• ram gamoiwvia saqarTveloSi stiqiuri procesebis gaaqtiureba?
• ra safrTxis winaSe ayenebs saqarTvelos mosaxleobas bunebrivi sti­
qiuri procesebi?
• ra gavlena moaxdina adamianis saqmianobam bunebrivi stiqiuri proce­
sebis gaaqtiurebis procesze?
• ra gavlenas axdens globaluri klimaturi cvlilebebi saqarTveloSi
mosalodnel stiqiur procesebze?
nabiji 2.
demografiul procesebze msjelobisas momavali Taobebis interesebis
gaTvaliswineba.
resursi/aqtivoba:
• moswavlis wigni: me-12 paragrafi (gv. 102-108);
• rogori gavlena aqvs politikur da ekonomikur mdgomareobas
migraciuli procesebis Camoyalibebaze?
• moswavlis wigni: me-14 paragrafi (gv. 113-117);
• rogor gavlenas axdens SromiTi migracia qveynis ekonomikis ganvi­
Tarebis Taviseburebaze?
• moswavlis wigni: me-15 paragrafi (gv. 118-123);
• ra gakeTda saqarTevloSi riskis zonebisa da riskebis wyaroebis
Sefa­sebisTvis?
• ra unda gakeTdes garemos problemebis (klimatis globaluri cvli­
leba, niadagis erozia, tyis xanZrebi da sxv.) aRmosafxvrelad?
• moswavlis wigni: me-16 paragrafi (gv. 124-128);
• ras gulisxmobs `Wkviani qalaqi~?
• ras gulisxmobs `Wkviani soflis meurneoba~?
• ra gavlena moaxdina garemoze `mwvane revoluciam~?
• ra unda gakeTdes samomavlod, rom Semcirdes ekologiuri
problemebi da mosaxleobaze misi gavlena?
• ra socialuri da garemosdacviTi RonisZiebebi unda gatardes saqar­
TveloSi imisaTvis, rom izrunon momavali Taobebis keTil­dReobaze?

moswavleebis mxridan kompleqsuri davalebis prezentaciis procesSi mas-


wavleblis mier dasmuli kiTxvebi:
• aRwere, rogor warimarTa davalebaze muSaobis procesi;
• aRwere, ra produqti Seqmeni;
• ra sakiTxs Seexeba Sen mier momzadebuli davaleba?

49
50
• axseni, ratom Seqmeni ese? ris Tqma gindoda misi saSualebiT?
• ratom fiqrob, rom Sen mier Seqmnili produqti namdvilad esea?
• Seni azriT, vin unda dainteresdes Sen mier Seqmnili kompleqsuri
davalebiT da ratom?
• ra dabrkolebebs waawydi davalebaze muSaobis procesSi?
• ras gaakeTebdi sxvagvarad, axla rom iwyebde davalebaze muSaobas?
• msgavsi formis an Sinaarsis davaleba sxva dros Tu Segisrulebia?
• Seni azriT, riT hgavs da riT gansxvavdeba Seni davaleba Seni Tanakla­
selebis naSromebisgan?
kompleqsuri davalebebis Sefasebis sqemebi
ese indoeTis mosaxleobis ekomigraciuli gamowvevebis Sesaxeb

mesame kompleqsuri davaleba


ese indoeTis mosaxleobis ekomigraciuli gamowvevebis Sesaxeb
solotaqsonomiis do- samizne cneba samizne cneba
neebi geografiuli garsi mdgradi ganviTareba
samizne cnebis mkvidri warmodgena samizne cnebis mkvidri warmodgena
moswavlem unda gaacnobieros, rom moswavlem unda gaacnobieros, rom
mdgradi ganviTarebis miznebis Sesruleba (social-
adamianebis wyalobiT yalibdeba noosfero (gonis uri, ekonomikuri, garemosdacviTi da keTildReoba)
sfero), romelic zemoqmedebs geosferoebze. aucilebelia momavali Taobebis keTildReobisaTvis.
abstraqtuli done moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswavles siRrmiseulad aqvs gaazrebuli noosferos arsi da
moswavles siRrmiseulad geosferoze misi zemoqmedebis mniSvneloba. moswavles SeuZlia bunebrivi geografiuli procesebis Sedegad
aqvs gaazrebuli saki­ gamowveuli problemebis identificireba, globalur klimatur procesebze adamianis zegavlenis kritikuli
Txis arsi / arsobrivi gaanalizeba da demografiul procesebze misi gavlenis Sefaseba. moswavles SeuZlia ganazogados ekomi-
maxasiaTeblebi, rac mas graciis sakiTxi da Camoayalibos Teoria, rogor SeiZleba gamoviyenoT teqnologiuri progresi bunebrivi
am codnis gan­zo­­gadebisa katastrofebis Tavidan asacileblad ise, rom gaviTvaliswinoT momavali Taobebis interesebi da vizrunoT
da misi de­kon­teq­ maT keTildReobaze.
stualizebis/sxva msgavs
magali­Teb­­Tan Sedare-
bis saSuale­bas aZlevs.
ukavSi­rebs ga­nsaxil­vel
sakiTxs sa­ku­Tar pirad
gamocdi­­lebas.
mimarTebiTi done moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswavles moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom mos-
moswavles esmis gansa­ SeuZlia noosferosa da geosferos Soris urTierT- wavles SeuZlia aRweros ekomigraciis sakiTxi da
xil­veli sakiTxis ar­si; mimarTebis danaxva da gaanalizeba. moswavles SeuZlia gamoiyenos Teoria, rogor SeiZleba gamoviyenoT
xedavs urTierTmimar­ bunebrivi geografiuli procesebis Sedegad gamowveu- teqnologiuri progresi bunebrivi katastrofebis
Tebebs sakiTxTan da­ li problemebis identificireba, globalur klimatur Tavidan asacileblad ise, rom gaviTvaliswinoT
kav­Sirebul arsebiT procesebze adamianis zegavlenis gaanalizeba da mizez- momavali Taobebis interesebi da vizrunoT maT
struq­­turul erTe­ Sedegobrivi kavSiris danaxva demografiul procesebsa keTildReobaze.
ulebs Soris. da geografiul procesebs Soris.

51
52
multistruqturuli moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswavles moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswav-
done SeuZlia noosferos arsisa da geosferos calkeuli les SeuZlia aRweros ekomigraciis sakiTxi da aqvs
moswavles aqvs mx- aspeqtebis ganxilva. moswavles SeuZlia bunebrivi usistemo da asociaciuri warmodgena imis Sesaxeb,
olod ramdenime, geografiuli procesebis Sedegad gamowveuli proble- Tu rogor SeiZleba gamoviyenoT teqnologiuri
erTmaneTTan dauka- mebis aRwera, Tumca uWirs globalur klimatur pro- progresi bunebrivi katastrofebis Tavidan asa­
vSirebeli, usistemo cesebze adamianis zegavlenis gaanalizeba da mizezSe- cileblad ise, rom gaviTvaliswinoT momavali Tao-
asociacia/warmodgena degobrivi kavSiris danaxva demografiul procesebsa bebis interesebi da vizrunoT maT keTildReobaze.
gansaxilvel sakiTxTan da geografiul procesebs Soris. SeuZlia ganmartos,
dakavSirebiT. ra aris ekomigracia, magram uWirs globalur klima-
tur cvlilebebTan misi dakavSireba.
unistruqturuli moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswav- moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom mas SeuZ­
done les SeuZlia martivad ganmartos, ra aris noosfero lia martivad gansazRvros, ra aris mdgradi ganvi-
moswavles aqvs mx- da geosfero, Tumca uWirs maT Soris arsebuli ur­ Tareba da mwiri leqsikiT axerxebs daaxasiaTos, Tu
olod erTi aras- TierTkavSiris danaxva. moswavles SeuZlia daasaxe- rogor esmis momaval Taobebze zrunva. moswavle
truqturirebuli los bunebrivi geografiuli procesebi, Tumca uWirs ver axerxebs demografiuli procesebisa da mdgra-
asociacia/warmodgena globa­lur klimatur procesebze adamianis zegavle- di ganviTarebis miznebis erTmaneTisgan gansxvaveba-
gansaxilvel sakiTxTan nis aRwera da mizezSedegobrivi kavSiris danaxva de- sa da klasificirebas.
dakavSirebiT. mografiul procesebsa da geografiul procesebs So-
ris. SeuZlia amoicnos, ra aris ekomigracia, magram
uWirs globalur klimatur cvlilebebTan misi daka-
vSireba.
prestruqturuli moswavlem saerTod ver gaigo davalebis piroba, Sesrulebuli davaleba ar Seesabameba eses formats,
done mocemuli informacia acdenilia pirobaSi mocemuli sakiTxebs.
moswavles sakiTxTan
dakavSirebiT ar aqvs
relevanturi infor-
macia.
ese saqarTvelos mosaxleobis ekomigraciuli gamowvevebis Sesaxeb

mesame kompleqsuri davaleba


ese saqarTvelos mosaxleobis ekomigraciuli gamowvevebis Sesaxeb
solotaqsonomiis do- samizne cneba samizne cneba
neebi geografiuli garsi mdgradi ganviTareba
samizne cnebis mkvidri warmodgena samizne cnebis mkvidri warmodgena
moswavlem unda gaacnobieros, rom moswavlem unda gaacnobieros, rom
adamianebis wyalobiT yalibdeba noosfero (gonis sfe- mdgradi ganviTarebis miznebis Sesruleba (social-
ro), romelic zemoqmedebs geosferoebze. uri, ekonomikuri, garemosdacviTi da keTildReoba)
aucilebelia momavali Taobebis keTildReobisaTvis.
abstraqtuli done moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswavles siRrmiseulad aqvs gaazrebuli noosferos arsi da
moswavles siRrmiseu- geosferoze misi zemoqmedebis mniSvneloba. moswavles SeuZlia bunebrivi geografiuli procesebis Sede-
lad aqvs gaazrebuli gad gamowveuli problemebis identificireba, globalur klimatur procesebze adamianis zegavlenis kri-
sakiTxis arsi / arso- tikuli gaanalizeba da demografiul procesebze misi gavlenis Sefaseba. moswavles SeuZlia ganazogados
brivi maxasiaTeblebi, ekomigraciis sakiTxi da Camoayalibos Teoria, Tu rogor SeiZleba gamoviyenoT teqnologiuri progresi
rac mas am codnis bunebrivi katastrofebis Tavidan asacileblad ise, rom gaviTavliswinoT momavali Taobebis interesebi da
ganzogadebisa da misi vizrunoT maT keTildReobaze.
dekonteqstualize-
bis/sxva msgavs mag-
aliTebTan Sedarebis
saSualebas aZlevs.
ukavSirebs gansaxil-
vel sakiTxs sakuTar
pirad gamocdilebas.
mimarTebiTi done moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswavles moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswav-
moswavles esmis gan- SeuZlia noosferosa da geosferos Soris urTierT- les SeuZlia aRweros ekomigraciis sakiTxi da ga-
saxilveli sakiTxis mimarTebis danaxva da gaanalizeba. moswavles SeuZlia moiyenos Teoria, Tu rogor SeiZleba gamoviyenoT
arsi; xedavs urTierT- bunebrivi geografiuli procesebis Sedegad gamowveu- teqnologiuri progresi bunebrivi katastrofebis
mimarTebebs sakiTxTan li problemebis identificireba, globalur klima- Tavidan asacileblad ise, rom gaviTvaliswinoT
dakavSirebul arsebiT tur procesebze adamianis zegavlenis gaanalizeba da momavali Taobebis interesebi da vizrunoT maT
mizezSedegobrivi kavSiris danaxva demografiul pro- keTildReobaze.

53
struqturul er-
Teulebs Soris. cesebsa da geografiul procesebs Soris.
54
multistruqturuli moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswavles moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswav-
done SeuZlia noosferos arsisa da geosferos calkeu- les SeuZlia aRweros ekomigraciis sakiTxi da aqvs
moswavles aqvs mxo­ li aspeqtebis ganxilva. moswavles SeuZlia bunebrivi usistemo da asociaciuri warmodgena imis Sesaxeb,
lod ramdenime, geografiuli procesebis Sedegad gamowveuli proble- Tu rogor SeiZleba gamoviyenoT teqnologiuri
erTmaneTTan daukav­ mebis aRwera, Tumca uWirs globalur klimatur pro- progresi bunebrivi katastrofebis Tavidan asa­
Sirebeli, usistemo cesebze adamianis zegavlenis gaanalizeba da mizezSe- cileblad ise, rom gaviTvaliswinoT momavali Tao-
asociacia/warmodgena degobrivi kavSiris danaxva demografiul procesebsa bebis interesebi da vizrunoT maT keTildReobaze.
gansaxilvel sakiTxTan da geografiul procesebs Soris. SeuZlia ganmartos,
dakavSirebiT. ra aris ekomigracia, magram uWirs globalur klima-
tur cvlilebebTan misi dakavSireba.

unistruqturuli moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom moswavles moswavlis mier Seqmnil eseSi Cans, rom mas Seu-
done SeuZlia martivad ganmartos, ra aris noosfero da Zlia martivad gansazRvros, ra aris mdgradi gan-
moswavles aqvs mxo­ geosfero, Tumca uWirs maT Soris arsebuli urTierT- viTareba da mwiri leqsikiT axerxebs daaxasiaTos,
lod erTi arastruq- kavSiris danaxva. moswavles SeuZlia daasaxelos bune- rogor esmis momaval Taobebze zrunva. moswavle
turirebuli aso- brivi geografiuli procesebi, Tumca uWirs global- ver axerxebs demografiuli procesebisa da mdgra-
ciacia/warmodgena ur klimatur procesebze adamianis zegavlenis aRwera di ganviTarebis miznebis erTmaneTisgan gansxvaveba-
gansaxilvel sakiTxTan da mizezSedegobrivi kavSiris danaxva demografiul sa da klasificirebas.
dakavSirebiT. procesebsa da geografiul procesebs Soris. SeuZlia
amoicnos, ra aris ekomigracia, magram uWirs global-
ur klimatur cvlilebebTan misi dakavSireba.
prestruqturuli moswavlem saerTod ver gaigo davalebis piroba, Sesrulebuli davaleba ar Seesabameba eses formats,
done mocemuli informacia acdenilia pirobaSi mocemuli sakiTxebs.
moswavles sakiTxTan
dakavSirebiT ar aqvs
relevanturi infor-
macia.
4. Sefasebis rubrika _ solotaqsonomia

mos­wav­le­Ta Se­fa­se­bis­Tvis ga­mog­vad­ge­ba `solotaqsonomia“. `so­lo~, in­gli­su­


rad `SOLO~, ab­re­via­tu­raa da pir­da­pir Tar­gman­Si niS­navs `dak­vir­ve­ba­di swav­lis
Se­de­ge­bis struq­tu­ras~ (SOLO - Structure of Observed Learning Outcome).
Se­fa­se­bis es struq­tu­ra 1982 wels Sei­mu­Sa­ves jon big­sma da ke­vin ko­lin­zma.
ma­Ti mi­za­ni iyo swav­lis xa­ris­xis uke­Te­si da mos­wav­le­ze orien­ti­re­bu­li Se­fa­se­
bis sa­Sua­le­bis Seq­mna. XX sau­ku­nis 80-ia­ni wle­bi­dan mo­yo­le­bu­li dRem­de igi swo­
red am miz­ne­bis gaT­va­lis­wi­ne­biT ix­ve­we­bo­da da ya­lib­de­bo­da. dReis­Tvis mra­va­li
sa­gan­ma­naT­leb­lo da­we­se­bu­le­ba Se­fa­se­bis mTa­var sa­Sua­le­bad so­lo­taq­so­no­mias
iye­nebs.
so­lo­taq­so­no­miis av­to­re­bis (big­si, j., ko­lin­zi, k.) mTa­va­ri mig­ne­baa swav­lis
Se­de­ge­bis kla­si­fi­ci­re­ba kom­pleq­su­ro­bis Tval­saz­ri­siT. is uar­yofs Sec­do­me­bis
daT­vliT mi­Re­bul rao­de­nob­riv maC­ve­ne­bels da uf­ro far­Tod (Tvi­seb­ri­vad) afa­
sebs mos­wav­lis mier Ca­ta­re­bul sa­mu­Saos.
av­to­re­bis az­riT, swav­lis pro­ce­sis da­saw­yis­Si Cven Se­sas­wavl sa­kiT­xSi vam­CnevT
an mxo­lod erT, an mci­re rao­de­no­bis as­peqts, anu unis­truq­tu­rul do­ne­ze vim­
yo­fe­biT, Sem­deg _ ram­de­ni­me as­peqts, Tum­ca isi­ni er­Tma­neT­Tan da­kav­Si­re­bu­li ar
aris (mul­tis­truq­tu­ru­li do­ne), Sem­deg vswav­lobT maT da­kav­Si­re­bas (mi­mar­Te­bi­
Ti) da bo­los va­zo­ga­debT da Seg­viZ­lia am cod­nis cxov­re­ba­Si ga­mo­ye­ne­ba (ab­straq­
tu­li do­ne). mo­de­li­dan kar­gad Cans, rom swav­la-­swav­le­biT Se­mec­ne­bis pro­ce­si
pi­ro­bi­Tad or ka­te­go­ria­daa da­yo­fi­li: dek­la­ra­ciu­li cod­na da fun­qciu­ri cod­
na. dek­la­ra­ciul cod­nas ga­ne­kuT­vne­ba unis­truq­tu­ru­li da mul­tis­truq­tu­ru­li
do­nee­bi, xo­lo fun­qciur cod­nas _ mi­mar­Te­bi­Ti da ab­straq­tu­li do­ne. swav­la-­
swav­le­bis mi­za­ni un­da iyos mos­wav­lis mier fun­qciu­ri cod­nis Se­Ze­na.
so­lo­taq­so­no­miiT Se­saZ­le­be­li xde­ba, Se­fas­des ro­gorc dek­la­ra­ciu­li cod­na
_ `ra ician mos­wav­leeb­ma?~, ise fun­qciu­ri cod­na _ `ris ga­ke­Te­ba SeuZ­liaT mos­
wav­leebs?~
vid­re mas­wav­leb­lis mier so­lo­taq­so­no­miiT swav­la-­swav­le­bis dros mos­wav­lis
Se­fa­se­ba­ze ga­da­valT, gTa­va­zobT mos­wav­lis TviT­Se­fa­se­bis rub­ri­kas. Se­giZ­liaT,
ga­moi­ye­noT swav­le­bis pro­ces­Si.

55
solotaqsonomia _ moswavlis TviTSefasebis rubrika

pre- unis- multistruq­ mimarTebiTi abstraqtuli


struqturuli truqturuli turuli
mWirdeba Tu zustad SemiZlia gava- vici risTvis, vici risTvis,
daxmareba amixsnian an keTo, magram ratom da ro- ratom da ro-
davalebis Ses- maCveneben, ro- ar vici risT- dis gavakeTo dis gavakeTo
asruleblad. gor keTdeba, vis, ratom an da, Sesabami- da, Sesabamisad,
SemiZlia gava- rodis da ami- sad, vakeTeb. vakeTeb. ukuka-
keTo. tomac xSirad SemiZlia aR- vSiri mexmareba
funqciuri codna

vuSveb Sec- movaCino da gaumjobese-


domebs. Sevasworo Cem baSi. SemiZlia
mier daSvebu- gamovnaxo
li Secdomebi. axali gze-
bi davalebis
ukeT Sesas-
ruleblad.
Cemi moqmedeba
sxvebisTvis
magaliTia
da vexmarebi
kidec maT.
mWirdeba dax- maqvs sakiTxis maqvs sakiTxis maqvs sakiTxis maqvs sakiTxis
deklaraciuli codna

mareba, rom Sesaxeb erTi Sesaxeb araer- Sesaxeb araer- Sesaxeb araer-
daviwyo cod- relevanturi Ti relevan- Ti relevan- Ti relevan-
nis dagroveba. azri/warmod- turi azri/ turi azri/ turi azri/
gena warmodgena. warmodgena da warmodgena da
SemiZlia maTi SemiZlia maTi
(mwiri codna). erTmaneTTan erTmaneTTan
dakavSireba. dakavSireba da
maTi axlebu-
rad gaazreba.

ukeT rom SeZloT moswavlis solotaqsonomiis mixedviT Sefaseba, gTavazobT


CamonaTvals, Tu ra SeuZlia moswavles TiToeul safexurze:

1. solo _ prestruquruli done


moswavle saerTod ver igebs Sesaswavl sakiTxs. iyenebs Seusabamo, ararelevantur
informacias an/da saerTod acdenilia mniSvnelobas/azrs.

2. solo _ unistruqturuli done


moswavles SeuZlia mxolod erTi aspeqtis gaTvaliswineba da martivi, zedapiru-
li kavSirebis damyareba. moswavles SeuZlia terminologiis gamoyeneba, zepirad
gadmocema, gaxseneba, martivi instruqciebis/algoriTmebis Sesruleba, parafra-
zireba, identificireba, dasaxeleba.

56
3. solo _ multistruqturuli done
moswavles SeuZlia ramdenime aspeqtis gaTvaliswineba, maT Soris arsebu-
li mimarTebis gagebis gareSe. mas SeuZlia aRwera, klasificireba, kombinireba;
meTodebis, struqturis gamoyeneba; procedurebis Sesruleba.

4. solo _ mimarTebiTi done


moswavles SeuZlia gaigos, ra mimarTebebia ramdenime aspeqts Soris. aseve, rogor
ukavSirdeba isini erTmaneTs da qmnis mTels, mTlianobas. formebis gageba qmnis
struqturas da amgvarad, aqvs imis kompetencia, rom Seadaros, daamyaros mimarTe-
bebi; gaaanalizos, gamoiyenos Teoria; axsnas mizezebisa da Sedegebis kuTxiT.

5. solo _ gafarToebuli abstraqtuli done


moswavles SeuZlia mocemulis/SeTavazebulis miRma struqturis ganzogadeba,
struqturis aRqma sxvadasxva perspeqtividan da ideebis gadatana axal sferoSi.
mas SeuZlia ganzogadeba, hipoTezis wamoyeneba, kritika an Teoriis Camoyalibeba.

solo done zmnebi


solo 2. gansazRvra, identificireba, dasaxeleba, gamotana, moZieba,
aRniSvna, morgeba/dakavSireba, martivi proceduris dacva.
unistruqturuli
solo 3. aRwera, CamoTvla, gegmva, Sevseba, gagrZeleba, kombinireba,
daTvla.
multistruqturuli
solo 4. mimdevrobis Seqmna, klasificireba, msgavseba-gansxvavebis
aRmoCena, axsna (mizezebisa da Sedegebis), gaanalizeba,
mimarTebiTi
analogiis moyvana, organizeba, gansxvavebis povna, kiTxvis
dasma, mimarTebis damyareba, gamoyeneba, aRwera.
solo 5. ganzogadeba, ganWvreta, Sefaseba, dafiqreba/refleqsia,
hipoTezis wamoyeneba, Teoriis Camoyalibeba, Seqmna,
gafarToebuli
gadamowmeba, dadastureba, dasabuTeba, prioritetebis dasaxva,
abstraqtuli
gaformeba, Sedgena, warmodgena (performansi), axsna, gamoyeneba,
gaanalizeba.

gaiTvaliswineT, rom swavla-swavlebis konstruqtivistuli midgomis mizania,


moswavle nabij-nabij miiyvanos gafarToebul abstraqtul donesTan.
Sefasebis rubrikebSi ganmaviTarebeli komentaris formulirebaSi dagexmare-
baT Semdegi sarekomendacio rubrika xuTi cnebisa da xuTi kriteriumisTvis. ko-
mentars CawerT im molodinisa da samizne cnebis gadakveTaze, romelsac akmayo-
filebs konkretuli moswavle.

57
58
Tema _____________________________________________________________________________________________________
sakiTxi ___________________________________________________________________________________________________
kompleqsuri davalebis piroba ____________________________________________________________________________

samizne cneba geografiuli garsi mosaxleoba da meurneoba mdgradi ganviTareba


kriteriumi
abstraqtuli done moswavle kompleqsuri davalebis saSualebiT gamokveTil magaliTebze dayrdnobiT urTierTdakav-
moswavles siRrmiseulad aqvs Sirebulad msjelobs sagnis farglebSi gamokveTil yvela samizne cnebaze.
gaazrebuli sakiTxis arsi /
arsobrivi maxasiaTeblebi, rac ukavSirebs kompleqsuri davalebis saSualebiT gamokveTil mocemulobas (codnis ganzogadeba,
mas am codnis ganzogadebisa paralelebis gavleba) pirad gamocdilebas (saqarTvelos magaliTze an/da sadac es SesaZlebelia)
da misi dekonteqstualize- da sxva cxovrebiseul situaciebs. msjelobs erovnuli saswavlo gegmis makrocnebaze/makrocnebeb-
bis/sxva msgavs magaliTebTan ze kompleqsuri davalebis pirobaze dayrdnobiT.
Sedarebis saSualebas aZlevs.
ukavSirebs gansaxilvel
sakiTxs sakuTar pirad gamoc-
dilebas.

mimarTebiTi done moswavle mwyobrad da Ta- moswavle mwyobrad da Tanamim- moswavle mwyobrad da Tanamim-
moswavles esmis gansaxil- namimdevrulad gadmoscems devrulad gadmoscems mosax- devrulad gadmoscems mdgrad
veli sakiTxis arsi; xedavs geografiul garsTan dakav- leobasa da meurneobasTan daka- ganviTarebasTan dakavSirebul
urTierTmimarTebebs sakiTx- Sirebul sakiTxebs. gamokveTs vSirebul sakiTxebs. gamokveTs sakiTxebs. gamokveTs komp-
Tan dakavSirebul arsebiT kompleqsuri davalebis Sefase- kompleqsuri davalebis Sefase- leqsuri davalebis Sefase-
struqturul erTeulebs So- bis kriteriumebis / samizne bis kriteriumebis / samizne bis kriteriumebis / samizne
ris. cnebis mkvidri warmodgenebis cnebis mkvidri warmodgenebis cnebis mkvidri warmodgenebis
saSualebiT gansazRvrul ni- saSualebiT gansazRvrul ni- saSualebiT gansazRvrul ni-
uansebs. uansebs. uansebs.
multistruqturuli done moswavles aqvs araerTi aso- moswavles aqvs araerTi aso- moswavles aqvs araerTi aso-
moswavles aqvs mxolod ram- ciacia Sesaswavl sakiTxTan ciacia Sesaswavl sakiTxTan ciacia Sesaswavl sakiTxTan
denime, erTmaneTTan daukav- mimarTebiT, Tumca imave sakiTx- mimarTebiT, Tumca imave sakiTx- mimarTebiT, Tumca imave sakiTx-
Sirebeli, usistemo asocia- Tan dakavSirebiT Tan dakavSirebiT Tan dakavSirebiT
cia/warmodgena gansaxilvel mis mier gadmocemul ambebs ar mis mier gadmocemul ambebs ar mis mier gadmocemul ambebs ar
sakiTxTan dakavSirebiT. aqvs mwyobri, Tanamimdevruli aqvs mwyobri, Tanamimdevruli aqvs mwyobri, Tanamimdevruli
saxe. saxe. saxe.

unistruqturuli done moswavlis msjeloba Sesaswavl moswavlis msjeloba Sesaswavl moswavlis msjeloba Sesaswavl
moswavles aqvs mxolod erTi sakiTxTan dakavSirebiT Semoi- sakiTxTan dakavSirebiT Semoi- sakiTxTan dakavSirebiT Semoi-
arastruqturirebuli asoci- fargleba sakvanZo sityvebze/ fargleba sakvanZo sityvebze/ fargleba sakvanZo sityvebze/
acia/warmodgena gansaxilvel saTaurze martivi da logikuri saTaurze martivi da logikuri saTaurze martivi da logikuri
sakiTxTan dakavSirebiT. refleqsiiT. refleqsiiT. refleqsiiT.

prestruqturuli done moswavle marTebulad ver igebs moswavle marTebulad ver igebs moswavle marTebulad ver igebs
moswavles sakiTxTan dakav- sakiTxTan dakavSirebul kiTx- sakiTxTan dakavSirebul kiTx- sakiTxTan dakavSirebul kiTx-
SirebiT ar aqvs relevanturi vebs / kompleqsuri davalebis vebs / kompleqsuri davalebis vebs / kompleqsuri davalebis
informacia. pirobas. pirobas. pirobas.

SeniSvna: pirveli oTxi done (prestruqturuli, unistruqturuli, multistruqturuli, mimarTebiTi) yvela cnebasTan mimarTebiT praqtikulad
identuria, mexuTe _ abstraqtuli done ki saerToa yvela samizne cnebisTvis.

59
IV Tavi
konstruqtivistuli midgoma da
praqtikuli rCevebi maswavleblebs

1. swavla-swavlebis konstruqtivistuli midgoma da saxelmZRvanelo

tra­di­ciu­li sas­wav­lo ga­re­mo orien­ti­re­bu­lia mos­wav­lisTvis mas­wav­leb­lis­gan


an sa­xel­mZRva­ne­lo­dan cod­nis ga­da­ce­ma­ze. gak­ve­Ti­li wi­nas­war mkac­rad ga­we­ri­li
pro­ce­sia da gak­ve­Ti­lis geg­mis Se­sa­ba­mi­sad imar­Te­ba. swav­le­bis ase­Ti ga­ge­bis­gan
gan­sxvav­de­ba swav­la-­swav­le­bis kon­struq­ti­vis­tu­li mid­go­ma. kon­struq­ti­vis­tu­li
swav­le­bis pro­ces­Si mos­wav­le xde­ba mTa­va­ri ge­ne­ra­to­ri, mas­wav­le­be­li ki am pro­
ce­sis xe­lis Sem­wyo­bia.
kon­struq­ti­vis­te­bi miiC­ne­ven, rom Se­mec­ne­bis pro­ce­si in­di­vi­dis mier ga­re­mos
kvle­viT Se­mec­ne­bis pro­ce­sia. cod­na for­mir­de­ba na­bij­-na­bij, Zie­bis, kon­strui­
re­bis sa­Sua­le­biT. am pro­ce­sis ukeT war­mar­Tvis er­T-er­Ti gzaa, mos­wav­lem dai­na­
xos sa­kiT­xTan da­kav­Si­re­bu­li prob­le­ma, di­le­ma da daiw­yos prob­le­mis ga­mom­wve­vi
mi­ze­zis, Se­de­gis, ga­mos­wo­re­bis gze­bis Zeb­na. xSi­rad uc­no­bi sa­kiT­xis Se­sa­xeb das­
mu­li da­va­le­bis pi­ro­ba mos­wav­le­Si mi­si ukeT gac­no­bi­sa da Se­mec­ne­bis sur­vils
aR­Zravs. kar­gia, Tu da­va­le­bis pi­ro­ba ara mar­to cod­nis dag­ro­ve­bis, ara­med sqe­
ma­tu­rad ga­da­mu­Sa­ve­bis sa­Sua­le­ba­sac iZ­le­va. ase­Ti mid­go­miT swav­le­bis pro­ces­Si
mniS­vne­lo­va­nia mos­wav­leebs So­ris Ta­nam­Srom­lo­ba saer­To miz­nis ga­mo (jgu­fu­ri
sa­mu­Sao), ar­gu­men­te­bis for­mu­li­re­ba da faq­te­biT gam­ya­re­ba sag­nob­ri­vi ka­ma­Tis
dros (dis­ku­sia), da­ma­te­bi­Ti in­for­ma­ciis mo­Zie­ba-­da­xa­ris­xe­ba, ana­li­zi da war­
dge­na. am da sxva msgav­si aq­ti­vo­be­biT mos­wav­lee­bi ax­de­nen cod­nis kon­strui­re­bas,
mas­wav­le­be­li ki cdi­lobs, iyos mxar­dam­We­ri da xe­lis Sem­wyo­bi.
swav­la-­swav­le­bis pro­ces­Si Se­mec­ne­bis kar­gi sa­Sua­le­baa kom­pleq­sur da­va­le­ba­
ze mu­Sao­ba, rom­lis dro­sac da­va­le­bis pi­ro­biT gan­saz­Rvru­li pro­duq­tis Se­saq­
mne­lad mos­wav­lee­bi na­bij­-na­bij, eta­pe­bis gav­liT eZe­ben, ige­ben da iye­ne­ben sa­ki­
T­xis Se­sa­xeb in­for­ma­cias.
kon­struq­ti­vis­tu­li mid­go­mis Se­sa­ba­mi­sad, kar­gia ase­ve, Tu mos­wav­les Ria ki­
Txve­bis meS­veo­biT vu­biZ­gebT, da­fiq­rdes gan­sa­xil­vel sa­kiT­xze, wa­va­xa­li­sebT mas­Si,
Zie­bi­sa da kvle­vis gziT, sa­kiT­xze sa­ku­Ta­ri Se­xe­du­le­bis Ca­mo­ya­li­be­bis pro­cess.
maS, ro­gor un­da Seiq­mnas sa­xel­mZRva­ne­lo ise, rom, er­Ti mxriv, mos­wav­lis­Tvis
Zie­bi­sa da cod­nis kon­strui­re­bis pro­ce­sis xel­Sem­wyo­bi gax­des da, meo­re mxriv, ar
daem­sgav­sos tra­di­ciu­li gak­ve­Ti­lis­Tvis gan­kuT­vnil `a­de­qi moye­vis~ for­mats?
am miz­niT av­to­reb­ma ga­dav­wyvi­teT, ama Tu im sa­kiT­xis gan­xil­vam­de dag­ves­va
kiT­xve­bi mos­wav­lee­bis­Tvis (rub­ri­ka _ de­da­mi­wis me­go­bar­Ta fo­ru­mi) da maT­ze

60
pasu­xe­bis Zeb­nis pro­ce­sad gveq­cia pa­rag­ra­feb­Si mo­ce­mu­li Si­naar­sis gac­no­ba. dam­
xma­re sa­Sua­le­bad ga­mo­vi­ye­neT Si­naar­sis qve­sa­kiT­xe­bad da­yo­fa, rom­le­bic Zi­ri­Ta­
dad xels uw­yobs mov­le­neb­sa da pro­ce­sebs So­ris mi­zez­Se­de­gob­rio­bis gaaz­re­bas.
sa­kiT­xis gaaz­re­bis­Tvis sa­Wi­ro in­for­ma­ciis na­wi­li mo­va­Tav­seT rub­ri­ka­Si _ cno­
ba­ri. ase­ve ve­ca­deT, sur­vi­lis Sem­Txve­va­Si, me­tad dag­vein­te­re­se­bi­na mos­wav­lee­bi
da­ma­te­bi­Ti in­for­ma­ciis mo­Zie­biT (rub­ri­ka _ me­dia), mag­ram ara ise, rom da­mou­ki­
deb­lad sa­xel­mZRva­ne­los ar SeeZ­los, da­fa­ros sa­Sua­lo sa­fe­xu­ris stan­dar­tiT
gaT­va­lis­wi­ne­bu­li Te­me­bi, sa­miz­ne cne­be­bi, sak­van­Zo Se­kiT­xve­bi da daam­kvid­ros
Se­sa­ba­mi­si mkvid­ri war­mod­ge­ne­bi. gan­sxva­ve­bu­li Se­xe­du­le­be­bis gac­no­bis, Zie­bis,
ana­li­zis una­ris Ca­mo­ya­li­be­bis xel­Se­saw­yo­bad yve­la pa­rag­rafs da­va­le­bad er­Tvis
Ria kiT­xve­bis ba­za da sa­dis­ku­sio sa­kiT­xi.
mas­wav­leb­lis wig­nSi ar­se­bul sas­wav­lo ku­ri­ku­lum­Si, sa­mi­ve mat­ri­ca­Si (Ti­
Toeul mat­ri­ca­Si war­mod­ge­ni­lia sa­kiT­xis Se­sa­xeb ori al­ter­na­tiu­li kom­pleq­
su­ri da­va­le­bis pi­ro­ba da Ses­ru­le­bis eta­pe­bi) Ti­Toeul kom­pleq­sur da­va­le­bas
er­Tvis gan­ma­vi­Ta­re­be­li Se­fa­se­bis rub­ri­ka (so­lo­taq­so­no­mia). sa­xel­mZRva­ne­lo­Si
mo­Tav­se­bu­li sxva da­va­le­be­bic, bu­neb­ri­via, SeiZ­le­ba Se­fas­des gan­ma­vi­Ta­re­be­li
Se­fa­se­biT, ni­mu­Sad ki Se­giZ­liaT ga­moi­ye­noT, wi­na Tav­Si ar­se­bu­li so­lo­taq­so­no­
miis zo­ga­di rub­ri­ka.
swav­la-­swav­le­bis pro­ces­Si gan­ma­vi­Ta­re­bel Se­fa­se­bas­Tan er­Tad vi­ye­nebT gan­
msaz­Rvrel Se­fa­se­ba­sac, ro­de­sac mas­wav­le­be­li wers qu­las, `ro­mel­sac ar ax­lavs
Tan gan­mar­te­ba, Tu ra un­da ga­keT­des imis­Tvis, rom Se­de­gi gaum­jo­bes­des~ (gan­mar­
te­bi­Ti leq­si­ko­ni. Tb., 2008).
av­to­re­bi mas­wav­leb­lebs sa­ku­Tar ga­moc­di­le­ba­ze day­rdno­biT (yve­la av­to­ri zo­
gad­sa­gan­ma­naT­leb­lo sko­lis mas­wav­le­be­lia) gan­msaz­Rvrel Se­fa­se­bad gir­CevT, ga­moi­
ye­noT mos­wav­lis dek­la­ra­ciu­li, pi­ro­bi­seu­li da pro­ce­du­ru­li cod­nis Se­fa­se­ba.
qve­moT gan­xi­lu­lia aq­ti­vo­be­bi, rom­le­bic mos­wav­lis wig­nis na­wi­lia da Sed­ge­ni­
lia swav­la-­swav­le­bis kon­struq­ti­vis­tu­li mid­go­mis Se­sa­ba­mi­sad.

2. jgufuri samuSao

sa­xel­mZRva­ne­lo­Si qve­Te­mebs er­Tvis av­to­re­bis mier Se­mo­Ta­va­ze­bu­li se­mes­tru­


li proeq­tis eta­pe­bis jgu­fu­ri sa­mu­Saos in­struq­cia. ami­to­mac gTa­va­zobT ram­
de­ni­me praq­ti­kul rCe­vas, rom­le­bic da­gex­ma­re­baT am aq­ti­vo­bis da­geg­mva­sa da gan­
xor­cie­le­ba­Si.
pir­vel rig­Si, un­da gan­vsaz­RvroT, ra aris jgu­fi da ra wi­naaR­mde­go­ba SeiZ­le­ba
gaC­ndes ase­Ti aq­ti­vo­bis dros pi­rov­ne­bis gan­vi­Ta­re­bis im etap­ze, ro­mel­zec Tqve­
ni mos­wav­lee­bi im­yo­fe­bian.
xSi­rad mas­wav­leb­le­bi klas­Si mos­wav­lee­bis­gan vqmniT Sem­Txve­viT jgu­febs da
aq­ti­vo­bis msvle­lo­bi­sas aR­mo­va­CenT, rom `jgu­fi ver Sed­ga~ an jgu­febs So­ris

61
gaCnda ara­jan­sa­Ri kon­ku­ren­cia, jgu­fis ro­me­li­me wev­ri zar­ma­cobs da sxva wev­rebs
or­ma­gad uwevT mu­Sao­ba. yve­laf­ris sa­Ta­ve ki jgu­fu­ri sa­mu­Saos aras­wo­ri da­geg­
mvaa. un­da gvax­sov­des, rom ada­mia­ne­bi mid­re­ki­le­bi varT sa­ku­Ta­ri jgu­fis mi­marT
mi­ker­Zoe­bul da­mo­ki­de­bu­le­ba­Si da pi­ri­qiT, ga­re (sxva) jgu­fis mi­marT mtrul da­
mo­ki­de­bu­le­ba­Si. rac uf­ro ma­Ra­lia Si­da (sa­ku­Ta­ri) jgu­fis Se­Wi­du­lo­bis xa­ris­xi,
miT uf­ro me­ta­daa Se­saZ­le­be­li, Ca­mo­ya­lib­des e. w. `jgu­fu­ri az­rov­ne­ba~, ro­de­sac
jgu­fi ise fil­travs mo­na­ce­mebs, rom miaR­wios kon­se­suss da dauax­lo­vos li­de­ris
mo­saz­re­bas. Ta­vis­Ta­vad es pro­ce­si da­de­bi­Ti mov­le­naa, mag­ram Tu ga­re jguf­Tan
da­mo­ki­de­bu­le­ba­Si ara­jan­saR kon­ku­ren­cias Seuw­yobs xels, ma­Sin SeiZ­le­ba prob­le­
ma­dac iq­ces. es­pe­ri­men­tu­la­daa dam­tki­ce­bu­li, rom jgu­febs So­ris da­pi­ris­pi­re­ba
SeiZ­le­ba, er­Ti Se­xed­viT umar­ti­ve­si gan­sxva­ve­bu­lo­bis ga­moc ki war­moiS­vas, ama­ve
dros jguf­Si ga­moik­ve­Tos li­de­ri da dai­Cag­ros zo­gier­Ti wev­ri (mu­za­fer Se­ri­
fi, `jgu­fu­ri kon­fliq­tis eq­spe­ri­men­ti~).

• ro­gor un­da avi­ri­doT Ta­vi­dan Si­da jgu­fis mi­marT ise­Ti mi­kuT­vne­bu­lo­ba, ro­
me­lic ga­re jgu­fis mi­marT mtru­lad ga­new­yo­ba?
amis­Tvis sa­Wi­roa, mos­wav­leebs daj­gu­fe­bam­de kar­gad es­mo­deT da­va­le­bis mi­za­ni
da miz­nis miR­we­vis sa­Sua­le­be­bi. ase­ve, Za­lian kar­gi iq­ne­ba, Tu jgu­fu­ri sa­mu­Sao
ise dai­geg­me­ba, rom jgu­fe­bis mier Seq­mni­li pro­duq­ti ara da­mou­ki­de­bel, ara­med
er­Ti di­di miz­ni­sa da pro­duq­tis Se­mad­ge­ne­li na­wi­li iq­ne­ba. am Sem­Txve­va­Si kla­sis
yve­la mos­wav­le er­Ti jgu­fis wev­rad CaT­vlis Tavs.

• ro­gor Sev­qmnaT jgu­fi?


mas­wav­leb­leb­ma vi­ciT, Se­de­gis mi­sa­Re­bad ra mniS­vne­lo­va­nia jgu­fis Seq­mnis
pro­ce­si. xSi­rad mos­wav­le­Ta na­wi­li pre­ten­ziasa da pro­tests ga­moT­qvams im jgu­
fis mi­marT, ro­mel­Sic Sem­Txve­vi­Ti Ser­Ce­viT an Cven mier arian ga­na­wi­le­bu­li.
SeiZ­le­ba prob­le­ma war­moiS­vas im Sem­Txve­va­Sic, Tu uf­le­bas miv­cemT, Ta­vad Ca­
moa­ya­li­bon jgu­fe­bi. aseT dros di­dia ris­ki, rom klas­Si aR­moC­ndes mos­wav­le,
ro­mel­Ta­nac mu­Sao­ba arc erT jgufs ar un­da (SeiZ­le­ba, jgu­fis ro­me­li­me wevr
un­do­des ki­dec, mag­ram jgu­fis mi­marT kon­for­mu­lo­bis ga­mo es ar Tqvas), rac Ta­
vis­Ta­vad ga­ri­yu­li mos­wav­lis fsi­qo­lo­giur ke­Til­dReo­ba­ze ai­sa­xe­ba. an Ta­vi­dan
un­da avi­ci­loT ase­Ti Sem­Txve­va, an Sev­wyvi­toT jgu­fu­ri sa­mu­Sao, vid­re ar ga­
mov­na­xavT sxva for­ma­sa da sa­Sua­le­bas, rom igi­ve ar gan­meor­des. gax­sov­deT, arc
er­Ti aq­ti­vo­ba ar Rirs imad, rom mos­wav­lis fsi­qo­lo­giur ke­Til­dReo­bas saf­rTxe
Seeq­mnas. ro­gor avi­ri­doT Ta­vi­dan ase­Ti Sem­Txve­va? sa­mar­Tlia­ni iq­ne­ba, Tu mos­
wav­leebs wi­nas­war ga­vac­nobT jgu­fis wev­rTa ro­lebs da mo­va­leo­bebs. avux­sniT,
rom zo­gier­Ti ada­mia­ni ukeT xa­tavs, zo­gier­Ti ukeT iRebs fo­tos, zo­gier­Ti ukeT
amon­ta­Jebs vi­deo­ma­sa­las. ami­tom Tqven Seq­me­niT ise­Ti da­va­le­bis in­struq­cia, rom
yve­la maT­ga­nis in­te­re­si ga­iT­va­lis­wi­noT da Tqven gaa­na­wi­loT mos­wav­leebi ise,
rom ma­Ti gan­sxva­ve­bu­li una­re­bi­dan ga­mom­di­na­re, yve­la jguf­Si mox­vde­s sxva­das­xva
in­te­re­se­bis mqo­ne mos­wav­lee­bi.

62
• ro­gor avi­ri­doT Ta­vi­dan `so­cia­lu­ri si­zar­ma­ce~?
al­baT, dak­vir­ve­bi­xarT, zog­jer jgu­fis wev­ri TiT­qmis ar er­Tve­ba sa­mu­Sao pro­
ces­Si. aseT qce­vas `so­cia­lu­ri si­zar­ma­ce~ ewo­de­ba da es xSi­rad su­lac ar aris
ga­mow­veu­li mos­wav­lis mier saq­mis Ta­vi­dan ari­de­biT an si­zar­ma­ciT. un­da gvax­
sov­des, rom `so­cia­lu­ri si­zar­ma­ce~ SeiZ­le­ba war­mo­So­bi­li iyos mos­wav­lis mier
da­ba­li TviT­Se­fa­se­bis nia­dag­zec. Se­saZ­loa, mos­wav­le Tavs ara­kom­pe­ten­tu­rad an,
sxva mos­wav­leeb­Tan Se­da­re­biT, nak­leb­kom­pe­ten­tu­rad Tvli­des da ami­to­mac ar
er­Tve­bo­des jgu­fis saq­mia­no­ba­Si. es iw­vevs jgu­fis sxva wev­re­bis ga­Ri­zia­ne­bas
da SeiZ­le­ba, aseT mos­wav­le­ze da­ma­te­bi­Ti so­cia­lu­ri wne­xi gan­xor­ciel­des. aseT
Sem­Txve­va­Si mniS­vne­lo­va­nia wi­nas­war gan­saz­Rvru­li ro­le­bi, mas­wav­leb­lis Car­Tu­
lo­ba, wa­xa­li­se­ba da, Tu sa­Wi­ro gax­da, mi­ze­zis in­di­vi­dua­lu­rad, mos­wav­les­Tan
ko­mu­ni­ka­ciis meS­veo­biT iden­ti­fi­ci­re­ba.
am­ri­gad, mas­wav­le­bel­ma jgu­fu­ri sa­mu­Saos da­geg­mvi­sas da gan­xor­cie­le­bi­sas
un­da gaiT­va­lis­wi­nos Sem­de­gi:
 wi­nas­war da­geg­mos da­va­le­bis in­struq­cia ise, rom cal­keul jgu­febs gaaz­re­
bu­li hqon­deT: saer­To mi­za­ni yve­la jgu­fis war­ma­te­bis Sem­Txve­va­Si miiR­we­va.
 gan­saz­Rvros jguf­Si ro­le­bi da ro­le­bis mi­xed­viT gaa­na­wi­los mos­wav­lee­bi jgu­
feb­Si. SeiZ­le­ba, jguf­Si ro­le­bi mos­wav­leeb­ma gai­na­wi­lon, mag­ram am Sem­Txve­va­Si
mas­wav­le­be­li un­da meT­val­yu­reob­des, rom ro­me­li­me mos­wav­le ar dai­Cag­ros.
 jgu­fu­ri mu­Sao­bis dros moax­di­nos ise­Ti mos­wav­lis iden­ti­fi­ci­re­ba, ro­me­
lic ar er­Tve­ba er­Tob­liv saq­mia­no­ba­Si. mos­wav­les­Tan gaar­kvios mi­ze­zi da
xe­li Seuw­yos jguf­Si mi­si in­teg­ra­ciis pro­cess.
gax­sov­deT, swav­la-­swav­le­bis kon­struq­ti­vis­tu­li mid­go­mis mi­za­ni cod­nis ga­da­
ce­ma ar aris. mniS­vne­lo­va­nia pro­ce­si, ro­me­lic mos­wav­le­Si ga­moiw­vevs Zie­bis sur­
vils da mis­cems sa­Sua­le­bas, ga­moav­li­nos Ta­vi­si Se­saZ­leb­lo­be­bi. in­for­ma­ciis mo­
po­ve­bis, ga­da­mu­Sa­ve­bis, sis­te­ma­ti­za­cii­sa da kon­strui­re­bis sa­Sua­le­biT mos­wav­lem
un­da Seq­mnas sa­kiT­xis Se­sa­xeb cod­na. swav­la-­swav­le­bis pro­ce­si ama­ve dros Se­de­gia.

3. diskusia

mos­wav­lis wig­nSi TiT­qmis yve­la sa­kiTxs Tan ax­lavs sas­wav­lo aq­ti­vo­ba `sa­dis­ku­
sio sa­kiT­xi~. sa­kiT­xis Se­sa­xeb sa­dis­ku­sio Se­kiT­xva, ro­me­lic da­va­le­ba­Sia mo­ce­mu­li,
xSi­rad mos­wav­lee­bis­gan iT­xovs ro­gorc geog­ra­fiis, ise sa­mo­qa­la­qo ga­naT­le­bi­sa da
is­to­riis gan­saz­Rvru­li sa­kiT­xe­bis gaaq­tiu­re­ba­sa da Se­sa­ba­mi­sad ga­mo­ye­ne­bas.
dis­ku­sia xels uw­yobs mos­wav­leeb­Si msje­lo­bis, kri­ti­ku­li az­rov­ne­bi­sa da
prob­le­mis ga­daw­yve­tis una­re­bis gan­vi­Ta­re­bas. sa­xel­mZRva­ne­lo­Si da­va­le­bis pi­ro­
ba for­mu­li­re­bu­lia ori gan­sxva­ve­bu­li Tval­saz­ri­siT. aq­ti­vo­ba iZ­le­va sa­Sua­le­
bas, mos­wav­leeb­ma ar­gu­men­ti­re­bu­lad daa­sa­bu­Ton Ta­vian­Ti po­zi­ciebi.
63
ro­gorc we­si, sak­la­so dis­ku­sia jgu­fu­ri aq­ti­vo­baa, Se­sa­ba­mi­sad, Se­giZ­liaT ga­
moi­ye­noT jgu­fu­ri sa­mu­Saos­Tvis Se­mo­Ta­va­ze­bu­li rCe­ve­bi.
gaiT­va­lis­wi­neT, rom das­mu­li sa­kiT­xi­sad­mi Tqve­ni neit­ra­lu­ri po­zi­cia da
saor­ga­ni­za­cio (wi­nas­war da msvle­lo­bi­sas) ga­daw­yve­ti­le­be­bi mniS­vne­lo­va­nia dis­
ku­siis ga­mar­Tu­lad war­mar­Tvi­saT­vis.
gTa­va­zobT ram­de­ni­me rCe­vas sak­la­so dis­ku­siis­Tvis:
 aq­ti­vo­bis ga­mar­Tvam­de mos­wav­leebs gaa­ca­niT dis­ku­siis ga­mar­Tvis mi­za­ni da
war­mar­Tvis we­se­bi (qce­vis sa­Ta­na­do nor­me­bi);
 kar­gi iq­ne­ba, Tu mos­wav­leeb­Tan er­Tad Sei­mu­Sa­vebT im we­sebs, rom­le­bic Sem­
deg Tvi­Ton un­da daic­van. ma­ga­li­Tad, av­wioT xe­li po­zi­ciis ga­mo­sa­xa­ta­vad;
uz­run­vel­vyoT, rom jgu­fis yve­la wev­ri iyos Car­Tu­li da a. S.
 Se­giZ­liaT, wi­nas­war ga­nu­saz­RvroT ro­le­bi jguf­Si myof mos­wav­leebs. er­Tma
Ca­mo­we­ros ar­gu­men­te­bi, meo­rem mo­Zeb­nos sa­kiT­xis Se­sa­xeb ar­se­bu­li faq­te­bi,
me­sa­mem moam­za­dos Se­kiT­xve­bi, meoT­xem war­moad­gi­nos jgu­fis saer­To az­ri da
a. S.
 miaq­cieT yu­rad­Re­ba, rom sxva­das­xva dros Ca­ta­re­bu­li dis­ku­siis dros jgu­
feb­Si ic­vle­bo­des mos­wav­le­Ta Se­mad­gen­lo­ba.
mos­wav­leebs wi­nas­war un­da ga­nu­mar­toT, rom:
• ar ar­se­bobs mcda­ri da swo­ri az­ri; ar­se­bobs da­sa­bu­Te­bu­li da dau­sa­bu­Te­
be­li mo­saz­re­ba;
• dis­ku­sii­sas uam­ra­vi pa­su­xi Cnde­ba da ar aris au­ci­le­be­li er­Ta­der­Ti das­
kvnis ga­ke­Te­ba;
• rad­gan gan­sxva­ve­bu­li mo­saz­re­be­bi ar­se­bobs, sa­ku­Ta­ri Tval­saz­ri­sis dac­vas­
Tan er­Tad sxve­bis Tval­saz­ris­sac un­da scen pa­ti­vi;
• ak­ri­ti­ke­ben mo­saz­re­bebs da ara _ ada­mia­nebs;
dis­ku­siis dros mas­wav­le­be­li akon­tro­lebs, ica­ven Tu ara mo­na­wi­lee­bi dis­ku­
siis we­sebs da Ta­vis­Tvis ake­Tebs Se­niS­vnebs Se­fa­se­bis­Tvis.
dis­ku­siis das­ru­le­bis Sem­deg, Seg­viZ­lia, jgu­febs da­vu­ri­goT Sem­de­gi an­ke­ta
(SeuZ­liaT jgu­fu­rad an in­di­vi­dua­lu­rad Seav­son).

diax ara zogjer


diskusiaSi monawileobda da azrs gamoTqvamda jgufis
yvela wevri.
jgufis wevrebi xSirad svamdnen kiTxvebs azris
dasazusteblad da procesis gasaaqtiureblad.
diskusia ar gascilebia Temas.
daculi iyo diskusiis wesebi.

64
4. prezentacia

sa­xel­mZRva­ne­lo­Si ar­se­bu­li da­va­le­be­bis na­wi­li (se­mes­tru­li proeq­ti, kom­pleq­


su­ri da­va­le­be­bi) iT­xovs mos­wav­le­Ta mier da­mu­Sa­ve­bu­li sa­kiT­xis pre­zen­ta­cias.
pir­vel rig­Si, un­da aR­vniS­noT, ra aris pre­zen­ta­cia. mos­wav­leeb­Si gav­rce­le­
bu­lia mo­saz­re­ba, rom pre­zen­ta­cia aris sap­re­zen­ta­cio fai­lis (e­leq­tro­nu­li
an sxva for­ma­tis) war­dge­na, rac Ta­vis­Ta­vad swo­ri ar aris. Te­mis pre­zen­ta­cia
mos­wav­lis mier sa­kiT­xis wi­nas­wa­ri Ses­wav­lis Se­de­gad xde­ba. um­Tav­re­sia sa­kiT­
xis da­mu­Sa­ve­ba, in­for­ma­ciis struq­tu­ri­ze­ba da da­xa­ris­xe­ba, War­bi in­for­ma­cii­dan
mniS­vne­lo­va­nis ga­mo­yo­fa da au­di­to­riis wi­na­Se war­dge­na. sap­re­zen­ta­cio fai­li
mxo­lod dam­xma­re vi­zua­lu­ri ma­sa­laa, ro­me­lic ex­ma­re­ba pre­zen­ta­tors, ukeT aux­
snas au­di­to­rias sa­kiT­xi.
ze­moT­qmu­li­dan ga­mom­di­na­re, mos­wav­leebs un­da avux­snaT da da­va­geg­mi­noT pre­
zen­ta­cia ise, rom jer gan­sa­xil­ve­li sa­kiT­xi moam­za­don da Sem­deg _ sap­re­zen­ta­
cio fai­li (e­leq­tro­nul an sxva for­mat­Si).
wi­nas­war gan­saz­RvreT pre­zen­ta­ciis msvle­lo­bis dro pre­zen­ta­ciis Sem­dgo­mi ki­
Txva-­pa­su­xis for­mat­Tan er­Tad, rac Tqvens mos­wav­leebs daex­ma­re­ba, wi­nas­war gan­saz­
Rvron da ga­mo­yon Te­mis Zi­ri­Ta­di sa­kiT­xe­bi ise, rom ar daar­Rvion drois li­mi­ti.
sap­re­zen­ta­cio Te­mis da­mu­Sa­ve­bi­sas mos­wav­leeb­ma yu­rad­Re­ba un­da miaq­cion:
 wya­roe­bis san­doo­bas, sai­da­nac moi­po­ve­ben in­for­ma­cias (eW­vis ga­Ce­nis Sem­
Txve­va­Si, ga­daa­mow­mon sxva wya­ros meS­veo­biT);
 pre­zen­ta­ciis ke­Te­bi­sas gaiT­va­lis­wi­non, rom pir­vel rig­Si un­da isaub­ron,
ras exe­ba pre­zen­ta­cia. war­moad­gi­non geg­ma, ras mois­mens au­di­to­ria Te­mis
Se­sa­xeb pre­zen­ta­ciis dros;
 pre­zen­ta­ciis dros eca­don, ar ga­daux­vion Te­mas;
 bo­los Sea­ja­mon war­sad­ge­ni Te­ma.
mar­Ta­lia, vTqviT, rom sap­re­zen­ta­cio fai­li dam­xma­re ma­sa­laa, ro­me­lic pre­
zen­ta­tors Te­mis war­dge­ni­sas ex­ma­re­ba, mag­ram fai­lis teq­ni­kur da Si­naar­sob­riv
ga­mar­Tu­lo­ba­ze da­mo­ki­de­bu­lia au­di­to­riis gan­wyo­bac pre­zen­ta­ciis msvle­lo­bi­
sas.
ami­tom sa­Wi­roa, mos­wav­leebs miv­ceT mka­fio in­struq­cia, ro­gor Seq­mnan sap­re­
zen­ta­cio fai­li. Se­giZ­liaT, maT ase­ve gaug­zav­noT vi­deoin­struq­to­ri (mrav­la­daa
in­ter­net­Si), Tu ro­gor ew­yo­ba eleq­tro­nu­li Tu sxva ti­pis sap­re­zen­ta­cio fai­li.
eleq­tro­nu­li sa­xis sap­re­zen­ta­cio fai­lis ke­Te­bi­sas mos­wav­leeb­ma un­da gaiT­
va­lis­wi­non Sem­de­gi:
 pir­ve­li da bo­lo slai­di un­da eT­mo­bo­des mi­sal­me­bas (sa­kiT­xi, pre­zen­ta­to­
ri, mas­wav­le­be­li, kla­si, sko­la) da dam­Svi­do­be­bas;
 meo­re slaid­ze war­mod­ge­ni­li iyos pre­zen­ta­ciis geg­ma;

65
 yve­la sxva slaid­ze in­for­ma­cia ver­ba­lu­rad ise iyos or­ga­ni­ze­bu­li (bu­le­
te­bad), rom au­di­to­riis in­te­re­si ar gaaq­ros, anu mos­wav­leebs aux­se­niT, rom
Tu vrcel teqsts moa­Tav­se­ben, ro­mel­sac iden­tu­rad gai­meo­re­ben, in­te­re­si
dai­kar­ge­ba. in­for­ma­ciam un­da ga­moiw­vios da daain­te­re­sos au­di­to­ria, rom
mous­mi­non pre­zen­ta­tors;
 sxva vi­zua­lu­ri ma­sa­la (fo­to, cxri­li, diag­ra­ma) ar iyos War­bad gan­Tav­se­
bu­li slaid­ze. sak­ma­ri­sia ori fo­to erT slaid­ze, vi­nai­dan SeiZ­le­ba au­di­
to­ria gai­ta­cos `mra­val­fe­ro­van­ma~ vi­zua­lur­ma ma­sa­lam da pre­zen­ta­to­ris
mi­marT in­te­re­si dai­kar­gos;
 au­ci­le­be­lia, fe­re­bi­sa da Srif­te­bis Ser­Ce­vi­sas gaiT­va­lis­wi­non, rom teq­sti
un­da ikiT­xe­bo­des (kon­tras­tu­li iyos). Srif­tis zo­ma sa­Sua­le­bas un­da iZ­
leo­des, rom uka­na ri­geb­Si msxdo­meb­mac gaar­Cion da wai­kiT­xon igi. fe­re­bis
sim­rav­le­mac SeiZ­le­ba gau­fan­tos yu­rad­Re­ba au­di­to­rias;
 kar­gi iq­ne­ba, Tu bo­los wi­na slaid­ze ga­na­Tav­se­ben wya­roebs Sem­de­gi Ta­na­mim­
dev­ro­biT: sta­tiis da­sa­xe­le­ba, av­to­ri, ga­mo­ce­mis Ta­ri­Ri an eleq­tro­nu­lad
gan­Tav­se­bis Ta­ri­Ri, sai­ti an wig­ni, sa­dac iyo sta­tia da bo­los _ Tu in­ter­
net­Si moi­Zies, maT mier wya­ros nax­vis dro. wya­roe­bis mi­Ti­Te­ba mos­wav­leebs
ga­mou­mu­Sa­vebs ma­Ti mo­Zie­bis, da­xa­ris­xe­bi­sa da san­doo­bis gan­saz­Rvris unars.

66
5. samecniero-popularuli statia

Ta­na­med­ro­ve sam­ya­ro­Si in­for­ma­ciis gav­rce­le­bis er­T-er­Ti yve­la­ze po­pu­la­ru­li


for­maa sta­tia. wi­na sau­ku­ne­Si mas­me­diis rols beW­du­ri ga­ze­Te­bi as­ru­leb­da, 21-e
sau­ku­ne­Si ki beW­du­ri ga­mo­ce­me­bi nel­-ne­la cif­rul­ma ver­sieb­ma Caa­nac­vla. so­cia­lur
qse­leb­Si xSi­rad vrcel­de­ba xol­me amo­na­ri­de­bi sa­mec­nie­ro-­po­pu­la­ru­li sta­tie­bi­dan.

ra aris samecniero-popularuli statia?


sa­mec­nie­ro-­po­pu­la­ru­li sta­tia sa­mec­nie­ro in­for­ma­ciis far­To ma­se­bis­Tvis
mi­wo­de­bis sit­yvie­ri (ver­ba­lu­ri) for­maa. ro­gorc sa­Tau­ri­dan Cans, Te­ma­tu­rad
igi mec­nie­re­bas­Ta­naa da­kav­Si­re­bu­li, Tum­ca iseT sa­kiTxs See­xe­ba, ro­me­lic mxo­
lod viw­ro pro­fe­siu­li wree­bis­Tvis ki ar aris gan­kuT­vni­li, ara­med far­To au­di­
to­riis in­te­res­sac iw­vevs.
samecniero-popularuli statia sazogadoebisTvis aqtualur problemaze, mim­
dinare globalur Tu lokalur sakiTxze, Tanamedrove gamowvevebsa Tu mosa­lodnel
safrTxeebze iwereba.

sta­tiis sa­Tau­ri, Se­sa­va­li _ prob­le­mis aq­tua­lu­ro­ba da sa­miz­ne au­di­to­ria

sanam weras daiwyebdeT:


• da­fiq­rdiT sta­tiis­Tvis Ser­Ceu­li Te­mis aq­tua­lu­ro­ba­ze da Ca­mo­we­reT sa­mi
mi­ze­zi, ra­tom aris sta­tiis­Tvis Ser­Ceu­li Te­ma aq­tua­lu­ri;
• da­fiq­rdiT, mkiT­xvel­Ta ro­me­li jgu­fi dain­te­res­de­ba Tqve­ni sta­tiiT, Ca­mo­
we­reT po­ten­ciur mkiT­xvel­Ta ori-­sa­mi jgu­fi.

statiis saTauri da Sesavali


• sta­tiis sa­Tau­ris Ser­Ce­vi­sas gaiT­va­lis­wi­neT, rom sa­Taur­Si un­da Can­des Te­
mis aq­tua­lu­ro­ba;
• See­ca­deT, sa­Tau­ris ena da sti­li ax­lo­be­li da ga­sa­ge­bi iyos po­ten­ciur
mkiT­xvel­Ta jgu­fis­Tvis;
• sta­tiis Se­sa­val na­wil­Si xa­zi gaus­viT sa­kiT­xis aq­tua­lu­ro­bas da zo­ga­dad
mi­moi­xi­leT sa­kiT­xi.

statiis ZiriTadi nawili


sta­tiis Zi­ri­Tad na­wil­Si sa­fuZ­vlia­nad un­da mi­moi­xi­loT Se­sa­val na­wil­Si
das­mu­li sa­kiT­xi. mi­mo­xil­va yo­vel­Tvis un­da moi­cav­des faq­te­bis kvle­vas.
Tu Tqve­ni sta­tia san­do faq­te­biT ar iq­ne­ba gam­ya­re­bu­li, ma­Sin mkiT­xve­li
mas in­for­ma­ciis wya­rod ar miiC­nevs.

67
sanam statiis ZiriTadi nawilis weras daiwyebT:
• Seag­ro­veT in­for­ma­cia, ro­me­lic sa­kiT­xis gan­xil­va­Si da­gex­ma­re­baT;
• in­for­ma­ciis Se­sag­ro­veb­lad ga­moi­ye­neT sa­xel­mZRva­ne­lo­Si mo­ce­mu­li in­for­
ma­cia, da­nar­Te­bi da in­ter­net­re­sur­se­bi;
• da­ma­te­bi­Ti in­for­ma­ciis mo­sa­Zieb­lad ga­moi­ye­neT in­ter­ne­tis sa­Zie­bo sis­te­
me­bi. sa­Zie­bo sis­te­ma­Si Ca­we­reT sa­kiT­xTan da­kav­Si­re­bu­li sak­van­Zo sit­yve­bi;
• daa­xa­ris­xeT Seg­ro­ve­bu­li in­for­ma­cia. da­fiq­rdiT, ra­Si ga­mo­gad­ge­baT Ti­Toeu­
li wya­ro­dan mi­Re­bu­li cno­be­bi. ma­ga­li­Tad, ma­Ti na­wi­li SeiZ­le­ba ga­mo­gad­geT
ima­Si, rom mkiT­xvels gaac­noT gan­sa­xil­ve­li sa­kiT­xi, meo­re na­wi­li SeiZ­le­ba
prob­le­mis mniS­vne­lo­ba­sa da aq­tua­lu­ro­ba­ze saub­ri­sas ga­mo­gad­geT da a. S.;
• mo­Zie­bu­li in­for­ma­ciis ga­mo­ye­ne­bi­sas yo­vel­Tvis miu­Ti­TeT wya­roe­bi.

ra unda gaviTvaliswinoT statiis ZiriTadi nawilis werisas


• Zi­ri­Ta­di na­wi­li sta­tiis Se­sa­va­li na­wi­lis lo­gi­ku­ri gag­rZe­le­ba un­da iyos,
ami­tom ra sa­kiT­xsac Se­sa­val na­wil­Si gaus­vamT xazs, Zi­ri­Tad na­wil­Sic is un­
da iyos gan­xil­vis mTa­va­ri Te­ma;
• Zi­ri­Ta­di na­wi­li Se­sa­va­li na­wi­lis­gan imiT gan­sxvav­de­ba, rom Zi­ri­Tad na­wil­Si
uf­ro far­Tod ga­ni­xi­lavT sa­kiTxs, moix­mobT faq­tebs, aa­na­li­zebT maT, ana­
li­zis sa­fuZ­vel­ze ga­mo­gaqvT das­kvne­bi da cdi­lobT, da­sa­xoT prob­le­mas­Tan
da­kav­Si­re­bu­li sa­mo­mav­lo ten­den­cie­bi;
• sa­kiT­xis gan­xil­va ar un­da ey­rdno­bo­des mxo­lod erT faqts. in­for­ma­ciu­
lad rac uf­ro ga­je­re­bu­li iq­ne­ba Tqve­ni naS­ro­mi, mkiT­xve­lis­Tvis miT uf­ro
sain­te­re­so iq­ne­ba igi. Tum­ca See­ca­deT, usar­geb­lo in­for­ma­cia ar ga­mo­ge­
rioT. usar­geb­loa is in­for­ma­cia, ro­me­lic Tqvens gan­sa­xil­vel sa­kiTxs Tun­
dac iri­bad ukav­Sir­de­ba, mag­ram az­rob­ri­vad ara­nair Rir­se­bas ar sZens mas;
• Zi­ri­Ta­di na­wi­li mxo­lod sa­kiT­xTan da­kav­Si­re­bu­li faq­te­bis Ca­mo­naT­va­lis­
gan ar un­da Sed­ge­bo­des. Seg­ro­ve­bul in­for­ma­cias Ta­vad un­da mis­ceT mi­mar­
Tu­le­ba. pir­vel yov­li­sa, Tqven un­da ges­mo­deT kar­gad, ris­Tvi­saa sa­Wi­ro am
in­for­ma­ciis mox­mo­ba, xo­lo Sem­deg un­da See­ca­doT, mkiT­xvel­sac gaa­ge­bi­noT,
ra­tom moix­mobT am faq­tebs;
• we­ris dros ar da­ge­kar­goT sta­tiis mi­za­ni. gax­sov­deT, rom Ti­Toeu­li wi­na­
da­de­ba sta­tiis wi­nas­war­da­sa­xu­li miz­nis­ken un­da iyos mi­mar­Tu­li;
• gan­xil­vi­sas See­ca­deT, Sei­nar­Cu­noT obieq­tu­ro­ba. am Sem­Txve­va­Si Tqve­ni mi­
za­ni ara sa­ku­Ta­ri da­mo­ki­de­bu­le­bis ga­mo­xat­va, ara­med sa­kiT­xis Rrma da sa­
fuZ­vlia­ni gan­xil­vaa.

statiis daskvniTi nawili


• sta­tiis das­kvniT na­wil­Si gaa­ke­TeT das­kvne­bi da Sea­ja­meT gan­xi­lu­li sa­kiT­xi;
• miuTiTeT, ra sa­kiT­xe­bi, prob­le­me­bi, ten­den­cie­bi ga­moik­ve­Ta sa­kiT­xis gan­
xil­vis dros;
• Se­giZ­liaT isaub­roT sa­mo­mav­lo ten­den­cieb­zec, Tum­ca au­ci­leb­lad un­da ax­
snaT da daa­sa­bu­ToT, ris sa­fuZ­vel­ze ga­moT­qvamT am­gvar va­rauds.
68
samecniero-popularuli statiis ena da stili
• ro­gorc da­saw­yis­Si aR­vniS­neT, sa­mec­nie­ro-­po­pu­la­ru­li sta­tia far­To ma­se­
bis­Tvis iwe­re­ba. ne­bis­mie­ri pro­fe­siis ada­mians un­da SeeZ­los mi­si wa­kiT­xva
da ga­ge­ba;
• Ta­vi Sei­ka­veT rTu­li wi­na­da­de­be­biT we­ris­gan. maq­si­ma­lu­rad naT­lad, ga­sa­ge­
bad, mwyob­rad da lo­gi­ku­rad ga­mar­TeT wi­na­da­de­be­bi;
• spe­ci­fi­ku­ri ter­mi­no­lo­giis ga­mo­ye­ne­bi­sas gan­mar­teT isi­ni;
• ar aris au­ci­le­be­li, sa­mec­nie­ro-­po­pu­la­ru­li sta­tiis sti­li wmin­dad for­
ma­lu­ri da ofi­cia­lu­ri iyos, Tum­ca arc sa­met­yve­lo sti­lam­de un­da iyos
da­su­li. See­ca­deT, i­po­voT maT So­ris Sua­le­du­ri sti­li.

6. ese

ra aris ese?
• ese iwe­re­ba er­Ti kon­kre­tu­li Te­mis Se­sa­xeb;
• is aris kon­kre­tu­li Se­xe­du­le­bis, faq­tis Se­sa­xeb sa­ku­Ta­ri Tval­saz­ri­si ga­
mo­xat­vis for­ma;
• ese Sed­ge­ba sa­mi na­wi­lis­gan: Se­sa­va­li, Zi­ri­Ta­di na­wi­li da das­kvna;
• mos­wav­lis mi­za­nia, mo­ce­mu­li de­bu­le­bis Se­sa­xeb we­ri­lo­biT ga­moT­qvas Ta­vi­si
az­ri da daa­sa­bu­Tos Ta­vi­si Se­xe­du­le­ba.

rogor davweroT eses Sesavali?


eses Se­sa­va­li er­Tgva­ri ka­ria, rom­li­Tac mTa­var sa­kiT­xSi Se­di­xar, ami­tom
sa­nam mkiT­xvels mTa­var prob­le­mas, am prob­le­mas­Tan da­kav­Si­re­bul po­zi­cia­sa
da Tval­saz­ri­sis ga­sam­ya­re­bel ar­gu­men­tebs Ses­Ta­va­zeb, sa­Wi­roa jer zo­ga­dad
mi­moi­xi­lo sa­kiT­xi, ukeT gaar­kvio mkiT­xve­li, ra Te­ma­ze saub­rob. Tum­ca eses
Se­sav­lis we­ris dros au­ci­le­be­lia, sau­ba­ri zo­ga­di­dan ker­Zos­ken miv­mar­ToT.
nel­-ne­la da­va­viw­rooT sa­kiT­xi da Cvens mTa­var Te­ziss da­vu­kav­Si­roT. Se­sa­va­li
na­wi­lis bo­los ki ga­mov­xa­toT Cve­ni po­zi­cia mo­ce­mul Te­zis­Tan da­kav­Si­re­biT.

rogor davweroT eses ZiriTadi nawili?


eses Zi­ri­Ta­di na­wi­li mTe­li naS­ro­mis bir­Tvia. Zi­ri­Tad na­wil­Si un­da ga­vaa­
na­li­zoT sa­kiT­xi, aR­mo­va­Ci­noT da war­mo­va­Ci­noT faq­tebs, mov­le­neb­sa da Tval­
saz­ri­sebs So­ris ar­se­bu­li mi­zez­Se­de­gob­ri­vi kav­Si­re­bi, Se­va­fa­soT idee­bi, ga­
mov­TqvaT va­rau­de­bi, ga­mo­vi­ta­noT das­kvne­bi da Ca­mo­va­ya­li­boT Te­zi­sis Cve­neu­
li gaaz­re­ba da xed­va. yo­ve­li­ve amis ga­ke­Te­ba ki SeuZ­le­be­lia ma­ga­li­Te­bi­sa da
ar­gu­men­te­bis mox­mo­bis ga­re­Se. SeuZ­le­be­lia ra­me prob­le­ma­ze im­sje­lo ise, rom
ar daa­sa­xe­lo arc er­Ti faq­ti. rac uf­ro mdi­da­ria ese faq­te­bis mra­val­fe­rov­
ne­biT, miT uf­ro Ri­re­bu­lia is mo­saz­re­be­bi, rom­le­bic mas­Sia ga­moT­qmu­li. ra

69
SeiZ­le­ba mi­viC­nioT faq­tad? faq­tia yve­la­fe­ri, rac mox­da da da­das­tu­re­bu­lia
do­ku­men­tu­rad, rom is mar­Tlac mox­da. ami­saT­vis xSi­rad iye­ne­ben xol­me is­to­
riul wya­roebs an sta­tis­ti­kur mo­na­ce­mebs. mniS­vne­lo­va­nia, rom er­Tma­neT­Si ar
avu­rioT ese­Si mox­mo­bi­li ma­ga­li­Te­bi da ar­gu­men­te­bi. ma­ga­li­Teb­ze uk­ve vi­saub­
reT, ro­de­sac faq­te­bis Se­sa­xeb aR­vniS­neT. rac See­xe­ba ar­gu­men­tebs, ar­gu­men­ti
ise­Ti msje­lo­baa, ro­mel­sac mo­saz­re­bis WeS­ma­ri­te­bis da­sam­tki­ceb­lad moix­mo­
ben. war­moid­gi­neT ese, ro­mel­Sic mxo­lod ma­ga­li­Te­bis Ca­mo­naT­va­lia mo­ce­mu­li.
ra un­da gai­gos mkiT­xvel­ma Tqve­ni po­zi­ciis Se­sa­xeb? ami­tom sa­Wi­roa, rom ma­ga­
li­Te­bi ar­gu­men­ti­re­bu­li msje­lo­bi­sas ga­moi­ye­noT da faq­te­bis gaa­na­li­ze­biT
ar­gu­men­ti­re­bu­lad daa­sa­bu­ToT Tqve­ni mo­saz­re­ba.

rogor davweroT eses daskvniTi nawili?


eses das­kvni­Ti na­wi­li Se­sa­val­sa da Zi­ri­Tad na­wil­ze ara­nak­leb mniS­vne­lo­va­
nia. das­kvniT na­wil­Si ki­dev er­Txel mka­fiod vaJ­Re­rebT eses Te­ziss, aR­vniS­navT
Cvens po­zi­cias, va­ja­mebT gan­xi­lul ar­gu­men­tebs da ga­mog­vaqvs das­kvne­bi. gaiT­
va­lis­wi­neT, eses das­kvniT na­wil­Si ar un­da wa­moW­raT ise­Ti sa­kiT­xi, ro­mel­zec
eses wi­na na­wi­leb­Si ara­fe­ri giT­qvamT.

7. infografiki

in­fog­ra­fiks in­for­ma­ciis vi­zua­li­za­ciis­Tvis iye­ne­ben. igi aer­Tia­nebs teq­stsa


da ilus­tra­cias. ma­Ti er­Tob­li­vad war­mod­ge­na da in­for­ma­ciis swo­rad ga­na­wi­
le­ba rTu­lad aR­saq­mel in­for­ma­cia­sac ki er­Ti Se­xed­viT ga­sa­gebs xdis. xSi­rad
in­fog­ra­fiks cxri­le­bi da diag­ra­me­bi ax­lavs, Tum­ca es imas ar niS­navs, rom
ne­bis­mie­ri cxri­li da diag­ra­ma in­fog­ra­fi­kia. in­fog­ra­fiks au­ci­leb­lad un­da
ax­ldes teq­sti, ro­me­lic vi­zua­lu­rad mo­ce­mu­li ma­sa­lis ga­ge­ba­Si dag­vex­ma­re­ba.
mniS­vne­lo­va­nia, rom teq­sti Za­lian mo­cu­lo­bi­Ti ar iyos. igi un­da Sei­cav­des
da­wu­rul, la­ko­niu­rad mo­wo­de­bul in­for­ma­cias da au­ci­leb­lad ukav­Sir­de­bo­
des vi­zua­lur ma­sa­las. cxri­le­bi­sa da diag­ra­me­bis gar­da, in­fog­ra­fik­Si Seg­viZ­
lia ga­mo­vi­ye­noT ise­Ti sim­bo­loe­bi, rom­le­bic yve­las­Tvis kar­gad nac­no­bia. in­
for­ma­ciis gad­mo­ce­mis ase­Ti for­ma mkiT­xvels gauio­lebs in­for­ma­ciis aR­qma­sa
da daa­zog­vi­nebs dros.
in­fog­ra­fi­kis Seq­mni­sas au­ci­le­be­lia, wi­nas­war zus­tad gqon­deT gan­saz­Rvru­
li Tqve­ni mi­za­ni, da­mu­Sa­ve­bu­li da da­xa­ris­xe­bu­li gqon­deT is in­for­ma­cia, rom­
lis vi­zua­lu­rad gad­mo­ce­mac gin­daT, moam­za­doT mci­re teq­ste­bi, rom­leb­sac
in­fog­ra­fik­ze­ve dai­tanT da, rac Za­lian mniS­vne­lo­va­nia, iz­ru­noT in­fog­ra­fi­
kis di­zain­ze. Tu vi­zua­lu­ri da ver­ba­lu­ri in­for­ma­cia swo­rad ar iq­ne­ba ga­na­wi­
le­bu­li da da­la­ge­bu­li, ma­Sin Tqve­ni in­fog­ra­fi­ki mi­zans da­kar­gavs. mki­Txvels

70
qao­su­rad mie­wo­de­ba in­for­ma­cia, ro­mel­sac Tav­sa da bo­los ver gau­gebs, in­fog­
ra­fi­kis­Tvis swo­rad Ser­Ceu­li di­zai­ni uk­ve na­xev­rad ga­ke­Te­bu­li saq­mea.
ra­Si dag­vex­ma­re­ba in­fog­ra­fi­kis Seq­mna? Ta­na­med­ro­ve sam­ya­ro­Si in­for­ma­cia
Za­lian swra­fad vrcel­de­ba. Se­sa­ba­mi­sad, ada­mia­nebs gvWir­de­ba in­for­ma­ciis mi­
wo­de­bis ise­Ti for­ma, ro­me­lic axa­li, mniS­vne­lo­va­ni, Tun­dac rTu­li, in­for­
ma­ciis swra­fad, io­lad mi­Re­bi­sa da ga­da­mu­Sa­ve­bis sa­Sua­le­bas mog­vcems. in­fog­
ra­fi­ki ki amis er­T-er­Ti sau­ke­Te­so gzaa. Tum­ca yve­la ti­pis in­for­ma­ciis in­
fog­ra­fi­kiT gad­mo­ce­ma ar xde­ba. in­fog­ra­fiks, Zi­ri­Ta­dad, ma­Sin mi­mar­Ta­ven,
ro­de­sac rao­de­nob­ri­vi mo­na­ce­me­bis da­mu­Sa­ve­ba da Se­de­ge­bi­sa Tu ten­den­cie­bis
Cve­ne­ba un­daT.

71
V Tavi
semestruli proeqtis Sesaxeb

Zvir­fa­so ko­le­ge­bo, sa­xel­mZRva­ne­los gac­no­bis­Ta­na­ve mix­vde­bo­diT, rom pa­rag­


ra­feb­Si mo­ce­mu­li da­va­le­be­bi dek­la­ra­ciul, pro­ce­du­rul da pi­ro­bi­seul cod­
na­zea da­fuZ­ne­bu­li. Tqve­ni ga­da­saw­yve­tia, mos­wav­lee­bis sa­Wi­roe­bi­dan ga­mom­di­na­
re, ro­mel da­va­le­bas CaT­vliT sa­Wi­rod, rom Ses­rul­des da ra for­miT miiC­nevT
Ses­ru­le­bu­lad _ sak­la­so aq­ti­vo­beb­Si ga­moi­ye­nebT Tu sa­Si­nao da­va­le­bad. Tqven
wyvetT, ra aris Sesasrulebeli da­va­le­bis mizani: da­va­le­bis ke­Te­bis pro­ce­si, ga­
moT­qmu­li mo­saz­re­bis ar­gu­men­ti­re­ba da faq­te­biT gam­ya­re­ba Tu er­Ti kon­kre­tu­li
pa­su­xi.
Cve­ni Se­mo­Ta­va­ze­baa, kom­pleq­sur da­va­le­beb­Tan er­Tad, sur­vi­li­sa da Se­saZ­leb­
lo­bis far­gleb­Si, mos­wav­lee­bi Car­ToT se­mes­trul proeq­tSi (jgu­fu­ri sa­mu­Sao),
rom­lis mi­za­nia, pa­rag­ra­feb­Si mi­Re­bu­li dek­la­ra­ciu­li cod­na ori hi­po­Te­zu­ri
me­zo­be­li sa­xel­mwi­fos mo­sax­leo­bis ma­ga­liT­ze pi­ro­bi­seu­li da pro­ce­du­ru­li
cod­nis sa­fuZ­vel­ze mos­wav­lee­bis­Tvis mTe­li Sem­dgo­mi cxov­re­bis gan­mav­lo­ba­Si
ad­vi­lad ga­mo­sa­ye­ne­bel praq­ti­kul „iaraRad~ aq­cioT.
gTa­va­zobT se­mes­tru­li proeq­tis sa­mi­ve eta­pis pa­su­xebs:

1. pirveli etapis pasuxebi

I jgufi
„iqslendis~ Se­sa­xeb mo­mu­Sa­ve pir­vel­ma jguf­ma yu­rad­Re­ba un­da gaa­max­vi­los am
hi­po­Te­zu­ri qvey­nis de­mog­ra­fiul rao­de­nob­riv ma­xa­sia­Teb­leb­ze. ker­Zod:
a) ric­xviT mo­na­ce­meb­ze day­rdno­biT So­ba­do­bi­sa da mok­vdao­bis wliu­ri koe­fi­
cien­te­bis ga­mo­saT­vle­lad un­da Ses­rul­des Sem­de­gi ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­
be­bi:
mos­wav­leeb­ma am dros uk­ve ician, ras niS­navs So­ba­do­bi­sa da mok­vdao­bis
wliu­ri koe­fi­cien­te­bi da ro­gor Cai­we­re­ba isi­ni. vi­nai­dan koe­fi­cien­ti un­
da ga­movianga­ri­SoT yo­vel 1000 mcxov­reb­ze, upir­ve­les yov­li­sa, dag­vWir­de­
ba imis gar­kve­va, ada­mian­Ta ram­de­ni 1000-ka­cia­ni jgu­fi cxov­robs qve­ya­na­Si,
amis­Tvis:
4 673 000 : 1000 = 4673
amis Sem­deg mos­wav­lebs uk­ve SeeZ­le­baT, ga­moT­va­lon So­ba­do­bi­sa da mok­vdao­
bis koe­fi­cien­te­bi.

72
mag.: qve­ya­na­Si da­ba­de­bul­Ta ab­so­lu­tu­ri rao­de­no­baa 62 000. So­ba­do­bis koe­
fi­cien­tis ga­sa­ge­bad dag­vWir­de­ba Sem­de­gi ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­bis Ca­ta­re­ba:
62 000 : 4673 = 13.26
e. i. So­ba­do­bis koe­fi­cien­tia 13.26
mok­vdao­bis koe­fi­cien­tis ga­mo­saT­vle­la­dac igi­ve ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­ba
dag­Wir­de­baT:
53 000 : 4673 = 11.34
e. i. mok­vdao­bis koe­fi­cien­tia 11.34

b) mos­wav­leeb­ma uk­ve ician, ras niS­navs bu­neb­ri­vi ma­te­ba da ro­me­li de­mog­ra­


fiu­li mo­na­ce­me­bis sxvao­baa is. vi­nai­dan bu­neb­ri­vi ma­te­bis koe­fi­cien­ti So­
ba­do­bi­sa da mok­vdao­bis koe­fi­cien­te­bis sxvao­baa, maT un­da Caa­ta­ron Sem­de­gi
ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­ba:
13.26 _ 11.34 = 1.92

II jgufi
ze­moT mo­ce­mu­li da­va­le­be­bis Sem­deg mu­Sao­bas iw­yebs „iqslendis~ da­va­le­beb­ze
mo­mu­Sa­ve meo­re jgu­fi. aq mos­wav­le­Ta mTa­va­ri mi­za­nia, gaaa­na­li­zon de­mog­ra­fiu­
li po­li­ti­kis ar­si da Ta­vad Sei­mu­Saon gar­kveu­li de­mog­ra­fiu­li po­li­ti­ka Zi­ri­
Ta­di ma­xa­sia­Teb­le­bis gaT­va­lis­wi­ne­biT.
mos­wav­leeb­ma de­mog­ra­fiu­li po­li­ti­kis ram­de­ni­me mi­mar­Tu­le­ba un­da Sei­mu­Saon,
ker­Zod:
a) eko­no­mi­ku­ri _ yu­rad­Re­ba un­da gaa­max­vi­lon eko­no­mi­ku­ri ti­pis de­mog­ra­fiul
po­li­ti­ka­ze. mag.: eko­no­mi­ku­ri de­mog­ra­fiu­li po­li­ti­kis ma­ga­li­Te­bia: de­dis­
Tvis or­su­lo­bis pe­riod­Si ga­mok­vle­ve­bis da­fi­nan­se­ba, mSo­bia­ro­bis da­fi­nan­
se­ba, de­dis­Tvis er­Tje­ra­di Sem­weo­bis da­niS­vna, er­Tje­ra­di an mra­val­je­ra­di
Sem­weo­bis da­niS­vna bav­Svis­Tvis, mSob­le­bis fi­nan­su­ri wa­xa­li­se­ba maT sa­mu­Sao
ad­gil­ze, sa­ga­da­sa­xa­do Se­Ra­va­Te­bis da­we­se­ba, anaz­Rau­re­ba­di da xan­grZli­vi
dek­re­tu­li Sve­bu­le­bis mi­ce­ma mSob­le­bis­Tvis, ase­ve moq­ni­li sa­mu­Sao gra­fi­
kis Seq­mna da a. S.
b) pro­pa­gan­dis­tu­li _ aq mos­wav­lem yu­rad­Re­ba un­da gaa­max­vi­los sa­zo­ga­doeb­ri­
vi az­ris Ca­mo­ya­li­be­bis Ta­vi­se­bu­re­beb­ze. pro­pa­gan­dis­tul de­mog­ra­fiul po­
li­ti­ka­Si mniS­vne­lo­van rols as­ru­lebs sa­zo­ga­doe­ba­Si gav­rce­le­bu­li nor­
me­bi da mo­saz­re­be­bi. mag.: de­vi­ze­bis Se­mu­Sa­ve­ba, sa­zo­ga­doe­bis­Tvis cno­bi­li
ada­mia­ne­bis mier mo­wo­de­ba da a. S.
g) sa­mar­Tleb­ri­vi _ aq mos­wav­lem yu­rad­Re­ba un­da gaa­max­vi­los im faq­tze, rom ne­
bis­mie­ri sa­xis de­mog­ra­fiu­li po­li­ti­kis praq­ti­ka­Si da­ner­gvas sWir­de­ba sa­ka­
non­mdeb­lo ba­zis mom­za­de­ba, ka­no­ne­bis Se­mu­Sa­ve­ba, qal­Ta da bav­SvTa uf­le­be­bis
dac­va da a. S.

73
III jgufi
me­sa­me jgu­fi mu­Saobs „igreklendis~ Zi­ri­Ta­di de­mog­ra­fiu­li maC­ve­neb­le­bis ga­
moT­vla­sa da in­ter­pre­ta­cia­ze.
ric­xviT mo­na­ce­meb­ze day­rdno­biT, So­ba­do­bi­sa da mok­vdao­bis wliu­ri koe­fi­
cien­te­bis ga­mo­saT­vle­lad un­da Ses­rul­des Sem­de­gi ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­be­bi:
a) 12 434 000 : 1000 = 12 434
312 000 : 12 434 = 25.09 (So­ba­do­bis koe­fi­cien­ti)
173 000 : 12 434 = 13.9 (mok­vdao­bis koe­fi­cien­ti)
b) bu­neb­ri­vi ma­te­bis koe­fi­cien­tis ga­mo­saT­vle­lad sa­Wi­roa Sem­de­gi moq­me­de­bis
Ca­ta­re­ba:
25.09 _ 13.9 = 11.19

IV jgufi
meoT­xe jgu­fi ag­rZe­lebs mu­Sao­bas „igreklendze~. ma­Ti mTa­va­ri mi­za­nia, Sei­mu­Saon
de­mog­ra­fiu­li po­li­ti­ka, rom­lis mi­za­nic So­ba­do­bis maC­ve­neb­lis Sem­ci­re­ba iq­ne­ba.
a) eko­no­mi­ku­ri _ aq mos­wav­leeb­ma un­da moi­fiq­ron ise­Ti eko­no­mi­ku­ri po­li­ti­
ka, rom­lis mi­za­nic So­ba­do­bis maC­ve­neb­lis Sem­ci­re­ba iq­ne­ba. mag.: fi­nan­su­ri
Se­Ra­va­Te­bis da­we­se­ba 1- an 2-Svi­lian oja­xeb­ze, sam­So­bia­ro Se­Ra­va­Te­bis ar­da­
we­se­ba mra­val­Svi­lia­no­ba­ze da a. S.
b) pro­pa­gan­dis­tu­li _ mo­wo­de­ba, de­vi­zi, sa­gan­ma­naT­leb­lo mu­Sao­ba.
g) sa­mar­Tleb­ri­vi: Svi­le­bis rao­de­no­bis sa­ka­non­mdeb­lo do­ne­ze gan­saz­Rvra,
qor­wi­ne­bis asa­kis gan­saz­Rvra, dek­re­tu­li Sve­bu­le­be­bis Se­sa­ba­mi­si sa­mar­
Tleb­ri­vi ba­zis Seq­mna da a. S.

2. meore etapis pasuxebi

I jgufi
pir­ve­li jgu­fis da­va­le­ba am etap­ze kvlav ga­moT­vli­Tia. maT un­da ga­moiT­va­lon
mTlian mo­sax­leo­ba­Si qal­Ta rao­de­no­ba, qal­Ta saer­To rao­de­no­ba­Si Sro­mi­su­na­
rian­Ta rao­de­no­ba da Sro­mi­su­na­rian qal­Ta So­ris pro­fe­siu­li da umaR­le­si ga­naT­
le­bis mqo­ne pir­Ta rao­de­no­ba.
a) qve­ya­na­Si qal­Ta mTlia­ni rao­de­no­bis ga­mo­saT­vle­lad mos­wav­leeb­ma un­da ga­
moian­ga­ri­Son mTlia­ni mo­sax­leo­bis 53%. amis­Tvis un­da Seas­ru­lon Sem­de­gi
ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­ba:
(4 673 000 X 53) / 100 = 2 476 690
b) rad­gan mos­wav­leebs uk­ve ga­moan­ga­ri­Se­bu­li aqvT qal­Ta mTlia­ni rao­de­no­ba,
qal­Ta saer­To rao­de­no­ba­Si Sro­mi­su­na­rian qal­Ta rao­de­no­bis ga­sar­kve­vad
un­da Seas­ru­lon Sem­de­gi ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­ba:
2 476 690 X X = 1 603 000 X 100
X = (1 603 000 X 100) / 2 476 690 = 64.7
X = 64.7%

74
g) Sro­mi­su­na­rian qal­Ta mTlian rao­de­no­ba­Si pro­fe­siu­li da umaR­le­si ga­naT­le­bis
mqo­ne qal­Ta rao­de­no­bis ga­sar­kve­vad dag­vWir­de­ba Sem­de­gi ma­Te­ma­ti­ku­ri moq­me­de­ba:
(1 603 000 X 33) / 100 = 528 990

II jgufi
meo­re jguf­ma, uk­ve mi­Re­bu­li in­for­ma­ciis sa­fuZ­vel­ze, un­da gaa­ke­Tos das­kvna,
de­mog­ra­fiu­li ga­das­vlis ro­mel fa­za­Sia qve­ya­na da daa­sa­bu­Tos is. ase­ve, gaa­ke­
Tos prog­no­zi, mo­ma­va­li 50 wlis gan­mav­lo­ba­Si ro­gor Seic­vle­ba qve­ya­na­Si de­mog­
ra­fiu­li mdgo­ma­reo­ba gar­kveu­li daS­ve­be­bis pi­ro­beb­Si.
a) qve­ya­na de­mog­ra­fiu­li ga­das­vlis meoT­xe fa­za­Sia. am das­kvnis ga­ke­Te­ba Se­saZ­
le­be­lia bu­neb­ri­vi ma­te­bis koe­fi­cien­ti­Ta da fer­ti­lu­ro­bis koe­fi­cien­tiT.
rad­gan ro­gorc So­ba­do­ba, ise mok­vdao­ba da­ba­lia, mag­ram bu­neb­ri­vi ma­te­ba
da­de­biT niS­nul­zea, saq­me gvaqvs meoT­xe fa­zas­Tan.
b) Tu de­mog­ra­fiu­li po­li­ti­ka imu­Sa­vebs (aq igu­lis­xme­ba de­mog­ra­fiu­li po­li­
ti­kis cal­keu­li mi­mar­Tu­le­be­bi), qve­ya­na SeZ­lebs, gar­kveul­wi­lad daZ­lios
de­mog­ra­fiu­li kri­zi­si, Tum­ca ra­me mkveTr cvli­le­bas am va­da­Si ar un­da ve­
lo­deT. Tu de­mog­ra­fiul­ma po­li­ti­kam sxva­das­xva mi­ze­zis ga­mo ver imu­Sa­va,
qve­ya­na­Si gag­rZel­de­ba bu­neb­ri­vi ma­te­bis niS­nu­lis kle­ba da 50 wlis Sem­deg
mo­sax­leo­bis rao­de­no­ba Sem­ci­re­bu­li iq­ne­ba (a­na­liz­Si gaT­va­lis­wi­ne­bu­li un­
da iyos fer­ti­lu­ro­bis maC­ve­ne­be­lic).

III jgufi
me­sa­me jgu­fis da­va­le­ba am etap­ze kvlav ga­moT­vli­Tia. maT un­da moa­xer­xon, ga­
moiT­va­lon mTlian mo­sax­leo­ba­Si qal­Ta rao­de­no­ba, qal­Ta saer­To rao­de­no­ba­Si
Sro­mi­su­na­rian­Ta rao­de­no­ba da Sro­mi­su­na­rian qal­Ta So­ris pro­fe­siu­li da umaR­
le­si ga­naT­le­bis mqo­ne pir­Ta rao­de­no­ba.
nar­Cun­de­ba ga­moT­vlis igi­ve me­To­di, rac pir­ve­li jgu­fis Sem­Txve­va­Si.
a) „igreklendSi~ mcxov­reb qal­Ta rao­de­no­baa:
(1234 000 X 56) /100 = 6 963 040
b) qal­Ta saer­To rao­de­no­bis ram­de­ni %-ia Sro­mi­su­na­ria­ni:
6 963 040 X X = 2 202 000 X 100
X = 31.62 %
g) Sro­mi­su­na­rian qal­Ta ra rao­de­no­baa (ab­so­lu­tu­ri rao­de­no­ba) pro­fe­siu­li
da umaR­le­si ga­naT­le­bis mqo­ne:
(2 202 000 X 33) /100 = 726 660

IV jgufi
meoT­xe jguf­ma uk­ve mi­Re­bu­li in­for­ma­ciis sa­fuZ­vel­ze un­da gaa­ke­Tos das­kvna,
de­mog­ra­fiu­li ga­das­vlis ro­mel fa­za­Sia qve­ya­na da daa­sa­bu­Tos is. ase­ve, gaa­ke­
Tos prog­no­zi, mo­ma­va­li 50 wlis gan­mav­lo­ba­Si ro­gor Seic­vle­ba qve­ya­na­Si de­mog­
ra­fiu­li mdgo­ma­reo­ba gar­kveu­li daS­ve­be­bis pi­ro­beb­Si.

75
a) bu­neb­ri­vi ma­te­bi­sa da fer­ti­lu­ro­bis koe­fi­cien­teb­ze day­rdno­biT qve­ya­na
de­mog­ra­fiu­li ga­das­vlis me­sa­me fa­za­Sia.
b) Tu an­ti­na­ta­lu­ri po­li­ti­ka imu­Sa­vebs, qve­ya­na­Si mo­sax­leo­bis bu­neb­ri­vi ma­te­
ba Sem­cir­de­ba. Tu an­ti­na­ta­lu­ri po­li­ti­kis cal­keul mi­mar­Tu­le­bebs So­ris
qve­ya­na air­Cevs iseT ra­di­ka­lur gzas, ro­go­ri­caa ojax­Si Svil­Ta rao­de­no­bis
sa­ka­non­mdeb­lo do­ne­ze gan­saz­Rvra da is 1-s an 2-s gau­tol­de­ba, 50 wlis gan­
mav­lo­ba­Si mo­sax­leo­bis rao­de­no­ba mkveT­rad Sem­cir­de­ba, bu­neb­ri­vi ma­te­ba das­
ta­bi­lur­de­ba. Tu an­ti­na­ta­lu­ri po­li­ti­ka ar imu­Sa­vebs, 50 wlis gan­mav­lo­ba­Si
ra­me mkveT­ri cvli­le­ba mo­sa­lod­ne­li ar aris. mo­sax­leo­bis rao­de­no­ba kvla­vac
gaiz­rde­ba.

3. mesame etapis pasuxebi

I jgufi
pir­vel­ma jguf­ma am etap­ze un­da gaaa­na­li­zos me­zo­be­li qvey­ni­dan sa­mo­qa­la­qo
oms ga­mo­ri­de­bu­li ada­mia­ne­bis sta­tu­si, ase­ve gan­saz­Rvros, ra for­miT da ro­
gor SeuZ­lia qve­ya­nas, ga­na­Tav­sos imig­ran­te­bi. amas­Ta­na­ve, me­sa­me etap­ze pir­vel­ma
jguf­ma un­da im­sje­los mig­ra­ciis sal­dos Sec­vla­sa da uka­nas­knel wleb­Si ar­se­bu­
li maC­ve­neb­le­bis xa­siaT­ze.
a) sa­xel­mZRva­ne­lo­dan mi­Re­bu­li in­for­ma­ciis sa­fuZ­vel­ze mos­wav­leeeb­ma me­zo­
be­li qvey­ni­dan sa­mo­qa­la­qo oms ga­mo­ri­de­bul ada­mia­nebs ltol­vi­lis sta­tu­
si un­da mia­ni­Won.
b) msje­lo­bis sa­fuZ­vel­ze mos­wav­leebs SeuZ­liaT, mi­Re­bu­li ada­mia­ne­bis gan­Tav­
se­bis gar­kveul Se­saZ­leb­lo­beb­ze isaub­ron. mag.: es aris sa­saz­Rvro na­wil­
Si ltol­vil­Ta droe­bi­Ti ba­na­ke­bis Seq­mna, qvey­nis cal­keul te­ri­to­ria­ze
maT­Tvis xan­grZli­vi kom­paq­tu­ri da­sax­le­bis Seq­mna, ara­kom­paq­tu­rad qvey­nis
mTel te­ri­to­ria­ze gan­sax­le­ba da a. S. mos­wav­leebs SeuZ­liaT, yu­rad­Re­ba
gaa­max­vi­lon kon­fliq­tis das­ru­le­bi­sa da ada­mia­ne­bis sa­ku­Tar sac­xov­re­bel
te­ri­to­ria­ze dab­ru­ne­bis Se­saZ­leb­lo­ba­zec.
g) kiT­xva­ze: „Seicvleboda Tu ara mig­ra­ciu­li sal­do da ro­gor?~ mos­wav­leeb­
ma un­da im­sje­lon da iva­rau­don, rom Tu qvey­ni­dan ga­sul­Ta rao­de­no­ba wi­na
wle­bis niS­nul­ze Se­nar­Cun­da, ma­Sin sal­do da­de­bi­Ti gax­de­ba. ga­sul wleb­Si
qve­ya­nas uar­yo­fi­Ti mig­ra­ciu­li sal­do (-17 000 _18 000) hqon­da, xo­lo, me­zo­
bel qve­ya­na­Si war­moq­mni­li kon­fliq­tis fon­ze, „iqslendSi~ 38 000 ada­mia­ni
Se­mo­vi­da.
d) bo­lo wle­bis uar­yo­fi­Ti mig­ra­ciu­li sal­dos ga­saa­na­li­zeb­lad mos­wav­leebs
das­Wir­de­baT msje­lo­ba qvey­nis zo­gad eko­no­mi­kur ma­xa­sia­Teb­leb­ze. mag.:
rad­gan Sro­mi­su­na­rian qal­Ta mxo­lod 33%-ia da­saq­me­bu­li, amas­Ta­na­ve, qvey­

76
nis bu­neb­ri­vi pi­ro­be­bi­dan ga­mom­di­na­re, rTu­lia sof­lis meur­neo­bis mra­
val­fe­ro­va­ni mi­mar­Tu­le­be­bis gan­vi­Ta­re­ba, Se­saZ­loa, qvey­ni­dan mo­sax­leo­bis
ga­di­ne­bis mi­ze­zi eko­no­mi­ku­ri faq­to­ri iyos. amas­Ta­na­ve, rad­gan qvey­nis­Tvis
da­ma­xa­sia­Te­be­lia se­zo­nu­ri na­le­qia­no­ba, mos­wav­leebs SeuZ­liaT, iva­rau­don
Se­saZ­lo wyal­di­do­be­bi­sa da eko­mig­ra­ciu­li pro­ce­se­bis ar­se­bo­bac.

II jgufi
meo­re jguf­ma un­da im­je­los im Se­saZ­lo sti­qiur mov­le­neb­ze, rom­le­bic gav­
rce­le­bu­li iq­ne­ba qve­ya­na­Si.
a) bu­neb­ri­vi pi­ro­be­bi­sa da qvey­nis re­lie­fis gaT­va­lis­wi­ne­biT, mos­wav­les SeuZ­
lia, iva­rau­dos ise­Ti sti­qiu­ri mov­le­ne­bi, ro­go­rebicaa: wyal­di­do­ba, wyal­
mo­var­dna, Rvar­co­fi, mew­ye­ri, zva­vi, mi­wis­Zvra, cu­na­mi da a. S.
b) rad­gan qvey­nis­Tvis da­ma­xa­sia­Te­be­lia ux­vi se­zo­nu­ri na­le­qi, sa­va­rau­doa mdi­
na­re­Ta adi­de­ba. amas­Ta­na­ve mos­wav­les SeuZ­lia, iva­rau­dos saz­Rvao sa­na­pi­
ro­ze gan­vi­Ta­re­bu­li Se­saZ­lo prob­le­me­bic. am Sem­Txve­va­Si ar­se­bobs dac­vis
teq­ni­ku­ri na­ge­bo­be­bis sa­Wi­roe­ba.
g) Si­da mig­ra­ciu­li pro­ce­se­bi­dan mos­wav­leeb­ma yu­rad­Re­ba un­da gaa­max­vi­lon
eko­mig­ra­ciis sa­xe­ze.
d) ar­se­bul in­for­ma­cia­ze day­rdno­biT, Se­saZ­le­be­lia tu­riz­mis gan­vi­Ta­re­ba.
qve­ya­nas aqvs ro­gorc saz­Rvao, ise sam­To tu­riz­mis gan­vi­Ta­re­bis pi­ro­be­bi.

III jgufi
me­sa­me jgu­fis da­va­le­ba gar­kveul­wi­lad hgavs pir­ve­li jgu­fis da­va­le­bas, Tum­
ca gaa­na­li­ze­bi­sas maT gan­sxva­ve­bul maC­ve­neb­leb­ze mou­wevT aq­cen­ti­re­ba.
a) rad­gan ada­mia­ne­bi qvey­nis Sig­niT uf­ro usaf­rTxo ad­gi­le­bis­ken ga­daad­gil­
de­bian, isi­ni iZu­le­biT ga­daad­gi­le­bu­li pi­ris (dev­ni­lis) sta­tuss mii­Re­ben.
b) msje­lo­bis sa­fuZ­vel­ze mos­wav­leebs SeuZ­liaT mi­Re­bu­li ada­mia­ne­bis gan­Tav­
se­bis Se­saZ­leb­lo­beb­ze isaub­ron. mag.: es aris qvey­nis usaf­rTxo na­wil­Si dev­
nil­Ta droe­bi­Ti ba­na­ke­bis Seq­mna. qvey­nis usaf­rTxo te­ri­to­ria­ze maT­Tvis
xan­grZli­vi kom­paq­tu­ri da­sax­le­bis Seq­mna, ara­kom­paq­tu­rad qvey­nis kon­tro­
li­re­bad te­ri­to­ria­ze gan­sax­le­ba da a. S. mos­wav­leebs SeuZ­liaT, yu­rad­Re­ba
gaa­max­vi­lon kon­fliq­tis das­ru­le­bi­sa da ada­mia­ne­bis sa­ku­Tar sac­xov­re­bel
te­ri­to­ria­ze dab­ru­ne­bis Se­saZ­leb­lo­ba­zec.
g) „igreklendis~ ur­ba­ni­za­ciis do­ne da­ba­lia. sa­va­rau­doa, rom qve­ya­na ag­ra­ru­
li meur­neo­bi­saa da saq­mia­no­bis Zi­ri­Ta­di dar­gi sof­lis meur­neo­ba iq­ne­ba.
d) uar­yo­fi­Ti mig­ra­ciu­li sal­dos mi­ze­ze­bad mos­wav­les SeuZ­lia moiy­va­nos po­
li­ti­ku­ri, so­cia­lu­ri da eko­no­mi­ku­ri mi­ze­ze­bi.

IV jgufi
meoT­xe jgu­fi aa­na­li­zebs „igreklendis~ sti­qiu­ri mov­le­ne­bi­sa da mig­ra­ciis
ti­pebs.

77
a) rad­gan qve­ya­na mTa­go­ria­nia, SeiZ­le­ba iyos mew­yri­sa da zva­vis sa­SiS­roe­ba. ar­
se­bobs mi­wis­Zvris al­ba­To­bac.
b) rad­gan teq­stSi ar aris in­for­ma­cia qve­ya­na­Si na­le­qia­no­bas­Tan da­kav­Si­re­biT,
ar aqvs zRva­ze ga­sas­vle­li, Se­sa­ba­mi­si das­kvnis ga­ke­Te­ba SeuZ­le­be­lia. Se­saZ­
le­be­lia mxo­lod daS­ve­be­bis do­ne­ze, mag.: Tu am qve­ya­na­Si gar­kveu­li rao­de­
no­bis na­le­qi mo­dis, ma­Sin...
g) qve­ya­na­Si SeiZ­le­ba iyos mew­yris sa­SiS­roe­ba, rac mi­si mTa­go­ria­no­biT aix­sne­ba.
d) rad­gan „igreklends~ zRva­ze ga­sas­vle­li ar gaaC­nia, „iqslendisgan~ gan­sxva­
ve­biT, iq ver SeZ­le­ben saz­Rvao tu­riz­mis gan­vi­Ta­re­bas. Se­saZ­loa, gan­vi­Tar­
des sam­To-, ag­ro-, eko- da sxva ti­pis tu­riz­mi.

78
ამ სახელმძღვანელოს გაყიდვის ფაქტის შემთხვევაში, გთხოვთ,
დაგვიკავშირდეთ ცხელ ხაზზე: (+995 32 ) 2 200 220
www.diogene.ge
ამ სახელმძღვანელოს გაყიდვის ფაქტის შემთხვევაში, გთხოვთ,
დაგვიკავშირდეთ ცხელ ხაზზე: (+995 32 ) 2 200 220
გეოგრაფია
ნაწილი

dafinansebulia `moswavleebisa da maswavleblebis


saxelmZRvaneloebiT uzrunvelyofis
programis~ farglebSi

მასწავლებლის წიგნი

Você também pode gostar