Você está na página 1de 53

HIPERTENSAUN

IHA GRAVIDEZ
Sara Maria F. Xavier, M.Part
Introdusaun

 Hipertensaun durante isin rua akontese barak liu iha


mundu
 4 % Pre eklampsia mosu depois de trimestre I ba inan
isin rua sira
 Designasaun antiga : Toxemia Gravidarum
 Iha TL : Pre Eklampsia = kauza datoluk mortalidade
materna
 Mortalidade Pre Eklampsia iha TL: 12% (UNFPA, 2016)
Klasifikasaun

 Hipertensaun iha gravidez clasificada tuir “Working


group for High Blood Presure in Pregnancy” (2000)
 Hipertensaun kronika
 Hipertensaun Gestasional
 Pre Eclampsia
 Eclampsia
 Pre Eclampsia sobreposta
Klasifikasaun tuir “working group for
High Blood Presure in Pregnancy”
(2000)
 Klasifikasaun
 Hipertensaun Kronika
 Hipertensaun Gestasional
 Hipertensaun Sobreposta
 Pre- Eclampsia/Eclampsia
Hipertensaun Kronika

 Definisaun
 HTA mosu antes isin rua ou detekta iha isin rua antes 20
semanas
 HTA persitente depois de partu
Bobak (1999)
 Sinais
 HTA ≥ 140/90 mmHG
 Detekta molok gravidez,
 Detekta iha gravidez molok 20 semanas
 Bele kontinua to’o pos partu
Hipertensaun Gestasional

Difinisaun : (…..) manifestasaun klinika & laboratoriu, nebe


resulta aumentu TA ho valor ≥140/90 mmHg, ba iha
gravides nb antes ne’e ho TA normal, laiha proteinuria,
akontese iha isin rua depois de 20 semanas. TA normal
fali iha 12 semanas pos partu

(Leveno et al, 2005)


Sinais & Sintomas HT
Gestasional
 Sinais
 TA ≥ 140/90 mmHg
 Proteinuria (-)
 TA normal fali 12 hrs pos partu
 Sintomas
 Bele mosu = Sintomas PE :
 Moras epigastriu
 Trombocitopenia
 Nsst…
Hipertensaun Sobreposta/
Pre eclampsia sobreposta

Todas as situacoes de HTA cronica predispoem ao


aparecimento de pre eclampsia/eclampsia sobreposta
Situasaun hotu husi HTA kronika nebe provoka hodi hamosu
pre eklampsia/eklampsia sobreposta
Diagnostico PE sobreposta

 Se HTA la ho proteiuria
 Proteiuria de novo

 Se HTA ho proteinuria
 Aumento husi proteiuria, aumento husi TA
 Trombocitopenia
 Aumento das transaminases
Pre Eclampsia

Defini hanesan aumentu elevadu Tensaun Arterial nebe


asosia ho proteinuria

(Bankowski et al, 2006)


Definisaun…

 Pre-eklampsia : akumulasaun sinais & sintomas nebe


mosu ba feto isin rua, partu no puerperu.
 Sinais sintomas husi PE kompostu husi:
 Hipertensaun
 Edema, no
 Protein uria
 Sinais & sintomas hirak ne’e la hatudu sinal abnormal
vaskular ou hipertensaun, maibe sintomas hirak ne’e
mosu depois de IG > 20 semanas.

Bobak (1999)
Klasifikasaun Pre Eklampsia

1. Pre Eclampsia Km’an


2. Pre Eclampsia Todan
Sinais & Sintomas PE
Indikadores Pre Eclamsia Kman Pre Eclampsia Grave
TA Diastolika <100 mmHg ≥110 mmHg
Proteiuria +1 +2 ba leten
Cefaleias/ulun moras Laiha iha
Hare malahuk/hare la mos Laiha Iha
Moras iha epigastriu Laiha Iha
Oliguria Laiha Iha
Konvulsaun Laiha Akontese iha Eclampsia
Creatinin Normal Aumentu
Trombocitopenia Laiha Iha
Aumentu Enzima Hepatika Minima/ituan Maka’as
RCIU/IUGR Laiha Evidente/akontese
Edema Pulmonal Laiha Iha
Eclampsia

Eclampsia defini hanesan desenvolvimentu konvulsaun,


koma ou rua ne’e hotu ba inan isin rua ho PE grave, ida
nebe laiha relasaun ho alterasaun sistema nervosu central

(Bankowski et al 2006)
Eclampsia

Eclampsia = Konvulsaun ba inan isin rua ho Pre


Eclampsia grave, ida nebe laiha atribuisaun ka
relasaun ho moras seluk, nebe akontese iha
 Antes de Partu
 Durante Partu
 Depois de Partu
Fatores Risco Pre
Eclampsia/Eclampsia
 Nulipariedade
 Idade Materna < 18 anos ou >35 anos
 Historia Familia/Genetika
 Hipertensaun kronika
 Historia PE iha isin rua dahuluk
 Diabetes
 Obesidade
 Gravidez Multipla
 Isin rua molar
 Bebe Hidrocephalus
 Bebe Macrosemia
ETIOLOGIA

 Kauza husi PE to’o agora seidauk descobre lolos.


 Maibe Vasospasmus dalaruma sai hanesan kauza primeiru
ba PE.
 Vasospasmus fo kauza hanesan :
 Hipertensaun
 Ulun moras
 Convulsaun
 Ba iha rins (oliguria, insufisiencia renal)
 Ba iha aten ( ikteru)
 Ba iha matan ( amourose/hare malahuk)
 Ba iha Placenta (solutio placenta nebe bele halo bebe mate)
Etiologia (OMS, 2005)

 Invasaun trofoblastika abnormal


 Fatores Imunologiku
 Vasculopatia & alterasaun Inflamatorius
 Fatores nutrisaun
 Fatores Genetiku
Cont..

Incidencia Epidemologia
 3 % husi total inan isin  Akontece dalabarak liu
rua sira iha primigravida
 Faktores Genetiku
KRITERIU DIAGNOSTIKU (OMS, 2017)
 Fo diagnostiku Hipertensaun iha gravidez, wainhira
rezultadu ezaminasaun presaun arterial (PA) dala
rua tui-tuir malu ho intervalu oras 4 ou liu, no
hetan:

 Presaun Arterial Sistoliku (PAS) mmHg 140 ou liu no


 Presaun Arterial Diastoliku (PAD) mmHg 90 ou liu
…kriteriu diagnostiku….

 PA Severu = Wainhira PAS mmHg 160 ou liu no /ou PAD


mmHg 110 ou liu.

 Se ipertensaun akontese primeira vez depois de isin rua


semana 20, durante trabalhu de partu no/ou iha oras 48
depois de partu, kondisaun ida ne’e kategoriza hanesan
ipertensaun jestasional, pre-eklampsia, eklampsia,
depende ba prezensa husi sinal sira seluk.
KRITERIU DIAGNOSTIKU BA PROTEINURIA

  Prezensa husi proteinuria muda diagnostiku husi ipertensaun


jestasional ba pre - eklampsia.

 Kriteriu diagnostiku ba proteinuria inklui:

- rezultadu ezaminasaun pelu menus dala 2 ho dipstik urina ho


rezultadu pelu menus +2 (mg 30 / dL) nebe koko ho intervalu
oras 6
Diagnostiku problema ipertensaun iha gravidez

1. Ipertensaun Jestasional (Ipertensaun Induzidu husi Gravidez):


 Depois de semana 20 gravidez;

 Rezultadu rua husi PAD ≥ mmHg 90, no/ou PAS ≥ mmHg 140, ho
diferensa oras 4;

 La iha proteinuria;

 Klasifikasaun:
- IJ/IIG leve : PAD entre mmHg 90-109 no PAS entre mmHg 140-159.
- IJ/IIG severu : PAD ≥ mmHg 110 no PAS ≥ mmHg 160
Diagnostiku problema ipertensaun iha gravidez

2. Pré-Eklâmpsia Leve:

 Depois de semana 20 gravidez;

 Rezultadu rua husi PAD entre mmHg 90-109, no/ou PAS entre mmHg
140 -159, ho diferensa oras 4, ho

 Proteinuria 2+ ho dipstick urina (gm 1.0 /24 oras)


DIAGNOSTIKU PROBLEMA IPERTENSAUN IHA GRAVIDEZ

3. Pré-eklâmpsia severu:

Depois de semana 20 gravidez;

PAD ≥ mmHg 110 no/ou PAS ≥ mmHg 160, pelu menus iha
okaziaun rua ho diferensa oras 4, wainhira deskansa.

Proteinuria ≥ +2 dipstick ou grama 5 iha oras 24 ho ezaminasaun proteina kuantitativu;

ou % 30 ou liu husi material sólidu, ho teste nóno urina;

ho / ou ulun fatuk moras maka’as nebé aumenta iha frekuensia, matan haré la-mos,

oliguria (< ml 30/ora), moras iha epigástriu, dada iis susar, náuzea no vómitu,

iperrefleksia/klonus.
Diagnostiku Problema Ipertensaun iha Gravidez

4. Eklâmpsia:

 Depois de Semana 20 gravidez

 Konvulsaun

 PAD ≥ mmHg 90 no/ou PAS ≥ mmHg 140.

 Proteinuria +2 ho dipstick.

 Koma ho sinal pre-eklâmpsia severu seluk.


Diagnostiku Problema Ipertensaun iha Gravidez

5. Ipertensaun kroniku:

 Molok semana 20 gravidez.

 PAD mmHg ≥ 90 no PAS mmHg ≥ 140.


Diagnostiku problema Ipertensaun iha Gravidez :

6. Ipertensaun krónika ho sobre-posta pre-eklâmpsia:

 Molok semana 20 idade jestasaun : PAD mmHg ≥ 90, PAS mmHg ≥ 140

 Depoiz-de semana 20

 Proteinuria +2 ho dipstick.

 Kualker sinal husi pre-eklâmpsia.


KUIDADU DURANTE KONVULSAUN
 Momentu konvulsaun:

 Fo Sulfatu Magneziu (MgSO4)

 Fo oksijeniu litru 4 - 6 pur minutu

 Proteje inan husi injuria/lezaun

 Hatoba inan ho sorin karuk atu prevene aspirasaun

 Depois de konvulsaun, halo aspirasaun ibun ho kakorok wainhira


nesesariu.
Oin sa sukat TA & oin sa halo
diagnostiku
 Sukat TA ho pozisaun toba latan (dekubitu dorsal)
 Husu pasiente atu deskansa
 Sukat TA 2x ho intervalu oras 4
 Diagnostiku Hipertensaun / PE estabelese wainhira TAD
> 90 mmHg ka TAS > 140 mmHg
Investigasaun

 Hemograma (CBC) inklui plaketas


 Proteinuria
 Teste funsaun Figadu (LDH, SGOT, SGPT)
 Teste Funsaun Rins (Ureum, Creatinin serum)
 USG wainhira iha indikasaun sofrementu fetal/RCIU
GESTAUN KUIDADUS BA
PRE-ECLAMPSIA/ECLAMPSIA
By : Sara Maria F. Xavier
Cont…Gestaun

 Fo MgSo4 tuir protokolu


 Prepara ekipamentu (via aereu, suction, masker, ambu-
bag & O2)
 Fo O2 litru `4-6/mt
 Tau soru, uza kanula 16-18 G
 Tau kateter
 Proteje pasiente husi kanek
 Pozisiona pasiente ho pozisaun lateral karuk hodi prevene
aspirasaun
 Depois de konvulsaun halo aspirasaun ibun-kakorok tuir
nesesidade
Anti convulsaun (Sulfatu
Magnesiu/MgSO4)
 DOZE INISIAL/LOADING DOSE :
 4 gm IV
 10 gm IM, (5 gm ba kidan sorin karuk no 5 gm ba kidan
sorin los)
 MgSO4 IM tenke kahur ho 1 ml lidokain 2%
DOZE MANUTENSAUN

 5 gm IM ba kidan karuk ou los


 Fo kada horas 4
 Sempre kahur ho lidokain 2%
DOZE MAKSIMUM

 30 – 40 gm/loron ida
SUPPLY IHA HNGV & CHC

 50% iha 10 ml/vials, iha 5 gm


 40% iha 25 ml/vials, iha 10 gm
OIN SA ATU PREPARA ?

 IV
 Labele fo 50% ou 40%
 Tenke halo ba 20%
 Loading dose sempre 4 gm
 Transforma uluk ba 20%
 40% solution = kada 10 ml = 4 gr
 Ita presiza 20% hodi fo IV
 Ita kahur 10 ml MgSO4 (40%) + 10 ml aquadest = 20 ml = 4 gm = 20%
 Sona IV neneik (10 minutu)
Cont..IV

 Sekarik iha persediaan 50% signifika katak :


 10 ml (50%) iha 5 gm, maibe ita presiza 20% hodi fo IV
 Entaun : kahur 8 ml (50% MgSO4) + 12 ml aquadest = 20
ml = 4 gm
 Sona IV neneik ( 10 minutu)
Cont..

 IM
 Doze IM = 5 gm (50%)
 50% iha 10 ml/vials = 5 gm
 Kada 1 ml iha 0,5 gm = 500 mg
 Uza saringa 10 ml no enche 10 ml (50% MgSO4) + 1 ml
lidokain 2%
 Sona IM ba pt.kada horas 4/4
ATENSAUN….!!!!!

 Molok fo MgSO4 doze manutensaun presiza asegura


katak:
 Frekuensia Respirasaun minimu 16x/mt
 Reflek patela +
 Urina minimu >30 ml/horas

 Hapara MgSO4 kuandu


 Frekuensia Respirasaun minimu <16x/mt
 Reflek patela (-)
 Urina minimu <30 ml/horas
PREPARA ANTIDOTUM

 Wainhira paragem respirasaun :


 Halo ventilasaun
 Fo kalsium glukonat 1 gm (10 ml iha larutan 10%).
 Fo IV neneik to’o respirasaun iha fali.
Wainhira MgSO4 laiha….

 Fo DIAZEPAM…wainhira MgSO4 laiha......!!!!!!


 Doze inisial :
 Diazepam 10 mg/IV neneik2
 Sekarik konvulsaun nafatin repete fali Diazepam 10 mg/IV
 Doze Manutensaun :
 Diazepam 40 mg iha infuse RL 500 ml
 Depresaun Respiratoriu karik akontese wanhira doze
Diazepam > 30 mg/hrs
 LABELE FO Diazepam > 100 mg/24 hrs
TRATAMENTU HO AIMORUK
ANTIHIPERTENSIVU
 Antihipertensivu
 Hydralazina
 Nifedipina
 Methyldopa
 Labetolol/Atenolol
Oin sa atu fo?

 Fo aimoruk antihipertensivu wainhira TA Diastoliku 110


mmHg ou liu
 Objetivu :
 mantein Presaun Diastoliku entre 90-100 mmHg
 Prevene haemorrhagia cerebral
 Aimoruk escolhida : Hidralazina
 Fo hidralazina 5 mg/IV neneik2 kada 5 mt to’o TA tun
 Repete kada horas tuir nesesidade ou fo hidralazina 12,5
mg/IM kada horas 2
Wanhira Hidralazina laiha :

 Fo Nifedipine 5 mg/Sub Lingual, sekarik TA la tun


nafatin iha 10 minutus, repete fali 5 mg/SL
 Ou Atenolol 50 mg/PO/OD
 Ou Methyldopa 250 mg/PO/TID ba hipertensaun kronika
GESTAUN KUIDADUS PE K’MAN
DURANTE GRAVIDEZ(OMS,2005)

< 37 SEMANAS IG >37 SEMANAS IG


 ANC 2X semana  Servix maduro : hakfera
 Observa TA, proteinuria, bolsa amniotiku
reflek patela & kondisaun  IOL ho oxitocina ou
bebe prostaglandina
 KIE ba familia : sinais  Bele partu Normal, ou
perigu PE
 Servix seidauk maduro :
 Deskansa
loke ho prostaglandina
 Dieta normal ou foley kateter.
 Se labele kontrola ANC ;  Cesareana
baixa hosp.
PRE EKLAMPSIA
GRAVE/EKLAMPSIA

PE GRAVE EKLAMPSIA
 Prosesu partu realiza iha 24  Gestaun = PE grave
horas depois de hahu
sintomas
 Prosesu partu realiza iha
12 horas depois convulsaun
 Tau soru uza canula 16/18 G
 Fo aimoruk anticonvulsaun
 Tau kateter
 Kontrolo balansu
 Fo O2 : 4-6 lt/mt
hidroelectroliticu  Protege pt.husi trauma
 Prevene convulsaun ho MgSO4 fisiku
 Kontrola TA  Hatoba pt.ba sorin karuk
 Fo aimoruk antihipertensiva hodi protege aspirasaun.
Obrigada wa’in

Você também pode gostar